2013-02-01 Klaipeda

PIRMAS miesto dienraštis

penktADIENIS, vasario 1, 2013

www.kl.lt

Dėl gri­po epi­de­mi­jos – vai­kų tė­vų pa­ni­ka.

Miestas 3p.

At­lei­džia­mas IAE va­do­vas Ž.Jurk­šus pik­ti­na­si.

26 (19 629)

Lat­viai la­bai ne­no­ri, bet vis tiek žen­gia į eu­ro zo­ną.

Lietuva 7p.

Pasaulis 11p.

Konf­lik­tas vir­to kri­mi­na­lu

Kaina 1,30 Lt

„Vie­ni va­žiuo­si­me dvi­ra­čiu ir rū­ky­si­me, o ki­ti bėg­si­me ir gau­dy­si­me.“ Mies­to ta­ry­bos na­rys Min­dau­gas Ži­lys iro­ni­za­vo, kaip bus kont­ro­liuo­ja­ma, kad bū­tų lai­ko­ma­si drau­di­mo rū­ky­ti Klai­pė­dos dvi­ra­čių ta­kuo­se.

8p.

­ o­va už K kie­mus – be­vai­sė Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Nei pi­ke­tais, nei ar­gu­men­tuo­to­ mis kal­bo­mis klai­pė­die­čiams ne­ pa­vy­ko įti­kin­ti uos­ta­mies­čio po­ li­ti­kų at­šauk­ti ga­lio­jan­čią tvar­ką, kad mies­to cent­re už au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mą rei­kia mo­kė­ti ir dau­gia­ bu­čių na­mų kie­muo­se.

Ne­si­lai­ko pa­ža­dų Tai­ki­nys: I.Za­lec­kis po­rą me­tų jau­tė­si nuo­lat se­ka­mas, ma­tė, kad yra fo­tog­ra­fuo­ja­mas, skun­džia­mas, o ga­liau­siai ta­po už­sa­ky­to nu­si­kal­ti­mo au­ka.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Teis­muo­se neišsp­ręs­tas gi­mi­nystės ry­ šiais su­si­ju­sių šei­mų konf­lik­tas pe­rau­go į tik­rus kri­mi­na­li­nius įvy­kius. Įta­ria­ma, kad bu­vu­si mo­ky­to­ja pa­sam­dė teis­tą sa­vo mo­ki­nį su­ga­din­ti gi­mi­nai­čių au­to­mo­bi­ lį taip, kad šis kel­tų pa­vo­jų, ir žiau­riai su­ muš­ti prie­še ta­pu­sios šei­mos gal­vą.

Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Perp­jo­vė stab­džių žar­ne­lę

Ire­ni­jaus Za­lec­kio pa­var­dė pa­ sta­ruo­ju me­tu ta­po ži­no­ma ko­ne kiek­vie­nam klai­pė­die­čiui.

Daž­n iau­s iai šis žmo­g us bu­ vo links­niuo­ja­mas dėl to, kad se­ niau bu­vęs Spor­to ir kū­no kul­tū­ ros sky­riaus ve­dė­ju, per­kel­tas į že­mes­nes pa­rei­gas, be­veik me­tus

del­sia pra­dė­ti dirb­ti sa­vi­val­dy­bės Vie­šo­sios tvar­kos sky­riu­je.

Ta­č iau 2013-ie­j i I.Za­l ec­k iui pra­s i­d ė­j o dar di­d es­n ė­m is pro­ ble­m o­m is – pir­m iau­s ia bai­m e dėl sa­vo pa­t ies bei šei­m os na­ rių gy­v y­b ės. Sau­s io pra­d žio­j e val­di­nin­ko žmo­na sė­do į jai pri­ klau­s an­t į „Volks­wa­gen Golf“, pa­ga­min­tą prieš 17 me­tų, ir pa­ ste­b ė­j o, kad blo­gai vei­kia stab­džiai.

4

Spren­di­mo pro­jek­tą, ku­riuo siū­ly­ ta at­šauk­ti nuo me­tų pra­džios įsi­ ga­lio­ju­sią tvar­ką, pa­ren­gė mies­to ta­ry­bos na­rė Li­li­ja Pet­rai­tie­nė.

Kai šis klau­s i­m as va­kar bu­vo svars­to­m as mies­to ta­r y­b os po­ sė­dy­je, ke­l ias­d e­š imt klai­p ė­d ie­ čių mi­t in­ga­vo At­g i­m i­m o aikš­ tė­j e – jie rei­k a­l a­vo rink­l ia­v ą kie­m uo­se pa­n ai­k in­t i, nes tai esą ne­p a­t in­ka gy­ven­to­jams ir ken­ kia vers­l ui.

L.Pet­rai­tie­nė siū­lė, kad rink­lia­va bū­tų at­šauk­ta nuo va­sa­ rio 15-osios.

2

METŲ KLAIPĖDIETĖS RINKIMAI JAU PRASIDĖJO METŲ KLAIPĖDIETĖS RINKIMŲ PIRMAS ETAPAS

Rinkite finalo dalyves Daugiau informacijos 5 p.

2

penktADIENIS, vasario 1, 2013

miestas

Politikų etiką stebės daugiau kontrolierių Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Eti­kos ko­mi­si­ja tu­rė­tų kont­ro­liuo­ti ir ver­tin­ti ne tik po­li­ti­kų, bet ir Klai­ pė­dos sa­vi­val­dy­bei pa­val­džių įmo­ nių dar­buo­to­jų el­ge­sį – to įsi­gei­dė mies­to ta­ry­bos na­rys Vy­tau­tas Lu­ pei­ka.

Jam to­kia min­tis ki­lo va­kar mies­ to ta­ry­bos po­sė­dy­je, kai bu­vo pa­ tvir­tin­ta nau­ja Eti­kos ko­mi­si­jos su­ dė­tis.

Ju­ri­jus Šerš­nio­vas:

Ti­kiuo­si, kad šią ka­ den­ci­ją dar teks pa­ dir­bė­ti.

„Man la­bai neaiš­ku, ką vei­kia to­ ji Eti­kos ko­mi­si­ja ir ką ji veiks, ypač da­bar, kai į jos su­dė­tį įtrauk­ti dar ir pen­ki žmo­nės iš mies­to. Ma­nau, kad rei­kia plės­ti jos veik­lą – ver­tin­ ti ir pra­si­žen­gu­sius val­diš­kų bend­ ro­vių dar­buo­to­jus, nes da­bar jų lyg ir nie­kas ne­kont­ro­liuo­ja“, – sa­vo nuo­mo­nę dės­tė V.Lu­pei­ka.

Ta­čiau jo pa­samp­ro­ta­vi­mus grei­ tai nu­trau­kė Klai­pė­dos me­ras Vy­ tau­tas Grub­liaus­kas. Jis pa­ti­ki­no, jog Eti­kos ko­mi­si­jos kom­pe­ten­ci­ ja aiš­kiai įvar­dy­ta Vie­tos sa­vi­val­ dos įsta­ty­me. „Sa­vi­val­dy­bei pa­val­džių įstai­gų dar­buo­to­jų el­ge­sį, ga­li­mus in­te­

re­sų konf­lik­tus ver­ti­na Vy­riau­sio­ji tar­ny­bi­nės eti­kos ko­mi­si­ja ir Klai­ pė­dos mies­to ta­ry­bos Eti­kos ko­mi­ si­ja ne­tu­rė­tų bū­ti jos pa­da­li­nys, nes tuo­met veik­la dub­liuo­tų­si“, – aiš­ ki­no uos­ta­mies­čio va­do­vas.

Mies­to ta­ry­ba ket­vir­ta­die­nį pa­ tvir­ti­no nau­ją Eti­kos ko­mi­si­jos su­ dė­tį. Nuo šiol jo­je dirbs ir pen­ki se­ niū­nai­čiai: Li­gi­ta Girs­kie­nė, Re­gi­na Ro­zenb­lat, Da­rius Sa­dec­kas, Ire­na Gai­liu­tė, Ka­ro­lis Stan­kus.

Eti­kos ko­mi­si­jo­je taip pat yra vi­sų į mies­to ta­ry­bą iš­rink­tų par­ ti­jų at­sto­vai. Ko­mi­si­jo­je pa­si­kei­ti­ mų įvy­ko ne tik to­dėl, kad jos gre­ tas pa­pil­dė se­niū­nai­čiai. Dar vie­nas po­ky­tis – Iri­ną Ro­zo­vą, ku­ri ta­po Sei­mo na­re, Eti­kos ko­mi­si­jo­je pa­ kei­tė jos par­ti­jos ko­le­ga Vla­di­mi­ ras Vla­so­vas. „Vi­sus Eti­kos ko­mi­si­jos na­rius ra­gi­nu da­ly­vau­ti po­sė­džiuo­se, kai jie yra or­ga­ni­zuo­ja­mi. Ti­kiuo­si, kad šią ka­den­ci­ją dar teks pa­dir­bė­ti“, – vil­tį iš­sa­kė Eti­kos ko­mi­si­jos pir­mi­ nin­kas Ju­ri­jus Šerš­nio­vas.

Anks­čiau jis bu­vo pri­pa­ži­nęs, kad Eti­kos ko­mi­si­ja yra neį­ga­li, nes jos na­riai ne­su­si­ren­ka į po­sė­džius.

Nuo 2011 me­tų pa­va­sa­rio, kai šios ka­den­ci­jos mies­to ta­ry­bos na­ rių eti­kos prie­vaiz­dai pra­dė­jo dar­ bą, kol kas įvy­ko tik vie­nas po­sė­dis, nes ki­tuo­se, ku­rie bu­vo šau­kia­mi, ne­su­si­da­ry­da­vo kvo­ru­mas.

Eti­kos ko­mi­si­ja ar­ti­miau­siu me­ tu tu­rė­tų nag­ri­nė­ti po­li­ti­kės Li­li­ jos Pet­rai­tie­nės el­ge­sį, nes ji ne­va įžei­dė Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės ad­ mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rę Ju­di­tą Si­ mo­na­vi­čiū­tę.

Rea­ly­bė: Klai­pė­do­je vie­šin­tis kul­tū­ros mi­nist­ras Š.Bi­ru­tis (cent­re) fi­nan­si­nės pa­ra­mos re­konst­ro­ja­miems

uos­ta­mies­čio kul­tū­ros ob­jek­tams ne­ža­dė­jo.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Vietoj pinigų – revizija Klai­pė­do­je vie­šin­tis kul­tū­ros mi­nist­ras Ša­ rū­nas Bi­ru­tis mu­zie­jams ir teat­rams, ku­ riems gy­vy­biš­kai svar­bus fi­nan­sa­vi­mo klau­si­mas, pi­ni­gų ne­ža­dė­jo. Ta­čiau pa­ reiš­kė, kad Vy­riau­sy­bės au­di­to­rių pra­šo įver­tin­ti, ar re­konst­ruo­ja­mų uos­ta­mies­čio kul­tū­ros ob­jek­tų įkai­niai yra rea­lūs.

As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Ti­kė­jo­si iš­pra­šy­ti pi­ni­gų

Nau­jas vil­tis dėl trūks­ta­mų mi­li­ jo­ni­nių lė­šų į mi­nist­rą de­da tiek re­konst­ruo­ja­mas Lie­tu­vos jū­rų mu­zie­jus-del­fi­na­riu­mas, tiek Klai­ pė­dos dra­mos teat­ras. O Mu­zi­ki­nis teat­ras vi­lia­si, kad dar val­dant šiai Vy­riau­sy­bei pra­si­dės nau­jo­jo pa­ sta­to sta­ty­bos.

Ta­čiau Klai­pė­dos dra­mos teat­ro di­rek­to­rius Ge­di­mi­nas Pranc­kū­ nas, ku­rio va­do­vau­ja­ma tru­pė jau penk­tą se­zo­ną glau­džia­si ir vai­di­na sve­ti­mo­se pa­tal­po­se, rea­liai ver­ti­ na si­tua­ci­ją ir su­vo­kia, kad pa­pil­ do­mų pi­ni­gų iš Vy­riau­sy­bės ti­kė­ tis be­vil­tiš­ka.

„Iki tol gir­dė­jo­me ne­ma­žai pa­ža­ dų, kad skirs trūks­ta­mų lė­šų. Da­ bar ma­nau, kad teks džiaug­tis tuo, ką tu­ri­me, – šiais me­tais mi­nis­ te­ri­ja mums ir taip sky­rė 2 mln. li­ tų dau­giau, nei nu­ma­ty­ta“, – sa­kė G.Pranc­kū­nas.

Pro­jek­to va­do­vas To­mas Juo­čys tei­gė, kad nuo sta­ty­bų pra­džios jau įsi­sa­vin­ta dau­giau nei 17 mln. li­tų.

Teat­ro re­konst­ruk­ci­jai už­baig­ti rei­ kė­tų dar 25 mln. li­tų.

Teks grą­žin­ti pa­ra­mą?

Mi­nist­ras nie­ko pa­guo­džian­čio pa­ sa­ky­ti ne­ga­lė­jo, esą vals­ty­bės ga­li­ my­bės ri­bo­tos, o šiais me­tais prio­ ri­te­ti­nių kul­tū­ros ob­jek­tų yra ga­na daug. Ta­čiau vil­tis, pa­sak Š.Bi­ru­ čio, tik­rai yra la­bai ge­ras da­ly­kas.

„Tu­riu op­ti­miz­mo, kad pa­vyks at­ras­ti tų lė­šų, bet vals­ty­bės fi­nan­ si­nė si­tua­ci­ja yra to­kia, ko­kia yra.

Jei dau­giau skir­si­me kul­tū­rai, pla­ čio­ji vi­suo­me­nė mū­sų ne­sup­ras“, – tvir­ti­no mi­nist­ras.

Ta­čiau yra vie­nas keb­lu­mas, jei vis dėl­to Dra­mos teat­ro pa­sta­to ne­ pa­vyks baig­ti iki 2015 me­tų spa­lio mė­ne­sio, ES teks grą­žin­ti fon­dų skir­tus ir jau teat­ro sta­ty­boms pa­ nau­do­tus 7 mln. li­tų.

Pa­ža­dė­jo tik­rin­ti įkai­nius

Vis dėl­to mi­nist­ras klai­pė­die­čiams kul­tū­ri­nin­kams jo­kių konk­re­čių vil­čių ne­su­tei­kė, ma­ža to, pra­bi­lo apie nee­ fek­ty­vų vals­ty­bi­nių pi­ni­gų pa­nau­do­ ji­mą. Esą, kai ob­jek­tas yra fi­nan­suo­ ja­mas už vals­ty­bės pi­ni­gus, kai­nos pa­pras­tai yra aukš­tes­nės už rea­lias.

Mi­nist­ras ti­ki­no, jog krei­pė­si į Vals­ty­bės kont­ro­lės tar­ny­bą, kad ši at­lik­tų au­di­tą, tai yra per­žiū­rė­tų re­ konst­ruo­ja­mų vals­ty­bės ob­jek­tų įkai­ nius. Pa­sak mi­nist­ro, jei bus išaiš­kin­ ti pikt­nau­džia­vi­mo at­ve­jai, ke­ti­na­ma im­tis vi­sų prie­mo­nių, kad ki­tiems as­ me­nims to­kių min­čių ne­kil­tų. „Aš ne­kal­bu apie konk­re­tų ob­ jek­tą, kal­bu apie bend­rus prin­ci­ pus, ku­rių mes lai­ky­si­mės. Bet tai lie­čia ir re­konst­ruo­ja­mą Klai­pė­dos dra­mos teat­rą“, – tei­gė Š.Bi­ru­tis.

­Ko­va už kie­mus – be­vai­sė Gre­tos: mies­to ta­ry­bos na­rių el­ge­siu rū­pin­sis jau ne 8, o 13 Eti­kos ko­

mi­si­jos na­rių.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Tvar­ka ga­lio­tų to­kia, 1 ko­kia bu­vo iki šių me­ tų pra­džios – rei­kė­tų mo­kė­ti tik už

au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mą gat­vė­se ir aikš­te­lė­se. „Vi­si prieš sa­vi­val­dos rin­ki­mus dek­la­ruo­ja­me, kad rū­pin­si­mės se­ na­mies­čio gai­vi­ni­mu, o pa­sielg­ ta prie­šin­gai. Da­bar ja­me vit­ri­no­se gau­su už­ra­šų, kad pa­tal­pos iš­nuo­ mo­ja­mos – vers­las bė­ga iš se­na­ mies­čio ir mums rei­kia ap­si­spręs­ti, ar jo no­ri­me gy­vo, ar mi­ru­sio“, – sa­vo pa­reng­tą spren­di­mo pro­jek­tą dėl mo­kes­čio pa­nai­ki­ni­mo ko­men­ ta­vo L.Pet­rai­tie­nė.

Ra­gi­no su­reng­ti ap­klau­są

Ji ra­gi­no at­si­klaus­ti gy­ven­to­jų ir vers­li­nin­kų nuo­mo­nės, ar tik­rai mies­to cent­re rei­kia rink­ti rink­lia­ vą už au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mą dau­ gia­bu­čių na­mų kie­muo­se.

Ga­lio­jan­čios tvar­kos ša­li­nin­kas Klai­pė­dos me­ro pa­va­duo­to­jas Ar­ tū­ras Šul­cas aiš­ki­no, kad rink­lia­va už au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mą mies­to cent­re įves­ta to­dėl, kad su­ma­žė­tų tar­ša, triukš­mas, ma­ši­no­mis ne­ bū­tų už­kimš­ti kie­mai. „To­kie bu­vo rink­lia­vos, kai ją įve­dė­me, tiks­lai.

O kaip jū­sų siū­lo­mas va­rian­tas juos ati­tin­ka?“ – tei­ra­vo­si vi­ce­me­ras. „Juk ne­ga­li­me grįž­ti prie ka­rie­ tų“, – ar­gu­men­tą, kad pa­nai­ki­ nus mo­kes­tį kie­muo­se bus la­biau ter­šia­mas mies­to cent­ras, at­me­tė L.Pet­rai­tie­nė.

Fi­nan­sų ir eko­no­mi­kos ko­mi­te­ to pir­mi­nin­kas Ri­man­tas Ta­raš­ke­ vi­čius tei­ra­vo­si, ko­kios bus eko­no­ mi­nės pa­sek­mės, jei rink­lia­va už au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mą kie­muo­se ne­bus ren­ka­ma.

L.Pet­rai­tie­nė pa­brė­žė, kad ne­ga­ li­ma mies­to biu­dže­to sky­lių kam­

šy­ti pa­pil­do­mais mo­kes­čiais ap­ krau­nant žmo­nes ir vers­li­nin­kus. „Rink­lia­va bus ren­ka­ma taip, kaip iki šiol, tad mies­to biu­dže­tui tai įta­ kos ne­tu­rės“, – tvir­ti­no po­li­ti­kė.

Pa­lai­kė tik 10 po­li­ti­kų

Nors 10 mies­to ta­ry­bos na­rių pa­ lai­kė L.Pet­rai­tie­nės siū­ly­mą nuo va­sa­rio 15 die­nos kie­muo­se ne­ be­rink­ti rink­lia­vos už au­to­mo­bi­ lių sto­vė­ji­mą, di­džio­ji da­lis bu­vo ki­tos nuo­mo­nės, to­dėl nuo me­tų pra­džios įsi­ga­lio­ju­si tvar­ka ne­bus at­šauk­ta.

Sau­sį uos­ta­mies­čio sa­vi­val­dy­bė jau su­lau­kė maž­daug tūks­tan­čio gy­ven­to­jų ir vers­li­nin­kų pra­šy­mų iš­duo­ti lei­di­mus au­to­mo­bi­lius kie­ muo­se sta­ty­ti ne­mo­ka­mai.

Me­tams vie­nam tur­ti­niam vie­ne­ tui pir­ma­sis toks lei­di­mas kai­nuo­ja 5 li­tus, o ant­ra­sis – 250 li­tų.

3

penktADIENIS, vasario 1, 2013

miestas Su­si­ti­ko va­dai

Pa­si­kei­tė ste­bė­to­jai

Ser­ga moks­lei­viai

Į Ka­ri­nių jū­rų pa­jė­gų šta­bą Klai­ pė­do­je va­kar at­vy­ko 7 Eu­ro­pos ša­lių ka­riuo­me­nių va­dai. Su­si­ ti­ki­me da­ly­va­vo ir Lie­tu­vos ka­ riuo­me­nės va­das ge­ne­ro­las lei­ te­nan­tas Ar­vy­das Po­cius (nuo­ tr.). To­kios svar­bos tarp­tau­ti­nis ka­riuo­me­nių va­dų su­si­ti­ki­mas uos­ta­mies­ty­je vy­ko pir­mą kar­ tą ne­prik­lau­so­moje Lie­tu­voje.

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės kont­ro­ liuo­ja­mo­se bend­ro­vė­se pa­si­kei­tė ste­bė­to­jų ta­ry­bų su­dė­tys. Bend­ ro­vė­je „Klai­pė­dos ener­gi­ja“ Ro­ lan­dą Bra­žins­ką pa­kei­tė Si­mo­ nas Gent­vi­las, o Klai­pė­dos au­to­ bu­sų par­ko įmo­nė­je vie­toj R.Bra­ žins­ko ir Iri­nos Ro­zo­vos dirbs Aud­ro­nė Bal­nio­nie­nė ir Alek­ sand­ras Mi­chai­lo­vas.

Klai­pė­do­je dau­gė­ja mo­kyk­los dėl li­gos ne­lan­kan­čių moks­lei­ vių – va­kar į jas neat­vy­ko 18,5 pro­c. vai­kų, už­va­kar šis ro­dik­ lis sie­kė 15 pro­c. Dau­giau­siai moks­lei­vių trūks­ta A.Rub­lio­vo pa­grin­di­nė­je (33,3 pro­c.), „Gi­ li­jos“ pra­di­nė­je (27,2 pro­c.) ir M.Gor­kio pa­grin­di­nė­je (24,9 pro­c.) mo­kyk­lo­se.

Į li­go­ni­nę at­ve­ja ir pa­ni­ka Dėl ser­gan­čių vai­kų pa­ni­kuo­jan­tys tė­vai už­plū­do li­go­ni­nę.

Iš­gąs­din­ti mir­ti­nų gri­po komp­li­ka­ci­ jų, nuo ku­rių Kau­ ne mi­rė dvy­li­ka­me­ tė, kai ku­rie jų rei­ka­ lau­ja ne­del­siant pa­ gul­dy­ti vai­ką į sta­ cio­na­rą.

Pa­gerbs. Šian­dien 13 val. ro­tu­šė­je vyks Klai­pė­dos kraš­to pri­jun­g i­mo prie Lie­ tu­vos 90-me­čio pro­gai skir­tų ren­gi­nių or­ga­ni­za­to­rių pa­ger­bi­mas.

pacientus.

s.lukosiute@kl.lt

Li­go­ni­nė per­pil­dy­ta

Au­gan­tis ser­ga­mu­mas vi­ru­si­nė­mis in­fek­ci­jo­mis ir gri­pu su­kė­lė pa­ni­ ką tarp tė­vų. Apei­da­mi sa­vo šei­mos gy­dy­to­ją ar pe­diat­rą, jie va­žiuo­ja tie­siai į Klai­pė­dos vai­kų li­go­ni­nę.

Tad pa­sta­ro­sio­mis sa­vai­tė­mis li­ go­ni­nės Priė­mi­mo sky­rius per­pil­dy­ tas. Per pa­rą pa­gul­do­mi re­kor­di­niai skai­čiai vai­kų: praė­ju­sią nak­tį to­kių bu­vo 41, prieš tris die­nas – 46.

Praė­ju­sią sa­vai­tę pa­gul­dy­tų pa­ cien­tų skai­čius per pa­rą per­kop­da­ vo net 50, kai įpras­tai kas­dien į li­ go­ni­nę pa­tek­da­vo vi­du­ti­niš­kai nuo 10 iki 15 vai­kų. Tik am­bu­la­to­ri­nių pa­cien­tų kas­dien bu­vo su­lau­kia­ma ke­lio­mis de­šim­ti­mis dau­giau.

Da­bar si­tua­ci­ja klos­to­si at­virkš­ čiai: pa­gul­do­ma ge­ro­kai dau­giau vai­ kų, nei jų krei­pia­si am­bu­la­to­riš­kai. „Tra­ge­di­ja, ne­be­tu­ri­me kur gul­ dy­ti vai­kų“, – su­si­klos­čiu­sią si­ tua­ci­ją api­bū­di­no Klai­pė­dos vai­ kų li­go­ni­nės vy­riau­sio­ji gy­dy­to­ja Klau­di­ja Bo­bians­kie­nė.

Su­tal­pin­ti vi­sus ser­gan­čius vai­ kus ne­pa­de­da net tam tik­ri lai­ki­ni po­ky­čiai: nuo sau­sio vi­du­rio at­si­

Vi­z i­tas. Šian­d ien uos­ta­m ies­t y­je sa­ vo vi­zi­tą tęs kul­tū­ros mi­nist­ras Ša­r ū­ nas Bi­ru­tis. 9 val. jis lan­ky­sis ir ap­ž iū­ rės I.Si­mo­nai­ty­tės vie­šą­ją bib­l io­te­ką.

10 val. mi­n ist­ras už­suks į Klai­pė­dos kon­cer­t ų sa­lę. 11.30 val. ap­si­lan­k ys re­konst­r uo­ja­ma­me bu­vu­sia­me ta­ba­ ko fab­r i­ke, kur atei­t y­je veiks „Kul­t ū­ ros fab­ri­kas“.

Pro­jek­tas. Šian­dien 10 val. Klai­pė­dos „Ąžuo­ly­no“ gim­na­z i­jo­je vyks pro­jek­ tas „Kar­je­ros ke­lias pra­si­de­da gim­na­ zi­jo­je“.

Darbymetis: pa­sta­ruo­ju me­tu į Vaikų ligoninės Priė­mi­mo sky­rių greitosios vieną po kito veža karščiuojančius

Sand­ra Lu­ko­šiū­tė

Dienos telegrafas

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

įvai­riais žar­ny­no už­de­gi­mais. Kaip pa­ste­bė­jo D.Vait­ke­vi­čiū­tė, jei­gu prieš sa­vai­tę ar dvi dau­giau sirg­da­vo ma­ ža­me­čiai, tai šiuo me­tu su­lau­kia­ma įvai­raus am­žiaus pa­cien­tų. Apie pu­ sę jų su­da­ro mo­kyk­li­nu­kai.

sa­ky­ta vi­sų pla­ni­nių ope­ra­ci­jų, už­ da­ry­tas Neu­ro­lo­gi­jos sky­rius, kur da­bar gul­do­mi tik „ekst­ri­niai“ li­ go­niai, o Chi­rur­gi­jos sky­rius su­ jung­tas su Trau­ma­to­lo­gi­jos.

Ap­len­kia šei­mos gy­dy­to­ją

Li­go­ni­nė per­pil­dy­ta ne tik dėl ser­ gan­čių vai­kų gau­sos. Ne­ma­žai tė­ vų pa­ni­kuo­ja, bai­min­da­mie­si ga­li­ mų gri­po komp­li­ka­ci­jų.

Kai ku­rios ma­mos, at­ve­žu­sios vai­ką į li­go­ni­nę, net nea­be­jo­ja, kad jis ser­ga me­nin­go­ko­ki­ne in­fek­ci­ja ar­ba plau­čių už­de­gi­mu.

Pas­te­bi­ma ten­den­ci­ja, kad vos su­ si­rgus vai­kui tė­vai iš­kart va­žiuo­ja į li­ go­ni­nę, ap­lenk­da­mi šei­mos gy­dy­to­ ją ar pe­diat­rą. To­kie pa­cien­tai su­da­ro di­džią­ją da­lį be­si­krei­pian­čių­jų.

Kaip pa­ste­bi Klai­pė­dos vai­kų li­ go­ni­nės vy­riau­sio­sios gy­dy­to­jos pa­va­duo­to­ja Dia­na Vait­ke­vi­čiū­tė, da­lis tė­vų tik pa­ni­kuo­ja, o da­lies skun­dai yra pa­grįs­ti.

Komp­li­ka­ci­jos pa­si­ro­do ne iš­kart

Ne­pai­sant to, li­go­ni­nės va­do­vės pa­brė­žė, kad tė­vai pir­miau­sia tu­rė­ tų kreip­tis į pe­diat­rą ar šei­mos gy­ dy­to­ją. Bū­tent jis tu­rė­tų nu­kreip­ti į sta­cio­na­rą, jei­gu ky­la įta­ri­mų dėl

Pa­si­tar­ti bent te­le­fo­nu

Klaudija Bobianskienė:

Tra­ge­di­ja, ne­be­tu­ri­ me kur gul­dy­ti vai­kų.

ga­li­mų komp­li­ka­ci­jų ar ki­tų svei­ka­ tos su­tri­ki­mų.

Pa­sak D.Vait­ke­vi­čiū­tės, į li­go­ni­ nę vi­sa­da gul­do­mi gri­pu už­si­krė­tę lė­ti­nė­mis li­go­mis ser­gan­tys vai­kai.

Jiems sun­kiau įveik­ti vi­ru­są ar­ba dėl gri­po ga­li paū­mė­ti ki­tos li­gos.

Da­lį li­go­ni­nė­je gy­do­mų vai­kų su­ da­ro sun­kūs li­go­niai, ku­rie krei­pė­ si pra­si­dė­jus gri­po komp­li­ka­ci­joms, plau­čių už­de­gi­mams. Kai ku­rie pa­ cien­tai kar­tu su gri­pu ser­ga bron­ chi­tu, si­nu­si­tu, au­sų už­de­gi­mu ar

Gy­dy­to­ja at­krei­pė dė­me­sį, jog tė­ vams su­ne­rim­ti rei­kė­tų, jei­gu pa­ si­kei­čia ser­gan­čio vai­ko el­ge­sys. Įp­ras­tai, nu­kri­tus tem­pe­ra­tū­rai, pa­si­jau­čia­ma ge­riau: ge­ria­ma skys­ čių, leng­vai už­kan­da­ma, nė­ra di­de­ lio mie­guis­tu­mo ar ki­tų su­tri­ki­mų.

Ta­čiau net jei nu­kri­tus tem­pe­ra­ tū­rai vai­kas bū­na mie­guis­tas, trin­ka są­mo­nė, skun­džia­si gal­vos skaus­ mu, jei pa­ste­bi­ma, kad pa­si­kei­tė ko­ su­lys, bū­ti­na pa­si­tar­ti su gy­dy­to­ju.

Gy­dy­to­jui rei­kė­tų pa­si­ro­dy­ti ir at­si­ra­dus bė­ri­mui. Ne­bū­ti­nai šis po­žy­mis sig­na­li­zuo­ja apie me­nin­ go­ko­ki­nę in­fek­ci­ją. Ta­čiau tik spe­ cia­lis­tas ga­li įver­tin­ti, ar tai in­fek­ ci­jos po­žy­mis, ar aler­gi­ja.

D.Vait­ke­vi­čiū­tė su­ti­ko, kad tė­vai nė­ra me­di­kai ir jiems su­dė­tin­ga nu­ spręs­ti, ka­da vai­ko būk­lė blo­gė­ja. Bū­ tent dėl šios prie­žas­ties ji pa­ta­rė la­ biau bend­ra­dar­biau­ti su sa­vo šei­mos gy­dy­to­ju, bent jau pa­si­tar­ti te­le­fo­nu.

Me­ras. Šian­dien Klai­pė­dos me­ras Vy­ tau­tas Grub­liaus­kas su­si­tiks su ar­chi­ tek­tu Vi­ta­li­ju­mi Jan­kū­nu, vė­liau mies­ to va­do­vo ka­bi­ne­te vyks pa­si­ta­ri­mas dėl gat­vės šo­k io fes­t i­va­l io „In­to the dan­ce“.

Kon­kur­sas. Šian­d ien I.Si­mo­nai­t y­tės vie­šo­sios bib­l io­te­kos ren­g i­n ių sa­lė­je vyks Lie­tu­vos mo­k i­nių me­ni­nio skai­ ty­mo kon­k ur­so Klai­pė­dos eta­pas. 11 val. pa­si­ro­dys 5–8 kla­sių, 14 val. – 9–12 kla­sių skai­to­vai.

Mir­t ys. Va­k ar Klai­p ė­d os ci­v i­l i­n ės met­r i­k a­c i­j os sky­r iu­j e už­re­g ist­r uo­ tos 7 klai­p ė­d ie­č ių mir­t ys. Mi­rė Ni­ ko­l aj Šče­p e­tov (g. 1920 m.), Jad­v y­ ga Še­p ai­t ie­n ė (g. 1929 m.), Ana La­ rio­n o­v a (g. 1929 m.), Vy­t au­t as Tar­ vy­d as (g. 1933 m.), Vac­l o­v as Ged­m i­ nas (g. 1944 m.), Al­do­n a Ven­g a­l ie­n ė (g. 1949 m.), Al­g ir­d as Stag­n iū­n as (g.

1955 m.).

Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mi Pran­ciš­kus Jo­ku­baus­kas, An­fi­sa Asa­ čio­va, Zo­ja Tu­lum­ba­so­va, Alek­sand­ ra Li­toš, Ve­ro­ni­ka Ži­lins­k ie­nė, Vy­tau­ tas Tar­vy­das.

Jo­niš­kės ka­pi­nės. Šian­d ien lai­do­ja­ ma Kse­ni­ja Ko­bi­te­va.

Nau­ja­g i­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 6 mo­te­rys. Gi­mė 3 mer­gai­tės ir 3 ber­niu­kai.

Dėl van­dens – dau­giau iš­kvie­ti­mų Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Tirps­tant snie­gui ir ly­jant, pa­dau­ gė­jo dar­bo van­den­tie­kiu be­si­rū­pi­ nan­čiai ava­ri­nei tar­ny­bai. Išk­vie­ ti­mų ji su­lau­kia dvi­gu­bai dau­giau nei įpras­tai.

Skęs­ta: dėl lie­taus ir tirps­tan­čio snie­go mies­to gat­ves sėmė vanduo.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

„Išk­vie­ti­mų dau­giau, bet tra­giš­kos si­tua­ci­jos nė­ra. Tik­rai jų ne­gau­ na­me tiek kaip per liū­tis. Ne­bu­vo

ir kaž­ko­kių ypa­tin­gų iš­kvie­ti­mų.

Dau­giau­sia žmo­nės krei­pė­si dėl už­si­kim­šu­sios ka­na­li­za­ci­jos, sun­ kiai nu­bė­gan­čio van­dens. Kai yra tiek daug van­dens, vis­kas grei­ čiau kem­ša­si“, – pa­sa­ko­jo įmo­nės „Klai­pė­dos van­duo“ dis­pe­če­ri­nės va­do­vas Ma­rius Mar­ty­nai­tis.

Pa­sak pa­šne­ko­vo, pa­sta­ro­sio­ mis die­no­mis bu­vo tik vie­nas at­ ve­jis, kai kreip­ta­si dėl pa­tal­pų už­ py­li­mo.

M.Mar­ty­nai­čio tei­gi­mu, van­ dens iš tik­rų­jų la­bai daug, bet siurb­li­nės dir­ba nor­ma­liu lie­taus re­ži­mu.

Dėl ap­sem­tų gat­vių įmo­nės „Klai­pė­dos van­duo“ ava­ri­nė tar­ ny­ba iš­kvie­ti­mų ne­ga­vo. „Di­džio­ji da­lis snie­go jau nu­tir­ po. Ti­ki­mės, kad grei­tai jis vi­siš­kai iš­tirps, van­duo nu­bėgs ir pro­ble­ mų ne­be­kils“, – tei­gė M.Mar­ty­ nai­tis.

4

penktadienis, vasario 1, 2013

miestas

Konf­lik­tas vir­to kri­mi­na­lu 1

Kai mo­te­ris spus­te­lė­jo pe­da­lą, kaž­kas nu­trū­ko ir ma­ši­na ta­po ne­sus­tab­do­ma.

Klai­pė­die­tė šiaip taip pa­sie­kė au­ to­mo­bi­lių ser­vi­są ir pa­li­ko ma­ši­ną meist­rams.

Net­ru­kus vie­nas jų pa­skam­bi­no ir po­kal­bį apie au­to­mo­bi­lio ge­di­mą pra­dė­jo keis­tu klau­si­mu: „Pa­gal­vo­ ki­te, ar tu­ri­te prie­šų“.

Spe­cia­lis­tai nu­sta­tė, kad per­pjau­ ta stab­džių žar­ne­lė.

Bu­vo aki­vaiz­du, kad ši ma­ši­nos de­ta­lė ne su­di­lo ar tu­rė­jo ga­myk­los bro­ką, o bu­vo tik ką spe­cia­liai su­ga­ din­ta.

Kreip­da­ma­sis į pro­ku­ro­rus I.Za­ lec­kis ne­si­ti­kė­jo, kad pa­rei­gū­nai ką nors nu­sta­tys. Ta­čiau iš jų iš­girs­tos nau­jie­nos tie­siog pri­bloš­kė. „Kai su­ži­no­jau, kas bu­vo su­pla­ nuo­ta, bu­vau iš­tik­tas šo­ko. Tris die­nas nie­ko ne­val­giau. Da­bar po pa­ra­ly­žiaus gu­liu li­go­ni­nė­je ir ge­ riu an­ti­dep­re­san­tus. Už­mirš­tu, kur ėjau, ką da­riau, ne­ga­liu at­si­to­kė­ti. Žmo­na dirb­ti ne­ga­li, ver­kia. Ge­rai, kad duk­ra ma­ža, dar ne­sup­ran­ta“, – ti­ki­no I.Za­lec­kis. Žmo­na bi­jo bū­ti na­muo­se

Au­kų ga­lė­jo bū­ti ne vie­na

„Tą ry­tą tu­rė­jo­me va­žiuo­ti drau­ ge, bet kaž­kas su­truk­dė, tad žmo­na į au­to­mo­bi­lį sė­do vie­na. Ta­da su­ vo­kiau, kad ga­lė­jo­me žū­ti. Ir ne tik mes. Jei­gu bū­tu­me va­žia­vę iš Gi­ru­lių ir stab­džiai ding­tų lei­džian­tis nuo kal­no, kas ga­li ži­no­ti, kiek au­kų ga­ lė­jo bū­ti?“ – nuo su­vo­ki­mo, kas ga­ lė­jo nu­tik­ti, krau­po I.Za­lec­kis.

Tai bu­vo pir­ma­sis sig­na­las, kad į šiuo au­to­mo­bi­liu va­ži­nė­jan­čios šei­ mos svei­ka­tą ar net gy­vy­bę yra iš tie­sų pa­si­kė­sin­ta.

Za­lec­kiai ne­gai­šo ir apie įvy­kį pra­ ne­šė pro­ku­ra­tū­rai.

Pri­si­min­da­mas ty­ri­mo pra­džią, da­bar ko­jos ir ran­kos pa­ra­ly­žių Pa­ lan­go­je be­si­gy­dan­tis I.Za­lec­kis pa­ sa­ko­jo, kad pa­klaus­tas apie ga­li­mus prie­šus ga­lė­jo įvar­dy­ti tik žmo­nos mar­čią ir uoš­vę.

Pa­rei­gū­nai ne iš­kart pa­ti­kė­jo, kad dvi mo­te­rys ga­li im­tis to­kių kerš­to pla­nų.

Ta­čiau nu­si­kal­ti­mas bu­vo rea­lus, to­dėl įta­ria­mų mo­te­rų te­le­fo­nų pra­ dė­ta klau­sy­tis. Im­ta­si ir ki­tų ope­ra­ ty­vi­nių veiks­mų.

Įkal­čiai: pro­ku­ro­ras A.Gi­nio­tis pa­tvir­ti­no, kad su­rink­ta pa­kan­ka­mai ne­gin­či­ja­mų įro­dy­mų, lei­džian­čių teig­

ti, jog į Za­lec­kių šei­mos svei­ka­tą tik­rai kė­sin­ta­si.

Įta­ria­ma, kad se­niau mo­ky­to­ja dir­bu­si mo­te­ris su­si­ra­do kar­tą teis­ tą bu­vu­sį mo­ki­nį ir įkal­bė­jo už pi­ni­ gus įvyk­dy­ti nu­si­kal­ti­mą.

Už­duo­tis bu­vu­si pa­pras­ta – su­ ža­lo­ti I.Za­lec­kį. Už­sa­ko­vė esą pra­šė iš­muš­ti jam dan­tis, su­kru­vin­ti no­sį, bet jo­kiu bū­du ne­nu­žu­dy­ti.

By­los duo­me­ni­mis, už tai vyk­dy­ to­jui su­mo­kė­ta tūks­tan­tis li­tų.

Pats tep­tis ran­kų jau­nas vy­ras ne­ pa­no­ro ir per­lei­do už­duo­tį ki­tam už žmo­gaus pa­gro­bi­mą bei su­ža­lo­ji­mą teis­tam as­me­niui.

Bū­tent apie jo kės­lus ir ta­po ži­no­ ma po­li­ci­jai.

Se­kė ir fo­tog­ra­fa­vo

Pra­šė iš­muš­ti dan­tis?

Net­ru­ko paaiš­kė­ti, kad or­ga­ni­zuo­ to nu­si­kals­ta­mu­mo at­sto­vų veik­lą ti­rian­tys pa­rei­gū­nai jau ku­ris lai­kas do­mė­jo­si vie­nu se­niau už žmo­gaus pa­gro­bi­mą ir su­luo­ši­ni­mą teis­tu as­ me­niu.

Gau­ta ži­nių, kad kaž­kas no­ri jį pa­ sam­dy­ti smur­ti­niam nu­si­kal­ti­mui.

Ban­dy­ta su­pras­ti, kas tu­ri ke­ti­ni­ mų pa­sam­dy­ti nu­si­kal­tė­lį ir kas tu­ rė­tų tap­ti jo au­ka.

Kai pa­rei­gū­nai su­ve­dė ga­lus, su­ pra­to, kad kri­mi­na­li­nį nu­si­kal­tė­lį „dar­bui“ ga­lė­jo pa­sam­dy­ti I.Za­lec­ kio po­sū­nio uoš­vė.

By­los ty­ri­mą ku­ruo­jan­tis Klai­pė­ dos apy­gar­dos pro­ku­ra­tū­ros Or­ga­ ni­zuo­tų nu­si­kal­ti­mų ir ko­rup­ci­jos sky­riaus pro­ku­ro­ras Ai­das Gi­nio­tis pa­tvir­ti­no, kad su­rink­ta pa­kan­ka­mai ne­gin­či­ja­mų įro­dy­mų, lei­džian­čių teig­ti, kad į Za­lec­kių šei­mos svei­ka­ tą kė­sin­ta­si. Įta­ria­mo­sio­mis ta­po I.Za­lec­kio žmo­nos Svet­la­nos mar­ti ir šios ma­ ma. Mo­te­rys įta­ria­mos bend­rai pa­ si­kė­si­nu­sios sun­kiai su­trik­dy­ti ki­tų žmo­nių svei­ka­tą.

Iki­teis­mi­nis ty­ri­mas pra­dė­tas šie­met sau­sio vi­du­ry­je. Jau­nes­nio­ ji mo­te­ris ne­bu­vo su­lai­ky­ta, nes au­

STT pa­lei­do Pa­lan­gos ar­chi­tek­tą Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Ant­ra­die­nį STT pa­rei­gū­nų dar­bo ka­bi­ne­te suim­tas Pa­lan­gos vy­riau­ sia­sis ar­chi­tek­tas Sva­jū­nas Bra­dū­ nas va­kar bu­vo iš­leis­tas į lais­vę.

Ar­chi­tek­tas įta­ria­mas pikt­nau­ džia­vi­mu tar­ny­ba, sie­kiant tur­ti­ nės ar ki­to­kios as­me­ni­nės nau­dos.

Po­rą nak­tų pra­lei­dęs areš­ti­nė­je, ne kar­tą ap­klaus­tas jis vis dar lie­ ka įta­ria­muo­ju. Klai­pė­dos mies­to apy­lin­kės teis­mo iki­teis­mi­nio ty­

ri­mo tei­sė­jas nu­ša­li­no S.Bra­dū­ną nuo pa­rei­gų. Ta­čiau il­giau lai­ky­ti už gro­tų pa­rei­gū­nai jo ne­pra­šė.

S.Bra­dū­nui pa­skir­tos ki­tos kar­ do­mo­sios prie­mo­nės, ne­su­si­ju­sios su lais­vės atė­mi­mu. „Ma­no­me, kad ne­tu­ri­me pa­grin­ do il­giau lai­ky­ti šį as­me­nį suim­tą, to­dėl ir ne­si­krei­pė­me į teis­mą san­ kci­jos. Ta­čiau įta­ri­mai lie­ka, ty­ri­ mas tę­sia­mas“, – tei­gė Klai­pė­dos apy­gar­dos pro­ku­ra­tū­ros Or­ga­ni­ zuo­tų nu­si­kal­ti­mų ir ko­rup­ci­jos ty­ ri­mo sky­riaus pro­ku­ro­ras Vi­ta­li­jus Gu­len­ko­vas.

gi­na du ma­ža­me­čius vai­kus. Jos mo­ ti­na dvi pa­ras pra­lei­do areš­ti­nė­je ir ket­vir­ta­die­nį išė­jo į lais­vę. At­siž­ velg­ta į jos am­žių bei li­gas. Va­kar mo­te­ris te­le­fo­nu neat­si­lie­pė.

Abi įta­ria­mo­sios pa­si­ra­šė pa­si­ža­ dė­ji­mą neiš­vyk­ti ir yra įpa­rei­go­tos re­gist­ruo­tis po­li­ci­jo­je.

Pa­rei­gū­nai ap­ti­ko pas šias mo­te­ ris dau­gy­bę nuo­trau­kų, ku­rios by­lo­ ja, jog jų au­ka bu­vo nuo­lat se­ka­ma ir fo­tog­ra­fuo­ja­ma.

By­li­nė­jo­si dėl pi­ni­gų ir ma­ši­nų

I.Za­lec­kio šei­ma jau se­no­kai ci­vi­li­ ne tvar­ka by­li­nė­ja­si su I.Za­lec­kie­nės sū­naus šei­ma dėl pi­ni­gų.

Pa­na­šu, kad šios ne­san­tai­kos iš­ da­va bu­vo ir I.Za­lec­kiui iš­kel­ta bau­ džia­mo­ji by­la. Jo­je jau priim­tas ap­ kal­ti­na­ma­sis nuo­spren­dis už dvie­jų au­to­mo­bi­lių su­nio­ko­ji­mą. Šios ma­ši­nos pri­klau­sė kal­ti­na­ mo­jo žmo­nos sū­nui bei mar­čiai.

Nors by­la jau iš­nag­ri­nė­ta vi­sų ins­ tan­ci­jų teis­muo­se, o ap­kal­ti­na­ma­sis nuo­spren­dis įsi­tei­sė­jęs ir neaps­kun­ džia­mas, I.Za­lec­kis iki šiol ti­ki­na, kad ne­dau­žė au­to­mo­bi­lių plak­tu­ku.

Pa­ma­tė ne­pa­žįs­ta­mą vy­rą

Apie tai, kad už I.Za­lec­kio su­ža­lo­ ji­mą nu­si­kal­tė­liui bu­vo su­mo­kė­ti pi­ni­gai, jis su­ži­no­jo tik prieš ke­lias

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Klai­pė­die­tis skun­dė­si, kad vis­kas tar­si su­kri­to į vie­ną vie­tą: li­ga, teis­ mai ir dar ži­nia apie pa­si­kė­si­ni­mą. „Iki šiol ne­ga­liu at­si­to­kė­ti. Žmo­ nai dar blo­giau, ji bi­jo bū­ti na­muo­se, bi­jo išei­ti į lau­ką“, – at­vi­ra­vo I.Za­ lec­kis. – Aš ne­ži­nau, ką da­ry­ti, kad tie žmo­nės nuo ma­nęs at­sto­tų. Aš ne­no­riu jų nei gir­dė­ti, nei ži­no­ti, nei su jais bend­rau­ti. Net ne­pyks­tu ant jų už dau­gy­bę skriau­dų, ku­rias pa­ ty­riau iš jų pu­sės: by­los, tūks­tan­ti­ niai ieš­ki­niai, nuo­la­ti­nis te­ro­ri­za­vi­ mas, se­ki­mas, fo­tog­ra­fa­vi­mas. Kas ga­li ga­ran­tuo­ti, kad jos ne­be­siims dar bai­ses­nių veiks­mų?“ Ko­dėl dve­jus me­tus bu­vo se­ka­mas kiek­vie­nas I.Za­lec­kio žings­nis, ko­dėl apie kiek­vie­ną nu­si­žen­gi­mą bū­da­vo pra­ne­ša­ma žur­na­lis­tams, skun­džia­ ma darb­da­viams, se­ka­ma ir kal­ti­na­ ma, jis pa­ts ti­ki­no ne­ži­nąs.

At­siun­tė nuo­trau­kas

Ire­ni­jus Za­lec­kis:

Tris die­nas nie­ko ne­val­giau. Da­bar po pa­ra­ly­žiaus gu­liu li­ go­ni­nė­je ir ge­riu an­ ti­dep­re­san­tus. Ne­ga­ liu at­si­to­kė­ti. die­nas, nors įta­ri­mų apie ga­li­mus prieš jį nu­kreip­tus veiks­mus ki­lo dar sau­sio 7-ąją.

Tą die­ną išė­jęs iš li­go­ni­nės pa­ sta­to prie sa­vo au­to­mo­bi­lio „Mer­ ce­des“ val­di­nin­kas pa­ma­tė po­sū­nio žmo­ną su kaž­ko­kiu jau­nu vy­ru. Šio žmo­gaus I.Za­lec­kis ne­pa­ži­ no, jis bu­vo už­si­maukš­li­nęs spor­ti­ nę ke­pu­rę.

To­kios nea­py­kan­tos prie­žas­čių kol kas ne­pa­vy­ko nu­sta­ty­ti nė pa­rei­gū­ nams. „To nie­kas ne­sup­ras, – kal­bė­ jo vy­riš­kis. – Ma­nau, tai ga­li iš­siaiš­ kin­ti tik tam tik­ri spe­cia­lis­tai.“ „Įsi­vaiz­duo­ki­te, va­sa­rą ne kar­ tą bu­vo at­ve­jų, kai aš su­si­tik­da­vau su ko­kiu nors žmo­gu­mi, o jos nu­ fo­tog­ra­fuo­ja ir nu­siun­čia nuo­trau­ ką ma­no žmo­nai elekt­ro­ni­niu pa­štu.

Bū­da­vo, va­žiuo­ja ma­ši­na, su­sto­ja ir de­monst­ra­ty­viai ma­ne fo­tog­ra­fuo­ ja, net ne­si­slaps­to. Tai ma­tė dau­ gy­bė žmo­nių. Pra­šy­da­vau at­sto­ti.

Klaus­da­vau: gal no­ri pi­ni­gų, kad tik tu­rė­čiau ra­my­bę. Iš dar­bo ma­ne iš­ me­tė, su­mo­kė­jau vi­sas bau­das – ir val­džiai, ir jiems. Re­gis, tei­sin­gu­ mas įvyk­dy­tas, bet vis tiek prie ma­ nęs len­da“, – ste­bė­jo­si I.Za­lec­kis.

Gal­vo­da­mas apie ga­li­mus sa­vi­gy­ nos bū­dus jis tei­gė, kad gink­lo nu­ si­pirk­ti ne­ga­li, nes jau yra teis­tas už chu­li­ga­niz­mą.

P R I S TATO

Svarbiausią metų įvykį –

METŲ KLAIPĖDIETĖS RINKIMUS 1-asis balsavimo etapas JAU PRASIDĖJO! 1. Loreta Beržinskienė, Senamiesčio verslininkų asociacijos pirmininkė, aktyviai kovojanti už senamiesčio atgaivinimą, padėjusi surengti senamiesčio vaikų susitikimą.

2. Agnė Bilotaitė, Seimo narė, Aplinkos apsaugos komiteto narė, Seimo Antikorupcijos komiteto narė, pilietinių iniciatyvų puoselėtoja.

3. Elena Blažienė, Simono Dacho progimnazijos direktorė, individualizuoto ir diferencijuoto mokymo sistemos, teatrinio ugdymo iniciatorė ir diegėja, pedagoginių naujovių skleidėja, prisidedanti prie gerų mokyklos mokinių akademinių pasiekimų.

4. Rita Bočiulytė, „Klaipėdos“ laikraščio meno leidinio „Durys“ įkūrėja ir redaktorė, Lietuvos teatro sąjungos narė ir žurnalo „Lietuvos scena“ redakcijos kolegijos narė, Klaipėdos kultūros magistrė.

13. Valė Kučikienė, Klaipėdos miesto pagyvenusių žmonių klubo „Klaipėda“ pirmininkė. Jos dėka garbaus amžiaus klaipėdiečiai yra buriami leisti laiką kartu, keliauti, užsiimti aktyvia veikla, dalyvauti renginiuose ir kuo aktyviau gyventi.

14. Irena Linkauskienė, VšĮ „Trečiasis amžius“ ilgametė direktorė. Su kolegomis inicijavo pensininkams skirtas sveikatos žinių studijas, kurias lankė daugiau nei 600 studentų.

15. Sigutė Mažonytė, Respublikinės Klaipėdos ligoninės Neurologijos skyriaus vedėja. Buvę jos pacientai dėkoja už nuoširdumą, rūpestingumą ir nuoširdų gydymą.

16. Jovita Mikalauskienė, Klaipėdos sporto klubo „Viesulas“ rankinio trenerė, įvairių sporto renginių organizatorė, aktyviai prisidedanti prie vaikų fizinio bei kultūrinio lavinimo.

nistracijos direktorė. Aukštos kvalifikacijos specialistė, pasižyminti aktyvia veikla, pasak skaitytojų, turinti savo nuomonę ir aiškų požiūrį į spręstinas miesto problemas.

27. Laima Sireikienė, Ievos Simonaitytės pagrindinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui. Atsidavusi savo darbui mokytoja.

28. Diana Stankaitienė, Socialinės paramos centro direktorė. Iniciatyvi, pilietiška, tolerantiška, ginanti darbuotojų teises.

29. Regina Ševelkaitienė, Klaipėdos vaikų ligoninės konsultacinės poliklinikos gydytoja oftalmologė. Aktyvi visuomenininkė, nevyriausybinės organizacijos VšĮ „Informacijos ir paramos gausiai šeimai centro“ direktorė.

5. Valentina Bronštein, Maksimo Gorkio mokyklos matematikos mokytoja. Atsidavusi savo darbui specialistė, tolerantiškumo pavyzdys, išugdžiusi mokyklos mokiniams meilę matematikos mokslui.

17. Jolanta Norkienė, visuomeninio judėjimo „Klaipėdieti! Atgaivinki savo miesto parką“ įkūrėja, Poilsio parko atkūrimo iniciatorė.

30. Violeta Šleinienė, vaikų tautinių šokių ansamblio „Vijurkas“ meno vadovė. Tautinių, liaudies tradicijų puoselėtoja, drauge su kolektyvu reprezentuojanti liaudies šokius užsienyje. Aktyvi miesto renginių, Lietuvos dainų šventės dalyvė.

18. Rasa Norkutė, rašytoja, žurnalistė, knygų autorė, aktyvi visuomenės veikėja, altruistė, padedanti neįgaliesiems, psichologinių problemų turintiems žmonėms.

31. Renata Tankevičienė, sporto centro „Viesulas“ meninės gimnastikos trenerė. Aktyvi meninės gimnastikos puoselėtoja, kurios auklėtiniai siekia pergalių ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.

6. Liudmila Danišurko, Klaipėdos pirminės sveikatos priežiūros centro šeimos gydytoja. Atsidavusi, mylima pacientų savo srities specialistė, visada skubanti į pagalbą.

19. Lilija Petraitienė, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narė, aktyviai ginanti viešąjį interesą, atstovaujanti klaipėdiečių interesam.

32. Viktorija Vaišvilaitė-Skirutienė, fotomenininkė, tarptautinių fotokonkursų laureatė.

7. Ieva Dumbauskaitė, Lietuvos vardą garsinanti tinklininkė, 2011 m. iškovojusi aukso medalį Europos jaunimo paplūdimio tinklinio čempionate, 2012 m. – aukso medalį pasaulio jaunimo paplūdimio tinklinio čempionate.

20. Aušra Pilaitienė, „Lietuvos ryto“ žurnalistė. Daugiau kaip 20 metų garsina Klaipėdos miesto vardą Lietuvos spaudoje.

8. Olga Filatova-Kontrimienė, įvaizdžio kūrėja, pagrindinė muzikinių apdovanojimų „M.A.M.A.“ dalyvių stilistė.

21. Aista Plieskienė, Klaipėdos universitetinės ligoninės Aukštųjų energijų skyriaus vedėja. Atsidavusi pacientams specialistė ir ,pasak skaitytojų, labai nuoširdi ir atjaučianti gydytoja.

22. Janina Priluckienė, Klaipėdos jūrininkų ligoninės Nefrologijos ir hemodializių skyriaus vedėja. Gydytoja savo profesionalumu daugelį metų garsina Klaipėdos miestą, yra mylima ir vertinama pacientų.

33. Janina Valančiūtė, istorikė, knygų autorė, dirbanti paveldosaugos srityje. Jos dėka Žemaitijos regione paruošta daug architektūrinių paminklų istorinių aprašymų. Remiantis jais, atliekami restauraciniai darbai, reikšmingi Klaipėdos krašto praeities pažinimui.

34. Aldutė Vakarė, rašytoja, poetė, fotomenininkė, sveikos gyvensenos ir grožio meno mokyklos ,,Natūralumo galia“ įkūrėja ir seminarų vadovė, kilnių darbų likimo nuskriaustiesiems iniciatorė.

9. Lina Grinčikaitė, lengvaatletė, Lietuvos moterų 100 m. bėgimo rekordininkė, Londono bei Pekino vasaros olimpinių žaidynių dalyvė (17-a ir 14-a vietos), 2009 m. universiados čempionė, 2009 m. Europos jaunimo (iki 23 metų) čempionato nugalėtoja, estafečių rungties 4 x 100 metrų vicečempionė, 2005 m. Europos jaunių čempionato vicečempionė, daugkartinė Lietuvos 100 metrų bėgimo čempionė.

23. Audronė Renkauskienė, Klaipėdos sveikatos priežiūros centro Profilaktikos skyriaus vedėja, – už rūpestingumą ir nuoširdumą pacientams bei dalyvavimą visuomeninėje veikloje.

35. Svetlana Vasičkina, Klaipėdos rusų bendrijos „Lada“ pirmininkė. Aktyvi tautinių mažumų kultūros puoselėtoja, švenčių vaikams, jaunimui ir senjorams iniciatorė, skiria daug dėmesio vaikams, sergantiems onkologinėmis ligomis.

10. Dalia Kanclerytė, filmų „Pakūta mano meilė“, „Misionierius“, „Malonė“, „Rožių lietus“, „Dienos, nepanašios į kitas“, „Vaiko širdis“ kūrėja ir režisierė. „Vilties bėgimo“ renginių režisierė.

24. Jolanta Sąlygienė, klinikos „Jolsana“ vadovė. Specialistė padėjo susilaukti mažylių daugumai Lietuvos šeimų, kurios jau buvo netekusios vilties.

36. Alina Velykienė, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja. Veikli moteris yra prisidėjusi prie daugelio investicijų pritraukimo į Klaipėdą projektų.

11. Teresė Karpavičiūtė, Klaipėdos gimdymo namų ginekologė– akušerė, padėjusi ateiti į šį pasaulį gausiam būriui mažylių.

25. Rita Seniūnaitė, šeimos gydytoja, Klaipėdos estetinės ir lazerinės medicinos centro direktoriaus pavaduotoja. Atidi, visada patarianti ir išklausanti savo pacientus gydytoja.

37. Aina Zinčiukaitė, sportinių šokių kolektyvo „Žuvėdra“ kostiumų dizainerė. Jos kūriniai puošia kolektyvą ir džiugina šokių pasirodymus stebinčius žiūrovus.

12. Birutė Krikčiukienė, v. lopšelio-darželio „Volungėlė“ auklėtoja, – už meilę, kantrybę, rūpinimąsi vaikais, jų tobulėjimo skatinimą.

26. Judita Simonavičiūtė, Klaipėdos miesto savivaldybės admi-

BALSUOTI GALITE: Iš dienraščio iškirptą ir užpildytą lapelį siųsdami adresu: Metų klaipėdietė, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija, Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“, 92118 Klaipėda; arba atnešdami ir įmesdami į specialiąsias urnas redakcijoje, „Akropolyje“ esančiame skyriuje bei didžiuosiuose „Iki“ prekybos centruose.

Portale www.KL.lt. Čia daugiausia balsų surinkusi moteris taps viena iš septynių pretendenčių į Metų klaipėdietės titulą. Vieną pretendentę į finalinį septynetuką deleguos dešimties ankstesnių metų rinkimų nugalėtojos 2002 – 2012-ųjų m. Metų klaipėdietės. Likusios pretendentės bus išrinktos susumavus balsavimo lapelius.

Nuo sausio 21 iki vasario 5 d. balsuodami išrinksite labiausiai šio titulo vertas finalo dalyves.

Vasario 7 d. jos bus paskelbtos dienraštyje.

Nuo vasario 8 iki 18 d. bus pristatytos visos septynios pretendentės.

Nuo vasario 19 iki kovo 6 d. balsuodami iš septynių finalininkių išrinksite Metų klaipėdietę.

Daugiau informacijos kasdien dienraštyje ir portale www.KL.lt.

METŲ KLAIPĖDIETĖS RINKIMUOSE BALSUOJU UŽ:

6

penktadienis, vasario 1, 2013

nuomonės

De­mok­ra­ti­ja ir špy­ga tau­kuo­ta

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Bri­tai ir Eu­ro­pa

Va­len­ti­nas Ber­ž iū­nas

J

ung­t i­nės Ka­ra­lys­tės mi­n ist­ro pir­m i­n in­ko Da­v i­do Ca­me­ro­ no pa­reiš­k i­mas apie re­fe­ren­ du­mą dėl iš­sto­ji­mo iš Eu­ro­pos Są­jun­gos su­kė­lė aud­rin­gas dis­ku­si­jas.

Ta­čiau ne nuo­sta­bą.

Bri­t ams ak­t ua­lu iš­lai­k y­t i ry­š ius su kon­t i­nen­t i­ne Eu­ro­pa, ta­čiau jie no­rė­ tų, kad žai­d i­mas Eu­ro­po­je vyk­t ų pa­ gal jiems priim­t i­nas tai­syk­les. Šiuo at­ve­ju bri­tai el­g ia­si pra­g ma­t iš­kai, ir spren­d i­mas reng­t i re­fe­ren­du­mą dėl na­r ys­tės Bend­r i­jo­je, aki­vaiz­du, yra tak­ti­nis ėji­mas.

Is­to­riš­kai žiū­rint, bri­tai nie­kuo­met ne­ no­rė­jo, kad Se­na­ja­me že­my­ne do­m i­ nuo­tų kon­ti­nen­ti­nės jė­gos – Pran­cū­zi­ ja ir ypač Vo­k ie­ti­ja. Vis dėl­to Berlyno– Paryžiaus ašis pa­ma­ž u stip­rė­ja.

Ma­ža to, nei vo­k ie­čiai, nei pran­cū­zai

Ar rei­kė­tų iš­gy­ven­ti dėl to, kad bri­tai no­ri pa­si­ trauk­ti iš ES? Ne­la­bai. ne­ma­to di­de­l ių pro­ble­mų bend­rau­t i su Ru­si­ja, o juk Berlyno–Maskvos–Par­ yžiaus ašis is­to­r iš­kai Di­d žio­jo­je Bri­ta­ ni­jo­je bu­vo su­vo­k ia­ma kaip pa­vo­jus ša­lies in­te­re­sams.

Bri­tų vaid­muo ku­riant įvai­rius „bar­je­ rus“ ar ki­to­kio po­bū­džio geo­po­li­ti­nius da­r i­nius, ski­r ian­čius Ru­si­ją nuo Eu­ro­ pos bran­duo­l io, vi­suo­met bu­vo ir da­ bar yra pa­ste­bi­mas.

Kal­bant apie eko­no­mi­ką, Di­d žio­ji Bri­ ta­n i­ja, su­pran­ta­ma, nė­ra nei ES „sko­ li­nin­kė“ (kaip pie­t i­nės Eu­ro­pos ša­lys, su­si­dū­r u­sios su sko­lų kri­ze), nei „su­ bsi­d i­juo­ja­ma“ na­rė (kaip ry­t i­nės ES na­rės, ku­r ios yra re­m ia­mos fi­nan­siš­ kai), jei pa­gal tai skirs­ty­tu­me ES vals­ ty­bes.

Bri­tai, ga­l i­ma sa­ky­ti, yra už­dir­ban­tys kaip vo­kie­čiai, Be­ni­liuk­sas ir ES na­rės iš Skan­d i­na­v i­jos. Vis dėl­to Jung­t i­nės Ka­ra­lys­tės eko­no­m i­ka la­biau pri­me­ na Jung­t i­n ių Vals­t i­jų, o ne, tar­k i­me, Vo­k ie­ti­jos. Vo­k ie­čiai ne vel­tui yra va­ di­na­m i Eu­ro­pos dar­bi­n in­kais, o bri­ tai – fi­nan­si­n in­kais ir (šai­pan­t is) spe­ ku­lian­tais.

Pa­bai­gai: ar rei­kė­t ų iš­g y­ven­t i dėl to, kad bri­tai no­r i pa­si­trauk­ti iš ES? At­sa­ ky­mas: ne­la­bai.

Na­r ys­tė ES – kiek­v ie­nos sa­va­ran­k iš­ kos vals­ty­bės pa­si­r in­k i­mas.

Ki­t a ver­t us, Bri­t a­n i­jo­je vis dar nė­ ra bend­ros nuo­mo­nės, ar rei­kė­t ų lik­ ti Bend­r i­jo­je, ar rei­kė­tų iš­sto­ti. Nė­ra ir konk­re­čių rei­ka­la­vi­mų, ko no­rė­tų bri­ tai? Tai­g i dis­ku­tuo­ti – anks­ti.

B

u­vo anks­ty­vas ry­tas. Iš vieš­ bu­čio išė­jo­me la­bai anks­ti, kad ge­riau pa­jaus­tu­me Pa­ry­ žiaus gy­ve­ni­mo rit­mą po nak­ties poil­sio. Nors, tie­są sa­ kant, šis did­mies­tis nie­ka­da ne­ mie­ga. Jo nak­ti­nis gy­ve­ni­mas in­ten­sy­vus, ypač pra­mo­gų sri­ ty­je. Ma­ne ir bend­ra­dar­bius nu­ste­bi­no kie­mai, gat­ve­lės, pri­kimš­tos leng­vų­jų au­to­mo­ bi­lių, ir jų pa­sta­ty­mo meist­ riš­ku­mas. At­ro­dė, kad iš­lip­ ti iš ma­ši­nų bu­vo ga­li­ma tik pro stog­lan­gius ir bū­ti­nai ap­šau­kus kai­my­nus, ta­čiau ma­ši­nos bu­ vo iš­vai­ruo­tos ele­gan­tiš­kų mo­te­ rų bei ma­din­gai ap­si­ren­gu­sių vy­rų ra­miai ir šyp­san­tis. Neiš­ken­tęs rep­li­ ka­vau, kad Klai­pė­do­je per Jū­ros šven­ tes se­na­mies­ty­je ma­ši­no­mis už­kem­ ša­mas ir mū­sų na­mo kie­mas.

Tie­sa, to­le­ran­ci­jos ne­pra­šy­tiems sve­čiams ne­jau­čia­me, bet ir gra­si­ni­ mais ne­si­mė­to­ma. Di­des­nį ne­pa­si­ ten­ki­ni­mą iš­reikš­da­vo vy­res­nio am­ žiaus kai­my­nai ir tie, ku­rie ne­tu­ri sa­vo au­to­mo­bi­lių.

Kie­mų už­kim­ši­mą, ma­no nuo­mo­ ne, pa­ska­ti­no gat­vė­se iš­dy­gę pi­ni­ gų su­rin­ki­mo au­to­ma­tai. Aš ne prieš juos. Aš prieš nau­jus mo­kes­čius ir sa­vi­val­dy­bės ne­si­skai­ty­mą su mies­to gy­ven­to­jų dau­gu­mos bei se­na­mies­tį gy­nu­sių or­ga­ni­za­ci­jų nuo­mo­ne. O juk svars­ty­mo me­tu bu­vo pa­teik­ta daug sva­rių ar­gu­men­tų. Štai kai ku­rie jų. Se­na­mies­čio gy­ ve­ni­mas ap­mirš­ta, nes iki šiol ne­ran­ da­ma prie­mo­nių, kaip jį čia suak­ty­ vin­ti, pa­vers­ti spal­vin­ges­nį ne tik šven­čių me­tu. Ap­ri­bo­jus trans­por­to ju­dė­ji­mą ir ma­ši­nų sto­vė­ji­mą nei­gia­ mos ten­den­ci­jos dar la­biau iš­ryš­kės; Nau­ji mo­kes­čiai neiš­pūs sa­vi­val­dy­ bės pi­ni­gi­nės. O ji ir nė­ra la­bai su­plo­ nė­ju­si, jei­gu biu­dže­tas vyk­do­mas ir praė­ju­siais me­tais net 5 mln. li­tų su­ rink­ta pa­pil­do­mai. Net bu­vo vir­kau­ ja­ma, kad mies­tui ne­kliu­vo lai­mė pa­ kra­ty­ti mi­li­jo­no re­ga­tos su­ren­gi­mui.

Pa­ga­liau aiš­kė­ja, kad iš nau­jų mo­kes­ čių pu­sė su­mos ati­teks jų ad­mi­nist­ra­ vi­mui, fir­mai, ku­ri pa­sta­tė pi­ni­gų su­ rin­ki­mo au­to­ma­tus. Pa­ga­liau ne­va­lia pa­mirš­ti, kad rei­kės žmo­nių, ku­rie iš­ra­ši­nės lei­di­mus, prii­mi­nės do­ku­ men­tus. Tie­sa, nie­kas nie­ka­da ne­ skai­čiuos su­gaiš­to lai­ko ar biu­rok­ra­ tų ka­bi­ne­tuo­se su­ga­din­tos nuo­tai­kos ver­tės pi­ni­gais.

Tai­gi, jei pa­ly­gin­si­me nau­dą su aki­vaiz­džiu mies­te­lė­nų ne­pa­si­ten­ki­ ni­mu, pyk­čiu gar­bia­jai sa­vi­val­dy­bei, liks nau­da tik špy­ga tau­kuo­ta.

Bu­vo net kal­ba­ma, kad, ap­ri­bo­jus ma­ši­nų skai­čių kie­muo­se, pa­ge­rės se­na­mies­čio eko­lo­gi­nė būk­lė. Lo­giš­ ka ir tei­sin­ga. O šven­tas mū­sų nai­vu­ me. Gal taip ir bū­tų, jei­gu vi­są mies­tą pa­skelb­tu­me pės­čių­jų zo­na. Ži­no­ ma, kad biu­dže­tas ne­nu­ken­tė­tų, vi­ si nu­pirk­tu­me elekt­ro­ni­nius me­ti­nius abo­nen­tus.

Pre­nu­me­ruo­ju ir są­ži­nin­gai skai­tau abu mies­to laik­raš­čius, ta­čiau ne­pas­

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

Nereikia svetimos kalbos

Kaip politikas V.Titovas gali siūlyti įvesti dvikalbystę? Mūsų name nuo 1945 m. gyvena vieni kaimynai, kurie net pasisveikinti lietuviškai nemoka.

Tad kaip dar galima siūlyti įvesti rusų kalbą? Kitose užsienio šalyse juk ne­ siūloma įvesti svetimų kalbų. Įdomu, kokia kalba pats V.Titovas šneka?

Irena

Erzina kalbos apie eurą

And­riaus Del­tu­vos ka­ri­ka­tū­ra

te­bė­jau straips­nių, ku­riuo­se svei­ka­ tos prie­žiū­ros spe­cia­lis­tai bū­tų gvil­ de­nę šią te­mą.

Kas­kart, kai ei­na­me prie rin­ki­mų ur­nų ir ren­ka­me vi­sų ly­gių val­džią, for­muo­ja­me de­mok­ra­ti­nės vals­ty­bės pa­grin­dus. Pa­sau­lio vys­ty­mo­si rai­do­ je žmo­ni­ja kol kas neat­ra­do ge­res­nės san­tvar­kos, iš­sky­rus tą, kai val­džia ky­la iš vals­ty­bės pi­lie­čių va­lios.

Ta­čiau po rin­ki­mų tie, ku­riems pa­ti­kė­jo­me at­sto­vau­ti mū­sų in­te­re­ sams, daž­nai tiek įsi­jau­čia į sa­vo pa­ ky­lė­tą vaid­me­nį, jog pa­mirš­ta, kam jie at­sto­vau­ja. Ži­no­ma, čia di­de­lę įta­ ką tu­ri rin­ki­mų įsta­ty­mas, su­tei­kian­ tis ga­li­my­bę bal­suo­ti už par­ti­jas. To­ dėl at­sa­ko­my­bė ir dė­kin­gu­mas tar­si pe­rad­re­suo­ja­mas joms, su­si­for­muo­ ja par­ti­nės draus­mės pri­si­lai­kan­čios gru­puo­tės.

Ste­bė­da­mas dis­ku­si­jas mies­to ta­ ry­bo­je dėl nau­jo mo­kes­čio įve­di­mo su­si­da­riau nuo­mo­nę, kad tik so­cial­ de­mok­ra­tų frak­ci­ja pa­tei­si­no mū­sų vil­tis ir dė­jo pa­stan­gas at­šauk­ti so­ cia­liai ne­tei­sin­gą nu­ta­ri­mą. Net nu­ vy­lė vie­nas ta­ry­bos na­rys, ku­ris bu­vo pa­tei­kęs pa­siū­ly­mą ati­dė­ti nu­ta­ri­mo priė­mi­mą pus­me­čiui, ta­čiau pa­sku­ti­ nio svars­ty­mo me­tu jį at­siė­mė.

De­mok­ra­ti­jos prin­ci­pai rei­ka­lau­ja, kad val­džia sa­vo no­rus vie­šai ap­tar­tų su žmo­nė­mis, su tais, ku­rie juos de­ le­ga­vo tam at­sa­kin­gam dar­bui, su­da­ ry­tų są­ly­gas iš­sa­ky­ti įvai­rias nuo­mo­ nes ir pa­siū­ly­mus.

La­bai pa­si­ge­dau Klai­pė­dos val­džios ar­gu­men­tų ir paaiš­ki­ni­mų mies­ to spau­do­je. Su­si­for­ma­vo nuo­mo­ nė, kad vi­si jau įval­dė in­ter­ne­ti­nį raš­ tin­gu­mą ir kad ne­bū­ti­na svar­biau­sius nu­ta­ri­mus su ko­men­ta­rais spaus­din­ ti mies­to laik­raš­čiuo­se. Ir šian­dien vis dar žmo­nės ne­ga­li pa­ti­kė­ti, jog va­sa­ rą sa­vai­tei prie jū­ros at­va­žia­vę anū­kai ne­ga­lės ma­ši­nos pa­lik­ti kie­me. Dar ki­tam neaiš­ku, ko­dėl to­kia su­dė­tin­ga lei­di­mų iš­da­vi­mo sis­te­ma. Gal pa­to­ giau bū­tų, jei lei­di­mas bū­tų iš­ra­šo­mas pa­gal bu­to nu­me­rį ir šei­mos na­riai ga­ lė­tų keis­tis juo pa­gal po­rei­kį.

De­mok­ra­ti­jos fo­ne la­bai keis­tai nu­ skam­ba val­di­nin­kų pa­si­sa­ky­mai, kad vi­siems neį­tik­si, kad vi­sa­da bus ne­ pa­ten­kin­tų ir ne­pri­ta­rian­čių vie­nu ar ki­tu klau­si­mu. Tei­sy­bė.

Ta­čiau bi­jau, jog ga­liu bū­ti ne­tei­ sin­gai su­pras­tas, kai dar­bą mies­to ta­ry­bo­je su­ly­gi­nu su tar­nys­te žmo­ nėms. Bi­jau, kad at­ren­kant dar­buo­ to­jus į svar­bius po­stus re­tai pa­klau­ sia­ma apie jo to­le­ran­ci­ją ki­to­kiai nuo­mo­nei. Gal ir to­dėl ma­žai bend­ rau­ja­ma su žmo­nė­mis, o ypač su kuo nors ne­pa­ten­kin­tais pi­lie­čiais. Sup­ ran­ta­ma, jog to­kios dis­ku­si­jos rei­ ka­lau­ja tam tik­ro psi­cho­lo­gi­nio pa­ si­ruo­ši­mo ir bū­na ne­ma­lo­nios, jei ne­ran­da­mas priim­ti­nas su­si­ta­ri­mas.

Vis dėl­to gerb­ti žmo­nes pri­va­lu vi­sų ly­gių val­di­nin­kams.

Pas­ta­ra­sis sa­vi­val­dy­bės spren­di­ mas „už­si­ra­kin­ti“ nuo in­te­re­san­tų, ma­nau, la­biau ma­dos rei­ka­las. Keis­ ta, kad tai at­ke­lia­vo iš Eu­ro­pos. Va­ di­na­ma­sis vie­no lan­ge­lio prin­ci­pas pa­si­ro­dė la­bai pa­to­gus kler­kams: ne­rei­kia ra­kin­ti ka­bi­ne­tų, esą di­dė­ja dar­buo­to­jų ra­mio­je ap­lin­ko­je dar­bo na­šu­mas, pa­nai­kin­tos są­ly­gos ky­ ši­nin­ka­vi­mui ir t.t. At­si­ra­do są­ly­ gos tin­gi­niau­ti, „sė­dė­ti“ in­ter­ne­te dar­bo me­tu, for­muo­tis ne­klys­tan­ čių­jų įvaiz­džiui, su­da­ry­ta už­dan­ga kri­ti­kai.

Ne­ga­li nei verk­ti, nei juok­tis, kai to pa­ties prin­ci­po ima­si na­mų ad­mi­ nist­ra­vi­mo bend­ro­vės, ku­rios su­si­ kū­rė ap­tar­nau­ti gy­ven­to­jus. Aną­dien ap­si­lan­kiau mū­sų na­mą glo­bo­jan­čio­je bend­ro­vė­je. Už bar­je­ro – ma­lo­ni sek­ re­to­rė-tar­dy­to­ja, ku­riai pri­va­lai aiš­ kin­ti, pas ką, ko­kiu rei­ka­lu, ko­dėl ir ar vi­zi­tas bū­ti­nas. Kol su bu­hal­te­re pa­ ga­liau pa­kliū­va­me į pa­si­ta­ri­mų kam­ ba­rį. Ma­nau, jog tie­sio­gi­nė nau­da iš biu­rok­ra­ti­nių per­tvar­kų yra tik tiems, ku­riems bend­ra­vi­mas su žmo­nė­mis yra slo­gi, ne­ma­lo­ni pa­rei­ga.

Ir blo­ga pa­tir­tis vi­sa­da su­ran­ da pa­se­kė­jų. Mes at­ra­do­me šiukš­ lių mo­kes­tį pa­gal gy­ve­na­mo­jo plo­to kvad­ra­tus. Da­bar vi­sus nu­ste­bi­no­ me kie­mų ap­mo­kes­ti­ni­mo at­ra­di­mu.

Kaip tei­sin­gai ra­šė vie­na­me dien­raš­ ty­je, Klai­pė­do­je be­li­ko ap­mo­kes­tin­ti tik au­to­mo­bi­lių at­sar­gi­nes pa­dan­gas.

Ne­tei­sus tas laik­raš­tis. Mū­sų po­li­ti­kai yra iš­ra­din­gi. O ko­dėl ne­ga­li­ma bū­tų pa­gal­vo­ti apie pa­gal­vės mo­kes­tį se­ na­mies­čio pi­lie­čiams? Iš­ken­tės, juk ne meš­kos.

Sta­sys Bag­do­nas

Vėl visais kanalais prasidėjo nety­ lančios kalbos apie euro įvedimą.

Juk visą laiką giedodavome himną „Lietuva – didvyrių žemė“, o da­ bar tapsime vergų ir baudžiauninkų valstybe. Negaliu pakęsti tų kalbų apie euro įvedimą, įdomu, kas nori sunaikinti mūsų palikimą, juk mūsų pinigas toks gražus – su mūsų pro­ tėvių atvaizdais – J.Basanavičiumi, V.Kudirka, Maironiu? Ir juos no­ ri pakeisti kažkokiu lengvai padir­ bamu popiergaliu. Kažkas nori mus belaisviais padaryti su tuo euru. Aš jo nenoriu ir daug žmonių jo neno­ ri. Kodėl mus turi prievartauti? Juk tai – jau fašistinė diktatūra.

Petras

Jei ne ES, būtume elgetos

Man nesuprantami žmonių burbėji­ mai prieš ES. Taip gali elgtis tik pa­ skutiniai liurbiai ir tamsuoliai. Per metus Lietuvos biudžetui bendri­ ja duoda apie 7 mlrd. litų, o mūsų tamsūs gyventojai dar tuo sugeba piktintis. Prasitrinkite akis, žmonės, jei ne ta ES, būtume paskutiniai el­ getos, gyventume turėdami 2000ųjų biudžetą, nesiekiantį 20 mlrd. litų. Iš pradžių reikia pasidomėti, kokia nauda mums iš ES, o paskui aiškinti, kaip tai yra blogai.

Stanislovas

Po lietaus bus švariau

Daugelį erzina lietus, bet aš apsi­ džiaugiau. Tiesiog mieste tapo šva­ riau. Sniegas buvo labai jau ap­ dergtas, net nemalonu vaikščioti.

Pagaliau gamta pati apsivalė, pa­ darė tai, ką turėjo padaryti žmonės.

Pradingo geltonos šunų paliktos dė­ mės ir krūvos išmatų. Bent jau vizu­ aliai atrodo švariau.

Gintė

Kokybiškų batų nebeliko?

Specializuotoje batų parduotuvėje buvo viliojančios nuolaidos, perpus pigiau nusipirkau vyriškus natūra­ lios odos batus. Maniau, kad įsigijau kokybišką apavą, tačiau nepraėjo nė mėnuo, kai batai ėmė plyšti. Nune­ šiau pas batsiuvį, sumokėjau 50 li­ tų už remontą ir negaliu suvaldyti pykčio dėl tokios šlykščios versli­ ninkų apgaulės. Susidaro įspūdis, kad bet koks daiktas dabar gamina­ mas iš palaikių, pačių prasčiausių medžiagų, kad klientai nesustoda­ mi tuštintų savo kišenes.

Alfredas Parengė Asta Dykovienė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

750

reklamos skyrius: 397 „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

„Diena Media News“ laikinai einantis vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

397 728

telefonas@kl.lt

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

karštas telefonas

397 750

711, 397 715

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė – Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

Platinimo tarnyba: 397 772 397 727 397 706 397 725 397 770 397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

Prenumeratos skyrius: 397

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

714

Platinimo tarnyba – 397 713 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 „Namai“: Fotokorespondentai: e. paštas reklama@kl.lt Lina Bieliauskaitė – 397 730 Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Skelbimų skyrius – 397 717 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 „Sveikata“: e. paštas skelbimai@kl.lt 397 705 Techninės redaktorės: Sandra Lukošiūtė – Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Pasaulis: Loreta Ruikė Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Laima Laurišonienė – 397 737 e. paštas akropolis@kl.lt

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėm

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

PenktADIENIS, vasario 1, 2013

lietuva kl.lt/naujienos/lietuva

Prie­kaištų iš­si­gi­na

Ke­li „Lie­tu­vos dujų“ dar­buo­ to­jai įkliu­vo pro­ku­ro­rams – jie įta­ria­mi Kainų ko­mi­ si­jai teik­davę ne­tei­sin­gus duo­me­nis.

Dėl to galė­jo būti nu­sta­ty­ta di­desnė dujų kai­na vi­siems Lie­tu­vos bui­ ti­niams var­to­ to­jams.

Ener­ge­ti­kos mi­nist­ro pa­si­tikė­ji­ mo ne­tekęs iš Ig­na­li­nos ato­minės elekt­rinės (IAE) va­do­vo pa­reigų at­leid­žia­mas Žil­vi­nas Jurk­šus gi­na­si mi­nis­te­ri­jos mestų kal­ti­ nimų.

Klas­ta: „Lie­tu­vos du­jos“ Kainų ko­mi­si­jai teikė duo­me­nis ir mes ma­no­me, kad jie

ne­vi­siš­kai tei­sin­gi“, – at­skleidė pro­ku­ro­ras U.Vy­či­nas.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vaitės nuo­tr.

„Lie­tu­vos du­jos“ me­la­vo Kainų ko­mi­si­jai?

Aiš­ki­na­si ža­los dydį

Teisė­sau­gos aki­ra­tin pa­tekę dujų im­por­to ir trans­por­ta­vi­mo bend­ rovės „Lie­tu­vos du­jos“ dar­buo­to­ jai įta­ria­mi Kainų ko­mi­si­jai teik­ davę ne­tei­sin­gus duo­me­nis, ku­rių pa­grin­du galė­jo būti nu­sta­to­ma di­ desnė 2013 m. dujų kai­na bui­ti­niams var­to­to­jams. Tai tei­gia pro­ku­ro­ras. „Bend­rovė „Lie­tu­vos du­jos“ Kai­ nų ko­mi­si­jai teikė duo­me­nis ir mes ma­no­me, kad jie ne­vi­siš­kai tei­sin­ gi. <...> Ma­tyt, kad per di­delė kai­na (bu­vo nu­sta­to­ma – BNS inf.), bet tai ty­ri­mo da­ly­kas – ar yra taip ir ko­kio dyd­žio ža­la galė­jo būti pa­da­ ry­ta“, – BNS va­kar sakė iki­teis­mi­ niam ty­ri­mui va­do­vau­jan­tis Ge­ne­ ra­linės pro­ku­ratū­ros Baud­žia­mo­jo per­se­kio­ji­mo de­par­ta­men­to pro­ ku­ro­ras Ug­nius Vy­či­nas.

Anot pro­ku­ro­ro, įta­ria­ma, kad pa­gal tei­kia­mus ne­tiks­lius duo­me­ nis galė­jo būti nu­sta­to­ma di­desnė dujų kai­na bui­ti­niams var­to­to­jams.

Vėliau spau­dos kon­fe­ren­ci­jo­je jis sakė, kad kal­ba­ma apie 2013 m. kai­nas, o Kainų ko­mi­si­ja apie ty­ rimą ne­bu­vo įspėta.

duo­tis spe­cia­lis­tams, nes ga­na su­dėtin­gas da­ly­kas tas kainų ap­ skai­čia­vi­mas, įvai­rios for­mulės, ma­tyt, atei­ty bus pa­skir­ta už­duo­ tis spe­cia­lis­tams ir bus tiks­liau at­ sa­ky­ta dėl ga­li­mos ža­los ir dėl vi­sa ki­ta“, – teigė U.Vy­či­nas. Įta­riamųjų daugės?

Anot U.Vy­či­no, „pra­džio­je bu­vo nau­do­ja­mos ope­ra­ty­vinės prie­ monės, o išs­lap­ti­nus med­žiagą bu­ vo pra­dėtas ty­ri­mas“.

Vie­nas įta­riamų „Lie­tu­vos dujų“ dar­buo­tojų – že­mes­nio ly­gio gran­ dies, ant­ras įta­ria­ma­sis – vi­du­rinės gran­dies. Jiems pa­skir­ta kar­do­mo­ ji prie­monė – ra­šy­ti­nis pa­si­žadė­ji­ mas neiš­vyk­ti. Pa­sak pro­ku­ro­ro, įta­riamųjų ga­li daugė­ti.

Iš tų jų veiksmų nau­ dos turė­jo „Lie­tu­vos du­jos“, o ne­tie­sio­giai ir jie pa­tys, ma­tyt, nes dir­ba to­je bend­ rovė­je.

ku­mentų klas­to­ji­mu tei­kiant duo­ me­nis Kainų ko­mi­si­jai.

Kaip tei­gia­ma pra­ne­ši­me, dar 2012 m. lapk­ritį pra­dėjus iki­teis­ minį ty­rimą, pra­ne­ši­mai apie įta­ri­ mus įteik­ti abiem „Lie­tu­vos dujų“ dar­buo­to­jams. Bend­rovė­je tre­čia­ dienį at­lik­tos kra­tos ir ki­ti pro­ce­ si­niai veiks­mai.

„Ma­nau, kad ga­li (būti pa­reikš­ ti įta­ri­mai dau­giau as­menų – BNS inf.). Šiuo me­tu yra du, bet ty­ri­mas vyks­ta pa­kan­ka­mai in­ten­sy­viai ir žiūrė­sim, jei bus pa­grin­das įta­ri­ mus pa­reikš­ti dau­giau as­menų, jie bus pa­reikš­ti“, – sakė U.Vy­či­nas. „Lie­tu­vos dujų“ va­do­vai, anot tyrė­jo, kol kas ap­klaus­ti ne­bu­vo, duo­menų, kad jie galė­jo būti su­si­ ję su nu­si­kals­ta­mo­mis vei­ko­mis, kol kas nėra. „To­kių duo­menų kol kas ty­ri­me nėra, o jei bus, bus ati­tin­ka­mi veiks­mai“, – BNS teigė U.Vy­či­nas.

Ge­ne­ra­linė pro­ku­ratū­ra va­kar pra­ nešė, kad Ru­si­jos kon­cer­no „Gazp­ rom“ ir Vo­kie­ti­jos „E.ON Ruhr­gas“ val­do­ma bend­rovė „Lie­tu­vos du­jos“ įta­ria­ma ga­li­mu su­kčia­vi­mu ir do­

BNS inf.

Mi­nis­te­ri­ja ty­li

Ener­ge­ti­kos mi­nis­te­ri­ja, val­dan­ti be­veik 18 pro­c. įmonės ak­cijų, ko­ men­tarų kol kas ne­tei­kia. Ty­ri­mas at­lie­ka­mas tuo me­tu, kai Vy­riau­ sybė ir „Gazp­rom“ pra­dėjo kon­sul­ ta­ci­jas dėl ga­li­mybės ma­žin­ti dujų kai­nas Lie­tu­vai.

Pa­sak neo­fi­cia­lių šal­ti­nių, Ru­si­ jos kon­cer­nas to­liau rei­ka­lau­ja, kad Lie­tu­va at­si­sa­kytų Stok­hol­mo ar­ bit­ra­žui pa­teik­to 5 mlrd. litų vertės ieš­ki­nio bei ke­ti­nimų įgy­ven­din­ti tre­čiąjį ES ener­ge­ti­kos pa­ketą, išs­kai­dant „Lie­tu­vos dujų“ veik­las.

Pir­ma­sis skai­dy­mo eta­pas, at­ski­ riant dujų skirs­ty­mo veiklą, tu­ri būti baig­tas iki šių metų lie­pos, o ant­ra­ sis – at­ski­riant per­da­vi­mo vamz­dy­ nus – iki 2014 m. lapk­ri­čio.

Bend­rovė pelnė­si

Du „Lie­tu­vos dujų“ dar­buo­to­jai, ku­riems pa­reikš­ti įta­ri­mai dėl su­kčia­vi­mo ir do­ku­mentų klas­to­ji­ mo, anot U.Vy­či­no, įta­ria­mi veikę bend­rovės nau­dai. „Pa­reikš­ta­me įta­ri­me skam­ba, kad jie veikė ak­cinės bend­rovės „Lie­tu­vos du­jos“ nau­dai, tad iš tų jų veiksmų nau­dos turė­jo „Lie­tu­ vos du­jos“, o ne­tie­sio­giai ir jie pa­ tys, ma­tyt, nes jie dir­ba to­je bend­ rovė­je“, – sakė pro­ku­ro­ras.

U.Vy­či­no tei­gi­mu, ki­tos bend­ rovės šia­me ty­ri­me ne­figū­ruo­ja. Jis teigė kol kas ne­norįs konk­re­ti­zuo­ ti, kaip il­gai galė­jo būti klas­to­ja­ mi duo­me­nys ir ko­kio mas­to galė­ jo būti pa­da­ry­ta ža­la. „Ne­norė­čiau de­ta­li­zuo­ti tiks­ lių sumų – vėlgi tai turės būti už­

Ž.Jurk­šus pri­pažįs­ta, kad jam ne­ pa­vy­ko išspręs­ti visų pro­blemų su IAE už­da­ry­mo pro­jek­tus įgy­ven­ di­nan­čia Ru­si­jos ka­pi­ta­lo Vo­kie­ ti­jos bend­ro­ve „Nu­kem“. Jis ne­ nei­gia, jog pa­žan­ga de­ry­bo­se su „Nu­kem“ ne­pa­ten­ki­na­ma. „Klau­si­mai dėl „Nu­kem“ iš es­ mės yra pro­ble­mi­niai, ir juos tik­rai rei­kia spręsti. Iki ga­lo jų ne­pa­vy­ ko išspręs­ti dėl įvai­rių ap­lin­ky­bių.

Prog­re­sas sprend­žiant klau­si­mus dėl „Nu­kem“ yra ne­ten­ki­nan­tis, pa­neig­ti to ne­ga­li­ma. Tu­ri bū­ ti no­ras iš abiejų pu­sių, ne vien iš mūsų, bet ir iš ran­go­vo pusės. Su­ si­tar­ti ga­li­ma, bet vie­na ir ki­ta pu­ sė tu­ri ei­ti į tam tik­rus komp­ro­ mi­sus, o kai pra­de­da­ma ei­ti prie vie­no ar ki­to komp­ro­mi­so, ta­da įsi­ve­lia vi­sos ki­tos ap­lin­kybės“, – BNS aiš­ki­no IAE va­do­vas, kurį 2011 m. pa­va­sarį į po­stą pa­skyrė buvęs ener­ge­ti­kos mi­nist­ras Ar­ vy­das Sek­mo­kas ir kurį nau­ja­sis mi­nist­ras Ja­ros­la­vas Ne­ve­ro­vi­čius at­leid­žia nuo va­sa­rio 5-osios.

Pa­sak jo, IAE pir­miau­sia laikė­si griežtų sau­gu­mo rei­ka­la­vimų, to­ dėl ne­galė­jo nu­si­leis­ti „Nu­kem“ dėl nu­kry­pimų nuo pro­jek­to. „Ka­dan­gi nuo­laidų mes ne­darė­ me, tai ir bu­vo užim­ta griež­ta po­

zi­ci­ja, kad sau­gu­mas yra svar­biau­ sia ir rei­ka­la­vi­mai tu­ri būti to­kie, ko­kie nu­ma­ty­ti tech­ni­nia­me pro­ jek­te, tad vi­si nu­kry­pi­mai ga­li būti de­ri­na­mi tiek, kiek jie ne­nuk­ryps­ ta nuo sau­gu­mo rei­ka­la­vimų“, – BNS kalbė­jo Ž.Jurk­šus.

Ki­ta ver­tus, Ž.Jurk­šus at­me­ ta Ener­ge­ti­kos mi­nis­te­ri­jos prie­ kaiš­tus, esą vir­ši­jo jam su­teik­tus įga­lio­ji­mus pa­si­ra­šy­da­mas su­si­ ta­rimą dėl pro­jek­to B2, B3 ir B4 sąlygų. „Tik­rai ne“, – teigė Ž.Jurk­šus, BNS pa­klaus­tas, ar su­tin­ka su ener­ge­ti­kos mi­nist­ro prie­kaiš­tais dėl įga­lio­jimų vir­ši­ji­mo. „Šis pa­reiš­ki­mas pa­da­ry­tas gal­ būt sku­bo­tai ir ne­su­si­pa­ži­nus su vi­sa med­žia­ga, ku­ria ji (Ener­ge­ti­ kos mi­nis­te­ri­ja – BNS inf.) dis­po­ nuo­ja“, – kalbė­jo Ž.Jurk­šus.

Jis pa­tvir­ti­no, kad pa­sta­ruo­ju me­tu gau­da­vo 19 tūkst. litų at­ ly­gi­nimą iki mo­kes­čių, o išei­tinę kom­pen­sa­ciją – be­veik 40 tūkst. litų – nu­ma­to Dar­bo ko­dek­sas.

Ener­ge­ti­kos mi­nis­te­ri­ja tre­čia­ dienį pra­nešė, jog Ž.Jurk­šus gaus dviejų mėne­sių at­ly­gi­nimų dyd­žio kom­pen­sa­ciją. Ž.Jurk­šus sakė, kad pa­si­traukęs iš IAE pir­miau­sia pailsės, o pa­skui kar­jerą nu­ma­to tęsti pri­va­ čia­ja­me sek­to­riu­je. „Ma­nau, kad ne, bet pa­tir­tis bu­vo ge­ra“, – sa­ kė Ž.Jurk­šus, at­sa­ky­da­mas į klau­ simą, ar atei­ty­je imtų­si dar­bo vals­ty­bi­nia­me sek­to­riu­je.

Su pro­ku­ro­rais bend­ra­dar­biau­ja

Bend­rovė „Lie­tu­vos du­jos“ sa­ko, jog bend­ra­dar­biau­ja su pa­reigū­nais. „Sau­sio 29 d. vals­tybės pa­reigū­nai bu­vo at­vykę į „Lie­tu­vos dujų“ biu­ rą ir at­li­ko pro­ce­si­nius veiks­mus.

Bend­rovė vi­sa­pu­siš­kai bend­ra­dar­ biau­ja su pa­reigū­nais ir yra pa­si­ ruo­šu­si bend­ra­dar­biau­ti atei­ty­je“, – pra­nešė įmonės at­stovė spau­dai Si­gi­ta Pet­ri­ko­nytė-Jurkū­nienė. „Bend­rovė Kainų ko­mi­si­jai vi­sa­ da tei­kia duo­me­nis, ku­rie yra reg­ la­men­tuo­ti įsta­ty­mais ir Kainų ko­ mi­si­jos pa­tvir­tin­tais teisės ak­tais“, – teigė „Lie­tu­vos dujų“ at­stovė.

Pa­sak jos, iš­sa­mes­nių ko­men­tarų, kol ne­bus baig­ti pro­ce­si­niai veiks­ mai, bend­rovė ne­tei­kia. „Klaipėdos“, BNS inf.

Mos­tas: Ž.Jurk­šus at­me­ta Ener­ge­ti­kos mi­nis­te­ri­jos prie­kaiš­tus, esą

vir­ši­jo jam su­teik­tus įga­lio­ji­mus.

„Fo­to­die­nos“ nuo­tr.

Pa­reigū­nai dirbs il­giau?

Vi­daus rei­kalų mi­nis­te­ri­ja (VRM) siū­lo Vi­daus tar­ny­bos sta­tu­to pa­ tai­sas, ku­rios pa­reigū­nams leis­ tų tar­nybą be pa­pil­domų sąlygų tęsti iki vy­res­nio am­žiaus.

Šiuo me­t u pir­m inės gran­d ies pa­reigū­n ai ga­l i tar­n au­t i, kol jiems su­kaks 50 metų, vi­d u­ rinės gran­d ies – kol sueis 55 me­tai, aukš­tes­nio­sios – iki su­ lauks 60 metų, aukš­čiau­sio­sios – 65 metų.

Taip pat sta­tu­tas nu­ma­to, kad, pa­reigū­nui pa­tei­kus pra­šymą, vi­ daus rei­kalų įstai­gos va­do­vo tei­ ki­mu vi­daus rei­kalų mi­nist­ras tu­

ri teisę pra­tęsti vi­daus tar­ny­bos trukmę iki pen­ke­rių metų.

VRM siū­lo sta­tu­te nu­ma­tytą leis­tiną pa­reigūnų tar­ny­bos am­ žiaus ribą pra­tęsti pen­ke­riais me­tais, taip pat at­si­sa­ky­ti nuo­ sta­tos, ku­ria dėl tar­ny­bos pra­ tęsi­mo kiek­vie­nu at­ve­ju pa­ve­ da­ma spręsti mi­nist­rui įstai­gos va­do­vo tei­ki­mu.

To­kiu at­ve­ju pir­minės gran­dies pa­reigū­nai galėtų tar­nau­ti iki 55 metų, vi­du­rinės gran­dies – iki 60 metų, aukš­tes­nio­sios ir aukš­ čiau­sio­sios grand­žių pa­reigū­nai – iki 65 metų.

BNS inf.

8

penktadienis, vasario 1, 2013

užribis Gel­bė­jo žve­jus

Atš­vai­tai – bū­ti­ni

Part­ren­kė paaug­lę

Uos­ti­nin­kų ka­te­ris va­kar sku­bė­ jo į pa­gal­bą ant ly­ties ma­rio­se at­sidūrusiems žve­jams. 7 Mal­ kų įlan­ko­je ties Va­ka­rų lai­vų ga­ myk­la žve­jo­ję vy­rai nuo kran­ to bu­vo nu­neš­ti apie 20 met­ rų. Žve­jai po­le­di­ne žūk­le mė­ga­ vo­si uos­to ak­va­to­ri­jo­je, kur ga­ lio­ja uos­to re­ži­mo tai­syk­lės, ku­ rios drau­džia žve­jy­bą.

Klai­pė­dos ap­skri­ties VPK Kre­tin­gos raj. pa­rei­gū­nai tik­ ri­no vai­ruo­to­jų blai­vu­mą, taip pat ir tai, kaip tam­siu pa­ros me­tu eis­mo da­ly­viai lai­ko­si Ke­lių eis­mo tai­syk­lių rei­ka­la­ vi­mų. Po­li­ci­nin­kai nu­sta­tė 25 eis­mo da­ly­vius, ku­rie ne­tu­ rė­jo jo­kių švie­są at­spin­din­čių ele­men­tų.

Va­kar į eis­mo įvy­kį vai­ruo­da­ mas tar­ny­bi­nį au­to­mo­bi­lį pa­ te­ko 2-ojo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ ria­to kri­mi­na­lis­tas. Tai­kos pr. ir Nai­ku­pės g. san­kry­žo­je vy­ ras par­tren­kė 14-me­tę paaug­ lę. Dėl patirtų su­ža­lo­ji­mų mer­ gai­tė nu­ga­ben­ta į li­go­ni­nę.

Aiš­ki­na­ma­si, ar paauglė bu­vo par­trenk­ta pės­čių­jų pe­rė­jo­je.

Rū­ka­liai sukėlė aist­ras Rū­ka­lių kont­ro­lė tarp uos­ta­mies­čio po­li­ti­kų su­kė­lė aud­rin­gą dis­ku­ si­ją, po ku­rios gi­mė itin ra­di­ka­lių pa­siū­ly­mų – pa­nai­kin­ti Vy­riau­ sy­bės at­sto­vės Klai­pė­dos ap­skri­ty­je tar­ny­bą, nes ji tik truk­do, įsi­gy­ti sraig­tas­par­nį, kad trau­kian­čiuo­sius dū­mą bū­tų leng­viau su­gau­dy­ti.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Tą­sa: A.Ado­my­nas ir S.Mi­ka­la­jū­nas sa­vo san­ty­kius aiš­kin­sis teis­me.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Iš mo­kyk­los – į teis­mą Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Fut­bo­lo mo­kyk­lo­je ki­lę ne­su­ta­ri­ mai tarp kai ku­rių tre­ne­rių ir įstai­ gos di­rek­to­riaus An­ta­no Ado­my­no jau įgi­jo ir kri­mi­na­li­nį at­spal­vį. Va­ do­vas po­li­ci­jos pa­rei­gū­nams pa­si­ skun­dė, kad iš vie­no spor­ti­nin­ko ne­va pa­ty­rė smur­to pro­ver­žį.

By­los ne­kė­lė

„Nie­ko ne­nu­ti­ko, aš ne­si­by­li­nė­ ju, bu­vo toks ma­žas konf­lik­tė­lis, ir vis­kas“, – tvir­ti­no A.Ado­my­nas.

Ta­čiau „Klai­pė­dos“ ži­nio­mis, po dvie­jų sa­vai­čių Klai­pė­dos mies­ to apy­lin­kės teis­me aiš­kin­tis tu­rės bu­vęs Fut­bo­lo mo­kyk­los tre­ne­ris Sau­lius Mi­ka­la­jū­nas. Jis ne­va su­ mu­šė ir iš­kei­kė A.Ado­my­ną. „Pir­mą kar­tą gir­džiu, kad teis­me kaž­kas bus nag­ri­nė­ja­ma. Aš ne­kė­ liau jo­kios by­los, tik pa­ra­šiau pa­ reiš­ki­mą po­li­ci­jai. Mū­sų rei­ka­las, ką pa­da­rė bu­vęs tre­ne­ris, ir nie­ko dau­giau ne­no­riu ko­men­tuo­ti“, – ne­kal­bus bu­vo Fut­bo­lo mo­kyk­los di­rek­to­rius. Į kal­bas ne­bu­vo lin­kęs leis­tis ir bu­vęs ži­no­mas fut­bo­li­nin­kas, tre­ne­ riu Fut­bo­lo mo­kyk­lo­je dir­bęs S.Mi­ ka­la­jū­nas: „Te­gul di­rek­to­rius ir ko­ men­tuo­ja, nes aš tik­rai ne­no­riu“.

Ta­čiau ga­liau­siai jis ėmė dės­ty­ ti sa­vo nuo­mo­nę – esą teis­me at­ si­dū­rė tik to­dėl, kad A.Ado­my­nas jam ker­ši­ja. „Bu­vau te­ro­ri­zuo­ja­mas, esu iš­ mes­tas iš dar­bo, bu­vo ner­vų ka­ras ir to­liau va­ro ant ma­nęs. Tre­ni­ra­ vau vai­kus, ir vis­kas bu­vo ge­rai, vi­si bu­vo pa­ten­kin­ti. Ta­čiau stai­ga ma­ no dar­bo krū­vis bu­vo su­ma­žin­tas, o pa­skui pa­sa­ky­ta, kad tu­riu pa­ts išei­ti iš dar­bo, nes vis tiek bus blo­ gai“, – pri­si­mi­nė S.Mi­ka­la­jū­nas.

Ma­tė liu­di­nin­kas?

Ofi­cia­liai jis iš tre­ne­rio Fut­bo­lo mo­kyk­lo­je pa­rei­gų at­leis­tas praė­ ju­sių me­tų gruo­džio 13 die­ną.

Maž­daug po mė­ne­sio S.Mi­ka­ la­jū­nas ap­si­lan­kė pas A.Ado­my­ną dar­bo ka­bi­ne­te, nes no­rė­jo gau­ti

do­ku­men­tus, ku­riuo­se bū­tų nu­ro­ dy­tos prie­žas­tys, ko­dėl jis bu­vo at­ leis­tas iš pa­rei­gų. „Po to ap­si­lan­ky­mo ka­bi­ne­te ir at­si­ra­do A.Ado­my­no pa­reiš­ki­mas po­li­ci­jai. Man pa­skam­bi­no pa­rei­ gū­nai, iš­kvie­tė ap­klau­sai ir nu­ ro­dė, kad aš di­rek­to­rių ne­va su­ mu­šiau, iš­kei­kiau ne­cen­zū­ri­niais žo­džiais. Ta­čiau lo­giš­kai mąs­tant, jei A.Ado­my­ną su­mu­šiau, juk tu­ rė­jo ma­ty­tis kaž­ko­kios krau­jos­ru­ vos, jis tu­rė­jo at­lik­ti teis­mo me­di­ ci­nos eks­per­ti­zę. Da­bar nie­ko nė­ra, tik ne­va kaž­koks liu­di­nin­kas, ku­ris iš­ties bu­vo kie­me ir nie­ko ne­ga­lė­jo ma­ty­ti. Gal ir pa­sa­kiau kaž­ko­kį žo­ dį iš pyk­čio, bet tik­rai neį­žei­di­nė­ jau. Nie­ka­da su nie­kuo ne­si­py­kau“, – ti­ki­no S.Mi­ka­la­jū­nas.

Teis­me dėl jo poel­gio bus nag­ri­ nė­ja­ma ad­mi­nist­ra­ci­nė by­la. Bu­vęs tre­ne­ris kal­ti­na­mas vie­šo­sios tvar­ kos pa­žei­di­mu. „Tai yra cir­kas ir kerš­tų kerš­ tas, ma­nau, už tai, kad bu­vau įsto­ jęs į mo­kyk­lo­je su­si­bū­ru­sią pro­fe­ si­nę są­jun­gą. Re­zul­ta­tas toks, kad „sto­viu“ dar­bo bir­žo­je ir ieš­kau­ si dar­bo“, – ne­slė­pė bu­vęs gar­sus fut­bo­li­nin­kas.

By­los baig­tis – aiš­ki

Mies­to ta­ry­bos na­rių va­kar po­sė­dy­ je bu­vo pra­šo­ma pa­tvir­tin­ti dau­giau ne­rū­ky­mo zo­nų – nu­ma­ty­ti, kad rū­ky­ti bū­tų drau­džia­ma ir dvi­ra­čių ta­kuo­se, vai­kų žai­di­mo aikš­te­lė­ se, Poil­sio par­ke bei pa­nai­kin­ti dar 2011 me­tų rug­sė­jį priim­tą spren­di­ mą, ku­riuo po­li­ti­kai bu­vo už­drau­dę ne­pil­na­me­čiams rū­ky­ti vi­so­se Klai­ pė­dos vie­šo­sio­se vie­to­se.

Nai­kin­ti to­kį drau­di­mą rei­ka­lau­ja Vy­riau­sy­bės at­sto­vė Klai­pė­dos ap­ skri­ty­je Dai­va Ke­re­keš, nes prieš ge­rą pus­me­tį teis­mas pa­nai­ki­no ana­lo­giš­ką Vil­niaus sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos priim­tą spren­di­mą.

D.Ke­re­keš bu­vo nu­sta­čiu­si ter­ mi­ną, kad pa­nai­kin­ti drau­di­mą ne­ pil­na­me­čiams rū­ky­ti vi­so­je Klai­ pė­do­je po­li­ti­kai tu­ri iki va­sa­rio 1 die­nos. „Jei drau­di­mas ne­bus pa­nai­kin­ tas, kreip­siuo­si į teis­mą ir by­li­nė­ ji­ma­sis bus tik dėl by­li­nė­ji­mo­si, nes by­los baig­tis jau yra aiš­ki, mat teis­mi­nė pra­kti­ka jau su­si­for­ma­ vu­si. No­riu tik pa­brėž­ti, kad tei­sės ak­tuo­se nu­ma­ty­ta, jog ne­pil­na­me­ čiams net ne­ga­li­ma su sa­vi­mi tu­ rė­ti rū­ka­lų. Jei vi­sos kont­ro­liuo­ jan­čios ins­ti­tu­ci­jos dirb­tų sa­vo dar­bą, tuo­met ne­pil­na­me­čiai ne­ tu­rė­tų ga­li­my­bių rū­ky­ti“, – tvir­ti­ no D.Ke­re­keš.

Dai­va Ke­re­keš:

Jei vi­sos kont­ro­liuo­ jan­čios ins­ti­tu­ci­jos dirb­tų sa­vo dar­bą, tuo­met ne­pil­na­me­ čiai ne­tu­rė­tų ga­li­ my­bių rū­ky­ti.

Ki­lo klau­si­mų dėl kont­ro­lės

Jos pa­si­sa­ky­mas su­ner­vi­no mies­ to ta­ry­bos na­rį Vy­tau­tą Lu­pei­ką. „Drau­di­mo ne­pil­na­me­čiams rū­ ky­ti pa­nai­ki­ni­mas skam­ba taip, kad jiems lei­džia­ma rū­ky­ti ir to sie­kia Vy­riau­sy­bės at­sto­vė Klai­ pė­dos ap­skri­ty­je. Ma­nau, kad to­ kia tar­ny­ba net ne­be­rei­ka­lin­ga, nes ji mies­to sa­vi­val­dy­bei tik truk­do dirb­ti, priim­ti rei­ka­lin­gus spren­

di­mus“, – sa­vo nuo­mo­nę reiš­kė V.Lu­pei­ka.

Mies­to ta­ry­bos na­riui Min­dau­ gui Ži­liui už­kliu­vo tai, jog no­ri­ma už­draus­ti rū­ky­ti dvi­ra­čių ta­kuo­ se. „Kaip kont­ro­liuo­si­me rū­ka­lius dvi­ra­čių ta­kuo­se? Vie­ni va­žiuo­si­ me dvi­ra­čiu ir rū­ky­si­me, o ki­ti bėg­ si­me ir gau­dy­si­me?“ – ir klau­sė, ir iro­ni­za­vo po­li­ti­kas. Me­ras Vy­tau­tas Grub­liaus­kas juo­ka­vo, jog kont­ ro­lie­rius rei­kė­tų ap­rū­pin­ti grei­ taei­giais dvi­ra­čiais, o dar ge­riau – sraig­tas­par­niu.

Teis­mas – ga­ran­tuo­tas

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Svei­ka­ tos ap­sau­gos sky­riaus ve­dė­ja Ja­ ni­na Asa­daus­kie­nė pri­pa­ži­no, jog kont­ro­liuo­ti rū­ka­lius to­se zo­no­se, kur trauk­ti dū­mą yra už­draus­ta, – su­dė­tin­ga. „Ta­čiau Vie­šo­sios tvar­kos sky­ rius vis ple­čia­si, to­dėl gal­būt kont­ ro­lė griež­tės“, – vy­lė­si J.Asa­daus­ kie­nė.

Il­gai dis­ku­ta­vę po­li­ti­kai ga­liau­ siai su­ta­rė, kad dar rei­kia dis­ku­ tuo­ti apie spren­di­mą dėl ne­rū­ky­mo zo­nų iš­plė­ti­mo ir drau­di­mo rū­ky­ti ne­pil­na­me­čiams pa­nai­ki­ni­mo.

Su­tar­ta, kad spren­di­mo pro­jek­tas dėl rū­ka­lių bus svars­to­mas va­sa­rio pa­bai­go­je vyk­sian­čia­me mies­to ta­ ry­bos po­sė­dy­je. „Tu­rė­si­me ką veik­ti teis­muo­ se“, – po to­kio po­li­ti­kų spren­di­mo kons­ta­ta­vo V.Grub­liaus­kas.

Prie­žas­tis – fi­nan­sai

Fut­bo­lo mo­kyk­lą šiuo me­tu kre­čia Klai­pė­dos po­li­ci­jos Eko­no­mi­nių nu­si­kal­ti­mų ty­ri­mo sky­riaus pa­ rei­gū­nai – at­lie­ka­mas iki­teis­mi­nis ty­ri­mas dėl ap­gau­lin­go bu­hal­te­ri­ nės ap­skai­tos tvar­ky­mo. Įta­ri­mai kol kas nie­kam nė­ra pa­ reikš­ti. „Fut­bo­lo mo­kyk­lo­je pro­fe­si­nė są­jun­ga ir įsi­kū­rė to­dėl, kad di­rek­ to­rius ga­li­mai ne­skaid­riai nau­do­ja fi­nan­sus. To­je įstai­go­je la­bai daug pro­ble­mų, ir tik dėl to, jog va­do­vas ne­si­ta­ria su mo­kyk­los bend­ruo­ me­ne, o vie­na­ša­liš­kai spren­džia, kur leis­ti pi­ni­gus, tad la­bai sun­ku kont­ro­liuo­ti, kaip jie nau­do­ja­mi“, – aiš­ki­no Lie­tu­vos švie­ti­mo dar­ buo­to­jų pro­fe­si­nės są­jun­gos Klai­ pė­dos sky­riaus, ku­riam pri­klau­so ir Fut­bo­lo mo­kyk­los pro­fsą­jun­ga, va­ do­vė Lai­ma Juk­nie­nė.

Si­tua­ci­ja: Klai­pė­do­je kol kas ga­lio­ja drau­di­mas ne­pil­na­me­čiams rū­ky­ti vie­šo­se mies­to vie­to­se, bet jį rei­ka­

lau­ja­ma pa­nai­kin­ti.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

9

PenktADIENIS, vasario 1, 2013

ekonomika

OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn

–0,13 %

5,2 pro­c.

per­nai paau­go Lie­tu­vos drau­di­mo rin­ka.

–0,30 %

+0,18 %

Pa­si­tikė­ji­mo – ­ dau­giau

€

Eko­no­mi­nių ver­ti­nimų ro­dik­lis sausį, pa­ly­ gin­ti su gruod­žiu, pa­didė­jo 2 punk­tais, iki mi­nus 5 pro­c. Pra­monės sek­to­riaus pa­si­ tikė­ji­mo ro­dik­lis per mėnesį pa­didė­jo ­ 6 pro­c., sta­ty­bos – 13 pro­c., var­to­tojų – ­ 1 pro­c., o maž­me­ninės pre­ky­bos ir pa­ slaugų sek­to­riaus pa­si­tikė­ji­mo ro­dik­liai su­ mažė­jo ati­tin­ka­mai 4 ir 3 pro­c. Per me­tus sausį, pa­ly­gin­ti su 2011 m. sau­siu, eko­no­ mi­nių ver­ti­nimų ro­dik­lis pa­didė­jo 4 pro­c.

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 2,9522 DB sva­ras ster­lingų 1 4,0322 JAV do­le­ris 1 2,5477 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,5401 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9365 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,2022 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,6463 Ru­si­jos rub­lis 100 8,4797 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,7951

Ins­pek­to­riai „Goog­le“ pa­žei­dimų ne­tirs

Ga­vo vi­sus lei­di­mus

„Goog­le maps Street View“ pus­ la­py­je Lie­tu­vos ži­niask­lai­dai skel­ bia­ma kad, ku­riant „Street View“

pokytis

–0,0677 % +0,0918 % –0,3013 % –0,4468 % –0,1254 % +0,1770 % –0,1783 % –0,3818 % +0,8406 %

Spra­gos: pir­mo­sio­mis pro­gra­mos „Goog­le maps Street View“ vei­ki­mo

va­lan­do­mis so­cia­li­nius tink­lus taip pat už­lie­jo vaizdų la­vi­na, ku­riuo­se au­to­mo­bi­lių nu­me­riai li­ko neuž­deng­ti, as­me­nys už­fik­suo­ti pa­žeid­žian­ tys įsta­ty­mus ar patekę į komp­ro­mi­tuo­jan­čias si­tua­ci­jas.

ypač daug dėme­sio bu­vo ski­ria­ ma var­to­tojų pri­va­tu­mo ap­sau­gai. „Street View“ rei­ka­lin­ga gra­finė med­žia­ga bu­vo ren­ka­ma tik vie­šo­­ se vie­to­se ir tik ga­vus ati­tin­ka­mus lei­di­mus iš at­sa­kingų ins­ti­tu­cijų (Vals­ty­binės duo­menų ap­sau­gos ins­pek­ci­jos), skru­pu­lin­gai lai­kan­tis įsta­tymų nuo­statų bei tai­syk­lių.

Kaip tei­gia­ma pra­ne­ši­me, „Street View“ esan­čios nuo­trau­kos nie­kuo ne­si­ski­ria nuo tų, „ku­rias gatvė­ je ga­li pa­da­ry­ti bet ku­ris praei­ vis“. Pa­sak „Goog­le“ at­stovų, in­ di­vi­dua­lių var­to­tojų pa­da­ry­tos nuo­trau­kos ma­siš­kai skel­bia­mos in­ter­ne­te, o jų skel­bi­mo ne­reg­la­ men­tuo­ja jo­kie teisės ak­tai ir duo­ menų tvar­ky­mo tai­syklės. „Sup­ras­d a­m i, kad „Street View“ funk­ci­ja leid­žia leng­vai ras­ ti konk­re­čią vie­tovę, ją vi­sa­pu­siš­ kai ap­žiūrė­ti bei iden­ti­fi­kuo­ti jo­ je tei­kia­mas pa­slau­gas, ma­no­me,

Vakar Tink­las

A 95

Dy­ze­li­nas

Du­jos

„Sta­toil“

4,81

4,69

2,50

„Apoil“

4,75

4,66

2,49

Vi­d. kai­na vi­so ap­tar­na­vi­mo de­ga­li­nių tink­luo­se. Šal­ti­nis: www.de­ga­lu­kai­nos.lt WTI naf­ta

„Brent“ naf­ta

96,88 dol. už 1 brl.

114,29 dol. už 1 brl.

Tu­ris­tus vi­lios pa­to­bu­lin­tais žemė­la­piais Gin­tarė Mi­ce­vi­čiūtė g.miceviciute@diena.lt

Vir­tua­liai ap­lankę Lie­tu­vos mies­tus, jų gat­ves, pa­sta­tus bei lan­ky­ti­nus ob­jek­ tus už­sie­nie­čiai ga­ li už­si­ma­ny­ti pa­ma­ ty­ti šalį ir gy­vai.

Sis­te­ma ne­su­veikė

Vals­ty­binės duo­menų ap­sau­gos ins­ pek­ci­jos di­rek­to­rius Al­gir­das Kun­ či­nas teigė, kad Lie­tu­va ne­tirs nei „Goog­le“ pa­da­rytų pa­žei­dimų, nei gy­ven­tojų skundų dėl as­mens duo­ menų (au­to­mo­bi­lio nu­me­rių ir kt.) at­sklei­di­mo, vei­do neuž­den­gi­mo.

Vi­si gau­ti skun­dai bus per­siun­čia­ mi į Ai­riją – ten, kur re­gist­ruo­ta „Goog­le“ įmonė. „Šį pro­jektą vyk­do įmonė, re­ gist­ruo­ta Ai­ri­jo­je. Tu­ri­me jų pa­ žadą neatsk­leis­ti as­mens duo­menų, ta­čiau jei pa­ža­das ne­bus iš­tesė­tas ir į mus su skun­dais kreip­sis pi­lie­čiai, visą tu­rimą in­for­ma­ciją per­si­ųstu­ me ko­le­goms Ai­ri­jo­je“, – tvir­ti­no A.Kun­či­nas.

kiekis Santykis

De­ga­lų kai­nos

In­for­ma­ci­nių tech­no­lo­gijų mil­ žinės, bend­rovės „Goog­le“, au­ to­mo­bi­liai, fil­muo­jan­tys ap­linką, Lie­tu­vo­je va­žinė­jo pra­ėju­sių metų bir­želį ir liepą. Vi­sa jų in­for­ma­ci­ ja da­bar jau ap­do­ro­ta, o įmonės siū­lo­mais žemė­la­piais be­si­nau­ do­jan­tys in­ter­ne­to var­to­to­jai jau ga­li ap­žiūrė­ti Lie­tuvą taip, tar­ si rea­liai stovėtų gatvė­se ar prie pa­statų.

Rūta Gri­go­lytė, And­re­jus Žu­kovs­kis

Skun­dus per­si­ųs į Ai­riją

Valiutų kursai

Šiandien Valiuta

Pa­sau­liui Lie­tu­va nuo šiol – kaip ant del­no. Tie­sa, kol kas tik vir­ tua­liai – pri­sta­ty­ta ša­lies vaiz­dais pa­pil­dy­ta „Goog­le Maps Street View“ duo­menų bazė. Ti­ki­ma­si, kad tai ska­tins ne tik tu­rizmą, bet ir eko­no­miką.

Va­kar Lie­tu­vo­je pra­dėjus veik­ti „Goog­le Maps“ pa­slau­gai „Street View“, iš­lin­do ir pir­ mie­ji duo­menų ap­ sau­gos pa­žei­di­mai.

Tik jų tir­ti mūsų tar­ny­bos ne­ža­da.

Lie­tu­viai, va­kar puolę tik­rin­ti, kaip vei­kia nau­jo­ji „Goog­le“ pa­slau­ga „Goog­le maps Street View“, įsi­ti­ ki­no, kad pro­gra­mos funk­ci­ja „Pra­ neš­ki­te apie pro­blemą“ – itin rei­ ka­lin­ga. Kai ku­riuo­se at­vaiz­duo­se neuž­deng­ti au­to­mo­bi­lių re­gist­ra­ ci­jos nu­me­riai, kai ku­rie už­fik­suo­ti žmonės, net ir pro­gra­ma už­den­gus jų vei­dus, pui­kiai at­pažįs­ta sa­ve ir sa­vo kai­my­nus bei ar­ti­muo­sius, o jų el­ge­sys už­fik­suo­tu mo­men­tu ne­būti­nai toks, kokį šie norėtų de­ monst­ruo­ti vi­sam pa­sau­liui.

Kai ku­rie gy­ven­to­jai, tik­rin­da­mi, pa­vyzd­žiui, sa­vo kiemų nuo­trau­ kas sis­te­mo­je, ra­do ir sa­vo au­to­ mo­bi­lių at­vaiz­dus. Kai ku­rių au­to­ mo­bi­lių re­gist­ra­ci­jos nu­me­riai dėl neaiš­kių ap­lin­ky­bių taip ir ne­bu­vo už­deng­ti.

kl.lt/naujienos/ekonomika

„Street View“ yra po­pu­lia­ri „Goog­le Maps“ pa­slau­gos funk­ ci­ja, vei­kian­ti nuo 2007-ųjų pa­ va­sa­rio, var­to­to­jai ga­li pa­žiūrė­ti iš vi­so 45 pa­sau­lio ša­lių pa­no­ra­mi­ nius vaiz­dus. Įmonės „Goog­le“ Lie­tu­vos vers­lo plėtros va­do­vas Vy­tau­tas Ku­bi­lius teigė, kad ši pa­slau­ga at­ neš nau­dos ne tik ša­lies tu­riz­mui, bet ir vi­sai eko­no­mi­kai. Vir­tua­liai

ap­lankę Lie­tu­vos mies­tus, jų gat­ ves, pa­sta­tus bei lan­ky­ti­nus ob­ jek­tus už­sie­nie­čiai ga­li už­si­ma­ ny­ti pa­ma­ty­ti šalį ir gy­vai.

Nau­ja funk­ci­ja ga­li būti nau­din­ ga ir Lie­tu­vos vieš­bu­čiams, res­to­ ra­nams, ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to (NT) po­rtalų vys­ty­to­jams. Pa­sak V.Ku­ bi­liaus, jei­gu vieš­bu­čio, res­to­ra­no ar NT agentū­ros in­ter­ne­to pus­ la­py­je įdieg­ta ne­mo­ka­ma „Street View“ funk­ci­ja, klien­tai, prie­š re­ zer­vuo­da­mi kam­barį, sta­liuką ar pirk­da­mi, nuo­mo­da­mie­si būstą, ga­li vir­tua­liai ap­žiūrė­ti ap­linką ir ap­si­spręsti, ar ji jiems tin­ka.

Lie­tu­vos kai­mynės Es­ti­ja ir Lat­ vi­ja jau be­veik me­tus bu­vo ma­to­ mos pa­si­tel­kiant „Street View“ funk­ciją. Pa­sak Lie­tu­vos vieš­bu­ čių ir res­to­ranų aso­cia­ci­jos pre­zi­ dentės Eval­dos Šiš­kaus­kienės, tai bu­vo kai­my­nių pra­na­šu­mas prie­š mūsų šalį tu­riz­mo sri­ty­je. „Nuo „Goog­le“ vi­sa­me pa­sau­ ly­je pra­si­de­da dau­gu­ma ke­lio­ nių. Dau­ge­lis mūsų pla­nuo­da­mi ato­sto­gas ar vers­lo ke­lionę pir­ miau­sia nau­do­jamės „Goog­le“ paieš­ka“, – teigė E.Šiš­kaus­kienė.

Kad Lie­tu­vo­je po pri­sta­ty­tos nau­jovės pa­daugės tu­ristų, ti­ ki­si ir Vil­niaus me­ras Artū­ras Zuo­kas. Jis pri­minė, kad prie­š 11 metų did­žiau­sia nau­jie­na tu­ris­ tams bu­vo ant marš­kinė­lių at­ spaus­din­ti sos­tinės žemė­la­piai. „Da­bar jų tu­ris­tams ne­be­reikės, kad ne­pa­s ik­lystų, nes tu­r i­m e mo­der­nių tech­no­lo­gijų“, – sa­ kė A.Zuo­kas.

Atei­ty­je bend­rovė „Goog­le“ ke­ ti­na at­nau­jin­ti Lie­tu­vos vaiz­dus, o duo­menų bazę pa­pil­dy­ti nuo­ trau­ko­mis, ku­rio­se už­fik­suo­ti par­kai ar net mu­ziejų vi­dus.

„Goog­le maps Street View“ nuo­tr.

jog var­to­to­jai ga­li ne­norė­ti, kad kai ku­rios konk­re­čios nuo­trau­ kos būtų ma­to­mos vie­šai. Dėl to, gerb­da­mi var­to­tojų pa­si­rin­ki­mo teisę, esa­me su­kūrę pa­prastą ir pa­togią nau­do­ti priemonę, leid­ žiančią pra­neš­ti apie ne­tin­ka­mas nuo­trau­kas ir jas pa­ša­lin­ti“, – pa­ brėžia­ma pra­ne­ši­me.

Apie klai­das pra­šo pra­neš­ti

„Goog­le“ dau­giau in­for­ma­ci­jos apie ga­li­mybę pra­neš­ti apie ne­ tin­ka­mas nuo­trau­kas ir jas pa­ša­ lin­ti pa­tei­kia ad­re­su http://maps. goog­le.lt/intl/ALL_lt/help/maps/ streetview/privacy.html.

Jei pa­stebė­jo­te nuo­trauką, ku­ri pa­žeid­žia jūsų pri­va­tumą, apie ją ga­li­te pra­neš­ti pa­spaudę nuo­rodą „Pra­neš­ki­te apie pro­blemą“ („Re­ port a Prob­lem“), esan­čią apa­ti­ nia­me kai­ria­ja­me „Street View“ lan­go kam­pe.

Nuot­rau­kos: „Goog­le“ au­to­mo­bi­liai Lie­tu­vo­je fo­tog­ra­fa­vo va­sarą,

atei­ty­je ša­lies vaiz­dai bus at­nau­jin­ti.

„Fo­to­die­nos“ / Ie­vos Bu­dzei­kaitės nuo­tr.

11

PenktADIENIS, vasario 1, 2013

pasaulis Strei­kuo­ja ­ to­liau

Žiau­rios ­ žu­dynės

Garbūs ­ ke­lei­viai

Grai­ki­jo­je va­kar ki­lo naujų pro­ testų prie­š tau­py­mo prie­mo­ nes. Jūri­nin­kai pra­dėjo dviejų dienų streiką, ne­va­žinė­jo au­ to­bu­sai ir trau­ki­niai, o vals­ tybės tar­nau­to­jai darbą nu­ traukė trims va­lan­doms. Li­go­ ni­nių gy­dy­to­jai taip pat strei­ ka­vo ir teikė tik būti­niau­sią pa­galbą.

Si­ri­jo­je va­kar bend­ra­me ka­pe bu­vo pa­lai­do­ti neat­pa­žin­ti 29 žmo­nių kūnai, ku­rie bu­vo iš-­ t­rauk­ti iš upės kar­tu su de­ šim­ti­mis kitų nu­šautų žmo­nių.

At­sa­ko­mybės už šias žiau­rias žu­dy­nes nie­kas ne­pri­siėmė.

Per 22 mėne­sius trun­kantį konf­liktą Si­ri­jo­je jau žu­vo dau­ giau nei 60 tūkst. žmo­nių.

Lon­do­no met­ro­po­li­te­no trau­ ki­niais kas­dien va­žiuo­ja maž­ daug 4 mln. ke­lei­vių. Ta­čiau to­kia ke­lionė yra ko­ne ne­ girdė­tas da­ly­kas Did­žio­sios Bri­ta­ni­jos prin­cui Char­le­sui, ku­ris kar­tu su žmo­na Ca­mil­ la tre­čia­dienį met­ro­po­li­te­no trau­ki­niu pa­si­va­žinė­jo pirmą kartą nuo 1986-ųjų.

Lat­viai no­rom ne­no­rom žen­gia į eu­ro zoną Lat­vi­jos par­la­men­tas va­kar pri­ėmė įsta­tymą dėl eu­ro įve­ di­mo, nors toks spren­di­mas ne­su­laukė nei ryš­kios po­li­tikų dau­gu­mos, nei vi­suo­menės pa­lai­ky­mo.

Sku­bos tvar­ka

Įsta­tymų leidė­jai va­kar per pa­sku­ tinį skai­tymą pri­ėmė teisės ak­ tą dėl eu­ro įve­di­mo ir nu­statė tai­ syk­les, pa­gal ku­rias ša­lis pe­reis prie bend­ros ES va­liu­tos. Už šį įsta­tymą bal­sa­vo 52 Saei­mos na­riai, prie­š – 40, du su­si­laikė. Teisės ak­tui prie­šta­ra­vo be­veik vi­sa opo­zi­ci­ja ir ne­tgi vie­nas val­dan­čio­sios koa­li­ci­ jos na­rys Ja­nis Domb­ra­va.

Par­la­men­tas šį įsta­tymą pri­ėmė pa­gal pa­spar­tintą pro­cedūrą, per du skai­ty­mus. Svars­tant pro­jektą val­dan­čio­sios par­ti­jos at­metė siū­ ly­mus nu­sta­ty­ti kom­pen­sa­vi­mo me­cha­niz­mus tam at­ve­jui, jei­gu įsto­jus į eu­ro zoną išaugtų kai­nos.

Jos taip pat ne­su­ti­ko su opo­zi­ci­ jos rei­ka­la­vi­mu, kad eu­ro įve­di­mo pro­cedū­ra galėtų būti pra­dėta tik pri­ta­rus dviem treč­da­liams par­la­ men­to na­rių.

8

pro­c. lat­vių, re­mian­tis gruodį at­lik­ta ap­klau­sa, pa­lai­ko idėją grei­tai įsi­ves­ti eurą.

Prieš bal­sa­vimą Lat­vi­jos prem­ je­ras Val­dis Domb­rovs­kis par­la­ men­ta­rams sakė, kad eu­ro įve­di­ mas sim­bo­liš­kai už­baigs sun­kių eko­no­mi­kos re­formų etapą ir už­ tik­rins to­lesnį ša­lies vys­tymą­si ant sta­bi­lių ir sau­gių pa­matų. „Eu­ro įve­di­mas yra es­minė mū­ sų eko­no­mi­kos au­gi­mo stra­te­gi­ jos da­lis. Stra­te­gi­jos ne­kei­čia­mos stai­ga, pri­klau­so­mai nuo pa­dėties ar­ba trum­pa­lai­kių išo­ri­nių ap­lin­ ky­bių. Eu­ro įve­di­mas kaip tiks­las pa­dėjo Lat­vi­jai įveik­ti krizę, ir tai taip pat pui­kiai pra­vers to­les­niam au­gi­mui“, – kalbė­jo prem­je­ras.

V.Domb­rovs­kis pri­dūrė, kad per­ ėji­mas prie eu­ro būtų lo­giš­kas žings­ nis Lat­vi­jos in­teg­ra­ci­jos į ES pro­ce­ se ir kad jis jau nu­ma­ty­tas Lat­vi­jos sto­ji­mo į Bend­riją su­tar­ty­je.

Va­kar priim­ta­me įsta­ty­me nu­ ro­do­ma ir per­ėji­mo prie bend­ros va­liu­tos da­ta – 2014 m. sau­sio 1 d.

Ta­čiau jai dar turės pri­tar­ti ES Ta­ ry­ba, įver­ti­nu­si ata­skaitą apie Lat­ vi­jos pa­si­ren­gimą tap­ti eu­ro zo­nos na­re.

Lat­viai ne­džiūgauja

Kai Saei­ma bal­sa­vo dėl daug prie­šta­ra­vimų su­kėlu­sio įsta­ty­mo, po jos lan­gais šur­mu­lia­vo an­tig­lo­ ba­listų ir dar ke­lių vi­suo­me­ni­nių or­ga­ni­za­cijų su­reng­tas pro­tes­ tas. Jo da­ly­viai laikė pla­ka­tus su už­ra­šais „Lat­vi­jos su­nai­ki­ni­mas.

Eu­ro įve­di­mo tai­syklės Eu­ro įve­di­mo įsta­ty­mas nu­ma­to

Va­liu­tos kei­tyk­los ne­be­galės par­

dviejų sa­vai­čių trukmės pe­rei­namąjį lai­ko­tarpį nuo nau­jos va­liu­tos įve­di­ mo die­nos, per kurį ly­giag­re­čiai apy­ var­to­je cir­ku­liuos dvi va­liu­tos – la­tas ir eu­ras. Su­mokė­jus la­tais, grąža bus iš­duo­da­ma eu­rais. Įsta­ty­mas nu­sta­to pa­grin­di­nius pre­kių ir pa­slaugų kainų ap­va­li­ni­mo prin­ci­pus.

duo­ti latų sa­vo klien­tams nuo eu­ro įve­di­mo die­nos. Nuo tos pa­čios die­ nos ban­ko­ma­tai neiš­duos latų.

Gy­ven­to­jai še­šis mėne­sius galė­

tų keis­ti la­tus į eu­rus ne­mo­ka­mai vi­ so­se kre­di­to ins­ti­tu­ci­jo­se. Lat­vi­jos pa­štas pi­nigų kei­ti­mo pa­slaugą teiks tris mėne­sius, o Lat­vi­jos cent­ri­ nis ban­kas – ne­ri­botą laiką. No­ rin­tys iš­si­keis­ti dau­giau nei 3 tūkst. latų sumą turės už­si­ re­gist­ruo­ti prie­š tris die­ nas ati­tin­ka­mo­je kre­di­ to ins­ti­tu­ci­jo­je ar pa­što sky­riu­je.

Neg­ry­nie­ji indė­liai ir pi­ni­gai elekt­

ro­ninė­se sąskai­to­se bus ne­mo­ka­mai per­skai­čiuo­ti eu­rais nau­jo­sios va­liu­ tos įve­di­mo dieną.

Pre­k ių ir pa­s laugų kai­n os turės

būti skel­b ia­m os la­t ais bei eu­r ais tris mėne­s ius prie­š ir še­š is mėne­ sius nuo per­ė ji­m o prie nau­j os va­ liu­tos die­nos.

Fi­nansų mi­nis­te­ri­jos

in­for­ma­ci­ja ro­do, kad eu­ro ir la­to vertės kursą Ta­ry­ba nu­sta­tys atei­nan­ čią va­sarą ir jis bus ar­ ti­mas da­bar­ti­niam 0,702804 la­to už vieną eurą kur­sui.

1940. 2014.“ ir „Le­miamą žodį – tau­tai!“.

Apk­lau­sos ro­do, kad dau­ge­lio lat­vių eu­ro įve­di­mas ne­džiu­gi­na.

Gy­ven­to­jai ne­ri­mau­ja, kad pa­kei­ tus va­liutą šalį, ku­rios ūkis su­si­ traukė 25 pro­c. po didžiausios pa­ sau­ly­je re­ce­si­jos 2008–2009 m., ga­li pri­slėgti dar di­des­ni sun­ku­ mai, o var­to­tojų pi­ni­gi­nes pa­tuš­ tins išaug­sian­čios kai­nos.

Gruodį ban­ko DNB at­lik­ta ap­ klau­sa rodė, kad tik 8 pro­c. res­ pon­dentų pa­si­sa­ko už spartų eu­ro įve­dimą. 42 pro­c. ty­ri­mo da­ly­vių bu­vo linkę pa­lauk­ti, o 41 pro­c. ap­s kri­tai nu­s i­s tatę prie­š tokį žingsnį. Likę 9 pro­c. ne­turė­jo aiš­ kios nuo­monės.

Na­cio­na­linė va­liu­ta la­tas jau yra su­sie­tas su eu­ru, o cent­ris­ti­nių pa­ žiūrų prem­je­ras V.Domb­rovs­kis ar­ gu­men­tuo­ja, kad pri­si­jun­gus prie va­liutų sąjun­gos, ku­rią šiuo me­tu te­bek­re­čia skolų krizė, pa­gyvėtų Lat­vi­jos eko­no­mi­ka, pa­lengvėtų pre­ky­ba ir mai­nai su pa­grin­dinė­ mis Lat­vi­jos pre­ky­bos par­tnerė­ mis, ku­rios jau nau­do­ja eurą.

Ta­čiau kri­ti­kai baks­no­ja į 2011 m. eurą įsi­ve­du­sią kai­mynę Es­tiją, kur inf­lia­ci­ja tais me­tais pa­didė­jo iki 5 pro­c., nors me­tais anks­čiau bu­vo tik 3 pro­c.

Nep­rik­lau­so­mybės sim­bo­lis

Ak­ty­vią kam­pa­niją prie­š eurą vyk­ dan­ti Lat­vi­jos dra­ma­turgė Leldė Stumbrė tu­ri ki­to­kių, nee­ko­no­mi­ nių, ar­gu­mentų: „Jau­čiuo­si, lyg iš manęs ban­do­ma atim­ti ma­no as­ me­ni­nius pi­ni­gus. Gy­ve­nu Lat­vi­jo­ je ir sie­ju šią šalį su ke­liais aiš­kiais sim­bo­liais, to­kiais kaip vals­tybės him­nas, vėlia­va, kal­ba ir mūsų la­ tai bei san­ti­mai. Ir jei­gu na­cio­na­ linė va­liu­ta bus pa­nai­kin­ta, at­ro­do, kad vis­kas pra­dės byrė­ti.“ Did­žiąją gy­ve­ni­mo dalį ši mo­te­ ris nu­gy­ve­no so­viet­me­čiu mokė­ da­ma rub­liais – va­liu­ta, ku­ri bu­vo pri­mes­ta Lat­vi­jai pen­kis de­šimt­me­ čius. Lat­viai sa­vo va­liutą – la­tus ir san­ti­mus – at­ga­vo 1993-iai­siais. „Kai at­ga­vo­me ne­prik­lau­so­mybę ir sa­vo ta­pa­tybę, mums bu­vo la­bai svar­bu su­si­grąžin­ti sa­vo va­liutą.

Da­bar, jei­gu vėl turė­si­me jos at­ si­sa­ky­ti, jau­siuos, lyg būtu­me pa­ tekę į ki­to­kio po­būdžio oku­pa­ciją“, – sakė L.Stumbrė.

BNS, „Te­leg­raf“, „Deuts­che Wel­le“ inf.

Triukš­mas: kai Saei­ma bal­sa­vo dėl daug prie­šta­ra­vimų su­kėlu­sio įsta­

ty­mo, po jos lan­gais šur­mu­lia­vo an­tig­lo­ba­listų ir dar ke­lių vi­suo­me­ni­ nių or­ga­ni­za­cijų su­reng­tas pro­tes­tas. „Scan­pix“ nuo­tr.

12

penktadienis, vasario 1, 2013

sportas

Sporto telegrafas Futbolas. Šiandien 21 val. sporto arenoje (Taikos pr. 61A) vyks Klaipėdos salės futbolo čempionato pusfinalio rungtynės tarp „Klaipėdos universiteto“ ir „Nauticos“ komandų.

Pralaimėjimas. Antalijoje (Turkija) Klaipėdos „Atlantas“ kontrolines rungtynes žaidė su Rusijos 1-ojoje lygoje rungtyniaujančia Novosibirsko „Sibir“ vienuolike. Nugalėtoją lėmė vienintelis įvartis. Jį, likus žaisti apie 5 min., įmušė Rusijos komandos futbolininkai. Antrąjį kėlinį vienas prieš „Sibir“ vartininką buvo iššokęs klaipėdiečių puolėjas Aurelijus Staponka, tačiau jo smūgiuotas kamuolys sudrebino virpstą. Vasario 3 d. „Atlantas“ išmėgins jėgas su viena stipriausių Kazachstano komandų – Aktobės „Aktobe“.

Išvyko. Šiandien į Europos klubų jaunimo iki 20 metų kroso čempionatą, vyksiantį vasario 3 d. Ispanijoje, Castelonos de la Plana mieste, išvyko Klaipėdos „Nikė“ sporto klubo lengvaatlečiai Dominykas Butkevičius, Lukas Jasinskas, Andrius Šliapcevas, Rimgaudas Morkūnas ir Tomas Rėzgis. Anot trenerio Mindaugo Krakio, auklėtiniai sieks pasirodyti ne prasčiau nei praėjusiais metais, kai užėmė šeštąją vietą.

Derybos. Maskvos „Dinamo“ futbolo klubas pasiruošęs sumokėti 2,5 mln. eurų italų „Lazio“ vienuolikei už Marių Stankevičių. Tačiau lietuvis nelinkęs palikti Italijos Serie A čempionatą, todėl viskas priklausys nuo „Dinamo“ atstovų sugebėjimo įtikinti M.Stankevičių. Škotijoje. Septintą pergalę Škotijos futbolo pirmenybėse iškovojo „Hearts“ su Mariumi Žaliūku bei Arvydu Novikovu.

Edinburgo vienuolikė po sunkios kovos 1:0 (0:0) įveikė autsaiderę „Dundee“ ekipą. M.Žaliūkas žaidė visą susitikimą, o A.Novikovas 83-ią min. aikštėje pakeitė Billy’į Kingą. Pergalingą įvartį pasiekė Johnas Suttonas (86 min.).

Licencijos teks palaukti Kruopščiai dokumentus ruošę „Atlanto“ futbolo klubo atstovai – sukrėsti. Po pirmojo svarstymo Lietuvos futbolo federacijos Licencijavimo skyrius (LS) Klaipėdos komandai neskyrė A lygos licencijos.

Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Savotiški bilietai į šalies pirmenybes įteikti Marijampolės „Sūduvos“, Vilniaus „Žalgirio“, Tauragės „Tauro“ ir Alytaus „Dainavos“ klubams.

Vasario 11-ąją vyksiančio, LS Apeliacinio komiteto posėdžio, kuriame bus sprendžiama dėl A lygos licencijų suteikimo likusiems klubams, turės laukti ne tik „Atlantas“, bet ir daugkartinis čempionas Panevėžio „Ekranas“, Pakruojo „Kruoja“, Gargždų „Banga“ ir „Šiauliai“.

Kartu su devyniais A lygos licencijų siekiančiais klubais yra ir Kėdainių „Nevėžis“, spėjęs gauti 1-osios lygos licenciją. Kėdainiškiams, kad žaistų tarp stipriausių ekipų, dar teks sutvarkyti kalną dokumentų.

Anot LS išplatinto pranešimo, uostamiesčio klubui koją pakišo vienintelis kriterijus – personalo.

Skyriaus vadovas Laurynas Zibolis nekonkretino, kas buvo blogai: „Klaipėdiečiams reikia papildyti personalo dokumentaciją“.

Licencijų dalintojas sakė, kad jis yra tikras, jog pajūrio atstovai lengvai atliks visas užduotis ir gaus leidimą žaisti.

„Atlanto“ klubo prezidentas Romualdas Jonaitis tvirtino, jog jį nustebino, kad licencija nebuvo gauta iš karto. „Viską kruopščiai ruošėme, Licencijavimo skyriaus vadovo net klausiau, ar ko nors netrūksta, – stebėjosi jis. – Kaip ten bebūtų, klubas yra pasiruošęs sutvarkyti tai, ką reikia.“ Pasak L.Zibolio, „Ekranui“ teks pasitempti tvarkant sporto kriterijų, „Šiauliams“ – sporto, personalo, „Bangai“ – finansų ir personalo, o „Kruojai“ – visų sričių kriterijus. Pastarosioms dviem komandoms teks daugiausiai padirbėti. „Banga“ ir „Kruoja“ turi užbaigti rengti auditorių peržvelgtas finansines ataskaitas, – sakė jis. – Manau, kad visi penki klubai turi realias galimybes gauti licencijas po antrojo sprendimų priėmimo etapo.“ LS posėdyje taip pat nutarta penkiems klubams dėl pradelstų įsipareigojimų pritaikyti naujų žaidėjų registracijos draudimo sankciją. Tokios teisės bent kol kas neturės „Kruoja“, „Dainava“, „Banga“, „Tauras“ ir „Žalgiris“.

1-osios lygos licencijos suteiktos Jonavos „Lietavai“, „Šilutei“, Kė-

„Dragūnas“ pasiekė revanšą Česlovas Kavarza „Dragūno“ žaidėjai, namuose 28:24 (16:13) nugalėję „Vilniaus“ ekipą, iškovojo 12-ąją pergalę Lietuvos rankinio lygos čempionate.

Daugkartiniai čempionai pirmavo nuo pirmųjų susitikimo minučių – 5:2, 12:8, 15:12.

Antrąjį kėlinį, 44-ąją min., šeimininkai įgijo šešių įvarčių persvarą – 22:16. Likus žaisti 6 min. vilniečiai priartėjo iki 21:24, tačiau Artūro Juškėno auklėtiniai sukruto ir iš svečių atėmė net mažiausias viltis laimėti.

Nugalėtojus į pergalę vedė Benas Petreikis. Nors jis rungtyniavo šiek tiek sirguliuodamas, tačiau sugebėjo pelnyti 6 įvarčius. Po 5 kartus pasižymėjo Tadas Stankevičius ir Darius Jasinskas, po 3 – Edvinas Vorobjovas ir Evaldas Griežė, 2 – Jonas Truchanovičius, 1 – Gediminas Vaitkus. „Vilniaus“ ekipai po 6 įvarčius pasiekė Jonas Aujotas Petrikejevas ir Marius Panavas.

Pirmoji šių komandų dvikova Vilniuje baigėsi sostinės atstovų pergale – 31:28. Tai vienintelė „Dragūno“ nesėkmė pirmenybėse.

Puolimas: D.Jasinskas dažnai rasdavo spragų svečių gynyboje.

Pergalę iškovojo ir klaipėdiečiams į nugarą alsuojantys alytiškiai. „Almeidos-Stronglaso“ ran-

Vytauto Petriko nuotr.

kininkai netikėtai lengvai 29:22 (14:11) įveikė vicečempionus Kauno „Granito-Gajos-Kario“ vyrus.

Netikėtumas: R.Jonaitis nesitikėjo, kad po pirmo svarstymo klubui ne-

bus suteiktas leidimas žaisti čempionate.

dainių „Nevėžiui“, „Kėdainiams“, Vilniaus „Žalgiriui-3“, Kauno „Spyriui“ ir Kazlų Rūdos „Šilui“. Šeši klubai pirmajame sprendimų priėmimo etape licencijų negavo. Tai Trakų „Trakai“, Kuršėnų „Venta“, Vilniaus „Polonija“, „Palanga“, Radviliškio „Lokomotyvas“ ir Klaipėdos „Granitas“. „Mažiausiai aktyvūs licencijavimo procese buvo „Ventos“ ir „Palangos“ klubai“, – pastebėjo L.Zibolis.

Vytauto Petriko nuotr.

2013 m. A ir 1-osios lygos dalyvių skaičių tvirtins Lietuvos futbolo federacijos Vykdomasis komitetas. Šio sezono A lygos čempionato startas numatomas kovo 9-10 dienomis, 1-osios lygos – balandžio 13 d.

Preliminariai nuspręsta, kad vasario 15 d. bus traukiami šalies futbolo taurės pusfinalio burtai. Burtai suporuos „Žalgirį“, „Ekraną“, „Atlantą“ ir „Šiaulius“.

13

penktadienis, vasario 1, 2013

pramogų

Redaktorė Rita Bočiulytė

gidas Atgims sensacingoji „Adata“ Po savaitės Klaipėdoje įvyks vieno ryškiausių šiuolaikinių latvių kompozitorių Zigmaro Liepinio muzikinės dramos „Adata“ (N14) premjera. Į ją žiūrovus pakvies uostamiesčio Muzikinis teatras.

detalės ir rekvizitas scenoje padėjo sukurti laikotarpį, kai Lietuvoje iš esmės keitėsi visuomenės socialinė santvarka – keleri metai iki nepriklausomybės paskelbimo ir pirmieji metai po jos. Būtent todėl sau kėliau uždavinį žiūrovams pateikti suvokiamus laiko ženklus bei tinkamai perteikti jų keitimąsi. Apskritai spektaklis paliečia ne tik jauno žmogaus išgyvenamą dramą, bet ir socialinius, globalius klausimus – pseudotarybinio modelio keitimąsi į pseudolaukinį kapitalizmą, tai lydinčius visuomenės vertybinius lūžius. Tokiame kontekste skleidžiasi pagrindinės veikėjos Kristos konfliktas, analizuojami žmonių poelgiai, jų tarpusavio santykiai“.

Ieškojo to meto autentikos

Susinaikinimo istorija

Andros Manfeldės romano motyvais sukurta „Adata“ – tai istorija apie žmones, kuriuos kasdien matome savo mieste, rajone ar gatvėje. Šios muzikinės dramos centre – jauna mergina Krista, kuri dėl įvairių aplinkybių patekusi į gyvenimo purvą skęsta jame iki pat dugno.

Spektaklyje paliečiamos narkomanijos, alkoholizmo, asmenybės degradacijos, nesugebėjimo keisti ir keistis temos. „Z.Liepinio muzikinė drama „Adata“ – tai ekstravagantiško susinaikinimo istorija, – pasakojo spektaklio režisierius Ramūnas Kaubrys.

– Kiekvieną dainą-monologą čia galima pavadinti noru persižegnoti žodžiais. Gyvybės trapumo pajautimas atveda šias maldas pasauliui prie apokaliptinės užmaršties. Tai rekviem svajonei. Atrodo, reikia taip nedaug... Tik meilės. Bet taip sunku ją rasti...“.

2007 m. Z.Liepinio „Adata“ tapo tikra sensacija ir su milžinišku pasisekimu nuskambėjo Rygos nacionaliniame teatre. Už šį kūrinį, kuris Latvijoje buvo vadinamas rokopera, kompozitorius pelnė prestižinį Latvijos „Metų muzikos autoriaus“ apdovanojimą. Prie tokio įvertinimo, pasak paties kūrinio autoriaus, žymiai prisidėjo spektaklio statytojai – režisierius R.Kaubrys, choreografas Aurelijus Liškauskas, scenografas Artūras Šimonis ir kostiumų dailininkė Jolanta Rimkutė.

Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre „Adatos“ premjerą rengia ta pati statytojų komanda, kurią dar papildė spektaklio muzikos vadovė Kristina Jatautaitė, vaizdo projekcijų autorius Paulius Juodzevičius ir garso režisierius Kristijonas Lučinskas.

Repeticijos: dabar Klaipėdos muzikiniame teatre – pats priešpremjerinis įkarštis, scenoje dėliojami pasku-

tiniai muzikinės dramos „Adata“ akcentai.

Vytauto Petriko nuotr.

Tokios, kokia ir yra ši istorija, apimanti visą žmogaus jausmų amplitudę – nuo džiaugsmo iki nežmoniško skausmo, nuo tyro jaudulio iki neapykantos. Suvokdama, kad narkomanijos, alkoholizmo, suma-

tos“ veikėja Krista savo gyvenimą stebi iš tam tikro nuotolio. Todėl vienas svarbiausių kūrybinės grupės uždavinių – scenoje tinkamai vizualizuoti, perteikti Kristos mintis, jausmus, nuotaikas, atskleisti jos sudėtingą emocinį pasaulį ir tam tikrų pasirinkimų motyvus. Narkomanijos temą lydi ryškus jausminis pradas. Šio spektaklio choreografija yra labai stipriai susieta su režisūriniais sprendimais. Galbūt nustebsite, tačiau šiame pastatyme naujų, ypatingų choreografinių kompozicijų sąmoningai nebuvo ieškoma.

Scenoje neišvysite istorinio, šiuolaikinio šokio, baleto. „Adatoje“ parodomas realus, buitinis gyvenimas, priklausomybės problema, todėl ir spektaklis grindžiamas ne pačiais judesiais, o jų sukeliamais pojūčiais. Dirbdamas su šiuo kūriniu, bandau pats į viską pažvelgti iš šono, tarsi būčiau žiūrovas. Kaskart sau užduodamas klausimą „kodėl“, stengiuosi į šį spektaklį sudėti tik tuos judesių elementus, kurie yra vizualūs, turintys tam tikrą kodą, prasmę, spalvą ir mintį“.

Dėl šviesesnio rytojaus

Režisierius R.Kaubrys šiuo spektakliu kelia sau ir publikai daugybę klausimų: „Kas moraliau, ar niekinti gyvenimą, kaip bedvasį, žmogaus nevertą buvimą ir veržtis į mirtį, kaip į gyvenimo priešingybę; ar priimti jį su visomis jo spalvomis ir svaigintis galimybe būti? Ar tikrai šiuolaikinis pasaulis kelia grėsmę asmenybei? Ar kiekviena demokratija tiek demokratiška, jog gali teigti: „žudau tuos, kuriais negaliu pasirūpinti“? Ar noras panaikinti subjektyvumą, kad pasinertum į svaigulį ir neapibrėžtumą, yra tikrai teisingas kelias? Kas yra gyvybė, gyvastis, būtis? Ar tikrai žemiškasis gyvenimas yra amžinybės provincija?

Nejau minčių pašalinimo procedūra yra tiesiausias kelias į amžinybę? Gyvybė – dovana ar duotybė?

Tegul šios istorijos būsenos, valandos ir virpesiai nuteikia šviesesniam rytojui, nes troškimai ir svajos vis dėlto keičia pasaulį. Žmogau, nebūk stebukladarys – būk stebuklas. Kai sakoma pagrindinė tiesa, reikia atsiklaupti. Noriu atsiklaupti, nes Kristėje girdžiu ir matau tą tiesą. Dievas yra gyvybė. Gyvybė yra Dievas“.

Visa jausmų amplitudė

Pastatymo muzikos vadovė K.Jatautaitė tiki, kad naujas spektaklis sudomins ir Lietuvos publiką: „Nuo pat pirmosios pažinties su Z.Liepinio muzikine drama „Adata“ likau pakerėta jos visa perteikiančios muzikos – išieškotos, išgyventos, dinamiškos, spalvingos.

Ramūnas Kaubrys:

Tai rekviem svajonei.

Atrodo, reikia taip nedaug... Tik meilės. Bet taip sunku ją rasti... terialėjimo, degradacijos, nihilizmo temos šiandien yra ypač aktualios, tikiu – kiekvienas žiūrovas šiam kūriniui ras savo „raktą“. Teatro artistams „Adatos“ muzikinė medžiaga suteikia puikią galimybę atsiskleisti. Kita vertus, jiems savyje reikėjo rasti ne tik drąsos imtis kurti tokius vaidmenis, bet ir jėgų susidoroti su stilistiškai neįprasta muzikinės dramos medžiaga. „Adata“ – tai tikroviškos istorijos, originalios režisūros, choreografijos, scenografijos ir, be abejo, nuostabios muzikos sintezė, kuri, neabejoju, žiūrovams paliks neišdildomą, kupiną nuostabos ir stiprių emocijų įspūdį“.

Stengiasi pažvelgti iš šono

Choreografas A.Liškauskas šlifuoja „Adatos“ artistų judesius ir nesiruošia publikos nustebinti šokio kompozicijomis: „Kiekvienam žmogui labai sunku į savo gyvenimą pažvelgti iš šono. Pagrindinė „Ada-

Sukonkretino laiką ir vietą

Scenografas A.Šimonis tvirtino šiuosyk sukonkretinęs kontekstą: „Šiame „Adatos“ pastatyme siekiau kiek įmanoma didesnio konteksto konkretumo. Jei Rygoje mes rėmėmės simbolistiniu kontekstu, alegorijomis, tai šiuo atveju pasirinkome konkrečią erdvę – Klaipėdos miestą ir esminius jo simbolius. Šįkart taip pat nusprendėme konkretizuoti laiką. Lengvai atpažįstamos

Kostiumų dailininkė J.Rimkutė teigė spektaklio artistų aprangai ieškojusi autentikos: „Laikas, praėjęs nuo „Adatos“ pastatymo Rygoje, leido mums apgalvoti, ką šį kartą norime ir galime padaryti kitaip. Šio spektaklio dramaturgija žiūrovui atskleis istorinį Lietuvos laikmetį nuo 1987 iki 1991 metų. Tai atsispindės ir kostiumų stilistikoje, kuriai būdingos realizmo ir to meto kino asociacijos. Norėdama atskleisti šio laikotarpio dvasią, ieškojau autentikos, tuo metu siūtų drabužių, kareiviškų uniformų. Tokių daiktų paieškas vadinčiau antikvariatų medžiokle – juk nuo 1987-ųjų prabėgo kone trys dešimtmečiai. Daug diskutavome ir su teatro aktoriais, kas mums tuo metu buvo gražu, o kas ne. Norime ne tik scenoje parodyti kuo daugiau autentiškų kostiumų, bet ir padėti aktoriams juose gerai jaustis. Manau, jog šio spektaklio kostiumų stilistika 1987–1991 m. gyvenusiems žiūrovams padės atpažinti to meto savo aprangos stilių. O jaunimas turėtų nustebti pamatęs, jog daugelis šiuolaikinės mados akcentų nėra nauji, tiesiog vis naujai atrandami“.

Sukrečiamą Kristos gyvenimo dramą scenoje išgyvens solistės Judita Butkytė ir Beata Ignatavičiūtė, Artūro personažą įkūnys dainininkas, įvairių vaidmenų miuzikluose atlikėjas Jeronimas Milius bei Klaipėdos muzikinio teatro ir grupės „el Fuego“ solistas Tomas Pavilionis. Žiūrovai „Adatoje“ išvys ir daugiau uostamiesčio Muzikinio teatro artistų: Dalią Kužmarskytę, Ritą Petrauskaitę, Mindaugą Rojų, Virginijų Pupšį bei kitus.

Vasario 10 ir 28 dienomis įvyksiantys premjeriniai „Adatos“ spektakliai Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro pavasario repertuare dar bus rodomi kovo 1, 2, 22, 23 dienomis. Bilietus platina „Bilietai.lt“.

Parengė Rita Bočiulytė

14

penktadienis, vasario 1, 2013

pramogų gidas Rodys skoningai dozuotą komediją

Rytoj klaipėdiečiai turės progą pamatyti Šilutės kamerinio dramos teatro skoningai dozuotą komediją „Laisva santuoka“, režisuotą Sergejaus Paciuko. Valandos trukmės spektaklyje vaidina Alma Rimkevičiūtė ir Vygantas Paldauskas. O sceninė istorija – labai gyvenimiška. Vyras, pasiūlęs žmonai gyventi laisvos santuokos principu, nesitikėjo, kad toji greitai perpras žaidimo taisykles ir... susiras meilužį. Žaidimo taisyklės tik iš pradžių atrodė paprastos ir patogios – visa, kas tikra ir tvaru, priklauso šeimai, o už jos ribų – tik malonumai ir atgaiva. Bet ar tikrai?..

KUR? Klaipėdos „Menų valgykloje“ (Daržų g. 18).

KADA? Vasario 2 d. 20 val.

KAINA? 15 Lt.

S.Šiaučiulio kvinteto koncertas

Sekmadienį į koncertą „5D Jazz – norim tikro gero džiazo“ kviečia maestro Sauliaus Šiaučiulio džiazo kvintetas: S.Šiaučiulis (klavišiniai), Laimonas Urbikas (saksofonas), Donatas Bukauskas (trombonas), Romas Grigaitis (kontrabosas), Dainius Kažukauskas (mušamieji). Scenos bičiuliai, kolegos, išsibarstę po skirtingus projektus, užgrūdinti modernių paieškų ir eksperimentų, susibūrė šiam koncertui vedami širdies šauksmo ir „mainstream“ žinovo, vieno ryškiausių tradicinio džiazo pianistų Lietuvoje Klaipėdos universiteto docento S.Šiaučiulio.

KUR? Klaipėdos „Menų valgykloje“ (Daržų g. 18).

KADA? Vasario 3 d. 20 val.

KAINA? 10 Lt.

Šilta ir žaisminga žiemos muzika Klaipėdos koncertų salė sekmadienį atvers vasario muzikinį kalendorių. Jame – šeši koncertai. Šios įstaigos direktoriaus pavaduotojos Loretos Narvilaitės žodžiais, jie ne tik demonstruos plačią muzikos kūrybos bei atlikimo paletę, bet ir sieks pateisinti klausytojų lūkesčius. Scenoje pasirodys tiek jau pripažinti menininkai, tiek talentingas jaunimas. Net kelis vakarus bus galima klausytis muzikuojančių šeimų ir pučiamųjų instrumentų. Koncertavimo džiaugsmas, sklindantis nuo scenos, tikimasi, įkvėps publiką, skatindamas pajausti ir išgyventi muziką, skambančią tik jai ir tik šią akimirką...

Ves meilės keliais

Džiugi žinia melomanams: operos solistas Edgaras Montvidas vasario

3-iąją vėl dainuos Klaipėdos koncertų salėje.

Pastaruoju metu daug po pasaulį keliaujantis dainininkas siekia įsitvirtinti JAV meno rinkoje. Turėdamas daug įdomiausių darbų nuo Bostono iki Tokijo, jis vis sugrįžta į Lietuvą.

Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras šia programa minės savo 25-ąjį gimtadienį. Tiek metų šiam kolektyvui vadovauja maestro Gintaras Rinkevičius. Jo diriguojamame koncerte „Meilės keliai“ skambės gražiausių operų arijos bei simfoniniai numeriai. Koncerte taip pat dalyvaus ir „Triumfo arkos“ konkurso laimėtoja Lilija Gubaidulina.

Vaikai muzikuos su tėvais

Žaismingame Klaipėdos kamerinio orkestro pasirodyme vasario pradžioje mažų ir didelių klausytojų laukia daug siurprizų.

Vienas jų – Mikės Pūkuotuko viešnagė ir linksmi nuotykiai koncertų salėje. Smalsu, kaip su orkestru solo gros šio kolektyvo bei koncertų salės administracijos darbuotojų vaikai. Scenoje matysime

kartu muzikuojančias mamas, tėčius ir jų atžalas.

Pasiklausyti naujos „Žaismingos muzikos orkestro“ programos ir susitikti su Mike Pūkuotuku bus galima vasario 8-ąją.

čių, Rubinų, Armonų ir Gelgotų ansambliai.

Jų pasirodymas kartu su orkestru intriguos darniu susiklausymu, savito interpretacinio stiliaus paieškomis.

Su choru – smagiai

Obojaus apžavai

Bene geriausias Lietuvos obojininkas Robertas Beinaris vasario 12-ąją atvyks kartu su seserimi Gertrūda ir savo studentais iš Lietuvos muzikos ir teatro akademijos.

Vienas svarbiausių šio puikaus atlikėjo ir pedagogo nuopelnų, kad mūsų šalyje kasmet daugėja obojumi grojančio jaunimo. Šis instrumentas muzikos kūriniams suteikia nuostabią spalvą. Ypač jautriai jis „dainuoja“ meilės temas – tuo bus galima įsitikinti koncerte „Muzika jums“.

Scenoje – muzikų šeimos

Lietuvoje yra nemažai garsių muzikų dinastijų, jaunų atlikėjų ar kūrėjų šeimų.

Programoje „Šeimų duetai ir orkestras“ vasario 22-ąją Klaipėdos kamerinis orkestras pristatys net keturias iš jų. Tai bus Strimai-

Smagus ir spalvingas edukacinis choro „Aukuras“ koncertas vasario 24-ąją, kaip žadama, ne tik supažindins su choro subtilybėmis, bet ir suteiks daug smagių akimirkų.

Po tokio įkvepiančio renginio ne vienam norėsis dainuoti – žadėjo aukuriečiai.

Saksofonų kvarteto kelionės

Rygos saksofonų kvarteto kasmečiai pasirodymai Klaipėdos koncertų salėje jau tampa gražia tradicija.

Išradingomis programomis ir meistrišku atlikimu garsėjantys rygiečiai žada nustebinti klaipėdiečius ir vasario 28-osios vakarą.

Pasak ansamblyje grojančio lietuvaičio Arvydo Kazlausko, koncerto pavadinimas – „Kelionės“, nes programos pagrindą sudarys įvairių kraštų muzikinės iliustracijos. „Klaipėdos“ inf.

Su orkestru – romantiškai ir aistringai Daug keliaujantis po pasaulį, dainuojantis JAV ir Japonijoje, bet nuolat į Lietuvą grįžtantis operos solistas Edgaras Montvidas (tenoras) sekmadienį 17 val. pasirodys Klaipėdos koncertų salėje kartu su Lilija Gubaidulina (sopranas) ir Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru (LVSO) jo meno vadovo Gintaro Rinkevičiaus diriguojamoje programoje „Meilės keliai“.

Charizmatiškasis E.Montvidas, kai būna gimtinėje, koncertuoja ir kuria vaidmenis Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) bei Vilniaus miesto operos teatro spektakliuose. Beje, LNOBT scenoje solistas debiutavo 1999 m., dar būdamas Virgilijaus Noreikos studentas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Tarptautinė solisto karjera prasidėjo 2001–2003 m. jam stažuojantis karališkoje „Covent Garden“ operoje Londone. 2004–2006 m. jis buvo Frankfurto prie Maino operos solistas, o nuo 2007-ųjų yra laisvai samdomas atlikėjas.

Jo lyrinis tenoras džiugina melomanus daugelyje pasaulio operos teatrų – Londone, Lione, Bordo, Miunchene, Berlyne, Hamburge, Leipcige, Amsterdame, Osle, Sinsinatyje ir kitur. E.Montvidas rengia ir koncertinius pasirodymus garsiose pasaulio salėse, yra dainavęs ne viename prestižiniame festivalyje. Minkštas, skambus E.Montvido

Laukiami: E.Montvidas ir L.Gubaidulina Klaipėdos koncertų salėje dainavo prieš metus, dabar sugrįš su

nauja programa.

balsas, aktorinis lankstumas ir skonis šio solisto pasirodymus paverčia nepamirštamais meniniais įspūdžiais.

L.Gubaiduliną Lietuvos publika pirmąkart išgirdo 2010-aisiais televizijos muzikiniame projekte „Triumfo arka“, kuriame ji buvo pripažinta nugalėtoja. Klausytojus ir vertinimo komisiją dainininkė užbūrė ne tik profesiniu meistriškumu, bet ir spinduliuojančia meile muzikai. Dabar L.Gubaidulina vis dažniau kviečiama pasirodyti su LVSO, Lietuvos ir Šv. Kristoforo kameriniais orkestrais, rengia solo rečitalius. Jos vaiskus, tobulai valdomas balsas

Darijos Vasiliauskienės nuotr.

vis plačiau atveria vokalinės muzikos grožį.

Tarptautinio H. von Karajano dirigentų konkurso laureatas G.Rinkevičius 1989-aisiais Vilniuje įkūrė simfoninį orkestrą. Su neblėstančia energija, originaliomis programomis ir aukštu meistriškumu į Lietuvos muzikinį gyvenimą įsiveržusiam orkestrui netrukus buvo suteiktas Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro vardas. Per daugiau nei du dešimtmečius kolektyvas sukūrė savo tradicijas: tai ypatingi orkestro gimtadienio, sezono pradžios ir pabaigos koncertai, unikalios teminės programos, koncertiniai ir sceniniai

operų pastatymai. Lietuvoje laikomas viena ryškiausių muzikos asmenybių, gerbiamas ir vertinamas užsienyje G.Rinkevičius suformavo išskirtinį orkestro griežimo braižą.

Tuo galėjo įsitikinti klaipėdiečiai LVSO ir E.Montvido koncerte prieš metus. Po metų šie atlikėjai į Klaipėdos koncertų salę sugrįš su nauja programa, ją supynę iš gražiausių W.A.Mozarto, G.Verdi, A.Ponchielli, J.Massenet, J.Strausso operų bei operečių numerių. Dar koncerte skambės F.Poulenco valsas „Meilės keliai“ tenorui ir orkestrui, inspiravęs visos programos pavadinimą. „Klaipėdos“ inf.

Kinas: kadras iš É.Rohmero filmo

Festivalio É.Rohmero Septyniuose Lietuvos miestuose sausio 24 – vasario 8 dienomis vykstantis 8-asis prancūzų kino festivalis „Žiemos ekranai“ šį savaitgalį užsuko į Klaipėdą.

Frankofoniško kino peržiūros uostamiestyje vyks vasario 1–3 d. 18 ir 20 val. Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro Parodų rūmuose.

Klaipėdiečiai turės unikalią galimybę pamatyti vyriausio prancūzų naujosios bangos režisieriaus Érico Rohmero filmų retrospektyvą.

Maurice’as Henri Josephas Schéreras gimė 1920 m. Pietų Prancūzijoje. Išsilavinimą įgijo Paryžiuje, studijavo istoriją, literatūrą, filosofiją. Vėliau, jau tapęs kino kritiku, norėdamas nuslėpti nuo artimųjų, kad dirba kine, pasivadino Éricu Rohmeru. 1957 m. jis buvo pakviestas vadovauti kino žurnalui „Cahiers du cinéma“, kuris tuo metu kaip tik formavo revoliucinę naujosios bangos kino estetiką.

Daugumos É.Rohmero filmų siužeto ašis – meilės susitikimas. Ilgų pasivaikščiojimų metu personažai kuria gyvenimiškas situacijas, siekia atpažinti ir įvardyti savo jausmus, gerai jaustis. Jų gyvenimas pagrįstas dvejone, neapsisprendimu, sprendimų paieškomis ir flirto akimirkomis. É.Rohmero filmuose pokalbiai ir žmonių santykiai sudėlioja veiksmą – subtilų, literatūrišką ir kupiną egzistencinės ironijos. Kai kinas, atrodo, tolsta nuo tikrovės, É.Rohmeras savo šviesiais, nors nebūtinai laimingais filmais rodo tikrą gyvenimą.

Klaipėdoje bus rodomi šeši É.Rohmero filmai, sukurti 1969– 1992 m. Vasario 2 d. peržiūroje svečiuosis Prancūzų instituto Lie-

15

penktadienis, vasario 1, 2013

pramogų gidas Gros geriausi akordeono studentai

„Sare Roma“ atveš „Čigonų baroną“

Vos tik atsidariusi nauja Akordeono katedra Kauno VDU muzikos akademijoje pradeda koncertines keliones po Lietuvą ir už jos ribų. Ši katedra sulaukė ypač talentingo akordeonistų būrio. Šiemet joje studijuoti pradėjo daugelio tarptautinių bei respublikinių konkursų laureatai, įvairių muzikos fondų globotiniai Augustinas Rakauskas, Agnė Daučianskaitė, Laimonas Salijus, Sandra Veverskytė, Lukas Katinas, Edita Petkevičiūtė, Kristina Dabravolskaitė, Renata Buzėnaitė, Tautvydas Jurkša. Pirmąjį koncertą jie surengs Klaipėdoje.

KUR? Klaipėdos J.Karoso muzikos mokykloje ( Puodžių g. 4 ).

KADA? Vasario 6 d. 18 val.

KAINA? Nemokamai.

Čigonų šou grupė „Sare Roma“ kartu su žinomu prodiuseriu, grupės „Hiperbolė“ įkūrėju, dainų autoriumi ir atlikėju Viktoru Prapru sukūrė naują tarptautinį muzikinį teatralizuotą projektą „Čigonų baronas“. Tai dainos ir šokio fiesta, kurioje sujungti gražiausi pasauliniai superhitai, atliekami lietuviškai drauge su Latvijos ir Lenkijos atlikėjais. Šou naudojama spalvinga scenografija, specialieji efektai, 40 komplektų sceninių rūbų. Grupė „Sare Roma“ dar jauna, bet su pasisekimu jau yra gastroliavusi Rusijoje, Švedijoje, Šveicarijoje, Lenkijoje, Latvijoje.

KUR? Klaipėdos koncertų salėje (Šaulių g. 36).

KADA? Vasario 20 d. 18 val.

KAINA? 30, 35, 40 Lt.

Keramiko „Suzani“ Šiandien uostamiesčio Baroti galerijoje duris atvers jos savininko dailininko keramiko Isroildžono Baroti keramikos paroda „Suzani“.

„Pilnaties naktys“.

ekrane – ro filmai Programa É.Rohmero filmų retrospektyva

Visi parodoje eksponuojami darbai sukurti specialiai šiai parodai, įkvėptai autoriaus kelionės į gimtąją Tadžikiją. „Suzani“ tadžikiškai reiškia siuvinėjimą adata. Senovėje šia technika tadžikų ir visos Persijos moterys rankomis siuvinėjo kilimus, staltieses, kuriais puošdavo namus, ir rūbus, kuriais puošdavosi pačios.

Dailininką ši archajiška technika įkvėpė naujai modernios keramikos kūrinių serijai.

I.Baroti gimė 1957-aisiais Nov miestelyje Tadžikijoje. 1979–1984 m. studijavo keramiką dabartinėje Vilniaus dailės akademijoje. Nuo 1985 m. gyvena ir kuria Klaipėdoje. Dailininkas yra surengęs 10 personalinių parodų – Klaipėdoje, Vilniuje, taip pat Olandijoje ir Danijoje, dalyvavo keliose dešimtyse jungtinių projektų Lietuvoje ir užsienyje.

Jis yra Lietuvos dailininkų sąjungos (1990) ir Klaipėdos apskrities dailininkų sąjungos (1997) narys.

„Lietuvos keramikos kontekste I.Baroti darbai visų pirma išsiskiria emocionalia rytietiško kultūrinio klodo patirtimi. Ji veriasi faktūrų, ornamento ir, svarbiausia, spalvos segmentuose. Tačiau, kuriant indus, dekoratyvinius objektus, net monumentalias skulptūras-instaliacijas, autoriaus kilmė neužgožia lietuviškųjų tradicijų pažinumo – abiejų kultūrų vertybinis pamatas skleidžiasi panaudojant archajines, kosmogonines temas, formas ir ženklus. I.Baroti kūriniai išsiskiria masyviu siluetu, aptakiomis formomis, savita dekoravimo technika, tarsi siūlais nuausta paviršiaus faktūra. Apskritai I.Baroti – nuolat ieškantis, eksperimentuojantis menininkas, stebinantis ne tik idėjų gausa, bet ir atlikimo meistriškumu, sugebėjimu tarsi paneigti molio sunkį ir išryškinti kokybiškai novatorišką, konceptualiai brandų kūrybinį sprendimą“, – taip apie I.Baroti keramiką atsiliepė menotyrininkė Goda Giedraitytė.

Vernisažas – 17 val. Paroda veiks iki kovo 7 d. „Klaipėdos“ inf.

Inspiracija: archajiška siuvinėjimo technika I.Baroti įkvėpė naujai ke-

ramikos kūrinių serijai.

Konkursas „Klaipėdos knyga – 2012“

Muziejai rašo istoriją Vasario 1 d. 18 val. – „Žiemos pasa-

ka“ (iš ciklo „Keturių metų laikų pasakos“, Prancūzija, 1991, 114 min., N-16, subtitrai lietuvių, anglų k.), 20 val.

–„Pilnaties naktys“ (iš ciklo „Komedijos ir patarlės“, Prancūzija, 1984, 109 min., N-16, subtitrai lietuvių, anglų k.)

7-ajam uostamiesčio leidyklose per metus išleistų knygų konkursui „Klaipėdos knyga – 2012“ devyni leidėjai pateikė 12 leidinių, kurie varžosi dėl gražiausios ir populiariausios metų knygos titulo. Tarp jų – ir du muziejai.

Su tapatumo ženklais

Vasario 2 d. 18 val. – „Polina pa-

plūdimyje“ (iš ciklo „Komedijos ir patarlės“, Prancūzija, 1983, 95 min., N-16, subtitrai lietuvių, anglų k.), 20 val. – „Mano naktis su Mod“ (iš ciklo „Moralinės pasakos“, Prancūzija, 1968, 110 min., N-16, subtitrai: lietuvių, anglų k.).

Vasario 3 d. 18 val. – „Pavasario

pasaka“ (iš ciklo „Keturių metų laikų pasakos“, Prancūzija, 1990, 108 min., N-16, subtitrai: lietuvių, anglų k.), 20 val. – „Žaliasis spindulys“ (iš ciklo „Komedijos ir patarlės“, Prancūzija, 1985, 90 min., N-16, subtitrai: lietuvių, anglų k.).

tuvoje kultūros atašė Marion Hugues, kuri pristatys festivalio filmus. Bilietai į juos – po 6, 8 Lt. „Klaipėdos“ inf.

Klaipėdos m. savivaldybės taryba, siekdama įprasminti Klaipėdos 760 metų sukaktį bei atkreipti visuomenės dėmesį į miesto istoriją bei heraldiką, 2012 metus buvo paskelbusi Klaipėdos vėliavos ir herbo metais. Šia proga Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje buvo surengta miesto heraldikai skirta paroda, o jos medžiagos pagrindu parengtas leidinys „Klaipėdos ta-

patumo ženklai: antspaudas, herbas, vėliava“.

Leidinyje autorių kolektyvas pristato Klaipėdos miesto formavimosi ypatybes, aptaria miesto antspaudo, herbo, vėliavos kilmę, raidą, nagrinėja antspaude, herbe panaudotų simbolių semantiką. Leidinys gausiai iliustruotas dokumentine medžiaga iš Lietuvos, Latvijos muziejų, bibliotekų, Vokietijos, Švedijos, Lietuvos archyvų. Jame publikuojamas ir seniausias žinomas dokumentas su Klaipėdos miesto antspaudu. Šį originalų 1446-aisiais rašytą Klaipėdos miesto burmistro ir tarybos laišką Liubeko miesto burmistrui ir tarybai uostamiesčio 760 metų sukakties proga Mažosios Lietuvos istorijos muziejui buvo paskolinęs Hanzos miesto Liubeko archyvas.

Knygą išleido Mažosios Lietuvos istorijos muziejus ir Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas. Ją sudarė Jonas Genys ir Kęstutis Mickevičius, dizaineris – K.Mickevičius. Tekstus parengė ir iliustracijas parinko Romualdas Adomavičius, Darius Barasa, Vytautas Čepas, Zita Genie-

nė, J.Genys, K.Mickevičius, Vacys Vaivada, Vladas Žulkus. Spausdino S.Jokužio leidykla-spaustuvė Apie jūrinę laivybą

Jau tampa įprasta, kad kasmet Lietuvos jūrų muziejus laivybos istorija besidomintiems skiria bent vieną leidinį. Šį kartą tai jauno muziejininko-istoriko Romualdo Adomavičiaus mokslo studija „Jūrinis savarankiškumas. Lietuvos jūrų prekybos laivynas 1921– 1940 metais“.

Kur balsuoti Susipažinti su visomis knygomis pretendentėmis ir balsuoti už skaitomiausią iki vasario 26 d. galima 6-iuose didžiuosiuose Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos padaliniuose: Meno skyriuje (J.Janonio g. 9), Skaitytojų aptarnavimo skyriuje (Turgaus g. 8), Jaunimo skyriuje (Tilžės g. 9), Kalnupės filiale (Kalnupės g. 13), Pempininkų filiale (Taikos pr. 79/81A), „Kauno atžalyno“ filiale (Kauno g. 49).

Taip pat konkurse dalyvaujančios knygos pristatomos Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos interneto svetainėje www.biblioteka.lt, kur galima ir balsuoti.

Knygoje aprašomas pirmųjų Lietuvos Respublikos jūrinių laivų atsiradimas ir išplaukimas į platesnius vandenis. Jūrinės laivybos tradicijos pradžia siejama su tautinės valstybės įsitvirtinimu Baltijos jūros pakrantėje XX a. tarpukario laikotarpiu.

Leidinio tikslas – patrauklia forma pristatyti visuomenei Lietuvos jūrų prekybos laivyno vystymosi raidą 1921–1940 m., ugdyti supratimą apie Lietuvos jūrinį identitetą, jūrinės kultūros vaidmenį šalies politiniame, ekonominiame, socialiniame ir kultūriniame gyvenime. „Klaipėdos“ inf.

19

penktadienis, vasario 1, 2013

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

Šios savaitės prizas – „Svajonių knygos“ kategorijos leidiniai. Jį įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė.

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Emilie Richards knygą „Meilės mazgas“.

Emilie Richards. „Meilės mazgas“. Išvarginta atvėsusių santykių šeimoje Kendra Teilor išvyksta iš miesto ir apsigyvena Šenandoa slėnyje. Čia ji tikisi atgauti dvasios pusiausvyrą ir susivokti savo jausmuose. Nuošali trobelė, kurioje moteris įsikuria, – vienintelis jos vyro Aizeko ryšys su jo neauginusia motina. Kendra netrunka suartėti su vietos žmonėmis ir nejučia susidomi Aizeko šeimos istorija. Į paviršių ima kilti vis daugiau šiurpių ir jaudinančių paslapčių. Kaip jos paveiks Kendros ir Aizeko santykius? Ar praeitis nužymės jiems kelią į ateitį?

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val.

1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę

rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt).

2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, vasario 5 d.

Avinas (03 21–04 20). Laukia svarbus susitikimas, galimi emocionalūs pokalbiai. Niekas negali jūsų priversti daryti to, kas nemalonu, todėl pravers gebėjimas susitarti, jūsų principingumas.

Jautis (04 21–05 20). Naujos galimybės ir sprendimai, susiję su darbu, gali nesutapti su jūsų idėjomis ir taps išbandymu jūsų kantrybei. Pasistenkite su niekuo nesugadinti tarpusavio santykių.

Dvyniai (05 21–06 21). Ieškosite, kur galėtumėte pritaikyti savo kūrybiškumą. Laukia didžiulė veiklos įvairovė. Viskas seksis, todėl nė kiek neabejokite savo jėgomis.

Vėžys (06 22–07 22). Pasitelkęs vaizduotę atrasite puikių galimybių pagerinti savo gyvenimo sąlygas.

Jūsų draugai manys, kad esate idealistas, tačiau visiškai pritars jums. Turėsite pakankamai laiko ir jėgų įgyvendinti seniai atidėliotus planus.

Liūtas (07 23–08 23). Sėkmingai kuriate planus ir juos įgyvendinate. Palankus laikas priimti sprendimus. Pasikvieskite savo draugus ir šeimos narius, kad kartu apsvarstytumėte ateities planus.

Mergelė (08 24–09 23). Aplinkiniai nepritars jūsų nuomonei, prieštaraus idėjoms. Būtina apsvarstyti susidariusią situaciją. Kitaip dabartinė padėtis gali turėti neigiamos įtakos jūsų santykiams.

Svarstyklės (09 24–10 23).

Iš pirmo žvilgsnio atrodęs teisingas pasirinkimas prieštaraus jūsų vertybėms. Užuot ėjęs lengvesniu keliu, pasuksite sudėtingesniu, todėl verčiau nespręskite svarbių klausimų, palikite juos palankesniems laikams.

Skorpionas (10 24–11 22).

Sprendimai, kuriuos teks priimti darbe, gali prieštarauti jūsų įsitikinimams ir norams. Teks paprakaituoti, norint teisingai pasirinkti, bet šios paieškos gali tapti įdomiu procesu. Šaulys (11 23–12 21). Lengvas laikas, viskas vyksta sklandžiai. Tinkamai organizuotas darbas nekels rūpesčių. Pats laikas pagalvoti apie tobulinimo ar karjeros galimybes.

Ožiaragis (12 22–01 20). Jausite šeimos paramą, maloniai leisite laiką namuose. Galite gyventi be nereikalingų dalykų ir naudotis tik pačiais būtiniausiais. Palankus laikas įgyvendinti bendrus tikslus.

Vandenis (01 21–02 19). Palanki diena apmąstyti ir kurti naujas idėjas. Daug kalbėsite su aplinkiniais ir aptarinėsite savo mintis. Tikėtina trumpa kelionė. Žuvys (02 20–03 20). Patirsite malonių įspūdžių bendraudamas su artimais žmonėmis. Sugebėsite išspręsti svarbias problemas. Labiau pasikliaukite savimi.

Orai

Lietuvoje artimiausiomis dienomis numatomi permainingi orai: šlapdribą ir sniegą keis debesuoti su pragiedruliais orai. Šiandien bus mažai debesuota. Termometrai rodys 0–3 laipsnius šilumos. Šeštadienį vietomis numatomas trumpas sniegas.

Temperatūra sieks 3–6 laipsnius šalčio, dieną nuo 1 laipsnio šilumos iki 2 šalčio.

Šiandien, vasario 1 d.

+1

0

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis)

+1

Šiauliai

Klaipėda

0

Panevėžys

0

Utena

+1

8.10 16.56 8.51

32-oji metų diena.

Iki Naujųjų metų lieka 333 dienos.

Saulė Vandenio ženkle.

Tauragė

+2

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +16 Berlynas +8 Brazilija +28 Briuselis +6 Dublinas +7 Kairas +17 Keiptaunas +28 Kopenhaga +4

Londonas +7 Madridas +10 Maskva +1 Minskas +3 Niujorkas 0 Oslas –3 Paryžius +10 Pekinas +1

Praha +7 Ryga +2 Roma +16 Sidnėjus +20 Talinas +1 Tel Avivas +13 Tokijas +18 Varšuva +5

Vėjas

6–11 m/s

orai klaipėdoje

kokteilis

Šiandien

Ra­do rau­do­ną kak­la­raiš­tį Vio­le­ta „Kok­tei­l iui“ pa­si­pa­sa­ko­jo, kad va­kar dė­žė­je tarp se­nų laiš­k ų ji ra­do sa­vo pio­n ie­r iš­ką kak­la­raiš­t į, ku­r į net bu­vo už­si­r i­šu­si. „Už­s i­r i­š au, pa­s a­l iu­t a­vau sau prieš veid­ro­d į, pa­šū­ka­vau: „Vi­sa­da pa­si­r y­ žęs!“ – ką da­rė, ne­slė­pė 50-me­tė mo­te­ ris. – Ir pa­gal­vo­jau, ko­k io vel­n io mes tu­rė­da­vo­me bū­t i pa­s i­r y­žę? Tai ką nors gi tu­rė­jo reikš­t i? Gal­būt ta­da ži­ no­jau, bet pa­mir­šau.“ Stai­ga Vio­le­tai ki­lo klau­si­mas: „O ką reiš­k ia, kai vy­ras ry­ši kak­la­raiš­t į – sig­ na­l i­zuo­ja, jog yra vi­sa­da pa­si­ry­žęs?“

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

0

0

0

0

4

0

0

-1

-1

3

rytoj

sekmadienį

+1

Marijampolė

Vilnius

+1

Alytus

Vardai Brigita, Eidvilė, Gytautas, Ignotas, Jovaidas, Sigibertas, Vasaris

vasario 1-ąją

Rytas

-1

+1

+1

-1

-1

6

1650 m. mi­rė pran­cū­zų fi­lo­so­fas ir ma­te­ma­ti­kas Re­ne De­car­tes.

1893 m. Nju Džer­sio vals­ ti­jo­je (JAV) Thom Edi­son įkū­rė pir­mą­ją pa­sau­ly­je ki­no stu­di­ją.

1915 m. Di­d žio­jo­je Bri­ ta­ni­jo­je pa­suo­se pra­dė­ tos kli­juo­ti as­me­nų fo­to­ nuot­rau­kos.

1931 m. gi­mė Ru­si­jos pre­ zi­den­tas Bo­ri­sas Jel­ci­nas.

1965 m. gi­mė ame­ri­kie­ čių ak­to­rė She­r i­lynn Fenn („Tvin Pyk­sas“).

1968 m. gi­mė ro­ken­ro­ lo ka­ra­liaus El­vio Pres­ ley duk­ra ir bu­vu­si Mi­ chae­lo Jack­so­no žmo­ na Li­sa Ma­rie Pres­ley.

1974 m. gais­ro me­tu San Pau­lo (Bra­z i­l i­ja) dan­go­ rai­žy­je žu­vo dau­giau nei 200 as­me­nų.

2003 m. grįž­tant iš mi­si­jos kos­mo­se į že­mę, virš Tek­ sa­so vals­t i­jos (li­k us apie 60 km iki že­mės) įvy­ko erd­vė­lai­vio ka­tast­ro­fa, ku­ rio­je žu­vo 7 įgu­los na­riai.

2005 m. Ka­na­da Ci­vi­l i­ nės san­tuo­kos ak­tu įtei­ si­no tos pa­č ios ly­t ies san­tuo­kas.

2007 m. Pran­cū­zi­jo­je įsi­ ga­lio­jo drau­di­mas rū­ky­ ti vie­šo­se vie­to­se.

Mu­zie­ju­je – kū­ry­bi­nės dirb­tu­vės Žais­las: se­nais lai­kais pio­nie­riai

žais­da­vo su to­kio­mis lė­ly­tė­mis.

„Kok­tei­lio“ po­zi­ci­ja Žmo­nės, sa­kan­tys „lik­siu tau am­ž i­nai sko­l in­gas“, daž­niau­siai ne­me­luo­ja.

Bū­ki­te at­sar­gūs, sli­di­nin­kai Praė­ju­s io sli­d i­nė­ji­mo se­zo­no me­t u drau­d i­kai dau­g iau­siai trau­mų fik­sa­ vo Aust­r i­jos kal­nuo­se (45 pro­c.), ant­ ro­je vie­to­je – Ita­l i­ja (35 pro­c.). Su­si­žei­ dus kal­nuo­se gy­dy­mas vi­du­t i­n iš­kai at­siei­na 3,5 tūkst. li­tų.

Po­pu­lia­riau­sios sli­di­nė­ji­mo ša­lys iš­lie­ ka tos pa­čios – Ita­li­ja, Aust­ri­ja, Slo­va­k i­ ja, Pran­cū­zi­ja, Če­k i­ja. Šio­se vals­ty­bė­se pa­ti­ria­ma aki­vaiz­džiai dau­giau trau­mų nei Uk­rai­no­je, Len­k i­jo­je ar Lat­vi­jo­je.

Links­mie­ji tirš­čiai Aną­dien Die­vas klau­sia šv. Pet­ro: – Kas at­si­ti­ko? Ko­dėl prie dan­gaus var­ tų sto­vi trys mi­l i­jo­nai blon­di­nių?

– Tai di­d žiau­sia vi­sų lai­k ų bro­ko grą­ ži­ni­mo ak­ci­ja. Čes­ka (397 719; ei, neuž­mirš­ki­te, šian­dien pra­si­de­da pa­sku­ti­nis žie­mos mė­nuo)

VIKINGŲ LOTO

Nr. 1038

2013 01 30 AUKSO PUODAS – 23 029 640 Lt DIDYSIS PRIZAS – 5 186 588 Lt 04 20 28 34 47 48 Auksinis skaičius 24 Papildomi skaičiai 19 41 Lietuvoje laimėti prizai: 5 + papildomas sk 155 135 Lt (1 priz.)

5 skaičiai 6 748 Lt (6 priz.)

4 skaičiai 180 Lt (308 priz.)

3 skaičiai 12 Lt (6093 priz.)

2 + papildomas sk. 6 Lt (7967 priz.)

Džokeris – bil. nr. 040 155 188 (185000 Lt) PROGNOZĖ: Aukso puode – 22 mln. Lt Didysis prizas – 2,5 mln. Lt Džokeris – 180 000 Lt

Kiek­vie­ną va­sa­rio sa­vait­ga­lį Jū­rų mu­zie­ju­je bus ga­li­ma ne tik su­si­ pa­žin­ti su lai­vy­bos is­to­ri­ja, pa­ga­ ny­ti akis gro­žin­tis mar­gas­pal­vė­ mis ak­va­riu­mų gy­ven­to­jo­mis, su­ ži­no­ti dau­giau apie ruo­nius, ping­ vi­nus ar Šiau­rės jū­rų liū­tus, bet ir kū­ry­biš­kai pra­leis­ti lai­ką.

Nuo 12 iki 15 va­lan­dos veiks kū­ry­ bi­nės dirb­tu­vės, ku­rių me­tu ne tik bus pa­gi­lin­tos ži­nios, bet ir su­kur­ tas ori­gi­na­lus jū­ri­nės te­mos su­ve­ ny­ras ar me­ni­nis dar­be­lis. Šio sa­vait­ga­lio kū­ry­bi­nės dirb­tu­ vės bus tie­sio­giai su­sie­tos su Ry­tų te­ma ir pra­si­dės bū­tent prie kar­pių ba­sei­no: 12 va­lan­dą pa­tiems lan­ky­ to­jams bus ga­li­ma pa­šer­ti ir iš ar­čiau pa­ma­ty­ti šias žais­min­gas žu­vis.

Mu­zie­jaus lan­ky­to­jai kvie­čia­mi ke­liau­ti į Smil­ty­nę 10 ar­ba 11.30 val. iš­plau­kian­čiu kel­tu – per­si­kė­ lę ne­mo­ka­mai bus at­ve­ža­mi au­to­ bu­su iki mu­zie­jaus. Ir šeš­ta­die­nį, ir sek­ma­die­nį nu­sta­ty­to­mis va­lan­do­ mis ren­gia­mi gy­vū­nų pri­sta­ty­mai jų šė­ri­mo me­tu: gy­vū­nų pri­žiū­rė­ to­jai mie­lai da­li­ja­si sa­vo ži­nio­mis apie Bal­ti­jos pil­kuo­sius bei Ry­ tų At­lan­to pa­pras­tuo­sius ruo­nius, Šiau­rės jū­rų liū­tus ir ping­vi­nus. „Klai­pė­dos“ inf.

Dirb­tu­vių gra­fi­kas Va­sa­rio 2–3 d. – „Po gy­va­tės ženk­

lu“: ja­po­niš­kų kar­pių koi šė­ri­mas, po­ pie­ri­nių gy­va­čių lanks­ty­mas, at­vi­ru­ ko ga­my­ba ori­gi­na­lia tech­ni­ka.

Va­sa­rio 9–10 d. – jū­ri­nių vei­dak­ny­ gių kū­ri­mas.

Va­sa­rio 16–17 d. – at­vi­ru­ko „Tris­pal­ vė jū­ra“ ga­my­ba ori­gi­na­lia tech­ni­ka.

Va­sa­rio 23–24 d. – ap­li­ka­ci­jos ar­ba pa­puo­ša­lo „Pa­va­sa­ri­nio pa­jū­rio sap­ nai“ ga­my­ba ori­gi­na­lia tech­ni­ka.