2013-02-02 Kauno diena

ekonomika Atos­to­gas kal­nuo­se ­ kai kam ­ pri­me­na ­ ir trau­mos, ­ ir sko­los ­ me­di­kams.

9p.

pasaulis

10p.

Profesorius R.Vilpišauskas: ­ Didžioji Britanija ­ greičiau išstos ­ iš ES, nei išsiderės ­ naujas narystės ­ sąlygas.

sportas „Žal­gi­rio“ gy­nė­jas ­ M.Po­po­vi­čius: ­ nepaisant visų ­ sunkumų, ­ mes iš­li­ko­me ­ ko­man­da.

15p.

Spek­tak­ly­je pa­gal le­gen­di­nį ­ V.Hu­go kū­ri­nį šoks ­ ryš­kiau­sios ­ ba­le­to ­ sce­nos ­ as­me­ny­bės.

25p.

Šeštadienio

Vasario 2, 2013 Nr. 27 (19888) Kaunodiena.lt 2,50 Lt

Lat­vi­jos pi­lie­ty­bės at­si­sa­kę dvy­niai prisiekė Lietuvai

Už 13 metų kan­čios – 40 tūkst. li­tų Dia­na Kra­pa­vic­kai­tė

d.krapavickaite@kaunodiena.lt

Kau­no apy­gar­dos teis­mo spren­ di­mu už 13 me­tų pil­ve ne­šio­tą chi­ rur­gi­nį inst­ru­men­tą, ku­rį ope­ruo­ da­mi pa­li­ko Ša­kių li­go­ni­nės me­ di­kai, Va­len­ti­nai Bat­ru­šai­ty­tei pri­ teis­ta vos 40 tūkst. li­tų.

Kal­tės ne­pri­pa­ži­no

Be­veik me­tus Kau­no apy­gar­dos teis­me V.Balt­ru­šai­ty­tė įro­di­nė­ jo, kad inst­ru­men­tą pa­li­ko bū­ tent Ša­kių li­go­ni­nės me­di­kai ir už tai pra­šė 200 tūkst. li­tų kom­ pen­sa­ci­jos. Teis­mo spren­di­mą 13 me­tų kas­dien skaus­mą dėl pa­lik­to inst­ru­men­to ken­tu­si mo­te­ris iš­ klau­sė ra­miai. Ji ne­sku­bė­jo at­sa­ ky­ti, ar skųs to­kį nuo­ spren­dį.

4

Dienos citata „Tiems, ku­rie džiau­gia­si, kad vis­kas bai­gė­si, ga­liu pa­ sa­ky­ti, jog jie džiau­gia­si per anks­ti“, –

Bro­liai: Lie­tu­vos pi­lie­ty­bės N. ir N.Ma­ciams su­tei­ki­mo ce­re­mo­ni­jo­je da­ly­va­vo Kšiš­to­fas ir Dar­ju­šas Lav­ri­no­vi­čiai.

Spren­di­mas ne­su­teik­ti pi­lie­ty­bės ame­ri­ kie­tei le­do šo­kė­jai Isa­bel­lai To­bias, Dei­ vi­do Stag­niū­no par­tne­rei, Lie­tu­vo­je įžie­ bė karš­tas dis­ku­si­jas. Jų ki­lo ir va­kar, kai mū­sų ša­lies pi­lie­ty­bė bu­vo su­teik­ta dvy­ niams Nor­mun­dui ir Nau­riui Ma­ciams.

Iki šiol bro­liai bu­vo Lat­vi­jos pi­lie­ čiai. Dvy­niai vers­li­nin­kai ir to­liau bent jau ku­rį lai­ką gy­vens Ry­go­je, bet lie­tu­vio tė­vo ir ma­mos lat­vės sū­nų sva­jo­nė yra per­si­kel­ti į Lie­ tu­vą – ša­lį, ku­rią jie my­li taip, kad iš­si­ta­tui­ra­vo sa­vo kū­nus lie­tu­viš­ka sim­bo­li­ka.

Rak­tas, at­v ė­r ęs bro­l iams Ma­ ciams du­r is į Lie­t u­vos pi­l ie­ty­

pa­reiš­kė Liud­vi­ka Po­ciū­nie­nė, ­ Ge­ne­ra­li­nei pro­ku­ra­tū­rai vėl­ pa­skel­bus, kad jos vy­ras­ Bal­ta­ru­si­jo­je ne­bu­vo nu­žu­dy­tas.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

bę, ko ge­ro, bu­vo krep­ši­nis. Nor­ mun­d as ir Nau­r is – aist­r in­g i Lie­tu­vos krep­ši­nio ger­bė­jai, ne­ pra­l ei­d žian­tys be­veik nė vie­n ų mū­s ų ša­l ies rink­t i­n ės ir Kau­n o „Žal­gi­rio“ rung­ty­nių, kad ir kur jos vyk­t ų. Ar rei­k ia sa­k y­t i, kad dau­g u­m a ta­t ui­r uo­č ių, iš­m ar­g i­ nu­sių bro­lių kū­nus, – krep­ši­nio te­ma­ti­ka? 18p.

7p.

2

šeštADIENIS, vasario 2, 2013

miestas

Oro kokybė Kaune 0

10

Šaltinis: Kauno miesto aplinkos kokybės tyrimai

Kietosios dalelės (KD10)

50mg/m3

Nustatyta 24 val. ribinė vertė

0 0,91

Anglies monoksidas (CO)

10 mg/m3

Nustatyta 8 val. ribinė vertė

0

56

200 mg/m3 Azoto dioksidas (NO2)

Nustatyta 1 val. ribinė vertė

Ne­mo­kus dar­že­lis iš­pra­šo­mas lauk Teis­mas nu­spren­dė, kad bu­vu­sios mo­ kyk­los „Ani­ma“ pa­tal­po­se vei­kian­tis ir skan­da­lin­gai pa­gar­sė­jęs vai­kų dar­že­lis už sko­las tu­ri iš­si­kraus­ty­ti.

Sau­lius Tvir­bu­tas

s.tvirbutas@kaunodiena.lt

Įk­lim­po į sko­las

Bu­vu­sios mo­kyk­los „Ani­ma“ pa­ tal­po­se Žei­me­nos gat­vė­je įmo­ nė „Uni­qum“ vei­kia nuo 2010 m. Įmo­nė, pa­si­va­di­nu­si kū­ry­bi­nės raiš­kos cent­ru, gau­to­se pa­tal­po­se įkū­rė pri­va­tų vai­kų dar­že­lį „Vai­ kys­tės kie­mas“, taip pat tei­kia įvai­ rias vai­kų ug­dy­mo, už­kla­si­nio mo­ ky­mo pa­slau­gas.

Nuo pat įsi­kė­li­mo į bu­vu­sios mo­ kyk­los pa­tal­pas įmo­nė sa­vi­val­dy­bei ne­mo­kė­jo su­tar­to nuo­mos mo­kes­ čio. Per me­tus sko­la išau­go iki 100 tūkst. li­tų.

Sa­vi­val­dy­bė krei­pė­si į teis­mą, bet pa­skui su­ti­ko pa­si­ra­šy­ti tai­kos su­ tar­tį, pa­gal ku­rią nuo­mi­nin­kas pa­ ža­dė­jo su­mo­kė­ti sko­las. Iš pra­džių „Uni­qum“ at­si­skai­tydavo už praė­ ju­sį lai­ko­tar­pį, bet ne­mo­kė­jo už ei­na­mą mė­ne­sį. Pas­kui mo­kė­ji­mai nu­trū­ko ir sko­la vėl pra­dė­jo aug­ti.

Ga­liau­siai Kau­no sa­vi­val­dy­bės Tur­to sky­rius nu­ro­dė dar­že­liui iš­ si­kraus­ty­ti iki lie­pos 2 d. Po to pra­ dė­jo skai­čiuo­ti dvi­gu­bą nuo­mos mo­kes­tį. Šiuo me­tu dar­že­lis sko­ lin­gas mies­tui 258 805 li­tus.

Ban­dys tar­tis Įmo­nės „Uni­qum“ di­rek­ to­r ius Ne­r i­jus Ci­buls­k is tvir­t i­no tik iš žur­na­l is­ tų su­ž i­no­jęs apie teis­mo spren­d i­mą iš­kel­d in­t i jo va­do­vau­ja­mą bend­ro­vę iš pa­tal­pų, to­dėl ne­ga­lė­ jo pa­sa­k y­t i, ar kreip­sis į teis­mą, kad bū­tų per­ž iū­ rė­tas ne­pa­lan­kus spren­ di­mas.

Pri­rei­kė teis­mo

Sa­vi­val­dy­bė, ne­ga­lė­da­ma iš­pra­šy­ti sko­li­nin­ko iš sa­vo pa­tal­pų, krei­pė­ si į Kau­no mies­to apy­lin­kės teis­mą.

Ja­me ne­se­niai nu­spręs­ta, kad įmo­nė „Uni­qum“ pri­va­lo pa­lik­ti pa­tal­pas. „Gin­da­mi vie­šą­jį in­te­re­są ne­ga­ lė­jo­me taiks­ty­tis su to­kiu il­ga­lai­kiu nuo­mos mo­kes­čio ne­mo­kė­ji­mu“, – aiš­ki­no Kau­no ad­mi­nist­ra­ci­jos di­ rek­to­rius Dai­nius Rat­ke­lis.

Dai­nius Rat­ke­lis:

Gin­da­mi vie­šą­jį in­ te­re­są ne­ga­lė­jo­me taiks­ty­tis su to­kiu il­ ga­lai­kiu nuo­mos mo­ kes­čio ne­mo­kė­ji­mu.

Jo tei­gi­mu, pa­tal­pos ir to­liau tu­ rės švie­ti­mo veik­los pa­skir­tį, to­dėl bus ieš­ko­ma šia veik­la už­sii­man­čio nuo­mi­nin­ko.

Pa­sak Kau­no sa­vi­val­dy­bės Tei­sės sky­riaus vy­riau­sio­sios spe­cia­lis­ tės Edi­tos Mi­ku­li­čiū­tės, kū­ry­bi­nės raiš­kos cent­ras „Uni­qum“ ne­ga­

Sko­los: pri­va­taus dar­že­lio ir ki­tas vai­kų užim­tu­mo pa­slau­gas tei­kian­ti įmo­nė sa­

vi­val­dy­bei sko­lin­ga dau­giau nei 250 tūkst. li­tų.

li šio spren­di­mo skųs­ti ape­lia­ci­ ne tvar­ka, ta­čiau tu­ri tei­sę spren­ di­mą už akių priė­mu­siam teis­mui pa­duo­ti pa­reiš­ki­mą dėl spren­di­mo už akių per­žiū­rė­ji­mo. Tam „Uni­ qum“ tu­ri lai­ko iki va­sa­rio 10 d. „Jei at­sa­ko­vas ne­vyk­dys teis­mo spren­di­mo ge­ra va­lia, Kau­no mies­to sa­vi­val­dy­bė tu­ri tei­sę kreip­tis į ant­sto­ lį dėl pri­vers­ti­nio teis­mo spren­di­mo įvyk­dy­mo“, – sa­kė E.Mi­ku­li­čiū­tė.

To­liau rek­la­muo­ja­si

Sa­vo in­ter­ne­to sve­tai­nė­je įmo­nė „Uni­qum“ rek­la­muo­ja­si, tar­si nie­

Ar­tū­ro Mo­ro­zo­vo nuo­tr.

ko ne­bū­tų įvy­kę. Tė­vai to­liau kvie­ čia­mi leis­ti sa­vo at­ža­las į įvai­rius už­siė­mi­mus, pri­sta­to­mi nau­ji bū­ re­liai. Skel­bia­mi ne­tgi va­sa­ros sto­ vyk­lų gra­fi­kai, siū­lo­ma re­zer­vuo­ti vie­tas. Skel­bia­ma, kad sto­vyk­lau­ to­jai bus prii­ma­mi tos pa­čio­se pa­ tal­po­se, iš ku­rių yra iš­pra­šo­mi. „Kau­no die­na“ ra­šė, kad šiai įmo­nei ri­zi­kin­ga mo­kė­ti pi­ni­gus iš anks­to. Kau­nie­čių Su­ba­čių šei­ ma per­nai va­sa­rą su­si­vi­lio­jo nau­jai for­muo­ja­ma dve­jų me­tų am­žiaus vai­kų gru­pe „Uni­qum“ įsteig­ta­ me vai­kų dar­že­ly­je ir iš anks­to su­

„Ne­ma­nau, kad nu­k irs­ ti mums gal­vą bū­t ų ge­ ras žings­nis. Nie­kam ne­ bus nau­d in­ga, jei pa­tal­ pos liks tuš­čios. Ban­dy­si­ me ieš­ko­t i komp­ro­m i­so, abiem pu­sėms priim­ti­no spren­di­mo“, – ne­pra­ra­do vil­t ies tęs­t i veik­lą bu­v u­ sios mo­kyk­los pa­tal­po­se N.Ci­buls­k is.

mo­kė­jo 900 li­tų. Atė­jus ru­de­niui gru­pė ne­bu­vo su­for­muo­ta. Tė­ vai nu­ta­rė ne­lauk­ti ir at­siim­ti pi­ ni­gus. Be to, jie pa­si­pik­ti­no ži­nia, kad tuo me­tu dar­že­lis ne­tu­rė­jo hi­ gie­nos pa­so.

Pi­ni­gų šei­ma neat­gau­na iki šiol. „Ža­da­me kreip­tis į pro­ku­ra­tū­rą ir ban­dy­ti iš­siaiš­kin­ti, ko­dėl sa­vi­val­ dy­bė dve­jus me­tus to­le­ra­vo pik­ty­ biš­kai ne­mo­kan­čią nuo­mos įmo­nę, lei­do kaup­tis šim­ta­tūks­tan­ti­nėms sko­loms ir kar­tu rink­ti lė­šas iš žmo­nių“, – sa­kė Min­dau­gas Su­ ba­čius.

3

šeštadienis, vasario 2, 2013

miestas kaunodiena.lt/naujienos/miestas

Val­di­nin­kų lau­kia ne­ra­mios die­nos Ta­das Šir­vins­kas

t.sirvinskas@kaunodiena.lt

Nuo pir­ma­die­nio ke­li šim­tai Kau­ no mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ ra­ci­jos tar­nau­to­jų stos prieš spe­ cia­lią kva­li­fi­ka­ci­jos ver­ti­ni­mo ko­ mi­si­ją, ku­ri spręs, ar jie ver­ti pa­ ska­ti­ni­mo, ar su­draus­mi­ni­mo.

Lai­ko­tar­pis: auk­si­nė ža­lias­ka­rė aikš­tę puo­šė du mė­ne­sius.

Ar­tū­ro Mo­ro­zo­vo nuo­tr.

Eg­lė iš­ke­lia­vo iš aikš­tės

Va­kar nuo ry­to Ro­tu­šės aikš­tė­je dar­bi­ nin­kai pra­dė­jo ar­dy­ti auk­su žė­rin­čią Ka­ lė­dų ža­lias­ka­rę.

Vi­li­ja Žu­kai­ty­tė

v.zukaitytė@kaunodiena.lt

Iš pra­džių su kra­nu bu­vo nu­kel­ta eg­lės vir­šū­nė, vė­liau vie­nas po ki­to ant že­mės nu­tū­pė aš­tuo­ni an­ge­lai. „Net šir­dį skau­da. Tiek daug dar­bo bu­vo įdė­ta bran­di­nant idė­ją, o vė­liau ją pa­ver­čiant rea­ly­be“, – ne­slė­pė pa­grin­di­nės mies­to puoš­

me­nos kū­rė­ja Jo­lan­ta Šmid­tie­nė.

Iki va­ka­ro dar­bi­nin­kai nu­rin­ko vi­ sus pa­puo­ša­lus ir išar­dė eg­lės konst­ ruk­ci­ją – li­ko tik me­ta­li­nis stry­pas, ant ku­rio bu­vo puo­šia­ma gra­žiau­sia Lie­tu­vo­je pri­pa­žin­ta eg­lė. „La­bai bi­jo­me, kad nui­mant an­ ge­lai ne­su­lūž­tų, bet tik­riau­siai bus šiek tiek ap­ga­din­ti“, – nuo­gąs­ta­vo J.Šmid­tie­nė.

Aš­tuo­nių Kau­no me­ni­nin­kų ran­ ko­mis su­kur­ti an­ge­lai iki ki­tų me­tų iš­ke­liaus į san­dė­lį. Ki­tą­met jie bus at­nau­jin­ti ir vėl pa­puoš mies­tą per Ka­lė­das.

Ar­dy­mo dar­bus ste­bė­ję praei­viai pri­ta­rė, kad jau me­tas at­si­svei­kin­ti su ly­giai du mė­ne­sius džiu­gi­nu­sia eg­le. „Spė­jo­me ja pa­si­džiaug­ti. Lauk­ si­me, ką nau­jo ki­tais me­tais su­ gal­vos mū­sų me­ni­nin­kai“, – sa­kė kau­nie­tis Jo­nas.

Ne vi­si mies­tie­čiai džiū­ga­vo, kad aikš­tė­je Ka­lė­dų dva­sios ne­be­liks. „Aš la­bai mėgs­tu Ka­lė­das, to­dėl man ne­mai­šy­tų, jei­gu eg­lė sto­vė­tų iki va­sa­ros“, – links­mai nu­si­tei­kęs kal­bė­jo Min­dau­gas.

Kiek­vie­nais me­tais sa­vi­val­dy­bės sky­rių va­do­vai įver­ti­na sa­vo tie­ sio­gi­nių pa­val­di­nių nuo­pel­nus. Jų ver­dik­tas le­mia­mas tik tiems, ku­ rie įver­tin­ti „ge­rai“. Toks įver­ti­ ni­mas jo­kios įta­kos tar­nau­to­jų kas­die­ny­bei ne­tu­ri. Įver­ti­ni­mas „la­bai ge­rai“ ar­ba „ne­pa­ten­ki­na­ mai“ ga­li tu­rė­ti tie­sio­gi­nės įta­kos tar­nau­to­jų ka­te­go­ri­jai ir kva­li­fi­ka­ ci­nei kla­sei. Nuo šių ro­dik­lių tie­ sio­giai pri­klau­so tar­nau­to­jų at­ly­ gi­ni­mas. „Į ko­mi­si­ją tu­rės ei­ti apie 300 žmo­nių, įver­tin­tų la­bai ge­rai ar­ ba ne­pa­ten­ki­na­mai. Tiks­lių skai­ čių šiuo me­tu ne­tu­riu, bet aiš­ku, kad dau­gu­ma bus įver­tin­ti la­bai ge­rai. Ne­pa­ten­ki­na­mai ver­ti­na­ mi tik už la­bai rim­tas prie­žas­ tis“, – kal­bė­jo sa­vi­val­dy­bės ad­ mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rius Dai­nius Rat­ke­lis.

Iš įvai­rių spe­cia­lis­tų su­da­ry­tai tar­nau­to­jų kva­li­fi­ka­ci­jos ver­ti­ni­ mo ko­mi­si­jai va­do­vaus D.Rat­ke­lio pa­va­duo­to­jas Re­mi­gi­jus Ski­lan­ dis, bet po ko­mi­si­jos spren­di­

Tei­sė­jas: le­mia­mą žo­dį, kam

pa­di­din­ti al­gas, tars D.Rat­ke­lis.

Ar­tū­ro Mo­ro­zo­vo nuo­tr.

mais ga­lu­ti­nį pa­ra­šą dės pa­ts ad­ mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rius.

Anks­čiau ver­ti­ni­mo ko­mi­si­jai va­do­va­vęs D.Rat­ke­lis pa­sa­ko­jo, kad įver­ti­ni­mą „la­bai ge­rai“ daž­ niau­siai ko­mi­si­ja pa­lie­ka. „La­bai ge­rai“ įver­tin­ti tar­nau­ to­jai ga­li bū­ti pa­ma­lo­ni­na­mi ka­ te­go­ri­jos ar kva­li­fi­ka­ci­nės kla­sės pa­kė­li­mu, pre­mi­ja ar pa­dė­ka.

Ka­te­go­ri­ja ir kva­li­fi­ka­ci­nė kla­sė tie­sio­giai su­si­ju­sios su at­ly­gi­ni­mo dy­džiu. Tad iki šim­to tar­nau­to­jų ga­li ti­kė­tis al­gos pa­di­dė­ji­mo vie­ na ar dviem šim­ti­nė­mis.

D.Rat­ke­lis tei­gė, kad nė vie­nas aukš­tas pa­rei­gas uži­man­tis tar­ nau­to­jas už ne­pa­ten­ki­na­mą el­ ge­sį ver­ti­na­mas ne­bus.

4

šeštadienis, vasario 2, 2013

miestas

Raudondvario dvaro pilis laukia turistų

Raudondvario dvaro sodyba – vienas ryškiausių renesanso ir romantizmo laikotarpiu susiformavusių sodybų ansamblių Lietuvoje.

Siekdama užtikrinti šio valstybės saugomo kultūros paminklo tinkamą patalpų naudojimą ir nuolatinę priežiūrą, išsaugoti dvaro sodybą ateities kartoms, išnaudoti Raudondvario vietovės turistinį potencialą, Kauno rajono savivaldybė inicijavo kompleksą projektų. Vienas šių projektų yra skirtas pritaikyti dvaro pilį viešosioms bei turizmo reikmėms. Įgyvendinant projektą parengti privalomieji projektavimo dokumentai, atlikti nekilnojamojo kultūros paveldo objekto tvarkomieji statybos darbai, kurių rangovas – UAB „Barnasta“. Pastato rekonstrukcija

Už 13 metų kan­čios – „Jis man taip at­si­bo­do“, 1 – V.Balt­ru­šai­ty­tė ran­ko­ se lai­kė iš jos kū­no išim­tą Re­ver­

di­no kab­lį. Su įran­kiu pil­ve, sve­ rian­čiu be­veik 300 g, 28 cm il­gio, bu­kais kraš­tais, ku­rio plo­tis pla­ čiau­sio­je da­ly­je – 7 cm, o sto­ris – 0,2 cm ir ku­ris pri­me­na 43 dy­džio pa­dą, mo­te­ris gy­ve­no 13 me­tų. Ša­kių li­go­ni­nės me­di­kai sa­vo kal­tės teis­me ne­pri­pa­ži­no. „Li­go­ ni­nės vy­riau­sia­sis gy­dy­to­jas Al­ gir­das Kli­mas per vie­ną po­sė­dį aiš­ki­no, kad neį­ma­no­ma su to­kiu inst­ru­men­tu pil­ve išgyventi 13 me­ tų. Ta­čiau V.Balt­ru­šai­ty­tė išgyve­ no“, – sa­kė mo­te­rį teis­me gy­nęs ad­vo­ka­tas Kęs­tu­tis Pu­žai­tis.

leido pilies patalpas pritaikyti ekspozicinei, reprezentacinei ir konferencijų veiklai, čia bus galima teikti maitinimo ir kitas lankytojų aptarnavimą užtikrinančias paslaugas.

Projekto „Raudondvario dvaro pilies kompleksiškas pritaikymas turizmo reikmėms“ vertė – 5,04 mln. litų. Projektui įgyvendinti Europos Sąjungos regioninės plėtros fondas ir Lietuvos Respublikos valstybė skyrė 4,5 mln. litų. Projektas buvo įgyvendinamas pagal priemonę „Viešųjų nekilnojamųjų kultūros paveldo objektų kompleksiškas pritaikymas turizmo reikmėms“.

Nea­dek­va­čios ža­los

Ad­vo­ka­tas K.Pu­žai­tis, kaip ir jo gi­na­mo­ji, ne­sku­bė­jo spręs­ti, ar

kreip­sis į aukš­tes­nės ins­tan­ci­jos teis­mą. Ad­vo­ka­tas įsi­ti­ki­nęs, kad Lie­tu­vos teis­muo­se su­si­klos­čiu­ si ydin­ga pra­kti­ka pri­tei­siant ža­los at­ly­gi­ni­mą.

K.Pu­žai­tis pa­sa­ko­jo ne­se­niai gy­nęs ma­ri­jam­po­lie­tį, ku­riam per eis­mo įvy­kį bu­vo su­lau­žy­ta ko­ ja. Ka­dan­gi eis­mo įvy­kį su­kė­lu­sio žmo­gaus kal­tės įro­di­nė­ti ne­rei­kė­ jo, teis­me bu­vo spren­džia­mas tik ža­los at­ly­gi­ni­mo klau­si­mas. Ma­ri­ jam­po­lie­čiui dėl lū­žu­sios ko­jos bu­ vo pri­teis­ta 20 tūkst. li­tų ža­los at­ ly­gi­ni­mo. „Ar­gi ga­li­ma su­ly­gin­ti tai, ką pa­ty­rė ma­no gi­na­ma­sis ma­ri­jam­ po­lie­tis, ku­ris ke­lis mė­ne­sius pa­ ne­šio­jo gip­są ir to­liau lai­min­gas gy­ve­na, ir tai, ką pa­ty­rė V.Balt­ru­ šai­ty­tė per tuos 13 me­tų? Vie­nam – 20, ki­tam – 40 tūkst. li­tų kom­

Skaus­mai ne­si­lio­vė

51 me­tų kau­nie­tė V.Balt­ru­šai­ty­tė gy­ve­ni­me bu­vo ope­ruo­ta du kar­ tus. Pir­mą kar­tą – 1995 m., bū­ da­ma 35-erių, – Ša­kių li­go­ni­nė­je.

Ant­ro­ji ope­ra­ci­ja at­lik­ta 2008 m., kai ir bu­vo išim­tas chi­rur­gų pa­lik­ tas inst­ru­men­tas. Ša­kių ra­jo­ne gy­ve­nu­si V.Balt­ ru­šai­ty­tė ne­ti­kė­tai blo­gai pa­si­ju­ to 1995-ųjų bir­že­lio 5 d. Mo­te­ris, ne­be­ga­lė­da­ma kęs­ti pil­vo skaus­ mų, iš­si­kvie­tė į na­mus grei­to­sios me­di­ci­nos pa­gal­bos eki­pa­žą. Šis ją nu­ve­žė į Ša­kių li­go­ni­nę.

V.Balt­ru­šai­ty­tė bu­vo ope­ruo­ ta. Jai pa­ša­lin­ta tul­žis. Vis dėl­to skaus­mai pil­vo apa­čio­je ne­si­lio­ vė. Po ope­ra­ci­jos Ša­kių li­go­ni­nė­je mo­te­riai bu­vo pa­sa­ky­ta, kad dar ga­li skau­dė­ti pu­sę me­tų.

Pa­sak V.Balt­ru­šai­ty­tės, 1996 m. ji krei­pė­si į Ša­kių po­lik­li­ni­ką, ta­ čiau gy­dy­to­jai ją ra­mi­no, kad skau­ da grei­čiau­siai dėl plau­čių.

Ne­ra­do do­ku­men­tų

Sve­tim­kū­nis: šis 43 dy­džio pa­dą pri­me­nan­tis inst­ru­men­tas išim­tas iš Užs.1073672

pen­sa­ci­ja. Ji per tą lai­ką pa­do­riai tua­le­te gam­ti­nių rei­ka­lų at­lik­ti ne­ ga­lė­jo“, – pa­ly­gin­ti sten­gė­si ad­vo­ ka­tas.

mo­ters pil­vo.

To­mo Ra­gi­nos nuo­tr.

Skel­biant nuo­spren­dį teis­mas pa­ brė­žė, kad V.Balt­ru­šai­ty­tė, nors ir pa­ty­rė di­de­lius skaus­mus ir dva­ si­nius iš­gy­ve­ni­mus, del­sė kreip­ tis į me­di­kus. Bė­da, ta, kad Ša­kių li­go­ni­nė ir po­lik­li­ni­ka ne­ra­do do­ ku­men­tų, liu­di­jan­čių apie V.Balt­ ru­š ai­ty­t ės vi­z i­t us. „Taip jau bū­na Lie­tu­vo­je“, – iro­niš­kai pa­

Svarbiausioms Kauno gatvėms – 100 mln. litų 100 mln. litų projektas: Karaliaus Mindaugo prospektas Jonavos gatvė Tunelio gatvė K. Baršausko gatvė Pramonės prospektas

2012 m. atlikti darbai Technikumo g. (nuo Veiverių g.

iki Naujokų g.); Panerių g. (nuo Panerių g. 10

iki Panerių g. 139); Prierašas: Į projektą siūloma įtraukti penkias svarbias miesto gatves.

Į svarbiausių Kauno gatvių re­ konstrukciją per artimiausius dve­ jus metus bus investuota iki 100 mln. litų. Atlikę analizę, specialis­ tai įvardijo penkias gatves, kurias siūloma įtraukti į šį projektą.

Artimiausiu metu Kauno miesto savivaldybė skelbs konkursą, ku­ rio nugalėtojas atliks pagrindinių miesto gatvių rekonstrukciją. Kon­ kurso sąlygose numatyta, kad lėšos už šiuos darbus bus išmokėtos per 10 metų. „Kauno gatvių tinklas – dau­ giau kaip 960 km, todėl maždaug 10 mln. litų, kuriuos mes kas­

met gauname iš Kelių priežiūros ir plėtros programos, yra neadek­ vati suma. Juolab kad kauniečiai, pirkdami degalus, kasmet sumoka apie 200 mln. litų akcizo, – pabrė­ žė miesto meras Andrius Kupčins­ kas. – Visi suprantame, kad pa­ vienių duobių lopymas situacijos miesto gatvėse nepakeis. Savival­ dybės biudžete numatyti dešimčių milijonų litų gatvėms tvarkyti ga­ limybių nėra, todėl nusprendėme sukti šiuo keliu.“ Patvirtintame pagrindinių mies­ to gatvių, kurioms labiausiai rei­ kia rekonstrukcijos, sąraše yra 12 gatvių. Kadangi rekonstruoti vi­

Radvilėnų pl. (nuo K.Petrausko

sų šiame sąraše esančių gatvių už 100 mln. litų neįmanoma, analizę atlikę specialistai įvardijo penkias prasčiausios būklės gatves. Į sutrumpintą sąrašą pateko Ka­ raliaus Mindaugo prospektas (at­ karpa nuo Vytauto Didžiojo tilto iki prekybos centro „Akropolis“), Jo­ navos, Tunelio, K.Baršausko gatvės ir Pramonės prospektas. Jei rangovo parinkimo konkursas vyks sklan­ džiai, gatvių rekonstrukcijos dar­ bus ketinama pradėti šią vasarą. „Nors prasčiausios būklės yra Raudondvario plentas, šią gatvę rekonstruosime atskirai. Kadangi joje susidėvėjusi ne tik važiuoja­

moji dalis, bet ir požeminės komu­ nikacijos, tai yra didžiulis projek­ tas, prilygstantis A.Juozapavičiaus prospekte vykdomiems darbams.

Jei jį įtrauktume į šį 100 mln. li­ tų vertės projektą, darbams Rau­ dondvario plente prireiktų kone pusės šios sumos, – aiškino Kau­ no miesto savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloy­ zas Pakalniškis. – Per šiuos metus parengsime Raudondvario plento rekonstrukcijos techninį projektą ir pasinaudodami ES parama šios gatvės rekonstrukciją vykdysime atskirai.“ Užs. 1073282

g. iki Vydūno al.); J.Basanavičiaus al. (nuo Radvilė­

nų g. iki Taikos pr.); Partizanų g. (nuo Partizanų g. 49

iki Kovo 11­osios g.); Panemunės tiltas (pradėta re­

konstrukcija); A.Juozapavičiaus pr. (tęsiama

rekonstrukcija); Parodos g.; Nuokalnės g.; K.Petrausko g. (nuo Parodos g.

iki Vydūno al.); Čėčėnijos aikštė.

5

šeštadienis, vasario 2, 2013

miestas

40 tūkst. li­tų ste­bė­jo V.Balt­ru­šai­ty­tės gy­nė­jas.

Vi­sus tuos me­tus po pir­mo­sios ope­ra­ci­jos V.Balt­ru­šai­ty­tė ieš­ko­jo skaus­mo kal­ti­nin­ko. „Su­s i­g y­ve­n au su kas­d ie­n iu skaus­mu. Iš­mo­kau pri­si­tai­ky­ti.

Tie­siog at­si­sės­ti ar at­si­gul­ti ne­ga­ lė­jau. Tu­rė­jau ras­ti tin­ka­mą po­zą, kad skaus­mas bū­tų bent jau pa­ke­ lia­mas“, – pa­sa­ko­jo V.Balt­ru­šai­ ty­tė.

Kai aš pa­ma­čiau tą daik­tą sa­vo or­ga­ niz­me, iš­ti­ko šo­kas.

Ti­kė­jau­si pa­ma­ty­ ti ma­žą „v“ rai­dės spaus­tu­ką. Iš­si­gan­ dau.

13 me­tų mo­te­ris mie­go­jo tik ant de­ši­nio­jo šo­no. Jei mie­go­da­ma ne­ty­čia ap­si­vers­da­vo ant kai­rio­ jo, pa­bus­da­vo nuo ašt­raus ve­rian­ čio skaus­mo. „Bū­da­vo, kad dar­žą baig­da­vau ra­vė­ti gu­lė­da­ma, nes su­ si­lenk­ti ne­ga­lė­jau, o dar­bą pa­baig­ ti no­rė­da­vo­si“, – šyp­so­tis mė­gi­ no mo­te­ris.

Nuo­la­ti­niai vi­zi­tai

Mo­te­ris per­si­kė­lė gy­ven­ti į Kau­ną ir ta­da jau čia pra­si­dė­jo jos žy­giai pas spe­cia­lis­tus. Ji ap­si­lan­kė tri­jo­se po­lik­li­ni­ko­se, ta­čiau nie­kas ne­ra­ do kas­die­nių skaus­mų prie­žas­ties. „Šei­mos gy­dy­to­ja pa­sa­kė, kad ei­

čiau ir vėl iš nau­jo. Ne­ga­li bū­ti, kad skau­da, o neaiš­ku, nuo ko“, – pa­ sa­ko­jo V.Balt­ru­šai­ty­tė.

Nė vie­nam spe­cia­lis­tui ne­ki­lo min­ties, kad rei­kė­tų pa­da­ry­ti rent­ ge­no nuo­trau­ką. „Aš sa­kiau, kad gal man pa­lik­tas koks nors inst­ru­ men­tas. Gy­dy­to­jai ra­min­da­vo, kad pa­žiū­rės ult­ra­gar­su ir pa­ma­ty­si­ me. Jo ne­si­ma­tė“, – fak­tus dės­tė V.Balt­ru­šai­ty­tė Pas gi­n e­ko­l o­g ę, už­č iuo­p u­ sią žmo­gaus au­di­niams ne­bū­din­ gą da­ly­ką, V.Balt­ru­šai­ty­tė lan­kė­si taip pat ne vie­ną kar­tą.

Pa­sak V.Balt­ru­šai­ty­tės, per tre­čią vi­zi­tą gi­ne­ko­lo­gė pri­ta­rė, kad gal ir ga­li bū­ti pa­lik­tas chi­rur­gi­nis inst­ ru­men­tas, ta­čiau min­tys esą su­ ko­si apie spe­cia­lų spaus­tu­ką, ku­rie nau­do­ja­mi per ope­ra­ci­jas. Gy­dy­to­ja ra­mi­no, kad tą ma­žą spaus­tu­ką iš­ sio­pe­ra­vu­si mo­te­ris grei­tai pa­mirš ne­ga­la­vi­mus.

Ra­di­nys šo­ki­ra­vo

2008 m. Kau­no kli­ni­ko­se bu­vo at­ lik­tas rent­ge­no ty­ri­mas, po ku­rio ir paaiš­kė­jo, kad li­go­nės pil­vo ert­mė­ je bu­vo me­ta­li­nis sve­tim­kū­nis. „Kai aš pa­ma­čiau tą daik­tą sa­vo or­ga­niz­me, iš­ti­ko šo­kas. Ti­kė­jau­si pa­ma­ty­ti ma­žą „v“ rai­dės spaus­ tu­ką. Iš­si­gan­dau. Ke­lių pa­rų pri­rei­ kė tam, kad su­vok­čiau, kas da­ro­si.

Nie­kaip ne­suė­jo ga­lai, kaip gy­dy­ to­jai ga­lė­jo ne­pas­te­bė­ti to­kio inst­ ru­men­to ir pa­lik­ti“, – kaip bai­sų sap­ną pa­sa­ko­jo V.Balt­ru­šai­ty­tė.

Net­ru­kus Vil­niaus grei­to­sios pa­ gal­bos uni­ver­si­te­ti­nė­je li­go­ni­nė­

Pa­cien­tė: V.Balt­ru­šai­ty­tė pa­ti sau diag­no­za­vo, kad ga­li bū­ti li­kęs inst­ru­men­tas po ope­ra­ci­jos, ta­čiau me­di­

kai tuo pa­ti­kė­jo ne iš kar­to.

je pa­cien­tei iš pil­vo bu­vo išim­tas chi­rur­gi­nis inst­ru­men­tas – Re­ver­ di­no kab­lys. Pap­ras­tai to­kiu inst­ ru­men­tu, ope­ruo­jant li­go­nį, žar­ nas ga­li­ma pri­lai­ky­ti ar pa­stum­ti į šo­ną. Re­ver­di­no kab­lys nau­do­ja­ mas ir už­siu­vant pil­vo sie­ne­lę.

V.Balt­ru­šai­ty­tė ti­ki­na su­pra­tu­si, kad per ant­rą ope­ra­ci­ją me­di­kai ne tik išė­mė pa­lik­tą inst­ru­men­tą, bet ir iš­tai­sė pir­mą ope­ra­ci­ją at­li­ku­ sių chi­rur­gų klai­das. „Bu­vo ne­tei­ sin­gai su­siū­ta, su­mai­šy­ti au­di­niai, bu­vo pa­lik­ti var­tai, aš su­pra­tau, kad ne iki ga­lo už­siū­ta“, – 13 me­

tų kan­čios ato­maz­gą dės­tė V.Balt­ ru­šai­ty­tė.

Skai­tė en­cik­lo­pe­di­jas

To­li gra­žu ne iš kar­to, kai bu­vo pa­ ša­lin­tas pil­ve bu­vęs sve­tim­kū­nis, V.Balt­ru­šai­ty­tė pa­si­ju­to ge­rai. Dar me­tus mo­te­ris kai­rė­je pil­vo pu­sė­je jau­tė skaus­mus, ta­čiau jie bu­vo ki­ to­kie. Po tru­pu­tė­lį V.Balt­ru­šai­ty­ tė jau ga­lė­jo lo­vo­je ap­si­vers­ti ir ant ki­to šo­no. Drą­siau su­si­lenk­da­vo.

Mo­te­ris tu­rė­jo 13 me­tų gi­lin­tis į sa­ve ir sa­vo svei­ka­tą. „Me­di­ci­nos en­cik­lo­pe­di­jas skai­čiau. Pu­siau

gy­dy­to­ja ta­pau, – juo­kė­si V.Balt­ ru­šai­ty­tė. – Įta­riau sau vė­žį ir gy­ ve­nau su tuo skaus­mu.“ Nors vi­sa ši ne­ma­lo­ni is­to­ri­ja be­ veik bai­gė­si, mo­te­ris ne­ga­li drą­siai pa­sa­ky­ti, kad jau­čia­si lai­min­ga. „Da­bar jau­čiuo­si ge­rai, bet ne­ga­ liu pa­mirš­ti tų 13 skaus­mo me­ tų“, – ne­slė­pė V.Balt­ru­šai­ty­tė.

Sa­vo gy­ve­ni­mą ji va­di­na su­ga­din­ tu. Po ope­ra­ci­jos, bū­da­ma 35-erių, mo­te­ris gy­ve­no li­go­nės gy­ve­ni­mą.

Ji skai­čiuo­ja, kad kol kas – dar tik ko­kie tre­ji jos ge­res­nio gy­ve­ni­mo me­tai.

Žve­jų ne­gąs­di­na at­lydys Sau­lius Tvir­bu­tas

s.tvirbutas@kaunodiena.lt

Pra­si­dė­jus ato­drė­kiui gel­bė­to­jai per­spė­ja žve­jus aky­lai iš­ty­ri­nė­ti le­do tvir­tu­mą ir tik ta­da ant jo lip­ ti. Kol kas kau­nie­čiai drą­siai mer­ kia meš­ke­res eke­tė­se.

Ri­zi­ka di­dė­ja

Lam­pė­džių eže­re ir Kau­no ma­rio­se ant le­do ir at­ši­lus kas­dien ga­li­me ap­tik­ti daug kau­nie­čių, be­si­mė­ gau­jan­čių po­le­di­ne žūk­le. „Nė­ ra ko bi­jo­ti. Nors pa­kran­tė­se telk­ šo ba­los, bet le­do sto­ris dar apie

20 cm“, – sa­kė Ka­zi­mie­ras, daž­ nai atei­nan­tis pa­žve­jo­ti Lam­pė­ džio eže­re.

Kau­no ap­skri­ties prieš­gais­ri­nės gel­bė­ji­mo val­dy­bos at­sto­vė spau­ dai Džiu­gin­ta Vait­ke­vi­čie­nė tei­gė, kad šią žie­mą gel­bė­to­jams ne­te­ko gel­bė­ti žve­jų. „Šy­lant orams, ly­jant le­das ga­ li tap­ti ko­rė­tas, o pa­švie­tus sau­lei, vie­to­mis ga­li pra­dė­ti tež­ti. To­dėl šio­mis die­no­mis pa­tar­ti­na bū­ ti la­bai at­sar­giems ir pa­sver­ti, ar žve­jy­bos ma­lo­nu­mas ver­tas ri­zi­ kos“, – per­spė­jo D.Vait­ke­vi­čie­nė.

Ji taip pat ak­cen­ta­vo, ka­da jau

pa­vo­jin­ga pra­mo­gau­ti ant le­do ke­ tur­ra­čiais, dvi­ra­čiais.

Gel­bė­jo tik paukš­čius

Kau­ne žve­jų gel­bė­ti pa­rei­gū­nams nė kar­to ne­pri­rei­kė. „Dau­giau­ sia dar­bo Kau­ne gel­bė­to­jai tu­rė­jo įvai­riuo­se Ne­mu­no ruo­žuo­se gel­ bė­da­mi le­de įša­lu­sius spar­nuo­čius: gul­bes, an­tis. Žmo­nės šil­tuo­ju me­ tu mai­tin­da­mi paukš­čius iš tik­rų­ jų jiems pa­ken­kia, o ne pa­de­da, nes spar­nuo­čiai, at­ša­lus orams, neišsk­ ren­da, bet lie­ka žie­mo­ti“, – kal­bė­jo D.Vait­ke­vi­čie­nė.

Ji pri­mi­nė, kad le­das lai­ko­mas tvir­tu, kai jo sto­ris yra dau­giau kaip 7 cm. Toks le­das ga­li iš­lai­ky­ti žmo­ gų. Kad iš­lai­ky­tų gru­pę žmo­nių, su­ si­for­ma­vu­si dan­ga ant tel­ki­nio tu­ri bū­ti ne plo­nes­nė nei 12 cm. Svar­bu ne tik le­do sto­ris, bet ir vie­ta, kur jis su­si­for­ma­vo: tai pri­klau­so nuo sro­ vių, pa­kran­tės rel­je­fo, au­ga­li­jos, už­ ša­li­mo są­ly­gų, to­dėl vie­nur ir sto­ras le­das ga­li kel­ti pa­vo­jų, o ki­tur, at­ virkš­čiai, sau­gus – ir plo­nes­nis.

Vaiz­das: va­kar Lais­vės alė­jo­je te­ko brai­dy­ti per ba­las.

And­riaus Alek­sand­ra­vi­čiaus nuo­tr.

Pės­čių­jų alė­ja pa­tvi­no Vi­li­ja Žu­kai­ty­tė

v.zukaityte@kaunodiena.lt

Trum­pam už­kly­dę šil­tes­ni orai ap­tirp­dė snie­gą ir at­vė­rė niū­rų vaiz­dą Kau­no gat­vė­se. Akis ėmė la­biau ba­dy­ti gat­vė­se žio­jė­jan­ čios duo­bės, riog­san­tys pur­vi­ni kal­nai snie­go, sun­kiai iš­bren­da­ mos ba­los.

Vis dėl­to net iš Lais­vės alė­jos, per ku­rią kas­dien vaikš­ti­nė­ja ne tik mies­to gy­ven­to­jai, bet ir už­sie­nio tu­ris­tai, val­di­nin­kai ar­ti­miau­siu me­tu snie­go iš­vež­ti ne­ža­da. „Šiuo me­tu jo­kių pla­nų iš­vež­ti snie­gą ne­ tu­ri­me. Kol to­kie orai, snie­gą tirp­do sau­lė“, – va­kar tei­gė Kau­no mies­to sa­vi­val­dy­bės Mies­to tvar­ky­mo sky­ riaus ve­dė­jas Aloy­zas Pa­kal­niš­kis.

Ki­tur le­das jau ai­žė­ja

Po­mė­gis: kau­nie­čiai dar ne­ke­ti­na baig­ti po­le­di­nės žūk­lės se­zo­no.

And­riaus Alek­sand­ra­vi­čiaus nuo­tr.

Šiuo me­tu žve­jo­ti jau pa­vo­jin­ga Kur­šių ma­rio­se. Nors le­das ten dar sto­ras, apie 30 cm, ta­čiau jis skel­ dė­ja dėl ato­drė­kio, vė­jo ir pra­ran­ da tvir­tu­mą.

Ket­vir­ta­die­nį Klai­pė­do­je, ties Tarp­tau­ti­ne jū­rų per­kė­la, at­ski­lu­ si le­do ly­tis nu­pluk­dė to­lyn į Kur­ šių ma­rias sep­ty­nis žve­jus. Į įvy­ kio vie­tą bu­vo iš­siųs­tos Klai­pė­dos prieš­gais­ri­nės gel­bė­ji­mo pa­jė­gos, ku­rios par­pluk­dė žve­jus į kran­tą.

Jubiliejaus proga Loretą KeKienę sveikina partijos „Tvarka ir teisingumas“ Kauno skyrius

6

šeštadienis, vasario 2, 2013

savaitė

Užsimojo keisti vai­kų po­li­ti­ką

Kitoks žvilgsnis

Ta­pa­ty­bės

Poetas Kęstutis Navakas

P

oe­tė iš Pa­lan­gos nau­jo­je sa­vo kny­go­je rašo: „Lais­vės alė­ja ir Se­na­mies­tis – lyg po krau­jo nu­lei­di­mo, šiek tiek dau­giau ju­de­sio „Ak­ro­po­ly­je“, o jau vi­sai gy­va – Ur­mo ba­zė­se. Ši fe­no­me­na­li „kul­tū­ros“ ap­ raiš­ka bū­din­ga tik Kau­nui ir, kol lai­kas, bū­ti­na ją už­pa­ten­tuo­ti.“ Tam­pa įdo­mu, ko poe­tė tren­ kė­si net į Ur­mo ba­zę. Džin­sų pirk­ti? Ne, pa­si­ro­ do, sa­vos ta­pa­ty­bės ieš­ko­ti. Štai to­liau jos kny­ go­je ran­da­me: „O da­bar man rū­pi ši aki­mir­ka – kas mes esa­me. Tai aki­vaiz­džiau­siai ma­ty­ti pre­ky­vie­tė­se: ak­ro­po­liuo­se, tur­guo­se, mu­gė­ se, ker­mo­šiuo­se.“ Ur­mo ba­zė kaip vie­na kau­nie­tiš­ko­sios ta­pa­ty­ bės do­mi­nan­čių – įdo­mi idė­ja. Mies­tas so­viet­ me­čiu iš tie­sų pa­si­žy­mė­jo vers­lu­mu, va­di­na­ mų­jų spe­ku­lian­tų čia bu­vo dau­giau nei bet kur ki­tur Lie­tu­vo­je. So­viet­me­čio Alek­so­to tur­gų ga­ li­me lai­ky­ti pir­muo­ju „užan­čio pre­kyb­cent­riu“.

Nuo ry­to ten trep­sė­da­vo mi­nia neaiš­ku ką vei­ kian­čių žmo­nių. Priei­ni ar­čiau ir pa­ma­tai, kad pas juos pil­ni užan­čiai suo­miš­ko li­ke­rio, ame­ ri­kie­tiš­kų ci­ga­re­čių, vo­kiš­ko šam­pū­no ir dar vel­niai ži­no ko. Ne­ma­žai ne­tu­rin­čių ką veik­ti pi­lie­čių ten ei­da­vo kaip į pa­ro­dą – ne pirk­ti, o pa­spok­so­ti, ko­kių pre­kių pa­sau­ly­je esa­ma.

Tas pa­ts Ža­lia­kal­nio tur­ gus įma­no­mas įsi­vaiz­duo­ ti kaip so­cia­li­nis tink­las.

Da­bar vis­kas su­si­mai­šę, pre­kių – ant kiek­vie­ no kam­po, tad Ur­mo ba­zės kles­tė­ji­mas nu­si­ pel­no rim­tų so­cio­lo­gi­nių stu­di­jų. Gal dėl to, kad pi­giau, o gal dėl to, kad ten „aki­vaiz­džiau­ siai ma­ty­ti, kas mes esa­me“.

Daug leng­viau su­pras­ti, ko žmo­nės ei­na į tur­gų.

Ne tik pirk­ti, dau­ge­lis ten ei­na tie­siog pa­bū­ti. Su „Ma­xi­mos“ ka­si­nin­ke ne­pa­siš­ne­kė­si, o tur­gu­je – pra­šom. Ir su par­da­vė­jais, ir su pir­kė­jais. Dau­ge­ lis atei­nan­čių vos ne kas­dien vie­nas ki­tą pa­žįs­ ta, par­da­vė­jai ir­gi puo­la kal­bin­ti, jei nors du­syk pas juos esi ką nors pir­kęs. Šian­dien Ža­lia­kal­ nio tur­gu­je bu­vau ma­lo­niai kal­bin­tas ma­žiau­ siai ke­tu­ris kar­tus, iš­si­ne­šiau ne tik mor­kų ir sa­ lie­rų, bet ir ge­rą nuo­tai­ką. Ir tai gra­žu bei žmo­ giš­ka, san­ty­kis pardavėjas–pirkėjas čia suas­me­ nin­tas, dis­lo­kuo­tas vei­du į vei­dą.

Kaip kom­piu­te­ri­nei kar­tai eg­zis­tuo­ja so­cia­li­ niai tink­lai, tar­kim, „Fa­ce­book“, taip jie eg­zis­ tuo­ja ir iki­kom­piu­te­ri­nei kar­tai. Nes tas pa­ts Ža­ lia­ka­nio tur­gus įma­no­mas įsi­vaiz­duo­ti kaip so­ cia­li­nis tink­las, tu­rin­tis, be­je, ne­ma­žai ir ko­kio feis­bu­ko bruo­žų. Ne­sun­ku su­pras­ti ko­kių. Tad gal poe­tė ir bu­vo tei­si, ra­šy­da­ma ir apie Kau­no ta­pa­ty­bės ypa­tu­mus, ir apie tai, kad mes at­si­ sklei­džia­me pre­ky­vie­tė­se. informacija:

302 250

Jus­ti­nas Ar­gus­tas

K

ai­rie­ji pa­si­ry­žę šei­mos ir vai­ko po­li­ti­ką pa­keis­ti, ta­čiau kol kas neap­sisp­ ren­džia, nuo ko pra­dė­ti.

Apie kai­rių­jų vi­zi­jas – po­kal­bis su par­la­men­ta­re so­cial­de­mok­ra­te Ri­ man­te Ša­la­še­vi­čiū­te, bu­vu­sia vai­ ko tei­sių ap­sau­gos kont­ro­lie­re.

– Lie­tu­vos vai­kų ir šei­mų lau­kia tik švie­si atei­tis. Toks įspū­dis su­si­da­ro skai­tant so­ cial­de­mok­ra­tų Vy­riau­sy­bės pro­gra­mą. Ža­da­ma di­din­ ti gims­ta­mu­mą, iš­gy­ven­din­ ti smur­tą, pa­si­rū­pin­ti pa­ra­ma šei­mai, be­są­ly­giš­kai lai­ky­tis ly­čių ly­gy­bės prin­ci­po, ne­ disk­ri­mi­nuo­ti vie­ni­šų mo­ti­nų ar tė­vų. Nuo ko pra­dė­si­te?

– Šiuo me­tu sie­kia­me iš­siaiš­kin­ ti, kaip vei­kia da­bar­ti­nė sis­te­ ma. Sei­me su­bur­ta Vai­ko ge­ro­vės par­la­men­ti­nė gru­pė – praėjusią ka­den­ci­ją bu­vo pa­nai­kin­ta Šei­ mos ir vai­ko rei­ka­lų ko­mi­si­ja, bu­vo pla­nų įsteig­ti ko­mi­te­tą, bet nu­spręs­ta, kad tai neak­tua­lu, ir vai­ko bei šei­mos klau­si­mai pa­ ves­ti So­cia­li­nių rei­ka­lų ir dar­bo ko­mi­te­tui, nors ko­mi­te­to dar­bot­ var­kė­je jų bū­na ne­daug.

Tad pa­grin­di­nis mū­sų tiks­ las yra for­muo­ti po­li­ti­ką, spręs­ ti, kas yra su­si­ję su vai­ku, šei­ ma ir su ki­tais klau­si­mais, ku­rie ak­tua­lūs vai­ko tei­sių ap­sau­gai.

Tai­gi pir­miau­sia nu­spren­dė­me la­bai iš­sa­miai iša­na­li­zuo­ti esa­ mą si­tua­ci­ją. Štai jau per pir­mą po­sė­dį su­kvie­tė­me šei­mos po­li­ ti­kos at­sa­kin­gus vyk­dy­to­jus iš mi­nis­te­ri­jų, iš ki­tų ins­ti­tu­ci­jų ir tie­siog iš­klau­sė­me nuo­mo­nę, ko­ kių trū­ku­mų jie ma­to vai­ko tei­sių sis­te­mo­je, pra­de­dant mi­nis­te­ri­ jų funk­ci­jo­mis, So­cia­li­nės ap­sau­ gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­jos pa­da­li­ niuo­se, sa­vi­val­dy­bė­se. Priė­jo­me prie iš­va­dos, kad bū­ti­na tą sis­ te­mą keis­ti, nes ji šian­dien funk­ cio­nuo­ja su trū­ku­mais.

– Kas la­biau­siai kliū­va? Ka­da pra­si­dės ta re­for­ma?

– Kol kas nie­ko ne­siū­lo­me keis­ti.

Nu­ta­rė­me pa­da­ry­ti vi­sos sis­te­ mos re­vi­zi­ją: ką mes tu­ri­me, ko­ kie tei­sės ak­tai vei­kia, ko trūks­ ta, kas ne taip, iša­na­li­zuo­ti la­bai iš­sa­miai. Ne­si­ruo­šia­me po ga­ba­ liu­ką ką nors keis­ti, nes kai ei­na­ ma to­kiu ke­liu, išei­na taip, kad įsta­ty­mai ne­vei­kia, juos įgy­ven­ din­ti yra sun­ku ar­ba per su­dė­tin­ ga. Štai pa­sku­ti­nia­me po­sė­dy­ je mes net 9 ins­ti­tu­ci­jų at­sto­vus iš­klau­sė­me apie vai­ko glo­bos ir įvai­ki­ni­mo pro­ble­mas. Bend­rą vaiz­dą kaip ir tu­ri­me.

reklamos skyrius:

Kasdienė prenumerata 1 mėn. – 26 (13*) Lt

ISSN 1392-7639 ©1992-2007 UAB „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius. Tel. (8 5) 262 4242.

laikinai einantis „Diena media news“ vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis „Kauno dienos“ Vyriausioji redaktorė Jūratė Kuzmickaitė Vyr. redaktoriaus pavaduotojai: Arūnas Andriuškevičius – 302 252 Violeta Juodelienė – 302 260

„Diena media news“ generalinis direktorius Laimutis Genys

Per­mai­nos: „Pir­miau­sia įsi­gi­lin­si­me ir iša­na­li­

zuo­si­me, o ta­da da­ry­si­me per­tvar­kas“, – apie bū­si­mą kai­rių­jų šei­mos po­li­ti­ką aiš­ki­na R.Ša­la­ še­vi­čiū­tė. „Fotodienos“ / Roberto Dačkaus nuotr.

– Tai gal kai­rie­ji im­sis pa­ pras­tin­ti įvai­ki­ni­mo ir glo­ bos tvar­ką?

– Taip, įvai­ki­ni­mas tik­rai tu­ ri bū­ti su­pap­ras­tin­tas. Ir jau dau­g y­b ę me­t ų Vals­t y­b ės vai­ ko tei­sių ap­sau­gos ir įvai­ki­ni­ mo tar­ny­ba bu­vo ren­gu­si tei­sės ak­tus, pra­de­dant nuo Ci­vi­li­nio ko­dek­so. Kai bu­vau vai­ko tei­sių ap­sau­gos kont­ro­lie­rė, bu­vo tei­ kia­ma siū­ly­mų, bet jie taip ir li­ ko tik svars­to­mi, net ne Sei­me, o ins­t i­t u­c i­j o­se. Taip, su­pap­ ras­tin­ti įvai­ki­ni­mo tvar­ką rei­ kia, mū­sų nuo­mo­ne, ir tai bus da­ro­ma.

O dėl vai­kų glo­bos klau­si­mų – taip pat. Nors šiuo klau­si­mu yra di­des­nė pro­ble­ma. Nie­kas ne­be­ no­ri glo­bo­ti vai­kų. Tai įvar­di­jo tiek So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­jos at­sto­vai, tiek Vai­ ko tei­sių ap­sau­gos ir įvai­ki­ni­mo tar­ny­ba. Nie­kas ne­be­no­ri paim­ti glo­bo­ti vai­kų į šei­mas. Ma­ži­na­ mas glo­bos na­mų skai­čius ar­ba jie su­jun­gia­mi. Yra taip, kad vai­ kai, ku­riems rei­ka­lin­ga nuo­la­ti­nė ar­ba lai­ki­no­ji glo­ba, yra ne­prii­ ma­mi iš šei­mų sie­kiant pa­ro­dy­ ti, kad Lie­tu­vo­je ma­žė­ja glo­bo­ti­ nų vai­kų.

– Praė­ju­sios ka­den­ci­jos Sei­ me bu­vo ka­riau­ja­mi ideo­lo­gi­ niai ka­rai dėl šei­mos są­vo­kos.

Kai­rie­ji, ži­no­ma, de­ši­nių­jų su­gal­vo­tos šei­mos kon­cep­ ci­jos ne­si­lai­kys. Ką siū­ly­si­ te nau­ja?

– Taip, kon­ser­va­to­rių su­gal­vo­ to­je šei­mos kon­cep­ci­jo­je įtvir­tin­ ta nuo­sta­ta, kad pir­me­ny­bė bū­ tų tei­kia­ma šei­mai ir vai­kams, kai yra re­gist­ruo­ta san­tuo­ka, – disk­ri­mi­na­ci­nė. So­cial­de­mok­ra­tų po­žiū­ris ki­toks. Vals­ty­bė yra vie­ no­dai at­sa­kin­ga už vi­sus vai­kus: ar jie gi­mę re­gist­ruo­to­je san­tuo­ ko­je, ar jie au­ga ne­pil­no­je šei­mo­ je, ar ki­to­kio­je. So­cial­de­mok­ra­tų po­zi­ci­ja yra to­kia: vi­si vai­kai ly­ gūs ir ne­ga­li bū­ti dėl šei­mos sta­ tu­so disk­ri­mi­nuo­ja­mi.

– Vy­riau­sy­bės pro­gra­mo­je daug kal­ba­ma apie tai, kad bus di­di­na­mas gims­ta­mu­ mas. Kaip to siek­si­te?

– Mū­sų Vai­ko ge­ro­vės par­la­men­ ti­nė gru­pė tai ana­li­zuos. Man at­ ro­do, kad gims­ta­mu­mo di­dė­ji­mą tu­rė­tų nu­lem­ti eko­no­mi­nė si­tua­ ci­ja. Sta­tis­ti­ka liu­di­ja, kad gims­ ta­mu­mas ki­lo, kai bu­vo ge­ra ša­ lies eko­no­mi­nė si­tua­ci­ja. Kai kas mė­gi­na sa­ky­ti, kad tai lė­mė tik di­de­lių iš­mo­kų gi­mus vai­kui mo­ kė­ji­mas. Tai ne­tie­sa. Gim­dy­ti šei­ mos ap­si­spręs­da­vo pa­gal eko­no­ mi­nę si­tua­ci­ją.

Gims­ta­mu­mas la­bai pri­klau­so nuo vals­ty­bės tei­kia­mų pa­slau­ gų ko­ky­bės ir priei­na­mu­mo. Mes ruo­šia­mės ir tai aiš­kin­si­me. At­ lik­si­me ana­li­zę, ko­kia yra vai­kų ne­for­ma­lio­jo ug­dy­mo, iki­mo­kyk­ li­nių įstai­gų si­tua­ci­ja. Tu­ri bū­ti už­tik­rin­ta, kad ma­ža­me­tis vai­ kas ga­lė­tų sau­giai pra­leis­ti lai­ką iki dar­bo die­nos pa­bai­gos, o tė­

vai ga­lė­tų dirb­ti. Tė­vų ap­klau­sos liu­di­ja, kad jie, au­gin­da­mi vai­ką, no­ri dirb­ti ir už­si­dirb­ti, ta­čiau pa­si­gen­da ne fi­nan­si­nės, bet ki­ to­kios pa­gal­bos. Yra daug ga­li­ my­bių pa­dė­ti šei­moms. Iki Sei­ mo pa­va­sa­rio se­si­jos pa­bai­gos siek­si­me iš­siaiš­kin­ti, ko trūks­ta, o ko rei­kė­tų at­si­sa­ky­ti, ir pra­dė­ si­me re­for­mas.

– Vy­riau­sy­bės pro­gra­mo­ je skel­bia­ma, kad ir smur­to šei­mo­se bus ma­žiau. Pa­dė­tis, kaip liu­di­ja ty­ri­mai, tik blo­ gė­ja. Jei jais ti­kė­tu­me, pu­sė tė­vų sa­vo vai­kus mu­ša.

– Vai­ko tei­sių ap­sau­gos pa­grin­dų įsta­ty­mo, ku­rį per praė­ju­sią ka­ den­ci­ją bu­vo įre­gist­ra­vu­si ir tei­kė Sei­mo na­rė Ona Va­liu­ke­vi­čiū­tė, svars­ty­mas vy­ko ne vie­ną kar­ tą. Juo bu­vo sie­kia­ma už­draus­ ti smur­tą prieš vai­kus. De­ja, pa­ tai­sos ne­bu­vo priim­tos vos ke­lių bal­sų skir­tu­mu. Da­bar pa­reng­ tas nau­jas vai­ko ap­sau­gos įsta­ ty­mo pro­jek­tas. Apie tai jau yra ir bus daug dis­ku­tuo­ja­ma. Ten taip pat yra nuo­sta­tos, reg­la­men­tuo­ jan­čios smur­to prieš vai­kus už­ drau­di­mą.

– Taip pat vai­ko ap­sau­gos įsta­ty­m o pro­jek­t u siū­l o­ ma už­draus­ti pa­lik­ti 7 ar net 10 me­tų vai­kus be vy­res­nių kaip 14-me­čiai as­me­nų prie­ žiū­ros. 14-os ne­su­lau­ku­sius vai­kus vy­res­ni as­me­nys pri­ va­lė­tų pri­žiū­rė­ti nuo 22 iki 6 val. Ar kai­rie­ji pa­si­ry­žę pri­ tar­ti to­kiems – kol kas pro­ jek­ti­niams – siū­ly­mams?

– Ma­no nuo­mo­nė to­kia, kad mes pa­laips­niui tu­ri­me žings­niuo­ ti to­kios nuo­sta­tos link. Tai sa­ kiau jau prieš pen­ke­rius me­tus.

Taip, tam rei­kia ruoš­tis. Tu­ ri bū­ti ge­ra eko­no­mi­nė si­tua­ci­ ja, pa­kan­ka­mai pa­slau­gų tei­ kia­ma, kad vai­kus bū­tų ga­li­ma leis­ti į iki­mo­kyk­li­nio ug­dy­mo įstai­gas, kad vai­kas bū­tų užim­ tas mo­kyk­lo­je, ypač pra­di­nu­kai.

Kad po­pa­mo­ki­nė veik­la bū­tų ne­ mo­ka­ma, o šian­dien tai kai­nuo­ ja la­bai bran­giai.

Kai bus su­da­ry­tos są­ly­gos dir­ban­čiai mo­ti­nai ar tė­vui vai­ kus pa­lik­ti iki­mo­kyk­li­nio ug­dy­ mo įstai­go­je sau­giai ir jie ži­nos, kad vai­kui nie­ko neat­si­tiks, toks reg­la­men­ta­vi­mas ga­li­mas ir rei­ ka­lin­gas. Jei pa­žiū­rė­si­me, kaip su tuo tvar­ko­ma­si Skan­di­na­ vi­jo­je, pa­ma­ty­si­me, kad ten yra dar griež­tes­nis reg­la­men­ta­vi­ mas. Se­no­sio­se Eu­ro­pos vals­ty­ bė­se net ne­ky­la klau­si­mų, kad tai yra blo­gai, – taip tie­siog tu­ri bū­ti. Mes pa­si­ry­žę pa­keis­ti ir šei­ mos po­li­ti­ką.

Komentarai nėra dienraščio redakcijos nuomonė.

E. paštas redakcija@kaunodiena.lt

„Kauno dienos“ redakcija Kęstučio g.

86, 44296 Kau­nas. Fak­sas 423 404.

Tu­ri bū­ti už­tik­rin­ta, kad ma­ža­ me­tis ga­lė­ tų sau­giai pra­leis­ ti lai­ką iki dar­bo die­ nos pa­bai­ gos, o tė­ vai ga­lė­tų dirb­ti.

j.argustas@diena.lt

MIESTO NAUJIENOS: Tadas Širvinskas – Mantas Lapinskas – Vilija Žukaitytė – Saulius Tvirbutas – Virginija Skučaitė – Jurgita Šakienė – TEISĖTVARKA: Diana Krapavickaitė –

302 230

Platinimo tarnyba: 302

242

Prenumeratos skyrius: 302

244

3 mėn. – 69 (39*) Lt Tik šeštadienio prenumerata 1 mėn. – 9 (6*) Lt 302 266 302 251 302 273 302 262 302 267 302 261 302 243

PASAULIS:

SPORTAS: Romas Poderys – Marius Bagdonas – Balys Šmigelskas –

Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Valentinas Beržiūnas – (8 5) 219 1387

Menas ir Pramogos: Enrika Striogaitė –

302 272

EKONOMIKA:

FOTOKORESPONDENTAI: Andrius Aleksandravičius – Artūras Morozovas – Tomas Ragina –

302 269 302 269 302 269

LIETUVA: Justinas Argustas –

(8 5) 219 1381

Gintarė Micevičiūtė – (8 5) 219 1374 Lina Mrazauskaitė – (8 5) 219 1388

302 258 302 259 (8 5) 219 1383

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Indeksas 0041. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėmis

NAMAI: Vereta Rupeikaitė –

302 265

Sveikata: Marijana Jasaitienė –

302 263

Ratai: Arūnas Andriuškevičius –

302 260

TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1380

http://www.kaunodiena.lt * prenumeratos kaina laikraštį atsiimant redakcijoje

aukštyn žemyn: Marijana Jasaitienė – Darius Sėlenis – Laima Žemulienė –

302 263 302 276 (8 5) 219 1374

REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 302 234, 308 862, 308 863, 308 864, 302 230 reklama@kaunodiena.lt

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 22 450.

ASMENINIAI SKELBIMAI: 302 231, 302 202, faksas 321 717 skelbimai@kaunodiena.lt SKELBIMŲ IR PRENUMERATOS SKYRIUS (Vytauto pr. 23) mob. 8 655 45 114 PLATINIMO TARNYBA: 302 242, 302 228 PRENUMERATOS SKYRIUS: 302 244

7

šeštadienis, vasario 2, 2013

lietuva kaunodiena.lt/naujienos/lietuva

A.Za­rem­bos li­ki­mą spręs po ato­sto­gų

Vals­ty­bės sau­gu­ mo de­par­ta­men­ to (VSD) ka­ri­nin­ko Vy­tau­to Po­ciū­no mir­tis Bal­ta­ru­si­jo­ je ne­bu­vo nu­si­kal­ ti­mo ar bau­džia­ mo­jo nu­si­žen­gi­ mo pa­da­ri­nys, kaip kons­ta­ta­vo Ge­ne­ ra­li­nė pro­ku­ra­tū­ra.

Prem­je­ras Al­gir­das But­ke­vi­čius kar­to­ja, kad dėl ener­ge­ti­kos vi­ce­ mi­nist­ro Al­gi­man­to Za­rem­bos li­ ki­mo po­ste spręs ener­ge­ti­kos mi­ nist­ras Ja­ros­la­vas Ne­ve­ro­vi­čius, kai grįš iš ato­sto­gų.

Sta­bi­lu: Ge­ne­ra­li­nės pro­ku­ra­tū­ros at­sto­vai nuo­mo­nės ne­pa­kei­tė ir

tvir­ti­na ne­ra­dę pa­pil­do­mų įro­dy­mų, kad V.Po­ciū­nas ga­lė­jo bū­ti nu­ žu­dy­tas. Gedimino Bartuškos nuo­tr.

V.Po­ciū­nas ne­bu­vo nu­žu­dy­tas?

Justinas Argustas j.argustas@diena.lt

Nu­si­kal­ti­mo ne­nus­ta­tė

„Per pa­kar­to­ti­nį ty­ri­mą su­rink­ti duo­me­nys ro­do, kad žmo­gaus gy­ vy­bė ne­bu­vo atim­ta dėl as­mens ar as­me­nų nu­si­kals­ta­mo pa­si­ti­kė­ji­ mo, nu­si­kals­ta­mo ne­rū­pes­tin­gu­ mo ar ty­či­nių veiks­mų, to­dėl va­ do­vau­jan­tis Lie­tu­vos Res­pub­li­kos bau­džia­mo­jo pro­ce­so ko­dek­su, to­les­nis bau­džia­ma­sis pro­ce­sas ne­ga­li­mas“, – ra­šo­ma Ge­ne­ra­li­ nės pro­ku­ra­tū­ros pra­ne­ši­me.

Liud­vi­ka Po­ciū­nie­nė:

Tiems, ku­rie džiau­ gia­si, kad vis­kas bai­ gė­si, ga­liu pa­sa­ky­ti, jog jie džiau­gia­si per anks­ti.

To­kį spren­di­mą va­kar priė­mė iki­teis­mi­nį ty­ri­mą at­li­kęs Ge­ne­ ra­li­nės pro­ku­ra­tū­ros Or­ga­ni­zuo­tų nu­si­kal­ti­mų ir ko­rup­ci­jos ty­ri­mo de­par­ta­men­to pro­ku­ro­ras Ar­tū­ras Ur­be­lis. „Ne­nus­ta­čiau, kad pa­da­

ry­tas nu­si­kal­ti­mas, – to­kia ma­no iš­va­da“, – penk­ta­die­nį žur­na­lis­ tams sa­kė A.Ur­be­lis. „Priė­miau spren­di­mą, kad vis­ gi tie duo­me­nys ne­pa­nei­gia <…> tų nu­ta­ri­mų, ku­riuos bu­vo priė­ mę ma­no ko­le­gos pro­ku­ro­rai, <…> kad vis dėl­to ne­nus­ta­ty­ta to­kių ap­ lin­ky­bių, ku­rios mums leis­tų teig­ti, jog būtų buvusi pa­da­ry­ta nu­si­kals­ ta­ma vei­ka“, – sa­kė jis. Įta­ria­mų­jų ne­nus­ta­tė

Anot pro­ku­ro­ro, įta­ria­mų­jų ne­bu­vo nu­sta­ty­ta. Jo tei­gi­mu, V.Po­ciū­nas mi­rė dėl trau­mų, gau­tų iš­kri­tus pro de­vin­to aukš­to lan­gą. „Kons­ta­tuo­ ju, kad vi­si su­ža­lo­ji­mai, ku­rie nu­sta­ ty­ti, ga­lė­jo at­si­ras­ti nu­kri­tus iš to­kio aukš­čio ir kū­nui kon­tak­tuo­jant su pa­sto­liais ir že­me“, – tei­gė jis.

Pro­ku­ra­tū­ros tei­gi­mu, at­lik­da­mi iki­teis­mi­nį ty­ri­mą pro­ku­ro­rai iš­ rei­ka­la­vo ir įver­ti­no do­ku­men­tus iš VSD, Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jos, Vy­riau­sy­bės kan­ce­lia­ri­jos, Vals­ty­bės sie­nos ap­sau­gos tar­ny­bos, ban­kų, te­le­ko­mu­ni­ka­ci­jų bend­ro­vių ope­ ra­to­rių. Taip pat pa­pil­do­mai ap­žiū­ rė­ta įvy­kio vie­ta, at­lik­ti du eks­pe­ ri­men­tai, ke­tu­ri spe­cia­lis­tų ty­ri­mai – vaiz­do įra­šo ir nuo­trau­kų vaiz­do, tra­so­lo­gi­nis, pluoš­ti­nių me­džia­gų ir in­for­ma­ci­nių tech­no­lo­gi­jų.

Apk­lau­sė 100 liu­dy­to­jų

Šio­je by­lo­je Ge­ne­ra­li­nė pro­ku­ra­ tū­ra taip pat ga­vo dvie­jų vals­ty­bių at­sa­ky­mus į tei­si­nės pa­gal­bos pra­ šy­mus, ap­klau­sė tris spe­cia­lis­tus ir apie 100 liu­dy­to­jų. „Be to, pro­ku­ro­ras nu­ta­ri­me įver­ti­no ir to­kią ap­lin­ky­bę, kad bau­džia­ma­sis pro­ce­sas dėl už­ sie­nio vals­ty­bė­je pa­da­ry­tų nu­si­ kals­ta­mų vei­kų žmo­gaus gy­vy­bei ga­li­mas tik tuo at­ve­ju, jei­gu šias vei­kas pa­da­rė Lie­tu­vos Res­pub­li­ kos pi­lie­tis ar ki­ti nuo­lat Lie­tu­vo­ je gy­ve­nan­tys as­me­nys. At­lie­kant iki­teis­mi­nį ty­ri­mą ne­nus­ta­ty­ta jo­ kių fak­ti­nių ap­lin­ky­bių, ku­rios pa­ grįs­tų prie­žas­ti­nį ry­šį tarp Lie­tu­ vos Res­pub­li­kos pi­lie­čio ar ki­to nuo­lat Lie­tu­vo­je gy­ve­nan­čio as­ mens veiks­mų ir V.Po­ciū­no mir­ ties“, – ra­šo­ma pro­ku­ra­tū­ros pra­ ne­ši­me.

V.Po­c iū­n as žu­vo 2006-ųjų rugp­jū­čio 23 d. nak­tį, iš­kri­tęs iš de­vin­to aukš­to vieš­bu­ty­je Bres­ te.

Ge­ne­ra­li­nė pro­ku­ra­tū­ra du­kart bu­vo pri­pa­ži­nu­si, kad ši mir­tis bu­ vo ne­lai­min­gas at­si­ti­ki­mas, ta­čiau teis­mo nu­ro­dy­mu iki­teis­mi­nis ty­ ri­mas bu­vo vis at­nau­ji­na­mas. Pas­ ta­rą­jį kar­tą, be ki­tų, tir­ta ir nu­žu­ dy­mo ver­si­ja.

L.Pociūnienė sprendimą sieja su politika – Ar pro­ku­ro­ro spren­di­mą skų­si­te? – dien­raš­tis tei­ra­vo­si žu­vu­sio­jo naš­lės Liud­vi­kos Po­ ciū­nie­nės.

– Pir­miau­sia tu­riu ofi­cia­liai gau­ ti pro­ku­ro­ro spren­di­mą. Nuo tos ofi­cia­lios ga­vi­mo da­tos skai­čiuo­ ja­mos tos 20 die­nų, per ku­rias rei­ kia su­for­mu­luo­ti skun­dą. Da­bar dar ne­ga­liu sa­ky­ti, ką da­ry­si­me.

Ma­tyt, vėl bus skun­dų se­ri­ja – ta ka­ru­se­lė dar sy­kį ap­si­suks.

– Anks­čiau esa­te tei­gu­si, kad pro­ku­ro­ro A.Ur­be­lio veiks­mai lyg ir ža­da pro­ver­žį.

– Pro­ver­žis ir yra įvy­kęs, tik kad A.Ur­be­lis da­bar at­li­ko vi­sus pro­ce­ si­nius veiks­mus. By­lo­je esan­ti me­ džia­ga smar­kiai pa­si­kei­tu­si. A.Ur­

be­lis pa­ts ne­ko­men­tuo­ja ir ra­gi­no ma­ne pri­si­min­ti, kad taip pat ne­ga­ liu ko­men­tuo­ti. Ga­liu pa­sa­ky­ti tiek, kad ta ne­lai­min­go at­si­ti­ki­mo ver­si­ ja, ku­ri bu­vo su­kur­ta ka­dai­se anks­ tes­nių gru­pių, yra su­by­rė­ju­si ir nie­ kas jos su­kli­juo­ti at­gal iš ga­ba­liu­kų ne­ke­ti­na. Jei­gu iš­vers­tu­me A.Ur­be­lio žo­džius į žmo­nių kal­bą, jis kons­ta­ tuo­ja, kad neap­ti­ko įro­do­mą­ją ga­lią tu­rin­čių pėd­sa­kų, bet tai vi­sai ne­ reiš­kia, kad jų nė­ra ir kad jų neat­si­ ras atei­ty­je. Ši­tas pro­ku­ro­ro spren­di­ mas pa­čiai by­lai ne toks reikš­min­gas, koks reikš­min­gas jis tam tik­rai po­li­ ti­nei kon­junk­tū­rai. Re­gis, anks­ti pre­ zi­den­ti­nė kam­pa­ni­ja pra­si­de­da.

– Jūs tai sie­ja­te su Pre­zi­den­te?

– Ma­nau, vie­nas va­rian­tų – pa­

stan­gos su­komp­ro­mi­tuo­ti Pre­zi­den­ tę de­ši­nio­jo elek­to­ra­to aky­se. At­sa­ ko­my­bę už Da­rių Va­lį (Ge­ne­ra­li­nės pro­ku­ra­tū­ros va­do­vą – red. pa­st.) su­ver­čiant jai. D.Va­lys yra silp­no­ka fi­gū­ra, bet ką jau pa­da­ry­si.

– Kas jus ver­čia abe­jo­ti ver­si­ ja, kad V.Po­ciū­no žū­tis – ne­ lai­min­gas at­si­ti­ki­mas?

– Pir­miau­sia tai, kad iš tik­rų­ jų vi­siš­kai aiš­ku, jog sa­vai­mi­nis iš­kri­ti­mas nual­pus ar ap­svai­gus ne­bu­vo įma­no­mas. Tai ir A.Ur­be­ lis pa­sa­kė. Eks­pe­ri­men­tas tai ro­do vi­siš­kai aki­vaiz­džiai, jis du kar­tus pa­kar­to­tas. Tai­gi tiems, ku­rie va­ ka­rykš­čiu spren­di­mu džiau­gia­si, kad vis­kas bai­gė­si, ga­liu pa­sa­ky­ ti, jog jie džiau­gia­si per anks­ti.

„Grįš ener­ge­ti­kos mi­nist­ras iš ato­ sto­gų ir bus priim­ti spren­di­mai“, – sa­kė A.But­ke­vi­čius, pa­klaus­tas apie A.Za­rem­bos ga­li­my­bes to­liau ei­ti šias pa­rei­gas.

Taip pat Mi­nist­rų ka­bi­ne­to va­ do­vas sa­kė su pa­čiu ener­ge­ti­kos mi­nist­ru šiuo klau­si­mu ne­kal­bė­ jęs: „Briu­se­ly ne­tu­rė­jau lai­ko, nes la­bai daug tu­rė­jau su­si­ti­ki­mų“.

Ener­ge­ti­kos mi­nist­ras J.Ne­ve­ro­ vi­čius ato­sto­gau­ja iki va­sa­rio 4 d., ta­čiau dėl vi­zi­to į Briu­se­lį su prem­ je­ro de­le­ga­ci­ja bu­vo trims die­noms at­šauk­tas iš ato­sto­gų.

Ener­ge­ti­kos mi­nist­ro at­sto­vė Dai­va Ri­ma­šaus­kai­tė BNS sa­kė,

kad sa­vo iš­va­das mi­nist­ras pa­teiks po 20-ies die­nų nuo VTEK spren­ di­mo, t. y. iki va­sa­rio 11-osios.

Eti­kos sar­gai praė­ju­sią sa­vai­tę pa­skel­bė, kad A.Za­rem­ba ne­ga­lė­ jo bū­ti ski­ria­mas į vi­ce­mi­nist­ro pa­ rei­gas. Pa­sak VTEK, ne­praė­jo vie­ni me­tai po to, kai praė­ju­sių me­tų ko­ vą Vil­niaus sa­vi­val­dy­bės Tar­ny­bi­ nės eti­kos ko­mi­si­ja pri­pa­ži­no, kad jis su­pai­nio­jo vie­šuo­sius ir pri­va­ čiuo­sius in­te­re­sus.

Bu­vęs Vil­niaus ta­ry­bos na­rys Dar­ bo par­ti­jai pri­klau­san­tis A.Za­rem­ba, ku­ris anks­čiau dir­bo ši­lu­mos tie­ki­mo bend­ro­vė­je „Vil­niaus ener­gi­ja“, da­ ly­va­vo 2011 m. bir­že­lio 13 d. Vil­niaus mies­to ta­ry­bos po­sė­dy­je, jai svars­ tant dėl su­ti­ki­mo per­leis­ti bend­ro­vės ak­ci­jas, ta­čiau ne­bal­sa­vo. Vis dėl­to to už­te­ko spren­di­mui priim­ti, nes jam ne­da­ly­vau­jant Vil­niaus ta­ry­bo­je bū­ tų ne­li­kę kvo­ru­mo.

KD, BNS inf.

8

šeštadienis, vasario 2, 2013

lietuva kaunodiena.lt/naujienos/lietuva

M.Bal­čiū­nas sie­kia vi­siš­kos lais­vės Pa­ne­vė­žio apy­gar­dos teis­mas, iš­ nag­ri­nė­jęs ky­ši­nin­ka­vi­mu įta­ria­ mo Lie­tu­vos krep­ši­nio fe­de­ra­ci­ jos va­do­vo Min­dau­go Bal­čiū­no skun­dus, spren­di­mą ža­da skelb­ ti pir­ma­die­nį.

Vie­nas skun­das nag­ri­nė­tas dėl nu­ša­li­ni­mo trims mė­ne­siams nuo Lie­tu­vos krep­ši­nio fe­de­ra­ci­jos ge­ ne­ra­li­nio sek­re­to­riaus pa­rei­gų, ki­tas skun­das – dėl še­šiems mė­ ne­siams skir­to na­mų areš­to. Pa­ gal šias apy­lin­kės teis­mo nu­tar­ tis M.Bal­čiū­nas na­muo­se pri­va­lo bū­ti nuo 20 iki 6 val. ir pa­rei­gų fe­de­ra­ci­jo­je lai­ki­nai ne­ten­ka pus­ me­čiui. M.Bal­čiū­nas su sa­vo ad­ vo­ka­tu pra­šo jas pa­nai­kin­ti.

Pa­ne­vė­žio apy­gar­dos teis­mo at­sto­vė spau­dai Jo­li­ta Gu­de­lie­nė BNS sa­kė, kad nu­tar­tys dėl dvie­ jų skun­dų bus skel­bia­mos pir­ma­ die­nio po­pie­tę. Jos bus ga­lu­ti­nės ir ne­skun­džia­mos. „Nė­ra duo­me­nų, kad ap­skri­ tai yra pa­grin­das kar­do­mo­sioms prie­mo­nėms. Jo­kių duo­me­nų, kad

jis kliu­dy­tų, truk­dy­tų, pro­ku­ra­tū­ra ne­tu­ri – net ke­ti­ni­mų to­kių nė­ra, pa­si­rink­tas bend­ra­dar­bia­vi­mas su tei­sė­sau­ga. O pa­skir­tos prie­mo­nės truk­do nor­ma­liai dirb­ti, gy­ven­ ti, kur­ti pri­dė­ti­nę ver­tę Lie­tu­vai, krep­ši­nio pa­sau­liui, šios prie­mo­ nės su­var­žo ga­li­my­bę gau­ti at­ly­gi­ ni­mą. Jo dar­bo ko­ky­bė ir ver­tė yra di­de­lė, mes tai ma­to­me iš jo nu­ veik­tų dar­bų“, – apie skun­dų mo­ ty­vus BNS kal­bė­jo M.Bal­čiū­no ad­ vo­ka­tas Gin­ta­ras Čer­niaus­kas.

Pa­ne­vė­žio apy­gar­dos teis­mas sau­sio 17 d. nu­spren­dė pa­leis­ ti į lais­vę M.Bal­čiū­ną, ku­rį že­ mes­nės ins­tan­ci­jos teis­mas bu­vo nu­spren­dęs suim­ti 20-iai die­nų.

M.Bal­čiū­nas areš­ti­nė­je pra­lei­do de­šimt pa­rų.

Jam pa­teik­ti įta­ri­mai dėl su­kčia­vi­mo, pikt­nau­džia­vi­mo, do­ ku­men­to su­klas­to­ji­mo ar dis­po­ na­vi­mo su­klas­to­tu do­ku­men­tu bei ky­ši­nin­ka­vi­mo.

M.Bal­čiū­nas nei­gia kal­tę ir ža­da bend­ra­dar­biau­ti su tei­sė­sau­ga.

KD inf.

Ne­pa­ti­ko: M.Bal­čiū­nas, ku­rį teis­mas iš­lei­do į lais­vę skir­da­mas na­

mų areš­tą, jau ap­skun­dė net ir šį spren­di­mą.

Gedimino Bartuškos nuotr.

Sei­mo kanc­le­ris Jo­ nas Mi­le­rius ta­po įta­ ria­muo­ju bau­džia­ mo­jo­je by­lo­je dėl ga­li­mo ap­lai­daus bu­hal­te­ri­nės ap­ skai­tos tvar­ky­mo Sei­mo kan­ce­lia­ri­jo­je.

Gy­ny­ba: pa­ts J.Mi­le­rius įspū­džiais apie jam pro­ku­ro­rų pa­reikš­tus įta­

ri­mus ne­bu­vo lin­kęs dalytis.

„Fo­to­die­nos“ / Ka­ro­lio Ka­vo­lė­lio nuo­tr.

Sei­mo kanc­le­ris J.Mi­le­rius – įta­ria­ma­sis Par­la­men­to pir­mi­nin­kas Dar­bo par­ti­jos na­rys Vy­das Ged­vi­las tei­ gia, kad šis fak­tas jam bu­vo staig­ me­na, bet jis ne­ma­tąs tei­si­nio pa­grin­do nu­ša­lin­ti kanc­le­rį nuo pa­ rei­gų. „Vyks­ta iki­teis­mi­nis ty­ri­mas, pa­ lauk­si­me, pa­žiū­rė­si­me, pa­kal­bė­si­ me su pa­čiu kanc­le­riu, ko­kį jis pri­ ims spren­di­mą. Tei­siš­kai mes kol kas nie­ko ne­ga­li­me da­ry­ti. Ne­tu­ri­ me jo­kio tei­si­nio pa­grin­do“, – BNS sa­kė V.Ged­vi­las.

Apie įta­ri­mus J.Mi­le­riui par­la­ men­to va­do­vas tvir­ti­no su­ži­no­jęs prieš po­rą sa­vai­čių. „Sau­sio 17 d. su­ži­no­jau, kad tie­ siog bu­vo pa­teik­ti įta­ri­mai. Po ko­kių tri­jų die­nų jis atė­jo pas ma­ne, pa­sa­ kė, kad yra to­kie įta­ri­mai“, – BNS sa­kė Sei­mo va­do­vas. Apie tai jis in­

for­ma­vo Sei­mo val­dy­bą. V.Ged­vi­lo tei­gi­mu, įta­ri­mai su­si­ję su „se­nais bu­hal­te­ri­niais įvy­kiais“, kai iš Sei­ mo ka­sos din­go per 400 tūkst. li­tų.

Pats J.Mi­le­rius penk­ta­die­nį BNS sa­kė ži­niask­lai­dai ko­men­ta­vęs pa­ teik­tus įta­ri­mus ir pa­siū­lė pa­skai­ ty­ti spau­dą.

Iki­teis­mi­nis ty­ri­mas dėl ga­li­mo ap­lai­daus bu­hal­te­ri­nės ap­skai­ tos tvar­ky­mo Sei­mo kan­ce­lia­ri­jo­ je pra­dė­tas po to, kai 2009 m. lie­pą Sei­mo kan­ce­lia­ri­jos ka­so­je pa­si­ges­ ta per 440 tūkst. li­tų.

Iš pra­džių įta­ri­mų dėl ga­li­mo ap­lai­daus bu­hal­te­ri­nės ap­skai­ tos tvar­ky­mo ir tar­ny­bos pa­rei­ gų neat­li­ki­mo bu­vo su­lau­ku­sios tik bu­vu­sios Sei­mo kan­ce­lia­ri­jos Fi­nan­sų de­par­ta­men­to di­rek­to­rė Da­nu­tė Pet­raus­kie­nė ir jos pa­va­

Nu­teis­tų­jų – tik dvi Dėl din­gu­sių pi­ni­gų jau nu­teis­tos bu­ vu­si Sei­mo ka­si­nin­kė Re­gi­na Pet­ke­ lie­nė ir bu­vu­si Na­cio­na­li­nės svei­ka­ tos ta­ry­bos bu­hal­te­rė Ol­ga Go­lus­kai­ tė. Joms skir­ta po dve­jus me­tus lais­ vės atė­mi­mo. Paaiš­kė­jo, kad R.Pet­ ke­lie­nė sko­li­no O.Go­lus­kai­tei pi­ni­gų iš Sei­mo ka­sos, o ši juos tei­gia pra­lo­ šu­si lo­ši­mo na­muo­se. R.Pet­ke­lie­nė taip pat tei­gė, kad da­lis pi­ni­gų sko­ lin­ta Sei­mo kan­ce­lia­ri­jos dar­buo­to­ jams, par­la­men­ta­rams.

duo­to­ja Da­lė Špa­kaus­kie­nė. Vė­liau įta­ri­mai pa­reikš­ti ir ki­tiems Sei­mo kan­ce­lia­ri­jos dar­buo­to­jams. Da­bar by­lo­je yra 11 įta­ria­mų­jų.

KD, BNS inf.

9

šeštadienis, vasario 2, 2013

ekonomika

OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn

–0,07 %

1,5

–0,05 %

+0,45 %

Būs­tas bran­go ­ ne­daug ES sta­tis­ti­kos tar­ny­bos „Eu­ros­tat“ duo­ me­ni­mis, būs­to kai­nos tre­čią 2012 m. ket­vir­tį, pa­ly­gin­ti su tuo pa­čiu 2011-ųjų lai­ko­tar­piu, Lie­tu­vo­je ir Lat­vi­jo­je be­veik ne­pa­ki­to, Es­ti­jo­je – šok­te­lė­jo. Lie­tu­vo­ je būs­to kai­nos išau­go 0,3 pro­c., Lat­vi­jo­ je su­ma­žė­jo 0,2 pro­c., o Es­ti­jo­je šok­te­lė­jo la­biau­siai iš ES ša­lių – 8,4 pro­c. La­biau­ siai būs­tas at­pi­go Is­pa­ni­jo­je, 15,2 pro­c., ir Ai­ri­jo­je, 9,6 pro­c.

proc.

Lie­tu­vos maž­me­ni­nės pre­ky­bos rin­kos uži­ma e. par­duo­tu­vės.

kaunodiena.lt/naujienos/ekonomika

€

Valiutų kursai

De­ga­lų kai­nos

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 2,9522 DB sva­ras ster­lin­gų 1 4,0322 JAV do­le­ris 1 2,5477 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,5401 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9365 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,2022 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,6463 Ru­si­jos rub­lis 100 8,4797 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,7951

pokytis

–0,0677 % +0,0918 % –0,3013 % –0,4468 % –0,1254 % –0,1446 % –0,1783 % –0,3818 % +0,8406 %

Vakar Tink­las

A 95

Dy­ze­li­nas

Du­jos

„Sta­toil“

4,84

4,71

2,50

„Va­koil“

4,83

4,69

2,51

Vi­d. kai­na vi­so ap­tar­na­vi­mo de­ga­li­nių tink­luo­se. Šal­ti­nis: www.de­ga­lu­kai­nos.lt WTI naf­ta

„Brent“ naf­ta

97,15 dol. už 1 brl.

116,34 dol. už 1 brl.

Žie­mą dar­bo pa­dau­ gė­ja ne tik gy­dy­to­ jams trau­ma­to­lo­ gams, bet ir drau­di­ kams. Pas juos pa­ si­ra­šy­ti su­tar­čių plūs­ta ato­sto­gau­ti kal­nuo­se su­si­ruo­ šę gy­ven­to­jai, o kai ku­rie grį­žę krei­pia­si dėl iš­mo­kų už pa­tir­ tas trau­mas.

Atos­to­gos: ne vi­sų sli­di­nė­ti į kal­nus iš­vyks­tan­čių ke­lio­nės bai­gia­si lai­min­gai.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Atos­to­gos virs­ta sko­lo­mis me­di­kams Gin­ta­rė Mi­ce­vi­čiū­tė g.miceviciute@diena.lt

Pri­rei­kia kas 50-am

Į kal­nus už­sie­ny­je su­si­ruo­šę sli­di­ nin­kai ir snieg­len­ti­nin­kai vis la­ biau su­pran­ta, ko­kią ri­zi­ką ke­lia ši pra­mo­ga. Žie­mos spor­to mė­gė­ jų są­mo­nin­gu­mas drau­di­kus ver­čia plo­ti ran­ko­mis – prieš iš­vy­kas gy­ ven­to­jai trau­kia pas juos pa­si­ra­šy­ti ke­lio­nių drau­di­mo su­tar­čių.

Ke­lio­nės drau­di­mo kai­na sli­di­ nin­kams ar snieg­len­ti­nin­kams yra di­des­nė ne­gu poil­sio pa­plū­di­my­ je mė­gė­jams, ta­čiau iš­mo­kų dėl pa­tir­tų trau­mų pri­rei­kia ne kiek­ vie­nam. Tie­sa, jei­gu žmo­gus su­ si­ža­lo­ja, jis džiau­gia­si ne­pa­gai­lė­ jęs vie­nos ki­tos šim­ti­nės ke­lio­nės drau­di­mui. Nes neap­sid­rau­dus ir pa­ty­rus trau­mą sko­los už­sie­nio me­di­kams už su­teik­tą pa­gal­bą ga­li siek­ti de­šim­tis tūks­tan­čių li­tų.

Bend­ro­vės „Lie­tu­vos drau­di­ mas“ duo­me­ni­mis, trau­mą sli­ di­nė­da­mas kal­nuo­se pa­ti­ria kas 50-as ap­draus­ta­sis. „Šie­met jau du su­žeis­tie­ji, ku­ riems lū­žo ko­jų kau­lai, po pir­mi­ nės pa­gal­bos bu­vo par­ga­ben­ti į tė­vy­nę. To­kiais at­ve­jais ža­los nu­ ken­tė­ju­sie­siems išau­ga iki ke­lias­ de­šim­ties tūks­tan­čių li­tų“, – tei­gė bend­ro­vės „Lie­tu­vos drau­di­mas“ As­mens ža­lų sky­riaus va­do­vas Jo­ nas Sta­si­nas. Šiais me­tais per sau­sį iš vi­ so įmo­nė ga­vo 10 pra­ne­ši­mų apie klien­tų sli­di­nė­jant pa­tir­tas trau­ mas. Per­nai sau­sį jų gau­ta treč­da­ liu ma­žiau.

„Ne­ga­lu­ti­niais duo­me­ni­mis, dėl šių trau­mų „Lie­tu­vos drau­di­mas“ at­ly­gins klien­tams 34 tūkst. li­tų nuo­sto­lių. Tai­gi vi­du­ti­nė ža­la, ku­ ri pa­ti­ria­ma kal­nuo­se sli­di­nė­jant, iš­lie­ka ne­pa­ki­tu­si – 3500 li­tų“, – skai­čia­vo J.Sta­si­nas.

Jo­nas Sta­si­nas:

Iš pa­tir­ties ga­liu pa­ sa­ky­ti, kad daž­niau ir sun­kes­nės trau­mos iš­ tin­ka snieg­len­ti­nin­kus.

Pi­kas – ir ko­vo mė­ne­sį

Sli­di­nin­kų ir snieg­len­ti­nin­kų trau­ mų pi­kas – nuo sau­sio iki ko­vo.

Daž­niau­siai jie pa­ti­ria kau­lų lū­žių, plyš­ta są­na­rių raiš­čiai ar­ba jie pa­ tem­pia­mi, pa­si­tai­ko dan­tų trau­mų, pe­ties ski­li­mų. „Trau­mų pa­ti­ria tiek vy­rai, tiek mo­te­rys. Re­mian­tis per­nai me­tų sta­tis­ti­ka, vy­rams gy­dy­mo pri­rei­ kė šiek tiek daž­niau – 55 pro­c. vi­ sų at­ve­jų. Sta­tis­ti­kos, kas nu­ken­čia daž­niau – sli­di­nin­kai ar snieg­len­ ti­nin­kai, ne­fik­suo­ja­me, ta­čiau iš pa­tir­ties ga­liu pa­sa­ky­ti, kad daž­ niau ir sun­kes­nės trau­mos iš­tin­ ka snieg­len­ti­nin­kus. Taip yra dėl šių rū­šių spor­to spe­ci­fi­kos“, – sa­ kė J.Sta­si­nas.

Bend­ro­vė „ER­GO In­su­ran­ce“ sau­sį ap­drau­dė 670 į kal­nus iš­vy­ ku­sių sa­vo klien­tų, o iš jų ga­vo 21 pra­ne­ši­mą apie pa­tir­tas trau­mas.

Praė­ju­siais me­tais per tą pa­tį lai­

ko­tar­pį bu­vo ap­draus­ta 2 pro­c. ma­ žiau ke­liau­to­jų, o pra­ne­ši­mų apie trau­mas gau­ta 16. Šios įmo­nės Ci­vi­li­nės at­sa­ko­my­ bės, ne­lai­min­gų at­si­ti­ki­mų, trans­ por­to prie­mo­nių ir svei­ka­tos drau­ di­mo de­par­ta­men­to di­rek­to­rius Aud­rius Pil­či­cas pa­ste­bė­jo, kad kal­nuo­se gy­ven­to­jai pa­ti­ria ne tik trau­mų, bet ir nu­de­gi­mų. „Kas­met gau­na­me pra­ne­ši­mų ir apie nu­de­gi­mus. At­ro­do, žie­mą sau­lės spin­du­liai ne­kenks­min­gi, ta­čiau iš tik­rų­jų kal­nuo­se nuo snie­ go at­si­spin­dė­da­ma sau­lė odai ža­los su­ke­lia dau­giau nei va­sa­rą pa­jū­ry­ je. Sli­di­nė­ti iš­vyks­tan­čių klien­tų pa­ti­ria­ma ža­la pa­pras­tai bū­na 10– 20 pro­c. di­des­nė, nei šil­tuo­se kraš­ tuo­se ap­si­nuo­di­ju­sių ar­ba ki­to­mis li­go­mis su­si­rgu­sių klien­tų pa­ti­ria­ ma ža­la“, – kal­bė­jo A.Pil­či­cas.

Praė­ju­siais me­tais di­džiau­sia įmo­nės „ER­GO In­su­ran­ce“ iš­mo­ kė­ta su­ma sie­kė dau­giau kaip 15 tūkst. li­tų. Sli­di­nin­kas ne­lai­mę pa­ ty­rė Ita­li­jo­je, jam bu­vo diag­no­zuo­ tas sme­ge­nų su­tren­ki­mas, vei­do kau­lų, šon­kau­lių lū­žiai. Nu­ken­tė­ ju­sy­sis bu­vo trans­por­tuo­tas iš Ita­ li­jos į Klai­pė­dos li­go­ni­nę.

Iš­mo­kų su­ma paau­go

Bend­ro­vės „See­sam In­su­ran­ce AS“ Lie­tu­vos fi­lia­lo duo­me­ni­mis, pa­ ly­gin­ti 2009-uo­sius ir praė­ju­sius me­tus, vi­du­ti­nė iš­mo­ka sli­di­nė­ji­ mo ke­lio­nė­je trau­mą pa­ty­ru­siam as­me­niui išau­go 71 pro­c.

Di­džiau­sios me­di­ci­ni­nės iš­lai­dos pa­ti­ria­mos Ita­li­jos ir Aust­ri­jos sli­ di­nė­ji­mo ku­ror­tuo­se. Pa­vyz­džiui,

su­si­lau­žius ran­ką Aust­ri­jo­je, me­ di­ci­ni­nės iš­lai­dos ga­li siek­ti 14,4 tūkst. li­tų, pe­ties trau­ma Ita­li­jo­je ga­li at­siei­ti 11,5 tūkst. li­tų, o rak­ti­ kau­lio lū­žis – 17,6 tūkst. li­tų. „Sli­di­nė­ji­mo se­zo­nas jau ge­ro­kai įpu­sė­jo, Lie­tu­vos sli­di­nin­kai mie­lai ren­ka­si Ita­li­jos, Pran­cū­zi­jos, Slo­va­ ki­jos ar Aust­ri­jos sli­di­nė­ji­mo ku­ror­ tus. Ta­čiau net ir ne itin di­de­lė trau­ ma šio­se vals­ty­bė­se ga­li kai­nuo­ti ne vie­ną tūks­tan­tį li­tų. Jei su­si­žei­du­sį ke­liau­to­ją rei­kia ga­ben­ti į ar­ti­miau­ są gy­dy­mo įstai­gą sraig­tas­par­niu, vien trans­por­to iš­lai­dos pra­si­de­da nuo 2900 li­tų ir ga­li išaug­ti iki 12 760 li­tų. Ne­tu­rint ke­lio­nės drau­di­ mo, vi­sas iš­lai­das tu­rė­tų pa­deng­ti pa­ts ke­liau­to­jas“, – tei­gė bend­ro­ vės „See­sam In­su­ran­ce AS“ as­mens drau­di­mų gru­pės plėt­ros va­do­vė Na­ta­li­ja Mi­sė­kie­nė.

Sli­di­nė­ja ne­pa­si­ruo­šę

Fi­nan­si­nių sun­ku­mų po ato­sto­gų ga­li tu­rė­ti tie, ku­rie ne­pa­si­rū­pi­na drau­di­mu. Ta­čiau yra ir ki­ta me­da­lio pu­sė. Kad ke­lio­nė praei­tų sklan­džiai, vien drau­di­mo po­li­so ne­pa­kan­ka – pra­var­tu ak­ty­vioms ato­sto­goms pa­ si­ruoš­ti ir fi­ziš­kai. Ta­čiau dau­gu­ma ke­liau­to­jų tai pa­mirš­ta.

Drau­di­mo bend­ro­vės „If“ at­lik­ tas sli­di­nė­ti mėgs­tan­čių žmo­nių nuo­mo­nės ty­ri­mas pa­ro­dė, kad 64 pro­c. lie­tu­vių į to­kias ke­lio­nes vyks­ta fi­ziš­kai ne­pa­si­ruo­šę, penk­ ta­da­lis sli­di­nė­jan­čių pa­vo­jin­gai griū­va po ke­lis kar­tus per die­ną ir tik pu­sė šios pra­mo­gos mė­gė­jų sli­ di­nė­da­mi dė­vi šal­mus ar nau­do­ja ki­tas ap­sau­gos prie­mo­nes.

„Esu tik­ra, kad di­de­lės da­lies trau­mų bū­tų ga­li­ma iš­veng­ti, jei prieš vyks­tant sli­di­nė­ti bū­tų pai­so­ ma re­ko­men­da­ci­jų stip­rin­ti rau­me­ nis spor­to klu­be, o sli­di­nė­jant bū­ tų dė­vi­mos ap­sau­gos prie­mo­nės“, – ma­no bend­ro­vės „If“ vy­riau­sio­ ji as­mens ža­lų eks­per­tė Aly­tė Bal­ ku­vie­nė.

Eks­per­tės tei­gi­mu, ap­klau­sa ro­ do ir dau­giau ne­ri­mą ke­lian­čių ten­den­ci­jų. Net 80 pro­c. vyks­tan­ čių sli­di­nė­ti per ato­sto­gas pa­vo­jin­ gai griū­va bent vie­ną du kar­tus, o be­veik ket­vir­ta­da­lis res­pon­den­tų pri­pa­ži­no, kad ne­ven­gia sli­di­nė­ti iš­gė­rę. Pa­sak drau­di­kų, bū­tent al­ ko­ho­lio var­to­ji­mas sli­di­nė­jant yra vie­nas di­džiau­sią pa­vo­jų su­si­žeis­ti ke­lian­čių veiks­nių.

62 pro­c. lais­va­lai­kiu sli­di­nė­ti mėgs­tan­čių žmo­nių vyks­ta į už­sie­ nio sli­di­nė­ji­mo ku­ror­tus. Daž­niau­ siai sli­di­nė­ja­ma Ita­li­jo­je, Slo­va­ki­jo­ je, Aust­ri­jo­je, Pran­cū­zi­jo­je, re­čiau Uk­rai­nos ir Gru­zi­jos sli­di­nė­ji­mo vie­to­vė­se.

80 proc.

vyks­tan­čių sli­di­nė­ti per ato­sto­gas pa­vo­jin­gai griū­va bent vie­ną du kar­tus.

10

pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis

šeštadienis, vasario 2, 2013

pasaulis

R.Vil­pi­šaus­kas: „Bri­tams ne­pa­vyk Di­džio­sios Bri­ta­ni­ jos prem­je­ro Da­vi­ do Ca­me­ro­no pa­ reiš­ki­mas apie re­ fe­ren­du­mą dėl ša­ lies na­rys­tės ES su­ kė­lė ne­men­ką dis­ ku­si­jų aud­rą. Apie tai – dien­raš­čio po­ kal­bis su Vil­ niaus uni­ver­ si­te­to Tarp­ tau­ti­nių san­ ty­kių ir po­li­ ti­kos moks­ lų ins­ti­tu­to di­rek­to­riu­mi pro­fe­so­riu­mi Ra­mū­nu Vil­pi­ šaus­ku.

Nuo­mo­nė: pro­fe­so­rius R.Vil­pi­šaus­kas ma­no, kad „jei Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja rim­tai ban­dys per­si­de­rė­ti na­rys­tės ES są­ly­gas ir rengs re­fe­ren­du­mą, tai vei­ki

Va­len­ti­nas Ber­ž iū­nas v.berziunas@diena.lt

– Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja, is­to­riš­kai žvel­giant, įta­riai žiū­rė­jo į že­ my­ni­nes di­džią­sias Eu­ro­pos vals­ty­bes, ypač Vo­kie­ti­ją. Ar neat­ro­do taip, kad ES tar­si „iš vir­šaus“ (jei taip ga­li­ma sa­ky­ ti) su­vie­ni­jo bri­tus su že­my­ no eu­ro­pie­čiais, bet nuo­mo­nių skir­tu­mai taip nie­kur ir ne­din­ go? Gal­būt tai bri­tų no­ras lik­ ti iš­skir­ti­niams, tar­si jų ta­pa­ty­ bės da­lis?

– Ne­sa­ky­čiau, kad Di­džio­sios Bri­ ta­ni­jos na­rys­tė lyg „iš vir­šaus“ su­ vie­ni­jo bri­tus su že­my­ni­ne Eu­ro­pa.

Ji vei­kiau su­tei­kė dau­giau ga­li­my­

30 proc.

britų mano, kad Jungtinei Karalystei reikėtų palikti Europos Sąjungą.

bių pre­kiau­ti, lais­viau ju­dė­ti ir in­ ves­tuo­ti. Vis­gi tai bu­vo pra­gma­ti­nis spren­di­mas, ku­rio es­mė – sie­kis da­ ly­vau­ti bend­ro­jo­je Eu­ro­pos rin­ko­je.

Juk bri­tai Eu­ro­pos Bend­ri­ją daž­nai ir va­din­da­vo tie­siog bend­rą­ją rin­ ka. Ir jie nuo pat įsto­ji­mo ne­si­ža­vė­jo Bend­ri­jos per­skirs­ty­mo me­cha­niz­ mu, ypač tuo, jog di­džio­ji da­lis biu­ dže­to lė­šų ski­ria­ma že­mės ūkiui.

Taip pat jų ne­ža­vė­jo ir kai ku­rių ki­tų vals­ty­bių na­rių po­lin­kis bend­ rą­ją rin­ką pa­vers­ti „Eu­ro­pos tvir­ to­ve“, ku­ri mui­tais ir ne­ta­ri­fi­niais ri­bo­ji­mais sau­go­tų sa­vo ga­min­to­jus nuo pa­sau­lio kon­ku­ren­ci­jos. Tad aš neats­kir­čiau ša­lies in­te­re­sų nuo ta­ pa­ty­bės, šiuo at­ve­ju ne­ma­tau tarp jų di­de­lių skir­tu­mų.

Pa­si­kar­to­siu, bri­tams Eu­ro­pos Bend­ri­ja bu­vo svar­bi tik kaip bend­ ro­ji rin­ka, ki­taip sa­kant, siau­rą­ ja pra­sme – pre­kių, pa­slau­gų, ka­ pi­ta­lo ir žmo­nių ju­dė­ji­mo, ir vis­kas.

Bet koks re­gu­lia­vi­mas – dar­bo lai­ ko, ap­lin­ko­sau­gos, so­cia­li­nių nor­mų ir pan., – vir­ši­jan­tis tai, kas bū­ti­na lais­vam ju­dė­ji­mui iš­sau­go­ti, Jung­ti­ nė­je Ka­ra­lys­tė­je lai­ko­mas per­tek­li­niu ir ža­lin­gu cent­ra­li­za­vi­mo ženk­lu.

Bė­da ta, kad Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja ir kai ku­rios ES na­rės, pa­vyz­džiui, Pran­cū­zi­ja, bend­ro­sios rin­kos są­ vo­ką su­pran­ta daug pla­čiau. Dar

la­biau ski­ria­si su­pra­ti­mas apie ki­ tus ES in­teg­ra­ci­jos pro­jek­tus ir to­ les­nius sie­kius – pi­ni­gų są­jun­gą ir vi­sa tai, kas va­di­na­ma fis­ka­li­ne są­jun­ga bei po­li­ti­ne są­jun­ga, t. y. nau­jų ga­lių ir fi­nan­si­nių iš­tek­lių de­le­ga­vi­mą ES ins­ti­tu­ci­joms.

– Per kri­zę ES tar­si pa­si­da­li­ jo į tris re­gio­nus: pie­ti­nes sko­ li­nin­kes, bran­duo­lį, ar­ba „už­ dir­ban­čias“ ša­lis (tai Vo­kie­ti­ja, Pran­cū­zi­ja, Skan­di­na­vi­ja, Be­ ni­liuk­sas), ir Ry­tų Eu­ro­pą, ku­ rią rei­kia rem­ti. Ar Di­džio­ji Bri­ ta­ni­ja šiuo as­pek­tu neat­ro­do kaip dar vie­nas spe­ci­fi­nis re­ gio­nas ES vi­du­je?

– Taip skirs­tant ša­lis, Di­džio­ji Bri­ ta­ni­ja, aki­vaiz­du, pa­tek­tų į „už­ dir­ban­čių“ ša­lių ka­te­go­ri­ją, nors per kri­zę bri­tai ir su­si­dū­rė su sun­ ku­mais – jie tu­rė­jo im­tis biu­dže­to iš­lai­dų mažinimo bei mo­kes­čių di­ di­ni­mo. Vis­gi Lon­do­nas į ES biu­ dže­tą su­mo­ka dau­giau, nei iš jo gau­na. Tie­sa, šiam dis­ba­lan­sui iš­ tai­sy­ti dar prieš ke­le­tą de­šimt­me­ čių bu­vu­si bri­tų prem­je­rė Mar­ga­ret That­cher iš­si­de­rė­jo spe­cia­lų kom­ pen­sa­ci­nį me­cha­niz­mą.

Abe­jo­ti­na, ar Di­džio­ji Bri­ta­ni­ ja taps spe­ci­fi­nė, nes bri­tams ne­ pa­vyks per­si­de­rė­ti na­rys­tės są­ly­gų.

Kita vertus, ji ir da­bar yra spe­ci­fi­nės ka­te­go­ri­jos, ne­bū­da­ma eu­ro zo­nos na­rė. Ta­čiau to­kia pa­t yra ir Da­ni­ jos pa­dė­tis, rea­liai (nors ir ne tei­siš­ kai) ir Šve­di­jos. Ki­tos ne eu­ro zo­nos na­rės – Len­ki­ja, Lie­tu­va ir kt. – ski­ ria­si tuo, kad vis­gi atei­ty­je pla­nuo­ja sto­ti į eu­ro zo­ną. Bet jei Di­džio­ji Bri­ ta­ni­ja rim­tai ban­dys per­si­de­rė­ti na­ rys­tės ES są­ly­gas ir rengs re­fe­ren­du­ mą, tai vei­kiau baig­sis jos iš­sto­ji­mu, nei vi­siš­kai nau­jo spe­ci­fi­nio sta­tu­so ES už­fik­sa­vi­mu.

– Vie­na­me sa­vo ko­men­ta­rų mi­nė­jo­te, kad ES, da­ry­da­ma tam tik­rų nuo­lai­dų Di­džia­jai Bri­ta­ni­jai, su­kur­tų pre­ce­den­ tą ki­toms ES na­rėms. Ar toks pre­c e­d en­tas ne­s u­s ilp­n in­t ų Bend­ri­jos? Juk vi­sos na­rės ga­lė­ tų ban­dy­ti de­rė­tis dėl tam tik­rų nuo­lai­dų, jei joms to rei­kė­tų?

– Iki šiol ES buvo pra­kti­ka, kad at­ ski­ros ša­lys ga­li nu­spręs­ti ne­da­ly­ vau­ti nau­juo­se in­teg­ra­ci­jos pro­jek­ tuo­se, kaip Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja nu­ta­rė ne­da­ly­vau­ti kūrinat Eko­no­mi­nę ir pi­ni­gų są­jun­gą. Ta­čiau nė­ra pra­kti­ kos, ku­ri leis­tų grįž­ti prie jau anks­ čiau priim­tų bei vi­siems ga­lio­jan­čių su­si­ta­ri­mų ir juos nau­jai per­žiū­rė­ti dėl to, kad ku­ri nors ša­lis iš­ke­lia to­ kį rei­ka­la­vi­mą.

ES tei­sės nor­mos per­žiū­ri­mos dėl to, kad ga­li bū­ti at­gy­ve­nu­sios ir pan., ta­čiau tai ini­ci­juo­ja Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja. Jei kiek­vie­na ša­lis pra­ dė­tų kel­ti rei­ka­la­vi­mus grįž­ti prie anks­tes­nių su­si­ta­ri­mų, ta­da iš tie­sų kil­tų di­de­lis tei­si­nis ne­tik­ru­mas.

Bri­tams Eu­ro­pos Bend­ri­ja bu­vo svar­ bi tik kaip bend­ro­ji rin­ka.

Ki­ta ver­tus, bri­tų sie­kiai ga­ li duo­ti ir tei­gia­mų re­zul­ta­tų, jei, tar­ki­me, at­si­žvel­giant į jų no­rus (ku­rie, be­je, kol kas vi­siš­kai neaiš­ kūs ir ne­konk­re­tūs, tai paaiš­kės tik pa­bai­gus da­bar at­lie­ka­mą na­rys­tės ES ver­ti­ni­mą), bū­tų ra­cio­na­li­zuo­ti per­ne­lyg griež­ti ES tei­sės ak­tai ar­ba su­da­ry­tos są­ly­gos vers­lui bū­ti kon­ ku­ren­cin­ges­niam. Bet toks sce­na­ri­ jus ma­žai ti­kė­ti­nas, nes vi­sa­da yra suin­te­re­suo­tų, kad esa­ma pa­dė­tis ne­si­keis­tų.

– Kal­bant apie Lie­tu­vą – ko­dėl pas mus Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos pa­si­trau­ki­mas su­tik­tas kaip pa­

11

šeštadienis, vasario 2, 2013

pasaulis Pa­šo­vė ­ kan­di­da­tą

Sug­riu­vo ­ til­tas

Ata­ka prieš ­ am­ba­sa­dą

Kan­di­da­tas į Ar­mė­ni­jos pre­zi­ den­to po­stą Pa­ruy­ras Hay­ri­ kya­nas ket­vir­ta­die­nio va­ka­rą sos­ti­nė­je Je­re­va­ne bu­vo pa­ šau­tas ne­ži­no­mo už­puo­li­ko, li­kus ma­žiau nei mė­ne­siui iki rin­ki­mų. Kul­ka pa­tai­kė į bu­ vu­sio SSRS lai­kų di­si­den­to krū­ti­nės vir­šu­ti­nę da­lį, jis pa­ gul­dy­tas į li­go­ni­nę.

Ma­žiau­siai 26 žmo­nės va­ kar žu­vo, kai cent­ri­nė­je Ki­ni­ jo­je su­griu­vo til­tas, ant ku­rio spro­go sunk­ve­ži­mis su pi­ro­ tech­ni­kos prie­mo­nė­mis. Dau­ ge­lis Ki­ni­jos ke­lių per­pil­dy­ ti, nes ša­lis ren­gia­si svar­biau­ siai šven­tei – Nau­jie­siems me­tams pa­gal Mė­nu­lio ka­ len­do­rių.

Du ap­sau­gos dar­buo­to­jai žu­ vo, o dar ke­li žmo­nės bu­vo su­žeis­ti va­kar per spro­gi­mą prie JAV am­ba­sa­dos Tur­ki­jos sos­ti­nė­je An­ka­ro­je. Spro­gi­mo prie­žas­tis kol kas ne­ži­no­ma, ta­čiau kai ku­rios ži­niask­lai­ dos prie­mo­nės ke­lia prie­lai­ dą, kad tai ga­lė­jo bū­ti mir­ti­ nin­ko sprog­din­to­jo iš­puo­lis.

yks per­si­de­rė­ti na­rys­tės są­ly­gų“ Bū­ti ar ne­bū­ti: Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja ES Bri­tai pa­reiš­kė, kad svars­tys, lik­ ti ES ar ne? Vie­ni ma­no, kad pa­si­ trau­kus iš ES nu­ken­tės bri­tų in­ te­re­sai, ki­ti tvir­ti­na, jog Di­džia­ jai Bri­ta­ni­jai se­niai rei­kė­jo pa­si­ trauk­ti. Ko­kie ar­gu­men­tai už ir prieš ES?

auk r t ­ i ­s u pa a i r e­ G

­ti

ik­t l u a i Ge­r

i

Ar yra koks nau­din­gas pa­si­trau­ki­mo sce­na­ri­jus?

Di­d žio­ji Bri­ta­n i­ja pa­si­t rau­k u­si iš ES iš­lai­k y­t ų glau­d žius pre­k y­bi­n ius san­t y­k ius su ki­to­m is Bend­r i­jos na­rė­m is.

Jung­t i­nės Ka­ra­lys­tės nep­r ik­lau­so­my­bės par­t i­jos va­do­ vas Ni­ge­las Fa­ra­ge’as pa­reiš­kė, kad bri­tai tu­rė­t ų pa­sek­ ti nor­ve­g ų ar­ba švei­ca­r ų pa­v yz­d žiu. Švei­ca­r i­jos mo­de­ lis grin­d žia­mas dvi­ša­lė­m is su­tar­t i­m is su ES, bet ši ša­l is ne­prik­lau­so Eu­ro­pos eko­no­mi­nei zo­nai (EEZ). Nor­ve­g i­ja pri­klau­so EEZ, kaip ir Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja. Ga­liau­siai Di­džio­ ji Bri­ta­n i­ja ga­lė­t ų ap­skri­tai nu­t rauk­t i vi­sas su­tar­t is su ES ir lais­vai pre­k iau­t i su vi­so pa­sau­l io ša­l i­m is.

Pran­cū­z i­ja ir Vo­k ie­t i­ja var­g u ar leis­t ų Di­d žia­jai Bri­ta­n i­jai gau­t i nuo­lai­dų. Nor­ve­g i­ja ir Švei­ca­r i­ja, pa­sak bri­t ų prem­ je­ro Da­v i­do Ca­me­ro­no (nuo­t r.), pri­va­lo lai­k y­t is vi­sų ES tai­syk­l ių, ta­čiau ne­t u­r i bal­so spren­d i­mų priė­m i­mo pro­ ce­se. Jei Di­d žio­ji Bri­ta­n i­ja pa­si­t rauk­t ų iš ES, ša­l iai ga­l io­t ų ES eks­por­to ta­r i­fai, taip pat bri­t ų ga­m i­na­ma pro­duk­ci­ja vis vien tu­rė­t ų ati­t ik­t i ES stan­dar­t us.

Koks bū­tų po­vei­kis dar­bo vie­toms?

At­s i­s a­k ius ES re­g u­l ia­v i­mo iš­loš­t ų ma­žo ir vi­du­t i­n io dy­ džio Di­d žio­s ios Bri­t a­n i­j os bend­ro­vės, ku­r ios ga­lė­t ų su­ kur­t i nau­j ų dar­b o vie­t ų. Dau­ge­l is bri­t ų įmo­n ių ne­t u­r i vers­lo ry­š ių su ES, ta­č iau yra pri­vers­tos lai­k y­t is ES di­ rek­t y­v ų. Di­d žio­s ios Bri­t a­n i­j os ana­l i­t i­k ų cent­ro „Bru­ges Group“ eks­p er­t ai skai­č iuo­ja, kad ša­l ies pa­s i­t rau­k i­mas iš ES ga­lė­t ų su­k ur­t i net 1 mln. nau­j ų dar­b o vie­t ų.

iau baig­sis jos iš­sto­ji­mu“. „Scan­pix“ nuo­tr.

vo­jaus sig­na­las? Ar mū­sų ša­liai ga­li­mas bri­tų pa­si­trau­ki­mas iš Bend­ri­jos at­si­liep­tų?

– Tie­sio­gi­nis Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos pa­si­trau­ki­mo po­vei­kis Lie­tu­vai pri­ klau­sy­tų nuo to, koks bū­tų Di­džio­ sios Bri­ta­ni­jos san­ty­kis su ES ir ar ji lik­tų ES bend­ro­jo­je rin­ko­je.

Jei taip, reikš­min­ges­nio eko­no­mi­ nio po­vei­kio ne­bū­tų, lie­tu­viai, gy­ve­ nan­tys šio­je vals­ty­bė­je, to po­ky­čio ir­gi la­bai ne­pa­jus­tų. Ta­čiau nu­ken­tė­tų ES po­li­ti­kos pro­ce­sas, nes Di­džio­ji Bri­ ta­ni­ja se­niai yra vie­na iš la­biau­siai pa­grįs­tą ir ar­gu­men­tuo­tą po­zi­ci­ją tu­rin­čių ša­lių, pa­pras­tai kruopš­čiai įver­ti­nan­ti eko­no­mi­nį nau­jų Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos siū­ly­mų po­vei­kį. Tai la­bai ra­cio­na­li­zuo­da­vo ES tei­sė­kū­ros pro­ ce­są, ir ša­liai pa­si­trau­kus su­si­lpnė­tų spren­di­mų priė­mi­mo ko­ky­bė.

Be to, Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja ap­skri­tai su­da­ry­da­vo svei­ką at­sva­rą nau­jų in­teg­ra­ci­jos pro­jek­tų en­tu­zias­tams.

Ir ki­tas svar­bus da­ly­kas – Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja yra tar­si jun­giamoji gran­ dis tarp JAV ir ES. Lie­tu­vai JAV yra itin svar­bios par­tne­rės, ypač sau­gu­ mo sri­ty­je, tad Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos iš­sto­ji­mas ir šiuo at­žvil­giu ga­lė­tų su­si­lpnin­ti ES ry­šius su JAV. Tie­ sa, ga­li­mas toks sce­na­ri­jus, kad JAV per­kel­tų sa­vo dė­me­sį nuo Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos į že­my­ni­nę Eu­ro­pą.

Ga­min­to­jams per­si­kė­lus į ki­tas ES ša­l is, ku­r io­se dar­bo jė­ ga – pi­ges­nė, Di­d žio­jo­je Bri­ta­n i­jo­je su­ma­žė­t ų dar­bo vie­ tų. Be to, at­si­ras­t ų ri­z i­ka, kad iš Di­d žio­sios Bri­ta­n i­jos iš­si­ kel­t ų bend­ros su ki­to­m is ES ša­l i­m is įmo­nės, to­k ios kaip avia­ci­jos gi­gan­tė „Air­bus“, ku­rios ga­myk­los vei­kia Di­džio­ jo­je Bri­ta­n i­jo­je, Vo­k ie­t i­jo­je ir Pran­cū­z i­jo­je.

Ar bri­tai su­tau­pys pi­ni­gų?

Bri­t ai su­t au­py­t ų ne­mo­kė­d a­m i na­r ys­tės mo­kes­č ių. Pa­ sak Nep­r ik­l au­s o­my­b ės par­t i­jos na­r io Ge­rar­do Bat­te­no, per me­t us ša­l is su­mo­k a į ES iž­d ą apie 65,7 mlrd. sva­r ų ster­l in­g ų (262,8 mlrd. li­t ų).

„Bu­si­ness for New Eu­ro­pe“ proeu­ro­pie­t iš­k ų vers­l i­n in­k ų gru­p ė pa­reiš­kė, kad bri­t ų įna­š as į ES biu­d že­t ą – la­š as jū­ ro­je, pa­ly­g in­t i su tuo, kiek pel­no gau­na Di­d žio­ji Bri­ta­n i­ja iš bend­ros rin­kos. Ša­l is taip pat pa­t ir­t ų nuo­s to­l ių, jei su eu­ro zo­n a dir­b an­č ios ins­t i­t u­c i­j os per­s i­kel­t ų į ES.

Koks bus po­vei­kis pre­ky­bai?

Jung­t i­nė Ka­ra­lys­tė ga­lė­t ų ne­t ruk­do­mai su­da­r y­t i dvi­š a­ les pre­k y­b os su­t ar­t is su au­g an­č io­m is rin­ko­m is, to­k io­ mis kaip Ki­n i­j a, Sin­g a­pū­ras, Bra­z i­l i­j a ar In­d i­j a. Tam pa­ kan­k a bū­t i Pa­s au­l io pre­k y­b os or­g a­n i­z a­c i­j os na­re.

ES yra pa­g rin­d i­nė Jung­t i­nės Ka­ra­lys­tės pre­k y­b os par­tne­rė. Pre­k y­b os apy­v ar­t a tarp Di­d žio­s ios Bri­t a­n i­j os ir ES ša­l ių per me­t us sie­k ia 400 mlrd. sva­r ų ster­l in­g ų (1,6 trln. li­t ų). Tai su­d a­ro 52 pro­c . ša­l ies pre­k y­b os.

Išaug­tų ar su­menk­tų Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos įta­ka tarp­tau­ti­nė­je are­no­je?

Di­d žio­ji Bri­t a­n i­j a lik­t ų NA­T O ir Jung­t i­n ių Tau­t ų Sau­g u­ Su­ma­žė­jus ša­lies įta­kai Briu­se­ly­je, Ber­ly­ne bei Pa­ry­ž iu­je, mo Ta­r y­b os na­re. Be to, Di­d žio­j i Bri­t a­n i­j a yra bran­duo­ Lon­do­ną ga­lė­tų pra­dė­ti ig­no­ruo­ti ir Va­šing­to­nas. Ame­ri­ka li­nė vals­t y­b ė. Eu­ros­kep­t iš­kas ana­l i­t i­k ų cent­ras „Bru­ges ir ki­ti są­jun­g i­nin­kai no­ri, kad Di­d žio­ji Bri­ta­ni­ja lik­tų ES. Group“ no­rė­t ų, kad Di­d žio­ji Bri­t a­n i­j a nu­s to­t ų bū­t i til­t u tarp JAV ir Eu­ro­p os.

12

šeštadienis, vasario 2, 2013

pasaulis

Egip­tie­čių

vil­tys su­bliūš­ko Dve­ji me­tai po re­vo­liu­ci­jos su­grio­vė egip­tie­čių vil­tis. Eko­no­mi­ ka klup­čio­ja, nu­si­vy­li­mas tik au­ga, nors nau­jo su­ki­li­mo po­žy­mių kol kas ne­daug.

Niū­rios per­spek­ty­vos

24-erių mik­roau­to­bu­so vai­ruo­to­jas Ra­ma­da­nas Kha­la­fas Ami­nas, per die­ną už­dir­ban­tis 4,5 do­le­rio (11,5 li­to), yra vie­nas iš tūks­tan­čių Egip­ to re­vo­liu­ci­jos da­ly­vių. „Pra­lei­dau Tah­ri­ro aikš­tė­je vi­są lai­ką“, – kal­bė­da­ma­sis su JAV žur­ na­lo „Ti­me“ žur­na­lis­tu pri­si­mi­nė jis ir mo­bi­lia­ja­me te­le­fo­ne pa­ro­dė įra­šą, kur mi­nia skan­duo­ja „Ša­lin Hos­ni Mu­ba­ra­ką!“.

Po re­vo­liu­ci­jos praė­jus dve­jiems me­tams, Egip­to eko­no­mi­ka iš­gy­ ve­na sun­kius lai­kus, o nau­ja vy­ riau­sy­bė ne­pa­jė­gia iš­spręs­ti skur­ do pro­ble­mos, ku­ri ir pa­kurs­tė 2011 m. maiš­tą. Kren­tan­tis va­liu­tos kur­ sas ir tarp­tau­ti­nių kre­di­to­rių per­ ša­mos griež­tos tau­py­mo prie­mo­ nės reiš­kia, kad ar­ti­miau­siu me­tu vi­du­ri­nės kla­sės ir skurs­tan­čių­jų gy­ve­ni­mas tik sun­kės.

R.Kh.Ami­nas gi­mė Kai­re ir vi­ są sa­vo gy­ve­ni­mą pra­lei­do sos­ti­nės lūš­ny­nų ra­jo­ne, mo­kyk­lą jis me­tė po ket­vir­tos kla­sės. Jau­nuo­liui se­ka­si ge­riau nei dau­ge­liui ra­jo­no kai­my­nų.

Jo šei­ma per­si­kraus­tė į ne­se­niai pa­ sta­ty­tą so­cia­li­nį būs­tą. Be to, jis už­ dir­ba dau­giau nei ket­vir­ta­da­lis Egip­ to gy­ven­to­jų, ku­rie, anot ofi­cia­lios 2012 m. sta­tis­ti­kos, gy­ve­na už 1–1,5 do­le­rio (2,6–3,8 li­to) per die­ną.

Vai­ki­nas jau­čia­si nu­si­vy­lęs, kad jo ra­jo­ne Mans­hiyat Na­ser, dar va­ di­na­ma­me Šiukš­lių mies­tu, trūks­ ta vie­šų­jų pa­slau­gų, o per­mai­nos atei­na la­bai lė­tai. „Ne­ma­nau, kad čia kas nors ka­ da nors pa­si­keis, – ne­slė­pė jis. – Žmo­nės ne tik gy­ve­na skur­de, bet ir ne­tu­ri iš­si­la­vi­ni­mo.“

„Al­ka­nų­jų re­vo­liu­ci­ja“

Kai­ro Šiukš­lių mies­tas – tai pla­ tus lūš­nų la­bi­rin­tas. Ša­lia esan­čio kal­no šlai­tas nu­sė­tas šiukš­lių, jo­se rau­sia­si su­ly­sę šu­nys.

Lūš­ny­nai išau­go H.Mu­ba­ra­ ko lai­kais, nes tuo me­tu dau­gė­jo gy­ven­to­jų, trū­ko priei­na­mo būs­ to, au­go pra­ra­ja tarp tur­tin­gų­jų ir varg­šų.

Ne­ma­nau, kad čia kas nors ka­da nors pa­si­keis. Žmo­nės ne tik gy­ve­na skur­de, bet ne­tu­ri ir iš­si­la­vi­ ni­mo.

Pras­ta eko­no­mi­nė pa­dė­tis ap­ žval­gi­nin­kus ver­čia būgš­tau­ti, kad lūš­ny­nų gy­ven­to­jai vėl ga­li su­kil­ti.

Kai­ro uni­ver­si­te­te mies­tų re­konst­ ruk­ci­ją dės­tan­tis Sa­meh El Alai­ ly sa­kė daž­nai gir­din­tis kal­bų apie gre­sian­čią „al­ka­nų­jų re­vo­liu­ci­ją“. „Vis­kam yra ri­bos, – žur­na­lui „Time“ tei­gė jis. – Ko iš jū­sų ga­li­ma ti­kė­tis, kai ne­tu­ri­te ką val­gy­ti?“ Egip­to val­džia, siek­da­ma iš­veng­ ti dar chao­tiš­kes­nio eko­no­mi­nio nuo­smu­kio, ke­ti­na im­ti 4,8 mlrd. do­le­rių pa­sko­lą iš Tarp­tau­ti­nio va­ liu­tos fon­do (TVF). Grieb­tis sku­ bių prie­mo­nių ver­čia ir kren­tan­tis va­liu­tos kur­sas. Nuo praė­ju­sių me­ tų lapk­ri­čio Egip­to sva­ras nu­ver­tė­ jo be­veik de­šim­ta­da­liu.

Mai­nais už pa­sko­lą Egip­tui teks vyk­dy­ti itin ne­po­pu­lia­rią tau­py­mo

po­li­ti­ką. TVF ra­gi­na Kai­rą ma­žin­ti vals­ty­bės iš­lai­das, tarp jų – su­bsi­ di­jas pla­taus var­to­ji­mo pre­kėms bei pa­slau­goms, ir di­din­ti mo­kes­čius.

Ki­taip ta­riant, sten­gian­tis iš­spręs­ti Egip­to eko­no­mi­nes pro­ble­mas ei­ li­nių gy­ven­to­jų pe­čius už­griū­va vis di­des­nė naš­ta.

Cuk­rus ta­po pra­ban­ga

Kaip rea­guos vi­suo­me­nė, sun­ku nu­spė­ti. Gre­sian­tis dir­žų ver­ži­mas pa­ža­di­no pri­si­mi­ni­mus apie 1977 m. sau­sį, kai pre­zi­den­tas An­wa­ras Sa­da­tas nu­sto­jo su­bsi­di­juo­ti duo­ ną, kad gau­tų pa­sko­lą iš Pa­sau­lio ban­ko. Tuo­met ki­lo nuo­žmūs pro­ tes­tai, juos mal­ši­nant žu­vo maž­ daug 800 žmo­nių. Šian­dien nu­vy­kęs į skur­džius Kai­ro ra­jo­nus, iš­gir­si daug skun­ dų dėl ky­lan­čių kai­nų, bet ma­žai kal­bų apie nau­ją re­vo­liu­ci­ją. Vie­ na to­kių vie­tų – Gi­zos ga­li­nė met­ ro sto­tis, ku­rią su­pa ge­le­žin­ke­liai, ma­gist­ra­lės ir pa­vo­jin­gos būk­lės pa­sta­tai su iš sto­gų ky­šan­čia ar­ ma­tū­ra.

Ten iš gat­vė­je ar­ba­ta pre­kiau­jan­ čio 56 me­tų Abu Ah­ma­do iš­gir­si­te, kad sau į ar­ba­tą jis ne­be­de­da cuk­ raus, nes jo kai­na vie­tos par­duo­tu­ vė­je išau­go nuo 3,5 iki 6 sva­rų (nuo 1,3 iki 2,3 li­to) už ki­log­ra­mą. „Čia kiek­vie­nas pyks­ta“, – sa­ kė vy­ras, bet su­tri­ko pa­klaus­tas apie ga­li­mus nau­jus gat­vės pro­ tes­tus.

To­je pat gat­vė­je dir­ban­tis 52 me­ tų mė­si­nin­kas Ab­du­las Rah­ma­nas Mu­ham­ma­das ir­gi sua­be­jo­jo, kad var­guo­liai ga­li su­kil­ti. „Žmo­nės pa­var­go“, – paaiš­ki­no jis.

pasaulis per savaitę Šeš­ta­die­nis Če­kai sa­vo nau­juo­ju pre­zi­den­tu per pir­muo­ sius tie­sio­gi­nius vals­ty­ bės va­do­vo rin­ki­mus iš­ si­rin­ko proeu­ro­pie­tiš­ką kai­rių­jų kan­di­da­tą, bu­vu­sį prem­je­rą Mi­lo­šą Ze­ma­ną (nuo­tr.). Sa­vo var­žo­vą aris­tok­ra­ tą ir kon­ser­va­to­rių Ka­re­lą Schwar­zen­ber­ gą jis įvei­kė prieš tau­py­mo prie­ mo­nes nu­kreip­ ta pro­gra­ma.

68 me­tų stam­baus su­dė­ji­mo ži­lap­lau­ kis M.Ze­ma­nas ant­ra­ja­me rin­ki­mų ra­te ga­vo 54,8 pro­c. bal­sų, o mė­ly­no krau­jo už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­ras K.Schwar­zen­ ber­gas – 45,19 pro­c. bal­sų.

Ties­mu­kai kal­ban­čio M.Ze­ma­no, ku­ ris prem­je­ro po­ste dir­bo nuo 1998 iki 2002 m., per­ga­le bai­gė­si de­šimt­me­tį tru­ kęs 71 me­tų pre­zi­den­to Václa­vo Klau­so – griež­to eu­ros­kep­ti­ko ir po­li­tiš­kai skal­dan­ čio vals­ty­bės va­do­vo – val­dy­mas.

M.Ze­ma­nas sa­ve va­di­na eu­ ro­fe­de­ra­lis­tu, o jo anks­tes­nė kai­rių­jų vy­riau­sy­bė pa­dė­jo su­si­de­rė­ti dėl Če­ki­jos įsto­ji­ mo į ES 2004 m. „Ga­li­me tvir­tai ma­ny­ti, kad M.Ze­ma­nas užims pa­lan­kes­nę po­zi­ci­ją ES at­žvil­giu“, – sa­kė Tomá­ šas Le­be­da, Pra­hos Ka­ro­lio uni­ver­si­te­ to po­li­ti­kos ana­li­ti­kas.

Sunk­me­tis: Egip­to eko­no­mi­ka iš­gy­ve­na sun­kius lai­kus, o nau­ja vy­riau­sy­b

Nau­jos ir pa­vel­dė­tos pro­ble­mos

Egip­to vi­suo­me­nė pik­ti­na­si ne tik au­gan­čio­mis kai­no­mis, bet ir griū­ van­čia ša­lies inf­rast­ruk­tū­ra. Sau­sio 15-ąją per trau­ki­nio ava­ri­ją į pie­tus nuo Kai­ro žu­vo 19 jau­nų šauk­ti­nių, o ki­tą die­ną Alek­sand­ri­jo­je su­griu­ vęs ne­tei­sė­tas pa­sta­tas pa­lai­do­jo 28 žmo­nes.

Trau­ki­nio ava­ri­ja pa­pil­dė il­gą Egip­to trans­por­to ne­lai­mių vir­ti­nę.

Per­nai lapk­ri­tį su­si­dū­rus au­to­bu­sui ir trau­ki­niui žu­vo pus­šim­tis žmo­ nių, dau­gu­ma jų – vai­kai. Tai­gi, be sa­vo ne­po­pu­lia­rių spren­di­mų, nau­ ja Egip­to val­džia iš H.Mu­ba­ra­ko re­ ži­mo pa­vel­dė­jo ne­ma­žai so­cia­li­nių ir eko­no­mi­nių pro­ble­mų. Eks­per­tas Mi­chae­las Han­na iš ana­li­ti­kų cent­ ro „Cen­tu­ry Foun­da­tion“ tei­gė, kad Egip­to val­džia ga­li su­švel­nin­ti pa­dė­tį pa­si­telk­da­ma re­li­gi­ją. Par­ la­men­to rin­ki­mus per­nai lai­mė­ju­

si Mu­sul­mo­nų bro­li­ja yra di­džiu­lis ir pla­čiai iš­si­ke­ro­jęs re­li­gi­nis ju­dė­ ji­mas, jun­gian­tis ir tur­tin­gus vers­ li­nin­kus, ir ei­li­nius egip­tie­čius. „Sa­la­fi­tai ir Mu­sul­mo­nų bro­li­ja ak­cen­tuos kul­tū­ri­nius bei so­cia­li­ nius as­pek­tus, jų re­to­ri­ka bus de­ ma­go­giš­kes­nė, la­biau sek­tan­tiš­ka, – pro­gno­za­vo eks­per­tas. – Eko­ no­mi­nis ne­pri­tek­lius – ne­pa­lan­ kus me­tas ko­kiems nors li­be­ra­ liems, at­vi­riems ir pliu­ra­lis­ti­niams pla­nams kur­ti.“ Net­gi re­vo­liu­ci­jo­ je da­ly­va­vęs jau­nas mik­roau­to­bu­so vai­ruo­to­jas R.Kh.Ami­nas abe­jo­ja, ar žmo­nės ry­šis nau­jam su­ki­li­mui prieš Mu­sul­mo­nų bro­li­ją. „Svar­biau­sia – skur­dūs žmo­ nės yra la­bai re­li­gin­gi. Man ne­te­ ko gir­dė­ti apie ma­si­nį po­li­ti­nį ak­ ty­vu­mą“, – sa­kė jis krai­py­da­mas gal­vą.

Pa­ren­gė Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis

2013 01 26 2013 02 01

Sek­ma­die­nis

Ant­ra­die­nis

Per pa­ry­čiais ki­lu­sį gais­rą Bra­zi­li­jos uni­ ver­s i­t e­t i­n io San­t a Ma­ri­jos mies­to nak­ ti­nia­me klu­be „Kiss“ žu­vo 231 žmo­gus, de­šim­tys su­žeis­tų­jų gru­mia­si už sa­vo gy­vy­bę. Po­li­ci­ja areš­ ta­vo du nak­ti­nio klu­bo sa­vi­nin­kus ir po­rą mu­zi­kan­tų, da­ly­va­vu­sių ne­lem­ta­me pi­ ro­tech­ni­kos šou, ku­ris, kaip ma­no­ma, ir su­kė­lė tra­ge­di­ją.

Suk­rės­ti gy­vi li­kę liu­di­nin­kai, dau­giau­ sia San­ta Ma­ri­jos mies­to stu­den­tai, pa­sa­ ko­jo, kaip dau­gy­bė links­min­tis su­si­rin­ku­ sių jau­nuo­lių bu­vo su­tryp­ti ar­ba už­du­so nuo ait­rų dū­mų, nes išė­ji­mai iš klu­bo bu­ vo už­ra­kin­ti, be to, lieps­noms plin­tant ki­ lo pa­ni­ka.

Nak­ti­nia­me klu­be „Kiss“ ne­bu­vo lan­ gų. Kad pa­tek­tų į vi­dų, gel­bė­to­jams te­ko griau­ti sie­nas.

Pran­cū­zi­jos ir Ma­lio pa­ jė­gos užė­mė gar­sų is­ to­ri­nį dy­ku­mų mies­tą Tom­buk­tu per žai­biš­ką puo­li­mą prieš is­la­mis­ tus ko­vo­to­jus, kont­ro­liuo­jan­čius di­džiu­lį Ma­lio šiau­ri­nį re­gio­ną.

Gy­ven­to­jai džiū­ga­vo pa­si­tik­da­mi at­vyks­ tan­čius ka­rius, o mies­to me­ras pa­smer­kė is­la­mis­tų pa­da­ry­tus nu­si­kal­ti­mus kul­tū­rai

13

šeštadienis, vasario 2, 2013

pasaulis kaunodiena.lt/naujienos/uzsienis

4,8

mlrd. do­le­rių

TVF pa­sko­la už­grius ei­li­nių egip­tie­čių pe­čius ma­žes­nė­mis su­bsi­di­jo­mis ir di­des­niais mo­kes­čiais.

bė ne­pa­jė­gia iš­spręs­ti skur­do pro­ble­mos, ku­ri ir pa­kurs­tė 2011 m. maiš­tą.

„Fa­ce­book“ va­ro į dep­re­si­ją?

Vo­kie­ti­jos moks­li­nin­kai skel­bia ne­ti­kė­tą iš­va­dą: po­pu­lia­riau­sias pa­sau­ly­je so­cia­li­nis tink­las „Fa­ce­ book“ ve­da prie dep­re­si­jos ir ska­ ti­na so­cia­li­nę at­skir­tį. To prie­žas­ tis – pa­vy­das.

Ne­ma­lo­nūs po­jū­čiai

Vie­na ver­tus, po­pu­lia­riau­sias pa­ sau­ly­je ir maž­daug mi­li­jar­dą na­rių tu­rin­tis so­cia­li­nis tink­las „Fa­ce­ book“ ge­ro­kai pa­leng­vi­na gy­ve­ni­ mą. Var­to­to­jas ga­li ke­liais kla­vi­šų pa­spau­di­mais su­ži­no­ti, ar drau­gas ga­vo dar­bą, pa­skai­ty­ti apie drau­gės ato­sto­gas ir pa­si­gro­žė­ti jos nuo­ trau­ko­mis iš pa­plū­di­mio.

Bet, anot Vo­kie­ti­jos moks­li­nin­ kų, yra ir ki­ta me­da­lio pu­sė: žmo­ nės, daug lai­ko lei­džian­tys so­cia­ li­niuo­se tink­luo­se, jau­čia di­des­nę so­cia­li­nę at­skir­tį ir daž­niau pa­ti­ria dep­re­si­ją, nei tie, ku­rie to ne­da­ro.

Sa­vai­me per­ša­si klau­si­mas: ar vie­ni­šus žmo­nes la­biau trau­kia so­cia­li­niai tink­lai, ar nau­do­ji­ma­ sis jais bė­gant lai­kui kurs­to vie­ni­ šu­mo jaus­mą?

Nors į šį klau­si­mą Ber­ly­no Hum­ bol­to uni­ver­si­te­to ir Darmš­ta­to tech­ni­kos uni­ver­si­te­to bend­ras ty­ ri­mas at­sa­ky­mo ne­ra­do, moks­li­ nin­kai tei­gia nu­sta­tę, kad daž­nas nau­do­ji­ma­sis so­cia­li­niais tink­lais ga­li su­kel­ti ne­ma­lo­nių po­jū­čių.

AFP nuo­tr.

Daž­nai pa­vy­di ato­sto­gų

Pro­tes­tai vir­to ne­ra­mu­mais Pro­tes­tai, su­reng­t i Egip­te per ant­rą­s ias bu­v u­s į pre­z i­den­t ą Hos­n i Mu­b a­ra­k ą nu­ver­t u­s io su­k i­l i­mo pra­d žios me­t i­nes, vi­so­je ša­ly­je vir­to su­s i­rė­m i­ mais. Per juos žu­vo dau­g iau nei pus­š im­t is žmo­n ių. Pre­ zi­den­t as Mo­h a­me­d as Mor­s i sek­ma­d ie­n į mė­ne­s iui įve­dė ne­p ap­ras­t ą­j ą pa­dė­t į ir nak­ ti­nes ko­men­dan­to va­lan­das Port Sai­do, Is­mai­l i­jos ir Sue­ co pro­v in­ci­jo­se, kur vy­ko di­ džiau­sios riau­šės.

Ta­čiau liu­di­nin­kai sa­kė, kad pir­ma­die­nio va­ka­rą tūks­tan­ čiai de­monst­ran­tų ne­pai­sė ko­ men­dan­to va­lan­dos ir išė­jo į tų tri­jų mies­tų prie Sue­co ka­na­lo gat­ves. Pro­tes­tuo­to­jai skan­da­

vo šū­kius prieš is­la­ miš­kų jė­gų val­dy­ mą Egip­te. Opo­ zi­ci­jos gru­p ės kal­ti­na Mu­sul­ mo­nų bro­l i­ją, iš jos iš­k i­lu­sį M.Mor­si ir ki­tas is­la­ miš­kas jė­gas mo­no­ po­li­zuo­jant val­džią Egip­te.

Egip­to mi­nist­rų ka­ bi­ne­tas pir­ma­die­nį pa­t vir­t i­no įsta­t y­ mo pro­jek­tą, su­tei­ kian­tį ar­mi­jai tei­sę suim­ti ci­vi­lius ir pa­ dė­ti po­li­ci­jai už­tik­rin­ ti sau­gu­mą.

BNS inf.

Ty­ri­me, ku­riam va­do­va­vo dak­ta­ rė Han­na Kras­no­va, da­ly­va­vo 600 „Fa­ce­boo­ko“ var­to­to­jų. Re­zul­ta­

Lat­vi­jos par­la­men­tas priė­mė įsta­ty­mą dėl eu­ ro įve­di­mo ir nu­sta­tė tai­ syk­les, pa­gal ku­rias ša­lis, jei­gu pri­tars ES Ta­ry­ba, 2014 m. sau­sio 1 d. pe­reis prie bend­ro­sios ES va­liu­tos.

Prem­je­ras Val­dis Domb­rovs­kis par­la­men­ ta­rams sa­kė, kad eu­ro įve­di­mas sim­bo­liš­kai už­baigs sun­kių eko­no­mi­kos re­for­mų eta­pą

Bu­vo­me nu­ste­bin­ ti, kiek daug žmo­nių nau­do­da­mie­si „Fa­ce­ boo­ku“ pa­ti­ria ne­ma­ lo­nių po­jū­čių, dėl pa­ vy­do jau­čia­si vie­ni­ši, su­tri­kę ar­ba pik­ti. „Bu­vo­me nu­ste­bin­ti, kiek daug žmo­nių nau­do­da­mie­si „Fa­ce­boo­ ku“ pa­ti­ria ne­ma­lo­nių po­jū­čių, dėl pa­vy­do jau­čia­si vie­ni­ši, su­tri­kę ar­ ba pik­ti“, – aiš­ki­no H.Kras­no­va.

Anot ty­rė­jų, žmo­nės, ku­rie bend­ rau­ja ga­na re­tai, bet skai­to drau­gų ži­nu­tes ir žiū­ri jų nuo­trau­kas, yra lin­kę bū­ti ne to­kie pa­ten­kin­ti sa­ vo gy­ve­ni­mu. Moks­li­nin­kai pa­pra­ šė ty­ri­mo da­ly­vių įvar­dy­ti ga­li­mas prie­žas­tis. Maž­daug 30 pro­c. res­ pon­den­tų nu­ro­dė pa­vy­dą, 20 pro­c.

– grįž­ta­mo­jo ry­šio sto­ką. 36 pro­c. ty­ri­mo da­ly­vių nau­do­ji­ma­sis „Fa­ ce­boo­ku“ kar­tais ar­ba daž­nai ke­lia ne­ma­lo­nių emo­ci­jų. Vie­ni pa­vy­dė­jo ki­tų var­to­to­jų ato­sto­gų ar­ba lais­va­ lai­kio pra­mo­gų, ki­ti – so­cia­li­nės są­

vei­kos, kai, pa­vyz­džiui, ki­tas žmo­ gus su­lauk­da­vo dau­giau vir­tua­lių svei­ki­ni­mų su gim­ta­die­niu, pa­spau­ di­mų, kad pa­tin­ka, ar­ba ko­men­ta­ rų po ži­nu­tė­mis bei nuo­trau­ko­mis.

Taip pat pa­ste­bė­ta, kad ket­vir­tą de­ šim­tį įpu­sė­ję žmo­nės daž­niau lin­kę pa­vy­dė­ti šei­my­ni­nės lai­mės, o mo­ te­rys – fi­zi­nio pa­trauk­lu­mo.

Drau­gai – po­pu­lia­ru­mo ro­dik­lis

So­cia­li­niuo­se tink­luo­se var­to­to­ jai sten­gia­si pa­si­ro­dy­ti kuo ge­riau, ne­re­tai jie pa­gra­ži­na ir sa­vo pro­ fi­lius. Vo­kie­ti­jos ty­rė­jai sa­ko, kad „Fa­ce­boo­ko“ drau­gai ta­po bruo­ žu, ku­riuo var­to­to­jai ma­tuo­ja sa­vo po­pu­lia­ru­mą ir sėk­mę, o tai leng­vai ve­da prie ki­tų šlo­vi­ni­mo ir pa­vy­do. Šiam reiš­ki­niui api­bū­din­ti moks­li­ nin­kai ne­tgi su­kū­rė spe­cia­lų ter­mi­ ną – pa­vy­do spi­ra­lė. „Pa­vy­das ga­li plis­ti so­cia­li­niuo­se tink­luo­se ir dar in­ten­sy­viau reikš­ tis pa­sy­viems var­to­to­jams, – ra­šo­ ma Ber­ly­no Hum­bol­to uni­ver­si­te­to ir Darmš­ta­to tech­ni­kos uni­ver­si­te­to moks­li­nin­kų bend­ro ty­ri­mo iš­va­do­ se. – At­siž­vel­giant į tai, kad nau­do­ ji­ma­sis „Fa­ce­boo­ku“ yra pa­sau­li­nis fe­no­me­nas, o pa­vy­das – uni­ver­sa­ lus jaus­mas, šie skaus­min­gi pa­da­ri­ niai gre­sia dau­gy­bei žmo­nių.“ Ty­ri­mo au­to­riai pa­ta­rė ma­žin­ ti so­cia­li­nia­me tink­le „Fa­ce­book“ lei­džia­mą lai­ką ir at­si­ri­bo­ti nuo tu­ ri­nio, ku­ris ga­li su­kel­ti pa­vy­dą. Ki­ to­kių re­cep­tų moks­li­nin­kai kol kas ne­tu­ri. „Die Welt“, „Reu­ters“ inf.

At­ra­di­mai: anot Vo­kie­ti­jos moks­li­nin­kų, ket­vir­tą de­šim­tį įpu­sė­ję žmo­nės so­cia­li­niuo­se tink­luo­se daž­niau

lin­kę pa­vy­dė­ti šei­my­ni­nės lai­mės, o mo­te­rys – fi­zi­nio pa­trauk­lu­mo.

Ket­vir­ta­die­nis ir sa­kė, kad ko­vo­to­jai, trauk­da­mie­si nuo Pran­cū­zi­jos va­do­vau­ja­mo puo­li­mo, pa­ de­gė pa­sta­tą, ku­ria­me bu­vo sau­go­mi neį­kai­no­ja­mi se­no­vi­niai rank­raš­čiai.

Tom­buk­tu bu­vo su­si­grą­žin­tas praė­jus 18 die­nų po to, kai Pran­cū­zi­jos ir Ma­lio pa­jė­gos pra­dė­jo puo­li­mą prieš ra­di­ka­ lius is­la­mis­tus, ku­rie prieš de­šimt mė­ ne­sių pe­rė­mė kont­ro­lę ša­lies šiau­rė­je po per­vers­mo Ba­ma­ke.

tai va­sa­rio pa­bai­go­je bus pri­sta­ty­ti per 11-ąją tarp­tau­ti­nę in­for­ma­ci­nių tech­no­lo­gi­jų kon­fe­ren­ci­ją Leip­ci­go uni­ver­si­te­te. Jie ro­do, kad nau­do­ ji­ma­sis „Fa­ce­boo­ku“ ga­li su­kel­ti pa­vy­do jaus­mą ir nei­gia­mai veik­ti pa­si­ten­ki­ni­mo gy­ve­ni­mu jaus­mą, ypač pa­sy­vių var­to­to­jų.

Ket­vir­ta­die­nis ir už­tik­rins to­les­nį ša­lies vys­ty­mą­si ant sta­ bi­lių ir sau­gių pa­ma­tų.

Ta­čiau nuo­mo­nių ty­ri­mai ro­do, kad dau­ge­ lio lat­vių eu­ro įve­di­mas ne­džiu­gi­na. Gruo­dį ban­ko DNB at­lik­ta ap­klau­sa pa­ro­dė, kad tik 8 pro­c. res­pon­den­tų pa­si­sa­ko už spar­tų eu­ ro įve­di­mą. 42 pro­c. ty­ri­mo da­ly­vių bu­vo lin­ kę pa­lauk­ti, o 41 pro­c. ap­skri­tai nu­si­sta­tę prieš to­kį žings­nį. Li­kę 9 pro­c. ne­tu­rė­jo aiš­ kios nuo­mo­nės.

Ga­lin­gas spro­gi­mas, nu­griau­dė­jęs Mek­si­kos sos­ti­nės cent­re esan­čio­ je vals­ty­bi­nės naf­tos mil­ži­nės „Pe­ mex“ būs­ti­nė­je, už­mu­šė ma­žiau­siai 25 žmo­nes, dar apie 100 bu­vo su­ žeis­ta. Į dan­gų ki­lo dū­mų stul­pas, o žmo­nės bė­go iš 54 aukš­tų dan­go­rai­žio. Kai ku­rie nu­ken­tė­ju­sie­ji per spro­ gi­mą bu­vo ne­ša­mi ant ne­štu­vų ar­ba biu­ro kė­džių.

In­ci­den­to liu­di­nin­kai pa­sa­ko­jo, kad ga­lin­gas spro­gi­ mas su­pur­tė grin­dis tar­si že­mės dre­bė­ji­mas.

Gel­bė­to­jai sku­biai at­vy­ko į įvy­kio vie­tą trauk­ti po griu­vė­siais už­stri­gu­sių žmo­nių. Liu­di­nin­kai tei­gė, kad įgriu­vo pa­sta­to da­lies, jun­gian­čios dan­go­rai­žį ir vie­ną prie­sta­tą, sto­gas. Gel­bė­ji­mo dar­bai ne­sus­to­jo ir su­ te­mus: ne­lai­mės vie­ta bu­vo ap­švies­ta pro­žek­to­riais, taip pat bu­vo at­siųs­ti du kra­nai, jie pa­dė­jo gel­bė­to­ jams ieš­ko­ti ap­griau­ta­me pa­sta­te li­ku­sių žmo­nių.

Ci­vi­li­nė sau­gos agen­tū­ros at­sto­vas sa­kė, kad vie­ no­je elekt­ros sky­di­nė­je grei­čiau­siai bu­vo su­si­kau­pu­ sios du­jos, ta­čiau tiks­li spro­gi­mo prie­žas­tis dar ne­ pat­vir­tin­ta.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

14

šeštadienis, vasario 2, 2013

Daugiau sporto naujienų skaitykite kaunodiena.lt sportas@diena.lt Redaktorius Romas Poderys

sportas

Įgū­džiai: V.Ro­ma­no­vas pa­sta­ruo­ju m

ruo­tėms, ta­čiau į krep­šį mė­tė ga­na t

Gink­lai: prieš at­sa­ko­mą­sias rung­ty­nes su CSKA le­gen­do­mis žal­gi­rie­čiai pri­si­mi­nė efek­ty­viau­sius de­ri­nu­kus.

And­riaus Alek­sand­ra­vi­čiaus nuo­tr.

Krep­ši­nio le­gen­dų tra­di­ci­ją pe­rims ir jau­no­ji kar­ta Kau­no „Žal­gi­rio“ ir Mask­vos CSKA krep­ši­nin­kų dvi­ko­vų is­to­ri­jo­je bus at­vers­tas nau­jas pus­la­pis: ry­toj Ru­si­jos sos­ti­nė­je at­sa­ko­mą­sias rung­ty­nes žais le­gen­di­nių klu­bų ve­te­ ra­nai, po to VTB Vie­nin­go­sios ly­gos ma­čą – pa­grin­di­nės su­dė­tys, o ki­tą sa­vai­tę pir­mą kar­tą jė­gas iš­mė­gins ir praei­ties krep­ši­nio žvaigž­džių spor­to mo­kyk­lų auk­lė­ti­niai.

Kar­tos: A.Myš­ki­nas džiau­gė­si, kad A

nų­jų krep­ši­nin­kų tur­ny­rą.

Su­si­ta­rė per 10 mi­nu­čių

Ta­das Šir­vins­kas

t.sirvinskas@kaunodiena.lt

Dir­bo ne­juo­kau­da­mi

Kau­no „Žal­gi­rio“ are­no­je spa­lio mė­ne­sį vy­ku­sias pir­mą­sias „Žal­ gi­rio“ ir CSKA le­gen­dų rung­ty­nes 46:45 lai­mė­jo žal­gi­rie­čiai.

Tą­kart le­mia­mą me­ti­mą pa­tai­ kė Vi­tol­das Ma­sals­kis, o pa­sku­ ti­nę CSKA ata­ką efek­tin­gu blo­ku su­stab­dė Ar­vy­das Sa­bo­nis. Per­ga­ lė nu­džiu­gi­no tūks­tan­čius su­si­ti­ ki­mą ste­bė­ju­sių krep­ši­nio aist­ ruo­lių, ta­čiau „Žal­gi­rio“ sen­jo­rai pa­brė­žė, kad CSKA ve­te­ra­nai ne­ bė­ra tie mir­ti­ni prie­šai, ko­kiais bu­vo lai­ko­mi prieš ke­lis de­šimt­ me­čius. „Per­ga­lė šio­se rung­ty­nė­se nė­ra pa­grin­di­nis da­ly­kas. Pri­si­min­si­me jau­nys­tę, pa­bū­si­me kar­tu“, – sa­kė V.Ma­sals­kis.

Vis dėl­to „Žal­gi­rio“ ve­te­ra­nų tre­ni­ruo­tės liu­di­jo ką ki­ta: dir­bo po vie­ną ar du kar­tus per sa­vai­tę ir taip, kad neat­ro­dė, jog jie vyks į Mask­vą su CSKA vy­rais pa­si­da­ly­ti sen­ti­men­ta­liais pri­si­mi­ni­mais.

Jo­kių spe­cia­lių stra­ te­gi­nių sche­mų ne­ ruo­šia­me. Be­veik vi­si vy­rai – bu­vę krep­ši­nio pro­fe­sio­ na­lai, de­ri­niai – jų kraujyje.

„Pla­čiau, pla­čiau, žais­kit pla­ čiau“, – per vie­ną pa­sku­ti­nių tre­ni­ ruo­čių nu­ro­dy­mus bend­ra­žy­giams

žars­tė V.Ma­sals­kis, o žal­gi­rie­čiai kant­riai šli­fa­vo įvai­rius de­ri­nu­kus. „Jo­kių spe­cia­lių stra­te­gi­nių sche­ mų ne­ruo­šia­me. Be­veik vi­si vy­rai – bu­vę krep­ši­nio pro­fe­sio­na­lai, de­ri­ niai – jų kraujyje“, – nu­si­šyp­so­jo V.Ma­sals­kis. „Žal­gi­rio“ klu­bo sa­vi­nin­kas Vla­ di­mi­ras Ro­ma­no­vas taip pat vyks į Mask­vą ir da­ly­vaus ve­te­ra­nų ma­če. „Ne­lei­džia man žais­ti, nes neu­žau­ gau dar, – juo­ka­vo ko­man­dos drau­ gų tre­ni­ruo­čių rung­ty­nes „ke­tu­rie­se prieš ke­tu­ris“ iš ša­lies ste­bė­jęs vers­ li­nin­kas. – Se­no­kai in­ten­sy­viai tre­ ni­ra­vau­si, o jie nuo­lat tre­ni­ruo­ja­si, nors ir ne­rei­kia. Jie ga­li nak­tį iš lo­vos iš­šo­kę išei­ti į aikš­tę ir ge­rai žais­ti“, – kal­bė­jo V.Ro­ma­no­vas.

Pa­si­pil­dė nau­jo­kais

Ry­toj ve­te­ra­nų ko­man­do­se bus nau­jų vei­dų: „Žal­gi­rio“ marš­ki­nė­

lius ap­si­vilks pir­mo­sio­se rung­ty­nė­ se ne­žai­dę Ar­nol­das Ma­sals­kis, To­ mas Ma­siu­lis, Ro­ber­tas Ra­gaus­kas, Gin­ta­ras Sta­niu­lis, Sau­lius Štom­ ber­gas, o CSKA su­dė­tį pa­pil­dė Va­ si­li­jus Ka­ra­sio­vas, Ser­ge­jus Pa­no­ vas, Jev­ge­ni­jus Ki­su­ri­nas.

Eki­poms va­do­vaus ki­ti stra­te­ gai: prie „Žal­gi­rio“ vai­ro Kau­ne sto­vė­ju­sius Vla­dą Ga­ras­tą ir Hen­ ri­ką Gied­rai­tį šį­kart pa­keis Ru­si­jo­ je dir­ban­tis Ri­man­tas Kur­ti­nai­tis, mask­vie­čiams di­ri­guos Ju­ri­jus Se­ li­cho­vas.

Kau­ne vy­ku­sį ve­te­ra­nų ma­čą ste­ bė­jo ko­ne pil­nu­tė­lė „Žal­gi­rio“ are­ na. CSKA klu­bas bai­mi­no­si, kad Mask­vo­je to­kio pa­lai­ky­mo ne­su­ lauks, to­dėl iš anks­to pra­dė­jo ak­ty­ vią rek­la­mą, rung­ty­nės bus tie­sio­ giai trans­liuo­ja­mos per te­le­vi­zi­ją, o vaiz­do įra­šą sek­ma­die­nį pla­nuo­ja­ ma pa­ro­dy­ti du kar­tus.

Jau­n ie­j i krep­š i­n in­k ai, at­s to­ vau­j an­t ys A.Sa­b o­n io krep­š i­ nio cent­r ui, taip pat Ana­to­l i­ jaus Myš­k i­n o, Igo­r io Mig­l i­n ie­ko ir Alek­sand­ro Be­l os­te­n o krep­š i­ nio mo­k yk­l oms, va­sa­r io 4–6 d. su­s i­t iks tarp­tau­t i­n ia­m e tur­ny­re Zve­n i­go­ro­d e. „Tai – ma­no idė­ja, ku­rią Kau­ne ap­ta­riau su A.Sa­bo­niu ir I.Mig­li­ nie­ku. Jie ja su­si­ža­vė­jo. Dėl vis­ko su­si­ta­rė­me per de­šimt mi­nu­čių“, – sa­kė A.Myš­ki­nas.

Var­žy­bo­se da­ly­vaus ber­niu­kų, gi­mu­sių 2000 m., eki­pos. Tur­ ny­rą glo­bos Mask­vos sri­ties ir Zve­ni­go­ro­do mies­to va­do­vai, bus su­reng­ta tu­r i­n in­ga pra­m o­g i­n ė pro­gra­ma.

Ti­ki­ma­si, kad bu­vu­sių krep­ši­nio žvaigž­džių var­dais pa­va­din­tų krep­ ši­nio mo­kyk­lų bend­ra­dar­bia­vi­mas ne­nut­rūks – ki­tą­met tur­ny­ras tu­ rė­tų bū­ti su­reng­tas Lie­tu­vo­je, po to – Lat­vi­jo­je ir Uk­rai­no­je.

15

šeštadienis, vasario 2, 2013

sportas D.Zub­rus pa­dė­jo įmuš­ti įvar­tį

V.Ur­ba pa­kei­tė K.Pruns­kie­nę

Star­ta­vo ­ per­ga­le

Ant­rą­jį re­zul­ta­ty­vų per­da­vi­mą NHL čem­pio­na­te šį se­zo­ną at­ li­ko Dai­nius Zub­rus, ta­čiau lie­ tu­vio at­sto­vau­ja­ma Nau­jo­ jo Džer­sio „De­vils“ eki­pa pa­ ty­rė tre­čią­ją ne­sėk­mę iš ei­lės – 4:5 pra­lai­mė­jo Niu­jor­ko „Is­ lan­ders“ ko­man­dai. „De­vils“ klu­bas Ry­tų kon­fe­ren­ci­jo­je yra 3-io­jo­je vie­to­je.

Bal­ti­jos mo­te­rų krep­ši­nio ly­ gos (BWBL) pre­zi­den­tu ta­po 58-erių vers­li­nin­kas Vy­te­nis Ur­ba (nuo­tr.). Bu­vęs Vil­niaus „Sta­ty­bos“ žai­dė­jas pa­kei­ tė po in­sul­to at­si­gau­nan­čią Ka­zi­mi­rą Pruns­kie­nę. BWBL ge­ne­ra­li­niu sek­re­to­riu­mi to­ liau dirbs Al­gi­man­tas Iva­ šaus­kas.

Va­kar Šiau­liuo­se pra­si­dė­jo De­ vi­so tau­rės tur­ny­ro Europos/ Afrikos zo­nos 2-osios gru­pės ma­čas tarp Lie­tu­vos ir Kip­ro rink­ti­nių. Pir­mo­je dvi­ko­vo­je Do­ vy­das Ša­ki­nis (nuo­tr.) 6:2, 6:2, 1:6, 6:3 įvei­kė Ra­re­są Cuzd­rio­ rea­ną. Ki­ta­me su­si­ti­ki­me jė­gas iš­mė­gi­no Ri­čar­das Be­ran­kis ir Pet­ro­sas Cry­so­chos.

Pa­mo­kė „al­bat­ro­sus“, kaip rei­kia skris­ti Ma­rius Bag­do­nas

m.bagdonas@kaunodiena.lt

Mar­ko Po­po­vi­čius ir Adas Juš­ke­ vi­čius su­žai­dė kol kas ge­riau­sias sa­vo rung­ty­nes Eu­ro­ly­go­je šį se­ zo­ną, o Kau­no „Žal­gi­rio“ per­ga­lė prieš Ber­ly­no AL­BA 92:56 – vie­nas di­džiau­sių skir­tu­mų per vi­są Lie­tu­ vos čem­pio­nų klu­bo is­to­ri­ją šia­me tur­ny­re.

Var­žo­vai ne­sup­las­no­jo

me­tu ne­tu­rė­jo lai­ko ak­ty­vioms tre­ni­ taik­liai.

Nuo 1991-ųjų, kai Ber­ly­no klu­ bo pa­va­di­ni­mas bu­vo pa­keis­tas į AL­BA, eki­pos krep­ši­nin­kai iš kar­ to bu­vo pa­krikš­ty­ti al­bat­ro­sais. Šio paukš­čio si­lue­tas puo­šia ir AL­BA lo­go­ti­pą.

Kau­n e „al­b at­ro­s ų“ spar­n ai neiš­sisk­lei­dė. „Žal­gi­ris“ nu­si­pel­ nė šios per­ga­lės – žai­dė ge­riau ir vi­sais at­ž vil­g iais pra­n o­ko mus.

Po di­džio­sios per­trau­kos šei­mi­ nin­kai į aikš­t ę išė­jo už­s i­d e­g ę ir ne­pa­li­ko mums jo­kių vil­čių. Kau­ nie­čiai įro­dė, kad yra vie­ni gru­ pės fa­vo­r i­t ų, o mums „Top 16“ eta­pas – tie­siog ge­ra pa­tir­tis“, – po ma­čo kal­bė­jo AL­BA vy­riau­sia­ sis tre­ne­ris ser­bas Sa­ša Ob­ra­do­ vi­čius.

Nuo 1999 m., kai kau­nie­čiai pra­dė­jo rung­ty­niau­ti Eu­ro­ly­go­je, di­des­niu skir­tu­mu yra įvei­kę tik Vi­to­ri­jos ko­man­dą „Ca­ja La­bo­ ral“ – 82:45 šio re­gu­lia­raus se­zo­ no ma­če.

J.Pla­za pa­gy­rė jau­ni­mą

A.Sa­bo­nis pri­ta­rė jo idė­jai reng­ti jau­

„Mū­sų sie­la – tvir­ta, ga­li­me kau­ tis su vi­sais prie­ši­nin­kais. Kai su­ si­du­ri su pro­ble­mo­mis, ga­li da­ry­ ti tik tai, kas pri­klau­so nuo ta­vęs. Šį kar­tą žai­dė­jai tai ir da­rė.

16

Pa­si­žy­mė­jo: A.Juš­ke­vi­čiui ma­čas su AL­BA – kol kas sėk­min­giau­sias šį Eu­ro­ly­gos se­zo­ną.

Komentaras Vla­di­mi­ras Ro­ma­no­vas

„Žal­gi­ris“–ALBA

„Žal­g i­r io“ klu­bo sa­v i­n in­kas

P

2013 01 31, Kau­no „Žal­gi­rio“ are­na, 10 190 žiū­ro­vų.

o ne­t i­kė­to Ib­ra­h i­mo Jaa­be­ ro pa­si­trau­k i­mo iš „Žal­g i­rio“ nuo­t ai­ka bu­vo bjau­r i. Bet žai­dė­jai, kaip sa­ko­ma, per­l i­ po per sa­ve ir, kaip tei­sin­gai pa­ste­bė­ jo ko­man­dos ka­pi­to­nas Pau­l ius Jan­ kū­nas, žiur­kės bė­ga tik iš skęs­tan­čio lai­vo. Ši­ta per­ga­le žal­g i­r ie­čiai įro­dė, kad mū­sų lai­vas ne­pas­kęs. At­si­ra­do ti­ kė­ji­mas, kad mes jau nu­ga­lė­jo­me štor­ mą ir pa­kė­lę vi­sas „Žal­gi­rio“ bu­res ke­ liau­si­me to­lyn.

Ar­tū­ro Mo­ro­zo­vo nuo­tr.

Veteranų ma­čas

92:56 (26:21, 18:16, 26:9, 22:10)

„Žal­gi­ris“ Žaidėjas

T.Dar­de­nas M.Po­po­vi­čius D.Lav­ri­no­vi­čius A.Juš­ke­vi­čius V.Lip­ke­vi­čius P.Jan­kū­nas M.De­la­šas M.Kuz­mins­kas O.Lafayette‘as R.Kau­kė­nas J.Foote‘as K.Lav­ri­no­vi­čius Komanda

Min.

Tšk.

Dvit.

Trit.

Baud.

AK

RP

PK

K

EF

21:36 20:42 17:41 18:05 3:40 17:24 19:43 16:46 21:55 17:16 5:03 20:09

17 22 7 6 2 8 14 2 5 1 8 92

6/7 4/4 2/5 0/1 0/2 4/5 4/4 0/2 2/5 3/4 25/39 64,1%

1/1 4/7 1/2 2/2 0/2 2/4 0/2 0/1 0/1 10/22 45,5%

2/2 2/2 2/2 0/2 2/2 1/2 1/2 2/2 12/16 75%

3 1 3 1 4 6 3 1 4 32

2 5 1 4 1 1 1 5 2 22

2 2 1 1 2 1 1 1 11

1 2 2 1 2 2 1 11

21 29 7 13 5 11 15 3 4 1 11 126

Min.

Tšk.

Dvit.

Trit.

Baud.

AK

RP

PK

K

EF

10:57 20:17 26:03 20:28 17:25 18:21 21:09 20:12 24:13 20:55

3 3 8 10 5 2 8 12 5 56

1/3 3/7 2/4 1/3 1/3 0/2 2/4 5/6 1/3 16/35 45,7%

0/1 1/2 2/4 0/1 0/3 1/4 1/1 5/16 31,3%

1/1 2/2 3/3 1/2 2/2 9/10 90%

1 3 2 1 3 1 1 2 6 24

2 1 2 4 1 1 3 14

1 2 1 4

2 1 3 2 3 2 3 1 5 23

3 8 5 6 -1 -8 11 7 34

ALBA

Pre­l i­m i­na­r ios Kau­no „Žal­g i­r io“ ir Mask­vos CSKA ve­te­ra­nų ko­ man­dų su­dė­tys:

Žaidėjas

S.Schult­ze J.Ney H.Schaf­fart­zi­kas D.Thomp­so­nas D.Byar­sas N.Dje­do­vi­čius A.Mi­ral­le­sas D.Woo­das J.Fos­te­ris Y.Id­bi­hi Z.Mor­ley Komanda

„Žal­gi­ris“: Ar­vy­das Sa­bo­nis, Vla­ di­mi­ras Ro­ma­no­vas, Vi­tol­das Ma­ sals­kis, Sau­lius Štom­ber­gas, Ar­vy­ das Venc­lo­vas, Da­rius Las­kys, Ar­ nol­das Ma­sals­kis, To­mas Ma­siu­ lis, Ro­ber­tas Ra­gaus­kas, Vy­tau­ tas Ri­bins­kas, Gin­ta­ras Sta­niu­lis, Vir­gi­ni­jus Jan­kaus­kas, vy­riau­sia­ sis tre­ne­ris Ri­mas Kur­ti­nai­tis; CSKA: Mak­s i­m as As­t a­n i­n as, Vik­to­ras Be­rež­no­jus, Va­s i­l i­jus Ka­ra­s io­vas, Jev­ge­n i­jus Ki­su­r i­ nas, Jev­ge­n i­jus Ko­va­len­ka, Igo­ ris Ku­de­l i­nas, Alek­sand­ras Me­ leš­ki­nas, Igo­ris Mig­li­nie­kas, Ana­ to­li­jus Myš­k i­nas, Ser­ge­jus Pa­no­ vas, Vik­to­ras Pet­ra­ko­vas, Ser­ge­ jus Ta­ra­ka­no­vas, Va­le­r i­jus Ti­ cho­nen­ka, Vla­d i­m i­ras Tka­čen­ ka, Hei­no En­de­nas, vy­r iau­sia­sis tre­ne­r is Ju­ri­jus Se­l i­cho­vas.

Rung­ty­nių sta­tis­ti­ka

Paaiškinimai: Min. – minutės, Tšk. – pelnyti taškai, Dvit. – dvitaškiai, Trit. – tritaškiai, Baud. – baudų metimai, AK – atkovoti kamuoliai, RP – rezultatyvūs perdavimai, PK – perimti kamuoliai, K – klaidos, EF – efektyvumas.

Snai­pe­ris: M.Po­po­vi­čius ket­vir­tą kar­tą šį Eu­ro­ly­gos se­zo­ną pa­tai­kė

dau­giau nei tris tri­taš­kius.

Ar­tū­ro Mo­ro­zo­vo nuo­tr.

16

šeštadienis, vasario 2, 2013

sportas kaunodiena.lt/naujienos/sportas

Pa­mo­kė „al­bat­ro­sus“, kaip rei­kia skris­ti Jie ati­da­vė vi­sas jė­gas 15 ir ti­kiu, jog Eu­ro­ly­go­je ko­vos iki ga­lo“, – kal­bė­jo žal­gi­rie­ čių stra­te­gas Joa­nas Pla­za.

Pa­ta­ri­mas: K.Lav­ri­no­vi­čius tvir­ti­no, kad A.Juš­ke­vi­čius tu­ri pa­si­nau­

do­ti jam su­teik­tu šan­su.

Ar­tū­ro Mo­ro­zo­vo nuo­tr.

K.Lav­ri­no­vi­čius: dar tu­ri­me pa­ra­ko Zig­mas Ju­re­vi­čius z.jurevicius@diena.lt

„Jei ko­man­da lai­mė­jo, va­di­na­si, su­žai­džiau de­šim­tu­kui“, – šyp­te­ lė­jo Kšiš­to­fas Lav­ri­no­vi­čius.

Vie­nas „Žal­gi­rio“ ko­man­dos Bro­ lių ti­ki, kad kau­nie­čių per­ga­lė Eu­ ro­ly­go­je prieš Ber­ly­no AL­BA ne tik nu­trau­kė ne­sėk­mių se­ri­ją, bet ir taps til­to į at­krin­ta­mą­sias var­ žy­bas pa­grin­du.

– Kšiš­to­fai, kas lė­mė „Žal­gi­ rio“ per­ga­lę so­li­džiu skir­tu­ mu? – pa­klau­sė­me žal­gi­rie­čio.

– Bu­vo­me tin­ka­mai nu­si­tei­kę.

Tai bu­vo mū­sų pa­sku­ti­nė ga­li­ my­bė, jei no­ri­me pa­tek­ti į at­krin­ ta­mų­jų var­žy­bų trau­ki­nį. Po ap­ mau­džių pra­lai­mė­ji­mų Mad­ri­de ir Atė­nuo­se daug kas ma­nė, kad jau su­dė­jo­me gink­lus, o mes įro­ dė­me, kad dar tu­ri­me pa­kan­ka­ mai pa­ra­ko ko­vo­ti ir tęs­ti se­zo­ ną Eu­ro­ly­go­je.

– Ar jau­tė­te Ib­ra­hi­mo Jaa­be­ ro ne­tek­tį?

– Kaip čia pa­sa­kius... La­bai ge­rai į žai­di­mą įsi­lie­jo Adas Juš­ke­vi­čius.

Ne­ma­nau, kad jis at­ro­dė pra­sčiau nei I.Jaa­be­ras. Adas – jau­nas, ne­ tu­ri tiek pa­tir­ties kiek Ib­ra­hi­mas, bet daug ką kom­pen­suo­ja jau­nat­ viš­ku­mu, ener­gi­ja, azar­tu.

Tre­ne­ris įskie­pi­jo mums, kad tu­ri­me kiek­vie­no­se rung­ty­ nė­se ati­duo­ti vi­sas jė­gas ne­pai­sy­da­mi, ko­kios ly­gos ma­čą žai­džia­me.

ir Vy­te­nis Lip­ke­vi­čius taip pat pa­ si­tem­pė, jie spar­čiai to­bu­lė­ja. Šie jau­ni vy­ru­kai kiek­vie­ną die­ną dir­ ba pa­pil­do­mai ir nea­be­jo­ti­nai yra Lie­tu­vos krep­ši­nio atei­tis“, – tvir­ ti­no J.Pla­za.

M.Po­po­vi­čius, į AL­BA krep­šį pa­ siun­tęs ke­tu­rias tri­taš­kes bom­bas, sa­kė: „Tre­ne­ris įskie­pi­jo mums, kad tu­ri­me gerb­ti vi­sus var­žo­vus ir kiek­vie­no­se rung­ty­nė­se ati­duo­ti vi­ sas jė­gas ne­pai­sy­da­mi, ko­kios ly­gos ma­čą žai­džia­me. Nes­var­bu, kad iš­ vy­ko ke­li žai­dė­jai, o ke­li pa­ty­rė trau­ mas, bet mes iš­li­ko­me ko­man­da.“ Mad­ri­de – pra­tę­si­mas

Iš „Žal­gi­rio“ iš­vy­kus Ib­ra­hi­mui Jaa­be­rui, blyks­te­lė­jo A.Juš­ke­vi­ čius. „Man at­ro­do, kad Adas kiek­ vie­ną die­ną da­ro pa­žan­gą ir Lie­ tu­vos rink­ti­nė­je bus pui­ki Man­to Kal­nie­čio ar Ša­rū­no Ja­si­ke­vi­čiaus pa­mai­na. Min­dau­gas Kuz­mins­kas

Ki­to­je E gru­pės dvi­ko­vo­je ket­vir­ ta­die­nį su­si­ti­ko fa­vo­ri­tai – Mad­ri­ do „Real“ ir Mask­vos CSKA. Pra­ tę­sus rung­ty­nes trium­fa­vo „Real“ – 86:78. „Žai­dė­me ge­rai, bet „Re­ al“ rung­ty­nia­vo dar ge­riau, ypač svar­biau­sio­mis rung­ty­nių aki­mir­ ko­mis. Mus nu­žu­dė Jay­cee Car­

Re­zul­ta­tai E gru­pė. Mad­ri­do „Real“–Mas­ kvos CSKA 86:78 (14:15, 19:12, 10:17, 23:22, 20:12). Re­zul­ta­ty­viau­si žai­dė­ jai: J.Car­rol­las 31 taš­kas, R.Fer­nan­ de­zas 20, S.Llul­las ir N.Mi­ro­ti­čius po 10/Z.Er­ce­gas ir M.Teo­do­si­čius po 13, V.Mi­co­vas 12.

F gru­pė. Pi­rė­jo „Olym­pia­cos“– Stambulo „Fe­ner­bah­ce Ul­ker“ 82:71 (23:24, 20:13, 25:12, 13:23). V.Spa­ nou­lis 15, G.Prin­te­zis 13, A.Law 12/ B.McCa­leb­bas ir B.Bog­da­no­vi­čius po 20, D.An­der­se­nas 18.

– Kaip ma­no­te, ar ko­man­dai rei­ka­lin­gas pa­pil­dy­mas?

– Tai nu­spręs klu­bo va­do­vy­bė.

Da­bar Adas ga­vo šan­są. Jis – ta­ len­tin­gas krep­ši­nin­kas, ga­lin­tis juo pa­si­nau­do­ti.

– Ar tei­gia­mų emo­ci­jų ban­ ga pa­dės nuo ke­lio nu­šluo­ti ir Mask­vos CSKA eki­pą VTB Vie­nin­go­sios krep­ši­nio ly­gos ma­če?

– Bū­tų ge­rai įveik­ti CSKA krep­ši­ nin­kus Mask­vo­je, bet mū­sų min­ tys da­bar su­telk­tos į ki­tą Eu­ro­ly­ gos dvi­ko­vą – su Bam­ber­go klu­bu.

No­ri­me pa­tek­ti į „Top 8“ gre­tas.

rol­las ir ypač karš­ta at­mos­fe­ra“, – tei­gė CSKA vy­riau­sia­sis tre­ne­ris Et­to­re Mes­si­na. „Ne­ma­niau, kad su­klup­si­me Mad­ri­de, nes ga­li­me įveik­ti bet ku­ rią ko­man­dą. Vis dėl­to se­zo­nas – la­bai il­gas, žai­džia­me ge­rai ir „Top 16“ eta­po pa­bai­go­je vis vien bū­si­me vir­šū­nė­je“, – op­ti­miz­mo ne­pra­ra­do CSKA marš­ki­nė­lius vil­kin­tis bu­vęs žal­gi­rie­tis Son­ny Weem­sas.

Ki­tos dvi E gru­pės rung­ty­nės tarp Ma­la­gos „Uni­ca­jos“ ir Stam­ bu­lo „Ana­do­lu Efes“ bei Atė­ nų „Pa­nat­hi­nai­kos“ ir Bam­ber­go „Bro­se Bas­kets“ vy­ko va­kar.

„Bar­ce­lo­na Re­gal“–Sienos „Mon­ te­pas­chi“ 85:66 (20:13, 28:16, 20:18, 17:19). A.To­m i­čius 20, X.Ra­ba­se­da 16, X.N.Ja­wai’us 11/B.Brow­nas 19, D.Hac­ket­tas 14, B.Eze 12.

Nepasisekė: CSKA lyderis V.Chriapa (su kamuoliu) per mačą su „Real“

tepelnė 4 taškus.

AFP nuotr.

Stam­bu­lo „Be­sik­tas JK“–Tel Avi­ vo „Mac­ca­bi Elect­ra“ 55:77 (12:21, 10:22, 13:14, 20:20). S.Ce­t i­n as 13, P.Chris­top­he­r is 12, G.Vid­m a­r as 11/L.Elia­hu 14, N.Ca­ne­ris-Med­ley’is 12, D.Lo­ga­nas 10.

17

Šeštadienis, vasario 2, 2013

22p.

aukštyn žemyn

Žaliojo Kyšulio salose – daug ramybės, bet mažai žalumos.

aukstynzemyn@diena.lt Redaktorė Jūratė Kuzmickaitė

A.Or­lo­va ir gar­su­sis ame­ri­kie­tis Ži­no­ma vo­ ka­lis­tė Ali­na Or­lo­va į kon­ cer­ti­nį tu­rą po Ru­si­ją lei­ do­si su vie­ nos žy­miau­ sių JAV gru­ pių „Fu­guees“ at­li­kė­ju ir itin spal­vin­ga as­me­ny­be Joh­nu For­te.

Sce­no­je jie kon­cer­ta­vo drau­ge.

Kon­cer­te: „Ma­no po­žiū­ris į kū­ry­bą – eg­zis­ten­ci­nis“, – sa­vo dai­nas api­bū­di­no Ali­na.

Lai­ma Že­mu­lie­nė l.zemuliene@diena.lt

Ta­po fil­mo he­ro­jais

Nuo mu­zi­kan­tų nė per žings­nį neats­to­jo šve­dų re­ži­sie­rius Pet­te­ ris Ring­bo­mas, kū­ręs do­ku­men­ti­ nį mu­zi­ki­nį fil­mą „Ru­siš­ka žie­ma“ („The Rus­sian Win­ter“).

Per­nai ba­lan­dį juos­tos he­ro­jai fil­ mą pri­sta­tė gar­sia­ja­me Niu­jor­ko fil­ mų fes­ti­va­ly­je „Tri­be­ca“. Pa­va­sa­rį jis bus pri­sta­ty­tas ir Lie­tu­vos žiū­ro­ vams. Fil­me „Ru­siš­ka žie­ma“ žiū­ ro­vai iš­vys ir A.Or­lo­vą bei J.For­te.

Ga­be­no la­ga­mi­ną ko­kai­no

Bend­ro tu­ro is­to­ri­ja už­si­mez­gė gal­ būt ta­da, kai J.For­te, pa­klau­sęs iš drau­go gau­tų Ali­nos dai­nų įra­šų, nu­spren­dė at­li­kė­ją iš Lie­tu­vos su­ si­ras­ti pa­ts.

J.For­te gy­ve­ni­mo is­to­ri­ja – neei­ li­nė. Į žvaigž­des jis iš­ki­lo per kan­ čias. 2000 m. re­pe­ris bu­vo su­lai­

ky­tas Niuar­ko oro uos­te su pil­nu ko­kai­no la­ga­mi­nu. Anot po­li­ci­jos, nar­ko­ti­kų ver­tė juo­do­jo­je rin­ko­je – 1,4 mln. JAV do­le­rių. At­li­kė­jas bu­vo nu­teis­tas 14 me­tų ka­lė­ji­mo. „Jis at­sė­dė­jo aš­tuo­ne­rius me­tus.

Dau­ge­lis Ame­ri­kos gar­se­ny­bių pa­ si­ry­žo iš­trauk­ti Joh­ną. Pre­zi­den­tas George‘as W.Bus­has 2008 m. jam su­tei­kė ma­lo­nę, – pa­sa­ko­jo A.Or­lo­ vos va­dy­bi­nin­kas Lau­ras Lu­čiū­nas.

– Ka­lė­ji­mas Joh­nui išė­jo į nau­dą – ten jis, re­pe­ris, iš­mo­ko gro­ti gi­ta­ra ir mo­kė ki­tus ka­li­nius. Per tuos me­tus jis ta­po ge­ru gi­ta­ris­tu. Sa­vo is­to­ri­ją Joh­nas at­vi­rai pa­sa­ko­ja fil­me.“ J.For­te at­lie­ka ir so­cia­li­nę mi­si­ ją – va­ži­nė­ja po Ame­ri­kos mo­kyk­ las, agi­tuo­da­mas moks­lei­vius ne­ pra­si­dė­ti su nar­ko­ti­kais, nes yra daug ki­to­kios veik­los. Į Ru­si­ją at­vi­lio­jo drau­gas

J.For­te yra bai­gęs eko­no­mi­kos stu­ di­jas. Vie­nas jo bend­ra­kur­sis pran­

cū­zas Chris­top­he­ris dir­ba Ru­si­jo­je stam­bios bend­ro­vės vi­cep­re­zi­den­ tu. Kar­tą jis pa­reiš­kė: „Joh­nai, tau rei­kia pa­ma­ty­ti Ru­si­ją. Pa­tir­tum nau­jų im­pul­sų.“ 2011 m. J.For­te su­ti­ko leis­tis į kon­cer­ti­nį tu­rą po Ru­si­ją. Taip jis už­ki­bo ant ke­lių Ru­si­jos mu­zi­kan­ tų ir A.Or­lo­vos.

Jis at­sė­dė­jo aš­tuo­ ne­rius me­tus. Dau­ ge­lis Ame­ri­kos gar­ se­ny­bių pa­si­ry­žo iš­trauk­ti Joh­ną. „Man pa­skam­bi­no J.For­te agen­ tū­ros va­do­vas – esą gal bū­tų ga­li­ ma su Ali­na pa­kon­cer­tuo­ti. Mū­ sų kon­cer­tas bu­vo Mask­vo­je. Ir jų kon­cer­tas vy­ko Mask­vo­je. Vie­ ni ki­tų kon­cer­tuo­se ap­si­lan­kė­me, su­si­pa­ži­no­me. Joh­nas pa­si­šne­kė­jo

su Ali­na ir su­ta­rė: „Ga­lim ban­dy­ ti.“ Ru­si­jo­je bu­vo nu­ma­ty­ti ir mū­ sų, ir jų kon­cer­tai. Sa­vo tu­rus su­ jun­gė­me į vie­ną – bend­ri kon­cer­tai vy­ko Že­mu­ti­nia­me Nau­gar­de, Ka­ za­nė­je, Je­ka­te­rin­bur­ge ir Mask­vo­ je. Drau­ge gro­jo ir ke­li Ru­si­jos mu­ zi­kan­tai.“ Per Ru­si­ją jie va­žia­vo trau­ki­ niais. Tuo me­tu P.Ring­bo­mas su vie­nu ame­ri­kie­čiu fil­ma­vo juos­tą apie Joh­ną. Fil­ma­vo vis­ką – kaip mu­zi­kan­tai kon­cer­tuo­ja, per Ru­si­ ją į kon­cer­tus va­žiuo­ja trau­ki­niais, val­go, žai­džia bou­lin­gą. „Fil­me „Ru­siš­ka žie­ma“ – dvi li­ni­jos: J.For­te gy­ve­ni­mo is­to­ri­ja ir Ru­si­jos tu­ras“, – pa­tiks­li­no L.Lu­ čiū­nas.

Fil­me Ali­na bu­vo sa­vi­mi

Prieš iš­vyk­da­ma gast­ro­lių į Lon­do­ ną, A.Or­lo­va pa­pa­sa­ko­jo apie kon­ cer­ti­nį tu­rą ir fil­ma­vi­mo aki­mir­kas juos­to­je „Ru­siš­ka žie­ma“.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

– Ali­na, ar pa­ti jau ma­tė­te fil­ mą?

– Taip, daug kar­tų. Jį pri­sta­tė­me Niu­jor­ke, pa­skui Eu­ro­po­je. „Tri­be­ca“ fes­ti­va­ly­je Niu­jor­ke fil­mas bu­vo su­ tik­tas pui­kiai. At­vy­ko daug žmo­nių, daug Joh­no gi­mi­nai­čių, drau­gų.

– Per kon­cer­ti­nį tu­rą ži­no­jo­te, kad jus nuo­lat fil­muo­ja. Ar jau­ tė­tės įsi­tem­pu­si, su­si­kaus­čiu­si, ar at­virkš­čiai – bu­vo­te sa­vi­mi?

– Ži­no­ma, bu­vau sa­vi­mi. Fil­mas – do­ku­men­ti­nis, ne­rei­ka­lau­jan­tis jo­ kios vai­dy­bos.

– Ar neiš­mu­šė iš vė­žių, kad ope­ra­to­riai nuo­lat se­kio­jo pa­ skui su ki­no ka­me­ro­mis?

– Ne. Tai vy­ko daug die­nų. Kai rei­ kė­jo apa­ra­tū­rą per­kraus­ty­ti iš vie­nos sa­lės į ki­tą, ne­la­bai gal­vo­jo­me apie tas ka­me­ras. O kai ope­ra­to­riai kas­ dien vaikš­to ap­lin­kui, tų ka­me­rų ne­be­ma­tai.

24

18

Šeštadienis, vasario 2, 2013

aukštyn žemyn

Lie­tu­vą įsi­my­lė­ję dvy­niai lat­v Lat­vi­jo­je gi­mę ir ten gy­ve­nan­tys dvy­niai, so­li­dūs vers­li­nin­kai Nor­mun­das ir Nau­ ris Ma­ciai – Lie­tu­vos ir krep­ši­nio ger­bė­jai iki kau­lų sme­ge­nų. Va­kar iš­si­pil­dė karš­ta Ry­go­je gy­ve­nan­čių bro­lių sva­jo­nė: jie pri­ sie­kė Lie­tu­vai ir ta­po mū­sų ša­lies pi­lie­čiais.

Da­rius Sė­le­nis

d.selenis@kaunodiena.lt

Tar­si olim­pi­nis me­da­lis

„Neį­ma­no­ma ap­sa­ky­ti, ko­kie esa­ me lai­min­gi! To­kią eu­fo­ri­ją pa­ty­ rė­me tik ta­da, kai Lie­tu­vos krep­ ši­nin­kai pir­mą kar­tą olim­pi­nė­se žai­dy­nė­se Bar­se­lo­no­je iš­ko­vo­jo bron­zos me­da­lius“, – švy­tė­jo 42 me­tų Nor­mun­das Ma­cius.

Po aki­mir­kos lat­vis pri­si­pa­ži­ no, kad jie, bro­liai dvy­niai, tar­da­ mi prie­sai­kos žo­džius Lie­tu­vai, la­ bai jau­di­no­si.

Vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jo­je (VRM) šią svar­bią dvy­niams aki­ mir­ką va­kar ste­bė­jo daug lat­vių drau­gų, ar­ti­mų­jų, taip pat ir Kau­ no „Žal­gi­rio“ krep­ši­nin­kai – dvy­ niai Kšiš­to­fas ir Dar­ju­šas Lav­ri­no­ vi­čiai.

Vir­gi­li­jui No­rei­kai pra­dė­jus gie­ do­ti Lie­tu­vos him­ną, „Tau­tiš­ką gies­mę“ už­trau­kė ir bro­liai Ma­ciai.

Jų aky­se bliz­gė­jo aša­ros.

Pa­sak ce­re­mo­ni­jo­je da­ly­va­vu­sio žur­na­lis­to Vi­do Ma­čiu­lio, Mig­ra­ci­ jos tar­ny­bos dar­buo­to­jai pri­si­pa­ži­ no, kad to­kių jau­di­nan­čių aki­mir­kų jie dau­giau ne­pri­si­me­na.

Tris­pal­vės šir­dys

Ži­nią, kad penk­ta­die­nį bro­liams Ma­ciams rei­kės ap­si­lan­ky­ti VRM, pir­ma­sis pra­ne­šė jiems daug pa­ dė­jęs žur­na­lis­tas, te­le­vi­zi­jos lai­ dos „Krep­ši­nio pa­sau­ly­je“ ve­dė­jas V.Ma­čiu­lis. „Nuo tos aki­mir­kos iš jau­du­ lio ne­ga­lė­jo­me už­mig­ti“, – juo­kė­si Nor­mun­das, ku­ris su bro­liu Nau­riu jau vai­kys­tė­je sva­jo­jo tap­ti Lie­tu­ vos pi­lie­čiais, o pa­sta­ruo­sius me­ tus tai ta­po ne­duo­dan­čiu ra­my­bės mau­du­liu. „Mes – lie­tu­viai. Vi­si mū­sų drau­gai ir pa­žįs­ta­mi Lat­vi­jo­je tai ži­no“, – su ryš­kiu lat­viš­ku ak­cen­ tu pa­reikš­da­vo bro­liai.

Ve­lio­nis Nor­mun­do ir Nau­rio tė­ vas bu­vo klai­pė­die­tis, ma­ma – lat­ vė. Bro­liai gi­mė Lat­vi­jo­je, ne­to­li Lie­tu­vos sie­nos, vos už ke­lių ki­lo­ met­rų nuo Kvet­kų kai­mo Bir­žų ra­ jo­ne.

Lat­vi­jo­je vers­lą plė­to­jan­tys 42 me­tų vy­rai da­bar gy­ve­na Ry­go­ je, ta­čiau šir­dys, ko ge­ro, jau se­niai bu­vo tris­pal­vės, kaip mū­sų vals­ty­ bės vė­lia­va.

Krep­ši­niui pi­ni­gų ne­gai­la

Do­ku­men­tus, kad ga­lė­tų at­si­sa­ky­ti Lat­vi­jos pi­lie­ty­bės ir priim­ti Lie­tu­ vos pi­lie­ty­bę, bro­liai pra­dė­jo tvar­ ky­ti prieš 8 mė­ne­sius. „Lat­vi­jo­je ofi­cia­lūs pa­rei­gū­nai rea­ga­vo drau­giš­kai, ma­tė­me, kad vie­na mo­te­ris pa­rei­gū­nė la­bai iš­ gy­ve­na, siū­lė pa­gal­vo­ti, – jau­din­ da­ma­sis pa­sa­ko­jo Nor­mun­das. – Prieš ke­lias sa­vai­tes iki šios die­nos

mes jau ati­da­vė­me lat­viš­kus as­ mens do­ku­men­tus.“ Prieš duo­da­mi prie­sai­ką Lie­tu­ vai, šios svar­bios die­nos iš­va­ka­ rė­se bro­liai Ma­ciai at­vy­ko į Kau­no „Žal­gi­rio“ are­ną ir žiū­rė­jo Kau­ no „Žal­gi­rio“ rung­ty­nes su Ber­ly­ no AL­BA. „Krep­ši­niui pi­ni­gų ne­gai­li­me“, – juo­kė­si žo­džio ki­še­nė­je neieš­kan­ tis Nor­mun­das, ku­ris su bro­liu jau dau­ge­lį me­tų ne­pra­lei­džia be­veik nė vie­nų Lie­tu­vos rink­ti­nės ir Kau­ no „Žal­gi­rio“ rung­ty­nių, kad ir ko­ kia­me pa­sau­lio kraš­te jos vyk­tų.

Mei­lę Lie­tu­vai, jos krep­ši­niui dvy­niai dek­la­ruo­ja ne tik žo­džiais: jau se­niai jų kū­nus puo­šia de­šim­tys ta­tui­ruo­čių, sim­bo­li­zuo­jan­čių mū­ sų ša­lį, mū­sų krep­ši­nį.

Spal­vo­ti ant­riešiai, ko­kius dė­ vi krep­ši­nin­kai, ant kai­rių­jų Ma­cių ran­kų rie­šų nė­ra tik­ri. Šios dvy­nių rie­šus puo­šian­čios tris­pal­vės – iš­ ta­tui­ruo­tos.

Svar­biau už žmo­ną

Pir­mą­ją ta­tui­ruo­tę, skir­tą Lie­tu­vos krep­ši­niui, Nor­mun­das pa­si­da­ rė gy­ven­da­mas Niu­jor­ke, po Sid­ nė­jaus olim­pi­nių žai­dy­nių. Žmo­ na, pa­ma­čiu­si tą ta­tui­ruo­tę, bu­vo šo­ki­ruo­ta. Vė­liau, kai po­ra sky­rė­ si teis­me Ry­go­je, pa­grin­di­niu sky­ ry­bų ar­gu­men­tu Nor­mun­do mo­te­ ris nu­ro­dė vy­ro mei­lę krep­ši­niui, o ne jai.

Bū­tent Nor­mun­das šo­ki­ra­vo JAV žur­na­lis­tus ir NBA žvaigž­dę Alon­zo Mour­nin­gą, kai kar­tą paė­męs mik­ ro­fo­ną žur­na­lis­tų ap­sup­ty­je pa­reiš­ kė: „Mes jus nu­ga­lė­si­me, nes Lie­ tu­va – ge­riau­sia krep­ši­nio ša­lis!“ Mei­lę Lie­tu­vai ir jos krep­ši­niui liu­di­ja bro­lių kū­nus iš­mar­gi­nu­sios ta­tui­ruo­tės.

Ta­tui­ruo­tės – mei­lės liu­dy­to­jos

Už­ra­šai „Štom­ber­gas yra ge­riau­ sias“, „Aš my­liu Lie­tu­vos krep­ši­ nį ir Ar­vy­dą Sa­bo­nį“, „Trys mi­li­ jo­nai“, Lie­tu­vos tris­pal­vės, gar­sie­ji mar­gas­pal­viai krep­ši­nio ske­le­tai, ka­rū­na su lie­tu­viš­ka sim­bo­li­ka pa­ žy­mė­tu krep­ši­nio ka­muo­liu, sti­li­ zuo­ti Lie­tu­vos rink­ti­nės krep­ši­nin­ kų nu­me­riai, krep­ši­nio ka­muo­lys su tris­pal­ve ir net Lie­tu­vos krep­ ši­nio krikš­ta­tė­viu va­di­na­mo Pra­no Lu­bi­no vei­das. Vi­sa tai yra iš­ta­tui­ ruo­ta ant vy­rų kū­nų.

Prieš Eu­ro­pos krep­ši­nio čem­pio­ na­tą Lie­tu­vo­je Nau­ris iš­si­ta­tui­ra­vo A.Sa­bo­nio at­vaiz­dą, po to – už­ra­ šą „Lie­tu­va“ su se­no­vi­niu lie­tu­viš­ ku kry­žiu­mi.

Pen­kio­mis mi­nu­tė­mis už Nau­rį jau­nes­nis bro­lis Nor­mun­das iš­si­ta­ tui­ra­vo Jo­ną Va­lan­čiū­ną su skry­bė­ le ir kos­tiu­mu. „Ne, ne, ji rea­guo­ja tei­gia­mai“, – juo­kė­si tre­čią kar­tą ve­dęs, tris duk­ ras au­gi­nan­tis Nau­ris, pa­klaus­tas,

Is­to­ri­ja: maestro V.Noreika pasveikino Nor­mun­dą ir Nau­rį. Jie, sa­vo kū­nais dek­la­ruo­jantys mei­lę krep­ši­niui ir

ar žmo­na neiš­vys jo iš na­mų, kaip ka­dai­se pa­siel­gė jo bro­lio Nor­mun­ do gy­ve­ni­mo drau­gė.

Sap­no iš­si­pil­dy­mas

Neaukš­ti, 175 cm ūgio, ta­čiau grei­ ti bro­liai dvy­niai, drau­gų pra­var­ džiuo­ja­mi Braš­kė­mis, nuo ma­žens mė­go krep­ši­nį. Pa­ma­ty­ti A.Sa­bo­nį bu­vo di­džiau­sia jų vai­kys­tės sva­jo­ nė, ku­ri, at­ro­dė, ga­lė­tų iš­si­pil­dy­ti ne­bent sap­ne. „Gy­ve­no­me sun­kiai, vė­liau au­ go­me ir in­ter­na­te, kur kar­to­da­vo, kad mer­gi­nos taps mel­žė­jo­mis, o ber­niu­kai, ku­rie ne­pa­teks už gro­ tų, – trak­to­ri­nin­kais“, – pri­si­mi­ nė Nor­mun­das.

Vis dėl­to nu­ti­ko taip, kad bro­lių sva­jo­nė iš­si­pil­dė la­biau, nei bu­vo ga­li­ma ti­kė­tis: su A.Sa­bo­niu, pa­te­ ku­siu į NBA Šlo­vės mu­zie­jų, su­pa­ žin­di­no TV lai­dos „Krep­ši­nio pa­ sau­ly­je“ sie­la V.Ma­čiu­lis. „Mums nu­si­šyp­so­jo lai­mė su­tik­ti šį ge­rą ir daug pa­dė­ju­sį žmo­gų“, –

nuo­šir­džiai gy­rė Vi­dą bro­liai.

Ry­go­je gy­ve­nan­čių dvy­nių Ma­ cių ko­lek­ci­jo­je – dau­gy­bė krep­ši­ nio sim­bo­li­kos. „Jo vie­no kam­ba­rio bu­tas – kaip mu­zie­jus, – apie bro­lį, ku­ris grei­ tai kel­sis gy­ven­ti į nuo­sa­vą na­mą, kal­bė­jo Nau­ris. – Bro­lis sa­vo bu­te su­kau­pęs daug vė­lia­vų, marš­ki­nė­ lių, ka­muo­lių, ša­li­kų, spor­ti­nių ba­ te­lių, yra net krep­ši­nin­kų au­tog­ra­ fų ant sie­nos.“

„Tau­tiš­ką gies­mę“ už­trau­kė ir bro­liai Ma­ciai. Jų aky­se bliz­gė­jo aša­ros.

Su­mu­šė CSKA sir­ga­liai

„Per­lei­džiu es­ta­fe­tę bro­liams Lav­ ri­no­vi­čiams“, – at­si­svei­ki­nęs su Lie­tu­vos krep­ši­nio rink­ti­ne Lat­ vi­jo­je gy­ve­nan­tiems dvy­niams

kal­bė­jo jų ge­ras drau­gas Sau­lius Štom­ber­gas.

Jis pri­sa­kė dvy­niams Kšiš­to­fui ir Dar­ju­šui rū­pin­tis dvy­niais Nau­riu ir Nor­mun­du. „La­bai ge­ri bro­liai, tu­ri di­de­ lę šir­dį ir ge­rą hu­mo­ro jaus­mą, – taip Nor­mun­das ir Nau­ris at­si­lie­pė apie krep­ši­nin­kus Lav­ri­no­vi­čius. – Jie vi­sa­da mums pa­rū­pi­na bi­lie­tų, už­sa­ko vieš­bu­čius.“ Su S.Štom­ber­gu dvy­nius Ma­cius su­pa­žin­di­no jo bro­lis Val­das. Po to pra­si­dė­jo dvy­nių pa­žin­tis su mū­sų ša­lies krep­ši­nin­kais.

Ak­lai my­lin­tys Lie­tu­vą ir krep­ši­ nį dvy­niai dėl to yra ir nu­ken­tė­ję.

Tai at­si­ti­ko per Eu­ro­ly­gos ket­ver­ to fi­na­lą Pra­ho­je. Lie­tu­vos rink­ti­ nės krep­ši­nin­kų marš­ki­nė­liais vil­ kin­čius aist­ruo­lius su­spar­dė ru­sai, CSKA fut­bo­lo ko­man­dos sir­ga­liai. „Tą die­ną bu­vo ma­no gim­ta­ die­nis, – ne­din­go šyp­se­na Nau­rio vei­de. – Is­pa­nų, ser­bų ir lie­tu­vių sir­ga­liai pui­kiai iš­ma­no krep­ši­nį.

19

Šeštadienis, vasario 2, 2013

aukštyn žemyn kaunodiena.lt/naujienos

viai ta­po lie­tu­viais

Vil­kus mai­ti­nan­tis vo­kie­tis ne­ste­bi­na Da­rius Sė­le­nis Ži­niask­lai­dai pra­ne­šus apie 79 me­tų vo­kie­tį, bu­vu­sį de­san­ti­nin­ ką, da­bar iš­gar­sė­ju­sį tuo, kad gy­ ve­na su vil­kais ir juos mai­ti­na bur­na, ži­no­mo Lie­tu­vos gam­tos ir vil­kų my­lė­to­jo Pet­ro Dab­ri­šiaus ne­ste­bi­na. „Čia nie­ko ste­buk­lin­go nė­ra“, – sa­ko P.Dab­ri­šius.

Už­si­tar­na­vo pa­gar­bą

Prieš ke­lias die­nas dau­ge­lį šo­ki­ ra­vo ži­nia apie 79 me­tų Wer­ne­rį Freun­dą, ku­ris, no­rė­da­mas kuo dau­giau su­ži­no­ti apie vil­kus, pa­ si­sten­gė tap­ti vie­nu iš jų: kar­tu mie­ga, še­ria juos ža­lia mė­sa.

Bu­vęs de­san­ti­nin­kas pri­žiū­ ri 1972 m. Vo­kie­ti­jos Sa­ro kraš­ te įsteig­tą „Wolfs­park Wer­ner Freund“ par­ką. Wer­ne­ris su­per­ka ma­žus vil­kiu­kus iš zoo­lo­gi­jos par­ kų ir au­gi­na pa­gal sa­vo me­to­dą.

Per pa­sta­ruo­sius 40 me­tų jis užau­gi­no apie 70 vil­kų. Šiuo me­ tu par­ke gy­ve­na 29 vil­kai, su­ skirs­ty­ti į še­šias gau­jas.

Vo­kie­tis lai­ko­si griež­tos vil­ kų pa­sau­ly­je ga­lio­jan­čios hie­rar­ chi­jos. No­rė­da­mas pa­ro­dy­ti sa­vo vir­še­ny­bę, pen­si­nin­kas pir­ma­sis val­go ža­lią mė­są. „No­rint už­si­tar­nau­ti jų pa­ gar­bą, rei­kia tap­ti vie­nu iš jų. Aš jiems esu va­das“, – tei­gia jis. „Nie­ko nuo­sta­baus ir ste­buk­ lin­go, – ne­si­ste­bi ofi­cia­liai me­ din­čiaus (gam­tos ir gy­vū­ni­jos ser­ gė­to­jo) var­dą ga­vęs ir apie vo­kie­tį se­niai gir­dė­jęs P.Dab­ri­šius. – Čia ly­giai tas pa­ts, kaip žmo­gus au­ gin­tų šu­nis, ku­rie jo ne­puo­la ir ga­li leis­tis val­gy­di­na­mi iš bur­nos.

Ne­se­niai Ru­si­jo­je kur­tas bu­vo pa­ bė­gęs pas vil­kus, gy­ve­no kar­tu, su­si­lau­kė vil­kiu­kų.“ Vil­kas jau­čia jė­gą

Lie­tu­vai, penktadienį ofi­cia­liai ta­po mūsų šalies piliečiais.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos, Artūro Morozovo, Margaritos Vorobjovaitės nuo­tr.

Gai­la, kad Ru­si­jo­je yra daug sir­ ga­lių, ku­riems rū­pi tik muš­ty­nės, o ten ke­liais au­to­bu­sais at­va­žia­vę fut­bo­lo aist­ruo­liai, ma­tyt, no­rė­jo tik muš­tis.“ Vie­tos ant kū­nų dar li­ko

Ar ta­pę Lie­tu­vos pi­lie­čiais ir ga­ vę mū­sų ša­lies as­mens do­ku­men­ tus bro­liai Ma­ciai liks gy­ven­ti Lat­ vi­jo­je? „Kol kas taip, nes Lat­vi­jo­je – mū­sų vers­las, dar­bai, bro­lio duk­ ros, žmo­na. Da­bar rei­kės tvar­ky­ ti do­ku­men­tus ir pra­šy­ti lei­di­mo gy­ven­ti Lat­vi­jo­je, – juo­kė­si Nor­ mun­das. – Vis dėl­to ti­kiuo­si, kad po ke­le­rių me­tų jau gy­ven­si­me sa­ vo tė­vy­nė­je.“ Nor­mun­das pra­si­ta­rė, kad jo ir bro­lio spren­di­mu tap­ti Lie­tu­vos pi­lie­čiais bū­tų la­bai džiau­gę­sis prieš 15 me­tų mi­ręs jų tė­vas.

Po aki­m ir­kos lai­m in­gas vy­ ras, ką tik ta­pęs Lietuvos piliečiu, pri­si­pa­ži­no, kad, iš­si­pil­džius di­

džiau­siai gy­ve­ni­mo sva­jo­nei, jis ti­ki­si ir ant­ro­sios sva­ jo­nės iš­si­pil­dy­mo: „La­bai no­riu tu­rė­ ti žmo­ną lie­tu­vę.“ O ta­tui­ruo­tės ir krep­ ši­n is? Tur­b ūt ant jų kū­nų jau ne­li­ko vie­ tos nau­joms ta­tui­ruo­ tėms? „Oi, li­ko, li­ko, – nu­s i­k va­to­j o Nor­ mun­das. – Ta­tui­ ruo­č ių meist­ras vi­sa­da ran­da vie­tos.

Net­ru­kus da­ry­siuo­si dar vie­ną ta­tui­ruo­tę Mo­des­to Pau­laus­ko gar­b ei. Lie­t u­v iai – di­de­li krep­ši­nio pa­ trio­tai. Nie­kas dau­ giau pa­sau­ly­je taip ne­my­l i krep­š i­n io ir ne­žai­džia šir­di­mi taip, kaip mes.“

Prieš dau­giau nei 20 me­tų į Tel­ šių ra­jo­ną vie­nai žie­mai at­vy­kęs pa­me­džio­ti miš­ke, ku­ria­me 1996 m. įkur­tas Žvė­rin­čiu­mi va­di­na­ mas žvė­ry­nas, Pet­ras li­ko gy­ven­ ti iki šių die­nų. „Ne­bū­da­mi al­ka­ni, vil­kai ne­ puls. Vil­kas ren­ka­si, ką pul­ti.

Kar­tais mes au­gi­na­me ag­re­sy­vius šu­nis, o jie – ne ma­žiau, o gal ir la­biau pa­vo­jin­gi nei vil­kai“, – iš­ ki­no P.Dab­ri­šius.

Nors ir de­san­ti­nin­kas iš Vo­kie­ ti­jos kar­tu gy­ve­na ir val­go su vil­

Me­din­čius: P.Dab­ri­šius, daug

lai­ko pra­lei­dęs su vil­kais, ge­rai iš­ma­no jų psi­cho­lo­gi­ją.

Ar­tū­ro Mo­ro­zo­vo nuo­tr.

kais, P.Dab­ri­šius pa­brė­žia, kad vil­ku Wer­ne­ris nie­ka­da ne­taps. „Kaip jis ta­po ly­de­riu? Vil­kai žmo­gaus pri­si­bi­jo, jau­čia jo jė­gą.

Ly­de­ris bū­na stip­res­nis, ryš­kes­ nis. Be to, tai – di­de­lis, di­de­lis dar­ bas“, – kar­to­jo gam­tos my­lė­to­jas.

Ne­pa­lie­ka sa­vo vai­kų

Ar ga­li bū­ti, kad vil­kai ka­da nors vo­kie­tį puls ir per­kąs gerk­lę? „Ne, nors jų dan­tys ašt­rūs. Kaip žirk­lės nu­ker­pa vir­vę, taip vil­kas per­kan­da mė­są su kau­lais. Vil­kai nie­ka­da ne­puo­la iš pa­sa­lų. Tarp jų ne­vyks­ta gau­jų ka­rų. Tik akis į akį su­si­run­gia ly­de­riai. Kar­tais kar­tu už­puo­la silp­niau­sią“, – aiš­ki­no daug su vil­kais bend­ra­vęs ir pa­ts ne­kart juos mai­ti­nęs me­din­čius. „Vil­kai pa­na­šūs į žmo­nes, bet jie nie­ka­da ne­pa­lie­ka sa­vo vai­kų, pa­ siau­ko­da­mi juos gi­na nuo pa­vo­jų.

Pa­ti­nai ne­re­tai žūs­ta gin­da­mi ap­ vai­sin­tą pa­te­lę, – tę­sė pa­skai­tą apie vil­kus P.Dab­ri­šius. – Jie fi­ziš­ kai tvir­ti, rū­pi­na­si šei­ma, el­gia­si pa­gal tai­syk­les. Jei šian­dien pro­ tin­gas – va­do­vau­ji, bet klys­da­mas ga­li tap­ti ei­li­nis. Jau­nik­lis nie­ka­da ne­per­lips net ir per pa­tį se­niau­sią, vos paei­nan­tį vil­ką, jį gerbs. Ir tai ne­si­kei­čia šimt­me­čiais.“

Pen­si­nin­kas: bu­vęs de­san­ti­nin­kas W.Freun­das vil­kus mai­ti­na bur­na.

theatlantic.com nuotr.

20

Šeštadienis, vasario 2, 2013

aukštyn žemyn

Grįžtantieji i Vie­ni lie­tu­viai su­ ra­do ro­jų Di­džio­ jo­je Bri­ta­ni­jo­je, ki­ ti – Is­pa­ni­jo­je, tre­ ti – Vo­kie­ti­jo­je. Li­ kusieji Lie­tu­vo­ je bai­si­si tuo, kad sve­tur gi­mu­sios at­ ža­los jau ne­kal­bės lie­tu­viš­kai. Emig­ ran­tai at­si­ker­ta, kad Lie­tu­vo­je nė­ra są­ly­gų oriai gy­ven­ ti. O ką kal­ba tie, ku­rie, pa­ra­ga­vę ki­to­kio gy­ve­ni­ mo, vis dėlto grįž­ ta na­mo?

Pat­rio­tė: „Čia – sa­vas kraš­tas, sa­va

Lai­ma Že­mu­lie­nė l.zemuliene@diena.lt

Sug­rį­žo iš Jung­ti­nių Vals­ti­jų

Po 18 me­tų, pra­leis­tų emig­ra­ci­jo­ je, į Lie­tu­vą grį­žo che­mi­kas Vis­ val­das Kai­rys. Tuos me­tus jis gy­ ve­no ir dir­bo Jung­ti­nė­se Ame­ri­kos Vals­ti­jo­se ir Por­tu­ga­li­jo­je, Ma­dei­ ros sa­lo­je. „Pir­ma, trau­kė su­grįž­ti į Lie­tu­ vą. Ant­ra, ma­no kont­rak­tai bai­ gė­si“, – sa­kė 48 me­tų V.Kai­rys. Į Lie­tu­vą jis grį­žo ne vie­nas – su 15 me­tų jau­nes­ne po­rtu­ga­le žmo­na Mo­ni­ca ir duk­te­ri­mi Emi­lia, ku­riai ne­se­niai su­ka­ko tre­ji me­tai.

Pas­ka­ti­no dar­bo pa­siū­ly­mas

V.Kai­rys įsi­dar­bi­no Vil­niaus uni­ ver­si­te­to Bio­tech­no­lo­gi­jos ins­ti­tu­ te, Bioin­for­ma­ti­kos sky­riu­je. Tiks­ liau, čia jam pa­siū­lė dar­bą – bu­vo lais­va vie­ta. Taip pat Vil­niaus uni­ ver­si­te­to Gam­tos moks­lų fa­kul­te­te jis dės­to bioin­for­ma­ti­ką. „Jei­gu tos vie­tos Bio­tech­no­lo­ gi­jos ins­ti­tu­te ne­bū­tų bu­vę, aiš­ku, ne­bū­čiau ga­lė­jęs grįž­ti. JAV bū­na taip: kont­rak­tas bai­gia­si – pra­de­ di ieš­ko­ti dar­bo, va­žiuo­ji į in­ter­viu.

Ir stai­ga ga­vau ži­nią iš Lie­tu­vos: „Grįžk pas mus.“ O ko­dėl gi ne? Ir grį­žo­me. Jei­gu ne­bū­tų bu­vę mos­to iš Lie­tu­vos pu­sės, ne­bū­tu­me grį­ žę“, – kal­bė­jo moks­li­nin­kas.

Be­veik prieš dve­jus me­tus grį­ žu­si į Lie­tu­vą, Kai­rių šei­ma gy­ve­ na nuo­mo­ja­ma­me bu­te.

Dirb­da­vo pa­gal kont­rak­tą Šei­ma: praė­ju­sią va­sa­rą V.Kai­rys su žmo­na Mo­ni­ca ir duk­te­ri­mi Emi­lia lan­kė­si Ker­na­vė­je. Por­tu­ga­lei Mo­ni­

cai Lie­tu­vos gam­ta pa­da­rė įspū­dį.

Vis­val­do Kai­rio as­me­ni­nio archyvo nuo­tr.

V.Kai­rio emig­ra­ci­jos ke­lias pa­na­ šus į dau­ge­lio lie­tu­vių. Į Ho­no­lu­lu (Ha­va­jai) jis iš­vy­ko mo­ky­tis, kaip

sa­ko­ma, su 100 JAV do­le­rių ki­še­ nė­je. Lie­tu­vis dir­bo ir JAV, ir Por­ tu­ga­li­jos uni­ver­si­te­tuo­se.

Pas­ku­ti­nis uni­ver­si­te­tas, ku­ria­ me dir­bo JAV, – Me­ri­lan­do, o Por­ tu­ga­li­jo­je – Ma­dei­ros. Šiuo­se uni­ ver­si­te­tuo­se jis dir­bo moks­li­nį ti­ria­mą­jį dar­bą. „La­bo­ra­to­ri­jos, ku­rio­se dir­bau, nė­ra ti­piš­kos che­mi­jos la­bo­ra­to­ri­ jos su mė­gin­tu­vė­liais, kaip dau­ge­lis pra­tę įsi­vaiz­duo­ti. Ma­no spe­cia­li­ za­ci­ja – mo­le­ku­lių mo­de­lia­vi­mas, tą dar­bą at­lie­ku kom­piu­te­riu“, – paaiš­ki­no moks­li­nin­kas.

Pa­si­bai­gus dar­bo kont­rak­tui Ma­dei­ros uni­ver­si­te­te, lie­tu­vis neieš­ko­jo ga­li­my­bių, kad jis bū­ tų pra­tęs­tas. Vis­kas ta­po per daug su­dė­tin­ga – dar­bo bū­tų te­kę ieš­ ko­tis ki­ta­me uni­ver­si­te­te ar net ki­ to­je ša­ly­je.

Pra­gy­ve­ni­mo ly­gis – skir­tin­gas

Pa­si­lik­ti Por­tu­ga­li­jo­je V.Kai­rio ne­ su­lai­kė ir tai, kad jo žmo­na – por­ tu­ga­lė. „To­kiu at­ve­ju bū­čiau li­kęs be dar­bo. Ma­no vi­sas dar­bas pri­ klau­so nuo kont­rak­tų. Su­dė­tin­ga.

Mums abiem – su­dė­tin­ga. Ma­no žmo­na – pra­di­nių kla­sių mo­ky­to­ ja“, – sa­kė V.Kai­rys.

Ke­lis kar­tus jo už­dar­bis Ame­ri­ ko­je ir Por­tu­ga­li­jo­je bu­vo di­des­nis nei Lie­tu­vo­je? Iš­gir­dęs to­kį klau­si­ mą, moks­li­nin­kas nu­si­juo­kė. „Tai pri­klau­so nuo lai­ko ir vie­ to­vės. Pa­vyz­džiui, JAV kiek­vie­no­ je vals­ti­jo­je skir­tin­gas pra­gy­ve­ni­ mo ly­gis. Pa­gal tai ir skai­čiuo­ja­ma al­ga. Be to, bu­to nuo­ma – bran­gi.

Por­tu­ga­li­jo­je, pa­ly­gin­ti su Lie­tu­va, al­ga bu­vo di­des­nė du, o Jung­ti­nė­

21

Šeštadienis, vasario 2, 2013

aukštyn žemyn

iš emig­ra­ci­jos: kur žo­lė ža­les­nė?

Ga­liu pa­sa­ ky­ti, kad Lie­ tu­vo­je iš mu­ zi­kos ga­li­ma gy­ven­ti la­bai pui­kiai, ir aš pui­kiai pra­ gy­ve­nu, ga­ liu sau leis­ ti la­bai daug ką. Lon­do­ne – taip pat.

kal­ba, kas man yra la­bai svar­bu“, – pa­trio­ti­nių gai­dų ne­sto­ko­jo po­pu­lia­ri dai­ni­nin­kė J.Ar­laus­kai­tė-Jaz­zu.

se Ame­ri­kos Vals­ti­jo­se – tris kar­ tus“, – pa­ly­gi­no pa­šne­ko­vas.

Iš­mo­kė to­le­ran­ci­jos

Ko iš­mo­ko, į ką lie­tu­vis gi­li­no­si emig­ra­ci­jo­je? Vi­sų pir­ma jis ge­rai iš­mo­ko ang­liš­kai. Prieš emig­ra­ci­ ją Lie­tu­vo­je jis dir­bo vie­no­je sri­ty­ je, emig­ra­ci­jo­je per­si­me­tė į ki­tą – mo­le­ku­lių mo­de­lia­vi­mą. „Kai bū­n i vie­n o­je ša­ly­je – už­ si­c ik­l i­n i. Mąs­tai ste­reo­t i­p ais.

Pla­t u­s is pa­s au­l is, ku­r į pa­m a­ čiau, – di­d e­l is at­ra­d i­m as, la­ bai ma­n e pa­kei­t ęs“, – ne­s lė­p ė moks­l i­n in­kas.

Jis su­pra­to, kad anks­čiau bu­ vo la­bai ka­te­go­riš­kas. O da­bar pa­ ste­bi, kad Lie­tu­vo­je žmo­nės – iš tik­rų­jų daž­nai ka­te­go­riš­ki. Emig­ ra­ci­jo­je lie­tu­vis su­pra­to, kad yra dau­gy­bė vie­no reiš­ki­nio pu­sių, kad to­le­ran­ci­jos ri­bos yra di­des­nės, ne­ gu žmo­gus sa­vo są­mo­nė­je yra jas nu­si­brė­žęs. „Moks­lų dak­ta­ro laips­nį ap­si­gy­ niau Ha­va­jų uni­ver­si­te­te. Ten su­ si­du­ria Ry­tų, Va­ka­rų, Po­li­ne­zi­jos, net so­vie­tų ci­vi­li­za­ci­jos – kal­bos, pa­pro­čiai, tra­di­ci­jos, ku­rioms tu­ ri bū­ti to­le­ran­tiš­kas“, – sa­kė pa­ šne­ko­vas.

Por­tu­ga­li­ja – spal­vin­gas kraš­tas

Emig­ra­ci­ja ki­ta link­me pa­krei­pė ir as­me­ni­nį V.Kai­rio gy­ve­ni­mą. Por­ tu­ga­li­jo­je su­si­pa­ži­nęs su pra­di­nių kla­sių mo­ky­to­ja Mo­ni­ca, lie­tu­vis ją ve­dė.

Su bū­si­mą­ja žmo­na moks­li­nin­ką su­pa­žin­di­no vie­nas ko­le­ga, su ku­ riuo kar­tu dir­bo Ame­ri­ko­je. Kai jis ga­vo dar­bą Por­tu­ga­li­jo­je, Fun­ša­lio mies­te esan­čia­me Ma­dei­ros uni­

ver­si­te­te, pa­ra­gi­no Vis­val­dą, kad ir šis ra­šy­tų pa­raiš­ką dar­bui gau­ ti. Ko­le­ga va­do­va­vo Ma­dei­ros uni­ ver­si­te­to la­bo­ra­to­ri­jai. „Mo­ni­ca dir­bo Ma­dei­ro­je, ji bu­vo to ma­ no ko­le­gos, drau­go ir še­fo kai­my­ nė“, – šyp­so­jo­si pa­šne­ko­vas.

Pap­ra­šy­tas pa­ly­gin­ti šias dvi ša­ lis, moks­li­nin­kas sa­kė, kad jam la­ biau pa­ti­ko Ame­ri­ko­je. Ten žmo­ nės at­vi­res­ni, drau­giš­kes­ni. JAV jis gy­ve­no apie 12 me­tų, Por­tu­ga­li­jo­ je – še­še­rius. „Por­tu­ga­li­ja – spal­vin­gas kraš­ tas. Gam­ta – la­bai gra­ži. Vis dėl­ to žmo­n ės šiek tiek už­d a­res­ ni už ame­ri­kie­čius“, – api­bū­di­no V.Kai­rys.

Por­tu­ga­li­jo­je, pa­ ly­gin­ti su Lie­tu­va, al­ga bu­vo di­des­nė du, o Jung­ti­nė­se Ame­ri­kos Vals­ti­ jo­se – tris kar­tus.

Kaip jau­čia­si jo žmo­na po­rtu­ga­lė Lie­tu­vo­je, ypač da­bar, kai spau­džia to­kie šal­čiai? Vis­val­das pa­ti­ki­no, kad Mo­ni­cai Lie­tu­vos gam­ta pa­ tin­ka. Jai trūks­ta nuo­la­ti­nio dar­bo, kad pa­si­jus­tų nau­din­ges­nė Lie­tu­ vo­je. Lie­tu­vių kal­bos mo­te­ris tru­ pu­tį pra­mo­ko – jau ta­ria pa­pras­tus žo­džius, sa­ki­nius. Šir­džiai ar­ti­mes­nė Lie­tu­va

Po­pu­lia­ri dai­ni­nin­kė Jus­tė Ar­laus­ kai­tė-Jaz­zu jau­čia­si pa­sau­lio pi­ lie­tė. 24 me­tų at­li­kė­ja ne­dre­ba dėl

duo­nos kąs­nio, ne­pla­nuo­ja emig­ ruo­ti. Jos var­das jai pel­no ne tik šlo­vę, bet ir ma­te­ria­li­ne pra­sme ge­rai ap­rū­pin­tą gy­ve­ni­mą.

Lon­do­ne su tuo­me­čiu drau­ gu Jus­tė gy­ve­no dve­jus me­tus.

Ten mu­zi­kos uni­ver­si­te­te stu­di­ja­ vo džia­zo vo­ka­lą. Į Lie­tu­vą mer­gi­ na grį­žo prieš pu­sant­rų me­tų. Ko­ dėl? „Ma­no šir­džiai ar­ti­mes­nė Lie­ tu­va. Grį­žau ir dėl as­me­ni­nių prie­žas­čių, ir dėl to, kad Lie­tu­vo­ je at­si­ra­do dau­giau veik­los. Nusp­ ren­džiau Lie­tu­vo­je pa­bū­ti bent jau va­sa­rą. O ka­dan­gi grį­žus at­si­ra­ do dar dau­giau dar­bų, ne­bu­vo kur ding­ti. Kuo dau­giau dar­bų da­riau, tuo jų dau­gė­jo. Iš tik­rų­jų man bu­vo ir yra ne­svar­bu, kur bū­ti. Tu­rė­da­ ma dai­ni­nin­kės pro­fe­si­ją, nie­ka­da nie­ko ne­ga­liu pla­nuo­ti. Man at­ro­ do, kad gy­ve­ni­mas ma­ne dar nu­ blokš la­bai daug kur“, – spė­jo cha­ riz­ma­tiš­ko­ji Jaz­zu.

Dai­ni­nin­kė pa­brė­žė, kad svar­ biau­sia – kont­rak­tai. Grei­tai ji skris į Lon­do­ną kon­cer­tuo­ti. Vie­ nas svar­bus kont­rak­tas pa­si­ra­šy­tas Šve­di­jo­je, kur ji re­gu­lia­riai vyks­ta įra­šy­ti dai­nų. Ko­vą teks iš­va­žiuo­ti po­rai mė­ne­sių baig­ti to įra­šo. „Ar man sė­dė­ti so­dy­bo­je Va­rė­ nos ra­jo­ne, ar Niu­jor­ke, nė­ra rei­ ka­lo dėl to dis­ku­tuo­ti. Vie­nin­te­lis da­ly­kas, kam esu da­bar įsi­pa­rei­go­ ju­si, – tai mu­zi­ka“, – sa­kė Jaz­zu.

Vi­sur – sa­va kai­na

Tur­būt jos už­dar­bis Lon­do­no ir Vil­niaus sce­no­se ski­ria­si kaip die­ na ir nak­tis? „To­kia ma­no pro­fe­si­ja – tų kon­ cer­tų vie­ną kar­tą yra, ki­tą nė­ra.

„Fotodienos“ / Ievos Budzeikaitės nuotr.

Vie­ną kar­tą jų no­riu, ki­tą – pa­ti at­ si­sa­kau. Ne­ga­liu ly­gin­ti. Lie­tu­vo­je tu­riu sa­vo kai­ną ir Lon­do­ne tu­riu sa­vo kai­ną, tik ten va­žiuo­ju re­čiau.

Bet aš kon­cer­tuo­ju po vi­są Eu­ro­pą ir po vi­są Ru­si­ją ir man ne­trūks­ta pa­sau­lio bū­nant Lie­tu­vo­je“, – pa­ sa­ko­jo dai­ni­nin­kė.

Jaz­zu sa­vo koncertų kai­nos ne­ su­konk­re­ti­no, tik pa­tiks­li­no, kad Lon­do­ne ši ati­tin­ka Di­džio­sios Bri­ ta­ni­jos eko­no­mi­nę pa­dė­tį. „Ta kai­na vi­sa­da ky­la. Gal­būt nee­tiš­ka taip sa­ky­ti, bet aš – kai­ nuo­ju. Ga­liu pa­sa­ky­ti, kad Lie­tu­ vo­je iš mu­zi­kos ga­li­ma gy­ven­ti la­ bai pui­kiai, ir aš pui­kiai pra­gy­ve­nu, ga­liu sau leis­ti la­bai daug ką. Lon­ do­ne – taip pat“, – paat­vi­ra­vo jau­ no­ji sce­nos žvaigž­dė.

Pla­nuo­ja įsi­gy­ti bu­tą Vil­niu­je

Pak­lau­sus, ne­gi ji ne­pa­ju­to, kad Lie­tu­vo­je vis­kas la­bai bran­gu, Jaz­ zu kiek lai­ko pa­svars­tė. O ko žmo­ gui, anot jos, rei­kia? Iš­si­mie­go­ti, pa­val­gy­ti ir ap­si­reng­ti. „Val­gį mėgs­tu ruoš­ti na­muo­se, taip pat mėgs­tu val­gy­ti ge­ruo­se res­to­ra­nuo­se. Tam pi­ni­gų nie­ka­ da ne­gai­liu. Ap­si­pirk­ti daž­niau­siai skren­du į Lon­do­ną – esu ten pra­ tu­si ap­si­pirk­ti, tu­riu mėgs­ta­mų di­zai­ne­rių. Lie­tu­vo­je taip pat la­bai daug bend­ra­dar­biau­ju su di­zai­ne­ riais, ku­rie ma­ne ren­gia sce­nai“, – dės­tė at­li­kė­ja.

Api­bend­ri­nant ga­li­ma pa­sa­ky­ti, kad jos var­das pel­no jai ne tik šlo­ vę, bet ir pui­kų pra­gy­ve­ni­mą? „Šim­tu pro­cen­tų, – pa­tvir­ti­no Jaz­zu. – Kuo dau­giau da­rau, tuo dau­giau ge­res­nių pra­gy­ve­ni­mo šal­ti­nių at­si­ran­da, ne­svar­bu, kur

gy­ven­čiau, – Lie­tu­vo­je ar ku­rio­je nors ki­to­je ša­ly­je.“ Vil­niaus se­na­mies­ty­je mer­gi­ na nuo­mo­ja­si bu­tą. Ar­ti­miau­si jos pla­nai – nuo­sa­vas būs­tas pa­mėg­ to­je se­no­jo­je sos­ti­nės da­ly­je ar­ba Užu­py­je. „La­bai jau no­ri­si sa­vų na­ mų“, – pri­si­pa­ži­no jau­na mo­te­ris.

Kū­ry­bos erd­vė – kai­mo so­dy­ba

Jaz­zu, kaip pa­ti sa­ko, ant sce­nos už­li­po la­bai anks­ti. Jau bū­da­ma 14–15 me­tų, ji at­lik­da­vo džia­zo kū­ ri­nius. At­ro­do, tar­si kaž­kas iš aukš­ čiau jai nu­švie­tė gy­ve­ni­mo ke­lią. „Jau 13-os me­tų ži­no­jau, kur no­ riu stu­di­juo­ti, kad no­riu iš­va­žiuo­ ti į Lon­do­ną. Man vis­kas la­bai bu­ vo aiš­ku, ką gy­ve­ni­me veik­siu. Dėl to esu la­bai lai­min­ga. O na­mus iš­ mo­kau su­si­kur­ti ten, kur esu. Na­ mai man – ten, kur ma­no ar­ti­mi žmo­nės. Jei­gu sa­kau, kad pa­siil­ gau na­mų, ne­reiš­kia, kad pa­siil­gau sie­nų – pa­siil­gau sa­vo šei­mos, ar­ ti­mų žmo­nių. Ma­mos, tė­tės, bro­ lio, ba­bos. Ir, aiš­ku, drau­gų“, – dės­tė at­li­kė­ja.

Jazzu lai­min­ga, kad Lie­tu­vo­ je ją ge­rai prii­ma ir ne dėl to, kad ji – dai­ni­nin­kė. Lie­tu­vo­je jai vis­kas pa­žįs­ta­ma, ži­no­ma. „Aš čia ge­rai jau­čiuo­si. Tu­riu di­ džiu­lę kū­ry­bi­nę erd­vę, pui­kią kū­ ry­bi­nę ko­man­dą. Ga­lų ga­le ga­liu sės­ti į ma­ši­ną ir nu­va­žiuo­ti su sa­ vo šei­ma į so­dy­bą Va­rė­nos ra­jo­ne.

Ten kur­ti apie nie­ką ne­gal­vo­da­ma, dvi sa­vai­tes bū­ti gam­to­je. O Lon­ do­ne tos gam­tos iš vi­so ne­ma­čiau. Čia – sa­vas kraš­tas, sa­va kal­ba, kas man yra la­bai svar­bu“, – pa­trio­ti­ nių gai­dų ne­sto­ko­jo J.Ar­laus­kai­ tė-Jaz­zu.

22

Šeštadienis, vasario 2, 2013

aukštyn žemyn

Ža­lio­jo Ky­šu­lio Pla­tūs lau­ki­niai pa­plū­di­miai, pri­ va­tu­mas, ra­my­ bė ir gau­sy­bė švie­ žių žu­vų. Tuo Ža­lio­ jo Ky­šu­lio sa­lų vals­ ty­bė su­ža­vė­jo Li­ną Jan­ce­vi­čie­nę, kuri su dukra ten ilsėjosi savaitę.

Sa­vai­tė: į Ža­lią­jį Ky­šu­lį L.Jan­ce­vi­čie­nė ke­lia­vo per Var­šu­vą.

Da­rius Sė­le­nis

d.selenis@kaunodiena.lt

Tar­si Mė­nu­ly­je

Ža­lio­jo Ky­šu­lio Sa­lio sa­la, kur il­ sė­jo­si Li­na, ne­dvel­kė itin di­de­ le eg­zo­ti­ka, kaip bu­vo ga­li­ma įsi­ vaiz­duo­ti iš vals­ty­bės pa­va­di­ni­mo.

Tro­pi­kų pal­mių ir gau­sios ža­lu­mos lie­tu­vėms pa­ma­ty­ti ne­pa­vy­ko.

Sa­los pei­za­žas, pa­ly­gin­ti su Ka­ na­rų sa­lo­mis, gan mo­no­to­niš­kas.

L.Jan­ce­vi­čie­nė pa­sa­ko­jo pa­si­ju­tu­ si tar­si Mė­nu­ly­je – dy­ky­nė, smė­lis, pla­tūs lau­ki­niai smė­lė­ti pa­plū­di­ miai. Skur­di aug­me­ni­ja.

1495 m. Por­tu­ga­li­jos ko­lo­ni­ja pa­skelb­tą ir 1975 m. ne­prik­lau­so­ my­bę at­ga­vu­sią sa­lų vals­ty­bę šiais lai­kais be­ne pir­mie­ji „at­ra­do“ jė­ gos ait­va­rų ger­bė­jai.

Jė­gos ait­va­rų ro­jus

Ža­lia­sis Ky­šu­lys – vie­nas iš gar­ siau­sių jė­gos ait­va­rų taš­kų. Čia vė­ jai pa­lan­kūs skrai­džio­ti ban­go­mis. „De­ja, dvy­li­ka­me­tė duk­ra su jė­ gos ait­va­ru plau­kio­jo tik tris die­ nas, nes bu­vo aud­ra, ap­si­niau­kę, ban­guo­ta, šal­to­ka – 23–25 laips­ niai ši­lu­mos“, – pa­sa­ko­jo L.Jan­ ce­vi­čie­nė. Pa­sak vie­ti­nių, sau­sio mė­ne­sį Ža­lio­jo Ky­šu­lio sa­loms tai bu­vo itin ne­bū­din­gas oras. „Dėl smar­kaus vė­jo net speng­da­vo au­ sy­se“, – pri­si­mi­nė Li­na.

Dau­giau­sia sa­lo­je il­sė­jo­si pran­ cū­zų, ita­lų, len­kų. L.Jan­ce­vi­čie­nę ža­vė­jo, kad 50–60 me­tų vy­rai, nu­ spren­dę kaž­ką keis­ti, drą­siai mo­ kė­si val­dy­ti jė­gos ait­va­rus ir džiau­ gė­si gy­ve­ni­mu. Tie­sa, jė­gos ait­va­rų pa­mo­kos ten ne­pi­gios: už dvi va­ lan­das – 120 eu­rų.

Pu­sant­ro met­ro il­gio žu­vys

„Mėgs­tan­tie­siems ra­my­bę, pri­ va­tu­mą, me­di­ta­ci­ją tai – nuo­sta­bi vie­ta“, – neap­sa­ko­mai pla­čius lau­ ki­nius pa­plū­di­mius gy­rė Li­na.

Kam dar pa­tiks ši sa­la? Žu­vų pa­tie­ka­lų ger­bė­jams. L.Jan­ce­vi­ čie­nė šyp­so­si: At­lan­to van­de­ny­ ne, prie Ža­lio­jo Ky­šu­lio kran­tų, jų ten be­ga­lė, kar­tais gau­do­mų net ran­ko­mis.

Nuo­la­ti­nė­je su­si­bū­ri­mų vie­to­je, pa­kran­tė­je, ant uos­to til­to, vie­tos gy­ven­to­jai įsi­ren­gę žu­vų tur­ge­lį.

Vy­rai, mo­te­rys ir vai­kai par­duo­da di­de­liuo­se du­be­ny­se su­gul­dy­tas įvai­riau­sias žu­vis. Kai ku­rių dy­dis sie­kia pu­sant­ro met­ro! „Mil­ži­niš­kas žu­vis ska­niai pa­ ga­min­ti nė­ra leng­va, to­dėl mie­liau rink­da­vo­mės ma­žes­nes, – pri­si­ pa­ži­no Li­na. – Ir pa­sma­gu­ria­vo­me įmant­riau­sių sko­nių, įvai­riai pa­ga­ min­tų žu­vų.“ Lie­tu­vei ypač pa­ti­ko woah žu­vų ir tu­nų kar­pa­čas.

Pei­za­žas: Ža­lio­jo Ky­šu­lio Sa­lio sa­lo­je ža­lios spal­vos ne­daug.

Kreolės: vietinės moterys nešulius

Vil­nie­tė su duk­ra sa­vai­tę pra­lei­ do tik Sa­lio sa­lo­je, nors pa­ti po­pu­ lia­riau­sia tarp tu­ris­tų – Boa Vis­ta sa­la. Be­je, su­si­sie­ki­mas tarp sa­lų – tik ne­di­de­liais vie­tos avia­li­ni­jų lėk­tu­vė­liais; lai­ve­liais ar ka­te­riais iš sa­los į sa­lą tu­ris­tai ne­pluk­do­mi.

Ne itin pa­slau­gūs

„Ga­na šiukš­li­na, ap­tar­na­vi­mo ly­ gis – vi­du­ti­niš­kas, sa­lo­je – tik du pen­kių žvaigž­du­čių vieš­bu­čiai, – apie Ža­lio­jo Ky­šu­lio inf­rast­ruk­tū­ rą pa­sa­ko­jo Li­na. – Vie­ti­niai kreo­ lai ne­lin­kę pa­slau­giai ap­tar­nau­ti, kar­tais ne­ži­no ele­men­ta­rių da­ly­ kų, pa­vyz­džiui, kur yra pre­ky­bos cent­ras. Jie nė­ra pik­ti, bet šyp­se­ no­mis ne­si­švais­to. Daug dir­ban­ čių­jų iš Af­ri­kos že­my­no, An­go­los.

Tie žmo­nės mo­ka 4–5 kal­bas, ta­ čiau ap­tar­na­vi­mo kul­tū­ra, lipš­nu­ mu Tai­lan­do gy­ven­to­jams to­li gra­ žu ne­pri­lygs­ta.“

Me­niu nė­ra, už­sie­ nie­čiams kai­nos be­ ne de­šimt­kart di­ des­nės. Tik­rą­ją pa­ tie­ka­lų kai­ną ga­li su­ži­no­ti su­si­drau­ ga­vęs su vie­ti­niais.

Ga­mi­na ir sa­vo vy­ną

Peizažas: prie van­de­ny­no pa­tiks ieš­kan­tie­siems ra­my­bės.

pahte.com nuotr.

„Me­niu nė­ra, už­sie­nie­čiams kai­nos be­ne de­šimt­kart di­des­ nės. Tik­rą­ją pa­tie­ka­lų kai­ną ga­ li su­ži­no­ti su­si­drau­ga­vęs su vie­ti­ niais“, – pa­sa­ko­jo L.Jan­ce­vi­čie­nė. Ža­lio­jo Ky­šu­lio res­to­ra­ne di­de­lė žu­vies po­rci­ja su dar­žo­vė­mis kai­ nuo­ja 15–25 li­tus. „Fak­tas, kad jie ska­niai ga­min­ ti tik­rai mo­ka, – įver­ti­no Li­na. – Por­tu­ga­lai pa­da­rė įta­ką tam, kad vie­ti­niai iš­mok­tų ga­min­ti net rau­ do­ną­jį ir bal­tą­jį vy­nus.“

Dar vie­nas vie­ti­nio ser­vi­so mi­ nu­sas: gul­tai prie jū­ros – be čiu­ ži­nių, tad rei­kia įpras­ti gu­lė­ti ant kie­tos plast­ma­sės.

23

Šeštadienis, vasario 2, 2013

aukštyn žemyn

sa­lo­se mo­te­rys ne­liū­dė­tų Ben­zi­no kai­na – lie­tu­viš­ka Lėk­tu­vo, ku­ris ky­la Var­šu­vo­je ir

lei­džia­si pa­si­pil­dy­ti de­ga­lų Ka­na­rų sa­lo­se (skry­dis į Ža­lią­jį Ky­šu­lį trun­ ka 8 va­lan­das), bi­lie­tas pir­myn ir at­ gal, su vieš­bu­čiu ir pa­ke­tu „vis­kas įskai­čiuo­ta“ kai­nuo­ja apie 4 000– 4 500 li­tų vie­nam žmo­gui.

Ben­zi­no kai­na Ža­lia­ja­me Ky­šu­ly­

je apy­tik­riai to­kia kaip Lie­tu­vo­je.

Di­de­lė lėkš­tė sriu­bos – 5 li­tai.

Karš­ta­sis pa­tie­ka­las res­to­ra­ne –

15–30 li­tų. Žu­vies pa­tie­ka­las – 15– 25 li­tai.

Vie­ti­nio bal­to­jo ar­ba rau­do­no­jo

vy­no bu­te­lis – 25 li­tai.

Kok­tei­liai, Lie­tu­vos klu­buo­se kai­

nuo­jan­tys 20–28 li­tus, Ža­lio­jo Ky­ šu­lio sa­lo­se kai­nuo­ja apie 9 li­tus.

Eks­kur­si­ja pa­ma­ty­ti ryk­lių – apie

50 li­tų vie­nam žmo­gui.

meistriškai įtvirtina ant galvų.

solidaridadypaz.com nuotr.

Gamtinių dujų tarifai buitiniams vartotojams nuo 2013 m. sausio 1 d.

AB „Lietuvos dujos“ informuoja, kad nuo 2013 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauji gamtinių dujų tarifai buitiniams vartotojams: Vartotojų pogrupis

Ro­jus: jė­gos ait­va­rų spor­ti­nin­kams vė­jas la­bai palan­kus.

Ža­l ia­ja­m e Ky­š u­ly­je jun­ta­m as af­ri­kie­tiš­kas ko­lo­ri­tas: mo­te­rys vil­ki įvai­rias­pal­viais si­jo­nais, ant gal­vos ne­šio­ja pil­nus rė­čius ba­ na­nų.

Bra­zi­liš­ka dva­sia

„Lau­ko ba­ruo­se skam­ba gy­va mu­ zi­ka, gro­ja gi­ta­ros, šo­ka­ma... Vi­ sa tai la­bai aso­ci­juo­ja­si su bra­zi­liš­ ka dva­sia“, – pri­pa­ži­no ke­liau­to­ja.

L.Jan­ce­vi­čie­nė šyp­te­lė­jo: „Ten la­ bai ska­nūs ir pi­gūs tro­pi­niai kok­ tei­liai.“ Sa­lo­je ga­li­ma iš­si­nuo­mo­ti au­ to­mo­bi­lį, bet kuk­lus gam­to­vaiz­ dis, be ug­ni­kal­nių, kriok­lių, ki­tų iš­skir­ti­nių kraš­to­vaiz­džio yp­tu­ mų, ne­ža­di­na no­ro sku­bė­ti ap­va­

Li­nos Jan­ce­vi­čie­nės as­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

žiuo­ti vi­są sa­lą. Ar vie­ti­niai vy­rai įžū­lūs? Ar jie švie­siao­dėms už­sie­ nie­tėms siū­lo tuok­tis?

Ne vy­rų dė­me­sio ieš­ko­ti vy­ku­si L.Jan­ce­vi­čie­nė juo­kėsi: „Ne, tuok­ tis ne­siū­lė, nuo­ty­kių neieš­ko­jau, nors švie­sūs plau­kai at­krei­pia jų dė­me­sį. Mo­te­rys, ku­rioms to rei­ kia, ten ne­liū­dė­tų. Dau­gu­ma poil­ siau­to­jų – jė­gos ait­va­rų ger­bė­jai, o jų daug dau­giau yra vy­rų. Apskri­ tai Ža­lia­ja­me Ky­šu­ly­je vie­nai mo­ te­riai tur­būt ten­ka 10 vy­rų.“ Koks pa­ts gra­žiau­sias vaiz­das Li­nai įstri­go Ža­lio­jo Ky­šu­lio sa­lo­ se? Mo­te­ris il­gai ne­gal­vo­jo: „Švie­ čian­ti sau­lė ir įvai­rias­pal­viai jė­gos ait­va­rai melsvai žals­va­me van­de­ ny­je.“

Suvartojamas gamtinių dujų kiekis (Q) per kalendorinius metus

Pastovioji tarifo dalis, Lt/mėn. su PVM

Kintamoji tarifo dalis, Lt/m3 su PVM

1

iki 500 m3 (Q ≤ 500 m3)

1,95

2,71

2

nuo 500 m3 iki 20 000 m3 (500 m3 < Q ≤ 20 000 m3)

13,81

2,09

3

daugiau kaip 20 000 m3 (Q > 20 000 m3)

13,81

2,08

Gamtinių dujų tarifai buitiniams vartotojams taikomi pagal vartotojų faktiškai per metus suvartojamą gamtinių dujų kiekį. Pastovioji tarifo dalis mokama kiekvieną mėnesį nepriklausomai nuo suvartoto gamtinių dujų kiekio. Kintamoji tarifo dalis mokama už suvartotą gamtinių dujų kiekį.

PRIMENAME:

pajutę gamtinių dujų kvapą, kreipkitės į visą parą dirbančią gamtinių dujų avarinę tarnybą šiais telefonais:

04 – „Teo LT“ tinkle (nemokamai); 1804 – UAB „Bitė Lietuva“ tinkle (mokestis pagal turimą mokėjimo planą); iš visų tinklų (mokestis pagal patvirtintus tarifus): Vilniaus regione (8 5) 236 04 07; Kauno regione (8 37) 40 12 04; Klaipėdos regione (8 46) 48 45 04; Šiaulių regione (8 41) 59 11 72; Panevėžio regione (8 45) 50 09 04.

Klientų informavimas tel. 1894 arba el. paštu info@lietuvosdujos.lt Daugiau informacijos galite rasti AB „Lietuvos dujos“ interneto svetainėje

www.dujos.lt

PASTABA: skambučio tel. 1894 apmokestinimas: AB „TEO LT“ – pagal tarpmiestinį tarifą; UAB „Bitė Lietuva“, UAB „Omnitel“, UAB „TELE2“ tinkluose – pagal turimą mokėjimo planą.

24

Šeštadienis, vasario 2, 2013

aukštyn žemyn horoskopai.diena.lt

Ast­ro­lo­gi­nė pro­gno­zė va­sa­rio 2–8 die­noms AVI­NAS (03 21–04 20)

Pe­rio­do pra­džio­je bū­si­ te la­bai įžval­gūs, su­ma­niai sprę­si­te sa­vo ir ki­tų psi­cho­lo­gi­nes pro­ble­mas. Vis dėl­to sek­ma­die­ nis ga­li ap­kars­ti, jei be sa­vų pro­ ble­mų už­si­krau­si­te dar ir sve­ti­mų bė­dų naš­tą. Ki­tą sa­vai­tę nu­ma­to­ mi rei­ka­lai, su­si­ję su moks­lu, tei­ sėt­var­ka, už­sie­niu. Pra­dė­ki­te nuo rea­liai įgy­ven­di­na­mų da­ly­kų. Ga­ li bū­ti, kad pri­reiks ju­ri­di­nės kon­ sul­ta­ci­jos. Į pa­vir­šių ga­li iš­kil­ ti int­ri­gos. Ro­man­tiš­kus jaus­mus ga­li pa­kurs­ty­ti as­muo, ku­rį va­di­ na­te ko­le­ga ar klien­tu.

JAU­TIS (04 21–05 20)

Sa­vait­ga­lį bū­si­te lin­kę dra­ ma­ti­zuo­ti men­kus ne­su­ sip­ra­ti­mus, jaut­riau nei pa­pras­tai rea­guo­si­te į ap­lin­ki­nių prie­kaiš­ tus. Trauk­te trauks už­megz­ti ro­ man­tiš­ką ry­šį. Atk­reip­ki­te dė­me­ sį į par­tne­rio pro­ble­mas. Svar­bu ne­bū­ti už­si­spy­ru­siems ir ne­veng­ti iš­girs­ti ki­tų nuo­mo­nę. Ki­tą sa­vai­tę ti­kė­ti­nas san­ty­kių aiš­ki­ni­ma­sis su kre­di­to­riais. Ga­li iš­si­spręs­ti klau­ si­mas, su­si­jęs su ke­lio­ne į už­sie­nį, moks­lu, kar­je­ra. Bū­si­te lin­kę ieš­ ko­ti tei­sy­bės, reikš­tis vie­šai, siūly­ ti ver­si­jas, kon­cep­si­jas, jas gin­ti.

LIŪ­TAS (07 23–08 23)

Sa­vait­ga­lį ne­blo­gai sek­ sis, jei orien­tuo­si­tės į šei­ mą, bui­tį, kur­si­te jau­ku­mą. Jei kils no­ras įsi­gy­ti kom­for­to pre­kę ar de­ta­lę, pa­si­rū­pin­ki­te ga­li­my­be ją pa­keis­ti. Ki­tos sa­vai­tės pra­džio­je su ap­lin­ki­niais ga­na ge­rai su­tar­ si­te, jei įver­tin­si­te jų pri­va­lu­mus.

Ga­li­te pa­tir­ti gun­dy­mus mei­le ar­ ba pi­ni­gais. Tin­ka­mas me­tas kū­ry­ bi­nei veik­lai. Kai ko pra­var­tu pa­si­ mo­ky­ti iš au­gan­čios kar­tos. Jei­gu mė­gi­na­te įsi­dar­bin­ti, sa­vai­tės vi­ du­ry­je tai ga­li pa­vyk­ti. Aist­ras ža­ dins mei­lės ob­jek­tas.

MER­GE­LĖ (08 24–09 23)

Sa­vait­ga­lį bū­si­te nu­si­tei­kę bend­rau­ti, ta­čiau ap­lin­ki­ niams ga­li­te da­ry­ti keis­tą įspū­dį. Įma­no­mas aist­rin­gas mei­lės nuo­ ty­kis. Jei per kraš­tus ver­šis emo­ ci­jos, pa­spor­tuo­ki­te, pa­si­vaikš­čio­ ki­te. Ki­tą sa­vai­tę jū­sų min­tys bus su­kon­cent­ruo­tos į as­me­ni­nių san­ ty­kių ir bui­ti­es bei vai­kų pro­ble­ mas. Ga­li­te pa­sielg­ti ne vi­sai taip, kaip pla­na­vo­te. Ga­li bū­ti, kad gau­ si­te pa­kvie­ti­mą į pa­si­ma­ty­mą ar su­si­ti­ki­mą, ren­gi­nį. Jei tu­ri­te ne­ baig­tų svar­bių dar­bų, de­rė­tų pa­ sku­bė­ti, nes ati­dė­ti ne­nau­din­ga.

ŠAU­LYS (11 23–12 21)

Sa­vait­ga­lį sun­ku bus at­ si­spir­ti pa­gun­dai sma­gu­ riau­ti, var­to­ti svai­ga­lus. Keis­tos nuo­jau­tos vers ne­ri­mau­ti. Ki­ tos sa­vai­tės pra­džio­je itin svar­bu veng­ti ne­ko­rek­tiš­kų, ne­mo­ra­lių veiks­mų, pa­sta­bų, lie­žu­va­vi­mo, ant­raip pa­kenk­si­te sa­vo au­to­ri­te­ tui. Jei jus do­mi­na ne­kil­no­ja­mo­ jo tur­to rin­kos po­ky­čiai, ieš­ko­ te ką nu­si­pirk­ti ar kam par­duo­ti, ga­li­mos nau­jie­nos. Ti­kė­ti­na, kad tvar­ky­si­te nuo­sa­vy­bės do­ku­men­ tus. Ne­ver­ta ti­kė­ti vis­kuo, ką gir­ di­te.

OŽIA­RA­GIS (12 22–01 20)

Sa­vait­ga­lį tu­rė­tų ne­blo­ gai sek­tis vi­suo­me­ni­niai rei­ka­lai, ko­lek­ty­vi­niai pro­jek­tai, spor­tas. Nu­ma­to­mas ren­gi­nys, su­si­ti­ki­mas su drau­gų kom­pa­ni­ ja, do­mi­nan­čiu as­me­niu. Sten­ki­ tės elg­tis drau­giš­kai, bet ne­leis­ ki­te ki­tiems pikt­nau­džiau­ti jū­sų pa­si­ti­kė­ji­mu. Nuo pir­ma­die­nio leng­va per­si­temp­ti, tad įver­tin­ki­te sa­vo jė­gas. Gal­būt tu­rė­si­te rei­ka­lų su vei­kė­jais, už­sii­man­čiais so­cia­ li­ne veik­la, me­di­ci­na, me­nu. La­ bai su­stip­rės in­tui­ci­ja. Nuo tre­ čia­die­nio bū­si­te ak­ty­ves­ni.

VAN­DE­NIS (01 21–02 19)

Sa­vait­ga­l į nu­m a­to­m as so­li­dus ren­gi­nys, vie­šas pa­si­ro­dy­mas, siek­si­te vie­šu­mo.

Ga­li­te su­tik­ti as­me­nį, su ku­riuo su­si­ję kaž­ko­kie įspū­džiai. Gal­būt į pa­vir­šių iš­kils se­nos pa­slap­tys.

Ki­tą sa­vai­tę ga­li­te gau­ti pa­siū­ly­ mą įsi­lie­ti į drau­giš­ką kom­pa­ni­ ją, da­ly­vau­ti ren­gi­ny­je. Ati­džiai ste­bė­ki­te, kas vyks­ta vi­suo­me­ni­ nia­me ir po­li­ti­nia­me gy­ve­ni­me.

Ti­kė­ti­na, kad su­lauk­si­te bend­ra­ min­čių pa­ra­mos. Nuo tre­čia­die­ nio jau ne­be­sie­ki­te dė­me­sio, pa­ bū­ki­te ma­žiau ma­to­mi, nes tai jums bus nau­din­giau. Ir neeik­vo­ ki­te daug ener­gi­jos, nes aukš­tos kar­te­lės vis tiek ne­per­šok­si­te.

DVY­NIAI (05 21–06 21)

Sa­vait­ga­lį bū­si­te nu­si­tei­kę eks­pe­ri­men­tuo­ti su sti­liais, die­to­mis. Re­gis, pa­ju­si­te, kad jū­ sų gy­ve­ni­me trūks­ta tvar­kos ir rei­ kia kaž­kaip ki­taip pla­nuo­ti dar­bo ir poil­sio re­ži­mą, iš­lai­das, keis­ti mi­ty­bos įpro­čius, sti­lių. Nuo pir­ ma­die­nio steng­si­tės įveik­ti biu­ rok­ra­ti­nius slenks­čius ir gau­ti no­ri­mą in­for­ma­ci­ją. Gal­būt kaž­ kas ro­dys dė­me­sį, kurs­tys slap­tas aist­ras, ska­tins am­bi­ci­jas. Ne vi­ sų žmo­nių dė­me­sys jus džiu­gins, nes kai ku­rie sieks to, kas jums ne­ nau­din­ga.

VĖ­ŽYS (06 22–07 22)

Sa­vait­ga­l į pa­s i­ž y­m ė­s i­ te no­ru bend­rau­ti, flir­tuo­ ti. Sek­sis megz­ti ir at­nau­jin­ti įvai­ rius ry­šius. Ki­ta ver­tus, par­tne­rio, sa­vo ar­ba vai­kų no­rų ten­ki­ni­mas ga­li stip­riai iš­tuš­tin­ti jū­sų pi­ni­gi­ nę. Ti­kė­ti­ni konf­l ik­tai dėl ne­bū­ti­ nų iš­lai­dų. Ki­tos sa­vai­tės pra­džio­je teks rim­čiau pa­dir­bė­ti. La­biau ty­ kos lė­ti­nės li­gos ir in­fek­ci­jos. Jei­gu ieš­ko­te dar­bo, tin­ka­mų dar­buo­to­ jų, rė­mė­jų, įma­no­mas konk­re­tus su­si­ta­ri­mas. Ga­li­te su­tvar­ky­ti ar iš­siaiš­kin­ti ga­na keb­lų ju­ri­di­nį ar fi­nan­si­nį klau­si­mą.

SVARS­TYK­LĖS (09 24–10 23)

Pe­rio­do pra­džio­je ti­kė­ti­ ni rei­ka­lai, su­si­ję su nuo­ sa­vy­be, kom­for­tu, ama­tais, me­ nu. Ga­li tek­ti pa­si­rū­pin­ti į bė­dą pa­kliu­vu­siu šei­mos na­riu ar gi­mi­ nai­čiu. Ki­tą sa­vai­tę ga­li­mas lauk­ tas su­si­ti­ki­mas ar pra­ne­ši­mas. Re­ gis, ne­sun­kiai pa­vyks su­si­tar­ti dėl ak­tua­lių da­ly­kų, no­ri­mų kon­tak­ tų, in­for­ma­ci­jos, in­ter­viu ar rek­ la­mos. Ga­li­te už­si­ra­šy­ti į kur­sus, sėk­min­gai iš­lai­ky­ti eg­za­mi­ną.

Skir­si­te ne­ma­žai dė­me­sio ir vai­ kams. Nu­ma­to­mas pa­si­ma­ty­mas, šou ren­gi­nys.

SKOR­PIO­NAS (10 24–11 22)

Sa­vait­ga­lį ra­si­te bend­rą kal­bą su ap­lin­ki­niais, o jie įver­tins jū­sų su­ge­bė­ji­mus. Trauks pi­kan­tiš­ki už­siė­mi­mai, nau­ji vei­ dai. Tik­riau­siai gau­si­te vi­lio­ja­mų pa­siū­ly­mų dėl lais­va­lai­kio pra­lei­ di­mo. Ki­tą sa­vai­tę ga­li­te do­mė­tis pa­tal­pų įsi­gi­ji­mu, nuo­ma, ap­dai­ la. Tęs­ki­te pra­dė­tus dar­bus. Nea­ ti­dė­lio­ki­te, jei no­ri­te ką iš­siaiš­kin­ti ar pra­tęs­ti su­tar­tis. Vei­ki­te at­sa­ kin­gai, ypač jei teik­si­te in­ter­viu, sklei­si­te in­for­ma­ci­ją. Rū­pin­da­mie­ si ki­tais, ne­nusk­riaus­ki­te ir sa­vęs – jums taip pat rei­kia poil­sio.

ŽU­VYS (02 20–03 20)

Pe­rio­do pra­džio­je no­rė­sis per­mai­nų, iš­vy­kų. Sek­ sis ruoš­ti pub­li­ka­ci­jas, mo­ky­tis, megz­ti ry­šius su žmo­nė­mis, at­ vy­ku­siais iš to­li. Ki­tą sa­vai­tę da­ ly­ki­niai kon­tak­tai, rei­ka­lai vyks sklan­džiau, jei pa­si­telk­si­te dip­lo­ ma­ti­ją, kant­ry­bę, nes am­bi­ci­jo­ mis ir emo­ci­jo­mis nie­ko ge­ro ne­ pa­siek­si­te. Ga­li­ma ko­man­di­ruo­tė, kon­fe­ren­ci­ja. Per pa­žįs­ta­mus ga­li­ te su­ži­no­ti apie do­mi­nan­tį įsi­dar­ bi­ni­mo va­rian­tą, mo­ky­mo kur­sus ar ki­tus ak­tua­lius ren­gi­nius.

Si­do­ni­ja

Ver­ti­ni­mas: „Jo gy­ve­ni­mo is­to­ri­ja – tik­rai neei­li­nė. To­kių žmo­nių kol

kas ne­te­ko su­tik­ti“, – apie ame­ri­kie­čių gru­pės „Fu­guees“ mu­zi­kan­tą J.For­te sa­kė A.Or­lo­va. forbes.com nuotr.

A.Or­lo­va ir gar­su­sis ame­ri­kie­tis Rei­kė­jo man gro­ti, dai­ 17 nuo­ti, bū­ti. Ir bu­vau.

Ne­ga­lė­čiau at­skir­ti pa­ties fil­ma­vi­

mo nuo nuo­ty­kių, ku­rių ­tu­rė­jo­me.

Bu­vo daug vi­so­kių da­ly­kų, ir kar­ tu vis­ką fil­ma­vo.

– Ko­kių nuo­ty­kių pa­ty­rė­te?

– Juk vi­sa­da bū­na nuo­ty­kių per ke­ lio­nes, ypač Ru­si­jo­je. Bu­vo ma­ty­ti ame­ri­kie­čių reak­ci­jos į ap­lin­ką. Tai bu­vo pir­mas tų mu­zi­kan­tų ap­si­lan­ ky­mas, gro­ji­mas Ru­si­jo­je, to­dėl bu­ vo įdo­mu ste­bė­ti ir pub­li­kos reak­ ci­jas. Ir man pa­čiai daug kas bu­vo įdo­mu.

– Ar jums im­po­nuo­ja J.For­te as­me­ny­bė ir kū­ry­ba, jo klyst­ke­ liai ir ge­bė­ji­mas at­si­ties­ti, pra­ dė­ti nau­ją gy­ve­ni­mą?

– Klyst­ke­liai – taip. Jo gy­ve­ni­mo is­to­ri­ja tik­rai neei­li­nė. To­kių žmo­ nių kol kas ne­te­ko su­tik­ti. Įdo­mi as­ me­ny­bė. Stip­ri. Ga­bus mu­zi­kan­tas.

Aiš­ku, vi­siš­kai ki­to­kios pa­sau­lė­žiū­ ros – la­bai ski­ria­si nuo mū­sų žmo­ nių, nuo ma­no. Vi­sa tai bu­vo įdo­mu ste­bė­ti. O dirb­ti drau­ge bu­vo leng­ va. Jis yra ir pro­diu­se­ris, dėl bend­ro dar­bo ren­gė su­si­ti­ki­mus su Ru­si­jos, Uk­rai­nos mu­zi­kan­tais.

– Ar J.For­te as­me­niš­kai jums pa­sa­ko­jo apie nar­ko­ti­kų var­to­ ji­mą, ga­be­ni­mą, ka­lė­ji­mą?

– Ne. Nors, aiš­ku, bū­tų bu­vę įdo­mu pa­si­klau­sy­ti. Ma­nau, tai bu­vo sun­ ki jo pa­tir­tis, gal tam­siau­si jo gy­ve­ ni­mo me­tai. Bet fil­me skam­ba Joh­no pa­sa­ko­ji­mas apie tai.

– Gal jums J.For­te pa­da­rė įta­ką, gal šiek tiek pa­ti pa­si­kei­tė­te – ir dai­na­vi­mo, ir po­žiū­rio į gy­ve­ ni­mą pra­sme?

– Ne­ži­nau. Aš tu­riu sa­vo – kaip kū­rė­jos – li­ni­ją. Ne vi­sa­da vis­kam esu at­vi­ra. Aiš­ku, dau­ge­lio da­ly­kų žmo­gus esi vei­kia­mas.

– Fil­me at­lie­ka­te ke­tu­rias dai­ nas. Ar tai jū­sų, ar bend­ri su J.For­te kū­ri­niai?

– Dvi dai­nos – ma­no. Ki­tas dvi, ku­rias at­lie­ku su Joh­nu, mu­du su­ kū­rė­me. Prieš tą fil­ma­vi­mą ne­la­ bai jau­di­nau­si, bet ne­bu­vo leng­va iš kar­to at­si­ver­ti. Ma­no po­žiū­ris į kū­ry­bą – eg­zis­ten­ci­nis. To­dėl im­ti ir ką nors kar­tu su­kur­ti ne taip leng­ va. Ka­dan­gi tik­rai ne­ma­žai lai­ ko kar­tu pra­lei­do­me, pa­vyz­džiui, į kon­cer­tą Je­ka­te­rin­bur­ge trau­ki­niu va­žia­vo­me 17 va­lan­dų, at­si­pa­lai­ duo­da­vo­me, kal­bė­da­vo­me.

Dvi dai­nos – ma­ no. Ki­tas dvi, ku­ rias at­lie­ku su Joh­nu, mu­du su­ kū­rė­me.

– Ko­kia pub­li­ka lan­ky­da­vo­si jū­ sų kon­cer­tuo­se?

– Ru­si­jos žmo­nių gy­ve­ni­mo są­ly­ gos – ney­pa­tin­gos, o jie at­ro­do to­kie links­mi. Kiek kon­cer­tavau ir Mask­ vo­je, ir Sankt Pe­ter­bur­ge, ir Si­bi­ re, ir Vi­du­rio Ru­si­jo­je – la­bai pui­ kūs žmo­nės. Ru­si­jos pub­li­ka – la­bai dė­kin­ga. Ma­nau, Joh­nas tai pa­ju­to dar la­biau. Ma­nau, jis bu­vo nu­ste­ bęs dėl Ru­si­jos žmo­nių nuo­šir­du­mo.

Aiš­ku, yra ten ta tra­di­ci­ja – po kon­ cer­to kar­tu nu­si­fo­tog­ra­fuo­ti, pra­ šy­ti au­tog­ra­fo, pa­dė­ko­ti už kon­ cer­tą.

25

šeštadienis, vasario 2, 2013

menas ir pramogos

Kau­nie­čių „Pa­ry­žiaus ka­ted­ro­je“ – vi­sos mei­lės spal­vos Šv.Va­len­ti­no die­ną, va­sa­rio 14-ąją, Kau­ no vals­ty­bi­nis mu­zi­ki­nis teat­ras pa­kvies į int­ri­guo­ja­mą prem­je­rą apie vi­sa api­ man­čią mei­lę – šo­kio spek­tak­lį „Notr­da­mo le­gen­da“ , su­kur­tą pa­gal Vic­to­ro Hu­go ro­ ma­ną „Pa­ry­žiaus ka­ted­ra“.

En­ri­ka Strio­gai­tė

e.striogaite@kaunodiena.lt

Apie am­ži­ną mei­lę ir di­de­lę aist­rą

„Anks­tes­nie­ji šios is­to­ri­jos pa­ sta­ty­mai ak­cen­ta­vo Es­me­ral­dos ir Kva­zi­mo­do mei­lę, ta­čiau V.Hu­ go ro­ma­ne pul­suo­ja ir ne­ma­to­ma, pil­na dra­ma­tiz­mo mo­ti­nos mei­lė, rau­do­na gi­ja ei­nan­ti per vi­są mū­ sų pa­sta­ty­mą, – at­vi­rau­ja spek­ tak­lio sta­ty­to­jas, cho­reog­ra­fas Alek­sand­ras Jan­kaus­kas. – Sa­vai­ me su­pran­ta­ma, spek­tak­ly­je ma­ ty­si­me ir ki­tus pa­žįs­ta­mus per­so­ na­žus. Kiek­vie­nas jų sim­bo­li­zuo­ja mu­my­se gy­ve­nan­čią mei­lę, nea­py­ kan­tą, pa­vy­dą, iš­da­vys­tę.“ Ta­len­tin­gas cho­reog­ra­fas apie mei­lę mąs­to glo­ba­liai, ta­čiau rem­ da­ma­sis šir­di­mi. „Kur ta ri­ba tarp mei­lės ir jau ne­be­mei­lės, ir kas at­ si­tin­ka, kai ją per­žen­gia­me? – re­to­ riš­kai klau­sia A.Jan­kaus­kas. – Be­je, šir­dy­je daž­niau­siai tą ri­bą jau­čia­ me, ta­čiau už­si­mer­kia­me, ne­gir­di­ me, pa­si­duo­da­me egoiz­mui.“ Šo­kio meist­ras pa­gal ži­no­mą V.Hu­go dra­mą „Pa­ry­žiaus ka­ted­ra“ pa­ra­šė ir lib­re­tą – is­to­ri­ją apie di­ de­lę aist­rą ir am­ži­ną mei­lę, blo­gio ir gė­rio ko­vą, rū­pes­tį ir at­si­da­vi­mą, pui­ky­bės ir do­ro­vės akis­ta­tą.

Sa­vo pa­sa­ko­ji­me cho­reog­ra­fas į pir­mą pla­ną ke­lia pa­grin­di­nės vei­ kė­jos Es­me­ral­dos tra­ge­di­ją, į ku­

rią žvel­gia jos aki­mis, veng­da­mas tra­di­ci­nių pa­mo­ky­mų apie mei­lę.

Grei­čiau at­virkš­čiai – spek­tak­ly­je at­si­ran­da iš­skir­ti­nė ga­li­my­bė ati­ džiau pa­ty­ri­nė­ti šį ga­lin­gą ir pa­ slap­tin­gą jaus­mą, pa­žvelg­ti į sa­vo pa­ties vi­dų, su­vok­ti, kad ne­ža­bo­ tos žmo­gaus ydos ga­li su­terš­ti vi­sa, kas gry­na, di­din­ga, o šiuos pro­ce­ sus su­stab­dy­ti ga­li tik mir­tis.

No­ri­me pa­siek­ti, kad sce­no­je vyks­tan­tis veiks­mas skam­bė­tų tar­si vie­nas akor­das.

Po­pu­lia­rią mei­lės is­to­ri­ją pa­sa­ ko­da­mi šo­kiu ir plas­ti­ka, spek­tak­ lio sta­ty­to­jai žu­dan­čiai nea­py­kan­tai prie­ši­na mei­lės jaus­mo me­ta­mor­ fo­zę ir žmo­niš­ku­mą.

A.Jan­kaus­ko dar­bą vei­kiau­siai įver­tins ir gar­su­sis Ru­si­jos cho­ reog­ra­fas pro­f. Nikolajus Bo­jar­ či­ko­vas. Pas jį Sankt Pe­ter­bur­go N.Rims­kio-Kor­sa­ko­vo kon­ser­va­ to­ri­jo­je lie­tu­vis ne­se­niai bai­gė ba­ le­to re­ži­sie­riaus sta­žuo­tę.

Kla­si­ka ir elekt­ro­ni­ka

Bū­si­mo­jo šo­kio spek­tak­lis ne­si­ rems vien tra­di­ci­niu ba­le­tu, ja­me žiū­ro­vas iš­vys vi­sų iki šiol at­lie­

Atgal: po priverstinės pauzės sugrįžimą į didžiąją sceną N.Juška pradeda nuo Kauno.

ka­mų šo­kių sin­te­zę, taip pat nau­ ja ir tai, kad „Notr­da­mo le­gen­do­je“ skam­bės ne tik kla­si­ki­nė, bet elekt­ ro­ni­nė mu­zi­ka. „Kom­po­zi­to­riaus An­ta­no Ja­sen­ kos dar­bo dar nė pa­ts ne­gir­dė­jau, – pri­si­pa­žįs­ta A.Jan­kaus­kas. – Dar ne­ži­nau, ar mu­zi­ka bus to­kia, ko­kią gir­džiu sa­vy­je, bet pa­si­ti­kiu juo.“ Tai­gi, be ori­gi­na­lio­sios mu­zi­kos spek­tak­ly­je gir­dė­si­me ir ne­ma­žai ži­no­mų me­lo­di­jų iš gar­sio­jo Ric­ car­do Coc­cian­te miu­zik­lo „Pa­ry­

Pro­ce­sas: ge­riau­sio ju­de­sio beieš­kant – G.Žu­kovs­kis, G.Gi­ly­tė ir A.Jan­kaus­kas.

Lai­mu­čio Brun­dzos nuo­tr.

žiaus ka­ted­ra“, ku­rias at­liks teat­ ro so­lis­tai.

Sce­nog­ra­fi­ją pa­sta­ty­mui ku­ria Ar­tū­ras Ši­mo­nis, kos­tiu­mų ir gri­mo dai­li­nin­kė Rū­ta Bi­liū­nai­tė, vaiz­do ins­ta­lia­ci­jų au­to­rius Vla­das Šers­ to­bo­je­vas. Spek­tak­ly­je su Kau­no vals­ty­bi­nio mu­zi­ki­nio teat­ro ba­le­ to tru­pės ar­tis­tais šoks ir pri­pa­žin­ti Lie­tu­vos ba­le­to at­li­kė­jai bei pui­kiai pa­si­ro­dę šo­kio spek­tak­ly­je „Dul­kių spin­de­sys“ cho­ro ar­tis­tai. „La­bai svar­bu, kad šo­kė­jui bū­ tų ir gra­žu, ir pa­to­gu, to­dėl kiek­ vie­nas ju­de­sys su­kur­tas pa­gal tam tik­rą emo­ci­ją, ku­rią stip­ri­na ir vi­sas komp­lek­sas pa­gal­bi­nių prie­mo­nių – mu­zi­ka, ap­švie­ti­mas, vi­deop­ro­ jek­ci­jos, – įkvėp­tai kal­ba cho­reog­ ra­fas. – Pas­ta­ro­sios, be­je, glau­džiai su­si­py­nu­sios su šo­kiu, mu­zi­ka, sce­ nog­ra­fi­ja, gim­do pa­pil­do­mą skam­ be­sio jaus­mą. No­ri­me pa­siek­ti, kad sce­no­je vyks­tan­tis veiks­mas skam­ bė­tų tar­si vie­nas akor­das.“ „Notr­da­mo le­gen­do­je“ šoks Vil­ niaus ope­ros ir ba­le­to teat­ro ar­tis­tai Ne­ri­jus Juš­ka, Gre­ta Gy­ly­tė, Ge­na­ di­jus Žu­kovs­kis. „Da­bar neeg­zis­ tuo­ja nei dar­bo va­lan­dos, nei virš­ va­lan­džiai“, – sa­ko A.Jan­kaus­kas ir pa­brė­žia, kad ma­lo­nu dirb­ti su aukš­to ly­gio pro­fe­sio­na­lais, dar­bui ati­duo­dan­čiais vi­są ener­gi­ją, lai­ką ir pa­stan­gas.

Tru­pė­je dir­bant ar­tis­tams iš ki­ tų teat­rų, pa­pras­tai at­si­ran­da la­bai po­zi­ty­vus skir­tin­gų po­žiū­rių su­si­ lie­ji­mas, vyks­ta pui­kius re­zul­ta­tus duo­dan­tis sėk­min­gas bend­ra­dar­ bia­vi­mas, ypač kai kiek­vie­nas sve­ čias su­tin­ka­mas nuo­šir­džiai ir jau­ čia­si tar­si na­muo­se. Ša­lia at­li­kė­jų, ku­rių pro­fe­sio­na­lu­mas itin aukš­

Tomo Raginos nuotr.

to ly­gio, o re­per­tua­re do­mi­nuo­ ja kla­si­ki­nio ba­le­to kū­ri­niai, at­si­ ran­da di­des­nė ga­li­my­bė to­bu­lė­ti vi­siems.

Pri­ma­ri­jaus so­lo

Lie­tu­vos ba­le­to pri­ma­ri­jų Ne­ri­jų Juš­ką už­klu­pu­si trau­ma il­gam nu­ trau­kė ar­tis­to pa­si­ro­dy­mus sce­no­ je. Gi­ji­mo lai­ko­tar­pis tru­ko il­gai, sklan­dė gan­dai, kad Ne­ri­jus ga­li į sce­ną ne­beg­rįž­ti. Me­ni­nin­kas bu­ vo itin at­kak­lus ir da­rė vis­ką, kad gan­dai te­lik­tų gan­dais. Ir štai ge­ra ži­nia jo ger­bė­jams – Lie­tu­vos ba­ le­to žvaigž­dė vėl šoks Kau­no vals­ ty­bi­nio mu­zi­ki­nio teat­ro šo­kio spek­tak­lio „Notr­da­mo le­gen­da“ prem­je­ro­je.

Pak­laus­tas, ar po to­kios su­dė­tin­ gos trau­mos ne­bi­jo šok­ti, me­ni­nin­ kas at­sa­kė: „Mū­sų, ba­le­to šo­kė­jų, dar­bas vi­sa­da ri­zi­kin­gas – trau­ ma ga­li nu­tik­ti bet ka­da: sce­no­je, per re­pe­ti­ci­ją, tie­siog gal­vo­ti apie tai ne­rei­kia – tik tin­ka­mai ver­tin­ti sa­vo ga­li­my­bes.“ Kal­bė­da­mas apie bū­si­mą prem­ je­rą, ar­tis­tas ne­slė­pė džiaugs­mo, kad po pri­vers­ti­nės pau­zės šok­ti pra­de­da bū­tent šio teat­ro, su ku­ riuo jį sie­ja net 15 me­tų drau­gys­ tė, sce­no­je. „Kai spek­tak­lio sta­ty­to­jai pa­ siū­lė vaid­me­nį, ne­sud­ve­jo­jau nė aki­mir­kos, juo­lab kad man, kaip pro­fe­sio­na­lui, po kla­si­kos šok­ti mo­der­nų­jį šo­kį nė­ra la­bai su­dė­tin­ ga, o ir dar­bas to­kia­me pro­fe­sio­na­ lia­me ko­lek­ty­ve tei­kia ma­lo­nu­mą bei dau­gy­bę tei­gia­mų emo­ci­jų“, – ne­slė­pė N.Juš­ka, net nea­be­jo­da­ mas bū­si­mo­jo spek­ tak­lio sėk­me.

26

26

šeštadienis, vasario 2, 2013

menas ir pramogos kaunodiena.lt/naujienos

Kau­nie­čių „Pa­ry­žiaus ka­ted­ro­je“ – vi­sos mei­lės spal­vos 25 Es­me­ral­dą spek­tak­ De­san­tas iš LNOBT

ly­je šo­kan­č ios Kau­n o vals­ty­ bi­n io mu­z i­k i­n io teat­ro ba­l e­to tru­pės so­lis­tės Jus­ti­nos Vit­ku­ tės vie­n as mėgs­ta­m iau­s ių ro­ ma­nų – V.Hu­go „Pa­ry­žiaus ka­ ted­ra“, tai­gi ku­ria­mas vaid­muo jai la­bai sa­vas ir daug kar­tų iš­ gy­ven­tas. „Spek­t ak­l io cho­r eog­ra­f i­ ja – tik­ras džia­zas: daug kū­no lais­vės rei­ka­lau­jan­tys ju­de­siai, nau­jas cho­reog­ra­fi­jos sti­lius, at­ ve­rian­tis ypač di­džiu­les ga­li­my­ bes kū­ry­bai ir imp­ro­vi­za­ci­jai“, – džiau­gė­si J.Vit­ku­tė.

Be ori­gi­na­lio­sios mu­zi­kos, spek­tak­ ly­je gir­dė­si­me ir ne­ma­žai ži­no­mų me­lo­di­jų iš gar­sio­jo Ric­car­do Coc­cian­te miu­zik-­ lo „Pa­ry­žiaus ka­ted­ra“.

Vie­n a pa­g rin­d i­n ių Lie­t u­vos na­c io­n a­l i­n io ope­ros ir ba­l e­to teat­ro (LNOBT) so­lis­čių Gre­ta Gy­ly­tė spek­tak­ly­je taip pat at­ lie­ka Es­me­ral­dos vaid­me­nį. Su­ lau­ku­si pa­siū­ly­mo šok­ti Kau­ne, ba­le­ri­na šir­dies gi­lu­mo­je jau­tė di­džiu­lį ne­ri­mą, ta­čiau ne­dve­ jo­da­ma priė­mė ap­lin­ky­bių pa­ mė­tė­tą iš­šū­kį.

At­vy­ku­si į Kau­ną šo­kė­ja at­ra­do ne­di­de­lę, bet la­bai pro­fe­sio­na­liai dir­ban­čią tru­pę. Sma­giai esą nu­ tei­kė ir tai, kad vi­si ar­tis­tai nuo pat pir­mos aki­mir­kos bu­vo ati­ dūs, pa­slau­gūs, drau­giš­ki, rū­pi­ no­si, kad vieš­nia ne­pa­sik­lys­tų klai­džiuo­se teat­ro ko­ri­do­riuo­se, kad nie­ko ne­trūk­tų gri­mo kam­ ba­ry­je. Šil­tas ko­l e­g ų priė­m i­m as iš kar­to nu­tei­kė rim­tam dar­bui. Ir tik kai spek­tak­lis ėmė lip­dy­tis, G.Gy­ly­tė pri­si­pa­ži­no, kaip su­dė­ tin­ga šok­ti spek­tak­ly­je, kur šo­kio sti­lius, cho­reog­ra­fi­niai spren­di­ mai vi­siš­kai skir­tin­gi nei kla­si­ki­ nia­me ba­le­te.

Ko­le­gei pri­ta­rė ir LNOBT so­ lis­tas Ge­na­di­jus Žu­kovs­kis, šo­ kio spek­tak­ly­je „Notr­da­mo le­ gen­d a“ at­l ie­kan­t is Gren­g ua­ro vaid­me­nį. „Nuo kla­si­kos pe­rei­ti prie šiuo­ lai­ki­nio šo­kio ne taip pa­pras­ta“, – ne­slė­pė LNOBT baleto solistas, ti­kin­da­mas, kad mo­der­nų­jį ba­le­tą šok­ti gana su­dė­tin­ga – rei­kia to­ bu­lin­ti ju­de­sius, nes plas­ti­ka čia ki­to­kia nei kla­si­ki­nia­me ba­le­te, mo­der­nu­sis šo­kis su­si­rin­kęs pa­ čius ge­riau­sius ele­men­tus iš kla­ si­ki­nio ba­le­to, pan­to­mi­mos, džia­ zo, ak­ro­ba­ti­kos.

Bū­tent to­dėl ši me­no rū­šis ne­ pap­ras­ta ir iš kiek­vie­no šo­kė­ jo rei­ka­lau­ja di­de­lių fi­zi­nių pa­ stan­gų, stip­raus psi­cho­lo­gi­nio pa­si­ruo­ši­mo – sa­kė pa­grin­di­ nio vaid­mens at­li­kė­jas, kvies­da­ mas žiū­ro­vą pa­si­ner­ti į di­din­gą ir pla­tų šo­kio pa­sau­lį, ku­ris šį kar­tą žiū­ro­vui pa­teiks staig­me­nų, apie ku­rias jis nė neį­ta­ria.

Burtai: ak­to­rių vai­dy­ba, re­ži­sū­ra, sce­nog­ra­fi­ja per­tei­kia vos aki­mirks­nį trun­kan­čią šven­tę.

Martyno Siruso nuotr.

R.Tumino „Mas­ka­ra­do“ vi­dur­žie­mio šėls­mas Į Kau­ną at­ve­ža­mas Lie­tu­vos teat­ro auk­so fon­do da­li­mi lai­ko­ mas Ri­mo Tu­mi­no re­ži­suo­tas Vil­niaus ma­žo­jo teat­ro spek­tak­lis pa­gal ro­man­ti­nę Mi­chai­lo Ler­mon­to­vo pje­sę „Mas­ka­ra­das“.

Ing­ri­da Ra­gels­kie­nė

Šis R.Tu­mi­no še­dev­ras yra ap­ ke­lia­vęs dau­ge­lį pa­sau­lio ša­lių – nuo Šve­di­jos iki Ita­li­jos, nuo Pie­ tų Ko­rė­jos iki Mek­si­kos – ir pel­nęs ne vie­ną pres­ti­ži­nį ap­do­va­no­ji­mą, tarp jų ir lie­tu­viš­ką­jį „Kris­to­fo­rą“ bei aukš­čiau­sią Ru­si­jos teat­ro ap­ do­va­no­ji­mą „Auk­si­nę kau­kę“. Po „Mas­ka­ra­do“ gast­ro­lių Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je 1999 m. dien­raš­tis „The Guar­dian“ vil­nie­čių tru­pę pa­va­di­ no vie­na ge­riau­sių pa­sau­ly­je. Žvel­giant į „Mas­ka­ra­do“ pa­ sau­li­nę sce­ni­nę is­to­ri­ją, R.Tu­mi­no spek­tak­lį ga­li­ma įra­šy­ti į žy­miau­ sių ir sėk­min­giau­sių ro­man­ti­nio M.Ler­mon­to­vo kū­ri­nio in­terp­re­ ta­ci­jų są­ra­šą. Šia­me už­bu­rian­čio gro­žio spek­ tak­ly­je, skli­di­na­me svai­gaus ir il­ ge­sin­go Ar­me­no Cha­ča­tu­ria­no val­so gar­sų ir tuš­čio­je juo­do­je sce­ nos erd­vė­je krin­tan­čio snie­go, at­ si­spin­di ne tik mū­sų lai­kas, bet ir

kul­tū­ri­nė praė­ju­sio­jo am­žiaus pa­ tir­tis, pri­ver­čian­ti pri­si­min­ti Ber­ tol­do Brech­to ir Gior­gio Streh­le­rio teat­rą, brod­vė­jiš­kus šė­lio­ji­mus ir Fre­de­ri­co Fel­li­ni fil­mus.

R.Tu­mi­no „Mas­ka­ra­de“ ryš­kus in­di­vi­dua­lus re­ži­sie­riaus ro­man­ tiz­mo pa­jau­ti­mas, su­si­jęs ne vien su XIX a. kul­tū­ra, o bet ir su folk­ lo­ri­ne pa­sau­lė­jau­ta, com­me­dia dell’arte žan­ru. Šio žan­ro ele­men­ tai ke­rin­čiam re­gi­niui ne­lei­džia virs­ti vien sen­ti­men­ta­lia me­lod­ra­ ma, ku­ri re­ži­sie­riaus ran­ko­se virs­ta eks­cent­riš­ka tra­gi­ko­me­di­ja. „The In­de­pen­dent“ pa­ste­bė­ jo, kad „re­ži­sie­riaus Ri­mo Tu­mi­no trak­tuo­tė at­sklei­džia ge­lian­čią pje­ sės tra­ge­di­ją, pri­me­nan­čią tuo pat me­tu ir „Ote­lą“, ir „Žie­mos pa­sa­ ką“, ku­ri ru­tu­lio­ja­si lau­ki­nia­me, sū­ku­rin­ga­me snie­go pū­gų, val­sų ir ele­gan­tiš­kos klou­na­dos iš­dai­gų pa­ sau­ly­je“.

R.Tu­mi­no „Mas­ka­ra­do“ bur­ tai ky­la ne iš kau­kių ba­liaus šėls­

mo. Ak­to­rių vai­dy­ba, re­ži­sū­ra, sce­ nog­ra­fi­ja per­tei­kia vos aki­mirks­nį trun­kan­čią šven­tę ir nuo­la­ti­nį jos il­ge­sį, neap­lei­džian­tį dar il­gai il­gai pa­si­bai­gus spek­tak­liui.

Kur sly­pi „Mas­ka­ra­do“ sėk­mės ir il­gaam­žiš­ku­mo pa­slap­tis? Kri­ ti­kai kal­ba apie ne­tra­di­ci­nę, vi­ sus ste­reo­ti­pus lau­žan­čią dra­mos kū­ri­nio in­terp­re­ta­ci­ją, apie kva­pą gniau­žian­čius re­ži­sū­ri­nius spren­ di­mus, apie vir­tuo­ziš­ką ak­to­rių vai­dy­bą. Šį­kart siū­lo­me „Mas­ka­ ra­do“ pa­grin­di­nius he­ro­jus Ar­be­ ni­ną ir Ku­ni­gaikš­tį Zvez­di­čių vai­ di­nan­čių ak­to­rių Ar­vy­do Dap­šio ir Vy­tau­to Rum­šo jau­nes­nio­jo min­ čių apie šį le­gen­da ta­pu­sį spek­tak­ lį ir jų ku­ria­mus stul­bi­na­mus vaid­ me­nis.

tak­lius. O tai da­ry­ti se­kė­si sun­kiai, nes spek­tak­l is tu­rė­jo griež­tus rė­mus. Su tuo ga­lė­jau ir ne­su­tik­ti, bet ta­da rei­kė­ jo pra­si­grauž­ti sa­vo va­gą, kad ga­lė­čiau sce­no­je ge­rai jaus­tis. Da­bar to­kių min­ čių jau ne­ky­la.

ma­no vaid­muo ne­sus­kam­bė­t ų pra­ sto­mis na­to­mis. Man at­ro­do, kad sa­vą­ jį Ku­ni­gaikš­tį su­kū­riau šiek tiek ro­man­ tiš­kes­nį, gal­būt vai­kiš­kes­nį. Iš es­mės šia­me spek­tak­ly­je vi­są lai­ką jau­čiuo­si kaip vai­kas smė­lio dė­žė­je, lyg vis dar bū­čiau ma­žas ber­niu­kas. Kos­tiu­mas gra­žus, kar­de­lį tu­riu, o ir vaid­muo man su­tei­kia daug ga­li­my­bių žais­ti...

Api­bū­d in­t i spek­tak­l io at­mos­fe­rą ga­ lė­čiau to­k iais R.Tu­m i­no žo­d žiais: „Įsi­ vaiz­duo­k i­te, kad esa­te Sankt Pe­ter­ bur­ge, kai lau­ke šal­t u­kas, le­das – kai kur nu­va­ly­ta, kai kur la­bai sli­du. Ir ta­ me le­de at­si­spin­d i žvaigž­dės. Jūs vai­ di­na­te to­k io­je sce­no­je, to me­to Pe­ter­ bur­ge, esa­te tarp to mies­to žmo­n ių.“ Šie žo­d žiai ir la­b ai tiks­l iai api­bū­d i­ na pa­t į R.Tu­m i­ną kaip kū­rė­ją ir kar­t u taik­l iai nu­ro­do kryp­t į, apie ką tu­rė­t ų gal­vo­t i ak­to­r ius, išei­da­mas „Mas­ka­ra­ de“ į sce­ną.

kas: Vil­niaus ma­žo­jo teat­ro spek­tak­lis „Mas­k a­ra­das“. kur: Na­cio­na­li­nia­me Kau­no dra­mos teat­re. kada: Va­sa­rio 19 d. 18.30 val.

Komentarai Ar­vy­das Dap­šys Ak­to­r ius

Ž

vel­giant iš ša­lies, efek­tin­giau­ sias vaid­muo ma­no kū­ry­bi­ nė­je biog­ra­fi­jo­je gal­būt yra Ar­be­n i­nas „Mas­ka­ra­de“. Pū­ gos šėls­mo ap­sup­tas žmo­g us, ku­r is vis iš­me­ta­mas už bor­to. Nie­ko pa­na­ šaus iki tol ne­vai­di­nau. Be to, ne­bu­vo jo­kių są­ly­gų nei lai­ko pa­si­ban­dy­ti, su­ vok­ti tą vaid­me­nį, iki ga­lo at­ver­ti, su­ si­de­rin­ti su re­ži­sie­riu­mi. Per prem­je­rą vie­nin­te­lė min­tis bu­vo: „Kad tik ne­sus­ to­čiau!“ Kad aš pra­lo­šiau tą vaid­me­nį, su­pra­tau dar iki prem­je­ros, bet mums vi­siems bu­vo svar­bu su­kur­ti spek­tak­ lį, ku­ris at­kreip­tų vi­suo­me­nės dė­me­ sį į mū­sų teat­rą. Kad nors kiek su­pur­ ty­t ų žiū­ro­vą, kad vi­si pa­ma­ty­t ų, jog Ma­ža­sis teat­ras yra. Ar­be­ni­ną ga­lė­jau to­bu­lin­ti tik vai­din­da­mas, tik per spek­

Vy­tau­tas Rum­šas Ak­to­r ius

D

i­d žiau­sias ir svar­biau­sias ma­no vaid­muo Vil­n iaus ma­ža­ja­me teat­re – Ku­n i­ gaikš­t is Zvez­d i­čius R.Tu­ mi­no re­ž i­suo­ta­me „Mas­ka­ra­de“. Ka­ dan­gi šį vaid­me­nį iki tol la­bai ryš­kiai ir įdo­miai at­lik­da­vo V.Šap­ra­naus­kas, pir­ miau­sia ban­džiau per­pras­ti pa­tį per­so­ na­žą ir at­ras­ti ja­me kaž­ką sa­vo. Spek­ tak­lis su­kur­tas iš­ties ta­len­tin­gai, ir to­je pui­kio­je der­mė­je pri­va­lė­jau at­ras­ti sau vie­tą, kad ki­tų per­so­na­ž ų kon­teks­te

27 3

šeštaDIENIS, vasario 2, 2013

klasifikuoti skelbimai Skelbimų ir prenumeratos skyrius!

Kęstučio g. 86, I–V 7.30–17.30 val. Tel. 302 202, 302 231.

Vytauto pr. 23, priešais Autobusų stotį, I–V 7–16 val. (pietų pertrauka 13–14 val.) , VI 8–11 val. Tel. 8 655 45 114.

Klasifikuoti

Darbo skelbimai �������������������������������� 27 Paslaugos ���������������������������������������� 27, 28 Parduoda � ������������������������������������������������ 28 Perka � ��������������������������������������������������28, 29 Keičia � ��������������������������������������������������������� 30 Įvairūs � ���������������������������������������������� 28, 30 Karščiausi kelionių pasiūlymai ����������������������� 30 Pramogos, šventės, laisvalaikis � �������������������������������������������� 30 Kviečia mokytis ��������������������������������� 30 Kviečia � ����������������������������������������������29, 30 Atsiliepkite! ������������������������������������������� 30 Rasta ������������������������������������������������������������ 30 Informuoja � �������������������������������������������� 30

skelbimai skelbimai@kaunodiena.lt 302 202, 302 231 (redakcijoje) Transporto įmonei Kėdainiuose reikalingas refrižeratorių šaldymo įrangos meistras Tel. 8 656 87 788, e. paštas gintas@karlas.net.

DARBo skelbimai

1072172

Siūlo darbą Automobilių švaros centras ieško energingo ir darbštaus jaunimo: merginų ir vaikinų. Apmokome. Tel. 712 525.

1067612

Baldų gamybos įmonė UAB „FPI Baltic” ieško (Žeimiai, Jonavos raj.) SUVIRINTOJO-ŠALTKALVIO. Reikalavimas – suvirintojo-šaltkalvio darbo patirtis baldų gamybos įmonėje. Transportas – įmonės.

Atlyginimas sutartinis. Tel. 8 687 21 336, e.p. personalas@fpifurniture.eu.

1071469

DARBAS VYRAMS IR MOTERIMS ANGLIJOJE: PAKAVIMO DARBAI FABRIKE. NORVEGIJOJE: KEPYKLOS, SŪRIO FABRIKAI, DRABUŽIŲ, GĖLIŲ PAKAVIMAS. VOKIETIJOJE: DEŠRELIŲ GAMYKLA, SULČIŲ FABRIKAS. IŠVYKImas VASARIO–KOVO MĖN. Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Panevėžys. Tel. 8 699 94 93, karjeros.biuras@gmail.com.

1072973

Elektros prekių parduotuvei reikalingi pardavėjai-vadybininkai. Kviečiame į pokalbį vasario 5 d. 10 val. (su savimi turėti savo CV). UAB „Elektrobig“, Draugystės g. 19, Kaunas.

1065795

UAB „ALG logistika“, esanti LEZ‘o teritorijoje, šiuo metu ieško sandėlio darbuotojų, turinčių elektrokrautuvo vairuotojo pažymėjimą. Tel. 8 687 29 568.

1072437

UAB „Soloservis“ plečia veiklą ir į savo kolektyvą kviečia suvirintojus, šaltkalviusmontuotojus dirbti Jonavoje (kelionės išlaidos kompensuojamos). Susidomėjus gyvenimo aprašymus prašom siųsti (CV) paštu jolanta@soloservis.lt. Tel. 8 696 63 650.

1070986

UAB „Jargalai“ reikalingas vairuotojas su C kategorija, su patirtim, be žalingų įpročių.

Tel. 8 656 99 307.

Valymo paslaugų įmonė mielai priims į darbą valytojas (-us) ir kiemsargius, turinčius 35–55 proc. darbingumą. Kreiptis tel. 8 618 00 837.

1071859

„Žėručio“ autoservisui (Savanorių pr. 266, Kaune) reikalingas kėbulo remonto meistras, ardytojas – surinkėjas. Tel. 8 655 18 890.

1069201

Paslaugos

Įmonei, gaminančiai baldus eksportui, reikalingi: gamybos vadovas (-ė), turintis patirtį šioje srityje (darbo pobūdis: darbų planavimas, gamybos organizavimas ir problemų sprendimas), bei siuvėjai, mokantys siūti baldinius audinius. Siųsti CV greta@agbaltic.lt. Tel. 8 614 02417.

1071154

Išvykimas vasario mėn. Anglijoje – fabrikai, narcizai, paukštynas. Danijoje – bulvių rūšiavimas, pakavimas sandėliuose. Norvegijoje – vištienos, žuvies, vaisių, kiaušinių fabrikai. Tel. 8 655 57 030, darbo.vartai@gmail.com, www.darbovartai.lt.

1073102

Klaipėdoje įsikūrusi UAB UTF ieško vairuotojo-ekspeditoriaus (CE kateg.).

Maršrutai: Europa–Lietuva–Rusija. Patirtis ir gera reputacija būtina. Susidomėjusius prašome skambinti tel. 8 616 22 961.

1070289

Reikalinga valytoja konditerijos įmonei adresu panerių g. 151. Darbas nuo 16 val. pusė etato. Atlyginimas 700 į rankas. tel 8 699 65 883.

1072273

Reikalingas transporto vadybininkas, dirbti su Rusija ir Europa. CV siųsti Arnoldas@egliana.lt. Tel. 8 687 52 240. Kaunas.

1069610

Reikalingi tarptautinių reisų vairuotojai, dirbti vilkikais su užuolaidinėmis, puspriekabėmis ir autotraukiniais.

Maršrutai Europa–Rusija, Kazachstanas. Tel. 8 687 52 240. Kaunas.

1069623

Soliarumo studijoje Garliavoje reikalinga (-as) kirpėja (-as). Tel. 8 699 85 627.

1071618

Tarptautinių pervežimų įmonei reikalingas serviso vadovas. Tel. 210 777.

1069829

Tekstilės gamybos įmonė ieško audinių adytojos (-o). Teirautis tel. 8 606 60 003.

1072215

ORGANIZMO VALYMO PROCEDŪROS – žarnyno, kepenų valymas. Individualios mitybos programos sudarymas sergantiesiems, norintiesiems sulieknėti.

Natūralaus gydymo centras, Savanorių pr. 284, tel. (8 37) 710 602, 8 682 92 261; www.ngc.lt.

1073234

Prekiaujame kraujospūdžio matuokliais.

Taisome sugedusius. „Medicinos reikmenys“, V. Putviskio g. 49, darbo dienomis nuo 9 iki 17 val. Tel. 206 511, 8 684 45 751.

1072819

Prekiaujame medicinos prekėmis: kraujospūdžio matuokliais („Omron“ ir „Microlife“ – 30%), apranga ir avalyne medikams, reikmenimis ligoniams.

Laisvės al. 50A, tel. 209 053.

1072790

Kompiuterininkų Taisome nešiojamuosius, stacionarius ir žaidimų kompiuterius. Atnaujiname NAVIGACIJAS. Suteikiame garantija. Galime atvykti.

Tel. 8 617 77 731.

1073650

Atliekame visų kompiuterių programinį ir techninį remontą, lituojame pagrindines plokštes, tiesiame tinklus. Kaune atvykimas nemokamas. Tel. 8 608 36 336.

1067186

Atlieku visus kompiuterių priežiūros darbus, Windows instaliavimą, virusų šalinimą, Smart TV, interneto tvarkymą. Atvykstu į namus nemokamai. Tel. 8 684 32 863.

1071698

Taisome nešiojamuosius ir stacionarius kompiuterius, žaidimų konsoles. Garantija.

Gedimo nustatymas nemokamas. Perkaso takas 3, tel. 8 631 20 073.

1073475

Visų kompiuterių ir televizorių bei garso technikos servisas. Adresas Savanorių pr. 192, Kaunas, tel. (8 37) 327 424; www.pc-help.lt.

1071000

UAB „Rasos klinikoje“ suaugusiesiems atliekamos vidaus organų, skydliaukės, mažojo dubens ir širdies echoskopijos.

Konsultuoja chirurgas. S.Žukausko g. 14–1, tel. 312 111. Darbo laikas I–V 8–20 val.

Statybos, remonto

Ar žinote, kad dėl kaklo kraujagyslių aterosklerotinių pokyčių sutrinka galvos smegenų kraujotaka ir padidėja insulto tikimybė?

KAKLO KRAUJAGYSLIŲ ECHOSKOPIJA padės užbėgti nelaimei už akių! Šį tyrimą rekomenduojama atlikti, esant neaiškios kilmės galvos svaigimui ir skausmui, ūžesiui, nepatikslintam insultui.

BIOFIRST klinika, Studentų g. 37, Kaunas, tel. (8 37) 750 866, www.bioklinika.lt 1072808

Dantų technikų laboratorija laiku ir kokybiškai gamina dantų protezus. Tel. 8 686 54 628.

1071571

Efektyvi anoniminė pagalba klinikoje „Neuromeda“ ir paciento namuose. Išblaivinimas, priklausomybių gydymas, kodavimas. Psichiatro konsultacija + kodavimas – tik 299 Lt. Tel. 8 613 42 780, 331 511, www.neuromeda.lt.

Automobilininkams Automobilio apsauga nuo korozijos. Antikorozinis automobilio padengimas „Dinitrol“ medžiagomis. Suteikiame garantiją. Kalvarijos g. 28A, tel. 392 803, 8 698 36 705.

1068242

Automobilių kompiuterinė diagnostika. Taisome visus elektros gedimus, starterius, generatorius, automatines, mechanines dėžes, variklius, važiuoklę. Tel. 8 676 20 355.

1060763

UAB „Pilotas ir partneriai“ remontuoja variklius, važiuoklę. Teisingos detalių kainos.

Tel. 8 670 70 310.

1068863

Buitinės technikos remonto

GLOBAL DIAGNOSTICS organizmo ištyrimas – puikus būdas išvengti ligų, o susirgus – greičiau pasveikti! Šveicarijos mokslininkai sukūrė inovatyvų, vienintelį Baltijos šalyse aparatą, kurio galimybėmis šiandien galite pasinaudoti ir Jūs!

Tyrimas padeda nustatyti beprasidedančias bei įsisenėjusias ligas, alergiją sukeliančias medžiagas, organizme esančius parazitus, virusus, bakterijas. DĖMESIO! Su „Camelia“ mažų kainų kortele taikoma 20% nuolaida „Global Diagnostics“ organizmo ištyrimui ir 10% nuolaida „Vitalfeld“ atstatančiai terapijai.

BIOFIRST klinika, Studentų g. 37, Kaunas, tel. (8 37) 750 866, www.bioklinika.lt.

1072809

Klinikoje GROŽIO PASAULIS gyd. onkologėchirurgė L.Šarakauskienė ištiria apgamus siaskopu ir juos pašalina chirurginiu lazeriu bei kitais metodais. Tel. 313 900. Su EUROVAISTINĖS kortele MEDUS suteikiama 10 proc. nuolaida.

1070887

Klinikos BENDROSIOS MEDICINOS PRAKTIKA naujiena – kaulų, sąnarių ir minkštųjų audinių magnetinio rezonanso tyrimai.

Gali būti atliekami skubiai. Tel. 313 665. Su EUROVAISTINĖS kortele MEDUS suteikiama 12 proc. nuolaida.

1070890

1072363

1070432

ARDO, AEG, BOCH, BEKO ir kitų automatinių mašinų remontas. Iškvietimas nemokamas.

Garantija iki 24 mėn. Tel. 8 662 39 860.

1070409

Atlieku nebrangų mikrobangų krosnelių, skalbyklių, dulkių siurblių, šaldytuvų, el. viryklių remontą. Garantija iki 2 m. Atvykstu nemokamai. Tel. 8 680 85 778.

1068726

Automatinių skalbyklių (visų rūšių) remontas ir prekyba jomis. Dirbame ir savaitgaliais. Garantija iki 2 m. Tel. 8 609 07 201, 8 606 40 061.

1073142

Taisome įvairių tipų televizorius, garso ir vaizdo techniką, LCD monitorius. Garantija. Gedimo nustatymas nemokamas. Perkaso takas 3, tel. 8 631 20 073.

1067427

Atliekame glaistymo, dažymo, gipskartonio montavimo, grindų dėjimo ir kitus vidaus apdailos darbus. Tel. 8 606 67 199.

1073129

Atliekame griovimo darbus – sienų, pertvarų, angų pjovimas (su dulkių nusiurbimu), kirtimas. Sąramų montavimas. Konsultacijos. Statybinio laužo išvežimas.

Pastatų griovimas. Tel. 8 699 77 162.

1071954

Atliekame įvairius statybos ir apdailos darbus. Gipskartonio montavimas, glaistymas, dažymas ir t.t. Tel. 8 626 70 671.

1072515

Kokybiškai atlieku apdailos darbus. Montuoju gipso plokštes, kloju plyteles, glaistau, dažau, tapetuoju, atlieku staliaus darbus. Tel. 8 673 08 034.

Meistro pagalba: santechnika, elektra, apdailos darbai, tvirtinimai ir t.t. Išsikvieskite meistrą tel. 8 618 00 700.

1069332

Metalinių konstrukcijų, nestandartinių gaminių gamyba. Nerūdijančio plieno, juodųjų metalų suvirinimas, remonto paslaugos.

Garantija. Tel. 8 657 71 770.

1060117

Nuomojame ekskavatorius, buldozerius (su vairuotoju). Valome sniegą. Vežame savivarčiu žvyrą, skaldą, sniegą. Įrengiame įvažas. Tel. 8 699 77 162.

1071978

Plastikiniai langai, balkonai, šarvuotos durys, garažo vartai, žaliuzės, ritininės užuolaidos. Savanorių pr. 284A. Tel. 337 777; www.sostineslangai.lt.

1061741

Plastikiniai langai, šarvo durys, balkonų stiklinimas, apdaila. Langų reguliavimas, taisymas. Buto remonto darbai. Savanorių pr. 287–316, tel. 8 606 28 921.

1061543

Atlieku vidaus apdailos darbus: glaistymas, dažymas, tapetavimas, gipskartonio montavimas, laminuotų grindų dėjimas, plytelių klijavimas. Tel. 8 679 45 576.

PLASTIKINIAI LANGAI, ŠARVUOTOSIOS DURYS (KBE, Decco vokiški profiliai, roletai, tinkleliai). Stiklina laiptinių langus mažiausiomis kainomis. Taiko nuolaidas. Tel. 8 654 34 270.

Atlieku visus buto remonto darbus: dažymas, tapetavimas, laminato ir plytelių dėjimas. Smulkūs elektros ir santechnikos darbai. Tel. 8 646 05 650.

Plytelių klijavimas, glaistymas, dažymas, tapetavimas, laminato klojimas ir t.t. Meistras be žalingų įpročių. Tel. 8 605 11 166, Kaunas.

Automobilinio bokštelio nuoma (15 m aukščio). Šlaitinių stogų dengimas, skardinimas. Tel. 8 687 19 660 (Rolandas), 8 602 92 845.

Santechnikas montuoja kietojo kuro, dujines katilines, šildymo ir vandentiekio, vėdinimo sistemas. Konsultuoja. Taiko nuolaidas. Tel. 8 674 43 938.

Baldai, laiptai, langai, durys. Restauravimas, remontas, gamyba. Projektavimai, konsultacijos. Tel. 8 645 95 590.

Šarvuotos durys butams, namams, laiptinėms. Durų remontas. Nuolaidos! Galimybė pirkti išsimokėtinai. Tel. 8 604 01 136.

1065663

1072610

Be dulkių kokybiškai šlifuojame, lakuojame, restauruojame parketą, medines grindis, laiptus. Tel. 8 677 36 264. www.slifavimas.info.

Tinkuoju langokraščius. Glaistau, dažau, tapetuoju, kloju laminuotas grindis. Darbus atlieku greitai ir kokybiškai. Tel. 365 279, 8 611 70 921.

Betonuojame laiptus, klojame plyteles, sukame gipsą, glaistome, dažome, įrengiame santechniką ir šildymo sistemas. Šiltiname namus. Tel. 8 650 51 581.

UAB „Šiluminės energijos sistemos“ atlieka santechnikos (šildymas, vandentiekis, nuotekos), montavimo darbus įvairios paskirties pastatuose. Tel. 8 682 46 767.

1073233

1072079

1063859

1072144

1066815

Televizorių remontas. Iškvietimas nemokamas. Garantija. Tel. 241 622, 8 652 29 210.

Dengiame stogus, montuojame gipsą, dažome, dedame grindis, šiltiname pastoges. Atliekame įvairius satybos darbus. Tel. 8 656 27 767.

1072823

1071912

1073470

1073356

Kaminų įdėklai (darbo patirtis), valymas.

Pristatomieji kaminai. Latakų valymas. Garantija. Be poilsio dienų. Tel. 8 676 53 813. www.kaminuideklai.com.

1070802

AKCIJA – 50 %! Balkonų stiklinimas.

Plastikiniai langai (aliumininės stumdomos, varstomos sistemos, vokiškas 4–6 kamerų profilis). Tel. 8 646 07 553.

1060736

„AEG“, „Ardo“, „Beko“, „Bosch“ ir kt. automatinių skalbyklių remontas. Dirbame ir savaitgaliais. Garantija iki 2 m. Tel. 8 602 56 100.

1066013

Griauname pertvaras, tapetuojame, glaistome, dažome, montuojame gipskartonį, plastiką, klojame plyteles, dedame laminatą. Tel. 8 614 59 727.

1073096

1070740

Nebrangiai prijungiame skaitmeninę televiziją. Taisome televizorius, garso aparatūrą ir kitus el. prietaisus – su garantija. Galime atvykti. Tel. 8 617 77 751.

1070357

Greitai ir kokybiškai montuojame gipskartonį, dedame laminuotas grindis. Glaistome, dažome, tapetuojame. Tel. 787 582, 8 684 39 734.

Medinių konstrukcijų apdaila, grindų dėjimas – restauravimas. tel. 8 638 92 411.

Atliekame kokybiškai tik gipskartonio montavimo darbus (sunkias ir lengvas konstrukcijas). Tel. 8 620 80 461, 8 671 13 410.

1073332

1067228

Greitai ir gerai statome karkasinius namus, kalame dailylentes, dengiame stogus, dedame grindis, sukame gipskartonį. Tel. 8 672 12 314.

1072649

VŠĮ SAMARIETIŠKA GLOBA teikia mokamas socialinės priežiūros globos ir slaugos paslaugas asmens namuose. Šv. Gertrūdos g. 17, tel. (8 37) 321 572, 8 609 78 887. http://samarieciai.puslapiai.lt.

1067713

8 655 45 114 (Vytauto pr. 23)

Greitai dengiame stogus įvairia danga. Nestandartiniai skardos lankstymo ir montavimo darbai. Pigiau sukomplektuojame medžiagas. Garantija. Nuolaidos! Tel. 8 682 47 001.

Kokybiškai remontuoju butus: glaistau, dažau, tapetuoju, lyginu sienas. Atlieku plastikinių langų angokraščių apdailą. Tel. 8 601 74 951.

1071835

Medikų

1072350

1069634

1063552

1073616

Ieškau karkasinių namų statytojų. Tel. 8 650 35 590.

Ieškome kepėjų dirbti kepyklėlėje Kaune. Pageidaujama 2 metų patirtis. Siūlome puikias sąlygas. Prašome kreiptis tel. 8 657 85 090.

Odontologijos paslaugos (galima išsimokėtinai). Nemokamas protezavimas ligonių kasų pacientams. E.Ožeškienės g. 31A, tel.

202 094. www.masdenta.lt.

1070996

1071682

1067958

1073228

1072902

Vidaus patalpų dažymas, glaistymas tapetavimas, sienų dekoravimas. Montuojame gipskartonio pertvaras. Tel. 8 630 01 186.

1073104

Nukelta į 28 p.

28 2

šeštaDIENIS, vasario 2, 2013

klasifikuoti skelbimai Paslaugos Statybos, remonto

Rekonstrukcijos, santechnikos, plytelių klijavimo darbai. Tel. 8 623 95 666.

1072460

Vokiški plastikiniai langai, šarvuotos durys. Balkonų stiklinimas. Langų remontas.

Tel. 8 688 87 055, 8 687 82 361.

1067625

Vonių restauravimo lyderiai. Patirtis 16 m. Stipriausia Lietuvoje GREENEKO danga su akmeniu ir keramika. www.restauruok.lt. Tel. (8 37) 440 201, 8 671 88 575.

1068091

www.grupinispirkimas.lt siūlo ąžuolo parketlentes, 1 kv. m – 53 Lt, uosio parketlentes, 1 kv. m – 44 Lt, grindų klojimo paslaugą, 1 kv. m – nuo 10 Lt. PIRKIME KARTU IR SUTAUPYSIME! Tel. 8 612 66 435; statyba@grupinispirkimas.lt.

1049871

Vidaus įrangos

Bankrutavusi UAB „Liprimus” skelbia 15 žemės sklypų bei žemės sklypo su gyvenamuoju namu, esančių Šakių k. ir Didvyrių k., Kauno r., pardavimo varžytines. Žemės sklypų plotai nuo 0,076 ha iki 3,0335 ha. Žemės sklypų paskirtis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos, žemės ūkio. Pradinės žemės sklypų pardavimo kainos varžytinėms – nuo 39 000 Lt iki 530 000 Lt. Varžytinių data ir laikas: 2013 03 01 9.30 val.

Sąskaitos Nr., banko pavadinimas (varžytinių dalyvio mokesčiui sumokėti): LT84 7290 0000 0546 7856, AB Citadele bankas. Varžytinės vyks Jonavos g.

16A, Kaune. Parduodamo turto apžiūra organizuojama darbo dienomis iš anksto susitarus. Papildoma informacija teikiama UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biure, Jonavos g. 16A, Kaune, tel. 8 686 32 435, e. p. j.valaitis@adminbiuras.lt, faksas (8 37) 308 948.

1072967

DnB būstas teikia paslaugas norintiesiems parduoti ar išnuomoti savo nekilnojamąjį turtą. Tel. 8 676 22 040, e. paštas darius.daugela@dnbbustas.lt.

Maisto prekės Ūkininkas – sufasuotas maistines bulves.

Atveža. Tel. 8 683 10 864.

1062000

Gyvūnai Parduodu gražius turkų angoros veislės kačiukus ir katytę baltos spalvos. Galiu atvežti į namus. Kaina 30 Lt. Tel. 8 682 00 239.

1072351

Drabužiai

1069291

LANGAI, RITININĖS UŽUOLAIDOS, ŽALIUZĖS, MARKIZĖS, ROMANETĖS, tinkleliai nuo vabzdžių. Garažo vartai. Balkonų stiklinimas. Matavimas nemokamas. Tel. 8 677 18 688.

1068707

PLISUOTOS ŽALIUZĖS, ROLETAI, ROMANETĖS – UAB Eurivila. K.Donelaičio g. 33, tel. 423 333. www.eurivila.lt 1072570

Baldžių

Išparduodu: butus, namus, sodus, sodybas, sklypus, patalpas. Padedu parduoti, nupirkti, konsultuoju. Tel. 8 646 46 366, (8 37) 333 555, www.simokusilas.lt.

1071144

Konsultuoju visais nekilnojamojo turto, paveldėjimo, paskolų, vertinimo klausimais. Firma „Aujama“, Lukšio g. 34, tel.

311 208.

1072308

Naują, individualaus projekto namą Kačerginėje. Ypatingai gražioje vietoje, ant Nemuno kranto. Kaina 1 400 000 Lt. Galimi įvairūs variantai. Tel. 8 671 98 551.

1070448

Atsibodo standartas? Mes Jums padėsime! NESTANDARTINIAI KIETIEJI BALDAI! Pagaminsime kokybiškus baldus pagal specialų Jūsų užsakymą. Šiuo metu virtuvės komplektams taikoma 10 %, spintoms su stumdomųjų durų sistema – 20 % nuolaida. Baldai – gamintojo kainomis, nes dirbame be tarpininkų. Atvykstame, suteikiame profesionalią konsultaciją ir išmatuojame nemokamai. Tel. 8 683 90 946. www.rusnesbaldai.lt.

1073602

Gaminame nestandartinius baldus: virtuvės, svetainės, miegamojo, vonios, prieškambario, vaikų, biuro; spintos, lentynos.

Projektuojame, atvežame, surenkame – NEMOKAMAI! Tel. 8 682 34 444.

1067139

Greitai, kokybiškai remontuojame minkštuosius baldus. Keičiame dizainą. Platus gobeleno pasirinkimas. Be poilsio dienų.

Transportas nemokamas. Tel. 440 774.

1071446

Siuvėjų

Nebrangiai parduodu 767 kv. m gamyb. patalpas Žaliakalnyje. Tinka prekybai. Kreiptis tel. 8 656 99 890.

1072680

Parduodu 11 a žemės sklypą Kaune, J.Vienožinskio g., šalia Neries, detaliajame plane suformuotą gyvenamųjų pastatų statybai. Komunikacijos greta. Tel. 8 672 24 434.

1071380

Parduodu autoservisą. Gera vieta. Yra nuomininkas. Kreiptis tel. 8 699 42 085.

1072682

Skubiai parduodamas 2 kambarių butas (b. pl. 50 kv. m, VII a.) Dainavos r. Kaina 80 000 Lt ir 16 a namų valdos sklypas Ramučiuose.

1 a kaina 3 500 Lt. Tel. 8 687 34 567.

1072971

Trijų kambarių tvarkingą butą Baltų pr.(bendr. pl. 74,51 kv. m, 7 a.). Be tarpininkų. Kaina 128 000 Lt. Tel. 8 679 56 566.

1062148

Vieno kambario butą, mūrinio namo 3 a., Kalniečiuose, netoli turgus ir poliklinika. Tel. 8 699 94 977, 8 691 94 023.

1072075

Siuvame, taisome vyrų ir moterų drabužius. Persiuvame, restauruojame visų rūšių kailinius (matono ir t.t.). Laisvės al. 99, šalia parduotuvės „Urpėja“ II a. Dirbame I–V nuo 9 iki 17 val. Tel. 8 671 35 426.

1072456

Šventėms Muzikantas – švenčių vedėjas su vakaro programa, pagal Jūsų pageidavimus. Tel. 8 686 97 021, Kaunas.

1067968

Salė pobūviams iki 50 asmenų. Yra pirtis, kubilas, maitinimas, nakvynė. Tel. 8 659 21 691.

1071239

Kitos ALADINO valykla valo kilimus, čiužinių užvalkalus, BAUER patalynę, antklodes. Paimame nemokamai – nuo 75 Lt. Dirbame I–V 8–19, VI 8–14 val. Utenos g. 21, tel. 8 601 01 432.

1060446

parduoda Nekilnojamasis turtas Kaune ir Kauno rajone 2 a. KOTEDŽAS (170 kv. m gyv ploto, 4 kambariai) Ž.Kaniūkuose, Ramybės g. 5, 7 a žemės. AUTONOMIKA. Įrengtas, su pusrūsiu, gali gyventi dvi šeimos, du atskiri įėjimai.

Geras susisiekimas, asfaltas iki kotedžo. Kaina 459 000 Lt. Tel. 8 630 00 439.

1072063

2 k. butas (44 kv. m) po kapit. remonto, Dainavos mikr., Kovo 11-osios g. Butas – 5 a./4 a., vidinis. Pakeista elektros instaliacija, vamzdynas. Naujos keramikinės plytelės virtuvėje ir WC – vonios patalpose. Sienos – tapetai, langai – plastikiniai. Balkonas. Su baldais. Kaina 92 000 Lt. Tel. 8 630 00 439.

1072059

Nekilnojamasis turtas kitose vietose 1 k. butą Jonavoje, Panerių g. (6/9 a., gyv. pl. 12, virtuvė 5 kv. m, WC ir pusvonė kartu, balkonas, naujas remontas, renovuotas).

Kaina 20 000 Lt. Galimas keitimas į butą Kaune. Tel. d.d. 8 698 20 630.

1072265

2 kambarių butą Jonavoje, Chemikų g. (bendr. pl. 50,31 kv. m, III a., tvarkingas, graži vieta, vidinis, šiltas). Tel. 8 616 87 358, 8 652 68 970, e. paštas dainiuseid@yahoo.com.

1070781

Parduodama žemė prie jūros namams (vasarnamiams) statyti Latvijoje (Pape), netoli nuo Lietuvos sienos. Tel. 8 292 42 015.

1071291

Skubiai vieną kambarį 6 šeimų bendrabutyje Vilties g., Alytaus m. (bendr. pl. 25 kv. m, šildymo kaina 100 Lt. mėn.). Be tarpininkų.

Kaina 8 000 Lt. Tel. 8 699 79 973.

1070339

Buitinė technika Defektuota, naudota, nauja buitinė technika. Virtuvės įrankiai, aksesuarai ir indai. www.aldile.com, Jonavos g. 254, Kaunas.

Tel. 8 698 31 328.

1062756

Nauja, nukainota buitinė technika (skalbyklės, orkaitės ir kt). AEG, BOSCH, LIEBHER, SIEMENS ir kt. Kovo 11-osios g. 45A. Tel. 313 656, 8 699 83 487; www.ventara.lt.

1071729

Statybinės medžiagos YPATINGAS PASIŪLYMAS! Beržiniai briketai 390 Lt; uosio, ąžuolo briketai. Tel. 8 698 55 663.

1072633

1054837

Prekiaujame kokybiška akmens anglimi sezoninėmis kainomis. UAB „Dameta“ Kaune – tel. 8 656 30 814; Mauručiuose – tel. 8 656 30 816.

1065222

Saulėgrąžų lukštų briketai – labai kaitrūs, tinka visiems kietojo kuro katilams ir židiniams. Atvežame. Tel. 8 678 16 731.

1065860

Užsidarome! Kailinėms striukėms ir paltams – nuolaidos nuo 25 iki 50 proc. Išparduotuvė Le Mari, Laisvės al. 50.

Vežame malkas po 4 kub. m – beržas, alksnis, sausa pušis. Skaldytos arba trinkelėmis (beržas, alksnis vasaros pjovimo). Tel. 8 629 94 161.

1059175

1069814

Perka

Kitos prekės Malkas beržines, juodalksnines, 3 m ilgio rąsteliais. Perkame mišką. Tel. 8 636 09 694.

1066745

Malkas: uosis, ąžuolas (erdvinis metras – 115 Lt), beržas (105 Lt), drebulė, juodalksnis (90 Lt). Kauno mieste ir Kauno r. atvežame nemokamai. Tel. 8 602 37 845.

1069970

1058028

Gamybines-sandėliavimo patalpas Kauno r., Ilgakiemyje, nuo 700 iki 4000 kv. m. Tel. 8 608 07 049.

Parduodu malkas „iš pirmų rankų“. Atvežu miškavežiu. Tel. 8 685 16 221, 8 635 30 367, (8 37) 291 255.

Parduodame: pjuvenų briketus, sausos medienos atliekas. Perkant didesnį kiekį galime atvežti. Skambinti tel. 8 686 06 274.

1067799

Parduodu geros kokybės malkas: beržines, alksnines, drebulines, atvežu miškavežiu, tvarkingai sukraunu. Tel. 8 616 24 843, e. paštas vviolleta@gmail.com.

1070809

AB BRANGIAUSIAI KAUNE PERKA: juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą, akumuliatorius, senus automobilius. Išrašome utilizavimo pažymas. Pasiimame patys. Europos pr. 56. I–V nuo 9 iki 17.30 val., VI nuo 9 iki 14 val. Tel. 391 549, 8 639 10 001.

1073190

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, el. variklius, nichromą. Birželio 23-iosios g.

23A, tel. 312 043, 8 682 40 444.

1064384

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, el. variklius, senus automobilius. Demontuojame metalą. Technikos g. 8C, tel. 8 687 46 496.

1064318

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, el. variklius, senus automobilius. Veiverių g.

148A, tel. 392 213, 8 686 40 259.

1064449

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, el. variklius, senus automobilius. Vokiečių g.

187, tel. 478 088, 8 681 46 384.

1064253

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, el. variklius. Išsivežame metalą. Raudondvario pl. 112, tel. 267 424, 8 650 50 353.

1064577

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, elektros variklius, nichromą. Jurbarko g. 2, tel. 363 283, 8 601 17 935.

1064185

Aukštomis kainomis įmonė perka įvairius AUTOMOBILIUS ir kt. techniką (po eismo įvykio ar su kt. defektais). Greitai tvarkome dokumentus, atsiskaitome, pasiimame. Tel. 8 648 74 669.

1072640

Automobilių supirkimo įmonė perka visų markių automobilius nuo 200 iki 2000 Lt. Patys pasiimame. Atsiskaitome iš karto. Sutvarkome dokumentus. Tel. 8 615 87008.

1070751

Automobilius (senus, surūdijusius, su defektais, nevažiuojančius) ir kėbulus. Atsiskaito iš karto, pasiima patys. Tel. 8 673 31 752, 8 607 97 663.

1062662

Nukelta į 29 p.

29 3

šeštaDIENIS, vasario 2, 2013

klasifikuoti skelbimai Perku namą arba sklypą namui statyti Kaune. Tel. 8 686 67 100.

Perka BALTIC METAL, UAB – aukštomis kainomis neribotais kiekiais perka juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą. Atsiskaitome iš karto. Kreiptis R.Kalantos g. 49, Kaunas, tel. (8 37) 215 092, 8 698 55 553.

1062740

Brangiai juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą: aliuminį, varį, žalvarį, akumuliatorius.

Išsivežame patys. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724.

1052006

Brangiai perkame mišką su žeme arba išsikirsti, žemę, pievas. Visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 676 41 155.

1058642

Brangiai perkame mišką visoje Lietuvoje.

Atliekame miško ruošos, medienos transportavimo darbus. Tel. 8 650 16 017.

1061917

Brangiai perkame. Stambi įmonė – įvairaus brandumo miškus Lietuvoje. Tel. 8 633 33 333, 8 644 44 444.

1059329

Brangiai perku mišką (su žeme arba išsikirsti). Atsiskaitau iš karto. Miškavežio paslaugos. Tel. 8 685 16 221, 8 635 30 367, (8 37) 291 255.

1054847

MSK „Privati girininkija“ perka mišką, medieną. Nemokamai konsultuoja miško savininkus, rengia miškotvarkos projektus. Tel. 8 620 87 788, e. paštas girininkija@zebra.lt.

1073283

PERKAME eglės ir pušies popiermedį, eglės ir beržo rąstus. UAB „Global solution“. Tel. 8 615 33 336.

1047438

Perkame žemės ūkio paskirties žemę: miškus ir kitą nekilnojamąjį turtą. Gali būti areštuoti. Tel. 8 659 40 213.

1072489

PERKAME MIŠKĄ. Tel. 8 602 31 516.

1065526

1069483

Specializuota įmonė

Perku žemės grąžinimo dokumentus, taip pat nesutvarkytus paveldėjimo teisės liudijimus. Atsiskaitau iš karto. Tel. 8 684 94 670.

SUPERKA ĮVAIRIUS SENUS AUTOMOBILIUS

Superku aukso laužą, auksines monetas, auksinius ir sidabrinius juvelyrinius dirbinius, dantų karūnėles (gali būti nevalytos), senus baldus ir dirbinius, senus tapytus lietuvių autorių paveikslus, įvairių šalių karinę atributiką. Tel. 8 681 17 830.

Pasiimame patys.

Rašome utilizavimo pažymas.

1054338

Kviečia

(su defektais, po avarijos) ir

Renkama šiaurietiškojo ėjimo moterų grupė užsiėmimams Kaune vasario mėnesį. Daugiau www.visadaaktyvus.lt. Tel. 8 698 37 100, e. paštas laimontas@visadaaktyvus.lt.

1072077

KĖBULUS.

Tel. 8 671 67 189; 8 648 74 669.

www.autoperka.lt

KAUNO VALSTYBINIS LĖLIŲ TEATRAS 2013 m. VASARIO mėn. REPERTUARAS

1052109

VAZ, „Moskvič“, GAZ ir kitus importinius automobilius, kėbulus. Pasiimame. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724.

1051957

2 d., šeštadienį, UNDINĖLĖ, rež. O. Žiugžda 12 val. (H. K. Anderseno pasakos motyvais), nuo 5 m.

Bilieto kaina 8 Lt. 3 d., sekmadienį, PASAKA APIE LIETAUS LAŠELĮ, rež. O. Žiugžda 12 val. (apie tai, kokie esame svarbūs, nepakartojami, reikalingi), nuo 3 m.

Bilieto kaina 8 Lt. 9 d., šeštadienį, ŽALIAS ŽALIAS OBUOLIUKAS, rež. A. Lebeliūnas 12 val. (istorija apie amžiną ir pasiaukojančią draugystę), nuo 6 m.

Bilieto kaina 8 Lt. 10 d., sekmadienį, ŠEIMYNĖLĖ IŠ DIDŽIOSIOS GIRIOS, rež. O. Žiugžda 12 val. (žaisminga pasaka apie vienos dienos Kaukų šeimos nuotykius), nuo 3 m.

Bilieto kaina 8 Lt. 16 d., šeštadienį, UŽBURTOS PILIES PASLAPTIS, rež. O. Žiugžda 12 val. (mįslinga istorija apie amžinos meilės stebuklą), nuo 6 m.

Bilieto kaina 8 Lt. 16 d., šeštadienį, Neoklasikinio šokio teatro RELEVE spektaklis – šokio projektas 17 val. ZODIAKO ŽENKLAI Bilieto kaina 10 Lt. 17 d., sekmadienį, KATĖS NAMAI, rež. A. Stankevičius 12 val. (muzikinė pasaka apie tikrą ir tariamą draugystę), nuo 5 m.

Bilieto kaina 8 Lt. 23 d., šeštadienį, ŽVAIGŽDĖS VAIKAS, rež. A. Stankevičius 12 val. (pagal O. Vaildo pasaką), nuo 5 m.

Bilieto kaina 8 Lt. 24 d. sekmadienį, ZUIKIO KAPRIZAI, rež. A. Stankevičius 12 val. (spektaklis-žaidimas, apie tai, kas nutiko užsispyrėliui zuikučiui), nuo 3 m.

Bilieto kaina 8 Lt.

Dėmesio – akcija! Vasario mėnesį bilietai į visus spektaklius – tik 8 Lt. Kviečiame apsilankyti Valerijos ir Stasio Ratkevičių lėlių muziejuje (priimamos išankstinės paraiškos teatralizuotiems renginiams).

Taip pat organizuojami spektakliai lopšeliams-darželiams ir mokykloms darbo dienomis Jums tinkamą valandą. Informacija tel. (8 37) 220 061 (administratorė).

Bilietai parduodami teatro kasoje: ketvirtadieniais–penktadieniais 11–17 val., šeštadieniais–sekmadieniais 10–14 val., kasos tel. (8 37) 221 691.

E. paštas kauno.lel.tetras@takas.lt, admin@kaunoleles.lt, www.kaunoleles.lt. Bilietus galite įsigyti kasose bei internetu www.bilietupasaulis.lt.

30 2

šeštaDIENIS, vasario 2, 2013

klasifikuoti skelbimai Karščiausi kelionių pasiūlymai

Vizos

Keičia Keičiu dviejų kambarių butą Rokuose (5/5 a., b. pl. 51 kv. m) į namuką Kaune arba Kauno r. (gali būti prastos būklės, apleis­ tas). Tel. 8 647 58 494.

Kelionių AgentūrA „Krantas Travel“

1068795

Tel. (8 37) 490 202, I.Kanto g. 22, kaunas@kaunas.krantas.lt www.krantas.lt Tik iki vasario 10 d.

IKI 50% NUOLAIDOS KRUIZINEI KELIONEI RYGA–STOKHOLMAS–RYGA Kaina nuo 85 Lt!

Pasiūlymas galioja 2013 02 01–10.

50% nuolaida suteikiama kelionėms 2013 02 01–04 30.

45% nuolaida suteikiama kelionėms 2013 05 01–06 30.

Nuo kovo 15 d. – nauja programa laive „Didingi ir spalvoti karnavalai Baltijos jūroje“. Nepraleisk galimybės – tai ver­ ta pamatyti!

Daugiau informacijos www.krantas.lt

Nuomoja Išnuomoju patalpas administracijai, re­ monto dirbtuves ir vietą aikštelėje 4–6 sunkiasvorėms mašinoms. Tel. 8 698 34 351.

1073245

Išsinuomoja Norėtume išsinuomoti tvarkingą butą Kaune, ilgalaikei nuomai. Tel. 8 684 55 498.

1073299

Tel. (8 37) 214 010, 8 656 37 114, Savanorių pr. 363A–202,

askeliauju@askeliauju.lt.

Darbo laikas I–V 8–18 val.

1064631

ADVENTUR PARODOS PROGA SPECIALŪS PASIŪLYMAI JUMS! SARDINIJA, 4* su pusryčiais – 960 Lt (asm.).

SICILIJA, 3* su pusryčiais – 1160 Lt (asm.), su pusryčiais ir vakarienėmis – 1360 Lt (asm.).

KOSAS, 4* su „viskas įskaičiuota“ – 1390 Lt (asm.), 4 asm. šeimai – 4660 Lt. Įskaičiuota: tiesioginis skrydis iš Kauno, 7 n. apgyvendinimas, detali kelionės programa.

Gabenimai 30 Lt už val. Perkraustymo, pervežimo paslaugos Kaune, senų baldų, daiktų išvežimas utilizuoti. Malonūs krovikai, dirbame visą savaitę! 8-22val. Tel. 8 625 89 980.

1071883

Transportas. Perkraustymas. www.limesa.lt.

Tel. 8 687 48 399.

1064706

Kelionės Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siun­ tinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8 687 58 503, +44 778 627 1449. Informacija – www.lietuvalondonas.com.

1070298

Įvairioms progoms nuomojame „Merce­ des“ autobusiuką (8 vietų). www.limesa.lt.

Tel. 8 687 48 399

Pramogos, šventės, laisvalaikis

1064718

Pramogos Dėmesio! Vasario 7 d. 18 val. Kauno filharmonijoje vienintelis Lietuvoje profesionalus vyrų ansamblis a cappella QUORUM. Bi­ lietai: Filharmonijos kasoje, kioske (S.Daukanto g. 17), „Girstu­ pio“ turgaus spaudos kioske, bilietai.lt, www.atmkompanija.lt.

Informacija tel. 8 672 62 322.

1073354

Keleivių, siuntų, krovinių pervežimas.

ANGLIJA, AIRIJA, OLANDIJA, DANIJA, NORVEGIJA, ŠVEDIJA. Patikimai, sau­ giai ir greitai nugabensime Jus ir Jūsų siuntą į nurodytą vietą. Internetinis puslapis www.eurosiunta.lt. Tel. 8 672 97 228.

1065980

kviečia

Atsiliepkite!

Sausio 24 d. vakare, Žaliakalnyje, Saulės g. iš Audi A6 dingo rankinė su dokumentais: vairuo­ tojo pažymėjimas, asmens tapatybės kortelė ir kt., taip pat odontologiniai įrankiai, kita įran­ ga. Radusius ar mačiusius įvykį atsiliepkite. Atsilyginsiu. Tel. 8 687 95 554, 8 682 63 813.

1072512

rasta Sausio 31 d. rytą 23-ojo maršruto autobuse rasti akiniai juodame dėkle. Tel. 302 233, 302 231.

1062164

Paskolos

Kviečia mokytis Kokybiški anglų k. kursai suaugusiems.

Mokymai mažomis grupelėmis už patrauklią kainą. Tel. 8 655 16 427.

1070701

Įvairūs

Ūkininkas ieško išsinuomoti žemės Širvintų r. Tel. 8 689 73 000.

Kelionių organizatorius „AŠ KELIAUJU“

Vizos: Rusija, Baltarusija, Kazachstanas, Kinija. Vizos vairuotojams. Kreiptis Kęstučio g. 3, tel. 321 760, 8 685 04 003. Dirbame nuo 9 iki 18 val.

Paskola be užstato per 10 min. iki 2000 Lt, turintiems oficialias pajamas. Tel. 314 531, skambinti d. d. nuo 9 iki 17 val., „Aujamacredit“, Lukšio g. 34.

1071620

Paskolos palankiausiomis sąlygomis nekilnojamojo ir kt. turto savininkams. Teirautis ir savaitgaliais. Tel. 8 602 36 979, (8 37) 210 625. www.sgpartneriai.lt.

Lietuvos ir Prancūzijos asociacijos Kauno skyrius kviečia į prancūzų kalbos kursus pradedantiesiems ir pažengusiesiems. Taip pat renkamos šeštadienio grupės. Tel. 203 994, 8 676 20 235.

1061409

Mielos ponios ir panelės! Jeigu norite būti gražios, kviečiame į kosmetologijos ir makiažo kursus. Užsiėmimų pradžia vasario 11 d. Tel. 8 600 22 530, (8 5) 272 4182; www.zinija.lt.

1070364

1065404

MININT POETO B.BRAZDŽIONIO 106-ĄJĮ GIMTADIENĮ KAUNE VYKS ŠIE RENGINIAI: Va­sa­rio 2 d. 10 val. – Šv. Mi­šios Ar­ki­ka­ted­ ro­je Ba­zi­li­ko­je.

Va­sa­rio 4 d. 13 val. – ra­šy­to­jos Al­do­nos Ru­sec­kai­tės nau­jos kny­gos „Še­šė­lis JMM” (Mai­ro­nio gy­ve­ni­mo me­ni­niai biog­ra­fi­niai etiu­dai) pri­sta­ty­mas ir Ber­nar­do Braz­džio­ nio li­te­ra­tū­ri­nės pre­mi­jos įtei­ki­mas Kau­ no ro­tu­šė­je. Da­ly­vaus ak­to­riai Vir­gi­ni­ja Ko­chans­ky­tė ir Pet­ras Ven­slo­vas, so­lis­tai Liu­ das Mi­ka­laus­kas ir Egi­di­jus Ba­vi­ki­nas, jiems akom­po­nuos pia­nis­tė Vir­gi­ni­ja Un­gu­rai­ty­tė, Kau­no An­ta­no Sme­to­nos gim­na­zi­jos skai­ to­vai, Lie­tu­vos ra­šy­to­jų są­jun­gos pir­mi­nin­ kas An­ta­nas A.Jo­ny­nas, ra­šy­to­jas Va­len­ti­nas Sven­tic­kas, LRS Kauno skyriaus pirmininkas Vid­man­tas Kiau­šas-El­miš­kis ir kt.

PAGALBOS MOTERIMS LINIJA kvie­čia re­gist­ruo­tis į pa­ra­mos grupę iš­gy­ve­ nan­tiems sky­ry­bas.

Re­gist­ra­ci­ja į gru­pę tel. 8 618 05 005 ar­ba e. p. aus­ri­ne@mo­ters-pa­gal­ba.lt.

infOrmuoja

ASOCIACIJA „ŠVIESUVA“ UAB „Pirmas žingsnis” konferencijų salė, Raudondvario pl. 150, tel. 86 99 76 438 www.sviesuva.lt Vasario 7 d. 16 val. – Vytas Stoškus, sociopsichologas, JAV: PASAULINIAI POKYČIAI: KAIP MAN TURĖTI ĮTAKOS? Kaip malo­ niai bendraujant išspręsti specifines proble­ mas – švietimo, vyresnio amžiaus žmonių vienišumo, alkoholizmo, narkomanijos, de­ presijų ir savižudos. Nesvarbu ar jūs esate 6 metų ar 106, kiekvienas galite gerint savo ir visuomenės ateitį. Savo mintimis dalysis Vytas Stoškus, turintis virš 40 metų patir­ ties žmonių santykių ir švietimo konsultavi­ mo, psichoterapijos ir konfliktų tarpininka­ vimo srityse.

JAU KETVIRTI METAI RENGINIAI NEMOKAMI!

KAUNO TAUTINĖS KULTŪROS CENTRAS A.Jakšto 18, tel. (8 37) 407 135, www.ktkc.lt Vasario 2 d. 16 val. – Lektoriaus Aleksandro Žarskaus paskaita „Pavasario virsmas: Užgavėnės”. Susitikimas su filosofijos dr. Bro­ ne Gudaityte „Gyvenimas pagal mokytoją Eckhartą”.

Kviečiame darželių-mokyklų, pradinių, pa­ grindinių, vidurinių mokyklų, progimnazijų bei gimnazijų mokinius, jų šeimos narius, mokytojus dalyvauti kūrybiniame respublikiniame etnografinės kraštotyros vaikų ir mokinių konkurse „Jei prakalbėtų, daug pasakytų...”, skirtame Lietuvos Ne­ priklausomybės atkūrimo dienai. Registra­ cija iki vasario 22 d., KTKC metodininkė Vi­ talija Bajorienė, tel. 8 679 36 739, plačiau www.ktkc.lt Vasario 4 d. 18 val. – Mokymai jaunimui ir suaugusiems „Kūrybos džiaugsmai”: Užga­ vėnių kaukės (popieriaus masė). Veda dai­ lininkė Dalia Žiurkelienė. (KTKC etninės vei­ klos studijoje, Kalniečių g. 180). Informacija tel. 8 670 49 904.

Vasario 5 d. 13 val. – Respublikinės varžy­ tuvės „TAUTOSAKOS MALŪNAS”, skirtos Tar­ mių metams, Vasario 16-ajai. Dalyvauja 1–4 kl. mokiniai. Informacija tel. 8 622 61 775.

18 val. – Mokymai jaunimui ir suaugusiems „Vakarojimai seklyčioje”: apykaklės, šaliko vėlimas Veda Daiva Vainauskienė. Informa­ cija tel. 8 679 36 715.

31

šeštadienis, vasario 2, 2013

kas, kur, kada tikriesiems gurmanams (N-18). Režisierius S.Rubinovas.

Amžinąjį atilsį

„GIRSTUČIO“ RŪMAI

Mirus Lietuvos geotermijos asociacijos valdybos nariui Tautvydui ALEKSANDRAVIČIUI, šeimą ir artimuosius nuoširdžiai užjaučia Lietuvos geotermijos asociacijos nariai.

Mirus dimisijos leitenantui Vincui GRIGONIUI, nuoširdžiai užjaučiame šeimą ir artimuosius.

Lietuvos atsargos karininkų sąjungos Kauno apskrities skyriaus valdyba ir nariai

Kovo 11-osios g. 26, tel. 454 480, www.girstutis.lt

KITOKS TEATRAS Vasario 2 d. 18 val. – gyvo garso muzikinė komedija MEILĖ IR TAIKA. Režisierius M.Verbiejus.

IDIOTEATRAS Vasario 3 d. 18 val. – komedija URVINIS ŽMOGUS. Režisierius D.Kazlauskas ir K.Smoriginas.

KAUNO VAIKŲ IR JAUNIMO TEATRAS „VILKOLAKIS“ Ko­vo 11-osios g. 108. Tel. 313 712

Skaudžią netekties ir liūdesio valandą, mirus Arimantui LAŠUI, velionio artimuosius nuoširdžiai užjaučia KPI grupės bendramoksliai.

Va­sa­rio 3 d. 12 val. – S.Iva­naus­kai­tė.

PRINCESĖ IR MĖNULIS (ne­iš­gal­vo­ta is­to­ri­ja Jameso Thurberio kū­ri­nių mo­ty­vais).

Sunku, graudu, nyku...

Krenti į skausmo duobę begalinę Lyg paukštis palaužtu sparnu.

Mama negirdi Tavo sielos šauksmo, Keliauja Amžinybės slėpinių taku...

Nuoširdžiai užjaučiame bendradarbį Algirdą ASTRAUSKĄ, mirus mamai.

Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centro bendruomenė KTU Budėjimo ir švaros skyriaus darbininką Romą BERŽINSKĄ, mirus tėveliui, užjaučia bendradarbiai.

Skaudžią netekties valandą, mirus mylimam tėveliui, nuoširdžiai užjaučiame LSMUL Kauno klinikų Pulmonologijos ir imunologijos klinikos profesorių Kęstutį MALAKAUSKĄ.

Pulmonologijos ir imunologijos klinikos kolektyvas

„NYKŠTUKO“ LĖLIŲ TEATRAS Rotušės a. 19, Ryšių istorijos muziejuje

Vasario 3 d. 12 val. – TIMBA LIMBA IR SNIEGO MALŪNAS (premjera).

Bilietai parduodami 1 val. prieš spektaklį.

renginiai POVILO STULGOS LIETUVIŲ TAUTINĖS MUZIKOS INSTRUMENTŲ MUZIEJUS L. Za­men­ho­fo g. 4, www.mu­zi­kos-in­stru­men­tu-mu­zie­jus.lt

Va­sa­rio 2 d. 13 val. – mu­zie­jaus Kon­cer­tų sa­lė­je vyks Juo­zo Gruo­džio kon­ser­va­to­ri­jos akor­de­on ­ o sky­riaus mo­ki­nių kon­cer­tas. Įė­ji­mas ne­mo­ka­mas.

Antano ir Jono juškų etninės kultūros muziejus Kauno mažoji g. 2, Vilkija, Kauno r., tel. 556 400

„PRARADIMAS“ – laidojimo paslaugos, kremavimas, parvežimas iš užsienio, platus laidojimo reikmenų pasirinkimas, paėmimas iš namų ir ligoninių, šaldytuvai, dokumentų sutvarkymas, giesmininkai, smuikas, gėlės, naujas MERCEDES katafalkas. Renovuotos šarvojimo salės Panerių g. 19, Vilijampolėje. Šarvojame Saulėtekio, Šv. Antano, Aleksoto bažnyčiose, S.Žukauko g. 3B, Perlojos g. 37, Kauno r. šarvojimo salėse. Užsakymai priimami 24 val. per parą be poilsio dienų – K.Petrausko g. 28, Žaliakalnis. Tel. (8 37) 730 200, 8 650 68 220. Taikome nuolaidas.

1071892

Ilgametė darbo patirtis – užtikrinta kokybė ir nebrangios paslaugos. Laidojimo paslaugų biuras teikia visas laidojimo paslaugas. Platus karstų, rūbų, laidojimo atributikos pasirinkimas. Šarvojimo salės KAUNE. Pensininkus, neįgaliuosius laidojame už valstybės lėšas. KREMAVIMAS LIETUVOS krematoriume.

K.Baršausko g. 65 (priešais PC „Molas“). Dirbame visą parą. www.laidojimas-kremavimas.lt. Tel. 8 670 22 835, 8 608 37 933.

1057596

VISOS KAPŲ PRIEŽIŪROS PASLAUGOS: kapo dekoravimas skaldele, smėliu, juodžemiu. Tvarkymas po laidotuvių. Senų kapaviečių restauravimas, atnaujinimas. Trinkelių, plytelių, skaldytų akmenų klojimas. PAMINKLAI, AKMENS PLOKŠTĖS: paruošiame kapavietės projektus, gaminame įvairius paminklus iš kokybiško suomiško akmens. Liejame pamatus ir atliekame kitus betonavimo darbus. AKCIJA! PAMATŲ LIEJIMAS – nuo 490 Lt. Tel. 8 648 55 567, (8 37) 334 633, Savanorių pr. 225 (“Juzėje“). www.kapineta.lt. Užsisakant iki kovo 15 d. taikoma 15% nuolaida darbams.

1072824

teatras nacionalinis KAuno dramos TEATRAS Laisvės al. 71, tel. 224 064 www.dramosteatras.lt

Va­sa­rio 2 d. 15 val. – PREMJERA! Pa­gal Jezą But­ter­worthą. JERUZALĖ. Eks­cen­triš­ka tra­gi­ko­me­di­ja. Rež. Ro­lan­das At­ko­čiū­nas.

18.30 val. – Juo­zas Tu­mas-Vaiž­gan­tas. ŽEMĖS AR MOTERS. Ko­me­di­ja. Rež. To­mas Erb­rė­de­ris.

Vasario 3 d. spektaklis PAMOKSLAS ŽUVIMS neįvyks. Bilietus galima grąžinti iki vasario 17 d. bilietų įsigijimo kasoje.

Va­sa­rio 3 d. 18.30 val. – Ke­tu­ra­kis. AMERIKA PIRTYJE. Dvie­jų da­lių ko­me­di­ja. Rež.

Val­das Len­ce­vi­čius.

Vasario 5 d. spektaklis ŠVYTURYS neįvyks.

Bilietus galima grąžinti iki vasario 19 d. bilietų įsigijimo kasoje.

Vasario 6 d. spektaklis BALTA DROBULĖ neįvyks. Bilietus galima grąžinti iki vasario 20 d. bilietų įsigijimo kasoje.

KAUNO VALSTYBINIS MUZIKINIS TEATRAS

kams. Cho­re­og­ra­fas Ju­ri­jus Smo­ri­gi­nas.

18 val. – Leo Fa­lis. MADAM POMPADUR. 2 da­lių ope­re­tė. Re­ži­sie­rė ir cho­re­og­ra­fė An­že­li­ka Cho­li­na.

Vasario 9 d. 18 val. skelbta Johanno Strausso operetė „Čigonų baronas“ neįvyks. Bilietus prašome grąžinti į kasą.

KAUNO VALSTYBINIS LĖLIŲ TEATRAS Laisvės al. 87A

Vasario 2 d. 12 val. – UNDINĖLĖ, nuo 5 metų.

Vasario 3 d. 12 val. – PASAKA APIE LIETAUS LAŠELĮ, nuo 3 metų.

KAUNO PANTOMIMOS IR PLASTIKOS TEATRAS M.Daukšos g. 34, kasos tel. 220 586 http://www.pantomimosteatras.lt/

Vasario 2 d. 18 val. – KARŠTAI MYLĖK! Teatrinis-muzikinis komiksas.

Vasario 3 d. 12 val. – NEĮTIKĖTINI ERNIO ILIUZIONAI. Spektaklis vaikams, mamoms ir tėčiams.

KAUNO KAMERINIS TEATRAS

Lais­vės al. 91, tel. (8 37) 200 933

Kęstučio g. 74A, www.kamerinisteatras.lt info@kamerinisteatras.lt

Va­sa­rio 2 d. 18 val. – Im­re Kal­ma­nas. MONMARTRO ŽIBUOKLĖ. 3 veiks­mų ope­re­tė.

Re­ži­sie­rius Kęs­tu­tis Jakš­tas.

Va­sa­rio 3 d. 12 val. – Zi­ta Bru­žai­tė. VORO VESTUVĖS. 2 veiks­mų ope­rė­lė-ba­le­tas vai­

Vasario 2 d. 18 val. – D.Čepauskaitė. KAVINĖ „PAS BLEZĄ”. Pasimatymas po dvidešimties metų. Režisierius S.Rubinovas.

Vasario 3 d. 18 val. – F.Rabelais. GARGANTIUA IR PANTAGRIUELIS. Užstalė

Vasario 2 d. 16 val. – poezijos vakaras-susitikimas su profesoriumi Vytautu Lansbergiu.

KAUNO MIESTO MUZIEJUS M. Valančiaus g. 6

Vasario 2 d. – LINKSMASIS ŠEŠTADIENIS. Kviečiame visus (šeimas, grupes ir pavienius asmenis) sužinoti apie Kauno legendas ir sukurti savo legendą – geriausi dalyvaus konkurse ir bus apdovanoti. Iš anksto registruokitės linksmoms nemokamoms (kainuos tik muziejaus bilietas) edukacinėms programoms „Kauno legendos” nuo 12 val. ir 14 val. Registruotis tel.

208 220, e. p. edukacija.kmm@gmail.com arba Kauno miesto muziejuje.

KAUNO PAMINKLINĖS KRISTAUS PRISIKĖLIMO BAŽNYČIA Žemaičių g. 31, konferencijų salė

Vasario 3 d. 12 val. Lietuvos universitetų moterų asociacija ir bendruomenės centras „Žaliakalnio aušra” maloniai kviečia į muzikos, spalvų ir žodžių valandą „Vainikas tėviškei”. Veiks tekstilinių gobelenų paroda „Tėviškės spalvos”. Tautodailininkė, parodos autorė Dalia Kerpauskienė kalbės apie „Įdomų spalvų pasaulį”. Apie žodžių, minties, spalvų sintezę, knygą „Spalva ir žodis” kalbės rašytojas Laimonas Inis, dailininkas Andrius Valius, autorės Dalia Kerpauskienė, Dalia Poškienė.

Meninę programą atliks choras „Gauda” (vadovas Pranas Jurkonis), skaitovė Regina Markevičienė ir I muzikos mokyklos jaunosios pianistės (vadovė Kornelija Brilinkevičiūtė).

PAVEIKSLŲ GALERIJA K.Donelaičio g. 16

Iki vasario 24 d. visų meno mylėtojų lauks paroda GERIAUSIAS 2012 METŲ KŪRINYS. Tai itin demokratiška paroda, kurioje meno kūrėjai ir visuomenė turi galimybę išrinkti geriausią praėjusių metų kūrinį. „Geriausio metų kūrinio” paroda turi ir apžvalginę potekstę: galima pamatyti, kokios tendencijos vyrauja mene. Kadangi ši paroda neturi koncepcijos, menininkams nereikia taikytis prie duotos temos, jie turi galimybę į parodą atnešti tai, kuo gyvena, kaip jų išgyvenimai persikūnija į meno kūrinius. Šiemet parodoje pristatoma beveik 90 darbų, tarp kurių kiekvienas lankytojas tikrai atras jam labiausiai patikusį. Balsuoti už labiausiai patikusį kūrinį gali kiekvienas parodos lankytojas iki vasario 15 d. 17 val.

Laureatų paskelbimas ir apdovanojimas vyks vasario 16-ąją, Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, 16 val.

kinas „CINAMON“ PLC „Me­ga“ tel. 8 700 70 111

„Va­len­ti­nas vie­nas” OMNI ID iš­anks­ti­nė prem­je­ra! – 19.45* val. (*tik 7 d.). „Jo­nu­kas ir Gry­tu­tė: ra­ga­nų me­džio­to­jai” – iki 7 d. 17.45, 19.45* val. (*išsk. 7 d.). „Me­džiok­lė” – iki 7 d. 11.45*, 17.15**, 19.30*** val. (*tik 3 d.; **tik 2 d.; ***tik 4, 6 d.). „Iš­trū­kęs Džan­go” – iki 7 d. 21.45 val. „Ty­li nak­tis” – iki 7 d. 12, 14, 16, 18.45, 20.45* val. (*išsk. 2, 6 d.). „Pas­ku­ti­nė tvir­to­vė” – iki 7 d. 11.45*, 17.15**, 19.30***, 21.55 val. (*išsk. 3 d.; **išsk. 2 d.; ***išsk. 4, 6 d.). „Ral­fas Grio­vė­jas” 3D (liet. k.) – iki 7 d.

10.50, 13.05, 15.30* val. (*išsk. 2, 3 d.). „Ral­fas Grio­vė­jas” (liet. k.) – iki 7 d. 12.15, 14.30, 16.45 val. „Kie­ta­šik­niai” – iki 7 d. 18, 20, 22.15 val. „Gangs­te­rių me­džio­to­jai” – iki 7 d. 19, 21.20 val. „Varg­die­niai” – iki 7 d. 14.05 val. „Au­ro­ra” – iki 7 d. 16.05, 20.45* val. (*tik 2, 6 d.). „Pi gy­ve­ni­mas” 3D – iki 7 d. 15.15* val. (*tik 2, 3 d.).

„FORUM CINEMAS“ Ka­ra­liaus Min­dau­go pr. 49, „Ak­ro­po­lis“, III a.

„Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai“ (premjera) – iki 7 d. 13.45, 15.45, 18.15, 20.30 (seansas nevyks 6 d.) val.; 6 d. 22 val.; 2 d. 22.45 val. „Taikinys # 1“ (premjera) – iki 7 d. 14.20, 21 val. „Populiari mergina“ (premjera) – iki 7 d.

12.30 (seansas nevyks 2, 3 d.), 15.15, 20.15 val.; 2 d. 22.30 val.

Išankstinė premjera. „Valentinas vienas“ – 6 d. 19 val. „Ralfas griovėjas“ 3D (liet. k.) – 2, 3 d.

12.45 val.; iki 7 d. 10.15, 15.30 val. „Ralfas Griovėjas“ (liet. k.) – 2, 3 d. 11.15 val.; iki 7 d. 13.30 (seansas nevyks 6 d.) val. „Tyli naktis“ – iki 7 d. 13, 18 (seansas nevyks 6 d.), 21.45 val.; 2 d. 23.45 val. „Ištrūkęs Džango“ – iki 7 d. 15, 18.30, 20 val.; 2 d. 23.15 val. „Pi gyvenimas“ – 2, 3 d. 12.30 val.; iki 7 d.

17.30 (seansas nevyks 5 d.) val. „Pi gyvenimas“ 3D – iki 7 d. 12.45 (seansas nevyks 2, 3 d.) val. „Vargdieniai“ – iki 7 d. 11.30, 17.15 val.; 1, 2 d. 23 val. „Kietašikniai“ – iki 7 d. 14.45, 20.45 val. „Skrydis“ – iki 7 d. 16 (seansas nevyks 6 d.), 18.45 val.; 2 d. 23.30 val. „Gangsterių medžiotojai“ – iki 7 d. 17.45 val.; 2 d. 23.59 val. „Hobitas: nelaukta kelionė“ – iki 7 d. 11 val. „Dubleris“ – iki 7 d. 21.30 val. „Zambezija“ (liet. k.) – iki 7 d. 11.45 val. „Legendos susivienija“ (liet. k.) – iki 7 d.

10.30 val. „CIRQUE DU SOLEIL. Visatos pakrašty“ 3D (liet. k.) – iki 7 d. 10.45 val.

KITOKIO KINO KLUBAS. „Meilė trunka trejus metus“ – 5 d. 17.30 val. Renginio vedėjas G.Jankauskas. Bilietai jau parduodami.

Bilieto kaina 7 Lt.

KINO TEATRAS „ROMUVA“ Laisvės al. 54

Va­sa­rio 2 d. 14 val. – „Vėž­liu­ko Se­mio nuo­ty­kiai”. Ani­ma­ci­nis, nuo­ty­kių. Bel­gi­ja.

Re­ži­sa­vo Ben Stas­sen. Įgar­sin­tas lie­tu­viš­kai.

16 val. – „Dvi­ra­čiais per Al­ta­jų”. Do­ku­men­ ti­nis, nuo­ty­kių, 2012 m., Lie­tu­va, re­ži­sa­vo Al­gir­das Gu­re­vi­čius. Gar­sin­ta lie­tu­viš­kai. 18 val. – E.ROHMER fil­mų ret­ros­pek­ty­va: „Pil­ na­ties nak­tys”. Pran­cū­zų ko­me­di­ja, 1984 m., Pran­cū­zi­ja, re­ži­sa­vo E.Roh­meris. (Fes­ ti­va­lis „Žie­mos ek­ra­nai”) 20 val. – „Nak­tis nr. 1”. Ka­na­die­čių dra­ma, 2011 m. Re­ži­sa­vo An­ne Émond. (Fes­ti­va­lis „Žie­mos ek­ra­nai”) Va­sa­rio 3 d. 14 val. – „Dvi­ra­čiais per Al­ta­jų”. Do­ku­men­ti­nis, nuo­ty­kių, 2012 m., Lie­tu­va, re­ži­sa­vo: Al­gir­das Gu­re­vi­čius.

Gar­sin­ta lie­tu­viš­kai. 16 val. – E.ROHMER fil­mų ret­ros­pek­ty­va: „Žie­mos pa­sa­ka”.

Pran­cū­zų dra­ma (iš cik­lo „Ke­tu­rių me­tų lai­kų pa­sa­kos”), 1991 m. Re­ži­sa­vo: E.Roh­ meris. (Fes­ti­va­lis „Žie­mos ek­ra­nai”). 18 val. – E.ROHMER fil­mų ret­ros­pek­ty­va: „Po­ li­na pa­plū­di­my­je”. Pran­cū­zų ko­me­di­ja (Iš cik­lo „Ko­me­di­jos ir pa­tar­lės”), Pran­cū­zi­ja, re­ži­sa­vo E.Roh­meris. (Fes­ti­va­lis „Žie­mos ek­ ra­nai”). 20 val. – „Ta­bu”. Dra­ma, 2012 m., Por­tu­ga­li­ja, Vo­kie­ti­ja, Bra­zi­li­ja, Pran­cū­zi­ja.

Re­ži­sa­vo Mi­gu­elis Go­mesas.

DATOS (vasario 2 d.)

Kristaus paaukojimas – Grabnyčios, Perkūno diena 1838 m. gimė vienas iš 1863 m. sukilimo vadų Konstantinas Kalinauskas.

1882 m. gimė airių rašytojas James‘as Joyce‘as.

1905 m. gimė kosmetikos pradininkas prancūzas Jeanas Pierre Guerlain.

1907 m. gimė poetas, literatūros kritikas Bernardas Brazdžionis.

1932 m. gimė rašytoja Dalia Urnevičiūtė. Mirė 2002 m.

1947 m. gimė rašytojas, literatūros ir tautosakos tyrinėtojas, teatrologas Balys Sruoga.

1977 m. Kolumbijoje gimė lotynų muzikos atlikėja, popdainininkė Shakira.

1981 m. Vilniuje, aukštas pareigas užimančio saugumiečio bute, buvo nušautas kaunietis dramaturgas Raimundas Samulevičius.

2002 m. įsigaliojo oficialus fiksuotas lito kursas su euru, kuris yra 3,4528 lito už 1 eurą.

horoskopai Avinas (03 21–04 20). Norėsite daug kalbėti, nes puikiai mąstote ir esate kupinas naujų idėjų. Reikia stabtelėti ir apsvarstyti naujus planus bei apsispręsti.

Jautis (04 21–05 20). Lengvai bendrausite su aplinkiniais, galėsite juos patikrinti, nes jūsų protas bus ypač aktyvus. Pernelyg nesipuikuokite savo mąstymu ir sugebėjimai.

Dvyniai (05 21–06 21). Jausite šeimos ir draugų paramą. Darbe ir asmeniniame gyvenime vyraus darna. Galite patirti naudos iš pavaldinių. Tik nepiktnaudžiaukite tuo, kad jumis pasitikima.

Vėžys (06 22–07 22). Asmeninės problemos gali sukliudyti jūsų profesiniams tikslams. Bijote būti įžeistas, jaučiatės nesaugus, o tai trukdo judėti pirmyn.

Liūtas (07 23–08 23). Viskas erzins ir pykdys. Galite nesulaikyti emocijų. Atsiras progų maksimaliai išnaudoti savo kūrybines galimybes.

Mergelė (08 24–09 23). Patyrinėkite emocijas, vertybes, veiksmus ir apmąstykite gyvenimą. Jums bus suprantamos aplinkinių emocijos.

Svarstyklės (09 24–10 23).

Jūsų idėjos ir mintys gali prieštarauti jūsų ar kitų žmonių vertybėms. Galbūt teks iš naujo apsvarstyti priimtus sprendimus.

Skorpionas (10 24–11 22). Esate linkęs analizuoti savo gyvenimą ir supantį pasaulį. Kils noras imtis ko nors naujo, įdomaus, ir šį užsidegimą įgyvendinkite. Šaulys (11 23–12 21). Jūsų idėjos ir mintys dabar labai svarbios. Kalbėdamas būsite labai emocionalus. Žmonės lengvai supras, ką galvojate. Apsispręskite, kas dabar jums svarbiau – moralinis palaikymas ar naujos idėjos ir planai.

Ožiaragis (12 22–01 20). Palanki diena mąstyti ir tyrinėti, nes užplūs naujų idėjų lavina. Mėgausitės ilgais pokalbiais, rašysite laiškus, plepėsite telefonu. Pasistenkite, kad jūsų bendravimas būtų konstruktyvus.

Vandenis (01 21–02 19). Aiškiai suvoksite, ką vertinate ir mylite. Tinkamas laikas apmąstyti seniai parengtus planus ir juos įgyvendinti. Žuvys (02 20–03 20). Jūsų ir draugų požiūriai išsiskirs. Jums nepatiks supantys dalykai arba tai, ką jie simbolizuoja. Nereikia ginčytis, konfliktuoti, keisti aplinką – tegul viskas lieka taip, kaip yra.

Orai

Savaitgalį Lietuvoje numatomi nedideli krituliai, paspaus šaltukas. Šiandien daug kur prognozuojami krituliai, daugiausia nedideli – lietus, šlapdriba. Formuosis plikledis. Temperatūra sieks nuo 2 laipsnių šilumos iki 2 laipsnių šalčio. Sekmadienio naktį paspaus 3–6 laipsnių šaltukas, dieną bus nuo 4 laipsnių šalčio iki 0 laipsnių. Truputį pasnigs.

Šiandien, vasario 2 d.

+1

0

Telšiai

–1

Šiauliai

Klaipėda

–2

Panevėžys

0

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis) teka Mėnulis leidžiasi

33-ioji metų diena.

Iki Naujųjų metų lieka 332 dienos.

Saulė Vandenio ženkle.

Utena

+2

Tauragė

0

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +17 Berlynas +4 Brazilija +26 Briuselis +5 Dublinas +6 Kairas +18 Keiptaunas +26 Kopenhaga +2

Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas

orai kaune šiandien

+6 +11 –1 0 –1 0 +7 –3

Praha +3 Ryga –1 Roma +14 Sidnėjus +24 Talinas –3 Tel Avivas +17 Tokijas +11 Varšuva +2

0

+2

Vėjas

2–8 m/s

Marijampolė

8.06 16.59 8.53 – 9.53

Vilnius

+2

Alytus

Vardai Fortūnatas, Kantvydas, Rytis, Valdemaras, Vandenė.

Sek­sua­lio­ji ap­lin­ko­sau­ga pa­gal A.Schwar­ze­neg­ge­rį

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+1

0

+1

0

4

0

0

-1

+2

5

-3

+1

+1

-3

6

rytoj

poryt

Ar­nol­das Schwar­ze­neg­ge­ris ket­vir­ta­ die­n į Vie­no­je ves­da­mas sa­vo pir­mą nau­jo­jo ža­lių­jų ju­dė­ji­mo R20 or­ga­ni­ zuo­tą kon­fe­ren­ci­ją pa­ra­gi­no at­si­sa­ky­ ti „niū­rios“ ap­lin­ko­sau­gos ir im­tis „sek­ sua­les­nės ir nau­jo­v iš­kes­nės“. „Jei­g u no­ri­me įtrauk­ti pa­sau­l į, mums lai­kas už­mirš­ti se­nas kal­bas apie kli­ma­to kai­ tą, ku­rio­mis mes gniuž­do­me žmo­nes, – kal­bė­jo bu­vęs Ka­li­for­ni­jos gu­ber­na­to­ rius. – Tam yra nau­jas, daug sek­sua­les­ nis bū­das. Užuot kal­bė­ję apie niū­rias pro­gno­zes ir sa­kę žmo­nėms, ko ne­da­ ry­ti, tu­rė­tu­me juos įtrauk­ti į sa­vo ju­dė­ ji­mą ir sa­ky­ti, ką jie tu­rė­tų da­ry­ti.“ BNS inf., „Reu­ters“ nuo­tr.

įvairenybės

Vy­ras auk­si­niais marš­ki­niais

Kla­si­kos kon­cer­te ko­si­ma daž­niau

„Shutterstock“ nuotr.

Ti­ki­my­bė, kad žmo­nės nu­si­ko­sės klau­sy­da­mi kla­si­ki­nės mu­zi­kos kon­cer­to, yra dvi­gu­bai di­des­nė nei įpras­tai, tvir­ti­na šį er­zi­nan­tį reiš­ki­nį ty­ri­nė­jan­tis aka­de­mi­kas.

Tai tur­būt ne­nus­te­bins nė vie­ no, ku­riam mė­gau­tis mu­zi­ka ne­ lei­do ko­sin­čių­jų cho­ras, ta­čiau da­bar paaiš­kė­jo, kad tai nė­ra tik per­dė­tas truk­dys.

Eko­no­mis­tas And­rea­sas Wag­ ne­ris iš Vo­kie­ti­jos tei­gia, kad sta­ tis­ti­nių duo­me­nų šia te­ma nė­ra daug, ta­čiau at­lik­ti ty­ri­mai ro­do, kad kla­si­ki­nės mu­zi­kos kon­cer­to klau­sy­to­jai ko­sė­ja dau­giau.

Anot jo, ši ten­den­ci­ja iš­lie­ka ir tuo­met, kai at­si­žvel­gia­ma į to­kio kon­cer­to pub­li­kos de­mog­ra­fi­nę su­dė­tį, ra­šo te­leg­raph.co.uk. „Gal­būt tai se­nes­ni žmo­nės, ta­ čiau vis tiek lie­ka ne­men­ka da­lis per­tek­li­nio ko­sė­ji­mo, ku­rį rei­kia kaž­kaip paaiš­kin­ti“, – sa­kė jis.

Suir­zu­sius kon­cer­tų lan­ky­to­ jus, ku­rių pra­mo­gą ga­di­na ki­tų ko­sė­ji­mai, dar la­biau ste­bin­ti ga­li tai, kad skam­bant tam tik­ros rū­ šies mu­zi­kai ko­s ė­j a­m a dau­giau.

„Šiuo­lai­ki­nius XX a. kla­si­ki­nės mu­zi­kos kū­ri­nius, ty­les­nes ir lė­ tes­nes da­lis ko­sė­ji­mai per­trau­kia daž­niau, – pa­ste­bi A.Wag­ne­ris.

– Ko­sė­ji­mas taip pat per pub­li­ką kar­tais nu­si­ri­ta tam tik­ro­mis la­vi­ no­mis ar kas­ka­do­mis, tai­gi eg­zis­ tuo­ja kaž­ko­kie mo­de­liai.“ Vis dėl­to A.Wag­ne­riui kol kas ne­pa­vy­ko paaiš­kin­ti šio per­tek­li­ nio ko­sė­ji­mo prie­žas­čių: „Ga­lu­ti­ nės teo­ri­jos dar ne­tu­riu.“ „Iš tik­rų­jų ne­ga­li­ma at­skir­ti, ar tai koks ty­či­nis da­ly­kas, sa­vo­tiš­ kas ko­men­ta­ras, ku­rį no­ri­ma iš­ sa­ky­ti apie mu­zi­ką, o tai tie­siog ref­lek­sas, nes tau per­šti gerk­ lę. Šis ne­vie­na­reikš­miš­ku­mas pa­ver­čia ko­su­lį pa­trauk­liu bū­ du ko­men­tuo­ti mu­zi­ką, da­ly­vau­ ti pa­si­ro­dy­me ir pa­de­monst­ruo­ti sa­vo bu­vi­mą kon­cer­te“, – aiš­ki­no moks­li­nin­kas.

Pia­nis­tė Su­san To­mes tei­gia, kad ir ji, ir ko­le­gos pa­ste­bi ko­sė­ ji­mą au­di­to­ri­jo­je. „Ma­no ma­ny­mu, ka­dan­gi kas­ die­nis gy­ve­ni­mas yra toks triukš­ min­gas, mus vi­są lai­ką su­pa tiek triukš­mo, atė­jus į kon­cer­tų sa­ lę jau­ti, kad dau­gy­bė žmo­nių iš tie­sų mė­gau­ja­si ty­la ir ne­kant­ rau­ja iš­girs­ti akus­ti­nį inst­ru­ men­tų skam­be­sį, kai ku­rie žmo­ nės mėgs­ta ty­lą, ta­čiau ki­ti jau­čia įtam­pą“, – kal­bė­jo ji.

Vis dėl­to ko­su­lio prie­puo­lis pa­ čia­me me­nue­to vi­du­ry­je er­zi­na ne tik ki­tus klau­sy­to­jus. „Kar­tais pa­ste­biu, kad ko­su­lys kon­cer­to me­tu bū­na vi­siš­kai ne­var­žo­mas.

Ma­nau, žmo­nės kar­tais ne­su­ si­mąs­to, kaip vi­sa tai skam­ba at­li­kė­jams, kad tai tik­rai blaš­ ko tuos, ku­rie gro­ja“, – pa­ste­ bi S.To­mes. lrt.lt inf.

In­di­ja gar­sė­ja sa­vo mei­le auk­sui, Juos sa­vi­nin­kas vil­ki tik ypa­tin­ bet vie­nam jos vers­li­nin­kui auk­si­ go­mis pro­go­mis, drau­ge su gau­ nio žie­do ar gran­di­nė­lės bu­vo ne­ siais auk­si­niais ak­se­sua­rais. Ki­tu ga­na. me­tu marš­ki­niai gu­li už­ra­kin­ti na­ Dat­ta Phu­ge da­bar yra iš­di­dus muo­se. auk­si­nių marš­ki­nių, ku­rių ver­tė – Ar toks ap­da­ras neat­ro­do pre­ 12,7 mln. ru­pi­jų (240 tūkst. do­ ten­zin­gas In­di­jo­je, kur maž­daug le­rių), sa­vi­nin­kas. Marš­ki­niai yra 42 pro­c. jau­nes­nių nei pen­ke­rių pa­ga­min­ti iš 14 022 ka­ra­tų auk­so me­tų vai­kų ne­ga­li mai­tin­tis vi­sa­ plokš­te­lių; juos 16 die­nų ga­mi­no ver­tiš­kai? Šiuo klau­si­mu D.Phu­ge 15 ama­ti­nin­kų. ka­te­go­riš­kas: „Tai ma­no nuo­sa­vy­ „Auk­sas vi­sa­da, nuo jau­nu­ bė, ne­svar­bu, ką gal­vo­ja ar sa­ko ki­ mės, bu­vo ma­no aist­ra. Vi­ ti žmo­nės.“ suo­met ne­šio­jau auk­so Vai­kai­čių jau tu­rin­tis D.Phu­ge, pa­puo­ša­lus – apy­ran­ ku­ris va­do­vau­ja fi­nan­sų kom­ kes, žie­dus, gran­di­ pa­ni­jai, taip pat sa­ko, kad yra nė­les“, – pa­sa­ko­ uo­lus so­cia­li­nis dar­buo­to­jas jo jis. ir tu­ri am­bi­ci­jų pa­trauk­ti į Kaip pa­ga­ po­li­ti­ką. min­ti marš­ki­ Auk­so de­monst­ra­vi­ nius, 42 me­tų mas jo apy­lin­kė­se ta­po tam tik­ra ten­den­ci­ja, vers­l i­n in­kas iš va­ka­ri­nės ku­rią pra­dė­jo vie­tos Ma­h a­rašt­ po­li­ti­kas Ra­mes­has ros vals­ti­ Wan­ja­le, Pu­no­je iš­ jos su­gal­vo­jo gar­sė­jęs kaip „auk­si­ 2012-ųjų pa­bai­ nis žmo­gus“. D.Phu­ge šį go­je, pa­si­ta­ręs ti­tu­lą, re­gis, trokš­ta pa­ su vie­nu drau­ vel­dė­ti. gu ju­ve­ly­ru. „Vi­si vi­sa­me re­gio­ne „ G a l ­v o j­ o ­ ma­ne pažįsta kaip „auk­ me, ar ga­lė­ si­nį žmo­gų“. Ki­ti tur­ tu­me su auk­ tin­gi žmo­nės vie­ną kro­ su pa­d a­ry­t i rą (10 mln. ru­pi­jų) lei­do ką nors ki­ta. „Au­di“ ar mer­se­de­ Ką nors, ko sams pirk­ti, tam, kas nie­kas iki šiol jiems pa­tin­ka. Koks ne­b u­vo pa­ ma­no nu­si­kal­ti­mas? da­ręs“, – sa­ Man tie­siog pa­tin­ka kė jis. auk­sas“, – sa­kė jis.

3,32 kg sve­ In­di­ja yra di­džiau­ rian­tys marš­ sia auk­so var­to­to­ja ki­niai yra to­ pa­sau­ly­je. Be to, auk­so kie sun­kūs, kad pir­ki­mas yra svar­bi re­ D.Phu­ge pa­pra­šė li­gi­nių šven­čių ir ves­tu­ Guin­nes­so pa­sau­lio vių da­lis. Kaip tei­gia Pa­ re­kor­dų kny­gos sau­li­nė auk­so ta­ry­ba, pri­pa­žin­ti juos Gry­nuo­lis: auk­si­niai D.Phu­ge marš­ki­niai pa­puoš­ti še­šio­mis sa­ 2011 m. in­dai nu­pir­ko go­mis iš „Swa­rovs­ki“ kristalų ir pri­de­rin­tu auk­si­niu dir­žu. sun­kiau­siais pa­ 933,4 t auk­so.

BNS inf.

„Scanpix“ nuo­tr. sau­ly­je.