2013-01-31 Klaipeda

Page 1

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

ketvirtADIENIS, SAUSIO 31, 2013

www.kl.lt

25 (19 628)

14

turtas

82AC6?A.162 ;6@ @.B@6<

LietuviĹĄkĹł eu

P.Ve­liÄ?­ka: Lie­tu­vÄ… pa­li­kÄ™ Ĺžmo­nÄ—s ne­si­ren­gia su­grįŞ­ti.

NuomonÄ—s 6p.

H.Clin­ton ir Mask­va at­si­svei­ki­no ťal­tai.

Pasaulis 16p.

Ka­da bus nu­kal­din­tos lie­tu­viť­kos eu­ro mo­ne­tos?

Centrinis ĹĄa lies netĹł dizainÄ… bankas lietuviĹĄkĹł eu ro mopatvirtino dar 2005-ai taÄ?iau jĹł ma siais, ke vÄ—l prireikti tai vis dar dĹŤla stalÄ?iuo gali po dve jĹł metĹł – premse. JĹł Algirdas But ke jeras eurÄ… sieks ÄŻsi viÄ?ius paskelbÄ—, kad Lie vesti nuo 2015-Ĺł tuva jĹł.

ro monetĹł

dar teks pa

laukti

GintarÄ— Mi

ceviÄ?iĹŤtÄ— g.miceviciu te@diena.l

„Tai akivaiz iki krizÄ—s – dĹžiai buvo matyti narystÄ—s eu anksÄ?iau ar ro zonoje Iki ĹĄiol kaldin vÄ— no drÄ…siai sko liau lĹŤkesÄ?iai skatiti netĹł nebuvo lietuviĹĄkĹł euro morais, palĹŤka linti ir skolintis eureikalo – Lie nĹł titiko euro tuva neazo vienodos, nes normos buvo beveik Mastrichto nos narÄ—ms keliamĹł kri iĹĄ esmÄ—s eu rinkos sakÄ— „Ä?ia jau vesti bendros terijĹł ir negalÄ—jo ÄŻsiro atsirado ÄŻtam zona“. TaÄ?iau vos va pa 2007 m. Pirmasis Lie liutos. je, pa tuvos bandy vesti eurÄ… mas ÄŻsi- valsimta spekuliuoti, kad baigonuo Balti tybiĹł ĹŤkiams Ĺžlugo – vidu 2007 m. pradĹžios perkaitus va jos valdybos neat tinÄ— metinÄ— liutĹł buvo trupu in lai ia kys, ci ja ir tÄŻ didesnÄ—, tada palĹŤnegu Mast- kanĹł normĹł lygiai stai richto sutar giai iĹĄsiskytyje rÄ—, nes ÄŻ palĹŤ liuojamas dy nustatytas kontrokanas imta ÄŻskaiÄ?iuoti rizikos, dis. Tuomet kad ÄŻvyks tikÄ—jo, kad politikai devalvacija, rei kainÄ…. Taip ĹĄalims, no kalavimus, keliamus stai rin linimasis Lie ga pabrango skopavyks atitik Ä?ioms turÄ—ti eurÄ…, bjektams ir tuvai, jos ĹŤkio suti pasaulÄŻ sukrÄ— 2010-aisiais. Deja, na kÄ— I.Ĺ imony mĹł ĹŤkiams“, – sazÄ—, ĹŤkio ro tÄ— ekonomikos kritÄ—. dik ÄŻsivesti bend liai smuko ir planus rÄ… ES valiu tÄ… teko vÄ—l atidÄ—ti. Nuo 2011 m. ÄŻvedus „Labai daĹž eurÄ… Estijo nai svarsty prasmÄ™ siek mai apie je, gyventi kuo greites tojai skun nÄ—s narystÄ—s euro zo dÄ—si noje, kitais ekono kaip ir svarstymai gusiomis kai iĹĄauminiais klau prasideda ir ď Ž PaĹžadas: ir nekylan nomis N]VR [Nb WĂ– Rb baigiasi ne simais, palyginamĹł dalykĹł _\ Ă&#x;cR QV Z\ QN Ä?iais atlyly aĂ– ]N `XRY O ginimais. giama: Jung ginimu. Antai teiDirbtiniĹł prie Ă?` ]_RZ WR _ N` . /ba XR tinÄ— Karalys cV Ă˜Vb` aRV TĂ› XNQ V tÄ— niekada neÄŻsivestĹł Euro zonÄ… vis moniĹł netaikys euro ir gal bĹŤti dar kreÄ?ia sun \ NZ OV PV[ T net apskritai iĹĄstos iĹĄ DidĹžioji Bri \ aVX` Y\ [R kumai, uĹž daugiau kaip 1,5 proc. tani ES, Lenkija Ob` `VR XVN didesnÄ— riĹł trijĹł ES vals ZN QV_O aV [ susidorojo su krize ne pasitrauksian ja apskritai grasina Lietuva galÄ—s Ă› ZV` ]_VR Z\ turÄ— kainos stabi tybiĹł nariĹł, kuriose ti iĹĄ ES, nors Buvusi ďŹ nan [Ă› ZV` puikiai gyve dama euro, Ĺ vedija turi bendros liausios, in Ä?ia valiuta kaip atsiskaityti ta pasĹł ministrÄ— na neturÄ—da kad narystÄ— iaci valiutos, o Lie net ne- durkÄŻ, be to, ir dauguma mano, dar ma euro zonoje toks kainĹł sta jos vi- artimiausi Visa tai, Ĺži tuva vis tu verĹžiasi ÄŻĹĄok mĹŤsĹł kaimy ES ĹĄaliĹł, m. Lie nuo noma, teisin euro. bi ri Lietuvos, nai elgiaga, bet stai tuvos nebĹŤtĹł iĹĄgelbÄ— 2007 kanÄ?iais ratais. ti ÄŻ veĹžimÄ… braĹĄ- sĹł bĹŤti ilgalaikis. VieĹĄĹł lumas si kitaip. Len pa jĹł jusi ki deďŹ citas ne gaus ĹŤkio lÄ— valdybÄ… ir tvirsirinkusios valiutĹł gali sudaryti ďŹ nan- liutÄ… Ĺžada pra ja apie bendrÄ… vaPraÄ— ju siÄ… tÄ—jimo, taÄ?iau nuo be nei 3 pro tai dÄ—ti svarsty sa daugiau jo vai tÄ™ ja, su neasiejusios litÄ… kad ďŹ nansa pradĹžiĹł su ti tik tuoiĹĄ 2009-ai vimo sÄ…lygos A.ButkeviÄ?ius pareiĹĄ prem je ras sekliai c. BVP arba jis turi nuo- met, kai euro zona JAV doleriu, galutinai iĹĄsprÄ™s artÄ—ti prie siais bĹŤtĹł kÄ—, kad Lieo euru, padÄ— savo proble ĹĄio buvusios ge- tuva sieks ÄŻsivesti tis visiĹĄkai vÄ—liau su resnÄ—s. mas. Lat eurÄ… nuo 2015 dĹžios sektoriaus sko lygio, o val- simu kitokia nei JungtinÄ—je m. Nors iĹĄ tikisi aplenk vija euro klaula tu pra KaralystÄ—je, di ri „Tam dĹžiĹł des bĹŤ ti ne mynai nÄ— nei 60 ti premje pakan ar Ĺ vedijoje. Lenkijoje no, kad dirb proc. BVP Mastrichto LietuvÄ…. KaitiniĹł priemo ras tiki- turi sparÄ?iai ir Slovakijos, ka palyginti Lietuvos Vi arba ji ke nÄ™ monetari sos jos turi klasikiniĹł iniacijai suvaldy ir nuo turis mÄ—nesius kriterijus atitiko nÄ™ kiai nukentÄ— kuri taip pat smarti A.ButkeviÄ?ius sekliai maŞėti. iĹĄ eilÄ—s, todÄ—l viai naudoja politikÄ… ir jÄ… aktysavaitÄ™ jis per imamasi nebus, ĹĄiÄ… jo dÄ—l staigiai miausiu me pa ar Ĺža tidÄ— jo, tu sio ekspor su ekonominei si smu ke kad kur galvojo. tina teikti pra kuta ir pro bus dÄ—l eu to, vykdyti. Lie politikai „Kalbant ĹĄymÄ… ro ÄŻvedimo. tu 2009 m. vi skolinimosi kainas pasiekti narys grama, kaip Lietuvai apie kainĹł Ĺ iÄ… valiutÄ… du turi – savano va ĹĄiĹł priemoniĹł nemanome, ja planuoja ÄŻsi tÄ™ euro zono kad artimiau augimÄ…, ĹĄalis laiko linosi bent ryje. Slovakija skoriĹĄ vesti nuo 2014 Latvije, o kaip si Mastrich dvideĹĄimtme kai jĹł atsisakÄ— prieĹĄ perpus pigiau, mÄ—ginsime siu m. prato kriterijĹł, dĹžios. Ekonomistai jau teigti, ir dÄ—l per administ metu priĹžiĹŤrÄ—s ir tÄŻ, kad remda drÄŻstu re yra apskailiutĹł valdy speciali dar narystÄ—s eu Ä?iavÄ™, kiek masi varacinius guliavimus ba bo grupÄ—. ro Ĺ˝inoma, vÄ— toks liau kilo ÄŻtam zonoje. kesÄ?iĹł patai nepriimti jokiĹł mohiperiniaci suvaldytĹł siautusiÄ… – apie 70 mln. Ĺžingsnis atsieitĹł, ją“, – teigÄ— pa dÄ—l pasĹł, Ä?ios euro zo KaimynĹł pa latĹł (maĹždaug buvusi ďŹ nansĹł minist nos. Vis dÄ—l dinti iniaci kurios leistĹł padivyzdĹžiai skir mln. litĹł). 350 to 2010 m. ďŹ nansĹł rin Tiesa, per rÄ— Ingrida Ĺ i jÄ… kĹł nai lapkri tingi bo grupÄ—, at kitais metais. DarmonytÄ—. Estija – vie tÄŻ va apdairia pasitikÄ—jimÄ… Lietubanko eko sa nomistai tei Lietuvos ĹĄaliĹł ir Lie nintelÄ— iĹĄ Baltijos Euro zono ďŹ perĹžiĹŤrÄ…, taip kinga uĹž mokesÄ?iĹł je – gÄ— nemasusigrÄ…Ĺžinu nansĹł politika buvo tantys galimy tuvos kaimy pat pateiks si Pasak jos, Lie viena koja ras priemo nes, kaip elg tam tik- rÄ… turÄ—ti 2015 biĹł mĹŤsĹł ĹĄaliai eu- rioje nuo 2011 m. sau niĹł, kubĹŤdami euro net be euro, taÄ?iau sio jau cirtis protinsi yra euro tuva viena koja targiau, kad vie kuliuoja eu zonos nariai m. 2013-ie zo ropie uĹžsitikrinÄ™ ĹĄaja pro siems jie bĹŤtume ir kokio sukrÄ— noje, taÄ?iau tereikia ge ĹĄalyje ÄŻvedus tiĹĄki pinigai. Ĺ ioje 2014 m. nebĹŤ me sektoriuje 2013 de gnozavo 2,8 proc. vidu timo ďŹ nansĹł skolinimosi rokai nuosaikesnes tinÄ™ sueurÄ… dalis gy rintÄ… metinÄ™ tĹł priimti spren investuotojai rinkose ir kainas per mai, kurie jĹł ven skun in ditoia dÄ—si iĹĄaugu cijÄ…. Lietuvai visÄ… krizÄ—s per laikotarpÄŻ. norint 2015 pri siomis kainoNebĹŤdami vienaĹĄalis Lie simena, kad tai tik m. tas galÄ—tĹł dar mokesÄ?iĹł lengvamis ir neky euro je tas lanÄ?iais at kad ĹĄalis jau ÄŻsivesti eurÄ…, reikia, tuvos ÄŻsiparei padidinti in lygi iĹĄlaikyti ďŹ k taÄ?iau eko gojimas nes kainas turÄ—jome at zono- Bus taikomos ĹĄiĹł metĹł pa suo nomistai juos nimais, sikovoti, tam tikros ďŹ s iacijÄ…. atitiktĹł Mast baigoje pri buvo sunku kÄŻ, bet teoriĹĄ tÄ… lito ir euro santyprie rich ka ra min mo ÄŻro mi li to nÄ—s mo kri dyti pa nÄ—s ir administ dami apie na kainĹł stabi kai kad valiutĹł terijĹł. lu- nomi auganÄ?iÄ… ekoraci kada devalvuo valiuta gali bĹŤti bet valdybos ga sauliui, liavimas“, kÄ… bei gerÄ— – sakÄ— A.But nis reguli atlaikyti tokiÄ… kri ta. „Swedbank“ janÄ?ias gy zę“, – ÄŻsiti keviÄ?ius. mo sÄ…lygas. Pagrindiniai venikinusi I.Ĺ imonytÄ—. siÄ… savaitÄ™ pa analitikai praÄ—juMastrichto jai numato, skelbÄ—, kad FinansĹł mi kad ÄŻ euro zo kriteri- spektyvos euro pernistras Riman Lie siekianÄ?ioje nÄ… ÄŻsilieti dĹžius teigÄ—, 2017 m. Kol tuvoje – blankios iki ĹĄalyje inia kad Lietuvai tas Ĺ acija negali eurÄ… didÄ—s ĹĄa ir gyventojĹł ÄŻsivedus politikai svars lies ekonomistai ir pajamos, o galimas kai to apie datas, nĹł augimas po ku- jÄ™s nebus susisu bendros ES valiutos ÄŻvedimu. t

Planus sugrio vÄ— krizÄ—

Ĺ iandien priedas

Mir­tis ty­ko­jo po 15 me­tų

 @Uba aR_` a \PX• [b\ a_

Kaina 1,30 Lt

„Tik Klai­pÄ—­do­je ga­li gim­ti to­kios mo­te­rys kaip DĹžul­je­ta.“ Klai­pÄ—­dos me­ras Vy­tau­tas Grub­liaus­kas pa­si­dĹžiau­gÄ—, jog alaus ga­my­bÄ… pri­Şiō­ri alu­da­rÄ— DĹžul­je­ta Ar­mo­nie­nÄ—.

10p.

Klai­pÄ—­da sos­ti­nei – tar­si nu­lis Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tÄ— v.spuryte@kl.lt

Klai­pÄ—­dos val­dĹžia ĹĄo­ki­ruo­ta – ne­ ti­kÄ—­tai ÄŻ vie­ťu­mÄ… iť­ki­lo Ĺži­nia, kad gi­lia­van­de­nÄŻ uos­tÄ… jau pla­nuo­ja­ ma sta­ty­ti ne­be Bō­tin­gÄ—­je, o Meln­ ra­gÄ—­je. Meln­ra­gÄ—­je – 100 pro­c.

„„Tra­ge­di­ja: prie Sau­gĹł ke­tu­ri leng­vuo­ju au­to­mo­bi­liu va­Şia­vÄ™ vie­tos gy­ven­to­jai Ĺžu­vo po vil­ki­ko ra­tais.

Va­kar ties Sau­gĹł kai­mu siau­bin­go­je ava­ ri­jo­je Ĺžu­vÄ™ ke­tu­ri Ĺžmo­nÄ—s – ne pir­mos au­ kos ĹĄio­je pra­keik­ta jau va­di­na­mo­je vie­ to­je. Ta­me pa­Ä?ia­me ke­lio vin­gy­je 1997-ai­ siais taip pat tra­giť­kai gy­ve­ni­mÄ… bai­gÄ— ke­ tu­ri au­to­mo­bi­liu va­Şia­vÄ™ jau­ni vy­rai.

METŲ KLAIPÄ–DIETÄ–S RINKIMAI JAU PRASIDÄ–JO METŲ KLAIPÄ–DIETÄ–S RINKIMĹł pirmas etapas

Rinkite finalo dalyves Daugiau informacijos 8 p.

Dai­va Ja­naus­kai­tÄ— d.janauskaite@kl.lt

Ma­ťi­na lō­Şo pu­siau

Tre­Ä?ia­die­nio ry­tas Sau­gĹł ir gre­ta jĹł esan­Ä?io Ku­ko­rĹł kai­mo gy­ven­ to­jams pra­si­dÄ—­jo ne­ti­kÄ—­ta Ĺži­nia. Lem­tin­ga­me ke­lio KlaipÄ—da–Ši­ lutÄ— vin­gy­je ties ĹĄio­mis gy­ven­vie­ tÄ—­mis ÄŻvy­ko krau­pi au­to­mo­bi­liĹł

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

ava­ri­ja, nu­si­ne­ťu­si ke­tu­rias vie­tos gy­ven­to­jĹł gy­vy­bes. Ne­lai­mÄ—s liu­ di­nin­kas 33 me­tĹł vie­tos gy­ven­to­ jas Ge­das Barť­kie­tis pa­sa­ko­jo, kad apie 9 val. va­Şia­vo ÄŻ Ĺ i­lu­tÄ—s pu­sÄ™. UĹž prieĹĄ jÄŻ va­Şia­vu­sios ma­ťi­nos vy­ras pa­ma­tÄ— mÄ—­ly­nÄ… „Volks­wa­ gen Pas­sat“, ku­r iam iť­va­ka­r Ä—­ se pa­ts kei­tÄ— su­de­gu­sÄŻ sau­gik­lÄŻ.

5

Ap­l in­kos mi­n is­te­r i­jos uŞ­sa­k y­ mu Klai­pÄ—­dos uni­ver­si­te­to Bal­ ti­jos pa­jō­rio ap­lin­kos ty­ri­mĹł ir pla­na­vi­mo ins­ti­tu­tas ren­gia Lie­ tu­vos bend­ro­jo pla­no jō­ri­niĹł te­ ri­to­ri­jĹł da­lÄŻ. „Jei ne­bō­Ä?iau nu­Şings­nia­vÄ™s ÄŻ do­ku­men­tĹł pri­sta­ty­mÄ…, jei bō­tu­ me ne­pas­te­bÄ—­jÄ™, kas yra pla­nuo­ja­ ma, tai bō­tĹł „įťlio­pi­nę“ gi­lia­van­ de­nÄŻ uos­tÄ… Meln­ra­gÄ—­je, o pa­skui iĹĄ do­ku­men­to jo ne­beiĹĄg­rau­ťi“, – emo­cin­gai kal­bÄ—­jo Klai­pÄ—­dos sa­vi­ val­dy­bÄ—s Ur­ba­nis­ti­nÄ—s plÄ—t­ros de­ par­ta­men­to di­rek­to­rius Kas­ty­tis Ma­ci­jaus­kas.

2

2

ketvirtadIENIS, sausio 31, 2013

miestas

Re­zer­vo fon­dui – su­var­žy­mai Po­li­ti­kai ne­be­ga­lės taš­ky­ti uos­ta­mies­čio sa­ vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riaus fon­do lė­šų – Vy­riau­sy­bės at­sto­vė Klai­pė­ dos ap­skri­ty­je Dai­va Ke­re­keš įpa­rei­go­jo val­džią pa­keis­ti pi­ni­gų skirs­ty­mo tvar­ką. Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Ją keis­ti rei­kia dėl nuo šių me­tų pra­džios įsi­ga­lio­ju­sio nau­jos re­ dak­ci­jos Biu­dže­to san­da­ros įsta­ ty­mo. Ja­me nu­ma­ty­ta, kad re­zer­vo fon­do lė­šos ga­li bū­ti nau­do­ja­mos tik ekst­re­ma­lioms si­tua­ci­joms ir įvy­kiams lik­vi­duo­ti, jų pa­da­ri­ niams ša­lin­ti bei iš da­lies pa­deng­ti pa­tir­tus nuo­sto­lius. Klai­pė­dos po­li­ti­kai iki šiol pi­ni­ gus iš sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riaus re­zer­vo fon­do skirs­tė pa­gal tvar­ką, ku­ri bu­vo pa­tvir­tin­ ta dar 2005 me­tais. Jo­je bu­vo nu­ma­ty­ta, kad pi­ni­gai ga­li bū­ti lei­džia­mi ne tik ekst­re­ma­ lioms si­tua­ci­joms, bet ir spor­ti­nin­ kų, me­ni­nin­kų ska­ti­ni­mui, 100 me­ tų ir dau­giau su­lau­ku­sių klai­pė­die­čių svei­ki­ni­mui, pa­tir­toms teis­mo iš­lai­ doms pa­deng­ti, su­mo­kė­ti už vai­kų ir jau­ni­mo, vyks­tan­čio į už­sie­ny­je or­ ga­ni­zuo­ja­mus kon­kur­sus, ke­lio­nes. „Ne tik Klai­pė­dos, bet ir ki­tos sa­ vi­val­dy­bės tvar­ko­je, kaip nau­do­ti ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riaus re­zer­ vo fon­do lė­šas, dar bu­vo įsi­ra­šiu­ sios, kad jas ga­li­ma leis­ti ir ki­toms reik­mėms, o tai reiš­kia, kad pi­ni­gų bu­vo ga­li­ma skir­ti pra­ktiš­kai kam tik įsi­gei­džia­ma. Biu­dže­to san­da­ ros įsta­ty­mas to­dėl ir pa­keis­tas, kad sa­vi­val­dy­bės ra­cio­na­liau, at­

sa­kin­giau pla­nuo­tų iž­do pa­ja­mas ir iš­lai­das, o ne jas im­tų iš re­zer­vo fon­do, ku­rį pa­si­tvir­ti­na ga­na di­de­ lį“, – aiš­ki­no D.Ke­re­keš. Uos­ta­mies­čio sa­vi­val­dy­bė 2010 me­tais bu­vo pa­si­tvir­ti­nu­si mi­li­jo­ no li­tų dy­džio ad­mi­nist­ra­ci­jos di­ rek­to­riaus re­zer­vo fon­dą. Nu­ma­ty­ta, kad šie­met Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­ rek­to­riaus re­zer­vo fon­de bus 200 tūkst. li­tų. „To­kia su­ma su­pla­nuo­ta ne tik to­dėl, kad la­bai ri­bo­ja­ma, kam ga­ li­ma iš­leis­ti pi­ni­gus, bet ir to­dėl, kad jų mies­to biu­dže­te tik­rai nė­ ra per­tek­liaus“, – tei­gė Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Biu­dže­to for­ma­vi­mo po­sky­rio ve­dė­ja Vir­gi­ni­ja Jurk­šie­ nė. Per­nai mies­to biu­dže­te taip pat bu­vo su­pla­nuo­ta, kad re­zer­vo fon­ de yra 200 tūkst. li­tų. Ta­čiau vė­liau mies­to biu­dže­to pa­ja­mas bei iš­lai­ das te­ko tiks­lin­ti ir re­zer­vo fon­das bu­vo pa­di­din­tas be­veik 160 tūkst. li­tų. „Į re­zer­vo fon­dą rei­kė­jo skir­ti dau­giau pi­ni­gų, nes Klai­pė­dą tal­ žė škva­lai, ku­rie pri­da­rė daug nuo­ sto­lių, ir ne­beuž­te­ko pi­ni­gų jų pri­ da­ry­tai ža­lai tai­sy­ti“, – tvir­ti­no V.Jurk­šie­nė. Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bė įpa­rei­go­ta tvar­ką, kaip leis re­zer­vo fon­do pi­ ni­gus, pa­tvir­tin­ti va­sa­rį mies­to ta­ ry­bos po­sė­dy­je.

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riaus re­zer­vo fon­das Me­tai

Pla­nas (tūkst. Lt)

Pa­nau­do­ta (tūkst. Lt)

2008

300

211

2009

400

392

2010

1000

775

2011

460

252

Tvar­ka: sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos re­zer­vo fon­do lė­šas bus ga­li­ma

nau­do­ti tik ekst­re­ma­lių įvy­kių pa­sek­mėms lik­vi­duo­ti ir pa­da­ry­tiems nuo­sto­liams iš da­lies pa­deng­ti. Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Praradimas: jei Melnragėje bus pastatytas giliavandenis uostas, žmonės jos paplūdimyje veikiausiai lais-

valaikio leisti nebegalės.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

Klai­pė­da sos­ti­nei – tar­si nu­lis KU spe­cia­lis­tų pa­reng­ 1 tuo­se už­sa­ky­to do­ku­ men­to kon­cep­ci­jos spren­di­niuo­se

nu­ma­ty­ta, kad uos­tas tu­ri plės­tis ne tik vi­di­nė­je ak­va­to­ri­jo­je, bet ir į išo­ rę. Bū­tin­gė ir Šven­to­ji uos­to plėt­rai įvar­di­ja­ma tik kaip al­ter­na­ty­va. „Pap­ras­tai ta­riant, vie­na­me do­ ku­men­te nu­ro­dy­ta, kad gi­lia­van­de­ nis uos­tas tu­ri at­si­ras­ti Meln­ra­gė­ je, o ki­ta­me – kad Meln­ra­gė­je ar­ba Bū­tin­gė­je. Va­di­na­si, pla­no ren­gė­jai siū­lo, kad gi­lia­van­de­nis uos­tas 100 pro­c. bū­tų sta­to­mas Meln­ra­gė­je“, – aiš­ki­no K.Ma­ci­jaus­kas.

uni­ver­si­te­to moks­lo dar­buo­to­jas Sau­lius Gul­bins­kas ste­bė­jo­si, jo žo­ džiais ta­riant, nea­dek­va­čia uos­ta­ mies­čio val­džios reak­ci­ja į pa­reng­ tus pla­no kon­cep­ci­jos spren­di­nius. „Lie­tu­vo­je tu­ri­me vie­nin­te­lį uos­ tą Klai­pė­do­je ir, ma­nau, pla­nuo­ ja­ma, kad jis ir to­liau bū­tų. Mū­sų lo­gi­ka yra to­kia, jog Klai­pė­da yra uos­tas, ir mies­tas tu­rės funk­cio­

da pa­teks į pla­ną, ku­ris ir bus ati­ duo­tas Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jai. Lie­ tu­vos bend­rą­jį pla­ną tu­ri tvir­tin­ti Vy­riau­sy­bė ir Sei­mas. „Ar spren­di­niai ne­si­ker­ta su mies­to stra­te­gi­niais do­ku­men­ tais? Aukš­čiau­sias ly­gis pla­na­vi­me yra Lie­tu­vos bend­ra­sis pla­nas“, – uos­ta­mies­čio val­džios po­zi­ci­ją tar­ si ig­no­ra­vo S.Gul­bins­kas. Jis pa­brė­žė, kad šia­me do­ku­men­ te ne­nu­ma­ty­ta, ar uos­tas bus gi­lia­ van­de­nis – jo vie­tą ir for­mą ga­liau­ sia tu­rės pa­rink­ti cent­ri­nė val­džia, nes uni­ver­si­te­to spe­cia­lis­tai esą pa­teiks tik al­ter­na­ty­vas.

Įta­ria pik­tus kės­lus

Tai, jog ren­gia­mo­je Lie­tu­vos bend­ ro­jo pla­no jū­ri­nių te­ri­to­ri­jų da­ly­je at­si­ra­do prie­lai­da, kad gi­lia­van­de­ nis uos­tas ga­li bū­ti sta­to­mas Meln­ ra­gė­je, šo­ki­ra­vo Klai­pė­dos me­rą Vy­tau­tą Grub­liaus­ką. „Man ne­su­vo­kia­ma, kaip tai ga­ lė­jo nu­tik­ti, nes per­nai pa­tvir­tin­to­je Klai­pė­dos uos­to plėt­ros ga­li­my­bių stu­di­jo­je prio­ri­te­ti­nė gi­lia­van­de­ nio uos­to sta­ty­bos vie­ta nu­ma­to­ma bū­tent Bū­tin­gė­je. Be to, toks uos­tas Meln­ra­gė­je ne­nu­ma­ty­tas nei Klai­ pė­dos mies­to bend­ra­ja­me pla­ne, nei ki­tuo­se stra­te­gi­niuo­se do­ku­men­ tuo­se. Ne­no­rė­čiau įtar­ti pik­tų kės­ lų ar neaiš­kių už­sa­ky­mų, bet vi­sos ver­si­jos ga­li­mos, nes šian­dien at­sa­ ky­mų nė­ra“, – dip­lo­ma­tiš­kai pik­ti­ no­si uos­ta­mies­čio va­do­vas. Jis pa­brė­žė, kad gi­lia­van­de­nio uos­to vie­ta Meln­ra­gė­je ga­li bū­ti svars­to­ma tik vie­na­me kon­teks­te – kaip al­ter­na­ty­va Bū­tin­gei. Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bė Ap­lin­ kos mi­nis­te­ri­jai jau pa­tei­kė pa­sta­ bas dėl pa­reng­tų pla­no kon­cep­ci­jos spren­di­nių. „Ti­kiuo­si, kad mi­nis­ te­ri­ja rim­tai įver­tins šias pa­sta­bas, ku­rios yra la­bai svar­bios ir es­mi­nės. Jei į jas ne­bus at­kreip­tas dė­me­sys, tai reikš­tų, jog Klai­pė­dos po­zi­ci­ja ir jos pla­nai yra ig­no­ruo­ja­mi“, – pa­ brė­žė V.Grub­liaus­kas. Jis pa­ti­ki­no, kad ir mies­to po­li­ti­kų, ir jo as­me­ni­ nė po­zi­ci­ja dėl gi­lia­van­de­nio uos­to sta­ty­bų Klai­pė­do­je ne­si­kei­čia. Kai bu­vo tvir­ti­na­mas Klai­pė­dos bend­ra­sis pla­nas, iš jo bu­vo iš­brauk­ ta prie­lai­da, jog Meln­ra­gė­je ga­li at­ si­ras­ti gi­lia­van­de­nis uos­tas. Po­li­ti­kai tuo­met bal­sa­vo, kad to­kią ga­li­my­bę svars­tys tik tuo­met, kai bus at­lik­tas po­vei­kio ap­lin­kai ver­ti­ni­mas. Bū­tin­gė – al­ter­na­ty­va

Lie­tu­vos bend­ro­jo pla­no jū­ri­nių te­ ri­to­ri­jų da­lies ren­gė­jas Klai­pė­dos

Pyk­tis – ne tuo ad­re­su

Valentinas Mazuronis:

Jei Klai­pė­dos val­džia pa­si­ju­to įsi­žei­du­si, tai tu­rė­tų ad­re­suo­ti klai­ pė­die­čiams moks­li­ nin­kams.

nuo­ti kar­tu su juo. Lie­tu­vos bend­ ra­sis pla­nas nu­ma­to tam tik­ras vys­ty­mo per­spek­ty­vas, juo ne­sie­ kia­ma kaž­ko stab­dy­ti ar re­gu­liuo­ti, nes ri­bo­ji­mus ga­li­ma bet ka­da pa­ da­ry­ti“, – aiš­ki­no S.Gul­bins­kas. Pak­laus­tas, ko­dėl ren­gia­ma­me do­ku­men­te uos­to plėt­ra Meln­ra­ gė­je nu­ma­ty­ta ne kaip al­ter­na­ty­ va, o pa­sta­rą­ja ta­po Bū­tin­gė, pa­ šne­ko­vas pa­brė­žė, kad nu­ma­to­ma, jog ir to­liau ga­lė­tų bū­ti nau­do­ja­ma bei plė­to­ja­ma inf­rast­ruk­tū­ra, į ku­rią in­ves­tuo­ja­mi vals­ty­bės mi­li­jar­dai. „Bū­tų tik­rai keis­ta, jei ren­gia­ma­ me pla­ne ne­su­da­ry­tu­me prie­lai­ dų uos­tui plės­tis. Mū­sų tik­rai nie­ kas ne­sup­ras­tų. Ir ne­va­din­čiau, kad uos­to plėt­ra nu­ma­to­ma Meln­ra­gė­je, ji pla­nuo­ja­ma Klai­pė­do­je“, – ter­mi­ nais ma­ni­pu­lia­vo S.Gul­bins­kas. Jo tei­gi­mu, pa­reng­ti kon­cep­ci­jos spren­di­niai dar bus ana­li­zuo­ja­mi, ver­ti­na­mos vi­sos gau­tos pa­sta­bos, do­ku­men­tas bus pri­sta­to­mas vi­ suo­me­nei, ins­ti­tu­ci­joms. Tuo­met spren­di­niai bus tiks­li­na­mi ir tik ta­

„Nie­kas nie­kur dar ne­pa­žy­mė­ ta, kol kas ren­gia­ma tik kon­cep­ ci­ja, ku­ri, ma­no ži­nio­mis, po ke­lių sa­vai­čių jau tu­ri bū­ti pa­teik­ta svars­ ty­mui. Ją nag­ri­nė­da­mi ir ap­si­sprę­si­ me, ar gi­lia­van­de­nis uos­tas tu­ri bū­ti Meln­ra­gė­je, ar Bū­tin­gė­je. Lie­tu­vos bend­ro­jo pla­no kon­cep­ci­ja ir yra tas mo­men­tas, kai bus ga­li­ma dar sy­kį grįž­ti prie vi­sų min­čių ir ar­gu­men­ tų apie gi­lia­van­de­nį uos­tą bei vie­tą jam ir tuo­met ap­si­spręs­ti, ką pa­žy­ mė­ti do­ku­men­te“, – tei­gė ap­lin­kos mi­nist­ras Va­len­ti­nas Ma­zu­ro­nis. Jis ne­sup­ra­to uos­ta­mies­čio val­ džios pa­si­pik­ti­ni­mo ir re­ko­men­da­ vo kuo daž­niau bend­rau­ti su Klai­ pė­dos uni­ver­si­te­to moks­li­nin­kais. „Ne Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ja tei­kia pa­siū­ly­mus Lie­tu­vos bend­ro­jo pla­ no kon­cep­ci­jai, o jos ren­gė­jai. To­dėl jei Klai­pė­dos val­džia pa­si­ju­to įsi­žei­ du­si, tai tu­rė­tų ad­re­suo­ti klai­pė­die­ čiams moks­li­nin­kams. Mes dar net ne­ma­tė­me tų pa­siū­ly­mų“, – at­sa­ ko­my­bės dėl vie­ti­nės val­džios ig­no­ ra­vi­mo kra­tė­si V.Ma­zu­ro­nis. Jis pa­brė­žė, jog Klai­pė­dos val­džia pyk­ti ant Vy­riau­sy­bės ir Sei­mo ga­lė­ tų tik tuo­met, jei Lie­tu­vos bend­ra­ sis pla­nas bū­tų pa­tvir­tin­tas ir ja­me tik­rai bū­tų nu­ma­ty­ta, kad gi­lia­van­ de­nis uos­tas bus sta­to­mas Meln­ra­ gė­je. „Da­bar pa­klau­sy­si­me ar­gu­ men­tų, pa­dis­ku­tuo­si­me, ir kas čia blo­go?“ – re­to­riš­kai klau­sė ap­lin­ kos mi­nist­ras. Bū­si­ma­sis Klai­pė­dos vals­ty­bi­nio jū­rų uos­to di­rek­ci­jos ge­ne­ra­li­nis di­ rek­to­rius Ar­vy­das Vait­kus gi­lia­van­ de­nio uos­to te­ma dis­ku­tuo­ti ne­pa­ no­ro. „Klau­si­mas dar la­bai anks­ty­vas dėl to, kad kol kas ne­su pa­tvir­tin­tas uos­to va­do­vu, ir dar to­dėl, kad Lie­tu­ vos bend­ra­sis pla­nas kol kas yra kon­ cep­ci­jos spren­di­nių sta­di­jo­je“, – nuo ko­men­ta­rų iš­si­su­ko A.Vait­kus.

3

ketvirtadIENIS, sausio 31, 2013

miestas Įsi­ga­lios ma­žes­nė kai­na

Ligos tuš­tina mo­kyk­las

Įteiks dip­lo­mus

Nuo ryt­die­nos – va­sa­rio 1-osios – įsi­ga­lios ma­žes­nė ši­lu­mos kai­ na. Pa­ly­gin­ti su sau­siu, ji pigs 1,14 pro­c. ir sieks 25,25 cen­to už ki­lo­vat­va­lan­dę be PVM. Tei­gia­ ma, kad ši­lu­mos kai­nos ma­žė­ji­ mui di­džiau­sią įta­ką tu­rė­jo at­pi­ gu­sios gam­ti­nės du­jos. Sau­sį ši­ lu­mos kai­na sie­kė 25,54 cen­to už ki­lo­vat­va­lan­dę be PVM.

Gri­pas ir per­ša­li­mo li­gos pra­ re­ti­no uos­ta­mies­čio moks­ lei­vių gre­tas. Va­kar į Klai­pė­ dos bend­ro­jo la­vi­ni­mo mo­kyk­ las nea­tė­jo 15 pro­c. moks­lei­ vių. Dau­giau­sia jų ne­bu­vo I.Si­ mo­nai­ty­tės ir „Sau­lė­te­kio“ pa­ grin­di­nė­se mo­kyk­lo­se. Šio­se įstai­go­se pa­mo­ko­se ne­da­ly­va­ vo treč­da­lis moks­lei­vių.

Šian­dien 12 val. Klai­pė­dos uni­ ver­si­te­to Me­nų fa­kul­te­to kon­ cer­tų sa­lė­je vyks dip­lo­mų įtei­ ki­mo šven­tė. Jie bus įteik­ti cho­ reog­ra­fi­jos, cho­ro di­ri­ga­vi­mo, dra­mos re­ži­sū­ros stu­di­jų ma­ gist­ran­tams bei spor­ti­nių šo­kių stu­di­jų ba­ka­lau­rams. Ce­re­mo­ni­ jos me­tu aukš­to­jo moks­lo pa­žy­ mė­ji­mus at­siims 21 ab­sol­ven­tas.

Į po­lik­li­ni­ką – net karš­čiuo­jant Su­sir­gus kvies­ti gy­ dy­to­ją į na­mus ar va­žiuo­ti į po­lik­li­ ni­ką ir pla­tin­ti vi­ru­ są ki­tiems? To­kia di­ le­ma iš­ky­la ne vie­ nam klai­pė­die­čiui.

Dienos telegrafas Po­s ė­d is. Šian­d ien 9 val. pra­s i­dės mies­to ta­ry­bos po­sė­dis. Dis­ku­si­ja. Šian­d ien nuo 10 val. Klai­ pė­dos uni­ver­s i­te­to Hu­ma­n i­t a­r i­n ių moks­lų fa­kul­te­to 312 au­di­to­ri­jo­je vyks se­m i­na­ras dis­k u­si­ja „Ki­t ų kal­bų as­ men­var­d žių ra­šy­ba lie­tu­viš­kuo­se lei­ di­niuo­se“. Su­si­ti­ki­mas. Šian­dien 13 val. Lie­tu­vos ka­ri­nių jū­rų pa­jė­gų šta­be vyks Šiau­rės ir Bal­ti­jos ša­lių ka­riuo­me­nių va­dų su­ si­ti­k i­mas. Mi­nist­ras. Šian­dien uos­ta­mies­ty­je lan­ ky­sis kul­tū­ros mi­nist­ras Ša­rū­nas Bi­ru­ tis. Nuo 15 val. jis ap­žiū­rės re­konst­ruo­ja­ mą Klai­pė­dos dra­mos tea­tą. Bus kal­ba­ ma apie ob­jek­to fi­nan­sa­vi­mo per­spek­ ty­vas. 16 val. mi­nist­ras lan­ky­sis Klai­pė­ dos mu­zi­ki­nia­me teat­re, kur ap­tars bū­ si­mos re­konst­ruk­ci­jos pla­nus.

Ven­gia: kai ku­rie žmo­nės, atė­ję į po­lik­li­ni­ką, už­si­de­da kau­kę, ta­čiau to­kių kol kas yra ma­žu­ma.

Sand­ra Lu­ko­šiūtė s.lukosiute@kl.lt

Ge­riau va­žiuo­ja į na­mus

Pas­kel­bus gri­po epi­de­mi­ją, uos­ta­ mies­čio gy­dy­mo įstai­goms ge­ro­kai pa­dau­gė­jo dar­bo. Ser­gan­čių pa­ cien­tų pil­nos ne tik po­lik­li­ni­kos. Gy­dy­to­jai pri­pa­žįs­ta su­lau­kian­ tys dau­giau iš­kvie­ti­mų į na­mus. Ta­čiau ne vi­sa­da į pra­šy­mą at­vyk­ ti pas li­go­nį at­sa­ko­ma tei­gia­mai – kiek­vie­na gy­dy­mo įstai­ga tu­ri sa­ vo po­li­ti­ką. Kaip paaiš­ki­no Klai­pė­dos jū­ri­ nin­kų svei­ka­tos prie­žiū­ros cent­ ro vy­riau­sia­sis gy­dy­to­jas Vik­to­ras Gri­ga­laus­kas, sten­gia­ma­si iš­veng­ ti ser­gan­čių, čiau­din­čių bei ko­sin­ čių li­go­nių lan­ky­mo­si po­lik­li­ni­ko­je, kad ne­bū­tų už­krės­tas per­so­na­las ir ki­ti pa­cien­tai. Tad li­go­niai daž­nai kon­sul­tuo­ja­mi te­le­fo­nu, o pri­rei­kus pas juos, ypač pas vai­kus, vyks­ta­ma į na­mus. Iki šiol pas pa­cien­tus šios įstai­ gos gy­dy­to­jai va­žia­vo dviem au­to­ mo­bi­liais, o nuo va­kar die­nos skir­ta dar vie­na trans­por­to prie­mo­nė. V.Gri­ga­laus­kas pri­pa­ži­no, kad net pa­di­di­nus trans­por­to skai­čių ga­ na su­dė­tin­ga spė­ti pas vi­sus ser­gan­ čiuo­sius. Juo la­biau kad dvi gy­dy­to­jos pa­sly­du­sios pa­ty­rė trau­mas, tad ko­ le­goms ten­ka di­des­nis dar­bo krū­vis. Va­do­vas ne­sle­pia, kad va­žia­vi­ mas pas pa­cien­tus į na­mus ker­ta per ki­še­nę, ta­čiau ra­miau – pa­de­ da­ma žmo­gui.

Bai­mi­na­si komp­li­ka­ci­jų

Pa­sak Klai­pė­dos se­na­mies­čio svei­ ka­tos prie­žiū­ros cent­ro vy­riau­sio­ sios gy­dy­to­jos Lo­re­tos Ži­lins­kie­ nės, jei­gu pa­cien­tas karš­čiuo­ja ne dau­giau nei 39 ir tem­pe­ra­tū­rą ga­li­ ma nu­muš­ti, pra­šo­ma jo at­va­žiuo­ti į po­lik­li­ni­ką. Mat gri­pas ga­li komp­li­kuo­tis, o gy­dy­mo įstai­go­je at­lie­ka­mi rei­ kia­mi ty­ri­mai. Be to, kaip pa­ste­bi L.Ži­lins­kie­nė, pa­ts žmo­gus ne­su­ ge­ba įver­tin­ti sa­vo būk­lės.

Į po­lik­li­ni­ką atė­ję ser­gan­tys pa­cien­tai tu­rė­tų dė­vė­ti kau­ kes. Da­bar pa­ste­bi­ ma at­virkš­ti­nė ten­ den­ci­ja – svei­kie­ ji ne­šio­ja kau­kes, o ser­gan­tys čiau­di ir ko­sė­ja, taip dar la­ biau pla­tin­da­mi li­gą.

Ki­ta prie­žas­tis, ko­dėl pa­cien­tų pra­šo­ma at­vyk­ti pa­tiems, – gy­dy­ to­jai tie­siog fi­ziš­kai ne­pa­jėg­tų ap­ lan­ky­ti vi­sus ser­gan­čiuo­sius, juo la­biau kad ser­ga ir pa­tys me­di­kai. Šio­je įstai­go­je vi­ru­sas pa­kir­to apie 15 pro­c. dar­buo­to­jų. Vy­riau­sio­ ji gy­dy­to­ja pri­mi­nė, kad pa­skel­bus

Eval­do But­ke­vi­čiaus nuo­tr.

gri­po epi­de­mi­ją ne­dar­bin­gu­mo pa­ žy­mė­ji­mą ke­lioms die­noms ga­li­ma iš­duo­ti ir pa­si­skam­bi­nus te­le­fo­nu sa­vo šei­mos gy­dy­to­jui. Pa­cien­tai pikt­nau­džiau­ja

Klai­pė­dos svei­ka­tos prie­žiū­ros cent­ro vy­riau­sio­jo gy­dy­to­jo pa­va­ duo­to­ja šei­mos me­di­ci­nai An­ge­ lė Raz­gie­nė pa­ste­bi, kad pa­cien­tai kar­tais lin­kę pa­pikt­nau­džiau­ti iš­ kvie­ti­mais į na­mus. Pas­kam­bi­nę į re­gist­ra­tū­rą jie ti­ ki­na, kad tem­pe­ra­tū­ra sie­kia 39 karš­čio, o nu­vy­kus į vie­tą paaiš­kė­ ja, jog ter­mo­met­ro stul­pe­lis per­ko­ pia vos 37 ar­ba aukš­ta tem­pe­ra­tū­ra bu­vo prieš ke­lias die­nas. Tad va­žiuo­ti sten­gia­ma­si pas ma­žus vai­kus, se­nus, neį­ga­lius ar­ ba karš­čiuo­jan­čius žmo­nes. Am­bu­la­to­ri­nės kli­ni­kos „Nef­ ri­da“ vy­riau­sia­sis gy­dy­to­jas Vir­ gi­ni­jus Kont­ri­mas pa­ti­ki­no, kad kiek­vie­na si­tua­ci­ja ver­ti­na­ma in­di­ vi­dua­liai. Ta­čiau vis dėl­to pa­cien­ tus links­ta­ma kvies­tis į po­lik­li­ni­ ką, kur ga­li­ma at­lik­ti krau­jo ty­ri­mą, plau­čių rent­ge­nog­ra­mą. Vi­si kal­ bin­ti gy­dy­to­jai pa­brė­žė, kad prieš at­ vyks­tant į po­lik­li­ni­ką ge­riau­sia bū­tų su­si­skam­bin­ti su sa­vo šei­mos gy­dy­ to­ju, ku­ris pa­tar­tų, kaip elg­tis. Ser­gan­tiems kau­kės – bū­ti­nos

L.Ži­lins­kie­nė at­krei­pė dė­me­sį, kad į po­lik­li­ni­ką atė­ję ser­gan­tys pa­cien­tai tu­rė­tų dė­vė­ti kau­kes. Da­bar pa­ste­bi­ ma at­virkš­ti­nė ten­den­ci­ja – svei­kie­ji

ne­šio­ja kau­kes, o ser­gan­tys čiau­di ir ko­sė­ja, taip dar la­biau pla­tin­da­mi li­ gą. „Pir­miau­sia kau­kė­mis tu­rė­tų pa­ si­rū­pin­ti ser­gan­tie­ji, ta­čiau jos ne­pa­ kenks ir svei­kie­siems“, – pri­dū­rė ji. Per gri­po epi­de­mi­ją A.Raz­gie­ nė po­lik­li­ni­ko­je pa­ta­rė ne­si­lan­ky­ti žmo­nėms, ku­rie ne­ser­ga per­ša­li­mo li­go­mis. Jiems tie­siog siū­lo­ma pra­ lauk­ti šį lai­ką. Mat atė­ju­si iš­si­ra­šy­ti ra­mi­na­mų­ jų vais­tų se­no­lė, pa­sė­dė­ju­si ei­lė­je su karš­čiuo­jan­čiais li­go­niais, taip pat ga­li už­si­krės­ti vi­ru­su. Gy­dy­to­jai pro­gno­zuo­ja, kad gri­po epi­de­mi­jos mas­tai kol kas tik di­dės, nes stai­gus oro tem­pe­ra­tū­rų po­ky­ tis yra pa­lan­kus vi­ru­sų pli­ti­mui.

Kaip sau­go­tis gri­po daž­nai plau­ti ran­kas

Įran­ga. Šian­d ien 16 val. Klai­p ė­dos uni­ver­si­te­to Jū­r ų tech­ni­kos fa­kul­te­te bus pri­sta­ty­ta nau­ja na­vi­ga­ci­nė įran­ ga, skir­ta SGD ir ki­tų lai­vų lai­vy­bos są­ ly­g ų ži­n ių su­tei­k i­mui bei ty­r i­mams. Ją įsi­g i­jo Lai­v y­bos ka­ted­ra. Nau­do­ jant na­v i­ga­ci­n į vi­z ua­l i­n į tre­n i­r uok­ lį stu­den­tai ga­lės pa­tys ban­dy­t i įves­ ti lai­vą į uos­tą, o kar­tu ste­bė­ti bei įver­ tin­ti lai­vo ir uos­to ele­men­tų pa­ra­met­ rų po­ky­čius. Įran­ga taip pat bus tai­ko­ ma moks­l i­n iams uos­t ų plėt­ros ir lai­ vy­bos sau­g u­mo ty­r i­mams. Ji kai­na­ vo 413 tūkst. li­tų. Priė­mi­mas. Ry­toj nuo 11 val. Li­be­ra­lų są­jū­d žio Klai­pė­dos mies­to sky­r iaus būs­t i­nė­je, esan­č io­je Da­nės gat­vė 9, Sei­mo na­r ys Eli­g i­jus Ma­siu­l is priims gy­ven­to­jus. Re­g ist­ruo­tis ga­li­ma tel. 8 612 36 280 ar­ba el. pa­štu info@klaipe­ dosliberalai.lt. Mir­t ys. Va­k ar Klai­p ė­dos ci­v i­l i­nės met­ri­ka­ci­jos sky­riu­je už­re­gist­ruo­tos 6 klai­pė­die­čių mir­tys. Mi­rė Kse­ni­ja Ko­ bi­te­va (g. 1926 m.), Sta­sys Ur­nie­ž ius (g. 1936 m.), Alek­sand­ra Li­toš (g. 1936 m.), Zo­ja Tu­lum­ba­so­va (g. 1937 m.), Svet­la­ na Ko­vals­kaya (g. 1962 m.), An­fi­sa Asa­ čio­va (g. 1957 m.). Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mi Sta­sys Ur­nie­žius, Na­tal­ja Fe­du­lo­va, Zi­ ta Pla­ta­k ie­nė, Al­g ir­das Kor­bu­tas.

veng­ti są­ly­čio su ser­gan­čiais veng­ti ma­si­nio žmo­nių su­si­bū­ri­

mo vie­tų ko­sint ir čiau­dint pri­si­deng­ti bur­ną ne­plau­to­mis ran­ko­mis steng­tis ne­

Jo­niš­kės ka­pi­nės. Šian­d ien lai­do­ja­ mi Al­bi­na Jur­ge­l io­n ie­nė, Vic­tor Kuz­ mi­chev. Nau­ja­g i­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 9 mo­te­r ų. Gi­mė 4 mer­gai­tės ir 5 ber­niu­kai.

lies­ti akių, no­sies ir bur­nos ge­rai vė­din­ti pa­tal­pas su­si­rgus kreip­tis į gy­dy­mo įstai­gą,

ger­ti daug skys­čių ir lik­ti na­muo­se

Grei­to­ji. Va­kar iki 16 val. grei­to­sios pa­ gal­bos me­di­kai su­lau­kė 56 iš­kvie­ti­mų. Klai­pė­d ie­čiai skun­dė­si karš­čia­v i­mu, krau­jo­ta­kos su­tri­k i­mais. Me­di­kai į pa­ gal­bą sku­bė­jo žmo­nėms, ku­riuos iš­ti­ ko in­sul­tas, pa­ty­ru­siems trau­mas.

4

ketvirtadIENIS, sausio 31, 2013

europa mano mieste

Gi­ru­lių kem­pin­gas sve­tin­gas bus ir

Investicijos: Girulių kempingas bus dar labiau patrauklesnis pajūrio svečiams.

Redakcijos archyvo nuotr.

Be­veik prieš ket­ve­rius me­tus Gi­ru­liuo­se du­ris at­vė­ręs „Pa­jū­rio kem­pin­gas“ jau spė­jo tap­ti trau­kos taš­ku uos­ta­mies­čio sve­ čiams, ku­rie pa­gei­dau­ja ko­ky­biš­ko, ta­čiau sy­kiu ir eko­no­mi­nės kla­sės ap­gy­ven­di­ni­mo. Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Jau pa­klo­ti pa­ma­tai

Neil­gai tru­kus, kai bus įgy­ven­din­ tas ant­ra­sis šio eu­ro­pi­nio pro­jek­to eta­pas, ti­ki­ma­si dar la­biau pra­plės­ ti to­kių pa­slau­gų pa­siū­lą. Sie­kiant su­ma­žin­ti se­zo­niš­ku­ mo įta­ką „Pa­jū­rio kem­pin­go“ veik­ lai bei su­lauk­ti tu­ris­tų iš­ti­sus me­ tus, neil­gai tru­kus bus pa­sta­ty­ta ir įreng­ta 12 sta­cio­na­rių poil­sio na­ me­lių, ku­rie bus tin­ka­mi ap­si­gy­ ven­ti ne tik va­sa­rą, bet ir šal­tuo­ju me­tų lai­ku. Šį pro­jek­tą įgy­ven­di­nan­čios sa­ vi­val­dy­bės Pro­jek­tų at­ran­kos ir ana­li­zės po­sky­rio ve­dė­ja Skaid­rė Rau­dy­tė pa­sa­ko­jo, jog šian­dien na­ me­liams jau pa­reng­tos vie­tos, pa­ klo­ti pa­ma­tai, ta­čiau to­les­nius dar­ bus pri­stab­dė žie­ma. Pa­sak spe­cia­lis­tės, sta­ti­niai tu­ rė­tų iš­kil­ti per po­rą mė­ne­sių, jei tik tam bus pa­lan­kios oro są­ly­gos. Nors pro­jek­to įgy­ven­di­ni­mo pa­bai­ ga nu­ma­ty­ta 2013-ųjų lapk­ri­tį, ti­ ki­ma­si, kad nau­jų ap­gy­ven­di­ni­mo pa­slau­gų kem­pin­gas ga­lės pa­siū­ly­ti jau pra­si­de­dant tu­ris­ti­niam se­zo­ nui – ba­lan­dį ar ge­gu­žę. Už­tik­rins vi­sus pa­to­gu­mus

Gi­ru­lių kem­pin­gą ad­mi­nist­ruo­ jan­čio Klai­pė­dos tu­riz­mo ir kul­tū­ ros in­for­ma­ci­jos cent­ro di­rek­to­rė Ro­me­na Sa­vic­kie­nė vy­lė­si, jog tuo me­tu jei ir ne vi­si, tai bent di­džio­ji da­lis sta­cio­na­rių na­me­lių jau ga­lė­ tų priim­ti sve­čius ir ne­šti pel­ną. Apie 25 kv. m plo­to na­me­liai su mie­ga­mą­ja ir poil­sio zo­no­mis bus

skir­ti ap­si­sto­ti ke­tu­riems as­me­ ni­mis. Juo­se bus įreng­ta ir mi­ni vir­tu­vė­ lė su bū­ti­niau­sia bui­ti­ne tech­ni­ka, du­šas, tua­le­tas. Kad būs­tuo­se bū­tų ga­li­ma ap­si­ gy­ven­ti bet ku­riuo me­tų lai­ku, čia bus įreng­ti ra­dia­to­riai. Šiam pro­jek­tui rea­li­zuo­ti sa­vi­ val­dy­bė už­si­tik­ri­no be­veik 400 tūkst. li­tų ES fon­dų pa­ra­mą. Klai­pė­dos tu­riz­mo ir kul­tū­ros in­for­ma­ci­jos cent­ro va­do­vė pri­ pa­ži­no, jog ant­ro­jo pro­jek­to eta­ po įgy­ven­di­ni­mas itin reikš­min­ gas to­les­nei kem­pin­go veik­lai. Pa­sak R.Sa­vic­kie­nės, iš­si­lai­ky­ ti vien iš da­bar tei­kia­mų pa­slau­gų su­dė­tin­ga. Juo la­biau ta­da, kai ne­ le­pi­na va­sa­riš­ki orai.

dar vie­nas toks komp­lek­sas tu­rė­tų iš­kil­ti Ne­mir­se­to­je. Anot R.Sa­vic­kie­nės, uos­ta­mies­ čio Tu­riz­mo ir kul­tū­ros in­for­ma­ ci­jos cent­ras ak­ty­viai rū­pi­na­si in­ for­ma­ci­jos sklai­da, kad Klai­pė­dos kem­pin­gą at­ras­tų vis dau­giau ke­ liau­to­jų. Rek­la­ma sklin­da ne tik per įvai­ rias tarp­tau­ti­nes aso­cia­ci­jas, bet ir iš lū­pų į lū­pas. „Pas mus at­vy­kę tu­ris­tai tik­rai džiau­gia­si kem­pin­gu. Ži­no­ma, tu­ ri­me tam tik­rų mi­nu­sų ir jų ne­sle­ pia­me. Pag­rin­di­nis – kad vi­siš­kai ša­lia kem­pin­go drie­kia­si ge­le­žin­ ke­lis. Ta­čiau ki­tais as­pek­tais tiek vie­ta, tiek ap­skri­tai vi­sa inf­rast­ ruk­tū­ra mū­sų sve­čiams pa­tin­ka“, – pa­ti­ki­no pa­šne­ko­vė.

Įpa­rei­go­ja ir žvaigž­du­tės

Ren­ka­si ne tik už­sie­nie­čiai

„Praė­ju­sių me­tų va­sa­rą, ku­ri bu­ vo šal­ta, pas mus aki­vaiz­džiai ap­ si­lan­kė ir ma­žiau tu­ris­tų, nes pa­ la­pi­nėms ir kem­pe­riams ne­bu­vo dau­giau al­ter­na­ty­vų. Prieš tai bu­vu­sios va­sa­ros bu­vo pa­lan­kios, tad su­lau­kė­me ge­ro­ kai dau­giau sve­čių, iš­si­lai­ky­da­vo­ me be nuo­sto­lių“, – įver­ti­no pa­ šne­ko­vė. Be to, R.Sa­vic­kie­nės tei­gi­mu, pa­ si­rū­pin­ti sta­cio­na­rių na­me­lių įren­ gi­mu kem­pin­ge įpa­rei­go­ja ir ke­tu­ rių žvaigž­du­čių sta­tu­sas. Spe­ci­fi­nio tu­ris­ta­vi­mo bū­do ša­ li­nin­kai Lie­tu­vos pa­jū­ry­je ne­tu­ri daug al­ter­na­ty­vų. Čia kol kas vei­kia tik du eu­ro­pi­ nius stan­dar­tus ati­tin­kan­tys kem­ pin­gai, vie­nas jų – Gi­ru­liuo­se, ki­ tas – Ni­do­je. Tie­sa, neil­gai tru­kus

R.Sa­vic­kie­nė pa­sa­ko­jo, kad di­džią­ ją ap­si­sto­jan­čių­jų „Pa­jū­rio kem­ pin­ge“ da­lį su­da­ro poil­siau­to­jai iš Lie­tu­vos, jį „at­ran­da“ ir vis dau­ giau tu­ris­tų iš Vo­kie­ti­jos, Skan­di­ na­vi­jos ša­lių. Kai ku­rie ke­liau­to­jai čia ap­si­sto­ja ne­be pir­mus me­tus.

vau­jan­tys uos­ta­mies­čio Tu­riz­mo ir kul­tū­ros in­for­ma­ci­jos cent­ro at­ sto­vai įsi­ti­ki­no, kad kem­pe­rių tu­ riz­mas kas­met tik au­ga, nes tai la­ bai pa­to­gus poil­sia­vi­mo ir sve­čių ša­lių pa­ži­ni­mo bū­das su ne­ri­bo­ to­mis ga­li­my­bė­mis tiek marš­ru­to, tiek ke­lio­nės truk­mės po­žiū­riu. Po­rei­kiai au­ga

Ro­me­na Sa­vic­kie­nė:

Ke­lia­vi­mas kem­pe­ riais yra at­ski­ra tu­ ris­ta­vi­mo rū­šis. Tie žmo­nės, ku­rie yra juos įsi­gi­ję, net neį­ si­vaiz­duo­ja ga­li­my­ bės ke­liau­ti ki­taip.

„Ke­lia­vi­mas kem­pe­riais yra at­ ski­ra tu­ris­ta­vi­mo rū­šis. Tie žmo­ nės, ku­rie yra juos įsi­gi­ję, net neį­si­ vaiz­duo­ja ga­li­my­bės ke­liau­ti ki­taip. Tar­ki­me, Olan­di­jo­je įpras­ta, kad vie­nu kem­pe­riu nau­do­ja­si vi­sa šei­ ma, gi­mi­nė – pa­vyz­džiui, mė­ne­sį ke­liau­ja tė­vai, mė­ne­sį – vai­kai, po to – bro­liai, se­se­rys ir pa­na­šiai“, – pa­sa­ko­jo pa­šne­ko­vė. R.Sa­vic­kie­nė pri­pa­ži­no, jog įvai­ rio­se tarp­tau­ti­nė­se pa­ro­do­se da­ly­

„Di­dė­ja ne tik to­kio tu­riz­mo apim­ tys, bet ir pa­ti įran­gos ko­ky­bė. Mes džiau­gia­mės į uos­tą at­plau­kian­ čiais krui­zi­niais lai­vais, gra­žes­niais ir di­des­niais vie­ni už ki­tus, pa­na­ šiai yra ir su kem­pe­riais. At­si­ran­da to­kių, ku­rie tal­pi­na ma­žą au­to­mo­ bi­lį, ku­rie tu­ri inf­rast­ruk­tū­rą to, ko tur­būt rei­kia vi­sam gy­ve­ni­mui. Pa­ vyz­džiui, tu­ris­tai iš to­kių kem­pe­rių iš­va­žiuo­ja ma­žu smar­tu ir to­liau po apy­lin­kes jau ke­liau­ja au­to­mo­bi­liu­ ku“, – šiuo­lai­ki­nes ga­li­my­bes įvar­ di­jo spe­cia­lis­tė. Pa­sak R.Sa­vic­kie­nės, na­tū­ra­lu, kad ir ap­gy­ven­di­ni­mo pa­slau­gų to­ kiems tu­ris­tams tei­kė­jai tu­ri tai­ky­ tis prie vis au­gan­čių jų po­rei­kių. „At­siž­velg­da­mi į tai, kem­pin­ge įdie­gė­me be­vie­lį in­ter­ne­tą. Taip pat pla­nuo­ja­me, kad čia ga­lė­tų at­si­ras­ ti lai­ki­nas mai­ti­ni­mo taš­kas. To­kia pa­slau­ga įpras­ta kem­pin­guo­se. Ka­ dan­gi ka­vi­nu­kė teiks se­zo­ni­nes pa­ slau­gas, steng­si­mės iš­nau­do­ti jau esan­čias pa­tal­pas“, – atei­ties pla­ nais da­li­jo­si pa­šne­ko­vė. Užs. 1070535

Veidas: stacionarūs „Pajūrio kempingo“ nameliai turėtų darniai įsilieti į gamtos aplinką.

5

ketvirtadIENIS, sausio 31, 2013

miestas

žie­mą Vi­zi­ti­nė kor­te­lė Pro­jek­to pa­va­di­ni­mas: „Ap­gy­ven­

di­ni­mo pa­slau­gų plėt­ra Klai­pė­do­je, įren­giant kem­pin­gą pa­jū­ry­je, II eta­ pas. Sta­cio­na­rių na­me­lių poil­siui Gi­ ru­lių kem­pin­ge įren­gi­mas“. Pro­jek­tą įgy­ven­di­na Klai­pė­dos

mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­ja. Bend­ra pro­jek­to ver­tė: 415 041 li­tas. Pro­jek­tui skir­tas fi­nan­sa­vi­mas: 348

848 li­tai, iš jo 2007–2013 m. ES struk­ tū­ri­nių fon­dų da­lis – 348 848 li­tai. Veiks­mų pro­gra­ma: Sang­lau­dos

ska­ti­ni­mo veiks­mų pro­gra­ma. Pa­sek­mės: iš se­nu­tė­lio „VW Pas­sat“ ne­li­ko nie­ko. Veiks­mų pro­gra­mos prio­ri­te­to prie­

mo­nė: Vie­šo­sios tu­riz­mo inf­rast­ruk­ tū­ros ir pa­slau­gų plėt­ra re­gio­nuo­se. Šal­ti­nis: es­pa­ra­ma.lt.

Skai­čiai ir fak­tai Pir­muo­ju pro­jek­to „Ap­gy­ven­di­ni­mo pa­slau­gų plėt­ra Klai­pė­do­je, įren­giant kem­pin­gą pa­jū­r y­je“ eta­pu 2009 m. pa­va­sa­r į Gi­ru­l iuo­se pa­sta­ty­tas kem­ pin­gas, ati­tin­kan­tis eu­ro­pi­nius rei­ka­ la­vi­mus. Jis su­skirs­ty­tas į 3 zo­nas, ku­ rio­se iš­dės­ty­tos vie­tos kem­pe­riams, na­me­l iams, pa­la­pi­nėms. Kem­pin­ge, ku­r io te­r i­to­r i­ja sie­k ia 2,8 ha, vei­k ia uni­ver­sa­l i spor­to aikš­te­lė, lau­ža­v ie­tės, vai­k ų žai­d i­mo aikš­te­lė. Ad­m i­n ist­ra­c i­n ia­me pa­s ta­te įreng­ tos pa­tal­pos mais­tui ga­min­ti, val­gy­ ti, bend­ro nau­do­ji­mo tua­le­tai, du­šai, prau­syk­los, ma­mos ir vai­ko kam­ba­ rys, pir­t is bei ki­tos pa­tal­pos. Kem­pin­gas įsi­k ū­ręs 8 km nuo Klai­ pė­dos cent­ro, gre­ta pa­jū­r io re­g io­n i­ nio par­ko, vos 500 m nuo jū­ros. Ja­ me įreng­ta 50 vie­tų pa­la­pi­nėms bei 15-a na­me­l iams ant ra­tų Pir­muo­ju pro­jek­to eta­pu Gi­ru­lių kem­ pin­go te­ri­to­ri­jo­je bu­vo įreng­ta ir bū­ti­ na in­ž i­ne­r i­nė inf­rast­ruk­tū­ra poil­sio na­me­liams sta­ty­ti: van­den­tie­kio, lie­ taus ir nuo­te­k ų, elekt­ros ir ap­švie­t i­ mo tink­lai, pa­reng­ti pa­grin­dai bei as­ fal­tuo­t i pri­va­ž ia­vi­mo ke­l iai. Kem­pin­go įren­g i­mo pir­mo­jo eta­po įgy­ven­d i­n i­mo in­ves­t i­ci­jos sie­kė 4,4 mln. li­tų.

Projektuotojų vizualizacija

Mir­tis ty­ko­jo po 15 me­tų 1

Au­to­mo­bi­lio vai­ruo­to­ ją vy­ras pa­ži­no­jo tik iš ma­ty­mo. „Vos tik bai­gė­si gy­ven­ vie­tė, pa­sa­tas pa­di­di­no grei­tį. Jis ga­lė­jo va­žiuo­ti 70 ar 80 ki­lo­met­ rų per va­lan­dą grei­čiu. Pa­na­šus grei­tis ga­lė­jo bū­ti ir prie­šais at­ va­žiuo­jan­čio vil­ki­ko. Vis­kas įvy­ ko aki­mirks­niu. Pa­sa­tą su­mė­tė, jis ne­spė­jo iš­suk­ti ir šo­nu rė­žė­ si į at­va­žiuo­jan­čio vil­ki­ko prie­ ki­nės da­lies kam­pą. Ant ke­lio pa­ži­ro nuo­lau­žos. Ma­čiau, kaip vil­ki­kas nu­tem­pė su sa­vim da­lį nu­lū­žu­sios ma­ši­nos. Sus­to­jo­me, nu­bė­go­me žiū­rė­ti, gal yra gy­vų, bet vil­čių ne­li­ko. Ma­nau, jie ne­ spė­jo net iš­si­gąs­ti. Vaiz­das bu­vo siau­bin­gas, ne­ga­lė­jo­me su­pras­ti, kiek ten bu­vo žmo­nių“, – šiur­po G.Barš­kie­tis. Įvy­kio liu­di­nin­kai suak­me­nė­jo pa­ma­tę, kaip leng­vo­ji ma­ši­na lū­žo per­pus, vai­ruo­to­jas iš­kri­to, o nuo ke­lio san­ka­sos nu­va­žiuo­jan­tis vil­ ki­kas po ra­tais pa­trau­kė ga­li­nę au­ to­mo­bi­lio da­lį su tri­mis jo­je li­ku­ siais žmo­nė­mis. Iš žmo­nių ir mė­ly­no pa­sa­to li­ko tik su­mai­to­ta krū­va me­ta­lo su jo­je įstri­gu­siais ne­gy­vais kū­nais. Gel­bė­ti ne­bu­vo ko

Į įvy­kio vie­tą at­sku­bė­jo trys grei­to­ sios me­di­ci­nos pa­gal­bos au­to­mo­ bi­liai, bet nė vie­nam jų ne­bu­vo čia ką veik­ti. Vi­si ke­tu­ri leng­vo­jo au­to­ mo­bi­lio ke­lei­viai bu­vo ne­gy­vi. 42 me­tų vil­ki­ko MAN vai­ruo­to­ jas pra­džio­je pa­sa­ko­jo apie įvy­kį, bet kai su­ži­no­jo, kad po jo vai­ruo­ ja­mo au­to­mo­bi­lio ra­tais žu­vo ke­tu­ ri žmo­nės, pa­si­ju­to blo­gai ir grie­ bė­si už krū­ti­nės. Grei­to­sios pa­gal­bos me­di­kai jį iš­ ga­be­no į Ši­lu­tės li­go­ni­nę. Bend­ro­vės „Ši­lu­tės bal­dai“ vil­ki­ kas va­žia­vo tuš­čias. Žu­vu­siuo­sius iš me­ta­lo krū­va vir­tu­sio au­to­mo­bi­lio va­duo­ti at­va­ žia­vo ug­nia­ge­siai iš Ši­lu­tės ir Prie­ ku­lės. Pra­džio­je ne­bu­vo įma­no­ma iš­siaiš­kin­ti net žu­vu­sių­jų ly­ties. Net­r u­k us bu­vo at­p a­ž in­tas „Volks­wa­gen Pas­sat“ vai­ruo­to­jas. Ko­vo 30-ąją Min­dau­gui K. bū­tų su­ka­kę 20 me­tų. Ta­da ta­po aiš­ku ir kas bu­vo ki­ti drau­ge va­žia­vę žmo­ nės. Tre­čia­die­nio ry­tą Min­dau­gas K., 45-erių jo ma­ma Vir­gi­ni­ja K.

bei jos 54-erių su­gy­ven­ti­nis su­si­ ruo­šė į Ši­lu­tę. Drau­ge va­žia­vo šios šei­mos kai­ my­nė – 49 me­tų Re­gi­na V. Mo­te­ ris bu­vo ap­si­rgu­si ir su­si­ruo­šė į ra­ jo­no cent­rą pas gy­dy­to­ją.

Ge­das Barš­kie­tis:

Ma­nau, jie ne­spė­ jo net iš­si­gąs­ti. Vaiz­ das bu­vo siau­bin­gas, ne­ga­lė­jo­me su­pras­ti, kiek ten bu­vo žmo­nių. Žu­vu­sie­ji – vie­tos gy­ven­to­jai

Sau­gų se­niū­ni­jos dar­buo­to­jai pra­ džio­je ma­nė, kad žu­vu­sie­ji yra ne vie­tos žmo­nės. Kraš­to ke­lias Klai­ pėda–Šilutė yra la­bai vin­giuo­tas, o šia­me ruo­že ne­re­tai at­si­tin­ka ava­ ri­jos. Su­mai­to­tos ma­ši­nos ne­pa­ži­no ir Sau­gų se­niū­nės pa­va­duo­to­jas. Pa­ ke­liui į dar­bą jis bu­vo su­sto­jęs ne­ lai­mės vie­to­je, ta­čiau neį­ta­rė, kad žu­vu­sie­ji yra kraš­tie­čiai. Po ke­lių va­lan­dų paaiš­kė­jo, kad ava­ri­jos me­tu žu­vo Vir­gi­ni­jos K. šei­ma. Vy­res­nio­ji šios mo­ters duk­ra gy­ ve­na už­sie­ny­je. Bend­ro­vė­je „Lie­tu­ vos ge­le­žin­ke­liai“ dir­bu­si mo­te­ris bu­vo Vil­ky­čių per­va­žos bu­dė­to­ja. Sau­gų se­niū­nė Anas­ta­zi­ja Ože­ ly­tė tei­gė ži­nan­ti, kad Vir­gi­ni­ja K. yra ki­lu­si iš Klai­pė­dos, tad ke­ti­ nu­si ieš­ko­ti žu­vu­sio­sios gi­mi­nai­ čių uos­ta­mies­ty­je. Re­gi­nos V. šei­ ma gy­ve­na Ku­ko­ruo­se. Vakar po pietų tapo žinoma, kad žuvusi šeima bus pašarvota ir lai­ dojama Klaipėdoje. Ma­ši­ną do­va­no­jo pa­tė­vis

Ne­lai­mės liu­di­nin­kas G.Barš­kie­tis pri­si­mi­nė gir­dė­jęs, kad Min­dau­gui K. se­ną pa­sa­tą do­va­no­jo pa­tė­vis. 19-me­tis vai­ki­nas vos prieš ke­lis mė­ne­sius įgi­jo tei­sę vai­ruo­ti trans­ por­to prie­mo­nę. Mė­ly­nas „Volks­ wa­gen Pas­sat“ bu­vo pa­ga­min­tas dau­giau nei prieš 20 me­tų. „Jis mi­nė­jo, kad pra­džiai jam bus ge­rai ir se­nas pa­sa­tas. Se­nos ma­ši­ nos ne­gai­la pra­de­dan­čia­jam“, – pa­sa­ko­jo vie­tos gy­ven­to­jas.

Lai­do­tu­vės po lai­do­tu­vių

Sau­gų se­niū­ni­jos žmo­nės šio­mis die­no­mis ne­ga­li at­si­gau­ti nuo blo­ gų ži­nių. Pir­ma­die­nį va­ka­re vos už ke­lių šim­tų met­rų nuo va­ka­rykš­tės ava­ ri­jos vie­tos žu­vo 32 me­tų vie­tos miš­ki­nin­kas Vai­das U. Prieš 18 val. iš dar­bo miš­ki­nin­ kus ve­žęs „GAZ 52-01“ su­sto­jo, nes bai­gė­si de­ga­lai. Miš­ki­nin­kai iš ben­zi­ni­nių pjūk­lų su­py­lė de­ga­lų li­ ku­čius ti­kė­da­mie­si pa­siek­ti ne­to­ lie­se esan­čius na­mus. Va­ka­ras bu­vo itin tam­sus, o miš­ ko ap­sup­ta­me ke­ly­je ma­ši­nos vi­sai ne­si­ma­tė. Jos ži­bin­tus už­sto­jo už au­to­mo­bi­lio sto­vė­jęs Vai­das U. Ta pa­čia kryp­ti­mi va­žia­vęs 46 me­tų Klai­pė­dos ra­jo­no gy­ven­to­jas, vai­ra­vęs mer­se­de­są, ne­pas­te­bė­jo miš­ki­nin­kų sunk­ve­ži­mio ir ne­spė­ jo jo ap­lenk­ti. Au­to­mo­bi­lis sun­kiai su­ža­lo­jo jau­ną vy­rą. Nuo pa­tir­tų žaiz­dų jis li­go­ni­nė­je mi­rė. Jo lai­do­tu­vės vyks ket­vir­ta­die­nį. Pri­si­mi­nė ro­ve­rio ava­ri­ją

At­si­to­kė­ję nuo šiur­pios nau­jie­ nos apie žiau­rią ava­ri­ją, Sau­gų gy­ ven­to­jai pri­si­mi­nė, kad to­je pa­čio­je vie­to­je, kur va­kar žu­vo ke­tu­ri žmo­ nės, prieš be­veik 15 me­tų įvy­ko pa­ na­ši ne­lai­mė. Ta­da taip pat žu­vo ke­tu­ri jau­ni žmo­nės. 1997 me­tų lie­pos 5 die­ną už ke­ lių ki­lo­met­rų prie Bru­žų eže­ro vy­ko kai­mo šven­tė. Ke­liu ėjo bū­rys vie­ tos jau­nuo­lių. Nuo Ši­lu­tės pu­sės di­džiu­liu grei­ čiu va­žia­vo apy­nau­jis au­to­mo­bi­lis „Ro­ver“. Ma­tyt, pa­ste­bė­jęs pės­čiuo­sius jo vai­ruo­to­jas ban­dė stab­dy­ti. Ta­me pa­čia­me ke­lio vin­gy­je au­to­mo­bi­lis ta­po ne­val­do­mas, su­ko­si ir tren­kė­ si į pa­ke­lė­je au­gu­sį ber­žą. Tuo­met ma­ši­na taip pat lū­žo per pu­sę. At­min­ty­je – su­dras­ky­ti kū­nai

Tos ne­lai­mės liu­di­nin­kai iki šiol su siau­bu pri­si­me­na ne tik pu­siau lū­ žu­sią ma­ši­ną, bet ir iš­drabs­ty­tas žu­vu­sių­jų kū­no da­lis. „Aną ava­ri­ją pri­si­me­nu la­bai ryš­kiai, nors te­be­bu­vau paaug­ lys. Pa­me­nu, bu­vo kai­mo šven­ tė. Su ma­ma grį­žo­me nuo eže­ro ir iš­gir­do­me siau­bin­gą trenks­

Pri­mi­ni­mas: prieš 15 me­tų to­

je pa­čio­je vie­to­je į me­dį rė­žė­ si už­sie­nie­čio vai­ruo­ja­mas „Ro­ ver“. Tuo­met taip pat žu­vo ke­tu­ ri žmo­nės.

mą. Nu­bė­go­me pa­žiū­rė­ti. Kaip ir šį kar­tą, ma­ši­na bu­vo per­lū­žu­ si. Nors ne­no­rė­jau ma­ty­ti šiur­ pių vaiz­dų, bet akys už­kliu­vo už pu­siau per­plėš­to žmo­gaus kū­no. Tas vaiz­das iki šiol sto­vi aky­se. Ne­lai­min­ga vie­ta, čia la­bai daž­ nai ava­ri­jos įvyks­ta“, – pa­sa­ko­ jo G.Barš­kie­tis. Ma­ši­na ta­da lė­kė ke­li jau­ni Ka­li­ ning­ra­do sri­ties gy­ven­to­jai. Žmo­nės kal­ba, kad tarp jų bu­vo ir Vo­kie­ti­jos pi­lie­čių. Vė­liau vie­no šių žu­vu­sių­jų at­ mi­ni­mui ar­ti­mie­ji pa­sta­tė ak­ me­ni­nį kry­žių, bet tvar­kant ke­ lią bei pjau­nant pa­ke­lės me­džius šis pa­mink­las vis už­kliū­da­vo ke­ li­nin­kams. To­dėl se­niū­nė pa­pra­šė kry­žių per­kel­ti į vie­tos ka­pi­nes. Ta­čiau jis vis dar sto­vi at­rem­tas į ga­nyk­ los tvo­rą.

6

ketvirtadienis, sausio 31, 2013

nuomonės

Emig­ran­tai grįž­ti na­mo ne­ža­da

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Pir­myn – nio­ko­ti gam­tos!

Sau­lius Tvir­bu­tas

M

iš­k us da­bar ga­l i­me kirs­ ti iš pe­ties, be jo­k ių lei­di­ mų ir lob­t i iš gam­tos gė­ ry­bių. Bi­jo­te baus­mių už gam­tai pa­da­r y­tą ža­lą? Be rei­ka­lo. Ski­ ria­mos teis­mų bau­dos už iš­vež­t us di­ de­l ius kie­k ius me­d ie­nos tė­ra sim­bo­ li­nės, to­l i gra­ž u ne­pri­lygs­tan­čios gau­ tam pel­nui. Štai Anykš­čių ra­jo­ne vie­ nas ap­suk­ruo­l is sa­va­va­l iš­kai, ne­su­de­ ri­nęs su miš­k i­nin­kais, iš­k ir­to ir iš­ve­žė 83 eg­les, 5 pu­šis (dau­g iau kaip 100 kiet­ met­rių me­die­nos), o teis­mas jam sky­rė 5,5 tūkst. li­t ų bau­dą. Ži­nant, kad eg­lės rąs­to ku­bi­nis met­ras kai­nuo­ja apie 260 li­t ų, pu­šies – 240 li­t ų, pa­žei­dė­jui ir su­ mo­kė­jus bau­dą li­ko daug gra­žaus pel­ no. Dar įdo­miau bau­das ir ža­lą gam­tai

Kai kas ga­li sa­ky­ti, kad pri­va­čia­me miš­ke sa­vi­ nin­kai te­gul šei­mi­nin­ kau­ja, kaip no­ri. Bet pri­ va­ti­nin­kų ži­nio­je yra pu­sė vi­sų ša­lies miš­kų. ap­skai­čia­vo sos­ti­nės tei­sė­jai: už 281 nu­ kirs­tą pu­šį (153 kiet­met­r ius me­die­nos) bar­ba­r ui ne­se­n iai sky­rė vi­so la­bo 3,3 tūkst. li­tų, kai už­dar­bis ga­lė­jo bū­ti apie 40 tūkst. li­tų. Ga­li­ma tik spė­lio­ti, kiek še­ šė­li­nių med­kir­čių iš­si­su­ka iš­vis be jo­kių bau­dų. Ne­se­niai vie­na dien­raš­čio skai­ ty­to­ja guo­dė­si, kad at­va­ž ia­vu­si į tė­viš­ kę ap­ž iū­rė­ti sa­vo miš­ko pa­ma­tė iš­kirs­ tas dvi de­šim­tis pu­šų. Mo­te­ris įta­rė ne­ to­li gy­ve­nan­t į sa­vo pusb­ro­l į. Šis po­li­ci­ jo­je pri­si­pa­ž i­no vo­gęs me­die­ną, o po to su­mo­kė­jo gi­mi­nai­tei ke­l is tūks­tan­čius li­tų. Po to­kios ato­maz­gos pa­vie­šin­ti sa­ vo is­to­ri­jos pa­šne­ko­vė ne­no­rė­jo, o po­li­ ci­ja ty­ri­mą nu­trau­kė, nes nu­ken­tė­ju­sių­ jų esą ne­li­kę. At­ro­dy­tų, vi­si li­ko pa­ten­ kin­t i. Bet vals­t y­bės ins­t i­t u­ci­jų kaž­ko­ dėl vi­sai ne­su­do­mi­no ža­la gam­tai, nors akį rėž­te rė­ž ia ply­n i, ne pa­gal nu­sta­ty­ tas tai­syk­les iš­kirs­ti kir­ti­mai. To­kie pa­ vyz­džiai tik ir ska­ti­na be ato­dai­ros mo­ juo­t i pjūk­lais ir nio­ko­t i gam­tą. Kai kas ga­li sa­ky­ti, kad pri­va­čia­me miš­ke sa­ vi­nin­kai te­gul šei­mi­nin­kau­ja, kaip no­ ri. Bet pri­va­ti­nin­kų ži­nio­je yra pu­sė vi­ sų ša­l ies miš­k ų. Jei jie to­l iau taip bus ker­ta­mi be jo­kio pla­no, be rea­lių baus­ mių ir ne­gal­vo­jant apie at­so­d i­n i­mą, gi­rių vie­to­je grei­tai ply­tės dy­ky­nės ir ša­bakš­t y­nai. Ką ta­da at­sa­k y­si­me sa­ vo vai­kams, anū­kams, kai jie pa­k laus: kur din­go mū­sų ap­dai­nuo­tie­ji miš­kai, ko­dėl vie­to­je jų ma­to­me tik dy­ky­nes? Klau­si­mas ne tik re­to­ri­nis.

Pra­gied­ru­lis Ve­lič­ka

N

ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

Prie par­duo­tu­vės ty­ko trau­mos

Emigracija: P.Ve­lič­ka pa­ty­rė, kad lie­tu­vai­čiai Lon­do­ne sie­kia ras­ti kuo

ge­res­nį dar­bą, apie grį­ži­mą į na­mus jie ne­gal­vo­ja.

gal skel­bi­mą, kad rei­ka­lin­gos slau­gės se­ne­lių na­muo­se. Anks­čiau to­kio dar­bo ne­dir­bo, iš­si­la­vi­ni­mas – ne­ baig­tas aukš­ta­sis pe­da­go­gi­nis. Ka­dan­gi aš ir pa­ts bu­vau su­si­jęs su slau­gos moks­lais Klai­pė­dos uni­ver­si­ te­te, dės­čiau ku­rį lai­ką, įdo­mu bu­vo pa­ly­gin­ti. Stu­di­jos Svei­ka­tos moks­lų fa­kul­te­te tiek die­ni­nia­me, tiek nea­ki­ vaiz­di­nia­me sky­riuo­se yra mo­ka­mos. Bai­gus moks­lus nie­kas dar­bo ne­pa­ siū­lo. O jei jį ir gau­na, il­gai neuž­si­bū­ na dėl di­de­lio krū­vio ir ma­žo at­ly­gi­ ni­mo. To­dėl dau­ge­liui – tie­sus ke­lias į už­sie­nio kal­bų kur­sus ir į už­sie­nį... Ma­no pa­šne­ko­vė taip pat praė­jo ke­ lių mė­ne­sių ap­mo­ky­mų kur­sus, su­si­ tvar­kė rei­kia­mus do­ku­men­tus, iš­lai­ kė eg­za­mi­no tes­tą ir jau aš­tun­ti me­tai sėk­min­gai dir­ba. Pri­vi­le­gi­jos: mais­ tas se­ne­lių na­muo­se – ne­mo­ka­mas, už nuo­mo­ja­mą būs­tą di­džią­ją iš­lai­dų da­lį su­mo­ka vals­ty­bė. Mo­te­ris į ran­ kas kas mė­ne­sį gau­na 1,2 tūkst. sva­ rų ster­lin­gų. Kur Lie­tu­vo­je slau­gy­to­ja tiek gau­tų? Klau­si­mų tar­si nė­ra. Ki­tos mo­ters is­to­ri­ja – pa­na­ši, bet liūd­nes­nės pa­bai­gos. Mo­te­ris pen­ke­ rius me­tus pra­dir­bo fab­ri­ke, va­lan­ di­nis at­ly­gi­ni­mas bu­vo aukš­tes­nis už mi­ni­ma­lų. Bet nuo sau­sio mė­ne­sio fab­ri­ke vy­ko eta­tų ma­ži­ni­mas, to­dėl ji kol kas ne­dir­ba, lai­ki­nai grį­žo į Lie­ tu­vą ap­lan­ky­ti ar­ti­mų­jų. Bet vis tiek lauks ge­res­nės pro­gos vėl įsi­dar­bin­ti.

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

Kaip sa­kė ji pa­ti: „Už mi­ni­ma­lų at­ly­gį jau dirb­ti ne­be­no­riu, tu­riu pi­ni­gi­nių at­sar­gų, ieš­ko­siu kur ge­riau“. Į Lie­ tu­vą grįž­ti ne­ža­da. Dar vie­na mer­gi­na Lon­do­ne gy­ve­ na tre­čius me­tus, dir­bo mo­te­rų kir­ pė­ja pas šei­mi­nin­ką in­dą. Po Nau­ jų­jų me­tų ne­te­ko dar­bo, nes dirb­ti at­vy­ko šei­mi­nin­ko gi­mi­nai­tė. Čia su­vei­kė mums iki skaus­mo ži­ no­mas „gi­mi­nių“ sind­ro­mas, ku­ris Lie­tu­vo­je yra „pri­va­lu­mas“. Na ir pa­sku­ti­nė, tik pu­sę me­tų gy­ ve­nan­čios mer­gi­nos is­to­ri­ja. Ji bu­ vo ap­gau­ta ne­są­ži­nin­gos darb­da­vės – dir­bo dvi­gu­bą va­lan­dų skai­čių, o ga­vo 400 sva­rų ster­lin­gų ma­žiau. Ta­čiau ir čia ne­rei­kia pul­ti į pa­ni­ką. At­si­ra­do la­biau pa­ty­ręs vy­ru­kas, ku­ ris ži­no­jo, kur to­kiais at­ve­jais rei­kia pa­skam­bin­ti, to­dėl bu­vu­si darb­da­vė pu­sę su­mos jau grą­ži­no. Kaip ma­to­te, dau­ge­lis is­to­ri­jų ski­ ria­si ir kaž­kuo jos vis dėl­to pa­na­šios. O ma­no kaip tė­vo mi­si­ja bai­gė­ si taip pat ne­sėk­min­gai – ne­su­ge­ bė­jau pri­kal­bin­ti duk­ros grįž­ti į na­ mus stu­di­juo­ti ir dirb­ti čia. Duok Die­ve, gal jai pa­si­seks įgy­ ven­din­ti sa­vo sva­jo­nes sve­tur, kol jau­na, tu­ri ro­ži­nių sva­jo­nių, vil­čių ir en­tu­ziaz­mo. Mums, „se­niams“, be­lie­ka ga­li­my­ bė tik čia tęs­ti sa­vo gy­ve­ni­mo lai­ką. Bet per daug ir mes ne­si­skun­džia­me.

Vil­ma

Ani­ma­ci­ja – blo­gio už­kra­tas

Pers­k ai­č iau L.Bie­l iaus­k ai­t ės straips­nį „Ka­ra­lia­vo ani­ma­ci­ja“ („Klai­pė­da“, 2013 01 29) ir no­riu pa­si­pik­tin­ti ani­ma­ci­nių fil­mų kū­ rė­jais. Abu su vy­ru ne­ga­li­me ra­miai jų žiū­rė­ti. To­kie fil­mai žu­do jau­nas vai­kų sie­las. Jie pro­pa­guo­ja smur­tą ir ag­re­si­ją, štai ko­dėl jie vie­nas ki­ tą žu­do. Kur žiū­ri vai­ko ap­sau­gos tei­sės ir Baž­ny­čia, lei­džian­ti žiū­rė­ ti to­kius fil­mus? Aš, kaip ka­ta­li­kė, ma­nau, kad per to­kius fil­mus vei­ kia pik­to­ji dva­sia. Klai­pė­die­tė

Ne­mo­ka­me vi­lio­ti klien­tų

Ne­se­niai te­ko lan­ky­tis Tur­ki­jo­je. Iš kar­to kri­to į akis tai, kuo ski­ria­ si tos ša­lies ir Lie­tu­vos vieš­bu­čiai. Ne, ne ge­riau įreng­tais kam­ba­riais, ska­nes­niu mais­tu ar pa­slau­ges­ niu ap­tar­na­vi­mu, o la­biau iš­plė­to­ ta inf­rast­ruk­tū­ra, ku­ria pri­trau­kia klien­tų ne va­sa­ros me­tu. Jei, pa­ vyz­džiui, mū­sų ša­lies vieš­bu­čiai tu­rė­tų ba­sei­nų – lau­ke ir vi­du­ je, spor­to aikš­ty­nų, ku­riuo­se bū­tų ga­li­ma žais­ti te­ni­są, krep­ši­nį, fut­ bo­lą, ga­ran­tuo­ju – jie su­lauk­tų aki­ vaiz­džiai dau­giau žmo­nių ne se­zo­ no me­tu. Tu­riu sa­vo me­to­dą

Ste­bi­na jau­no po­li­ti­ko kės­lai

D

žiau­giuo­si, kad yra toks laik­raš­tis „Klai­pė­da“. Jį vi­sa­da su įdo­mu­mu per­ skai­tau nuo pra­džių iki ga­ lo. Pers­kai­čiau ir Vir­gi­ni­jos Spu­ry­tės straips­nį „Po­li­ti­kas no­ri dvi­kal­bys­ tės“ (2013 01 29), ku­ria­me pa­ti­ko vi­ce­me­ro Vy­tau­to Če­po iš­sa­ky­tos min­tys. Į Lie­tu­vą at­va­žiuo­jan­tys jau­ni at­ vy­kė­liai ne­no­ri mo­ky­tis lie­tu­vių kal­ bos, o štai se­no­ji ru­sų kar­ta, kai su jais pa­si­kal­bu, gai­li­si, kad jau­nys­tė­ je neiš­mo­ko lie­tu­vių kal­bos. Jie di­ džiuo­ja­si, kad gy­ve­na Lie­tu­vo­je. Čia pa­lai­do­ti jų ar­ti­mie­ji ir jie pa­tys pla­ nuo­ja čia at­gul­ti am­ži­no poil­sio.

Se­nie­ji ru­sai Lie­tu­vą lai­ko ant­rą­ją sa­vo tė­vy­ne. To­kius žmo­nes ger­biu, su jais ma­lo­nu kal­bė­tis. Bet toks žmo­gus kaip Via­čes­la­vas Ti­to­vas, tu­rin­tis to­kią gar­bin­gą pa­ var­dę, tu­rė­tų pro­tin­giau kal­bė­ti. Man keis­ta, kad jau­nas žmo­gus, atė­jęs į po­li­ti­ką, ne­no­ri kal­bė­ti lie­ tu­viš­kai? Tad pri­ta­riu V.Če­po žo­ džiams, kad Lie­tu­vo­je gy­ve­nan­čio ir bent mi­ni­ma­liai lie­tu­viš­kai ne­ mo­kan­čio kal­bė­ti žmo­gaus si­tua­ci­ ja pri­lygs­ta as­me­ni­nei tra­ge­di­jai. Jei­gu atė­jai į po­li­ti­ką, tu­ri ne mi­ ni­ma­liai, o mak­si­ma­liai mo­kė­ti kal­ bą tos vals­ty­bės, ku­rios po­li­ti­ko­je da­ly­vau­ji.

Tad po­nui V.Ti­to­vui rei­kė­tų ne kel­ti klau­si­mą dėl dvi­kal­bys­tės, o la­ bai ge­rai iš­mok­ti lie­tu­vių kal­bą. Su­tin­ku, kad po­li­ti­ko­je ma­žu­mos taip pat tu­ri tu­rė­ti sa­vo at­sto­vus ir kel­ ti joms ak­tua­lius klau­si­mus. Bet ne to­ kius. Juk vals­ty­bė tu­ri vals­ty­bi­nę kal­bą. To­kio­je di­de­lė­je vals­ty­bė­je kaip Ru­si­ja esa­ma daug tau­ti­nių ma­žu­mų, bet nė vie­na jų ne­drįs­ta kel­ti to­kio klau­si­mo. Džiau­giuo­si, kad mū­sų mies­ to val­džia gi­na mū­sų kal­bą. Tu­ri­me tu­rė­ti sa­vo prio­ri­te­tus. Jau­ni lie­tu­ viai tu­rė­tų ska­tin­ti ki­ta­tau­čius mo­ ky­tis lie­tu­vių kal­bos ir tai­syk­lin­gai ja kal­bė­ti.

Ka­dan­gi esu in­te­li­gen­tė „su dviem aukš­tai­siais“ – sa­vaip ko­vo­ju su triukš­mą ke­lian­čiais kai­my­nais ar­ ba jų šu­ni­mis. Nei­nu ir ne­si­ba­ru su iki gi­lios nak­ties gar­siai mu­zi­ką lei­ džian­čiais ir į lu­bas aukš­ta­kul­niais ba­te­liais ar ba­tais trep­sin­čiais kai­ my­nais ir jų sve­čiais. Tie­siog ki­tą die­ną pa­ra­šau jiems laiš­ką ir įme­ tu į jų pa­što dė­žu­tę. Laiš­ke­ly­je nu­ ro­dau, kad yra toks įsta­ty­mas, ku­ ris nu­ma­to ati­tin­ka­mas san­kci­jas triukš­mau­jan­tiems po 23 val. Pa­ na­šus laiš­kas, tik su ki­to­kio įsta­ ty­mo nuo­ro­da, įkren­ta ir į įky­riai am­sin­čių šu­nų šei­mi­nin­kų pa­što dė­žu­tę. Ma­lo­nu, kad to­kia tak­ti­ka pa­si­tei­si­na – kai­my­nai rea­guo­ja ir il­gai bū­na ra­mu.

Sen­jo­rė Bi­ru­tė G.

Dai­no­ra

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija reklamos skyrius: 397

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

„Diena Media News“ laikinai einantis vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Ne­sis­te­biu, kad žmo­nės „Karš­ta­ me te­le­fo­ne“ pik­ti­na­si par­duo­tu­ vių priei­go­mis. Šian­dien, nu­ve­du­ si vai­ką į dar­že­lį, užė­jau į pre­ky­bos cent­rą ne­to­li Bal­ti­jos žie­di­nės san­ kry­žos. Išei­da­ma taip griu­vau, kad vos stu­bu­ro ne­su­si­lau­žiau. O jei­ gu ten bū­tų bu­vę laip­tai, o ne nuo­ žul­nus ta­ke­lis?! Ne­sup­ran­tu, ko­dėl par­duo­tu­vės ne­ga­li pa­si­rū­pin­ti pir­ kė­jų sau­gu­mu ir nu­va­ly­ti, pa­bars­ ty­ti prie du­rų į par­duo­tu­vę. Man 30 me­tų. Ki­tą kar­tą ga­liu ir la­biau pa­si­sau­go­ti, o ką da­ry­ti vy­res­niam žmo­gui, ku­ris taip griū­da­mas tik­rai bū­tų neiš­ven­gęs rim­tos trau­mos.

Kons­tan­ti­nas

Atgarsiai

750

397 728

telefonas@kl.lt

e­se­niai ap­si­spren­džiau ir „eksp­rom­tu“ nu­skri­dau ap­lan­ky­ti duk­ros į Lon­do­ ną. Ji ten gy­ve­na ir dir­ba jau pu­sę me­tų. Sva­jo­ja įsto­ti į Ak­to­ri­ nę stu­di­ją. Nu­ta­riau sa­vo aki­mis pa­ ma­ty­ti vi­są gy­ve­ni­mo Lon­do­ne rea­ ly­bę. Be abe­jo, nuo­sta­bios Lon­do­no is­to­ri­nės įžy­my­bės, apie ku­rias tiek skai­ty­ta, ma­ty­ta fil­muo­se, gir­dė­ta iš pa­sa­ko­ji­mų. Sup­ran­ta­ma, dar daug kas li­ko neap­lan­ky­ta, ne­pa­ma­ty­ta. Bet jei­gu pa­klaus­tu­mė­te, kas ne­pa­ti­ ko Lon­do­ne, tai vie­na­reikš­miai at­sa­ ky­čiau – met­ro. To­kios žmo­nių ma­ sės, ku­ri kaip neužt­venk­ta upė ju­da vi­so­mis kryp­ti­mis tu­ne­liais į trau­ki­ nius, dar nie­kur ne­ma­čiau. Na, gal pi­ko va­lan­do­mis Ro­mo­je. Bet Lon­do­ne tai vyks­ta nuo 7 val. ry­to iki 8 val. va­ka­ro. Vien dėl to ne­ no­rė­čiau Lon­do­ne gy­ven­ti ir dirb­ti. O ką da­ry­ti tiems, ku­rie ten gy­ve­na? Aiš­ku, prie vis­ko ga­li­ma pri­pras­ti. Tai­gi, skris­da­mas pir­myn ir at­gal į Lon­do­ną, vyk­da­mas au­to­bu­su iš ir į oro uos­tą, tu­rė­jau rea­lią ga­li­my­ bę pa­bend­rau­ti su jau­nai­siais emig­ ran­tais (ma­no am­žiaus nė vie­no ne­ ma­čiau). Tie­siog man nė­ra sun­ku pra­dė­ti po­kal­bį su ne­pa­žįs­ta­mais žmo­nė­mis, nes dau­ge­lį me­tų bend­ra­ vau su moks­lei­viais ir stu­den­tais pa­ skai­tų, se­mi­na­rų, dis­ku­si­jų me­tu. Iš trum­pų po­kal­bių aiš­kė­jo, kad vi­si at­vy­ku­sie­ji į Di­džią­ją Bri­ta­ni­ją tu­ri vie­ną tiks­lą: „už­si­ka­bin­ti“ čia, ras­ti ge­riau ap­mo­ka­mą dar­bą ir ge­ res­nes gy­ve­ni­mo są­ly­gas. Į klau­si­mą „ar ne­ke­ti­na­te grįž­ti į gim­ti­nę?“ vi­si at­sa­kė, kad kol kas ne. Jiems juo­kin­gi at­ro­do po­pu­lis­ ti­niai ir ne­rea­lūs Lie­tu­vos val­džios po­li­ti­kų kvie­ti­mai grįž­ti be jo­kio konk­re­taus pa­grin­do. Pa­teik­siu tik ke­le­tą konk­re­tes­nių pa­ vyz­džių iš mū­sų emig­ran­tų is­to­ri­jų. Mo­te­ris iš Pa­ne­vė­žio grį­žo į Ang­ li­ją po ato­sto­gų pas ma­mą. Mo­ters vy­ras su duk­re­le gy­ve­na ir dir­ba ne­ to­li Lon­do­no. Ji at­vy­ko į mies­te­lį pa­

Informacija: 397

karštas telefonas

Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

397 750

711, 397 715

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė – Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

Platinimo tarnyba: 397 772 397 727 397 706 397 725 397 770 397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

Pa­ren­gė Čes­lo­vas Ka­var­za Prenumeratos skyrius: 397

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

714

Platinimo tarnyba – 397 713 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 „Namai“: Fotokorespondentai: e. paštas reklama@kl.lt Lina Bieliauskaitė – 397 730 Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Skelbimų skyrius – 397 717 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 „Sveikata“: e. paštas skelbimai@kl.lt 397 705 Techninės redaktorės: Sandra Lukošiūtė – Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Pasaulis: Loreta Ruikė Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Laima Laurišonienė – 397 737 e. paštas akropolis@kl.lt

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėm

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

ketvirtadIENIS, sausio 31, 2013

miestas

Mi­ru­siems Ĺžo­dĹžiams – me­mo­ria­las Klai­pÄ—­die­Ä?iai kvie­Ä?ia­mi uĹž tĹŤks­tan­tÄŻ li­tĹł nu­si­pirk­ti iť­ny­ku­siĹł lie­tu­viĹł kal­bos Ĺžo­ dĹžiĹł glo­bÄ—­jo sta­tu­sÄ… – su­rink­ti pi­ni­gai bus skir­ti uni­ka­liam me­mo­ria­lui ÄŻreng­ti. Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tÄ— v.spuryte@kl.lt

Jis at­si­ras I.Si­mo­nai­ty­tÄ—s bib­lio­ te­kos pa­grin­di­nia­me Sau­lÄ—s laik­ ro­dĹžio kie­me­ly­je. Me­mo­ria­las bus ho­ri­zon­ta­lus – cent­ri­nia­me ta­ke iť­dÄ—s­ty­tos gra­ni­to trin­ke­lÄ—s, ku­rio­ se iť­ki­liÄ…­jÄ… kal­ba ir bus iť­kal­ti iť­ny­ kÄ™ lie­tu­viĹł kal­bos Ĺžo­dĹžiai.

Juo­zas Šikť­ne­lis:

Te­ko gir­dÄ—­ti pa­svars­ty­ mĹł, kad Ĺžo­dĹžiai bus ne­ ger­bia­mi, nes juos Ĺžmo­ nÄ—s min­dĹžios. Ta­Ä?iau ar mes ne­min­dĹžio­ja­ me pa­ties svar­biau­sio mums vi­siems daik­to – gim­to­sios Ĺže­mÄ—s? Vi­sus juos vie­nys spe­cia­li ply­ta, ku­rio­je bus ÄŻra­ťy­ta: „Praei­vi, pen­ kios bal­tĹł ĹĄei­mos kal­bos jau mi­ rÄ™, po ta­vo ko­jo­mis iť­ny­kÄ™ lie­tu­viĹł kal­bos Ĺžo­dĹžiai. At­mink ir gerbk sa­ vo kal­bą“. „Te­ko gir­dÄ—­ti pa­svars­ty­mĹł, kad Ĺžo­dĹžiai bus ne­ger­bia­mi, nes juos Ĺžmo­nÄ—s min­dĹžios. Ta­Ä?iau ar mes ne­min­dĹžio­ja­me pa­ties svar­biau­sio mums vi­siems daik­to – gim­to­sios Ĺže­mÄ—s? O ÄŻ sve­Ä?iÄ… ĹĄa­lÄŻ at­vy­kÄ™s po­ pie­Şius jÄ… net pa­bu­Ä?iuo­ja. Ma­nau,

PR Projektas „AĹĄ – Ĺžalias“

Ke­lio­nÄ— li­go­niams ne­brangs Mil­da Ski­riu­tÄ— m.skiriute@kl.lt

kad jo­kio pa­si­ty­Ä?io­ji­mo ir Ĺžo­dĹžiĹł, ku­rie bus iť­kal­ti prie pa­grin­di­nio ta­ko ÄŻ bib­lio­te­kÄ…, tik­rai ne­bus“, – ÄŻsi­ti­ki­nÄ™s I.Si­mo­nai­ty­tÄ—s bib­lio­te­ kos di­rek­to­rius Juo­zas Ĺ ikť­ne­lis. To­kio me­mo­ria­lo at­si­ra­di­mo ini­ cia­to­riai – Lie­tu­viĹł kal­bos gy­ni­mo drau­gi­jos va­do­vas, Klai­pÄ—­dos me­ ro pa­va­duo­to­jas Vy­tau­tas ÄŒe­pas, ra­ťy­to­jas J.Ĺ ikť­ne­lis ir skulp­to­rius Al­gir­das Bo­sas. V.ÄŒe­po tei­gi­mu, pir­ma­ja­me eta­ pe me­mo­ria­le bus iť­kal­ti 40 iť­ny­ ku­siĹł lie­tu­viĹł kal­bos Ĺžo­dĹžiĹł. Juos su­rink­ti pa­dÄ—­jo kal­bi­nin­kÄ— pro­fe­ „„ Vie­ta: gra­ni­to trin­ke­lÄ—s bus ÄŻmon­tuo­tos cent­ri­nia­me ta­ke ÄŻ bib­lio­te­kÄ…. so­rÄ— Dan­guo­lÄ— Mi­ku­lÄ—­nie­nÄ—. Al­gir­do Bo­so vi­zua­li­za­ci­ja „Su­rink­ti to­kie lie­tu­viĹł kal­bos Ĺžo­dĹžiai, ku­rie yra gra­Şōs, ne sko­ li­niai, bet dÄ—l ÄŻvai­riĹł prie­Şas­Ä?iĹł jie Iť­ny­kÄ™ lie­tu­viĹł kal­bos Ĺžo­dĹžiai mi­rÄ™, iť­ny­kÄ™, pa­mirť­ti“, – tei­gÄ— J.Ĺ ikť­ne­lis. ÄŽreng­ti me­mo­ria­lÄ… kai­nuos apie „„An­gu – ar­ba dra­bu­Şiai, skal­bi­niai 30 tĹŤkst. li­tĹł, to­dÄ—l jau da­bar ieť­ „„An­ke­rys – su­dy­gÄ™s grō­das „„Dan­go­vÄ— – ap­da­ras, dra­bu­Şiai, ap­ ko­ma fi­nan­si­nÄ—s pa­ra­mos. si­tai­sy­mas „„Ano­pas, -a – anoks, -ia Pa­mink­lo ini­cia­to­riai su­gal­vo­jo, „„Da­ras – dar­bas „„Ans­ga­tÄ—s – an­tai, au­re kad mi­ru­sius Ĺžo­dĹžius ga­li­ma ÄŻsiō­ „„Dei­vi­das – die­vai­tis „„Arep – op ly­ti Ĺžmo­nÄ—ms ar or­ga­ni­za­ci­joms, „„Del­ka – meť­ke­rÄ— bend­ro­vÄ—ms, ku­rioms rō­pi lie­tu­ „„At­lÄ—­ťys – ato­drÄ—­kis viĹł kal­ba ir jos iť­sau­go­ji­mas. „„Au­gy­tÄ— – 1.mo­ti­na. 2. auk­lÄ—. 3. ÄŻsÄ?ia. „„Val­kos – ro­gÄ—s UĹž tĹŤks­tan­Ä?io li­tĹł au­kÄ… rÄ—­mÄ—­jas 4. au­ga­las „„Vamb­ra – lō­pa, bur­na, snu­kis taps vie­no Ĺžo­dĹžio glo­bÄ—­ju. Gim­to­sios „„Au­go­jas – lau­ki­nis ser­ben­tas „„Var­ka­lys – va­ri­niĹł daik­tĹł ka­lÄ—­jas, kal­bos puo­se­lÄ—­to­jai, pri­si­dÄ—­jÄ™ prie vie­ va­ri­nin­kas „„Beg­ne – be­ne, ar tik ne, gal no ar ke­liĹł iť­ny­ku­siĹł Ĺžo­dĹžiĹł ÄŻam­Şi­ni­ „ „Var­vas – la­ťas „„Berk­lai – liep­tas mo, bus pa­Şy­mÄ—­ti nuo­lat vei­kian­Ä?io­ „„Ve­kÄ— – sta­ti­nis kaiť­tis, vo­lÄ— „„BÄ—s­ku – oi, oi (skaus­mui iť­reikť­ti) je vir­tua­lio­je eks­po­zi­ci­jo­je ir spe­cia­liai tam skir­to­je Ĺžy­mÄ—­je I.Si­mo­nai­ty­tÄ—s „„Bes­ne­ko – nie­kai, te­gu sau, ba­la ne­ „„Ve­liuo­ka – vai­duok­lis, ĹĄmÄ—k­la bib­lio­te­kos kie­me­lio sie­no­je. ma­to, tiek tos „„Ven­ta­ri­nÄ— – pil­vas „Me­mo­ria­lÄ… ti­ki­mÄ—s ati­deng­ti ge­ „„Biť­ki­nas – vi­du­ti­nis, ne­stam­bus „„Verkť­nai­tis – el­ge­ta gu­ŞÄ—s 7-Ä…jÄ… – Spau­dos at­ga­vi­mo, ark­lys „„Ža­ga­ta – ĹĄar­ka kal­bos ir kny­gos die­nÄ…. Ta­Ä?iau vis­ „„Bizd­ras, -a – trum­pas, be uo­de­gos „„Žie­vu­lÄ—­lis – Ĺžie­vÄ—s skied­re­lÄ—, ga­ba­ kas pri­klau­sys nuo su­rink­tĹł pi­ni­gĹł ir „„BrÄ…s­vus, -i – der­lin­gas, na­ťus liu­kas dar­bĹł spar­tos“, – tei­gÄ— J.Ĺ ikť­ne­lis. „ „ Bō­ r io­ t i – srÄ—b­ t i, pliaup­ t i „ „Žior­ti – de­rÄ—­ti V.ÄŒe­pas pri­pa­Şi­no, kad pi­ni­ „„Bukť­ti­nas – avi­nas „„Žiub­Ä?ius – avi­Şų mai­ťe­lis su pa­sai­ gĹł pa­mink­lo ÄŻren­gi­mui ini­cia­to­riai tu ark­liams, Ĺži­bi­kas dar ne­tu­ri. „ŠiÄ… sa­vai­tÄ™ pra­de­du ei­ „„Čiō­tÄ— – kan­ko­rÄ—­Şis ti per Ĺžmo­nes ir rink­ti pi­ni­gus. Ti­ „ „Žu­Şu­lys – sto­ra ge­lum­bÄ— „„ČiuŞ­ma – daug, kant­ry­bÄ— kiu, kad klai­pÄ—­die­Ä?iai no­riai pa­dÄ—s „„Žvie­ti – Ĺžve­jo­ti „„Da­bus, -i – puoť­nus, -i iť­sau­go­ti ar­cha­jiť­kus ir pa­mirť­tus „„Dan­go­jus – ap­si­den­gi­mas, dan­ga, „„Žvi­las, -a – 1. po­ťir­mis. 2. apy­Şi­lis Ĺžo­dĹžius“, – vy­lÄ—­si Klai­pÄ—­dos me­ro pa­va­duo­Aurimas to­jas. MorkĹŤnas ! '% ' & !9 & ! : ! % $ " $< $ ! $" ! ! < )#

Klai­pÄ—­die­Ä?iams, ku­rie nau­do­ja­ si Klai­pÄ—­dos so­cia­li­nÄ—s pa­ra­mos cent­ro trans­por­tu, ne­rei­kÄ—s bran­ giau mo­kÄ—­ti uĹž ĹĄiÄ… pa­slau­gÄ…, nors de­ga­lĹł kai­nos au­ga.

Mies­to ta­ry­bos So­cia­li­niĹł rei­ka­ lĹł ko­mi­te­tas sa­vi­val­dy­bÄ—s ad­mi­ nist­ra­ci­jai nu­ro­dÄ— ne­reng­ti to­kio spren­di­mo pro­jek­to. Prie­ťin­gu at­ ve­ju pa­slau­gos 1 ki­lo­met­ro kai­na bō­tĹł iĹĄau­gu­si 4 cen­tais ir siek­tĹł 1,17 li­to. Da­bar ji yra 1,13 li­to. Klai­pÄ—­dos sa­vi­val­dy­bÄ—s So­cia­li­ nÄ—s pa­ra­mos sky­riaus ve­dÄ—­jos Aud­ ro­nÄ—s Lie­sy­tÄ—s tei­gi­mu, pa­grin­di­nÄ— prie­Şas­tis, ko­dÄ—l tu­rÄ—­jo iĹĄaug­ti kai­ na, bu­vo pa­bran­gÄ™ de­ga­lai. „Kai­nos pa­di­di­ni­mas at­si­liep­tĹł gy­ven­to­jams, ku­rie nau­do­ja­si pa­ slau­ga. Su­lauk­tu­me dau­giau skun­ dĹł. Siō­lo­me ÄŻkai­nio ne­di­din­ti. ÄŽs­ tai­ga ne­su­rink­tĹł 3 tĹŤkst. li­tĹł ÄŻ sa­vo biu­dĹže­tÄ…, bet iť­gy­ven­tĹłâ€œ, – tvir­ti­ no ve­dÄ—­ja. Mies­to ta­ry­bos So­cia­li­niĹł rei­ka­ lĹł ko­mi­te­to na­riai su­ti­ko su ad­mi­ nist­ra­ci­jos nuo­mo­ne ir nu­spren­dÄ—, kad pa­slau­gos kai­nos di­din­ti ne­ rei­kÄ—­tĹł.

Pavojingas atliekas taip pat reikia rĹŤĹĄiuo

&) < &'$ !7 < & < &" = ; & < Daugelis jau Ĺžino, kad tuĹĄÄ?ius stik "!& ! $ '% < %& ! % lo butelius, senus laikraĹĄÄ?ius, ÄŻvai$ &< & '"& #$ ) "% !&$'"% rias maisto pakuotes reikia rĹŤĹĄiuo $ & < %'$ ! " 4& =% ti, taÄ?iau kur dÄ—ti senÄ… televizoriĹł, $ !& ! ' : #'&9 #$ ) ! ! elektros lemputes ar automobilio #$ ( " # & $ % !: : '" &< tepalus? &< #$ 5 "% #$ =% "& ;%& &) Taupiosios lemputÄ—s – pavojingos % '$ % ;# $ "% # $ (= '% #$ kiekÄŻ. Jiems R.ApolianskaitÄ— atskyrusElektronikos antrines Ĺžaliavas – plastiprisipildo, ir tik kad iĹĄmesti negalima atliekĹł &$: & '# !7 "% #'&=% & ( % % tada # % uĹžsakyti, ! #$ '%" rekomenduoja rinktis faktinÄŻ atliekÄ…, stiklÄ…, popieriĹł ir kt. – konteiĹ˝monÄ—s pajustĹł skirtu &$"% $ &$"! ! #$ & % # (" < # ! ! & ! # jÄŻ iĹĄveĹžtĹł. !'" &" # $ & ! ' : $ ! kĹł iĹĄveĹžimÄ…. neryje sumaŞėja visĹł atliekĹł kiekis. pavyzdĹžiui, mÄ—nesÄŻ # !& 4 ' ) =% 5 < - 4 ! "% 2 "% #'&=% )$ )( mÄ…, jei, %"% # (" ! "% vienÄ… #"% # 5) „FaktinÄŻ atliekĹł iĹĄveĹžimÄ… pasi- sumokÄ—tĹł O tai naudinga privaÄ?iĹł namĹł uĹž deĹĄimties konteine;( $ < tiek & < # %& " %& " #'% =&"% # $ $ ' &" & < "!& gyventojams mokestis riĹł ! $ " 5 ! ' ! & & '# "% "% gyventojams, tiek gyvenantiems rinkusiems iĹĄveĹžimÄ…, o kitÄ… – uĹž penkiĹłâ€œ, ! ! < & # < ' < $ & & 2 % #$ & % % )$ !& ; # ! : # & ! #'&=% & $ !"% 4( %"% daugiabuÄ?iuose, nes antrinÄ—s Ĺža- skaiÄ?iuojamas pagal konteinerio – teigÄ— P.MarkeviÄ?ius. %'! < < & < ' < 4( !" )(% #"% 5 " % = " ! &$ " #"% liavos iĹĄveĹžamos nemokamai“, – talpÄ… ir iĹĄveĹžimo daĹžnumÄ…. Tokias $ " $ &< # (" ! < ÄŻmo 5 < ! ' "&"% &$ !=% " pakuotÄ— – kainuoja sutartis gali sudaryti daugiabuÄ?io Papildoma teigÄ— vienos atliekĹł tvarkymo &" = 4 < & < ! $=&< & % " 4 ! !=% $ " !=% #'&=% # ! sutaupyti, dÄ—mesÄŻ ÄŻ pakuonamo bendrija ar daugiabuÄ?iai, tu- Norint nÄ—s atstovÄ— Rima ApolianskaitÄ—. ! # (" ! "% &" = % atkreipti ir renkantis pre- IĹĄ visĹł %& ; ! $'% & < "!& ! $ '% buityje susidaranÄ?iĹł rintys jungtinÄ—s veiklos sutartis“, tÄ™ verta % & '"& ( %"% &$"% %& ; ! $'% & < "!& ! keliose pakuotÄ—se esantys – pasakojo R.ApolianskaitÄ—. Pasak kÄ™. Nors atliekĹł net iki 70 proc. galima su$ '% 3 !" ( % % &$"% $ neretai atrodo graĹžiau, rĹŤĹĄiuoti.;$ ! "% #$ ) "% ( &"% $ & < AntriniĹł ĹžaliavĹł kontei- Vilniaus Ĺ˝vÄ—ryno bendruomenÄ—s produktai %'$ ! " 4& =% " # & ! &$"! ! % & % $ '% !'( 5& ; neriais gali naudotis visi, o ne tik vicepirmininko Pauliaus Markevi- daĹžniausiai jie yra ir brangesni. Pa % & # # & #$ % $ #$ &" < & < %'$ ! " #'! &'% kaimynystÄ—je gyvenantys ĹžmonÄ—s. Ä?iaus, daĹžniausiai namui priskai- sak vienos kosmetikÄ… gaminanÄ?ios &$"! ! < & < &" = < ; # %& " atstovÄ—s Romualdos StraÄ?iuotÄ… sumÄ… pagal faktiĹĄkai iĹĄveĹž- ÄŻmonÄ—s Tai reiĹĄkia, kad sutaupoma TekstilÄ— taip pat perdirbama "!& ! $; %& ! tiek, '"% gienÄ—s, papildoma pakuotÄ— ÄŻskaitĹł atliekĹł kiekÄŻ administratorius kiek atliekĹł surĹŤĹĄiuojama. $ ! '% $ '5 '% $ ( ) $ '% & '"& &$"! "% %'$ ! ÄŻ galutinÄ™ produkto kainÄ…, ir padalija kiekvienam butui propor- Ä?iuota !9 & # # & $64 '"& $ %!=% " #'! &'"% 3 !" ! # &" ' Gyventojai gali rinktis nors " ) =% & #$ ( $%&< ( $ %& ! tai nÄ—ra esminÄ— kainos dalis, cingai pagal plotÄ…. ( 5& ! ' % < & $ '% < RĹŤĹĄiuojantys gyventojai daĹžnai teiji padidina. „Kuo gyventojai daugiau rĹŤ- sÄ…naudas & % #$ %& %! '% # ! ' "& $ &< &$"! ! < & < #$ '#& gia sÄ…skaitĹł sumaŞėjimo nejuntan- ĹĄiuos, tuo reÄ?iau konteinerÄŻ reiPakuotÄ—s kainÄ… dera ÄŻvertinti ir ' &) - # % !& 4 '"%7 < # ' ' $ & '"& ( !' $&' tys, nes mokesÄ?ius turi mokÄ—ti pa- vandens buteliukuose. kÄ—s tuĹĄtinti. Namo administrato- ÄŻsigyjant (= < ! ' "& $ ! $ % $ & < %'$ ! " 4& =% # %& &) ! % 5 % # '"& % # & & iĹĄveĹžamĹł '% & %& =% gal buto plotÄ…, o ne ! pagal maĹžos talpos buteliuose rius turi stebÄ—ti, kada konteineris Vanduo $ ! % ! (< < '&" " < % # ()* 5 ' # ! % , &$'% 8 & # # & #$ "% $ %& &) !=% # (" ! "% ' & !=% & "% "% ! 5 # "% 5 "% ' ' &"$ & # $ & &

„„Pa­gal­ba: Klai­pÄ—­dos so­cia­li­nÄ—s pa­

ra­mos cent­ro trans­por­tu nau­do­ ja­si ir judÄ—jimo negaliÄ… turintys Ĺžmo­nÄ—s.

ď Ž Lempos, b

PinigĹł grauĹžikai – prekiĹł pakuotÄ—s Aurimas MorkĹŤnas Nuo kasdien vartojamĹł produktĹł liekanÄ?ios pakuotÄ—s ne tik terĹĄia gamtÄ… – jos pirkÄ—jams dar ir papildomai kainuoja. IĹĄ pirmo Ĺžvilgsnio nereikĹĄmingi komunaliniĹł atliekĹł iĹĄveĹžimo mokesÄ?iai ar iĹĄlaidos pirkiniĹł maiĹĄeliams iĹĄties gerokai patuĹĄtina vartotojĹł pinigines. TaÄ?iau pasistengus dalies smulkiĹł iĹĄlaidĹł galima iĹĄvengti. Taupyti padeda rĹŤĹĄiavimas

Geriausias bĹŤdas maĹžiau mokÄ—ti uĹž komunaliniĹł atliekĹł iĹĄveĹžimÄ… – maĹžinti atliekĹł kiekÄŻ, kad konteinerius reikÄ—tĹł tuĹĄtinti kuo reÄ?iau. „Efektyviausia priemonÄ— gyventojams taupyti ir uĹž atliekĹł tvarkymÄ… mokÄ—ti maĹžiau – atliekĹł rĹŤĹĄiavimas. Nuo buitiniĹł atliekĹł

Surink

kainuoja daug brangiau nei didesnÄ—s. Tad sutaupyti ir kartu maĹžinti plastiko atliekĹł kiekÄŻ galima perkant vandenÄŻ didelÄ—se pakuotÄ—se ar tiesiog geriant jÄŻ iĹĄ Ä?iaupo. $ & & &'(" ' $ ! % $ & % & =% % % $&< "!& ! $ < „Beveik ! visa Lietuva geria vandenÄŻ < %&"( 5 '" iĹĄ " % ' ' giluminiĹł gręŞiniĹł, o ne iĹĄ pavir% '"% %&'"% "! ĹĄiniĹł ĹĄaltiniĹł, kaip # '% daugelis Euro& ! $ '% ! $ ! % $ pos ĹĄaliĹł. Mes turime labai gausius '5 % $ vandens ( )! iĹĄteklius, #$ '$ < poĹžeminio esan#$ ) "% Ä?ius nuo 40 !&$< iki 250)$ m # %& 7 '% "% gylyje, todÄ—l $"% "$ ! * "% =(=&'% $ lietuviai gali drÄ…siai gerti vandenÄŻ '5 '% ;( $ "% $"% "$ ! * iĹĄ Ä?iaupo“, – teigÄ— Lietuvos van "% #(* ' "! % % $)5 '% . dens tiekÄ—jĹł asociacijos preziden$ & %+ &'("% % $ 7 < ! $ MieĹžutaviÄ?ius. tas #$ Bronius $ % (" '$'"%

troninÄ— ÄŻra binÄ—s atliek nÄ—s: www.e lt, www.gia.l emp.lt, ww novitera.lt. ď Ž Stambios kos.info ď Ž Dar tinka avalynÄ—, kit tai: http://w www.redcr marieciai.o badaiktais.lt ď Ž StambiĹłjĹł telÄ—s (stam nescencinÄ— akumuliato ÄŻsiurbimo fi buityje sus atliekos): V Kaune – AĹĄ vos g. 1A, Ne dvario pl. 15 ď Ž Informac kimÄ… taip p to savivaldy je arba kreip tvarkanÄ?iÄ… ÄŻ

P R I S TATO

Svarbiausią metų įvykį –

METŲ KLAIPĖDIETĖS RINKIMUS 1-asis balsavimo etapas JAU PRASIDĖJO! 1. Loreta Beržinskienė, Senamiesčio verslininkų asociacijos pirmininkė, aktyviai kovojanti už senamiesčio atgaivinimą, padėjusi surengti senamiesčio vaikų susitikimą. 2. Agnė Bilotaitė, Seimo narė, Aplinkos apsaugos komiteto narė, Seimo Antikorupcijos komiteto narė, pilietinių iniciatyvų puoselėtoja. 3. Elena Blažienė, Simono Dacho progimnazijos direktorė, individualizuoto ir diferencijuoto mokymo sistemos, teatrinio ugdymo iniciatorė ir diegėja, pedagoginių naujovių skleidėja, prisidedanti prie gerų mokyklos mokinių akademinių pasiekimų. 4. Rita Bočiulytė, „Klaipėdos“ laikraščio meno leidinio „Durys“ įkūrėja ir redaktorė, Lietuvos teatro sąjungos narė ir žurnalo „Lietuvos scena“ redakcijos kolegijos narė, Klaipėdos kultūros magistrė.

13. Valė Kučikienė, Klaipėdos miesto pagyvenusių žmonių klubo „Klaipėda“ pirmininkė. Jos dėka garbaus amžiaus klaipėdiečiai yra buriami leisti laiką kartu, keliauti, užsiimti aktyvia veikla, dalyvauti renginiuose ir kuo aktyviau gyventi. 14. Irena Linkauskienė, VšĮ „Trečiasis amžius“ ilgametė direktorė. Su kolegomis inicijavo pensininkams skirtas sveikatos žinių studijas, kurias lankė daugiau nei 600 studentų. 15. Sigutė Mažonytė, Respublikinės Klaipėdos ligoninės Neurologijos skyriaus vedėja. Buvę jos pacientai dėkoja už nuoširdumą, rūpestingumą ir nuoširdų gydymą. 16. Jovita Mikalauskienė, Klaipėdos sporto klubo „Viesulas“ rankinio trenerė, įvairių sporto renginių organizatorė, aktyviai prisidedanti prie vaikų fizinio bei kultūrinio lavinimo.

nistracijos direktorė. Aukštos kvalifikacijos specialistė, pasižyminti aktyvia veikla, pasak skaitytojų, turinti savo nuomonę ir aiškų požiūrį į spręstinas miesto problemas. 27. Laima Sireikienė, Ievos Simonaitytės pagrindinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui. Atsidavusi savo darbui mokytoja. 28. Diana Stankaitienė, Socialinės paramos centro direktorė. Iniciatyvi, pilietiška, tolerantiška, ginanti darbuotojų teises. 29. Regina Ševelkaitienė, Klaipėdos vaikų ligoninės konsultacinės poliklinikos gydytoja oftalmologė. Aktyvi visuomenininkė, nevyriausybinės organizacijos VšĮ „Informacijos ir paramos gausiai šeimai centro“ direktorė.

5. Valentina Bronštein, Maksimo Gorkio mokyklos matematikos mokytoja. Atsidavusi savo darbui specialistė, tolerantiškumo pavyzdys, išugdžiusi mokyklos mokiniams meilę matematikos mokslui.

17. Jolanta Norkienė, visuomeninio judėjimo „Klaipėdieti! Atgaivinki savo miesto parką“ įkūrėja, Poilsio parko atkūrimo iniciatorė.

30. Violeta Šleinienė, vaikų tautinių šokių ansamblio „Vijurkas“ meno vadovė. Tautinių, liaudies tradicijų puoselėtoja, drauge su kolektyvu reprezentuojanti liaudies šokius užsienyje. Aktyvi miesto renginių, Lietuvos dainų šventės dalyvė.

18. Rasa Norkutė, rašytoja, žurnalistė, knygų autorė, aktyvi visuomenės veikėja, altruistė, padedanti neįgaliesiems, psichologinių problemų turintiems žmonėms.

31. Renata Tankevičienė, sporto centro „Viesulas“ meninės gimnastikos trenerė. Aktyvi meninės gimnastikos puoselėtoja, kurios auklėtiniai siekia pergalių ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.

6. Liudmila Danišurko, Klaipėdos pirminės sveikatos priežiūros centro šeimos gydytoja. Atsidavusi, mylima pacientų savo srities specialistė, visada skubanti į pagalbą.

19. Lilija Petraitienė, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narė, aktyviai ginanti viešąjį interesą, atstovaujanti klaipėdiečių interesam.

32. Viktorija Vaišvilaitė-Skirutienė, fotomenininkė, tarptautinių fotokonkursų laureatė.

7. Ieva Dumbauskaitė, Lietuvos vardą garsinanti tinklininkė, 2011 m. iškovojusi aukso medalį Europos jaunimo paplūdimio tinklinio čempionate, 2012 m. – aukso medalį pasaulio jaunimo paplūdimio tinklinio čempionate.

20. Aušra Pilaitienė, „Lietuvos ryto“ žurnalistė. Daugiau kaip 20 metų garsina Klaipėdos miesto vardą Lietuvos spaudoje.

8. Olga Filatova-Kontrimienė, įvaizdžio kūrėja, pagrindinė muzikinių apdovanojimų „M.A.M.A.“ dalyvių stilistė.

21. Aista Plieskienė, Klaipėdos universitetinės ligoninės Aukštųjų energijų skyriaus vedėja. Atsidavusi pacientams specialistė ir ,pasak skaitytojų, labai nuoširdi ir atjaučianti gydytoja. 22. Janina Priluckienė, Klaipėdos jūrininkų ligoninės Nefrologijos ir hemodializių skyriaus vedėja. Gydytoja savo profesionalumu daugelį metų garsina Klaipėdos miestą, yra mylima ir vertinama pacientų.

33. Janina Valančiūtė, istorikė, knygų autorė, dirbanti paveldosaugos srityje. Jos dėka Žemaitijos regione paruošta daug architektūrinių paminklų istorinių aprašymų. Remiantis jais, atliekami restauraciniai darbai, reikšmingi Klaipėdos krašto praeities pažinimui. 34. Aldutė Vakarė, rašytoja, poetė, fotomenininkė, sveikos gyvensenos ir grožio meno mokyklos ,,Natūralumo galia“ įkūrėja ir seminarų vadovė, kilnių darbų likimo nuskriaustiesiems iniciatorė.

9. Lina Grinčikaitė, lengvaatletė, Lietuvos moterų 100 m. bėgimo rekordininkė, Londono bei Pekino vasaros olimpinių žaidynių dalyvė (17-a ir 14-a vietos), 2009 m. universiados čempionė, 2009 m. Europos jaunimo (iki 23 metų) čempionato nugalėtoja, estafečių rungties 4 x 100 metrų vicečempionė, 2005 m. Europos jaunių čempionato vicečempionė, daugkartinė Lietuvos 100 metrų bėgimo čempionė.

23. Audronė Renkauskienė, Klaipėdos sveikatos priežiūros centro Profilaktikos skyriaus vedėja, – už rūpestingumą ir nuoširdumą pacientams bei dalyvavimą visuomeninėje veikloje.

35. Svetlana Vasičkina, Klaipėdos rusų bendrijos „Lada“ pirmininkė. Aktyvi tautinių mažumų kultūros puoselėtoja, švenčių vaikams, jaunimui ir senjorams iniciatorė, skiria daug dėmesio vaikams, sergantiems onkologinėmis ligomis.

10. Dalia Kanclerytė, filmų „Pakūta mano meilė“, „Misionierius“, „Malonė“, „Rožių lietus“, „Dienos, nepanašios į kitas“, „Vaiko širdis“ kūrėja ir režisierė. „Vilties bėgimo“ renginių režisierė.

24. Jolanta Sąlygienė, klinikos „Jolsana“ vadovė. Specialistė padėjo susilaukti mažylių daugumai Lietuvos šeimų, kurios jau buvo netekusios vilties.

36. Alina Velykienė, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja. Veikli moteris yra prisidėjusi prie daugelio investicijų pritraukimo į Klaipėdą projektų.

11. Teresė Karpavičiūtė, Klaipėdos gimdymo namų ginekologė– akušerė, padėjusi ateiti į šį pasaulį gausiam būriui mažylių.

25. Rita Seniūnaitė, šeimos gydytoja, Klaipėdos estetinės ir lazerinės medicinos centro direktoriaus pavaduotoja. Atidi, visada patarianti ir išklausanti savo pacientus gydytoja.

37. Aina Zinčiukaitė, sportinių šokių kolektyvo „Žuvėdra“ kostiumų dizainerė. Jos kūriniai puošia kolektyvą ir džiugina šokių pasirodymus stebinčius žiūrovus.

12. Birutė Krikčiukienė, v. lopšelio-darželio „Volungėlė“ auklėtoja, – už meilę, kantrybę, rūpinimąsi vaikais, jų tobulėjimo skatinimą.

26. Judita Simonavičiūtė, Klaipėdos miesto savivaldybės admi-

BALSUOTI GALITE: Iš dienraščio iškirptą ir užpildytą lapelį siųsdami adresu: Metų klaipėdietė, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija, Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“, 92118 Klaipėda; arba atnešdami ir įmesdami į specialiąsias urnas redakcijoje, „Akropolyje“ esančiame skyriuje bei didžiuosiuose „Iki“ prekybos centruose. Portale www.KL.lt. Čia daugiausia balsų surinkusi moteris taps viena iš septynių pretendenčių į Metų klaipėdietės titulą. Vieną pretendentę į finalinį septynetuką deleguos dešimties ankstesnių metų rinkimų nugalėtojos 2002 – 2012-ųjų m. Metų klaipėdietės. Likusios pretendentės bus išrinktos susumavus balsavimo lapelius. Nuo sausio 21 iki vasario 5 d. balsuodami išrinksite labiausiai šio titulo vertas finalo dalyves. Vasario 7 d. jos bus paskelbtos dienraštyje. Nuo vasario 8 iki 18 d. bus pristatytos visos septynios pretendentės. Nuo vasario 19 iki kovo 6 d. balsuodami iš septynių finalininkių išrinksite Metų klaipėdietę. Daugiau informacijos kasdien dienraštyje ir portale www.KL.lt.

METŲ KLAIPĖDIETĖS RINKIMUOSE BALSUOJU UŽ:

9

ketvirtadIENIS, sausio 31, 2013

klaipėdos verslas At­sa­kin­gas vers­las

Ne­tei­sė­ti veiks­mai

Krui­zi­nė lai­vy­ba

Klai­pė­dos pra­mo­ni­nin­kų aso­ cia­ci­ja skel­bia „At­sa­kin­go vers­lo 2012“ kon­kur­są ir kvie­čia teik­ ti pa­raiš­kas. Dėl no­mi­na­ci­jų „Už at­sa­kin­gą vers­lą“. „Už žmo­gų“, „Už mū­sų Klai­pė­dą“ ir „At­sa­kin­ giau­sia įmo­nė“ kvie­čia­mos var­ žy­tis vi­sos aso­cia­ci­jos bend­ro­ vės. Da­ly­vau­ti ga­li ir jau ga­vu­ sios ap­do­va­no­ji­mus.

Vals­ty­bi­nė dar­bo ins­pek­ci­ja gau­na in­for­ma­ci­jos, jog darb­da­ viai, siek­da­mi iš­veng­ti prie­vo­lės di­din­ti mi­ni­ma­lią mė­ne­si­nę al­ gą, ver­čia dar­buo­to­jus per­ra­šy­ ti dar­bo su­tar­tis, su­tin­kant nu­ sta­ty­ti jiems ne vi­są dar­bo lai­ką. Ins­pek­ci­ja pa­brė­žia, kad toks prie­var­ti­nis dar­bo lai­ko trum­pi­ ni­mas – ne­tei­sė­tas.

2014 m. krui­zi­nių lai­vų se­zo­nas pla­nuo­ja­mas gau­ses­nis nei šie­ met. Ki­tais me­tais į uos­ta­mies­tį ke­ti­na at­plauk­ti 47 lai­ne­riai, du­ kart dau­giau nei 2013 m. 2014 m. krui­zi­nių lai­vų se­zo­nas pra­si­ dės ge­gu­žės 8 d. Pir­ma­sis Klai­ pė­dą ap­lan­kys ir net 7 kar­tus per se­zo­ną vie­šės 270 m il­gio jū­rų mil­ži­nas „Cos­ta Pa­ci­fi­ca“.

Lau­ko drėg­mė, be­si­skver­bian­ti į būs­tus ir pe­lė­siais nu­sė­jan­ti sie­nas, ver­čia ieš­ko­ ti iš­si­gel­bė­ji­mo. Bui­ti­ne tech­ ni­ka pre­kiau­jan­tys vers­li­ nin­kai ti­ki­na, kad vie­nas pa­ti­ki­mes­nių spren­di­ mų – oro sau­sin­tu­vas.

Ekspertas pataria

Ke­lio­nių aist­ruo­liams – ypa­tin­gi pa­siū­ly­mai Lu­ka Leo­nai­ty­tė Va­sa­rio 1–3 die­no­mis Vil­niu­je, „Li­ tex­po“ rū­muo­se, šur­mu­liuos di­ džiau­sia Bal­ti­jos ša­ly­se tarp­tau­ ti­nė tu­riz­mo, lais­va­lai­kio ir spor­ to pa­ro­da „Ad­ven­tur“. Jo­je įspū­ din­gą sten­dą pri­sta­tys ir tu­riz­mo kom­pa­ni­ja „West Exp­ress“. Apie tai, ko­dėl ir klai­pė­die­čiams ver­ta ap­si­lan­ky­ti šia­me ren­gi­ny­je, pa­sa­ ko­ja šios bend­ro­vės Va­ka­rų re­gio­ no mar­ke­tin­go ir par­da­vi­mo va­do­ vas Au­ri­mas Šumb­raus­kis. Nau­jo­vė: „West Exp­ress“ Va­ka­rų

Spren­di­mas: po il­gų skai­čia­vi­mų ne vie­na šei­ma, gel­bė­da­ma­si nuo būs­tą už­puo­

lu­sio pe­lė­sio, ryž­ta­si įsi­gy­ti oro sau­sin­tu­vą. „Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Ni­ša vers­lui – oro sau­sin­to­jai As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Po­pu­lia­rė­jan­ti bui­ties pre­kė

Prie­tai­sai, pa­tal­po­je drė­ki­nan­ tys orą, Lie­tu­vo­je bu­vo ži­no­mi ga­ na se­niai. Ta­čiau prieš ke­le­tą me­tų ėmė plis­ti ir prie­šin­gai vei­kian­tys įren­gi­niai – drėg­mės „su­rink­tu­ vai“. Tai­syk­lin­gai jie va­di­na­mi oro sau­sin­to­jais. Šie įren­gi­niai pas mus at­si­ra­do prieš pen­ke­rius me­tus, bet apa­ra­ tai bu­vo pa­kan­ka­mai bran­gūs ir ne­ la­bai po­pu­lia­rūs. Vis dėl­to jų nau­da grei­tai išaiš­kė­jo. Kai dau­gu­ma žmo­nių se­nuo­ sius lan­gus bu­tuo­se pa­kei­tė plas­ ti­ki­niais, su­si­dū­rė su nau­ja bė­da – su­tri­ko įpras­tas vė­di­ni­mas, ėmė ra­so­ti lan­gai, drėk­ti ir pe­ly­ti sie­nos, te­ko ieš­ko­ti spren­di­mo. Ypač jei bu­tas – kam­pi­nis, lau­ ko sie­nos šą­la bei tel­kia­si drėg­mė. Žmo­nės ne­be­ži­no­jo, ko grieb­tis. „Tų drėg­mės „su­rink­tu­vų“ anks­ čiau nie­kas ne­ži­no­jo ir net pirk­ti ne­no­rė­jo, nes neį­si­vaiz­da­vo, kam jie rei­ka­lin­gi. Bet nu­si­pir­ko vie­ nas žmo­gus, pa­sa­kė kai­my­nui, tas – dar ki­tam, ir taip pa­pli­to“, – pa­ sa­ko­jo šiais prie­tai­sais pre­kiau­jan­ čios bend­ro­vės va­dy­bi­nin­kas Alek­ sas Ma­tu­ze­vi­čius. Pa­sak vers­li­nin­kų, tuos prie­tai­ sus per­ka ne tik pa­jū­rio gy­ven­to­ jai, jie po­pu­lia­rė­ja ir vi­so­je Lie­tu­ vo­je, nes drėg­mė ir pe­lė­sis ka­muo­ja dau­ge­lį būs­tų. „Jei lau­ko tem­pe­ra­tū­ra 0 laips­ nių, tai į na­mą drėg­mė ren­ka­si ir kau­pia­si la­bai grei­tai, ta­da oro sau­

sin­tu­vą po tru­pu­tį rei­kė­tų „įdar­ bin­ti“ kiek­vie­na­me kam­ba­ry­je. Bet kai drėg­mė sta­bi­li­zuo­ja­si, jį ga­li­ma įjung­ti bend­ro­je pa­tal­po­je“, – tei­ gė A.Ma­tu­ze­vi­čius. Prie­tai­so nau­da

Tei­gia­ma, kad oro sau­sin­tu­vas ne­ pa­kei­čia­mas daik­tas, kai drėg­mės pa­tal­po­se ne­pa­vyks­ta pa­ša­lin­ti per il­ges­nį lai­ką.

Prie­tai­sus per­ka ne tik pa­jū­rio gy­ven­to­ jai, jie po­pu­lia­rė­ja ir vi­so­je Lie­tu­vo­je, nes drėg­mė ir pe­lė­sis ka­ muo­ja dau­ge­lį būs­tų. Šis prie­tai­sas ne tik pa­nai­ki­na drėg­mę, ap­sau­go nuo rū­džių, pe­ lė­sių, pa­ge­ri­na džiū­vi­mą. Prie­tai­sas tin­ka­mas bu­te, na­me, ga­ra­že, rū­sy­je, vo­nio­je, džio­vyk­lo­ je, na­mų bib­lio­te­ko­je. Jei na­muo­se ra­so­ja lan­gai, pe­ li­ja sie­n os, vai­kai daž­n ai ser­ ga kvė­pa­v i­m o ta­k ų li­go­m is, oro sau­s in­t u­vas esą pa­ts ge­r iau­s ias spren­di­mas. Prie­tai­sas pa­ša­li­na drėg­mę, ap­ sau­go nuo pe­lė­sio ir ne­lei­džia dau­ gin­tis bak­te­ri­joms. „Jei iš­si­rin­ko­te tin­ka­mą prie­ tai­są, su­val­dy­ti pe­lė­sį pa­vyks ga­ na leng­vai. Jį nau­do­jant, tos pro­ ble­mos tie­siog ne­liks“, – ti­ki­no A.Ma­tu­ze­vi­čius.

Hi­gie­nis­tai tvir­ti­na, kad pa­tal­ pų oras už­terš­tas la­biau nei lau­ ko. Esą 1 kvad­ra­ti­nia­me met­re yra net 20 mln. da­le­lių, ku­rios kiek­ vie­ną kar­tą įkve­piant nu­sė­da mū­ sų plau­čiuo­se. Oro kai­ta pa­de­da pa­ša­lin­ti iš pa­ tal­pų įvai­rius ter­ša­lus, žmo­gaus du­jas, dul­kes ir mik­roor­ga­niz­mus. To­dėl gy­ve­na­mo­sio­se pa­tal­po­se oras tu­rė­tų keis­tis ne ma­žiau nei 3 kar­tus per va­lan­dą. Kaip neap­si­rik­ti per­kant?

Oro sau­sin­to­jų yra pa­čių įvai­riau­ sių, pra­de­dant nuo prie­tai­sų, pa­ga­ min­tų Ki­ni­jo­je, iki su­rink­tų Švei­ ca­ri­jo­je. Jiems su­tei­kia­ma ga­ran­ti­ja nuo 2 iki 5 me­tų. Ren­kan­tis oro sau­sin­to­ją rei­ kė­tų at­kreip­ti dė­me­sį į jo na­šu­ mą, tai yra, kiek van­dens jis pa­ jė­gia „su­rink­ti“ per pa­rą, ko­kiam plo­tui yra skir­tas, ko­kios elekt­ros są­nau­dos. Iš pa­tal­pos drėg­nas oras ven­ti­lia­ to­riaus pa­gal­ba įsiur­bia­mas į apa­ ra­tą, jis pa­ten­ka į ga­rin­tu­vą, ku­ria­ me at­šal­do­mas. Van­dens ga­rai kon­den­suo­ja­si ant šal­tų sie­ne­lių ir su­bė­ga į tam skir­ tą in­dą. Nu­sau­sin­tas oras per­te­ka per ši­ lu­mą ati­duo­dan­tį kon­den­sa­to­rių ir yra iš­lei­džia­mas į ap­lin­ką. Gy­ven­to­jai, įsi­gi­ję oro sau­sin­ to­jus, įsi­ti­ki­nę, kad šie prie­tai­sai pui­ki ni­ša vers­lui, nes šis įren­gi­ nys ypač ak­tua­lus pa­jū­rio gy­ven­ to­jams, ku­rių dau­ge­lis sun­kiai ge­ ba at­si­gin­ti pe­li­jan­čių būs­to sie­nų ir ne­ži­no, ko grieb­tis.

– Kuo šių me­tų ke­lio­nių, lais­va­ lai­kio ir spor­to pa­ro­da bus ki­ to­kia nei anks­tes­niais me­tais? – Tai bus šiuo­lai­kiš­ka ir in­te­rak­ty­ vi pa­ro­da mėgs­tan­tiems ke­lio­nes bei ak­ty­vų lais­va­lai­kį. „Ad­ven­tur“ pe­ri­ ma es­ta­fe­tę iš tra­di­ci­nės pa­ro­dos „Vi­ va­tur“ ir ža­da ją pra­lenk­ti sa­vo tu­ri­ nio įvai­ro­ve bei įdo­miais ren­gi­niais. – Kuo lan­ky­to­jams nau­din­gos to­kios pa­ro­dos? – Pa­ro­dos da­ly­viams tai yra pui­ ki ga­li­my­bė pa­si­ruoš­ti ato­sto­goms. Kas ato­sto­gas jau su­pla­na­vo, čia ga­ lės su­si­rink­ti nau­din­gos in­for­ma­ci­jos apie lan­ko­mą ša­lį. Tie, kas tik ke­ti­ na tai pa­da­ry­ti, su­ži­nos vi­sas nau­ jie­nas. Gal­būt kils idė­ja pa­si­nau­do­ti spe­cia­liais pa­siū­ly­mais ir ak­ci­jo­mis. „West Exp­ress“ – vie­na di­džiau­ sių ke­lio­nių agen­tū­rų ša­ly­je, šie­met šven­čian­ti sa­vo veik­los 20 me­tų ju­ bi­lie­jų, pa­ro­dos lan­ky­to­jams pa­teiks pa­čius ge­riau­sius pa­siū­ly­mus. Tai ir – ke­lio­nės iš Lie­tu­vos ir iš Vo­kie­ti­jos, krui­zai ir poil­sis Lie­tu­vo­je bei Lat­vi­ jo­je, skry­džių iš­par­da­vi­mas. Ypa­ tin­gą dė­me­sį skir­si­me „We Tra­vel“ pro­duk­tų li­ni­jai – ke­lio­nių į to­li­mus kraš­tus su gru­pe ir va­do­vu iš Lie­tu­

re­gio­no mar­ke­tin­go ir par­da­vi­mo va­do­vas Au­ri­mas Šumb­raus­kis ti­ ki­na, kad „Ad­ven­tur“ pa­ro­da bus tik­ras at­ra­di­mas ke­liau­to­jams.

vos pri­sta­ty­mui. Mū­sų sten­de vyks mo­men­ti­nė lo­te­ri­ja, ku­rio­je kvie­si­ me da­ly­vau­ti pa­ro­dos da­ly­vius. – Pa­ro­do­se ap­si­lan­kę žmo­nės ti­ ki­si ge­rų nuo­lai­dų, ar ši tra­di­ci­ja bus iš­lai­ky­ta ir šiais me­tais? – Nuos­ta­tos, kad ke­lio­nę pa­ro­do­je pa­vyks įsi­gy­ti pa­lan­kiau­sio­mis kai­ no­mis, iš­li­ko ir da­bar. Mes ir­gi tam ruo­šia­mės. – Ko­dėl klai­pė­die­čiai tu­rė­tų su­ si­gun­dy­ti at­va­žiuo­ti į pa­ro­dą? – Ver­ta at­va­žiuo­ti jau vien dėl to, kad pa­ro­da šiais me­tais bus vi­siš­kai ki­to­kia, pro­gra­ma iš­ties įspū­din­ga. Ta­čiau ne­rei­kė­tų nu­si­min­ti tiems, ku­rie ne­ga­lės to pa­da­ry­ti. Vi­si pa­ siū­ly­mai, ku­riuos pa­ruo­šė­me pa­ro­ dai, ga­lios ir mū­sų ke­lio­nių agen­ tū­ros biu­ruo­se. Klai­pė­do­je „West Exp­ress“ biu­ras vei­kia „Ak­ro­po­ly­ je“, jis dirbs ir sa­vait­ga­lį, tad nuo­ lai­do­mis bus ga­li­ma pa­si­nau­do­ti ir ne­da­ly­vau­jant pa­ro­do­je. Užs. 1065464

10

ketvirtadIENIS, sausio 31, 2013

miestas

Mu­zi­ki­nis teat­ras į re­per­tua­rą įžers pi­pi­rų Į prem­je­rą ne­tru­kus pa­kvie­sian­tis Klai­pė­ dos mu­zi­ki­nis teat­ ras int­ri­guo­ja pub­li­ ką sen­sa­cin­gu spek­ tak­liu. Nar­ko­ma­ni­ jos, al­ko­ho­liz­mo te­ mas gvil­de­nan­ti mu­ zi­ki­nė dra­ma „Ada­ ta“ taps eg­za­mi­nu ne tik jos kū­rė­jams, bet ir pub­li­kai. Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Mu­zi­ki­nio teat­ro va­do­vas bei šio pa­ sta­ty­mo re­ži­sie­rius Ra­mū­nas Kaub­ rys ne­nei­gė, jog ir jam pa­čiam smal­ su, kaip žiū­ro­vai įver­tins šį dar­bą. „La­bai sun­ku pro­gno­zuo­ti, ko­ kių reak­ci­jų su­lauk­si­me, bet kad jų bus la­bai skir­tin­gų, nea­be­jo­ju. Ne­ nus­teb­siu, jei ir ne­pa­tiks. Vie­niems gal su­kels siau­bą, ki­tiems tai ga­li bū­

Pro­ce­sas: mu­zi­ki­nės dra­mos „Ada­ta“ sce­nos kol kas in­ten­sy­viai šli­fuo­ja­mos re­pe­ti­ci­jo­se, o prem­je­ri­niai spek­tak­liai pub­li­ką pa­kvies va­sa­rio 10 ir

28 die­no­mis.

ti skau­du, tre­ti gal kaip tik sa­kys, kad čia nie­ko to­kio, ga­lė­jo bū­ti ašt­riau“, – ga­li­mą sce­na­ri­jų dė­lio­jo R.Kaub­rys. Pa­sak pa­šne­ko­vo, šis mu­zi­ki­nis spek­tak­lis ne­tu­ri nie­ko bend­ra su ka­dai­se la­bai po­pu­lia­raus ru­sų vai­ dy­bi­nio fil­mo „Ada­ta“ fa­bu­la. Vie­no ryš­kiau­sių šiuo­lai­ki­nių lat­vių kom­po­zi­to­rių Zig­ma­ro Lie­ pi­nio mu­zi­ki­nė dra­ma, su­kur­ta And­ros Man­fel­dės ro­ma­no mo­ty­ vais, pa­sa­ko­ja vie­nos mer­gi­nos is­ to­ri­ją, ku­ri, pa­sak R.Kaub­rio, ga­lė­ jo nu­tik­ti ir Klai­pė­do­je.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Kaip tei­gia­ma spek­tak­lio ano­ta­ci­ jo­je, pa­grin­di­nę he­ro­ję Kris­tą įvai­rios gy­ve­ni­mo ap­lin­ky­bės skan­di­na juo­ džiau­sia­me pur­ve. Dra­mo­je pa­lie­čia­ mos nar­ko­ma­ni­jos bei al­ko­ho­liz­mo, as­me­ny­bės deg­ra­da­ci­jos te­mos, ne­ su­ge­bė­ji­mas keis­ti ir keis­tis. Maž­daug prieš pen­ke­rius me­ tus Z.Lie­pi­nio „Ada­ta“ su­lau­kė mil­ži­niš­ko pa­si­se­ki­mo Ry­gos na­ cio­na­li­nia­me teat­re bei, R.Kaub­ rio tei­gi­mu, taip pat įžie­bė ne­ma­ žai prieš­ta­rin­gų dis­ku­si­jų. „No­ri­si su­do­min­ti ir mū­sų pub­li­ką, ta­čiau

ne pi­giais triu­kais. To­dėl sie­kia­me, kad teat­ras sa­vo re­per­tua­ru bū­tų įvai­rus. Ne­ga­li­me sken­dė­ti ope­ re­tė­se ar sal­džiuo­se miu­zik­luo­se, rei­kė­tų at­si­gręž­ti ir į skau­džias te­ mas“, – įsi­ti­ki­nęs pa­šne­ko­vas. Kris­tos gy­ve­ni­mo dra­mą sce­no­ je iš­gy­vens so­lis­tės Ju­di­ta But­ky­tė ir Bea­ta Ig­na­ta­vi­čiū­tė. Be ki­tų teat­ ro ar­tis­tų, spek­tak­ly­je pub­li­ka taip pat iš­vys at­li­kė­jus Je­ro­ni­mą Mi­ lių bei Klai­pė­dos mu­zi­ki­nio teat­ ro ir gru­pės „el Fue­go“ so­lis­tą To­ mą Pa­vi­lio­nį.

Ramūnas Kaubrys:

Sie­kia­me, kad teat­ras sa­vo re­per­tua­ru bū­ tų įvai­rus. Ne­ga­li­me sken­dė­ti ope­re­tė­se ar sal­džiuo­se miu­zik­luo­ se, rei­kė­tų at­si­gręž­ti ir į skau­džias te­mas.

Iš alu­da­rių – re­kor­di­nė pa­ra­ma Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

„Švy­tu­rio Klai­pė­dos kil­mės fon­do“ pir­mų­jų gy­va­vi­mo me­tų re­zul­ta­ tai – stul­bi­nan­tys. Į jį bu­vo su­rink­ta 672 tūkst. li­tų, ku­rie skir­ti įvai­riems uos­ta­mies­čio bend­ruo­me­nių, kul­ tū­ros ir spor­to pro­jek­tams rem­ti.

„Švy­tu­rio Klai­pė­dos kil­mės fon­ do“ stei­gi­mo su­tar­tį per­nai pa­va­ sa­rį pa­si­ra­šė bend­ro­vės „Švy­tu­rysUte­nos alus“ va­do­vas Ro­lan­das Vir­ši­las ir Klai­pė­dos me­ras Vy­tau­ tas Grub­liaus­kas. Stei­gi­mo nuo­sta­tuo­se nu­ma­ty­ta, kad 3 cen­tai nuo kiek­vie­no par­duo­ to „Ekst­ra“ alaus, ku­rio vi­sa ga­my­ ba per­nai grą­žin­ta į Klai­pė­dą, bu­te­ lio ski­ria­ma pa­ra­mai uos­ta­mies­ty­je – spor­ti­nin­kams, kul­tū­ros at­sto­ vams, vi­suo­me­nės ini­cia­ty­voms. „La­bai džiau­gia­mės, kad į fon­ dą per me­tus pa­vy­ko su­rink­ti net 672 tūkst. 400 li­tų, ku­rie skir­ti uos­ta­mies­čio pa­ra­mai. Tai yra 200 tūkst. li­tų dau­giau, nei pa­ra­mai bu­vo skir­ta 2011 me­tais“, – skai­ čius var­di­jo R.Vir­ši­las. Di­džiau­sia pa­ra­mos da­lis – 413

672

– tiek tūkst. li­t ų pa­ra­ mos per­nai Klai­p ė­dai sky­rė bend­ro­vė „Švy­t u­ rys-Ute­nos alus“.

tūkst. li­tų – ati­te­ko bend­ruo­me­ nių so­cia­li­nėms pro­gra­moms. Tarp jų di­džiau­si pa­rem­ti pro­jek­tai: Jū­ros šven­tė, „Švy­tu­rio“ are­na, „Me­ri­dia­ nas“, Me­tų klai­pė­die­tės rin­ki­mai. Kul­tū­ros sri­čiai pa­ra­mai bu­vo skir­ta 162,5 tūkst. li­tų. Jie pa­skirs­ ty­ti „Me­nų do­kui“, Klai­pė­dos Pi­lies džia­zo fes­ti­va­liui, cho­rui „Can­ta­ re“, Gat­vės cir­ko fes­ti­va­liui, jau­nų ta­len­tin­gų at­li­kė­jų pre­mi­joms. Spor­tui pa­ra­ma iš fon­do per­nai sie­kė 96,9 tūkst. li­tų, ku­rie pa­da­ ly­ti Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to spor­ ti­nių šo­kių an­samb­liui „Žu­vėd­ ra“, krep­ši­nio klu­bui „Nep­tū­nas“, „At­lan­to“ fut­bo­lo ko­man­dai ir Klai­pė­dos krep­ši­nio ly­gai. R.Vir­ ši­las iš­reiš­kė vil­tį, kad į „Švy­tu­rio Klai­pė­dos kil­mės fon­dą“ šie­met pa­vyks pi­ni­gų su­rink­ti dau­giau nei per­nai. Juo la­biau kad va­kar Klai­pė­dos me­ro ka­bi­ne­te eksp­rom­tu bu­vo priim­tas spren­di­mas į fon­dą po 3 cen­tus rink­ti ne tik nuo kiek­vie­no Lie­tu­vo­je par­duo­to „Ekst­ra“ bu­te­ lio, bet ir nuo tų, ku­rie nu­per­ka­mi už­sie­ny­je. 200 tūkst. li­tų iš fon­do šie­met skir­ta Klai­pė­dos kraš­to at­ga­vi­mo 90-me­čiui pa­mi­nė­ti. Nea­be­jo­ti­ nai da­lis į fon­dą su­rink­tų pi­ni­gų šie­met bus skir­ta ir Jū­ros šven­tės or­ga­ni­za­vi­mui. „Prio­ri­te­ti­niai ob­jek­tai nie­kam ne­ke­lia abe­jo­nių, o dėl ki­tų rė­mi­ mo esu pa­si­ren­gęs ak­ty­viai da­ly­ vau­ti dis­ku­si­jo­se“, – tvir­ti­no Klai­ pė­dos me­ras V.Grub­liaus­kas. R.Vir­ši­lo žo­džiais, re­mia­mų pro­ jek­tų są­ra­šas ne­tu­rė­tų la­bai skir­tis nuo praė­ju­sių me­tų – jis ga­li tap­ ti il­ges­nis.

11

ketvirtadienis, sausio 31, 2013

užribis Apš­va­ri­no ga­ra­žą

Gais­re žu­vo žmo­gus

Siau­bia sta­to­mus na­mus

Klai­pė­do­je, Se­no­sios Smil­te­ lės g. kaž­kas įsi­bro­vė į ga­ra­žą ir pa­vo­gė daug daik­tų: mo­ to­ro­le­rį, de­vy­nis au­to­mo­bi­ lio ra­tus, įvai­rių dar­bo įran­kių bei ki­tų ver­tin­gų daik­tų. Jų sa­vi­nin­kas po­li­ci­jai pa­reiš­kė, kad din­gu­sius daik­tus ver­ti­na 4 tūkst. li­tų. Įvy­kį ti­ria 2-asis po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­tas.

Tre­čia­die­nio nak­tį Klai­pė­dos raj., „Gru­žei­kių“ so­dų bend­ri­jo­ je esan­čia­me ūki­nia­me pa­sta­ te ki­lo gais­ras. Už­ge­si­nę lieps­ ną ug­nia­ge­siai ra­do su­de­gu­ sio žmo­gaus kū­ną. Spė­ja­ma, kad tai šia­me pa­sta­te gy­ve­ nęs 1964 m. gi­męs Ze­no­nas U. Pra­dė­tas iki­teis­mi­nis ty­ri­mas mir­ties prie­žas­čiai nu­sta­ty­ti.

Nu­si­kal­tė­liai žval­go­si į sta­ tyb­vie­tes ir va­gia iš jų vis­ką, ką ran­da ver­tin­go. Ant­ra­die­ nį Kiš­kė­nuo­se sta­to­mo na­mo sa­vi­nin­kas Ka­ro­lis ap­ti­ko, kad jo skly­pe pa­bu­vo­jo va­gys. Jie pa­gro­bė du­ji­nio šil­dy­mo ka­ ti­lą, ku­rį šei­mi­nin­kas įver­ti­no 4,5 tūkst. li­tų. Po­li­ci­jos tei­gi­ mu, pa­sta­tas nė­ra sau­go­mas.

Gra­si­na ant­ro­ji po­tvy­nio banga­ Atos­lū­gio su­lau­ku­ sių pa­ma­rio gy­ven­ to­jų bui­tį vėl ga­ li ap­kar­tin­ti at­ši­lę orai. Bai­mi­na­ma­si, jog at­ly­dys ir lie­tūs at­neš ant­rą­ją po­tvy­nio ban­gą.

Ekst­re­ma­ li si­tua­ci­ja neat­šauk­ ta, o tar­ny­ bos pa­si­ ren­gu­sios bet ka­da sku­bė­ti į pa­gal­bą.

Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Ryš­kiai pa­si­kei­tu­sios oro są­ly­gos ke­lia ne­ri­mą ir spe­cia­lių­jų tar­ny­ bų at­sto­vams. Va­kar pa­va­ka­rę van­dens gy­lis ke­ lio Šilutė–Rusnė ap­sem­ta­me apie 400 m ruo­že bu­vo 4 cm. „Be abe­jo, ir lie­tus, ir tei­gia­ ma tem­pe­ra­tū­ra tu­rės įta­kos, van­ duo kils. Pa­ne­mu­nė­je jau šian­dien van­duo pa­ki­lo 1 cm, – va­kar „Klai­ pė­dai“ sa­kė Ši­lu­tės ra­jo­no sa­vi­val­ dy­bės Ci­vi­li­nės, prieš­gais­ri­nės ir gy­ven­to­jų sau­gos sky­riaus ve­dė­

Sti­chi­ja: vie­tos gy­ven­to­jams po­tvy­nis su­ke­lia gau­sy­bę ne­pa­to­gu­mų.

jas Ro­mual­das Ren­če­liaus­kas. – Prog­no­zės nie­ko ge­ro ne­ža­da. Ga­ li­me su­lauk­ti ir ant­ro­sios po­tvy­nio ban­gos, nes Kur­šių ma­rios, vi­sos upės yra už­ša­lu­sios.“ Spe­cia­lis­tas pri­dū­rė, jog ekst­re­ ma­li si­tua­ci­ja neat­šauk­ta, o tar­ny­ bos pa­si­ren­gu­sios bet ka­da sku­bė­ ti į pa­gal­bą.

„Ka­riš­kių am­fi­bi­ja bu­di, to­dėl pri­rei­kus ją pa­si­telk­si­me“, – tei­gė R.Ren­če­liaus­kas. Kaip in­for­ma­vo Ši­lu­tės ra­jo­ no sa­vi­val­dy­bė, pir­ma­die­nį taip pat bu­vo su­reng­tas po­sė­dis, ku­ ria­me vėl su­grįž­ta prie es­ta­ka­dos į Rus­nę klau­si­mo. Rus­nės se­niū­ nės Da­lios Drob­nie­nės tei­gi­mu,

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

šį klau­si­mą rei­kė­tų iš­spręs­ti kuo grei­čiau, nes vie­tos gy­ven­to­jai pa­var­go nuo nuo­la­ti­nio po­tvy­nio grės­mės. Tei­gia­ma, kad iš sa­vi­val­dy­bės pu­sės to­kiai es­ta­ka­dai at­si­ras­ti kliū­čių nė­ra, juo­lab kad ir esą su­ lauk­ta žo­di­nio prem­je­ro su­ti­ki­mo. Pa­gal pa­reng­tą pro­jek­tą es­ta­ka­dos

il­gis tu­rė­tų siek­ti 457 m, o ją pa­sta­ ty­ti kai­nuo­tų apie 30 mln. li­tų. Po­sė­džio me­tu nu­spręs­ta, kad sa­vi­val­dy­bė lauks Lie­tu­vos au­to­ mo­bi­lių ke­lių di­rek­ci­jos raš­to, ku­ ria­me bus iš­dės­ty­ti pa­siū­ly­mai ir in­for­ma­ci­ja dėl to­les­nių rei­ka­ lų spren­džiant es­ta­ka­dos į Rus­nę sta­ty­bą.

Va­gį su­se­kė pa­gal krau­jo pėd­sa­kus Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Nak­tį iš ant­ra­die­nio į tre­čia­die­nį nar­ko­ma­nas iš­dau­žė par­duo­tu­ vės lan­gą ir pa­gro­bė dul­kių siurb­ lį. Nu­si­kal­tė­lį pa­vy­ko su­lai­ky­ti, nes įvy­kio liu­di­nin­kai ne­nu­ty­lė­ jo, ką ma­tę. Pa­gun­da: il­gam prie ma­rių be prie­žiū­ros pa­lik­ti au­to­mo­bi­liai vi­lio­ja va­gis. Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Van­da­lai siau­bia stin­tau­to­jų ma­ši­nas Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Stin­tų žve­jai, iki šiol džiau­gę­si lai­ mi­kiu, tu­rės pa­suk­ti gal­vas, kaip ap­sau­go­ti sa­vo ant kran­to pa­lie­ ka­mus au­to­mo­bi­lius.

Ant­ra­die­nio ry­tą nuo ma­rių le­do į sa­vo ma­ši­nas, pa­lik­tas Kai­rių gat­ vė­je, grį­žę žve­jai bu­vo ne­ma­lo­niai nu­ste­bin­ti. Vi­sos ei­lės au­to­mo­bi­ lių lan­gai bu­vo iš­dau­žy­ti, o kai ku­ rios ma­ši­nos – dar ir ap­vog­tos. Ko ge­ro, la­biau­siai nu­ken­tė­jo į žve­jy­bą

tar­ny­bi­niu au­to­mo­bi­liu at­va­žia­vę vy­rai, nes iš jo din­go de­vy­ni ben­zi­ ni­niai pjūk­lai. Ki­ti žve­jai pa­si­ge­do te­le­fo­nų, as­me­ni­nių daik­tų, o vie­ nas pi­lie­tis pra­ne­šė po­li­ci­jai, kad iš jo pa­vog­tas al­ko­ho­lio ma­tuok­lis. Nu­ken­tė­ju­sie­ji prie ma­rių at­va­ žia­vo iš įvai­rių Lie­tu­vos vie­to­vių. Ne vi­si žve­jai pra­ne­šė apie pa­tir­ tą ža­lą po­li­ci­jai. Pa­na­šių va­gys­čių stin­tų žve­jy­bos me­tu bū­ta ir anks­tes­niais me­tais. Va­gys nau­do­ja­si pro­ga, kad au­to­ mo­bi­liai ato­kio­je vie­to­je il­gam pa­ lie­ka­mi be prie­žiū­ros.

Bu­vo 3.37 val., kai po­li­ci­jos bu­dė­ to­jams pra­neš­ta apie tai, kad Spor­ ti­nin­kų gat­vė­je esan­čio­je ūki­nių pre­kių par­duo­tu­vė­je va­gis iš­dau­ žė lan­gą. Įvy­kį ma­tęs liu­di­nin­kas pra­ne­ šė, kad tam­siais spor­ti­niais rū­bais vil­kė­jęs vy­ras su­dau­žė stik­lą, stvė­ rė dul­kių siurb­lį ir nu­bė­go J.Ja­no­ nio gat­vės link. Po­li­ci­jos pa­tru­liai ne­tru­kus nu­ vy­ko į įvy­kio vie­tą ir su­lau­kė dar vie­no pra­ne­ši­mo. Ki­tas liu­di­nin­ kas nu­ro­dė, kur ma­tė nu­si­kal­tė­lį. Vie­no Švy­tu­rio gat­vės na­mo laip­ti­nė­je pa­tru­liams ke­lią pa­ro­dė krau­jo la­šai. Kai pa­rei­gū­nai įė­jo į bu­tą, 40me­tis Igo­ris B. ban­dė nuo jų pa­si­ slėp­ti rū­bų spin­to­je. Ge­ruo­ju pa­ si­duo­ti pa­rei­gū­nams jis ne­ke­ti­no – mu­šė­si ir spar­dė­si, to­dėl po­li­ci­ nin­kai su­ra­ki­no jį ant­ran­kiais. Į nu­ si­kal­tė­lio na­mus te­ko kvies­ti grei­

Įkliuvo: va­gį su­gun­dė ne­pi­gus dul­kių siurb­lys, o su­sek­ti pa­dė­jo iš su­

žeis­tos ran­kos var­vė­ję krau­jo la­šai.

tą­ją pa­gal­bą. Stik­lais su­pjaus­ty­ta ran­ka ne­bu­vo pa­vo­jin­gai su­ža­lo­ta, to­dėl, su­tvars­čius žaiz­das, įta­ria­ ma­sis per­duo­tas po­li­ci­nin­kams. Vy­riš­kis bu­vo ap­svai­gęs. Jo na­ muo­se ap­tik­tas ne tik tą­nakt pa­ vog­tas, bet ir dar vie­nas dul­kių siurb­lys. Igo­ris B. pa­rei­gū­nams ge­rai pa­ žįs­ta­mas, nes yra pri­klau­so­mas nuo nar­ko­ti­kų ir ne kar­tą teis­tas už va­gys­tes.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Nu­si­kal­ti­mą ti­rian­tys 1-ojo po­ li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to pa­rei­gū­nai aiš­ kin­sis, ar šis as­muo nė­ra įvyk­dęs dau­giau nu­si­kal­ti­mų. Par­duo­tu­vės sa­vi­nin­kė la­biau­ siai pik­ti­no­si ne va­gies įžū­lu­mu, o tuo, kad sau­gos tar­ny­bos vy­rai įvy­ kio vie­to­je pa­si­ro­dė tik iš ry­to, kai nu­si­kal­tė­lis bu­vo su­lai­ky­tas. Ap­ sau­gi­nin­kai ėmė ti­kin­ti, kad pre­kių sau­gu­mui už­tik­rin­ti bū­ti­na įreng­ti dau­giau ju­tik­lių.

13

KetvirtADIENIS, sausio 31, 2013

lietuva

Ku­ris iš­si­lai­kys il­giau­siai? Net trys did­žiųjų po­li­ti­nių par­tijų pir­mi­ nin­kai sa­vo po­stuo­se – jau dau­giau nei de­ šimt­metį. Ir nė vie­nas, nors ir pra­laimė­jo Sei­mo rin­ki­mus, trauk­tis ne­si­ren­gia. Kas tai – de­mok­ra­ti­jos bran­da ar sąstin­gis?

Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

Re­kor­di­nin­kas – R.Pak­sas

Tėvynės sąjun­ga-Lie­tu­vos krikš­ čio­nys de­mok­ra­tai (TS-LKD), Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo bei Dar­bo par­ti­jos. Šios trys po­li­tinės jėgos, tu­rin­čios sa­vo at­stovų par­la­men­ te, jau maž­daug de­šimt­metį ne­kei­ čia par­ti­jos vei­do – ly­de­rio. And­r ius Ku­b i­l ius, Ro­l an­d as Pak­sas ir Vik­to­ras Us­pas­ki­chas par­t i­jos ko­l egų vis per­ren­ka­m i nau­jai par­t i­jos pir­m i­n in­ko ka­ den­c i­jai. A.Ku­b i­l ius va­d o­vau­ja nuo 2003 m., Ro­lan­das Pak­sas su per­trau­ko­mis nuo 2002 m., V.Us­ pas­ki­chas, taip pat su per­trau­ka, nuo 2003 m. Nes­var­bu, rin­ki­mai laimė­ti ar pra­laimė­ti, šios par­ti­jos ved­lių per de­šimt­metį taip ir ne­pa­keitė. Ma­ ža to, vi­si trys po­li­ti­kai sa­vo par­ti­ joms pla­nuo­ja va­do­vau­ti ir to­liau. Šiuo po­žiū­riu prem­je­ras ir so­cial­ de­mok­ratų par­ti­jos ved­lys Al­gir­ das But­ke­vi­čius par­ti­jos pir­mi­nin­ ko po­ste – lyg nau­jo­kas. Po­li­ti­kos ap­žval­gi­nin­kai ir po­ li­to­lo­gai, kalbė­da­mi apie par­tijų

pir­mi­ninkų il­ga­laikį va­do­va­vimą, vie­nos nuo­monės ne­tu­ri. Vienų tei­gi­mu, tai liu­di­ja, kad par­ti­jos tvir­tos, ki­ti sa­ko, kad par­ti­jos ly­ de­riams tie­siog nėra stip­rių al­ter­ na­tyvų. Nie­ka­da ne­pa­sit­rau­kia

„Tai reiš­kia, kad šio­se par­ti­jo­se nu­si­stovėję tar­pu­sa­vio ry­šiai, vi­ daus po­li­tinė struktū­ra, sta­bi­li­za­ vo­si tam tik­ra hie­rar­chi­ja. Tai liu­ di­ja, kad iš tik­ro po­li­tinė par­ti­jos struktū­ra ga­na sta­bi­li ir šios par­ ti­jos struktū­riš­kai yra stip­rios“, – taip trijų par­tijų pir­mi­ninkų ilgą val­dy­mo pe­riodą aiš­ki­no po­li­to­lo­ gas Lau­ras Bie­li­nis. Po­li­to­lo­gas pri­pa­ži­no, kad, ki­ taip nei brand­žio­se Va­karų de­ mok­ra­tinė­se ša­ly­se, Lie­tu­vo­je dar ne­pri­gi­ju­si tra­di­ci­ja po pra­laimėtų rin­kimų par­ti­jos ly­de­riui at­si­sta­ ty­din­ti. „Vie­na prie­žas­čių būtent ta, kad par­ti­jos skir­tin­gai ma­to tą laimė­ji­mo ar pra­laimė­ji­mo prie­ žastį, ir ne vi­sa­da ji sie­ja­ma su ly­ de­riais. Po­li­tinės tra­di­ci­jos pas mus to­kios, kad ne­ke­lia klau­si­mo, ko­ dėl ne­si­trau­kia ly­de­ris, ar­ba ne­rei­ ka­lau­ja to. Toks ly­de­rių ne­kei­čia­

Lie­tu­vai – Eu­ro­pos pa­ra­ma Prem­je­ras Al­gir­das But­ke­vi­čius (nuotr.) pa­reiškė, kad Eu­ro­pos Ko­ mi­si­ja re­mia Lie­tu­vos žings­nius, per­tvar­kant dujų sek­to­rių pa­gal tre­čio­jo ES ener­ge­ti­kos pa­ke­to rei­ ka­la­vi­mus.

„La­bai il­gai bu­vo dis­ku­tuo­ja­ma dėl tre­čio­jo pa­ke­to ener­ge­ti­kos dujų sek­to­riu­je įgy­ven­di­ni­mo. Ir čia mes norė­jo­me iš­girs­ti iš Eu­ro­pos ko­mi­ sa­ro, ku­ris at­sa­kin­gas už ener­ge­ti­ kos sek­to­rių, kaip jie elg­sis, jei Lie­ tu­vai reikės da­ly­vau­ti teis­muo­se, ko­kia jų po­zi­ci­ja, ar tik­rai jie Lie­ tuvą re­mia įgy­ven­di­nant šitą am­bi­ cingą planą. 2014 m. mes jau turė­ tu­me di­ver­si­fi­kuotą dujų sek­to­rių. Tik­rai su­laukė­me aiš­kaus, konk­re­ taus at­sa­ky­mo, mes vi­si tu­rim va­ do­vau­tis ES tai­syklė­mis ir kar­tu įgy­ven­din­ti už­sibrėž­tus tiks­lus“, – va­kar Lie­tu­vos ra­di­jui sakė A.But­ ke­vi­čius, ko­men­tuo­da­mas su­si­ti­ kimą su ener­ge­ti­kos eu­ro­ko­mi­sa­ru Günthe­riu Oet­tin­ge­riu. Pak­laus­tas, ar pra­ėju­sią sa­ vaitę Vil­niu­je vykęs su­si­ti­ki­mas su „Gazp­rom“ vi­cep­re­zi­den­tu Alek­ sand­ru Med­ve­de­vu bu­vo su­si­jęs su būsi­mais po­kal­biais Briu­se­ly­ je, prem­je­ras sakė: „Vy­ko dar­bi­ niai su­si­ti­ki­mai. Jau įvy­ko ant­ras, ir ma­nau, kad to­kių su­si­ti­kimų atei­ ty­je bus dau­giau, nes tai mūsų pa­ grin­di­nis už­da­vi­nys – su ša­li­mis

kai­mynė­mis pa­lai­ky­ti eko­no­mi­ nius san­ty­kius.“ G.Oet­tin­ge­riui prem­je­ras tei­ gė pa­sa­kojęs apie nau­jos Vy­riau­ sybės pro­gra­mi­nius tiks­lus ener­ ge­ti­kos sek­to­riu­je – su­skys­tintųjų gam­ti­nių dujų ter­mi­nalą, sta­to­mas elekt­ros jung­tis su Len­ki­ja ir Šve­di­ ja, pla­nuo­jamą dujų jungtį tarp Lie­ tu­vos ir Len­ki­jos, pla­nus suak­ty­vin­ ti gy­ve­namųjų namų re­no­va­ciją. „Tai bu­vo la­bai ge­ra, at­vi­ra, da­ly­ kiš­ka dis­ku­si­ja“, – pa­brėžė A.But­ ke­vi­čius. Va­kar prem­je­ras taip pat su­si­ti­ko su Eu­ro­pos Par­la­men­to pir­mi­nin­ku Mar­ti­nu Schul­zu, Eu­ro­pos Va­dovų Ta­ry­bos pir­mi­nin­ku Her­ma­nu Van Rom­puy, Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos pir­ mi­nin­ku José Ma­nue­liu Bar­ro­so. BNS inf.

Ly­de­riai: A.Ku­bi­lius, R.Pak­sas ir V.Us­pas­ki­chas sa­vo par­ti­joms va­do­vau­ja il­giau­siai.

mu­mas šiuo po­žiū­riu ro­do mūsų ki­to­niš­kumą, pa­ly­gin­ti su tra­di­ cinė­mis Va­karų par­ti­jo­mis“, – aiš­ ki­no L.Bie­li­nis. O po­li­to­lo­gas Maž­vy­das Jast­ rams­kis dėstė, kad ly­de­rystė TSLKD, Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo bei Dar­bo par­ti­jo­se skir­tin­ga. „R.Pak­ so ir V.Us­pas­ki­cho at­ve­ju tai cha­ riz­ma­tinė ly­de­rystė. Šie po­li­ti­kai va­do­vau­ja par­ti­joms iš prin­ci­po dėl to, kad taip rea­liai vi­sa­da bu­vo nuo par­ti­jos įkūri­mo. Jie va­do­vau­ja dėl to, kad at­ro­do, jog jie tu­ri ko­kių nors uni­ka­lių cha­rak­te­rio bruožų, to­kio lyg ir he­roiz­mo, ku­ris neat­ sie­ja­mas nuo pa­čios par­ti­jos“, – sam­pro­ta­vo M.Jast­rams­kis.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos, To­mo Ra­gi­nos nuo­tr.

Stip­riau­sias – V.Us­pas­ki­chas

Kol kas nė vie­nas iš trijų il­giau­siai par­ti­joms va­do­vau­jan­čių po­li­tikų apie pa­si­trau­kimą ne­kal­ba. A.Ku­ bi­lius jau pra­nešė da­ly­vau­siąs šie­ met vyk­sian­čiuo­se par­ti­jos pir­mi­ nin­ko rin­ki­muo­se. O nuo did­žio­sios po­li­ti­kos dėl Kons­ti­tu­ci­nio Teis­mo spren­di­mo, draud­žian­čio ei­ti pa­ rei­gas, kur rei­kia duo­ti prie­saiką, nu­to­lu­siam R.Pak­sui kon­ku­ren­ ci­jos par­ti­jo­je taip pat nėra. Apie pa­si­trau­kimą ne­kal­ba ir vien­val­dis par­ti­jos ly­de­ris V.Us­pas­ki­chas. L.Bie­li­nio nuo­mo­ne, būtent šis po­li­ti­kas sa­vo par­ti­jo­je stip­riau­ siai kon­cent­ravęs vald­ž ią. „Vi­ sa ši­ta par­ti­ja, ma­no gal­va, bu­vo

su­for­m uo­ta taip, kad jis galė­ tų kont­ro­liuo­ti jos struktūrą ga­ na vien­val­d iš­kai. Ne­sa­kau, kad jis ti­ro­niš­kai el­gia­si, ten už­tek­ti­ nai de­mok­ra­ti­jos, dis­ku­sijų, bet V.Us­pas­k i­c has ga­l i kont­ro­l iuo­ ti si­tua­ciją ir par­ti­jos viršūnė­je, ir par­ti­jos pa­kraš­čiuo­se“, – sakė po­li­to­lo­gas. A.Ku­bi­liaus, anot po­li­to­logų, po­ zi­ci­jos par­ti­jo­je – taip pat stip­rios. Kon­ku­ren­ciją jam ga­li su­da­ry­ti ne­ bent par­ti­jos vi­ce­pir­mi­ninkė Ire­na De­gu­tienė. Ir R.Pak­sas kon­ku­rentų par­ti­jo­je, išs­ky­rus Va­len­tiną Ma­ zu­ronį, ne­tu­ri. Tai­gi trijų pa­grin­di­ nių par­tijų ved­liai bent ar­ti­miau­siu me­tu tik­rai ne­si­keis.

14

ketvirtADIENIS, sausio 31, 2013

turtas

Lie­tu­viš­kų eu­ro mo­ne­tų dar tek Cent­ri­nis ša­lies ban­kas lie­tu­viš­kų eu­ro mo­ ne­tų di­zai­ną pa­tvir­ti­no dar 2005-ai­siais, ta­čiau jų ma­ke­tai vis dar dū­la stal­čiuo­se. Jų vėl pri­reik­ti ga­li po dve­jų me­tų – prem­je­ras Al­gir­das But­ke­vi­čius pa­skel­bė, kad Lie­tu­va eu­rą sieks įsi­ves­ti nuo 2015-ųjų.

Gin­ta­rė Mi­ce­vi­čiū­tė g.miceviciute@diena.lt

Pla­nus su­grio­vė kri­zė

Iki šiol kal­din­ti lie­tu­viš­kų eu­ro mo­ ne­tų ne­bu­vo rei­ka­lo – Lie­tu­va nea­ ti­ti­ko eu­ro zo­nos na­rėms ke­lia­mų Mast­rich­to kri­te­ri­jų ir ne­ga­lė­jo įsi­ ves­ti bend­ros va­liu­tos. Pir­ma­sis Lie­tu­vos ban­dy­mas įsi­ ves­ti eu­rą nuo 2007 m. pra­džios žlu­go – vi­du­ti­nė me­ti­nė inf­lia­ci­ja bu­vo tru­pu­tį di­des­nė, ne­gu Mast­ rich­to su­tar­ty­je nu­sta­ty­tas kont­ro­ liuo­ja­mas dy­dis. Tuo­met po­li­ti­kai ti­kė­jo, kad rei­ka­la­vi­mus, ke­lia­mus ša­lims, no­rin­čioms tu­rė­ti eu­rą, pa­vyks ati­tik­ti 2010-ai­siais. De­ja, pa­sau­lį su­krė­tė eko­no­mi­kos kri­ zė, ūkio ro­dik­liai smu­ko ir pla­nus įsi­ves­ti bend­rą ES va­liu­tą te­ko vėl ati­dė­ti. „La­bai daž­nai svars­ty­mai apie pra­smę siek­ti kuo grei­tes­nės na­rys­ tės eu­ro zo­no­je, kaip ir svars­ty­mai ki­tais eko­no­mi­niais klau­si­mais, pra­si­de­da ir bai­gia­si ne­pa­ly­gi­na­ mų da­ly­kų ly­gi­ni­mu. An­tai tei­ gia­ma: Jung­ti­nė Ka­ra­lys­tė nie­ka­da neį­si­ves­tų eu­ro ir gal net ap­skri­ tai iš­stos iš ES, Len­ki­ja su­si­do­ro­jo su kri­ze ne­tu­rė­da­ma eu­ro, Šve­di­ja pui­kiai gy­ve­na ne­tu­rė­da­ma eu­ro. Vi­sa tai, ži­no­ma, tei­sin­ga, bet Lie­tu­vos, pa­si­rin­ku­sios va­liu­tų val­dy­bą ir tvir­tai su­sie­ju­sios li­tą iš pra­džių su JAV do­le­riu, o vė­liau su eu­ru, pa­dė­tis vi­siš­kai ki­to­kia nei Jung­ti­nė­je Ka­ra­lys­tė­je, Len­ki­jo­je ar Šve­di­jo­je. Vi­sos jos tu­ri kla­si­ki­ nę mo­ne­ta­ri­nę po­li­ti­ką ir ją ak­ty­ viai nau­do­ja eko­no­mi­nei po­li­ti­kai vyk­dy­ti. Lie­tu­va šių prie­mo­nių ne­ tu­ri – sa­va­no­riš­kai jų at­si­sa­kė prieš dvi­de­šimt­me­tį, kad rem­da­ma­si va­ liu­tų val­dy­ba su­val­dy­tų siau­tu­sią hi­pe­rinf­lia­ci­ją“, – tei­gė bu­vu­si fi­ nan­sų mi­nist­rė Ing­ri­da Ši­mo­ny­tė. Eu­ro zo­no­je – vie­na ko­ja

Pa­sak jos, Lie­tu­va vie­na ko­ja tar­ si yra eu­ro zo­no­je, ta­čiau te­rei­kia ko­kio su­krė­ti­mo fi­nan­sų rin­ko­se ir in­ves­tuo­to­jai pri­si­me­na, kad tai tik vie­na­ša­lis Lie­tu­vos įsi­pa­rei­go­ji­mas iš­lai­ky­ti fik­suo­tą li­to ir eu­ro san­ty­ kį, bet teo­riš­kai va­liu­ta ga­li bū­ti bet ka­da de­val­vuo­ta.

„Tai aki­vaiz­džiai bu­vo ma­ty­ti iki kri­zės – na­rys­tės eu­ro zo­no­je anks­čiau ar vė­liau lū­kes­čiai ska­ti­ no drą­siai sko­lin­ti ir sko­lin­tis eu­ rais, pa­lū­ka­nų nor­mos bu­vo be­veik vie­no­dos, nes rin­kos sa­kė „čia jau iš es­mės eu­ro zo­na“. Ta­čiau vos at­si­ra­do įtam­pa 2007 m. pa­bai­go­ je, im­ta spe­ku­liuo­ti, kad Bal­ti­jos vals­ty­bių ūkiams per­kai­tus va­liu­tų val­dy­bos neat­lai­kys, ir ta­da pa­lū­ ka­nų nor­mų ly­giai stai­giai iš­si­sky­ rė, nes į pa­lū­ka­nas im­ta įskai­čiuo­ ti ri­zi­kos, kad įvyks de­val­va­ci­ja, kai­ną. Taip stai­ga pa­bran­go sko­ li­ni­ma­sis Lie­tu­vai, jos ūkio su­ bjek­tams ir na­mų ūkiams“, – sa­ kė I.Ši­mo­ny­tė.

Nuo 2011 m. įve­dus eu­rą Es­ti­jo­je, gy­ven­ to­jai skun­dė­si išau­ gu­sio­mis kai­no­mis ir ne­ky­lan­čiais at­ly­ gi­ni­mais. Bu­vu­si fi­nan­sų mi­nist­rė ma­no, kad na­rys­tė eu­ro zo­no­je nuo 2007 m. Lie­tu­vos ne­bū­tų iš­gel­bė­ju­si nuo stai­gaus ūkio lė­tė­ji­mo, ta­čiau nea­ be­jo­ja, kad fi­nan­sa­vi­mo są­ly­gos 2009-ai­siais bū­tų bu­vu­sios ge­ res­nės. „Tam pa­kan­ka pa­ly­gin­ti Lie­tu­vos ir Slo­va­ki­jos, ku­ri taip pat smar­ kiai nu­ken­tė­jo dėl stai­giai smu­ku­ sio eks­por­to, sko­li­ni­mo­si kai­nas 2009 m. vi­du­ry­je. Slo­va­ki­ja sko­ li­no­si bent per­pus pi­giau, drįs­tu teig­ti, ir dėl na­rys­tės eu­ro zo­no­je. Ži­no­ma, vė­liau ki­lo įtam­pa dėl pa­ čios eu­ro zo­nos. Vis dėl­to 2010 m. fi­nan­sų rin­kų pa­si­ti­kė­ji­mą Lie­tu­ va ap­dai­ria fi­nan­sų po­li­ti­ka bu­vo su­si­grą­ži­nu­si net be eu­ro, ta­čiau bū­da­mi eu­ro zo­nos na­riai bū­tu­me už­si­tik­ri­nę ge­ro­kai nuo­sai­kes­nes sko­li­ni­mo­si kai­nas per vi­są kri­zės lai­ko­tar­pį. Ne­bū­da­mi eu­ro zo­no­ je tas kai­nas tu­rė­jo­me at­si­ko­vo­ti, nes bu­vo sun­ku įro­dy­ti pa­sau­liui, kad va­liu­tų val­dy­bos ga­li at­lai­ky­ ti to­kią kri­zę“, – įsi­ti­ki­nu­si I.Ši­ mo­ny­tė.

Pa­ža­das: apie nau­ją eu­ro įve­di­mo da­tą pa­skel­bęs prem­je­ras A.But­ke­vi­čius tei­gė, kad šio am­bi­cin­go tiks­lo ne­b

Dirb­ti­nių prie­mo­nių ne­tai­kys

Eu­ro zo­ną vis dar kre­čia sun­ku­mai, Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja ap­skri­tai gra­si­na pa­si­trauk­sian­ti iš ES, nors net ne­ tu­ri bend­ros va­liu­tos, o Lie­tu­va vis dar ver­žia­si įšok­ti į ve­ži­mą braš­ kan­čiais ra­tais. Praė­j u­s ią sa­vai­t ę prem­je­ras A.But­ke­vi­čius pa­reiš­kė, kad Lie­ tu­va sieks įsi­ves­ti eu­rą nuo 2015 m. Nors iš pra­džių prem­je­ras ti­ki­ no, kad dirb­ti­nių prie­mo­nių inf­lia­ ci­jai su­val­dy­ti ima­ma­si ne­bus, šią sa­vai­tę jis per­si­gal­vo­jo. „Kal­bant apie kai­nų au­gi­mą, ma­no­me, kad ar­ti­miau­siu me­tu mė­gin­si­me per ad­mi­nist­ra­ci­nius re­gu­lia­vi­mus ne­priim­ti jo­kių mo­ kes­čių pa­tai­sų, ku­rios leis­tų pa­di­ din­ti inf­lia­ci­ją ki­tais me­tais. Dar­ bo gru­pė, at­sa­kin­ga už mo­kes­čių per­žiū­rą, taip pat pa­teiks tam tik­ ras prie­mo­nes, kaip elg­tis pro­tin­ giau, kad vie­ša­ja­me sek­to­riu­je 2013 ir 2014 m. ne­bū­tų priim­ti spren­di­ mai, ku­rie per mo­kes­čių leng­va­ tas ga­lė­tų dar pa­di­din­ti inf­lia­ci­ją. Bus tai­ko­mos tam tik­ros fis­ka­li­nės prie­mo­nės ir ad­mi­nist­ra­ci­nis re­gu­ lia­vi­mas“, – sa­kė A.But­ke­vi­čius. Pag­rin­di­niai Mast­rich­to kri­te­ri­ jai nu­ma­to, kad į eu­ro zo­ną įsi­lie­ti sie­kian­čio­je ša­ly­je inf­lia­ci­ja ne­ga­li

bū­ti dau­giau kaip 1,5 pro­c. di­des­nė už tri­jų ES vals­ty­bių na­rių, ku­rio­se kai­nos sta­bi­liau­sios, inf­lia­ci­jos vi­ dur­kį, be to, toks kai­nų sta­bi­lu­mas tu­ri bū­ti il­ga­lai­kis. Vie­šų­jų fi­nan­ sų de­fic­ i­tas ne­ga­li su­da­ry­ti dau­giau nei 3 pro­c. BVP ar­ba jis tu­ri nuo­ sek­liai ar­tė­ti prie šio ly­gio, o val­ džios sek­to­riaus sko­la tu­ri bū­ti ne di­des­nė nei 60 pro­c. BVP ar­ba ji tu­ri spar­čiai ir nuo­sek­liai ma­žė­ti. A.But­ke­vi­čius pa­ža­dė­jo, kad bus su­kur­ta ir pro­gra­ma, kaip Lie­tu­vai pa­siek­ti na­rys­tę eu­ro zo­no­je, o kaip ša­lis lai­ko­si Mast­rich­to kri­te­ri­jų, pri­žiū­rės ir spe­cia­li dar­bo gru­pė. Kai­my­nų pa­vyz­džiai skir­tin­gi

Tie­sa, per­nai lapk­ri­tį Lie­tu­vos ban­ko eko­no­mis­tai tei­gė ne­ma­ tan­tys ga­li­my­bių mū­sų ša­liai eu­ rą tu­rė­ti 2015 m. 2013-ie­siems jie pro­gno­za­vo 2,8 pro­c. vi­du­ti­nę su­ de­rin­tą me­ti­nę inf­lia­ci­ją. Lie­tu­vai norint 2015 m. įsi­ves­ti eu­rą, rei­kia, kad ša­lis jau šių me­tų pa­bai­go­je ati­tik­tų Mast­rich­to kai­nų sta­bi­lu­ mo kri­te­ri­jų. „Swed­bank“ ana­li­ti­kai praė­ju­ sią sa­vai­tę pa­skel­bė, kad eu­ro per­ spek­ty­vos Lie­tu­vo­je – blan­kios iki 2017 m. Kol ša­lies eko­no­mis­tai ir po­li­ti­kai svars­to apie da­tas, po ku­

rių Lie­tu­va ga­lės at­si­skai­ty­ti ta pa­ čia va­liu­ta kaip ir dau­gu­ma ES ša­lių, ar­ti­miau­si mū­sų kai­my­nai el­gia­ si ki­taip. Len­ki­ja apie bend­rą va­ liu­tą ža­da pra­dė­ti svars­ty­ti tik tuo­ met, kai eu­ro zo­na ga­lu­ti­nai iš­spręs sa­vo pro­ble­mas. Lat­vi­ja eu­ro klau­ si­mu ti­ki­si ap­lenk­ti Lie­tu­vą. Kai­ my­nai Mast­rich­to kri­te­ri­jus ati­ti­ko ke­tu­ris mė­ne­sius iš ei­lės, to­dėl ar­ti­ miau­siu me­tu ke­ti­na teik­ti pra­šy­mą dėl eu­ro įve­di­mo. Šią va­liu­tą Lat­vi­ ja pla­nuo­ja įsi­ves­ti nuo 2014 m. pra­ džios. Eko­no­mis­tai jau yra ap­skai­ čia­vę, kiek toks žings­nis at­siei­tų, – apie 70 mln. la­tų (maž­daug 350 mln. li­tų). Es­ti­ja – vie­nin­te­lė iš Bal­ti­jos ša­lių ir Lie­tu­vos kai­my­nių, ku­ rio­je nuo 2011 m. sau­sio jau cir­ ku­liuo­ja eu­ro­pie­tiš­ki pi­ni­gai. Šio­je ša­ly­je įve­dus eu­rą da­lis gy­ven­to­ jų skun­dė­si išau­gu­sio­mis kai­no­ mis ir ne­ky­lan­čiais at­ly­gi­ni­mais, ta­čiau eko­no­mis­tai juos ra­mi­na pri­min­da­mi apie au­gan­čią eko­ no­mi­ką bei ge­rė­jan­čias gy­ve­ni­ mo są­ly­gas. Fi­nan­sų mi­nist­ras Ri­man­tas Ša­ džius tei­gė, kad Lie­tu­vai įsi­ve­dus eu­rą di­dės ir gy­ven­to­jų pa­ja­mos, o ga­li­mas kai­nų au­gi­mas ne­bus su­si­ jęs su bend­ros ES va­liu­tos įve­di­mu.

15

ketvirtADIENIS, sausio 31, 2013

turtas Iš­rin­ko ­ ge­riau­sią

Eu­ras –­ ir Ko­so­ve

At­vi­rą kon­kur­są lie­tu­viš­koms eu­rų mo­ne­toms kur­ti Lie­tu­vos ban­kas pa­skel­bė 2004-ai­siais. Ja­me da­ly­va­vo 14 au­to­rių, jie pa­tei­kė 54 gip­ si­nius mo­ne­tų mo­de­lius. Ge­riau­siais 2005 m. bu­vo pri­pa­žin­ti vil­nie­čio skulp­to­riaus An­ta­no Žu­kaus­ko kū­ri­niai. Me­ni­nin­kas su­kū­rė lie­tu­ viš­kas eu­rų mo­ne­tas, ku­rių na­cio­na­li­nė­je pu­ sė­je – Vy­čio sim­bo­lis ir jį su­pan­čios 12 žvaigž­ džių. Įve­dus ša­ly­je eu­rą, šie pi­ni­gai bus kal­di­ na­mi Lie­tu­vos mo­ne­tų ka­lyk­lo­je.

Elekt­ro­ni­niams per­ve­di­mams vyk­dy­ti na­ cio­na­li­nes va­liu­tas eu­rai pa­kei­tė 1999-ai­ siais, o kaip gry­nie­ji pi­ni­gai jie cir­ku­liuo­ ti pra­dė­jo nuo 2002 m. ES yra pa­si­ra­šiu­si spe­cia­lius su­si­ta­ri­mus su Mo­na­ku, Va­ti­ka­ nu ir San Ma­ri­nu dėl eu­ro kaip tei­sė­tos mo­ kė­ji­mo prie­mo­nės nau­do­ji­mo šio­se vals­ty­ bė­se. Jos tu­ri tei­sę leis­ti į apy­var­tą sa­vo na­ cio­na­li­nes eu­rų mo­ne­tas. Eu­ras nau­do­ja­ mas ir Juod­kal­ni­jo­je, Ko­so­ve bei An­do­ro­je.

ks pa­lauk­ti

350 mln. litų

Latvijai kainuotų įsivesti eurą.

bus sie­kia­ma dirb­ti­nė­mis prie­mo­nė­mis. Ėmė tikėti euru

Pa­si­ti­kė­ji­mas eu­ro zo­na šį mė­ne­sį di­džiau­sias nuo bir­že­lio, o Len­ki­ ja nu­spren­dė at­nau­jin­ti de­ba­tus dėl bend­ros va­liu­tos įsi­ve­di­mo. Bend­ras pa­si­ti­kė­ji­mo eu­ro zo­nos eko­no­mi­ka in­dek­sas, ku­rį skai­čiuo­ ja Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja, sau­sį pa­ki­lo aukš­čiau­siai nuo bir­že­lio mė­ne­sio. Pa­sak eks­per­tų, di­des­nis, ne­gu ti­kė­ta­si, šio in­dek­so pa­ki­li­mas yra dar vie­nas įro­dy­mas, kad Eu­ro­pa ima įveik­ti eko­no­mi­kos nuo­smu­kį. Ta­čiau yra ir nei­gia­mų ženk­ lų. Pa­vyz­džiui, vers­lo ak­ty­vu­mas Pran­cū­zi­jos pa­slau­gų sek­to­riu­je sau­sį su­ma­žė­jo, ir ana­li­ti­kai pro­gno­zuo­ja, kad šį ket­vir­tį ša­lies ūkis smuks. Len­ki­jo­je iš nau­jo bu­vo pra­dė­ti de­ ba­tai dėl ga­li­my­bių įsi­ves­ti eu­rą. Juos Var­šu­va bu­vo ati­dė­ju­si, kai 2009 m. eu­ro zo­ną iš­ti­ko sko­lų kri­zė. Apk­lau­ sos ro­do, kad tik ma­žiau nei treč­da­ lis len­kų pa­si­sa­ko už zlo­to pa­kei­ti­ mą eu­ru. Be to, Len­ki­jai sun­kiai se­ka­si įgy­ven­din­ti va­di­na­muo­sius eu­ro zo­nos san­glau­dos kri­te­ri­jus. Nauda abejotina

No­rint įsi­ves­ti eu­rą taip pat rei­ kė­tų pa­keis­ti ša­lies kons­ti­tu­ci­ją, o Do­nal­do Tus­ko vy­riau­sy­bė var­giai

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

už­si­tik­rin­tų dvie­jų treč­da­lių dau­ gu­mos pa­lai­ky­mą par­la­men­te, ku­ ria­me di­de­lę įta­ką tu­ri itin eu­ros­ kep­tiš­ka de­ši­nio­ji opo­zi­ci­ja. Len­ki­jos eko­no­mi­ka ki­lo vi­są lai­ką jau dau­giau nei du de­šimt­ me­čius. Ji bu­vo vie­nin­te­lė iš 27 ES ša­lių, iš­ven­gu­sių re­ce­si­jos per pa­ sau­li­nę fi­nan­sų kri­zę. Tie­sa, šią sa­vai­tę pa­skelb­ti ofi­ cia­lūs įver­ti­ni­mai ro­do, kad per­nai au­gi­mas bu­vo dvi­gu­bai ma­žes­nis nei 2011 m., kai jis sie­kė 4,3 pro­c. Per­nai ša­lies ūkis au­go 2 pro­c. D.Tus­kas ti­ki­si, kad eko­no­mi­ka šie­met augs 2,2 pro­c., bet ana­li­ti­kai per­spė­ja, kad už­si­tę­su­si eu­ro zo­nos kri­zė ir ma­žes­nės iš­lai­dos inf­rast­ ruk­tū­ros plėt­rai po 2012-ųjų Eu­ro­ pos fut­bo­lo čem­pio­na­to ga­li su­ma­ žin­ti šį ro­dik­lį iki 1,5 pro­c. Ana­li­ti­kai Var­šu­vo­je ne­ri­mau­ja, kad Len­ki­ja ga­li ne­tek­ti zlo­to, ku­ rio kur­sas lais­vai svy­ruo­ja ir su­da­ ro ga­li­my­bę lanks­čiau pri­si­tai­ky­ti prie sunk­me­čių. „Nea­be­jo­ti­na, kad svy­ruo­jan­ tis zlo­to kur­sas pui­kiai pa­si­tar­na­ vo Len­ki­jai kri­zės lai­ko­tar­piu, kai jo de­val­va­ci­ja lei­do kles­tė­ti eks­por­ tui“, – tei­gė agen­tū­ros „Pri­ce­wa­ ter­hou­se­Coo­pers“ ana­li­ti­kas Wi­ tol­das Or­łows­kis.

89,2 punkto

šį mėnesį siekia bendras verslo ir vartotojų pasitikėjimo euro zonos ekonomika indeksas.

Komentarai

Eval­das Dū­do­nis

„Nor­dia Baub­lys & Part­ners“

D

až­nas esa­me ma­tę vers­lo su­tar­čių, ku­rio­se įtvir­tin­tos nuo­sta­tos dėl va­liu­tos per­ skai­čia­vi­mo į eu­rus, tai­ko­ mos tuo at­ve­ju, jei­gu su­tar­ties ga­lio­ji­mo lai­ko­tar­piu Lie­tu­vo­je bū­tų įves­tas eu­ras. Ta­čiau pa­sta­ruo­ju me­tu, kai pa­sau­lio dė­me­sys su­kon­cent­ruo­tas į eu­ro zo­nos kri­zę, pa­si­tai­ko dis­ku­si­jų, kaip vers­li­nin­ kai ga­lė­tų ap­sau­go­ti sa­vo in­te­re­sus, jei­ gu jau įsi­ve­dus eu­rą bū­tų nu­spręs­ta pa­ nai­kin­ti šią va­liu­tą ap­skri­tai ar­ba vie­na ar ke­lios vals­ty­bės jos at­si­sa­ky­tų. Aukš­čiau ap­ra­šy­tu at­ve­ju ko­mer­ci­nės su­tar­ties ša­lys, jau da­bar su­da­ry­da­mos vers­lo su­tar­tis, tu­rė­tų tai­ky­ti nuo­sta­tas, ku­rios ga­lė­tų jas ap­sau­go­ti ne tik nuo eu­ro įve­di­mo me­tu ky­lan­čios va­liu­tų kur­so pa­si­kei­ti­mo ri­zi­kos, bet ir nuo ki­ tų pa­na­šaus po­bū­džio ri­zi­kų (taip pat ir va­liu­tos pa­si­kei­ti­mo ri­zi­kos). Tam, kad bū­tų ga­l i­ma efek­ty­viai su­ ma­ž in­t i va­l iu­t ų pa­si­kei­t i­mo ri­z i­ką, kiek­v ie­no­je ko­mer­c i­nė­je su­t ar­t y­je vers­l i­n in­kai tu­rė­t ų įtvir­t in­t i nuo­sta­ tas, nu­ma­tan­čias, jog pa­si­kei­t us su­ tar­čiai tai­ko­mai va­l iu­tai vi­sos to­k ios su­tar­ties pa­grin­du mo­kė­ti­nos su­mos tu­rė­t ų bū­t i per­skai­čiuo­ja­mos nau­ją­ ja va­l iu­ta mo­kė­ji­mo die­ną taip, kad per­skai­čiuo­ta su­ma ati­t ik­t ų tą pa­čią pir­m i­nės su­tar­čiai tai­k y­tos va­l iu­tos su­mą, ku­ri bū­tų bu­vu­si gau­ta prieš pa­ si­kei­čiant va­liu­tai.

eko­no­mi­kos inf­lia­ci­ja pa­pras­tai na­tū­ ra­liai bū­na spar­tes­nė, mus daug la­biau vei­kia pa­sau­li­nių naf­tos ir mais­to kai­nų ten­den­ci­jos, o Mast­rich­to inf­lia­ci­jos kri­ te­ri­jus dėl eko­no­mi­nių pro­ble­mų kai ku­ rio­se eu­ro zo­nos ša­ly­se vei­kiau­siai for­ muo­sis la­bai že­mas. Vi­siš­kai na­tū­ra­lu, kad Es­ti­ja vi­sus kri­te­ri­jus pa­ten­ki­no bū­ da­ma iš es­mės že­miau­sia­me ūkio nuo­ smu­kio taš­ke, o Lat­vi­ja pa­nau­do­jo mo­ kes­čių ma­ži­ni­mą. Lie­t u­vos Vy­r iau­sy­bės lau­k ia ne­men­ kas iš­šū­k is sie­k iant na­r ys­tės 2015 m., nes jau yra di­de­l i lū­kes­č iai dėl vals­ ty­b ės iš­lai­dų, pir­m iau­s ia dar­b o už­ mo­kes­čio, di­d i­n i­mo. Ga­l i bū­t i sun­k u siek­ti vi­sų tiks­lų vie­nu me­tu, nes, kaip ga­l i­ma ma­t y­t i iš vie­šų po­l i­t i­k ų kal­bų, „ne­p o­pu­l ia­r ūs spren­d i­mai“ šiai Vy­ riau­sy­bei ne­t in­ka, o di­des­nė al­ga aki­ vaiz­d žiai bus po­pu­l ia­res­nė už eu­rą, ku­r io nau­dą su­pras­t i ne­leng­va. Ap­ dai­r i fis­ka­l i­nė po­l i­t i­ka ir ad­m i­n ist­ra­ ci­n ių kai­nų re­g u­l ia­v i­mas yra vie­n in­ te­lės vi­d i­nės prie­mo­nės inf­l ia­c i­j ai įveik­t i. Dar rei­k ia ne­pa­m irš­t i, kad tuo pat me­t u ga­l i tek­t i ko­vo­t i ir su išo­rės jė­go­m is – naf­tos ar mais­to kai­nų svy­ ra­v i­mais, ku­r ie mus itin vei­k ia. To­dėl tiks­las pa­siek­t i na­r ys­tę 2015 m. am­bi­ cin­gas, bet tik­rai ne­ga­l i­ma jo įvar­dy­t i kaip neį­ma­no­mo. Ge­rai, kad jis dek­la­ ruo­ja­mas, – tai su­teiks tik­r u­mo fi­nan­ sų rin­koms, jog Lie­t u­va bent jau ke­t i­ na vyk­dy­t i ap­dai­r ią fis­ka­l i­nę po­l i­t i­ką ir to­l iau.

Ro­mas La­zut­ka

Eko­no­m is­tas ir so­cio­lo­gas

K Ing­ri­da Ši­mo­ny­tė

Eko­no­m is­tė, bu­v u­si fi­nan­sų mi­n ist­rė

Y

ra ir for­ma­li prie­žas­tis siek­ti na­rys­tės – Lie­tu­va, kaip ir ki­ tos nau­jo­sios ES na­rės, tu­ri tei­si­nę pa­rei­gą jį įsi­ves­ti, kai ten­kins Mast­rich­to kri­te­ri­jus. Ka­dan­gi praė­ju­sių me­tų vie­šų­jų fi­nan­sų de­fi­ci­tas tu­rė­tų bū­ti ar­ti­mas 3 pro­c. BVP, o esa­ma dau­gu­ma pa­tvir­ti­no iš es­mės ne­pa­keis­tus pen­kio­lik­to­sios Vy­riau­sy­ bės pa­teik­tus šių me­tų biu­dže­to pro­ jek­tus, nu­ma­tan­čius ne di­des­nį nei 2,5 pro­c. BVP vie­šų­jų fi­nan­sų de­fi­ci­tą, ti­kiu, kad Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja pa­siū­lys nu­trauk­ ti Lie­tu­vos at­žvil­giu pra­dė­tą per­vir­ši­nio de­fi­ci­to pro­ce­dū­rą. To­dėl vie­nin­te­liu kliu­vi­niu sie­kiant na­rys­tės eu­ro zo­no­je vėl taps inf­lia­ci­ja, o Lie­tu­vos pa­dė­tis dėl jos la­bai ne­pa­lan­ki – kon­ver­guo­jan­čios

ai var­di­ja­mi eu­ro įsi­ve­di­mo pliu­sai ir mi­nu­sai, rei­kia su­ tik­ti su tuo, kad rei­kė­tų lai­ ky­tis Mast­rich­to rei­ka­la­vi­ mų, ne­svar­bu, nau­din­ga įsi­ves­ti eu­rą, ar ne. Rei­ka­la­v i­mai yra ne iš pirš­to lauž­ti, jie ke­lia­mi, kad ne­bū­tų di­de­lės inf­l ia­ci­jos, vals­ty­bės sko­los, biu­dže­to de­fi­ci­to, – vi­sa tai ge­rai. Ta­čiau tų, ku­r ie sa­ko, kad ver­ta įsi­ ves­t i eu­rą, ar­g u­men­tai bū­na emo­ci­ niai, bend­ri – esą Lie­tu­va at­ro­dy­tų pa­ ti­ki­mes­nė in­ves­tuo­to­jams, tai ro­dy­tų, kad ša­lis ati­tin­ka Mast­rich­to kri­te­ri­jus ir yra sta­bi­li, nes eu­ro zo­na sta­bi­li. Ta­ čiau to­kie ar­gu­men­tai per men­ki. Nors aud­ra kiek ap­ri­mu­si, eu­ro zo­na ne­bū­ti­ nai reiš­kia sta­bi­lu­mą – tai ma­to­me pie­ ti­nė­se ša­ly­se. Taip pat yra ša­lių, ku­rios ne­tu­ri eu­ro, ir nie­kas nea­be­jo­ja jų eko­ no­mi­niu sta­bi­lu­mu – Da­ni­ja, Šve­di­ja. Jos yra se­nes­nės ES na­rės, sta­bi­lios ša­ lys, jei­gu no­rė­tų, jos ga­lė­tų įsi­ves­ti eu­ rą, ta­čiau to ne­da­ro. To­dėl ar­gu­men­tus už rei­kė­tų pa­sver­ti rim­čiau. Ar­gu­men­tai prieš – įsto­jus į eu­ro zo­ną, rei­k ia pri­siim­ti įsi­pa­rei­go­ji­mus už eu­

ro zo­nos ša­lių fi­nan­si­nę pa­dė­t į. Da­bar Grai­k i­ja gel­bė­ja­ma ki­tų ša­lių įsi­pa­rei­ go­ji­mais. Tai ne­reiš­k ia, kad mums bū­ ti­nai rei­kė­tų tie­sio­g iai su­mo­kė­ti iš sa­ vo biu­d že­to ki­tos ša­lies, ku­ri su­si­durs su sun­k u­mais, sko­las, bet rei­kė­t ų ga­ ran­tuo­ti, kad rei­ka­lui esant ga­lė­tu­me per­sko­lin­ti. . Ša­lys, ku­rios ga­li su­si­dur­ ti su fi­nan­si­nė kri­zė, yra di­de­lės, tad įsi­pa­rei­go­ji­mai ga­li bū­ti di­de­li. Gal per po­rą me­tų pa­dė­tis eu­ro zo­no­ je dar la­biau ap­rims, ta­čiau pa­tir­tis, kri­ zė pa­ro­dė, kad vis­ko ga­li bū­ti, to­dėl ga­ li­mą ri­zi­ką rei­kė­tų la­bai pa­sver­ti.

Gi­ta­nas Nau­sė­da

SEB ban­ko val­dy­bos pir­mi­nin­ko pa­ta­rė­jas

T

arp­tau­t i­nė si­tua­ci­ja pa­sta­ ruo­ju me­tu pa­ge­rė­jo, eu­ro zo­na, ko ge­ro, iš­gy­ve­no pa­tį gi­liau­sią dug­ną, ir šiuo me­tu atei­na vis dau­giau ži­nu­čių, ku­rios ver­ tin­ti­nos kaip op­ti­mis­ti­nės, – gi­liau­sio­ je duo­bė­je esan­čios vals­ty­bės po tru­ pu­tį tai­so sa­vo fi­nan­sus, nei vals­ty­bių bank­ro­tų, nei eu­ro žlu­gi­mo ar­ti­miau­ sio­je atei­ty­je tik­rai ne­bus. Tai pa­de­da at­kur­ti eu­ro re­pu­ta­ci­ją, aiš­ku, kol kas tie pa­si­t i­kė­ji­mo w dar ga­na kuk­lūs. Vis dėl­to jie la­bai svar­būs, kai kal­ba­me apie tas vals­ty­bes, ku­rios dar tik pla­ nuo­ja įsi­ves­ti eu­rą. Ne pa­slap­t is, kad, ko ge­ro, tik Lat­vi­ja bu­vo išim­tis, ku­ri net ir pa­čio­mis su­ dė­t in­g iau­sio­mis ap­l in­ky­bė­mis lai­kė­ si sa­vo kur­so įsi­ves­ti eu­rą kaip ga­li­ma grei­čiau. O Len­k i­ja, Bul­ga­r i­ja jaut­r iai rea­ga­vo į tarp­tau­ti­nį kon­teks­tą ir bu­vo la­bai skep­tiš­kos dėl eu­ro įsi­ve­di­mo. Kal­bant apie eu­ro įsi­ve­di­mą 2015 m., tai ge­ras sig­na­las. La­bai ti­k iuo­si, kad po ši­tos A bus ir B – bus pa­teik­tas veiks­ mų pla­nas, kaip mes siek­si­me įsi­ves­ti eu­rą 2015 m. Jei­gu ši­tą pro­ce­są pa­lik­tu­me sa­viei­gai, bū­tų sun­ku ti­kė­tis įsi­ves­ti eu­rą. Šiuo po­ žiū­riu nau­ją ini­cia­ty­vą ver­tin­čiau tei­ gia­mai – reik­tų ne tik pa­skelb­ti da­tą, bet ir su­teik­ti šiam pro­jek­tui tam tik­rą svar­ bą – pro­jek­ti­nį po­bū­dį. Bū­tent tai sa­vo lai­ku pa­da­rė lat­viai. Jie su­kon­cent­ra­ vo sa­vo vals­ty­bės pa­stan­gas eu­rui įsi­ ves­ti, pa­sky­rė at­sa­kin­gus žmo­nes, at­sa­ kin­gas ins­ti­tu­ci­jas ir tai su­vei­kė. Da­tos pa­skel­bi­mas bus ne pa­sku­ti­nis žings­ nis. Kiek vė­liau, ma­tyt, su­si­pa­žin­si­me su pla­nu ar­ba veiks­mų se­ka, ko ke­ti­na­ ma im­tis, kad Mast­rich­to kri­te­ri­jai bū­tų įgy­ven­din­ti, o ta­da žiū­rė­si­me. Inf­lia­ci­ja lie­ka pro­ble­ma, bet ją įma­no­ma iš­lai­ky­ ti pagal Mast­rich­to kri­te­ri­jus, tam rei­kia, kad ji vi­du­ti­niš­kai bū­tų ma­žes­nė ne­gu 2012-ai­siais. 2013 ir 2014 m. pra­džio­je tu­ri­me ap­čiuo­pia­mai nu­muš­ti inf­lia­ ci­ją siek­da­mi, kad Mast­rich­to kri­te­ri­jus bū­tų įgy­ven­din­tas.

16

KetvirtADIENIS, sausio 31, 2013

pasaulis

217 do­le­rių

(550 litų), anot fi­nansų mi­nist­ro Ten­dai Bi­ti, yra likę Zim­babvės biud­že­te.

Smur­tas ­ ne­si­liau­na

Pa­lei­do ­ pa­ly­dovą

Kai­re per pro­tes­tuo­tojų ir po­li­ci­jos su­si­ rėmi­mus va­kar žu­vo du žmonės. Abi au­ kos, ku­rių pa­vardės ne­skel­bia­mos, žu­ vo nuo stam­bių šratų. Egip­te be­veik sa­ vaitę tęsia­si smur­tas, ku­ris jau pa­rei­ka­la­ vo dau­giau kaip 50-ies žmo­nių gy­vybės, dau­giau­sia – Port Sai­de, kur riaušės ki­lo po mir­ties nuo­sprend­žių 21-am vie­tos fut­ bo­lo klu­bo sir­ga­liui, da­ly­va­vu­siam kru­vi­ no­se riaušė­se pra­ėju­siais me­tais.

Pietų Korė­jos va­kar su­rengtą tre­čią mėgi­ nimą pa­leis­ti į or­bitą pa­ly­dovą lydė­jo sėkmė, o Seu­lui pa­vy­ko at­rem­ti iššūkį, ku­ rį metė Šiaurės Korė­ja, to­kią pa­čią mi­siją sėkmin­gai at­li­ku­si praeitą mėnesį. Tei­gia­ mas re­zul­ta­tas yra kri­tiš­kai svar­bus sie­ kiant už­tik­rin­ti Pietų Korė­jos kos­mi­nių skryd­žių pro­gra­mos ateitį ir įgy­ven­din­ti am­bi­ci­jas tap­ti vi­sa­tei­se eli­ti­nio pa­sau­li­nio kos­mi­nio klu­bo na­re.

Vairą pe­ri­ma pa­tyręs vil­kas

JAV vals­tybės sek­re­toriaus po­stą ry­toj pa­ lik­sian­ti Hil­la­ry Clin­ton at­si­svei­ kin­da­ma ne­pa­ gailė­jo kri­ti­ kos Mask­vai, o ši nu­traukė dar vieną bend­ra­ dar­bia­vi­mo su Va­šing­to­nu su­tartį.

JAV Se­na­tas ant­ra­dienį pa­tvir­ti­ no, kad ki­tas vals­tybės sek­re­to­ rius bus se­na­to­rius Joh­nas Ker­ ry. Jį pre­zi­den­tas Ba­rac­kas Oba­ ma pa­si­rin­ko į at­si­sta­ty­di­nan­čios Hil­la­ry Clin­ton vietą. Ga­vo sva­jo­nių darbą

Nesėkmė: H.Clin­ton ir Ru­si­jos už­sie­nio rei­kalų mi­nist­ras Ser­ge­jus Lav­ro­vas

2009 m. pa­spaudę sim­bo­linį myg­tuką pa­skelbė apie san­ty­kių per­kro­vimą, bet šian­dien bu­vu­sių Šal­to­jo ka­ro prie­ši­nin­kių ry­šiai vis pra­stėja. „Reu­ters“ nuo­tr.

Mask­vai – šal­tas H.Clin­ton at­si­svei­ki­ni­mas „Ru­si­ja ken­kia pa­ti sau“

Duo­da­ma at­si­svei­ki­ni­mo in­ter­ viu ra­di­jui „Na­tio­nal Pub­lic Ra­ dio“ H.Clin­ton api­bend­ri­no sa­ vo ket­ve­rių metų darbą vals­tybės sek­re­toriaus po­ste. Ko­men­tuo­da­ ma Mask­vos spren­dimą užd­raus­ ti ame­ri­kie­čiams įsi­vai­kin­ti rusų vai­kus ir JAV tarp­tau­tinės plėtros agentū­ros (USAID) veiklą, ji sakė, kad ši­taip Ru­si­ja ken­kia pa­ti sau.

ber­ku­lio­ze iki pa­gal­bos stei­giant pir­mas hi­po­te­kos bend­ro­ves Ru­si­ jo­je. Tai iš tiesų ken­kia Ru­si­jos tau­ tai. O mes su sa­vo pi­ni­gais ir pa­gal­ ba tie­siog nuei­sim ki­tur, kur mus su­tiks sve­tin­gai“, – sakė po­stą pa­ lie­kan­ti JAV dip­lo­ma­ti­jos va­dovė. Po­li­tikė pri­dūrė: „Ma­nau, turė­ tu­me pa­lauk­ti ir pa­ma­ty­ti, ko­kie yra tik­rie­ji nau­jos Ru­si­jos vald­žios tiks­lai.“

Hillary Clinton:

Nut­raukė su­tartį

Ma­nau, turė­tu­me pa­lauk­ti ir pa­ma­ty­ti, ko­kie yra nau­jos Ru­si­jos vald­žios tik­rie­ji tiks­lai.

„Ma­nau, la­bai tra­giš­ka, kad ji užd­raudė įsi­vai­kin­ti, ypač dėl tų vaikų, ku­rių įvai­ki­ni­mo pro­cedū­ros jau bu­vo pra­dėtos ir ku­rie dau­giau nie­ka­da ne­turės ga­li­mybės turė­ ti šeimą. Jie gy­vens prie­glau­do­se, kol užaugs. Mes ži­no­me, kaip tai būna sun­ku ir tra­giš­ka“, – kalbė­ jo H.Clin­ton. „Ru­si­ja pa­kenkė pa­ti sau, iš­mes­ da­ma iš ša­lies USAID, ku­ri dir­bo vi­so­se sri­ty­se – nuo ko­vos su tu­

Ta­čiau il­gai lauk­ti ne­te­ko. Ru­si­ ja šią sa­vaitę nu­sprendė at­šauk­ti su­tartį su Va­šing­to­nu dėl bend­ra­ dar­bia­vi­mo teisė­sau­gos ir nar­ko­ tikų kont­rolės sri­ty­je. Įsa­ke, kurį pa­si­rašė prem­je­ ras Dmit­ri­jus Med­ve­de­vas ir ku­ ris va­kar bu­vo pa­skelb­tas vy­riau­ sybės tink­la­la­py­je, nu­ro­do­ma, kad su­si­ta­ri­mas, įsi­ga­liojęs 2002 m., „neats­pin­di da­bar­ti­nių rea­lijų ir iš­nau­do­jo sa­vo po­ten­cialą“. Pra­ne­ši­me tei­gia­ma, kad su­tar­ tis dėl bend­ra­dar­bia­vi­mo teisė­sau­ gos ir ko­vos su nar­ko­ti­kais sri­ty­je api­brėžia fi­nan­sinę pa­galbą, ku­rią Jung­tinės Vals­ti­jos teik­da­vo ati­tin­ ka­moms Ru­si­jos pro­gra­moms. San­ty­kiai pra­stėja

Šis Krem­liaus žings­nis lai­ko­mas dar vie­nu ženk­lu, ro­dan­čiu blogė­ jan­čius ry­šius tarp bu­vu­sių Šal­to­jo

ka­ro prie­ši­nin­kių po to, kai į vald­žią per­nai grįžo Vla­di­mi­ras Pu­ti­nas. „Ru­si­ja re­for­muo­ja sa­vo san­ty­kius su JAV, – so­cia­li­nia­me tink­le „Twit­ ter“ rašė Vals­tybės Dūmos už­sie­nio rei­kalų ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas Alek­ se­jus Puš­ko­vas. – Per pus­metį nu­ trauk­tas jau tre­čias su­si­ta­ri­mas. At­ sis­vei­ki­na­me su pri­klau­so­my­be nuo pir­mo­sios vals­tybės pa­sau­ly­je.“ Mask­va ne­pa­ten­kin­ta dėl per­nai Jung­ti­nių Vals­tijų priim­to teisės ak­to, nu­ma­tan­čio san­kci­jas nu­ma­ no­miems žmo­gaus tei­sių pa­žeidė­ jams Ru­si­jo­je. Mask­va į tai rea­ga­ vo priim­da­ma pa­našų įsta­tymą ir užd­raus­da­ma JAV šei­moms įsi­vai­ kin­ti Ru­si­jo­je.

Ne­daug kas ga­li pa­si­gir­ti to­kia ne­ prie­kaiš­tin­ga kva­li­fik ­ a­ci­ja dėl at­ sto­va­vi­mo Ame­ri­kai kaip jos nau­ ja­sis dip­lo­ma­ti­jos va­do­vas. Jis yra su­si­tikęs su dau­gu­ ma pa­grin­di­nių pa­sau­lio žaidė­ jų, pra­de­dant Si­ri­jos pre­zi­den­tu Bas­ha­ru al As­sa­du ir bai­giant Af­ ga­nis­ta­no ly­de­riu Ha­mi­du Kar­zai bei po­li­ti­kais, ve­dan­čiais Eu­ropą iš eu­ro zo­nos krizės. Da­bar šis 69 metų se­na­to­ rius ve­te­ra­nas ga­vo sa­vo sva­jo­ nių darbą ir pe­ri­ma va­do­va­vimą Vals­tybės de­par­ta­men­tui, kur pa­dės for­muo­ti Ame­ri­kos už­sie­ nio po­li­tiką. „Jis tik­rai ver­ti­na tai kaip sa­vo kar­je­ros viršūnę“, – sakė fon­do „Ber­tels­mann Foun­da­tion North Ame­ri­ca“ di­rek­to­rius tran­sat­lan­ti­ niams ry­šiams Ty­so­nas Bar­ke­ris. Daug mo­ky­tis ne­reikės

J.Ker­ry, ku­ris už­sie­ny­je tur­ būt la­biau­siai ži­no­mas dėl sa­ vo ne­sėkmin­gos 2004 m. pre­ zi­den­tinės kam­pa­ni­jos, pe­ri­ma pa­rei­gas iš H.Clin­ton, ku­ri per ket­ve­rius dar­bo vals­tybės sek­re­ to­riaus po­ste me­tus pelnė ne­ma­ žai pa­gyrų. „Ma­nau, kad J.Ker­ry yra be­veik ge­riau­sia pa­mai­na, ko­kios galė­jo tikė­tis Eu­ro­pa“, – sakė T.Bar­ke­ris ir pri­dūrė, kad Briu­se­lis bei Ber­ ly­nas „ganė­ti­nai džiaugė­si“ dėl J.Ker­ry ir nau­jo­jo gy­ny­bos sek­re­ to­riaus Chuc­ko Ha­ge­lio at­ėji­mo. JAV dip­lo­ma­to sūnus J.Ker­ry au­go tarp Ber­ly­no griuvė­sių, vai­ kystė­je sker­sai išil­gai iš­va­žinė­jo Eu­ropą, kovė­si Viet­na­me ir grį­ žo į JAV ko­vo­ti prie­š tą karą. Nuo 1985 m. jis dir­bo JAV Se­na­te, o jo

Už­sie­nio ry­šių ko­mi­te­tui va­do­va­ vo nuo 2009-ųjų. Pas­kir­da­mas J.Ker­ry nau­juo­ ju vals­tybės sek­re­to­riu­mi pre­zi­ den­tas B.Oba­ma sakė: „Jam ne­ reikės daug mo­ky­tis dar­be.“ „J.Ker­ry tar­si nu­žengęs iš vie­ no tų po­rtretų sep­tin­ta­ja­me Vals­ tybės de­par­ta­men­to aukš­te. Jis šiam dar­bui rengė­si de­šimt­me­ čius“, – sakė po­li­ti­kos ty­rimų ir pa­lai­ky­mo ins­ti­tu­to „Broo­kings Ins­ti­tu­tion“ di­rek­to­rius už­sie­nio po­li­ti­kai Mar­ti­nas In­dy­kas. Išdėstė prio­ri­te­tus

Per jo pa­sky­ri­mo svars­tymą pra­ ėju­sią sa­vaitę J.Ker­ry išdėstė ga­ na aiš­kius už­sie­nio po­li­ti­kos prio­ ri­te­tus. Jis per­spėjo Iraną, jog JAV pa­da­rys, „ką pri­va­lo“, kad su­ truk­dytų jam įsi­gy­ti bran­duo­li­nių ginklų, pa­sakė Ki­ni­jai, kad steng­ sis stip­rin­ti ry­šius, ir už­si­minė turįs vieną idėją, kaip įpūsti nau­ jos gy­vybės Ar­timųjų Rytų tai­kos pro­ce­sui. J.Ker­ry taip pat žadė­jo bū­ ti „ug­nin­gas gynė­jas“ ko­vo­jant su kli­ma­to kai­ta, ra­gi­no Jung­ti­ nes Vals­ti­jas ak­ty­viau da­ly­vau­ ti Af­ri­kos rei­ka­luo­se ir sakė, kad Va­šing­to­nui rei­kia „iš nau­jo įsit­ rauk­ti“ į kovą su nar­ko­tikų kont­ ra­ban­da Lo­tynų Ame­ri­ko­je. J.Ker­ry gimė Den­ve­ry­je, Ko­lo­ ra­de, 1943 m. gruod­žio 11 d. pri­ vi­le­gi­juotųjų šei­mo­je. Jo mo­ti­na Ro­se­ma­ry pri­klausė iš pre­ky­bos su Ki­ni­ja tur­tus su­si­kro­vu­siam For­besų kla­nui ir di­delę dalį vai­ kystės bei jau­nystės pra­lei­do dva­ re Prancū­zi­jo­je. J.Ker­ry tėvas Ri­char­das bu­vo ar­mi­jos oro pa­jėgų pi­lo­tas, vė­ liau ėmė dirb­ti JAV už­sie­nio tar­ ny­bo­je. 1970 m. J.Ker­ry vedė Ju­lią Thor­ ne. Juo­du su­si­laukė dviejų dukrų, bet 1988 m. iš­sis­kyrė. 1995-ai­siais jis vedė ke­ču­po im­pe­ri­jos pa­ veldė­toją Te­resą Heinz. BNS inf.

Žaid­žia jaus­mais

Mask­vos Car­ne­gie cent­ro va­do­vas Dmit­ri­jus Tre­ni­nas teigė, kad pre­ zi­den­tas V.Pu­ti­nas žaid­žia rusų pa­ trio­ti­niais jaus­mais, kal­tin­da­mas JAV ki­ši­mu­si į Ru­si­jos po­li­tiką ir va­ din­da­mas opo­zi­ci­jos at­sto­vus iš­da­vi­ kais, dir­ban­čiais prie­šiš­kai vals­ty­bei. „V.Pu­ti­nas sten­gia­si kiek įma­no­ ma su­ma­žin­ti JAV įtaką Ru­si­jos vi­ daus po­li­ti­kai, – aiš­ki­no po­li­to­lo­gas. – Aš ma­nau, bus daug nuo­sto­lių, bet vald­žia ti­ki, kad laimės dau­ giau: tie, kas prie­šta­rau­ja vald­žiai, bus lai­ko­mi penktą­ja ko­lo­na, ne­ pat­rio­tais ir ne­tgi iš­da­vi­kais.“ BNS, „Reu­ters“, ne­wsru.com inf.

Biog­ra­fi­ja: Ma­sa­ču­set­sui at­sto­vau­jan­tis se­na­to­rius J.Ker­ry už­sie­

ny­je la­biau­siai ži­no­mas dėl sa­vo ne­sėkmin­gos 2004 m. pre­zi­den­ tinės kam­pa­ni­jos. „Reu­ters“ nuo­tr.

17

ketvirtadienis, sausio 31, 2013

sportas T.Delininkaitis – rezultatyvus

Afrikoje – netikėtumas

Šiandien su „Sibir“

Aštuntąją vietą Ukrainos krepšinio superlygos čempionate užimantis Tomo Delininkaičio Čerkasų „Čerkaski Mavpy“ klubas kontrolinėse rungtynėse 83:68 (24:9, 23:22, 26:21, 10:16) nugalėjo autsaiderius „Kyiv“ krepšininkus. Rezultatyviausiai nugalėtojų gretose žaidęs klaipėdietis pelnė 16 taškų.

Pietų Afrikos Respublikoje vykstančiose Afrikos futbolo pirmenybėse fiasko patyrė čempionės titulą gynusi Zambijos rinktinė. Ji susitikimą su Burkina Faso vienuolike baigusi lygiosiomis 0:0 surinko 3 taškus ir liko trečia grupėje. Pastarąjį kartą Afrikos čempionas grupės varžybų barjero neįveikė 1992 metais.

Turkijoje sezonui besiruošiantis Klaipėdos „Atlantas“ šiandien išmėgins jėgas su Rusijos 1-ojoje lygoje žaidžiančia Novosibirsko „Sibir“ vienuolike. Rusai ryžosi per dieną žaisti dvejas rungtynes. Iš pradžių „Sibir“ žais su Donecko (Ukraina) „Metalurg“, praėjus trims valandoms po varžybų – su „Atlantu“.

I.Jaaberas atsisveikino Svarbių Eurolygos „Top 16“ etapo rungtynių su Berlyno ALBA išvakarėse Kauno „Žalgiris“ sulaukė netikėtos žinios – gynėjas Ibrahimas Jaaberas informavo klubą, kad dėl asmeninių priežasčių palieka komandą.

Pavojus: nuo „Baltų“ futbolininkų (mėlyni marškinėliai) smūgių ne visada apsigynė „Klarksono-Plikių“ žaidėjai.

Vytauto Petriko nuotr.

Žinomi pusfinalininkai Klaipėdos salės futbolo pirmenybėse liko keturios komandos, tęsiančios kovą dėl 2013 metų čempiono vardo. Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Sėkmingiausiai reguliariajame čempionate žaidę „Klaipėdos universiteto“ ir „Klaipėdos policijos“ penketukai iš karto pateko į pusfinalį, o dėl dviejų vietų šiame etape varžėsi 3-6 pozicijas užėmusios komandos. Pirmoje ketvirtfinalio dvikovoje susirėmė pastaraisiais metais nuolat tarp prizininkų patenkanti „Nautica“ ir 1-ojoje lygoje debiutavę „Vakarų Baltijos“ futbolininkai. Atkakliai prasidėjusiame susitikime aktyvesni buvo „Nauticos“ žaidėjai, kurie įpusėjus kėliniui po Maksimo Jegorovo įvarčio išsiveržė į priekį „Vakarų Baltijos“ penketukui pavyko išlyginti žaidimą. Likus kelioms minutėms iki pertraukos, po nelaukto Donato Mantvydo smūgio kamuolys suspurdėjo „Nauticos“ vartų tinkle – 1:1. Po įvarčio debiutantai ėmė žaisti dar aktyviau. Po vienos atakos Rokas Borusas iš aštraus kampo dar kartą nuginklavo „Nauticos“ vartininką Martyną Valucką. Tačiau vos po kelių minučių neleistinai suklydus „Vakarų Baltijos“ gynėjui, Jurijus Jeremejevas perėmė kamuolį ir šaltakraujiškai išlygino rezultatą. Netrukus „Nauticos“ žaidėjai pasiekė trečią įvartį.

Po kampinio prie kamuolio pirmasis suskubęs Renatas Mosejevas iš arti spyrė taikliai – 3:2. Per likusias 20 minučių „Vakarų Baltija“ labai stengėsi išlyginti rezultatą, tačiau lemiamu momentu žaidėjams trūko taiklumo. Laimėjusi ketvirtfinalio rungtynes „Nautica“ pusfinalyje kovos su „Klaipėdos universitetu“. Kas žais su policininkais, paaiškėti turėjo čempionų vardą ginančių „Baltų“ ir „Klarksono-Plikių“ ekipų rungtynėse. Pirmajame etape retai pajėgiausią sudėtį surinkdavusi ir tik šeštą vietą užėmusi „Baltų“ komanda, ketvirtfinalio rungtynėms surinko vienuolika pajėgių žaidėjų, o varžovai turėjo tenkintis gerokai trumpesniu atsarginių žaidėjų suoleliu. Išnaudodami šį faktorių „Baltai“

Komandų rikiuotė po reguliariojo čempionato Vieta Komanda

1.„Klaipėdos universitetas“ 2. „Klaipėdos policija“ 3.„Klarksonas–Plikiai“ 4.„Nautica“ 5.„Vakarų Baltija“ 6.„Baltai“ 7.„AMG–Titanikas“ 8.„Kruopa“ 9.LCC 10.„Kretinga“

Taškai

25 22 21 13 13 13 9 6 5 3

nuo pirmųjų minučių pradėjo aktyviai rungtyniauti ir per pirmąsias dešimt minučių įmušė tris įvarčius. Įpusėjus kėliniui „Klarksono-Plikių“ žaidėjai perėmė iniciatyvą. Du bandymai iš daugelio buvo sėkmingi. Pasižymėjo rezultatyviausias čempionato žaidėjas Aurimas Skurdelis ir Romas Stonys. Kai atrodė, kad komandos eis ilsėtis esant minimaliai „Baltų“ persvarai, paskutinę kėlinio ataką įspūdingu, stipriu ir tiksliu smūgiu užbaigė Tadas Karinauskas – 4:2. Antrojo kėlinio pradžioje „Klarksonui-Plikiams“ prireikė nemažai pastangų, kad po Romo Stonio įvarčio vėl sumažintų persvarą iki minimumo. Pasinaudoję tuo, kad varžovai pavargo, „Baltai“ surengė tris rezultatyvias kontratakas, nulėmusias susitikimo baigtį – 7:3. Tiesa, „Klarksono-Plikių“ žaidėjams pavyko pasiekti du įvarčius ir sumažinti rezultatą iki 5:7, bet intriga buvo vėl greitai numarinta, kai „Baltai“ susigrąžino keturių įvarčių skirtumą.

Rungtynių statistika „Nautica“ – „Vakarų Baltija“ 3:2 (1:1). M.Jegorovas, J.Jeremejevas, R.Mosejevas po 1/D.Montvydas, R.Borusas po 1. „Baltai“ – „Klarksonas-Plikiai“ 10:6 (4:2). A.Gedgaudas, M.Valskis po 2, A.Paulauskas, T.Karinauskas, R.Poškus, R.Ringys, G.Juška, E.Razutis po 1/R.Stonys 3, A.Skurdelis 2, E.Užkuraitis 1.

Klubui atsiųstame laiške amerikietis savo sprendimą motyvavo asmeniniais įsitikinimais. „I.Jaaberas pareiškė, kad jis nesutinka su krepšinyje įprastomis reklamos ant marškinėlių taisyklėmis. Nuo suolelio stebėjęs Lietuvos krepšinio lygos čempionato rungtynes su Panevėžio „Lietkabeliu“, jis pasipiktino palaikymo grupės pasirodymu pertraukėlių metu. Kitą dieną, minėdamas šias priežastis, Ibrahimas parašė laišką klubui, kuriame teigė, kad daugiau nežais tiek mūsų, tiek kitose Europos komandose“, – sakė „Žalgirio“ sporto direktorius Vitoldas Masalskis. „Toks krepšininko sprendimas mus nustebino. Jeigu jis padengs nuostolius „Žalgiriui“, žaidėjui kliūčių išvykti nedarysime. Vis dėlto keistokai atrodo vienas dalykas. I.Jaaberas ne pirmus metus žaidžia Europoje, sudarė sutartį su „Žalgiriu“ tarpininkaujant jo agentui, todėl abu puikiai žinojo taisy-

Netikėtumas: amerikiečio laiš-

kas buvo nemaloni staigmena klubo atstovams.

kles ir sąlygas“, – tvirtino sporto direktorius. „Suprantu, kad dėl tokio sprendimo galbūt niekada neuždirbsiu pinigų iš krepšinio, bet dėl savo įsitikinimų aš esu pasirengęs padaryti tokią auką“, – teigė I.Jaaberas. „Klaipėdos“ inf.

23

ketvirtadienis, sausio 31, 2013

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

Šios savaitės prizas – „Svajonių knygos“ kategorijos leidiniai. Jį įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė.

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Emilie Richards knygą „Meilės mazgas“.

Emilie Richards. „Meilės mazgas“. Išvarginta atvėsusių santykių šeimoje Kendra Teilor išvyksta iš miesto ir apsigyvena Šenandoa slėnyje. Čia ji tikisi atgauti dvasios pusiausvyrą ir susivokti savo jausmuose. Nuošali trobelė, kurioje moteris įsikuria, – vienintelis jos vyro Aizeko ryšys su jo neauginusia motina. Kendra netrunka suartėti su vietos žmonėmis ir nejučia susidomi Aizeko šeimos istorija. Į paviršių ima kilti vis daugiau šiurpių ir jaudinančių paslapčių. Kaip jos paveiks Kendros ir Aizeko santykius? Ar praeitis nužymės jiems kelią į ateitį?

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę

rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, vasario 5 d.

Avinas Jūsų protas bus kaip reta blaivus, tad metas tinkamas apmąstyti paruoštus planus ir priimti sprendimus. Viskas seksis puikiai ir bus nesunkiai įgyvendinama. Jautis Emocingumas ir jautrumas turės neigiamos įtakos jūsų interesams. Galite neteisingai apsispręsti, būti pernelyg dosnus, iššvaistyti per daug pinigų. Dvyniai Šiandien gali kilti slaptų, tamsių minčių. Daug laiko praleisite mąstydamas apie praeitį ir ateitį. Nusiraminkite ir skirkite daugiau dėmesio savo dvasiniam pasauliui. Vėžys Jūsų vertybės keisis. Švaistysite laiką ir pinigus nesvarbiems dalykams. Ši padėtis susijusi ir su supančia aplinka, ir su tarpusavio santykiais. Iš šios sudėtingos situacijos jums pavyks išpešti kai ką labai naudinga. Liūtas Gali kilti nesutarimų su mylimuoju, nes jūsų idėjos prieštaraus jo sumanymams ir įsitikinimams. Todėl nepirškite savo nuomonės ir dar kartą apmąstykite tai, ką siūlote. Mergelė Viską vertinsite ir branginsite, o visos problemos atrodys lengvai išsprendžiamos. Neužsnūskite ant laurų ir paskubėkite susitvarkyti visus reikalus, nes artėja nelabai palankus laikotarpis. Svarstyklės Apmąstęs praeities įvykius padarysite teisingas išvadas. Kad ankstesnės bėdos nekankintų, svarbu nebekartoti senų klaidų, Skorpionas Jūs labai energingas ir aktyvus, jaučiate nepaprastą motyvacijos antplūdį. Tačiau laikykitės numatyto plano, kad nepristigtumėte jėgų. Šaulys Gali kilti gerų idėjų ir aiškių minčių. Puikus laikas priimti sprendimus ir imtis intelektinės veiklos. Tik nebūkite pernelyg pasitikintis savimi. Ožiaragis Nepasiduokite apatijai ir tinguliui, nepraleiskite progos numatyti profesinės veiklos perspektyvas ir parengti naujus planus. Vandenis Bus reikalinga tiek šeimos, tiek draugų bei pažįstamų parama. Atrodys, kad visi rūpinasi jumis, todėl jausitės gana tvirtai. Šis laikotarpis paskatins gilintis į dvasinę prigimtį. Tik neleiskite, kad jus užvaldytų nusiminimas. Žuvys Sugebėsite įžvelgti ir įvertinti vienišiaus gyvenimo grožį. Pasistenkite neišlaidauti ir nešvaistyti laiko poilsiui. Laikas veikti savarankiškai ir apgalvotai. Venkite ir skubotumo, ir gaišaties.

Orai

Artimiausiomis dienomis Lietuvoje šalčių nenumatoma – temperatūra kils virš nulio laipsnių, lis, kris šlapdriba. Šiandien numatomas lietus ir šlapdriba, bus 1–4 laipsniai šilumos. Penktadienio naktį temperatūra sieks nuo 2 laipsnių šalčio iki 2 šilumos, dieną – 0–2 laipsniai šilumos. Daug kur taip pat prognozuojami krituliai: lietus, šlapdriba, sniegas. Savaitgalį laikysis panašūs orai.

Šiandien, sausio 31 d.

+2

+2

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis)

+3

Šiauliai

Klaipėda

+2

Panevėžys

+2

Utena

+2

8.12 16.53 8.41

31-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 334 dienos. Saulė Vandenio ženkle.

Tauragė

+2

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +7 Berlynas +9 Brazilija +26 Briuselis +11 Dublinas +8 Kairas +16 Keiptaunas +30 Kopenhaga +7

kokteilis

Londonas +10 Madridas +15 Maskva –2 Minskas +3 Niujorkas +9 Oslas +4 Paryžius +12 Pekinas +2

Vėjas

2–13 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

+1

+3

Praha +7 Ryga +4 Roma +16 Sidnėjus +24 Talinas +4 Tel Avivas +13 Tokijas +12 Varšuva +5

Marijampolė

Vilnius

+2

Alytus

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+2

+2

+2

+1

13

0

0

0

0

4

0

+1

-1

-2

2

šeštadienį Gy­vis: Ne­rin­gos na­cio­na­li­nia­me

Ne­rin­go­je – pa­vo­jin­gas vo­ras? Šią sa­vai­tę Ne­r in­gos po­l ik­li­ni­kos me­ di­kai bu­vo ge­ro­kai su­k rės­t i, kai pas juos atė­jo vai­k i­nu­kas, ne­ši­nas me­ta­li­ ne dė­ž u­te. Ji bu­vo gau­siai ap­vy­n io­ta lip­nia juos­ta, o ant dė­žu­tės bu­vo už­ra­ šy­ta: „Nuo­din­gas vo­ras Ni­do­je“. „Šį­ryt ra­dau vo­nio­je, – pa­reiš­kė šia­me mies­te­ly­je ato­sto­gau­jan­t is sve­čias. – Tai rau­do­na­sis nuo­din­ga­sis vo­ras.“ Mo­te­r ys su­ne­r i­mo, vie­na ki­t a ėmė blaš­ky­t is – ką da­ry­ti: gal kvies­ti ne­to­ lie­se esan­čius po­l i­ci­nin­kus, o gal Ne­ rin­gos na­cio­na­l i­nio par­ko at­sto­vus? Kai ku­r ios dai­l io­sios ly­t ies at­sto­vės no­rė­jo spieg­ti, šo­ki­nė­ti ir mo­suo­ti ran­ ko­m is. At­si­ra­do ir drą­ses­n ių mo­te­r ų, pa­reiš­ku­sių, kad rei­kia ati­da­ry­ti dė­žu­ tę ir įsi­t i­k in­ti, ar tik­rai jo­je rau­do­na­sis nuo­din­ga­sis vo­ra­gy­vis. Ka­dan­g i me­di­kės ne­no­rė­jo, o gal bi­jo­ jo lies­t i tai, ką žmo­g us at­ne­šė, jos lie­ pė dė­ž u­tę ati­da­r y­t i pa­čiam vai­k i­nu­ kui. Kai šis at­vė­rė ją, į me­di­kes žvel­gė ne rau­do­nas, ne įpras­tos spal­vos, o pa­ pras­tas pil­kas vo­ras. „Eik tu iš čia su tuo vabz­d žiu“, – be­re­ gint drą­sos įga­vo mo­te­r ys, stum­da­ mos pro du­r is jų ra­my­bę su­drums­tu­ sį jau­nuo­l į.

„Kok­tei­lio“ po­zi­ci­ja Ir ko­dėl gi Ni­dos me­di­kai tu­ri di­des­n į pa­si­t i­kė­ji­mą nei po­l i­ci­nin­kai?

Be rei­ka­lo ne­my­li­me Ka­dan­gi vo­rai yra gro­buo­nys, nai­ki­nan­ tys kenks­m in­g us vabz­d žius – mu­ses, uo­dus ir ki­t us įky­r ius zir­z uo­l ius, juos rei­kė­tų lai­ky­ti nau­din­gais gy­vū­nais.

Ta­čiau rei­kia sau­go­tis Ku­r ių vo­r ų įkan­d i­mai su­ke­l ia li­g ų simp­to­mus, sun­k ias li­gas, kar­tais net mir­t į? Yra la­bai pa­vo­jin­g ų vo­r ų ne tik lau­ki­niams ar na­mi­niams gy­vū­nams, bet ir žmo­nėms. Pa­vyz­d žiui, ka­ra­kur­ to įkan­di­mas daž­nai su­ke­lia mir­t į.

Links­mie­ji tirš­čiai – Na, ko­dėl Die­vas su­k ū­rė mo­te­r į gra­ žią ir kvai­lą? – su­sier­z i­nęs rep­l i­ka­vo vy­ras žmo­nai. – Gra­ž ią, kad ją my­lė­t ų vy­rai, – be­re­ gint at­šo­vė žmo­na, – o kvai­lą, kad ji my­lė­tų vy­rą. Čes­ka (397 719, ar yra Klai­pė­do­je mo­te­rų, ne­bi­jan­čių vo­rų? Ko ge­ro, nė­ra)

Plau­ni in­dus – ma­žiau my­lie­si

Ry­šys: ame­ri­kie­čių ty­ri­mo re­zul­ta­tai lei­džia teig­ti, kad nuo vy­rų da­ly­va­

vi­mo na­mų ruo­šo­je pri­klau­so po­ros in­ty­mių san­ty­kių in­ten­sy­vu­mas.

Kaip sa­ko­ma, ke­lias į pra­ga­rą grįs­ tas ge­rais ke­ti­ni­mais: kuo dau­giau na­mų ruo­šos dar­bų at­lie­ka ve­dę vy­rai, tuo ma­žiau jie my­li­si, ro­do nau­jau­sias ty­ri­mas.

Vy­rai, ku­rie dau­giau lai­ko ski­ria tra­di­ciš­kai mo­te­riš­kiems dar­bams – vi­ri­mui, va­ly­mui ir ap­si­pir­ki­ mui, my­li­si re­čiau nei tie vy­rai, ku­rie dir­ba va­di­na­muo­sius vy­riš­ kes­nius dar­bus, žur­na­le „Ame­ri­ can So­cio­lo­gi­cal Re­view“ ra­šo ty­ ri­mo au­to­riai. „Mū­sų iš­va­dos ro­dy­tų so­cia­li­ zuo­tų ly­čių vaid­me­nų svar­bą sek­so daž­nu­mui he­te­ro­sek­sua­lio­je san­ tuo­ko­je“, – sa­kė pa­grin­di­nis au­to­ rius Sa­bi­no Korn­ri­chas iš Mad­ri­de įsi­kū­ru­sio Jua­no Mar­cho pa­žan­ gių­jų stu­di­jų cent­ro. „Po­ros, ku­rio­se vy­rai la­biau da­ ly­vau­ja ti­piš­kai mo­te­rų at­lie­ka­mo­je na­mų ruo­šo­je, pra­ne­ša be­si­my­lin­ tys re­čiau. Tos po­ros, ku­rio­se vy­ rai la­biau da­ly­vau­ja dir­bant tra­di­ ciš­kai vy­riš­kus dar­bus, to­kius kaip

Liudvika, Marcelė, Skirmantas, Budvilė, Luiza, Skirmantė

sausio 31-ąją

rytoj

par­ke, ko ge­ro, ga­li­ma ras­ti įvai­ rių rū­šių vo­rų.

Vardai

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

kie­mo dar­bai, są­skai­tų ap­mo­kė­ji­ mas ir au­to­mo­bi­lio prie­žiū­ra, pra­ ne­ša apie di­des­nį sek­so daž­nu­mą“, – sa­kė ty­ri­mo au­to­rius. Jo stu­di­jo­je „Ega­li­ta­riz­mas, na­ mų ruo­ša ir sek­so daž­nis san­tuo­ko­ je“ („Ega­li­ta­ria­nism, Hou­se­work, and Se­xual Fre­quen­cy in Mar­ria­ge“) ti­ria­ mos JAV gy­ve­nan­čios he­te­ro­sek­sua­ lios po­ros, re­mian­tis duo­me­ni­mis iš Vis­kon­si­no uni­ver­si­te­to De­mog­ra­fi­ jos cent­ro pro­gra­mos „Na­tio­nal Sur­ vey of Fa­mi­lies and Hou­se­holds“. Vy­rai, ku­rių duo­me­nys bu­vo pa­ nau­do­ti stu­di­jo­je, sa­kė, kad mė­ne­sį prieš ty­ri­mą my­lė­jo­si vi­du­ti­niš­kai 5,2 kar­to, o mo­te­rys – 5,6 kar­to. Ir vy­rai, ir mo­te­rys, gy­ve­nan­tys to­se po­ro­se, kur dar­bai pa­si­skirs­ to­mi tra­di­ciš­kiau, sa­kė, kad my­li­ si daž­niau. „Šie re­zul­ta­tai ro­dy­tų, kad eg­zis­tuo­ja pa­gal ly­tis su­skirs­ ty­ti sce­na­ri­jai, kai tra­di­ci­nis ly­ties el­ge­sys yra svar­bus sek­sua­li­niam po­trau­kiui su­kur­ti ir sek­sua­li­nei veik­lai“, – sa­kė S.Korn­ri­chas. BNS inf.

1937 m. gi­mė ki­no ir teat­ro ak­to­r ius Re­g i­ man­tas Ado­mai­tis.

1939 m. Jo­n iš­kė­ly­je gi­ mė Nep­r ik­l au­s o­my­b ės at­k ū­r i­mo ak­to sig­na­ta­ ras (1990 m.), pir­mo­sios Vy­r iau­sy­b ės vi­cep­rem­ je­ras Ro­mual­das Ozo­las. 1950 m. JAV pre­zi­den­tas Har­ry Tru­man pa­skel­bė apie van­de­ni­li­nės bom­ bos kū­ri­mą. 1968 m. ko­mu­nis­tai Pie­ tų Viet­na­me pra­dė­jo puo­ li­mą prieš JAV da­li­nius. 1971 m. trys JAV kos­mi­nio lai­vo „Apol­lo 14“ ast­ro­nau­ tai iš­si­lai­pi­no Mė­nu­ly­je.

1981 m. gi­mė ame­ri­k ie­ čių dai­n i­n in­kas Jus­t in Tim­ber­la­ke. 1983 m. JAV pre­zi­den­tas Ro­nald Rea­gan pa­siū­lė so­v ie­t ų ly­de­r iui Ju­r i­jui And­ro­po­v ui su­si­t ik­t i ir ap­tar­t i nu­si­g ink­la­v i­mo pro­ble­mą; pa­s iū­ly­mas bu­vo at­mes­tas. 1990 m. Mask­vo­je ati­da­ ry­tas pir­ma­sis „McDo­ nald’s“ res­to­ra­nas. 1991 m. Kroa­t i­ja pa­s i­ trau­kė iš de­ry­bų dėl Ju­ gos­la­vi­jos atei­ties.

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.