2013-02-05 Klaipeda

Page 1

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

antrADIENIS, VASARIO 5, 2013

www.kl.lt

29 (19 632)

.;A?.162; 6@ C.@.?6< "

`cRVXNaN-XY Ya ?RQNXa\_Ă› 7\YN[aN 7b XRcVĂ˜VR [Ă›

RUBRIKA11

sveikata

VÄ—Şį priĹĄa uki

Mies­to Mig­ra­ci­jos sky­riu­je – mi­nios no­rin­Ä?ių­jĹł keis­tis do­ku­men­tus.

UĹžribis 7p.

EP va­do­vas M.Schul­zas per­spÄ—­jo apie grÄ—s­mÄ™ ES.

Pasaulis 8p.

Iť­veng­ti vÄ—­Şio pa­de­da ir pa­pras­tas van­duo.

Nuo pirmi nio nepadÄ—s jo vÄ—Ĺžio kios ĹžolytÄ—s, taÄ?iau jos gali uĹžkirsti keliÄ… onkologinÄ—s ligos sikartojimui. pamas Lietu Ĺ˝inovos fitoterapeutas tikina, kad iĹĄvengti vÄ— Ĺžio padeda labai pa tos priemo prasnÄ—s, taÄ?iau Ĺžmo nÄ—s daĹžniausiai jomis nesinaudoja.

Sandra Lu

s.lukosiute

a pyktis ir

stresas

koĹĄiĹŤtÄ—

@kl.lt

NeuĹžtenka

ÄŻveik

ti vÄ—Şį Vilniaus uni versiteto On instituto kologijos ďŹ to jos vedÄ—jas terapijos laboratoriJuozas Ruo kai vertina lia skeptiĹĄĹžmoniĹł no vÄ—Şį vien rÄ… iĹĄsigydy vais ti tingai ligai taĹžolÄ—mis. Ĺ iai klasÄŻveik lus gydymas. ti bĹŤtinas radikaď Ž BĹŤsena: 23 metus cV QV [Ă› _N Zf ins OĂ› \_ TN [Vg onkologinius titute dirbantis bei ZbV aNV] ]N ligonius a ]N QR QN N] J.Ruo jantis ďŹ to `V `Nb T\ aV [b\ YV terapeutas konsultuo- valymuilia ÄŻsitikinÄ™s, jog orga TĂş pa nizmo ti po radika pakanka vie chemi laus vÄ—Ĺžio brėŞė, kad ko – nintelio da vandens. Ĺžmogus pen paĹĄalinimo ly- Nerei ja ir iĹĄdĹžiovinti spin ke duliais. kia turÄ— rius Alternaty me vartoti imu tus privalo vios medi nusius audi ti iliuzijĹł, kad uĹžti- niais, iĹĄ kurio jos nos  @Uba aR_` cinos kilo. Tad imu nius paveiks a\PX• [b\ tioksidantus. timuliatorius, an- ninko manymu, a_ ni lietuviai per ĹĄali- ĹžolÄ—s, veiklio kaĹžkokios tui kartais pritrĹŤks Ĺžai geria ta ÄŻĹžvalgos, te- tas patarÄ— apsi sios jĹł me ma- pabrÄ— jas sunaikin Pasak J.Ruo vandens. lan dĹžiagos“, kad mos tĹł. Şė jis. lios, tuo – gydytojÄ…. kyti pas savo ĹĄeireikia suĹža met tiesiog gaunama su kitais Jo daugiausia Pasak J.Ruo Jis pagal krau din skysÄ?iais. lios, chirur Remdama bei nepamirĹĄ ti imunines lÄ…steles jo tydu paĹĄali giniu bĹŤ- rimÄ… ÄŻvertina imuni sis japo Juozas Ruo nus nÄ—s siste lia: jos. Tad li ti duoti joms energi- darbais, jis pats ÄŻsi nĹł mokslininkĹł limfmazgius, navikÄ… bei iĹĄtyrus bĹŤklÄ™ arba pasiĹŤ go ti lo atlikti imumos pataria var niams ďŹ toterapeutas duo iĹĄ ÄŻvairiĹł vieto kino, kad van- Jei su ni vÄ—Ĺžio pÄ—d pastebimi ankstes- loginÄŻ tyrimÄ…. nosipykai su toti viĹł, pereida skirtingas Tuomet mas na sunaikinti sakai. TaÄ?iau tuomet Mat vÄ—Ĺžiui medaus. fazes, svei Ĺžmolengviau su tybÄ— ar kaimy Ĺžmogus tu patarti, kÄ… moterapija, ÄŻveikti taikyta che- ĹžiĹŤriu ÄŻgyja vis nau katinimo pojusias rÄ—tĹł varto nu, paimk sugebÄ—jo patipik spindulinÄ— jĹł formĹł. ti. imuninÄ— sis lÄ…steles ma beato PaĹĄnekovas uĹž paran jaukia elekt terapija suBĹŤtent dÄ—l dairiĹĄkai sti Mat negalitema. kÄ—s, pabuatkreipia ro muliuoti imudÄ—mesÄŻ, Ä?iuok lÄ— nebeatlie nus. SuĹžalota lÄ…ste- kad nebĹŤtina van rapeutas pa ĹĄios prieĹžasties ďŹ tote- ninÄ—s sistemos. denÄŻ ka savo funk ir susitai ta „Imunitetas ginasi nuo toti vaista ria proďŹ laktiĹĄkai varcijos, ji tik litrais – uĹžtenka gurkĹĄiĹĄkart gerti Sun kovoja su Şō Ĺžoles ir jĹł telÄ—ti porÄ… bak ku atsipra kyk. te vi prieĹžasties ties. BĹŤtent dÄ—l ĹĄios gurkĹĄniĹł. „GurkĹĄ ri ru kom ar jo sais, ba kitas me mis, prieĹĄuĹž pozicijas ĹĄyti, telÄ—jus turÄ—tĹł apim onkologinÄ—s penkerius metus vÄ—Ĺžines lÄ…s dĹžiagas, veikianÄ?ias produktais ir prieĹĄ degiminiais ti tokios ge vandens bet nereikia po teles. vÄ—ĹžinÄ—mis ros emocitelÄ—mis. Jis gydymo pa ligos ÄŻveikimo vÄ—Ĺžio jos, kaip pabuÄ?ia lÄ…sKartu su kad taip el pamirĹĄti, praktiĹĄ vus sekmÄ—s at giesi savo siliepia ÄŻvai- gaitę“, – vaizdĹžiai mylimÄ… merriais negala onkologais kitais mokslininkais, ba dviem etatais, kai visada dirvimais. palygino ďŹ imuniteto tad jam ir rapeutas. tĹł trukdyti“, toteďŹ toterapeu remdamasis literatĹŤ labui. – ÄŻspÄ—jo pa nereikÄ—ra tas sudarÄ— J.Ruo lia ĹĄne GurkĹĄnÄŻ pri ĹĄeĹĄis vaistaĹžoliĹł miĹĄi on ko logi niĹł kovas. ly nius, kurie Atsakomy teirauja Po ligos Ĺži gino buÄ?iniui li go vie taip saugo bÄ— tenka di nuo pasislÄ— naip ar ki- niau siaisi, kodÄ—l jie susirgo. niĹł linimo ďŹ to nio – naviko – paĹĄa- Medicinos ĹžiniĹł sÄ— imunitetui pu niĹł vÄ—ĹžiniĹł DaĹžnu skam ba te mÄ™sis Azijos lÄ…steliĹł at siĹł pavie- „Ne Ĺži atsa ky mas: taria iĹĄsiva rapeutas Ĺžmogui pa- lyse, JungtinÄ—se nau“. sinaujinimo. ĹĄaValstijo Fitotera ly doje, J.Ruo jus paaiĹĄkÄ— Ta Ä?iau pa si kal bÄ—pastebi, kad ti organizmÄ…. Nors Geriau lia ÄŻsitikinÄ™s,se, Kana- kad dau peutas atkreipÄ— dÄ— ja, jog to jis mesÄŻ, J.Ruo atsipraĹĄyti nei pyk gumoje at daĹžnai ner kie ĹžmonÄ—s kad nuo ĹĄio metodo pastaruoju metu dÄ—l pirminio vÄ—Ĺžio vejĹł vÄ—Ĺži ti vindavosi. lios teigimu, telÄ—s nepadeda da stre Mat no jokios Che pabÄ—ga iĹĄ pirminio nÄ—s lÄ…s- ti vÄ—Ĺžio, ringĹł nuo sulaukiama prieĹĄta- ĹžolytÄ—s. moniĹł. bĹŤtina pasi rint iĹĄveng- imu so 6 valandoms „iĹĄ valanmoterapijai Ĺžidinio. „PirminÄŻ ni rĹŤ jun te pin te ne gia“ tÄ…. to ti navikÄ… rei vi stip imu sa da pavyksrinimu. Jis niti peiliu, vÄ— kia paĹĄalin- ta jas ÄŻveikti. „Jei susipy daĹžnai ĹžmoniĹł klau Ĺžines lÄ…ste kai su Be to, kai simĹł, kaip sulaukia mynu, les iĹĄgaudyku paimk uĹž Ĺžmona ar kaireikÄ—tĹł tai sugeba pasi rios vÄ—ĹžinÄ—s lÄ…stelÄ—s padaryti. parankÄ—s, Ä?iuok ir su slÄ—pti po bal pabuPrieĹĄ iman si tymo audiĹĄyti, bet ne taikyk. Sunku atsiprastiprinimo tis kitokiĹł imunite reikia pa to priemoniĹł ďŹ toterapeu- elgiesi savo imuni mirĹĄti, kad taip teto labui“, – siĹŤ lÄ— jis.

Ĺ iandien priedas

Kaina 1,30 Lt

13

UĹž pa­ve­di­mÄ… – auk­so kai­na Pi­giau uĹž ko­mu­na­ li­nes pa­slau­gas at­si­ skai­ty­ti pa­no­rÄ™ klai­ pÄ—­die­Ä?iai ga­li pa­ si­jus­ti ap­mul­kin­ ti. Bend­ri­jos mo­kes­ Ä?ius ter­mi­na­le „Per­ las“ mo­kÄ—­jÄ™ Ĺžmo­nÄ—s su­Şi­no­jo, kad pa­ve­ di­mas jiems kai­ na­vo ne 0,85 li­to, kaip skel­bia­ma, o nuo 5 iki 14 kar­tĹł bran­giau. Gy­ven­to­ jai pa­si­ju­to ap­gau­ti, ta­Ä?iau pa­slau­gÄ… tei­ kian­Ä?ios ÄŻmo­nÄ—s at­ sto­vai aiť­ki­na, kad tai ne jĹł rei­ka­las.

ÄŽ ka­pi­nes kÄ—­si­na­si jō­ra Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tÄ— v.spuryte@kl.lt

Sau­go­moms et­nog­ra­fi­nÄ—ms Kark­ lÄ—s ka­pi­nai­tÄ—ms iť­ki­lo grÄ—s­mÄ— bō­ ti nu­plau­toms jō­ros ban­gĹł, ta­Ä?iau krať­tot­var­ka tu­rin­tiems rō­pin­tis gam­to­sau­gi­nin­kams nÄ— mo­tais, jog pa­jō­ry­je ga­li ne­tru­kus pra­dÄ—­ti mÄ—­ ty­tis pa­lai­kĹł li­ku­Ä?iai. Ra­do ir ma­mu­to kau­lĹł

m.skiriute@kl.lt

Nau­ji mo­kes­Ä?iai nu­ste­bi­no

4

Klai­pÄ—­dos me­ro pa­va­duo­to­jas Ar­tō­ras Ĺ ul­cas A.Rub­lio­vo pa­grin­di­nÄ—s mo­kyk­los bend­ruo­me­nÄ™, kal­bÄ—­ju­siÄ… apie dva­sin­gu­mo ug­dy­mÄ…, „nu­lei­do“ ant Ĺže­mÄ—s.

3p.

Mil­da Ski­riu­tÄ—

Da­lis Kre­tin­gos gat­vÄ—s 79-ojo na­ mo gy­ven­to­jĹł bend­ri­jos sÄ…­skai­to­je uĹž gruo­dÄŻ ra­do du nau­jus mo­kes­ Ä?ius: „Ko­mi­si­niai at­si­skai­ty­mai“ ir „Skai­Ä?ia­vi­mo cent­ro pa­slau­ga“. „Vi­sa­da ÄŻdÄ—­miai per­Şiō­riu sÄ…­ skai­tas. Nau­ji mo­kes­ Ä?iai nu­ste­bi­no.

„Pa­val­gy­ti va­ka­re vis tiek rei­kia, nors ir tris rie­ťu­tus.“

„„Mo­kes­tis: pi­giau per ter­mi­na­lÄ… „Per­las“ uĹž pa­slau­gas at­si­skai­ty­ti no­rÄ—­jÄ™ gy­ven­to­jai, ga­vÄ™ sÄ…­skai­tas, bu­vo

ĹĄo­ki­ruo­ti – pa­ve­di­mo kai­na jiems iĹĄau­go nuo 5 iki 14 kar­tĹł.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

„KaŞ­kiek tĹł kau­lĹł iĹĄ ka­pi­niĹł ÄŻ pa­jō­ rÄŻ ga­li pa­tek­ti. KaŞ­ka­da taip jau lyg ir bu­vo, bet juk ir ma­mu­to kau­lĹł pa­plō­di­my­je pa­si­tai­kė“, – pro­ble­ mos neįŞ­vel­gÄ— Pa­jō­rio re­gio­ni­nio par­ko di­rek­to­rius Da­rius Ni­cius. Pa­jō­riu Kark­lÄ—­je vaikť­ti­nÄ—­jan­ tys Ĺžmo­nÄ—s ne­ra­miai ste­bi, kaip vis la­biau plau­na­mas ĹĄlai­tas, ant ku­rio ir yra se­no­sios kur­ťiĹł ka­pi­ nai­tÄ—s. Tik lai­ko klau­si­mas, ka­da ĹĄlai­tas grius ir Ĺžmo­niĹł pa­lai­kai bus iť­nie­kin­ti.

2

2

antrADIENIS, VASARIO 5, 2013

miestas

Gri­pas trauk­tis ne­si­ruo­šia

Tra­di­ci­ja: vie­nas ma­to­miau­sių

bro­lio Be­ne­dik­to dar­bų – kas­met or­ga­ni­zuo­ja­mas „Vil­ties bė­gi­mas“.

Net pa­skel­bus gri­ po epi­de­mi­ją uos­ta­ mies­čiui kol kas ne­ pa­vyks­ta pa­ža­bo­ti ser­ga­mu­mo. Li­go­ ni­nė­se karš­čiuo­jan­ tiems li­go­niams jau trūks­ta vie­tų.

Vė­lia­vą įteiks vie­nuo­liui Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė Ap­sau­ga: nors per gri­po epi­de­mi­ją re­ko­men­duo­ja­ma ne­šio­ti kau­kes, ta­čiau to­kių at­si­ran­da vos vie­nas ki­tas.

Mies­to val­džia ap­si­spren­dė, jog Va­sa­rio 16-ąją Klai­pė­dos vė­lia­vą už me­tų dar­bą šie­met įteiks Ma­ žes­nių­jų bro­lių or­di­no vie­nuo­liui, ku­ni­gui bro­liui Be­ne­dik­tui – Si­gi­ tui Jur­čiui.

Uos­ta­mies­čio va­do­vai Lie­tu­vos vals­ty­bės at­kū­ri­mo die­ną pa­ger­bia la­biau­siai Klai­pė­dai nu­si­pel­niu­sius žmo­nes. Kas­met ap­do­va­no­ji­mas – Klai­ pė­dos mies­to vė­lia­va – už me­tų dar­bą įtei­kia­mas vie­nam as­me­niui ar or­ga­ni­za­ci­jai. Klai­pė­dos me­ras Vy­tau­tas Grub­ liaus­kas šie­met ap­do­va­no­ti pa­siū­ lė pran­ciš­ko­ną bro­lį Be­ne­dik­tą už jo reikš­min­gą veik­lą ne tik sie­lo­va­ dos, bet ir so­cia­li­nio dar­bo, kul­tū­ ros sri­ty­se. Bro­lio Be­ne­dik­to ini­cia­ty­va ir pa­ stan­go­mis Klai­pė­do­je 2007 me­tais pra­dė­tas sta­ty­ti bro­lių pran­ciš­ko­ nų vie­nuo­ly­nas ir dva­si­nės pa­gal­ bos ser­gan­tie­siems on­ko­lo­gi­nė­mis li­go­mis cent­ras. Per­nai pa­šven­tin­ta šio cent­ro kop­ly­čia ir jau tei­kia­ma pa­gal­ba vė­žio už­klup­tiems uos­ta­ mies­čio bei ap­lin­ki­nių sa­vi­val­dy­bių gy­ven­to­jams. Nuo 2008 me­tų bro­lio Be­ne­dik­to ini­cia­ty­va Klai­pė­do­je or­ga­ni­zuo­ja­ mas „Vil­ties bė­gi­mas“.

Sand­ra Lu­ko­šiū­tė s.lukosiute@kl.lt

Pa­sie­kė pi­ką

Klai­pė­dos uni­ver­si­te­ti­nės li­go­ni­ nės vy­riau­sia­sis gy­dy­to­jas Vin­sas Ja­nu­šo­nis ne­slė­pė, jog si­tua­ci­ja su­dė­tin­ga – dėl ser­gan­čių­jų gri­ po komp­li­ka­ci­jo­mis per­pil­dy­ti abu in­fek­ci­niai sky­riai. Šiuo me­tu dėl sun­kios gri­po li­gos ei­gos pa­gul­dy­ti 63 pa­cien­tai, 23 iš jų – vai­kai. Ke­li jų gy­do­mi Rea­ni­ma­ci­jos ir in­ten­sy­ vio­sios te­ra­pi­jos sky­riu­je. Dėl vie­tos sto­kos kiek anks­čiau jau bu­vo už­da­ry­tas ki­to pro­fi­lio vie­nas iš li­go­ni­nės sky­rių, o nuo va­kar karš­čiuo­jan­tiems li­go­niams už­leis­tas dar vie­nas pa­pil­do­mas sky­rius. Abu jie yra ket­vir­ta­ja­me li­go­ni­nės kor­pu­se. V.Ja­nu­šo­nis ti­ki­si, kad šią sa­vai­tę ser­ga­mu­mo gri­pu pi­kas po tru­pu­tį pra­dės slūg­ti. Pas­te­bi­ma, kad įpras­ tai jis lai­ko­si sa­vai­tę ar­ba dvi. Si­tua­ ci­ją li­go­ni­nė­je ap­sun­ki­na ir tai, jog ser­ga per 10 li­go­ni­nės gy­dy­to­jų. Ky­la dau­giau komp­li­ka­ci­jų

Vy­riau­sia­sis gy­dy­to­jas pa­ste­bi, kad šių­me­tis gri­pas yra kur kas sun­kes­ nis nei se­niau bu­vu­sie­ji. Tad iki šiol

dar ne­bu­vo su­lauk­ta tiek daug sun­ kių gri­pu ser­gan­čių li­go­nių. Per gri­po epi­de­mi­ją li­go­ni­nė­ je ri­bo­ja­mas li­go­nių lan­ky­mas, su­ si­rin­ki­mų or­ga­ni­za­vi­mas. Ta­čiau sun­kūs li­go­niai pri­rei­kus ir to­liau gul­do­mi.

Si­tua­ci­ją li­go­ni­nė­je ap­sun­ki­na ir tai, jog ser­ga per 10 li­go­ni­nės gy­dy­to­jų.

Kaip jau ra­šė­me, Klai­pė­dos vai­kų li­go­ni­nė taip pat per­pil­dy­ta karš­ čiuo­jan­čių vai­kų. Per pa­rą čia vi­ du­ti­niš­kai pa­gul­do­ma per 40–50 ma­žų­jų pa­cien­tų. Sie­kiant su­tal­pin­ti vi­sus li­go­ nius, grieb­ta­si tam tik­rų po­ky­čių: nuo sau­sio vi­du­rio at­si­sa­ky­ta vi­ sų pla­ni­nių ope­ra­ci­jų, už­da­ry­tas Neu­ro­lo­gi­jos sky­rius, kur da­bar gul­do­mi tik „ekst­ri­niai“ li­go­niai, o Chi­rur­gi­jos sky­rius su­jung­tas su Trau­ma­to­lo­gi­jos. Klai­pė­dos jū­ri­nin­kų li­go­ni­nė­je di­des­nio karš­čiuo­jan­čių bei gri­

Tomo Raginos nuo­tr.

pu ser­gan­čių pa­cien­tų ant­plū­džio ne­su­lauk­ta. Ta­čiau dėl gri­po epi­ de­mi­jos im­ta­si tam tik­rų at­sar­ gu­mo prie­mo­nių: lan­ky­ti li­go­nių ne­lei­džia­ma vai­kams, vie­nu me­ tu ga­li užei­ti tik vie­nas lan­ky­to­ jas ir už­truk­ti ne il­giau kaip 15 mi­ nu­čių. Me­di­kams nu­ro­dy­ta dė­vė­ti me­ di­ci­ni­nes kau­kes, o ser­gan­tie­ji gri­ pu izo­liuo­ja­mi nuo ki­tų pa­cien­tų. Išau­go be­veik tri­gu­bai

Klai­pė­dos vi­suo­me­nės svei­ka­tos cent­ro duo­me­ni­mis, praė­ju­sią sa­ vai­tę ūmio­mis vir­šu­ti­nių kvė­pa­vi­ mo ta­kų in­fek­ci­jo­mis su­si­rgo 2 678 klai­pė­die­čiai, iš jų 1 610 – vai­kai iki 17 me­tų. Prieš po­rą sa­vai­čių vi­ru­ si­nė­mis in­fek­ci­jo­mis uos­ta­mies­ty­ je sir­go 1 890 gy­ven­to­jų, iš jų 1 283 – vai­kai. Praė­ju­sią sa­vai­tę iš uos­ta­mies­ čio į la­bo­ra­to­ri­ją Vil­niu­je iš­siųs­ti pir­mie­ji mė­gi­niai dėl gri­po šta­mo nu­sta­ty­mo. Šią sa­vai­tę ti­ki­ma­si su­ lauk­ti jų re­zul­ta­tų. Dėl sun­kios gri­po li­gos ei­gos į Klai­pė­dos ap­skri­ties li­go­ni­nes bu­ vo pa­gul­dy­ti 109 pa­cien­tai. Klai­ pė­dos mies­to li­go­ni­nė­se to­kių bū­ ta 92.

Dau­giau­sia sun­kių li­go­nių su­ lau­kė Klai­pė­dos uni­ver­si­te­ti­nė ir Klai­pė­dos vai­kų li­go­ni­nės. Praė­ ju­sią sa­vai­tę rea­ni­ma­ci­jos ir in­ten­ sy­vio­sios te­ra­pi­jos sky­riuo­se bu­vo gy­dy­ti 7 pa­cien­tai, iš jų 4 – vai­kai. Apsk­ri­ty­je – epi­de­mi­nis ly­gis

Nors praė­ju­sią sa­vai­tę uos­ta­mies­ ty­je pa­skelb­ta gri­po epi­de­mi­ja, ta­ čiau jos kol kas pa­ža­bo­ti ne­pa­vy­ ko – ser­ga­mu­mo ro­dik­lis nuo 117,9 at­ve­jo šok­te­lė­jo iki be­veik 167 at­ve­ jų 10 tūkst. gy­ven­to­jų. Iš jų gri­pas su­da­rė apie 23 pro­c. vi­sų nu­sta­ty­ tų li­gos at­ve­jų. Pa­ly­gin­ti su praė­ju­sių me­tų tuo pa­čiu lai­ko­tar­piu, šie­met ser­ga­ mu­mas per­ša­li­mo li­go­mis ge­ro­kai išau­go – be­veik 4 kar­tais. Kaip sa­kė Klai­pė­dos vi­suo­me­nės svei­ka­tos cent­ro Užk­re­čia­mų­jų li­gų kont­ro­lės ir pro­fi­lak­ti­kos sky­riaus vy­riau­sio­ji spe­cia­lis­tė Ina Kuz­ne­co­ va, gri­po epi­de­mi­nis ly­gis pa­siek­tas be­veik vi­so­je Klai­pė­dos ap­skri­ty­je, iš­sky­rus Ne­rin­gą ir Skuo­dą. Šią sa­vai­tę pa­kar­to­ti­nai spe­cia­ lis­tai siū­lė skelb­ti gri­po epi­de­mi­ją Klai­pė­dos ir Kre­tin­gos ra­jo­nuo­se. Pas­ta­ra­ja­me ser­ga­mu­mas per sa­ vai­tę šok­te­lė­jo be­veik dvi­gu­bai.

Į ka­pi­nes kė­si­na­si jū­ra „Vaiz­das tik­rai ap­gai­lė­ 1 ti­nas. Pa­jū­riu, jo kran­tų iš­sau­go­ji­mu tu­ri rū­pin­tis Pa­jū­rio

re­gio­ni­nis par­kas. Kark­lės bend­ ruo­me­nė jau ne kar­tą kė­lė klau­ si­mą dėl ka­pi­nai­čių iš­sau­go­ji­mo, ta­čiau iš gam­to­sau­gi­nin­kų tik ir gir­d i­m e, kad vyks­ta na­t ū­ra­l ūs gam­tos pro­ce­sai. Ir vis­kas. Kam ta­da rei­ka­lin­ga ta įstai­ga?“ – re­ to­riš­kai klau­sė Kark­lės se­niū­nai­ tė Ra­sa Bu­čie­nė. Pašnekovė pa­brė­žė, jog Kark­ lės et­nog­ra­fi­nės ka­pi­nai­tės yra pa­skelb­tos kul­tū­ros pa­vel­do ob­ jek­tu. „Keis­ta, kai rei­kia de­rin­ti, ko­kį kry­žių ga­li­ma jo­se pa­sta­ty­ti, o ka­ pi­nai­čių iš­sau­go­ji­mu nie­kas ne­si­ rū­pi­na“, – ste­bė­jo­si Kark­lės se­ niū­nai­tė R.Bu­čie­nė.

Vi­zua­liai ne­pas­te­bi

D.Ni­cius aiš­ki­no, kad Pa­jū­rio re­ gio­ni­nis par­kas vei­kia pa­gal Pa­ jū­rio juos­tos tvar­ky­mo pro­gra­mą, ku­rią Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos už­sa­ ky­mu pa­ren­gė moks­li­nin­kai. Jo­je nu­ma­ty­ta, kad šlai­tus, ko­pa­ gūb­rius rei­kia sau­go­ti žabt­vo­rė­mis ir ža­bų klo­ji­niais. „Kark­lės ka­pi­nai­čių sau­go­ji­mui išo­ri­nių prie­mo­nių to­je pro­gra­mo­je ne­nu­ma­ty­ta. Jos yra ant mo­re­ni­nio gūb­rio, ku­rio iri­mo ža­bais ne­su­lai­ ky­si. Be to, mes net ir vi­zua­liai ne­ pas­te­bi­me, kad ka­pi­nai­tėms bū­tų koks nors gam­tos po­vei­kis“, – aiš­ ki­no D.Ni­cius. Jis tik pa­brė­žė, jog vyks­ta na­tū­ ra­lūs pro­ce­sai ir jų ne­sus­tab­dy­si. „Dėl ka­pi­nai­čių ga­li skam­bin­ ti ne­skam­bi­nęs pa­vo­jaus var­pais,

bet jū­ros ne­sus­tab­dy­si. Skar­džio ir už­be­to­nuo­ti ne­ga­li­me“, – tvir­ti­no di­rek­to­rius. Dir­ba ap­lai­džiai?

R.Bu­čie­nė įsi­ti­ki­nu­si, jog Pa­jū­rio re­gio­ni­nio par­ko spe­cia­lis­tai dir­ba ap­lai­džiai. „Jie tu­ri rū­pin­tis pa­jū­ rio iš­sau­go­ji­mu, bet ar nors už­sa­kė ty­ri­mus, kaip ap­sau­go­ti ka­pi­nai­ tes, kad jos ne­nu­gar­mė­tų į jū­rą?“ – klau­sė Kark­lės se­niū­nai­tė, nors ir ži­no­jo at­sa­ky­mą, jog to­kie ty­ri­mai tik­rai neuž­sa­ky­ti. D.Ni­cius aiš­ki­no, kad Pa­jū­rio juos­tos tvar­ky­mo pro­gra­ma bus baig­ta įgy­ven­din­ti. Gal­būt tuo­met bus ren­gia­ma nau­ja ir jo­je bus nu­ma­ty­tos prie­ mo­nės ap­sau­go­ti Kark­lės et­nog­ra­ fi­nes ka­pi­nai­tes.

Pa­vo­jus: šlai­tas, ant ku­rio yra se­no­sios kur­šių ka­pi­nai­tės, – grės­min­

gai pa­plau­tas.

Skai­ty­to­jo nuo­tr.

3

antrADIENIS, VASARIO 5, 2013

miestas Pra­dės va­do­vau­ti

Įsi­kū­rė klu­bas

Li­gos ne­si­trau­kia

Su­si­sie­ki­mo mi­nist­ras Ri­man­tas Sin­ke­vi­čius va­kar pa­si­ra­šė įsa­ky­ mą dėl so­cial­de­mok­ra­to Ar­vy­do Vait­kaus (nuo­tr.) sky­ri­mo Klai­ pė­dos uos­to va­do­vu. Kon­kur­są lai­mė­jęs A.Vait­kus dirb­ti pra­dės nuo šian­dien. Bu­vęs Uos­to di­rek­ ci­jos va­do­vas li­be­ra­las Eu­ge­ni­jus Gent­vi­las šias pa­rei­gas pa­li­ko dėl par­la­men­ta­ro man­da­to.

Klai­pė­do­je įsi­kū­rė nau­jas mo­te­ rų Ro­ta­ry klu­bas „Ka­ra­lie­nė Lui­ zė“. Pa­sak klu­bo pre­zi­den­tės Sa­ dos Sliu­žins­kės (nuo­tr.), jo sie­kis, kad stip­rė­tų ka­ra­liš­ko­jo Prū­si­jos mies­to dva­sia, to­dėl di­de­lis dė­ me­sys ro­ta­rių veik­lo­je bus ski­ria­ mas pro­jek­tams, su­si­ju­siems su ka­ra­lie­nės Lui­zės pa­li­ki­mo iš­sau­ go­ji­mu, nau­jų tra­di­ci­jų kū­ri­mu.

Į Klai­pė­dos mo­kyk­las dėl li­gos va­kar neat­vy­ko 17,5 pro­c. moks­ lei­vių – šiek tiek ma­žiau nei praė­ ju­sį penk­ta­die­nį. Iš 16 tūkst. 896 moks­lei­vių pa­mo­ko­se ne­da­ly­va­ vo 2 tūkst. 962 vai­kai. Dau­giau­sia ser­gan­čių­jų „San­tar­vės“ pa­grin­ di­nė­je mo­kyk­lo­je (30,8 pro­c.). Daug vai­kų trūks­ta ir Tau­ra­lau­kio, „Ga­bi­jos“ pro­gim­na­zi­jo­se.

Ru­sa­kal­biai neteks mo­kyk­los Ke­lio­li­ka me­tų kun­ ku­liuo­jan­čios aist­ ros dėl A.Rub­lio­vo pa­grin­di­nės mo­kyk­ los li­ki­mo va­kar pa­ sie­kė apo­gė­jų – po­ li­ti­kai nu­spren­dė, kad rei­kia pra­dė­ti žings­nius jos su­nai­ ki­ni­mo link.

Dienos telegrafas Mi­nist­ras. Šian­dien Klai­pė­do­je lan­ky­ sis že­mės ūkio mi­nist­ras Vi­gi­li­jus Juk­ na. 13 val. jis su­si­t iks su mies­to me­r u Vy­tau­t u Grub­l iaus­k u. 14 val. sve­čias da­ly­vaus Jū­r i­n ių ir vi­daus van­de­nų rei­ka­lų ko­mi­si­jos po­sė­dy­je. In­ter­ne­tas. Šian­d ien mi­n i­ma Tarp­ tau­t i­nė sau­ges­n io in­ter­ne­to die­na. Ta pro­ga Klai­p ė­dos vie­šo­ji bib­l io­te­ ka kvie­čia gy­ven­to­jus į ne­mo­ka­mą sau­g u­mo pa­skai­tą „Ką in­ter­ne­tas ži­ no apie mus? In­ter­ne­te būk at­sar­gus“. Jos me­t u bus ga­l i­ma su­ž i­no­t i, kaip sau­g iai nau­do­tis in­ter­ne­tu, elekt­ro­ni­ nė­mis pa­slau­go­mis, ap­sau­go­ti sa­vo ta­ pa­ty­bę. Pas­kai­ta vyks šian­dien 13 val. Kai­pė­dos vie­šo­sios bib­lio­te­kos Jau­ni­ mo sky­r iu­je (Til­žės g. 9). Re­g ist­ruo­t is ga­li­ma te­le­fo­nu (8 46) 314 728.

Ly­de­rė: A.Rub­lio­vo pa­grin­di­nė­je mo­kyk­lo­je vie­no moks­lei­vio iš­lai­ky­mas kai­nuo­ja bran­giau­siai Klai­pė­do­je.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Reor­ga­ni­za­ci­ja – neiš­ven­gia­ma

Pa­keis­ti nuo­mo­nę jų neį­ti­ki­no nei kal­bos apie moks­lei­vių dva­sin­gu­ mo ug­dy­mą, nei užuo­jau­tos pra­ šy­mas be dar­bo lik­sian­čioms mo­ ky­to­joms, ku­rios yra vie­ni­šos ma­mos. Spe­cia­liai su­da­ry­ta dar­bo gru­pė ren­gė uos­ta­mies­čio mo­kyk­ lų 2012–2015 me­tų bend­ro­jo pla­no pa­kei­ti­mus. Val­di­nin­kai ir po­li­ti­kai ana­li­za­vo, ku­rių mo­kyk­lų pa­tal­pos yra nau­ do­ja­mos nee­fek­ty­viai, nes moks­ lei­vių yra per ma­žai, kur dėl tos pa­čios prie­žas­ties nuo­lat trūks­ta pi­ni­gų pe­da­go­gų al­goms. Blo­giau­sia pa­dė­tis nu­sta­ty­ta A.Rub­lio­vo pa­grin­di­nė­je mo­kyk­ lo­je, ku­rios moks­lei­viams pa­mo­ kos vyks­ta dvie­juo­se di­de­liuo­se pa­sta­tuo­se Deb­re­ce­no ir Nai­ku­pės gat­vė­se. Ug­dy­mo ir kul­tū­ros de­par­ta­ men­to di­rek­to­rė Ni­jo­lė Lau­ži­kie­ nė krei­pė­si į mies­to ta­ry­bos ko­

le­gi­ją, kad ši tar­tų sa­vo žo­dį, ku­rį va­rian­tą dėl A.Rub­lio­vo pa­grin­di­ nės mo­kyk­los reor­ga­ni­za­vi­mo pa­ si­rink­ti, nes toks pro­ce­sas esą yra neiš­ven­gia­mas.

Val­di­nin­kai ir po­li­ ti­kai ana­li­za­vo, ku­ rių mo­kyk­lų pa­tal­ pos yra nau­do­ja­mos nee­fek­ty­viai, nes moks­lei­vių yra per ma­žai.

Pa­siū­lė tris va­rian­tus

Vie­nas va­rian­tų – A.Rub­lio­vo mo­ kyk­lą pri­jung­ti prie „San­tar­vės“ pa­grin­di­nės ir pa­sta­tus Deb­re­ce­ no bei Nai­ku­pės gat­vė­je pe­rim­ ti sa­vi­val­dy­bės ži­nion. „Pa­tal­pų pra­šo ke­lios or­ga­ni­za­ci­jos, pri­va­ čios mo­kyk­los, ku­rios no­ri plės­ tis, o mes ne­tu­ri­me ko pa­siū­ly­ti“,

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

– tei­gė N.Lau­ži­kie­nė. Ant­ras va­ rian­tas – A.Rub­lio­vo mo­kyk­lą pri­ jung­ti prie „San­tar­vės“ pa­grin­di­ nės, ta­čiau Nai­ku­pės g. pa­lik­ti jos sky­rių, ku­ria­me mo­ky­tų­si pra­di­nių kla­sių moks­lei­viai. Tre­čias va­rian­ tas – A.Rub­lio­vo pa­grin­di­nės mo­ kyk­los ne­reor­ga­ni­zuo­ti, ši sa­vi­val­ dy­bei ge­ra­no­riš­kai ati­duo­da 500 kv. m tu­ri­mo pa­tal­pų plo­to ir esą pro­ble­mų ne­be­lie­ka.

lei­vių dva­sin­gu­mo ug­dy­mą rea­ga­ vo pra­ktiš­kai: „Pa­val­gy­ti va­ka­re vis tiek rei­kia, nors ir tris rie­šu­tus“. Mo­kyk­los bend­ruo­me­nės po­zi­ci­ ją pa­lai­kė mies­to ta­ry­bos na­rė, ku­ ri tu­ri bal­so tei­sę ir ko­le­gi­jo­je, Il­ma Šiaš­kie­nė. Ji – A.Rub­lio­vo pa­grin­ di­nės mo­kyk­los di­rek­to­riaus pa­va­ duo­to­ja. Ta­čiau, ne­pai­sy­da­ma gre­ sian­čio vie­šų­jų ir pri­va­čių in­te­re­sų konf­lik­to, ji švie­ti­mo įstai­gą gy­nė ne kaip jos dar­buo­to­ja, o kaip po­li­ti­kė.

Eti­kos ko­mi­si­jos neiš­si­gan­do

Ta­čiau A.Rub­lio­vo pa­grin­di­nės mo­kyk­los bend­ruo­me­nės at­sto­vai lai­kė­si sa­vo po­zi­ci­jos, kad švie­ti­ mo įstai­gos ne­rei­kė­tų or­ga­ni­zuo­ti. „Mes jau per­nai spa­lį nu­sta­tė­me mū­sų mo­kyk­los mo­de­lį – do­ro­vės ug­dy­mas. Be to, mo­ky­to­jai ge­ra­ no­riš­kai su­si­ma­ži­no at­ly­gi­ni­mus, nei­ma pi­ni­gų už ko­le­gų pa­va­da­ vi­mą, su­tin­ka­me at­si­sa­ky­ti da­lies pa­tal­pų, gau­si­me pi­ni­gų iš rė­mė­ jų“, – ti­ki­no mo­kyk­los bend­ruo­ me­nės at­sto­vė Onu­tė Bo­ly­tė. Klai­pė­dos me­ro pa­va­duo­to­jas Ar­tū­ras Šul­cas į kal­bas apie moks­

Rengs tau­py­mo pla­nus

Vis dėl­to dau­gu­ma mies­to ta­ry­ bos ko­le­gi­jos na­rių pa­si­sa­kė, kad A.Rub­lio­vo mo­kyk­la bū­tų pri­ jung­ta prie „San­tar­vės“ pa­grin­di­ nės mo­kyk­los, o Nai­ku­pės gat­vė­je iš­lik­tų jos sky­rius pra­di­nių kla­sių moks­lei­viams. Dar­bo gru­pė pro­ble­mi­nė­mis įvar­di­jo ir „Sau­lė­te­kio“, Send­va­ rio bei Vi­tės pa­grin­di­nes mo­kyk­ las. Ta­čiau joms liep­ta pa­reng­ti tau­py­mo prie­mo­nių pla­nus ir me­ tus bus ste­bi­ma, kaip kei­čia­si įstai­ gų fi­nan­si­nė si­tua­ci­ja.

Kri­zių cent­re – pir­mo­sios gy­ven­to­jos Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė Nau­jas Mo­te­rų kri­zių cent­ras Klai­ pė­do­je pra­dė­jo veik­ti tik da­bar, nors jo iš­kil­min­gas ati­da­ry­mas vy­ ko per­nai rug­sė­jį. Vos cent­ras at­vė­ rė du­ris, iš­kart su­lau­kė ir pir­mų­jų gy­ven­to­jų – mo­te­rų, šei­mo­je pa­ty­ ru­sių smur­tą.

„Nors pa­sta­tas ir bu­vo pri­pa­žin­tas tin­ka­mu nau­do­ti per­nai rug­sė­jį, jis bu­vo – tik sie­nos. Rei­kė­jo skelb­ ti vie­šuo­sius pir­ki­mus, kad įsi­gy­ tu­me rei­ka­lin­gų bal­dų, bui­ti­nės tech­ni­kos, to­dėl ir te­ko šiek tiek pa­lauk­ti, kol ja­me tik­rai jau bus ga­li­ma priim­ti gy­ven­to­jas“, – tei­

gė Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės So­cia­ li­nių rei­ka­lų de­par­ta­men­to di­rek­ to­rė Aud­ra Dau­jo­tie­nė. Šiuo me­tu cent­re gy­ve­na dvi mo­te­rys su vai­kais – iš vi­so pen­ ki as­me­nys. „Įs­tai­go­je yra 24 vie­tos – tiek as­me­nų ir ga­lė­si­me vie­nu me­tu priim­ti. Ar­ba tai bū­tų vien mo­te­rys, ar­ba ma­mos su vai­kais“, – skai­ čia­vo Mo­te­rų kri­zių cent­rą ad­mi­ nist­ruo­jan­čios sa­vi­val­dy­bės įstai­ gos Šei­mos ir vai­ko ge­ro­vės cent­ro di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­ja Vik­to­ri­ja Ra­da­vi­čie­nė. Ji ne­si­ry­žo pro­gno­zuo­ti, ar įstai­ go­je vi­sos vie­tos nuo­lat bus užim­ tos – esą to­kią sta­tis­ti­ką bus ga­

li­ma pa­teik­ti tik po me­tų. Anot V.Ra­da­vi­čie­nės, pir­mą­sias tris die­ nas mo­te­rims yra ski­ria­ma psi­cho­ so­cia­li­nė pa­gal­ba. Per jas klai­pė­die­tės su­ge­ba su­ si­ras­ti ir nau­ją gy­ve­na­mą­ją vie­tą, daž­niau­siai – pas gi­mi­nes. Ta­čiau yra ir to­kių nu­ken­tė­ju­sių­ jų, ku­rios ne­tu­ri kur ei­ti. Joms cent­re bus lei­džia­ma gy­ ven­t i iki pu­s ės me­t ų, ta­č iau už tai teks skir­ti da­lį sa­vo pa­ja­mų, jei jų tu­ri. „Suau­gęs žmo­gus pa­ts tu­ri spręs­ti sa­vo pro­ble­mas, to­dėl už gy­ve­ni­mą val­diš­ko­je įstai­go­je rei­ kės su­si­mo­kė­ti. Aiš­ku, jei mo­te­ ris pa­ja­mų ne­tu­ri, tai iš jos nie­ko

ir ne­bus rei­ka­lau­ja­ma“, – pa­brė­žė V.Ra­da­vi­čie­nė. Įs­tai­go­je įreng­ti at­ski­ri kam­ba­ riai, ku­riuo­se yra ir bal­dai, ir bui­ti­ nė tech­ni­ka. Mais­tu, jo ga­my­ba tu­ rės pa­si­rū­pin­ti pa­čios gy­ven­to­jos. Nau­jas Mo­te­rų kri­zių cent­ras vei­kia vi­są pa­rą sep­ty­nias die­nas per sa­vai­tę, tad fi­zi­nį ar psi­cho­ lo­gi­nį smur­tą šei­mo­je pa­ty­ru­sios klai­pė­die­tės į įstai­gą ga­li at­vyk­ ti bet ku­riuo pa­ros me­tu – ir die­ ną, ir nak­tį. 400 kvad­ra­ti­nių met­rų plo­to pa­ sta­to sta­ty­bos kai­na­vo 2,8 mln. li­tų. Iš ES fon­dų joms skir­ta 1,8 mln. li­ tų, li­ku­sią su­mą – 1 mln. li­tų pri­dė­ jo Da­ni­jos bend­ro­vė „Es­per­sen“.

Poe­zi­ja. Ry­toj 17.30 val. Klai­pė­dos ap­ skri­ties vie­šo­sios I.Si­mo­nai­ty­tės bib­lio­ te­kos kon­fe­ren­ci­jų sa­lė­je vyks poe­zi­jos po­pie­tė su poe­te Da­lia Tei­šers­ky­te. Pas­kai­ta. Ry­toj 18 val. Že­mai­ti­jos dai­ li­n in­k ų są­jun­gos ga­le­r i­jos pa­tal­po­se (Žve­jų g. 2/1) vyks 46-oji pa­skai­ta iš cik­ lo „Va­ka­rai su se­ną­ja Klai­pė­da“. Klai­pė­ dos uni­ver­si­te­to ar­cheo­lo­gė Ie­va Ma­ siu­l ie­nė kal­bės te­ma „Ge­le­ž ies ly­dy­ mas Žar­dės apy­l in­kė­se prie­š is­to­r i­ niais lai­kais“. Dis­ku­si­ja. Ket­v ir­ta­d ie­n į 13 val. Klai­ pė­dos moks­lo ir tech­no­lo­g i­jų par­ko kon­fe­ren­ci­jų sa­lė­je vyks se­m i­na­rasdis­k u­si­ja apie bend­ra­dar­bia­v i­mą ge­ ri­nant Bal­ti­jos jū­ros būk­lę „Bal­ti­jos jū­ ros būk­lė: prio­ri­te­tai ir spren­di­mai“. Mir­t ys. Va­k ar Klai­p ė­dos ci­v i­l i­nės met­r i­ka­ci­jos sky­r iu­je už­re­g ist­r uo­tos 12 klai­pė­die­čių mir­tys. Mi­rė Va­si­lij Di­ mit­r i­jev (g. 1919 m.), Ste­fa­n i­ja Jok­šie­ nė (g. 1924 m.), Ma­r i­ja Pro­kop­čiuk (g. 1924 m.), Pet­rė Jab­lons­k ie­nė (g. 1924 m.), Pras­kov­ja An­to­no­va (g. 1925 m.), Ona Si­mi­naus­k ie­nė (g. 1928 m.), Va­si­ lij Pet­rov (g. 1935 m.), Jus­t i­nas Bal­sys (g. 1954 m.), Ire­na Ke­piš (g. 1957 m.), Ro­mual­das Bud­r i­kas (g. 1957 m.), Ra­ sa Pos­met­na­ja (g. 1962 m.), Min­dau­gas Ur­bo­nas (g. 1971 m.). Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mi Vla­di­mir Bra­gins­kij, Ka­ri­na Lit­vi­no­va, Pras­kov­ja An­to­no­va, Ra­sa Pos­met­na­ja, Ona Si­mi­naus­kie­nė, Vla­das Ra­mo­nas, Va­si­lij Di­mit­ri­jev, Ta­ma­ra Šli­ko­va. Jo­niš­kės ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mi Ro­ mual­das Bud­ri­kas, Ma­ri­ja Pro­kop­čiuk. Nau­ja­g i­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 8 mo­te­rys. Gi­mė 6 mer­gai­tės ir 2 ber­niu­kai. Grei­to­ji. Va­kar iki 17 val. grei­to­sios pa­ gal­bos me­di­kai su­lau­kė 72 iš­kvie­ti­mų. Klai­pė­die­čiai skun­dė­si su­tri­ku­sia psi­ chi­ka, karš­čia­vi­mu, krau­jo­ta­kos su­tri­ ki­mais, aukš­tu krau­jos­pū­d žiu.

4

antradienis, vasario 5, 2013

miestas

Už pa­ve­di­mą – auk­so kai­na 1

Ne­sa­me nu­si­tei­kę aiš­kin­tis. Jei kaž­kas kaž­kam ne­tin­ka, tai ne­ži­nau.

Di­džio­ji da­lis gy­ven­to­jų, ku­ rie mo­kes­čius mo­kė­jo per „Per­lo“ ter­mi­na­lą, pa­pil­do­mai tu­rė­jo su­ mo­kė­ti nuo 3 iki 7,5 li­to. Vie­nam būs­to sa­vi­nin­kui te­ko pri­mo­kė­ti 11,25 li­to. Jam bend­ri­jos mo­kes­čių mo­kė­ji­ mas „Per­lo“ ter­mi­na­le at­siė­jo per 12 li­tų – 14 kar­tų dau­giau nei skel­ bia­ma. Bend­ri­jai – di­de­lės iš­lai­dos

Klai­p ė­d os skai­č ia­v i­m o cent­ro bend­ri­jai pa­teik­to­se ata­skai­to­se nu­ro­do­ma, kad už gy­ven­to­jus, ku­ rie mo­ka mo­kes­čius „Per­lo“ ter­ mi­na­le, rei­kia su­mo­kė­ti ko­mi­si­ nį mo­kes­tį, ku­ris sie­kia 1 pro­c. nuo su­mos. Taip pat 0,5 pro­c. – už Klai­pė­dos skai­čia­vi­mo cent­ro pa­slau­gas. Už žmo­nes, ku­rie mo­ka bend­ ri­jos mo­kes­čius per ki­tas įstai­gas, ko­mi­so rink­lia­va ne­skai­čiuo­ja­ma ar­ba yra ma­žes­nė.

Lie­tu­vos ban­ko Vie­šų­jų ry­šių sky­r iaus vy­res­ny­sis spe­cia­l is­tas

is at­ve­jis ne­su­si­jęs su mo­kė­ji­ mo pa­slau­gų tei­ki­mu, nau­do­ jan­t is įmo­nės „Per­lo pa­slau­ gos“ pa­slau­go­mis. Tai vi­di­nis dau­g ia­bu­čių na­mų sa­v i­n in­k ų bend­ ri­jos rei­ka­las. Ji su­da­rė są­ly­gas už pa­ slau­gas su­si­mo­kė­ti nau­do­jan­tis „Per­lo“ ter­mi­na­lais. Val­dy­ba nu­spren­dė, kad bend­r i­jai dėl šios pa­slau­gos ten­kan­ čias iš­lai­das tu­r i su­si­mo­kė­t i ja be­si­ nau­do­jan­tys gy­ven­to­jai. Dėl to ki­lu­sius gin­čus pri­va­lo nag­ri­nė­ti kom­pe­ten­tin­ gos ins­ti­tu­ci­jos.

Vio­le­ta Gem­bu­tie­nė

Klai­pė­dos sa­v i­val­dy­bės So­cia­l i­nės inf­rast­r uk­t ū­ros prie­ž iū­ros sky­r iaus ve­dė­ja

Š

i si­tua­ci­ja – iš­skir­ti­nė. Pa­na­šių nu­si­skun­di­mų ne­sa­me ga­vę. Žmo­nės yra skun­dę­si dėl lai­ do­t u­v ių, šu­nų ar ka­čių mo­ kes­čių, bet dėl to­kių da­ly­k ų – ne. Rei­ kė­tų ge­rai iša­na­li­zuo­ti do­ku­men­tus ir aiš­kin­tis si­tua­ci­ją no­rint pa­sa­ky­ti, kas, kaip ir ko­dėl.

Išau­go nuo 4 iki 14 kar­tų

Re­na­tas Strak­šas:

Ri­man­tas Pi­li­bai­tis

Š

Pra­dė­jau aiš­kin­tis, iš kur jie, nors su­mos ir ne­bu­ vo di­de­lės“, – pa­sa­ko­jo vie­na gy­ ven­to­jų. Klai­pė­die­tė tvir­ti­no, jog iš bend­ ri­jos pir­mi­nin­kės su­ži­no­jo, kad nau­ji mo­kes­čiai są­skai­to­je at­si­ra­do, nes ji už bend­ri­jos pa­slau­gas at­si­ skai­to per „Per­lo“ ter­mi­na­lą. Nau­ji mo­kes­čiai bu­vo įra­šy­ti ir ki­tų na­mo gy­ven­to­jų, ku­rie pa­si­ rin­ko šį mo­kė­ji­mo bū­dą, są­skai­ to­se. „Vi­sa­da mo­kes­čius mo­kė­da­vau per ter­mi­na­lą, bet da­bar pa­si­ju­ tau ap­gau­ta. Skel­bia­ma, kad pa­ slau­gos kai­na yra 0,85 li­to, o rea­ liai su­mo­kė­jau be­veik 5 li­tus. Man pa­slau­gos kai­na išau­go apie 6 kar­ tus. Tai ap­ga­vys­tė“, – pik­ti­no­si gy­ven­to­ja. Dau­gia­bu­čių na­mų sa­vi­nin­kų bend­ri­jos „Ba­va­ri­ja“ pir­mi­nin­ kė Ži­vi­lė Jo­vai­šie­nė aiš­ki­no, kad pa­pil­do­mi mo­kes­čiai – „Ko­mi­si­ niai at­si­skai­ty­mai“ ir „Skai­čia­vi­ mo cent­ro pa­slau­ga“ – gruo­džio są­skai­to­se bu­vo įra­šy­ti žmo­ nėms, ku­rie nau­do­jo­si po­pie­ri­ nė­mis at­si­skai­ty­mo už elekt­rą kny­ge­lė­mis. Ž.Jo­vai­šie­nė aiš­ki­no, kad bend­ ri­ja yra su­da­riu­si kny­ge­lės šak­ne­ lių ap­do­ro­ji­mo su­tar­tį su Klai­pė­dos skai­čia­vi­mo cent­ru. Pas­ta­ra­sis gau­na duo­me­nis iš įvai­rių „taš­kų“, ku­riuo­se žmo­nės mo­ka bend­ri­jos mo­kes­čius. Pir­mi­nin­kė pa­sa­ko­jo, kad dau­ gu­ma na­mo gy­ven­to­jų, ku­rie nau­ do­ja­si kny­ge­lė­mis, už pa­slau­gas at­si­skai­to per „Per­lo“ ter­mi­na­lą. Gruo­dį to­kių bu­vo 18. Dar du žmo­nės mo­kė­jo ki­to­ se įstai­go­se. Jiems taip pat įra­šy­ ti pa­pil­do­mi mo­kes­čiai, bet jie – ma­žes­ni.

Komentarai

Paaiš­ki­ni­mas: gruo­džio są­skai­to­je at­si­ra­du­siais nau­jais mo­kes­čiais pra­dė­ję do­mė­tis klai­pė­die­čiai su­ži­no­

jo, kad taip nu­ti­ko dėl bend­ri­jos mo­kes­čių, mo­kė­tų „Per­lo“ ter­mi­na­le.

Ta­čiau už juos taip pat pra­šo­ma su­mo­kė­ti 0,5 pro­c. nuo su­mos už cent­ro pa­slau­gą. „Keis­ta, kai mo­kes­čio dy­dis pri­ klau­so nuo su­mo­kė­tos su­mos. Juk ban­kai yra nu­sta­tę fik­suo­tą mo­kes­ tį tik už pa­čią įmo­ką tiek mo­kė­to­ jui, tiek ga­vė­jui“, – ste­bė­jo­si pir­ mi­nin­kė. Anot Ž.Jo­vai­šie­nės, per mė­ne­sį bend­ri­ja už mo­kes­čius per „Per­lo“ ter­mi­na­lą mo­kan­čius gy­ven­to­jus tu­ri su­mo­kė­ti di­de­lę su­mą. Gruo­dį ji sie­kė be­veik 116 li­tų. „Dar di­des­nės su­mos su­si­da­ro, jei taip at­si­skai­to sko­li­nin­kai. Vie­ na gy­ven­to­ja per „Per­lo“ ter­mi­na­lą no­rė­jo su­mo­kė­ti 5 tūkst. li­tų. Ko­kia su­ma bū­tų su­si­da­riu­si!“ – bai­sė­jo­ si Ž.Jo­vai­šie­nė. Ban­kų pa­slau­gos – pi­ges­nės

Anks­čiau ko­mi­si­nius mo­kes­čius ir rink­lia­vą už skai­čia­vi­mo pa­slau­gą mo­kė­da­vo bend­ri­ja. Ta­čiau, anot Ž.Jo­vai­šie­nės, ka­ dan­gi to­kiu bū­du at­si­skai­to ne vi­si, bet ma­ža da­lis gy­ven­to­jų, val­dy­ba nu­spren­dė, kad mi­nė­tus mo­kes­čius tu­ri su­si­mo­kė­ti pa­tys mo­kė­to­jai. „Ko­dėl vi­si gy­ven­to­jai tu­ri mo­ kė­ti už tuos, ku­rie at­si­skai­to per „Per­lo“ ter­mi­na­lą? Tai yra ne­są­ži­ nin­ga. To­dėl nu­spręs­ta, kad pa­pil­ do­mus mo­kes­čius tu­ri su­si­mo­kė­ti pa­tys žmo­nės“, – pa­brė­žė pir­mi­ nin­kė.

Li­kę 40 bu­tų sa­vi­nin­kų per­ve­ da pi­ni­gus į bend­ri­jos są­skai­tą per ban­ką. Dau­gu­ma nau­do­ja­si in­ter­ ne­ti­ne ban­ki­nin­kys­te. Pir­mi­nin­kė tvir­ti­no, kad, per­ve­ dant pi­ni­gus per ban­ką, iš bend­ri­ jos są­skai­tos taip pat nu­skai­čiuo­ja­ mas mo­kes­tis už įmo­ką, ta­čiau jis nė­ra di­de­lis. Sie­kia 0,8 ar 1,2 li­to. Už vi­sus na­mo gy­ven­to­jus, ku­ rie pi­ni­gus per­ve­dė nau­do­da­mie­si in­ter­ne­ti­ne ban­ki­nin­kys­te, gruo­dį su­mo­kė­ta tik 20 li­tų. „Bu­vo siū­ly­ta, kad ir šie pi­ni­ gai bū­tų pa­skirs­ty­ti gy­ven­to­jams, bet val­dy­ba tam ne­pri­ta­rė, nes su­ma nė­ra di­de­lė. Ge­riau­sia, kad gy­ven­to­jai mo­kė­tų mo­kes­čius per ban­ką, ku­ria­me yra bend­ri­jos są­ skai­ta. Tuo­met už įmo­ką ne­nus­ kai­čiuo­ja­ma nė cen­to“, – pa­ta­rė Ž.Jo­vai­šie­nė. Aiš­kin­tis ne­ma­tė pra­smės

Bend­ro­vės „Per­lo pa­slau­gos“ di­ rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas ko­mer­ci­ jos klau­si­mams Re­na­tas Strak­šas tei­gė, kad šio­je si­tua­ci­jo­je nė­ra ko daug ko­men­tuo­ti. „Mes ne­ga­li­me re­gu­liuo­ti kaž­ko­ kių bend­ri­jų su­si­gal­vo­tų mo­kes­čių. Iš gy­ven­to­jo ima­me mo­kes­tį tik už įmo­kos priė­mi­mą. Ko­kius mo­kes­ čius ir ko­dėl rink­ti, bend­ri­jos ap­ si­spren­džia pa­čios ir, ma­nau, kad ap­ta­ria su gy­ven­to­jais. Nie­ko ne­ ga­li­me ko­men­tuo­ti, nes tai ne mū­

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

sų kom­pe­ten­ci­ja“, – tei­gė pa­va­ duo­to­jas. Ta­čiau R.Strak­šas pri­pa­ži­no, kad ne tik iš mo­kė­to­jų, bet ir iš pa­slau­ gų tei­kė­jų ima­mas ad­mi­nist­ra­vi­mo mo­kes­tis, pa­brėž­da­mas, kad jis yra ne ke­tu­ri li­tai, o ke­lio­li­ka cen­tų. „Sun­ku pa­sa­ky­ti konk­re­čiai. Tu­ri­me dau­giau nei tūks­tan­tį su­ tar­čių su pa­slau­gų tei­kė­jais. Vi­ sos yra skir­tin­gos. Daž­niau­siai pa­slau­gos tei­kė­jui ad­mi­nist­ra­vi­ mo mo­kes­tis yra ke­lio­li­ka cen­tų. Juk gy­ven­to­jui bend­ri­jos mo­kes­ čius per­ve­dant in­ter­ne­tu ban­ kai taip pat nu­skai­čiuo­ja mo­kes­tį. Mi­nė­ti mo­kes­čiai tik­rai ne mū­sų. Gal bend­ri­jos pa­dau­gi­na? Jei kas tvir­ti­na, kad ši­tai su­si­ję su mū­sų pa­slau­ga, tai yra ne­tie­sa“, – dės­ tė pa­va­duo­to­jas. Pak­laus­tas, ar bend­ro­vė aiš­kin­ sis, ko­dėl jos klien­tams taip išau­go mo­kes­tis už įmo­ką, R.Strak­šas at­ sa­kė: „Ne­sa­me nu­si­tei­kę aiš­kin­tis. Esa­me pa­si­ra­šę su­tar­tis. Jei kaž­kas kaž­kam ne­tin­ka, tai ne­ži­nau. Sup­ ran­tu tik tiek, kad ten įskai­čiuo­ ti ki­ti ad­mi­nist­ra­vi­mo mo­kes­čiai. Gy­ven­to­jai yra klai­di­na­mi, jei tai sie­ja­ma su mū­sų įmo­ne. Ne­ma­tau pra­smės aiš­kin­tis si­tua­ci­jos“. Tai, kas pa­to­gu bu­hal­te­riui Klai­pė­dos skai­čia­vi­mo cent­ro di­ rek­to­rius Mi­chai­las Ba­tiš­če­vas aiš­ ki­no, jog bend­ro­vė yra tar­pi­nin­ kė tarp pa­slau­gos tei­kė­jų ir įmo­kų

priė­mė­jų – šiuo at­ve­ju įmo­nės „Per­lo pa­slau­gos“. Anot va­do­vo, su pa­sta­rą­ja bend­ ro­ve bend­ri­jos, ku­rių gy­ven­to­jai mo­kes­čius mo­ka per ter­mi­na­lą, su­tar­tį ga­li su­da­ry­ti ir tie­sio­giai. Ta­čiau bu­hal­te­riams pa­to­giau yra gau­ti su­si­ste­min­tą in­for­ma­ci­ją. „Įmo­kos priė­mė­jai siun­čia in­ for­ma­ci­ją mums apie mo­kė­to­jus. Ten yra nu­ro­dy­tas tik at­si­skai­ty­mo kny­ge­lės nu­me­ris. Mes pa­gal sa­vo ži­ny­nus for­muo­ja­me pa­ve­di­mus. Juos iš­siun­čia­me at­gal mo­kes­čių priė­mė­jui. Šie per­ve­da bend­ri­jai gy­ven­to­jų su­mo­kė­tus mo­kes­čius , – pa­sa­ko­jo di­rek­to­rius. M.Ba­tiš­če­vas pa­brė­žė, kad Klai­ pė­do­je dir­ba 12 įmo­nių, ku­rios prii­ ma mo­kes­čius. Iš vi­so vie­tų, kur ga­li­ma at­si­skai­ ty­ti už ko­mu­na­li­nes pa­slau­gas, yra dau­giau nei 150. „Kiek­vie­na įmo­nė, ku­ri už­sii­ ma mo­kes­čių priė­mi­mu, tu­ri sa­vo tvar­ką, sis­te­mą. Ma­žos bend­ri­jos bu­hal­te­riui la­bai ne­pa­to­gu gau­ ti in­for­ma­ci­ją iš at­ski­ros bend­ro­ vės. O mes vis­ką su­si­ste­mi­na­me ir pa­tei­kia­me. Ar su­da­ry­ti su­tar­tį su mu­mis, ap­si­spren­džia pa­ti bend­ ri­ja. Tie­sio­giai su mo­kes­čių priė­ mė­jais su­tar­tis pa­pras­tai su­da­ro stam­bios or­ga­ni­za­ci­jos“, – aiš­ki­ no di­rek­to­rius. Su­mo­ka pa­čios bend­ri­jos

Bend­ri­jos, ku­rių klien­tai at­si­skai­ to nau­do­da­mie­si po­pie­ri­nė­mis at­ si­skai­ty­mo kny­ge­lė­mis, kiek­vie­ną mė­ne­sį tu­ri su­mo­kė­ti pa­pil­do­mus mo­kes­čius. M.Ba­tiš­če­vas aiš­ki­no, kad mo­ kes­čio už jų pa­slau­gas dy­dis kiek­ vie­nai bend­ri­jai yra skir­tin­gas. Jis pri­klau­so nuo su­si­ta­ri­mo. Bend­ri­ja „Ba­va­ri­ja“ Klai­pė­dos skai­čia­vi­mo cent­rui tu­ri mo­kė­ ti 0,5 pro­c. nuo gy­ven­to­jų su­mo­ kė­tos su­mos. M.Ba­tiš­če­vas ti­ki­ no, kad ki­tas mo­kes­tis – 1 pro­c. nuo su­mos – ati­ten­ka bend­ro­vei „Per­lo pa­slau­gos“. „Dau­gu­ma bend­ri­jų šiuos mo­ kes­čius su­mo­ka pa­čios – iš bend­ ro fon­do. Gy­ven­to­jai net ne­ži­no, kad yra to­kie pa­pil­do­mi mo­kes­čiai. Tvar­ka pri­klau­so nuo bend­ri­jos po­ li­ti­kos“, – tvir­ti­no di­rek­to­rius.

5

AntrADIENIS, vasario 5, 2013

lietuva

Re­for­mai baig­ti duo­ti dve­ji me­tai Teismų ša­ly­je su­mažės, by­los bus svars­to­ mos grei­čiau, at­si­ras tarėjų ins­ti­tu­tas. To­ kius pla­nus įvar­di­ja val­dan­tie­ji ir Pre­ zi­dentė. Ta­čiau juos rea­li­zuo­ti pa­vyks ne anks­čiau kaip po ke­le­rių metų. Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

Iš­sik­vietė Pre­zi­dentė

Iki 2015 m. pra­džios teismų re­for­ ma tu­ri būti baig­ta. Tai va­kar ap­si­ lankę pre­zi­dentū­ro­je iš­gir­do tei­sin­ gu­mo mi­nist­ras so­cial­de­mok­ra­tas Juo­zas Ber­na­to­nis, Aukš­čiau­sio­ jo Teis­mo (AT) pir­mi­nin­kas Gin­ta­ ras Kry­že­vi­čius bei Sei­mo Teisės ir teisėt­var­kos ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas Ju­lius Sa­ba­taus­kas. „Pre­zi­dentė at­kreipė dėme­ sį, kad pro­ce­sinė­se smulk­me­no­ se skęstan­tis bylų nag­rinė­ji­mas, ne­pagrįs­tas jų vil­ki­ni­mas di­di­na žmo­nių ne­pa­si­tikė­jimą teis­mais, todėl reikėtų kaip ga­li­ma grei­čiau vyk­dy­ti teismų re­formą“, – D.Gry­ baus­kaitės žod­žius per­davė jos at­ stovė spau­dai D. Ul­bi­naitė. D.Gry­baus­kaitės nuo­mo­ne, tam, kad by­los būtų nag­rinė­ja­mos spar­ čiau, reikėtų su­ba­lan­suo­ti bylų srau­tus ša­ly­je. „Ne­nor­ma­lu, kai, pa­vyzd­žiui, Ig­na­li­no­je ir Za­ra­suo­se nag­rinė­jamų bylų skai­čius ski­ria­si ko­ne dvi­gu­bai“, – aiš­ki­no D.Ul­bi­ naitė. Anot jos, Pre­zi­dentė pa­lai­ko teismų re­formą ir ra­gi­na su­jung­ti ma­žes­nius teis­mus. Nuspręs po­li­ti­kai

AT pir­mi­nin­kas G.Kry­že­vi­čius po su­si­ti­ki­mo tvir­ti­no, kad vi­si rei­ kia­mi įsta­tymų pro­jek­tai, su­si­ję su

teismų re­for­ma, jau pa­reng­ti. Tie­ sa, jis ne­įvar­di­jo, ku­rių miestų ar ra­jonų teis­mai bus jun­gia­mi. Jis pa­minė­jo, kad po re­for­mos, kaip pro­gno­zuo­ja­ma, teismų skai­čius su­mažėtų iki 14. Dau­giau de­ta­lių jis neatsk­leidė ir pa­brėžė, kad ga­liau­ siai dėl vis­ko vis tiek spręs Sei­mas. „Ne­norė­čiau, kad būtų pa­skleis­ta ži­nia, jog ra­jo­nuo­se ne­liks teismų. Mes kal­ba­me apie tai, kad vi­suo­se ra­jo­nuo­se iš­lie­ka teis­mai kaip ir da­ bar, ta­čiau jie ne­bus ju­ri­di­niai as­me­ nys. Tai bus vie­nas stam­bes­nis da­ri­ nys – Uk­mergė kaip cent­ras ir ap­link jį esan­tys ra­jo­nai“, – po su­si­ti­ki­mo kalbė­jo G.Kry­že­vi­čius. Žadė­jo per­mai­nų

„Ras­ta bend­ra kal­ba“, – taip po su­si­ti­ki­mo su Pre­zi­den­te vis kar­ to­jo tei­sin­gu­mo mi­nist­ras J.Ber­ na­to­nis. Pak­laus­tas, ko ga­li būti ima­ma­ si, kad by­los ne­bebūtų vil­ki­na­mos, J.Ber­na­to­nis kalbė­jo: „Tai ir su­pap­ ras­tin­tas pro­ce­sas, ir įvairūs ki­ti da­ ly­kai, be to, yra per­tek­li­nių normų da­bar ga­lio­jan­čia­me baud­žia­ma­ ja­me pro­ce­se dėl ga­li­mybės nuo­ lat skųsti įvai­rius spren­di­mus. Tie skun­di­mai turėtų būti api­bend­rin­ti ir turbūt nag­rinė­ja­mi iš kar­to.“ Jis taip pat kalbė­jo ir apie pla­nus į teismų darbą įtrauk­ti vi­suo­menės at­ sto­vų. „Mes tai pla­nuo­ja­me pa­da­ry­ ti“, – bu­vo įsi­ti­kinęs J.Ber­na­to­nis.

Gairės: D.Gry­baus­kaitė, su­si­ti­ku­si su J.Ber­na­to­niu, G.Kry­že­vi­čiu­mi ir J.Sa­ba­taus­ku, ra­gi­no iki 2015 m. re­for­

muo­ti teis­mus, ta­čiau po­ky­čių kontū­rai dar neaiškūs.

Komentaras

Vy­tau­tas Nek­ro­šius Vil­n iaus uni­ver­si­te­to Teisės fa­k ul­te­to de­ka­nas

P

ir­m iau­sia rei­k ia la­bai pre­ci­ ziš­kai ap­skai­č iuo­t i, ar iš tos re­for­mos bus nau­dos. Tai dar ne­p a­d a­r y­t a. Di­d elės eko­no­m inės nau­dos, ma­nau, ne­bus.

A.Lu­ka­šen­ka puo­la Vakarus opo­nen­tus per­se­kio­jan­tis ir de­ mok­ra­tiškų rin­kimų daug metų ne­ ren­gian­tis Aliak­sand­ro Lu­ka­šen­kos re­ži­mas šiuo žings­niu ro­do, jog ge­ riau­sia gy­ny­ba – puo­li­mas. Atas­kai­tos skil­ty­je apie Lie­tuvą bal­ta­ru­siai išs­kyrė še­šių rūšių pa­ žei­di­mus. Bal­ta­ru­si­jos re­ži­mo nuo­ mo­ne, iš­raiš­kos laisvė bu­vo ap­ri­bo­ ta pa­skel­bus nuo­sprendį Lie­tu­vos žur­na­listų sąjun­gos va­do­vui Dai­ niui Ra­dze­vi­čiui dėl šmei­ži­mo ir dėl so­vietų ag­re­si­jos nei­gi­mo nu­ tei­sus Al­girdą Pa­leckį. Mins­kas „po­li­ti­niu per­se­kio­ji­ mu“ pa­va­di­no drau­dimą da­ly­vau­ti rin­ki­muo­se bu­vu­siam pre­zi­den­tui

Pro­pa­gan­da: A.Lu­ka­šen­kos re­ži­mas skel­bia, kad Lie­tu­vo­je ri­bo­ja­ma AFP nuo­tr.

BNS inf.

Bal­ta­ru­si­jos už­sie­nio rei­kalų mi­ nis­te­ri­jos in­ter­ne­to sve­tainė­je pa­ skelb­ta­me do­ku­men­te ap­žvel­gia­mi žmo­gaus tei­sių pa­žei­di­mai 21-oje ES ša­ly­je, Jung­tinė­se Vals­ti­jo­se, Ka­na­do­je, Nor­ve­gi­jo­je, Švei­ca­ri­jo­ je, taip pat Lie­tu­vo­je. Ru­si­ja ir ki­tos po­so­vie­tinės ša­lys, ne­prik­lau­san­ čios ES, ata­skai­to­je ne­mi­ni­mos. BNS kal­bin­ti Lie­tu­vos po­li­ti­ kos eks­per­tai tei­gia, kad po­li­ti­nius

teisė į tai­kius su­si­rin­ki­mus.

O jei­g u ma­ž es­n iuo­s e mies­te­l iuo­s e teisėjų ne­l iks, ati­to­l in­s i­me tą funk­ ciją nuo žmo­g aus. Juk vie­n a svar­ biau­sių apy­l in­k ių teismų pa­skir­č ių – kad tas tei­s in­g u­mo vyk­dy­m as bū­ tų ša­l ia. Man at­ro­do, kad daug pa­pras­tes­n is būdas būtų Teismų įsta­t y­me tie­siog pa­nai­k in­t i ma­ž iau­sią teisėjų skai­č ių teis­me (šiuo me­tu jis sie­k ia tris). Ta­da at­si­rastų ga­l i­mybė turė­t i vie­no teisė­ jo teismą ar­ba dviejų teisėjų teismą, ir ta­da eko­no­m i­ja, ma­no su­pra­t i­mu, būtų di­desnė. Ži­no­ma, at­si­ž vel­g iant į ra­j oną ar teis­mui ten­k antį krūvį. Cent­ra­l i­za­v us funk­ci­jas, pa­v yzd­ž iui,

teis­mo bu­hal­te­r iją, būtų ir pi­n i­g inė eko­no­m i­j a. O jung­t i teis­mus vien dėl to, kad jung­t u­me, ne­pras­m in­ga. Kad ir mi­l i­j oną su­t au­py­t u­me. Tei­ sin­g u­mo funk­c i­jos vyk­dy­mo ati­to­ li­n i­mas ne­ga­l i būti įver­t in­tas jo­k iais pi­n i­gais. Ar re­formą pa­vyktų taip grei­tai baig­ ti? Pro­t in­gai ją da­rant – ži­no­ma. Ta­ čiau reiktų per­ž iūrė­ti, ko­kios yra da­ bar ga­li­mybės. Ne­ma­tau rei­ka­lo, kur čia skubė­t i. Sis­te­ma funk­cio­nuo­ja. Taip, yra pro­blemų, kaip ir bet ku­rio­ je sis­te­mo­je, bet po­rei­kio taip skubė­ti tik­rai nėra. Juo­lab kad apie tą re­formą kol kas la­bai ma­žai kas ži­no.

Duk­ra liks su mo­ti­na

Ro­lan­dui Pak­sui, o „ra­si­ne disk­ ri­mi­na­ci­ja“ – na­cio­na­listų ei­ty­ nes Kau­ne per­nai va­sa­rio 16-ąją ir Ši­lutės ra­jo­ne ati­dengtą pa­minklą ša­lia at­sta­ty­to bun­ke­rio, kurį bu­ vo įkūrę su so­vietų oku­pa­ci­ja ko­ voję Lie­tu­vos par­ti­za­nai. Do­ku­men­te taip pat nu­ro­do­ ma, kad Lie­tu­vo­je ri­bo­ja­ma teisė į tai­kius su­si­rin­ki­mus var­žant ga­ li­my­bes strei­kuo­ti, kri­mi­na­linės žval­gy­bos nuo­sta­to­mis ki­ša­ma­ si į pri­va­tumą, o skur­do grėsmė pa­žeid­žia eko­no­mi­nes ir so­cia­li­ nes tei­ses. Daug žmo­gaus tei­sių pa­žei­dimų Mins­kas įžvelgė ir ki­to­se Va­karų ša­ly­se. Pa­vyzd­žiui, anot ata­skai­ tos, Aust­ri­jo­je to­le­ruo­ja­ma ra­sinė disk­ri­mi­na­ci­ja ir pa­žeid­žia­mos imig­rantų bei pa­bėgėlių teisės, Bel­gi­jo­je ri­bo­ja­ma su­si­rin­kimų laisvė ir ki­ša­ma­si į pri­vatų gy­ ve­nimą, Ka­na­do­je pa­žeid­žia­mos tau­ti­nių ma­žumų teisės, Prancū­ zi­jo­je ka­li­niai lai­ko­mi ne­žmo­niš­ ko­mis sąly­go­mis, Ita­li­jo­je neuž­ tik­r i­n a­m as sąži­n in­gas teis­m o pro­ce­sas, Ny­der­lan­duo­se disk­ri­ mi­nuo­ja­mos mo­te­rys, Švei­ca­ri­jo­ je pa­plitęs smur­tas prie­š vai­kus, o Jung­tinė­se Vals­ti­jo­se dėl šau­dymų neuž­tik­ri­na­ma teisė į gy­vybę.

Bal­ta­ru­si­jos re­ži­mas skel­bia „ata­ skaitą“ apie žmo­gaus tei­sių pa­ žei­di­mus Jung­tinė­se Vals­ti­jo­se ir ke­lio­se de­šim­ty­se Eu­ro­pos ša­lių, įskai­tant Lie­tuvą.

„Fo­to­die­nos“ / Dmit­ri­jaus Rad­lins­ko nuo­tr.

Jo­nas Var­nas

j.varnas@diena.lt

Lie­tu­vos Aukš­čiau­sia­sis Teis­ mas (LAT) va­kar pa­li­ko ga­lio­ti anks­tes­nius teismų spren­di­mus, ku­riais Lai­mutės Stankū­naitės ir mi­ru­sio Drąsiaus Ked­žio duk­ra per­duo­da­ma mo­ti­nos glo­bai ir jos gy­ve­na­mo­ji vie­ta nu­sta­to­ma su ma­ma.

LAT nu­tar­tis yra ga­lu­tinė ir ne­ skund­žia­ma. Bylą nag­rinė­jo sep­ ty­nių teisėjų ko­le­gi­ja, spren­di­mui ji pri­tarė vien­bal­siai. „Naujų įro­ dymų ne­tyrė­me, ne­rei­ka­la­vo­me, teis­mas nag­rinė­jo teisės klau­si­ mus, kaip bylą nag­rinė­jo pir­mo­sios ir ape­lia­cinės ins­tan­ci­jos teis­mai“, – aiš­ki­no vie­nas teisėjų ko­le­gi­jos na­rių Egi­di­jus Lau­ži­kas. Pa­sak teisė­jo, pe­do­fi­li­jos by­lo­je kal­ti­ni­mai bu­vo pa­reikš­ti tik ve­ lio­niui And­riui Ūsui, o L.Stankū­ nai­tei bu­vo pa­reikš­ti įta­ri­mai, ku­rie vėliau pa­nai­kin­ti, tad bu­ vo nu­spręsta, kad lauk­ti va­di­na­ mo­sios pe­do­fi­li­jos by­los pa­bai­gos nėra rei­ka­lo. Teisė­jas taip pat at­metė ar­ gu­men­tus, kad mer­gaitė bei jos mo­ti­na gy­ve­na sau­go­mos įslap­ tin­to­je vie­to­je ir esą dėl to mer­

Spren­di­mas: sep­ty­nių teisė­

jų ko­le­gi­jos spren­dimą pa­lik­ ti mer­gaitę au­gin­ti mo­ti­nai pa­ skelbė teisė­jas E.Lau­ži­kas.

Jo­no Var­no nuo­tr.

gaitė ne­sau­gi. „Mer­gaitės gy­ ve­na­mo­ji vie­ta, už­tik­ri­nant jos teisę į šei­mos ry­šius ir teisę gy­ ven­ti bio­lo­ginė­je šei­mo­je, pa­ grįstai nu­sta­ty­ta su jos mo­ti­na“, – teis­mo su­reng­ta­me pra­ne­ši­me sakė teisė­jas E.Lau­ži­kas.

6

antradienis, vasario 5, 2013

nuomonės

Nus­to­ki­me il­gė­tis so­viet­me­čio

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Rau­dos dėl pi­lie­tiš­ku­mo

Justinas Argustas

P

a­dė­tis ne­si­kei­čia ir atei­ty­je gal­ būt bus dar blo­g iau. To­k ią ži­ nią va­kar iš­t rans­l ia­vo Pi­l ie­t i­ nės vi­suo­me­nės ins­t i­t u­to at­ sto­vai. Jie skel­bia­si iš­ma­ta­vę Lie­t u­vos vi­suo­me­nės pi­lie­ti­nę ga­lią. O var­ge – pi­ lie­t i­nės ga­l ios in­dek­so vi­du­t i­nė reikš­ mė – tik 35 punk­tai iš 100 ga­l i­mų, nors prieš ke­le­rius me­tus tas in­dek­sas sie­kė 35,5 punk­to! Ta pro­ga kai ku­rie vei­kė­jai ne­pra­lei­do pro­gos vėl pa­rau­do­t i. „Šio ty­ri­mo re­zul­ta­tas mū­sų ne­tu­rė­tų guos­ ti. Jei mes no­r i­me kad po­l i­t i­nė bend­r i­ ja to­l iau sa­ve stip­r in­t ų, tu­r i­me iš tie­sų ieš­ko­t i spren­d i­mo, kaip tai pa­da­r y­t i“, – kaip įpras­ta apo­ka­l ip­t iš­kai pra­bi­lo vie­ nas ty­rė­jų Da­rius Kuo­lys. Ga­liau­siai, ką iš D.Kuo­lio ins­ti­tu­to su­ž i­no­jo­me nau­jo? Lie­tu­va – vis dar ne­pi­lie­tiš­ka, ir tiek. Nie­ko keis­to, kad mi­nė­tas ty­r i­mas at­ lik­tas už vals­ty­bės ir ES fon­dų pi­ni­gus. Juk įpras­ta, kad kai ku­r ie aka­de­m i­n io eli­to at­sto­vai taip įsi­sa­v i­na rei­k ia­mas lė­šas. Kiek so­cia­l i­nės nau­dos duo­da li­ tas, įdė­tas į šį rei­ka­lą? Kaip ap­skai­čiuo­ti ši­tų vi­sų in­dek­sų ir efek­ty­vu­mą, ir kai­ną

Ar iš tie­sų vis­kas taip blo­gai, kaip skel­bia pi­ lie­ti­nės vi­suo­me­nės apaš­ta­lai? – nie­kas ne­ž i­no. Ką su tuo da­ry­t i – taip pat. Tai ir fi­lo­so­fi­jų bei ti­kė­ji­mo rei­ka­las. Ta­čiau ar iš tie­sų vis­kas taip blo­gai, kaip skel­bia pi­lie­ti­nės vi­suo­me­nės apaš­ta­lai? Per praė­ju­sius Sei­mo rin­ki­mus, pa­ly­gin­ ti su anks­tes­niai­siais, bal­suo­ti atė­jo dau­ giau žmo­nių nei įpras­tai. Net re­fe­ren­du­ mas, ko anks­čiau bū­tu­me nė ne­drį­sę pa­ gal­vo­ti, įvy­ko. Ką tai liu­di­ja? Lie­tu­vos pi­ lie­čiai no­r iai reiš­k ia sa­vo va­l ią, jų į rin­ ki­mus atei­na dau­giau. Pi­lie­ti­nė ga­lia, su­ pran­ta­ma, ne tik rin­ki­mai. Tai ir pi­ke­tai, ei­t y­nės, da­ly­va­v i­mas pro­fsą­jun­g ų, vi­ suo­me­n i­nė­je veik­lo­je. An­tai jau nie­ko ne­ste­bi­na, kad vie­ną me­t ų die­ną pro­ spek­t u žings­n iuo­ja žmo­nės, be­si­skel­ bią tau­t i­n in­kais, ki­tą – gė­jai, o prie pre­ zi­den­t ū­ros ko­vo­ja­ma už mer­gai­tę. Ta­ čiau svar­biau­sia – kiek­vie­nas tu­ri tei­sę rink­tis. Ir ren­ka­si. Vie­ni – pro­tin­gai, ki­ti – iš kvai­lu­mo. Tei­sė rink­tis reiš­kia vie­na – kiek­vie­nas ga­li bū­ti pi­lie­tiš­kas, jei tik pa­ no­rės. Kas nors ne­pa­tin­ka? Burk bend­ra­ min­čius ir keisk. Kon­ku­ruok. Taip, tai la­ bai sun­ku. Ta­čiau ki­to pa­si­rin­ki­mo nė­ ra. Tik to­kių no­rin­čių­jų ir ga­lin­čių­jų vi­ sur yra ma­ž u­ma.

J

au ne­su jau­na ir pui­kiai pa­ me­nu so­viet­me­tį, ku­ris kai kam ke­lia nos­tal­gi­ją – to­kią stip­rią, kad, sa­ko, per­ka ta­ry­ bi­niais var­dais pa­va­din­tas deš­ras ir val­go jas ap­si­lai­žy­da­mi. Purkš­tau­ja­me, esą šiais lai­kais mū­sų „šlia­pio­sio­se“ deš­ro­se mė­ sos su ži­bu­riu ne­ra­si – tik krak­mo­ las, pa­kai­ta­lai, kva­pik­liai, da­žik­liai ir sko­nio stip­rik­liai. Nuė­jus į ku­li­na­ri­jos sky­rių ne kar­ tą te­ko gir­dė­ti ai­ma­nuo­jant gar­bin­ go am­žiaus da­mas, kad da­bar vi­ si tor­tai ir py­ra­gai vie­no­do sko­nio – ski­ria­si tik pa­puo­ši­mas. Aną­dien ir pa­ti be­vil­tiš­kai ieš­ko­jau taip pa­ mėg­to „Jau­nys­tės“ tor­to – ne­ga­mi­ na­me, sa­ko. Vis dėl­to vi­siems tiems praei­ties gar­bin­to­jams (nors, ma­nau, jie ne tiek gar­bi­na so­vie­ti­nę praei­tį, kiek lai­kus, kai pa­tys pa­pras­čiau­siai bu­ vo jau­nes­ni, o jau­nys­tė­je ir sau­lė, sa­ko, skais­čiau švie­čia...) no­riu pri­ min­ti ki­tą so­vie­ti­nės mais­to pra­mo­ nės pu­sę. Pri­si­min­ki­me, po­nios, kaip at­ro­ dė anuo­met ku­li­na­ri­jos par­duo­tu­ vė­je per­ka­mas far­šo pus­fab­ri­ka­tis. Drėb­te­lė­da­vo jo į vy­nio­ja­mą po­pie­ rių (tiks­liau – be­veik kar­to­ną) – ir jis kaip­mat per­mirk­da­vo. Ne iš­si­rie­ba­ luo­da­vo, bet pra­mirk­da­vo. Ko­dėl? Na­gi dėl to, kad so­vie­ti­nio žmo­gaus mai­tin­to­jos, mais­to pra­ mo­nės, už­ku­li­siuo­se į tą far­šą bū­ da­vo šliukš­te­li­ma van­de­nė­lio. Nuo van­dens far­šas ap­sunk­da­vo – su­si­ da­riu­sį li­ku­tį tos pa­čios par­da­vė­jos sėk­min­gai rea­li­zuo­da­vo jį par­duo­ da­mos rei­ka­lin­giems žmo­nėms ar­ ba kep­da­mos ska­nius kot­le­tu­kus sa­ vo na­miš­kiams. O kaip bū­da­vo su py­ra­gais? Va­sa­ rą bū­da­vo ge­riau ne­ri­zi­kuo­ti pirk­ ti py­ra­gų ir tor­tų, gau­siai per­tep­tų kre­mais: grė­sė di­de­lė ri­zi­ka ap­si­ nuo­dy­ti. Varš­ke per­tep­ti sluoks­niai kel­da­vo di­džiau­sią ri­zi­ką – net pa­ti varš­kė, par­duo­da­ma pa­ke­liais, bū­da­vo la­bai daž­nai rūg­te­lė­ju­si ir vi­sa­da rei­kė­da­ vo, prieš de­dant į krep­šį, pauos­ty­ti. Grie­ti­nė, pie­nas, ke­fy­ras bū­da­ vo stik­li­nė­je ta­ro­je, už­da­ry­to­je fo­li­ jos dang­te­liais. Pas­ta­rie­ji bu­vo la­bai ne­pa­to­gūs – žiū, ir gau­ni iš par­da­ vė­jos ko­kį pra­dur­tą. Vėl pra­šyk, kad pa­keis­tų. Bet keis­ti nie­kas ne­si­teik­ da­vo.

N

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

Į na­mus – pa­sie­niais

Gy­ve­nu dau­gia­bu­ty­je mies­to cent­ re. Kiek­vie­ną­kart išei­ti ry­tą ar pa­ rei­ti na­mo va­ka­re tam­pa tik­ru iš­šū­ kiu, nes kaž­koks asi­las sa­vo ma­ši­na taip už­sta­to laip­ti­nės du­ris, kad ne­beį­ma­no­ma praei­ti, rei­kia ko­ne šliauž­ti pa­sie­niais. Dar be­trū­ko, kad tie­siai į laip­ti­nę ra­tais įva­žiuo­ tų ir pa­si­sta­ty­tų. Kiek klau­si­nė­jau kai­my­nų, nie­kas ne­ži­no, kie­no tas au­to­mo­bi­lis. Ro­mual­das And­riaus Del­tu­vos ka­ri­ka­tū­ra

Tu­rė­ki­me ome­ny­je, kad anuo­met sa­vi­tar­nos par­duo­tu­vė­se ne­bu­vo, ne­no­rė­da­vai im­ti to pa­ke­lio, ku­rį at­ ki­ša par­da­vė­ja, – ri­zi­ka­vai bū­ti iš­ko­ ne­veik­tas. Juk par­da­vė­jos bu­vo be­ veik šven­to­sios, joms ne­bu­vo ga­li­ma prieš­ta­rau­ti, tik nuo­lan­kiai priim­ti kiek­vie­ną jų duo­da­mą do­va­ną.

Nuo van­dens far­šas ap­sunk­da­vo – su­si­ da­riu­sį li­ku­tį tos pa­ čios par­da­vė­jos sėk­ min­gai rea­li­zuo­da­vo jį par­duo­da­mos rei­ ka­lin­giems žmo­ nėms.

Il­giau už­truk­da­vai be­siaiš­kin­da­ mas san­ty­kius – tuoj iš ei­lės su­lauk­ da­vai prie­kaiš­tų. Juk vi­sos mo­te­rys pie­tų per­trau­kai tu­rė­da­vo po va­lan­ dą (bū­tent ta­da daž­na ir ap­si­pirk­da­ vo­me), o mais­to par­duo­tu­vė­je rei­kė­ da­vo at­sto­vė­ti ei­lę – ir prie duo­nos, ir pie­no sky­riu­je, ir mė­sos. Ge­rai pa­me­nu, kad ap­si­nuo­di­ji­ mo at­ve­jų pie­no pro­duk­tais pa­daž­ nė­da­vo va­sa­rą. Net le­dais ap­si­nuo­ dy­da­vo­me. Gal dėl hi­gie­nos sto­kos, gal dėl to, kad ne­dė­da­vo vi­so­kių prie­dų, ku­rių da­bar pri­far­ši­ruo­ja į le­dus. Kon­ ser­van­tai ir ki­to­kie pa­na­šūs da­ly­ kai, ži­no­ma, yra di­de­lis blo­gis, bet be jų bent jau va­sa­rą tai tik­rai ne­ bū­tų ge­rai. Dar, pa­me­nu, py­ra­gai bū­da­vo ly­ giai taip pat su­mir­ky­ti kaž­kur –

van­de­ny­je, ar­ba­to­je, ne­ži­nau, bet šla­pes­nie­ji kon­di­te­ri­jos ga­mi­niai (vy­nio­ti­niai, tor­tai) daž­nai bū­da­ vo be­pro­tiš­kai sun­kūs ir val­gant iš bisk­vi­to ko­ne verž­da­vo­si skys­tis. Tik verž­da­vo­si ne bren­džiu­kas, kaip da­bar nu­si­pir­kus ge­ro­je kon­di­ te­ri­jos par­duo­tu­vė­je ge­rą tor­tą, bet kaž­koks neaiš­kus skys­ti­mė­lis. O kiek svies­to po skver­nais, kaip sa­ky­da­vo, iš­neš­da­vo ke­pyk­lų, sau­ sai­nių ce­chų dar­bi­nin­kės... Jei nu­ suk­da­vo, va­di­na­si, tuo­se pa­čiuo­se ga­mi­niuo­se jo bū­da­vo ma­žiau, ma­ tyt, dau­giau mar­ga­ri­no. Apie ka­vi­nė­se pa­tie­kia­mos ka­vos ko­ky­bę sklan­dė ga­ly­bė mi­tų ir le­gen­ dų, ku­rios, ma­nau, ne­bu­vo be pa­ grin­do, nes ant vie­nos ran­kos pirš­tų ga­lė­jai su­skai­čiuo­ti ka­vi­nes, bist­ro, kur ga­lė­jai nu­si­pirk­ti pa­do­rios pu­pe­ lių ka­vos. Daug kur ji trenk­da­vo svi­ lė­siais, bū­da­vo bai­siai kar­ti. No­rė­čiau vi­sus pa­kvies­ti nu­si­plėš­ ti nuo akių už­dan­ga­lą, ku­ris ne­lei­ džia ob­jek­ty­viai ver­tin­ti praei­ties. Jau­ni­mė­liui pri­va­lo­me paaiš­kin­ti, kad so­viet­me­tis vi­sai ne­bu­vo „co­ ol“, anaip­tol, ne­bu­vo „fai­nas“, ne­ kve­pė­jo ja­me nei na­tū­ra­lio­mis deš­ ro­mis, nei eko­lo­gi­ja. Juk ne vel­tui ir mū­sų At­gi­mi­mas pra­si­dė­jo, ga­li­ma sa­ky­ti, nuo agur­ kų. Ge­rai pa­me­nu, kaip pra­dė­jo laik­ raš­čiai ra­šy­ti apie nit­ra­tus, ant ku­ rių užaug­da­vo so­vie­ti­niam žmo­gui skir­ti agur­kai. Kai gir­džiu verkš­le­ni­mus apie ro­jų anuo­met, la­bai no­riu pa­siū­ly­ti tiems verkš­len­to­jams bent pus­die­niui su­ grįž­ti į anuos lai­kus. Ka­žin ką sa­ky­ tų, jei Grū­to par­kas bū­tų ne tik Grū­ te, o ir Klai­pė­do­je. Ja­ni­na Vait­kie­nė

Pa­si­nau­do­jęs pro­ga, kad ga­liu pa­ si­svei­kin­ti su pa­čiu Ne­rin­gos va­do­ vu, pa­sa­kiau, kad žve­jai tar­tų di­de­lį ačiū, jei kur nors ša­lia bū­tų at­vež­ tas kil­no­ja­ma­sis tua­le­tas, įreng­ ti suo­liu­kai at­si­sės­ti, pa­sta­ty­tos šiukš­lia­dė­žės. Sa­kiau, kad ne­si­no­ ri terš­ti šva­rios ap­lin­kos, o šiukš­lių nė­ra kur dė­ti. Me­ras, iš­klau­sęs ma­ no ir ki­tų žve­jo­to­jų go­dų, net pa­

reklamos skyrius: 397

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

„Diena Media News“ laikinai einantis vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

dė­ko­jo už pa­sta­bas. Ne­ma­niau, kad taip grei­tai rei­ka­lai bus su­tvar­ky­ti. At­va­žia­vau su žu­vi­mis „pa­šne­kė­ ti“ po sa­vai­tes ir žiū­riu: suo­liu­kai – įreng­ti, tua­le­tas – sto­vi, šiukš­lia­ dė­žės lau­kia šiukš­lių. Sup­ra­tau: štai koks tu­ri bū­ti tik­ ras mies­to va­do­vas – grei­tai rea­ guo­jan­tis į žmo­nių pra­šy­mus. Va­cys

Užk­rė­tė ge­ra nuo­tai­ka

Anks­ty­vą ry­tą te­ko ap­si­lan­ky­ti pas gy­dy­to­ją. Įp­ras­tai to­kiu me­tu dau­ ge­lis bū­na ap­snū­dę, pik­ti, irz­lūs. Bu­vau ma­lo­niai nu­ste­bin­ta, kad me­di­kė tie­siog spin­du­lia­vo pui­kia nuo­tai­ka. Ne tik su­lau­kiau pro­fe­ sio­na­lios kon­sul­ta­ci­jos, bet ir pa­si­ kro­viau ge­rų emo­ci­jų – iš ka­bi­ne­ to išė­jau su šyp­se­na. La­bai sma­gu, kai su­lau­ki to­kio san­ty­kio ir dė­me­ sio. Ta­čiau su­pran­tu, kad kar­tais ir pa­tys pa­cien­tai gy­dy­to­jus už­kre­ čia pra­sta nuo­tai­ka. To­dėl bū­ki­me vie­ni ki­tiems pa­kan­tes­ni, dau­giau šyp­so­ki­mės. Ali­na

Ka­da te­ka sau­lė?

Se­no­kai skai­tau spau­dą ir pa­ste­ bė­jau, kad laik­raš­čiai skel­bia ko­ne dvi­de­šimt mi­nu­čių anks­tes­nį sau­ lės pa­te­kė­ji­mo lai­ką. Mė­gi­nau tei­ rau­tis vie­ti­nė­je te­le­vi­zi­jo­je, ko­kiais duo­me­ni­mis va­do­vau­ja­si. Man bu­ vo at­sa­ky­ta, kad sau­lės pa­te­kė­ji­ mo lai­ką nu­ro­do pa­gal geog­ra­fi­ nes mies­to koor­di­na­tes. Pa­si­ro­do, Vil­niu­je sau­lė penk­ta­die­nį te­kė­jo 8 val. 11 mi­nu­čių, o Klai­pė­do­je – 8 val. 32 min., Pa­lan­go­je – 8 val. 33 min., o Ni­do­je – 8 val. 31 min. Skai­ty­to­jas

Ne­tu­ri žmo­giš­ku­mo

Šį tre­čia­die­nį pa­va­ka­re ėjau į po­ lik­li­ni­ką. Tu­rė­jau pe­rei­ti pe­rė­ ją prie di­džiau­sio pre­ky­bos cent­ ro. Tuo me­tu la­bai smar­kiai li­jo ir tvi­no gat­vės. Be­lau­kiant, ka­da ga­ lė­siu pe­rei­ti gat­vę, pro ša­lį va­žia­ vo ma­ši­na. Nu­me­rio ne­pas­te­bė­jau, ta­čiau aš nuo gal­vos iki ko­jų bu­vau api­pil­ta van­de­niu. Ma­ši­na va­žia­ vo prie pat ša­li­gat­vio, nors gat­vė­ je bu­vo vie­tos. Vai­ruo­to­jas ga­lė­ jo pa­gal­vo­ti ir elg­tis žmo­niš­kiau. Nu­ken­tė­jau ne aš vie­na, bet ir ša­ lia sto­vė­ju­sios dar dvi mo­te­rys. Ba­ los van­de­niu bu­vo api­pil­tas pal­tas, kel­nės, kiau­rai per­šla­po ba­tai. To­ dėl į po­lik­li­ni­ką tu­rė­jau ei­ti šla­pio­ mis ko­jo­mis. Net po­lik­li­ni­kos ko­ri­ do­riu­je nuo ma­nęs var­vė­jo van­duo. Šla­piais dra­bu­žiais tu­rė­jau su­grįž­ ti ir į na­mus, to­dėl su­ša­lau, pa­ki­ lo tem­pe­ra­tū­ra. Ky­la klau­si­mas, ko­dėl vai­ruo­to­jai taip ne­žmo­niš­ kai el­gia­si su pės­čiai­siais? Bu­vo be ga­lo skau­du. Ja­ni­na Pa­ren­gė As­ta Alek­sė­jū­nai­tė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

750

Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

397 728

telefonas@kl.lt

A.Vin­kus bu­vo ge­ras me­ras

e­se­niai Ne­rin­gos me­ro pa­rei­gų at­si­sa­kiu­sį An­ta­ ną Vin­kų gerb­siu vi­są li­ ku­sį sa­vo gy­ve­ni­mą. Per mė­ne­sį po du kar­tus į Ni­dą va­žiuo­ju žve­jo­ti. Gau­dau ne­si­rink­ da­mas – kas kim­ba. Vie­ną die­ną pro ant kran­ti­nės sė­ din­čius meš­ke­rio­to­jus ėjo A.Vin­kus. Sus­to­jo, pa­klau­sė, kaip se­ka­si.

karštas telefonas

397 750

711, 397 715

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė – Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

Platinimo tarnyba: 397 772 397 727 397 706 397 725 397 770 397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

Prenumeratos skyrius: 397

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

714

Platinimo tarnyba – 397 713 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 „Namai“: Fotokorespondentai: e. paštas reklama@kl.lt Lina Bieliauskaitė – 397 730 Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Skelbimų skyrius – 397 717 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 „Sveikata“: e. paštas skelbimai@kl.lt 397 705 Techninės redaktorės: Sandra Lukošiūtė – Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Pasaulis: Loreta Ruikė Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Laima Laurišonienė – 397 737 e. paštas akropolis@kl.lt

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėm

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

antradienis, vasario 5, 2013

užribis Tik­ri­no kir­pyk­las

Gro­bis – 15 tūkst. li­tų

kal­ti­nin­kas pa­bė­go

Mo­kes­čių ins­pek­ci­ja uos­ta­ mies­ty­je pa­tik­ri­no 12 kir­pyk­ lų. Jo­se ras­ta 12 ne­le­ga­lių kir­ pė­jų, o ap­skri­ty­je be vers­lo liu­di­ji­mo dir­bo 16 kir­pė­jų. Už tai gre­sia bau­da nuo 500 iki 1 000 li­tų. Vie­na­me iš mies­te­ lių, veng­da­mos at­sa­ko­my­bės, kir­pė­jos tie­siog spru­ko iš sa­vo dar­bo vie­tos.

Nu­si­kal­tė­lių au­ko­mis ta­po dvi klai­pė­die­tės. 73-ejų mo­te­ris už ne­va se­sers sū­naus įvyk­dy­ tos ava­ri­jos au­kos gy­dy­mą su­ kčiams ati­da­vė 7 tūkst. li­tų. Ki­ ta 75 m. mo­te­ris bu­vo ap­gau­ ta te­le­fo­nu įti­ki­nus, kad sū­nus ava­ri­jo­je su­ža­lo­jo mer­gi­ną. Mo­ te­ris atė­ju­siam ne­pa­žįs­ta­ma­ jam ati­da­vė 15 tūkst. li­tų.

Deb­re­ce­no gat­vė­je su­si­dū­rus trims au­to­mo­bi­liams, ava­ri­jos kal­ti­nin­kas iš įvy­kio vie­tos pa­ bė­go. „Hon­da Ac­cord“ vai­ruo­to­ jas ne­su­val­dė au­to­mo­bi­lio, iš­va­ žia­vo į prie­šin­gą eis­mo pu­sę ir tren­kė­si į ke­lei­vi­nį mik­roau­to­bu­ są, o vė­liau – į sto­vė­ju­sį vi­su­rei­ gį. Per ava­ri­ją nu­ken­tė­jo marš­ ru­ti­nio au­to­bu­so vai­ruo­to­jas.

Gir­tas švais­tė­si gink­lu

Ver­dik­tas: nors R.Če­kas su­si­tai­kė su nu­ken­tė­ju­siuo­ju, lais­vės atė­mi­

mo baus­mės jam iš­veng­ti ne­pa­vy­ko.

Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Kar­tą iš­ven­gęs baus­mės už švais­ ty­mą­si gink­lu klai­pė­die­tis Re­gi­ man­tas Če­kas ant­rą kar­tą už­li­po ant to pa­ties grėb­lio ir šį kar­tą teis­ mo bu­vo pa­siųs­tas už gro­tų.

2011 me­tų lapk­ri­čio 3-ią­ją po vi­ dur­nak­čio R.Če­kas ap­gir­tęs nuė­jo į Lau­ki­nin­kų gat­vė­je esan­čią ka­vi­ nę. Čia įvy­ko in­ci­den­tas, dėl ku­rio va­kar šis 31 me­tų vy­ras bu­vo nu­ teis­tas pus­penk­tų me­tų ka­lė­ti. Su­py­kęs už tai, kad ne­pa­žįs­ta­ mas žmo­gus jam ne­nu­pir­ko alaus, R.Če­kas kie­me jam įrė­mė į smil­ki­ nį re­vol­ve­rį. Ka­vi­nė­je li­kę vy­rai pa­šiur­po pa­ ma­tę to­kį vaiz­dą. Žmo­gus puo­lė bėg­ti, bet ma­žo ka­lib­ro kul­ka įsmi­ go jam į krū­ti­nę. Vė­liau me­di­kai kons­ta­ta­vo, kad su­ža­lo­ji­mas kiau­ ry­mi­nis, per­skro­dęs kai­rį­jį plau­tį. Nu­ken­tė­ju­sy­sis li­ko gy­vas, ta­čiau su­žei­di­mas ver­ti­na­mas kaip sun­ kus kū­no su­ža­lo­ji­mas. Nu­ken­tė­ ju­sio­jo gy­dy­mas vals­ty­bei kai­na­vo pu­saš­tun­to tūks­tan­čio li­tų. Ši su­ ma Vals­ty­bi­nei li­go­nių ka­sai pri­ teis­ta iš kal­ti­nin­ko. R.Če­kas pra­džio­je tei­gė, kad ka­ vi­nės kie­me su­si­ba­rė su lau­ke rū­ kiu­siais vy­rais, o šū­vis drioks­te­lė­jo,

Šios sa­vai­tės pra­ džia Mig­ra­ci­jos tar­ ny­bos dar­buo­to­ jams – itin karš­ta. Iš­gir­dę, kad prieš du de­šimt­me­čius gau­ tus pa­sus rei­kės pa­ si­keis­ti, pa­gy­ve­nę klai­pė­die­čiai va­kar plūs­te­lė­jo į Mig­ra­ci­ jos sky­rių. Do­ku­men­tas: as­mens ta­pa­ty­bės kor­te­lė at­sto­ja pa­są, to­dėl tiems, kas

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

kai kaž­ku­ris jį pa­stū­mė. Kaip šo­vė, jis ti­ki­no neat­si­me­nąs, nes at­si­pei­ kė­jo tik po­li­ci­nin­kų au­to­mo­bi­ly­je. Vė­liau – jau teis­me – kal­ti­nin­kas tei­gė, kad rū­kę vy­rai jį už­gau­lio­jo ir taip ki­lo muš­ty­nės, ku­rių me­tu jis ne­ty­čia iš­šo­vęs. Tuo tar­pu R.Če­ko ne­pa­ži­no­ję liu­di­nin­kai tei­gė per ka­vi­nės lan­gą pa­ma­tę, kai jų drau­gui ne­pa­žįs­ta­ ma­sis įrė­mė re­vol­ve­rį į smil­ki­nį, o šū­vis nuai­dė­jo, kai jis ban­dė bėg­ti pas drau­gus. Ma­žo ka­lib­ro gink­lai anks­čiau bu­vo par­duo­da­mi ne­rei­ka­lau­jant lei­di­mo. Juos įtei­sin­ti pri­va­lu iki 2014 me­tų. 2005 me­tais, kai R.Če­kas at­li­ko ka­ri­nę tar­ny­bą Ni­do­je, su tar­ny­bos drau­gu vie­ną nak­tį gir­ta­vo. Neb­lai­vūs ka­riai kal­bė­jo apie šį bei tą. R.Če­kas pa­sa­kė, kad už 200 li­tų ga­lė­tų nu­žu­dy­ti žmo­gų. Jis paė­mė ko­vi­nį gink­lą, pa­klau­sė, ar ja­me yra šo­vi­nys, o iš­gir­dęs nei­gia­mą at­sa­ky­ mą įki­šo pis­to­le­to vamz­dį drau­gui į bur­ną ir nu­spau­dė nu­leis­tu­ką. Po to per­tai­sė gink­lą ir iš jo iš­kri­ to svei­ka kul­ka. Tar­ny­bos bi­čiu­lis tik per ste­buk­lą li­ko gy­vas. Tą­kart pra­dė­tas iki­teis­mi­nis ty­ ri­mas dėl pa­si­kė­si­ni­mo nu­žu­dy­ti bu­vo nu­trauk­tas, nes R.Če­kas ne­ tu­rė­jo tiks­lo nu­šau­ti drau­gą, o ir pa­sek­mių ne­bu­vo.

ne­ke­liau­ja į tre­čią­sias ša­lis, už­ten­ka tu­rė­ti tik ją.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Mig­ra­ci­jos sky­riu­je – ant­plū­dis Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Ta­ry­bi­niai pa­sai į lie­tu­viš­kus pra­ dė­ti keis­ti 1992 me­tų pa­bai­go­je. Dau­giau­siai jų iš­duo­ta 1993-iai­ siais. Ta­da tiems, kas bu­vo su­lau­ kęs 45-erių, bu­vo iš­duo­da­mi pa­sai, ga­lio­ję 20 me­tų. Da­bar dau­ge­lis šių žmo­nių yra se­ny­vo am­žiaus. Tiems, kas daž­ nai ne­va­ži­nė­jo į už­sie­nį, ne­pra­ra­ do pa­sų ar ne­kei­tė pa­var­džių, atė­jo lai­kas pa­keis­ti do­ku­men­tus. Pa­sų bei as­mens ta­pa­ty­bės kor­ te­lių ga­lio­ji­mo lai­kas bai­gė­si ir tiems, ku­rie 2003 me­tais įgi­jo tuo­ met nau­jo pa­vyz­džio do­ku­men­tus, o jie ga­lio­jo 10 me­tų. „Prob­le­ma yra ta, kad la­bai di­ de­lė da­lis žmo­nių, tu­rin­čių be­si­ bai­gian­čio ga­lio­ji­mo do­ku­men­tus, yra se­ny­vo am­žiaus. Da­lis jų pa­ tys ne­ga­li at­vyk­ti į Mig­ra­ci­jos tar­ ny­bą. Tai yra tie, kam nu­sta­ty­tas ma­žes­nis nei 40 pro­c. dar­bin­gu­ mo ly­gis. Ar­ba to­kie, ku­rie dėl svei­ ka­tos at­leis­ti nuo rink­lia­vų. Pas to­ kius žmo­nes mū­sų dar­buo­to­jai su mo­bi­lia bio­met­ri­nių duo­me­nų nu­

skai­ty­mo įran­ga vyks­ta į na­mus“, – paaiš­ki­no Mig­ra­ci­jos sky­riui va­do­ vau­jan­ti Li­li­ja­na Preik­šai­tie­nė. Ga­lin­tys vaikš­čio­ti žmo­nės bai­ mi­na­si, kad ne­tru­kus su­si­da­rys di­ džiu­lės ei­lės.

Pakanka registruotis prieš du mėnesius iki asmens tapatybės dokumentų galiojimo laiko pabaigos. Va­kar Mig­ra­ci­jos sky­riu­je ei­lė­je lau­kė ir tie, ku­rių do­ku­men­tai ga­ lios dar pus­me­tį. L.Preik­šai­tie­nė ti­ki­no, kad sė­ dė­ji­mo ei­lė­se ga­li­ma ir rei­kė­tų iš­ veng­ti. Iš anks­to re­gist­ruo­tis ga­li­ma te­ le­fo­nu 354 630. Va­kar jau pa­si­gir­do nu­si­skun­ di­mų, kad šiuo te­le­fo­no nu­me­riu sun­ku pri­si­skam­bin­ti. Dar vie­nas bū­das iš­veng­ti ei­lių – re­gist­ruo­

tis in­ter­ne­tu. Jau­nes­ni gi­mi­nai­ čiai ga­lė­tų pa­dė­ti pa­gy­ve­nu­siems žmo­nėms pa­si­nau­do­ti www.epo­ li­ci­ja.lt tink­la­la­pio tei­kia­ma ga­li­ my­be. „Pir­ma­die­nį tu­rė­jo­me la­bai daug in­te­re­san­tų. Bu­vo su­si­da­riu­si ei­lė no­rin­čių­jų už­si­re­gist­ruo­ti“, – pa­ sa­ko­jo L.Preik­šai­tie­nė. Aps­kai­čiuo­ta, kad vien Klai­pė­ do­je šie­met ga­li tek­ti iš­duo­ti apie 200 tūkst. nau­jų as­mens ta­pa­ty­bės do­ku­men­tų. Pa­rei­gū­nė ti­ki­no, kad pa­kan­ka re­gist­ruo­tis prieš du mė­ne­sius iki jų ga­lio­ji­mo lai­ko pa­bai­gos. Pri­me­na­ma, jog ga­li­ma kreip­tis į bet ku­rią Mig­ra­ci­jos tar­ny­bą. Neį­ga­lie­siems bei so­cia­li­nės pa­ šal­pos ga­vė­jams do­ku­men­tai iš­ duo­da­mi ne­mo­ka­mai. Pen­si­nio am­žiaus as­me­nims vie­ no ku­rio nors do­ku­men­to pa­ga­mi­ ni­mas kai­nuo­ja per­pus ma­žiau. Tai yra už as­mens ta­pa­ty­bės kor­te­lę pen­si­nin­kai mo­ka 15 li­tų, už pa­są – 75 li­tus. Už do­ku­men­tų ga­mi­ni­mą ga­li­ma su­mo­kė­ti kor­te­le ar­ba gry­nai­siais pa­čio­je Mig­ra­ci­jos tar­ny­bo­je.

Uos­te nu­sken­do vil­ki­kas As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Pir­ma­die­nio ry­tą pa­ste­bė­ta, kad po van­de­niu at­si­dū­rė praėjusią savaitę parduotas bankrotuojan­ čiai įmo­nei „Lo­kys“ pri­klau­san­tis vil­ki­kas.

Dug­nas: uos­te prie kran­ti­nės sto­vė­jęs ne­di­de­lis vil­ki­kas pa­ni­ro po van­de­

niu taip, kad iš le­do ly­čių bu­vo ma­ty­ti tik stie­bo vir­šū­nė.

Skai­ty­to­jo nuo­tr.

14 met­rų il­gio, 4 met­rų plo­čio ir 1,5 m grimz­lės lai­vas „RVS 125“ pa­ni­ro tiek, kad iš van­dens ky­šo­jo tik pa­ti lai­vo stie­bo vir­šū­nė. Dėl ne­lai­mės į ap­lin­ką iš­si­lie­jo ne­di­de­lis kie­kis ter­ša­lų. Žmo­nės ne­nu­ken­tė­jo.

„Ma­ty­ti, kad tarp le­dų yra ter­ša­ lų. Ta­čiau spe­cia­lis­tai sa­ko, kad tai yra la­bai ne­di­de­lis kie­kis. Bo­ni­nės už­tva­ros ne­leis ter­ša­lams pa­sklis­ti pla­čiau“, – aiš­ki­no Klai­pė­dos vals­ ty­bi­nio jū­rų uos­to ka­pi­to­no pa­va­ duo­to­jas Ar­vy­das Alek­sas Nar­ mon­tas. „Ko­dėl nu­ti­ko ne­lai­mė, kol kas neaiš­ku. Ava­ri­jos prie­žas­tys paaiš­ kės tik tuo­met, kai lai­vas bus iš­ kel­tas ir ap­žiū­rė­tas“, – ti­ki­no A.A.Nar­mon­tas. Uos­te tai ne pir­mas at­ve­jis, kai po van­de­niu at­si­du­ria ne­pri­žiū­ ri­mi ar il­ga­pirš­čių ir be­na­mių ap­

vog­ti lai­vai. „Šia­me lai­ve nie­kas ne­bu­dė­jo. Nors savininkai tikino, kad praėjusį penktadienį jį ap­ žiūrėjo. Gali būti, kad nuo šalčio trūko vamzdžiai ir pradėjo tekė­ ti vanduo“, – svars­tė A.A.Nar­ mon­tas. Lai­vo sa­vi­nin­kai rū­pi­na­si jo iš­kė­ li­mo ope­ra­ci­ja. Įvy­kio vie­tą ap­žiū­rės Klai­pė­ dos re­gio­no ap­lin­kos ap­sau­gos de­ par­ta­men­to pa­rei­gū­nai ir spręs, ar skir­ti bau­dą dėl gam­tai pa­da­ry­tos ža­los. Uosto veiklai nuskendęs laivas netrukdo.

8

AntrADIENIS, vasario 5, 2013

pasaulis Pa­si­rodė ­ vie­šu­mo­je

Nu­si­teikę ­ op­ti­mis­tiš­kai

Nes­kelb­tos ­ fo­tog­ra­fi­jos

Silp­nos svei­ka­tos Ku­bos re­vo­liu­ci­jos ly­de­ris Fi­de­lis Cast­ro ne­tikė­tai pa­si­rodė vie­šu­mo­je ir bal­sa­vo Ha­ va­no­je per par­la­men­to rin­ ki­mus. F.Cast­ro ma­to­mas šiek tiek su­si­kūprinęs, be­ si­rams­čiuo­jan­tis laz­da ir įsit­raukęs į gy­vus po­kal­ bius su rinkė­jais.

Ira­no už­sie­nio rei­kalų mi­ nist­ras Ali Ak­ba­ras Sa­le­ hi pa­reiškė, kad op­ti­mis­tiš­ kai žvel­gia į tai, jog JAV per­ žiū­ri sa­vo po­žiūrį į Te­he­ raną. A.A.Sa­le­hi sakė, kad Ira­nas yra at­vi­ras Va­šing­to­ no pa­si­ūly­mui dėl dvi­ša­lių de­rybų, jei­gu JAV in­ten­ci­jos yra tik­ros.

„To­kyo Elect­ric Po­wer Co.“ pa­skelbė dau­giau nei 2000 anks­čiau ne­vie­šintų fo­tog­ra­ fijų, ku­rio­se Fu­ku­ši­mos ato­ minė elekt­rinė ma­to­ma pra­ ėjus ke­tu­rioms die­noms po ją nu­nio­ko­ju­sio cu­na­mio. Reak­ to­rių būklė šiuo me­tu kont­ro­ liuo­ja­ma, ta­čiau va­ly­mo dar­ bai ne­baig­ti.

Braš­kan­ti im­pe­ri­ja Vo­kie­ti­jos sa­vait­raš­tis „Der Spie­ gel“ ra­šo, kad Ru­si­jos dujų gi­gan­ tas „Gazp­rom“ pa­ma­žu pra­ran­ da do­mi­nuo­jan­čias po­zi­ci­jas du­ jų vers­le.

Ne­se­niai „Gazp­rom“ Uk­rai­nos naf­tos ir dujų vers­lo­vei „Naf­to­ gaz“ pa­teikė rei­ka­la­vimą, kad ši at­si­skai­tytų už du­jas, ku­rių ša­ lis ne­su­nau­do­jo, ta­čiau yra įsi­pa­ rei­go­ju­si su­var­to­ti pa­gal 2009 m. pa­si­ra­šytą su­tartį. Ru­si­jos dujų gi­ gan­tas pa­prašė Uk­rai­nos su­mokė­ ti 7 mlrd. do­le­rių už 16 mlrd. ku­ bi­nių metrų ne­pa­nau­dotų dujų.

„Gazp­rom“ ne sykį kri­ti­kuo­tas net pa­ čio­je Ru­si­jo­je, kad už­leid­žia vietą kon­ ku­ren­tams. Pa­gal „Gazp­rom“ ir dujų var­to­ tojų su­da­ry­tas su­tar­tis šie įsi­pa­rei­ go­ja su­var­to­ti mi­ni­malų nu­ma­tytą dujų kiekį, tai­gi, jei su­var­to­ja­ma ma­žiau, tiekė­jas vis vien su­si­šluo­ ja mi­ni­malų už­mo­kestį. Vis­gi, pa­ sak „Der Spie­gel“, lai­kai pa­si­keitė ir da­bar „Gazp­rom“ jau ne­ga­ li dik­tuo­ti sąlygų var­to­to­jams, nes ener­ge­ti­kos vers­las tam­pa pa­sau­ li­nis. Ki­taip sa­kant, at­si­ran­da daug al­ter­na­ty­vių tiekėjų. Ru­si­jai daug ne­ri­mo ke­lia nau­ ji dujų tiekė­jai iš Vi­du­rinių Ry­ tų, daug in­ves­tuo­jan­tys į su­skys­ tintųjų dujų (LNG) verslą. Tiek Eu­ro­po­je, tiek Azi­jo­je LNG tam­pa „Gazp­rom“ kon­ku­ren­tu. Pa­vyzd­žiui, Ka­ta­ras 2011 m. eks­por­ta­ vo 44 mlrd. ku­bi­nių metrų dujų, o 2006 m. – vos 5 mlrd. ku­bi­nių me­ trų. Nor­ve­gi­jos da­lis Eu­ro­pos du­ jų vers­le 2012 m. išau­go 16 pro­c., o „Gazp­rom“ su­si­traukė 8 pro­c. Krem­liui tai pa­vo­jaus sig­na­las. Be­veik 50 pro­c. Ru­si­jos biud­že­to įplaukų su­da­ro už ener­ge­ti­kos iš­tek­lių eks­portą gau­tos lėšos. „Gazp­rom“ ne sykį kri­ti­kuo­

tas Ru­si­jo­je, kad už­leid­žia vie­ tą kon­ku­ren­tams. Kai ku­rių ru­ sų dujų mil­ži­no var­žovų iš­lai­dos pro­jek­tams net tris kar­tus vir­ši­ja „Gazp­rom“ in­ves­ti­ci­jas. Kren­ta ir „Gazp­rom“ pa­ja­mos. Ne­se­niai Len­ki­jos dujų bend­rovė „PGNiG“ su­si­derė­jo dėl 50 do­ le­rių ma­žesnės dujų kai­nos. Da­ bar ji sie­kia 450 do­le­rių už 1 tūkst. ku­bi­nių metrų dujų. Vo­kie­ti­jos „E.on Ruhr­gas“ 2012 m. su­si­ derė­jo su­ma­žin­ti dujų kainą be­ veik 1 mlrd. eurų per me­tus. Tai ge­ro­kai at­si­liepė bend­rovės fi­ nan­sams. 2012 m. sausio–rugsė­ jo mėne­siais jos pel­nas siekė 20,2 mlrd. eurų, tai­gi 12 pro­c. ma­žiau nei tą pa­tį lai­ko­tarpį 2011 m. Buvęs Ru­si­jos ener­ge­ti­kos mi­ nist­ro pa­va­duo­to­jas Vla­di­mi­ ras Mi­lo­vas, da­bar at­sto­vau­jan­tis opo­zi­ci­jai, teigė, kad vien pra­ėju­ siais me­tais „Gazp­rom“ iš­gau­ namų dujų kie­kis su­mažė­jo 6,7 pro­c. Bend­rovės at­sto­vai tvir­ti­ na, kad dėl nuo­smu­kio kal­ta krizė Eu­ro­po­je. Ita­li­jo­je jos par­da­vi­mas smu­ko 11 pro­c., Ny­der­lan­duo­se – 42,6 pro­c., Len­ki­jo­je – 11,5 pro­c., nors šio­je ša­ly­je dujų su­var­to­ji­ mas išau­go 6,2 pro­c. Spau­dimą „Gazp­rom“ pa­ti­ria ne tik ES, ta­čiau ir Rytų Eu­ro­po­ je. Uk­rai­na, vie­na svar­biau­sių Ru­ si­jos dujų im­por­tuo­tojų re­gio­ne, pa­ma­žu ma­ži­na dujų var­to­jimą. Nors pa­gal 2009 m. su­tartį Ki­ je­vas įsi­pa­rei­go­jo su­var­to­ti 41,6 mlrd. ku­bi­nių metrų dujų, 2012 m. Uk­rai­na su­var­to­jo tik 25,9 mlrd. Šiais me­tais, pa­sak „Naf­ to­gaz“, pla­nuo­ja­ma su­var­to­ti vos 20 mlrd. ku­bi­nių metrų dujų, nes 425 do­le­rių už ku­binį metrą kai­na vis la­biau ne­ten­ki­na uk­rai­nie­čių. „Gazp­rom“ teks keis­ti stra­te­giją. To vis gar­siau rei­ka­lau­ja Krem­lius. Dujų mil­ži­nas, jei ne­pa­ten­kins Krem­liaus rei­ka­la­vimų, ga­li pra­ ras­ti po­zi­ci­jas. Pa­vyzd­žiui, „No­ va­tek“ – ant­ras pa­gal dydį Ru­si­jos dujų ga­min­to­jas, pa­lai­kan­tis ry­ šius su Krem­liu­mi, – 2011 m. pa­ di­di­no eks­por­to apimtį 45 pro­c. „Der Spie­gel“ inf.

Įspėjimas: vo­kie­čių spau­da tvir­ti­na, kad Ru­si­jos dujų gi­gan­to­

„Gazp­rom“ ga­lia Eu­ro­po­je mažė­ja.

AFP nuo­tr.

Gin­čas: vie­nos ES ša­lys pri­ta­ria tau­piam Bend­ri­jos biud­že­tui, ki­tos prie­ši­na­si, nes ne­no­ri, kad mažėtų ski­

ria­mos iš­mo­kos.

AFP nuo­tr.

Tau­py­ti ar to­liau iš­lai­dau­ti? Vie­nos ES ša­lys no­ri tau­py­ti, ki­tos ne­no­ri pra­ras­ti joms skirtų pi­nigų. Ras ES va­do­ vai komp­ro­misą dėl biud­že­to ar ne? Grėsmė Eu­ro­pai

Prieš artė­jantį su­si­ti­kimą dėl nau­ jo­jo ES biud­že­to Eu­ro­pos Par­la­ men­to va­do­vas Mar­ti­nas Schul­zas įspėjo, kad to­liau vil­kin­ti biud­že­to klau­si­mo ne­ga­li­ma. „Kai žmonės nu­si­suks nuo ES pro­jek­to ar idė­jos, vis­kas baig­sis“, – per­spėjo M.Schul­zas. Jis kar­tu įgėlė Did­žio­sios Bri­ta­ni­jos prem­ je­rui Da­vi­dui Ca­me­ro­nui, kad šis, pa­skelb­da­mas apie pla­nus reng­ ti Jung­tinė­je Ka­ra­lystė­je re­fe­ren­ dumą dėl ša­lies na­rystės ES, į at­ virą žaizdą įbėrė drus­kos. Pa­sak so­cia­lis­to, jei bri­tai nu­ spręstų pa­si­trauk­ti iš Bend­ri­jos, „ES narės taptų kitų pa­sau­lio re­ gionų eko­no­mi­nių ir po­li­ti­nių in­ te­resų žais­liu­kais“. Pe­si­mis­tai ir op­ti­mis­tai

ES ly­de­riai šį ket­vir­ta­dienį ir penk­ta­dienį ren­gia­si derė­tis dėl 2014–2020 m. Bend­ri­jos biud­že­ to. Praė­ju­sių metų lapk­ritį vy­ku­ sios de­ry­bos dėl 1 trln. eurų vertės biud­že­to pa­si­baigė be re­zul­tatų. Vis­gi Prancū­zi­jos pre­zi­den­ tas Fran­çois Hol­lan­de’as šią sa­ vaitę per­spėjo, kad ir šį kartą grei­ to komp­ro­mi­so jis ne­si­ti­ki. „Da­ro­me viską, ką ga­li­me, kad pa­siek­tu­me su­si­ta­rimą, <...> ta­ čiau kol kas šių sąlygų dar nėra“, – dėstė Prancū­zi­jos va­do­vas. F.Hol­lan­de’o per­spėji­mas nu­ skambė­jo kitą dieną po to, kai Vo­ kie­ti­jos kanc­lerė An­ge­la Mer­kel pa­reiškė, kad de­ry­bos dėl biud­že­to bus la­bai su­dėtin­gos ir ga­li pri­reik­ti dau­giau lai­ko su­si­ta­ri­mui priim­ti. „Esu tik­ra, kad ver­ta steng­tis. Vo­kie­ti­ja ban­dys kaip įma­no­ma la­

biau pri­si­dėti, kad su­si­ta­ri­mas būtų pa­siek­tas. Pa­žiūrė­si­me, ar pa­stan­ gos duos re­zul­tatų“, – sakė Vo­kie­ ti­jos vy­riau­sybės va­dovė. Ji pri­dūrė: „Vo­kie­ti­ja – dau­ giau­sia pi­nigų į ES iždą su­mo­kan­ ti ša­lis. Todėl mums svar­bu, jog lė­ šos būtų nau­do­ja­mos tam, kad ES taptų kon­ku­ren­cin­gesnė ir efek­ty­ vesnė.“ A.Mer­kel šią sa­vaitę su­si­tiks su dau­ge­lio eu­ro zo­nos ša­lių ly­de­ riais. Va­kar pir­ma­sis į Ber­lyną at­ vy­ko Is­pa­ni­jos prem­je­ras Ma­ria­no Ra­joy. Tre­čia­dienį A.Mer­kel su­si­ tiks su F.Hol­lan­de’u. O Len­ki­jos vy­riau­sybės va­do­ vas Do­nal­das Tus­kas pa­reiškė esąs „op­ti­mis­tiš­kai nu­si­teikęs“. Jis tei­ gė, kad san­glau­dos fon­dai ne­bus lie­čia­mi. „Her­ma­no van Rom­puy pa­si­ūly­mai ne­lie­čia Sang­lau­dos fondų. Po vi­zi­to į Pa­ry­žių ga­liu pa­sa­ky­ti, kad Len­ki­jos san­ty­kiai su Vo­kie­ti­ ja ir Prancū­zi­ja la­bai pa­dėjo spręsti gin­čus“, – sakė D.Tus­kas.

Tau­pes­nis biud­že­tas

Lapk­ritį ES pre­zi­den­tas H.van Rom­puy pa­si­ūlė biud­že­to pro­jektą, ku­rio bend­ra iš­laidų su­ma – 973 mlrd. eurų, ar­ba kiek dau­giau nei 1 pro­c. ES bend­ro­jo vi­daus pro­duk­to. Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja siūlė 1,047 trln. eurų pro­jektą. Ta­čiau pa­si­ūly­mas ap­kar­py­ ti biud­žetą net 74 mlrd. eurų, ku­ rį pa­teikė H.van Rom­puy, ne­įti­ko kai ku­rioms ES ša­lims. Šiam pro­ jek­tui pa­si­prie­ši­no Did­žio­ji Bri­ta­ ni­ja, Šve­di­ja ir Ny­der­lan­dai. Britų prem­je­ras pa­reiškė, kad norėtų 886 mlrd. eurų biud­že­to. Iki šiol Eu­ro­pos ly­de­riai taip ir ne­ su­gebė­jo išspręs­ti ne­su­ta­rimų dėl kai ku­rių ša­lių rei­ka­la­vimų ma­žin­ ti Bend­ri­jos biud­že­to iš­lai­das, taip pat kaip tie kar­py­mai turėtų bū­ ti at­lie­ka­mi skir­tin­go­se ES veik­los sri­ty­se. Kal­ba­ma, kad biud­že­tas ga­li būti ap­kar­py­tas dar 20–25 mlrd. eurų. Ta­čiau Prancū­zi­ja ir Is­pa­ni­ja ka­ te­go­riš­kai ne­su­tin­ka, kad būtų su­ ma­žin­tos lėšos bend­ra­jai žemės ūkio po­li­ti­kai, ku­rios sie­kia apie 56 mlrd. eurų, o Rytų Eu­ro­pos ša­ lys ne­norėtų, kad kar­py­mas pa­ liestų Sang­lau­dos fon­dus, ku­rių dy­dis sie­kia apie 42 mlrd. eurų. „Reu­ters“, „Eu­rAc­tiv“, BNS inf.

Kas dau­giau­sia su­mo­ka į ES biud­žetą? Vo­k ie­ti­ja Prancū­zi­ja Ita­li­ja Did­ž io­ji Bri­ta­ni­ja

9 mlrd. eurų. 6,4 mlrd. eurų. 5,9 mlrd. eurų. 5,5 mlrd. eurų.

Kas dau­giau­sia gau­na iš biud­že­to? Len­k i­ja Grai­k i­ja Veng­ri­ja Is­pa­ni­ja

10,9 mlrd. eurų. 4,6 mlrd. eurų. 4,4 mlrd. eurų. 2,9 mlrd. eurų.

9

Antradienis, vasario 5, 2013

ekonomika

OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn

–0,01 %

100

–0,30 %

–0,75 %

kl.lt/naujienos/ekonomika

Sąs­kai­tos ­ di­des­nės Sau­sį būs­tams šil­dy­ti ša­ly­je su­nau­do­ta vi­du­ ti­niš­kai 20 pro­c. dau­giau ši­lu­mos nei gruo­dį. 60 kv. met­rų plo­to bu­tui ne­re­no­vuo­ta­me na­ me šil­dy­ti sau­sį su­nau­do­ta vi­du­ti­niš­kai apie 1,8 tūkst. ki­lo­vat­va­lan­džių ši­lu­mos, gruo­dį – apie 1,5 tūkst. ki­lo­vat­va­lan­džių. Vi­du­ti­nė są­skai­ta už ši­lu­mą sie­kė apie 520 li­tų – 11,8 pro­c. dau­giau nei gruo­dį (465 li­tai). Kau­ne są­skai­ta už 60 kv. met­rų plo­to bu­to se­nos sta­ty­bos na­me šil­dy­ mą sie­kė apie 570 li­tų, Klai­pė­do­je – 501 li­tą.

mln. li­tų

vi­daus rin­ko­je pa­si­sko­li­no Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­ja.

Pra­lo­šė dau­giau, ne­gu lai­mė­jo Per­nai gy­ven­to­jai bu­vo azar­tiš­kes­ ni. Tie­sa, jų pra­loš­ta pi­ni­gų su­ma ge­ro­kai len­kia tą, ku­rią lo­ši­mų or­ ga­ni­za­to­riai jiems iš­mo­kė­jo.

Ak­ty­vė­ja: sau­sio mė­ne­sį pa­dau­gė­jo kro­vi­nių, ga­be­na­mų į Ry­tų ša­lis.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Tur­to areš­tų ve­žė­jai ne­su­reikš­mi­na Trans­por­to bend­ro­vės vė­luo­ja at­si­skai­ty­ti, o jų tur­to areš­tų skai­čius au­ga. Ta­čiau pa­tys ve­žė­jai ra­mi­na – jų vers­lo per­ spek­ty­vos nė­ra to­kios niū­rios. Gin­ta­rė Mi­ce­vi­čiū­tė g.miceviciute@diena.lt

Pa­dau­gė­jo tur­to areš­tų

Praė­ju­sį mė­ne­sį už­re­gist­ruo­ta 980 lai­ki­nų ap­ri­bo­ji­mų įmo­nėms val­ dy­ti, nau­do­tis ar dis­po­nuo­ti sa­ vo tur­tu. Pa­ly­gin­ti su anks­tes­niu mė­ne­siu, iš vi­so bend­ro­vių tur­to areš­tų at­ve­jų pa­dau­gė­jo 94-iais, o areš­tuo­to tur­to vertė išau­go 23 mln. li­tų ir pa­sie­kė 119 mln. li­tų. Tai ro­do kre­di­tų biu­ro „Cre­di­tin­ fo“ ana­li­zė, at­lik­ta pa­gal Cent­ri­ nės hi­po­te­kos įstai­gos duo­me­nis. Sau­sį tur­to areš­tai pri­tai­ky­ti 135 trans­por­to įmo­nėms, praė­ju­sių me­tų gruo­dį to­kių bu­vo 98. „Išau­gęs tur­to areš­tų skai­čius trans­por­to veik­lo­je bu­vo vie­na pa­ grin­di­nių prie­žas­čių, ko­dėl areš­ tų sta­tis­ti­ka ky­la aukš­tyn. Praė­ju­ siais me­tais fik­suo­tos ten­den­ci­jos ne tik areš­tų, bet ir pra­dels­tų įsi­ pa­rei­go­ji­mų sta­tis­ti­ko­je ro­do at­ si­nau­ji­nan­čias trans­por­to sek­to­ riaus mo­ku­mo pro­ble­mas. Be­veik 40 pro­c. trans­por­to bend­ro­vių pri­ski­ria­mos prie aukš­tos vė­la­ vi­mo at­si­skai­ty­ti ri­zi­kos“, – tei­gė kre­di­tų biu­ro „Cre­di­tin­fo“ kre­di­to ri­zi­kos va­do­vė Ali­na Bue­mann. Tur­to areš­tai taip pat išau­go tarp pre­ky­bos įmo­nių, o tarp sta­ ty­bos ir ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to (NT) bend­ro­vių tur­to areš­tų skai­čius ge­ro­kai su­ma­žė­jo. Sau­sį di­džiau­sia da­lis – dau­giau nei 70 pro­c. – vi­sų ­re­gist­ruo­tų tur­to areš­tų te­ko trans­por­to, sta­ ty­bos ir NT, pre­ky­bos ir pra­mo­nės bend­ro­vėms.

Vil­niu­je ap­ri­bo­ji­mų dau­giau­sia

Dau­giau­sia įmo­nių tur­to areš­ tų praė­ju­sį mė­ne­sį re­gist­ruo­ ta Vil­niaus (43 pro­c.), Kau­no (18 pro­c.) ir Klai­pė­dos (14 pro­c.) ap­ skri­ty­se, o ma­žiau­siai – Tau­ra­gės (1 pro­c.), Ute­nos (2 pro­c.) ir Aly­ taus (2 pro­c.) ap­skri­ty­se.

Gy­tis Vin­ce­vi­čius:

Sau­sį ste­bi­me, kad ga­ be­ni­mas į Ry­tus la­bai ak­ty­vus, o anks­tes­ niais me­tais tik va­sa­ rio ar ko­vo mė­ne­sį jis suak­ty­vė­da­vo. Iš­re­gist­ruo­tų tur­to areš­tų praė­ ju­sį mė­ne­sį bu­vo 2355, o iš­re­gist­ ruo­to tur­to vertė di­des­nė ne­gu 300 mln. li­tų. Tur­to areš­tas yra pri­vers­ti­nis nuo­sa­vy­bės tei­sės į tur­tą ar­ba at­ ski­rų jos su­de­da­mų­jų da­lių – val­ dy­mo, nau­do­ji­mo­si ar dis­po­na­vi­ mo – lai­ki­nas ap­ri­bo­ji­mas. Tur­to areš­tu sie­kia­ma už­tik­rin­ti įro­dy­ mus, ci­vi­li­nį ieš­ki­nį, ga­li­mą tur­ to kon­fis­ka­vi­mą, taip pat bau­dų ir ne­su­mo­kė­tų įmo­kų išieš­ko­ji­mą, kre­di­to­rių rei­ka­la­vi­mų pa­ten­ki­ni­ mą, ki­tų rei­ka­la­vi­mų ir įsi­pa­rei­go­ ji­mų įvyk­dy­mą. Sko­lų išieš­ko­ji­mo bend­ro­vės „Cre­dit­re­form Lie­tu­va“ di­rek­ to­riaus pa­va­duo­to­jas Ro­mual­das Trum­pa tei­gė, kad si­tua­ci­ja trans­ por­to įmo­nių sek­to­riu­je nė­ra to­

kia su­dė­tin­ga. Pa­sak R.Trum­pos, spau­di­mas jau­čia­mas tik tarp ma­žų trans­por­to įmo­nių, o iš vie­no mė­ ne­sio duo­me­nų apie tur­to areš­tų ar bank­ro­tų skai­čių ne­ga­li­ma spręs­ti apie pa­dė­tį vi­so­je rin­ko­je. „Vie­nos di­de­lės įmo­nės bank­ ro­tas ga­li at­neš­ti dau­giau ža­los ne­gu ke­lių ma­žų. Si­tua­ci­ja trans­ por­to sek­to­riu­je da­bar to­kia, kad smul­kios įmo­nės ne­ga­li taip grei­ tai su­stip­rė­ti, o stip­rių neį­ma­no­ ma taip grei­tai ir pa­pras­tai iš­muš­ ti iš vė­žių“, – kal­bė­jo R.Trum­pa.

Lie­tu­vos azar­ti­nių lo­ši­mų įstai­ go­se per­nai iš vi­so pra­loš­ta 208,5 mln. li­tų. Tai 16 pro­c. dau­giau ne­ gu 2011-ai­siais, kai bu­vo pra­loš­ta 179,492 mln. li­tų. Vals­ty­bi­nės lo­ši­mų prie­žiū­ros ko­mi­si­jos duo­me­ni­mis, lo­ši­mų or­ ga­ni­za­to­rių že­to­nų, bi­lie­tų, kor­te­lių par­da­vi­mo pa­ja­mos per­nai pa­di­dė­ jo 21,4 pro­c., iki 1,331 mlrd. li­tų, o iš­mo­kė­ji­mai (lai­mė­ji­mų iš­mo­kos, že­to­nų kei­ti­mas į pi­ni­gus) išau­go 22,4 pro­c., iki 1,123 mlrd. li­tų. Dau­giau­sia per­nai pra­loš­ta ri­ bo­to iš­lo­ši­mo au­to­ma­tais – 75,153 mln. li­tų, ar­ba 20,1 pro­c. dau­giau nei 2011-ai­siais. Prie lo­ši­mo sta­ lų pra­loš­ta su­ma per­nai išau­go 4,5 pro­c., iki 57,47 mln. li­tų, ne­ri­bo­ to iš­lo­ši­mo au­to­ma­tais pra­lai­mė­ ta 33,891 mln. li­tų, ar­ba 10,5 pro­c. dau­giau nei 2011 m. La­žin­da­mie­si gy­ven­to­jai per­ nai pra­lo­šė 42,027 mln. li­tų – 34,6 pro­c. dau­giau nei 2011 m. Dau­giau­sia įplau­kų per­nai ga­vo la­žy­bų or­ga­ni­za­to­riai – 472,769 mln. li­tų. La­žy­bas or­ga­ni­zuo­jan­ čių bend­ro­vių įplau­kos per­nai išau­go 42,6 pro­c. Tre­čią 2012 m. ket­vir­tį bend­ro­vė „Lie­tu­vos to­ta­ li­za­to­rius“ pir­mo­ji ša­ly­je pra­dė­jo or­ga­ni­zuo­ti žir­gų lenk­ty­nių to­ta­ li­za­to­rius. Per du ket­vir­čius įmo­ nės įplau­kos iš šios veik­los sie­kė 1,9 tūkst. li­tų, iš­mo­kė­ti lai­mė­ji­mai – 1,2 tūkst. li­tų.

Per­nai į ša­lies biu­dže­tą su­rink­ ta 38 mln. li­tų lo­te­ri­jų bei azar­ti­ nių lo­ši­mų mo­kes­čių ir 122 tūkst. li­tų vals­ty­bės rink­lia­vų. Lo­te­ri­jo­se ša­lies gy­ven­to­jai per­ nai lai­mė­jo 74,218 mln. li­tų – tai kiek ma­žiau nei pu­sė su­mos, ku­ rią jie iš­lei­do bi­lie­tams. Iš­mo­kė­ta lai­mė­ji­mų su­ma bu­vo 2 pro­c. di­ des­nė nei 2011 m., kai sie­kė 72,853 mln. li­tų. Lie­tu­vo­je lo­te­ri­jas or­ga­ni­zuo­jan­ čios bend­ro­vės „Oli­fė­ja“ ir „Žal­gi­ rio lo­to“ per­nai iš­pla­ti­no 6,8 pro­c. dau­giau bi­lie­tų ne­gu už­per­nai, iš vi­so – 82,117 mln. Bi­lie­tams įsi­gy­ti iš­leis­ta 156,511 mln. li­tų – 12,7 pro­c. dau­giau nei 2011 m. Lo­te­ri­jų rin­kos ly­de­rė bend­ro­vė „Oli­fė­ja“ per­nai iš­pla­ti­no di­džią­ją da­lį – 77,5 mln. – bi­lie­tų už 152,7 mln. li­tų, ar­ba 12,8 pro­c. dau­giau nei 2011 m. Ki­ta lo­te­ri­jas or­ga­ni­zuo­jan­ ti bend­ro­vė „Žal­gi­rio lo­to“ iš­pla­ ti­no 17,2 pro­c. ma­žiau bi­lie­tų (4,6 mln.), jos pa­ja­mos pa­di­dė­jo 10,2 pro­c., iki 3,8 mln. li­tų. Lo­ši­mų tar­ny­bos duo­me­ni­mis, „Oli­fė­jos“ or­ga­ni­zuo­to­se lo­te­ri­ jo­se per­nai lai­mė­ta 72,4 mln. li­ tų, „Žal­gi­rio lo­to“ – 1,8 mln. li­tų, ar­ba ati­tin­ka­mai 2,8 pro­c. dau­ giau ir 25,6 pro­c. ma­žiau nei 2011ai­siais. Lo­te­ri­jų or­ga­ni­za­to­riai per­ nai į biu­dže­tą su­mo­kė­jo 7,9 mln. li­ tų lo­te­ri­jų ir azar­ti­nių lo­ši­mų mo­ kes­čių. Lab­da­rai lė­šų ne­ski­rian­čią „Žal­gi­rio lo­to“ tar­ny­ba praė­ju­sią sa­vai­tę įspė­jo apie ga­li­mą li­cen­ci­ jos su­stab­dy­mą. „Klaipėdos“, BNS inf.

Smu­ki­mo rin­ko­je neįž­vel­gia

R.Trum­pa pri­dū­rė, kad tarp maž­ me­ni­nės pre­ky­bos ir mai­ti­ni­mo įstai­gų bank­ro­tų pa­sta­ruo­ju me­ tu pa­si­tai­ko dau­giau ne­gu trans­ por­to įmo­nių sek­to­riu­je. Lie­tu­vos na­cio­na­li­nės ve­žė­jų au­ to­mo­bi­liais aso­cia­ci­jos „Li­na­va“ at­sto­vas spau­dai Gy­tis Vin­ce­vi­ čius tei­gė, kad tur­to areš­tai ga­li bū­ti skel­bia­mi ne tik tuo­met, kai įmo­nė pra­stai vyk­do veik­lą, bet ir dėl tei­si­ nių gin­čų ar­ba din­gu­sių kro­vi­nių. „Vi­sa tai dar neį­ro­do, kad vi­ sas trans­por­to sek­to­rius ­kur nors grimz­ta. Prie­šin­gai – sau­sį ste­bi­me, kad ga­be­ni­mas į Ry­tus la­bai ak­ty­vus, o anks­tes­niais me­tais tik va­sa­rio ar ko­vo mė­ne­sį jis suak­ty­vė­da­vo“, – sa­kė G.Vin­ce­vi­čius. Pa­sak jo, liū­to da­lį rin­ko­je uži­man­čios įmo­nės šiuo me­tu pa­blo­gė­ji­mo ne­jau­čia. „Ne­tu­ ri­me duo­me­nų, kad įmo­nės pa­tir­tų sun­ku­mų. Gal jų pa­ti­ria smul­kes­ni ve­žė­jai. O me­ti­nės trans­por­to sek­ to­riaus ten­den­ci­jos ap­skri­tai ne­blo­ gos“, – ti­ki­no G.Vin­ce­vi­čius.

Azar­tas: per­nai gy­ven­to­jai lo­te­ri­joms ir lo­ši­mams iš­lei­do dau­giau ne­

gu 2011-ai­siais.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

10

antradienis, vasario 5, 2013

sportas

Sporto telegrafas Septinti. Antrą kartą Europos klubų taurės kroso varžybose Ispanijoje dalyvavo Klaipėdos „Nikės“ jaunuolių komanda. Praėjusiais metais buvę šešti, šiemet „Nikės“ bėgikai užėmė septintą vietą tarp 14 komandų. Kaip ir pernai, aukščiausią vietą tarp klaipėdiečių užėmė Dominykas Butkevičius, 6 km distanciją baigęs šešioliktas – 19 min. 01 sek. Mindaugas Morkūnas užėmė 29-ąją (19 min. 38 sek.) vietą, Andrius Šliapcevas buvo 43-čias (20 min. 09 sek.), Tomas Rėzgis – finišavo 45-as (20 min. 13 sek.), Lukas Jasinskas liko 48-as (20 min. 35 sek.). Sprintas. Karlsrujės mieste (Vokietija) vykusiose pirmosiose žiemos „IAAF Indoor Permit“ varžybose geriausią Lietuvos sezono rezultatą pasiekė Lina Grinčikaitė. 60 m klaipėdietė nubėgo per 7,39 sek. Bendroje įskaitoje tai buvo dešimtas rezultatas. Finale nugalėjo bulgarė Ivet Lalova – 7,19 sek. Dviračių sportas. Sekmadienį Ispanijoje vykusiose klasikinėse 112 km „Trofeo Palma“ dviratininkų lenktynėse „Orica Greenedge“ ekipos narys Tomas Vaitkus finišavo kartu su pagrindine grupe, tačiau galutinėje įskaitoje buvo 79as. Lenktynių nugalėtoju tapo belgas Kenny’is Dehaesas, finiše akimirka aplenkęs prizininkais tapusius amerikietį Tylerį Farrarą ir britą Beną Swiftą. NBA. Trisdešimt pirmą nesėkmę NBA čempionate patyrė dviejų lietuvių atstovaujamas Toronto „Raptors“ klubas. Sekmadienį savo arenoje Kanados ekipa 85:100 (21:24, 29:20, 17:27, 18:29) turėjo pripažinti NBA čempionų bei Rytų konferencijos lyderių Majamio „Heat“ krepšininkų pranašumą. Mačui registruotas buvo, tačiau nerungtyniavo Linas Kleiza, o Jono Valančiūno sąskaitoje per daugiau nei 5 min. – 2 taškai. Futbolas. Pietų Afrikos Respublikoje vykstančiame Afrikos futbolo čempionate paaiškėjo pusfinalio poros: trečiadienį dėl kelialapių į finalą Nigerijos rinktinė žais su praėjusių pirmenybių bronzos medalio laimėtoja Malio komanda, o Ganos vienuolikė susitiks su Burkina Faso ekipa.

Po nesėkmės – pergalė Klaipėdos „Dragūno“ žaidėjai, banguotai pradėję Baltijos rankinio lygos pirmenybių antrąjį ratą, namie 21:24 netikėtai pralaimėjo estų „Kehra-Daisy“ ekipai ir pateikė staigmeną 27:23 įveikę suomių „Riihimäen Cocks“ septynetuką.

Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Estijos rankininkai atvyko į Klaipėdą turėdami tiek pat taškų, kaip ir „Dragūnas“. Susitikimas abiem ekipoms buvo svarbus ne tik dėl aukštesnės tarpusavio vietos, bet ir siekio patekti į ketvertuką bei tęsti kovą dėl lygos medalių. Vis dar be keleto traumuotų žaidėjų rungtyniaujanti „Dragūno“ ekipa leido svečiams atitrūkti jau iki pertraukos – 15:11. Antrąjį kėlinį Artūro Juškėno auklėtiniai bandė gelbėtis, bet estai sėkmingai atrėmė klaipėdiečių atakas. „Visi mūsų ekipos žaidėjai stengėsi, darė viską, kad pelnytų pergalę, tačiau pritrūkome jėgų“, – apgailestavo A.Juškėnas. Kaip nebūtų keista, kitą dieną klaipėdiečiai jėgų turėjo daugiau nei išvakarėse. Pajėgi Suomijos ekipa, sustiprėjusi keliais ranki-

Ataka: G.Vaitkus retai atakuoja varžovų vartus – dažniau sukuria progas komandos draugams. Vytauto Petriko nuotr.

Rungtynių statistika

Komandų rikiuotė

„Dragūnas“ – „Kehra-Daisy“ 21:24 (11:15). A.Stropus 10, E.Vorobjovas 4,

D.Jasinskas 3, G.Vaitkus, G.Juška, T.Stankevičius, J.Truchanovičius po 1/U.-T. Laastas 8, R.-J.Sirkas 4, A.Partas 3. „Dragūnas“ – „Riihimäen Cocks“ 27:23 (13:11). B.Petreikis 6, J.Truchanovičius

5, A.Bučius, G.Juška, D.Jasinskas, M.Dumčius 3, G.Vaitkus 2, E.Vorobjovas, E.Griežė po 1/K.Jarve 9, A.Rogenbaumas 5, T.Tamminenas 4.

ninkais iš Ukrainos ir Estijos, turėjo pripažinti lietuvių pranašumą 27:23.

„Labiau tikėjomės įveikti estus, o ne suomius, tačiau gavosi priešingai, – dvejas rungtynes apibendri-

Vieta Komanda

1.ASK 9 16 2.„Riihimäen Cocks“ 3.„Granitas-Gaja-Karys“ 4.„Polva Serviti“ 5.„Dragūnas“ 6.„Kehra-Daisy“ 7.„Dobele Tenax“ 8.„LSPA/NB-SAN“

Rungt. Taškai

9 9 9 9 9 12 9 9

16 12 12 10 9 6 4 0

no klaipėdiečių treneris. – Patekti į finalinį ketvertuką vilčių turime mažai, tačiau jų dar yra.“

Lygiosios su kazachų klubu Klaipėdos „Atlantas“ žaidė antrąsias kontrolines rungtynes Antalijoje (Turkija) rengiamoje treniruočių stovykloje.

Nerimas: paskutiniosios akimirkos „Atlanto“ komandos stovykloje prieš varžybas su „Aktobe“ ekipa.

Manto Kazlausko nuotr.

Uostamiesčio komandos varžovu buvo viena pajėgiausių Kazachstano klubų – Aktobės „Aktobe“, 2005, 2007-2009 metų čempionas, 2010-ųjų sezono vicečempionas, pastarųjų dvejų metų bronzos medalių laimėtojas. Rungtynėse nė viena iš komandų neturėjo iniciatyvos, prie vartų nebuvo sukurta pavojingų progų, todėl komandos paliko aikštę sužaidusios lygiosiomis 0:0 „Žiemos futbolas, – „Atlanto“ vyriausiasis treneris Konstantinas Sarsanija trumpai nusakė, kokios buvo varžybos. – Daug judesio aikštės viduryje. Nebuvo pavojingų progų, be gražių momentų.“

Kazachstano klubas stebino geografinėmis žiniomis. Prieš rungtynes savo internetiniame puslapyje anonsavę, kad žais su „Atlantu“ iš Latvijos, šios šalies atstovai ir po varžybų, aprašydami susitikimą, liko įsitikinę, kad žaidė ne su lietuviais. Klaipėdiečiai, stovyklausiantys Turkijoje iki vasario 10-osios, žais dar dvejas rungtynes. Vasario 7-ąją lietuviai susitiks su klubu iš Makedonijos, 9-ąją – su Minsko (Baltarusija) „Dinamo“. Iš viso per pasirengimo laikotarpį „Atlantas“ žaidė ketverias varžybas: 2:1 įveikė šalies jaunimo (iki 19 metų) rinktinę, 3:2 – Suvalkų (Lenkija) „Wigry“ komandą, sužaidė lygiosiomis 1:1 su Bialystoko (Lenkija) „Jagiellonia“ ir 0:1 pralaimėjo Novosibirsko „Sibir“ klubui. „Klaipėdos“ inf.

11

ANTRADIENIS, vasario 5, 2013

rubrika sveikata@kl.lt Redaktorė Jolanta Juškevičienė

sveikata

Vė­žį pri­šau­kia pyk­tis ir stre­sas

Nuo pir­mi­nio vė­žio ne­pa­dės jo­kios žo­ ly­tės, ta­čiau jos ga­ li už­kirs­ti ke­lią on­ ko­lo­gi­nės li­gos pa­ si­kar­to­ji­mui. Ži­no­ mas Lie­tu­vos fi­to­te­ ra­peu­tas ti­ki­na, kad iš­veng­ti vė­žio pa­ de­da la­bai pa­pras­ tos prie­mo­nės, ta­ čiau žmo­nės jo­mis daž­niau­siai ne­si­ nau­do­ja.

Sand­ra Lu­ko­šiū­tė s.lukosiute@kl.lt

Neuž­ten­ka įveik­ti vė­žį

Vil­niaus uni­ver­si­te­to On­ko­lo­gi­jos ins­ti­tu­to fi­to­te­ra­pi­jos la­bo­ra­to­ri­ jos ve­dė­jas Juo­zas Ruo­lia skep­tiš­ kai ver­ti­na žmo­nių no­rą iš­si­gy­dy­ti vė­žį vien vais­ta­žo­lė­mis. Šiai klas­ tin­gai li­gai įveik­ti bū­ti­nas ra­di­ka­ lus gy­dy­mas. 23 me­tus ins­ti­tu­te dir­ban­tis bei on­ko­lo­gi­nius li­go­nius kon­sul­tuo­ jan­tis fi­to­te­ra­peu­tas pa­brė­žė, kad po ra­di­ka­laus vė­žio pa­ša­li­ni­mo žmo­gus pen­ke­rius me­tus pri­va­lo var­to­ti imu­nos­ti­mu­lia­to­rius, an­ tiok­si­dan­tus. Pa­sak J.Ruo­lios, tuo­met tie­siog rei­kia su­ža­din­ti imu­ni­nes ląs­te­les bei ne­pa­mirš­ti duo­ti joms ener­gi­ jos. Tad li­go­niams fi­to­te­ra­peu­tas pa­ta­ria var­to­ti me­daus. Mat vė­žiui įveik­ti tai­ky­ta che­ mo­te­ra­pi­ja, spin­du­li­nė te­ra­pi­ja su­ jau­kia elekt­ro­nus. Su­ža­lo­ta ląs­te­ lė ne­beat­lie­ka sa­vo funk­ci­jos, ji tik gi­na­si nuo žū­ties. Bū­tent dėl šios prie­žas­ties pen­ke­rius me­tus po on­ko­lo­gi­nės li­gos įvei­ki­mo vė­žio gy­dy­mo pa­sek­mės at­si­lie­pia įvai­ riais ne­ga­la­vi­mais.

Bū­se­na: vi­di­nė ra­my­bė or­ga­niz­mui taip pat pa­de­da ap­si­sau­go­ti nuo li­gų.

J.Ruo­lia įsi­ti­ki­nęs, jog or­ga­niz­mo va­ly­mui pa­kan­ka vie­nin­te­lio da­ly­ ko – van­dens. Al­ter­na­ty­vios me­di­ci­nos ša­li­ nin­ko ma­ny­mu, lie­tu­viai per ma­ žai ge­ria van­dens. Jo dau­giau­sia gau­na­ma su ki­tais skys­čiais. Rem­da­ma­sis ja­po­nų moks­li­nin­kų dar­bais, jis pa­ts įsi­ti­ki­no, kad van­ duo iš įvai­rių vie­to­vių, pe­rei­da­mas skir­tin­gas fa­zes, svei­ka­ti­ni­mo po­ žiū­riu įgy­ja vis nau­jų for­mų. Paš­ne­ko­vas at­krei­pia dė­me­sį, kad ne­bū­ti­na van­de­nį iš­kart ger­ti lit­rais – už­ten­ka gurkš­te­lė­ti po­rą gurkš­nių. „Gurkš­te­lė­jus van­dens tu­rė­tų apim­ti to­kios ge­ros emo­ci­ jos, kaip pa­bu­čia­vus my­li­mą mer­ gai­tę“, – vaiz­džiai pa­ly­gi­no fi­to­te­ ra­peu­tas. At­sa­ko­my­bė ten­ka imu­ni­te­tui

Gurkš­nį pri­ly­gi­no bu­či­niui

Po li­gos ži­di­nio – na­vi­ko – pa­ša­ li­ni­mo fi­to­te­ra­peu­tas žmo­gui pa­ ta­ria iš­si­va­ly­ti or­ga­niz­mą. Nors jis pa­ste­bi, kad pa­sta­ruo­ju me­tu dėl šio me­to­do su­lau­kia­ma prieš­ta­ rin­gų nuo­mo­nių.

Me­di­ci­nos ži­nių sė­mę­sis Azi­jos ša­ ly­se, Jung­ti­nė­se Vals­ti­jo­se, Ka­na­ do­je, J.Ruo­lia įsi­ti­ki­nęs, kad nuo pir­mi­nio vė­žio ne­pa­de­da jo­kios žo­ly­tės. „Pir­mi­nį na­vi­ką rei­kia pa­ša­lin­ ti pei­liu, vė­ži­nes ląs­te­les iš­gau­dy­

ti che­mi­ja ir iš­džio­vin­ti spin­du­liais. Ne­rei­kia tu­rė­ti iliu­zi­jų, kad už­ti­ nu­sius au­di­nius pa­veiks kaž­ko­kios žo­lės, veik­lio­sios jų me­džia­gos“, – pa­brė­žė jis.

Juo­zas Ruo­lia:

Jei su­si­py­kai su žmo­ na ar kai­my­nu, paimk už pa­ran­kės, pa­bu­ čiuok ir su­si­tai­kyk. Sun­ku at­si­pra­šy­ti, bet ne­rei­kia pa­mirš­ti, kad taip el­gie­si sa­vo imu­ni­te­to la­bui.

Fi­to­te­ra­peu­tas at­krei­pė dė­me­sį, kad dau­gu­mo­je at­ve­jų vė­ži­nės ląs­ te­lės pa­bė­ga iš pir­mi­nio ži­di­nio. Che­mo­te­ra­pi­jai ne vi­sa­da pa­vyks­ ta jas įveik­ti. Be to, kai ku­rios vė­ži­nės ląs­te­lės su­ge­ba pa­si­slėp­ti po bal­ty­mo au­di­

niais, iš ku­rio jos ki­lo. Tad imu­ni­te­ tui kar­tais pri­trūks­ta įžval­gos, kad jas su­nai­kin­tų. Pa­sak J.Ruo­lios, chi­rur­gi­niu bū­ du pa­ša­li­nus na­vi­ką bei iš­ty­rus limf­maz­gius, pa­ste­bi­mi anks­tes­ ni vė­žio pėd­sa­kai. Ta­čiau tuo­met su­nai­kin­ti su­pik­ty­bė­ju­sias ląs­te­les su­ge­bė­jo pa­ti imu­ni­nė sis­te­ma. Bū­tent dėl šios prie­žas­ties fi­to­te­ ra­peu­tas pa­ta­ria pro­fi­lak­tiš­kai var­ to­ti vais­ta­žo­les ir jų kom­po­zi­ci­jas ar­ba ki­tas me­džia­gas, vei­kian­čias vė­ži­nes ląs­te­les. Kar­tu su ki­tais moks­li­nin­kais, on­ko­lo­gais ir rem­da­ma­sis li­te­ra­tū­ra fi­to­te­ra­peu­tas su­da­rė še­šis vais­ta­ žo­lių mi­ši­nius, ku­rie vie­naip ar ki­ taip sau­go nuo pa­si­slė­pu­sių pa­vie­ nių vė­ži­nių ląs­te­lių at­si­nau­ji­ni­mo. Ge­riau at­si­pra­šy­ti nei pyk­ti

J.Ruo­lios tei­gi­mu, no­rint iš­veng­ ti vė­žio, bū­ti­na pa­si­rū­pin­ti imu­ni­ te­to stip­ri­ni­mu. Jis daž­nai su­lau­kia žmo­nių klau­si­mų, kaip rei­kė­tų tai pa­da­ry­ti. Prieš iman­tis ki­to­kių imu­ni­te­to stip­ri­ni­mo prie­mo­nių fi­to­te­ra­peu­

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

tas pa­ta­rė ap­si­lan­ky­ti pas sa­vo šei­ mos gy­dy­to­ją. Jis pa­gal krau­jo ty­ ri­mą įver­ti­na imu­ni­nės sis­te­mos būk­lę ar­ba pa­siū­lo at­lik­ti imu­no­ lo­gi­nį ty­ri­mą. Tuo­met leng­viau pa­tar­ti, ką žmo­gus tu­rė­tų var­to­ti. Mat ne­ga­li­ ma bea­to­dai­riš­kai sti­mu­liuo­ti imu­ ni­nės sis­te­mos. „Imu­ni­te­tas ko­vo­ja su vi­ru­sais, bak­te­ri­jo­mis, prie­šuž­de­gi­mi­niais pro­duk­tais ir prieš­vė­ži­nė­mis ląs­ te­lė­mis. Jis pra­ktiš­kai vi­sa­da dir­ ba dviem eta­tais, tad jam ne­rei­kė­ tų truk­dy­ti“, – įspė­jo pa­šne­ko­vas. J.Ruo­l ia on­ko­l o­g i­n ių li­go­n ių tei­rau­ja­si, ko­dėl jie su­si­rgo. Daž­ niau­s iai nu­s kam­ba at­sa­k y­m as: „Ne­ž i­n au“. Ta­č iau pa­s i­kal­b ė­ jus paaiš­kė­ja, jog to­kie žmo­nės daž­nai ner­vin­da­vo­si. Mat va­lan­ da stre­so 6 va­lan­doms „iš­jun­gia“ imu­ni­te­tą. „Jei su­si­py­kai su žmo­na ar kai­ my­nu, paimk už pa­ran­kės, pa­bu­ čiuok ir su­si­tai­kyk. Sun­ku at­si­pra­ šy­ti, bet ne­rei­kia pa­mirš­ti, kad taip el­gie­si sa­vo imu­ni­te­to la­bui“, – siū­lė jis.

13

12

ANTRADIENIS, vasario 5, 2013

rubrika sveikata Nau­jos gri­po au­kos

Kau­ne mi­rė gim­dy­vė

Sa­vait­ga­lį Pa­ne­vė­žio li­go­ni­nė­je dėl gri­po mi­rė dvi mo­te­rys. 50-me­tė pa­ne­vė­žie­tė į li­go­ni­nę bu­vo at­vež­ta prieš sa­vai­tę, jai nu­ sta­ty­tas A ti­po gri­po vi­ru­sas. Jis pa­ken­ kė dau­ge­lio or­ga­nų funk­ci­joms – mo­te­ris mi­rė šeš­ta­die­nį. Ant­ro­ji mo­te­ris, su­lau­ku­ si vos 34-erių, mi­rė sek­ma­die­nio po­pie­tę. Į li­go­ni­nę ji bu­vo pa­gul­dy­ta prieš dvi sa­ vai­tes. Nuo gri­po komp­li­ka­ci­jų Lie­tu­vo­je šie­met mi­rė jau ke­tu­ri žmo­nės.

Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ja pra­ne­ šė, kad va­sa­rio 3 d. Lie­tu­vos svei­ka­tos moks­lų uni­ver­si­te­to li­go­ni­nė­je Kau­no kli­ni­ko­se mi­rė gim­dy­vė. Sveikato apsaugos ministro nurodymu Vals­ty­bi­ nė ak­re­di­ta­vi­mo svei­ka­tos prie­žiū­ros veik­lai tar­ny­ba tu­rės at­lik­ti šiai gim­dy­ vei teik­tų svei­ka­tos prie­žiū­ros pa­slau­ gų kont­ro­lę ir in­for­muo­ti apie ty­ri­mo iš­va­das.

32

nau­jau­si Jung­ti­nė­je Ka­ra­lys­tė­je at­lik­ti ty­ri­mai pa­ro­dė, kad šia da­li­mi ve­ge­ta­rų ri­zi­ka su­si­rgti šir­ dies li­go­mis yra ma­žes­nė nei mė­sė­džių.

Dėl ne­svei­kų pa­tal­pų – dau­gy­bė li­gų Pa­sau­li­nės svei­ka­ tos or­ga­ni­za­ci­jos eks­per­tų tei­gi­mu, pa­tal­pų oro ko­ky­ bė yra svar­bes­nė žmo­gaus svei­ka­tai ir ge­ro­vei nei lau­ ko oro. Mat pa­tal­ pų oras ga­li bū­ti net 4–6 kar­tus la­biau už­terš­tas.

Įta­ka: sau­sų akių sind­ro­mą su­ke­lia ir il­gas dar­bas kom­piu­te­riu.

Plas­ti­ki­nių lan­gų po­vei­kis

Lie­tu­vos svei­ka­tos moks­lų uni­ ver­si­te­to (LSMU) Akių li­gų kli­ ni­kos gy­dy­to­jai at­l i­ko ty­r i­m ą, ar va­di­na­ma­sis ne­svei­ko pa­sta­ to sind­ro­mas, kai žmo­gus di­de­lę die­nos da­lį pra­lei­džia pa­tal­po­se su plas­ti­ki­niais lan­gais, oro kon­ di­cio­nie­riais ir dirb­da­mas kom­ piu­te­riu, tu­ri po­vei­kį ci­vi­li­za­ci­ jos li­ga va­d i­n a­m am sau­s ų akių sind­ro­mui. Pa­sak ty­ri­mo va­do­vo, LSMU Akių li­gų kli­ni­kos gy­dy­to­jo of­tal­ mo­lo­go pro­f. Al­vy­do Paunks­nio, il­ gą lai­ką ma­ny­ta, jog „ne­svei­ko pa­ sta­to sind­ro­mui“ bū­din­gi po­žy­miai at­si­ran­da tik biu­ruo­se. Ta­čiau šiuo me­tu įro­dy­ta, kad sind­ro­mas vys­to­si ir nau­jos sta­ty­ bos ar­ba ne­se­niai re­no­vuo­to­se gy­ ve­na­mo­sio­se pa­tal­po­se. „Dau­ge­lis da­bar ir na­mie įsi­ ren­gia plas­ti­ki­nius lan­gus, nes jie san­da­rūs ir ypač tau­pan­tys ši­lu­ mą. De­ja, pa­mirš­ta­ma re­gu­lia­ riai ir pa­kan­ka­mai vė­din­ti to­kias pa­tal­pas, to­dėl jo­se tem­pe­ra­tū­ra aukš­tes­nė nei, pa­vyz­džiui, pa­tal­ po­se su se­nais me­di­niais lan­gais,

oras sau­sas, o drėg­mės koe­fi­cien­ tas – men­kas“, – pa­ste­bi spe­cia­ lis­tas. A.Paunks­nis pri­du­ria, jog ri­zi­ką di­di­na ir nuo­lat vei­kian­tys oro kon­di­cio­nie­riai, il­gas dar­bas kom­piu­te­riu bei bu­vi­mas tarp ki­ tų elekt­ros prie­tai­sų.

Tei­gia­mai įe­lekt­rin­ tos da­le­lės kau­pia­si ant dir­ban­čio­jo kom­ piu­te­riu vei­do ir ga­ li su­kel­ti sau­sų akių sind­ro­mą, taip pat vei­do pa­rau­di­mą, sau­su­mą ir nie­žė­ji­mą.

Džio­vi­na odą ir akis

Pa­sak pro­fe­so­riaus, ty­ri­mu siek­ta nu­sta­ty­ti „ne­svei­ko pa­sta­to sind­ ro­mui“ bū­din­gų veiks­nių – plas­ ti­ki­nių lan­gų, kom­piu­te­rio ir oro kon­di­cio­nie­rių – po­vei­kį sau­sų akių sind­ro­mui.

Tad bu­vo ap­klaus­ti iki 40 me­tų biu­rų dar­buo­to­jai. Dau­giau nei pu­sei jų (55,05 pro­c.) nu­sta­ty­tas įvai­raus laips­nio sau­sų akių sind­ro­mas: 29 pro­c. ap­klaus­ tų­jų po­žy­miai bu­vo silp­nai iš­reikš­ ti, 26 pro­c. – vi­du­ti­niš­kai stip­rūs ar­ba la­bai stip­rūs (pa­sta­rų­jų net 14 pro­c.). A.Paunks­nis pa­brė­žia, kad tei­ gia­mai įe­lekt­rin­tos da­le­lės kau­pia­si ant dir­ban­čio­jo kom­piu­te­riu vei­do ir ga­li su­kel­ti sau­sų akių sind­ro­mą, taip pat vei­do pa­rau­di­mą, sau­su­mą ir nie­žė­ji­mą. „Kom­piu­te­riai, kaip ir ki­ti elekt­ ros prie­tai­sai, kei­čia ap­lin­kos elekt­ ros­ta­ti­nį krū­vį, pa­tal­pų oro tem­pe­ ra­tū­rą ir san­ty­ki­nę drėg­mę, to­dėl džiūs­ta ir oda, ir glei­vi­nės“, – pri­ dū­rė jis. Pa­sak spe­cia­lis­to, per die­ną po 6 val. įtemp­tai žiū­rint į kom­piu­te­rio ek­ra­ną, maž­daug po ket­ve­rių me­tų ap­skri­tai su­trin­ka ge­bė­ji­mas fo­ku­ suo­ti žvilgs­nį. Išp­ro­vo­kuo­ja ir vais­tai

Gy­dy­to­jas at­krei­pia dė­me­sį, kad daž­nai jau­čiant akių per­štė­ji­mą,

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

daž­nes­nį aša­ro­ji­mą ar po­jū­tį, lyg akys bū­tų pil­nos smė­lio, bū­ti­na kreip­tis į spe­cia­lis­tus. „To­kie po­jū­čiai bū­din­gi sau­sų akių sind­ro­mui, o už­lei­dus šią li­ gą ga­li at­si­ras­ti akių už­de­gi­mas, ra­ge­nos opos, net su­trik­ti re­ga“, – įspė­ja A.Paunks­nis. Sau­sų akių sind­ro­mas pra­si­de­ da nuo pa­di­dė­ju­sio drus­kų kie­kio aša­ro­je. Tuo­met nor­ma­li aša­ra virs­ta drus­kin­ga, pa­laips­niui trys aša­rų plė­ve­lės sluoks­niai pa­kin­ta, dėl to aša­ra, užuo­t sau­go­ju­si akį, pra­de­ da ją ža­lo­ti. Prie sau­sų akių sind­ro­mo ri­zi­kos veiks­nių pri­ski­ria­mas ne tik dar­ bas ar bu­vi­mas „ne­svei­ko pa­sta­ to sind­ro­mą“ su­ke­lian­čio­je ap­lin­ ko­je, bet ir bu­vi­mas su rū­kan­čiais, nuo­la­ti­nis lę­šių ne­šio­ji­mas, vai­ra­ vi­mas ar skai­ty­mas, kai akys bū­na il­gai įtemp­tos, re­tai mirk­čio­ja ir dėl to ne­drė­ki­na­mos. Be to, šį sind­ro­mą su­ke­lia ir kai ku­r ių vais­t ų var­to­j i­m as: kont­ ra­c ep­t i­n ių tab­l e­č ių, an­t i­h is­ta­ mi­n i­n ių pre­p a­ra­t ų, vais­t ų nuo slo­gos, ko­su­lio, šir­dies li­gų, an­

ti­dep­re­san­tų ir kt. Dėl na­tū­ra­lių or­ga­n iz­m o hor­m o­n i­n ių po­k y­č ių akys sau­sė­ja nėš­čio­sioms, kū­di­ kį žin­d an­č ioms mo­te­r ims, taip pat – menst­rua­ci­jų ir me­no­pau­ zės me­tu. „Klai­pė­dos“ inf.

Kas yra „ne­svei­ko pa­sta­to sind­ro­mas“ Są­vo­ka „ne­svei­ko pa­sta­to sind­ro­ mas“ at­si­ra­do XX a. 9-ojo de­šimt­ me­čio pra­d žio­je. Ja bu­vo api­brė­ž ia­ ma me­d i­ci­n i­nė-eko­lo­g i­nė pro­ble­ ma, su­sie­ta su įvai­r ios pa­skir­t ies pa­tal­pų po­vei­k iu žmo­gaus svei­ka­ tai. Pa­sau­li­nės svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­ jos eks­per­tai nu­sa­kė pa­g rin­di­nes ir su­dė­ti­nes „ne­svei­ko pa­sta­to sind­ro­ mo“ prie­žas­t is: tai simp­to­mų, to­k ių kaip odos, akių, no­sies, gerk­lės glei­ vi­nių dir­gi­ni­mas ar­ba sau­su­mas, vi­ su­ma. Šie simp­to­mai iš pra­d žių pa­ si­reiš­k ia tik bū­nant ne­svei­ko­se pa­ tal­po­se, o vė­liau ga­li ka­muo­ti ir iš jų išė­jus.

13

ANTRADIENIS, vasario 5, 2013

sveikata

„Detoxas“ kaunietÄ™ pakÄ—lÄ— iĹĄ lovos KaunietÄ—s Vidos PetraitienÄ—s pokyÄ?ius, jai naudojantis „Detoxo“ aparatu, pastebÄ—jo ne tik ji pati, bet ir artimieji. „Stebuklingomis piliulÄ—mis ir panaĹĄiais dalykais netikiu. Bet kai pati iĹĄbandĹžiau aparatÄ…, gailiuosi, kad nepradÄ—jau juo naudotis anksÄ?iau“, – sakÄ— V.PetraitienÄ—, kuri aparatÄ… gavo dovanĹł.

Kai Ĺžmogus gerai jauÄ?iasi, kaip jam nebĹŤti laimingam?

Pakilo nuo fotelio

Gavusi aparatÄ… pedagoge dirbusi kaunietÄ— jÄŻ iĹĄbandÄ— tik po keliĹł mÄ—nesiĹł. „Turiu sveikatos problemĹł – dÄ—l susikaupusiĹł druskĹł skauda nugarÄ…, kojas, sulÄ—tÄ—jusi skydliaukÄ—s veikla, tad bijojau, kad sau nepakenkÄ?iau. KartÄ… apie prietaisÄ… prasitariau ĹĄeimos gydytojai. Ji mane ne tik nuramino, bet ir paskatino“, – kalbÄ—jo V.PetraitienÄ—. Jai labiausiai norÄ—josi, kad pranyktĹł skausmai ir grÄŻĹžtĹł jaunystÄ—s energija. „ManÄ™s bĹŤdavo visur pilna, visur suspÄ—davau. Kad ir kiek veiklos turÄ—davau, viskÄ… nudirbdavau laiku. BÄ—gant metams vis labiau aptingau. GalĹł gale ÄŻ vakarÄ… tiesiog nebekildavo rankos im-

ď Ž Atgijo: cVR[N` T_RVĂ˜VNb`VNV ]N`aROVZĂş ]\XfĂ˜VĂş “ R[R_TVW\` N[a]YĂ­QV`

tis darbĹł, kelias valandas tiesiog pragulÄ—davau prie televizoriaus“, – prisiminÄ— 61 metĹł moteris. Jau po pirmosios procedĹŤros V.PetraitienÄ— sakÄ— pajutusi norÄ… judÄ—ti, imtis veiklos. „TÄ… vakarÄ… po ilgo laiko pirmÄ… kartÄ… iĹĄÄ—jau tiesiog pasivaikĹĄÄ?ioti“, – prisiminÄ— kaunietÄ—. Energijos vis daugÄ—jo, pasivaikĹĄÄ?iojimai daĹžnÄ—jo ir ilgÄ—jo, savijauta vis gerÄ—jo.

Tapo ramesnÄ— ir laimingesnÄ—

Dar vienas V.PetraitienÄ™ ypaÄ? nudĹžiuginÄ™s pokytis – dingo nerimas, sumaŞėjo jaudulys. „Esu linkusi labai greitai susijaudinti, net menkiausias nemalonumas, ÄŻvykis ilgam sugadindavo dienÄ…. Pati stebÄ—davausi, kodÄ—l dÄ—l ĹĄiurkĹĄtesnio, pavyzdĹžiui, pardavÄ—jos ĹžodĹžio kartais net apsiaĹĄarodavau. Panaudo-

 @UbaaR_`a\PX• [b\a_

jusi „Detoxą“, pastebÄ—jau, kad tapau ramesnÄ—, ne taip jautriai ÄŻ viskÄ… reaguoju“, – pasakojo paĹĄnekovÄ—. „Detoxą“ ji naudoja jau antrus metus. Neseniai baigÄ— ketvirtÄ… procedĹŤrĹł kursÄ…. Nei ĹĄiemet, nei pernai nesirgo gripu ar sunkesnÄ—mis perĹĄalimo ligomis. „O jos anksÄ?iau prie manÄ™s kabindavosi po kelis kartus per metus“, – juokÄ—si V.PetraitienÄ—.

VÄ—­Şį pri­ťau­kia pyk­tis ir stre­sas 11

Stre­so su­kel­tos me­ dĹžia­gos dÄ—­me­sÄŻ nu­krei­ pia ÄŻ rau­me­nis, ĹĄtai ko­dÄ—l stre­si­nÄ—­je si­tua­ci­jo­je no­ri­si kuo dau­giau ju­ dÄ—­ti, ĹĄauk­ti, o kau­lĹł Ä?iul­pai tuo­met lie­ka nuo­ťa­ly­je. Bō­tent juo­se ga­mi­ na­si imu­ni­nÄ—s lÄ…s­te­lÄ—s. Ken­kia ne­suk­ram­ty­tas mais­tas

No­rint iť­veng­ti vÄ—­Şio fi­to­te­ra­peu­ tas di­de­lÄŻ dÄ—­me­sÄŻ pa­ta­ria skir­ti mi­ ty­bai. Jei­gu gi­mi­nÄ—­je bu­vo ser­gan­ Ä?iĹł on­ko­lo­gi­nÄ—­mis li­go­mis, rei­kÄ—­tĹł var­to­ti dau­giau se­le­no bei jo tu­rin­ Ä?iĹł mais­to pro­duk­tĹł. Ĺ is mik­roe­le­men­tas ku­ruo­ja ĹĄe­ ĹĄis fer­men­tus, iĹĄ ku­riĹł trys pa­ste­bi lÄ…s­te­liĹł mu­ta­ci­jas. Kaip paaiť­ki­no J.Ruo­lia, ĹĄie fer­men­tai vi­sa­da bu­di Ĺžmo­gaus or­ga­niz­me, ta­Ä?iau dÄ—l se­ le­no trō­ku­mo jie ga­li ne­veik­ti. Jei ĹĄla­pi­mo ty­ri­mas pa­ro­do, kad Ĺžmo­gaus or­ga­niz­mas yra per­ne­lyg uŞ­rĹŤgť­tÄ—­jÄ™s, J.Ruo­lia pa­ta­rÄ— var­to­ ti dau­giau van­dens, obuo­liĹł, cit­ri­ nĹł, sa­lo­tĹł.

Jei­gu gi­mi­nÄ—­je bu­ vo ser­gan­Ä?iĹł on­ko­lo­ gi­nÄ—­mis li­go­mis, rei­ kÄ—­tĹł var­to­ti dau­giau se­le­no bei jo tu­rin­Ä?iĹł mais­to pro­duk­tĹł. Kad me­dĹžia­gĹł apy­kai­tos pro­ duk­tai ga­lÄ—­tĹł leng­viau pa­si­ťa­lin­ti per inks­tus ir ke­pe­nis, pa­ta­ria­ma var­to­ti li­nĹł sÄ—­me­nĹł, kep­tĹł obuo­ liĹł, mor­kĹł, trin­tĹł juo­dų­jĹł ser­ben­ tĹł, ag­ras­tĹł. DaŞ­niau taip pat rei­kÄ—­tĹł rink­tis tur­tin­gÄ… bal­ty­mĹł mais­tÄ… ir skir­ti di­de­lÄŻ dÄ—­me­sÄŻ kram­ty­mui. Mat vie­ na di­dĹžiau­siĹł vÄ—­Şio su­kÄ—­lÄ—­jĹł prie­ Ĺžas­Ä?iĹł yra or­ga­niz­mo ap­si­nuo­di­ji­ mas ne­suk­ram­ty­tu mais­tu. Po ap­si­lan­ky­mo Tai­lan­do ir Egip­to me­di­ci­nos mo­kyk­lo­se fi­ to­te­ra­peu­tas pa­ste­bÄ—­jo, kad lie­tu­

Ĺ ypsena, gera nuotaika dabar yra kur kas daĹžnesnÄ— jos palydovÄ—. Tai pastebÄ—jo ir jos artimieji. „Vaikai net kartÄ… klausÄ—: mama, tu gal draugÄ… susiradai. Ir pati pastebÄ—jau, kad tapau laimingesnÄ—. Kai Ĺžmogus gerai jauÄ?iasi, kaip jam nebĹŤti laimingam?“ – klausÄ— moteris. IĹĄ kur tokie pokyÄ?iai?

„Detoxas“ – tai sveikatinimo aparatas visai ĹĄeimai. Jis atkuria gyvybiĹĄkai svarbias kiekvienos lÄ…stelÄ—s funkcijas. Ĺ tai iĹĄ kur padidÄ—jusi Ĺžmogaus energija, atsiradÄ™s odos skaistumas. Aparatas taip pat maĹžina organizmo reakcijÄ… ÄŻ alerginius faktorius. „Detoxas“ atkuria ĹĄarmĹł-rĹŤgĹĄÄ?iĹł balansÄ…, taip atkuriami Ĺžmogaus sveikatos rezervai. Jis naudingas imuninei sistemai, kĹŤno svorio korekcijai, gali sumaĹžinti sÄ…nariĹł, galvos skausmus. OďŹ cialus atstovas Lietuvoje yra UAB „Sivantony“. Tel. 8 615 11 888, www.detoxas.lt. UĹžs. 1071288

Konsultacija Tu­ri­te klau­si­mĹł, su­si­ju­siĹł su svei­ ka­tos prie­Şiō­ra, bet ne­Şi­no­te, kur kreip­tis? No­rÄ—­tu­mÄ—­te ko nors pa­ si­tei­rau­ti gy­dy­to­jo, ta­Ä?iau ma­no­ te, kad dÄ—l ĹĄi­to ne­ver­ta ei­ti ÄŻ gy­dy­ mo ÄŻstai­gÄ…? Ra­ťy­ki­te mums: svei­ kata@kl.lt ar­ba skam­bin­ki­te tel. 397 705. At­sa­ky­mĹł ieť­ko­ti jums pa­dÄ—s dien­rať­Ä?io „Klai­pÄ—­da“ prie­ das „Svei­ka­ta“.

– Ar per gri­po epi­de­mi­jÄ… tu­ri bō­ti at­ťauk­ti vi­si ren­gi­niai? Ar tai reiť­kia, kad mies­te ĹĄiuo me­tu iť­vis ne­bus or­ga­ni­zuo­ja­mi ren­ gi­niai?

„„Šlei­fas: ÄŻvei­kus on­ko­lo­gi­nÄ™ li­gÄ…, vÄ—­Şio gy­dy­mo pa­sek­mÄ—s ÄŻvai­riais ne­ga­la­vi­mais at­si­lie­pia dar pen­ke­rius me­tus.

viai per­ne­lyg grei­tai pra­ry­ja mais­ tÄ… ir be­veik ne­kram­to, nes daŞ­nai nuo ma­Şų die­nĹł bu­vo sku­bi­na­mi kuo grei­Ä?iau pa­val­gy­ti. „Ge­riau te­gul vai­kas su­val­go vie­ nÄ… su­muť­ti­nÄŻ, te­gul jÄŻ pa­bai­gia ma­ ĹĄi­no­je. Svar­biau­sia, kad jÄŻ ge­rai su­ kram­ty­tĹłâ€œ, – pa­ta­ria pa­ťne­ko­vas. Jei vy­res­nio am­Şiaus Ĺžmo­gui sun­ku kram­ty­ti, jam rei­kÄ—­tĹł rink­tis mal­tÄ… mais­tÄ…, kad or­ga­niz­mui bō­tĹł leng­viau jÄŻ su­virť­kin­ti ir jis ne­prit­ rĹŤk­tĹł sta­ty­bi­niĹł me­dĹžia­gĹł. Grei­ta­val­giai ri­zi­kuo­ja

Kiek anks­Ä?iau J.Ruo­lia yra mi­nÄ—­ jÄ™s, kad iť­pro­vo­kuo­ti vÄ—­Şį ga­li ir vais­ti­nÄ—­se per­ka­mi virť­ki­ni­mo fer­ men­tai. „Di­d Ĺžiau­s ias pei­l is Ĺžar­ny­n ui – rie­bus mais­tas. ÄŽro­dy­ta, kad mÄ—gs­tan­tie­ji rie­biai ir grei­tai val­ gy­ti tu­rÄ—­tĹł pa­pil­do­mai gau­ti tul­

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Ĺžies rĹŤgť­Ä?iĹł, kad mais­tas bō­tĹł ge­riau su­virť­kin­tas. Iki sto­ro­jo Ĺžar­ny­no atei­nan­tys ne­su­virť­kin­ti rie­ba­lai er­zi­na glei­vi­nÄ™, at­si­ran­da ÄŻvai­riĹł da­ri­nu­kĹł, pa­ki­tu­siĹł au­di­ niĹł. Or­ga­niz­mas, gin­da­ma­sis nuo ant­ri­niĹł tul­Şies rĹŤgť­Ä?iĹł, sto­ri­na Ĺžar­ny­no sie­ne­les, taip neat­pa­Şįs­ ta­mai jÄŻ pa­keis­da­mas“, – paaiť­ki­ no jis. Ko­kius pre­pa­ra­tus, che­mi­nius ar na­tō­ra­lius, var­to­ti virť­ki­ni­mui ge­ rin­ti, fi­to­te­ra­peu­tas pa­lie­ka Ĺžmo­niĹł pa­si­rin­ki­mui. Ta­Ä?iau jei Ĺžmo­gus tu­ri pro­ble­ mĹł dÄ—l virť­ki­ni­mo, prieĹĄ val­gÄŻ jam siō­lo­ma gurkť­te­lÄ—­ti pe­ly­nĹł, ra­mu­ nÄ—­liĹł, me­det­kĹł, mÄ—­tĹł ar pup­laiť­ kiĹł ar­ba­tos. Pa­sak J.Ruo­lios, ÄŻ bur­nÄ… pa­te­kÄ™ kar­tu­my­nai ref­lek­to­riť­kai pa­ruo­ ĹĄia skran­dÄŻ, ke­pe­nis, ka­sÄ… mais­to atÄ—­ji­mui. „Jei ĹĄi­to ne­pa­kan­ka, po

val­gio ga­li­ma pri­dÄ—­ti jau pa­ruoť­tĹł fer­men­tĹłâ€œ, – pri­dō­rÄ— jis. Ad­re­na­li­nas iť­ba­lan­suo­ja

No­rin­tie­siems ne­si­rgti on­ko­lo­gi­ nÄ—­mis li­go­mis, J.Ruo­lia taip pat pa­ta­ria tau­so­ti ner­vĹł sis­te­mÄ…. Mat ad­re­na­li­nas ne lai­ku ir ne vie­to­je iť­ba­lan­suo­ja or­ga­niz­mÄ…. Jei­gu ner­vĹł sis­te­ma nÄ—­ra itin iť­ dir­gin­ta, fi­to­te­ra­peu­tas pa­ta­ria var­ toti vais­ta­Şo­les ir jĹł kom­po­zi­ci­jas. Jis pa­ts pir­me­ny­bÄ™ tei­kia ho­meo­pa­ ti­niams pre­pa­ra­tams. „Jei­gu Ĺži­no­te, kad lau­kia ne­ma­lo­ni ir stre­si­nÄ— si­ tua­ci­ja, at­vi­rai, kaip ku­ni­gui per iť­ pa­Şin­tÄŻ, sa­vo ĹĄei­mos gy­dy­to­jui apie tai pa­si­sa­ky­ki­te, kad jis skir­tĹł ra­mi­ na­mų­jĹłâ€œ, – pa­ta­rÄ— jis. J.Ruo­lia ĹĄiais me­tais pla­nuo­ja iť­ leis­ti va­do­vÄ—­lÄŻ ĹĄei­mos gy­dy­to­jams apie pro­fi­lak­ti­nes prie­mo­nes nuo vÄ—­Şio ir kaip jÄŻ ÄŻveik­ti su­si­rgus.

Klai­pÄ—­dos mies­to sa­vi­val­dy­ bÄ—s Svei­ka­tos ap­sau­gos sky­ riaus ve­dÄ—­ja Ja­ni­na Asa­daus­ kie­nÄ—: – Ma­si­niĹł ren­gi­niĹł ap­ri­bo­ji­mas la­ biau tai­ko­mas vai­kĹł ug­dy­mo ÄŻstai­ goms. Kaip elg­tis per gri­po epi­de­ mi­jÄ…, mo­kyk­lĹł ir dar­Şe­liĹł va­do­vai tu­rÄ—­tĹł sprÄ™s­ti pa­tys. Pas­te­biu, kad di­dÄ—­jant vai­kĹł ser­ga­mu­mui ne­ma­ Ĺžai ĹĄvie­ti­mo ÄŻstai­gĹł vie­toj pa­mo­kĹł or­ga­ni­zuo­ja ne­for­ma­laus ug­dy­mo ar kul­tō­ri­nes pa­Şin­ti­nes die­nas. Pri­va­Ä?ioms ÄŻstai­goms ne­ga­li­ me uŞ­draus­ti or­ga­ni­zuo­ti ren­gi­ nius, tad siō­ly­mas juos ri­bo­ti yra la­biau re­ko­men­da­ci­nio po­bō­dĹžio. Kaip elg­tis, kiek­vie­nas or­ga­ni­za­to­ rius spren­dĹžia in­di­vi­dua­liai. Ma­si­niĹł ren­gi­niĹł ri­bo­ji­mas pa­ de­da pri­stab­dy­ti gri­po epi­de­mi­jos pli­ti­mÄ…. Tad bet ko­kiu at­ve­ju klai­ pÄ—­die­Ä?iams pa­tar­Ä?iau jĹł veng­ti ir la­biau pa­sau­go­ti sa­vo svei­ka­tÄ….

19

antradienis, vasario 5, 2013

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

Šios savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė kartu su „Eugrimas.lt“ leidykla –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Dale Carnegie knygą „Lyderystės menas. Kaip paskatinti save ir kitus siekti tobulumo“.

Dale Carnegie. „Lyderystės menas. Kaip paskatinti save ir kitus siekti tobulumo“. Vis labiau virtualėjančiame pasaulyje žmonės netenka bendravimo, taip pat ir lyderystės, įgūdžių. Nors dar niekuomet jie nebuvo taip vertinami ir trokštami. Šiandien reikia naujo tipo lyderių – galinčių įkvėpti ir motyvuoti kitus vadovaujantis amžinaisiais lyderystės principais: lankstumu, prisitaikymu, patikimumu, valdžios pasidalijimu. Knyga „Lyderystės menas. Kaip paskatinti save ir kitus siekti tobulumo“ padės identifikuoti jūsų stiprybes bei supažindins su tokiomis veiksmingomis strategijomis: • pelnyti kitų pagarbą ir susižavėjimą pasitelkus mažai žinomas sėkmingiausių Amerikos lyderių gudrybes; • paskatinti šeimos narius, draugus, bendradarbius daryti tai, ko prašote jūs, todėl, kad jie to nori, o ne todėl, kad reikia; • efektyviai veikti kritinėse situacijose; • priimti ir įgyvendinti veiksmingus sprendimus pasitelkus Carnegie veikimo principus.

Praėjusios savaitės teisingi atsakymai: pirmadienis – Palikimas antradienis – Laukinukas trečiadienis –Džiaugsmas ketvirtadienis – šernas jautis penktadienis – Palemonas Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Praėjusios savaitės laimėtojas – Algimantas Šideikis.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu

1337. Siųsdami žinutę rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, vasario 12 d.

Avinas (03 21–04 20). Puikiai praleisite laiką su mylimu žmogumi. Malonūs jausmai, geri santykiai su kitais ir artimųjų parama padarys jus laimingą. Negadinkite sau nuotaikos liūdnomis mintimis apie rytojų. Jautis (04 21–05 20). Galimi konfliktai su senamadiškais žmonėmis. Pokalbiai bus labai emocionalūs, nepraraskite savitvardos. Pasistenkite neįgyti naujo priešo ir neišduoti savo pažiūrų. Dvyniai (05 21–06 21). Sėkmingai kuriate planus ir juos įgyvendinate. Palankus laikas susivokti savo mintyse ir priimti sprendimus. Tik iki rytojaus viso to nepamirškite. Vėžys (06 22–07 22). Galimybės ir sprendimai, susiję su darbu, gali nesutapti su jūsų idėjomis ir tapti išbandymu jums. Su kitais žmonėmis bus sunku kalbėti apie darbą. Pasistenkite nesugadinti santykių. Liūtas (07 23–08 23). Iškils problemų, susijusių su asmeniniu gyvenimu, todėl tapsite labai jautrus. Tikėtina daug sunkumų, klaidų, konfliktų, visa tai teks įveikti ir ištaisyti. Bendraudamas pasistenkite būti malonus, venkite kivirčų. Mergelė (08 24–09 23). Atrodys, kad aplinkybės klostosi ne jūsų naudai. Jums trūks aplinkinių ir artimųjų pritarimo bei meilės. Jei susipyksite, pasistenkite kuo greičiau susitaikyti. Svarstyklės (09 24–10 23). Sėkminga diena. Jausite šeimos ir draugų supratimą bei palaikymą. Tačiau nepiktnaudžiaukite pasitikėjimu. Prisiimtus įsipareigojimus vis tiek teks įvykdyti. Skorpionas (10 24–11 22). Palanki diena bendrauti su draugais ir jaunais žmonėmis. Teigiamai vertinsite savo padėtį, bus malonu padėti aplinkiniams. Pasikliaukite savo jėgomis ir sugebėjimais. Šaulys (11 23–12 21). Gali kilti gerų idėjų ir aiškių minčių. Puikus laikas priimti sprendimus ir imtis protinės veiklos. Tik nebūkite paviršutiniškas ir pernelyg pasitikintis savimi. Ožiaragis (12 22–01 20). Laikas pasinaudoti vaizduote, kad įgyvendintumėte savo idėjas. Jūsų gebėjimas reikšti mintis trauks ir žavės aplinkinius. Atsipalaiduoti padėtų gera knyga ar paprasto siužeto filmas. Vandenis (01 21–02 19). Galite patirti psichologinį spaudimą. Jaučiatės nesaugiai, nesugebate išreikšti savo minčių. Reikia pailsėti, išsiaiškinti situaciją, atsargiau kalbėti ir veikti. Žuvys (02 20–03 20). Patirsite malonių įspūdžių bendraudamas su artimais žmonėmis. Sugebėsite išspręsti svarbias problemas. Labiau pasikliaukite savimi.

Orai

Artimiausiomis dienomis Lietuvoje numatoma šlapdriba. Šiandien bus 1–3 laipsniai šilumos, daug kur numatomi krituliai – šlapdriba, sniegas. Trečiadienio naktį daugelyje vietų pasnigs, dieną numatoma šlapdriba. Temperatūra naktį bus iki 3 laipsnių šalčio, dieną svyruos nuo 0 iki 2 laipsnių šilumos.

Šiandien, vasario 5 d.

+1

+2

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia)

+2

Šiauliai

Klaipėda

+1

Panevėžys

+1

Utena

+1

8.21 17.19 8.58

36-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 329 dienos. Saulė Vandenio ženkle.

Tauragė

+2

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +16 Berlynas +5 Brazilija +27 Briuselis +5 Dublinas +6 Kairas +24 Keiptaunas +28 Kopenhaga +3

kokteilis Tie sku­ban­tys ži­la­gal­viai... „Dir­bu Ne­r in­go­je. Ke­le­tą kar­t ų per sa­vai­tę ten­ka vyk­t i į Ni­dą. Kai ju­du į dar­bą, ry­tais į ki­tą ma­r ių pu­sę ke­ liuo­si se­nuo­ju kel­tu. To­k ių kaip aš – ne vie­nas ir ne du, vi­du­ti­niš­kai – apie 10 žmo­n ių. Ta­čiau kai atei­na stin­t ų gau­dy­mo se­zo­nas, ke­lio­nė į Ne­rin­gą tam­pa ne­ma­lo­n i, – pa­si­da­ly­t i sa­vo nuo­mo­ne pa­no­ro Ka­ro­l is. – Dėl gau­ sy­bės žve­jų, ku­r ie be­veik vi­si – pen­ si­n in­kai. Ne me­tai es­mė, o el­ge­sys. Tik pa­ju­dė­jus kel­tui, jie, 15–20 žve­jų, sku­ba prie iš­l i­pi­mo vie­tos, kad pir­ mi spė­t ų į Smil­t y­nė­je lau­k ian­t į au­ to­bu­są. Neį­si­vaiz­duo­ju, kur jie sku­ ba? Mat stin­tų gau­dy­mo me­tu į Ni­dą spe­cia­l iai, kad žve­jai tilp­t ų su sa­vo man­ta, va­ž iuo­ja di­de­l is au­to­bu­sas. Kol pen­si­nin­kai su meš­ke­rė­mis, pei­ ke­no­m is, kė­du­tė­m is brau­na­si į au­ to­bu­s ą, varg­š ai dir­ban­t ie­ji tu­r i šal­ ti lau­ke. O tie žve­jai va­ž iuo­ja tik iki Juodk­ran­tės ar dar ar­čiau. Aki­vaiz­ du, kad į au­to­bu­są vi­si tilps, vi­siems bus vie­tų at­si­sės­t i, ta­čiau mū­sų ži­la­ gal­v iai žu­v ų mė­gė­jai to neį­ver­t i­na – sku­ba, bė­ga, le­k ia.“

Tra­di­ci­ja: kai ku­rio­se vals­ty­bė­se

žmo­nės į au­to­bu­sus įli­pa ir per lan­gus.

Nu­girs­tas po­kal­bis – Ar tie­sa, kad žu­v is svei­ka sme­ge­ nims? – Taip, ypač svei­ka yra žve­jy­ba, – ji la­ bai la­vi­na vaiz­duo­tę.

Val­go gy­vas stin­tas Kas­met stin­tų fes­ti­va­l iai vyks­ta Pie­tų Ko­rė­jo­je, prie So­jan­go eže­ro, į ku­r į žu­ vys at­plau­k ia nerš­t i. Ko­rė­jie­čiai stin­ tas val­go ne vien kep­tas, bet ir gy­vas.

Žu­vys su cit­ri­na

Mo­ni­ka pa­ban­dė pa­gar­din­ti stin­tas cit­ri­na. Mer­gi­na pa­si­džiau­gė, kad eks­pe­ri­men­tas pa­si­tei­si­no. Iš pra­džių ji iš­va­lė vie­ną ki­log­ra­ mą stin­tų, po to pa­ska­ni­no drus­ka ir pi­pi­rais. Išs­pau­du­si sul­tis iš di­ de­lės cit­ri­nos, jas už­py­lė ant stin­ tų. Vis­ką ma­ri­na­vo ke­le­tą va­lan­dų. Vė­liau ap­vo­lio­ju­si mil­tuo­se Mo­ni­ ka stin­tas ke­pė įkai­tin­ta­me alie­ju­ je. Iš abie­jų pu­sių, kol gra­žiai ap­ skru­do. Links­mie­ji tirš­čiai Pe­si­mis­tas: „Blo­g iau bū­ti ne­ga­li“. Op­t i­mis­tas: „Ga­l i, ga­l i...“ Čes­ka (397 719; o yra klai­pė­die­čių, ku­riems ne­pa­tin­ka stin­tos?)

Londonas +5 Madridas +14 Maskva –4 Minskas +2 Niujorkas +1 Oslas 0 Paryžius +6 Pekinas +3

Praha +5 Ryga +2 Roma +12 Sidnėjus +26 Talinas 0 Tel Avivas +24 Tokijas +4 Varšuva +4

Vėjas

10–20 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

+1

+2

Marijampolė

Vilnius

+2

Alytus

Vardai Adelida, Agota, Birutė, Gaudvinas, Ilona

vasario 5-ąją

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

-1

+2

+1

0

9

0

0

-1

-3

5

-6

-1

-2

-1

5

rytoj

ketvirtadienį 1944 m. gi­mė ame­r i­ kie­čių ro­ko mu­z i­kan­ tas Ali­ce Coo­per.

1971 m. JAV kos­mi­nio lai­ vo „Apol­lo 14“ ast­ro­nau­ tai nu­si­lei­do Mė­nu­ly­je. 1990 m. so­v ie­t ų pre­z i­ den­t as Mi­chai­las Gor­ ba­čio­vas pa­reiš­kė, kad SSKP tu­ri at­si­sa­ky­ti val­ džios mo­no­po­lio. 1992 m. JTO nu­ta­rė dis­ lo­k uo­t i Ju­gos­la­v i­jo­je 10 tūkst. taik­da­r ių kon­t in­ gen­tą. 1999 m. kli­n i­k i­nė mir­t is iš­ti­ko krau­jo vė­ž iu sir­gu­ sį bei 47 me­tus Jor­da­n i­ ją val­d žiu­sį ka­ra­l ių Hus­ sein (Hu­sei­ną). Po pa­ros

63 me­tų mo­nar­chui bu­vo at­jung­ta gy­vy­bę pa­lai­kiu­ si me­di­ci­ni­nė apa­ra­tū­ra. 2008 m. savo namuose Olandijoje mirė Maharis­ hi Mahesh Yogi, kuris Va­ karuose išpopuliarino transcendentinę medi­ taciją. Šis atsiskyrėliškai gyvenęs Indijos dvasinis mokytojas visame pasau­ lyje išgarsėjo 1968 metais, kai jį Himalajų papėdėje aplankė "The Beatles" na­ riai, kurie norėjo išmokti jo transcendentinės me­ ditacijos technikos.

Mo­te­rys su kel­nė­mis – le­ga­lu Pa­ry­žiaus mo­te­rys pa­ga­liau ga­ li ne­bi­jo­da­mos bau­džia­mo­jo per­ se­kio­ji­mo dė­vė­ti kel­nes – vy­riau­ sy­bė pa­skel­bė, kad dau­giau kaip 200 me­tų gy­va­vęs drau­di­mas tei­ siš­kai ne­be­ga­lio­ja.

Na­jat Val­laud-Bel­ka­cem, Pran­cū­ zi­jos mo­te­rų tei­sų mi­nist­rė, sa­vo pa­reiš­ki­me nu­ro­do, kad 1800 me­ tų lapk­ri­čio 17 die­ną įves­tas drau­ di­mas yra ne­su­de­ri­na­mas su mo­ der­nio­mis ša­lies ver­ty­bė­mis ir įsta­ty­mais. Pa­gal mu­ni­ci­pa­li­te­to įsa­ky­mą pa­ry­žie­tės tu­rė­jo siek­ti po­li­ci­jos lei­di­mo, jei­gu no­rė­jo „reng­tis kaip vy­rai“ – tai yra dė­vė­ti kel­nes. 1892 ir 1909 me­tais drau­di­mas bu­vo mo­di­fi­kuo­tas, kad mo­te­rys ga­lė­tų dė­vė­ti kel­nes, jei­gu jos „lai­ ko dvi­ra­čio vai­rą ar ark­lio va­de­les“, bet ofi­cia­liai li­ko ga­lio­ti. At­sa­ky­da­ma į „Jour­nal Of ­fi­ciel de la Répub­li­que Fran­çai­se“ klau­ si­mą, N.Val­laud-Bel­ka­cem sa­kė, kad nors for­ma­liai ir ne­bu­vo anu­ liuo­tas, tas įsa­ky­mas iš es­mės bu­ vo pa­nai­kin­tas. Pa­ry­žie­tės tei­sės dė­vė­ti kel­nes pa­rei­ka­la­vo per Pran­cū­zi­jos re­vo­liu­ ci­ją, kai dar­bi­nin­kų kla­sės re­vo­liu­ cio­nie­riai ėmė mū­vė­ti kel­nes, o ne bur­žua ne­šio­tas trum­pas kel­nes. Mo­te­rų ap­ran­ga po­li­ti­nes aist­ras Pran­cū­zi­jo­je kurs­to ir šian­dien. 37 me­tų ap­rū­pi­ni­mo būs­tu mi­nist­rė, ža­lių­jų at­sto­vė Ce­ci­le Duf­lot per­nai ge­gu­žę bu­vo kri­ti­kuo­ja­ma už džin­ sus, mū­vė­tus per pir­mą­jį so­cia­lis­ tų pre­zi­den­to Fran­cois Hol­lan­de’o nau­jo­sios vy­riau­sy­bės po­sė­dį. Vė­liau ji su­lau­kė pa­juo­kos ir švil­ pi­mo dėl gė­lė­tos va­sa­ri­nės su­kne­ lės, su ku­ria pa­si­ro­dė Na­cio­na­li­nė­ je Asamb­lė­jo­je. BNS inf.

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.