2013-02-02 Klaipeda

Page 1

?6< C.@. 162;6@ 2 A.

8

Ĺłâ€œ sÄ…lyg TELEVIZIJOS ystÄ—s vakarÄ— r PROGRAMOS na ti Ä— r d. 2–8 vasario e TV HEROJAyI ks persid v pa MeilÄ—s ms ne ideolo „Brita gijai n skas: esiprie u a ĹĄ i ĹĄina R.Vilp

l pasau

QVR[N Ya ]N`NbYV`-_Vb` `XV` ?RQNXa\ 4NYV N[ 7bYVWN[N`

Britaniosios DaviDidĹži mjero jos pre rono pame ie redo Ca mas ap reiĹĄki mÄ… dÄ—l ĹĄadu ES suferen rystÄ—s lies na menkÄ… dis Apie kÄ—lÄ— ne audrÄ…. kusijĹł nraĹĄÄ?io po tai – die Vilsu bis kal univer niaus rpTa siteto santautiniĹł poliir tykiĹł mokstikos tituto lĹł ins riumi to direk riumi so piprofe nu Vil RamĹŤ . ĹĄausku

Kas bend­ro tarp ki­no ope­ra­to­riaus E.Ma­ciaus ir kos­mo­nau­tÄ—s V.Te­reť­ko­vos? Ĺ eť­ta­die­nio in­ter­viu 5p.

2 A.1 62;6@ C .@.?6<

Nr. 27 (19 630)

is

cNXN_R-X ?RQNXa\_ÛY Ya 7\YN[aN 7b XRcV

\ a_

WV Zb• ` V `a\ NVT `V` W\ XVNb O NV cRV

aNV ON

N [V WN _VZ

a Q V\ WV /_V Q Â WRV 1V

]Ve• [b  @PN[

INIŲ LRT „AUKS LERIJA A G “ Ų BALS TAIKIKLYJE

30

450 TiraĹžas 34

ď Ž Abe

jonÄ—s:

1 :\[

a cf QN` [R `YR

TyliÄ… ato ]VN W\ T f_N Ob cĂ? Z\ ZR[ aĂş XN vydas kvÄ—pio minu V [R Ob ĹĄiandien tÄ™ c\ aVX_ N` N_ WNZ _ paaug nesigÄ— sÄ—dÄ—damas prie RV XVN Zb lys dytĹł jaus gV X\` eriĹł vai tÄ—je nebuvo mingĹł pianino Dona tik ki dĹžiaugs tas Mo iĹĄbandÄ— nas dÄ—mesio ras, ar mu mo aĹĄa nt- – Ma zi no rĹł, nor iĹĄleido save tarptau ir pripaĹžinimo ka – tikrasis turi ne nuomone, kĹŤ vie rybos mĹŤ jo kelias s tiniame puikiai stygiu rybos va nÄ… pavida zos ku lÄ…. Ma met jis parduo mi „Eurovi . rioje, be no O jame riklis yra pa je, yra pelnÄ— ts gyve kĹŤ- Kai da pasi zijos“ dai skĹłstis nega 25- riĹł mÄ… soli 4 presti jausmĹł. taiko labai daugnimas. tis riĹŤkĹĄtis ir Rosi dainavÄ™ Vita lÄ—tĹł: nĹł kon nÄŻ al lijus ta ÄŒivi mane Ĺžinius ÄŻvaicertus daĹžnai pasiim lytÄ—. Tad tÄ—M.A.M.A bumÄ… „Donny kurse bei – Esi bei repe Karolis davo ir bai ticijas. ĹĄeĹĄeri, ÄŻ konRup Montell“ apdova k.rupk muzikos gÄ™s Balio aĹĄ Kai us@kl. kus nelÄ—je“ jau dalyvavau man buvo Dva lt mokyk , ĹĄietĹł mu , kurio „DainĹł lÄ…, kur, riono ziki je jas amplua – nojimus. .[Q_VNb`

.YRX`N[

Q_NcVĂ˜VNb

` [b\a_

Ĺ iandien priedai

Kaina 1,60 Lt

16

„Kō­ry­bos mō­zos tu­ri ne vie­nÄ… pa­vi­da­lÄ….“ At­li­kÄ—­jas Do­na­tas Mont­vy­das su­ge­ba ÄŻĹžvelg­ti tai, kÄ… pa­ste­bi ne kiek­vie­nas me­no Ĺžmo­gus.

13p.

Ne­le­ga­li cerk­vÄ— – mo­kyk­lo­je As­ta Dy­ko­vie­nÄ— a.dykoviene@kl.lt

Jau dau­giau nei de­ťimt me­tĹł A.Rub­ lio­vo mo­kyk­los pa­tal­po­se vei­kia cerk­vÄ—. At­li­kÄ™ au­di­tÄ…, sa­vi­val­dy­bÄ—s kont­ro­lie­riai pa­tvir­ti­no, jog ĹĄven­to­ vÄ— veik­lai neturi ne tik ofi­cia­liĹł su­ tar­Ä?iĹł ar lei­di­mĹł, bet ir pa­ts pa­sta­ tas re­konst­ruo­tas ne­tei­sÄ—­tai.

Li­na Bie­liaus­kai­tÄ— l.bieliauskaite@kl.lt

Sie­kia sa­ve su­draus­min­ti

4

DEBIUTAS

Nau vaidmuo TV3 seriale

Dai­laus kō­no ir jau­ nys­tÄ—s kul­tas mai­ti­ na ne tik gro­Şio pro­ ce­dō­rĹł vers­lÄ…. Kas­ met vis ÄŻmant­res­niĹł pa­slau­gĹł pa­siō­lan­ tys spor­to klu­bai klien­tĹł sty­giu­mi taip pat ne­si­skun­ dĹžia. Ta­Ä?iau nō­nai ma­din­ga ta­pu­sios veik­los opo­nen­tĹł neį­ti­ki­na net ar­gu­ men­tas, jog tai pui­ kus bō­das rō­pin­tis ne vien sa­vo for­mo­ mis, bet ir svei­ka­ta.

Be­ne svar­biau­sias skep­ti­kĹł kont­ rar­gu­men­tas – fi­nan­sai. Pra­kai­tÄ… spor­to sa­lÄ—­se lie­jan­tys mÄ—­gÄ—­jai ne­ sun­kiai ap­skai­Ä?iuo­tĹł, jog ĹĄiam ma­ lo­nu­mui ten­ka iť­ties paau­ko­ti so­ li­dĹžiÄ… pi­ni­gĹł su­mÄ…. Ko ge­ro, per me­tus pa­vyk­tĹł su­si­tau­ py­ti ne­pras­tai ke­lio­nei.

daiman pa rantama, niĹł dis be pat mo Neretas sisekÄ— ciplinĹł, ki- Don jog tapsei bei Ar daĹž keisi groti taip tyje. Va sveÄ?ias jis ir atas Mon kitoms mano antrajai forte nai prie puto ten tvydas: KlaipÄ— lentino dienos uostamies- terims ĹĄi ĹĄven mano gyveni ĹĄio inst pijonu. Kai ka dos kon mo mo- bendraklasiais rumensavo mu darbui, prisÄ—sti ne certĹł sa iĹĄvakarÄ—se tÄ… dienÄ… lau tÄ— yra ypatin „Leisk davo mes o kĹŤ ga my kia ati lÄ— zika netinkamo ir jos tÄ—s mÄ—s. Nesakau, tikrai taip ir elg- sipalaida savo malonu rybai ar beturÄ— tis atlikÄ— lÄ—t stipriau“ je koncertÄ… sio. Tad ne ga ideologi siu kÄ… mui ir kad mei vimui? – Tie da“ skai jas su dienraĹĄ surengsian- savo norais liu vadovau dÄ—me- kiek ja yra ne at- ti Ĺžmo lÄ—s pa vienÄ… Ä?io „Klai teisinga. ĹĄven- ĹĄiuo sÄ… pasakius, pai tariant, ir bĹŤti egois tis vien gui, tuo sakymintimistytojais suti metu pa tokiĹł aki reikia pa dienÄ… prisi Juk ne tu. Trum bĹŤtent ko pasi pÄ—- rie man nosiu, met Ĺžiapie me liÄ… bei da yra svar tie ĹžmonÄ—s, - siems. rodyti dÄ—mesÄŻ name, kad Ä?iau jos bĹŤna sitaiko nedaĹž mirkĹł jog atÄ— savo gy meilÄ™, muziki lyti daro Tad ĹĄi nai, savo bĹŤs, kulabai niau keistis jo iĹĄskirti venimo nÄŻ nÄ™ ir man.ĹĄiÄ… dienÄ… pa- ne, yra skir ĹĄventÄ—, mano artimie- vie siai tokiomis ypatingos. taďŹ losoďŹ kearba uĹž laikas DaĹž- kaĹž – Tavo jÄ…. akimir nas ir tos nuomoir sÄ…mo ta paskatin siim ko koncer kuo – mis ti Ĺžmones, kelios va ningai, Ar to lyg ti bĹŤnu bus skir kitu. tas uos kaĹžkas kiÄ… lan kad esu muzikine iĹĄ buvo la tai padaryti. paĹžinti dos tampa tau pa tas Valentino tamiestyje ĹĄventÄ™ tu nuostatÄ… apie tokiu Ma bai to, rÄ—jai Ä?iam reiĹĄ gal bĹŤ dienai. ĹĄiÄ… be jog po dauge ÄŻĹžvalgus ir su tyt, nÄ—ra ma Ĺžmogumi, ku mi. Tuomet visuo – Atvi da kia ĹĄi lio rio praga met? rai ĹĄventÄ—?KÄ… to laks mas paaug gÄ—diju jo tÄ™ net mano tÄ— tikriausiai ti laureatu. Kai O tam. lÄ—s skirti daug metĹł ĹžmonÄ—s no diena pasakius, lys vis tei po vai, kai kiĹł sa neman lai TodÄ—l ir nesi- deĹĄimt metĹł pra nuo pat gimi svarbi yra svarbi tiek, Valenti- javÄ™s veidÄ… mokyklÄ… ap dÄ—lsugalvo ko vienas ki- atverstas po vo emocijĹł ir mo labai glau mano leidi ap popie jo ĹĄiÄ… ĹĄven pieriaus bĹŤ artimie kiek ji yra delÄ—mis? rinÄ—missikli- – Sa linkoje, net dĹžiai lapas. nu lyg vis dÄ—l tÄ™. siems. koma, kuri ĹĄir– Kas to stipriaisusijusi su mu Sup- – Kai mokiau jog yra du ta zika, lemia ta ma, tai si jausmai,meilÄ— ir kan liÄ…? Su ve atvedÄ— ÄŻ vo likimÄ….tai buvo svar mokykloje, muzi Ä?ia sik – Ar kurie Ĺžino- siai skatina bi diena labiau- bÄ—s, tÄ—vai? losÄ?iusios kos ke- met bĹŤdamas kĹŤry vo ir su sa paaug aplinkynepa – Ĺ eimos vo ji kĹŤrybinio va bÄ…? Kas yra jÄ—ga? tazika ne galvojai, lys niekuoriklio kad gal varomo- Mano tÄ—tis ÄŻtakos paneig ko mes tau, ar nesi ti nega muyra bĹŤg vau dar norÄ—jo ti? liu. ninin ma visko grupÄ— Ĺžas, jis gro kas. Kai bu- – TokiĹł minÄ?iĹł jo je pava dinimu sunkiojo ro- mentĹł, kai sa kildavo. BĹŤda „Plackar vo movÄ™s klaus viso to tas“, man rei tikslas ir ar davau, koks kia mu zikos.

Ma­da peni gro­Şio vers­lÄ… Jun palikti . reikÄ—tĹł s SÄ…jungÄ… Europo

www.kl.lt

13

ZĂ– a _R[ Qb ` _R SR

_R[T dÄ—l TN` V_ ĹžiĹŤrimos ir @ `Ă– Yf mos per nusios _f` aĂ›` 2 sÄ—s nor ti atgyve Europos _Ă› aV [N ES tei _ `V QR gali bĹŤ inicijuoja [ Qf` ]R ciďŹ nÄ—s to, kad lis prana ĹĄa ti prie yra spe Ä?iau tai dabar euro zonos pan., ta Jei kiekvie grÄŻĹž s, ji ir ma nitiesĹł vimus sija. Kita vertujos, nebĹŤda t yra ir DasiĹĄ- Komi kelti reikala mĹł, tada iĹĄ N [\ XN dÄ—tĹł niĹł susitari netikrumas. apie ki- kategori Ä?iau tokia pa ir ne tei timas Nb` XN` Z (nors tes nis toTa zonos CVY ]V si supra jektus ir gÄ… narÄ—. tis, realiai tos ne euro ski- anks didelis teisi pro dÄ— skiria – `\ _Vb` ? kiltĹł ]_\ SR labiau integracijos pinigĹł sÄ…junline jos pa Ĺ vedijos. Ki tuva ir kt. pos nuoja inir Lie monÄ—: Euro dÄ—ti ir nis tus ES siekius – dinama ďŹ ska t. y. kai) – Lenkija, ateityje pla ji Briď Ž Nuo gi ti viau ju tams buvo svarva DidĹžio naBri junga, liĹł narÄ—s tuo, kad vis ti, lais vo pragma da- lesnius tai, kas jei sÄ… ti ne Bet ja kiau ti sa bu ri iĹĄtek derÄ— roji nÄ…. riasi biĹł pre Visgi tai mÄ— – siekis je. ir vi ga bei poli siniĹł euro zo bandys persi ferenduBend bend ti. es re rinko stoti ÄŻ ir ďŹ nan joms. sÄ…jun kaip vestuo mas, kurio rimtai gas ir rengs iĹĄstojimu, EuroposjÄ… daĹžnai naujĹł galiĹł ES instituci di bi tik tanija ĹžiĹŤnas ly jos rojoje sÄ… spren ri so Ber sis mÄ… litu ES vi bend Bend rinti tinas a.lt rystÄ—s veikiau baig ciďŹ nio sta pasida rinka. lyvau tai Europos bendrÄ…jÄ… vÄ—jo delega Valeniunas@dien tarsi tai skojo spe kai v.berz zÄ™ ES pietines „uĹž- mÄ…, siĹĄkai nau Juk bri davo tiesiog jimo nesiĹža istoriĹĄ niz- – Per kri vi tanija, rÄ—jo ÄŻ Ĺže- ir vadin pat ÄŻsto mo mecha gionus: lÄŻ, arba tija, nei ďŹ ksavimu. gatarĹł ji Bri ĹžiĹŤ biu- jo ÄŻ tris re ty jie nuo duo pos kie siekiai jei, ES uĹž komen – DidĹžio t, ÄŻtariaisias Euro Ar ka. Ir jos perskirs dĹžioji dalis . (tai Vo britĹł Bekes, bran tatĹł, savo darydama ri ĹŤkiui jog di linin Ä?ias“ ĹĄalis dinavija, kuvertus, mĹł rezul rus jai Ĺžvelgian didĹžiÄ… VokietijÄ…. „iĹĄ Bend name ES, Kita gia kuriĹł ban nes ÄŻ jĹł no ypaÄ? tuo, ma ĹžemÄ—s pÄ…, kad si Skan DidĹžia – Vie myni bes, ypaÄ? ti ir tei giant neaiĹĄ ES tar ky- mu,to lÄ—ĹĄĹł skiria ĹžavÄ—jo ir kai bend- dir cĹŤzija, RytĹł Euro ji Bri- minÄ—jote, nuolaidĹł denir prece toks li duome, atsiĹžvel visiĹĄkai kÄ—s tik dĹže jĹł ne valsty do taip, kadgalima sa kas polinkis tvir- Pran sas), ti. Ar DidĹžio rodo tam tikrĹł sukurtĹł ki Ar myTaip pat biĹł nariĹł niliuk rem tai paaiĹĄ rystÄ—s beje, kol ropos tĹł tar jai, neatro “ (jei taip tus su Ĺže niĹł tu neat rÄ—ms. ty ti „Eu tariďŹ niais riÄ… reikia aspek ciďŹ nis re- Britani s ES na su silp nin lÄ—- (kurie,nekonkretĹŤs,liekamÄ… na kitĹł vals pavers virĹĄaus nijo bri bet nuomo ne zuoti spe ne vie bar at racionali ba din- rÄ…jÄ… rinkÄ… muitais ir gamintojus tanija ĹĄiuo rÄ—s ga rĹł kĹŤs ir tÄ… kitom vienas ti) su pieÄ?iais, kur ir ne ar tĹł gus da den tas visos na kuri likro pabai nimÄ…), bĹŤ teisÄ—s aktai tĹł savo jos. Tad aĹĄ kaip dar viduje? DidĹžioji Bri- pre ce Juk tam tik ti no eu mai taip nie tĹł noras ty- tove“,mais saugo ES ti konlis, tarenci „uĹž- Bendrijos? derÄ—tis dÄ—l reikÄ—tĹł? ES ver grieĹžti ES lui bĹŤ narigionasskirstant ĹĄa patektĹł ÄŻ ti riboji saulio konkuinteresĹł nuo to vers skirtu bĹŤt tai bri si jĹł tapa atdy lyg nors tarp – Taip tar du, jÄ…, tĹł ban dĹł, jei joms ktika, kad ly- perne tos sÄ…lygos Bet toks sce yra nuo pa Ä?iau ĹĄalies nematau go? Gal tiniams, akivaizliĹł kategori su sunpra ju sudary gesniam . nes visada tis ti neda nuolai ES buvo ĹĄa tanija, sios Bri- neatskir ĹĄiuo atve dĹŤrÄ— ti iĹĄskirlis? dÄ— jeknas, rencin DidĹžio ropos dirbanÄ?iĹłâ€œ tai ir susi tis biudĹžeto – Iki ĹĄiol lys gali nusprÄ™s bÄ—s, “ suma pa cijos pro tarÄ— ku maĹžai tikÄ—ti esa ra bri bÄ—s da kyÄ?iau, kad „iĹĄ virĹĄaus pa. paty liĹł skirtumĹł. tams Eu im ĹĄa dizÄ™ teg kri bri bend jus tĹł, kad se in skiros nija nu turÄ—jo mokesÄ?iĹł jĹł dide – Nesa narystÄ— lyg mynine Euro tosiu, tik kaip rÄ…- permais – jie naujuo dĹžioji Brita nominÄ™ ir suinteresuo bei myÄŻ ES biu- vauti Pasikarbuvo svarbi Di nimo ku , siau tĹł. Eko tanijos britus su Ĺže giau gali kodÄ—l ja sakant gĹł, ka- iĹĄlaidĹł maĹži gi Londonas , nei iĹĄ jo tuose, kaip ti kĹŤrinat nÄ—ra prakti- nesikeis vÄ… – tu Bendri ka, kitaip slau teikÄ— dau vienijo Vis vau Lie nijos iĹĄgiau Ä?iau su pa kas. dinimo. apie Brita nedaly sÄ…jungÄ…. Ta ti prie jau anksÄ?iĹł ka dau disbalansui prekiĹł, jimo, ir vis roji rin Ji veikiau sumo mejan laigĹł KalbantDidĹžiosios tas kaip padÄ— sme – darbo mĹł dĹžetÄ… Tiesa, ĹĄiam letÄ… deĹĄimt ret pini kuri leistĹł grÄŻĹžsiems galio rÄ—ti – ja pra ĹžmoniĹł ju tik ga ĹžiĹŤ vi ke ir mas – pas mus kimas su kos, tĹł bei naujai per rÄ— Mar pitalo reguliavi cialiniĹł nortina gauna. dar prieĹĄ je totrau kom- Ä?iau priim ir juos ti so prem pasi iĹĄkelia Bet koks kosaugos, tai, kas bĹŤ ti- taisy vusi britĹł jo specialĹł rimĹł ri nors ĹĄalis lin rÄ— susita ko, ap , – virĹĄijantissaugoti, Jung niu Ä?iĹł bu iĹĄside kad ku mÄ…. nili iĹĄ ThatchernÄŻ mechaniz dĹžioji Brita ne- dÄ—l to, lavimÄ…. ir pan. judÄ—jimui mas pertek ka ci Di ko laisvamralystÄ—je lai vimo Ĺženklu.sija pensa jotina, ar nes britams lygĹł. kÄŻ rei nÄ—, Abe tÄ—s sÄ… nÄ—je Ka gu centraliza ropos Komi , speciďŹ narys ja taps persiderÄ—ti ir Ĺžalin ta, kad Eu rÄ—s, pavyzdĹžiui kos sÄ…- pavyks BÄ—da ES na sios rin Dar kurios kad ir kai zija, bendro plaÄ?iau. tei mano, PrancĹŤ pranta daug britĹł ei Karalys su gtin vokÄ…

. proc

vakarÄ—

Ă˜VR[Ă›

TAS – VIZINIS DUE NAUJAS TELE LINSKIENĖ DEIVIS IR I.VA

5 2013 m. Nr.

vasariO 2, 2013

„„Trau­ka: be­si­ren­kan­tie­ji tre­ni­ruo­tes spe­cia­li­zuo­tuo­se klu­buo­se ne­re­tai ÄŻver­ti­na ne vien ga­li­my­bÄ™ pa­spor­tuo­

ti, bet ir ma­lo­nĹł bend­ra­vi­mÄ…, tre­ne­rio pa­gal­bÄ… bei ki­tas pa­slau­gas.

METŲ KLAIPÄ–DIETÄ–S RINKIMAI JAU PRASIDÄ–JO METŲ KLAIPÄ–DIETÄ–S RINKIMĹł pirmas etapas

Rinkite finalo dalyves Daugiau informacijos 12 p.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Klai­pÄ—­dos sa­vi­val­dy­bÄ—s va­do­vams bu­vo pa­teik­tos Kont­ro­lÄ—s ir au­di­ to tar­ny­bos spe­cia­lis­tĹł iť­va­dos dÄ—l A.Rub­lio­vo mo­kyk­lo­je vei­kian­Ä?ios cerk­vÄ—s tei­sÄ—­tu­mo. Kont­ro­lÄ—s ir au­di­to tar­ny­bos rať­te mies­to va­do­ vams ra­ťo­ma, kad mo­kyk­los pa­sta­to Deb­re­ce­no g. 48 „pir­ma­ja­me aukť­ te bu­vu­sio bio­lo­gi­jos ka­bi­ne­to ir ko­ ri­do­riaus lan­gai uŞ­mō­ry­ti, ÄŻreng­ti ma­Şi lan­gai, iĹĄ vi­di­nio kie­mo pu­sÄ—s pri­sta­ty­tas prie­sta­tas su ar­ko­mis, sie­no­je iť­kirs­tos du­rys, sie­na iť­ta­ py­ta iko­no­mis ir sta­Ä?ia­ti­kiĹł kry­Şiu­ mi, pa­keis­tas vi­di­nis pa­ tal­pĹł iť­pla­na­vi­mas“.

2

2

ŠEŠTADIENIS, VASARIO 2, 2013

miestas

Ne­le­ga­li cerk­vė – mo­kyk­lo­je Au­di­to­riams mo­kyk­ 1 los va­do­vy­bė ne­pa­tei­kė jo­kių do­ku­men­tų, įro­dan­čių, kad

sta­ty­bos dar­bai at­lik­ti, ir cerk­vė ug­dy­mo pa­tal­po­se vei­kia tei­sė­tai. Kons­ta­tuo­ta, kad pro įė­ji­mą į cerk­vę bu­vo ga­li­ma lais­vai pa­tek­ ti į mo­kyk­los pa­tal­pas. To­dėl esą neuž­tik­ri­na­mas mo­ki­nių sau­gu­ mas ir mo­kyk­los tur­to ap­sau­ga. Kont­ro­lie­riai at­krei­pė dė­me­sį, kad re­li­gi­nes apei­gas ir kul­to ce­re­ mo­ni­jas pa­mo­kų me­tu at­lie­ka mo­ kyk­los di­rek­to­rius Vla­di­mi­ras Ar­ ta­mo­no­vas. Di­rek­to­rius au­di­to­riams ne­pa­ tei­kė su­de­rin­to sa­vo dar­bo gra­fi­ko ir lei­di­mo, kad mo­kyk­los dar­bo lai­ ku jis ga­li už­siim­ti su tie­sio­gi­nė­mis di­rek­to­riaus funk­ci­jo­mis ne­su­si­ju­ sia veik­la.

V.Ar­ta­mo­no­vas taip pat ne­pa­tei­ kė do­ku­men­to, pa­tvir­ti­nan­čio pa­ tal­pų sa­vi­nin­ko – Klai­pė­dos sa­vi­ val­dy­bės ta­ry­bos su­ti­ki­mo veik­ti cerk­vei mo­kyk­lo­je. Kont­ro­lie­riai re­ko­men­da­vo at­lik­ ti pa­tik­ri­ni­mą dėl ga­li­mo vie­šų­jų ir pri­va­čių in­te­re­sų de­ri­ni­mo vals­ty­ bės tar­ny­bo­je įsta­ty­mo pa­žei­di­mo Klai­pė­dos A.Rub­lio­vo pa­grin­di­nės mo­kyk­los di­rek­to­riaus at­žvil­giu. Taip pat sa­vi­val­dy­bei siū­lo­ma kreip­tis į Re­gist­rų cent­rą su pra­ šy­mu iš ju­ri­di­nių as­me­nų re­gist­ro iš­re­gist­ruo­ti Klai­pė­dos sta­čia­ti­kių šven­tų­jų kan­ki­nių Ve­ros, Na­dež­ dos, Liu­bo­vės ir jų mo­ti­nos So­fi­jos pa­ra­pi­jos bei krikš­čio­niš­ko­jo švie­ ti­mo drau­gi­jos „Slo­vo“ bu­vei­nes, jei jos įre­gist­ruo­tos be sa­vi­nin­ko su­ti­ki­mo.

Sa­vi­va­lė: A.Rub­lio­vo mo­kyk­los pa­sta­tas, ku­ria­me bu­vo įreng­ta cerk­

vė, re­konst­ruo­tas be jo­kių sta­ty­bos lei­ di­mų.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Iš bėdžių spaus nau­dą Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Jau nuo ki­tos sa­vai­tės so­cia­li­nę pa­ra­mą gau­nan­tys dar­bin­gi klai­ pė­die­čiai tu­rės už ją ati­dirb­ti – ne­ mo­ka­mos dar­bo jė­gos lau­kia net 23 įstai­gos.

Anot uos­ta­mies­čio sa­vi­val­dy­bės So­cia­li­nių iš­mo­kų po­sky­rio ve­ dė­jos Gi­nos Vi­li­mai­tie­nės, vi­suo­ me­nės nau­din­gos veik­los or­ga­ni­ za­to­riais pa­no­ro bū­ti so­cia­li­nės, švie­ti­mo įstai­gos bei dau­gia­bu­čių na­mų ad­mi­nist­ra­to­riai. „Ma­no­me, jog pa­grin­di­nė veik­la, ku­ri bus siū­lo­ma so­cia­li­nių pa­šal­pų ga­vė­jams ga­li bū­ti ap­lin­kos tvar­ky­ mas, ta­čiau tai kol kas tik pa­svars­ ty­mai“, – tei­gė G.Vi­li­mai­tie­nė. Vi­suo­me­nei nau­din­gai veik­lai at­lik­ti bus pa­si­tel­kia­mi dar­bin­ go am­žiaus ne­dir­ban­tys as­me­nys, ku­rie šiek tiek di­des­nę nei 300 li­tų so­cia­li­nę iš­mo­ką gau­na il­giau nei 6 mė­ne­sius, ar­ba tie klai­pė­die­čiai, ku­riems ski­ria­ma vien­kar­ti­nė pa­

šal­pa su­mo­kė­ti sko­las už ko­mu­na­ li­nius pa­tar­na­vi­mus. Įs­tai­gos, ku­rio­se dirbs to­kie bė­ džiai, už 6 tūkst. li­tų su­kur­to­je sis­ te­mo­je už­re­gist­ruos, koks yra dar­ bų po­rei­kis. Žmo­gus, ku­riam pri­va­lu ati­dirb­ ti už pa­šal­pas, tu­rės kreip­tis į sa­ vi­val­dy­bę ir jis bus siun­čia­mas pa­ si­dar­buo­ti. Nu­ma­to­ma, kad per mė­ne­sį vi­suo­me­nei nau­din­ga veik­ la ne­ga­li vir­šy­ti 40 val. Jei var­guo­liai at­si­sa­kys ne­mo­ka­ mai dirb­ti, jiems pa­šal­pų mo­kė­ji­ mas bus nu­trau­kia­mas. Nors Klai­pė­do­je so­cia­li­nes iš­mo­ kas per mė­ne­sį gau­na apie 6 tūkst. as­me­nų, skai­čiuo­ja­ma, kad vi­suo­ me­nei nau­din­gas dar­bas ga­li bū­ti pri­va­lo­mas maž­daug 300 bė­džių. Ki­tiems ati­dirb­ti už pa­šal­pas ne­rei­kės, nes jie yra ar­ba pen­si­ nin­kai, ar­ba nėš­čios mo­te­rys, ar­ ba neį­ga­lie­ji, ar­ba au­gi­na iki­mo­ kyk­li­nio am­žiaus vai­kus, ar­ba dėl ki­tų pa­tei­si­na­mų prie­žas­čių ne­ga­ li da­ly­vau­ti vi­suo­me­nei nau­din­go­ je veik­lo­je.

Val­diš­ka ma­ši­na – lyg ­sa­va Eti­kos sar­gai kons­ ta­ta­vo, kad žve­jy­ bą Bal­ti­jos jū­ro­ je ku­ruo­jan­tis val­ di­nin­kas ne tar­ny­ bos tiks­lams nau­do­ jo val­diš­ką au­to­mo­ bi­lį ir moks­li­nių ty­ri­ mų lai­vą. Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Į Vy­riau­sią­ją tar­ny­bi­nės eti­kos ko­ mi­si­ją krei­pė­si bu­vęs Žu­vi­nin­kys­ tės tar­ny­bos Žu­vi­nin­kys­tės ty­ri­mų ir moks­lo sky­riaus ve­dė­jas Ša­rū­nas To­liu­šis. Jis nu­ro­dė, kad Žu­vi­nin­ kys­tės tar­ny­bos di­rek­to­riaus pa­ va­duo­to­jas Vac­lo­vas Pet­kus dve­ jus me­tus tar­ny­bi­niu au­to­mo­bi­liu nau­do­ja­si ir as­me­ni­niais tiks­lais. Jis iš dar­bo uos­ta­mies­ty­je va­ži­nė­ja na­mo į Šven­tą­ją. V.Pet­kus tei­gė ne­nau­do­jęs tar­ ny­bi­nio au­to­mo­bi­lio as­me­ni­niams tiks­lams. Į dar­bą va­žiuo­jan­tis šei­ mai pri­klau­san­čiais au­to­mo­bi­liais BMV ar­ba „Opel Za­fi­ra“, ku­rie sa­vo išo­re, nes esan­tys tos pa­čios spal­ vos, pa­na­šūs į jam pri­skir­tą tar­ny­ bi­nį au­to­mo­bi­lį „Kia Car­ni­val“. Iš pil­dy­tų ke­lio­nės la­pų ma­ty­ti, kad kiek­vie­ną dar­bo die­ną V.Pet­ kaus tar­ny­bi­niu au­to­mo­bi­liu nu­ va­žiuo­ta po 80–100 ki­lo­met­rų. Tai ati­tik­tų ke­lio­nės į Šven­tą­ją at­ stu­mus. Be­veik vi­sus ke­lio­nės la­ pus pa­si­ra­šė pa­ts V.Pet­kus. Iš­sa­ mių ke­lio­nės marš­ru­tų, iš­vy­ki­mo bei grį­ži­mo lai­ko jis do­ku­men­tuo­ se ne­nu­ro­dė. Ko­mi­si­jos pa­pra­šy­tas pa­teik­ ti de­ta­lius marš­ru­tus, nu­va­žiuo­tus tar­ny­bi­niu au­to­mo­bi­liu, V.Pet­kus

Neap­si­gy­nė: V.Pet­kui Vy­riau­sia­jai tar­ny­bi­nei eti­kos ko­mi­si­jai ne­pa­vy­

ko įro­dy­ti, kad jis tar­ny­bi­niu au­to­mo­bi­liu ir moks­li­nių ty­ri­mų lai­vu nau­ do­jo­si tik dar­bo rei­ka­lais. Re­dak­ci­jos ar­chy­vo nuo­tr.

paaiš­ki­no ne­ga­lin­tis jų pri­si­min­ ti. Jis tvir­ti­no ne­ma­nąs pa­da­ręs pa­žei­di­mą, o pra­ne­ši­mą Vy­riau­ sio­sios tar­ny­bi­nės eti­kos ko­mi­si­

V.Pet­kus 2011-ųjų lie­ pos 1 d. su sa­vo gi­mi­ nė­mis ir drau­gais plau­kė į jū­rą žve­jo­ti men­kių tar­ny­bai pri­ klau­san­čiu moks­li­nių ty­ri­mų lai­vu „Da­rius“.

jai lai­kan­tis as­me­ni­niu Š.To­liu­šio kerš­tu už tai, kad šis bu­vo at­leis­ tas iš dar­bo. Pra­ne­ši­me Š.To­liu­šis taip pat nu­ ro­dė, kad V.Pet­kus 2011-ųjų lie­pos 1 d. su sa­vo gi­mi­nė­mis ir drau­gais

plau­kė į jū­rą žve­jo­ti men­kių tar­ ny­bai pri­klau­san­čiu moks­li­nių ty­ ri­mų lai­vu „Da­rius“. Lai­vo ka­pi­to­ nui nu­ro­dęs da­ry­ti pra­si­žen­gi­mą ir iš­vy­kos ne­fik­suo­ti lai­vo žur­na­le. Ta­čiau šį iš­vy­ki­mą už­fik­sa­vo Klai­ pė­dos vals­ty­bi­nio jū­rų uos­to di­rek­ ci­jos tar­ny­bos. V.Pet­kus aiš­ki­no, kad lai­ve ne­bu­ vo jo­kių jo gi­mi­nių ar drau­gų. Ne­va bu­vo sie­kia­ma pa­si­ra­šy­ti lai­vo „Da­ rius“ re­mon­to su­tar­tį su bend­ro­ve „Klai­pė­dos lai­vų re­mon­tas“. Šios bend­ro­vės at­sto­vai pa­gei­da­vę at­lik­ti lai­vo ban­dy­mus iš­plau­kiant į jū­rą. Bu­vęs lai­vo ka­pi­to­nas Bro­nius Kie­sa Vy­riau­sia­jai tar­ny­bi­nės eti­ kos ko­mi­si­jai nu­ro­dė, kad plau­kė į jū­rą V.Pet­kaus nu­ro­dy­mu. Išp­ lau­ki­mo tiks­las – men­kių žve­jy­ba meš­ke­rė­mis. Pa­sak lai­vo ka­pi­to­ no, rei­so me­tu da­ly­va­vę jam ne­ži­ no­mi as­me­nys, ku­rie at­vy­ko kar­ tu su V.Pet­ku­mi ir ar­ti­mai su juo bend­ra­vo.

Cent­ro iš­ta­kos – dau­gia­bu­čio sta­ty­bos Ka­ro­lis Rup­kus k.rupkus@kl.lt

In­for­ma­ci­jos ir pa­ra­mos gau­siai šei­ mai cent­ras va­kar šven­tė 15-ąjį ju­bi­ lie­jų. Im­pul­są pra­dė­ti to­kios įstai­ gos veik­lą prieš ke­lio­li­ka me­tų da­ vė dau­gia­bu­čio na­mo sta­ty­bos.

Nors ofi­cia­liai toks cent­ras Klai­pė­ do­je bu­vo įre­gist­ruo­tas 1997 m., jo di­rek­to­rė Re­gi­na Še­vel­kai­tie­nė tei­ gė, kad ini­cia­ty­va pa­dė­ti dau­gia­ vai­kėms uos­ta­mies­čio šei­moms at­si­ra­do ge­ro­kai anks­čiau. Va­d o­v ė pri­s i­m i­n ė, jog dar 1994-ai­siais 30 nuo­sa­vo gy­ve­na­ mo­jo plo­to ne­tu­rin­čių šei­mų ėmė­ si pro­jek­to – pa­sta­ty­ti mo­der­nų dau­gia­bu­tį. Tarp sta­ty­bų ini­cia­ to­rių bu­vu­si R.Še­vel­kai­tie­nė tei­ gė, jog da­bar sun­ku su­vok­ti, kaip tuo­met jiems pa­vy­ko pa­siek­ti už­ si­brėž­tą tiks­lą. „Ma­nau, kad to­kio pro­jek­to ant­ rą kar­tą pa­kar­to­ti mums ne­pa­vyk­ tų. Tuo­met pa­si­se­kė ne tik pa­sta­ty­ti dau­gia­bu­tį, bet tai pa­da­ry­ti 5 ar net 7 kar­tus pi­giau nei sta­ty­bų bend­ro­ vėms“, – kal­bė­jo cent­ro di­rek­to­rė. Pa­sak R.Še­vel­kai­tie­nės, pir­mo­ sios lė­šos or­ga­ni­za­ci­jos įre­gist­ra­

Bend­ru­mas: R.Še­vel­kai­tie­nė pa­si­džiau­gė, jog V.Grub­liaus­kas yra taip

pat gau­sios šei­mos gal­va.

vi­mui bu­vo paau­ko­tos bū­tent tų šei­mų, ku­rios ir įsi­kū­rė nau­ja­ja­me dau­gia­bu­čia­me na­me. Šiuo me­tu įstai­ga rū­pi­na­si 540 šei­mų, au­gi­nan­čių tris ir dau­giau vai­kų. Kiek­vie­ną mė­ne­sį cent­ras ren­ gia lab­da­ros ak­ci­jas, ku­rių me­tų žmo­nės bei or­ga­ni­za­ci­jos ga­li au­ ko­ti įvai­rius nau­din­gus daik­tus. Ši pa­ra­ma kiek­vie­ną mė­ne­sį iš­da­li­ja­

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

ma dau­giau nei 20-čiai uos­ta­mies­ čio gau­sių šei­mų. Į In­for­ma­ci­jos ir pa­ra­mos gau­ siai šei­mai cent­ro ju­bi­lie­jaus ren­ gi­nį va­kar at­vy­ko ir Klai­pė­dos me­ ras Vy­tau­tas Grub­liaus­kas. Tar­da­mas svei­ki­ni­mo žo­dį, jis pa­brė­žė, kad šio cent­ro pa­siek­tų re­zul­ta­tų tu­rė­tų pa­vy­dė­ti ir daug di­des­nės bei ži­no­mes­nės or­ga­ni­ za­ci­jos.

3

ŠEŠTADIENIS, VASARIO 2, 2013

miestas Žve­jams – pa­tik­ri­ni­mai

Mo­kyk­las tuš­ti­na li­gos

Pab­ran­go elekt­ra

Po­le­di­nės žūk­lės mė­gė­jai, ke­ti­ nan­tys žve­jo­ti Kur­šių ma­rio­se, įspė­ja­mi bū­ti bud­rūs. Nors le­ do sluoks­nis dar ga­na sto­ras, ja­me at­si­ran­da ply­šių, pa­vo­jin­ gų pro­per­šų. Ap­lin­ko­sau­gi­nin­ kai sa­vait­ga­lį tik­rins, ar žve­jai rū­pi­na­si sa­vo sau­gu­mu – tu­ ri pri­va­lo­mus žve­jo­jant ant le­ do smai­gus.

Į Klai­pė­dos mo­kyk­las va­kar neat­ vy­ko apie 22 pro­c. vi­sų moks­lei­ vių. Iš 13 533 vai­kų pa­mo­ko­se ne­ da­ly­va­vo dau­giau kaip 3 tūkst. La­biau­siai li­gos iš­re­ti­no „San­tar­ vės“ pa­grin­di­nę mo­kyk­lą. Čia pa­ mo­ko­se ne­da­ly­va­vo 36,2 pro­c. moks­lei­vių. Dėl ne­ma­žo ser­gan­ čių­jų skai­čiaus kol kas už­da­ry­ta tik H.Zu­der­ma­no gim­na­zi­ja.

Nuo va­sa­rio vi­si var­to­to­jai už elekt­ros ener­gi­ją tu­ri at­si­skai­ ty­ti pa­gal nau­jus ta­ri­fus. Įmo­ nės LES­TO duo­me­ni­mis, dau­gu­ ma – 71 pro­c. bui­ti­nių var­to­to­ jų nau­do­ja­si „Stan­dar­ti­niu“ vie­ nos lai­ko zo­nos ta­ri­fo pla­nu. Pa­ gal jį nau­ja elekt­ros ener­gi­jos kai­na sie­kia 50,1 cen­to už ki­lo­ vat­va­lan­dę.

Ke­liuo­se – vir­ti­nė ava­ri­jų Pa­jū­ry­je ne­lai­mes ke­liuo­se sė­jo pra­ stos oro są­ly­gos ir nea­ti­du­mas. Net į ke­tu­rias ava­ri­jas pa­ kliu­vo po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai, vai­ra­ vę tar­ny­bi­nius au­ to­mo­bi­lius, o į li­go­ ni­nę pa­te­ko dvi eis­ mo įvy­kiuo­se su­ža­ lo­tos paaug­lės.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

a.aleksejunaite@kl.lt

Mįs­lė – kas kal­tas

Penk­ta­die­nio ry­tą dėl sli­džios ke­ lio dan­gos į ava­ri­ją pa­te­ko Ke­lių pa­tru­lių kuo­pos eki­pa­žas. Eis­mo įvy­kio me­tu ap­ga­din­tas tar­ny­bi­nis „Ško­da“ au­to­mo­bi­lis. Iš­va­ka­rė­se skau­džia ne­lai­me bai­ gė­si 2-ojo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to kri­mi­na­lis­to ke­lio­nė. Tai­kos pro­spek­to ir Nai­ku­pės gat­vės san­kry­žo­je pa­rei­gū­nas, va­ žiuo­da­mas ant­rą­ja eis­mo juos­ ta, par­tren­kė per gat­vę ei­nan­čią 14-me­tę. Mer­gai­tė dėl gal­vos trau­ mos ir ki­tų su­mu­ši­mų bu­vo nu­ga­ ben­ta į li­go­ni­nę. „Mer­gai­tė ėjo Nai­ku­pės gat­ve, jos marš­ru­tas yra vi­suo­met tas pa­ts. Pa­sie­ku­si Tai­kos pro­spek­tą jį ker­ta pės­čių­jų pe­rė­ja ir žings­ niuo­ja į Deb­re­ce­no gat­vę. Ją, ei­ nan­čią per pe­rė­ją, pra­lei­do pir­ mą­ja juos­ta va­žia­vęs au­to­bu­sas, o kri­mi­na­lis­to vai­ruo­ja­mas au­ to­mo­bi­lis kliu­dė“, – dien­raš­čiui pa­sa­ko­jo nu­ken­tė­ju­sios mer­gai­ tės ma­ma. Ta­čiau įvy­kį ty­rę pa­

Pa­dė­ka. Klai­p ė­dos me­ras Vy­tau­tas Grub­l iaus­kas va­kar pa­dė­ko­jo gru­pei uos­t a­m ies­č io vi­s uo­me­nės vei­kė­jų, ak­t y­v iai da­ly­va­v u­sių or­ga­n i­z uo­jant Klai­pė­dos kraš­to pri­jun­g i­mo prie Lie­ tu­vos 90-me­čio ren­g i­nius. Jie pa­si­r ū­ pi­no, kad Vil­niaus ir Klai­pė­dos vie­šo­ sio­se erd­vė­se bū­tų pri­sta­ty­ta is­to­ri­nių do­ku­men­tų pa­ro­da „Ko­va dėl Klai­pė­ dos. Įvy­k iai ir žmo­nės“, su­reng­tas Ma­ žo­sios Lie­t u­vos sim­fo­n i­n io or­kest­ro kon­cer­tas ir di­de­lio po­pu­lia­ru­mo su­ lau­kęs tra­di­ci­nis nak­ti­nis žy­g is „Klai­ pė­dos su­k i­l i­mo da­ly­v ių ke­l iais“. Sa­ vai­tę tru­ku­sius ju­bi­lie­ji­nius ren­gi­nius bai­gė teat­ra­l i­z uo­ta šven­tė „Pre­fek­t ū­ ros štur­mas“. Sa­va­no­rė. Klai­pė­dos jau­ni­mo or­ga­ni­ za­ci­jų aso­cia­ci­ja „Apsk­ri­ta­sis sta­las“ iš­ rin­ko ak­ty­viau­sią sau­sio mė­ne­sio sa­ va­no­rę. Ja ta­po „Bal­t i­jos“ gim­na­z i­jos abi­tu­rien­tė Ra­sa Jur­ku­tė.

Nuos­to­liai: per dvi pa­ras po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai pa­jū­ry­je ap­ga­di­no ke­tu­ris tar­ny­bi­nius au­to­mo­bi­lius.

As­ta Alek­sė­jū­nai­tė

Dienos telegrafas

rei­gū­nai kons­ta­ta­vo, kad mer­gai­tė ėjo per gat­vę ša­lia pe­rė­jos. „No­rint ei­ti ša­lia pe­rė­jos, jai rei­ kė­jo da­ry­ti vin­gį. Kam to rei­kia? Aš ma­nau, kad tie­sa vis tiek išaiš­kės“, – vy­lė­si mer­gai­tės ma­ma. Dėl su­ža­lo­ji­mų – į li­go­ni­nę

Klai­pė­dos Ke­lių po­li­ci­jos biu­ro vir­ ši­nin­ko pa­va­duo­to­jas Min­dau­gas Džer­mei­ka aiš­ki­no, kad si­tua­ci­ja ga­lu­ti­nai išaiš­kės, jei at­si­ras įvy­kio liu­di­nin­kų. Uos­ta­mies­ty­je ava­ri­jo­je nu­ken­ tė­jo ir 12-me­tė mer­gai­tė. Ji stai­ ga iš­bė­go į va­žiuo­ja­mą­ją da­lį Kre­ tin­gos gat­vė­je. Dvy­li­ka­me­tė O.V. į gat­vę iš­bė­go iš už sto­vin­čio au­to­ mo­bi­lio ir ją kir­to ne pės­čių­jų pe­rė­ ja. Mer­gai­tę kliu­dė tak­si au­to­mo­bi­ lis, vai­ruo­ja­mas 51-erių V.J. Paaug­lė dėl dau­gy­bi­nių su­ža­lo­ji­ mų gy­do­ma li­go­ni­nė­je. Pa­bai­dė šu­niu­kas

Dar vie­nas tar­ny­bi­nis po­li­ci­jos au­ to­mo­bi­lis „Opel Ast­ra“ bu­vo ap­ ga­din­tas Sta­ty­bi­nin­kų pro­spek­

to ir Prieg­liaus gat­vės san­kry­žo­je. 24-erių uni­for­muo­to, blai­vaus vy­ riau­sio­jo pa­tru­lio M.G. vai­ruo­ja­ma ma­ši­na už­va­žia­vo ant ša­li­gat­vio ir tren­kė­si į ke­lio ženk­lą. Pat­ru­lis su­ko vai­rą į šo­ną, nes ne­no­rė­jo už­va­žiuo­ti ant stai­ga į ke­ lią iš­bė­gu­sio šu­niu­ko. Pa­lan­go­je bu­vo ap­ga­din­tas po­ li­ci­jos pa­tru­lių „Nis­san“ au­to­mo­ bi­lis. Į Klai­pė­dos plen­te sto­vin­čią ma­ši­ną tren­kė­si pa­lan­giš­kio D.V. vai­ruo­ja­ma „Hon­da“.

įsi­die­no­jus“, – tei­gė Ne­rin­gos po­ li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to va­do­vas Si­gi­tas Švei­kaus­kas.

Pat­ru­lis su­ko vai­rą į šo­ną, nes ne­no­rė­jo už­va­žiuo­ti ant stai­ ga į ke­lią iš­bė­gu­sio šu­niu­ko. Ta­ra­na­vo trys ma­ši­nos

Po­sū­ky­je nu­lė­kė nuo ke­lio

Va­kar ry­tą į ava­ri­ją sli­džia­me ke­ly­ je Nida–Smiltynė pa­te­ko tri­jų ka­ li­ning­ra­die­čių eki­pa­žas. Žmo­nės ne­nu­ken­tė­jo, me­di­kų pa­gal­bos už­ sie­nie­čiai at­si­sa­kė. Ne­lai­mė nu­ti­ko apie 7 val. tarp Prei­los ir Per­val­kos. Ti­kė­ti­na, kad vy­rai ne­pa­si­rin­ko sau­gaus grei­čio ir vie­no iš Ru­si­jos pi­lie­čių vai­ruo­ja­mas „Mer­ce­des Benz“ nu­lė­kė nuo ke­lio. „Ke­liai penk­ta­die­nio ry­tą bu­vo la­bai sli­dūs, ypač po­sū­kiuo­se. Ke­ li­nin­kai juos bars­ty­ti pra­dė­jo tik

Dėl sli­džių gat­vių uos­ta­mies­ty­ je re­gist­ruo­ta kur kas dau­giau eis­ mo įvy­kių. Bal­ti­jos pro­spek­te į sto­ vin­tį au­to­mo­bi­lį at­si­tren­kė net trys ma­ši­nos. „Dėl sli­džios ke­lio dan­gos mo­ te­ris sa­vo ma­ši­na at­si­tren­kė į sto­ vė­ju­sį „VW“ au­to­mo­bi­lį. Ji at­vy­ko į po­li­ci­ją su­ži­no­ti, kas yra au­to­mo­ bi­lio sa­vi­nin­kas. Grį­žu­si už­si­pil­dy­ti dek­la­ra­ci­jos, iš­vy­do dar du į tą pa­ čią ma­ši­ną at­si­tren­ku­sius au­to­mo­ bi­lius“, – pa­sa­ko­jo Ke­lių po­li­ci­jos biu­ro bu­dė­to­jas.

Mir­tys. Va­kar Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Ci­v i­l i­nės met­r i­ka­ci­jos sky­r iu­je už­re­ gist­ruo­tos 12 klai­pė­die­čių mir­tys. Mi­rė Pra­nas Vai­čiū­nas (g. 1911 m.), Va­len­ti­na Vosk­re­sens­ka­ja (g. 1926 m.), Jad­vy­ga Dai­naus­kie­nė (g. 1924 m.), Ta­ma­ra Ze­ le­ni­na (g. 1928 m.), Ser­gej Ma­tiu­ševs­kij (g. 1929 m.), Va­si­lij Šči­nov (g. 1934 m.), Al­bi­nas An­ta­nas Kni­šius (g. 1936 m.), Alek­sand­ra Kos­t iuk (g. 1938 m.), Va­ si­li­sa Agar­ko­va (g. 1952 m.), Petr Kuz­ men­ko (g. 1957 m.), Ar­vy­das Mo­sė­jus (g. 1958 m.), Al­fon­sas Rui­g ys (g. 1960 m.), Ach­tam Ta­gai­be­kov (g. 1963 m.). Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mi Vac­lo­vas Ged­mi­nas, Svet­la­na Ko­vals­ ka­ja, Ni­ko­laj Šče­pe­tov, Vir­gi­ni­ja Kle­vie­ nė (ur­na), Min­dau­gas Kle­vas (ur­na), Al­fon­sas Rui­gys, Al­gir­das Stag­niū­nas, Petr Kuz­men­ko, Ta­ma­ra Ze­le­ni­na, ry­ toj – Ser­gej Ma­tiu­ševs­k ij, Jad­vy­ga Dai­ naus­k ie­nė, Va­si­li­sa Agar­ko­va. Nau­ja­g i­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 4 mo­te­rys. Gi­mė 2 mer­gai­tės ir 2 ber­niu­kai. Grei­to­j i. Va­kar iki 16 val. grei­to­sios pa­gal­bos me­d i­kai su­lau­kė 52 iš­k vie­ ti­mų.

Gy­ven­to­jai susidūrė su sli­džiais iš­ban­dy­mais Sand­ra Lu­ko­šiū­tė s.lukosiute@kl.lt

Nors gat­vių ir ša­li­gat­vių va­ly­to­jai ti­ki­no ki­bę į dar­bus nuo anks­ty­vo ry­to, ta­čiau klai­pė­die­čiai pik­ti­no­si ne­ma­tę jų dar­bo vai­sių.

Pa­ry­čiais sku­ban­čius į dar­bą uos­ta­ mies­čio vai­ruo­to­jus ir pės­čiuo­sius pa­si­ti­ko sli­džios gat­vės ir ša­li­gat­ viai. Tad klai­pė­die­čiams po lie­tin­gų die­nų vėl te­ko pri­si­min­ti at­sar­gaus va­žia­vi­mo ir vaikš­čio­ji­mo įgū­džius.

Ne vie­nas vai­ruo­to­jas keiks­no­jo gat­vių va­ly­to­jus. Klai­pė­die­čiai pik­ ti­no­si, kad dėl sli­džių gat­vių, po­sū­ kių bu­vo vos įma­no­ma pa­va­žiuo­ti. Kaip in­for­ma­vo šiau­ri­ne mies­ to da­li­mi be­si­rū­pi­nan­čios įmo­nės „Spe­cia­lus au­tot­rans­por­tas“ lo­gis­ ti­kos va­do­vas Ri­man­tas Strak­šys, pa­grin­di­nės mies­to gat­vės pra­dė­ tos bars­ty­ti pa­ry­čiais, nors išanks­ ti­nės orų pro­gno­zės ne­ro­dė, kad lau­kia­mas plik­le­dis. Maž­daug 4 val. ry­to bu­din­tys dar­buo­to­jai su­lau­kė in­for­ma­ci­jos

apie pa­si­kei­tu­sią oro tem­pe­ra­tū­ rą – ter­mo­met­ro stul­pe­liui nu­kri­ tus iki nu­lio, dėl iš že­mės ei­nan­čio įša­lo gat­vės ta­po sli­džios. Ta­da bu­vo iš­kvies­tos dvi ma­ši­ nos, pir­miau­sia pra­dė­ju­sios bars­ ty­ti gat­ves, ku­rio­mis va­žiuo­ja vie­ša­sis trans­por­tas. Su­lau­kus in­ for­ma­ci­jos iš ke­lių po­li­ci­jos apie sli­džias tam tik­ras vie­tas, taip pat bu­vo pa­bars­ty­ti til­tai, įkal­nės ir nuo­kal­nės. Pas­ta­ro­sios bu­vo pa­bars­ty­tos žvy­ru, o gat­vės – drus­ka. Va­kar

apie 7.40 val. trans­por­tas jau sto­ vė­jo įmo­nės te­ri­to­ri­jo­je. Kai ku­rio­se uos­ta­mies­čio vie­to­ se dėl sli­džios dan­gos lė­tin­ti žings­ nius tu­rė­jo ir pės­tie­ji. Ta­čiau ne vi­ siems pa­vy­ko iš­si­lai­ky­ti ant ko­jų. Pa­sak „Klai­pė­dos žel­di­nių“ va­ do­vo Ge­di­mi­no Va­la­ši­no, anks­ ti ry­tą ša­li­gat­viai dar ne­bu­vo sli­ dūs, tad dar­buo­to­jai tie­siog rin­ko šiukš­les. Pas­te­bė­ta, kad ta­kai pa­si­den­gė plik­le­džiu prieš ofi­cia­lią dar­bo die­ nos pra­džią. Ta­čiau ir tai ne vi­sur

– ply­te­lė­mis grįs­ti ša­li­gat­viai ne­ bu­vo sli­dūs, mat dar vei­kė iš anks­ čiau pa­bars­ty­tas žvy­ras. O štai ei­nant as­fal­tuo­tais ta­kais te­ko pa­si­sau­go­ti. Tad va­kar ry­ tą 50 dar­buo­to­jų bars­tė as­fal­tuo­ tus ta­kus, šiek tiek pės­čių­jų ta­kus ir laip­tus. Va­do­vas ti­ki­no, kad li­ku­sį dar­bą at­li­ko bei įša­lą iš­tirp­dė aukš­čiau pa­ki­lu­si sau­lė. Grei­to­sios pa­gal­ bos me­di­kai ne­su­lau­kė in­for­ma­ci­ jos apie ry­tą gat­vė­se pa­sly­du­sius ir trau­mas pa­ty­ru­sius klai­pė­die­čius.

4

šeštadienis, vasario 2, 2013

miestas

Ma­da peni gro­žio vers­lą 1

Ar to­kių in­ves­ti­ci­jų rei­ ka­lau­jan­čios pa­slau­gos iš tie­sų to ver­tos? Spe­cia­lis­tai į šį klau­si­mą at­sa­ko ne­vie­na­reikš­ miš­kai. Kny­gos apie as­me­ni­nių lė­šų val­dy­mą „Pi­ni­gų me­dis“ au­to­ rė, fi­nan­sų ana­li­ti­kė Ju­li­ta Va­ra­ naus­kie­nė pri­pa­žįs­ta, jog, ver­ti­ nant fi­nan­si­ne pra­sme, spor­tuo­ti spe­cia­li­zuo­tuo­se klu­buo­se sta­ tis­ti­niam ša­lies gy­ven­to­jui – per bran­gus ma­lo­nu­mas ir tik­rai ne bū­ti­niau­sia pa­slau­ga, ži­no­ma, jei žmo­gaus ne­ka­muo­ja svei­ka­ tos pro­ble­mos, rei­ka­lau­jan­čios spe­cia­lių tre­ni­ruo­čių. „Įver­tin­ti, kiek tai iš tie­sų kai­ nuo­ja, ne­sun­ku – rei­kė­tų pa­ly­gin­ ti, kiek su­mo­ka­ma už vie­ną už­siė­ mi­mo va­lan­dą ir kiek žmo­gus per tą pa­tį lai­ką už­dir­ba. Taip ga­li­ ma su­skai­čiuo­ti, kiek va­lan­dų rei­ kia dirb­ti, kad ga­lė­tu­mei sau leis­ ti nuei­ti į spor­to klu­bą“, – pa­ta­rė pa­šne­ko­vė. Ta­čiau, pa­sak fi­nan­sų ana­li­ti­kės, šiuo at­ve­ju de­rė­tų kal­bė­ti ne vien apie pi­ni­gi­nius mo­ty­vus. „Daž­nas pri­pa­žins, kad už spor­to klu­bą su­mo­kė­ti pi­ni­gai vei­kia kaip draus­mi­na­mo­ji prie­mo­nė. Ant­ raip žmo­gus ir ne­pri­si­vers­tų pa­ spor­tuo­ti. Nors, kaip ro­do pa­ste­ bė­ji­mai, tai ir­gi daž­nai ne­pa­de­da. Žmo­nės ir su­mo­ka už spor­to klu­ bą, ir į jį nei­na“, – pri­pa­ži­no pa­ šne­ko­vė. Pri­mi­nė anek­do­tą

J.Va­ra­naus­kie­nės tei­gi­mu, tie, ku­rie sau ga­li leis­ti lan­ky­ti spor­ to klu­bus, vei­kiau­siai iš­var­dy­tų dau­giau mo­ty­vų nei vien ga­li­my­ bė pa­spor­tuo­ti. „Tai ir ap­lin­ka, ir dė­me­sys, ir bend­ra­vi­mas, ir vi­si ki­ti pri­dė­ ti­niai da­ly­kai. To­kiu at­ve­ju sun­ ku įvar­dy­ti, ar ver­ta už tai tiek mo­kė­ti, ar ne. Jei žmo­gus la­bai dis­cip­li­nuo­tas ir jam rei­kia tik pa­spor­tuo­ti be kaž­ko­kių pa­pil­ do­mų prie­mo­nių, kon­sul­ta­ci­ jų , ži­no­ma, jis su­tau­py­tų, jei tai da­ry­tų sa­va­ran­kiš­kai, – kal­bė­ jo pa­šne­ko­vė. – Net jei žmo­gui rei­kia bend­ra­vi­mo, sa­va­no­riai or­ga­ni­zuo­ja įvai­rius pa­spor­ta­vi­ mus. Tad ne­ga­li­ma ka­te­go­riš­kai sa­ky­ti, kad tas, ku­ris ei­na spor­ tuo­ti į klu­bą, yra neiš­ma­nė­lis, o

ku­ris bė­gio­ja ry­tą va­ka­rą vie­nas – la­bai ge­rai vis­ką iš­ma­no. Tie­ siog rei­kė­tų kal­bė­ti apie tai, ar žmo­nės ži­no, kad jie vie­no­kią ar ki­to­kią nau­dą ga­li gau­ti už skir­ tin­gą kai­ną.“ Mo­te­ris juo­ka­vo, jog pa­svars­ty­ mai šia te­ma at­min­ty­je at­gai­vi­no ta­ry­bi­nių lai­kų anek­do­tą. „Stu­den­tas sa­ko – aš šian­dien į pa­skai­tas va­žia­vau ne tro­lei­bu­ su, o ėjau pės­čio­mis, to­dėl su­tau­ piau 4 ka­pei­kas. O ki­tas sa­ko – jei bū­tum bė­gęs pa­skui tak­si, bū­tum su­tau­pęs tris rub­lius. Tad kal­bė­ ti apie tai, kiek žmo­nės su­tau­py­ tų nei­da­mi į spor­to klu­bus, są­ly­ giš­kas da­ly­kas – ar skai­čiuo­si­me pa­gal di­džiau­sias, ar pa­gal ma­žes­ nes kai­nas“, – kal­bė­jo fi­nan­sų ana­ li­ti­kė.

Vis dėl­to gy­dy­to­ja spor­to klu­ bų ne­pei­kia – pa­sak pa­šne­ko­vės, svar­biau­sia įver­tin­ti sa­vo ga­li­my­ bes ir am­žių. „Spor­tas ga­li bū­ti svei­ka­tos šal­ti­nis, ta­čiau ki­tam net pa­ kenk­ti. To­kiems se­ne­liams nuo 75 me­tų ne­be­rei­kia nei laks­ty­ti, nei sli­di­nė­ti, ge­riau­sia rink­tis ki­ nų spor­tą, lė­tus ju­de­sius“, – kal­ bė­jo F.Tau­ny­tė. Tiems, ku­rie su­si­ža­vė­ję įspū­din­ gų rau­me­nų au­gi­ni­mu, me­di­kė taip pat džiu­gių per­spek­ty­vų ne­prog­ no­zuo­ja. „Kol jau­nys­tė – vis­kas ge­rai, bet atei­ty­je tik lauk ne­lai­mės. Per di­ de­lis bal­ty­mi­nio mais­to kie­kis su­ ke­lia la­bai ne­ge­rus reiš­ki­nius“, – įspė­jo spe­cia­lis­tė. Ga­li už­draus­ti krep­ši­nį

Fi­lo­me­na Tau­ny­tė:

Jei žmo­gus tu­ri pi­ni­ gų ir nė­ra kur jų dė­ti, tai rei­kia ei­ti, kur dė­ sie­si.

Ga­lė­tų pa­mo­suo­ti kas­tu­vu

„Jei žmo­gus tu­ri pi­ni­gų ir nė­ra kur jų dė­ti, tai rei­kia ei­ti, kur dė­sie­ si“, – šmaikš­ta­vo ži­no­ma me­di­kė ir kny­gų apie svei­ka­tą au­to­rė Fi­lo­ me­na Tau­ny­tė. Paš­ne­ko­vė pri­pa­ži­no, jog fi­zi­ nio dar­bo ne­sto­ko­jan­tiems kai­mo žmo­nėms jo­kių spor­tų ne­rei­kia, tad ir mies­tie­čiai ga­lė­tų pra­si­ma­ ny­ti ak­ty­ves­nės veik­los. Ne pro­šal bū­tų kad ir snie­ gą nu­kas­ti ar pės­čio­mis į dar­ bą pa­vaikš­čio­ti, ga­liau­siai – nuo­šir­džiai pa­plu­šė­ti šva­ri­nant na­mus.

Klai­pė­dos uni­ver­si­te­ti­nės li­go­ni­ nės spor­to trau­mų sek­to­riaus ve­ dė­jas Mar­kas Fio­do­ro­vas taip pat tvir­ti­no, jog in­ten­sy­vus spor­tas ga­li pri­da­ry­ti ne­ma­žai ža­los, jei tuo už­sii­ma­ma ne­tei­sin­gai. Pa­temp­ti raiš­čiai, ply­šę me­nis­ kai, saus­gys­lės – ak­tua­liau­sias trau­mas įvar­di­jo gy­dy­to­jas or­to­ pe­das-trau­ma­to­lo­gas. Tu­rin­tiems pro­ble­mų dėl ke­lių, čiur­nų ar klu­bų są­na­rių me­di­kas pa­ta­rė veng­ti bė­gi­mo, laks­ty­mo, tai­gi ir to­kių ak­ty­vių spor­to ša­kų kaip krep­ši­nis, fut­bo­las. Ta­čiau me­di­kas pri­pa­ži­no, jog mė­gė­jiš­kai klu­buo­se spor­tuo­ jan­čių ir svei­ka­tą su­si­ga­di­nu­sių pa­cien­tų pa­sta­ruo­ju me­tu ne­su­ lau­kia. „Ren­kan­tis ekst­re­ma­les­nį ar kad ir ma­žiau ekst­re­ma­lų spor­tą ver­tė­tų kreip­tis į tre­ne­rį. Ta­čiau var­gu ar spor­tuo­jant na­muo­se yra di­de­lė ti­ki­my­bė, kad kaž­kas bai­saus at­si­tiks. Dir­bant su ne­ di­de­liais svo­riais, tam­pant gu­ mą ar nau­do­jant elip­si­nius tre­ni­ ruok­lius di­de­lės ža­los ne­pa­da­ry­si. Ne­bent na­mie bū­tų įreng­ta rim­ ta spor­to sa­lė“, – aiš­ki­no pa­šne­ ko­vas. Pa­si­tel­kė ty­ri­mą

No­rin­tiems at­si­kra­ty­ti ne tik pa­ pil­do­mų ki­log­ra­mų, bet ir stip­rin­ti svei­ka­tą die­to­lo­gė Lau­ra Ro­me­rai­ tė vi­sa­da pa­ta­ria su­ba­lan­suo­tą mi­ ty­bą de­rin­ti su spor­tu.

Tiks­lai: kaip ir gar­sio­sios ko­me­di­jos „Bri­dži­tos Džons die­no­raš­tis“ he­

ro­jei, vie­nu svar­biau­siu mo­ty­vu lan­ky­ti spor­to klu­bus tam­pa no­ras pa­ dai­lin­ti kū­no for­mas.

Ta­čiau gy­dy­to­ja pri­pa­ži­no, jog tam ne­bū­ti­na min­ti spor­to klu­bų slenks­čio. „Ma­nau, kad dau­ge­lis ži­no šias re­ko­men­da­ci­jas – rei­kė­tų dau­giau vaikš­čio­ti pės­čio­mis, lip­ti laip­ tais ir pa­na­šiai. Mū­sų gy­ve­ni­mas tam­pa vis sės­les­nis, mes ma­žiau ju­da­me, to­dėl nei­šeik­vo­ja­me tiek ener­gi­jos, kiek gau­na­me iš mais­ to“, – aiš­ki­no spe­cia­lis­tė. Nau­jau­si Jung­ti­nė­se Ame­ri­kos Vals­ti­jo­se at­lik­ti ty­ri­mai taip pat by­lo­ja, kad neil­gi, bend­rai per die­ ną 30 min. trun­kan­tys fi­zi­nio ak­ ty­vu­mo pe­rio­dai ga­li at­sto­ti ali­na­ mas tre­ni­ruo­tes spor­to sa­lė­je. Po ty­ri­mo, ku­ria­me da­ly­va­vo per 6 tūkst. ame­ri­kie­čių, paaiš­kė­jo, kad ak­ty­vus gy­ve­ni­mo bū­das kur kas ge­res­nė al­ter­na­ty­va to­kioms tre­ni­ruo­tėms, kal­bant apie me­ta­ bo­li­nio sind­ro­mo, hi­per­to­ni­jos bei pa­di­dė­ju­sio cho­les­te­ro­lio kie­kio pre­ven­ci­ją. Liek­ni­na ne tre­ni­ruo­tės

Pap­ras­čiau­sios kas­die­nės prie­ mo­nės ne­rei­ka­lau­ja daug lai­ko

ir yra veiks­min­gos. Spe­cia­lis­tai pa­ta­ria ne­si­nau­do­ti lif­tu, dau­ giau vaikš­ti­nė­ti pės­čio­mis, daž­ niau min­ti dvi­ra­tį ar net rek­la­mų per­trau­kė­lių per te­le­vi­zi­ją me­tu ke­le­tą kar­tų at­si­spaus­ti ar pa­šo­ ki­nė­ti. Paaiš­kė­jo, kad 43 pro­c. ty­ri­mo da­ly­vių, be­si­lai­kan­čių to­kių įpro­ čių, ak­ty­vu­mo ro­dik­liai ati­tin­ka re­ ko­men­da­ci­jas. O tuo pa­čiu pa­si­gir­ti ga­lė­jo vos 10 pro­c. tre­ni­ruo­čių spor­to sa­lė­ se ger­bė­jų. Die­to­lo­gė L.Ro­me­rai­tė ne­nei­gė, jog tiems, ku­rie no­ri tik pa­dai­lin­ti kū­no for­mas, pa­kak­tų pa­keis­ti vien mi­ty­bos įpro­čius. „Re­mian­tis patikimais moks­ li­niais ty­ri­mais, 70 pro­c. re­zul­ ta­to le­mia mi­ty­ba ir tik 30 pro­c. – spor­tas, – at­sklei­dė medikė L.Ro­me­rai­tė. – Sup­ran­ta­ma, šis de­ri­nys pa­dės pa­siek­ti tik ge­res­ nį efek­tą, jau ne­kal­bant apie svei­ ka­tą. Bet jei žmo­gus tik spor­tuos, ta­čiau ne­kreips dė­me­sio į mi­ ty­bą, ge­rų re­zul­ta­tų vis tiek ne­pa­sieks.“

Val­di­nin­kai mo­ky­sis už tūks­tan­čius li­tų Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Nors kas­met uos­ta­mies­čio val­di­ nin­kų dar­bą jų vir­ši­nin­kai ver­ti­ na ge­rai ir la­bai ge­rai, kler­kų mo­ ky­mams vis tiek ne­gai­li­ma pi­ni­ gų. Per ar­ti­miau­sius dve­jus me­ tus įvai­riems se­mi­na­rams, ku­ riuo­se val­di­nin­kai tu­rė­tų įgy­ti nau­jų ži­nių, bus iš­leis­ta be­veik 150 tūkst. li­tų.

Ar­gu­men­tas: uos­ta­mies­čio sa­vi­val­dy­bės dar­buo­to­jų mo­ky­mams ne­

men­ki pi­ni­gai ski­ria­mi esą to­dėl, kad kuo ge­riau bū­tų ap­tar­nau­ja­mi in­ te­re­san­tai. Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Di­džią­ją jų da­lį ski­ria ES, iš mies­to biu­dže­to rei­kės pri­dė­ti tik 4 tūkst. li­tų. Nu­ma­ty­ta, kad se­mi­na­ruo­ se, ku­rių te­mų nu­ma­ty­ta net 34, mo­ky­sis 372 Klai­pė­dos sa­vi­val­

dy­bės dar­buo­to­jai ir mies­to ta­ ry­bos na­riai. Ta­čiau kol kas nė­ra nu­sta­ty­ta, ku­rie val­di­nin­kai ku­ riuo­se konk­re­čiai se­mi­na­ruo­se da­ly­vaus. „Jau se­niau bu­vo at­lik­ta dar­ buo­to­jų ap­klau­sa, ko­kių spe­ci­fi­ nių ži­nių ir įgū­džių jiems trūks­ta. Re­mian­tis ap­klau­sos duo­me­ni­mis ir bu­vo pa­si­rink­tos mo­ky­mų te­ mos“, – tei­gė Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­ bės Per­so­na­lo sky­riaus ve­dė­ja Jo­li­ ta Gri­gai­tie­nė. ES bei sa­vi­val­dy­bės biu­dže­to pi­ ni­gai ir bus skir­ti su­mo­kė­ti lek­to­ riams, ku­rie ves mo­ky­mus. Val­di­nin­kai ge­rins sa­vo ži­nias ir su­ge­bė­ji­mus sklan­džiau or­ga­ni­ zuo­ti vie­šuo­sius pir­ki­mus, mies­

to vie­šą­jį trans­por­tą, teik­ti vie­šą­ sias pa­slau­gas sa­vi­val­dy­bė­je, sieks įgau­ti ora­to­riaus įgū­džių. Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės dar­buo­ to­jai sa­vo kva­li­fi­ka­ci­ją mo­ky­muo­se ge­ri­no ir per­nai. Se­mi­na­rams 36io­mis te­mo­mis bu­vo skir­ta dau­giau nei 300 tūkst. li­tų. Val­di­nin­kai bu­vo mo­ko­mi to­kių da­ly­kų, ko­kių pa­tys pa­ gei­da­vo. Jiems bu­vo su­reng­ ti tei­sės, in­for­ma­ci­nių tech­no­ lo­gi­jų, eko­no­mi­kos ir va­dy­bos, psi­cho­lo­gi­jos, fi­lo­lo­gi­jos sri­ties mo­ky­mai. Kler­kus lek­to­riai mo­kė įtai­giai kal­bė­ti, val­dy­ti stre­są ir sa­vo lai­ką, bend­rau­ti su žmo­nė­mis, tu­rin­čiais psi­chi­kos pro­ble­mų.

5

šeštadienis, vasario 2, 2013

šeštadienio interviu

Įs­pū­din­gas ki­no kro­ni­ki­nin­ko pa­li­ki­mas nes. Man pa­vy­ko nu­fil­muo­ti įdo­mų kad­rą. Pir­mą kar­tą Smil­ty­nė­je vy­ko skulp­to­rių ple­ne­ras, ir A.Ža­lys kas ry­tą at­plauk­da­vo kel­tu su jais pa­ bend­rau­ti. Tuo­met aš slap­ta nu­fil­ ma­vau, kaip jis ta­šo ak­me­nį.

As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

J

au 55 me­tus ne­si­ski­rian­ tis su fil­ma­vi­mo ka­me­ra ki­ no ope­ra­to­rius ir do­ku­men­ ti­nių fil­mų kū­rė­jas Eu­ge­ni­jus Ma­cius per sa­vo dar­bo pra­kti­ką fik­ sa­vo Lie­tu­vos ir mū­sų kraš­to is­to­ri­ ją, įvy­kius ir žmo­nes. Šį neį­kai­no­ja­ mą ar­chy­vą klai­pė­die­tis nu­spren­dė pa­do­va­no­ti mies­tui.

– Ar tą fil­mą jūs kam nors ro­ dė­te? – Taip, pa­sa­kė­me A.Ža­liui, kad no­ ri­me pa­ro­dy­ti fil­mą apie Klai­pė­dą. Jis su­kvie­tė me­ni­nin­kus, žur­na­lis­ tus, ki­tus klai­pė­die­čius į ki­no teat­ rą „Vai­va“. At­si­sė­dau ša­lia jo, kad pa­ma­ty­čiau reak­ci­ją. Kai vis­kas bai­gė­si, už­si­de­gė švie­sa, jis at­si­ sto­jo ir sa­ko: taip, drau­gai, vis­ kas aiš­ku, ka­da jūs ga­li­te atei­ ti į Vyk­do­mą­jį ko­mi­te­tą? Atė­jo­me po va­lan­dos, ga­vo­me gar­bės raš­ tus, me­da­lius, iš­sky­rė ir plo­tą ki­ no stu­di­jai. Pas­ta­tė­me tą stu­di­ją, ji sto­vi, bet nie­kam ne­rei­ka­lin­ga, o ga­lė­jo bū­ti la­bai ge­ras daik­tas vi­ sai Lie­tu­vai.

Iš­si­pil­džiu­si vai­kys­tės sva­jo­nė

– Ka­da su­si­do­mė­jo­te ki­nu? – Kai dar mo­kiau­si mo­kyk­lo­je Pa­ lan­go­je, į pa­jū­rį la­bai daž­nai at­ va­žiuo­da­vo fil­muo­ti do­ku­men­ti­ kos. Bu­vau paaug­lys, at­vy­ko toks ope­ra­to­rius ir re­ži­sie­rius Geor­gi­jus Chnko­ja­nas. Kai jie fil­ma­vo, ir aš ten su­ki­nė­jau­si, man tuo me­tu la­ bai no­rė­jo­si bū­ti ope­ra­to­riu­mi. Nuo ta­da ir už­si­brė­žiau tiks­lą. – Kaip at­si­dū­rė­te Lie­tu­vos ki­no stu­di­jo­je? – Pa­bai­gęs vi­du­ri­nę, iš­va­žia­vau į Vil­nių ir pa­mė­gi­nau įsi­dar­bin­ti Lie­tu­vos ki­no stu­di­jo­je. Per di­de­ lius var­gus ten pa­kliu­vau ir pra­dė­ jau dirb­ti me­ni­nio fil­mo „Ka­la­ku­ tai“ rek­vi­zi­to­riu­mi. Tai bu­vo toks hu­mo­ris­ti­nis fil­mas apie Lie­tu­ vos bui­tį. Pas­kui ma­ne priė­mė pas ope­ra­to­rių A.Moc­kų asis­ten­tu fil­ muo­jant V.Ža­la­ke­vi­čiaus vai­dy­bi­ nį fil­mą „Ado­mas no­ri bū­ti žmo­gu­ mi“. Vi­si iš­va­žia­vo fil­muo­ti į Jal­tą, aš tu­rė­jau pri­si­jung­ti vė­liau. Pas­ kui jie man skam­bi­na ir var­di­ja, ką tu­riu at­vež­ti. O aš švie­žiai iš­kep­ tas, ne­nu­si­ma­nau net apie ką kal­ ba. Nuė­jau pas me­cha­ni­kus, ku­rie ka­me­ras tvar­kė. Nie­kas ne­no­rėjo šne­kė­ti. Nu­ne­šiau deg­ti­nės bu­te­lį, ta­da ke­liai at­si­vė­rė, lie­žu­viai at­si­ ri­šo. Išaiš­ki­no man vis­ką, ką tu­rė­ jau su­pras­ti. – Bet la­biau nei me­ni­niai fil­mai trau­kė do­ku­men­ti­ka? – Po fil­ma­vi­mų Jal­to­je pa­pra­šiau, kad ma­ne per­ves­tų pas do­ku­men­ ti­kos kū­rė­jus. Ir aš pa­kliu­vau pas tą pa­tį G.Chnko­ja­ną. Pa­pa­sa­ ko­jau, kad jį jau pa­žįs­tu. Jis ap­ si­džiau­gė, sa­ko: dirb­si­me kar­tu. Dir­bant su juo pra­mo­kau sa­va­ ran­kiš­kai fil­muo­ti. Vė­liau dir­bau su M.Se­ga­liu, pa­skui su vie­nu pir­mų­jų Lie­tu­vos do­ku­men­ti­kos meist­rų – V.Sta­ro­šu. – Ar ku­riant do­ku­men­ti­ką jus ver­tė fil­muo­ti tai, ką ideo­lo­giš­ kai rei­kė­jo? – Tik­rai to­kio spau­di­mo, bent aš, ne­pa­ju­tau. Man kaip ope­ra­to­riui no­rė­jo­si fil­muo­ti gra­žius vaiz­dus. Sten­gė­mės. – Ar bu­vo bent vie­nas jū­sų dar­bas, ku­ris vie­šu­mos ne­pa­ sie­kė? – 1969 m. mes su re­ži­sie­riu­mi R.Ši­ li­niu pa­sta­tė­me to­kį do­ku­men­ti­nį fil­mą „Iš se­nų­jų lai­kų“. Ten pa­grin­ di­nis ak­cen­tas bu­vo ar­cheo­lo­gi­niai ka­si­nė­ji­mai. Ta­me fil­me nu­skam­bė­ jo Mai­ro­nio ei­lės „Aš no­rė­čiau pri­ kelt iš ka­pų mil­ži­nų bent vie­ną se­ ne­lį“. Iš­gir­dę tuos žo­džius cen­zo­riai pa­sa­kė: ne, mes ne­kel­si­me iš ka­pų mil­ži­nų Lie­tu­vos did­vy­rių. Ir fil­ mas bu­vo pri­skir­tas tre­čiai dar­bų

Iš­si­pil­dė: nuo vai­kys­tės kur­ti fil­mus no­rė­jęs E.Ma­cius vi­są sa­vo gy­ve­ni­mą dir­ba tai, apie ką sva­jo­jo. Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

gru­pei. Tai reiš­kė, kad už jo su­kū­ ri­mą bus la­bai men­kas ho­no­ra­ras, o pa­ts fil­mas ki­no teat­ruo­se bus la­ bai ma­žai ro­do­mas prieš me­ni­nius fil­mus. Pa­žin­tis su V.Te­reš­ko­va

– Ar pa­vy­ko iš­veng­ti tar­ny­bos ar­mi­jo­je, juk dir­bo­te la­bai pres­ ti­ži­nį tiems lai­kams dar­bą? – Į ka­riuo­me­nę paė­mė 1963-iai­siais tre­jiems me­tams. Bu­vo ga­li­my­bė pa­si­lik­ti Vil­niu­je, bet at­si­sa­kiau. Pir­muo­sius me­tus pra­lei­dau prie Le­ning­ra­do, Jau­nes­nių­jų avia­ci­

Eu­ge­ni­jus Ma­cius:

Ki­nas ir fo­tog­ra­fi­ja man vi­są gy­ve­ni­mą tar­na­vo. jos spe­cia­lis­tų mo­kyk­lo­je mo­kiau­si sraig­tas­par­nių me­cha­ni­ko spe­cia­ ly­bės. Ten su­si­kū­rė lie­tu­vių mu­zi­ kan­tų gru­pe­lė. Aš būg­nus mu­šiau ir pa­dai­nuo­da­vau. Gy­ve­no­me kaip po­nai. Ten bu­vo ku­ror­ti­nė zo­na, kiek­vie­ną penk­ta­die­nį ir šeš­ta­die­nį vyk­da­vo šo­kiai. Už įė­ji­mą žmo­nės mo­kė­da­vo, ir mes pul­kui už­dirb­ da­vo­me ne­ma­žus pi­ni­gus. Pas­kui ma­ne iš­siun­tė į Vo­kie­ti­ją, pa­te­kau į avia­ci­jos da­li­nį prie Pots­da­mo. – Ar ka­riuo­me­nė­je te­ko vėl pri­ si­lies­ti prie fil­ma­vi­mo ka­me­ ros? – Pir­miau­sia te­ko tap­ti fo­tog­ra­fu. Kai pul­ko va­das su­ži­no­jo, kad dir­ bau ki­no stu­di­jo­je, tuo­jau man pa­ rū­pi­no apa­ra­tū­rą. Pas­kui, kai šta­ be iš­gir­do, kad mo­ku fil­muo­ti, ma­ne at­ve­žė į jau įreng­tą, bet ne­vei­kian­

čią ki­no la­bo­ra­to­ri­ją. Ten bu­vo vi­ sa ki­no stu­di­ja, bet ne­bu­vo žmo­nių, ku­rie mo­kė­tų ta įran­ga dirb­ti. Va­ dai jau bu­vo nu­spren­dę, kad aš Vo­ kie­ti­jo­je lik­siu 25 me­tams ir kur­siu moks­li­nius tech­ni­nius fil­mus. Ne­ tu­rė­jau jo­kio no­ro tap­ti rek­rū­tu. Ge­rai su­ta­riau su sa­vo pul­ko va­du, va­žiuo­da­vo­me kar­tu fo­tog­ra­fuo­ ti. Tai pa­si­guo­džiau jam, kas man gre­sia, jis ma­ne su­ma­niai „iš­su­ko“. Tai­gi ki­nas ir fo­tog­ra­fi­ja man vi­są gy­ve­ni­mą tar­na­vo. – Kaip su­si­pa­ži­no­te su le­gen­ di­ne kos­mo­nau­te Va­len­ti­na Te­ reš­ko­va? – V.Te­reš­ko­va po sa­vo skry­džio į kos­mo­są daug kur va­ži­nė­jo, at­vy­ ko ir į mū­sų da­li­nį. Jai kaž­kas pa­ do­va­no­jo vo­kiš­ką fo­toa­pa­ra­tą. Nie­ kas ne­sup­ra­to, kaip tas apa­ra­tas vei­kia, tai pa­kvie­tė ma­ne. Pu­sė va­ lan­dos sė­dė­jau jai ir aiš­ki­nau, kaip tuo daik­tu nau­do­tis. Ji bu­vo le­gen­ da, bet to­kia pa­pras­ta sim­pa­tiš­ka mer­gi­na, juk į kos­mo­nau­tes ji pa­ kliu­vo iš au­dė­jų fab­ri­ko. Ro­man­tiš­ka mei­lės is­to­ri­ja

– Ar sa­vo gy­ve­ni­mo drau­gę at­ra­ do­te ir­gi fil­ma­vi­mo aikš­te­lė­je? – Ga­li­ma sa­ky­ti, kad taip. Bu­vo 1961 me­tai, kas va­sa­rą par­va­žiuo­ da­vau į Pa­lan­gą ato­sto­gau­ti pas tė­ vu­kus. Kur­hau­ze su bro­liu žai­dė­me sta­lo te­ni­są, kai pa­ste­bė­jau gra­žią mer­gi­ną, ei­nan­čią su ma­ma. Aiš­ ku, už­kal­bi­nau. Ji bu­vo pa­ne­vė­žie­ tė, tik bai­gu­si mo­kyk­lą ir su ma­ma at­vy­ko pail­sė­ti į pa­jū­rį. Su­si­pa­ži­ no­me. Ei­da­vo­me į pa­si­ma­ty­mus, o vi­sur kar­tu – ir jos ma­ma. Juo­kas juo­kais, bet taip vis­kas bu­vo. Ku­rį lai­ką po to su­si­ra­ši­nė­jo­me, pa­skui išė­jau į ka­riuo­me­nę. Ma­žai ti­kė­jau­ si, kad ji ma­nęs lauks.

– Bet juk nuo pir­mo­sios pa­žin­ ties, kol su­si­tuo­kė­te, praė­jo la­ bai daug lai­ko? – Taip, 1967 m. su re­ži­sie­riu­mi R.Ver­ba va­žia­vo­me į Pa­ne­vė­žį fil­ muo­ti juos­tos „Iš­ti­ki­my­bė“ apie Pa­ne­vė­žio re­vo­liu­cio­nie­rių cho­ rą. Fil­muo­ju aš ge­gu­žės 1-osios de­ monst­ra­ci­ją ir kad­re ma­tau sa­vo Jū­ra­tę, vėl su ma­ma. Pa­sis­vei­ki­no­ me, ji ma­ne pa­ži­no. O jos ma­ma – gud­ruo­lė, ji ma­tė, kad mes no­ri­me su­si­tik­ti. Nus­pė­jo, kad ap­si­sto­jo­ me vie­nin­te­lia­me mies­te vieš­bu­ty­ je. Jos ma­nęs pa­lau­kė prie to vieš­ bu­čio ir pa­kvie­tė pie­tų. – Nuė­jo­te į sve­čius? – Ne vis­kas taip pa­pras­ta. Grį­žo­ me, su­si­tvar­kė­me, o R.Ver­bai rei­kė­ jo ei­ti į mies­to Vyk­do­mą­jį ko­mi­te­ tą su­si­tik­ti su pir­mi­nin­ku, bet jis į fil­ma­vi­mus at­va­žia­vo ap­sia­vęs ba­ su­tes, ne­gi taip eis. Ne­so­li­du, pa­si­ sko­li­no ma­no ba­tus. Sė­džiu, lau­kiu, kol grįš ma­no ba­tai, juk nei­siu su sve­ti­mo­mis ba­su­tė­mis į pa­si­ma­ty­ mą. Pa­ga­liau su­lau­kiau, su­si­ti­ko­ me. Nuė­jo­me pas ją į na­mus. Bu­ vau at­vi­ras, iš kar­to pa­klau­siau, ar ji te­kės už ma­nęs. Ji sa­ko, te­kė­ siu. Su­si­tuo­kė­me. Jau 45 me­tai kar­ tu. Kaip vie­na die­na. Ra­my­bės uos­tas – Klai­pė­da

– Kaip at­si­dū­rė­te Klai­pė­do­je? – Į Klai­pė­dą at­vy­kau 1987 m. Bu­ vo su­pla­nuo­ta, kad čia tu­rė­tų at­ si­ras­ti nau­ja ki­no stu­di­ja. Mums rei­kė­jo gau­ti vie­tą sta­ty­bai. Vyk­ do­mo­jo ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas bu­vo A.Ža­lys. Ne­la­bai kas no­rė­jo duo­ ti skly­pą, nes ma­nė, kad mies­te to­ kio ob­jek­to ne­rei­kia. Tai mes, ty­liai ra­miai, nie­kam nie­ko ne­sa­kę, iš sa­ vo lė­šų su­su­ko­me do­ku­men­ti­nį fil­ mą apie Klai­pė­dą, jos įmo­nes, žmo­

– Kai su­griu­vo stu­di­ja, išė­jo­te į te­le­vi­zi­ją? – Taip, fil­ma­vau ži­nių siu­že­tus „Pa­no­ra­mai“. Te­ko dirb­ti su la­bai įdo­miu re­dak­to­riu­mi, jau mi­ru­siu, Al­ber­tu Liuk­pet­riu. Mū­sų re­dak­ ci­jo­je Lie­pų gat­vė­je bu­vo tar­si sa­ vo­tiš­kas klu­bas, atei­da­vo ak­to­rius Vy­tau­tas Kanc­le­ris, jū­rų ka­pi­to­nai, žais­da­vo­me šach­ma­tais, žiū­rė­jo­me te­le­vi­zo­rių, bend­rau­da­vo­me. Dar­ bas „Pa­no­ra­mo­je“ bu­vo įdo­mus. – Ar tu­ri­te nu­fil­ma­vęs kaž­ką, kas la­bai bran­gu? – Tu­rė­jau, bet pra­din­go. Esu fil­ ma­vęs at­lai­dus Že­mai­čių Kal­va­ri­ jo­je 1968 m., vi­sas pro­ce­si­jas, kai val­džia ban­dė pa­lauž­ti ši­tas tra­di­ ci­jas. Mes no­rė­jo­me su­kur­ti apie tai fil­mą, juos­tos tu­rė­jo­me. Bet įra­šas pra­puo­lė. – Kuo da­bar už­sii­ma­te? – Da­bar dir­bu Vie­šo­jo­je I.Si­mo­ nai­ty­tės bib­lio­te­ko­je. Tvar­kau vi­ są sa­vo ki­no ar­chy­vą, no­riu jį pa­ lik­ti mies­tui, žmo­nėms, te­gul žiū­ri, kaip vis­kas bu­vo.

Vi­zi­ti­nė kor­te­lė Gi­mė 1940 m. sau­sio 9 d. Pa­lan­go­je. 1958 m. pa­bai­gė Pa­lan­gos vid. mo­ kyk­lą ir Vil­niu­je pra­dė­jo dirb­ti Lie­tu­ vos ki­no stu­di­jo­je. 1959 m. įsto­jo į Vil­niaus uni­ver­si­te­to Ru­sų li­te­ra­tū­ros va­ka­ri­nį sky­rių. 1967 m. pra­dė­jo dirb­t i TSRS ry­šių prie­mo­nių pra­mo­nės mi­nis­te­ri­jos ki­ no cent­re ope­ra­to­riu­mi, vy­riau­siuo­ ju ope­ra­to­riu­mi, vir­ši­nin­ku. 1976 m. bai­gė Ki­ne­ma­tog­ra­fi­jos ins­ti­ tu­tą Mask­vo­je. 1988 m. su šei­ma per­si­kė­lė gy­ven­ti ir dirb­ti į Klai­pė­dą. Nuo 1988 iki 2002 m. dir­bo ope­ra­to­ riu­mi Lie­tu­vos te­le­vi­zi­jos Klai­pė­dos ko­res­pon­den­tų punk­te. Per kū­ry­bi­nės veik­los lai­ką su­k ū­rė 70 do­ku­men­ti­nių ir moks­lo po­pu­lia­ ri­ni­mo fil­mų, apie 5 tūkst. siu­že­tų ir lai­dų ki­no žur­na­lams bei te­le­vi­zi­jai. Žmo­na – Jū­ra­tė, duk­ra – Jur­ga.

6

šeštadienis, vasario 2, 2013

sportas Čekų ekipa nugalėta

Šeštoji nesėkmė

I.Jaabero poelgis

„Neptūno“ krepšininkai vakar Vieningosios lygos turnyre susitiko su Čekijos čempionais Nymburko ČEZ žaidėjais. Klaipėdiečiams pavyko pasiekti revanšą už nesėkmę varžovų arenoje 96:86. Čekijoje Nymburko krepšininkai buvo laimėję 84:78. Vos antrą pergalę pasiekęs „Neptūnas“ liko devintas.

„Fortūnos“ krepšininkės svarbias Lietuvos moterų krepšinio lygos pirmenybių rungtynes vakar Garliavoje žaidė su Kauno rajono „Hoptrans-Sirenų“ penketuku. Abi komandos prieš susitikimą po 18 rungtynių turėjo po 13 pergalių. Susitikimą 69:58 laimėjusios „sirenos“ pakilo į antrąją turnyrinės rikiuotės vietą.

Kauno „Žalgirio“ krepšinio komandą netikėtai palikęs Ibrahimas Jaaberas nusprendė grąžinti klubui visus šį sezoną uždirbtus pinigus. „Ibrahimas buvo žaidėjas, niekada neklausdavęs, ar jam sumokėtas atlyginimas. Jam pinigai nebuvo svarbiausias dalykas“, – sakė „Žalgirio“ sporto direktorius Vitoldas Masalskis.

Klaipėdiečiai pralaimėjo rusams „Atlantas“ žaidė pirmąsias kontrolines rungtynes Antalijoje (Turkija) rengiamoje treniruočių stovykloje. Klaipėdiečių varžovais buvo Rusijos 1-osios lygos čempionate kovojantys Novosibirsko „Sibir“ futbolininkai. Rusai buvo pajėgesni 1:0.

Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Pergalingą įvartį baigiantis rungtynėms įmušė „Sibir“ ekipoje gynėju žaidžiantis Moldovos rinktinės narys Viktoras Golovatenka. Iki pertraukos vyko apylygis žaidimas. Pirmoji pavojinga proga kilo prie rusų ekipos vartų, kai skersinį sudrebino klaipėdiečių kamuolys. 35-ąją min. prie „Atlanto“ vartų buvo karščiau nei įprasta. Laimė, vartininkui Mantui Galdikui į pagalbą atskubėję draugai numušė į vartus lekiantį kamuolį. Antrasis kėlinys prasidėjo palankia proga, kai prieš varžovų vartininką vienui vienas iššoko puolėjas Aurelijus Staponka. Buvęs „Bangos“ žaidėjas neišnaudojo galimybės pasižymėti – po jo smūgio kamuolys antrą kartą

patikrino „Sibir“ vartų skersinio tvirtumą. Įpusėjus kėliniui „Atlanto“ komandoje buvo pakeisti trys futbolininkai. Tai turėjo įtakos – išsibalansavo lietuvių žaidimas. Iniciatyvą perėmė Rusijos žaidėjai. Kai atrodė, jog susitikimas baigsis lygiosiomis, apie 85-ąją min. prie „Atlanto“ baudos aikštelės buvo skirta pražanga. Varžovai, puikiai išnaudoję standartinę situaciją, išplėšė pergalę. „Džiaugiuosi, kad turėjome galimybę susitikti su stipriu varžovu, – po rungtynių sakė „Atlanto“ vyriausiasis treneris Konstantinas Sarsanija. – „Sibir“ ekipa – susižaidusi, stipri, turinti pajėgių futbolininkų. Klaipėdiečiai pirmą kartą per pasirengimą žaidė ant vejos. Nepaisant to, kad

Drąsa: prieš rungtynes su stipriu varžovu „Atlanto“ futbolininkai nesijaudino.

rungtyniavome po sunkių treniruočių, atrodėme gerai. Pirmąjį kėlinį turėjome dvi geras progas įmušti įvartį, po pertraukos – net tris. O „Sibir“ pasiekė įvartį, kai

„Atlante“ buvo likę vien jauni – 1995 metais gimę žaidėjai. Esu patenkintas visų vaikinų žaidimu. Manau, kad jie kuo toliau, tuo dar geriau žais.“

Sporto telegrafas

„Gubojos“ mokykloje surengtas Klaipėdos regiono specialiųjų mokyklų kvadrato varžybas laimėjo rusniškiai.

Tik Rusnės specialiosios mokyklos sportininkams nusileido uostamiesčio „Gubojos“ mokyklos moksleiviai (mokytoja Olesia Matulevičienė). Treti buvo plungiškiai, ketvirti – priekuliškiai, penkti – Klaipėdos „Medeinės“ mokyklos kvadrato žaidėjai.

Prizininkai: „Gubojos“ komandos žaidėjai iškovojo sidabro medalius.

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

Rytoj klaipėdiečiai susitiks su viena stipriausių Kazachstano komandų Aktobės „Aktobe“, 7 d. – išmėgins jėgas su klubu iš Makedonijos, 9 d. – su Minsko (Baltarusija) „Dinamo“.

Pirmavo rusniškiai

Rankinis. Savaitgalį „Dragūno“ komanda Klaipėdoje žais dvejas Baltijos rankinio lygos čempionato rungtynes. Šiandien 14 val. sporto arenoje (Taikos pr. 61A) klaipėdiečiai varžysis su Kehros „Kehra-Daisy“ (Estija) ekipa, rytoj tuo pat laiku rungtyniaus su Rihimiakio „Riihimaen Cocks“ (Suomija) klubu. Šventė. Šiandien sporto rūmuose (S.Dariaus ir S.Girėno g. 10) vyks tradicinė Klaipėdos krepšinio mokyklos „Žvaigždžių diena“. 13 val. žais darželinukai, 14 val. – snaiperių konkursas. 15 val. – rungtynės: žais Krepšinio mokyklos rinktinė ir trenerių bei tėvelių komanda. Per pertrauką vyks dėjimų į krepšį konkursas. 16 val. – trijulių konkursas.

Manto Kazlausko nuotr.

750

reklamos skyrius: 397

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

„Diena Media News“ laikinai einantis vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

397 750

711, 397 715

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė – Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

Platinimo tarnyba: 397 772 397 727 397 706 397 725 397 770 397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

„Klaipėdos“ inf.

397 713

Prenumeratos skyrius: 397

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

714

Platinimo tarnyba – 397 713 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 „Namai“: Fotokorespondentai: e. paštas reklama@kl.lt Lina Bieliauskaitė – 397 730 Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Skelbimų skyrius – 397 717 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 „Sveikata“: e. paštas skelbimai@kl.lt 397 705 Techninės redaktorės: Sandra Lukošiūtė – Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Pasaulis: Loreta Ruikė Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Laima Laurišonienė – 397 737 e. paštas akropolis@kl.lt

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 8 000. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėm

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

šeštadienis, vasario 2, 2013

lietuva

V.Po­ciū­nas ne­bu­vo nu­žu­dy­tas? Justinas Argustas j.argustas@diena.lt

Vals­ty­bės sau­gu­mo de­par­ta­men­ to (VSD) ka­ri­nin­ko Vy­tau­to Po­ciū­ no mir­tis Bal­ta­ru­si­jo­je ne­bu­vo nu­ si­kal­ti­mo ar bau­džia­mo­jo nu­si­žen­ gi­mo pa­da­ri­nys, kaip kons­ta­ta­vo Ge­ne­ra­li­nė pro­ku­ra­tū­ra. Nu­si­kal­ti­mo ne­nus­ta­tė

„Per pa­kar­to­ti­nį ty­ri­mą su­rink­ti duo­me­nys ro­do, kad žmo­gaus gy­ vy­bė ne­bu­vo atim­ta dėl as­mens ar as­me­nų nu­si­kals­ta­mo pa­si­ti­kė­ji­ mo, nu­si­kals­ta­mo ne­rū­pes­tin­gu­ mo ar ty­či­nių veiks­mų, to­dėl va­ do­vau­jan­tis Lie­tu­vos Res­pub­li­kos bau­džia­mo­jo pro­ce­so ko­dek­su, to­ les­nis bau­džia­ma­sis pro­ce­sas ne­ ga­li­mas“, – ra­šo­ma Ge­ne­ra­li­nės pro­ku­ra­tū­ros pra­ne­ši­me. To­kį spren­di­mą va­kar priė­mė iki­teis­mi­nį ty­ri­mą at­li­kęs Ge­ne­ ra­li­nės pro­ku­ra­tū­ros Or­ga­ni­zuo­tų nu­si­kal­ti­mų ir ko­rup­ci­jos ty­ri­mo de­par­ta­men­to pro­ku­ro­ras Ar­tū­ras Ur­be­lis. „Ne­nus­ta­čiau, kad pa­da­

ry­tas nu­si­kal­ti­mas, – to­kia ma­no iš­va­da“, – penk­ta­die­nį žur­na­lis­ tams sa­kė A.Ur­be­lis. „Priė­miau spren­di­mą, kad vis­ gi tie duo­me­nys ne­pa­nei­gia <…> tų nu­ta­ri­mų, ku­riuos bu­vo priė­ mę ma­no ko­le­gos pro­ku­ro­rai, <…> kad vis dėl­to ne­nus­ta­ty­ta to­kių ap­ lin­ky­bių, ku­rios mums leis­tų teig­ ti, jog būtų buvusi pa­da­ry­ta nu­si­ kals­ta­ma vei­ka“, – sa­kė jis. Įta­ria­mų­jų ne­nus­ta­tė

Anot pro­ku­ro­ro, įta­ria­mų­jų ne­bu­ vo nu­sta­ty­ta. Jo tei­gi­mu, V.Po­ciū­ nas mi­rė dėl trau­mų, gau­tų iš­kri­tus pro de­vin­to aukš­to lan­gą. „Kons­ ta­tuo­ju, kad vi­si su­ža­lo­ji­mai, ku­rie nu­sta­ty­ti, ga­lė­jo at­si­ras­ti nu­kri­ tus iš to­kio aukš­čio ir kū­nui kon­ tak­tuo­jant su pa­sto­liais ir že­me“, – tei­gė jis. Pro­ku­ra­tū­ros tei­gi­mu, at­lik­da­ mi iki­teis­mi­nį ty­ri­mą pro­ku­ro­rai iš­rei­ka­la­vo ir įver­ti­no do­ku­men­ tus iš VSD, Už­sie­nio rei­ka­lų mi­ nis­te­ri­jos, Vy­riau­sy­bės kan­ce­lia­ ri­jos, Vals­ty­bės sie­nos ap­sau­gos

tar­ny­bos, ban­kų, te­le­ko­mu­ni­ka­ci­ jų bend­ro­vių ope­ra­to­rių. Taip pat pa­pil­do­mai ap­žiū­rė­ta įvy­kio vie­ ta, at­lik­ti du eks­pe­ri­men­tai, ke­tu­ ri spe­cia­lis­tų ty­ri­mai – vaiz­do įra­šo ir nuo­trau­kų vaiz­do, tra­so­lo­gi­nis, pluoš­ti­nių me­džia­gų ir in­for­ma­ci­ nių tech­no­lo­gi­jų. Apk­lau­sė 100 liu­dy­to­jų

Šio­je by­lo­je Ge­ne­ra­li­nė pro­ku­ra­ tū­ra taip pat ga­vo dvie­jų vals­ty­bių at­sa­ky­mus į tei­si­nės pa­gal­bos pra­ šy­mus, ap­klau­sė tris spe­cia­lis­tus ir apie 100 liu­dy­to­jų. „Be to, pro­ku­ro­ras nu­ta­ri­me įver­ti­no ir to­kią ap­lin­ky­bę, kad bau­džia­ma­sis pro­ce­sas dėl už­sie­ nio vals­ty­bė­je pa­da­ry­tų nu­si­kals­ta­ mų vei­kų žmo­gaus gy­vy­bei ga­li­mas tik tuo at­ve­ju, jei­gu šias vei­kas pa­ da­rė Lie­tu­vos Res­pub­li­kos pi­lie­tis ar ki­ti nuo­lat Lie­tu­vo­je gy­ve­nan­tys as­me­nys. At­lie­kant iki­teis­mi­nį ty­ ri­mą ne­nus­ta­ty­ta jo­kių fak­ti­nių ap­ lin­ky­bių, ku­rios pa­grįs­tų prie­žas­ ti­nį ry­šį tarp Lie­tu­vos Res­pub­li­kos pi­lie­čio ar ki­to nuo­lat Lie­tu­vo­je gy­

Sta­bi­lu: Ge­ne­ra­li­nės pro­ku­ra­tū­ros at­sto­vai nuo­mo­nės ne­pa­kei­tė ir tvir­ti­

na ne­ra­dę pa­pil­do­mų įro­dy­mų, kad V.Po­ciū­nas ga­lė­jo bū­ti nu­žu­dy­tas.

ve­nan­čio as­mens veiks­mų ir V.Po­ ciū­no mir­ties“, – ra­šo­ma pro­ku­ra­ tū­ros pra­ne­ši­me. V.Po­ciū­nas žu­vo 2006-ųjų rugp­ jū­čio 23 d. nak­tį, iš­kri­tęs iš de­vin­to aukš­to vieš­bu­ty­je Bres­te. Ge­ne­ra­li­

Gedimino Bartuškos nuo­tr.

nė pro­ku­ra­tū­ra du­kart bu­vo pri­pa­ži­ nu­si, kad ši mir­tis bu­vo ne­lai­min­gas at­si­ti­ki­mas, ta­čiau teis­mo nu­ro­dy­ mu iki­teis­mi­nis ty­ri­mas bu­vo vis at­ nau­ji­na­mas. Pas­ta­rą­jį kar­tą, be ki­tų, tir­ta ir nu­žu­dy­mo ver­si­ja.

L.Pociūnienė prokuratūros sprendimą sieja su politika – Ar pro­ku­ro­ro spren­di­mą skų­ si­te? – dien­raš­tis tei­ra­vo­si žu­vu­ sio­jo naš­lės Liud­vi­kos Po­ciū­nie­ nės. – Pir­miau­sia tu­riu ofi­cia­liai gau­ti pro­ku­ro­ro spren­di­mą. Nuo tos ofi­ cia­lios ga­vi­mo da­tos skai­čiuo­ja­mos tos 20 die­nų, per ku­rias rei­kia su­ for­mu­luo­ti skun­dą. Da­bar dar ne­ ga­liu sa­ky­ti, ką da­ry­si­me. Ma­tyt, vėl bus skun­dų se­ri­ja – ta ka­ru­se­ lė dar sy­kį ap­si­suks.

– Anks­čiau esa­te tei­gu­si, kad pro­ku­ro­ro A.Ur­be­lio veiks­mai lyg ir ža­da pro­ver­žį. – Pro­ver­žis ir yra įvy­kęs, tik kad A.Ur­be­lis da­bar at­li­ko vi­sus pro­ce­ si­nius veiks­mus. By­lo­je esan­ti me­ džia­ga smar­kiai pa­si­kei­tu­si. A.Ur­ be­lis pa­ts ne­ko­men­tuo­ja ir ra­gi­no ma­ne pri­si­min­ti, kad taip pat ne­ga­ liu ko­men­tuo­ti. Ga­liu pa­sa­ky­ti tiek, kad ta ne­lai­min­go at­si­ti­ki­mo ver­si­ ja, ku­ri bu­vo su­kur­ta ka­dai­se anks­

tes­nių gru­pių, yra su­by­rė­ju­si ir nie­ kas jos su­kli­juo­ti at­gal iš ga­ba­liu­kų ne­ke­ti­na. Jei­gu iš­vers­tu­me A.Ur­be­lio žo­džius į žmo­nių kal­bą, jis kons­ta­ tuo­ja, kad neap­ti­ko įro­do­mą­ją ga­lią tu­rin­čių pėd­sa­kų, bet tai vi­sai ne­ reiš­kia, kad jų nė­ra ir kad jų neat­si­ ras atei­ty­je. Ši­tas pro­ku­ro­ro spren­di­ mas pa­čiai by­lai ne toks reikš­min­gas, koks reikš­min­gas jis tam tik­rai po­li­ ti­nei kon­junk­tū­rai. Re­gis, anks­ti pre­ zi­den­ti­nė kam­pa­ni­ja pra­si­de­da.

– Jūs tai sie­ja­te su Pre­zi­den­te? – Ma­nau, vie­nas va­rian­tų – pa­ stan­gos su­komp­ro­mi­tuo­ti Pre­zi­den­ tę de­ši­nio­jo elek­to­ra­to aky­se. At­sa­ ko­my­bę už Da­rių Va­lį (Ge­ne­ra­li­nės pro­ku­ra­tū­ros va­do­vą – red. pa­st.) su­ver­čiant jai. D.Va­lys yra silp­no­ka fi­gū­ra, bet ką jau pa­da­ry­si. – Kas jus ver­čia abe­jo­ti ver­si­ ja, kad V.Po­ciū­no žū­tis – ne­lai­ min­gas at­si­ti­ki­mas?

– Pir­miau­sia tai, kad iš tik­rų­jų vi­ siš­kai aiš­ku, jog sa­vai­mi­nis iš­kri­ ti­mas nual­pus ar ap­svai­gus ne­bu­ vo įma­no­mas. Tai ir A.Ur­b e­l is pa­sa­k ė. Eks­ pe­ri­men­tas tai ro­do vi­siš­kai aki­ vaiz­džiai, jis du kar­tus pa­kar­to­ tas. Tai­gi tiems, ku­rie va­ka­rykš­čiu spren­di­mu džiau­gia­si, kad vis­ kas bai­gė­si, ga­liu pa­sa­ky­ti, jog jie džiau­gia­si per anks­ti.

Pagaminti pirmieji 100 km „NordBalt“ kabelio Raimonda Kvedaravičiūtė

Nors elektros jungties „NordBalt“ tiesimas Baltijos jūros dugnu prasidės tik 2014 m.. kovą, darbai vyksta visu tempu. Švedijoje, „ABB High Voltage Cable“ gamykloje, jau pagaminta 100 km aukštos įtampos nuolatinės srovės kabelio, kuris po poros metų bus saugiai paguldytas Baltijos jūros dugne. „Lietuvos energetikos sistemoje tai bus pirmoji jūrinė ir pirmoji nuolatinės srovės jungtis, todėl dėmesys šiam projektui buvo ir yra išskirtinis. Galime pasidžiaugti, kad žengtas dar vienas svarbus žingsnis statant Lietuvos ir Švedijos elektros energijos jungtį“, – sako Juozas Abaravičius, „Litgrid“ strateginių projektų vadovas, atsakingas už „NordBalt“ projekto įgyvendinimą. Lietuvos bei Švedijos elektros perdavimo sistemų operatoriai „Litgrid“ bei „Svenska Kraftnat“ yra pasirašę dvi sutartis su energetikos ir automatikos bendrovių grupės ABB įmonėmis Švedijoje. Viena iš šių bendrovių „ABB High Voltage Cable“, projektuojanti ir gaminanti kabelį, nuolat informuoja apie darbų eigą. Neseniai bendrovė pranešė, kad jau pagamino 100 kilometrų kabelio, o visai netrukus bus pagaminta ir antra tiek. Viena ilgiausių jungčių pasaulyje „Skaičiuojame, kad Lietuvos ir Švedijos jungtis bus trečioji pagal ilgį po-

vandeninė jungtis pasaulyje. Elektros tiekimas jungtimi turi būti nenutrūkstamas, todėl kiekvienas kabelio metras privalo atitikti aukščiausius kokybės reikalavimus“, – teigia „NordBalt“ kabelio pagrindinis inžinierius Thomas Worzykas. Anot jo, dėl šios priežasties naujosios jungties kabelis, kurio skersmuo yra 12 centimetrų, o metro svoris – 31 kilogramas, nuolat išbandomas ir tikrinamas. Jungties tarp Lietuvos ir Švedijos elektros sistemų ilgis yra apie 450 kilometrų. Jungtį sudaro du kabeliai, tad iš viso reikės apie 900 kilometrų kabelio. Kabelį, kuris sujungs mūsų uostamiesčio Klaipėdos ir Švedijos miesto Nibru elektros perdavimo tinklų pastotes, ties modernūs jūriniams darbams skirti laivai „Lewek“ ir „Topaz“. Tiesiant „NordBalt“ jungtį, 2014– 2015 m. numatomi šeši laivų reisai. „Kabelis bus guldomas jūros dugne, jį įgilins specialus povandeninis robotas“, – pasakoja T.Worzykas. Kabelis įgilinamas siekiant jį apsaugoti nuo inkarų, žvejybinių tinklų ir kitų galimų pažeidimų. „Mūsų bendrovė yra įgyvendinusi ne vieną povandeninių jungčių projektą, tačiau kiekvienas toks projektas yra unikalus ir gana didelis iššūkis“, – neslepia T.Worzykas. Papildomi tyrimai „NordBalt“ projekto vadovo Juozo Abaravičiaus teigimu, šiuo metu taip pat vyksta papildomi jungties trasos

Baltijos jūros dugne, kuria bus tiesiama elektros jungtis, tyrimai. „Šiais tyrimais siekiama išsamiau ištirti tam tikrus ruožus bei patikslinti sankirtų su esama infrastruktūra – kabeliais, dujotiekiais – vietas“, – pasakoja J.Abaravičius. Visos „NordBalt“ jungties trasos jūros dugno tyrimai atlikti 2009 m. Tyrimas truko apie tris mėnesius, tyrimo rezultatus ir išvadas teigiamai įvertino nepriklausomi ekspertai. Iki 2015 m. pabaigos, kai pradės veikti „NordBalt“ jungtis, bus nutiestas ne tik kabelis per Baltijos jūrą ir sausumą Lietuvoje bei Švedijoje, bet ir įrengti nuolatinės srovės keitikliai Klaipėdos ir Nibru pastotėse. Klaipėdos pastotėje, kur bus įrengtas „NordBalt“ jungties keitiklis, intensyviai vykdomi rekonstrukcijos darbai, kurie bus baigti 2014 m. Apibendrindamas J.Abaravičius teigia, kad projektas vykdomas pagal planą, parengiamieji darbai vyksta technologijų, gamybos bei administracinėje sferose. Jau parengti bei patvirtinti teritorijų planavimo dokumentai, techniniai įrengimo projektai, renkami visi reikalingi leidimai, todėl elektros jungtis Lietuvą ir Švediją susies laiku – 2015 m. gruodį. Šiaurės šalių elektros biržos „Nord Pool Spot“ rinkos dalyvių informavimo sistemoje „Litgrid“ jau yra paskelbęs apie tarptautinės jungties „NordBalt“  Situacija: jau pagaminta 100 kilometrų aukštos įtampos nuolatinės srovės kabelio. „Litgrid“ archyvo nuotr. eksploataciją 2015 m. gruodį.

8

pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis

šeštadienis, vasario 2, 2013

pasaulis

R.Vil­pi­šaus­kas: „Bri­tams ne­pa­vyk Di­džio­sios Bri­ta­ni­ jos prem­je­ro Da­vi­ do Ca­me­ro­no pa­ reiš­ki­mas apie re­ fe­ren­du­mą dėl ša­ lies na­rys­tės ES su­ kė­lė ne­men­ką dis­ ku­si­jų aud­rą. Apie tai – dien­raš­čio po­ kal­bis su Vil­ niaus uni­ver­ si­te­to Tarp­ tau­ti­nių san­ ty­kių ir po­li­ ti­kos moks­ lų ins­ti­tu­to di­rek­to­riu­mi pro­fe­so­riu­mi Ra­mū­nu Vil­pi­ šaus­ku.

Nuo­mo­nė: pro­fe­so­rius R.Vil­pi­šaus­kas ma­no, kad „jei Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja rim­tai ban­dys per­si­de­rė­ti na­rys­tės ES są­ly­gas ir rengs re­fe­ren­du­mą, tai vei­ki

Va­len­ti­nas Ber­ž iū­nas v.berziunas@diena.lt

– Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja, is­to­riš­kai žvel­giant, įta­riai žiū­rė­jo į že­ my­ni­nes di­džią­sias Eu­ro­pos vals­ty­bes, ypač Vo­kie­ti­ją. Ar neat­ro­do taip, kad ES tar­si „iš vir­šaus“ (jei taip ga­li­ma sa­ky­ ti) su­vie­ni­jo bri­tus su že­my­ no eu­ro­pie­čiais, bet nuo­mo­nių skir­tu­mai taip nie­kur ir ne­din­ go? Gal­būt tai bri­tų no­ras lik­ ti iš­skir­ti­niams, tar­si jų ta­pa­ty­ bės da­lis? – Ne­sa­ky­čiau, kad Di­džio­sios Bri­ ta­ni­jos na­rys­tė lyg „iš vir­šaus“ su­ vie­ni­jo bri­tus su že­my­ni­ne Eu­ro­pa. Ji vei­kiau su­tei­kė dau­giau ga­li­my­

30 proc.

britų mano, kad Jungtinei Karalystei reikėtų palikti Europos Sąjungą.

bių pre­kiau­ti, lais­viau ju­dė­ti ir in­ ves­tuo­ti. Vis­gi tai bu­vo pra­gma­ti­nis spren­di­mas, ku­rio es­mė – sie­kis da­ ly­vau­ti bend­ro­jo­je Eu­ro­pos rin­ko­je. Juk bri­tai Eu­ro­pos Bend­ri­ją daž­nai ir va­din­da­vo tie­siog bend­rą­ją rin­ ka. Ir jie nuo pat įsto­ji­mo ne­si­ža­vė­jo Bend­ri­jos per­skirs­ty­mo me­cha­niz­ mu, ypač tuo, jog di­džio­ji da­lis biu­ dže­to lė­šų ski­ria­ma že­mės ūkiui. Taip pat jų ne­ža­vė­jo ir kai ku­rių ki­tų vals­ty­bių na­rių po­lin­kis bend­ rą­ją rin­ką pa­vers­ti „Eu­ro­pos tvir­ to­ve“, ku­ri mui­tais ir ne­ta­ri­fi­niais ri­bo­ji­mais sau­go­tų sa­vo ga­min­to­jus nuo pa­sau­lio kon­ku­ren­ci­jos. Tad aš neats­kir­čiau ša­lies in­te­re­sų nuo ta­ pa­ty­bės, šiuo at­ve­ju ne­ma­tau tarp jų di­de­lių skir­tu­mų. Pa­si­kar­to­siu, bri­tams Eu­ro­pos Bend­ri­ja bu­vo svar­bi tik kaip bend­ ro­ji rin­ka, ki­taip sa­kant, siau­rą­ ja pra­sme – pre­kių, pa­slau­gų, ka­ pi­ta­lo ir žmo­nių ju­dė­ji­mo, ir vis­kas. Bet koks re­gu­lia­vi­mas – dar­bo lai­ ko, ap­lin­ko­sau­gos, so­cia­li­nių nor­mų ir pan., – vir­ši­jan­tis tai, kas bū­ti­na lais­vam ju­dė­ji­mui iš­sau­go­ti, Jung­ti­ nė­je Ka­ra­lys­tė­je lai­ko­mas per­tek­li­niu ir ža­lin­gu cent­ra­li­za­vi­mo ženk­lu. Bė­da ta, kad Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja ir kai ku­rios ES na­rės, pa­vyz­džiui, Pran­cū­zi­ja, bend­ro­sios rin­kos są­ vo­ką su­pran­ta daug pla­čiau. Dar

la­biau ski­ria­si su­pra­ti­mas apie ki­ tus ES in­teg­ra­ci­jos pro­jek­tus ir to­ les­nius sie­kius – pi­ni­gų są­jun­gą ir vi­sa tai, kas va­di­na­ma fis­ka­li­ne są­jun­ga bei po­li­ti­ne są­jun­ga, t. y. nau­jų ga­lių ir fi­nan­si­nių iš­tek­lių de­le­ga­vi­mą ES ins­ti­tu­ci­joms. – Per kri­zę ES tar­si pa­si­da­li­ jo į tris re­gio­nus: pie­ti­nes sko­ li­nin­kes, bran­duo­lį, ar­ba „už­ dir­ban­čias“ ša­lis (tai Vo­kie­ti­ja, Pran­cū­zi­ja, Skan­di­na­vi­ja, Be­ ni­liuk­sas), ir Ry­tų Eu­ro­pą, ku­ rią rei­kia rem­ti. Ar Di­džio­ji Bri­ ta­ni­ja šiuo as­pek­tu neat­ro­do kaip dar vie­nas spe­ci­fi­nis re­ gio­nas ES vi­du­je? – Taip skirs­tant ša­lis, Di­džio­ji Bri­ ta­ni­ja, aki­vaiz­du, pa­tek­tų į „už­ dir­ban­čių“ ša­lių ka­te­go­ri­ją, nors per kri­zę bri­tai ir su­si­dū­rė su sun­ ku­mais – jie tu­rė­jo im­tis biu­dže­to iš­lai­dų mažinimo bei mo­kes­čių di­ di­ni­mo. Vis­gi Lon­do­nas į ES biu­ dže­tą su­mo­ka dau­giau, nei iš jo gau­na. Tie­sa, šiam dis­ba­lan­sui iš­ tai­sy­ti dar prieš ke­le­tą de­šimt­me­ čių bu­vu­si bri­tų prem­je­rė Mar­ga­ret That­cher iš­si­de­rė­jo spe­cia­lų kom­ pen­sa­ci­nį me­cha­niz­mą. Abe­jo­ti­na, ar Di­džio­ji Bri­ta­ni­ ja taps spe­ci­fi­nė, nes bri­tams ne­ pa­vyks per­si­de­rė­ti na­rys­tės są­ly­gų.

Kita vertus, ji ir da­bar yra spe­ci­fi­nės ka­te­go­ri­jos, ne­bū­da­ma eu­ro zo­nos na­rė. Ta­čiau to­kia pa­t yra ir Da­ni­ jos pa­dė­tis, rea­liai (nors ir ne tei­siš­ kai) ir Šve­di­jos. Ki­tos ne eu­ro zo­nos na­rės – Len­ki­ja, Lie­tu­va ir kt. – ski­ ria­si tuo, kad vis­gi atei­ty­je pla­nuo­ja sto­ti į eu­ro zo­ną. Bet jei Di­džio­ji Bri­ ta­ni­ja rim­tai ban­dys per­si­de­rė­ti na­ rys­tės ES są­ly­gas ir rengs re­fe­ren­du­ mą, tai vei­kiau baig­sis jos iš­sto­ji­mu, nei vi­siš­kai nau­jo spe­ci­fi­nio sta­tu­so ES už­fik­sa­vi­mu. – Vie­na­me sa­vo ko­men­ta­rų mi­nė­jo­te, kad ES, da­ry­da­ma tam tik­rų nuo­lai­dų Di­džia­jai Bri­ta­ni­jai, su­kur­tų pre­ce­den­ tą ki­toms ES na­rėms. Ar toks pre­c e­d en­tas ne­s u­s ilp­n in­t ų Bend­ri­jos? Juk vi­sos na­rės ga­lė­ tų ban­dy­ti de­rė­tis dėl tam tik­rų nuo­lai­dų, jei joms to rei­kė­tų? – Iki šiol ES buvo pra­kti­ka, kad at­ ski­ros ša­lys ga­li nu­spręs­ti ne­da­ly­ vau­ti nau­juo­se in­teg­ra­ci­jos pro­jek­ tuo­se, kaip Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja nu­ta­rė ne­da­ly­vau­ti kūrinat Eko­no­mi­nę ir pi­ni­gų są­jun­gą. Ta­čiau nė­ra pra­kti­ kos, ku­ri leis­tų grįž­ti prie jau anks­ čiau priim­tų bei vi­siems ga­lio­jan­čių su­si­ta­ri­mų ir juos nau­jai per­žiū­rė­ti dėl to, kad ku­ri nors ša­lis iš­ke­lia to­ kį rei­ka­la­vi­mą.

ES tei­sės nor­mos per­žiū­ri­mos dėl to, kad ga­li bū­ti at­gy­ve­nu­sios ir pan., ta­čiau tai ini­ci­juo­ja Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja. Jei kiek­vie­na ša­lis pra­ dė­tų kel­ti rei­ka­la­vi­mus grįž­ti prie anks­tes­nių su­si­ta­ri­mų, ta­da iš tie­sų kil­tų di­de­lis tei­si­nis ne­tik­ru­mas.

Bri­tams Eu­ro­pos Bend­ri­ja bu­vo svar­ bi tik kaip bend­ro­ji rin­ka.

Ki­ta ver­tus, bri­tų sie­kiai ga­ li duo­ti ir tei­gia­mų re­zul­ta­tų, jei, tar­ki­me, at­si­žvel­giant į jų no­rus (ku­rie, be­je, kol kas vi­siš­kai neaiš­ kūs ir ne­konk­re­tūs, tai paaiš­kės tik pa­bai­gus da­bar at­lie­ka­mą na­rys­tės ES ver­ti­ni­mą), bū­tų ra­cio­na­li­zuo­ti per­ne­lyg griež­ti ES tei­sės ak­tai ar­ba su­da­ry­tos są­ly­gos vers­lui bū­ti kon­ ku­ren­cin­ges­niam. Bet toks sce­na­ri­ jus ma­žai ti­kė­ti­nas, nes vi­sa­da yra suin­te­re­suo­tų, kad esa­ma pa­dė­tis ne­si­keis­tų. – Kal­bant apie Lie­tu­vą – ko­dėl pas mus Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos pa­si­trau­ki­mas su­tik­tas kaip pa­

9

šeštadienis, vasario 2, 2013

pasaulis Pa­šo­vė ­ kan­di­da­tą

Sug­riu­vo ­ til­tas

Ata­ka prieš ­ am­ba­sa­dą

Kan­di­da­tas į Ar­mė­ni­jos pre­zi­ den­to po­stą Pa­ruy­ras Hay­ri­ kya­nas ket­vir­ta­die­nio va­ka­rą sos­ti­nė­je Je­re­va­ne bu­vo pa­ šau­tas ne­ži­no­mo už­puo­li­ko, li­kus ma­žiau nei mė­ne­siui iki rin­ki­mų. Kul­ka pa­tai­kė į bu­ vu­sio SSRS lai­kų di­si­den­to krū­ti­nės vir­šu­ti­nę da­lį, jis pa­ gul­dy­tas į li­go­ni­nę.

Ma­žiau­siai 26 žmo­nės va­ kar žu­vo, kai cent­ri­nė­je Ki­ni­ jo­je su­griu­vo til­tas, ant ku­rio spro­go sunk­ve­ži­mis su pi­ro­ tech­ni­kos prie­mo­nė­mis. Dau­ ge­lis Ki­ni­jos ke­lių per­pil­dy­ ti, nes ša­lis ren­gia­si svar­biau­ siai šven­tei – Nau­jie­siems me­tams pa­gal Mė­nu­lio ka­ len­do­rių.

Du ap­sau­gos dar­buo­to­jai žu­ vo, o dar ke­li žmo­nės bu­vo su­žeis­ti va­kar per spro­gi­mą prie JAV am­ba­sa­dos Tur­ki­jos sos­ti­nė­je An­ka­ro­je. Spro­gi­mo prie­žas­tis kol kas ne­ži­no­ma, ta­čiau kai ku­rios ži­niask­lai­ dos prie­mo­nės ke­lia prie­lai­ dą, kad tai ga­lė­jo bū­ti mir­ti­ nin­ko sprog­din­to­jo iš­puo­lis.

yks per­si­de­rė­ti na­rys­tės są­ly­gų“ Bū­ti ar ne­bū­ti: Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja ES Bri­tai pa­reiš­kė, kad svars­tys, lik­ ti ES ar ne? Vie­ni ma­no, kad pa­si­ trau­kus iš ES nu­ken­tės bri­tų in­ te­re­sai, ki­ti tvir­ti­na, jog Di­džia­ jai Bri­ta­ni­jai se­niai rei­kė­jo pa­si­ trauk­ti. Ko­kie ar­gu­men­tai už ir prieš ES?

auk r t ­ i ­s u pa a i r e­ G

­ti

ik­t l u a i Ge­r

i

Ar yra koks nau­din­gas pa­si­trau­ki­mo sce­na­ri­jus? Di­d žio­ji Bri­ta­n i­ja pa­si­t rau­k u­si iš ES iš­lai­k y­t ų glau­d žius pre­k y­bi­n ius san­t y­k ius su ki­to­m is Bend­r i­jos na­rė­m is. Jung­t i­nės Ka­ra­lys­tės nep­r ik­lau­so­my­bės par­t i­jos va­do­ vas Ni­ge­las Fa­ra­ge’as pa­reiš­kė, kad bri­tai tu­rė­t ų pa­sek­ ti nor­ve­g ų ar­ba švei­ca­r ų pa­v yz­d žiu. Švei­ca­r i­jos mo­de­ lis grin­d žia­mas dvi­ša­lė­m is su­tar­t i­m is su ES, bet ši ša­l is ne­prik­lau­so Eu­ro­pos eko­no­mi­nei zo­nai (EEZ). Nor­ve­g i­ja pri­klau­so EEZ, kaip ir Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja. Ga­liau­siai Di­džio­ ji Bri­ta­n i­ja ga­lė­t ų ap­skri­tai nu­t rauk­t i vi­sas su­tar­t is su ES ir lais­vai pre­k iau­t i su vi­so pa­sau­l io ša­l i­m is.

Pran­cū­z i­ja ir Vo­k ie­t i­ja var­g u ar leis­t ų Di­d žia­jai Bri­ta­n i­jai gau­t i nuo­lai­dų. Nor­ve­g i­ja ir Švei­ca­r i­ja, pa­sak bri­t ų prem­ je­ro Da­v i­do Ca­me­ro­no (nuo­t r.), pri­va­lo lai­k y­t is vi­sų ES tai­syk­l ių, ta­čiau ne­t u­r i bal­so spren­d i­mų priė­m i­mo pro­ ce­se. Jei Di­d žio­ji Bri­ta­n i­ja pa­si­t rauk­t ų iš ES, ša­l iai ga­l io­t ų ES eks­por­to ta­r i­fai, taip pat bri­t ų ga­m i­na­ma pro­duk­ci­ja vis vien tu­rė­t ų ati­t ik­t i ES stan­dar­t us.

Koks bū­tų po­vei­kis dar­bo vie­toms? At­s i­s a­k ius ES re­g u­l ia­v i­mo iš­loš­t ų ma­žo ir vi­du­t i­n io dy­ džio Di­d žio­s ios Bri­t a­n i­j os bend­ro­vės, ku­r ios ga­lė­t ų su­ kur­t i nau­j ų dar­b o vie­t ų. Dau­ge­l is bri­t ų įmo­n ių ne­t u­r i vers­lo ry­š ių su ES, ta­č iau yra pri­vers­tos lai­k y­t is ES di­ rek­t y­v ų. Di­d žio­s ios Bri­t a­n i­j os ana­l i­t i­k ų cent­ro „Bru­ges Group“ eks­p er­t ai skai­č iuo­ja, kad ša­l ies pa­s i­t rau­k i­mas iš ES ga­lė­t ų su­k ur­t i net 1 mln. nau­j ų dar­b o vie­t ų.

iau baig­sis jos iš­sto­ji­mu“. „Scan­pix“ nuo­tr.

vo­jaus sig­na­las? Ar mū­sų ša­liai ga­li­mas bri­tų pa­si­trau­ki­mas iš Bend­ri­jos at­si­liep­tų? – Tie­sio­gi­nis Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos pa­si­trau­ki­mo po­vei­kis Lie­tu­vai pri­ klau­sy­tų nuo to, koks bū­tų Di­džio­ sios Bri­ta­ni­jos san­ty­kis su ES ir ar ji lik­tų ES bend­ro­jo­je rin­ko­je. Jei taip, reikš­min­ges­nio eko­no­mi­ nio po­vei­kio ne­bū­tų, lie­tu­viai, gy­ve­ nan­tys šio­je vals­ty­bė­je, to po­ky­čio ir­gi la­bai ne­pa­jus­tų. Ta­čiau nu­ken­tė­tų ES po­li­ti­kos pro­ce­sas, nes Di­džio­ji Bri­ ta­ni­ja se­niai yra vie­na iš la­biau­siai pa­grįs­tą ir ar­gu­men­tuo­tą po­zi­ci­ją tu­rin­čių ša­lių, pa­pras­tai kruopš­čiai įver­ti­nan­ti eko­no­mi­nį nau­jų Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos siū­ly­mų po­vei­kį. Tai la­bai ra­cio­na­li­zuo­da­vo ES tei­sė­kū­ros pro­ ce­są, ir ša­liai pa­si­trau­kus su­si­lpnė­tų spren­di­mų priė­mi­mo ko­ky­bė. Be to, Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja ap­skri­tai su­da­ry­da­vo svei­ką at­sva­rą nau­jų in­teg­ra­ci­jos pro­jek­tų en­tu­zias­tams. Ir ki­tas svar­bus da­ly­kas – Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja yra tar­si jun­giamoji gran­ dis tarp JAV ir ES. Lie­tu­vai JAV yra itin svar­bios par­tne­rės, ypač sau­gu­ mo sri­ty­je, tad Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos iš­sto­ji­mas ir šiuo at­žvil­giu ga­lė­tų su­si­lpnin­ti ES ry­šius su JAV. Tie­ sa, ga­li­mas toks sce­na­ri­jus, kad JAV per­kel­tų sa­vo dė­me­sį nuo Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos į že­my­ni­nę Eu­ro­pą.

Ga­min­to­jams per­si­kė­lus į ki­tas ES ša­l is, ku­r io­se dar­bo jė­ ga – pi­ges­nė, Di­d žio­jo­je Bri­ta­n i­jo­je su­ma­žė­t ų dar­bo vie­ tų. Be to, at­si­ras­t ų ri­z i­ka, kad iš Di­d žio­sios Bri­ta­n i­jos iš­si­ kel­t ų bend­ros su ki­to­m is ES ša­l i­m is įmo­nės, to­k ios kaip avia­ci­jos gi­gan­tė „Air­bus“, ku­rios ga­myk­los vei­kia Di­džio­ jo­je Bri­ta­n i­jo­je, Vo­k ie­t i­jo­je ir Pran­cū­z i­jo­je.

Ar bri­tai su­tau­pys pi­ni­gų? Bri­t ai su­t au­py­t ų ne­mo­kė­d a­m i na­r ys­tės mo­kes­č ių. Pa­ sak Nep­r ik­l au­s o­my­b ės par­t i­jos na­r io Ge­rar­do Bat­te­no, per me­t us ša­l is su­mo­k a į ES iž­d ą apie 65,7 mlrd. sva­r ų ster­l in­g ų (262,8 mlrd. li­t ų).

„Bu­si­ness for New Eu­ro­pe“ proeu­ro­pie­t iš­k ų vers­l i­n in­k ų gru­p ė pa­reiš­kė, kad bri­t ų įna­š as į ES biu­d že­t ą – la­š as jū­ ro­je, pa­ly­g in­t i su tuo, kiek pel­no gau­na Di­d žio­ji Bri­ta­n i­ja iš bend­ros rin­kos. Ša­l is taip pat pa­t ir­t ų nuo­s to­l ių, jei su eu­ro zo­n a dir­b an­č ios ins­t i­t u­c i­j os per­s i­kel­t ų į ES.

Koks bus po­vei­kis pre­ky­bai? Jung­t i­nė Ka­ra­lys­tė ga­lė­t ų ne­t ruk­do­mai su­da­r y­t i dvi­š a­ les pre­k y­b os su­t ar­t is su au­g an­č io­m is rin­ko­m is, to­k io­ mis kaip Ki­n i­j a, Sin­g a­pū­ras, Bra­z i­l i­j a ar In­d i­j a. Tam pa­ kan­k a bū­t i Pa­s au­l io pre­k y­b os or­g a­n i­z a­c i­j os na­re.

ES yra pa­g rin­d i­nė Jung­t i­nės Ka­ra­lys­tės pre­k y­b os par­tne­rė. Pre­k y­b os apy­v ar­t a tarp Di­d žio­s ios Bri­t a­n i­j os ir ES ša­l ių per me­t us sie­k ia 400 mlrd. sva­r ų ster­l in­g ų (1,6 trln. li­t ų). Tai su­d a­ro 52 pro­c . ša­l ies pre­k y­b os.

Išaug­tų ar su­menk­tų Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos įta­ka tarp­tau­ti­nė­je are­no­je? Di­d žio­ji Bri­t a­n i­j a lik­t ų NA­T O ir Jung­t i­n ių Tau­t ų Sau­g u­ Su­ma­žė­jus ša­lies įta­kai Briu­se­ly­je, Ber­ly­ne bei Pa­ry­ž iu­je, mo Ta­r y­b os na­re. Be to, Di­d žio­j i Bri­t a­n i­j a yra bran­duo­ Lon­do­ną ga­lė­tų pra­dė­ti ig­no­ruo­ti ir Va­šing­to­nas. Ame­ri­ka li­nė vals­t y­b ė. Eu­ros­kep­t iš­kas ana­l i­t i­k ų cent­ras „Bru­ges ir ki­ti są­jun­g i­nin­kai no­ri, kad Di­d žio­ji Bri­ta­ni­ja lik­tų ES. Group“ no­rė­t ų, kad Di­d žio­ji Bri­t a­n i­j a nu­s to­t ų bū­t i til­t u tarp JAV ir Eu­ro­p os.

10

šeštadienis, vasario 2, 2013

pasaulis

Egip­tie­čių

vil­tys su­bliūš­ko Dve­ji me­tai po re­vo­liu­ci­jos su­grio­vė egip­tie­čių vil­tis. Eko­no­mi­ ka klup­čio­ja, nu­si­vy­li­mas tik au­ga, nors nau­jo su­ki­li­mo po­žy­mių kol kas ne­daug. Niū­rios per­spek­ty­vos

24-erių mik­roau­to­bu­so vai­ruo­to­jas Ra­ma­da­nas Kha­la­fas Ami­nas, per die­ną už­dir­ban­tis 4,5 do­le­rio (11,5 li­to), yra vie­nas iš tūks­tan­čių Egip­ to re­vo­liu­ci­jos da­ly­vių. „Pra­lei­dau Tah­ri­ro aikš­tė­je vi­są lai­ką“, – kal­bė­da­ma­sis su JAV žur­ na­lo „Ti­me“ žur­na­lis­tu pri­si­mi­nė jis ir mo­bi­lia­ja­me te­le­fo­ne pa­ro­dė įra­šą, kur mi­nia skan­duo­ja „Ša­lin Hos­ni Mu­ba­ra­ką!“. Po re­vo­liu­ci­jos praė­jus dve­jiems me­tams, Egip­to eko­no­mi­ka iš­gy­ ve­na sun­kius lai­kus, o nau­ja vy­ riau­sy­bė ne­pa­jė­gia iš­spręs­ti skur­ do pro­ble­mos, ku­ri ir pa­kurs­tė 2011 m. maiš­tą. Kren­tan­tis va­liu­tos kur­ sas ir tarp­tau­ti­nių kre­di­to­rių per­ ša­mos griež­tos tau­py­mo prie­mo­ nės reiš­kia, kad ar­ti­miau­siu me­tu vi­du­ri­nės kla­sės ir skurs­tan­čių­jų gy­ve­ni­mas tik sun­kės. R.Kh.Ami­nas gi­mė Kai­re ir vi­ są sa­vo gy­ve­ni­mą pra­lei­do sos­ti­nės lūš­ny­nų ra­jo­ne, mo­kyk­lą jis me­tė po ket­vir­tos kla­sės. Jau­nuo­liui se­ka­si ge­riau nei dau­ge­liui ra­jo­no kai­my­nų. Jo šei­ma per­si­kraus­tė į ne­se­niai pa­ sta­ty­tą so­cia­li­nį būs­tą. Be to, jis už­ dir­ba dau­giau nei ket­vir­ta­da­lis Egip­ to gy­ven­to­jų, ku­rie, anot ofi­cia­lios 2012 m. sta­tis­ti­kos, gy­ve­na už 1–1,5 do­le­rio (2,6–3,8 li­to) per die­ną. Vai­ki­nas jau­čia­si nu­si­vy­lęs, kad jo ra­jo­ne Mans­hiyat Na­ser, dar va­ di­na­ma­me Šiukš­lių mies­tu, trūks­ ta vie­šų­jų pa­slau­gų, o per­mai­nos atei­na la­bai lė­tai. „Ne­ma­nau, kad čia kas nors ka­ da nors pa­si­keis, – ne­slė­pė jis. – Žmo­nės ne tik gy­ve­na skur­de, bet ir ne­tu­ri iš­si­la­vi­ni­mo.“

„Al­ka­nų­jų re­vo­liu­ci­ja“

Kai­ro Šiukš­lių mies­tas – tai pla­ tus lūš­nų la­bi­rin­tas. Ša­lia esan­čio kal­no šlai­tas nu­sė­tas šiukš­lių, jo­se rau­sia­si su­ly­sę šu­nys. Lūš­ny­nai išau­go H.Mu­ba­ra­ ko lai­kais, nes tuo me­tu dau­gė­jo gy­ven­to­jų, trū­ko priei­na­mo būs­ to, au­go pra­ra­ja tarp tur­tin­gų­jų ir varg­šų.

Ne­ma­nau, kad čia kas nors ka­da nors pa­si­keis. Žmo­nės ne tik gy­ve­na skur­de, bet ne­tu­ri ir iš­si­la­vi­ ni­mo. Pras­ta eko­no­mi­nė pa­dė­tis ap­ žval­gi­nin­kus ver­čia būgš­tau­ti, kad lūš­ny­nų gy­ven­to­jai vėl ga­li su­kil­ti. Kai­ro uni­ver­si­te­te mies­tų re­konst­ ruk­ci­ją dės­tan­tis Sa­meh El Alai­ ly sa­kė daž­nai gir­din­tis kal­bų apie gre­sian­čią „al­ka­nų­jų re­vo­liu­ci­ją“. „Vis­kam yra ri­bos, – žur­na­lui „Time“ tei­gė jis. – Ko iš jū­sų ga­li­ma ti­kė­tis, kai ne­tu­ri­te ką val­gy­ti?“ Egip­to val­džia, siek­da­ma iš­veng­ ti dar chao­tiš­kes­nio eko­no­mi­nio nuo­smu­kio, ke­ti­na im­ti 4,8 mlrd. do­le­rių pa­sko­lą iš Tarp­tau­ti­nio va­ liu­tos fon­do (TVF). Grieb­tis sku­ bių prie­mo­nių ver­čia ir kren­tan­tis va­liu­tos kur­sas. Nuo praė­ju­sių me­ tų lapk­ri­čio Egip­to sva­ras nu­ver­tė­ jo be­veik de­šim­ta­da­liu. Mai­nais už pa­sko­lą Egip­tui teks vyk­dy­ti itin ne­po­pu­lia­rią tau­py­mo

po­li­ti­ką. TVF ra­gi­na Kai­rą ma­žin­ti vals­ty­bės iš­lai­das, tarp jų – su­bsi­ di­jas pla­taus var­to­ji­mo pre­kėms bei pa­slau­goms, ir di­din­ti mo­kes­čius. Ki­taip ta­riant, sten­gian­tis iš­spręs­ti Egip­to eko­no­mi­nes pro­ble­mas ei­ li­nių gy­ven­to­jų pe­čius už­griū­va vis di­des­nė naš­ta. Cuk­rus ta­po pra­ban­ga

Kaip rea­guos vi­suo­me­nė, sun­ku nu­spė­ti. Gre­sian­tis dir­žų ver­ži­mas pa­ža­di­no pri­si­mi­ni­mus apie 1977 m. sau­sį, kai pre­zi­den­tas An­wa­ras Sa­da­tas nu­sto­jo su­bsi­di­juo­ti duo­ ną, kad gau­tų pa­sko­lą iš Pa­sau­lio ban­ko. Tuo­met ki­lo nuo­žmūs pro­ tes­tai, juos mal­ši­nant žu­vo maž­ daug 800 žmo­nių. Šian­dien nu­vy­kęs į skur­džius Kai­ro ra­jo­nus, iš­gir­si daug skun­ dų dėl ky­lan­čių kai­nų, bet ma­žai kal­bų apie nau­ją re­vo­liu­ci­ją. Vie­ na to­kių vie­tų – Gi­zos ga­li­nė met­ ro sto­tis, ku­rią su­pa ge­le­žin­ke­liai, ma­gist­ra­lės ir pa­vo­jin­gos būk­lės pa­sta­tai su iš sto­gų ky­šan­čia ar­ ma­tū­ra. Ten iš gat­vė­je ar­ba­ta pre­kiau­jan­ čio 56 me­tų Abu Ah­ma­do iš­gir­si­te, kad sau į ar­ba­tą jis ne­be­de­da cuk­ raus, nes jo kai­na vie­tos par­duo­tu­ vė­je išau­go nuo 3,5 iki 6 sva­rų (nuo 1,3 iki 2,3 li­to) už ki­log­ra­mą. „Čia kiek­vie­nas pyks­ta“, – sa­ kė vy­ras, bet su­tri­ko pa­klaus­tas apie ga­li­mus nau­jus gat­vės pro­ tes­tus. To­je pat gat­vė­je dir­ban­tis 52 me­ tų mė­si­nin­kas Ab­du­las Rah­ma­nas Mu­ham­ma­das ir­gi sua­be­jo­jo, kad var­guo­liai ga­li su­kil­ti. „Žmo­nės pa­var­go“, – paaiš­ki­no jis.

pasaulis per savaitę Šeš­ta­die­nis Če­kai sa­vo nau­juo­ju pre­zi­den­tu per pir­muo­ sius tie­sio­gi­nius vals­ty­ bės va­do­vo rin­ki­mus iš­ si­rin­ko proeu­ro­pie­tiš­ką kai­rių­jų kan­di­da­tą, bu­vu­sį prem­je­rą Mi­lo­šą Ze­ma­ną (nuo­tr.). Sa­vo var­žo­vą aris­tok­ra­ tą ir kon­ser­va­to­rių Ka­re­lą Schwar­zen­ber­ gą jis įvei­kė prieš tau­py­mo prie­ mo­nes nu­kreip­ ta pro­gra­ma.

68 me­tų stam­baus su­dė­ji­mo ži­lap­lau­ kis M.Ze­ma­nas ant­ra­ja­me rin­ki­mų ra­te ga­vo 54,8 pro­c. bal­sų, o mė­ly­no krau­jo už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­ras K.Schwar­zen­ ber­gas – 45,19 pro­c. bal­sų. Ties­mu­kai kal­ban­čio M.Ze­ma­no, ku­ ris prem­je­ro po­ste dir­bo nuo 1998 iki 2002 m., per­ga­le bai­gė­si de­šimt­me­tį tru­ kęs 71 me­tų pre­zi­den­to Václa­vo Klau­so – griež­to eu­ros­kep­ti­ko ir po­li­tiš­kai skal­dan­ čio vals­ty­bės va­do­vo – val­dy­mas. M.Ze­ma­nas sa­ve va­di­na eu­ ro­fe­de­ra­lis­tu, o jo anks­tes­nė kai­rių­jų vy­riau­sy­bė pa­dė­jo su­si­de­rė­ti dėl Če­ki­jos įsto­ji­ mo į ES 2004 m. „Ga­li­me tvir­tai ma­ny­ti, kad M.Ze­ma­nas užims pa­lan­kes­nę po­zi­ci­ją ES at­žvil­giu“, – sa­kė Tomá­ šas Le­be­da, Pra­hos Ka­ro­lio uni­ver­si­te­ to po­li­ti­kos ana­li­ti­kas.

Sunk­me­tis: Egip­to eko­no­mi­ka iš­gy­ve­na sun­kius lai­kus, o nau­ja vy­riau­sy­b

Nau­jos ir pa­vel­dė­tos pro­ble­mos

Egip­to vi­suo­me­nė pik­ti­na­si ne tik au­gan­čio­mis kai­no­mis, bet ir griū­ van­čia ša­lies inf­rast­ruk­tū­ra. Sau­sio 15-ąją per trau­ki­nio ava­ri­ją į pie­tus nuo Kai­ro žu­vo 19 jau­nų šauk­ti­nių, o ki­tą die­ną Alek­sand­ri­jo­je su­griu­ vęs ne­tei­sė­tas pa­sta­tas pa­lai­do­jo 28 žmo­nes. Trau­ki­nio ava­ri­ja pa­pil­dė il­gą Egip­to trans­por­to ne­lai­mių vir­ti­nę. Per­nai lapk­ri­tį su­si­dū­rus au­to­bu­sui ir trau­ki­niui žu­vo pus­šim­tis žmo­ nių, dau­gu­ma jų – vai­kai. Tai­gi, be sa­vo ne­po­pu­lia­rių spren­di­mų, nau­ ja Egip­to val­džia iš H.Mu­ba­ra­ko re­ ži­mo pa­vel­dė­jo ne­ma­žai so­cia­li­nių ir eko­no­mi­nių pro­ble­mų. Eks­per­tas Mi­chae­las Han­na iš ana­li­ti­kų cent­ ro „Cen­tu­ry Foun­da­tion“ tei­gė, kad Egip­to val­džia ga­li su­švel­nin­ti pa­dė­tį pa­si­telk­da­ma re­li­gi­ją. Par­ la­men­to rin­ki­mus per­nai lai­mė­ju­

si Mu­sul­mo­nų bro­li­ja yra di­džiu­lis ir pla­čiai iš­si­ke­ro­jęs re­li­gi­nis ju­dė­ ji­mas, jun­gian­tis ir tur­tin­gus vers­ li­nin­kus, ir ei­li­nius egip­tie­čius. „Sa­la­fi­tai ir Mu­sul­mo­nų bro­li­ja ak­cen­tuos kul­tū­ri­nius bei so­cia­li­ nius as­pek­tus, jų re­to­ri­ka bus de­ ma­go­giš­kes­nė, la­biau sek­tan­tiš­ka, – pro­gno­za­vo eks­per­tas. – Eko­ no­mi­nis ne­pri­tek­lius – ne­pa­lan­ kus me­tas ko­kiems nors li­be­ra­ liems, at­vi­riems ir pliu­ra­lis­ti­niams pla­nams kur­ti.“ Net­gi re­vo­liu­ci­jo­ je da­ly­va­vęs jau­nas mik­roau­to­bu­so vai­ruo­to­jas R.Kh.Ami­nas abe­jo­ja, ar žmo­nės ry­šis nau­jam su­ki­li­mui prieš Mu­sul­mo­nų bro­li­ją. „Svar­biau­sia – skur­dūs žmo­ nės yra la­bai re­li­gin­gi. Man ne­te­ ko gir­dė­ti apie ma­si­nį po­li­ti­nį ak­ ty­vu­mą“, – sa­kė jis krai­py­da­mas gal­vą. Pa­ren­gė Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis

2013 01 26 2013 02 01

Sek­ma­die­nis

Ant­ra­die­nis

Per pa­ry­čiais ki­lu­sį gais­rą Bra­zi­li­jos uni­ ver­s i­t e­t i­n io San­t a Ma­ri­jos mies­to nak­ ti­nia­me klu­be „Kiss“ žu­vo 231 žmo­gus, de­šim­tys su­žeis­tų­jų gru­mia­si už sa­vo gy­vy­bę. Po­li­ci­ja areš­ ta­vo du nak­ti­nio klu­bo sa­vi­nin­kus ir po­rą mu­zi­kan­tų, da­ly­va­vu­sių ne­lem­ta­me pi­ ro­tech­ni­kos šou, ku­ris, kaip ma­no­ma, ir su­kė­lė tra­ge­di­ją. Suk­rės­ti gy­vi li­kę liu­di­nin­kai, dau­giau­ sia San­ta Ma­ri­jos mies­to stu­den­tai, pa­sa­ ko­jo, kaip dau­gy­bė links­min­tis su­si­rin­ku­ sių jau­nuo­lių bu­vo su­tryp­ti ar­ba už­du­so nuo ait­rų dū­mų, nes išė­ji­mai iš klu­bo bu­ vo už­ra­kin­ti, be to, lieps­noms plin­tant ki­ lo pa­ni­ka. Nak­ti­nia­me klu­be „Kiss“ ne­bu­vo lan­ gų. Kad pa­tek­tų į vi­dų, gel­bė­to­jams te­ko griau­ti sie­nas.

Pran­cū­zi­jos ir Ma­lio pa­ jė­gos užė­mė gar­sų is­ to­ri­nį dy­ku­mų mies­tą Tom­buk­tu per žai­biš­ką puo­li­mą prieš is­la­mis­ tus ko­vo­to­jus, kont­ro­liuo­jan­čius di­džiu­lį Ma­lio šiau­ri­nį re­gio­ną. Gy­ven­to­jai džiū­ga­vo pa­si­tik­da­mi at­vyks­ tan­čius ka­rius, o mies­to me­ras pa­smer­kė is­la­mis­tų pa­da­ry­tus nu­si­kal­ti­mus kul­tū­rai

11

šeštadienis, vasario 2, 2013

pasaulis kl.lt/naujienos/uzsienis

4,8

mlrd. do­le­rių

TVF pa­sko­la už­grius ei­li­nių egip­tie­čių pe­čius ma­žes­nė­mis su­bsi­di­jo­mis ir di­des­niais mo­kes­čiais.

bė ne­pa­jė­gia iš­spręs­ti skur­do pro­ble­mos, ku­ri ir pa­kurs­tė 2011 m. maiš­tą.

„Fa­ce­book“ va­ro į dep­re­si­ją? Vo­kie­ti­jos moks­li­nin­kai skel­bia ne­ti­kė­tą iš­va­dą: po­pu­lia­riau­sias pa­sau­ly­je so­cia­li­nis tink­las „Fa­ce­ book“ ve­da prie dep­re­si­jos ir ska­ ti­na so­cia­li­nę at­skir­tį. To prie­žas­ tis – pa­vy­das. Ne­ma­lo­nūs po­jū­čiai

Vie­na ver­tus, po­pu­lia­riau­sias pa­ sau­ly­je ir maž­daug mi­li­jar­dą na­rių tu­rin­tis so­cia­li­nis tink­las „Fa­ce­ book“ ge­ro­kai pa­leng­vi­na gy­ve­ni­ mą. Var­to­to­jas ga­li ke­liais kla­vi­šų pa­spau­di­mais su­ži­no­ti, ar drau­gas ga­vo dar­bą, pa­skai­ty­ti apie drau­gės ato­sto­gas ir pa­si­gro­žė­ti jos nuo­ trau­ko­mis iš pa­plū­di­mio. Bet, anot Vo­kie­ti­jos moks­li­nin­ kų, yra ir ki­ta me­da­lio pu­sė: žmo­ nės, daug lai­ko lei­džian­tys so­cia­ li­niuo­se tink­luo­se, jau­čia di­des­nę so­cia­li­nę at­skir­tį ir daž­niau pa­ti­ria dep­re­si­ją, nei tie, ku­rie to ne­da­ro. Sa­vai­me per­ša­si klau­si­mas: ar vie­ni­šus žmo­nes la­biau trau­kia so­cia­li­niai tink­lai, ar nau­do­ji­ma­ sis jais bė­gant lai­kui kurs­to vie­ni­ šu­mo jaus­mą? Nors į šį klau­si­mą Ber­ly­no Hum­ bol­to uni­ver­si­te­to ir Darmš­ta­to tech­ni­kos uni­ver­si­te­to bend­ras ty­ ri­mas at­sa­ky­mo ne­ra­do, moks­li­ nin­kai tei­gia nu­sta­tę, kad daž­nas nau­do­ji­ma­sis so­cia­li­niais tink­lais ga­li su­kel­ti ne­ma­lo­nių po­jū­čių.

AFP nuo­tr.

Daž­nai pa­vy­di ato­sto­gų

Pro­tes­tai vir­to ne­ra­mu­mais Pro­tes­tai, su­reng­t i Egip­te per ant­rą­s ias bu­v u­s į pre­z i­den­t ą Hos­n i Mu­b a­ra­k ą nu­ver­t u­s io su­k i­l i­mo pra­d žios me­t i­nes, vi­so­je ša­ly­je vir­to su­s i­rė­m i­ mais. Per juos žu­vo dau­g iau nei pus­š im­t is žmo­n ių. Pre­ zi­den­t as Mo­h a­me­d as Mor­s i sek­ma­d ie­n į mė­ne­s iui įve­dė ne­p ap­ras­t ą­j ą pa­dė­t į ir nak­ ti­nes ko­men­dan­to va­lan­das Port Sai­do, Is­mai­l i­jos ir Sue­ co pro­v in­ci­jo­se, kur vy­ko di­ džiau­sios riau­šės. Ta­čiau liu­di­nin­kai sa­kė, kad pir­ma­die­nio va­ka­rą tūks­tan­ čiai de­monst­ran­tų ne­pai­sė ko­ men­dan­to va­lan­dos ir išė­jo į tų tri­jų mies­tų prie Sue­co ka­na­lo gat­ves. Pro­tes­tuo­to­jai skan­da­

vo šū­kius prieš is­la­ miš­kų jė­gų val­dy­ mą Egip­te. Opo­ zi­ci­jos gru­p ės kal­ti­na Mu­sul­ mo­nų bro­l i­ją, iš jos iš­k i­lu­sį M.Mor­si ir ki­tas is­la­ miš­kas jė­gas mo­no­ po­li­zuo­jant val­džią Egip­te. Egip­to mi­nist­rų ka­ bi­ne­tas pir­ma­die­nį pa­t vir­t i­no įsta­t y­ mo pro­jek­tą, su­tei­ kian­tį ar­mi­jai tei­sę suim­ti ci­vi­lius ir pa­ dė­ti po­li­ci­jai už­tik­rin­ ti sau­gu­mą. BNS inf.

Ty­ri­me, ku­riam va­do­va­vo dak­ta­ rė Han­na Kras­no­va, da­ly­va­vo 600 „Fa­ce­boo­ko“ var­to­to­jų. Re­zul­ta­

Lat­vi­jos par­la­men­tas priė­mė įsta­ty­mą dėl eu­ ro įve­di­mo ir nu­sta­tė tai­ syk­les, pa­gal ku­rias ša­lis, jei­gu pri­tars ES Ta­ry­ba, 2014 m. sau­sio 1 d. pe­reis prie bend­ro­sios ES va­liu­tos. Prem­je­ras Val­dis Domb­rovs­kis par­la­men­ ta­rams sa­kė, kad eu­ro įve­di­mas sim­bo­liš­kai už­baigs sun­kių eko­no­mi­kos re­for­mų eta­pą

Bu­vo­me nu­ste­bin­ ti, kiek daug žmo­nių nau­do­da­mie­si „Fa­ce­ boo­ku“ pa­ti­ria ne­ma­ lo­nių po­jū­čių, dėl pa­ vy­do jau­čia­si vie­ni­ši, su­tri­kę ar­ba pik­ti. „Bu­vo­me nu­ste­bin­ti, kiek daug žmo­nių nau­do­da­mie­si „Fa­ce­boo­ ku“ pa­ti­ria ne­ma­lo­nių po­jū­čių, dėl pa­vy­do jau­čia­si vie­ni­ši, su­tri­kę ar­ ba pik­ti“, – aiš­ki­no H.Kras­no­va. Anot ty­rė­jų, žmo­nės, ku­rie bend­ rau­ja ga­na re­tai, bet skai­to drau­gų ži­nu­tes ir žiū­ri jų nuo­trau­kas, yra lin­kę bū­ti ne to­kie pa­ten­kin­ti sa­ vo gy­ve­ni­mu. Moks­li­nin­kai pa­pra­ šė ty­ri­mo da­ly­vių įvar­dy­ti ga­li­mas prie­žas­tis. Maž­daug 30 pro­c. res­ pon­den­tų nu­ro­dė pa­vy­dą, 20 pro­c. – grįž­ta­mo­jo ry­šio sto­ką. 36 pro­c. ty­ri­mo da­ly­vių nau­do­ji­ma­sis „Fa­ ce­boo­ku“ kar­tais ar­ba daž­nai ke­lia ne­ma­lo­nių emo­ci­jų. Vie­ni pa­vy­dė­jo ki­tų var­to­to­jų ato­sto­gų ar­ba lais­va­ lai­kio pra­mo­gų, ki­ti – so­cia­li­nės są­

vei­kos, kai, pa­vyz­džiui, ki­tas žmo­ gus su­lauk­da­vo dau­giau vir­tua­lių svei­ki­ni­mų su gim­ta­die­niu, pa­spau­ di­mų, kad pa­tin­ka, ar­ba ko­men­ta­ rų po ži­nu­tė­mis bei nuo­trau­ko­mis. Taip pat pa­ste­bė­ta, kad ket­vir­tą de­ šim­tį įpu­sė­ję žmo­nės daž­niau lin­kę pa­vy­dė­ti šei­my­ni­nės lai­mės, o mo­ te­rys – fi­zi­nio pa­trauk­lu­mo. Drau­gai – po­pu­lia­ru­mo ro­dik­lis

So­cia­li­niuo­se tink­luo­se var­to­to­ jai sten­gia­si pa­si­ro­dy­ti kuo ge­riau, ne­re­tai jie pa­gra­ži­na ir sa­vo pro­ fi­lius. Vo­kie­ti­jos ty­rė­jai sa­ko, kad „Fa­ce­boo­ko“ drau­gai ta­po bruo­ žu, ku­riuo var­to­to­jai ma­tuo­ja sa­vo po­pu­lia­ru­mą ir sėk­mę, o tai leng­vai ve­da prie ki­tų šlo­vi­ni­mo ir pa­vy­do. Šiam reiš­ki­niui api­bū­din­ti moks­li­ nin­kai ne­tgi su­kū­rė spe­cia­lų ter­mi­ ną – pa­vy­do spi­ra­lė. „Pa­vy­das ga­li plis­ti so­cia­li­niuo­se tink­luo­se ir dar in­ten­sy­viau reikš­ tis pa­sy­viems var­to­to­jams, – ra­šo­ ma Ber­ly­no Hum­bol­to uni­ver­si­te­to ir Darmš­ta­to tech­ni­kos uni­ver­si­te­to moks­li­nin­kų bend­ro ty­ri­mo iš­va­do­ se. – At­siž­vel­giant į tai, kad nau­do­ ji­ma­sis „Fa­ce­boo­ku“ yra pa­sau­li­nis fe­no­me­nas, o pa­vy­das – uni­ver­sa­ lus jaus­mas, šie skaus­min­gi pa­da­ri­ niai gre­sia dau­gy­bei žmo­nių.“ Ty­ri­mo au­to­riai pa­ta­rė ma­žin­ ti so­cia­li­nia­me tink­le „Fa­ce­book“ lei­džia­mą lai­ką ir at­si­ri­bo­ti nuo tu­ ri­nio, ku­ris ga­li su­kel­ti pa­vy­dą. Ki­ to­kių re­cep­tų moks­li­nin­kai kol kas ne­tu­ri. „Die Welt“, „Reu­ters“ inf.

At­ra­di­mai: anot Vo­kie­ti­jos moks­li­nin­kų, ket­vir­tą de­šim­tį įpu­sė­ję žmo­nės so­cia­li­niuo­se tink­luo­se daž­niau

lin­kę pa­vy­dė­ti šei­my­ni­nės lai­mės, o mo­te­rys – fi­zi­nio pa­trauk­lu­mo.

Ket­vir­ta­die­nis ir sa­kė, kad ko­vo­to­jai, trauk­da­mie­si nuo Pran­cū­zi­jos va­do­vau­ja­mo puo­li­mo, pa­ de­gė pa­sta­tą, ku­ria­me bu­vo sau­go­mi neį­kai­no­ja­mi se­no­vi­niai rank­raš­čiai. Tom­buk­tu bu­vo su­si­grą­žin­tas praė­jus 18 die­nų po to, kai Pran­cū­zi­jos ir Ma­lio pa­jė­gos pra­dė­jo puo­li­mą prieš ra­di­ka­ lius is­la­mis­tus, ku­rie prieš de­šimt mė­ ne­sių pe­rė­mė kont­ro­lę ša­lies šiau­rė­je po per­vers­mo Ba­ma­ke.

tai va­sa­rio pa­bai­go­je bus pri­sta­ty­ti per 11-ąją tarp­tau­ti­nę in­for­ma­ci­nių tech­no­lo­gi­jų kon­fe­ren­ci­ją Leip­ci­go uni­ver­si­te­te. Jie ro­do, kad nau­do­ ji­ma­sis „Fa­ce­boo­ku“ ga­li su­kel­ti pa­vy­do jaus­mą ir nei­gia­mai veik­ti pa­si­ten­ki­ni­mo gy­ve­ni­mu jaus­mą, ypač pa­sy­vių var­to­to­jų.

Ket­vir­ta­die­nis ir už­tik­rins to­les­nį ša­lies vys­ty­mą­si ant sta­ bi­lių ir sau­gių pa­ma­tų. Ta­čiau nuo­mo­nių ty­ri­mai ro­do, kad dau­ge­ lio lat­vių eu­ro įve­di­mas ne­džiu­gi­na. Gruo­dį ban­ko DNB at­lik­ta ap­klau­sa pa­ro­dė, kad tik 8 pro­c. res­pon­den­tų pa­si­sa­ko už spar­tų eu­ ro įve­di­mą. 42 pro­c. ty­ri­mo da­ly­vių bu­vo lin­ kę pa­lauk­ti, o 41 pro­c. ap­skri­tai nu­si­sta­tę prieš to­kį žings­nį. Li­kę 9 pro­c. ne­tu­rė­jo aiš­ kios nuo­mo­nės.

Ga­lin­gas spro­gi­mas, nu­griau­dė­jęs Mek­si­kos sos­ti­nės cent­re esan­čio­ je vals­ty­bi­nės naf­tos mil­ži­nės „Pe­ mex“ būs­ti­nė­je, už­mu­šė ma­žiau­siai 25 žmo­nes, dar apie 100 bu­vo su­ žeis­ta. Į dan­gų ki­lo dū­mų stul­pas, o žmo­nės bė­go iš 54 aukš­tų dan­go­rai­žio. Kai ku­rie nu­ken­tė­ju­sie­ji per spro­ gi­mą bu­vo ne­ša­mi ant ne­štu­vų ar­ba biu­ro kė­džių. In­ci­den­to liu­di­nin­kai pa­sa­ko­jo, kad ga­lin­gas spro­gi­ mas su­pur­tė grin­dis tar­si že­mės dre­bė­ji­mas. Gel­bė­to­jai sku­biai at­vy­ko į įvy­kio vie­tą trauk­ti po griu­vė­siais už­stri­gu­sių žmo­nių. Liu­di­nin­kai tei­gė, kad įgriu­vo pa­sta­to da­lies, jun­gian­čios dan­go­rai­žį ir vie­ną prie­sta­tą, sto­gas. Gel­bė­ji­mo dar­bai ne­sus­to­jo ir su­ te­mus: ne­lai­mės vie­ta bu­vo ap­švies­ta pro­žek­to­riais, taip pat bu­vo at­siųs­ti du kra­nai, jie pa­dė­jo gel­bė­to­ jams ieš­ko­ti ap­griau­ta­me pa­sta­te li­ku­sių žmo­nių. Ci­vi­li­nė sau­gos agen­tū­ros at­sto­vas sa­kė, kad vie­ no­je elekt­ros sky­di­nė­je grei­čiau­siai bu­vo su­si­kau­pu­ sios du­jos, ta­čiau tiks­li spro­gi­mo prie­žas­tis dar ne­ pat­vir­tin­ta.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

P R I S TATO

Svarbiausią metų įvykį –

METŲ KLAIPĖDIETĖS RINKIMUS 1-asis balsavimo etapas JAU PRASIDĖJO! 1. Loreta Beržinskienė, Senamiesčio verslininkų asociacijos pirmininkė, aktyviai kovojanti už senamiesčio atgaivinimą, padėjusi surengti senamiesčio vaikų susitikimą. 2. Agnė Bilotaitė, Seimo narė, Aplinkos apsaugos komiteto narė, Seimo Antikorupcijos komiteto narė, pilietinių iniciatyvų puoselėtoja. 3. Elena Blažienė, Simono Dacho progimnazijos direktorė, individualizuoto ir diferencijuoto mokymo sistemos, teatrinio ugdymo iniciatorė ir diegėja, pedagoginių naujovių skleidėja, prisidedanti prie gerų mokyklos mokinių akademinių pasiekimų. 4. Rita Bočiulytė, „Klaipėdos“ laikraščio meno leidinio „Durys“ įkūrėja ir redaktorė, Lietuvos teatro sąjungos narė ir žurnalo „Lietuvos scena“ redakcijos kolegijos narė, Klaipėdos kultūros magistrė.

13. Valė Kučikienė, Klaipėdos miesto pagyvenusių žmonių klubo „Klaipėda“ pirmininkė. Jos dėka garbaus amžiaus klaipėdiečiai yra buriami leisti laiką kartu, keliauti, užsiimti aktyvia veikla, dalyvauti renginiuose ir kuo aktyviau gyventi. 14. Irena Linkauskienė, VšĮ „Trečiasis amžius“ ilgametė direktorė. Su kolegomis inicijavo pensininkams skirtas sveikatos žinių studijas, kurias lankė daugiau nei 600 studentų. 15. Sigutė Mažonytė, Respublikinės Klaipėdos ligoninės Neurologijos skyriaus vedėja. Buvę jos pacientai dėkoja už nuoširdumą, rūpestingumą ir nuoširdų gydymą. 16. Jovita Mikalauskienė, Klaipėdos sporto klubo „Viesulas“ rankinio trenerė, įvairių sporto renginių organizatorė, aktyviai prisidedanti prie vaikų fizinio bei kultūrinio lavinimo.

nistracijos direktorė. Aukštos kvalifikacijos specialistė, pasižyminti aktyvia veikla, pasak skaitytojų, turinti savo nuomonę ir aiškų požiūrį į spręstinas miesto problemas. 27. Laima Sireikienė, Ievos Simonaitytės pagrindinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui. Atsidavusi savo darbui mokytoja. 28. Diana Stankaitienė, Socialinės paramos centro direktorė. Iniciatyvi, pilietiška, tolerantiška, ginanti darbuotojų teises. 29. Regina Ševelkaitienė, Klaipėdos vaikų ligoninės konsultacinės poliklinikos gydytoja oftalmologė. Aktyvi visuomenininkė, nevyriausybinės organizacijos VšĮ „Informacijos ir paramos gausiai šeimai centro“ direktorė.

5. Valentina Bronštein, Maksimo Gorkio mokyklos matematikos mokytoja. Atsidavusi savo darbui specialistė, tolerantiškumo pavyzdys, išugdžiusi mokyklos mokiniams meilę matematikos mokslui.

17. Jolanta Norkienė, visuomeninio judėjimo „Klaipėdieti! Atgaivinki savo miesto parką“ įkūrėja, Poilsio parko atkūrimo iniciatorė.

30. Violeta Šleinienė, vaikų tautinių šokių ansamblio „Vijurkas“ meno vadovė. Tautinių, liaudies tradicijų puoselėtoja, drauge su kolektyvu reprezentuojanti liaudies šokius užsienyje. Aktyvi miesto renginių, Lietuvos dainų šventės dalyvė.

18. Rasa Norkutė, rašytoja, žurnalistė, knygų autorė, aktyvi visuomenės veikėja, altruistė, padedanti neįgaliesiems, psichologinių problemų turintiems žmonėms.

31. Renata Tankevičienė, sporto centro „Viesulas“ meninės gimnastikos trenerė. Aktyvi meninės gimnastikos puoselėtoja, kurios auklėtiniai siekia pergalių ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.

6. Liudmila Danišurko, Klaipėdos pirminės sveikatos priežiūros centro šeimos gydytoja. Atsidavusi, mylima pacientų savo srities specialistė, visada skubanti į pagalbą.

19. Lilija Petraitienė, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narė, aktyviai ginanti viešąjį interesą, atstovaujanti klaipėdiečių interesam.

32. Viktorija Vaišvilaitė-Skirutienė, fotomenininkė, tarptautinių fotokonkursų laureatė.

7. Ieva Dumbauskaitė, Lietuvos vardą garsinanti tinklininkė, 2011 m. iškovojusi aukso medalį Europos jaunimo paplūdimio tinklinio čempionate, 2012 m. – aukso medalį pasaulio jaunimo paplūdimio tinklinio čempionate.

20. Aušra Pilaitienė, „Lietuvos ryto“ žurnalistė. Daugiau kaip 20 metų garsina Klaipėdos miesto vardą Lietuvos spaudoje.

8. Olga Filatova-Kontrimienė, įvaizdžio kūrėja, pagrindinė muzikinių apdovanojimų „M.A.M.A.“ dalyvių stilistė. 9. Lina Grinčikaitė, lengvaatletė, Lietuvos moterų 100 m. bėgimo rekordininkė, Londono bei Pekino vasaros olimpinių žaidynių dalyvė (17-a ir 14-a vietos), 2009 m. universiados čempionė, 2009 m. Europos jaunimo (iki 23 metų) čempionato nugalėtoja, estafečių rungties 4 x 100 metrų vicečempionė, 2005 m. Europos jaunių čempionato vicečempionė, daugkartinė Lietuvos 100 metrų bėgimo čempionė.

21. Aista Plieskienė, Klaipėdos universitetinės ligoninės Aukštųjų energijų skyriaus vedėja. Atsidavusi pacientams specialistė ir ,pasak skaitytojų, labai nuoširdi ir atjaučianti gydytoja. 22. Janina Priluckienė, Klaipėdos jūrininkų ligoninės Nefrologijos ir hemodializių skyriaus vedėja. Gydytoja savo profesionalumu daugelį metų garsina Klaipėdos miestą, yra mylima ir vertinama pacientų.

33. Janina Valančiūtė, istorikė, knygų autorė, dirbanti paveldosaugos srityje. Jos dėka Žemaitijos regione paruošta daug architektūrinių paminklų istorinių aprašymų. Remiantis jais, atliekami restauraciniai darbai, reikšmingi Klaipėdos krašto praeities pažinimui. 34. Aldutė Vakarė, rašytoja, poetė, fotomenininkė, sveikos gyvensenos ir grožio meno mokyklos ,,Natūralumo galia“ įkūrėja ir seminarų vadovė, kilnių darbų likimo nuskriaustiesiems iniciatorė.

23. Audronė Renkauskienė, Klaipėdos sveikatos priežiūros centro Profilaktikos skyriaus vedėja, – už rūpestingumą ir nuoširdumą pacientams bei dalyvavimą visuomeninėje veikloje.

35. Svetlana Vasičkina, Klaipėdos rusų bendrijos „Lada“ pirmininkė. Aktyvi tautinių mažumų kultūros puoselėtoja, švenčių vaikams, jaunimui ir senjorams iniciatorė, skiria daug dėmesio vaikams, sergantiems onkologinėmis ligomis.

10. Dalia Kanclerytė, filmų „Pakūta mano meilė“, „Misionierius“, „Malonė“, „Rožių lietus“, „Dienos, nepanašios į kitas“, „Vaiko širdis“ kūrėja ir režisierė. „Vilties bėgimo“ renginių režisierė.

24. Jolanta Sąlygienė, klinikos „Jolsana“ vadovė. Specialistė padėjo susilaukti mažylių daugumai Lietuvos šeimų, kurios jau buvo netekusios vilties.

36. Alina Velykienė, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja. Veikli moteris yra prisidėjusi prie daugelio investicijų pritraukimo į Klaipėdą projektų.

11. Teresė Karpavičiūtė, Klaipėdos gimdymo namų ginekologė– akušerė, padėjusi ateiti į šį pasaulį gausiam būriui mažylių.

25. Rita Seniūnaitė, šeimos gydytoja, Klaipėdos estetinės ir lazerinės medicinos centro direktoriaus pavaduotoja. Atidi, visada patarianti ir išklausanti savo pacientus gydytoja.

37. Aina Zinčiukaitė, sportinių šokių kolektyvo „Žuvėdra“ kostiumų dizainerė. Jos kūriniai puošia kolektyvą ir džiugina šokių pasirodymus stebinčius žiūrovus.

12. Birutė Krikčiukienė, v. lopšelio-darželio „Volungėlė“ auklėtoja, – už meilę, kantrybę, rūpinimąsi vaikais, jų tobulėjimo skatinimą.

26. Judita Simonavičiūtė, Klaipėdos miesto savivaldybės admi-

BALSUOTI GALITE: Iš dienraščio iškirptą ir užpildytą lapelį siųsdami adresu: Metų klaipėdietė, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija, Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“, 92118 Klaipėda; arba atnešdami ir įmesdami į specialiąsias urnas redakcijoje, „Akropolyje“ esančiame skyriuje bei didžiuosiuose „Iki“ prekybos centruose. Portale www.KL.lt. Čia daugiausia balsų surinkusi moteris taps viena iš septynių pretendenčių į Metų klaipėdietės titulą. Vieną pretendentę į finalinį septynetuką deleguos dešimties ankstesnių metų rinkimų nugalėtojos 2002 – 2012-ųjų m. Metų klaipėdietės. Likusios pretendentės bus išrinktos susumavus balsavimo lapelius. Nuo sausio 21 iki vasario 5 d. balsuodami išrinksite labiausiai šio titulo vertas finalo dalyves. Vasario 7 d. jos bus paskelbtos dienraštyje. Nuo vasario 8 iki 18 d. bus pristatytos visos septynios pretendentės. Nuo vasario 19 iki kovo 6 d. balsuodami iš septynių finalininkių išrinksite Metų klaipėdietę. Daugiau informacijos kasdien dienraštyje ir portale www.KL.lt.

METŲ KLAIPĖDIETĖS RINKIMUOSE BALSUOJU UŽ:

13

šeštADIENIS, vasario 2, 2013

vakare@kl.lt Redaktorė Jolanta Juškevičienė

vakarė

Meilės ideologijai nesipriešina

Abe­jo­nės: D.Mont­vy­das ne­sle­pia, jog yra bu­vę mo­men­tų, kai ne­bu­vo tik­ras, ar jam rei­kia mu­zi­kos.

Ty­lią ato­kvė­pio mi­nu­tę sė­dė­da­mas prie pia­ni­no Do­na­tas Mont­ vy­das šian­dien ne­si­gė­dy­tų jaus­min­gų džiaugs­mo aša­rų, nors paaug­lys­tė­je ne­bu­vo tik­ras, ar mu­zi­ka – tik­ra­sis jo ke­lias. 25-erių vai­ki­nas dė­me­sio ir pri­pa­ži­ni­mo sty­giu­mi skųs­tis ne­ga­ lė­tų: iš­ban­dė sa­ve „Eu­ro­vi­zi­jos“ dai­nų kon­kur­se bei iš­lei­do so­li­nį al­bu­mą „Don­ny­Mon­tell“, šie­met jis pel­nė 4 pres­ti­ži­nius M.A.M.A ap­do­va­no­ji­mus. Ka­ro­lis Rup­kus k.rupkus@kl.lt

Ne­re­tas sve­čias jis ir uos­ta­mies­ ty­je. Va­len­ti­no die­nos iš­va­ka­rė­se Klai­pė­dos kon­cer­tų sa­lė­je kon­cer­tą „Leisk my­lėt stip­riau“ su­reng­sian­ tis at­li­kė­jas su dien­raš­čio „Klai­pė­ da“ skai­ty­to­jais pa­si­da­lijo min­ti­ mis apie mei­lę, mu­zi­ki­nį ke­lią bei sa­vo gy­ve­ni­mo fi­lo­so­fi­ją. – Ta­vo kon­cer­tas uos­ta­mies­ty­je bus skir­tas Va­len­ti­no die­nai. Ką tau pa­čiam reiš­kia ši šven­tė? – At­vi­rai pa­sa­kius, man Va­len­ti­ no die­na yra svar­bi tiek, kiek ji yra svar­bi ma­no ar­ti­mie­siems. Sup­

ran­ta­ma, jog ma­no ant­ra­jai pu­ sei bei ki­toms ma­no gy­ve­ni­mo mo­ te­rims ši šven­tė yra ypa­tin­ga ir jos tą die­ną lau­kia ati­tin­ka­mo dė­me­ sio. Tad ne­ga­liu va­do­vau­tis vien sa­vo no­rais ir bū­ti egois­tu. Trum­ pai ta­riant, bū­tent tie žmo­nės, ku­ rie man yra svar­būs, šią die­ną pa­ da­ro iš­skir­ti­nę ir man. – Ar to­kią nuo­sta­tą apie šią šven­tę tu­rė­jai vi­suo­met? O gal bū­da­mas paaug­lys vis dėl­ to laks­tei po mo­kyk­lą ap­si­kli­ ja­vęs vei­dą po­pie­ri­nė­mis šir­ de­lė­mis? – Kai mo­kiau­si mo­kyk­lo­je, ži­no­ ma, tai bu­vo svar­bi die­na ir su sa­vo

bend­rak­la­siais mes tik­rai taip ir elg­ da­vo­mės. Ne­sa­kau, kad mei­lės šven­ tės ideo­lo­gi­ja yra ne­tei­sin­ga. Juk ne kiek­vie­ną die­ną pri­si­me­na­me, kad rei­kia pa­ro­dy­ti dė­me­sį sa­vo ar­ti­mie­ siems. Tad ši šven­tė, ma­no nuo­mo­ ne, yra skir­ta pa­ska­tin­ti žmo­nes, kad ir są­mo­nin­gai, tai pa­da­ry­ti. Ma­tyt, kaž­kas bu­vo la­bai įžval­gus ir su­pra­ to, jog po dau­ge­lio me­tų žmo­nės ne­ be­ga­lės skir­ti daug lai­ko vie­nas ki­ tam. To­dėl ir su­gal­vo­jo šią šven­tę. – Sa­ko­ma, jog mei­lė ir kan­čia yra du jaus­mai, ku­rie la­biau­ siai ska­ti­na kū­ry­bą? Kas yra ta­ vo kū­ry­bi­nio va­rik­lio va­ro­mo­ ji jė­ga?

Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.

– Ma­no nuo­mo­ne, kū­ry­bos mū­zos tu­ri ne vie­ną pa­vi­da­lą. Ma­no kū­ ry­bos va­rik­lis yra pa­ts gy­ve­ni­mas. O ja­me pa­si­tai­ko la­bai daug įvai­ rių jaus­mų. – Esi bai­gęs Ba­lio Dva­rio­no mu­zi­kos mo­kyk­lą, kur, be ki­ tų mu­zi­ki­nių dis­cip­li­nų, taip pat mo­kei­si gro­ti for­te­pi­jo­nu. Ar daž­nai prie šio inst­ru­men­ to ten­ka pri­sės­ti ne kū­ry­bai ar dar­bui, o sa­vo ma­lo­nu­mui ir at­ si­pa­lai­da­vi­mui? – Tie­są pa­sa­kius, to­kių aki­mir­kų šiuo me­tu pa­si­tai­ko ne­daž­nai, ta­ čiau jos bū­na la­bai ypa­tin­gos. Daž­ niau­siai to­kio­mis aki­mir­ko­mis bū­nu vie­nas ir tos ke­lios va­lan­dos tam­pa lyg mu­zi­ki­ne iš­pa­žin­ti­mi. Tuo­met esu to­ks žmo­gu­s, ku­rio tik­riau­siai nė­ra ma­tę net ma­no tė­vai, kai ne­si­ gė­di­ju jo­kių sa­vo emo­ci­jų ir bū­nu lyg at­vers­tas po­pie­riaus la­pas. – Kas ta­ve at­ve­dė į mu­zi­kos ke­ lią? Su­sik­los­čiu­sios ap­lin­ky­ bės, tė­vai? – Šei­mos įta­kos pa­neig­ti ne­ga­liu. Ma­no tė­tis yra būg­ni­nin­kas. Kai bu­ vau dar ma­žas, jis gro­jo sun­kio­jo ro­ ko gru­pė­je „Plac­kar­tas“, ku­rio­je yra

dai­na­vę Vi­ta­li­jus Kai­riūkš­tis ir Ro­ si­ta Či­vi­ly­tė. Tad tė­tis ma­ne daž­nai pa­siim­da­vo ir į kon­cer­tus bei re­pe­ti­ ci­jas. Kai man bu­vo še­še­ri, aš jau da­ ly­va­vau „Dai­nų dai­ne­lė­je“ , ku­rio­je man pa­si­se­kė tap­ti lau­rea­tu. Kai nuo

Donatas Montvydas:

Kai sa­vo mu­zi­ka ne­ be­tu­rė­siu ką pa­sa­ky­ ti žmo­gui, tuo­met ži­ no­siu, jog atė­jo lai­kas keis­tis ar­ba už­siim­ti kaž­kuo ki­tu. pat gi­mi­mo net de­šimt me­tų pra­lei­di ap­lin­ko­je, ku­ri la­bai glau­džiai su­si­ju­ si su mu­zi­ka, tai vis dėl­to stip­riai le­ mia ta­vo li­ki­mą. – Ar bū­da­mas paaug­lys nie­kuo­ met ne­pa­gal­vo­jai, kad gal mu­ zi­ka ne tau, ar ne­si­no­rė­jo vis­ ko mes­ti? – To­kių min­čių kil­da­vo. Bū­da­vo mo­ men­tų, kai sa­vęs klaus­da­vau, koks vi­so to tiks­las ir ar man rei­kia mu­zi­kos.

16

14

šeštADIENIS, vasario 2, 2013

vakarė

Tu­ris­tų vi­lio­nėms į Egip­tą Ke­lių va­lan­dų skry­ dis, ir žie­miš­ką šal­ tį kei­čia va­sa­riš­ka ši­ lu­ma, snie­gą – įspū­ din­gi pa­plū­di­miai, iš­puo­se­lė­tos ir ža­ liuo­jan­čios vieš­bu­ čių te­ri­to­ri­jos, kva­pą gniau­žian­tys kraš­to­ vaiz­džiai. To­kį ma­ lo­nu­mą ga­li­ma pa­ tir­ti nors ir da­bar iš­si­ren­gus ke­lio­nėn į Egip­tą. Juo la­biau kad tu­ris­tams šia­me ku­ror­te siū­lo­ma vis dau­giau dar ne­pa­tir­ tų įspū­džių.

Gro­žis: ti­piš­kas Egip­to ku­ror­tų vaiz­de­lis – lyg iš at­vi­ru­ko.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Kal­bos ke­lia juo­ką

Sau­gu ar ne­sau­gu – toks klau­si­ mas į gal­vą šau­na ne vie­nam lie­tu­ viui, pa­gal­vo­jan­čiam apie ato­sto­gas Egip­te, juk vis pa­si­ro­do pra­ne­ši­mų apie pa­grob­tus tu­ris­tus, ky­lan­čias riau­šes. Ta­čiau iš to­kių pa­svars­ty­mų pa­ tys egip­tie­čiai tik juo­kia­si. „Ne­ra­ mu­mai, po ku­rių bu­vo nu­vers­tas ša­lies pre­zi­den­tas Hos­ni Mu­ba­ra­ kas, vy­ko tik vie­no­je Kai­ro aikš­tė­je, o bu­vo ro­do­ma taip, kad re­vo­liu­ci­ja ki­lo vi­so­je ša­ly­je. Nie­ko pa­na­šaus ne­bu­vo ir nė­ra“, – ti­ki­no vie­tos gy­ ven­to­jai. Po sa­vai­tės vieš­na­gės vie­na­me po­pu­lia­riau­sių Egip­to ku­ror­tų –

Šarm aš Šei­che – iš­ties bu­vo ga­li­ ma įsi­ti­kin­ti, kad ato­sto­gau­ti ja­me yra jau­ku ir sau­gu. Vi­du­ti­niš­kai per mė­ne­sį Egip­tą ap­lan­ko apie 2 mln. tu­ris­tų. Prieš re­vo­liu­ci­ją jų bu­vo 40 pro­c. dau­ giau, ta­čiau egip­tie­čiai džiau­gia­ si, kad tu­riz­mo srau­tai pa­ma­žu at­ si­gau­na. Re­vo­liu­ci­jos pri­va­lu­mas tu­ris­ tams tai, kad po jos ato­sto­gau­ti yra šiek tiek pi­giau nei anks­čiau. Į Egip­tą trau­kia ir vis dau­ giau lie­tu­vių. Tu­riz­mo agen­ tū­ros „Tez Tour“ Vie­šų­jų ry­šių ir rin­ko­da­ros sky­riaus va­do­vės In­gos Aukš­tuo­ly­tės tei­gi­mu, iš Lie­tu­vos 2011 m. į Egip­tą bu­ vo nu­skri­dę 11,3 tūkst. tu­ris­ tų, per­nai – jau 12 tūkst. Vi­sos tarp­tau­ti­nės kom­pa­ni­jos „Tez

Tour“ srau­tai į šį kraš­tą taip pat au­ga: už­per­nai bu­vo nu­skrai­ din­ta 459 tūkst., per­nai – 470 tūkst. tu­ris­tų. At­ra­do prieš 7 me­tus

Dau­ge­lis Egip­to ku­ror­tų ir lan­ko­mų ob­jek­tų lie­tu­viams jau ge­rai pa­žįs­ ta­mi. Ta­čiau at­si­ra­do ir nau­jų lan­ ky­ti­nų vie­tų, ku­rių ne­pa­ma­ty­ti bū­ tų nuo­dė­mė. Vie­na to­kių – va­di­na­mo­ji pra­ras­ to­ji že­mė, į ku­rią eks­kur­si­jos lie­ tu­viams pra­dė­tos or­ga­ni­zuo­ti tik praė­ju­siais me­tais. Si­na­jaus pu­sia­sa­ly­je esan­čios pra­ras­to­sios že­mės at­ra­dė­ju sa­ ve įvar­di­ja egip­tie­tis Ah­me­das Ema­das. Jis pa­sa­ko­jo, jog kan­jo­nus su ka­dai­se jū­ros dug­ne ply­tė­ju­siais

Sve­tin­gu­mas: vietos mo­te­rys no­riai de­monst­ruo­ja, ko­kio­mis necivilizuotomis są­ly­

go­mis ga­mi­na val­gį.

kraš­to­vaiz­džiais ap­ti­ko prieš sep­ ty­ne­rius me­tus va­ži­nė­da­ma­sis mo­to­cik­lu. Skai­čiuo­ja­ma, kad vie­to­vei, ku­ ri da­bar va­di­na­ma pra­ras­tą­ja že­me, ga­li bū­ti 35 mln. me­tų. Kraš­to­vaiz­dis ka­dai­se bu­vo jū­ ros dug­ne, to­dėl uo­lie­nų for­mų, spal­vų gro­žio neį­ma­no­ma įsi­ vaiz­duo­ti, kol ne­pa­ma­tai sa­vo aki­mis. Įs­pū­din­giau­sias pra­ras­to­sios že­mės „per­liu­kas“ – be­ne siau­ riau­sias pa­sau­ly­je su­kie­tė­ju­sio smė­lio uo­lų 250 met­rų il­gio tar­ pek­lis. Neį­si­vaiz­duo­ja­ma, kaip bū­tų ga­ li­ma pra­leis­ti ga­li­my­bę juo pe­rei­ti, ta­čiau tai sy­kiu ir bau­gi­na, nes at­ ro­do, jog kai ku­rio­se vie­to­se ga­li­ ma ir įstrig­ti.

Dė­me­sys: be­dui­nų šei­mos gal­va tu­ris­tams

vi­sa­da at­ran­da lai­ko.

Ri­bo­ja­si su Iz­rae­liu

Si­na­jaus pu­sia­sa­lio te­ri­to­ri­ja – va­ di­na­mo­ji pra­ras­to­ji že­mė – pri­ klau­so vie­nai be­dui­nų šei­mai. Egip­tie­tis A.Ema­das su jais ga­ na grei­tai su­ta­rė, kad to­kią vie­to­ vę pri­va­lu ro­dy­ti tu­ris­tams, ta­čiau jam te­ko varg­ti net pen­ke­rius me­ tus, kol val­džia jam lei­do te­ri­to­ri­ją pa­vers­ti tu­riz­mo oa­ze. Pra­ras­to­ji že­mė ri­bo­ja­si su Iz­ rae­liu, to­dėl val­džia bai­mi­no­si, kad bus sun­ku kont­ro­liuo­ti nuo­la­ti­nius tu­ris­tų srau­tus. Be to, de­ry­bas dėl pra­ras­to­sios že­mės pri­pa­ži­ni­mo tu­ris­tų lan­ ko­ma vie­ta ap­sun­ki­no ir tai, kad egip­tie­čiai, kaip pri­pa­ži­no pa­ ts A.Ema­das, yra tin­gi­niai – jiems sun­ku dirb­ti po aš­tuo­nias va­lan­das per die­ną.

Įdo­mu: vie­na iš at­rak­ci­jų pra­ras­to­jo­je že­mė­je –

pek­liu.

15

šeštADIENIS, vasario 2, 2013

vakarė

– atrasta pra­ras­to­ji že­mė Pa­ta­ri­mai ke­liau­ jan­tiems į Egip­tą Tur­gus. Jei į de­ry­bas žiū­rė­si­te kaip į žai­di­mą ir lai­ky­si­tės tai­syk­lių, pa­tir­ si­te azar­tą ir ma­lo­nu­mą. Dai­ry­ki­tės, bet aiš­k iai ne­pa­ro­dy­k i­te, kad ruo­ šia­tės pirk­ti. Kai nu­sprę­si­te, kiek ga­ li­te mo­kė­ti už no­ri­mą įsi­gy­ti daik­tą, tik ta­da pra­dė­ki­te ro­dy­ti su­si­do­mė­ ji­mą kai­na. Kai par­da­vė­jas pa­sa­kys sa­vo kai­ną, pra­si­dės de­ry­bos. Pa­tar­ ti­na bū­ti at­kak­liems ir bū­ti­nai šyp­so­ tis. Ta­čiau ne­rei­kia pa­mirš­ti, kad tie lai­kai, kai pa­vyk­da­vo nu­si­de­rė­ti iki 80 pro­c., jau praė­jo. Re­li­gi­ja. 90 pro­c. Egip­to gy­ven­to­jų – mu­sul­mo­nai. Re­li­gi­jos tra­di­ci­jos šio­je ša­ly­je la­bai stip­rios, baž­ny­čia neats­ kir­ta nuo vals­ty­bės. Egip­tie­čiai – la­ bai ti­k in­ti tau­ta, žmo­nės tie­siog ne­ sup­ran­ta, kaip ga­l i­ma bū­t i ne­t i­k in­ čiam, to­dėl vie­šint Egip­te ne­ga­li­ma juo­kau­ti šios ša­lies ir re­li­gi­jos te­ma. Ra­ma­da­nas. Jis pra­si­de­da de­v in­ tą mė­ne­sį pa­gal Mė­nu­l io ka­len­do­ rių, tad tiks­l i jo da­ta kas­met kei­čia­ si. Per ra­ma­da­ną mu­sul­mo­nai nuo auš­ros iki su­te­mų ne­ga­l i nie­ko val­ gy­ti ir ger­ti, o tai – ne­leng­vas iš­ban­ dy­mas, to­dėl ap­tar­nau­jan­t is per­so­ na­las tuo me­tu ga­li bū­ti ne itin ge­ros nuo­tai­kos. Sma­gu: no­rin­tie­siems pa­tir­ti ir azar­tą, ir ma­lo­nu­mą, re­ko­men­duo­ja­ma ap­si­lan­ky­ti tur­gu­je, kur de­ry­bos – neiš­ven­gia­mos.

Ga­liau­siai do­ku­men­tai bu­vo su­ de­rin­ti ir eks­kur­si­jos į pra­ras­tą­ ją že­mę or­ga­ni­zuo­ja­mos jau dve­ jus me­tus.

Kraš­to­vaiz­dis ka­dai­ se bu­vo jū­ros dug­ne, to­dėl uo­lie­nų for­mų, spal­vų gro­žio neį­ ma­no­ma įsi­vaiz­duo­ ti, kol ne­pa­ma­tai sa­ vo aki­mis.

Be­dui­nai – vai­šin­gi

Eks­kur­si­jo­je po pra­ras­tą­ją že­mę tu­ris­tus ly­di be­dui­nai, ku­rie vis

la­biau įsi­trau­kia į tu­riz­mo vers­lą. Jie po smė­lė­tą ir kal­vo­tą vie­to­vę ato­sto­gau­to­jus ve­žio­ja dži­pais – juos vai­ruo­ja taip nu­trūkt­ gal­viš­kai, jog ke­lis kar­tus at­ro­ dė, kad vi­sas gy­ve­ni­mas pra­bė­go pro akis. Ta­čiau ad­re­na­li­no be­dui­nai pa­ do­va­no­jo ke­liems mė­ne­siams. Be­dui­nai tu­ris­tus po pra­ras­tą­ją že­mę ly­di neat­si­tik­ti­nai – tai taip pat su­si­ję su sau­gu­mu. Sa­va­ran­kiš­kai leis­tis į Si­na­jaus gi­lu­mas tu­ris­tams ne­re­ko­men­ duo­ja­ma, nes pu­sia­sa­ly­je gy­ve­na el ta­ra­bin be­dui­nų gen­tis, ku­rios vers­las iki šiol – gink­lai, nar­ko­ ti­kai. Pra­ras­to­sios že­mės at­ra­dė­jas A.Ema­das bend­ra­dar­biau­ja su be­ dui­nų šei­ma, ku­riai ir pri­klau­so

va­di­na­mo­sios pra­ras­to­sios že­mės te­ri­to­ri­ja. To­dėl tu­ris­tams, vyks­ tan­tiems pa­si­žiū­rė­ti tai, ko dar nė­ ra ma­tę, mie­lai pri­sta­to­mas ir be­ dui­nų gy­ve­ni­mas – ap­ro­do­mos tro­be­lės, vai­ši­na­ma tra­di­ci­niais jų val­giais. Tu­ris­tams šei­mos gal­va ro­do iš­skir­ti­nį dė­me­sį, nors jo rei­ ka­lau­ja ir trys žmo­nos bei aš­tuo­ni vai­kai. Skrai­dins tie­sio­giai

Eks­kur­si­jos į pra­ras­tą­ją že­mę or­ ga­ni­zuo­ja­mos ir iš Šarm aš Šei­ cho, ir iš Ta­bos ku­ror­tų. Nuo šio pa­va­sa­rio iš Vil­niaus į Ta­bą bus ga­li­ma nu­skris­ti tie­sio­giai, ne­rei­ kės iš Šarm aš Šei­cho dar 220 km iki uni­ka­lios vie­tos va­žiuo­ti au­ to­bu­su, nors ke­lio­nė tik­rai ne­ prailgs­ta.

Į pa­tį Ta­bos ku­ror­tą taip pat ver­ta at­kreip­ti dė­me­sį, ypač tiems, ku­rie no­ri ra­maus, bet tu­ri­nin­go poil­sio. Ta­bos ku­ror­te idi­lė ap­lan­ko sė­ dint vieš­bu­čio kam­ba­rio te­ra­so­ je, kai ga­li gro­žė­tis iš­syk ir Iz­rae­ lio, ir Jor­da­ni­jos, ir Sau­do Ara­bi­jos ži­bu­riais. Ku­ror­tas pa­trauk­lus ir tuo, kad iš jo la­bai pa­to­gu nu­vyk­ti į Je­ru­za­lę – iki sie­nos su Iz­rae­liu ski­ria tik pus­ va­lan­džio ke­lio­nė au­to­bu­su. Tu­riz­mas Egip­te yra tre­čia pa­gal pa­ja­mas ūkio ša­ka. Dau­giau pel­no egip­tie­čiai gau­na tik iš Sue­co ka­ na­lo ir naf­tos. To­dėl ne­nuos­ta­bu, jog kiek­vie­ nu sve­čiu egip­tie­čiai rū­pi­na­si la­ bai nuo­šir­džiai, o tai ir vis nau­jos, dar ne­ma­ty­tos vie­tos į Egip­tą vi­lio­ ja su­grįž­ti vėl ir vėl.

Ar­bat­pi­ni­giai. Vi­sa­da tu­rė­ki­te smul­ kių pi­ni­gė­lių ir ar­bat­pi­ni­gių duo­ki­te daž­niau, bet po ma­žiau. Jų lau­kia vi­si – nuo pa­da­vė­jų iki au­to­bu­sų vai­ruo­ to­jų. Jei da­vė­te ar­bat­pi­ni­gių, su­lauk­ si­te dau­giau dė­me­sio. Drau­di­mai. Vi­si ko­ra­lai, kriauk­lės ir jū­ros ak­me­nu­kai trak­t uo­ja­m i kaip Egip­to gam­tos tur­tas ir jų iš­si­vež­ti iš ša­lies yra griež­tai drau­džia­ma. Jei ri­ zi­kuo­si­te, oro uos­te ga­li tek­ti su­mo­ kė­ti ne­ma­žą bau­dą. Spor­tas. Egip­te drau­džia­ma nau­do­ tis nuo­sa­vo­mis bur­len­tė­mis ir jė­gos ait­va­rais be li­cen­ci­jos, drau­d žia­ma vieš­bu­čio nu­me­r y­je lai­k y­t i nuo­sa­ vas bur­len­tes ir jė­gos ait­va­rus. Juos vež­tis į Egip­tą ga­li­ma, ta­čiau apie tai bū­ti­nai in­for­muo­k i­te sa­vo ke­lio­nės par­da­vi­mo agen­tą. Svei­ka­ta. Ne­ger­ki­te van­dens iš čiau­ po, daž­nai plau­ki­te ran­kas, ne­val­gy­ ki­te gat­vė­je ruoš­to mais­to. Ta­čiau ir tai kar­tais neap­sau­go nuo skran­džio ne­ga­la­vi­mų, to­dėl prieš iš­vyk­da­mi į Egip­tą pa­si­kon­sul­tuo­ki­te su sa­vo šei­ mos gy­dy­to­ju, įsi­dė­ki­te vais­tų, pa­si­ rū­pin­ki­te svei­ka­tos drau­di­mu. Va­liu­ta. Egip­to pi­n i­g i­n is vie­ne­tas – Egip­to sva­ras, ta­čiau vi­sur ga­li­ma at­ si­skai­ty­ti JAV do­le­riais ar eu­rais. Vis dėl­to ge­riau­sia va­liu­tą iš­si­keis­ti į vie­ ti­nę, nes at­si­skai­tant ki­ta, kai­na ga­li bū­ti ap­skai­čiuo­ta ne­pa­lan­kiu kur­su. Egip­te ne­re­ko­men­duo­ja­ma at­si­skai­ti­ nė­ti mo­kė­ji­mo ar kre­di­to kor­te­lė­mis. *Parengta pa­gal tarp­tau­ti­nio ke­lio­nių or­ga­ ni­za­to­riaus „Tez Tour“ in­for­ma­ci­ją.

pe­rei­ti ko­ne siau­riau­siu pa­sau­ly­je tar­

Šėls­mas: ato­sto­gos Šarm aš Šei­che neį­si­vaiz­duo­ja­mas be siautulingo mo­to­sa­fa­rio po dy­ku­mą. Ne­rin­gos Skru­du­pai­tės nuo­tr.

16

šeštADIENIS, vasario 2, 2013

vakarė

Meilės ideologijai nesipriešina

Pora: jau ne vienus metus D.Montvydas artimai bendrauja su šokėja

Jėga: kovos menus praktikuojantis D.Montvydas savo gerbėjus pasirodymų metu pribloškia akrobatiniais

Tomo Raginos nuotr.

Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.

Veronika Brasaite.

triukais.

13

Gamtinių dujų tarifai buitiniams vartotojams nuo 2013 m. sausio 1 d. AB „Lietuvos dujos“ informuoja, kad nuo 2013 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauji gamtinių dujų tarifai buitiniams vartotojams: Vartotojų pogrupis

Suvartojamas gamtinių dujų kiekis (Q) per kalendorinius metus

Pastovioji tarifo dalis, Lt/mėn. su PVM

Kintamoji tarifo dalis, Lt/m3 su PVM

1

iki 500 m3 (Q ≤ 500 m3)

1,95

2,71

2

nuo 500 m3 iki 20 000 m3 (500 m3 < Q ≤ 20 000 m3)

13,81

2,09

3

daugiau kaip 20 000 m3 (Q > 20 000 m3)

13,81

2,08

Gamtinių dujų tarifai buitiniams vartotojams taikomi pagal vartotojų faktiškai per metus suvartojamą gamtinių dujų kiekį. Pastovioji tarifo dalis mokama kiekvieną mėnesį nepriklausomai nuo suvartoto gamtinių dujų kiekio. Kintamoji tarifo dalis mokama už suvartotą gamtinių dujų kiekį.

PRIMENAME:

pajutę gamtinių dujų kvapą, kreipkitės į visą parą dirbančią gamtinių dujų avarinę tarnybą šiais telefonais:

04 – „Teo LT“ tinkle (nemokamai); 1804 – UAB „Bitė Lietuva“ tinkle (mokestis pagal turimą mokėjimo planą); iš visų tinklų (mokestis pagal patvirtintus tarifus): Vilniaus regione (8 5) 236 04 07; Kauno regione (8 37) 40 12 04; Klaipėdos regione (8 46) 48 45 04; Šiaulių regione (8 41) 59 11 72; Panevėžio regione (8 45) 50 09 04.

Klientų informavimas tel. 1894 arba el. paštu info@lietuvosdujos.lt Daugiau informacijos galite rasti AB „Lietuvos dujos“ interneto svetainėje

www.dujos.lt

PASTABA: skambučio tel. 1894 apmokestinimas: AB „TEO LT“ – pagal tarpmiestinį tarifą; UAB „Bitė Lietuva“, UAB „Omnitel“, UAB „TELE2“ tinkluose – pagal turimą mokėjimo planą.

Ta­čiau tai vy­ko dėl to, jog bren­di­mo tarps­ niu žmo­gui ap­skri­tai la­bai sun­ku su­vok­ti sa­ve. Kei­čia­si jo mąs­ty­mas, jis daug blaš­ko­si, jo fi­zio­lo­gi­ja tuo­ met pra­de­da kis­ti. Tuo me­tu ne­la­bai su­ge­bi at­skir­ti, kas yra tik­ra, o kas tik lai­ki­na. Ta­čiau, bė­gant lai­kui, kai pa­ts pra­de­di sa­va­ran­kiš­ką gy­ve­ ni­mą, ku­ri sa­vo atei­ties vi­zi­jas, at­ si­ran­da ir dva­si­nis sta­bi­lu­mas. Ta­ da pa­ma­žu atei­na ir min­tis, ką tu iš tie­sų no­rė­tum veik­ti gy­ve­ni­me. – Ar tuo­met tu­rė­jai sa­vo mu­ zi­kos pa­sau­lio idea­lų, ku­riais no­rė­jo­si sek­ti? Gal to­kių yra ir da­bar? – Aš vi­suo­met klau­siau la­bai įvai­ rios mu­zi­kos. Net da­bar ma­no gro­ tu­vo gro­ja­raš­ty­je ga­li­ma ras­ti nuo kla­si­kos iki džia­zo. Tė­tis ma­ne nuo ma­žens mo­kė nie­ka­da ne­nu­ver­tin­ti nė vie­no mu­zi­kos sti­liaus. Pri­si­me­ nu, jog pir­mo­ji tė­čio pa­do­va­no­ta ka­ se­tė man bu­vo lyg va­do­vė­lis. Tai bu­vo po­pro­ko mu­zi­kos rin­ki­nys, ku­ria­me bu­vo to­kių gru­pių, kaip „Bon­Jo­vi“, „Ae­ros­mith“, „Deep­ Purp­le“, „Que­ en“, kū­ri­niai. Tai gru­pės, ku­rių mu­ zi­ko­je do­mi­nuo­ja me­lo­di­ja. Apsk­ri­tai, aš la­bai džiau­giuo­si, jog gi­miau tuo laik­me­čiu, kai svar­biau­sia mu­zi­kos su­de­da­mo­ji da­lis bu­vo bū­tent me­lo­ di­ja. Da­bar vis­kas yra ki­taip. – O kaip yra da­bar? Apsk­ri­tai, ko­kia ta­vo nuo­mo­nė apie šiuo­ lai­ki­nę mu­zi­ką? – Ne­se­niai te­ko da­ly­vau­ti įdo­mio­je meist­riš­ku­mo pa­mo­ko­je, ku­rios me­ tu bu­vo pa­sa­ko­ja­ma, kaip mu­zi­kos ele­men­tai vei­kia žmo­gaus po­jū­čius. Pa­gal iš­sa­ky­tą teo­ri­ją, žmo­gaus pro­ tą la­biau­siai vei­kia har­mo­ni­ja, šir­dis tie­sio­giai są­vei­kau­ja su dai­nos me­ lo­di­ja, o kū­ri­nio rit­mi­ka daž­niau­siai įta­kos da­ro sek­sua­li­niams žmo­gaus po­jū­čiams. Šių die­nų ten­den­ci­jos ro­do, jog dau­gu­ma mu­zi­kos kū­ri­nių bū­na orien­tuo­ti tik į rit­mi­ką. Tad ga­li­ma da­ry­ti iš­va­dą, kad šiuo me­tu

rin­ko­je vyks­ta šioks toks „in­te­lek­ti­ nis“ mu­zi­kos nu­ver­tė­ji­mas. – Pri­si­mi­nus pir­muo­sius ta­vo mu­zi­ki­nius pa­si­ro­dy­mus, tik­ rai ga­li­ma teig­ti, jog ta­vo kū­ri­ nių me­lo­di­jos tuo­met bu­vo ga­na su­dė­tin­gos. Ta­čiau vė­liau kū­ry­ ba ta­po pa­pras­tes­nė. Ko­dėl? – Pri­si­me­nu, kai tuos pir­muo­sius kū­ ri­nius mė­gi­nau rea­li­zuo­ti įra­šų stu­ di­jo­je, pa­ty­rę spe­cia­lis­tai iš­kart pa­ sa­kė, kad ma­no kū­ri­niai la­biau skir­ti ge­ro­kai mu­zi­ka­liai pa­žen­gu­siai au­ di­to­ri­jai ir pa­pras­tas žmo­gus ga­ li jų ne­sup­ras­ti. Tuo­met šir­dy­je jau­ čiau nu­si­vy­li­mą, te­ko ap­si­spręs­ti, ar man su­sto­ti, ar bū­ti iš­ti­ki­mam sau bei mė­gin­ti pri­pra­tin­ti pub­li­ką prie sa­vo mu­zi­kos. Nusp­ren­džiau tie­siog iš­lauk­ti sa­vo mo­men­to su­ras­da­mas vi­du­rį tarp to, kas pa­tin­ka žmo­nėms ir kas ak­tua­lu kū­ry­bo­je man. – Ko klai­pė­die­čiai ga­li ti­kė­tis iš ta­vo kon­cer­to va­sa­rio 11 die­ną? – Tai bus mei­lės dai­nų va­ka­ras. Re­ per­tua­rą rin­ko­me spe­cia­liai Va­len­ ti­no die­nai. Aš la­bai džiau­giuo­si, jog teks kon­cer­tuo­ti akus­ti­nė­je ap­lin­ko­ je, ku­ri vi­suo­met su­ku­ria in­ty­mų ry­ šį su pub­li­ka. Kon­cer­tuo­da­mas to­ kio­je ap­lin­ko­je at­li­kė­jas jau­čia­si lyg sto­vė­da­mas nuo­gas prieš pub­li­ką. Va­ka­ro me­tu skam­bės dai­nos, ku­rios pa­da­rė man di­džiau­sią įta­ką paaug­ lys­tė­je bei au­to­ri­niai ma­no kū­ri­niai. Tarp jų bus ir dai­nų, ku­rias pub­li­ka tik­riau­siai iš­girs pir­mą kar­tą. – Ir dar vie­nas klau­si­mas. Kas da­bar ta­ve pri­vers­tų at­si­sa­ky­ ti sa­vo mu­zi­ki­nio ke­lio? – Ma­no nuo­mo­ne, mu­zi­kos pa­skir­ tis yra su­jau­din­ti klau­sy­to­jus. Tik­ riau­siai šio ke­lio at­si­sa­ky­čiau tuo at­ve­ju, jei su­vok­čiau, kad bū­da­ mas sce­no­je ne­be­ga­liu per­duo­ti jo­ kios emo­ci­jos. Ne­su egois­tas, tad kai sa­vo mu­zi­ka ne­be­tu­rė­siu ką pa­sa­ ky­ti, ži­no­siu, jog atė­jo lai­kas keis­ tis ar­ba už­siim­ti ­kuo ki­tu.

Orai

Savaitgalį Lietuvoje numatomi nedideli krituliai, paspaus šaltukas. Šiandien daug kur prognozuojami krituliai, daugiausia nedideli – lietus, šlapdriba. Formuosis plikledis. Temperatūra sieks nuo 2 laipsnių šilumos iki 2 laipsnių šalčio. Sekmadienio naktį paspaus 3–6 laipsnių šaltukas, dieną bus nuo 4 laipsnių šalčio iki 0 laipsnių. Truputį pasnigs.

Šiandien, vasario 2 d.

+1

+1

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis)

–1

Šiauliai

Klaipėda

–2

Panevėžys

0

Utena

+2

8.27 17.12 8.35

33-ioji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 332 dienos. Saulė Vandenio ženkle.

Tauragė

0

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +17 Berlynas +4 Brazilija +26 Briuselis +5 Dublinas +6 Kairas +18 Keiptaunas +26 Kopenhaga +2

kokteilis Ste­buk­lin­go­sios pėd­kel­nės „Kok­tei­l is“ su­lau­kė skai­ty­to­jų laiš­k ų, kvie­čian­čių neiš­mes­t i se­nų pėd­kel­ nių, nes jos dar ga­li bū­ti nau­din­gos bui­ ty­je. Įro­dy­da­mos tai, mo­te­rys pa­tei­kė ai­bę pa­vyz­džių. Šian­dien – pir­mo­ji pa­ ta­ri­mų po­rci­ja. Iš pėd­kel­nių su­suk­tu ries­tai­niu ba­tus ga­li­ma nu­bliz­gin­ti ne pra­sčiau nei spe­ cia­liai tam skir­ta kem­pi­nė­le. Kaip ži­no­me, ant še­pe­čio bė­gant lai­kui su­si­kau­pia plau­kų for­ma­vi­mo prie­mo­ nių nuo­sė­dų, rie­ba­lų ir dul­kių. Kad ap­ na­šas bū­tų leng­viau pa­ša­lin­ti, ant še­ pe­čio už­temp­k i­te skiau­tę pėd­kel­nių. Šiek tiek už­truks, kol iš­lįs vi­si „dan­tu­ kai“, ta­čiau vė­liau kar­tu su skiau­te nu­ siims vi­si su­si­kau­pę ne­šva­ru­mai, ir še­ pe­tys bus kaip nau­jas. Pėd­kel­nė­se ga­l i­te lai­k y­t i ir do­va­nų po­pie­r iaus ri­t i­n ius – au­d i­nys ap­sau­ gos juos nuo nu­blu­k i­mo ir su­si­glam­ žy­mo. At­gy­ve­nęs ga­mi­nys pra­vers ir šilt­na­ my­je – pėd­kel­nė­mis ga­li­ma pri­riš­ti po­ mi­do­rų krū­mus. Kiek­vie­na šei­mi­nin­kė tik­riau­siai ži­no, kad pėd­kel­nės – pui­ki vie­ta svo­g ū­nų gal­voms ir bul­vėms lai­ky­ti.

Pėd­kel­nių mai­še­liai nuo dul­kių ap­sau­ gos iš­va­ly­tus da­žų tep­tu­kus. No­rė­da­mos su­tau­py­t i vie­tos la­ga­mi­ ne, į ri­ti­nė­lius su­vy­nio­tus rū­bus ga­li­te su­riš­ti pėd­kel­nė­mis ar­ba juos su­kiš­ti į pėd­kel­nes – taip jos pa­si­tar­naus kaip va­kuu­mo mai­šas. Pėd­kel­nės – pui­k us kam­ša­las ran­k ų dar­bo žais­lams. Į mai­še­lį, su­riš­tą iš pėd­kel­nių, ga­li­ma su­pil­ti drus­kas vo­niai, žied­la­pius ir ki­ to­kį gra­ži­ni­mo­si gė­rį – taip ap­sau­go­si­ te vo­nią nuo už­si­kim­ši­mo. Kad neuž­džiū­tų ae­ro­zo­li­niai da­žai, bu­ te­liu­ko gal­vu­tę ap­su­ki­te pėd­kel­nių ga­ ba­lė­liu. Jei po­rą pėd­kel­nių iš­trauk­si­te per rū­ bo „kak­lą“, o pėd­kel­n ių „ko­jas“ – per ran­ko­ves, ga­lė­si­te rū­bą pa­ka­bin­ti džiū­ ti be seg­tu­kų – taip ant jų ne­liks jo­kių įspau­dų. Pėd­kel­nes už­tem­pę ant se­nos pa­ka­ bos, aki­mirks­niu tu­rė­si­te sie­te­lį ak­va­ riu­mui ar ba­sei­nui va­ly­ti. Tai ir tvir­ta vir­vė dė­žėms, kny­g ų ar laik­raš­čių krū­voms ap­riš­ti. Čes­ka (be­je, prieš už­bė­gant į ati­tin­ka­mas įstai­gas, pėd­kel­nės, už­temp­tos ant gal­vos, la­bai at­jau­ni­na žmo­gų)

Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas

+6 +11 –1 0 –1 0 +7 –3

Praha +3 Ryga –1 Roma +14 Sidnėjus +24 Talinas –3 Tel Avivas +17 Tokijas +11 Varšuva +2

Vėjas

1–8 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+1

+1

0

-1

1

-1

0

-1

-1

9

rytoj

pirmadienį

+1

Marijampolė

Vilnius

+2

Alytus

Vardai Fortūnatas, Kantvydas, Rytis, Valdemaras, Vandenė.

vasario 2-ąją

Rytas

-1

0

+2

+1

+2

6

1838 m. gi­mė vie­nas iš 1863 m. su­k i­l i­mo va­ dų Kons­tan­t i­nas Ka­l i­ naus­kas. 1907 m. gi­mė poe­tas, li­ te­ra­t ū­ros kri­t i­kas Ber­ nar­das Braz­d žio­nis. Mi­ rė 2002 m. 1947 m. gi­mė ra­šy­to­jas, li­te­ra­tū­ros ir tau­to­sa­kos ty­r i­nė­to­jas, teat­ro­lo­gas Ba­lys Sruo­ga. Jo žy­mūs kū­ri­niai: „Die­vų miš­kas“, „Mil­ž i­no paunks­mė“ ir kt. Mi­rė 1947 m., pa­lai­do­ tas Ra­sų ka­pi­nė­se.

1901 m. įvy­ko Di­džio­sios Bri­t a­n i­j os ka­r a­l ie­n ės Vik­to­ri­jos lai­do­tu­vės. 1905 m. gi­mė kos­me­t i­ kos pra­d i­n in­kas pran­ cū­zas Jea­nas-Pier­re’as Guer­lai­nas. 1907 m. mi­rė ru­sų che­ mi­k as, pa­s kel­b ęs sa­ vo pe­r io­di­nę che­mi­nių ele­men­t ų (bu­vo ži­no­ mi 63 ele­men­tai) len­te­ lę, Dmit­ri­jus Men­de­le­je­ vas. Vė­liau ši len­te­lė bu­ vo pa­va­d in­ta jo var­du. Gi­mė 1834 m.

1977 m. Ko­lum­bi­jo­je gi­ mė lo­ty­nų mu­zi­kos at­ li­kė­ja, po­pdai­n i­n in­kė Sha­ki­ra.

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.