2013-01-31 Kur studijuoti

2013 M.

Išsipildžiusi svajonė Studijos Berklio muzikos koledže

Menininkų kalvė Kai koją kiša ydinga stojamųjų sistema

Sėkmės istorija

Mokslai – užsienyje, darbas – Lietuvoje

R.Bubulytė: savęs ieškoti reikia pamažu

dimas Spresn irinkti

Ką pa s– po mokyklopoilsį? studijas ar

turinys Universitetai Universitetas moko mokytis 4 Studentų atsiliepimai 6

Menininkų kalvė Kai koją kiša ydinga stojamųjų sistema 20 R.Bubulytė: „Savęs ieškoti reikia pamažu“ 24

Kolegijos Kolegija – apsisprendusiems dėl profesijos 28 Studentų atsiliepimai 30

Amatų mokyklos Profesinės mokyklos – norintiems darbo 42 Kur mokytis amato? 44

4

20

42 54

Redaktorė Indrė Pepcevičiūtė Žurnalistai Lina Bieliauskaitė, Kristina Ciparytė, Asta Dykovienė, Daiva Janauskaitė, Lukas Kivita, Vytautas Urbonas, Andrejus Žukovskis Nuotraukos Gedimino Bartuškos, Vytauto Liaudanskio, Artūro Morozovo, Vytauto Petriko, Margaritos Vorobjovaitės, „Shutterstock“ Dizaineris Tomas Mozūra Maketuotojai Tomas Avižinis, Vitalijus Bilevičius-Sarinas Kalbos redaktorės Bernadeta Bumblauskaitė, Gitana Valukonytė Techninė Jurgita Jurevičiūtė redaktorė Tiražas 60 000 Redakcija Labdarių g. 8, 01120 Vilnius.

Tel. (8 5) 262 4242, faks. (8 5) 279 1379 Reklamos Tel. (8 5) 279 1370, (8 37) 302 230, (8 46) 397 715 pardavimo skyrius Platinimo tarnyba Tel. (8 5) 261 1688, (8 37) 302 242, (8 46) 397 713 Leidėjas UAB „Diena Media News“ Spausdino UAB „Diena Media Print“ Žurnalas platinamas su laikraščiais „Vilniaus diena“, „Kauno diena“, „Klaipėda“ 2013 m. sausio 31 d.

Viršelyje Rasa Bubulytė (Gedimino Bartuškos nuotrauka)

46 Sėkmės istorija R.Petrauskas: „Ko išmoksi, ant pečių nenešiosi“ 16 Žirklių virtuozui meistriškumo diplomu įrodinėti nereikia 46 S.Gentvilas: „Mokytis turi kiekvienas ir nuolat“ 50

Išsipildžiusi svajonė Prestižinis Berklio koledžas – tik po rimtos atrankos 54

Sprendimas Sėkmingo pasirinkimo formulė 56 Pertrauka po mokyklos išėjo į naudą 62

Paraštės Ką svarbu žinoti abiturientui 66

universitetai

Uni­ver­si­te­tas

mo­ko mo­ky­tis

Ne paslaptis, kad pačiomis prestižiškiausiomis aukštosiomis mokyklomis laikomi universitetai. Tačiau ar tikrai kiekvienas supranta, kokia jų reikšmė, ir suvokia, ką reikia žinoti renkantis universitetą?

Lukas Kivita

Būtina viską pasverti

Studijos, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto kokybės direktorės Jolitos Butkienės įsitikinimu, yra asmeninio tobulėjimo pagrindas. „Tai reiškia, kad žmogus privalo galvoti ne tik apie darbą, kurį norėtų dirbti ateityje, bet ir apie kompetencijas, praversiančias įvairiose jo gyvenimo situacijose. Svarbu apsvarstyti, kokį mąstymą, požiūrį suformuos konkreti studijų programa“, – teigė J.Butkienė.

Specialistės manymu, reikia suprasti, kad universitetas suteikia sąlygas asmeniniam 4

tobulėjimui ir lavina žmogaus gebėjimą savarankiškai mokytis, atsirinkti reikiamą informaciją. Dėl šios priežasties be galo svarbus veiksnys yra kiekvieno stojančiojo asmeninės ambicijos. J.Butkienė siūlo renkantis aukštąją mokyklą apsilankyti aukštųjų mokyklų organizuojamose atvirų durų dienose, pasikalbėti su administracijos darbuotojais, dėstytojais, studentais, apsilankyti atvirose paskaitose.

Daug apie aukštąją mokyklą ar studijų programą galima sužinoti ir universiteto interneto puslapyje. Įprasta, kad aukštosios mokyklos skelbia informaciją apie studijų pro-

gramas, t. y. įgyjamas kompetencijas, studijuojamų dalykų turinį, vertinimo, mokymo ir mokymosi metodus.

Universitetas – norintiems kilti aukščiau Daug žmonių stoja į universitetą tam, kad baigę studijas galėtų dirbti su savo profesine sritimi susijusį darbą įmonėse ar viešosiose įstaigose. Tačiau reikia prisiminti, kad aukštoji universitetinė mokykla yra ta vieta, kurioje nuolat vykdomi moksliniai tyrimai, o studentai gali įgyti ne tik bakalauro, bet ir magistro ar daktaro mokslinius laipsnius, todėl tai pirmas pa-

sirinkimas tiems, kurie svajoja apie mokslininko karjerą.

Universitetuose suteikiamos ne tik jau esamos susistemintos žinios. Atliekant tyrimus čia kuriamos inovacijos, kuriomis pildomas bendras atitinkamos mokslų srities žinių bagažas.

Svarbūs ryšiai su užsieniu

Renkantis universitetą labai svarbu yra aukštosios mokyklos absolventų karjera, dėstytojų kvalifikacija. Visada reikia atkreipti dėmesį ir į studijų išteklius, jų kokybę, universiteto akademinius partnerius ir aukštosios mokyklos bendradarbiavimą su darbdaviais. J.Butkienė priminė, kad universiteto ryšiai su užsienio aukštosiomis mokyklomis – vienas studijų kokybę lemiančių aspektų, suteikiančių galimybę studentams įgyti tarptautinės

patirties, ugdyti tarpkultūrines kompetencijas ir tobulinti kalbinius įgūdžius.

Jai pritarė ir ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto dekanė Viltė Auruškevičienė.

Partnerystė su užsienio universitetais studentams naudinga visapusiškai. Studentai įgyja ne tik teorinių žinių bei praktinės patirties kituose universitetuose, bet ir neįkainojamų kultūrinių įžvalgų: susipažįsta su naujomis valstybėmis, tautų istorija, paveldu, juos lydi begalės linksmų nuotykių. Švietimo mainų paramos fondas patvirtino, kad daugiausia galimybių vykti į ERASMUS studijas 2010– 2011 m. turėjo ISM studentai.

Neakademinė veikla neatsiejama

Pašnekovės teigimu, labai svarbu, kad universitete dėstytų profesionalūs dėstyto-

jai, savo darbe siekiantys tik aukščiausios kokybės. Programų dėstytojai turėtų vykdyti aktyvią mokslinę veiklą arba užsiimti taikomąja veikla, publikuoti savo mokslinių darbų rezultatus.

Sąmoninga, draugiška ir aktyvi studentų bendruomenė – universiteto brandumo požymis. Universitete turi būti sudarytos sąlygos plėtoti savišvietą ir per neakademinius užsiėmimus. ISM universitete kiekvienas studentas randa sau patrauklios neakademinės veiklos. „Besidomintys sportu įsitraukia į krepšinio, irklavimo, tinklinio komandas, o mėgstantys meninę veiklą dainuoja universiteto ansamblyje arba lanko teatro studiją. Studentai organizuoja daugybę projektų ir konkursų, paskaitų ciklus ir kt.“, – džiaugėsi V.Auruškevičienė.

Populiariausios programos Daugiausia studijų sutarčių dėl valstybės finansuojamų vietų 2012 m. per bendrąjį priėmimą pasirašyta į 10 šių universitetinių studijų programų Studijų programa Ekonomika, VU

Pasirašytų sutarčių skaičius 228

Medicina, LSMU 208 Teisė, VU 161 Medicina, VU 158 Transporto inžinerija, VGTU 135 Programų sistemos, VU 126 Multimedija ir kompiuterinis dizainas, VGTU 119 Statybos inžinerija, VGTU 118 Veterinarinė medicina, LSMU 104 Politikos mokslai, VU 100

LAMA BPO inf.

5

universitetai

Universitetas suformavo kitokią asmenybę

S Er­nes­tas Nar­mon­tas Vy­tau­to Did­žio­jo uni­ver­si­te­tas (VDU), Po­li­ti­kos mokslų ir dip­lo­ma­ ti­jos fa­kul­te­tas, vie­šo­jo ad­mi­nistra­ vi­mo pro­gra­ma, III kur­sas

pe­cia­lybės pa­si­rin­ kimą nulėmė tai, kuo domė­jau­si sto­ji­mo lai­ko­tar­piu, – po­li­ti­ kos moks­lais. Be to, norė­jo­ si ko nors pa­pil­do­mo, kas visą gy­ve­nimą ma­ne do­mi­no ir ką lai­kiau sa­vo po­mėgiais – mu­zi­ ka, me­di­jos, ko­mu­ni­ka­ci­ja, bet sun­ku bu­vo pa­gal­vo­ti apie tai, kaip apie pa­grin­dinę gy­ve­ni­ mo veiklą. Rink­da­ma­sis uni­ver­ si­tetą norė­jau, kad šios veik­ los būtų ma­no stu­dijų da­lis. Kai su­ži­no­jau, kad VDU bu­vo ką tik įsikūręs stu­dentų ini­ci­juo­ tas pro­jek­tas VDU ra­di­jas, pa­ ma­niau, jog tai pui­ki ga­li­mybė pa­ten­kin­ti sa­vo po­rei­kius. VDU at­vi­ru­mas stu­dentų ini­cia­ty­ voms ir jo skleid­žia­ma lais­va at­mos­fe­ra lėmė pa­si­rin­kimą

tap­ti šio uni­ver­si­te­to stu­den­tu.

Jau po pir­mo stu­dijų se­mest­ro su­pra­tau, kad šio uni­ver­si­te­to pa­si­rin­ki­mas yra vie­nas pro­tin­ giau­sių ma­no gy­ve­ni­me priim­ tų spren­dimų.

Ar­tes li­be­ra­les stu­dijų prin­ci­pas, stu­dijų lanks­tu­mas, pa­pil­do­mos veik­los uni­ver­si­te­te, drau­giš­kas bend­ra­vi­mas su dėsty­to­jais ir uni­ver­si­te­to ad­mi­nist­ra­ci­jos dar­ buo­to­jais, o svar­biau­sia – to­le­ ran­ci­ja jau­no žmo­gaus klai­doms.

To­kia stu­dijų sis­te­ma su­for­ma­ vo ma­ne kaip vi­siš­kai ki­to­kią as­ me­nybę, nei bu­vau prie­š tai. Uni­ ver­si­te­te pra­dėjau veik­ti tai, ko anks­čiau nie­ka­da ne­bu­vau da­ ręs. Čia pirmą kartą įgi­jau va­do­ va­vi­mo, dar­bo ko­man­do­je pa­tir­ ties, su­pra­tau, kaip vei­kia or­ga­ni­ za­ci­jos. Ki­ti žmonės užt­run­ka vi­

sus stu­dijų me­tus ban­dy­da­mi tai per­pras­ti iš va­dovė­lių. Man už­te­ ko vos metų šių da­lykų pa­grin­ dams įgy­ti. Vi­sa ta pa­tir­tis daug kai­na­vo pa­čiam VDU ra­di­jui – klai­da po klai­dos, pa­mo­ka po pa­mo­kos, bet vis dar nea­ti­ma­ma ga­li­mybė jas iš­tai­sy­ti ir kitą kartą pa­da­ry­ti ge­riau. Tai nuo­sta­bi ga­li­ mybė mo­ky­tis iš sa­vo klaidų.

Uni­ver­si­te­tas ne tik su­for­ma­vo ma­no as­me­nybę, iš da­lies pa­ si­keitė ir men­ta­li­te­tas, at­si­ra­ do tvir­ta ir ar­gu­men­tuo­ta nuo­ monė apie bend­rus kas­die­nius vals­tybės, vi­suo­menės ir šei­ mos gy­ve­ni­mo prin­ci­pus. Jis pa­dėjo at­ras­ti sa­ve vi­siš­kai ki­ to­se sri­ty­se. Todėl sa­vo ateitį sie­ju su to­mis veik­lo­mis, ku­rių pa­tir­ties įgi­jau būda­mas VDU ra­di­jo va­do­vu.

Studijuojant Įgytos žinios pasiteisino

Š Ma­ri­ja Vo­rob­jo­vaitė ISM Va­dy­bos ir eko­no­mi­kos uni­ver­si­te­tas, tarp­tau­ti­nis vers­las ir ko­mu­ni­ka­ci­ja, II kur­sas

ian­dien pri­si­mi­nus dar prie­š ke­letą metų sun­ kius ban­dy­mus at­sa­ ky­ti į klau­si­mus, kuo aš no­riu būti, kur stu­di­juo­ti, ką pa­si­rink­ti, vei­de tik nu­švin­ta šyps­nis. Ir vis dėlto ten­ka pri­pa­ žin­ti, kad pa­si­rink­ti pro­fe­siją ir stu­di­jas bu­vo ne pa­ti leng­viau­ sia už­duo­tis, nors ją, ga­liu drą­ siai sa­ky­ti, sėkmin­gai įvei­kiau.

Man ISM uni­ver­si­te­tas yra dau­giau nei stu­di­jos. Tai visų pir­ma pui­ki ga­li­mybė at­ras­ ti sa­vo gy­ve­ni­mo ke­lią pa­de­ dant pui­kiems dėsty­to­jams, dar­buo­to­jams ir, už­sii­mant ne­ si­bai­gian­čio­mis veik­lo­mis uni­ ver­si­te­te, pa­siek­ti aukš­čiau­sių kar­je­ros tikslų.

Jei pa­klaus­tumė­te, kodėl pa­si­

rin­kau ISM uni­ver­si­tetą ir neiš­ vy­kau stu­di­juo­ti į už­sienį, tektų pri­pa­žin­ti, kad il­gai svars­čiau, ku­riuo ke­liu pa­suk­ti. Be to, pa­ sku­ti­niais moks­lo me­tais gy­ve­ nau min­ti­mis, kad stu­di­juo­siu Ško­ti­jo­je, nes šio­je ša­ly­je stu­ di­jos ne­mo­ka­mos, taip pat tuo me­tu bu­vo tie­siog la­bai po­pu­ lia­ru iš­vyk­ti stu­di­juo­ti į už­sienį.

Ta­da nie­kas net ne­pa­gal­vo­ da­vo, kad stu­di­jos sve­tur ga­ li at­siei­ti ne­tgi bran­giau, įskai­ čia­vus gy­ve­nimą to­je ša­ly­je, o stu­dijų ko­kybė ne­būti­nai pra­ nok­da­vo Lie­tu­vos uni­ver­si­tetų.

Nors ir bu­vau tvir­tai pa­si­ruo­šu­ si stu­di­juo­ti už­sie­ny­je, ne­pra­ lei­dau pro­gos už­pil­dy­ti sto­ji­mo do­ku­mentų ir į Lie­tu­vos uni­ver­ si­te­tus, o pir­mu nu­me­riu įra­

šiau ISM Va­dy­bos ir eko­no­mi­ kos uni­ver­si­tetą. Kodėl į ISM? Šį uni­ver­si­tetą vi­sa­da sie­jau su ge­riau­sio­mis vers­lo stu­di­jo­mis Lie­tu­vo­je bei tarp­tau­ti­niu po­ žiū­riu į pa­čias stu­di­jas, todėl pa­si­rin­ku­si tarp­tau­ti­nio vers­lo ir ko­mu­ni­ka­ci­jos pro­gramą dėl jo net ne­dve­jo­jau.

Pa­si­rin­kau turė­ti už­sienį Lie­ tu­vo­je, stu­di­juo­ti anglų kal­ba, turė­ti ga­li­mybę klau­sy­tis ge­ riau­sių dėsty­tojų iš vi­so pa­sau­ lio ir iš­vyk­ti pa­gal mainų pro­ gra­mas stu­di­juo­ti į įvai­riau­sias pa­sau­lio ša­lis. Ga­liu pri­pa­žin­ ti, kad esu be ga­lo pa­ten­kin­ta gau­tu ži­nių ba­ga­žu, stu­dijų tu­ ri­niu, kom­pe­ten­tin­gais dėsty­ to­jais ir ga­li­mybė­mis uni­ver­si­ te­te to­bulė­ti.

Pa­si­rin­kau turė­ti už­sienį Lie­tu­vo­je, stu­di­juo­ti anglų kal­ba, turė­ti ga­li­mybę klau­sy­tis ge­riau­sių dėsty­tojų iš vi­so pa­sau­lio.

6

universitetai Informatika – visapusiškai išsilavinusiam

N

Dr. Jo­vi­ta Ne­nor­taitė „CSC Bal­tic“ pro­jektų va­dovė, (Vil­niaus uni­ver­si­te­to Kau­no hu­ma­ni­ta­ri­nis fa­kul­te­tas, vers­lo in­for­ma­ci­jos sis­temų 2001 m. lai­dos ab­sol­ventė)

ebū­siu la­bai ori­ gi­na­li sa­ky­da­ma, kad stu­di­jos yra pa­ts švie­siau­sias ir šil­čiau­sias at­si­mi­ni­mas. Bi­ čiu­lystės, už­si­mez­gu­sios ta­ da, li­ko to­kios pat šil­tos ir jau­di­nan­čios net pra­ėjus dau­ ge­liui metų, o su­si­ti­kus stu­ dijų drau­gus vėl ga­li­ma pa­ ki­ken­ti iš dėsty­tojų ar­ba pri­ si­min­ti sma­gius stu­den­tiš­kus nuo­ty­kius!

Ma­no­ji Al­ma Ma­ter iš­sis­kyrė ypa­tin­ga au­ra. Fa­kul­te­tas, ku­ ria­me mo­kiau­si, ypa­tin­gas ir tuo, kad api­ma sri­tis, daž­nai įsi­ vaiz­duo­ja­mas kaip ne­su­tai­ko­ mas prie­šy­bes: tiks­liu­kai, vers­

li­nin­kai ir fi­lo­lo­gai grei­čiau­siai nėra la­bai ge­ros nuo­monės vie­ni apie ki­tus, bet mūsų laukė moks­lai, ku­rie turė­jo šias prie­ šy­bes su­de­rin­ti ir, tikė­ti­na, per­ teik­ti ge­riau­sias kiek­vie­nos dis­ cip­li­nos sa­vy­bes. Iš pa­tir­ties ga­liu pa­sa­ky­ti, kad tai pa­vy­ko pui­kiai! Stu­di­juo­da­mi vers­lo in­ for­ma­ci­jos sis­temų spe­cia­lybę turė­jo­me ga­li­mybę neuž­si­da­ry­ti siau­ruo­se dis­cip­li­nos rėmuo­se.

Bu­vo­me ska­ti­na­mi domė­tis va­ dy­ba, rin­ko­da­ra, li­te­ratū­ra, ki­nu ir, ki­ta ver­tus, galė­jo­me iš­veng­ti skraid­žio­ji­mo pa­de­be­siais, nes te­ko mo­ky­tis skai­čiuo­ti li­tus ir laiką, su­pras­ti eko­no­miką, in­ for­ma­tiką bei po­li­tiką. Pap­ras­

Save atrado studentų atstovybėje

Li­na Ged­min­taitė Lie­tu­vos svei­ka­tos mokslų uni­ver­si­te­tas (LSMU), er­go­te­ra­pi­ja, IV kur­sas

Š

ie įspūdžių ku­pi­ni ket­ ve­ri me­tai pra­bėgo vi­ sai ne­ju­čio­mis ir tik­rai ne­si­no­ri pa­lik­ti sa­vo Al­ma Ma­ter. Sto­da­ma į er­go­te­ra­ piją svars­čiau, ku­rią aukštąją pa­ si­rink­ti. Ir da­bar, ma­nau, ne­suk­ ly­dau pa­si­rin­ku­si LSMU. Studijas čia rinkausi dėl kli­ni­kinės bazės ir to, kad šis uni­ver­si­te­tas yra did­ žiau­sia uni­ver­si­te­ti­nio po­būdžio svei­ka­tos spe­cia­listų ren­gi­mo mo­kyk­la Lie­tu­vo­je. LSMU su­tei­ 8

kia ne tik aukštąjį uni­ver­si­te­tinį iš­si­la­vi­nimą, ži­nių, bet ir ga­li­mybę iš­vyk­ti stu­di­juo­ti į ki­tas ša­lis, plės­ ti sa­vo aki­ratį, iš­ban­dy­ti nau­jo­ves ir jėgas įvai­rio­se sri­ty­se. Mūsų uni­ver­si­te­te ga­li­ma ne tik stu­di­ juo­ti, bet ir už­siim­ti vi­suo­me­ni­ ne veik­la: or­ga­ni­zuo­ti ren­gi­nius, stu­dentų mai­nus, šok­ti, dai­nuo­ ti cho­re, pa­dėti spręsti aka­de­mi­ nes pro­ble­mas. LSMU Stu­dentų at­sto­vybė yra vie­na svar­biau­ sių or­ga­ni­za­cijų uni­ver­si­te­te. Aš, kaip šios or­ga­ni­za­ci­jos vi­cep­re­ zi­dentė, ne­įsi­vaiz­duo­ju sa­vo gy­ ve­ni­mo be stu­dentų at­sto­vybės, ku­rio­je esu jau ket­ve­rius me­tus. Čia ra­dau draugų, bend­ra­min­čių, ku­rie turė­jo dau­gybę idėjų ir mo­ ty­va­ci­jos pa­dėti stu­den­tams, pa­ ge­rin­ti mūsų visų stu­dijų ko­kybę, so­cia­linę ap­linką. Galė­jau iš­ban­ dy­ti sa­ve ra­šy­da­ma pro­jek­tus, pa­dėda­ma spręsti aka­de­mi­nes, so­cia­li­nes pro­ble­mas, or­ga­ni­zuo­ ti ren­gi­nius. Įgy­ta pa­tir­tis ne­įkai­ no­ja­ma. Uni­ver­si­te­te ga­li­ma iš­ ban­dy­ti jėgas moks­linė­je veik­ lo­je. Tai ga­li­ma pa­da­ry­ti įsi­jun­ giant į LSMU Stu­dentų moks­ linę drau­giją (SMD).

tai sa­kant, iš­mo­ko­me būti smal­ sūs bei pra­ktiš­ki tuo pat me­tu ir tai bu­vo did­žiulė do­va­na, ku­rią ga­vo­me iš dėsty­tojų, fa­kul­te­to ap­lin­kos.

Kiek­vie­nam jau­nam žmo­gui, trokš­tan­čiam būti ne tik ge­ ru spe­cia­lis­tu, bet ir vi­sa­pu­siš­ kai iš­si­la­vi­nu­siu, ak­ty­viu ir nuo­ lat to­bulė­jan­čiu žmo­gu­mi, tik­ rai vertėtų ap­svars­ty­ti ga­li­mybę stu­di­juo­ti in­for­ma­tiką. Ji dau­ge­ lio ne­tei­sin­gai įsi­vaiz­duo­ja­ma kaip per­ne­lyg tech­ninė ir su­ dėtin­ga, todėl ne­pat­rauk­li, nors yra vie­na per­spek­ty­viau­sių ir pa­klau­siau­sių stu­dijų kryp­čių, vi­lio­jan­čių pla­čio­mis pro­fe­sinės kar­je­ros per­spek­ty­vo­mis.

2012 m. stojančiųjų į universitetus studijų sričių populiarumas (proc.)

– Socialinių mokslų

18 47

%

– Biomedicinos mokslų

13

– Technologijos mokslų – Humanitarinių mokslų

10

– Fizinių mokslų

5 7

– Meno LAMA BPO inf.

2012 m. populiariausios universitetų studijų programos tarp stojančiųjų (pirmu pageidavimu) Nr. Studijų programa

Universitetas

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas 2 Ekonomika Vilniaus universitetas 3 Teisė Vilniaus universitetas 4 Medicina Vilniaus universitetas 5 Politikos mokslai Vilniaus universitetas Vilniaus Gedimino 6 Kūrybinės industrijos technikos universitetas 7 Teisė ir muitinės veikla Mykolo Romerio universitetas Lietuvos sveikatos 8 Odontologija mokslų universitetas 9 Psichologija Vilniaus universitetas Transporto inžinerinė Vilniaus Gedimino 10 ekonomika ir vadyba technikos universitetas 1

Medicina

Pageidavimų skaičius 795 543 525 521 417 417 378 377 319 313 LAMA BPO inf.

ŽINIOS KURIA SĖKMĘ

BAKALAURO STUDIJOS Ekonomika Ekonomika ir politika Finansai Tarptautinis verslas ir komunikacija Verslo vadyba ir analitika

TARPTAUTINĖ MAGISTRANTŪRA Tarptautinė rinkodara ir vadyba Finansų ekonomika

VADOVŲ MAGISTRANTŪRA Finansų strategija ir valdymas Lyderystė: galios įprasminimas Projektų valdymas Rinkodaros strategija ir valdymas Strateginis valdymas Taikomoji organizacijos psichologija Vadybinė ekonomika Valdymo apskaita: vertės analizė Verslo procesų valdymas Žmogiškųjų išteklių valdymas International Business (NAUJA! An glų k. )

DOKTORANTŪRA Baltijos regiono tarptautinė vadybos ir administravimo doktorantūra Ekonomikos doktorantūra Studijos vyksta Tel. (8 5) 212 3953, (8 37) 302 400 e.p. ism@ism.lt www.ism.lt

VILNIUJE, KAUNE IR PALANGOJE

universitetai

Stok ten, kur nori pats Ge­di­mi­nas Auš­kal­nis Vil­niaus uni­ver­si­te­tas, Kau­no hu­ma­ni­ta­ri­nis fa­kul­te­tas, anglų fi­lo­lo­gi­ja, IV kur­sas

S

to­ji­mas į uni­ver­si­tetą yra vie­nas rim­čiau­sių žings­nių gy­ve­ni­me, o gau­ta spe­cia­lybė grei­ čiau­siai pa­liks gilų įspaudą ta­ vo as­me­nybė­je. Re­tas ku­ris nuo vai­kystės ži­no, kuo no­ri būti, juo la­biau kad tos sva­jonės daž­ nai pa­si­ro­do ne­įgy­ven­di­na­mos.

Neį­ti­ki­ma, ta­čiau di­delė da­lis stu­dentų su­pran­ta, ko no­ri, tik ta­da, kai jau stu­di­juo­ja. Kar­tais at­si­tin­ka ir taip, kad spe­cia­lybė vi­siš­kai nea­ti­tin­ka jų lūkes­čių ir vi­zijų. Todėl no­riu pa­si­da­ly­ti ke­ le­tu pra­kti­nių pa­ta­rimų, kaip ap­ si­spręsti.

Visų pir­ma, koks skir­tu­mas kur, svar­biau­sia sto­ti ten, kur no­ri tu, o ne tėvai, se­ne­liai, pusb­ro­liai ar dėdienės. Sa­vo gy­ve­ni­mo ke­ lią klo­ji tu, ir jei­gu jie tik­rai no­ ri ge­ro, ta­vo pa­si­rin­kimą su­pras ir ne­si­kiš. Re­ko­men­duo­ti­na sto­ti ten, kur ką nors mo­ki ir su­pran­ti, kur galė­tum rea­li­zuo­ti ir tin­ka­ma link­me pa­kreip­ti sa­vo in­te­re­sus bei po­mėgius.

Jei ne­no­ri, ga­li vi­sai ne­sto­ti (tėvai mėgsta to­kią ga­li­mybę pra­leis­ti ne­gir­do­mis). Par­da­vinėk če­bu­re­ kus Pa­lan­go­je ar­ba ne­šiok pi­cas ka­vinė­je, už­si­dirbk pi­nigų, per­ si­lai­kyk eg­za­mi­nus (la­bai ver­tin­ gas da­ly­kas) ir ta­da per­svars­tyk sto­jimų sąrašą iš nau­jo. Ig­no­ruok tuos, ku­rie sa­kys, kad išš­vais­tei laiką vel­tui, – ge­riau pri­trenk juos sme­genų chi­rur­go dip­lo­mu po

še­še­rių metų. O jei vis dėlto įsto­ si, ne­bi­jok mes­ti to rei­ka­lo, kol ne­vėlu, – bus tik blo­giau su­pra­ tus, kad jau dve­jus me­tus mo­kai­ si to, kas vi­sai ne­ke­lia su­si­domė­ ji­mo, o mes­ti stu­di­jas jau kaip ir ne pres­ti­žas. Vi­sa­da yra ga­li­ mybė per­sto­ti, jei­gu metų vi­du­ry­ je su­pran­ti, kad no­ri būti ak­to­rius, o ne me­chat­ro­ni­kos spe­cia­lis­ tas. Nek­reipk dėme­sio į po­li­ti­kus, ku­rie trūks plyš no­ri ta­ve iš­lai­ky­ ti Lie­tu­vo­je, – jie nie­ko ne­sup­ran­ ta, ir stok į už­sienį, jei ma­nai, kad Lie­tu­vo­je ne­ga­li savęs rea­li­zuo­ti.

Ką iš­mok­si ten, galė­si pui­kiai pri­ tai­ky­ti pra­ktiš­kai grįžęs į tėvynę.

Ga­liau­siai tie­siog liau­kis pai­sy­ ti kitų ir įsik­lau­syk į sa­ve: iš­girsk, ko no­ri, ir pa­si­rai­tok ran­ko­ves, nes, kad ir ką pa­si­rink­si, dirb­ti teks daug ir il­gai.

Universitetai Pavadinimas Vals­ty­bi­niai Ge­ne­ro­lo Jo­no Že­mai­čio Lie­tu­vos ka­ro aka­de­mi­ja Lie­tu­vos edu­ko­lo­gi­jos uni­ver­si­te­tas Lie­tu­vos mu­zi­kos ir teat­ro aka­de­mi­ja My­ko­lo Ro­me­rio uni­ver­si­te­tas Vil­niaus dailės aka­de­mi­ja Vil­niaus Ge­di­mi­no tech­ni­kos uni­ver­si­te­tas Vil­niaus uni­ver­si­te­tas Kau­no tech­no­lo­gi­jos uni­ver­si­te­tas Lie­tu­vos spor­to uni­ver­si­te­tas Lie­tu­vos svei­ka­tos mokslų uni­ver­si­te­tas Vy­tau­to Did­žio­jo uni­ver­si­te­tas Alek­sand­ro Stul­gins­kio uni­ver­si­te­tas Klaipė­dos uni­ver­si­te­tas Šiau­lių uni­ver­si­te­tas Ne­vals­ty­bi­niai ISM Va­dy­bos ir eko­no­mi­kos uni­ver­si­te­tas, UAB Ka­zi­mie­ro Si­mo­na­vi­čiaus uni­ver­si­te­tas, UAB Bals­togės uni­ver­si­te­to fi­lia­las Eko­no­mi­kos-in­for­ma­ti­kos fa­kul­te­tas Vers­lo ir va­dy­bos aka­de­mi­ja, UAB Eu­ro­pos Hu­ma­ni­ta­ri­nis Uni­ver­si­te­tas, VšĮ Vil­niaus uni­ver­si­te­to Tarp­tau­ti­nio vers­lo mo­kyk­la, VšĮ Vil­niaus Šv. Juo­za­po ku­nigų se­mi­na­ri­ja LCC tarp­tau­ti­nis uni­ver­si­te­tas, VšĮ Tel­šių Vys­ku­po Vin­cen­to Bo­ri­se­vi­čiaus ku­nigų se­mi­na­ri­ja

Adresas

Tinklalapis

Ši­lo g. 5A, Vil­nius Stu­dentų g. 39, Vil­nius Ge­di­mi­no pr. 42, Vil­nius Atei­ties g. 20, Vil­nius Mai­ro­nio g. 6, Vil­nius Saulė­te­kio al. 11, Vil­nius Uni­ver­si­te­to g. 3, Vil­nius K.Do­ne­lai­čio g. 73, Kau­nas Spor­to g. 6, Kau­nas A.Mic­ke­vi­čiaus g. 9, Kau­nas K.Do­ne­lai­čio g. 58, Kau­nas Stu­dentų g. 11, Aka­de­mi­jos mstl., Kau­no r. sav.

H.Man­to g. 84, Klaipė­da Vil­niaus g. 88, Šiau­liai

www.lka.lt www.vpu.lt lmta.lt www.mru­ni.eu www.vda.lt www.vgtu.lt www.vu.lt www.ktu.lt www.lkka.lt www.lsmu­ni.lt www.vdu.lt www.lzuu.lt www.ku.lt www.su.lt

Auš­ros Vartų g. 7A, Vil­nius Kau­no g. 34, Vil­nius Nau­gar­du­ko g. 76, Vil­nius J.Ba­sa­na­vi­čiaus g. 29A, Vil­nius Tau­ro g. 12, Vil­nius Saulė­te­kio al. 22, Vil­nius Kal­va­rijų g. 325, Vil­nius Kre­tin­gos g. 36, Klaipė­da Ka­ted­ros a. 6, Telšiai

www.ism.lt www.ksu.lt www.wil­no.uwb.edu.pl www.vva.lt www.ehu.lt www.tvm.vu.lt/lt www.se­mi­na­ri­ja.lt www.lcc.lt tks.lt

* preliminarus stu­dentų skai­čius 2011 10 01 10

Studentų skaičius * 318 8952 923 19 216 1843 12 816 20 719 12 806 2252 6964 9118 5411 6755 7161 1810 – – – – – – 562

– aikos.smm.lt.inf.

universitetai

VDU – įgyvendinant „Studijos VDU stipriai prisidėjo prie mano karjeros.“

V

ytauto Didžiojo universitete (VDU), kaip ir bet kuriame kitame, studentas gali tapti vienu iš daugelio diplomuotų specialistų.

Vis dėlto mes skatiname priimti kitokias gyvenimo versijas ir tyliai džiaugiamės, kad išsiskiriame iš kitų universitetų, – mus vadina maištautojais, filosofais, menininkais ar net anarchistais. Juk tik čia suteikiama galimybė tapti istoriku, organizuojančiu džiazo festivalius, menotyrininku, dirbančiu Lietuvos kariuomenės vado atstovu spaudai, anglų kalbos filologe, visoje Lietuvoje žinoma vokaliste ar išmokti net 16 skirtingų kalbų ir apkeliauti pasaulį. VDU svarbios ne tik studijos, bet ir kiekvieno kūrybinės ambicijos bei vidinė motyvacija. Siekdami parodyti, kokias plačiausias galimybes ir alternatyvas atveria mūsų universitetas, pristatome projekto „VDU – daugiau nei specialybė“ žmones. Jų gyvenimo patirtis ne tik įkvepia, bet ir motyvuoja sau užsibrėžti kiek įmanoma didesnius tikslus.

Daugiau informacijos www.vdu.lt 12

Rūta Kupčinskaitė – VDU sociologijos bakalaurė ir subkultūrų magistrė. Labai iniciatyvi mergina, kurios pastangomis neįgalieji atranda vis daugiau saviraiškos ir tobulėjimo galimybių tiek universitete, tiek už jo ribų.

Ateitį mergina taip pat sieja su VDU – planuoja tapti studentų, turinčių negalią koordinatore.

Kpt. Skomantas Povilionis – VDU menotyros bakalauras bei viešosios informacijos ir komunikacijos magistras. Dabar šis žmogus – Lietuvos kariuomenės vado atstovas spaudai, besididžiuojantis savo gimtine ir galimybe prisidėti prie jos gynybos.

Paulius Motiejūnas: „VDU buvo pirmas žingsn Lietuvos krepšinio federacijos vykdomasis direktorius, buvęs Kauno „Žalgirio“ generalinis direktorius, taip pat VDU viešojo administravimo bakalauras, diplomatijos ir tarptautinių santykių magistras Paulius Motiejūnas.

– Ką veikia Lietuvos krepšinio federacijos vykdomasis direktorius?

– Kol kas labai daug mokosi.

Krepšinio čempionatai – nemažas iššūkis tiek federacijai, tiek miestui, tiek visai Lietuvai. Tai be galo įdomi patirtis.

– Kokios sąsajos tarp jūsų darbo ir to, ko mokėtės?

– Nuolat tenka bendrauti su savivaldybių ir kitų valstybinių institucijų darbuotojais, o tai labai siejasi su viešojo administravimo bakalau-

– Visuomet maniau, kad būsiu tiesiog krepšininkas.

Kauno „Žalgiris“ taip pat atrodė pasiekiama svajonė.

VDU buvo pirmas rimtas žingsnis link to, ką darau dabar. Mokiausi, tačiau visada žinojau, kad galėsiu grįžti į profesionalųjį sportą, ir tik dėl šio universiteto dabar turiu tokias karjeros galimybes.

ro studijomis. Tarptautinių santykių studijos naudingos kitu aspektu – bendraujant su įvairių valstybių gyventojais, tarptautinėmis organizacijomis. Taigi, studijuojant įgytos žinios pritaikomos praktikoje, tik kiek kitaip – per krepšinį.

– Ar savo ateitį visuomet siejote su krepšiniu?

– Jums neblogai sekėsi žaisti krepšinį VDU komandoje. Ar užtekdavo laiko ir mokslams, ir krepšiniui, ir laisvalaikiui?

– Užteko, bet būdavo nelengva persiorientuoti – iš darbo eiti į paskaitas, o po paskaitų rasti energijos sportui. Tačiau krepšinis tapo gyvenimo dalimi, o ir mokslai buvo įdomūs. Tai padėjo rasti jėgų ir viską suderinti.

ntis svajones!

Julija – poliglotė, šiuo metu besimokanti jau šešioliktos kalbos. Didžiausia merginos aistra – Azijos kraštų kultūra ir kalbos. VDU baigusi anglų filologijos bakalauro studijas ir Rytų Azijos regionų studijų magistrą, mergina nenustoja tobulėti, mokytis bei keliauti.

„Manau, VDU – labai daug durų atveriantis universitetas.“

„Savo negalios netekau atėjusi į VDU.“

Julija Vasilenko: „VDU man – gyvenimo būdas“

Julijus Grickevičius – VDU istorijos bakalauro studentas, renginių vedėjas ir festivalio „VDU Jazz Jungtys“ organizatorius. Julijus taip pat dirba Kauno simfoninio orkestro atstovu spaudai ir kasmet organizuoja festivalį „Daugirdas gyvai“. Vaikinas, besidomintis be galo daug dalykų, prisipažįsta save atradęs VDU.

venimas yra labai paprastas – sportuoji, miegi, valgai, vėl sportuoji... O studijuodamas patenki į visai kitokią erdvę.

Atsirandi tarp žmonių, turinčių kitokių interesų ar pomėgių. Taip pleti akiratį ir atrandi daug naujų galimybių.

VDU man patiko ir dėl tęstinumo – dar dabar bendrauju tiek su dėstytojais, tiek su komandos draugais.

– Kada atsirado potraukis užsienio kalboms?

– Gana anksti pradėjau keliauti. Mano tėtis buvo regbio treneris, todėl visada kartu vykdavome į varžybas.

Matydavau tiek daug skirtingų komandų, žmonių, labai norėdavau su jais pabendrauti. Pirmą kartą teko išvažiuoti į Prancūziją, todėl iškart ėmiau mokytis prancūzų kalbos. O įstojus į VDU kalbos tapo mano aistra.

– Kaip manote, kodėl krepšininkai mokosi būtent VDU? – Pirmiausia, žaisti VDU krepšinio komandoje jau yra legenda. Taip tu įeini į istoriją.

Antra, visi žaidėjai bendrauja tarpusavyje, kalbasi, kur kuris stos. Ir jei kas nors pasako: „Stosiu ten, kur mokėsi Jonas Mačiulis, Paulius Jankūnas ir Mantas Kalnietis“, kitų variantų net nebesvarstai.

– Studijuodama VDU taip pat dalyvavote įvairiose mainų programose?

– Taip, pirmą kartą laimėjau konkursą ir išvažiavau į Ispaniją. Vėliau pasinaudojau „Comenius“ mainų programa ir išvykau į Vokietiją. Būdama ten tobulinau vokiečių kalbą, atlikau praktiką vaikų darželyje – dirbau vadinamąja kalbų asistente. O JAV baigiau bakalau-

nis link to, ką darau dabar“ – Ar sunku buvo pasirinkti: profesionaliai žaisti krepšinį ar toliau mokytis?

– Žinoma, tačiau man buvo labai svarbi tėvų įtaka – jie visuomet sakė, kad reikia baigti universitetą, nes patyręs traumą nebežinosiu, ką veikti gyvenime. Taip ir pasirinkau.

– Kodėl stojote būtent į VDU? – Man, kauniečiui, visada atrodė, kad VDU yra būtent tas universitetas, į kurį reikia stoti. Kitokių variantų, atrodo, net nesvarsčiau.

– Prisimenant studijų metus – ką geriausio jums suteikė universitetas?

– Didžiausia galimybė ir turtas yra tai, kad studijuodamas išmokau prisitaikyti kitoje erdvėje. Krepšininko gy-

– Papasakokite, kiek ir kurių kalbų jau mokate?

– Neseniai pradėjau mokytis jau 16-os – arabų – kalbos.

Lietuvių ir rusų man – gimtosios, anglų – beveik gimtoji, taip pat moku prancūzų, vokiečių, italų, ispanų, portugalų, lotynų, Naujojo testamento graikų, japonų, korėjiečių, kinų, turkų, indoneziečių kalbas.

ro studijas. Grįžusi į Lietuvą įstojau į magistrantūros studijas. Vėliau Taivane įgijau dar vieną magistro laipsnį, o dabar mokausi Indonezijoje.

– Ar galima sakyti, kad universitetas atvėrė duris į platesnį pasaulį?

– Žinoma, be VDU nieko nebūčiau padariusi. Net ir bandant kreiptis dėl įvairių stipendijų skyrimo niekas neatsiliepia, jei neparašai, kad esi tam tikro universiteto studentas. Be to, daugumą programų ir pasiūlymų radau būtent universiteto skelbimuose.

– Mokate labai daug kalbų – ar tai pabaiga, ar planuojate išmokti dar daugiau?

– Ne, tikrai ne pabaiga. Gyvename rutinoje, o kalba mane palaiko – lavina atmintį, skatina domėtis, skaityti. Jei VDU ir toliau dėstys tiek kalbų kiek dabar, aš jų tikrai mokysiuos, kol tik bus galimybė.

– Kas jums yra VDU? – Man VDU – gyvenimo būdas. Čia studijavau ištisai nuo 1999-ųjų ir vos praleidusi metus iškart pajutau trūkumą. Grįžusi į Lietuvą, iškart skubu į universitetą. VDU – tiesiog mano gyvenimo būdas, be jo nebegaliu kvėpuoti.

13

universitetai

BMS – Didžiosios Britanijos Svajojate apie studijas Anglijoje, bet neturite pakankamai pinigų? Jau nuo rudens Vilniuje ims veikti Verslo ir medijų mokykla (angl. – Business and Media School, BMS), leisianti tiesiog iš gimtojo miesto krimsti angliškus mokslus.

Aleksandras Koreika

Pateikė bendrą projektą

Mykolo Romerio universitete (MRU) kuriamas naujas padalinys – Verslo ir medijų mokykla. Pasak jo vadovų, tai toli gražu ne bandymas sekti mados tendencijomis.

Ne vienus metus stebintiems universiteto veiklą tokio padalinio atsiradimas nėra jokia staigmena, greičiau atvirkščiai – savaime suprantamas nuoseklaus ir kryptingo universiteto bendradarbiavimo su užsienio aukštojo mokslo įstaigomis padarinys.

MRU kuriamo BMS padalinio partneriu tapo modernus ir sparčiai besivystantis Didžiosios Britanijos Middlesex universitetas. Būsimojo padalinio vadovė prof. dr. Aelita Skaržauskienė papasakojo apie BMS atsiradimo idėją. „Su partneriais svarstėme įvairius variantus, kaip tas projektas galėtų atrodyti. Susitarėme dėl jungtinio studijų ir mokslo padalinio, kuriame iš pradžių bus vykdomos penkios programos. Jos bus akredituojamos ir įgyvendinamos su Middlesex universiteto pagalba“, – teigė pašnekovė.

Atitiks Didžiosios Britanijos standartus

Prof. dr. A.Skaržauskienė įsitikinusi, kad

naujojo padalinio studentai turės puikias galimybes studijuoti užsienyje.

14

Visos BMS dėstomos programos privalės atitikti Didžiosios Britanijos aukštajam mokslui keliamus reikalavimus. Pirmiausia tai reiškia, kad studijos vyks tik anglų kalba, o Middlesex universitetas prižiūrės, kaip įgyvendinamos programos, padės surasti ir įvertinti dėstytojus. „Dalį dalykų dėstys dėstytojai iš Middlesex universiteto, kitą dalį – mūsų specialistai, bet tik tie, kurie atitiks Didžiosios Britanijos aukštajam mokslui keliamus reikalavimus“, – pabrėžė A.Skaržauskienė.

Naujajame akademiniame padalinyje numatoma vykdyti dvi bakalauro laipsnio ir tris magistro programas. Jos visos

orientuotos į verslą ir šiuolaikines technologijas. Tai pirmosios pakopos finansų ekonomikos bei verslo informatikos programos ir antrosios pakopos komunikacijos bei kūrybinių technologijų, elektroninio verslo vadybos, finansų rinkos programos. Middlesex universitetas turi net keletą padalinių įvairiose pasaulio valstybėse, todėl studijuojantys BMS turės puikias tarptautinių mainų, stažuočių, praktikos galimybes. „Partneriai turi savo centrų Dubajuje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Mauricijuje, steigiamas naujas padalinys Delyje. Turint tokius partnerius atsiveria didžiulės galimybės dalytis patirtimi, rengti studentų išvykas, bendras tarptautines mokslines konferencijas. Be to, tai labai svarbūs dalykai jauno žmogaus kalbų įgūdžiams stiprinti, asmenybės tarpkultūrinei brandai, profesinei kompetencijai“, – teigė pašnekovė.

Remsis socialinėmis technologijomis

Įvairių mokslo šakų, verslo srityje pastaraisiais dešimtmečiais įsitvirtina socialinių technologijų koncepcija, apimanti galimybę daryti realų poveikį socialinei tikrovei.

Kaip tik į šias tendencijas ir bus orientuota BMS veikla.

Tai technologijos, kurios jau dabar keičia socialinius ryšius ir kuria visuomenės gy-

venimo pridėtinę vertę, jas reikia ir būtina išmanyti, kaip yra įsitikinę MRU vadovai, siūlantys būsimiems studentams aktyviai dalyvauti kuriant ateitį. „Planuojame netrukus šiam naujam akademiniam padaliniui statyti atskirą centrą, jame formuosime šiuolaikinę socialinių technologijų bazę su moderniomis mokymosi patalpomis, laboratorijomis, aukščiausios klasės įranga. Ypatingas dėmesys bus teikiamas e. vadybai bei e. verslui ir komunikacijos bei kūrybinių technologijų plėtrai. Tai prioritetinės kryptys, nes būtent tai turi didžiausią perspektyvą pasaulyje“, – atkreipė dėmesį A.Skaržauskienė.

studijų kokybė lietuvoje kasmet sulaukiame vis didesnio būrio iš užsienio grįžtančio ten studijavusio jaunimo.

Be to, yra daug studentų, kurie pradėjo studijas Didžiojoje Britanijoje ir jų nebaigė.

Dabar visi jie galės Anglijoje pradėtas studijas pabaigti ir Lietuvoje.“

Turtėjama bendraujant ir dalijantis

Pasiryžo imtis bendrų darbų

Siekdamas tarptautinės plėtros MRU bendrauja su daugeliu Europos ir pasaulio aukštųjų mokyklų, tad kodėl buvo pasirinktas būtent Middlesex universitetas? „Taip, partnerių yra daug.

Su visais kalbamės, bet Middlesex buvo ta mokymo įstaiga, kuri pasiryžo imtis bendrų darbų. Be to, čia pagalbos suteikė ir Lietuvos švietimo ir mokslo ministerija. Pavasarį buvo sutarta dėl partnerystės“, – prisiminė A.Skaržauskienė.

Abi aukštosios mokyklos pasižymi aktyviu tarptautiškumo siekiu, veržlumu, nauja vadyba. Todėl dabar studijas padalinyje baigę studentai gaus du diplomus: MRU ir Middlesex universiteto. Šio diplomas bus visiškai identiškas tam, kurį gauna studijuojantys Anglijos sostinės universitete. „Šis naujas žingsnis svarbus ne tik mūsų universite-

tui, bet ir visai Lietuvos akademinei bendruomenei, ypač būsimiems ir esamiems studentams. Kurdami galimybę pasaulinio lygio aukštąjį išsilavinimą įgyti čia, namie, mes užtikriname savo studentams tas sąlygas, kurių šiandien dažnas ieško svetur, – sakė profesorė. – Galėdami pasiūlyti tarptautinius standartus atitinkančią studijų kokybę,

Visoms aukštosioms mokykloms labai svarbūs keli dalykai: studijų kokybė, būdai ją pasiekti ir savos nišos aukštojo mokslo paslaugų rinkoje suradimas. Todėl MRU intensyviai siekia įsilieti į pasaulinius universitetų tinklus, surasti partnerių, kurie būtų suinteresuoti abipuse sėkme.

Galbūt todėl susidomėjimas būsimu padaliniu jau pastebimas. Middlesex universitete studijuoja per 500 lietuvių, dalis jų aktyviai domisi galimybe Anglijoje baigus bakalauro studijas magistrą mokytis Lietuvoje. Tuo taip pat galės pasinaudoti artimiausi kaimynai, užuot važiavę į Didžiąją Britaniją. „Tarptautiniai dviejų universitetų diplomai, akivaizdu, darbdaviams tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje patrauklesni, jie liudija absolvento kompetenciją ir atkaklumą. Be to, bendradarbiaujant kuriama nauja kokybė, dalijimasis skirtingomis patirtimis, įžvalgomis praturtina tiek pačias aukštąsias mokyklas, tiek jų akademines bendruomenes“, – naujos sinergijos kūrimu, nauda ir perspektyvumu neabejojo prof. dr. A.Skaržauskienė.

Visos BMS dėstomos programos privalės atitikti Didžiosios Britanijos aukštajam mokslui keliamus reikalavimus.

15

sėkmės istorija Klaipė­dos uni­ver­ si­te­tas vi­suo­met iš­laikė aukštą lygį. Čia dir­bo ir iki šiol dir­ba dėsty­to­jai, ver­ti žvaigžd­žių var­do. Tad ne­nuos­ ta­bu, kad šį uni­ ver­si­tetą baigę žmonės tiek daug pa­siekė gy­ve­ni­ me. Vie­nas uni­ver­ si­te­to ab­sol­ventų Ro­ber­tas Pet­raus­ kas – ne išim­tis.

R.Pet­raus­kas: ko iš­mok­si, ant pe­čių ne­ne­šio­si

TV3 nuo­tr.

And­re­jus Žu­kovs­kis

16

Šian­dien R.Pet­rauską dau­ ge­lis pa­žįsta­me kaip garsų spor­to ko­men­ta­to­rių, te­le­vi­ zi­jos laidų, pro­tmūšių or­ga­ ni­za­to­rių ir vedėją.

Ar R.Pet­raus­kui tap­ti ži­no­ mam Lie­tu­vo­je pa­dėjo is­to­ ri­ko dip­lo­mas? Paš­ne­ko­vas įsi­ti­kinęs, kad taip. „Uni­ver­ si­te­tas kiek­vie­nam jau­nam žmo­gui yra ge­ra pro­ga ženg­ ti ko­ky­bišką žingsnį pir­myn.

Nusp­ren­dus, kur stu­di­juo­ ti, sun­ku nu­ma­ty­ti, kuo tu dirb­si, bet yra vie­na pa­pras­ ta pa­tarlė – ko iš­mok­si, ant pe­čių ne­ne­šio­si“, – šyp­so­jo­si R.Pet­raus­kas.

sėkmės istorija Pa­sak spor­to ko­men­ta­ to­riaus, stu­di­jos ir konk­re­ tus dar­bas yra du skir­tin­gi da­ly­kai. Uni­ver­si­te­tas, ne­ prik­lau­so­mai nuo to, ku­rios spe­cia­lybės mo­ko­ma­si, pra­ ple­čia stu­den­to aki­ratį, duo­ da ži­nių, ku­rių pri­reiks gy­ ve­ni­me. „Kai stu­di­ja­vau, py­ kau. Nie­kaip ne­sup­ras­da­vau, kam mo­ky­tis da­lykų, ku­rie tie­sio­giai ne­su­siję su is­to­ri­ ja. Kam rei­ka­lin­ga ta fi­lo­so­ fi­ja, psi­cho­lo­gi­ja. Daug to­kių dis­cip­linų bu­vo. Bet da­bar ma­no nuo­monė ki­to­kia. Ir aš su­pran­tu tuos darb­da­vius, ku­rie skel­bi­me ra­šo, kad ieš­ko sek­re­torės, įgi­ju­sios aukštąjį iš­si­la­vi­nimą. Jie tu­ ri pa­grindą, nes žmo­gus, bai­ gęs aukštąjį, vi­suo­met pla­ čiau žvel­gia į pa­saulį“, – dės­ tė pa­šne­ko­vas.

Is­to­ri­jos stu­di­jas jis pa­si­rin­ ko ne vi­sai sa­vo va­lia. Is­to­ri­ ja jo ne­traukė, nes ma­ma bu­ vo is­to­rikė. „Norė­jau pa­neig­ ti pa­tarlę, kad obuo­lys nuo obels ne­to­li rie­da, todėl sąmo­ nin­gai pla­na­vau stu­di­juo­ti po­ li­to­lo­giją. Ka­dan­gi gy­ve­nau Klaipė­do­je, sto­jau į Klaipė­dos uni­ver­si­te­to So­cia­li­nių moks­ lų fa­kul­tetą. Kai at­ėjo me­tas rink­tis spe­cia­li­za­ciją, bu­vo trys kryp­tys: geog­ra­fi­ja, is­to­ ri­ja ir po­li­to­lo­gi­ja. Ma­no tiks­ las bu­vo po­li­to­lo­gi­ja“, – pri­si­ minė R.Pet­raus­kas.

Ta­čiau koją jam pa­ki­šo ne­ pa­kan­ka­mas stro­pu­mas – į pres­ti­žinę po­li­to­lo­gi­jos spe­

R.Petrausko vedamuose protmūšiuose tautiečiai giria jį už sumanumą ir atsidavimą.

Vi­suo­met sten­ giau­si rink­tis ir mo­ky­tis tai, kas svar­bu ir įdo­mu.

Ir to­kių da­lykų bu­vo ne­ma­žai, nes dėstė išs­kir­ ti­niai žmonės.

cia­lybę „su­lin­do“ vi­si moks­ liu­kai. „Tuo­met li­ko is­to­ri­ja. Įsto­jau ir da­bar la­bai džiau­ giuo­si, kad pa­siel­giau būtent taip“, – pa­brėžė pa­šne­ko­vas.

R.Pet­raus­kas ir šian­dien net vi­du­ry nak­ties pa­ža­din­

tas galėtų iš­var­dy­ti vi­sus sa­vo dėsty­to­jus. Jau anuo­met jie bu­vo lai­ko­mi moks­lo ko­rifė­ jais ir sa­vo ge­ro var­do ne­pra­ ra­do iki šiol.

Al­vy­das Nik­žen­tai­tis, Leo­ ni­das Dons­kis, Vy­gan­tas Va­ rei­kis – pa­vardės, Lie­tu­vo­je ži­no­mos ne tik is­to­ri­kams. Ir vi­si šie žmonės bu­vo R.Pet­ raus­ko dėsty­to­jai. „Tai bu­vo vi­sas paukš­ čių ta­kas ir žiau­riai ko­ky­ biškų mokslų me­tas. Vi­suo­ met sten­giau­si rink­tis ir mo­ ky­tis tai, kas svar­bu ir įdo­mu.

Ir to­kių da­lykų bu­vo ne­ma­žai, nes dėstė išs­kir­ti­niai žmonės. Štai vie­nas tai pa­tvir­ti­nan­ tis pa­vyz­dys – Vo­kie­ti­jos is­to­ riją dėstė dėsty­to­ja iš Vo­kie­ti­ jos. To­kių pa­vyzd­žių dau­gybė.

Kiek­vie­nas bu­vo sa­vo da­ly­ko fa­nas ir su­gebė­jo tuo užkrės­ti stu­den­tus“, – kalbė­jo laidų ir pro­tmūšių vedė­jas.

Išėjęs pro uni­ver­si­te­to var­ tus R.Pet­raus­kas pa­su­ko žur­ na­lis­ti­kos ke­liu, ta­čiau vėliau grįžo prie is­to­ri­jos. Šiuo me­ tu jis ra­šo kny­gas jį visą gy­ve­ nimą do­mi­nu­sia te­ma – apie Antrąjį pa­sau­linį karą. „Kuo aš galė­jau būti baigęs is­to­riją?

Na, gal is­to­ri­jos mo­ky­to­ju, bet ir tai reikėtų pe­da­go­gi­kos pa­grindų. O da­bar grįžau prie is­to­ri­jos kaip prie sa­vo pomė­ gio – ra­šau kny­gas ir pri­si­me­ nu, ko ma­ne mokė uni­ver­si­ te­te: kaip iš­lik­ti ob­jek­ty­viam, pa­teik­ti skai­ty­to­jui ne sa­vo nuo­monę, o ne­ša­lišką ver­ti­ nimą“, – pa­brėžė pa­šne­ko­vas.

. os ed ip Geriausias Kla studentuc draugas!

Schema, maršrutai ir grafikai: www.klaipedatransport.lt

Autobusų važiavimas realiu laiku: http://m.stops.lt/klaipeda/#map

Nemokama telefono linija pasiteirauti: 8 800 12344

menininkų kalvė

Kai koją kiša

ydinga stojamųjų sistema pra­de­da gal­vo­ti apie stu­di­jas.

Ren­gia­ma­si Lie­ja­mas pra­kai­ Spren­di­mas stu­di­juo­ti aka­ nuo ma­ ž ens tas re­pe­ti­cijų salė­ Lie­tu­vo­je yra daug stu­dijų de­mi­jo­je daž­niau­siai būna se, pia­ni­no kla­ priim­tas iš anks­to. pro­gramų, skirtų mu­zi­kams, ak­to­riams, dai­li­nin­kams, fo­ vi­šais laks­tan­tys tog­ra­fams reng­ti. Me­no stu­ pirš­tai, brėži­niai di­jos – tar­si at­ski­ras pa­sau­ Ta­len­tin­gi ir es­ki­zai, teat­ri­ lis, jos vi­sai ki­to­kio po­būdžio. jau­nuo­liai tu­ri Sto­ja­mie­ji eg­za­mi­nai turė­ niai etiu­dai ir pi­ vi­sas ga­li­my­bes tų at­skleis­ti, ku­rie jau­nuo­liai mo­ky­tis ne­mo­ rue­tai – vi­sa tai ver­ti mo­ky­tis menų uni­ver­si­ ka­mai. sle­pia­si už aukš­ te­tuo­se, ta­čiau jau ket­vir­tus me­tus vei­kian­ti nau­ja sto­ji­ tųjų mo­kyklų, sis­te­ma ne­ten­ki­na uni­ ren­gian­čių įvai­rių mo ver­si­tetų va­dovų. me­no sri­čių pro­ Kiek­vie­na me­no mo­kyk­ la ke­lia skir­tin­gus rei­ka­la­vi­ fe­sio­na­lus, durų. mus būsi­miems stu­den­tams, Stu­di­jos nėra Tik tas du­ris ta­čiau vi­sos ti­ki­si, kad pir­ma­ ne­priei­na­mos pra­ver­ti lem­ta kur­sių gre­tas pa­pil­dys nau­ LMTA mu­šamųjų inst­ru­ ji ta­len­tai. Būtent ga­bu­mai mentų spe­cia­lybę baigęs Ge­ ne kiek­vie­nam.

Kris­ti­na Ci­pa­rytė

yra vie­nas kri­te­rijų, ski­rian­čių me­no stu­di­jas nuo kitų spe­ cia­ly­bių. Lie­tu­vos mu­zi­kos ir teat­ro aka­de­mi­jos (LMTA) rek­to­rius Zbig­ne­vas Ibel­ haup­tas sakė, kad ne vel­tui ren­gia­mi sto­ja­mie­ji eg­za­mi­nai į me­ni­nio pro­fi­lio spe­cia­ly­bes. „Va­ka­re sumąstęs tap­ti smui­ki­nin­ku, ry­te ne­pradė­ si pro­fe­sio­na­liai griež­ti. Tai ne­įma­no­ma. Tam ren­gia­ma­si nuo ma­žens – dėl to ir vei­kia mu­zi­kos ar kitų menų mo­ kyk­los“, – aiš­ki­no rek­to­rius.

Jis pa­brėžė, kad LMTA ren­ka­si tik mo­ty­vuo­tas jau­ ni­mas, o ne tie, ku­rie tik iš­ laikę bran­dos eg­za­mi­nus

di­mi­nas Ma­čiuls­kis įkūrė Va­ karų Af­ri­kos būgnų mo­kyklą.

Jau­nas vy­ras pri­pažįs­ta, kad ka­dai­se įsto­ti į aka­de­miją bu­ vo sva­jonė, nors da­bar su­ vo­kia, kad tie­siog kryp­tin­gai siekė sa­vo tikslų. „Ke­lią, su­sietą su mu­zi­ka, pra­dėjau ga­na anks­ti. Dėl to Mu­zi­kos aka­de­mi­ja bu­vo tie­ siog to­les­nis žings­nis į prie­ kį. Da­bar, žiū­rint iš lai­ko per­ spek­ty­vos, vis­kas at­ro­do ki­ taip. Kai sto­jau, at­rodė, kad ir kon­ku­ren­ci­ja yra, nors į to­ kią ga­na ne­po­pu­lia­rią spe­cia­ lybę sto­jo­me tik dvie­se ar tri­ se. Ir vi­si įsto­jom“, – pri­si­minė prie­š ket­ve­rius me­tus aka­de­

miją baigęs G.Ma­čiuls­kis. Mu­ zi­kan­tas svars­to, kad da­bar įsto­ti turėtų būti kur kas sun­ kiau dėl di­de­lių stu­dijų kainų.

Z.Ibel­haup­tas vis dėlto no­ ri su­griau­ti mitą, kad po švie­ ti­mo ir moks­lo re­for­mos stu­ di­jos ta­po ne­pa­sie­kia­mos. „Ypač po 2009-ųjų re­for­mos dau­ge­lis pra­dėjo kalbė­ti, kad me­no stu­di­jos ta­po vi­siš­kai ne­priei­na­mos vien dėl mil­ ži­niš­kos kai­nos. Taip, stu­di­ jos kai­nuo­ja daug, bet ne­ga­ li­me už­mirš­ti, kad jos fi­nan­ suo­ja­mos vals­tybės. Todėl ta­ len­tin­gi jau­nuo­liai tu­ri vi­sas ga­li­my­bes mo­ky­tis ne­mo­ka­ mai“, – teigė rek­to­rius.

Jo tvir­ti­ni­mu, ne­ga­li­ma im­ ti kraš­tu­ti­numų ir sa­ky­ti, kad vis­kas po re­for­mos blo­gai. Esą būtent po jos aukš­to­sios mo­ kyk­los ga­vo vi­sišką stu­dentų moks­lo fi­nan­sa­vimą iš krep­ še­lių. Tai reiš­kia, kad vals­tybė už stu­dentą su­mo­ka 18 tūkst. litų per me­tus. Anks­čiau vals­ tybė fi­nan­suo­da­vo tik 40 pro­c. mokslų kai­nos, li­ku­sią sumą aukš­to­sios mo­kyk­los turė­da­vo ras­ti pa­čios.

Bend­ra­sis pri­ėmi­mas – ne me­ni­nin­kams

Po 2009 m. aukš­to­jo moks­lo re­for­mos bu­vo priim­ti nau­ji sto­ji­mo rei­ka­la­vi­mai – ren­ gia­mas bend­ra­sis pri­ėmi­ mas. Ši sis­te­ma tin­ka uni­ver­

Nėra nie­ko bai­siau, kai rei­kia dirb­ti nemėgs­tamą darbą. Gal ne vi­suo­met me­ni­nin­ko spe­cia­lybė už­tik­rins pra­bangų gy­ve­nimą, ta­čiau su­teiks laisvę.

20

LMTA mušamųjų instrumentų specialybę baigęs G.Mačiulskis (kairėje) Vilniuje įkūrė Vakarų Afrikos būgnų mokyklą.

si­te­tams, ku­rie ne­vyk­do sto­ jamųjų eg­za­minų. Tai iš­ties pa­to­gu, nes te­rei­kia su­skai­ čiuo­ti bran­dos eg­za­minų ba­ lus. Ta­čiau, anot Z.Ibel­haup­ to, to­kio­je spe­ci­finė­je sri­ty­je kaip me­no stu­di­jos ši sis­te­ ma per­ne­lyg su­pap­ras­tin­ta.

Rek­to­riaus tei­gi­mu, anks­ čiau aukš­to­ji mo­kyk­la pa­ti at­si­rink­da­vo no­rin­čius stu­ di­juo­ti, o po re­for­mos mo­ kyk­los, ku­rios vyk­do me­ni­ nio pro­fi­lio stu­di­jas, kar­tu ren­gia bendrąjį pri­ėmimą.

„Sto­ja­mie­ji eg­za­mi­nai vyks­ta da­ly­vau­jant visų aukštųjų mo­kyklų at­sto­ vams. Ma­no nuo­mo­ne, tai ne­tei­sin­ga. Nie­kur ki­tur pa­ sau­ly­je ši sis­te­ma ne­tai­ko­ ma. Jei­gu jūs sto­ja­te į Ber­ ly­no menų uni­ver­si­tetą, jus eg­za­mi­nuo­ja Ber­ly­no menų uni­ver­si­te­tas, o ne vi­sos Vo­ kie­ti­jos menų mo­kyk­los“, – apie ne itin menų stu­di­ joms tin­kamą sto­ji­mo sis­ temą kalbė­jo LMTA rek­to­ rius. Jis teigė, kad tiek stu­di­

juo­jant vai­dybą ar re­žisūrą, tiek dailę ar mu­ziką lie­ka la­ bai svar­bus in­di­vi­dua­lus san­ ty­kis su žmo­gu­mi. Šios stu­di­ jos orien­tuo­tos į in­di­vi­dualų darbą, todėl pro­fe­sio­na­lai turėtų pa­tys pa­si­rink­ti sa­vo būsi­mus stu­den­tus. „Leis­ki­me pro­fe­so­riui Vir­ gi­li­jui No­rei­kai at­si­rink­ti, kas iš tiesų tu­ri gerą balsą ir kas, anot jo, tu­ri ga­li­mybę siek­ ti dai­ni­nin­ko kar­je­ros. Ar­ba leis­ki­me Os­ka­rui Kor­šu­no­ vui pa­ma­ty­ti tą jau­nuolį, ku­

ris at­si­skleis teat­ro sce­no­je.

Bend­ra­sis iš­si­la­vi­ni­mas, be jo­kios abe­jonės, la­bai svar­ bus. Ta­čiau mūsų menų uni­ ver­si­te­tui le­mia­mi yra me­ ni­niai gebė­ji­mai“, – sakė Z.Ibel­haup­tas.

Did­žiau­sia pro­ble­ma, ku­rią įžvel­gia LMTA rek­to­rius, kad pri­ėmi­mo pro­cedū­ra ne vi­sa­ da ati­tin­ka uni­ver­si­te­to lūkes­ čius. Si­tua­ci­ja ta­po aiš­ki jau pir­mais me­tais po re­for­mos – į aka­de­miją pa­ten­ka ne tie žmo­ nės, ku­rie bu­vo at­rink­ti.

21

menininkų kalvė tam rei­ka­lin­ga kūry­binė lais­ vė, gi­lus mąsty­mas ir fun­da­ men­ta­lios įžval­gos“, – įsi­ti­ki­ nu­si E.G.Bog­da­nienė.

„Įsi­vaiz­duo­ki­te, kad pro­ fe­so­rius ar ko­mi­si­ja at­si­ren­ ka kan­di­da­tus ir po bend­ro­jo nor­mi­ni­mo pro­cedū­ros pa­ma­ to, jog ne vi­si ko­mi­sijų at­rink­ti stu­den­tai gau­na vals­ty­binį fi­ nan­sa­vimą“, – aiš­ki­no Z.Ibel­ haup­tas.

Svar­bu lais­vai mąsty­ti

Rek­to­riai ti­ki­si po­ky­čių LMTA rek­to­rius, kaip ir kitų me­no mo­kyklų at­sto­vai, ti­ ki, kad pa­dėtis dėl sto­ji­mo pa­gerės. Sau­sio 17 d. aukštų­ jų me­no mo­kyklų dėsty­to­jai su­si­ti­ko su nau­juo­ju švie­ti­ mo ir moks­lo mi­nist­ru Dai­ niu­mi Pa­val­kiu. To­kiuo­se su­ si­ti­ki­muo­se ap­ta­ria­ma mi­ nist­ro po­li­ti­ka, dis­ku­tuo­ja­ ma apie pro­ble­mas, iš­sa­ko­ mos pa­sta­bos ar pa­si­ūly­mai.

Vil­niaus dailės aka­de­mi­jos (VDA) pro­rek­torė stu­di­joms Eglė Gan­da Bog­da­nienė sakė, kad su­si­ti­ki­me bu­vo už­megz­tas dia­lo­gas dėl pri­ ėmi­mo sąlygų kei­ti­mo. Pa­ sak jos, šie pro­ce­sai ne­grei­ ti, bet pro­rek­torė tu­ri vil­ties, kad si­tua­ci­ja kei­sis.

E.G.Bog­da­nienė teigė, kad sto­ji­mas per bendrąjį pri­ ėmimą menų sri­ty­je komp­ li­kuo­tas, nes aukš­to­ji mo­ kyk­la pri­ver­čia­ma kon­ku­ ruo­ti su ki­tais uni­ver­si­te­tais. „Spe­cia­ly­bi­nis eg­za­mi­nas – svar­biau­sias dėmuo at­ren­ kant stu­dentą į uni­ver­si­tetą.

Nors ta­py­bos mo­ko ne tik pas mus, bet ir Kau­ne, Klai­ pėdoje, Šiau­liuo­se, visų uni­ ver­si­tetų po­žiū­ris skir­tin­ gas, todėl ne­ga­li­ma visų stu­ dentų su­mes­ti į vieną krūvą ir ta­da išmė­ty­ti po mies­tus“, – aiš­ki­no VDA pro­rek­torė.

Jos ma­ny­mu, me­no sri­ty­ je ge­riau­sias yra ori­gi­na­lus, ki­taip mąstan­tis žmo­gus.

O uni­ver­si­te­tai, ne­galė­da­ mi pa­tys eg­za­mi­nuo­ti būsi­ mų stu­dentų, pra­ran­da ga­li­

LMTA rektoriaus Z.Ibelhaupto teigimu, sistema ne itin tinkama menų stu-

dijoms – profesionalai turėtų patys pasirinkti savo būsimus studentus.

mybę pa­ma­ty­ti tik­rai mo­ty­ vuotą ir kūry­bingą jau­nuolį.

Pro­rek­torė teigė, kad VDA ren­gia ir hu­ma­ni­ta­ri­nių, so­ cia­li­nių bei va­dy­bos moks­ lų stu­den­tus, ku­riems tai­ko­ mi konk­retūs rei­ka­la­vi­mai.

Pa­sak jos, ne­tgi ar­chi­tek­tus ir di­zai­ne­rius kur kas leng­ viau at­rink­ti, nes spe­cia­ lybės konk­re­tesnės, jau­nuo­

liai ruo­šia­mi ži­no­mam pra­ monės sek­to­riui. „Aiš­ku, šie stu­den­tai taip pat sprend­žia me­ni­nes idė­jas ir su­si­du­ria su kūry­binė­mis abe­jonė­mis. Ta­čiau ypač svar­ bu pa­ma­ty­ti stu­den­tus, ku­rie ruo­šia­si stu­di­juo­ti vi­zua­liuo­ sius, gry­nuo­sius me­nus. Jie tu­ri būti lais­vi, ne­var­žo­mi, su­ gebė­ti nu­ma­ty­ti me­no ateitį –

Būsi­miems pir­ma­kur­siams ji lin­ki ge­rai iš­siaiš­kin­ti, ko jie no­ri iš gy­ve­ni­mo. „Nėra nie­ko bai­siau, kai rei­kia dirb­ti nemėgs­tamą darbą.

Gal ne vi­suo­met me­ni­nin­ ko spe­cia­lybė už­tik­rins pra­ bangų gy­ve­nimą, ta­čiau su­ teiks laisvę. Todėl rei­kia pa­ dirbė­ti su sa­vi­mi ir su­ži­no­ti, ko no­ri“, – pa­tarė E.G.Bog­ da­nienė.

Apie me­no laisvę pa­na­šiai kal­ba ir VDA Stu­dentų at­sto­ vybės pre­zi­den­tas Jur­gis Jo­ nai­tis. Anot jo, me­ni­nio pro­ fi­lio spe­cia­lybės ski­ria­si nuo kitų jau vien tuo, kad čia lais­ viau žiū­ri­ma į mo­ky­mo pro­ cesą. „Dailės ir kitų menų stu­den­tai tu­ri gebė­ti lais­vai mąsty­ti. Tai ga­li būti sun­ku, nes su­si­dūri­mas su lais­ve ne vi­suo­met la­bai leng­vas. Ki­ tuo­se uni­ver­si­te­tuo­se stu­den­ tai gau­na už­duo­tis ir jas at­lie­ ka. Čia mes tu­ri­me ne­bi­jo­ti mąsty­ti pa­tys, būti ini­cia­tyvūs ir kūry­bin­gi“, – sakė J.Jonai­tis.

Ani­ma­ciją VDA stu­di­juo­ jan­tis vai­ki­nas at­si­du­so pa­ klaus­tas, kas vis dėlto svar­ biau – ga­bu­mai ar pa­stan­gos ir dar­bas. „Vie­na­reikš­miš­kai – dar­bas. Ge­nijų čia nėra, svar­bu su­vok­ti, ko no­ri, ir dėl to sun­kiai bei at­sa­kin­gai dirb­ti“, – teigė stu­dentų at­ sto­vybės pre­zi­den­tas.

J.Jonai­čio nuo­mo­ne, Lie­tu­ vo­je ap­skri­tai ge­ro­kai per­ver­ ti­na­mas aukš­ta­sis moks­las, todėl prie­š sto­jant į uni­ver­ si­tetą reikėtų ne tik ap­gal­vo­ ti sa­vo spren­dimą, bet ir pa­ si­kalbė­ti su jau stu­di­juo­jan­ čiais, iš­siaiš­kin­ti, ko ap­skri­tai ga­li­ma tikė­tis iš stu­dijų.

23

menininkų kalvė Kristina Ciparytė

Vilniuje krimtusi verslo mokslus, Liverpulyje studijavusi menų mokykloje ir girdėjusi, kaip pats seras Paulas McCartney atlieka jos kurtą dainą, daugeliui kaip realybės šou „Dangus“ laimėtoja pažįstama Rasa Bubulytė šiandien dainuoja grupėje „Rasabasa“ su keturiais norvegais ir džiaugiasi, kad pagaliau yra savo rogėse.

R.Bubulytė: savęs ieškoti reikia pamažu Klausimą „Kuo būsi, kai užaugsi?“ Rasa, kaip ir kiekvienas mūsų, sakė girdėjusi gana dažnai. „Lietuvoje susiformavusi tokia „norma“, kad baigęs mokyklą privalai stoti į universitetą. Galbūt „privalai“ ne tas žodis, tiesiog to nepadaręs jausi tėvų, mokytojų, bendraamžių spaudimą.

Kažkodėl manoma, kad neįstojęs į aukštąją mokyklą eisi šunims šėko pjauti ir nusivažiuosi gyvenime“, – nuomonę dėstė žavaus balso atlikėja.

Pasak jos, toks pasirinkimas nėra nei geras, nei blogas savaime, tačiau mergina teigė pastebėjusi, kad yra daug žmonių, kurie nežino, ko nori. „Pati tokia buvau.

Todėl negaliu atsakyti, apie ką iš tiesų svajojau“, – neslėpė pašnekovė ir mielai papasakojo, kaip vienos ir kitos studijos leido galutinai suprasti, kuriuo keliu pasukti.

– Kodėl pasirinkai verslo, o ne muzikos studijas?

24

praktiškai padeda gyvenime, – sutarčių teisė, apskritai visi vadybiniai dalykai.

Sandros Masevičiūtės nuo­tr.

aš nemačiau savęs kaip klasikinės muzikos atlikėjos. Tiesiog norėjau dainuoti tas dainas, kurios man pačiai patinka. Kad ir populiariosios muzikos. Namie aš dainuodavau beveik viską, pradedant „Metallica“ ir baigiant Sinead O’Connor. Man nebuvo svarbus žanras, man rūpėjo pati daina. Kadangi žinojau, kad nestosiu į akademiją, pradėjau galvoti, ką dar mėgstu.

Planavau studijuoti skandinavų kalbas, bet tais metais priėmė labai mažai studentų, todėl neįstojau. Psichologiją atmečiau, nes pabijojau matematikos. Taigi pasirinkau Vilniaus universiteto tarptautinio verslo vadybos ir administravimo specialybę.

– Aštuonerius metus mokiausi muzikos mokykloje groti pianinu, vokalo, chorinio dainavimo ir dirigavimo. Tai buvo klasikinio tipo mokslai.

Aplinkiniai manė, kad stosiu į Muzikos akademiją, bet

– Kuo buvo naudingos verslo studijos?

– Visų pirma, dėstė labai įdomių dalykų. Keista, bet man, kaip ne matematikei, labai patiko ir sekėsi finansai. Tačiau sužinojau ir to, kas man

– Kada suvokei, kad būtent muzika yra tikrasis tavo kelias?

– Iš tiesų labai vėlai. Ilgai negalėjau savęs realizuoti, nes nemoku muzikos „daryti“ viena. Yra žmonių, kurie

– Ar studijuodama verslą neapleidai savo tikrojo, kaip dabar žinome, pašaukimo – muzikos?

– Jei tavo aplinkoje daug žmonių, išmanančių ir mėgstančių verslą, labai didelė tikimybė, kad ir tu pats, net ir nebūdamas tikras dėl savo pasirinkimo, vis vien pasuksi ta kryptimi. Taip gali atsitikti su bet kuria specialybe.

Džiaugiuosi, kad man taip nenutiko. Niekada neapleidau muzikos, ši gyvenimo pusė man visada buvo mielesnė ir įdomesnė, todėl galiausiai pasirinkau tai, ką noriu daryti.

TWODICKS nuo足tr.

menininkų kalvė viską sukuria patys. O man reikia komandos, man patinka dirbti su kitais žmonėmis. O tų žmonių, su kuriais gali kartu kurti, dirbti, dalytis kūrybinėmis idėjomis ir gauti gerą rezultatą, sunku rasti. Reikia labai daug išbandyti, kol randi tinkamą variantą. Mano tėtis man yra pasakęs: „Labai svarbu žinoti, ko tu nenori.“ Gana ilgai užtruko, kol perėjau visus „nenoriu“ ir radau „noriu“.

– Ką tau davė laimėjimas realybės šou „Dangus“?

– Gavau galimybę sužinoti, kad egzistuoja sero Paulo McCartney menų institutas.

Laimėjau metus studijų, už kurias buvo sumokėta, – tai buvo koncentruotas kursas.

Kadangi man ten labai patiko, pati įstojau į bakalaurą.

Rūtos Jankauskaitės nuo­tr.

– Kuo skiriasi studijos užsienyje ir Lietuvoje?

– Studijavau labai skirtingas specialybes, bet manau, kad gana stipriai skiriasi požiūris į mokslą. Anglijoje studentą ruošia darbo rinkai – norima ir stengiamasi, kad žmogus, baigęs universitetą, susirastų darbą. Todėl ten mokoma labai daug praktinių dalykų, o teorijos tiek, kiek reiks tavo būsimam darbui. Aš, studijuodama menus, turėjau parašyti muzikinio turo po Angliją finansinį planą – nuo autobusiuko nuomos iki plakatų spausdinimo. Manau, pas mus to dar šiek tiek trūksta.

26

– Ar turi sėkmės receptą, kaip atrasti save?

– Nereikia per daug rimtai galvoti, kai tau aštuoniolika ar dvidešimt. Apskritai iki trisdešimties gali daryti, ką nori. Ir niekas neturi teisės tavęs teisti. Žmogus mokosi iš savo patirties. O kokią pa-

tirtį turi, tik išėjęs iš mokyklos? Kaip sužinosi, kas tau tikrai patinka arba ko negali pakęsti, to nepabandęs? Nėra blogai eiti mokytis bakalauro, kai tau 25-eri. Labai svarbu norėti save realizuoti, o svarbiausia – dirbti darbą, kurį tikrai mėgsti. Gyvenime kaip orientaciniame sporte: labai gerai, kai greitai bėgi, bet labai blogai, kai greitai bėgi ne į tą pusę. Todėl geriau ieškoti savęs pamažu nei stačia galva pulti į tai, kas tavęs nepadarys laimingo.

Tarp jaunų žmonių vyrauja nenumaldomas noras emigruoti, atrodo, vien dėl to, kad tai madinga.

– Ko palinkėtum būsimiems pirmakursiams?

– Visų pirma – nebijoti suklysti. Vieni žino savo tikslą ir siekia jo kryptingai. Bet pasimėtyti į šonus nieko bloga – svarbu sužinoti, ko nori.

Antra, nepulti stačia galva į užsienį. Tarp jaunų žmonių vyrauja nenumaldomas noras emigruoti, atrodo, vien dėl to, kad tai madinga. Nereikia būti kraštutiniams: vieni sako „visur gerai, tik ne čia“, kiti – „aš niekur iš čia nevažiuosiu“. Abu variantai labai kategoriški. Lietuvoje puikiai paruošia vienų sričių specialistus, užsienyje – kitų. Tiesiog reikia atrasti, ko tu nori, o tik tada galvoti, kur tai yra.

&=H9KA<MGCAL= ǎ AJ :ûKAL= L=F CMJ FGJAL= :ûLA *G:=JL9K (J9F=NA¦AMK ʪ $+%- %=<A;AFGK >9CMDL=LG LJ=¦A9CMJKAK ʪ F=Ä KAN9AR<MGB9 K9N²K KLM<ABMGB9F¦AG CALMJ ,9E NAK9<9 HJAL9J° BG 9JLAEA=BA AJ <J9M?9A ʱ%GCQCDGB= C9AH AJ <9M?=DAK EGCA9MKA ?=J9AK H9ÿQEA9AK LACKDAF?9A °B9M F=D=F?Nô E=<A;AFGK KLM<ABô DAFC =B9 =?R9EAFô E=LM E9F F=H9KAK=C° ,9< FGJAM CJ=AHLAK Ä NAKMK CMJA= J=F?A9KA KLGLA Ä MFAN=JKAL=L F=L B=A EGCGL°K ?=J9A =?R9EAFô J=RMDL9L9A ?9DA FMNADLA :=L L9A LACJ9A F=LMJ°Lô "íKô KMKL9:<QLA ʯ &=FGJ°<9E9K HJ9D=AKLA E=Lô N=DLMA *G:=JL9K KLM<AB9NG CALGB= 9MCçLGBGB= EGCQCDGB= C9< N°DA9M ?9D°Lô ÄKLGLA Ä K9NG KN9BGFAô KH=;A9DQ:² ʱ(G KMFCAô E=Lô F=LJGCçL9Eô KLM<ABô H=JD9ACQLô =?R9EAFô AJ <9M? KM<=?AFLô F=JNô D KL=DAô =KM L=F CMJ FGJAM :íLA ,G<°D EA=DA :íKAEA=BA #GD=?GK B=A KM?=:°B9M 9ç L9A ?9:A9MKA9E çAô D9ACô B9MFAEMA ʪ :MK NA=F9K BMGC9K +9C9M :=L CMJA :AGE=<A;AFGK KJALA=K KLM<ABô HJG?J9E FGJAF¦A9E KLM<ABMGLA ÿEG?MA HMGK=D°B9F¦A9E H9?9J: ?QNQ:=A JíH=KLÄ DA?GFAM 9LB9ML FGJAF¦A9E HJAKA<°LA KN=AC9LGK EGCKDô 9LJ9<AEô LG:MD°BAEG CDAFACAF°K HJ9CLACGK ʪ $A=LMNGK KN=AC9LGK EGCKDô MFAN=JKAL=L9K KCAJL9K "MEKα (9KAJAFC9M çÄ MFAN=JKAL=L F=K BAK NA=F9K H9ÿ9F?A9MKAô MJGHGB= D9ACGKA ?ADAô LJ9<A;ABô +LM<ABMGLA $+%- AJ EGCQLAK Aç ¦A9 <°KL9F¦Aô KH=;A9DAKLô ʪ F= LAC E9DGFME9K :=L AJ H9KA<A<ÿA9NAE9K ,ACAMGKA "MK KMLACLA MFAN=JKAL=LG JíEô CGJA<GJAMGK= B9M JM?K°BÄαʯ

I. VA=FLAKGKAGK AJ HAJEGKAGK H9CGHGK KLM<ABGK +LM<ABĀ HJG?J9EĀ K»J9õ9K

%GCQEGKA >GJE9 AJ LJMCE° ႤE Ⴃ &$ I %=<A;AF9 6 – 9JE9;AB9 5 – '<GFLGDG?AB9 5 – .=L=JAF9JAF° E=<A;AF9

– CMç=JAB9 4 – MJFGK @A?A=F9 4 – J?GL=J9HAB9 4 – #AF=RAL=J9HAB9 4 – QNMDAFAFCQKL°K L=;@FGDG?AB9 4 6 %=<A;AFAF° AJ N=L=JAF9JAF° :AG;@=EAB9

– %=<A;AFAF° AJ N=L=JAF9JAF° ?=F=LAC9

– +D9M?9 4 – +G;A9DAFAK <9J:9K E=<A;AFGB= 4 – +N=AC9LGK HKA;@GDG?AB9 4 .=L=JAF9JAF° E9AKLG K9M?9 4 6 .AKMGE=F°K KN=AC9L9 4 – QNíFô EGCKD9K

5 %9AKLG EGCKD9K

5 +LM<ABô HJG?J9E9

+ML=ACA9E9 CN9DAδC9;AB9 %=<A;AFGK E9?AKLJ9K ?Q<QLGB9K 9JE9;ABGK E9?AKLJ9K N9AKLAFAFC9K '<GFLGDG?ABGK E9?AKLJ9K ?Q<QLGB9K G<GFLGDG?9K .=L=JAF9JAF°K E=<A;AFGK E9?AKLJ9K N=L=JAF9JABGK ?Q<QLGB9K +D9M?GK :9C9D9MJ9K 9CMç=JAK MJFGK HJA=ÿAíJGK :9C9D9MJ9K :MJFGK @A?A=FAKL9K *=9:ADAL9;ABGK :9C9D9MJ9K =J?GL=J9H=ML9K *=9:ADAL9;ABGK :9C9D9MJ9K CAF=RAL=J9H=ML9K þ=E°K íCAG EGCKDô :9C9D9MJ9K %=<A;AFAF°K AJ N=L=JAF9JAF°K :AG;@=EABGK :9C9D9MJ9K %=<A;AFAF°K AJ N=L=JAF9JAF°K ?=F=LACGK :9C9D9MJ9K +D9M?GK :9C9D9MJ9K :=F<JGKAGK HJ9CLACGK KD9M?QLGB9K +G;A9DAFAG <9J:G :9C9D9MJ9K KG;A9DAFAK <9J:MGLGB9K (KA;@GDG?ABGK :9C9D9MJ9K .AKMGE=F°K KN=AC9LGK :9C9D9MJ9K .AKMGE=F°K KN=AC9LGK :9C9D9MJ9K QNíFô EGCKDô :9C9D9MJ9K %9AKLG EGCKDô :9C9D9MJ9K

II. FLJGBA KLM<ABĀ H9CGH9 ɥE9?AKLJ9FLûJ9ɤ +LM<ABĀ HJG?J9EĀ K»J9õ9K

%GCQEGKA >GJE9 AJ LJMCE° ႤE Ⴃ +ML=ACA9E9 CN9DAδC9;AB9 &$ I $9:GJ9LGJAF°K E=<A;AFGK :AGDG?AB9 %=<A;AFGK :AGDG?ABGK E9?AKLJ9K 2 ʪ %=<A;AFGK AJ KN=AC9LGK E9?AKLJ9K <9AD°K L=J9H=ML9K 9AD°K L=J9HAB9 2 3 .AKMGE=F°K KN=AC9L9 .AKMGE=F°K KN=AC9LGK E9?AKLJ9K 2 ʪ .AKMGE=F°K KN=AC9LGK N9<Q:9 .AKMGE=F°K KN=AC9LGK E9?AKLJ9K 2 3 #DAFACAF° KD9M?9 +D9M?GK E9?AKLJ9K 2 3 ARAF° E=<A;AF9 AJ J=9:ADAL9;AB9 *=9:ADAL9;ABGK E9?AKLJ9K 2 3 +N=AC9LAFAE9K AJ J=9:ADAL9;AB9 δRAFA9AK HJ9LAE9AK

ʪ *=9:ADAL9;ABGK E9?AKLJ9K QNMDAFAFCQKL°K L=;@FGDG?AB9 þ=E°K íCAG EGCKDô E9?AKLJ9K

2 QNíFAFAô AçL=CDAô N9D<QE9K QNíFô EGCKDô E9?AKLJ9K 2 ʪ AGN=JKDG N9<Q:9 .=JKDG E9?AKLJ9K 2

.=L=JAF9JAF° E9AKLG K9M?9 .AKMGE=F°K KN=AC9LGK E9?AKLJ9K 2 3 &$ ʪ FMGD9LAF°K >GJEGK KLM<ABGK ႤL9ACGE9K <A=FAFAK 9J:9 F=9CAN9AR<AFAK EGCQEGKA :í<9AႣ ! ʪ AçL²KLAF°K >GJEGK KLM<ABGK ႤL9ACGE9K F=9CAN9AR<AFAK EGCQEGKA :í<9KႣ (JA°EAE9K NQCK B=A?M HJG?J9E9 :MK MÿJ=?AKLJMGL9 +LM<ABô AJ EGCQEG HJG?J9Eô J=?AKLJ= +LM<ABô HJG?J9E9

LNAJĀ <MJĀ <A=F9 <J=K9K ,ADÿ°K ? #9MF9K

(9L9DH9

JíE9A A<ÿAGBA K9D°

9L9

(JAÇEAEG CGEAKABGK L=D=>GF9A Ⴄ Ⴃ Ⴄ Ⴃ

EG:AD L=D

D H9õL9K CGEAKAB9 DN9 DL AFL=JF=LAFÇ KN=L9AFÇ OOO DKEMFA DL

$9AC9K N9D

rubrika

Kolegija –

apsisprendusiems dėl profesijos

Dažnam abiturientui kyla klausimas, kuo skiriasi mokslas universitete ir kolegijoje. Vieni tvirtina, kad universitete daugiau teorijos, o kolegijoje – praktikos, kiti – kad vienintelis skirtumas tėra studijų trukmė. Kaip yra iš tiesų?

28

kolegijos

Lukas Kivita

Orientuota į praktinį žinių taikymą

Universitetuose apimamas platus teorinės informacijos spektras, o kolegijose visos žinios koncentruojamos į konkrečią profesinę sritį, todėl koleginės studijos, Vilniaus kolegijos Studijų tarnybos vadovės Ritos Liepuonienės teigimu, yra geriausias pasirinkimas tam žmogui, kuris jas baigęs nori greičiau sėkmingai pradėti dirbti. Būsimi specialistai mokomi aukštojo mokslo žiniomis naudotis konkrečioje darbo vietoje. „Svarbu suprasti, kad koleginės studijos orientuotos į praktinį žinių taikymą. Maždaug trečdalis studijų trukmės skiriama praktiniam studento mokymui, per kurį lavinami profesiniai žmogaus gebėjimai“, – sakė Studijų tarnybos vadovė R.Liepuonienė.

jas ir poreikius. Tiesa, Studijų tarnybos vadovė pabrėžė, kad studentas nėra mokomas vien specifinių ir jo profesijai reikalingų dalykų. Į studijų programas įtraukiami ir bendrieji dalykai, pavyzdžiui, filosofija, sociologija, užsienio kalbos, kultūros istorija ir pan.

Dėstytojų patirtis labai reikšminga

R.Liepuonienės teigimu, kaip ir kitose aukštosiose mokyklose, taip ir kolegijose didelę įtaką mokslo kokybei turi jose dirbančių dėstytojų kvalifikacija bei patirtis. Ypač naudinga, kai šie turi ne tik aukštojo mokslo institucijoje įgytą akademinį laipsnį, bet ir daug praktinės patirties dirbant pagal konkrečią specialybę.

Studijų tarnybos vadovė pasakojo, kad jų kolegijoje dės-

Programoje – ir bendrieji dalykai

Pasak jos, studijų kolegijoje tikslas – parengti studentą taip, kad šis, atėjęs dirbti į naują įmonę ir gavęs konkrečią užduotį, žinotų, nuo ko pradėti. Be to, jeigu kolegija yra sudariusi sutartis su atitinkamais universitetais, ją baigęs studentas gali siekti ne tik profesinio, bet ir universitetinio bakalauro laipsnio pasirinkdamas išlyginamąsias studijas.

Studijų programos privalo būti atsakingai rengiamos bei visada atnaujinamos pagal to meto darbo rinkos tendenci-

tytojai tiek profesinių, tiek pedagoginių žinių semiasi ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. „Patirties reikia semtis visur, kur įmanoma, todėl pas mus dirbantys dėstytojai dažnai dalyvauja tarptautiniuose seminaruose. Ten jie turi galimybę pasidalyti turimomis žiniomis ir patirtimi su kolegomis iš užsienio. Iš viso to didelę naudą gauna ir patys studentai – sukauptomis žiniomis specialistai visada dalijasi su jais“, – sakė R.Liepuonienė.

Labai daug specialistų derina net kelias veiklas vienu metu – darbą kolegijoje ir įvairiose įmonėse. Padedamas dėstytojo praktiko, pašnekovės įsitikinimu, studentas ne tik sėkmingai atliks praktiką pasirinktoje įmonėje, bet ir pats nesunkiai įsidarbins baigęs studijas.

2012 m. populiariausios kolegijų studijų programos tarp stojančiųjų (pirmu pageidavimu) Nr. Studijų programa

Kolegija

Higieninė ir dekoratyvinė Vilniaus kolegija kosmetologija 2 Kosmetologija Kauno kolegija 3 Turizmo vadyba Vilniaus kolegija Lietuvos aukštoji 4 Jūrų laivavedyba jūreivystės mokykla Turizmo ir 5 viešbučių vadyba Kauno kolegija 6 Tarptautinis verslas Vilniaus kolegija 7 Kineziterapija Kauno kolegija Vilniaus technologijų 8 Transporto logistika ir dizaino kolegija 9 Kineziterapija Vilniaus kolegija ir restoranų 10 Viešbučių Vilniaus kolegija vadyba 1

Pageidavimų skaičius 263 229 210 200 197 195 185 183 181 177 LAMA BPO inf.

29

kolegijos Svarbi neakademinė veikla

Studijų tarnybos vadovės manymu, bendradarbiavimas su kitomis institucijomis yra labai svarbus aspektas renkantis aukštąją mokyklą, todėl visada reikia atsižvelgti į tai, kokią reputaciją ši turi tarp potencialių darbdavių. „Kolegija privalo palaikyti stiprius ryšius su savo partneriais – privataus verslo įmonėmis, viešai administruojamomis įstaigomis ir pan.

Glaudus bendradarbiavimas naudingas abiem pusėms – baigęs kolegiją absolventas lengvai įsidarbina įmonėje, o ši gali džiaugtis kompetentingu, savo sritį išmanančiu darbuotoju“, – tvirtino specialistė.

Pasak jos, kolegijai ir ypač joje studijuojantiems svar-

būs ryšiai su užsienio aukštosiomis mokyklomis. Ne tik dėl galimybės studentui pasinaudoti mainų programa, bet ir todėl, kad Lietuvos ir užsienio studentai turi daug bendros veiklos. Juk, kaip sakė R.Liepuonienė, bendraminčių būryje ne tik lengviau semtis patirties, bet ir bendradarbiauti su potencialiais kolegomis iš kitų valstybių.

Aukštoji mokykla privalo skatinti studentų kūrybiškumą tiek studijų procese, tiek neakademinėje veikloje. Dėl šios priežasties daug Vilniaus kolegijos studentų noriai prisideda prie Studentų atstovybės, šokių ir folkloro ansamblių, sporto komandų ir pan. „Studentų gyvenimas turi būti aktyvus visapusiškai“, – įsitikinusi R.Liepuonienė.

Populiariausios programos Daugiausia studijų sutarčių dėl valstybės finansuojamų vietų 2012 m. per bendrąjį priėmimą pasirašyta į 10 šių koleginių studijų programų Studijų programa Miško ūkis, KMAIK

Pasirašytų sutarčių skaičius 137

Buhalterinė apskaita, VK 112 Tarptautinis verslas, VK 112 Bendrosios praktikos slauga, VK 111 Automobilių techninis eksploatavimas, VTDK 109 Jūrų laivavedyba, LAJM 107 Autotransporto elektronika, KTK 106 Programų sistemos, VK 100 Kompiuterinių tinklų administravimas, KK 94 Bankininkystė, VK 87

LAMA BPO inf.

Ko­le­gi­jos Pavadinimas Vals­ty­binės Vil­niaus ko­le­gi­ja Vil­niaus tech­no­lo­gijų ir di­zai­no ko­le­gi­ja Kau­no ko­le­gi­ja Kau­no tech­ni­kos ko­le­gi­ja Kau­no miškų ir ap­lin­kos in­ži­ne­ri­jos ko­le­gi­ja Klaipė­dos vals­ty­binė ko­le­gi­ja Lie­tu­vos aukš­to­ji jūrei­vystės mo­kyk­la Šiau­lių vals­ty­binė ko­le­gi­ja Pa­nevė­žio ko­le­gi­ja Aly­taus ko­le­gi­ja Ute­nos ko­le­gi­ja Ma­ri­jam­polės ko­le­gi­ja Že­mai­ti­jos ko­le­gi­ja Ne­vals­ty­binės Tarp­tau­tinė teisės ir vers­lo aukš­to­ji mo­kyk­la, UAB Vil­niaus vers­lo ko­le­gi­ja, VšĮ Vil­niaus di­zai­no ko­le­gi­ja Vil­niaus koo­pe­ra­ci­jos ko­le­gi­ja, VšĮ Šv. Ig­na­co Lo­jo­los ko­le­gi­ja V.A.Graičiūno aukštoji vadybos mokykla Kol­pin­go ko­le­gi­ja, VšĮ Klaipė­dos vers­lo aukš­to­ji mo­kyk­la, UAB Lie­tu­vos vers­lo ko­le­gi­ja, VšĮ So­cia­li­nių mokslų ko­le­gi­ja, VšĮ Šiaurės Lie­tu­vos ko­le­gi­ja, VšĮ 30

Adresas

Tinklalapis

J.Ja­sins­kio g. 15, Vil­nius An­ta­kal­nio g. 54, Vil­nius Pra­monės pr. 20, Kau­nas Tvir­tovės al. 35, Kau­nas Liepų g. 1, Gi­rio­nių k., Sa­mylų sen., Kau­no r. sav.

Jau­nystės g. 1, Klaipė­da I.Kan­to g. 7, Klaipė­da Auš­ros al. 40, Šiau­liai Laisvės a. 23, Pa­nevė­žys Mer­kinės g. 2B, Aly­tus Mai­ro­nio g. 7, Ute­na V.Ku­dir­kos g. 61, Ma­ri­jam­polė L.Ivins­kio g. 5, Rie­ta­vas

www.vi­ko.lt www.vtdko.lt www.kau­ko.lt/ www.ktk.lt www.kmaik.lt www.kvk.lt/ www.lmc.lt www.sva­ko.lt www.pan­ko.lt www.ako­le­gi­ja.lt www.ute­nos-ko­le­gi­ja.lt www.mar­ko.lt www.zem­ko.lt

Laisvės pr. 58, Vil­nius www.ttvam.lt Fi­la­retų g. 36A, Vil­nius www.ko­le­gi­ja.lt Ak­menų g. 3, Vil­nius www.di­zai­no­ko­le­gi­ja.lt Kons­ti­tu­ci­jos pr. 11, Vil­nius www.vkk.lt J.Jab­lons­kio g. 2, Kau­nas www.ilk.lt/ Laisvės al. 33, Kaunas www.avm.lt Ra­gu­vos g. 7, Kau­nas ko­le­gi­ja.kol­ping.lt/ Tilžės g. 46A, Klaipė­da www.kvam.lt/ Tur­gaus g. 21, Klaipė­da www.vlvk.lt/ Ne­mu­no g. 2, Klaipė­da www.smk.lt Tilžės g. 22, Šiau­liai www.slk.lt * Preliminarus stu­dentų skai­čius 2011 10 01

Studentų skaičius * 7115 3082 7668 1656 1178 4128 1280 2781 2175 1106 2403 1459 1228 3852 446 634 1255

– – 403

– 722 1990

– aikos.smm.lt.inf.

kolegijos Praktikos daugiau nei universitete

Dan­guolė Bar­di­še­vi­čienė Kau­no ko­le­gi­ja, Me­di­ci­nos fa­ kul­te­tas, bend­ruo­menės slau­ga

K

ur sto­ti, ap­si­spręsti ne­bu­vo leng­va, kaip, ma­nau, ir dau­gu­mai.

Bet ka­dan­gi jau mo­ kyk­lo­je ži­no­jau, kad no­riu stu­ di­juo­ti me­di­ci­nos sri­ty­je, kryp­ tin­gai tam ruo­šiau­si (rin­kau­ si da­ly­kus, ku­riems skir­ti dau­ giau lai­ko).

Rin­kau­si to­kią spe­cia­lybę, kad galė­čiau nuo­lat judė­ti, būti įvy­kių sūku­ry­je, jaus­tis svar­bi.

Aiš­ku, at­krei­piau dėmesį į tai, kad spe­cia­lybė būtų pa­klau­si.

Rin­kau­si iš ke­lių no­rimų spe­ cia­ly­bių, bet pa­si­rin­kau pla­ tes­nio pro­fi­lio dėl di­des­nio dar­bo vietų pa­si­rin­ki­mo. Ka­ dan­gi norė­jau stu­di­juo­ti Kau­ ne ir ži­no­jau ką, ne­li­ko ki­to pa­si­rin­ki­mo.

Stu­di­jos man pa­tin­ka, čia dir­ba kom­pe­ten­tin­gi dėsty­to­jai, dau­ ge­lis dir­ba su sa­vo sri­ti­mi su­si­ jusį darbą, todėl gau­na­me daug pa­ta­rimų iš jų as­me­ninės pa­tir­ ties. La­bai pa­tin­ka, kad stu­di­ juo­jant ko­le­gi­jo­je pra­kti­kos yra kur kas dau­giau, nei stu­di­juo­ jant uni­ver­si­te­te. Mūsų fa­kul­te­ tas ne­di­de­lis, todėl dėsty­to­jai pa­žįsta dau­gumą stu­dentų, se­ mest­ro vi­du­ry­je jau va­di­na var­ dais. Va­sa­rio pa­bai­go­je ma­no moks­lai jau baig­sis, gau­na­me la­bai daug dar­bo pa­si­ūlymų iš dėsty­tojų dar­bo­vie­čių, o tai la­bai ge­rai, ypač tiems, ku­rie dar nie­ kur ne­dir­ba.

Atsivėrė daug saviraiškos galimybių

Vir­gi­ni­ja Var­ka­lytė Kau­no ko­le­gi­ja, pre­ky­bos va­dy­ba, II kur­sas

N

e­si­tikė­jau, kad aukš­to­jo­je mo­kyk­ lo­je stu­den­tas ga­ li jaus­tis svar­bus, ga­lin­tis ką nors kur­ti, or­ga­ni­ zuo­ti ir būti įver­tin­tas. Ma­no

Geram specialistui darbo bus visada

užsienietis patenkintas studijų sistema

Asi­fas Ah­ma­das (Pa­kis­ta­nas) Kau­no ko­le­gi­ja, tu­riz­mo ir vieš­bu­čių va­dy­ba, II kur­sas

N

uo pat pra­džių at­ va­žiavęs stu­di­juo­ ti jau­čiau­si la­bai ge­ rai, nes Kau­no ko­le­ gi­ja tu­ri stu­dentų men­to­rių ko­ 32

mandą – jie la­bai pa­de­da. Jei stu­den­tams iš už­sie­nio ky­la pro­blemų dėl stu­dijų, trans­por­to kor­te­lių ar kitų da­lykų, men­to­riai mie­lai ati­de­da sa­vo dar­bus ir su­tei­kia in­for­ma­ci­jos. Ma­lo­nu ži­ no­ti, kad yra kuo pa­si­tikė­ti. Man pa­tin­ka ko­le­gi­jos stu­dijų sis­te­ ma, au­di­to­ri­jos, tik­rai su­da­ry­tos sąly­gos mo­ky­tis. Pa­ly­gin­ti su vi­ du­ri­ne, aiš­ku, aukš­to­jo­je mo­ kyk­lo­je jau­čiuo­si daug lais­ves­ nis reikš­da­mas min­tis. Sma­gu gy­ven­ti bend­ra­bu­ty­je, ypač kai ja­me gy­ve­na stu­dentų iš įvai­rių ša­lių. Bend­rau­da­mas su­si­pažįs­ ti su nau­ja kultū­ra, tra­di­ci­jo­mis, kal­ba. Trūku­mas tas, kad kiek­ vie­nas pa­siilgs­ta­me sa­vo šei­ mos, o ji – la­bai to­li...

at­ve­ju at­si­darė daug durų, sa­ vi­raiš­kos ga­li­my­bių, ku­rių ne­ turė­jau vi­du­rinė­je mo­kyk­lo­ je. Atė­ju­si stu­di­juo­ti at­ra­dau sa­ve ir tai, ką iš tikrųjų su­ge­ bu, mo­ku da­ry­ti. Ko­kybę kiek­ vie­nas su­vo­kia la­bai skir­tin­ gai, tad lik­siu prie to, kad jei stu­den­tui ge­ra ir ma­lo­nu būti aukš­to­jo­je mo­kyk­lo­je, pa­skai­ to­se – vis­kas klos­ty­sis pui­kiai.

Aiš­ku, ge­riems re­zul­ta­tams rei­kia, kad dėsty­to­jas būtų su­ pra­tin­gas, o stu­den­tas trokštų ži­nių. Abi­tu­rien­tams pa­linkė­ čiau siek­ti sa­vo sva­jonės, kad galėtų ją įgy­ven­din­ti, pra­ dėti ruoš­tis kaip ga­li­ma anks­ čiau. Tiems, ku­rie neap­sisp­ rendę, siū­ly­čiau tie­siog im­ti ir ri­zi­kuo­ti.

Da­lia Šikš­nytė Vil­niaus tech­no­lo­gijų ir di­zai­no ko­le­gi­ja, gra­fi­nis di­zai­nas, III kur­sas

I

l­gai ne­galė­jau ap­si­spręsti, ku­rią stu­dijų sritį pa­si­rink­ti.

Traukė menų ir so­cia­li­nių mokslų sri­tys. Ga­liau­siai nu­spren­du­si, kad no­riu stu­di­ juo­ti me­nus, pa­si­rin­kau gra­finį di­zainą.

Rinkdamasi spe­cia­lybę dau­ giau­sia svars­čiau, ar atei­ty­

je tik­rai norė­siu tuo už­siim­ti.

Ma­žiau­siai dėme­sio krei­piau, ar tai po­pu­lia­ru. Dau­ge­lis at­ si­žvel­gia ir į tai, ar spe­cia­lybė pa­klau­si, ar atei­ty­je bus leng­va ras­ti darbą. Bet, ma­no nuo­mo­ ne, jei žmo­gus yra ge­ras sa­vo sri­ties spe­cia­lis­tas, dar­bo nie­ ka­da ne­pritrūks. Šią ko­le­giją pa­si­rin­kau dėl ga­ na aukš­to rei­tin­go tarp Lie­tu­ vos ko­le­gijų. Girdė­jau gerų at­ si­lie­pimų iš pa­žįstamų. Mo­kyk­ lo­je dailės eg­za­mi­nui pa­si­rin­ kau su­kur­ti gra­finę iliust­ra­ciją.

Ga­vau gerą įver­ti­nimą. Tai­gi rink­da­ma­si spe­cia­lybę pa­klau­ siau sa­vo dailės mo­ky­to­jos pa­ta­ri­mo sto­ti į gra­fiką.

Stu­dijų ko­kybę ver­ti­nu ge­rai.

Dau­ge­lio dėsty­tojų pa­skai­tos įdo­mios. Stu­den­tai įtrau­kia­ mi į dis­ku­si­jas, ska­ti­na­mi dirb­ ti tiek ko­man­do­se, tiek ir in­di­ vi­dua­liai, mokė­ti pri­sta­ty­ti sa­ vo kūrybą.

Kau­no ko­le­gi­jo­je – šiuo­lai­kiš­kos ir pra­ktiš­kos stu­di­jos

„Ge­riau­siai po­ky­čius val­ do tas, kas juos su­ku­ria“, – spar­nuo­tą fra­zę kaž­ka­da pa­sa­kė va­dy­bos gu­ru ti­tu­ luo­ja­mas Pe­te­ris Druc­ke­ris ir pa­brė­žė, kad bū­ti­na ak­ ty­viai veik­ti, o ne pa­sy­viai lauk­ti bū­si­mų įvy­kių.

Ini­cia­ty­vų at­si­nau­jin­ti ima­si ir Kau­no ko­le­gi­ja, ku­rios mo­ to – šiuo­lai­kiš­kos ir pra­ktiš­ kos stu­di­jos. Nors aukš­to­jo­ je mo­kyk­lo­je at­lik­tas ty­ri­mas pa­ro­dė – 75 pro­c. stu­den­tų ma­no, kad stu­di­jos ko­le­gi­ jo­je ati­tin­ka ar vir­ši­ja jų lū­ kes­čius, vis dėl­to ži­niask­lai­ dos rei­tin­guo­se ly­de­riau­jan­ti aukš­to­ji mo­kyk­la drą­siai žen­ gia po­ky­čių ke­liu.

At­nau­ji­no stu­di­jų ap­lin­ką

Ap­si­lan­kius Kau­no ko­le­gi­jos pa­da­li­niuo­se, aki­vaiz­džiau­ si po­ky­čiai pa­si­ro­do vos pra­ vė­rus du­ris – į akis kren­ta at­ nau­jin­ta stu­di­jų ap­lin­ka. 2013 m. ko­le­gi­ja sto­jan­čiuo­sius pa­ si­tin­ka re­no­va­vu­si ar nau­jai įkū­ru­si per 20 stu­di­joms skir­ tų erd­vių – la­bo­ra­to­ri­jų, au­di­

to­ri­jų, stu­di­jų, dirb­tu­vių; per ke­le­tą me­tų mo­der­ni­zuo­ti še­ ši aka­de­mi­niai pa­sta­tai.

Ko­le­gi­jo­je ak­ty­viai įgy­ven­di­ na­ma aka­de­mi­nio mies­te­lio vi­ zi­ja – me­tų pa­bai­go­je ke­ti­na­ma baig­ti sta­ty­ti stu­di­jų cent­rą su in­teg­ruo­ta bib­lio­te­ka. Nau­jas mo­der­nus sta­ti­nys jungs Kau­ ne, Pra­mo­nės pro­spek­te, jau įsi­kū­ru­sius ko­le­gi­jos pa­sta­tus.

Anot pro­jek­to ini­cia­to­rių, stu­ den­tai ir dės­ty­to­jai ga­lės nau­ do­tis ge­riau­sio­mis bib­lio­te­kos ir IT inf­rast­ruk­tū­ros pa­slau­go­ mis tarp Lie­tu­vos ko­le­gi­jų.

Nuo 2009 m. Kau­no ko­le­ gi­jos stu­di­jų ko­ky­bei to­bu­lin­ ti ir stu­di­jų ap­lin­kai – aka­de­mi­ niams pa­sta­tams, bend­ra­bu­ čiams – re­no­vuo­ti ar nau­jai sta­ ty­ti in­ves­tuo­ta per 30 mln. li­tų.

Anot ko­le­gi­jos di­rek­to­riaus dr.

Min­dau­go Mi­siū­no, to­kio mas­ to in­ves­ti­ci­jų ko­le­gi­jo­je ne­bu­vo nuo pat įkū­ri­mo pra­džios.

Stu­di­jo­se – nau­ji vė­jai

Kau­no ko­le­gi­jos dės­ty­to­ jai, at­si­žvelg­da­mi į be­si­kei­ čian­čius stu­den­tų mo­ky­mo­si įpro­čius ir tech­no­lo­gi­nius pa­ sie­ki­mus, pa­skai­to­se nau­do­ ja in­te­rak­ty­vius ži­nių per­tei­ ki­mo me­to­dus. Prik­lau­so­mai nuo stu­di­jų pro­gra­mos, pa­ skai­tų me­džia­ga pa­tei­kia­ma elekt­ro­ni­nė­je erd­vė­je, or­ga­ ni­zuo­ja­mos ko­man­di­nės už­ duo­tys, rea­lių ir vai­dy­bi­nių si­ tua­ci­jų ana­li­zė, sa­va­ran­kiš­ki ty­ri­mai, kū­ry­bi­nės dirb­tu­vės, pra­ktiš­kai pri­tai­ko­mų pro­jek­ tų kū­ri­mas ir įgy­ven­di­ni­mas.

Stu­di­juo­ti vie­ną se­mest­rą už­ sie­nio aukš­to­sio­se mo­kyk­lo­se

ar at­lik­ti pra­kti­ką tarp­tau­ti­nė­ se įmo­nė­se kas­met iš­vyks­ta per 300 stu­den­tų, t. y. dau­giau­sia iš vi­sų Lie­tu­vos vals­ty­bi­nių ko­ le­gi­jų. Kau­no ko­le­gi­ja bend­ra­ dar­biau­ja dau­giau kaip su 150 už­sie­nio aukš­tų­jų mo­kyk­lų iš 33 pa­sau­lio ša­lių: tarp ko­le­gi­jos stu­den­tų po­pu­lia­riau­sios da­li­ nės stu­di­jos Suo­mi­jo­je, Da­ni­jo­ je, Por­tu­ga­li­jo­je, Pran­cū­zi­jo­je ir ki­to­se ša­ly­se. „Ko­le­gi­jo­je ga­li­my­bės no­ rin­tie­siems iš­va­žiuo­ti į už­sie­ nį – pui­kios, te­rei­kia ne­bi­jo­ti ir va­žiuo­ti. Pats se­mest­rą pra­ lei­dau Vo­kie­ti­jo­je, įgijau be ga­lo daug nau­din­gos pa­tir­ties – la­bai džiau­giuo­si iš­va­žia­vęs!

Jau be­si­mo­kant te­ko pa­dir­bė­ ti ir pa­gal spe­cia­ly­bę, tad per­ spek­ty­vų sa­vo sri­ty­je ma­tau“, – tei­gia Lei­dy­bos ir spau­dos tech­no­lo­gi­jų ab­sol­ven­tas Dai­ nius Me­reš­ke­vi­čius.

Kau­no ko­le­gi­jo­je vi­du­ti­niš­ kai nuo 30 iki 50 pro­c. vi­so stu­ di­jų pro­gra­mos lai­ko yra ski­ ria­ma pra­kti­niams stu­den­tų įgū­džiams for­muo­ti. Prak­ti­nis mo­ky­mas, ku­riam ko­le­gi­ja tei­ kia prio­ri­te­tą, or­ga­ni­zuo­ja­mas su­tel­kus vi­sų suin­te­re­suo­tų­ jų ša­lių – dės­ty­to­jų, stu­den­tų, darb­da­vių iš už­sie­nio bei Lie­tu­ vos or­ga­ni­za­ci­jų – pa­jė­gas.

Nau­jos stu­di­jų pro­gra­mos

Šiais me­tais ko­le­gi­jo­je ke­ti­na­ ma rea­li­zuo­ti nau­jas stu­di­jų pro­gra­mas, ku­rių po­rei­kį pa­ dik­ta­vo si­tua­ci­ja dar­bo rin­ko­je.

Sto­jan­tie­ji, be jau esan­čių stu­ di­jų pro­gra­mų, tu­rės ga­li­my­bę rink­tis iš dar ke­tu­rių – Ra­dio­

lo­gi­jos, In­fot­ro­ni­kos, Kul­tū­ri­ nės veik­los or­ga­ni­za­vi­mo, Ang­ lų kal­bos ry­šiams su vi­suo­me­ ne. Praė­ju­sį ru­de­nį pir­muo­sius moks­lo me­tus pra­dė­jo ne­se­niai pra­dė­tų vyk­dy­ti pro­gra­mų – Fo­tog­ra­fi­jos, Įvaiz­džio di­zai­no, Spor­to va­dy­bos – stu­den­tai.

Darb­da­viai da­ly­vau­ja ne tik ren­giant nau­jas, ko­re­guo­jant esa­mas stu­di­jų pro­gra­mas, bet ir ver­ti­na stu­den­tų pa­reng­tus bai­gia­muo­sius dar­bus, sa­vo pa­ tir­tį jiems at­sklei­džia pa­skai­ to­se, se­mi­na­ruo­se, kon­fe­ren­ ci­jo­se, va­do­vau­ja stu­den­tams per pra­kti­ką. „Mū­sų įstai­go­je dau­gu­ma dar­buo­to­jų yra Kau­ no ko­le­gi­jos ab­sol­ven­tai. Ma­ tau, kaip jie dir­ba, to­dėl jų kom­ pe­ten­ci­jas ver­ti­nu tei­gia­mai“, – pa­ste­bi Res­pub­li­ki­nės Kau­no li­go­ni­nės ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­ rius Sta­sys Gend­vi­lis.

Pir­mai­siais me­tais pa­gal įgy­ tą spe­cia­ly­bę vi­du­ti­niš­kai įsi­ dar­bi­na nuo 56 iki 100 pro­c. lai­dos ab­sol­ven­tų. Pas­te­bi­ma kryp­tin­ga ten­den­ci­ja – da­liai Kau­no ko­le­gi­jos stu­den­tų dar­ bai pa­siū­lo­mi to­se pa­čio­se įmo­ nė­se, ku­rio­se at­li­ko prakti­ką.

Dėl teo­ri­nių ži­nių ir prakti­nių įgū­džių de­ri­ni­mo stu­di­juo­jant, moks­lą bai­gę ir į dar­bo rin­ką įsi­lie­ję ab­sol­ven­tai grei­čiau su­ sio­rien­tuo­ja nau­jo­je ap­lin­ko­je, ži­no­da­mi, kaip ga­li­ma pri­tai­ky­ ti dar stu­di­juo­jant įgy­tą pa­tir­tį.

Pra­mo­nės pr. 20, Kau­nas Tel. (8 37) 35 22 18 E. p. priėmimas@kauko.lt www.kau­no­ko­le­gi­ja.lt 33

kolegijos džiaugiasi pasirinkimu

Ie­va Bu­dzei­kaitė Vil­niaus di­zai­no ko­le­gi­ja, tai­ko­mo­ji fo­tog­ra­fi­ja, III kur­sas

Ž

i­no­jau, ką no­riu stu­di­ juo­ti, ta­čiau Lie­tu­vo­je fo­tog­ra­fiją stu­di­juo­ti ga­ li­ma tik ke­tu­rio­se vie­to­ se ir vi­sur stu­dijų pro­gra­ma bei ko­kybė ski­ria­si. Ap­sisp­ren­dimą lėmė tiek kai­na, tiek re­ko­men­da­ ci­jos ir at­si­lie­pi­mai. Apie Vil­niaus di­zai­no ko­le­giją ta­da dar ne­ži­ no­jau. Ir da­bar, kai ki­tiems at­sa­ kau, kur mo­kau­si, vi­si ma­no, kad kal­bu apie Vil­niaus tech­no­lo­gijų ir di­zai­no ko­le­giją, esan­čią An­ta­ kal­ny, nors šios dvi įstai­gos pa­ na­šios tik sa­vo pa­va­di­ni­mu.

Fo­tog­ra­fi­ja su­si­domė­jau, kai tė­ tis į na­mus par­nešė pirmąjį fo­ toa­pa­ratą, ta­da man bu­vo gal ke­tu­rio­li­ka. Taip lai­kui bėgant su­pra­tau, kad norė­čiau į fo­tog­ ra­fiją gi­lin­tis la­biau, ją stu­di­juo­ti.

Apie Vil­niaus di­zai­no ko­le­giją man pa­pa­sa­ko­jo vie­nas pa­žįsta­mas, ku­ris tuo me­tu jau bu­vo šios ko­ le­gi­jos pir­ma­kur­sis. Kad taip kas

Pas mus – geresni specialistai

nors girtų mo­ky­mo­si įstaigą Lie­tu­ vo­je, dar girdė­ju­si ne­bu­vau, vi­si vi­ sa­da bam­ba, yra ne­pa­ten­kin­ti, sa­ ko, ne­ži­no, už ką pi­ni­gus mo­ka.

Ku­ria fo­tog­ra­fi­jos kryp­ti­mi judė­ siu, dar ne­ži­no­jau, todėl tai­ko­ mo­sios fo­tog­ra­fi­jos stu­di­jos bu­ vo pui­kus pa­si­rin­ki­mas, su­tei­ kian­tis la­bai daug ga­li­my­bių. Jas iš­nau­do­jus, su­ži­no­ti, kas tau įdo­ mu ir kas ne, – daug pa­pras­čiau.

Sa­vo stu­di­jo­mis esu la­bai pa­ten­ kin­ta. Jau pir­mais moks­lo metų mėne­siais jau­čiau­si la­bai pa­to­ bulė­ju­si, daug iš­mo­ku­si. Kaip ir vi­ sur – pa­si­tai­ko vis­ko. Ta­čiau mūsų ko­le­gi­ja spar­čiai au­ga ir da­ro vis­ ką, kad stu­den­tai būtų pa­ten­kin­ ti. Ras­ti dėsty­tojų, pui­kiai iš­ma­nan­ čių sa­vo da­lyką, la­bai sun­ku, tad ir tai sten­giamės su­pras­ti. Stu­den­tai ir dėsty­to­jai čia kaip ko­le­gos. Stu­ di­juo­da­ma iš­band­žiau daug kryp­ čių: ma­dos fo­tog­ra­fiją, po­rtre­ta­ vimą, rek­la­mos fo­tog­ra­fiją, ves­tu­ vinį re­por­tažą, re­por­ta­žinę fo­tog­ ra­fiją (prie jos ir li­kau) ir daug kitų.

Da­bar ir pa­ti svars­tan­tiems, kur sto­ti, re­ko­men­duo­ju mūsų ko­ le­giją. Nuo­šird­žiai did­žiuo­juo­ si būda­ma šios ko­le­gi­jos stu­ dentė. Esu tik­ra, kad tą pa­tį pa­ sa­kytų ir ma­no ko­le­gos. Gau­na­ me tiek, kiek pa­sii­ma­me pa­tys, o ga­li­my­bių čia tik­rai la­bai daug.

Dėsty­to­jai vi­sa­da linkę pa­dėti ir bend­ra­dar­biau­ti, todėl vis­kas pri­klau­so nuo to, kiek no­ri­me pa­tys. Dirb­ti rei­kia daug, ta­čiau re­zul­ta­tas vi­sa­da džiu­gi­na.

Taut­vi­las Kak­tys Kau­no ko­le­gi­ja, dantų tech­no­lo­gi­jos ab­sol­ven­tas

S

tu­di­juo­da­mas bu­ vau iš­vykęs į Jung­ ti­nes Vals­ti­jas, at­li­ kau pra­ktiką lie­tu­vio

Žinių nebus per daug

K

Vik­to­ri­ja Sar­pa­lytė Kau­no ko­le­gi­ja, so­cia­li­nis dar­bas, III kur­sas

45

M

21 5

1 1

34

– Socialinių mokslų – Technologijos mokslų – Biomedicinos mokslų

%

– Meno – Fizinių mokslų – Humanitarinių mokslų LAMA BPO inf.

o­le­gi­ja man su­teikė ga­li­mybę gau­ti ži­nių, ku­rias in­ten­sy­viai ir su ma­lo­nu­mu imu. Taip pat ši ins­ti­tu­ci­ja man davė pa­ tir­ties to­se veik­lo­se, apie ku­rias nie­ka­da ne­sva­jo­jau. Su­si­pa­ži­ nau su žmonė­mis, iš ku­rių iš­mo­ kau daug naujų da­lykų, ir tai iš nau­jo dėlio­jo ma­no, kaip suau­ gu­sio as­mens, pa­saulė­žiūrą.

Ko­le­gi­ja vis dar su­tei­kia ga­li­ my­bių rink­tis: ko­kia as­me­nybė ir spe­cia­listė būsiu atei­ty­je, kai tap­siu ab­sol­ven­te.

DĖstytojais nenusivylė

2012 m. stojančiųjų į kolegijas studijų sričių populiarumas (proc.)

27

la­bo­ra­to­ri­jo­je ne­to­li Či­ka­gos.

Ga­li pa­si­ro­dy­ti keis­ta, ta­čiau būda­mas ten su­pra­tau ir įsi­ ti­ki­nau, kad dantų tech­nikų meist­riš­ku­mas Lie­tu­vo­je yra ge­ro­kai aukš­tes­nis. Su­si­darė įspūdis, kad te­nykš­čius žmo­nes val­do pi­ni­gai, todėl, ro­dos, ne­svar­bi nei darbų ko­kybė, nei pa­cien­tas, svar­biau­sia – kie­kis.

Lie­tu­vo­je bent jau ma­no su­ tik­ti dantų tech­ni­kai sie­kia aukš­to meist­riš­ku­mo, ži­nių ir no­ri, kad pa­cien­tas būtų pa­ten­kin­tas.

Rai­mun­das Ver­kis Kau­no ko­le­gi­ja, vers­lo va­dy­ba, I kur­sas

a­no pa­si­rin­ki­mui, ką ir kur mo­ky­siuo­ si, tėvų nuo­monė di­delės įta­kos ne­ darė. Bu­vau su­manęs, kur stu­di­ juo­ti, ta­čiau ne­pa­vy­ko. Ta­da nu­ sprend­žiau iš vi­so nie­kur ne­si­ mo­ky­ti ir me­tus pra­lei­dau. Pert­ rau­ka davė la­bai daug nau­dos – pa­dirbėjęs pui­kiai su­pra­tau, ko iš tikrųjų no­riu ir ką ga­li duo­ti moks­las. Šiuo me­tu Kau­no ko­le­ gi­jo­je stu­di­juo­ju vers­lo va­dybą – ne­blo­gas va­rian­tas. Ko­ky­be ne­ si­skund­žiu, la­biau­siai man pa­tin­ ka dėsty­to­jai, jie čia tik­rai fai­ni.

T'的sas prasideda!

Erdviose biuro patalpose šiuo metu dirba 54 kvalifikuoti specialistai.

Mindaugo Armonavičiaus nuotr.

At­rask sva­jo­nių dar­bą „Callc­re­dit“ cent­re

„Callc­re­dit In­for­ma­tion Group“ yra kre­ di­to ri­zi­kos ver­ti­ni­mo, rin­ko­da­ros pa­ slau­gų, var­to­to­jų in­for­ma­ci­jos, in­te­rak­ ty­vių spren­di­mų ir kon­sul­ta­ci­nės ana­li­ ti­kos eks­per­tų tarp­tau­ti­nė įmo­nė.

S

iek­da­ma neat­si­lik­ ti nuo plėt­ros ir au­gi­ mo stra­te­gi­jos, 2011 m. „Callc­re­dit In­for­ma­ tion Group“ priė­mė spren­di­ mą įsteig­ti biu­rą Kau­ne, to­ dėl „Žal­gi­rio“ are­no­je įmo­nė ati­da­rė in­for­ma­ci­nių tech­ no­lo­gi­jų cent­rą UAB „Callc­ re­dit Ope­ra­tions“. Iki 2014 m. įmo­nė pla­nuo­ja įdar­bin­ti dau­giau nei 200 spe­cia­lis­tų.

Kau­ne įkur­tas biu­ras at­lie­ka svar­bų vaid­me­nį už­tik­ri­nant tin­ka­mą „Callc­re­dit“ inf­rast­ ruk­tū­rą tam, kad vi­sa gru­pė nuo­lat aug­tų. Lie­tu­vo­je įkur­ tas fi­lia­las ap­rū­pi­na IT plė­to­ji­ mo re­sur­sais, tei­kia pa­slau­gas, pa­dė­sian­čias vers­lui priim­ti in­for­ma­ci­ja pa­grįs­tus spren­di­ mus, taip už­tik­ri­nant duo­me­ nų tiks­lu­mą ir ak­tua­lu­mą.

38

Ver­ta ri­zi­kuo­ti

Kau­ne įkur­ta­me „Callc­re­ dit Ope­ra­tions“ biu­re šian­ dien dir­ba 54 as­me­nys. Dau­ gu­ma dar­buo­to­jų yra kau­nie­ čiai, kurių amžiaus vidurkis – apie trisdešimt metų. Pus­ šim­čiui dar­buo­to­jų va­do­vau­ jan­tis Dai­nius Ak­si­na­vi­čius džiau­gia­si, kad kiek­vie­ną die­ ną dar­be jį su­pa jau­ni ir ta­ len­tin­gi žmo­nės.

Va­do­vas įsi­ti­ki­nęs, kad Kau­nas įmo­nei tik­rai dar tu­ ri ką pa­siū­ly­ti: mies­te vei­kia ne vie­nas uni­ver­si­te­tas, ku­ riuo­se mo­ko­si tūks­tan­čiai stu­den­tų. Aukš­tų­jų mo­kyk­ lų ab­sol­ven­tai daž­nai dar­bą ran­da sos­ti­nė­je. „Callc­re­dit“ no­rė­tų kva­li­fi­kuo­tiems spe­ cia­lis­tams pa­siū­ly­ti dar­bą ir Kau­ne.

„Mes no­ri­me pa­ska­tin­ti jau­nus žmo­nes ne­bi­jo­ti rink­ tis ki­to­kių spe­cia­ly­bių, nes da­bar dau­gu­ma ren­ka­si va­ dy­bos moks­lus, tei­sės stu­di­ jas. In­ži­ne­ri­niai moks­lai taip pat yra įdo­mūs ir šio­mis die­ no­mis la­bai per­spek­ty­vūs dar­bo rin­ko­je“, – pa­sa­ko­jo D.Ak­si­na­vi­čius.

Apie 80 pro­c. dar­buo­to­jų šio­je įmo­nė­je tu­ri in­ži­ne­ri­nį iš­si­la­vi­ni­mą. „Mes no­ri­me įro­dy­ti jau­ nam žmo­gui, kad IT yra mū­ sų vi­sų atei­tis, ku­ri kurs pri­ dė­ti­nę ver­tę Lie­tu­vai“, – tei­ gė tarp­tau­ti­nei įmo­nei va­do­ vau­jan­tis D. Ak­si­na­vi­čius. „Callc­re­dit“ va­do­vy­bė įsi­ ti­ki­nusi, kad Kau­ne vei­kian­ tis in­for­ma­ci­nių tech­no­lo­gi­jų cent­ras aukš­tų­jų mo­kyk­lų ab­ sol­ven­tams ga­lė­tų bū­ti pir­mas laip­te­lis į dar­bo rin­ką, ku­rio­je jie ga­lė­tų sa­ve at­ras­ti, to­bu­lė­ti, siek­ti kar­je­ros aukš­tu­mų.

kė su­for­muo­ti stip­rią ko­man­ dą iš kva­li­fi­kuo­tų ir pa­tir­ties tu­rin­čių spe­cia­lis­tų, tačiau šiuo metu ieškoma ir mažiau patyrusių. „No­ri­me su­teik­ti ga­li­my­ bę jau­niems žmo­nėms, ką tik bai­gu­siems moks­lus, siek­ ti kar­je­ros mū­sų įmo­nė­je“, – sa­kė va­do­vas. „Mums svar­bu, kad žmo­ gus tu­rė­tų tin­ka­mą po­žiū­rį į dar­bą ir, ži­no­ma, no­rą to­bu­lė­ ti. Mes ne­rei­ka­lau­ja­me tu­rė­ti aukštą kom­pe­ten­ci­ją“, – sa­vo tiks­lus var­di­jo D.Ak­si­na­vi­čius.

Jis įsi­ti­ki­nęs, kad bū­si­mi „Callc­re­dit“ dar­buo­to­jai pri­ va­lo bū­ti al­ka­ni ži­nių ir to­bu­ lė­ji­mo. „Iš to­kio žmo­gaus la­ bai leng­va išug­dy­ti ge­rą spe­ cia­lis­tą“, – sa­kė vadovas. „Są­ži­nin­gu­mas ir at­vi­ru­ mas – dvi pa­grin­di­nės sa­vy­ bės, ku­rių mes rei­ka­lau­ja­ me iš sa­vo dar­buo­to­jų“, – at­ sklei­dė D.Ak­si­na­vi­čius.

Pa­tir­tis – ne svar­biau­sias da­ly­kas

Ru­de­nį lau­kia pir­mų­jų pra­kti­kan­tų

Per­nai, kai bend­ro­vė Kau­ne tik ati­da­rė biu­rą, va­do­vai sie­

Įmo­nė „Callc­re­dit“, kaip ir dau­ge­lis vers­lo su­bjek­tų,

darbdaviai ke­ti­na pa­si­nau­do­ti už­sie­ nio kom­pa­ni­jų dau­gia­me­ te pa­tir­ti­mi ir į sa­vo bend­ro­ vę priim­ti stu­den­tus pra­kti­ kan­tus. „Mes bend­ra­dar­biau­ja­me su Kau­no tech­no­lo­gi­jos uni­ ver­si­te­tu, ISM. Priė­mę pra­ kti­kan­tus at­ver­si­me sau ga­li­ my­bes su­si­ras­ti nau­jų ta­len­ tin­gų dar­buo­to­jų“, – pa­sa­ko­ jo D.Ak­si­na­vi­čius.

Vadovas už­si­mi­nė, kad pra­ kti­kan­tų priė­mi­mo sis­te­ma įmo­nė­je bus skir­ta ne vien pa­si­rek­la­muo­ti, sie­kia­ma pa­ dė­ti jau­nam žmo­gui, o įmo­ nei su­ras­ti nau­jų dar­buo­to­jų. „Prak­ti­kos sis­te­ma tu­ri at­ neš­ti nau­dos abiem pu­sėms, o ypač stu­den­tui, to­dėl rei­ kia lai­ko tin­ka­mai pa­si­ruoš­ ti“, – sa­vo pla­nus at­sklei­dė „Callcre­dit“ va­do­vas. „Ru­de­nį tik­rai jau bū­si­ me pa­si­ruo­šę ir kvie­si­me stu­ den­tus at­lik­ti pra­kti­ką pas mus“, – pa­tvir­ti­no D.Ak­si­na­ vi­čius.

Ko­kį dar­bą siū­lo „Callc­re­dit“?

„Callc­re­dit“ tik­rai tu­ri ką pa­ siū­ly­ti dar­bo ieš­kan­tie­siems.

Vi­sų pir­ma, kiek­vie­nai įmo­ nei yra rei­ka­lin­gi klien­tų ap­ tar­na­vi­mo spe­cia­lis­tai. „Mums, kaip ir dau­ge­liui Lie­tu­vos įmo­nių, rei­ka­lin­gi pro­gra­muo­to­jai“, – pa­sa­ko­jo biu­ro vadovas.

Duo­me­nų ba­zių spe­cia­lis­ tai, pro­gra­mi­nės įran­gos tes­ tuo­to­jai, ku­rie už­tik­ri­na pro­ duktų ko­ky­bę, duo­me­nų ana­ li­ti­kai, inf­rast­ruk­tū­ros sis­ te­mų prie­žiū­ros spe­cia­lis­tai, kom­piu­te­ri­nių ser­ve­rių ži­no­ vai – tai tik ma­ža da­lis dar­bo pa­rei­gy­bių. „Tu­ri­me ga­li­my­bę sa­vo dar­buo­to­jams pa­siū­ly­ti įvai­ riau­sių sta­žuočių, mo­ky­mų, se­mi­na­rų, nes esa­me suin­ te­re­suo­ti, kad jie aug­tų sa­ vo sri­ty­je, to­bu­lė­tų“, – sa­kė D.Ak­si­na­vi­čius.

„Callcredit“ darbuotojų istorijos ir jų patarimai

Ra­sa

Ko­ky­bės už­tik­ri­ni­mo tes­ta­vi­mo ana­li­ti­kė

D

irb­ti tarp­tau­ti­nė­je ko­man­do­je ir kom­ pa­ni­jo­je – be ga­lo įdo­mus iš­šū­kis. Mes tu­ri­me iš­mok­ti su­pras­ti vie­ni ki­ tus, tu­ri­me pri­si­tai­ky­ti prie lai­ ko skir­tu­mų, iš­mok­ti dirb­ti su geog­ra­fiš­kai nu­to­lu­siais ko­ man­dos na­riais. Ki­ta ver­tus, tu­ ri­me ga­li­my­bę pe­rim­ti ge­riau­ sią pa­tir­tį iš bri­tų, pa­ma­ty­ti vi­ sai ki­to­kius pro­jek­tus, tobulinti ang­lų kal­bos ži­nias.

Dar­be man la­biau­siai pa­tin­ka jo įvai­ria­pu­siš­ku­mas: vie­ną die­ną aš tes­tuo­ju, ki­tą – ana­li­zuo­ju rei­ka­ la­vi­mus ir ban­dau aiš­kin­tis, kaip jie ga­li pa­veik­ti jau eg­zis­tuo­jan­tį spren­di­mą, tre­čią – kar­tu su pro­ gra­muo­to­jais da­ly­vau­ju dis­ku­si­jo­ je dėl ko­kio nors su­dė­tin­ges­nio spren­di­mo, ket­vir­tą – ana­li­zuo­ ju klien­to už­re­gist­ruo­tą in­ci­den­tą.

Dir­bant to­kį dar­bą ne­bū­na nuo­ bo­du, nes be­veik nė­ra ru­ti­nos.

Ra­sos pa­ta­ri­mas bū­si­mam stu­den­tui, ku­ris mąs­to apie kar­je­rą IT sri­ty­je: „Abe­jo­jan­tie­ siems pa­tar­čiau pri­si­min­ti, kad IT – tai ne tik pro­gra­ma­vi­mas.

Jei no­ri­si dirb­ti IT, bet gal­būt vi­ sai nė­ra no­ro pro­gra­muo­ti – ne bė­da. Juk vi­suo­met ga­li­ma rink­tis kom­piu­te­ri­nių tink­lų ad­ mi­nist­ra­vi­mą, va­do­va­vi­mą pro­ jek­tams, ana­li­ti­nį dar­bą, sis­te­ mų pro­jek­ta­vi­mą, tes­ta­vi­mą ir t. t. Čia daug veik­los ir tik­rai ga­li­ ma pa­si­rink­ti tai, kas ar­čiau šir­ dies. IT – tai nuo­la­ti­nis dar­bas su nau­jo­vė­mis, nuo­la­ti­niai iš­šū­ kiai ir kaip vie­nas ko­le­ga sa­kė, „kos­mi­nių lai­vų sta­ty­mas“. Ar ga­li bū­ti kas nors įdo­miau?“

Vai­da Klien­tų ap­tar­na­vi­mo asis­ten­tė, šiuo me­tu at­lie­ka pra­kti­ką IT sky­riu­je

D

ar­bą „Callc­re­dit“ pra­dė­jau ne kaip IT spe­cia­lis­tė, o kaip klien­tų ap­tar­ na­vi­mo asis­ten­tė, nes daug dar­bo pa­tir­ties IT sri­ty­je kol kas ne­tu­riu. „Callc­re­dit“ yra lanks­ti įmo­nė, at­si­žvel­gian­ti į dar­buo­to­jų lū­kes­čius ir pa­ gal ga­li­my­bes siū­lan­ti mo­ ky­mus no­rin­tie­siems to­bu­lė­ ti. Tai­gi da­bar mo­kau­si nau­ jų da­ly­kų IT sky­riu­je ir to­bu­li­ nu sa­vo ži­nias. Ti­kiuo­si, kad atei­ty­je ga­lė­siu vi­siš­kai įsi­ lie­ti į „Callc­re­dit“ IT sky­riaus dar­bą.

Dar­be la­biau­siai pa­tin­ka tai, kad iš ap­lin­kos ir va­do­ vų jau­čiu ska­ti­ni­mą to­bu­lė­ ti ir ge­rin­ti ži­nias sri­ty­je, ku­ri man pa­tin­ka. Man la­bai svar­ bu, kad dar­bas ir pa­stan­gos yra įver­ti­na­mi. Čia la­bai ge­ra at­mos­fe­ra, ne­trūks­ta mo­ty­ va­ci­jos dirb­ti, ma­lo­nūs bend­ ra­dar­biai ir di­džią­ją lai­ko da­lį ly­di ge­ra nuo­tai­ka.

Vai­dos pa­ta­ri­mas bū­si­mam stu­den­tui, ku­ris mas­to apie kar­je­rą IT sri­ty­je: „Jei­gu jau­ti, kad no­ri bū­ti IT spe­cia­lis­tas, ma­nau, pa­si­rin­kęs IT stu­di­jas, tik­rai ne­suk­ly­si. Bent jau šiuo me­tu dau­gu­ma ge­rų IT spe­ cia­lis­tų dir­ba ir yra lau­kia­mi dau­ge­ly­je už­sie­nio ir Lie­tu­vos įmo­nių bei gau­na ne­ma­žą at­ ly­gį, kas ap­skri­tai ge­ri­na gy­ ve­ni­mo ko­ky­bę. Tai­gi, jei­gu ryž­to ne­trūks­ta, pir­myn!“

Ai­das

Duo­me­nų ba­zių plėtojimo gru­pės va­do­vas

G

a­liu pa­sa­ky­ti, kad dar­bas di­de­lė­je bri­ tų kom­pa­ni­jo­je – vie­nas iš pa­čių ge­ riau­sių da­ly­kų, ku­riuos man yra te­kę pa­tir­ti per sa­vo kar­ je­rą. Mū­sų įmo­nė­je yra la­bai daug ta­len­tin­gų, en­tu­zias­tin­gų ir mo­ty­vuo­tų žmo­nių. Tarp­tau­ ti­nis bend­ra­dar­bia­vi­mas ir at­vi­ ras, nuo­šir­dus bend­ra­vi­mas yra kas­die­ny­bė. Šie fak­to­riai su­ da­ro šilt­na­mio są­ly­gas pro­fe­si­ niam ir as­me­ni­niam to­bu­lė­ji­mui, įga­li­na plės­ti aki­ra­tį, ska­ti­na iš­ ban­dy­ti nau­jo­ves ir ieš­ko­ti iš­šū­ kių, plės­ti sa­vo ga­li­my­bių ri­bas.

Dar­be man la­biau­siai pa­tin­ ka aukš­ta dar­bo kul­tū­ra – nė į vie­ną žmo­gų nė­ra žiū­ri­ma tik kaip į varž­te­lį, va­do­vų hie­rar­ chi­ja ne­ri­bo­ja nei sa­vi­raiš­kos, nei to­bu­lė­ji­mo: jei tu­ri ge­rų min­čių, jos bus iš­klau­sy­tos ir į jas bus at­si­žvel­gia­ma; jei tu­ ri po­ten­cia­lo ir no­ro aug­ti, tau bus su­teik­tas pa­lai­ky­mas ir ga­li­my­bės siek­ti sa­vo tiks­lų.

Ai­do pa­ta­ri­mas bū­si­mam stu­ den­tui, ku­ris mąs­to apie kar­je­ rą IT sri­ty­je: „Svar­biau­sia – pa­si­ rink­ti spe­cia­li­za­ci­ją IT sri­ty­je. Dar­ bo rin­ka yra žiau­ri ab­sol­ven­tams ir mė­to nau­jo­kus, kur pa­puo­la.

Iš es­mės tai yra na­tū­ra­lus reiš­ ki­nys, ku­riam įta­kos da­ro dar­bo rin­ka, ir rei­kia su­pras­ti, kad dau­ gu­mai ne­pa­vyks jo iš­veng­ti. IT – itin pla­ti sri­tis su dau­gy­be kryp­ čių ir ga­li­my­bių sa­ve rea­li­zuo­ti, to­dėl bū­ti­na ži­no­ti, ko no­ri, ir, net dir­bant ne pa­gal spe­cia­li­za­ci­ją, ne­pa­mirš­ti siek­ti sa­vo tikslo.“ 39

amatų mokyklos

Profesinės mokyklos Andrejus Žukovskis

Jie atlieka praktiką Vakarų Europoje, juos graibsto darbdaviai, tačiau jų baigti mokslai laikomi neprestižiniais.

Kodėl taip manoma ir kaip yra iš tikrųjų, teiravomės ir darbdavių, ir profesinių mokyklų vadovų.

Mokslas kaip gyvenimas

Bukiškių žemės ūkio mokyklos direktorius Sigitas Pakinkis įsitikinęs, kad be profesijos žmogus gyvenime daug nepasieks. Profesinis mokymas garantuoja tai, kas svarbiausia, – darbą ir norą dirbti. „Profesinis mokymas žmones pritraukia prie gyvenimo. Turinčiam profesiją žmogui lengviau rasti darbą. Tapai automechaniku, virėju – turėsi darbą, o baigus universitetą, ta-

Požiūris į profesinį mokslą vis dar labai nesveikas. Ir toliau visi veržiasi į aukštąsias mokyklas, ir toliau nori diplomo, vadovauti, bet niekas nenori dirbti.

pus vadybininku, dėl darbo gali būti problemų“, – dėstė S.Pakinkis. Anot pašnekovo, nemažai žmonių, baigusių universitetą, vėliau ateina į profesinę mokyklą, norėdami įgyti konkrečią specialybę. „Baigus universitetą sunku pereiti prie darbininko profesijos. Bet dalis žmonių tam pasiryžta ir paskui nesigaili – ateina ir turi ką veikti gyvenime. Bandome prisitaikyti prie darbo rinkos ir visuomet čia galima išmokti to, ko prireiks gyve-

Kad nepritrūktum darbo, nebūtina baigti aukštųjų mokslų, užtenka išmokti amato.

42

– norintiems darbo nime ir kas garantuos jums duonos kąsnį, – nereikės laimės ieškoti užsienyje“, – tikino pašnekovas.

Požiūris tampa „nesveikas“

Siuvimo įmonės „Rožė“ valdybos pirmininkė Nadežda Filipova įsitikinusi, kad profesinio mokymo prestižas nepelnytai menkinamas, nes norma tapo tai, kad kiekvienas baigęs vidurinę mokyklą turi stoti į universitetą ir gauti aukštojo mokslo diplomą. Pasak

N.Filipovos, tokia tvarka – pražūtinga. „Požiūris į profesinį mokslą vis dar labai nesveikas. Ir toliau visi veržiasi į aukštąsias mokyklas, ir toliau nori diplomo, vadovauti, bet niekas nenori dirbti, siūti. Aš suprantu, kad pagrindinė mūsų valstybės kryptis – aukštosios technologijos. Tačiau kiek žmonių galima įdarbinti šioje srityje?

10–15. Sutinku, kad jie sukuria didelę pridėtinę vertę, tačiau ką daryti dešimtims tūkstančių kitų?“ – retoriškai klausė įmonės valdybos pirmininkė.

Džiaugiasi gerais rodikliais

Bukiškių žemės ūkio mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Laimutė Baronienė tikino, kad visuomenės nenoras pripažinti profesinių mokyklų nuopelnus stebina. Anot pašnekovės, profesinės mokyklos nėra bedarbių ir menkas pajamas gaunančių darbininkų kalvės. „Mūsų mokiniai vyksta atlikti praktikos Lenkijoje, Vokietijoje, Italijoje, Ispanijoje. Susitariame, kad jie,

priklausomai nuo specialybės, galėtų padirbėti geriausiuose tų valstybių restoranuose, autoservisuose. Jie susipažįsta su nauja įranga, paskui gali savo patirtį pritaikyti Lietuvoje“, – sakė L.Baronienė.

Ji pateikė pavyzdį, kai iš 21-o praktiką Lietuvos bendrovėse atlikusio moksleivio 19 vėliau liko dirbti tose pačiose įmonėse. „Kai atliekama praktika, darbdaviai skambina tiesiog masiškai.

Jie ateina, ieško darbuotojų“, – džiaugėsi pašnekovė.

43

amatų mokyklos MAŽEIKIAI

SKUODAS

Mažeikių politechnikos mokykla

Skuodo kaimo verslų, amatų ir paslaugų mokykla

RADVILIŠKIS

TELŠIAI

ŠIAULIAI

Telšių regioninis profesinio mokymo centras, VšĮ UAB „Telšių praktika“ dailiųjų amatų mokykla

KRETINGA Kretingos technologijos ir verslo mokykla, VšĮ

Lietuvos reabilitaci profesinio rengimo c

Šiaulių profesinio rengimo centras Gruzdžių žemės ūkio mokykla (Gruzdžių mstl., Šiaulių r.)

PLUNGĖ Plungės žemės ūkio ir verslo mokykla

KLAIPĖDA

KURŠĖNAI

Klaipėdos laivų statybos ir remonto mokykla, VšĮ Klaipėdos laivininkų mokykla Klaipėdos paslaugų ir verslo mokykla Klaipėdos siuvimo ir paslaugų verslo mokykla Klaipėdos statybininkų mokykla Klaipėdos turizmo mokykla Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos policijos mokykla

Kuršėnų politechnikos mokykla, VšĮ

KELMĖ ŠILALĖ

Kelmės profesinio rengimo cen

Pajūrio žemės ūkio mokykla (Pajūrio mstl., Šilalės r.)

RASEINIAI Raseinių technologijos ir verslo mokykla, VšĮ

TAURAGĖ Tauragės profesinio rengimo centras

KĖDAINIAI

Kėdainių profesinio re

ŠILUTĖ Šilutės turizmo ir paslaugų verslo mokykla Šilutės žemės ūkio mokykla

JURBARKAS Smalininkų technologijų ir verslo mokykla (Smalininkų k., Smalininkų sen., Jurbarko r.)

KAUNAS Kauno mechanikos mokykla, VšĮ Kauno paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centras, VšĮ Kauno taikomosios dailės mokykla Kauno buitinių paslaugų ir verslo mokykla Kauno maisto pramonės mokykla Kauno prekybos ir verslo mokykla Kauno ryšininkų mokykla Kauno statybininkų mokykla Kauno statybininkų rengimo centras Vilkijos žemės ūkio mokykla (Vilkija, Kauno r.)

MARIJAMPOLĖ Marijampolės profesinio rengimo centras

LAZDIJAI

Veisiejų technologijos ir ve (Kailinių k., Veisiejų sen., Laz

ALYTUS

Alytaus dailiųjų amatų mokykla Alytaus profesinio rengimo centras Daugų technologijos ir verslo mokykla, (Daugai, Alytaus r.)

Simno žemės ūkio mokykla (Simnas, Al

44

JONIŠKIS

S

inis centras

ROKIŠKIS

Žeimelio žemės ūkio mokykla (Žeimelio mstl., Pakruojo r.)

Rokiškio technologijos, verslo ir žemės ūkio mokykla

ŠEDUVA

ZARASAI

Šeduvos technologijų ir verslo mokykla (Raudondvario k., Pakalniškių sen., Radviliškio r.)

Zarasų žemės ūkio mokykla

ANYKŠČIAI Anykščių technologijos mokykla

PANEVĖŽYS

Panevėžio profesinio rengimo centras, VšĮ Panevėžio Margaritos Rimkevičaitės technologinė mokykla Panevėžio prekybos ir paslaugų verslo mokykla

erslo mokykla zdijų r.)

UTENA Utenos regioninis profesinio mokymo centras

VISAGINAS Visagino technologijos ir verslo profesinio mokymo centras

UKMERGĖ Ukmergės technologijų ir verslo mokykla

JONAVA

engimo centras

lytaus r.)

Biržų politechnikos mokykla Vabalninko žemės ūkio mokykla (Vabalninkas, Biržų r.)

PAKRUOJIS

ntras, VšĮ

, VšĮ

BIRŽAI

Joniškio žemės ūkio mokykla Joniškėlio Igno Karpio žemės ūkio ir paslaugų mokykla

ŠVENČIONYS

Jonavos politechnikos mokykla

Švenčionių profesinio rengimo centras

MOLĖTAI Alantos technologijos ir verslo mokykla, VšĮ (Naujasodžio k., Alantos sen., Molėtų r.)

ELEKTRĖNAI Elektrėnų profesinio mokymo centras, VšĮ

VILNIUS KAIŠIADORYS Kaišiadorių technologijų ir verslo mokykla

PRIENAI Balbieriškio Mykolo Jeronimo Krupavičiaus žemės ūkio mokykla (Balbieriškio mstl., Prienų r.)

VARĖNA

TRAKAI Aukštadvario žemės ūkio mokykla (Aukštadvario mstl., Trakų r.)

Varėnos technologijos ir verslo mokykla

DRUSKININKAI Druskininkų amatų mokykla

ŠALČININKAI Dieveniškių žemės ūkio mokykla (Dieveniškių mstl., Šalčininkų r.)

Vilniaus statybininkų rengimo centras, VšĮ Vilniaus geležinkelio transporto ir verslo paslaugų mokykla Vilniaus komunalinių paslaugų mokykla Vilniaus kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų reabilitacinis profesinio mokymo centras Vilniaus paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centras Vilniaus siuvėjų ir automechanikų mokykla Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centras Vilniaus technologijų, verslo ir žemės ūkio mokykla Vilniaus turizmo ir prekybos verslo mokykla Amatų mokykla „Sodžiaus meistrai“, VšĮ Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Ugniagesių gelbėtojų mokykla Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pasieniečių mokykla (Medininkų k., Medininkų sen., Vilniaus r.)

Bukiškių žemės ūkio mokykla (Bukiškių k., Avižienių sen., Vilniaus r.)

45

sėkmės istorija Aukš­to­jo moks­lo dip­ lo­mas – dau­ ge­lio Lie­tu­ vos abi­tu­ rientų sie­ kia­mybė, ta­čiau ne vie­nus stu­ dijų me­tus kai­nuo­jan­tis do­ku­men­tas ne vi­sa­da tam­pa rak­ tu į sėkmę ir kar­je­ros aukš­tu­mas.

Žirk­lių vir­tuo­zui meist­riš­ku­mo

dip­lo­mu įro­dinė­ti ne­rei­kia Li­na Bie­liaus­kaitė

Ama­to nie­kas nea­tims

Ne tik įver­tin­tas gim­tinė­ je, bet ir tarp­tau­tinį pri­pa­ži­ nimą pelnęs kirpė­jas sti­lis­tas Ana­to­li­jus Pa­ja­no­kas įsi­ti­ kinęs, kad aukš­ta­sis iš­si­la­vi­ ni­mas Lie­tu­vo­je ge­ro­kai per­ ver­ti­na­mas.

Todėl ne­ma­ža da­lis jau­ nuo­lių pa­si­duo­da ga­jam ste­reo­ti­pui trūks plyš įgy­ti geid­žiamą po­pierėlį, nors kuo pui­kiau­siai galėtų sa­ve rea­li­zuo­ti pa­si­rinkę „že­miš­ kas“, ama­ti­ninkų, pro­fe­si­jas. „To, ką žmo­gus su­g ebės pa­ 46

da­ry­ti sa­vo­mis ran­ko­mis, nie­kas iš jo nea­tims. Ta­da jam at­si­ve­ria vi­si var­tai, nes jis sa­vo darbą at­liks bet kur.

Ir ne­reikės su­kti gal­vos, kad ta­vo dip­lo­mas už­sie­ny­je ne­ tin­ka“, – teigė klaipė­die­tis.

Paš­ne­ko­vo įsi­ti­ki­ni­mu, ypač pa­sta­ruo­ju me­tu jau­ni­ mui ve­ria­si daug ga­li­my­bių ne tik Lie­tu­vo­je, bet ir už­sie­ ny­je. „Ir Skan­di­na­vi­jos ša­lys, ir Ang­li­ja su­si­du­ria su pro­ble­ma, kad daug žmo­nių tu­ri aukštą­ jį iš­si­la­vi­nimą ir ne­bėra kam dirb­ti pa­prastų darbų, ama­ ti­ninkų ni­šos tuš­čios“, – pa­ stebė­ji­mais da­li­jo­si meist­ras.

Suėmė siau­bas

Ana­to­li­jaus lūpo­mis kal­ba as­me­ninė pa­tir­tis. Klaipė­ die­tis pri­pa­ži­no, kad ka­dai­se, kaip ir dau­ge­lis abi­tu­rientų, tie­siog pa­si­davė ap­lin­kos spau­di­mui – esą jei ne­įgi­jai aukš­to­jo, esi ne­vykė­lis.

Ta­čiau mik­roe­lekt­ro­ni­kos stu­di­jas Šiau­liuo­se bai­gu­sio Ana­to­li­jaus dip­lo­mas be­pras­ miš­kai dul­ka stal­čiu­je – pa­gal šią spe­cia­lybę vy­rui ne­te­ko dirb­ti nė die­nos. „Jau stu­dijų me­tais su­pra­ tau, kad tai bus ba­na­lus dar­ bas. Kai per pra­ktiką pa­ma­ čiau, kad reikės dėlio­ti kaž­ko­

kias mik­ros­che­mas, pa­gal­vo­ jau – siau­bas, ir taip visą gy­ve­ nimą“, – juokė­si pa­šne­ko­vas.

Ana­to­li­jus nea­be­jo­ja, jog turė­da­mas šian­dienę pa­tirtį anuo­met būtų elgę­sis ki­taip. „Svei­kin­ti­na pra­kti­ka, kai baigę mo­kyklą jau­nuo­liai ieš­ko savęs ir tik ta­da sie­kia mokslų. Iš kur 18-me­tis ga­ li ži­no­ti, kas jis bus visą gy­ve­ nimą? Tai juo­kin­ga“, – pri­pa­ ži­no kirpėjas. Į tai, kad ieš­ko­da­mas sa­vo­ sios sri­ties užt­ru­ko ne vie­nus me­tus, Ana­to­li­jus žvel­gia fi­lo­ so­fiš­kai. „Turė­jau daug lai­ko pamąs­ty­ti apie gy­ve­nimą,

sėkmės istorija daug kuo domė­jau­si, švie­ čiau­si. Ir pri­ėjau prie iš­va­ dos, kad rei­kia da­ry­ti tai, kas tau pa­tin­ka. Norė­jo­si grįžti prie to, nuo ko ap­skri­tai vis­ kas pra­si­dėjo žemė­je. Kad tai būtų rea­li pro­fe­si­ja, ku­ria už­ siim­da­mas jaus­tum, jog ką nors pa­da­rei, ir būtų ma­ty­ti re­zul­ta­tas: pa­sta­tei namą, til­ tą, pa­ra­šei straipsnį, ga­liau­siai nu­kir­pai plau­kus. Tai yra kai kas ap­čiuo­pia­ma“, – ap­mąsty­ mais da­li­jo­si klaipė­die­tis.

Priėmė mestą iššūkį

Tik iš­bandęs įvai­rią veiklą Ana­to­li­jus ga­liau­siai su­si­rgo tuo, kuo su už­si­de­gi­mu gy­ve­ na jau try­li­ka metų.

Ti­tu­luotą meistrą į šią sri­ tį at­vedė at­si­tik­ti­nu­mas – tuo­met vie­nai sa­vo drau­gei Ana­to­li­jus pa­si­ry­žo pa­lai­ky­ti kom­pa­niją kir­pyk­lo­je. „Ma­ne vi­sa­da traukė ran­ kų dar­bas – ne­svar­bu, ar tai būtų med­žio dro­žy­ba, ar kir­ pi­mas, ma­tyt, tai jau už­ko­ duo­ta ge­nuo­se, – šyp­telė­ jo Ana­to­li­jus. – Drau­gei dažė plau­kus, o aš stebė­jau. Ir iki šiol ne­ga­liu su­pras­ti, kaip bu­ vo ga­li­ma taip nu­da­žy­ti. Ta­da ir lep­telė­jau – taip ir aš galė­ čiau. Jei toks kie­tas, sa­ko, pa­ ban­dyk.“ Su­laukęs iššū­kio vai­ki­nas tą pa­čią dieną įsi­gi­jo dažų, per­skaitė inst­ruk­ciją, nu­dažė plau­kus ir, kaip pa­ts pri­si­me­ na, tai bu­vo šūvis tie­siai į de­ šim­tuką. Ana­to­li­jus tie­siog ne­beat­si­ginė bi­čiu­lių pra­ šymų jas pa­gra­žin­ti. „Nuo ta­da šis už­siė­mi­mas ta­po sa­vo­tiš­ku lai­ko pra­lei­di­ mo būdu. Ko­kia­me nors va­ karė­ly­je vi­si links­mi­na­si, o aš pa­noms vir­tuvė­je plau­kus da­ žau, – juokė­si pa­šne­ko­vas. – Ma­ne pa­kerė­jo ir iki šios die­ nos neap­leid­žia ta ma­gi­ja, kai žmo­gus vos po dviejų trijų va­ landų at­ro­do vi­siš­kai ki­toks, 48

Po­pie­rių ne­pri­rei­kia

o­gus į darbą tu­ Kiek­vie­nas žmug mu, o jei to ri ei­ti su džia i­ss­uk ­ti, išei­ti ir nėra, rei­kia ap­s u iš­ties tin­ka. ta ieš­ko­ti to, kas

jo gy­ve­ni­mas pa­si­kei­čia. Man tai bu­vo kai kas ne­rea­laus.“

To­bu­lu­mui ribų nėra

Sma­gus po­mėgis pa­ma­žu išau­go į norą įgy­ti pro­fe­sio­ na­lių ži­nių, tap­ti kva­li­fi­kuo­ tu meist­ru. Šian­dien Ana­to­ li­jui nėra ne­pa­to­gu, ne­pres­ti­ žiš­ka pri­si­pa­žin­ti, kad jo kar­ je­ra pra­si­dėjo nuo pro­fe­sinės mo­kyk­los. „Man pa­si­sekė, kad ga­vau stip­rius pa­grin­dus, nes pa­ti pra­džia la­bai svar­bi. O iš esmės – kad ir kokį iš­si­la­vi­ nimą įgy­tum, to­bu­lin­tis rei­kia vi­sa­da“, – įsi­ti­kinęs pa­šne­ko­ vas, il­gai­niui baigęs įvaizd­žio aka­de­mi­jas Lon­do­ne ir Mask­ vo­je, naujų ži­nių siekęs tiek Lie­tu­vo­je, tiek už­sie­ny­je ren­ gia­muo­se įvai­riuo­se kur­suo­ se, se­mi­na­ruo­se.

Klaipė­die­tis ne­nei­gia, kad šian­dien ga­li jaus­tis ne­ma­žai pa­siekęs. Su bend­ra­min­čiais uos­ta­mies­ty­je prie­š pen­ketą metų įkur­tas sa­lo­nas jau spė­ jo pel­ny­ti pres­ti­ži­nių gro­žio namų vardą.

Ana­to­li­jaus ir jo ko­le­gos iš Kau­no tan­de­mas „A Twins“ nuo­lat ski­na lau­rus įvai­ riuo­se ša­lies, pa­sau­lio čem­ pio­na­tuo­se, o prie­š tre­jetą metų tarp­tau­ti­nia­me kon­ kur­se „In­ter­na­tio­nal Vi­ sio­na­ry Awards“ Lon­do­ne kūry­bi­nis due­tas ta­po ren­gi­ nio „Al­ter­na­ti­ve Hair Show“ nu­galė­to­jais.

Ne­s e­niai klaipė­d ie­tis da­ ly­v a­vo ir jung­ti­nių pa­jėgų ko­man­d o­je, ku­ri rūpi­no­ si mu­zi­ki­nių ap­d o­v a­no­jimų M.A.M.A. da­ly­v ių įvaizd­žiu.

Ana­to­li­jus pri­pa­ži­no, kad jo dar­be reikšmės ne­tu­ri jo­kie po­pie­ri­niai meist­rystės įro­ dy­mai. „Nė vie­na­me kon­kur­ se nie­kas nėra pa­klausęs, ką aš bai­giau, nes tai nie­kam ne­ įdo­mu. Eik ir įro­dyk, ką su­ ge­bi. Už ta­ve kal­ba ta­vo dar­ bo re­zul­ta­tai. Mūsų sri­ty­je svar­biau­sias ver­tin­to­jas yra klien­tas: kiek jų tu­ri, kiek jie pa­si­ryžę mokė­ti už pa­slaugą – tai ir yra ta­vo ko­kybės ro­ dik­lis“, – įsi­ti­kinęs meist­ras.

Dar­bas su klien­tais, kon­ kur­sai, se­mi­narų ve­di­mas, fo­to­se­si­jos ta­po klaipė­die­čio kas­die­ny­be, bet ne ru­ti­na.

Ana­to­li­jus šyp­so­si, kad gy­ ven­da­mas to­kiu tem­pu ne­tu­ri pra­ban­gos žiūrė­ti į va­ka­rykštę dieną, – jo min­tys su­ka­si tik apie šian­dieną ir ry­tojų. „Dar­ bas sun­kus, ir jei jis ne­pa­tiktų, ne­būtum tos sri­ties ma­nia­kas, nu­mir­tum, – vaizd­žiai kalbė­ jo meist­ras, pri­si­min­da­mas M.A.M.A. ap­do­va­no­jimų už­ ku­li­siuo­se tvy­ro­ju­sią įtampą.

– Kiek­vie­nas žmo­gus į darbą tu­ri ei­ti su džiaugs­mu, o jei to nėra, rei­kia ap­si­suk­ti, išei­ti ir ieš­ko­ti to, kas tau iš­ties tin­ka.“

Ana­to­lijų jo pro­fe­si­ja iki šiol ža­vi dėl me­ta­mor­fozės ma­gi­jos ir ga­li­mybės džiaug­tis konk­re­čiu sa­vo dar­bo re­zul­ta­tu.

Artimiausios

KIRPĖJO-STILISTO STUDIJOS

jau nuo kovo mėnesio!

„Femina Bona“ kirpėjo-stilisto studijos kirpėjai rengiami pagal pasaulyje pripažintos „Pivot Point“ akademijos metodiką; nuo pirmų dienų pratinami prie kokybiškų įrankių ir profesionalios kosmetikos;

didelis dėmesys skiriamas kūrybiškumui ir praktikai.

Studijų trukmė – 7 mėnesiai, ir profesija tavo rankose!

Registracija jau prasidėjusi, registruokis ir tu!

Vilniuje: Pušų g. 2-1, 85 2497493, 861248144 Kaune: M. Daukšos g. 30, 837 320960, 861539196 Klaipėdoje: Puodžių g. 22, 846 314707, 861060249 www.feminabona.lt/mokymai

Ieškokite mūsų ir „Facebook“

sėkmės istorija

S.Gent­vi­las:

„Mo­ky­tis tu­ri kiek­vie­nas ir nuo­lat“ 27-erių Klaipė­dos mies­to me­ro pa­tarė­jas Si­mo­nas Gent­vi­las, nors ir jau­nas, tu­ri did­žiulės pa­tir­ties mo­kan­tis už­sie­nio uni­ver­si­te­tuo­se, ži­no, ko sie­kia, ir nea­be­jo­da­mas tei­gia, kad mo­ky­tis įdo­miau už­sie­ny­je, o dirb­ti – Lie­tu­vo­je.

Dai­va Ja­naus­kaitė – Ko­kia bu­vo jūsų pir­mo­ ji mo­ky­mo­si už­sie­ny­je pa­ tir­tis?

– Mo­kiau­si Vy­tau­to Did­žio­jo gim­na­zi­jo­je. Kas­met du mo­ ki­niai pa­gal ap­si­kei­ti­mo tarp gi­mi­niškų miestų pro­gramą me­tams siun­čia­mi į Šve­di­ jos miestą Karlsk­runą. Bu­vau tarp tų lai­mingųjų. Baigęs 11-ą klasę ne­grįžau į Klaipė­ dą, li­kau baig­ti mokslų Šve­ di­jo­je. Svar­biau­sia, ką ga­liu pa­sa­ky­ti apie mūsų ir švedų bend­ro­jo la­vi­ni­mo sis­temų skir­tu­mus, yra tai, kad šve­ dai ug­do kri­tišką pi­lietį. Jie ne­si­sten­gia krau­ti vai­kams į gal­vas en­cik­lo­pe­di­nių ži­nių, o mo­ko su­vok­ti so­cia­li­nius pro­ce­sus, aiš­ki­na, ko­kia yra pi­lie­čio at­sa­ko­mybė, mo­ko, kaip rei­kia gy­ven­ti.

Lie­tu­vos mo­ky­mo sis­te­ma pa­na­šesnė į azi­jie­tišką, ku­ rios tiks­las – su­kaup­ti kuo dau­giau in­for­ma­ci­jos ir šiek tiek pa­mo­ky­ti, kaip ją pa­nau­ do­ti. Yra du būdai auklė­ti vai­ kus: mo­ky­ti gy­ven­ti ska­ti­ nant ir baud­žiant ar­ba leis­ti nu­deg­ti, kad iš­moktų gy­ven­ti vi­suo­menė­je. Būtent pa­sta­ ra­sis būdas tai­ko­mas Šve­di­ 50

jo­je, o Lie­tu­vo­je la­biau pir­ ma­sis.

– Ši­tuos da­ly­kus, ko ge­ro, su­pra­to­te vėliau. O kas la­ biau­siai kri­to į akis ta­da?

– Be abe­jo, pir­miau­sia pa­ste­ bi­mi kultū­ri­niai da­ly­kai, to­ kie kaip pe­da­go­go sta­tu­sas, bend­ra­vi­mo ypa­tu­mai. Šve­ di­jo­je mo­ki­niai į mo­ky­to­jus krei­pia­si var­du. Mo­kyk­lo­je nėra jo­kių uni­formų, pa­mo­ kos vyks­ta be skam­bu­čių, per jas leid­žia­ma kram­ty­ti gumą, per per­trau­kas ne­rei­kia budė­ti. Mo­ky­to­jai ne­tu­ri sa­ vo ka­bi­netų, o kiek­vie­nas su sa­vo mo­ky­mo prie­monė­mis atei­na į klasę, ku­rio­je vyks­ta pa­mo­kos.

– Ar ga­li­te pa­sa­ky­ti, kad Šve­di­jos mo­kyk­lo­se vis­kas ge­riau nei Lie­tu­vos?

– Kai ku­rie da­ly­kai lie­tu­viš­ ko­se mo­kyk­lo­se man at­ro­ do ge­res­ni. Šve­di­jos gim­na­ zi­jos la­bai di­delės ir ne­ma­žai yra pa­mokų, ku­rios pri­me­ na srau­ti­nes pa­skai­tas, todėl nėra glau­daus bend­ra­vi­mo su bend­ra­moks­liais. Lie­tu­vo­je vis dar yra di­de­lis bend­ruo­

me­niš­ku­mas, jei esi bend­ rak­la­sis, tai esi bend­ruo­ menės na­rys. Šve­di­jo­je to ge­ro jaus­mo ne­pa­ty­riau.

– Ką jums davė toks anks­ty­vas ati­trūki­ mas nuo gimtų namų?

– Be tėvų pra­dėjau gy­ ven­ti būda­mas še­šio­ li­kos. Jau­čiu, kad su­ bren­dau anks­čiau nei ki­ti bend­raam­žiai.

Anks­ti tapęs sa­va­ ran­kiš­kas ir pa­jutęs laisvę turė­jau pro­gą nu­svil­ti, anks­ti pa­ da­riau tin­ka­mas iš­ va­das, su­si­vo­kiau gy­ve­ni­me, nors tė­ vai vi­sa­da ma­ne pri­ žvelgė ir ne­lei­do nu­deg­ ti taip, kad ne­būtų nuei­ta per to­li.

– Kur ir ko­kius moks­lus krim­to­te po mo­kyk­los?

– Stu­di­ja­vau aš­tuo­niuo­ se uni­ver­si­te­tuo­se še­šio­ se už­sie­nio vals­tybė­se. So­ cio­lo­gi­jos ba­ka­lau­ro stu­di­ jas bai­giau Nor­ve­gi­jo­je, dar pus­metį pa­si­mo­kiau

Malmė­je. Ma­gist­ro stu­ di­jas bai­giau še­šiuo­se skir­ tin­guo­se uni­ver­si­te­tuo­se.

Mo­kiau­si pa­gal jung­tinę pro­ gramą apie miestų plėtrą, jų vys­ty­mo­si prin­ci­pus po pus­ metį Briu­se­ly­je, Ko­pen­ha­go­ je, Vie­no­je ir Mad­ri­de.

Mo­kiau­si pa­gal jung­tinę pro­gramą apie miestų plėtrą, jų vys­ty­mo­si prin­ci­pus po pus­metį Briu­se­ly­je, Ko­pen­ha­go­je, Vie­no­je ir Mad­ri­de.

52

– Apie ką šis moks­las?

– Šių stu­dijų tiks­las iš­mo­ ky­ti, ko­kios prie­monės nau­ do­ja­mos no­rint ne­sėkmingą miestą pa­da­ry­ti sėkmingą, ko­kias iš jų tai­ky­ti sprend­žiant il­ga­lai­kes pro­ble­mas.

Esu so­cia­li­nių mokslų ma­ gist­ras ir tai la­biau yra iš­ si­la­vi­ni­mas nei pro­fe­si­ja.

Sup­ran­tu, kaip funk­cio­nuo­ ja vi­suo­menė, kaip ji turėtų tai da­ry­ti, kur link ją reikė­ tų kreip­ti, o ama­ti­nin­kai ar skir­tingų pro­fe­sijų at­sto­vai turėtų vi­suo­menę konst­ruo­ ti. So­cia­li­nių mokslų tiks­las – su­vok­ti, kaip mies­tai tu­ri funk­cio­nuo­ti, kad žmonės iš jų ne­bėgtų į už­mies­čius, kaip yra Lie­tu­vo­je, o norėtų juo­se gy­ven­ti. Kad mies­tas aso­ci­ juotų­si su ge­ra gy­ve­ni­mo ko­ ky­be, kad mies­te būtų jau­ku, mie­la, pa­to­gu, pi­gu, kultū­rin­ ga ir įdo­mu gy­ven­ti.

– Ka­dan­gi mokėtės ne vie­ no­je ša­ly­je ir ne vie­na­me uni­ver­si­te­te, ga­li­te pa­ly­ gin­ti aukštąjį mokslą Lie­ tu­vo­je ir ki­to­se ša­ly­se?

– Stu­di­jos vi­sa­da pri­klau­ so nuo dėsty­to­jo. Man įstri­ go vie­no šve­do dėsty­to­jo tei­ gi­nys: „Mes čia su­si­ren­ka­me ap­si­keis­ti ži­nio­mis ir su­vok­ ti da­ly­ko esmės, pa­žy­miai yra tik dėl biu­rok­ra­ti­nio apa­ra­ to.“ O Lie­tu­vo­je dau­gybė jau­ nų žmo­nių įsto­ja į aukštą­ sias mo­kyk­las, bet ne­lan­ ko pa­skaitų, per­ka dip­lo­mus dėl to, kad gautų biu­rok­ra­ tinį įver­ti­nimą. Ko ge­ro, čia ir

den­ti­ja taps to­kia sąmo­nin­ ga, kad su­voks, jog no­ri ži­nių, o ne pa­žy­mio, pa­rei­ka­laus iš Lie­tu­vos moks­lo ins­ti­tu­cijų ši­tos ko­kybės. Tai pa­kylėtų Lie­tu­vos aukštąjį mokslą į kitą lygį.

yra tas kar­di­na­lus skir­tu­mas.

Todėl man ten vi­sa­da bu­vo įdo­mu mo­ky­tis ir mo­kiau­ si ne dėl pa­žy­mio, o dėl ži­nių, sten­giau­si rink­tis tai, ką pa­ts norė­čiau stu­di­juo­ti.

Pa­ly­gin­ti uni­ver­si­te­tus, ku­ riuo­se stu­di­ja­vau, ga­liu tik iš da­lies, nes juo­se mo­kiau­si ne tų pa­čių da­lykų, bet skir­ tumų pa­jus­ti spėjau. Skan­ di­na­viš­ka stu­dijų sis­te­ma la­ biau grįsta at­vi­ru dia­lo­gu, di­ delė­mis srau­tinė­mis pa­skai­ to­mis, per se­mi­na­rus vyks­ta dis­ku­si­jos, aiš­ki­na­ma­si kiek­ vie­no da­ly­vio nuo­monė ar­ba da­ly­ko esmė.

Briu­se­ly­je man te­ko mo­ky­ tis fla­mandų ir prancūzų uni­ ver­si­te­tuo­se. Fla­mandų uni­ ver­si­te­te bu­vo dau­giau tie­ sio­giai bend­rau­ja­ma su stu­ den­tais. Prancū­ziš­ka­ja­me – dau­giau biu­rok­ra­ti­jos, moks­ las la­biau ins­ti­tu­cio­na­li­zuo­ tas, ten steng­ta­si pre­ci­ziš­kai žiūrė­ti pro­gra­mos, dau­giau dėl pa­žy­mių, o ne ži­nių. Is­ pa­ni­jo­je pa­si­ge­dau stu­dijų ko­kybės kont­rolės. Gal man taip tik pa­si­taikė, todėl ne­ norė­čiau da­ry­ti api­bend­ri­ nan­čių iš­vadų, bet pa­ju­tau leng­vesnį po­žiūrį į stu­den­ ta­vimą, dėsty­tojų ži­nių ly­gis – ne­kont­ro­liuo­ja­mas. Spėju, kad tai bu­vo pa­na­šu į Lie­tu­ vos uni­ver­si­te­tus.

– Dau­ge­lis už­sie­ny­je stu­di­ ja­vu­sių jaunų žmo­nių to­se ša­ly­se sten­gia­si įsit­vir­tin­ ti, dar mo­ky­da­mie­si su­si­ ran­da dar­bo ir na­mo grįž­ ta tik ap­lan­ky­ti ar­timųjų.

Kas jus pa­stūmėjo dar­bo ieš­ko­tis Lie­tu­vo­je?

– Į Lie­tuvą grįžau todėl, kad pa­var­gau nuo aka­de­ mi­nio, teo­ri­nio gy­ve­ni­mo.

Norė­jau gau­tas ži­nias pri­tai­ ky­ti pra­ktiš­kai. Kal­bu sep­ ty­nio­mis už­sie­nio kal­bo­mis: anglų, rusų, vo­kie­čių, is­panų, švedų, nor­vegų, danų. Ma­ty­ da­mas už­sie­nio ša­lių mies­tus vi­sa­da svars­ty­da­vau, kas iš jų pa­tir­ties ga­li tik­ti Klaipė­dai.

Su­kau­piau ži­nių ir idėjų ba­ gažą ir norė­jau jas pri­tai­ky­ti Klaipė­do­je.

– Kaip ma­no­te, ką reikė­ tų da­ry­ti, kad mūsų aukš­ to­sios mo­kyk­los taip pat būtų pa­trauk­lios, o mo­ky­ mas – ko­ky­biš­kas?

– Reikėtų įsisą­mo­nin­ti, kad kiek­vie­nas stu­den­tas yra klien­tas. Da­bar, kai uni­ver­si­ te­tai kon­ku­ruo­ja dėl krep­še­ lio, stu­den­tai turėtų pa­si­jus­ti už­sa­ko­vais. Dėsty­to­jo ir stu­ den­to san­tykį ga­li­ma trak­ tuo­ti kaip pa­slau­gos davė­jo ir gavė­jo. Jei­gu lie­tu­vių stu­

– Dir­ba­te Klaipė­dos mies­to me­ro pa­tarė­ju. Ar ne­nu­si­ vylė­te? Kaip ver­ti­na­te val­ diš­ka va­di­namą tar­nybą?

– Da­bar la­bai džiau­giuo­ si, kad tu­riu ga­li­mybę dirb­ ti šį darbą. Ma­nau, kiek­vie­ nas jau­nas žmo­gus kurį lai­ ką pri­va­lo­mai turėtų pa­dirb­ti vie­ša­ja­me sek­to­riu­je, kad su­ voktų, kaip val­do­ma vals­tybė.

Dar­bas val­diš­ko­je tar­ny­bo­je su­dėlio­ja bend­ruo­me­niš­ku­ mo vi­suo­menė­je tiks­lus. Man

– Ar pa­ts dar ke­ti­na­te mo­ ky­tis?

– Ma­nau, mo­ky­tis tu­ri kiek­ vie­nas ir nuo­lat. Todėl la­bai džiau­giuo­si tre­čio­jo am­žiaus uni­ver­si­te­tais. Pats taip pat dar ža­du sem­tis ži­nių pri­va­ čiuo­se kur­suo­se.

sėkmės istorija did­žiulė ver­tybė grįžti į Lie­ tuvą ir su­vok­ti, kaip čia gy­ve­ na ir dir­ba vi­suo­menė. Tikė­ jau­si, kad bus sun­ku. Ap­mau­ du, kad sa­vi­val­dybės sto­ko­ ja ga­lių pa­dėti gy­ven­to­jams, nes daug kas sprend­žia­ma cent­rinės vald­žios. Va­ka­ruo­ se sa­vi­val­da ge­ro­kai stip­ resnė. Dau­ge­liu as­pektų Lie­ tu­vo­je norė­tum ir ži­no­tum, ką rei­kia pa­da­ry­ti, bet tam trūksta iš­tek­lių, įran­kių. Vi­ sa ki­ta pri­klau­so nuo ko­legų pro­fe­sio­na­lu­mo, ta­vo pa­ties pa­stangų. Mies­tas sėkmin­ gai vei­kia ta­da, kai pri­trau­kia tin­kamų ta­lentų.

– Ko­kiais būdais, jūsų ma­ny­mu, įma­no­ma su­ si­grąžin­ti iš­si­la­vi­nu­sius žmo­nes?

Dar­bas val­diš­ ko­je tar­ny­bo­je su­dėlio­ja bend­ruo­me­niš­ku­mo vi­suo­menė­je tiks­lus.

– Tai vie­nas pa­grin­di­nių iššū­ kių Klaipė­dai. Da­lis klaipė­ die­čių baigę moks­lus li­ko Vil­ niu­je, Kau­ne, daug jų – ir ki­ to­se ša­ly­se. Sugrįžę jie turė­ tų pa­keis­ti vie­tos no­menk­ latūrą.

Anks­čiau ar vėliau iš­si­la­ vinę jau­ni žmonės par­va­ žiuos. Tai ro­do ir Sta­tis­ti­ kos de­par­ta­men­to duo­me­

nys. 2011 m. į Lie­tuvą grį­ žo 14 tūkst. žmo­nių, per­nai – 17 tūkst. Čia dirb­ti yra kur kas įdo­miau, nes su­si­du­ri su iššū­kiais, o ne sal­di­ni saugų gy­ve­nimą. Va­karų Eu­ro­po­ je kal­ba­ma apie ino­va­ci­jas, jau pa­siek­to aukš­to ly­gio ge­ ri­nimą, tai gal ir įdo­mus dar­ bas, bet ne tiek, kaip iš esmės ge­rin­ti gy­ve­nimą.

Kad vals­tybė su­si­grąžintų jau­nus žmo­nes, būti­na spręs­ ti būsto klau­simą. Nuo­mo­ jamų, stan­dar­tus ati­tin­kan­ čių, pi­gių būstų, į ku­riuos ga­ lėtų pre­ten­duo­ti jau­nos šei­ mos, plėtra vals­tybė­je yra pa­grin­di­nis da­ly­kas, ku­rio trūksta ir dėl ko emig­ruo­ ja la­bai daug šeimų. Tai turė­ tų būti vie­nas vals­tybės prio­ ri­tetų.

– Ga­my­ba Lie­tu­vo­je su­ men­ko, o vals­tybės tar­ny­ bo­je vi­siems vietų neuž­ teks. Kur turėtų dirb­ti grį­ žę emig­ran­tai?

– Ne­ma­nau, kad vals­tybė tu­ rėtų su­ras­ti ir su­teik­ti žmo­ nėms darbą. Nau­ji žmonės, grįžę iš Va­karų, turėtų su­ kur­ti dar­bo vietų, o vie­ša­ sis sek­to­rius turėtų su­kur­ti dirvą, kad tos idė­jos galėtų būti įgy­ven­din­tos. Kol kas jau­ni žmonės ne­daž­nai da­ ly­vau­ja kon­kur­suo­se, norė­ da­mi įsi­dar­bin­ti val­diš­ko­ je tar­ny­bo­je, juo­se da­ly­vau­ ja ne­kom­pe­ten­tin­gi pre­ten­ den­tai. Moks­lus už­sie­ny­je baigę žmonės į šią sferą ne­ si­ver­žia, nes vie­ša­sis sek­to­ rius kol kas yra ne­pat­rauk­ lus darb­da­vys.

išsipildžiusi svajonė

Pres­ti­ži­nis Berk­lio

tik po rim­tos Vy­tau­tas Ur­bo­nas

Mu­zi­ka ly­di nuo ma­žens

Kad at­si­durtų Ma­sa­ču­set­so vals­ti­jo­je esan­čia­me Berk­lio mu­zi­kos ko­led­že, V.Olech­ no­vi­čius turė­jo nuei­ti ne­ trumpą ke­lią. Vil­niu­je gimęs ir augęs būsi­ma­sis mu­zi­kan­ tas nuo mažų dienų lankė „Ąžuo­liu­ko“ mu­zi­kos mo­ kyklą, o ją baigęs su­pra­to, kad be mu­zi­kos gy­ven­ti ne­ be­ga­li. Tuo­met jo ke­lias pa­ su­ko Ba­lio Dva­rio­no de­šimt­ metės mu­zi­kos mo­kyk­los link – mo­ky­tis džia­zo. „Ma­no gy­ve­ni­mas ga­na pa­ pras­tas. Mu­zi­ka, mu­zi­ka ir dar kartą mu­zi­ka, – sakė ant­ ra­me kur­se Berk­lio ko­led­že stu­di­juo­jan­tis sak­so­fo­ni­nin­ kas. – Jau baig­da­mas Vil­niaus Že­my­nos gim­na­ziją lai­kiau eg­za­miną – turė­jau per­klausą dėl sto­ji­mo į uni­ver­si­tetą ir smar­kiai tam ruo­šiau­si.“ At­ranką su­darė du eta­pai.

Pir­miau­sia jis turė­jo nu­si­ųsti duo­me­nis apie sa­ve: gy­ve­ni­mo ap­ra­šymą, mo­ty­va­cinį laišką ir sa­vo at­lie­ka­mos mu­zi­kos įrašų. Po ku­rio lai­ko su­ži­no­jo, kad pa­te­ko į ant­rą at­ran­kos etapą. „Pa­si­rin­kau, kad per­ klau­sa vyktų Lon­do­ne, juk tai ar­čiau nei Bos­to­nas. Per ją turė­jau gro­ti daug skir­tingų kūri­nių ir, aiš­ku, te­ko da­ly­vau­ ti po­kal­by­je, per kurį manęs daug klau­sinė­jo ir norė­jo su­ ži­no­ti, kas aš per žmo­gus“, – laip­te­lius, ku­riais kop­da­mas pa­siekė Berk­lio ko­led­žo du­ris, pri­si­minė Vik­to­ras.

Lie­tu­vos mu­zi­kos pa­dangė­je kaip gru­pių „Fun Clock“ ir „Des­po­tin Fam & The Big Bang Band“ na­rys pa­žįsta­mas sak­ so­fo­ni­nin­kas Vik­to­ras Olech­no­vi­čius Gim­tinė­je savęs moks­lus krem­ta ki­ta­pus At­lan­to ir ne­įsi­vaiz­duo­ja tei­gia, kad šiuo me­tu gy­ve­ni­mo Lie­tu­vo­ Mu­zi­kan­tas at­vi­ra­vo, kad stu­di­jas už­sie­ny­je pa­si­rin­ko, je ne­įsi­vaiz­duo­ja.

54

nes gim­tinė­je savęs ne­beį­ si­vaiz­da­vo. Ži­no­jo, kad no­ri ge­riau­sių ži­nių, tai­gi nu­tarė stu­di­juo­ti Bos­to­ne. „Lie­tu­vo­ je savęs ne­įsi­vaiz­duo­ju, nes pa­sau­ly­je ma­tau dau­giau ga­ li­my­bių ir per­spek­tyvų. Pas mus mu­zi­kan­tai ne taip ver­ ti­na­mi ir ger­bia­mi kaip sve­ tur, de­ja“, – nuo­mo­ne da­li­jo­ si V.Olech­no­vi­čius.

Kodėl būtent Berk­lis? Nes šis ko­led­žas, kaip sakė pa­šne­ ko­vas, lai­ko­mas vie­na ge­riau­ sių džia­zo mo­kyklų pa­sau­ly­je ir dau­ge­lis šių dienų gar­siau­ sių džia­zo ko­rifėjų baigė bū­ tent jį. „No­ras mo­ky­tis iš ge­ riau­sių ir su pa­čiais ge­riau­ siais bei per­spek­ty­viau­siais vi­so pa­sau­lio jau­nai­siais mu­ zi­kan­tais darė stip­rią įtaką va­žiuo­ti ten stu­di­juo­ti“, – ne­ slėpė Vik­to­ras.

Planų grįžti gy­ven­ti į Lie­ tuvą sak­so­fo­ni­nin­kas ne­tu­ ri. Už­sie­ny­je, jo įsi­ti­ki­ni­mu, per­spek­ty­vos vi­siš­kai ki­to­ kios. Lie­tu­vos rin­ka, Vik­to­ro žod­žiais, ne­ga­li pa­si­ūly­ti to, ką šiuo me­tu siū­lo Ame­ri­ka ir vi­sas pa­sau­lis. „Vie­na­reikš­ miš­kai ga­liu pa­sa­ky­ti, kad pa­ sau­linė rin­ka ma­ne vi­lio­ja ge­ ro­kai la­biau. Taip, į Lie­tu­vą sma­gu grįžti pailsė­ti, ap­lan­ ky­ti drau­gus ir mamą, aiš­ku, pa­kon­cer­tuo­ti, bet šiuo me­ tu gy­ve­ni­mo Lie­tu­vo­je ne­įsi­ vaiz­duo­ju“, – sakė vai­ki­nas.

Kalbė­da­mas apie stu­di­jas už­sie­ny­je Vik­to­ras įžvelgė dau­giau pliusų nei mi­nusų.

Pa­sak jo, dau­ge­lis Lie­tu­vos uni­ver­si­tetų sve­tur vi­siš­kai ne­ver­ti­na­mi ar­ba ne­pri­pažįs­ ta­mi, o bai­gus stu­di­jas už­sie­ ny­je būsi pri­pa­žin­tas vi­sur.

ko­led­žas –

at­ran­kos tūkst. lit

kai­nuo­ja ba­ka­lau­ro stu­dijų se­mest­ras Berk­lio uni­ver­si­te­te.

Vai­ki­no įsi­ti­ki­ni­mu, bai­gu­ siems pres­ti­ži­nius už­sie­nio uni­ver­si­te­tus at­si­ran­da kur kas dau­giau per­spek­tyvų ir ga­li­my­bių.

Stu­di­juo­ti Lie­tu­vo­je pi­giau

Paš­ne­ko­vas pa­tvir­ti­no, kad stu­di­juo­ti už­sie­ny­je, ypač Jung­tinė­se Vals­ti­jo­se, tik­rai ne­pi­gu, ta­čiau jis į tai žvel­ gia kaip į in­ves­ti­ciją, ku­ri vė­ liau at­si­pirks. „Stu­di­jos at­ siei­na tik­rai ne­ma­žai. Ma­no ba­ka­lau­ro stu­di­jos kai­nuo­ja 46,5 tūkst. litų per se­mestrą.

Mėne­siui pra­gy­ven­ti rei­kia apie 2,5 tūkst. litų. Bos­to­nas – stu­dentų mies­tas, čia daug da­ lykų vyks­ta pa­na­šiai, kaip ro­ do ame­ri­kie­tiš­kuo­se fil­muo­se. Šiuo me­tu nuo­mo­juo­si kam­ barį, ku­rio kai­na – 1,8 tūkst. litų per mėnesį. Tad stu­di­juo­ ti Lie­tu­vo­je tik­rai pi­giau“, – skai­čia­vo mu­zi­kan­tas.

Did­žiau­sias trūku­mas stu­ di­juo­jant už­sie­ny­je, Vik­to­ ro tvir­ti­ni­mu, yra to­li esan­tys ar­ti­mie­ji. Šei­mos ir draugų pa­siilgs­tan­tis vai­ki­nas teigė, kad dėl il­ge­sio jis blo­gai jau­ čia­si. „La­bai sun­ku, kai ne­ga­ li bend­rau­ti, ne­ga­li kur nors išei­ti su ar­ti­mai­siais ar drau­ gais. La­bai jų pa­siilgs­tu! Esu toks žmo­gus, ku­ris ne­ga­li il­ gai būti be šei­mos ir draugų,

Kon­cer­tuo­ja ir čia, ir sve­tur

Be mokslų uni­ver­si­te­te, V.Olech­no­vi­čius dar ir kon­ cer­tuo­ja. Kaip pa­ts sakė, vi­ sas jo gy­ve­ni­mas su­si­de­da iš mu­zi­kos. „Ke­liuo­si ir ei­ nu mie­go­ti ap­sup­tas mu­zi­ kos. Lie­tu­vo­je kon­cer­tuo­ ju su grupė­mis „Fun Clock“ ir „Des­po­tin Fam & The Big Bang Band“, būna įvai­rių pro­jektų su lie­tu­vių mu­zi­ kan­tais. Ka­dan­gi šiuo me­ tu gy­ve­nu ne Lie­tu­vo­je, dau­ giau kon­cer­tuo­ju Ame­ri­ko­je, daž­niau­siai Bos­to­ne“, – pa­ sa­ko­jo Vik­to­ras ir už­si­minė, kad ti­ki­si grei­tai pra­dėti ke­ liau­ti ir kon­cer­tuo­ti ki­to­se vals­ti­jo­se bei ša­ly­se.

Dve­jo­jan­tiems, kur stu­di­ juo­ti – už­sie­ny­je ar Lie­tu­vo­ je, jau­na­sis sak­so­fo­ni­nin­kas teigė ne­galįs vie­na­reikš­miš­ kai pa­tar­ti. Esą tai pri­klau­so nuo spe­cia­lybės ir žmo­gaus.

Tik da­ly­da­ma­sis sa­vo pa­tir­ ti­mi jis pa­brėžė, kad pla­nuo­ jan­tys vie­ni ke­liau­ti stu­di­ juo­ti į už­sienį tu­ri rim­tai nu­ si­teik­ti ir su­vok­ti, jog leng­va ne­bus. „Pa­tar­ti ne­ga­liu nie­ kam. Kiek­vie­nas juk jau­čia­ me viską in­di­vi­dua­liai. Bet jei gal­vo­je kir­ba min­tis ke­ liau­ti sve­tur, sa­ky­čiau – pir­ myn!“ – ne­bi­jo­ti ryž­tis ra­gi­no V.Olech­no­vi­čius.

Dovanų kuponas galioja iki 2013 09 30. Kuponai nesumuojami, negalioja su kitomis akcijomis, nuolaidomis ir akinių gamybai.

46,5ų

todėl kar­tais būna ne­žmo­ niš­kai sun­ku. Ta­čiau džiu­gu, kad šių laikų ga­li­mybės leid­ žia leng­vai ir grei­tai su­si­siek­ ti. Ten­ka pri­pras­ti ir su tuo su­si­tai­ky­ti. Pliusų be mi­nusų nie­kur nėra“, – op­ti­miz­mo ne­sto­ko­jo mu­zi­kan­tas.

65

Lt

vertės dovanų kuponas perkant korekcinius akinius už 200 Lt ir daugiau.

Vision Express adresai: Vilniuje: Gedimino pr. 3A A. Vienuolio g. 14 Ozo g. 18, PPC „Ozas“ Saltoniškių g. 9, PLC „Panorama“ Kaune: Laisvės al. 99 Islandijos pl. 32, PLC „Mega“ Karaliaus Mindaugo pr. 49, PPC „Akropolis“ Klaipėdoje: Taikos pr. 61, PPC „Akropolis“ Šiauliuose: Aido g. 8, PPC „Akropolis“ Panevėžyje: Savitiškio g. 61, PC „Babilonas“

sprendimas

Sėkmin­go pa­si­rin­ki­mo

for­mulė Net­ru­kus įsi­jungs laik­ma­tis, bau­gi­na­mai tirp­dan­tis die­nas iki pirmųjų abitū­ros eg­za­minų. Ta­čiau jau kurį laiką ne ma­ žesnę įtampą ke­lia ne tiek ži­nių tik­ri­ni­mas, bet spren­di­mas – o kas to­liau? Dau­gu­ma abi­tu­rientų pa­si­duos vi­suo­ti­nei tėkmei ir taps stu­den­tais, ta­čiau yra to­kių, ku­rie no­ri stab­telė­ti bent me­tams ir pamąs­ty­ti, ar ver­ta iner­tiš­kai plauk­ti su vi­sais.

As­ta Dy­ko­vienė

So­cia­li­nis spau­di­mas

Klaipė­dos Eduar­do Bal­ sio menų gim­na­zi­jos abi­tu­ rientė Ka­milė Par­fio­no­vaitė pri­pažįs­ta, jog mūsų vi­suo­ menė­je įsi­šak­ni­ju­sios dog­ mos, kad mo­kyklą baigę jau­ nuo­liai būti­nai tu­ri sto­ti į uni­ver­si­te­tus ar ko­le­gi­jas. „Vis dėlto ma­nau, kad tas spau­di­mas ge­rai. Galbūt ne­ įsto­si kur no­ri, bet ne­galė­ si at­si­pa­lai­duo­ti ir ne­tap­ si sa­vo­tiš­ku pa­ra­zi­tu – tėvų iš­lai­ky­ti­niu“, – vi­suo­menės nuo­sta­tas bandė pa­tei­sin­ ti Ka­milė.

Abi­tu­rientės tei­gi­mu, ga­li­ ma mo­ky­tis ir dirb­ti ar­ba tik mo­ky­tis. Ta­čiau esą, jei po vi­ du­rinės mo­kyk­los iš­va­žiuo­ ja­ma į už­sienį tik dirb­ti, at­si­ ran­da tam tikrų pa­vojų. „Ma­nau, įga­vus dau­giau laisvės, at­si­pa­lai­duo­ja­ma ir bet ko­kie no­rai mo­ky­tis iš­ga­ 56

Di­des­nis pa­vo­ jus, kai jau­nuo­ lis, bi­jo­da­mas „lik­ti ne­ver­tin­ gas“, sto­ja mo­ ky­tis bet ko­kios spe­cia­lybės, vi­ sai ne­su­vok­da­ mas, ką jis da­ro.

ruo­ja iš gal­vos. Nes atei­na to­ kių min­čių, kam man tos stu­ di­jos, jei ir taip gau­nu pi­nigų ir ga­liu gy­ven­ti taip, kaip man pa­tin­ka“, – dėstė K.Par­ fio­no­vaitė.

Mer­gi­nos įsi­ti­ki­ni­mu, vi­ sai ne­blo­gai, jog Lie­tu­vo­je vis dar gy­va se­na nuo­sta­ta, kad rei­kia stu­di­juo­ti iš kar­to po mo­kyk­los. Tai esą pri­ver­ čia jau­nus žmo­nes

57

sprendimas Dar­bo rin­kos rea­li­jos Klaipė­dos te­ri­to­rinės dar­bo bir­žos spe­cia­lis­tai at­li­ko jau­ni­mo dar­bo rin­kos ana­lizę. Paaiškė­jo, kad nuo 2010 m. spa­lio 1 d. iki 2013 m. sau­sio 1 d. no­rin­čių įsi­dar­bin­ti jau­nuo­lių iki 25 metų Klaipė­dos te­ri­to­rinė­je dar­bo bir­žo­je su­mažė­jo 53 pro­c. 2012 m. Klaipė­do­je į dar­bo rinką in­teg­ruo­ta 6438 tūkst. as­me­nų iki 25 metų. Pa­na­ši si­tua­ci­ja bu­vo ir prie­š dve­jus me­tus.

Nuo 2008 m. jau­ni­mo įdar­bi­ni­mas išau­go dau­giau kaip du kar­tus. Įsi­dar­bin­ti ne­leng­va ne tik jau­nuo­liams be pro­fe­si­ jos. Lie­tu­vos dar­bo bir­žo­je gau­siai re­gist­ruo­ja­si ir ab­sol­ ven­tai, tu­rin­tys aukštąjį iš­si­la­vi­nimą.

Dau­giau­sia dar­bo ne­ran­da tei­si­nin­kai (240), vers­lo va­dy­ bi­nin­kai (232), eko­no­mis­tai (155), bu­hal­te­rinės ap­skai­tos spe­cia­lis­tai (132), so­cia­li­niai dar­buo­to­jai (118), vie­šo­jo ad­ mi­nist­ra­vi­mo dar­buo­to­jai (117), so­cia­li­niai pe­da­go­gai (115), vers­lo ad­mi­nist­ra­to­riai (100). Šiuo me­tu darb­da­viai la­biau­siai pa­gei­dau­ja elekt­ros ir elekt­ro­ni­kos in­ži­nie­rių, par­da­vi­mo va­dy­bi­ninkų, drau­di­mo agentų, par­da­vi­mo agentų, IT spe­cia­listų, ad­mi­nist­ra­to­rių.

judė­ti, siek­ti neuž­mig­ti ant laurų.

E.Bal­sio menų gim­na­zi­jos mo­ky­to­ja Svet­la­na Daugė­ lienė taip pat pri­tarė nuo­ mo­nei, kad ne­rei­kia da­ry­ti metų per­trau­kos bai­gus vi­ du­rinę mo­kyklą. Esą būti­ na tęsti stu­di­jas, nes per tuos me­tus daug kas ga­ li būti ne­grįžta­mai pra­ras­ ta. „Tai ypač pa­vo­jin­ga mūsų mo­kyk­los mo­ki­niams, ku­rie visą gy­ve­nimą mokė­si mu­zi­ kos ar dailės. Jie la­bai daug dir­bo ir dėl to be­veik ne­ turė­jo nei vai­kystės, nei jau­ nystės. Todėl da­bar su­sto­ ti pu­siau­kelė­je ir nu­trauk­ ti moks­lus būtų ne­pro­tin­ga.

Yra la­bai daug pa­vyzd­žių, kai pra­dėju­siems dirb­ti į moks­lus grįžti la­bai sun­ku“, – sakė S.Daugė­lienė.

Va­karų ša­ly­se ne­sku­ba?

Abi­tu­rientė P.Kat­ke­vi­čiūtė pa­brėžė, kad pas mus ne­svar­bu, ku­rią pro­fe­siją

pa­si­rink­ti, svar­bu gau­ti dip­lomą.

58

Uos­ta­mies­čio abi­tu­rien­ tei Pat­ri­ci­jai Kat­ke­vi­čiū­tei taip su­si­klostė gy­ve­ni­mas, kad per ato­sto­gas jai te­ko pa­ dirbė­ti už­sie­ny­je. Mer­gi­na įsi­ti­ki­nu­si, jog Lie­tu­vo­je jau­ ni­mas iš kar­to ei­na mo­ky­tis to­liau, nes pri­va­lo įsit­vir­tin­ti gy­ve­ni­me, kad atei­ty­je turėtų iš ko gy­ven­ti. Esą dau­gu­mai jaunų žmo­nių pas mus ten­ ka pra­dėti viską nuo nu­lio, re­tam jų tėvai ga­li nu­pirk­ti būstą ar pa­dėti ma­te­ria­liai.

Pat­ri­ci­ja pri­pa­ži­no, kad Lon­do­ne darbą ir stu­di­jas su­ de­rin­ti ge­ro­kai pa­pras­čiau.

Nes ten įsi­dar­bin­ti leng­viau nei čia. Lie­tu­vo­je sa­ve rea­li­ zuo­ti esą kur kas sun­kiau. „Vi­sai ne­se­niai grįžau iš Ang­li­jos, ten pa­stebė­jau tokį da­lyką, kad po mo­kyk­los jau­ ni­mas daž­nai ren­ka­si lais­vus me­tus. Todėl, kad jie jau­čia­ si at­sa­kin­gi už sa­vo ateitį. Jie dir­ba tam, kad su­kauptų pa­ kan­ka­mai pi­nigų ne tik stu­ di­joms, bet ir sa­vo šei­mai iš­ lai­ky­ti ar būstui įsi­gy­ti. Lais­

vi me­tai ten la­bai po­pu­lia­ru, o čia, Lie­tu­vo­je, žmonės la­bai sku­ba į stu­di­jas, ne­svar­bu kur, kad tik mo­kytų­si. Pas mus ne­ svar­bu, ko­kią pro­fe­siją pa­si­ rink­ti, svar­bu gau­ti dip­lomą“, – sakė P.Kat­ke­vi­čiūtė.

Pat­ri­ci­jos klasės drau­gas Ka­ro­lis Ja­gie­la teigė jau ap­si­ sprendęs stu­di­juo­ti už­sie­ny­ je, nes iš­siaiš­ki­no, kad ten ge­ resnės ga­li­mybės mo­ky­tis ir kar­tu dirb­ti. „Mie­lai Lie­tu­vo­je pra­leis­ čiau me­tus ir už­si­dirb­čiau pi­nigų stu­di­joms, bet čia neuž­dirb­siu tiek, kiek rei­ kia“, – teigė K.Ja­gie­la. „Tu­ riu draugų, ku­rie ne­sto­jo mo­ky­tis iš­kart po mo­kyk­ los. Jie iš­va­žia­vo dirb­ti į už­ sienį. Kai ku­rie jų iš­va­žia­ vo pailsė­ti nuo mokslų ir už­ si­dirb­ti stu­di­joms, įsit­vir­ tin­ti nau­jo­je ša­ly­je, kad pa­ skui galėtų mo­ky­tis tai, ko iš tikrųjų no­ri ir kas atei­ ty­je pra­vers. Girdė­jau, kad už­sie­ny­je ne taip griež­tai priim­ta po vi­du­rinės mo­ kyk­los pul­ti mo­ky­tis to­liau“, – sakė dar vie­nas abi­tu­rien­ tas Ka­ro­lis Žol­ti­ko­vas.

K.Par­fio­no­vaitė pa­sa­ko­ jo pa­žįstan­ti ne vieną klaipė­ dietį, ku­ris ne­sto­jo mo­ky­ tis po vi­du­rinės. Tėvai jiems sakė, kad namų ūkiui iš­ lai­ky­ti trūksta pi­nigų, tad reikė­jo ei­ti dirb­ti. Žadė­ ta, kad moks­lus galės tęs­ ti po ko­kių pen­ke­rių metų.

Pap­ras­tai to­kia si­tua­ci­ja esą baig­da­vo­si šei­mos su­kūri­ mu, ir žmo­gus lik­da­vo be pro­fe­si­jos, gavęs tik vi­du­rinį iš­si­la­vi­nimą. „Ne­ži­nau, kas ge­riau – pul­ti stu­di­juo­ti, baig­ti uni­ver­si­te­ tus, pa­skui iš­si­ka­bin­ti ant sie­ nų dip­lo­mus ir džiaug­tis kos­ tiu­muo­tu sa­vo gy­ve­ni­mu ar tie­siog dirb­ti ir gy­ven­ti tu­rint tik bran­dos ates­tatą“, – apie lai­min­go gy­ve­ni­mo for­mulę svarstė K.Par­fio­no­vaitė.

Abi­tu­rien­tas K.Žol­ti­ko­vas sakė girdėjęs, kad už­sie­ny­je nėra taip griež­tai

priim­ta po vi­du­rinės mo­kyk­los iš kar­to pul­ti mo­ky­tis to­liau.

Ne­reikėtų luo­šin­ti as­me­nybės

Klaipė­dos dra­mos teat­ro ak­ to­rius Via­čes­la­vas Mic­ke­vi­ čius pri­ta­ria tiems, ku­rie ma­ no, kad bai­gus vi­du­rinę ne­ reikėtų skubė­ti stu­di­juo­ti. „Ži­nau daug to­kių pa­vyzd­žių, kai žmo­gus bai­gia vi­du­ rinę mo­kyklą, da­ro dvejų tre­ jų metų per­trauką ir tik ta­da, sa­ve su­radęs, tiks­lin­gai ke­ liau­ja mo­ky­tis ten, kur jam pa­tin­ka. Spren­di­mas ne­si­ mo­ky­ti iš kar­to po vi­du­rinės pa­si­tei­si­no, nes „moks­lo rin­ ka“ man skam­ba kaip koks „tur­gus“, – ma­no V.Mic­ke­ vi­čius.

Ak­to­riaus įsi­ti­ki­ni­mu, rei­ kėtų, kad jau­nas žmo­gus pa­ke­liautų po už­sienį, pa­ dirbėtų kad ir kro­vi­ku ko­ kio­je nors par­duo­tuvė­je, su­ prastų, kaip už­dir­ba­mi pi­ni­

gai. Ta­da esą at­kristų vi­si va­ rian­tai, ir žmo­gus tik­rai pa­si­ rinktų tai, ko no­ri.

V.Mic­ke­vi­čiaus tei­gi­mu, mūsų vi­suo­menė ga­na kon­ ser­va­ty­vi, griež­ta, tėvai de­da di­de­les vil­tis, kad vai­kas bus stu­den­tas, va­žiuos kur nors stu­di­juo­ti, ir jis stai­ga pa­reiš­ kia, kad tuos me­tus pra­leis na­mie. O čia įsi­dar­bin­ti be ga­ lo sun­ku, ne kiek­vie­nas išdrįs­ ta dar­bo ieš­ko­ti už­sie­ny­je. „Ačiū Die­vui, mes jau šiek tiek eu­ropė­ja­me. Nors si­ tua­ci­ja ma­žuo­se mies­te­liuo­ se dar sun­ki. Jei vai­kas me­ tus dve­jus gy­ve­na pas tėvus, nie­ko rim­ta ne­vei­kia, kai­my­ nai ima jo lenk­tis tar­si ko­ kio raup­suo­to­jo. O pa­skui jis stai­ga at­ran­da sa­vo ke­lią, pa­ si­ro­do, tam reikė­jo lai­ko. Lai­ kas – pa­ts ge­riau­sias mo­ky­to­ jas. Ma­ny­čiau, ap­lin­ka

sprendimas

Jau­nuo­liui, ku­ris po vi­du­rinės nu­sprendė ne­stu­di­juo­ti, bet jam ne­pa­vy­ko ir įsi­dar­bin­ti Lie­tu­vo­je, kar­je­ros spe­cia­lis­tai siū­lo rink­tis sa­va­no­rystę.

ne­turėtų luo­šin­ti žmo­nių“, – įsi­ti­kinęs V.Mic­ke­vi­čius.

Spren­di­mas tu­ri būti sąmo­nin­gas

Kar­je­ros kon­sul­tantės Ža­nos Dra­gu­no­vos ma­ny­mu, da­ry­ ti per­trauką bai­gus vi­du­rinę mo­kyklą ir me­tus ar dve­jus ne­sto­ti į aukštą­sias ar pro­fe­ si­nes mo­kyk­las nei ge­rai, nei blo­gai. Esą svar­bu ži­no­ti, kam tai da­ro­ma, ir kad jau­nuo­lis ap­si­spręstų sąmo­nin­gai. „Yra si­tua­cijų, kai iš ne­vil­ ties ne­si­ren­ka­ma, kur mo­ ky­tis to­liau. Ki­tas da­ly­kas, kai jau­nuo­lis ne­si­jau­čia tvir­ tai ap­si­sprendęs, su­vo­kia, kad ne­pažįs­ta savęs, ir ne­no­ ri sku­botų spren­dimų sa­vo gy­ve­ni­me. Nes yra at­sa­kin­ gas ir ne­no­ri ket­ve­rius me­tus

stu­di­juo­ti nemėgs­ta­mo da­ly­ ko. To­kiu at­ve­ju la­bai svar­bu turė­ti planą, ką veik­ti to­liau“, – sakė kar­je­ros kon­sul­tantė.

Ta­čiau ar ne­ky­la pa­vo­jus, kad metų per­trau­ka po in­ ten­sy­vių mokslų mo­kyk­lo­je ga­li virs­ti nea­pibrėž­tu lai­ko­ tar­piu? Ar nėra baimės, kad ga­liau­siai vis­kas baig­sis ne­ kva­li­fi­kuo­tu dar­bu Lie­tu­vo­je ar emig­ra­ci­jo­je? „Ma­nau, di­des­nis pa­vo­jus, kai jau­nuo­lis, bi­jo­da­mas „lik­ ti ne­ver­tin­gas“, sto­ja mo­ky­tis bet ko­kios spe­cia­lybės, vi­sai ne­su­vok­da­mas, ką jis da­ro“, – ma­no Ž.Dra­gu­no­va.

Spe­cia­lis­tai pa­ste­bi, kad did­žiu­lis skai­čius į uni­ver­si­ te­tus įsto­ju­sių stu­dentų pra­ de­da blaš­ky­tis dar pir­muo­se kur­suo­se ar­ba baigę moks­lus,

įsi­dar­bi­na ne pa­gal spe­cia­ lybę ar, dar blo­giau, vi­sai ne­ ran­da dar­bo. „Darb­da­viai da­bar lau­kia la­bai sąmo­ningų, my­lin­čių sa­vo darbą žmo­nių, o jei stu­ di­juo­tas da­ly­kas ne­mie­las, tai dar­bas tuo la­biau bus ne­įma­ no­mas“, – tvir­ti­no kar­je­ros kon­sul­tantė.

Kaip išeitį siū­lo sa­va­no­rystę

Jau­nuo­liui, ku­ris po vi­du­ rinės nu­sprendė ne­stu­di­juo­ ti, bet jam ne­pa­vy­ko ir įsi­dar­ bin­ti Lie­tu­vo­je, kar­je­ros spe­ cia­lis­tai siū­lo rink­tis sa­va­no­ rystę. Kad baigęs mo­kyklą ne tuš­čiai leistų laiką, bet tuos me­tus dirbtų žmo­nių la­bui ir taip ge­riau su­prastų sa­ve. „Siū­lo­me jau­nuo­liams tuos

me­tus ne šiaip sėdėti na­mie ir žiūrė­ti te­le­vi­zo­rių, bet im­ tis sa­va­no­riau­ti, va­žiuo­ti į ko­kią nors tarp­tau­tinę mi­ siją pa­dėti ki­tiems žmonėms.

Ir su­si­kur­ti planą, ką jis veiks po tų metų“, – pa­tarė Ž.Dra­ gu­no­va.

Re­mian­tis pa­sau­li­ne pra­kti­ka, sa­va­no­rių or­ga­ni­za­ci­ jos vi­siš­kai iš­lai­ko sa­vo sa­va­ no­rius, ap­mo­ka mai­ti­ni­mo ir gy­ve­ni­mo iš­lai­das, at­ly­gi­ni­ mo jie ne­gau­na, bet įgy­ja ne­ įkai­no­ja­mos pa­tir­ties. „Mes ne­ga­li­me sa­ky­ti jau­ nuo­liui: tu nie­kur ne­stok mo­ ky­tis, bet tu­ri­me pa­dėti jam su­si­pla­nuo­ti tuos me­tus, pa­ gelbė­ti su­si­ras­ti or­ga­ni­za­ciją, ku­ri pa­dės jam tap­ti stip­riu sa­va­no­riu, o ne iš­lai­ky­ti­niu“, – teigė Ž.Dra­gu­no­va.

Jei vai­kas me­tus dve­jus gy­ve­na pas tėvus, nie­ko rim­ta ne­vei­kia, kai­my­nai ima jo lenk­tis tar­si ko­kio raup­suo­to­jo.

60

Pa­v yz­dys – S.Job­sas

Kar­je­ros kon­sul­tan­tai ti­ki­ na, kad šiuo me­tu sun­ku ras­ ti tiks­lių duo­menų, kur yra ir ką vei­kia tie jau­nuo­liai, ku­ rie baigė vi­du­ri­nes ir ne­tęsia mokslų. Kur jie dings­ta? Ne­ re­tai jie įsto­ja, bet jau per pir­mas sa­vai­tes nu­sprend­žia at­siim­ti do­ku­men­tus. Kar­je­ ros kon­sul­tan­tai ti­ki­na, kad ieš­ko ga­li­my­bių, kaip su to­ kiais jau­nuo­liais su­si­siek­ti. „Ne­to­li­mo­je atei­ty­je pla­ nuo­ja­ma steig­ti kar­je­ros kon­sul­ta­vi­mo cent­rus, ku­ riuo­se, pa­si­tel­kiant Dar­ bo bir­žos spe­cia­lis­tus, būtų sten­gia­ma­si pa­dėti nie­ko ne­ vei­kian­tiems jau­nuo­liams tiks­lin­gai pra­leis­ti tuos me­ tus, neišk­ris­ti iš mo­ky­mo­ si rin­kos“, – pla­nus dėstė Ž.Dra­gu­no­va.

Esą svar­biau­sias tiks­las būtų grąžin­ti juos į mo­ky­mo­ si įstai­gas, bet to­kias, ku­rio­se jie norėtų mo­ky­tis.

Kar­je­ros kon­sul­tan­tai pri­ pažįs­ta, kad so­cia­li­nis spau­ di­mas šiems žmonėms ga­ na stip­rus, ypač kai dau­gu­ma klasės draugų ruo­šia­si stu­di­ joms Lie­tu­vo­je ar už­sie­ny­je.

Tad sun­ku ryž­tis nie­kur ne­ si­mo­ky­ti ir būti nu­stum­tam į sa­vo­tišką už­ribį. Vien todėl, kad ne­no­ri­ma elg­tis taip, kaip įpras­ta. „Čia daug le­mia as­me­nybės stip­ru­mas. Steve’o Job­so is­ to­ri­ja yra pui­kiau­sias to pa­ vyz­dys. Jis dėl to­kio išo­ri­nio spau­di­mo bu­vo pri­vers­tas sto­ti mo­ky­tis į pres­ti­žinį uni­ ver­si­tetą. Bet su­pratęs, kad vel­tui leid­žia tėvų pi­ni­gus, nes jam ne­pa­tin­ka tai, ką stu­ di­juo­ja, metė moks­lus. Ir tai – gerb­ti­nas poel­gis“, – įsi­ti­ki­ nu­si Ž.Dra­gu­no­va.

Kar­je­ros kon­sul­tan­tai pa­ brėžia, kad ne­ver­ta ska­tin­ ti vaikų sto­ti mo­ky­tis bet kur, nes tai ne­nau­din­ga ir bran­gu ne tik tėvams, bet ir vals­ty­bei.

Spren­di­mas ne­si­mo­ky­ti iš kar­to po vi­du­ rinės pa­si­tei­si­ no, nes „moks­ lo rin­ka“ man skam­ba kaip koks „tur­gus“.

Pir­mas žings­nis – dar­bo bir­ža Bai­gu­siems bend­ro­jo la­vi­ ni­mo mo­kyk­las ir nu­spren­ du­siems ne stu­di­juo­ti, o pa­ dirbė­ti Klaipė­dos te­ri­to­rinė dar­bo bir­ža ga­li pa­si­ūly­ti laisvų dar­bo vietų, ku­rio­se ne­pa­gei­dau­ja­ma pa­tir­tis ir iš­si­la­vi­ni­mas (ar­ba darb­da­ vys su­tin­ka ap­mo­ky­ti). Šiuo me­tu Klaipė­do­je to­kie jau­nuo­liai ga­li įsi­dar­bin­ti ap­ sau­gos dar­buo­to­ju, pa­gal­ bi­niu dar­bi­nin­ku, kiem­sar­ giu, ap­klausų at­likė­ju, laiš­ ki­nin­ku (ta­čiau tam rei­ka­lin­ gas nuo­sa­vas au­to­mo­bi­lis), dar­bi­nin­ku, ne­kva­li­fi­kuo­ tu miš­ko dar­bi­nin­ku, mais­ to pre­kių par­davė­ju, už­sa­ kymų pri­ėmėju, par­davė­ju kon­sul­tan­tu, va­ly­to­ju, lom­ bar­do dar­buo­to­ju, pa­davė­ ju, par­davė­ju, ka­si­nin­ku.

Dar­bo bir­žo­je Klaipė­dos mies­te re­gist­ruo­ti 195 as­ me­nys iki 25 metų, tu­rin­tys pa­grin­dinį iš­si­la­vi­nimą, 52 as­me­nys, baigę tik pra­dinę mo­kyklą, ir 441 jau­nuo­lis, tu­ rin­tis vi­du­rinį iš­si­la­vi­nimą.

sprendimas

Metų pertrauka po mokyklos

išėjo į naudą Žurnalistų Laisvės ir Vytaro Radzevičių dukra Augustė dar baigdama mokyklą buvo tvirtai nusprendusi daryti metų pertrauką iki studijų. Tėvai tuo pernelyg nesidžiaugė, bet pati Augustė mano priėmusi vieną geriausių sprendimų gyvenime.

Indrė Pepcevičiūtė Kad ir kaip modernėjame ir kasdien keliaujame Vakarų link, kai kurios nuostatos, dažnai pačių vadinamos sovietiniu palikimu, tebėra giliai suleidusios šaknis. Gyvenimo ratas vienas ir nekeičiamas – mokykla, universitetas, šeima, vaikai ir t. t. Jei ir šauna į galvą mintis: „Nestosiu iškart mokytis, noriu pailsėti, noriu atrasti save“, tėvai ją priima kaip tinginystę ar, dar blogiau, atsakomybės stoką.

Vis dėlto norisi pasidžiaugti, kad yra jaunų žmonių, kurie ryžtasi savo sprendimus paversti tikrove, ir tėvų, kurie, kad ir nešokinėja dėl to iki lubų, pasitiki savo vaiku.

Augustės santykiai su tėvais, kaip ji pati sakė, visada buvo ypatingi, nepakišo čia kojos ir padaryta metų pertrauka po mokyklos. Kodėl jai to norėjosi, ką veikė tuos metus ir ar ketina kada nors studijuoti, Augustė mielai papasakojo mums.

62

– Kodėl baigusi mokyklą nutarei padaryti pertrauką iki universiteto?

– Nestojau dėl pačios paprasčiausios priežasties – nežinojau, kur noriu studijuoti. Stoti tik tam, kad stočiau, nemačiau prasmės. Ir save, ir tėvus pratinau prie minties, kad noriu laisvų metų.

Džiaugiuosi galbūt ne tik dėl to, kad pasiėmiau metus, bet ir dėl to, kad išvažiavau iš Lietuvos. Jei nebūčiau išvažiavusi, nebūčiau supratusi labai daug dalykų.

Negaliu sakyti, kad daug kas mane palaikė, – visi sakė, kad bent stočiau, kad apskritai apsižiūrėčiau, kas per vieta yra universitetas. Bet visų klausiau – kam? Kad po metų mesčiau studijas ir sto-

čiau iš naujo? Man tai atrodė beprasmis tąsymasis. Ir dabar taip atrodo.

Labai džiugu, kai žmonės turi pašaukimą ir iškart žino, ką nori veikti gyvenime. Ir būsimiems mokslams universitete stropiai ruošiasi paskutinius metus mokykloje. Tada sėkmingai įstoja ir labai džiaugiasi tuo, ką daro, jaučiasi savo vietoje. Aš irgi norėčiau turėti tokį pašaukimą, deja, neturiu. Tam ir pasiėmiau metus, kad susiprasčiau, kas esu, ko noriu ir ką noriu veikti.

Pažiūrėkit į Europą – žmonės į universitetus stoja 25erių. Prieš tai keliauja, savanoriauja, gyvena. Lietuva turi prisijaukinti šią idėją. Ir po truputį ją jaukinasi. Apskritai dvylika metų mokykloje yra visiška rutina. Žinai, kad nuo pirmadienio iki penktadienio eisi į mokyklą, o tada turėsi laisvą savaitgalį. Tai kaip po dvylikos metų staiga gali suvokti, kuo nori būti? Žinoma, čia mano toks atvejis. Tai net ne apsispren-

dimas, o kvailo sprendimo nepriėmimas (šypsosi).

Daugelis mano draugų dabar sako, kad pasielgiau teisingai. Buvau vienintelė iš jų niekur nestojusi.

– Ką veikei šiuos metus, kuo užsiimi dabar?

– Ieškojau savanorystės programų, bet buvau labai naivi, nes, pasirodo, norėdamas išvažiuoti savanoriauti turi ruoštis ir ieškoti vietos beveik visus metus. Tad pasirinkau šiek tiek lengvesnį kelią – dalyvavau programoje „Au

Pair“ ir išvažiavau trims mėnesiams į Portugaliją. Dabar vėl grįžau į Lietuvą, išsikrausčiau iš tėvų, dirbu padavėja restorane, tai, beje, irgi labai gera patirtis, ir gyvenu ekonominėje laisvėje. Labai sveika. Nors ir labai skausminga, ypač kiekvieną kartą einant į parduotuvę pirkti maisto. Velniškai brangu!

– Portugalijoje dirbai aukle.

Kokį įspūdį paliko žmonės, pati šalis? Nesinorėjo ten likti?

– Gyvenau šeimoje, prižiūrėjau du vaikus ir labai links-

mai leidau laiką. Susipažinau su daugybe žmonių. Apskritai nežiūriu į užsienį kaip į išsigelbėjimą – niekada taip nemaniau. Daug keliauju, o šis išvažiavimas – tiesiog labai norėjau pagyventi svetur, susipažinti su kita kultūra, tradicijomis, be to, Portugalija nuostabi šalis. Šilta, gera, saulė šviečia. Esu per daug prisirišusi prie šeimos ir draugų, galiausiai Lietuvos.

Ilgesnį laiką būnant kitoje šalyje aplanko keistas jausmas: turi draugų kompaniją, pažįsti gatves, turistai

sprendimas klausia kelio, turi savo mėgstamiausią kavinukę, kurioje geri kavą ir padavėjai jau nebeklausia kokią. Bet ten jaučiausi kaip užsilikusi turistė, pametusi lėktuvo bilietą ir laukianti kito. Tiesiog supratau, kaip myliu Lietuvą, kad noriu joje gyventi, dirbti ir skleisti apie ją gerą žinią.

– Ar džiaugiesi priėmusi tokį sprendimą?

– Džiaugiuosi galbūt ne tik dėl to, kad pasiėmiau metus, bet ir dėl to, kad išvažiavau iš Lietuvos. Jei nebūčiau išvažiavusi, nebūčiau supratusi labai daug dalykų. Vienas jų – kad nenoriu gyventi užsie-

nyje. Supratau, kad keliauti ir gyventi svetimoje šalyje yra du visiškai skirtingi dalykai.

Ir kad noriu gyventi Lietuvoje ir daug keliauti, o ne gyventi užsienyje ir tik kartais čia grįžti. Taip pat tai, kad pabėgus į bet kurią pasaulio vietą rutinos neišvengsi.

– Kokie tavo ateities planai? Ar juose yra studijos?

– Taip, stosiu šiemet. Mąstau apie skandinavistiką – perspektyvu, įdomu, visada patiko kalbos. Noriu studijuoti.

Viena draugė labai gerai pasakė: „Nespėjau pailsėti...“ O aš pailsėjau ir labai labai noriu studijuoti.

Vytaras Radzevičius

Pažiūrėkit į Europą – žmonės į universitetus stoja 25-erių. Prieš tai keliauja, savanoriauja, gyvena.

64

Sprendimas buvo dukros ir aš jį gerbiu. Nesakyčiau, kad nebuvau nepatenkintas. Nesu egoistas, kuris pilnametį vaiką vedžioja už rankos. Kaip tik stengiuosi, kad ji savarankiškai priimtų sprendimus.

Laisvės dukra turėjo tiek, kiek galėjo pasiimti. Kažkas gerai yra pasakęs, kad vaikai nepriklauso tėvams. Jie turi savo gyvenimą ir už juos pamokų niekas neišmoks ir patirčių neišgyvens. Geriau taip, negu gyventi blogai pasirinkus ir paskui kankintis.

Anksčiausiai tokį dalyką mačiau Danijoje – „laisvi metai“ po mokyklos ten nieko nestebina. Susirandi darbą, išbandai ką nors, susitupi, ateini į protą ir tada geriau žinai, ko

nori. Problema kita – manau, mūsų visuomenė vis dar pernelyg susikausčiusi ir piliečiai pernelyg suniveliuoti. Trūksta sveiko egocentrizmo, savigarbos, tolerancijos savitai nuomonei ir gyvenimo būdui.

Mane labiausiai erzinantis lietuviškas posakis yra „ne, nu tai jo“. Ir daliai mūsų būdingas neryžtingumas ir trypčiojimas gali persikelti į jaunas galvas.

O to labai nesinorėtų. Jų veidai nepaženklinti totalitarizmo. Ir norėtųsi, kad jie mokėtų džiaugtis laisve. Kaip ir šiuo atveju.

Man net nelabai rūpi, ar žmogus baigė aukštuosius mokslus. Gal jam geriau būti staliumi eruditu nei advokatu pusfabrikačiu? Mokytis niekada nevėlu. Man pačiam taip išėjo, kad net pagalvoti apie stojamuosius neleido. Dar prieš abitūros egzaminus gavau šaukimą į rusų kariuomenę ir išvežė į šiltus kraštus. Tai juokais galiu pasakyti, kad gavau dvejus laisvus metus. Bet dėl įvairių aplinkybių pakeičiau savo sprendimą dėl profesijos. Ir niekada nesigailėjau. O dukra, kiek suprantu, dabar aiškiai žino, ko nori. Vadinasi, tas pusmetis buvo naudingas.

paraštės Rengiantis 2013 m. brandos egzaminams svarbu žinoti Norint gauti brandos atestatą reikia išlaikyti du brandos egzaminus. Vienas jų privalomas – lietuvių kalbos ir literatūros. Šių egzaminų tipą – valstybinį ar mokyklinį – renkasi mokinys.

Brandos egzaminus ir jų tipus mokiniai turės pasirinkti iki 2013 m. kovo 7 d.

Apie savo pasirinkimą mokiniai turės raštu informuoti mokyklos vadovą. Keisti pasirinkto egzamino ar jo tipo nebus galima.

Privalomąjį lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą galima laikyti, jei šio dalyko metinis pažymys patenkinamas ir yra išlaikyta kalbos įskaita.

Balandžio pradžioje mokiniai savo mokyklose galės sužinoti savivaldybės teritorijoje esančias mokyklas, kuriose jie laikys brandos egzaminus.

Pakartotinėje sesijoje brandos egzaminus galės laikyti tik tie kandidatai, kurie dėl pateisinamos priežasties nelaikė valstybinio ar mokyklinio brandos egzamino per pagrindinę sesiją. Per pagrindinę sesiją neišlaikę lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio ar mokyklinio brandos egzamino pakartotinėje sesijoje galės laikyti tik mokyklinį brandos egzaminą.

Mokyklinių pagrindinės sesijos brandos egzaminų rezultatai skelbiami per 5 darbo dienas nuo egzamino vykdymo dienos, gimtųjų kalbų bei lietuvių kalbos ir literatūros – per 9 dienas.

Valstybinių brandos egzaminų rezultatai skelbiami per 3 darbo dienas nuo Valstybinių brandos egzaminų vertinimo komiteto posėdžio, patvirtinusio rezultatus, dienos.

Planuojama visų valstybinių brandos egzaminų pagrindinės sesijos rezultatus paskelbti iki liepos 12 d.

Kandidatas, nesutinkantis su brandos egzamino darbo įvertinimu, per 3 darbo dienas nuo rezultatų paskelbimo dienos gali teikti mokyklos vadovui apeliaciją dar kartą darbą peržiūrėti ir pakartotinai jį įvertinti.

Brandos atestatas išduodamas tik gavus apeliacijų rezultatus, į brandos atestato priedą įrašomas apeliacijos rezultatas.

SMM inf.

66

2013 M. PRIĖMIMAS Į AUKŠTĄSIAS MOKYKLAS Kas sudaro konkursinį balą

kolegijų studijų programų.

Skiriant valstybės finansavimą geriausiųjų eilė bus skaičiuojama pirmiausia pagal pirmąjį stojančiojo pasirinkimą, paskui – pagal antrąjį ir taip toliau. Jei stojantysis renkasi skirtingų studijų Stojančiųjų į aukštąsias mokrypčių programas, jo vieta kyklas konkursinis balas apeilėje kiekvieno pasirinkimo skaičiuojamas pagal pasirinkatveju gali būti skirtinga. tą studijų kryptį atitinkančių 4 dalykų įvertinimus – 3 dalykų Mažiausia balų suma, reikabrandos egzaminų pažymius linga įstoti į konkrečią studiir 4-ojo dalyko metinį pažymį. jų programą, nėra nustatyta Skirtingų dalykų įvertinimai iš anksto. Ji priklausys nuo turės skirtingą svorį. visų stojančiųjų į tą studijų programą konkursinių balų.

Stojantiems į menų studijas ir meno pedagogiką vie- Bendrasis priėmimas į aukštoj vieno brandos egzamino tąsias mokyklas vyks trimis reikės laikyti stojamąjį egza- etapais. Pagrindinis priėmimas sudarytas iš dviejų etaminą. pų – pirmojo ir antrojo. Po Stojantiems į pedagogines pagrindinio priėmimo, likus studijas privalomas motyva- laisvų valstybės finansuojacijos vertinimas. mų studijų vietų, organizuojamas papildomas priėmiTam tikrų nacionalinių bei mas. Stojantieji nebus autotarptautinių olimpiadų laumatiškai perkeliami iš vieno reatams, taip pat profesinių mokyklų absolventams, bai- etapo į kitą – norėdami dalyvauti tolesniame bendrojo gusiems mokyklą su pagypriėmimo etape paraišką jie rimu arba turintiems 1 metų darbo stažą, bus pridedama turės kaskart atnaujinti. papildomų balų.

Stojančiojo prioritetiniams pasirinkimams teikiama diBendrasis priėmimas delė svarba. Pirmajame priPagrindinės priėmimo proėmimo etape stojančiajam cedūros vykdomos internebus pasiūlyta viena valstytu. Bendrąjį priėmimą į aukš- bės finansuojama studijų tąsias mokyklas organizuoja vieta universitete arba koleLAMA BPO (Lietuvos aukštų- gijoje, taip pat viena mokajų mokyklų asociacija benma studijų vieta – jeigu stodrajam priėmimui organijantysis bus ją pasirinkęs. zuoti).

Abiturientas gali pasiūlymą priimti arba jo atsisakyti.

Stojantysis prioriteto tvarka į prašymą gali įrašyti iki 12 bet Jeigu stojantysis pirmajame kurių bendrajame priėmime etape gaus pasiūlymą studidalyvaujančių universitetų ir juoti 1 pageidavimu pasirinkGeriausiųjų eilės skaičiavimo principai lieka tokie pat kaip pernai. Į aukštąsias mokyklas priimama pagal 4 mokomųjų dalykų rezultatus.

toje valstybės finansuojamoje studijų vietoje, bet jo nepriims, tai į tokią vietą galės pretenduoti tik per papildomą priėmimą.

Antrajame etape galės dalyvauti stojantieji, pirmajame etape gavę pasiūlymą studijuoti 2 ar žemesniu pageidavimu pasirinktoje valstybės finansuojamoje studijų vietoje ir jo atsisakę arba pasiūlymo studijuoti negavę. Dalyvaujantieji antrajame etape galės keisti pageidavimų seką. Papildomame priėmimo etape galės dalyvauti tik dalyvavusieji pagrindiniame priėmime, teikdami naują prašymą.

Priėmimas į pedagogines studijas Stojantiesiems į pedagoginių studijų programas konkursiniai dalykai priklauso nuo dalyko krypties – pavyzdžiui, būsimieji matematikos pedagogai konkuruos pagal matematikos studijų krypčiai nustatytus dalykus, būsimieji dailės pedagogai laikys stojamąjį egzaminą.

Stojant į švietimo ir ugdymo studijų krypčių grupės programas, kurias baigus suteikiama pedagogo kvalifikacija, norintiems gauti valstybės finansavimą privalomas motyvacijos įvertinimas. Jei motyvacija įvertinama teigiamai, stojančiajam pridedami 1 arba 2 papildomi balai.

Geriausiai besimokantieji, studijuojantys valstybės finansuojamose vietose, gali gauti tikslinę stipendiją, jos dydis – 400 litų.

SMM inf.

cijos Kur rasti reikiamos informa aukštųjų mokyklų bendrojo priėSu 2013 m. stojimu į aukštąsias mokyklas susijusią išsamią informaciją galima rasti Švietimo ir mokslo ministerijos interneto svetainėje www.smm.lt .

Su brandos egzaminų laikymo tvarka ir pavyzdžiais galima susipažinti Nacionalinio egzaminų centro interneto svetainėje www.egzaminai.lt .

Informacija apie profesijas, kvalifikacijas, profesines ir aukštąsias mokyklas, mokymo ir studijų programas – Atviros informavimo, konsultavimo ir orientavimo sistemos (AIKOS) interneto svetainėje www.aikos.smm.lt .

Lietuvos mimo tvarka, konkursinio balo skaičiuoklė, ankstesnių metų konkursiniai balai skelbiami www.lamabpo.lt .

Studijų kokybės vertinimo centras skelbia duomenis apie vertintas visų Lietuvos aukštųjų mokyklų studijų programas, jų akreditaciją puslapyje www.skvc.lt .

Informaciją apie lengvatines paskolas ir socialines stipendijas teikia Valstybinis studijų fondas puslapyje www.vsf.lt .

SMM inf.

SAVITA MODERNI KŪRYBIŠKA Į PRAKTINĘ VEIKLĄ ORIENTUOTOS AUKŠTOJO MOKSLO STUDIJOS t 53"/410350 *3 -0(*45*,04 7&34-"4

t #"/,*/*/,:45Ą *3

t 3&,-".04 ,ĥ3*."4

t &/&3(&5*,04 7&34-0 7"%:#"

t ,ĥ3:#04 *3 13".0(ĩ */%6453*+04

t 563*;."4 *3 7*&À#6þ*"*

t '*/"/4"* *3 "14,"*5"

t "6%*07*;6"-*/*ĩ .&%*+ĩ 3&Ç*4ĥ3"

t 47&*,"5*/(6.0 *3 (30Ç*0 7&34-"4

t 5&*4Ą

t 7*;6"-*/Ą4 ,0.6/*,"$*+04 %*;"*/"4

t 5"315"65*/*4 7&34-"4 *3 ,0.6/*,"$*+"

t 7*&À*&+* 3:À*"*

t 5"*,0."4*4 130(3"."7*."4 *3 .6-5*.&%*+"

Vilniuje

Klaipėdoje

Ulonų g. 5 LT-08240 Vilnius Tel. 8 5 204 32 44 vilnius@smk.lt

Nemuno g. 2 LT-91199 Klaipėda Tel. 8 46 397077 info@smk.lt

*/7&45*$*+ĩ 7"-%:."4

El. paštas: priemimas@smk.lt

SMK STUDENTAI

www.smk.lt

KolegijaSMK