2013-02-07 Klaipeda

Page 1

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

ketvirtADIENIS, VASARIO 7, 2013

www.kl.lt

31 (19 634) 12

turtas

82AC6?A.1 62;6@ C.@. ?6< $

Laiming Ä… bilietÄ…

Grei­to­sios pa­gal­bos me­di­kai nu­spren­dÄ— ne­si­skie­py­ti nuo gri­po.

ÄŽs­ta­ty­mas dÄ—l vie­nos ly­ties as­me­nĹł san­tuo­kos ga­li bran­giai at­siei­ti bri­tĹł prem­je­rui D.Ca­me­ro­nui.

Miestas 3p.

Te­le­fo­nĹł pro­gra­mÄ—­liĹł kō­rÄ—­jĹł skai­Ä?ius Lie­tu­vo­je au­ga.

PrieĹĄ kele rius metus spektyvÄ…. sumanĹŤs Dabar jas verslinin metikos keiÄ?ia alaus kai ÄŻĹžvel bei gÄ— metĹł spro kepyklÄ—liĹł bumas ir kokteiliĹł barai. vyniniĹł perNa gs teriams kĹŤ ir programĹł mo taip pat slopsta. Ar tĹŤralios kosbiliesiem rimo bur po s telefonam keleriĹł bulas? s bei kom piuGintarÄ—

g.micevic

MiceviÄ?iĹŤ

iute@dien

a.lt

iĹĄtraukia ne vis

tÄ—

Ĺ iandien priedas

Pasaulis 11p.

i program Ä—liĹł kĹŤrÄ—

jai

amerikie Ä?iai, lietu viams jo mos asme ku ni ne tokios nÄ—s ďŹ nansĹł tvar ria- nors, kas tĹŤkst. tau kyklÄ—s ÄŻdo ke risi iĹĄsprÄ™s labai nepatinka, sius mobi lerius metus iĹĄma litĹł Nors Lie mios. niuotuvos gy liuosius ti taip, kad ti problemÄ… ir pa nopiu ven telefonus dojo tik darytech ir nau- misteriĹł ir telefonĹł tojai kom- pa ir verslinin nologijĹł entu Ä?iĹł bÄ—dĹł, kitiems nebekiltĹł programÄ— nesidomi zias kokiĹł kilo tĹł lÄ—taip kaip ba planĹĄe kai. Dabar iĹĄmanĹł tai Ä?iai, A.Un tau“, – sauĹžsienie- kÄ— D.Sabockis. ti jÄŻ guvaitis Nors pana mokyklinu nÄŻ kompiuterÄŻ mai ar- norinÄ?iĹł jas kurti pastebi, kad D.Sa gan ĹĄiĹł progra skaiÄ?ius naujiena. kas ar jo seneliai – tis Ä?iai auga. mĹł ap bockis sparjokia minÄ?iĹł siĹŤ teigÄ—, kad jo ir bendstu, „Daugelis Kol vieni lomo pro mano, kad dukto iĹĄskirramynui se mobiliosios specialistai teigia, jeigu kai- numas – papras kasi, titumas. „ĎrankiĹł ramos kom programÄ—lÄ—s ir kad ryti. Smagu, tai ir jam reikia pro in da- ti yra, bet vi formacijai sau siems te piuteriams, iĹĄma g- yra, taÄ?iau kad tokiĹł inicia gole tyvĹł si jie nepa ĹžmoniĹł lĹŤ niams kom fonams bei plan nie- dÄ—ti. Visi ma togĹŤs, rei kesÄ?iai per- keliĹł paspau ĹĄe saugotum. dimĹł, kad kÄ… nors kia kiti bĹŤgĹĄ piuteriams yra atei ti- unikalaus, no, kad sukurs kÄ… tauja, jog O mĹŤ taÄ?iau nors iĹĄtis, liĹł toks vers li greitai dabar daug, ÄŻvairiĹł programÄ—- paprastas: rei sĹł ÄŻrankis visiĹĄkai las iĹĄsi kia ÄŻ narĹĄyk o plaÄ?iau plÄ—tinÄŻ, ta liĹł kĹŤrÄ—jai kvÄ—pti. Nes progra ga- tik viena ki lÄ™ ÄŻdieg pasklin da ta. Daugu ma lietuviĹł da pi jÄŻ pele, pa imi paveikslÄ—lÄŻ, tem-ti pinigus daruĹž investuotojĹł skirmÄ—- kas tik ĹĄau do si sau, jĹł pro bo vietas susiku tus pataikys“, aplink, bet gal ka kol gali jÄŻ ten nu rodo tavo skyreliai ria tik – sakÄ— A.Un da ir ka mesti. Vis ir maĹžesnÄ— duktĹł pridÄ—tinÄ— dvi sekun kas uĹžtrunguvaitis. nei tradi des ir jau jÄ™s, kÄ… no cinÄ—s pra vertÄ— Po nesÄ—k o sukuria esi iĹĄsau rÄ— mo miĹł ran mĹł kĹł nenu puslapÄŻ sa jai. NuÄ—jÄ™s ÄŻ progra gogerokai vir programÄ—liĹł skai nÄ—s, 23-ejĹł Do leido vo pasky mas Sa mos ĹĄija Ä?ius ĹĄiuo Tiesa, kas paklausÄ…. metu rin bockis mano, kad vai gali rasti pa roje viskÄ… lengkoje vietos gal rakta nes iĹĄ neko skriejus Ĺži kart visuomenÄ™ niai, kad ap- tams.kybiĹĄkiems naujiems nÄ—ra tik bet saugome ne tik pa ĹžodĹžius, lietuviai programÄ…, ir viskÄ…, O jei produksukĹŤrÄ— kas buvo veiksliukÄ…, pasakojo ri norÄ—da gu naujÄ… programÄ… Amerikos kuri prigijo Jung D.Sabockis. aplink jÄŻâ€œ, – mas tinÄ— kuVa je Britani Valstijose ar DidĹžio se ti gyvenimÄ…, kam nors paleng vin- ma sario viduryje nau jo sukirba vil je, daugumai nau jo- vartotojÄ…. tada ji visada ras savo ĹĄim galÄ—s naudotis ir jÄ…ja prograti ÄŻ startup tis – gal dar spÄ—s jokĹł pirmieji Jau tai norin keli ÄŻĹĄok- boc daugiau nei pu Ä?iĹł. Tuo stebÄ—s jĹł sÄ™ me susiĹžerti tipo ÄŻmoniĹł trau kis su dar reakcijas met vaikinai kinÄŻ ir mili dviem bendtĹł D.Sa- dar la ir, jeigu rei Ä?iais dar IdÄ—jĹł, kaip joninÄŻ pelnÄ…? biau ra buo to minkÄ—s, bulins pro jasi kurda kas „drag gyvenimÄ… palengvinti Ĺžmo nÄ—ms vai dis“, kuris turi mas ÄŻrankÄŻ ra informacijos sau gramÄ…. Kol gojimo pro ma vaiki rintys en virtualioje erdvÄ— padÄ—ti lengiĹĄsaugo je, tutu taÄ?iau D.Sa nams pelno neduo g- ď Ž SÄ—kmÄ—: rastus pa ti ir tvarkyti inter – ÄŻstaiga ziastai gali trinti ]_VR `aN_ veikslÄ—lius, „Star rankas bockis ar ne a\ YV [V W\` `a\ [NZ timiausiu da, tekstus bei vo pabaigos tup Highway“ vaizdo ÄŻra te tu jo ir nesi WN QNbT meiki koti ĹĄus, nuorodas. jau treÄ?iÄ… [Nb WĂş ]_\ „Ateityje ki. norinÄ?iĹł PradĹžioje T_N ZĂ› YVĂş tai turÄ—tĹł pradÄ—ti IT kartÄ… priima tokio ÄŻran rÄ… me XĂ­ _Ă› WĂş aN vaime, kis iĹĄsi kas. Pers verslÄ… pa Ă˜VNb SV [V pek raiĹĄ- tir vaikinui kilo iĹĄ gy kio porei- vers bet dar kokius laikyti sa- ti startĹł pradÄ—jo aktyviai Ă– `b ]VY doms mai tyviausioms ko metus ki ties, taÄ?iau lo ve dalyvau[\ ZV` XV mantus taÄ?iau tup bendruome nais uĹž de vÄ—liau sa nimo pa- cent modelio nejungsi R [Ă› ZV` VÄ—liau vis pavy nÄ—s nÄ—s akcijĹł ĹĄimtadalÄŻ ]V [V TĂş ]N kas vyko ÄŻmo- ko ko uĹžkrÄ—sti ir in vo idÄ—ja jam ne ruosimÄ—s ÄŻ augimÄ…, me, kon- kad iki praÄ—jusiĹł me veikloje, Mergi ga `VRX aV ]N aki tĹŤkst. litĹł li bĹŤti skiriama tĹł mo vestuoto manda pa cfX` aN a\ jus – gin kama ir atvira. viskas bus lÄ—s pati galÄ—tĹł tokias nemanÄ—, ryĹžo na iĹĄgrynino idÄ— mirksniu. iki idÄ— te YV T_N b jÄ… ir pa kurti. kurti Kol programÄ—sime vertÄ™, [R XVRX cVR Ĺ alyje ĹĄiuo joms ÄŻgyvendinti. 50 kuriems lÄ—ĹĄĹł ko tarp deĹĄimties tĹł, dirb o ne bandy kas auveiklai metu vei bendrĹł in programÄ…, kuri pa si @Uba aR_` rÄ— verslo mobiliĹłjĹł ti. Jeigu sime uĹža\PX• [b\ kia ir te dÄ—tĹł akcelerato pradÄ—ti skysugebÄ—si a_ tojams iĹĄ resĹł turintiems infor riaus „Star rijos. Ket programÄ—liĹł labo trys Highway“ me var naujo atras vir na ra tup mi macijos saugojimo iĹĄsprÄ™sti Algirdas Un Ĺžius ir da ti savo dra todien atida ta ir didĹžiausia toguvaitis: lijonui ir Dabar pro riai. pro ly ble daugiau ĹĄian- ri mÄ… ro gramos „drag idÄ—jomis. tis stiliaus bei ap butechnikos ma Vilniaus Gedi mas ir to ran Jie dis“ kĹŤ- galvoti, kaip uĹždirb vartotojĹł, suDaugelis mino nÄ— bulinimas universite ti savo dra galÄ—tĹł nufotog gos ti sunku“, ratorijoje te. Ĺ ioje mano, kad rafuobu – ÄŻsitikinÄ™s pinigĹł, nebus ÄŻrengta 40 labo- jis D.Sabockio veik – pagrindikas ÄŻ savo Ĺžius, kelti jĹł nuo jeigu kai D.Sabockis. la, nors interjerÄ… turÄ—jo ne traupa iki sky kĹŤrÄ— patys darbo vietĹł, o my vie tol rÄ…, nÄ… verslo kiti stiliaus o jĹł drau ri nepasi studentai. si, tai ir jam nui seka- ga idÄ—jÄ…, ku- MetÄ— darbÄ… gai ar pojĹŤtÄŻ tu teisi rintys lÄ—tĹł SÄ—kmÄ—s su LĹŤkesÄ?iai „Kompiu no. laukti no – ryti. TaÄ?iau reikia da- riantus.jiems sudÄ—lioti apranĹžmonÄ—s ramÄ—liĹł kĹŤ rin miuosi nuo teriais ir interne Vienas pir perdÄ—ti gos vatu dorÄ—jams ten tiems progĹžmo septyneriĹł. mĹłjĹł Lie niĹł „MÄ— lat lĹŤ ban ka mas „App tuvoje pro domÄ—tis kesÄ?iai per nesÄŻ dĹžiau ĹĄÄŻ Ir anksÄ?iau technolo ne tik nuole“ programuo ieĹĄkojau koman mis ir va dÄ—ti. gijĹł nau dÄ—jusiĹł kur kompiuteriams gra- daugybÄ— dartÄ… daryti, kurti. PraÄ— dos – landĹł va dalyvavo tojĹł. Dar po mÄ— landas dirb jovÄ—ĹĄiuo vers ti Algirdas Ungu pra- bÄ— idÄ—jĹł Ĺžlu bo valandĹł ir dau jo Ĺžinant, pa me „Star nesio ti nesiteisins lu vai go, kol at gy- Ĺžlugs, akcelerato tup pro tĹł. Progra uĹžsiima jau deĹĄimt tis moji, kuri Month sirado ĹĄi, duk bet ir at riaus atran tas ar ly“ mĹł kĹŤrimas pirpra me- ti. me vienin koje, bu „VienÄ… pagrindi Internete deda rimÄ?iau veik- ÄŻproÄ?iĹł ar veik sisakyti kai kuriĹł dabar ne te vonÄ— lĹł. vos, gavu lÄ— komanda iĹĄ svarstyti, vasaros dienÄ… „MeÄ?iau bet ir neblo A.UnguvaiÄ?io veik tik informaci aptinki daug viso Lietusi ďŹ nansa Ä—miau kokios pa jos, jÄ… iĹĄ darbÄ… ďŹ nan la, prirei vimÄ…. O mÄ—ne slap ra at saugai, bet kios ir iĹĄvykau nis. Tiesa, gas pragyvenimo dar po kia, vis ÄŻ Silicio slÄ— sĹł ÄŻmonÄ—je bu skleidusios progra ties dar nÄ—- nÄŻ. sio iĹĄvaĹžiavome ĹĄal jo produk kai liosios ÄŻ Si ProgramĹł, nÄŻ kurti mo ko vartoto mÄ—lÄ—s. FeistĹł vartoto ti- pasimeta tarptiek neberandi, nes programÄ— jai atsklei bisusijusiĹł licio slÄ—jai – teks ji dau Ĺžiais, yra dÄ—, kÄ… su dra tĹł ir paveiks gybÄ—s nuorodĹł, – juokÄ—si 27-eriĹł lÄ—s drabuĹžiams“, „Foursquare“ – rodo, kur veikia, derio ĹĄio daug, taÄ?iau aiĹĄkaus buLijana Juo liukĹł. Kai Kaip mote Mergina lanko je srityje zaitytÄ—. tech ris yra kas lynÄ— muojanÄ?iÄ… prisiminiau visas si. tiesiog su si dar bĹŤda nologijomis do kurtos ir ra, kai kurios mÄ— bÄ— ka- kime, ma moks pamirĹĄ leivÄ—, prieĹĄ jo- drabuĹžiĹł, bet dÄ… – spinta lĹŤĹžta kad atra nuo da po- – dome pa tos. Tilis, pasakojo nÄ—ra kuo apsireng L.Juozaity ti“, trauk kuriĹł joms trĹŤko grindines tÄ—. norint ti var L.Juozaity totojĹł dÄ—mesÄŻâ€œ, – patÄ—. sakÄ— Perspek tyviausi ems – 50 Dar prieĹĄ

Paaiť­kÄ—­jo fi­na­li­nis sep­ty­ne­tu­kas

Kaina 1,30 Lt

„Jei aĹĄ ne­ten­ki­nu, te­gul ki­tas da­rys ĹĄi­tas pa­rei­gas.“ Eti­kos ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kas Ju­ri­jus Ĺ erť­nio­vas paaiť­ki­no, jog ne­si­lai­ko ÄŻsi­ki­bÄ™s po­sto.

2p.

„„L.Ber­Şins­kie­nÄ—.

„„D.Kanc­le­ry­tÄ—.

„„I.Lin­kaus­kie­nÄ—.

Sei­mo na­riai – to­li nuo rin­kÄ—­jĹł

„„S.Ma­Şo­ny­tÄ—.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tÄ— v.spuryte@kl.lt

Net 37 mo­te­rys, 15 die­nĹł, tĹŤks­tan­ Ä?iai bal­sĹł ir 7 la­ biau­siai gar­baus ti­ tu­lo ver­tos pre­ten­ den­tÄ—s. Tai tik sau­ sa jau ÄŻpu­sÄ—­ju­siĹł Me­tĹł klai­pÄ—­die­tÄ—s rin­ki­mĹł sta­tis­ti­ka. Ta­Ä?iau uĹž jos sly­pi gau­sy­bÄ— tau­riĹł dar­ bĹł, jaut­riĹł is­to­ri­jĹł ir ĹĄil­tĹł jaus­mĹł.

No­rÄ—­da­mi su­si­tik­ti su po­li­ti­ku, ku­ rÄŻ sa­vo bal­sais de­le­ga­vo ÄŻ Sei­mÄ…, klai­pÄ—­die­Ä?iai pri­vers­ti pa­tir­ti iť­lai­ dĹł, nes rei­kia ÄŻveik­ti ne­ma­Şus at­ stu­mus. Klai­pÄ—­do­je iť­rink­ti par­la­ men­ta­rai nÄ—­ra lin­kÄ™ rin­kÄ—­jĹł prii­mi­ nÄ—­ti tos apy­gar­dos, ku­rio­je lai­mÄ—­jo rin­ki­mus, te­ri­to­ri­jo­je. Prii­mi­nÄ—s se­na­mies­ty­je

„„R.Ĺ e­vel­kai­tie­nÄ—.

„„V.Ĺ lei­nie­nÄ—.

„„A.Zin­Ä?iu­kai­tÄ—.

Li­na Bie­liaus­kai­tÄ—

Kas­met po ke­lias­de­ťimt kan­di­ da­Ä?iĹł ÄŻ ĹĄÄŻ ti­tu­lÄ… pa­siō­lan­tys klai­ pÄ—­die­Ä?iai ÄŻ die­nos ĹĄvie­sÄ… iť­trau­kia ne­re­tai la­bai ty­liai ir nuo­ťir­dĹžiai gims­tan­Ä?ius gra­Şius dar­bus, ini­ cia­ty­vas bei pa­sie­ki­mus. Ĺ ie­met dien­rať­Ä?io skai­ty­to­jĹł va­ lia Me­tĹł klai­pÄ—­die­tÄ—s rin­ki­mĹł sÄ…­ ra­ťÄ… pa­puo­ťÄ— 37 gar­biĹł mo­te­rĹł pa­ var­dÄ—s.

Be­veik dvi sa­vai­tes bal­suo­da­ mi in­ter­ne­tu, taip pat spe­cia­liais „Klai­pÄ—­do­je“ spaus­din­tais la­pe­ liais, vi­si no­rin­tie­ji ga­lÄ—­jo ÄŻver­tin­ ti pre­ten­den­Ä?iĹł nuo­pel­nus mies­tui bei jo Ĺžmo­nÄ—ms. Ren­kan­tie­ji tra­di­ci­nÄŻ Me­tĹł klai­ pÄ—­die­tÄ—s fi­na­li­nÄŻ sep­ty­ne­tu­kÄ… sim­ pa­ti­jas ne­re­tai reiť­kÄ— ne vien sa­vo bal­sais.

l.bieliauskaite@kl.lt

Neap­si­ri­bo­jo vien bal­sais

Ar­tÄ—­jan­Ä?io pa­va­sa­rio pra­na­ťu ta­pÄ™s dien­rať­Ä?io „Klai­pÄ—­da“ ren­gi­nys, ĹĄie­met jau skai­Ä?iuo­jan­tis vie­nuo­ lik­tus me­tus, ne­pa­liau­ja ste­bin­ti uos­ta­mies­Ä?io gy­ven­to­jĹł ÄŻĹžval­gu­ mu ir ak­ty­vu­mu.

4

Vien­man­da­tÄ—­se apy­gar­do­se rin­ki­ mus lai­mÄ—­ju­siems Sei­mo na­riams sa­vi­val­dy­bÄ— pri­va­lo skir­ti ir iť­lai­ ky­ti pa­tal­pas, ku­rio­se jie ga­lÄ—­tĹł prii­mi­nÄ—­ti rin­kÄ—­jus. Ta­Ä?iau pra­ťy­mÄ… skirti patalpas kol kas yra pa­tei­kÄ™s tik vie­nas iĹĄ ke­tu­riĹł Klai­pÄ—­dos vien­man­da­tÄ—­ se apy­gar­do­se ÄŻ Sei­mÄ… iť­rink­tĹł po­ li­ti­kĹł. Bal­ti­jos apy­gar­do­je rin­ki­mus lai­ mÄ—­jÄ™s Rai­mun­das Pa­liu­kas pa­pra­ťÄ—, kad sa­vi­val­dy­bÄ— jam skir­tĹł ka­bi­ne­ tÄ… Dar­Şų gat­vÄ—­je esan­Ä?ia­ me pa­sta­te.

2

2

ketvirtADIENIS, VASARIO 7, 2013

miestas

Sei­mo na­riai – to­li nuo rin­kė­jų 1

„Vi­sos pa­tal­pos pri­ klau­so Dar­bo par­ti­jai, o jos na­rys R.Pa­liu­kas pa­pra­šė, kad to­se pa­tal­po­se jam skir­tu­me vie­ną ka­bi­ne­tą Sei­mo na­rio veik­lai. Da­ bar tvar­ko­mi do­ku­men­tai“, – tei­gė Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Tur­to sky­ riaus ve­dė­ja Ge­no­vai­tė Pau­li­kie­nė.

Eli­gi­jus Ma­siu­lis:

Ne­no­riu pa­pil­do­ mais rū­pes­čiais ir iš­lai­do­mis ap­krau­ ti Klai­pė­dos sa­vi­ val­dy­bės, to­dėl ir nau­do­juo­si par­ti­jos pa­tal­po­mis.

Dar­žų gat­vė yra se­na­mies­ty­je, o jis – ne Bal­ti­jos apy­gar­dos te­ ri­to­ri­ja. „Tie­są sa­kant, ti­kė­jau­si, kad gau­ siu ka­den­ci­ją bai­gu­sio Sei­mo na­ rio E.Jur­ke­vi­čiaus pa­tal­pas Bal­ti­jos apy­gar­do­je ir jo­se ga­lė­siu prii­mi­nė­ ti rin­kė­jus. Ta­čiau tos pa­tal­pos jau kaž­kam iš­nuo­mo­tos, ki­tų to­je apy­ gar­do­je man sa­vi­val­dy­bė ne­pa­siū­lė, to­dėl te­ko rink­tis ma­žiau­sią blo­gy­ bę“, – tei­gė R.Pa­liu­kas. Jo žo­džiais, nors Dar­žų gat­vė ir nė­ra Bal­ti­jos apy­gar­dos te­ri­to­ri­jo­ je, ta­čiau se­na­mies­tį iš, pa­vyz­džiui, Deb­re­ce­no gat­vės ne­sun­ku pa­siek­ ti pės­čio­mis. Be to, tuo pat me­tu ga­li­ma pa­si­ vaikš­čio­ti ir po se­na­mies­tį, už­suk­ ti į Se­ną­jį tur­gų. „Ma­nau, kad rin­ kė­jams tik­rai bū­siu pa­sie­kia­mas“, – ti­ki­no Sei­mo na­rys.

Vyks­ta į vie­tą

Par­la­men­ta­ras Eli­gi­jus Ma­siu­lis rin­kė­jus taip pat prii­mi­nė­ja cent­ re – Da­nės gat­vė­je esan­čio­se par­ ti­jos Klai­pė­dos sky­riaus pa­tal­po­se, nors jis į Sei­mą bu­vo iš­rink­tas Ma­ rių apy­gar­do­je, ku­ri yra pie­ti­nė­je mies­to da­ly­je. „Ne­no­riu pa­pil­do­mais rū­pes­čiais ir iš­lai­do­mis ap­krau­ti Klai­pė­dos sa­ vi­val­dy­bės, to­dėl ir nau­do­juo­si par­ ti­jos pa­tal­po­mis. Po rin­ki­mų į Sei­mą jau vy­ko ke­tu­ri rin­kė­jų priė­mi­mai, ir skun­dų, kad sun­ku at­vyk­ti į mies­to cent­rą iš Ma­rių apy­gar­dos, ne­gir­ dė­jau. Ta­čiau jei to­kių bū­tų, gal ir spręs­čiau klau­si­mą dėl pa­tal­pų Ma­ rių apy­gar­do­je“, – tei­gė E.Ma­siu­lis. Po­li­ti­kas pa­brė­žė, kad jei rin­kė­jai ne­ga­li at­vyk­ti į mies­to cent­rą, jis pa­ts vyks­ta į Ma­rių apy­gar­dą, kur su žmo­ nė­mis su­si­tin­ka su­tar­to­je vie­to­je.

Dėl at­lei­di­mo ar ne­ tin­ka­mo at­ly­gio už dar­bą tei­sy­bės ieš­ ko­ti teis­me ne­be­ rei­kia. Pir­miau­sia to­kias pro­ble­mas spren­džia Dar­bo gin­čų ko­mi­si­ja.

Po­ky­čiai: dar­buo­to­jai ir darb­da­viai nuo sau­sio sa­vo ne­su­ta­ri­mus ga­li iš­

spręs­ti ir ne­si­kreip­da­mi į teis­mą.

Nuo­mo­sis už pi­ni­gus

Pa­jū­rio apy­gar­do­je, ap­rė­pian­čio­je Pa­lan­gą, Ne­rin­gą ir da­lį Klai­pė­dos, į Sei­mą iš­rink­tas Pra­nas Žei­mys uos­ ta­mies­ty­je taip pat ne­tu­ri pa­tal­pų, kur ga­lė­tų prii­mi­nė­ti rin­kė­jus. „Ma­ nau, kad jų ieš­ko­ti pra­dė­siu nuo ko­ vo 1-osios. Jei sa­vi­val­dy­bė jo­kių pa­ tal­pų Pa­jū­rio apy­gar­dos Klai­pė­dos da­ly­je ne­pa­siū­lys, ma­tyt, jas teks nuo­mo­tis ir mo­kė­ti par­la­men­ti­nei veik­lai skir­to­mis lė­šo­mis“, – į atei­ tį žvel­gė P.Žei­mys. Pra­šė iš­si­kraus­ty­ti

Da­nės apy­gar­dos rin­kė­jų pa­si­ti­kė­ji­ mą pel­nęs ir į Sei­mą pa­te­kęs Nag­lis Pu­tei­kis rin­kė­jus prii­mi­nė­ja mies­ to cent­re – Lie­pų gat­vė­je esan­čio­ se pa­tal­po­se. Ta­čiau par­ti­ja, ku­riai pri­klau­so ir N.Pu­tei­kis, Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bei yra pa­tei­ku­si pra­šy­mą, kad kai tik pa­tal­pos, ku­rias su sa­vo pa­dė­jė­jo­mis uži­ma sei­mū­nas, at­si­lais­vins, jas su­ teik­ti par­ti­jai. „Sei­mo na­riui bu­vo­me pa­ra­šę raš­tą, kad jis tu­ri iš­si­kraus­ty­ ti, nes ano­ji ka­den­ci­ja bai­gė­si, o šią jis nė­ra pa­tei­kęs jo­kio pra­šy­mo su­ teik­ti pa­tal­pas. Ta­čiau į mū­sų raš­ tą ne­su­rea­guo­ta. Ma­tyt, su­si­ta­rė su par­ti­ja, kad ir to­liau da­ly­sis pa­tal­po­ mis“, – svars­tė G.Pau­li­kie­nė.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Drasko gin­čai dėl al­gos Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Klai­pė­dos ap­skri­ties gy­ven­to­jai ak­ty­viai krei­pia­si į nuo šių me­tų pra­džios pra­dė­ju­sias veik­ti Dar­ bo gin­čų ko­mi­si­jas prie Vals­ty­bi­ nės dar­bo ins­pek­ci­jos. Jau gau­ti 82 pra­šy­mai iš­nag­ri­nė­ti tarp dar­buo­ to­jų ir darb­da­vių ki­lu­sius ne­su­ta­ ri­mus. Vals­ty­bi­nės dar­bo ins­pek­ci­jos Klai­pė­dos sky­riaus ve­dė­jas Arū­nas Džiu­gas pa­sa­ko­jo, kad dau­giau­sia Klai­pė­dos ap­skri­ties gy­ven­to­jai krei­pė­si dėl neiš­mo­kė­to at­ly­gi­ni­mo at­lei­džiant iš dar­bo, dėl at­ly­gio dy­ džio, ki­tų iš­mo­kų, ku­rios, dar­buo­ to­jo nuo­mo­ne, jam pri­klau­so. Su­lauk­ta pra­šy­mų ir pa­nai­kin­ti draus­mi­nes nuo­bau­das. „Į Dar­bo gin­čų ko­mi­si­ją krei­pia­ ma­si dėl įvai­riau­sių klau­si­mų, ta­ čiau do­mi­nuo­ja ne­su­ta­ri­mai dėl at­ ly­gi­ni­mų“, – tvir­ti­no ve­dė­jas. Pa­sak jo, į Dar­bo gin­čų ko­mi­si­

jas ga­li kreip­tis ir darb­da­viai, ne­ pa­ten­kin­ti sa­vo dar­buo­to­jais. Klai­pė­dos ap­skri­ty­je jau iš­nag­ ri­nė­ta per 30 skun­dų. Spren­di­mai priim­ti ir dar­buo­to­jų, ir darb­da­vių nau­dai. „Ga­vus pra­šy­mą, iš pra­džių at­ lie­ka­mas pa­ren­gia­ma­sis dar­bas. Iša­na­li­zuo­ja­ma si­tua­ci­ja. Ga­liu spė­ti, kad ko­mi­si­jų krū­vis bus ne­ ma­žas“, – ko­men­ta­vo ve­dė­jas. Prie Vals­ty­bi­nės dar­bo ins­pek­ci­ jos Klai­pė­dos sky­riaus yra su­da­ry­ tos dvi ko­mi­si­jos. Jų na­riai yra ne tik Vals­ty­bi­nės dar­bo ins­pek­ci­jos ins­pek­to­riai, bet ir darb­da­vių or­ga­ni­za­ci­jų, pro­fe­si­ nių są­jun­gų at­sto­vai. Jiems mo­ka­ma už dar­bą po­sė­ džių me­tu. Lė­šas tam ski­ria Vals­ ty­bi­nė dar­bo ins­pek­ci­ja. Anks­čiau dar­bo gin­čų ko­mi­si­jos bu­vo su­da­ ro­mos įmo­nė­se. To­dėl dar­buo­to­jai ma­ny­da­vo, kad jo­se ap­gin­ti sa­vo tei­sių neį­ma­no­ma. Ti­ki­ma­si, kad da­bar bus už­tik­ri­na­

mas di­des­nis ob­jek­ty­vu­mas. „Anks­ čiau Vals­ty­bi­nė dar­bo ins­pek­ci­ja ne­ga­lė­jo spręs­ti dar­bo gin­čų, nors to­kių skun­dų gau­da­vo. Dar­buo­to­jai tu­rė­da­vo kreip­tis į teis­mą. Da­bar to da­ry­ti ne­rei­kės, iš­sky­rus at­ve­jį, kai gin­čas ky­la dėl dar­buo­to­jo at­lei­di­ mo. Vi­sus ki­tus gin­čus tirs ko­mi­si­ jos“, – tei­gė A.Džiu­gas. Jei ša­lys bū­tų ne­pa­ten­kin­tos ko­ mi­si­jos spren­di­mu, ta­da jos ga­ li kreip­tis į teis­mą. Ta­čiau ne­tu­rint ko­mi­si­jos iš­va­dos teis­mas pra­šy­mo nag­ri­nė­ti skun­dą ne­priims. „Da­bar dar­bo gin­čų nag­ri­nė­ji­ mas bus pa­pras­tes­nis. Anks­čiau, jei su at­leis­tu dar­buo­to­ju darb­ da­vys neat­sis­kai­ty­da­vo, dar­buo­ to­jas tu­rė­da­vo kreip­tis į teis­mą. Ra­šy­ti pa­reiš­ki­mą, sam­dy­ti ad­ vo­ka­tą. Tai ne­ma­žai kai­nuo­da­vo ir il­gai už­si­tęs­da­vo. Da­bar vis­kas daug pa­pras­čiau – žmo­gus pa­ ts ne­su­dė­tin­gai ga­li už­pil­dy­ti pra­ šy­mą nag­ri­nė­ti skun­dą“, – aiš­ki­ no A.Džiu­gas.

Eti­kos sar­gui – prie­kaiš­tai Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Virš mies­to ta­ry­bos Eti­kos ko­mi­ si­jos pir­mi­nin­ko Ju­ri­jaus Šerš­nio­ vo gal­vos su­si­kau­pė juo­di de­be­sys. Ke­lių uos­ta­mies­čio vi­suo­me­ni­nių ju­dė­ji­mų at­sto­vai krei­pė­si į Klai­pė­ dos me­rą Vy­tau­tą Grub­liaus­ką ir ki­ tus po­li­ti­kus, kad J.Šerš­nio­vas bū­tų pa­ša­lin­tas iš ei­na­mų pa­rei­gų.

Ten­den­ci­ja: par­ti­joms sa­vi­val­dy­bė yra su­tei­ku­si erd­vias pa­tal­pas, to­

dėl da­lį jų sei­mū­nai nau­do­ja su­si­ti­ki­mams su rin­kė­jais.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Eti­kos ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kas vi­ suo­me­ni­nin­kų ne­ma­lo­nę už­si­trau­ kė to­dėl, kad esą ne­pa­sis­ten­gė, kad tin­ka­mai bū­tų nag­ri­nė­ja­mas jų pa­ teik­tas skun­das. Ini­cia­ty­vūs klai­pė­die­čiai dar sau­sio 16 d. Eti­kos ko­mi­si­jai pa­tei­ kė raš­tą, ku­riuo pra­šo iš­nag­ri­nė­ti, ar mies­to ta­ry­bos na­rys Min­dau­ gas Ži­lys ne­pa­žei­dė Vals­ty­bės po­ li­ti­kų el­ge­sio ko­dek­so prin­ci­pų, nes

jis kaip vers­li­nin­kas esą nu­si­žen­gia tei­sės ak­tams, ne­ga­na to, įžei­di­nė­ ja vi­suo­me­ni­nin­kus. „Nors skun­dą pa­tei­kė­me sau­sio 16 d., Eti­kos ko­mi­si­jos pir­mi­nin­ kas iki šiol ne­siė­mė jo­kių veiks­mų, kad jis bū­tų nag­ri­nė­ja­mas. Ko­mi­ si­jos nuo­sta­tuo­se nu­ma­ty­ta, kad ji ty­ri­mą tu­ri pra­dė­ti ne vė­liau kaip po 10 die­nų nuo skun­do ga­vi­mo. To­dėl ir ma­no­me, kad pir­mi­nin­kas tie­siog ne­su­sit­var­ko su sa­vo pa­ rei­go­mis“, – įsi­ti­ki­nu­si bu­vo raš­tą me­rui V.Grub­liaus­kui dėl po­ky­čių Eti­kos ko­mi­si­jo­je pa­si­ra­šiu­si vi­ suo­me­ni­nio ju­dė­ji­mo „Klai­pė­die­ ti! At­gai­vink sa­vo mies­to par­ką“ va­do­vė Jo­lan­ta Nor­kie­nė. Ji pa­brė­žė ir tai, jog ne­se­niai bu­ vo pa­keis­ta Eti­kos ko­mi­si­jos su­dė­ tis – į ją įtrauk­ti pen­ki se­niū­nai­čiai, to­dėl esą bū­ti­na per­rink­ti ir pir­mi­ nin­ką.

„Jei se­niū­nai­čiais pa­si­pil­džiu­si ko­mi­si­ja nu­spręs, kad rei­kia keis­ti pir­mi­nin­ką, tai te­gul ir kei­čia. Tik­ rai ne­si­lai­kau įsi­ki­bęs šių pa­rei­gų“, – ti­ki­no J.Šerš­nio­vas. Jis tei­gė, kad Eti­kos ko­mi­si­jos po­sė­džio, ku­ria­me bū­tų nag­ri­nė­ ja­mas vi­suo­me­ni­nin­kų su­ra­šy­tas skun­das dėl mies­to ta­ry­bos na­rio el­ge­sio, ne­šau­kė to­dėl, kad lau­kė, kol bus pa­tvir­tin­ta nau­ja ko­mi­si­ jos su­dė­tis. „Ga­lė­jau su­šauk­ti po­sė­dį, bet ar­ba į jį nie­kas ne­bū­tų atė­jęs, kaip bu­vo pa­sta­ruo­ju me­tu, ar­ba pa­ skui bū­čiau ap­kal­tin­tas, kad po­ sė­dis bu­vo ne­tei­sė­tas, nes ži­no­jau, kad ko­mi­si­jos su­dė­tis tu­ri keis­tis ir ne­pa­lau­kiau to­kio spren­di­mo“, – aiš­ki­no J.Šerš­nio­vas. Pir­ma­sis Eti­kos ko­mi­si­jos po­sė­ dis, ku­ria­me jau dirbs ir se­niū­nai­ čiai, vyks šian­dien.

3

ketvirtADIENIS, VASARIO 7, 2013

miestas Pre­mi­ja – klai­pė­die­čiams

Lan­kė­si am­ba­sa­do­rius

Iš­tuš­tė­jo dar­že­liai

Mi­nist­rų ka­bi­ne­tas va­kar nu­ spren­dė try­li­kai me­no ir kul­tū­ ros at­sto­vų skir­ti Vy­riau­sy­bės kul­tū­ros ir me­no pre­mi­jas. Tarp pre­mi­jų lau­rea­tų – ir klai­pė­die­ tis ra­šy­to­jas Gin­ta­ras Gra­jaus­ kas (nuo­tr.) bei aktorė Valentina Gustaitienė. Pre­mi­ja, ski­ria­ma už nuo­pel­nus Lie­tu­vos kul­tū­rai ir me­nui, sie­kia 44 200 li­tų.

Klai­pė­dą va­kar sa­vo vi­zi­tu pa­ ger­bė Es­ti­jos dip­lo­ma­tų de­le­ ga­ci­ja, ku­ri su­si­ti­ko ir su uos­ ta­mies­čio me­ru Vy­tau­tu Grub­ liaus­ku. Jis su Es­ti­jos am­ba­sa­do­ riu­mi Lie­tu­vo­je To­mu Ku­ku (nuo­ tr.) ap­ta­rė tarp­tau­ti­nio bend­ra­ dar­bia­vi­mo ga­li­my­bes. Es­ti­jos ka­pi­ta­lo įmo­nės su Klai­pė­da jau ir da­bar tu­ri są­sa­jų.

Klai­pė­do­je pa­skelb­ta gri­po epi­ de­mi­ja be­ne la­biau­siai iš­re­ti­no dar­že­li­nu­kų gre­tas. La­biau­siai iš­ tuš­tė­jo dar­že­lis „Ban­ge­lė“ – šio­ je iki­mo­kyk­li­nė­je įstai­go­je trūks­ ta dau­giau kaip pu­sės vai­kų (52 pro­c.). Di­de­lis ne­lan­ko­mu­mas fik­suo­ja­mas dar­že­liuo­se „Ra­ das­tė­lė“, „Lie­pai­tė“. Klai­pė­dos dar­že­lius lan­ko 9008 vai­kai.

Grei­to­sios me­di­kai kra­to­si skie­pų Sku­bią me­di­ci­ni­nę pa­gal­bą tei­kian­čių me­di­kų ne­vi­lio­ja ne­mo­ka­ma vak­ci­ na nuo gri­po. Skie­ pais pa­si­nau­do­jo tik vie­nas ki­tas spe­ cia­lis­tas, nors ko­ne kas­dien su­si­du­ria su ai­be li­go­nių.

si­skie­py­ti nuo gri­po, vak­ci­nos pa­no­ro tik ke­li dar­buo­to­jai.

a.aleksejunaite@kl.lt

Po skie­po – šo­kas

Pri­va­čios V.Bu­da­no­vo grei­to­sios me­di­ci­ni­nės pa­gal­bos įmo­nės me­ di­kai kiek­vie­nais me­tais tu­ri ga­li­ my­bę ne­mo­ka­mai pa­si­skie­py­ti nuo gri­po, ta­čiau šie­met nė vie­nas dar­ buo­to­jas neiš­reiš­kė to­kio no­ro. „Iš 25 są­ra­še esan­čių dar­buo­to­ jų skie­py­tis ne­pa­no­ro nė vie­nas. Jei ten­ka vyk­ti pas li­go­nį, ku­ris ser­ga gri­pu, ten­ka dė­vė­ti kvė­pa­vi­mo ta­ kus ap­sau­gan­čias kau­kes“, – aiš­ ki­no me­di­ci­ni­nės pa­gal­bos įmo­nės di­rek­to­rius Ser­ge­jus Bog­da­no­vas. Me­di­kai nu­spren­dė ne­si­skie­py­ti po at­ve­jo, kai vie­ną pa­si­skie­pi­ju­sį dar­buo­to­ją iš­ti­ko šo­kas. „Mū­sų slau­gy­to­ją iš­ti­ko aler­gi­nis šo­kas. Pats ma­čiau, kas tai yra, tad

Po­s ė­d is. Šian­d ien 9 val. pra­s i­d ės mies­to ta­r y­b os po­s ė­d is. Ta­r y­b os na­ riams bus pri­s ta­t y­t as šių me­t ų mies­ to biu­d že­to pro­j ek­t as. Dis­k u­s i­j a. Šian­d ien 13 val. Klai­p ė­ dos moks­l o ir tech­n o­l o­g i­j ų par­ko kon­fe­ren­c i­j ų sa­lė­j e vyks se­m i­n a­rasdis­k u­s i­j a apie bend­r a­d ar­b ia­v i­m ą ge­r i­n ant Bal­t i­j os jū­ros būk­l ę „Bal­t i­ jos jū­ros būk­l ė: prio­r i­te­t ai ir spren­ di­m ai“. Se­m i­n a­ro me­t u pra­n e­š ė­j ai, rem­d a­m ie­s i nau­j au­s iais duo­m e­n i­ mis, pri­s ta­t ys Bal­t i­j os jū­ros būk­lę ir šiuo me­t u vyk­do­m as ap­l in­ko­s au­g i­ nes pro­g ra­m as. Taip pat bus kal­b a­ ma apie vers­l o įsi­t rau­k i­m ą, spren­ džiant jū­ros būk­l ės ir ap­l in­ko­s au­ gos pro­ble­m as.

Po­žiū­ris: į na­mus pas li­go­nius sku­ban­tys grei­to­sios me­di­ci­ni­nės pa­gal­bos me­di­kai šie­met nu­spren­dė ne­

As­ta Alek­sė­jū­nai­tė

Dienos telegrafas

ne­be­ky­la no­ras skie­py­tis. Žmo­gui stai­ga nu­kri­to krau­jo spau­di­mas. Mū­sų aky­se jai pa­si­da­rė la­bai blo­ ga“, – sa­kė įmo­nės va­do­vas S.Bog­ da­no­vas.

Ser­ge­jus Bog­da­no­vas:

Mū­sų slau­gy­to­ją iš­ ti­ko aler­gi­nis šo­kas. Pats ma­čiau, kas tai yra, tad ne­be­ky­la no­ ras skie­py­tis.

Ser­ga­mu­mo neį­vei­kė

Klai­pė­dos grei­to­sios me­di­ci­ni­nės pa­gal­bos sto­ties me­di­kai taip pat ne­puo­la skie­py­tis nuo gri­po.

„Prieš ke­le­tą me­tų šie skie­pai bu­vo la­bai pro­pa­guo­ja­mi, tad žmo­ nės dar skie­pi­jo­si. O da­bar ne­bė­ra no­rin­čių pa­si­skie­py­ti. Vi­so­je sto­ ty­je pa­skie­py­ti tik ke­li me­di­kai“, – ti­ki­no sto­ties vy­riau­sia­sis gy­dy­to­ jas Rim­vy­das Juod­vir­šis. Pa­sak va­do­vo, ša­ly­je tarp me­di­ kų ėmė sklis­ti nuo­mo­nė, kad skie­ pas, kaip or­ga­niz­mui sve­ti­mas bal­ ty­mas, yra aler­ge­nas. „Aš į šiuo­lai­kiš­kus skie­pus žiū­ riu tei­gia­mai ir ma­nau, kad jie yra rei­ka­lin­gi. Bet į gri­po skie­pus žiū­ riu at­sar­giai. Juk kiek­vie­nais me­ tais kei­čia­si gri­po šta­mas“, – pa­ ste­bė­jo R.Juod­vir­šis. Pa­sak gy­dy­to­jo, ly­gi­nant tuos me­tus, kai me­di­kai bu­vo ma­siš­kai pa­si­skie­pi­ję, su pa­sta­rai­siais me­ tais, kai skie­pų ven­gia­ma, dar­buo­ to­jų ser­ga­mu­mas iš­li­ko toks pa­ts.

Vy­tau­to Liaudanskio nuo­tr.

Ti­ki at­si­tik­ti­nu­mu

Klai­pė­dos uni­ver­si­te­ti­nės li­go­ ni­nės Priė­mi­mo sky­riaus ve­dė­jas Sta­nis­lo­vas Pet­rei­kis ti­ki­no, kad jis pa­ts nuo gri­po skie­pi­ja­si aš­tun­ tus me­tus. „Ma­no pa­vyz­džiu se­ka ir ki­ti, gal pu­sė sky­riaus dar­buo­to­jų yra pa­si­ skie­pi­ję. Per­nai dau­giau skie­pi­jo­ si, šie­met – šiek tiek ma­žiau. Mū­ sų sky­rius gau­na vi­so­kio „gė­rio“ – „per mus ei­na“ vi­sos in­fek­ci­jos“, – juo­ka­vo gy­dy­to­jas. S.Pet­rei­kis įsi­ti­ki­nęs, kad gri­ po šta­m ai po ke­l ių se­zo­n ų kar­ to­ja­si. „Jei skie­pi­jai­si prieš pen­ke­rius me­tus, vis­ko ga­li bū­ti, kad skie­ pas su­veiks. Pro ša­lį nie­ka­da ne­ bus. Mes juk – ri­zi­kos kon­tin­ gen­tas“, – sa­vo įsi­ti­ki­ni­mus tu­ri S.Pet­rei­kis.

Mir­t ys. Va­k ar Klai­p ė­d os ci­v i­l i­n ės met­r i­k a­c i­j os sky­r iu­j e už­r e­g ist­r uo­ tos 8 klai­p ė­d ie­č ių mir­t ys. Mi­r ė Ma­ ri­j a Bel­m ač (g. 1924 m.), Ro­z a Ču­ bar (g. 1930 m.), Ivan Sos­n ovs­k ij (g. 1931 m.), Ge­n o­v ai­t ė Al­d o­n a Ei­t a­v i­ čie­n ė (g. 1934 m.), Alek­s and­r a Ruz­ gie­n ė (g. 1936 m.), Ona Mai­t u­š ie­n ė (g. 1939 m.), Ro­z a­l i­j a Skir­m an­t ie­n ė (g. 1942 m.), Ka­r i­n a Lit­v i­n o­v a (g. 1984 m.). Lė­b ar­t ų ka­p i­n ės. Šian­d ien lai­do­j a­ mos Ma­r i­j a Tiš­k i­n a, Liu­b o­vė Ta­ro­ sie­n ė, Ge­n o­v ai­tė Al­d o­n a Ei­t a­v i­č ie­ nė, Alek­s and­r a Ruz­g ie­n ė. Nau­j a­g i­m iai. Per sta­t is­t i­nę pa­r ą pa­ gim­d ė 7 mo­te­r ys. Gi­mė 4 mer­g ai­tės ir 3 ber­n iu­k ai. Grei­to­j i. Va­k ar iki 17 val. grei­to­s ios pa­g al­b os me­d i­k ai su­l au­k ė 55 iš­ kvie­t i­m ų. Klai­p ė­d ie­č iai skun­d ė­s i įvai­r iais ne­g a­l a­v i­m ais. Į me­d i­k us jie krei­p ė­s i dėl karš­č ia­v i­m o, in­s ul­ to, aukš­to krau­j os­p ū­d žio, pil­vo ir gal­vos skaus­mų. Į pa­g al­b ą sku­b ė­t a ir vie­š o­s e vie­to­s e gu­l in­t iems ne­blai­ viems as­me­n ims.

Jau­ni­mo lais­va­lai­kiui skirs 300 tūkst. li­tų Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Tu­ri­nin­gam uos­ta­mies­čio jau­ni­ mo lais­va­lai­kiui bus skir­ti apie 300 tūkst. li­tų, už ku­riuos ke­ti­na­ma įsi­ gy­ti įvai­rios įran­gos ir su­reng­ti net 364 ren­gi­nius.

Pa­siū­la: At­vi­ros erd­vės jau­ni­mo cent­re uos­ta­mies­čio jau­nuo­liams bus

or­ga­ni­zuo­ja­mos įvai­rios pra­mo­gos.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

To­kia ga­li­my­bė uos­ta­mies­čio sa­ vi­val­dy­bei at­si­ra­do dėl skir­to ES fi­nan­sa­vi­mo pro­jek­tui „Jau­nas žmo­gus – to­bu­lė­jan­čios vi­suo­me­ nės ga­ran­tas“. Šį pro­jek­tą Klai­pė­da įgy­ven­di­na sy­kiu su Lie­po­jos jau­ ni­mo cent­ru. Uos­ta­mies­čiui ten­ kan­ti pro­jek­tui skir­tų ES lė­šų da­lis – 265 tūkst. li­tų, dar 40 tūkst. li­tų bus pri­dė­ti iš mies­to biu­dže­to.

Anot Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės jau­ni­mo rei­ka­lų koor­di­na­to­riaus Mo­des­to Vit­kaus, kaip vie­na uos­ ta­mies­čio pro­ble­mų įvar­di­ja­mas jau­ni­mo neu­žim­tu­mas – mies­te nė­ra kur tu­ri­nin­gai pra­leis­ti lais­ va­lai­kio, to­dėl esą tarp jau­nuo­lių ir plin­ta ža­lin­gi įpro­čiai. M.Vit­kaus tei­gi­mu, apie 200 tūkst. li­tų bus skir­ti At­vi­ros erd­ vės jau­ni­mo cent­re įreng­ti vaiz­ do ir gra­fi­nio di­zai­no stu­di­ją, mu­ zi­kos kam­ba­rį su vi­sa įran­ga. Da­lis šių pi­ni­gų bus skir­ta nu­pirk­ti sta­lo te­ni­so, sta­lo fut­bo­lo, bi­liar­do sta­ lų. Jie bus pa­sta­ty­ti At­vi­ros erd­vės jau­ni­mo cent­re ir jau­nuo­liai ga­lės atei­ti šių žai­di­mų pa­žais­ti ne­mo­ ka­mai.

Įreng­to­mis vaiz­do ir gra­fi­nio di­zai­ no bei mu­zi­kos stu­di­jo­mis ga­lės nau­ do­tis įvai­rios jau­ni­mo gru­pės, ku­rios no­rės pa­si­da­ry­ti sa­vo dai­nų įra­šų, su­si­kur­ti vaiz­do kli­pą. Pla­nuo­ja­ma, kad vi­sa įran­ga bus nu­pirk­ta ir stu­ di­jos At­vi­ros erd­vės jau­ni­mo cent­re pra­dės veik­ti šių me­tų ru­de­nį. 100 tūkst. pro­jek­to lė­šų nu­ma­ ty­ta skir­ti 364 ren­gi­nių or­ga­ni­za­ vi­mui. Ar­ti­miau­siu me­tu uos­ta­ mies­ty­je tu­rė­tų įvyk­ti tarp­tau­ti­nė kon­fe­ren­ci­ja „XXI a. jau­ni­mo iš­šū­ kiai“, taip pat pla­nuo­ja­ma per dve­ jus me­tus su­reng­ti įvai­rių kon­cer­ tų, ki­no fes­ti­va­lių ir va­ka­rų. Pro­jek­tas pra­dė­tas įgy­ven­din­ ti vi­sai ne­se­niai ir baig­sis po pu­ sant­rų me­tų.

4

ketvirtadienis, vasario 7, 2013

miestas

METŲ KLAIPĖDIETĖS RINKIMAI

Paaiš­kė­jo fi­na­li­nis sep­ty­ne­tu­kas Me­tų klai­pė­die­tės ti­tu­lą jau yra lai­mė­ju­sios Spor­ti­nių šo­kių an­samb­lio „Žu­vėd­ra“ va­do­vė Skais­tu­tė Idze­le­vi­čie­nė. Vai­kų li­go­ni­nės vy­riau­sio­ji gy­dy­to­ja Klau­di­ja Bo­bians­kie­nė. Mo­ky­to­ja, pa­ro­lim­pi­nių var­žy­bų lai­ mė­to­ja Al­do­na Gri­ga­liū­nie­nė. Lie­t u­vos jū­r ų mu­z ie­jaus di­rek­to­rė Ol­ga Ža­lie­nė. Bu­vu­si Vy­riau­sy­bės at­sto­vė Klai­pė­ dos ap­skri­ty­je Kris­ti­na Vin­ti­lai­tė. Tri­jų vai­kų ma­ma, ta­pu­si ir tri­jų mi­ ru­sios drau­gės duk­rų glo­bė­ja, Ža­ne­ ta Nor­ku­vie­nė. Pi­lies džia­zo fes­ti­va­lio pre­zi­den­tė In­ ga Grub­liaus­kie­nė. Vers­l i­n in­kė, So­c ia­l i­n ių pro­ble­mų spren­d i­mo aso­cia­ci­jos pre­z i­den­tė Ni­jo­lė Han­sen. Vers­l i­n in­kė ir me­d i­kė Lo­re­ta Bo­ sie­nė. Is­to­ri­ja: praė­ju­siais me­tais 10-me­čio ju­bi­lie­jaus su­lau­kę Me­tų klai­pė­die­tės rin­ki­mai ne­pa­liau­ja int­ri­guo­ti.

1

Trum­p uose ko­m en­ta­ ruose nestigo šil­tų pa­lai­ ky­mo žo­džių ir lin­kė­ji­mų sa­vo fa­ vo­ri­tėms. Kaip ir įpras­ta, ne­ma­žai pa­dė­kų pel­nė me­di­kės, pe­da­go­gės, ku­rių dar­bo va­lan­dos, pa­siau­ko­ji­mas ki­ tiems ne­tel­pa į sta­tis­ti­nes tar­ny­bi­ nių inst­ruk­ci­jų nor­mas. Nusp­ren­dė su­si­lai­ky­ti

Į ant­rą de­šimt­me­tį įko­pęs Me­tų klai­pė­die­tės kon­kur­sas su­lau­kė ir nau­jų vė­jų. Šie­met pir­mą­kart rin­ ki­mų is­to­ri­jo­je sa­vo no­mi­nan­tę į sep­ty­ne­tu­ką ga­lė­jo de­le­guo­ti anks­ tes­nių­jų me­tų lau­rea­tės. 10-ies Me­tų klai­pė­die­čių spren­ di­mu į šį są­ra­šą pa­te­ko uos­ta­mies­ čio spor­ti­nių šo­kių an­samb­lio „Žu­ vėd­ra“ kos­tiu­mų di­zai­ne­rė Ai­na Zin­čiu­kai­tė. Mo­te­rys pa­ste­bė­jo, jog įspū­din­ gi šo­kė­jų ap­da­rai, ku­riais ža­vi­si tūks­tan­čiai žiū­ro­vų Lie­tu­vo­je bei už­sie­ny­je, – daug kant­ry­bės, kū­ ry­biš­ku­mo ir pro­fe­sio­na­lu­mo rei­ ka­lau­jan­tis dar­bas, ta­čiau daž­niau­ siai jis de­ra­mai neį­ver­ti­na­mas, nes

pa­ti Ai­na tar­si lie­ka šių ryš­kių pa­ si­ro­dy­mų še­šė­ly­je. Karš­tų dis­ku­si­jų neiš­ven­gu­sios Me­tų klai­pė­die­tės pri­pa­ži­no, jog ap­si­spręs­ti, kam ga­liau­siai skir­ ti sa­vą­jį „bi­lie­tą“ į ant­rą­jį rin­ki­mų eta­pą, bu­vo ne­leng­va. Maž­daug apy­ly­giai sim­pa­ti­jų pel­nė dvi pre­ ten­den­tės. Ne­ga­lė­da­mos pa­si­rink­ti vie­ no va­rian­to, net trys Me­tų klai­ pė­die­tės pa­reiš­kė su­si­lai­kan­čios, tad ga­lu­ti­nį ver­dik­tą A.Zin­čiu­kai­ tės nau­dai nu­lė­mė vos vie­no bal­ so per­sva­ra. In­ter­nau­tų pa­si­rin­ki­mas

Kaip ir per­nai, šie­met į sep­ty­ne­ tu­ką au­to­ma­tiš­kai pa­te­ko ir vie­na mo­te­ris, už ku­rią ak­ty­viau­siai bal­ suo­ta in­ter­ne­tu. Šį­syk dau­giau­sia in­ter­nau­tų bal­ sų su­lau­kė Vio­le­ta Šlei­nie­nė – vai­ kų tau­ti­nių šo­kių an­samb­lio „Vi­jur­ kas“ me­no va­do­vė, ak­ty­vi mies­to ren­gi­nių, Lie­tu­vos dai­nų šven­tės da­ly­vė. Klai­pė­die­čiai šią mo­te­rį įver­ti­ no už tau­ti­nių tra­di­ci­jų puo­se­lė­ji­

mecenatas

Pagrindinis rėmėjas

mą bei jų gar­si­ni­mą ne tik Lie­tu­vo­ je, bet ir už jos ri­bų. Li­ku­sios pen­kios ant­ro­jo kon­ kur­so eta­po lai­mė­to­jos iš­rink­tos lai­kan­tis il­ga­me­tės ren­gi­nio tra­ di­ci­jos – bal­suo­jant iš dien­raš­čio „Klai­pė­da“ iš­kirp­tais la­pe­liais.

Pir­mo­jo int­ri­guo­ja­ mo Me­tų klai­pė­die­ tės eta­po ato­maz­ga – tik įžan­ga į svar­ biau­sią rin­ki­mų mo­ men­tą. Nė vie­na iš be­veik ke­tu­rias­de­ šim­ties Me­tų klai­pė­die­tės pre­ten­ den­čių ne­li­ko neį­ver­tin­ta. Ir net įpu­sė­jus rū­šiuo­ti iš bal­sa­dė­žių pa­ ži­ru­sius la­pe­lius bu­vo sun­ku pro­ gno­zuo­ti, kas taps šių­me­čio kon­ kur­so ly­de­rė­mis. Fi­na­li­nio sep­ty­ne­tu­ko no­mi­nan­ čių pa­var­dės, kaip ir vi­sa­da, dien­ raš­ty­je skel­bia­mos abė­cė­lės tvar­ka.

Ju­ve­ly­rė Jur­ga Kar­čiaus­kai­tė-La­go. Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Mar­gas­pal­vė puokš­tė

Sa­vo bal­sus Klai­pė­dos vers­li­nin­kų se­na­mies­čio są­jun­gos pir­mi­nin­kei Lo­re­tai Ber­žins­kie­nei sky­rę žmo­ nės mo­te­rį įver­ti­no už sie­kius Klai­ pė­dos šir­dy­je įžieb­ti nau­ją gy­vy­bės ug­nį, o ypač – už pa­stan­gas or­ga­ ni­zuo­jant se­na­mies­čio vai­kų su­si­ ti­ki­mo šven­tę. Šie­met Me­tų klai­pė­die­tės ti­tu­la­ vi­mo ce­re­mo­ni­jo­je mies­tie­čių va­lia taip pat da­ly­vaus gar­si do­ku­men­ ti­nių fil­mų kū­rė­ja, re­ži­sie­rė Da­lia Kanc­le­ry­tė, praė­ju­siais me­tais pel­ niu­si ir dien­raš­čio „Klai­pė­da“ Me­ tų to­le­ran­ci­jos ap­do­va­no­ji­mą. Vie­šo­sios įstai­gos „Tre­čia­sis am­ žius“ di­rek­to­rė Ire­na Lin­kaus­kie­nė klai­pė­die­čių įver­tin­ta už ini­cia­ty­ vą or­ga­ni­zuo­jant sen­jo­rams skir­tas svei­ka­tos ži­nių stu­di­jas bei nuo­la­ ti­nes pa­stan­gas pra­skaid­rin­ti gar­ baus am­žiaus žmo­nių gy­ve­ni­mą. Res­pub­li­ki­nės Klai­pė­dos li­go­ni­ nės Neu­ro­lo­gi­jos sky­riaus ve­dė­ja Si­gu­tė Ma­žo­ny­tė klai­pė­die­čių pa­ lan­ku­mą pel­nė už jaut­ru­mą, rū­ pes­tin­gu­mą ir nuo­šir­dų at­si­da­vi­ mą li­go­niams. PARTNERIAI

rėmėjas

Jos ko­le­gė – Klai­pė­dos vai­kų li­ go­ni­nės kon­sul­ta­ci­nės po­lik­li­ni­ kos gy­dy­to­ja of­tal­mo­lo­gė Re­gi­na Še­vel­kai­tie­nė mies­tie­čius ža­vi ne­ blės­tan­čia ener­gi­ja, ku­rią ji ski­ria vi­suo­me­ni­nei veik­lai. Mo­te­ris at­si­dė­ju­siai va­do­vau­ ja ne­vy­riau­sy­bi­nei uos­ta­mies­čio įstai­gai – In­for­ma­ci­jos ir pa­ra­mos gau­siai šei­mai cent­rui. Pa­siek­ta tik pu­siau­ke­lė

Pir­mo­jo int­ri­guo­ja­mo Me­tų klai­ pė­die­tės eta­po ato­maz­ga – tik įžan­ga į svar­biau­sią rin­ki­mų mo­ men­tą. Nuo ry­to­jaus vi­sos fi­na­li­nio sep­ ty­ne­tu­ko no­mi­nan­tės bus iš­sa­miai pri­sta­ty­tos dien­raš­čio „Klai­pė­da“ pus­la­piuo­se. O nuo va­sa­rio 19-osios iki ko­ vo 6 d. skai­ty­to­jai bal­suo­da­mi ga­ lės rink­ti mo­te­rį, ku­ri, jų nuo­mo­ne, la­biau­siai ver­ta gar­baus ti­tu­lo. Kas šie­met jį pel­nys ir pa­si­puoš tra­di­ci­nė­mis Me­tų klai­pė­die­tės re­ga­li­jo­mis, paaiš­kės ko­vo 8-ąją vyk­sian­čia­me iš­kil­min­ga­me ren­ gi­ny­je.

5

ketvirtADIENIS, VASARIO 7, 2013

miestas

Am­ži­ną mei­lę pri­sie­kia šal­ty­je Uos­ta­mies­čio jau­ na­ve­džiams am­ži­ ną mei­lę ir to­liau teks pri­siek­ti, tvy­ rant šal­čiui. San­tuo­ kų rū­mų ce­re­mo­ni­ jos sa­lė­je vy­rau­ja vos 10 laips­nių ši­ lu­mos, kai už lan­go yra apie nu­lį.

Dar­bai: Z.Dap­šie­nė viliasi, kad net po menkučio remonto Ci­vi­li­nės met­ri­ka­ci­jos sky­riuje taps šilčiau ir darbuotojams, ir interesantams.

Mil­da Ski­riu­tė

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

m.skiriute@kl.lt

Pri­šil­dy­ti sa­lę su­dė­tin­ga

Įsi­my­lė­jė­liai, nu­spren­dę su­si­tuok­ti ne va­sa­rą, tu­rė­tų bū­ti pa­si­ren­gę ir šio­kiems to­kiems ne­pa­to­gu­mams. Jau ne pir­mus me­tus am­ži­ną mei­ lę uos­ta­mies­ty­je žmo­nės pri­sie­kia šal­tuo­se san­tuo­kų rū­muo­se. Lau­ ke oro tem­pe­ra­tū­rai esant apie nu­ lį, ce­re­mo­ni­jų sa­lė­je ter­mo­met­ro stul­pe­lis su­sto­ja tik ties 10 laips­ nių aukš­čiau nu­lio pa­da­la. Tre­čia­die­niais ir šeš­ta­die­niais, ka­da vyks­ta san­tuo­kos re­gist­ra­ci­ jos ce­re­mo­ni­jos, čia bū­na kiek šil­ čiau, nes dar­buo­to­jos įjun­gia pa­ pil­do­mą šil­dy­mo sis­te­mą. Įšil­dy­ti di­de­les pa­tal­pas, kai sie­ nos yra su­si­dė­vė­ju­sios, o nuo­lat vei­kian­tys ra­dia­to­riai pa­slėp­ti dėl es­te­tiš­kes­nio sa­lės vaiz­do – la­bai su­dė­tin­ga. Kad be­si­tuo­kian­čioms po­roms bū­tų šil­čiau, nea­ti­da­ro­mos ir ant­ro­

sios ce­re­mo­ni­jų sa­lės du­rys, pro ku­ rias šil­tuo­ju me­tų lai­ku jau­na­ve­džiai išei­na į lau­ką po ce­re­mo­ni­jos. Užuo­jau­tos ver­ti ne tik žie­mą rū­muo­se be­si­tuo­kian­tys jau­na­ve­ džiai, bet ir dar­buo­to­jai. „Liūd­na, kad jau­ni žmo­nės am­ži­ną mei­lę tu­ri pri­siek­ti to­kios tra­giš­kos būk­ lės pa­sta­te ir šal­ty­je. Gai­la ir dar­ buo­to­jų. Nors ir tvy­ro di­džiau­sias šal­tis, jos la­bai sten­gia­si, kad ce­ re­mo­ni­ja bū­tų kuo jau­kes­nė“, – pa­ste­bė­jo ne vie­nas klai­pė­die­tis. Dar­buo­to­jai pri­pra­to

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Ci­vi­li­nės met­ri­ka­ci­jos sky­riaus ve­dė­jos pa­ va­duo­to­ja Zi­ta Dap­šie­nė tvir­ti­no, kad dar­buo­to­jos prie šal­čių jau yra pri­pra­tu­sios. Su to­kio­mis bė­do­mis su­si­du­ria­ma kiek­vie­ną žie­mą. „Šis pa­sta­tas pa­sta­ty­tas prieš dau­giau nei 30 me­tų. Per šį lai­ ką jis ne­bu­vo re­no­vuo­tas. Sie­nos

pra­lei­džia drėg­mę ir šal­tį. Dar­buo­ to­jos net spe­cia­lius rū­bus yra įsi­ gi­ju­sios, kad ne­bū­tų taip šal­ta“, – pa­dė­tį nu­pa­sa­ko­jo Z.Dap­šie­nė. Anot pa­va­duo­to­jos, su­pran­ta­ma, kad jau­na­ve­džiams ir šven­tiš­kai pa­ si­puo­šu­siems jų sve­čiams ga­li bū­ ti ne­sma­gu, kai pa­tal­po­je nė­ra net rei­ka­lau­ja­mų 18 laips­nių ši­lu­mos.

Audra Daujotienė:

Šil­čiau ne­bus, bet ką pa­da­ry­si. Kai tuo­kie­ si, jau­du­lys ima. Jau­ na­ve­džiai ne­su­šals.

„Ta­čiau ką mes ga­li­me pa­da­ry­ ti? Pap­ras­tai po­ros dėl šal­čio ne­ si­skun­džia. Už­sie­nie­čiai net pa­si­ džiau­gia, kad to­kios pa­tal­pos yra skir­tos san­tuo­kos įre­gist­ra­vi­mui“, – tei­gė Z.Dap­šie­nė. Pa­tal­po­se vyks­ta re­mon­tas

Šiuo me­tu Klai­pė­dos ci­vi­li­nės met­ ri­ka­ci­jos sky­riaus dar­buo­to­jai tu­ri kęs­ti ne tik šal­tį, bet dul­kes. Čia vyks­ta vi­daus re­mon­to dar­ bai. Dar­buo­to­jų ka­bi­ne­tuo­se kei­ čia­mos grin­dys, me­džia­gi­niai ta­kai, du­rys. Iš pa­grin­dų bus at­nau­jin­ti vi­si pen­ki pa­sta­te esan­tys tua­le­tai. Da­ly­je jų dar­bai jau bai­gia­mi. Gruo­džio vi­du­ry­je pra­dė­tus re­ mon­to dar­bus pla­nuo­ja­ma už­baig­ ti va­sa­rio vi­du­ry­je. „Džiau­gia­mės, kad at­si­nau­jin­si­me. La­bai rei­kė­jo su­re­mon­tuo­ti tua­le­tus. Da­bar jie bus mo­der­nes­ni. Į tua­le­tus pa­to­gu bus ve­ži­mė­liais įva­žiuo­ti ir neį­ga­ lie­siems“, – vy­lė­si Z.Dap­šie­nė. Re­mon­to dar­bai pa­gal pro­jek­tą kai­nuos apie 160 tūkst. li­tų. Šios lė­šos skir­tos iš ES fon­dų. Sa­vi­val­dy­bė investuoti ne­no­ri

Uos­ta­mies­čio val­džia su­tin­ka, kad san­tuo­kų rū­mus rei­kia at­nau­jin­ti, ta­čiau vie­na pa­ti skir­ti lė­šų pa­sta­ to, ku­ris pri­klau­so ne jai, re­mon­tui ne­no­ri. Pa­sak Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­ bės So­cia­li­nių rei­ka­lų de­par­ta­men­ to di­rek­to­rės Aud­ros Dau­jo­tie­nės, to­kiems mū­rams at­nau­jin­ti rei­

kė­tų po­ros mi­li­jo­nų li­tų. „Mes jau sep­ty­ne­rius me­tus tei­kia­me įvai­ rius pa­siū­ly­mus Tei­sin­gu­mo ir Ap­ lin­kos mi­nis­te­ri­joms dėl pa­sta­to re­ mon­to. Pra­šo­me, kad ar­ba vals­ty­bė pa­ti pri­si­dė­tų prie re­no­va­ci­jos, ar­ ba per­duo­tų pa­sta­tą sa­vi­val­dy­bei, ta­čiau su­lau­kia­me nei­gia­mų at­sa­ ky­mų. Yra di­džiau­sia krū­va la­pų su raš­tais“, – tvir­ti­no va­do­vė. San­tuo­kų rū­mų pa­sta­tas yra ne sa­vi­val­dy­bės, o vals­ty­bės nuo­sa­vy­ bė. Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bė jį val­do pa­ti­kė­ji­mo tei­se. A.Dau­jo­tie­nė pa­ brė­žė, kad in­ves­tuo­ti į ne sa­vo tur­ tą sa­vi­val­dy­bė ne­ga­li. „Jei pa­sta­tas bū­tų per­duo­tas mums, ta­da gal­vo­tu­me, ką da­ry­ti. Gal jį už­pil­dy­tu­me ir ki­to­mis veik­ lo­mis, gal nu­griau­tu­me ar par­duo­ tu­me, o san­tuo­kų rū­mus įreng­tu­me ki­tur. Svars­ty­tu­me vi­so­kius va­rian­ tus. Ta­čiau pa­sta­to ne­ga­vo­me ir tur­ būt ne­gau­si­me“, – dės­tė di­rek­to­rė. Pa­sak A.Dau­jo­tie­nės, bu­vo su­ ma­ny­mų Ci­vi­li­nės met­ri­ka­ci­jos sky­rių per­kel­ti ki­tur, ta­čiau šios min­ties at­si­sa­ky­ta. Di­rek­to­rė pa­ brė­žė, kad san­tuo­kos ce­re­mo­ni­jos tu­ri vyk­ti gra­žia­me pa­sta­te. „Pa­da­rė­me daug žings­nių, kad pa­sta­tas bū­tų at­nau­jin­tas. Da­bar jis bus šiek tiek ap­tvar­ky­tas. Ne tik grin­dys, du­rys pa­keis­tos, bet ir at­nau­jin­ta ce­re­mo­ni­jų apa­ra­tū­ra. Šil­čiau ne­bus, bet ką pa­da­ry­si. Kai tuo­kie­si, jau­du­lys ima. Jau­na­ve­džiai ne­su­šals“, – tei­gė A.Dau­jo­tie­nė. Per­duo­ti pa­sta­to ne­ga­li

Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­jos In­for­ma­ ci­jos val­dy­mo ir vi­suo­me­nės in­for­ ma­vi­mo sky­riaus pa­ta­rė­jas Aud­ris Kut­re­vi­čius pa­tvir­ti­no, kad su­si­ra­ ši­nė­ji­mas su Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­ be dėl san­tuo­kų rū­mų pa­sta­to vy­ ko nuo 2006 m. Anot jo, Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bė Ci­vi­li­nės met­ri­ka­ci­jos sky­riui bu­vo su­ra­du­si ki­tas pa­tal­ pas. Mi­nis­te­ri­ja ne­prieš­ta­ra­vo, kad sky­rius bū­tų per­kel­tas, ta­čiau su tuo ne­su­ti­ko dar­buo­to­jai. A.Kut­re­vi­čiaus tei­gi­mu, Tei­sin­ gu­mo mi­nis­te­ri­ja san­tuo­kų rū­mų pa­sta­to re­mon­tui lė­šų skir­ti ne­ ga­li, nes sa­vi­val­dy­bė nė­ra pa­ren­ gu­si in­ves­ti­ci­nio pro­jek­to. Bū­tent to­kius pro­jek­tus te­ga­li fi­nan­suo­ti mi­nis­te­ri­ja. „Šis pa­sta­tas yra vals­

Komentaras

Vy­tau­tas Grub­liaus­kas Klai­pė­dos me­ras

P

as­t a­to, ku­r ia­me yra įsi­k ū­ ręs Klai­pė­dos ci­v i­l i­nės met­ ri­ka­ci­jos sky­r ius, nuo­s a­v y­ bės klau­si­mas yra pa­k i­b ęs ore. Taip ir ne­pa­vy­ko iki ga­lo su­si­tar­ti dėl jo per­lei­di­mo mies­to ži­nion. Ge­rai, kad pa­vy­ko ras­ti bent kaž­k iek pi­ni­g ų re­mon­t ui. Kol yra to­k ia si­t ua­ci­ja, rei­ kia ak­ty­viau siū­ly­ti al­ter­na­ty­vas, kur žmo­nės ga­lė­tų tuok­tis. Taip pat rei­k ia ne­nu­leis­t i ran­k ų dėl pa­sta­to. Su Tei­ sin­gu­mo mi­nis­te­ri­ja šiuo klau­si­mu bu­ vo pa­ju­dė­ta, bet vis­kas už­stri­go Ap­lin­ kos mi­n is­te­r i­jo­je. Pas­ta­tas vals­ty­bės, funk­ci­ja taip pat, o vi­są ne­pa­si­ten­k i­ ni­mą ten­ka su­ger­ti mies­tui. Ši­tą re­bu­ są rei­kia iš­spręs­ti. Esa­me ne­pa­vy­dė­ti­ no­je si­tua­ci­jo­je, o kal­ba­me apie la­bai svar­bias žmo­nių gy­ve­ni­me ce­re­mo­ni­ jas, ku­r ios įsi­mins vi­sam gy­ve­n i­mui. Ne­ga­li­me sa­vais pi­ni­gais re­mon­tuo­ti mū­r ų, ku­r ie mums ne­prik­lau­so. Gal pa­vyks iš­spręs­ti šią pro­ble­mą.

ty­bės nuo­sa­vy­bė, ta­čiau jį pa­ti­kė­ ji­mo tei­se val­do sa­vi­val­dy­bė. Vi­su vals­ty­bės tur­tu rū­pi­na­si Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ja. Tad ji tu­ri spręs­ti klau­ si­mą dėl pa­sta­to per­da­vi­mo sa­vi­ val­dy­bei“, – pa­brė­žė pa­ta­rė­jas. Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos Įmo­nių ir tur­to val­dy­mo sky­riaus ve­dė­ja Svet­ la­na Juo­za­pai­tie­nė aiš­ki­no, kad pa­ sta­tas ne­ga­li bū­ti per­duo­tas sa­vi­val­ dy­bės nuo­sa­vy­bėn, nes to ne­lei­džia įsta­ty­mai. „Mi­nė­tas tur­tas sa­vi­val­dy­ bei pa­ti­kė­ji­mo tei­se per­duo­tas vals­ ty­bi­nei funk­ci­jai vyk­dy­ti. Per­duo­ti jos nuo­sa­vy­bėn ne­lei­džia įsta­ty­mai. Tur­ tas vals­ty­bi­nei funk­ci­jai vyk­dy­ti sa­vi­ val­dy­bei ga­li bū­ti per­duo­tas tik pa­ti­ kė­ji­mo tei­se. Ta­čiau tai ne­reiš­kia, kad ji ne­ga­li pa­sta­to pri­žiū­rė­ti. At­virkš­ čiai, sa­vi­val­dy­bė tu­ri tai da­ry­ti“, – tvir­ti­no S.Juo­za­pai­tie­nė. Anot jos, dėl lė­šų re­mon­tui sa­ vi­val­dy­bė tu­rė­tų kreip­tis į Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­jos Tur­to val­dy­mo sky­rių.

6

ketvirtadienis, vasario 7, 2013

nuomonės

Kul­tū­rin­go „flir­to“ mo­kyk­la

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

P

Tik­ra, kas vir­tua­lu

Ignas Jačauskas

L

ie­tu­vo­je pri­sta­ty­tas pro­jek­tas „Goog­le Maps street view“ su­ kė­lė dar vie­ną ty­lų per­vers­ mą mū­sų ša­ly­je. Eko­no­m i­kai, tiks­l iau – tu­r iz­mui, šis iš pa­ž iū­ros pa­pras­tas vir­tua­lus žings­ne­ lis yra tar­si di­na­mi­to at­ra­di­mas kal­na­ ka­sy­bo­je. Tik, kaip ka­dai­se at­si­sa­ky­da­ mas priim­t i No­be­l io li­te­ra­t ū­ros pre­mi­ ją pa­sa­kė dra­ma­t ur­gas George’as Ber­ nard’as Shaw, Alf­re­dui No­be­liui ga­li­ma at­leis­t i net di­na­m i­to su­k ū­r i­mą, ta­čiau ne No­be­lio pre­mi­jos „iš­ra­di­mą“. Taip jis iš­reiš­kė ne­no­rą bū­t i le­pi­na­mas pub­l i­ kos dė­me­sio. Ly­giai taip ir vir­tua­lio­jo­je epo­cho­je jis vei­k iau­siai at­leis­t ų al­ter­ na­ty­vios tik­ro­vės – in­ter­ne­to – at­si­ra­di­ mą, bet ne jo kė­si­n i­mą­si įsiurb­t i į sa­ve mums įpras­tą rea­ly­bę. „Goog­le­mo­bi­l is“ nu­vei­kė kur kas dau­ giau nei pa­da­rė be­ga­lę nuo­t rau­k ų bū­ si­miems ke­l iau­to­jams: su­k ū­rė vi­siš­kai nau­ją ke­l io­nės di­men­si­ją – tik­rą ke­l io­ nę in­ter­ne­tu.

Ir Lie­tu­vo­je pa­ste­bi­ma – tai, kas bu­vo vir­tua­lu, vis la­biau tam­pa rea­lu. Kad ji tik­ra, įro­do „Goog­le“ kas­dien gau­ na­mi skun­dai – žmo­nėms kaž­ko­dėl ne­ pa­tin­ka bū­ti „pa­gau­tiems“ da­rant nu­si­ kal­ti­mą ar ko­k į ki­tą gė­din­gą veiks­mą. Kai­my­nas, pa­vyz­džiui, ką tik vir­tua­lio­je ke­lio­nė­je pa­ma­tęs, kie­no šuo ap­šla­pi­no jo au­to­mo­bi­l į, ga­l i vi­sai tik­ro­v iš­kai pa­ siū­ly­ti į dan­tis. In­ter­ne­to pla­ty­bių ga­lią pa­ju­to ir Lie­tu­ vos po­li­ti­kai. Jie pa­tys ku­ria įvai­riau­sius tink­la­raš­čius, met­raš­čius, jie, be abe­jo, pa­ten­ka ir į ki­tų met­raš­ti­nin­k ų aki­ra­t į. Štai į vie­šų­jų ry­šių ko­vą sto­ju­si mi­nist­ rė Bi­ru­tė Vė­sai­tė ūmai su­ma­nė per­si­vi­ lio­ti sun­kią­ją in­ter­ne­to ar­ti­le­ri­ją – tink­la­ raš­ti­nin­kus – į sa­vo pu­sę, t. y. pa­si­kvies­ ti juos ar­ba­tė­lės, kad šie paaiš­kin­tų, „kas yra tos me­mės ir ko­dėl kai ku­rios man ne­juo­kin­gos“. Svar­biau­sia net ne mi­n ist­rės pa­ro­do­ mo­ji drą­sa, o įdo­mus pri­pa­ži­ni­mas, kad ne­for­ma­li vie­šo­ji erd­vė, to­kia vir­tua­li ir ga­na in­te­lek­tua­li (nors bū­na ir išim­čių) tur­gaus aikš­tė, tu­ri di­des­nę ga­lią, nei iki šiol dau­ge­lio bu­vo ma­ny­ta. Sup­ran­ta­ma, šie lie­t u­v iš­k i pa­sau­l i­n io tink­lo vei­ki­mo pa­vyz­džiai kur kas kuk­ les­ni nei Ara­bų pa­va­sa­rio sėk­mė. Ta­čiau ir Lie­tu­vo­je pa­ste­bi­ma – tai, kas bu­vo vir­tua­lu, vis la­biau tam­pa rea­lu.

a­žiū­rė­jęs Klai­pė­dos jau­ni­mo cent­ro teat­ro ir ki­no stu­di­ jo­je „Auš­ra“ pa­sta­ty­tą re­ ži­sie­riaus An­ta­no Mi­li­nio spek­tak­lį „Leng­va pa­žin­tis“ (pje­ sės au­to­rius – Va­len­ti­nas Kras­no­ go­ro­vas, ak­to­riai: Lu­kas Al­sys, Ju­li­ja Rek­lai­ty­tė) bu­vau tru­pu­tį šo­ki­ruo­ tas. Mat esu pa­gy­ve­nęs se­na­ma­diš­ kų pa­žiū­rų žmo­gus. Šia­me spek­tak­ly­je ro­do­mas la­bai at­vi­ras „prieš­sek­si­nis“ flir­tas, at­ro­ dy­tų, be jo­kio mo­ra­lo... Ak­to­riai – jau­ni, gra­žūs, re­ži­sū­ ra – meist­riš­ka, nei per daug „fi­zio­ lo­giš­kai“ šiurkš­ti, nei „da­vat­kiš­kai“ su­kaus­ty­ta ar nuo­bo­di. Vis dėl­to tai pje­sė ge­ro­kai nau­ju mums, drą­siu, „li­be­ra­liu“ po­žiū­riu kal­ban­ti apie dvie­jų žmo­nių žai­di­ mą, ku­ris anks­čiau bu­vo va­di­na­mas flir­tu. Ir jos es­mė pui­kiai at­sklei­ džia­ma ak­to­rių ir re­ži­sie­riaus. Tas flir­tas per­žen­gia šio žo­džio įpras­ti­nės reikš­mės ri­bas, yra la­ bai at­vi­ras ir, svar­biau­sia, ini­cia­ty­ va ro­do­ma iš mo­ters, jau­nos mer­gi­ nos pu­sės. O tai ne vi­sai bū­din­ga mer­gi­noms ir net mo­te­rims (su­pran­ta­ma, iš­ sky­rus tam tik­ras mo­te­ris) net da­ bar, li­be­ra­liz­mo lai­kais, nes mer­gi­ noms tokiems dalykams ap­skri­tai yra įpras­tas dro­vu­mas. O kai ku­rios jų bū­na net tiek su­ kaus­ty­tos, kad sa­vo iš­sva­jo­to prin­ co ar mei­lės nuo­ty­kio be­lauk­da­mos ir sen­mer­gys­tės su­lau­kia... Tiek pje­sės au­to­rius, tiek re­ži­sie­ rius pui­kiai su­pran­ta, kad nor­ma­li „he­ro­jė“ taip elg­tis ne­ga­li, tad vy­ ku­siai vi­sus jos veiks­mus mo­ty­vuo­ ja. Tai ne tiek veiks­mų, kiek žo­džių pje­sė, nes vaiz­duo­ja in­te­li­gen­tiš­kus, iš­si­la­vi­nu­sius, mąs­tan­čius jau­nus skir­tin­gų ly­čių žmo­nes, ku­riuos li­ ki­mas su­ve­dė vieš­bu­čio res­to­ra­ne. Iš pra­džių lyg ir vi­sai ne­ti­kė­tai jau­na mer­gi­na ima „ata­kuo­ti“ jau­ ną vy­rą. Taip at­vi­rai, kad jis pa­lai­ko ją pro­sti­tu­te. Mer­gi­na iš pra­džių ne vi­sai sten­gia­si iš­sklai­dy­ti jo pir­mą įspū­dį, net kai ku­riais sa­vo veiks­ mais (pa­vyz­džiui, sa­vo ko­jos aukš­ čiau ke­lių pa­ro­dy­mu) gal net sie­kia jį su­stip­rin­ti. Tai yra, aiš­kiai mė­gi­na su­ža­din­ti jo sek­sua­li­nį su­si­do­mė­ji­mą. Ki­ta ver­tus, sa­vo žo­džiais ji lyg ir pa­nei­gia tą pir­mą įspū­dį sa­ky­da­ma: o ko­dėl mo­te­ris ne­ga­li su­si­pa­žin­da­ ma ro­dy­ti ini­cia­ty­vos? Ko­dėl tik vy­ rai ga­li? Ir jau­nuo­lis ir­gi sa­vęs pa­klau­sia: iš tik­rų­jų, ko­dėl? Jam da­ro­si įdo­mu. Jis ban­do paaiš­kin­ti ir­gi la­bai at­vi­rai, kad bi­ jo at­si­tik­ti­nių pa­žin­čių su lais­vo el­ ge­sio mo­te­ri­mis, nes bi­jo „gau­ti per gal­vą“ nuo jos „drau­go“. Mer­gi­na at­šau­na, kad ir­gi tu­ri ko bi­jo­ti, nes tu­ri ne­ma­žai pi­ni­gų. Tai­ gi, vi­so­mis įma­no­mo­mis vie­to­mis ro­do vi­sus sa­vo „įdo­mius“ taš­kus, bet ga­na sai­kin­gai ir kul­tū­rin­gai.

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

At­ro­dy­tų, vis­kas la­bai pa­pras­ta. To­kių nuo­ty­kių tik­riau­siai daug pa­ si­tai­ko, tiek ve­du­siems, tiek ne­ ve­du­siems vy­rams. Ir pa­skui jie pri­si­me­na juos, vie­ni – su ma­lo­nu­mu, ki­ti – su są­ži­nės grau­ža­ti­mi. Nes nu­ken­čia jų mei­lės tik­ro­sioms, nuo­la­ti­nėms drau­ gėms ar žmo­noms ty­ru­mas. Vis dėl­to vy­ro po­ zi­ci­ja pri­ver­čia mer­gi­ną pa­laips­niui at­skleis­ti sa­ vo kor­tas. Pa­si­ro­do, tai nė­ra jų pir­ma pa­žin­tis. Ji – ver­tė­ja, tu­rin­ti pa­ kan­ka­mai kva­li­fi­ka­ci­jos, kad su­ge­ bė­tų vers­ti jo, jau­no moks­li­nin­ko ar spe­cia­lis­to, teks­tą moks­li­nė­je kon­ fe­ren­ci­jo­je, iš ku­rios jis ir ruo­šia­si grįž­ti na­mo. Kai vy­riš­kį ji pa­gi­ria, kad jo pra­ ne­ši­mas bu­vo įdo­mus, tik­riau­siai ta­da ga­lu­ti­nai jį ir „pa­ka­bi­na“.

Vi­sa Va­ka­rų vi­suo­ me­nė, „mas­me­di­ja“ pa­mi­šu­si dėl sek­so, dėl pi­ni­gų. Bet kuo dau­giau to sie­kia­ma, tuo la­biau tols­ta­ma nuo tik­ros mei­lės. Dėl są­ži­nės ra­my­bės mer­gi­na pa­ klau­sia vai­ki­no, ar jis tu­ri mer­gi­ną, ar my­li ją, ar la­bai. Vai­ki­nas at­sa­ ko, kad tu­ri ir kad my­li „kaip vi­si“ ir kad ne­no­rė­tų trum­pa­lai­kio „nuo­ ty­kio“. Bet mer­gi­na ke­lis kar­tus at­kak­liai įti­ki­nė­ja jį sa­vo ir A.Puš­ki­no ei­lė­mis ir net ci­tuo­da­ma Pla­to­ną, kad gy­ve­ ni­mas be nuo­ty­kio – neį­do­mus. Ko­kiam vy­rui ne­pa­tik­tų to­kia „fi­ lo­so­fi­ja“? Ga­lų ga­le ji pa­sa­ko be­veik vis­ką: kad jos nuo­ty­kio su­ma­ny­mo šal­ti­ niai – li­te­ra­tū­ri­niai. Ji vei­kia­ma ro­ man­ti­nio me­no sva­jo­ja apie ak­ty­vų, stip­rų vy­rą, ku­ris ga­lė­tų bū­ti nors ir don­žua­nas, nes ti­ki­si, kad tai bus jo pa­sku­ti­nė don­žua­niš­ka mei­lė. Ir tai „pa­tei­si­na“ ją, jos hi­pe­rak­ ty­vu­mą. To jau­nuo­lio „prie­ši­ni­ma­ sis“ paaiš­ki­na­mas: jis tu­ri mer­gi­ną, bi­jo ne­ma­lo­nių leng­vos pa­žin­ties pa­sek­mių. Tai ir­gi lo­giš­ka ir su­ pran­ta­ma. Bet kur bu­vo KI­TI, kad mer­gi­nai te­ko iki to priei­ti? Gal kal­tin­ti ga­ li­ma ne tik ki­tus vy­rus ar jau­nuo­ lius, ta­čiau ir gy­ve­ni­mo są­ly­gas, ne­ti­ku­sį auk­lė­ji­mą, kar­je­ros, pi­ni­ gų, bet ne šei­mos ir mei­lės sie­kį? O gal il­gas stu­di­jas, sun­kų dar­bą, bai­ mę, kad ne­pa­vyks iš­lai­ky­ti drau­gės ar šei­mos? Tai gal ir yra tos pje­sės tik­ra­sis pa­slėp­tas mo­ra­las. Tas mo­ra­las šiek

750

reklamos skyrius: 397 „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

„Diena Media News“ laikinai einantis vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

397 750

711, 397 715

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė – Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

Bo­bu­čių vai­ky­ti ne­rei­kia

Ma­ne pa­pik­ti­no val­džios už­mo­jai iš tur­ga­vie­čių priei­gų, nuo pre­ky­bos cent­rų vai­ky­ti tas bo­bu­tes, ku­rios ne­va ne­le­ga­liai pre­kiau­ja sa­vo so­ de­ly­je užau­gin­to­mis dar­žo­vė­mis ir vai­siais. Vi­sa­da iš jų per­ku, nes kai­ nos daug že­mes­nės – tur­gu­je ir pre­ ky­bos cent­ruo­se man jau ne­beį­ma­ no­ma nie­ko nu­si­pirk­ti, nes iš sa­vo ma­žos pen­si­jos vos vos iš­gy­ve­nu. Rai­sa

Ne­no­ri­me gi­lia­van­de­nio uos­to

And­riaus Del­tu­vos ka­ri­ka­tū­ra

tiek ir šo­ki­ruo­ja. Ak­ty­vu­mas ge­rai, bet tik tol, kol ne­virs­ta ko­mu­nis­ti­ niu „do­loj styd“. Kol mei­lės ak­tas ne­pri­ly­gi­na­mas van­dens stik­li­nės iš­gė­ri­mui. Taip jau yra – šiais lai­kais daž­nai bū­na pir­ma „ak­tas“, pa­skui mei­lė. Kai įsi­gi­li­ni į šią pje­sę, su­pran­ti, kad ji me­niš­kai sai­kin­ga ir to­kių li­ be­ra­lių ar ko­mu­nis­ti­nių sek­sua­li­nių re­vo­liu­ci­jų ne­pro­pa­guo­ja. Tos sek­sua­li­nės re­vo­liu­ci­jos jau se­niai įvy­ko Va­ka­rų ša­ly­se. Ar Lie­ tu­vai rei­kia ei­ti tuo ke­liu? Re­ži­sie­rius A.Mi­li­nis prieš spek­ tak­lį pa­si­guo­dė žiū­ro­vams, kad ka­ tast­ro­fiš­kai stin­ga ge­rų pje­sių, jei ir pa­si­ro­do nau­jos, tai to­kios, ko­kių gal ir ne­ver­tė­tų ro­dy­ti. Sek­sas – da­ly­kas rim­tas. Vi­sa Va­ ka­rų vi­suo­me­nė, „mas­me­di­ja“ pa­ mi­šu­si dėl sek­so, dėl pi­ni­gų. Bet kuo dau­giau to sie­kia­ma, tuo la­ biau tols­ta­ma nuo tik­ros mei­lės, nuo tu­ri­nin­go gy­ve­ni­mo. Už­tat ir ma­žė­ja Va­ka­rų gy­ven­to­jų skai­čius, irs­ta šei­mos. Pje­sė, ak­to­rių, re­ži­sie­riaus dar­bas pa­ti­ko pub­li­kai. Jau­ni­mui – tai ge­ra kul­tū­rin­go „flir­to“ mo­kyk­la. Mo­te­ rims pa­ti­ko gal to­dėl, kad jos su­pra­ to, ko­dėl jų vy­rai nu­si­de­da. Juk juos ata­kuo­ja „ba­ra­ku­dos“, „tor­pe­dos“, kur čia at­si­lai­ky­si, jei „fer­la­mu­ro“ ob­jek­tą tie­siog ant sta­lo prieš no­sį vy­rams pa­de­da. Pa­sy­ves­niems ar pa­gy­ve­nu­siems vy­rams pa­tin­ka spek­tak­ly­je jau­nos mer­gi­nos su­pe­rak­ty­vu­mas. Štai ko mes, vy­rai, ver­ti, tik mū­sų drau­gės ar žmo­nos mus ne vi­sa­da tin­ka­mai įver­ti­na. Ar yra dar li­kę pro­tin­gai sa­ve val­ dan­čių vy­rų, ku­riems la­biau pa­tik­ tų kuk­lios, mo­kan­čios lauk­ti mo­ te­rys, ku­rie mo­kė­tų jas pa­ste­bė­ti, su­ras­ti? O su­ra­dę jau ne­pa­si­duo­ tų jo­kiems net ir jau­nų gra­žuo­lių gun­dy­mams. Juk ir pje­sės he­ro­jė apie tai net ne­sva­jo­ja. Jai už­tek­tų ir don­žua­no mei­lės, su są­ly­ga ar vil­ ti­mi, kad tai bū­tų jo pa­sku­ti­nis su­ si­ža­vė­ji­mas.

Platinimo tarnyba: 397 772 397 727 397 706 397 725 397 770 397 729

397 728

telefonas@kl.lt

Jo­nas Siau­ru­kas

Da­bar vėl vi­si pra­bi­lo apie gi­lia­van­ de­nio uos­to sta­ty­bą Meln­ra­gė­je. Aš prieš, kad toks ob­jek­tas at­si­ras­tų ku­ ror­ti­nė­je zo­no­je. Kiek bū­tų iš­kirs­ta miš­ko, kiek pa­jū­rio ati­tek­tų uos­tui. Ir taip mes, klai­pė­die­čiai, miš­ko ne­ tu­ri­me. Iš vi­sų pu­sių mies­tą su­pa pra­mo­ni­niai monst­rai, o dar ir pa­ jū­rį su­bjau­ros. Mes, Meln­ra­gės gy­ ven­to­jai, esa­me la­bai pa­si­pik­ti­nę. El­vy­ra

Va­žiuo­ti na­mo – va­lan­dą

Nuo va­sa­rio 1-osios mies­to vie­ša­ja­ me trans­por­te vėl pra­si­dė­jo po­ky­čiai, dėl ku­rių mums, gy­ven­to­jams, ten­ ka ken­tė­ti ne­pa­to­gu­mus. Va­ka­rais ne­ be­va­žiuo­ja 11-o marš­ru­to au­to­bu­sas, o ma­žo­jo 2A marš­ru­to au­to­bu­sė­lio pa­ sku­ti­nė sto­te­lė yra Deb­re­ce­no gat­vės pra­džia. Ki­taip ta­riant, po 18 val. Deb­ re­ce­no gat­ve ne­be­va­žiuo­ja nė vie­nas mies­to au­to­bu­sas. Aš dir­bu iki 20 val., dar­bo­vie­tė yra prie biu­rų pa­sta­to „Nea­ po­lis“. Kad vie­šuo­ju trans­por­tu par­si­ gau­čiau na­mo iki Bal­ti­jos pro­spek­to, tu­riu ke­liau­ti iki „Avi­te­los“, nes Sau­ sio 15-osios gat­vės sto­te­lė­je sto­ja 5-o marš­ru­to au­to­bu­sas, ku­ris va­žiuo­ja ir Ši­lu­tės plen­tu, o jo­je esan­čio­je Ra­sos sto­te­lė­je ga­liu iš­lip­ti ir pa­rei­ti na­mo į Bal­ti­jos pro­spek­tą. Da­bar ma­no ke­lio­nė na­mo iš dar­bo trun­ka va­lan­dą. Anks­ čiau 11-o marš­ru­to au­to­bu­sas Deb­re­ ce­no gat­ve va­žiuo­da­vo ge­ro­kai il­giau – be­veik iki 20 val., to­dėl bu­vo ga­na pa­ to­gu grįž­ti na­mo, o da­bar pa­da­ry­ta taip, kad tik žmo­nėms bū­tų blo­giau. Sta­nis­la­va

Jau­ni­mas – kaip ler­vos

Ma­ne ner­vi­na jau­ni žmo­nės, ku­ rie ne­su­ge­ba iš­tar­ti žo­džio „at­si­pra­ šau“. Mies­to au­to­bu­suo­se brau­na­ si kaip ler­vos su sa­vo kup­ri­nė­mis ir dar bur­ba, kad jų ne­pra­lei­di. O juk už­tek­tų pa­sa­ky­ti „at­si­pra­šau“ ir ki­ tas žmo­gus ge­ra­no­riš­kai pa­si­trauk­tų, pra­leis­tų, ne­rei­kė­tų stum­dy­tis. Ag­nė

Vis dar Ka­lė­dos

Juo­kin­ga, jog kai ku­rie pre­ky­bos cent­rai iki šiol gy­ve­na ka­lė­di­nė­mis nuo­tai­ko­mis, nors tuoj įpu­sės va­sa­ ris ir jau lai­kas lauk­ti Ve­ly­kų. Tik­rai keis­ta ma­ty­ti, kaip Ma­ža­ja­me Kai­me­ ly­je esan­čio pre­ky­bos cent­ro pa­sta­tas va­ka­rais vis dar spin­di gir­lian­do­mis ir švie­čian­čio­mis žvaigž­dė­mis. Joa­na Pa­ren­gė Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

karštas telefonas

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

Prenumeratos skyrius: 397

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

714

Platinimo tarnyba – 397 713 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 „Namai“: Fotokorespondentai: e. paštas reklama@kl.lt Lina Bieliauskaitė – 397 730 Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Skelbimų skyrius – 397 717 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 „Sveikata“: e. paštas skelbimai@kl.lt 397 705 Techninės redaktorės: Sandra Lukošiūtė – Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Pasaulis: Loreta Ruikė Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Laima Laurišonienė – 397 737 e. paštas akropolis@kl.lt

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėm

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

57

82AC6?A.162;6@ C.@.?6< $ ketvirtADIENIS, vasario 7, 2013

LIETUVA kl.lt/naujienos/lietuva

PapraĹĄÄ— laiko

Jei baudĹžiamoji byla vadinama rezonansine, dar nereiĹĄkia, kad ji bus iĹĄtirta greiÄ?iau. GeneralinÄ—s prokuratĹŤros (GP) tiriamĹł svarbiĹł bylĹł pradĹžia efektinga, taÄ?iau, deja, daĹžniausiai jos be pabaigos.

Lietuvoje vieĹĄÄ—jÄ™s Ukrainos prezidentas Viktoras JanukovyÄ?ius teigia, kad jo ĹĄalis negali nereaguoti ÄŻ VakarĹł spaudimÄ… dÄ—l kalinÄ?ios Julijos TymoĹĄenko.

ď Ž LĹŤkuriavimas: 4= `XRY OVN Vb\ ZR ab aV _VN[ aV `R] af [VN` _R g\ [N[ `V [R`

Of YN` aN Ă˜VNb [Ă› cVR [\` WĂş ]N ONV T\` QN_ [R ZN af aV

4R QV ZV [\ /N_ ab X\` [b\ a_

RezonansinÄ—s bylos bliĹŤkĹĄta Justinas Argustas j.argustas@diena.lt

PostĹŤmio nedaug

GP vadovu PrezidentÄ—s valia tapÄ™s Darius Valys savo darbo pradĹžioje skelbÄ—, kad rezonansinÄ—mis pavadintoms byloms bus skiriama daugiau dÄ—mesio, jos bus tiriamos greiÄ?iau. D.Valys savo poste – jau pustreÄ?iĹł metĹł, taÄ?iau pokyÄ?iĹł kaip nÄ—ra, taip nÄ—ra. Tiesa, rezonansinÄ—s bylos iĹĄskirtinÄ—s tik tuo, kad sulaukia didesnio visuomenÄ—s dÄ—mesio. GreiÄ?iau jas tirti ÄŻstatymai neÄŻpareigoja, nes prieĹĄ ÄŻstatymÄ… visi lygĹŤs. ProkuratĹŤros interneto tinklalapyje skelbiama, kad ĹĄiuo metu tokiĹł bylĹł – netgi septynios. Tai ikiteisminis tyrimas dÄ—l 1991 m. liepos 31 d. MedininkĹł muitinÄ—s poste ÄŻvykdyto septyniĹł Lietuvos Respublikos policijos ir muitinÄ—s pareigĹŤnĹł nuĹžudymo bei pasikÄ—sinimo nuĹžudyti ir ikiteisminis tyrimas dÄ—l 1991 m. sausio 13 d. ÄŻvykiĹł Lietuvoje. MinÄ—tose bylose postĹŤmiai labai nedideli. MaĹždaug prieĹĄ mÄ—nesÄŻ GP atstovai praneĹĄÄ—, kad ikiteisminio tyrimo dÄ—l 1991 m. sausio 13osios ÄŻvykiĹł grupÄ— baigia rengti ÄŻtarimus 81 asmeniui. O kada byla pasieks teismÄ…, neaiĹĄku.

to iĹĄĹĄvaistymo ir pasisavinimo. Jo pradĹžia – 2008-ĹłjĹł birĹželis. Prokurorai skelbia atlikÄ™ krĹŤvas ekspertiziĹł ir analiziĹł, taÄ?iau ÄŻtarimĹł ligi ĹĄiol niekam nepareiĹĄkÄ—. GP skelbia ĹĄÄŻ ikiteisminÄŻ tyrimÄ… baigsianti ĹĄiemet. Jo terminas pratÄ™stas iki 2013 m. balandĹžio 12 d.

PlanavÄ™ GariĹŤnĹł bylÄ… 2012-ĹłjĹł rudenÄŻ atiduoti ÄŻ teismÄ…, prokurorai ir vÄ—l uĹžtruko. Daugiau nei ĹĄeĹĄerius metus GP tiria ir Breste, Baltarusijoje, pro vieĹĄbuÄ?io langÄ… iĹĄkritusio pulkininko Vytauto PociĹŤno bylÄ…. Prokuroras ArtĹŤras Urbelis, ÄŻvertinÄ™s per ikiteisminÄŻ tyrimÄ… surinktus duomenis, padarÄ— iĹĄvadÄ…, kad ValstybÄ—s saugumo departamento karininko V.PociĹŤno mirtis nÄ—ra nusikaltimo ar baudĹžiamojo nusiĹžengimo padarinys, Ĺžuvusiojo naĹĄlÄ— ĹĄÄŻ sprendimÄ… Ĺžada skĹłsti. Taigi tyrimas vÄ—l uĹžsitÄ™s. Pabaigos nematyti

Niekas nesikeiÄ?ia

GP nuo 2009-ĹłjĹł sausio tiria ir galimÄ… didelÄ—s vertÄ—s turto iĹĄĹĄvaistymÄ… Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre (LNOBT) atliekant scenos ÄŻrangos rekonstravimo, projektavimo ir ÄŻrengimo darbus. Pastarasis prokurorĹł veiksmas ĹĄiame ikiteisminiame tyrime, kaip skelbia pati GP, 2011-ĹłjĹł liepÄ…. Byloje ďŹ gĹŤruoja ir Vokietijos pilieÄ?iai. GP iĹĄsiuntÄ— ne vienÄ… teisinÄ—s pagalbos praĹĄymÄ… ÄŻ VokietijÄ…, taÄ?iau ĹĄi jĹł nevykdo. Dar daugiau – netgi patys prokurorai yra skelbÄ™, kad ĹĄi byla greiÄ?iausiai teismo nepasieks. PanaĹĄiu tempu vykdomas ir ikiteisminis tyrimas dÄ—l galimo VÄŽ „Vilnius – Europos kultĹŤros sostinÄ— 2009“ didelÄ—s vertÄ—s tur-

Daugiau nei pusantrĹł metĹł prokurorai tiria ir dar vienÄ… garsiÄ… bylÄ…. Tai ikiteisminis tyrimas dÄ—l galimo sukÄ?iavimo nelegaliai aprĹŤpinant turgavietes pigiomis kinĹł prekÄ—mis. GariĹŤnĹł didmenininkai, iĹĄ valstybÄ—s vogÄ™ milijonus ir galbĹŤt penÄ—jÄ™ kai kurias politines partijas, atpildo turÄ—tĹł sulaukti rudenÄŻ. Taip pernai kalbÄ—jo Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras Ramutis JanceviÄ?ius. PlanavÄ™ ĹĄiÄ… bylÄ… 2012-ĹłjĹł rudenÄŻ atiduoti ÄŻ teismÄ…, prokurorai ir vÄ—l uĹžtruko. Ligi ĹĄiol tebevykdomas ir ikiteisminis tyrimas dÄ—l banko „Snoras“ galimo apgaulingo apskaitos tvarkymo, dokumentĹł klastojimo, piktnaudĹžiavimo, turto iĹĄĹĄvaisty-

mo ir pinigĹł plovimo. Problema ta, kad buvusiĹł „Snoro“ vadovĹł iĹĄdavimo Lietuvai byla Londone atidÄ—ta iki liepos. O naujausia rezonansine vadinama byla – ikiteisminis tyrimas dÄ—l galimo piktnaudĹžiavimo atliekant Gedimino prospekto rekonstrukcijÄ… – taip pat nejuda.

Komentaras Aurelijus Gutauskas Prof. dr., Mykolo Romerio universiteto TeisÄ—s fa kulteto BaudĹžia mosios teisÄ—s ir kri mi nologijos kated ros vedÄ—jas

K

odÄ—l taip ilgai ti riamos rezonansi nÄ—s bylos? VienareikĹĄmio at sa ky mo nÄ—ra. PagrindinÄ— problema – pirminÄ—s grandies, t. y. tyrÄ—jĹł, kvalifikacija, kompetencija. Nuo to viskas prasideda. Ga liausiai vi sos rezonansi nÄ—s bylos paprastai susijusios su Ĺžinomais ĹžmonÄ—mis, kad ir kas jie bĹŤtĹł: kaltinamieji, ÄŻtariamieji ar nukentÄ—jusieji. Jie, Ĺžinoma, turi gerus advokatus. Ir, aiĹĄku, naudojasi BaudĹžia mojo proceso kodekso tei kiamomis ga limybÄ—mis bei stengiasi – kartais sÄ…moningai, kartais nesÄ…moningai – procesÄ… vilkinti. Kalbant apie rezonansines bylas, kurios yra fi nansinio pobĹŤdĹžio, ten reikia atlikti daugybÄ™ ekspertiziĹł, kurios yra sudÄ—tingos ir trunka labai ilgai. Advokatai, aiĹĄku, praĹĄo jas pakartoti, galiausiai labai daug liudytojĹł reikia apklausti. Tokie tyrimai trunka ilgai, nes tai leidĹžia mĹŤsĹł BaudĹžiamojo proceso kodeksas. Jei byla rezonansinÄ—, ji eska luojama, aiĹĄku, teisÄ—saugininkai stengiasi maksi ma liai iĹĄnaudoti vi sas ga li mybes, kad bĹŤtĹł surinkta pakankamai ÄŻrodymĹł. Jie tu ri bĹŤti patik rinti ir kad teismui beliktĹł priimti verdiktÄ…. Taip, bĹŤ na bylĹł, kai akivaizdu, jog rei ka lin gas komandi nis proku rorĹł darbas, kad tÄ… procesÄ… bĹŤtĹł ga li ma pa greitinti. Ikiteismi niai ty ri mai, pripaĹžinkime, Lietuvoje trunka tikrai per ilgai dÄ—l neaiĹĄkiĹł prieĹžasÄ?iĹł.

PrezidentÄ— Dalia GrybauskaitÄ— vakar Vilniuje vykusioje abiejĹł ĹĄaliĹł vadovĹł spaudos konferencijoje ragino nevilkinti sprendimĹł ĹĄioje srityje ir pabrėŞė, kad delsimas sutrukdys Ukrainai pasiraĹĄyti sutartis su ES. „ReikÄ—s skirti laiko atsakymui ÄŻ ĹĄiuos klausimus surasti, kad tie sprendimai, kurie bus priimami artimiausiu metu, bĹŤtĹł priimti pagal mĹŤsĹł teisines normas. Pati teisinÄ— sistema yra pati svarbiausia ĹĄiuo klausimu, todÄ—l mes kartu su savo partneriais turime galvoti, kaip turÄ—sime spÄ™sti ĹĄÄŻ klausimą“, – aiĹĄkino V.JanukovyÄ?ius, paklaustas, ar svarstoma galimybÄ— suteikti malonÄ™ J.TymoĹĄenko ir kitaip palengvinti ÄŻkalintos politikÄ—s situacijÄ….

„Be abejo, mes negalime nereaguoti ÄŻ tÄ… kritikÄ…, kuriÄ… nuolat girdime iĹĄ ES. Ĺ is klausimas mums skausmingas“, – teigÄ— V.JanukovyÄ?ius. PrieĹĄ tai Ukrainos vadovas akcentavo, kad jo ĹĄalis stengiasi daryti iĹĄvadas ir ieĹĄko iĹĄeiÄ?iĹł dÄ—l priimtĹł nesÄ—kmingĹł sprendimĹł, taÄ?iau nekonkretizavo, apie kokius sprendimus kalba. „Ukrainos uĹžsienio politikos prioritetai – tolesnÄ— mĹŤsĹł integracija. Jau tradiciĹĄkai susiklostÄ—, kad Lietuva yra mĹŤsĹł strateginÄ— partnerÄ— ĹĄiais klausimais, nes Lietuva jau nuÄ—jo visÄ… ĹĄÄŻ integracijos kelią“, – Ĺžurnalistams sakÄ— politiniĹł oponentĹł persekiojimu Vakaruose kaltinamas V.JanukovyÄ?ius. D.GrybauskaitÄ— pabrėŞė, kad „politinÄ—s opozicijos ÄŻkalinimas sudaro labai neigiamÄ… fonÄ… bet kokiems ateities ES ir Ukrainos santykiams“. BNS inf.

ď Ž PoĹžiĹŤris:  V` XYNb `V ZN` ZbZ` `XNb` ZV[ TN`• “ ]N XYNb` aN` N]VR a\

YR` [Ă&#x; 7 Af Z\ R[ X\ YV XV ZĂ– NV XV [\ `b 1 4_f ONb` XNV aR `b `V aV XĂ?` C 7N [b X\ cf Ă˜Vb`  3\ a\ QVR [\`• ?\ OR_ a\ 1NĂ˜ XNb` [b\ a_

Aistros dÄ—l skalĹŤnĹł Seimo Aplinkos apsaugos komitetas siĹŤlo Vyriausybei stabdyti skalĹŤnĹł iĹĄtekliĹł iĹĄgavimo Lietuvoje projektÄ…, prie Seimo vakar ĹĄia proga vyko ir protestas.

SprendimÄ… stabdyti skalĹŤnĹł paieĹĄkas Aplinkos apsaugos komitetas priÄ—mÄ— vakar – uĹž jÄŻ balsavo 7 iĹĄ 10 komiteto nariĹł. UĹž sprendimÄ… balsavo valdantiesiems priklausantys parlamentarai, prieĹĄ – aplinkos ministras Valentinas Mazuronis, du konservatoriai – Paulius Saudargas ir AgnÄ— BilotaitÄ— – susilaikÄ—. Po balsavimo aplinkos ministras komiteto rekomendacijÄ… Vyriausybei stabdyti konkursÄ… pavadino „neiĹĄmintinga, emocine, nepakankamai motyvuota ir mitingine, o ne pagrÄŻsta realiomis iĹĄvadomis“. „Jeigu iĹĄ tiesĹł atsirastĹł faktĹł, ÄŻrodymĹł, kad tame procese (Ĺžvalgymo ir gavybos – BNS inf.) vyksta panaĹĄĹŤs dalykai (aplinkos terĹĄimas – BNS inf.), apie kuriuos

kalbÄ—ta, neabejotinai nereikÄ—tĹł vykdyti, taÄ?iau ĹĄiandien to negirdÄ—jau“, – sakÄ— ministras V.Mazuronis. Komitetas siĹŤlo Vyriausybei stabdyti skalĹŤnĹł dujĹł projektÄ…, iki bus paskelbta ES nuomonÄ— dÄ—l ĹĄiĹł iĹĄtekliĹł naudojimo. Vakar prie Seimo rinkosi ir protestuotojai, nepritariantys skalĹŤnĹł dujĹł Ĺžvalgybai ir gavybai Lietuvoje. O premjeras Algirdas ButkeviÄ?ius Ĺžada vertinti, kuo paremtos Aplinkos komiteto iĹĄvados dÄ—l skalĹŤnĹł dujĹł. Energetikos ministras Jaroslavas NeveroviÄ?ius sako, kad dabartinÄ—s situacijos nereikÄ—tĹł sureikĹĄminti, esÄ… kyla natĹŤraliĹł klausimĹł dÄ—l aplinkos apsaugos, ÄŻ kuriuos reikia atsakymĹł. „Manau, tai yra natĹŤralĹŤs klausimai. Kita vertus, mes turime Ĺžinoti, kokiais iĹĄtekliais disponuojame Lietuvoje“, – Ĺžurnalistams sakÄ— energetikos ministras. BNS inf.

ď Ž Pavojai: @RVZ\ .]YV[X\` N]`NbT\` X\ZVaRaN` ]N`VĂ­YĂ› `aNOQfaV `XNYĂ­

[ú QbWú ]NVR XN` X\Y 2@ [Rb aVX_V[` XNQ Wú TNcfON V_ [NbQ\WVZN` “ `NbTí`  3\a\QVR[\`• .bQ_VNb` /NTQ\[\ [b\a_

8

ketvirtadienis, vasario 7, 2013

užribis „Bi­ru­tės uos­tui“ – bank­ro­to grės­mė

Su­sip­lie­kė mer­gi­nos

Ap­ga­vo dar vie­ną se­no­lę

Lie­tu­vos au­to­rių tei­sių gy­ni­mo aso­cia­ci­ja ne­su­lau­kė iš „Bi­ru­ tės uos­to“ be­veik 1,2 tūkst. li­tų ir par­da­vė šią sko­lą sko­lų išieš­ ko­ji­mo bend­ro­vei, o ši krei­pė­si į teis­mą pra­šy­da­ma dėl ne­grą­ ži­na­mos sko­los iš­kel­ti bank­ro­to by­lą. Jei­gu bend­ro­vė pa­teiks įro­ dy­mus, jog yra mo­ki, pra­šy­mas skelb­ti bank­ro­tą bus at­mes­tas.

Va­sa­rio pra­džio­je Tai­kos pr. ga­le esan­čia­me ba­re muš­ty­ nės ki­lo tarp dvie­jų lan­ky­to­ jų. 20-me­tę Vik­to­ri­ją su­mu­ šė 23 me­tų Ie­va. Pa­rei­gū­nai iš­ siaiš­ki­no abie­jų konf­lik­ta­vu­sių mer­gi­nų as­me­ny­bes ir ap­klau­ sė jas. Baus­mė kal­ti­nin­kei pri­ klau­sys nuo nu­ken­tė­ju­sio­sios su­ža­lo­ji­mo sun­ku­mo.

76 m. klai­pė­die­tė Je­ka­te­ri­na ne­ sup­ra­to, kad jai te­le­fo­nu pa­ skam­bi­no ne sū­nus, o su­kčius. Jis ti­ki­no su­ža­lo­jęs vai­ką ir pra­ šė pi­ni­gų. Pas Ban­du­žių g. gy­ve­ nan­čią mo­te­rį atė­jo apie 27 m. ne­pa­žįs­ta­mas vy­ras. Jam mo­te­ ris ati­da­vė 500 li­tų ir auk­si­nį žie­ dą. Tik vė­liau pen­si­nin­kė su­ži­no­ jo, kad sū­nus jai ne­skam­bi­no.

Pareigūnai gau­dė girtus vai­ruo­to­jus Dai­va Ja­naus­kai­tė Ke­lių po­li­ci­jos biu­ro pa­rei­gū­nai ėmė­si griež­tos ko­vos su Ke­lių eis­ mo tai­syk­lių pa­žei­dė­jais. Pa­vo­jin­ giau­si jų – gir­ti vai­ruo­to­jai.

Šią sa­vai­tę du va­ka­rus iš ei­lės ke­lių po­li­ci­nin­kai ren­gė rei­dus. Au­to­mo­ bi­liai stab­dy­ti ato­kes­nė­se gat­vė­se, ku­rio­mis, kiek ži­no­ma pa­rei­gū­ nams, sten­gia­si va­žiuo­ti ne­blai­vūs vai­ruo­to­jai. Pir­ma­die­nį ir ant­ra­die­nį su­te­ mus po­li­ci­nin­kai tam tik­ro­se vie­ to­se stab­dė ke­tu­rias va­lan­das ko­ ne kiek­vie­ną au­to­mo­bi­lį. Sta­tis­ti­ka by­lo­ja, kad grei­čio mė­ gė­jai daž­niau­siai yra jau­ni vai­ruo­ to­jai bei vers­li­nin­kai. Vai­ruo­da­mos mo­bi­lio­jo ry­šio te­le­fo­nais daž­niau kal­ba mo­te­rys. Pag­rin­di­nis rei­dų tiks­las bu­vo išaiš­kin­ti kaip ga­li­ma dau­giau ne­ blai­vių vai­ruo­to­jų. „Ke­lių po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai tu­ ri ypa­tin­gą uos­lę ir ži­no, ku­rio­ mis gat­vė­mis ne­blai­vūs vai­ruo­ to­jai su­ka, ban­dy­da­mi iš­veng­ti su­si­dū­ri­mo su pa­rei­gū­nais. Ti­

ki­mės, kad daž­ni rei­dai išauk­lės vai­ruo­jan­čiuo­sius, jog tai­syk­lių bū­ti­na lai­ky­tis vi­so­se si­tua­ci­ jo­se. La­biau­siai no­ri­me, kad nė vie­nas ne­sės­tų prie vai­ro ap­svai­ gęs“, – tei­gė Klai­pė­dos ke­lių po­ li­ci­jos biu­ro vir­ši­nin­ko pa­va­duo­ to­jas Min­dau­gas Džer­mei­ka. Sa­vait­ga­lį pa­na­šias ak­ci­jas pa­rei­ gū­nai pla­nuo­ja vi­sos Klai­pė­dos ap­ skri­ties ke­liuo­se.

Sta­tis­ti­ka ir fak­tai Va­sa­rio 4 d. nu­sta­ty­ti 37 pa­žei­dė­jai, 3 as­me­nys vai­ra­vo ne­blai­vūs, 27 as­me­nys vir­ši­jo leis­ti­ną grei­tį, 16 vai­ruo­to­jų ne­tu­rė­jo ci­vi­li­nio drau­ di­mo, 8 vai­ra­vo kal­bė­da­mi te­le­fo­nais. Va­sa­rio 5 d. nu­sta­ty­ti 27 pa­žei­dė­jai, 1 vai­ra­vo ap­gir­tęs, 12 as­me­nų vir­ši­jo leis­ti­ną grei­tį, 7 vai­ra­vo ne­tu­rė­da­mi drau­di­mo.

Lau­ki­mas: nei­gęs kal­tę K.Alek­sand­ra­vi­čius ne­ri­ma­vo lauk­da­mas teis­mo spren­di­mo.

Dėl žmog­žu­dys­tės – ne­kal­tas Kar­tą už žmog­žu­dys­tę jau teis­tas gir­tau­ jan­tis ir ne­dir­ban­tis vy­ras, kal­tin­tas dar vie­nu nu­žu­dy­mu, Klai­pė­dos apy­gar­dos teis­mo iš­tei­sin­tas, ta­čiau į lais­vę nei­šė­jo.

Pa­jū­ry­je dings­ta ma­ši­nos Dai­va Ja­naus­kai­tė Per po­rą die­nų pa­jū­ry­je sa­vi­nin­ kai pa­si­ge­do ke­tu­rių au­to­mo­bi­lių. Vie­no jų li­ki­mas aiš­kus, trys ki­ti – te­beieš­ko­mi.

Va­kar prieš­piet 80-me­tė klai­pė­ die­tė pra­ne­šė, kad jos anū­kas su sa­vo drau­gu iš kie­mo pa­gro­bė šiai mo­te­riai pri­klau­san­tį au­to­mo­bi­lį „Re­nault La­gu­na“. Nu­ken­tė­ju­sio­ ji ne­ga­lė­jo pa­sa­ky­ti, kas yra anū­ko drau­gas. Au­to­mo­bi­lis din­go iš Nai­ku­pės gat­vės. Jis ver­ti­na­mas 7 tūkst. li­tų.

Tos pa­čios die­nos ry­tą Pa­lan­ go­je, Tai­kos gat­vė­je esan­čio­je ne­ sau­go­mo­je au­to­mo­bi­lių aikš­te­lė­je sa­vi­nin­kas ne­be­ra­do 2001 m. pa­ ga­min­to au­to­mo­bi­lio „Volks­wa­gen Sha­ran“. Per 17 tūkst. li­tų kai­nuo­jan­ ti ma­ši­na, kaip spė­ja­ma, pa­vog­ ta nak­tį. Ant­ra­die­nį Klai­pė­do­je iš Pie­ ti­nės gat­vės din­go vie­nai bend­ ro­vei pri­klau­san­tis „Volks­wa­gen Cad­dy“, pa­ga­min­tas 2004 m., o Ram­by­no gat­vė­je din­go va­gių ypač mėgs­ta­mas „Hon­da CR-V“, pa­ga­ min­tas prieš pen­ke­rius me­tus.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Per­nai ba­lan­džio vi­du­ry­je Ši­lu­tės ra­jo­ne, Lau­čių kai­me, nuo pa­tir­ tų su­mu­ši­mų na­muo­se mi­rė Ja­ni­ na Pla­ta­kie­nė. Pra­dė­ję ty­ri­mą pa­rei­gū­nai iš­ siaiš­ki­no, kad ją ir jos su­tuok­ti­nį Ro­mual­dą su­mu­šė su­gė­ro­vas Ka­ zys Alek­sand­ra­vi­čius. Šis 57 me­tų kar­tą už nu­žu­dy­mą teis­tas vy­ras lem­tin­gą va­ka­rą bu­vo pas Pla­ta­kius ir gir­ta­vo su šei­mos gal­va. Nuo pat ty­ri­mo pra­džios jis ti­ki­no gė­ręs tik su R.Pla­ta­kiu ir jo žmo­nos, grįž­tan­čios iš par­duo­tu­vės, ne­su­lau­kė, ap­svai­go ir už­mi­go.

Ta­čiau pa­rą na­muo­se su­muš­tos ir me­di­kų pa­gal­bos ne­su­lau­ku­sios mo­ters su­tuok­ti­nis ke­lis kar­tus pa­ sa­ko­jo šią is­to­ri­ją vis ki­taip. Šis ti­ki­no, kad sve­čias su­mu­ šė ne tik žmo­ną, bet ir jį pa­tį. R.Pla­ta­kis aiš­ki­no ban­dęs gin­ ti sa­vo mo­te­rį, bet ga­vo smū­gį į šo­ną. To­dėl K.Alek­sand­ra­vi­čius bu­vo kal­ti­na­mas ir su­lau­žęs jam šon­kau­lį. Va­kar Klai­pė­dos apy­gar­dos teis­ mas pa­skel­bė spren­di­mą šio­je by­ lo­je. K.Alek­sand­ra­vi­čius iš­tei­sin­ tas, ne­su­rin­kus pa­kan­ka­mai jo kal­tės įro­dy­mų. Ar­gu­men­tuo­da­mas to­kį spren­di­ mą tei­sė­jas kė­lė dvi ver­si­jas. Spė­

ja­ma, kad K.Alek­sand­ra­vi­čius ir R.Pla­ta­kis už­mi­go, vė­liau iš par­ duo­tu­vės grį­žo J.Pla­ta­kie­nė ir par­ ne­šė pi­gaus vy­no bei alaus. Ga­li bū­ti, kad mo­te­ris gė­rė vie­ na, o pa­bu­dęs su­tuok­ti­nis ją už­ klu­po ir jie su­si­mu­šę vie­nas ki­tą su­ža­lo­jo. Ga­lė­jo bū­ti, kad pa­rė­ju­si iš par­ duo­tu­vės J.Pla­ta­kie­nė gir­ta­vo su vy­ru. Teis­mo ma­ny­mu, kal­ti­nin­kas ga­ lė­jo bū­ti ne kar­tą mo­te­rį skau­džiai mu­šęs jos su­tuok­ti­nis. Ta­čiau da­bar išaiš­kin­ti tik­rą­ ją tie­są bus sun­ku, ka­dan­gi kar­tą teis­me pa­liu­di­jęs R.Pla­ta­kis mi­rė ir jo dar kar­tą pa­klaus­ti apie lem­ tin­go­jo va­ka­ro įvy­kius jau ne­beį­ ma­no­ma. Nors teis­mas iš­tei­si­no K.Alek­ sand­ra­vi­čių, į lais­vę jis kol kas nei­ šeis, mat per­nai jis bu­vo nu­teis­tas už tai, kad Ši­lu­tė­je pro lan­gą į vie­ ną na­mą įme­tė ak­me­nį ir taip su­ ža­lo­jo mo­te­rį. Kal­ti­ni­mą pa­lai­kiu­si pro­ku­ro­rė įsi­ti­ki­nu­si, kad skųs šį spren­di­mą.

Pag­ra­si­no par­da­vė­jai švirkš­tu Dai­va Ja­naus­kai­tė Va­gi­šiai par­duo­tu­vėms ne tik pri­ da­ro nuo­sto­lių, bet ir te­ro­ri­zuo­ja par­da­vė­jas. Ap­sau­gos dar­buo­to­ jai pa­žįs­ta ne­pa­gei­dau­ja­mus klien­ tus ir sten­gia­si, kad įtar­ti­ni as­me­ nys ne­per­ženg­tų pre­ky­bos cent­rų slenks­čio. Gei­džia­miau­sias: „Hon­da CR-V“ pa­sta­ruo­ju me­tu va­di­na­mas vie­nu

la­biau­siai va­gia­mų au­to­mo­bi­lių.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Vie­na to­kių va­gi­lių ban­dė pa­si­pel­ ny­ti pre­ky­bos cent­re Tai­kos pro­ spek­to ga­le, ta­čiau ap­sau­gi­nin­kai

ją jau pa­ži­no­jo ir iš par­duo­tu­vės iš­va­rė. 31 me­tų Ok­sa­na F. dau­gy­bę kar­tų bu­vo įkliu­vu­si va­gi­liau­jan­ti. Įtū­žu­si dėl to­kios skriau­dos ši grį­žo su švirkš­tu ran­ko­je. Ji priė­jo prie 26 me­tų par­da­vė­jos ir pa­gra­ si­no už­krė­sian­ti ją AIDS. Pra­dė­tas iki­teis­mi­nis ty­ri­mas dėl gra­si­ni­mo už­krės­ti mir­ti­na li­ga. Pa­rei­gū­nai aiš­ki­na­si, ar šis gra­ si­ni­mas bu­vo rea­lus. Po­li­ci­nin­kai

ieš­ko įta­ria­mo­sios, nes no­ri ją ap­ klaus­ti. Kiek­vie­nas pre­ky­bos cent­ras tu­ ri ne­pa­gei­dau­ja­mų as­me­nų są­ra­šą ir šiais duo­me­ni­mis da­li­ja­si su to pa­ties tink­lo par­duo­tu­vių ap­sau­ gi­nin­kais. Ta­čiau ne­rei­kia ir to­kių są­ra­šų, va­gis dar­buo­to­jai at­pa­žįs­ta iš to­lo. Nu­si­kal­tė­liai daž­niau­siai va­gia tas pre­kes, ku­rias ne­sun­kiai par­ duo­da už pu­sę kai­nos tur­gaus pre­ kei­viams bei tak­sis­tams.

9

ketvirtADIENIS, VASARIO 7, 2013

klaipėdos verslas Ne­le­ga­lus dar­bas

Sėk­min­ga pra­džia

Ap­do­va­nos eks­por­tuo­to­jus

Vals­ty­bi­nė dar­bo ins­pek­ci­jos duo­me­ni­mis, 2012 m. dar­bo ins­pek­to­riai ša­ly­je at­li­ko be­ veik 4 tūkst. ne­le­ga­laus dar­bo tik­ri­ni­mų, ku­rių me­tu nu­sta­ty­ ta 1 710 ne­le­ga­liai dir­bu­sių as­ me­nų, iš jų – 26 as­me­nys iki 18 m., bei 13 už­sie­nie­čių. Teis­ mų pa­skir­tų bau­dų su­ma sie­ kė 1,2 mln. li­tų.

„Klai­pė­dos naf­ta“ pre­li­mi­na­rios pa­ja­mos per 2013 m. sau­sį sie­ kė 14,3 mln. li­tų, 17 pro­c. dau­ giau nei per tą pa­tį lai­ko­tar­pį per­nai. Šie­met į ter­mi­na­lo tal­ pyk­las per­krau­ta 755 tūkst. t naf­tos pro­duk­tų, 14 pro­c. dau­ giau nei 2012 m. sau­sio mėn. Vals­ty­bei pri­klau­so 72 pro­c. bend­ro­vės ak­ci­jų.

Penk­ta­die­nį Vy­riau­sy­bė­je vyks Lie­tu­vos pre­ky­bos, pra­mo­nės ir ama­tų rū­mų kon­kur­so „Lie­ tu­vos eks­por­to pri­zas“ ap­do­ va­no­ji­mų įtei­ki­mo iš­kil­mės. Šis gar­bin­gas ti­tu­las bus įteik­tas ir Klai­pė­do­je vei­kian­čiai kom­ pa­ni­jai, bal­dus ga­mi­nan­čiam kon­cer­nui „SBA idė­jos na­ mams“.

Ekspertas pataria

Ar saugus jūsų automobilis? Kur­sai: ne­mo­ka­mus vers­lo mo­ky­mus pa­mė­gę klai­pė­die­čiai ne­re­tai nie­kur ne­tai­ko įgy­tų ži­nių. „Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Vers­lu­mo kur­sai – be nau­dos? Per me­tus be­dar­bių mo­ky­mui ir įvai­riems ki­tiems vers­lu­mo kur­sams Lie­tu­vo­je iš­ lei­džia­mi mi­li­jo­nai. Ta­čiau ne­ma­ža da­ lis kur­sus bai­gu­sių žmo­nių įgy­tų ži­nių nie­ kur taip ir ne­pa­nau­do­ja. As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

mo­ky­mo pro­gra­mų“, – įsi­ti­ki­nu­si R.Lau­ži­kie­nė.

Ten­ki­na smal­su­mą

Vers­lo pra­dme­nys ne­do­mi­na

Ne­m o­ka­m us vers­l u­m o kur­s us klai­pė­die­čiams nuo­lat or­ga­ni­zuo­ ja Klai­pė­dos eko­no­mi­nės plėt­ros agen­tū­ra. Agen­tū­ra ra­šo eu­ro­pi­nius pro­ jek­tus, gau­na fi­nan­sa­vi­mą ir ren­gia mo­ky­mus. Jos va­do­vė Rai­mon­da Lau­ži­kie­nė tei­gė, kad kur­sai neo­ rien­tuo­ti į be­dar­bius. Esą kai ku­rie žmo­nės yra im­lūs ir no­ri mo­ky­tis, bet pa­ste­bi­ma, kai jie gau­na vis­ką ne­mo­ka­mai, po­žiū­ris į kur­sus tam­pa trum­pa­lai­kis. „Ma­ny­ čiau, kad už vers­lu­mo kur­sus žmo­ nės tu­rė­tų mo­kė­ti, ta­da po­žiū­ris bū­ tų ki­toks. Se­niai apie tai kal­bė­jau, bet ka­dan­gi mū­sų pro­gra­ma yra re­mia­ ma fon­dų, mes ne­ga­li­me im­ti jo­kio mo­kes­čio“, – tei­gė R.Lau­ži­kie­nė. Tei­gia­ma, kad kur­sų da­ly­viai ta­ po la­bai reik­lūs lek­to­riams, rei­ka­ lau­ja la­bai konk­re­čių, spe­cia­li­zuo­ tų, pra­ktiš­kų te­mų. „Ko­kia rea­li šių vers­lo kur­sų nau­da? Ne pa­slap­tis, kai ku­rie į juos atei­na, nes šiaip mėgs­ta mo­ ky­tis, plės­ti sa­vo aki­ra­tį. Nors ne­ ke­ti­na už­siim­ti vers­lu“, – ne­slė­pė R.Lau­ži­kie­nė. Bet kur­sų da­ly­viai esą su­si­tin­ka, tar­pu­sa­vy­je bend­rau­ja, vie­nas iš ki­ to se­mia­si idė­jų ir kon­tak­tų, ne­pai­ sant to, kad kaž­kas už tai su­mo­ka di­de­lius pi­ni­gus. Ta­čiau R.Lau­ži­ kie­nės įsi­ti­ki­ni­mu, to­kių mo­ky­mų rei­kės vi­sa­da. „Juk žmo­gus, kol gy­vas, tol mo­ ko­si. Ap­lin­ka kei­čia­si, mo­ky­tis rei­ kia vi­są gy­ve­ni­mą. Ir Eu­ro­pa mo­ ko­si, nie­kas nė­ra su­stab­dę to­kių

Ta­čiau į ne­mo­ka­mus už­siė­mi­mus „Vers­lo pra­dme­nys“, ku­rie du kar­tus per sa­vai­tę vyks­ta Klai­pė­dos te­ri­to­ ri­nė­je dar­bo bir­žo­je, ren­ka­si ne itin daug su­si­do­mė­ju­sių­jų. „Mes jiems su­tei­kia­me in­for­ma­ci­ją, ko­kios yra

Mil­da Ko­je­lie­nė:

Yra daug fak­tų, kai tuos pi­ni­gus už mo­ ky­mus ten­ka grą­žin­ ti. Jei jie nea­ti­dir­bo pu­sės me­tų, mes tas lė­šas išieš­ko­me. įmo­nių for­mos, į ką kreip­tis do­mi­ nan­čiu klau­si­mu. „Vers­lo pra­dme­ ni­mis“ ne per daug do­mi­si“, – pa­ ste­bė­jo Klai­pė­dos te­ri­to­ri­nės dar­bo bir­žos Jau­ni­mo užim­tu­mo po­sky­rio ve­dė­ja Dia­na Mon­ce­vi­čiū­tė. Žmo­nes esą la­biau do­mi­na, kaip tai­syk­lin­gai pa­ra­šy­ti gy­ve­ni­mo ap­ ra­šy­mą, pla­nuo­ti kar­je­rą, pro­fe­si­nį orien­ta­vi­mą. Stul­bi­na­mos in­ves­ti­ci­jos

Lie­tu­vos dar­bo bir­ža per­nai ir šiems me­tams be­dar­bių mo­ky­mams sky­ rė 52,8 mln. li­tų. Už šias lė­šas bus ap­mo­ky­ta 8,5 tūkst. be­dar­bių. Ki­ taip ta­riant, vie­nam as­me­niui skir­ ta dau­giau nei 6 tūkst. li­tų. „Jei vi­du­ti­nė mo­ky­mo pro­gra­ma yra 5 mė­ne­siai, vien 3, 5 tūkst. li­

tų yra mo­ky­mo­si sti­pen­di­ja, o dar ke­lio­nės iš­lai­dos, svei­ka­tos pa­tik­ ri­ni­mas, kur­sai“, – tvir­ti­no Lie­tu­ vos dar­bo bir­žos Užim­tu­mo rė­mi­ mo sky­riaus vy­riau­sio­ji spe­cia­lis­tė Mil­da Ko­je­lie­nė. Per­nai Klai­pė­dos te­ri­to­ri­nė dar­ bo bir­ža 0,5 tūkst. as­me­nų pro­fe­ si­niam mo­ky­mui pa­nau­do­jo 1 mln. li­tų. Per 2012 m. Klai­pė­do­je mo­ ky­mą bai­gė 500 be­dar­bių ir įspė­ tų apie at­lei­di­mą iš dar­bo dar­buo­ to­jų. Dau­giau­sia jų – 258 mo­kė­si ir įgi­jo trans­por­to prie­mo­nių ke­lei­ viams ar­ba kro­vi­niams vež­ti pa­žy­ mė­ji­mus. Taip pat ne­ma­žai as­me­nų mo­kė­si bu­hal­te­ri­nės ap­skai­tos, įgi­jo lai­vų kor­pu­sų su­rin­kė­jo, ma­ni­kiū­ri­nin­ ko, kir­pė­jo, su­vi­rin­to­jo, so­cia­li­nio dar­buo­to­jo bei slau­gy­to­jo pa­dė­jė­ jo kva­li­fi­ka­ci­jas. Jie mo­kė­si tri­ša­lių pro­fe­si­nio mo­ky­mo ir įdar­bi­ni­mo su­tar­čių pa­grin­du, to­dėl vi­si bai­gu­sie­ji pro­ fe­si­nį mo­ky­mą ir įgi­ju­sie­ji kva­li­fi­ ka­ci­jas įsi­dar­bi­no pas darb­da­vius, su ku­riais bu­vo pa­si­ra­šy­tos mi­nė­ tos tri­ša­lės su­tar­tys. Kur­sus ap­mo­ka ne vi­siems

Ne­pai­sant to, kad kas tre­čias dar­ bo bir­žo­je re­gist­ruo­tas be­dar­bis yra ne­kva­li­fi­kuo­tas, ne vi­siems fi­nan­ suo­ja­mas mo­ky­mas. Dau­giau­sia mo­ko­si tų, ku­rie jau tu­ri su­da­rę su­tar­tį su darb­da­viu ir ga­ran­ti­ją, kad tą dar­bo vie­tą gaus. Be­dar­biai pa­si­ra­šo su­tar­tis, ku­ rio­se po kur­sų bai­gi­mo įsi­pa­rei­go­ja dirb­ti ne trum­piau nei pu­sę me­tų. Jei ne, jie tu­rės grą­žin­ti už mo­ky­mus su­mo­kė­tus pi­ni­gus. Taip nu­ma­ty­ta įsta­ty­me. Dar­bo bir­ža juos kont­ro­ liuo­ja „Sod­ros“ duo­me­nų ba­zė­je. „Yra daug fak­tų, kai tuos pi­ni­ gus už mo­ky­mus ten­ka grą­žin­ti. Jei jie nea­ti­dir­bo pu­sės me­tų, mes tas lė­šas išieš­ko­me“, – pa­tvir­ti­no M.Ko­je­lie­nė. Dar­bo bir­žos tei­gi­mu, to­kių duo­ me­nų, kad mo­ky­mui skir­ti mi­li­jo­ nai pa­nau­do­ti nee­fek­ty­viai, ne­tu­ ri­ma.

Turbūt nerastume vairuotojo, ku­ ris ramiai sureaguotų įvažiavęs į asfalte žiojinčią duobę... O gal visai prieš pat nosį „išdygo“ „gulintis po­ licininkas“? Po tokio nemalonaus trinktelėjimo supykstate ne tik Jūs, dažnai „supyksta“ ir Jūsų au­ tomobilis, nors to iš karto ir nepa­ stebite. Galbūt vėliau imate jaus­ ti, kad automobilį „traukia“ į vie­ ną pusę, arba, pasibaigus sezonui, meistrai, keičiantys padangas, pa­ demonstruoja „nugraužtą“ vieną ar kitą jų šoną... Viso šito priežas­ tis dažniausiai viena – prasta ratų geometrija, arba, kasdieniškai šne­ kant, blogas ratų suvedimas.

Kodėl apie tai prabilome? Ogi dėl to, kad dabar savo automobilio ratų geometriją galite patikrinti vos per dvi (!)minutes 100% tikslumu. Tai tikrai ne reklaminis triukas, o išties puiki ir kol kas vienintelė ga­ limybė tą padaryti Klaipėdoje, nes bendrovė „Automeistras“, įsikū­ rusi Birutės g. 14, įsigijo patį mo­ derniausią ratų geometrijos (suve­ dimo) patikros stendą. Apsilankę „Automeistre“ Jūs vienu šūviu galite nušauti du zui­ kius – ir „išgydyti“ vieną ar kitą automobilio „ligą“, ir negaišdami nė minutės papildomo laiko pasi­ tikrinti savo automobilio ratų ge­ ometriją. O tai, patikėkite, garantuos kom­ fortą ir saugumą kelyje, tvirtino bendrovės generalinis direktorius Igoris Lavrenovas. Ką sėdant prie vairo apie savo saugumą reikėtų žinoti vairuotojams? Vienas svarbesnių dalykų – tvarkinga ratų geometrija. Ją reikėtų tikrinti, kaip teigia automobilių gamintojai, nuvažiavus bent 10 tūkst. km. Laiku nesuderinus ratų, greičiau susidėvi padangos, automobilis kelyje valdomas sunkiau, o tai ypač aktualu žiemą. Sėdęs prie vairo, žmogus turi jaustis saugiai, o automobilis turi važiuoti ten, kur sukamas vairas. Važiuojant tiesiai, vairas turėtų irgi būti tiesiai, tačiau taip pasitaiko ne visada. Arba kai norima apsisukti, susukant vairą, atgal jis pats negrįžta, kaip įprastai. Be to, turbūt yra tekę matyti automobilių padangų su nusidėvėjusia viena puse. Tokiu atveju, važiuojant automobilį tarsi traukia į vieną ar į kitą kelio pusę. Būtent tai ir liudija, kad prastai subalansuota ratų geometrija.

Kuo gi ypatingas šis Jūsų įmonėje jau sėkmingai veikiantis ratų geometrijos atstatymo stendas? Šis ratų geometrijos atstatymo stendas – visiška naujovė. Galima teigti, kad tai kol kas yra viena patikimiausių ratų geometrijos įrangų Lietuvoje. Šitas stendas mums suteikia galimybę sureguliuoti ratus, neužfiksuojant vairo. Tai itin svarbu, norint tiksliai atlikti ratų suvedimą. Ši patikrinimo bazė yra stacionari, todėl stendas garantuoja parametrų atstatymo tikslumą. Beje, jeigu Jūsų automobilis naujas, neabejodami užsukite į „Automeistrą“, nes čia Jūs gausite tikrai kokybišką paslaugą – naujausius ratų atstatymo parametrus (pagal naujausius reikalavimus) mes gauname kas tris mėnesius, o mūsų patikros bazė pritaikyta daugybei transporto priemonių: nuo mažiausio automobilio iki ilgiausio mikroautobuso. Kokie klientų atsiliepimai, ar jie patenkinti šia paslauga ir jos kaina? Stendas veikia tik trečią mėnesį ir jau patikrinta keli šimtai automobilių. Kol kas nesulaukėme nė vieno priekaišto. Šis ratų geometrijos sureguliavimo stendas yra optinis, todėl paklaidų praktiškai nepasitaiko. Tikslumas ir kokybė – šimtaprocentinė, patikrai sugaištama vos pusantros minutės, o jei reikalinga atstatyti ratų geometriją, tą greitai ir profesionaliai atlieka mūsų meistrai. Norite paklausti apie kainą? Neišsigąskite, ši paslauga tikrai nekainuos brangiau nei kituose autoservisuose, kur ratų geometrija tikrinama su senesniais įrengimais. Beje, darbams suteikiama garantija. Taigi turbūt nekyla abejonių, kad norėdami važiuoti patogiai ir saugiai, turime rūpintis ne tik au­ tomobilio širdimi – varikliu, bet ir važiuokle, o ypač – tvarkingu ra­ tų suvedimu (geometrija). O jeigu yra galimybė tai padaryti neeikvo­ jant brangaus laiko ir neabejojant kokybe, kodėl gi to nepadarius dėl saugumo ir važiavimo malo­ numo? Tiesiog atvykite į „Automeistrą“ Klaipėdoje (Birutės g. 14) arba skambinkite telefonu 8 656 01 507. Užs. 1074596

11

Ketvirtadienis, Vasario 7, 2013

pasaulis Siū­lo ­ al­jansą

Mi­nistrė ­ ne­pa­si­duo­da

Nu­žu­dy­tas ­ po­li­ti­kas

Ira­no pre­zi­den­tas Mah­mou­ das Ah­ma­di­ne­ja­das, pir­ma­ sis per dau­giau nei tris de­ šimt­me­čius Kai­re be­si­lan­kan­ tis šii­tiš­kos res­pub­li­kos ly­de­ ris, pa­si­ūlė Egip­tui kur­ti stra­ te­ginį al­jansą su Ira­nu ir pa­ žadė­jo pa­sko­lin­ti pi­nigų sun­ kiai be­si­ver­čian­čiai arabų vals­ty­bei.

Vo­kie­ti­jos švie­ti­mo mi­nistrė ir ar­ti­ma kanc­lerės An­ge­los Mer­kel sąjun­gi­ninkė An­net­te Scha­van (nuo­tr.), dėl pla­gi­ja­vi­ mo ne­te­ku­si dak­ta­ro laips­nio, pa­žadė­jo pra­dėti tei­sinę ko­ vą su Diu­sel­dor­fo uni­ver­si­te­ tu dėl sa­vo dak­ta­ro di­ser­ta­ci­ jos „As­muo ir sąžinė“, pa­ra­šy­ tos prie­š 33 me­tus.

Tūkstan­čiai žmo­nių Tu­ni­so sos­tinė­je ir ki­tuo­se mies­tuo­se pro­tes­ta­vo dėl kai­rio­sios opo­ zi­cinės par­ti­jos ly­de­rio Chok­ ri Be­lai­do nu­žu­dy­mo. De­mok­ ra­tinės pa­triotų par­ti­jos ly­de­ ris bu­vo nu­šau­tas dviem kul­ ko­mis į galvą ir kaklą va­kar ry­ te, kai išė­jo iš sa­vo namų sos­ tinė­je Tu­ni­se.

Nors dau­gu­ma bri­ tų pri­ta­ria vie­nos ly­ties as­menų san­ tuo­koms ar­ba iš­vis ne­su­reikš­mi­na šios pro­ble­mos, par­la­ men­to spren­di­mas jas įtei­sin­ti su­kėlė tikrą dis­ku­sijų audrą ir su­skaldė val­ dan­čiųjų par­tiją.

Užt­ru­ko: de­ba­tai dėl vie­nos ly­ties as­menų san­tuo­kas įtei­si­nan­čio įsta­ty­mo Bend­ruo­me­nių rūmuo­se tru­ko še­šias va­lan­das.

„Scan­pix“ nuo­tr.

Aud­ra van­dens stik­linė­je Li­ko ke­lios kliū­tys

Did­žio­sios Bri­ta­ni­jos že­mes­nie­ ji par­la­men­to rūmai ant­ra­dienį per is­to­rinį bal­sa­vimą pri­tarė prie­šta­ rin­gai ver­ti­na­mam įsta­ty­mo pro­ jek­tui dėl ho­mo­sek­sua­lių žmo­ nių san­tuokų, nors jam įnir­tin­gai prie­ši­no­si ir pa­ties mi­nist­ro pir­ mi­nin­ko Da­vi­do Ca­me­ro­no par­ti­ jos na­riai. Žen­gu­si šį žingsnį Did­žio­ji Bri­ ta­ni­ja pra­de­da ei­ti ke­liu, ku­rio pa­ bai­go­je pri­si­dėtų prie 10 pa­sau­lio vals­ty­bių, leid­žian­čių tuok­tis ir tos pa­čios ly­ties as­menų po­roms, ta­ čiau D.Ca­me­ro­nas vis tiek pa­te­ko į ne­pa­to­gią pa­dėtį, nes dau­giau kaip pusė jo kon­ser­va­to­rių par­la­men­tarų at­si­sakė šiuo klau­si­mu jį pa­rem­ti. Mi­nist­ras pir­mi­nin­kas tvir­ti­no, kad pla­nas leis­ti Ang­li­jo­je ir Vel­se tuok­tis tos pa­čios ly­ties as­menų po­ roms „su­stip­rins mūsų vi­suo­menę“, bet įsta­ty­mo pro­jek­tui dar li­ko įveik­ ti ke­lias par­la­men­ti­nes kliū­tis. Da­bar įsta­ty­mo pro­jektą turės iš­ nag­rinė­ti par­la­men­tarų ko­mi­te­tas, o pa­skui jis bus pa­teik­tas aukš­tie­ siems Lordų rūmams. Čia opo­nen­ tai turės ga­li­mybę vil­kin­ti svars­ tymą, bet D.Ca­me­ro­nas ti­ki­si, kad įsta­ty­mas įsi­ga­lios jau šią va­sarą. „Žings­nis į prie­kį“

„Abie­jo­se sto­vyk­lo­se esa­ma tvirtų pa­žiūrų, bet ti­kiu, jog par­la­men­ tarų bal­sa­vi­mas už tai, kad gėjai taip pat galėtų tuok­tis, mūsų ša­liai yra žings­nis į prie­kį“, – po bal­sa­vi­ mo tvi­te­ry­je pa­rašė D.Ca­me­ro­nas. Mi­nist­ro pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­ jas Nic­kas Cleg­gas, ku­ris va­do­vau­ja kon­ser­va­to­rių koa­li­ci­jos ma­žie­siems

par­tne­riams li­be­ra­lams de­mok­ra­ tams, svei­ki­no bal­sa­vi­mo re­zul­ta­ tus kaip „ri­bo­ženklį dėl ly­gybės“. „Šio va­ka­ro bal­sa­vi­mas ro­do, kad par­la­men­tas la­bai tvir­tai yra už ly­ gias san­tuo­kas, – sakė jis. – San­ tuo­ka – tai meilė ir įsi­pa­rei­go­ji­mas ir jos dau­giau ne­be­reikėtų atim­ti iš žmo­nių vien dėl to, kad jie gėjai.“ Sa­viš­kiai ne­pa­laikė

Už įsta­ty­mo pro­jektą bal­sa­vo 400 par­la­men­tarų, o prie­š jį – 175. Jis bu­vo priim­tas pir­miau­sia dėl to, kad jį tvir­tai par­ėmė li­be­ra­lai de­ mok­ra­tai ir opo­zi­cinė Lei­bo­ristų par­ti­ja.

Prieš­ta­ra­vi­mai ga­ li pa­ro­dy­ti, kad to­riai yra su­si­skaldę, ne­gir­ di vi­suo­menės ir gin­ či­ja­si dėl pro­blemų, ku­rios ma­žai rūpi dau­ge­liui rinkėjų. Ta­čiau už šį planą bal­sa­vo tik 127 iš 303 D.Ca­me­ro­no kon­ser­ va­to­rių. 136 kon­ser­va­to­riai bal­sa­ vo prie­š įsta­ty­mo pro­jektą, dar 40 ar­ba ofi­cia­liai su­si­laikė, ar­ba ne­ bal­sa­vo iš­vis. Du kon­ser­va­to­rių mi­nist­rai, Owe­nas Pa­ter­so­nas ir Da­vi­das Jo­ ne­sas, bu­vo tarp tų, ku­rie bal­sa­vo prie­š įsta­ty­mo pro­jektą, o gy­ny­bos sek­re­to­rius Phi­li­pas Ham­mon­das ir ge­ne­ra­li­nis ato­rnėjus Do­mi­ni­cas Grie­ve’as li­ko nuo­ša­ly­je.

D.Ca­me­ro­nas lei­do žemųjų Bend­ ruo­me­nių rūmų na­riams lais­vai bal­ suo­ti šiuo klau­si­mu – tai reiš­kia, kad par­ti­jos va­do­vybė ne­priėmė vi­ siems pri­va­lo­mos po­zi­ci­jos. Pa­siū­ly­mui ne­pri­ta­ria Ang­li­konų baž­ny­čia ir jos nau­ja­sis Ken­ter­be­ rio ar­ki­vys­ku­pas Jus­ti­nas Wel­by. Pa­gal įsta­ty­mo pro­jektą iš jo­kio tikė­ji­mo Baž­ny­čios tei­siš­kai ne­bus rei­ka­lau­ja­ma tuok­ti ho­mo­sek­sua­ lių žmo­nių. Prie­kaiš­tai ir pa­gy­ros

Britų laik­raš­čiai va­kar rašė, kad bal­sa­vi­mas ati­to­li­no D.Ca­me­roną nuo dau­ge­lio jo pa­ties par­ti­jos na­ rių, ir tai galėtų turė­ti di­de­lių po­li­ ti­nių pa­da­ri­nių prie­š ki­tus vi­suo­ti­ nius rin­ki­mus 2015 m. De­š i­n io­s ios pa­k rai­p os „The Dai­ly Te­leg­raph“ rašė, kad D.Ca­ me­ro­n as sa­vo par­t i­jo­je pa­s ėjo ne­rei­ka­lingą ne­san­taiką, o „The Guar­dian“ teigė, jog bal­sa­vi­mo re­zul­ta­tai ro­do, esą kon­ser­va­to­ riai le­kia į pra­laimė­jimą ki­tuo­se rin­ki­muo­se. Ta­čiau kai­rio­sios pa­krai­pos „The In­de­pen­dent“ pa­žėrė re­tai iš­sa­ komų pa­gyrų mi­nist­rui pir­mi­nin­kui ir nu­rodė, kad jį „reikėtų pa­svei­kin­ ti dėl jo aiš­kaus pro­to, bend­ro pa­ do­ru­mo ir ėji­mo prie­ky­je“. Rinkė­jai abe­jin­gi

Tos pa­čios ly­ties as­menų po­ros tei­ sę gy­ven­ti ci­vi­linė­je par­tne­rystė­je Did­žio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je tu­ri nuo 2005 m., bet tuok­tis ne­ga­li. Kai ku­rie kri­ti­kai tei­gia, kad nau­jas įsta­ty­ mas pa­keis tik pa­va­di­nimą, nes jau da­bar vie­nos ly­ties par­tne­riai tu­

ri to­kias pa­čias tei­ses kaip ir tra­di­ cinės šei­mos. Dau­gu­ma britų pri­ta­ria ho­mo­ sek­sua­lių žmo­nių san­tuo­koms. Re­ mian­tis pra­ėjusį sa­vait­galį so­cio­lo­ gi­jos tar­ny­bos „You­Gov“ su­reng­tos ap­klau­sos duo­me­ni­mis, re­formą pa­lai­ko 55 pro­c. res­pon­dentų, o 36 pro­c. jai ne­pri­ta­ria. Tie­sa, ta pa­ ti ap­klau­sa pa­rodė, kad dau­ge­liui britų vie­nos ly­ties as­menų san­ tuokų klau­si­mas ne­la­bai rūpi.

Nuo­monės už

Steve’as Ree­das Lei­bo­ristų par­ti­ja

Šis įsta­ty­mas ne silp­ni­na, o stip­ri­na san­tuoką, nes ji tam­pa priei­na­ma dar dau­giau žmo­nių. Jei­gu nemėgs­ ta­te gėjų san­tuokų, ne­si­tuo­ki­te su gėjais, bet, pra­šau, nea­tim­ki­te šios teisės iš vie­nas kitą my­lin­čių gėjų ir les­bie­čių po­rų.

Nic­kas Her­ber­tas Kon­ser­va­to­rių par­ti­ja

Jei­gu san­tuo­ka ne­būtų bu­vu­si iš nau­ jo api­brėžta 1836 m., šian­dien iš­vis ne­ turė­tu­me ci­vi­li­nių san­tuokų. Jei­gu ji ne­būtų bu­vu­si iš nau­jo api­brėžta 1949 m., jau­nes­ni nei 16-os galėtų tuok­tis. Ir vi­soms šioms re­for­moms sa­vo lai­kais bu­vo prie­ši­na­ma­si.

Sa­rah Wol­las­ton

Kon­ser­va­to­rių par­ti­ja

Mūsų sek­sua­lu­mas yra pa­ma­tinė da­lis to, kas esa­me. Todėl šių de­batų esmė yra ta, ar mes už­tik­rin­si­me ly­ gias tei­ses ir pa­garbą žmonėms, ne­ pai­sydami jų sek­sua­lu­mo.

„Įtei­sin­da­mas gėjų san­tuo­kas, D.Ca­me­ro­nas ban­do įti­kin­ti rinkė­ jus, kad jo par­ti­ja ati­tin­ka šiuo­lai­ kinę XXI a. Did­žiąją Bri­ta­niją, – sakė „You­Gov“ va­do­vas Pe­te­ris Kell­ne­ris. – Bet prie­šta­ra­vi­mai, ku­ riuos pa­kurstė įsta­ty­mo pro­jek­tas, ga­li pa­ro­dy­ti vi­sai ką ki­ta: kad to­riai yra su­si­skaldę, ne­gir­di vi­suo­menės ir gin­či­ja­si dėl pro­blemų, ku­rios ma­žai rūpi dau­ge­liui rinkėjų.“ BNS, „Reu­ters“ inf.

Ar­gu­men­tai prie­š

Ro­ber­tas Flel­lo Lei­bo­ristų par­ti­ja

Tik­rie­ji krikš­čio­nys nėra fa­na­ti­kai ir tai iš tiesų nėra ly­gybės klau­si­mas, kad ir kaip daž­nai jis sie­ja­mas su ly­ gio­mis san­tuo­ko­mis. Ci­vi­linės par­ tne­rystės yra to­ly­gios san­tuo­koms – jos va­di­na­mos skir­tin­gai, bet iš es­ mės yra ly­gios.

Ti­mas Lough­to­nas Kon­ser­va­to­rių par­ti­ja

Kas mes esa­me, ši vy­riau­sybė ar­ba ši vals­tybė, kad iš nau­jo api­brėžtu­ me san­tuoką, ku­ri per am­žius reiš­ kė vieną vyrą ir vieną mo­terį, ne­ pai­s ant jo­k ių geog­r a­f i­n ių bar­j erų ir dar iki at­si­ran­dant pa­čiai vals­ty­ bei ir re­li­gi­jai?

Ji­mas Dob­bi­nas Lei­bo­ristų par­ti­ja

Tra­di­ci­nis po­žiū­ris į san­tuoką ne­ turėtų būti lai­ko­mas disk­ri­mi­na­ci­ niu. De­ja, įsta­ty­mas ska­ti­na būtent tokį su­pra­timą. Jis ne­ku­ria to­le­ran­ ci­jos ir ryš­ki­na skir­tu­mus.

12

ketvirtADIENIS, vasario 7, 2013

t turtas

Laimingą bilietą ištraukia ne Prieš ke­le­rius me­tus su­ma­nūs vers­li­nin­kai įžvel­gė vy­ni­nių per­ spek­ty­vą. Da­bar jas kei­čia alaus ir kok­tei­lių ba­rai. Na­tū­ra­lios kos­ me­ti­kos bei ke­pyk­lė­lių bu­mas taip pat slops­ta. Ar po ke­le­rių me­tų sprogs ir pro­gra­mų mo­bi­lie­siems te­le­fo­nams bei kom­piu­ te­riams kū­ri­mo bur­bu­las?

Gin­ta­rė Mi­ce­vi­čiū­tė g.miceviciute@diena.lt

Perspektyviausiems – 50 tūkst. litų

Dar prieš ke­le­rius me­tus iš­ma­niuo­ sius mo­bi­liuo­sius te­le­fo­nus nau­ do­jo tik tech­no­lo­gi­jų en­tu­zias­tai ir vers­li­nin­kai. Da­bar iš­ma­nų­jį ar­ ba plan­še­ti­nį kom­piu­te­rį mai­gan­tis mo­kyk­li­nu­kas ar jo se­ne­liai – jo­kia nau­jie­na. Kol vie­ni spe­cia­lis­tai tei­gia, kad mo­bi­lio­sios pro­gra­mė­lės ir pro­gra­mos kom­piu­te­riams, iš­ma­nie­ siems te­le­fo­nams bei plan­še­ti­ niams kom­piu­te­riams yra atei­tis, ki­ti būgš­tau­ja, jog toks vers­las ga­ li grei­tai iš­si­kvėp­ti. Nes pro­gra­mė­ lių kū­rė­jai už in­ves­tuo­to­jų skir­tus pi­ni­gus dar­bo vie­tas su­si­ku­ria tik sau, jų pro­duk­tų pri­dė­ti­nė ver­tė ma­žes­nė nei tra­di­ci­nės pra­mo­nės, o su­ku­ria­mų pro­gra­mė­lių skai­čius ge­ro­kai vir­ši­ja pa­klau­są. Tie­sa, kas­kart vi­suo­me­nę ap­ skrie­jus ži­niai, kad lie­tu­viai su­kū­rė pro­gra­mą, ku­ri pri­gi­jo Jung­ti­nė­se Ame­ri­kos Vals­ti­jo­se ar Di­džio­jo­ je Bri­ta­ni­jo­je, dau­gu­mai nau­jo­kų su­kir­ba vil­tis – gal dar spės įšok­ ti į star­tup ti­po įmo­nių trau­ki­nį ir su­si­žer­ti mi­li­jo­ni­nį pel­ną? Idė­jų, kaip pa­leng­vin­ti žmo­nėms gy­ve­ni­mą vir­tua­lio­je erd­vė­je, tu­ rin­tys en­tu­zias­tai ga­li trin­ti ran­kas – įstai­ga „Star­tup High­way“ iki ko­ vo pa­bai­gos jau tre­čią kar­tą prii­ma no­rin­čių pra­dė­ti IT vers­lą pa­raiš­ kas. Pers­pek­ty­viau­sioms ko­man­ doms mai­nais už de­šim­ta­da­lį įmo­ nės ak­ci­jų ga­li bū­ti ski­ria­ma iki 50 tūkst. li­tų idė­joms įgy­ven­din­ti. Ša­ly­je šiuo me­tu vei­kia ir trys mo­bi­lių­jų pro­gra­mė­lių la­bo­ra­to­ ri­jos. Ket­vir­ta ir di­džiau­sia šian­ dien ati­da­ro­ma Vil­niaus Ge­di­mi­no tech­ni­kos uni­ver­si­te­te. Šio­je la­bo­ ra­to­ri­jo­je įreng­ta 40 dar­bo vie­tų, o in­ter­je­rą kū­rė pa­tys stu­den­tai. Lū­kes­čiai – per­dė­ti

Vie­nas pir­mų­jų Lie­tu­vo­je pro­gra­ mas „App­le“ kom­piu­te­riams pra­ dė­ju­sių kur­ti Al­gir­das Un­gu­vai­tis šiuo vers­lu už­sii­ma jau de­šimt me­ tų. Prog­ra­mų kū­ri­mas da­bar ne tik pa­grin­di­nė A.Un­gu­vai­čio veik­la, bet ir ne­blo­gas pra­gy­ve­ni­mo šal­ti­ nis. Tie­sa, jo pro­duk­tų var­to­to­jai –

ame­ri­kie­čiai, lie­tu­viams jo ku­ria­ mos as­me­ni­nės fi­nan­sų tvar­kyk­lės ne to­kios įdo­mios. Nors Lie­tu­vos gy­ven­to­jai kom­ piu­te­rių ir te­le­fo­nų pro­gra­mė­lė­ mis ne­si­do­mi taip kaip už­sie­nie­ čiai, A.Un­gu­vai­tis pa­ste­bi, kad no­rin­čių jas kur­ti skai­čius spar­ čiai au­ga. „Dau­ge­lis ma­no, kad jei­gu kai­ my­nui se­ka­si, tai ir jam rei­kia da­ ry­ti. Sma­gu, kad to­kių ini­cia­ty­vų yra, ta­čiau žmo­nių lū­kes­čiai per­ dė­ti. Vi­si ma­no, kad su­kurs ką nors uni­ka­laus, ta­čiau įvai­rių pro­gra­mė­ lių da­bar daug, o pla­čiau pa­sklin­da tik vie­na ki­ta. Dau­gu­ma lie­tu­vių kol kas tik šau­do ap­link, bet gal ka­da ir pa­tai­kys“, – sa­kė A.Un­gu­vai­tis. Po ne­sėk­mių ran­kų ne­nu­lei­do

23-ejų Do­mas Sa­boc­kis ma­no, kad šiuo me­tu rin­ko­je vie­tos nė­ra tik ne­ko­ky­biš­kiems nau­jiems pro­duk­ tams. O jei­gu nau­ją pro­gra­mą ku­ ri no­rė­da­mas kam nors pa­leng­vin­ ti gy­ve­ni­mą, ta­da ji vi­sa­da ras sa­vo var­to­to­ją. Jau dau­giau nei pu­sę me­tų D.Sa­ boc­kis su dar dviem bend­ra­min­ čiais dar­buo­ja­si kur­da­mas įran­kį „drag­dis“, ku­ris tu­ri pa­dė­ti leng­ vai iš­sau­go­ti ir tvar­ky­ti in­ter­ne­te ras­tus pa­veiks­lė­lius, vaiz­do įra­šus, teks­tus bei nuo­ro­das. Pra­džio­je to­kio įran­kio po­rei­ kis vai­ki­nui ki­lo iš gy­ve­ni­mo pa­ tir­ties, ta­čiau vė­liau sa­vo idė­ja jam pa­vy­ko už­krės­ti ir in­ves­tuo­to­jus – ko­man­da pa­te­ko tarp de­šim­ties tų, ku­riems lė­šų veik­lai pra­dė­ti sky­ rė vers­lo ak­ce­le­ra­to­riaus „Star­tup High­way“ na­riai. Da­bar pro­gra­mos „drag­dis“ kū­ ri­mas ir to­bu­li­ni­mas – pa­grin­di­ nė D.Sa­boc­kio veik­la, nors iki tol jis tu­rė­jo ne vie­ną vers­lo idė­ją, ku­ ri ne­pa­si­tei­si­no. „Kom­piu­te­riais ir in­ter­ne­tu do­ miuo­si nuo sep­ty­ne­rių. Ir anks­čiau ban­džiau šį tą da­ry­ti, kur­ti. Praė­jo dau­gy­bė dar­bo va­lan­dų ir dau­gy­ bė idė­jų žlu­go, kol at­si­ra­do ši, pir­ mo­ji, ku­ri pra­de­da rim­čiau veik­ ti. In­ter­ne­te ap­tin­ki daug vi­so­kios in­for­ma­ci­jos, ją iš­sau­gai, bet kai pri­rei­kia, vis tiek ne­be­ran­di, nes ji pa­si­me­ta tarp dau­gy­bės nuo­ro­dų, teks­tų ir pa­veiks­liu­kų. Kai yra kas

nors, kas tau la­bai ne­pa­tin­ka, no­ ri­si iš­spręs­ti pro­ble­mą ir pa­da­ry­ ti taip, kad ir ki­tiems ne­be­kil­tų tų pa­čių bė­dų, ko­kių ki­lo tau“, – sa­ kė D.Sa­boc­kis. Nors pa­na­šių pro­gra­mų ap­stu, D.Sa­boc­kis tei­gė, kad jo ir bend­ra­ min­čių siū­lo­mo pro­duk­to iš­skir­ti­ nu­mas – pa­pras­tu­mas. „Įran­kių in­for­ma­ci­jai sau­go­ ti yra, bet vi­si jie ne­pa­to­gūs, rei­kia ke­lių pa­spau­di­mų, kad ką nors iš­ sau­go­tum. O mū­sų įran­kis vi­siš­kai pa­pras­tas: rei­kia į nar­šyk­lę įdieg­ti plė­ti­nį, ta­da imi pa­veiks­lė­lį, tem­ pi jį pe­le, pa­si­ro­do ta­vo sky­re­liai ir ga­li jį ten nu­mes­ti. Vis­kas už­trun­ ka dvi se­kun­des ir jau esi iš­sau­go­ jęs, ką no­rė­jai. Nuė­jęs į pro­gra­mos pus­la­pį sa­vo pa­sky­ro­je vis­ką leng­ vai ga­li ras­ti pa­gal rak­ta­žo­džius, nes iš­sau­go­me ne tik pa­veiks­liu­ką, bet ir vis­ką, kas bu­vo ap­link jį“, – pa­sa­ko­jo D.Sa­boc­kis. Va­sa­rio vi­du­ry­je nau­ją­ja pro­gra­ ma ga­lės nau­do­tis ir pir­mie­ji ke­li šim­tai no­rin­čių. Tuo­met vai­ki­nai ste­bės jų reak­ci­jas ir, jei­gu rei­kės, dar la­biau to­bu­lins pro­gra­mą. Kol kas in­for­ma­ci­jos sau­go­ji­mo pro­gra­ma vai­ki­nams pel­no ne­duo­da, ta­čiau D.Sa­boc­kis ar­ti­miau­siu me­ tu jo ir ne­si­ti­ki. „Atei­ty­je tai tu­rė­tų iš­si­lai­ky­ti sa­ vai­me, bet dar ko­kius me­tus ki­tus vers­lo mo­de­lio ne­jung­si­me, kon­ cent­ruo­si­mės į au­gi­mą, vis­kas bus ne­mo­ka­ma ir at­vi­ra. Kol kas au­ gin­si­me ver­tę, o ne ban­dy­si­me už­ dirb­ti. Jei­gu su­ge­bė­si­me iš­spręs­ti in­for­ma­ci­jos sau­go­ji­mo pro­ble­mą mi­li­jo­nui ir dau­giau var­to­to­jų, su­ gal­vo­ti, kaip už­dirb­ti pi­ni­gų, ne­bus sun­ku“, – įsi­ti­ki­nęs D.Sa­boc­kis. Metė dar­bą

Sėk­mės su­lauk­ti no­rin­tiems pro­gra­mė­lių kū­rė­jams ten­ka ne tik nuo­ lat do­mė­tis tech­no­lo­gi­jų nau­jo­vė­ mis ir va­lan­dų va­lan­das dirb­ti ne­ ži­nant, pa­si­tei­sins pro­duk­tas ar žlugs, bet ir at­si­sa­ky­ti kai ku­rių įpro­čių ar veik­lų. „Me­čiau dar­bą fi­nan­sų įmo­nė­je ir iš­vy­kau į Si­li­cio slė­nį kur­ti mo­bi­ lio­sios pro­gra­mė­lės dra­bu­žiams“, – juo­kė­si 27-erių Li­ja­na Juo­zai­ty­tė. Mer­gi­na tech­no­lo­gi­jo­mis do­mė­jo­ si dar bū­da­ma moks­lei­vė, prieš po­

Sėk­mė: prie star­to li­ni­jos sto­ja daug nau­jų pro­gra­mė­lių kū­rė­jų, ta­čiau fi­n

nam.

rą me­tų pra­dė­jo ak­ty­viai da­ly­vau­ ti star­tup bend­ruo­me­nės veik­lo­je, ta­čiau iki praė­ju­sių me­tų ne­ma­nė, kad pa­ti ga­lė­tų to­kias pro­gra­mė­ lės kur­ti.

Al­gir­das Un­gu­vai­tis:

Dau­ge­lis ma­no, kad jei­gu kai­my­nui se­ka­ si, tai ir jam rei­kia da­ ry­ti. Ta­čiau žmo­nių lū­kes­čiai per­dė­ti. „Vie­ną va­sa­ros die­ną ėmiau svars­ty­ti, ko­kios pa­slap­ties dar nė­ ra at­sklei­du­sios pro­gra­mė­lės. Feis­ bu­ko var­to­to­jai at­sklei­dė, ką vei­kia, „Fours­qua­re“ – ro­do, kur lan­ko­si. Kaip mo­te­ris pri­si­mi­niau vi­sas ka­ muo­jan­čią bė­dą – spin­ta lūž­ta nuo dra­bu­žių, bet nė­ra kuo ap­si­reng­ti“, – pa­sa­ko­jo L.Juo­zai­ty­tė.

Vė­liau vis­kas vy­ko aki­mirks­niu. Mer­gi­na iš­gry­ni­no idė­ją ir pa­si­ ry­žo kur­ti pro­gra­mą, ku­ri pa­dė­tų bend­rų in­te­re­sų tu­rin­tiems var­to­ to­jams iš nau­jo at­ras­ti sa­vo dra­bu­ žius ir da­ly­tis sti­liaus bei ap­ran­gos idė­jo­mis. Jie ga­lė­tų nu­fo­tog­ra­fuo­ ti sa­vo dra­bu­žius, kel­ti jų nuo­trau­ kas į sa­vo pa­sky­rą, o jų drau­gai ar ki­ti sti­liaus po­jū­tį tu­rin­tys žmo­nės ga­lė­tų jiems su­dė­lio­ti ap­ran­gos va­ rian­tus. „Mė­ne­sį ieš­ko­jau ko­man­dos – pro­gra­muo­to­jų. Dar po mė­ne­sio da­ly­va­vo­me „Star­tup­Month­ly“ ak­ce­le­ra­to­riaus at­ran­ko­je, bu­vo­ me vie­nin­te­lė ko­man­da iš Lie­tu­ vos, ga­vu­si fi­nan­sa­vi­mą. O dar po mė­ne­sio iš­va­žia­vo­me į Si­li­cio slė­ nį. Prog­ra­mų, su­si­ju­sių su dra­bu­ žiais, yra daug, ta­čiau aiš­kaus ly­ de­rio šio­je sri­ty­je nė­ra, kai ku­rios tie­siog su­kur­tos ir pa­mirš­tos. Ti­ ki­me, kad at­ra­do­me pa­grin­di­nes da­lis, ku­rių joms trū­ko no­rint pa­ trauk­ti var­to­to­jų dė­me­sį“, – sa­kė L.Juo­zai­ty­tė.

13

ketvirtADIENIS, vasario 7, 2013

turtas pri­pa­ži­no ­ lie­tu­vius

Už­dir­bo ­ mi­li­jo­nus

Ana­li­zuo­ja ­ NT rin­ką

Lie­tu­vių sis­te­ma „Imp­ress­ Pa­ges CMS“ kon­kur­se „Open Sour­ce Awards“ pel­nė per­spek­ ty­viau­sio at­vi­ro­jo ko­do pro­jek­to var­dą. Kon­kur­se „Ima­gi­ne Cup“ žai­di­mą „Ne­ver Fu­tu­re“ su­kū­ rę stu­den­tai pa­te­ko tarp 10 ge­ riau­sių. In­te­rak­ty­vi pa­sa­ka „Ozz Book“ kon­kur­se „WSA-mo­bi­le“ ta­po vie­na iš nu­ga­lė­to­jų.

Be­ne sėk­min­giau­sia lie­tu­vių su­ gal­vo­ta pro­gra­ma yra lai­ko­ma Sau­liaus ir Ai­do Dai­li­džių su­kur­ ta „Pi­xel­ma­tor“, skir­ta „App­le“ kom­piu­te­riams. Jie su­kū­rė pro­ gra­mą, ly­gi­na­mą su „Ado­be“ pro­gra­ma „Pho­tos­hop“. Bro­lių pro­gra­ma per 20 die­nų už­dir­bo dau­giau nei 1 mln. JAV do­le­rių (per 2,5 mln. li­tų).

Iš ko­man­dų, ku­rioms fi­nan­ sa­vi­mą per­nai sky­rė įstai­ga „Star­tup High­way“, be­ne ži­ no­miau­sia iki šiol yra su­kū­ru­ si in­ter­ne­to pus­la­pį kur­gy­ve­ nu.lt. Ja­me var­to­to­jai, su­ve­dę no­ri­mą ad­re­są, ga­li su­ži­no­ ti būs­to šil­dy­mo kai­nas, nu­si­ kal­ti­mų sta­tis­ti­ką, ko­kia ap­ link oro tar­ša.

ne visi programėlių kūrėjai Komentarai

Vy­tau­tas But­kus

Įs­tai­gos „Vers­l i Lie­tu­va“ pro­jek­t ų va­do­vas

V

­ni­šą su pil­no­mis ki­še­nė­mis pi­ni­gų pa­siek­ti pa­vyks­ta to­li gra­žu ne kiek­vie­ „Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Į Si­li­cio slė­nį JAV iš­vy­ku­si ko­ man­da tris mė­ne­sius to­bu­li­no sa­vo pro­gra­mą, gry­ni­no vers­lo mo­de­lį, mez­gė nau­din­gus ry­šius ir ieš­ko­ jo bū­si­mų in­ves­tuo­to­jų. Vos prieš sa­vai­tę iš JAV grį­žu­si L.Juo­zai­ty­tė to­liau ke­ti­na to­bu­lin­ti bū­si­mą pro­ duk­tą – kol vie­šė­jo Si­li­cio slė­ny­je, pa­baig­ti pro­gra­mos ko­man­da ne­ spė­jo. „Prit­rū­ko lai­ko, be to, į Si­li­cio slė­nį nu­vy­ko­me per anks­ti. Ta­da dar ne­tu­rė­jo­me pra­di­nės pro­gra­ mos ver­si­jos. Pa­tir­tis bu­vo ge­ra, ta­čiau ma­no pa­ta­ri­mas bū­tų toks – sku­bė­ti ge­riau ne­rei­kia“, – ma­ no L.Juo­zai­ty­tė. Vis dėl­to po mė­ ne­sio ar ke­lių ko­man­da pa­si­ry­žu­si pri­sta­ty­ti pra­di­nę pro­gra­mos ver­ si­ją ir to­liau ją to­bu­lin­ti. Erd­vės nau­jo­kams dar yra

Į pra­de­dan­čią­sias įmo­nes in­ves­ tuo­jan­tis „Vers­lo an­ge­lų fon­do I“ par­tne­ris Ar­vy­das Strums­kis įsi­ ti­ki­nęs, kad sėk­mė atei­na tuo­met, kai bai­gia­si ne­sėk­mės. Vy­ras ma­no,

kad ga­liau­siai pa­si­tei­si­na tik tų kū­ rė­jų, ku­rie ne­si­kra­to juo­do dar­bo ir ne­bi­jo klys­ti, lū­kes­čiai. „Nie­kas neį­vyks­ta grei­tai. Be to, bū­ti­na, kad su­kur­ta pro­gra­mė­lė iš­ spręs­tų ko­kią nors pro­ble­mą. Ka­ žin ar pa­si­tei­sins tik ke­lių žmo­nių po­rei­kius ten­ki­nan­ti pro­gra­mė­lė. Juk ji tu­ri už­dirb­ti pi­ni­gus, iš ku­rių mo­ka­mi at­ly­gi­ni­mai, mo­kes­čiai“, – tei­gė A.Strums­kis. Nau­jų vers­lų ak­ce­le­ra­to­riaus „Star­tup High­way“ įkū­rė­jas ir va­ do­vas Ro­kas Ta­mo­šiū­nas ma­no, kad erd­vės kur­ti sėk­min­gas IT pro­gra­ mas Lie­tu­vo­je dar yra pa­kan­ka­mai. Iš vers­lui skir­tų pro­gra­mų jis iš­sky­ rė to­kių, ku­rios pa­de­da or­ga­ni­zuo­ti lo­gis­ti­ką ir ko­mu­ni­ka­ci­ją, po­rei­kį. „Iš as­me­ni­niam var­to­ji­mui skir­tų pro­gra­mų po­pu­lia­rios ir to­liau tu­ rė­tų bū­ti įvai­riai pri­tai­ko­mos pra­ mo­gi­nės. Lie­tu­vo­je dar ne iki ga­lo iš­nau­do­tas vie­tos nu­sta­ty­mo as­ pek­tas – pro­gra­mė­lės, ku­rios pa­de­ da su­ras­ti pra­mo­gas, ren­gi­nius“, – ten­den­ci­jas įžvel­gė R.Ta­mo­šiū­nas.

i­siš­kai ne­tei­sin­gas po­žiū­ris, kad va­di­na­mo­sios star­tup įmo­nės ir pro­gra­mė­lių kū­ri­ mas ne­ku­ria pri­dė­ti­nės ver­ tės. Bū­tent šie vers­lai ir ku­ria di­džiau­sią pri­dė­ti­nę ver­tę, pa­ly­gin­ti su tuo, kiek į juos įde­da­ma lė­šų. Čia kal­ba­me apie ko­ kių nors dvie­jų pro­gra­muo­to­jų at­ly­gi­ni­ mą, ku­rie ga­li dirb­ti na­mie ir pa­leis­ti sa­ vo pus­la­pį ar­ba pro­gra­mė­lę mo­bi­lia­jam te­le­fo­nui ar plan­še­ti­niam kom­piu­te­riui. To­kio pro­duk­to są­nau­dos ma­žos, o jis ga­li iš­si­vys­ty­ti iki pa­sau­li­nio ly­gio. Pui­ kiau­sias pa­vyz­dys – pro­gra­ma „Sky­pe“. Ji pra­si­dė­jo nuo ke­lių žmo­nių, o pa­sta­ rą­jį kar­tą bu­vo par­duo­ta už 7 mlrd. li­tų bend­ro­vei „Mic­ro­soft“.. Vis dėl­to vi­si in­ves­tuo­to­jai pri­pa­ž įs­ ta, kad star­tup įmo­nės yra vie­nos ri­zi­ kin­g iau­sių. Tai įmo­nės, ku­rios kei­čia in­dust­ri­jas ar­ba sa­vo sek­to­rius, – la­bai sun­ku nu­spė­ti, kaip kei­sis vi­sa rin­ka. Dėl to bend­ro­vių, ku­rian­čių pa­na­šius pro­duk­t us, yra daug. Na­t ū­ra­lu, nes nie­kas ne­ž i­no, ku­r ia kryp­t i­m i ju­dės ino­va­ci­jos, to­dėl ir yra daug įmo­n ių, ku­r ios ban­do pa­tai­k y­t i. Ku­r i nors iš jų lai­mės. Juk ir Tho­mas Edi­so­nas iš­ ra­do daug da­ly­k ų ir iš­siė­mė tūks­tan­ čius pa­ten­tų, ta­čiau dau­gy­bė jo iš­ra­di­ mų ne­pa­sit­vir­ti­no.

mo­k i ge­rai pro­g ra­muo­t i, dar ne­reiš­ kia, kad pa­s i­s eks, – pir­m iau­s ia rei­k ia ge­ros rin­ko­da­ros ir pro­t in­gos kai­no­ da­ros. Šiuo me­t u di­des­n is Lie­t u­vos trū­k u­m as – rin­ko­d a­ros spe­c ia­l is­t ų pa­ren­g i­mas. O prie ino­v a­t y­v ių spren­d i­mų ju­d a ne­t gi tra­d i­c i­nė pra­mo­nė. Kai ku­r ių įmo­n ių, pa­v yz­d žiui, ga­m i­n an­č ių la­ ze­r ius ar bio­me­d i­c i­nos prie­mo­nes, tech­n o­l o­g i­n is pa­ž an­g u­m as la­b ai aukš­t as.

Vy­tau­tas Gri­ga­liū­nas

„Nor­d ia Baub­lys & Part­ners“

I

n­ves­ti­ci­jų pri­trau­ki­mas vers­lo idė­ jai vys­ty­ti, kai in­ves­ti­ci­jų da­vė­jai gau­na da­lį įkur­tos įmo­nės ak­ci­ jų, be sa­vo pra­na­šu­mų, tu­ri ir ri­zi­ kos. Pa­si­ra­šant to­kio po­bū­džio in­ves­ ta­vi­mo bei fi­nan­sa­vi­mo su­tar­tis, ką ir kal­bė­ti apie es­mi­nes su­tar­ties są­ly­gas, pir­miau­sia rei­kė­tų at­kreip­ti dė­me­sį į tai, kaip ap­sau­go­ti atei­ty­je gal­būt sėk­min­ gą vers­lą. Svar­bu, kad su­tar­ty­je ne­bū­tų ap­ri­bo­ta jau­nų­jų vers­li­nin­kų tei­sė į pro­ duk­tą ir pro­duk­tus, ku­rie pa­si­ra­šant su­tar­tį yra su­kur­ti ar­ba bus su­ku­ria­mi atei­ty­je. Mi­ni­mi pro­duk­tų ap­ri­bo­ji­mai ga­li bū­ti įvai­raus po­bū­džio, to­dėl ypač svar­bu ne­leis­ti, kad bū­tų su­var­žy­tas vi­ siš­kas ar da­li­nis dis­po­na­vi­mas pre­kės ženk­lais, įvai­riais pa­ten­tais, li­cen­ci­jo­ mis, lei­di­mais ir pan. Atk­reip­ti­nas dė­ me­sys, kad dis­po­na­vi­mo mi­nė­tais ele­ men­tais bei tei­sių į juos ap­ri­bo­ji­mas ga­li stip­riai pa­kenk­ti ga­li­my­bėms val­dy­ti ir plės­ti sa­vo idė­ją bei pri­vers­ti tap­ti ei­li­ niais dar­buo­to­jais sa­vo pa­čių įmo­nė­je.

Alek­sand­ras Iz­go­ro­di­nas

Lie­tu­vos pra­mo­n i­n in­k ų kon­fe­de­ra­ci­jos Eko­no­m i­kos ir fi­nan­sų de­par­ta­men­to ana­l i­t i­kas

T

ai per­spek­ty­vi ša­ka, o Lie­tu­ va ne tik ES, bet ir vi­so pa­sau­ lio mas­tu gar­sė­ja la­bai ge­rai pa­ren­g ia­mais IT spe­cia­l is­ tais, ne vel­tui į Lie­tu­vą atė­jo „Barc­lays“ ir ki­ti fi­nan­sų cent­rai. IT spe­cia­lis­tai yra pa­jė­g ūs su­kur­ti ga­na kon­ku­ren­ cin­gų pro­gra­mė­lių. Ma­no su­bjek­ty­via nuo­mo­ne, už jų ir sly­pi atei­tis. To­kių pro­jek­tų ver­tė nė­ra trum­pa­lai­kė. Yra ki­t a pro­ble­ma: kad su­k ur­t um ge­ rą pro­g ra­m ą, ko­m an­do­j e rei­k ia ne tik IT, bet ir ki­t ų spe­c ia­l is­t ų. Jei­g u

Ne­ri­jus Ma­čiu­lis

„Swed­bank“ vy­r iau­sia­sis eko­no­m is­tas

N

au­jos ma­žos įmo­nės, ky­lan­ čios iš ino­va­ty­vių idė­jų, yra svei­kos eko­no­mi­nės ap­lin­ kos bruo­žas. Vals­ty­bė, ku­ rio­je nė­ra ma­žų ino­va­ty­vių įmo­nių, o esa­mos įmo­nės su­telk­tos tik tra­di­ci­ niuo­se ba­zi­niuo­se sek­to­riuo­se, pa­vyz­ džiui, maž­me­ni­nės pre­ky­bos, ino­va­ci­jų ne­rei­ka­lau­jan­čios ga­my­bos, kur įdie­gia­ mos tik iš už­sie­nio ša­lių at­vež­tos tech­

no­lo­gi­jos, vi­sa­da ga­li pre­ten­duo­ti tik vy­ tis iš­si­vys­čiu­sių ša­lių vi­dur­kį. Tam, kad Lie­tu­va ar ki­ta vals­ty­bė at­si­dur­tų tarp pir­mau­jan­čių, ji pa­ti tu­ri tap­ti ino­va­ci­jų šal­ti­niu, kur­ti tech­no­lo­gi­jas, idė­jas, o ne tik dieg­ti su­kur­tas ki­to­se ša­ly­se. Kri­ti­kuo­ti ir abe­jo­ti ma­ž ų įmo­nių bu­ mo nau­da ir sėk­me ne­rei­kė­tų. Na­tū­ra­ lu, kad net Jung­ti­nė­se Ame­ri­kos Vals­ ti­jo­se ar Iz­rae­ly­je, – vals­ty­bė­se, ku­rios iš­si­ski­ria iš vi­so pa­sau­lio di­džiu­le star­ tup ti­po įmo­nių gau­sa, – di­džiu­lė da­lis įmo­nių yra nau­jos ir jos bank­ru­tuo­ja po pir­mų ar ant­rų veik­los me­tų. Ta­čiau tai ne­reiš­kia, kad pro­ce­sas ne­nau­din­ gas. Net jei­gu iš de­šim­ties įmo­nių įsi­ tvir­ti­na tik vie­na, su­ku­ria nau­ją pre­kę ar pa­slau­gą, tai jau yra sėk­mė. Kiek­vie­ nais me­tais to­kių yra ke­li tūks­tan­čiai, o iš jų at­si­ran­da ke­le­tas, ku­rios ga­li tap­ti tarp­tau­ti­nė­mis žvaigž­dė­mis. Lie­t u­vo­je daž­nai ma­no­ma, kad jei ėmė­si žmo­g us vers­lo ir jam ne­pa­si­ se­kė, jis yra ne­vy­kė­l is ar­ba tu­r i ki­to­ kių pro­ble­mų. Toks po­žiū­ris ža­lin­gas ir kar­tais už­ker­ta ke­lią jau­niems žmo­ nėms, ku­rie tu­ri pui­kių idė­jų, bet bi­jo jų im­tis, nes ne­sėk­mė vers­le su­ta­pa­ti­na­ ma su as­me­ni­ne ne­sėk­me.

Žil­vi­nas Ši­lė­nas

Lie­tu­vos lais­vo­sios rin­kos ins­t i­tu­to pre­z i­den­tas

S

tar­tup ti­po įmo­nių veik­la nau­ din­ga taip pat, kaip nau­din­gos ir ki­tos eko­no­mi­nės veik­los. Praė­ju­sį ru­de­n į mū­sų at­l ik­ ta Lie­tu­vos gy­ven­to­jų ap­klau­sa kaip tik ir pa­ro­dė – dau­gu­ma, net 74 pro­c., Lie­tu­vos gy­ven­to­jų ma­no, kad eko­no­ mi­kos au­gi­mą vals­ty­bė­je ku­ria bū­tent vers­las. Nė­ra pra­smės ly­gin­ti ir ban­dy­ ti at­sa­ky­ti į klau­si­mą, ku­ri įmo­nė nau­ din­ges­nė, – pre­ky­bos ar star­tup. Apsk­ ri­tai star­tup įmo­nės jo­kia nau­jie­na, tai tie­siog pra­de­dan­čios įmo­nės. Tie­sa, kai dau­gu­ma to­kių bend­ro­vių su­si­ju­sios su IT sfe­ra, ki­tas jų bruo­žas yra nu­ma­ to­mas spar­tus au­gi­mas. Tai­gi tei­gi­nys, kad pa­si­seks tik ne­dau­ge­liui, nė­ra ne­ tei­sin­gas, bet ja­me nie­ko nei­gia­ma nė­ ra. Tie­siog toks vers­lo mo­de­lis. Te­ko gir­dė­ti in­ves­tuo­to­jus sa­kant, kad iš 100 star­tup įmo­nių, į ku­rias in­ves­tuo­ta, iš­ gy­vens tik vie­na, bet pel­nas iš to vie­no su kau­pu kom­pen­suos pra­ras­tas in­ves­ ti­ci­jas dėl 99-ių bank­ru­ta­vu­sių. Star­tup įmo­n ių nau­da: žmo­nės ima­ si ini­cia­ty­vos, o ne pra­šo pa­šal­pos, in­ ves­tuo­ja pri­va­čias lė­šas, o ne vals­ty­bi­ nes, ir ku­ria.

14

ketvirtadienis, vasario 7, 2013

sportas „Neptūno“ sėkmė Šiauliuose

T.Vaitkus – 36-oje vietoje

Finale žais Nigerijos ekipa

Klaipėdos „Neptūnas“ vakar Lietuvos krepšinio lygos čempionate susitiko su „Šiaulių“ krepšininkais. Atkakliai Šiauliuose vykusį susitikimą laimėjo svečiai 82:81. „Neptūno“ penketukas, iškovojęs dešimtą pergalę po 13 rungtynių, liko trečioje vietoje. Pirmauja „Žalgiris“, laimėjęs visus susitikimus.

Ispanijoje vykusiose klasikinėse dviratininkų lenktynėse „Trofeo Deia 2013“ 36-ąją vietą užėmė „Orica Greenedge“ ekipos narys Tomas Vaitkus. 152,9 km distancijoje klaipėdietis 5 min. 22 sek. pralaimėjo nugalėtojui ispanui Alejandro Valverdei, kuris finiše akimirka aplenkė kolumbietį Sergio Henao.

Pirmieji į Afrikos futbolo čempionato finalą pateko Nigerijos vienuolikė, pusfinalyje net 4:1 įveikusi Malio futbolininkus. Intriga išgaravo jau po pirmojo kėlinio, kurį Nigerijos rinktinės žaidėjai laimėjo 3:0. Kas tapo antruoju finalininku, buvo atsakyta po Burkina Faso ir Ganos komandų rungtynių.

Sporto telegrafas Krepšinis. Rytoj 17 val. sporto rūmuose (S.Dariaus ir S.Girėno g. 10) vyks Lietuvos moterų krepšinio lygos čempionato rungtynės tarp Klaipėdos „Fortūnos“ ir Šiaulių „Rūtos-Universiteto“ komandų. Pergalė. Dvyliktąją pergalę tryliktosiose Vieningosios krepšinio lygos turnyro rungtynėse iškovojo B grupėje pirmaujantis Kauno „Žalgiris“. Lietuvos krepšininkai Rusijoje 70:69 (20:16, 17:21, 22:22, 11:10) įveikė Liubercų „Triumf“ klubą ir iškovojo aštuntąją pergalę iš eilės. 13 taškų prie pergalės prisidėjo Paulius Jankūnas, 12 – Marko Popovičius. Sprendimas. Ričardas Berankis, padėjęs Lietuvos vyrų teniso rinktinei Daviso taurės turnyre nugalėti (4:1) Kipro komandą, atsisakė dalyvauti numatytuose ATP serijos turnyruose Europoje ir vyksta žaisti į Jungtines Amerikos Valstijas. „Ričardas išsimušė iš ritmo sugrįžęs iš Australijos. Peršalimas ir kiti dalykai atsiliepė jo žaidimui. Į numatytus turnyrus Europoje buvo galima važiuoti tik puikiai pasiruošus, priešingu atveju ten absoliučiai nėra ką veikti, nes ten suvažiuoja geriausi tenisininkai. Nutarėm, kad tokioje situacijoje mums geriausias variantas yra tinkamai pasiruošti varžyboms Amerikoje“, – sprendimą paaiškino treneris Remigijus Balžekas. Į Europą grįžęs R.Berankis, be varžybų Šiauliuose, ketino vykti į ATP turnyrą Monpeljė (Prancūzija), dalyvauti vyrų turnyre Roterdame (Olandija) ir išbandyti jėgas ATP serijos turnyre Marselyje (Prancūzija). 22 metų tenisininkas JAV nuo vasario 25-osios iki kovo 20-osios ketina dalyvauti bent trijuose turnyruose.

Medaliai badmintono pirmenybėse Šakiuose surengtame Lietuvos badmintono čempionate klaipėdiečiams nepavyko iškovoti aukso. Tačiau treneris Antanas Narvilas neturėjo priekaištų auklėtiniams, laimėjusiems penkis kitokių spalvų medalius – du sidabro ir tris bronzos.

Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Arčiausiai čempionės titulo buvo moterų vienetų grupėje kovojusi Gerda Voitechovskaja. Ji finale po 33 min. trukusios kovos 16:21, 12:21 pralaimėjo Kauno garbę gynusiai tauragiškei Akvilei Stapušaitytei, kuri pastaraisiais metais treniruojasi Olandijoje. „Rezultatas neatspindi įtemptos kovos, – sakė A.Narvilas. – G.Voitechovskaja Lietuvos lyderei užkaitė tikrą pirtį. Bet pritrūko jėgų ir šiek tiek meistriškumo. Nemažą vaidmenį suvaidino ir nuovargis, nes pusfinalyje Gerda išeikvojo energiją po nuožmios kovos per plauką įveikusi komandos draugę Gabiją Narvilaitę.“ Daug jėgų pusfinalis atėmė ir iš jaunosios G.Narvilaitės. 14-metė klaipėdietė varžybose dėl bronzos medalių nusileido kaunietei Vy-

tautei Fomkinaitei – 21:23, 9:18. Susitikimas nebuvo baigtas dėl uostamiesčio sportininkės negalavimo. Kiek anksčiau G.Narvilaitė kartu su Rebeka Aleksevičiūte iškovojo sidabro medalius moterų dvejetų varžybose. Klaipėdos duetas finale bandė priešintis (pirmą setą pralaimėjo 17:21) kaunietėms A.Stapušaitytei ir V.Fomkinaitei, tačiau antrajame sete varžovės pasiuntė klaipėdietes į nokautą, laimėjusios 21:5. Vyrų varžybose dėl ligos nerungtyniavo vienas Klaipėdos komandos lyderių Edgaras Slušnys. Visos viltys buvo siejamos su Ignu Rezniku. Jis jas pateisino – sėkmingai nužygiavo iki pusfinalio. Čia jo laukęs tauragiškis Povilas Bartušis sugebėjo pakišti pajūrio badmintonininkui koją – 21:16, 21:14. Varžybose dėl trečiosios vietos klaipėdietis nepaliko vilčių kau-

Prizininkai: D.Narvilas ir G.Voitechovskaja užėmė trečią vietą miš-

rių porų grupėje.

niečiui Lukui Litvinui, – įveikė jį 21:11, 21:16. Dar vieną bronzos medalį I.Reznikas iškovojo žaisdamas su Kazimieru Dauskurtu. Jie, pusfinalyje pralaimėję čempionais tapusiems P.Bartušiui ir kauniečiui Kęstučiui Navickui, dėl prizinės vietos susirėmė su komandos draugais Donatu Narvilu ir Aurimu Mizgiriu. I.Rezniko ir K.Dauskurto persvara, ypač antrąjį setą, nekėlė abejonių – 21:18, 21:9. Ir mišrių dvejetų turnyro bronzos medalių siekė dvi klaipėdiečių poros. Susirėmė patirtis prieš jaunystę: D.Narvilas su G.Voitechovskaja prieš I.Rezniką

su G.Narvilaite. Šįkart, po 20 min. varžybų, triumfavo labiau patyrę D.Narvilas ir G.Voitechovskaja 21:17, 21:14. „Rezultatais esu patenkintas. Vaikinai ir merginos kovojo, stengėsi, – sakė A.Narvilas. – Kai kurie sportininkai varžėsi turėdami temperatūros. Sunku, gal net ir neįmanoma laimėti prieš nacionalinės rinktinės lyderius, kurie visą laiką treniruojasi užsienio klubuose, yra kone profesionalai. Jei į Lietuvos čempionatą nebūtų grįžęs K.Navickas, A.Stapušaitytė, tikrai būtume laimėję bent vieną aukso medalį.“

Brolių dvynių keliai ant imtynių kilimo išsiskyrė Česlovas Kavarza Šalies jaunių sambo imtynių pirmenybėse, surengtose Šiauliuose, sėkmingai kovojo uostamiesčio Sporto centro jaunieji atletai, į namus parvežę tris aukso medalius. Du iš jų iškovojo dvyniai Andrejus ir Aleksandras Kravčenkos.

Komanda: treneris M.Raila, A.Mačerauskas, Al.Kravčenka, V.Šeirys, An.Kravčenka, R.Garbačauskas,

A.Titorenko, treneris J.Tilvikas liko patenkinti rezultatais.

Nemažai metų broliai kovojo vienoje svorio grupėje. Jiems nuolat tekdavo susiremti įvairių varžybų finaluose. Šiais metais sportininkai, kad išvengtų „brolžudiškų“ kovų, nusprendė, jog Aleksandras pasunkės keletu kilogramų ir pereis į sunkesnių atletų grupę. Sumanymas pasiteisino jau pirmajame turnyre – Andrejus tapo čempionu svorio iki 48 kg grupėje, o Aleksandras buvo stipriausias tarp iki 52 kg sveriančių kovotojų.

Dar ant aukščiausiojo prizininkų pakylos laiptelio kopti teisę iškovojo Aistis Mačerauskas (iki 56 kg). Visi trys klaipėdiečiai pateko į Lietuvos jaunių rinktinę ir gins šalies garbę Europos (vyks Kipre) ir pasaulio (Graikijoje) čempionatuose. Žengti pergalingo žingsnio neįstengė merginų varžybose kovojusi jauniausia Klaipėdos ekipos narė Akvilė Titorenko. Uostamiesčio sportininkė iškovojo sidabro žetoną svorio per 78 kg grupėje. „A.Titorenko – jauna sportininkė. Ji dar dvejus metus galės kovoti net tarp jaunučių. Jai – viskas prieš akis“, – pastebėjo treneris Jonas Tilvikas. Trečiąsias vietas užėmė du klaipėdiečiai – Vytautas Šeirys (iki 70 kg) ir Rokas Garbačauskas (iki 81 kg).

19

ketvirtadienis, vasario 7, 2013

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

Šios savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė kartu su „Eugrimas.lt“ leidykla –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Dale Carnegie knygą „Lyderystės menas. Kaip paskatinti save ir kitus siekti tobulumo“.

Dale Carnegie. „Lyderystės menas. Kaip paskatinti save ir kitus siekti tobulumo“. Vis labiau virtualėjančiame pasaulyje žmonės netenka bendravimo, taip pat ir lyderystės, įgūdžių. Nors dar niekuomet jie nebuvo taip vertinami ir trokštami. Šiandien reikia naujo tipo lyderių – galinčių įkvėpti ir motyvuoti kitus vadovaujantis amžinaisiais lyderystės principais: lankstumu, prisitaikymu, patikimumu, valdžios pasidalijimu. Knyga „Lyderystės menas. Kaip paskatinti save ir kitus siekti tobulumo“ padės identifikuoti jūsų stiprybes bei supažindins su tokiomis veiksmingomis strategijomis: • pelnyti kitų pagarbą ir susižavėjimą pasitelkus mažai žinomas sėkmingiausių Amerikos lyderių gudrybes; • paskatinti šeimos narius, draugus, bendradarbius daryti tai, ko prašote jūs, todėl, kad jie to nori, o ne todėl, kad reikia; • efektyviai veikti kritinėse situacijose; • priimti ir įgyvendinti veiksmingus sprendimus pasitelkus Carnegie veikimo principus.

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę

rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, vasario 12 d.

Avinas (03 21–04 20). Rytas liūdnokas, tačiau vėliau atgausite pusiausvyrą. Metas tinkamas pailsėti. Palanku kreiptis pagalbos į įtakingus giminaičius. Vakare tiktų surengti vakarėlį artimiesiems. Jautis (04 21–05 20). Jeigu nepulsite niekur strimgalviais, tai pirmoji dienos pusė gali būti visai ir nebloga. Nuo pusės dvyliktos dienos, Mėnuliui perėjus į Šaulį, pajusite impulsą kur nors judėti, keliauti. Dvyniai (05 21–06 21). Jei kas ir mėgsta naujoves, pokyčius gyvenime – tai jūs. Planetos palankiai išsidėsčiusios, todėl galite tikėtis malonių staigmenų. Taip pat galite sutikti ir jums skirtąjį asmenį, jei vienišaujate. Vėžys (06 22–07 22). Jausitės stiprūs, tačiau menka klaida gali nemažai pakenkti. Nepatartina pasirašinėti svarbių susitarimų. Veikite savo nuožiūra, nors bus svarbus ir artimųjų palaikymas. Liūtas (07 23–08 23). Mąstykite apie permainas, savo veiklos perspektyvas, bet venkite imtis iniciatyvos. Daugiau klausykitės ir venkite atskleisti savo nuomonę. Mergelė (08 24–09 23). Diena palanki imtis naujų darbų, mat viskas, ko imsitės bus sėkminga. Visgi rimtų sprendimų priimti nereikėtų. Svarstyklės (09 24–10 23). Ieškokite naujų galimybių užsidirbti ar finansuoti namų remontą. Paklausykite artimųjų patarimo. Skorpionas (10 24–11 22). Jei elgsitės savanaudiškai, diena gali būti prasta. Tai yra puiki pozicija formuoti harmoningą savo įvaizdį. Taip pat tai geras laikas menininkams. Šaulys (11 23–12 21). Ši diena turi ne tik didžiulės sėkmės energijos, bet ir didžiulį emocinį potencialą. Neiššvaistykite jo smulkmenoms, pykčiams, ambicijoms. Labiausiai seksis tiems, kurie užsiima visuomenine veikla. Ožiaragis (12 22–01 20). Bus svarbu stengtis prisiderinti prie šeimos, sutuoktinio, dalykinių partnerių, visuomenės reikalavimų bei susiklosčiusių aplinkybių. Būkite atsargesni su partneriais, saugokitės intrigų. Vandenis (01 21–02 19). Šiandien jums viskas įmanoma. Būsite kupinas įvairių idėjų bei pozityvios energijos. Visgi būkite atsargus, mat pasitaikiusi galimybė gali lemti ne tik teigiamus rezultatus, bet ir neigiamus. Žuvys (02 20–03 20). Ryte geriau būti pasyviam, o antroji dienos pusė yra palanki įvairioms netolimoms kelionėms, sportui, draugiškiems susitikimams ir panašiems dalykams, saviugdai, susijusiai su dvasiniu tobulėjimu, ryšiams, susijusiems su užsieniu.

Orai

Šiandien protarpiais numatomas ne­ didelis sniegas, temperatūra svyruos tarp 0 ir 3 laipsnių šalčio. Penktadienio naktį sniegas numatomas visoje Lietuvoje, temperatūra bus 2–6 laips­ niai šalčio. Dieną temperatūra laiky­ sis apie 0 laipsnių, taip pat numato­ mi krituliai – sniegas ir šlapdriba. Sa­ vaitgalį kritulių bus mažiau.

Šiandien, vasario 7 d.

–4

+1

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia)

–3

Šiauliai

Klaipėda

0

Panevėžys

–3

Utena

–4

8.17 17.23 9.06

38-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 327 dienos. Saulė Vandenio ženkle.

Tauragė

–1

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +16 Berlynas +3 Brazilija +28 Briuselis +4 Dublinas +3 Kairas +21 Keiptaunas +26 Kopenhaga +1

kokteilis Yra sta­tes­nių aukš­tu­mų Kol dar nea­tė­jo pa­va­sa­ris, Jo­nas pra­šė nu­ro­dy­ti aukš­tu­mų Klai­pė­do­je ar prie jos, nuo ku­rių jo 4 ir 6 me­tų vai­kai ga­lė­ tų leis­tis ro­gu­tė­mis. „Ži­nau va­d i­na­mą­jį Si­mo­nai­ty­tės kal­ niu­ką. Bet gal kas ži­no dau­giau pa­na­ šių, ne itin sta­čių kal­ne­l ių?“ – va­kar klau­sė vy­riš­kis. Ro­gi­nin­kas įsi­ti­ki­nęs, kad pa­kan­ka­mai aukš­ta vie­ta yra prie bu­vu­sios „Ne­rin­ gos“ par­duo­tu­vės – Deb­re­ce­no gat­vės 18-ojo na­mo. Anot jo, sma­gu ro­gu­tė­mis leis­t is Pir­mo­jo­je Meln­ra­gė­je, ko­po­se ša­lia nau­jo mo­te­rų pa­plū­di­mio. „Jei tu­ri­te au­to­mo­bi­lį, ga­li­te pa­lėk­ti iki Gargž­dų, – pa­ta­rė „Kok­tei­lio“ skai­ty­to­ jas. – Ne­to­l i sta­dio­no yra Mi­n i­jos slė­ nis, į ku­rį nuo aukš­tu­mos ga­li­ma leis­ tis ro­gė­mis.“

Kvai­ly­bės: tik­ri vy­rai, užuot va­

žiavę ro­gu­tė­mis, su­gal­vo­ja al­ter­ na­ty­vių pra­mo­gų.

Ang­lai ste­bės šu­nis Di­d žio­sios Bri­ta­n i­jos vy­r iau­sy­bė nu­ spren­dė, kad iki 2016-ųjų ba­lan­džio vi­ si Ang­li­jos šu­nys pri­va­lės tu­rė­ti mik­ros­ che­mas, ku­rios bus įterp­tos po oda. Sa­vi­nin­kai, ne­no­rė­sian­tys taip pa­ž y­ mė­ti sa­vo au­gin­ti­nių, su­lauks ne­men­ kos bau­dos, siek­sian­čios iki 500 sva­rų ster­lin­gų (apie 2 tūkst. li­tų). Šiuo žings­niu sie­k ia­ma su­draus­min­t i žmo­nes, ku­rie iš­me­ta į gat­vę sa­vo ke­ tur­ko­jus. Be to, mik­ros­che­ma pa­dės su­ grą­žin­ti pa­kly­du­sį šu­nį šei­mi­nin­kui.

Žy­mė­ji­mas – ne­skaus­min­gas Mik­ros­che­ma – ry­žio grū­do dy­džio, tu­ rin­ti ga­min­to­jo su­teik­tą uni­ka­lų iden­ ti­fi­ka­ci­nį nu­me­r į. Ji po oda iš­lie­ka vi­ sam lai­kui. No­rint nu­sta­ty­ti gy­vū­no ta­ pa­ty­bę, prie ženk­li­ni­mo vie­tos priar­ti­ na­mas skai­ty­tu­vas ir jį ak­ty­va­vus ek­ ra­ne pa­si­ro­do uni­ka­lus nu­me­ris. Nė­ra jo­kios ti­ki­my­bės, kad tuo pa­čiu nu­me­ riu bus pa­ženk­lin­tas ki­tas gy­vū­nas.

Neb­lo­gas pa­ta­ri­mas Me­d i­kai „ka­la“ į gal­vą: svei­k iau­sias mie­gas, kai už­mie­ga­me iki vi­dur­nak­ čio. To­dėl, anot me­d i­ci­nos se­se­l ių, sten­ki­tės at­si­gul­ti 22–23.30 val.

Links­mie­ji tirš­čiai Her­kaus Man­to gat­vė­je ke­lių po­li­ci­nin­ kas su­stab­do au­to­mo­bi­lį, vai­ruo­ja­mą pi­lie­čio iš Kau­ka­zo. – Jū­sų vai­ruo­to­jo pa­žy­mė­ji­mas? – Pra­šau. – Bet tai pa­žy­mė­ji­mas val­dy­ti lėk­tu­vą! – Ko kim­ba­te, po­nas po­li­ci­nin­ke? Ko­ kios bu­vo tą­kart, to­kias ir pir­kau. Čes­ka (397 719; „Kok­tei­lis“ ne­su­tin­ka su tais, ku­rie tvir­ti­na, kad mo­te­ris ge­riau­sias žmo­gaus drau­gas)

Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas

+6 +9 0 +2 0 –3 +5 –5

Praha +1 Ryga 0 Roma +11 Sidnėjus +29 Talinas –1 Tel Avivas +19 Tokijas +8 Varšuva +1

Vėjas

1–3 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

–1

–3

Marijampolė

Vilnius

–3

Alytus

Vardai Jomantas, Ramutis, Romas, Romualda, Romualdas, Vilgaudas.

vasario 7-ąją

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

-2

+1

-1

-1

2

0

+1

+1

0

4

0

+1

+1

0

7

rytoj

šeštadienį

1812 m. gi­mė ang­lų ra­šy­ to­jas Char­le­sas Dic­ken­ sas, pa­ra­šęs kny­gą „Oli­ ve­ris Tvis­tas“. 1959 m. po 65 die­nų nuo­la­t i­n io skry­d žio be nu­si­lei­di­mo (ku­ro at­sar­ gos bu­vo pa­pil­do­mos skry­džio me­tu ore), Las Ve­ga­se nu­tū­pė pri­va­tus lėk­tu­vas „Cess­na“. 1968 m. pran­cū­z ų kal­ bai Ka­na­do­je su­teik­tas vals­ty­bi­nės sta­tu­sas. 1971 m. mo­te­r ims Švei­ ca­r i­jo­je su­teik­ta rin­k i­ mų tei­sė.

1978 m. gi­mė ame­r i­ kie­čių ak­to­rius Ash­to­ nas Kut­che­ris.

1990 m. SSKP at­si­sa­kė val­džios mo­no­po­lio. 1992 m. pa­si­ra­šy­ta Eu­ro­ pos Są­jun­gos Mast­rich­to su­tar­tis. 2011 m. Gniez­no mies­ to ba­z i­l i­ko­je bu­vo pa­ vog­tas Len­k i­jos ka­ta­l i­ kų baž­ny­čios kar­d i­no­ lo Ste­fa­no Wys­z yns­k io žie­das, ver­t in­tas 30–50 tūkst. zlo­tų. 2012 m. Bar­se­lo­no­je mi­ rė žy­mus Is­pa­ni­jos me­ ni­n in­kas An­to­n i Ta­pie­ sas. Gi­mė 1923 m.

Japonai pa­rei­ka­la­vo kel­nių Do­vy­dui Mi­che­lan­ge­lo re­ne­san­si­nės Do­vy­do skulp­tū­ros ko­pi­ja, ku­ri praė­ju­sią va­sa­rą bu­vo ne­ti­kė­tai pa­sta­ty­ta vie­na­me Ja­po­ni­ jos mies­te, su­trik­dė vie­tos gy­ven­to­jus. Kai ku­rie pa­rei­ka­la­vo, kad šiam me­no še­dev­rui bū­tų už­mau­tos trum­pi­kės. Pen­kių met­rų aukš­čio Do­vy­das ir se­no­vės grai­kų me­no še­dev­ru lai­ ko­mos Mi­lo Ve­ne­ros sta­tu­los ko­ pi­ja at­si­ra­do Okui­dzu­mo mies­ te, esan­čia­me va­ka­ri­nė­je Ši­ma­nės pre­fek­tū­ro­je. Mies­tui jas pa­do­va­ no­jo vie­nas vers­li­nin­kas, ki­lęs iš jo apy­lin­kių. Sta­tu­los bu­vo pa­sta­ty­tos di­de­lia­me vie­ša­ja­me par­ke, ku­ria­ me taip pat įreng­tas bė­gi­mo ta­ke­lis, beis­bo­lo sta­dio­nas, kal­nų dvi­ra­čių tra­sa ir vai­kų žai­di­mų aikš­te­lė. „Kai ku­rie žmo­nės sa­kė mies­to įsta­ty­mų lei­dė­jams, kad ma­ži vai­kai bi­jo tų sta­tu­lų, nes jos la­bai di­de­lės ir va­sa­rą at­si­ra­do la­bai ne­ti­kė­tai“, – Okui­dzu­mo ad­mi­nist­ra­ci­jos pa­ rei­gū­nas Yo­ji Mo­ri­na­ga sa­kė nau­ jie­nų agen­tū­rai AFP.

„Tai neap­si­ren­gu­sių žmo­nių sta­ tu­los, o to­kie me­no kū­ri­niai mū­sų re­gio­ne la­bai re­ti. Kai ku­rie žmo­ nės vei­kiau­siai sa­kė, kad tos sta­tu­ los ga­li nei­gia­mai pa­veik­ti jų vai­ kus“, – pri­dū­rė jis. Nors dau­ge­lis gy­ven­to­jų pa­lan­ kiai ver­ti­na nau­jus kul­tū­ros ob­ jek­tus kal­nuo­se įsi­kū­ru­sia­me ir ma­žiau nei 15 tūkst. gy­ven­to­jų tu­ rin­čia­me mies­te­ly­je, kai ku­rie pa­ pra­šė pa­rū­pin­ti Do­vy­dui trum­ pi­kes, kad sta­tu­la neat­ro­dy­tų per­ne­lyg rė­žian­ti akį, ra­šo dien­ raš­tis „Yo­miu­ri Shim­bun“. Ori­gi­na­li Do­vy­do sta­tu­la sau­go­ ma Flo­ren­ci­jos dai­lių­jų me­nų aka­ de­mi­jo­je Ita­li­jo­je. O ran­kų ne­tu­ rin­ti Mi­lo Ve­ne­ros sta­tu­la, ku­rios aukš­tis kiek di­des­nis nei du met­ rai, sto­vi Pa­ry­žiaus Luv­re. BNS inf.

Kopija: nuogas penkių metrų aukščio Dovydas trikdo Okui­dzu­mo

mies­to gyventojus, kurie norėtų jam užmauti trumpikes.

Pašto ženklai gurmanams Belgija išleido naują pašto ženklą, kuris tikrai atkreips pasaulio šokolado mėgė­ jų dėmesį. Pašto ženklo klijai yra šokola­ do skonio, kuris, anot Belgijos pašto pra­ nešimo, pajaučiamas palaižius ženklą. Be to, pašto ženklai yra prisotinti kvapo. „Bu­ vo nelengva išgauti tikrą juodojo šokola­ do kvapą ir skonį. Pagaliau prie šio pro­ jekto prisidėjo žmonės iš Belgijos, Vokieti­ jos, Nyderlandų ir Šveicarijos, – nurodoma pranešime. – Pašto ženklas ne pirmą kartą iškvepinamas, bet šįkart kvapas yra sude­ rintas su skoniu.“ Penkių laiškams į užsie­ nį skirtų pašto ženklų serija, kuri kainuos 6,2 euro, prekyboje pasirodys kovo 25 d. BNS inf.

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.