2013-02-01 Kauno diena

Page 1

lietuva

7p.

ekonomika

8p.

pasaulis

10p.

1

, vasario 1, penktadienis

lt aunodiena. santaka@k Violeta Juodelienė Redaktorė

Pro­ku­ro­rai ­ at­sklei­dė, kad ­ „Lie­tu­vos du­jų“ ­ me­las ga­lė­jo ­ pa­di­din­ti ­ du­jų kai­nas.

REMIA

Ne­pai­sy­da­mi ­ pro­tes­tų ­ Lat­vi­jos ­ po­li­ti­kai priė­mė ­ įsta­ty­mą dėl ­ eu­ro įve­di­mo.

Tu­ris­tus vi­lio­ti ­ tu­rin­tys ­ „Goog­le Street ­ View“ vaiz­dai ­ jau pik­ti­na ­ lie­tu­vius.

me portale Atnaujinta – nosantaka na.lt/naujienos/kaujūsų kūrybai. http://kauno.die gyvenimą ir erdvė no kultūros

2013

Nr. 77

vartai į Kau

santaka

Baltiškieji

vėje ir laike ženklai erd

erdvės gai suvokiamos nija kryptin jos ir kurios įtikina ci tė riniuose ir laiko pozi ja Purvinai Rūta Mari kė žiūrovus kū įvairių šalių nukelian­ Menoty ri nin vaizdiniais, slypinčiais tį ar iš da­ patirti, kad čiais iš praeities į dabar e kartą teko menkai tį. mes, lietuviai,gyvenan­ barties į atei kuriamas pasau­ lia Menininkų nę prasmę turin­ pažįstame ša vių meni­ lat gilumi dvasios čių kaimynų tame savo lis kyla iš asmeninių retai ją išvys se kul­ čių simbolių, Skirtingas pasau­ nę kūrybą, nų. salėse ar kito ir kūno būse (vyriškas šalies parodų se. Galerijoje „Auk­ suvokimas nis mi per jaus vė lio atskleidžiamas ma­ tūrinėse erd tapytojos moteriškas) ponuojama tapyboje ir tri kerami­ ir so pjūvis“ eks Freimanės ir lėdos dvimates erdves je plastikoje. Šios Daigos Alisės „Ka rinė zio paroda tes – skulptū tyvina žiūrovų dė­ ko Andrio Ve Christmas“ sutei­ į šybės suak side tauti­ prie priverčia suklusti žvelgiant mumyse/In pažvelgti į tarp tas bū­ mesį, kia galimybę pelniusių meninin­ kursais palies skirtingais ra mą nį pripažini ­ ties temas. lėdos mumyse/In kų kūrybą. Parodoje „Ka eksponuojamuo­ nos side Christmas“menininkai įtaigia dintos būse Vizijų suža riniuose ma­ kū ne suža­ se jau nų kai sap vizijų, Meninin gia kalba išsako senas. žai metų ren dintas bū bend ras pa­

N

rodas, ku­ rias vie­

ris

Metaforų svo

ja­ Eksponuo mų kūrinių ni­ aukšta me nė kokybė, turinio pra­ smingumas ir jutiminis įtaigumas lenkia šiuo metu įvairio­ se kultūros institucijo­ se siūlomus ar renginius reginius.

nė, stu di­ D.A.Frei ma ją, kurios fi javusi filoso nai prilygi­ pasaulis daž pasauliui, avasaris. namas sapnų vės ir lai­ ma­nė.­Mano­rudens­p Dai­ga­Ali­sė­Frei­ jan­ turi puikų erd parodos zas, besisie dėl ar­ figūras ir va ko pojūtį. To sybę čias gyvybės medžio ar kitu anot jos, „tai damas gau Kūriniuose pavadinimas, jose pateik besisiejančių čias su sena, vaizdiniu. ir minčių bū su je me ir cijas, porce­ chetipiniu trapi kūno mes suvokia tė­ formų, tarpusavy ginti atskleidžiamos tišku­ kad tai, ką galima paly są, ja. maksimaliai plas kurią būtų su sa­ gia, me kaip objektyvią tie turiniu ar idė bės – masės žaidžiančiu faktū­ liano galimy dant priima bai maža dalelė daug svar­ mažu vaiku, efektingumas, la tos džiai pasiduo ta kartelė mas, glazūrų ka. vimi. Nuošir patiriame savo ra tik būties kloduose paslėp Aukštai iškel nuojami nedidelių nės, kūri­ įvairovės raiš šiam jausmui, das, išgyvename bes rodoje ekspo spalvo­ rų rodoje eksponuojamų lė sos. lį užima Pa čių, tiek forma, tiek Pa turinio asmenines Ka kurį metų laiką. tie pozicijos da įtaigūs nė kokybė, bet Didesnę eks no kūriniai „Per­ apim faktūromis emociškai aukšta meni tinis timinis įtaigu­ pavasarį ar rytos nių gumas ir ju nei mūsų įpras at­ A.Vezio porcelia tetiniai spren­ mis, zicijos suda ir prasmin šiuo metu įvairiose kul­ es Tai daugiau niai. Kompo atsiskleidimai, mo sonažai“, kurių bą ir susižavė­ kūri lių, iš kurių sunarstomi gi­ lenkia sta žinojimas, tai deta tikėji jektai. mas institucijose siūlomus ren ti, tyriai, pasi kian­ dimai kelia nuo nai A.Vezis meno iš skirtingi ob tikė po ros mi si tū ja ri mai, no nuo di po ra ti gam­ tei nius, tad jausmas, su rybės jimą. Neatsitik mas kaip vienas kom sakojimai apie nius ar regi kartelę pamažu ge­ ir tikėjimo tina Tiksliau, pa gų, kultūros reiški­ sos ir stip pasaulyje ver laikinių Latvijos kad vertinimo tis mums drą tą, žemę, žmo mai, buvę praeity­ kiausių šiuo bėsime kelti. keisti realybę“. pasakoji ta py­ ryš ak­ nių per ateitį. A.Frei ma nės namiš­ keramikų. mumyse/ ba su šamotu, dė­ je, nukeliantys į di tastinių da „kalėdos Keramikas dir mas“. savitų, fan kvie­ kas: paro ba pasižymi didžiausią Unikalios, inside Christ mais, raiš­ mase, tačiau jam rijoje tinės formos kais sprendi kal ba, mens skiria porcelianui, kuris kur: gale pavidalų plas tis kelionėn į sim­ vis“. kia me ni ne mesį celianas, „aukso pjū paklūsta. Por A.Ve­ čia žiūrovą leis nininko kuriamą mų, spal­ drąsiais for Vyrau­ besąlygiškai sė, rio 15 d. gą me kia iki vasa patraukli ma bolių turtin lį. Čia atrandame ir kada: vei vų deriniais. ši brangi ir giškumu, nan­ savo medžia jis daž­ regimąjį pasau dinys yra paukštį me jantis vaiz kaskart ziui artima lį – žmogų mis, todėl bo bė ra, sim my li gū fi ga raiškos moters kompozi­ pozicijas – kitą emo­ nukelianti į kompo­ nai kuria eks cinį lauką kaip jantis da ly vauja puo poziu muose zicijose „Kvėno rudens Apie kūrėjus su Lietu­ rodose, sim miko ryšiai pelnė tarptau­ 1980 m. Kera ruduo“ ar „Ma Viktori­ nės tapyba Kaune pradė­ Prancū­ nuo D.A.Freima Pasak gė 1994 m., vien 2012 m. gė filosofijos va užsimez pavasaris“. tinius porce­ kul­ pripažinimą, nė 1984 m. bai septynios per­ jus organizuoti tarptau tės, „baltų goje, tinį D.A.Freima jos Daujoty li­ versitete Ry vo surengtos lesniais me­ ga bu vė uni sau­ Ir ne je jos jo vi zi niai mo mus. ri kū je tišku simpoziu studijas Lat mų jų Latvijo parodos, jos Kaune vy­ tūrinio gam sąvokomis, jis vijo­ liano rė vieną pir tą dalyvavo ir sonalinės ti lekcijose Lat 1989 m. įkū no mokyklų tais jis ne kar vačiose ko no parodose. ma paaiškin dernaus me ir gomi pri nadoje, Azer­ ramikos me privačių mo rinkodaros joje, JAV, Ka kusiose ke yra kūniškas“. bu ir deko­ įsigyję šiuo­ tų vadovavo bų Emy­ je, Prancūzi kū rinių yra nemažai me tiniuose Ara rodose pra­ Menininko Tapytojai svar nė raiška, Latvijoje, Ar­ agentūrai. Pa baidžane, Jung ninkė gyve­ no muziejai viešų jų ryšių ratyvi meni turtin­ m. Tapybos metu meni laikinio me žai jų saugo­ ti nuo 2008 ratuose. Šiuo sijoje, nema ir metaforų dėjo dalyvau je, Ko­ ryžiuje. je ir Parsons gentinoje, Ru atsklei­ cijose Bono lier“ studijo na ir kuria Pa gas turinys, jaus­ vačiose kolek mokėsi „Esca džius tobu­ Ry­ ma pri Paryžiuje, įgū Maskvoje. akademiją džiant trapius lio universitete rinsą (Latvi­ penhagoje, vijos dailės pa sau fesorius K.Za A.Vezis Lat tinėse pa­ mi nio lino pas pro m. Tarptau tija), U.Lan­ doksų, są (JAV, Vokie goje baigė 1987 kodama para pa­ ja), J.A.Annus jo virpesius. Ieš kietija, Italija). virsta regimo genbachą (Vo ji gilinasi, kuo iliuzijos. Kitaip ta­ tos saulio sukur ninkė tei­ kūryba meni riant, savo

Šiandien su „Kauno diena“ – kultūros ir meno priedas

„Santaka“

And­ris­Ve­zis.­Personažai.

Penktadienis vasario 1, 2013 Nr. 26 (19887) Kaunodiena.lt 2 Lt

Prei­los bo­te­lių se­ria­las to­liau tę­sia­si ša­lia Kau­no

Su­si­kir­to dėl pi­ges­nės elekt­ros Ta­das Šir­vins­kas, Vi­li­ja Žu­kai­ty­tė Sa­vi­val­dy­bės bend­ro­vė „Kau­no van­de­nys“ prie­ši­na­si mies­to va­do­ vų už­mo­jams pi­giau įsi­gy­ti elekt­ ros ener­gi­jos ir kas­met su­tau­py­ti 3–4 mln. li­tų. Iš­lei­džia 28 mln. li­tų

Kau­no mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­ mi­nist­ra­ci­ja ap­skai­čia­vo, kad per me­tus 300 sa­vi­val­dy­bės pa­da­ li­nių, įstai­gų, bend­ro­vių ir įmo­ nių su­var­to­ja dau­giau nei 80 mln. kWh elekt­ros ener­gi­jos. Už ją kas­ met su­mo­ka­ma dau­giau nei 28 mln. li­tų. Dau­giau­sia elekt­ros ener­gi­jos su­var­to­ja dvi sa­vi­val­dy­bės bend­ro­ vės: „Kau­no van­de­nys“ – 25 mln. kWh, „Aut­ro­lis“ – 15 mln. kWh.

3

Dienos citata „Mu­zi­ka yra da­lis ma­nęs. Kuo to­liau, tuo dau­giau tos da­lies pro­cen­tai di­dė­ja“, – sa­ko džia­zo at­li­kė­jas­ Ar­ka­di­jus Go­tes­ma­nas. Si­tua­ci­ja: teis­mas nu­spren­dė, kad „No­rei­kiš­kių dva­ro“ kvar­ta­le tu­ri bū­ti pa­nai­kin­ti 32 de­ta­lie­ji pla­nai.

Teis­me pa­ten­kin­tas Kul­tū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­to (KPD) ieš­ki­nys – pa­nai­ kin­ti net 32 „No­rei­kiš­kių dva­ro“ kvar­ta­lo de­ta­lie­ji pla­nai. De­vy­niuo­se jau pa­sta­ty­ tuo­se na­muo­se gy­ve­nan­tys kau­nie­čiai at­si­kvė­pė – jų būs­tų pa­ža­dė­ta ne­be­lies­ti. „Žal­gi­rio“ dvi­ko­va su „AL­BA“

11p.

Man­tas La­pins­kas

m.lapinskas@kaunodiena.lt

Kau­no apy­gar­dos ad­mi­nist­ra­ci­nio teis­mo spren­di­mą aukš­tes­nei ins­ti­ tu­ci­jai – Vy­riau­sia­jam ad­mi­nist­ra­ ci­niam teis­mui ap­skun­dė ir Kau­no ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė, ir vers­li­nin­kai, „No­rei­kiš­kių dva­ro“ sa­vi­nin­kai. „Da­lį de­ta­lių­jų pla­nų – tą, ku­rio­

And­riaus Alek­sand­ra­vi­čiaus nuotr.

je bu­vo su­de­rin­tos sta­ty­bos, teis­mas pa­nai­ki­no. Tų pla­nų, kur jau sto­vi na­mai, pro­ku­ra­tū­ra nė ne­kves­tio­na­ vo – jie ne­bus nai­ki­na­mi, nes tai bū­ tų ydin­ga pra­kti­ka. Žmo­nės čia jau gy­ve­na, bu­tams pa­siė­mę pa­sko­las. Jie šio­je si­tua­ci­jo­je juk nie­kuo ne­ nu­si­kal­to“, – sa­kė KPD Kau­no te­ri­ to­ri­nio pa­da­li­nio ve­dė­jas Svai­ge­das Stoš­kus.

2

13p.


Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.