lietuva
7p.
ekonomika
8p.
pasaulis
10p.
1
, vasario 1, penktadienis
lt aunodiena. santaka@k Violeta Juodelienė Redaktorė
Prokurorai atskleidė, kad „Lietuvos dujų“ melas galėjo padidinti dujų kainas.
REMIA
Nepaisydami protestų Latvijos politikai priėmė įstatymą dėl euro įvedimo.
Turistus vilioti turintys „Google Street View“ vaizdai jau piktina lietuvius.
me portale Atnaujinta – nosantaka na.lt/naujienos/kaujūsų kūrybai. http://kauno.die gyvenimą ir erdvė no kultūros
2013
Nr. 77
vartai į Kau
santaka
Baltiškieji
vėje ir laike ženklai erd
erdvės gai suvokiamos nija kryptin jos ir kurios įtikina ci tė riniuose ir laiko pozi ja Purvinai Rūta Mari kė žiūrovus kū įvairių šalių nukelian Menoty ri nin vaizdiniais, slypinčiais tį ar iš da patirti, kad čiais iš praeities į dabar e kartą teko menkai tį. mes, lietuviai,gyvenan barties į atei kuriamas pasau lia Menininkų nę prasmę turin pažįstame ša vių meni lat gilumi dvasios čių kaimynų tame savo lis kyla iš asmeninių retai ją išvys se kul čių simbolių, Skirtingas pasau nę kūrybą, nų. salėse ar kito ir kūno būse (vyriškas šalies parodų se. Galerijoje „Auk suvokimas nis mi per jaus vė lio atskleidžiamas ma tūrinėse erd tapytojos moteriškas) ponuojama tapyboje ir tri kerami ir so pjūvis“ eks Freimanės ir lėdos dvimates erdves je plastikoje. Šios Daigos Alisės „Ka rinė zio paroda tes – skulptū tyvina žiūrovų dė ko Andrio Ve Christmas“ sutei į šybės suak side tauti prie priverčia suklusti žvelgiant mumyse/In pažvelgti į tarp tas bū mesį, kia galimybę pelniusių meninin kursais palies skirtingais ra mą nį pripažini ties temas. lėdos mumyse/In kų kūrybą. Parodoje „Ka eksponuojamuo nos side Christmas“menininkai įtaigia dintos būse Vizijų suža riniuose ma kū ne suža se jau nų kai sap vizijų, Meninin gia kalba išsako senas. žai metų ren dintas bū bend ras pa
N
rodas, ku rias vie
ris
Metaforų svo
ja Eksponuo mų kūrinių ni aukšta me nė kokybė, turinio pra smingumas ir jutiminis įtaigumas lenkia šiuo metu įvairio se kultūros institucijo se siūlomus ar renginius reginius.
nė, stu di D.A.Frei ma ją, kurios fi javusi filoso nai prilygi pasaulis daž pasauliui, avasaris. namas sapnų vės ir lai manė.Manorudensp DaigaAlisėFrei jan turi puikų erd parodos zas, besisie dėl ar figūras ir va ko pojūtį. To sybę čias gyvybės medžio ar kitu anot jos, „tai damas gau Kūriniuose pavadinimas, jose pateik besisiejančių čias su sena, vaizdiniu. ir minčių bū su je me ir cijas, porce chetipiniu trapi kūno mes suvokia tė formų, tarpusavy ginti atskleidžiamos tišku kad tai, ką galima paly są, ja. maksimaliai plas kurią būtų su sa gia, me kaip objektyvią tie turiniu ar idė bės – masės žaidžiančiu faktū liano galimy dant priima bai maža dalelė daug svar mažu vaiku, efektingumas, la tos džiai pasiduo ta kartelė mas, glazūrų ka. vimi. Nuošir patiriame savo ra tik būties kloduose paslėp Aukštai iškel nuojami nedidelių nės, kūri įvairovės raiš šiam jausmui, das, išgyvename bes rodoje ekspo spalvo rų rodoje eksponuojamų lė sos. lį užima Pa čių, tiek forma, tiek Pa turinio asmenines Ka kurį metų laiką. tie pozicijos da įtaigūs nė kokybė, bet Didesnę eks no kūriniai „Per apim faktūromis emociškai aukšta meni tinis timinis įtaigu pavasarį ar rytos nių gumas ir ju nei mūsų įpras at A.Vezio porcelia tetiniai spren mis, zicijos suda ir prasmin šiuo metu įvairiose kul es Tai daugiau niai. Kompo atsiskleidimai, mo sonažai“, kurių bą ir susižavė kūri lių, iš kurių sunarstomi gi lenkia sta žinojimas, tai deta tikėji jektai. mas institucijose siūlomus ren ti, tyriai, pasi kian dimai kelia nuo nai A.Vezis meno iš skirtingi ob tikė po ros mi si tū ja ri mai, no nuo di po ra ti gam tei nius, tad jausmas, su rybės jimą. Neatsitik mas kaip vienas kom sakojimai apie nius ar regi kartelę pamažu ge ir tikėjimo tina Tiksliau, pa gų, kultūros reiški sos ir stip pasaulyje ver laikinių Latvijos kad vertinimo tis mums drą tą, žemę, žmo mai, buvę praeity kiausių šiuo bėsime kelti. keisti realybę“. pasakoji ta py ryš ak nių per ateitį. A.Frei ma nės namiš keramikų. mumyse/ ba su šamotu, dė je, nukeliantys į di tastinių da „kalėdos Keramikas dir mas“. savitų, fan kvie kas: paro ba pasižymi didžiausią Unikalios, inside Christ mais, raiš mase, tačiau jam rijoje tinės formos kais sprendi kal ba, mens skiria porcelianui, kuris kur: gale pavidalų plas tis kelionėn į sim vis“. kia me ni ne mesį celianas, „aukso pjū paklūsta. Por A.Ve čia žiūrovą leis nininko kuriamą mų, spal drąsiais for Vyrau besąlygiškai sė, rio 15 d. gą me kia iki vasa patraukli ma bolių turtin lį. Čia atrandame ir kada: vei vų deriniais. ši brangi ir giškumu, nan savo medžia jis daž regimąjį pasau dinys yra paukštį me jantis vaiz kaskart ziui artima lį – žmogų mis, todėl bo bė ra, sim my li gū fi ga raiškos moters kompozi pozicijas – kitą emo nukelianti į kompo nai kuria eks cinį lauką kaip jantis da ly vauja puo poziu muose zicijose „Kvėno rudens Apie kūrėjus su Lietu rodose, sim miko ryšiai pelnė tarptau 1980 m. Kera ruduo“ ar „Ma Viktori nės tapyba Kaune pradė Prancū nuo D.A.Freima Pasak gė 1994 m., vien 2012 m. gė filosofijos va užsimez pavasaris“. tinius porce kul pripažinimą, nė 1984 m. bai septynios per jus organizuoti tarptau tės, „baltų goje, tinį D.A.Freima jos Daujoty li versitete Ry vo surengtos lesniais me ga bu vė uni sau Ir ne je jos jo vi zi niai mo mus. ri kū je tišku simpoziu studijas Lat mų jų Latvijo parodos, jos Kaune vy tūrinio gam sąvokomis, jis vijo liano rė vieną pir tą dalyvavo ir sonalinės ti lekcijose Lat 1989 m. įkū no mokyklų tais jis ne kar vačiose ko no parodose. ma paaiškin dernaus me ir gomi pri nadoje, Azer ramikos me privačių mo rinkodaros joje, JAV, Ka kusiose ke yra kūniškas“. bu ir deko įsigyję šiuo tų vadovavo bų Emy je, Prancūzi kū rinių yra nemažai me tiniuose Ara rodose pra Menininko Tapytojai svar nė raiška, Latvijoje, Ar agentūrai. Pa baidžane, Jung ninkė gyve no muziejai viešų jų ryšių ratyvi meni turtin m. Tapybos metu meni laikinio me žai jų saugo ti nuo 2008 ratuose. Šiuo sijoje, nema ir metaforų dėjo dalyvau je, Ko ryžiuje. je ir Parsons gentinoje, Ru atsklei cijose Bono lier“ studijo na ir kuria Pa gas turinys, jaus vačiose kolek mokėsi „Esca džius tobu Ry ma pri Paryžiuje, įgū Maskvoje. akademiją džiant trapius lio universitete rinsą (Latvi penhagoje, vijos dailės pa sau fesorius K.Za A.Vezis Lat tinėse pa mi nio lino pas pro m. Tarptau tija), U.Lan doksų, są (JAV, Vokie goje baigė 1987 kodama para pa ja), J.A.Annus jo virpesius. Ieš kietija, Italija). virsta regimo genbachą (Vo ji gilinasi, kuo iliuzijos. Kitaip ta tos saulio sukur ninkė tei kūryba meni riant, savo
Šiandien su „Kauno diena“ – kultūros ir meno priedas
„Santaka“
AndrisVezis.Personažai.
Penktadienis vasario 1, 2013 Nr. 26 (19887) Kaunodiena.lt 2 Lt
Preilos botelių serialas toliau tęsiasi šalia Kauno
Susikirto dėl pigesnės elektros Tadas Širvinskas, Vilija Žukaitytė Savivaldybės bendrovė „Kauno vandenys“ priešinasi miesto vado vų užmojams pigiau įsigyti elekt ros energijos ir kasmet sutaupyti 3–4 mln. litų. Išleidžia 28 mln. litų
Kauno miesto savivaldybės ad ministracija apskaičiavo, kad per metus 300 savivaldybės pada linių, įstaigų, bendrovių ir įmo nių suvartoja daugiau nei 80 mln. kWh elektros energijos. Už ją kas met sumokama daugiau nei 28 mln. litų. Daugiausia elektros energijos suvartoja dvi savivaldybės bendro vės: „Kauno vandenys“ – 25 mln. kWh, „Autrolis“ – 15 mln. kWh.
3
Dienos citata „Muzika yra dalis manęs. Kuo toliau, tuo daugiau tos dalies procentai didėja“, – sako džiazo atlikėjas Arkadijus Gotesmanas. Situacija: teismas nusprendė, kad „Noreikiškių dvaro“ kvartale turi būti panaikinti 32 detalieji planai.
Teisme patenkintas Kultūros paveldo departamento (KPD) ieškinys – panai kinti net 32 „Noreikiškių dvaro“ kvartalo detalieji planai. Devyniuose jau pastaty tuose namuose gyvenantys kauniečiai atsikvėpė – jų būstų pažadėta nebeliesti. „Žalgirio“ dvikova su „ALBA“
11p.
Mantas Lapinskas
m.lapinskas@kaunodiena.lt
Kauno apygardos administracinio teismo sprendimą aukštesnei insti tucijai – Vyriausiajam administra ciniam teismui apskundė ir Kauno rajono savivaldybė, ir verslininkai, „Noreikiškių dvaro“ savininkai. „Dalį detaliųjų planų – tą, kurio
Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.
je buvo suderintos statybos, teismas panaikino. Tų planų, kur jau stovi namai, prokuratūra nė nekvestiona vo – jie nebus naikinami, nes tai bū tų ydinga praktika. Žmonės čia jau gyvena, butams pasiėmę paskolas. Jie šioje situacijoje juk niekuo ne nusikalto“, – sakė KPD Kauno teri torinio padalinio vedėjas Svaigedas Stoškus.
2
13p.