2013-02-06 Klaipeda

Page 1

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

treÄ?iADIENIS, VASARIO 6, 2013

www.kl.lt

A?2š6.162;6@ C.@.?6< #

11

RUBRIKA

[NZNV-XY Ya ?RQNXa\_Ă› 9V[N /VRYVNb`XNVaĂ›

30 (19 633)

namai

ÄŽ miesto cent rÄ… grÄŻĹžta sta tybininkai

Ir Klai­pÄ—­da no­rÄ—­tĹł pa­gal­vÄ—s mo­kes­Ä?io.

Miestas 2p.

Bel­gi­jos siau­bō­nas M.Dut­roux pra­ťo­si ÄŻ lais­vÄ™.

Pasaulis 9p.

Mies­to cent­re vie­toj griu­ve­nų iť­kils nau­jas spor­to ir pra­mo­gų komp­lek­sas.

ď Ž Tempai:

N]N_ aN ZR[ a Ăş ORV OVb _Ăş PR[a _Ă– Â 1N

[Ă›` b b aĂ› XV`• ]YN SprogÄ™s nekil [b\ WN ZN b ONVT aV WNb VĂş Z noja R aĂş N[a _\ W\ W R ]b `Ă› WR vienÄ… investuo mojo turto burbulas ne trauk lioje mies tojÄ… privertÄ— to vie toje anuoneribotam lai- met Ä—mÄ™s kui atidÄ—ti am Ar po kurio kilti, taÄ?iau bicingus pla laiko ÄŻpu sta tybĹł dar bams uĹž kon sÄ—jus sias statybas yra tÄ™sti ÄŻpusÄ—ju- SulaukÄ— nus. TaÄ?iau ne- tas pradÄ—jusieji servuopirmĹł jĹł pir daugiau pliu apartamentĹł kÄ—jĹł naujĹł projek sĹł „Šio pro bei biurĹł cent- nei minusĹł, A.Tamo jekto ne ras netrukus ĹĄaiÄ?io teigitĹł ĹĄiandien gali pasidĹžiaug atgims „DanÄ—s priklausÄ— kitai pirkome, jis tiesiog tÄ—kio“ vardu. uĹžuti bent jau neÄŻk mĹŤsĹł grupÄ—s nei“, – aiĹĄki ÄŻmoAgnius Tamo limpÄ™ ÄŻ rinkos Kaip pripaĹži stagnacijos no no ĹĄÄŻ projek ĹĄaitis: valdymas“ at bendrovÄ—s „Inreal liĹŤnÄ…, kuris ne tÄ… ÄŻgyven nanÄ?ios sto bendrovÄ—s „In rinkos sÄ…stin vas, neneigÄ™s, jog vienÄ… plÄ—toto- valdydimas“ jÄ… privertÄ— ÄŻĹĄal real Gyvenamieji plo gis vertÄ— lauk NT valdymo tai lankaus nau dyti jau pradÄ— departa- dabar mento vadovas jo statybĹł eta ti patinei rinkai tas statybas. po momento. tis, naujus sprenAgnius TamoĹĄaiturÄ—tĹł bĹŤ dimus „Ana

=_\ WRX a\ cV g bN YV gN PV WN

Ĺ iandien priedas

ti optimaleslemia ne lo giĹĄ kĹł ob jek tik pasikeitu si tĹł da ne tu ri me, ta bet ir techno situacija rinkoje, nis. Neverta Ä?iau val do me giau ÄŻsikibus logijĹł paĹžan inves ti ci niĹł daug ga. „Senojo pro laikytis to, pro Lina Bieliaus jekto buvo ÄŻgy kas met per ĹžiĹŤ jek tĹł, ku riuos kas buvo kaitÄ— dinta apie 40 venl.bieliauskait ri me, o kar suplanuota e@kl.lt proc. darbĹł, tais ir iĹĄ es mÄ—s pa Ĺža to, kai ku tiesiog atnau tad jÄŻ kei Ä?ia me stra riems primirĹĄ anksÄ?iau. YpaÄ? jiname, nesiim te gi jÄ…. projektams pa tiems radi kal bant apie dami kaliĹł pakeiti maĹžu brÄ—kĹĄta AtgimÄ— nau Ĺže mÄ—s sklymĹł. TaÄ?iau pus, kuriuose ja auĹĄra. nau- tam ju var bus tikrĹł pageri 2006–2007 UostamiesÄ?iui du m. buvo nu ma ty tos BemaĹž prieĹĄ susijÄ™ su tech nimĹł, kurie labiau mu, la bai in ten sy penkerius me veng ti vai duokbeveik pavyko iĹĄ- sena pir nologiniais da sta tybos. vios tus paties miestyje, Da lykais, ar pro miausiai priklauso nuo pastato ďŹ zinÄ— nÄ—s krantinÄ— nau jos sta ty liais virs tan Ä?iĹł nuti to, ti na mos, Da bar jos nau jai ÄŻverjektas iki tol mis savybÄ—je, mis, nes lÄ™ darbai ĹĄian bos ob jek tĹł. bu nes vo gy tin ve ÄŻgy ka per dien na mie ji ploMa- visu mai tai da vendinimas. pajÄ—gumu. Stra vÄ—l verda kas pasikei penketÄ… metĹł daug barti nei rin kai turÄ— tĹł bĹŤBet kokiu atve tÄ—, patobulÄ—jo“, tegiĹĄkai pati optimales ju atkrinta ne kino paĹĄneko – aiĹĄ- Ĺžai nis. Neverta ma- laiky biurokratiniĹł vas. ÄŻsikibus tis to, pro kas ce dĹŤ bu rĹł, pa- anks rengiamĹłjĹł dar vo suplanuo ta Ä?iau“, – pri bĹł. paĹžino paĹĄneko vas.

Kaina 1,30 Lt

12

Po­li­ti­kai mies­tui Şė­rÄ— idÄ—­jĹł Ĺ ios ka­den­ci­jos mies­to ta­ry­bos na­ riai trykť­ta idÄ—­jo­mis. Ta­Ä?iau jos daŞ­niau­ siai ir lie­ka tik po­ pie­riuo­se – ÄŻ po­li­ti­ kĹł rať­tus val­di­nin­ kai for­ma­liai at­sa­ko, kad min­Ä?iĹł pa­vers­ ti rea­ly­be neį­ma­no­ ma. To­dÄ—l Klai­pÄ—­do­ je ne­kur­suo­ja nak­ti­ niai au­to­bu­sai, Da­nÄ—­ je ne­ri­bo­ja­mas grei­ tis, o pa­plō­di­miuo­se nÄ—­ra at­ski­ros zo­nos poil­siau­to­jams su sa­ vo gy­vō­nais.

KRATC ana­li­ti­kas Ar­vy­das Pie­pa­lius pri­mi­nÄ—, uĹž kÄ… yra mo­ka­ma rink­lia­va.

3p.

PrieĹĄ genÄ—tojus – bulviĹł ataka Mil­da Ski­riu­tÄ— m.skiriute@kl.lt

Ge­nÄ—­ti me­dĹžius uos­ta­mies­ty­je ĹĄie­ met pra­dÄ—­ta kaip nie­ka­da anks­ ti. Spe­cia­lis­tai tvir­ti­na, kad da­bar tam pa­lan­kĹŤs orai, ta­Ä?iau klai­pÄ—­ die­Ä?iams taip neat­ro­do.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tÄ— v.spuryte@kl.lt

Kal­bÄ—­tis at­si­sa­kÄ—

Mies­to ta­ry­bos na­riai tu­ri tei­sÄ™ val­di­nin­kams ra­ťy­ti pa­klau­si­mus, ku­riĹł tiks­las – iĹĄ mir­ties tať­ko iť­ ju­din­ti ÄŻsi­se­nÄ—­ju­sias pro­ble­mas, pa­si­da­ly­ti po­li­ti­kĹł gal­vo­se gi­mu­ sio­mis idÄ—­jo­mis, ku­rias rea­li­za­vus klai­pÄ—­die­Ä?iams gy­ven­ti esÄ… bō­tĹł pa­to­giau.

4

„At­lie­kĹł tvar­ky­mas trun­ka ne pen­kias mi­nu­tes, o ke­lias­de­ťimt me­tĹł.“

„„ Ak­ty­vu­mas: ĹĄiÄ… mies­to ta­ry­bos ka­den­ci­jÄ… ab­so­liu­ti pa­klau­si­mĹł val­di­nin­kams ra­ťy­mo ly­de­rÄ— – N.Is­to­mi­na.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Ĺ ie­met ge­nÄ—­ti me­dĹžius uos­ta­mies­ ty­je pra­dÄ—­ta anks­Ä?iau nei per­nai – va­sa­rio pir­mo­sio­mis die­no­mis. Da­ bar me­dĹžiai ge­ni­mi Da­nÄ—s, Man­to gat­vÄ—­se, kur nu­ro­dÄ— sa­vi­val­dy­bÄ—. Bend­ro­vÄ—s „Klai­pÄ—­dos Ĺžel­di­niai“ va­do­vas Ge­di­mi­nas Va­la­ťi­nas tvir­ ti­no, kad Ä?ia me­dĹžiai bu­vo ge­ni­mi se­niau­siai. Be to, su­lauk­ta ir nu­si­ skun­di­mĹł iĹĄ gy­ven­to­jĹł, jog ĹĄa­kos uŞ­sto­ja ĹĄvie­sÄ…. „At­ťi­lo ir pra­dÄ—­jo­me ge­nÄ—­ti me­ dĹžius. Jei vÄ—l at­ťals, dar­bus stab­dy­ si­me. Daug me­dĹžiĹł rei­kia nu­ge­nÄ—­ti. No­ri­me su­spÄ—­ti at­lik­ti vi­sus dar­ bus. Pa­va­sa­rÄŻ, kai pra­de­da sprog­ti me­dĹžiĹł pum­pu­rai, bÄ—g­ti su­la, ne­ ge­rai juos ge­nÄ—­ti“, – tvir­ ti­no va­do­vas.

2

2

trečiADIENIS, VASARIO 6, 2013

miestas

Žve­jai skundėsi disk­ri­mi­na­ci­ja Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Pir­ma­sis že­mės ūkio mi­nist­ro Vi­ gi­li­jaus Juk­nos vi­zi­tas Klai­pė­do­ je bu­vo karš­tas. Žve­jai jam iš­sa­kė vi­sas su­si­kau­pu­sias nuo­skau­das ir ga­vo pa­ža­dą, kad tarp konf­lik­ tuo­jan­čių pu­sių bus ban­do­ma ras­ ti komp­ro­mi­są.

Dar prieš mi­nist­ro su­si­ti­ki­mą su žve­jy­bos įmo­nių at­sto­vais da­lis žve­jų ka­bi­no pla­ka­tus. Jie rei­ka­la­ vo sku­biai at­sta­ty­din­ti Žu­vi­nin­kys­ tės de­par­ta­men­to di­rek­to­rių Da­rių Nie­nių, taip pat klau­sė, ko­dėl bu­ vo su­stab­dy­ta prie­plau­kos sta­ty­ba Kark­lė­je. Že­mės ūkio mi­nist­ras iš­klau­sė vi­sus no­rin­čius kal­bė­ti žve­jus. Žu­vi­nin­kys­tė­je dau­gy­bė pro­ble­ mų. Vie­na jų – pa­se­nęs ir žlun­gan­ tis žve­jy­bos lai­vy­nas. Jam tvar­ky­ti per ket­ve­rius me­ tus iš ES ne­b u­vo skir­ta pa­ra­ mos, nors žu­vi­nin­kys­tės sek­to­ riui bend­ra ES pa­ra­ma su­da­rė per 250 mln. li­tų. Nes­kir­ta pi­ni­gų ir žve­jy­bos prie­ plau­koms pa­jū­ry­je sta­ty­ti, nors ga­ li­my­bė bu­vo. Da­lis žve­jų kal­ti­no Žu­vi­nin­kys­tės de­par­ta­men­tą su­žlug­džius Kark­ lės prie­plau­kos sta­ty­bos pro­jek­tą. Jį bus ban­do­ma at­nau­jin­ti. Pas­ta­ro­sio­mis sa­vai­tė­mis ki­lo ne­su­sip­ra­ti­mų dėl žve­jy­bos kvo­ tų skirs­ty­mo. Baig­da­mas ka­den­ci­ ją bu­vęs že­mės ūkio mi­nist­ras Ka­

zys Star­ke­vi­čius pa­si­ra­šė dau­gu­mą žve­jų disk­ri­mi­na­vu­sį įsa­ky­mą. Juo 80 pro­c. špro­tų kvo­tų bū­tų bu­vę skir­ta vie­nai žve­jy­bos bend­ ro­vei „Ban­gi­nis“. Ki­tos 11 Bal­ti­jos jū­ro­je žve­jo­ jan­čių įmo­nių bū­tų bu­vu­sios pa­ lik­tos mer­dė­ti su 20 pro­c. kvo­tos da­li­mi. Šio įsa­ky­mo ga­lio­ji­mą V.Juk­na su­stab­dė. Su­bur­ta ko­mi­si­ja spręs, kaip tu­ri bū­ti skirs­to­mos kvo­tos. Da­lis žve­jų V.Juk­nai sa­kė tie­siai, kad iki šiol Žu­vi­nin­kys­tės de­par­ ta­men­te vis­kas bu­vo da­ro­ma tik dėl vie­nos įmo­nės, o ne dėl vi­sų žve­jų. Pa­teik­ta pa­v yz­d žių. Dau­ge­ lis įmo­nių, gau­dy­da­mos men­kes Len­ki­jos ar Da­ni­jos zo­no­je, tu­ ri jas pluk­dy­ti į Klai­pė­dą, nes pri­ va­lo 80 pro­c. žu­vų ati­duo­ti į auk­ cio­ną. Vie­no lai­vo plau­ki­mo ku­ro iš­lai­ dos su­da­ro apie 1 000 li­tų. Išs­kir­ti­nes są­ly­gas tu­rė­ju­si ta vie­na žve­jy­bos įmo­nė su­gau­tus špro­tus žu­vų mil­tų ga­my­bai par­ da­vi­nė­jo Da­ni­jo­je. Pris­ta­tęs, kad žu­vi­nin­kys­tės rei­ka­lus Že­mės ūkio mi­nis­te­ri­jo­je ku­ruos nau­jas vi­ce­mi­nist­ras Ry­ tis Šat­kaus­kas, V.Juk­na ti­ki­no, jog svar­biau­sia bus ieš­ko­ti komp­ro­mi­ so tarp žve­jų. Uos­ta­mies­ty­je V.Juk­na taip pat su­si­ti­ko su me­ru Vy­tau­tu Grub­ liaus­ku. Kal­bė­ta­si apie Smil­ty­nės per­kė­los pa­sta­to pa­nau­do­ji­mą žve­ jų tur­ge­liui.

Priešp­rie­ša: že­mės ūkio mi­nist­rui V.Juk­nai (kairėje) teks pa­siek­ti komp­

ro­mi­są tarp prie­šiš­kų žve­jų or­ga­niza­ci­jų, ku­rioms va­do­vau­ja Al­gir­das Auš­ra ir Al­fon­sas Bar­gai­la. Vid­man­to Ma­tu­čio nuo­tr.

In­dė­lis: kai ku­rie Klai­pė­dos vers­li­nin­kai ir val­di­nin­kai įsi­ti­ki­nę, kad uos­ta­mies­čio sve­čiai ga­lė­tų čia pa­lik­ti

dau­giau mo­kes­čių.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Klai­pė­dai pri­rei­kė pa­gal­vės mo­kes­čio Pri­va­čio­je uos­ta­mies­čio vers­li­nin­kų ir val­di­nin­kų ap­lin­ko­je ne­ drą­siai pra­bil­ta apie ga­li­my­bę ir Klai­pė­do­je įves­ti pa­gal­vės mo­kes­tį tu­ris­tams. Ta­čiau dėl to rei­kė­tų keis­ti rink­lia­vos įsta­ty­ mą, pa­gal ku­rį to­kį mo­kes­tį kol kas ga­li rink­ti tik ku­ror­tai. As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Ore tvy­ran­ti idė­ja

Pa­gal­vės mo­kes­tis esą se­na Klai­ pė­dos ir Kau­no sva­jo­nė. Ne­pa­no­rę vie­šu­mo jos ini­cia­to­riai tei­gia, kad ši min­tis dar tvy­ro ore. Kal­ba­ma, kad mo­kes­tis bū­tų pra­ smin­gas, jei su­rink­tus pi­ni­gus ga­ lė­tų tvar­ky­ti pa­tys vers­li­nin­kai. Esą su­rink­ti mo­kes­čiai daž­niau­ siai nu­sė­da bend­ra­me mies­to biu­ dže­te. Klai­pė­dos tu­riz­mo ir kul­tū­ros in­for­ma­ci­jos cent­ro va­do­vė Ro­ me­na Sa­vic­kie­nė ma­no, kad tu­ris­ tų šis mo­kes­tis neat­bai­dy­tų. Kur šiuos pi­ni­gus iš­leis­ti, ji ma­to sa­vaip – pi­ni­gai ga­lė­tų bū­ti skir­ti rin­ko­ da­rai, mat šiam tiks­lui nuo­lat pri­ trūks­ta lė­šų. „Mar­ke­tin­gui vi­suo­met pri­ trūks­ta pi­ni­gų, jų ieš­ko­ma nuo­ la­tos. O čia bū­tų ofi­cia­lios lė­šos, skir­tos šiam tiks­lui: ir da­ly­va­vi­ mui pa­ro­do­se, ir lanks­tu­kų spaus­ di­ni­mui, ki­tiems da­ly­kams“, – tei­ gė R.Sa­vic­kie­nė.

Nau­jo­vei ne­pri­tar­tų

Vie­no Klai­pė­dos vieš­bu­čio di­rek­ to­rius Vir­gi­li­jus Bag­džiū­nas ma­no, kad pa­gal­vės mo­kes­tis bū­tų ne­ men­ka naš­ta vieš­bu­čiams. „Jei są­ži­nin­gai, aš esu prieš to­kį mo­kes­tį. Vis­kas su­plauks į bend­rą ka­ti­lą, o kur iš ten nu­ke­liaus, nie­ kas ne­ži­no. Jei pi­ni­gai ati­tek­tų tu­ riz­mo inf­rast­ruk­tū­ros ge­ri­ni­mui, bū­tų ge­rai, bet taip ne­bū­na“, – įsi­ ti­ki­nęs V.Bag­džiū­nas.

Dėl pa­gal­vės mo­kes­ čio ke­li Drus­ki­nin­kų vieš­bu­čiai yra pa­da­vę sa­vi­val­dy­bę į teis­mą.

Pa­sak jo, dėl pa­gal­vės mo­kes­ čio ke­li Drus­ki­nin­kų vieš­bu­čiai yra pa­da­vę sa­vi­val­dy­bę į teis­mą. Nes su­tar­tys su tu­ris­ti­nė­mis fir­mo­ mis bu­vo pa­si­ra­šy­tos pa­gal se­nus įkai­nius dar iki mo­kes­čio įve­di­mo

ir jos at­si­sa­kė mo­kė­ti pa­pil­do­mus mo­kes­čius. Šiuo at­ve­ju esą nu­ken­tė­jo vieš­ bu­čiai, ku­rie pa­tys tu­rė­jo su­mo­kė­ ti tą mo­kes­tį ku­ror­tui. Stre­sas Pa­lan­go­je

Poil­siau­to­jai už kiek­vie­ną nak­ tį Drus­ki­nin­kų vieš­bu­čiuo­se, SPA cent­ruo­se ar sa­na­to­ri­jo­se po 2 li­tus pri­va­lo mo­kė­ti nuo 2011 bir­že­lio 1 d. Pa­gal­vės mo­kes­tis Pa­lan­go­je nak­čiai vie­nam žmo­gui bu­vo 1 li­ tas. Jis įves­tas nuo 2012 m. bir­že­ lio. Per va­sa­ros se­zo­ną iš jo Pa­ lan­gos biu­dže­tas pa­pil­do­mai ga­vo 600 tūkst li­tų. Tei­gia­ma, kad ti­kė­ ta­si dau­giau. „Tas mo­kes­tis at­si­ra­do prieš pat va­sa­ros se­zo­ną, to­dėl bu­vo stre­so ir vieš­bu­čių dar­buo­to­jams, ir klien­ tams, nes mes tu­rė­jo­me išaiš­kin­ti, ko­dėl stai­ga pa­bran­go pra­gy­ve­ni­ mas vieš­bu­ty­je“, – pa­sa­ko­jo vie­no Pa­lan­gos vieš­bu­čio di­rek­to­rė Ing­ ri­da Va­lai­tie­nė. Pa­sau­ly­je priim­ta, kad pa­gal­vės mo­kes­tis dau­giau­sia tai­ko­mas ku­ ror­tams.

Prieš genėtojus – bulvių ataka Pa­sak jo, spus­te­lė­jęs 1 šal­tu­kas nu­ge­nė­tiems au­ga­lams ne­pa­kenk­tų – nu­pjau­tų

ša­kų vie­tos yra už­te­pa­mos spe­cia­ lia me­džia­ga. Iš vi­so šį se­zo­ną bus nu­ge­nė­ta apie 400 gat­vė­se au­gan­čių me­džių. Dar pa­pil­do­mą są­ra­šą pa­teiks sa­vi­ val­dy­bės spe­cia­li ko­mi­si­ja, į ku­rios aki­ra­tį pa­teks ke­lio ženk­lus, švie­ so­fo­rus, švie­są dau­gia­bu­čių na­mų gy­ven­to­jams už­sto­jan­tys au­ga­lai. Me­džių ge­nė­ji­mas kas­kart iš klai­pė­die­čių su­si­lau­kia prieš­ta­ rin­gų reak­ci­jų ir net iš­puo­lių prieš dar­bus at­lie­kan­čius žmo­nes.

G.Va­la­ši­nas pa­sa­ko­jo, kad praė­ ju­sią sa­vai­tę Da­nės gat­vė­je vie­na mo­te­ris dar­buo­to­jus ap­mė­tė bul­ vė­mis. Lai­mė, anot va­do­vo, kad dar­žo­vės skri­do pro ša­lį. „Žmo­nės, ku­rie gy­ve­na bu­tuo­ se, esan­čiuo­se nuo pir­mo iki ket­ vir­to na­mo aukš­to, džiau­gia­si, kad ap­ge­ni­me me­džius. O įsi­kū­ru­sie­ ji aukš­čiau ne­sup­ran­ta to­kių dar­ bų bū­ti­ny­bės. Jie pyks­ta, kad ge­ni­ mi me­džiai. To­dėl prieš pra­dė­da­mi dar­bus pra­šo­me bend­ri­jų pir­mi­nin­ kų, kad su gy­ven­to­jais ap­si­spręs­tų, ar no­ri, kad me­dis bū­tų nu­ge­nė­ tas“, – ko­men­ta­vo G.Va­la­ši­nas.

Anot va­do­vo, anks­tes­niais me­ tais yra bu­vę at­ve­jų, kai me­džius ge­nin­tys dar­buo­to­jai bu­vo ap­mė­ ty­ti po­mi­do­rais, kiau­ši­niais.

400 – tiek me­džių pla­nuo­ja­ma nu­ge­nė­ti šį se­zo­ną.

Dar­bai: va­kar me­džiai bu­vo ge­ni­mi Man­to ir Da­nės gat­vė­se.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

3

trečiADIENIS, VASARIO 6, 2013

miestas Ser­gan­čių­jų vėl pa­dau­gė­jo

Ati­da­rys pa­ro­dą

Pris­ta­tys pro­jek­tą

Į pa­mo­kas Klai­pė­dos mo­kyk­lo­se va­kar neat­vy­ko 17,8 pro­c. moks­ lei­vių – šiek tiek dau­giau nei už­ va­kar. Dau­giau­sia moks­lei­vių trū­ko „Ga­bi­jos“ pro­gim­na­zi­jo­je, „San­tar­vės“ pa­grin­di­nė­je ir „Gi­ li­jos“ pra­di­nė­je mo­kyk­lo­se. Ma­ žiau­siai li­gos pa­lie­tė „Vy­tu­rio“ pa­grin­di­nę mo­kyk­lą, „Var­po“ ir Vy­tau­to Di­džio­jo gim­na­zi­jas.

Tre­čia­die­nį 17.30 val. „Klai­pė­ dos ga­le­ri­jo­je“ (Dar­žų g. 10/ Baž­ny­čių g. 4) ati­da­ro­ma jo­ je jau šeš­tus me­tus vei­kian­ čios Suau­gu­sių­jų dai­lės stu­ di­jos na­rių dar­bų pa­ro­da. Jos tiks­las pa­ro­dy­ti me­no ger­bė­ jams, kad nė­ra neį­ma­no­mų sie­kių. Ji veiks iki va­sa­rio 22 die­nos.

Penk­ta­die­nį 13 val. Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to Au­la Mag­na kon­ fe­ren­ci­jų sa­lė­je vyks Svei­ka­tos ir spor­to komp­lek­so Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to mies­te­ly­je pro­jek­ to pri­sta­ty­mas. Bus ne tik pa­ teik­ta jo vi­zi­ja, bet ir kal­ba­ma apie geo­ter­mi­nių iš­tek­lių pa­ nau­do­ji­mo ga­li­my­bes, įgy­ven­ di­nant pro­jek­tą.

Mo­kes­čio leng­va­tų – iki ko­vo ga­lo Be­veik me­tus už­sie­ ny­je pas gi­mi­nes sve­čia­vę­si klai­pė­ die­čiai iš­si­gan­do, kad už vi­są šį lai­ką vis tiek tu­rės mo­kė­ti vie­ti­nę rink­lia­vą už at­lie­kų su­rin­ki­mą ir tvar­ky­mą.

Komentaras

Ar­vy­das Pie­pa­lius KRATC ana­l i­t i­kas

N

Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Žar­di­nin­kų gat­vė­je gy­ve­nan­ti Liu­ bo­vė pa­sa­ko­jo 2011 m. pa­bai­go­je iš­ va­žia­vu­si pas gi­mi­nes į Ru­si­ją. Ten ji už­si­bu­vo iki 2012-ųjų rugp­jū­čio pa­ bai­gos. Neį­ga­li mo­te­ris sun­kiai ver­ čia­si iš gau­na­mos pen­si­jos, tad me­ ti­nis at­lie­kų tvar­ky­mo mo­kes­tis,

Pa­sak KRATC spe­ cia­lis­tų, jei­gu žmo­ gus iš­ties gau­na ma­ žas pa­ja­mas, jis ga­ li pre­ten­duo­ti į pa­ šal­pą, ku­ri tu­ri bū­ ti pa­nau­do­ta at­lie­kų tvar­ky­mo mo­kes­ čiui pa­deng­ti. su­da­ran­tis dau­giau nei treč­da­lį jos mė­ne­sio pa­ja­mų, yra di­de­li pi­ni­gai. Klai­pė­dos re­gio­no at­lie­kų tvar­ ky­mo cent­ro (KRATC) spe­cia­lis­tai

Tvar­ka: il­ges­niam lai­kui sa­vo na­mus pa­lie­kan­tys klai­pė­die­čiai tu­rė­tų

pa­si­rū­pin­ti do­ku­men­tais, ku­rie įro­do, jog žmo­nės ne­si­nau­do­jo pa­slau­ go­mis ir tu­ri tei­sę už jas ne­mo­kė­ti. And­riaus Alek­sand­ra­vi­čiaus nuo­tr.

paaiš­ki­no, kad klai­pė­die­čiai, ne­gy­ ve­nan­tys sa­vo bu­te ar na­me ir ga­ lin­tys tai įro­dy­ti, ga­li bū­ti at­lei­ džia­mi nuo vie­ti­nės rink­lia­vos. Iki ko­vo 31 die­nos vi­si, kas ga­ li įro­dy­ti, jog ne­si­nau­do­jo sa­vo ne­ kil­no­ja­muo­ju tur­tu, tu­rė­tų kreip­tis į KRATC Vie­ti­nės rink­lia­vos ad­mi­ nist­ra­vi­mo sky­rių Lie­pų gat­vė­je 15. Rei­kė­tų pa­teik­ti pra­šy­mą at­ leis­ti nuo mo­kes­čio ir pa­žy­mas iš LES­TO bei bend­ro­vės „Klai­pė­dos

van­duo“, iš ku­rių bū­tų aiš­ku, kiek elekt­ros bei van­dens mi­ni­mu lai­ ko­tar­piu su­var­to­ta. KRATC dar­ buo­to­jai pa­ren­gia do­ku­men­tus ir per­duo­da sa­vi­val­dy­bei nu­spręs­ti, ar šiuos gy­ven­to­jus ga­li­ma at­leis­ti nuo rink­lia­vos. Pa­vyz­džiui, per­nai nuo vie­ti­nės rink­lia­vos Klai­pė­do­je bu­vo at­leis­ti 786 mo­kė­to­jai. Pa­sak KRATC spe­cia­lis­tų, jei­ gu žmo­gus iš­ties gau­na ma­žas pa­ ja­mas, jis ga­li pre­ten­duo­ti į pa­šal­

e­ma­ža da­lis gy­ven­to­jų ne­ tei­sin­gai su­pran­ta at­lie­kų tvar­k y­mo rink­l ia­vą, ma­ ny­da­mi, kad jei­gu ku­rį lai­ ką ne­si­nau­do­ja šiukš­lia­dė­žė­mis sa­vo gy­ve­na­mo­jo­je vie­to­je, šio mo­kes­čio vi­sai ne­tu­ri mo­kė­ti. Me­ti­nė rink­lia­va yra mo­kes­tis ne tik už at­lie­kų iš­ve­ži­ mą. At­lie­kų tvar­ky­mas trun­ka ne pen­ kias mi­nu­tes, o ke­lias­de­šimt me­tų. Ir rū­pi­n i­mo­si at­l ie­ko­m is pro­ce­sas ne­ nut­rūks­ta nei die­ną, nei nak­t į. Bu­vo žmo­gus iš­vy­kęs į už­sie­nį ar ne, į jo kie­ mą vis tiek va­žiuo­ja šiukš­lia­ve­žė, dir­ ba žmo­nės, pri­žiū­ri­mas są­var­ty­nas ir taip to­liau. To­dėl at­lie­kų sis­te­mos nuo­ la­ti­niam dar­bui už­tik­rin­ti be­veik vi­so­ se mū­sų ša­lies sa­vi­val­dy­bė­se pa­rink­ tas mo­kė­ji­mo už at­lie­kas bū­das yra rink­lia­va, mo­ka­ma už vi­sus ka­len­do­ri­ nius me­tus. O kad gy­ven­to­jams ši naš­ ta bū­tų leng­viau pa­ke­lia­ma, Klai­pė­do­ je mo­kė­ji­mai iš­skai­dy­ti į ke­lias da­lis ir at­si­skai­ty­ti ga­li­ma kas ket­vir­tį.

pą, ku­ri tu­ri bū­ti pa­nau­do­ta at­lie­kų tvar­ky­mo mo­kes­čiui pa­deng­ti. To­kie gy­ven­to­jai tu­rė­tų kreip­tis į mies­to sa­vi­val­dy­bės So­cia­li­nės pa­ ra­mos sky­rių. Jiems ski­ria­ma tiks­li­ nė pa­šal­pa, su­da­ran­ti pu­sę me­tų mo­ kes­čio už at­lie­kų tvar­ky­mą dy­džio. Praė­ju­siais me­tais to­kia ga­li­my­be pa­si­nau­do­jo 477 klai­pė­die­čių šei­mos, ku­rioms bu­vo iš­mo­kė­ta 48 tūkst. 307 li­tai vien­kar­ti­nių pa­šal­pų už ko­mu­na­ li­nių at­lie­kų su­rin­ki­mą ir tvar­ky­mą.

Dienos telegrafas Sa­vi­val­dy­bė. Klai­pė­dos me­ras Vy­tau­ tas Grub­liaus­kas šian­dien 11 val. priims Es­ti­jos ne­pap­ras­tą­jį ir įga­lio­tą­jį am­ba­sa­ do­rių Lie­tu­vo­je To­mą Ku­ką ir jį ly­din­čią de­le­ga­ci­ją. Po­sė­dis. Sa­vi­val­dy­bė­je šian­dien 15 val. vyks Klai­pė­dos ta­ry­bos Mies­to ūkio ir ap­lin­ko­sau­gos ko­mi­te­to po­sė­dis. Jo na­ riai svars­tys du klau­si­mus. Poe­zi­ja. Klai­pė­dos ap­skri­ties vie­šo­sios I.Si­mo­nai­ty­tės bib­lio­te­kos kon­fe­ren­ci­jų sa­lė­je šian­dien 17.30 val. vyks poe­zi­jos po­pie­tė su poe­te Da­lia Tei­šers­ky­te. Pas­kai­ta. Že­mai­ti­jos dai­li­nin­kų są­jun­ gos ga­le­ri­jos pa­tal­po­se (Žve­jų g. 2/1) šian­dien 18 val. vyks 46-oji pa­skai­ta iš cik­lo „Va­ka­rai su se­ną­ja Klai­pė­da“. Klai­ pė­dos uni­ver­si­te­to ar­cheo­lo­gė Ie­va Ma­siu­lie­nė kal­bės te­ma „Ge­le­žies ly­ dy­mas Žar­dės apy­lin­kė­se prie­šis­to­ri­ niais lai­kais“. Mir­tys. Va­kar Klai­pė­dos ci­vi­li­nės met­ ri­ka­ci­jos sky­riu­je už­re­gist­ruo­tos 9 klai­ pė­die­čių mir­tys. Mi­rė Ma­ri­ja Tiš­ki­na (g. 1925 m.), Zo­si­ma Tur­ko­va (g. 1926 m.), Ge­na­di­jus Ste­pa­no­vas (g. 1928 m.), Ivan Ki­se­liov (g. 1929 m.), Ro­ber­tas Val­ te­ris Bly­ža (g. 1933 m.), Liu­bo­vė Ta­ro­sie­ nė (g. 1948 m.), Ge­na­dij Ni­ko­po­ro­vič (g. 1950 m.), Vik­to­ras Ak­sio­no­vas (g. 1955 m.), Ta­ma­ra Šly­ko­va (g. 1957 m.). Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mi Va­si­lij Pet­rov, Zo­si­ma Tur­ko­va, Jus­ti­ nas Bal­sys, Pet­rė Jab­lons­kie­nė, Ivan Ki­se­liov, Ge­na­dij Ni­ko­po­ro­vič, Juo­zas Juo­zė­nas. Nau­ja­gi­miai. Per sta­tis­ti­nę pa­rą pa­gim­ dė 13 mo­te­rų. Gi­mė 8 mer­gai­tės ir 5 ber­ niu­kai. Grei­to­j i. Va­kar iki 17 val. grei­to­sios pa­gal­bos me­d i­kai su­lau­kė 58 iš­k vie­ ti­mų.

Krau­jo donorystės cent­rui – gel­bė­ji­mo­si ra­tas As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Dar prieš pa­skel­biant bank­ro­tą Kau­ne vei­kian­čiam Krau­jo do­no­ rys­tės cent­rui, jo Klai­pė­dos fi­lia­las ta­po nau­jai įsteig­tos vie­šo­sios įstai­ gos Kau­no krau­jo cent­ro pa­da­li­niu, ku­ris vei­kia to­liau, o jo dar­buo­to­jai ti­ki­si pa­ga­liau su­lauk­ti dau­giau nei pus­me­tį vė­luo­jan­čių al­gų. Bė­go nuo bank­ro­to

Kai į Kau­no apy­gar­dos teis­mą dėl neat­sis­kai­ty­mo krei­pė­si bu­vę Krau­jo do­no­rys­tės cent­ro dar­buo­ to­jai, taip pat ke­tu­ri ju­ri­di­niai as­ me­nys, įmo­nei pa­skelb­tas bank­ ro­tas. Bend­ro­vės va­do­vui Ar­tū­rui Jo­nui Vens­laus­kui už­draus­ta su­da­

ry­ti bet ko­kius san­do­rius. Areš­tuo­ tu bend­ro­vės tur­tu teis­mas lei­do dis­po­nuo­ti tik pa­skir­tam bank­ro­ to ad­mi­nist­ra­to­riui. Ta­čiau nuo šių me­tų sau­sio 1 d. di­džio­ji da­lis bank­ru­tuo­jan­čios bend­ro­vės Krau­jo do­no­rys­tės cent­ ro tur­to iš­nuo­mo­ta nau­jai su­kur­tai vie­ša­jai įstai­gai Kau­no krau­jo cent­ rui, ku­rio ži­nion pe­rė­jo ir bend­ro­ vės pa­da­li­niai di­džiuo­siuo­se mies­ tuo­se. Ti­kė­ti­na, kad vie­šo­sios įstai­ gos įstei­gi­mas bu­vo vie­na iš ga­ li­my­bių su­švel­nin­ti bank­ro­to pa­ da­ri­nius. Į nau­jai įkur­tą įstai­gą pe­rė­ jo dirb­ti bank­ru­tuo­jan­čios bend­ ro­vės dar­buo­to­jai, taip pat iš­nuo­ mo­tas bend­ro­vės tur­tas.

Ne­be­sieks pel­no

Vie­šo­sios įstai­gos Kau­no krau­jo cent­ro stei­gė­jas ir di­rek­to­rius gy­ dy­to­jas Rim­gau­das Še­pe­tys tei­gia, kad pa­gal įsi­ga­lio­ju­sius įsta­ty­mus krau­jo do­no­rys­te ne­be­ga­lė­jo už­ siim­ti pel­no sie­kian­čios bend­ro­ vės, o tik vie­šo­sios įstai­gos. „Yra įkur­ta vie­šo­ji įstai­ga, ku­ ri ne­tu­ri tei­sės siek­ti pel­no ir vi­ sus pi­ni­gus pri­va­lo nau­do­ti pro­ gre­sui ir dar­buo­to­jams“, – tei­gė R.Še­pe­tys. Nuo šių me­tų sau­sio 1 d. Klai­pė­ do­je vei­kian­tį Krau­jo do­no­rys­tės cent­ro pa­da­li­nį pe­rė­mu­sios vie­ šo­sios įstai­gos Kau­no krau­jo cent­ ro va­do­vas sa­kė, kad bus sie­kia­ma op­ti­mi­zuo­ti uos­ta­mies­čio sky­riaus veik­lą.

„Ta­riuo­si su ak­re­di­ta­ci­ne tar­ny­ ba, kad Klai­pė­dos mo­bi­lu­sis punk­ tas bū­tų mū­sų įstai­gos pa­da­li­nys, ku­ris ne tik paims krau­ją iš do­no­rų, bet ir lai­kys jo at­sar­gas bei iš­duos jį li­go­ni­nėms“, – vy­lė­si R.Še­pe­tys. Esą da­bar dėl ke­lių mai­še­lių krau­jo neap­si­mo­ka siun­ti­nė­ti ma­ ši­nos iš Kau­no į Klai­pė­dą. Sky­rius ne­tu­ri la­bo­ra­to­ri­jos ir ga­li tik im­ ti krau­ją. Op­ti­mis­ti­nės pro­gno­zės

Įs­tai­gos va­do­vas R.Še­pe­tys ti­ki­ na, kad Kau­no krau­jo cent­ras, pa­ svars­tę rea­lias sa­vo ga­li­my­bes, iš bank­ru­tuo­jan­čios bend­ro­vės pe­ rė­mė da­lį įsi­sko­li­ni­mų. Su kre­di­ to­riais pa­tvir­ti­no rea­lų sko­lų grą­ ži­ni­mo gra­fi­ką.

„Ma­no gi­liu įsi­ti­ki­ni­mu, dar­ buo­to­jai pa­mirš, kas yra al­gų vė­la­ vi­mas. Al­gas už sau­sio mė­ne­sį pla­ nuo­ja­me mo­kė­ti jau ki­tą sa­vai­tę, o jei bus ga­li­my­bė, dar­buo­to­jus tuo gal­būt nu­džiu­gin­si­me ir šią sa­vai­ tę“, – pa­ža­dė­jo R.Še­pe­tys. Dėl fi­nan­si­nės si­tua­ci­jos bank­ ru­tuo­jan­čio­je bend­ro­vė­je Krau­jo do­no­rys­tės cent­re vien Klai­pė­dos pa­da­li­ny­je iš dar­bo išė­jo pu­sė dar­ buo­to­jų. Li­ko 12 žmo­nių. „Ži­no­ma, mums ak­tua­lu al­ gos, ku­rių žmo­nės yra ne­ga­vę jau dau­giau nei pu­sę me­tų. Ti­ki­me, kad tie vi­si bank­ro­to da­ly­kai, ku­ rie vyks­ta, tie­sio­giai mū­sų ne­be­ lie­čia“, – sa­kė viešosios įstaigos Kau­no krau­jo cent­ro Klai­pė­dos fi­ lia­lo va­do­vas Bro­nius Pliuš­kys.

4

trečiadienis, vasario 6, 2013

miestas

Po­li­ti­kai mies­tui žė­rė idė­jų

Komentaras

1

Per šią ka­den­ci­ją, ku­ri trun­ka jau be­veik dve­jus me­tus, dau­giau­sia pa­klau­si­mų Klai­ pė­dos sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jai pa­ra­šė mies­to ta­ry­bos na­rė Na­tal­ja Is­to­mi­na. Val­di­nin­kus pa­sie­kė de­ šim­tys jos raš­tų. „Ke­lis kar­tus su val­di­nin­kais ban­ džiau tie­siog pa­si­kal­bė­ti, ta­čiau man bu­vo at­sa­ky­ta, kad in­for­ma­ci­jos ne­ teiks, pri­va­lau kreip­tis raš­tu. To­dėl ir ra­šau pa­klau­si­mus“, – paaiš­ki­no po­li­ti­kė.

Ju­di­ta Si­mo­na­vi­čiū­tė

Klai­pė­dos sa­v i­val­dy­bės ad­m i­n ist­ra­ci­jos di­rek­to­rė

S

Ieš­ko­jo są­jun­gi­nin­kų

Ji kler­kus bu­vo įpa­rei­go­ju­si išaiš­kin­ ti ga­li­my­bes uos­ta­mies­čio pa­plū­di­ miuo­se įkur­ti at­ski­rą zo­ną poil­siau­ to­jams, ku­rie prie jū­ros no­ri at­si­ves­ti ir sa­vo gy­vū­nus. At­sa­ky­mas iš sa­vi­val­dy­bės at­skrie­ jo aiš­kus – tai ne sa­vi­val­dos rei­ka­las, nes ves­tis gy­vū­nų į pa­plū­di­mius ne­ lei­džia Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ jos nu­sta­ty­ta hi­gie­nos nor­ma. N.Is­to­mi­na ban­dė su­si­siek­ti su Pa­lan­gos ir Ne­rin­gos val­džia, kad nuo tri­jų pa­jū­rio sa­vi­val­dy­bių bū­ tų pa­reng­tas krei­pi­ma­sis į Svei­ka­ tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ją, jog ši per­ žiū­rė­tų hi­gie­nos nor­mą. „Re­zul­ta­tas kol kas – nie­ki­nis, nes nei krei­pi­ma­sis pa­reng­tas, nei to­kia zo­na bus įreng­ta. Man tik ne­sup­ ran­ta­ma, ko­dėl į pa­plū­di­mius ne­ ga­li­ma ves­tis šu­nų. Aiš­ki­na­ma, kad jie ter­šia, bet juk tar­šos šal­ti­niai yra ir paukš­čiai, lau­ki­niai gy­vū­nai. Už­ sie­ny­je juk neį­si­vaiz­duo­ja­ma, kaip į pa­plū­di­mį ga­li­ma ei­ti be sa­vo drau­go – šuns“, – ste­bė­jo­si po­li­ti­kė. Bur­sis dėl iš­ma­tų

Tarp ak­ty­vių pa­klau­si­mų ra­šy­to­jų yra ir mies­to ta­ry­bos na­rys Ne­ri­jus Ča­pas, ku­rio vie­nas raš­tas val­di­nin­ kams taip pat bu­vo dėl gy­vū­nų. Po­li­ti­kas pra­šė pa­teik­ti in­for­ma­ ci­jos, kiek žmo­nių Klai­pė­do­je yra nu­baus­ta už Gy­vū­nų lai­ky­mo tai­ syk­lių pa­žei­di­mus. „Skai­čių pra­šiau, kad su­pras­čiau pro­ble­mos mas­tą. Pla­na­vau ir te­ bep­la­nuo­ju ką nors da­ry­ti, nes kaž­ kaip rei­kia išauk­lė­ti šu­nų šei­mi­nin­ kus. Da­bar, kai nu­tir­po snie­gas, juk bai­su, kas mies­te da­ro­si – kur pa­si­ suk­si, vi­sur šu­nų iš­ma­tos“, – bai­sė­ jo­si N.Ča­pas. Jis svars­tė, jog vie­nas lau­ke – ne ka­rys, to­dėl rei­kia su­bur­ti mies­to ta­ ry­bos na­rių gru­pę, ku­ri sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jai ir teik­tų pa­siū­ly­mus, kaip ko­vo­ti su Klai­pė­dą ter­šian­čių šu­nų šei­mi­nin­kais. „Ne­sa­kau, kad rei­kia griež­tin­ ti bau­das, nes tik­rai ne­su bau­di­mo ša­li­nin­kas. Siū­ly­čiau už­siim­ti švie­ ti­mu. Žo­džiu, rei­kia iš­mąs­ty­ti ir idė­ jas per­duo­ti sa­vi­val­dy­bei“, – tei­gė N.Ča­pas. Va­žiuo­da­vo trys žmo­nės

Po­li­ti­kai sa­vo pa­klau­si­mais dė­me­sio sky­rė ne tik gy­vū­nams, bet ir žmo­ nėms. Rea­guo­da­mas į klai­pė­die­čių pra­ šy­mą, N.Ča­pas krei­pė­si į Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bę, kad nak­ti­mis iš mies­to cent­ro į nau­juo­sius ra­jo­nus kur­suo­ tų au­to­bu­sas. „At­sa­ky­mas bu­vo tik­rai pa­grįs­ tas ir aiš­kus, ko­dėl to­kio au­to­bu­ so „pa­leis­ti“ ne­ga­li­ma. Esą kaž­ka­da toks nak­ti­nis marš­ru­tas bu­vo or­ga­ ni­zuo­ja­mas ir nu­sta­ty­ta, kad vi­du­ ti­niš­kai vie­nu rei­su va­žiuo­da­vo trys žmo­nės. Nuos­to­lis per mė­ne­sį – 30

Ne­rea­li­zuo­ta: at­ski­ra zo­na uos­ta­mies­čio pa­plū­di­miuo­se poil­siau­to­jams su gy­vū­nais – kol kas tik neį­gy­ven­

din­ta idė­ja.

tūkst. li­tų, to­dėl tik­rai ne­lo­giš­ka dėl tri­jų žmo­nių iš­leis­ti tiek pi­ni­gų. Taip ir pra­ne­šiau į ma­ne be­si­krei­pu­siems klai­pė­die­čiams“, – tei­gė N.Ča­pas.

Mies­to ta­ry­bos na­ riai pa­ra­šė apie 100 pa­klau­si­mų.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

po­li­ti­kams už po­sė­džiuo­se pra­leis­ tą lai­ką mo­ka­mas tik tuo­met, kai jie pri­sta­to pa­žy­mą, jog už tas va­lan­ das ne­ga­vo al­gos sa­vo pa­grin­di­nė­ je dar­bo­vie­tė­je. „Esu pen­si­nin­kė ir ma­ne sa­vi­ val­dy­bė disk­ri­mi­nuo­ja tik dėl to, kad ne­ga­liu at­neš­ti kaž­ko­kio po­ pier­ga­lio apie ne­gau­na­mą dar­ bo už­mo­kes­tį. Ta­čiau vi­si ta­ry­bos na­riai yra ly­gūs – ir pen­si­nin­kai, ir dir­ban­tie­ji, ir mi­li­jo­nie­riai“, – pa­ brė­žė po­li­ti­kė.

Grei­tis trik­do tre­ni­ruo­tis

Trans­por­to pro­ble­mas ne tik ant že­ mės, bet ir van­de­ny­je už­si­mo­jęs iš­ spręs­ti Klai­pė­dos me­ro pa­va­duo­to­ jas Vy­tau­tas Če­pas. Jis val­di­nin­kams pa­ra­šė pa­klau­ si­mą, ar įma­no­ma Da­nės upė­je ri­ bo­ti van­dens trans­por­to prie­mo­ nių grei­tį. Po­li­ti­kas siū­lė, kad upė­je ne­bū­ tų ga­li­ma ju­dė­ti di­des­niu nei 5 ki­lo­ met­rų per va­lan­dą grei­čiu. „Prie Da­nės įreng­ta irk­la­vi­mo ba­ zė, upė­je tre­ni­ruo­ja­si spor­ti­nin­kai. O kai koks nors kvai­lys pra­le­kia ka­ te­riu, ban­gos juk iš­kart ne­nus­lops­ ta, jos te­liūs­kuo­ja­si ir ar­ba ap­ver­čia irk­luo­to­jus, ar­ba į val­tis ir bai­da­res pri­taš­ko van­dens. Žo­džiu, vai­kams tre­ni­ruo­tės la­bai daž­nai bū­na su­ga­ din­tos“, – sa­vo pra­šy­mą Da­nė­je ri­ bo­ti grei­tį ar­gu­men­ta­vo vi­ce­me­ras. Nors jis pa­klau­si­mą ra­šė dar už­ per­nai bir­že­lį, grei­tis upė­je ne­ri­ bo­ja­mas iki šiol. „Kaž­ko­kie biu­ rok­ra­ti­niai da­ly­kai truk­do – rei­kia kaž­ko­kios ko­mi­si­jos dėl grei­čio ri­ bo­ji­mo nu­sta­ty­mo, o jos nė­ra. Bet aš dar grį­šiu prie šio klau­si­mo“, – ryž­tin­gas bu­vo V.Če­pas. Ko­vo­jo dėl at­ly­gi­ni­mo

Mies­to ta­ry­bos na­riai pa­klau­si­mus ra­šo ne tik dėl to, kad iš­spręs­tų klai­ pė­die­čius ka­muo­jan­čias pro­ble­mas, bet ir dėl as­me­ni­nių prie­žas­čių. Po­li­ti­kė Zi­ta Šli­čy­tė uos­ta­mies­ čio val­džiai pa­ra­šė ne vie­ną raš­tą, kad jai kaip ta­ry­bos na­rei bū­tų mo­ ka­mas dar­bo už­mo­kes­tis. „Vie­tos sa­vi­val­dos įsta­ty­me aiš­ kiai pa­sa­ky­ta, jog mies­to ta­ry­bos na­riai tu­ri tei­sę gau­ti at­ly­gi­ni­mą už po­sė­džiuo­se pra­leis­tą lai­ką. Ta­čiau per tuos be­veik dve­jus me­tus ne­ga­ vau nė li­to, nors ir tei­kiau pra­šy­mą“, – tei­gė Z.Šli­čy­tė. Ji tvir­ti­no, jog yra tie­siog disk­ri­ mi­nuo­ja­ma dėl am­žiaus. Mies­to ta­ry­ba bu­vo pa­si­tvir­ti­ nu­si tvar­ką, kad dar­bo už­mo­kes­tis

Rei­ka­lau­ja ir dels­pi­ni­gių

Pa­ju­tu­si disk­ri­mi­na­ci­ją ji krei­pė­si į Ly­gių ga­li­my­bių kont­ro­lie­riaus tar­ ny­bą. Tik po dau­giau nei pu­sės me­ tų ga­vo at­sa­ky­mą, kad jo­kios disk­ri­ mi­na­ci­jos Z.Šli­čy­tės at­žvil­giu nė­ra. „Tar­ny­ba tie­siog per­siun­tė Klai­ pė­dos sa­vi­val­dy­bės tei­si­nin­kų pa­ ruoš­tą at­sa­ky­mą. Ga­liu pa­sa­ky­ti tik tiek, kad sa­vi­val­dy­bės ju­ris­tams tik­rai trūks­ta tei­si­nio iš­pru­si­mo“, – žo­džių į va­tą ne­vy­nio­jo mo­te­ris. Ne­se­niai ji vėl krei­pė­si į uos­ta­ mies­čio vyk­do­mą­ją val­džią ir pa­ pra­šė, kad bū­tų ap­skai­čiuo­tas ne tik jai per šią ka­den­ci­ją pri­klau­sęs dar­ bo už­mo­kes­tis, bet ir dels­pi­ni­giai už tai, kad jis ne­bu­vo iš­mo­kė­tas. At­sa­ky­mą ga­vo to­kį pat – at­ly­gi­ ni­mas jai ne­prik­lau­so. Ra­do kri­mi­na­li­nių ele­men­tų

Per be­veik dve­jus me­tus mies­to ta­ ry­bos na­riai sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ ra­ci­jai pa­ra­šė apie 100 pa­klau­si­mų. „Sup­ran­ta­ma, bū­na ir for­ma­lių at­sa­ky­mų, ta­čiau pa­klau­si­mus lin­ kiu ra­šy­ti vi­siems ta­ry­bos na­riams, nes taip la­biau iš­ju­din­si­me sa­vi­val­ dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­ją dirb­ti“, – įsi­ ti­ki­nęs N.Ča­pas. Jam ant­ri­no ir N.Is­to­mi­na, ku­ ri ti­ki­no, kad pa­ra­šius pa­klau­si­mą rei­ka­lai pra­de­da ju­dė­ti į prie­kį. „Tai ypač aki­vaiz­du, kai spren­ džia­mi gy­ven­to­jų skun­dai dėl na­mų val­dų veik­los. Kai tuos skun­dus per­ duo­di sa­vi­val­dy­bei ir jos spe­cia­lis­tai ima­si na­mų val­dų kont­ro­lės, pra­de­ da ryš­kė­ti ir daug kri­mi­na­li­nių ele­ men­tų. Pa­vyz­džiui, kad or­ga­ni­zuo­ jant vie­šuo­sius pir­ki­mus ko­kiems nors dar­bams at­lik­ti ma­siš­kai klas­ to­ja­mi gy­ven­to­jų pa­ra­šai“, – tvir­ti­ no N.Is­to­mi­na. Vis dėl­to po­li­ti­kai ti­ki­no, kad pa­ klau­si­mai bū­tų dar efek­ty­ves­ni, jei val­di­nin­kai į vi­sus juos pa­žiū­rė­tų at­sa­kin­gai, o ne tik for­ma­liai at­si­ ra­ši­nė­tų.

a­vi­val­dy­bė yra vie­šas ju­ri­di­ nis as­muo ir pri­va­lo at­sa­ky­ti į vi­sus pa­k lau­si­mus, ne­svar­ bu, ar raš­tą pa­ra­šo mies­to ta­ ry­bos na­r ys, ar įmo­nės di­rek­to­r ius, ar pa­pras­tas gy­ven­to­jas. Mies­to ta­ry­ bos na­r ių pa­k lau­si­mų tik­rai nė­ra la­ bai daug ir vi­si jie yra iš es­mės – po­li­ ti­kai no­ri ką nors iš­siaiš­kin­ti, dau­giau su­ži­no­ti, kad ga­lė­tų tin­ka­mai at­sto­vau­ ti rin­kė­jams. Jo­k io pikt­nau­d žia­v i­mo pa­klau­si­mais iš mies­to ta­ry­bos na­rių tik­rai ne­jau­čia­me. To­kie jų raš­tai tik­rai ne­truk­do dirb­ti, nes jų skai­čius ir tu­ri­ nys – nor­mos ri­bo­se.

Klai­pė­dos po­li­ti­kų pa­klau­si­mai šią ka­den­ci­ją Aud­ro­nė Bal­nio­nie­nė – 1

Be­ne­dik­tas Pet­raus­kas – 1

Arū­nas Barb­šys – 3

Ar­tū­ras Raz­ba­daus­kas – 1

Va­le­ri­jo­nas Ber­no­tas – 2

Li­na Skrups­ke­lie­nė – 1

Sau­lius Bu­di­nas – 2 Ne­ri­jus Ča­pas – 8 Vy­tau­tas Če­pas – 9

Ra­mu­nė Sta­še­vi­čiū­tė – 6 Zi­ta Šli­čy­tė – 2 Ar­tū­ras Šul­cas – 3 Ri­man­tas Ta­raš­ke­vi­čius – 3

Vy­tau­tas Grub­liaus­kas – 6

Via­čes­la­vas Ti­to­vas – 2

Al­gir­das Grub­lys – 1

Aud­rius Vaiš­vi­la – 7

Na­tal­ja Is­to­mi­na – 20

Vy­gan­tas Va­rei­kis – 2

Li­li­ja Pet­rai­tie­nė – 13

Min­dau­gas Ži­lys – 8

5

trečiADIENIS, VASARIO 6, 2013

sveikata

Šla­pi­mo ne­lai­ky­mas – iš­spren­džia­ma pro­ble­ma Apie pu­sė vi­du­ti­ nio ir vy­res­nio am­ žiaus mo­te­rų var­gi­ na šla­pi­mo ne­lai­ky­ mas, ta­čiau ši pro­ ble­ma yra sa­vo­tiš­ kas ta­bu. Klai­pė­dos uni­ver­si­te­ti­nės li­ go­ni­nės gy­dy­to­jas uro­lo­gas med. dr. Min­dau­gas Da­ni­le­ vi­čius tei­gia, jog to­ kioms pa­cien­tėms ga­li­ma pa­dė­ti.

Įvei­kia­ma: pa­sak M.Da­ni­le­vi­čiaus, pa­cien­tas dėl šla­pi­mo ne­lai­ky­mo ne­tu­rė­tų bi­jo­ti kreip­tis pa­gal­bos į spe­cia­lis­tus.

Lai­ma Lau­kai­ty­tė Apie pro­ble­mą nu­ty­li

Kaip paaiš­ki­no M.Da­ni­le­vi­čius, šla­pi­mo ne­lai­ky­mas – tai ne­va­lin­ gas šla­pi­mo iš­te­kė­ji­mas pro šlap­ lę. Pa­sau­ly­je dau­gė­ja vy­res­nio am­žiaus žmo­nių, to­dėl di­dė­ja ir šla­pi­mo ne­lai­kan­čių­jų skai­čius. Dau­giau nei treč­da­lis vy­res­nių nei 60 me­tų mo­te­rų su­si­du­ria su šla­pi­mo ne­lai­ky­mu, ta­čiau ši pro­ ble­ma ga­li už­klup­ti ir daug jau­ nes­nes, pa­vyz­džiui, dėl gim­dy­mo trau­mos. Ta­čiau apie pu­sė pa­cien­tų nu­ty­ li apie šį juos var­gi­nan­tį su­tri­ki­mą, ku­ris vė­liau su­ke­lia įvai­rių komp­ li­ka­ci­jų bei tu­ri įta­kos fi­zi­nei svei­ ka­tai, so­cia­li­nei veik­lai bei psi­chi­ nei būk­lei. Pa­sak di­ser­ta­ci­ją mo­te­rų šla­pi­mo ne­lai­ky­mo klau­si­mais ap­si­gy­nu­sio M.Da­ni­le­vi­čiaus, įta­kos taip pat tu­ri gim­dy­mų skai­čius, ant­svo­ris, bu­vu­sios gi­ne­ko­lo­gi­nės ope­ra­ci­jos, ypač gim­dos pa­ša­li­ni­mo, hor­mo­nų (est­ro­ge­nų) trū­ku­mas, šla­pi­mo ta­ kų in­fek­ci­jos, var­to­ja­mi me­di­ka­ men­tai ar neu­ro­lo­gi­nės li­gos. Nus­ta­to su­tri­ki­mo ti­pą

Gy­dy­to­jas paaiš­ki­no, kad svar­biau­ sia šla­pi­mo ne­lai­ky­mo prie­žas­tis yra su­si­lpnė­ję du­bens rau­me­nys ir raiš­čiai, ku­rie są­ly­go­ja ne­va­lin­gą šla­pi­mo iš­te­kė­ji­mą per šlap­lę krū­ vio me­tu. Šla­pi­mo ne­lai­ky­mo ti­pai yra ke­ li. Ga­li bū­ti dirg­li šla­pi­mo pūs­lė, šla­pi­mo ne­lai­ky­mas krū­vio me­tu („Stress-inkontinencija“) ar miš­ rus ti­pas. Vy­res­nio am­žiaus pa­cien­tams bū­na ir praei­nan­tis (ūmi­nis) šla­ pi­mo ne­lai­ky­mas dėl lai­ki­nai at­si­ ra­du­sių li­gų ar būk­lių: in­fek­ci­jos, de­ly­ro, dep­re­si­jos, neu­ro­zės, su­ tri­ku­sio ju­dė­ji­mo, vi­du­rių už­kie­ tė­ji­mo ar ap­lin­kos po­ky­čių. Kaip sa­kė M.Da­ni­le­vi­čius, efek­ ty­viam gy­dy­mui bū­ti­na nu­sta­ty­ti, koks šla­pi­mo ne­lai­ky­mo ti­pas var­ gi­na pa­cien­tę. Tam rei­kia at­lik­ti

šla­pi­mo ne­lai­ky­mo mė­gi­nius, ku­ rie šiuo me­tu at­lie­ka­mi kiek­vie­nai dėl šios pro­ble­mos be­si­krei­pian­čiai mo­te­riai. Tam tik­rais at­ve­jais pa­cien­tės pa­pil­do­mai ga­li bū­ti ti­ria­mos uro­ di­na­mi­niu ty­ri­mu. Vy­res­nių žmo­nių, ne­lai­kan­čių šla­pi­mo, ty­ri­mas yra komp­lek­si­ nis: ver­ti­na­ma ne tik fi­zi­nė, bet ir psi­chi­kos svei­ka­ta, gy­ve­ni­mo ko­ ky­bė.

Vy­res­ni žmo­nės, gal­vo­da­mi, kad šla­ pi­mo ne­lai­ky­mas yra da­lis se­nė­ji­mo pro­ce­so, į gy­dy­to­jus ne­si­krei­pia.

Uro­lo­gas ap­gai­les­tau­ja, jog vy­ res­ni žmo­nės, gal­vo­da­mi, kad šla­ pi­mo ne­lai­ky­mas yra da­lis se­nė­ji­ mo pro­ce­so, į gy­dy­to­jus ne­si­krei­pia ir ne­bū­na tin­ka­mai gy­do­mi. Tai­ko ope­ra­ci­nį gy­dy­mą

Pa­sak M.Da­ni­le­vi­čiaus, pri­tai­kant šiuo­lai­ki­nės me­di­ci­nos pa­sie­ki­mus bū­ti­na gy­dy­ti šla­pi­mo ne­lai­ky­mą. Gy­dy­mo tiks­las – su­ma­žin­ti šla­pi­ mo ne­lai­ky­mo epi­zo­dus ar pa­siek­ti, kad pa­cien­tas val­dy­tų šla­pi­ni­mą­si, pa­ge­rė­tų jo gy­ve­ni­mo ko­ky­bė. Gy­dy­mas bū­na pa­ko­pi­nis, komp­ lek­si­nis, daž­nai ope­ra­ci­nis. Iš pra­džių pra­de­da­ma nuo nein­ va­zi­nių ne­me­di­ka­men­ti­nių gy­dy­ mo me­to­dų, jei nu­sta­to­ma dirg­ li šla­pi­mo pūs­lė, ski­ria­ma vais­tų. Tais at­ve­jais, kai nu­sta­to­mas šla­ pi­mo ne­lai­ky­mas krū­vio me­tu, – ope­ruo­ja­ma. Šiuo me­tu jau ir Lie­tu­vo­je tai­ko­ mas nau­jas efek­ty­vus, mi­ni­ma­liai in­va­zy­vus ope­ra­ci­nis gy­dy­mo bū­ das – po­šlap­li­nio raiš­čio imp­lan­ta­ ci­ja, ki­taip dar va­di­na­ma TOT ope­ ra­ci­ja.

Kaip paaiš­ki­no gy­dy­to­jas, tai mi­ni­ma­liai in­va­zi­nė ope­ra­ci­ja, per ku­rią pa­da­ro­mi du la­bai ma­ži, apie pu­sės cen­ti­met­ro il­gio pjū­viai kirkš­ny­se ir vie­nas pjū­vis makš­ties prie­ki­nė­je sie­ne­lė­je. Pas­ta­ro­jo išo­ riš­kai ne­si­ma­to. Po šlap­le įve­da­mas raiš­tis, ku­ris ją pa­ke­lia ir taip su­lai­ ko šla­pi­mą. Ta­čiau in­di­ka­ci­jas šiai ope­ra­ci­jai tu­ri nu­sta­ty­ti gy­dy­to­jas uro­lo­gas. Prieš tai bū­ti­na at­lik­ti šla­pi­mo ne­ lai­ky­mo mė­gi­nius, cis­tos­ko­pi­ją. Sėk­mė – per 90 pro­c.

M.Da­ni­le­vi­čius paaiš­ki­no, kad pa­ ti ope­ra­ci­ja trun­ka apie pus­va­lan­ dį. Jos sėk­mė sie­kia dau­giau nei 90 pro­c. Jei per stip­riai už­ver­žia­mas po­ šlap­li­nis raiš­tis, rei­kia jį ko­re­guo­ ti. To­kiais at­ve­jais mo­te­riai at­ro­do, jog po šla­pi­ni­mo­si šla­pi­mo pūs­lė ne­vi­siš­kai iš­tuš­tė­ja, tar­si dar lie­ka šiek tiek šla­pi­mo. Tad bet ko­kiu at­ve­ju, sie­kiant ge­ rų re­zul­ta­tų, po ope­ra­ci­jos pa­cien­ tė ke­lias die­nas ste­bi­ma sta­cio­na­re ar­ba am­bu­la­to­riš­kai. Komp­li­ka­ci­jų skai­čius po TOT ope­ra­ci­jos bū­na la­bai ma­žas. Be to, ši ope­ra­ci­ja daug sau­ges­nė nei ki­tos. Per TOT ope­ra­ci­ją neį­ma­no­ma pa­žeis­ti šla­pi­mo pūs­lės ar stam­ bes­nių krau­ja­gys­lių. Gy­dy­to­jas pa­ti­ki­no, kad iki šiol komp­li­ka­ci­jų

Ski­ria­mi trys šla­pi­mo ne­lai­ky­mo laips­niai 1 – kai ne­va­lin­gai nu­bė­ga ne­daug

Nuot­rau­ka iš as­me­ni­nio al­bu­mo

ne­pa­si­tai­kė. Nors me­di­ci­nos li­te­ ra­tū­ro­je ra­šo­ma, jog komp­li­ka­ci­jų skai­čius sie­kia vos 1–2 pro­c. Klai­pė­dos uni­ver­si­te­ti­nė­je li­go­ni­ nė­je at­lik­ta per 60 TOT ope­ra­ci­jų. Ar­t i­m iau­s iu me­t u po­š lap­l i­n ių raiš­č ių imp­l an­ta­v i­m o ope­ra­c i­ jas pla­n uo­ja­m a pra­d ė­t i da­ry­t i ir vy­rams.

Sta­tis­ti­ka

Įk­lo­tai bė­dos neišsp­ręs

vy­res­nių nei 55 me­tų am­žiaus

Uro­lo­gas at­krei­pia dė­me­sį, jog įklo­tai nė­ra spren­di­mo bū­das. Jie vi­so la­bo pa­gal­bi­nė prie­mo­nė, pa­ de­dan­ti kont­ro­liuo­ti šla­pi­mo ne­ lai­ky­mą. Kar­tais dėl vie­nų ar ki­tų prie­žas­ čių šla­pi­mo ne­lai­ky­mo vy­res­nia­me am­žiu­je ne­pa­vyks­ta pa­gy­dy­ti. To­ kiais at­ve­jais bū­ti­na už­tik­rin­ti ge­ rą pa­cien­to prie­žiū­rą ir slau­gą, sie­ kiant iš­veng­ti šla­pi­mo ne­lai­ky­mo komp­li­ka­ci­jų. Pa­sak M.Da­ni­le­vi­čiaus, pa­cien­ tas ne­tu­ri dro­vė­tis ar jaus­ti su­mi­ ši­mo dėl šio su­tri­ki­mo ir ne­bi­jo­ti kreip­tis pa­gal­bos į spe­cia­lis­tus. Kuo anks­čiau mo­te­ris kreip­ sis pa­gal­bos, tuo efek­ty­ves­nis bus gy­dy­mas. Mat po pa­skir­to me­di­ka­ men­ti­nio gy­dy­mo, taip pat po ope­ ra­ci­jos pa­si­kei­čia mo­te­rų gy­ve­ni­mo ko­ky­bė. Joms ne­be­rei­kia gal­vo­ti apie šla­ pi­mo ne­lai­ky­mą, įklo­tus, ne­ma­lo­ nų kva­pą, o ly­ti­nis gy­ve­ni­mas tam­ pa vi­sa­ver­tis.

Lie­tu­vo­je tu­rė­tų sirg­ti apie 200–

250 tūkst. žmo­nių tarp 25–55 me­tų mo­te­rų šla­pi­mo

ne­lai­ky­mu ser­ga apie 25 pro­c., iš jų dau­giau kaip pu­sė sle­pia sa­vo li­gą 35 me­tų am­žiaus gru­pė­je – 15 pro­c.

mo­te­rų gru­pė­je – 28 pro­c. mo­te­rų 15–64 me­tų am­žiaus gru­pė­je su šla­

pi­mo ne­lai­ky­mu su­si­du­ria 1,5–5 pro­c. vy­rų ir 10–25 pro­c. mo­te­rų, iš jų ma­ žiau kaip pu­sė krei­pia­si į gy­dy­to­jus pa­sau­ly­je šla­pi­mo ne­lai­ky­mu ser­

ga apie 200 mi­li­jo­nų žmo­nių

Fak­tai apie šla­pi­mo ne­lai­ky­mą šla­pi­mo ne­lai­ky­mas ga­li pa­si­reikš­ti

bet ku­rio am­žiaus ar ly­ties žmo­nėms šla­pi­mo ne­lai­ky­mas – tai nė­ra neiš­

ven­gia­mas se­nė­ji­mo pa­da­ri­nys šla­pi­mo ne­lai­ko 1 iš 4 mo­te­rų (treč­

da­liui iš jų ši pro­ble­ma tam­pa lė­ti­ne), 1 iš 10 vy­rų, 1 iš 5 sen­jo­rų, 50–95 pro­c. il­ga­lai­kės slau­gos ir prie­žiū­ros įstai­ gų gy­ven­to­jų net 80 pro­c. at­ve­jų ga­li­ma sėk­min­

gai kont­ro­liuo­ti šla­pi­mo ne­lai­ky­mą

Šla­pi­mo ne­lai­ky­mo su­ke­lia­mos pro­ble­mos fi­zi­nės – veik­los ap­ri­bo­ji­mas, ne­ma­lo­

nus po­jū­tis dėl nuo­la­ti­nės drėg­mės, ne­ ma­lo­nus kva­pas, odos pa­žei­di­mas, pa­te­ki­ mas į slau­gos na­mus, griu­vi­mai, ne­mi­ga

šla­pi­mo ko­sint, čiau­dint ar juo­kian­tis

at­s kir­t is, ne­g a­l ė­j i­m as ke­l iau­t i, at­s i­ sa­k o­m a mėgs­t a­m ų už­s iė­m i­m ų sek­sua­li­nės pro­ble­mos – ven­gia­ma

in­ty­maus bend­ra­vi­mo psi­cho­lo­gi­nės pro­ble­mos – ne­prik­

2 – kai ne­va­lin­gai nu­bė­ga šla­pi­mas,

ke­liant sun­kes­nį daik­tą, li­pant laip­ tais ar bė­gant

lau­so­my­bės ir sa­vi­gar­bos, pa­si­ti­kė­ji­ mo pra­ra­di­mas, dep­re­si­ja, nuo­la­ti­nis rū­pes­tis, truk­džiai kar­je­ro­je

3 – kai nuo­lat, vos tik at­si­sto­jus ar

so­cia­li­nės pro­ble­mos – ri­bo­ja­mas

gu­lint, ne­va­lin­gai nu­bė­ga šla­pi­mas

so­c ia­l i­n is bend­r a­v i­m as, so­c ia­l i­n ė

dar­bo bei fi­nan­si­nės pro­ble­mos –

daž­nas dar­bo vie­tos pa­li­ki­mas, dar­ bo pra­ra­di­mas, dar­bo vie­tos pa­kei­ ti­mas, blo­gi san­ty­kiai su bend­ra­dar­ biais ir darb­da­viais, fi­nan­si­niai nuo­ sto­liai

6

trečiadienis, vasario 6, 2013

nuomonės

Žvilgsnis

Ga­li nu­ken­tė­ti tūks­tan­čiai žmo­nių

Redakcijos skiltis

Iš­se­kin­ti mū­šio su deš­ro­mis

Violeta Juodelienė

P

i­lie­ti­nė trum­pa­re­gys­tė? Bai­mė? Ne­no­ras ma­ty­ti, kas de­da­si ki­ta­ pus sie­nų? Kaž­ku­ris šių at­sa­ky­ mų la­biau­siai paaiš­ki­na tą ty­los pra­ban­gą, ku­r ia Lie­t u­vos švie­suo­me­nė lei­džia sau rea­guo­ti į Ru­si­jo­je rea­ni­muo­ ja­mą Sta­li­no kul­tą. Žings­nis po žings­nio ofi­cia­lio­sios Mask­vos vyk­do­ma Lie­tu­vos ir lie­tu­vių li­ki­mus lau­ž iu­sio dik­ta­to­riaus is­to­ri­nė rea­bi­li­ta­ci­ja pra­žy­do vi­su gra­žu­ mu. Sa­vait­ga­l į mi­nint Sta­ling­ra­do mū­šio ju­bi­lie­jų po Vol­gog­ra­dą, nuo šiol kas­met še­šioms die­noms virs­tan­čiam Sta­l ing­ ra­du, va­ž i­nė­jo au­to­bu­sai su mil­ž i­niš­kais dik­ta­to­riaus po­rtre­tais, skam­bė­jo as­mens kul­to lai­k us me­nan­t i re­to­r i­ka. Šie ges­tai pir­miau­siai svar­būs Ru­si­jos po­li­ti­nei rin­ kai. Te­nykš­tė val­d žia rin­kė­jų ne­be­t u­r i kuo pa­ma­lo­nin­ti – vi­si įma­no­mi pa­ža­dai iš­da­ly­ti, o iliu­zi­jos su­bliūš­ku­sios. Tra­giš­ ka is­to­ri­ja – gi­ja, sie­jan­ti kiek­vie­ną Ru­si­jos šei­mą su tė­vų tė­vais ir se­ne­liais, – vie­nin­ te­lė kor­ta, ku­r ia dar ga­l i­ma ble­f uo­t i žai­ džiant su tau­ta va­d i­na­mo­sios vie­ny­bės

Ne­gir­dė­ti pro­tes­to pa­ reiš­ki­mų, ne­ma­ty­ti te­ le­vi­zi­jų dė­me­sį pa­trau­ kian­čių žva­ku­čių ak­ci­jų. žai­di­mus. Ta­čiau ly­giai taip pat šios praei­ ties pa­mėk­lės skir­tos ir mums, to­l i­mam ir ar­t i­mam už­sie­n iui. Pir­m iau­sia, ži­no­ ma, ar­t i­ma­jam, nes to­l i­ma­jam už­sie­n iui nie­kaip ne­pa­vyks­ta iki ga­lo su­vok­ti sta­li­ niz­mo es­mės. Lai­kus iki 1953-ių­jų me­nan­ tys ženk­lai kur nors Pa­ry­ž iu­je gal ir sun­ kiai su­pran­ta­mi, bet ne Lie­tu­vo­je. Ta­čiau mū­sų ak­ty­vis­tai, ar­šiai ko­vo­jan­tys prieš lie­t u­v iš­k ų te­le­v i­z i­jų ete­r į „ter­š ian­č ias“ ru­siš­kas nau­ja­me­tes pa­sa­kas suau­gu­sie­ siems, ūmai kaž­kur din­go. Ne­gir­dė­ti pro­ tes­to pa­reiš­ki­mų, ne­ma­ty­ti te­le­vi­zi­jų dė­ me­sį pa­trau­kian­čių žva­ku­čių ak­ci­jų. Nie­ ko, kas by­lo­tų no­rą nuo sta­li­niz­mo pa­ty­ čių ap­gin­ti Si­bi­ro pla­ty­bė­se at­gu­lu­sių se­ ne­lių at­mi­ni­mą. Šis ryž­tas vei­kiau­siai iš­si­ kvė­pė be­ko­vo­jant su ta­ry­bi­nė­mis deš­ro­ mis ir lau­k ia daug leng­v iau pa­sie­k ia­mo tai­ki­nio – dar vie­no El­da­ro Ria­za­no­vo fil­ mo, ku­riuo ko­kia nors ko­mer­ci­nė te­le­vi­ zi­ja ban­dys pa­ge­rin­ti rei­tin­gus. Juk dan­ tų krapš­tu­kais baks­no­ti mig­lo­je pa­sken­ du­sią penk­tą­ją ko­lo­ną iš tik­rų­jų daug pa­ pras­čiau, nei sa­vo pi­lie­ti­nę po­zi­ci­ją pa­de­ monst­r uo­t i prie­mo­nė­m is, ku­r io­m is pir­ miau­sia ir ski­ria­mės nuo Sta­li­no šmėk­lą gai­vi­nan­čios ša­lies.

A.Dy­ko­vie­nė. „Per­ga­lė prieš mies­to biu­rok­ra­tus“, „Klai­pė­da, 2013 01 29.

Atė­jo lai­kas su­kur­ ti Klai­pė­do­je pa­si­ pik­ti­nu­sių pi­lie­čių pa­si­prie­ši­ni­mo ju­ dė­ji­mą ir teis­tis su biu­rok­ra­tais.

vi­val­dy­bė­je, drau­ge su ma­ni­mi tu­ri bū­ti nu­baus­ti tūks­tan­čiai klai­pė­ die­čių. Žie­mą ma­ši­nas daž­nai už­ pus­to snie­gas. Kar­tais ne­si­ma­to net prie­ki­nio stik­lo (žr. nuo­trau­ ką). Taip at­ro­do tūks­tan­čiai au­to­ mo­bi­lių mies­te. Va­di­na­si, taip, kaip ir ma­ne, for­ ma­liai ga­li­ma nu­baus­ti vi­sus vai­ ruo­to­jus, tu­rin­čius lei­di­mus sta­ ty­ti ma­ši­nas, nes iš to­lo po­pie­riaus ne­si­ma­to. Lie­tu­vos Kons­ti­tu­ci­ ja ga­ran­tuo­ja ly­gias tei­ses vi­siems.

Re­bu­sas: kai au­to­mo­bi­liai ap­snig­ti, sun­ku iš­siaiš­kin­ti, ar už­mo­kė­ta už

sto­vė­ji­mą, ar ne.

Ta­čiau mo­kant už au­to­mo­bi­lio sto­ vė­ji­mą, šis prin­ci­pas yra pa­žei­džia­ mas. Jei as­muo mo­ka už va­lan­dos au­to­mo­bi­lio sto­vė­ji­mą mo­bi­liuo­ ju te­le­fo­nu, jis net ne­pa­de­da kvi­ to. Tik­rin­to­jas pa­ts vis­ką ga­li ras­ti in­ter­ne­te, nes yra duo­me­nų ba­ zė, ku­rio­je ga­li­ma nu­sta­ty­ti žmo­ nes, to­kiu bū­du ap­mo­kė­ju­sius au­ to­mo­bi­lio sto­vė­ji­mą. Ta­čiau ko­dėl nė­ra duo­me­nų ba­zės, ku­rio­je ma­to­mos pa­var­dės žmo­nių, ku­rie, kaip ir aš, už au­to­mo­bi­lio pa­ sta­ty­mą su­mo­kė­jo už vi­sus me­tus per ban­ką? Ne­lo­giš­ka! Ga­lų ga­le tai pa­da­ry­ti yra leng­viau! Aš krei­piau­si į teis­mą ne tik dėl ne­tei­sin­gai man pa­skir­tos nuo­bau­ dos, bet ir tam, kad teis­mas sa­vo spren­di­mu nu­ro­dy­tų sa­vi­val­dy­bei su­kur­ti duo­me­nų ba­zę apie me­ti­ nių lei­di­mų sta­ty­ti au­to­mo­bi­lį iš­ da­vi­mą. Grei­tai pra­dės baus­ti už au­to­mo­ bi­lio pa­sta­ty­mą kie­me ir ta­da ma­no

vie­to­je ga­li at­si­dur­ti dau­ge­lis vai­ ruo­to­jų. Sa­vi­val­dy­bės pa­rei­gū­nai el­gia­ si su mu­mis kaip už­ka­riau­to­jai su nu­ga­lė­ta tau­ta. Mies­to ta­ry­bą mes ren­ka­me tam, kad ji rū­pin­tų­si mies­tie­čiais, o ne tik gal­vo­tų apie tai, kaip nu­plėš­ti nuo jų tris kai­lius. Spren­džiant iš spau­dos, 80 pro­c. su­rink­tų bau­dų už au­to­mo­bi­lio sto­vė­ji­mą ten­ka iš­lai­ky­mui tų, ku­ rie jas ren­ka. Pa­si­ro­do, kad iki tik­ ro­jo re­ke­to tet­rūks­ta 20 pro­c. Ko­dėl nie­kas ne­ke­ti­na grą­žin­ti mies­tie­čiams 8 mln. li­tų, per­mo­ kė­tų už šiukš­lių su­rin­ki­mą? Kiek me­tų ka­lė­ji­mo gau­tų už įsi­lau­ži­mą tas, ku­ris pa­vo­gė to­kią pi­ni­gų su­ mą? Va­di­na­si, mies­to ta­ry­ba ne­ gi­na mū­sų in­te­re­sų? Atė­jo lai­kas su­kur­ti Klai­pė­do­je pa­si­pik­ti­nu­sių pi­lie­čių pa­si­prie­ši­ni­mo ju­dė­ji­mą ir teis­tis su biu­rok­ra­tais. Jei jums pa­ ti­ko ši idė­ja, vie­ny­ki­mės! Vla­di­mi­ras Nyr­ko

Įs­kau­di­no po­žiū­ris į sen­jo­rus

G

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

Ma­ni­pu­liuo­ja nuo­lai­do­mis

Atgarsiai

er­bia­ma Ing­ri­da, per­skai­ čiau dien­raš­čio skil­ty­je „Karš­tas te­le­fo­nas“ jū­sų pa­si­pik­ti­ni­mą dėl pen­ si­nin­kų („Klai­pė­da“, 2013 01 25). Siū­lė­te steig­ti at­ski­rą po­lik­li­ni­ ką pa­gy­ve­nu­siems žmo­nėms, ku­ rie ga­lė­tų ten, kaip tei­gė­te, sma­giai leis­ti lai­ką, o ir me­di­kai bū­tų ap­ sau­go­ti nuo gai­ša­ties. Ne­ži­nau, kiek jums me­tų, bet ma­nau, kad ir­gi gi­mė­te so­vie­ti­ niais lai­kais. Spė­ju, kad vei­kiau­siai ne­tu­ri­te nei tė­vų, nei se­ne­lių, ku­ rie nei­šauk­lė­jo jū­sų gerb­ti vy­res­nio am­žiaus žmo­nes. Jei­gu šiais lai­kais ne­bū­tų sen­jo­rų ir jū­sų čia ne­bū­tų. Mes ir­gi bu­vo­me to­kie pat jau­ni ir gra­žūs, bet lai­kas pa­vei­kia mus vi­ sus. Ateis toks me­tas ir jums. Ma­ne pik­ti­na tai, kad dau­ge­lis

mus va­di­na so­vie­ti­niais, bet mes dir­bo­me są­ži­nin­gai, mo­kė­jo­me mo­kes­čius, o dau­ge­lio sen­jo­rų dar­ bo sta­žas sie­kia net 40–60 me­tų. Mes po ka­ro va­lė­me Klai­pė­dą nuo griu­vė­sių. Be to, mū­sų mies­ tas ta­da bai­gė­si ties Se­nuo­ju tur­ gu­mi. Per pu­sę am­žiaus Klai­pė­da išau­go 3–4 kar­tus. Bu­vo sta­to­mi na­mai iš mū­sų už­ dirb­tų pi­ni­gų, nes jo­kia Eu­ro­pa nie­ko ne­da­vė, kaip da­bar, kai mi­li­ jar­dai plau­kia į Lie­tu­vą.Bai­su, kad vie­ni ša­lies gy­ven­to­jai ta­po ver­ gais, ki­ti – mi­li­jo­nie­riais. Mais­tas brangs­ta kas­dien. Dau­gė­ja be­na­ mių, mais­to ieš­ko­to­jų šiukš­ly­ne. Aš siū­ly­čiau to­kiems iš­di­diems dir­ban­tie­siems pa­si­sta­ty­ti nau­jas šiuo­lai­ki­nes, ma­din­gas gy­dyk­las su ba­sei­nais, pro­ce­dū­ri­niais ka­bi­ne­

reklamos skyrius: 397

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

„Diena Media News“ laikinai einantis vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Paš­to dė­žu­tė­je ra­dau nuo­lai­dų ku­ po­nus ap­si­pirk­ti vie­na­me pre­ky­ bos cent­re. Ap­si­džiau­giau, vis kaž­ ką su­tau­py­siu. Nuė­jau, nu­si­pir­kau karš­tai rū­ky­tos la­ši­šos nu­gar­kau­lių. Kai­na su nuo­lai­da už ki­log­ra­mą bu­ vo dviem li­tais ma­žes­nė. Ta­čiau kai grį­žau na­mo ir iš­sia­na­li­za­vau če­kį, pa­ma­čiau, kad man jo­kios nuo­lai­ dos nie­kas ne­tai­kė, nors tu­rė­jau nuo­lai­dų ku­po­ną. Nuė­jau aiš­kin­ tis. Ne tiek skau­du dėl tų dvie­jų li­ tų, bet ap­mau­du dėl to­kio pir­kė­jų mul­ki­ni­mo. Aiš­ku, pre­ky­bos cent­ re stum­dė vie­nas nuo ki­to ir jo­kios tei­sy­bės neat­ra­dau. Bjau­ru, ta­čiau ži­nau vie­na: į tą par­duo­tu­vę dau­ giau nei­siu. No­riu ti­kė­ti, kad to­kių kaip aš bus ir dau­giau. Bent taip ga­li­me nu­baus­ti tuos go­džius pre­ ky­bi­nin­kus. Jo­nas

Keis­ki­te lai­dos ve­dė­ją

Mėgs­tu pa­klau­sy­ti vie­nos ra­di­jo sto­ties. Ne­se­niai ten at­si­ra­do nau­ jo­kas, ve­dan­tis ry­ti­nę lai­dą. Pa­si­ bai­sė­jau: kaip ga­li­ma leis­ti to­kiam ne­praus­ta­bur­niui kal­bė­ti vie­šai? Tuš­ty­bių tuš­ty­bė, tauš­kian­ti nie­ kus, ku­rių net klau­sy­tis ne­jau­ku. Ma­nau, ra­di­jo va­do­vai tu­rė­tų įver­ tin­ti sa­vo dar­buo­to­jo kom­pe­ten­ci­ją ir ga­li­my­bes, jei jiems svar­bi pa­čios ra­di­jo sto­ties re­pu­ta­ci­ja. Ni­jo­lė

Li­guis­ta mei­lė

Gy­ve­nu dau­gia­bu­čių kvar­ta­le. Po vie­no pen­kiaaukš­čio bal­ko­nu mo­ te­rė­lės iš kai­my­ni­nio na­mo įren­gė bu­vei­nę lau­ki­niams ka­ti­nams. Su­ ren­tė na­me­lį, už­den­gė, kad ne­pūs­tų vė­jas, du­be­nė­lius su mais­tu su­kro­vė ant tų na­me­lių. Ten glau­džia­si tun­ tas be­na­mių ka­čių, ir vi­sa tai – po sve­ti­mu bal­ko­nu. Nei klau­sė, ar ga­ li­ma, ar žmo­nės no­ri gy­vū­nų „prie­ glau­dos“ po pat lan­gais. Įdo­mu, ko­ dėl tos mo­te­riš­kės po sa­vo bal­ko­nais vi­so ši­to ne­per­ke­lia? Ir pa­mė­gink jas pa­ju­din­ti, akis iš­dras­kys iš tos di­de­ lės mei­lės ka­tėms.

tais, pa­si­kvies­ti aukš­čiau­sios kva­ li­fi­ka­ci­jos gy­dy­to­jus, o nuo sen­jo­rų už­si­tver­ti aukš­ta tvo­ra, kad jie jums ne­truk­dy­tų. Ne­ma­ty­si­te jų ir ga­lė­ si­te džiaug­tis gy­ve­ni­mu, jau­si­tės sau­gūs ir lai­min­gi. Bet liau­dies iš­min­tis by­lo­ja, nie­ ka­da ne­rei­kia at­si­sa­ky­ti laz­dos, „ter­ bos“ ir ka­lė­ji­mo, taip pat ir se­nat­vės, nes gy­ve­ni­me vis­ko nu­tin­ka. Tai­gi, po­nia Ing­ri­da, lin­kiu jums sėk­mės ir ne­si­kė­sin­ki­te į so­vie­ti­nes mū­sų po­lik­li­ni­kas. Mes dar tu­ri­ me ge­rų so­vie­ti­nių gy­dy­to­jų, ku­rie mums su­tei­kia vil­tį il­gai ir tu­ri­nin­ gai gy­ven­ti. Esu la­bai dė­kin­ga gy­dy­to­jams, ku­rie gy­do sen­jo­rus. Te­gul Die­vas duo­da jiems svei­ka­tos, stip­ry­bės ir lai­mės as­me­ni­nia­me gy­ve­ni­me.

Ant sa­vo pa­što dė­žu­tės dau­gia­ bu­ty­je pri­kli­ja­vau ži­nią rek­la­mos ne­šio­to­jams, kad rek­la­mos gau­ti ne­pa­gei­dau­ju. Jie su tuo lyg ir su­ ti­ko, ta­čiau ma­no spren­di­mas, re­ gis, ne­pa­ti­ko kai­my­nams, apie ku­ riuos no­rė­čiau gal­vo­ti tik ge­rai. Kas va­ka­rą po ke­lis rek­la­mi­nių buk­le­tų komp­lek­tus vis ran­du sa­vo dė­žu­ tė­je, abe­jo­ju, kad iš­ne­šio­to­jai taip per­si­sten­gia, jau vei­kiau kai­my­nai tin­gi par­si­neš­ti į na­mus ir iš­mes­ ti į šiukš­lių dė­žę, tad su­kai­šo į sve­ ti­mas pa­što dė­žu­tes, kur tel­pa. La­ bai pra­šau, kai­my­nai, ne­be­mes­ki­te man rek­la­mi­nių šiukš­lių.

A.Ber­no­tie­nė

Eleo­no­ra

Ig­na­cas

Kai­my­nai, ne­mes­ki­te rek­la­mos

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

750

Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

397 728

telefonas@kl.lt

P

ers­kai­tęs straips­nį laik­raš­ ty­je, bu­vau nu­ste­bin­tas, kad aš kol kas vie­nin­te­lis mies­ tie­tis, teis­me nu­ga­lė­jęs sa­ vi­val­dy­bės biu­rok­ra­tus. Tai paaiš­ ki­na, ko­dėl jie taip pik­ti­na­si ir no­ri pa­teik­ti ape­lia­ci­ją. Aš no­riu paaiš­kin­ti: lei­di­mas sta­ty­ti au­to­mo­bi­lį nuo prie­ki­ nio stik­lo nu­sly­do ne ant grin­dų, kaip bu­vo pa­ra­šy­ta straips­ny­je, o ant prie­ki­nio sky­de­lio. Tai reiš­kia, kad sto­vin­tis ša­lia ma­ši­nos žmo­ gus ne­ga­lė­jo jo ne­ma­ty­ti. Pa­si­ro­ do, tik­rin­to­jas ieš­ko­jo ne tai­syk­lių pa­žei­dė­jo, bet tik prie­žas­ties bau­ dai išieš­ko­ti. Tai svar­bus mo­men­tas, ku­ris nu­lė­mė teis­mo spren­di­mą, pa­nai­ ki­nu­sį 110 li­tų bau­dą. Žiū­rint for­ ma­liai, kaip tai da­ro­ma mū­sų sa­

karštas telefonas

397 750

711, 397 715

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė – Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

Platinimo tarnyba: 397 772 397 727 397 706 397 725 397 770 397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

Pa­ren­gė As­ta Dy­ko­vie­nė Prenumeratos skyrius: 397

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

714

Platinimo tarnyba – 397 713 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 „Namai“: Fotokorespondentai: e. paštas reklama@kl.lt Lina Bieliauskaitė – 397 730 Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Skelbimų skyrius – 397 717 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 „Sveikata“: e. paštas skelbimai@kl.lt 397 705 Techninės redaktorės: Sandra Lukošiūtė – Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Pasaulis: Loreta Ruikė Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Laima Laurišonienė – 397 737 e. paštas akropolis@kl.lt

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėm

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

trečiadienis, vasario 6, 2013

lietuva

Prem­je­rų dvi­ko­va

Aiš­kin­sis pro­ku­ro­rai Ge­ne­ra­l i­nė pro­k u­ra­t ū­ra pra­dė­jo iki­tei­si­mi­nį ty­ri­mą dėl ener­ge­ti­kos bend­ro­v ių gru­p ę val­dan­čios Vi­ sa­g i­no ato­mi­nės elekt­ri­nės (VAE) vie­šų­jų pir­k i­mų. Ty­r i­mas pra­dė­ tas sau­sio 14 d. Tie­sa, ko­kios apim­ ties vie­šie­ji pir­ki­mai pa­te­ko į Ge­ne­ ra­li­nės pro­ku­ra­tū­ros aki­ra­t į ir kas į ją krei­pė­si, neatsk­lei­džia­ma. Per­ nai lapk­r i­t į skelb­ta, kad į Ge­ne­ra­ li­nę pro­ku­ra­tū­rą dėl VAE pir­ki­mų krei­pė­si So­cial­de­mok­ra­tų par­ti­jos frak­ci­ja Sei­me.

Kas ir ką pa­da­rė blo­gai, kad Ig­na­li­nos ato­ mi­nės elekt­ri­nės (IAE) už­da­ry­mas strin­ ga? Dėl to su­si­kir­to bu­vęs ir esa­mas prem­je­rai. Va­kar jie įsi­vė­lė į žo­džių mū­šį. Ieš­ko­jo kal­tų

So­cial­de­mok­ra­tų ly­de­ris Al­gir­ das But­ke­vi­čius ir vėl prie­kaiš­ta­ vo anks­tes­nei Vy­riau­sy­bei, esą ji blo­gai tvar­kė­si už­da­ro­mo­je IAE. „Rei­kia pri­pa­žin­ti, kad čia gė­da pir­miau­sia IAE bend­ro­vės va­do­ vams, taip pat bu­vu­siam ener­ge­ ti­kos mi­nist­rui po­nui Sek­mo­kui, kad dve­jus me­tus gin­či­jo­si vi­du­ je ir aiš­ki­no­si san­ty­kius už­sa­ko­vas su ge­ne­ra­li­niu ran­go­vu (Vo­kie­ti­jos bend­ro­ve „Nu­kem“ – BNS inf.). Bet ku­rio­je ak­ci­nė­je bend­ro­vė­je ar vals­ty­bės įmo­nė­je, jei­gu taip pro­ ble­mos bū­tų bu­vu­sios spren­džia­ mos, jos jau se­nai bū­tų su­bank­ ru­ta­vu­sios. Čia vis dėl­to, rei­kia pri­pa­žin­ti, bu­vo nau­do­ja­mi mo­ kes­čių mo­kė­to­jų pi­ni­gai, mi­li­jo­ni­ nės su­mos“, – grės­min­gai kal­bė­jo A.But­ke­vi­čius. Pa­sak prem­je­ro, šiuo me­tu sie­ kia­ma pa­reng­ti do­ku­men­tus, kad nuo ko­vo pa­bai­gos bū­tų at­nau­ jin­tas fi­nan­sa­vi­mas di­džiau­siam IAE už­da­ry­mo pro­jek­tui – lai­ki­ na­jai pa­nau­do­to bran­duo­li­nio ku­ ro sau­gyk­lai (B1). Eu­ro­pos do­no­rai per­nai gruo­dį įšal­dė šio pro­jek­to fi­nan­sa­vi­mą ir nu­ro­dė iki šių me­ tų ko­vo pa­bai­gos su­si­tar­ti su „Nu­

VAE kon­k ur­sus nag­r i­nė­ju­sios Vie­ šų­jų pir­ki­mų tar­ny­bos (VPT) at­sto­ vė Auš­ra Po­c ie­nė BNS sa­kė, kad tar­ny­ba į pro­k u­ra­t ū­rą ne­si­k rei­pė. Ta­č iau ji pa­t vir­t i­no, jog pro­k ū­ra­ tū­ra pa­pra­šė tar­ny­bos me­d žia­gos apie VAE vie­š uo­s ius pir­k i­mus. VPT per­nai lapk­r i­čio vi­du­r y­je pa­ reiš­kė, kad VAE tu­rė­t ų nu­t rauk­t i ne­tei­sė­tai su­da­r y­tas maž­daug 30 mln. li­tų ver­tės su­tar­tis su už­sie­nio tei­si­n in­kais ir vie­tos vie­šų­jų ry­šių agen­t ū­ra.

kem“. Jei su­si­ta­ri­mas ne­bus pa­ siek­tas, ES pa­ra­ma ga­li bū­ti vi­siš­kai nu­trauk­ta. Dar­bai ne­vyks­ta

Anot Vy­riau­sy­bės va­do­vo, dėl su­ stab­dy­to fi­nan­sa­vi­mo šiuo me­tu elekt­ri­nė­je ne­vyks­ta jo­kie dar­bai. „Šiuo me­tu be­veik jo­kie dar­bai ne­vyks­ta, nes fi­nan­sa­vi­mas yra su­stab­dy­tas“, – sa­kė A.But­ke­vi­ čius.

Al­gir­das But­ke­vi­čius:

Gė­da IAE bend­ro­vės va­do­vams, taip pat ir bu­vu­siam ener­ge­ti­ kos mi­nist­rui po­nui Sek­mo­kui.

Ma­ža to, prem­je­ras pa­reiš­kė, kad pro­ku­ro­rų ga­li bū­ti pra­šo­ma iš­tir­ ti IAE veik­lą, jei po au­di­to paaiš­kė­ tų, kad mi­li­jar­di­nės ver­tės už­da­ry­ mo dar­bus įgy­ven­di­nan­ti elekt­ri­nė vyk­dė nu­si­kals­ta­mą veik­lą. Tai bū­ tų jau ne pir­mas kar­tas, kai tei­sė­

Su­si­kir­to: A.But­ke­vi­čius (nuotr. kairėje) dėl ne­sėk­mių už­da­rant IAE

ap­kal­ti­no A.Ku­bi­lių, ta­čiau šis ne­li­ko sko­lin­gas.

„Fo­to­die­nos“ / Dmit­ri­jaus Rad­lins­ko nuo­tr.

sau­gos pra­šo­ma tir­ti IAE veik­lą, – anks­tes­nė kon­ser­va­to­rių Vy­riau­ sy­bė pro­ku­ro­rams prieš 3 me­tus bu­vo per­da­vu­si me­džia­gą dėl esą ne­skaid­rių IAE vie­šų­jų pir­ki­mų. „Mes šiuo me­tu vyk­dom au­di­tą. Ne tik fi­nan­si­nį, bet ir tei­si­nį au­ di­tą, ir už ši­tas pa­da­ry­tas klai­das rei­kės kam nors at­sa­ky­ti. Nes tik­ rai taip ap­lai­džiai ne­žiū­rė­sim. Tai, kas vy­ko, – jau ma­tom ir šian­dien

Pre­zi­den­tu bū­ti ne­be­no­ri ES at­sto­vy­bei Ru­si­jo­je va­do­vau­ti pa­skir­tas dip­lo­ma­tas Vy­gau­das Ušac­kas Lie­tu­vos pre­zi­den­to rin­ ki­muo­se ne­da­ly­vaus.

Jis sa­ko, kad ar­ti­miau­sius ket­ve­ rius me­tus ke­ti­na dirb­ti ES dip­lo­ ma­ti­nė­je tar­ny­bo­je. „Dėl Lie­tu­vos pre­zi­den­to rin­ki­mų, tai ar­ti­miau­ siems ket­ve­riems me­tams aš pa­ da­riau pa­si­rin­ki­mą – to­liau dirb­ ti ES dip­lo­ma­ti­nė­je tar­ny­bo­je, nuo 2013 m. rug­sė­jo 1 d. at­sto­vau­jant ES ir jos ša­lių in­te­re­sams Ru­si­jo­ je“, – BNS sa­kė V.Ušac­kas, pa­ klaus­tas, ar pla­nuo­ja da­ly­vau­ti 2014 m. Lie­tu­vos pre­zi­den­to rin­ ki­muo­se. Jis pri­dū­rė, kad jo pa­sky­ri­mas va­do­vau­ti ES at­sto­vy­bei Ru­si­jo­ je yra vi­sos Lie­tu­vos dip­lo­ma­ti­jos įver­ti­ni­mas. „Sa­vo pa­sky­ri­mą ES am­ba­sa­do­ riu­mi Mask­vo­je ver­ti­nu ne tik kaip sa­vo, bet ir kaip aukš­tą vi­sos Lie­tu­ vos dip­lo­ma­ti­jos įver­ti­ni­mą, su­tei­ kiant ga­li­my­bę ir at­sa­ko­my­bę Lie­ tu­vos pi­lie­čiui va­do­vau­ti 27-ioms (o nuo lie­pos 1 d. įsto­jus Kroa­ti­jai – jau 28-ioms) ES vals­ty­bėms vie­ no­je iš svar­biau­sių ES stra­te­gi­nių par­tne­rių – Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­jo­je“, – va­kar sa­kė V.Ušac­kas. Šiuo me­tu ES spe­cia­lio­jo at­sto­ vo pa­rei­gas Af­ga­nis­ta­ne ei­nan­tis

Va­lia: V.Ušac­kas pre­zi­den­ti­nių am­bi­ci­jų at­si­sa­ko, nes yra pa­skir­tas

va­do­vau­ti ES at­sto­vy­bei Mask­vo­je.

V.Ušac­kas sa­kė, kad dar­bą Bend­ ri­jos at­sto­vy­bė­je Mask­vo­je pra­dės rug­sė­jo 1 d. Kon­kur­sas į šias pa­ rei­gas vy­ko gruo­dį. V.Ušac­kas sa­ kė esan­tis dė­kin­gas Eu­ro­pos išo­rės veiks­mų tar­ny­bos va­do­vei Cat­he­ ri­ne Ash­ton už pa­reikš­tą pa­si­ti­kė­ ji­mą. „Ma­ny­čiau, jog ma­no as­me­ ni­nė, pro­fe­si­nė ir po­li­ti­nė pa­tir­tis, Ru­si­jos pa­ži­ni­mas, ES ir Ru­si­jos san­ty­kių su­vo­ki­mas leis ma­n efek­ ty­viai at­sto­vau­ti ES bei jos vals­ty­ bių na­rių in­te­re­sams ir plės­ti abi­ pu­siš­kai nau­din­gus ry­šius tarp ES ir Ru­si­jos“, – sa­kė dip­lo­ma­tas. „ES ir Ru­si­ja su­sie­tos stipria eko­no­mi­ne tar­pu­sa­vio pri­klau­

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

so­my­be, kai­my­nys­te ir bend­rais stra­te­gi­niais iš­šū­kiais: pa­sau­li­nės eko­no­mi­kos, kli­ma­to kai­tos, taip pat tarp­tau­ti­nė­mis ir re­gio­ni­nė­ mis pro­ble­mo­mis nuo Ar­ti­mų­ jų Ry­tų ir Ira­no iki Si­ri­jos ir Af­ga­ nis­ta­no“, – tei­gė V.Ušac­kas. V.Ušac­kas nuo 2010 m. va­do­ vau­ja ES at­sto­vy­bei Ka­bu­le ir ei­ na spe­cia­lio­jo Bend­ri­jos at­sto­ vo Af­ga­nis­ta­ne pa­rei­gas. Prieš tai jis bu­vo už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­ru bu­vu­sio­je cent­ro de­ši­nės Vy­riau­ sy­bė­je, ta­čiau iš po­sto pa­si­trau­kė dėl ne­su­ta­ri­mų su Pre­zi­den­te Da­ lia Gry­baus­kai­te. BNS, „Klaipėdos“ inf.

kai ku­riuos da­ly­kus, su ku­riais ne­ ga­li­me taiks­ty­tis“, – va­kar kal­bė­jo mi­nist­ras pir­mi­nin­kas. Ap­kal­ti­no me­lu

Ta­čiau bu­vu­sį prem­je­rą, opo­zi­ ci­jos ly­de­rį kon­ser­va­to­rių And­rių Ku­bi­lių pa­pik­ti­no da­bar­ti­nio Vy­ riau­sy­bės va­do­vo so­cial­de­mok­ra­ to A.But­ke­vi­čiaus žo­džiai. Prem­je­ ro kri­ti­ką bu­vu­siai Vy­riau­sy­bei, esą

ši blo­gai tvar­kė­si už­da­ro­mo­je IAE, A.Ku­bi­lius pa­va­di­no me­la­gin­ga. „Dar­bai ne­bai­gia­mi tik dėl tos prie­žas­ties, kad „Nu­kem“ pa­teik­ ta įran­ga nea­ti­tin­ka tų bran­duo­li­ nės sau­gos rei­ka­la­vi­mų, ku­rie bu­vo su­de­rė­ti. Po­li­ti­zuo­ti kal­ti­ni­mai mi­ nist­rui Arvydui Sek­mo­kui ir bu­vu­ siai IAE va­do­vy­bei, kad jie kal­ti dėl to, jog „Nu­kem“ tin­ka­mai neat­lie­ ka sa­vo dar­bo, ga­li reikš­ti tik vie­ na – kad A.But­ke­vi­čiaus Vy­riau­ sy­bė ne­be­bus to­kia prin­ci­pin­ga dėl aukš­čiau­sių bran­duo­li­nės sau­ gos rei­ka­la­vi­mų tie­kia­mai įran­gai ir kenk­da­ma Lie­tu­vos žmo­nių sau­ gu­mui ims nuo­lai­džiau­ti „Ro­sa­ tom“ bei „Nu­kem“ bend­ro­vėms“, – paaiš­ki­no A.Ku­bi­lius. BNS, „Klaipėdos“ inf.

8

trečiadienis, vasario 6, 2013

užribis

17 skun­dų – dėl duo­bių Siun­ti­nys: se­nuo­se ba­tuo­se, ku­

riuos tie­kė­jai per­da­vė per au­to­ bu­są, bu­vo de­šimt mai­še­lių su kvai­ša­lais. Po­li­ci­jos nuo­tr.

Kvai­ša­lus siun­tė au­to­bu­su Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Aiš­kin­da­mie­si nar­ko­ti­kų ga­be­ni­ mo ke­lius iš Kau­no į Klai­pė­dą, pa­ rei­gū­nai su­se­kė ir uos­ta­mies­čio šou vers­lo at­sto­vą.

Dar per­nai de­mas­ka­vę kvai­ša­lų ga­ ben­to­jų bei pla­tin­to­jų gru­pę pa­rei­ gū­nai neuž­te­ko įkal­čių prieš vie­ną gau­jos na­rį. Tą­kart vie­na­me už­sie­nio klu­be fut­bo­lą žai­dęs klai­pė­die­tis Dmit­ ri­jus Š. iš­si­su­ko, ta­čiau spa­lio mė­ ne­sį po­li­ci­nin­kai pra­dė­jo jam lip­ti ant kul­nų. Po­li­ci­ja ga­vo ži­nią, kad šis spor­ ti­nin­kas iš kau­nie­čio To­mo K. įsi­ gi­jo ir į Klai­pė­dą au­to­bu­su per­da­vė nar­ko­ti­kų siun­tą. Pa­rei­gū­nams bu­ vo smal­su, kas yra ad­re­sa­tas. Per­nai spa­lio 19 die­ną į au­to­ bu­sų sto­tį at­siim­ti siun­ti­nio atė­jo bu­vęs vie­nos vai­ki­nų gru­pės na­rys Dai­nius S. Ta­čiau ba­tų dė­žu­tė bu­vo skir­ta ne jam, o jo bi­čiu­liui, tos pa­čios gru­ pės na­riui Da­vi­dui Š. Per­duo­ti dė­ žę su se­nais spor­ti­niais ba­tais Dai­ nius S. ne­spė­jo, pa­rei­gū­nai siun­ti­nį paė­mė ir ati­da­rė po­li­ci­jo­je. Net­ru­kus paaiš­kė­jo, kad šis žmo­gus ne­ži­no­jo tik­ro­jo siun­ti­ nio tu­ri­nio. Vie­na­me rau­do­na­me spor­ti­nia­ me ba­te po­li­ci­nin­kai ra­do gniu­žu­ lą tam­saus po­pie­riaus, o už jo – 10 po­lie­ti­le­no pa­ke­lių su bal­tais mil­ te­liais. Esa­ma ži­nių, kad klai­pė­die­čiai įgi­jo juos kaip ko­kai­ną, o kau­nie­čiai no­rė­jo ap­gau­ti ir vie­to­je šių nar­ko­ ti­kų sėb­rams įdė­jo pa­kai­ta­lų – am­ fe­ta­mi­no. Prieš ke­lias die­nas Kau­ne su­lai­ ky­tas šių kvai­ša­lų tie­kė­jas. Da­vi­dui Š. pa­teik­ti įta­ri­mai pa­si­ kė­si­ni­mu pla­tin­ti nar­ko­ti­kus. Nors jis nei­gia kal­tę, pa­rei­gū­nai ti­ki­na, kad įkal­čių su­kau­pė pa­kan­ka­mai. Dar vi­sai ne­se­niai nak­ti­nia­me klu­be, ku­rio va­do­vu jis dir­bo, ap­ sau­gi­nin­kai su­lai­ky­da­vo dau­giau­ siai nar­ko­ti­kų pre­kei­vių. Šio klu­bo ad­mi­nist­ra­ci­ja ne kar­tą yra dek­ la­ra­vu­si, jog ak­ty­viai ko­vos prieš kvai­ša­lus. Pa­rei­gū­nai te­be­siaiš­ki­na, kam ke­tin­ta pla­tin­ti iš Kau­no at­ga­ben­ tus mil­te­lius. Vis dar lau­kia­ma eks­ per­tų iš­va­dų apie jų su­dė­tį bei po­ vei­kį žmo­gui. Per­nai rug­sė­jo 23 die­ną Da­vi­das Š. po­li­ci­nin­kams įkliu­vo ne­blai­vus, už tai ga­vo bau­dą ir pra­ra­do tei­sę vai­ruo­ti.

Uos­ta­mies­čio gat­ vė­se vai­ruo­to­jai pri­ vers­ti ma­nev­ruo­ ti lyg sla­lo­mo tra­so­ se – ke­lius iš­mar­ gi­no po šal­čių at­si­ vė­ru­sios duo­bės. Ta­čiau už su­ga­din­ tas va­žiuok­lės da­lis ar pra­kiur­dy­tas pa­ dan­gas mies­to val­ džia vai­ruo­to­jams nuo­sto­lių ne­sku­ba at­ly­gin­ti.

Spren­di­mas: mies­to val­džia ry­žo­si ly­gin­ti duo­bes ne­lauk­da­ma pa­va­sa­rio.

As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Lo­po kai­na – iki 100 li­tų

Ne­di­de­li as­fal­to dan­gos įtrū­ki­mai šią sa­vai­tę jau pra­dė­ti lo­py­ti dau­ ge­ly­je mies­to gat­vių. Ta­čiau rim­ tes­nių dan­gos re­mon­to dar­bų bus im­ta­si pa­va­sa­rį. „Tvar­ko­me tuos ruo­žus, ku­rie il­gą lai­ką ne­bu­vo re­mon­tuo­ti. To­ dėl pir­miau­sia dir­ba­ma to­se vie­to­ se, ku­rios yra ava­ri­nės būk­lės, kur at­si­vė­rė gi­lios duo­bės ir ga­li bū­ti su­ga­din­tas trans­por­tas“, – ti­ki­no Mies­to ūkio de­par­ta­men­to di­rek­ to­rius Liud­vi­kas Dū­da. Duo­bes ten­ka lo­py­ti va­di­na­ muo­ju šal­tu as­fal­tu, o šis bū­das yra bran­gus. „Vie­no kvad­ra­ti­nio met­ro as­fal­to dan­gos už­tai­sy­mas šal­tuo­ju bū­du kai­nuo­ja 80–100 li­tų. Ta­čiau kiek rei­kės, tiek ir skir­si­me lė­šų“, – ra­ mi­no L.Dū­da. Ke­lių re­mon­to dar­ bus ten­ka sku­bin­ti, nes va­sa­rio orai ga­li ne­tru­kus pa­si­keis­ti.

„Kol kas ne­ži­no­ma, kiek pi­ni­gų teks iš­leis­ti šiems dar­bams. Sus­ kai­čiuo­si­me tik mė­ne­sio ga­le, kai bus aiš­ku, kiek bu­vo at­lik­ta dar­bų ir už ko­kią su­mą“, – kal­bė­jo de­par­ ta­men­to va­do­vas.

Ke­ti­na­ma su­tvar­ ky­ti po žie­mos at­si­ ra­du­sias duo­bes tri­ jo­se ma­gist­ra­li­nė­se gat­vė­se.

Gat­vės re­konst­ruk­ci­jai ga­li pri­ reik­ti iki pu­sės mi­li­jo­no li­tų. Šią žie­mą sa­vi­val­dy­bė dar iš­ ven­gė duo­bė­se au­to­mo­bi­lius su­ ga­di­nu­sių vai­ruo­to­jų ieš­ki­nių, ta­ čiau vie­ną pra­šy­mą val­di­nin­kams jau te­ko pa­ten­kin­ti. „Žmo­gus ma­ši­ną ap­ga­di­no bū­ tent to­je vie­to­je, kur ke­lias iš tie­ sų yra la­bai pra­stas – Tai­kos pro­ spek­to tę­si­ny­je iki Kai­rių gat­vės pra­džios. Žmo­gus pa­ty­rė 300 li­tų nuo­sto­lį. Jam pa­vy­ko įro­dy­ti, kad pa­ty­rė ža­lą“, – pri­si­mi­nė L.Dū­da. Skun­dai gu­li stal­čiu­je

At­ly­gi­no 300 li­tų ža­lą

Ar­tė­jant va­sa­rai ke­ti­na­ma im­tis Tai­kos pro­spek­to tę­si­nio nuo Jū­ ri­nin­kų pro­spek­to iki Kai­rių gat­ vės pra­džios. „Šią gat­vę su­tvar­kė Klai­pė­dos vals­ty­bi­nio jū­rų uos­to di­rek­ci­ ja. Šiais me­tais tik­riau­siai pa­ klo­si­me iš­ti­si­nę dan­gą“, – tei­gė L.Dū­da.

Tie­sa, tai bu­vo vie­nin­te­lis kva­ li­fi­kuo­tai su­ra­šy­tas klai­pė­die­čio skun­das mies­to val­džiai, jam bu­vo at­ly­gin­ta ža­la. „Mes ne­pri­va­lo­me kiek­vie­nam ne­vy­ku­siai vai­ra­vu­siam ir ma­ši­ ną su­lau­žiu­siam vai­ruo­to­jui pa­ deng­ti jo nuo­sto­lius“, – aiš­ki­no L.Dū­da. Per­nai Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bė ga­ vo 17 pi­lie­čių raš­tų su rei­ka­la­vi­mu

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

at­ly­gin­ti ža­lą dėl ap­ga­din­tų au­to­ mo­bi­lių. Ta­čiau jie at­gu­lė val­di­nin­kų stal­ čiuo­se, o au­to­mo­bi­lius su­ga­di­nę klai­pė­die­čiai li­ko nie­ko ne­pe­šę. Dar­bai eis­mo ne­ri­bos

Dar vie­no ap­gai­lė­ti­nai nu­si­dė­vė­ ju­sio ruo­žo ke­ti­na­ma im­tis at­ši­ lus orams. „Ši­lu­tės plen­te nuo Sta­ty­bi­nin­ kų pro­spek­to pra­džios va­žiuo­jant mies­to cent­ro link bus dau­giau­sia pro­ble­mų“, – ti­ki­no sa­vi­val­dy­bės Mies­to ūkio de­par­ta­men­to di­rek­ to­rius. Ši­lu­tės plen­te re­mon­to dar­bai tu­rė­tų pra­si­dė­ti pa­va­sa­riop. „Gal­būt teks pa­sta­ty­ti apie duo­bes įspė­jan­čius ženk­lus, ta­čiau, ma­nau, re­mon­to dar­ bai vyks neuž­da­rant eis­mo šia ma­gist­ra­li­ne gat­ve“, – tei­gė L.Dū­da. Kol kas ke­ti­na­ma su­tvar­ky­ti po žie­mos at­si­ra­du­sias duo­bes tri­jo­ se ma­gist­ra­li­nė­se gat­vė­se.

Plė­ši­kai su­si­rin­ko me­ta­li­nius daik­tus Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Pa­gy­ve­nu­si klai­pė­die­tė Vla­dis­ la­va no­rė­jo pa­da­ry­ti ge­rą dar­bą – paaiš­kin­ti kai­my­no ieš­kan­tiems vy­rams, kur jį ras­ti, o įsi­lei­do į na­ mus plė­ši­kus.

Pir­ma­die­nį apie 19 val. į vie­ną Pu­ šy­no gat­vės dau­gia­bu­čio na­mo bu­tą pa­skam­bi­no du vy­rai. Pir­ ma­ja­me aukš­te gy­ve­nan­ti 83-ejų mo­te­ris ne­sup­ra­to, kas yra atė­jū­ nai ir ko jie no­ri. Kai iš­gir­do, kad vy­rai ieš­ko jos kai­my­no, mo­te­ris pra­vė­rė du­ris ir ban­dė paaiš­kin­ti, kad jų ieš­ko­mas žmo­gus gy­ve­na ki­to­je laip­ti­nė­je. Pen­si­nin­kė yra pra­tu­si, kad į jos du­ris bel­džia­si pa­si­kly­dę žmo­nės,

to­dėl ir šį kar­tą neiš­si­gan­do, nes iš­ gir­do kal­bą apie kai­my­ną. Ta­da kaž­ku­ris atė­jū­nas pa­pra­šė van­dens. Se­no­lė nuė­jo į vir­tu­vę, at­ne­šė stik­li­nę van­dens, o kai ne­kvies­tas sve­čias iš­gė­rė, pa­pra­šė išei­ti. Ta­ čiau vy­rai su­py­ko, kad juos va­ro, ir pa­reiš­kė išei­sią ne­grei­tai. Nu­si­kal­tė­liai rei­ka­la­vo pi­ni­ gų, mi­nė­jo 500 li­tų, ta­čiau mo­te­ ris ti­ki­no, jog jų ne­tu­ri. Ta­da vie­ nas sau­go­jo bu­to šei­mi­nin­kę, kad ši ne­pa­bėg­tų, o ki­tas šla­vė, ką ra­ dęs bran­ges­nio. Stvė­rė šei­mi­nin­kės proa­nū­kės kom­piu­te­rį, ku­ris bu­vo bran­giau­ sias pa­grob­tas daik­tas. Ta­da į ki­še­ nes ir užan­tį kim­šo vi­so­kius me­ta­ li­nius daik­tus: du sun­kius rak­tų ry­šu­lius, kep­tu­vę, pei­lius, sam­

čius, me­ta­li­nį gė­lių sto­vą, ly­gin­tu­ vą, žva­ki­dę, ra­di­jo im­tu­vą net sku­ ti­mo­si ma­ši­nė­lę. Tris kar­tus se­no­lė ban­dė nuo nu­ si­kal­tė­lių pa­bėg­ti, šau­kė­si pa­gal­ bos, ta­čiau vie­nas jų čiu­po mo­te­rį už gerk­lės ir lie­pė ty­lė­ti. Va­kar nu­ken­tė­ju­sio­ji pa­sa­ko­jo fi­ ziš­kai ne­bu­vu­si su­ža­lo­ta, bet la­bai iš­si­gan­do. Pa­rei­gū­nus nu­ste­bi­no tai, kad va­gys neė­mė ver­tin­ges­nių daik­tų, tik me­ta­li­nius ra­kan­dus. „Bu­vo la­bai skau­du ma­ty­ti, kaip ima ma­no daik­tus, o aš ne­ga­lė­jau nie­kaip pa­si­prie­šin­ti, – pa­sa­ko­ jo klai­pė­die­tė. – Jie da­ri­nė­jo spin­ tos du­ris, pa­žiū­rė­jo ir į šal­dy­tu­vą, bet ėmė tik me­ta­li­nius daik­tus. Dėl tų gra­žių menk­nie­kių ne­si­sie­lo­ju, bet va dėl proa­nū­kės kom­piu­te­rio tai la­bai iš­gy­ve­nu. Vai­kas pa­rė­jo iš

pa­mo­kų ir taip ver­kė“, – pa­sa­ko­ jo se­no­lė. Sep­tin­to­kė jos proa­nū­kė bū­tent tą va­ka­rą pa­rė­jo na­mo pus­ va­lan­džiu vė­liau nei įpras­ta. „Išei­da­mi plė­ši­kai dar lie­pė už­si­ ra­kin­ti du­ris ir džiaug­tis, kad kal­ bu, o ne­ver­kiu ar ne­gu­liu pus­gy­ vė“, – pri­si­mi­nė pen­si­nin­kė. Nu­ken­tė­ju­sio­ji pa­sa­ko­jo il­go­ kai lau­ku­si pa­rei­gū­nų, nes jų esą trūks­ta. Vie­nas nu­si­kal­tė­lių ga­lė­jo bū­ti apie 35 me­tų, gal 180 cm ūgio, ki­tas apie 40-ies, apie 165 cm ūgio. Stre­są pa­ty­rė ir se­no­lės proa­nū­kė, vos prieš die­ną iš­ly­dė­ju­si ma­mą į Pran­cū­zi­ją. Mer­gai­tė li­ko gy­ven­ti su pro­mo­čiu­te. Nu­si­kal­ti­mą ti­ria 1-ojo po­li­ci­ jos ko­mi­sa­ria­to pa­rei­gū­nai. Va­kar apie įta­ria­mų­jų su­lai­ky­mą dar ne­ pra­neš­ta.

9

trečiadienis, vasario 6, 2013

pasaulis Na­mų tvar­ky­to­jas

Ge­rins san­ty­kius

Iš­ma­nu­sis va­das

Ki­ni­jo­je po­li­ci­jos vir­ši­nin­kas Zhao Hai­bi­nas iš Guang­don­ go pro­vin­ci­jos, kaip įta­ria­ ma, tu­ri ma­žiau­siai 192 na­ mus ir su­klas­to­tą as­mens do­ ku­men­tą. Pats Zhao Hai­bi­nas sa­kė, kad tie na­mai pri­klau­so jo jau­nes­nia­jam bro­liui, vers­ li­nin­kui, ir kad jis juos jam tik tvar­kė.

Gru­zi­jos prem­je­ras Bi­dzi­na Iva­niš­vi­lis iš­reiš­kė op­ti­miz­ mą dėl ry­šių su Ru­si­ja at­kū­ ri­mo, ta­čiau pa­ža­dė­jo to­liau lai­ky­tis pro­va­ka­rie­tiš­ko kur­ so. B.Iva­niš­vi­lio vy­riau­sy­bė iš­reiš­kė nuo­mo­nę, kad eko­ no­mi­niai ir kul­tū­ri­niai ry­šiai su Mask­va ga­li bū­ti at­nau­jin­ ti ne­tru­kus.

Nuot­rau­ka, ku­ria­me Šiau­ rės Ko­rė­jos va­do­vas Kim Jong-unas ma­to­mas lai­kan­ tis iš­ma­nų­jį te­le­fo­ną, pa­ska­ti­ no spė­lio­nes, ku­rio ga­min­to­ jo prie­tai­su jis nau­do­ja­si. Ke­ lia­mos ver­si­jos, kad te­le­fo­ ną pa­ga­mi­no „Sam­sung“, Tai­ va­no HTC ar­ba JAV bend­ro­ vė „App­le“.

Bel­gų monst­ras pra­šo­si į lais­vę

Siau­bū­nu va­di­na­ mas Mar­cas Dut­ roux, praė­ju­sio am­ žiaus pa­sku­ti­nia­ ja­me de­šimt­me­ty­ je Bel­gi­jo­je gro­bęs, prie­var­ta­vęs ir žu­ dęs ma­ža­me­tes mer­gai­tes, krei­pė­ si į teis­mą, kad jam bū­tų leis­ta gy­ven­ ti na­mų areš­to są­ly­ go­mis. Ar pra­šy­mas bus pa­ten­kin­tas?

M.Dut­roux dos­jė Gi­mė 1956 m. lapk­ri­čio 6 d. Briu­

se­ly­je, bu­vo vy­riau­sias iš pen­kių vai­kų šei­mo­je. Pa­sak M.Dut­roux, tė­vai jį nuo­la­t mu­šė. Bet jis nie­kuo­ met ne­sa­kė, kad pa­ty­rė sek­sua­li­nį iš­nau­do­ji­mą. Tė­vai iš­si­sky­rė 1971 m. Ta­da

M.Dut­roux pa­li­ko na­mus. Su­lau­ kęs 18-os, pir­mą­syk ve­dė. Pa­sak pir­mo­sios M.Dut­roux žmo­

nos, jis bu­vo ža­vus, ta­čiau mėgs­tan­ tis ma­ni­pu­liuo­ti silp­nes­nės va­lios žmo­nė­mis. 1979 m. M.Dut­roux pir­mą­syk su­

lai­ky­tas už va­gys­tes, plė­ši­ka­vi­mą ir nar­ko­ti­kų lai­ky­mą. 1986 m. M.Dut­roux su­lai­ky­tas už

Pyk­tis: kai ku­rie bel­gai prieš teis­mo rū­mus iš­kė­lė pla­ka­tą, ku­ria­me pa­ra­šy­ta: „Dut­roux tu­ri lik­ti už gro­tų.“

pen­kių mer­gai­čių pa­gro­bi­mą ir iš­ ža­gi­ni­mą. 1989 m. teis­mas jį pa­siun­ tė už gro­tų. M.Dut­roux bu­vo skir­ta 13 me­tų ka­lė­ji­mo baus­mė. Ta­čiau 1992 m. už ge­rą el­ge­sį jis bu­vo pa­ leis­tas.

„Scan­pix“ nuo­tr.

Nu­si­bo­do ka­lė­ji­me

Bel­gi­ja iki šiol pa­šiur­pu­si. Dau­ge­ lis me­na, kaip 1995–1996 m. vie­na po ki­tos ša­ly­je ding­da­vo ma­ža­me­ tės. Nie­kas neį­ta­rė, kad vie­ną sy­ kį už vai­kų gro­bi­mą ir prie­var­ta­vi­ mą teis­tas ir už ge­rą el­ge­sį pa­leis­tas M.Dut­roux ga­li vėl im­tis siau­bin­gų nu­si­kal­ti­mų. Ta­čiau M.Dut­roux, re­gis, at­ro­do, kad bel­gai jo poel­gius pa­mir­šo. Jis sto­jo prieš spe­cia­lų­jį teis­mą, ku­ris iki šio mė­ne­sio vi­du­rio svars­tys, leis­ti žu­di­kui gy­ven­ti na­mų areš­ to są­ly­go­mis ar ne. Išanks­ti­nio pa­lei­di­mo iš ka­lė­ji­mo pra­šy­mą M.Dut­roux pa­tei­kė at­li­kęs be­veik 16 me­tų jam skir­tos įka­li­ni­ mo iki gy­vos gal­vos baus­mės. Teis­mas sky­rė M.Dut­roux lais­vės atė­mi­mą iki gy­vos gal­vos dėl še­šių ma­ža­me­čių ir paaug­lių mer­gai­ čių pa­gro­bi­mo ir ža­gi­ni­mo praei­to am­žiaus 10-aja­me de­šimt­me­ty­je.

Dvi iš sa­vo au­kų M.Dut­roux nu­žu­ dė, ap­svai­gin­da­mas nar­ko­ti­kais ir už­kas­da­mas gy­vas, dar dvi nu­ma­ ri­no ba­du už­ra­kin­tas rū­sy­je. Sus­tip­rin­tas sau­gu­mas

Pe­do­fil­ o rei­ka­la­vi­mas su­kė­lė tik­ rą aud­rą. Dau­ge­lis bel­gų įsi­ti­ki­nę, kad vie­nas žiau­riau­sių vi­sų lai­ kų ša­lies nu­si­kal­tė­lių tu­ri gy­ven­ ti izo­liuo­tas. Ta­čiau pa­ts 57 me­tų iš­kry­pė­lis ma­no vi­sai ki­taip. Ma­ža to, jo žmo­ na da­bar tū­no ne ka­lė­ji­me, o vie­ nuo­ly­ne, nors ty­rė­jai iš­siaiš­ki­no, kad ji taip pat pri­si­dė­jo prie nu­si­ kal­ti­mų. Mi­chel­le Mar­tin gy­ve­na vie­nuo­ ly­ne Ma­lon­ne mies­te. Tie­sa, mies­ te­lio gy­ven­to­jai ka­te­go­riš­kai prie­ši­ no­si teis­mo spren­di­mui at­kel­din­ti žu­di­kę čia. Teis­mo pa­sta­tas Briu­se­ly­je ta­po tvir­to­ve. Pas­ta­tą sau­go­jo net 125

ge­rai gink­luo­ti pa­rei­gū­nai. Tą die­ ną bu­vo at­šauk­tas vi­sų ki­tų by­lų nag­ri­nė­ji­mas, žur­na­lis­tai taip pat ne­bu­vo įleis­ti. Ša­lia teis­mo rū­mų su­si­rin­kęs bū­ re­lis pro­tes­tuo­to­jų rei­ka­la­vo pa­kar­ ti M.Dut­roux ir skan­da­vo: „Vir­vę pe­do­fil­ ams!“, „Dut­roux tu­ri lik­ti už gro­tų!“. Tri­jų iš nu­žu­dy­tų mer­gai­čių ar­ti­ mie­ji pa­reiš­kė, kad kreip­sis į Eu­ro­ pos Žmo­gaus Tei­sių Teis­mą Stras­ bū­re dėl iš­kry­pė­lio pra­šy­mo iš­leis­ti jį į lais­vę. Sa­dis­tas ir iš­kry­pė­lis

Pe­do­fil­ as M.Dut­roux pa­si­žy­mė­jo ypa­tin­gu žiau­ru­mu. Mer­gai­tes jis gro­bė, iš­nau­do­jo ir ka­li­no spe­cia­ liai su­konst­ruo­tuo­se nar­vuo­se. Jam tal­ki­no žmo­na, ku­riai da­ bar 53 me­tai. Ši dvi mer­gai­tes pa­ li­ko mir­ti iš ba­do na­mo rū­sy­je, kai jos vy­ras bu­vo su­lai­ky­tas.

Ma­ža to, M.Dut­roux sy­kį ban­dė pa­spruk­ti nuo tei­sė­sau­gos, kai bu­ vo su­lai­ky­tas. 1998 m. jis su­ge­bė­ jo pa­bėg­ti, kai bu­vo ga­be­na­mas iš ka­lė­ji­mo į teis­mą. Vy­ras nu­stū­mė pa­rei­gū­ną ir pa­vo­gė jo gink­lą. Tie­ sa, po ke­lių va­lan­dų bu­vo su­lai­ky­ tas, kai jį at­pa­ži­no gi­ri­nin­kas ne­to­ li Pran­cū­zi­jos sie­nos.

Au­kų am­žius jam ne­bu­vo svar­biau­sias veiks­nys. Jis gro­bė, izo­lia­vo sa­vo au­kas, ma­ni­pu­lia­vo jo­mis.

Po šio in­ci­den­to iš po­stų te­ko pa­si­trauk­ti dviem Bel­gi­jos mi­nist­ rams ir po­li­ci­jos va­do­vui. Sy­kį net ki­lo abe­jo­nių, ar pe­do­fi­

las vei­kė vie­nas. Bel­gi­jo­je bu­vo ini­ ci­juo­tas par­la­men­ti­nis ty­ri­mas dėl ga­li­mo pe­do­fi­lų tink­lo, ku­rį ne­ va glo­bo­ja aukš­ti val­džios ir tei­ sė­sau­gos pa­rei­gū­nai. Šie su­lau­kė kri­ti­kos, kad neuž­kir­to ke­lio siau­ bin­giems nu­si­kal­ti­mams. Nors ko­mi­si­ja po­li­ci­jai ir tei­sė­ sau­gai pa­žė­rė kri­ti­kos, kad pe­do­fi­ las 1992 m. bu­vo pa­leis­tas iš ka­lė­ ji­mo iš­bu­vęs ten vos tre­jus me­tus, nors jam bu­vo pa­reikš­ti kal­ti­ni­ mai pen­kių mer­gai­čių iš­ža­gi­ni­mu, par­la­men­ta­rai ne­nus­ta­tė, kad ša­ly­ je vei­kė koks nors pe­do­fil­ ų tink­las. Psi­chiat­rai 2004 m. nu­sta­tė, kad Šar­le­rua monst­ras vei­kiau yra psi­ cho­pa­tas nei pe­do­fi­las. Esą jis nea­ ti­tin­ka kla­si­ki­nio pe­do­fil­ o bruo­žų. „Au­kų am­žius jam ne­bu­vo svar­ biau­sias veiks­nys. Jis gro­bė, izo­lia­ vo sa­vo au­kas, ma­ni­pu­lia­vo jo­mis“, – tei­gė eks­per­tai. „Reu­ters“, „Dai­ly Mail“, BNS inf.

M.Dut­roux iš­puo­lių chro­no­lo­gi­ja 1995 m. bir­že­lio 24 d. ry­ti­nė­je Bel­gi­

jos da­ly­je M.Dut­roux pa­gro­bė ir iš­ža­ gi­no 8 me­tų Ju­lie Le­jeu­ne ir Méllis­są Rus­so. Rugp­jū­čio 22 d. Os­ten­dės mies­ te din­go 17 me­tų An Mar­chal ir 19 me­ tų Eef­je Lamb­recks. 1996 m. ge­gu­žę pie­ti­nia­me Tur­nė

mies­te pa­gro­bė 12 me­tų Sabine Dar­den­ ne. Rugp­jū­čio 9 d. Bert­ri mies­te bu­vo pa­ grob­ta 14 me­tų Lae­ti­tia Del­hez. Rugp­jū­ čio 13 d. po­li­ci­ja su­lai­kė M.Dut­roux, pe­ do­fi­lo žmo­ną M.Mar­tin ir jųd­vie­jų pa­ žįs­ta­mą Mi­che­lą Lelièvre’ą. Po dvie­jų die­nų pa­rei­gū­nai iš­gel­bė­jo L.Del­hez ir S.Dar­den­ne. Mer­gai­tės bu­vo už­da­ry­ tos į rū­sį M.Dut­roux na­muo­se Šar­le­rua

mies­te. Taip pat bu­vo su­lai­ky­tas Mi­ che­las Ni­hou­las, vers­li­nin­kas iš Briu­se­ lio. Rugp­jū­čio 17 d. M.Dut­roux na­muo­se Sars-la-Buis­siè­re mies­te ras­ti J.Le­jeu­ne ir M.Rus­so la­vo­nai. Po die­nos M.Dut­roux ir M.Lelièvre’as pri­pa­ži­no kal­tę. Rug­sė­jo 3 d. pa­rei­gū­nai na­mo kie­me su­ra­do A.Mar­ chal ir E.Lamb­recks kū­nus. Rug­sė­jo 25 d. M.Dut­roux bu­vo nu­teis­tas už žmog­ žu­dys­tę. Ty­rė­jai pa­skel­bė, kad Bel­gi­jo­je ga­li eg­zis­tuo­ti pe­do­fi­li­jos tink­las. Spa­lio 17 d. Bel­gi­jos par­la­men­tas ini­ci­ja­vo ty­ ri­mą, tuo me­tu Briu­se­ly­je įvy­ko ma­si­ nės de­monst­ra­ci­jos prieš tei­sė­sau­gą. 1997 m. par­la­men­ta­rai pa­skel­bė at­

skai­tą, ku­rio­je tei­gė, kad po­li­ci­ja neat­

li­ko vi­sų sa­vo pa­rei­gų. Taip pat kri­ti­ ka pa­reikš­ta ki­toms tei­sė­sau­gos ins­ti­ tu­ci­joms.

2000 m. M.Dut­roux bu­vo nu­teis­tas

2012 m. M.Mar­tin bu­vo pa­leis­ta iš ka­

pen­ke­rių me­tų lais­vės atė­mi­mo baus­ me už ban­dy­mą pa­bėg­ti iš teis­mo.

1998 m. par­la­men­tas pa­skel­bė ant­

2002 m. M.Dut­roux vie­šai pa­reiš­kė,

rą­ją ata­skai­tą. Jos iš­va­do­se pa­mi­nė­jo, kad pe­do­fi­las M.Dut­roux vei­kė vie­nas ir ne­tu­ri ry­šių su gal­būt esan­čiu pe­do­ fi­lų kla­nu. Ko­vo 11 d. psi­chiat­rai kons­ ta­ta­vo, kad M.Dut­roux – ne pe­do­fi­las, o psi­cho­pa­tas. Ba­lan­džio 23 d. M.Dut­ roux pa­bė­go iš teis­mo, ta­čiau bu­vo po ke­lių va­lan­dų su­gau­tas ne­to­li Pran­cū­ zi­jos sie­nos. Po šio in­ci­den­to at­si­sta­ty­ di­no Bel­gi­jos vi­daus rei­ka­lų mi­nist­ras Jo­ha­nas Van­de Lanotte’as ir tei­sin­gu­ mo mi­nist­ras Ste­faa­nas de Clerc­kas.

kad jis yra pe­do­fi­lų kla­no da­lis.

lė­ji­mo ir iš­kel­din­ta į vie­nuo­ly­ną. Bel­gi­ jo­je ki­lo ne­pa­si­ten­ki­ni­mo ban­ga. Rug­ sė­jo 14 d. M.Dut­roux pa­rei­ka­la­vo gy­ ven­ti na­mų areš­to są­ly­go­mis su elekt­ ro­ni­ne apy­ran­ke.

2003 m. Bel­gi­jos tei­sin­gu­mo de­par­

ta­men­tas pa­reiš­kė, kad ty­ri­mas dėl ga­ li­mo pe­do­fi­lų kla­no eg­zis­ta­vi­mo Bel­gi­ jo­je tu­rė­tų bū­ti at­nau­jin­tas. 2004 m. M.Dut­roux sto­jo prieš teis­

mą Ar­lo­no mies­te ne­to­li Liuk­sem­ bur­go sie­nos. Lie­pą jis bu­vo nu­teis­ tas ka­lė­ji­mo iki gy­vos gal­vos baus­me. Jo žmo­nai tuo­met 44 me­tų M.Mar­tin skir­ta 30 me­tų ka­lė­ji­mo baus­mė.

2013 m. M.Dut­roux sto­jo prieš spe­

cia­lų­jį teis­mą, ku­ris nag­ri­nė­ja jo pra­šy­ mą leis­ti li­ku­sią baus­mę at­lik­ti na­mų areš­to są­ly­go­mis su spe­cia­liu elekt­ ro­ni­niu ste­bė­ji­mo įtai­su. Spren­di­mas dėl M.Dut­roux pra­šy­mo bus priim­tas ne anks­čiau kaip va­sa­rio 18 d. Jei­gu pra­šy­mas bus pa­ten­kin­tas, vyk­dy­ti jis bus pra­dė­tas ne anks­čiau kaip ba­ lan­džio 30 d.

10

trečiadienis, vasario 6, 2013

sportas

Sporto telegrafas Futbolas. Miesto salės futbolo čempionate žinomos ekipos, žaisiančios dėl aukso medalių. Pirmieji į finalą pateko „Klaipėdos universiteto“ futbolininkai, 7:4 palaužę „Nauticos“ žaidėjus. Nemažiau atkakli kova vyko ir dėl antrojo kelialapio. Čempionų titulą ginantys „Baltai“ tik susitikimui baigiantis 5:3. nugalėjo „Klaipėdos policijos“ penketuką. „Baltai“ ir studentai dėl aukso kovojo ir praėjusiais metais. Tąkart po 6 m baudinių (pagrindinis laikas – 5:5) sėkmė nusišypsojo „Baltams“ 4:3. Finalas ir rungtynės dėl bronzos medalių tarp policininkų ir „Nauticos“ vyks šeštadienį sporto arenoje (Taikos pr. 61A) – 13 ir 14.15 val. Stabilumas. Londono „Chelsea“ (Anglija) futbolo klubo bei šalies nacionalinės rinktinės vartininkas 30-metis Petras Čechas penktą kartą iš eilės bei šeštą kartą per visą karjerą pripažintas geriausiu 2012 metų Čekijos futbolininku.

Lyderiai nevargino savęs Sostinėje vykusiame Lietuvos kiokušin karatė čempionate nepanoro varžytis Klaipėdos komandos lyderiai, daugkartiniai šalies pirmenybių nugalėtojai Lukas Kubilius ir Diana Mačiūtė.

Pusfinalyje klaipėdietė susirėmė su varžybų favorite penkiskart Europos čempione ir planetos pirmenybių bronzos medalio laimėtoja Inga Mikštaite iš Kauno „Karių“ klubo. Uostamiesčio atstovė garbingai priešinosi tituluotai varžovei, tačiau kaunietės pranašumas buvo akivaizdus. Patyrusi nesėkmę V.Mockutė pasidabino pirmuoju bronzos medaliu suaugusiųjų čempionate. „Tai buvo neįkainojama patirtis, o varžybos suteikė akstino tobulėti“, – džiaugėsi prizininkė. „Jau pirmosiose moterų varžybose užimta prizinė vieta teikia daug vilčių ateinantiems metams“, – buvo patenkintas ir treneris L.Kubilius. Ant tatamio grįžo D.Imbras

Auksas – E.Pudžmiui Prizininkės: treneris L.Kubilius liko patenkintas auklėtinių V.Mockutės

ir G.Tydikaitės pasirodymu.

Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Nežengė lemiamo žingsnio

Lyderis: E.Pudžmys pelnė didžiąją

dalį Klaipėdos komandos taškų.

Česlovas Kavarza Lietuvos jaunučių plaukimo pirmenybėse auksą iškovojęs klaipėdietis Edgaras Pudžmys buvo greičiausias 50 m distancijoje.

Natalijos Gurkovos auklėtinis laisvu stiliumi nuplaukė per 26,55 sek. Gerai uostamiesčio sportininkas rungtyniavo ir ilgesnėse distancijose. 200 m rungtyje E.Pudžmys iškovojo bronzos medalį – 2 min. 16,33 sek. Grybšnio iki prizinės vietos „Gintaro“ sporto centro auklėtiniui pritrūko plaukiant 100 m. Įveikęs šį atstumą, klaipėdietis užėmė ketvirtąją vietą. Dar E.Pudžmys išmėgino jėgas plaukdamas 50 m peteliške. Sugaišęs 30,53 sek. jis liko penktas. Arti prizinių vietų buvo Rimas Bacevičius (treneris Mečislovas Doviakovskis). 200 m laisvu stiliumi nuplaukęs per 2 min. 19,00 sek. klaipėdietis buvo ketvirtas, o 100 m peteliške (1 min. 13,19 sek.) ir 100 m laisvu stiliumi (1 min. 02,14 sek.) – dukart penktas. Klaipėdos ketvertukas – E.Pudžmys, Vilius Buta, Romanas Nazimovas ir R.Bacevičius – užėmė ketvirtą vietą plaukdamas laisvu stiliumi estafetėje 4 po 100 m. Utenoje vykusiose pirmenybėse varžėsi per 200 stipriausių šio amžiaus plaukikų iš 18 miestų. Uostamiesčio sportininkai užėmė aukštą penktą vietą.

Abu atletai yra užsitikrinę vietas nacionalinėje rinktinėje, kuri varžysis balandžio 13-14 dienomis Vilniuje vyksiančiame pasaulio čempionate. Siekdami išvengti traumų patyrę klaipėdiečiai nesiryžo žengti ant tatamio. Taip pat pasielgė ir daugiau rinktinės narių. Klaipėdos garbę čempionate gynė dvi jaunos „Shodan“ klubo narės Gintarė Tydikaitė ir Viktorija Mockutė. Abi merginos – abiturientės, dar praėjusiais metais rungtyniavusios tarp jaunių. Vytauto Didžiojo gimnazijos moksleivė G.Tydikaitė kovojo svorio iki 55 kg grupėje.

Jau pirmasis susitikimas su Kauno „Karių“ klubo atstove Kamile Kasparavičiūte iš klaipėdietės pareikalavo visų jėgų. Pusfinalio varžybos buvo dar atkaklesnės – prireikė net trijų pratęsimų. Po 9 min. trukusio mūšio G.Tydikaitė pateikė staigmeną, privertusi pasiduoti Europos jaunimo čempionę Ivoną Koreckają iš Vilniaus „Saulės ženklo“. Finale uostamiesčio atletės laukė dar viena šios komandos sportininkė Marta Sokolenko. Lemiamą kovą arbitrai taip pat turėjo pratęsti tris kartus. Tik išeikvojus visą laiko limitą teisėjai čempione paskelbė vilnietę. „Finalinėje kovoje Gintarė negalėjo varžytis visa jėga, – sakė

G.Tydikaitės treneris L.Kubilius. – Po įnirtingų pirmų kovų nuo sumušimų jai skaudėjo rankos, todėl negalėjo smūgiuoti visa jėga. Jei sportininkė būtų sveika, manau, būtų šventusi pergalę.“ Favoritė buvo stipresnė

H.Zudermano gimnazijos moksleivė V.Mockutė mėgino jėgas svorio iki 65 kg grupėje. Skirtingai nei lengvesnių sportininkių grupėje, čia varžėsi visos pajėgiausios šalies kovotojos, net pasaulio pirmenybėse dalyvausiančios moterys. Pirmoje kovoje V.Mockutė per pagrindinį laiką įrodė savo pranašumą prieš Juditą Jankauskaitę iš Vilniaus „Shin“ klubo.

Žiūrovų dėmesį prikaustė sunkiausių vyrų – per 90 kg grupė. Tiesa, joje varžėsi vos du sportininkai. Iš karto finaline tapusi kova kėlė didelį susidomėjimą dėl to, kad po dvejų metų pertraukos ant tatamio pasirodė vienas garsiausių Lietuvos kiokušin karatė meistrų Donatas Imbras. Jis buvo paskelbęs apie karjeros pabaigą, tačiau nusprendė grįžti į sportą dėl Vilniuje vyksiančių pasaulio pirmenybių. Kaip ir tikėtasi, D.Imbras, įveikęs kaunietį Andrių Draugelį, tapo čempionu. „Norėjau pasitikrinti, kaip atrodau po dvejų metų“, – juokavo D.Imbras. Nenuvertindamas varžovo, čempionas tikino, kad jam tai buvo puiki treniruotė. „Kovojau visiškai ramiai. Žinojau, kad esant reikalui galiu paspausti. Stengiausi prailginti kovą, kad pajausčiau stresą. A.Draugelis yra labai stiprus Europos vidutiniokas. Patiko su juo kovoti. Emociškai tai buvo be galo įdomi kova. Esu patenkintas“, – įspūdžiais dalijosi D.Imbras.

Klaipėdos studentams nesiseka Česlovas Kavarza Lietuvos studentų krepšinio lygos (LSKL) pirmenybėse iki reguliariojo čempionato pabaigos liko vos keturi turai.

Varžovai: VGTU krepšininkai sugebėjo pasiekti revanšą prieš KU eki-

pą, laimėję vienu tašku daugiau nei pralaimėjo Klaipėdoje.

Šį sezoną savojo žaidimo niekaip neranda ir penktąją nesėkmę patyrė daugkartiniai čempionai Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) krepšininkai. Dar prasčiau sekasi Klaipėdos universiteto ekipai. Pirmadienį sostinėje 69:72 pralaimėję Vilniaus Gedimino technikos universitetui (VGTU), Mindaugo Bugio auklėtiniai patyrė 8 nesėkmę ir smuktelėjo į priešpaskutinę – aštuntąją vietą. Po dviejų ketvirčių 43:40 pirmavo klaipėdiečiai, tačiau itin prastai sužaidę trečiąjį kėlinį, per kurį pelnė vos 4 taškus, leido VGTU penketukui susikrauti dviženklę persvarą – 57:47. Per paskutiniąsias dešimt minučių uostamiesčio krepšinin-

kai bandė gelbėtis, tačiau pritrūko jėgų ir laiko. Klaipėdiečiams daugiausiai nemalonumų pridarė Alfredas Lukoševičius ir Evaldas Rastenis, pelnę 20 ir 19 taškų. KU ekipoje išsiskyrė Donatas Norkus, pelnęs 13 taškų, Danielius Jokubaitis – 11, Deividas Anužis ir Tadas Maželis – po 10. „Galėjome laimėti ir dviženkle taškų persvara, tačiau rungtynių pabaigoje sutrikome, kai varžovai pradėjo spausti“, – sakė VGTU treneris Gintaras Šerkšnas.

Komandų rikiuotė Vieta Aukštoji mokykla

1.MRU 2.ŠU 3.LSU 4.VDU 5.KTU 6.VU 7.VGTU 8.KU 9.LEU

Rungt.

Perg.

12 12 11 11 12 12 12 12 12

10 8 7 6 6 5 5 4 2

11

trečiadienis, vasarIO 6, 2013

rubrika

namai

namai@kl.lt Redaktorė Lina Bieliauskaitė

Į mies­to cent­rą grįž­ta sta­ty­bi­nin­kai

Tem­pai: apar­ta­men­tų bei biu­rų cent­rą „Da­nės užu­tė­kis“ pla­nuo­ja­ma už­baig­ti jau šių me­tų ant­ro­jo­je pu­sė­je.

Spro­gęs ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to bur­bu­las ne vie­ną in­ves­tuo­to­ją pri­ver­tė ne­ri­bo­tam lai­ kui ati­dė­ti am­bi­cin­gus pla­nus. Ta­čiau ne­ pra­dė­ju­sie­ji nau­jų pro­jek­tų šian­dien ga­ li pa­si­džiaug­ti bent jau neįk­lim­pę į rin­kos stag­na­ci­jos liū­ną, ku­ris ne vie­ną plė­to­to­ ją pri­ver­tė įšal­dy­ti jau pra­dė­tas sta­ty­bas.

Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

At­gi­mė nau­ju var­du

Uos­ta­mies­čiui be­veik pa­vy­ko iš­ veng­t i vai­d uok­l iais virs­tan­č ių nau­jos sta­ty­b os ob­jek­t ų. Ma­

ža to, kai ku­riems pri­mirš­tiems pro­jek­tams pa­ma­žu brėkš­ta nau­ ja auš­ra. Be­maž prieš pen­ke­rius me­tus se­na­mies­ty­je, Da­nės kran­ti­nė­je, nu­ti­lę dar­bai šian­dien vėl ver­da vi­su pa­jė­gu­mu. Stra­te­giš­kai pa­

trauk­lio­je mies­to vie­to­je anuo­ met ėmęs kil­ti, ta­čiau įpu­sė­jus sta­ty­bų dar­bams už­kon­ser­vuo­ tas apar­ta­men­tų bei biu­rų cent­ ras ne­tru­kus at­gims „Da­nės užu­ tė­kio“ var­du. Kaip pri­pa­ži­no šį pro­jek­tą įgy­ ven­di­nan­čios bend­ro­vės „In­real val­dy­mas“ NT val­dy­mo de­par­ta­ men­to va­do­vas Ag­nius Ta­mo­šai­ tis, nau­jus spren­di­mus le­mia ne tik pa­si­kei­tu­si si­tua­ci­ja rin­ko­je, bet ir tech­no­lo­gi­jų pa­žan­ga. „Se­no­jo pro­jek­to bu­vo įgy­ven­ din­ta apie 40 pro­c. dar­bų, tad jį tie­siog at­nau­ji­na­me, ne­siim­da­mi ra­di­ka­lių pa­kei­ti­mų. Ta­čiau bus tam tik­rų pa­ge­ri­ni­mų, ku­rie la­biau su­si­ję su tech­no­lo­gi­niais da­ly­kais, pa­ties pa­sta­to fi­zi­nė­mis sa­vy­bė­ mis, nes per pen­ke­tą me­tų daug kas pa­si­kei­tė, pa­to­bu­lė­jo“, – aiš­ ki­no pa­šne­ko­vas.

Ar po ku­rio lai­ko tęs­ti įpu­sė­ju­ sias sta­ty­bas yra dau­giau pliu­sų nei mi­nu­sų, A.Ta­mo­šai­čio tei­gi­

Ag­nius Ta­mo­šai­tis:

Gy­ve­na­mie­ji plo­tai da­bar­ti­nei rin­kai tu­ rė­tų bū­ti op­ti­ma­les­ni. Ne­ver­ta įsi­ki­bus lai­ ky­tis to, kas bu­vo su­ pla­nuo­ta anks­čiau. mu, pir­miau­siai pri­klau­so nuo to, ar pro­jek­tas iki tol bu­vo tin­ka­mai įgy­ven­di­ni­mas. Bet ko­kiu at­ve­ju at­krin­ta ne­ma­ žai biu­rok­ra­ti­nių pro­ce­dū­rų, pa­ ren­gia­mų­jų dar­bų.

Pro­jek­to vi­zua­li­za­ci­ja

Su­lau­kė pir­mų­jų pir­kė­jų

„Šio pro­jek­to ne­pir­ko­me, jis tie­siog pri­klau­sė ki­tai mū­sų gru­pės įmo­ nei“, – aiš­ki­no bend­ro­vės „In­real val­dy­mas“ at­sto­vas, ne­nei­gęs, jog rin­kos są­stin­gis ver­tė lauk­ti pa­ lan­kaus nau­jo sta­ty­bų eta­po mo­ men­to. „Ana­l o­g iš­k ų ob­j ek­t ų da­g iau ne­t u­r i­m e, ta­č iau val­d o­m e daug in­ves­t i­c i­n ių pro­j ek­t ų, ku­r iuos kas­m et per­ž iū­r i­m e, o kar­tais ir iš es­m ės pa­kei­č ia­m e stra­te­g i­j ą. Ypač kal­bant apie že­m ės skly­ pus, ku­riuo­se 2006–2007 m. bu­ vo nu­m a­ty­tos la­bai in­ten­sy­v ios sta­ty­bos. Da­bar jos nau­jai įver­ ti­n a­m os, nes gy­ve­n a­m ie­j i plo­ tai da­bar­t i­n ei rin­kai tu­r ė­t ų bū­ ti op­ti­ma­les­ni. Ne­ver­ta įsi­ki­bus lai­ky­tis to, kas bu­vo su­pla­nuo­ta anks­čiau“, – pri­pa­ ži­no pa­šne­ko­vas.

12

12

trečiadienis, vasarIO 6, 2013

rubrika namai Is­to­ri­niai fak­tai Klai­pė­dos sker­dyk­los komp­lek­są 1913 m. su­ pro­j ek­t a­vo vie­t i­n is ar­c hi­tek­t as Klė­m a­n as (Klee­mann). Sta­ty­bos pra­si­dė­jo 1914 m. ru­de­ nį, o 1915 m. rug­sė­jo 26 die­ną sker­dyk­la bu­vo ati­da­r y­ta. Komp­lek­są su­da­rė du ad­m i­n ist­ra­ ci­niai gy­ve­na­mie­ji dviaukš­čiai na­mai, kie­me – pa­g rin­d i­n is ga­my­bi­n is kor­pu­sas su bokš­te­ liu, taip pat tvar­tai, san­dė­l iai, mėš­l i­dės ir ki­ to­k ie pa­gal­bi­n iai sta­t i­n iai. Trys pir­m ie­ji sta­t i­ niai tu­ri vė­ly­vo­jo ju­gen­do ir „tė­vy­nės“ sti­liaus bruo­žų, o iš­li­kęs tvar­tas – kai­mo ar­chi­tek­tū­ros įta­kos. Po 1923 m. sker­dyk­los pa­g rin­di­nis kor­ pu­sas bu­vo pra­plės­tas, at­si­ra­do ant­ras tvar­ tas. Prie­šais sker­dyk­lą bu­vo pa­lik­ta ža­lio­ji zo­ na, pa­so­din­ta me­d žių, sto­vė­jo me­ta­li­nės tvo­ ros, o įva­žą ak­cen­ta­vo dvi per­go­lės. Sker­dyk­ los komp­lek­sas ver­t in­gas is­to­r i­n iu ur­ba­n is­t i­ niu, ti­po­lo­g i­n iu bei ar­chi­tek­t ū­r i­n iu po­ž iū­r iu. Tai se­no­sios Klai­pė­dos ko­mu­na­l i­n ių įmo­n ių gru­pės su­dė­ti­nė da­lis. To­kių kon­cent­ruo­tų zo­ nų ki­ti Lie­tu­vos mies­tai ne­tu­rė­jo. Nė­ra dau­giau ir pa­na­šių sker­dyk­lų. Sker­dyk­los pa­sta­tai pra­ tur­ti­na Lie­pų gat­vės per­spek­ty­vą, jos bokš­tas – ver­t in­gas ir ori­g i­na­lus uos­ta­mies­čio cent­r i­ nės da­l ies ver­ti­ka­lus ak­cen­tas.

Po­ky­čiai: bu­vu­sios sker­dyk­los komp­lek­so te­ri­to­ri­jo­je jau iš­griau­ti men­ka­ver­čiai sta­ti­niai – il­gus me­tus ap­leis­ta vie­ta ir sta­ti­niai bus pri­tai­ky­ti spor­to ir pra­mo­gų cent­ro veik­lai.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr. ir ar­chi­tek­tų stu­di­jos „A405“ vi­zua­li­za­ci­ja

Į mies­to cent­rą grįž­ta sta­ty­bi­nin­kai Kal­bant apie „Da­nės 11 užu­tė­kį“, A.Ta­mo­šai­ tis nea­be­jo­ja, jog tiek pa­ts ob­jek­

tas, tiek pres­ti­ži­nė jo vie­ta plė­to­to­ jams tu­rė­tų ga­ran­tuo­ti ko­mer­ci­nę sėk­mę. San­t ū­raus mo­d er­n iz­m o ke­ tu­raukš­č ia­m e pa­s ta­te pir­m a­s is aukš­tas bus skir­tas ko­m er­c i­n ės pa­skir­ties pa­tal­poms, li­ku­siuo­se bus įreng­ti 1–6 kam­ba­rių apar­ ta­m en­tai su te­ra­so­m is bei bal­ ko­nais. „Da­nės užu­tė­ky­je“ su­pro­jek­tuo­ ta vos 20 būs­tų, ku­rių plo­tas sie­kia nuo 30 kv. m, be to, pro­jek­to plė­to­ to­jai ga­li pa­siū­ly­ti ir erd­vių jun­gi­ mo ga­li­my­bę. Da­lis siū­lo­mų apar­ ta­men­tų čia šian­dien jau nu­pirk­ta bei re­zer­vuo­ta.

Pa­sak sa­vi­val­dy­bės Sta­ty­bos lei­ di­mų ir sta­ti­nių prie­žiū­ros sky­riaus ve­dė­jo Ge­di­mi­no Po­ciaus, mies­to tvark­da­rių ran­kos su­riš­tos – šio ob­ jek­to, kaip ne­baig­to sta­ty­ti, net ne­ga­ li­ma įtrauk­ti į ap­leis­tų sta­ti­nių są­ra­šą, tad neį­ma­no­ma pri­tai­ky­ti ir nu­ma­ty­ tų draus­mi­na­mų­jų prie­mo­nių.

Res­tau­ruo­jant bu­ vu­sios sker­dyk­los pa­sta­tą, bus iš­sau­ go­ti fa­sa­do puo­ šy­bos frag­men­tai, bokš­te­lis su uni­ka­ liu laik­ro­džiu bei ki­ ti ele­men­tai.

Vai­duok­lio ne­be­liks?

Ti­kė­ti­na, jog neil­gai tru­kus iš mir­ ties taš­ko pa­ju­dės ir ne­baig­to na­mo Klai­pė­dos cent­re sta­ty­bos. S.Dau­ kan­to gat­vė­je 13A li­ki­mo va­liai pa­lik­ta sta­tyb­vie­tė ir stūk­san­tys neuž­kon­ser­vuo­to sta­ti­nio mū­rai mies­tą bjau­ro­ja dau­giau nei še­še­ rius me­tus.

Per sta­ty­bų bu­mą iš­ki­lęs pa­sta­tas tu­rė­jo tap­ti pres­ti­ži­nių būs­tų dau­ gia­bu­čiu su ko­mer­ci­nės pa­skir­ties pa­tal­po­mis. Ta­čiau kol sta­ty­bų už­ sa­ko­vė – bend­ro­vė „Bal­ti­jos ak­ti­ ma“ – su mies­to val­džia by­li­nė­jo­ si dėl pro­jek­to pa­žei­di­mų, už­klu­po

kri­zė ir ga­liau­siai įmo­nei bu­vo iš­ kel­ta bank­ro­to by­la. Bank­ro­to ad­mi­nist­ra­to­riaus To­ mo Ma­li­naus­ko tei­gi­mu, prieš tre­ jus me­tus pra­si­dė­ju­si pro­ce­dū­ra dar ne­baig­ta, ta­čiau esą „Bal­ti­jos ak­ti­mos“ plė­to­tas pro­jek­tas šian­ dien jau par­duo­tas. Tad pa­šne­ko­vas vy­lė­si, jog nau­ jie­ji pa­sta­to sa­vi­nin­kai il­gai­niui tu­ rė­tų at­nau­jin­ti dar­bus. Į dau­gia­bu­čio S.Dau­kan­to gat­vė­ je na­mo sta­ty­bas iki šiol bu­vo in­ ves­tuo­ta apie 4 mln. li­tų.

Čia pla­nuo­ja­ma įreng­ti 25 m il­gio ba­sei­ną su pra­mo­gų zo­na, sū­ku­ri­ nę vo­nią ir vai­kų ba­sei­ną, pen­kių pir­čių zo­ną su du­šais, tre­ni­ruok­ lių, ae­ro­bi­kos ir ko­vų me­nų spor­to sa­les bei ba­rą. Res­tau­ruo­jant bu­vu­sios sker­ dyk­los pa­sta­tą, bus iš­sau­go­ti fa­sa­ do puo­šy­bos frag­men­tai, bokš­te­lis su uni­ka­liu laik­ro­džiu bei ki­ti ele­ men­tai.

Taip pat bus re­konst­ruo­ti du pa­ vel­di­niai san­dė­liai. Pro­jek­tą įgy­ven­di­nan­ti vil­nie­čių bend­ro­vė šiuo me­tu bai­gė men­ka­ ver­čių ava­ri­nių sta­ti­nių grio­vi­mo dar­bus. Įmo­nės at­sto­vų žo­džiais, sta­ty­bas pla­nuo­ja­ma pra­dė­ti, iš že­ mės išė­jus įša­lui. Į pro­jek­tą nu­ma­ty­ta in­ves­tuo­ti 17 mln. li­tų. Jį ti­ki­ma­si įgy­ven­din­ti iki atei­nan­čių me­tų ko­vo.

Pri­kels is­to­ri­nį pa­sta­tą

Uos­ta­mies­čio cent­ri­nė­je da­ly­je pra­dė­tas įgy­ven­din­ti ir nau­jas ne­ kil­no­ja­mo­jo tur­to pro­jek­tas – už­si­ mo­ta pri­kel­ti bu­vu­sios sker­dyk­los komp­lek­so pa­vel­di­nius pa­sta­tus bei iš es­mės su­tvar­ky­ti apie 1,6 ha plo­to te­ri­to­ri­ją. Res­tau­ruo­ta­me bu­vu­sios sker­ dyk­los pa­sta­te Lie­pų gat­vė­je 53A įsi­kurs dau­gia­funk­cis vi­suo­me­ni­ nės pa­skir­ties ob­jek­tas – spor­to ir pra­mo­gų cent­ras. Kar­tu su prie­sta­tu bend­ras jo plo­tas sieks apie 5 tūkst. kv. m.

Mū­rai: ne­baig­tas sta­ty­ti pa­sta­tas S.Dau­kan­to gat­vė­je 13A ba­do klai­

pė­die­čių ir mies­to sve­čių akis.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

13

trečiadienis, vasarIO 6, 2013

namai

Dėl ne­per­re­gist­ruo­to au­to­mo­bi­lio – nuo­sto­liai Iš teis­mo ga­vau ieš­ki­nį, ku­rio su­ma sie­kia 25 tūkst. li­tų. Ieš­ ko­vas – Trans­por­to prie­mo­nių drau­di­kų biu­ras – rei­ka­lau­ja iš ma­nęs reg­re­so tvar­ka at­ly­gin­ ti nuo­sto­lius. Juos asociaci­ ja pa­ty­rė kom­pen­sa­vu­si Ai­ri­ jos drau­di­kų biu­ro iš­lai­das už esą man pri­klau­san­čios trans­

Dže­ne­ta Te­res­pols­kie­nė Ad­vo­ka­to pa­dė­jė­ja

T

o­kių si­tua­ci­jų ša­ly­ je pa­ste­bi­mai dau­gė­ja. Tad par­da­vus au­to­mo­ bi­lį rei­kė­tų ne­del­siant apie pa­si­kei­ti­mus in­for­muo­ ti „Re­git­rą“, ant­raip ju­ri­diš­kai sa­vi­nin­kas lie­ka tas pa­ts. Įvy­kus eis­mo įvy­kiui ne­draus­tu au­to­ mo­bi­liu, dėl to pa­tir­tą ža­lą ap­ mo­ka drau­di­kų biu­ras. Šią su­mą asociacija iš­si­rei­ka­lau­ja iš au­ to­mo­bi­lio sa­vi­nin­ko, nu­ro­dy­to vie­ša­ja­me re­gist­re. Ta­da ten­ka įro­di­nė­ti, jog au­to­mo­bi­lis bu­ vo par­duo­tas, o tai la­bai il­gas ir bran­gus pro­ce­sas. Trans­por­ to prie­mo­nių val­dy­to­jų ci­vi­li­nės

por­to prie­mo­nės su­kel­tą eis­mo įvy­kį. Tei­gia­ma, jog ma­ši­na bu­ vo neapd­raus­ta ci­vi­li­nės at­sa­ ko­my­bės pri­va­lo­muo­ju drau­ di­mu už­sie­ny­je. Šį au­to­mo­bi­lį par­da­viau be ra­šy­ti­nės su­tar­ ties, o par­da­vi­mo fak­to neį­re­ gist­ra­vau „Re­git­ro­je“, to­dėl esu vis dar nu­ro­do­mas kaip ma­ši­ at­sa­ko­my­bės pri­va­lo­mo­jo drau­di­ mo įsta­ty­mo nuo­sta­tos tai­ko­mos kiek­vie­nai pri­va­lo­mai re­gist­ruo­ ti mo­to­ri­nei trans­por­to prie­mo­ nei, skir­tai va­žiuo­ti že­me. Lie­tu­vos drau­di­kų biu­ras, bend­ra­dar­biau­ da­mas su ki­tais ES na­cio­na­li­niais drau­di­kų biu­rais, spren­džia klau­ si­mus, su­si­ju­sius su eis­mo įvy­kiais bei dėl jų at­si­ra­du­sios ža­los ad­mi­ nist­ra­vi­mu. Ma­ny­ti­na, jog Ai­ri­ jos na­cio­na­li­nis drau­di­kų biu­ras, nu­sta­tęs ža­lą ir at­ly­gi­nęs eis­mo įvy­kio me­tu pa­tir­tus nuo­sto­lius, Lie­tu­vos drau­di­kų biu­rui pa­tei­ kė rei­ka­la­vi­mą at­ly­gin­ti šią su­mą. Pas­ta­ra­sis, įvyk­dęs rei­ka­la­vi­mą, įgi­jo tei­sę rei­ka­lau­ti iš­mo­kė­tos su­ mos iš at­sa­ko­vo – trans­por­to prie­ mo­nės sa­vi­nin­ko. Drau­di­kų biu­ras tik iden­ti­fi­kuo­ja ga­li­mą sa­vi­nin­ką (at­sa­ko­vą), o šis tu­ri tei­sę vi­so­mis leis­ti­no­mis prie­mo­nė­mis įro­di­ nė­ti nuo­sa­vy­bės tei­sių per­lei­di­mą ki­tam as­me­niui, tai yra pa­neig­ ti „Re­git­ros“ duo­me­nis. Lie­tu­vos

nos sa­vi­nin­kas. Be to, par­da­vi­ mo me­tu trans­por­to prie­mo­nė bu­vo draus­ta. Ar ga­lė­jo drau­ di­kų biu­ras pa­reikš­ti to­kį ieš­ki­ nį man, jei ne­su at­sa­kin­gas už šį eis­mo įvy­kį, ir ką šiuo at­ve­ju da­ry­ti, kaip įro­dy­ti, kad au­to­ mo­bi­lį par­da­viau? Min­dau­gas Aukš­čiau­sia­sis Teis­mas for­muo­ja pra­kti­ką, kad at­sa­ko­vas, įre­gist­ ruo­tas re­gist­re au­to­mo­bi­lio sa­vi­ nin­ku (gin­či­jant nuo­sa­vy­bės tei­sę į trans­por­to prie­mo­nę, re­gist­ruo­tą re­gist­re), tu­ri pa­rei­gą pa­teik­ti au­ to­mo­bi­lio nuo­sa­vy­bės tei­sės per­ lei­di­mą pa­tvir­ti­nan­čius įro­dy­mus (Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo 2010 m. gruo­džio 29 d. Apž­val­ga nr. AC-34-1). Toks at­sa­ko­vas tu­ri pa­rei­gą į pro­ce­są įtrauk­ti as­me­nį, ku­riam, jo tei­gi­mu, eis­mo įvy­kio me­tu bu­vo pe­rė­ju­si nuo­sa­vy­bės tei­sė į šią trans­por­to prie­mo­nę. Pa­vyz­džiui, neįt­rau­kus į by­lą ki­tos san­do­rio ša­lies ir ne­sant jos paaiš­ ki­ni­mų apie au­to­mo­bi­lio įsi­gi­ji­mą, vie­nos ša­lies paaiš­ki­ni­mai ir liu­dy­ to­jų pa­ro­dy­mai apie au­to­mo­bi­lio par­da­vi­mą nė­ra pa­kan­ka­mi pa­da­ ry­ti iš­va­dai, kad au­to­mo­bi­lio sa­vi­ nin­kas yra ne at­sa­ko­vas, o ki­tas as­ muo. Tad at­sa­ko­vas tu­rė­tų teis­mo pra­šy­ti įtrauk­ti į pro­ce­są at­sa­ko­vo pu­sė­je as­me­nį, ku­riam jis par­da­vė

sa­vo au­to­mo­bi­lį, nu­ro­ dant to as­mens an­ ke­ti­nius duo­me­nis, gy­ve­na­mą­ją vie­tą. Ma­ny­ti­na, jog at­ sa­ko­vas, įro­di­nė­ da­mas au­to­mo­bi­lio nuo­s a­v y­b ės tei­ sių per­da­vi­mo fak­ tą bei tai, kad jis po šio fak­to au­to­mo­bi­ liu ne­dis­po­na­vo, ki­lus gin­čui su pir­k ė­j u, ga­l ė­ tų pra­šy­ti teis­ mo iš­rei­ka­lau­ti duo­me­nis apie po at­sa­ko­vo nu­ro­ dy­tos au­to­mo­bi­lio par­da­vi­mo da­tos vy­ ku­sius pro­ce­sus: už­fik­suo­ tus pa­žei­di­mus vai­ruo­jant šį au­to­mo­ bi­lį, bu­vu­sias su­da­ry­tas trans­por­ to prie­mo­nių val­dy­to­jų ci­vi­li­nės at­sa­ko­my­bės pri­va­lo­mo­jo drau­di­ mo su­tar­tis bei tech­ni­nės ap­žiū­ros

duo­ me­n is. D ra u d ­ i­ kų biu­ras tu­ ri tei­sę rei­ka­lau­ti, kad at­sa­kin­gas už ža­ los pa­da­ry­mą as­muo ar­ ba as­muo, neį­vyk­dęs pa­ rei­gos su­da­ry­ti drau­di­mo su­tar­tį, grą­žin­tų dėl pa­da­ ry­tos ža­los iš­mo­kė­tą su­ mą. Asociacija taip pat tu­ri tei­sę pa­reikš­ti rei­ ka­la­vi­mą sa­vi­nin­kui ir eis­mo įvy­kio kal­ti­nin­ kui so­li­da­riai, ta­čiau pra­k ti­ko­j e daž­n iau pa­si­tai­ko, jog reiš­kia­mi rei­ka­la­vi­mai tik au­to­mo­ bi­lių sa­vi­nin­kams. Drau­di­kų biu­ras tu­ri tei­sę pa­reikš­ti rei­ka­ la­vi­mus per 3 me­tus skai­čiuo­jant nuo pir­mo­sios prie­vo­lės įvyk­dy­ mo mo­men­to – nuo ta­da, kai nu­ ken­tė­ju­sie­siems bu­vo at­ly­gin­ta vi­sa ža­la.

Mal­kos – ne vien ku­ras

Kas sa­kė, jog krau­ti mal­kas – nuo­ bo­dus ir mo­no­to­niš­kas dar­bas? O gal­būt tie­siog ver­tė­tų pa­keis­ti po­ žiū­rį į šį iš pir­mo žvilgs­nio pri­mi­ty­ vų pro­ce­są?

Po in­ter­ne­to pla­ty­bes sklan­dan­ tys šmaikš­tūs vaiz­de­liai iliust­ruo­ ja, kad pa­si­tel­kus fan­ta­zi­ją, kū­ry­ biš­ku­mą ir hu­mo­rą pa­pras­čiau­sios me­džio pliaus­kos ga­li virs­ti ori­ gi­na­liais ap­lin­ką pa­gy­vi­nan­čiais ele­men­tais: na­mu­kais, bokš­te­liais, de­ko­ra­ty­vi­nė­mis or­na­men­tų sie­ no­mis. Vie­na ver­tus, to­kie kū­ri­niai rei­ ka­lau­ja ne­ma­žai pa­stan­gų, ta­čiau tar­nau­ja tik ri­bo­tą lai­ką, iki ga­liau­ siai su­pleš­ka. Už­tat kas­kart ieš­ko­ ti nau­jų for­mų ir iš­raiš­kų – be­ri­bės ga­li­my­bės. Pa­ren­gė Li­na Bie­liaus­kai­tė

Ra­zi­na: kū­ry­biš­kai ir šmaikš­čiai į pro­ziš­ką veik­lą pa­si­žiū­rė­ję žmo­nės ste­bi­na ap­lin­ki­nius įdo­miais dar­bais.

anub.ru nuo­tr.

19

trečiadienis, vasario 6, 2013

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

Šios savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė kartu su „Eugrimas.lt“ leidykla –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Dale Carnegie knygą „Lyderystės menas. Kaip paskatinti save ir kitus siekti tobulumo“.

Dale Carnegie. „Lyderystės menas. Kaip paskatinti save ir kitus siekti tobulumo“. Vis labiau virtualėjančiame pasaulyje žmonės netenka bendravimo, taip pat ir lyderystės, įgūdžių. Nors dar niekuomet jie nebuvo taip vertinami ir trokštami. Šiandien reikia naujo tipo lyderių – galinčių įkvėpti ir motyvuoti kitus vadovaujantis amžinaisiais lyderystės principais: lankstumu, prisitaikymu, patikimumu, valdžios pasidalijimu. Knyga „Lyderystės menas. Kaip paskatinti save ir kitus siekti tobulumo“ padės identifikuoti jūsų stiprybes bei supažindins su tokiomis veiksmingomis strategijomis: • pelnyti kitų pagarbą ir susižavėjimą pasitelkus mažai žinomas sėkmingiausių Amerikos lyderių gudrybes; • paskatinti šeimos narius, draugus, bendradarbius daryti tai, ko prašote jūs, todėl, kad jie to nori, o ne todėl, kad reikia; • efektyviai veikti kritinėse situacijose; • priimti ir įgyvendinti veiksmingus sprendimus pasitelkus Carnegie veikimo principus.

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę

rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, vasario 12 d.

Avinas (03 21–04 20). Jūsų mintys nesutaps su aplinkinių nuomone, todėl galimi konfliktai. Nebandykite kakta pramušti sienos. Geriau spręskite asmenines problemas. Jautis (04 21–05 20). Emocingumas bei jautrumas turės neigiamos įtakos jūsų interesams ir tolesnei veiklai. Galite neteisingai apsispręsti, būti pernelyg dosnus ir iššvaistyti per daug pinigų. Geriau piniginę palikite namuose. Dvyniai (05 21–06 21). Gali kilti tamsių minčių. Kam nors iš aplinkinių galite pasirodyti įtartinas. Nusiraminkite ir skirkite daugiau dėmesio savo dvasiniam pasauliui. Vėžys (06 22–07 22). Dėl emocinės įtampos bus sunku kontroliuoti pyktį ir neįžeisti aplinkinių. Valdykitės. Griebkitės išbandytų atsipalaidavimo ir nusiraminimo būdų. Visi nemalonumai praeis ir jau rytoj galėsite užsiimti įprastais reikalais. Liūtas (07 23–08 23). Sėkmingai kuriate planus ir juos įgyvendinate. Pasikvieskite savo bičiulius ir kartu su jais aptarkite ateities planus. Mergelė (08 24–09 23). Būsite kupinas nerealių svajonių. Būkite atsargus – jūsų svajonės toli nuo realybės. Geriau fantazuokite būdamas vienas arba fantazijas išliekite rašydamas, piešdamas ar kitaip kurdamas. Nereikalaukite iš artimųjų, kad jie įgyvendintų jūsų vaizduotės reginius. Svarstyklės (09 24–10 23). Nepatiks kitų žmonių idėjos ir mintys, jeigu jos nors kiek prieštaraus jūsų įsitikinimams. Jeigu esate visiškai tikras dėl savo nuomonės, tuomet galite drąsiai ginčytis, jei ne, verčiau savo nuomonę pasilaikykite sau. Skorpionas (10 24–11 22). Neigiamai vertinsite gyvenimą, o pažįstami nepateisins vilčių. Jūsų vertybės prieštaraus supančiam pasauliui. Neskubėkite reikšti nuomonės. Šaulys (11 23–12 21). Esate įsitempęs ir irzlus, o tai gali tapti nesutarimų priežastimi. Todėl geriau patylėkite ir venkite konfliktų. Ožiaragis (12 22–01 20). Gerai organizuotas darbas neturėtų kelti rūpesčių. Bendraujant su vyresniais ar įtakingais žmonėmis gali išsirutulioti naujų idėjų. Neleiskite negatyvioms mintims ir miglotoms nuojautoms valdyti jūsų. Vandenis (01 21–02 19). Dabar jums svarbiausia kova dėl valdžios, todėl pastebėsite, kad dingo noras tobulinti savo vidinį pasaulį. Jūsų silpnybės turės neigiamos įtakos tolesniam gyvenimui. Žuvys (02 20–03 20). Dabartinė jūsų padėtis arba supantys žmonės atrodys ne tokie, kokių tikėjotės. Galbūt teks įveikti tam tikrus išbandymus. Tai palankus metas kūrybai.

Orai

Artimiausiomis dienomis Lietuvoje snigs, temperatūra kris vis žemiau. Šiandien temperatūra svyruos apie 0, daug kur pasnigs arba kris šlapdriba. Ketvirtadienio naktį šals iki 7–10 laipsnių, dieną temperatūra svyruos nuo 2 laipsnių šalčio iki 2 šilumos. Taip pat numatomi krituliai – sniegas, šlapdriba.

Šiandien, vasario 6 d.

0

+1

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia)

0

Telšiai

Šiauliai

Klaipėda

0

Panevėžys

0

Utena

0

8.19 17.21 9.02

37-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 328 dienos. Saulė Vandenio ženkle.

Tauragė

0

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +17 Berlynas +3 Brazilija +26 Briuselis +4 Dublinas +5 Kairas +20 Keiptaunas +27 Kopenhaga +2

kokteilis Kur leis­tis ro­gu­tė­mis? „Žie­ma, bū­na gra­ž ių die­nų ir va­ka­r ų. Kol dar yra snie­go, ieš­kau Klai­pė­do­ je ar prie jos ko­k ios nors aukš­tu­mos, nuo ku­r ios vai­kai ga­lė­t ų ro­g u­tė­m is nu­si­leis­ti. Ži­nau va­di­na­mą­jį Si­mo­nai­ ty­tės kal­niu­ką, – pra­šė pa­si­da­ly­ti ži­no­ mo­mis vie­to­mis Jo­nas. – Vai­kai ne­di­ de­l i – 4 ir 6 me­tų. Gal kas ži­no dau­g iau pa­na­šių, ne itin sta­čių kal­ne­lių?“

Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas

+6 +11 +1 +1 +5 –1 +5 –6

Praha +2 Ryga +1 Roma +11 Sidnėjus +28 Talinas 0 Tel Avivas +17 Tokijas +11 Varšuva +2

Vėjas

2–8 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

kė­tų pa­sku­bė­ti, nes po die­nos ki­ tos ir pa­va­sa­ris ateis.

Vy­riš­kas klau­si­mas Al­g is pa­no­ro su­ž i­no­t i ki­t ų vy­r ų nuo­ mo­nę: „Ar ver­ta la­bai šal­tais ry­tais pa­ šil­dy­ti mo­der­nų au­to­mo­bi­lio dy­ze­li­nį va­rik­l į, pa­ga­min­tą, pa­vyz­džiui, 2005ai­siais ar vė­liau?“

Ver­ta pri­si­min­ti Ožys – tai ne vien tik tas bliau­nan­t is ke­t ur­ko­jis ož­kos vy­ras su barz­da ir ra­gais, bet ir sker­si­niais su­jung­tos dvi kryž­mės mal­koms pjau­ti.

Ne vi­sus ža­vi stin­tos Va­kar „Kok­tei­l is“ klau­sė klai­pė­die­čių, ar tarp jų yra to­k ių, ku­r iems ne­pa­tin­ ka stin­tos. Pa­si­ro­do, yra. Ro­mas dau­žė­si į krū­ti­nę, kad jam vien nuo stin­tų kva­po no­r i­si žiauk­čio­ti. O Kai­my­nė pa­si­guo­dė, kad jai šį žve­jy­ bos se­zo­ną dar ne­te­ko ra­gau­ti stin­tų. „Pras­ti kai­my­nai“, – su ap­mau­do gai­de­ le at­si­du­so mo­te­r is.

Sė­dė­ki­te tie­siai Jei jū­sų dar­bo die­nos pra­bė­ga prie sta­ lo, pri­va­lo­te ži­no­t i, kad sė­dė­t i bū­t i­na tie­siai, pe­čius šiek tiek at­me­tus at­gal, vi­są sa­vo svo­r į pa­skirs­čius abiem klu­ bams, ko­jo­m is rei­k ia siek­t i grin­d is, o ran­kos tu­rė­tų bū­ti pa­dė­tos ant kė­dės at­ra­mų ar­ba sta­lo, pe­čiai – at­pa­lai­duo­ ti. Ne­pa­tar­t i­na ko­jų lai­k y­t i už­len­k us po kė­de ar­ba kel­t i ko­ją ant ko­jos, nes taip ne tik il­gam su­trik­do­ma krau­jo­ta­ ka, bet ir iš­k rei­pia­mas stu­bu­ras.

Links­mie­ji tirš­čiai Vy­ras skam­bi­na į sa­vo na­mus. Ra­ge­l į pa­ke­l ia žmo­na: – Klau­sau. – Mums šian­dien joks žą­si­nas ne­skam­ bi­no? – Na, ne. Tu – pir­mas. Čes­ka (397 719; kas­da­mi ki­tiems duo­bes, žiū­rė­ki­te, kad ne­nu­kirs­tu­mė­te aukš­tos įtam­pos ka­be­lio)

Marijampolė

Vilnius

0

Alytus

Vardai Alkis, Darata, Dautartas, Paulius, Titas, Živilė

vasario 6-ąją

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

0

+1

0

-2

7

-4

-1

-2

-1

1

-1

+1

-1

-2

4

rytoj

penktadienį

Ši­lu­ma: Jo­nui dėl sa­vo at­ža­lų rei­

0

–1

1899 m. Is­pa­n i­ja už 20 mln. do­le­r ių JAV par­ da­vė Ku­bą, Puer­to Ri­ ką, Gua­mo sa­lą bei Fi­li­ pi­nus. 1911 m. gi­mė 40-asis JAV pre­z i­den­t as Ro­n al­d as Rei­ga­nas. 1945 m. gi­mė Ja­mai­ kos re­gio le­gen­da Bo­bas Mar­ley. 1958 m. avia­ka­tast­ro­fo­je Miun­che­ne žu­vo sep­ty­ ni Ang­li­jos „Man­ches­ter Uni­ted“ ko­man­dos fut­ bo­li­nin­kai.

1961 m. gi­mė žy­mus pia­nis­tas ir pe­da­go­gas Pet­ras Ge­niu­šas.

1971 m. ast­ro­n au­t as Ala­nas She­par­das pa­si­ vaikš­č io­j i­mo Mė­nu­ly­ je me­t u pa­de­monst­ra­ vo smū­gį į gol­fo ka­muo­ liu­ką. 1990 m. Va­ka­r ų Vo­k ie­ ti­jos kanc­le­ris Hel­mu­tas Ko­l is su­t i­ko ne­del­siant pra­dė­t i de­r y­bas su Ry­ tų Vo­k ie­t i­ja dėl pi­n i­g i­ nio vie­ne­to su­vie­ni­ji­mo abie­jo­se ša­ly­se. 1998 m. ava­ri­jo­je Do­mi­ ni­kos Res­pub­li­ko­je žu­vo dai­ni­nin­kas Fal­co.

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.