2013-02-07 Vilniaus diena

aštis r t i a v a S

TODĖL, KAD ESU VILNIETIS Savaitraštis miestui

vASARIO 7–13 d., 2013 m. Nr. 6 (1507)

išeina ketvirtadieniais

Mies­tas po mies­tu:

ką sle­pia Vil­niaus po­že­miai?

Miestas

2p.

Nauja biblioteka dirbs ir naktį

Lietuva

6p.

Re­zo­nan­sinės by­los bliūkš­ta Jei baud­ž ia­mo­ji by­la va­d i­na­ma re­ zo­nan­si­ne, dar ne­reiš­k ia, kad ji bus iš­t ir­ta grei­čiau. Ge­ne­ra­l inės pro­k u­ ratū­ros ti­r iamų svar­bių bylų pra­ džia efek­t in­g a, de­j a, daž­n iau­s iai jos be pa­b ai­gos.

kultūra

20p.

G.Gra­jaus­kas – nė žings­nio be bliu­zo

4 Gedimino Bartuškos ir speleo.lt archyvo nuotr.

Ak­to­rius ir ren­gi­nių vedė­jas And­rius Bia­lob­žes­kis

24p.

diena.lt

Ge­ne­tiš­kai mo­di­fi­kuo­tas pa­sau­lis vie­na­reikš­mio at­sa­ky­mo, ar GMO kenks­min­gi, dar nėra, ta­čiau ar var­to­to­jas tu­ri ga­li­mybę rink­tis? Žalias miestas 12p.

debiutas Rek­lamų­he­Ro­ jus ta­po­lai­ dos­ve ­ozis­

Kartu su „Vilniaus diena“ priedas „TV diena“ su visos savaitės televizijos programa

dė­ju

2 Lt

Televi zijos PRoGRA

vasari Mos o 9–15 d.

2013­m.­­Nr .­6

Ka­dan­gi da­bar gy­ve­nu se­ na­mies­ty­je, taip ir vaikš­tau po jį iš vie­no teat­ro į kitą.

taikikly je

LRT kuLT šviesuLi ūRos poRTReTų ai tiražas­3 4 370

Tv

Pra­šo­žHeRoJu pa­si­reniū­rovų­pa­ra­ms g­ti­„Eu­ ro­vi­zi­jai“os­

2

Vasario 7–13, 2013

miestas diena.lt/naujienos/miestas

Žvilgsnis

VIL­NIUS per savaitę

Redakcijos skiltis

Tik­ra, kas vir­tua­lu Ignas Jačauskas

V

ie­n as žy­m iau­s ių atei­t ies pro­g no­z uo­ tojų, XIX a. buvęs tik moks­l inės fan­ tas­t i­kos pro­p a­g uo­to­ju, Jules’is Verne’as stebė­t i­nai tiks­l iai nu­ spėjo būsi­mas ke­lio­nes į Mėnulį, nu­si­lei­dimą į jūros gel­mes, ta­čiau nei jis, nei vėles­n i jo sekė­jai ne­ pajėgė nu­ma­t y­t i mo­der­n io­sios re­vo­liu­ci­jos – in­ter­ne­to, o dar tiks­ liau – jo po­vei­k io.

Pa­ga­liau pri­pa­žin­ta, kad ne­for­ma­li vie­šo­ji erdvė tu­ri kur kas di­ desnę ga­lią, nei iki šiol dau­ge­lio bu­vo ma­ny­ta. Štai pra­ėju­s ią sa­vaitę Lie­t u­vo­ je pri­s ta­t y­t as pro­jek­t as „Goog­ le Maps street view“ su­kėlė dar vieną tylų per­versmą mūsų ša­ ly­j e. Netrū­ko ir aik­č io­tojų dėl pro­jek­to nau­dos, ir kri­t i­kos dėl duo­menų ap­sau­gos pa­žei­d imų, neuž­dengtų praei­vių akių, au­to­ mo­bi­lių nu­me­rių. Turbūt ga­li­ma su­tik­ti – ga­li­mybė ap­ž velg­ti dau­ gumą did­m ies­čių ir dalį pro­v in­ ci­jos gat­vių taip, tar­si iš tiesų bū­ tum ten, kaip sa­ko pa­tys „Goog­le“ at­sto­vai, – tai tik­ras tu­r istų gau­ sybės ra­gas Lie­t u­vai. Eko­no­m i­ kai, tiks­l iau – tu­r iz­mui, šis iš pa­ žiū­ros pa­pras­tas vir­tua­lus žings­ ne­l is yra tar­si di­na­m i­to at­ra­d i­ mas kal­na­ka­sy­bo­je. Tik, kaip ka­ dai­se at­si­sa­ky­da­mas priim­ti No­ be­l io li­te­ratū­ros pre­m iją pa­sakė eks­cent­r iš­ka­sis ai­r ių dra­ma­t ur­ gas George’as Ber­nardas Shaw, Alf­re­dui No­be­l iui ga­l i­ma at­leis­ ti net di­na­mi­to su­k ūrimą, ta­čiau ne No­be­l io pre­m i­jos „iš­ra­d imą“.

Taip jis iš­reiškė ne­norą būti le­ pi­na­mas pub­l i­kos dėme­sio. Ly­ giai taip ir vir­t ua­l io­jo­je epo­cho­ je jis vei­k iau­siai at­leistų al­ter­na­ ty­vios tik­rovės – in­ter­ne­to – at­si­ ra­d imą, bet ne pa­t į ar­šiau­sią jo

kėsi­n imą­si įsiurb­t i į sa­ve mums įprastą rea­lybę, ku­rią, be ki­ta ko, dar būtų ga­l i­ma stebė­t i vi­siš­kai ano­ni­miš­kai.

Tai­g i „Goog­le­mo­bi­l is“ nu­veikė kur kas dau­g iau, nei pa­darė be­ galę nuo­t raukų būsi­m iems ke­ liau­to­jams, – juk GPS im­t u­vai ir iki šiol ke­l ionė­se lei­do kuo pui­ kiau­siai jaus­tis net vi­siš­kai ne­sio­ rien­t uo­jan­t iems erdvė­je. „Goog­ le Maps street view“ su­k ūrė vi­ siš­kai naują ke­lionės di­men­siją – tikrą ke­lionę in­ter­ne­tu. Kad ji tik­ ra, įro­do „Goog­le“ kas­dien gau­na­ mi skun­dai – žmonėms kaž­kodėl ne­pa­t in­ka būti „pa­gau­t iems“ da­ rant nu­si­kal­t imą ar kokį kitą gė­ dingą veiksmą. Juos vir­t ua­l iai ty­rinė­ja realūs žvilgs­niai, pro­tai, reak­ciją per­ke­l ian­tys vėlgi į rea­ lią tik­rovę. Tai­g i su­t ik­tas kai­my­ nas, pa­vyzd­žiui, ką tik vir­tua­lio­je ke­lionė­je po gre­ta na­mo esan­čią gatvę pa­matęs, kas iš tiesų stovė­ ji­mo aikš­telė­je baks­telė­jo ar­ba kie­no šuo ap­šla­pi­no jo au­to­mo­ bilį, ga­li vi­sai tik­ro­viš­kai pa­si­ū ly­ ti į dan­tis.

In­ter­ne­to pla­ty­bių ga­lią pa­ju­to ir Lie­tu­vos po­li­ti­kai. Feis­bu­ko trau­ kos va­r iklį iliust­r uo­jan­č ią fra­ zę „jei tavęs nėra feis­bu­ke, tavęs nėra nie­k ur“ mūsų vald­ž ios at­ sto­vai se­n iai per­pra­to. Jie pa­t ys ku­r ia įvai­r iau­sius tink­la­raš­čius, met­raš­čius, jie, be abe­jo, pa­ten­ka ir į kitų met­raš­ti­ninkų aki­ratį. Štai viešųjų ry­š ių kovą be­pra­lai­ min­t i ener­ge­t i­kos-ūkio mi­n istrė Bi­r utė Vėsaitė ūmai su­m anė per­s i­v i­l io­t i sun­k iąją in­ter­n e­to ar­t i­le­r iją – tink­l a­r aš­t i­n in­k us – į sa­vo pusę, t. y. pa­s i­k vies­t i juos ar­b atėlės, kad šie paaiš­k intų, „kas yra tos memės ir kodėl kai ku­r ios man ne­juo­k in­gos“. Svar­ biau­s ia net ne mi­n istrės pa­ro­ do­m o­j i drąsa ar pa­t i akis­t a­t a su sa­vo „skriau­d i­k ais“, bet įdo­ mus pri­p a­ž i­n i­m as, kad ne­for­ ma­l i vie­š o­j i erdvė, to­k ia vir­t ua­ li ir ga­n a in­te­lek­t ua­l i (nors bū­ na ir išim­č ių) tur­g aus aikštė, tu­ ri di­desnę ga­l ią, nei iki šiol dau­ ge­l io bu­vo ma­ny­t a.

Aiš­k u, šie lie­t u­v iš­k i pa­sau­l i­n io tink­lo vei­k i­mo pa­v yzd­ž iai kur kas kuk­les­n i nei Arabų pa­va­sa­ rio sėkmė ar pa­vy­ku­sios te­ro­ristų paieš­kos ope­ra­ci­jos. Ta­čiau ir Lie­ tu­vo­je pa­ste­bi­ma – tai, kas bu­vo vir­tua­lu, vis la­biau tam­pa rea­lu.

2013 01 31 2013 02 06

Ketvirta­die­nis

Penkta­die­nis

Ket­vir­ta­dienį Vil­niu­je bend­rovės „Goog­ le“ at­sto­vai pri­statė il­gai lauktą pa­slaugą „Street View“, ku­ria in­ter­ne­to var­to­to­ jams leis­ta nau­do­tis tos pa­čios die­nos ry­te. Ta­čiau jau po ke­lių va­landų iš­lin­do ir pir­mie­ji duo­menų ap­sau­gos pa­žei­di­mai – so­cia­li­niuo­se tink­luo­se ėmė plis­ti nuo­ trau­kos su neuž­deng­tais žmo­nių vei­dais, au­to­mo­bi­lių nu­me­riais, kai kur už­fik­suo­ ta ir nu­si­kal­ti­mų, žmonės įam­žin­ti pa­tekę į ku­rio­zi­nes si­tua­ci­jas. Tie­sa, Vals­ty­binės duo­menų ap­sau­gos ins­pek­ci­jos va­do­vas

Kon­ku­ren­ci­jos ta­ry­ba pra­nešė, kad bai­ gė ty­rimą dėl sos­tinės vald­žios spren­ dimų or­ga­ni­zuo­jant ke­lei­vių ve­žimą, ir va­sa­rio pa­bai­go­je vyk­sian­čia­me po­ sėdy­je lauks suin­te­re­suotų pu­sių paaiš­ ki­nimų. Kon­ku­ren­ci­jos ta­ry­ba ty­rimą pra­dėjo prie­š ke­lis mėne­sius. Ta­ry­bos at­stovė Ri­ma Kaulė­naitė anks­čiau sakė, jog įta­ria­ma, kad Vil­niaus sa­vi­val­dybės veiks­mai galė­jo pa­žeis­ti Kon­ku­ren­ci­ jos įsta­ty­mo 4 straipsnį, ku­ris sa­vi­ val­dos ins­ti­tu­ci­jas įpa­rei­go­ja už­tik­rin­ti

Al­gir­das Kun­či­nas tvir­ti­no, kad ins­pek­ci­ja ne­tirs nė vie­no skun­do, – jie bus nu­krei­ pia­mi į „Goog­le“ būstinę Ai­ri­jo­je. Pa­čios bend­rovės tink­la­la­py­je „Street View“ var­to­to­jai taip pat ga­li pra­neš­ti apie duo­ menų ap­sau­gos pa­žei­di­mus.

Ati­da­rant bib­lio­te­ką – akib­rokš­tas lifte Va­kar Vil­niu­je du­ris at­vėrė visą par­ą veik­sian­tis išs­kir­tinės ar­ chi­tektū­ros Vil­niaus uni­ver­si­te­to (VU) bib­lio­te­kos Moks­linės ko­mu­ni­ka­ci­jos ir in­for­ma­ci­jos cent­ras (MKIC). Tie­sa, per ati­da­ ry­mo iš­kil­mes buvęs VU rek­to­rius Be­ne­dik­tas Juod­ka neiš­ vengė in­ci­den­to – jis užst­ri­go lif­te.

Indrė Pep­ce­vi­čiūtė i.pepceviciute@diena.lt

Pro­jek­to vertė šo­ki­ra­vo

Į iš­kil­mingą ati­da­rymą Saulė­te­ky­ je su­si­rin­ko ša­lies ir Vil­niaus mies­ to va­do­vai, mi­nist­rai, Sei­mo na­ riai, už­sie­nio ša­lių am­ba­sa­do­riai, aka­de­minė bend­ruo­menė. Nus­ kambė­jus lie­tu­viš­ko ra­go gar­sui ir VU cho­ro him­nui „Gau­dea­mus“ MKIC bu­vo ati­da­ry­tas.

Pre­zi­dentė Da­lia Gry­baus­kaitė, svei­kin­da­ma vi­sus su mo­der­nio­ jo cent­ro ati­da­ry­mu, teigė, kad jis skir­tas ne tik uni­ver­si­te­tui, bet ir vi­siems Lie­tu­vos žmonėms. „Pas mus da­bar net at­va­žiuo­ja iš įvai­rių ša­lių pa­si­žiūrė­ti, ką jau čia tie lie­tu­viai pa­darė. Iš ša­lių, ku­rios la­ bai tur­tin­gos, tu­ri pi­nigų ir tik­rai ga­ li pa­siek­ti aukš­čiau­sių re­zul­tatų. Ir mes su pa­si­did­žia­vi­mu sa­ko­me: lie­ tu­viai ga­li, kai no­ri, lie­tu­viai ga­li, kai su­ta­ria ir kai ne­si­gin­či­ja per il­gai“, – sakė D.Gry­baus­kaitė.

Prem­je­ras Al­gir­das But­ke­vi­čius pri­si­minė lai­ko­tarpį – 2004–2005 m., kai dar pa­ts bu­vo fi­nansų mi­nist­ras ir vy­ko dis­ku­si­jos dėl lėšų sky­ri­mo šiam cent­rui pa­sta­ty­ti. „Kai man pa­sakė, ko­kia to pro­ jek­to vertė, tam tikrą laiką pa­tylė­ jau, nes tuo me­tu Lie­tu­vo­je, re­gis, dar ne­bu­vo pra­dėtas įgy­ven­din­ ti nė vie­nas ob­jek­tas, ku­rio pro­ jek­tinė vertė būtų bu­vu­si 100 mln. litų. Tuo me­tu šo­ki­ra­vo tie skai­ čiai. Bet bu­vo la­bai grei­tai priim­tas spren­di­mas, kad be moks­lo var­gu ar ga­li­ma mūsų vals­tybė­je pa­da­ry­ ti gerą pro­gresą, nes, ma­no ma­ny­ mu, moks­las, ži­nios, tech­no­lo­gi­jos, vers­las tu­ri dirb­ti kar­tu“, – kalbė­jo A.But­ke­vi­čius.

jau­sios ap­sau­gos sis­te­mos, gais­ro ge­si­ni­mo rūku sis­te­ma.

Tie­sa, ati­da­ry­mo dieną A kor­pu­ se vie­nas vei­kian­čių liftų su­ge­do.

Ja­me tuo me­tu, dar te­be­vyks­tant sve­čių pri­ėmi­mui, kil­da­mas į viršų ap­žiūrė­ti skai­tyklų užst­ri­go buvęs

Ire­na Kri­vienė:

Ge­riau­sia do­va­na bib­ lio­te­kai yra nau­ja ge­ ra kny­ga stu­den­tams.

VU rek­to­rius B.Juod­ka. Nors jam te­ko lif­te pa­gal­bos lūku­riuo­ti bent 15 mi­nu­čių, rektorius bu­vo sėkmin­ gai išgelbė­tas, dau­giau tech­ni­nių ne­sklan­dumų neuž­fik­suo­ta.

Saulė­te­kio stu­dentų mies­te­ly­je iš­ki­lusį MKIC su­da­ro trys pa­sta­tai.

Sta­ti­nio ar­chi­tek­tas Ro­lan­das Pa­le­

kas, pa­klaus­tas, kodėl būtent trys, at­sakė, jog aplink gam­ta ir vie­nas di­ de­lis pa­sta­tas ne­atrodytų gražiau.

Bib­lio­te­ka ap­rūpin­ta nau­jau­sio­ mis in­for­ma­cinė­mis tech­no­lo­gi­jo­ mis, įreng­tos dar­bo ir poil­sio vie­tos ne tik cent­re dirb­sian­tiems moks­ li­nin­kams, stu­den­tams, bet ir jau­ noms šei­moms su vai­kais.

Pil­dys nau­jo­mis kny­go­mis

Nau­ja­ja­me MKIC lan­ky­to­jai ras šias skai­tyk­las: A kor­pu­se – ko­mu­ni­ka­ ci­jos, teisės, eko­no­mi­kos ir vers­lo, B kor­pu­se – lais­va­lai­kio ir fi­zi­kos.

B kor­pu­se taip pat galės lan­ky­tis žmonės, tu­rin­tys ne­ga­lią. Jiems pri­tai­ky­ti sta­lai, įdieg­tos spe­cia­ lios pro­gra­mos klau­sos, re­gos ne­ ga­lią tu­rin­tiems as­me­nims. C kor­ pu­se įsi­kurs vi­sa ad­mi­nist­ra­ci­ja.

Ap­lan­kytų skai­tyklų knygų len­ty­ nos kol kas apy­tuštės, ta­čiau bėgant lai­kui bus pil­do­mos.

Du­ris lan­ky­to­jams cent­ras at­vers šian­dien nuo 12 val.

Rek­to­rius užst­ri­go lif­te

VU bib­lio­te­kos MKIC yra pir­mas moks­lo, vers­lo ir stu­dijų Saulė­te­ kio slėnio sta­ti­nys. Tai vie­nin­telė bib­lio­te­ka Lie­tu­vo­je, ku­rio­je su­ mon­tuo­ta mo­der­ni lei­di­nių trans­ por­ta­vi­mo sis­te­ma, įreng­tos nau­

Spren­di­mas: bib­lio­te­kos kūrėjai pa­si­rūpi­no, kad švie­sos ne­trūktų vi­

sa­me pa­sta­te, taip pat ir vie­no­je iš dau­ge­lio cent­ro skai­tyklų.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vaitės nuo­tr.

2

Vasario 7–13, 2013

3

rubrika

Šeš­ta­die­nis sąži­n in­gos kon­ku­ren­ci­jos laisvę, ir ke­tin­ta įver­tin­ti, ar tai ne­su­da­ro skir­tingų są­ lygų ki­tiems tak­si pa­slaugų teikė­jams.

Kon­ku­ren­ci­jos ta­ry­bos at­sto­vai anks­ čiau sakė, kad ta­ry­bos aki­ra­ty­je bu­vo at­si­dūrę du spren­di­mai – įkur­ti įmonę „Vil­nius ve­ža“ ir dis­pe­če­rinę tar­nybą.

Kon­ku­ren­ci­jos ta­ry­ba ne­skelbė, kie­no skun­du re­mian­tis pra­dėtas ty­ri­mas.

Sa­vait­galį sos­tinė­je vy­ku­si tu­riz­mo, lais­ va­lai­kio ir spor­to pa­ro­da „Ad­ven­tur“ lan­ky­to­jus vi­lio­jo pra­mo­go­mis, nuo­lai­ do­mis ir pri­statė nau­jau­sias tu­riz­mo ten­den­ci­jas. Be­ne uni­ka­liau­sia nea­be­jo­ti­nai ga­ li­ma pa­va­din­ti ke­lio­nę į Bor­ neo džiung­les In­do­ne­zi­jo­je pas vieną žy­miau­sių šimt­ me­čio moks­li­nin­kių, lie­tu­ vių kilmės pro­fe­sorę Bi­ rutę Gal­di­kas. Gau­sybę

miestas

Pirma­die­nis ap­do­va­no­jimų už išs­kir­tinę veiklą gam­ to­sau­gos sri­ty­je pel­niu­si oran­gu­tanų ty­ rinė­to­ja tik išs­kir­ti­niais at­ve­jais priim­ da­vo tu­ris­tus, no­rin­čius sa­vo aki­mis pa­ma­ty­ti nyks­tan­ čio ro­jaus rea­lybę ir kovą už oran­gu­tanų iš­li­kimą lau­kinė­ je gam­to­je. Lie­tu­viams šią ga­li­mybę tik 2012-ai­siais su­teikė B.Gal­di­kas fon­das ir ke­lio­nių or­ga­ni­za­to­rius „Su­per­tu­ras“.

Pir­ma­dienį sa­vi­val­dybė pra­nešė, kad per per­nai spalį vy­ku­sią ak­ciją „Dau­giau erdvės kie­muo­se“ Vil­niaus mies­to sa­vi­ val­dybės Vie­šo­sios tvar­kos sky­rius ga­vo 332 pra­ne­ši­mus apie neeksp­loa­tuo­ja­ mus au­to­mo­bi­lius dau­gia­bu­čių kie­muo­ se. 150 ne­nau­do­jamų au­to­mo­bi­lių sa­ vi­nin­kai, gavę raš­tišką Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dybės įspėjimą, sa­vo ma­ši­nas iš­si­vežė, 96 at­ve­jais in­for­ma­ci­ja apie pa­lik­tus kie­me au­to­mo­bi­lius ne­pa­sit­ vir­ti­no. Ka­dan­gi dar 86 au­to­mo­bi­lių sa­

vi­nin­kai, ir gavę raš­tišką įspėjimą, sa­vo au­to­mo­bi­lių iš dau­gia­bu­čių kiemų ne­ pat­raukė, in­for­ma­ci­ja apie juos per­duo­ ta Vilniaus policijai.

Nuo gri­po ne­si­sau­go net me­di­kai And­re­jus Žu­kovs­kis a.zukovski@diena.lt

Vil­nius neat­si­laikė prie­š gripą – ant­ra­dienį mies­te pa­skelb­ta epi­ de­mi­ja, ta­čiau me­di­ci­nos įstaigų dar­buo­to­jai ne­skubė­jo riš­tis spe­ cia­lių kau­kių ir taip pa­ro­dy­ti ge­ro pa­vyzd­žio pa­cien­tams.

Rea­lybė: nors dvi­mies­čio pro­jek­te pla­nuo­ja­ma, kad Vil­nių ir Kauną su­

sies vers­lo, kultū­ros bei ki­ti sai­tai, kol kas mies­tus jun­gia tik au­to­ma­ gist­ralė ir ge­le­žin­ke­lis.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Dvi­mies­čio idė­ja yra, pi­nigų – ne Rūta Gri­go­lytė

r.grigolyte@diena.lt

Da­ly­va­vi­mas tarp­tau­tinė­se pa­ro­ do­se ir įvai­rių ren­gi­nių or­ga­ni­za­ vi­mas – vie­nas Vil­niaus ir Kau­no dvi­mies­čio svar­biau­sių tikslų. Ta­ čiau idė­joms ma­te­ria­li­zuo­ti sa­vi­ val­dybės pi­nigų ne­ran­da.

Or­ga­niz­mas išau­go

Ko­mi­si­jos, rei­kalų koor­di­na­to­rius ir dar­bo grupės – dėl am­bi­cin­go pro­jek­to per de­šimt metų su­bur­ ta ir įkur­ta daug ko, ta­čiau pi­nigų am­bi­ci­joms rea­li­zuo­ti nėra.

Dar 2002-ųjų kovą Kau­no mies­ to sa­vi­val­dybė­je tuo­me­tis Kau­ no me­ras Eri­kas Ta­ma­šaus­kas ir tuo­me­tis bei da­bar­ti­nis sos­tinės va­do­vas Artū­ras Zuo­kas pa­si­rašė did­mies­čių bend­ra­dar­bia­vi­mo ke­ ti­nimų pro­to­kolą. Iš­kel­tas dvi­ mies­čio pro­jek­to tiks­las – ska­tin­ti miestų bend­ra­vimą, plėto­ti bendrą inf­rast­ruktūrą, to­bu­lin­ti su­si­sie­ kimą, rengti bendrus kultū­ros, ki­ tų sri­čių ren­gi­nius ir t. t.

Po ty­rimų, ga­li­my­bių stu­dijų pri­ sta­tymų, su­si­ti­kimų, ne­tgi ne­kil­no­ ja­mo­jo tur­to pa­rodų Ka­nuo­se bei Var­šu­vo­je 2012 m. ko­vo pa­bai­go­ je ne­tgi įvy­ko pir­ma­sis Vil­niaus ir Kau­no dvi­mies­čio ko­mi­sijų va­dovų su­si­ti­ki­mas, dar vie­nas, jau miestų eks­pertų, su­si­ti­ki­mas vy­ko ge­gužę.

Pras­tai su fi­nan­sais

Vis dėlto nu­ma­ty­ti pla­nai Lie­tu­vo­je su­reng­ti tarp­tau­tinę kon­fe­ren­ciją dvi­mies­čio te­ma­ti­ka ir ko­vo 12–15 d. da­ly­vau­ti pa­ro­do­je Ka­nuo­se kol kas ne­tu­ri tvir­to pa­grin­do.

Dvi­mies­čio stra­te­gi­nio pla­na­ vi­mo ko­mi­si­jos pir­mi­ninkė Auš­ ra Ru­čienė „Vil­niaus die­nai“ teigė,

kad bent jau Kau­nas šiems pla­nams ne­ran­da lėšų, o šių metų biud­že­tas dar tik svars­to­mas. „Da­bar sprend­žia­mi tie dvi­mies­ čio planų klau­si­mai, ku­rie anks­čiau nu­ma­ty­ti. Prob­le­ma ta, kad, Kau­ no vald­žios tei­gi­mu, nėra fi­nansų, todėl ne­ži­nau, ar lėšų ap­skri­tai at­ si­ras. Da­ly­vau­ti Ka­nuo­se reikėtų apie 150 tūkst. litų. Ant­ras da­ly­kas – tarp­tau­tinės kon­fe­ren­ci­jos, ku­ri turėtų vyk­ti Kau­ne ir Vil­niu­je, or­ ga­ni­za­vi­mas. Ta­čiau tam taip pat rei­ka­lin­gi pi­ni­gai, ir, ka­dan­gi da­ bar Kau­no biud­že­tas svars­to­mas, vėlgi ne­ži­nau, kaip čia bus su tais fi­nan­sais, – sakė A.Ru­čienė.

Pla­nuo­se – vi­zi­jos ir kon­fe­ren­ci­jos

Vil­niaus ta­ry­bos na­rys ir dvi­mies­ čio ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kas Ed­ga­ras Sta­ni­šaus­kas ti­ki­no, kad dvi­mies­ čio ko­mi­sijų bend­ra­dar­bia­vi­mas ne­nutrūkęs, esą jau šį mėnesį vyks bend­ras Vil­niaus, Kau­no ir kitų sa­ vi­val­dy­bių po­sėdis, ku­ria­me eks­ per­tai pri­sta­tys sa­vo iš­va­das dėl to­lesnės veik­los. „Taip pat šie­met nu­ma­ty­ta ne­ ma­žai įvai­rių veiklų: bus ren­gia­ma tarp­tau­tinė kon­fe­ren­ci­ja apie Eu­ro­ pos dvi­mies­čius Lie­tu­vo­je „Vil­niaus ir Kau­no dvi­mies­tis: pro­ble­mos, vi­ zi­ja, stra­te­gi­ja“, su­pla­nuo­ta or­ga­ni­ zuo­ti dvi­mies­čio rei­kalų fo­rumą, įvai­rius bend­rus kultū­ros, spor­to, tu­riz­mo ren­gi­nius. Be to, tarp­tau­ tinė kon­fe­ren­ci­ja „Vil­niaus ir Kau­ no dvi­mies­tis: pro­ble­mos, vi­zi­ja, stra­te­gi­ja“ įtrauk­ta į ren­gi­nių, ku­rie vyks Lie­tu­vai pir­mi­nin­kau­jant Eu­ ro­pos Ta­ry­bai, sąrašą“, – ką nu­veikė dvi­mies­čio eks­per­tai, var­di­jo jis.

Apie šių ren­gi­nių fi­nan­sa­vi­mo šal­ ti­nius ir apie tai, ar jie iš tiesų įvyks, E.Sta­ni­šaus­kas neuž­si­minė.

Vil­niaus vi­suo­menės svei­ka­tos cent­ro duo­me­ni­mis, ser­ga­mu­mo užk­re­čia­mo­mis li­go­mis ro­dik­lis Vil­niaus ap­skri­ty­je sa­vaitės pra­ džio­je bu­vo 154 at­ve­jai 10 tūkst. gy­ven­tojų, o kri­tinė ri­ba, ku­rią pa­sie­kus skel­bia­ma epi­de­mi­ja, yra 100 li­go­nių 10 tūkst. gy­ven­tojų.

Užk­re­čiamų ligų ir AIDS cent­ ro Imu­nop­ro­fi­lak­ti­kos sky­riaus vedė­ja Dai­va Raz­mu­vienė teigė, kad, pa­ly­gin­ti su pra­ėju­sia sa­vai­te, už­sikrė­tu­sių gri­pu skai­čius pa­dvi­ gubė­jo, o, pa­ly­gin­ti su per­nai me­ tais, pa­dėtis dar pra­stesnė. „Per­ nai Lie­tu­vo­je ne­bu­vo epi­de­mi­jos

nė vie­no­je sa­vi­val­dybė­je, šie­met ji pa­skelb­ta jau 28-io­se“, – sakė pa­šne­kovė. D.Raz­mu­vienė teigė, kad gy­ven­to­jai turėtų im­tis ele­ men­ta­rių ap­sau­gos prie­mo­nių – dėvėti kau­kes, plau­ti ran­kas, daž­ nai vėdin­ti pa­tal­pas.

Ta­čiau „Vil­niaus die­nos“ žur­ na­lis­tai, ap­si­lankę ke­lio­se sos­tinės po­lik­li­ni­ko­se, įsi­ti­ki­no, kad ne tik pa­cien­tai, bet ir gy­dy­mo įstaigų per­so­na­las kau­kių ne­dėvi. Ta­čiau tokį me­dikų at­sai­numą pa­šne­ kovė ko­men­tuo­ti at­si­sakė. „Me­ di­kai yra di­desnės ri­zi­kos grupės.

Jiems pri­klau­so ne­mo­ka­mi skie­pai nuo gri­po. Ži­no­ma, jūs turė­tumė­te pa­klaus­ti po­lik­li­nikų, kodėl jų dar­ buo­to­jai ne­dėvi kau­kių ar ne­sii­ma kitų ap­sau­gos prie­mo­nių“, – teigė D.Raz­mu­vienė.

Be­je, net ir pa­skel­bus epi­de­miją, prie­šin­gai nei ki­tuo­se mies­tuo­se, Vil­niaus sa­vi­val­dybės tei­gi­mu, vi­ so­se sos­tinės mo­kyk­lo­se va­kar dar vy­ko pa­mo­kos.

Ri­zi­ka: šniurkš­čio­jan­tys ir čiau­

din­tys li­go­niai ke­lia grėsmę ir ap­lin­ki­niams, jei ne­dėvi spe­cia­ lių kau­kių. Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Aukštųjų mokyklų studentai mokosi kurti verslą VO Alytaus krašto verslininkų asociacija ir partneriai VšĮ „Versli Lietuva“, VšĮ Šiaurės miestelio technologijų parkas, VšĮ Pilietiškumo demokratijos ir teisės programų centras bei VšĮ Socialinių inovacijų institutas, siekdami skatinti studentų verslumą, įgyvendina tarptautinį neformaliojo ugdymo modelį „Verslumo kibirkštis“. Projekte dalyvauja 300 Lietuvos universitetų ir kolegijų studentų, suskirstytų į tris grupes.

Pirmoji studentų grupė jau baigė 6 mėnesių verslumo skatinimo kursą.

Antroji grupė, kurioje gausu Vilniaus aukštųjų mokyklų studentų, išklausė teorinius mokymus ir šiuo metu susitinka su įmonių vadovais, rengia verslo planus. Vėliau studentai žais simuliacinius žaidimus, mokysis iš užsienio ekspertų, o geriausių verslo idėjų autoriai stažuosis Didžiojoje Britanijoje ar Nyderlanduose ir padedami ekspertų pradės savo verslą. Trečioji grupė į kelionę savo verslo link pajudės pavasarį. „Ketinu plėtoti elektroninės prekybos verslą, tačiau kol kas neapsisprendžiau dėl prekių pasiūlos, – sakė antrosios projekto grupės dalyvė Simona Labanauskaitė. – Apie verslą teoriškai žinojau nemažai, o šiame projekte gavau itin daug naudingų praktinių patarimų.“ Mykolo Romerio universiteto verslo sistemų kūrimo ir valdymo studentė prisipažino, kad labai nori pa-

rengti gerą verslo planą, pradėti savo verslą ir viską išbandyti praktiškai. „Studentai, ypač techninių specialybių, labai mažai žino, kokios yra verslo formos, kaip parengti verslo planą, iš kur gauti finansavimą, kaip jį pradėti ir plėtoti, – sakė Dalia Matukienė, Alytaus krašto verslininkų asociacijos prezidentė ir projekto vadovė. – Šis projektas suteikia galimybę jauniems žmonėms tapti savarankiškais verslininkais.“ Anot Laimutės Kalinauskienės, VšĮ „Versli Lietuva“ Verslumo departamento vyr. projektų vadovės, studentams taip pat itin smalsu, ko vadovai tikisi iš jauno žmogaus, kokių savybių reikia norint pradėti verslą, kaip išvengti ekonominės krizės ar net iš jos gauti naudos. „Lankantis įmonėse svarbiausia ne pamatyti technologinius procesus, bet suvokti skirtingas atsakomybes ir jų pasidalijimą, personalo politiką, rinkodaros bei pardavimo organizavimą“, – atkreipė dėmesį L.Kalinauskienė. Įmonės, kuriose lankėsi ir į kurias dar vyks studentai, atrinktos itin kruopščiai.

Daugelis jų nedidelės, dirba skirtingose srityse ir nori pasidalyti savo patirtimi.

Vilniaus aukštųjų mokyklų studentus sutiko priimti natūralaus acto produktų gamintoja AB „Actas“, natūralia kosmetika užsiimanti UAB „O.D.A.“, transporto paslaugų UAB „Svirka“, automobilių filtrų gamintoja UAB „Maturė“ ir kt. Studentai gali patys pasirinkti, kurios įmonės

jiems įdomiausios, labiausiai susijusios su jų planuojamu verslu.

Anot L.Kalinauskienės, studentai ir įmonių vadovai bendrauja tiesiogiai, todėl dažnai apsikeičia kontaktais. Tokia pažintis naudinga ne tik studentams, bet ir įmonėms: jos gali susirasti naujų darbuotojų, sužinoti, kokios idėjos sukasi jaunuolių galvose, kai kurias galbūt net pritaikyti.

Jau kovą prasidės trečios studentų, norinčių dalyvauti projekte, grupės atranka. Į ją kviečiami visų Lietuvos aukštųjų mokyklų I–III kurso bakalauro ir I kurso magistrantūros studentai. Ypač laukiami jaunuoliai, pasirinkę techninio profilio studijas. Prie projekto gali jungtis ir aukštųjų mokyklų dėstytojai.

Norinčius dalyvauti kviečiame registruotis e. paštu g.koordinatore@gmail. com. Daugiau informacijos apie projektą rasite socialiniame tinkle „Facebook“, „Verslumo kibirkšties“ paskyroje adresu www.facebook.com/verslumokibirkstis.

Dvejų metų trukmės projektas „Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų verslumo gebėjimo ugdymas įgyvendinant tarptautinį studentų neformalaus verslumo ugdymo modelį“ įgyvendinamas pagal Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ priemonę „Studijų kokybės gerinimas, tarptautiškumo didinimas“. Projektą finansuoja Europos socialinis fondas.

Užs. 1074815

4

vasario 7–13, 2013

tema

Ki­tas Vil­niaus vei­das – šimtameč Sku­bė­da­mi mies­to gat­vė­mis, ne­su­si­mąs­to­me: „O kas po mū­ sų ko­jo­mis? Kas gir­di mū­sų žings­nius?“ Va­žiuo­ja au­to­mo­bi­ liai, tro­lei­bu­sai, o gi­liai po grin­di­niu – po­že­miai, tu­rin­tys dau­gy­bę neį­min­tų pa­slap­čių. Ten įžen­gus at­si­ve­ria ki­tas Vil­niaus vei­das.

Lai­ma Že­mu­lie­nė l.zemuliene@diena.lt

ži­nio­mis, da­tuo­ti­ni XV a. pabaiga– XIX a. pa­bai­ga.

Po­že­miai drie­kia­si po gy­ve­na­mai­ siais se­na­mies­čio na­mais, įstai­gų pa­sta­tais, baž­ny­čio­mis. Jie drie­ kia­si ir po Nau­ja­mies­čiu. Po Do­ mi­ni­ko­nų baž­ny­čios grin­di­niu – sa­vo­tiš­kos ka­pi­nės. Po Vo­kie­čių gat­vė­je esan­čiu sta­li­nis­ti­nės ar­chi­ tek­tū­ros pa­sta­tu be­si­drie­kian­tys gelž­be­to­ni­niai po­že­miai – bom­bų slėp­tu­vės.

Lai­ky­da­vo grū­dus ir mė­są

Nu­nio­ko­jo: Pa­ne­rių ge­le­žin­ke­lio tu­ne­lis bu­vo su­sprog­din­tas per Ant­rą­jį pa­sau­li­nį ka­rą. Svei­kas iš­li­ko ne­di­

de­lis jo ruo­žas.

Vil­nių ne kar­tą nio­ko­jo gais­rai. Su­ de­gu­sių na­mų vie­to­je bu­vo sta­to­mi nau­ji. Ta­čiau rū­siai li­ko, per gais­ rus jie nu­ken­tė­jo ma­žiau­siai. Ei­ ni ma­žu­tė­mis Klai­pė­dos ar Aš­me­ nos gat­ve­lė­mis, na­mai šiuo­lai­kiš­kai res­tau­ruo­ti, su plas­ti­ki­niais lan­gais ir vi­lio­jan­čiais už­ra­šais, bet po jų grin­di­mis – vi­sai ki­toks, ne­ži­no­ mas, mies­tas. „Nė­ra nė vie­no res­tau­ruo­to ar re­konst­ruo­to se­no pa­sta­to, po ku­ riuo ne­bū­tų po­že­mi­nių pa­tal­pų.

Daž­niau­siai jos – ci­lind­ro for­mos.

Tan­kiai ap­sta­ty­ta­me Vil­niaus se­ na­mies­ty­je praė­ju­siais am­žiais žmo­nės iš­nau­do­jo kiek­vie­ną že­mės pė­dą. Daž­niau­siai rū­sy­je po na­mu bu­vo san­dė­liai, ku­riuo­se tai grū­ dus, tai mė­są, tai al­ko­ho­lio at­sar­ gas ar ko­kias nors pre­kes lai­ky­da­ vo. Po­že­miuo­se bū­da­vo įreng­ta ir na­mo šil­dy­mo įran­ga“, – pa­sa­ko­ jo Ro­tu­šės ce­re­mo­ni­meist­ras Sau­ lius Pi­lin­kus.

Pas­mal­sau­ti, pa­si­žval­gy­ti po Vil­niaus po­že­mius lei­džia­mės su S.Pi­lin­ku­mi, ku­ris juo­se nar­do lyg žu­vis van­de­ny­je. Anot jo, tas ki­tas Vil­niaus vei­das nė­ra jo­kia pa­slap­ tis, tik jis per ma­žai ži­no­mas. Apie po­že­mius iš­li­kę ma­žai ži­nių. Skir­ tu­mas tas, kad į vie­nus ga­li­ma pa­ tek­ti, į ki­tus – ne. Po se­na­mies­čiu be­si­drie­kian­tys rū­siai, S.Pi­lin­kaus

Sau­lius Pi­lin­kus:

Vil­niui Mag­de­bur­go tei­sės bu­vo su­teik­ tos 1387-ai­siais. Va­ di­na­si, ta da­lis po­že­ mių su­mū­ry­ta dar iki Žal­gi­rio mū­šio.

Anks­čiau reng­da­vo pa­ro­das

Nu­si­lei­do­me į įspū­din­gus rū­sius, ku­riuo­se įreng­tas bra­zi­liš­kas res­ to­ra­nas „Grill Bra­zil“. Tai – da­ lis XVII a. pa­bai­gos rū­sių, be­si­ drie­kian­čių po Šiuo­lai­ki­nio me­no cent­ru. Ma­tyt, kaž­ka­da čia bu­vu­ siuo­se na­muo­se gy­ve­no tur­tin­gi žmo­nės, o jų rū­siai lū­žo nuo gė­ry­ bių. Po bu­vu­sia „Skliau­tų“ ga­le­ri­ja – taip pat uni­ka­lus po­že­mių raiz­ gi­nys. Ne taip se­niai to­se sa­lė­se dar bu­vo ren­gia­mos pa­ro­dos. „Man po­že­miai pa­tin­ka to­dėl, kad dau­gu­ma jų – ma­no ar­ba ne­ di­de­lės ma­no drau­gų gru­pės in­di­ vi­dua­li erd­vė. Juo­se nė­ra ma­si­nių eks­kur­si­jų. Bū­tent tai ir ža­vi, tai ir yra pa­slap­tis. Ge­ra su ja su­si­lies­ti, ją pa­tir­ti“, – dės­tė S.Pi­lin­kus. Di­ de­lį įspū­dį S.Pi­lin­kui yra pa­li­kę Pil­

Geto žydai nuo Lai­ma Že­mu­lie­nė

Lyderis: taip atrodė Panerių geležinkelio tunelis 1879 m. Jis buvo ne Is­to­ri­ja: se­no­ji Vil­niaus ka­na­li­za­

ci­ja pri­trau­kia smal­suo­lių.

tik pirmasis Lietuvoje, Rusijos imperijoje, bet ir vienas pirmųjų Euro­ poje, pradėjęs veikti anksčiau nei pirmoji pasaulyje požeminė Londo­ no metropoliteno linija.

Vil­niaus se­na­mies­ty­je, žy­dų ge­to te­ri­to­ri­jo­je esan­čiuo­se po­že­miuo­ se, bu­vo įreng­ta dau­gy­bė slėp­tu­ vių, va­di­na­mų ma­li­nomis. Jo­se Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro me­tais nuo na­cių slėp­da­vo­si žy­dai – šei­ mos taip ban­dė iš­gel­bė­ti sa­vo ar­ti­ mų­jų gy­vy­bę.

Jei ne­pa­jė­gi dirb­ti – mirk

Pas­lap­tys: prieš Ant­rą­jį pa­sau­li­nį ka­rą po Ro­tu­še bu­vo iš­kal­tas sta­čia­kam­pio for­mos tech­ni­nis ko­ri­do­rius.

Tarp jo ir XIV a. pa­tal­pų yra to­kia di­džiu­lė ter­ra in­cog­ni­ta.

Spe­leo.lt ar­chy­vo nuo­tr.

Ge­to te­ri­to­ri­jo­je bu­vu­sio pa­sta­ to rū­siuo­se – ja­me da­bar įsi­kū­ ręs Žy­dų kul­tū­ros ir in­for­ma­ci­jos cent­ras – bu­vo to­kia slėp­tu­vė. Ten jau įreng­ta eks­po­zi­ci­ja „Ma­li­na“, kad lan­ky­to­jai ga­lė­tų pa­ma­ty­ti, kaip ji at­ro­dė anais lai­kais. Da­bar jau sun­ku su­pai­sy­ti, kas kaž­ka­da gy­ve­no šia­me na­me ir įsi­ren­gė šią slėp­tu­vę. Žo­dis „ma­li­na“, iš­ver­tus iš heb­ ra­jų kal­bos („ma­lion“), reiš­kia „vieš­bu­tis“, iš ru­sų kal­bos – „avie­ tė“. Lie­tu­vo­je šis žo­dis lai­ko­mas žar­go­nu. Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ ro me­tais de­šim­tys ge­to žy­dų įsi­ ren­gė ma­li­nų, ku­rio­se slė­pė pa­ smerk­tus mir­ti vai­kus ir se­ne­lius.

Dar­bin­gi šei­mos na­riai bu­vo va­ro­

mi į įvai­rius dar­bus, o dirb­ti ne­pa­ jė­gian­čių lau­kė mir­tis. „Na­cių oku­pa­ci­jos me­tais žo­dis „ma­li­na“ mies­te pra­dė­jo skam­bė­ ti vis daž­niau. Ma­li­nas įren­gi­nė­jo nak­ti­mis, jos kū­rė­si rū­siuo­se, po šiukš­lių dė­žė­mis – vi­sur, kur tik lei­do žmo­gaus fan­ta­zi­ja. Iš pra­džių ma­li­nos ge­te bu­vo gan pri­mi­ty­vios – rū­siuo­se, tam­siuo­se kam­ba­rė­ liuo­se, pa­lė­pė­se ir pa­na­šio­se vie­ to­se.

Ma­li­nos bu­vo pra­ban­gios ir skur­ džios, di­de­lės ir ma­žos, skir­tos vie­ nai šei­mai, o kar­tais net šim­tams žmo­nių. Pas­ku­ti­nė­mis ge­to die­ no­mis slėp­tu­vių įren­gi­mo me­nas pa­sie­kė di­džiau­sias aukš­tu­mas.

Išau­go vi­sas po­že­mi­nis mies­tas“, – pa­sa­ko­ja ra­šy­to­jas Ab­rao­mas Suc­ ke­ve­ris pri­si­mi­ni­mų kny­go­je „Apie Vil­niaus ge­tą“. A.Suc­ke­ve­ris bu­vo už­da­ry­tas į ge­tą, ta­čiau iš ten jam pa­vy­ko pa­bėg­ti.

Dar­ba­vo­si ge­ri in­ži­nie­riai

Ma­li­nos ži­no­mos nuo Ant­ro­jo pa­ sau­li­nio ka­ro lai­kų ne tik Vil­niu­ je, bet ir Kro­ku­vo­je, Ode­so­je – ten, kur bu­vo di­de­lės žy­dų bend­ruo­me­ nės ir kur bu­vo įkur­ti ge­tai“, – pa­

5

vasario 7–13, 2013

tema

čiai po­že­miai ze­no (Če­ki­ja) po­že­miai, po ku­riuos jis vaikš­čio­jo prieš ke­lio­li­ka me­ tų. Pil­ze­nas pa­sta­ty­tas ant bu­vu­ sių si­dab­ro ka­syk­lų. „Ei­ni tuo po­ že­miu pro ko­kias nors gro­tas, o už jų – žmo­nių san­dė­liu­kai: rau­gin­tų agur­kų, uo­gi­nių stik­lai­niai su­sta­ ty­ti. Jau­kūs tie po­že­miai, man la­bai pa­ti­ko, – pri­si­mi­nė pa­šne­ko­vas. – Dar man pa­ti­ko Lie­po­jos po­že­miai.

Bet dau­gu­mos mies­tų po­že­miai – su­tu­ris­tin­ti.“ Po Ro­tu­še bu­vo ka­lė­ji­mas

Ap­žiū­rė­ję šias įdo­my­bes, pa­trau­ kė­me į Ro­tu­šę. Siau­rais laip­tais, ku­rie yra ato­kiau nuo lan­ky­to­jų ir sve­čių akių, nu­si­lei­do­me į po­že­ mi­nes pa­tal­pas. 1936–1938 m. po Ro­tu­še bu­vo iš­kal­tas sta­čia­kam­ pio for­mos tech­ni­nis ko­ri­do­rius.

Juo ei­nant prieš akis vė­rė­si po­že­ mi­nės erd­vės su sa­vo dar neatsk­ leis­to­mis pa­slap­ti­mis. Pa­čio­je se­ niau­sio­je jų da­ly­je iš­li­kę net XIV a. pa­bai­gos mū­ro. „Tu­rint ome­ny­je, kad Vil­niui Mag­de­bur­go tei­sės bu­vo su­teik­ tos 1387-ai­siais, di­džio­jo Lie­tu­vos krikš­to me­tais, va­di­na­si, ta da­lis po­že­mių su­mū­ry­ta dar iki Žal­gi­ rio mū­šio, – pa­sa­ko­jo S.Pi­lin­kus. – Pa­kan­ka pa­žiū­rė­ti Geor­go Brau­no at­la­są. Kas ten pa­vaiz­duo­ta? Pi­lis, Ka­ted­ra, Auš­ros var­tai ir Ro­tu­šė.“ Ro­tu­šė iš­ki­lo, kai Vil­niui bu­vo su­ teik­tos Mag­de­bur­go tei­sės. Tai bu­ vo ad­mi­nist­ra­ci­nis mies­to pa­sta­tas.

Ja­me bu­vo įreng­ti po­sė­džių kam­ba­ riai, teis­mo sa­lės, iž­di­nė, raš­ti­nė. Čia bū­da­vo su­tin­ka­mi aukš­ti mies­ to sve­čiai. O po­že­mių sau­gyk­lo­se bu­vo lai­ko­mi mies­to do­ku­men­tai, gink­lų at­sar­gos, pa­ra­kas. „Mies­to gal­va bu­vo vy­riau­sia­sis bur­mist­ ras, ku­rį skir­da­vo vals­ty­bės va­do­ vas. Bur­mist­rų iš vi­so bu­vo de­vy­ ni. Jie po­sė­džiau­da­vo Ro­tu­šė­je“, – pa­sa­ko­jo S.Pi­lin­kus. Lan­ky­to­ jams, anot jo, smal­siau­sia, ar bu­vo

Pas­lap­tį at­sklei­dė po­tvy­nis Vil­niaus ka­ted­ros rū­siai lan­ky­to­ jams bu­vo at­ver­ti 1991 m. po be­veik vi­są XX a. vyk­dy­tų ar­cheo­lo­gi­nių, geo­lo­gi­nių, ar­chi­tek­tū­ros, dai­lės ty­ ri­mų ir pa­ma­tų tvir­ti­ni­mo dar­bų.

Ka­ted­ros po­že­miai bu­vo Baž­ny­čiai bei Lie­tu­vos Di­džia­jai Ku­ni­gaikš­tys­ tei nu­si­pel­niu­sių as­me­nų ir di­di­kų lai­do­ji­mo vie­ta. Mi­ru­sie­ji daž­niau­ siai bu­vo lai­do­ja­mi po na­vų ar šo­ ni­nių kop­ly­čių grin­di­mis įreng­to­se krip­to­se. Jų ras­ta 27. Ka­ted­ro­je bu­vo pa­lai­do­tas Vy­tau­tas Di­dy­sis, mi­ręs 1430 m. Ta­čiau šian­dien jo pa­lai­kų bu­vi­mo vie­ta ne­ži­no­ma. Čia pa­lai­ do­ta jo žmo­na Ona, bro­lis Žy­gi­man­ tas Kęs­tu­tai­tis, Švit­ri­gai­la.

Per 1931 m. po­tvy­nį vie­no­je po Ka­ ted­ros grin­di­mis esan­čių krip­tų bu­ vo ras­ti Lie­tu­vos di­džio­jo ku­ni­gaikš­ čio Alek­sand­ro ir di­džių­jų ku­ni­ gaikš­tie­nių bei Len­ki­jos ka­ra­lie­nių, Žy­gi­man­to Au­gus­to žmo­nų Elž­bie­ tos Habs­bur­gai­tės ir Bar­bo­ros Rad­ vi­lai­tės, pa­lai­kai. Kro­ku­vo­je, Va­ve­lio pi­ly­je, mi­ru­sios Bar­bo­ros no­ras bu­ vo am­ži­no­jo poil­sio at­gul­ti Vil­niu­je.

O pa­lai­kų, po Ka­ted­ros grin­di­mis iš­ gu­lė­ju­sių be­veik 400 me­tų, ra­di­mas ta­po tik­ra sen­sa­ci­ja.

po Ro­tu­še ka­lė­ji­mas, kur yra žmo­ nių pa­lai­kai, ar yra žiur­kių.

Prieš akis at­si­vė­rė ir se­na­sis įė­ji­ mas į Ro­tu­šės rū­sius, ku­riuo­se bu­ vo įreng­tas ka­lė­ji­mas. O kur lai­ky­ si prie­šus? Aiš­ku, kad po­že­miuo­se, nes iš pa­lė­pės pa­bėgs. Iš iš­li­ku­sios ne­gau­sios ra­šy­ti­nės me­džia­gos ži­ no­ma, kad po Ro­tu­še bu­vo du ka­ lė­ji­mai – aukš­tu­ti­nis ir že­mu­ti­nis.

Vie­nas – že­mes­nio luo­mo mies­tie­ čiams, ki­tas – aukš­tes­nio. Aukš­tu­ ti­nis ka­lė­ji­mas neiš­li­kęs. Nu­si­kal­ tę as­me­nys čia il­gai neuž­si­bū­da­vo – pa­tek­da­vo į bu­de­lio ran­kas.

Kon­ku­ren­tai: ei­ni ma­žu­tė­mis se­na­mies­čio gat­ve­lė­mis ir ne­ži­nai, kas gir­di ta­vo žings­nius. Po jų grin­di­niu

be­si­drie­kian­tys il­giau­si po­že­miai yra ki­tas – ne­ži­no­mas – mies­tas.

Ty­ri­mams trūks­ta pi­ni­gų

Žen­gė­me to­liau. Iš tik­rų­jų kaž­koks vir­pu­lys api­ma, kai pa­ma­tai ke­lių šim­tų me­tų se­nu­mo erd­ves, – Ro­ tu­šės po­že­miai sle­pia ne vie­ną pa­ slap­tį.

S.Pi­lin­kus vos spė­jo ko­men­tuo­ ti: „Čia – XV a. grin­di­nys, o čia – XVI a. Štai, grin­di­nys iš XVII a.“ Po­že­miuo­se yra me­di­niai XVII a. laip­tai, o vie­no­je pa­tal­po­je – net XIV a. len­tų, me­di­nių rąs­tų frag­

men­tų. Kas tuos rąs­tus čia įmū­ri­ jo, iš ko­kių gi­rių jie bu­vo at­vež­ti?

Koks bu­vo čia dir­bu­sių žmo­nių už­ dar­bis? „Ka­dan­gi ty­ri­mai neat­lik­ti, aiš­ ku, kad lau­kia įvai­riau­sių ne­ti­kė­ tu­mų. Ne­bū­ti­nai tai bus lo­biai. Bet kad bus ar­chi­tek­tū­ros ste­buk­lų, tai taip. Tarp se­nų­jų XIV a. pa­tal­pų ir prieš­ka­ry­je iš­kal­to tech­ni­nio ko­ri­ do­riaus yra to­kia di­džiu­lė ter­ra in­ cog­ni­ta. Ne­ži­no­me, kas ten yra“, –

kal­bė­jo Ro­tu­šės ce­re­mo­ni­meist­ras.

Baig­da­mi su­kti ra­tą, pa­trau­kė­me slap­tų­jų laip­te­lių link. Vie­no­je vie­ to­je S.Pi­lin­kus stip­riai pa­šo­ki­nė­jo.

Pa­si­ro­do, ten bū­ta per­dan­gos. Ply­ toms nu­gar­mė­jus že­myn, išaiš­kė­jo, kad ten at­si­vė­rė gi­li ert­mė. „Ta­čiau ty­ri­mus ga­li at­lik­ti tik­ tai moks­li­nin­kai, – sa­kė S.Pi­lin­kus.

– Bet kai nė­ra pi­ni­gų, nė­ra ty­ri­mų.

O kai nė­ra ty­ri­mų, ne­ži­no­me, kas kur sly­pi.“

nacių slėpdavosi malinose sa­ko­jo Ro­tu­šės ce­re­mo­ni­meist­ras Sau­lius Pi­lin­kus.

Ma­li­nos ma­ke­tas eks­po­nuo­ja­mas ir Vals­ty­bi­nia­me Vil­niaus Gao­no žy­dų mu­zie­ju­je. Mu­zie­jaus di­rek­ to­rė Ra­chi­lė Kos­tan­jan pri­si­mi­nė vie­ną žy­dą, atė­ju­sį į mu­zie­jų per­ nai va­sa­rą. „Ir aš slė­piau­si to­kio­je ma­li­no­je“, – sa­kė vy­riš­kis. „Ma­li­nos ma­ke­tas pa­da­ry­tas pa­gal žmo­nių, ku­rie jo­se slė­pė­ si, pa­sa­ko­ji­mus. Ko ge­ro, tų žmo­ nių Vil­niu­je jau nė­ra. Kas emig­ra­vo

į Iz­rae­lį, kas mi­rė“, – sa­kė R.Kos­ tan­jan.

Ta­čiau mo­te­ris pri­si­me­na jų pa­ sa­ko­ji­mus. Jei ge­te su­ži­no­da­vo, kad atei­na vo­kie­čiai da­ry­ti kra­tos, tuoj pat vai­kai ir se­niai, ku­rie ne­tu­rė­ jo pa­žy­mė­ji­mo, kad dir­ba, ei­da­vo į slėp­tu­vę. Iš pra­džių jos bu­vo pri­ mi­ty­vios. Kai vo­kie­čiai su­ras­da­vo be­si­slaps­tan­čius, iš kar­to ves­da­vo su­šau­dy­ti. No­rint iš­gy­ven­ti, rei­kė­ jo mas­kuo­tis. Ge­to gy­ven­to­jai pra­ dė­jo skverb­tis gi­liau – į rū­sius, po­

Slėp­tu­vės iš­gel­bė­jo ne­dau­ge­lį Žy­dų ge­tas bu­vo įkur­tas 1941 m. rug­sė­jo 6 d. Vil­niaus se­na­mies­ty­je. Tais lai­kais Vil­niu­je gy­ve­no apie 57 tūkst. žy­dų. Per vi­są ge­to gy­va­vi­mo lai­ko­tar­pį čia bu­vo už­da­ry­ta apie 50 tūkst. žmo­nių.

Jau iki 1941 m. gruo­džio pa­bai­gos vo­kie­ čiai nu­žu­dė 33 500 Vil­niaus žy­dų. Ge­te li­ko tik 12 tūkst. le­ga­lių ir 8 tūkst. ne­le­ga­ lių žy­dų, pa­si­slė­pu­sių slėp­tu­vė­se.

1943 m. rug­sė­jo 23 ir 24 d. Vil­niaus ge­ tas lik­vi­duo­tas ga­lu­ti­nai. Iš 57 tūkst.

Vil­niaus žy­dų, pa­si­bai­gus ka­rui, gy­ vų li­ko tik apie 2 tūkst.

že­mius. Bu­vo daug ge­rų in­ži­nie­rių, dar­bi­nin­kų, ku­rie ge­to te­ri­to­ri­jo­je iš­ka­sė pa­ti­ki­mų ma­li­nų.

50

Pa­bėg­da­vo po­že­mi­nė­mis tra­so­mis

„To­se slėp­tu­vė­se pa­vy­ko iš­si­gel­ bė­ti ne­di­de­lei da­liai žmo­nių. Ga­lų ga­le tai bu­vo di­de­lė vil­tis. Vil­niaus ge­to te­ri­to­ri­jo­je jų bu­vo de­šim­ tys, o gal ir šim­tai. Kiek tiks­liai, nie­kas ne­ži­no, – sa­kė S.Pi­lin­kus.

– Be abe­jo, kad se­na­mies­čio bu­ tuo­se tų slėp­tu­vių yra. Rei­kia ieš­ ko­ti.“ Slėp­tu­vė­se daž­nai įvyk­da­vo bai­ sių tra­ge­di­jų. Žmo­nės ten ne­re­ tai mir­da­vo iš ba­do ar dėl ty­ro oro sto­kos. 1943 m. nai­ki­nant Vil­niaus ge­tą de­šim­tys ma­li­nų su gy­vais žmo­nė­mis bu­vo pa­lai­do­ta po su­ sprog­din­tų na­mų griu­vė­siais. Ge­te siau­tė­jo ug­nis. Ži­no­mos teat­ro kri­ ti­kės Ire­nos Vei­sai­tės ži­nio­mis, ge­ to ma­li­no­se be­si­slaps­tan­tys žy­dai žu­vo. Gy­vi iš­li­ko tie, ku­rie slaps­ tė­si už ge­to te­ri­to­ri­jos – lie­tu­viš­ ko­jo­je pu­sė­je.

Kai ku­riems ka­li­niams yra nu­si­ šyp­so­ju­si lai­mė. Iš ge­to jiems pa­ vy­ko pa­bėg­ti po­že­mi­nė­mis in­ži­ne­ ri­nių ko­mu­ni­ka­ci­jų tra­so­mis.

tūkst. žydų buvo įkalinta Vilniaus gete.

Paroda: Žydų kultūros ir informacijos centre įrengta ekspozicija „Ma-

lina“. Lankytojai gali pabandyti įsivaizduoti, kaip šiose slėptuvėse gyveno žmonės per Antrąjį pasaulinį karą.

Žydų kultūros ir informacijos centro archyvo nuotr.

6

vasario 7–13, 2013

lietuva

Re­zo­nan­si­nės by­los bliūkš­ta Jei bau­džia­mo­ji by­la va­di­na­ma re­zo­nan­ si­ne, dar ne­reiš­kia, kad ji bus iš­tir­ta grei­ čiau. Ge­ne­ra­li­nės pro­ku­ra­tū­ros (GP) ti­ria­ mų svar­bių by­lų pra­džia efek­tin­ga, ta­čiau, de­ja, daž­niau­siai jos be pa­bai­gos.

Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

Pos­tū­mio ne­daug

GP va­do­vu Pre­zi­den­tės va­lia ta­pęs Da­rius Va­lys sa­vo dar­bo pra­džio­je skel­bė, kad re­zo­nan­si­nė­mis pa­va­din­ toms by­loms bus ski­ria­ma dau­giau dė­me­sio, jos bus ti­ria­mos grei­čiau.

D.Va­lys sa­vo po­ste – jau pust­re­ čių me­tų, ta­čiau po­ky­čių kaip nė­ra, taip nė­ra. Tie­sa, re­zo­nan­si­nės by­los iš­skir­ti­nės tik tuo, kad su­lau­kia di­ des­nio vi­suo­me­nės dė­me­sio. Grei­ čiau jas tir­ti įsta­ty­mai neį­pa­rei­go­ja, nes prieš įsta­ty­mą vi­si ly­gūs.

GP at­sto­vai pa­tys nu­spren­džia, ku­rios by­los re­zo­nan­si­nės, ku­rios – ne. Pro­ku­ra­tū­ros in­ter­ne­to tink­ la­la­py­je skel­bia­ma, kad šiuo me­tu to­kių by­lų – ne­tgi sep­ty­nios. Dvi iš jų ti­ria­mos nuo pat Nep­rik­lau­ so­my­bės at­ga­vi­mo pra­džios.

Tai iki­teis­mi­nis ty­ri­mas dėl 1991 m. lie­pos 31 d. Me­di­nin­kų mui­ti­nės po­ste įvykdyto sep­ty­nių Lie­tu­vos Res­pub­li­kos po­li­ci­jos ir mui­ti­nės pa­rei­gū­nų nu­žu­dy­mo bei pa­si­kė­ si­ni­mo nu­žu­dy­ti ir iki­teis­mi­nis ty­ ri­mas dėl 1991 m. sau­sio 13 d. įvy­ kių Lie­tu­vo­je.

Mi­nė­to­se by­lo­se po­stū­miai la­bai ne­di­de­li. Maž­daug prieš mė­ne­sį GP at­sto­vai pra­ne­šė, kad iki­teis­mi­ nio ty­ri­mo dėl 1991 m. sau­sio 13osios įvy­kių gru­pė bai­gia reng­ti įta­ri­mus 81 as­me­niui. O ka­da by­ la pa­sieks teis­mą, neaiš­ku.

Nie­kas ne­si­kei­čia

GP nuo 2009-ųjų sau­sio ti­ria ir ga­ li­mą di­de­lės ver­tės tur­to iš­švais­ty­ mą Lie­tu­vos na­cio­na­li­nia­me ope­ros ir ba­le­to teat­re (LNOBT) at­lie­kant sce­nos įran­gos re­konst­ra­vi­mo, pro­ jek­ta­vi­mo ir įren­gi­mo dar­bus. Pas­ ta­ra­sis pro­ku­ro­rų veiks­mas šia­me iki­teis­mi­nia­me ty­ri­me, kaip skel­ bia pa­ti GP, 2011-ųjų lie­pą. By­lo­je fi­gū­ruo­ja ir Vo­kie­ti­jos pi­lie­čiai. GP iš­siun­tė ne vie­ną tei­si­nės pa­gal­bos pra­šy­mą į Vo­kie­ti­ją, ta­čiau ši jų ne­ vyk­do. Dar dau­giau – ne­tgi pa­tys pro­ku­ro­rai yra skel­bę, kad ši by­la grei­čiau­siai teis­mo ne­pa­sieks. Prieš ke­le­rius me­tus skelb­ta, kad vie­nas iš pen­kių įta­ria­mų­jų – LNOBT va­

do­vas Gin­tau­tas Kė­vi­šas. Jį GP at­ sto­vai ap­klau­sė 2011-ųjų rug­sė­jį.

Pa­na­šiu tem­pu vyk­do­mas ir iki­ teis­mi­nis ty­ri­mas dėl ga­li­mo VĮ „Vil­nius – Eu­ro­pos kul­tū­ros sos­ ti­nė 2009“ di­de­lės ver­tės tur­ to iš­švais­ty­mo ir pa­si­sa­vi­ni­mo. Jo pra­džia – 2008-ųjų bir­že­lis. Pro­ ku­ro­rai skel­bia at­li­kę krū­vas eks­ per­ti­zių ir ana­li­zių, ta­čiau įta­ri­ mų li­gi šiol nie­kam ne­pa­reiš­kė. GP skel­bia šį iki­teis­mi­nį ty­ri­mą baig­ sian­ti šie­met. Jo ter­mi­nas pra­tęs­tas iki 2013 m. ba­lan­džio 12 d.

Pla­na­vę Gariūnų by­ lą 2012-ųjų ru­de­ nį ati­duo­ti į teis­mą, pro­ku­ro­rai ir vėl už­ tru­ko.

Dau­giau nei še­še­rius me­tus GP ti­ria ir Bres­te, Bal­ta­ru­si­jo­je, pro vieš­bu­čio lan­gą iš­kri­tu­sio pul­ki­ nin­ko Vy­tau­to Po­ciū­no by­lą. At­ro­ do, ji taip pat už­si­tęs. Nors praė­ ju­sią sa­vai­tę GP Or­ga­ni­zuo­tų nu­si­kal­ti­mų ir ko­rup­ci­jos ty­ri­mo de­par­ta­men­to pro­ku­ro­ras Ar­tū­ras Ur­be­lis, įver­ti­nęs per iki­teis­mi­nį ty­ri­mą su­rink­tus duo­me­nis, pa­ da­rė iš­va­dą, kad Vals­ty­bės sau­gu­ mo de­par­ta­men­to ka­ri­nin­ko V.Po­ ciū­no mir­tis nė­ra nu­si­kal­ti­mo ar bau­džia­mo­jo nu­si­žen­gi­mo pa­da­ ri­nys, žu­vu­sio­jo naš­lė šį spren­di­ mą ža­da skųs­ti tvir­tin­da­ma, kad net šis pro­ku­ra­tū­ros spren­di­mas ne­pa­nei­gė fak­to, jog jos vy­ras ga­ lė­jo bū­ti nu­žu­dy­tas. Tai­gi ty­ri­mas vėl už­si­tęs.

Pa­bai­gos ne­ma­ty­ti

Dau­giau nei pu­sant­rų me­tų pro­ ku­ro­rai ti­ria ir dar vie­ną gar­sią by­lą. Tai iki­teis­mi­nis ty­ri­mas dėl ga­li­mo su­kčia­vi­mo ne­le­ga­liai ap­ rū­pi­nant tur­ga­vie­tes pi­gio­mis ki­ nų pre­kė­mis.

Ga­riū­nų did­me­ni­nin­kai, iš vals­ ty­bės vo­gę mi­li­jo­nus ir gal­būt pe­ nė­ję kai ku­rias po­li­ti­nes par­ti­ jas, at­pil­do tu­rė­tų su­lauk­ti ru­de­nį.

Lū­ku­ria­vi­mas: GP skel­bia šiuo me­tu ti­rian­ti sep­ty­nias re­zo­nan­si­nes by­las, ta­čiau nė vie­nos jų pa­bai­gos dar

ne­ma­ty­ti.

Taip per­nai kal­bė­jo Vil­niaus apy­ gar­dos vy­riau­sia­sis pro­ku­ro­ras Ra­ mu­tis Jan­ce­vi­čius. De­šim­tys mi­li­jo­ nų nu­slėp­tų mo­kes­čių, dau­giau nei šim­tas kra­tų, į teis­mo sa­lę ve­da­mi įta­ria­mie­ji – to­kio­mis ant­raš­tė­mis mir­gė­jo spau­da 2011-ųjų spa­lį.

Tuo­me­tis prem­je­ras And­rius Ku­bi­lius ir jo ap­lin­ka Ga­riū­nų by­ lą ly­gi­no net su „Leo LT“ išar­dy­ mu. Pro­ku­ro­rai skel­bė, kad Ga­riū­ nų „vers­lo rykliai“ ga­lė­jo fi­nan­suo­ti net kai ku­rias po­li­ti­nes par­ti­jas, ža­ dė­jo tai iš­tir­ti. Ta­čiau nuo efek­tin­ gų suė­mi­mų bei nuo­sto­lių skai­čia­ vi­mo iki teis­mo ir baus­mių, re­gis, praė­jo ne­trum­pas lai­kas. Pla­na­vę šią by­lą 2012-ųjų ru­de­nį ati­duo­ti į teis­mą, pro­ku­ro­rai ir vėl už­tru­ko.

Li­gi šiol te­be­vyk­do­mas ir iki­ teis­mi­nis ty­ri­mas dėl ban­ko „Sno­ ras“ ga­li­mo ap­gau­lin­go ap­skai­tos tvar­ky­mo, do­ku­men­tų klas­to­ji­mo, pikt­nau­džia­vi­mo, tur­to iš­švais­ty­ mo ir pi­ni­gų plo­vi­mo. Prob­le­ma ta, kad bu­vu­sių „Sno­ro“ va­do­vų iš­da­ vi­mo Lie­tu­vai by­la Lon­do­ne ati­dė­ ta iki lie­pos.

O nau­jau­sia re­zo­nan­si­ne va­di­na­ ma by­la – iki­teis­mi­nis ty­ri­mas dėl

ga­li­mo pikt­nau­džia­vi­mo at­lie­kant Ge­di­mi­no pro­spek­to re­konst­ruk­ci­ją – taip pat ne­ju­da. Ty­ri­mas pra­dė­tas 2012 m. ko­vą. Įta­ria­ma, kad re­konst­ ruo­jant Ge­di­mi­no pro­spek­tą Vil­niu­je gal­būt bu­vo pa­nau­do­tos ne­ko­ky­biš­ kos grin­di­nio trin­ke­lės. Įta­ri­mai šio­

Komentaras Au­re­li­jus Gu­taus­kas Prof. dr., My­ko­lo Ro­me­r io uni­ver­si­te­to Tei­sės fa­k ul­te­to Bau­d žia­mo­sios tei­sės ir kri­m i­no­lo­g i­jos ka­ted­ros ve­dė­jas

K

o­dėl taip il­gai ti­ria­mos re­ zo­nan­si­nės by­los? Vie­na­ reikš­m io at­sa­k y­mo nė­ra.

Pag­rin­di­nė pro­ble­ma – pir­ mi­nės gran­dies, t. y. ty­rė­jų, kva­li­fi­ka­ci­ ja, kom­pe­ten­ci­ja. Nuo to vis­kas pra­si­ de­da. Ga­l iau­siai vi­sos re­zo­nan­si­nės by­los pa­pras­tai su­si­ju­sios su ži­no­mais žmo­nė­mis, kad ir kas jie bū­tų: kal­ti­na­ mie­ji, įta­ria­mie­ji ar nu­ken­tė­ju­sie­ji. Jie, ži­no­ma, tu­ri ge­rus ad­vo­ka­tus. Ir, aiš­ku, nau­do­ja­si Bau­d žia­mo­jo pro­ce­so ko­ dek­so tei­k ia­mo­mis ga­l i­my­bė­mis bei sten­gia­si – kar­tais są­mo­nin­gai, kar­tais ne­są­mo­nin­gai – pro­ce­są vil­kin­ti.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

je by­lo­je li­gi šiol nie­kam ne­pa­reikš­ ti, nors vie­šo­jo­je erd­vė­je nuo­lat bu­vo links­niuo­ja­mas ap­lin­kos vi­ce­mi­nist­ ro, sos­ti­nės vi­ce­me­ro, „Vil­niaus ka­ pi­ta­li­nės sta­ty­bos“ di­rek­to­riaus pa­ va­duo­to­jo pa­rei­gas anks­čiau ėjęs Sta­nis­lo­vas Šriū­bė­nas.

Kal­bant apie re­zo­nan­si­nes by­las, ku­ rios yra fi­nan­si­nio po­bū­d žio, ten rei­ kia at­lik­ti dau­gy­bę eks­per­ti­zių, ku­rios yra su­dė­tin­gos ir trun­ka la­bai il­gai. Ad­ vo­ka­tai, aiš­ku, pra­šo jas pa­kar­to­ti, ga­ liau­siai la­bai daug liu­dy­to­jų rei­kia ap­ klaus­ti. To­kie ty­ri­mai trun­ka il­gai, nes tai lei­džia mū­sų Bau­džia­mo­jo pro­ce­ so ko­dek­sas.

Jei by­la re­zo­nan­si­nė, ji es­ka­luo­ja­ma, aiš­ku, tei­sė­sau­gi­nin­kai sten­gia­si mak­ si­ma­l iai iš­nau­do­t i vi­sas ga­l i­my­bes, kad bū­tų su­rink­ta pa­kan­ka­mai įro­dy­ mų. Jie tu­ri bū­ti pa­tik­rin­ti ir kad teis­ mui be­lik­tų priim­ti ver­dik­tą.

Taip, bū­na by­lų, kai aki­vaiz­du, jog rei­ka­l in­gas ko­man­d i­n is pro­k u­ro­r ų dar­bas, kad tą pro­ce­są bū­t ų ga­l i­ma pa­g rei­t in­t i. Iki­teis­mi­n iai ty­r i­mai, pri­ pa­žin­ki­me, Lie­tu­vo­je trun­ka tik­rai per il­gai dėl neaiš­kių prie­žas­čių.

Aist­ros dėl ska­lū­nų virė ir Seime, ir už Seimo Sei­mo Ap­lin­kos ap­sau­gos ko­mi­te­ tas siū­lo Vy­riau­sy­bei stab­dy­ti ska­ lū­nų iš­tek­lių iš­ga­vi­mo Lie­tu­vo­je pro­jek­tą, prie Sei­mo va­kar šia pro­ ga vy­ko ir pro­tes­tas.

Spren­di­mą stab­dy­ti ska­lū­nų paieš­ kas Ap­lin­kos ap­sau­gos ko­mi­te­tas priė­mė va­kar – už jį bal­sa­vo 7 iš 10 ko­mi­te­to na­rių. Už spren­di­mą bal­

sa­vo val­dan­tie­siems pri­klau­san­ tys par­la­men­ta­rai, prieš – ap­lin­kos mi­nist­ras Va­len­ti­nas Ma­zu­ro­nis, du kon­ser­va­to­riai – Pau­lius Sau­dar­gas ir Ag­nė Bi­lo­tai­tė – su­si­lai­kė.

Po bal­sa­vi­mo ap­lin­kos mi­nist­ras ko­mi­te­to re­ko­men­da­ci­ją Vy­riau­ sy­bei stab­dy­ti kon­kur­są pa­va­di­no „neiš­min­tin­ga, emo­ci­ne, ne­pa­kan­ ka­mai mo­ty­vuo­ta ir mi­tin­gi­ne, o ne

pa­grįs­ta rea­lio­mis iš­va­do­mis“. „Jei­ gu iš tie­sų at­si­ras­tų fak­tų, įro­dy­mų, kad tame procese (žval­gy­mo ir ga­ vy­bos – BNS inf.) vyks­ta pa­na­šūs da­ly­kai (ap­lin­kos ter­ši­mas – BNS inf.), apie ku­riuos kal­bė­ta, nea­be­jo­ ti­nai ne­rei­kė­tų vyk­dy­ti, ta­čiau šian­ dien to ne­gir­dė­jau“, – sa­kė mi­nist­ ras V.Ma­zu­ro­nis. Ko­mi­te­tas siū­lo Vy­riau­sy­bei stab­dy­ti ska­lū­nų du­jų

pro­jek­tą, iki bus pa­skelb­ta ES nuo­ mo­nė dėl šių iš­tek­lių nau­do­ji­mo.

Va­kar prie Sei­mo rin­ko­si ir pro­tes­ tuo­to­jai, ne­pri­ta­rian­tys ska­lū­nų du­ jų žval­gy­bai ir ga­vy­bai Lie­tu­vo­je.

O prem­je­ras Al­gir­das But­ke­ vi­čius ža­da ver­tin­ti, kuo pa­rem­ tos Ap­lin­kos ko­mi­te­to iš­va­dos dėl ska­lū­nų du­jų. Ener­ge­ti­kos mi­nist­ ras Ja­ros­la­vas Ne­ve­ro­vi­čius sa­ko,

kad da­bar­ti­nės si­tua­ci­jos ne­rei­kė­ tų su­reikš­min­ti, esą ky­la na­tū­ra­lių klau­si­mų dėl ap­lin­kos ap­sau­gos, į ku­riuos rei­kia at­sa­ky­mų. „Ma­nau, tai yra na­tū­ra­lūs klau­ si­mai. Ki­ta ver­tus, mes tu­ri­me ži­ no­ti, ko­kiais iš­tek­liais dis­po­nuo­ja­ me Lie­tu­vo­je“, – žur­na­lis­tams sa­kė ener­ge­ti­kos mi­nist­ras.

BNS inf.

7

vasario 7–13, 2013

lietuva Šiais me­tais Lie­tu­ vo­je daž­niau nei įpras­tai gir­di­mas In­ do­ne­zi­jos var­das vien to­dėl, kad ge­ gu­žę bus mi­ni­mas šių ša­lių dip­lo­ma­ ti­nių san­ty­kių už­ mez­gi­mo dvi­de­ šimt­me­tis.

Tu­riz­mas: In­do­ne­zi­jos am­ba­sa­do­rius Da­ni­jai ir Lie­tu­vai pro­f. dr. B.Pa­sa­ri­bu ma­no, kad jo ša­lies tu­ris­tus Lie­tu­vo­je ga­lė­tų su­do­min­ti Vil­nius ir

UNES­CO pa­sau­lio pa­vel­do ob­jek­tai, Tra­kai, Šiau­liai, Klai­pė­da ir Birš­to­nas.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

In­do­ne­zie­čiams Lie­tu­va – B.Gal­di­kas ir krep­ši­nis

– Ko­kie ren­gi­niai pla­nuo­ja­mi?

– Pir­miau­sia Sei­me pla­nuo­ja­mi In­ do­ne­zi­jos de­le­ga­ci­jos na­rių pra­ne­ši­ mai, čia taip pat bus su­reng­ta nuo­ trau­kų pa­ro­da. Lie­tu­vo­je taip pat vie­šės du In­do­ne­zi­jos vi­ce­mi­nist­rai, ku­rie su­si­tiks su Lie­tu­vos Pre­zi­den­ te ir prem­je­ru. Taip pat bus ke­ti­na­ ma su­reng­ti du se­mi­na­rus. Vie­ną jų

– Lie­tu­va vis la­biau do­mi­na už­sie­nio ša­lių stu­den­tus. Ar ji pa­trauk­li stu­di­jas sve­tur be­si­ ren­kan­čiam In­do­ne­zi­jos jau­ ni­mui?

– Lie­tu­vos stu­den­tai In­do­ne­zi­jos aukš­to­sio­se mo­kyk­lo­se daž­nes­ni nei in­do­ne­zie­čiai jū­sų ša­ly­je. Per­nai 15 stu­den­tų iš Lie­tu­vos iš­vy­ko mo­ky­tis į In­do­ne­zi­ją, šie­met ten tu­rė­tų stu­ di­juo­ti 22 lie­tu­viai, o gal ir dau­giau.

O Lie­tu­vo­je šiuo me­tu mo­ko­si tik du stu­den­tai iš In­do­ne­zi­jos. Ta­čiau šiais me­tais ke­ti­na­ma už­megz­ti Vil­niaus ir Lie­tu­vos edu­ko­lo­gi­jos uni­ver­si­te­ tų bend­ra­dar­bia­vi­mą su Ku­pan­go uni­ver­si­te­tu, tad, ma­nau, į Lie­tu­vą at­vyks ge­ro­kai dau­giau stu­den­tų iš In­do­ne­zi­jos ir dau­giau lie­tu­vių tu­rės ga­li­my­bę mo­ky­tis mū­sų ša­ly­je.

– Ką in­do­ne­zie­čiai mi­ni pir­ miau­sia pa­klaus­ti apie Lie­tu­ vą?

– Tai pro­fe­so­rė B.Gal­di­kas, ku­rią, ma­tyt, In­do­ne­zi­jo­je ži­no vi­si, – nuo pa­pras­tų žmo­nių iki vals­ty­bės va­ do­vo, – ir krep­ši­nis.

– Ką In­do­ne­zi­jai reiš­kia B.Gal­ di­kas?

– Lie­tu­va pa­gal miš­kų ap­sau­gą pa­sau­ly­je yra pa­vyz­di­nė ša­lis.

Kal­bant apie In­do­ne­zi­ją, Bra­zi­ li­ją, nuo­lat skel­bia­mas pa­vo­jus dėl miš­kų nai­ki­ni­mo, pra­ran­ da­mų mil­ži­niš­kų miš­kų plo­tų.

Ko­dėl, nors ir ima­ma­si įvai­rių prie­mo­nių, ne­pa­vyks­ta to pa­ ža­bo­ti?

– Ma­no ša­lis 1990–1997 m. iš­gy­ve­ no di­de­lę eko­no­mi­nę kri­zę, ku­ri la­bai pri­si­dė­jo prie miš­kų ny­ki­mo – bu­vo iš­kirs­ta daug miš­kų. Šiuo at­ve­ju al­ kis nu­ga­lė­jo. Miš­kų ny­ki­mo pro­ble­ ma opi ir ak­tua­li, ta­čiau ak­ty­viai su tuo ko­vo­ja­ma. Da­bar mums iš­sau­ go­ti miš­kus sten­gia­si pa­dė­ti Nor­ ve­gi­ja ir ki­tos ša­lys. Miš­kų kir­ti­mo pro­ble­ma yra ne tik In­do­ne­zi­jo­je, bet ir Bra­zi­li­jo­je, Kon­ge. Rei­kia pa­mi­nė­ ti, kad Nor­ve­gi­ja fi­nan­suo­ja mi­li­jar­ do do­le­rių ver­tės pro­gra­mas, skir­tas ato­grą­žų miš­kų kir­ti­mui ma­žin­ti, jiems ap­sau­go­ti. Ki­tas svar­bus da­ ly­kas, dėl ko skir­tu­mas miš­ko­sau­gos sri­ty­je Lie­tu­vo­je ir In­do­ne­zi­jo­je la­ bai aki­vaiz­dus, yra po­pu­lia­ci­ja. Juk Lie­tu­vo­je yra vos 3 mln. gy­ven­to­jų, o In­do­ne­zi­jo­je – net 245 mln. Skir­tin­gi mas­tai, skir­tin­gi po­rei­kiai.

– Kuo Lie­tu­va ga­lė­tų su­do­min­ ti in­do­ne­zie­čius kaip tu­ris­ti­nė ša­lis?

– Pir­miau­sia Vil­niu­mi ir į UNES­ CO Pa­sau­lio pa­vel­do są­ra­šą įra­ šy­tais ob­jek­tais, taip pat Tra­kais, Šiau­liais. Per­nai Šiau­liuo­se vy­ ko TA­FISA pa­sau­lio spor­to vi­siems žai­dy­nės, ku­rio­se da­ly­va­vo ir In­ do­ne­zi­jos de­le­ga­ci­ja. Bū­tent In­ do­ne­zi­jos at­sto­vai čia pe­rė­mė ki­tų žai­dy­nių vė­lia­vą – jos vyks Dža­kar­ to­je 2016 m. Taip pat tu­ris­tus ga­lė­ tų su­do­min­ti Klai­pė­da ir ma­žas, bet la­bai gra­žus Birš­to­no mies­tas.

– B.Gal­di­kas juo­ka­vo, kad gy­ ve­na lai­min­giau­sio­je pa­sau­lio ša­ly­je, – In­do­ne­zi­jo­je vi­si šyp­ so­si. Iš ko žmo­nės se­mia­si op­ ti­miz­mo?

– Tik­ra tie­sa, žmo­nės ten šyp­so­ si. In­do­ne­zi­ja yra iš tie­sų tur­tin­ ga gam­tos, jos iš­tek­lių ša­lis. Be to, mū­sų, in­do­ne­zie­čių, gy­ve­ni­mo

ideo­lo­gi­ja pa­rem­ta pen­kiais prin­ ci­pais: ti­kė­ji­mas Die­vo, ge­ro­vė, de­mok­ra­ti­ja, hu­ma­niš­ku­mas, vie­ ny­bė. Pas­ta­ra­sis prin­ci­pas la­bai svar­bus ži­nant, kad In­do­ne­zi­jo­je yra ke­li šim­tai et­ni­nių gru­pių, ku­ rių dau­gu­ma tu­ri sa­vo kal­bas, bet vi­si kal­ba, su­pran­ta in­do­ne­zie­tiš­ kai.

In­do­ne­zi­jos Res­pub­li­ka Sos­ti­nė: Dža­kar­ta.

da­ro 17–18 tūkst. sa­ lų, iš jų apie Su­mat­ros, Su­la­ve­sio.

6 tūkst. yra Nep­rik­lau­so­my­bę pa­skel­bė 1945 m. g y ­v e ­n a ­ rugp­jū­čio 17 d., bet ga­lu­ti­nai ne­prik­ mos. lau­so­ma ta­po 1949 m. gruo­džio 27 d., Ny­der­lan­dams pri­pa­ži­nus In­do­ne­zi­ Aukš­čiau­sias vals­ ty­bės val­džios or­ga­nas yra Liau­dies jos ne­prik­lau­so­my­bę. kon­sul­ta­ci­n is kong­re­sas. Įs­ta­ty­mus Plo­tas: 1 919 440 kv. km. lei­d žia vie­nų rū­mų par­la­men­tas – Gy­ven­to­jai: 234 693 997. Et­ni­niu Liau­d ies at­sto­v ų ta­r y­ba (460 de­pu­ po­žiū­riu In­do­ne­zi­ja yra dau­gia­kul­tū­ ta­tų, iš jų 360 ren­ka gy­ven­to­jai, 100 rė vi­suo­me­nė. Pa­gal gy­ven­to­jų skai­ ski­ria pre­zi­den­tas). čių – ket­vir­ta pa­gal dy­dį pa­sau­ly­je.

Par­la­men­to priim­t i įsta­t y­mai neį­si­ Kal­ba: in­do­ne­zie­čių. ga­lio­ja, kol jų ne­pat­vir­ti­na pre­zi­den­ Va­liu­ta: In­do­ne­zi­jos ru­pi­ja. tas. In­do­ne­z i­ja su­skirs­t y­ta į 30 pro­ Re­li­gi­ja: is­la­mas (86,1 pro­c. gy­ven­ vin­ci­jų, taip pat yra dvi spe­cia­l io­ sios te­ri­to­ri­jos. to­jų).

Di­džiau­sios sa­los – Bor­neo, Ja­vos,

Pre­zi­den­tas: Su­si­lo Bam­bang Yud­

hoyo­no (val­do nuo 2004 m.). Vals­ty­ bės va­do­vas jau ei­da­mas šias pa­rei­ gas iš­lei­do so­li­nį al­bu­mą, ku­ria­me – de­šimt jo at­lie­ka­mų ly­ri­nių ba­la­džių, kū­ri­nių re­li­gi­ne te­ma.

In­do­ne­z i­jos pa­va­d i­n i­me yra du žo­ džiai: lo­t y­n iš­kas „In­dus“, reiš­k ian­t is In­di­ją, ir grai­k iš­kas „ne­sos“, reiš­k ian­ tis sa­las.

In­do­ne­z i­ja yra įsi­k ū­r u­si va­d i­na­ma­ ja­me ug­nies žie­de, kur daž­nai vyks­ Di­džiau­sia piet­ry­čių Azi­jos ša­lis ir ta že­mės dre­bė­ji­mai, ug­ni­kal­nių išsi­ di­d žiau­sia sa­lų ša­l is. In­do­ne­z i­ją su­ ver­ž i­mai, cu­na­miai, po­tvy­niai.

BIRMA

LAOSAS

TA I L A N D A S

AS

– Lie­tu­vos ir In­do­ne­zi­jos ry­šiai ne taip pla­čiai ma­to­mi ir ap­ta­ria­ mi kaip su di­džio­sio­mis pa­sau­lio ar Eu­ro­pos vals­ty­bė­mis. Ko­kios yra šių dvie­jų ša­lių są­sa­jos?

– Pir­miau­sia vyks­ta par­la­men­ti­ nis bend­ra­dar­bia­vi­mas, stip­ri­na­ma aukš­tų­jų mo­kyk­lų par­tne­rys­tė, po tru­pu­tį au­ga pre­ky­bos apim­tis. Bet to ne­pa­kan­ka. Ma­no­me, kad Lie­tu­ vos eko­no­mi­ka Bal­ti­jos ša­lių re­gio­ ne spar­čiai augs. O In­do­ne­zi­ja yra ant­ra po Ki­ni­jos pa­gal eko­no­mi­ kos au­gi­mą. To­dėl, ma­nau, rei­kė­tų stip­rin­ti bend­ra­dar­bia­vi­mą vi­so­ se sri­ty­se – tiek po­li­ti­kos, tiek eko­ no­mi­kos, tiek švie­ti­mo. Šiuo tiks­lu ir mi­nint Lie­tu­vos bei In­do­ne­zi­jos dip­lo­ma­ti­nių san­ty­kių už­mez­gi­ mo dvi­de­šimt­me­tį ge­gu­žę nu­ma­ty­ ta ke­le­tas svar­bių ren­gi­nių.

Indoneziečių gyvenimo ideologija paremta penkiais principais: tikėjimas Dievo, gerovė, demokratija, humaniškumas, vienybė.

– B.Gal­di­kas yra vi­so pa­sau­lio su­ per­he­ro­jė, ne tik In­do­ne­zi­jai. Oran­ gu­ta­nų yra ne tik Bor­neo miš­kuo­se, bet ir Su­mat­ro­je, Pa­pua, Su­la­ve­ sy­je. Ta­čiau jų po tru­pu­tį ma­žė­ja.

Da­bar šių gy­vū­nų li­kę vos per 40 tūkst. O dėl jų iš­li­ki­mo be­si­rū­pi­ nan­čios B.Gal­di­kas ir Lo­ne Drøs­ cher Niel­sen man ir ma­no ša­lies žmo­nėms yra su­per­he­ro­jės.

KAMBODŽA

AM

Šia pro­ga ke­ti­na­ma stip­rin­ti Lie­ tu­vos ir In­do­ne­zi­jos eko­no­mi­ nį bend­ra­dar­bia­vi­mą, vys­ty­ti stu­ den­tų mai­nų pro­gra­mas. Be to, ke­lio­nių mė­gė­jai tu­riz­mo agen­tū­ rų vis daž­niau kvie­čia­mi pail­sė­ti ro­jaus sa­lo­se In­do­ne­zi­jo­je, o šie­ met taip pat tu­rės dvi iš­skir­ti­nes pro­gas nu­kak­ti pa­vie­šė­ti ar pa­sa­ va­no­riau­ti į Bor­neo džiung­les pas vie­ną žy­miau­sių šimt­me­čio moks­ li­nin­kių, lie­tu­vių kil­mės pro­fe­so­rę Bi­ru­tę Gal­di­kas.

O apie Lie­tu­vą ir In­do­ne­zi­ją „Vil­ niaus die­na“ kal­bė­jo­si su In­do­ne­ zi­jos ne­pap­ras­tuo­ju ir įga­lio­tuo­ju am­ba­sa­do­riu­mi Da­ni­jai ir Lie­tu­ vai pro­f. dr. Bo­me­ru Pa­sa­ri­bu, ku­ ris vie­šė­jo Vil­niu­je pa­ro­dų ir kong­ re­sų cent­re „Li­tex­po“ pri­sta­ty­to­je tarp­tau­ti­nė­je ke­lio­nių, lais­va­lai­kio ir spor­to pa­ro­do­je „Ad­ven­tur“.

– apie eko­no­mi­nį Lie­tu­vos ir In­do­ ne­zi­jos bend­ra­dar­bia­vi­mą – ofi­cia­ liai ati­da­rys ūkio mi­nist­rė Bi­ru­tė Vė­sai­tė. O se­mi­na­rą apie švie­ti­mą, ku­ria­me da­ly­vaus In­do­ne­zi­jos švie­ ti­mo ir moks­lo vi­ce­mi­nist­ras, ati­ da­rys Lie­tu­vos švie­ti­mo ir moks­lo mi­nist­ras Dai­nius Pa­val­kis. Ži­no­ ma, nu­ma­ty­ta dip­lo­ma­ti­nių su­si­ ti­ki­mų. Taip pat svar­bus įvy­kis – Kau­no ir Ku­pan­go drau­gys­tė, jie taps bro­liš­kais mies­tais.

FILIPINAI

TN

a.klimciauskaite@diena.lt

VIE

Ag­nė Klim­čiaus­kai­tė

MALAIZIJA

RAMUSIS VA N D E N Y N A S MALAIZIJA

Džakarta

PA P U A NAUJOJI GVINĖJA RYTŲ TIMORAS

I N D I J O S VA N D E N Y N A S AUSTRALIJA

8

vasario 7–13, 2013

turtas

Laimingą bilietą ištraukia ne Prieš ke­le­rius me­tus su­ma­nūs vers­li­nin­kai įžvel­gė vy­ni­nių per­spek­ty­vą. Da­bar jas kei­ čia alaus ir kok­tei­lių ba­rai. Na­tū­ra­lios kos­me­ti­kos bei ke­pyk­lė­lių bu­mas taip pat slops­ ta. Ar po ke­le­rių me­tų sprogs ir pro­gra­mų mo­bi­lie­siems te­le­fo­nams bei kom­piu­te­ riams kū­ri­mo bur­bu­las?

Gin­ta­rė Mi­ce­vi­čiū­tė g.miceviciute@diena.lt

Dar prieš ke­le­rius me­tus iš­ma­niuo­ sius mo­bi­liuo­sius te­le­fo­nus nau­ do­jo tik tech­no­lo­gi­jų en­tu­zias­tai ir vers­li­nin­kai. Da­bar iš­ma­nų­jį ar­ ba plan­še­ti­nį kom­piu­te­rį mai­gan­tis mo­kyk­li­nu­kas ar jo se­ne­liai – jo­kia nau­jie­na.

Kol vie­ni spe­cia­lis­tai tei­gia, kad mo­bi­lio­sios pro­gra­mė­lės ir pro­gra­mos kom­piu­te­riams, iš­ma­nie­ siems te­le­fo­nams bei plan­še­ti­ niams kom­piu­te­riams yra atei­tis, ki­ti būgš­tau­ja, jog toks vers­las ga­ li grei­tai iš­si­kvėp­ti. Nes pro­gra­mė­ lių kū­rė­jai už in­ves­tuo­to­jų skir­tus pi­ni­gus dar­bo vie­tas su­si­ku­ria tik sau, jų pro­duk­tų pri­dė­ti­nė ver­tė ma­žes­nė nei tra­di­ci­nės pra­mo­nės, o su­ku­ria­mų pro­gra­mė­lių skai­čius ge­ro­kai vir­ši­ja pa­klau­są.

Tie­sa, kas­kart vi­suo­me­nę ap­ skrie­jus ži­niai, kad lie­tu­viai su­kū­rė pro­gra­mą, ku­ri pri­gi­jo Jung­ti­nė­se Ame­ri­kos Vals­ti­jo­se ar Di­džio­jo­ je Bri­ta­ni­jo­je, dau­gu­mai nau­jo­kų su­kir­ba vil­tis – gal dar spės įšok­ ti į star­tup ti­po įmo­nių trau­ki­nį ir su­si­žer­ti mi­li­jo­ni­nį pel­ną?

Idė­jų, kaip pa­leng­vin­ti žmo­nėms gy­ve­ni­mą vir­tua­lio­je erd­vė­je, tu­ rin­tys en­tu­zias­tai ga­li trin­ti ran­ kas – įstai­ga „Star­tup High­way“ iki ko­vo pa­bai­gos jau tre­čią kar­ tą prii­ma no­rin­čių pra­dė­ti IT vers­ lą pa­raiš­kas. Pers­pek­ty­viau­sioms

Komentarai

Vy­tau­tas But­kus

Įs­tai­gos „Vers­l i Lie­tu­va“ pro­jek­t ų va­do­vas

V

i­siš­kai ne­tei­sin­gas po­ž iū­ ris, kad va­di­na­mo­sios star­ tup įmo­nės ir pro­gra­mė­lių kū­r i­mas ne­k u­r ia pri­dė­t i­ nės ver­tės. Bū­tent šie vers­lai ir ku­ria di­d žiau­sią pri­dė­t i­nę ver­tę, pa­ly­g in­ ti su tuo, kiek į juos įde­da­ma lė­šų. Gal jie ne­ku­ria tiek daug pri­dė­ti­nės ver­tės, kiek, pa­vyz­džiui, la­ze­rių ar bio­tech­no­ lo­gi­jų bend­ro­vės, ta­čiau šio­se ir są­nau­ dos bū­na daug di­des­nės no­r int, kad vers­las įsi­tvir­tin­tų. Čia kal­ba­me apie ko­k ių nors dvie­jų pro­g ra­muo­to­jų at­ly­g i­n i­mą, ku­r ie ga­ li dirb­ti na­mie ir pa­leis­ti sa­vo pus­la­pį ar­ba pro­gra­mė­lę mo­bi­lia­jam te­le­fo­nui ar plan­še­ti­niam kom­piu­te­riui. Tam ga­ li te­rei­kė­ti ke­lias­de­šim­ties tūks­tan­čių li­tų, o ne pu­sės mi­li­jo­no, ku­rio rei­kia no­rint ati­da­ry­ti aukš­tų­jų tech­no­lo­g i­ jų bend­ro­vę.

To­kio pro­duk­to są­nau­dos ma­žos, o jis ga­li iš­si­vys­ty­ti iki pa­sau­li­nio ly­gio. Pui­ kiau­sias pa­vyz­dys – pro­gra­ma „Sky­pe“.

Ji pra­si­dė­jo nuo ke­lių žmo­nių, o pa­sta­

ko­man­doms mai­nais už de­šim­ta­ da­lį įmo­nės ak­ci­jų ga­li bū­ti ski­ria­ ma iki 50 tūkst. li­tų idė­joms įgy­ ven­din­ti. Ša­ly­je šiuo me­tu vei­kia ir trys mo­bi­lių­jų pro­gra­mė­lių la­bo­ra­to­ ri­jos. Ket­vir­ta ir di­džiau­sia šian­ dien ati­da­ro­ma Vil­niaus Ge­di­mi­no tech­ni­kos uni­ver­si­te­te. Šio­je la­bo­ ra­to­ri­jo­je įreng­ta 40 dar­bo vie­tų, o in­ter­je­rą kū­rė pa­tys stu­den­tai.

Al­gir­das Un­gu­vai­tis:

Dau­ge­lis ma­no, kad jei­gu kai­my­nui se­ka­ si, tai ir jam rei­kia da­ ry­ti. Ta­čiau žmo­nių lū­kes­čiai per­dė­ti.

Lū­kes­čiai – per­dė­ti

Vie­nas pir­mų­jų Lie­tu­vo­je pro­gra­ mas „App­le“ kom­piu­te­riams pra­ dė­ju­sių kur­ti Al­gir­das Un­gu­vai­tis šiuo vers­lu už­sii­ma jau de­šimt me­ tų. Prog­ra­mų kū­ri­mas da­bar ne tik pa­grin­di­nė A.Un­gu­vai­čio veik­la, bet ir ne­blo­gas pra­gy­ve­ni­mo šal­ti­ nis. Tie­sa, jo pro­duk­tų var­to­to­jai – ame­ri­kie­čiai, lie­tu­viams jo ku­ria­ mos as­me­ni­nės fi­nan­sų tvar­kyk­lės ne to­kios įdo­mios.

Nors Lie­tu­vos gy­ven­to­jai kom­ piu­te­rių ir te­le­fo­nų pro­gra­mė­lė­ rą­jį kar­tą bu­vo par­duo­ta už 7 mlrd. li­ tų bend­ro­vei „Mic­ro­soft“. Sa­k y­t i, kad vi­sa tai ne­ku­ria pri­dė­ti­nės ver­tės, ne­ ga­li­ma.

Vis dėl­to vi­si in­ves­tuo­to­jai pri­pa­ž įs­ ta, kad star­tup įmo­nės yra vie­nos ri­ zi­k in­g iau­sių. Tai įmo­nės, ku­r ios kei­ čia in­dust­r i­jas ar­ba sa­vo sek­to­r ius, – la­bai sun­ku nu­spė­ti, kaip kei­sis vi­sa rin­ka. Pa­vyz­dys ga­lė­tų bū­ti elekt­ro­ni­ nės kny­gos. Vi­si su­pran­ta, kad tai pa­ keis tra­di­ci­nį su­vo­ki­mą, kaip per­ka­me ir skai­to­me kny­gas. Ta­čiau nie­kas nė­ ra tik­ras, kaip vi­sa tai pa­si­suks. To­dėl yra daug įmo­nių, ku­rios tu­ri spė­ji­mų, kaip elg­sis var­to­to­jai šio­je sri­ty­je, ir sa­ vo pro­gno­zes iš­pil­dy­ti jos ban­do kur­ da­mos įvai­rias pro­gra­mas.

Dėl to bend­ro­vių, ku­rian­čių pa­na­šius pro­duk­tus, yra daug. Na­tū­ra­lu, nes nie­ kas ne­ž i­no, ku­ria kryp­ti­mi ju­dės ino­ va­ci­jos, to­dėl ir yra daug įmo­nių, ku­ rios ban­do pa­tai­k y­t i. Ku­r i nors iš jų lai­mės. Juk ir Tho­mas Edi­so­nas iš­ra­do daug da­ly­kų ir iš­siė­mė tūks­tan­čius pa­ ten­tų, ta­čiau dau­gy­bė jo iš­ra­di­mų ne­ pa­sit­vir­ti­no.

Lie­t u­vos eko­no­m i­k ai star­t up ti­p o įmo­n ių po­vei­k is yra po­z i­t y­v us, nes pir­m iau­sia tai su­si­ję su jau­n i­mo vers­ lu­mu. Ma­to­me au­gan­č ią kar­t ą žmo­ nių, ku­rie pra­de­da sa­vo vers­lą ir ima­si ne tra­di­ci­nių veik­lų, o stei­g ia ino­va­ty­ vias bend­ro­ves, jų su­k u­r ia­mos dar­bo vie­tos yra ge­r iau mo­ka­mos, o kai ku­ rie net gar­si­na Lie­t u­vos var­dą už­sie­ ny­je.

mis ne­si­do­mi taip kaip už­sie­nie­ čiai, A.Un­gu­vai­tis pa­ste­bi, kad no­rin­čių jas kur­ti skai­čius spar­ čiai au­ga. „Dau­ge­lis ma­no, kad jei­gu kai­ my­nui se­ka­si, tai ir jam rei­kia da­ ry­ti. Sma­gu, kad to­kių ini­cia­ty­vų yra, ta­čiau žmo­nių lū­kes­čiai per­ dė­ti. Vi­si ma­no, kad su­kurs ką nors uni­ka­laus, ta­čiau įvai­rių pro­gra­mė­ lių da­bar daug, o pla­čiau pa­sklin­da tik vie­na ki­ta. Dau­gu­ma lie­tu­vių kol kas tik šau­do ap­link, bet gal ka­da ir pa­tai­kys“, – sa­kė A.Un­gu­vai­tis.

Po ne­sėk­mių ran­kų ne­nu­lei­do

23-ejų Do­mas Sa­boc­kis ma­no, kad šiuo me­tu rin­ko­je vie­tos nė­ra tik ne­ko­ky­biš­kiems nau­jiems pro­duk­ tams. O jei­gu nau­ją pro­gra­mą ku­ ri no­rė­da­mas kam nors pa­leng­vin­ ti gy­ve­ni­mą, ta­da ji vi­sa­da ras sa­vo var­to­to­ją.

Jau dau­giau nei pu­sę me­tų D.Sa­ boc­kis su dar dviem bend­ra­min­ čiais dar­buo­ja­si kur­da­mas įran­kį „drag­dis“, ku­ris tu­ri pa­dė­ti leng­ vai iš­sau­go­ti ir tvar­ky­ti in­ter­ne­te ras­tus pa­veiks­lė­lius, vaiz­do įra­šus, teks­tus bei nuo­ro­das.

Pra­džio­je to­kio įran­kio po­rei­ kis vai­ki­nui ki­lo iš gy­ve­ni­mo pa­ tir­ties, ta­čiau vė­liau sa­vo idė­ja jam pa­vy­ko už­krės­ti ir in­ves­tuo­to­jus – ko­man­da pa­te­ko tarp de­šim­ties tų, ku­riems lė­šų veik­lai pra­dė­ti sky­ rė vers­lo ak­ce­le­ra­to­riaus „Star­tup High­way“ na­riai.

Žil­vi­nas Ši­lė­nas

Lie­tu­vos lais­vo­sios rin­kos ins­t i­tu­to pre­z i­den­tas

S

tar­t up ti­p o įmo­n ių veik­la nau­din­ga taip pat, kaip nau­ din­gos ir ki­tos eko­no­m i­nės veik­los. Praė­ju­sį ru­de­n į mū­ sų at­lik­ta Lie­tu­vos gy­ven­to­jų ap­klau­ sa kaip tik ir pa­ro­dė – dau­gu­ma, net 74 pro­c., Lie­tu­vos gy­ven­to­jų ma­no, kad eko­no­mi­kos au­gi­mą vals­ty­bė­je ku­ria bū­tent vers­las. Nė­ra pra­smės ly­gin­ti ir ban­dy­ti at­sa­ky­ti į klau­si­mą, ku­ri įmo­ nė nau­din­ges­nė, – pre­ky­bos ar star­tup.

Apsk­ri­tai star­tup įmo­nės jo­kia nau­jie­ na, tai tie­siog pra­de­dan­čios įmo­nės.

Tie­sa, kai dau­g u­ma to­k ių bend­ro­vių su­si­ju­sios su IT sfe­ra, ki­tas jų bruo­ žas yra nu­ma­to­mas spar­tus au­gi­mas.

Tai­gi tei­gi­nys, kad pa­si­seks tik ne­dau­ ge­liui, nė­ra ne­tei­sin­gas, bet ja­me nie­ ko nei­gia­ma nė­ra. Tie­siog toks vers­lo mo­de­lis. Te­ko gir­dė­ti in­ves­tuo­to­jus sa­ kant, kad iš 100 star­tup įmo­nių, į ku­rias in­ves­tuo­ta, iš­gy­vens tik vie­na, bet pel­ nas iš to vie­no su kau­pu kom­pen­suos pra­ras­tas in­ves­ti­ci­jas dėl 99-ių bank­ ru­ta­vu­sių.

Da­bar pro­gra­mos „drag­dis“ kū­ ri­mas ir to­bu­li­ni­mas – pa­grin­di­ nė D.Sa­boc­kio veik­la, nors iki tol jis tu­rė­jo ne vie­ną vers­lo idė­ją, ku­ ri ne­pa­si­tei­si­no. „Kom­piu­te­riais ir in­ter­ne­tu do­ miuo­si nuo sep­ty­ne­rių. Ir anks­čiau ban­džiau šį tą da­ry­ti, kur­ti. Praė­jo dau­gy­bė dar­bo va­lan­dų ir dau­gy­ bė idė­jų žlu­go, kol at­si­ra­do ši, pir­ mo­ji, ku­ri pra­de­da rim­čiau veik­ ti. In­ter­ne­te ap­tin­ki daug vi­so­kios in­for­ma­ci­jos, ją iš­sau­gai, bet kai pri­rei­kia, vis tiek ne­be­ran­di, nes ji pa­si­me­ta tarp dau­gy­bės nuo­ro­dų, teks­tų ir pa­veiks­liu­kų. Kai yra kas nors, kas tau la­bai ne­pa­tin­ka, no­ ri­si iš­spręs­ti pro­ble­mą ir pa­da­ry­ ti taip, kad ir ki­tiems ne­be­kil­tų tų pa­čių bė­dų, ko­kių ki­lo tau“, – sa­ kė D.Sa­boc­kis.

Nors pa­na­šių pro­gra­mų ap­stu, D.Sa­boc­kis tei­gė, kad jo ir bend­ra­ min­čių siū­lo­mo pro­duk­to iš­skir­ti­ nu­mas – pa­pras­tu­mas. „Įran­kių in­for­ma­ci­jai sau­go­ ti yra, bet vi­si jie ne­pa­to­gūs, rei­kia ke­lių pa­spau­di­mų, kad ką nors iš­ sau­go­tum. O mū­sų įran­kis vi­siš­kai pa­pras­tas: rei­kia į nar­šyk­lę įdieg­ti plė­ti­nį, ta­da imi pa­veiks­lė­lį, tem­ pi jį pe­le, pa­si­ro­do ta­vo sky­re­liai ir ga­li jį ten nu­mes­ti. Vis­kas už­trun­ ka dvi se­kun­des ir jau esi iš­sau­go­ jęs, ką no­rė­jai. Nuė­jęs į pro­gra­mos pus­la­pį sa­vo pa­sky­ro­je vis­ką leng­ vai ga­li ras­ti pa­gal rak­ta­žo­džius, nes iš­sau­go­me ne tik pa­veiks­liu­ką, Star­tup įmo­nių nau­da: žmo­nės ima­si ini­cia­ty­vos, o ne pra­šo pa­šal­pos, in­ves­ tuo­ja pri­va­čias lė­šas, o ne vals­ty­bi­nes, ir ku­ria. Svar­biau­sia, jei pa­ž iū­rė­tu­me pla­čiau, vi­sa kom­piu­te­r i­n ių pro­g ra­ mų pra­mo­nė uni­ka­l i tuo, kad ku­r ia pro­duk­tus pa­si­tel­kdama be­veik vien žmo­gaus pro­tą, be­veik be jo­kių ža­lia­ vų. Vi­sos pro­g ra­mos ar pro­g ra­mė­lės es­mė yra žmo­gaus kū­r y­ba. Tai­g i la­ bai leng­va pa­ro­dy­ti, kad vers­li­nin­kopro­gra­muo­to­jo kū­ry­ba to­kia pat kaip ir kom­po­zi­to­riaus ar dai­li­nin­ko.

Ly­giai taip pat pro­gra­mos ar pro­gra­mė­ lės vi­siš­kai pri­klau­so nuo var­to­to­jų. Jei su­kur­tas pro­duk­tas žmo­nėms pa­tiks, bus rei­ka­lin­gas ir ne­pa­mai­no­mas, jis la­bai grei­tai iš­po­pu­lia­rės. Ir at­virkš­čiai – jei su­kur­si tai, kas gal­būt pa­tin­ka tau, bet ne var­to­to­jams, pro­duk­tas pa­klau­ sus ne­bus. Šiuo at­ve­ju pro­gra­mė­lės yra la­bai „de­mok­ra­tiš­kas“ pro­duk­tas – vi­siš­ kai pri­klau­so­mas nuo var­to­to­jo.

Ver­ti­nant vers­lo ap­lin­ką, mū­sų ru­de­ nį at­l ik­tos rep­re­zen­ta­t y­v ios ap­k lau­ sos duo­me­ni­mis, 62 pro­c. lie­tu­vių tei­ gia, kad la­biau­siai vers­lu­mą Lie­tu­vo­je pa­ska­tin­tų ma­žes­ni mo­kes­čiai ir ma­ žes­n is vals­ty­bės re­g u­l ia­vi­mas. Tai­g i steig­ti nau­jus vers­lus ge­riau­siai pa­dė­ tų vers­lo są­ly­g ų ge­ri­ni­mas ir mo­kes­ čių ma­ži­ni­mas. Vi­si ki­ti veiks­niai, pa­ ly­gin­ti su ma­žes­ne re­gu­lia­vi­mo naš­ta, gy­ven­to­jų nuo­mo­ne, yra ga­na ne­reikš­ min­g i – pa­vyz­džiui, tik 12 pro­c. tei­gė, kad vers­lą la­biau­siai pa­ska­tin­tų ge­res­ nės ga­li­my­bės gau­ti pa­sko­lą.

Sėk­mė: prie star­to li­ni­jos sto­ja daug

bet ir vis­ką, kas bu­vo ap­link jį“, – pa­sa­ko­jo D.Sa­boc­kis.

Va­sa­rio vi­du­ry­je nau­ją­ja pro­gra­ ma ga­lės nau­do­tis ir pir­mie­ji ke­li šim­tai no­rin­čių. Tuo­met vai­ki­nai ste­bės jų reak­ci­jas ir, jei­gu rei­kės, dar la­biau to­bu­lins pro­gra­mą. Kol kas in­for­ma­ci­jos sau­go­ji­mo pro­gra­ma vai­ki­nams pel­no ne­duo­da, ta­čiau D.Sa­boc­kis ar­ti­miau­siu me­ tu jo ir ne­si­ti­ki. „Atei­ty­je tai tu­rė­tų iš­si­lai­ky­ti sa­ vai­me, bet dar ko­kius me­tus ki­tus vers­lo mo­de­lio ne­jung­si­me, kon­ cent­ruo­si­mės į au­gi­mą, vis­kas bus ne­mo­ka­ma ir at­vi­ra. Kol kas au­ gin­si­me ver­tę, o ne ban­dy­si­me už­

Ne­ri­jus Ma­čiu­lis

„Swed­bank“ vy­r iau­sia­sis eko­no­m is­tas

N

au­jos ma­žos įmo­nės, ky­ lan­čios iš ino­va­ty­vių idė­ jų, yra svei­kos eko­no­m i­ nės ap­l in­kos bruo­ž as.

Vals­ty­bė, ku­rio­je nė­ra ma­žų ino­va­ty­ vių įmo­nių, o esa­mos įmo­nės su­telk­ tos tik tra­d i­ci­n iuo­se ba­z i­n iuo­se sek­ to­r iuo­se, pa­v yz­d žiui, maž­me­n i­nės pre­ky­bos, ino­va­ci­jų ne­rei­ka­lau­jan­čios ga­my­bos, kur įdie­gia­mos tik iš už­sie­ nio ša­lių at­vež­tos tech­no­lo­gi­jos, vi­sa­ da ga­l i pre­ten­duo­t i tik vy­t is iš­si­vys­ čiu­sių ša­lių vi­dur­kį. Tam, kad Lie­tu­va ar ki­ta vals­ty­bė at­si­dur­tų tarp pir­mau­ jan­čių, ji pa­ti tu­ri tap­ti ino­va­ci­jų šal­ti­ niu, kur­ti tech­no­lo­gi­jas, idė­jas, o ne tik dieg­ti su­kur­tas ki­to­se ša­ly­se.

Kri­ti­kuo­ti ir abe­jo­ti ma­ž ų įmo­nių bu­ mo nau­da ir sėk­me ne­rei­kė­tų. Na­tū­ra­ lu, kad net Jung­ti­nė­se Ame­ri­kos Vals­ ti­jo­se ar Iz­rae­ly­je, – vals­ty­bė­se, ku­rios iš­si­ski­ria iš vi­so pa­sau­lio di­džiu­le star­ tup ti­po įmo­nių gau­sa, – di­džiu­lė da­lis įmo­nių yra nau­jos ir jos bank­ru­tuo­ja po pir­mų ar ant­rų veik­los me­tų. Ta­čiau tai ne­reiš­kia, kad pro­ce­sas ne­nau­din­

9

vasario 7–13, 2013

turtas

ne visi programėlių kūrėjai duk­tą – kol vie­šė­jo Si­li­cio slė­ny­je, pa­baig­ti pro­gra­mos ko­man­da ne­ spė­jo. „Prit­rū­ko lai­ko, be to, į Si­li­cio slė­nį nu­vy­ko­me per anks­ti. Ta­da dar ne­tu­rė­jo­me pra­di­nės pro­gra­ mos ver­si­jos. Pa­tir­tis bu­vo ge­ra, ta­čiau ma­no pa­ta­ri­mas bū­tų toks – sku­bė­ti ge­riau ne­rei­kia“, – ma­ no L.Juo­zai­ty­tė. Vis dėl­to po mė­ ne­sio ar ke­lių ko­man­da pa­si­ry­žu­si pri­sta­ty­ti pra­di­nę pro­gra­mos ver­ si­ją ir to­liau ją to­bu­lin­ti.

Erd­vės nau­jo­kams dar yra

nau­jų pro­gra­mė­lių kū­rė­jų, ta­čiau fi­ni­šą su pil­no­mis ki­še­nė­mis pi­ni­gų pa­siek­ti pa­vyks­ta to­li gra­žu ne kiek­vie­nam.

dirb­ti. Jei­gu su­ge­bė­si­me iš­spręs­ti in­for­ma­ci­jos sau­go­ji­mo pro­ble­mą mi­li­jo­nui ir dau­giau var­to­to­jų, su­ gal­vo­ti, kaip už­dirb­ti pi­ni­gų, ne­bus sun­ku“, – įsi­ti­ki­nęs D.Sa­boc­kis.

Metė dar­bą

Sėk­mės su­lauk­ti no­rin­tiems pro­gra­mė­lių kū­rė­jams ten­ka ne tik nuo­ lat do­mė­tis tech­no­lo­gi­jų nau­jo­vė­ mis ir va­lan­dų va­lan­das dirb­ti ne­ ži­nant, pa­si­tei­sins pro­duk­tas ar žlugs, bet ir at­si­sa­ky­ti kai ku­rių įpro­čių ar veik­lų. „Me­čiau dar­bą fi­nan­sų įmo­nė­je ir iš­vy­kau į Si­li­cio slė­nį kur­ti mo­bi­ lio­sios pro­gra­mė­lės dra­bu­žiams“, gas. Net jei­gu iš de­šim­ties įmo­nių įsi­ tvir­ti­na tik vie­na, su­ku­ria nau­ją pre­kę ar pa­slau­gą, tai jau yra sėk­mė. Kiek­vie­ nais me­tais to­kių yra ke­li tūks­tan­čiai, o iš jų at­si­ran­da ke­le­tas, ku­rios ga­li tap­ti tarp­tau­ti­nė­mis žvaigž­dė­mis.

Rei­kė­tų, kad kuo dau­giau jau­nų, kū­ry­ bin­gų žmo­nių ne­bi­jo­tų im­tis ini­cia­ty­ vos, rei­k ia rū­pin­tis, kad to­k ios ini­cia­ ty­vos bū­tų pa­lai­ko­mos tiek vals­ty­bės eko­no­m i­kos po­l i­t i­ka, tiek tu­rė­t ų ga­ li­my­bių pri­t rauk­t i įvai­r ias fi­nan­sa­v i­ mo for­mas. Vi­suo­me­nė­je to­kia veik­la ne­tu­rė­tų bū­ti kri­ti­kuo­ja­ma. Lie­tu­vo­je daž­nai ma­no­ma, kad jei ėmė­si žmo­ gus vers­lo ir jam ne­pa­si­se­kė, jis yra ne­vy­kė­lis ar­ba tu­ri ki­to­kių pro­ble­mų.

Toks po­ž iū­r is ža­l in­gas ir kar­tais už­ ker­ta ke­lią jau­niems žmo­nėms, ku­rie tu­ri pui­kių idė­jų, bet bi­jo jų im­tis, nes ne­sėk­mė vers­le su­ta­pa­ti­na­ma su as­ me­ni­ne ne­sėk­me.

Vals­ty­bės pra­di­niu vys­ty­mo­si eta­pu, kai at­ga­vo­me ne­prik­lau­so­my­bę, įsto­ jo­me į ES, spar­tus eko­no­m i­kos, dar­ bo už­mo­kes­čio au­g i­mas bu­vo pa­sie­ kia­mas ko­pi­juo­jant ir im­por­t uo­jant tech­no­lo­g i­jas iš iš­si­vys­čiu­sių vals­ty­ bių. Ta­čiau kai ar­tė­ja­me prie vi­dur­kio, vien ko­pi­ja­vi­mas neuž­tik­ri­na au­gi­mo ir pro­g re­so. To­dėl rei­k ia su­k ur­t i pa­ lan­kią ap­lin­ką, ku­ri čia esan­tiems kū­ ry­bin­giems, ga­biems žmo­nėms leis­tų sa­ve rea­li­zuo­ti ir kur­ti nau­jas pa­slau­ gas, pro­duk­t us. Ko­pi­ja­v i­mas vi­sa­da su­kurs ma­žiau pri­dė­ti­nės ver­tės ir ne­ leis gau­ti di­de­lio dar­bo už­mo­kes­čio, o

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

– juo­kė­si 27-erių Li­ja­na Juo­zai­ty­tė.

Mer­gi­na tech­no­lo­gi­jo­mis do­mė­jo­ si dar bū­da­ma moks­lei­vė, prieš po­ rą me­tų pra­dė­jo ak­ty­viai da­ly­vau­ ti star­tup bend­ruo­me­nės veik­lo­je, ta­čiau iki praė­ju­sių me­tų ne­ma­nė, kad pa­ti ga­lė­tų to­kias pro­gra­mė­ lės kur­ti. „Vie­ną va­sa­ros die­ną ėmiau svars­ty­ti, ko­kios pa­slap­ties dar nė­ ra at­sklei­du­sios pro­gra­mė­lės. Feis­ bu­ko var­to­to­jai at­sklei­dė, ką vei­kia, „Fours­qua­re“ – ro­do, kur lan­ko­si.

Kaip mo­te­ris pri­si­mi­niau vi­sas ka­ muo­jan­čią bė­dą – spin­ta lūž­ta nuo dra­bu­žių, bet nė­ra kuo ap­si­reng­ti“, – pa­sa­ko­jo L.Juo­zai­ty­tė.

Vė­liau vis­kas vy­ko aki­mirks­niu.

Mer­gi­na iš­gry­ni­no idė­ją ir pa­si­ ry­žo kur­ti pro­gra­mą, ku­ri pa­dė­tų bend­rų in­te­re­sų tu­rin­tiems var­to­ to­jams iš nau­jo at­ras­ti sa­vo dra­bu­ žius ir da­ly­tis sti­liaus bei ap­ran­gos idė­jo­mis. Jie ga­lė­tų nu­fo­tog­ra­fuo­ ti sa­vo dra­bu­žius, kel­ti jų nuo­trau­ kas į sa­vo pa­sky­rą, o jų drau­gai ar ki­ti sti­liaus po­jū­tį tu­rin­tys žmo­nės ga­lė­tų jiems su­dė­lio­ti ap­ran­gos va­ rian­tus. „Mė­ne­sį ieš­ko­jau ko­man­dos – pro­gra­muo­to­jų. Dar po mė­ne­sio da­ly­va­vo­me „Star­tup­Month­ly“ ak­ce­le­ra­to­riaus at­ran­ko­je, bu­vo­ me vie­nin­te­lė ko­man­da iš Lie­tu­

vos, ga­vu­si fi­nan­sa­vi­mą. O dar po mė­ne­sio iš­va­žia­vo­me į Si­li­cio slė­ nį. Prog­ra­mų, su­si­ju­sių su dra­bu­ žiais, yra daug, ta­čiau aiš­kaus ly­ de­rio šio­je sri­ty­je nė­ra, kai ku­rios tie­siog su­kur­tos ir pa­mirš­tos. Ti­ ki­me, kad at­ra­do­me pa­grin­di­nes da­lis, ku­rių joms trū­ko no­rint pa­ trauk­ti var­to­to­jų dė­me­sį“, – sa­kė L.Juo­zai­ty­tė. Į Si­li­cio slė­nį JAV iš­vy­ku­si ko­ man­da tris mė­ne­sius to­bu­li­no sa­vo pro­gra­mą, gry­ni­no vers­lo mo­de­lį, mez­gė nau­din­gus ry­šius ir ieš­ko­ jo bū­si­mų in­ves­tuo­to­jų. Vos prieš sa­vai­tę iš JAV grį­žu­si L.Juo­zai­ty­tė to­liau ke­ti­na to­bu­lin­ti bū­si­mą pro­

nau­jų idė­jų rea­li­za­vi­mas vers­le svar­ bus ir pa­tiems žmo­nėms, ku­rie ga­li už­ si­tik­rin­ti sau ge­res­nį gy­ve­ni­mo ly­gį, ir vals­t y­bei dėl di­des­n io eko­no­m i­kos au­g i­mo, ga­l i­my­bių eks­por­t uo­t i pre­ kes ir pa­slau­gas, su­rink­ti dau­giau mo­ kes­ti­nių pa­ja­mų, teik­ti dau­giau vie­šų­ jų pa­slau­gų.

su­var­ž y­tas vi­siš­kas ar da­li­nis dis­po­ na­vi­mas pre­kės ženk­lais, įvai­riais pa­ ten­tais, li­cen­ci­jo­mis, lei­di­mais ir pan.

Atk­reip­t i­nas dė­me­sys, kad dis­po­na­ vi­mo mi­nė­tais ele­men­tais bei tei­sių į juos ap­ri­bo­ji­mas ga­li stip­riai pa­kenk­ti ga­li­my­bėms val­dy­ti ir plės­ti sa­vo idė­ją bei pri­vers­ti tap­ti ei­li­niais dar­buo­to­jais sa­vo pa­čių įmo­nė­je. Taip pat ne­rei­kia pa­mirš­ti, kad su­tar­ti­mi ne­tu­rė­tų bū­ti ap­ri­bo­tos pro­jek­to kū­ri­mo ir įgy­ven­di­ ni­mo ga­li­my­bės.

Kal­bant apie tam tik­ro kie­k io ak­ci­jų su­tei­k i­mą in­ves­t uo­to­jams, be­ne di­ džiau­sias pra­na­šu­mas yra tai, kad in­ ves­t i­ci­jų da­vė­jai ne­t u­r i pa­g rin­d i­n io įmo­nės ak­c i­jų pa­ke­to (daž­n iau­s iai ta­r ia­ma­s i dėl 10 pro­c . įmo­nės ak­c i­ jų su­tei­k i­mo). Taip ga­l i­my­bė bend­r u su­si­ta­r i­mu priim­t i spren­d i­mus svar­ biau­s iais bend­ro­vės veik­los klau­s i­ mais pa­l ie­ka­ma jau­n ie­s iems vers­l i­ nin­kams.

Vis dėl­to ne­di­de­l is ak­ci­jų pro­cen­tas, su­teik­tas in­ves­t uo­to­jams, su­po­nuo­ ja jų ga­li­my­bę pa­si­nau­do­ti ak­ci­nin­kų tei­sė­mis: pra­de­dant nuo pro­ce­dū­ri­nių, to­kių kaip 1/10 vi­sų bal­sų su­tei­kia­ma vi­suo­ti­nio ak­ci­nin­kų su­si­rin­ki­mo su­ šau­k i­mo ini­cia­t y­vos tei­sė, bai­g iant Lie­tu­vos ci­vi­li­nia­me ko­dek­se nu­ma­ ty­ta tei­se kreip­t is į teis­mą ir pra­šy­ ti pa­skir­t i eks­per­tus, ku­r ie iš­t ir­tų, ar bend­ro­vė, jos val­dy­mo or­ga­nai ar na­ riai vei­kė tin­ka­mai, ir, jei nu­sta­to­ma ne­tin­ka­ma veik­la, tai­ky­ti ati­tin­ka­mas prie­mo­nes.

Be to, pa­gal Lie­tu­vos Res­pub­li­kos ak­ ci­nių bend­ro­vių įsta­ty­mą už­da­ro­sios ak­ci­nės bend­ro­vės ak­ci­nin­kai tu­ri pir­ mu­mo tei­sę įsi­gy­ti ki­tų ak­ci­nin­kų par­ duo­da­mas ak­ci­jas. Šiuo at­ve­ju jau­nie­ji vers­li­nin­kai, nu­spren­dę par­duo­ti da­ lį sa­vo ak­ci­jų, ga­li ri­zi­kuo­ti tuo, kad in­ ves­tuo­to­jai įgis ga­li­my­bę da­ry­ti įta­ką bend­ro­vės val­dy­mui, t. y. įgis kont­ro­li­ nį ak­ci­jų pa­ke­tą ar­ba kva­li­fi­kuo­tą bal­ sų dau­gu­mą, o to ne­bū­tų ak­ci­jas par­ duo­dant tre­tie­siems as­me­nims.

Vy­tau­tas Gri­ga­liū­nas

„Nor­d ia Baub­lys & Part­ners“

I

n­ves­ti­ci­jų pri­trau­ki­mas vers­lo idė­ jai vys­ty­ti, kai in­ves­ti­ci­jų da­vė­jai gau­na da­l į įkur­tos įmo­nės ak­ci­ jų, be sa­vo pra­na­šu­mų, tu­ri ir ri­ zi­kos.

Pa­si­ra­šant to­k io po­bū­džio in­ves­ta­vi­ mo bei fi­nan­sa­vi­mo su­tar­tis, ką ir kal­ bė­ti apie es­mi­nes su­tar­ties są­ly­gas, pir­ miau­sia rei­kė­tų at­kreip­ti dė­me­sį į tai, kaip ap­sau­go­ti atei­ty­je gal­būt sėk­min­ gą vers­lą. Svar­bu, kad su­tar­ty­je ne­bū­ tų ap­ri­bo­ta jau­nų­jų vers­li­nin­k ų tei­sė į pro­duk­tą ir pro­duk­tus, ku­rie pa­si­ra­ šant su­tar­t į yra su­k ur­t i ar­ba bus su­ ku­ria­mi atei­ty­je. Mi­ni­mi pro­duk­tų ap­ ri­bo­ji­mai ga­li bū­ti įvai­raus po­bū­džio, to­dėl ypač svar­bu ne­leis­t i, kad bū­t ų

Alek­sand­ras Iz­go­ro­di­nas

Lie­tu­vos pra­mo­n i­n in­k ų kon­fe­de­ra­ci­jos Eko­no­m i­kos ir fi­nan­sų de­par­ta­men­to ana­l i­t i­kas

T

ai per­spek­ty­vi ša­ka, o Lie­tu­ va ne tik ES, bet ir vi­so pa­sau­ lio mas­tu gar­sė­ja la­bai ge­rai pa­ren­g ia­mais IT spe­cia­l is­ tais, ne vel­tui į Lie­tu­vą atė­jo „Barc­lays“ ir ki­ti fi­nan­sų cent­rai. IT spe­cia­lis­tai yra pa­jė­g ūs su­kur­ti ga­na kon­ku­ren­ cin­gų pro­gra­mė­lių. Ma­no su­bjek­ty­via nuo­mo­ne, už jų ir sly­pi atei­tis. To­kių pro­jek­tų ver­tė nė­ra trum­pa­lai­kė.

Bend­ro­vė „App­le“ bu­vo jų pra­d i­n in­

Į pra­de­dan­čią­sias įmo­nes in­ves­ tuo­jan­tis „Vers­lo an­ge­lų fon­do I“ par­tne­ris Ar­vy­das Strums­kis įsi­ ti­ki­nęs, kad sėk­mė atei­na tuo­met, kai bai­gia­si ne­sėk­mės. Vy­ras ma­no, kad ga­liau­siai pa­si­tei­si­na tik tų kū­ rė­jų, ku­rie ne­si­kra­to juo­do dar­bo ir ne­bi­jo klys­ti, lū­kes­čiai. „Nie­kas neį­vyks­ta grei­tai. Be to, bū­ti­na, kad su­kur­ta pro­gra­mė­lė iš­ spręs­tų ko­kią nors pro­ble­mą. Ka­ žin ar pa­si­tei­sins tik ke­lių žmo­nių po­rei­kius ten­ki­nan­ti pro­gra­mė­lė.

Juk ji tu­ri už­dirb­ti pi­ni­gus, iš ku­rių mo­ka­mi at­ly­gi­ni­mai, mo­kes­čiai“, – tei­gė A.Strums­kis.

Nau­jų vers­lų ak­ce­le­ra­to­riaus „Star­tup High­way“ įkū­rė­jas ir va­ do­vas Ro­kas Ta­mo­šiū­nas ma­no, kad erd­vės kur­ti sėk­min­gas IT pro­gra­ mas Lie­tu­vo­je dar yra pa­kan­ka­mai.

Iš vers­lui skir­tų pro­gra­mų jis iš­sky­ rė to­kių, ku­rios pa­de­da or­ga­ni­zuo­ti lo­gis­ti­ką ir ko­mu­ni­ka­ci­ją, po­rei­kį. „Iš as­me­ni­niam var­to­ji­mui skir­tų pro­gra­mų po­pu­lia­rios ir to­liau tu­ rė­tų bū­ti įvai­riai pri­tai­ko­mos pra­ mo­gi­nės. Lie­tu­vo­je dar ne iki ga­lo iš­nau­do­tas vie­tos nu­sta­ty­mo as­ pek­tas – pro­gra­mė­lės, ku­rios pa­de­ da su­ras­ti pra­mo­gas, ren­gi­nius“, – ten­den­ci­jas įžvel­gė R.Ta­mo­šiū­nas. kė, ta­č iau da­b ar ten­den­c i­jos la­biau­ siai su­s i­ju­s ios su „And­roid“ ir „Mic­ ro­s oft“ pro­g ra­mo­m is, ne­t gi nau­j o­j i „Win­dows“ ope­ra­ci­nė sis­te­ma re­m ia­ si pro­g ra­mė­lė­mis. Atei­ty­je pro­g ra­mė­ lių po­rei­k is ir po­pu­l ia­ru­mas tik di­dės.

Rei­k ia tik mo­kė­t i su­k ur­t i to­k ią, ku­ ri yra uni­ka­l i ir ga­l i ko­k y­biš­kai kon­ ku­r uo­t i su ki­to­m is pa­s au­l io pro­g ra­ mė­lė­m is.

Bro­l iai Dai­l i­dės su­k ū­rė „Pi­xel­ma­tor“ pro­gra­mą – di­de­lės pri­dė­ti­nės ver­tės pro­duk­tą, kon­k u­ren­tą to­k iam gi­gan­ tui kaip „Ado­be Pho­tos­hop“. Jie įro­dė, kad Lie­t u­vos IT spe­cia­l is­tai yra pa­ jė­g ūs su­k ur­t i pro­g ra­mas, ku­r ios ga­l i kon­ku­ruo­ti pa­sau­lio mas­tu. Nor­ma­lu, kad at­si­ran­da vi­so­kių smul­kes­nių pro­ jek­tų, – tai ban­dy­mų ir klai­dų me­to­das.

Iš pir­mo ban­dy­mo su­kur­ti pro­gra­mą, ku­ri už­ka­riau­tų pa­sau­lį, sun­ku. Lie­tu­ vo­je ši ni­ša dar ne to­kia po­pu­lia­ri kaip už­sie­ny­je.

Yra ki­ta pro­ble­ma: kad su­k ur­t um ge­ rą pro­g ra­mą, ko­man­do­je rei­k ia ne tik IT, bet ir ki­t ų spe­cia­l is­t ų. Jei­g u mo­k i ge­rai pro­g ra­muo­t i, dar ne­reiš­k ia, kad pa­s i­s eks, – pir­m iau­s ia rei­k ia ge­ros rin­ko­da­ros ir pro­t in­gos kai­no­da­ros. Šiuo me­t u di­des­n is Lie­t u­vos trū­k u­ mas – rin­ko­da­ros spe­c ia­l is­t ų pa­ren­ gi­mas.

O prie ino­va­ty­vių spren­di­mų ju­da ne­tgi tra­di­ci­nė pra­mo­nė. Kai ku­rių įmo­ nių, pa­vyz­džiui, ga­mi­nan­čių la­ze­rius ar bio­me­di­ci­nos prie­mo­nes, tech­no­lo­ gi­nis pa­žan­gu­mas la­bai aukš­tas.

10

vasario 7–13, 2013

pAsaulis

„Bri­tams ne­pa­vyks per­si­de­rė­ti na­r Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos prem­je­ro Da­vi­do Ca­ me­ro­no pa­reiš­ki­mas apie re­fe­ren­du­ mą dėl ša­lies na­rys­tės ES su­kė­lė ne­men­ ką dis­ku­si­jų aud­rą. Apie tai – dien­raš­ čio po­kal­bis su Vil­niaus uni­ver­si­te­to Tarp­tau­ti­nių san­ty­kių ir po­li­ti­kos moks­lų ins­ti­tu­to di­rek­to­riu­mi pro­ fe­so­riu­mi Ra­mū­nu Vil­pi­šaus­ku.

Va­len­ti­nas Ber­ž iū­nas v.berziunas@diena.lt

– Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja, is­to­riš­kai žvel­giant, įta­riai žiū­rė­jo į že­my­ ni­nes di­džią­sias Eu­ro­pos vals­ ty­bes, ypač Vo­kie­ti­ją. Ar neat­ro­ do taip, kad ES tar­si „iš vir­šaus“ (jei taip ga­li­ma sa­ky­ti) su­vie­ni­jo bri­tus su že­my­no eu­ro­pie­čiais, bet nuo­mo­nių skir­tu­mai taip nie­kur ir ne­din­go? Gal­būt tai bri­tų no­ras lik­ti iš­skir­ti­niams, tar­si jų ta­pa­ty­bės da­lis?

– Ne­sa­ky­čiau, kad Di­džio­sios Bri­ ta­ni­jos na­rys­tė lyg „iš vir­šaus“ su­ vie­ni­jo bri­tus su že­my­ni­ne Eu­ro­pa.

Ji vei­kiau su­tei­kė dau­giau ga­li­my­ bių pre­kiau­ti, lais­viau ju­dė­ti ir in­ ves­tuo­ti. Vis­gi tai bu­vo pra­gma­ti­nis spren­di­mas, ku­rio es­mė – sie­kis da­ ly­vau­ti bend­ro­jo­je Eu­ro­pos rin­ko­je.

Juk bri­tai Eu­ro­pos Bend­ri­ją daž­nai ir va­din­da­vo tie­siog bend­rą­ją rin­ ka. Ir jie nuo pat įsto­ji­mo ne­si­ža­vė­jo Bend­ri­jos per­skirs­ty­mo me­cha­niz­ mu, ypač tuo, jog di­džio­ji da­lis biu­ dže­to lė­šų ski­ria­ma že­mės ūkiui.

Taip pat jų ne­ža­vė­jo ir kai ku­rių ki­tų vals­ty­bių na­rių po­lin­kis bend­ rą­ją rin­ką pa­vers­ti „Eu­ro­pos tvir­ to­ve“, ku­ri mui­tais ir ne­ta­ri­fi­niais ri­bo­ji­mais sau­go­tų sa­vo ga­min­to­jus nuo pa­sau­lio kon­ku­ren­ci­jos. Tad aš neats­kir­čiau ša­lies in­te­re­sų nuo ta­ pa­ty­bės, šiuo at­ve­ju ne­ma­tau tarp jų di­de­lių skir­tu­mų.

Pa­si­kar­to­siu, bri­tams Eu­ro­pos Bend­ri­ja bu­vo svar­bi tik kaip bend­ ro­ji rin­ka, ki­taip sa­kant, siau­rą­ja pra­sme – pre­kių, pa­slau­gų, ka­pi­ta­ lo ir žmo­nių ju­dė­ji­mo, ir vis­kas. Bet

koks re­gu­lia­vi­mas – dar­bo lai­ko, ap­lin­ ko­sau­gos, so­cia­li­nių nor­mų ir pan., – vir­ ši­jan­tis tai, kas bū­ti­na lais­vam ju­dė­ji­mui iš­sau­ go­ti, Jung­ti­nė­je Ka­ra­lys­tė­je lai­ko­mas per­tek­li­niu ir ža­lin­gu cent­ra­li­za­vi­mo ženk­lu.

Bė­da ta, kad Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja ir kai ku­rios ES na­rės, pa­vyz­džiui, Pran­cū­zi­ja, bend­ro­sios rin­kos są­ vo­ką su­pran­ta daug pla­čiau. Dar la­biau ski­ria­si su­pra­ti­mas apie ki­ tus ES in­teg­ra­ci­jos pro­jek­tus ir to­ les­nius sie­kius – pi­ni­gų są­jun­gą ir vi­sa tai, kas va­di­na­ma fis­ka­li­ne są­jun­ga bei po­li­ti­ne są­jun­ga, t. y. nau­jų ga­lių ir fi­nan­si­nių iš­tek­lių de­le­ga­vi­mą ES ins­ti­tu­ci­joms.

Bri­tams Eu­ro­pos Bend­ri­ja bu­vo svar­ bi tik kaip bend­ro­ji rin­ka.

– Per kri­zę ES tar­si pa­si­da­li­ jo į tris re­gio­nus: pie­ti­nes sko­ li­nin­kes, bran­duo­lį, ar­ba „už­ dir­ban­čias“ ša­lis (tai Vo­kie­ti­ja, Pran­cū­zi­ja, Skan­di­na­vi­ja, Be­ ni­liuk­sas), ir Ry­tų Eu­ro­pą, ku­ rią rei­kia rem­ti. Ar Di­džio­ji Bri­ ta­ni­ja šiuo as­pek­tu neat­ro­do kaip dar vie­nas spe­ci­fi­nis re­ gio­nas ES vi­du­je?

– Taip skirs­tant ša­lis, Di­džio­ji Bri­ ta­ni­ja, aki­vaiz­du, pa­tek­tų į „už­

Nuo­mo­nė: pro­fe­so­rius R.Vil­pi­šaus­kas ma­no, kad „jei Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja rim­tai ban­dys per­si­de­rė­ti na­rys­tės ES s

dir­ban­čių“ ša­lių ka­te­go­ri­ją, nors per kri­zę bri­tai ir su­si­dū­rė su sun­ ku­mais – jie tu­rė­jo im­tis biu­dže­to iš­lai­dų mažinimo bei mo­kes­čių di­ di­ni­mo. Vis­gi Lon­do­nas į ES biu­ dže­tą su­mo­ka dau­giau, nei iš jo gau­na. Tie­sa, šiam dis­ba­lan­sui iš­ tai­sy­ti dar prieš ke­le­tą de­šimt­me­ čių bu­vu­si bri­tų prem­je­rė Mar­ga­ret That­cher iš­si­de­rė­jo spe­cia­lų kom­ pen­sa­ci­nį me­cha­niz­mą.

Abe­jo­ti­na, ar Di­džio­ji Bri­ta­ni­ ja taps spe­ci­fi­nė, nes bri­tams ne­ pa­vyks per­si­de­rė­ti na­rys­tės są­ly­gų.

Kita vertus, ji ir da­bar yra spe­ci­fi­nės ka­te­go­ri­jos, ne­bū­da­ma eu­ro zo­nos na­rė. Ta­čiau to­kia pa­t yra ir Da­ni­ jos pa­dė­tis, rea­liai (nors ir ne tei­siš­ kai) ir Šve­di­jos. Ki­tos ne eu­ro zo­nos na­rės – Len­ki­ja, Lie­tu­va ir kt. – ski­ ria­si tuo, kad vis­gi atei­ty­je pla­nuo­ja

pasaulis per savaitę Penk­ta­die­nis Ru­si­jos te­le­vi­zi­jos lai­ dų ve­dė­ja ir opo­ zi­ci­jos ak­ty­vis­tė Kse­ni­ja Sob­ čak nu­ste­bi­no sa­vo tė­vy­nai­nius slap­ta iš­te­kė­ da­ma už po­pu­lia­raus ak­to­riaus Mak­si­mo Vi­tor­ga­no, ku­ris, kaip ir ji, ne­jau­čia sim­pa­ti­jų da­bar­ti­niam ša­lies va­do­vui Vla­di­mi­rui Pu­ti­nui.

K.Sob­čak su­ren­gė ne­ti­kė­tą va­ka­ rė­lį, ku­ria­me ji su vir­ti­nė­je po­pu­lia­rių ko­me­di­jų vai­di­nu­siu sa­vo 40-me­čiu vy­ ru pa­si­ro­dė pa­si­puo­šu­si bal­ta su­kne­le ir nuo­me­tu.

31 me­tų K.Sob­čak pir­miau­sia iš­gar­sė­jo kaip švie­siap­lau­kė va­ka­rė­lių da­ly­vė, pa­ lai­kan­ti glau­džius san­ty­kius su V.Pu­ti­nu, ir pre­zi­den­to men­to­riaus ve­lio­nio Ana­ to­li­jaus Sob­ča­ko duk­tė. Vė­liau ji pra­dė­jo ves­ti po­pu­lia­rų te­le­vi­zi­jos rea­ly­bės šou, o

sto­ti į eu­ro zo­ną. Bet jei Di­džio­ji Bri­ ta­ni­ja rim­tai ban­dys per­si­de­rė­ti na­ rys­tės ES są­ly­gas ir rengs re­fe­ren­du­ mą, tai vei­kiau baig­sis jos iš­sto­ji­mu, nei vi­siš­kai nau­jo spe­ci­fi­nio sta­tu­so ES už­fik­sa­vi­mu.

– Vie­na­me sa­vo ko­men­ta­rų mi­nė­jo­te, kad ES, da­ry­da­ma tam tik­rų nuo­lai­dų Di­džia­jai Bri­ta­ni­jai, su­kur­tų pre­ce­den­ tą ki­toms ES na­rėms. Ar toks pre­c e­d en­tas ne­s u­s ilp­n in­t ų Bend­ri­jos? Juk vi­sos na­rės ga­lė­ tų ban­dy­ti de­rė­tis dėl tam tik­rų nuo­lai­dų, jei joms to rei­kė­tų?

– Iki šiol ES buvo pra­kti­ka, kad at­ ski­ros ša­lys ga­li nu­spręs­ti ne­da­ly­ vau­ti nau­juo­se in­teg­ra­ci­jos pro­jek­ tuo­se, kaip Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja nu­ta­rė ne­da­ly­vau­ti kūrinat Eko­no­mi­nę ir

2013 01 31 2013 02 06

Sek­ma­die­nis per­nai ta­po vie­na ryš­kiau­sių gar­ se­ny­bių, pri­ si­j un­g u­s ių prie pro­ tes­t uo­j an­ čių prieš gal­būt ne­ s k a i d ­r i ą V.Pu­ti­no per­ ga­lę pre­zi­den­to rin­ki­muo­se.

Taip pat bu­vo daug kal­ba­ma apie jos ro­ma­ną su ra­di­ka­liu pro­tes­tų ly­de­riu Il­ja Ja­ši­nu – šach­ma­tų čem­pio­no Ga­rio Kas­pa­ro­vo va­do­vau­ja­mo ju­dė­ji­mo „So­li­da­ru­mas“ na­riu. Ro­ma­nas pra­si­dė­jo, kai mo­te­ris jį pa­kvie­tė į Ru­si­ jos MTV lai­dą.

M.Vi­tor­ga­nui tai jau tre­čia, o K.Sob­čak – pir­ma san­tuo­ka.

pi­ni­gų są­jun­gą. Ta­čiau nė­ra pra­kti­ kos, ku­ri leis­tų grįž­ti prie jau anks­ čiau priim­tų bei vi­siems ga­lio­jan­čių su­si­ta­ri­mų ir juos nau­jai per­žiū­rė­ti dėl to, kad ku­ri nors ša­lis iš­ke­lia to­ kį rei­ka­la­vi­mą.

ES tei­sės nor­mos per­žiū­ri­mos dėl to, kad ga­li bū­ti at­gy­ve­nu­sios ir pan., ta­čiau tai ini­ci­juo­ja Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja. Jei kiek­vie­na ša­lis pra­ dė­tų kel­ti rei­ka­la­vi­mus grįž­ti prie anks­tes­nių su­si­ta­ri­mų, ta­da iš tie­sų kil­tų di­de­lis tei­si­nis ne­tik­ru­mas.

Ki­ta ver­tus, bri­tų sie­kiai ga­li duo­ ti ir tei­gia­mų re­zul­ta­tų, jei, tar­ki­me, at­si­žvel­giant į jų no­rus (ku­rie, be­je, kol kas vi­siš­kai neaiš­kūs ir ne­konk­re­ tūs, tai paaiš­kės tik pa­bai­gus da­bar at­lie­ka­mą na­rys­tės ES ver­ti­ni­mą), bū­tų ra­cio­na­li­zuo­ti per­ne­lyg griež­ti ES tei­sės ak­tai ar­ba su­da­ry­tos są­ly­

Silp­nos svei­ka­ tos Ku­b os re­v o­l iu­c i­ jos ly­de­ ris Fi­de­ lis Cast­ro ne­ti­kė­tai pa­si­ro­dė vie­šu­mo­je – bal­sa­vo Ha­va­ no­je per par­la­men­to rin­ki­ mus. Jis pa­reiš­kė, kad te­be­ti­ki re­vo­liu­ci­jos idea­lais, ne­pai­sy­ da­mas de­šimt­me­čius JAV vyk­ dy­to pre­ky­bos em­bar­go. „Esu įsi­ti­ki­nęs, kad Ku­bos žmo­nės yra tik­ri re­vo­liu­cio­nie­riai, – 86 me­tų F.Cast­ro sa­kė žur­na­lis­tams, ap­spi­tu­siems jį rin­ki­mų apy­lin­kė­je. – Man ne­rei­kia to įro­di­nė­ti. Is­to­ ri­ja tai jau įro­dė. 50 me­tų JAV blo­ka­dos ne­ su­ge­bė­jo ir ne­su­ge­bės mū­sų įveik­ti.“ Jung­ti­nės Vals­ti­jos pre­ky­bos, eko­no­mi­kos ir fi­nan­sų em­bar­gą Ku­bai pa­skel­bė 1960 m. spa­lį, kai F.Cast­ro re­vo­liu­ci­nė vy­riau­sy­bė na­

Pir­ma­die­nis cio­na­li­za­vo JAV pi­ lie­čių ir bend­ro­ vių tur­tą šio­je sa­lo­je. 1962 m. šios san­ kci­jos bu­vo iš­plės­tos iki be­veik vi­siš­ ko em­bar­go, kai ta­po aki­ vaiz­dus Ku­bos al­ jan­sas su so­vie­ti­niu blo­ku. F.Cast­ro, iš­ki­lęs į val­džią per re­vo­liu­ci­ją 1959-ai­siais, 2006 m. lie­pą dėl svei­ka­tos pro­ble­mų per­da­vė pre­zi­den­to po­stą sa­vo jau­nes­niam bro­liui Raú­liui, ku­riam da­bar 81 me­tai.

F.Cast­ro ne­si­ro­dė vie­šu­mo­je nuo spa­ lio 21-osios, kai ly­dė­jo da­bar­ti­nį Ve­ne­sue­ los už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­rą El­ía­są Jauą į vieš­bu­tį „Na­cio­nal“.

Pen­kia­me­tis, ku­rį gink­ luo­tas už­puo­li­kas be­ veik sa­vai­tę lai­kė po­že­mi­nia­me bun­ ke­ry­je JAV Ala­ba­ mos vals­ti­jo­je, bu­vo iš­va­duo­tas per rei­dą, o pa­gro­bė­jas bu­vo nu­kau­tas.

Fe­de­ra­li­nio ty­ri­mų biu­ro agen­tai tei­gė nuo­gąs­ta­vę, kad bet ku­rią mi­ nu­tę ga­li įvyk­ti ne­lai­mė, kai pa­ma­ tė, jog jį pa­gro­bęs Jim­my Lee Dy­ke­sas, į pen­si­ją išė­jęs sunk­ve­ži­mių vai­ruo­to­jas, lai­ko gink­lą.

65 me­tų J.L.Dy­ke­sas praė­ju­sį ant­ra­die­ nį įli­po į vie­ną mo­kyk­los au­to­bu­są ir nu­ šo­vė jį mė­gi­nan­tį su­stab­dy­ti vai­ruo­to­ją Char­le­są Al­ber­tą Po­lan­dą. Ta­da už­puo­li­ kas pa­gro­bė Et­ha­ną ir še­šias die­nas lai­ kė jį sa­vo skly­pe įreng­ta­me bun­ke­ry­je, kol po­li­ci­ja sten­gė­si su­si­tar­ti dėl ber­niu­ko pa­ lei­di­mo. Kai de­ry­bos su už­speis­tu pa­gro­

11

vasario 7–13, 2013

pasaulis diena.lt/naujienos/uzsienis

rys­tės są­ly­gų“

Rank­raš­čių gel­bė­to­jai Vi­sa tarp­tau­ti­nė bend­ruo­me­nė su­si­rū­pi­no dėl Ma­lio is­to­ri­nio ir kul­tū­ri­nio pa­vel­do, prieš ku­rį bu­ vo už­si­mo­ję is­la­mis­tų ko­vo­to­ jai. Lai­mei, pa­čių gy­ven­to­jų dė­ ka svar­biau­si re­lik­tai to­liau skai­ čiuos šimt­me­čius.

Pri­da­rė švent­va­gys­čių

30 proc.

britų mano, kad Jungtinei Karalystei reikėtų palikti ES.

są­ly­gas ir rengs re­fe­ren­du­mą, tai vei­kiau baig­sis jos iš­sto­ji­mu“. „Scan­pix“ nuo­tr.

gos vers­lui bū­ti kon­ku­ren­cin­ges­niam.

Bet toks sce­na­ri­jus ma­žai ti­kė­ti­nas, nes vi­sa­da yra suin­te­re­suo­tų, kad esa­ma pa­dė­tis ne­si­keis­tų.

– Kal­bant apie Lie­tu­vą – ko­dėl pas mus Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos pa­si­trau­ki­mas su­tik­tas kaip pa­ vo­jaus sig­na­las? Ar mū­sų ša­liai ga­li­mas bri­tų pa­si­trau­ki­mas iš Bend­ri­jos at­si­liep­tų?

– Tie­sio­gi­nis Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos pa­si­trau­ki­mo po­vei­kis Lie­tu­vai pri­ klau­sy­tų nuo to, koks bū­tų Di­džio­ sios Bri­ta­ni­jos san­ty­kis su ES ir ar ji lik­tų ES bend­ro­jo­je rin­ko­je.

Jei taip, reikš­min­ges­nio eko­no­mi­ nio po­vei­kio ne­bū­tų, lie­tu­viai, gy­ve­ nan­tys šio­je vals­ty­bė­je, to po­ky­čio ir­gi la­bai ne­pa­jus­tų. Ta­čiau nu­ken­tė­tų ES po­li­ti­kos pro­ce­sas, nes Di­džio­ji Bri­

ta­ni­ja se­niai yra vie­na iš la­biau­siai pa­grįs­tą ir ar­gu­men­tuo­tą po­zi­ci­ją tu­rin­čių ša­lių, pa­pras­tai kruopš­čiai įver­ti­nan­ti eko­no­mi­nį nau­jų Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos siū­ly­mų po­vei­kį. Tai la­bai ra­cio­na­li­zuo­da­vo ES tei­sė­kū­ros pro­ ce­są, ir ša­liai pa­si­trau­kus su­si­lpnė­tų spren­di­mų priė­mi­mo ko­ky­bė.

Be to, Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja ap­skri­tai su­da­ry­da­vo svei­ką at­sva­rą nau­jų in­teg­ra­ci­jos pro­jek­tų en­tu­zias­tams.

Ir ki­tas svar­bus da­ly­kas – Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja yra tar­si jun­giamoji gran­ dis tarp JAV ir ES. Lie­tu­vai JAV yra itin svar­bios par­tne­rės, ypač sau­gu­ mo sri­ty­je, tad Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos iš­sto­ji­mas ir šiuo at­žvil­giu ga­lė­tų su­si­lpnin­ti ES ry­šius su JAV. Tie­ sa, ga­li­mas toks sce­na­ri­jus, kad JAV per­kel­tų sa­vo dė­me­sį nuo Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos į že­my­ni­nę Eu­ro­pą.

Kai atė­jo pa­vo­jus, Ali Ima­mas Be­nas Es­sayou­ti ži­no­jo, ką rei­ kia da­ry­ti. Jo va­do­vau­ja­mo­je XIV a. me­če­tė­je is­to­ri­nia­me Tom­buk­ tu mies­te tra­pūs ir ne­su­riš­ti per­ ga­men­ti­niai rank­raš­čiai iš­gu­lė­jo šimt­me­čius. Dva­si­nin­kas ne­ga­lė­ jo leis­ti, kad nau­jie­ji už­puo­li­kai – tua­re­gų su­ki­lė­liai ir is­la­mo ekst­re­ mis­tai – juos su­nai­kin­tų.

To­dėl jis at­sar­giai su­vy­nio­jo 8 tūkst. do­ku­men­tų į au­dek­lus, su­ dė­jo į dė­žu­tes ir nu­ne­šė į slap­tą bun­ke­rį. „Šie rank­raš­čiai nė­ra tik mū­ sų, gy­ve­nan­čių Tom­buk­tu, – JAV laik­raš­čiui „The New York Ti­mes“ paaiš­ki­no A.I.B.Es­sayou­ti. – Jie pri­klau­so vi­sai žmo­ni­jai. Mū­sų pa­rei­ga yra juos iš­sau­go­ti.“ Tom­buk­tu gy­ven­to­jai pa­ty­rė skaus­min­gą is­la­mis­tų val­dy­mą.

Be­veik vi­si gy­ve­ni­mo ma­lo­nu­ mai, net to­kie ne­kal­ti kaip mu­ zi­kos klau­sy­ma­sis ir šo­kiai, bu­vo už­draus­ti. Kai sau­sio 28 d. mies­tą užė­mė Pran­cū­zi­jos ir Ma­lio ka­rei­ viai, gy­ve­ni­mas pa­ma­žu ėmė grįž­ ti į anks­tes­nes vė­žes.

Bet tur­tin­gas mies­to is­to­ri­nis pa­vel­das pa­ty­rė di­de­lių nuo­sto­ lių. Tom­buk­tu yra ži­no­mas kaip 333 šven­tų­jų mies­tas. Is­la­mis­ tai ko­vo­to­jai su­nai­ki­no ke­le­to šių šven­tų­jų – vie­tos mu­sul­mo­nų gar­bi­na­mų su­fi­jų dva­si­nin­kų ir moks­li­nin­kų – mo­li­nes šven­tyk­ las ir mau­zo­lie­jus.

Sa­vait­ga­lį sku­biai bėg­da­mi iš mies­to jie pa­da­rė dar vie­ną švent­ va­gys­tę – pa­de­gė de­šim­tis se­no­ vi­nių rank­raš­čių Ah­me­do Ba­bos ins­ti­tu­te, di­džiau­sio­je ir svar­biau­ sio­je mies­to bib­lio­te­ko­je.

Tur­tin­ga is­to­ri­ja

Kar­tu su Pran­cū­zi­jos pre­zi­den­ tu Fran­çois Hollande’u šeš­ta­die­ nį į Ma­lį at­vy­ko Jung­ti­nių Tau­tų švie­ti­mo, moks­lo ir kul­tū­ros or­

Ant­ra­die­nis bė­ju pa­šli­jo, pa­rei­ gū­nams bu­vo įsa­ky­ta štur­ muo­ti bun­ ke­rį. Ši tra­ge­ di­ja dar la­ biau pa­di­ di­no ne­ri­mą dėl Ame­ri­ko­ je epi­de­mi­jos mas­tą pa­sie­ku­sio gink­luo­to smur­to, ša­ liai dar neat­si­ga­vus po ma­si­nių šau­dy­nių San­di Hu­ko mies­te­ly­je Ko­nek­ti­ku­te.

Prieš dau­giau nei še­šias sa­vai­tes įvyk­ dy­tas iš­puo­lis Ko­nek­ti­ku­te, kai gink­luo­tas už­puo­li­kas nu­šo­vė 20 pra­di­nu­kų ir še­šias mo­kyk­los dar­buo­to­jas, at­nau­ji­no įnir­tin­ gus de­ba­tus dėl gink­lų kont­ro­lės Jung­ti­ nė­se Vals­ti­jo­se.

Kam­bo­džie­čiai rin­ko­ si Me­kon­go upės pa­ kran­tė­se ste­bė­ti, kaip jų ger­bia­mo bu­vu­sio ka­ra­liaus No­ro­do­mo Si­ha­nou­ko, ku­ris die­ną prieš tai bu­vo kre­ muo­tas Pnom­pe­ny­je, pe­le­nai nu­lei­džia­mi į drumz­li­nus van­de­nis.

Ke­li bal­ti mai­šai su pe­le­nais puoš­nia bar­ža bu­vo at­pluk­dy­ti į Me­kon­go, Ton­le­ sa­po ir Ba­sa­ko upių san­ta­ką Pnom­pe­ny­ je. Ten ka­ra­liš­ko­sios šei­mos na­riai nu­lei­ do juos į van­de­nį.

N.Si­ha­nou­kas, ku­ris bu­vo svar­bus sa­vo ša­lies vei­kė­jas še­šis aud­rin­gus jos is­to­ri­ jos de­šimt­me­čius, nuo šir­dies smū­gio mi­ rė spa­lį Pe­ki­ne, bū­da­mas 89 me­tų. Nuo to lai­ko jo bal­za­muo­ti pa­lai­kai bu­vo pa­ šar­vo­ti ka­ra­liš­kuo­siuo­se rū­muo­se.

N.Si­ha­nou­kas, ku­ris iš še­šių san­tuo­kų tu­rė­jo 14 vai­kų, 2004 m. at­si­sa­kė sos­to.

ga­ni­za­ci­jos (UNES­CO) va­do­vė Iri­ na Bo­ko­va, ku­ri tu­ri įver­tin­ti ža­lą, pa­da­ry­tą Tom­buk­tu kul­tū­ri­niam pa­vel­dui. Ji ti­ki­no, kad su­griau­ti šven­tų­jų ka­pai bus at­sta­ty­ti. „Mes ruo­šia­mės at­sta­ty­ti šiuos mau­zo­lie­jus kiek įma­no­ma grei­ čiau. Ma­no­me, kad tai svar­bu Ma­lio žmo­nių atei­čiai, jų oru­mui ir pa­si­di­džia­vi­mui“, – sa­kė I.Bo­ ko­va. Šiais lai­kais Tom­buk­tu ta­po la­ bai to­li­mos vie­tos si­no­ni­mu. Bet šis mies­tas šimt­me­čiais kles­tė­

jų. Ne­pa­lan­kus kli­ma­tas, ter­mi­tai ir lai­kas pri­da­rė daug ža­los, taip pat in­va­zi­jos – tai Son­ga­jaus im­ pe­ra­to­rių, tai no­ma­dų ban­di­tų, tai Ma­ro­ko prin­cų ir ga­liau­siai Pran­ cū­zi­jos.

Se­na tra­di­ci­ja

Ne­ma­žai se­no­vės lie­ka­nų vis­gi iš­ gy­ve­no iki šių die­nų. Už tai ga­li­ ma pa­dė­ko­ti se­nai Tom­buk­tu gy­ ven­to­jų tra­di­ci­jai ar­tė­jant pa­vo­jui už­kas­ti ver­tin­gus re­lik­tus dy­ku­ mo­je.

Tom­buk­tu ar­ te­fak­tai yra neį­kai­no­ja­ mas pri­mi­ni­ mas, kad Už­sa­ cha­rio Af­ri­ka tu­ri il­gą di­de­ lių in­te­lek­ti­ nių pa­stan­gų is­to­ri­ją.

jo, įsi­kū­ręs dvie­jų di­džių­jų ke­lių san­kir­to­je. Iš šiau­rės per Sa­cha­ ros dy­ku­mą se­no­vė­je bu­vo ga­be­ na­ma drus­ka, prie­sko­niai ir dra­ bu­žiai, o iš Va­ka­rų Af­ri­kos Ni­ge­rio upe – auk­sas ir ver­gai. Pre­kiau­to­ jai at­vež­da­vo kny­gų, o vie­tos gy­ ven­to­jai už­si­dirb­da­vo per­ra­šy­da­ mi jas ran­ka. Šie rank­raš­čiai sau­go gau­sy­bę ži­nių – ne tik is­la­mo fi­lo­ so­fi­jos ir tei­sės, bet ir me­di­ci­nos, bo­ta­ni­kos, ast­ro­no­mi­jos.

Tom­buk­tu ar­te­fak­tai yra neį­ kai­no­ja­mas pri­mi­ni­mas, kad Už­ sa­cha­rio Af­ri­ka tu­ri il­gą di­de­lių in­te­lek­ti­nių pa­stan­gų is­to­ri­ją, ir da­lis jos yra ne tik per­duo­da­ma iš lū­pų į lū­pas, bet ir už­ra­šy­ta. „Tai yra Ma­lio im­pe­ri­jos auk­so am­žiaus pa­mink­lai, – sa­kė I.Bo­ ko­va. – Jei­gu lei­si­me jiems iš­nyk­ ti, tai bus nu­si­kal­ti­mas vi­sai žmo­ ni­jai.“ Tom­buk­tu kul­tū­ri­niai ar­te­fak­ tai per am­žius pa­ty­rė daug pa­vo­

Ko­naté Alp­ha ir jo šei­ma iš kar­ tos į kar­tą per­duo­da maž­daug 3 tūkst. rank­raš­čių ko­lek­ci­ją. Kai at­vy­ko is­la­mis­tų ko­vo­to­jai, vy­ras su­šau­kė šei­mos su­si­rin­ki­mą. „Tu­ri­me ras­ti bū­dą, kaip iš­sau­ go­ti šiuos rank­raš­čius“, – ta­rė jis tė­vui ir bro­liams.

K.Alp­ha ži­no­jo daug už­kam­pių ir ply­šių, kur mies­to gy­ven­to­jai nuo se­no slėp­da­vo sa­vo ver­ty­bes.

Vie­no­je to­kių vie­tų jis pa­slė­pė ir sa­vo šei­mos rank­raš­čių ko­lek­ci­ją.

Nors Ma­lio vy­riau­sy­bė pe­rė­mė Tom­buk­tu kont­ro­lę, nie­kas ne­ sku­ba trauk­ti se­no­vės re­lik­tų iš slap­ta­vie­čių. Ka­riuo­me­nė nu­vi­jo is­la­mis­tų ko­vo­to­jus į šiau­rę, bet gy­ven­to­jai dar nė­ra tik­ri, kad jie ne­grįš. „Lai­ky­si­me sa­vo rank­raš­čius pa­ slėp­tus, kol įsi­ti­kin­si­me, jog pa­dė­ tis yra sau­gi. Ka­da taip bus, ne­ga­ li­me pa­sa­ky­ti“, – sa­kė K.Alp­ha.

Pa­ren­gė Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis

Ant­ra­die­nis Per še­šis jo va­do­va­vi­mo de­šimt­me­čius ša­ lis ta­po ne­prik­lau­so­ma nuo Pran­cū­zi­jos, iš­gy­ve­no pi­lie­ti­nį ka­rą, žu­di­kiš­ką rau­do­nų­ jų khme­rų re­ži­mą. Pats ka­ra­lius dar pa­ty­rė trem­tį, bet ga­liau­siai ra­do ra­my­bę.

Bri­tų par­la­men­ta­rai per is­to­ri­nį bal­sa­vi­ mą pri­ta­rė prieš­ ta­rin­gai ver­ti­na­ mam įsta­ty­mo pro­jek­tui dėl ho­mo­sek­sua­lų san­ tuo­kų, nors jam įnir­tin­gai prie­ši­ no­si ir pa­ties mi­nist­ro pir­mi­nin­ko Da­vi­do Ca­me­ro­no par­ti­jos na­riai. Žen­gu­si šį žings­nį Di­džio­ji Bri­ta­ni­ ja pra­de­da ei­ti ke­liu, ku­rio pa­bai­go­je ga­lė­tų pri­si­dė­ti prie 10-ies pa­sau­lio vals­ ty­bių, lei­džian­čių tuok­tis ir tos pa­čios ly­ ties as­me­nų po­roms, ta­čiau D.Ca­me­ro­nas vis tiek pa­te­ko į ne­pa­to­gią pa­dė­tį, nes dau­ giau kaip pu­sė jo kon­ser­va­to­rių par­la­men­ ta­rų at­si­sa­kė šiuo klau­si­mu jį pa­rem­ti.

Mi­nist­ras pir­mi­nin­kas tvir­ti­no, kad pla­ nas leis­ti Ang­li­jo­je ir Vel­se tuok­tis tos pa­ čios ly­ties as­me­nų po­roms „su­stip­rins mū­sų vi­suo­me­nę“, bet įsta­ty­mo pro­jek­

tui dar li­ko įveik­ ti ke­lias par­ la­m en­t i­n es kliū­tis. Da­ bar įsta­ ty­mo pro­ jek­tą tu­rės iš­nag­ri­nė­ti par­l a­m en­ ta­rų ko­mi­ te­tas, o pa­skui jis bus pa­teik­ tas aukš­tie­siems Lor­ dų rū­mams. Šis klau­si­mas Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je ne­ bu­vo su­kė­lęs to­kių aist­rin­gų pro­tes­tų kaip Pran­cū­zi­jo­je, ku­rios Na­cio­na­li­nis su­ si­rin­ki­mas šeš­ta­die­nį di­de­le per­sva­ra pa­ tvir­ti­no svar­bią įsta­ty­mo pro­jek­to, pa­gal ku­rį homoseksualūs žmonės ga­lės tuok­ tis ir įsi­vai­kin­ti, da­lį.

12

vasario 7–13, 2013

žalias miestas

Ge­ne­tiš­kai

mo­di­fi­kuo­tas pa­sau­lis Įvai­rio­se pa­sau­lio ša­ly­se ski­ria­si po­li­ti­ka dėl ge­ne­tiš­kai mo­di­fi­ kuotų or­ga­nizmų (GMO) – nuo pa­ties li­be­ra­liau­sio iki griež­čiau­ sio mo­de­lio. Ame­ri­ko­je plin­ta did­žiau­sios jų plan­ta­ci­jos, o Eu­ ro­pa kol kas į šią plėtrą žiū­ri at­sar­giau. Lie­tu­va ne­ven­gia drau­ dimų, ta­čiau jos po­zi­ci­ja neaiš­ki. Apie tai – dis­ku­si­ja su ža­liųjų judė­ji­mo at­sto­vu And­re­ju­mi Gai­da­ma­vi­čiu­mi ir su­si­vie­ni­ji­mo Ža­li.lt koor­di­na­to­re Vir­gi­ni­ja Ving­rie­ne.

73 proc.

Linas Kranauskas

– Ką ga­li­te pa­sa­ky­ti apie ofi­cia­ lią Lie­tu­vos po­zi­ciją dėl GMO plėtros, lau­ko ban­dymų, pro­ duktų su GMO ženk­li­ni­mo ir pa­ te­ki­mo į rinką? Ko­kie ga­li­mi po­ ky­čiai at­ėjus nau­jai vald­žiai?

A.Gai­da­ma­vi­čius: – Ofi­cia­lios po­ zi­ci­jos trūksta aukš­čiau­siuo­se vald­žios sluoks­niuo­se – Sei­me, Vy­riau­ sybė­je, pre­zi­dentū­ro­je. Kol kas aiš­ kų ne­pri­ta­rimą reiš­kia tik Žemės ūkio mi­nis­te­ri­ja (pa­si­kei­tus mi­nist­ rui da­bar ne­ži­nia kaip bus) ir Že­ mės ūkio rūmai. Taip pat kai ku­rios po­li­tinės par­ti­jos ir, ži­no­ma, vi­suo­ me­ninės or­ga­ni­za­ci­jos, ku­rios vyk­do pre­ven­cinę veiklą, kad Lie­tu­vo­je ne­ pap­listų GMO. Nors ofi­cia­liai ge­ne­ tiš­kai mo­di­fi­kuotų pa­sėlių neau­gi­ na­ma, pra­ėju­siais me­tais fik­suo­tas pir­mas ge­ne­tinės tar­šos juo­se at­ve­ jis. Au­ga­li­nin­kystės tar­ny­ba, žadė­ ju­si iš­tir­ti šį at­vejį, taip ir ne­pa­teikė tiks­lesnės in­for­ma­ci­jos, ar tai bu­vo sąmo­nin­go ne­le­ga­laus GMO au­gi­ ni­mo pa­da­ri­nys, ar tar­ša bu­vo at­si­ tik­tinė. Kol kas ne­vy­riau­sy­binės or­ ga­ni­za­ci­jos sėkmin­gai su­stab­dy­da­vo vi­sus pla­nus ofi­cia­liai au­gin­ti GMO Lie­tu­vos te­ri­to­ri­jo­je, bet, kaip ma­to­ me, GMO sėklos ir žie­da­dulkės ne­ži­ no vals­ty­bių sienų.

Did­žiau­sią rūpestį mums šiuo me­ tu ke­lia ge­ne­tiš­kai mo­di­fi­kuo­ti pa­ša­ rai, ku­rie ima vy­rau­ti. Per Klaipė­dos uostą kas­met im­por­tuo­ja­ma jau be­ veik 300 tūkst. tonų ge­ne­tiš­kai mo­ di­fi­kuotų sojų iš Pietų Ame­ri­kos, ir šis kie­kis vis au­ga. O var­to­to­jai nie­ ko apie tai ne­ži­no ir drąsiai var­to­ja pro­duk­tus, pa­ga­min­tus iš ge­ne­tiš­

kai mo­di­fi­kuo­to­mis so­jo­mis še­riamų kar­vių, kiau­lių, vištų ir žuvų mėsos.

Da­bar ženk­li­na­mi tik ge­ne­tiš­kai mo­ di­fi­kuo­ti au­ga­linės kilmės pro­duk­tai, ta­čiau ra­fin ­ uo­tas ge­ne­tiš­kai mo­di­ fi­kuotų sojų alie­jus, ku­ria­me vi­sai ne­lie­ka sojų bal­tymų, yra dar ga­na „šven­tas“, pa­ly­gin­ti su vi­sa gy­vu­ li­ne pro­duk­ci­ja, gau­na­ma ma­siš­kai gy­vu­lius še­riant ge­ne­tiš­kai mo­di­fi­ kuo­tais pa­ša­rais. Kol kas šio­je sri­ ty­je ma­žai ir moks­li­nių ty­rimų, bet nea­be­jo­ju, jog tai yra tik­sin­ti bom­ba.

Nau­ja Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos vald­žia pa­lan­kesnė ne­vy­riau­sy­bi­nių gam­to­ sau­gi­nių or­ga­ni­za­cijų po­zi­ci­jai šiuo klau­si­mu, ta­čiau gy­vu­linės kilmės pro­duktų žymė­ji­mo klau­si­mas pir­ miau­sia turėtų būti išspręs­tas net ne Lie­tu­vo­je (ar­ba ir Lie­tu­vo­je), bet Briu­se­ly­je, ku­ris jau daug metų tam įnir­tin­gai prie­ši­na­si.

– Kaip ma­no­te, ar Lie­tu­vos pir­ mi­nin­ka­vi­mas ES Ta­ry­bai ką nors pa­keis?

A.Gai­da­ma­vi­čius: – Pa­keis, jei Lie­tu­vos vi­suo­menė su­gebės įti­kin­ti vald­žią, kad šis klau­si­mas svar­bus.

Ma­nau, būtų nuo­dėmė ne­pa­si­nau­ do­ti Lie­tu­vos pir­mi­nin­ka­vi­mu ES ir Lie­tu­va tik­rai įeitų į is­to­riją, jei pir­mi­nin­kau­da­ma iš­keltų opiau­sią GMO klau­simą – gy­vu­linės pro­ duk­ci­jos ženk­li­nimą.

– O už ko­kią po­zi­ciją pa­si­sa­ko­te jūs? Kaip Lie­tu­va galėtų siek­ti ša­lies be GMO sta­tu­so ir ko­kie ap­ri­bo­ji­mai tai iš­reikštų?

V.Ving­rienė: – Ma­no, kaip ža­lio­ sios, po­zi­ci­ja GMO klau­si­mu yra nei­gia­ma. Nors daž­nai GMO ša­li­

Ne­ži­nau nė vie­nos prie­ žas­ties, dėl ku­rios reikė­ tų au­gin­ti ir var­to­ti ge­ne­ tiš­kai mo­di­fi­ kuotą maistą.

Redo Vilimo nuotr.

nin­kai pa­brėžia, kad GMO kenks­ min­gu­mas ne­įro­dy­tas, pa­mirš­ta­ ma, kad nėra jo­kių įro­dymų ir dėl jų ne­kenks­min­gu­mo. Ir vis daž­niau pa­si­ro­do moks­li­nių duo­menų apie ge­ne­tiš­kai mo­di­fi­kuotų pro­duktų su­ke­lia­mas svei­ka­tos ir ap­lin­ko­ sau­gos pro­ble­mas.

Ga­liau­siai var­to­to­jas tu­ri turė­ti teisę rink­tis ir at­si­sa­ky­ti GMO, net jei jie būtų vi­siš­kai ne­kenks­min­gi.

Ta­čiau da­bar­tinė ženk­li­ni­mo sis­te­ ma, rei­ka­lau­jan­ti pro­duk­to eti­ketė­ je nu­ro­dy­ti, kad tai GMO, jei šių or­ ga­nizmų kie­kis pro­duk­te vir­ši­ja 0,9 pro­c. ribą, to neuž­tik­ri­na.

– Daž­nai gird­žiu klau­simą, ar ža­lie­ji ko­vo­ja ir su moks­lu, t. y. moks­li­niais GMO ty­ri­mais ir ban­dy­mais?

V.Ving­rienė: – Na, moks­las, ma­ no nuo­mo­ne, pir­miau­sia turėtų bū­ ti etiš­kas – ne­siek­ti sa­vo smal­su­mo pa­ten­kin­ti bet ko­kio­mis prie­monė­ mis. Daž­nai iš­sa­ko­ma nuo­monė, kad GMO galbūt reikėtų draus­ti au­gin­ti ir tiek­ti rin­kai, bet su­teik­ti ga­li­mybę eks­pe­ri­men­tuo­ti jais far­ ma­ci­jos sri­ty­je, ieš­kant būdų gy­dy­ ti vėžį. Ta­čiau ar tik­rai ver­ta žavė­ tis to­kiais GMO eks­pe­ri­men­tais, kai neaiš­ku, ar jie pa­tys ne­le­mia vėžio?

A.Gai­da­ma­vi­čius: – Tas pa­ts moks­las jau se­niai įrodė, kad GMO ken­kia svei­ka­tai, ap­lin­kai, so­cia­li­nei ap­sau­gai ir ne­tgi at­skirų vals­ty­bių eko­no­mi­kai bei su­ve­re­nu­mui. Jūsų va­lia, ku­riais moks­li­nin­kais tikė­ti.

Daž­nai gin­či­ja­ma­si ne dėl es­ mės, o dėl me­to­dikų ir kitų for­ma­ lumų, kaip pro­fe­so­riaus Gil­le­sio Éri­co Séra­li­ni at­ve­ju Prancū­zi­jo­je.

Moks­li­nin­kas, at­likęs eks­pe­ri­men­ tus su žiurkė­mis, bu­vo ap­kal­tin­ tas nau­dojęs ne tą me­to­diką, nors jo me­to­di­ka bu­vo dar to­bu­lesnė, o ty­ri­mas il­giau trukęs, nei da­bar yra nu­sta­čiu­si Eu­ro­pos mais­to sau­gos tar­ny­ba. Me­tas nu­si­leis­ti iš dan­ gaus į žemę ar­ba iš teo­ri­jos į tai, kas vyks­ta pra­ktiš­kai. GMO ne­ pa­tei­si­no nė vie­no ofi­cia­liai dek­la­ ruo­to lūkes­čio: der­lius nėra di­des­ nis, pa­sau­li­nio ba­do pro­ble­ma tik paaštrė­jo, pes­ti­cidų su­nau­do­ja­ma tik dau­giau ir t. t. Vie­nin­te­lis tik­ rai pa­si­tei­sinęs lūkes­tis – tai mil­ ži­niš­kas pel­nas GMO ku­rian­čioms kor­po­ra­ci­joms iš pre­ky­bos ge­ne­tiš­ kai mo­di­fi­kuo­to­mis sėklo­mis ir che­ mi­ka­lais, rei­ka­lin­gais joms au­gin­ ti. Ne­ži­nau nė vie­nos prie­žas­ties, dėl ku­rios reikėtų au­gin­ti ir var­to­ ti ge­ne­tiš­kai mo­di­fi­kuotą maistą. Štai aust­ralų moks­li­nin­kai nau­

pa­sau­ly­je au­gi­namų sojų veis­lių šian­dien yra ge­ne­tiš­kai mo­di­fi­kuo­tos.

Pasirinkimas: nors iki šiol nei įrodyta, nei paneigta, kad GMO sukelia

kokį produktą perka ir dėl GMO apsipręsti patys.

do­da­mie­si tra­di­ci­ne se­lek­ci­ja jau ap­lenkė GMO kor­po­ra­ci­jas ir pir­ mie­ji su­kūrė drus­kin­gam dir­vo­že­ miui at­spa­rius ja­vus, nors būtent GMO kor­po­ra­ci­jos bu­vo pa­si­šo­vu­ sios „spręsti“ drus­kingų dir­vo­že­ mių pro­blemą, dėl ku­rios penk­ta­ da­lis pa­sau­lio aria­mos žemės ta­po ne­tin­ka­ma žemės ūkiui.

– Ar ga­li­ma pa­si­tikė­ti in­ter­ne­ te pa­si­ro­dan­čiais ty­ri­mais, esą nuo ge­ne­tiš­kai mo­di­fi­kuotų ku­kurūzų iš­mirė la­bo­ra­to­rinės žiurkės ar­ba joms per trumpą laiką iš­si­vystė vėžys? Juk mo­ di­fi­kuo­ti ku­kurū­zai ir dau­ge­lis kitų au­galų jau dau­gybę metų pla­čiai pa­plitę rin­ko­je...

A.Gai­da­ma­vi­čius: – Nors dėl tie­sio­gi­nio GMO pa­vo­jaus svei­ ka­tai dar gin­či­ja­ma­si, nie­kas ne­ si­gin­či­ja dėl pa­ša­li­nio GMO au­ gi­ni­mo po­vei­kio, pir­miau­sia dėl itin di­de­lio kie­kio pes­ti­cidų, ku­ rių pa­g rin­d inės veik­l io­s ios med­žia­gos – gli­fo­sa­tas ir gli­fo­si­ na­tas, nau­do­ji­mo pa­sėlių lau­kuo­ se. Tre­čio­jo pa­sau­lio ša­ly­se, ku­rio­se ir au­gi­na­mi GMO, jau gimė pir­mo­ji iš­si­gi­mu­sių vaikų kar­ta. Už­terš­tu­ mas gli­fo­sa­tais didė­ja ir Eu­ro­po­je.

Ne­se­niai Vo­kie­ti­jo­je at­lik­ti ty­ri­mai pa­rodė, kad Ber­ly­no gy­ven­tojų šla­ pi­me gli­fo­sa­to kon­cent­ra­ci­ja 5–20 kartų vir­ši­ja ge­ria­ma­jam van­de­niui nu­sta­tytą leis­tiną normą. Pag­rin­ di­nis to gli­fo­sa­to šal­ti­nis yra mais­ tas, ypač gy­vu­linės kilmės, nes gy­ vu­liai še­ria­mi tuo gli­fo­sa­tu tie­siog per­mir­ku­sio­mis ge­ne­tiš­kai mo­di­fi­ kuo­to­mis so­jo­mis ir ku­kurū­zais. Ar jums neat­ro­do keis­ta, kad ne­vyk­do­ mas joks šio pla­čiau­siai nau­do­ja­mo pes­ti­ci­do Eu­ro­po­je mo­ni­to­rin­gas?

V.Ving­rienė: – Iš tiesų ge­ne­tiš­kai mo­di­fi­kuo­ti pro­duk­tai rin­ko­je nė­ ra tiek jau il­gai – vi­so la­bo 17 metų.

Tai­gi dar ne­spėjo pa­si­keis­ti vie­na juos var­to­ju­sių kar­ta, kad galė­tu­me drąsiai įver­tin­ti jų nau­do­ji­mo pa­ da­ri­nius ir būti tik­ri dėl jų ne­kenks­ min­gu­mo. Ret­kar­čiais pa­skel­bia­mi moks­li­nių ty­rimų re­zul­ta­tai, pa­ro­ dan­tys nei­giamą GMO po­veikį pe­ lių svei­ka­tai.

Nau­do­jant GMO ne­rimą ke­lia jų ga­li­mas išp­li­ti­mas į ap­linką ne­ su­nai­ki­namų rūšių pa­vi­da­lu, išs­ tu­miant esa­mas rūšis ir suar­dant gam­tos pu­siaus­vyrą. Tok­siną sin­ te­ti­nan­tys au­ga­lai ke­lia grėsmę ir nau­din­giems vabzd­žiams, taip pat bitėms. JAV at­lik­ti ty­ri­mai pa­ rodė, kad bi­čių, min­tan­čių ge­ne­tiš­ kai mo­di­fi­kuotų au­galų žie­da­dulkė­ mis, gy­ve­ni­mo trukmė su­trumpė­ja treč­da­liu, lėčiau iš­si­ri­ta jų pe­rai.

Au­gi­nant ge­ne­tiš­kai mo­di­fi­kuo­tus au­ga­lus sun­ku iš­veng­ti jų išp­li­ti­mo į gre­ti­mus lau­kus. Tai ke­lia rea­lią grėsmę eko­lo­gi­niams ūkiams.

Bitėms ap­si­lan­kius ge­ne­tiš­kai mo­di­fi­kuotų au­galų lau­kuo­se jų žie­da­dul­kių ran­da­ma ir me­du­je bei ki­tuo­se pro­duk­tuo­se.

Ne­rimą ke­lia ir ga­li­ma GMO įta­ ka žmo­nių svei­ka­tai. Neaiš­ki aler­ gijų, tok­sinų grėsmė. O la­biau­siai ne­ri­mau­ti ver­čia at­spa­ru­mo an­ti­ bio­ti­kams pli­ti­mas. Įta­kos ap­lin­kai ir žmo­nių svei­ka­tai tu­ri ir her­bi­ci­ das gli­fo­sa­tas, ku­riuo ap­do­ro­ja­ mi jam at­sparūs au­ga­lai. Šis her­ bi­ci­das, be­je, kenks­min­gas van­dens gyvū­ni­jai (žu­vims, vėžia­gy­viams, mo­lius­kams) ir nau­din­giems dir­ vo­že­mio mik­roor­ga­niz­mams, todėl pa­nau­do­ti di­des­ni jo kie­kiai ga­li ne­grįžta­mai pa­keis­ti šias eko­sis­te­ mas. Be to, jis ken­kia ir gy­vu­lių rep­ ro­duk­ci­jai.

– Ko­kia pro­duktų su GMO par­ da­vi­mo Lie­tu­vos pre­ky­bos vie­ to­se apim­tis?

13 3

vasario 7–13, 2013

žaliasrubrika miestas diena.lt/naujienos/mokslas-ir-it

sius la­pe­lius. To­kios ak­ci­jos plin­ta ir už­sie­ny­je. Anks­čiau ar vėliau pre­ky­ bi­nin­kai turės at­kreip­ti į tai dėme­ sį ir iš tiekėjų pa­rei­ka­lau­ti pro­duktų kilmės do­ku­mentų.

– Ko­kios galėtų būti po­zi­ty­vios ne­mo­di­fi­kuo­tos Lie­tu­vos atei­ ties kūri­mo prie­monės? Ženk­ li­ni­mas „be GMO“, eko­lo­gi­nio ūkio plėtra – ar tai rea­lu? Ar ga­ lės eko­lo­gi­niai ūkiai pa­ten­kin­ti žvėrišką pa­sau­lio mais­to ir pa­ šarų pa­klausą?

A.Gai­da­ma­vi­čius: – Vie­na prie­ mo­nių yra sa­va­no­riš­kas ženk­li­ni­ mas. Pa­va­sarį ini­cia­ty­vinė grupė „Lie­tu­va be GMO“ Sei­mo Eu­ro­pos in­for­ma­ci­nia­me biu­re ren­gia kon­fe­ ren­ciją „So­cia­liai at­sa­kin­gas vers­ las ir GMO“. Net­ru­kus bus skel­bia­ mas di­zai­ne­rių kon­kur­sas, kvie­si­me su­kur­ti lo­go­tipą, tin­ka­miau­sią pro­ duk­tams be GMO ženk­lin­ti.

Taip pat jau pra­de­da­me ju­din­ ti „laisvų nuo GMO“ sa­vi­val­dy­bių plėtrą. Sa­vi­val­dybės, reng­da­mos te­ ri­to­rijų pla­na­vi­mo do­ku­men­tus, ga­ li pa­čios nu­spręsti, kad jų te­ri­to­ri­jo­je GMO au­gin­ti ne­ga­li­ma. Lat­vi­jo­je jau vi­sos sa­vi­val­dybės dek­la­ra­vo esan­ čios „lais­vos nuo GMO“. Lie­tu­vo­je to­kia pir­mo­ji ke­ti­na tap­ti Ku­piš­kio ra­jo­no sa­vi­val­dybė. To­kių sa­vi­val­ dy­bių plėtros esmė ta, kad Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja, ku­ri iš esmės yra prie­š bet kokį GMO ri­bo­jimą, į sa­vi­val­dy­ bių rei­ka­lus kiš­tis ga­li daug ma­žiau nei į Vy­riau­sybės spren­di­mus. Lat­ vi­ja šį klau­simą tei­siš­kai la­bai ge­rai išsp­rendė, tad ga­li­me ir mes. patologijas – vartotojai turi teisę žinoti, O kal­bant apie mais­to pa­klausą „Shutterstock“ nuotr. pa­sau­ly­je, rei­kia at­si­min­ti ke­lis pa­ pras­tus fak­tus. Pir­ma, jau da­bar A.Gai­da­ma­vi­čius: – Nors pre­kių pa­sau­ly­je pa­ga­mi­na­ma tiek mais­ su GMO asor­ti­men­tas nuo­lat didė­ja, to, kad jo už­tektų pa­mai­tin­ti dvi­ pre­ky­bos apim­tis mažė­ja. Skan­di­na­ gu­bai dau­giau žmo­nių, nei gy­ve­ vi­jos, Lat­vi­jos pre­ky­bos cent­rai jau na pa­sau­ly­je. Tik did­žio­ji da­lis to at­si­sakė pre­kiau­ti ženk­lin­tais, t. y. mais­to ar­ba su­še­ria­ma JAV ir Eu­ au­ga­linės kilmės ge­ne­tiš­kai mo­di­ ro­pos kiaulėms, ar­ba su­de­gi­na­ma fi­kuo­tais pro­duk­tais. To­kių ma­žiau kaip „eko­lo­giš­kas“ bio­ku­ras. Ant­ per­ka ir žmonės Lie­tu­vo­je. Ma­nau, ra, vien JAV kas­met iš­me­ta­ma tiek tik lai­ko klau­si­mas, ka­da ir Lie­tu­ mais­to, kad jo už­tektų vi­sam Af­ri­ vos pre­ky­bos cent­ruo­se au­ga­linės kos že­my­nui pa­mai­tin­ti. Vo­kie­čių kilmės GMO ne­be­ra­si­me. Ta­čiau vis moks­li­nin­kai prie­š po­rą metų pa­ dar bus gy­vu­linės kilmės pro­duktų, darė dar vieną sen­sa­cingą ty­rimą, ku­rių kilmės ne­ži­no­me. Pa­vie­niai ku­rio esmė ta, kad eko­lo­gi­nis ūkis, Lie­tu­vos ūki­nin­kai jau at­si­sa­ko sa­ ku­ris nea­li­na dir­vo­že­mio, ne­nai­ vo kar­vių ūkiuo­se nau­do­ti ge­ne­tiš­kai ki­na dir­vo­že­mio mik­rof­lo­ros įvai­ mo­di­fi­kuo­tus pa­ša­rus (pla­čiai ži­no­ riais che­mi­ka­lais ir todėl visą laiką mus kom­bi­kor­mo pa­va­di­ni­mu), ta­ pa­lai­ko vie­nodą dir­vo­že­mio der­ čiau di­die­ji pie­no per­dirbė­jai vis dar lin­gumą, yra pa­jėgus iš­mai­tin­ti 14 ne­si­ryž­ta pa­leis­ti naujų pie­no pro­ mlrd. žmo­nių. O in­ten­sy­vus che­ duktų be GMO li­nijų. Vi­suo­menė tu­ mi­zuo­tas ūkis (taip pat vi­si GMO ri rei­ka­lau­ti. Ir rei­ka­lau­ti įvai­riais ūkiai) di­delę dalį aria­mos žemės būdais. Ne­se­niai Lie­tu­vo­je vy­ko ak­ nua­lins ir pa­vers ne­tin­ka­ma nau­ ci­ja, per ku­rią ak­ty­vis­tai įvai­riuo­ do­ti. Todėl mes pa­pras­čiau­siai ne­ se pre­ky­bos cent­ruo­se ant gy­vu­linės tu­ri­me ki­tos išei­ties, kaip tik su­kti kilmės pro­duktų mėtė per­spėja­muo­ eko­lo­gi­nio ūkio link­me.

Ge­ne­tiš­kai mo­di­fi­kuo­ ti pro­duk­ tai rin­ko­je ne tiek jau il­ gai – vi­so la­ bo vos 17 me­ tų, tai­gi dar ne­spėjo pa­si­ keis­ti vie­na juos var­to­ju­ sių kar­ta.

Pinigai: pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programą žemės konsolidacijos projektams skirta

56 mln. litų.

Odetos Laurinkaitės nuotr.

Žemės konsolidacija – stambesni ūkininkų sklypai Vilniuje, „Šarūno“ viešbučio konferencijų salėje, Žemės ūkio ministerija surengė informacinį seminarą „Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonės „Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra“ veiklos sritis „Žemės konsolidacija“. Seminare išsamiai papasakota apie konsolidacijos tikslus, uždavinius, galimybes ir naudą.

Naujausią informaciją apie žemės konsolidaciją pateikė Žemės ūkio ministerijos Žemės politikos departamento direktorius Audrius Petkevičius. Žemės konsolidacijos tikslai

Pirmiausia A.Petkevičius paaiškino, kas yra žemės konsolidacija. „Tai specialus žemės tvarkymo procesas, per kurį kompleksiškai pertvarkomos tam tikroje kaimo gyvenamosios vietovės teritorijoje esančių žemės sklypų ribos, šiuos žemės sklypus sujungiant taip, kad būtų suformuotos racionaliai tvarkomos žemės ūkio valdos, pagerinta jų struktūra, sukurta reikiama kaimo infrastruktūra ir įgyvendinti kiti žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos apsaugos politikos tikslai bei uždaviniai“, – sakė A.Petkevičius. Žemės konsolidacijos procesu taip pat gali būti siekiama pagerinti rekreacinius, kaimo turizmo ir estetinius išteklius, suprojektuoti valstybinės žemės sklypus visuomenės poreikiams arba konkrečiam visuomenės poreikiui reikalingą teritoriją. Žemės konsolidacijos projektas rengiamas kaimo gyvenamosiose vietovėse esančioms privačios, savivaldybės ir valstybinės žemės sklypų grupėms.

Galioja savanoriškumo principas

Margaritos Vorobojovaitės nuotr.

Preliminari projekto teritorija turi būti vienoje arba keliose bendrą ribą turinčiose kadastro vietovėse ir apimti plotą, ne mažesnį kaip 100 hektarų. Pagrindiniai kriterijai, lemiantys preliminarios projekto teritorijos parinkimą ir pro-

jekto rengimo tikslingumą, yra galimybė įgyvendinti kuo daugiau žemės tvarkymo procese numatytų uždavinių. „Ūkininkai savanoriškai apsisprendžia dalyvauti konsolidacijos projekte. Dalyvauti projekte jiems nieko nekainuoja“, – teigė A.Petkevičius.

Pabrėžta, kad žemės konsolidacijos projektas rengiamas, kai jame dalyvauti pageidauja ne mažiau kaip penki žemės sklypų savininkai. Areštuotų žemės sklypų savininkai (nuomininkai) negali dalyvauti žemės konsolidacijos projekte.

Žemės konsolidacijos procesu siekiama pagerinti rekreacinius, kaimo turizmo ir estetinius išteklius.

Susidomėjimas žemės konsolidacijos projektų nauda kasmet auga. Vien 2012 m. pradėti rengti 23 žemės konsolidacijos projektai. Iš jų 9 projektai pradėti Telšių apskrityje, Šiaulių teritorijoje – 6 projektai, Panevėžio apskrityje – 3, Vilniaus apskrityje – 2, Klaipėdos, Marijampolės, Tauragės apskrityse pradėta įgyvendinti po vieną projektą.

Aktyvi kaimo bendruomenė

Maksimalią žemės konsolidacijos naudą galima pasiekti tada, kai į projektą įsijungia ir aktyvi kaimo bendruomenė. Pavyzdžiui, į 2005–2008 m. vykdyto žemės konsolidacijos projekto Mažeikių rajono Židikų–Ukrinų kadastro vietovėse procesą įsijungė ir Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Židikų seniūnė Stanislava Valatkevičienė.

Seniūnė pageidavo, kad visuomenės poreikiams būtų suprojektuotas 10 metrų pločio kelias, vedantis nuo pagrindinio krašto kelio Mažeikiai–Skuodas į se-

nas kapines, esančias šalia Kvistės upės. Kitas ne mažiau visuomenės poreikiams svarbus objektas – 0,5 hektaro mažasis žvyro karjeras, taip pat suprojektuotas seniūnės prašymu.

Mažeikių rajone Židikų–Ukrinų kadastro vietovėse žemės konsolidacijos projekto rangovas suprojektavo žemės plotus valstybės, savivaldybės reikmėms: uždaromą KBAKA (buitinių atliekų) sąvartyną bei asfaltuotą lėktuvų kilimo ir tūpimo taką.

Mažiausiai penki interesantai

Kai atsiranda reikiamas skaičius žemės savininkų (mažiausiai – penki), pageidaujančių rengti žemės konsolidacijos projektą, pamatuojama šio projekto vertė, t. y. kokių rezultatų duos parengtas projektas socialiniu, ekonominiu ir aplinkosaugos aspektu.

Projektai, kuriais žemės savininkai ketina tik susikeisti žemės sklypais, nori atlikti tikslius jų geodezinius matavimus, nerengiami, nes tai būtų ES ir nacionalinio biudžeto lėšų švaistymas. Tokius paprastus teritorijos pertvarkymo uždavinius žemės savininkai turėtų atlikti per kitus žemėtvarkos projektus.

Skirta 56 mln. litų

Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programą žemės konsolidacijos projektams skirta 56 mln. litų. Lėšos gali būti panaudotos kompleksinio kaimo plėtros žemėtvarkos projektams, turto vertinimo ir žemės vertinimo planams rengti, taip pat pertvarkomiems žemės sklypams ženklinti, atliekant kadastrinius matavimus, žemės sandoriams sudaryti ir patvirtinti notariškai, pertvarkytų žemės sklypų kadastro duomenims pakeisti, patikslinti, su žemės konsolidacijos projekto organizavimu susijusioms išlaidoms padengti bei techniniams projektams rengti.

Užs. 1075261

14

vasario 7–13, 2013

sveikas miestas sveikata.diena.lt

Sostinėje sporto renginių ir veiklų netrūksta, bet tik dėka entuziastų, kurie stengiasi išjudinti miestiečius.

Pramoga: prie Baltojo tilto įkurtoje čiuožykloje 45 minutės malonumo kainuoja

5 litus.

Vil­nius tam­pa vis spor­tiš­kes­niu mies­tu Indrė Pep­ce­vi­čiūtė i.pepceviciute@diena.lt

„Mies­tas iš tiesų ju­da į spor­tiš­ku­ mo pusę, ren­gi­niuo­se ma­ty­ti, kad daugė­ja žmo­nių. Praė­ju­sią va­sarą tai ta­po itin ryš­ku dvi­ra­čių žy­giuo­se ir ma­si­niuo­se ma­ra­to­nuo­se. Ten­den­ ci­ja ta, kad atei­na svei­kos gy­ven­se­ nos ma­da, nes žmonės, be spor­to, pra­de­da domė­tis ir svei­ka mi­ty­ba“, – sakė Man­tas Pau­laus­kas, įmonės „Svei­kas mies­tas“, or­ga­ni­zuo­jan­ čios daug ne­mo­kamų spor­to ren­gi­ nių vil­nie­čiams, di­rek­to­rius.

Po­pu­lia­rios spor­to ša­kos

M.Pau­laus­ko tei­gi­mu, įmonė to­kiu pa­va­di­ni­mu ir bu­vo su­kur­ta, kad pa­dėtų spor­to ren­gi­nių or­ga­ni­za­ to­riams, en­tu­zias­tams iš­ju­din­ti gy­ven­to­jus, su­do­min­ti juos spor­ tu ir svei­kes­niu gy­ve­ni­mo būdu.

Nuo­lat svars­to­ma, ieš­ko­ma būdų, kaip pri­kvies­ti vil­nie­čius spor­tuo­ ti. Dau­ge­lis spor­to šakų pro­pa­guo­ ja­mos nuo anks­ty­vo pa­va­sa­rio iki vėly­vo ru­dens: bėgi­mas, ėji­mas su šiau­rie­tiš­ko­sio­mis laz­do­mis, dvi­ ra­čių žy­giai. Ir kaip teigė pa­šne­ ko­vas, jos ne­rei­ka­lau­ja di­de­lių fi­ nan­si­nių in­ves­ti­cijų. Iki žie­mos kiek­vie­no mėne­sio pirmą sek­ma­ dienį šei­moms būda­vo ren­gia­mi dvi­ra­čių žy­giai, ku­riuos or­ga­ni­zuo­ da­vo „Ve­lo ci­ty“. „Marš­ru­tas – apie 20 km, ga­li at­ va­žiuo­ti su šei­ma, ne­svar­bu, koks dvi­ra­tis, va­žiuo­ji pa­to­giais ke­liais.

Esmė – ge­rai pra­leis­tas lai­kas, gry­nas oras, sma­gi kom­pa­ni­ ja“, – pa­sa­ko­jo M.Pau­laus­kas.

Kiek­vieną tre­čia­dienį Ka­ted­ros aikštė­je visų no­rin­čių lauk­da­ vo kalnų dvi­ra­čių spor­to tre­ne­ris. Tra­sas dvi­ ra­ti­nin­kams pa­rink­ da­vo, pa­tar­da­vo dėl dvi­ra­čio, ap­ran­gos ir pan.

Mankš­ta suaugusiesiems

Kol už lan­go ne­ spaudė šal­tu­kas, sen­jo­rai kiek­ vieną sa­vait­galį mie­lai lan­ky­da­vo­ si įvai­riuo­se Vil­ niaus skve­re­liuo­se, ku­riuo­se vyk­da­vo ne­ mo­ka­mi tai­či už­siė­mi­ mai. Žiemą šios pa­mo­ kos per­kel­tos į sep­ty­nias sos­tinės mo­kyk­las.

„Taip pat esa­me su­darę su­tartį su Profsą­jungų rūmuo­se vei­kian­ čiu spor­to klu­bu. Ten net dar­bo die­no­mis – pir­ma­dienį ir tre­čia­ dienį 10 val. – sen­jo­rams ren­gia­ mos ne­mo­ka­mos tre­ni­ruotės“, – pa­sa­ko­jo M.Pau­laus­kas.

Snie­go tei­kia­mi ma­lo­nu­mai

Žie­ma toks jau metų lai­kas – vie­ ni su ne­kant­ru­mu lau­kia, kol išk­ris snie­gas ir galės čiuož­ti nuo kal­no, ki­ti už­sisk­lend­žia šil­tai sėdėti na­ muo­se. Sėdėjimą ant so­fos sie­kia­ ma pa­keis­ti judė­ji­mu, pra­mo­go­mis – ir vie­niems, ir ki­tiems siū­lo­ma veiklų. Prie Bal­to­jo til­to ati­da­ry­ta čiuo­žyk­la, 45 mi­nutės kai­nuo­ja tik 5 li­tus. Ji spe­ci­finė, nes kai nu­tirps­ta le­das, ga­li­ma čiuož­ti ant jos plas­ti­ ki­nio pa­grin­do. Be­je, pir­ma­die­niais le­do ri­tu­lio pro­fe­sio­na­lai no­rin­čius ne­mo­ka­mai mo­ko čiuož­ti.

No­rin­tys iš­mok­ti sli­dinė­ti kvie­ čia­mi ant Lai­mio kal­no. Praė­jusį sa­vait­galį ten pra­dėtos reng­ti ne­ mo­ka­mos pa­mokėlės. Tie­sa, įrangą rei­kia turė­ti sa­vo ar­ba iš­si­nuo­mo­ ti vie­to­je, ta­čiau tre­ne­rio pa­slau­gos ne­kai­nuos. Sli­di­nin­kams pa­da­ry­tos tra­sos An­ta­kal­ny­je Sa­pie­ginės miš­ ke, Ver­kių re­gio­ni­nia­me par­ke.

Bi­jan­tys šal­tu­ko ga­li lan­ky­tis spor­to klu­buo­se. Pa­sak pa­šne­ko­vo, da­bar juo­se daug įvai­rių pro­gramų tiek vai­kams, tiek suau­gu­sie­siems.

Nebū­ti­na siek­ti ko­kių nors aukš­ tų re­zul­ tatų, ta­čiau rei­kia leis­ ti kūnui judė­ti.

Margaritos Vorobjovaitės nuotr.

Be dėme­sio ne­lie­ka ir ne­įga­lie­ji.

Kaip sakė M.Pau­laus­kas, sie­kia­ma juos in­teg­ruo­ti į sveikųjų ren­gi­nius. „Jie da­ly­va­vo Ve­lo­ma­ra­to­ne, bu­vo­ me su­rengę tarp­tau­tinį ne­įga­liųjų te­ni­so čem­pio­natą. Praė­jusį sa­ vait­galį spor­to ren­gi­ny­je pri­statė­ me ne­įga­liųjų fech­ta­vi­mo­si rungtį.

Lie­tu­vo­je nie­kas to ne­da­ro, o tai yra pa­ro­lim­pinė spor­to ša­ka ir tik­rai ne­rei­ka­lau­jan­ti la­bai daug in­ves­ ti­cijų. Ren­gi­ny­je da­ly­va­vo And­re­ jus Zad­nep­rovs­kis su žmo­na Lau­ra Asa­daus­kai­te“, – sėkmin­gais ren­ gi­niais džiaugė­si ak­ty­vus vy­ras.

At­gai­vins pro­spektą

Pak­laus­tas apie ar­ti­miau­sius pla­ nus M.Pau­laus­kas už­si­minė, kad ne­tru­kus mies­te turėtų pra­si­dėti ir ne­mo­ka­mi jo­gos už­siė­mi­mai. Kur ir ka­da, de­ta­lesnė in­for­ma­ci­ja vi­ suo­me­nei bus pa­teik­ta vėliau.

Už­sa­ky­ta šim­tas šiau­rie­tiš­ko­ jo ėji­mo lazdų ke­tu­rioms Vil­niaus se­niū­ni­joms. Kai tik laz­dos at­va­ žiuos, gy­ven­to­jai bus in­for­muo­ti ir kvie­čia­mi su jomis vaikš­čio­ti.

Paš­ne­ko­vas už­si­minė, kad at­ši­lus orui sek­ma­die­niais ke­ti­na­ma at­gai­ vin­ti Ge­di­mi­no pro­spektą – or­ga­ni­ zuo­ti įvai­rius spor­to ren­gi­nius. Čia į pa­galbą jie kvie­čia­si ir spor­to klu­ bus. „Apsk­ri­tai kal­bamės, ta­riamės ir su spor­to klu­bais, ir su van­dens par­kais, kaip būtų ga­li­ma bend­ro­ mis jėgo­mis iš­ju­din­ti mies­to gy­ ven­to­jus“, – sakė M.Pau­laus­kas.

Dėme­sys kalnų dvi­ra­ti­nin­kams

Dar vie­nas nu­ma­to­mas pro­jek­tas – pa­da­ry­ti tra­sas kalnų dvi­ra­ti­nin­ kams. Pro­fe­sio­na­lių kalnų dvi­ra­ti­ ninkų bu­vo pa­pra­šy­ta pa­va­žinė­ti to­kio­se vie­to­se, nu­brai­žy­ti ta­kus, ku­rie vėliau būtų įtei­sin­ti, ir juos su­žymė­ti tarp­tau­ti­niais žy­me­ni­ mis. Tiks­las – visą Vil­nių ap­raiz­ gy­ti dvi­ra­čių ta­kais.

Pats visą gy­ve­nimą už­siėmęs ekst­re­ma­liuo­ju spor­tu: ried­lentė­ mis, rie­du­čiais, snieg­lentė­mis, taip pat dvi­ko­vo­mis, lau­ko te­ni­su, M.Pau­laus­kas įsi­ti­kinęs, kad judė­ti būti­na kiek­vie­nam. „Kaž­kas sakė, kad spor­tas svei­kam ne­rei­ka­lin­gas, o ne­svei­kam – ken­kia. Mes la­biau kal­ba­me apie sveiką judė­jimą, svei­ ką gy­ve­ni­mo būdą. Kaip sakė mū­ sų at­si­vež­tas jo­gas – kol ju­di, esi gy­vas. Nebū­ti­na siek­ti ko­kių nors aukštų re­zul­tatų, bet rei­kia leis­ti kūnui judė­ti“, – pri­si­jau­kin­ti spor­ tą ir pa­vers­ti tai gy­ve­ni­mo būdu siū­ lė „Svei­ko mies­to“ di­rek­to­rius.

15

Vasario 7–13, 2013

Vilniečio savaitgalio renginių gidas.

savaitgalis

24p.

prasideda su „Vilniaus diena“

Dvy­niai – tai netikėta likimo dovana Sa­vo gy­ve­nimą ši mo­te­ris pla­na­vo nuo­sek­liai lyg kruopš­tus ma­te­ ma­ti­kas. Moks­ lus baigė ir kar­je­ ros aukš­tumų pa­ siekė la­bai jau­na, pa­ skui at­si­dėjo šei­mai ir su­si­laukė dvy­nių. „Jau­čiu, kad man pa­ de­da an­ge­las sar­ gas“, – šyp­so­jo­si SEB ban­ko Atitikties de­ partamento direk­ torė 33 metų Vi­li­ ja Nausė­daitė. Su bend­raam­žiu vy­ru Nor­tau­tu juo­du au­ gi­na pu­santrų me­ tų dvy­nius Herkų ir Va­sarą.

Lai­ma Že­mu­lienė l.zemuliene@diena.lt

Į su­si­ti­kimą Vi­li­ja at­ėjo pa­si­puo­ šu­si ru­giagė­lių spal­vos su­kne­ le. Kaž­ka­da ji rengė­si spor­tiš­kai, pa­skui pamė­go griežtą kla­si­kinį sti­lių ir kos­tiumė­lius. Pas­ta­ruo­ju me­tu jai pa­tin­ka su­knelės ir ryš­ kios spal­vos. „Da­bar ven­giu dėvėti kel­nes, nes no­riu būti mo­te­riš­ka. Jau­čiuo­ si esan­ti bran­di mo­te­ris, ku­ri ga­ li iš­reikš­ti sa­ve, ir man tai ne­bai­su.

Ga­liu ap­si­reng­ti ryš­kiai, nes ma­no as­me­nybė man jau aiš­ki. Man ne­ rei­kia reng­tis juo­dai, kad rim­tai at­ ro­dy­čiau. Aš jau ži­nau, ko­kia esu“, – dėstė V.Nausė­daitė.

Pla­ti šyp­se­na, daž­nai pra­si­ver­ žian­tis hu­mo­ras ir drąsa tie­siai iš­ sa­ky­ti sa­vo min­tis šią mo­terį išs­ ki­ria iš kitų aukštų pa­reigū­nių.

16

Pir­myn: „Ko­kia ma­no sėkmės pa­slap­tis? Ma­tyt, tu­riu an­gelą sargą. Bet sa­vo sėkmės ne­no­riu mis­ti­fi­kuo­ti. Pas­lap­tis galbūt ta, kad la­bai daug dir­

bau ir mo­kiau­si sa­va­ran­kiš­kai“, – sakė at­kak­laus būdo V.Nausė­daitė.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

16

Vasario 7–13, 2013

gyvenimas

Dvy­niai – tai netikėta likimo do

Pak­laus­ta, ar sun­ 15 ku au­gin­ti vai­kus ir dirb­ti, ypač – ei­ti at­sa­kin­gas pa­

rei­gas, Vi­li­ja ne­sut­ri­ko. „Įgi­jau įdo­ mios pa­tir­ties. Pa­ju­tau, kaip iš ti­ krųjų sun­ku au­gin­ti vai­kus ir dirb­ti vie­nu me­tu“, – at­vi­rai pra­bi­lo apie tai, ko kar­je­ros mo­te­rys ne­drįsta gar­siai iš­tar­ti. Jos viską su­de­ri­na, vi­sur su­spėja, vi­sa­da būna ne­pa­ kei­čia­mos.

– Vi­li­ja, va­di­na­si, ir vėl rei­kia mo­ky­tis – kaip viską su­de­rin­ti, ap­skai­čiuo­ti ir vi­sur su­spėti?

– Aš viską su­de­ri­nu, bet nu­ken­ čia ma­no asmeniniai kultū­ri­niai ar savęs la­vi­ni­mo in­te­re­sai. Galbūt norė­čiau nuei­ti į spek­taklį ar šen bei ten, bet da­bar ne­ga­liu to da­ry­ti.

At­si­ra­dus vai­kams, pa­sėdėti il­giau dar­be su­dėtin­ga, nes rei­kia spręsti tokį už­da­vinį: ar aš, ar vy­ras pir­ mas iš­lei­si­me auklę na­mo. Daž­nai juo­kiamės, ku­ris šian­dien pir­mas, kai dar­bo die­na eis į pa­baigą, pa­ ra­šys SMS ži­nutę ki­tam: „Šian­dien aš ne­spėju. Tu pa­leisk auklę na­mo.“ Ku­ris pir­mas už­si­sa­ko tą teisę, tas ją ir tu­ri.

Ta­da, kai ne­turė­jau šei­mos, ir su moks­lais, ir su dar­bais ne­bu­vo sun­ ku tvar­ky­tis. Todėl da­bar džiau­ giuo­si, kad ta­da įgi­jau pa­tir­ties, iš­mo­kau dirb­ti. Laiką iki gim­dy­ mo sky­riau pro­fe­si­niam savęs au­ gi­ni­mui. Da­bar tai būtų sun­ku. Tu­ ri skir­ti daug lai­ko vai­kams, ir ta­vo gy­ve­ni­mas la­bai pa­si­kei­čia nuo to, kaip bu­vo ta­da, kai gy­ve­nai egois­ tiš­kai sau. Ki­ta ver­tus, au­gin­ti vai­kus ir dirb­ti sun­ku ne dėl pa­čių vaikų, o dėl to, kad tu, žmo­gus, esi vo­verės ra­te, kad yra ru­ti­na.

Jis tu­ri krū­ vas ku­li­na­ ri­jos kny­ gų, ku­rių par­si­siun­ čia iš už­sie­ nio, ir man ten­ka lai­ mė pa­ra­gau­ ti pa­gal jas pa­ga­mintų įmant­rių pa­tie­kalų.

Neatsipūs: „Pomėgiai, poilsis, kelionės – tai, sakyčiau, skaudus klausimas, kai vaikai maži“, – sakė V.Nausėdaitė, su vyru Nortau

– Per kiek lai­ko su­si­ruo­šia­te į darbą?

– Rytą užt­run­ku tik­tai va­landą – kiek­vie­nas ju­de­sys su­pla­nuo­tas mi­ nu­čių tiks­lu­mu. Po dek­re­ti­nių ato­ stogų viską ap­gal­vo­jau. Rytą la­bai svar­bu su­si­suk­ti efek­ty­viai. To­ dėl su­si­pla­na­vau, ko­kius veiks­mus ko­kia se­ka tu­riu da­ry­ti, kad ne­būtų taip – su­si­tvar­kiau, su­si­ruo­šiau, o pa­skui 10 mi­nu­čių sto­viu prie puo­ do ir ver­du košę. To­kiu at­ve­ju tos 10 mi­nu­čių – pra­ras­tos. Todėl jas ski­ riu ma­kia­žui.

– Ar jūsų gi­minė­je yra dvy­nių?

Kaip se­ka­si pri­žiūrė­ti vai­kus?

Turbūt jie laks­to po na­mus kaip vi­jur­kai, kad tik spėk vy­tis?

– Tai, kad gimė ne vie­nas, o du vai­ kai, man – džiaugs­mas. Ma­no ma­ mos gi­minė­je dvy­nių yra ne­ma­žai.

Taip, juos ne taip pa­pras­ta su­tram­ dy­ti. Ta­čiau da­bar yra mo­der­nių šiuo­lai­ki­nių tech­no­lo­gijų, kaip įvai­ rūs stal­čių už­rak­tai, tvo­relės ir ga­ lybė kitų, ku­rie pa­de­da tėvams su­ val­dy­ti ne­klau­ža­das. Na­mai da­bar spe­cia­liai pri­tai­ky­ti vai­kams.

Ant durų uždė­jo­me spe­cia­lius stab­dik­lius, kad vai­kai ne­pri­si­vertų pirštų. Au­gi­nant dvy­nius tai la­bai svar­bu. Vie­nas įki­ša pirš­tus tarp durų, o ki­tas jas ban­do už­da­ry­ti.

Ant laiptų uždė­tas spe­cia­lus tink­ las, kad jie neišk­ristų pro turėklų tarpą. Vi­si vir­tuvės stal­čiai užk­li­ juo­ti, vi­sos spin­telės – su už­rak­tais.

Tiems varg­šams vai­kams nėra na­ muo­se ką veik­ti, – vis­kas užd­raus­ ta. Ga­li žais­ti tik­tai žais­lais, ku­rie at­si­bodę. O jie tik ir lau­kia pro­

gos, ka­da į kurį stal­čių įlįsti. Puo­ dų stal­čių spe­cia­liai iš­tuš­ti­nau – jie ten su­li­pa ir tu­pi.

– Ar jūsų dvy­niai mu­ša­si? O gal at­virkš­čiai – drau­giš­kai su­ ta­ria?

– Pe­ša­si dėl daiktų – ne­mo­ka pa­ lauk­ti, kol vie­nas pa­žais, ta­da jį galės paim­ti ki­tas. Ne­gelbė­jo net du vie­no­di žais­lai. Ma­niau, lo­giš­ kas žings­nis – kiek­vie­nam duo­di po vie­nodą žaislą, ir baig­sis pro­ble­ mos. Pa­si­ro­do, ne. Pa­si­ro­do, vie­ nas no­ri abu turė­ti. Ar­ba tą, ku­ris bro­lio ran­ko­se, – gal jis ge­res­nis?

Vis dar ieš­ko­me būdų, kaip iš­veng­ ti konf­lik­ti­nių si­tua­cijų. Bet, ma­tyt, tai dvy­nių au­gi­ni­mo ypa­tu­mai. Tie vai­kai – ne­realūs.

– Kar­je­ros aukš­tumų pa­siekė­ te la­bai jau­na. Būda­ma 26-erių, ta­po­te Ver­ty­bi­nių po­pie­rių ko­ mi­si­jos pir­mi­nin­ke. Bu­vo­te jau­niau­sia ES ša­ly­se to­kias pa­ rei­gas ei­nan­ti vals­tybės tar­ nau­to­ja. Po ke­le­rių metų ta­po­te SEB ban­ko Teisės de­par­ta­men­ to di­rek­to­re. Da­bar esa­te to pa­ ties ban­ko Ati­tik­ties de­par­ta­ men­to di­rek­torė. Ku­rio ti­po va­do­ve sa­ve lai­ko­te – su­kal­ba­ ma ar ne?

– Man at­ro­do, esu la­bai de­mok­ ra­tiš­ka va­dovė. Bet aš garsė­ju ne hu­mo­ro jaus­mu, o griež­tu­mu. Jei­ gu dar­buo­to­jas pa­darė pa­žei­dimą – vis­kas. Tu­riu la­bai ma­žas to­ le­ran­ci­jos ri­bas, todėl la­bai toms pa­rei­goms tin­ku. Aš ne­to­le­ruo­ju

nu­si­žen­gimų. Mėgstu su­si­tar­ti, įti­ kin­ti – tai mo­der­nus val­dy­mo bū­ das. Jį se­niai tai­kau. Ga­liu spręsti dau­gybę ne­su­sip­ra­timų, ir tai ma­ nęs neer­zi­na. Ta­čiau vi­siš­kai ne­to­ le­ruo­ju ap­gal­votų žmo­nių sie­kių ką nors su­gud­rau­ti. Tuo as­pek­tu ma­no pa­rei­gos – idea­lios. Man ver­tybės – ne komp­ro­mi­sai. Ir dar­be, ir gy­ve­ ni­me, ir su drau­gais.

Bet kai ma­no pu­santrų metų vai­ kai pra­de­da muš­ti vie­nas kitą, ne­ži­ nau, kaip pa­sielg­ti, – juk ne­ga­li su­ vok­ti, ką tas ma­žas vai­ku­tis gal­vo­ja – ar blo­ga min­tis jo gal­vo­je mez­ga­ si, ar dar kas nors. Man bus di­de­lis iššū­kis, kaip su vai­kais su­si­tvar­ky­ ti. O jei pra­dės me­luo­ti, ko­kių prie­ mo­nių ta­da reikės im­tis?

– Kaip jums pa­vy­ko taip nuo­ sek­liai – be duo­bių ir kvailų po­sūkių, be di­de­lių ieš­ko­jimų ir pa­kly­dimų – su­pla­nuo­ti gy­ ve­nimą: pir­ma moks­lai, pa­skui – kar­je­ra, ta­da – šei­ma?

– Tai, kad Ver­ty­bi­nių po­pie­rių ko­ mi­si­jos pir­mi­nin­ke ta­pau 26-erių, – ne­ti­piš­ka. Ne­su­lau­ku­si ka­den­ ci­jos pa­bai­gos, iš tų pa­reigų pa­ ti at­si­sta­ty­di­nau, norė­da­ma nau­ jų iššū­kių. Kar­je­ra vis in­ten­syvė­jo, šir­dy­je net jau­čiau ne­rimą: o tai ka­da bus šei­ma? Jau­čiau, kad man šei­ma – svar­bu, pa­ti esu ki­lu­si iš trijų vaikų šei­mos, man ir vaikų no­ri­si turė­ti, o čia to lai­ko nie­kaip nėra. Dėl to man dvy­nu­kai at­ro­ do li­ki­mo do­va­na. Tik vie­nus me­ tus sky­riau vai­kams au­gin­ti, o tu­ riu net du vai­kus.

– Ko­kia jūsų sėkmės pa­slap­tis?

– Ma­tyt, tu­riu an­gelą sargą. Bet sa­vo sėkmės ne­no­riu mis­ti­fi­kuo­ti.

Pas­lap­tis galbūt ta, kad Ver­ty­bi­ nių po­pie­rių ko­mi­si­jo­je dir­bau nuo 19 metų – nuo stu­den­ta­vi­mo laikų.

Tą sritį pra­dėjau pa­žin­ti ir ge­rai iš­ ma­ny­ti. Tai bu­vo nau­ja ins­ti­tu­ci­ja.

Nuo 2004 m., kai Lie­tu­va įsto­jo į ES, pra­si­dėjo eu­ro­pinės teisės in­ va­zi­ja į Lie­tuvą, reikė­jo žmo­nių, ku­ rie ge­rai mo­ka anglų kalbą ir grei­tai su­si­gau­do do­ku­men­tuo­se.

Aš pa­puo­liau ant tos ban­gos. Lie­ tu­vai, ku­ri ne­turė­jo ka­pi­ta­lo rin­kos, ver­ty­bi­nių po­pie­rių rin­ka iš vi­so bu­vo spe­ci­finė sri­tis. Žmonės, ku­ rie to­je sri­ty­je pra­dėjo dirb­ti, įgi­jo pa­tir­ties. Tai jiems at­vėrė ga­li­my­ bes vals­tybės tar­ny­bo­je.

Jie tik ir lau­kia pro­ gos, ka­da į kurį stal­ čių įlįsti. Puodų stal­čių spe­cia­liai iš­ tuš­ti­nau – jie ten su­ li­pa ir tu­pi.

– Kaip ma­no­te, ar ge­rai, kai jau­nas žmo­gus, vos įkėlęs koją į uni­ver­si­tetą, puo­la į dar­bus?

– To­kia jau­na ėjau dirb­ti ne iš ge­ro gy­ve­ni­mo. Ma­no tėvai bu­vo pen­si­ nin­kai, ir aš norė­jau nuo jų nuim­ti manęs iš­lai­ky­mo naštą. Jei­gu žmo­ gus tu­ri ga­li­my­bes, moks­lus reikėtų baig­ti nuo­sek­liai. Į Vil­niaus uni­ver­

si­te­to Teisės fa­kul­tetą įsto­jau turė­ da­ma ne ste­buk­lin­gas anglų kal­bos ir kitų da­lykų ži­nias, nors vi­du­rinę mo­kyklą bai­giau su pa­gy­ri­mu.

Ky­bar­tuo­se bu­vau la­bai at­si­ pa­lai­da­vu­si – la­bai leng­vai bu­ vau ge­riau­sia mo­kinė, kai ne­bu­ vo kon­ku­ren­ci­jos. Tai – pro­vin­ci­jos sind­ro­mas. Pro­vin­ci­jos vai­kas ga­ li ma­ny­ti, kad sa­vo ba­lo­je jis – ge­ riau­sias. Ta­čiau kai išp­lau­ki į pla­čią jūrą, su­pran­ti, kad esi gal vi­du­ti­ nio­kas. Iš gim­na­zijų, licėjų moks­lei­ viai at­ėjo turė­da­mi ge­res­nių ži­nių, tad man te­ko dar daug sa­va­ran­kiš­ kai dirb­ti. Ma­tyt, tas ma­no an­ge­las sar­gas lai­ku per­spėda­vo: „Tik neuž­ mik ant laurų.“ – Kai ta­po­te Ver­ty­bi­nių po­pie­rių ko­mi­si­jos pir­mi­nin­ke, pa­skli­do kal­bos apie jūsų gi­mi­nystės ry­ šį su fi­nansų ana­li­ti­ku Gi­ta­nu Nausė­da. Esą mer­gi­nai be­pi­gu kop­ti kar­je­ros laip­tais, kai tu­ri tokį įta­kingą gi­mi­naitį.

– Mu­du dir­bo­me skir­tin­go­se dar­bo­ vietė­se, bet galų ga­le gy­ve­ni­mas nu­ bloškė į tą pa­čią – SEB banką, kur G.Nausė­da dir­ba pre­zi­den­to pa­tarė­ ju. Ban­ke vi­siems aiš­ku, kad tik­rai ne­su nei jo duk­ra, nei se­suo – jo­kia gi­mi­naitė. Ko­le­gos, tu­rin­tys puikų hu­mo­ro jausmą, pra­ėjusį gruodį gi­ mi­mo die­nos pro­ga man įteikė ne­ tikėtą do­vaną – įrėmintą G.Nausė­ dos po­rtretą su už­ra­šu „Tėtė ar bro­lis?“. Ska­niai juo­kiau­si.

– Įtemp­tas dar­bas rei­ka­lau­ja ge­ro poil­sio. Kol vai­kai ma­ži,

17

Vasario 7–13, 2013

gyvenimas diena.lt/naujienos/laisvalaikis

ovana

Lie­tu­vą ir jos krep­ši­nį įsi­my­lė­ję dvy­niai lat­viai ta­po lie­tu­viais Da­rius Sė­le­nis

d.selenis@diena.lt

Lat­vi­jo­je gi­mę ir ten gy­ve­nan­tys dvy­niai, so­li­dūs vers­li­nin­kai Nor­ mun­das ir Nau­ris Ma­ciai – Lie­tu­ vos ir krep­ši­nio ger­bė­jai iki kau­lų sme­ge­nų. Iš­si­pil­dė karš­ta Ry­go­je gy­ve­nan­čių bro­lių sva­jo­nė: praė­ jusią savaitę jie pri­sie­kė Lie­tu­vai ir ta­po mū­sų ša­lies pi­lie­čiais.

Tar­si olim­pi­nis me­da­lis

utu auginanti dvynius Herkų ir Vasarą.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

kaip ir kuo pra­skaid­ri­na­te sa­vo sa­vait­ga­lius?

– Ma­no vy­ras Nor­tau­tas (jo pa­ vardės mo­te­ris ne­norė­jo at­skleis­ ti, – red. pa­st.) nemėgs­ta vie­šu­mo.

Jis – ma­te­ma­ti­kas, vers­lo žmo­gus, dir­ba rin­ko­da­ros di­rek­to­riu­mi vie­ no­je už­sie­nio ka­pi­ta­lo įmonė­je.

Pomė­g iai, poil­s is, ke­l ionės – tai, sa­ky­čiau, skau­dus klau­si­mas, kai vai­kai ma­ži. Ma­no vy­ras tu­ ri daug po­mėgių: spor­tas, bi­liar­ das, žve­jy­ba, ku­li­na­ri­ja. Did­žiau­ sia jo sva­jonė – ati­da­ry­ti nuo­savą res­to­raną. Jis tu­ri krūvas ku­li­na­ ri­jos knygų, ku­rių par­si­siun­čia iš už­sie­nio, ir man ten­ka laimė pa­ra­ gau­ti pa­gal jas pa­ga­mintų įmant­ rių pa­tie­kalų.

Kar­tais dėl to džiau­giuo­si, kar­ tais liūd­žiu. Aš norė­čiau val­gy­ ti svei­kuo­liš­kai – vos ne sa­lotų la­ pus, ta­čiau tie įmantrūs pa­tie­ka­lai ne vi­sa­da būna sveiki, ypač kai juos val­gai per va­ka­rienę.

Pas mus na­mie, sa­ky­čiau, mais­to kul­tas. Vy­rui svar­bu, kad būtų ko­ ky­biš­ki, ge­ri pro­duk­tai, ne ko­kie ten ba­nalūs pa­tie­ka­lai, ir jis tam ski­ria daug lai­ko, nors man tai ne­sup­ran­ta­ ma. Ta­čiau ma­no ku­li­na­rinės ži­nios taip pat pra­si­plėtė. Apie tokį prie­ skonį, kaip žvaigž­di­nis any­žius, jau ži­nau. Prieš san­tuoką ne­ži­no­jau.

Ma­no did­žiau­sias po­mėgis – ke­ lionės ir pa­sau­lio pa­ži­ni­mas. Iki san­tuo­kos daug ke­lia­vau. Kuo dau­ giau pa­ma­tai, tuo dau­giau no­ri­si – įdo­mu jaus­ti, kaip ke­lionė­se ple­čia­si aki­ra­tis. Kai vai­kai ūgtelės, tą įpro­ tį reikės at­nau­jin­ti.

„Mes – lie­tu­viai. Vi­si mū­sų drau­gai ir pa­žįs­ta­mi Lat­vi­jo­je tai ži­no“, – su ryš­kiu lat­viš­ku ak­cen­ tu pa­reikš­da­vo bro­liai.

Ve­lio­nis Nor­mun­do ir Nau­rio tė­vas bu­vo klai­pė­die­tis, ma­ma – lat­vė. Bro­liai gi­mė Lat­vi­jo­je, ne­ to­li Lie­tu­vos sie­nos, vos už ke­lių ki­lo­met­rų nuo Kvet­kų kai­mo Bir­ žų ra­jo­ne.

Lat­vi­jo­je vers­lą plė­to­jan­tys 42 me­tų vy­rai da­bar gy­ve­na Ry­go­je, ta­čiau šir­dys, ko ge­ro, jau se­niai bu­vo tris­pal­vės, kaip mū­sų vals­ ty­bės vė­lia­va.

„Neį­ma­no­ma ap­sa­ky­ti, ko­kie esa­ me lai­min­gi! To­kią eu­fo­ri­ją pa­ty­ rė­me tik ta­da, kai Lie­tu­vos krep­ ši­nin­kai pir­mą kar­tą olim­pi­nė­se žai­dy­nė­se Bar­se­lo­no­je iš­ko­vo­jo bron­zos me­da­lius“, – švy­tė­jo 42 me­tų Nor­mun­das Ma­cius.

Po aki­mir­kos lat­vis pri­si­pa­ži­ no, kad jie, bro­liai dvy­niai, tar­da­ mi prie­sai­kos žo­džius Lie­tu­vai, la­ bai jau­di­no­si.

Vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jo­je (VRM) šią svar­bią dvy­niams aki­mir­ ką va­kar ste­bė­jo daug lat­vių drau­gų, ar­ti­mų­jų, taip pat Kau­no „Žal­gi­rio“ krep­ši­nin­kai – dvy­niai Kšiš­to­fas ir Dar­ju­šas Lav­ri­no­vi­čiai.

Vir­gi­li­jui No­rei­kai pra­dė­jus gie­ do­ti Lie­tu­vos him­ną, „Tau­tiš­ką gies­mę“ už­trau­kė ir bro­liai Ma­ ciai. Jų aky­se bliz­gė­jo aša­ros.

Pa­sak ce­re­mo­ni­jo­je da­ly­va­vu­sio žur­na­lis­to Vi­do Ma­čiu­lio, Mig­ra­ ci­jos tar­ny­bos dar­buo­to­jai pri­si­ pa­ži­no, kad to­kių jau­di­nan­čių aki­ mir­kų jie dau­giau ne­pri­si­me­na.

Do­ku­men­tus, kad ga­lė­tų at­si­sa­ ky­ti Lat­vi­jos pi­lie­ty­bės ir priim­ti Lie­tu­vos pi­lie­ty­bę, bro­liai pra­dė­jo tvar­ky­ti prieš 8 mė­ne­sius. „Lat­vi­jo­je ofi­cia­lūs pa­rei­gū­nai rea­ga­vo drau­giš­kai, ma­tė­me, kad vie­na pa­rei­gū­nė la­bai iš­gy­ve­na, siū­lė pa­gal­vo­ti, – jau­din­da­ma­sis pa­sa­ko­jo Nor­mun­das. – Prieš ke­ lias sa­vai­tes iki šios die­nos mes jau ati­da­vė­me lat­viš­kus as­mens do­ ku­men­tus.“ Mei­lę Lie­tu­vai, jos krep­ši­niui dvy­niai dek­la­ruo­ja ne tik žo­džiais: jau se­niai jų kū­nus puo­šia de­šim­ tys ta­tui­ruo­čių, sim­bo­li­zuo­jan­čių mū­sų ša­lį, mū­sų krep­ši­nį.

Spal­vo­ti ant­raiš­čiai, ko­kius mū­ vi krep­ši­nin­kai, ant kai­rių­jų Ma­ cių ran­kų rie­šų netik­ri. Šios dvy­ nių rie­šus puo­šian­čios tris­pal­vės – iš­ta­tui­ruo­tos.

Tris­pal­vės šir­dys

Svar­biau už žmo­ną

Ži­nią, kad vasario 1-ąją bro­liams Ma­ciams rei­kės ap­si­lan­ky­ti VRM, pir­ma­sis pra­ne­šė jiems daug pa­ dė­jęs žur­na­lis­tas, te­le­vi­zi­jos lai­ dos „Krep­ši­nio pa­sau­ly­je“ ve­dė­ jas V.Ma­čiu­lis. „Nuo tos aki­mir­kos iš jau­du­ lio ne­ga­lė­jo­me už­mig­ti“, – juo­ kė­si Nor­mun­das, ku­ris su bro­liu Nau­riu jau vai­kys­tė­je sva­jo­jo tap­ ti Lie­tu­vos pi­lie­čiais, o pa­sta­ruo­ sius me­tus tai ta­po ne­duo­dan­čiu ra­my­bės mau­du­liu.

Bandė perkalbėti

Pir­mą­ją ta­tui­ruo­tę, skir­tą Lie­tu­vos krep­ši­niui, Nor­mun­das pa­si­da­rė gy­ven­da­mas Niu­jor­ke, po Sid­nė­jaus olim­pi­nių žai­dy­nių. Žmo­na, pa­ma­ čiu­si tą ta­tui­ruo­tę, bu­vo šo­ki­ruo­ ta. Vė­liau, kai po­ra sky­rė­si teis­me Ry­go­je, pa­grin­di­niu sky­ry­bų ar­gu­ men­tu Nor­mun­do mo­te­ris nu­ro­dė vy­ro mei­lę krep­ši­niui, o ne jai.

Bū­tent Nor­mun­das šo­ki­ra­vo JAV žur­na­lis­tus ir NBA žvaigž­dę Alon­zo Mour­nin­gą, kai kar­tą paė­męs mik­ ro­fo­ną žur­na­lis­tų ap­sup­ty­je pa­reiš­

kė: „Mes jus nu­ga­lė­si­me, nes Lie­ tu­va – ge­riau­sia krep­ši­nio ša­lis!“ Ta­tui­ruo­tės – mei­lės liu­dy­to­jos

Už­ra­šai „Štom­ber­gas yra ge­riau­ sias“, „Aš my­liu Lie­tu­vos krep­ši­ nį ir Ar­vy­dą Sa­bo­nį“, „Trys mi­li­ jo­nai“, Lie­tu­vos tris­pal­vės, gar­sie­ji mar­gas­pal­viai krep­ši­nio ske­le­tai, ka­rū­na su lie­tu­viš­ka sim­bo­li­ka pa­ žy­mė­tu krep­ši­nio ka­muo­liu, sti­li­ zuo­ti Lie­tu­vos rink­ti­nės krep­ši­nin­ kų nu­me­riai, krep­ši­nio ka­muo­lys su tris­pal­ve ir net Lie­tu­vos krep­ ši­nio krikš­ta­tė­viu va­di­na­mo Pra­no Lu­bi­no vei­das. Vi­sa tai iš­ta­tui­ruo­ ta ant vy­rų kū­nų.

To­kią eu­fo­ri­ją pa­ ty­rė­me tik ta­da, kai Lie­tu­vos krep­ši­nin­ kai olim­pi­nė­se žai­ dy­nė­se Bar­se­lo­no­ je iš­ko­vo­jo bron­zos me­da­lius.

Prieš Eu­ro­pos krep­ši­nio čem­ pio­na­tą Lie­tu­vo­je Nau­ris iš­si­ta­tui­ ra­vo A.Sa­bo­nio at­vaiz­dą, paskui – už­ra­šą „Lie­tu­va“ su se­no­vi­niu lie­tu­viš­ku kry­žiu­mi.

Pen­kio­mis mi­nu­tė­mis už Nau­rį jau­nes­nis bro­lis Nor­mun­das iš­si­ ta­tui­ra­vo Jo­ną Va­lan­čiū­ną su skry­ bė­le ir kos­tiu­mu. „Ne, ne, ji rea­guo­ja tei­gia­mai“, – juo­kė­si tre­čią kar­tą ve­dęs, tris duk­ ras au­gi­nan­tis Nau­ris, pa­klaus­tas, ar žmo­na neiš­vys jo iš na­mų, kaip ka­dai­se pa­siel­gė jo bro­lio Nor­ mun­do gy­ve­ni­mo drau­gė.

Sap­no iš­si­pil­dy­mas

Neaukš­ti, 175 cm ūgio, ta­čiau grei­ ti bro­liai dvy­niai, drau­gų pra­var­ džiuo­ja­mi Braš­kė­mis, nuo ma­žens mė­go krep­ši­nį. Pa­ma­ty­ti A.Sa­bo­nį bu­vo di­džiau­sia jų vai­kys­tės sva­ jo­nė, ku­ri, at­ro­dė, ga­lė­tų iš­si­pil­ dy­ti ne­bent sap­ne.

Is­to­ri­ja: praėjusią savaitę Lat­vi­jo­je gy­ve­nan­tys dvy­niai Nor­mun­das ir Nau­ris ofi­cia­liai ta­po lie­tu­viais.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

„Gy­ve­no­me sun­kiai, vė­liau au­ go­me ir in­ter­na­te, kur kar­to­da­vo, kad mer­gi­nos taps mel­žė­jo­mis, o ber­niu­kai, ku­rie ne­pa­teks už gro­ tų, – trak­to­ri­nin­kais“, – pri­si­mi­ nė Nor­mun­das.

Vis dėl­to nu­ti­ko taip, kad bro­lių sva­jo­nė iš­si­pil­dė la­biau, nei bu­vo ga­li­ma ti­kė­tis: su A.Sa­bo­niu, pa­ te­ku­siu į NBA Šlo­vės mu­zie­jų, su­ pa­žin­di­no TV lai­dos „Krep­ši­nio pa­sau­ly­je“ sie­la V.Ma­čiu­lis. „Mums nu­si­šyp­so­jo lai­mė su­tik­ ti šį ge­rą ir daug pa­dė­ju­sį žmo­gų“, – nuo­šir­džiai gy­rė Vi­dą bro­liai.

Ry­go­je gy­ve­nan­čių dvy­nių Ma­ cių ko­lek­ci­jo­je – dau­gy­bė krep­ši­ nio sim­bo­li­kos. „Jo vie­no kam­ba­rio bu­tas – kaip mu­zie­jus, – apie bro­lį, ku­ris grei­ tai kel­sis gy­ven­ti į nuo­sa­vą na­mą, kal­bė­jo Nau­ris. – Bro­lis sa­vo bu­ te su­kau­pęs daug vė­lia­vų, marš­ ki­nė­lių, ka­muo­lių, ša­li­kų, spor­ ti­nių ba­te­lių, yra net krep­ši­nin­kų au­tog­ra­fų ant sie­nos.“ Su­mu­šė CSKA sir­ga­liai

„Per­lei­džiu es­ta­fe­tę bro­liams Lav­ ri­no­vi­čiams“, – at­si­svei­ki­nęs su Lie­tu­vos krep­ši­nio rink­ti­ne Lat­ vi­jo­je gy­ve­nan­tiems dvy­niams kal­bė­jo jų ge­ras drau­gas Sau­lius Štom­ber­gas.

Jis pri­sa­kė dvy­niams Kšiš­to­fui ir Dar­ju­šui rū­pin­tis dvy­niais Nau­riu ir Nor­mun­du. „La­bai ge­ri bro­liai, tu­ri di­de­ lę šir­dį ir ge­rą hu­mo­ro jaus­mą, – taip Nor­mun­das ir Nau­ris at­si­lie­pė apie krep­ši­nin­kus Lav­ri­no­vi­čius. – Jie vi­sa­da mums pa­rū­pi­na bi­lie­tų, už­sa­ko vieš­bu­čius.“ Su S.Štom­ber­gu dvy­nius Ma­cius su­pa­žin­di­no jo bro­lis Val­das. Taip pra­si­dė­jo dvy­nių pa­žin­tis su mū­ sų ša­lies krep­ši­nin­kais.

Ak­lai my­lin­tys Lie­tu­vą ir krep­ ši­nį dvy­niai dėl to yra ir nu­ken­tė­ję.

Tai at­si­ti­ko per Eu­ro­ly­gos ket­ver­ to fi­na­lą Pra­ho­je. Lie­tu­vos rink­ti­ nės krep­ši­nin­kų marš­ki­nė­liais vil­ kin­čius aist­ruo­lius su­spar­dė ru­sai, CSKA fut­bo­lo ko­man­dos sir­ga­liai. „Tą die­ną bu­vo ma­no gim­ta­die­nis, – ne­din­go šyp­se­na Nau­rio vei­de. – Is­pa­nų, ser­bų ir lie­tu­vių sir­ga­liai pui­kiai iš­ma­no krep­ši­nį. Gai­la, kad Ru­si­jo­je yra daug sir­ga­lių, ku­riems rū­pi tik muš­ty­nės, o ten ke­liais au­ to­bu­sais at­va­žia­vę fut­bo­lo aist­ruo­ liai, ma­tyt, no­rė­jo tik muš­tis.“ Ar ta­pę Lie­tu­vos pi­lie­čiais ir ga­ vę mū­sų ša­lies as­mens do­ku­men­ tus bro­liai Ma­ciai liks gy­ven­ti Lat­ vi­jo­je? „Kol kas taip, nes Lat­vi­jo­je – mū­sų vers­las, dar­bai, bro­lio duk­ ros, žmo­na. Da­bar rei­kės tvar­ky­ ti do­ku­men­tus ir pra­šy­ti lei­di­mo gy­ven­ti Lat­vi­jo­je, – juo­kė­si Nor­ mun­das. – Vis dėl­to ti­kiuo­si, kad po ke­le­rių me­tų jau gy­ven­si­me sa­ vo tė­vy­nė­je.“ Nor­mun­das pra­si­ta­rė, kad jo ir bro­lio spren­di­mu tap­ti Lie­tu­vos pi­lie­čiais bū­tų la­bai džiau­gę­sis prieš 15 me­tų mi­ręs tė­vas.

Po aki­mir­kos lai­min­gas vy­ras, ką tik ta­pęs lie­tu­viu, pri­si­pa­ži­no, kad, iš­si­pil­džius di­džiau­siai gy­ ve­ni­mo sva­jo­nei, jis ti­ki­si ir ant­ ro­sios sva­jo­nės iš­si­pil­dy­mo: „La­ bai no­riu tu­rė­ti žmo­ną lie­tu­vę.“

18

vasario 7–13, 2013

atradimai diena.lt/naujienos/miestas

Idė­ja iš kon­tei­ne­rio Už­ga­vė­nės, blu­ sų tur­gus, švie­sos fes­ti­va­lis, kū­ry­biš­ ku­mo pa­mo­kė­lės vai­kams, pre­kės ženk­las „Gi­mė Pi­ lai­tė­je“, bend­ruo­ me­ni­niai dar­žai – kū­ry­bi­nių „Bee­ part“ dirb­tu­vių idė­jos vis la­biau pri­tam­pa Pi­lai­tė­je.

Min­tis: „Bee­part“ dirb­tu­vių kū­rė­jai ka­dai­se ne­ga­vo sa­vi­val­dy­bės sta­ty­b

tei­ne­riuo­se.

And­re­jus Žu­kovs­kis

vie­to­se, se­niai pa­mėg­to­se bend­ruo­ me­nės“, – dės­tė pa­šne­ko­vė.

Vie­na ori­gi­na­liau­sių sos­ti­nės me­no vie­tų – kū­ry­bi­nės „Bee­part“ dirb­ tu­vės – pa­si­ry­žo ko­vo­ti už gy­vy­bi­nę erd­vę ir vis daž­niau pri­si­de­da prie ren­gi­nių or­ga­ni­za­vi­mo sos­ti­nės Pi­ lai­tės ra­jo­ne, siū­lo pi­lai­tiš­kiams sa­ vo idė­jų. Ka­dai­se re­tas ku­ris ti­kė­jo, kad iš dvie­jų jū­ri­nių kon­tei­ne­rių, ant po­lių su­ręs­tų mie­ga­ma­ja­me Vil­niaus mik­ro­ra­jo­ne, ga­li išei­ti kas nors do­ro, ta­čiau lai­kas įro­dė šio da­ri­nio gy­vy­bin­gu­mą.

Lau­kia di­dy­sis spro­gi­mas

a.zukovski@diena.lt

Tiks­las – iš­ju­din­ti bend­ruo­me­nę

Vie­šo­sios įstai­gos „Bee­part“ kū­ry­ bi­nių dirb­tu­vių veik­lų koor­di­na­to­ rė Jur­ga Stun­ži­nai­tė džiau­gė­si, kad me­no erd­vės kū­rė­jams pa­vy­ko iš­ lįs­ti iš kiau­to ir išei­ti į žmo­nes. „Mū­sų tiks­las – iš­ju­din­ti bend­ ruo­me­nę, pa­da­ry­ti, kad žmo­nės bū­tų ak­ty­vūs, to­dėl da­bar ren­gi­niai vyks­ta ne tik pa­čio­se dirb­tu­vė­se, bet ir yra pla­nuo­ja­mi ki­to­se Pi­lai­tės

Gy­ve­ni­mas „Bee­part“ dirb­tu­vė­se ne­sus­to­ja nė vie­nai die­nai – šiuo me­tu dirb­tu­vė­se vei­kia nau­jo­ji fo­ tog­ra­fi­jos mo­kyk­la „Vil­nius ki­taip“, da­nų es­tam­pų pa­ro­da, vyks­ta ki­ ne­zi­te­ra­pi­ja ma­moms ir dau­gy­ bė ki­tų ren­gi­nių. Ta­čiau šiuo me­ tu, pa­sak J.Stun­ži­nai­tės, di­džiau­si pa­ren­gia­mie­ji dar­bai skir­ti va­sa­rio 16 d., kai Sa­lo­tės eže­ro pa­kran­tė­je bus šven­čia­mos Už­ga­vė­nės. „Trūks­ta žmo­nių, iš­tek­lių, rė­mė­ jų, bet idė­jų tik­rai ne­trūks­ta. Jų tiek daug, kad vis­kas anks­čiau ar vė­liau tu­rė­tų sprog­ti. Už­ga­vė­nės – vie­na to­kių idė­jų. Tiks­liau, tai toks jung­ ti­nis ren­gi­nys, skir­tas vi­sai Pi­lai­ tės bend­ruo­me­nei. Vyks le­do šou, jei leis oro są­ly­gos, ir au­to­mo­bi­lių lenk­ty­nės ant le­do. „Bee­part“ or­ ga­ni­zuos vie­tos ama­ti­nin­kų mu­ gę“, – dės­tė J.Stun­ži­nai­tė.

Mu­gės tiks­las, pa­sak or­ga­ni­za­

to­rės, pa­ro­dy­ti, kiek ir ko ga­mi­na­ ma Pi­lai­tė­je. Tai tu­rė­tų pa­ska­tin­ti gy­ven­to­jų pa­trio­tiz­mą, o drau­ ge ir no­rą rem­ti sa­vo ra­jo­no ama­ tų puo­se­lė­to­jus. „Jau se­no­kai esa­me su­bū­rę ama­ti­nin­kus. Jie da­ly­vau­ja mū­sų or­ga­ni­zuo­ja­muo­se blu­sų tur­guo­ se. O Už­ga­vė­nės bus jiems dar vie­nas išė­ji­mas į vie­šu­mą“, – pri­ dū­rė „Bee­part“ at­sto­vė.

Su­kū­rė pre­kės ženk­lą

Pa­va­sa­rį vėl drau­ge su ža­liai­siais bus gai­vi­na­mas bend­ruo­me­nės dar­žo pro­jek­tas – siū­ly­mas dau­ gia­bu­čių gy­ven­to­jams drau­ge au­ gin­ti gė­les ir dar­žo­ves. „Tai dar vie­nas bū­das ska­tin­ti bend­ruo­ me­nės bend­ra­vi­mą, ta­čiau šie­met pro­jek­tas bus ga­lin­ges­nis. Ti­ki­ mės, kad da­bar bus ne tik me­di­nių dė­žių, kur bus ga­li­ma pa­si­so­din­ti dar­žo­vių, bet ir lau­ko bal­dų, ta­ke­ lių, di­des­nės lys­vės. Au­gin­si­me ne tik dar­žo­vių, bet ir gė­lių, gra­žin­si­ me ap­lin­ką“, – dės­tė pa­šne­ko­vė.

Su „Laisvalaikio“ kortele

15 %

nuolaida 2 bilietams

Bend­ra­dar­bia­vi­mas: siek­da­mi iš­ju­din­ti bend­ruo­me­nę me­no dirb­tu­vių ak­ty­vis­tai ku­ria ori­gi­na­lius pro­jek­tus

ti­va­liai.

19

vasario 7–13, 2013

23p.

atradimai

Filmas „Taikinys #1“ pasakoja apie garsiausio teroristo medžioklę.

o už­ka­riau­ja ra­jo­ną Du­ris at­vė­rė prieš pu­sant­rų me­tų „Bee­part“ kū­r y­bi­nės dirb­tu­vės pir­mie­siems lan­ky­to­jams du­ris at­vė­rė 2011 m. rug­sė­jo 6 d. Me­no dirb­tu­vės ir iš­skir­ti­nė me­no erd­ vė įsi­k ū­rė Pi­lai­tė­je – miš­ko pa­ kraš­ty­je tri­jo­se ant po­l ių iš­kel­ tuo­se jū­r i­n iuo­se kon­tei­ne­r iuo­ se. Kad kon­tei­ne­riai de­rė­tų prie gam­tos, ku­r io­je jie bu­vo įkur­ din­t i, juos nu­spręs­ta ap­šil­t in­t i šiau­dais, sto­gą ap­žel­din­ti žo­le, o dar­buo­to­jų ir da­ly­vių reik­mėms nau­do­ja­mas lie­taus van­duo.

Pro­jek­to ini­cia­to­rius And­rius Cip­ li­jaus­kas (nuotr.) ati­da­ry­mo die­ ną tei­gė, kad ,,Bee­part“ – eks­pe­ri­ men­ti­nis kul­tū­ros cent­ro mo­de­ lis, ku­ria­me veiks me­no ga­le­ri­ja, bib­lio­te­ka, vyks įvai­rūs ren­gi­niai, su­si­bū­ri­mai, va­ka­rais bus or­ga­ni­ zuo­ja­mi me­ni­nės sa­vi­raiš­kos už­ siė­mi­mai vai­kams ir jų tė­vams.

bos lei­di­mo, to­dėl nu­spren­dė pa­gud­rau­ti ir me­no erd­vę įkū­rė jū­ri­niuo­se kon­ Si­mo­no Švit­ros, Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Ne­se­niai dirb­tu­vių ak­ty­vis­tai ėmė­ si dar vie­no dar­bo – vie­tos ga­min­to­ jų ir vers­li­nin­kų pro­duk­ci­ją po­pu­lia­ rin­ti pa­si­tel­kiant pre­kės ženk­lą. Juo ta­po spe­cia­liai su­kur­ta srai­gė, ku­rią su už­ra­šu „Gi­mė Pi­lai­tė­je“ vers­li­nin­ kams bus siū­lo­ma už­lip­dy­ti ant sa­vo pro­duk­ci­jos ir ši­taip ją pla­tin­ti.

Trūks­ta žmo­nių, iš­ tek­lių, rė­mė­jų, bet idė­jų tik­rai ne­trūks­ ta. Jų tiek daug, kad vis­kas anks­čiau ar vė­liau tu­rė­tų sprog­ti.

„Šią ini­cia­ty­vą gy­vai pa­skel­bė­me bal­to la­po va­ka­re, ir vers­li­nin­kai ją pa­lai­kė. Ma­nau, ke­pyk­los ar gė­lių sa­lo­no dar­buo­to­jai ga­lė­tų ant sa­vo pro­duk­ci­jos pa­nau­do­ti šį lip­du­ką“, – kal­bė­jo pa­šne­ko­vė.

Or­ga­ni­zuos skel­bi­mų len­tą

Šiuo me­tu „Bee­part“ skai­čiuo­ ja apie 1500 sa­vo ger­bė­jų, da­ly­vių ir lan­ky­to­jų. Nors pro­jek­tas kur­tas kaip vie­no sos­ti­nės mie­ga­mų­jų ra­ jo­nų kul­tū­ros ži­di­nys, čia lan­ko­si ne tik pi­lai­tiš­kiai, bet ir ki­ti vil­nie­ čiai, ne­ma­žai už­sie­nie­čių. „Per už­praei­tą pa­ro­dą vi­si no­ rin­tys ne­ga­lė­jo su­tilp­ti, o per praei­tą pa­ro­dą at­vy­ko la­bai daug už­sie­nie­čių, dau­giau­sia stu­den­ tų“, – pri­si­mi­nė veik­lų koor­di­ na­to­rė. J.Stun­ži­nai­tė tei­gė, kad dau­g iau­s ia žmo­n ės skun­d žia­s i dėl in­for­ma­ci­jos trū­ku­mo. Ne vi­si ir ne vi­sa­da su­ži­no apie pla­nuo­ja­ mus ren­gi­nius. „Apie tai rei­kės dar pa­mąs­ty­ti, o kol kas pla­nuo­ja­me vie­na­me po­pu­ lia­rių so­cia­li­nių tink­lų su­kur­ti pa­ sky­rą – skel­bi­mų len­tą, kur bū­ tų ga­li­ma bend­rau­ti, in­for­muo­ti, pra­neš­ti, pa­siū­ly­ti. Tai ga­lė­tų da­ ry­ti kiek­vie­nas gy­ven­to­jas. Tai dar vie­nas bū­das bur­ti bend­ruo­me­nę“, – ti­ki­no pa­šne­ko­vė.

s, to­kius kaip bend­ruo­me­ni­niai dar­žai dau­gia­bu­čių kie­muo­se ar švie­sos fes­

A.Cip­li­jaus­kas žur­na­lis­tams pri­ si­pa­ž i­no, kad kul­t ū­ros cent­ro įkur­di­ni­mas sa­vo­tiš­ka avan­tiū­ ra, eks­pe­ri­men­tas, ku­rio tiks­las įro­dy­t i, kad kul­t ū­r i­n is gy­ve­n i­ mas ga­li­mas ne tik mies­to cent­ re, bet ir bet ku­ria­me mie­ga­ma­ ja­me ra­jo­ne.

Neat­si­tik­ti­nis ir me­no dirb­tu­vių pa­va­di­ni­mas. „Bee­part“ iš­ver­tus į lie­tu­vių kal­bą reiš­kia „būk da­li­ mi“, „bi­čių me­nas“ ar­ba „tal­ka“. Ši­ taip kū­rė­jai no­rė­jo pa­brėž­ti šios įstai­gos pa­skir­tį – at­gai­vin­ti kul­tū­ ri­nį bei so­cia­li­nį gy­ve­ni­mą mie­ga­ ma­ja­me mik­ro­ra­ jo­ne ir pri­si­dė­ti prie jo in­teg­ra­ ci­jos į kul­tū­ri­nę Vil­niaus mies­to ap­lin­ką.

Švie­sos ins­ta­lia­ci­ jų fes­ti­va­lis Pir­mas „Bee­part“ or­ga­n i­z uo­tas ren­g i­nys – gra­fi ­k ų Ulos Bal­čai­ tės, Gried­rės Mi­kuls­kai­tės ir Jus­ ti­no Du­dė­no dar­bų, su­si­ju­sių su mie­ga­mų­jų ra­jo­nų ur­b a­n is­t i­ ne te­ma­ti­ka, pa­ro­da. Ta­čiau, ko ge­ro, po­pu­l ia­r iau­sias kul­t ū­ros cent­re ant po­l ių or­ga­n i­z uo­tas ren­g i­nys – švie­sos ins­ta­l ia­ci­jų fes­t i­va­l is „BEE­po­si­t i­ve“, pir­mą­ syk įvy­kęs 2011 m. spa­lio 15 d.

Per­nai ru­de­n į, su­r in­kęs ma­ žiau­siai ke­lias­de­šimt pi­lai­tiš­kių ir ant­ra tiek vil­nie­čių iš ki­tų ra­jo­ nų, fes­ti­va­lis jau ta­po tra­di­ci­nis.

Praė­ju­sių me­tų fes­ti­va­lio te­ma bu­vo „Pri­si­kė­li­mas“. Or­ga­ni­za­to­ riai rū­pi­no­si ne tik pra­mo­ga, bet ir sie­kė ža­din­ti lan­ky­to­jų są­mo­nin­ gu­mą. Žmo­nės bu­vo ska­ti­na­mi at­kreip­ti dė­me­sį į eko­lo­gi­ją, sa­vo ap­lin­kos ir ener­gi­jos iš­tek­lių tau­ so­ji­mą, di­dė­jan­tį at­lie­kų kie­kį.

Fes­ti­va­ly­je su sa­vo dar­bais da­ly­ va­vo ne tik Lie­tu­vos, bet ir gar­sių už­sie­nio me­ni­nin­kų. Prie Li­no Ku­ ta­vi­čiaus, Sau­liaus Va­liaus ir ki­tų lie­tu­vių pri­si­jun­gė Aust­ra­li­jos me­ ni­nin­kas Lawrence’as Wal­le­nas.

20

vasario 7–13, 2013

kultūra diena.lt/naujienos/kultura

Šo­re­na į tė­vy­nę ­ grįš su džia­zu

Ga­li­my­bė pri­si­lies­ti prie ema­lio

Džia­zo fes­ti­va­lio „Ba­tu­mi Black Sea Jazz“ or­ga­ni­za­to­riai at­ra­do tai, ko il­ gai ieš­ko­jo, – ir ne pa­čio­je Gru­zi­jo­ je, o už jos ri­bų. Jie li­ko su­ža­vė­ti Šo­ re­nos pro­jek­tu „Ma­no šir­dies mu­ zi­ka“, ku­rią ji at­lie­ka kar­tu su džia­ zo mu­zi­kan­tais. Fes­ti­va­ly­je „Ba­tu­mi Black Sea Jazz“ yra kon­cer­ta­vę Ma­ cy Gray, Sting, Eri­kah Ba­du, Ja­me­ sas Brow­nas ir kt.

Ga­le­ri­ja „Me­no ni­ša“ at­ve­ria ema­lio vir­tu­vės du­ris. Prie šios tech­ni­kos pri­si­lies skir­tin­gų sri­čių me­ni­nin­kai, ku­rie iki šiol nė­ra dir­bę su ema­liu: Ma­rius Jo­nu­tis, Arū­nė Tor­nau, Rū­ ta Rim­še­lie­nė, No­me­da Mar­čė­nai­ tė, Ra­mu­nė Straz­dai­tė ir kt. Bet ne tik jie – nuo va­sa­rio 7 d. vi­są sa­vai­ tę dirb­tu­vė bus at­vi­ra vi­siems no­ rin­tiems.

G.Gra­ja Kol poe­tas Gin­ta­ ras Gra­jaus­kas, pa­ pra­šy­tas sū­naus Do­vy­do, ra­šė kny­ gą „Is­to­ri­jos apie nar­sų­jį ri­te­rį Tenk­ sa­lo­tą ir dra­ko­ ną mis­te­rį Kaind­ lį“, lai­kas iš­krė­ tė po­kštą: sū­nus užau­go, o pa­sa­ kos trans­for­ma­vo­ si – ta­po skir­tos ne vai­kams, o suau­ gu­sie­siems.

Lai­ma Že­mu­lie­nė l.zemuliene@diena.lt

Sa­vo nau­ją­ją kny­gą poe­tas, dra­ ma­tur­gas ir mu­zi­kan­tas iš Klai­ pė­dos G.Gra­jaus­kas pri­sta­tys po dvie­jų sa­vai­čių Vil­niu­je pra­si­dė­ sian­čio­je Kny­gų mu­gė­je. Tie­sa, pri­sta­tys kiek ki­taip nei ko­le­gos – su­rengs kon­cer­tą. Apie li­te­ ra­tū­rą ir mu­zi­ka­vi­mą gru­pė­ se „Kont­ra­ban­da“ ir „Rok­fe­le­ riai“, poe­tus ir mu­zi­kan­tus (ir gal­būt – kon­ku­ren­tus?) sū­nus, tarp­tau­ti­nius li­te­ra­tū­ros fes­ti­ va­lius bei jų nau­dą – „Vil­niaus die­nos“ po­kal­bis su ra­šy­to­ju G.Gra­jaus­ku.

– Ger­bia­mas Gin­ta­rai, ko­ dėl, iš­lei­dęs ne­ma­žai poe­zi­ jos kny­gų, iš­ban­dęs esė žan­ rą, teat­rui su­kū­ręs ne vie­ną pje­sę, ėmė­tės pa­sa­kų?

– Su da­le­le ri­zi­kos tą kny­gą va­ di­nu pa­sa­ko­mis suau­gu­sie­siems.

Iš tik­rų­jų tai – šiek tiek ret­ro sti­ liaus, šiek tiek są­mo­nin­gai di­ ken­siš­kos, sti­li­zuo­tos is­to­ri­jos.

Jo­se vei­kia jau­nas ri­te­ris Tenk­ sa­lo­tas, ku­riam rei­kia įro­dy­ ti sa­vo did­vy­riš­ku­mą, sa­vo ri­ te­rys­tę. Ir jis nu­spren­džia, kad vie­nin­te­lis bū­das tai pa­da­ry­ ti yra kla­si­ki­nis – su­si­kau­ti su dra­ko­nu.

– Ko­dėl tas pa­sa­kas suau­gu­ sie­siems nu­spren­dė­te pri­ sta­ty­ti su bliuz­ro­ko gru­pe „Kont­ra­ban­da“, ku­rio­je gro­ ja­te gi­ta­ra ir dai­nuo­ja­te?

– Tie įpras­ti kny­gų pri­sta­ty­mai man tru­pu­tė­lį pa­bo­dę. Am­ži­nai bū­na tas pat: au­to­riui rei­kia sė­ dė­ti ir rim­tu vei­du klau­sy­tis pa­ ne­gi­ri­kų. Vi­si kny­gą stro­piai gi­ ria, klau­sy­to­jai ap­si­me­ta, kad jiems įdo­mu. Mes pa­ma­nė­me, kad ga­li­me pa­da­ry­ti ne­di­de­ lę šven­tę – ir sau, ir ki­tiems, ir skai­ty­to­jams, ir klau­sy­to­jams. Žo­džiu, ta pro­ga su­reng­ti ne­di­ du­ką kon­cer­tą.

Tuo la­biau kad yra dar vie­ na są­sa­ja – šio­je gru­pė­je jau ko­ kius pu­sant­rų me­tų gro­ja ir ma­ no jau­ny­lis sū­nus Do­vy­das. O su juo su­si­jęs šios kny­gos at­si­ra­di­

21

vasario 7–13, 2013

kultūra

aus­ko kny­gos su­tik­tu­vės – su mu­zi­ka – Poe­zi­jos erd­vė to­kia di­de­lė, kad jo­je kiek­vie­nam už­ten­ka vie­tos. Mes – ne ban­ki­nin­kai, ir kon­ku­ren­ci­jos nė­ra, kad vie­nas ki­tą pra­dė­tu­me šau­dy­ti. Taip, Do­vy­das ra­šo ei­lė­ raš­čius ir gro­ja gru­pė­je „Kont­ra­ ban­da“.

– Jūs tur­būt bū­na­te pir­mas tų ei­lė­raš­čių re­cen­zen­tas?

– Il­gą lai­ką ap­skri­tai ne­ži­no­jau, kad jis ra­šo. Stai­ga jis man pa­ro­ dė tų ei­lė­raš­čių ge­rą pu­sę kny­gos.

Tie­są sa­kant, bu­vau šo­ki­ruo­tas.

Net neį­ta­riau, kad jis, kas­dien ma­ ty­da­mas, kaip gy­ve­na poe­tai, ims ir pra­dės ra­šy­ti. At­ro­do, tu­rė­tų at­bai­ dy­ti ši­to­kie pa­vyz­džiai.

Poe­zi­jos erd­vė to­ kia di­de­lė, kad jo­ je kiek­vie­nam už­ ten­ka vie­tos.

Iš­si­su­ki­nė­jo: „Žan­rų gau­sa – na­tū­ra­lus da­ly­kas. Tai – li­te­ra­tū­ra. Aš ne­pre­ten­duo­ju į ba­le­to me­ną, į ta­py­bą“, – sa­kė Kny­gų mu­gės da­ly­vis, ra­šy­

to­jas ir mu­zi­kan­tas G.Gra­jaus­kas.

mas. Kai jam bu­vo ko­kie tre­ji me­tai, vie­ną gra­žią die­ną vai­kas pa­reiš­kė: „Tė­ti, kiek mes ga­lim skai­ty­ti vi­ so­kias sve­ti­mas pa­sa­kas? Ko­dėl tu pa­ts ne­pa­ra­šai?“ Aš nu­mui­li­nau: „Gal ka­da nors.“ Ga­lų ga­le pa­ra­ šiau tą kny­gą, tik Do­vy­das per tą lai­ką spė­jo užaug­ti – jau 16 me­tų, už ma­ne aukš­tes­nis pu­se gal­vos.

To­dėl ir kny­ga ki­to­kia – ne vai­kams, o suau­gu­sie­siems.

– Jūs – ir poe­tas, ir dra­ma­tur­ gas, ir eseis­tas. Da­ly­vau­ja­te dau­gy­bė­je li­te­ra­tū­ri­nių skai­ty­ mų už­sie­ny­je. Kaip su­ge­bė­jo­te įval­dy­ti tiek žan­rų, ap­rėp­ti tiek veik­los?

– Esu ne­svei­kai smal­sus žmo­gus.

Man vi­sa­da knie­ti pa­žiū­rė­ti, kas yra už kam­po, kas vyks­ta, kaip ši­ tas, kaip anas? O tų žan­rų gau­sa – na­tū­ra­lus da­ly­kas. Tai – li­te­ra­tū­ ra. Aš ne­pre­ten­duo­ju į ba­le­to me­ną, į ta­py­bą.

– O mu­zi­ka? Juk stve­ria­te į ran­ kas gi­ta­rą, dai­nuo­ja­te.

– Taip jau išė­jo, kad nuo ma­žens ma­no gy­ve­ni­me bu­vo mu­zi­ka. Ir tė­ vai, ma­tyt, bu­vo įsi­ti­ki­nę, kad bū­siu mu­zi­kan­tas. Žvel­giant ge­ne­tiš­kai, vis­kas la­bai pa­pras­ta: ma­ma bu­vo lie­tu­vių kal­bos mo­ky­to­ja, o tė­vas – mu­zi­kos. Da­bar gro­ju su gru­pe „Kont­ra­ban­da“. Nors „Rok­fe­le­ riuo­se“ tie pa­tys mu­zi­kan­tai gro­ jo, ji bu­vo pa­pil­dy­ta pu­čia­mai­siais inst­ru­men­tais. Gro­jo­me džiaz­ro­ką.

– Dau­gy­bė­je ša­lių da­ly­va­vo­ te tarp­tau­ti­niuo­se li­te­ra­tū­ros fes­ti­va­liuo­se, skai­ty­muo­se. Ko tuo­se ren­gi­niuo­se – Edin­bur­ge ar Ber­ly­ne – iš­mo­ko­te? Ar jie jums bu­vo nau­din­gi?

– Taip, da­vė nau­dos: su­tei­kė au­toi­ ro­ni­jos, su­pra­ti­mo, kad pa­sau­ly­je yra dau­gy­bė ra­šy­to­jų, ne tu vie­nas.

Be abe­jo, tų ki­tų ša­lių ra­šy­to­jų kū­ ry­ba – taip pat at­ski­ra pa­ži­ni­mo že­

Vytauto Petriko nuo­tr.

mė. Ma­tai, kaip ki­ti ra­šo, kas jiems skau­da, kas jiems rū­pi, kaip jie mąs­ to. Vi­sa tai iš­girs­ti per kū­ry­bos skai­ ty­mus. Ver­tė­jas daž­niau­siai bū­na ir va­ka­ro mo­de­ra­to­rius. Teks­tai, ku­ rie skai­to­mi fes­ti­va­ly­je, iš­ver­čia­mi iš anks­to.

– Ku­ris fes­ti­va­lis jums pa­da­rė di­džiau­sią įspū­dį ir ko­dėl?

– Ke­li fes­ti­va­liai yra vie­naip ar ki­ taip sim­pa­tiš­ki. Vie­nas svar­biau­ sių Eu­ro­pos fes­ti­va­lių – Ro­ter­da­ mo (Olan­di­ja) poe­zi­jos fes­ti­va­lis.

Jis lai­ko­mas pres­ti­ži­niu kaip teat­ro sri­ty­je Avin­jo­no fes­ti­va­lis. Kai ku­ riuo­se fes­ti­va­liuo­se bu­vo ga­na jau­ ku – ge­ra pra­vė­din­ti gal­vą. Mil­ži­ niš­kos kny­gų mu­gės, ku­rio­se te­ko da­ly­vau­ti, ži­no­ma, – di­džiu­lis ba­ la­ga­nas ir nuo­var­gis, ne itin jo­ se pa­tin­ka. Bet su­pran­tu lei­dė­jus – jiems rei­kia už­dirb­ti.

– Fes­ti­va­liai daž­niau­siai vyks­ta

sa­vait­ga­liais. Ar už­sie­nio ra­šy­ to­jai smar­kiai ba­lia­vo­ja po ren­ gi­nių?

– Jei už­sie­nio fes­ti­va­ly­je kas nors ypač at­si­pa­lai­duo­tų, pra­dė­tų la­ bai siau­tė­ti, tur­būt į ki­tą fes­ti­va­ lį jo nie­kas ne­kvies­tų. Be abe­jo, yra pa­si­sė­dė­ji­mų, šne­kų, gurkš­no­ji­mų.

Bet vis­kas bū­na sai­kin­gai. Tik­rai vis­kas vyks­ta ne ta se­na so­vie­ti­ne ma­nie­ra, kaip pas mus anks­čiau bu­vo mėgs­ta­ma.

Lie­tu­vo­je taip pat vis­kas smar­ kiai pa­si­kei­tė. Tie­siog tų ge­rian­čių ra­šy­to­jų kaip ir ne­li­ko: vie­ni – jau bu­vę al­ko­ho­li­kai, ki­ti – nu­mi­rė.

Li­ko sai­kin­gai gurkš­no­jan­tys.

– Pri­va­čiuo­se ra­šy­to­jų su­siė­ ji­muo­se ne kar­tą bu­vo per­pa­ sa­ko­ta spar­nuo­ta G.Gra­jaus­ ko fra­zė, esą 16-me­tis jo sū­nus Do­vy­das sa­vo ei­lė­raš­čiais per­ spjau­na tė­vą. Kiek šiuo­se žo­ džiuo­se yra tie­sos?

– Ką tu­ri­te ome­ny­je – el­ge­sį, ne­su­de­ri­na­mą su tė­vo pa­rei­ go­mis?

– Ne, el­ge­sys su­de­ri­na­mas. Tu­riu ome­ny­je gy­ve­ni­mo ste­bė­to­jo po­zi­ ci­ją. Bū­da­mas poe­tas, ne­bū­si my­li­ ma sta­dio­nų per­so­na, ne­tu­rė­si daug pi­ni­gų, ne­bū­si ant glian­ci­nių žur­ na­lų vir­še­lių. Yra tam tik­rų gy­ve­ ni­mo ma­lo­nu­mų iš­si­ža­dė­ji­mas. Gal tai ne­są­mo­nin­gas iš­si­ža­dė­ji­mas, o ki­to­kio ke­lio pa­si­rin­ki­mas. Jei bū­tų svar­bu šlo­vė ir pi­ni­gai, ei­tum į šou vers­lą ar­ba dirb­tum ban­ke.

– Ar ne­ma­to­te sa­vo sū­naus kaip kon­ku­ren­to? Tur­būt jis ei­na sa­ vo ke­liu – ne­ko­pi­juo­ja tė­vo?

– Kon­ku­ren­to tik­rai neįž­vel­giu. Bet jo ei­lės – nea­be­jo­ti­nai ge­ros. Aš ne­tgi iš­drį­sau jam pa­siū­ly­ti nu­va­žiuo­ ti į „Poe­ti­nį Drus­ki­nin­kų ru­de­nį“.

Do­vy­das ten nu­va­žia­vo ir ano­ni­mi­ nių ei­lė­raš­čių kon­kur­suo­se su­si­žė­rė pir­mą­sias vie­tas. Aiš­ku, tė­čio įta­ka jau­čia­ma. Esant to­kio am­žiaus vi­ si dar pa­si­duo­da įta­koms. Tik pa­skui ga­lų ga­le at­ran­da sa­vo au­ten­ tiš­ką bal­są.

Gro­ja ir ku­ria (grei­čiau – imp­ ro­vi­zuo­ja) ei­les ir vy­res­ny­sis ma­no sū­nus Ro­kas. Jis – ky­lan­ti hip­ho­ po žvaigž­du­tė. Pub­li­ka nu­me­ta ko­ kį žo­dį, o mu­zi­kan­tai imp­ro­vi­zuo­ja teks­tą. Tai taip pat teks­tų kū­ry­ba, tik jie at­si­ran­da čia ir da­bar ir tas teks­tas neuž­ra­šo­mas.

Kny­gų mu­gė­je – dė­me­sys jau­ni­mui Pas­ku­ti­nį va­sa­rio sa­vait­ga­lį ren­ gia­mos 14-osios Vil­niaus kny­gų mu­gės te­ma – paaug­lių ir jau­ni­mo li­te­ra­tū­ra. Lau­kia ir gau­sy­bė ki­tos gro­ži­nės li­te­ra­tū­ros nau­jie­nų, ne­ ti­kė­tų pri­sta­ty­mų, su­si­ti­ki­mų su lie­tu­vių bei už­sie­nio ra­šy­to­jais ir lei­dė­jais.

„Šian­dien paaug­liai mie­liau ren­ ka­si in­ter­ne­tą, so­cia­li­nius tink­la­ la­pius, ne­daug­žo­džiau­jan­čią SMS ži­nu­čių kal­bą. O ką skai­to šių die­ nų jau­ni­mas?“ – mu­gė­je kel­si­ mus klau­si­mus pri­sta­to or­ga­ni­ za­to­riai.

Lie­tu­vos ir už­sie­nio ša­lių švie­ suo­liai, ra­šy­to­jai, vi­suo­me­nės vei­ kė­jai bei jau­nie­ji skai­ty­to­jai bus kvie­čia­mi dis­ku­tuo­ti, kas šių die­ nų li­te­ra­tū­ro­je ak­tua­lu jau­ni­mui.

Mu­gė­je šie­met, kaip ir kas­met, lau­kia­ma gar­sių li­te­ra­tū­ros at­sto­ vų iš Lie­tu­vos bei už­sie­nio.

Iš JAV at­vyks poe­tas To­mas Venc­lo­va, taip pat au­to­riai Al­ gis Ruk­šė­nas, Tess Ger­rit­sen, El­

len Cas­se­dy, iš Ka­na­dos – An­ta­nas Ši­lei­ka. Lan­ky­sis ir ki­ti už­sie­nio kny­gų au­to­riai, iliust­ra­to­riai: ira­ nie­tis ra­šy­to­jas iš Ny­der­lan­dų Ka­ de­ras Ab­do­lah, Alai­nas Go­lay iš Švei­ca­ri­jos, Al­ber­to An­ge­la iš Ita­ li­jos, Ta­hi­ras Shah iš Ma­ro­ko, Sa­ bi­ne Ebert iš Vo­kie­ti­jos, is­pa­nas Joa­nas Pla­za, ai­riai Edi­ta Nyork ir Ro­ber­tas Ger­wart­has, Hail­ji iš Pie­tų Ko­rė­jos, Krzysz­to­fas Bu­ chows­kis, Jer­zy Pil­chas, Bar­ba­ra Grusz­ka-Zych, Mi­cha­łas Słom­ka ir Mi­cha­łas Rzecz­ni­kas iš Len­ki­ jos, Ka­ma­las Ab­dul­la iš Azer­bai­ dža­no, Ale­xand­re’as Clerisse’as iš Pran­cū­zi­jos, Aus­te­nas Ive­reig­has ir Ro­de­ric­kas Gor­do­nas iš Jung­ti­ nės Ka­ra­lys­tės – šį at­ly­dės gar­su­ sis bri­tų lei­dė­jas Bar­ry Cun­ning­ ha­mas, at­ra­dęs ir le­gen­di­nę „Ha­rio Po­te­rio“ au­to­rę J.K.Row­ling.

Kaip ir kas­met, taip ir šie­met Vil­niaus kny­gų mu­gė­je veiks kū­ry­ bi­nė stu­di­ja „Tu ga­li su­kur­ti kny­ gą“. Šios stu­di­jos ini­cia­to­rė ir sie­ la dai­li­nin­kė Si­gu­tė Chle­bins­kai­tė

mu­gės lan­ky­to­jams pa­ruo­šė nau­ jos veik­los, kū­ry­bi­nių už­siė­mi­mų, su­si­ti­ki­mų su Lie­tu­vos ir už­sie­nio me­ni­nin­kais, taip pat ža­da tęs­ti jau tra­di­ci­nes pro­gra­mas, su­lau­ku­sias mu­gės da­ly­vių su­si­do­mė­ji­mo.

Mu­gė­je veiks tra­di­ci­nis Dis­ku­si­jų klu­bas. Šį kar­tą klu­bo pro­gra­mo­je ir dis­ku­si­jos pa­grin­di­ne mu­gės te­ ma – apie paaug­lių li­te­ra­tū­rą.

Vai­kų ir paaug­lių sa­lė­je jau­ nie­ji skai­ty­to­jai ga­lės ne­var­žo­ mai bend­rau­ti su bend­raam­žiais ir skai­ty­ti, o jiems skir­ti ren­gi­niai vyks­ta spe­cia­liai įreng­to­je Kie­to­ jo­je sce­no­je.

Vil­niaus kny­gų mu­gė­je kas­met pri­sta­to­mos gar­sių Lie­tu­vos ir už­ sie­nio dai­li­nin­kų, kny­gų iliust­ra­ to­rių, fo­tog­ra­fų pa­ro­dos, vaiz­do bei gar­so ins­ta­lia­ci­jos. Dau­gu­ma jų Lie­tu­vo­je ren­gia­mos pir­mą kar­tą.

Ne­liks nu­skriaus­ti ir ki­no mė­gė­ jai: Kny­gos ki­no sa­lė­je jie vėl tu­ rės ga­li­my­bę pa­ma­ty­ti gar­sių ro­ ma­nų ek­ra­ni­za­ci­jų, do­ku­men­ti­nių fil­mų apie iš­ki­lius ra­šy­to­jus, poe­

tus, me­ni­nin­kus. Bu­ki­nis­tų pa­sa­ že lau­kia­mi vi­si, ku­rie ieš­ko se­nų kny­gų ar vis dar klau­so­si vi­ni­li­ nių plokš­te­lių, o Li­te­ra­tų sve­tai­ nė­je vyks poe­zi­jos va­ka­rai, skam­ bės džia­zas, bus ro­do­mos vaiz­do pro­jek­ci­jos.

VD inf.

Skir­tin­gos die­nos – skir­tin­giems po­rei­kiams Kny­g ų mu­gė va­sa­rio 21–24 d. vyks Lie­tu­vos pa­ro­dų ir kong­re­ sų cent­re „Li­tex­po“. Jo­je tu­rė­tų pri­ si­sta­ty­ti apie 200 da­ly­vių.

Kiek­vie­na mu­gės die­na tra­di­ciš­ kai tu­ri sa­vo pa­va­di­ni­mus: Bi­čiu­lių die­na (va­sa­rio 21 d. 10–19 val.), Il­ ga­sis penk­ta­die­nis (va­sa­rio 22 d.

10–21 val.), Ne­kas­die­nių pa­si­ma­ ty­mų die­na (va­sa­rio 23 d. 10–21 val.), Šei­mos die­na (va­sa­rio 24 d.

10–17 val.).

200

da­ly­vių šie­met tu­rė­tų pa­si­ro­dy­ti Kny­gų mu­gė­je.

22

vasario 7–13, 2013

kinas

Gy­ve­ni­mo pa­mo­kos Ki­nas iš­mo­ko ma­ty­ti, žiū­rė­ti, jaus­ti, su­ vok­ti tik­ro­vę ir sa­ve. Tuo nea­be­jo­ja edu­ ka­ci­nių ki­no pro­gra­mų ren­gė­jai, ki­no sean­sus ir kū­ry­bi­nes dirb­tu­ves pri­sta­tan­ tys kaip gy­ve­ni­mo pa­mo­kas.

Ag­nė Klim­čiaus­kai­tė a.klimciauskaite@diena.lt

Ko­ky­biš­ko ne­ko­mer­ci­nio ki­no si­ no­ni­mu ta­pęs „Skal­vi­jos“ ki­no cent­ras dėl dė­me­sio žiū­ro­vų edu­ ka­ci­jai pa­sta­rai­siais me­tais pel­ny­ tai va­di­na­mas ir fil­mų mė­gė­jų me­ ka. „Skal­vi­jos“ ini­ci­juo­to il­ga­lai­kio pro­jek­to „Mo­kau­si iš ki­no“ pi­lig­ri­ mai pa­skli­do po vi­są Lie­tu­vą.

Ke­liau­jan­tys ki­no pi­lig­ri­mai

Pro­jek­tą „Mo­kau­si iš ki­no“ kar­ tu ren­gia ir įgy­ven­di­na ki­no teat­ ras „Pa­sa­ka“ (Vil­nius), ki­no bend­ ro­vė „Čiob­re­liai“, ki­no cent­ras „Gar­sas“ (Pa­ne­vė­žys), VšĮ „Vi­sos mū­zos“ (Kau­nas) ir VšĮ Kul­tū­ri­nių pro­jek­tų cent­ras (re­gio­nuo­se). Per jį ki­no abė­cė­lės pra­mok­ti ga­li ko­ne vi­sos Lie­tu­vos moks­lei­viai ir pe­da­ go­gai. Pro­jek­to „Mo­kau­si iš ki­no“ tiks­las – pa­ska­tin­ti moks­lei­vius ki­ ną ver­tin­ti ne tik kaip vie­ną me­no rū­šių, bet ir kaip kū­ry­biš­ku­mo ska­ tin­to­ją bei ži­nių šal­ti­nį.

Pro­jek­tas api­ma tris veik­las: fil­mų žiū­rė­ji­mą, dis­ku­si­jas po per­žiū­rų ir kū­ry­bi­nes ki­no dirb­tu­ves. Jo da­ly­ viai iš Vil­niaus, Kau­no ar Pa­ne­vė­žio kvie­čia­mi iš anks­to už­si­sa­ky­ti „Mo­ kau­si iš ki­no“ sean­sus su dis­ku­si­ ja, o ki­tų mies­tų ir ra­jo­nų moks­lei­ viai tu­ri už­re­gist­ruo­ti sa­vo mo­kyk­lą į po Lie­tu­vą ke­liau­jan­čio „Ki­no bu­ so“ su­da­ro­mą marš­ru­tą. Kū­ry­bi­nės dirb­tu­vės siū­lo­mos tri­jų rū­šių: ki­no, tech­ni­nio ki­no raš­tin­gu­mo ir ani­ ma­ci­jos. Pir­mo­sio­se mo­ki­niai mo­ ko­si kur­ti trum­pus fil­mus ak­tua­lio­ mis te­mo­mis, fil­muo­ti so­cia­li­nius eks­pe­ri­men­tus. Ant­ro­sio­se iš­ban­ do svar­biau­sią ki­no tech­ni­ką nuo įvai­rių ka­me­rų, ap­švie­ti­mo lem­

pų iki ope­ra­to­riaus kel­tu­vo. Tre­čio­ sio­se dirb­tu­vė­se siū­lo­ma su­si­pa­žin­ ti su ani­ma­ci­jos is­to­ri­jos ir teo­ri­jos pa­grin­dais, mė­gin­ti su­kur­ti ani­ma­ ci­nį fil­mą. Mo­ky­tis iš ki­no ra­gi­na­mi ir pe­da­go­gai. Jie kvie­čia­mi įgy­ti ki­no ana­li­zės ir kū­ri­mo įgū­džių, gau­tas ži­nias iš­mok­ti pri­tai­ky­ti pa­mo­ko­ se, leis­ti skleis­tis mo­ki­nių kū­ry­biš­ ku­mui. Be­je, moks­lei­vių kū­ry­bi­nės dirb­tu­vės ir dis­ku­si­jos ren­gia­mos vel­tui, su­si­mo­kė­ti rei­kia tik už fil­ mo per­žiū­rą – 6 li­tus. Pe­da­go­gai ži­ nių taip pat se­mia­si ne­mo­ka­mai.

Pro­jek­to „Mo­kau­si iš ki­no“ tiks­las – pa­ ska­tin­ti moks­lei­vius ki­ną ver­tin­ti ne tik kaip vie­ną me­no rū­ šių, bet ir kaip kū­ry­ biš­ku­mo ska­tin­to­ją bei ži­nių šal­ti­nį.

„Karlso­no ki­nas“ ir eks­kur­si­jos

„Skal­vi­ja“ va­do­vau­ja­si pa­tar­le „lenk me­dį, kol jau­nas“ ir ati­duo­ da duok­lę ma­žiau­sių ki­no žiū­ro­vų ug­dy­mui. Tam vi­sai šei­mai su­kur­ tas „Karl­so­no ki­nas“, ku­ris vai­ kus kvie­čia ne tik žiū­rė­ti ko­ky­biš­ kų fil­mų, bet ir pa­si­mo­ky­ti fil­mu­kų kū­ri­mo pra­dme­nų. Kar­tą per mė­ ne­sį prieš šiuos ki­no sean­sus pro­ fe­sio­na­lūs ani­ma­to­riai ma­žuo­sius vil­nie­čius nuo še­še­rių bu­ria į ani­ ma­ci­jos dirb­tu­vė­les. O di­džiau­sią džiaugs­mą vai­kams ir jų tė­vams, ži­no­ma, tei­kia sa­vo su­kur­tų fil­mu­ kų per­žiū­ra iš­kart po ki­no sean­so.

Ži­nios: pro­jek­to „Mo­kau­si iš ki­no“ da­ly­viai ki­no pa­slap­čių mo­ko­si tri­mis eta­pais: žiū­ri fil­mus, dis­ku­tuo­ja po

per­žiū­rų ir mė­gi­na kur­ti pa­tys.

To­kių va­lan­dą trun­kan­čių dirb­tu­ vė­lių kai­na vai­kui – 15 li­tų.

Ne­mo­ka­mas žais­min­gas edu­ka­ ci­nes eks­kur­si­jas pra­di­nu­kams or­ ga­ni­zuo­ja ki­no teat­ras „Pa­sa­ka“. Čia vil­nie­čiams ir iš bet ku­rio Lie­ tu­vos kam­pe­lio at­vy­ku­siems mo­ ki­nu­kams ren­gia­mos ki­no is­to­ri­ jos pa­skai­tos ir eks­kur­si­jos į ki­no už­ku­li­sius. Tiek „Skal­vi­jo­je“, tiek „Pa­sa­ko­je“ taip pat ga­li­ma už­si­sa­ ky­ti „Mo­kau­si iš ki­no“ sean­są, ku­ ris kai­nuo­ja nuo 4 li­tų, ir ne­mo­ka­ mą dis­ku­si­ją, ve­da­mą pro­fe­sio­na­lių mo­de­ra­to­rių.

Tramp­li­nas į ki­no stu­di­jas

Vy­res­nių kla­sių mo­ki­niams, mėgs­ tan­tiems ki­ną ir no­rin­tiems jį kur­ ti, skir­ta „Skal­vi­jos“ ki­no aka­de­mi­ja (SKA). Čia 14–18 me­tų moks­lei­viai vie­nus dve­jus me­tus lan­ko vai­dy­ bi­nio ar do­ku­men­ti­nio ki­no re­ži­sū­ ros pro­gra­mas, o sau­sį ir bir­že­lį pri­ sta­to­mos jau­nuo­lių dar­bų per­žiū­ros.

Sie­kiant tap­ti SKA stu­den­tu ke­lia­ mas vie­nin­te­lis kri­te­ri­jus – nuo­šir­ džiai do­mė­tis ki­nu ir no­rė­ti vi­sa­ pu­siš­kai jį pa­žin­ti. Tai­gi kal­bos apie

lie­tu­viš­ko ki­no ve­ge­ta­vi­mą ir iro­niš­ kas siū­ly­mas pa­gal­vo­ti apie rim­tes­nę pro­fe­si­ją SKA dip­lo­man­tams ne­rū­pi.

Ti­kė­ji­mą ki­no atei­ti­mi mū­sų ša­ly­je ir no­rą bū­ti jo da­li­mi moks­lei­viams die­gia vi­sas bū­rys pro­fe­sio­na­lų. „SKA gy­vuo­ja jau pen­ke­rius me­ tus. Ga­li­me pa­si­džiaug­ti, kad ne vie­nas ją bai­gęs moks­lei­vis to­liau mo­ko­si ki­no kal­bos bei sėk­min­ gai stu­di­juo­ja Lie­tu­vos mu­zi­kos ir teat­ro aka­de­mi­jo­je, taip pat už­ sie­nio ša­ly­se. Pa­ži­bų kiek­vie­na­me kur­se yra. Ki­nas tik­rai tu­ri atei­tį“, – „Vil­niaus die­nai“ sa­kė Go­da Sos­ novs­kie­nė. Stu­di­jos SKA kai­nuo­ja 140 li­tų per mė­ne­sį.

Spe­cia­lūs kur­sai suau­gu­sie­siems

Suau­gu­sie­siems ir jau­ni­mui nuo 14 me­tų „Skal­vi­jo­je“ ren­gia­mi spe­cia­ lūs ki­no ana­li­zės ir kū­ri­mo kur­sai, at­siei­nan­tys 100 li­tų per mė­ne­sį.

Da­bar vyks­ta ki­no re­ži­sū­ros kur­ sai su re­ži­sie­re Kris­ti­na Buo­žy­te, o jų da­ly­viai mo­ko­si kur­ti vai­dy­bi­ nį ki­ną nuo sce­na­ri­jaus ra­šy­mo iki fil­ma­vi­mo. Net­ru­kus bus ren­ka­ma pa­va­sa­rio kur­sų gru­pė.

Ar­tū­ro Mo­ro­zo­vo ir „Skal­vi­jos“ nuo­tr.

„Pa­sa­ko­je“ suau­gu­sie­ji tre­čia­ die­niais plūs­ta į ani­ma­ci­jos dirb­ tu­ves, ku­rioms va­do­vau­ja ani­ma­ to­rius Mei­nar­das Val­ke­vi­čius. Jis dirb­tu­vių da­ly­vius su­pa­žin­di­na su ani­ma­ci­jos žan­rais, kū­ri­mo tech­ ni­ko­mis ir mo­ko pa­čius su­kur­ti trum­pą ani­ma­ci­nį fil­mą. „Iš pra­džių į ani­ma­ci­jos kur­ sus suau­gu­sie­ji žiū­rė­jo at­sar­giai, bet pa­ma­žu įsi­bė­gė­jo. Gal la­biau pra­dė­jo do­mė­tis ki­nu, ši­taip no­ri pail­sė­ti nuo dar­bo, at­ras­ti ką nors nau­ja, o da­bar ga­li­me pa­si­džiaug­ti, kad vi­si no­rin­tys ne­til­po. Džiu­gu, kad suau­gu­sie­ji do­mi­si ani­ma­ci­ ja, ne­bi­jo jos im­tis, ku­ria, da­ly­ vau­ja fes­ti­va­liuo­se. Op­ti­mis­tiš­ kai žvel­gia­me į per­spek­ty­vą ir jau gal­vo­ja­me ne tik apie ani­ma­ci­jos kur­sus pra­de­dan­tiems, bet ir pa­ žen­gu­siems, ta­čiau ne­tu­rin­tiems kur sem­tis ži­nių, taip pat ke­ti­na­ me iš­plės­ti dirb­tu­ves iki ke­lių ly­ gių“, – „Vil­niaus die­nai“ at­sklei­dė „Pa­sa­kos“ edu­ka­ci­nių pro­gra­mų koor­di­na­to­rė Guo­da Un­gu­lai­ty­ tė. Šio 15 pa­skai­tų cik­lo kai­na – 450 li­tų.

Ne­mo­ka­mos fil­mų per­žiū­ros De­juo­ti, kad ki­no teat­rai ne­sii­ma ini­cia­ ty­vos ro­dy­ti ge­rą ki­ną, vil­nie­čiams nė­ ra pa­grin­do. Prie­šin­gai nei į ma­si­nį žiū­ ro­vą be­sio­rien­tuo­jan­čios ir tik ypa­tin­ go­mis pro­go­mis ki­no mė­gė­jus nu­ste­bi­ nan­čios di­džio­sios ki­no sa­lės, ma­žie­ji ka­riai iš­ti­ki­mi žiū­ro­vų la­vi­ni­mo idė­jai. „Skal­vi­ja“, „Pa­sa­ka“ vi­sus me­tus siū­lo fil­ mų, ku­riuos pa­ma­ty­ti ho­li­vu­di­niams stan­dar­tams aler­giš­kiems žiū­ro­ vams yra tik­rų tik­riau­ sia at­gai­

va. Ne­re­tai pa­siū­lo­ma ir ne­mo­ka­mų ki­ no sean­sų. „Skal­vi­jos“ lan­ky­to­jai pa­ties ki­no cent­ ro, ki­no fes­ti­va­lio „Ki­no pa­va­sa­ris“, pro­ jek­to „ARTs­ca­pe“ ir kt. yra džiu­gi­na­mi Lie­tu­vos ki­no teat­rus re­tai pa­sie­kian­ čiais Ru­mu­ni­jos, Tur­ki­jos, Ka­za­chi­jos, Če­ki­jos, Nor­ve­gi­jos ir kt. ša­lių fil­mais. Šis ki­no cent­ras ne­pa­bi­jo­jo mo­suo­ti vi­suo­ me­nei prieš no­sį rau­do­na skrais­te ir su­ reng­ti ne­mo­ka­mų fil­mų fes­ti­va­lį les­bie­ čių, gė­jų, bi­sek­sua­lų ir tran­ssek­sua­lų te­ ma. Šei­mų sim­pa­ti­jas „Skal­vi­ja“ pel­nė to­kio­mis ne­mo­ka­mų fil­mų per­žiū­rų ir pra­ mo­gų ak­ci­

jo­mis kaip „Šei­mos mė­nuo“, „Mo­ti­nos die­nos šven­tė“, „Šei­mos die­na“. Į ne­mo­ ka­mus sean­sus kart­kar­tė­mis pa­kvie­ čia­mi pe­da­go­gai. Apie vi­sus kvie­ti­mus in­for­muo­ja­ma in­ter­ne­to sve­tai­nė­je. „Pa­sa­ko­je“ kar­tą per mė­ne­sį vie­ši Šiau­ rės ša­l ių ki­no klu­bas – tai rink­ti­niai sean­sai vi­siems, ku­rie no­ri su­si­pa­žin­ ti su Šiau­rės ša­lių ki­ne­ma­tog­ra­fi­ja. Ki­ no klu­bo su­ma­ny­to­jas yra Šiau­rės mi­ nist­rų ta­ry­bos biu­ras Lie­tu­vo­je. Fil­mai ro­do­mi ne­mo­ka­mai ori­gi­na­lo kal­ba su ang­liš­kais su­btit­rais. Taip pat kar­tą per mė­ne­sį už dy­ką pri­sta­to­mas is­pa­niš­ko fil­mo sean­sas, siū­lo­mas Is­pa­ni­jos am­ ba­sa­dos. Į ne­mo­ka­mas per­žiū­ras „Pa­ sa­ko­je“ ne­re­tai kvie­čia įvai­rūs ren­gi­nių or­ga­ni­za­to­riai, tik rei­kia sek­t i in­for­ m a­c i­j ą

in­ter­ne­te. Štai ar­ti­miau­siu me­tu „Pa­sa­ ko­je“ pla­nuo­ja­ma ne­mo­ka­ma pa­skai­ ta apie bu­diz­mą ir fil­mas apie me­di­ta­ ci­ją.

Pran­cū­ziš­ko ki­no mė­gė­jai jau se­niai įsi­ dė­mė­ję Pran­cū­zų ins­ti­tu­to ka­me­ri­nę ki­no sa­lę. Čia ne­mo­ka­mi fil­mai ori­gi­na­ lo kal­ba su su­btit­rais (daž­niau­siai ang­ liš­kais) ro­do­mi ant­ra­die­nio va­ka­rais.

Be­lauk­da­mas ką tik sos­ti­nė­je nu­vil­ni­ju­ sio mei­lės te­mai skir­to pran­cū­zų ki­no fes­ti­va­lio „Žie­mos ek­ra­nai“ Pran­cū­zų ins­ti­tu­tas ki­no klu­be ro­dė jaus­min­gus fil­mus. O Vil­niaus kny­gų mu­gės pro­ga va­sa­rį čia bus pri­sta­to­mos li­te­ra­tū­ros kū­ri­nių ek­ra­ni­za­ci­jos. Pran­cū­zų ins­ti­ tu­to ki­no klu­bo fil­mai – nuo pran­cū­zų kla­si­kos iki do­ku­men­ti­nių ir nau­jau­sių fil­mų. O štai per­nai pran­cū­za­kal­biai ga­ lė­jo mė­gau­tis gar­sio­jo re­ži­sie­riaus Éri­co Roh­me­ro ret­ros­pek­ty­va, ku­ri pri­sta­to­ ma šie­me­čiuo­se „Žie­mos ek­ra­nuo­se“.

Tre­čia­die­niais ne­mo­ka­mo ki­no vil­ nie­čiams siū­lo at­nau­jin­ta Šiuo­lai­ki­nio me­no cent­ro ki­no sa­lė. Er­dvė­je, ku­rio­ je tel­pa iki šim­to žmo­nių, ro­do­mi ne tik skait­me­ni­niai, bet ir juos­ti­niai fil­mai.

Ar­ti­miau­siuo­se pla­nuo­se nu­ma­ty­ta ne tik Eu­ro­pos, bet ir ki­tų že­my­nų fil­mų.

Ne­mo­ka­mo­mis per­ž iū­ro­mis džiu­g i­ na ir Na­cio­na­li­nė dai­lės ga­le­ri­ja (NDG). Šiuo me­tu čia pri­sta­to­ma fil­mų pro­gra­ ma, pla­čiau at­sklei­džian­ti NDG eks­po­ nuo­ja­mos tarp­tau­ti­nės pa­ro­dos „Apie praei­vius ir kai­my­nus“ kon­teks­tą.

Ki­no cent­ras „Fo­rum Ci­ne­mas“ žiū­ro­ vų taip pat ne­pa­lie­ka be do­va­nų. Ne­ mo­ka­mų fil­mų jis ski­ria moks­lo me­ tų pra­džiai, ret­kar­čiais pa­kvie­čia į do­ ku­men­ti­kos per­žiū­ras, taip pat or­ga­ni­ zuo­ja „Ge­ru­mo sean­sų sa­vai­tę“, per ku­ rią džiu­gi­na naš­lai­čius, vai­kų na­mų auk­lė­ti­nius, neį­ga­lius vai­kus, in­ter­na­ tų auk­lė­ti­nius.

23

vasario 7–13, 2013

kinas Visos savaitės TV programos – priede

Ar tiks­las vis dar pa­tei­si­na prie­mo­nes?

Mū­sų ek­ra­nuo­se vie­nas pa­skui ki­tą pa­si­ro­do du vai­dy­bi­niai fil­ mai, at­sklei­džian­tys pa­sau­li­nės po­li­ti­kos įvy­kių už­ku­li­sius.

Toks ki­nas da­bar tu­ri itin di­de­lę pa­klau­są.

Ge­di­mi­nas Jan­kaus­kas Bin La­de­no me­džiok­lė

Pir­muo­ju tai­ki­niu Ame­ri­ko­je pa­ pras­tai va­di­na­mas JAV pre­zi­den­ tas, ku­rio ap­sau­gai ne­gai­li­ma nei lė­šų, nei be­pre­ce­den­čių prie­mo­nių.

Ir tai su­pran­ta­ma – ša­ly­je, ku­rio­ je nuo žu­di­kų kul­kų žu­vo net ke­li pre­zi­den­tai, vi­sos prie­mo­nės iš­ veng­ti pa­na­šios tra­ge­di­jos pa­tei­si­ na­mos. Apie tik­rus ir ta­ria­mus pa­ si­kė­si­ni­mus į JAV va­do­vo gy­vy­bę Ho­li­vu­de pri­kur­ta de­šim­tys ki­no fil­mų. Ta­čiau vi­sa­da kie­tu cha­rak­ te­riu pa­si­žy­mė­ju­si Kath­ryn Bi­ge­ low ren­ka­si su­dė­tin­ges­nę už­duo­ tį. Jos „Tai­ki­nys #1“ pa­sa­ko­ja apie gar­siau­sio nau­jų­jų lai­kų te­ro­ris­to me­džiok­lę.

Tarp­tau­ti­nė Osa­mos bin La­de­no me­džiok­lė bu­vo pa­skelb­ta tuoj pat, kai tik išaiš­kė­jo „Al Qae­dos“ ly­de­ rio vaid­muo or­ga­ni­zuo­jant 2001ai­siais Niu­jor­ke įvyk­dy­tą te­ro­ris­ti­ nį ak­tą, nu­si­ne­šu­sį be­veik 3 tūkst. gy­vy­bių. Ta­čiau šio gy­vo tai­ki­nio

tiks­li bu­vi­mo vie­ta il­gai ne­bu­vo ži­ no­ma. Vil­tis nu­švi­to po dve­jų me­ tų, kai į JAV an­ti­te­ro­ris­ti­nių pa­jė­gų spąs­tus pa­kliu­vo O.bin La­de­no sū­ nė­nas Ama­ras.

Net pa­ts ga­lin­giau­ sias dži­ha­do ka­rys vie­ną die­ną pa­lūž­ta.

Pa­lūž­ta vi­si!

Fil­mas pra­de­da­mas pir­ma Ama­ro kvo­tos sce­na, vyk­do­ma slap­ta­me CŽV ka­lė­ji­me. Se­ną kaip pa­sau­lis bi­zū­no ir me­duo­lio tak­ti­ką kai­ta­ lio­jan­tis tar­dy­to­jas Da­nas (akt. Ja­ so­nas Clar­ke’as) nea­be­jo­ja, kad net pa­ts ga­lin­giau­sias dži­ha­do ka­rys vie­ną die­ną pa­lūž­ta („To­kia bio­ lo­gi­ja.“). Jei ne nuo fi­zi­nio skaus­ mo, tai nuo psi­cho­lo­gi­nio šan­ta­žo, gal­vą į ga­ba­lus plė­šian­čios sun­kio­jo me­ta­lo mu­zi­kos, sek­sua­li­nio pa­že­ mi­ni­mo, už­siun­dy­tų šu­nų, pri­vers­

ti­nės ne­mi­gos, itin siau­bin­gų le­di­ nio van­dens te­ra­pi­jos pro­ce­dū­rų, kan­ki­ni­mų lau­ki­mo bai­mės ir nuo­ la­ti­nio gra­si­ni­mo: „Aš ta­ve mu­šiu, jei man me­luo­si.“ Lik­vi­da­vi­mo mi­si­ja

Kai ku­rias fil­mo sce­nas sun­ku iš­ tver­ti ne tik kan­ki­na­mam te­ro­ris­ tui, bet ir žiū­ro­vams. Ta­čiau šio­ mis sa­dis­tiš­ko­mis prie­mo­nė­mis bu­vo iš­gau­ta itin svar­bi in­for­ma­ ci­ja, lei­du­si 2011 m. ge­gu­žės 1-ąją Pa­kis­ta­no mies­te Abo­ta­ba­de pra­ dė­ti ka­ri­nio bū­rio „SEAL Team 6“ rei­dą, ku­riam ža­lią švie­są Bal­tuo­ siuo­se rū­muo­se už­de­gė JAV pre­zi­ den­tas Ba­rac­kas Oba­ma.

Jau ži­no­me, kaip bai­gė­si gar­siau­ sio mū­sų lai­kų te­ro­ris­to lik­vi­da­vi­mo mi­si­ja (jai fil­me ski­ria­ma daug dė­ me­sio). Be­je, ori­gi­na­lus fil­mo pa­va­ di­ni­mas „Ze­ro Dark Thir­ty“ ka­ri­nių ter­mi­nų žo­dy­ne reiš­kia 30 mi­nu­čių po vi­dur­nak­čio. Taip bu­vo už­fik­suo­ tas O.bin La­de­no mir­ties lai­kas.

Dra­ko­nas mi­rė! O kas to­liau?..

Po­li­ti­ka „Os­ka­rų“ mu­gė­je Net­ru­kus ma­ty­si­me ak­to­ riaus Be­no Aff­lec­ko re­ži­ suo­tą dra­mą „Ope­ra­ci­ ja „Ar­go“, pa­sa­ko­jan­čią apie per 1980 m. Ira­no įkai­tų kri­zę įvyk­dy­tą še­šių ame­ri­kie­čių gel­ bė­ji­mo ope­ra­ci­ją ir slap­ tą CŽV bei Ho­li­vu­do vaid­ me­nį jo­je. Fil­mas jau ga­vo ke­tu­ rias de­šim­tis įvai­rių ap­do­va­no­ji­mų ir no­mi­nuo­tas sep­ty­niems „Os­ka­rams“.

Rim­čiau­siu jo kon­ku­ren­tu var­žy­bo­ se dėl ki­no pa­sau­ly­je gei­džia­miau­ sių paauk­suo­tų sta­tu­lė­lių bus fil­mas „Tai­ki­nys #1“ (jis no­mi­nuo­tas pen­ kiems „Os­ka­rams“).

Re­ž i­s ie­rė K.Bi­g e­l ow prieš ket­ve­r ius me­ tus ta­po ki­ne­ma­tog­ ra­fi­nio pa­sau­lio sen­ sa­ci­ja, kai jos fil­mas „Iš­mi­nuo­to­jų bū­rys“, pa­sa­ko­jan­tis apie mir­t i­nai pa­vo­jin­gą ka­r ių kas­die­ny­bę Ira­ke, lai­mė­jo net še­šis „Os­ka­rus“. Ne ma­žiau su­dė­ tin­gą te­mą ji pa­si­rin­ko ir sa­vo nau­ja­ jam fil­mui „Tai­ki­nys #1“.

„Tai­ki­nys #1“ („Ze­ro Dark Thir­ty“) JAV, 2012 m.

Rež. K.Bi­ge­low. Vai­di­na J.Clarke’as, Jes­si­ca Chas­tain, Re­da Ka­teb, Ky­le’as Chand­le­ris, Jen­ni­fer Eh­le.

veiksmas

••• humoras

••• įtampa

••• erotika

••• siaubas

•••

4 Kadrai iš filmo

N-16 „Tai­ki­nys #1“ Nuo 2013 02 01 Trukmė 155 min.

Kino repertuaras FORUM CINEMAS AKROPOLIS Ozo g. 25

„Valentinas vienas“ – Premjera.

8–13 d. 11.30, 13.30 (seansas nevyks 12 d.), 16.15, 19, 21.40 val. „Žuviukas Nemo“ (3D, lietuviškai) – Premjera. 8–13 d. 10.15 (seansas nevyks 13 d.), 12.45 (seansas nevyks 13 d.), 15.15, 18.45 val. „Žuviukas Nemo“ (lietuviškai) – Premjera. 8–13 d. 11 (seansas nevyks 12 d.), 16 val. „Ana Karenina“ – Premjera. 8–13 d.

11.45, 14.45, 18, 21 val. „Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai“ – „Čili“ draugų seansas.

13 d. 18.15 val. „Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai“ – 8–13 d. 13.45, 17.45, 19.50, 21.50 val. „Ištrūkęs Džango“ – 8–13 d. 12.30, 16.30, 20 val. „Ralfas Griovėjas“ (lietuviškai) – 8–13 d. 10.45 (seansas vyks 9, 10 d.), 13, 15.30 val. „Dubleris“ – 8–13 d. 12, 18.30 val. „Taikinys #1“ – 8–13 d. 14.30, 20.45 val. „Pi gyvenimas“ (3D) – 8–13 d. 11.15, 17.15 val. „Vargdieniai“ – 8–13 d. 14, 20.15 val. „Skrydis“ – 8–13 d. 18.15 (seansas nevyks 13 d.), 21.15 val. „Legendos susivienija“ (lietuviškai) – 8–13 d. 10.30 val. „Tyli naktis“ – 8–13 d. 21.30 val.

FORUM CINEMAS VINGIS Savanorių pr. 7

„Valentinas vienas“ – Premjera.

8–13 d. 11.20, 14, 17, 19.20, 21, 22 val. „Žuviukas Nemo“ (3D, lietuviškai) – Premjera. 8–13 d. 13.15, 16, 18.30 val. „Žuviukas Nemo“ (lietuviškai) – Premjera. 8–13 d. 11.20, 14 val. „Žuviukas Nemo“ (3D) – Premjera.

8–13 d. 16.40, 19 val. „Ana Karenina“ – Premjera. 8–13 d. 12, 14.45, 17.45, 20.45 val. „Argo“ – Premjera. 8–13 d. 12.15, 15.15, 18, 21.15 val. „Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai“ – „Čili“ draugų seansas.

13 d. 18.20 val. „Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai“ – 8–13 d. 14.20, 16.30, 19, 21.30 val. „Dubleris“ – 8–13 d. 15, 17, 19.20, 21.30 val. „Ištrūkęs Džango“ – 8–13 d. 13.40 (seansas vyks 9, 10 d.), 17.30 (seansas nevyks 13 d.), 20.50 (seansas nevyks 13 d.) val. „Ralfas Griovėjas“ (lietuviškai) – 8–13 d. 11 (seansas vyks 9, 10 d.), 13.20, 15.40 val. „Skrydis“ – 8–13 d. 18.20 (seansas nevyks 13 d.), 21.15 val. „Saulės cirkas. Visatos pakrašty“ (3D, lietuviškai) – 8–13 d. 11 val. „Hobitas. Nelaukta kelionė“ – 8–13 d.

11.40 val. „Tyli naktis“ – 8–13 d. 22 val. „Legendos susivienija“ (lietuviškai) – 9, 10 d. 12 val.

SEANSAI UŽ SPECIALIĄ KAINĄ „Populiari mergina“ – 8–13 d.

12.30 (seansas vyks 9, 10 d.), 18.30 val. „Taikinys #1“ – 8–13 d. 15, 21 val. „Vargdieniai“ – 8–13 d. 12.15 (seansas vyks 9, 10 d.), 18.15 val. „Pi gyvenimas“ – 8–13 d. 15.30 val. „Gangsterių medžiotojai“ – 8–13 d.

21.30 val.

MULTIKINO Ozo g. 18

„Ana Karenina“ – Premjera. 8–13 d. 12 (specialus seansas mamoms su mažyliais vyks 13 d.), 13.45 (seansas nevyks 13 d.), 16.30, 19.15, 22 val., 14 d. 15.45, 18.30, 21.15 val. „Valentinas vienas“ – Premjera.

8–13 d. 10.30, 12.45, 15, 17.15, 18, 19.30, 20.30, 21.45 val., 14 d. 10, 12.15, 14.30, 16.45, 18, 19, 20, 21.15, 22 val. „Žuviukas Nemo“ (3D, lietuviškai) – 8–12 d. 11, 13.15, 15.45, 18.15 val., 13 d.

14, 15.30, 15.45, 18.15 val., 14 d. 11.15, 13.30, 15.45, 18 val. „Žuviukas Nemo“ (lietuviškai) – 8, 9, 11–13 d. 10, 12.15, 14.30 val., 10 d.

10.10, 12.15, 14.30 val., 14 d. 10.15, 12.30, 14.45 val.

„Rusų nuotykiai Las Vegase“ – Išankstinė premjera. 14 d. 17, 19 val. „Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai“ – Išankstinė premjera.

14 d. 16, 18.45, 21.30 val. „Medžioklė“ – 8, 10, 12 d. 19.30 val., 9, 11, 13 d. 21.30 val. „Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai“ – 8–13 d. 14, 16, 20, 22 val., 14 d.

16, 17.45, 19.45 val. „Ištrūkęs Džango“ – 8, 11–13 d. 18, 21.30 val., 9–10 d. 17, 20.30 val., 14 d.

21 val. „Dubleris“ – 8, 10, 12 d. 17.30, 21.45 val., 9, 11, 13 d. 17.30, 19.30 val., 14 d. 22 val. „Tyli naktis“ – 8, 10, 12 d. 20 val., 9, 11, 13 d. 22 val. „Paskutinė tvirtovė“ – 8, 10, 12 d.

22 val., 9, 11, 13 d. 19.45 val. „Ralfas Griovėjas“ (3D, lietuviškai) – 8–13 d. 12.30, 15 val., 14 d. 10.30, 13 val. „Ralfas Griovėjas“ (lietuviškai) – 8, 11–13 d. 10.10, 13, 15.30 val., 9 d. 10.10, 12, 14.30 val., 10 d. 10, 12, 14.30 val., 14 d. 11.30, 13.45 val. „Vargdieniai“ – 8–13 d. 16.45 val. „Pi gyvenimas“ (3D) – 8–13 d.

11.15 val., 14 d. 15.15 val. „Zambezija“ (3D) – 8, 11–13 d.

10.45 val., 9 d. 10 val., 10 d. 10.15 val., 14 d. 10, 12, 14 val. „Zambezija“ – 14 d. 10.30 val. „Hobitas. Nelaukta kelionė“ (HFR 3D) – 8–13 d. 10.30 val., 14 d. 12.30 val.

SKALViJA A.Goštauto g. 2 / 15

„Į Romą su meile“ – 7 d. 16.50 val., 11 d. 15 val. „Aurora“ – 7 d. 18.50 val., 10 d.

15.50 val.

„Medžioklė“ – 7 d. 21.10 val., 8 d.

20.50 val., 9 d. 15.50 val., 10 d.

20.10 val., 11 d. 17 val., 12 d. 20.50 val., 13 d. 19.10 val. „Meilė kaip nuodai“ – 8 d. 17 val., 9 d.

18.10 val., 11 d. 19.10 val., 12 d. 17 val. „Provokuojantys užrašai“ – 8 d.

18.50 val., 9 d. 20 val., 10 d. 18.20 val., 11 d. 21 val., 12 d. 18.50 val., 13 d.

21.20 val. „Tylos metai“ – 13 d. 17 val.

CIKLAS „KARLSONO KINAS“ „Krokodilai 2“ – 9 d. 14 val., 10 d.

14 val.

Animacijos dirbtuvėlės vaikams – 10 d. 13 val.

PASAKA Šv. Ignoto g. 4 / 3

„Provokuojantys užrašai“ – 7 d. 15 (senjorų arbatėlė), 17 val., 8 d. 16.30 val., 9 d. 17 val., 10 d. 17 val., 11 d. 20.30 val., 12 d. 18.15 val., 13 d. 20.30 val. „Optimisto istorija“ – 7 d. 15.30 (beibikinas) val., 9 d. 22 val., 11 d. 18.30 val., 13 d. 20.15 val. „Medžioklė“ – 7 d. 16 val., 9 d. 15 val., 10 d. 21.30 val. „Ištrūkęs Džango“ – 7 d. 18.15 val., 8 d.

21.15 val., 9 d. 21.15 val., 10 d. 21.15 val., 11 d. 20 val., 12 d. 20.30 val., 13 d. 18 val. „Dviračiais per Altajų“ – 7 d.

20.30 val., 9 d. 18 val., 12 d. 18.30 val. „Debesų žemėlapis“ – 7 d. 21.15 val. „Gangsterių medžiotojai“ – 7 d.

21.30 val., 8 d. 17 val. „Karališkas romanas“ – 8 d. 18.30 val., 9 d. 19 val., 11 d. 18.15 val., 12 d.

20.15 val., 13 d. 18.15 val. „Tyli naktis“ – 8 d. 19.15 val., 9 d.

19.30 val., 10 d. 17.15 val., 11 d. 18 val. „Monstrų viešbutis“ – 9 d. 15.15 val. „Kuosvarnis“ – 9 d. 16 val., 10 d. 16 (šeimos seansas) val. „Magiškas Paryžius 3“ – 9 d. 20 val., 10 d. 18.15 val., 12 d. 21 val., 13 d.

18.30 val.

Savaitgalis su „Pasaka“. Užgavėnės kartu su menų mokykla „Debesėliai“ – 10 d. 14 val. „Piratai! Nevykėlių kompanija“ – 10 d. 15 val. „Aurora“ – 10 d. 19 val. „Paslėptas veidas“ – 10 d. 20 val., 11 d.

21 val.

24

vasario 7–13, 2013

idÄ—jos laisvalaikiui diena.lt/naujienos/laisvalaikis

ÄŽk­vė­pi­mo ĹĄal­ti­nis – V .RPSOHNVLQLV Ă…'5$8*Ĺ&#x;´ ELOLHWDV

Ĺ˝i­no­mas ak­to­rius ir ren­gi­niĹł ve­dė­jas And­rius Bia­lob­Şes­ kis sa­ko, kad spor­to klu­bai – to­kie tať­kai, ku­riuos lan­ky­ti pri­va­lo­ma. Ta­Ä?iau Vil­niu­je jam gra­Şiau­si ne jie, o Ĺža­lie­ji plo­tai.

Lai­ma Že­mu­lie­nė l.zemuliene@diena.lt

Po Vin­gio par­kÄ… A.Bia­lob­Şes­ kis kar­tais bė­gio­ja, o kar­tais iť­si­ ruo­ťia ten pa­vaikť­ti­nė­ti. Ka­dan­gi jis au­go ne­to­li ĹĄio par­ko, ten jam pa­tin­ka iki ĹĄiol. Taip pat ak­to­rius mÄ—gs­ta pa­si­vaikť­Ä?io­ti po Mar­ku­ Ä?iĹł par­kÄ…, kur yra Alek­sand­ro Puť­ ki­no mu­zie­jus, ap­suk­ti ra­tÄ… ap­link ne­di­de­lÄ™ kĹŤd­rÄ…. „Jau anks­ty­vÄ… pa­va­sa­rÄŻ ir ru­de­nÄŻ mÄ—gs­tu pa­si­vaikť­Ä?io­ti ap­link Bal­ Ĺžio eĹže­rÄ…, nes va­sa­rÄ… ten neį­ma­ no­ma, – daug Ĺžmo­niĹł. Tos vie­tos ma­no mÄ—gs­ta­miau­sios“, – sa­kÄ— pa­ťne­ko­vas.

Ką ak­to­rius ten vei­kia?

„MÄ…s­tau apie gy­ve­ni­mÄ…, teat­rÄ…, ki­nÄ…, vaid­me­nis – apie vis­kÄ…. Tos vie­tos pa­de­da su­si­kaup­ti. Gam­ta vi­sa­da pa­de­da at­si­gau­ti, pail­sė­ti, su­tel­kia“, – gam­tos pra­na­ťu­mus var­di­jo ak­to­rius.

Gal­bĹŤt gam­tos prie­globs­ty­je ĹĄa­lia Vil­niaus jis su­mÄ…s­tÄ—, su­kō­rÄ— tė­vo vaid­me­nÄŻ pui­kia­me Kris­ti­jo­ no Vil­dĹžiō­no fil­me „Kai ap­ka­bin­ siu ta­ve“? Juok­da­ma­sis ak­to­rius sa­kÄ—, kad gal­bĹŤt ir taip, – bō­tent tam tie pa­si­vaikť­Ä?io­ji­mai ir rei­ka­ lin­gi. O Vil­nius to­kiems da­ly­kams tin­ka­mas – ja­me ne­ma­Şai Ĺža­lių­jĹł plo­tĹł. „Man pa­ts gra­Şiau­sias da­ly­ kas Vil­niu­je – Ĺža­lie­ji plo­tai. Kai gy­ve­n au Ka­ro­l i­n iť­k ė­se, vaikť­

Teatro mÄ—gÄ—jams

Ä?io­da­vau po ĹĄa­lia esan­tÄŻ draus­ ti­nÄŻ. Ka­dan­gi da­bar gy­ve­nu se­ na­mies­ty­je, taip ir vaikť­tau po jÄŻ iĹĄ vie­no teat­ro ÄŻ ki­tÄ…, – juo­kė­ si A.Bia­lob­Şes­kis. – Vil­nius – ne­di­de­lis mies­tas, sten­giuo­si kiek ÄŻma­no­ma kuo dau­giau po jÄŻ vaikť­Ä? io­t i pÄ—s­Ä? io­ mis.“ Se­na­mies­ty­je dau­gy­bÄ— pa­gun­dĹł – ka­vi­niĹł, ba­ rĹł, vy­ni­niĹł, res­to­ra­nĹł. Su drau­ge Ane­ta vy­riť­kis la­ biau­siai mÄ—gs­ta pa­sė­dė­ti vy­ni­nė­je „In vi­no“, res­to­ ra­nė­ly­je „Re­ne“, Pi­lies ke­ pyk­lė­lė­je. „Tai – mō­sĹł vie­tos“, – api­ bend­ri­no A.Bia­lob­Şes­kis.

muzikos mÄ—gÄ—jams

9DVDULR G

75<6 0</,1Ă˝,26 ELOLHWDL

LU

KUR? KongresĹł rĹŤmuose, Vilniaus g. 6/16.

KA­DA? Vasario 8 d. 19 val. KIEK? 89â&#x20AC;&#x201C;179 litai.

KUR? Lietuvos nacionalinÄ&#x2014;je filharmonijoje, AuĹĄros VartĹł g. 5.

KA­DA? Vasario 9 d. 19 val. KIEK? 20â&#x20AC;&#x201C;40 litĹł.

V.Vysockio legenda atgimsta

Smuiko virtuozas

Kino, teatro ir muzikos mÄ&#x2014;gÄ&#x2014;jĹł ĹĄirdis uĹžkariavusi Vladimiro Vysockio istorija atgims scenoje: Rusijos poeto, aktoriaus ir muzikanto atminimui skirtÄ&#x2026; muzikinÄŻ spektaklÄŻ pristatys jo sĹŤnus Nikita Vysockis. â&#x20AC;&#x17E;AĹĄ neraudojau tÄ&#x2014;vo laidotuvÄ&#x2014;se. Tik po trejĹł metĹł visa savo esybe pajutau â&#x20AC;&#x201C; jo nebÄ&#x2014;ra, niekada nebepamatysiuâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; sako N.Vysockis.

2012 m. prestiĹžinio Yehudi Menuhino smuikininkĹł konkurso nugalÄ&#x2014;tojo vardÄ&#x2026; pelnÄ&#x2014; Kennethas Renshawas iĹĄ JAV. Vos 19 metĹł atlikÄ&#x2014;jas jau yra keleto konkursĹł pirmos premijos laureatas. Ĺ ÄŻ vakarÄ&#x2026; reta proga iĹĄgirsti K.RenshawÄ&#x2026;, kurÄŻ ÄŻtakingi kritikai vienbalsiai vadina ĹĄiĹł laikĹł smuikininku vunderkindu.

9DVDULR G

69(,., (0,*5$17$, ELOLHWDL

6SHFLDOXV SDVLĹ&#x2DC;O\PDV GUDXJDPV ELOLHWDL WLN /W Teatro Teatro Teatroradijas radijas radijas

UXVXGUDPD OW

Teatro Teatro Teatroradijas radijas radijas

Teatro Teatro Teatroradijas radijas radijas

Teatro Teatro Teatroradijas radijas radijas

%LOLHWXV SODWLQD

KUR? OKT / Vilniaus miesto teatro salÄ&#x2014;je, AĹĄmenos g. 8.

KA­DA? Vasario 9, 10 d. KIEK? 31 litas.

KUR? UĹžutrakio dvare, UĹžtrakio g. 17, Trakai.

KA­DA? Vasario 10 d. 14 val. KIEK? 30 litų.

SceninÄ&#x2014; F.Kafkos metamorfozÄ&#x2014;

DĹžiazo improvizacijos

Kaip raĹĄÄ&#x2014; filosofas Albertâ&#x20AC;&#x2122;as Camus, â&#x20AC;&#x17E;Kafkos pasaulis iĹĄ tikro nenusakomas pasaulis, kur Ĺžmogus leidĹžia sau kankinamÄ&#x2026; prabangÄ&#x2026; meĹĄkerioti vonioje, Ĺžinodamas, jog nieko neiĹĄtrauks.â&#x20AC;&#x153; ReĹžisierius Paulius IgnataviÄ?ius pabandÄ&#x2014; F,Kafkos kĹŤrinius â&#x20AC;&#x17E;MetamorfozÄ&#x2014;â&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x17E;Nuosprendisâ&#x20AC;&#x153; ir â&#x20AC;&#x17E;LaiĹĄkas tÄ&#x2014;vuiâ&#x20AC;&#x153; sujungti ÄŻ vienÄ&#x2026; , aktoriĹł atvirumu paremtÄ&#x2026; darbÄ&#x2026;.

Puikiai Ĺžinomos melodijos, nuspalvintos dĹžiazo harmonijos, subtilus, pakerintis GiedrÄ&#x2014;s KilÄ?iauskienÄ&#x2014;s vokalas ir virtuoziĹĄka Andrejaus Polevikovo fortepijono muzika â&#x20AC;&#x201C; jaudinantis jaukios popietÄ&#x2014;s romantiĹĄkame dvare akcentas. Ir net jeigu koncerte skambÄ&#x2014;sianÄ?ius kĹŤrinius esate girdÄ&#x2014;jÄ&#x2122; daugybÄ&#x2122; kartĹł, ĹĄÄŻsyk maloniai nustebsite.

25

vasario 7–13, 2013

idėjos laisvalaikiui

26p.

R.Berankio ir Lietuvos teniso rinktinės pergalę apkartino nepelnytos kritikos pliūpsnis.

Vil­niaus par­kai Vil­nius – ne­di­de­lis mies­tas, sten­giuo­si kiek įma­no­ ma dau­giau po jį vaikš­ čio­ti pės­ čio­mis.

Pa­gal­ba: ak­to­riui A.Bia­lob­žes­kiui pa­tin­ka aktyvus laisvalaikis gamtoje.

„Fotodienos“ / Alfredo Pliadžio nuo­tr.

PRivalai dalyvauti!

Sve­čiuo­se ro­ju­je su E.Nek­ro­šiu­mi Il­gai lauk­tų di­džių­jų Lie­tu­vos teat­ro prem­je­rų są­ra­šą pa­pil­do dar vie­na – šį­kart vie­nas ta­len­tin­ giau­sių lie­tu­vių re­ži­sie­rių Ei­mun­ tas Nek­ro­šius nu­kels į Dante’s Alig­hie­ri ro­jų.

Ne­se­niai teat­ro gur­ma­nai mė­ga­ vo­si Os­ka­ro Kor­šu­no­vo „Ka­ted­ ra“ pa­gal vie­ną gar­sio­sios Jus­ti­no Mar­cin­ke­vi­čiaus tri­lo­gi­jos kū­ri­ nių. Šį­kart ki­tas le­gen­di­nis re­ži­ sie­rius E.Nek­ro­šius pri­sta­to dar vie­ną spek­tak­lį pa­gal ki­tą tri­lo­gi­ ją – vi­du­ram­žių ge­ni­jaus Dante’s „Die­viš­ką­ją ko­me­di­ją“. Tiks­liau, pa­sku­ti­nę jos da­lį – „Ro­jų“.

Spek­tak­lio ver­si­ja bu­vo su­kur­ ta praė­ju­sių me­tų rug­sė­jį Ita­li­ jos Vi­čen­cos mies­to „Olim­pi­co“ teat­re, ku­ris yra se­niau­sias pa­ sau­lio teat­ras po sto­gu, pa­sta­ ty­tas XVI a. pa­gal žy­maus ita­lų Re­ne­san­so ar­chi­tek­to And­reos

Kam nesimiega

KUR? Muzikos klube „Tamsta“, Subačiaus g. 11A. KA­DA? Vasario 9 d. 21.30 val. KIEK? 15 litų.

KUR? Menų fabrike „Loftas“, Švitrigailos g. 29.

KA­DA? Vasario 8 d. 22 val. KIEK? 39–74 litai.

Pal­la­dio pro­jek­tą ir sau­go­mas UNES­CO. E.Nek­ro­šius per­nai bu­vo pa­ kvies­tas tap­ti šia­me teat­re vy­ku­ sio 65-ojo kla­si­ki­nių spek­tak­lių cik­lo me­no va­do­vu. Spe­cia­liai šiai pro­gra­mai, pa­nau­do­jant iš­li­ku­ sias is­to­ri­nes dai­li­nin­ko Vin­cen­ zo Sca­moz­zi de­ko­ra­ci­jas, ir bu­vo su­kur­tas spek­tak­lis „Ro­jus“, ku­ ris ta­po svar­biau­siu ir reikš­min­ giau­siu vi­so Vi­čen­cos teat­ro se­ zo­no įvy­kiu.

Kaip ir Lie­tu­vo­je jau vai­di­na­ ma­me spek­tak­ly­je „Die­viš­ko­ ji ko­me­di­ja“ pa­gal pir­mą­sias dvi Dante’s poe­mos da­lis, „Ro­ju­je“ Dan­tės vaid­me­nį ku­ria Ro­lan­ das Kaz­las, Beat­ri­čę – Ie­va Triš­ kaus­kai­tė. Drau­ge su jais sce­no­je iš­vy­si­me ir dau­gu­mą ki­tų jau­nų­ jų ak­to­rių, vai­di­nu­sių pir­ma­ja­me spek­tak­ly­je.

ne tik vaikams

KUR? Kongresų rūmuose, Vilniaus g. 6 / 16.

KA­DA? Vasario 9 d. 12 val. KIEK? 10–35 litai.

VD inf.

Aktoriai: kaip ir pir­ma­ja­me

„Die­viš­ko­sios ko­me­di­jos“ spek­ tak­ly­je, „Ro­ju­je“ Dan­tės vaid­ me­nį ku­ria R.Kaz­las, Beat­ri­čę – I.Triš­kaus­kai­tė. „Me­no for­to“ nuo­tr.

Kur? Na­cio­na­li­nia­me dra­mos teat­re, Ge­di­mi­no pr. 4.

Ka­da? Va­sa­rio 12, 13 d. 18.30 val.

Kiek? 45–120 li­tų.

aktyviems

KUR? V.Kudirkos aikštėje, Gedimino pr. 11.

KA­DA? Vasario 9 d. 11 val. KIEK? Nemokamai.

Vis kitokie „Gerai Gerai ir Miss Sheep“

Šiaurės šalių muzikos pamokos

Cirkas atvažiavo!

Žiema, bėk iš kiemo

Kaip patys sako, netyčia 2008-aisiais susitikę Žmogus Orkestras ir Panelė Avis šiandien skaičiuoja apie pusšimtį koncertų. „Gerai Gerai ir Miss Sheep“ popelektronikos gerbėjų širdis užkariavo ritmingais, švelniu liūdesiu persmelktais kūriniais. Dabar jau subrendo griežtesniam skambesiui, vis dažniau verčiančiam klausytojus energingai pakelti rankas, miklinti kojas.

Šiaurės šalys garsėja ne tik kokybiška popmuzika, tačiau ir labai savita įvairiausių muzikos garsų laboratorija. Šiuolaikinės Šiaurės šalių muzikos ciklas „Norden Wave“ pirmajame savo renginyje pristatys atlikėjus „Rangleklods“ iš Danijos, „Silverarken“ iš Švedijos ir „Golden Parazyth“ iš Lietuvos.

Klounai, akrobatai, fokusininkai ir kiti artistai neįtikėtinus cirko numerius atliks griežiant orkestrui. Kadaise kiekvienas cirkas turėjo nedidelius savo orkestrus. Juk taip svarbu lyno akrobatui padėti išlaikyti ritmą ar būgnais pagąsdinti žiūrovą pavojingiausiais momentais.

Užgavėnės – viena žaismingiausių lietuviškų kalendorinių švenčių, per kurią žadinama žemė ir atsisveikinama su žiema. V.Kudirkos aikštę taip pat užtvindys keisčiausi Užgavėnių dalyviai: Meška, Gervė, Giltinė, velniai, raganos, vyks Kanapinio ir Lašininio kova, ir bus deginama Morė.

KUR? Šv. Kotrynos bažnyčioje, Vilniaus g. 30.

KA­DA? Vasario 13 d. 19 val. KIEK? 43–63 litai.

KUR? Klube „Opium“, Islandijos g. 4.

KA­DA? Vasario 8 d. 23 val. KIEK? 15–20 litų.

KUR? Nacionalinėje filharmonijoje, Aušros Vartų g. 5.

KA­DA? Vasario 10 d. 12 val. KIEK? 10–20 litų.

KUR? Informacija pateikiama įsigijus bilietą KA­DA? Vasario 13 d. 17.30 val. KIEK? 20 litų.

100 procentų Mantas

Svečias iš Prancūzijos

Kaip paukščiai muzikos klausė

Pažvelkime į Vilnių kitaip

„Šioje programoje būsiu 100 proc. Mantas. Kūriniai bus atliekami visiškai natūraliai, neperkraunant jų sudėtingomis kompiuterinėmis aranžuotėmis. Nebus užtepta jokio nereikalingo grimo nei man, nei mano atliekamai muzikai“, – apie būsimą koncertą kalbėjo Mantas. Atlikėjas žada, kad šiame pasirodyme nebus snobizmo, bus spontaniški jausmai ir nesuvaidinta nuotaika.

Prancūzas The Mekanism keletą metų praleidęs Rytuose į gimtąją šalį parsivežė ne tik platų požiūrį į gyvenimą, bet ir pirmuosius kūrybos vaisius. Šio didžėjaus ir prodiuserio metai jau intensyviai suplanuoti, tad „Downtown Party Network“ jį spėjo pasikviesti pačiu laiku.

Aktoriaus lėlininko Lino Zubės istorija pasakoja apie du paukštelius, – smalsuolį Šarkiuką ir protingąjį Pelėdžiuką, – apsigyvenusius koncertų salės užkulisiuose. Paukšteliai komentuos koncertą, pristatys pučiamuosius instrumentus, atlikėjus ir kūrinius, mokys tinkamo elgesio salėje.

Koks Vilnius buvo XVI a.? Skurdus, nuodėmingas, prašmatnus ir blizgantis. Vilniuje kadaise, be gražių gatvių, buvo ir tokių, kurias galima vadinti nuodėmių gatvėmis. Per ekskursiją sužinosite apie to meto nuodėmingų moterų aprangą, elgesį ir apie pasimatymų namus.

26

vasario 7–13, 2013

sportas

R.Be­ran­kio per­ga­lę ap­kar­ti­no skep Praė­ju­sį sa­vait­ga­lį į Šiau­lių are­ną su­plū­ dę žiū­ro­vai mė­ga­vo­si pui­kiu te­ni­su: Lie­tu­ vos rink­ti­nė trium­fa­vo prieš var­žo­vus iš Kip­ro 4:1. Auk­si­nį taš­ką pel­nęs Ri­čar­das Be­ran­kis vis dėl­to ap­gai­les­ta­vo, kad kai ku­ rie žur­na­lis­tai per­ga­le džiaug­tis ne­lei­do.

Ba­lys Šmi­gels­kas

b.smigelskas@diena.lt

Ne­se­niai iš „Aust­ra­lian Open“ karš­čio į gim­ti­nę grį­žu­sį ge­riau­sią Lie­tu­vos te­ni­si­nin­ką praė­ju­sią sa­ vai­tę už­klu­po stip­rus per­ša­li­mas.

Le­mia­mą taš­ką tar­pu­sa­vio dvi­ko­ vo­je su kip­rie­čiais 85-oji pa­sau­ lio ra­ke­tė (pa­gal ATP kla­si­fi­ka­ci­ją) R.Be­ran­kis pa­dė­jo sek­ma­die­nį, kai sau­sai (6:3, 6:2, 6:1) įvei­kė „Da­vi­so tau­rė­je“ de­biu­ta­vu­sį 20-me­tį So­ te­rį Had­jis­tyl­lį. „Šiai per­ga­lei Ri­čar­das ati­da­vė vos 20 pro­c. jė­gų. Kai paaiš­kė­jo, kad į Lie­tu­vą neat­vyks 35-as pa­gal ATP rei­tin­gą Mar­co­sas Bagh­da­tis, ta­po aki­vaiz­du, jog R.Be­ran­kio ly­ gis, kad ir kaip li­ga jį bū­tų su­rie­tu­si, mums leis lai­mė­ti šias var­žy­bas“, – už­tik­rin­tai kal­bė­jo rink­ti­nės ka­pi­ to­nas Re­mi­gi­jus Bal­že­kas.

Lie­tu­vos rink­ti­nė už­si­tik­ri­no, kad šie­met jie tik­rai neišk­ris iš Eu­ro­posAf­ri­kos zo­nos ant­ros gru­pės.

Pa­si­pik­ti­no žur­na­lis­tų dar­bu

Pen­kias die­nas karš­čia­vęs ir lo­ vo­je pra­gu­lė­jęs R.Be­ran­kis be­veik ne­tu­rė­jo lai­ko nor­ma­lioms tre­ni­ ruo­tėms. Tad po per­ga­lin­gai pa­ si­bai­gu­sios akis­ta­tos te­ni­si­nin­kas ne­vy­nio­jo žo­džių į va­tą. „Pra­lai­mė­jo­me tik vie­ną iš pen­ kių ko­vų (dve­je­tų ma­čą), o vie­nos ži­niask­lai­dos prie­mo­nės at­sto­ vai pa­ra­šė, kad pa­ty­rė­me fias­ko.

Mus la­bai nu­ste­bi­no ne tik ant­ raš­tė, bet ir pa­ts teks­tas. Ma­nau, rei­kia gal­vo­ti, ką ir kaip ra­šy­ti. Juk žai­džia­me Lie­tu­vo­je, ma­nau, tu­ rė­tų bū­ti pa­lai­ky­mas. Kal­bu apie

vie­ną konk­re­tų at­ve­jį. No­riu pa­ dė­ko­ti mus pui­kiai pa­lai­kiu­siems žiū­ro­vams“, – min­tis dės­tė R.Be­ ran­kis.

Ri­čar­das Be­ran­kis:

Jei­gu bū­tu­me pra­lai­ mė­ję ma­čą sau­sai, bū­tų ga­li­ma va­din­ti fias­ko. O juk pra­lai­ mė­jo­me po įtemp­tų pen­kių se­tų. „Jei­gu bū­tu­me pra­lai­mė­ję ma­čą sau­sai, tuo­met su­pran­tu, bū­tų ga­ li­ma va­din­ti fias­ko. O juk pra­lai­ mė­jo­me po įtemp­tų pen­kių se­tų. Čia ne krep­ši­nis, kai blo­gai su­žai­ dęs at­kar­pą ga­li pri­sės­ti ant suo­ liu­ko, pa­si­kal­bė­ti su tre­ne­riu ir at­ si­pū­tęs vėl ženg­ti į aikš­tę. Te­ni­se vis­kas vyks­ta čia ir da­bar, kiek­vie­ nas at­sa­kin­gas už sa­vo veiks­mus“, – ge­ro­kai pyk­te­lė­jęs tę­sė spor­ti­ nin­kas.

Kiek at­ly­žęs R.Be­ran­kis pri­pa­ ži­no, kad ne­si­gai­li grį­žęs į Lie­tu­vą. „Vi­siš­kai ne­si­gai­liu, kad at­va­žia­vau.

Vi­sa­da at­sto­va­vau Lie­tu­vai ir man tai sma­gu. At­vi­rai pa­sa­kius – pa­ var­gau. Kor­te pra­lei­dau be­veik de­ šimt va­lan­dų, su­žai­džiau vie­nuo­li­ ka se­tų. Tai var­gi­na“, – pri­pa­ži­no ge­riau­sias ša­lies te­ni­si­nin­kas.

Ra­gi­no dirb­ti dau­giau

Rink­ti­nės ka­pi­to­nas R.Bal­že­kas gy­rė auk­lė­ti­nių nu­si­tei­ki­mą ir pa­

brė­žė, kad no­rint pa­kil­ti į aukš­ tes­nį ly­gį kiek­vie­nam iš ko­man­dos na­rių rei­kia įdė­ti dar daug pa­stan­ gų ir juo­do dar­bo. „No­r iu nuo­š ir­d žiai pa­d ė­ko­ ti vai­ki­nams, ku­rie ruoš­da­mie­si ir per tur­ny­rą bu­vo dar­ni ir drau­ giš­ka ko­man­da. Vi­si žai­dė­jai bu­ vo at­si­da­vę 100 pro­cen­tų. R.Be­ ran­kiui pa­si­ro­dy­ti vi­su pa­jė­gu­mu su­truk­dė už­klu­pu­si li­ga. Kas­pa­ras Že­mai­tė­lis į rink­ti­nės su­dė­tį pa­ te­ko vi­siš­kai pel­ny­tai. Ma­nau, jis su mu­mis žais ir atei­ty­je. Do­vy­ das Ša­ki­nis stu­di­juo­ja Dart­mu­to ko­le­dže – tai la­bai ge­ra vie­ta to­ bu­lė­ti. Žai­dė­jo tre­ne­ris yra la­bai ge­ras ma­no pa­žįs­ta­mas, tad jei­ gu Do­vy­das tin­gi­niaus, aš apie tai su­ži­no­siu pir­mas“, – pu­siau rim­ tai, pu­siau juo­kais kal­bė­jo tre­ne­ ris. Stra­te­gas sėk­mės lin­kė­jo ir ki­tiems jau­nie­siems Lie­tu­vos at­ sto­vams. „La­bai džiau­giuo­si Lu­ ko Mu­ge­vi­čiaus žai­di­mu. Vis dėl­ to jam rei­kia dar la­bai daug dirb­ti ir to­bu­lė­ti. Vy­rų te­ni­sas vi­siš­kai ki­toks nei jau­nių, o pe­rė­ji­mo lai­ ko­tar­pis iš jau­nių į vy­rų yra pa­ts skaus­min­giau­sias. Lin­kiu Lu­kui ir jo tre­ne­riui tė­čiui Rim­vy­dui Mu­ ge­vi­čiui ne­pa­si­duo­ti, o už­si­spy­rus kas­dien be ga­lo daug dirb­ti. Tik tai ga­li at­neš­ti no­ri­mų re­zul­ta­tų.

Ma­nau, žai­dė­jas tu­ri la­bai švie­sią per­spek­ty­vą ir ge­rą atei­tį“, – te­ni­ si­nin­kus ska­ti­no R.Bal­že­kas.

Ki­tas var­žo­vas – Por­tu­ga­li­ja

Spe­cia­lis­tas lei­do su­pras­ti, kad be R.Be­ran­kio ti­kė­tis per­ga­lės per ar­ tė­jan­čią dvi­ko­vą su Por­tu­ga­li­ja bū­ tų nai­vu. R.Bal­že­kas tei­gė, kad bent

Komentaras Ra­mū­nas Gru­šas

Lie­tu­vos te­n i­so są­jun­gos pre­z i­den­tas

M

Kal­bos: vos iš li­gos pa­ta­lo pa­ki­lęs ir per­ga­lin­gą taš­ką rink­ti­nei aikš­te­

lė­je pel­nęs R.Be­ran­kis pri­pa­ži­no, kad neat­sa­kin­gi kai ku­rių kri­ti­kų pa­ reiš­ki­mai jį ste­bi­na ir pik­ti­na. „Scanpix“ nuo­tr.

Pers­pek­ty­va: jau­no­jo te­ni­si­nin­ko L.Mu­ge­vi­čiaus žai­di­mas, anot R.Bal­

že­ko, džiu­gi­na, ta­čiau jam esą dar yra kur to­bu­lė­ti.

„Fo­to­die­nos“ / Alf­re­do Plia­džio nuo­tr.

a­nau, kad vis­kas pa­vy­ko ge­rai. Pra­džio­je kiek ne­ ri­ma­vo­me, ta­čiau spren­ di­mas per­kel­t i ma­čą į nau­jas erd­ves – Šiau­lių are­ną – tik­rai pa­ si­tei­si­no. No­riu pa­dė­ko­ti vi­siems, vie­ naip ar ki­taip pri­si­dė­ju­siems prie šios pui­kios šven­tės. Vi­sų pir­ma – abie­jų ko­ man­dų žai­dė­jams ir ka­pi­to­nams. Žiū­ro­ vams, ku­rie su­si­rin­ko are­no­je ir karš­tai pa­lai­kė mū­sų vy­rus. Taip pat – il­ga­me­ čiam mū­sų rink­ti­nės rė­mė­jui kon­cer­ nui „MG Bal­tic“ ir šie­met rink­ti­nę la­bai pa­rė­mu­siam SEB ban­k ui. Vai­kams, ku­rie laks­tė kor­te pa­skui ka­muo­ liu­kus, tei­sė­jams, mums tal­ki­nu­ siems sa­va­no­riams ir Šiau­lių mies­ to val­džiai. Te­ni­sui lai­kas kel­tis į uni­ver­sa­lias are­nas. Ma­nau, kad ar­ti­miau­sią Lie­tu­vo­je vyk­sian­tį „Da­vi­so tau­rės“ ma­čą reng­si­me Vil­niaus ar Kau­no are­no­se.

Sporto aistruoliams r

KUR? „Ekins­tos“ spor­to sa­lė­je, Vy­te­nio g. 46B. KA­DA? Va­sa­rio 8 d.

18 val. KIEK? 5 li­tai.

Sa­ka­lai ban­dys at­si­ties­ti

Vil­niaus der­bis

Itin sun­kių fi­nan­si­nių pro­ ble­mų pri­slėg­ti Vil­niaus „Sa­ ka­lai“ na­mų aikš­te­lė­je ban­ dys nu­trauk­ti ne­sėk­mių se­ri­ją ir iš­ ko­vo­ti pir­mą­ją per­ga­lę Bal­ti­jos ly­go­je.

Tie­sa, tai pa­da­ry­ti bus ne­leng­va, nes į sos­ti­nę at­vyks­ta F gru­pės ly­de­ris – vi­sus tris su­si­ti­ki­mus lai­mė­jęs Tar­tu „Rock“ klu­bas.

Le­gen­di­nė „Sta­ty­ba“ ant­ro­je pa­gal pa­jė­gu­mą Na­cio­na­li­ nė­je krep­ši­nio ly­go­je uži­ma de­vin­tą vie­tą (17/11), jų var­žo­vas „Per­ las-MRU“ ri­kiuo­ja­si dviem laip­te­liais že­miau (12/16). Šia­me der­by­je ko­man­ dos kaip įma­ny­da­mos steng­sis pa­ge­ rin­ti tur­ny­ri­nę pa­dė­tį prieš re­gu­lia­rio­ jo se­zo­no pa­bai­gą.

KUR? „Im­puls“ spor­to sa­lė­je, Sa­va­no­ rių pr. 28. KA­DA? Va­sa­rio 9 d. 16 val.

KIEK? Ne­mo­ka­mai.

KUR? Res­to­ra­ne „Ter­ra­no“, Pi­lies g. 34. KA­DA? Va­sa­rio 9 d. 19 val.

KIEK? 5 li­tai.

27

vasario 7–13, 2013

sportas diena.lt/naujienos/sportas

p­ti­kai jau kol kas pa­jė­giau­sio ša­lies te­ni­ si­nin­ko pla­nuo­se iš­vy­ka į Por­tu­ga­ li­ją ne­nu­ma­ty­ta. „Por­tu­ga­li­ja yra stip­ri ko­man­ da. Ji sa­vo gre­to­se tu­ri Jo­ão Sou­są, Gast­ão Elia­są ir Fre­de­ri­co Gi­lą. Vi­ si jie – tarp 200 ge­riau­sių pla­ne­ tos te­ni­si­nin­kų. Ga­li­me juos įveik­ ti, ta­čiau tam rei­kia ruoš­tis la­bai rim­tai ir at­sa­kin­gai. Be to, tu­ri­me rung­ty­niau­ti pa­jė­giau­sios su­dė­ ties. At­siž­vel­giant į tai, jog rung­ty­ nės Por­tu­ga­li­jo­je, ga­li­ma jau da­bar nu­spė­ti, kad teks rung­ty­niau­ti ant grun­to. Tai pa­lan­kiau jiems. Pir­mą ba­lan­džio pu­sę esa­me nu­ma­tę pa­ si­ruo­ši­mo sto­vyk­lą, ku­ri bus skir­ ta žai­di­mui ant grun­to nu­glu­din­ti.

Ji vyks Is­pa­ni­jo­je ar­ba Pran­cū­zi­jo­ je. Jei­gu pla­nai ne­si­keis, ten ir bū­ si­me“, – at­vi­ra­vo tre­ne­ris.

Lie­tu­vių su­si­ti­ki­mas su Por­tu­ga­ li­ja nu­ma­ty­tas ba­lan­džio 5–7 d.

Užk­lu­pu­si li­ga su­jau­kė R.Be­ran­ kio pla­nus. Pui­kią spor­ti­nę for­mą Aust­ra­li­jo­je ro­dęs lie­tu­vis grei­ čiau­siai pra­leis „ATP 250“ tur­ny­ rą Pran­cū­zi­jos Mon­pel­jė mies­te ir „ATP 500“, ku­ris nu­ma­ty­tas Ro­ ter­da­me. Ar­ti­miau­sias R.Be­ran­kio pla­nas – vi­siš­kai pa­sveik­ti ir po sa­ vai­tės ke­liau­ti į JAV.

Skai­čiai Šiau­lių are­no­je su­si­rin­kę sir­ga­liai

ir te­le­vi­zi­jos ka­na­lo TV1 žiū­ro­vai tu­ rė­jo ga­li­my­bę mė­gau­tis 9 va­lan­do­ mis ir 28 mi­nu­tė­mis gry­no te­ni­so – tiek tru­ko vi­si pen­ki ma­čai. Dau­ giau­sia lai­ko kor­te pra­lei­do pir­mo­ sios rink­ti­nių ra­ke­tės. R.Be­ran­kis žai­dė ly­giai 6 va­lan­das, o Kip­ro ko­ man­dos ly­de­ris Ra­re­sas Cuzd­rio­ rea­nas – 5 va­lan­das ir 31 mi­nu­tę. Šiau­lių are­nos duo­me­ni­mis, penk­

ta­die­nio su­si­ti­ki­mus ste­bė­jo 2865 žiū­ro­vai, šeš­ta­die­nio – 2720, o sek­ ma­die­nio – 2775.

Per Lie­tu­vos ir Kip­ro rink­ti­nių tre­

ni­ruo­tes ir ma­čus bu­vo su­nau­do­ti 574 „Yo­nex Tour“ te­ni­so ka­muo­liu­ kai, o te­ni­si­nin­kų ra­ke­tės per­temp­ tos 40 kar­tų. 23 kar­tus sty­gos keis­tos lie­tu­viams ir 17 kar­tų – kip­rie­čiams. Iš vi­so tam su­nau­do­ta be­veik pus­ki­lo­ met­ris įvai­rių sty­gų.

Kor­te vyks­tant ma­čams dir­bo 20

li­ni­jų tei­sė­jų, o toks pat skai­čius vai­ kų žai­dė­jams pa­da­vi­nė­jo ka­muo­ liu­kus.

Var­žy­bų die­no­mis ko­

man­dos su­val­gė 28 ki­log­ra­mus įvai­rių vai­sių ir iš­gė­rė 250 lit­rų van­ dens.

Iš­min­tis: tar­si ra­ke­ta į pa­sau­li­nės šlo­vės vir­šū­nę po Lon­do­no olim­pia­dos šo­vu­sios R.Mei­lu­ty­tės vie­ši pa­si­sa­ky­mai itin lau­kia­mi, ta­čiau ji, prie­

šin­gai nei kai ku­rie ko­le­gos, tuo nau­do­ja­si pro­tin­gai.

„Fo­to­die­nos“ / Alf­re­do Plia­džio nuo­tr.

Spor­ti­nin­kai šėls­ta ir feis­bu­ko are­no­je Per pa­sta­rą­jį penk­me­tį kas­die­ ny­bę uzur­pa­vę so­cia­li­niai tink­ lai įsi­tvir­ti­na ir ži­niask­lai­do­je – ši feis­bu­ką ar tvi­te­rį nu­ro­do jau kaip pir­mi­nį šal­ti­nį. So­cia­li­nių tink­lų ga­lią ne­tru­ko su­pras­ti ir spor­to pro­fe­sio­na­lai.

Kai ku­riems žmo­nėms so­cia­li­niai tink­lai jau ta­po tie­sio­gi­nio bend­ ra­vi­mo pa­kai­tu, o vers­lui ar spor­ ti­nin­kams – ga­li­my­be pa­si­telk­ ti vie­šų­jų ry­šių už­tai­są ir su­kur­ti ori­gi­na­lų įvaiz­dį. Vis dėl to at­le­tai šiuo šan­su nau­do­ja­si skir­tin­gai.

Ke­liu vė­lia­vą lais­ vės gy­nė­jams. Ir ma­ža ve­lia­ve­lė tu­ri di­de­lę reikš­mę. Di­ džiuo­juo­si bū­da­ma lie­tu­vė!

Fe­no­me­na­lio­ji Rū­ta Mei­lu­ty­ tė so­cia­li­nio tink­lo pa­sky­ro­je tu­ri dau­giau kaip 80 000 ak­ty­vių ger­ bė­jų. To­kių skai­čių pa­vy­dė­ti ga­lė­tų ne­ma­ža da­lis ofi­cia­lių ži­niask­lai­ dos prie­mo­nių. Ži­nant tai, ne­sun­ ku su­vok­ti, ko­kią įta­ką pa­na­šaus ly­gio spor­ti­nin­kai tu­ri vie­šo­jo­ je erd­vė­je. Jau­no­ji Lie­tu­vos žu­ve­ lė nau­ja­me­čia­me svei­ki­ni­me pa­ lin­kė­jo sau­go­ti sa­ve, ar­ti­muo­sius, siek­ti sa­vų tiks­lų ir... val­gy­ti dau­ giau vai­sių bei dar­žo­vių. Įsi­vaiz­ duo­ja­te ge­res­nę gė­ry­bių rek­la­mą?

15-me­tė pa­si­žy­mi ne tik nuo­šir­ du­mu, bet ir pi­lie­tiš­ku­mu. Mi­nint Sau­sio 13-osios įvy­kius plau­ki­kė

su ger­bė­jais pa­si­da­li­jo šia min­ti­ mi: „Ke­liu vė­lia­vą lais­vės gy­nė­ jams. Ir ma­ža ve­lia­ve­lė tu­ri di­de­ lę reikš­mę. Di­džiuo­juo­si bū­da­ma lie­tu­vė!“ Ne­ga­li ne­si­ža­vė­ti.

De­ja, ne vi­si at­le­tai įga­lūs tin­ ka­mai nau­do­tis vie­šą­ja erd­ve. Į Lie­tu­vos krep­ši­nio ly­gos (LKL) aut­sai­de­rės „Pa­lan­gos“ gre­tas prieš pat Nau­juo­sius me­tus at­ vy­kęs Gree­ras Wrigh­tas pa­jū­ry­ je neuž­si­bu­vo. Sau­sio 5-ąją „Pa­ lan­ga“ pra­lai­mė­jo „Prie­nams“ (85:99), o per 15 mi­nu­čių 4 taš­ kus pel­nęs ir 5 ka­muo­lius at­ko­ vo­jęs ame­ri­kie­tis nu­ta­rė at­švęs­ti „sėk­min­gą“ de­biu­tą nau­jo­je ko­ man­do­je. Nak­tis bu­vo įspū­din­ga: al­ko­ho­lis, kal­bos apie psi­chot­ro­ pi­nes me­džia­gas ir įsiam­ži­ni­mas be kel­nių Jo­no Ba­sa­na­vi­čiaus gat­ vė­je. Vi­sa tai iš­kaps­tė ne žur­na­ lis­tai. Kam var­gin­tis, jei į in­ter­ne­ tą kel­da­mas vaiz­di­nę me­džia­gą su pi­kan­tiš­kais ko­men­ta­rais tuo pa­ si­rū­pi­no pa­ts krep­ši­nin­kas? Ži­ no­ma, ki­tą die­ną ame­ri­kie­tis jau die­va­go­jo­si, kad al­ko­ho­lį var­to­ jo dar prieš Nau­juo­sius me­tus, kal­bos apie žo­ly­tę bu­vo tik vaiz­ duo­tės vai­sius, o nuo­trau­ka – tik ma­lo­niam pri­si­mi­ni­mui. Spor­ ti­nin­ko iš­si­su­ki­nė­ji­mais pa­ti­kė­ję klu­bo va­do­vai nu­spren­dė neat­ leis­ti žai­dė­jo.

Vie­nas mi­nė­tų at­ve­jų – są­mo­ nin­gu­mo, ki­tas – ne­nuo­vo­ku­mo pa­vyz­dys. Ne­ma­žą da­lį su­da­ro ir neut­ra­lūs, kas­die­niš­ki pra­ne­ši­ mai: NBA žvaigž­dės so­cia­li­niuo­se tink­luo­se da­li­ja­si ypa­tin­gais vir­ tu­vės re­cep­tais, pui­kuo­ja­si nau­ jo­mis vo­nios ply­te­lė­mis, ap­ta­ria mėgs­ta­mus se­ria­lus.

Vi­sai ne­se­niai kaip pro­vo­ka­to­ rius su­ži­bė­jęs Mad­ri­do „Real“ ata­ kuo­jan­tis gy­nė­jas Ru­dy Fernán­ de­zas in­ter­ne­te ban­dė gel­bė­ti su­si­klos­čiu­sią pa­dė­tį: „Per­žiū­rė­ jęs rung­ty­nių su Kau­no „Žal­gi­riu“ įra­šą tu­riu pri­pa­žin­ti – bu­vau įsi­ karš­čia­vęs dėl pa­sku­ti­nio dvi­ko­vos epi­zo­do. At­sip­ra­šau Pau­liaus Jan­ kū­no. Pro­tin­ga pri­pa­žin­ti, kad el­ giau­si pra­stai. Ti­kiuo­si, kad ir ki­ti klys­tan­tys tai pri­si­pa­žins.“ Žai­dė­jas meist­riš­kai iš­si­su­ko iš ne­ma­lo­nios si­tua­ci­jos, pa­va­di­no sa­ve pro­tin­gu.

Sup­rask, da­ bar ei­lė at­si­

pra­šy­ti P.Jan­kū­nui. Pa­na­šų is­pa­ no veiks­mą bu­vo ga­li­ma nu­spė­ti iš anks­to. To­kie epi­zo­dai ger­bė­jų skai­čiaus tik­rai ne­pa­di­dins. Įdo­ mu, ar R.Fernán­de­zo at­si­pra­šy­ mas bu­vo nuo­šir­dus?

Spor­ti­nin­kai, kaip ir vi­si, klys­ ta. Tik jų klyst­ke­liai se­ka­mi itin ati­džiai, jie nuo­lat ste­bi­mi ne tik are­no­se ar pra­ban­giuo­se va­ka­rė­ liuo­se. Nuo­jau­ta kuž­da, kad su­ lauk­si­me dar ne vie­no in­ter­ne­ti­nio žvaigž­ dės per­liu­ko.

VD, BNS inf.

Šėls­m as: klu­bui „Pa­lan­ga Trio­bet“ at­sto­vau­jan­tis ame­ri­kie­tis

G.Wrigh­tas (kai­rė­je) kur kas la­biau nei aikš­te­lė­je su­ži­bė­jo už jos ri­ bų, pa­vie­šin­da­mas in­ter­ne­te nak­ti­nių links­my­bių aki­mir­kas.

„Fo­to­die­nos“ nuo­tr.

ren­gi­niai Va­sa­rio 8–10 d.

Spor­tiš­kas pro­tų mū­šis

Vil­nius prieš Ta­li­ną

Mo­te­rų ko­va aikš­te­lė­je

Tvir­ti­na­ma, kad Lie­tu­vo­je – 3 mln. krep­ši­nio tre­ne­rių ir eks­per­tų. Ren­gi­nio or­ga­ni­ za­to­riai ban­dys tai pa­tvir­tin­ti. Klau­si­ mus ruo­šia Lie­tu­vos krep­ši­nio fe­de­ra­ ci­jos at­sto­vas spau­dai ir žur­na­lo „Mū­ sų krep­ši­nis“ vy­riau­sia­sis re­dak­to­rius Da­lius Mat­ve­je­vas. Bus gau­su gar­so ir vaiz­do aso­cia­ci­jų.

„Sie­mens“ are­no­je vil­nie­čiai praė­ju­sia­me VTB vie­nin­go­ sios ly­gos tu­re su­traiš­kė As­ ta­nos „As­ta­nos“ klu­bą (93:60), įsi­tvir­ti­ no penk­to­je A gru­pės len­te­lės vie­to­je ir pa­sie­kė tri­taš­kių re­kor­dą: vilniečiai krep­šį iš to­li ata­ka­vo net 61 pro­c. taik­ lu­mu (17/26). Sve­čiai iš Es­ti­jos de­šim­ ties ko­man­dų ri­kiuo­tė­je – aš­tun­ti.

Lie­tu­vos mo­te­rų A ly­gos (LMKAL) rung­ty­nės: Vil­ niaus „Ges­tas“–Vilniaus ko­ le­gi­ja. Jau­no­sios krep­ši­nin­kės grū­di­ na­si tar­pu­sa­vio ko­vo­se. Ar­tė­jan­tis Vil­ niaus der­bis – pui­ki pro­ga pa­ma­ty­ti ar­ ti­miau­sią Lie­tu­vos mo­te­rų krep­ši­nio atei­tį. Kaip ir vi­sos LMKAL rung­ty­nės, šios žiū­ro­vams nie­ko ne­kai­nuos.

KUR? „Sie­mens“ are­no­je, Ozo g. 14.

KA­DA? Va­sa­rio 10 d. 19 val.

KIEK? 12–25 li­tai.

KUR? Vil­niaus ko­le­gi­jo­je, Fi­la­re­tų g. 36.

KA­DA? Va­sa­rio 13 d. 17.45 val.

KIEK? Ne­mo­ka­mai.

28

vasario 7–13, 2013

skelbimai VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS NAUJIENOS

Vilniaus miesto savivaldybė, Konstitucijos pr. 3, LT-09601, Vilnius. Tel. (8 5) 211 2000, faks. (8 5) 211 2222. www.vilnius.lt. Vilniaus miesto savivaldybė socialiniuose tinkluose: www.facebook.com/vilnius.lt, www.twitter.com/vilnius_lt.

Informacija tel. 1664. Pasitikėjimo tel. (8 5) 211 2885. Pirminė teisinė pagalba – gyventojai registruojami tel. (8 5) 211 2744, www.teisinepagalba.lt. Klauskite: e.vicemeras@vilnius.lt.

Kazokiškių sąvartyne įrengus modernią dujų surinkimo įrangą, išgaunamas dujas pradėta tiekti Vievio šilumos tinklams. Dėl to Vievio gyventojams šiluma pigs apie 20 proc., mažiau jie mokės ir už karštą vandenį. Sausio mėnesio kaina dar buvo 31,74 ct už kilovatvalandę šilumos, vasarį ji mažės maždaug penktadaliu. Šilumos kaina Vievyje iki šiol buvo viena didžiausių Lietuvoje.

„Tai geras pavyzdys, kaip protingas dujų panaudojimas duoda naudą žmonėms. Šis projektas Vievio gyventojams sumažins kainas už šildymą ir karštą vandenį“, – šiandien apžiūrėdamas įrenginius kalbėjo Vilniaus meras Artūras Zuokas.

Vievio šilumos tinklų teritorijoje įgyvendinant dujų išgavimo sąvartyne projektą buvo įrengta 800 kW galios šilumos ir elektros kogeneracinė jėgainė, kuriai tiekiamos dujos išgaunamos sąvartyne, taip pat nutiestas 5,5 kilometro ilgio vamzdynas, kuriuo dujos tiekiamos jėgainei.

Norint tiekti Kazokiškių sąvartyne susidarančias dujas ir šildyti Vilniaus miestą, turėtų būti nutiestas 30 kilometrų (su tarpinėmis dujų stotimis) vamzdynas nuo sąvartyno iki Vilniaus termofikacinės

elektrinės Nr. 3 Jočionių gatvėje.

Taip pat ekonomiškai neatsipirktų iš šių dujų panaudojimas Vilniaus miestui šildyti, nes išgaunamų dujų kiekio pakaktų tik 1–2 MW galingumo katilinei, kurioje būtų gaminama šiluma. Tai yra apie 1 proc. vasaros šilumos poreikio Vilniaus miestui.

Projektą prieš porą metų inicijavo Kazokiškių sąvartyną eksploatuojanti 8 savivaldybių įkurta bendrovė VAATC (Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras, kurio 74,9 proc. akcijų priklauso Vilniaus miesto savivaldybei).

Vilniaus vicemeras Jonas Pinskus džiaugėsi, jog Kazokiškių sąvartynas virsta moderniu, europietiškus standartus atitinkančiu sąvartynu, kokių galima aptikti išsivysčiusiose šalyse. „Pasaulyje sąvartyno kaimynystė aplinkiniams gyventojams reiškia ekonominę naudą, dabar jau galima tuo pasidžiaugti ir Lietuvoje. Išgaunant dujas sąvartyne, aplinkiniams gyventojams nemalonių kvapų dar labiau sumažės, nes susikaupusios dujos pateks ne į orą, o šildys Vievio gyventojų radiatorius“, – sakė J.Pinskus.

Pasak VAATC direktoriaus Nerijaus Žiliaus, gyventojams kylan-

čių nepatogumų dėl sąvartyno kaimynystės kaskart mažėja – nuolat rūpinamasi, kad sąvartyne nebūtų paukščių, išnešiojančių atliekas po sąvartyno apylinkes, stengiamasi sumažinti iš kaupo sklindantį kvapą. Šiuo metu iš sąvartyno išgaunama apie 400 m3 dujų per valandą. Maždaug toks kiekis dujų per mėnesį išnaudojamas vidutinio dydžio individualiajam namui šildyti.

Dujų išgavimo Kazokiškių sąvartyne projektas pradėtas įgyvendinti 2011 m. Kazokiškių sąvartyno valdytojo, VAATC skelbtą konkursą laimėjo ir pirmą projekto etapą įgyvendino UAB „Autoidėja“. Pagal sutartį bendrovė „Autoidėja“ Vievio šilumos tinklų operatorei UAB „Gelvita“ šilumą tiekia po 10 ct už 1 kW. Tiekimas pradėtas sausio mėnesį, pabaigus sistemos išbandymus. Dėl to Vievio gyventojams šiluma turėtų pigti 20 proc.

Bendrovės „Autoidėja“ laukia dar antrasis projekto etapas – iki šių metų pabaigos turi būti pastatytas antras 800 kW galios kogeneracinės jėgainės blokas. Didėjant šilumos gamybai iš Kazokiškių sąvartyne išgaunamų dujų, gali būti pasiektas dar didesnis šilumos kainos mažėjimas.

INFORMACIJA APIE TERITORIJŲ PLANAVIMĄ Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. 30-147 Miesto plėtros departamentui pavesta organizuoti apie 2,7 ha teritorijos, pagal Vilniaus verbų etnokultūrinio kraštovaizdžio draustinio specialųjį planą patenkančios į kompleksinio planavimo zoną Nr. 30, detaliojo plano rengimą.

Detaliojo plano rengimo tikslas – padalyti sklypus, pakeisti žemės sklypų (kadastro Nr. 0101/0167:1452, Nr. 0101/0167:1745) pagrindinę žemės naudojimo paskirtį (iš žemės ūkio į kitą), nustatyti pagal bendrojo plano ir Vilniaus verbų etnokultūrinio kraštovaizdžio draustinio specialiojo plano sprendinius sklypų

naudojimo būdą ir pobūdį: gyvenamosios teritorijos (G), vienbučių, dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos (G1), inžinerinės infrastruktūros teritorijos (I), susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriams (I2), teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimą.

Miesto ūkio ir transporto departamentas įpareigotas išduodamose planavimo sąlygose nustatyti reikalavimą, kad esant Vilniaus miesto savivaldybės poreikiui (planuojamo žemės sklypo dalis patenka į suplanuotas ar preliminarias gatvės raudonąsias linijas) turi būti suprojektuotas neatlygintinas servitutas inžinerinei ir (ar) susisiekimo infrastruktūrai įrengti.

Informacija tel. (8 5) 211 2752.

KONKURSAS Vilniaus miesto savivaldybės administracija skelbia konkursą vasaros lauko kavinėms įrengti ir eksploatuoti 2013–2015 m. šiose vietose: 1. Petro Cvirkos skvere; 2. Gedimino prospekte ties Nepriklausomybės aikšte; 3. A.Goštauto gatvėje Neries upės krantinėje (prie „Verslo trikampio“); 4. Mindaugo gatvės apžvalgos aikštelėje prie pastato Nr. 14B; 5. Pylimo gatvėje prie pasatų Nr. 17 ir Nr. 19; 6. Reformatų skvere.

Vieta, kurioje leidžiama įrengti ir eksploatuoti vasaros lauko kavinę, suteikiama konkursą laimėjusiai įmonei trejiems metams (nuo 2013 m. gegužės 1 d. iki 2015 m. spalio 1 d.). Vasaros lauko kavinės kiekvienais metais privalo veikti nuo gegužės 1 d. iki spalio 1 d., o balandžio ir spalio mėnesiais leidžiama veikti atsižvelgiant į galimybes, gamtos sąlygas ir mieste organizuojamus renginius bei šventes. Kitu metų laiku neveikiančios vasaros lauko kavinės konstrukcijos turi būti išardomos.

Konkurso dalyviai registruojami ir dalyviams konkurso dokumentų paketai išduodami nuo 2013 m. vasario 4 d. Vilniaus

Paslaugos Statybos ir remonto ALUPLAST plastikiniai langai, montavimas.

Vidinė apdaila. Tel. 8 600 10 815, (8 5) 235 0088, e. paštas info@aluplast-systeme.com.

1063993

miesto savivaldybės administracijos Interesantų aptarnavimo skyriuje, Konstitucijos pr. 3, 16 arba 17 langelyje, dalyviams pateikus rašytinį laisvos formos prašymą ir sumokėjus negrąžinamą 50 Lt sumą į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Finansų departamento (departamento kodas 188708377) a. s. LT 93 7044 0600 0123 5077 AB SEB Vilniaus banke (banko kodas 70440) už konkurso vasaros lauko kavinėms įrengti ir eksploatuoti dokumentus.

Konkurso dalyvių pasiūlymai turi būti parengti valstybine kalba, susiūti, sunumeruoti, patvirtinti konkurso dalyvio įgalioto asmens parašu bei antspaudu ir pateikti užklijuotame voke iki 2013 m. vasario 27 d. 8.30 val. į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Interesantų aptarnavimo skyrių (Konstitucijos pr. 3, 16 arba 17 langeliai).

Vokų su konkursiniais pasiūlymais atplėšimas įvyks 2013 m. vasario 27 d. 8.30 val. 215 kabinete (Konstitucijos pr. 3).

Papildoma informacija teikiama tel. 211 2270 arba e. paštu egle.sadaunykiene@vilnius.lt. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Ekonomikos ir investicijų departamento darbo laikas: I–IV 8.30–17.30; V 8.30–16.15. Pietų pertrauka 12.30–13.15.

Gaminu nestandartinius baldus pagal kliento pageidavimus. Išklausau, paruošiu projektą, suderinu, pagaminu, atvežu ir surenku pageidaujamoje vietoje. Tel. 8 685 74 135; baldai@birmanas.lt.

1065805 Mūras, betonavimas, tinkavimas, dažymas, plytelių klijavimas; kloju laminatą, parketą, tvarkau angokraščius. Tel. 8 626 82 814.

1074168

Su šiuo kuponu

nemokamas

skelbimas savaitraštyje

✂

Dujos iš Kazokiškių sąvartyno atpigino šildymą Vievio gyventojams 20 proc.

Akcijos taisyklės: nemokamą standartinį žodinį skelbimą iki 15 žodžių galite įdėti pateikę šį kuponą „Vilniaus dienos“ redakcijoje, Labdarių g. 8. Nemokamas skelbimas turi būti išspausdintas iki kovo 15 d. Pasiūlymas galioja tik fiziniams asmenims. Papildoma informacija tel. (8 5) 261 3653.

Technikos remonto

vasario 7â&#x20AC;&#x201C;13, 2013

,@0=4N0<4 0?84 :0@B>90<Y D8AC><4=\A 8=5>@ ÄŽvairĹŤs <0D8<> ?@>243]@Y 3\; ?0@4=6B> O4<\A A:;F ?> >1@>D>;\A : 70 A:;F?> :03 @ % ' $ ! " G( H 8/8+> ÄŽmonei reikalingi aukĹĄtalipiai. Tel. 8 650 91 ,0=4@8[ A4=8]=89>94 8;=8C94 .94+7Q ,>3=38K =/-2835Q D I+6.A=>?>< !

253, 8 699 98 086.

973725 34B0;8>9> ?;0=> ,;0=0D8<> ?06@8=30A I <5+6,A56/< ?3;A56/< 597:3>=/;38K =/-2 29 835Q 3; 53=>< /6/5=;98359< :;3/=+3<>< &/6 < 10;0=3O8> 3 4B0;8>9> B4@8B>@89[ ?;0=0D8 <> >@60=8G0B>@80CA B48A8[ 8@ ?0@486[ ?4@30D8

@@@ 5+>8+53/73< 6= Transportas, logistika

<> ACB0@B8A @ ,;0=0D8<> B8:A;0A I Konditerijos ÄŻmonÄ&#x2014; priims ÄŻ darbÄ&#x2026; Vilniaus ?0:48AB8 O4<\A B8:A;8=W ?0A:8@BX ?060; 14=3@>9> 8A[ :><?8CB4@8[ 8@ B4;4D8G>@8[ B08AF<0A 8; ?;0=> regione vairuotojÄ&#x2026;-ekspeditoriĹł, A?@4=38=8CA ?030;FB8 A:;F?Y vadybinin=CAB0BFB8 =8C94 M0;68@8> 6 B4; " B4@8B>@89>A =0C3>98<> 8@ BD0@:F<> @4O8<Y 4 kÄ&#x2026;-ekspeditoriĹł ir prekybos agentÄ&#x2026;. Tel. 8 EEE ?2 74;? ;B 611 45 ?;0=> 000. >@60=8G0B>@8CA I % J -40;H B0;8>9>

976056 no vieĹĄas aptarimas vyks 2013 03 14 10 val. administracijos direktorius, Konstitucijos pr. 3, (>NB0CB> 6 8;=8CA B4; @4=6\90A I % J- 0@278B4:B[ ABC ZujĹŤnĹł seniĹŤnijos patalpose.

Vilniaus m., tel. (8 5) 211 2752. Projekto ren- ,@>94:B> KarĹĄÄ?iausi 1074971 KelioniĹł gÄ&#x2014;jas: UAB â&#x20AC;&#x17E;Pavlidi ir koâ&#x20AC;&#x153;, J.MatulaiÄ?io a. 9-14, 3890H ,0<\=:0;=8> 6 8;=8CA ,0@4=6 NĹ˝T prie ŽŪM Vilniaus miesto skyriaus vedÄ&#x2014;Vilnius. Projekto vadovas - Vilmantas N X >=3>=Y A0C6808 6@48B08 D4O0<4 AidĹžiulis, A8C= kelioniĹł jo 2013 01 07 ÄŻsakymu Nr. 49VÄŽ-(14.49.2.)-8 tel. 84BCD>94 (8 5) 241 4182, e. p. aidziulis@pavlidi.lt KelioniĹł B8=8CA ?@8AB0B><4 8:8 3C@[ 4; 1074212 . yra patvirtintas ĹžemÄ&#x2014;s sklypo (kad. Nr. pasiĹŤlymai

=5>@<028 0101/0014:799), esanÄ?io Vilniaus m., NeĹ . m. sausio 21 d. (pirmadienÄŻ ), apie 13.30 IĹĄ/ÄŻ LondonÄ&#x2026; saugiai, greitai veĹžame siun g. reg. pÄ&#x2014;s- tinius. Lietuvoje pristatome iki durĹł. Tel. 8 menÄ?inÄ&#x2014;s pl., SB â&#x20AC;&#x17E;BaniĹĄkÄ&#x2014;sâ&#x20AC;&#x153;, formavimo 90 I ir EEE ;84BCD0;>=3>=0A 2>< val., GeleĹžinio Vilko-Didllaukio

skelbimai

ÄŽvairĹŤs

PASLAUGOS

Pamesta (laikyti negaliojanÄ?iu) NepriklausomybÄ&#x2014;s paĹžymÄ&#x2014;jimÄ&#x2026; Nr. 00146, iĹĄduotÄ&#x2026; 2001 04 03 Genutei Kalpokienei, laikyti negaliojanÄ?iu. Tel. 8 677 69 023.

1074312

Kita

Technikos remonto Visų kompiuterių ir televizorių bei garso technikos servisas. Žalgirio g. 131, Vilnius, tel. (8 5) 275 4665; www.pc-help.lt.

1071042

Skubiai ir nemokamai iĹĄveĹža nenaudojamÄ&#x2026; buitinÄ&#x2122; technikÄ&#x2026;: ĹĄaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinÄ&#x2122; technikÄ&#x2026; ir kitus elektronikos prietaisus.

Tel. 8

641 99 000 www.kaunakiemis.lt

Paskolos

IeĹĄkoma sklypo Nr. 0101/0007:3569, esanÄ?io Vilniaus m., Ĺ ilÄ&#x2014;nĹł g., bendraturtÄ&#x2014; Jadvyga ZarankienÄ&#x2014; (gyvenamoji vieta neĹžinoma) dÄ&#x2014;l susipaĹžinimo su sklypo, esanÄ?io Ĺ ilÄ&#x2014;nĹł g. 11, kad. Nr. 0101/0007:3336, padalijimo projektu. PraĹĄom kreiptis ÄŻ projekto rengÄ&#x2014;jÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x201C; UAB â&#x20AC;&#x17E;Amiranisâ&#x20AC;&#x153;, A.GoĹĄtauto g.

8-116, Vilnius, tel. 8 656 23 532.

1072606

Informuojame, kad ÄŻsakymu Nr. 49VÄŽ-(14.49.2.)-113, 2013 01 24, yra patvirtintas ĹžemÄ&#x2014;s sklypo, kad. Nr. 0101/0122:1003, esanÄ?io SB â&#x20AC;&#x17E;Gulbinaiâ&#x20AC;&#x153;, NaujaneriĹł SodĹł 8-oji g. 19A, Vilniaus m., formavimo ir pertvarkymo projektas. Projekto organizatorÄ&#x2014; Aldona AngelÄ&#x2014; LapienienÄ&#x2014;. Projekto rengÄ&#x2014;ja â&#x20AC;&#x201C; UAB â&#x20AC;&#x17E;PROJEKTITAâ&#x20AC;&#x153;. Tel. 8 600 66 692.

1074822

Informuojame, kad NacionalinÄ&#x2014;s ĹžemÄ&#x2014;s tarnybos prie ŽŪM Vilniaus m. skyriaus vedÄ&#x2014;jo 2013 01 18 ÄŻsakymu Nr. 49VÄŽ-(14.49.2.)-82 yra patvirtintas ĹžemÄ&#x2014;s sklypo Nr. 10 (kad.

Nr. 0101/0007:2297), esanÄ?io SB â&#x20AC;&#x153;Geologasâ&#x20AC;?, SmÄ&#x2014;lynÄ&#x2014;s SodĹł 1-oji g. 65, Vilniaus m., formavimo ir pertvarkymo projektas.

RengÄ&#x2014;jas: UAB â&#x20AC;&#x17E;Nerantaâ&#x20AC;?, A.GoĹĄtauto g.

8-0214, Vilnius. Tel. (8 5) 231 2143, 8 699 42 411, e. paĹĄtas info@neranta.lt.

NUO 300 IKI 20 000 Lt

1075066

SiĹŤlo darbÄ&#x2026; SiĹŤlome darbÄ&#x2026; vidaus apdailininkams. Darbas Vilniaus mieste. Tel. 8 611 27 694, CV siĹłsti e. paĹĄtu virgula@zilinskis.com.

1068402

Parduoda NekilnojamÄ&#x2026;jÄŻ turtÄ&#x2026; Bankrutavusi DUAB â&#x20AC;&#x17E;INGO Balticâ&#x20AC;&#x153;, ÄŻmonÄ&#x2014;s kodas 110426768, OdminiĹł g. 3, Vilniuje, parduoda uĹž pasiĹŤlytÄ&#x2026; didĹžiausiÄ&#x2026; kainÄ&#x2026;: patalpas OdminiĹł g. 3-10A, Vilniuje, bendras plotas 101,95 kv. m, mĹŤriniame name, mansarda, unikalus Nr. 1094-0257-5011:0023, statybos metai iki 1940 m., pradinÄ&#x2014; pardavimo kaina 539 000 Lt. ParaiĹĄkos turto pirkimui priimamos vienÄ&#x2026; mÄ&#x2014;nesÄŻ nuo paskelbimo dienos, t. y. iki 2013 m. kovo 6 d. imtinai, BDUAB â&#x20AC;&#x17E;INGO Balticâ&#x20AC;&#x153; patalpose, OdminiĹł g. 3-10A, Vilniuje (4-asis aukĹĄtas).

Pradinis ÄŻnaĹĄas 10 proc. pradinÄ&#x2014;s pardavimo kainos sumokamas ÄŻ BDUAB â&#x20AC;&#x17E;INGO Balticâ&#x20AC;&#x153; sÄ&#x2026;skaitÄ&#x2026; LT48 7044 0600 0041 6237 AB SEB banke. Parduodamo turto apĹžiĹŤra vyksta iĹĄ anksto susitarus su turto pardavimo vykdytoju administratoriaus UAB â&#x20AC;&#x17E;Jupogaâ&#x20AC;&#x153; ÄŻgaliotu asmeniu J.Dzekunsku, tel. 8 685 67 424.

1074311

Kitas prekes Parduodu naujÄ&#x2026; pirties krosnelÄ&#x2122; su vandens paĹĄildymo talpykla. Tel. 8 698 78 704.

1071944

Perka

Informuojame, kad parengtas prekybos paskirties pastato (8.3) BieliĹŤnĹł ir UkmergÄ&#x2014;s g. sankirtoje, Vilniuje, statybos techninis projektas. Statytojas â&#x20AC;&#x201C; UAB â&#x20AC;&#x17E;Profistaâ&#x20AC;&#x153;, GynÄ&#x2014;jĹł g. 16, Vilnius, tel. 8 618 12 066; rla@tk.dk. Su parengtu projektu galima susipaĹžinti nuo vasario 7 d. projektuotojo UAB â&#x20AC;&#x17E;Unitectusâ&#x20AC;&#x153; buveinÄ&#x2014;je, LukiĹĄkiĹł g. 3, LT-01108 Vilniuje, darbo dienomis 10-16 val. Projekto vadovas architektas Tauras Paulauskas, tel. (8 5) 261 0147, e. paĹĄtas tauras@unitectus.lt. PasiĹŤlymĹł pateikimo tvarka â&#x20AC;&#x201C; pasiĹŤlymus dÄ&#x2014;l projekto iki vieĹĄo vieĹĄo susirinkimo galima pateikti raĹĄtu ir e. paĹĄtu projekto vadovui. VieĹĄas susirinkimas vyks 2013 02 21 17 val. UAB â&#x20AC;&#x17E;Unitectusâ&#x20AC;&#x153; buveinÄ&#x2014;je, LukiĹĄkiĹł g. 3, Vilniuje, 5 aukĹĄtas.

1075193

Informuojame, kad vadovaujantis 2013 01 18 detaliojo teritorijĹł planavimo organizatoriaus teisiĹł ir pareigĹł perdavimo sutartimi Nr. 1044-12, reg. Nr. AD-50-(3.31), rengiamas ĹžemÄ&#x2014;s ĹŤkio paskirties ĹžemÄ&#x2014;s sklypĹł, kad. Nr. 4110/0800:4289 (0.2125 ha ploto) ir kad. Nr. 4110/0800:4287 (0.2452 ha ploto), esanÄ?iĹł AnteĹžeriĹł k., ZujĹŤnĹł sen., Vilniaus r., detalusis planas. Planavimo organizatoriai: UAB â&#x20AC;&#x17E;Transervisâ&#x20AC;?, buveinÄ&#x2014;s adresas GirinÄ&#x2014;s g. 22, Vilnius, Marius Narmontas, Asta NarmontÄ&#x2014;, gyvenantys VirtilĹł g. 13-90, Vilniuje. Plano rengÄ&#x2014;jas: UAB â&#x20AC;&#x17E;Vildomusâ&#x20AC;&#x153;, ÄŻmonÄ&#x2014;s kodas 300655884, buveinÄ&#x2014;s adresas Vytenio g. 50, 208 kab., Vilniuje, kontaktinis tel. 8 656 20 430, e. p. info@vildomus.lt. Planavimo tikslas: sujungti sklypus, keisti pagrindinÄ&#x2122; sujungto sklypo ĹžemÄ&#x2014;s naudojimo paskirtÄŻ iĹĄ ĹžemÄ&#x2014;s ĹŤkio ÄŻ kitÄ&#x2026;, projektuoti gyvenamosios teritorijos â&#x20AC;&#x201C; vienbuÄ?iĹł ir dvibuÄ?iĹł gyvenamĹłjĹł pastatĹł statybos (G1) â&#x20AC;&#x201C; ĹžemÄ&#x2014;s sklypus, nustatyti planuojamos teritorijos naudojimo ir tvarkymo reĹžimÄ&#x2026; ir statybos reglamentus naujai statomiems/rekonstruojamiems statiniams. Planavimo terminai: parengtas detalusis planas vieĹĄai eksponuojamas nuo 2013 02 14 iki 2013 03 14 ZujĹŤnĹł seniĹŤnijoje (detaliojo plano projekto sprendiniĹł grafinÄ&#x2014; dalis pridedama). Detaliojo pla-

KARĹ Ä&#x152;IAUSI KELIONIŲ PAS

pertvarkymo projektas. Projekto organiza- Ä?iĹłjĹł perÄ&#x2014;joje privatus greitosios pagalbos torius â&#x20AC;&#x201C; Boleslovas KlipÄ?ius. Projekto rengÄ&#x2014;automobilis partrenkÄ&#x2014; ir suĹžalojo merginÄ&#x2026;.

4O0<4 :4;48D8CA X >:84B89Y 0=89Y ;0=38 jas â&#x20AC;&#x201C; UAB â&#x20AC;&#x17E;PROJEKTITAâ&#x20AC;&#x153;. Tel. 8 600 66 692.

MaÄ?iusiuosius ÄŻvykÄŻ praĹĄom?4@D4G8<08 paskambinti 9Y 4; 4 ?0NB0A 1073545 tel. 8 614 32 912.

8=5>$6<08; 2>< 1073512 PradÄ&#x2014;tas rengti sklypo KulokiĹĄkiĹł k. (kadas tro Nr. 0101/0165:2) detalusis planas. Pla- Sklypo, esanÄ?io Vilniaus r., DĹŤkĹĄtĹł sen., navimo tikslas: pakeisti ĹžemÄ&#x2014;s tikslinÄ&#x2122; pa- BrinkiĹĄkiĹł k., skl. kad. Nr. 4184/0100:0270, skirtÄŻ pagal bendrojo plano sprendinius, savininkei ANAI LAUGESEN. SB â&#x20AC;&#x17E;PAEĹ˝ERYSâ&#x20AC;&#x153; padalyti sklypÄ&#x2026;, nustatyti planuojamos te- rengia visos mÄ&#x2014;gÄ&#x2014;jĹł sodo teritorijos forma 4AB0=30@B8=8[ 10;3[ 60<F10 C:NB0 :>:F ritorijos naudojimo ir tvarkymo reĹžimÄ&#x2026; (G/ vimo pertvarkymo projektÄ&#x2026;. PraĹĄom atvykti EEE 6C>1>A10;308 ;B 1\ I O4<0 :08=0 G1- vienbuÄ?iĹł ir dvibuÄ?iĹł gyvenamĹłjĹł namĹł ÄŻ UAB â&#x20AC;&#x17E;BMO Projektaiâ&#x20AC;&#x153; (LinkmenĹł g.

4; 13, Vilstatybai). Planavimo organizatoriai: L., Z., nius, tel. 8 600 30 784, e. paĹĄtas justyna@

J., E. Baravskiai. Tel. 8 675 85 068. bmo.lt) susipaĹžinti su projekto sprendiniais.

Kitos

1073504

1074911

PARDUODA

PraneĹĄame, kad â&#x20AC;&#x17E;Vilniaus dienosâ&#x20AC;&#x153; 2013 m. UAB â&#x20AC;&#x17E;Geodeziniai matavimaiâ&#x20AC;&#x153; informuoja, kad sausio 31-vasario 6 d. Nr. 5 (1506) iĹĄspaus- NacionalinÄ&#x2014;s ĹžemÄ&#x2014;s tarnybos prie Ĺ˝emÄ&#x2014;s ĹŤkio dintame skelbime Nr. 1072325 buvo padary- ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedÄ&#x2014;jo ta klaida: vietoje ĹžodĹžio â&#x20AC;&#x17E;bendrabuÄ?iĹłâ&#x20AC;&#x153; ÄŻraĹĄyta 2012 11 08 ÄŻsakymu Nr. 49VÄŽ-(14.49.2.)-1842 â&#x20AC;&#x17E;bendraturÄ?iĹłâ&#x20AC;&#x153;. Pataisytas skelbimo sakinys: yra patvirtintas ĹžemÄ&#x2014;s sklypo, kadastrinis Nr. ,0@3C>30<0A 3D849[ :0<10@8[ 1CB0A ,0;0= â&#x20AC;&#x17E;Planavimo tikslai: nekeiÄ?iant Vilniaus miesto 0101/0075: Juodasis kelias, sodininkĹł bendri6>A 24=B@4 CO 10O=FZ8>A \@84A 6 4; savivaldybÄ&#x2014;s teritorijos bendrojo plano iki 2015 joje â&#x20AC;&#x17E;RieĹĄutasâ&#x20AC;&#x153;, Vilniaus m., formavimo ir permetĹł sprendiniĹł ir esamos ĹžemÄ&#x2014;s sklypo tikslitvarkymo projektas.

1072978

nÄ&#x2014;s paskirties (esama paskirtis â&#x20AC;&#x201C; kita), pakeisti ĹžemÄ&#x2014;s sklypĹł ribas ir plotÄ&#x2026;, naudojimo bĹŤdÄ&#x2026; Vadovaujantis 2012 07 11 detaliojo teritori(ÄŻ gyvenamosios teritorijos (G) ir komercinÄ&#x2014;s jĹł planavimo organizatoriaus teisiĹł ir pareipaskirties objektĹł teritorijos (K) ir naudojimo gĹł perdavimo sutartimi Nr. 980-11, reg. Nr. pobĹŤdÄŻ (ÄŻ daugiabuÄ?iĹł gyvenamĹłjĹł pastatĹł ir AD-851-(3.31), rengiamas ĹžemÄ&#x2014;s ĹŤkio paskirties %@0=6808 ?4@:0<4 <8N:Y AC O4<4 0@10 8NA8 ĹžemÄ&#x2014;s sklypo, kad. Nr. 4147/0400:822, plotas bendrabuÄ?iĹł statybos (G2) ir prekybos, paslau:8@AB8 8A>94 84BCD>94 BA8A:08B><4 8N :0@B> 1,000 ha, MaiĹĄiagalos k., MaiĹĄiagalos sen., VilgĹł ir pramogĹł objektĹł statybos (K1), nustatyti niaus r., detalusis planas. Planavimo organileistinus ĹžemÄ&#x2014;s sklypo tvarkymo ir naudojimo

4;

zatorÄ&#x2014;: Ivona Marija Matveiko. Plano rengÄ&#x2014;ja: reikalavimus bei statybos reglamentusâ&#x20AC;&#x153;.

1074664 UAB â&#x20AC;&#x17E;Vildomusâ&#x20AC;&#x153;, ÄŻmonÄ&#x2014;s kodas 300655884, % J%

& +, .H 0@\=>A @ ?4@:0!

PRANEĹ IMAS APIE TERITORIJŲ PLANAVIMÄ&#x201E;. buveinÄ&#x2014;s adresas Vytenio g. 50, 208 kab., VilD4@N4;8CA 60;D89CA 0D8A C<>:0<4 8N :0@B> Pradedamas rengti teritorijĹł prie PadekaniĹĄniuje, kontaktinis tel. 8 600 86 222, e. p. info@ +>:0<4 , + 4; kiĹł, Ä&#x152;ekoniĹĄkiĹł ir GeryÄ?iĹł gatviĹł detalusis plavildomus.lt. Planavimo tikslas: keisti ĹžemÄ&#x2014;s nas. Projekto rengimo pagrindas â&#x20AC;&#x201C; Vilniaus sklypo pagrindinÄ&#x2122; ĹžemÄ&#x2014;s naudojimo paskirtÄŻ

miesto savivaldybÄ&#x2014;s administracijos direkto- iĹĄ ĹžemÄ&#x2014;s ĹŤkio paskirties ÄŻ kitos paskirties ĹžemÄ&#x2122;: riaus 2012 10 29 ÄŻsakymas Nr. 30-2119. TriĹĄa- gyvenamosios paskirties teritorijos â&#x20AC;&#x201C; vienbuÄ?iĹł lÄ&#x2014; tyrinÄ&#x2014;jimo ir projektavimo darbĹł sutartis Nr. ir dvibuÄ?iĹł gyvenamĹłjĹł pastatĹł statybos (G1), A70-42(3.1.36-MP), 2012 12 13. Planavimo sÄ&#x2026;- padalyti sklypÄ&#x2026;. Nustatyti planuojamos teritolygĹł sÄ&#x2026;vadas detaliojo planavimo dokumentui rijos naudojimo ir tvarkymo reĹžimÄ&#x2026;. Planavirengti 2013 01 21, Nr. A620-28-(2.15.21-MP2). mo terminai: parengtas detalusis planas viePlanavimo tikslas â&#x20AC;&#x201C; nekeiÄ?iant bendrojo pla- ĹĄai eksponuojamas nuo 2013 02 14 iki 2013 03 8;=80CA 0?F60@3>A B48A<> =CB0@ no sprendiniĹł pakeisti ĹžemÄ&#x2014;s paskirtÄŻ, suda18 MaiĹĄiagalos seniĹŤnijos patalpose (KiemeliĹł lyti sklypais, nustatyti teritorijos naudojimo B8<8 % J*>0=>A 0D80;8=89>AH 8N:4;B0 10=:@>B> ir g. 11, MaiĹĄiagalos mst., Vilniaus r.). Detaliojo tvarkymo reĹžimÄ&#x2026;. Planavimo darbĹł prograplano vieĹĄas aptarimas vyks 2013 03 18 10 val.

1F;0 2 1 @ % %0=:@CBC> ma: suderinta Vilniaus miesto savivaldybÄ&#x2014;MaiĹĄiagalos seniĹŤnijos patalpose.

90=Z8>A % J*>0=>A 0D80;8=89>AH 03<8=8AB@0B> 1074890 je 2012 12 13. Planuojamas ĹžemÄ&#x2014;s sklypo bĹŤ@8C<8 ?0A:8@B0 % - .+ - - das ir pobĹŤdis: teritorijĹł prie PadekaniĹĄkiĹł, Vadovaujantis Kadastro nuostatĹł 32.1.1.2 p ieĹĄ& - U60;8>B0A 0A<C> kad. Nr. 0101/0133:5023, Ä&#x152;ekoniĹĄkiĹł ir GeryÄ?iĹł gatviĹł 5 ha, 10,5 ha - R- / & *

ir koma ĹžemÄ&#x2014;s sklypo, savininkÄ&#x2014; Lilija VarnaitienÄ&#x2014;, gyv. Vilniaus 3,8 ha, PilaitÄ&#x2014;s sen., (kad. Nr. 0101/0167:270, I V4A>=8A B4; ,@0N>< 8:8 m., DĹŤkĹĄtĹł g. 26-7, dÄ&#x2014;l susipaĹžinimo su skly0101/0167:277, 0101/0167:283, < 18@O4;8> 3 8<B8=08 ?0B48:B8 A0D> :@438B> po, esanÄ?io KryĹžiokĹł g. 5, sklypo kad. Nr. 0101/0167:284, 0101/0167:285, @8=8CA @48:0;0D8<CA < 646CO\A 384=08 0101/0167:292, 0101/0167:405, 0101/0133:0133, kadastriniais matavimais.

10=:@>B> 1F;>A XA8B48A\98<> 384=08 :0@BC ?@8 0101/0167:406, 0101/0167:408, PraĹĄom kuo skubiau atsiliepti. UAB â&#x20AC;&#x2DC;â&#x20AC;&#x17E;Ostlitâ&#x20AC;&#x153;, 3430=B :@438B>@8=8CA @48:0;0D8<CA ?0BD8@B8=0= GoĹĄtauto g. 8-0116, LT-01108 Vilnius. Tel. 8 0101/0167:409, 0101/0167:478, 659 51 644, e. paĹĄtas ostlit.uab@gmail.com.

0101/0167:479, 0101/0167:480, Z8[ 3>:C<4=B[ B8=:0<08 X5>@<8=BCA =C>@0NCA 1074128 0101/0167:481, 0101/0167:629,

08? ?0B ?@0N>< =C@>3FB8 0@ N8[ @48:0;0D8<[ 0101/0167:667, 0101/0167:669, XDF:3F<0A F@0 COB8:@8=B0A =C@>3FB8 :>:8C 1]3C 0101/0167:1056, 0101/0167:1087, B08 F@0 ?030@FB0 @438B>@8=X @48:0;0D8<Y ?0B48: 0101/0167:1206, 0101/0167:1207, B8 0D0=>@8[ ?@ 0C=0A = 0101/0167:1254, 0101/0167:1258, 0101/0167:1275, 0101/0167:1340, 5>@<02890 B4; 50:A

0101/0167:1342, 0101/0167:1371, 0101/0167:1372, 0101/0167:1377, ' -+ & * ,

-

- *T , 01 01 / 01 67: 1 51 5, 01 01 / 01 67: 1 70 8, +S ,0@4=6B0A O4<\A A:;F?> 4A0=Z8> D>D> 0101/0167:1709. Vilniaus m. bendrasis pla6 L=8?8N:8[ A4=8]=89>94 8;=8C94 A:;F nas iki 2015 m. â&#x20AC;&#x201C; ekstensyviam naudojimui ÄŻrengiami Ĺželdynai, intensyviam naudojimui ?> :03 @ ! 14=3@0A ?;>B0A ÄŻrengiami Ĺželdynai, maĹžo uĹžstatymo intensy 70 34B0;CA8A ?;0=0A ,;0=0D8<> ?0 vumo gyvenamosios teritorijos, infrastruktĹŤ6@8=30A! 8;=80CA <84AB> A0D8D0;3F1\A 03<8 ros teritorijos). Rengimo terminai: 2012-2013 Maloniai kvieÄ?iame vasario 16 d. 21 val. ÄŻ =8AB@0289>A ?0D03C>B>9>

m. PasiĹŤlymĹł teikimo tvarka: pasiĹŤlymus dÄ&#x2014;l merginĹł38@4:B>@80CA trio â&#x20AC;&#x17E;BON AMIâ&#x20AC;&#x153; koncertÄ&#x2026;! PrancĹŤziĹĄ kaXA0:F<0A @ dainos, vyteritorijĹł planavimo dokumento projekto vimuzika, ĹĄansonai, populiarios suomenÄ&#x2014; gali teikti planavimo organizatoriui nas JĹŤsĹł jaukiam?;0=0D8<> ĹĄeĹĄtadienio >@60=8G0B> vakarui. Bilieto 34B0;8>9> B4@8B>@89[ raĹĄtu per visÄ&#x2026; teritorijĹł planavimo dokumenkaina 40 Lt asmeniui. ÄŽ kainÄ&#x2026; ÄŻskaiÄ?iuota: kon@80CA B48A8[ 8@ ?0@486[ ?4@30D8<> ACB0@B8A @ to rengimo laikotarpÄŻ iki vieĹĄo susirinkimo ir jo certas, taurÄ&#x2014; vyno su prancĹŤziĹĄku uĹžkandĹžiu. metu, taip pat konsultavimosi metu. Projekto Daugiau informacijos www.vanagupe.lt 1070064 organizatorius: Vilniaus miesto savivaldybÄ&#x2014;s

NekilnojamÄ&#x2026;jÄŻ turtÄ&#x2026;

PERKA

ÄŽVAIRĹŞS

Kita

KarĹĄÄ?iausi laisvalaikio pasiĹŤlymai

KELIONIŲ ORGANIZATORIUS

%

KARĹ Ä&#x152;IAUSI KELIONIŲ P (3/8>9639 1

KELIONIŲ ORGANIZATORIUS

A.Vienuolio g. 6, LT-01104 Vilnius Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 ; <?+494+=/ +:6+85A=3 !3>49;5Q vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt

60;1]B *CA D8A030 O0D\9> 0A 460A0A I Tik vasario 1â&#x20AC;&#x201C;10 dienomis ND84A[ :0G8=> ?0A8@>3F<[ 8@ D84N1CZ8[ @>9CA# IKI 50% NUOLAIDOS KRUZINEI KELIONEI RYGAâ&#x20AC;&#x201C;STOKHOLMASâ&#x20AC;&#x201C;RYGA ,0<0BF:8B4 =C>AB018Y9Y L80C@\A <4@8:Y CO AtÄ&#x2014;jo laikas TIKROMS ATOSTOGOMS! Kaina nuo 85 Lt! F?0B8=6Y :08=Y PasiĹŤlymas galioja 2013 02 01â&#x20AC;&#x201C;02 10.

50% kruizas nuolaida suteikiama kelionÄ&#x2014;ms nuo 2012 OA8A0:F:8B4 A:@F3X 8:8 646CO\A 384=>A 8@ JoniniĹł Rygaâ&#x20AC;&#x201C;Stokholmasâ&#x20AC;&#x201C;Ryga 02 01â&#x20AC;&#x201C;04 30. ;48A:8B\A X =4?0<8@NB0<Y :4;8>=W 11045% Lt nuolaida suteikiama kelionÄ&#x2014;ms 2012 05 01â&#x20AC;&#x201C;06 I KvieÄ?iame Jus30. ÄŻ trumpiausios nakties vaNuo kovo 15 dienos nauja programa lai 8C9>@:0A =C> B karÄ&#x2014;lÄŻ! ve â&#x20AC;&#x17E;Didingi ir spalvoti karnavalai Baltijos jĹŤrojeâ&#x20AC;&#x153;.

Nepraleisk galimybÄ&#x2014;s â&#x20AC;&#x201C; tai verta 0N8=6B>=0A =C> B Baltijos jĹŤroje bus ir disko, ir linksmybÄ&#x2014;s iki pamatyti! %>AB>=0A =C> B ryto!

Daugiau informacijos krantas.lt

%

KELIONIŲ ORGANIZATORIUS PamÄ&#x2014;nkalnio g. 5/K.Griniaus g., Vilnius

"!P% '&" '%' Tel. 8-5 262 7777, mob. 8 616 16 777 KELIONÄ&#x2013;S AUTOBUSU info@svite.lt, www.svite.lt, www.lek.lt ;FD[ OF3\98<> ND4=B\ C>14;\94 0BD89>94 Ä&#x152;ekijos pilysâ&#x20AC;&#x201C;Ä&#x152;ekijos rojusâ&#x20AC;&#x201C;Praha â&#x20AC;&#x201C; 577 Lt I B AUTOBUSU Didingoji Italija ir Kaprio sala04 â&#x20AC;&#x201C; 1747 Lt â&#x20AC;&#x201C; 1280 GÄ&#x2014;liĹł paradas Olandijoje 16â&#x20AC;&#x201C;21 +CG849[ =0:B8A 0@NCD>94 I B 1180 Lt Rygaâ&#x20AC;&#x201C;Saremos salaâ&#x20AC;&#x201C;Talinas â&#x20AC;&#x201C; 377 Lt V4:89>A ?8;FAIV4:89>A @>9CAI,@070 I B KelionÄ&#x2014;s kolektyvams po LietuvÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x201C; nuo 65 Ĺ iaurÄ&#x2014;s Italija su poilsiu prie Adrijos Lt/asm.

LD4820@89>A 60<B>A AB41C:;08 I BjĹŤros nuo 1197 Lt -F60I 0@4<>A A0;0I 0;8=0A I B LÄ&#x2013;KTUVU Kroatija nuoRomoje 990 Lt 03 30â&#x20AC;&#x201C;04 02 â&#x20AC;&#x201C; 1395 Lt B L80C@\A B0;890 ?>8;A8=\ ?0O8=B8=\ =C> Velykos Aviabilietai Praha-Viena-BudapeĹĄtas nuo 627 Lt @>0B890 =C> B FINNAIR akcija: LÄ&#x2013;KTUVU IĹ VILNIAUS: ,@070I 84=0I%C30?4NB0A =C> B Europa â&#x20AC;&#x201C; nuo 645 Lt Azija â&#x20AC;&#x201C;Kosta nuo 1648 Ispanija, BravaLtnuo 822 Lt Amerika â&#x20AC;&#x201C;Ltnuo 1746 Lt Malta â&#x20AC;&#x201C; 904 G ( $G'("% ?>8;A8=\A www.lek.lt Pirkti internetu: Graikija, CgalkidikÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x201C; 979 Lt 68?B0A )C@6030 =C> B Keltai Kosta Dorada â&#x20AC;&#x201C; 999 Lt Ispanija, %C;60@890 =C> B Lietuvos NepriklausomybÄ&#x2014;s ĹĄventÄ&#x2014; BalIspanija, AlikantÄ&#x2014; 1108 tijos jĹŤroje su â&#x20AC;&#x201C;ĹĄauniomis pramogomis â&#x20AC;&#x201C; L@8 0=:0 =C> B nuo 105 Ltsala â&#x20AC;&#x201C; 1128 Lt Graikija, Kos @4B0 =C> B Konferencijos ir kiti jĹŤsĹł kompanijos renTurkija, 1185 Lt giniaiAntalija Baltijosâ&#x20AC;&#x201C;jĹŤroje!

C=8A0A =C> B Bulgarija, Burgas â&#x20AC;&#x201C; 1199 Lt KRUIZAI Kroatija, Rijeka â&#x20AC;&#x201C; 1279 Lt salos iĹĄ Barselo9 dienĹł kruizas. KanarĹł G ( $G'("% ?0O8=B8=\A ?>8;A8=\A nos (â&#x20AC;&#x17E;Norwegian Spiritâ&#x20AC;&#x153;) Turkija, Marmaris 1289 Lt â&#x20AC;&#x201C; nuo 1795 Lt/ @C8G0A 8;C =C> B asm. (skrydis ÄŻskaiÄ?iuotas) Bulgarija, â&#x20AC;&#x201C; 1199 Lt Karibai â&#x20AC;&#x201C; nuo 7 dienĹłBurgas kruizas.

VakarĹł G@04;8AI*>@30=890I 68?B0A =C> B 3550 Lt/asm. (skrydis ÄŻskaiÄ?iuotas) Portugalija, AlgarvÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x201C; 1899 Lt +0@>:0A =C> B C10 =C> B LÄ&#x2013;KTUVU VIZOS IĹ VARĹ UVOS (poilsinÄ&#x2014;s) ÄŽ RusijÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x201C; nuonuo 260995 Lt, LtBaltarusijÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x201C; nuo Egiptas, Hurgada 85 Lt G $) "% Bulgarija â&#x20AC;&#x201C; 995 Lt TailandÄ&#x2026;, KinijÄ&#x2026;... ÄŽvaĹžiavimo ÄŻ JAV, AustralijÄ&#x2026;.

08;0=30A ?0O8=B8=\ ?>8;A8=\ I =C> B Turkija â&#x20AC;&#x201C; 1078 leidimai Lt Ĺ riPAĹ˝INTINÄ&#x2013;S Lanka â&#x20AC;&#x201C; 3500 Lt kelionÄ&#x2014;s autobusu: SerengeÄ?io parkasâ&#x20AC;&#x201C;BrÄ&#x2014;menasâ&#x20AC;&#x201C;HeidÄ&#x2014;s G ( ! '% Kreta â&#x20AC;&#x201C; 1170 Lt parkas â&#x20AC;&#x201C; 640 Lt 68?B0A )C@6030 =C> B parkas â&#x20AC;&#x201C; 1190 Lt Tunisas â&#x20AC;&#x201C; 770 Lt Eurodisneilendasâ&#x20AC;&#x201C;HeidÄ&#x2014;s Juodkalnijaâ&#x20AC;&#x201C;Bosnija ir B Hercegovinaâ&#x20AC;&#x201C;Kroa A?0=890 +0;9>@:0 I LÄ&#x2013;KTUVU IĹ VARĹ UVOS (paĹžintinÄ&#x2014;s â&#x20AC;&#x201C; poiltijaâ&#x20AC;&#x201C;Serbijaâ&#x20AC;&#x201C;Albanija â&#x20AC;&#x201C; 1148 Lt

C@:890 =B0;890 I B sinÄ&#x2014;s) Ĺ iaurÄ&#x2014;s Italija (paĹžintinÄ&#x2014;-poilsinÄ&#x2014;) â&#x20AC;&#x201C; 1360 Lt Kroatija â&#x20AC;&#x201C;nuo 9181440 Lt Lt Kruizas Nilu PietĹł PrancĹŤzija ir Italijos Rivjera â&#x20AC;&#x201C; 1431 Lt Izraelis â&#x20AC;&#x201C; Egiptas nuo 1678 Lt ParyĹžiusâ&#x20AC;&#x201C;Amsterdamasâ&#x20AC;&#x201C;Liuksemburgas â&#x20AC;&#x201C; 1097 Ltâ&#x20AC;&#x201C; 2634 Lt Marokas Prahaâ&#x20AC;&#x201C;Vienaâ&#x20AC;&#x201C;BudapeĹĄtas â&#x20AC;&#x201C; 544 Lt Kuba â&#x20AC;&#x201C; 5853 Lt POILSIS lÄ&#x2014;ktuvu iĹĄ Vilniaus STOVYKLOS LIETUVOJE Ispanija, Kosta Brava, Kosta Dorada â&#x20AC;&#x201C; nuo Pasaka 1279 nuo Lt 550 Lt TopGraikija, Fun 540Kreta Lt â&#x20AC;&#x201C; 1159 Lt Graikija, Kos sala â&#x20AC;&#x201C; 1089 Lt RaganÄ&#x2014; 550Antalija Lt â&#x20AC;&#x201C; 1249 Lt Turkija, Bulgarija,600 Varna Energetikas Lt â&#x20AC;&#x201C; 999 Lt Turkija, Marmaris 1029 Lt Laimingas Ĺžmogus â&#x20AC;&#x201C; tai â&#x20AC;&#x201C;aĹĄ!2069 600LtLt Portugalija, AlgarvÄ&#x2014; Pirkti internetu: Trimitas 520 Lt www.kelioniupasiulymai.lt POISIS lÄ&#x2014;ktuvu iĹĄ VarĹĄuvos Egiptas, Hurgada â&#x20AC;&#x201C; nuo 1237 Lt Ĺ arm El Ĺ eichas â&#x20AC;&#x201C; 1314 Lt Portugalija â&#x20AC;&#x201C; 1633 Lt Ĺ ri Lanka â&#x20AC;&#x201C; 5072 Lt

Brangiai perkame miĹĄkÄ&#x2026; su Ĺžeme arba iĹĄsikirsti. Visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iĹĄ karto. Tel. 8 676 41 155.

1058693

Stambi ÄŻmonÄ&#x2014; brangiai perka ÄŻvairaus brandumo miĹĄkus Lietuvoje. Tel. 8 633 33 333, 8 644 44 444.

1068506

UAB BEST COMPANY.LT PERKA KARVES, BULIUS, BULIUKUS, VERĹ ELIUS. Tel. (8 310) 48 323, 8 613 70 805, 8 613 70 803.

1070827

BIÄŽ â&#x20AC;&#x17E;Kontrast 9>A ?8@<8=8=:\ da atsargas uĹž didĹžiausiÄ&#x2026; % J 4:8;=> nei:030AB@8=8C 35 730 Lt :0 2012 m. birĹže C34@D\A A4= kuose bankro A:; @ A Legaleâ&#x20AC;&#x153;, Ukm ?@0N>< 6@4B8< giau informac ?> @ A0D 51 518.

D0; 0BDF:B8 ?@ 30;FD0CB8 O4= Vladislavos S D> >D8=A:8> A jĹł dÄ&#x2014;mesiui.

A8A84:B8 AC 30 adresu Vilnia D8Z M0;68@8> 6 nĹł k., SB â&#x20AC;&#x17E;Ek 4 ?0NB0A 4167/1002:00 KvieÄ?iame d UAB â&#x20AC;&#x17E;Baltijos kmenĹł g.13, V

SLIDINÄ&#x2013;JIMAS lÄ&#x2014;ktuvu Bulgarija (Bansko) nuo 1194 Lt Andora â&#x20AC;&#x201C; 1290 Lt Italija, Ĺ veicarija ir PrancĹŤzija (Aostos slÄ&#x2014;nis) â&#x20AC;&#x201C; 1550 Lt Italija (Vialattea) â&#x20AC;&#x201C; 1650 Lt autobusu PrancĹŤzija (Trys SlÄ&#x2014;niai) â&#x20AC;&#x201C; 1241 Lt Italija (Sela Ronda, Kronplazas, Isako slÄ&#x2014;nis) â&#x20AC;&#x201C; 1490 Lt Austrija, Ĺ veicarija, PrancĹŤzija â&#x20AC;&#x201C; 1490 Lt Slovakija (Ĺ˝emieji Tatrai) â&#x20AC;&#x201C; 590 Lt Ukraina (Bukovelis) 7 d. â&#x20AC;&#x201C; 720 Lt

&/6

?3683>< ?3683>< @@@ 5;+8=+< 6= A.Vienuolio g Tel. (8 5) 231 33 0A 460A0A =C vilnius@vilni

>@>=B0A =C> +>=@40;8A =C> )8CAB>=0A =C> Vasaros kruiza 0;60@8A =C> nuo 125 Lt PamirĹĄkite ka 08=0 ?0B48:B0 laiduokite laiv :4AZ808A MÄ&#x2014;gaukitÄ&#x2014;s s -4G4@D0289>A < ?8;3><08 Kruizo kaina p 84B[ A:08Z8CA @ Daugiau infor

#+7N85+6839 1 &/6 3809 <?3=/ 6= @

(@08:890 @4B0 MaĹžieji Lauky %C;60@890 0@= Holivudo aka ,>@BC60;890 ; Mes jÄ&#x2014;ga 450 Ĺ˝aidimĹł gala %&"() "% ApaÄ?i indÄ&#x2014;nai ,0A0:0 =C> Avataro nuoty -060=\ I Mes ĹĄampinjo 08<8=60A O<> Aplink pasaul

>? 'C= B Mano pasaul Kitas varianta %&"() "% 'H Dodi 550 Lt =6;[ :0;1>A A STOVYKLOS U %C;60@89>94 Stovykla Ukra @>0B89>94 60 Lt dienai Kryme â&#x20AC;&#x17E;Saliu ( & %0:C =C> Bulgarijoje 16 :08=>A X 018 ?

Kroatijoje 214 Juodkalnijoje &O & AnglĹł kalbos -F60I B>:7>;< AVIABILIETAI*

0;8=0AI)4;A8= Delis nuo 187

0;8=0AI B>:7> Tokijas â&#x20AC;&#x201C; 2229 4=BA?8;8AI F= Seulas â&#x20AC;&#x201C; 230 ;08?\30I 0@;A SingapĹŤras â&#x20AC;&#x201C; ;08?\30I F;8A Bankokas â&#x20AC;&#x201C; 2 ;08?\30I/0A= Puketas â&#x20AC;&#x201C; 261

C@:CI ;0=3> *kainos ÄŻ abi KELTAI ( *"% JoninÄ&#x2014;s Baltij U -CA89Y =C> nuo 105 Lt Rygaâ&#x20AC;&#x201C;Stokho Talinasâ&#x20AC;&#x201C;Helsi Talinasâ&#x20AC;&#x201C;Stokh Ventspilisâ&#x20AC;&#x201C;Ny KlaipÄ&#x2014;daâ&#x20AC;&#x201C;Kar KlaipÄ&#x2014;daâ&#x20AC;&#x201C;Kyli KlaipÄ&#x2014;daâ&#x20AC;&#x201C;Zas Turkuâ&#x20AC;&#x201C;Alando VIZOS ÄŽ RusijÄ&#x2026; nuo 2 BaltarusijÄ&#x2026; nu

30

vasario 7–13, 2013

skelbimai

Tel. 261 3653, 261 3655, 261 3659 skelbimai@vilniausdiena.lt

Pasikraukite vitaminų po žiemos!

Mieli skaitytojai, pasidalykite savo nuomone apie savaitraštį „Vilniaus diena“ ir gaukite dovanų.

Savaitraštį „Vilniaus diena“ prenumeruojate ar perkate?

Prenumeruoju Perku kas savaitę Perku tik kartais Paskaitau kavinėje ar kur kitur

Ar skaitote kitus laikraščius?

Taip Ne

Išvardykite kuriuos

Kurias „Vilniaus dienos“ rubrikas visada perskaitote?

Miesto aktualijos Žalias miestas Lietuva Pasaulis Turtas Gyvenimas Kultūra Kas? Kur? Kada?

Sportas Personažas

Kokios informacijos pasigendate savaitraštyje?

Vilniaus naujienų ir įvykių Lietuvos aktualijų Straipsnių apie verslą Miesto renginių Gyvenimo būdo straipsnių Kriminalinių naujienų Sporto Kita

Ar skaitote portalą diena.lt?

Taip Ne, skaitau kitus portalus Ne, nesinaudoju internetu

Koks jūsų amžius?

Iki 30 30–50 Per 50

Kokios jūsų mėnesio pajamos?

Iki 1500 Lt 1500–3000 Lt Per 3000 Lt

Kaip vertinate pasikeitusią „Vilniaus dieną“?

nam Kiekviesiam – iu užpildžvana! do Atnešusiems užpildytą anketą į „Vilniaus dienos“ redakciją, Labdarių g. 8, padovanosime vitaminų pakuotę (vertė – 36 Lt). Redakcijos darbo laikas – 8–17 val. darbo dienomis. Jei negalite atvykti, atsiųskite anketą su nurodytu adresu ir vitaminus jums išsiųsime. Informacija tel. 262 4244.

31

vasario 7–13, 2013

personažas diena.lt/naujienos/laisvalaikis

Ast­ro­lo­gi­nė pro­gno­zė vasario 9–15 d.

Avinas (03 21–04 20). Šeš­ta­

Margaritos Vorobjovaitės nuotr.

Di­džiau­sias tiks­las – tu­rė­ti ma­žų tiks­lų Jus­tė Mar­ga­ri­ta Bal­čiū­nai­tė – me­ni­nin­kė, ku­rios di­džiau­sias įkvė­pi­mo šal­ti­nis yra kas­die­ny­bė. Ne­se­niai pri­sta­čiu­si nau­ją sa­vo kny­gą, ku­rio­je fik­sa­vo skir­tin­gų et­nog­ra­fi­nių re­gio­nų gy­ ven­to­jų bui­tį ir bū­tį, Jus­tė ir to­liau ne­nus­tygs­ta vie­to­je.

Mer­gi­na, nau­ju kū­ry­bi­niu var­du Mar­ga­ri­ta, su ne­pa­kar­to­ja­mu at­ kak­lu­mu su­ge­ba įžvelg­ti ste­buk­ lą pa­pras­tuo­se da­ly­kuo­se, vis­ ką nuo fo­tog­ra­fi­jos iki šu­kuo­se­nų pa­vers­da­ma ma­žu­čiais as­me­ni­ niais me­no pro­jek­tais bei per­ga­ lė­mis.

– Ką pa­va­din­tum to­bu­la lai­ me?

– Bi­jau žo­džio „to­bu­la“. Tai reiš­ kia baig­tį. Daž­niau­siai lai­min­ga pa­si­jun­tu ten ar tuo­met, kai vi­sai to ne­si­ti­kiu.

– Ta­vo di­džiau­sia bai­mė?

– Vo­ras.

– Ko­kią vie­ną sa­vo sa­vy­bę la­ biau­siai no­rė­tum pa­keis­ti?

– Jos nuo­lat kin­ta. Tai am­ži­nas dar­bas su sa­vim – vie­ną pa­kei­ti, at­si­ran­da ki­ta.

– Ką lai­kai di­džiau­siu sa­vo pa­ sie­ki­mu?

– Ši kar­te­lė taip pat vis ky­la, to­dėl va­kar die­nos pa­sie­ki­mai ne­beat­ ro­do to­kie di­de­li ki­tą­dien. Mėgs­tu tu­rė­ti ma­žų tiks­lų, to­dėl šiuo me­ tu pa­sie­ki­mu lai­kau at­si­kel­ti kas­ dien 6.30 val.

– Kas yra ta­vo he­ro­jus kas­die­ nia­me gy­ve­ni­me?

– Di­džiau­si he­ro­jai – žmo­nės su sa­vo gy­ve­n i­m ais, sa­vo po­ž iū­ riais, žmo­nės, su ku­riais man ten­ka lai­mė su­si­dur­ti kas­die­ny­ bė­je. Pas­ta­ra­sis he­ro­jus – Vio­le­ ta. Blon­di­nė „ant aukš­tų, smai­lų kab­lų“, nes su to­kiais žie­mą šil­ čiau – aukš­čiau nuo že­mės. Pa­ sa­ko­da­ma apie Kau­no zoo­lo­gi­jos so­dą įtrau­kia dū­mą ir iš­pūs­da­ ma trau­kia jau ki­tą. La­bai ža­vi jos nuo­šir­du­mas.

– Ko­kiu ta­len­tu la­biau­siai no­ rė­tum bū­ti ap­do­va­no­ta?

– Jei prie vi­so to komp­lek­to, ku­rį ga­vau, Die­vu­lis dar bū­tų pri­dė­jęs va­dy­bą! Bū­tų su­per.

– Ko­kia vy­ro sa­vy­be la­biau­siai ža­vie­si?

– Su­ge­bė­ji­mu ne­gir­dė­ti. Taip ste­ bi­na, kad net ža­vu.

– Ką la­biau­siai ver­ti­ni, kal­bant apie ta­vo drau­gus?

– Po­kal­bį.

– Ryš­kiau­sia ta­vo sa­vy­bė, bū­ do bruo­žas?

– Ryš­kiau­sia sa­vy­bė tur­būt – no­ sis. Bū­do bruo­žas – sa­ky­ti tie­siai, be užuo­lan­kų (ki­ti la­bai daž­nai mi­ ni, kad čia ma­no iš­skir­ti­nu­mas).

– Jei­gu ne­bū­tum sa­vi­mi, kuo no­rė­tum bū­ti?

– Ka­ti­nu. Bet tur­būt išei­tų tas pats, tik ki­tam kū­ne.

– Žmo­gaus trū­ku­mas, ku­rio ne­ga­li pa­kęs­ti?

– Bai­mė elg­tis taip, kaip jau­ti.

– Ta­vo gy­ve­ni­mo mo­to?

– Čia ir da­bar.

Svarstyklės (09 24–10 23).

die­nį dau­giau dė­me­sio skir­ki­ te drau­gams, par­tne­riui. O sek­ma­ die­nį jau rei­kė­tų itin sau­go­tis in­ fek­ci­jų, nei­ti į ma­si­nius su­si­bū­ri­ mus. Tik­tų be įtam­pos pa­si­tvar­ky­ ti bui­ty­je, už­siim­ti me­ni­ne kū­ry­ba ar tie­siog pa­tin­gi­niau­ti. Ki­tą sa­vai­ tę su­ge­bė­si­te pa­nau­do­ti anks­tes­nę pa­tir­tį bei už­ku­li­si­nę pa­ra­mą, siek­ da­mi slap­tų tiks­lų. Nuo ant­ra­die­ nio sun­kiau val­dy­si­tės.

Sa­vait­ga­lį bū­si­te nu­si­tei­kę bend­rau­ti, my­lė­ti, žais­ti, flir­tuo­ti.

Ki­tą sa­vai­tę ga­li spręs­tis įsi­dar­bi­ ni­mo pro­ble­ma ar ki­tas ak­tua­lus da­ly­ki­nis rei­ka­las. Re­gis, dar­be bus įver­tin­tas jū­sų įdir­bis. Ar­tė­jan­ti mei­lės die­na sti­mu­liuos ro­man­tiš­ kus jaus­mus. Ga­li kil­ti pa­gun­da pa­ si­pirš­ti ar leis­tis į nuo­ty­kį. Kont­ro­ liuo­ki­te sa­vo žo­džius, jei duo­si­te in­ter­viu, sa­ky­si­te vie­šą kal­bą.

Jautis (04 21–05 20). Sa­vait­

Skorpionas (10 24–11 22). Sa­

ga­lį ga­li­te su­si­tik­ti su bend­ ra­min­čių kom­pa­ni­ja, at­gai­vin­ti se­ną pa­žin­tį. Jei no­ri­te, kad pa­tin­ kan­tis žmo­gus bū­tų pa­lan­kes­nis, el­ki­tės nuo­šir­džiai ir bi­čiu­liš­kai.

Ki­ta sa­vai­tė iki tre­čia­die­nio pa­lan­ ki įvai­riems su­si­ti­ki­mams, de­ry­ boms. Ga­li­te gau­ti ge­rą pa­siū­ly­mą ar už­sa­ky­mą. Ant­ra sa­vai­tės pu­sė ne­pa­lan­ki svei­ka­tai. Ne­be­gal­vo­ki­ te apie rei­ka­lus – jums bū­ti­na at­ si­pa­lai­duo­ti. Neb­lo­gai sek­sis tik tie dar­bai, ku­riuos ga­li­te at­lik­ti ne­sku­bė­da­mi.

vait­ga­lį jums de­rė­tų pa­si­tvar­ ky­ti bui­ty­je, skir­ti lai­ko šei­mai, gro­žio ir svei­ka­tos pro­fi­lak­ti­kai.

Vie­šu­mas, in­ter­viu tei­ki­mas ne­pa­ tar­ti­ni, nes ga­li­te lik­ti ne­sup­ras­ti.

O jūs pa­tys ga­li­te ne­sup­ras­ti sa­vo par­tne­rio, ne­pag­rįs­tai jį kri­ti­kuo­ti.

Pra­mo­gų vie­to­se per­ne­lyg neį­si­ links­min­ki­te, kad vė­liau ne­tek­tų liū­dė­ti. Bū­si­te kū­ry­bin­gi, flir­tuo­si­ te, šmaikš­tau­si­te. Pa­tin­kan­tį žmo­ gų ga­li­te iš­pro­vo­kuo­ti pa­skir­ti jums pa­si­ma­ty­mą, iš­lie­ti jaus­mus.

Dvyniai (05 21–06 21). Do­mins

nea­ti­dė­lio­ki­te to, kas ga­li pa­ da­ry­ti jus lai­min­ges­nius. Ne­temp­ ki­te vis­ko ant sa­vo pe­čių bui­ty­je, pa­skirs­ty­ki­te pa­rei­gas šei­mos na­ riams. Ga­li­te įsi­gy­ti nu­ma­ty­tą pir­ ki­nį na­mams, šei­mai ar­ba sau as­ me­niš­kai. Tai me­tas, kai ryž­tin­gas po­kal­bis ar veiks­mas ga­li pa­dė­ti kai ką pa­keis­ti san­ty­kiuo­se su ar­ti­mai­ siais, my­li­mu žmo­gu­mi ar­ba rei­ka­ luo­se, su­si­ju­siuo­se su nuo­sa­vy­be, gy­ve­na­mą­ja vie­ta. Nuo tre­čia­die­nio jau no­rė­sis ro­man­tiš­kai at­si­pa­lai­ duo­ti, pa­flir­tuo­ti, pa­si­links­min­ti.

pa­sau­li­niai da­ly­kai, plė­sis aki­ ra­tis, di­dės ži­nios. Ieš­ko­si­te kon­tak­ tų su už­sie­nie­čiais ar­ba su­lauk­si­te ži­nios, sve­čio iš to­li. Sau­go­ki­te svei­ ka­tą. Nuo pir­ma­die­nio uo­liai dirb­ki­ te, nes ge­rai at­lik­tas dar­bas pa­di­dins sa­vi­ver­tę ir ap­sau­gos nuo są­ži­nės grau­ža­ties. Mo­ky­ki­tės iš daug pa­sie­ ku­sių vei­kė­jų. Ga­li­te gau­ti svar­bią ofi­cia­lią ži­nią. Nuo tre­čia­die­nio kils ūpas už­siim­ti vi­suo­me­ni­niais rei­ka­ lais. Pa­si­pils pa­siū­ly­mai.

Vėžys (06 22–07 22). Re­gis, sa­

vait­ga­lį su­ksi­te gal­vą dėl mo­ kes­čių, kre­di­to, nuo­mos, nuo­sa­vy­ bę įtei­si­nan­čio do­ku­men­to ar pan.

Gal­būt fi­nan­siš­kai ar ki­taip pa­dės par­tne­ris ar­ba jūs jį pa­rem­si­te. Ne­ ti­kė­ta sek­ma­die­nio pa­žin­tis ga­li pa­si­ro­dy­ti reikš­min­ga. Bū­ki­te ati­ dūs prie vai­ro. Ki­tos sa­vai­tės pra­ džio­je kils ūpas to­bu­lė­ti, keis­ti sa­ ve ir ap­lin­ką. Bus ne­leng­va, bet po tru­pu­tį ju­dė­si­te pir­myn, tvar­ky­da­ mi su dar­bu, tei­sėt­var­ka, už­sie­nio ry­šiais, švie­ti­mu, kul­tū­ra su­si­ju­ sius rei­ka­lus.

Šaulys (11 23–12 21). Sa­vait­ga­lį

Ožiaragis (12 22–01 20). Sa­

vait­ga­lį ga­li­te su­lauk­ti sve­čių ar­ba no­rė­sis pa­si­bas­ty­ti po pre­ky­ bos cent­rus. Nuo pir­ma­die­nio po­ra die­nų bus pa­lan­kios trum­poms iš­ vy­koms, ko­mer­ci­jai, rek­la­mai. Pra­ var­tu dė­ti dar­bo skel­bi­mą, ieš­ko­ti rei­kia­mos in­for­ma­ci­jos. Nuo tre­čia­ die­nio dau­giau dė­me­sio skir­si­te šei­ mai ir sau. Ne­sun­ku bus su­si­tai­ky­ti su­si­py­kus su par­tne­riu, jei dar li­ko nors kris­le­lis mei­lės ir pa­gar­bos.

Sau­go­ki­tės in­fek­ci­jos, aler­gi­jos.

Vandenis (01 21–02 19). Pe­rio­

Liūtas (07 23–08 23). Pe­rio­do

pra­džio­je ga­li­te ti­kė­tis ne­blo­ gų pa­siū­ly­mų, ku­rie tu­rė­tų at­neš­ti ir dau­giau mei­lės, ir di­des­nį sta­bi­ lu­mo po­jū­tį. Ta­čiau vis­kas pri­klau­ sys nuo jū­sų mo­kė­ji­mo de­rin­ti in­ te­re­sus, par­tne­riau­ti. Gal­būt pa­ vyks su­si­tar­ti dėl sko­los grą­ži­ni­mo ar pa­si­sko­li­ni­mo. Ki­tą sa­vai­tę pa­ si­žy­mė­si­te įžval­gu­mu ir sek­sua­lu­ mu. Bū­ki­te ati­des­ni mei­lės par­tne­ rio užuo­mi­noms. Nuo tre­čia­die­nio sek­sis pro­ti­nis dar­bas, moks­las.

do pra­džio­je ne­blo­gai sek­sis įgy­ven­din­ti su­ma­ny­mus, ypač jei su­lauk­si­te pa­gal­bos iš ap­lin­ki­nių.

Re­gis, do­mė­si­tės ko­mer­ci­niais, tur­ti­niais da­ly­kais, vers­lo afe­ro­mis.

Ga­li bū­ti, kad priim­si­te sve­čius.

Ki­tą sa­vai­tę ga­li­te pa­si­jus­ti tur­tin­ ges­ni ar­ba svar­bes­ni nei pa­pras­tai.

Tik­riau­siai ge­riau su­vok­si­te rea­ly­ bę ir la­biau įver­tin­si­te tai, ką tu­ri­ te. Tik svar­bu neį­si­vel­ti į leng­va­bū­ diš­ką fi­nan­si­nę, tur­ti­nę avan­tiū­rą.

Vie­ni­ši ga­li­už­megz­ti mei­lės ry­šį.

Mergelė (08 24–09 23). Per­

Žuvys (02 20–03 20). Nes­to­ko­

žiū­rė­ki­te do­ku­men­tus, su­si­ tvar­ky­ki­te ap­lin­ką. Jei ieš­ko­te dar­ bo, pa­si­do­mė­ki­te nau­jie­no­mis in­ ter­ne­te. Ki­tą sa­vai­tę jums ga­li pa­ vyk­ti į sa­vo pu­sę per­vi­lio­ti kon­ku­ ren­tą ar­ba opo­nuo­jan­tį as­me­nį įti­ kin­ti sa­vo tei­su­mu. Ta­čiau mė­gin­ da­mi nu­mal­šin­ti aist­ros ir mei­lės troš­ku­lį ga­li­te pa­tek­ti į dvip­ras­miš­ ką si­tua­ci­ją. Re­gis, neiš­veng­si­te rei­ka­lų, su­si­ju­sių su ban­kais, mo­ kes­čiais, nuo­ma, drau­di­mu.

si­te ro­man­tiš­ko po­lė­kio, dva­ si­nės poe­zi­jos. Pa­si­žy­mė­si­te jaut­ru­ mu ir in­tui­ci­ja. Ga­li­mos pa­ja­mos ar­ ba iš­lai­dos, su­si­ju­sios su me­di­ci­na, far­ma­ci­ja, me­nu, ne­le­ga­lia veik­la.

Ga­li kil­ti pa­si­rin­ki­mo klau­si­mas as­ me­ni­nių san­ty­kių sri­ty­je. Ki­tą sa­vai­ tę vis­ką mo­de­liuo­si­te pa­gal sa­vo kin­tan­čias nuo­tai­kas, nes nuo jų pri­ klau­sy­si­te. Gal­būt at­sklei­si­te slap­tą są­moks­lą ar sve­ti­mą pa­slap­tį.

Si­do­ni­ja

Orai

Vėjas 1–3 m/s

penktadienį –4

Artimiausiomis dienomis Lietuvoje numatomi krituliai, naktimis pašals. Šiandien protarpiais numatomas nedidelis sniegas, temperatūra svyruos tarp 0 ir 3 laipsnių šalčio. Penktadienio naktį sniegas numatomas visoje Lietuvoje, temperatūra bus 2–6 laipsniai šalčio. Dieną temperatūra laikysis apie 0 laipsnių, taip pat numatomi krituliai – sniegas ir šlapdriba. Savaitgalį kritulių bus mažiau.

6-oji metų savaitė.

Saulė Vandenio ženkle.

Savaitgalio orai

–3

Telšiai

–1

Naktis

Šiauliai

0

Klaipėda

–2

Panevėžys

–4

4

Šeštadienį

Tauragė

Pasaulyje +16 +3 +28 +4 +3 +21 +26 +1

–1

–3

Naktis

Kaunas Atėnai Berlynas Brazilija Briuselis Dublinas Kairas Keiptaunas Kopenhaga

Vėjas (m/s)

Utena

–1

Diena

Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas

+6 +9 0 +2 0 –3 +5 –5

Praha Ryga Roma Sidnėjus Talinas Tel Avivas Tokijas Varšuva

–3

–1

Vėjas (m/s)

–1

5

Vilnius

–3

+1 0 +11 +29 –1 +19 +8 +1

Diena

Marijampolė

–3

SEkmadienį

Alytus

Naktis

Diena

–3

Vėjas (m/s)

–2

3

Kalendorius Ketvirtadienis, vasario 7 d.

penktadienis, Vasario 8 D.

šeštadienis, Vasario 9 d.

sekmadienis, vasario 10 d.

pirmadienis, Vasario 11 D.

antradienis, vasario 12 d.

trečiadienis, Vasario 13 d.

Teka 7.57 Leidžiasi 17.10

Teka 7.55 Leidžiasi 17.12

Teka 7.53 Leidžiasi 17.14

Teka 7.51 Leidžiasi 17.16

Teka 7.49 Leidžiasi 17.18

Teka 7.47 Leidžiasi 17.20

Teka 7.45 Leidžiasi 17.22

Mėnulis Delčia

Mėnulis Delčia

Mėnulis Delčia

Mėnulis Jaunatis

Mėnulis Jaunatis

Mėnulis Jaunatis

Mėnulis Jaunatis

VARDAI: Jomantas, Ramutis, Romas, Romualda, Romualdas, Vilgaudas

VARDAI: Daugvilas, Dagvina, Daugvinas, Daugvinė

VARDAI: Dovilė, Erika, Erikas, Jotvilas, Nikiforas

VARDAI: Elvyra, Girvilė, Girvydas, Scholastika

VARDAI: Algirda, Algirdas, Algirdė, Kervydas

VARDAI: Aleksiejus, Deimantė, Renalda, Renaldas

VARDAI: Algaudas, Ugnė, Ugnius

1587 m. Škotijos karalienei Marijai Stiuart buvo nukirsta galva.

1828 m. gimė prancūzų rašytojas Jules’is Verne’as.

1834 m. gimė rusų chemikas, periodinės elementų lentelės kūrėjas Dmitrijus Mendelejevas.

1924 m. Nevados valstijoje (JAV) mirties bausmei įvykdyti pirmą kartą panaudota dujų kamera.

1932 m. gimė krepšinio treneris Vladas Garastas.

1941 m. gimė amerikiečių aktorius Nickas Nolte.

1952 m. Elžbieta II paskelbta Anglijos karaliene.

1990 m. mirė poetė Janina Degutytė.

2007 m. mirė JAV modelis Anna Nicole Smith.

1881 m. mirė rusų rašytojas Fiodoras Dostojevskis.

1928 m. gimė visuomenės veikėjas, disidentas, aktyvus kovotojas už žmogaus teises Antanas Terleckas.

1930 m. gimė poetas, dainų tekstų autorius, vertėjas Vytautas Bložė.

1987 m. mirė estrados dainininkas Antanas Šabaniauskas.

1943 m. gimė amerikiečių aktorius Joe Pesci.

1945 m. gimė amerikiečių aktorė Mia Farrow.

1991 m. beveik 90 proc. rinkėjų Lietuvoje per referendumą pasisakė už nepriklausomą demokratinę Lietuvos Respubliką.

2009 m. mirė poetas Kazys Bradūnas.

1837 m. gindamas žmonos garbę dvikovoje žuvo rusų poetas Aleksandras Puškinas.

1876 m. gimė poetas, dramaturgas, vertėjas Pranas Vaičaitis.

1890 m. gimė rusų rašytojas, Nobelio premijos laureatas Borisas Pasternakas.

1927 m. gimė Alma Adamkienė, filantropė, visuomenės veikėja, buvusi pirmoji šalies ponia.

1965 m. gimė poetas, eseistas, dramaturgas Sigitas Parulskis.

1977 m. mirė grafikas Stasys Krasauskas.

1980 m. gimė dainininkė Jurga Šeduikytė.

1985 m. gimė krepšininkas Jonas Mačiulis.

Pasaulinė ligonių diena 1296 m. gimė Lietuvos didysis kunigaikštis Algirdas.

1847 m. gimė išradėjas amerikietis Thomas Alva Edisonas.

1917 m. gimė poetas Kazys Bradūnas.

1926 m. gimė aktorius Leslie Nielsenas.

1962 m. gimė dainininkė Sheryl Crow.

1969 m. gimė aktorė, TV serialo „Draugai“ žvaigždė Jennifer Aniston.

1992 m. gimė JAV aktorius Tayloras Lautneris.

2001 m. mirė poetė, vertėja Judita Vaičiūnaitė.

2010 m. mirė britų mados dizaineris Alexanderis McQueenas.

UŽGAVĖNĖS 1809 m. gimė gamtininkas, mokslininkas, evoliucijos teorijos kūrėjas Charlesas Darwinas.

1809 m. gimė 16-asis JAV prezidentas Abrahamas Linkolnas.

1901 m. gimė skulptorius Juozas Mikėnas.

1910 m. gimė etnologė, habilituota humanitarinių mokslų daktarė Pranė Dundulienė.

1950 m. gimė muzikologas Viktoras Gerulaitis.

1968 m. gimė amerikiečių aktorius Joshas Brolinas.

1969 m. gimė amerikiečių režisierius Darrenas Aronofsky.

1979 m. gimė australų aktorius Jesse Spenceris.

1812 m. gimė anglų rašytojas Charlesas Dickensas.

1947 m. gimė šokėjas, treneris Romaldas Idzelevičius.

1951 m. gimė aktorius ir režisierius Sigitas Račkys.

1954 m. gimė vokiečių kompozitorius ir dainininkas, dueto „Moder Talking“ narys Dieteris Bohlenas.

1959 m. gimė poetas, literatūros kritikas Valdemaras Kukulas.

1972 m. gimė televizijos laidų ir renginių vedėjas Rimas Šapauskas.

1978 m. gimė amerikiečių aktorius Ashtonas Kutcheris.

1992 m. pasirašyta ES Mastrichto sutartis.

7 1

2

5 1

4

8

5

4

8 4

2

2

6

3

3

2

9

5 3

6

1 9

9

2

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

1

8 karštOJI linija: 212

ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius.

Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt

8

2

7 3

5

2022

„Diena Media News“ L.e.p. vyriausiasis redaktorius Alvydas Staniulis „Vilniaus dienos“ vyriausioji redaktorė Margarita Narvydaitė – 219 1386 „VILNIAUS DIENOS“ VYRIAUSIOSIOS REDAKTORĖS PAVADUOTOJAS Ignas Jačauskas – 219 1372

4

9

6

4

2

8 sunkus sudoku

lengvas sudoku

3

Praėjusios savaitės sudoku atsakymai

9 2

5 4

6

5

1

5 7

2

6

1

8

5 3

2

1

8

9

7

3 1

4

3

reklamos skyrius: 261

3654

MIESTAS: Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Jonas Varnas – 219 1385 Andrejus Žukovskis – 219 1391 LIETUVA: Justinas Argustas – 219 1381 EKONOMIKA: Gintarė Micevičiūtė – 219 1374

7

5

9

8

6

7

4

3

2

1

6

7

9

3

5

1

8

2

1

7

4

3

8

2

5

9

6

5

1

2

4

8

6

9

3

4 7

2

3

6

9

1

5

4

8

7

8

4

3

2

9

7

1

6

5

3

4

2

7

9

1

8

6

5

1

8

7

6

4

2

5

9

3

8

6

9

2

5

3

1

7

4

9

6

4

5

3

8

7

1

2

7

5

1

4

6

8

2

3

9

3

2

5

7

1

9

4

8

6

4

8

7

5

3

9

6

1

2

7

3

1

8

6

4

2

5

9

9

2

3

1

4

6

7

5

8

4

5

8

9

2

3

6

7

1

6

1

5

8

2

7

9

4

3

2

9

6

1

7

5

3

4

8

Užsuk į diena.lt/konkursai ir išbandyk savo laimę įvairiuose žaidimuose.

6

Platinimo tarnyba: 261

1688

PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387 SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Balys Šmigelskas – 219 1383 GYVENIMAS: Laima Žemulienė – 219 1374

Prenumeratos skyrius: 261

PR

1688

TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFĖ Margarita Vorobjovaitė – 219 1384

Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Ženklu

PELENŲ DIENA 1883 m. mirė vokiečių kompozitorius Richardas Vagneris.

1903 m. gimė belgų rašytojas Georges’as Simenonas.

1906 m. gimė istorikas, „Lietuvos istorijos“ autorius Adolfas Šapoka.

1933 m. gimė prancūzų mados dizaineris Emanuelis Ungaro.

1950 m. gimė anglų muzikantas Peteris Gabrielis.

1953 m. gimė aktorė Kristina Kazlauskaitė.

1972 m. gimė disko metikas Virgilijus Alekna.

1974 m. gimė britų dainininkas Robbie Williamsas.

1978 m. gimė dainininkas, prodiuseris, grupės „Skamp“ narys Viktoras Diawara.

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 4000.

Buhalterija: (8

46) 397 767

rinkodaros skyrius: 261 3000 REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS:

261 3656, 279 1370, 261 3659,

faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS: 261 3653 PRENUMERATOS SKYRIUS: 261 1688 PLATINIMO TARNYBA: 261 1688