2013-02-08 Klaipeda

Page 1

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

PENKTADIENIS, VASARIO 8, 2013

www.kl.lt

=2;8A.162;6@ C.@ .?6< %

11 ?RQNXa\_Ă› ?VaN /\Ă˜VbYfaĂ›

32 (19 635)

pramogĹł

gidas

Myli teatrÄ… ir gyve nim

ÄŽ

Kilo naujas kie­mų va­ly­mo skan­da­las.

Miestas 4p.

Iki So­Ä?io olim­pia­dos li­kÄ™ me­tai – V.Pu­ti­no gal­vos skaus­mas.

Pasaulis 10p.

Uos­ta­mies­ty­je iť­leis­tos kny­gos var­Şo­si gro­Şio kon­kur­se.

spalvingÄ… ĹĄv. Valentino dienai skirtÄ… renginÄŻ „Sapnai apie BrodvÄ—jĹłâ€œ mylinÄ?ius vis dar ieĹĄkanÄ?ius ir meilÄ—s klaipÄ—dieÄ?ius vasario 14-Ä…jÄ… kvieÄ?ia Muzikinis teatras. Ĺ˝iĹŤrovĹł laukia ypatinga staigmena – dviejĹł daliĹł teatralizuotame koncerte publika limybÄ™ iĹĄgirsti Ĺžavingos turÄ—s gamÄ—s miuziklĹł aktorÄ—s, ĹĄvedĹł kildainininkÄ—s ir choreografÄ—s Annelie pasirodymÄ…. IĹĄtraukas Virkberg siĹł pasaulio miuziklĹł iĹĄ ryĹĄkiauMeilÄ—s dienÄ… A.Virkberg atliks drauge su teatro orkestru, solistais, choro kais ir baleto ĹĄokÄ—jais. dainininMiuziklĹł atlikÄ—ja iĹĄ Ĺ vedijos mielai sutiko duoti interviu „KlaipÄ—dai“.

Annelie Virkberg:

Svarbiausia – įsiklausykite į save ir tikėkite savo talentu.

Ä…

bet aistringa svajoklÄ— ir „nepagydoma“ romantikÄ—. – Kokios emocijos lydi Ä—jimÄ… ÄŻ teatro scenÄ…? jĹŤsĹł iĹĄdorojate su jauduliu?Kaip susi– Kai buvau jaunesnÄ—, kaskart eidama ÄŻ scenÄ… labai jaudindavausi. Dabar jauÄ?iuosi ramiau. tai susijÄ™ ir su amĹžiumi Manau, darai visas ÄŻmanomas – kai paklaidas ir vis tiek iĹĄgyveni, antrÄ…kart nebe taip baisu (juokiasi). – KÄ… labiausiai vertinate savo darbe? – AĹĄ labai myliu scenÄ… ir Ĺžmones, su kuriais dirbu. Teatro atlikÄ—jo darbas sunkus, aktoriaus, taÄ?iau galiausiai jis teikia neapsakomÄ… dĹžiaugsmÄ… – ypaÄ? kai ÄŻ salÄ™ susirenka ĹžiĹŤrovai, kai tavo pasirodymÄ… palydi gausiomis ovacijomis. KlaipÄ—dos apskrities vieĹĄosios I.SimonaitytÄ—s

Bibliotekoje – iliustracijų paroda

Kol mirtis iĹĄskirs

bibliotekos treÄ?iojo aukĹĄto hole iki vasario 20-osios galima

– Esate klasikinÄ—s apĹžiĹŤrÄ—ti pasaulyje ar nÄ—s muzikos gerbÄ—ja?ĹĄiuolaiki- tos iliustratorÄ—s AgnesÄ—spripaĹžinIndre’s kĹŤrybos parodÄ… – Nuo pat vaikystÄ—s „Dvi knygos“. klausausi la– 17-os bai ÄŻvairios muzikos – puliariosios, miuziklĹł,dĹžiazo, po- A.Indre daugiau negu – Annelie, nuo ko 20 prasidÄ—jo jĹŤĹĄiol didĹžiausias muzikosoperĹł. Iki ba ÄŻvairioms uĹžsienio metĹł dirsĹł kĹŤrybinÄ— karjera? ir Lietuvos autorite- leidykloms. tas ir geriausias visĹł – Pamenu, kai buvau Ji dalyvavo tarptautilaikĹł atlikÄ—jas nÄ—se man – popmuzikos iliustracijĹł parodose mama mane nusivedÄ— deĹĄimties, karalius MichaBratisÄŻ Andrew lavoje ir Barselonoje, elas Jacksonas. Lloydo Webberio miuziklÄ… nÄ— Bolonijos knygĹł yra nuolatiFantomas“ Stokholmo „Operos mugÄ—s dalyvÄ—. – Ĺ iuolaikinis gyvenimo Parodoje KlaipÄ—doje teatre. Tai, kÄ… pamaÄ?iau„Oskaro“ pristatoma tem- maĹždaug scenoje, pas ÄŻneĹĄa pokyÄ?iĹł mane tiesiog pakerÄ—jo. pusĹĄimtis jos tiek iliustracijĹł, kinÄ™, tiek ÄŻ populiariÄ…jÄ…ÄŻ klasi- sukurtĹł Jonathano pratau, jog uĹžaugusi Tuomet suSwifto „Guliveir muzi- rio kelionÄ—ms“ kÄ…, teatrÄ…. KÄ… apie miuzikle noriu vaidinti.aĹĄ tokiame (J.F.Schreiberio leitai manote? dykla, PradÄ—jau – Esu Ĺžmogus, mÄ—gstantis mokytis dainavimo, Eslingeris, Vokietija, Ä—miau koncer1993) ir poky- AistÄ—s Ä?ius. Priimu tai kaip tuoti su ÄŻvairiomis teigiamÄ… da- sraigė“ VilimÄ—s knygai „PieĹĄtukinÄ— muzikos grupÄ—lykÄ…. mis... Nuo to viskas („Kauko laiptai“, ir prasidÄ—jo. Kaunas, Lietuva, 2012). – TurÄ—dama tiek Du deĹĄimtmeÄ?iai, ď Ž Veikla: cRQĂ› . CV_XOR – Kas paskatino skiriantys ĹĄias daug veiklos, rinktis atlikÄ—_T ZVbgVXYb\`R [R aVX cNVQV[N knygas, savotiĹĄkai randate laiko sau? jos, teatro aktorÄ—s Xb_VN WVRZ` PU\_R\T_NSVWĂ– aNV] ÄŻrÄ—mina dailiV_ QNV[b\WN ORa V_ profesijÄ…? ]Na XNV] PU\_R ninkÄ—s kĹŤrybos – Ilgai stokojau laiko Kas buvo didĹžiausias _V\`V\` ZbgVX\` laikotarpÄŻ. Spal NaYVXĂ›WNV` _b\ VN Wb\` ]N`V_\Q\T_NSĂ› QV_ON `b ]\]bYVN ÄŻkvÄ—pidraugams. Galiausiai sau, ĹĄeimai, vinga technika (pastelÄ—, mo ĹĄaltinis? fZNZ` SVYZNcVZNZ` supratau, gyvenime svarbu susiplanuoti jog ir dekoratyvi, plakatinÄ— akvarelÄ—) – Sunku pasakyti... .`ZR[V[V\ N_PUfc\ [b kompozine tik cija suteikia \a_ darbus, bet ir laisvalaikÄŻ. kos man turÄ—jo mama.DidelÄ—s ÄŻta- tame miuzikle „Fame“ galimybÄ™ iliustracijas („Šlovė“) ir – Vis eksponuoti kaip atskirus si ÄŻ daugybÄ™ miuziklĹł, Ji vesdavo- Johnatano Larsono roko miuzikle ĹĄiamedÄ—lto kodÄ—l miuziklai? Kas – kĹŤrinius. spektakliĹł, „Rent“ Nepretenzingos, KÄ… patartumÄ—te koncertĹł. Bet jei kalbÄ—tume Ĺžanre jus taip Ĺžavi? („Nuoma“), kuriuos lengvos, jauniems nÄ—s statÄ—apie Ĺži- me Stokholmo ĹžmonÄ—ms, svajojantiem A.Indre’s iliustracijos klasikinomus atlikÄ—jus, tai „AlstrĂśmmer“ tea- – Tai savitas bĹŤdas pabÄ—gti, uĹžEllen Page buturi s koapie miksĹł bruoŞų scenÄ…? simirĹĄti... GerÄ…ja tre. Miuziklas „Rent“ vo Ĺžmogus, kurio ir ÄŻdomios prasme. pavyzdys mane Ĺ vedijoje su- ziklas kams, tiek suaugusiesiem tiek vailaukÄ— milĹžiniĹĄkos labiausiai ÄŻkvÄ—pÄ— labai artimas kino Miu- – Eikite savo pasirinktu keliu, sÄ—kmÄ—s. – vaikystÄ—je jos s. ďŹ lmui, sykite protingesniĹł klau– mano mÄ—gstamiausia Iki ĹĄiol jis tik vaizdÄ… teatro nuolat klausydavausi. ir labiau uĹž save scenoje papil„KlaipÄ—dos“ inf. s. Kaip cho- danti patyrusiĹł ĹžmoniĹł reografÄ— dirbu ir muzika turi unikaliÄ… patarimĹł, semsu populiariosios sa- kitÄ—s ÄŻkvÄ—pimo vybÄ™ sustiprinti muzikos atlikÄ—jais, – Ĺ vedijoje esate Ĺžinoma iĹĄ kitĹł, o svarbiauÄŻspĹŤdÄŻ, jausmus, ruoĹĄiu sia – ÄŻsiklausykite ziklĹł aktorÄ—, dainininkÄ— kaip miu- sirodymams, ďŹ lmavimams juos pa- padaryti juos dar ÄŻ save ir tikÄ—kiintensyves- te ir choreo- niame tiesiogi- nius. savo talentu. grafÄ—. Papasakokite Kai stoviu scenoje, televizijos eteryje. ĹĄiek tiek apie klĹł melodijos, tekstai miuzisavo darbus ĹĄiose srityse. ir ĹĄokiai – Kaip ÄŻtraukia taip, kad, Savitas bĹŤdas pabÄ—gti – Pirmasis ryĹĄkus manote, kokia bus atrodo, kas- tolimesnÄ— mano vaidmuo jĹŤsĹł kart pati iĹĄgyvenu buvo HodelÄ— miuzikle kĹŤrybinÄ—s veiklos kuriamo per„Smuikinin- – kryptis? sonaĹžo istorijÄ…. kas ant stogo“. Dirbate tik Ĺ vedijoje Tuo metu buvau ar ir ki– ÄŽsivaizduoju tose ĹĄalyse? 17-os. Nuo pat save dirbanÄ?iÄ… pirmos paĹžinties miuzikluose tol, – KokÄŻ miuziklo – Be Ĺ vedijos, esu su ĹĄiuo kĹŤriniu kol personaŞą gajÄŻ be dirbusi IspaniiĹĄskirs (juokiasi)... mirtis mus lÄ—tumÄ—te lau. Kaip choreografÄ— galo pami- joje, Gran Kanarijoje. TaÄ?iau laiSu europi- miausiÄ… ÄŻvardinti kaip arti- kui bÄ—gant, David De Silva kino debiutavau niu projektu „In Theatre“ sau, savo asmenybei? manau, bĹŤsiu maĹžiau ďŹ lmo moty- vasarÄ… praÄ—jusiÄ… matoma scenoje vais S.Margoshes dalyvavau pasirodymuose – Tai Serena miuzikle „Fame“. – daugiau dirbir J.Levy sukurEsu siu kurdama kaip ji – mylinti Lenkijoje ir Lietuvoje. choreograďŹ jÄ… spekteatrÄ… ir gyvenitakliams. mÄ…, kartais nepasitikinti savimi, ď Ž Knygai: Pirmas vaidmuo

Ĺ iandien priedas

DÄ—l ĹĄuns – lauk iĹĄ au­to­bu­so Ke­lio­nÄ— su ma­Şy­ Ä?iu ĹĄu­ne­liu ran­ki­ nÄ—­je ga­li tap­ti tik­ru koť­ma­ru. Klai­pÄ—­die­ tÄ— stu­den­tÄ—, ke­ti­nu­ si iĹĄ uos­ta­mies­Ä?io nu­va­Şiuo­ti ÄŻ Vil­niĹł, dÄ—l pust­re­Ä?io ki­log­ ra­mo sve­rian­Ä?io ĹĄu­ ne­lio bu­vo iť­plĹŤs­ta ir vos neiť­lai­pin­ta iĹĄ au­to­bu­so.

Kalbino Jovita NavickaitÄ—

Kaina 1,30 Lt

. 6[Q_R˜` VYVb`a_NPVW\` 7 @dVSa\  4bYVcR _V\ XRYV\[Ă›Z`•

„Da­bar ger­bia­ma Dai­va Ĺži­ nos, kur ei­ti.“ Uos­ta­mies­Ä?io me­ras Vy­tau­tas Grub­liaus­kas nea­be­jo­jo, jog dÄ—l mies­to ta­ry­bos spren­di­mo Vy­riau­sy­bÄ—s at­sto­vÄ— Klai­pÄ—­dos ap­skri­ty­je Dai­va Ke­re­keĹĄ kreip­sis ÄŻ teis­mÄ….

3p.

Eti­kos ko­mi­si­ja uŞ­si­ra­ki­no Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tÄ— v.spuryte@kl.lt

Ne­ti­kÄ—­tai po­sÄ—­dĹžio lai­kÄ… pa­kei­tu­ si mies­to ta­ry­bos Eti­kos ko­mi­si­ja va­kar pa­si­slÄ—­pÄ— ne tik nuo ÄŻ jÄ… de­ le­guo­tĹł se­niō­nai­Ä?iĹł, bet ir nuo Ĺži­ niask­lai­dos at­sto­vĹł bei vi­suo­me­ni­ nin­kĹł. Pas­ta­rie­ji ti­ki­no, kad eti­kos sar­gai po­li­ti­kĹł el­ge­sÄŻ svars­tÄ— uŞ­si­ ra­ki­nÄ™ du­ris.

As­ta Alek­sÄ—­jō­nai­tÄ— a.aleksejunaite@kl.lt

Vai­ruo­to­jui pri­rei­kÄ— ant­snu­kio

Dve­jus me­tus stu­den­tÄ— va­Şi­nÄ—­ ja au­to­bu­sais iĹĄ Klai­ pÄ—­dos ÄŻ Vil­niĹł, ta­ Ä?iau tik pir­mÄ… kar­tÄ… uĹž ran­ki­nÄ—­je ne­ťio­ja­mÄ… ĹĄu­ne­lÄŻ su­si­lau­ kÄ— ÄŻsiō­Ä?io prie­ puo­lio. „Ke­liau­ju kar­ tu su sa­vo Jork­ťy­ro ter­je­rĹł veis­lÄ—s ĹĄu­ne­liu. Esu su­si­pa­Şi­nu­si su gy­vō­nĹł trans­ por­ta­vi­mo tai­syk­lÄ—­mis, to­dÄ—l ĹĄuo vi­sa­da tu­pi spe­cia­lia­me krep­ťy­je, iĹĄ ku­rio ne­ga­li iť­lip­ti. Ta­Ä?iau pa­ sta­ro­sios ke­lio­nÄ—s me­tu ÄŻvy­ko gin­ Ä?as su mik­roau­to­bu­so vai­ruo­to­ ju, ku­ris ĹĄiurkť­Ä?iai el­gÄ—­si, pa­ma­tÄ™s krep­ťy­je ĹĄu­nÄŻâ€œ, – pa­sa­ ko­jo mer­gi­na.

8

Po­sÄ—­dis – per pie­tĹł per­trau­kÄ…

„„Reak­ci­ja: ke­lio­nÄ— au­to­bu­su net ir su ne­di­de­liu ĹĄu­ne­liu ga­li virs­ti iť­ban­dy­mu. Jei au­gin­ti­nis ne­pa­tiks vai­ruo­

to­jui, du­rys uŞ­si­trenks prieť ke­lei­vio no­sį.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Vie­ťai bu­vo skel­bia­ma, kad Eti­ kos ko­mi­si­jos po­sÄ—­dis va­kar tu­rÄ—­ jo vyk­ti 15 val. Die­nÄ… prieĹĄ po­sÄ—­ dÄŻ ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kas Ju­ri­jus Ĺ erť­nio­vas „Klai­pÄ—­dą“ pa­ti­ki­no, kad po­sÄ—­dĹžiaus jau nau­jos su­dÄ—­ ties ko­mi­si­ja, ku­rios gre­to­se bus ir pen­ki se­niō­nai­Ä?iai. Ta­Ä?iau jiems taip ir ne­su­teik­ta ga­ li­my­bÄ— svars­ty­ti po­li­ti­kĹł el­ge­sio, nes J.Ĺ erť­nio­vo spren­di­mu Eti­kos ko­mi­ si­jos po­sÄ—­dis ÄŻvy­ko ne 15 val., o per pie­tĹł per­trau­kÄ… – iť­kart po mies­to ta­ry­bos po­sÄ—­dĹžio.

2

2

PENKTADIENIS, VASARIO 8, 2013

miestas

Biu­dže­tas – be op­ti­miz­mo Nors šių me­tų Klai­pė­dos mies­to biu­dže­ tas bus di­des­nis nei per­nai, ta­čiau iž­de ne vi­soms reik­mėms pa­vy­ko su­ras­ti pi­ni­ gų. Be­ne la­biau­siai jų trūks val­diš­kų įstai­ gų dar­buo­to­jų al­goms. Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

De­fi­ci­tas – neiš­ven­gia­mas

„Rei­k ia pri­pa­ž in­t i, jog mies­to biu­d že­to su­ba­l an­s uo­t i ne­pa­v y­ ko ir kai ku­rioms sri­tims tik­rai trūks pi­ni­gų“, – kons­ta­ta­vo va­ kar mies­to ta­ry­bos po­sė­dy­je po­ li­ti­kams šių­me­čio iž­do pro­jek­tą pri­sta­čiu­si Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­ bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rė Ju­ di­ta Si­mo­na­vi­čiū­tė. Pla­nuo­ja­ma, kad šie­met į mies­ to biu­dže­tą bus su­rink­ta be­veik 370 mln. li­tų, o iš­leis­ta – apie 381 mln. li­tų. Biu­dže­to de­fi­ci­tas bus den­gia­ mas pa­sko­los lė­šo­mis – nu­ma­to­ma iš­leis­ti šiek tiek dau­giau nei 6 mln. li­tų jau paim­tos, bet dar ne­pa­nau­ do­tos pa­sko­los ir dar pa­pil­do­mai iš ban­kų sko­lin­tis 5 mln. li­tų. Grą­žin­ti ne­be­rei­kės

„Mums svar­biau­sios yra sa­va­ran­ kiš­koms funk­ci­joms pla­nuo­ja­mos lė­šos, o jų šie­met tu­rė­tu­me su­rink­ti 14,3 mln. li­tų dau­giau nei per­nai“, – tei­gė Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Fi­ nan­sų sky­riaus ve­dė­ja Rū­ta Kam­ ba­rai­tė. Su­ma di­dė­ja, nes dau­giau pi­ni­ gų iš vals­ty­bės biu­dže­to skir­ta dėl mi­ni­ma­lios al­gos pa­di­di­ni­mo iki 1 tūkst. li­tų. Sa­vi­val­dy­bės biu­dže­ ti­nė­se įstai­go­se ne­ma­ža da­lis dar­ buo­to­jų gau­na bū­tent mi­ni­ma­lią al­gą, to­dėl tam, kad ji bū­tų iš­mo­ kė­ta di­des­nė, pa­pil­do­mai per me­ tus rei­kės apie 5 mln. li­tų. „Ki­ti 9 mln. li­tų ati­teks sa­va­ran­ kiš­koms funk­ci­joms, nes šių pi­ni­ gų ne­be­rei­kės grą­žin­ti į vals­ty­bės biu­dže­tą, jei į jį pi­ni­gų su­rink­si­ me dau­giau, nei su­pla­na­vo Sei­ mas. Šiais pi­ni­gais pa­deng­si­me vi­sas iš­lai­das, ku­rioms biu­dže­te pi­ni­gų bū­tų sun­kiai ra­dę“, – tei­gė R.Kam­ba­rai­tė. Prob­le­ma – elekt­ros kai­na

J.Si­mo­na­vi­čiū­tė var­di­jo pro­ble­mas, su ku­rio­mis teks su­si­dur­ti dėl pi­ ni­gų sty­giaus mies­to biu­dže­te. Esą šie­met, kaip ir kas­met, ga­li trūk­ti pi­ni­gų kom­pen­sa­ci­joms už leng­

370

– tiek mln. li­tų pa­ja­mų šie­met pla­nuo­ja­ma su­rink­ti į Klai­pė­dos mies­to biu­dže­tą. va­ti­nį ke­lei­vių pa­vė­žė­ji­mą. Gat­vių ap­švie­ti­mui taip pat ga­li pri­stig­ ti li­tų, nes biu­dže­tas su­for­muo­tas tuo­met, kai dar ne­bu­vo ži­no­ma, jog nuo me­tų pra­džios brangs elekt­ros ener­gi­ja. Anot Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės ad­ mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rės, jau tre­čius me­tus mies­to biu­dže­te ne­pa­vyks­ta ras­ti rei­kia­mos su­mos pi­ni­gų val­ di­nin­kų ir biu­dže­ti­nių įstai­gų dar­ buo­to­jų dar­bo už­mo­kes­čio fon­dui. „Šie­met at­ly­gi­ni­mams ir įmo­koms „Sod­rai“ su­pla­na­vo­me 4 mln. li­ tų ma­žiau, nei rei­kė­tų, tad įstai­gos vėl tu­rės ma­žin­tis sa­vo dar­bo už­ mo­kes­čio fon­dus“, – ne­slė­pė J.Si­ mo­na­vi­čiū­tė. Lau­kia pa­sta­bų

Jos tei­gi­mu, šie­met ir iš ša­lies biu­ dže­to Klai­pė­dai ski­ria­ma ma­žiau pi­ni­gų, nei rei­kė­tų vals­ty­bės de­le­ guo­toms funk­ci­joms tin­ka­mai įgy­ ven­din­ti. „Trūks­ta pi­ni­gų tin­ka­mai teik­ti gy­ve­na­mo­sios vie­tos dek­la­ra­vi­mo pa­slau­gą, so­cia­li­nėms iš­mo­koms ir kom­pen­sa­ci­joms už šil­dy­mą mo­ kė­ti taip pat skir­ta be­veik mi­li­jo­ nu li­tų ma­žiau, nei rei­kia“, – var­ di­jo di­rek­to­rė. Ta­čiau ti­ki­ma­si, jog per pus­me­tį į biu­dže­tą pa­vyks su­rink­ti dau­giau pi­ni­gų, nei pla­nuo­ja­ma, tad va­sa­rą viršp­la­ni­nes lė­šas bus ga­li­ma pa­ skirs­ty­ti tam, kam trūks­ta. Klai­pė­dos mies­to biu­dže­tą po­li­ ti­kai tu­rė­tų pa­tvir­tin­ti va­sa­rio 28 d. Vi­są mė­ne­sį jis bus svars­to­mas mies­to ta­ry­bos ko­mi­te­tuo­se, lau­ kia­ma ir mies­tie­čių, vi­suo­me­ni­ nių or­ga­ni­za­ci­jų pa­siū­ly­mų ir pa­ sta­bų.

Ar­gu­men­tai: J.Šerš­nio­vas (dešinėje) se­niū­nai­čiams ir vi­suo­me­ni­nin­kams ban­dė įro­dy­ti, kad nie­ko blo­go

neat­si­ti­ko, jog Eti­kos ko­mi­si­jos po­sė­dis vy­ko ne nu­ma­ty­tu lai­ku, o eksp­rom­tu.

nei per­nai.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Eti­kos ko­mi­si­ja už­si­ra­ki­no „Kaip vi­sa­da ste­bė­jau 1 mies­to ta­ry­bos po­sė­dį, o kai jis bai­gė­si, priė­jau prie J.Šerš­ nio­vo pa­si­klaus­ti, ka­da rink­sis eti­ kos sar­gai. Jis ir sa­ko, kad Eti­kos ko­mi­si­jos po­sė­dis jau vyks­ta. Jos na­riai jau ren­gė­si sės­ti prie sta­ lo po­sė­džių sa­lė­je, ta­čiau kaž­ku­ris jų pa­reiš­kė, kad la­bai triukš­min­ ga, to­dėl rei­kia ieš­ko­ti ki­tų pa­tal­ pų“, – pa­sa­ko­jo ko­ne vi­sus mies­to ta­ry­bos, ko­mi­te­tų, ko­mi­si­jų po­sė­ džius ste­bin­tis klai­pė­die­tis Vir­gi­ ni­jus Par­tau­kas. Pa­siel­gė kaip su šiukš­lė­mis

Jis nu­ste­bo, kad eti­kos sar­gai pa­ trau­kė ieš­ko­ti ne ki­tos sa­lės, o su­ lin­do į poil­sio kam­ba­rė­lį, esan­tį prie pa­grin­di­nės po­sė­džių sa­lės. „Ma­nęs neį­lei­do, kaž­ką kal­bė­ jo, kad po­sė­dis už­da­ras. Keis­čiau­ sia bu­vo tai, kad jie net už­si­ra­ki­no to poil­sio kam­ba­riu­ko du­ris, kad nie­kas neįei­tų“, – tvir­ti­no pa­šne­ko­vas. Eti­kos ko­m i­s i­jos pir­m i­n in­ ko J.Šerš­nio­vo spren­di­mas po­sė­ dį su­reng­ti ne nu­ma­ty­tą va­lan­dą, o ta­da, ka­da jam pa­to­giau, šo­ki­ra­ vo se­niū­nai­čius, ku­riuos pa­tys po­ li­ti­kai pa­tvir­ti­no kaip šios ko­mi­si­ jos na­rius. „Su mu­mis pa­siel­gė kaip su šiukš­lė­mis. Kiek ga­li­ma ty­čio­tis iš vi­suo­me­ni­nin­kų? J.Šerš­nio­vas, kai pa­ga­liau pa­kė­lė te­le­fo­no ra­

ge­lį, ka­dan­gi la­bai at­kak­liai bu­vo skam­bi­na­ma, pa­sa­kė, kad nu­ma­ ty­tą va­lan­dą se­niū­nai­čiai vis tiek su­si­rink­tų, nes jis no­ri gau­ti mū­ sų kon­tak­tus“, – pik­ti­no­si vie­na iš į Eti­kos ko­mi­si­ją de­le­guo­tų se­niū­ nai­čių Li­gi­ta Girs­kie­nė. Se­niū­nai­čiai – ne na­riai

Pats J.Šerš­nio­vas ti­ki­no, jog po­sė­ džio lai­kas pa­si­kei­tė dėl ob­jek­ty­ vių prie­žas­čių. „Ma­ne sa­vi­val­dy­bės tei­si­nin­kai in­for­ma­vo, kad se­niū­ nai­čiai po­sė­dy­je bū­tų tik ste­bė­to­ jai, nes dar nė­ra įsi­ga­lio­jęs mies­to ta­ry­bos spren­di­mas dėl nau­jos Eti­ kos ko­mi­si­jos su­dė­ties. Jis dar ne­ bu­vo pa­skelb­tas spau­do­je“, – tei­ gė po­li­ti­kas. J.Šerš­nio­vas ti­ki­no su­pra­tęs, kad jei po­sė­dis vyks 15 val., vėl bus di­ de­lė ti­ki­my­bė, kad ne­su­si­rinks kvo­ru­mas, o dvie­jų po­li­ti­kų el­ge­ sį rei­kė­jo iš­nag­ri­nė­ti kuo sku­biau. To­dėl esą Eti­kos ko­mi­si­jos po­sė­ dį jis nu­spren­dė su­reng­ti, kol po mies­to ta­ry­bos po­sė­džio dar ne­ bu­vo iš­si­skirs­tę po­li­ti­kai. „Kvo­ru­mas bu­vo, po­sė­dis įvy­ko. Taip, po­sė­džia­vo­me poil­sio kam­ ba­rė­ly­je, ta­čiau du­rų ne­bu­vo­me už­si­ra­ki­nę. Tik tiek, jog pa­ts pa­ ra­šiau, kad V.Par­tau­kas po­sė­džio ne­ste­bė­tų, nes ne­si­no­rė­jo ašt­ru­ mo“, – mig­lo­tai aiš­ki­no J.Šerš­ nio­vas.

Pa­ta­rė, kaip kal­bė­ti

Eti­kos ko­mi­si­ja nag­ri­nė­jo po­li­ti­ kės Li­li­jos Pet­rai­tie­nės el­ge­sį, ku­ riuo skun­dė­si Klai­pė­dos sa­vi­val­ dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rė Ju­di­ta Si­mo­na­vi­čiū­tė. L.Pet­rai­tie­nė ją vie­šai iš­va­di­ no aro­gan­tiš­ka ir ci­niš­ka, o tai sa­ vi­val­dy­bės va­do­vę įžei­dė. Anot J.Šerš­nio­vo, ko­mi­si­ja ne­nus­ta­tė, kad L.Pet­rai­tie­nė bū­tų pa­žei­du­si Vals­ty­bės po­li­ti­kų el­ge­sio ko­dek­są ar eti­kos prin­ci­pus. To­dėl ji re­ko­ men­da­vo dviem mo­te­rims su­si­tai­ ky­ti – pa­si­ra­šy­ti tai­kos su­tar­tį. Eti­kos ko­mi­si­ja taip pat nag­ri­nė­ jo vi­suo­me­ni­nin­kų skun­dą, ku­riuo bu­vo pra­šo­ma iš­nag­ri­nė­ti, ar mies­ to ta­ry­bos na­rys Min­dau­gas Ži­lys ne­pa­žei­dė Vals­ty­bės po­li­ti­kų el­ge­ sio ko­dek­so prin­ci­pų, nes jis kaip vers­li­nin­kas esą nu­si­žen­gia tei­sės ak­tams, be to, įžei­di­nė­ja Klai­pė­ dos poil­sio par­ku be­si­rū­pi­nan­čius ini­cia­ty­vius klai­pė­die­čius. „M.Ži­lio el­ge­sį jau nag­ri­nė­jo Vy­ riau­sio­ji tar­ny­bi­nės eti­kos ko­mi­si­ją ir ty­ri­mą nu­trau­kė, o mes per Vil­nių juk ne­pra­dė­si­me šo­ki­nė­ti. Ta­čiau vi­si po­sė­dy­je da­ly­va­vę ko­mi­si­jos na­riai pa­si­sa­kė­me už tai, kad po­li­ ti­kas, duo­da­mas in­ter­viu ir kaip pa­ pras­tas žmo­gus, ir kaip di­rek­to­rius, ir kaip po­li­ti­kas, ži­no­tų ir at­si­rink­ tų, ką, ka­da ir kaip rei­kia sa­ky­ti“, – tei­gė Eti­kos ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kas.

Darbo biržoje – bedarbių antplūdis Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Klai­pė­dos te­ri­to­ri­nė­je dar­bo bir­žo­je sau­sį už­si­re­gist­ra­vo be­veik dvi­gu­bai dau­giau be­dar­bių nei per­nai gruo­dį. Tam įta­kos tu­rė­jo ir leng­va­tos vers­ lo liu­di­ji­mams, ir gri­pas, ir pa­di­dė­jęs mi­ni­ma­lus dar­bo už­mo­kes­tis.

Pu­čia­si: mies­to biu­dže­tas šie­met pla­nuo­ja­mas 3,5 mln. li­tų di­des­nis

Sau­sį į Klai­pė­dos te­ri­to­ri­nę dar­ bo bir­žą krei­pė­si 4,8 tūkst. be­dar­ bių. Pa­ly­gin­ti su gruo­džiu, 92 pro­c. dau­giau. Klai­pė­dos te­ri­to­ri­nės dar­bo bir­ žos di­rek­to­rius Min­dau­gas Skri­ tuls­kas aiš­ki­no, kad be­si­krei­pian­ čių­jų į įstai­gą skai­čius taip išau­go dėl ke­lių prie­žas­čių. Vie­na pa­grin­ di­nių – no­ras gau­ti leng­va­tą vers­

lo liu­di­ji­mui, nes be­dar­biams jie yra pi­ges­ni. M.Skri­tuls­kas svars­tė, kad gal rei­kė­tų vi­siems žmo­nėms su­ma­ žin­ti vers­lo liu­di­ji­mų kai­nas, jei jau to­kia si­tua­ci­ja. Ta­da, anot va­do­vo, vis­kas bū­tų pa­pras­čiau – žmo­nėms ne­rei­kė­tų re­gist­ruo­tis dar­bo bir­žo­ je, jos dar­buo­to­jams bū­tų ma­žes­ni krū­viai. „Leng­va­tas vers­lo liu­di­ji­mams bū­tų ga­li­ma su­teik­ti tam tik­roms be­dar­bių gru­pėms – il­ga­lai­kiams be­dar­biams, jau­ni­mui“, – sam­ pro­ta­vo va­do­vas. Pa­sak M.Skri­tuls­ko, žmo­nes už­si­ re­gist­ruo­ti Dar­bo bir­žo­je pa­ska­ti­ no ir gri­pas. „Žmo­nės su­vo­kė, kad ga­li su­ si­rgti, ir už­si­re­gist­ra­vo“, – spė­jo va­do­vas. M.Skri­tuls­ko nuo­mo­ne,

įta­kos ne­ma­žam nau­jų be­dar­bių skai­čiui ga­lė­jo tu­rė­ti ir pa­di­dė­jęs mi­ni­ma­lus at­ly­gi­ni­mas. „Ma­si­nių at­lei­di­mų nė­ra, bet gal vie­nas ki­tas žmo­gus dėl to ir bu­ vo at­leis­tas, o ta­da krei­pė­si į Dar­ bo bir­žą“, – spė­jo va­do­vas. Sau­sį kur kas dau­giau nei gruo­ dį už­re­gist­ruo­ta lais­vų dar­bo vie­tų. Jų bu­vo 1,9 tūkst. – 91 pro­c. dau­ giau nei gruo­dį. „Darb­da­viai jau re­gist­ruo­ja se­ zo­ni­nes dar­bo vie­tas. Dar­buo­to­jų rei­kia sta­ty­bos sek­to­riui, ke­li­nin­ kams“, – tei­gė va­do­vas. Va­sa­rio 1 d. Klai­pė­dos te­ri­to­ri­nės dar­bo bir­žos klien­tais bu­vo 23 tūkst. be­dar­bių – 11 pro­c. dau­giau nei prieš mė­ne­sį. Ne­dar­bo ly­gis sie­kė 11,1 pro­c., Klai­pė­do­je – 9,3 pro­c.

3

PENKTADIENIS, VASARIO 8, 2013

miestas Pa­ga­vo bra­ko­nie­rius

Iš­kė­lė lai­vą

Ap­lin­ko­sau­gi­nin­kai su­ga­vo tris klai­pė­die­čius, ku­rie ne­le­ga­liai žve­jo­jo Mal­kų įlan­ko­je. Bra­ko­ nie­riai už pa­gau­tą šla­kį, ly­de­ ką, sa­la­tį, 11 ster­kų, 2 žiob­rius ir 6 kar­šius tu­rės at­ly­gin­ti žu­ vų iš­tek­liams pa­da­ry­tą ža­lą, ku­ri sie­kia 11 tūkst. li­tų. Už pa­ žei­di­mą vy­rams taip pat gre­sia bau­da nuo 400 iki 1000 li­tų.

Prieš ke­lias die­nas ties 65A ir 66 kran­ti­nė­mis nu­sken­dęs vil­ki­ kas „RVS 125“ jau iš­kel­tas į van­ dens pa­vir­šių. 14 m il­gio, 4 m plo­čio ir 1,5 m grimz­lės vil­ki­kas iš­kel­tas ir jo plūd­ru­mas at­sta­ty­ tas sa­vi­nin­ko – įmo­nės „Lo­kys“ – pa­stan­go­mis ir lė­šo­mis. Šiuo me­tu lai­vas lai­ki­nai pri­švar­tuo­ tas prie 66-os kran­ti­nės.

Po­li­ti­kai ignoravo teis­mų pra­kti­ką Uos­ta­mies­čio po­li­ti­ kai sa­vi­val­dy­bės ju­ ris­tus ap­kro­vė dar­ bu – mies­to ta­ry­ bos na­riai va­kar ne­ pa­nai­ki­no sa­vo spren­di­mo, ku­riuo už­drau­dė ne­pil­ na­me­čiams rū­ky­ti vie­šo­sio­se vie­to­se. To­dėl Vy­riau­sy­bės at­sto­vė Klai­pė­dos ap­skri­ty­je Dai­va Ke­ re­keš nea­be­jo­ti­nai kreip­sis į teis­mą. rū­ky­ti.

v.spuryte@kl.lt

Mies­to ta­ry­bos spren­di­mas, jog paaug­l iams drau­d žia­m a rū­k y­ ti vi­so­se uos­ta­mies­čio vie­šo­sio­ se vie­to­se, įsi­ga­lio­jo dar 2011 m. lapk­ri­tį. Ta­čiau jau ku­rį lai­ką Vy­riau­sy­ bės at­sto­vė Klai­pė­dos ap­skri­ty­je D.Ke­re­keš rei­ka­lau­ja jį pa­nai­kin­ti, nes mies­to ta­ry­ba, priim­da­ma to­ kį spren­di­mą, esą vir­ši­jo sa­vo įga­ lio­ji­mus. Ta­ba­ko kont­ro­lės įsta­ ty­me nu­ma­ty­ta, kad sa­vi­val­dy­bių ta­ry­bos tu­ri tei­sę už­draus­ti rū­ky­ ti vie­šo­sio­se vie­to­se, o ne įvar­dy­ ti as­me­nų gru­pes, ku­rioms ne­lei­ džia­ma peš­ti dū­mo. Vyriausiasis ad­m i­n ist­ra­c i­n is teis­mas per­nai pa­nai­ki­no ana­lo­

giš­ką sos­ti­nės sa­vi­val­dy­bės ta­ry­ bos spren­di­mą dėl drau­di­mo ne­ pil­na­me­čiams rū­ky­ti. „No­riu pri­min­ti, kad vi­si vie­nin­ gai nu­spren­dė­me už­draus­ti Klai­pė­ do­je ne­pil­na­me­čiams rū­ky­ti vie­šo­ sio­se vie­to­se ir to­kia nuo­sta­ta tik­rai yra rei­ka­lin­ga. Ži­no­me, kad by­los Lie­tu­vos teis­muo­se nag­ri­nė­ja­mos me­tų me­tus, to­dėl lai­mė­si­me tiek lai­ko kont­ro­liuo­ti paaug­lius ir ne­ leis­ti jiems už­siim­ti ža­lin­gais įpro­ čiais“, – Ug­dy­mo ir jau­ni­mo rei­ka­ lų ko­mi­te­to na­rys Sau­lius Bu­di­nas po­li­ti­kų pra­šė ne­nai­kin­ti spren­di­ mo, ku­riuo ne­pil­na­me­čiams bu­vo už­draus­ta rū­ky­ti. Jam ant­ri­no ir Klai­pė­dos me­ ro pa­va­duo­to­jas Vy­tau­tas Če­pas. „Vy­riau­sy­bės at­sto­vės toks dar­ bas – mus pa­duo­ti į teis­mą, ne­rei­

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

kia į tai kreip­ti dė­me­sio“, – bū­si­ mų teis­mi­nių gin­čų ne­su­reikš­mi­no vi­ce­me­ras. Po­li­ti­kė Na­tal­ja Is­to­mi­na taip pat pri­ta­rė, kad toks spren­di­mas ne­bū­tų pa­nai­kin­tas, ta­čiau pa­rei­ka­la­vo, kad ir pa­tys mies­to ta­ry­bos na­riai elg­tų­ si at­sa­kin­giau. „Pra­šy­čiau per po­ sė­džius ne­rū­ky­ti poil­sio kam­ba­rė­ liuo­se, nes gal­vo­jau, kad jau už­du­siu nuo į pa­grin­di­nę sa­lę pa­ten­kan­čių dū­mų“, – pra­šė N.Is­to­mi­na. Nors ir ne vi­sai vie­nin­gai, mies­ to po­li­ti­kai vis dėl­to nu­spren­dė ne­ nai­kin­ti ga­lio­jan­čio spren­di­mo, ku­ riuo drau­džia­ma ne­pil­na­me­čiams rū­ky­ti mies­to vie­šo­sio­se vie­to­se. „Da­bar ži­no­siu, kur man to­liau ei­ ti“, – D.Ke­re­keš in­for­ma­vo, jog sa­ vi­val­dy­bės ju­ris­tams ne­tru­kus teks pra­dė­ti min­ti teis­mų slenks­čius.

Pa­mo­kų at­šauk­ti ne­sku­ba­ma Sand­ra Lu­ko­šiū­tė s.lukosiute@kl.lt

Nors ser­ga­mu­mas kai ku­rio­se uos­ ta­mies­čio mo­kyk­lo­se per sa­vai­ tę ge­ro­kai šok­te­lė­jo, pa­mo­kų nu­ trauk­ti ne­sku­ba­ma.

Pas­kel­bus gri­po epi­de­mi­ją, jei­gu ser­ga dau­giau nei 20 pro­c. moks­ lei­vių, re­ko­men­duo­ja­ma mo­kyk­ lo­se lai­ki­nai neor­ga­ni­zuo­ti ug­dy­ mo pro­ce­so. Šią sa­vai­tę re­ko­men­duo­ja­mą ri­ bą per­žen­gė ne­ma­žai uos­ta­mies­čio mo­kyk­lų. Kai ku­rio­se įstai­go­se ser­ gan­čių vai­kų da­lis bu­vo di­des­nė nei

Rei­tin­gai. Pa­gal sau­sio „Ran­king Web of World Uni­ver­si­ties“ rei­tin­go duo­me­ nis, tarp Lie­tu­vos aukš­t ų­jų mo­k yk­lų Klai­pė­dos uni­ver­si­te­tas (KU) pa­k i­lo vie­na po­z i­ci­ja aukš­č iau. Šiuo me­t u jis yra ket­v ir­to­je vie­to­je po Vil­n iaus, Vil­niaus Ge­di­mi­no tech­ni­kos, Kau­no tech­no­lo­g i­jos uni­ver­si­te­t ų. Tarp Eu­ ro­pos Są­jun­gos uni­ver­si­te­t ų KU uži­ ma 560 vie­tą. Tarp pa­sau­lio aukš­tų­jų mo­kyk­lų – 1833 vie­tą. Iš vi­so bu­vo rei­ tin­g uo­ja­ma 21250 pa­sau­l io aukš­t ų­jų mo­kyk­lų. Komp­lek­sas. Šian­dien 13 val. Klai­pė­ dos uni­ver­si­te­to Au­la Mag­na kon­fe­ ren­ci­jų sa­lė­je vyks Svei­ka­tos ir spor­ to komp­lek­so Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to mies­te­ly­je pro­jek­to pri­sta­ty­mas.

Tvar­ka: pi­lie­čiams, ku­rie ne­tu­ri 18 me­tų, Klai­pė­do­je bent kol kas vie­šo­sio­se vie­to­se dar bus drau­džia­ma

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė

Dienos telegrafas

30 pro­c., ta­čiau pa­mo­kos vy­ko to­liau. Nuo va­kar dvi die­nas pa­mo­kos lai­ ki­nai ne­vyks­ta „Ver­de­nės“ pro­gim­ na­zi­jo­je, o „Ąžuo­ly­no“ gim­na­zi­jo­je vie­toj ug­dy­mo pro­ce­so or­ga­ni­zuo­ta kul­tū­ri­nė pa­žin­ti­nė die­na. Vie­nas di­džiau­sių ser­ga­mu­mų šią sa­vai­tę iš­lie­ka „Ga­bi­jos“ pro­ gim­na­zi­jo­je. Jos di­rek­to­rė In­ga Kur­la­vi­čie­nė ne­slė­pė, jog pa­mo­kų ne­sku­ba­ma nu­trauk­ti, nes to pa­ gei­dau­ja tė­vai. Nors vie­ni jų pra­šo lai­ki­nai už­da­ ry­ti mo­kyk­lą, ki­ti, at­virkš­čiai, ne­ri­ mau­ja, kad ne­tu­rės kur pa­lik­ti vai­kų. Dir­ban­tiems tė­vams bū­tų su­dė­tin­ga pa­si­rū­pin­ti at­ža­lų prie­žiū­ra.

Tad, pa­sak I.Kur­la­vi­čie­nės, sten­ gia­ma­si su­ras­ti auk­so vi­du­rį – pa­ mo­kos vyks­ta, ta­čiau nau­jų te­mų ne­si­mo­ko­ma ir tik kar­to­ja­ma anks­ čiau iš­mok­ta me­džia­ga. „Gi­li­jos“ pra­di­nės mo­kyk­los di­rek­to­rė Al­ do­na Kas­naus­kie­nė paaiš­ki­no, kad jiems la­biau rū­pi vai­kų svei­ka­ta nei tė­vų pa­gei­da­vi­mai dėl užim­tu­mo. Tad jei bū­tų pri­rei­kę, pa­mo­kos bū­ tų bu­vu­sios at­šauk­tos. Ta­čiau da­bar to­kios ga­li­my­bės ne­bes­vars­to­ma – nuo ki­tos sa­vai­ tės pra­di­nu­kams pra­si­dės sa­vai­tės truk­mės ato­sto­gos. Ma­no­ma, kad per jas mo­ki­nių ser­ga­mu­mas ge­ ro­kai su­ma­žės.

Vy­tau­tas Če­pas:

Vy­riau­sy­bės at­sto­vės toks dar­bas – mus pa­ duo­ti į teis­mą, ne­rei­ kia į tai kreip­ti dė­me­sio.

Mir­tys. Va­kar Klai­p ė­dos sa­v i­val­dy­ bės Ci­v i­l i­nės met­r i­ka­c i­jos sky­r iu­je už­re­g ist­r uo­tos 15 klai­p ė­d ie­č ių mir­ tys. Mi­rė Ane­lė Jo­man­t ie­nė (g. 1930 m.), Ka­z i­m ie­ras Bur­kaus­kas (g. 1930 m.), Jus­ti­na Brie­die­nė (g. 1931 m.), Vla­ di­m i­ras Iv­ši­nas (g. 1931 m.), Ju­r ij Loc­ ma­nov (g. 1937 m.), Ivan Ren­d iuk (g. 1939 m.), Rim­gau­das Jan­k us (g. 1940 m.), Ol­ga Bul­ben­ko­va (g. 1946 m.), Ro­ mual­das Per­m i­nas (g. 1950 m.), Alek­ sandr Fom­k in (g. 1958 m.), Ri­ma Ma­ čiu­k ie­nė (g. 1961 m.), Al­g ir­das Jok­šas (g. 1964 m.), Val­de­ma­ras Pik­sas (g. 1965 m.), Gin­ta­ras Žvirgž­d i­nas (g. 1967 m.), Ar­tū­ras Jo­nai­tis (g. 1969 m.). Lė­bar­t ų ka­pi­nės. Šian­d ien lai­do­ja­ mi Ro­za Ču­bar, Ire­na Ka­piš, Ivan Sos­ novs­k ij, Ge­na­di­jus Ste­pa­no­vas, Ro­za­ li­ja Skir­man­t ie­nė, Ivan Ren­d iuk, Ar­ tū­ras Jo­nai­t is, Ka­z i­m ie­ras Bur­kaus­ kas, Al­g ir­das Jok­šas, Vla­di­mi­ras Iv­ši­ nas, Ju­lius Vi­šins­kas (ur­na). Jo­niš­kės ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mi Ane­lė Jo­man­tie­nė, Ma­ri­ja Bel­mač, Ju­ rij Loc­ma­nov. Nau­ja­g i­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 13 mo­te­r ų. Gi­mė 8 mer­gai­tės ir 5 ber­niu­kai.

4

penktadienis, vasario 8, 2013

miestas

Kie­mų va­ly­to­jams – dar vie­nas smū­gis Uos­ta­mies­čio vėl skriau­džia­mi kie­mų va­ ly­to­jus – jiems ne­ke­ti­na­ma skir­ti dau­giau lė­šų, nors pa­gal su­tar­tį, pa­di­dė­jus mi­ni­ma­ liai al­gai, to­kia ga­li­my­bė nu­ma­ty­ta. Vie­na kie­mus va­lan­ti įmo­nė įsi­ti­ki­nu­si, kad taip el­gia­ma­si, nes ją no­ri­ma iš­stum­ti iš rin­ kos. Tei­gia­ma, kad to prie­žas­tis – vie­no val­di­nin­ko am­bi­ci­jos. Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Pa­tei­kė pra­šy­mus sa­vi­val­dy­bei

Nuo sau­sio ša­ly­je mi­ni­ma­li mė­ne­ si­nė al­ga pa­dė­jo 1 tūkst. li­tų. Šio po­ky­čio ypač lau­kė dau­gia­bu­čius na­mų kie­mus, vie­šą­sias erd­ves pri­ žiū­rin­tys va­ly­to­jai. Vi­si ran­ko­mis mies­tą va­lan­tys žmo­nės už dar­bą gau­na mi­ni­ma­ lią al­gą. Įmo­nės, ku­rios pri­žiū­ri kie­mus ir vie­šą­sias erd­ves, krei­pė­si į sa­vi­ val­dy­bę, kad, pa­di­dė­jus mi­ni­ma­liai al­gai, bū­tų per­skai­čiuo­ti pa­slau­gų įkai­niai. Ta­čiau į jų pra­šy­mus ne­ža­da­ma at­si­žvelg­ti, nors pa­si­ra­šy­to­se su­ tar­ty­se su pa­slau­gos tei­kė­jais to­kia ga­li­my­bė nu­ma­ty­ta. Juo­lab kad vie­šų­jų erd­vių ir ša­li­ gat­vių va­ly­mo įkai­nis per­nai gruo­ dį, dėl mi­ni­ma­lios al­gos pa­di­dė­ji­ mo 50 li­tų, bu­vo per­skai­čiuo­tas. Įmo­nės „Ma­no būs­tas LT“, ku­ riai pri­klau­so še­šios uos­ta­mies­ čio na­mų val­dos be­si­rū­pi­nan­čios tvar­ka dau­gia­bu­čių na­mų kie­muo­ se, Klai­pė­dos re­gio­no va­do­vo Min­ dau­go Ge­nio nuo­mo­ne, už tai at­ sa­kin­gas Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Mies­to ūkio de­par­ta­men­to di­rek­ to­rius Liud­vi­kas Dū­da. M.Ge­nys pik­ti­no­si, kad L.Dū­ da ne­vyk­do pa­si­ra­šy­tos su­tar­ties ir mies­to va­ly­to­jams tai­ko skir­tin­ gus stan­dar­tus. „Pas­lau­gos pir­ki­mo kon­kur­so są­ly­go­se nu­ro­do­ma, kad pa­si­kei­ tus mi­ni­ma­liam at­ly­gi­ni­mui, ta­ri­fai bus per­žiū­rė­ti. Toks punk­tas tik ki­ tais žo­džiais yra įra­šy­tas ir su­tar­ty­ je. Ta­čiau kai rei­kia įkai­nius di­din­ ti, pra­si­de­da iš­ve­džio­ji­mai. Su­tar­tis nė­ra vyk­do­ma, o la­biau­siai ste­bi­na, kad ki­toms įmo­nėms ana­lo­giš­ko­je si­tua­ci­jo­je įkai­niai per­skai­čiuo­ja­ mi“, – tvir­ti­no va­do­vas.

Kie­mai va­lo­mi per re­tai

M.Ge­nys tvir­ti­no, kad per­nai gruo­ dį kon­ku­ren­tams pa­ke­liant įkai­nius bu­vo pa­sielg­ta tei­sin­gai, kaip nu­ ma­ty­ta su­tar­ty­je. Ta­čiau jam ne­ sup­ran­ta­ma, kas pa­si­kei­tė da­bar. „Ko­dėl vie­noms įmo­nėms įkai­ nis di­di­na­mas, o ki­toms – ne?“ – klau­sė va­do­vas. M.Ge­nio nuo­mo­ne, šio­je si­tua­ ci­jo­je val­di­nin­kai ne­be­ga­li dangs­ ty­tis tau­py­mu, nes sa­vi­val­dy­bė ir taip iš kie­mų va­ly­mo daug su­tau­ pė. Va­do­vas pa­brė­žė, kad prieš ket­ ve­rius me­tus šiai pa­slau­gai bū­da­ vo ski­ria­ma po 12–14 mln. li­tų per me­tus. Da­bar fi­nan­sa­vi­mas su­ma­ žin­tas de­šimt kar­tų. „Iš pra­džių kie­mus tu­rė­jo­me va­ ly­ti pen­kis kar­tus per sa­vai­tę, vė­ liau su­ma­žin­ta iki tri­jų, ga­liau­ siai – iki dvie­jų. Nu­ken­tė­jo dar­bų ko­ky­bė. Tiek kar­tų va­ly­ti kie­mus neuž­ten­ka. Ka­dan­gi toks dar­bų daž­nu­mas, šiukš­lės tik ap­ren­ka­ mos. Žie­mą, kai pri­snin­ga, jos net ne­ren­ka­mos nuo žo­ly­nų. Sa­vi­val­ dy­bė, skelb­da­ma kon­kur­są, yra už­ prog­ra­ma­vu­si, kad bū­tų ne­tvar­ka“, – pa­brė­žė va­do­vas. Pa­sak M.Ge­nio, keis­čiau­sia, kad pra­si­dė­jus žie­mai ir stai­ga iš­kri­ tus di­de­liam snie­go kie­kiui, mies­ to val­džios at­sto­vai ste­buk­lin­gai nu­stem­ba, kad kiem­sar­giai ne­spė­ ja nu­va­ly­ti snie­go. „Juk ne­tu­ri­me tiek pa­jė­gų. Jei mo­ka­ma, kad kie­mai bū­tų va­lo­mi du kar­tus per sa­vai­tę, tai toks ir re­ zul­ta­tas“, – tei­gė va­do­vas. Tau­py­mas ga­lio­ja ne vi­siems

M.Ge­nys tvir­ti­no, jog tau­py­ti bū­tų ga­li­ma, jei tą da­ry­tų vi­si va­ly­to­jai. Ta­čiau, anot jo, šiuo at­ve­ju tai­ko­mi skir­tin­gi stan­dar­tai gat­vių, ša­li­gat­ vių ir kie­mų va­ly­to­jams. Pa­sak va­do­vo, su­si­da­ro įspū­dis, kad kai ku­rios įmo­nės yra pro­te­

Atei­tis: sa­vi­val­dy­bei ne­pa­di­di­nus kie­mų tvar­ky­mo įkai­nio, da­lis kiem­sar­gių ga­li lik­ti be dar­bo. Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

guo­ja­mos, to as­me­niš­kai rū­pi­na­ si L.Dū­da. „Kai pra­si­dė­jo sunk­me­tis, dir­ žus ver­žė­mės vi­si. Ta­čiau da­bar kai ku­riems va­ly­to­jams tai­ko­mos ki­tos žai­di­mo tai­syk­lės. Sa­vi­val­dy­bė už gat­vių va­ly­mą tik už vie­ną sa­vait­ ga­lį lei­džia vie­nai įmo­nei su­mo­kė­ ti 80 tūkst. li­tų – tai yra tiek, kiek su­mo­ka ko­kioms pen­kioms įmo­ nėms va­lan­čioms kie­mus už vi­są mė­ne­sį. Ar tai yra tau­py­mas? Kie­ mai šiuo at­ve­ju yra la­biau­siai en­ gia­mi. Jei val­džia no­rė­tų tau­py­ti, tau­py­tų vi­so­se sri­ty­se. Dėl to įta­ ria­me ne­ge­rus da­ly­kus“, – tvir­ti­ no M.Ge­nys.

Min­dau­gas Ge­nys:

Kai pra­si­dė­jo sunk­ me­tis, dir­žus ve­ržė­ mės vi­si. Ta­čiau da­ bar kai ku­riems va­ly­to­jams tai­ko­ mos ki­tos žai­di­mo tai­syk­lės.

Di­rek­to­rius at­krei­pė dė­me­sį ir į tai, kad per­nai kai ku­rie gat­vių va­ ly­to­jai tra­giš­kai va­lė gat­ves, ir vi­ si klai­pė­die­čiai tai ma­tė, bet bau­dų jiems ne­bu­vo skir­ta, o kie­mų va­ly­ to­jams san­kci­jos bu­vo tai­ko­mos. „Vi­sa tai yra vie­no žmo­gaus am­ bi­ci­jos. Ne­są­ži­nin­ga kon­ku­ren­ci­ ja“, – įta­rė di­rek­to­rius. Be­dar­biai – ne išei­tis

Įkai­nį pra­šan­čioms di­din­ti va­ly­mo pa­slau­gas bend­ro­vėms nu­ro­dy­ta pa­si­skai­čiuo­ti, kiek pa­ra­mos gau­ na iš sa­vi­val­dy­bės per vie­šų­jų dar­ bų pro­gra­mą. M.Ge­nys pa­brė­žė, kad tai nė­ra išei­tis. Ji iš­spren­džia tik da­lį pro­ ble­mų. Pa­sak va­do­vo, pa­slau­gą tu­ri teik­ti pa­tik­rin­ti, inst­ruk­tuo­ti žmo­ nės, ku­rie nuo­lat dir­ba ir iš­ma­no sa­vo dar­bą, o ne tie, ku­rie va­ly­ti kie­mus yra pri­vers­ti gy­ve­ni­mo ap­ lin­ky­bių ir gal­vo­ja, kaip kuo grei­ čiau pa­bėg­ti. „Keis­čiau­sia, kad mes pa­tys pa­ siū­lė­me su­ma­žin­ti iš­lai­das kie­mų va­ly­mui, pa­si­nau­do­jant šia pro­ gra­ma. Da­bar jie ko­men­tuo­ja lyg tai bū­tų jų min­tis. Tai, jog ga­li­ma pa­si­nau­do­ti vie­šų­jų dar­bų pro­

gra­ma, ne­reiš­kia, kad mes tu­ri­me teik­ti pa­slau­gą ne­mo­ka­mai“, – ko­ men­ta­vo va­do­vas. M.Ge­nys tvir­ti­no, kad bend­ro­vė iš kie­mų va­ly­mo pa­slau­gos ir taip pa­ti­ria nuo­sto­lių. Jei sa­vi­val­dy­bė ne­pa­di­dins įkai­nio, si­tua­ci­ja bus dar blo­ges­nė – teks ma­žiau­siai at­ leis­ti 20 pro­c. dar­buo­to­jų. Svars­to ga­li­my­bę kreip­tis į teis­mą

M.Ge­nio nuo­mo­ne, nuo­la­t i­n iu spau­di­mu ban­do­ma įmo­nę iš­stum­ti iš kie­mų va­ly­mo pa­slau­gas. Anot jo, vie­nas įro­dy­mų yra tai, kad ki­tos na­ mų val­dos dėl kie­mų prie­žiū­ros įkai­ nio pa­di­di­ni­mo krei­pė­si kiek anks­ čiau. Jos ga­vo raš­tą, kad vei­kiau­siai pra­šy­mas bus pa­ten­kin­tas. „Ta­čiau kai pra­šy­mą pa­tei­kė mū­sų įmo­nė, vis­kas kaž­ko­dėl ap­ si­ver­tė. Ti­kiu, kad, jei kie­mus va­ ly­tų ki­ta bend­ro­vė, bū­tų nu­sta­ty­ tas ir ge­res­nis va­ly­mo daž­nu­mas, ir paaiš­kė­tų, kad šiai pa­slau­gai rei­kia skir­ti dau­giau pi­ni­gų, nes tai – ar­ čiau­siai žmo­gaus esan­ti ap­lin­ka“, – pa­ste­bė­jo va­do­vas. Bai­siau­sia, anot M.Ge­nio, kad dėl to­kio el­ge­sio la­biau­siai nu­ken­ tės gy­ven­to­jai. „Jei jau taip, mies­to ta­ry­bos na­ riai ga­lė­tų aiš­kiai pa­sa­ky­ti, kad ši pa­slau­ga ne­rei­ka­lin­ga ir ją rei­kia nu­trauk­ti. Ta­čiau jie su­pran­ta, kad ne­si­tvar­ky­ti ne­ga­li­ma, nes tai pa­ kenk­tų žmo­nėms. Ta­ry­bos na­riai no­ri tvar­kos, o ad­mi­nist­ra­ci­ja da­ ro vis­ką, kad bū­tų ne­tvar­ka“, – pa­ ste­bė­jo di­rek­to­rius. Jei sa­vi­val­dy­bė ne­pa­di­dins kie­ mų va­ly­mo įkai­nio, kie­mų va­ly­to­ jai svars­to ga­li­my­bę tei­sy­bės ieš­ko­ ti teis­muo­se. „Ti­kiuo­si, jog ne­rei­kės im­tis to­ kių prie­mo­nių. Ma­nau, kad tam tik­ri in­di­vi­dua­lūs žmo­nių spren­ di­mai bus pa­keis­ti. Ma­nau, kad sa­vi­val­dy­bės tei­si­nin­kai dar kar­ tą per­žiū­rės su­tar­tis ir jos bus įgy­ ven­din­tos“, – vy­lė­si M.Ge­nys. Sa­vi­val­dy­bė ne­tu­ri pi­ni­gų

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Mies­to ūkio de­par­ta­men­to di­rek­to­rius L.Dū­da tvir­ti­no, kad ne­ten­kin­ti kie­mų ir ša­li­gat­vių bei vie­šų­jų erd­vių va­ly­ to­jų pra­šy­mo nu­spręs­ta stra­te­gi­nio pla­na­vi­mo gru­pės pa­si­ta­ri­mo me­ tu. To­kius pa­siū­ly­mus pa­tei­kė kai ku­rie jos na­riai. „Bu­vo įver­tin­ta, kad tiek kie­mų, tiek vie­šų­jų erd­vių va­ly­to­jai ga­li pa­ si­nau­do­ti Vie­šų­jų dar­bų pro­gra­ma.

Taip pat jie ga­lės pa­si­nau­do­ti tais žmo­nė­mis, ku­rie tu­rės ati­dirb­ti už so­cia­li­nes pa­šal­pas. Apie to­kią ga­ li­my­bę įmo­nes in­for­ma­vo­me dar per­nai“, – ko­men­ta­vo di­rek­to­rius. Vie­šų­jų dar­bų pro­gra­mai šie­met yra nu­ma­ty­ta skir­ti per 2,35 mln. li­tų. 60 pro­c. lė­šų at­sei­kė­ja Dar­bo bir­ža, 40 pro­c. – sa­vi­val­dy­bė. Pas­ ta­ra­jai lė­šos šiam tiks­lui per­ve­da­ mos iš vals­ty­bės biu­dže­to. Šie­met jos vir­ši­ja 993 tūkst. li­tų. Pa­gal Vie­ šų­jų dar­bų pro­gra­mą šie­met ke­ti­na­ ma įdar­bin­ti apie 800 as­me­nų. Pa­sak L.Dū­dos, tiek kon­kur­so są­ly­go­se, tiek pa­si­ra­šy­to­se su­tar­ ty­se yra nu­ma­ty­ta ga­li­my­bė, bet ne prie­vo­lė per­skai­čiuo­ti pa­slau­ gos įkai­nį pa­si­kei­tus mi­ni­ma­liam dar­bo už­mo­kes­čiui. Di­rek­to­riaus tei­gi­mu, to­kia bu­vo ir sa­vi­val­dy­ bės ju­ris­tų iš­va­da. „Ne­tu­ri­me ga­li­my­bės di­din­ti įkai­nių. Tai ne­bus da­ro­ma nė vie­ nai įmo­nei. Vie­niems kom­pen­ suo­ti, ki­tiems – ne­ga­li­ma. Jei nė­ra pi­ni­gų, tai nie­kam. Vi­siems taip at­ sa­kė­me“, – pa­brė­žė va­do­vas. Va­do­vau­ja­si rin­kos tai­syk­lė­mis

L.Dū­da at­krei­pė dė­me­sį, kad per­ nai, kai mi­ni­ma­lus dar­bo už­mo­kes­ tis pa­di­dė­jo 50 li­tų, ša­li­gat­vių va­ly­ to­jų įkai­niai bu­vo per­žiū­rė­ti. Na­mų val­dos dėl to ne­si­krei­pė. Da­bar tam nė­ra lė­šų. Jei na­mų val­doms bū­tų pa­di­din­ tas kie­mų prie­žiū­ros įkai­nis, sa­vi­ val­dy­bei pa­pil­do­mai rei­kė­tų 360 tūkst. li­tų per me­tus. Iš vi­so šiai pa­slau­gai per me­tus iš­lei­džia­ma apie 2 mln. li­tų. L.Dū­da aiš­ki­no, kad pro­por­cin­ gai tau­po­ma yra vi­so­se sri­ty­se – va­lant tiek gat­ves, tiek ša­li­gat­vius, tiek kie­mus: „Jei ma­ži­na­me fi­nan­ sa­vi­mą, tai vi­siems“. Di­rek­to­rius nei­gė, kad vyks­ta spau­di­mas konk­re­čiai įmo­nei, sie­ kiant ją iš­stum­ti iš rin­kos. „Įmo­nės pa­čios da­ly­vau­ja kon­ kur­se, siū­lo įkai­nius ir lai­mi. Jie ga­ li pa­teik­ti ir ki­to­kias kai­nas“, – pa­ brė­žė L.Dū­da. Va­do­vo tei­gi­mu, sa­vi­val­dy­bė nie­ ko ne­no­ri skriaus­ti, bet, jei ne­tu­ri lė­šų, te­ga­li apie tai pra­neš­ti ir pa­ pra­šy­ti, kad įmo­nės įver­tin­tų pa­ra­ mą per Vie­šų­jų dar­bų pro­gra­mą. „Ar mies­tas eg­zis­tuo­ja tam, kad iš­lai­ky­tų kie­mų va­ly­to­jus? Yra rin­ka, jos tai­syk­lės ir mes jo­mis va­do­vau­ja­ mės. Tai ne šei­mos, o ūki­niai san­ty­ kiai“, – ko­men­ta­vo di­rek­to­rius.

5

penktadIENIS, vasario 8, 2013

METŲ KLAIPĖDIETĖS RINKIMAI

miestas

L.Ber­žins­kie­nė – se­na­mies­čio vai­kas Žve­jų gat­vės vai­ ku sa­ve va­di­nan­ čiai Lo­re­tai Ber­žins­ kie­nei už­ten­ka lai­ ko ir šei­mai, ir drau­ gams, ir vi­suo­me­ ni­nei veik­lai, ku­rios tu­ri ap­sčiai. Net kas­ die­nis dar­bas mo­te­ riai yra ne vien bū­ das už­si­dirb­ti pra­ gy­ve­ni­mui – ja­me ji re­gi kil­nes­nę mi­si­ją.

Mo­te­rys: ma­ma Ire­na Ta­raš­kie­nė (kai­rė­je), tė­čio ma­ma Ona Ta­raš­kie­

nė, ma­mos ma­ma Alek­sand­ra Ru­džians­kie­nė, krikš­to ma­ma Emi­li­ja Strau­kie­nė ir vi­sų jų my­li­ma tre­jų me­tų Lo­re­ta. As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

Ver­ty­bės: ne­leng­vą dar­bą kas­dien dir­ban­ti Lo­re­ta ran­da lai­ko veik­

lai mo­te­rų klu­be, vers­li­nin­kų są­jun­go­je, su­si­ti­ki­mams su drau­gais bei ar­ti­mai­siais. Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Apie dar­bą

L.Ber­žins­kie­nė yra bank­ro­to ad­ mi­nist­ra­to­rė. Tai veik­la, už ku­rią ji gau­na al­gą. Šis dar­bas – ne iš leng­vų­jų, nes rei­ka­lau­ja ne­ma­žai tei­si­nių ži­nių bei pa­stan­gų pa­da­ry­ti kaip ga­li­ma ma­žiau skaus­min­gą pro­ce­są, ku­ ris dau­ge­liui reiš­kia bran­gių ir il­gai puo­se­lė­tų da­ly­kų pa­bai­gą. To­dėl mo­te­ris ti­ki­no, kad ne­re­tai jau­čia­si tar­si so­cia­li­nė dar­buo­to­ja. Be to, L.Ber­žins­kie­nė yra ir „Til­to“ ga­le­ri­jos įkū­rė­ja. Ta­čiau pa­šne­ko­vė pri­si­pa­ži­no, jog tai vei­kiau jos po­ mė­gis, sie­los at­gai­va, nes pel­no pa­ veiks­lų par­da­vi­mas kol kas ne­ne­ša. „Bend­rau­da­ma su dai­li­nin­kais at­ si­gau­nu. Ma­no sva­jo­nė bū­tų dirb­ ti tik ga­le­ri­jo­je, ta­čiau rea­ly­bė to­kia, kad kol kas ne me­nas ma­ne mai­ti­na, o aš dar tu­riu sa­vo pi­ni­gų šiai ga­le­ ri­jai skir­ti“, – at­vi­ra­vo mo­te­ris. Į Me­tų klai­pė­die­tės kan­di­da­tes mies­tie­čiai Lo­re­tą pa­siū­lė už jos vi­ suo­me­ni­nę veik­lą. Pas­ta­rie­ji me­tai mo­te­riai svar­bių iš­šū­kių ne­šykš­tė­jo. Per­nai ji bu­vo iš­rink­ta Klai­pė­dos ap­skri­ties mo­te­rų LIONS klu­bo „Smil­tė“ pre­zi­den­te, taip pat ket­ ve­rius me­tus va­do­vaus Klai­pė­dos se­na­mies­čio vers­li­nin­kų są­jun­gai. L.Ber­žins­kie­nė bu­vo ir vie­na ak­ ty­viau­sių se­na­mies­čio vai­kų su­ si­ti­ki­mo or­ga­ni­za­to­rių. Et­no­lo­ gės Va­le­ri­jos Jan­kū­nai­tės idė­ja čia užau­gu­sius klai­pė­die­čius pa­kvies­ ti prie bend­ro sta­lo taip pat už­si­

de­gė bu­vęs mies­to me­ras Ri­man­tas Ta­raš­ke­vi­čius, žur­na­lis­tė Gra­ži­ na Juo­dy­tė bei ki­ti šios drau­giš­kos, mies­to šir­dy­je užau­gu­sios bend­ ruo­me­nės na­riai. Se­na­mies­čio vers­li­nin­kams at­ sto­vau­jan­ti mo­te­ris ak­ty­viai ko­vo­ ja ir prieš ke­ti­ni­mą ap­mo­kes­tin­ti au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mą cent­ri­nė­je mies­to da­ly­je. „Ne­sip­rie­šin­tu­me, jei už su­rink­ tus pi­ni­gus se­na­mies­tis bū­tų gra­ ži­na­mas. Ta­čiau pi­ni­gai ren­ka­mi, o Klai­pė­da nuo to nė kiek ne­gra­žė­ja“, – ap­gai­les­ta­vo mo­te­ris. Mo­te­rų LIONS klu­bo „Smil­tė“ se­sės per sep­ty­ne­rius veik­los me­ tus su­ren­gė sep­ty­nis me­no kū­ri­nių auk­cio­nus, o jų me­tu gau­tais pi­ni­ gais pa­rė­mė 40 šei­mų, au­gi­nan­čių on­ko­lo­gi­nė­mis li­go­mis ser­gan­čius vai­kus. Kiek­vie­nai šei­mai te­ko nuo 10 tūkst. iki 30 tūkst. li­tų. Praė­ju­ sių me­tų gruo­džio vi­du­ry­je klu­bo mo­te­rys su­ren­gė ka­lė­di­nę eg­lu­tę ir pa­kvie­tė vi­sas pa­rem­tas šei­mas. „Ne­ga­liu ap­sa­ky­ti, kaip džiau­ gė­si šir­dis ma­tant užau­gu­sius, su­ bren­du­sius mū­sų pa­rem­tus vai­kus. Di­džiu­lė lai­mė ži­no­ti, kad jie pa­ svei­ko. Skau­džiau­sia da­ly­vau­ti li­ gos neį­vei­ku­sių vai­kų lai­do­tu­vė­se, ta­čiau džiau­gia­mės, kad dau­gu­ma vis dėl­to pa­sveiks­ta“, – po­ty­riais da­li­jo­si L.Ber­žins­kie­nė. Var­dy­da­ma nu­veik­tus dar­bus mo­te­ris ti­ki­no, kad jos nuo­pel­nas vi­suo­se juo­se – ma­žas, kad vi­si pa­

mecenatas

Pagrindinis rėmėjas

sie­ki­mai yra bend­ro dar­bo su klu­bo se­sė­mis bei aso­cia­ci­ją vie­ni­jan­čiais vers­li­nin­kais re­zul­ta­tas. Apie šei­mą

L.Ber­žins­kie­nės li­ki­mas su­si­klos­tė taip, kad ji ta­ry­tum at­kar­to­ja sa­vo krikš­to ma­mos gy­ve­ni­mą. Ma­mos se­suo su vy­ru yra be­vai­kiai ir ją my­li kaip sa­vo duk­rą, to­dėl mo­te­ris sa­ko tu­rin­ti dvi ma­mas ir du tė­vus. Lo­re­ta taip pat ne­su­si­lau­kė vai­ kų, bet lyg sa­vą my­li ir glo­bo­ja duk­ te­rė­čią Gab­rie­lę. Mo­te­ris juo­kau­ja, kad su bro­liu Ro­ber­tu da­li­ja­si vie­ nu vai­ku. Tad ir duk­te­rė­čia jau­čia­ si tu­rin­ti dve­jus tė­vus. Paš­ne­ko­vė at­vi­ra­vo, jog su 12 me­tų jau­nes­niu bro­liu ją sie­ja ypa­ tin­gas ry­šys. „Man gy­ve­ni­me svar­ biau­sia yra šei­ma, drau­gai ir tik po to – dar­bas bei vi­suo­me­ni­nė veik­ la“, – tvir­ti­no L.Ber­žins­kie­nė, sa­ vo vy­rą Adą taip pat va­di­nan­ti li­ ki­mo do­va­na. Apie po­mė­gius

„Kai nie­kur ne­bė­gu, mėgs­tu pa­me­ di­tuo­ti, pa­megz­ti, pa­spręs­ti su­do­ ku, kry­žia­žo­džius, pa­si­klau­sy­ti jū­ros. Tu­riu du šu­niu­kus, ku­rie tei­kia daug džiaugs­mo“, – var­di­jo mo­te­ris. Jos na­mai pa­jū­ry­je, Meln­ra­gė­je, yra ta­pę prie­bė­ga ir ar­ti­mie­siems. Per­nai čia mo­te­ris su­ren­gė ves­ tu­ves Ai­ri­jo­je pa­sta­ruo­ju me­tu gy­ ve­nan­čiai vie­nai iš tri­jų sa­vo krikš­ to duk­rų.

Šei­ma: L.Ber­žins­kie­nė ir jos vy­ras Adas tu­ri du au­gin­ti­nius, ku­rie iš­ti­

ki­mai gi­na šei­mi­nin­kus.

Su­sik­vies­ti bū­rį sve­čių, pri­gal­vo­ ti jiems pra­mo­gų ir po­kštų yra dar vie­nas Lo­re­tos po­mė­gis. Apie Klai­pė­dą

„Gi­miau ir užau­gau Žve­jų gat­vė­je. Pa­me­nu, vai­kys­tė­je kai­my­nas bat­ siu­vys dė­dė Mi­ša bu­vo mū­sų kie­ mo vai­kų va­das. Daž­nai šo­ki­nė­da­ vo­me kla­sę tie­siog ant ša­li­gat­vio. Bū­riai žmo­nių per­si­kė­lę iš Smil­ ty­nės ei­da­vo mū­sų gat­ve, bet nie­ kas ne­pas­tū­mė, neap­rė­kė. Tė­vai ir kai­my­nai pro lan­gą žiū­rė­da­vo į mar­gas­pal­vę mi­nią. Kie­me sto­vė­jo lau­ko tua­le­tas, iki ku­rio kauk­šė­da­ vo­me me­ta­li­niais laip­tais“, – vai­ kys­tės pri­si­mi­ni­mų mo­zai­ką dė­lio­ jo L.Ber­žins­kie­nė. 4-osios vi­du­ri­nės mo­kyk­los mo­ ki­nius ta­da klai­pė­die­čiai va­din­da­ vo tur­gi­niais. Iš tų lai­kų li­kęs ir šei­ my­niš­ku­mo jaus­mas kiek­vie­nam tą pa­čią mo­kyk­lą lan­kiu­siam mies­tie­ čiui. To­dėl idė­ja su­reng­ti se­na­mies­ čio vai­kų su­si­ti­ki­mą dau­ge­lio jų bu­ vo su­tik­ta su di­džiu­liu džiaugs­mu. PARTNERIAI

rėmėjas

Po pir­mo­jo pa­vy­ku­sio su­si­ti­ki­mo L.Ber­žins­kie­nė sva­jo­ja, jog pa­na­ šius su­si­bu­vi­mus bū­tų ga­li­ma reng­ ti kas­met per Žo­li­nę. Gal tik ta pro­ga kas­kart ne­bū­ti­na or­ga­ni­zuo­ti di­de­lių kon­cer­tų, o tie­siog su­si­tik­ti ir pa­šur­ mu­lia­vus kran­ti­nė­je prie „Me­ri­dia­no“ pa­sklis­ti po se­na­mies­čio ka­vi­nes. „Man nė­ra pa­sau­ly­je mie­les­ nio mies­to už Klai­pė­dą“, – ti­ki­no L.Ber­žins­kie­nė. Gy­ve­ni­mo cre­do

„Ge­riau­sia pa­dė­ka yra kar­to­ti ge­rus dar­bus“, – trum­pai ir aiš­kiai pa­sa­ kė mo­te­ris. Apie Me­tų klai­pė­die­tę

„Aš ver­ti­nu šį kon­kur­są kaip žai­ di­mą. Tik­rai ne­sie­kiau ja­me da­ly­ vau­ti. Sa­vo šei­mai ir drau­gams aš kas­met esu Me­tų klai­pė­die­tė“, – juo­ka­vo L.Ber­žins­kie­nė. Pa­ti mo­te­ris pri­si­pa­ži­no abiem ran­ko­mis bal­suo­jan­ti už Da­lią Kanc­le­ry­tę, ku­rią ge­rai pa­žįs­ta ir ger­bia už jos kū­ry­bą bei dar­bus.

6

penktadienis, vasario 8, 2013

nuomonės

Mi­nist­rai no­ri pri­vi­le­gi­jų?

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

N

Bu­ri­da­no asi­las

Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis

K

ur ju­da Uk­rai­na: į Ry­tus ar į Va­ ka­rus? „Že­myn“, – kons­ta­ta­vo Šve­di­jos už­sie­nio rei­ka­lų mi­ nist­ras Car­las Bild­tas. Ki­je­vo pa­dė­tis kiek pri­me­na se­ną is­to­ri­ją apie Bu­ri­da­no asi­lą, ku­ris, nie­kaip ne­ga­ lė­jęs ap­si­spręs­ti tarp dvie­jų šie­no ry­šu­lių, ga­liau­siai nu­dvė­sė ba­du. Uk­rai­na įsi­su­ko į sko­lų ka­ru­se­lę ir jau ne­pa­jė­gia ap­mo­kė­ti anks­tes­nių kre­di­tų. Eks­per­tai ir ban­ki­nin­ kai vie­nas po ki­to kar­to­ja, kad be nau­jos už­ sie­nio pa­sko­los Uk­rai­nos lau­kia bank­ro­tas, o kai kas abe­jo­ja ir tuo, kad ta pa­sko­la ša­lį iš­gel­bės. Tad spren­di­mų rei­kia grei­tai, ge­ riau­siai – jau šie­met. Ir Ry­tų, ir Va­ka­rų par­tne­riai, vi­lio­jan­tys Uk­ rai­ną sa­vo me­duo­liais, rei­ka­lau­ja aiš­kaus už­sie­nio po­li­ti­kos vek­to­riaus. Ki­je­vas vie­ nu me­tu dek­la­ruo­ja, kad jo prio­ri­te­tas yra in­teg­ra­ci­ja į Va­ka­rus, ir de­ra­si su Ru­si­jos bu­ria­ma Mui­tų są­jun­ga dėl bend­ra­dar­bia­ vi­mo for­ma­tu „3+1“. Ta­čiau to­kia ma­te­ma­ti­ ka ne­tin­ka nei Briu­se­liui, nei Mask­vai. Šiuo me­tu dia­lo­gas su abiem pu­sė­mis at­ ro­do be­veik su­sto­jęs. Ir su ES dėl be­vi­zio

V.Ja­nu­ko­vy­čius ta­po re­ tas sve­čias Eu­ro­pos sos­ ti­nė­se. ES ly­de­riai, at­vy­ kę į Uk­rai­ną, pri­vers­ti vaikš­čio­ti po ka­lė­ji­mus. re­ži­mo ir aso­ci­juo­tos na­rys­tės, ir su Ru­si­ja dėl ma­žes­nių du­jų kai­nų. Gruo­dį pla­nuo­ tas pre­zi­den­to Vik­to­ro Ja­nu­ko­vy­čiaus vi­ zi­tas į Mask­vą ap­skri­tai bu­vo at­šauk­tas pa­ sku­ti­nę mi­nu­tę. Re­tas sve­čias V.Ja­nu­ko­vy­čius ta­po ir Eu­ ro­pos sos­ti­nė­se. Per de­vy­nis mė­ne­sius iki šios sa­vai­tės vi­zi­to į Vil­nių jis lan­kė­si ES tik du kar­tus. Eu­ro­pos ly­de­riai, at­vy­kę į Uk­rai­ ną ir no­rė­da­mi su­si­tik­ti su opo­zi­ci­jos po­li­ti­ kais, pri­vers­ti vaikš­čio­ti po ka­lė­ji­mus. Net­ru­kus V.Ja­nu­ko­vy­čiaus lau­kia dar vie­ nas vi­zi­tas į Eu­ro­pą. Briu­se­ly­je va­sa­rio 25 d. nu­ma­ty­tas ES ir Uk­rai­nos vir­šū­nių su­si­ ti­ki­mas. Nors jo­kio pro­ver­žio iš šio su­si­ti­ ki­mo nie­kas ne­si­ti­ki, jis bus int­ri­guo­ja­mas, nes iki šio mė­ne­sio vi­du­rio Eu­ro­pos Žmo­ gaus Tei­sių Teis­mas tu­rė­tų pa­skelb­ti ver­ dik­tą dėl ka­li­na­mos opo­zi­ci­jos ly­de­rės Ju­ li­jos Ty­mo­šen­ko. Jei­gu teis­mas pri­pa­žins įka­li­ni­mą po­li­tiš­kai mo­ty­vuo­tu ir ne­tei­sė­ tu, V.Ja­nu­ko­vy­čiui teks spręs­ti dar vie­ną di­le­mą: pa­ša­lin­ti kliū­t į iš ke­lio į Va­ka­rus ir pa­leis­ti J.Ty­mo­šen­ko į lais­vę ar­ba lai­ky­ ti ją už gro­tų iki 2015 m. pre­zi­den­to rin­ki­ mų pa­gal nau­ją by­lą, ku­rių pro­ku­ra­tū­ra ti­ ria dar tris.

au­jai iš­rink­ti mi­nis­te­ri­jų va­do­vai ste­bi­na tuo, kad taip grei­tai ėmė mė­gau­ tis pri­vi­le­gi­jo­mis. Ro­dos, dar ko­jų ne­spė­jo ap­ šil­ti, o nau­jie­ji val­džios vy­ rai su­ska­to de­monst­ruo­ti sa­ vo val­džią. Ką tik bu­vo žer­ta kri­ti­ka že­mės ūkio mi­nist­rui Vi­gi­ li­jui Juk­nai už tai, kad puo­ lė mė­gau­tis pra­ban­ga. Mi­nist­ras į Briu­se­ly­je vy­ku­sią Eu­ro­pos Že­mės ūkio ir žu­vi­nin­kys­tės ta­ ry­bą su vi­ce­mi­nist­ru iš­ skri­do vers­lo kla­se. Že­ mės ūkio mi­nist­ras, su­grį­žęs į ša­lį, dar pa­no­ro pa­si­mė­gau­ti už­kan­ džiais la­bai svar­bių as­me­nų sa­lė­je Vil­niaus oro uos­te. To­kios sa­lės nuo­ma, ma­no ži­nio­ mis, dviem as­me­nims kai­nuo­ja per 1 tūkst. li­tų. VIP kla­sės ma­lo­nu­mais mė­gau­ ja­si ir ki­tas mi­nist­ras. Aną ket­vir­ta­ die­nį į pa­jū­rį at­vy­kęs kul­tū­ros mi­ nist­ras Ša­rū­nas Bi­ru­tis po Pa­lan­gą ir Klai­pė­dą va­ži­nė­jo taip, lyg bū­tų svar­biau­sias as­muo vals­ty­bė­je.

S

Va­do­vy­bės ap­sau­gos au­to­ mo­bi­lių kor­te­žas stab­dė eis­ mą ko­ne vi­so­se uos­ta­mies­čio san­kry­žo­se. Mi­nist­ro ke­lio­nė Klai­pė­dos gat­vė­mis bu­vo ly­di­ma švy­tu­rė­lių ir gar­si­nių sig­na­lų. Man įdo­mu, kuo svar­bi bu­vo ši mi­nist­ro ke­lio­nė? Ko­kia nau­da mies­tui iš šio po­li­ti­ko vi­zi­to? At­ ro­dė, kad svar­biau­sias as­muo ša­ ly­je at­vy­ko.

Kai per­skai­čiau, kad Pir­mo­jo­je Meln­ra­gė­je rei­kia sta­ty­ti gi­lia­van­ de­nį uos­tą, pa­si­da­rė silp­na. Ko­dėl val­džia gal­vo­ja tik apie vers­lą, pi­ni­ gus, bet ne apie žmo­nių svei­ka­tą ir ge­ro­vę? Gy­ve­ni­mas ir taip niū­rus, o Bal­ti­jos jū­ra – pa­ti ne­šva­riau­sia. Da­bar dar ga­li­me nuei­ti į plia­žą, pa­ si­mau­dy­ti, bet ir tai sie­kia­ma atim­ti iš klai­pė­die­čių. Val­džiai rei­kė­tų la­ biau rū­pin­tis žmo­nių ge­ro­ve: sta­ ty­ti ba­sei­nus, su­tvar­ky­ti plia­žus, o ne dairytis, kaip į ki­še­nę įsi­dė­ti dar vie­ną mi­li­jo­ną. Gal­vo­ki­te apie sa­ vo vai­kų atei­tį, kad žmo­nės tu­rė­tų kur nuei­ti, ga­lė­tų pa­si­džiaug­ti sa­vo mies­tu, jū­ra. Ge­no­vai­tė

So­viet­me­čiu ne­bu­vo gė­jų And­riaus Del­tu­vos ka­ri­ka­tū­ra

Te­ko ket­vir­ta­die­nį net ke­lio­se vie­to­se su­si­dur­ti su šiuo kor­te­žu ir ste­bė­jau­si, koks su­si­reikš­mi­ni­mas sklin­da iš ką tik nau­jai iš­kep­tų po­ li­ti­kie­rių. Graž­vy­das

spin­du­liu ap­link na­mą sta­ty­ti ne­ mo­ka­mai. Pir­mas lei­di­mas me­ tams kai­nuo­ja 5 li­tus, o ant­ras – 250 li­tų. Sau­sio pra­džio­je sa­vi­val­dy­bė­ je su­si­tvar­kiau do­ku­men­tus, su­ mo­kė­jau pi­ni­gus už tuos lei­di­mus, bet jų dar ne­ga­vau, nors ži­nau, kad tik­rai gau­siu. Ir tik da­bar į gal­vą top­te­lė­jo min­ tis – už ką aš mo­kė­jau. Ir ma­no, ir vy­ro ma­ši­nų vi­są die­ną kie­me ne­

bū­na, o kai grįž­ta­me, jų vis tiek nė­ra kur sta­ty­ti, nes kie­mas pri­ kimš­tas ir gy­ven­to­jų, ir sve­ti­mų au­to­mo­bi­lių. Tai ką val­džia tu­rė­jo ome­ny­ je ap­mo­kes­tin­da­ma mies­to cent­ ro gy­ven­to­jus? Mes ir taip uos­to­me įvai­riau­sius kva­pus, per šven­tes ken­čia­me di­ džiau­sias in­va­zi­jas ir dar su­si­mo­ ka­me, nors neaiš­ku, už ką. As­ta

Gan­das apie ter­šė­jus – ir Egip­te

P

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

Vie­na­die­niai šei­mi­nin­kai

Atgarsiai

ers­kai­čiau V.Spu­ry­tės pub­ li­ka­ci­ją „Po­li­ti­kai mies­ tui žė­rė idė­jų“ („Klai­pė­ da“, 2013 02 06). Kai ku­rie ta­ry­bos na­rių siū­ly­mai ma­ne pri­ bloš­kė. Vie­nas to­kių – Na­tal­jos Is­to­mi­ nos siū­ly­mas įreng­ti šu­nų plia­žą. Ji ko­vo­ja, kad žmo­nės kar­tu su šu­ ni­mis ga­lė­tų mau­dy­tis jū­ro­je. Ne­ jau­gi mies­to ta­ry­bos na­rė ne­sup­ ran­ta, kad to ne­ga­li­ma leis­ti? Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ja, į ku­rią krei­pė­si po­li­ti­kė, aiš­kiai pa­sa­ kė, kad ne­ga­li­ma įreng­ti šu­nų plia­ žo. Nė­ra įsta­ty­mo, ku­ris tai leis­tų. Ta­čiau po­li­ti­kė vis tiek ko­vo­ja, kad jos idė­ja bū­tų įgy­ven­din­ta. Kaip ga­li net to­kia min­tis kil­ ti? Ma­no nuo­mo­ne, šuns vie­ta yra prie bū­dos.

Klai­pė­da ir taip jau yra ap­derg­ ta šu­nų. Juk šei­mi­nin­kai pa­plū­di­ my­je šu­nų ne­nu­lai­kys. Jų iš­ma­tų bus ir jū­ro­je, ir smė­ly­je. Ne­sup­ ran­tu, kaip ga­li­ma bū­tų leis­ti to­ kį da­ly­ką? Ge­rai, kad ta­ry­bos na­rys Ne­ri­jus Ča­pas sie­kia su­bur­ti ta­ry­bos na­rių gru­pę, ku­ri teik­tų pa­siū­ly­mus, kaip pa­siek­ti, kad mies­te bū­tų šva­riau. Tei­sin­gai jis pa­ste­bė­jo, kad mies­te vi­sur pri­derg­ta šu­nų – ša­li­gat­viai, žo­ly­nai. Net gam­ta ne­spė­ja vis­ko nu­plau­ti. Ei­ni į pre­ky­bos cent­rą J.Ja­no­nio gat­vė­je, o vi­sur – šu­nų iš­ma­tos. Net žmo­nėms po lan­gais šei­mi­ nin­kai lei­džia tuš­tin­tis au­gin­ti­ niams. Gal jie taip ker­ši­ja, kad kas ką nors ne taip pa­sa­kė? Neg­ra­žu ši­ taip da­ry­ti.

reklamos skyrius: 397

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

„Diena Media News“ laikinai einantis vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Pas­te­bė­jau ir nau­ją ten­den­ci­ją. Da­bar net mai­še­liai su šu­nų eksk­ re­men­tais mė­to­si prie ša­li­gat­vių. Ge­rai, kad šei­mi­nin­kai su­ren­ka, bet pri­va­lė­tų ir iš­mes­ti. Bai­su, kas da­ro­si. Te­ko ap­si­lan­ky­ti lie­tu­vių pa­ mėg­ta­me ku­ror­te Egip­te Hur­ga­do­ je. Ten pa­plū­di­miuo­se ne­pa­ma­ty­si jo­kio šu­ne­lio. Pa­klausinė­jau vie­ti­ nių, ko­dėl. Jie at­sa­kė, kad no­ri iš­ lai­ky­ti šva­rius pa­plū­di­mius. Su­ži­no­ję, kad esu iš Bal­ti­jos vals­ ty­bių, vie­ti­niai iš kar­to pa­sa­kė, jog ži­no, kad pas mus ky­la daug pro­ ble­mų dėl ne­va­ly­vų šu­nų šei­mi­ nin­kų. Jie ap­gai­lė­jo, kad taip ter­ šia­ma mū­sų ša­lis. Gai­la, kad pas mus da­bar ga­ji to­ kia ter­šė­jų ma­da. Al­bi­nas

Nus­te­bi­no dien­raš­ty­je „Klai­pė­da“ iš­ spaus­din­ta nuo­mo­nė apie so­viet­me­tį (J.Vait­kie­nė. „Nus­to­ki­me il­gė­tis so­ viet­me­čio“, „Klai­pė­da“, 2013 02 05). Keis­ta au­to­rės po­zi­ci­ja, nes so­viet­ me­čiu juk tik­rai ne­bu­vo blo­gai. Gy­ dy­mas bu­vo ne­mo­ka­mas, tin­gi­nius ir gir­tuok­lius įdar­bin­da­vo per prie­var­ tą, stu­di­jas bai­gu­siems jau­nuo­liams val­džia skir­da­vo ne tik dar­bą, bet ir ne­blo­gą bend­ra­bu­tį, ne­bu­vo gė­jų, pro­sti­tu­čių. Prie­mies­čiuo­se gy­ven­ to­jai pa­tys ga­lė­jo už­siau­gin­ti kiau­ lių, mė­sa tu­rė­jo kva­pą. Tik­rai ne­bu­vo blo­gai so­viet­me­čiu. Svar­biau­sia, kad jau­ni žmo­nės tu­rė­jo dar­bą ir jiems ne­rei­kė­jo bėg­ti į už­sie­nį ieš­ko­ti ge­ res­nio gy­ve­ni­mo. Re­gi­na

Ne vis­kas ta­da bu­vo pra­stai

No­riu pa­dis­ku­tuo­ti su po­nia J.Vait­ kie­ne, ku­ri pa­ra­šė pub­li­ka­ci­ją „Nus­ to­ki­te il­gė­tis so­viet­me­čio“ („Klai­ pė­da“, 2013 02 05). Tuo lai­ku bu­vo daug ko, bet ne vis­kas blo­ga. J.Vait­ kie­nė pa­sa­ko­ja, kad so­viet­me­čiu į far­šą bū­da­vo šliūkš­te­lė­ja­ma van­ dens. Ta­čiau man at­ro­do, kad ge­riau van­de­nė­lis nei de­šimt ar pen­kio­li­ ka vi­so­kiau­sių E. Mė­są, varš­kę val­ gy­da­vo­me na­tū­ra­lią. Da­bar į vis­ką pri­mai­šy­ta che­mi­jos. Ma­tyt, po­nia dir­bo to­je sri­ty­je, kad taip ge­rai ži­no, kiek bu­vo su­kčiau­ja­ma. Bu­vo ir ge­ rų da­ly­kų. Ge­ros ko­ky­bės įren­gi­niai vei­kia iki šiol. So­viet­me­čiu di­des­nis dė­me­sys bu­vo ski­ria­mas žmo­gui. Gra­sil­da

Me­džiai ge­ni­mi ne­tin­ka­mai

Mies­te vėl ge­ni­mi me­džiai. Kas­met vyk­do­mi šie dar­bai. Esu so­di­nin­kė. Sa­vo so­de taip pat ge­ni­me me­džius, bet tik­rai ne taip. Dar­buo­to­jai kaž­ ko­dėl pa­lie­ka gat­vė­se au­gan­čių me­ džių tik sto­rą­sias ša­kas. Ne­lie­ka jo­ kios la­pi­jos. Pas mus pa­jū­ry­je vė­jai di­de­li. Grei­tai to­kius me­džius ga­ li iš­vers­ti. Ga­lė­tų mies­te me­džius ap­ge­nė­ti gra­žiau – su­for­muo­ti pi­ra­ mi­des, pa­lik­ti dau­giau ša­kų. O da­ bar lie­ka di­džiau­si gum­bai be ša­kų. Ni­jo­lė Pa­ren­gė Mil­da Ski­riu­tė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

750

Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

397 728

telefonas@kl.lt

Mo­kes­tis – ne­ži­nia už ką u­mo­kė­jo­me, bet ne­ži­no­me, už ką. Gy­ve­nu mies­to cent­ re, kur nuo me­tų pra­džios ap­mo­kes­tin­tas au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mas ir kie­muo­se. Iš­va­žiuo­ju į dar­bą 7.30 val. ry­tą, o na­mo grįž­tu po 17 val. Abu su vy­ru dir­ba­me, tu­ri­me du au­to­mo­bi­lius ir jais va­žiuo­ja­me į sa­vo dar­bus. Ka­dan­gi tu­ri­me nuo­sa­vą bu­ tą, mes ga­li­me nu­si­pirk­ti lei­di­mus au­to­mo­bi­lius kie­muo­se ir 200 m

karštas telefonas

397 750

711, 397 715

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė – Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

Platinimo tarnyba: 397 772 397 727 397 706 397 725 397 770 397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

Prenumeratos skyrius: 397

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

714

Platinimo tarnyba – 397 713 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 „Namai“: Fotokorespondentai: e. paštas reklama@kl.lt Lina Bieliauskaitė – 397 730 Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Skelbimų skyrius – 397 717 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 „Sveikata“: e. paštas skelbimai@kl.lt 397 705 Techninės redaktorės: Sandra Lukošiūtė – Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Pasaulis: Loreta Ruikė Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Laima Laurišonienė – 397 737 e. paštas akropolis@kl.lt

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėm

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

PenktADIENIS, vasario 8, 2013

lietuva

Ša­lia mi­nist­ro – in­ter­pe­lia­ci­jos šešė­lis Re­vo­liu­ciją svei­ka­tos ap­sau­gos sis­te­mo­je pla­nuo­jan­tis mi­nist­ras Vy­te­nis And­riu­kai­tis ga­li su­lauk­ti Sei­mo de­ši­niųjų kir­čio – in­ter­pe­lia­ci­jos. Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

Imtų­si li­be­ra­lai

And­riaus Ku­bi­liaus Mi­nistrų ka­bi­ ne­to na­riams in­ter­pe­lia­ci­jas daž­ niau­siai ruoš­davęs so­cial­de­mok­ ra­tas V.And­riu­kai­tis ga­li ir pa­ts jos su­lauk­ti. Teo­riš­kai tai galėtų įvyk­ti tik kovą, kai Sei­mas su­si­rinks į pa­ va­sa­rio se­siją. „Kai ku­rios mi­nist­ro kal­bos jau da­bar, ma­no ma­ny­mu, pa­darė ža­ los, skal­dy­da­mos tiek pa­cientų, tiek gy­dy­tojų bend­ruo­me­nes. Jei mi­nist­ras ne­sus­tos ir neat­sit­rauks, ži­no­ma, svars­ty­si­me in­ter­pe­lia­ci­ jos ga­li­mybę“, – va­kar pa­reiškė Li­ be­ralų sąjūdžio (LS) ly­de­ris Eli­gi­ jus Ma­siu­lis. Prieš kai­riųjų mi­nistrą šiau­šia­si ne tik de­šimt vietų Sei­me tu­rin­tis LS, bet ir A.Ku­bi­liaus kon­ser­va­to­ riai. Tie­sa, jie kol kas nuo­sai­kes­ni ir linkę pa­lauk­ti, ko­kiais dar­bais baig­ sis re­vo­liu­cin­gos V.And­riu­kai­čio kal­bos. „Mi­nist­ras dar per trum­ pai dir­ba. Už ne vi­sai pro­tin­gas kal­ bas in­ter­pe­lia­ci­jas reng­ti ne­priim­ta. Kol kas aiš­kin­simės, dis­ku­tuo­si­me, ką jis ten ža­da da­ry­ti“, – dėstė kon­ ser­va­to­rių at­sto­vas Jur­gis Raz­ma.

Šiau­šia­si ir sa­vi

Ta­čiau V.And­riu­kai­tis pa­lai­ky­mo ne­tu­ri ir tarp val­dan­čio­sios koa­ li­ci­jos par­tne­rių. Mi­nist­ro su­ma­ nymų ne­leis­ti li­go­nių kasų pi­nigų skir­ti pri­va­čia­jam me­di­ci­nos sek­ to­riui ir draus­ti vals­ty­binė­se po­lik­ li­ni­ko­se bei li­go­ninė­se dir­ban­tiems me­di­kams dirb­ti ir pri­va­čio­se įstai­ go­se ne­pa­lai­ko da­lis val­dan­čio­sios koa­li­ci­jos par­tne­rių.

Eligijus Masiulis:

Jei mi­nist­ras ne­sus­tos ir neat­sit­rauks, ži­no­ ma, svars­ty­si­me in­ter­ pe­lia­ci­jos ga­li­mybę. To­kie mi­nist­ro su­ma­ny­mai ne­ priim­ti­ni visų pir­ma Vik­to­ro Us­pas­ ki­cho Dar­bo par­ti­jos (DP) at­sto­vams. La­biau­siai tam prie­ši­na­si Svei­ka­ tos rei­kalų ko­mi­te­to pir­mi­ninkė, DP at­stovė Dan­gutė Mi­ku­tienė. Ta­čiau V.And­riu­kai­tis ga­li jaus­ tis ra­mus, nes jį pa­lai­ko did­žio­ji da­lis so­cial­de­mok­ratų, da­lis Tvar­ kos ir tei­sin­gu­mo frak­ci­jos at­stovų

bei Lie­tu­vos lenkų rin­kimų ak­ci­ja. Tie­sa, prem­je­ras Al­gir­das But­ke­vi­ čius ban­do ge­sin­ti si­tua­ciją. Jis kol kas aiš­kiai neat­sa­ko, priim­ti­ni ar ne jam V.And­riu­kai­čio siū­ly­mai. Ats­ta­ty­din­ti ne­pa­vyktų

Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nist­ras ne­tu­ri pa­lai­ky­mo nei vie­šo­jo­je erd­vėje, nei tarp koa­li­ci­jos par­tne­rių, tad opo­ zi­ci­jos kal­bos apie ga­limą in­ter­pe­ lia­ciją – lo­giš­kos, kaip sam­pro­tau­ ja po­li­to­lo­gas Lau­ras Bie­li­nis. „Iš tik­ro jis ne­tu­ri pa­lai­ky­mo vie­šo­jo­je erdvė­je, opo­zi­ci­ja į jį žiū­ri ašt­riau­ siai ir grei­čiau­siai koa­li­ci­jos gre­to­se dėl šio mi­nist­ro yra įvai­riau­sių po­ zi­cijų“, – aiš­ki­no L.Bie­li­nis. Jo žod­žiais, de­ši­niųjų sam­pro­ta­ vi­mai apie ga­limą in­ter­pe­lia­ciją yra „nor­ma­lus po­li­ti­nio veiks­mo va­ rian­tas“. Ta­čiau svars­ty­mai grei­ čiau­siai liks svars­ty­mais, nes val­ dan­čio­ji koa­li­ci­ja per­ne­lyg stip­ri, Sei­me tu­ri dau­giau nei 85 bal­sus. „Mes ga­li­me nu­ma­ty­ti, kad to­ kiu žings­niu opo­zi­ci­ja grei­čiau­siai nie­ko ne­pa­si­eks. Ne­bent jie „pa­ gautų“ ne­pa­si­ten­ki­ni­mo sūkurį pa­čio­je val­dan­čio­jo­je dau­gu­mo­je, o tai ma­žai tikė­ti­na“, – sam­pro­ ta­vo jis.

Sta­dio­nui uždegta ža­lia švie­sa Ba­lys Šmi­gels­kas

rio“ spor­to are­nos di­rek­to­riu­mi Ro­lan­du Bal­či­ko­niu.

Sos­tinė­je jau po ke­le­rių metų tu­ rėtų iš­dyg­ti mo­der­nus fut­bo­lo sta­ dio­nas – sa­vi­val­dybė pa­reiškė, kad vie­nin­te­lis likęs sta­dio­no pro­jek­ tas ją vi­siš­kai ten­ki­na.

– Ko­kia tiks­liai yra da­bar­ tinė pro­jek­to svars­ty­mo sta­di­ ja sa­vi­val­dybė­je? – pa­klausė­me R.Bal­či­ko­nio. – Sa­vi­val­dybė pri­ėmė tam tik­rus spren­di­mus, ta­čiau ne­ži­nau, ar jie ga­lu­ti­niai. Da­bar vis­kas pri­klau­ so nuo mies­to vald­žios po­žiū­rio ir veiksmų in­ten­sy­vu­mo. Ma­nau, Vil­niui ir vi­sai ša­liai tai pui­ki pro­ ga op­ti­ma­lio­mis prie­monė­mis pa­ si­sta­ty­ti naują sta­dioną. Be­lie­ka vil­tis, kad spren­di­mai bus priim­ti re­mian­tis eko­no­mi­niais, o ne po­li­ ti­niais su­me­ti­mais.

b.smigelskas@diena.lt

Aukš­čiau­sius rei­ka­la­vi­mus ati­tin­ kan­čia­me fut­bo­lo sta­dio­ne tilptų 8–10 tūkst. žiū­rovų, jis pa­keistų ap­ verk­ti­nos būklės Vil­niaus „Žal­gi­rio“ sta­dioną, ku­ris būtų nu­griau­tas. Vil­ niaus mies­to me­ras Artū­ras Zuo­kas pa­tvir­ti­no, kad vie­nin­telė li­ku­si kon­ kur­so da­lyvė mies­to sa­vi­val­dybės skelb­ta­me pro­jek­to kon­kur­se – Ūkio ban­ko ant­rinė įmonė – vi­siš­kai ati­ tin­ka sa­vi­val­dybės ke­lia­mas sąly­gas, ir su ja jau vi­sai ne­tru­kus ga­li būti pa­ si­ra­šy­ta su­tar­tis. Vie­na išvis dar ne­ išspręstų de­ta­lių – pro­jek­to kai­na. Apie UE­FA ket­vir­tos ka­te­go­ri­jos sta­dio­no Vil­niu­je at­si­ra­di­mo per­ spek­ty­vas kalbė­jomės su „Žal­gi­

– Sta­dio­ne pla­nuo­ja­ma įreng­ti 8 tūkst. vietų. Ar jis ati­tiks vi­ sus UE­FA ke­lia­mus rei­ka­la­vi­ mus ir ja­me galės žais­ti Lie­tu­ vos rink­tinė? – Šis skai­čius yra mi­ni­ma­lus, no­rint įgy­ti aukš­čiau­sią – ket­virtą – UE­FA

Planai: per tre­jus me­tus nuo su­tar­ties pa­si­ra­šy­mo da­tos iš­kil­sian­čia­

me mo­der­nia­me sta­dio­ne tilps 8–10 tūkst. žiū­rovų.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

ka­te­go­riją. Sa­vi­val­dybė pa­gei­dau­ ja turė­ti 10 tūkst. vietų sta­dioną. Tai de­rybų klau­si­mas. Jei­gu vis­kas klos­ty­sis skland­žiai, net nea­be­jo­ju, kad Vil­niu­je rung­ty­niaus na­cio­na­ linė rink­tinė ir bus žaid­žia­mas ki­tas aukš­čiau­sio ly­gio fut­bo­las. – Ka­da nu­ma­to­ma sta­tybų pra­ džia? Galbūt pre­li­mi­na­riai jau aiš­ki ir sta­dio­no ati­da­ry­mo da­ta? – Įsi­pa­rei­go­ji­mai sa­vi­val­dy­bei yra la­bai konk­retūs ir griež­ti. Ruo­ šiamės jų lai­ky­tis. Nuo su­tar­ties pa­si­ra­šy­mo da­tos ob­jek­tas tu­ri bū­ ti baig­tas ne vėliau kaip per tre­jus me­tus. Tai pa­sku­ti­nis ter­mi­nas, ta­ čiau rea­li ir anks­tesnė da­ta. – Už įmonės lėšas bus tvar­ko­ ma ap­lin­kinė inf­rast­ruktū­ra, įkur­tas pre­ky­bos cent­ras. Galė­ tumė­te pa­ko­men­tuo­ti pla­čiau? – Tai bus dau­gia­funk­cis pro­jek­ tas. Sėmėmės pa­tir­ties iš ge­riau­sių. Švei­ca­ri­jo­je fut­bo­lo sta­dio­no ir pre­ ky­bos cent­ro idė­ja pri­gi­jo sėkmin­ gai. Sa­vi­val­dybė ap­lin­kinė­se te­ri­ to­ri­jo­se il­gai­niui pla­nuo­ja sta­ty­ti ir dau­gia­bu­čių namų. – Na­cio­na­li­nio sta­dio­no sta­ty­ bos dar­bai op­ti­miz­mo ne­įpūtė. Ar ga­li­te ga­ran­tuo­ti, kad šiuo at­ ve­ju vi­si dar­bai vyks skland­žiai? – Vi­si anks­tes­ni at­ve­jai daž­niau­ siai su­žlug­da­vo dėl nuo­lat be­si­ kei­čian­čių po­li­ti­nių vėjų. Ma­nau, mūsų siū­lo­mas pro­jek­tas yra rea­ liau­sias dėl pro­gno­zuo­ja­mos op­ti­ ma­lios pro­jek­to kai­nos iš visų bu­ vu­sių. Juo­lab kad iš stam­bių ob­jektų sta­ty­bos tu­ri­me pui­kiai įgy­ven­dintą idėją – Kau­no „Žal­gi­rio“ areną.

At­pil­das: V.And­riu­kai­tis li­gi šiol itin mėgo ruoš­ti in­ter­pe­lia­ci­jas ki­tiems,

ta­čiau da­bar jos ga­li su­lauk­ti ir pa­ts. Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

V.And­riu­kai­čio po­zi­ci­jas silp­ ni­na ir tai, kad jis dėl pla­nuo­jamų re­formų ne­tu­ri ir Pre­zi­dentės Da­ lios Gry­baus­kaitės pa­lai­ky­mo. Ši, kalbė­da­ma apie mi­nist­ro siū­lymą

ne­leis­ti li­go­nių kasų pi­nigų skir­ ti pri­va­čia­jam me­di­ci­nos sek­to­ riui, tik pa­si­šaipė. „Tai ab­so­liu­tus grįži­mas at­gal į so­vie­ti­nius lai­kus“, – yra sa­kiu­si D.Gry­baus­kaitė.

Britų prem­je­rui – kri­ti­ka Lie­tu­vos Pre­zi­dentė Da­lia Gry­ baus­kaitė aiš­ki­no, kad ve­to ES biud­že­tui gra­si­nan­tis ir apie re­fe­ren­ dumą dėl na­rystės ES pa­skelbęs britų prem­je­ras tik po­li­ti­kuo­ja.

D.Gry­baus­kaitė sakė iš Da­vi­do Ca­me­ro­no ne­si­ti­kin­ti nie­ko ki­ta nei iš jo pirm­ta­ko To­ny Blai­ro, su ku­riuo jai te­ko su­si­dur­ti būnant už biud­žetą at­sa­kin­ga eu­ro­ko­mi­ sa­re. „Jo kal­bo­je neiš­gir­dau nie­ko nau­ja. Dar jo pirm­ta­kas T.Blai­ras kalbė­jo vi­siš­kai tą pa­tį ir ra­gi­no dau­giau in­ves­tuo­ti bei ma­žiau iš­ laidų skir­ti žemės ūkiui. Bet, at­ si­sėdęs prie de­rybų sta­lo, jis sie­ kė tik vie­no: kad būtų su­ma­žin­tas Did­žio­sios Bri­ta­ni­jos įna­šas“, – sakė Pre­zi­dentė in­ter­viu Vo­kie­ ti­jos dien­raš­čiui „Han­delsb­latt“. „Nie­ko ki­ta ne­si­ti­kiu ir iš D.Ca­ me­ro­no. Jo tiks­las bu­vo pa­da­ry­

ti įspūdį sa­vo ša­lies vi­suo­me­nei ir pa­si­reng­ti rin­ki­mams. Tai, kad Eu­ ro­pa tu­ri tap­ti kon­ku­ren­cin­gesnė, ži­no­me jau se­niai. Bet turė­tu­me nuo žod­žių pe­rei­ti prie darbų“, – teigė D.Gry­baus­kaitė. In­ter­viu ver­ti­mas ket­vir­ta­dienį pa­skelb­tas Pre­zi­dentės in­ter­ne­to sve­tainė­je. Pre­zi­dentė pa­brėžė, kad vals­ tybės de­ry­bo­se dėl ES biud­že­to „kal­ba tik apie sa­vo ki­šenę“, todėl jis to­liau lie­ka ne­kon­ku­ren­cin­gas. „De­ja, did­žio­ji biud­že­to iš­laidų da­ lis vis dar ski­ria­ma žemės ūkiui, iš da­lies dar re­gio­nams rem­ti. Dau­ ge­lis vals­ty­bių na­rių vie­šai ra­gi­na pi­ni­gus in­ves­tuo­ti pra­smin­gai, pa­ vyzd­žiui, į inf­rast­ruktūrą. Bet, su­ sėdu­sios prie de­rybų sta­lo, jos kal­ ba tik apie sa­vo ki­šenę ir mėgi­na ap­gin­ti tai, ką jau yra ga­vu­sios“, – teigė D.Gry­baus­kaitė. BNS inf.

Kir­tis: Pre­zi­dentė D.Gry­baus­kaitė su­kri­ti­ka­vo britų prem­jerą D.Ca­

me­roną.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

8

penktadienis, vasario 8, 2013

aktualijos

Dėl šuns – lauk iš au­to­bu­so 1

Stu­d en­tei pa­s i­ro­d žius au­to­bu­so sa­lo­ne su krep­ šiu, iš ku­rio ky­šo­jo šu­ne­lio snu­kis, vai­ruo­to­jas, pa­sak ke­lei­vės, la­bai su­si­ner­vi­no ir ėmė rei­ka­lau­ti šuns do­ku­men­tų bei ant­snu­kio. „Jis kal­bė­jo pa­kel­tu to­nu. Šuns do­ku­men­tai yra, o to­kios veis­lės ir dy­džio šu­nims ant­snu­kiai net ne­ ga­mi­na­mi“, – ti­ki­no mer­gi­na.

Iš par­duo­tu­vių ne­ve­ja

Lie­pė ding­ti ir ty­lė­ti

Ke­lei­vė ap­stul­bo, kad toks ma­žas pa­da­rė­lis ga­lė­jo iš­pro­vo­kuo­ti to­kią ag­re­si­jos ban­gą. „Pa­siū­liau vai­ruo­to­jui nuei­ti į sto­ties ad­mi­nist­ra­ci­ją ir pa­tik­rin­ ti, ku­ris iš mū­sų tei­sus. Vai­ruo­to­jas at­sa­kė rėk­da­mas: „eik tu kur no­ ri“. Ban­džiau jį tram­dy­ti dėl to­kio el­ge­sio, sa­ky­da­ma, kad ne­man­da­ giai kal­ba su mo­te­ri­mi, ta­čiau vai­ ruo­to­jas dar la­biau įtū­žo, lie­pė man ding­ti į au­to­bu­so ga­lą ir ty­lė­ti“, – šiur­po klai­pė­die­tė. Mer­gi­na už­si­ra­šė au­to­bu­so vals­ ty­bi­nius nu­me­rius ir iš­sau­go­jo ke­ lio­nės bi­lie­tą, ku­ria­me už­fik­suo­ta ve­žė­jo įmo­nė. „Pir­mą kar­tą su­si­dū­riau su ypač šiurkš­čiu el­ge­siu vie­šo­je vie­to­je. Ma­nau, kad vai­ruo­to­jas pa­ts nė­ra su­si­pa­ži­nęs su au­gin­ ti­nių trans­por­ta­vi­mo tai­syk­lė­ mis, taip pat jam bū­tų ver­ta su­ si­pa­žin­ti su ke­lei­vių ap­tar­na­vi­mo man­da­gu­mo tai­syk­lė­mis, tuo la­ biau įver­tin­ti sa­vo žo­džius kal­ bant su mo­te­ri­mi“, – pik­ti­no­si iš­plūs­ta mer­gi­na. Ner­vins lo­ji­mas

Paaiš­kė­jo, kad mer­gi­na įsi­gi­jo To­li­ mo­jo ke­lei­vi­nio trans­por­to kom­pa­ ni­jos bi­lie­tą, bet iš Klai­pė­dos ji ke­ lia­vo Pa­lan­go­je įsi­kū­ru­sios įmo­nės „Vla­sa­va“ au­to­bu­su. To­li­mo­jo ke­lei­vi­nio trans­por­to kom­pa­ni­jos va­do­vas Arū­nas Ind­ ra­šius ne­si­ste­bė­jo, kad vai­ruo­to­ ją pa­pik­ti­no ma­žiau už ka­ti­ną sve­ rian­tis Jork­šy­ro ter­je­ras ke­lei­vės ran­ki­nė­je. „Au­to­bu­su va­žiuo­ja 50 žmo­nių. Mes ne­ži­no­me, ar tuo me­tu ne­ vyks­ta aler­giš­ki žmo­nės, o ki­ti pa­ niš­kai bi­jo tų šu­nų. Dėl vie­no šu­ ne­lio – pen­kias­de­šimt skir­tin­gų nuo­mo­nių. To­dėl nu­spręs­ta, kad

To­le­ran­ci­ja: J.Dau­gi­nin­kie­nė ste­bė­jo­si, kad pust­re­čio ki­log­ra­mo sve­rian­

čio šu­ne­lio ne­no­rė­jo įleis­ti į au­to­bu­są, kai to­kius ke­tur­ko­jus po­nios ne­var­ žo­mos ne­ša­si net į pra­ban­giau­sias par­duo­tu­ves. Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

šu­nų mes ne­ve­ža­me“, – aiš­ki­no įmo­nės va­do­vas. Nes­var­bu, ko­kio dy­džio ir ko­kios veis­lės au­gin­ti­nis, pa­sak A.Ind­ra­ šiaus, jis į kom­pa­ni­jos au­to­bu­są pa­teks tik nar­ve, o ke­liaus ba­ga­ ži­nė­je. „Aš ger­biu šu­nų my­lė­to­jus, bet mes ve­ža­me žmo­nes. Gau­na­me skun­dų, kad ve­ža­me šu­nis. Žmo­ nės pik­ti­na­si, kad kaž­koks šu­niu­ kas jam kvė­puos, čiau­dės į vei­dą: kas čia? Žvė­ry­nas koks nors?“ – kal­bė­jo A.Ind­ra­šius. Jis aiš­ki­no, kad šu­nys lo­ja, to­dėl ke­lei­viams to­kia kai­my­nys­tė ga­li ap­kar­tin­ti ke­lio­nę. „Ki­ti bū­na aler­giš­ki šu­nims, tre­ ti iš vi­so jų ne­mėgs­ta, ir tuo­met pra­si­de­da di­džiau­sias konf­lik­ tas. Čia ne pir­mas toks at­ve­jis, kai ky­la konf­lik­tų“, – ti­ki­no įmo­nės va­do­vas. A.Ind­ra­šius tei­gė, kad į sa­lo­ ną bū­tų įleis­tas tik ne­re­gio šuo ved­lys. „Prieš tris­de­šimt me­tų ir ver­ šiu­ką au­to­bu­su žmo­nės yra ve­žę.

Nes­var­bu, kad šuo sve­ria 2,5 ki­ log­ra­mo. Žmo­gus žmo­gui nė už ką į snu­kį duo­da. O kas ga­li ga­ran­tuo­ ti, kad tas šuo ne­los, ne­puls, neį­ kąs?“ – klau­sė A.Ind­ra­šius. At­sip­ra­šė ke­lei­vės

Ta­čiau klai­pė­die­tę iš­plū­du­sio vai­ ruo­to­jo tie­sio­gi­niai darb­da­viai bu­ vo ki­to­kios nuo­mo­nės ir mer­gi­nai iš­siun­tė at­si­pra­šy­mo laiš­ką. „Su vai­ruo­to­ju pa­si­kal­bė­ta ir jis yra įspė­tas. Klien­tas mū­sų kom­ pa­ni­jo­je – vi­suo­met tei­sus, to­dėl be rei­ka­lo ki­lo toks konf­lik­tas. Yra bend­ros ve­žė­jams pri­va­lo­mos tai­ syk­lės, kaip rei­kia ga­ben­ti gy­vū­ nus, ir mes jų lai­ko­mės“, – aiš­ki­no įmo­nės „Vla­sa­va“ di­rek­to­riaus pa­ va­duo­to­jas Arū­nas Za­vec­kas. Tai­syk­lė­se nu­ma­ty­ta, kad gy­vū­ nai ga­li bū­ti ga­be­na­mi spe­cia­lio­ je ta­ro­je. „Krep­šys taip pat yra spe­cia­li ta­ ra. Ga­li bū­ti nar­ve­lis. Svar­bu, kad gy­vū­nas bū­tų už­da­ry­tas, ne­kel­ tų ne­pa­to­gu­mų“, – pa­brė­žė A.Za­ vec­kas.

„Klai­pė­dos au­to­bu­sų par­ko“ di­ rek­to­rė Je­li­za­ve­ta Dau­gi­nin­kie­ nė ti­ki­no, kad ke­lei­viai pri­va­lo lai­ ky­tis gy­vū­nų ga­be­ni­mo vie­šuo­ju trans­por­tu tai­syk­lių, ta­čiau kiek­ vie­ną si­tua­ci­ją rei­kė­tų iš­siaiš­kin­ ti tai­kiai. „Aš ne­gir­dė­jau, kad mū­sų au­ to­bu­suo­se bū­tų ki­lęs toks gin­čas. Yra tai­syk­lės, kaip tu­ri bū­ti ga­be­ na­mi gy­vū­nai. Rei­ka­lin­ga spe­cia­li ta­ra. Ke­lei­vis tu­ri lai­ky­tis tvar­kos. Ko­dėl ki­lo konf­lik­tas dėl pust­re­čio ki­log­ra­mo šu­ne­lio, sun­ku nu­spė­ti“ – ti­ki­no įmo­nės va­do­vė. J.Dau­gi­nin­kie­nė spė­jo, kad konf­ lik­tą au­to­bu­se iš­pro­vo­ka­vo nuo­ var­gis ar­ba pra­sta nuo­tai­ka. „To­kius ma­žy­čius šu­ne­lius žmo­ nės ne­ša­si net į par­duo­tu­ves, ir vi­ suo­me­nė ne­pro­tes­tuo­ja. Ta­čiau rei­kia pai­sy­ti dau­gu­mos nuo­mo­ nės. Tai to­le­ran­ci­jos klau­si­mas. Į pra­ban­gių rū­bų par­duo­tu­ves juk įlei­džia­mi to­kie šu­ne­liai, ir vi­si tai pa­ken­čia. Ne­šio­ja­si po­nios juos po pa­žas­ti­mi, ir nie­kas ne­si­pik­ti­na“, – ste­bė­jo­si J.Dau­gi­nin­kie­nė. Di­rek­to­rė pri­si­mi­nė, kad Ta­li­ne te­ko iš­vys­ti di­džiu­lį šu­nį, ra­miai ke­liau­jan­tį tram­va­ju­mi.

Arū­nas Ind­ra­šius:

Žmo­gus žmo­gui nė už ką į snu­kį duo­da. O kas ga­li ga­ran­tuo­ ti, kad tas šuo ne­los, ne­puls, neį­kąs? „Bu­vau nu­ste­bu­si, kad nie­kas ne­si­pik­ti­no di­džiu­liu sen­ber­na­ ru, ku­ris ra­miai gu­lė­jo ant grin­ dų. Jo­kių gin­čų ne­bu­vo“, – pri­si­ mi­nė „Klai­pė­dos au­to­bu­sų par­ko“ va­do­vė. Ke­lio­nė trau­ki­niu – tam­bū­re

Vie­nas di­džiau­sių ke­lei­vių ve­žė­ jų ša­ly­je žmo­nių su šu­ni­mis ne­si­ kra­to ir pri­me­na, jog pa­gal tai­syk­ les au­to­bu­suo­se drau­džia­ma vež­ti gy­vū­nus be spe­cia­lių trans­por­ta­ vi­mo prie­mo­nių.

Komentaras Ju­lius Pau­li­kas

Įs­tai­gos „Klai­pė­dos ke­lei­v i­n is trans­por­tas“ Tei­sės ir kont­ro­lės sky­r iaus vir­ši­n in­kas

K

lai­pė­do­je gy­v ū­nų ga­be­ ni­mą vie­šuo­ju trans­por­ tu reg­l a­men­t uo­ja ta­r y­ bos pa­t vir­t in­tas tvar­kos ap­ra­š as. Au­to­bu­s ais ir marš­r u­t i­ niais tak­si drau­d žia­ma vež­t i ba­ga­ žą, ku­rio mat­me­nų su­ma vir­ši­ja 180 cm. Tai reiš­k ia, kad ba­ga­žo aukš­ tis, plo­tis ir il­gis tu­ri ne­vir­šy­ti po 60 cm. Drau­d žia­ma vež­t i gy­v ū­nus ne spe­cia­liuo­se nar­ve­liuo­se. Vie­šuo­ju trans­por­tu Klai­pė­do­je ga­l i­ma vež­ ti gy­vū­nus ta­ro­je: krep­šiuo­se, pin­ti­ nė­se, nar­ve­liuo­se. Ta­čiau ne­ga­li­ma užim­ti at­ski­ros sė­di­mos ar sto­vi­mos vie­tos. Ka­dan­g i ke­lei­v is šį ba­ga­žą ve­ža­si su sa­v i­mi, už jį at­ski­rai mo­ kė­ti ne­rei­kia. Gy­vū­nai tu­ri bū­ti šva­ rūs ir ne­skleis­ti ne­ma­lo­naus kva­po. Ši tai­syk­lė ga­lio­ja ir žmo­nėms. Ne­hi­ gie­niš­ki ke­lei­viai taip pat ne­bus įlei­ džia­mi į vie­šą­jį trans­por­tą.

Įmo­nės in­ter­ne­to tink­la­la­py­ je skel­bia­ma, kad ta­ra lai­ko­ma dė­ žu­tė, nar­vas, ran­ki­nė, kup­ri­nė, la­ ga­mi­nas – tal­pyk­lė­lė, iš ku­rios au­gin­ti­nis neišt­rūk­tų į sa­lo­ną ar ba­ga­ži­nę. Taip ga­be­na­mi gy­vū­nai trak­tuo­ ja­mi kaip ba­ga­žas. Kiek­vie­nas ke­ lei­vis tu­ri tei­sę ne­mo­ka­mai vež­tis vie­ną ran­ki­nį ba­ga­žo vie­ne­tą, ku­ris ne­vir­ši­ja nu­ma­ty­tų mat­me­nų. No­rint ga­ben­ti šu­nį trau­ki­niu, teks įsi­gy­ti bi­lie­tą. Jei šuo sve­ria iki 10 ki­log­ra­mų, ke­liau­jant iš Klai­pė­ dos į Vil­nių rei­kės už šu­nį su­mo­kė­ ti per 11 li­tų. Ta­čiau jei šuo ve­ža­mas spe­cia­lia­me krep­šy­je ar dė­žu­tė­je, jis ga­lės va­žiuo­ti trau­ki­nio va­go­ne, šei­mi­nin­kui ant ke­lių. „Jei šuo sve­ria dau­giau nei 20 ki­log­ra­mų, už jį rei­kės mo­kė­ ti 22,8 li­to ir su juo teks va­žiuo­ ti ne­dar­bi­nė­je va­go­no an­gai­nė­je, esan­čio­je ša­lia lo­ko­mo­ty­vo, ki­ taip ta­riant – tam­bū­re. Šuo tu­ri bū­ti su ant­snu­kiu ir vi­są ke­lio­nę iš Klai­pė­dos į Vil­nių šei­mi­nin­kui teks sto­vė­ti ša­lia šuns“, – aiš­ki­ no įmo­nės „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­ liai“ In­for­ma­ci­jos sky­riaus dar­ buo­to­ja. Ma­žų šu­ne­lių, pa­sak įmo­nės dar­buo­to­jos, nie­kas iš va­go­no ne­ vys. Krep­šy­je ar nar­ve­ly­je ve­ža­mas ne­di­de­lis ke­tur­ko­jis ga­lės va­žiuo­ti kar­tu su šei­mi­nin­ku.

Sup­leš­ki­no jau trečią lai­do­to­jų au­to­mo­bi­lį Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Lai­do­ji­mo vers­lu be­si­ver­čian­tis klai­pė­die­tis per trum­pą lai­ką pra­ ra­do jau tre­čią trans­por­to prie­mo­ nę. Ta­čiau vi­si ty­ri­mai kol kas bu­ vo be­vai­siai.

Nuos­to­liai: ne­se­niai nu­pirk­tas bran­gus mik­roau­to­bu­sas su­de­gė ne­pa­tai­so­ mai.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

„Mer­ce­des Benz“ su­lieps­no­jo ket­ vir­ta­die­nio nak­tį Lie­po­jos gat­vė­je prie Vals­ty­bi­nės me­di­ci­nos tar­ny­ bos Klai­pė­dos sky­riaus pa­sta­to. 170 tūkst. li­tų kai­na­vęs au­to­mo­ bi­lis su­de­gė vi­siš­kai. Gais­ro me­tu nu­ken­tė­jo ir li­go­ni­nei pri­klau­san­ čio pa­sta­to pir­mo aukš­to ke­tu­rių lan­gų rė­mai, iš­du­žo lan­gų stik­lai. Au­to­mo­bi­lis bu­vo pa­lik­tas prie ša­li­gat­vio gre­ta vie­no aukš­to pa­ sta­to. Trans­por­to prie­mo­nė bu­vo ap­draus­ta.

Mik­roau­to­bu­sas pri­klau­sė ri­tua­ li­nė­mis pa­slau­go­mis be­si­ver­čian­ čiai bend­ro­vei „Am­žiaus var­tai“. Jos va­do­vas Val­das Če­po­ nis pa­sa­ko­jo, kad per me­tus bu­ vo su­de­gin­tos trys jo bend­ro­vei pri­klau­san­čios trans­por­to prie­ mo­nės. „Keis­ta, kad po­li­ci­ja nie­ko ne­su­ ge­bė­jo ras­ti ar išaiš­kin­ti. Ma­no aki­ mis, rei­ka­las yra pa­pras­tas. Nei ku­ rios nors baž­ny­čios lai­do­ji­mo na­mų dar­buo­to­jai, nei kau­nie­čiai ar vil­ nie­čiai to ne­ga­lė­jo pa­da­ry­ti. Kal­ti­ nin­ko rei­kia ieš­ko­ti ar­čiau. Ta­čiau kai nė­ra no­ro, nė­ra ir re­zul­ta­to“, – pik­ti­no­si V.Če­po­nis. Vy­ras bai­mi­na­si, kad grei­tai drau­di­mo bend­ro­vės ne­be­siims draus­ti jo au­to­mo­bi­lių, nes jis ga­li bū­ti pa­skelb­tas ne­pa­ti­ki­mu klien­tu.

9

penktADIENIS, vasario 8, 2013

ekonomika

OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn

–0,04 %

+1,39 %

1,5

mlrd. litų ga­vo Lie­tu­va už sau­sio pa­bai­go­je tarp­tau­tinė­se rin­ko­se išp­la­tin­tas ob­li­ga­ci­jas.

+0,56 %

kl.lt/naujienos/ekonomika

Įrengs sto­čių

€

Lie­tu­vos ry­šių re­gu­lia­vi­mo tar­ny­ba su Lat­ vi­jos at­sto­vais su­tarė įreng­ti ba­zi­nių mo­ bi­lio­jo ry­šio stočių ar­čiau pa­sie­nio, tai leis teik­ti pa­slau­gas ar­čiau sie­nos gy­ve­nan­ tiems var­to­to­jams. De­ry­bo­se bu­vo tar­ta­ si ir dėl Lat­vi­jos te­le­vi­zi­jos sto­čių, vei­kian­ čių 790–862 MHz ra­di­jo daž­nių juos­to­je, iš­jun­gi­mo, kad šią daž­nių juostą būtų ga­ li­ma nau­do­ti mo­bi­lio­jo ry­šio ar te­le­vi­zi­jos pa­slau­goms Lie­tu­vo­je.

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 2,9474 DB sva­ras ster­lingų 1 3,9972 JAV do­le­ris 1 2,5524 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,5615 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9337 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,2635 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,6414 Ru­si­jos rub­lis 100 8,4904 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8032

Valiutų kursai

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

De­ga­lų kai­nos pokytis

+0,0917 % +0,1930 % +0,0902 % +0,1329 % +0,0264 % –0,0871 % +0,0065 % –0,1658 % +0,3472 %

Vakar Tink­las

A 95

Dy­ze­li­nas

Du­jos

„Sta­toil“

4,87

4,73

2,50

„Apoil“

4,80

4,68

2,49

Vi­d. kai­na vi­so ap­tar­na­vi­mo de­ga­li­nių tink­luo­se. Šal­ti­nis: www.de­ga­lu­kai­nos.lt WTI naf­ta

„Brent“ naf­ta

96,82 dol. už 1 brl. 117,42 dol. už 1 brl.

Tau­py­mas ga­li pi­ni­gus ir pra­ry­ti Mi­nu­sinės bankų palū­ka­nos – Lie­tu­vo­je ne­ma­ty­tas reiš­ki­nys. Ta­čiau ga­li būti, kad jis at­si­ras, – už­sie­ny­je jau yra at­vejų, kai klien­tai tu­ri su­mokė­ti ban­kams už pi­nigų sau­go­jimą. Už­sie­ny­je jau tai­ko

Apie nei­gia­mas bankų palū­ka­nas ša­ly­je pra­dėta kalbė­ti pra­ėju­sių me­ tų pa­bai­go­je. Kai ko­mer­ci­niai ban­kai vis la­biau karpė palū­ka­nas, mo­ka­mas už indė­lius, su­ne­rim­ta, ar ne­teks pa­ sek­ti kai ku­rių JAV vals­tijų, Šve­di­jos ar Da­ni­jos bankų pa­vyzd­žiu. Nau­jienų po­rta­las „Bloom­berg“ rašė, kad nei­gia­mas palū­ka­nas klien­tams, ku­rie indė­lius de­da Da­ ni­jos kro­no­mis, per­nai pra­dėjo tai­ ky­ti JAV ban­kai „Bank of New York Mel­lon“ ir „Sta­te Street“. Mi­nu­si­ nes palū­ka­nas už indė­lius Da­ni­jos kro­no­mis bei Švei­ca­ri­jos fran­kais bu­vo nu­statęs ir Ka­na­dos ban­kas „Royal Bank of Ca­na­da“. Šiuo me­tu kai ku­rių Lie­tu­vo­ je vei­kian­čių ko­mer­ci­nių bankų už metų trukmės ter­mi­nuo­tuo­ sius indė­lius siū­lo­mos palū­ka­nos vis dar ne­per­kopė 1 pro­c. Di­des­ nes, 3–4 pro­c., palū­ka­nas už metų trukmės ter­mi­nuo­tuo­sius indė­lius siū­lo tik įvai­rios kre­di­to uni­jos. Tie­sa, kol ke­lios uni­jos pa­sta­ ruo­ju me­tu pa­ti­ria sun­kumų, vie­ nas ša­ly­je vei­kian­čių ko­mer­ci­nių bankų ėmėsi per­mainų. DNB ban­ kas šiek tiek kils­telė­jo palū­ka­nas – už metų trukmės indėlį li­tais gy­

ven­to­jai ga­li gau­ti ne­be 0,3 pro­c., o 0,45 pro­c. palū­ka­nas. Ki­ti di­die­ ji ša­lies ban­kai ga­li­my­bių di­din­ti palū­ka­nas ne­ma­to ir po­ky­čių rin­ ko­je ar­ti­miau­siu me­tu ne­ža­da.

Vy­tau­tas Žu­kaus­kas:

ECB jau kurį laiką iš­ lai­ko že­miau­sias palū­kanų nor­mas per visą sa­vo gy­va­vi­mo lai­ko­tarpį. Nor­ma – vie­na že­miau­sių

Pa­sak Lie­tu­vos lais­vo­sios rin­kos ins­ti­tu­to vy­res­nio­jo eks­per­to Vy­ tau­to Žu­kaus­ko, did­žiau­sią įtaką palū­kanų nor­moms Eu­ro­po­je da­ ro Eu­ro­pos cent­ri­nio ban­ko (ECB) veik­la, tiks­liau, jo nu­sta­to­mos ba­ zinės palū­kanų nor­mos, ku­rios da­ ro tie­sio­ginę įtaką tiek tarp­ban­ kinėms palū­kanų nor­moms, tiek sko­li­ni­mo­si kai­nai ir indė­lių palū­ ka­noms. „ECB jau kurį laiką iš­lai­ko že­ miau­sias palū­kanų nor­mas per visą sa­vo gy­va­vi­mo lai­ko­tarpį.

Rin­kos da­ly­viai ži­no, kad ECB, bi­jo­da­mas didė­jan­čios kainų inf­ lia­c i­jos, bus pri­vers­tas di­d in­ ti palū­kanų nor­mas. Pag­rin­di­nis klau­si­mas yra tik ka­da pra­si­dės palū­kanų normų didė­ji­mo lai­ko­ tar­pis. Tad natū­ra­lu, jog rin­kos da­ly­viai žvel­gia į ateitį ir da­lis jų jau kei­čia indė­lių palū­kanų nor­ mas“, – teigė V.Žu­kaus­kas. Eks­per­tas tvir­ti­no, kad tau­py­ ti de­dant indė­lius šian­dien nėra itin pa­trauk­lu, nes palū­kanų nor­mos daž­nai būna ma­žesnės nei kainų inf­ lia­ci­jos ly­gis, – at­ly­gis už tau­pymą neat­per­ka nu­vertė­jan­čių pi­nigų. Nau­jau­siais duo­me­ni­mis, me­tinė var­to­tojų kainų inf­lia­ci­ja Lie­tu­vo­je sie­kia apie 3 pro­c., o palū­ka­nos už vienų metų trukmės ter­mi­nuo­tuo­ sius indė­lius li­tais yra ma­žesnės. „Tai reiš­kia nei­gia­mas palū­kanų nor­mas – at­si­ėmę indėlį tu­ri­me ma­žiau, nei pa­dėjo­me. Nors tvir­ ti­na­ma, kad nei­gia­mos palū­kanų nor­mos ska­ti­na var­to­jimą, pa­mirš­ ta­ma, kad tau­py­mas eko­no­mi­ko­je nėra joks blo­gis, jis tu­ri la­bai svar­ bią funk­ciją. Ta­čiau ECB po­li­ti­ka iki mi­ni­mu­mo su­ma­žin­ti palū­kanų nor­mas tau­pymą pa­da­ro itin ne­ pat­rauklų“, – ma­no V.Žu­kaus­kas.

Nu­lis: kai ku­rių ko­mer­ci­nių ša­lies bankų siū­lo­mos palū­ka­nos už indė­

lius šiuo me­tu ne­sie­kia nė 1 pro­c.

Ma­žins ne­daug

La­biau inf­lia­ci­jos lygį ati­tin­kan­čias palū­ka­nas sa­vo na­riams tei­gia siū­ lan­čios kre­di­to uni­jos. Pa­sak aso­ cia­ci­jos „Lie­tu­vos kre­di­tas“ val­dy­ bos pir­mi­nin­ko Kęstu­čio Ol­šaus­ko, jei­gu rin­ka ša­ly­je būtų re­gu­liuo­ja­ ma, gy­ven­to­jai turėtų gau­ti inf­lia­ ci­jos ly­gio palū­ka­nas. „Šiuo me­tu do­mi­nuo­ja di­die­ji ban­kai ir gy­ven­to­jai indė­lius, be­ veik 27 mlrd. litų, lai­ko dau­giau­sia juo­se. Mes su jais tu­ri­me kon­ku­ ruo­ti ir siū­lo­me klien­tams palū­ ka­nas, ku­rios lyg ir yra ar­čiau tei­ sybės – ar­čiau inf­lia­ci­jos ly­gio. Esa­me pri­vers­ti mokė­ti palū­ka­nas ir pra­ras­ti dalį pel­no, o ban­kai ga­ li sau leis­ti turė­ti pa­si­ėmę iš rin­kos pi­ges­nius pi­ni­gus. Dalį sa­vo indė­ lių taip pat lai­ko­me ban­kuo­se ir taip pra­ran­da­me pa­jamų“, – sakė K.Ol­šaus­kas.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Ta­čiau jis pri­dūrė, kad kai indė­ lių palū­ka­nas ma­ži­na ban­kai, jas šiek tiek ap­kar­py­ti ten­ka ir kre­di­ to uni­joms. Vers­lo kre­di­to uni­jos va­dovė Eri­ ka Ju­cienė ne­ri­ma­vo, kad palū­ka­nas už indė­lius ga­li tek­ti ma­žin­ti spar­ čiau, jei­gu ko­mer­ci­niai ban­kai pra­ dėtų tai­ky­ti mi­nu­si­nes palū­ka­nas. „Re­mian­tis Bankų aso­cia­ci­jos duo­ me­ni­mis, pra­ėju­siais me­tais skelb­ta, kad jau šie­met ga­li būti tos nei­gia­ mos palū­ka­nos. Jei­gu tai įvyks, kre­ ditų unijų palū­ka­nos taip pat ga­li mažė­ti, nes jei­gu kon­ku­ren­tai tai­ kys mi­nu­si­nes palū­ka­nas, klien­tai ieš­ko­da­mi al­ter­na­ty­vos ateis į kre­ di­to uni­jas ir jo­se bus pi­nigė­lių per­ tek­lius“, – teigė E.Ju­cienė. Ta­čiau pa­šne­kovė ma­no, kad kre­ ditų unijų palū­ka­nos smar­kiai kris­ ti ne­turėtų, – vi­du­ti­niš­kai 1 pro­c. „Klaipėdos“, BNS inf.

Vie­šie­ji pir­ki­mai – per su­dėtin­gi Viešųjų pir­kimų įsta­ty­mo pa­tai­ sos ne­pa­da­ro jo leng­viau su­pran­ ta­mo, o per daž­ni pa­kei­ti­mai ne­tgi ap­sun­ki­na pa­tį pro­cesą – tuo įsi­ti­ kinę ša­lies au­di­to­riai.

Vals­tybės au­di­to­riai pa­ste­bi, kad vie­šie­ji pir­ki­mai vis dar ne­pa­de­da pa­siek­ti efek­ty­viau­sių re­zul­tatų, nes la­biau su­si­telk­ta į pro­cedūrų tai­syk­lin­gumą. „Da­bar­tinė­je viešųjų pir­kimų sis­te­mo­je ypač daug dėme­sio ski­ ria­ma vyk­domų viešųjų pir­kimų pro­cedū­roms, o tai daž­niau­siai le­ mia ne­pa­kan­kamą dėmesį pa­čiam viešųjų pir­kimų tiks­lui – lėšos pa­ nau­do­ja­mos ne pa­čiu ra­cio­na­liau­ siu būdu, ne­gau­na­ma eko­no­minės nau­dos“, – teigė vals­tybės kont­ro­ lierė Giedrė Šve­dienė. Svars­tyklės: dau­gu­ma viešųjų pir­kimų vyks­ta at­si­žvel­giant į ma­žiau­ Pa­sak Vals­tybės kont­rolės, Viešų­ sią kainą, ta­čiau to­kią pa­si­ūlę ne vi­sa­da pa­jėgūs lai­ky­tis įsi­pa­rei­go­jimų. jų pir­kimų įsta­ty­mas kei­čia­mas vi­ „Shut­ters­tock“ nuo­tr. du­ti­niš­kai kas pus­metį, jis yra su­

dėtin­gas ir sun­kiai su­pran­ta­mas, o nuo­la­tinė jo kai­ta ap­sun­ki­na su­pap­ ras­tintų viešųjų pir­kimų pro­cesą. „2009–2011 m. 97 pro­c. pir­ki­mo at­vejų bu­vo pa­si­rink­tas leng­viau­ siai tai­ko­mas ma­žiau­sios kai­nos ver­ti­ni­mo kri­te­ri­jus, nors ma­ žiau­sią kainą pa­si­ūlę tiekė­jai daž­ nai ne­vyk­do sa­vo įsi­pa­rei­go­jimų, o tei­kia­ma pa­slau­ga ar­ba pro­duk­ tas būna ne­ko­ky­biš­ki. Todėl per­ kan­čio­sios or­ga­ni­za­ci­jos pa­ti­ria ir ma­te­ria­li­nių nuo­sto­lių, ir pa­ pil­domų lai­ko sąnaudų. Ki­to­se ES ša­ly­se ge­ro­kai daž­niau – dau­giau nei 60 pro­c. pir­ki­mo at­vejų – pa­ si­ren­ka­mas eko­no­mi­nio nau­din­gu­ mo ver­ti­ni­mo kri­te­ri­jus. Lie­tu­vo­je eko­no­mi­nio nau­din­gu­mo ver­ti­ni­ mo kri­te­ri­jus tai­ko­mas tik 4 pro­c. pir­kimų, nes šį kri­te­rijų su­dėtin­ ga nu­sta­ty­ti, trūksta pra­kti­nių šio kri­te­ri­jaus tai­ky­mo pa­vyzd­žių“, – kons­ta­ta­vo Vals­tybės kont­rolė.

Lie­tu­vo­je viešųjų pir­kimų ver­ tė pri­lygs­ta de­šim­ta­da­liui bend­ ro­jo ša­lies pro­duk­to, ar­ba dau­giau kaip treč­da­liui ša­lies na­cio­na­li­nio biud­že­to. 2011 m. 80 pro­c. visų ša­ ly­je vyk­dytų viešųjų pir­kimų bu­vo su­pap­ras­tin­ti. Vals­tybės kont­rolė tyrė, ar su­pap­ras­tintų viešųjų pir­ kimų pro­ce­sas iš tiesų su­da­ro sąly­ gas pirk­ti efek­ty­viai. „Klaipė­dos“, BNS inf.

4

pro­c.

pir­kimų tai­ko­mas eko­no­mi­nio nau­ in­gu­mo kri­te­ri­jus. d

10

penktADIENIS, vasario 8, 2013

pasaulis Su­ta­ri­mo ­ ne­si­ti­ki

Slo­pi­na ­ konf­liktą

Nu­si­vylęs ­ kad­rais

Vo­kie­ti­jos kanc­lerė An­ge­ la Mer­kel, va­kar at­vy­ku­si į ES viršū­nių su­si­ti­kimą Briu­se­ ly­je, pa­reiškė ne­san­ti tik­ra, kad va­do­vai su­gebės su­si­tar­ ti dėl Bend­ri­jos 2014–2020 m. biud­že­to. „Po­žiū­riai vis dar ge­ ro­kai nu­tolę vie­nas nuo ki­to“, – pri­pa­ži­no tau­py­ti ra­gi­nan­ti Vo­kie­ti­jos va­dovė.

Tu­ni­so prem­je­ras Ha­ma­di Je­ ba­li (nuo­tr.) va­kar pa­žadė­ jo su­for­muo­ti tech­nok­ratų vy­ riau­sybę prie­š nau­jus rin­ki­ mus, siek­da­mas nu­ra­min­ ti kru­vinų pro­testų ir iš­puo­ lių prie­š val­dan­čio­sios par­ti­ jos biu­rus bangą, ku­rią su­kėlė opo­zi­ci­jos ly­de­rio Chok­ri Be­ lai­do nu­žu­dy­mas.

Bal­ta­ru­si­jos pre­zi­den­tas Aliak­sand­ras Lu­ka­šen­ka, ne­ pa­ten­kin­tas pre­zi­dentū­ros veik­la, va­kar pa­reiškė, kad jo kad­rai tie­siog deg­ra­duo­ja: „Jie ne tik kad neau­ga pro­fe­ sio­na­liai, bet ir daž­nai deg­ra­ duo­ja da­ly­ki­niu bei mo­ra­li­niu po­žiū­riu, net pa­sie­kia tar­dy­ mo izo­lia­to­rių.“

V.Pu­ti­nas gelbė­ja sa­vo pres­tižą

Li­kus me­tams iki žie­mos olim­pi­nių žai­dy­nių So­čy­ je, pa­si­girs­ta būgšta­vimų, kad ka­ras dėl nu­žu­dy­to gar­saus Ru­si­ jos ma­fio­zo pa­li­ki­mo pa­ sieks ir šį pi­ nigų pri­pum­ puotą ku­rortą.

Iki So­čio žie­mos olim­pi­nių žai­ dy­nių likę pa­sku­ti­niai me­tai pra­si­dėjo triukš­min­gu at­sta­ty­ di­ni­mu.

51

mlrd. do­le­rių vie­toj planuotų 19 mlrd. kai­nuos Sočio olim­pinės žai­dynės. Pi­ni­gai: So­čis nu­si­kals­ta­mo pa­sau­lio dėmesį ypač pa­traukė po to, kai laimė­jo teisę reng­ti 2014 m. žie­mos olim­pi­nes

žai­dy­nes ir čia pra­si­dėjo gran­dio­zinės sta­ty­bos.

AFP nuo­tr.

Ar ma­fi­jos ka­rai pa­sieks olim­pinį miestą? Kur pi­ni­gai, ten ir ma­fi­ja

Praė­j usį mėnesį Mask­vo­je nu­ žu­dy­tas ma­fi­jos va­dei­va As­la­nas Uso­ja­nas, pra­var­de Se­ne­lis Ha­ sa­nas, pri­žiūrė­jo did­žiulę im­pe­ riją, o jos cent­rai bu­vo Mask­va ir So­čis. Da­bar kon­ku­ruo­jan­čios gru­p uotės trin­d a­m os ran­ko­m is žval­go­si į ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to ir vers­lo ob­jek­tus, ku­riuos jis kont­ ro­lia­vo. „Kur yra pi­ni­gai, ten yra ir or­ ga­ni­zuo­tas nu­si­kals­ta­mu­mas, – sakė il­ga­me­tis laik­raš­čio „No­va­ ja Ga­ze­ta“ kri­mi­nalų žur­na­lis­tas Ser­ge­jus Ka­ne­vas. – So­čis bu­vo jo (A.Uso­ja­no – red. pa­st.) ku­ni­ gaikš­tystė. Jis laikė šį miestą sa­vo ant­rąja tėvy­ne.“

So­č is nu­s i­kals­ta­m o pa­sau­l io dėmesį ypač pa­traukė po to, kai laimė­jo teisę reng­ti 2014 m. žie­ mos olim­pi­nes žai­dy­nes. Jų pra­di­ nis biud­že­tas su­darė 19 mlrd. do­ le­rių, o da­bar iš­sipūtė iki 51 mlrd. – re­kor­dinės su­mos per visą žai­ dy­nių is­to­riją. Tai 25 kar­tus dau­ giau, nei kai­na­vo pra­ėju­si žie­mos olim­pia­da Van­ku­ve­ry­je, ir 8 mlrd. dolerių dau­giau, nei 2008 m. žai­ dynėms iš­lei­do ki­nai.

Atas­kai­to­je, pa­va­din­to­je „Olim­ pi­n iais an­t i­re­kor­d ais“, žmo­ gaus tei­s ių or­ga­n i­za­c i­ja „Hu­ man Rights Watch“ pa­sa­ko­ja apie bai­sias dar­bo sąly­gas So­čio sta­ty­bo­se. Dar­bi­nin­kai or­ga­ni­za­ci­jos at­ sto­vams pa­sa­ko­jo, kad jiems ne­ mo­ka su­tar­to at­ly­gi­ni­mo, ver­čia dirb­ti po 12 va­landų per dieną be

Vi­si lau­kia, kas bus to­liau. Aki­vaiz­du, kad kas nors bus. Pi­ni­gai yra per di­de­ li, kad vis­kas tie­siog imtų ir nu­rimtų.

Bau­gi­nan­ti ty­la

Ru­sai dar nuo Jo­si­fo Sta­li­no lai­ kų plūsta į Sočį, ku­ris vi­lio­ja ša­liai ne­būdin­gu su­btro­pi­niu kli­ma­tu, neok­la­si­ki­niais rūmais ir bul­va­rais su palmė­mis. Da­bar mies­to gy­

So­čio an­ti­re­kor­dai Žmo­gaus tei­sių gynė­jai skel­bia, kad So­čio olim­pi­nius ob­jek­tus sta­tan­tys dar­bi­nin­kai mig­ran­tai ap­gau­dinė­ja­mi ir iš­nau­do­ja­mi.

ven­to­jai ir sve­čiai vaikš­to šešė­ly­ je, ku­ris krin­ta nuo sta­tomų dau­ giaaukš­čių.

išei­gi­nių, taip pat ati­ma pa­sus ir lei­di­mus dirb­ti, kad galėtų iš­nau­ do­ti kaip ver­gus. Atas­kai­ta re­mia­si po­kal­biais su 66 dar­bi­nin­kais, dir­bu­siais So­čy­ je 2009–2012 m. Dau­gu­ma jų – išei­viai iš Armė­ni­jos, Kir­gi­zi­jos, Ser­bi­jos, Tad­ži­ki­jos, Uz­be­ki­jos ir Uk­rai­nos. Be­veik vi­si ap­klaus­tie­ji dir­bo ma­žai kva­li­fi­kuo­tus dar­bus, gau­da­vo po 55–80 rub­lių (4,5–6,6 li­to) per va­landą, o gy­ve­no po ke­ lias de­šim­tis vie­nai šei­mai skir­ tuo­se bu­tuo­se. ne­wsru.com inf.

Olim­pinę karšt­ligę lydė­jo ir ma­fi­jos smur­tas. Vie­nas gar­siau­sių su­si­do­ ro­jimų So­čy­je įvy­ko 2010 m. pa­bai­ go­je, kai ne­ži­no­mi as­me­nys važiuo­ dami mo­to­cik­lu su­šaudė Eduardą Ka­ko­sianą, pra­var­de Ka­ro­sas. Jis bu­ vo vie­nas A.Uso­ja­no ap­lin­kos žmo­ nių ir jo vie­ti­nin­kas So­čy­je. „A.Uso­ ja­nas čia bu­vo lyg gu­ber­na­to­rius, tik iš kri­mi­na­li­nio pa­sau­lio. Jis bu­ vo tar­si ant­ro­ji vald­žia“, – laik­raš­ čiui „The Guar­dian“ ano­ni­miš­kai pa­sa­ko­jo šal­ti­nis So­čio teisė­sau­go­je. Nors ma­fi­jos va­dei­va as­me­niš­kai ne­valdė jo­kio tur­to, jis kont­ro­lia­vo ne­ma­žai vieš­bu­čių ir res­to­ranų. Minė­tas šal­ti­nis taip pat teigė, kad da­bar miestą ap­ėmė bau­gi­nan­ ti ty­la: „Vi­si lau­kia, kas bus to­liau. Aki­vaiz­du, kad kas nors bus. Pi­ni­ gai yra per di­de­li, kad vis­kas tie­siog imtų ir nu­rimtų.“

Pa­kaktų vie­no šūvio

Gru­zi­jo­je gimęs 75 metų su­laukęs A.Uso­ja­nas sausį Mask­vo­je bu­vo nu­šau­tas snai­pe­rio, kai išė­jo iš res­ to­ra­no, ku­ria­me pie­ta­vo. Jis bu­vo be di­de­lių fan­farų pa­lai­do­tas sos­ tinės pa­kraš­ty­je. Se­ne­lis Ha­sa­nas bu­vo įta­kin­ giau­sias Ru­si­jos įtei­sin­tas va­gis, kont­ro­lia­vo ma­fi­jos iždą. Po jo mir­ ties ki­lo būgšta­vimų, kad ša­ly­je vėl prasidės ma­fi­jos gru­puo­čių ka­rai. Įta­rimų cent­re at­si­dūrė azer­ baid­ža­nie­čių kilmės ma­fio­zas Rov­ ša­nas Dža­ni­je­vas. Sau­sio 20 d. Ab­ cha­zi­jo­je, ku­ri ri­bo­ja­si su So­čiu, bu­vo nu­žu­dy­tas jo pa­ran­ki­nis. Po sa­vaitės Mask­vo­je nu­šau­tas dar vie­nas jo kla­no na­rys Ru­fa­tas Na­si­ bo­vas. Tą pa­čią dieną Azer­baid­ža­no sos­tinė­je Ba­ku ne­tikė­tai su­lai­ky­tas ir pa­ts R.Dža­ni­je­vas. Jo areš­tas ga­li reikš­ti, kad Ru­si­ jos teisė­sau­ga, pa­lai­kan­ti glaud­žius ry­šius su kitų po­so­vie­ti­nių ša­lių tar­ny­bo­mis, ban­do su­stab­dy­ti vi­ suo­tinį konf­liktą Ru­si­jos nu­si­kals­ ta­ma­me pa­sau­ly­je. „Įtam­pa pa­siekė tokį lygį, kad vie­nas šūvis ga­li su­kel­ti at­virą ka­ rą, – sakė Ru­si­jos ma­fij­ os eks­per­ tas iš Niu­jor­ko uni­ver­si­te­to Mar­kas Ga­leot­ti. – O jis būtų la­bai ne­pa­ to­gus Mask­vai, nes at­skleistų, kad vi­sos pa­starųjų 15 metų pa­stan­gos išspręs­ti or­ga­ni­zuo­to nu­si­kals­ta­ mu­mo pro­blemą nu­ėjo vel­tui.“ „The Guar­dian“ inf.

Ru­si­jos pre­zi­den­tas Vla­di­mi­ras Pu­ti­nas ket­vir­ta­dienį pa­ša­li­no iš po­sto vieną aukštą ša­lies Olim­ pi­nio ko­mi­te­to pa­reigūną dėl per il­gai už­sitę­su­sių darbų, sta­tant šuo­lių su slidė­mis komp­leksą, ku­ris bus nau­do­ja­mas per 2014 m. So­čio žie­mos olim­piadą. Ru­si­jos olim­pi­nio ko­mi­te­to pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­jas Ach­ me­das Bi­la­lo­vas bu­vo at­leis­tas kitą dieną po to, kai V.Pu­ti­nas as­me­niš­kai pa­si­tei­ra­vo, kas at­ sa­kin­gas, kad nuo 2011 m. sta­ to­ma­me komp­lek­se, ku­ris tu­ri būti baig­tas šių metų liepą, vil­ ki­na­mi dar­bai. „Olim­pi­nio ko­ mi­te­to vi­cep­re­zi­den­tas ku­ruo­ja to­kias sta­ty­bas ir ši­taip jas vil­ki­ na? Šau­nuo­liai! Ge­rai dir­ba­te“, – tre­čia­dienį iro­ni­za­vo V.Pu­ti­nas. „Bu­vo priim­tas spren­di­mas dėl pa­ša­li­ni­mo iš pa­reigų“, – vi­cep­rem­je­ras Dmit­ri­jus Ko­za­kas sakė žur­na­lis­tams kitą dieną po pre­zi­den­to iš­sa­ky­tos kri­ti­kos. A.Bi­la­lo­vas ne­teks ir bend­rovės „Šiaurės Kau­ka­zo ku­ror­tai“ di­rek­ to­rių ta­ry­bos pir­mi­nin­ko pa­reigų. V.Pu­ti­nas pik­ti­no­si ir tuo, kad dėl darbų vil­ki­ni­mo šuo­lių su slidė­mis komp­lek­so kai­na iš­sipūtė nuo pir­mi­nių 1,2 mlrd. iki 8 mlrd. rub­lių, o pa­grin­dinė iš­laidų naš­ ta ten­ka ban­kui „Sber­bank Ros­ sii“, ku­rio kont­ro­li­nis ak­cijų pa­ ke­tas pri­klau­so vals­ty­bei. So­čio olim­pinės žai­dynės pra­ si­dės 2014 m. va­sa­rio 7 d. Iki jų li­kus ly­giai me­tams, V.Pu­ti­nas va­kar as­me­niš­kai su­rengė ins­ pek­ciją olim­pi­niuo­se ob­jek­tuo­ se. Pa­sak ap­žval­gi­ninkų, So­čio olim­pia­da Ru­si­jos pre­zi­den­tui yra as­me­ni­nio pres­ti­žo rei­ka­ las, todėl bet ko­kie ne­sklan­du­ mai, vil­ki­ni­mai ir skan­da­lai ker­ ta jo įvaizd­žiui. BNS, BBC inf.

Reikšmė: bet ko­kie ne­sklan­du­

mai, vil­ki­ni­mai ir skan­da­lai So­ čy­je gadina V.Pu­ti­no įvaizd­į.

„Reu­ters“ nuo­tr.

11

penktadienis, vasario 8, 2013

pramogų

Redaktorė Rita Bočiulytė

gidas Myli teatrą ir gyvenimą

Į

spalvingą šv. Valentino dienai skirtą renginį „Sapnai apie Brodvėjų“ mylinčius ir meilės vis dar ieškančius klaipėdiečius vasario 14-ąją kviečia Muzikinis teatras. Žiūrovų laukia ypatinga staigmena – dviejų dalių teatralizuotame koncerte publika turės galimybę išgirsti žavingos švedų kilmės miuziklų aktorės, dainininkės ir choreografės Annelie Virkberg pasirodymą. Ištraukas iš ryškiausių pasaulio miuziklų Meilės dieną A.Virkberg atliks drauge su teatro orkestru, solistais, choro dainininkais ir baleto šokėjais. Miuziklų atlikėja iš Švedijos mielai sutiko duoti interviu „Klaipėdai“.

bet aistringa svajoklė ir „nepagydoma“ romantikė. – Kokios emocijos lydi jūsų išėjimą į teatro sceną? Kaip susidorojate su jauduliu? – Kai buvau jaunesnė, kaskart eidama į sceną labai jaudindavausi. Dabar jaučiuosi ramiau. Manau, tai susiję ir su amžiumi – kai padarai visas įmanomas klaidas ir vis tiek išgyveni, antrąkart nebe taip baisu (juokiasi). – Ką labiausiai vertinate savo darbe? – Aš labai myliu sceną ir žmones, su kuriais dirbu. Teatro aktoriaus, atlikėjo darbas sunkus, tačiau galiausiai jis teikia neapsakomą džiaugsmą – ypač kai į salę susirenka žiūrovai, kai tavo pasirodymą palydi gausiomis ovacijomis.

Annelie Virkberg:

Svarbiausia – įsiklausykite į save ir tikėkite savo talentu.

Kol mirtis išskirs

– Esate klasikinės ar šiuolaikinės muzikos gerbėja? – Nuo pat vaikystės klausausi labai įvairios muzikos – džiazo, populiariosios, miuziklų, operų. Iki šiol didžiausias muzikos autoritetas ir geriausias visų laikų atlikėjas man – popmuzikos karalius Michaelas Jacksonas.

Pirmas vaidmuo – 17-os

– Annelie, nuo ko prasidėjo jūsų kūrybinė karjera? – Pamenu, kai buvau dešimties, mama mane nusivedė į Andrew Lloydo Webberio miuziklą „Operos Fantomas“ Stokholmo „Oskaro“ teatre. Tai, ką pamačiau scenoje, mane tiesiog pakerėjo. Tuomet supratau, jog užaugusi ir aš tokiame miuzikle noriu vaidinti. Pradėjau mokytis dainavimo, ėmiau koncertuoti su įvairiomis muzikos grupėmis... Nuo to viskas ir prasidėjo. – Kas paskatino rinktis atlikėjos, teatro aktorės profesiją? Kas buvo didžiausias įkvėpimo šaltinis? – Sunku pasakyti... Didelės įtakos man turėjo mama. Ji vesdavosi į daugybę miuziklų, spektaklių, koncertų. Bet jei kalbėtume apie žinomus atlikėjus, tai Ellen Page buvo žmogus, kurio pavyzdys mane labiausiai įkvėpė – vaikystėje jos nuolat klausydavausi. – Švedijoje esate žinoma kaip miuziklų aktorė, dainininkė ir choreografė. Papasakokite šiek tiek apie savo darbus šiose srityse. – Pirmasis ryškus mano vaidmuo buvo Hodelė miuzikle „Smuikininkas ant stogo“. Tuo metu buvau 17-os. Nuo pat pirmos pažinties su šiuo kūriniu jį be galo pamilau. Kaip choreografė debiutavau David De Silva kino filmo motyvais S.Margoshes ir J.Levy sukur-

– Šiuolaikinis gyvenimo tempas įneša pokyčių tiek į klasikinę, tiek į populiariąją muziką, teatrą. Ką apie tai manote? – Esu žmogus, mėgstantis pokyčius. Priimu tai kaip teigiamą dalyką.

Veikla: švedė A.Virkberg miuzikluose ne tik vaidina ir dainuoja, bet ir

kuria jiems choreografiją, taip pat kaip choreografė dirba su populiariosios muzikos atlikėjais, ruošia juos pasirodymams, filmavimams.

tame miuzikle „Fame“ („Šlovė“) ir Johnatano Larsono roko miuzikle „Rent“ („Nuoma“), kuriuos statėme Stokholmo „Alströmmer“ teatre. Miuziklas „Rent“ Švedijoje sulaukė milžiniškos sėkmės. Iki šiol jis – mano mėgstamiausias. Kaip choreografė dirbu ir su populiariosios muzikos atlikėjais, ruošiu juos pasirodymams, filmavimams tiesioginiame televizijos eteryje. Savitas būdas pabėgti

– Dirbate tik Švedijoje ar ir kitose šalyse? – Be Švedijos, esu dirbusi Ispanijoje, Gran Kanarijoje. Su europiniu projektu „In Theatre“ praėjusią vasarą dalyvavau pasirodymuose Lenkijoje ir Lietuvoje.

Asmeninio archyvo nuotr.

– Vis dėlto kodėl miuziklai? Kas šiame žanre jus taip žavi? – Tai savitas būdas pabėgti, užsimiršti... Gerąja prasme. Miuziklas labai artimas kino filmui, tik vaizdą teatro scenoje papildanti muzika turi unikalią savybę sustiprinti įspūdį, jausmus, padaryti juos dar intensyvesnius. Kai stoviu scenoje, miuziklų melodijos, tekstai ir šokiai įtraukia taip, kad, atrodo, kaskart pati išgyvenu kuriamo personažo istoriją. – Kokį miuziklo personažą galėtumėte įvardinti kaip artimiausią sau, savo asmenybei? – Tai Serena miuzikle „Fame“. Esu kaip ji – mylinti teatrą ir gyvenimą, kartais nepasitikinti savimi,

– Turėdama tiek daug veiklos, randate laiko sau? – Ilgai stokojau laiko sau, šeimai, draugams. Galiausiai supratau, jog gyvenime svarbu susiplanuoti ne tik darbus, bet ir laisvalaikį. – Ką patartumėte jauniems žmonėms, svajojantiems apie sceną? – Eikite savo pasirinktu keliu, klausykite protingesnių ir labiau už save patyrusių žmonių patarimų, semkitės įkvėpimo iš kitų, o svarbiausia – įsiklausykite į save ir tikėkite savo talentu. – Kaip manote, kokia bus jūsų tolimesnė kūrybinės veiklos kryptis? – Įsivaizduoju save dirbančią miuzikluose tol, kol mirtis mus išskirs (juokiasi)... Tačiau laikui bėgant, manau, būsiu mažiau matoma scenoje – daugiau dirbsiu kurdama choreografiją spektakliams. Kalbino Jovita Navickaitė

Bibliotekoje – iliustracijų paroda Klaipėdos apskrities viešosios I.Simonaitytės bibliotekos trečiojo aukšto hole iki vasario 20-osios galima apžiūrėti pasaulyje pripažintos iliustratorės Agnesės Indre’s kūrybos parodą „Dvi knygos“.

A.Indre daugiau negu 20 metų dirba įvairioms užsienio ir Lietuvos leidykloms. Ji dalyvavo tarptautinėse iliustracijų parodose Bratislavoje ir Barselonoje, yra nuolatinė Bolonijos knygų mugės dalyvė. Parodoje Klaipėdoje pristatoma maždaug pusšimtis jos iliustracijų, sukurtų Jonathano Swifto „Guliverio kelionėms“ (J.F.Schreiberio leidykla, Eslingeris, Vokietija, 1993) ir Aistės Vilimės knygai „Pieštukinė sraigė“ („Kauko laiptai“, Kaunas, Lietuva, 2012). Du dešimtmečiai, skiriantys šias knygas, savotiškai įrėmina dailininkės kūrybos laikotarpį. Spalvinga technika (pastelė, akvarelė) ir dekoratyvi, plakatinė kompozicija suteikia galimybę iliustracijas eksponuoti kaip atskirus kūrinius. Nepretenzingos, lengvos, klasikinės A.Indre’s iliustracijos turi komiksų bruožų ir įdomios tiek vaikams, tiek suaugusiesiems. „Klaipėdos“ inf.

Knygai: A.Indre’s iliustracijos

J.Swifto „Guliverio kelionėms“.

12

penktadienis, vasario 8, 2013

pramogų gidas Lotynų Amerikos gamta ir veidai

Įspūdingas Lotynų Amerikos kraštovaizdis bei šios šalies žmonių gyvenimai atsivėrė vilniečio Tomo Griškevičiaus fotodarbų parodoje. Autorius – nepriklausomas fotografas bei keliautojas, aplankęs maždaug keturias dešimtis pasaulio šalių. Į Pietų Ameriką drauge su lietuvių kilmės argentiniete žmona jis iškeliavo paskatintas noro pakeisti aplinką. Ten praleido trejus metus. Anot jo, išskirtiniu grožiu ypač pakerėjo gamta – ten daug sniegynų, ledynų, vandenynas, dykumos, džiunglės; ten veisiasi beždžionės, pingvinai, lamos ir banginiai... KUR? Gargždų kultūros centre (Klaipėdos g. 15). KADA? Iki vasario 15 d. KAINA? Nemokamai.

Skambės meilės „Muzika jums“

Bene geriausias Lietuvos obojininkas Robertas Beinaris kitą savaitę Klaipėdoje koncertuos kartu su seserimi altininke Gertrūda ir savo studentų iš LMTA septetu. Vienas svarbiausių šio puikaus atlikėjo ir pedagogo nuopelnų, kad mūsų šalyje kasmet daugėja obojumi grojančio jaunimo. Šis instrumentas muzikos kūriniams suteikia nuostabią spalvą. Ypač jautriai jis „dainuoja“ meilės temas, tuo bus galima įsitikinti ir koncerte „Muzika jums“. Skambės F.Paulenc, G.Bizet, V.Striaupaitės-Beinarienės, A.Klughardto – Schilfiederio, R.Dosto, F.Bonzono muzika. KUR? Klaipėdos koncertų salėje (Šaulių g. 36). KADA? Vasario 12 d. 18 val. KAINA? 15, 20 Lt.

Žaismingos muzikos orkestras pažers siurprizų Klaipėdos koncertų salėje šiandien toliau tęsis nepaprastos „Žaismingos muzikos orkestro“ istorijos. Šiuosyk drauge su orkestru gros šios įstaigos darbuotojų vaikai. Kita staigmena – koncerto svečias kompozitorius ir operos solistas, grupės „el Fuego“ narys Jonas Sakalauskas ir jo dainuojantis Mikė Pūkuotukas. Šmaikštaus ir dainuos

Prieš ketverius metus prasidėjęs šis edukacinis projektas jau pristatė net 10 skirtingų programų ir tapo vienu smagiausių ir laukiamiausių renginių visai šeimai. Jo programas su Klaipėdos kameriniu orkestru ir gabiausiais jaunaisiais solistais bei ansambliais rengė dirigentas Mindaugas Piečaitis. Projektas ne tik subūrė didelį bičiulių ir gerbėjų būrį Klaipėdoje, bet jau apkeliavo Vilniaus bei Kauno koncertų scenas. Beje, devintoji „Žaismingos muzikos orkestro“ programa vasarį bus pristatyta „Classical Nordic – Baltic 2013“ konferencijoje Rygoje. 11-ajame žaismingame koncerte mažų ir didelių klausytojų laukia daug siurprizų. Vienas jų – Mikės Pūkuotuko viešnagė ir linksmi

nuotykiai koncertų salėje. Populiaraus animacinio filmo personažo vaidmenį atliks J.Sakalauskas (baritonas), taigi Mikė Pūkuotukas ne tik šmaikštaus, bet ir dainuos. Gros su savo vaikais

Su Klaipėdos kameriniu orkestru solo gros šio kolektyvo bei miesto Koncertų salės administracijos darbuotojų vaikai. Tai Klaipėdos E.Balsio menų gimnazijos moksleiviai Barbora Bačkutė (smuikas), Indrė Karbauskaitė (fleita), Goda Pavilanskaitė (fortepijonas) ir Juozas Macijauskas (smuikas), S.Šimkaus konservatorijoje studijuojantys Kornelija Kupšytė (violončelė) ir Žygimantas Bačkus (gitara) ir J.Karoso muzikos mokyklą lankantis Julius Malčanovas (trombonas).

Prisidėjo: linksmą meškutį, ku-

ris šypsosi koncertinės programos logotipe, nupiešė klaipėdietė moksleivė E.Kaziukaitytė.

Kūrybingas: operos solistas J.Sakalauskas dar rašo muziką, dainuoja

„el Fuego“ grupėje ir rengia smagias edukacines programas vaikams.

Kartu muzikuos mamos, tėčiai ir jų vaikai. Gausiausia bus Bačkų šeima, kurioje auga penkios atžalos. Pirmąkart su tėvelio Mindaugo Bačkaus vadovaujamu kolektyvu pasirodys antrokė Barbora ir dešimtokas Žygimantas, kurių mama Jurgita Bačkuvienė – taip pat orkestro narė. Muzikuos ir orkestrantų Rimantės Agintaitės, Kristinos Kupšienės, Jurgio Karbausko bei Klaipėdos koncertų salės vyriausiojo administratoriaus Vaidoto Macijausko atžalos.

Klasika, džiazas, tango...

Koncerte pasirodys dar vienas ypatingas svečias – Juozas Kuraitis (saksofonas), ilgametės orkestro meno vadovės Liudos Kuraitienės sūnus, sėkmingai karjerą pradedantis džiazo atlikėjas. Na, o Auksės ir Edvino Kaziukaičių dukra E.Balsio menų gimnazijos Dailės skyriaus moksleivė Edvina Kaziukaitytė nupiešė linksmą meškutį, kuris šypsosi „Žaismingos muzikos orkestro XI“ logotipe.

Prieš ketverius metus prasidėjęs šis edukacinis projektas tapo vienu smagiausių ir laukiamiausių renginių visai šeimai.

Programoje skambės įvairios stilistikos muzika: tiek klasikos pasažai (A.Vivaldi, G.Rossini, S.Rachmaninovas, G.Fauré), tiek džiazo bei tango metamorfozės (Ch.Corea, Á.Piazzolla, Ch.Dancla, D.Brubeck, A.Barron). „Klaipėdos“ inf.

Konkursas „Klaipėdos knyga – 2012“

Uostamiesčio leidiniai varžosi dėl Iki vasario pabaigos vykstantis 7-asis uostamiesčio leidyklose pernai išleistų knygų konkursas „Klaipėdos knyga – 2012“ sulaukė devynių leidėjų 12 knygų, besivaržančių dėl gražiausios ir populiariausios vardo. Pristatome dar keturias konkursantes.

Sugrąžino iš praeities

„Eglės“ leidykla 1000 egzempliorių tiražu išleido klaipėdiečio fotografo ir kraštotyrininko Bernardo Aleknavičiaus fotoapybraižą „Kelionė. Sugrįžtantys iš praeities“. Tai trečioji autoriaus trilogijos „Kelionė“

dalis. Pirmoji dalis – „Kelionė. Einu per Lietuvą“ pasirodė 2009-aisiais, antroji – „Kelionė. Juos sutikau gyvenime“ – 2011 metais. „Jau išmokome paruošti spaudai B.Aleknavičiaus knygas, perteikti jų nespalvotų fotografijų žavesį“, – neslėpė pasididžiavimo „Eglės“ leidyklos savininkas Antanas Stanevičius, pristatydamas naujausią knygą. B.Aleknavičius – vienintelis fotomenininkas Lietuvoje, kuris savo fotografijos kūrinius „įsuka“ į literatūrinį rūką, ir šie tampa ne tik vaizdiniais, bet ir rašytiniais kūriniais. Trilogija „Kelionė“ – nepakartojamas paminklas iškilioms asmenybėms, kurios nelengvą stagnacijos naktį kėlė Lietuvos kultūrą. Iš trilogijos puslapių žvelgia daugiau kaip 700 asmenybių. Trilogijos „Kelionė“ trečioji dalis „Sugrįžtantys iš praeities“ byloja apie teatro, dailės, tautodailės, architektūros, muziejininkystės, žurnalistikos kūrėjus. Knygo-

je gausu klaipėdiečių, nes uostamiestyje autorius gyvena daugiau kaip pusę amžiaus. Knygos viršelio dailininkas Ernestas Šimkūnas, dizainerė – Inga Matač, spausdino „BALTO print“.

R.Urbono Rytų Prūsija

Leidykla „Kitas takas“ konkursui pateikė klaipėdiečio Raimundo Urbono (1963–1999) fotografijų albumą „Rytų Prūsija“. Fotomenininkas R.Urbonas buvo vienas originaliausių XX a. pabaigos Klaipėdos fotografų, lietuviškos fotografijos undergroundo atstovas. 1991 ir 1992 m. jis intensyviai fotografavo įvairias Ka-

raliaučiaus krašto (Kaliningrado sritis) vietoves. Iš šių nuotraukų sudarytą ciklą „Rytų Prūsija“, bičiulių teigimu, pats autorius ypač vertino. Nors siekė išleisti šias fotografijas atskira knyga, to padaryti jam, deja, nepavyko. Po autoriaus mirties kelis kartus buvo surengtos šio ciklo parodos, o nuolatinę ekspoziciją keletą metų galima buvo pamatyti Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje. Šiame albume publikuojamos 87 R.Urbono fotografijos yra didesnioji „Rytų Prūsijos“ ciklo dalis, surinkta iš fotomenininko našlės Rimvydijos Urbonienės turimo archyvo, Audriaus Jankausko rinkinio, Mažosios Lietuvos istorijos ir Lietuvos nacionalinio muziejų fondų. Taip pat knygoje pateiktas R.Urbono ranka pažymėtas smulkus karinis vokiškas žemėlapis, kuriuo fotografas naudojosi, kurdamas ciklą „Rytų Prūsija“. Pagal šį žemėlapį ir R.Urbono kelionių maršrutus albume nuotraukos sugrupuotos, atsi-

žvelgiant į istorinius Prūsijos regionus – Nadruvą (Mažoji Lietuva), Notangą, Sembą. Ciklo „Rytų Prūsija“ negatyvų originalai yra dingę. Leidžiant knygą naudotasi fotoreprodukcijomis. Tik 400 egzempliorių tiražu pasirodžiusio fotoalbumo dizainą sukūrė ir jį paruošė spaudai Lemturis Simanaitis, spausdino „BALTO print“. Prestižinės parodos katalogas

Klaipėdos kultūrų komunikacijų centras konkurse dalyvauja su trikalbiu parodos „Prestižas: šių dienų fantasmagorija“ katalogu. Jame lietuvių, prancūzų ir anglų kalbomis pristatoma Klaipėdoje surengta tarptautinė paroda prestižo tema. Tekstų autoriai – Nicolas Bourriaud, Julija Čistiakova, Arūnas Gelūnas, Ignas Kazakevičius, Vidas Poškus. Leidinyje „Prestižas: šių dienų fantasmagorija“ parodos kuratoriai J.Čistiakova, I.Kazakevičius ir

13

penktadienis, vasario 8, 2013

pramogų gidas teatro scenoje – „Adatos“ premjera

Beno Šarkos „A Gu Gu“

Sekmadienį klaipėdiečių laukia vieno ryškiausių šiuolaikinių latvių kompozitorių Zigmaro Liepinio muzikinės dramos „Adata“ (N14) premjera. Andros Manfeldės romano motyvais sukurtame spektaklyje paliečiamos narkomanijos, alkoholizmo, asmenybės degradacijos, nesugebėjimo keisti ir keistis temos. „Adatą“ režisavo R.Kaubrys, choreografas – A.Liškauskas, scenografas – A.Šimonis, kostiumų dailininkė – J.Rimkutė, muzikos vadovė – K.Jatautaitė, vaizdo projekcijų autorius – P.Juodzevičius, garso režisierius – K.Lučinskas. KUR? Klaipėdos muzikiniame teatre (Danės g. 19). KADA? Vasario 10 d. 17 val. KAINA? 52 Lt.

Vasario savaitgaliais Žvejų rūmuose vykstančiame 6-ajame respublikiniame teatrų festivalyje „Ledinė zylutė“ sekmadienį vaidins aktorius ir režisierius Benas Šarka. Daugialypiame Beno asmenyje įsikūniję teatro trupai „Gliukai“ festivalyje parodys spektaklį pagal Gintaro Grajausko poeziją ir prozą „A Gu Gu“. Tai legenda-pasaka-istorija apie pasibaigusią, bet vis dar nesibaigiančią meilę, apie kelionę į miestą ir atgal drauge su Elvio Presley dainomis ir poetiškais pačiuožinėjimais ant ledo. Juk ant ledo mes visi, ar ne?.. KUR? Klaipėdos žvejų rūmuose (Taikos pr. 70). KADA? Vasario 10 d. 17 val. KAINA? 12–20 Lt.

Klaipėdos miesto savivaldybės etnokultūros centras sekmadienį 14 val. miestelėnus kviečia į šurmulingą Užgavėnių šventę, vyksiančią Teatro aikštėje.

nus, pažadintų šalčio sukaustytą žemę naujai gyvybės pradžiai. „Per Užgavėnes reikia kuo daugiau rėkauti, švilpti, cypti, trepsėti, žvangėti, skrabėti, belsti – triukšmą kelti. Triukšmavimas ne tik pažadina žemę iš stingulio – tai pati geriausia priemonė piktosioms dvasioms nuvyti“, – etnologė priminė, kuo tikėjo mūsų protėviai. Visus perrėkti šventėje bandys Lašininis ir Kanapinis, šiemet išsiskirsiantys ne tik savo kūno formomis, bet ir kalba. Kalbėdami skirtingomis tarmėmis, jiedu ne-

Per Užgavėnes negalima pykti, nes jei pyksi, būsi nelaimingas visus metus. Folkloras: Užgavėnių persirengėlių linksmybės neįsivaizduojamos be kaukių.

Etnokultūros centro nuotr.

Gerai užsigavėsi – bėdų neturėsi Nuo Tiltų gatvės pradžios ties senuoju turgumi 14 val. prasidės persirengėlių eisena. Tuntas kreivadančių, kumpanosių, kuprotų, šleivų, raguotų, barzdotų, keisčiausiai apsirėdžiusių būtybių trauks senamiesčio grindiniu į Teatro aikštę. O ten jau šeimininkaus Lašininis su Kanapiniu, gardžiai kvepės verdamas šiupinys, kepami blynai bei kiti riebūs bei saldūs skanėstai.

Anot klaipėdietės etnologės Irenos Armonienės, į Užgavėnių šventę kiekvienam verta ateiti su kauke, nes čia žiūrovų nebūna, visi pokštauja, kvailioja, vienas kitam išdaigas krečia, o ant kaukėto pokštininko ar „piktadario“ niekas nepyksta. Per Užgavėnes negalima pykti, nes jei pyksi, būsi nelaimingas visus metus. Todėl šventės rengėjai ragina į ją atkeliauti džiugios nuotaikos ir persirengus taip, kad niekas neatpažintų.

Į bendrą šventės vyksmą susirinkusiuosius įtrauks folkloro ansambliai „Alka“, „Kuršių ainiai“, „Senoliai“, „Alkiukai“, „Kuršiukai“, „Vorusnėlė“, Etnokultūros centro jaunimo folkloro grupė. Tik vargu ar kas juos po vestuvininkų, žydų, čigonų, daktarų, velnių, raganų, giltinių, meškų, gervių ir kitomis kaukėmis atpažins. Teatro aikštėje Užgavėnių šventės metu įsikurs fotostudija „Dė-

deli veizuolaa, dontis kap varguonaa“, atsidarys įspūdingas podiumas, kuriuo žygiuos patraukliausios šventės „asabos“, veiks vaikų linksmybių kampelis, žydų turgeliai, vyks ištvermės rungtynės „Stiprus kaip vištos plaukas“ ir kiti įdomumai. Persirengėliai krės įvairiausius „šposus“, dainuos, šoks, improvizuos – linksminsis taip, kad išbudintų visas gyvybines galias, išvarytų žiemos demo-

truks įsivelti į konfliktą. Per didelį nesusikalbėjimą užvirs nuožmi kova, kurios baigtį lengva nuspėti. Kanapiniui nugalėjus Lašininį, dar reikės atsikratyti Morės bei jos mirtimi prišaukti žiemos, o su ja – ir gyvenimo negerovių, nesklandumų, niūrios praeities pabaigą. Senoliai sakydavo: „Jei Užgavėnių nešvęsi, tais metais nuo nelaimių neatsiginsi: gyvuliai išdvės, javai blogai derės, namiškiai sirgs, visokios kitokios negandos pristos“. Tad geriau nerizikuoti – reikia gerai užsigavėti ir bėdų neturėti. „Klaipėdos“ inf.

gražiausio ir populiariausio vardų formuluotu požiūriu, kad šiandieną meno procesas virsta socialiniu eksperimentu, keičiančiu aplinką, kurioje jis vyksta, vienaip ar kitaip ją „perkraunančiu“. Kataloge pristatomi parodoje dalyvavę autoriai ir komentuojami jų kūriniai. Leidinys originaliai įrištas (movoje), išleistas 500 egzempliorių tiražu. Jį apipavidalino kūrybinė grupė „Mamaika“, spausdino Kauno bendrovė „Spaudos praktika“. Dedikacija mylintiems jūrą

V.Poškus pristato ir iš dalies lygina „prestižinius“ prancūzų ir lietuvių menininkus arba tokius autorius, kurių kūrybinė strategija yra grindžiama „prestižo“ fenomeno analize arba refleksija. Kuratoriai remiasi pasaulyje žinomo prancūzų kuratoriaus N.Bourriaud (specialiai parašiusiu esė šiam projektui) su-

Uostamiesčio viešoji įstaiga „Žinių namai“, inicijavus asociacijai „Baltijos slėnis“, pernai išleido knygą „Jūros pašaukti“, kurią sudarė ir jai tekstus parašė žurnalistė Rolanda Lukoševičienė. Pasak leidėjų, ši knyga – tarsi dedikacija jūrines miesto tradicijas kuriantiems, jūrą tyrinėjantiems ar tiesiog ją mylintiems žmonėms. Ja taip pat siekiama parodyti Klaipėdos istorinę bei kultūrinę aplinką, kurioje formavosi jūrinis moks-

las, nes be čia tvyrojusios jūrinės dvasios, jūrinio mentaliteto, toks mokslas prigyti tikrai negalėjo. Knygoje „Jūros pašaukti“ atskleidžiamas maždaug 70 metų jūrinio mokslo formavimosi laikotarpis, per kurį Klaipėdoje susidarė prielaidos, palanki terpė, kad atsirastų šį mokslą vienijantis

centras. Leidinyje pasakojama apie dar tarybiniais laikais jūrą tyrinėti pradėjusias įstaigas – Klaipėdos hidrometeorologijos observatoriją, Jūrų muziejų, Elektrožūklės laboratoriją, Lietuvos mokslų akademijos Ekosistemų analizės centrą bei kitas. Kai kurios jų vėliau įsiliejo į besikuriančio ir išsibarsčiusį jūrinį mokslą suvienijusio Klaipėdos universiteto sudėtį. Šį procesą vainikavo po universiteto stogu įsikūręs jūrinės krypties studijas, verslą ir mokslą jungiantis Jūrinis slėnis. „Jūros pašaukti“ siekia atlikti ir edukacinę misiją, populiarinant jūrinę kultūrą, mokslą, jūrines specialybes, ugdant jaunąją mokslininkų kartą. Todėl ši dizainerės Jūratės Bizauskienės apipavidalinta ir uostamiesčio S.Jokužio leidykloje-spaustuvėje 500 egzempliorių tiražu atspausdinta knyga platinama ne tik Klaipėdos, bet ir šalies miestų viešosiose bei mokyklų bibliotekose. Parengė Rita Bočiulytė

Kur balsuoti Susipažinti su visomis knygomis pretendentėmis ir balsuoti už skaitomiausią iki vasario 26 d. galima 6-iuose didžiuosiuose Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos padaliniuose: Meno skyriuje (J.Janonio g. 9), Skaitytojų aptarnavimo skyriuje (Turgaus g. 8), Jaunimo skyriuje (Tilžės g. 9), Kalnupės filiale (Kalnupės g. 13), Pempininkų filiale (Taikos pr. 79/81A), „Kauno atžalyno“ filiale (Kauno g. 49). Taip pat konkurse dalyvaujančios knygos pristatomos Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos interne to svetainėje www.biblioteka.lt, kur galima ir balsuoti.

14

penktadienis, vasario 8, 2013

sportas Su korėjiečiais – lygiosios

Knygos pristatymas

Lemiamos kovos

Turkijoje stovyklaujantys „Atlanto“ futbolininkai vakar išbandė jėgas su Pietų Korėjos aukščiausiosios lygos klubu – „Daegu“, praėjusiais metais savo šalies pirmenybėse užėmusiu dešimtą vietą iš 16 komandų. Vakar vykusiame susitikime nė vienai iš komandų nepavyko pasižymėti, lygiosios – 0:0.

Šiandien 16 val. Sportininkų namuose (S.Daukanto g. 24) vyks knygos apie Klaipėdos futbolą „Pradingęs Atlantas“ pristatymas. Apie ją papasakos autorius – žurnalistas Algirdas Auruškevičius. Gausiai iliustruotoje knygoje aprašoma „Atlanto“ komanda, žaidusi SSRS pirmenybėse nuo 1963 iki 1989 metų.

Rytoj – lemiamos miesto salės futbolo čempionato rungtynės. Sporto arenoje (Taikos pr. 61A) 13 val. dėl 3-iosios vietos susitiks „Klaipėdos policija“ ir „Nautica“, 14.15 val. finale susirems „Klaipėdos universitetas“ ir „Baltai“. Pernai šios ekipos irgi kovojo dėl aukso. Po baudinių pajėgesni buvo „Baltų“ žaidėjai.

„Šiaurio“ jachtos skleis bures Miesto politikai vienbalsiai pritarė, kad būtų įsteigta nauja buriavimo mokykla – „Šiaurys“. Prieš savaitę buriuotojų kalvei, vieningai balsavę, tarė taip ir Klaipėdos rajono tarybos nariai. Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Dalininkai negailėjo pinigų

Viešosios įstaigos statusą turėsiantį „Šiaurį“ sudarys trys dalininkai – abi savivaldybės ir Klaipėdos jūrinis buriuotojų klubas. „Džiaugiuosi miesto rajono valdžios atstovais, kad jie uždegė žalią šviesą jaunųjų buriuotojų ugdymui, – geros nuotaikos neslėpė mokyklos sumanytojas Salvijus Paškauskas. – Rugsėjo mėnesį gimė mintis, kad idealiausia, jog klaipėdiečių ir rajono vaikų mokyklos dalininkais būtų abi savivaldybės. Šiandien politikai padėjo įgyvendinti vieną didžiausių mano svajonių.“ Klaipėdos savivaldybė steigiant mokyklą prisidės 100 tūkst. litų įstatiniu kapitalu. Taip pat teorijos pamokoms suteiks 60 kv. m patalpas. Uostamiesčio valdžia įsipareigojo kasmet skirti po 200 tūkst. litų, kurie, anot S.Paškausko, bus skirti mokos fondui, treniruočių procesui ir varžyboms. Klaipėdos rajono įstatinis kapitalas bus perpus mažesnis –

50 tūkst. litų. Be to, Gargžduose posėdžiaujantys politikai žadėjo sportininkams kasmet skirti bent po 50 tūkst. litų, taip pat „Šiauriui“ Drevernoje, kurioje bus mokyklos bazė, suteikti krantinę ir elingą. Jei vaikų daugės, rajonas nepagailės proporcingai padidinti finansavimo. „Mes, Jūrinio buriuotojų klubo atstovai, mokyklos dalininkais tapsime įnešę įrangos už 280 tūkst. litų, – sakė S.Paškauskas. – Vaikų jau laukia apie 30 „Optimist“ klasės laivelių, 10 „Laser“ klasės jachtų, mikroautobusai, priekabos jachtų gabenimui, kateriai, reikalingi treniruočių procesui.“ Buriavimo specialistas neslėpė, kad „Šiaurys“ tęs buvusios „Suominio“ buriavimo mokyklos darbus. „Šiaurys“ pakeis „Suominį“

„Suominis“ vykdė veiklą neturėdamas bazės. Mes pirmiausia sieksime pakloti gerus pamatus, ant kurių bus statoma tvirta mokykla, o vėliau pritrauksime dar daugiau vaikų“, – tvirtino S.Paškauskas.

Marios: atšilus orams ties Dreverna bus apstu baltaburių laivelių.

Jau šiandien „Šiaurio“ mokykloje yra beveik 40 vaikų iš Klaipėdos ir 10 – iš rajono. Anot vadovo, bus siekiama, kad buriavimo paslapčių mokytųsi apie 80 berniukų ir mergaičių, kuriuos ugdytų penki treneriai. Mokykla jau turi savo lyderius – Dominyką Kneižį ir Mantą Pekūną. Abu jie – Lietuvos rinktinės nariai, sėkmingai rungtyniaujantys tarptautinėse varžybose. Kad mokykla išgyventų, o jaunieji buriuotojai turėtų kuo geresnes sąlygas kelti meistriškumą, kas mėnesį tėveliams iš piniginės teks iškrapštyti po 100 litų. Į šią sumą įskaičiuota vaikų vežiojimas į treniruotes, varžybas. S.Paškauskas neslėpė, jog vargsta ieškodamas trenerių. „Du treneriai yra, trečio niekaip nerandu. Specialistų deficitas yra ne tik Klaipėdoje – visoje Lietuvoje, – pastebėjo jis. – Kai plėsimės, teks dar aktyviau ieškoti trenerių.“ Mokykloje kol kas numatyti penki etatai: direktoriaus, administratoriaus ir trijų trenerių.

Sėkmė: S.Paškauskas juokavo, jog jam vaikų labui pavyko suvienyti

dvejų savivaldybių politikus.

Iniciatorius kupinas įvairiausių planų. Varžybos vys varžybas

„Kai kuriuos renginius organizuosime ir Gargžduose. Kai Gargždai švęs miesto gimtadienį, karjere su-

Vytauto Petriko nuotr.

rengsime vaikų buriavimo šventę. Taip pat rengsime stovyklas, į kurias tėveliai, tikiuosi, mielai išlydės savo atžalas. Nesėdėsime rankų sudėję ir žiemą. Vėją į bures balnosime, varžydamiesi ledrogėmis“, – planais dalijosi „Šiaurio“ vadovas. S.Paškauskas neslėpė, kad mokykla sieks ir užsidirbti – mokydama buriuoti suaugusiuosius. „Savivaldybių pinigų akivaizdžiai neužteks. Ieškome ir ieškosime rėmėjų. Bandysime kiek įmanoma daugiau ir patys užsidirbti teikdami paslaugas buriuoti ir lėkti ledrogėmis norintiems žmonėms. Anot S.Paškausko, jau numatytos trejos didelės vaikų buriavimo varžybos, vyksiančios birželio, liepos ir rugsėjo mėnesiais. „Mokykla skirs didelį dėmesį pažangiems vaikams, – dievagojosi klaipėdietis. – Stengsimės kuo daugiau auklėtinių išvežti į tarptautines varžybas.“ Vadovas prisipažino, kad turi ambicingų kėslų – aplenkti Lietuvoje pirmaujančius kauniečius. Tiesa, tai sunki užduotis, nes laikinojoje sostinėje treniruotes lanko apie 200 vaikų, kuriuos ugdo 10 trenerių. O Kauno buriavimo mokyklos biudžetas siekia apie milijoną litų.

19

penktadienis, vasario 8, 2013

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

Šios savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė kartu su „Eugrimas.lt“ leidykla –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Dale Carnegie knygą „Lyderystės menas. Kaip paskatinti save ir kitus siekti tobulumo“.

Dale Carnegie. „Lyderystės menas. Kaip paskatinti save ir kitus siekti tobulumo“. Vis labiau virtualėjančiame pasaulyje žmonės netenka bendravimo, taip pat ir lyderystės, įgūdžių. Nors dar niekuomet jie nebuvo taip vertinami ir trokštami. Šiandien reikia naujo tipo lyderių – galinčių įkvėpti ir motyvuoti kitus vadovaujantis amžinaisiais lyderystės principais: lankstumu, prisitaikymu, patikimumu, valdžios pasidalijimu. Knyga „Lyderystės menas. Kaip paskatinti save ir kitus siekti tobulumo“ padės identifikuoti jūsų stiprybes bei supažindins su tokiomis veiksmingomis strategijomis: • pelnyti kitų pagarbą ir susižavėjimą pasitelkus mažai žinomas sėkmingiausių Amerikos lyderių gudrybes; • paskatinti šeimos narius, draugus, bendradarbius daryti tai, ko prašote jūs, todėl, kad jie to nori, o ne todėl, kad reikia; • efektyviai veikti kritinėse situacijose; • priimti ir įgyvendinti veiksmingus sprendimus pasitelkus Carnegie veikimo principus.

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę

rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, vasario 12 d.

Avinas (03 21–04 20). Apmąstykite praeities įvykius. Nemalonūs dalykai nepasikartos, jei drąsiai ranka numosite į prietarus ir baimes, susijusias su praeitimi. Jautis (04 21–05 20). Atsiras galimybė atskleisti savo geriausius sugebėjimus. Kils abstrakčių idėjų, kuriomis galėsite pasidalyti su aplinkiniais. Palanki diena skaityti, žiūrėti intelektualias televizijos laidas. Dvyniai (05 21–06 21). Galite priimti neteisingą sprendimą, kuris neigiamai paveiks jūsų tolesnį gyvenimą. Pasijusite atsiskyręs nuo savo draugų. Būkite pasirengęs įvairioms staigmenoms ir netikėtumams. Vėžys (06 22–07 22). Seksis ieškoti savo idealo ir siekti svajonės. Nebijokite įgyvendinti savo svajas. Bendradarbiavimas turės teigiamos įtakos jūsų karjerai. Jums padės įgimtas nuoširdumas ir atvirumas. Liūtas (07 23–08 23). Iškils sunkumų. Nesulauksite reikiamo patarimo, o dėl pridarytų klaidų jausitės susierzinęs. Verta atsisakyti kolektyvinės veiklos, nes tai vargu ar suteiks emocinį pasitenkinimą. Mergelė (08 24–09 23). Noriai padėsite draugui ar mylimam žmogui. Kas nors gali pagirti jūsų skonį. Tačiau neverta tuo susižavėti ir patikėti meilikavimu, juk nesiruošiate apsiriboti jau esamais pasiekimais. Svarstyklės (09 24–10 23). Patirsite malonumą skaitydamas knygą ar žiūrėdamas filmą. Gal taip stengsitės išvengti pilkos kasdienybės. Domitės šiuolaikinėmis idėjomis, tad ir toliau nenuilsdamas ieškokite visokių naujovių. Skorpionas (10 24–11 22). Pajusite stiprų poreikį bendrauti. Tačiau būkite atsargus, nes teks rinktis – draugiška kompanija ar nepritarimas aplinkinių idėjoms. Norėsite prieštarauti, plaukti prieš srovę. Šaulys (11 23–12 21). Jūsų vertybės prieštarauja jūsų interesams. Galbūt neigiamai vertinsite tradicijas ar nesutiksite su vyresniais žmonėmis. Pasistenkite dėl savo abejonių nesusikivirčyti su aplinkiniais. Ožiaragis (12 22–01 20). Palanki diena bendrauti su jaunais žmonėmis. Teigiamai vertinsite savo padėtį, bus malonu padėti aplinkiniams. Pasikliaukite savo jėgomis ir sugebėjimais. Vandenis (01 21–02 19). Užplūs naujų idėjų ir minčių lavina. Mėgausitės ilgais pokalbiais, rašysite laiškus, plepėsite telefonu. Tačiau vakarop gali apnikti apatija. Pasivaikščiokite gryname ore. Žuvys (02 20–03 20). Būsite neįprastos nuotaikos. Pamilsite vyresnį žmogų. Būkite atidus ir netyčia neįskaudinkite artimo žmogaus.

Orai

Artimiausiomis dienomis žymesnio orų pasikeitimo sinoptikai neprogno­ zuoja. Šiandien temperatūra bus nuo 1 laipsnio šalčio iki 1 šilumos. Snigs, kris šlapdriba. Šeštadienio naktį bus 1–2 laipsniai šalčio, dieną nuo 1 laips­ nio šalčio iki 1 šilumos, numatomas sniegas, šlapdriba. Sekmadienis tu­ rėtų būti sausesnis ir šaltesnis.

Šiandien, vasario 8 d.

0

+1

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia)

0

Telšiai

Šiauliai

Klaipėda

–1

Panevėžys

+1

Utena

+1

8.15 17.25 9.10

39-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 326 dienos. Saulė Vandenio ženkle.

Tauragė

0

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +15 Berlynas +2 Brazilija +27 Briuselis +3 Dublinas +7 Kairas +22 Keiptaunas +29 Kopenhaga +1

kokteilis Įjun­gę va­rik­lį, ne­lau­ki­te Aną­dien Al­gis pa­no­ro su­ži­no­ti ki­tų vy­ rų nuo­mo­nę: „Ar ver­ta la­bai šal­tais ry­tais pa­šil­dy­ti mo­der­nų au­to­mo­bi­lio dy­ze­li­nį va­rik­lį, pa­ga­min­tą, pa­vyz­džiui, 2005-ai­ siais ar vė­liau?“ At­si­lie­pęs Egi­di­jus pa­reiš­kė, kad net ne­ mo­der­nių, pa­vyz­džiui, 2000 m. ga­my­ bos au­to­mo­bi­l ių su dy­ze­l i­n iais va­r ik­ liais var­to­to­jo inst­ruk­ci­jo­je yra pa­ra­šy­ ta, kad ne­rei­kia šil­dy­ti mo­to­ro, o įjun­gus iš kar­to va­žiuo­ti.

Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas

+5 +11 +2 +2 +3 –4 +5 0

Praha 0 Ryga +1 Roma +10 Sidnėjus +30 Talinas 0 Tel Avivas +22 Tokijas +8 Varšuva +1

Vėjas

Vilnius

+1

Alytus

Vardai Daugvilė, Dromantas, Honoratas, Jeronimas, Saliamonas (Salys).

vasario 8-ąją

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

0

+1

+1

0

4

+1

+1

0

0

3

0

+1

-1

-2

6

rytoj

sekmadienį

El­ki­tės žiū­rė­da­mi į prie­kį

Marijampolė

4–5 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

0

+1

„O aš skai­čiau, – į dis­ku­si­ją pa­no­ro įsi­terp­ ti Vai­ruo­to­jas, – kad rei­kia elg­tis pa­gal si­ tua­ci­ją. Jei ža­da­te va­žiuo­ti ne­sku­bė­da­ mi, pa­kan­ka ry­tą pa­šil­dy­ti va­rik­lį po­rą mi­nu­čių, bet jei rei­kės kur nors grei­tai lėk­ti ar­ba va­žiuo­ti į kal­nuo­tas vie­to­ves – ge­riau il­giau šil­dy­ti ma­ši­nos šir­dį.“

1517 m. is­pa­nų ke­liau­to­ jas Fran­cis­kas Er­nan­de­ sas de Kor­do­ba at­ra­do Mek­si­ką. 1587 m. Ško­ti­jos ka­ra­lie­ nei Ma­r i­jai Stiuart, val­ džiu­siai ša­l į 1560–1587 m., bu­vo nu­kirs­ta gal­va. 1828 m. gi­mė pran­cū­zų ra­š y­to­jas Ju­les’is Ver­ ne’as. 1834 m. gi­mė ru­sų che­ mi­kas, pe­r io­d i­nės ele­ men­t ų len­te­lės kū­rė­jas Dmit­ri­jus Men­de­le­je­vas. Mi­rė 1907 m.

1932 m. gi­mė žy­mus Lie­tu­vos krep­ši­nio tre­ ne­ris Vla­das Ga­ras­tas.

1952 m. Elž­bie­ta II pa­skelb­ta Ang­li­jos ka­ra­lie­ne. 2011 m. ba­le­ri­nai Eg­lei Špo­ kai­tei įteik­t as Kul­t ū­ros mi­n is­te­r i­jos gar­bin­g iau­ sias ap­do­va­no­ji­mas ir var­di­nė vals­ty­bės sti­pen­di­ja. 2011 m. Ru­si­jos pre­z i­ den­tas Dmit­ri­jus Med­ve­ de­vas at­šau­kė pe­rė­ji­mą į žie­mos lai­ką nuo 2011 m. ru­dens. Pe­rė­ji­mas į žie­ mos lai­ką ru­de­nį ir va­sa­ ros – pa­va­sa­rį bu­vo įves­ tas dar So­vie­tų Są­jun­go­ je prieš 30 me­tų.

Sensacija: šuo – žmogaus veidu Šuns Toniko nuotraukos netruko išplisti internete – keistas keturko­ jis žmogaus veidu buvo išgelbėtas iš prieglaudos, kur jam grėsė už­ migdymas.

Pas­te­bė­ta gat­vė­je Ant se­no pa­pu­vu­sio tak­si au­to­mo­bi­l io pri­kli­juo­tas lip­du­kas: „Aš per se­nas lenk­ ty­niau­ti“.

Tonikas – keistos išvaizdos šunelis snukučiu, primenančiu liūdno žmo­ gaus miną. Šią savaitę nuotraukos su jo atvaizdu netruko apskrieti inter­ neto platybių, skelbia upi.com. Dvejų metų pudelio ir Ši Cu veislių mišrūnas šiuo metu gyve­ na Mishawakoje, Indianoje (JAV), kur jis buvo atgabentas iš Kentu­ kio keturkojų prieglaudos, ketinu­ sios jį užmigdyti. Dabar išgelbėtas ir išgarsėjęs To­ nikas ieško namų.

Se­nos tie­sos Šal­tuo­ju me­tų lai­ku no­rė­da­mi iš­veng­ti ne­ ma­lo­nu­mų įjun­giant au­to­mo­bi­lį, bū­ti­nai pa­tik­rin­ki­te ne tik aku­mu­lia­to­riaus būk­lę, bet ir pa­si­rū­pin­ki­te lai­ku pa­keis­ti te­pa­lus, filt­rus, pa­tik­rin­ki­te kai­ti­ni­mo žva­kes, įsi­ gy­ki­te neuž­šą­lan­čio va­ly­mo skys­čio, pa­ tep­ki­te spy­ne­les, tu­rė­ki­te le­do tir­pik­lio.

„Klaipėdos“, lrt.lt inf.

Abe­jin­gu­mas: kai ku­riems vai­

ruo­to­jams vis vien, ko­kia ma­ši­ na va­žiuo­ti.

Is­to­ri­niai at­vi­ra­vi­mai Gal­vo­da­mi apie šyp­se­ną, ko ge­ro, re­tai ka­da ne­mąs­to­me ir apie dan­tis. Šį ry­šį pa­tvir­ti­na ir is­to­ri­niai šal­ti­niai, by­lo­jan­ tys, kad dėl iš­ge­du­sių dan­tų Pran­cū­zi­jos ka­ra­liaus Liud­vi­ko XIV dva­re da­mos vė­ duok­lė­mis pri­si­deng­da­vo bur­nas. Kai dan­tys svei­ki, bal­ti, gra­žūs, ta­da šyp­ so­tis no­ri­si kuo pla­čiau.

Kul­mi­na­ci­ja: kū­ry­bi­nės spek­tak­lio ko­man­dos lau­kia prem­je­ros eg­za­mi­nas.

Į prem­je­rą – anš­la­gas Skan­da­lin­gą prem­je­rą žiū­ro­vams pa­ža­dė­ jęs uos­ta­mies­čio Mu­zi­ki­nis teat­ras suint­ ri­ga­vo pub­li­ką – fak­tiš­kai vi­si bi­lie­tai į pir­ muo­sius spek­tak­lius iš­šluo­ti.

Lau­kia est­ra­dos kal­niu­kai Ro­mas, pri­si­mi­nęs Jo­no pra­šy­mą nu­ro­ dy­ti Klai­pė­do­je aukš­tes­nes vie­tas, nuo ku­rių bū­tų ga­li­ma nu­si­leis­ti ro­gu­tė­mis, re­to­riš­kai pa­klau­sė: „O prie Va­sa­ros est­ ra­dos kal­ną su­ly­gi­no?“ „Ten ne­ma­žai vie­tos ro­gu­tė­mis nuo kal­ no nu­si­leis­ti“, – pa­ste­bė­jo vy­riš­kis.

Links­mie­ji tirš­čiai Per bio­lo­gi­jos pa­mo­ką vie­no­je Klai­pė­dos mo­kyk­lo­je mo­ky­to­ja rik­te­lė­jo Pet­riu­kui: – Pet­riu­kai, kai pa­sa­ko­ju apie be­ždžio­nes, žiū­rėk ne pro lan­gą, o į ma­ne. Čes­ka (397 719; iki Tarp­tau­ti­nės mo­ters die­nos li­ko tik mė­nuo. Lai­kas so­din­ti tul­pes)

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Teat­ro va­do­vas ir mu­zi­ki­nės dra­ mos „Ada­ta“ re­ži­sie­rius Ra­mū­ nas Kaub­rys pa­tvir­ti­no, jog į pir­mą­jį, jau ry­toj pa­kvie­sian­tį prem­je­ri­nį pa­si­ro­dy­mą vi­si bi­ lie­tai bu­vo iš­pirk­ti ga­na se­niai, o sek­ma­die­niui li­ko vos ke­lios lais­ vos vie­tos. Anot pa­šne­ko­vo, spar­čiai tirps­ ta bi­lie­tai ir į vė­liau su­pla­nuo­

tus spek­tak­lius, ku­riuos nu­ma­ty­ ta pa­ro­dy­ti šio mė­ne­sio pa­bai­go­je bei ko­vą. „Be abe­jo, la­bai džiau­gia­mės, kad mū­sų nau­ji pa­sta­ty­mai do­ mi­na pub­li­ką. To­dėl svars­to­me, jog gal­būt ge­gu­žę pa­vyks pa­ro­dy­ ti pa­pil­do­mą spek­tak­lį. Apsk­ri­tai nau­jie­ji mū­sų dar­bai su­lau­kė ne­ ma­žo po­pu­lia­ru­mo. Pa­vyz­džiui, į bū­si­muo­sius „Vel­nio nuo­ta­kos“ spek­tak­lius taip pat be­veik ne­bė­ra bi­lie­tų“, – tvir­ti­no R.Kaub­rys.

Vie­no ryš­kiau­sių šių die­nų lat­ vių kom­po­zi­to­rių Zig­ma­ro Lie­pi­nio mu­zi­ki­nė dra­ma, su­kur­ta And­ros Man­fel­dės ro­ma­no mo­ty­vais, pa­sa­ ko­ja dra­ma­tiš­ką pa­grin­di­nės he­ro­ jės Kris­tos is­to­ri­ją, ku­rio­je su­si­pi­na nar­ko­ma­ni­jos, al­ko­ho­liz­mo bei as­ me­ny­bės deg­ra­da­ci­jos te­mos. Maž­daug prieš pen­ke­rius me­ tus šis kū­ri­nys su­lau­kė mil­ži­niš­ko pa­si­se­ki­mo Ry­gos na­cio­na­li­nia­me teat­re bei įžie­bė karš­tas prieš­ta­rin­ gų dis­ku­si­jų aist­ras. Klai­pė­dos mu­zi­ki­nia­me teat­ re pa­sta­ty­to spek­tak­lio afi­ša int­ri­ guo­ja ir ar­tis­tų pa­var­dė­mis. Kris­tos gy­ve­ni­mo dra­mą sce­no­ je iš­gy­vens so­lis­tės Ju­di­ta But­ky­tė ir Bea­ta Ig­na­ta­vi­čiū­tė. Be ki­tų teat­ro ar­tis­tų, spek­tak­ly­je pub­li­ka taip pat iš­vys at­li­kė­jus Je­ro­ni­mą Mi­lių bei Klai­pė­dos mu­zi­ki­nio teat­ro ir gru­pės „el Fue­go“ so­lis­tą To­mą Pa­vi­lio­nį.

Panašumas: šunelio snukis iš

pirmo žvilgsnio išties primeną liūdno žmogaus miną.

youtube.com stop kadras

VIKINGŲ LOTO

Nr. 1039

2013 02 06 AUKSO PUODAS – 22 535 286 Lt DIDYSIS PRIZAS – 2 557 325 Lt 05 19 26 27 37 45 Auksinis skaičius 29 Papildomi skaičiai 01 18 Lietuvoje laimėti prizai: 5 + papildomas sk. 30 797 Lt (1 priz.) 5 skaičiai 3 910 Lt (9 priz.) 4 skaičiai 134 Lt (359 priz.) 3 skaičiai 11 Lt (5893 priz.) 2 + papildomas sk. 6 Lt (7491 priz.) Džokeris - bil. nr. 050 103 870 (171 190 Lt) PROGNOZĖ: Aukso puode – 24 mln. Lt Didysis prizas – 2,5 mln. Lt Džokeris – 180 000 Lt

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.