2013-02-04 Klaipeda

Page 1

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

www.kl.lt

PIRMADIENIS, VASARIO 4, 2013

28 (19 631)

=6?:.162;6@ C.@. ?6< !

9

RUBRIKA

JĹŞRA

c ZNabaV`-XY Ya ?RQNXa\_Vb`

CVQZN[aN` :NabaV` aRY % #%# " ddd Wb_N ! Ya

Žvejai piketuos pri e ministerijos

Tamsiuoju paros metu ĹĄviesos gatvÄ—se bus dar maĹžiau.

Miestas 3p.

Dalis NASA darbuotojĹł ryĹžosi pasakyti tiesÄ… apie „Columbia“ nelaimÄ™.

Pasaulis 8p.

Kvo­tos ke­lia Ĺžve­jus ÄŻ ko­vÄ….

Baltijos jōros Şvejai rengėsi piketuo ti prie Žemės ōkio ministerijos dėl kvotų skirstymo tvarkos, bet sprendimą kuriam laikui atidėjo.

Vidmantas Matu

v.matutis@kl.lt

tis

SujaukÄ— tvarkÄ…

Jau buvo gautas Vil niaus savivaldybÄ—s leidimas pike tÄ… rengti sausio 30 d. Data nukelta atĹĄaukus ankstesnio ĹžemÄ—s ĹŤkio ministro Kazio StarkeviÄ?iaus ÄŻsa kymÄ… dÄ—l kvotĹł skirstymo, kuris buvo nepalankus daugumai ĹžvejĹł. Ĺ iuo ÄŻsakymu planuota kvotas Ĺžve jams suteik- ď Ž Si tuacija: QN YV` cR ti 10 metĹł. WĂş [R TN YV ]YNbX aV cR W\ aV [R` b cV [V[ X 2013 m. sausio 23 d. f` aĂ›` QR ]N_ aN ZR[ pasirodÄ— ĹžeaN` V_ R ZĂ›` Ă­XV\ ZV mÄ—s ĹŤkio ministro [V` aR _V WN `b WNb XĂ› Xc\ Vigilijaus Juk- mas aĂş `XV_` af Z\ acN_ nos ÄŻsakymas Nr. 3D-79. vienoks ministro ÄŻsa XĂ– kymas, Juo buvo po to tas atĹĄauktas ankstes CVQ ZN[ a\ :N ab Ă˜ pats ÄŻsakymas „apau o ninkystÄ—s departamentas ir ĹžemÄ—s V\ [b\ a_ niojo ministro pa ga“ ĹŤkio ministras ĹĄaukti. PapildomÄ… pildomais ir daugu ÄŻsakymas „DÄ—l Ĺžve 30 to yra palankus, o kimai jybos Baltijos ne liĹł kvotÄ… norÄ—jo gau nĹł strime- nuomonÄ—s jis nenori gir palankiais nurodymais.ĹžvejĹł jau tus dusina be kvotĹł. jĹŤroje kvotĹł skyrimo“ dÄ— ti ir Edmondo ma ir nurodyta mi sprendimai su Ĺžve ti. PriiNarbuto ÄŻmonÄ—, ku Ĺ˝vejai negali gauti per du mÄ—nesius nuo riai taip pat at- ri jais nedene tik papil- sa ĹĄio ÄŻsakymo Pra nami. Pasiliekame kyta. domĹł ĹĄprotĹł, bet ir leidĹžiamas palan ÄŻsigaliojimo datos sau teisÄ™ prie menkiĹł kvotĹł, kus laikas parengti Ĺžve- Po Ĺ˝emÄ—s ĹŤkio minis „SusidarÄ— nenorma nors ĹĄios Ĺžuvys pasta ĹĄio ÄŻsakymo visiĹĄkai jybos Baltijos jĹŤro terijos surengli situaci- ti pike raisiais metais ja. je kvotĹł skyrisu stab dy- ir neiĹĄgaudo tÄ…. Sprendimai priim ta Ĺ˝ve mo taisykliĹł projek mos. ti tokie, kutÄ… ir teisÄ—s ak- skirs jybos Baltijos jĹŤroje kvotĹł TokÄŻ sprendimÄ… priÄ— rie leidĹžia manyti, tĹł nustatyta tvarka tymo komisijos veik mÄ— Lietuvos kad nesuvokiasuderinti jÄŻ su la. ĹžuvininkystÄ—s pro ma Ĺžvejybos Baltijos Ĺ˝vejai negali gau„Nesuprantame, ko suinteresuotomis duk tĹł jĹŤ gamintoro je rei dÄ—l ka valstybÄ—s instilĹł. jĹł asociacijos ĹžuvininApie susidariusiÄ… si kystÄ—s sistemoje dirb valdyba su KlaipÄ—dos tucijomis bei socia ti ne tik papildomĹł tuacijÄ… aĹĄ pra- Ĺžu tinai liniais ekono- di vininkystÄ—s ÄŻmoniĹł neĹĄiau savo vado delis sÄ…myĹĄis. Panai keliamas miniais partneriais. vybei Vilniu- ja asociacikinus visus ĹĄprotĹł, bet ir men„JĹŤros Ĺžvejys“, – je – Ĺ˝uvininkystÄ—s ankstesnius ĹžemÄ—s ÄŽsakymas buvo iĹĄ ti ki no de par A.Bartamento gaila. ĹŤkio ministro platintas vie- ÄŻsa direktoriui D.Nieniui kiĹł kvotĹł, nors pakymus, ypaÄ? 2011 m. ĹĄai. Daugumai Ĺžve ir Ĺ˝uvininjĹł naujojo Ĺže- ÄŻsa spalio 21 d. PiketÄ… Ĺžvejai planuo kystÄ—s tarnybos direk kymÄ… Nr. 3D-291, mÄ—s ĹŤkio ministro ja rengti po to staraisiais metais du mÄ—nesius, ÄŻsakymas bu- kol tui GruĹĄauskui. Ma riui Vytau- dviejĹł mÄ—nesiĹł, kai bus bus paruoĹĄtas nau vo palankus ir nu nau, situaci- tos paruoĹĄjas taisykliĹł ramino kilusias ĹĄios Ĺžuvys ir neiĹĄnaujos, daugumai ja turi bĹŤti skubiai projektas, kvotĹł skirs aistras. ĹžvejĹł nepakoreguojama“, lan tymo komikios kvotĹł skirstymo – tikino ĹžvejybÄ… Bal sija neturi teisinio gaudomos. TaÄ?iau jau vÄ—liau tuo tijos jĹŤroje ku- To taisyklÄ—s. pagrindo regupaÄ?iu 3D- liuoti kia tikimybÄ— esanti, ruojantis Ĺ˝uvinin 79 numeriu pasiro kvotas. TodÄ—l kai ku kystÄ—s tarnybos nes susidadÄ— tarsi tas parie Ĺžvejai rantis ÄŻspĹŤdis, kad direktoriaus pavaduo neturÄ—s galimybÄ—s ts, bet lyg ir kitas Vilniuje valditojas Vaclo- nin gauti menkiĹł, ÄŻsakymas, o gal kai sÄ…moningai kirĹĄi vas Petkus. ĹĄprotĹł ir strimeliĹł to paties ÄŻsakymo nantys Balkvo priedas, kuriuo tijos jĹŤros Ĺžvejus. BendrovÄ— Prekybos jĹł Ĺžvejoti, nors dabar tĹł, negalÄ—s panaikinta net 11 namai „Aist- Kam palankiausias ra“ ÄŻvairiausiĹł kvoĹ˝vejai yra pareiĹĄkÄ™ atstovauja depar neiĹĄgaudÄ— 10 tonĹł laikas tai daryti“, – tĹł skirstymo doku nepasitikÄ—tamentas? menkiĹł kvo- Bal tikino Lietuvos tos. mentĹł. ÄŽsakymÄ… jimÄ… Ĺ˝uvininkystÄ—s tijos jĹŤros Ĺžvejai prieĹĄ ĹžuvininkystÄ—s pro TokÄŻ kiekÄŻ ĹžuvĹł sugau parengÄ— Ĺ˝uvininkys direktoriumi kelias sa- D.Nie duktĹł gamintoti trun tÄ—s departa- jĹł ka vai niumi, iĹĄkeltos abe tes susitikime Klai maĹždaug savaitÄ™. aso mento direktorius pÄ—doje Ĺ˝uvi- jo jonÄ—s dÄ—l Kad nebĹŤtĹł laiDarius Nienius sas ciacijos pirmininkas Alfon- vĹł pra kompetencijos, nes ninkystÄ—s departa stovĹł, ji papraĹĄÄ— pa Bargaila. ir Ĺ˝uvininkystÄ—s po mento direk- kys ÄŻ Ĺžuvininpildomai toriaus litikos skyriaus tÄ™, valdant ĹžemÄ—s skirti 20 tonĹł men D.Nieniaus tiesiai ÄŽdomiausia tai, kad vedÄ—ja Laura Simo ĹŤkio ministkiĹł kvotÄ…. Ĺ˝veklau naitytÄ—. daliai ĹžvejĹł jybos sÄ—: rui K.StarkeviÄ?iui, kokiems 2012 metĹł pabaigo Ĺ i ÄŻsakymo dalis jis atÄ—jo iĹĄ speje buvo paskir- mo Baltijos jĹŤroje kvotĹł skirsty- tis. Va Ĺžvejams jis atstovaujan- cialiĹłjĹł vÄ—l tarnybĹł. dovas tikino, kad komisijos sekreto jaukÄ— ir supykdÄ— dau viskÄ… su- tos laikinos ĹĄprotĹł Ĺžve atstovaurius Tomas ja vi jybos kvo- Zolu gumÄ… ĹžvejĹł. tos. Naujojo ĹžemÄ—s ĹŤkio siems Ĺžvejams, bet bas pasakÄ—, kad nie Keista situacija Ĺ˝e Kol vieni Ĺžvejos pagal ministro Ĺžvejai tuo V.Juk ko nega- netiki. mÄ—s ĹŤkio mi- kvo laikinas li pada nos Ĺžvejai jau praĹĄÄ— ry tas, kiti Ĺžvejai dĹžio nisterijoje, nes Ĺžve rengti Ĺžuvins tinklus neskirs, ti – kvotĹł papildomai jams pateikia- ir vininkystÄ—s valdymo „Mums atrodo, kad suks galvÄ…, kodÄ—l vie nes visi teisÄ—s aktai, sistemos reĹ˝uvinin- formÄ…, niems Ĺ˝uvi- gal pa- kystÄ—s depar atleisti ĹžvejĹł daugu kuriuos jos skirsto tamentas atstovau mos pamos, yra at- Ĺžve ja sitikÄ—jimo netu jĹł maĹžumai. Daugu rintÄŻ Ĺ˝uvininkystÄ—s mos ĹžvejĹł depar tamento vadovÄ….

Ĺ iandien priedas

Su­mo­kÄ—­jo, bet li­ko kal­ti

„Bu­vo keis­tas ir ÄŻdo­mus eks­pe­ri­men­tas, ku­ris ne­pa­ si­tei­si­no.“

Uos­ta­mies­ty­je ap­ si­lan­kiu­si tel­ťiť­ kiĹł ĹĄei­ma il­gai pri­si­ mins ĹĄiÄ… vieť­na­gÄ™. Ir ne to­dÄ—l, kad mies­ tas bō­tĹł pa­ŞÄ—­rÄ™s ma­lo­niĹł staig­me­ nĹł. Grei­Ä?iau at­virkť­ Ä?iai – uĹžuo­t su­tvar­ kÄ™ vi­sus su­pla­nuo­ tus rei­ka­lus, dÄ—l esÄ… ne vie­to­je pa­sta­ty­to au­to­mo­bi­lio Ĺžmo­ nÄ—s lai­kÄ… gai­ťo sa­ vi­val­dy­bÄ—s biu­rok­ ra­tĹł ka­bi­ne­tuo­se. Ta­Ä?iau tei­sy­bÄ—s, pa­ na­ťu, ne­ra­do. Juos uŞ­tar­ti be­jÄ—­gÄ— bu­vo ne­tgi po­li­ci­ja.

Kur­ťiĹł se­niō­nai­ti­jos se­niō­nai­tis Re­mi­gi­jus Ĺ˝io­gas ne­sle­pia, jog se­niō­nai­Ä?iai mies­te ne­rei­ka­lin­gi.

2p.

Miestas klimpsta ÄŻ sko­las Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tÄ— v.spuryte@kl.lt

Nors Klai­pÄ—­dos sa­vi­val­dy­bÄ— jau yra paÄ—­mu­si 102 mln. li­tĹł pa­sko­ lĹł, nu­sto­ti sko­lin­tis ne­ke­ti­na. Ĺ ie­ met nu­m a­t y­t a iĹĄ ban­k Ĺł pra­ť y­ ti dar 5 mln. li­tĹł. DÄ—l di­dÄ—­jan­Ä?io pa­sko­lĹł po­rtfe­lio kas­met mies­ to biu­dĹže­te rei­kia nu­ma­ty­ti dau­ giau pi­ni­gĹł at­si­skai­ty­ti su sko­lin­ to­jais.

Dai­va Ja­naus­kai­tÄ— d.janauskaite@kl.lt

Ĺ a­li­gat­vio ne­ma­tÄ—

Apie tai, kad cent­ri­nÄ—­je Klai­pÄ—­ dos da­ly­je bō­ti­na su­si­mo­kÄ—­ti net trum­pam pa­li­kus au­to­mo­bi­lÄŻ, tel­ ĹĄiť­kiai Vai­Ä?iu­liai Ĺži­no­jo dar prieĹĄ ke­lio­nÄ™.

4

Kaina 1,30 Lt

„„Pai­nia­va: ke­lio Ĺženk­las prie ÄŻva­Şia­vi­mo skel­bia, kad uĹž jo au­to­mo­bi­liĹł sta­ty­mas yra ap­mo­kes­tin­tas.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Uos­ta­mies­Ä?io val­dĹžia dar nÄ—­ra iť­ nau­do­ju­si 6,5 mln. li­tĹł iĹĄ pa­si­ra­ ĹĄy­tĹł 102 mln. li­tĹł ver­tÄ—s su­tar­Ä?iĹł. Ta­Ä?iau nu­ma­ty­ta ĹĄie­met iť­leis­ti ne tik ĹĄiuos ne­pa­nau­do­tus pi­ni­gus, bet dar pa­pil­do­mai pa­si­sko­lin­ti 5 mln. li­tĹł. „Pi­ni­gĹł rei­kia pa­baig­ti eu­ro­pi­nius pro­jek­tus – J.Ja­no­nio, Jo­niť­kÄ—s gat­ viĹł re­konst­ruk­ci­jas, ĹĄvie­ti­mo ÄŻstai­ gĹł re­no­va­ci­jos dar­bus, Kul­tō­ros fab­ri­kÄ….

3

METŲ KLAIPÄ–DIETÄ–S RINKIMAI JAU PRASIDÄ–JO METŲ KLAIPÄ–DIETÄ–S RINKIMŲ PIRMAS ETAPAS

Rinkite finalo dalyves Daugiau informacijos 5 p.

2

PIRMADIENIS, VASARIO 4, 2013

miestas Žve­jų sa­vait­ga­lis ant Kur­šių ma­rių

Nors sa­vait­ga­lį ter­mo­met­ro stul­pe­lis per­ ko­pė nu­li­nę pa­da­lą ir si­nop­ti­kai įspė­jo apie ai­žė­jan­tį le­dą, Kur­šių ma­rio­se ne­trū­ko ri­ zi­kuo­jan­čių žve­jų. Pa­ly­gin­ti su anks­tes­nė­ mis sa­vai­tė­mis, jų gre­tos bu­vo šiek tiek ap­ma­žė­ju­sios, bet žve­jo­jan­čių vis tiek bu­ vo ga­na ap­stu. Žve­jai ti­ki­no, kad le­das ap­ tir­pęs tik prie kran­to, o to­liau jis dar ga­na sto­ras ir sie­kia apie 20 cm. Vie­to­mis ma­ to­si pro­per­šos, bet gau­dy­ti stin­tas dar esą pa­kan­ka­mai sau­gu. Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Verslo pulsas Be­d ar­b iams. Šian­d ien 10 val. Klai­ pė­dos te­r i­to­r i­nės dar­bo bir­žos Jau­n i­ mo dar­bo cent­re (Aukš­to­ji g. 12) vyks LCC tarp­tau­t i­n io uni­ver­si­te­to Ang­lų kal­bos ins­t i­t u­to or­ga­n i­z uo­ja­m i ang­lų kal­bos kur­sai pra­de­dan­t ie­siems dar­ bo bir­žo­je re­g ist­r uo­t ų as­me­nų tiks­l i­ nei gru­pei. Ten pat 15 val. vyks už­siė­ mi­mas „Vers­lu­mo pra­d me­nys“. Ren­ gi­ny­j e bus su­tei­k ia­m a in­for­m a­c i­ ja apie vers­lu­mą, ga­l i­my­bes pra­dė­t i sa­vo vers­lą, vals­t y­b ės pa­ra­mą vers­ lui, vers­lo liu­d i­ji­mų nuo­lai­das be­dar­ biams. Vi­z i­t as. Šian­d ien ir ry­toj Klai­p ė­do­ je vie­šės Azer­bai­d ža­no įmo­n ių, vyk­ dan­č ių nau­jo Ba­k u uos­to komp­lek­ so pro­jek­t a­v i­mo ir sta­t y­b os dar­bus, at­sto­v ų de­le­ga­ci­ja. Vi­z i­to tiks­las – su­ si­pa­ž in­t i su Klai­p ė­dos uos­t u ir su jo veik­la su­si­ju­sių įmo­n ių ge­rą­ja pra­k ti­ ka, die­g iant nau­jau­sius uos­t ų veik­los or­ga­n i­za­v i­mo spren­d i­mus ir tech­no­ lo­g i­jas. Po­sė­dis. Va­sa­r io 5 d. 15 val. vyks Klai­ pė­dos pre­k y­bos, pra­mo­nės ir ama­t ų rū­mų Tu­r iz­mo ko­mi­te­to po­sė­dis. Pla­ nuo­ja­ma ap­tar­t i klau­si­mus dėl nau­ jo skry­d žio Palanga–Hamburgas ga­li­ my­bių, dėl ga­l i­mo „pa­gal­vės“ mo­kes­ čio įve­d i­mo Klai­p ė­do­je, leng­va­t i­n io PVM grą­ž i­ni­mo vieš­bu­čiams. Se­mi­na­ras. Va­sa­r io 6 d. 10 val. Fi­nan­ sų mi­n is­te­r i­jos mo­k y­mo cent­re (Tai­ kos pr. 62, Klai­p ė­da) ju­r i­d i­n iams as­ me­n ims or­ga­n i­z uo­ja­mas se­m i­na­ras „Lei­džia­mi ir ri­bo­ja­mų dy­džių lei­džia­ mi at­skai­t y­mai, ap­skai­čiuo­jant pel­no mo­kes­t į“. Ap­do­va­nos. Va­sa­rio 8 d. 13 val. Vil­niu­ je, Vy­r iau­sy­bės rū­muo­se vyks Lie­tu­ vos pre­ky­bos, pra­mo­nės ir ama­tų rū­ mų kon­kur­so „Lie­tu­vos eks­por­to pri­ zas“ ir Lie­tu­vos vers­l i­n in­kės ap­do­va­ no­ji­mų įtei­k i­mo iš­k il­mės. Bank­ro­t as. Klai­p ė­dos apy­g ar­dos teis­mo nu­tar­ti­mi iš­kel­ta bank­ro­to by­ la bend­ro­vei „Ejaz Trans­port“. Pag­rin­ di­nė įmo­nės veik­la – va­rik­li­nių trans­ por­to prie­mo­n ių at­sar­g i­n ių da­l ių ir pa­gal­bi­nių reik­me­nų did­me­ni­nė pre­ ky­ba. Vals­t y­bi­n io so­cia­l i­n io drau­d i­ mo fon­do val­dy­bos ži­nio­mis, įmo­nė­ je dar­buo­to­jų nė­ra. Pel­nas. 2012 m. Smil­t y­nės per­kė­los bend­ro­vės pel­nas – di­d žiau­sias šios įmo­nės is­to­ri­jo­je. Jis 25 pro­c. di­des­nis nei 2011 m. Pre­l i­mi­na­riais neau­di­tuo­ tais duo­me­ni­mis, Smil­ty­nės per­kė­los bend­ro­vė už­dir­bo apie 1,8 mln. li­tų. Au­g i­mas. Iša­na­l i­za­v us „Re­g it­ros“ pa­ teik­t us pra­d i­n ius duo­me­n is, 2013 m. sau­s į Lie­t u­vos nau­jų leng­v ų­jų au­to­ mo­bi­l ių rin­k a išau­go 2 pro­c . iki 1 158 vnt. Tai pir­m a­s is au­g i­m as po pen­ kis mė­ne­s ius iš ei­lės tru­k u­s io nuo­ smu­k io.

Se­niū­nai­čiai: bū­ti ar ne­bū­ti? Komentaras

Pir­muo­sius ka­den­ci­ jos me­tus skai­čiuo­ jan­tys Klaipėdos se­niū­nai­čiai sa­vo veik­lą ver­ti­na skir­ tin­gai. Vie­ni įsi­ti­ki­nę, jog dir­bo ge­riau nei mies­to ta­ry­bos na­ riai, ki­ti, nu­si­vy­lę biu­ rok­ra­ti­nė­mis pro­ce­ dū­ro­mis, tei­gė, jog bend­ruo­me­nių at­ sto­vai ap­skri­tai ne­ rei­ka­lin­gi. To­kias min­tis pa­lai­ko ir uos­ ta­mies­čio val­džia.

Ju­di­ta Si­mo­na­vi­čiū­tė

Klai­pė­dos sa­v i­val­dy­bės ad­m i­n ist­ra­ci­jos di­rek­to­rė

T Aki­vaiz­du: vie­nin­te­lis rea­liai ma­to­mas se­niū­nai­čių dar­bas – pa­skirs­

ty­ti pi­ni­gai pa­ge­rin­ti bend­ruo­me­nėms skir­tą inf­rast­ruk­tū­rą.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Kan­di­da­tū­ros ne­be­kels

Se­niū­nai­čiai 46 uos­ta­mies­čio se­ niū­nai­ti­jo­se bu­vo iš­rink­ti per­nai ge­gu­žės pra­džio­je. Klai­pė­do­je yra 54 se­niū­nai­ti­jos, tad aš­tuo­nio­se iš jų bend­ruo­me­nės at­sto­vų nė­ra. Se­niū­nai­čių ka­den­ci­ja trun­ ka dve­jus me­tus, jie dir­ba vi­suo­ me­ni­niais pa­grin­dais, o pa­grin­di­ nė veik­la – at­sto­vau­ti gy­ven­to­jams spren­džiant jų pro­ble­mas, bū­ti tar­ pi­nin­kais tarp žmo­nių ir val­džios. Kai ku­rie se­niū­nai­čiai, ver­tin­da­ mi sa­vo pir­mų­jų ka­den­ci­jos me­tų veik­lą, ne­slė­pė ap­mau­do. „Klai­ pė­die­čiai ži­no, kad jie tu­ri sa­vo at­ sto­vą, krei­pia­si į ma­ne, ta­čiau vi­ sų pro­ble­mų spren­di­mas at­si­re­mia į įsta­ty­mus. Mes esa­me to­kie žmo­ nės, ku­rie tu­ri įga­lio­ji­mus, bet ne­ tu­ri jo­kių tei­sių ką nors nu­spręs­ti. Vi­sas pro­ble­mas rei­kia ap­ra­šy­ti, raš­tus per­duo­ti sa­vi­val­dy­bei – sky­ riams, po­sky­riams, o juo­se vis­kas ir lie­ka, nie­kas ne­ju­da į prie­kį“, – aiš­kiai pro­ble­mą įvar­di­jo Kur­šių se­niū­nai­ti­jos se­niū­nai­tis Re­mi­gi­ jus Žio­gas. Pak­laus­tas, dėl ko­kių pro­ble­mų žmo­nės krei­pia­si į se­niū­nai­čius, pa­šne­ko­vas var­di­jo, jog klai­pė­die­ čiai pra­šo pa­dė­ti spręs­ti di­de­lių są­skai­tų už šil­dy­mą, šu­nų ve­džio­ ji­mo, au­to­mo­bi­lių sta­ty­mo kie­ muo­se pro­ble­mas, do­mi­si dau­gia­ bu­čių na­mų re­no­va­ci­ja „Per­duo­du raš­tus sa­vi­val­dy­bei, o val­di­nin­kai juos už­da­ro tarp įsta­ ty­mų, ir vis­kas. Esu kaip be ran­

kų. Ant­rą kar­tą tik­rai ne­be­kel­siu sa­vo kan­di­da­tū­ros, nes ne­be­no­riu nu­vil­ti žmo­nių, gaiš­ti sa­vo lai­ko, o re­zul­ta­tas – at­si­trenk­ti į sie­ną“, – jau ap­si­spren­dė R.Žio­gas. Jis įsi­ti­ki­nęs, kad se­niū­nai­čiai Klai­pė­do­je net ne­rei­ka­lin­gi: „Bu­ vo keis­tas ir įdo­mus eks­pe­ri­men­ tas, ku­ris ne­pa­si­tei­si­no“.

Sau­lius Lie­kis:

Ma­nau, kad be­veik per me­tus nu­vei­kiau dau­giau nei kai ku­ rie mies­to ta­ry­bos na­riai, ku­rie net ne­ su­ge­ba sa­vo rin­kė­ jams pa­teik­ti ata­ skai­tų.

Trūks­ta pa­tal­pų priė­mi­mams

Ban­du­žių se­niū­nai­ti­jos se­niū­nai­tė Li­gi­ta Girs­kie­nė tei­gė, kad per pir­ muo­sius ka­den­ci­jos me­tus iš­ryš­ kė­jo ne vie­na se­niū­nai­čių veik­los pro­ble­ma. „Mū­sų veik­la ne­sus­ty­ guo­ta, tik da­bar pra­dė­jo­me ap­ta­ ri­nė­ti se­niū­nai­čių suei­gos nuo­sta­ tas, ban­do­me iš­si­rink­ti at­sto­vą, per ku­rį bū­tų ga­li­ma koor­di­nuo­ti veik­ lą, nes sa­vi­val­dy­bė, liau­diš­kai ta­ riant, nu­si­plo­vė ran­kas“, – kal­bė­ jo L.Girs­kie­nė. Ji taip pat guo­dė­si, kad se­niū­nai­ čiai ne­tu­ri pa­tal­pų, kur ga­lė­tų prii­ mi­nė­ti žmo­nes. Be to, trūks­ta in­for­

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

ma­ci­jos sklai­dos, jog bend­ruo­me­nių at­sto­vai Klai­pė­do­je eg­zis­tuo­ja ir žmo­nės į juos ga­li kreip­tis. „Vis dėl­to se­niū­nai­čių tik­rai ne­ rei­kė­tų at­si­sa­ky­ti. Jie rei­ka­lin­gi. Tie­siog rei­kė­tų su­konk­re­tin­ti sa­vo tiks­lus. Vis dau­giau žmo­nių ži­no, kad mes esa­me, su­lau­kia­me įvai­ riau­sių pra­šy­mų spręs­ti pro­ble­ mas“, – tvir­ti­no pa­šne­ko­vė. Ta­čiau ji pa­brė­žė, jog pa­tys se­ niū­nai­čiai nie­ko iš­spręs­ti ne­ga­li – jie tik ra­šo raš­tus sa­vi­val­dy­bei. „Pa­t i esu ke­l is raš­t us nu­n e­š u­ si, su­l au­k u­s i pa­ž a­d ų, kad bus įreng­ti grei­čio slo­pi­ni­mo kal­ne­ liai, ku­rių žmo­nės pra­šo. Pa­ža­ dė­ta prieš pus­me­tį, ta­čiau jo­kių veiks­mų ne­ma­ty­ti“, – ap­gai­les­ ta­vo L.Girs­kie­nė. Kir­ba idė­jos

Op­ti­mis­tiš­kai dėl bend­ruo­me­ nių at­sto­vų veik­los nu­si­tei­kęs bu­ vo Su­lu­pės se­niū­nai­tis Sau­lius Lie­ kis. „Ma­nau, kad be­veik per me­tus nu­vei­kiau dau­giau nei kai ku­rie mies­to ta­ry­bos na­riai, ku­rie net ne­su­ge­ba sa­vo rin­kė­jams pa­teik­ ti ata­skai­tų, o be to, dar ir lė­šų sa­ vo veik­lai gau­na“, – ne­si­kuk­li­no S.Lie­kis. Jis var­di­jo, kad ar­ti­miau­siu me­ tu pla­nuo­ja su­reng­ti Su­lu­pės se­ niū­nai­ti­jos gy­ven­to­jų su­si­ti­ki­mą su to­je te­ri­to­ri­jo­je dir­ban­čiais po­ li­ci­jos įga­lio­ti­niais. Se­niū­nai­čio gal­vo­je kir­ba ir dau­giau min­čių – or­ga­ni­zuo­ti va­sa­ros vai­kų sto­vyk­ lą, įreng­ti dar dau­giau lau­ko tre­ ni­ruok­lių, vai­kų žai­di­mo aikš­te­lių, su­reng­ti šei­mos šven­čių, ta­čiau

ie­sio­gi­nio kon­tak­to su se­niū­ nai­č iais ne­t u­r iu, tad ne­la­ bai ga­liu ver­t in­t i jų veik­los. Ma­nau, kad jų eg­zis­ta­vi­mas pa­si­tei­si­no, kai rei­kė­jo pa­si­skirs­ty­ti iš So­cia­l i­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­n is­ te­r i­jos bend­r uo­me­n iš­k u­mui ska­t in­t i gau­tą pu­sę mi­l i­jo­no li­t ų. Prie­mo­nes, kur tu­rė­tų bū­ti pa­nau­do­ti pi­ni­gai, siū­ lė pa­tys se­niū­nai­čiai, to­dėl vi­suo­me­ nės in­te­re­sas iš apa­čios bu­vo iš­girs­tas. Ta­čiau ki­ta jų veik­los pu­sė dar yra dis­ ku­tuo­ti­na. Ne­ma­tau vie­nin­gos se­niū­ nai­čių po­zi­ci­jos dėl įvai­rių klau­si­mų, to­dėl dirb­ti ga­na su­dė­tin­ga. Ne­se­niai iš se­niū­nai­čių ga­vo­me raš­tą – pro­ble­ mų iš­kel­ta daug, o pa­siū­ly­mų, kaip jas spręs­ti, nė­ra. Ma­no skep­tiš­ka nuo­mo­ nė dėl se­niū­nai­čių bu­vi­mo Klai­pė­do­ je ne­pa­si­kei­tė. Kaž­ka­da bu­vo at­lik­tas ty­r i­mas, ku­r iuo bu­vo nu­sta­t y­ta, kad ad­m i­n ist­r uo­t i mies­t ą iš vie­no cent­ ro ga­li­ma, jei ja­me yra apie 200 tūkst. gy­ven­to­jų. Klai­pė­do­je da­bar gy­ven­to­ jų su­ma­žė­jo, to­dėl pa­lan­ku­mas steig­ ti se­niū­ni­jas uos­ta­mies­ty­je dar la­biau yra su­men­kęs. Ma­nau, kad ten, kur nė­ ra se­niū­ni­jų, ne­tu­ri bū­ti ir se­niū­nai­čių. Ta­čiau gal­būt ra­si­me bū­dų, kaip su jais bend­rau­ti, ta­da gal to­k ios vi­suo­me­ni­ nės pa­rei­gos ir pa­si­tei­sins, bet kol kas man trūks­ta ar­gu­men­tų, ko­dėl se­niū­ nai­čiai yra rei­ka­lin­g i.

tai pri­klau­sys nuo to, ar ir šie­met bend­ruo­me­niš­ku­mui ska­tin­ti bus skir­ta lė­šų. „Ma­nau, kad ir pa­ts se­niū­nai­ tis tu­ri su­pras­ti, ką tu­ri veik­ti, ko­ kios jo funk­ci­jos. Iš pra­džių la­bai bi­jo­jau, kaip vis­kas pa­vyks, o da­ bar esu la­bai pa­ten­kin­tas ir ma­ nau, kad se­ka­si. Pa­vy­ko iš­spręs­ti ne vie­ną pro­ble­mą. Aiš­ku, gat­vių nei­šas­fal­tuo­siu ir duo­bių neuž­ly­ gin­siu, bet dėl pa­pras­tes­nių pro­ ble­mų žmo­nėms tik­rai ga­li­ma pa­ dė­ti“, – aiš­ki­no S.Lie­kis. Jis pa­brė­žė, kad spren­di­mas, jog Klai­pė­do­je at­si­ra­do se­niū­nai­čiai, tik­rai bu­vo rei­ka­lin­gas ir yra ge­ras. Esą bend­ruo­me­nių at­sto­vai pa­de­da ir val­džiai, nes yra tar­pi­nin­kai tarp jos ir gy­ven­to­jų. „Gal­būt rei­kė­tų ieš­ko­ti ki­tų va­ rian­tų dėl se­niū­nai­čių rin­ki­mų, ieš­ko­ti bū­dų, kaip dar la­biau pa­ge­ rin­ti bend­ra­dar­bia­vi­mą su val­džia, ta­čiau iš es­mės bend­ruo­me­nių at­ sto­vai tik­rai yra rei­ka­lin­gi“, – įsi­ti­ ki­nęs Su­lu­pės se­niū­nai­tis.

3

PIRMADIENIS, VASARIO 4, 2013

miestas

Žve­jų sa­vait­ga­lis ant Kur­šių ma­rių

Gat­vėms – blan­kes­nė švie­sa Uos­ta­mies­čio val­džia ieš­ko bū­dų, kaip su­ma­žin­ti są­skai­tas už elekt­rą gat­vių ap­ švie­ti­mui. Ke­ti­na­ma su­mon­tuo­ti re­gu­lia­to­rius, ku­rie pa­dė­tų su­tau­py­ti apie 400 tūkst. li­tų per me­tus. Mil­da Ski­riu­tė

Dienos telegrafas Pa­rei­gū­nas. Sa­vait­ga­lį Ne­rin­go­je, Pama­ rio–Kuverto gat­vių san­kry­žo­je, su­lai­ky­ tas nuo­sa­vą au­to­mo­bi­lį „Re­nault Es­pa­ ce“ ne tar­ny­bos me­tu vai­ra­vęs ne­blai­ vus (1,58 pro­m. al­ko­ho­lio) Vals­ty­bės sie­ nos ap­sau­gos tar­ny­bos prie VRM Pak­ ran­čių ap­sau­gos rink­ti­nės Ne­rin­gos už­ kar­dos pa­sie­nie­tis E.B., gi­męs 1974 m.

m.skiriute@kl.lt

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Mies­ to ūkio de­par­ta­men­to di­rek­to­rius Liud­vi­kas Dū­da pa­sa­ko­jo, kad da­ bar re­gu­lia­to­riai yra su­mon­tuo­ti 46 gat­vių ap­švie­ti­mą val­dan­čio­se spin­to­se. To­kie įren­gi­niai yra ten, kur su­ mon­tuo­tas nau­jas ap­švie­ti­mas. Tarp to­kių vie­tų yra Poil­sio par­ kas, Mi­ni­jos gat­vė ties Klai­pė­dos are­na. Re­gu­lia­to­rius dar rei­kė­tų su­ mon­tuo­ti 94 vie­to­se. Tai mies­tui kai­nuo­tų apie 2 mln. li­tų. Pa­sak L.Dū­dos, ap­si­spręs­ta im­tis to­kių dar­bų. „Re­gu­lia­to­riai pa­dė­tų tau­py­ ti elekt­ros ener­gi­ją. Tam­siu pa­ros me­tu, kai mies­te ma­žai žmo­nių ir au­to­mo­bi­lių, gat­vių ap­švie­ti­mo in­ten­sy­vu­mas bū­tų su­ma­žin­tas 30 pro­c.“, – pa­sa­ko­jo di­rek­to­rius. Gal­vo­ja­ma, kad blau­siau gat­vių ži­bin­tai ga­lė­tų pra­dė­ti švies­ti jau nuo 20 val. L.Dū­dos tei­gi­mu, ta­da mies­te ne­be­lie­ka įtam­pos – ma­ žes­ni ir au­to­mo­bi­lių, ir pės­čių­jų srau­tai. „Žmo­nės tik­rai ne­pa­jaus, kad ap­švie­ti­mas šiek tiek ma­žes­nis. Toks jis jau yra kai ku­rio­se vie­

Suk­čiai. Po­li­ci­ja ga­vo Deb­re­ce­no gat­ vės gy­ven­to­jos pra­ne­ši­mą, kad ją ap­ ga­vo te­le­fo­ni­niai su­kčiai. Sa­vait­ga­lį 75 me­tų klai­pė­die­tei į fik­suo­to ry­šio te­le­ fo­ną pa­skam­bi­nęs vy­ras pri­si­sta­tė sū­ nu­mi ir pa­pra­šė 15 tūkst. li­tų. Jis paaiš­ ki­no, kad pi­ni­gų rei­kia su­ža­lo­tai mer­ gi­nai. Po va­lan­dos atė­ju­siam ne­pa­žįs­ ta­mam vy­rui, pri­si­sta­čiu­siam pa­rei­gū­ nu, pen­si­nin­kė ati­da­vė 15 tūkst. li­tų. La­vo­nai. Sa­vait­ga­lį Klai­pė­do­je ras­ti ke­ tu­ri mo­te­rų la­vo­nai be išo­ri­nių smur­ to žy­mių. Dvie­jų 55 me­tų, 79 ir 86 me­ tų mo­te­rų pa­lai­kai ras­ti sa­vo bu­tuo­se, skir­tin­go­se uos­ta­mies­čio vie­to­se. Vie­ nas jų jau bu­vo pra­dė­jęs ir­ti. Pa­sak po­ li­ci­jos pa­rei­g ū­nų, kai stai­g iai kei­čia­si oro tem­pe­ra­tū­ra, ap­tin­ka­ma dau­giau mi­ru­sių žmo­nių.

Iš­lai­dos: per me­tus elekt­ros ener­gi­ja gat­vių ap­švie­ti­mui at­siei­na per 3 mln. li­tų.

to­se, bet nie­kas net ne­sup­ran­ta. Ryš­kes­nis ap­švie­ti­mas yra rei­ka­ lin­gas, kai mies­te yra di­de­li žmo­ nių ir ma­ši­nų srau­tai“, – aiš­ki­no di­rek­to­rius. Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bė­je yra su­ da­ry­ta dar­bo gru­pė, ku­ri svars­ to, ko­kiu bū­du ge­riau įsi­gy­ti re­gu­

lia­to­rių. Svars­to­mi ke­li va­rian­tai: sa­vi­val­dy­bė im­tų pa­sko­lą ir pirk­ tų įren­gi­nius, juos įsi­gy­tų iš­si­mo­ kė­ti­nai ar­ba nu­pirk­ti re­gu­lia­to­rius pa­ves­tų bend­ro­vei „Gat­vių ap­švie­ ti­mas“. „Iš­si­rink­si­me tin­ka­miau­sią va­ rian­tą“, – tei­gė L.Dū­da.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Ma­no­ma, kad re­gu­lia­to­riai jau ga­lė­tų bū­ti pra­dė­ti mon­tuo­ti šie­ met. Skai­čiuo­ja­ma, kad in­ves­ti­ci­ jos at­si­pirk­tų per pen­ke­rius me­tus. Per me­tus sa­vi­val­dy­bė gat­vių ap­ švie­ti­mui iš­lei­džia per 3 mln. li­tų. Jei bū­tų įjung­ti vi­si švies­tu­vai, ši su­ma bū­tų mi­li­jo­nu li­tų di­des­nė.

Miestas klimpsta į sko­las In­ves­ti­ci­joms pi­ni­gų 1 mies­to biu­dže­te jau se­ niai ne­ran­da­me, gy­ve­ni­mui vos vos

su­krapš­to­me ir tai neuž­ten­ka, to­dėl ir rei­kia sko­lin­tis“, – aiš­ki­no Klai­ pė­dos sa­vi­val­dy­bės Fi­nan­sų ir tur­ to de­par­ta­men­to di­rek­to­rė Al­do­na Špu­čie­nė. Šių­me­čia­me mies­to biu­ dže­te nu­ma­ty­ta, kad pa­sko­lų grą­ ži­ni­mui rei­kės 11 mln. 863 tūkst. li­ tų. Iš jų – 4 mln. 682 tūkst. li­tų bus skir­ta tik pa­lū­ka­noms mo­kė­ti. Pla­nuo­ja­ma, jog ki­tą­met pa­sko­lų ap­tar­na­vi­mui sa­vi­val­dy­bės iž­de jau rei­kės ras­ti 15 mln. 355 tūkst. li­tų, o 2015 m. – 16 mln. 393 tūkst. li­tų. „Su­mos pa­sko­lų grą­ži­ni­mui au­ga, nes jau suė­jo ter­mi­nas jas ati­duo­ ti. Ban­kai tai­kė tre­jų me­tų ati­dė­ji­mą pa­sko­lų mo­kė­ji­mui, ta­čiau šis lai­ko­ tar­pis jau bai­gė­si, rei­kia grą­žin­ti nu­ ma­ty­tas įmo­kas, to­dėl pi­ni­gų ir rei­ kia dau­giau“, – tei­gė A.Špu­čie­nė. Sa­vi­val­dy­bėms, at­si­žvel­giant į jų biu­dže­to pa­ja­mų dy­dį, yra tai­ ko­mi sko­li­ni­mo­si li­mi­tai. Anot Fi­ nan­sų ir tur­to de­par­ta­men­to di­ rek­to­rės, Klai­pė­da ba­lan­suo­ja ties

Duo­na. Ant­ra­die­n į, mi­nint šv. Ago­tos die­ną, iš­kart po Mi­šių, 8.30 val. Klai­ pė­do­je, Rum­piš­kės g. 2, ša­l ia Ma­r i­jos Tai­kos Ka­ra­lie­nės baž­ny­čios, bus lai­ mi­na­ma duo­na ir ne­mo­ka­mai da­l i­ja­ ma ti­k in­t ie­siems. Po 100 gra­mų sve­ rian­čius ru­g i­nės duo­nos ke­pa­lė­l ius spe­cia­liai šiai die­nai iš­keps bend­ro­vė „Klai­pė­dos duo­na“. Mir­tys. Šeš­ta­die­nį Klai­pė­dos ci­vi­li­nės met­ri­ka­ci­jos sky­riu­je už­re­gist­ruo­tos 5 klai­pė­d ie­čių mir­tys. Mi­rė Ni­na No­v i­ ko­va (g. 1929 m.), Al­bi­na Šeš­to­kie­nė (g. 1933 m.), Ja­kov Gri­čik (g. 1938 m.), Vla­ di­mir Bra­g ins­k ij (g. 1953 m.), An­ta­nas But­kus (g. 1965 m.). Lė­bar­t ų ka­pi­nės. Šian­d ien lai­do­ja­ mas Va­si­lij Šči­nov. Nau­ja­g i­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 5 mo­te­rys. Gi­mė 2 ber­niu­kai ir 3 mer­gai­tės. Grei­to­ji. Va­kar iki 15.30 val. grei­to­sios pa­gal­bos me­di­kai su­lau­kė 50 iš­kvie­ti­ mų. Grei­to­sios pa­gal­bos pri­rei­kė karš­ čiuo­jan­tiems klai­pė­die­čiams, tarp ku­ rių dau­gu­ma bu­vo vai­kai.

Al­do­na Špu­čie­nė:

In­ves­ti­ci­joms pi­ni­ gų mies­to biu­dže­te jau se­niai ne­ran­da­ me, gy­ve­ni­mui vos vos su­krapš­to­me ir tai neuž­ten­ka, to­dėl ir rei­kia sko­lin­tis. li­mi­to ri­ba – grą­ži­na ir vėl sko­li­ na­si. „Anks­čiau bu­vo pro­jek­tų – Lė­bar­tų ka­pi­nių plėt­ra, Kon­cer­tų

Rea­ly­bė: mies­to biu­dže­te kas­met rei­kės nu­ma­ty­ti vis dau­giau pi­ni­gų

pa­sko­loms ir pa­lū­ka­noms grą­žin­ti.

sa­lės, cent­ri­nio sta­dio­no re­konst­ ruk­ci­ja, ku­riuos fi­nan­sa­vo­me tik sa­vo lė­šo­mis. Ta­čiau biu­dže­tas su­ma­žė­jo, į pri­va­ti­za­vi­mo fon­dą ne­su­ren­ka­ma pa­kan­ka­mai pi­ni­gų, to­dėl vi­siems in­ves­ti­ci­niams pro­ jek­tams ir ten­ka sko­lin­tis“, – dės­ tė A.Špu­čie­nė. Ji pro­gno­za­vo, jog nuo ki­tų me­ tų sa­vi­val­dy­bės sko­li­ni­mo­si tem­pai

To­mo Luk­šio (Fo­to­die­na) nuo­tr.

ga­li šiek tiek su­lė­tė­ti ir tai su­si­ję su ES pa­ra­mos skirs­ty­mu. Nuo 2014 m. pra­si­de­da nau­jas ES pa­ra­mos da­li­ji­mo eta­pas, to­ dėl, kol paaiš­kės, ku­riems pro­jek­ tams Klai­pė­da gaus pi­ni­gų, kol bus iš­rink­ti ran­go­vai, dar­bai ne­vyks ir pi­ni­gų ne­rei­kės. „Bus toks po­ros me­tų ato­kvė­pis“, – pro­gno­za­vo A.Špu­čie­nė.

Ankstyva odos vėžio diagnostika ir gydymas Nagų grybelio gydymas lazeriu Kūno korekcija smūginės bangos metodu Minijos g. 91, Klaipėda, tel. 8 659 57 976 www.lazeriniscentras.lt

4

pirmadienis, vasario 4, 2013

miestas

In­for­ma­ci­ja: ne kiek­vie­nas žmo­gus, ei­nan­tis į

par­duo­tu­vę, at­krei­pia dė­me­sį į šį įspėjimą­.

Nesusipratimas: prie parduotuvės stovintis ženklas įspėja, jog greta yra mokama automobilių stovėjimo aikštelė. Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Su­mo­kė­jo, bet li­ko kal­ti 1

At­vy­kę į uos­ta­mies­tį pas gy­dy­to­jus, su­tuok­ti­niai nu­spren­dė ir pa­si­dai­ry­ti po par­ duo­tu­ves. Pri­va­žia­vę „Ba­tų kal­ną“ Tai­kos pro­spek­to pra­džio­je tel­šiš­kiai pa­ ma­tė ženk­lą, by­lo­jan­tį apie mo­ka­ mą au­to­mo­bi­lių sta­ty­mo vie­tą ir au­to­mo­bi­lių ra­tais iš­va­ži­nė­tą aikš­ te­lę prie par­duo­tu­vės. Kaip pa­klus­nūs pi­lie­čiai, su­ tuok­ti­niai, vos iš­li­pę iš sa­vo au­ to­mo­bi­lio, pa­sku­bė­jo su­mo­kė­ ti rink­lia­vą ir tik ta­da nuė­jo į ba­tų par­duo­tu­vę. Net­ru­kus pro lan­gus žmo­nės pa­ste­bė­jo, kad prie jų au­to­mo­bi­lio be­si­su­ki­nė­jan­tis vy­ras fo­tog­ra­fuo­ ja ma­ši­ną ir kaž­ką ra­šo. Už lan­go va­ly­tu­vo bu­vo už­kiš­tas pra­ne­ši­mas, skel­bian­tis, kad vai­ ruo­to­jas pa­žei­dė Ke­lių eis­mo tai­ syk­lių rei­ka­la­vi­mą. Su­tuok­ti­niai puo­lė prie tvark­da­ rio, klaus­da­mi, ką ne­tei­sin­gai pa­ da­rė, juk už sto­vė­ji­mą su­mo­kė­jo. Šis at­šo­vė, kad tel­šiš­kiai pa­žei­dė Ke­lių eis­mo tai­syk­lių 155.5 punk­to rei­ka­la­vi­mą, de­ta­liau paaiš­kin­ti ti­ ki­no ne­tu­rįs lai­ko ir pa­ta­rė ei­ti į sa­ vi­val­dy­bės Vie­šo­sios tvar­kos sky­ rių su­mo­kė­ti bau­dą. Baus­ti ne­ra­do pa­grin­do

Kol Vai­čiu­liai aiš­ki­no­si su tvark­ da­riu, į aikš­te­lę at­va­žia­vo mer­se­ de­sas. Jo vai­ruo­to­jas neiš­jun­gė va­ rik­lio ir nu­bė­go prie pa­što dė­žu­tės įmes­ti laiš­ko. Kai vy­ras grį­žo, tvark­da­rys ir jam į ran­kas įbru­ko bau­dos la­pe­lį. Ta­da ir mer­se­de­so vai­ruo­to­jas pa­ban­dė aiš­kin­tis, ką blo­go pa­da­rė. Ta­čiau ar­gu­men­tų, kaip ti­ki­no tel­šiš­kiai, jie ne­su­lau­kė. „Va­žiuo­ti iš Tel­šių į Klai­pė­dą aiš­kin­tis ko­mi­si­jo­je ne­tu­riu lai­ ko, to­dėl nu­spren­džiau, jei tik­rai nu­si­žen­giau tai­syk­lėms, te­gu ma­ ne bau­džia po­li­ci­ja, o bau­dą ga­lė­ siu su­mo­kė­ti ir na­muo­se. To­dėl iš­ kvie­čiau pa­rei­gū­nus“, – pa­sa­ko­jo Vilija Vai­čiu­lie­nė. Į konf­lik­to vie­tą at­vy­kę pa­rei­ gū­nai paaiš­ki­no, kad sa­vi­val­dy­

bės bau­dė­jo pra­ne­ši­me nu­ro­dy­ tas Ke­lių eis­mo tai­syk­lių punk­tas drau­džia sto­vė­ti ant ve­jos ar­ba ša­ li­gat­vio. „Pa­rei­gū­nai apė­jo mū­sų ma­ši­ ną ir sua­be­jo­jo, ar ten, kur ji sto­vi, tik­rai yra ve­ja ar ša­li­gat­vis. Pak­ lau­sė­me, ką reiš­kia ša­lia įreng­tas ke­lio ženk­las. Po­li­ci­nin­kai tie­siai švie­siai pa­sa­kė, kad tai aikš­te­lės ženk­las, be jo­kių pa­pil­do­mų nuo­ ro­dų, tad skir­ti mums bau­dos jie ti­ki­no ne­tu­rin­tys už ką ir pa­ta­rė nu­va­žiuo­ti pa­siaiš­kin­ti į sa­vi­val­ dy­bę“, – pa­sa­ko­jo V.Vai­čiu­lie­nė. Įdo­mu, kad, pa­rei­gū­nų ti­ki­ni­mu, už šio tai­syk­lių punk­to pa­žei­di­mą nu­ma­to­ma bau­da nuo 50 iki 100 li­tų, o tvark­da­rys kvie­ti­me pa­ra­šė, kad pa­žei­dė­jams gre­sia bau­da nuo 100 iki 300 li­tų. Ki­šo va­sa­ros nuo­trau­kas

Tel­šiš­kė ne­no­rė­jo pa­lik­ti rei­ka­lo ne­baig­to, tad nu­va­žia­vo į uos­ta­ mies­čio sa­vi­val­dy­bę. Mo­te­ris pa­sa­ko­jo, kad čia vie­na­ me ka­bi­ne­te ra­do aš­tuo­nis vy­rus. Vi­si jie vie­nu bal­su aiš­ki­no, kad ji už­va­žia­vo ant ša­li­gat­vio. Mo­te­ris pa­siū­lė bent vie­nam šių vy­rų tą pa­čią aki­mir­ką sės­ti į au­ to­mo­bi­lį, nu­va­žiuo­ti prie mi­nė­tos par­duo­tu­vės ir įsi­ti­kin­ti, kad to­ je vie­to­je ne­ma­ty­ti nei ša­li­gat­vio, nei žo­lės. Ta­čiau vi­si kaip vie­nas tvir­ti­no ne­tu­rin­tys tam lai­ko. „Jie ki­šo man tos pa­čios vie­tos fo­tog­ra­fi­ją, da­ry­tą va­sa­rą. Bet juk tai ne­lo­giš­ka. Aš at­va­žia­vau žie­ mą, ma­tau ke­lio ženk­lą, su­mo­ku ir sta­tau ma­ši­ną. Juk neat­si­sa­kau mo­kė­ti rink­lia­vos“, – dės­tė V.Vai­ čiu­lie­nė. Kaž­ku­ris vy­rų aiš­ki­no, kad ke­ lio ženk­las nu­ro­do, jog au­to­mo­ bi­lių sta­ty­mas kie­muo­se yra mo­ ka­mas. Ki­tas ro­dė dar vie­ną nuo­trau­ką, o jo­je – bal­tas po­pie­riaus la­pas ant par­duo­tu­vės lan­go su įspė­ji­mu, kad prie­šais par­duo­tu­vę au­to­mo­bi­lių aikš­te­lės nė­ra ir ma­ši­nų čia sta­ty­ ti ne­ga­li­ma.

Tuo pa­čiu me­tu į sa­vi­val­dy­ bę atė­jo ir bau­dos įspė­ji­mą ga­vęs mer­se­de­so vai­ruo­to­jas. Paaiš­kė­jo, kad tel­šiš­kė ga­vo vi­so la­bo įspė­ji­mą, o mer­se­de­so vai­ruo­ to­jas bus kvie­čia­mas į ad­mi­nist­ra­ ci­nės ko­mi­si­jos po­sė­dį. Pa­žei­dė­jais pa­va­din­ti žmo­nės svars­tė, ar taip nu­spręs­ta to­dėl, kad tel­šiš­kiai at­va­žia­vo ope­liu, o klai­pė­die­tis – mer­se­de­su. Ženk­las – nein­for­ma­ty­vus

Klai­pė­dos ke­lių po­li­ci­jos biu­ro vir­ši­nin­ko pa­va­duo­to­jas Min­dau­ gas Džer­mei­ka įsi­ti­ki­nęs, kad šio­ je vie­to­je pa­sta­ty­tas ke­lio ženk­las yra ne­pa­kan­ka­mai in­for­ma­ty­vus. Pa­rei­gū­nas kons­ta­ta­vo, kas pa­ sni­gus ne­ma­ty­ti nei kelk­raš­čių, nei bor­te­lių. Pa­sak pa­rei­gū­no, toks ženk­ las, koks da­bar sto­vi prie įva­žia­vi­ mo į kie­mą ša­lia ba­tų par­duo­tu­vės, reiš­kia, kad to­je zo­no­je ga­li­ma au­ to­mo­bi­lį sta­ty­ti kur tik no­ri ir kur tik pa­to­gu. M.Džer­mei­ka pa­sa­ko­jo, kad, nu­spren­du­si ap­mo­kes­tin­ti kie­ mus, mies­to val­džia ke­lio ženk­lų su Ke­lių po­li­ci­ja ne­de­ri­no, nors įsta­ty­mas tai pa­da­ry­ti juos įpa­ rei­go­ja. Pa­rei­gū­nai aiš­ki­no, kad to­je vie­ to­je tu­rė­tų bū­ti nu­ro­dy­tas au­to­mo­ bi­lių sto­vė­ji­mo bū­das. Jei­gu būtų pa­pil­do­ma len­te­ lė, in­for­muo­jan­ti, kad au­to­mo­ bi­lį ga­li­ma sta­ty­ti ša­lia ša­li­gat­ vio, pro­ble­mos ne­be­lik­tų, ta­da po­li­ci­nin­kai ga­lė­tų baus­ti pa­žei­ dė­jus. „Da­bar aki­vaiz­du, kad at­va­ žia­vęs žmo­gus ne­ga­li su­pras­ti, kaip pri­va­lu čia sta­ty­ti trans­por­ to prie­mo­nes. Kol to nė­ra, po­li­ci­ nin­kai čia ne­ma­to už ką vai­ruo­ to­jus baus­ti. Ma­nau, pa­pras­čiau bū­tų, jei­gu sa­vi­val­dy­bės dar­buo­ to­jai pa­ban­dy­tų pa­žiū­rė­ti į si­tua­ ci­ją žmo­gaus aki­mis. Vai­ruo­to­jas ne­tu­ri do­mė­tis te­ri­to­ri­jų pla­nais, jam ga­lio­ja ke­lio ženk­lai. Bū­tų lo­giš­ka tą vie­tą, kur ne­lei­džia­ma pa­lik­ti au­to­mo­bi­lių, ap­tver­ti tvo­

re­le, kad nie­kam ne­kil­tų klau­si­ mų“, – svars­tė M.Džer­mei­ka. Po­li­ci­nin­kai ne­sup­ra­to val­di­nin­ kų lo­gi­kos. Vie­na ver­tus, jie no­ ri su­rink­ti kuo dau­giau pi­ni­gų už au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mą ap­mo­kes­ tin­to­je zo­no­je, bet su­mo­kė­ju­sius rink­lia­vą bau­džia. In­ves­tuo­ti neap­si­mo­ka

Žur­na­lis­tams pra­dė­jus do­mė­ti si­ tua­ci­ja, paaiš­kė­jo, kad im­ti mo­kes­tį už au­to­mo­bi­lių sta­ty­mą prie „Ba­tų kal­no“ par­duo­tu­vės mies­to tvark­ da­riai, esą iš vi­so ne­tu­ri tei­sės. Šis plo­tas, iš­klo­tas ša­li­gat­vio ply­te­lė­ mis, ne­va pri­klau­so par­duo­tu­vės pa­sta­to sa­vi­nin­kams. Ta­čiau šio­je vie­to­je jie nė­ra įren­ gę ir įtei­si­nę au­to­mo­bi­lių aikš­te­lės, o tai tam­pa pre­teks­tu baus­ti vai­ ruo­to­jus už ma­ši­nų sta­ty­mą tam ne­nu­ma­ty­to­je vie­to­je. Ma­tyt, ne vie­nas vai­ruo­to­jas yra su­mo­kė­jęs bau­dą, kai pa­kliu­vo į ana­ lo­giš­ką si­tua­ci­ją kaip tel­šiš­kė V.Vai­ čiu­lie­nė. To­dėl par­duo­tu­vės ad­mi­nist­ra­ci­ja ant du­rų pa­ka­bi­no įspė­ji­mą, ta­čiau ne kiek­vie­nas ei­da­mas į par­duo­tu­vę skai­to skel­bi­mus. Įmo­nė, be­si­ver­čian­ti ba­tų pre­ ky­ba, pa­sta­tą nuo­mo­ja­si, o nuo­ mos su­tar­tis yra ter­mi­nuo­ta. Leis­ti pi­ni­gus aikš­te­lės įren­gi­mui sve­ti­ mo­je nuo­sa­vy­bė­je vers­li­nin­kams neap­si­mo­ka, juo­lab jie pa­tys ne­ži­ no, kiek šio­je vie­to­je dar nuo­mo­ sis pa­tal­pas. Pės­tie­ji skun­džia ra­tuo­tus

Sa­vi­val­dy­bės Vie­šo­sios tvar­kos sky­riaus va­do­vė Kris­ti­na Vin­ti­lai­ tė sa­kė iki šiol ne­su­lau­ku­si nu­si­ skun­di­mų dėl šio­je aikš­te­lė­je gau­ tų bau­dų. Prie­šin­gai, ga­na daž­nai klai­pė­ die­čiai skun­džia­si, kad čia su­ki­nė­ da­mie­si au­to­mo­bi­liai ke­lia pa­vo­jų pės­tie­siems. Ne vie­nas yra nu­ro­dęs, kad prieš par­duo­tu­vę nė­ra vie­tos ma­ ši­noms, čia esąs tik ša­li­gat­vis, o jais va­ži­nė­ti au­to­mo­bi­liais drau­ džia­ma.

Min­dau­gas Džer­mei­ka:

Ma­nau, pa­pras­čiau bū­tų, jei­gu sa­vi­val­ dy­bės dar­buo­to­jai pa­ban­dy­tų pa­žiū­rė­ti į si­tua­ci­ją žmo­gaus aki­mis.

„Ap­mau­du, kad ke­lių po­li­ci­nin­ kams snie­gas truk­do pa­ma­ty­ti ša­ li­gat­vį. Su­ra­šy­da­mi pro­to­ko­lus mes tu­ri­me sa­vo tei­sės ak­tais pa­grįs­ tą in­for­ma­ci­ją. Įkal­ti ko­kius nors stul­pe­lius ar kaip ki­taip pa­ženk­ lin­ti šią vie­tą yra Mies­to tvar­ky­ mo sky­riaus kom­pe­ten­ci­ja“, – tei­ gė K.Vin­ti­lai­tė. Pa­sak val­di­nin­kės, par­duo­ tu­vės sa­vi­nin­kai ga­li bū­ti bau­ džia­mi ne­men­ko­mis bau­do­mis už tai, kad ne­kil­no­ja­mą­jį tur­tą nau­do­ja ne pa­gal pa­skir­tį. Bau­ dos siek­tų ne šim­tus, o tūks­tan­ čius li­tų. „Mes la­bai sis­te­min­gai ban­do­me spaus­ti pa­sta­to sa­vi­nin­kus, kad ne­ da­ry­tų chao­so pės­čių­jų te­ri­to­ri­jo­ je. Tas pri­va­tus skly­pas nė­ra skir­ tas au­to­mo­bi­lių sta­ty­mui. Pa­na­šu, kad sa­vi­nin­kai no­ri su­tau­py­ti, juo la­biau kad tu­ri kon­ku­ren­tų pie­ti­ nė­je mies­to da­ly­je, o ten rink­lia­ vos už au­to­mo­bi­lių sta­ty­mą nė­ra“, – aiš­ki­no Vie­šo­sios tvar­kos sky­ riaus va­do­vė. Tuo tar­pu tel­šiš­kė V.Vai­čiu­lie­ nė tei­gė, kai tik at­va­žiuos į mū­sų mies­tą, skam­bins tvark­da­rio už­ ra­šy­tu te­le­fo­no nu­me­riu ir klaus, ar to­je vie­to­je ga­li­ma pa­lik­ti au­to­ mo­bi­lį. Taip pat ji siū­lo elg­tis ir klai­pė­ die­čiams.

5

pirmadienis, GRUODŽIO 17, 2013

miestas

P R I S TATO

Svarbiausią metų įvykį –

METŲ KLAIPĖDIETĖS RINKIMUS 1-asis balsavimo etapas JAU PRASIDĖJO! 1. Loreta Beržinskienė, Senamiesčio verslininkų asociacijos pirmininkė, aktyviai kovojanti už senamiesčio atgaivinimą, padėjusi surengti senamiesčio vaikų susitikimą. 2. Agnė Bilotaitė, Seimo narė, Aplinkos apsaugos komiteto narė, Seimo Antikorupcijos komiteto narė, pilietinių iniciatyvų puoselėtoja. 3. Elena Blažienė, Simono Dacho progimnazijos direktorė, individualizuoto ir diferencijuoto mokymo sistemos, teatrinio ugdymo iniciatorė ir diegėja, pedagoginių naujovių skleidėja, prisidedanti prie gerų mokyklos mokinių akademinių pasiekimų. 4. Rita Bočiulytė, „Klaipėdos“ laikraščio meno leidinio „Durys“ įkūrėja ir redaktorė, Lietuvos teatro sąjungos narė ir žurnalo „Lietuvos scena“ redakcijos kolegijos narė, Klaipėdos kultūros magistrė.

13. Valė Kučikienė, Klaipėdos miesto pagyvenusių žmonių klubo „Klaipėda“ pirmininkė. Jos dėka garbaus amžiaus klaipėdiečiai yra buriami leisti laiką kartu, keliauti, užsiimti aktyvia veikla, dalyvauti renginiuose ir kuo aktyviau gyventi. 14. Irena Linkauskienė, VšĮ „Trečiasis amžius“ ilgametė direktorė. Su kolegomis inicijavo pensininkams skirtas sveikatos žinių studijas, kurias lankė daugiau nei 600 studentų. 15. Sigutė Mažonytė, Respublikinės Klaipėdos ligoninės Neurologijos skyriaus vedėja. Buvę jos pacientai dėkoja už nuoširdumą, rūpestingumą ir nuoširdų gydymą. 16. Jovita Mikalauskienė, Klaipėdos sporto klubo „Viesulas“ rankinio trenerė, įvairių sporto renginių organizatorė, aktyviai prisidedanti prie vaikų fizinio bei kultūrinio lavinimo.

nistracijos direktorė. Aukštos kvalifikacijos specialistė, pasižyminti aktyvia veikla, pasak skaitytojų, turinti savo nuomonę ir aiškų požiūrį į spręstinas miesto problemas. 27. Laima Sireikienė, Ievos Simonaitytės pagrindinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui. Atsidavusi savo darbui mokytoja. 28. Diana Stankaitienė, Socialinės paramos centro direktorė. Iniciatyvi, pilietiška, tolerantiška, ginanti darbuotojų teises. 29. Regina Ševelkaitienė, Klaipėdos vaikų ligoninės konsultacinės poliklinikos gydytoja oftalmologė. Aktyvi visuomenininkė, nevyriausybinės organizacijos VšĮ „Informacijos ir paramos gausiai šeimai centro“ direktorė.

5. Valentina Bronštein, Maksimo Gorkio mokyklos matematikos mokytoja. Atsidavusi savo darbui specialistė, tolerantiškumo pavyzdys, išugdžiusi mokyklos mokiniams meilę matematikos mokslui.

17. Jolanta Norkienė, visuomeninio judėjimo „Klaipėdieti! Atgaivinki savo miesto parką“ įkūrėja, Poilsio parko atkūrimo iniciatorė.

30. Violeta Šleinienė, vaikų tautinių šokių ansamblio „Vijurkas“ meno vadovė. Tautinių, liaudies tradicijų puoselėtoja, drauge su kolektyvu reprezentuojanti liaudies šokius užsienyje. Aktyvi miesto renginių, Lietuvos dainų šventės dalyvė.

18. Rasa Norkutė, rašytoja, žurnalistė, knygų autorė, aktyvi visuomenės veikėja, altruistė, padedanti neįgaliesiems, psichologinių problemų turintiems žmonėms.

31. Renata Tankevičienė, sporto centro „Viesulas“ meninės gimnastikos trenerė. Aktyvi meninės gimnastikos puoselėtoja, kurios auklėtiniai siekia pergalių ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.

6. Liudmila Danišurko, Klaipėdos pirminės sveikatos priežiūros centro šeimos gydytoja. Atsidavusi, mylima pacientų savo srities specialistė, visada skubanti į pagalbą.

19. Lilija Petraitienė, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narė, aktyviai ginanti viešąjį interesą, atstovaujanti klaipėdiečių interesam.

32. Viktorija Vaišvilaitė-Skirutienė, fotomenininkė, tarptautinių fotokonkursų laureatė.

7. Ieva Dumbauskaitė, Lietuvos vardą garsinanti tinklininkė, 2011 m. iškovojusi aukso medalį Europos jaunimo paplūdimio tinklinio čempionate, 2012 m. – aukso medalį pasaulio jaunimo paplūdimio tinklinio čempionate.

20. Aušra Pilaitienė, „Lietuvos ryto“ žurnalistė. Daugiau kaip 20 metų garsina Klaipėdos miesto vardą Lietuvos spaudoje.

8. Olga Filatova-Kontrimienė, įvaizdžio kūrėja, pagrindinė muzikinių apdovanojimų „M.A.M.A.“ dalyvių stilistė.

21. Aista Plieskienė, Klaipėdos universitetinės ligoninės Aukštųjų energijų skyriaus vedėja. Atsidavusi pacientams specialistė ir ,pasak skaitytojų, labai nuoširdi ir atjaučianti gydytoja. 22. Janina Priluckienė, Klaipėdos jūrininkų ligoninės Nefrologijos ir hemodializių skyriaus vedėja. Gydytoja savo profesionalumu daugelį metų garsina Klaipėdos miestą, yra mylima ir vertinama pacientų.

33. Janina Valančiūtė, istorikė, knygų autorė, dirbanti paveldosaugos srityje. Jos dėka Žemaitijos regione paruošta daug architektūrinių paminklų istorinių aprašymų. Remiantis jais, atliekami restauraciniai darbai, reikšmingi Klaipėdos krašto praeities pažinimui. 34. Aldutė Vakarė, rašytoja, poetė, fotomenininkė, sveikos gyvensenos ir grožio meno mokyklos ,,Natūralumo galia“ įkūrėja ir seminarų vadovė, kilnių darbų likimo nuskriaustiesiems iniciatorė.

9. Lina Grinčikaitė, lengvaatletė, Lietuvos moterų 100 m. bėgimo rekordininkė, Londono bei Pekino vasaros olimpinių žaidynių dalyvė (17-a ir 14-a vietos), 2009 m. universiados čempionė, 2009 m. Europos jaunimo (iki 23 metų) čempionato nugalėtoja, estafečių rungties 4 x 100 metrų vicečempionė, 2005 m. Europos jaunių čempionato vicečempionė, daugkartinė Lietuvos 100 metrų bėgimo čempionė.

23. Audronė Renkauskienė, Klaipėdos sveikatos priežiūros centro Profilaktikos skyriaus vedėja, – už rūpestingumą ir nuoširdumą pacientams bei dalyvavimą visuomeninėje veikloje.

35. Svetlana Vasičkina, Klaipėdos rusų bendrijos „Lada“ pirmininkė. Aktyvi tautinių mažumų kultūros puoselėtoja, švenčių vaikams, jaunimui ir senjorams iniciatorė, skiria daug dėmesio vaikams, sergantiems onkologinėmis ligomis.

10. Dalia Kanclerytė, filmų „Pakūta mano meilė“, „Misionierius“, „Malonė“, „Rožių lietus“, „Dienos, nepanašios į kitas“, „Vaiko širdis“ kūrėja ir režisierė. „Vilties bėgimo“ renginių režisierė.

24. Jolanta Sąlygienė, klinikos „Jolsana“ vadovė. Specialistė padėjo susilaukti mažylių daugumai Lietuvos šeimų, kurios jau buvo netekusios vilties.

36. Alina Velykienė, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja. Veikli moteris yra prisidėjusi prie daugelio investicijų pritraukimo į Klaipėdą projektų.

11. Teresė Karpavičiūtė, Klaipėdos gimdymo namų ginekologė– akušerė, padėjusi ateiti į šį pasaulį gausiam būriui mažylių.

25. Rita Seniūnaitė, šeimos gydytoja, Klaipėdos estetinės ir lazerinės medicinos centro direktoriaus pavaduotoja. Atidi, visada patarianti ir išklausanti savo pacientus gydytoja.

37. Aina Zinčiukaitė, sportinių šokių kolektyvo „Žuvėdra“ kostiumų dizainerė. Jos kūriniai puošia kolektyvą ir džiugina šokių pasirodymus stebinčius žiūrovus.

12. Birutė Krikčiukienė, v. lopšelio-darželio „Volungėlė“ auklėtoja, – už meilę, kantrybę, rūpinimąsi vaikais, jų tobulėjimo skatinimą.

26. Judita Simonavičiūtė, Klaipėdos miesto savivaldybės admi-

BALSUOTI GALITE: Iš dienraščio iškirptą ir užpildytą lapelį siųsdami adresu: Metų klaipėdietė, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija, Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“, 92118 Klaipėda; arba atnešdami ir įmesdami į specialiąsias urnas redakcijoje, „Akropolyje“ esančiame skyriuje bei didžiuosiuose „Iki“ prekybos centruose. Portale www.KL.lt. Čia daugiausia balsų surinkusi moteris taps viena iš septynių pretendenčių į Metų klaipėdietės titulą. Vieną pretendentę į finalinį septynetuką deleguos dešimties ankstesnių metų rinkimų nugalėtojos 2002 – 2012-ųjų m. Metų klaipėdietės. Likusios pretendentės bus išrinktos susumavus balsavimo lapelius. Nuo sausio 21 iki vasario 5 d. balsuodami išrinksite labiausiai šio titulo vertas finalo dalyves. Vasario 7 d. jos bus paskelbtos dienraštyje. Nuo vasario 8 iki 18 d. bus pristatytos visos septynios pretendentės. Nuo vasario 19 iki kovo 6 d. balsuodami iš septynių finalininkių išrinksite Metų klaipėdietę. Daugiau informacijos kasdien dienraštyje ir portale www.KL.lt.

METŲ KLAIPĖDIETĖS RINKIMUOSE BALSUOJU UŽ:

6

pirmadienis, vasario 4, 2013

nuomonės

Meln­ra­gė – uos­tui ge­riau­sia?

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Emig­ran­tams – ra­lia­vi­mai dū­de­le

v.spuryte@kl.lt

Er­zi­na švie­so­fo­ras

N

e­ti­kė­tai at­gi­mu­si idė­ja uos­to plėt­rą nu­ma­ty­ti Meln­ra­gė­je, o ne Bū­tin­gė­je tarp klai­pė­die­čių su­kė­lė ne tik ne­ri­mą, bet ir ne­pa­si­ten­ki­ni­mą. To­kie už­mo­jai nu­ma­ty­ti Lie­tu­vos bend­ro­jo pla­no jū­ri­nių te­ri­to­ ri­jų da­lies kon­cep­ci­jos spren­di­niuo­se. Juo­se Meln­ra­gė įvar­di­ja­ma kaip ge­riau­sia vie­ta uos­to plėt­rai, o Bū­tin­gė tė­ra al­ter­na­ty­va, nors dar vi­sai ne­se­niai Klai­pė­dos uos­to plėt­ros ga­li­my­bių stu­di­jo­je bū­tent ši vie­ta bu­vo įvar­dy­ta kaip prio­ri­te­ti­nė. Ar tik­rai ge­riau­sia vie­ta uos­to plėt­rai yra Meln­ra­gė?

Prieš

Saulius Pocius

I

Pri­pa­žin­ki­me tie­siai: emig­ran­tams mes ap­ skri­tai ne­tu­ri­me ką pa­ siū­ly­ti, iš­sky­rus ta­ria­mą šir­dies ši­lu­mą ir po­li­ti­ nes bak­cha­na­li­jas. lų jau­ko kū­rė­jai, mąs­tan­tys apie tai, kaip iš ai­r i­jų ir nor­ve­g i­jų grą­ž in­t i tau­t ie­čius į šir­d žiai mie­las et­n i­nes pa­raš­tes? Gal su­ grįž­tan­čių­jų mi­nios su­lauk­si­me pa­ma­si­ nę tūks­tan­čio li­t ų mi­n i­ma­l ia al­ga, ku­r ią kil­nia­šir­diš­kai siū­lo nau­jo­ji val­džia? O gal be­dar­bio pa­šal­pa iki 600 li­tų? Ar­ba pa­ry­ pa­vi­mais apie su­tar­ti­nes, tau­ti­nes juos­tas ir Di­džio­sios ku­ni­gaikš­tys­tės, be­si­drie­ku­ sios iki Juo­do­sios jū­ros, praei­t į? Ta­čiau kad vi­sos tos ge­nia­lios vi­lio­nės su­ veik­tų šiais kos­mo­po­li­tiz­mo ir tarp­tau­ti­ nės ge­ro­vės lai­kais, ga­li ti­kė­tis tik su­ram­ bė­ję nai­vuo­liai, ku­rių na­mus vis dar te­be­ šil­do vai­di­lu­čių kū­re­na­ma šven­to­ji ug­nis. Ar­ba tie­siog ap­si­me­tė­liai. Dau­ge­liui kiem­sar­gių tiek džiaugs­mo su­ tei­k u­sią mi­n i­ma­l ią al­gą ly­g in­t i su Va­ka­ ruo­se gau­na­mu mi­ni­ma­liu dar­bo už­mo­ kes­čiu yra lyg Vil­nių sta­ty­ti į vie­ną gre­tą su Lon­do­nu. Tik bent jau čia ne­rei­kia žyd­ rų­jų fan­ta­zi­jų, – tai bū­tų tas pa­ts, kas mū­ sų sos­t i­nę pri­ly­g in­t i Ži­d i­kams. Pa­gal­vo­ jan­t iems apie grį­ž i­mą tik­rai ne­rei­k ia to­ kios al­gos. Kaip ir tau­ti­nių juos­tų ar ra­lia­ vi­mų et­nog­ra­fi ­ne dū­de­le. Pri­pa­ž in­k i­me tie­siai: emig­ran­tams mes ap­skri­tai ne­tu­ ri­me ką pa­siū­ly­ti, iš­sky­rus ta­ria­mą šir­dies ši­lu­mą ir po­li­ti­nes bak­cha­na­li­jas. Net dvi­ gu­bos pi­l ie­ty­bės įsta­ty­mas mū­sų par­la­ men­t i­n iam ta­l i­ba­nui iki šiol at­ro­do klai­ ki švent­va­gys­tė. To­dėl emig­ran­tai ne­g rįš, kad ir kaip to no­rė­tų ta­r ia­mi pa­t rio­tai ar nau­jo­sios no­ menk­la­tū­ros au­gin­ti­niai.

Lie­pų gat­vės san­kry­žo­je ša­lia iš­va­ žia­vi­mo ke­lio į Gi­ru­lius la­bai keis­tai vei­kia švie­so­fo­ras. Net de­vin­tą de­ šim­tą va­lan­dą va­ka­ro, kai ne­ma­žai švie­so­fo­rų jau ir cent­ri­nė­se mies­to gat­vė­se tik mirk­čio­ja įspė­ja­muo­ ju sig­na­lu, šis vei­kia die­nos re­ži­mu. To­kiu lai­ku šio­je vie­to­je nė­ra nei di­ de­lio trans­por­to ju­dė­ji­mo, juo la­ biau ir pės­čių­jų, nes ap­lin­kui ply­ti dau­giau­sia pra­mo­ni­nės te­ri­to­ri­jos. Ma­nau, kad at­sa­kin­gos tar­ny­bos ga­lė­tų per­re­gu­liuo­ti šį švie­so­fo­rą. Mar­ty­nas

Už­ba­ri­ka­da­vo ta­ką

Si­gi­tas Do­bi­lins­kas, klai­pė­die­tis, bu­vęs Uos­to di­rek­ci­jos va­do­vas: – Vi­sa­da sa­kiau, kad uos­tui rei­kia plės­tis. Klai­pė­ dos atei­tis yra stip­ri uos­to atei­tis. Kol kas nie­kas ge­res­nės vie­tos nei Meln­ra­gėje uos­to plėt­rai ne­ pa­ro­dė. Bū­tin­gė yra at­ski­ras uos­tas su sa­vo pro­ ble­mo­mis, tai – ne Klai­pė­da. O šios uos­tas pri­va­ lo plės­tis, nes jis smar­kiai au­ga. Plėt­ros ki­tur nei Meln­ra­gė ne­ma­tau. Ja­po­nai juk at­li­ko uos­to plėt­ros ga­li­my­bių stu­di­ją ir nu­sta­tė, kad Meln­ra­gė – tin­ ka­miau­sia vie­ta. Eks­per­tai ki­tų va­rian­tų net ne­ver­ ti­no, nes jie – ne­pers­pek­ty­vūs, nors bu­vo­me nu­ ve­žę ir į Šven­tą­ją. Uos­to plėt­ra Meln­ra­gė­je yra ir pi­ges­nė nei Bū­tin­gė­je, nes gre­ta yra rei­kia­ma inf­ rast­ruk­tū­ra. Ne­rei­kia pa­mirš­ti ir uos­to kom­pa­ni­ jų in­dė­lio. Su vi­sais ga­li­ma su­ras­ti komp­ro­mi­sų, taip pat – ir su Klai­pė­dos mies­tu. Tik vi­sa­da sa­ kiau, kad gy­ven­to­jai ne­tu­ri nu­ken­tė­ti, o spren­di­ mų, kaip tai pa­da­ry­ti, ga­li­ma ras­ti.

Er­lan­das Pap­laus­kis, Lie­tu­vos ža­lių­jų ju­dė­ji­mo ta­ry­bos na­rys: – Jei gi­lia­van­de­nis uos­tas bus pa­sta­ty­tas Meln­ra­gė­je, bus paau­ko­ta žmo­nių gy­ve­ni­mo ko­ky­bė. Vie­ta prie šiau­ri­nio mo­lo bus tar­si ki­še­nė, kur van­duo rūgs, tad klai­pė­die­čiai ga­lės pa­mirš­ti pa­si­vaikš­čio­ji­mus pa­jū­riu ir kvė­pa­vi­mą gry­nu oru. Uos­to plėt­ra Meln­ra­gė­je tė­ra tik kaž­ko­kių po­ nų ir oli­gar­chų in­te­re­sai, dėl ku­rių ken­tė­si­me vi­si. Jei gi­ lia­van­de­nis uos­tas bū­tų pa­sta­ty­tas Bū­tin­gė­je, juk į vals­ty­ bės biu­dže­tą bū­tų su­ren­ka­ma tiek pat mo­kes­čių, kiek ir iš uos­to Meln­ra­gė­je. Šiuo me­tu kiek­vie­nam Lie­tu­vos žmo­gui pa­jū­rio ten­ka apie tris cen­ti­met­rus. Ir taip la­bai ma­žai to pa­jū­rio, o jei uos­tas plė­sis Meln­ra­gė­je, jo liks dar ma­žiau – rei­kės su­si­tai­ky­ti su tuo, kad ne­tek­si­me nuo pen­kių iki de­šim­ties ki­lo­met­rų pa­jū­rio ruo­žo. Gal­būt net dar dau­ giau, nes pa­plū­di­mius veiks ero­zi­ja ir jie nyks. Kaž­kas da­ ro vers­lą, o kaž­kas ken­čia. Ga­liu ga­ran­tuo­ti, kad jei Meln­ ra­gė­je bus pa­sta­ty­tas gi­lia­van­de­nis uos­tas, klai­pė­die­čiai, no­rė­da­mi pa­bū­ti plia­že, tu­rės va­žiuo­ti į Šven­tą­ją.

Aud­ra

Ste­bi­na ne­tiks­lios pro­gno­zės

Jau ku­rį lai­ką ste­biu di­de­lius oro pro­gno­zių nea­ti­ti­ki­mus. Pra­ne­ša, kad Klai­pė­do­je bus 26 laips­niai šal­ čio, su­si­kau­piu šal­čiams, lau­kiu, bet kaip nė­ra, taip nė­ra. Per daug ne­nu­ si­me­nu, bet keis­ta, iš kur tie ži­no­ vai to­kius skai­čius trau­kia. Štai vi­sai ne­se­niai pra­ne­šė sau­go­tis štor­mi­nio vė­jo, ta­čiau ir jo ne­bu­vo. Ne­sup­ran­ tu, ar si­nop­ti­kai ne­be­su­si­gau­do, ar mū­sų že­mė taip mū­sų pa­čių su­dar­ ky­ta, jog kad ir ką pro­gno­zuo­tu­mei, nie­kas ne­be­nus­pė­ja­ma. Edi­ta

Dar­bų yra ir vi­si tu­ri dirb­ti. Ko­kios dar pa­šal­pos? Iš­vis jas rei­kia pa­ nai­kin­ti. Tik­rų var­guo­lių, ku­riems rei­kia pa­šal­pų, la­bai ma­ža da­lis. O ki­ti ga­li ir tu­ri dirb­ti.

Kas pa­sta­ruo­ju me­tu lan­kė­si po­lik­li­ ni­ko­se, tas su­pras, apie ką kal­bu. Pil­ ni ko­ri­do­riai ko­sin­čių, čiau­din­čių, ap­si­snarg­lia­vu­sių klai­pė­die­čių. Jei atė­jai tik pro­fi­lak­tiš­kai pa­si­tik­rin­ti svei­ka­tos, nes me­di­ci­ni­nės kny­ge­lės ga­lio­ji­mas pa­si­bai­gė, ga­li bū­ti ra­mus: grį­ši na­mo ser­gan­tis. Vi­sur ei­lės, vi­ si li­go­ti ir pik­ti. Na­tū­ra­lu, ap­si­lan­ky­ mas pas gy­dy­to­jus, o ypač lau­ki­mas po­lik­li­ni­kos ko­ri­do­riuo­se prie du­rų, svei­ka­tos ne­su­tei­kia.

Vy­tas

Ig­nas

Jo­kių pa­šal­pų. Marš dirb­ti! V.Spu­ry­tė. „Iš bė­džių spaus nau­dą“, Klai­pė­da“, 2013 02 02. Ne iš var­guo­lių, o tin­gi­nių. Dar­ bo yra, te­gu dir­ba, o ne tik pa­ šal­pų rei­ka­lau­ja.Vie­no­je lai­do­ je įmi­tęs tris­de­šimt­me­tis vy­ras po­strin­gau­ja, ne­va jam neuž­ten­ ka pa­šal­pų. Eik dirb­ti. Ži­nau ūki­ nin­kų, ku­rie ati­dir­bus kiek­vie­ nos die­nos ga­le su­mo­ka 50 li­tų, bet no­rin­čių dirb­ti nė­ra. Tvar­ tą va­ly­ti, pa­šer­ti kar­ves – jo­kio var­go žmo­gui, ku­ris ne­tu­ri jo­kios spe­cia­ly­bės.

***

ir vel­tė­džių gau­ją be jo­kių įsi­pa­rei­ go­ji­mų ir no­ro kur­ti ge­ro­vę. Sėk­ mės nau­jo­vėms. ge­rai

***

Ne­są­mo­nė mo­kė­ti pa­šal­pas už nie­ką, kai tuo me­tu ki­ti dir­ba 8 va­lan­das per die­ną ir gau­na mi­ ni­mu­mą. Jo­kių pa­šal­pų, marš dirb­ti! Vir­ga

Tei­sin­gai Klai­pė­da da­ro

*** ***

La­bai ge­rai, kad pa­ga­liau at­si­bu­do­ me. Va­ka­rų ša­ly­se jau se­niai įves­ ta to­kia tvar­ka. Jei ima­mi pi­ni­gai iš mo­kes­čių mo­kė­to­jų rem­ti silp­ nes­nius, tai pri­va­lu ati­dirb­ti. Ki­ tu at­ve­ju ša­ly­je tu­rė­si­me tin­gi­nių

Na va, pa­da­rė tik­rus ver­gus. Jei ma­ne pa­siųs, aš tik kenk­siu toms įmo­nėms. Už ačiū tik sū­ris pe­lė­ kau­tuo­se. Ma­nau, kad iš to­kios prie­vo­lės bus dau­giau bė­dos nei nau­dos.

***

Bai­ki­te nu­si­šne­kė­ti ir džiaug­tis, kad mat pri­vers dirb­ti už pa­šal­pas. Ar bent kiek gal­vo­ja­te? Jei dar­bų yra, tai ko­dėl ta­da neį­dar­bi­na tų žmo­ nių? Ko­dėl no­ri, kad dar­bus dirb­tų už 350 li­tų pa­šal­pą? Ir bai­ki­te kar­to­ ti tas Ku­bi­liaus ne­są­mo­nes, kad iš­ lai­ko­te be­dar­bius. O kiek tie žmo­nės dirb­da­mi su­mo­kė­jo mo­kes­čių? Kur vis­kas dings­ta? Gal pa­skai­čiuo­ki­te, kiek val­di­nin­kų sė­di ant jū­sų spran­ do – ir ne už mi­ni­mu­mą.

mers

iš­nau­do­to­jai Por­ta­lo kl.lt skai­ty­to­jų ko­men­ta­rai

Ne­ma­lo­nus siurp­ri­zas

La­bai no­rė­tų­si, kad vai­ruo­to­jai bū­ tų kul­tū­rin­ges­ni ir ati­des­ni pės­ tie­siems. Ypač kai mies­to gat­vės pa­plūs­ta van­de­niu. Aną­dien ties sa­ vi­val­dy­be esan­čio­je sto­te­lė­je te­ko re­ gė­ti ne­sma­gų vaiz­dą, kai vie­ną mo­ te­rį pro ša­lį le­kian­ti ma­ši­na ap­taš­kė nuo gal­vos iki ko­jų. Sto­vi žmo­gus pa­sto­gė­je, lau­kia au­to­bu­so ir štai tau siurp­ri­zas. Ži­no­ma, ne­ga­li­ma sa­ky­ti, kad vi­si vai­ruo­to­jai el­gia­si taip kiau­ liš­kai, yra ir to­kių, ku­rie prieš ba­las pri­stab­do. Ma­nau, kad toks el­ge­sys tu­rė­tų tap­ti nor­ma. Ra­sa Pa­ren­gė Li­na Bie­liaus­kai­tė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

750

reklamos skyrius: 397

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

„Diena Media News“ laikinai einantis vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Lie­po­jos gat­vė­je tarp pre­ky­bos cent­ ro ir tur­gaus yra ta­ke­lis, ku­riuo ap­lin­ ki­niai gy­ven­to­jai pa­mė­go trum­pin­ti ke­lią. To­dėl nie­kaip ne­sup­ran­tu, kaip kaž­ko­kiam „gud­ruo­liui“ šo­vė min­ tis prie pat to ta­ko su­stum­ti di­džiau­ sią snie­go kal­ną. Kai jis ėmė tirp­ti, vis­kas ap­lin­kui pa­plū­do – nei apei­ si, nei tie­siai pra­bri­si.

Li­gų ži­di­niai – po­lik­li­ni­ko­se

Atgarsiai

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

397 728

telefonas@kl.lt

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė

Už

š tau­t i­n ių ge­n i­jų gal­v ų ne­si­l iau­ja trykš­t i įvai­r ias­pal­vės idė­jos, kaip iš už­sie­n io į šią aša­r ų pa­kal­nę par­bo­ gin­ti kuo dau­giau emig­ran­tų. Kai ku­r ie po­l i­t i­nės de­be­si­jos gy­ven­to­jai tai ėmė lai­k y­t i net stra­te­g i­ne vals­t y­bės už­duo­t i­m i. Juk pas mus ne­be­l i­ko nė tų tri­jų mi­l i­jo­nų, kaip gie­da­ma be­bal­sia­me krep­ši­n io him­ne, ku­r į vi­si iki šiol lai­kė na­cio­na­li­niu sta­tis­ti­kos eta­lo­nu. Šio­je na­ ma­lo­nio­je si­tua­ci­jo­je ne­la­bai de­ra trauk­ ti ir „Aš tik­rai my­liu Lie­tu­vą“, nes ta dek­la­ ruo­ta sta­tis­ti­nė im­tis ta­po ne­be­pa­ti­ki­ma. Žo­d žiu, Mai­ro­n io, A.Ku­bi­l iaus ir J.Er­l ic­ ko ša­lis li­ko ne tik be gy­ven­to­jų, bet ir be dai­nų. Ta­čiau ką siū­lo ap­mo­ka­mi stra­te­ gi­nių pla­nų, kon­cep­ci­jų ir ki­to­kio tauš­ka­

karštas telefonas

Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

397 750

711, 397 715

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė – Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

Platinimo tarnyba: 397 772 397 727 397 706 397 725 397 770 397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

Prenumeratos skyrius: 397

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

714

Platinimo tarnyba – 397 713 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 „Namai“: Fotokorespondentai: e. paštas reklama@kl.lt Lina Bieliauskaitė – 397 730 Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Skelbimų skyrius – 397 717 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 „Sveikata“: e. paštas skelbimai@kl.lt 397 705 Techninės redaktorės: Sandra Lukošiūtė – Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Pasaulis: Loreta Ruikė Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Laima Laurišonienė – 397 737 e. paštas akropolis@kl.lt

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 8 000. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėm

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

pirmADIENIS, vasario 4, 2013

ekonomika De­galų ­ kai­nos au­go

Ly­giuo­sis ­ į kai­my­nes

€

Kai­nos ša­lies de­ga­linė­se per sa­vaitę šok­ telė­jo. De­ga­linės „Lu­koil“ po­pu­lia­riau­sios 95 markės ben­ziną penk­ta­dienį par­davė po 4,82 li­to – 4 cen­tais bran­giau nei prie­š sa­vaitę, „Sta­toil“ kainą pa­di­di­no 5 cen­tais, iki 4,84 li­to, „Or­len“ – 9 cen­tais, iki 4,85 li­ to. Lit­ras dy­ze­li­no „Lu­koil“ de­ga­linė­se kai­ na­vo 3 cen­tais bran­giau – 4,71 li­to, „Sta­ toil“ – 3 cen­tais, 4,72 li­to, „Or­len“ – 5 cen­ tais, 4,71 li­to.

Lie­tu­va sie­kia, kad iš Ru­si­jos per­kamų dujų kai­na būtų bent to­kia pat, ko­kią mo­ka ki­tos dvi Bal­ti­jos ša­lys. Tai teigė prem­je­ras Al­gir­ das But­ke­vi­čius. Jis sakė, kad nuo­laidų vie­ nin­te­liam dujų tiekė­jui Ru­si­jos dujų kon­cer­ nui „Gazp­rom“ ne­bus da­ro­ma, ta­čiau spe­ ku­liuo­ti dėl ga­limų būdų su­ma­žin­ti kainą jis sakė ne­no­rin­tis. A.But­ke­vi­čius ma­no, kad sie­kiant pa­lan­kesnės dujų kai­nos pir­miau­ sia rei­kia ly­giuo­tis į Lat­viją bei Es­tiją.

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 2,9262 DB sva­ras ster­lingų 1 4,0187 JAV do­le­ris 1 2,5341 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,5393 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9354 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,2426 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,6394 Ru­si­jos rub­lis 100 8,4490 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,7870

Valiutų kursai

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

pokytis

–0,8807 % –0,3348 % –0,5338 % –0,0315 % –0,0223 % +1,4926 % –0,1485 % –0,3620 % –0,2898 %

Ne­dar­bas mažė­jo spar­čiau­siai ES Bal­ti­jos ša­ly­se per­nai už­fik­suo­ tas spar­čiau­sias me­ti­nis ne­dar­bo mažė­ji­mas. Tai ro­do ES sta­tis­ti­kos tar­ny­bos „Eu­ros­tat“ duo­me­nys.

Spren­di­mas: auk­cio­nai stab­do­mi elekt­rinėms, ku­rios nein­teg­ruo­tos į pa­sta­tus ir ku­rių įreng­to­ji ga­lia yra di­

desnė nei 100 ki­lo­vatų.

Vals­ty­binė kainų ir ener­ge­ti­kos kont­rolės ko­mi­si­ja stab­do ska­ti­namųjų kvotų saulės elekt­rinėms, ku­rių ga­lia vir­ši­ja 100 ki­lo­ vatų, auk­cio­nus.

Si­mas Pet­ri­kis:

Tai nėra ge­ras žings­nis. Šis spren­di­mas ne­ska­ ti­na saulės nau­do­ti kaip at­si­nau­ji­nan­čios ener­gi­jos šaltinio. Auk­cio­nai stab­do­mi toms elekt­ rinėms, ku­rios nein­teg­ruo­tos į pa­sta­tus ir ku­rių įreng­to­ji ga­lia di­ desnė nei 100 ki­lo­vatų. Ener­ge­ti­kos mi­nis­te­ri­ja nu­rodė, kad iki 2012 m. pa­bai­gos lei­dimų

Šarū­no Ma­žei­kos nuo­tr.

Spar­čiau­sias ne­dar­bo pa­didė­ ji­mas už­fik­suo­tas fi­nansų krizės su­krėsto­se ES ša­ly­se, la­biau­siai jis šok­telė­jo Grai­ki­jo­je – 7,1 punk­to, iki 26,8 pro­c. Per mėnesį – gruodį, pa­ly­gin­ti su lapk­ri­čiu, – ne­dar­bo ly­gis Lie­tu­vo­je su­mažė­jo 0,4 punk­to. Jau­ni­mo iki 25 metų ne­dar­bas Lie­tu­vo­je gruo­ dį su­mažė­jo 0,2 punk­to, iki 23,6 pro­c., Is­pa­ni­jo­je jis siekė net 55,6 pro­c., o Da­ni­jo­je – vos 8 pro­c. „Klaipėdos“, BNS inf.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Stab­do kvotų elekt­rinėms auk­cio­nus Kainų ko­mi­si­jos tink­la­la­py­je skel­ bia­ma, kad kvo­tos stab­do­mos dėl Ener­ge­ti­kos mi­nis­te­ri­jos spren­ di­mo. Ja­me nu­ro­do­ma, kad šiuo me­tu elekt­ri­nių, ku­rioms iš­duo­ti lei­di­mai, ga­lia smar­kiai vir­ši­ja nu­ sta­tytą 10 me­ga­vatų ska­ti­namąją kvotą.

Lie­tu­vo­je ne­dar­bo ly­gis gruo­ dį, pa­ly­gin­ti su 2011 m. gruod­žiu, smuk­telė­jo 1,4 punk­to, iki 12,3 pro­c., ir pa­gal su­mažė­jimą ES nu­ si­lei­do tik ki­toms Bal­ti­jos ša­lims – Es­ti­jai bei Lat­vi­jai. Es­ti­jo­je ne­dar­bas smuk­telė­jo 2,2 punk­to, iki 9,9 pro­c., o Lat­ vi­jo­je – 1,6 punk­to, iki 14,1 pro­c. Ty­ri­me įver­tin­ti Es­ti­jos lapk­ri­ čio mėne­sio ir Lat­vi­jos pa­sku­ti­ nio ket­vir­čio duo­me­nys. Pa­gal ne­dar­bo lygį Lie­tu­va gruodį iš­si­laikė aš­tun­to­je vie­to­ je iš 27 ša­lių. „Eu­ros­tat“, rem­ da­ma­si tu­ri­mais pre­li­mi­na­riais duo­me­ni­mis, pa­skelbė, kad vi­ so­je ES ne­dar­bas per­nai gruodį, kaip ir lapk­ritį, siekė 10,7 pro­c., dar­bo ne­turė­jo 25,9 mln. žmo­ nių. Ma­žiau­siu ne­dar­bo ly­giu – 4,3 pro­c. – to­liau galė­jo pa­si­gir­ ti Aust­ri­ja.

plėtrai iš­duo­ta elekt­rinėms, ku­rių bend­ra ga­lia – 195,73 me­ga­va­to, o lei­dimų ga­my­bai – iš vi­so 10,03 me­ga­va­to ga­lios elekt­rinėms. Iki šių metų sau­sio pa­bai­gos pa­starųjų lei­dimų iš­duo­ta dar 8,06 me­ga­va­to ga­lios elekt­rinėms. „Tai nėra ge­ras žings­nis. Šis spren­di­mas ne­ska­ti­na saulės nau­ do­ti kaip at­si­nau­ji­nan­čios ener­gi­ jos šaltinio. Saulės ener­gi­ja Lie­tu­ vo­je iš­po­pu­liarė­jo, da­bar daug kas tuo už­sii­ma, bu­vo gau­ta dau­gybė pa­raiškų. Lie­tu­va nėra išim­tinė vals­tybė, vi­sur bu­vo to­kie da­ly­kai, ta­čiau jie bu­vo su­re­gu­liuo­ti pa­gal elekt­ros su­pir­ki­mo ta­rifą – jis bu­ vo ma­ži­na­mas, su­mažė­jo ir su­si­ domė­ju­sių šia veik­la. Mums, kaip įran­gos ga­min­to­jams, ne­sma­gu, kad yra toks po­žiū­ris, jog tie, kas už­sii­ma saulės ener­gi­ja, no­ri pra­ turtė­ti kenk­da­mi ki­tiems“, – teigė Fo­toe­lekt­ros tech­no­lo­gijų ir vers­ lo aso­cia­ci­jos pre­zi­den­tas Si­mas Pet­ri­kis.

Ener­ge­ti­kos mi­nis­te­ri­ja sau­sio pra­džio­je su­stabdė mažųjų – iki 30 ki­lo­vatų – saulės elekt­ri­nių plėtrą. Ta­čiau tie, ku­rie jau pra­dėjo įgy­ ven­din­ti pro­jek­tus, ga­li juos tęsti, jei­gu iki ko­vo 1-osios bus in­ves­tavę 50 pro­c. pro­jek­tui nu­ma­tytų lėšų. Prob­le­ma dėl saulės elekt­ri­nių ga­mi­na­mos elekt­ros ener­gi­jos su­ pir­ki­mo iš­ki­lo, kai bu­vo su­skai­ čiuo­ta, kad jei­gu būtų pa­sta­ty­tos vi­sos elekt­rinės, ku­rioms su­teik­ ti lei­di­mai, elekt­rai iš jų su­pirk­ti pa­pil­do­mai pri­reiktų apie 70–80 mln. litų. Tuo­met ga­lu­tinė elekt­ ros kai­na už ki­lo­vat­va­landę var­to­ to­jams galėtų pa­didė­ti iki 5 centų. Auk­so gyslą užuodę spe­ku­lian­tai pa­raiš­ko­mis sta­ty­ti saulės elekt­ri­ nes vals­tybę už­vertė per­nai, nes pa­didė­jo to­kių elekt­ri­nių na­šu­ mas, jų įran­ga at­pi­go, o su­per­ka­ mos ener­gi­jos ta­ri­fas ne­pa­si­keitė. Per­nai metų pra­džio­je pa­sta­ty­ti saulės elekt­rinę kai­na­vo apie 300 tūkst. litų, o po pus­me­čio ši kai­ na su­mažė­jo per­pus. Ta­čiau ap­ skai­čiuo­jant ta­rifą į tai at­si­žvelg­ti ne­spėta, nes jis nu­sta­to­mas kartą per me­tus. Todėl saulės elekt­ri­nių plėtrą jos ša­li­nin­kai siūlė ri­bo­ti ne ati­mant jau iš­duo­tus lei­di­mus, o eko­no­minė­mis prie­monė­mis ma­ ži­nant per di­de­lius ta­ri­fus. „Klaipėdos“, BNS inf.

Ža­da mi­li­jardą Vers­li­nin­kai šie­met ga­li tikė­tis glau­des­nio bend­ra­dar­bia­vi­mo su vals­ty­be – dėme­sio su­lauks vie­šo­sios ir pri­va­čio­sios par­tne­ rystės (PPP) pro­jek­tai.

Prem­je­ras Al­gir­das But­ke­vi­čius vers­lo at­sto­vams pa­žadė­jo, kad šie­met PPP pro­jek­tams galė­ tų būti at­riek­ta iki 1 mlrd. litų iš vals­tybės biud­že­to. Tokį pa­žadą iš mi­nist­ro pir­mi­nin­ko iš­gir­do Lie­ tu­vos vers­lo kon­fe­de­ra­ci­jos pre­ zi­den­tas Val­das Sut­kus. „Jis pa­ minė­jo, kad apie mi­li­jardą litų būtų ga­li­ma jau ne­del­siant, galbūt dar šiais me­tais, skir­ti PPP pro­ jek­tams vyk­dy­ti. Tai mums bu­vo la­bai svar­bu“, – sakė V.Sut­kus. Pa­sak V.Sut­kaus, vers­li­nin­ kai no­ri, kad PPP pro­jek­tai bū­ tų įgy­ven­di­na­mi ir to­liau. Konk­ retūs pro­jek­tai, ku­riems ga­li būti skir­ta lėšų, ap­ta­ria­mi ne­bu­vo. Ta­ čiau V.Sut­kus teigė, kad kai ku­ riems dar tik ruo­šia­ma­si, o ki­ tiems, pa­vyzd­žiui, uos­to, ke­lių ir pa­na­šiems inf­rast­ruktū­ros pro­ jek­tams, jau be­veik pa­si­ruoš­ta. Pir­ma­sis įgy­ven­di­nas PPP pro­ jek­tas yra 200 mln. litų vertės Bal­sių mo­kyk­la. Šiuo me­tu vyks­ ta Lu­kiš­kių kalė­ji­mo iš­kel­di­ni­mo ir Vil­niaus mies­to gat­vių ap­švie­ ti­mo sta­ty­bos PPP būdu ran­govų kon­kur­sai. Be to, PPP pa­grin­du pla­nuo­ja­ma sta­ty­ti ke­lių aukštų stovė­ji­mo aikš­ telę Vil­niaus San­ta­riš­kių li­go­ni­nių

mies­te­ly­je, įgy­ven­din­ti Vil­niaus po­li­ci­jos ko­mi­sa­riatų su­jun­gi­mo pro­jektą, vys­ty­ti Ne­mu­no uos­ tų prie­plau­kas, sta­ty­ti ke­lio ruožą Mauručiai–Puskelniai ir t. t. Su­si­sie­ki­mo mi­nist­ras Ri­man­ tas Sin­ke­vi­čius ne­se­niai kalbė­ jo, kad, jo ma­ny­mu, dau­giau nei 100 mln. litų vertės Pa­lan­gos ap­ link­ke­lis nėra svar­biau­sias ke­lių inf­rast­ruktū­ros pro­jek­tas, o PPP būdu būtų ga­li­ma su­tvar­ky­ti Vil­ niaus–Molėtų ke­lią ar­ba pa­sta­ty­ ti es­ta­kadą Ši­lutės ra­jo­ne. Vie­šo­jo ir pri­va­čio­jo bend­ra­dar­ bia­vi­mo pra­kti­ka Va­karų Eu­ro­po­je jau se­niai pa­pli­tu­si. Per pa­starąjį dvi­de­šimt­metį ES bu­vo su­da­ry­ta apie 1,4 tūkst. san­do­rių tarp vers­ li­ninkų ir vals­ty­bių, o jų vertė sie­ kia apie 260 mlrd. eurų (897 mlrd. litų). Va­karų Eu­ro­po­je PPP prin­ci­ pu sta­to­mi ne tik vaikų dar­že­liai ar mo­kyk­los, bet ir oro uos­tai. „Klaipėdos“, BNS inf.

200 mln. litų

kai­na­vo Bal­sių mo­kyk­los sta­ty­bos – pir­ma­sis įgy­ven­din­tas PPP pro­jek­tas Lie­tu­vo­je.

8

PirmADIENIS, vasario 4, 2013

pasaulis

„Co­lum­bios“ įgu­la žu­vo ne­ži­nio­je Ri­zi­kuo­ti ir leis­ti erdvė­lai­viui grįžti į Žemę su pa­žeis­tu kor­pu­su ar pra­neš­ti įgu­lai, kad jai teks skrie­ti ap­link Žemę, kol baig­sis de­guo­nis? To­kią di­lemą prie­š 10 metų sprendė NA­SA eks­per­tai.

STS-107 mi­si­ja Ši mi­si­ja bu­vo 113-oji daug­kar­t i­n io nau­do­ji­mo erdvė­l ai­v ių ir pa­sku­ tinė erdvė­l ai­v io „Co­lum­bia“ mi­ si­ja. Erdvė­l ai­v is iš Ken­ne­dy kos­ mo­so cent­ro Ka­na­ve­ra­lo ky­š u­ly­ je, Flo­r i­dos vals­t i­jo­je, pa­k i­lo 2003 m. sau­sio 16 d. Or­bi­to­je erdvė­lai­v is pra­lei­do 16 dienų. Vyk­dant mi­siją kos­mo­s e bu­vo at­l ie­k a­m i moks­l i­ niai ban­dy­mai.

Ka­tast­ro­fos chro­no­lo­gi­ja Erdvė­lai­vis „Co­lum­bia“ 2003 m.

va­sa­rio 1 d. su­byrė­jo skrie­da­mas Žemės at­mos­fe­ro­je virš Tek­sa­so ir Lui­zia­nos vals­tijų, li­kus vos 16 mi­ nu­čių iki nu­si­lei­di­mo. 2.30 val. ry­to. Skryd­žio val­dy­

mo ko­man­da pra­dėjo darbą Mi­sijų kont­rolės cent­re. 8 val. Skryd­ž io di­r ek­t o­r ius Le­ Au­kos: „Co­lum­bios“ įgu­la (iš kairės): D.Brow­nas, STS-107 mi­si­jos va­das R.Hus­ban­das, L.Clark, K.Chaw­la,

M.An­der­so­nas, W.McCoo­las ir I.Ra­mo­nas.

Apie ne­laimę ne­įspėjo

„Ma­nau, kad jie ge­riau ne­ži­notų. Jau ge­riau jie džiaugtų­si lai­min­gu skryd­žiu ir įskris­da­mi į at­mos­ferą žūtų stai­giai, nei ži­notų, kad nie­ ko ne­ga­li­me pa­da­ry­ti, kol jų de­ guo­nis baig­sis“, – to­kius žod­žius lem­tingąjį 2003 m. va­sa­rio mėne­ sį NA­SA skryd­žių in­ži­nie­rius Jo­nas Har­pol­das iš­tarė Way­ne’ui Ha­le’ui, daug­kar­ti­nio nau­do­ji­mo erdvė­lai­ vių pro­gra­mos va­dy­bi­nin­kui. W.Ha­le’as sa­vo tink­la­raš­ty­ je pri­pa­ži­no, kad Skryd­žių val­dy­ mo cent­ro va­do­vai nu­tarė ne­sa­ky­ti „Co­lum­bios“ įgu­lai apie pa­žei­di­ mus karš­čiui at­spa­riuo­se erdvė­ lai­vio šar­vuo­se, tu­rin­čiuo­se ap­sau­ go­ti va­di­namąjį šatlą nuo kait­ros įskren­dant į Žemės at­mos­ferą. Juk NA­SA ne­galė­jo nie­ko pa­da­ ry­ti. Tarp­tau­tinė kos­minė sto­tis (TKS) bu­vo per to­li, kad erdvė­lai­vis iki jos nu­si­gautų, pa­ruoš­ti gelbė­ji­ mo erdvė­laivį būtų trukę il­giau, nei erdvė­lai­vy­je būtų baigę­sis de­guo­ nis, ga­liau­siai „Co­lum­bia“ net ne­ turė­jo va­di­na­mo­sios ro­bo­to ran­kos, kad ast­ro­nau­tai pa­tys su­gebėtų su­ tai­sy­ti pa­žeistą kairįjį sparną. Ig­no­ra­vo pa­vojų?

Spren­di­mas leis­ti erdvė­lai­viui įskris­ti į Žemės at­mos­ferą bu­vo pra­žūtin­gas. Erdvė­lai­vis 2003 m. va­sa­rio 1 d. su­byrė­jo skrie­da­mas

Žemės at­mos­fe­ro­je virš Tek­sa­so ir Lui­zia­nos vals­tijų, li­kus vos 16 mi­ nu­čių iki nu­si­lei­di­mo. Žu­vo vi­si sep­ty­ni erdvė­lai­viu skridę STS-107 mi­si­jos ast­ro­nau­ tai – įgu­los va­das Ric­kas Hus­ban­ das, erdvė­lai­vio pi­lo­tas Wil­lia­mas McCoo­las ir mi­si­jos spe­cia­lis­tai – Da­vi­das Brow­nas, Lau­rel Clark, Kal­pa­na Chaw­la, Mi­chae­las An­ der­so­nas ir Ila­nas Ra­mo­nas.

Skryd­žių val­dy­mo cent­ro va­do­vai nu­ tarė ne­sa­ky­ti „Co­ lum­bios“ įgu­lai apie pa­žei­di­mus.

W.Ha­le’as, pra­ėjus de­šimt­me­čiui nuo „Co­lum­bios“ ka­tast­ro­fos, sa­vo tink­la­raš­ty­je pa­rašė: „Kai skryd­žio val­dy­mo ko­man­da ap­tarė žalą erdvė­lai­viui, J.Har­pol­das man pa­ sakė: „Juk tu su­pran­ti, kad mes ne­ ga­li­me nie­ko pa­da­ry­ti dėl ši­lu­minės ap­sau­gos sis­te­mos. Jei ji pa­žeis­ta, ma­nau, kad ge­riau būtų jiems to ne­ži­no­ti...“ Tie­sa, že­mes­nio ran­go NA­SA in­ži­nie­riai iš John­so­no kos­mo­so cent­ro bu­vo per­spėję NA­SA va­do­ vus, kad nuo pa­ties pir­mo­jo „Spa­ce

„Co­lum­bios“ ne­laimės ty­ri­mas Eks­per­tai, nag­r inėję ne­laimės prie­ žas­t is, nu­statė, kad star­t uo­jant nuo išo­r i­n io de­galų ba­ko at­ply­šu­si putp­las­čio dan­ga, at­lie­kan­ti ba­ko ši­lu­mos izo­lia­ci­jos funk­ciją, su­kėlė pa­žei­dimų erdvė­lai­v io kor­pu­se. Nuo­lau­ža pra­ laužė kai­rio­jo erdvė­lai­vio spar­no ap­ sau­g inę izo­l ia­ciją, ku­r i sau­go erdvė­ lai­vius nuo did­žiu­lio karš­čio įskri­dus į Žemės at­mos­ferą. „Co­lum­biai“ esant kos­mo­se kai ku­rie in­ži­nie­riai įžvelgė pro­blemą, ta­čiau NA­SA va­do­vybė tvir­ ti­no, kad net jei pro­ble­ma yra rea­li, pa­ dėti erdvė­lai­vio įgu­lai ne­įma­no­ma.

Erdvė­lai­viui pa­sie­kus at­mos­ferą karš­ tos du­jos ėmė skverb­t is po izo­l ia­ci­ja. Pir­m iau­sia sui­ro spar­no konst­r uk­ci­ ja, o po ke­lių se­kund­ž ių – vi­sas erdvė­ lai­vis. Po „Co­lum­bios“ ka­tast­ro­fos kiek­ vie­nos mi­si­jos pi­lo­tai turė­jo at­lik­ti 360 laips­n ių ap­si­ver­t imą ne­to­l i TKS, kad sto­t y­j e esan­t ys ast­ro­n au­t ai galėtų nu­fo­tog­ra­f uo­t i erdvė­lai­v io kor­pusą. Taip pat vi­sos erdvė­lai­vių mi­si­jos bu­ vo vyk­do­mos tik į TKS, kad įgu­los ga­ lėtų pa­si­nau­do­ti ja, kaip ava­ri­niu kos­ mi­niu lai­vu, jei jų erdvė­lai­vis ne­galėtų sau­g iai grįžti į Žemę.

Shutt­le“ ti­po erdvė­lai­vio star­to bu­ vo pa­stebė­ta, jog nuo išo­ri­nio de­ galų ba­ko at­si­ski­ria putp­las­čio dan­ gos, at­lie­kan­čios ši­lu­mos izo­lia­ci­jos funk­ciją. Jie teigė, kad šios nuo­lau­ žos ga­li su­kel­ti pa­žei­dimų erdvė­ lai­vio kor­pu­se. Būtent la­ga­mi­no dyd­žio putp­las­čio da­lis ir pra­kiurdė „Co­lum­bios“ ap­sau­ginį šarvą. W.Ha­le’as – vie­nin­te­lis NA­SA pa­reigū­nas, ku­ris vie­šai pri­pa­ži­no, kad yra kal­tas dėl ne­laimės. Po ne­laimės NA­SA su­stabdė daug­ kar­ti­nių erdvė­lai­vių nau­do­jimą dve­ jiems me­tams, o 2011 m. šios pro­gra­ mos ap­skri­tai at­si­sakė. Spren­dimą 2003 m. pri­ėmė tuo­me­tis JAV pre­ zi­den­tas Geor­ge’as W.Bus­has – nu­ rodė, kad erdvė­lai­vių nau­do­ji­mas bus baig­tas, kai jie pri­sta­tys pa­sku­ti­nes būti­nas med­žia­gas TKS sta­ty­bai. Pa­ger­bi­mo ce­re­mo­ni­ja

Penk­ta­dienį žu­vu­sių at­stor­nautų ar­ti­mie­ji ir drau­gai su­si­rin­ko į au­ kų pa­ger­bi­mo ce­re­mo­niją Flo­ri­dos vals­ti­jo­je esan­čia­me Ken­ne­dy kos­ mo­so cent­re. Ce­re­mo­ni­ja vy­ko po at­vi­ru dan­gu­mi vos už ke­lių ki­lo­ metrų nuo vie­tos, kur „Co­lum­bia“ turė­jo nu­tūpti 2003 m. va­sa­rio 1-ąją po 16 dienų tru­ku­sios mi­si­jos. STS-107 mi­si­jos va­do R.Hus­ban­ do našlė Eve­lyn Hus­band-Thomp­ son sakė, kad ne­laimė bu­vo ne­tikė­ ta ir vi­sus la­bai su­krėtė.

„Scan­pix“ nuo­tr.

„Aša­ros pra­dėjo lie­tis po sa­vai­ čių, mėne­sių ir metų – ban­go­mis ir ki­bi­rais“, – sakė E.Hus­bandThomp­son. Ji ce­re­mo­ni­jo­je da­ly­ va­vo kar­tu su dviem sa­vo vai­kais, ant­ruo­ju vy­ru ir Sand­ra An­der­son, „Co­lum­bios“ ast­ro­nau­to M.An­ der­so­no naš­le. Ast­ro­nautė Ei­leen Col­lins 2005 m. va­do­va­vo pir­ma­jai po „Co­lum­ bios“ erdvė­lai­vio mi­si­jai STS-114. Erdvė­lai­vis „Dis­co­ve­ry“ pa­ki­lo į kos­mosą pra­ėjus dve­jiems me­tams nuo „Co­lum­bios“ ka­tast­ro­fos. Po metų E.Col­lins išė­jo į pen­siją. Ji – pir­mo­ji NA­SA is­to­ri­jo­je ast­ ro­nautė, 1999 m. pa­skir­ta va­do­vau­ ti daug­kar­ti­nio nau­do­ji­mo erdvė­lai­ vio mi­si­jai. Iš vi­so mo­te­ris į kos­mosą ki­lo ke­tu­ris kar­tus ir pra­lei­do ja­me 38 die­nas, 8 va­lan­das ir 10 mi­nu­čių. Bu­vu­si ast­ro­nautė sakė, kad „Spa­ce Shutt­le“ pro­gra­ma ap­skri­tai bu­vo sėkmin­ga ir at­li­ko pa­grin­dinį sa­vo už­da­vinį – pa­sta­ty­ti TKS. „Mes vis dar il­gimės jūsų, – E.Col­ lins sakė apie sep­ty­nis „Co­lum­bios“ ast­ro­nau­tus. – Kaip galė­tu­me at­ si­dėko­ti jums už indėlį di­din­go­ je žmo­ni­jos at­ra­dimų ke­lionė­je?“ Va­lan­dos trukmės ce­re­mo­ni­ja vy­ko prie­š di­delį juo­do gra­ni­to pa­ minklą, ant ku­rio už­ra­šy­ti visų 24 NA­SA ast­ro­nautų, žu­vu­sių vyk­ dant sa­vo pa­reigą, var­dai. „Dai­ly Mail“, BNS inf.

roy Cai­n as pa­k lausė mi­s i­j os val­ dy­m o ko­m an­d os, ar erdvė­l ai­v is ga­l i leis­t is. Oro sąly­g os bu­v o pa­ lan­k ios ir vi­s os sis­t e­m os veikė ge­r ai. 8.10 val. Erdvė­lai­vio ko­man­da ga­vo lei­dimą įskris­ti į Žemės at­ mos­ferą. 8.48 val. Ju­tik­lis kai­ria­ja­me spar­

ne už­fik­sa­vo ne­įpras­tas de­for­ma­ci­ jas. Ta­čiau vi­sos sis­te­mos veikė. 8.50 val. Kait­ra ties erdvė­lai­vio

spar­nais pa­siekė 1,4 tūkst. laips­nių pa­gal Cel­sijų tem­pe­ratūrą. 8.53 val. „Co­lum­bia“ pa­siekė JAV

te­ri­to­riją ties Ka­li­for­ni­jos sos­ti­ne Sak­ra­men­tu. 8.54 val. In­ž i­n ie­r iai in­f or­m a­v o skryd­ž io di­r ek­t o­r ių apie ke­t u­r is ne­v ei­k ian­č ius kai­r io­j o spar­n o ju­t ik­l ius. Erdvė­l ai­v is pa­s iekė Ne­ va­d os vals­t i­j os te­r i­t o­r iją. 8.55–8.58 val. „Co­lum­bia“ kir­to Ju­tos, Ari­zo­nos, Nau­jo­sios Mek­si­ kos vals­tijų te­ri­to­ri­jas ir įskri­do į Tek­sasą. 8.59 val. Erdvė­lai­vio įgu­la pa­sku­

tinį kartą su­si­siekė su Skryd­žių val­ dy­mo cent­ru. 9 val. Liu­di­nin­kai pa­sa­ko­jo, kad

erdvė­lai­vis ir įgu­los mo­du­lis virš Tek­sa­so Da­la­so mies­to ėmė byrė­ ti į da­lis. 9.12 val. NA­SA skryd­žių di­rek­ to­rius nu­rodė pra­dėti erdvė­lai­vio nuo­laužų paiešką. Mi­sijų kont­rolės cent­re bu­vo pa­skelb­ta ne­pap­ras­ to­ji pa­dėtis. Nie­kam ne­leis­ta pa­lik­ ti pa­sta­to, o skryd­žio in­ži­nie­riai bu­ vo įpa­rei­go­ti pa­teik­ti visą in­for­ma­ ciją ty­ri­mui.

9

pirmADIENIS, vasarIO 4, 2013

rubrika

JŪRA

v.matutis@kl.lt Redaktorius Vidmantas Matutis tel. 8 686 02050 www.jura24.lt

Žve­jai pi­ke­tuos prie mi­nis­te­ri­jos Bal­ti­jos jū­ros žve­ jai ren­gė­si pi­ke­tuo­ti prie Že­mės ūkio mi­ nis­te­ri­jos dėl kvo­tų skirs­ty­mo tvar­kos, bet spren­di­mą ku­ riam lai­kui ati­dė­jo.

Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Su­jau­kė tvar­ką

Jau bu­vo gau­tas Vil­niaus sa­vi­val­ dy­bės lei­di­mas pi­ke­tą reng­ti sau­sio 30 d. Da­ta nu­kel­ta at­šau­kus anks­ tes­nio že­mės ūkio mi­nist­ro Ka­zio Star­ke­vi­čiaus įsa­ky­mą dėl kvo­ tų skirs­ty­mo, ku­ris bu­vo ne­pa­lan­ kus dau­gu­mai žve­jų. Šiuo įsa­ky­mu pla­nuota kvo­tas žve­jams su­teik­ ti 10 me­tų. 2013 m. sau­sio 23 d. pa­si­ro­dė že­ mės ūkio mi­nist­ro Vi­gi­li­jaus Juk­ nos įsa­ky­mas Nr. 3D-79. Juo bu­vo at­šauk­tas anks­tes­nio­jo mi­nist­ro įsa­ky­mas „Dėl žve­jy­bos Bal­ti­jos jū­ro­je kvo­tų sky­ri­mo“ ir nu­ro­dy­ta per du mė­ne­sius nuo šio įsa­ky­mo įsi­ga­lio­ji­mo da­tos pa­reng­ti žve­ jy­bos Bal­ti­jos jū­ro­je kvo­tų sky­ri­ mo tai­syk­lių pro­jek­tą ir tei­sės ak­ tų nu­sta­ty­ta tvar­ka su­de­rin­ti jį su suin­te­re­suo­to­mis vals­ty­bės ins­ti­ tu­ci­jo­mis bei so­cia­li­niais eko­no­ mi­niais par­tne­riais. Įsa­ky­mas bu­vo iš­pla­tin­tas vie­ šai. Dau­gu­mai žve­jų nau­jo­jo že­ mės ūkio mi­nist­ro įsa­ky­mas bu­ vo pa­lan­kus ir nu­ra­mi­no ki­lu­sias aist­ras. Ta­čiau jau vė­liau tuo pa­čiu 3D79 nu­me­riu pa­si­ro­dė tar­si tas pa­ ts, bet lyg ir ki­tas įsa­ky­mas, o gal to pa­ties įsa­ky­mo prie­das, ku­riuo pa­nai­kin­ta net 11 įvai­riau­sių kvo­ tų skirs­ty­mo do­ku­men­tų. Įsa­ky­mą pa­ren­gė Žu­vi­nin­kys­tės de­par­ta­ men­to di­rek­to­rius Da­rius Nie­nius ir Žu­vi­nin­kys­tės po­li­ti­kos sky­riaus ve­dė­ja Lau­ra Si­mo­nai­ty­tė. Ši įsa­ky­mo da­lis vėl vis­ką su­ jau­kė ir su­pyk­dė dau­gu­mą žve­jų. Keis­ta si­tua­ci­ja Že­mės ūkio mi­ nis­te­ri­jo­je, nes žve­jams pa­tei­kia­

Si­tua­ci­ja: da­lis žve­jų ne­ga­li plauk­ti žve­jo­ti, nes Žu­vi­nin­kys­tės de­par­ta­men­tas ir Že­mės ūkio mi­nis­te­ri­ja su­jau­kė kvo­tų skirs­ty­mo tvar­ką.

mas vie­noks mi­nist­ro įsa­ky­mas, o po to tas pa­ts įsa­ky­mas „apau­ga“ pa­pil­do­mais ir dau­gu­mai žve­jų jau ne­pa­lan­kiais nu­ro­dy­mais. Pra­lei­džia­mas pa­lan­kus lai­kas

Po šio įsa­ky­mo vi­siš­kai su­stab­dy­ ta Žve­jy­bos Bal­ti­jos jū­ro­je kvo­tų skirs­ty­mo ko­mi­si­jos veik­la. „Ne­sup­ran­ta­me, ko­dėl žu­vi­nin­ kys­tės sis­te­mo­je dirb­ti­nai ke­lia­mas di­de­lis są­my­šis. Pa­nai­ki­nus vi­sus anks­tes­nius že­mės ūkio mi­nist­ro įsa­ky­mus, ypač 2011 m. spa­lio 21 d. įsa­ky­mą Nr. 3D-291, du mė­ne­sius, kol bus pa­ruoš­tas nau­jas tai­syk­lių pro­jek­tas, kvo­tų skirs­ty­mo ko­mi­ si­ja ne­tu­ri tei­si­nio pa­grin­do re­gu­ liuo­ti kvo­tas. To­dėl kai ku­rie žve­jai ne­tu­rės ga­li­my­bės gau­ti men­kių, špro­tų ir stri­me­lių kvo­tų, ne­ga­lės jų žve­jo­ti, nors da­bar pa­lan­kiau­sias lai­kas tai da­ry­ti“, – ti­ki­no Lie­tu­vos žu­vi­nin­kys­tės pro­duk­tų ga­min­to­ jų aso­cia­ci­jos pir­mi­nin­kas Al­fon­ sas Bar­gai­la. Įdo­miau­sia tai, kad da­liai žve­jų 2012 me­tų pa­bai­go­je bu­vo pa­skir­ tos lai­ki­nos špro­tų žve­jy­bos kvo­ tos. Kol vie­ni žve­jos pagal lai­ki­nas kvo­tas, ki­ti žve­jai džio­vins tink­lus ir su­ks gal­vą, ko­dėl vie­niems Žu­vi­

Vid­man­to Ma­tu­čio nuo­tr.

nin­kys­tės de­par­ta­men­tas ir že­mės ūkio mi­nist­ras yra pa­lan­kus, o ki­ tus du­si­na be kvo­tų. Žve­jai ne­ga­li gau­ti ne tik pa­pil­ do­mų špro­tų, bet ir men­kių kvo­tų, nors šios žu­vys pa­sta­rai­siais me­tais ir neiš­gau­do­mos.

Žve­jai ne­ga­li gau­ ti ne tik pa­pil­do­mų špro­tų, bet ir men­ kių kvo­tų, nors pa­ sta­rai­siais me­tais šios žu­vys ir neiš­ gau­do­mos. Bend­ro­vė Pre­ky­bos na­mai „Aist­ ra“ neiš­gau­dė 10 to­nų men­kių kvo­ tos. To­kį kie­kį žu­vų su­gau­ti trun­ka maž­daug sa­vai­tę. Kad ne­bū­tų lai­ vų pra­sto­vų, ji pa­pra­šė pa­pil­do­mai skir­ti 20 to­nų men­kių kvo­tą. Žve­ jy­bos Bal­ti­jos jū­ro­je kvo­tų skirs­ty­ mo ko­mi­si­jos sek­re­to­rius To­mas Zo­lu­bas pa­sa­kė, kad nie­ko ne­ga­ li pa­da­ry­ti – kvo­tų pa­pil­do­mai ne­skirs, nes vi­si tei­sės ak­tai, pa­ gal ku­riuos jos skirs­to­mos, yra at­

šauk­ti. Pa­pil­do­mą 30 to­nų stri­me­ lių kvo­tą no­rė­jo gau­ti ir Ed­mon­do Nar­bu­to įmo­nė, ku­riai taip pat at­ sa­ky­ta. „Su­si­da­rė ne­nor­ma­li si­tua­ci­ ja. Spren­di­mai priim­ti to­kie, ku­ rie lei­džia ma­ny­ti, kad ne­su­vo­kia­ ma žve­jy­bos Bal­ti­jos jū­ro­je rei­ka­lų. Apie su­si­da­riu­sią si­tua­ci­ją aš pra­ ne­šiau sa­vo va­do­vy­bei Vil­niu­ je – Žu­vi­nin­kys­tės de­par­ta­men­to di­rek­to­riui D.Nie­niui ir Žu­vi­nin­ kys­tės tar­ny­bos di­rek­to­riui Vy­tau­ tui Gru­šaus­kui. Ma­nau, si­tua­ci­ ja tu­ri bū­ti sku­biai ko­re­guo­ja­ma“, – ti­ki­no žve­jy­bą Bal­ti­jos jū­ro­je ku­ ruo­jan­tis Žu­vi­nin­kys­tės tar­ny­bos di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas Vac­lo­ vas Pet­kus. Kam at­sto­vau­ja de­par­ta­men­tas?

Bal­ti­jos jū­ros žve­jai prieš ke­lias sa­ vai­tes su­si­ti­ki­me Klai­pė­do­je Žu­vi­ nin­kys­tės de­par­ta­men­to di­rek­ to­riaus D.Nie­niaus tie­siai klau­sė: ko­kiems žve­jams jis at­sto­vau­jan­ tis. Va­do­vas ti­ki­no, kad at­sto­vau­ ja vi­siems žve­jams, bet žve­jai tuo ne­ti­ki. „Mums at­ro­do, kad Žu­vi­nin­ kys­tės de­par­ta­men­tas at­sto­vau­ja žve­jų ma­žu­mai. Dau­gu­mos žve­jų

nuo­mo­nės jis ne­no­ri gir­dė­ti. Prii­ ma­mi spren­di­mai su žve­jais ne­de­ ri­na­mi. Pa­si­lie­ka­me sau tei­sę prie Že­mės ūkio mi­nis­te­ri­jos su­reng­ ti pi­ke­tą. To­kį spren­di­mą priė­mė Lie­tu­vos žu­vi­nin­kys­tės pro­duk­tų ga­min­to­ jų aso­cia­ci­jos val­dy­ba su Klai­pė­dos žu­vi­nin­kys­tės įmo­nių aso­cia­ci­ ja „Jū­ros žve­jys“, – ti­ki­no A.Bar­ gai­la. Pi­ke­tą žve­jai pla­nuo­ja reng­ti po dvie­jų mė­ne­sių, kai bus pa­ruoš­ tos nau­jos, dau­gu­mai žve­jų ne­pa­ lan­kios kvo­tų skirs­ty­mo tai­syk­lės. To­kia ti­ki­my­bė esan­ti, nes su­si­da­ ran­tis įspū­dis, kad Vil­niu­je val­di­ nin­kai są­mo­nin­gai kir­ši­nan­tys Bal­ ti­jos jū­ros žve­jus. Žve­jai yra pa­reiš­kę ne­pa­si­ti­kė­ ji­mą Žu­vi­nin­kys­tės di­rek­to­riu­mi D.Nie­niu­mi, iš­kel­tos abe­jo­nės dėl jo kom­pe­ten­ci­jos, nes į žu­vi­nin­ kys­tę, val­dant že­mės ūkio mi­nist­ rui K.Star­ke­vi­čiui, jis atė­jo iš spe­ cia­lių­jų tar­ny­bų. Nau­jo­jo že­mės ūkio mi­nist­ro V.Juk­nos žve­jai jau pra­šė reng­ti žu­ vi­nin­kys­tės val­dy­mo sis­te­mos re­ for­mą, at­leis­ti žve­jų dau­gu­mos pa­ si­ti­kė­ji­mo ne­tu­rin­tį Žu­vi­nin­kys­tės de­par­ta­men­to va­do­vą.

10

pirmADIENIS, vasarIO 4, 2013

rubrika JŪRA Kro­vi­nių per­skirs­ty­mas

Du­jos uos­tuo­se

Lo­gis­ti­kos cent­ras

Ru­si­jos spe­cia­lis­tai ti­ki­na, kad šios ša­lies įsto­ji­mas į Pa­sau­ lio pre­ky­bos or­ga­ni­za­ci­ją (PPO) Ru­si­jos uos­tuo­se su­ma­žins kro­ vi­nių kie­kius iki 25 pro­c. Da­bar šiuos uos­tus ap­tar­nau­jan­tiems ge­le­žin­ke­liams tai­ko­mi leng­va­ti­ niai ta­ri­fai. Įs­to­jus į PPO, šie ta­ri­ fai su­vie­no­dės. Dau­giau kro­vi­nių pa­suks į ry­ti­nės Bal­ti­jos uos­tus.

Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja pa­kvie­tė 139 ES uos­tus įreng­ti lai­vų ­pil­dy­mo du­jo­mis sta­cio­na­rius ar mo­bi­ lius įren­gi­nius. Tai pa­ska­tin­tų eko­lo­giš­kes­nę lai­vy­bą. Įsi­reng­ti to­kius įren­gi­nius ES jū­rų uos­tai ra­gi­na­mi iki 2020 me­tų, vi­daus uos­tai – iki 2025 me­tų. Klai­pė­ dos uos­tas už­sa­kys „bun­ke­ria­vi­ mo“ du­jo­mis stu­di­ją.

Lo­gis­ti­kos cent­ras Klai­pė­do­je „Drau­gys­tės“ ge­le­žin­ke­lio sto­ ty­je at­si­ras 2018–2020 me­tais. Iki tol, su­si­ta­rus su „VPA Lo­gis­ tic“, bū­si­mo­jo lo­gis­ti­kos cent­ro da­ly­je ga­li bū­ti pra­dė­ti for­muo­ti ir krau­ti kon­tei­ne­ri­niai trau­ki­niai „Vi­kin­gas“ ir „Sau­lė“. Šiuo me­tu ren­gia­ma šio cent­ro stu­di­ja, pra­ si­dės pro­jek­ta­vi­mas.

Žve­jai ne­su­ta­ri­mus aiš­ki­na­si Eu­ro Keis­ta si­tua­ci­ja Lie­tu­vo­je su­si­da­rė tarp žu­ vi­nin­kys­tės aso­ci­juo­tų or­ga­ni­za­ci­jų. Ne­ ras­da­mos bend­ros kal­bos tar­pu­sa­vy­je, jos aiš­ki­na­si, kas tu­ri at­sto­vau­ti Lie­tu­vai ES Bal­ti­jos jū­ros žve­jus vie­ni­jan­čio­je ins­ti­ tu­ci­jo­je.

Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Vie­ni­ja dau­gu­mą įmo­nių

Ap­link Bal­ti­jos jū­rą žu­vi­nin­kys­ tės veik­lą vyk­dan­čias ša­lis jun­gia Bal­ti­jos jū­ros re­gio­ni­nė pa­ta­ria­ mo­ji ta­ry­ba (BS RAC). Jos tiks­las – for­muo­ti vie­nin­gą Bal­ti­jos jū­ ros žve­jy­bos po­li­ti­ką ir teik­ti siū­ ly­mus ES žu­vi­nin­kys­tės rei­ka­lų val­dy­to­jams. Bal­ti­jos jū­ros re­gio­ni­nė pa­ta­ria­ mo­ji kon­sul­ta­vi­mo ta­ry­ba įsteig­ta 2006 me­tais. Ji for­muo­ja­ma iš įstai­gų, ku­rios at­sto­vau­ja žu­vi­nin­kys­tės aso­cia­ ci­joms, moks­li­nin­kams, žu­vų per­ dir­bė­jams, rek­rea­ci­nės ir spor­ti­nės žūk­lės, ap­lin­ko­sau­gos ne­vy­riau­sy­ bi­nėms or­ga­ni­za­ci­joms. Bal­ti­jos jū­ros re­gio­ni­nės pa­ta­ria­ mo­sios kon­sul­ta­vi­mo ta­ry­bos vyk­

Ina­ri­jus Voi­tas:

Ne­sup­ran­tu, kaip, tu­ rė­da­mas men­ką są­ ry­šį su Lie­tu­vos eko­ no­mi­ka, A.Auš­ra no­ri at­sto­vau­ti Lie­tu­ vos žve­jams tarp­tau­ ti­nė­je or­ga­ni­za­ci­jo­je.

do­mo­jo ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas yra Šve­di­jos žve­jų fe­de­ra­ci­jos va­do­vas Rei­ne J.Jo­han­so­nas. Lie­tu­vos in­te­re­sams nuo pat pra­džių šios ta­ry­bos vyk­do­ma­ja­ me ko­mi­te­te at­sto­vau­ja Lie­tu­vos žu­vi­nin­kys­tės pro­duk­tų ga­min­to­ jų aso­cia­ci­ja. Tai da­ry­ti jai 2006 me­tų sau­ sį re­ko­men­da­vo Lie­tu­vos žu­vi­nin­ kys­tės tar­ny­ba. Lie­tu­vos žu­vi­nin­kys­tės pro­duk­ tų ga­min­to­jų aso­cia­ci­ja at­sto­vau­ja di­džiau­siam skai­čiui Bal­ti­jos jū­ros žve­jų. Iš 12 Bal­ti­jos jū­ro­je žve­jo­jan­ čių įmo­nių šiai aso­cia­ci­jai šiuo me­ tu pri­klau­so aš­tuo­nios.

Men­ki­na Lie­tu­vos var­dą

Dar 2011 me­tų rugp­jū­tį Lie­tu­vos žu­vi­nin­kys­tės de­par­ta­men­to di­ rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas Ai­va­ras La­ba­naus­kas krei­pė­si į Bal­ti­jos jū­ ros re­gio­no pa­ta­ria­mą­ją ta­ry­bą su klau­si­mu, kaip pa­keis­ti BS RAC Lie­tu­vos žu­vi­nin­kys­tės sek­to­riui at­sto­vau­jan­tį na­rį. Kaip vie­n a iš prie­ž as­č ių ga­ li bū­ti ir tai, kad Lie­tu­vos žu­vi­ nin­k ys­t ės pro­d uk­t ų ga­m in­to­j ų aso­cia­ci­ja reiš­kė ne­pa­si­ti­kė­ji­mą Žu­vi­nin­kys­tės de­par­ta­men­to di­ rek­to­riumi Da­riumi Nie­niu, pa­ tei­kė jam pre­ten­zi­jas, kad ne­tin­ ka­m ai skirs­to­m os ES pa­ra­m os žu­v i­n in­k ys­tei lė­š os, pa­reiš­k ė, kad jis ne­tu­ri rei­kia­mo kon­tak­to su žve­jų bend­ruo­me­ne. 2012 me­tų ge­gu­žę Ta­li­ne vy­ko BS RAC kong­re­sas. Čia kaip ga­li­ mas Lie­tu­vos at­sto­vas jau pa­si­ro­ dė Va­ka­rų Lie­tu­vos žve­jų ir žu­vies per­dir­bė­jų kon­fe­de­ra­ci­ja. Jai at­sto­ vau­ja Al­gir­das Auš­ra. Įvy­kus bal­sa­vi­mui, du kar­tus di­des­ne bal­sų per­sva­ra nau­jai tre­ jų me­tų ka­den­ci­jai BS RAC na­re iš Lie­tu­vos vėl iš­rink­ta Lie­tu­vos žu­ vi­nin­kys­tės pro­duk­tų ga­min­to­ jų aso­cia­ci­ja, ku­riai at­sto­vau­ja Al­ fon­sas Bar­gai­la. At­ro­dy­tų vis­kas – pa­dė­tas taš­ kas ir dau­giau aiš­kin­tis tar­pu­sa­vio san­ty­kių Bal­ti­jos jū­ros žve­jy­bos or­ ga­ni­za­ci­jo­je ne­be­rei­kia. Neg­ra­žu, kai ma­žos Lie­tu­vos vals­ty­bės at­sto­vai ne­su­si­ta­ria tar­ pu­sa­vy­je ir spręs­ti klau­si­mą, kas tu­ri at­sto­vau­ti Lie­tu­vai, per­ke­ lia ant Eu­ro­pos ins­ti­tu­ci­jos pe­ čių. Tai men­ki­na Lie­tu­vos var­dą ES erd­vė­je. Ko­kie at­sto­va­vi­mo prio­ri­te­tai?

Tar­pu­sa­vio ne­su­ta­ri­mai BS RAC vyk­do­ma­ja­me ko­mi­te­te ban­dy­ ti spręs­ti ir šiais me­tais. Va­ka­rų Lie­tu­vos žve­jų ir žu­vies per­dir­bė­ jų kon­fe­de­ra­ci­ja vėl iš­kė­lė klau­si­mą dėl jos na­rys­tės BS RAC vyk­do­ma­ ja­me ko­mi­te­te. BS RAC vyk­do­mo­jo ko­mi­te­to po­ sė­dis vy­ko Ko­pen­ha­go­je. A.Auš­ros ini­cia­ty­va vėl į die­not­var­kę įtrauk­ tas klau­si­mas dėl at­sto­va­vi­mo Lie­

Le­ga­lu: kol vie­ni žve­jai šim­tus ki­lo­met­rų pluk­do žu­vis į Klai­pė­dą, ki­ti, ne­nu­si­ženg­da­mi ES tei­sei, jas par­da­vi­nė­j

tu­vai šio­je or­ga­ni­za­ci­jo­je. Jis klau­ sė, kas yra da­ro­ma BS RAC, kad Lie­tu­vai jo­je bū­tų at­sto­vau­ja­ma ro­ta­ci­jos prin­ci­pu. Ne­va tai ati­tin­ ka Lie­tu­vos že­mės ūkio mi­nis­te­ri­ jos ir žu­vi­nin­kys­tės sek­to­riaus in­ te­re­sus. „Jū­rai“ pa­klau­sus apie tai, A.Auš­ra aiš­ki­no kiek ki­taip – ne­ va jis no­rin­tis iš­ko­vo­ti Lie­tu­vai dar vie­ną vie­tą BS RAC. Į tą vie­tą pre­ ten­duo­tų jo va­do­vau­ja­ma kon­fe­ de­ra­ci­ja. Ga­li­ma sua­be­jo­ti, kad ma­žiau­ siai BS RAC na­rei kas nors skir­tų dar vie­ną vie­tą, kai di­džio­sios ša­ lys tu­ri po vie­ną vie­tą. Lie­tu­vos žu­vi­nin­kys­tės pro­duk­ tų ga­min­to­jų aso­cia­ci­jos va­do­ vas A.Bar­gai­la BS RAC vyk­do­ma­ jam ko­mi­te­tui pa­tei­kė paaiš­ki­ni­mą, ku­ria­me tei­gia­ma, kad jau Ta­li­ne ši or­ga­ni­za­ci­ja bu­vo iš­rink­ta ar­tė­jan­ tiems tre­jiems me­tams at­sto­vau­ti Lie­tu­vos žve­jų in­te­re­sams.

Ji vie­ni­ja per 70 pro­c. Bal­ti­jos jū­ ros žve­jy­bos įmo­nių, 50 pro­c. Bal­ ti­jos jū­ros prie­kran­tės žve­jy­bos įmo­nių ir 100 pro­c. okea­ni­nės žve­ jy­bos įmo­nių. Raš­te BS RAC taip pat pa­žy­mė­ ta, kad A.Auš­ra Bal­ti­jos jū­ro­je dau­ giau­sia su­gau­na vie­nos rū­šies žu­ vų. Ats­to­vau­da­mas vie­nos įmo­nės in­te­re­sams, jis no­ri at­sto­vau­ti vi­ siems Lie­tu­vos žve­jams. Abi­pu­siai nu­si­ste­bė­ji­mai

A.Bar­gai­los po­zi­ci­ją BS RAC vyk­ do­ma­ja­me ko­mi­te­te pa­lai­kė Lat­ vi­jos žve­jams šio­je tarp­tau­ti­nė­je or­ga­ni­za­ci­jo­je at­sto­vau­jan­tis žu­vi­ nin­kys­tės aso­cia­ci­jos va­do­vas Ina­ ri­jus Voi­tas. „Yra žmo­nių, tu­rin­čių di­de­ lių am­bi­ci­jų. Jie, ma­no nuo­mo­ne, drums­čia van­de­nį Lie­tu­vos žve­jy­ bo­je. Aš A.Auš­rai už­da­viau klau­ si­mą, kiek jis par­duo­da Lie­tu­vo­ je žu­vų. Ir ko­kia nau­da Lie­tu­vos

eko­no­mi­kai, kad to­no­mis gau­dy­ da­mas špro­tus jis juos par­duo­ da Da­ni­jo­je, kur iš šių žu­vų ga­mi­ na­mi mil­tai. Ma­no nuo­mo­ne, toks vers­las mai­ti­na Da­ni­jos eko­no­mi­ ką. Ne­sup­ran­tu, kaip, tu­rė­da­mas men­ką są­ry­šį su Lie­tu­vos eko­no­ mi­ka, A.Auš­ra no­ri at­sto­vau­ti Lie­ tu­vos žve­jams tarp­tau­ti­nė­je or­ga­ ni­za­ci­jo­je?“ – ste­bė­jo­si I.Voi­tas. A.Auš­ra sa­vo ruož­tu ste­bė­jo­si, ko­dėl Lat­vi­jos at­sto­vas ki­ša­si į ki­ tos vals­ty­bės žve­jų bend­ro­vių vi­ daus rei­ka­lus. Ko­dėl jis už­da­vi­nė­jęs to­kius klau­si­mus, ku­rie ne­ki­lo ki­tų ša­lių at­sto­vams? Ko­dėl po­sė­dy­je ne­da­ ly­va­vęs A.Bar­gai­la įga­lio­jęs lat­vį jam at­sto­vau­ti? „Lat­vi­jos at­sto­vas ma­ne ar­šiai puo­lė, nors tai, ką mes da­ro­me, – par­duo­da­me žu­vis ga­min­ti žu­ vies mil­tus, yra le­ga­lu ir ati­tin­ka ES įsta­ty­mus. Ir ki­tos bend­ro­vės pa­na­šiai da­ro. Ne Lat­vi­jos rei­ka­

11

pirmADIENIS, vasarIO 4, 2013

JŪRA Kry­žiaus žy­gis

Lat­vi­jos kon­ser­vai

Le­dai uos­tuo­se

Ru­si­ja sten­gia­si pa­sau­liui pla­ čiau pri­sta­ty­ti va­di­na­mą­jį šiau­ rės ke­lią. Ru­sai no­rė­tų, kad juo bū­tų ga­be­na­ma dau­giau kro­vi­ nių iš Eu­ro­pos į To­li­muo­sius Ry­ tus. Mask­vos ir vi­sos Ru­si­jos pa­ triar­chas Ki­ri­las su­ti­ko, kad šiau­ rės ke­liu bū­tų vyk­do­mas kry­ žiaus žy­gis įro­dant pa­sau­liui, kad šis ke­lias ar­ti­mas Die­vui.

Ry­go­je ati­da­ry­tas nau­jas bend­ ro­vės „Ka­ra­ve­la“ kon­ser­vų fab­ ri­kas „Kai­ja“. Į Skan­di­na­vi­jos ir Šiau­rės Eu­ro­pos ša­lis su „Ar­ nold So­ren­sen“ pro­duk­ci­jos ženk­lu per me­tus bus eks­por­ tuo­ja­ma skumb­rių ir sil­kių kon­ ser­vų už 7,5 mln. la­tų. „Ka­ra­ve­ la“ ga­mi­na 27 rū­šių kon­ser­vus iš 8 rū­šių žu­vų.

Ru­si­jos Suo­mi­jos įlan­kos uos­tuo­ se įve­da­mi lai­vy­bos ap­ri­bo­ji­mai dėl le­dų. Uos­tuo­se le­dų sto­ris yra nuo 20 iki 30 cen­ti­met­rų, Ust Lu­ gos uos­to lai­vy­bos ka­na­le – net iki 35 cen­ti­met­rų. Nuo sau­sio pa­ bai­gos ir va­sa­rio pra­džios uos­tuo­ se įves­ti le­do ap­ri­bo­ji­mai. Ga­li­ma plau­kio­ti laivams, kurių le­do kla­sė ne že­mesnė kaip „Ice 2“.

ro­po­je

Dėl nuo­lat di­dė­ jan­čio lai­vų kie­ kio Mal­kų įlan­ko­ je jau tam­pa ankš­ ta. Vien bend­ro­vė „Klai­pė­dos kon­tei­ ne­rių ter­mi­na­las“ per­nai priė­mė apie 980 lai­vų.

Problema: kon­tei­ner­ve­žiams su­kan­tis ties Va­ka­rų lai­vų ga­myk­los pir­sais, sraig­tų su­kel­tas dumb­las už­ne­ša

ak­va­to­ri­ją prie kran­ti­nių.

Vid­man­to Ma­tu­čio nuo­tr.

Mal­kų įlan­ka – tar­si au­tost­ra­da Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

­ja Da­ni­jo­je. Vid­man­to Ma­tu­čio nuo­tr.

las, kaip su sa­vo žu­vi­mis tvar­ko­ si Lie­tu­vos bend­ro­vės“, – aiš­ki­no A.Auš­ra. Jis ma­no ga­lin­tis at­sto­vau­ti Lie­ tu­vos žve­jams BS RAC or­ga­ni­za­ ci­jo­je, nes Va­ka­rų Lie­tu­vos žve­jų ir žu­vies per­dir­bė­jų kon­fe­de­ra­ci­ ja Bal­ti­jos jū­ro­je su­gau­nan­ti 70– 80 pro­c. Lie­tu­vos žve­jų su­gau­na­ mų žu­vų. Nau­ja­jam že­mės ūkio mi­nist­rui A.Bar­gai­la skun­dė­si, kad Žu­vi­nin­ kys­tės de­par­ta­men­tas pro­te­guo­ ja A.Auš­rą. Kai šie­met sau­sio 22 die­ną bu­vo svars­to­mas klau­si­mas dėl at­sto­va­ vi­mo, po­sė­dy­je Ko­pen­ha­go­je da­ ly­va­vo ir Žu­vi­nin­kys­tės de­par­ta­ men­to di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas A.La­ba­naus­kas. A.Bar­gai­la ma­no, kad val­džios at­sto­vai ne­tu­rė­tų kiš­tis į klau­si­ mų, kas tu­ri at­sto­vau­ti Lie­tu­vai vi­ suo­me­ni­nių or­ga­ni­za­ci­jų jun­gi­ny­ je, spren­di­mą.

Šios bend­ro­vės va­do­vas Vai­do­ tas Ši­lei­ka ti­ki­no, kad šie­met kro­ va bus dar in­ten­sy­ves­nė. Ofi­cia­liai pla­nuo­ja­mas pen­kių pro­cen­tų kro­ vos au­gi­mas, bet rea­liai jis ga­li bū­ ti ir di­des­nis. Per­nai pir­mą kar­tą „per­li­pu­si“ vie­no mi­li­jo­no to­nų kro­vą, jos šie­ met ne­ke­ti­na ma­žin­ti ir bend­ro­vė „Va­ka­rų kro­va“. Į di­des­nius lai­vus grū­dus krau­na ir bend­ro­vė „Mal­kų įlan­kos ter­mi­na­las“. Ji taip pat pra­ de­da sta­ty­ti nau­ją, mo­der­nų bi­rių pro­duk­tų ter­mi­na­lą su trans­por­te­ ri­ne li­ni­ja. Mal­kų įlan­ko­je įreng­ta ir nau­ja 144 kran­ti­nė, ku­ria nau­do­ja­si Klai­pė­dos jū­rų kro­vi­nių kom­pa­ni­ja. Tai reiš­kia, kad kro­va Mal­kų įlan­ko­je tik di­dės. Per­nai ši įlan­ka bu­vo kiek va­ly­ ta. Į ją jau ga­lė­jo įplauk­ti di­des­

ni lai­vai. Me­tams bai­gian­tis, į di­ de­lį lai­vą per 20 tūkst. to­nų grū­dų sukro­vė bend­ro­vė „Mal­kų įlan­kos ter­mi­na­las“.

Mal­kų įlan­ka tam­pa ir vie­na la­biau­siai pro­ble­mi­nių Klai­pė­ dos uos­to vie­tų.

Tuo pat me­tu Mal­kų įlan­ka tam­ pa ir vie­na di­džiau­sių Klai­pė­dos uos­to pro­ble­mi­nių vie­tų. „Mak­si­ma­li lei­džia­ma įplauk­ iančių į Mal­kų įlan­ką lai­vų grimz­lė yra ne­di­de­lė. Kro­vi­nius pluk­dan­ tys lai­vai di­dė­ja, to­dėl Mal­kų įlan­ kos bend­ro­vėms yra sun­kiau kon­ ku­ruo­ti dėl tran­zi­ti­nių kro­vi­nių srau­tų“, – aiš­ki­no V.Ši­lei­ka.

Ge­ras bū­das yra ly­gin­ti kon­tei­ ne­rių ter­mi­na­lų pa­ra­met­rus. Pie­ ti­nė­je da­ly­je pa­gi­li­nus uos­to įplau­ kos ka­na­lą iki 14,5 met­ro, o po to at­li­kus gi­li­ni­mą ir prie kran­ti­nių, gy­lių skir­tu­mas tarp pir­miau­siai uos­te pra­dė­ju­sio veik­ti Klai­pė­dos kon­tei­ne­rių ter­mi­na­lo ir „Klai­pė­ dos Smel­tės“ kon­tei­ne­rių ter­mi­na­ lo bus 3–4 met­rai. Kon­ku­ren­ci­nės są­ly­gos aiš­kiai ne­vie­no­dos. Dėl sa­vo­tiš­ka au­tost­ra­da tam­ pan­čios Mal­kų įlan­kos di­de­lių ne­ pa­to­gu­mų pa­ti­ria ir Va­ka­rų lai­vų ga­myk­los bend­ro­vė. „Kon­tei­ner­ve­žiai su­ka­si ties mū­ sų 3–4 pir­su. In­ten­sy­viai dirb­da­ mi sraig­tais, jie nuo dug­no pa­ke­lia dumb­lą, ku­ris va­ro­mas prie mū­sų kran­ti­nių, į do­kų duo­bes“, – aiš­ki­ no Va­ka­rų lai­vų ga­myk­los va­do­vas Ar­nol­das Ši­lei­ka. Jis neat­si­me­na, ar ka­da nors iš es­mės bu­vo va­ly­ta Mal­kų įlan­ka.

Anot A.Ši­lei­kos, prie Va­ka­rų lai­vų ga­myk­los kran­ti­nių dumb­las tik­ rai nie­ka­da ne­va­ly­tas. Kar­tais jau ne­tgi sun­ku prie kran­ti­nės pa­sta­ ty­ti di­des­nį at­plau­ku­sį re­mon­tuo­ tis lai­vą. „Ti­kiuo­si, kad gal jau pa­ju­dės do­kų duo­bių va­ly­mo pro­ce­sas. Jei bus iš­va­ly­ta po do­kų duo­bė­mis, bus ga­li­ma va­ly­ti ir Mal­kų įlan­kos ak­va­to­ri­ją“, – ti­ki­no A.Ši­lei­ka. To ne­pa­da­rius, do­kų duo­bės vėl bū­tų už­neš­tos. Pa­gal ar­ti­miau­sius Klai­pė­dos uos­to plėt­ros pla­nus 2013–2015 me­tams, kur lė­šų liū­to da­lies pa­ rei­ka­laus su­skys­tin­tų­jų gam­ti­ nių du­jų ter­mi­na­lo sta­ty­ba, Mal­ kų įlan­kos da­lies vys­ty­mo pla­nai, iš­sky­rus do­kų duo­bių va­ly­mą, yra tarp įšal­dy­tų­jų. Jei Uos­to di­rek­ci­ ja su­ras­tų apie 140 mln. li­tų, uos­to kom­pa­ni­jos Mal­kų įlan­ko­je in­ves­ tuo­tų dar apie 200 mln. li­tų.

„Me­ri­dia­no“ gi­mi­nai­čių li­ki­mai Vid­man­tas Ma­tu­tis Da­bar re­mon­tuo­ja­mas „Me­ri­dia­ nas“ tu­rė­jo dau­gy­bę bro­lių ir se­se­ rų. Po ka­ro Suo­mi­jo­je bu­vo pa­sta­ ty­ta apie 100 bu­ri­nių lai­vų, ku­rie per­duo­ti SSRS. Lai­vų pra­šė SSRS

Dau­gu­ma bur­lai­vių nau­do­ti kaip ka­bo­ta­ži­niai, tai yra trum­pų ga­be­ ni­mų, ir mo­ko­mie­ji lai­vai. Po ka­ro iš­skirs­ty­ti į SSRS Bal­ti­jos, Ba­ren­ co, Azo­vo ir Juo­do­sios jū­rų, To­li­ mų­jų Ry­tų re­gio­nus dau­gu­ma bur­ lai­vių pra­žu­vo. Me­d i­n iai, ne­d i­d e­l ės gramz­ dos bu­ri­niai lai­vai ga­lė­jo įplauk­ti į ne­di­de­lius SSRS uos­tus. Jie bu­ vo sta­to­mi „Lai­va­teol­li­suus“ sta­

tyk­lo­je Tur­ku (45 lai­vai ir moks­ li­nio ty­ri­mo šku­na „Za­ria“) „F.W. Holl­m ing“ sta­tyk­l o­j e Rau­m o mies­te (34 šku­n os), „Aug. Ek­ lof Ab“ Por­vo mies­te (7 lai­vai), „Val­kon Lai­va“ Lo­vi­se mies­te (4 lai­vai). Šiuos lai­vus Suo­mi­ja tu­rė­jo pa­ sta­ty­ti kaip ka­rą SSRS pra­lai­mė­ ju­si ša­lis. Suo­mi­jos kont­ri­bu­ci­ja SSRS su­da­rė 300 mln. do­le­rių auk­ so kur­su. SSRS pa­tei­kė są­ra­šą me­ di­nių lai­vų, ku­rių ver­tė bu­vo 66,2 mln. do­le­rių pa­gal 1938 me­tų auk­ so kur­są. Šian­dien sun­ku at­sek­ti vi­sus Suo­mi­jo­je pa­sta­ty­tus ir SSRS per­ duo­tus bu­ri­nius lai­vus. Ži­no­ma, kad nuo 1946 iki 1953 me­tų bu­vo pa­sta­ty­ta 17 bur­lai­vių, ku­rie nau­

do­ti jū­rei­vių mo­ky­mo tiks­lais. Tai bar­ken­ti­nos „Al­fa“, „Ve­ga“, „Ho­ri­zont“, „Ze­nit“, „Ka­pel­ la“, „Kro­pot­kin“, „Men­de­leev“, „Me­ri­dian“, „Seks­tant“, „Si­rius“, „Tro­pik“, „Čai­ka“. Pa­te­ku­sios į SSRS mo­ko­muo­sius lai­vus, bu­vo per­dirb­tos ir ber­mu­di­nės šku­nos – „Vos­tok“, „Glo­bus“, „Za­pad“, „Ko­dor“, „Se­ver“, „Štur­man“, „Jug“, „Jun­ga“. Lai­vai ne­bu­vo pa­to­gūs

Bar­ken­ti­nos bu­vo be­veik iden­tiš­ kos. Jų van­den­tal­pa – 595 to­nos, il­ gis – 43,5 met­ro, plo­tis – 8,9 met­ro, gramz­da – 3,2 met­ro. Bu­rių plo­tas su­da­rė apie 820 kvad­ra­ti­nių met­ rų. Lai­vuo­se bu­vo 300 ark­lio ga­lių va­rik­liai.

12

Gi­mi­nai­tis: bur­lai­vis „Kro­pot­kin“ bu­

vo vi­siš­kai pa­na­šus į „Me­ri­dia­ną“.

12

pirmADIENIS, vasarIO 4, 2013

JŪRA

„Ru­sal­ka“ – lai­vas ir mo­nu­men­tas Es­tai Ta­li­ne ori­gi­ na­liai įam­ži­no lai­ vo „Ru­sal­ka“, pa­ sken­du­sio su vi­sa įgu­la, at­mi­ni­mą.

Ve­nan­tas But­kus Ru­sų mo­ni­to­rius

Prieš 110 m. Ta­li­ne, ta­da dar va­ din­ta­me Re­ve­liu, ant įlan­kos kran­to bu­vo ati­deng­ta skulp­to­riaus Aman­ du­so Adam­so­no (1855–1929) kom­ po­zi­ci­ja: lai­vo prie­kis skro­džia ban­ gas, o ant gra­ni­ti­nės uo­los sto­vin­tis an­ge­las tei­kia pa­lai­mi­ni­mą jū­rai. „Ru­sal­ka“ („Un­di­nė“) bu­vo ca­ ri­nės Ru­si­jos šar­vuo­tas mo­ni­to­rių kla­sės lai­vas. 1867 m. į van­de­nį nu­ leis­ta „Ru­sal­ka“ tu­rė­jo daug bend­ra su pir­muo­ju ame­ri­kie­čių šar­vuo­tu lai­vu „Mo­ni­tor“. Tai bu­vo pa­ly­gin­ti ne­di­de­lis, tik 63 m il­gio, tu­rė­jo že­ mus ant­van­de­ni­nius bor­tus – apie 76 cm, pasiekdavo ne di­des­nį nei 9 maz­gų grei­tį, laivas. Sky­rė­si tik ga­ lin­ges­ne gink­luo­te. Šar­vuo­to lai­vo de­ny­je bu­vo su­mon­tuo­ti du be­si­ su­kio­jan­tys bokš­te­liai, už ku­rių 115 mm sto­rio plie­ni­nių sie­nų slė­pė­si net 8 įvai­raus ka­lib­ro pa­būk­lai. „Ru­sal­ka“ bu­vo vie­nas pir­mų­jų ga­ri­nių šar­vuo­tų lai­vų Ru­si­jos ka­ro lai­vy­ne. Iki lem­tin­go­jo rei­so jis plau­ kio­jo jau ket­vir­tį am­žiaus, bet eks­ per­tų ko­mi­si­ja bu­vo pra­tę­su­si lai­vo eksp­loa­ta­ci­jos lai­ką dar 18 me­tų. Neat­lai­kė aud­ros

1893 m. rug­sė­jo 7-osios ry­tą šar­ vuo­tis „Ru­sal­ka“, va­do­vau­ja­mas 2-ojo ran­go ka­pi­to­no Vik­to­ro Je­ ni­šo, pa­li­ko Re­ve­lio uos­tą. Lai­ vui bu­vo įsa­ky­ta grįž­ti į Kronš­ta­tą. Bai­mi­nan­tis blo­gų orų, pir­miau­sia jis tu­rė­jo trum­piau­siu ke­liu kirs­ti Suo­mių įlan­ką, o ta­da šche­rų (ne­ di­de­lės uo­lė­tos sa­los) prie­dan­go­je plauk­ti to­liau.

Praei­tis: „Ru­sal­kos“ įgu­la lai­vo de­ny­je.

Įamžinimas: pa­mink­las „Ru­sal­ka“ Ta­li­ne.

Lė­taei­gį šar­vuo­tį ly­dė­jo ka­no­ nie­rė „Tu­ča“. Lai­vai iš Re­ve­lio iš­ plau­kė pa­ly­gin­ti ra­miu oru. At­vi­ro­ je jū­ro­je vė­jas vis stip­rė­jo. Po ke­lių

Suo­mi­jos įlan­ko­ je – ypač daug nu­ sken­du­sių lai­vų, bet ne­re­tai jie bū­na neat­ pa­žįs­ta­mai pa­si­kei­tę, to­dėl juos ne­leng­va iden­ti­fi­kuo­ti.

va­lan­dų jis jau pū­tė 9 ba­lų stip­ru­ mu. Per aud­rą ir ki­lu­sį rū­ką lai­vai pa­si­me­tė. „Tu­ča“ tre­čią va­lan­dą po pie­tų nu­lei­do in­ka­rą Hel­sing­for­so

Pri­si­mi­ni­mas: taip at­ro­dė šar­vuo­tis „Ru­sal­ka“. Ve­nan­to But­kaus ar­chy­vo nuo­tr.

(da­bar Hel­sin­kis) rei­de. Čia tu­rė­jo at­plauk­ti ir „Ru­sal­ka“, ta­čiau ji ne­ pa­si­ro­dė nei tą, nei ki­tą die­ną. Din­gu­sio lai­vo paieš­kos pra­si­dė­ jo rug­sė­jo 10 d. ir tru­ko iki pir­mų­jų šal­nų bei pra­si­dė­ju­sių aud­rų. Paieš­ ko­se da­ly­va­vu­siems 15 lai­vų ne­pa­vy­ ko nu­sta­ty­ti šar­vuo­čio žū­ties vie­tos. Ap­tik­tos van­de­ny­je plū­du­riuo­jan­ čios gel­bė­ji­mo­si val­tys, ki­ti daik­tai. Ne­li­ko abe­jo­nės, kad „Ru­sal­ka“ nu­ sken­do su vi­sais 178 įgu­los na­riais, nes neat­lai­kė aud­ros smū­gių. Rin­ko au­kas

„Ru­sal­kos“ žū­tis su­krė­tė Re­ve­lio gy­ ven­to­jus. Dau­ge­lis ne tik ge­rai pa­ži­ no­jo žu­vu­sius jū­rei­vius, bet bu­vo ir jų gi­mi­nai­čiai. Lai­vo va­das V.Je­ni­šas bu­vo vo­kie­čių kil­mės, mies­te gy­ve­no ne­ma­žai jo tė­vy­nai­nių. Re­ve­lio uos­to va­das kont­rad­ mi­ro­las P.Vol­fas pir­ma­sis pa­siū­lė

pa­sta­ty­ti pa­mink­lą žu­vu­siesiems. „Re­vals­che Zei­tung“ ir ki­ti mies­ to laik­raš­čiai pa­skel­bė ko­mi­te­to au­koms pa­mink­lo sta­ty­bai rink­ti at­si­šau­ki­mą. Per ke­le­tą me­tų bu­ vo su­rink­ta dau­giau kaip 72 tūkst. rub­lių. Me­mo­ria­li­nis pa­mink­las bu­vo pa­sta­ty­tas Kad­rior­go par­ke 1902 m. ir iki šiol rū­pes­tin­gai pri­ žiū­ri­mas. 2005 m. bu­vo at­sta­ty­ti is­to­ri­niai pa­mink­lo švies­tu­vai ir pa­pil­do­mai įreng­ti trys pro­žek­ to­riai. Šie dar­bai kai­na­vo 3,4 mln. kro­nų. Tais pa­čiais me­tais Es­ti­ jos pa­štas iš­lei­do pa­što ženk­lą, skir­tą skulp­to­riaus A.Adam­so­no 150-osioms gi­m i­m o me­t i­n ėms. Ja­me vaiz­duo­ja­mas ir jo su­kur­tas mo­nu­men­tas „Ru­sal­ka“. At­ras­tas po 110 me­tų

Pir­mie­ji ban­dy­mai su­ras­ti nu­sken­ du­sį šar­vuo­tį bu­vo ne­sėk­min­gi.

Dau­ge­lį me­tų ne­tu­rė­ta net vil­ties jį ras­ti – ne­bu­vo ži­no­ma bent kiek tiks­les­nė ka­tast­ro­fos vie­ta. Suo­ mi­jos įlan­ko­je yra ypač daug nu­ sken­du­sių lai­vų, bet ne­re­tai jie bū­ na neat­pa­žįs­ta­mai pa­si­kei­tę, to­dėl ne­leng­va juos iden­ti­fi­kuo­ti. At­kak­ liau­siems tai pa­vyks­ta. 2003 m. va­ sa­rą Es­ti­jos moks­li­nių ty­ri­mų lai­vas „Ma­re“, va­do­vau­ja­mas pa­ty­ru­sio jū­rų ar­cheo­lo­go Vel­lo Masso, Suo­ mi­jos įlan­ko­je, už 25 ki­lo­met­rų nuo Hel­sin­kio, at­ra­do nu­sken­du­sią „Ru­ sal­ką“. Šar­vuo­tį nar­dy­to­jai ap­ti­ko 74 m gy­ly­je ver­ti­ka­liai įsmi­gu­sį į jū­ros dug­no dumb­lą. Tais pa­čiais me­tais tie pa­tys Es­ ti­jos jū­rų mu­zie­jaus spe­cia­lis­ tai Suo­mi­jos įlan­kos dug­ne at­ra­do ir tar­pu­ka­rio Lie­tu­vos ka­ro lai­vą „Pre­zi­den­tas Sme­to­na“, ku­rį, bai­ gian­tis Ant­ra­jam pa­sau­li­niam ka­ rui, nu­skan­di­no vo­kie­čiai.

„Me­ri­dia­no“ gi­mi­nai­čių li­ki­mai Bur­lai­viai ga­lė­jo pa­ 11 siek­ti 7 maz­gų grei­ tį. Jų įgu­las su­da­rė 15 žmo­nių. Lai­

vuo­se pa­pil­do­mai bū­da­vo prii­ma­mi 36 kur­san­tai. Be­ne di­džiau­sias šių lai­vų mi­ nu­sas – ma­žas grei­tis. Net­gi esant 4-6 ba­lų vė­jui, bu­rė­mis jie pa­siek­ da­vo vos 7 maz­gų grei­tį. To prie­ žas­tis bu­vo trum­pas lai­vo kor­ pu­sas ir stab­dan­tis lai­vo sraig­tas. Pa­žy­mi­mos ir ankš­tos lai­vų pa­tal­ pos. At­šiau­res­nė­mis są­ly­go­mis lai­ vo pa­tal­pas per­smelk­da­vo drėg­me dvel­kian­tis šal­tis. Eks­per­tai kaip ne­pa­to­gu­mą mi­nė­jo ir tai, kad bur­ lai­viuo­se bu­vo tik vie­nas gal­ju­nas. Kaip mo­ko­mie­ji ir pre­ky­bi­niai lai­vai bu­vo nu­ma­ty­ti ak­ty­viai plau­ kio­ti jū­ro­mis 18–20 me­tų. Kai ku­rie bur­lai­viai plau­kio­jo ir iki 30 me­tų. Nors dau­gu­ma bur­lai­vių plau­kio­ jo trum­pais at­stu­mais, kai ku­rie kvėp­te­lė­jo ir van­de­ny­nų oro. 1954 me­tais bar­ken­ti­na „Al­fa“ su kur­san­tais plau­kė iš Bal­ti­jos į Azo­ vo jū­rą, įveik­da­ma At­lan­tą, ne­sve­ tin­gą Bis­ka­jos įlan­ką, Vi­dur­že­mio

jū­rą. 1961 me­tais da­lis mo­ko­mų­ jų lai­vų iš Ka­li­ning­ra­do plau­kė į At­lan­to van­de­ny­ną iki Azo­rų sa­ lų ir at­gal. 1967 me­tais bar­ken­ti­na „Kro­pot­kin“ nu­plau­kė iš Le­ning­ ra­do (da­bar Sankt Pe­ter­bur­gas) į Mur­mans­ką ir grį­žo at­gal. Tas pa­ ts lai­vas 1970 me­tais iš Le­ning­ra­ do nu­plau­kė į Se­vas­to­po­lį Juo­do­ jo­je jū­ro­je. Bar­ken­ti­nos „Ka­pel­la“ ir „Ko­dor“ nuo 1957 iki 1960 me­tų lan­kė­si Olan­di­jos, Bel­gi­jos, Ang­li­ jos, Nor­ve­gi­jos uos­tuo­se, nu­plau­ kė iki Mur­mans­ko, Ar­chan­gels­ko, po to grį­žo ir plau­kė į Juo­do­sios jū­ ros Ode­sos uos­tą. „Flo­ti­lei“ nu­pjaus­tė stie­bus

Il­giau­sią ke­lio­nę at­li­ko Suo­mi­ jo­je sta­ty­tos šku­nos „Ko­ra­las“ ir „Kal­ma­ras“. Jos 1947 me­tais bu­ vo nu­pluk­dy­tos iš Lie­po­jos į Vla­ di­vos­to­ką. Ke­lio­nė tru­ko sep­ty­ nis mė­n e­s ius. Ji ap­ra­š y­ta 1954 me­tais iš­l eis­to­je jū­r ų ka­p i­to­n o Bo­ri­so Šan­ko kny­go­je „Po bu­rė­ mis per du van­de­ny­nus“. Vė­liau į To­li­muo­sius Ry­tus iš Bal­ti­jos jū­

ros dar bu­vo nu­pluk­dy­ti bur­lai­ viai „Aki­ba“, „Ak­t i­n i­ja“, „Be­ lek“, „Glo­bus“, „Jan­tar“, „Jun­ga“ „Žem­č iug“, „Mi­d i­ja“, „Me­d u­ za“, „Ko­m e­ta“, „Krab“, „Kre­ vet­ka“, „Nep­t u­n i­ja“, „Omar“, „Os­mi­nog“, „Tre­pang“ „Ul­va“ ir „Zvez­da“. Šie lai­vai at­šiau­rio­ms To­li­mų­ jų Ry­tų są­ly­go­ms ne­tiko, trū­ko jū­ ri­nin­kų, ku­rie val­dy­tų bur­lai­vius. Lai­vai nuo­lat sto­vė­jo prie kran­ti­ nių. Jie ne­tgi bu­vo pra­var­džiuo­ja­ mi „Ka­ra­liš­ką­ja flo­ti­le“. Po šku­nos „Jan­tar“ ava­ri­jos, kai ją 1954 me­tais iš­me­tė į kran­ tą, „Ka­ra­liš­ko­ji flo­ti­lė“ bu­vo per­ mon­tuo­ta iš bur­lai­vių į mo­tor­lai­ vius. Nup­jaus­čius stie­bus ir ki­tą bu­ria­vi­mo įran­gą, ban­dy­ta lai­vus nau­do­ti plau­kio­ti su va­rik­liu. Tam jie ne­bu­vo pri­tai­ky­ti. Nu­ra­šy­ti lai­ vai be stie­bų pa­sta­ty­ti prie kran­ti­ nių ku­riam lai­kui ta­po į To­li­muo­ sius Ry­tus at­vyks­tan­čių dar­bi­nin­kų bend­ra­bu­čiais. Dau­ge­lio suo­mių kla­sės mo­ko­ mų­jų bur­lai­vių li­ki­mai – pa­na­šūs.

Vil­tis: Ti­ki­ma­si, kad „Me­ri­dia­nas“ po re­mon­to su­grįš į se­ną­ją kran­ti­nę

prie Bir­žos til­to.

Vid­man­to Ma­tu­čio nuo­tr.

Kro­vi­niams ga­ben­ti nau­do­ti lai­ vai bu­vo nu­ra­šo­mi, o mo­ko­mie­ji po ak­ty­vaus plau­kio­ji­mo bu­vo pa­ sta­ty­ti prie kran­ti­nių. Da­lis vi­siš­ kai ap­leis­ti, da­lis nau­do­ti kaip lai­ vai res­to­ra­nai. Be­ne la­biau­siai pa­si­se­kė bar­ken­ ti­nai „Ve­ga“. Ji il­gai sto­vė­jo Ta­li­ne, o 1997 me­tais pa­do­va­no­ta jai at­sta­

ty­ti su­kur­tam suo­mių fon­dui. Bur­ lai­vis bu­vo nu­temp­tas į Ja­kobs­tado mies­tą. Jo re­konst­ruk­ci­jos is­to­ri­ja suo­mių kal­ba pri­sta­to­ma in­ter­ne­ to sve­tai­nė­je www.snow­fac­to­ry.fi/ vega/fi/. Ti­kė­ti­na, kad nau­jam il­gam gy­ ve­ni­mui, kaip „Ve­ga“, at­gims ir „Me­ri­dia­nas“ Klai­pė­do­je.

19

pirmadienis, vasario 4, 2013

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

Šios savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė kartu su „Eugrimas.lt“ leidykla –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Dale Carnegie knygą „Lyderystės menas. Kaip paskatinti save ir kitus siekti tobulumo“.

Dale Carnegie. „Lyderystės menas. Kaip paskatinti save ir kitus siekti tobulumo“. Vis labiau virtualėjančiame pasaulyje žmonės netenka bendravimo, taip pat ir lyderystės, įgūdžių. Nors dar niekuomet jie nebuvo taip vertinami ir trokštami. Šiandien reikia naujo tipo lyderių – galinčių įkvėpti ir motyvuoti kitus vadovaujantis amžinaisiais lyderystės principais: lankstumu, prisitaikymu, patikimumu, valdžios pasidalijimu. Knyga „Lyderystės menas. Kaip paskatinti save ir kitus siekti tobulumo“ padės identifikuoti jūsų stiprybes bei supažindins su tokiomis veiksmingomis strategijomis: • pelnyti kitų pagarbą ir susižavėjimą pasitelkus mažai žinomas sėkmingiausių Amerikos lyderių gudrybes; • paskatinti šeimos narius, draugus, bendradarbius daryti tai, ko prašote jūs, todėl, kad jie to nori, o ne todėl, kad reikia; • efektyviai veikti kritinėse situacijose; • priimti ir įgyvendinti veiksmingus sprendimus pasitelkus Carnegie veikimo principus.

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę

rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, vasario 12 d.

Avinas (03 21–04 20). Jūsų potencialas darbe didžiulis, klausimas tik, ar sugebėsite jį tinkamai išnaudoti. Iš karto griebkitės esminių dalykų, visos smulkmenos puikiausiai gali palaukti. Jautis (04 21–05 20). Diena gali prasidėti nemenku nesusipratimu, kuris, tikėsimės, jau popiet pasirodys tik juokingas. Moterys vakare neturėtų praleisti progos paplepėti su sena drauge. Dvyniai (05 21–06 21). Santykiai su tėvais gali likti gana neapibrėžti. Tiesa, išoriškai tai vargu ar kaip nors pasireikš – atviras konfliktas labai mažai tikėtinas. Tiesiog jūs nebūsite linkęs veltis į diskusijas ir kažką įrodinėti. Vėžys (06 22–07 22). Ir pats paprasčiausias įvykis atrodo ypatingas, kai tau jis nutinka pirmą kartą. Nesijaudinkite – viskas bus gerai, juk turite į ką atsiremti ir kuo pasitikėti. Palanki diena meilės žaidimams. Liūtas (07 23–08 23). Gali būti, kad esate pernelyg reiklus sau ir aplinkiniams. Venkite stresų, didelės nervinės įtampos. Moterims: senas jūsų draugas gali pasirodyti dar nepasiruošęs rimtiems santykiams . Mergelė (08 24–09 23). Imkitės tik tokių darbų, kurie nesikerta su jūsų asmeniniais interesais. Nepiktnaudžiaukite vaistais, ypač jei tik lengvai peršalote ar šiaip nekaip jaučiatės. Gal kalta tik bloga nuotaika? Svarstyklės (09 24–10 23). Gera diena novatoriams, išradėjams. Nesnauskite, naudokitės palankia proga ir įtvirtinkite savo pozicijas. Turėtumėte ypač atidžiai įsiklausyti į priešingos lyties kolegų nuomonę. Skorpionas (10 24–11 22). Diena bus visai šauni, jei tik patys sau nepateiksite nemalonių siurprizų. Itin jautriai reaguosite į nesusipratimus su draugais. Darbe galimas lenktyniavimas ar kūrybinės varžybos. Šaulys (11 23–12 21). Kai mus apgaudinėja, dažniausiai dėl to esame kalti mes patys. Kodėl leidžiame, kad mumis manipuliuotų? Nedejuokite ir nesipiktinkite – juk tikėjotės pasirodyti gudresnis už kitus, beje, taip pat ne visai teisėtais metodais. Ožiaragis (12 22–01 20). Tinkama diena pagaliau atsikratyti jums visai nereikalingų daiktų ar bjaurių įpročių. Verčiau susilaikykite nuo pernelyg didelio kiekio kavos ar stiprios arbatos. Vandenis (01 21–02 19). Būsite gan irzlus ir nekantrus. Tik sąmoningų pastangų diena šiandien nesusipyksite. Pasistenkite vengti ilgų pokalbių, nelieskite opių temų. Rytoj daug kas pasirodys visai kitoje šviesoje. Žuvys (02 20–03 20). Iš pirmo žvilgsnio atsitiktinių aplinkybių sutapimas gali tapti audringo ir ilgo romano pradžia. Klausykitės proto balso, jei tik emocijos nebus pernelyg stiprios.

Orai

Artimiausiomis dienomis Lietuvo­ je naktimis šals, o dienomis laikysis apie nulį. Šiandien bus nuo dviejų laipsnių šalčio iki laipsnio šilumos. Naktį – be žymesnių kritulių, dieną daug kur truputį pasnigs. Antradienį šaltis bus pora laipsnių mažesnis, naktį pasnigs, o dieną didžiojoje Lie­ tuvos dalyje kris šlapdriba.

Šiandien, vasario 4 d.

–2

+1

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia)

–1

Šiauliai

Klaipėda

–1

Panevėžys

–2

Utena

0

8.23 17.16 8.53

35-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 330 dienų. Saulė Vandenio ženkle.

Tauragė

0

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +16 Berlynas +4 Brazilija +26 Briuselis +9 Dublinas +6 Kairas +18 Keiptaunas +26 Kopenhaga +2

kokteilis Tiek te­rei­kia – ne­pa­tin­gė­ti „Tik­r iau­siai ne vie­nas klai­pė­d ie­t is at­ krei­pė dė­me­sį į po žie­mos ne­ma­žai lai­ko mies­to cent­re vaiz­dą ga­di­nan­čias juo­das snie­go krū­vas, ku­rios tirps­ta ko­ ne iki bir­že­lio mė­ne­sio, – į „Kok­tei­lį“ krei­ pė­si Gin­ta­ras. – Pur­vo krū­vos į akis krin­ ta net žie­mą per at­ly­džius, kai snie­gas be­veik vi­sur nu­t irps­ta ar­ba bū­na nu­ plau­na­mas lie­taus. Anot skai­ty­to­jo, ne­g ra­ž ių snie­go kau­ bu­rių ant ša­li­gat­vių daug grei­čiau ne­ lik­tų, jei ati­tin­ka­mų įstai­g ų dar­buo­to­ jai, va­lan­tys snie­gą, su­si­gu­lė­ju­sias krū­ vas ko­kiais nors įran­kiais iš­dras­ky­tų, ir snie­gas, vei­kia­mas ši­lu­mos iš vi­daus, iš­ tirp­tų ne per mė­ne­sį, o per tris die­nas.

Londonas +5 Madridas +12 Maskva +1 Minskas –4 Niujorkas –2 Oslas 0 Paryžius +10 Pekinas –3

Praha +4 Ryga +2 Roma +11 Sidnėjus +24 Talinas –2 Tel Avivas +23 Tokijas +11 Varšuva +2

Vėjas

3–8 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

–2

–2

Marijampolė

Vilnius

–1

Alytus

Vardai Andriejus (Andrius), Arvilė, Aventinas, Gilbertas, Gustas, Joana, Minija, Vydmantas.

vasario 4-ąją

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

-1

+1

-1

+2

8

+1

+2

+1

0

9

0

0

-1

-4

4

rytoj

trečiadienį

1789 m. pir­muo­ju JAV pre­z i­den­t u ta­po Geor­ ge’as Was­hing­to­nas. 1887 m. gi­mė kom­po­zi­ to­r ius ir cho­ro di­r i­gen­ tas Sta­sys Šim­kus. Mi­rė 1943 m. 1894 m. mi­rė sak­so­fo­ no iš­ra­dė­jas Adolp­he’as Sax­sas. Gi­mė 1814 m. 1902 m. gi­mė JAV avia­to­ rius Char­le­sas Lind­berg­ has. Jis 1937 m. ge­gu­žės mė­ne­sį pir­ma­sis pa­sau­ ly­je vie­nas per­skri­do At­ lan­to van­de­ny­ną.

1945 m. Jal­to­je ta­rė­si są­ jun­gi­nin­k ų koa­li­ci­jos ly­ de­riai – Wins­to­nas Chur­ chil­lis, Frank­li­nas Roo­se­ velt’as ir Jo­si­fas Sta­li­nas. 1948 m. Šri Lan­ka (Cei­ lo­nas) ta­p o ne­prik­lau­ so­ma vals­ty­be. 1971 m. bri­tų au­to­mo­bi­ lių kom­pa­ni­ja „Rolls Roy­ ce“ pa­skel­bė apie sa­vo bank­ro­tą. 1976 m. že­mės dre­bė­ji­ mo Gva­te­ma­lo­je au­ko­ mis ta­po 23 tūkst. gy­ ven­to­jų.

Lenktynės viliojo į Dusetas

1999 m. Da­r ic­kas Ger­ laug­has ta­po ant­r uo­ju nu­teis­tuo­ju, ku­riam Ari­ zo­nos vals­ti­jo­je (JAV) už žmog­žu­dys­tę bu­vo įvyk­ dy­ta mir­ties baus­mė. 2003 m. Ju­gos­la­vi­ja pa­ da­ly­ta į dvi da­lis: Ser­bi­ją ir Juod­kal­ni­ją. 2010 m. In­d i­jo­je mi­rė bo kal­bos, at­si­ra­du­sios prieš maž­daug 70 tūkst. me­tų, pa­sku­ti­nė var­to­to­ ja – 85-erių Boa Sr, gy­ve­ nu­si An­da­ma­nų sa­lo­se In­di­jos van­de­ny­ne.

teleloto

Nr. 878

2012 02 03

Kal­nas: pur­vi­no snie­go krū­va ne­

ke­lia es­te­ti­nio pa­si­gė­rė­ji­mo.

§§§ §§§ §§§ Visa lentelė – 72 141 (1 x 72 141) Lt §§ §§§ Įstrižainės – 14 Lt §§§ Eilutė – 3 Lt §§ §§ Keturi kampai – 2 Lt

Rek­la­mi­nės links­my­bės Orų pro­g no­zę pri­sta­to kars­t ų dirb­tu­ vė „Pas­ku­ti­nė ke­lio­nė“. Su šia pro­duk­ ci­ja jums ne­bai­sios jo­kios orų per­mai­ nos ir sti­chi­jos!

§§ §§ 11 59 23 44 74 71 47 04 68 40 62 64 41 70 14 28 32 25 48 73 36 03 24 07 06 54 34 45 75 20 31 16 17 58 67 §§§ 08 27 33 57 35 §§ §§§ 52 38 01 09 21 §§§ §§§ §§§ 63 49 26 50 66

Re­cep­tas py­ra­giams Praė­ju­sią sa­vai­tę „Kok­tei­l is“ su­lau­kė neap­sa­ko­mo sko­nio py­ra­go. Jį bū­tų ga­ li­ma val­gy­ti ry­tą va­ka­rą. Pri­va­lo­te ir jūs, skai­ty­to­jai, pa­ban­dy­ti pa­si­ga­min­ti. Teš­lai rei­kia 350 g mil­tų, 200 g svies­to, 100 g cuk­raus, 1 di­de­lio kiau­ši­nio, 1 ar­ba­ ti­nio šaukš­te­lio va­ni­li­nio cuk­raus. Iš pro­duk­tų su­min­ky­ki­te teš­lą. Kol pa­ ruo­ši­te įda­rą, teš­lą lai­ky­ki­te šal­dy­tu­ve. Įda­rui tu­rė­ki­te: 200 g grai­ki­nių rie­šu­tų, 50 g ra­zi­nų (jų ga­li­te ir ne­dė­ti, jei ne­no­ri­ te), 150 g cuk­raus, 2 val­go­muo­sius šaukš­ tus me­daus, 2 val­go­muo­sius šaukš­tus pie­no, pu­sę ar­ba­t i­n io šaukš­te­l io ci­na­ mo­no (ga­li­te jo ne­dė­ti, bet bus ska­niau), pu­sę ar­ba­ti­nio šaukš­te­lio mus­ka­to (jei ne­no­ri­te – ga­li­te ne­dė­ti). Puo­de iš­tirp­dy­k i­te me­dų su cuk­ru­mi, įdė­ki­te rie­šu­tus, ra­zi­nas, prie­sko­nius, su­ pil­ki­te pie­ną. Šiek tiek vis­ką pa­vir­ki­te. Tris ket­vir­ta­da­lius teš­los plo­nai iš­ko­čio­ ki­te ir su­dė­ki­te į ke­pi­mo for­mą (ge­riau­ siai iši­ma­mu dug­nu). Pa­da­r y­k i­te apie cen­ti­met­ro aukš­čio kraš­te­lius. Ant teš­ los pil­ki­te rie­šu­tų įda­rą ir vir­šų už­den­ki­ te li­ku­sia iš­ko­čio­ta teš­la. Kep­ki­te iki 180 laips­nių or­kai­tė­je apie va­lan­dą. Iš­ke­pu­sį py­ra­gą la­bai ge­rai at­vė­sin­ki­te. Tuo me­tu įda­ras vi­siš­kai su­stings­ta į ne­ pa­kar­to­ja­mai ska­nią ka­ra­me­lę. Vir­šų pa­ bars­ty­ki­te cuk­raus pud­ra. Ska­naus.

Links­mie­ji tirš­čiai – Kūl­vers­tuk, ar gir­di, ką sa­kau? – Ge­na, na, tu pa­žiū­rėk į ma­ne. Ži­no­ma, kad gir­džiu! Čes­ka (397 719; ko ge­ro, jau žie­mos šal­čių ne­be­bus)

Papildomi prizai: "Nissan Micra" (TV) – Evaldas Baltutis "VW Golf 7" – 0401813 "Suzuki Alto" – 0205249 10 000 Lt (tel. 1634, sausio 28 d.) – Povilas Gaivenis iš Utenos 10 000 Lt (tel. 1634, sausio 28 d.) – Magiliona Dulinskienė iš Karmėlavos 10 000 Lt (tel. 1634, sausio 28 d.) – Alfredas Mišutis iš Mažeikių Tra­di­ci­ja: pir­mą­jį va­sa­rio sa­vait­ga­lį Du­se­tos, kaip ir kas­met, sulaukė žirgų sporto mėgėjų dėmesio. Alfredo Pliadžio (Fotodiena) nuotr.

Šeš­ta­die­nį tūks­tan­čiai žmo­nių nuo anks­ty­ vo ry­to trau­kė į Aukš­tai­ti­jos mies­te­lį Du­se­ tas ant Sar­tų eže­ro kran­to. Jie ne­kant­ra­vo iš­vys­ti kas­me­tes Sar­tų žir­gų lenk­ty­nes. Oras, pa­ly­gin­ti su per­nykš­čiu, kai spau­dė 20 laips­nių šal­tis, bu­vo pui­kus. Nors sa­vai­tės vi­du­rys į Lie­ tu­vą at­ne­šė pliu­si­nę tem­pe­ra­tū­rą ir drėg­mę, šeš­ta­die­nį oras džiu­gi­no ir šven­tės sve­čius, ir lenk­ty­nių da­ly­ vius. Spau­dė po­ros laips­nių šal­tu­ kas, o že­mė bu­vo su­kaus­ty­ta ne­di­ de­lio įša­lo. Skel­bia­ma, kad šven­tė­je ap­si­lan­ kė apy­tik­riai 20 tūkst. žmo­nių. Į Za­ra­sų ra­jo­no mies­te­lį Du­se­ tas, ku­rio­se vy­ko vie­na di­džiau­

sių žie­mos šven­čių – tarp­tau­ti­ nės žir­gų lenk­ty­nės „Sar­tai 2013“, at­vy­ko ne tik mi­nia ris­tū­nų ger­ bė­jų, bet ir dau­gy­bė pre­ky­bi­nin­ kų bei pra­mo­gų ieš­kan­čių smal­ suo­lių. Hi­pod­ro­me jė­gas iš­ban­dė 73 žir­ gai, išau­gin­ti Lie­tu­vo­je, Pran­cū­zi­ jo­je, Šve­di­jo­je ir Suo­mi­jo­je. Juos va­de­lia­vo ge­riau­si Lie­tu­vos, Lat­ vi­jos ir Es­ti­jos spor­ti­nin­kai. Sar­tų žir­gų lenk­ty­nių re­kor­ das ne­pa­ge­rin­tas, ta­čiau nu­ga­lė­

to­jo ti­tu­las ap­gin­tas. Sta­nis­lo­vas Kė­rys su žir­gu Sa­ka­lu ant­rus me­ tus iš ei­lės lai­mė­jo Di­dį­jį žie­mos pri­zą – 12 tūkst. li­tų ir nu­ga­lė­to­ jo tau­rę. Žir­gas Sa­ka­las 1 609 m tra­są įvei­kė per 2 min. 4,87 sek. Per­nai S.Kė­rys su Sa­ka­lu 1 609 m dis­tan­ ci­ją įvei­kė per kiek dau­giau nei 2 min. ir 3 sek. (2 min. 3,219 sek.). Ant­ras li­ko Egi­di­jus Gu­do­nis su žir­gu Rod­ney Au­gus­ti­nu (2 min. 5,01 sek.), tre­čias – Žyd­rū­nas Va­ si­lion­ka su žir­gu Glo­bal Light. Žir­gų lenk­ty­nės star­ta­vo vi­dur­ die­nį, o nuo anks­ty­vo ry­to be­si­ su­ki­nė­jan­tys spal­vin­gos mu­gės par­da­vė­jai vi­lio­jo tra­di­ci­niais ska­ nės­tais, ori­gi­na­liais dir­bi­niais, sve­ čius links­mi­no folk­lo­ro, šo­kių ko­ lek­ty­vai. „Klaipėdos" inf.

Kvietimai į TV: 017*732, 059*033, 030*984 Prognozė: Aukso puode bus – 1 000 000 Lt

EUROJACKPOTAS 2013 02 01 EUROJACKPOTAS – 34 000 000 Lt 02 04 14 26 29 Papildomi skaičiai 06 07 Lietuvoje laimėti prizai: 5 + 2 skaičiai 34 000 000 Lt (0 priz.) 5 + 1 skaičius 1 357 439 Lt (0 priz.) 5 skaičiai 439 929 Lt (0 priz.) 4 + 2 skaičiai 11 634 Lt (0 priz.) 4 + 1 skaičius 668 Lt (6 priz.) 4 skaičiai 318 Lt (7 priz.) 3 + 2 skaičiai 211 Lt (7 priz.) 3 + 1 skaičius 63 Lt (148 priz.) 2 + 2 skaičiai 61 Lt (126 priz.) 3 skaičiai 45 Lt (156 priz.) 1 + 2 skaičiai 42 Lt (654 priz.) 2 + 1 skaičius 25 Lt (1845 priz.) Prognozė: Eurojackpotas – 38 mln. Lt

Nr. 1

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.