miestas Socialinę darbuotoją ir policininkę agresyvus girtas vyras vaikėsi kirviu.
2p.
lietuva Lenkų atsiprašęs ministras L.Linkevičius sulaukė prieštaringų vertinimų.
pasaulis
7p.
Į televiziją sugrįžusi A.Jagelavičiūtė: jaučiuosi suaugusi.
10p.
Politologas V.Volovojus: pati Europa nenori Ukrainos, todėl jai naudingiau rinktis Muitų sąjungą.
17p.
Šeštadienio
Vasario 9, 2013 Nr. 33 (19894) Kaunodiena.lt 2,50 Lt
Pedofilijos istorija apnuogina prokurorų darbo broką
Pensininkę tramdė antrankiais Tadas Širvinskas
t.sirvinskas@kaunodiena.lt
Įtariamą vagilę pamokyti nuspren dę „Maximos“ apsaugos darbuoto jai persistengė. Dėl patirtų rankos sužalojimų moteris kreipėsi į me dikus, tačiau, parduotuvės atsto vų teigimu, pati ji elgėsi agresy viai, ypač kai išgirdo, kad iškvies ta policija. Ranką sužalojo antrankiai
„Pard uot uv ės aps augos dar buotojas mane sugriebė už rie šo, nusitempė per visą parduotu vę, įstūmė į tarnybines patalpas ir prirakino prie vežimėlio“, – apie Kaune, Kęstučio gatvėje, esančio je „Maximoje“ prieš savaitę patir tą incidentą pasakojimą pradėjo kaunietė Dalia Pacaus kienė.
4
Dienos citata „Per mažą žmogų galima papasakoti didelę istoriją“, – sako mažiausio Lietuvos ūkininko gyvenimą į albumą išguldęs fotomenininkas Romualdas Požerskis. Tiesa: nežinomu dailininku prokurorų įvardytas D.Mockus – garsus sniego skulptūrų kūrėjas.
Skulptorius Donatas Mockus niekada ne galvojo, kad staiga taps nežinomas ir jo ieškos prokuratūra. Žiniasklaidoje pa skelbta jo nuotrauka. Prokurorai ieško. „Pasijutau kaip koks vagis“, – nuo naujie nų negali atsitokėti garsus menininkas.
Diana Krapavickaitė
d.krapavickaite@kaunodiena.lt
Apie tai, kad yra kone ieškomiau sias asmuo pedofilijos skanda lo verpetuose, D.Mockus sužinojo būdamas Latvijoje, tarptautinia me sniego skulptūrų simpoziume. Kauno apygardos prokurorai dien raštyje „Lietuvos rytas“ pasiskelbė,
Donato Mockaus asmeninio archyvo nuotr.
kad ieško nežinomo dailininko, ku ris vienoje televizijos laidoje piešė tariamo pedofilo Aido portretą. Prokurorai giriasi turintys eks pertų išvadas, kad dailininkas portretą piešė pagal Vaido Milinio, buvusio Kauno apygardos teismo pirmininko Alberto Milinio įsūnio, kuris 2010 m. buvo nu žudytas, nuotrauką.
24p.
4
„Žalgiris“ sulaukė pašaipių Kauno valdžios replikų Vietoj žadėto konstruktyvaus pokal bio su Kauno meru Andriumi Kup činsku „Žalgirio“ krepšininkai ir verslininkas Vladimiras Romano vas vakar sulaukė užgaulių miesto valdžios replikų. „Atėjome, kad pa bandytume rasti visiems priimtiną sprendimą, bet sutikome daug konf liktuoti nusiteikusių žmonių“, – ste bėjosi komandos kapitonas Paulius Jankūnas. Nesiliovus užgauliojimui, V.Romanovas pareiškė nedalyvau siantis surengtame šou. „Matau, kad didžiausia „Žalgirio“ problema esu aš. Todėl išeinu iš čia ir užleidžiu sa vo pozicijas“, – pareiškė jis. 2p.
2
Šeštadienis, vasario 9, 2013
Miestas
Oro kokybė Kaune 0
44 50mg/m
3
Nustatyta 24 val. ribinė vertė
Pilies bokštą greitai papuoš vėtrungė Vilija Žukaitytė
v.zukaityte@kaunodiena.lt
Rotušėje pristatyta Kauno pilies vėtrungė, kuri artimiausiu metu bus užkelta ant bokšto, ir nauja knyga „Kauno senamiestis: ma žasis keliautojo žinynas“.
„Vėtrungė sukurta iš plieno ir žalvario, kartu su stiebu ji sveria apie 100 kilogramų“, – sakė au torius Augustas Ramonas. Kauno pilies vėtrungė sumon tuota ant unikalaus smailaus guolio, kuris beveik amžinas, ne reikalaujantis sutepimo ir didelės priežiūros, tad naujoji vėtrungė sukinėsis neužsikirsdama. „Ant vėtrungės, primenančios stilizuotą kirvį, pavaizduoti keli simboliai. Čia iškalta Kauno pilies pastatymo data – 1361 m., miesto pavadinimas ir riteris. Tai kopija atspaudo, naudoto kunigaikščio Kęstučio dokumentuose. Kau no pilis pastatyta būtent šio ku
nigaikščio valdymo laikotarpiu – XIV a.“, – pasakojo autorius. Rotušės ceremonimeistras Kęs tutis Ignatavičius pakvietė kau niečius iš arti apžiūrėti vėtrungę, ją paliesti, šalia nusifotografuoti, nes vėliau tai padaryti bus tiesiog fiziškai neįmanoma – netrukus ji bus iškelta į pilies bokšto smaigalį. Savivaldybei vėtrungės projek tavimas, gamyba ir užkėlimas at sieis apie 10 tūkst. litų. Šventiniame renginyje ketvir tadienio vakarą taip pat pristaty ta Vytenio Almonaičio ir Junonos Almonaitienės knyga „Kauno se namiestis: mažasis keliautojo ži nynas“. Į 122 puslapius sutilpo visa Kauno senamiesčio istorija. „Jeigu eidamas Kaunu pamaty siu bent vieną žmogų, kuris va dovaudamasis knygele bandys pažinti mūsų miesto senamiestį, suprasiu, kad savo misiją atlikau, žinyną buvo verta išleisti“, – tei gė vienas knygos autorių V.Almo naitis.
Kūrinys: kauniečiai turi unikalią progą rotušėje iš arti apžiūrėti Kau
no pilies vėtrungę, nes vėliau ji bus užkelta ant bokšto.
Tomo Raginos nuotr.
Vilkijoje vyras švaistėsi kirviu Vilija Žukaitytė Vilkijoje neblaivus vyras ketvir tadienio vakarą užpuolė sociali nę darbuotoją ir ją lydėjusią Vie šosios policijos skyriaus tyrėją.
Vilkijoje, Vydūno alėjoje, esančio namo kieme per įprastą socia linės rizikos šeimų patikrinimą Kauno rajono savivaldybės So cialinių paslaugų centro darbuo toją ir Vilkijos policijos nuovados tyrėją užpuolė vyras, apsiginkla vęs kirviu ir peiliu. Kauno apskrities vyriausio jo policijos komisariato atstovas žiniasklaidai Kęstutis Kasciuke vičius teigė, kad vyras abi moteris iškeikė necenzūriniais žodžiais ir grasino fiziškai susidoroti. Laimė, sužalojimų išvengta. 44 metų vyras V.J. buvo neblai vus, jam nustatytas 1,98 promilės girtumas. Dėl šio įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas. „Įvykus konfliktui, iš karto bu vo iškviestos papildomos polici
Šaltinis: Kauno miesto aplinkos kokybės tyrimai
Kietosios dalelės (KD10)
jos pajėgos ir siautėjęs asmuo sulaikytas“, – pasakojo vyriškio užpulta socialinė darbuotoja Ra minta. Apie socialinės rizikos šei mą ji nenorėjo pasakoti. Visi Socialinių paslaugų centro darbuotojai pasirašo konfidencia lumo pasižadėjimus, kad nevie šins informacijos apie socialinės rizikos šeimas. Socialinių paslaugų centro di rektorė Lina Marozaitė pasakojo, kad per įstaigos veiklos laikotar pį dėl incidentų šeimose sociali niai darbuotojai sužaloti niekada nebuvo. „Dažniausia incidentų priežas tis – alkoholio vartojimas. Šis at vejis – ne išimtis“, – teigė L.Ma rozaitė. Jos teigimu, socialinės rizikos šeimose lankomasi pagal sudarytą individualų darbo su šeima planą. „Nuolat kyla pavojus būti už pultiems blaivių ar neblaivių šei mos narių, apšauktiems necen zūriniais žodžiais“, – tvirtino centro direktorė.
0
1,70
Anglies monoksidas (CO)
10 mg/m3
Nustatyta 8 val. ribinė vertė
0
138
200
mg/m3
Azoto dioksidas (NO2)
Nustatyta 1 val. ribinė vertė
Kauno valdžia panie Sunkius laikus išgyvenantis „Žalgiris“ Kauno miesto savivaldybėje sulaukė ne supratimo, o puolimo ir paniekos.
Tadas Širvinskas
t.sirvinskas@kaunodiena.lt
Pasitiko nesvetingai
„Mes atėjome tam, kad paban dytume rasti visiems priimti ną sprendimą, bet sutikome la bai daug konfliktuoti nusiteikusių žmonių“, – stebėjosi „Žalgirio“ komandos kapitonas Paulius Jan kūnas. Vakar į Kauno savivaldybę atė jo „Žalgirio“ savininkas V.Roma novas, klubo direktorius Arnol das Masalskis, sporto direktorius Vitoldas Masalskis ir trys krepši ninkai: P.Jankūnas ir Darjušas bei Kšištofas Lavrinovičiai. Planuota, kad įvyks konstrukty vus pokalbis su miesto meru And riumi Kupčinsku ir keliais savival dybės administracijos atstovais, tačiau meras apsistatė dešimties nedraugiškai nusiteikusių politi kos, savivaldybės ir sporto atstovų komanda, kuri nedelsdama pradė jo pulti. „Šitas žmogus (V.Romanovas – red. past.) nesupranta, ką kalba, ir nieko neišmano, o atsivedęs šituos garbingus vyrus („Žalgirio“ žaidė jus – red. past.) nori mus sugrau dinti ir reikalauja, kad duotume pinigų jo asmeniniam verslui“, – V.Romanovui paprašius, kad mies to valdžia vykdytų duotus pažadus, šaukdamas puolė savivaldybės ta rybos narys Vytas Bancevičius. Akcijas perleis veteranams
„Mes atėjome pasikalbėti drau giškai, o jūs apsistatėte advoka tais ir padarėte šou. Nedarykite šou, o padėkite surasti būdų, kaip tuos vyrus („Žalgirio“ žaidėjus – red. past.) išlaikyti Kaune, nes su dabartiniu finansavimu to vienas padaryti nesugebėsiu“, – kalbėjo V.Romanovas. „Žalgirio“ klubo savininko puo limas nesiliovė. „Aš matau, kad didžiausia „Žal girio“ problema esu aš. Todėl išei nu iš čia ir užleidžiu savo pozicijas „Žalgiryje“, – tarė V.Romano
vas. Susitikimo pabaigos nelau kęs V.Romanovas pakilo nuo sta lo ir išėjo. Paramos „Žalgiriui“ raginantys neskirti politikai nuolat naudoja tą patį kozirį – „Žalgiris“ yra tur tingo verslininko rankose, tad ne va nėra reikalo savivaldybės biu džeto lėšomis remti milijonieriaus valdomo klubo. V.Romanovas nu sprendė šią kortą išmušti iš opo nentų rankų. Jis „Žalgirio“ akcijas už simbolinę kainą ketina perleisti „Žalgirio“ veteranams. Pats V.Ro manovas pasiliks nedidelę akci jų dalį arba jų atsisakys iš viso. Vis dėlto verslininkas žada ir toliau vi somis išgalėmis remti be jo pagal bos neišgyvensiantį klubą. „Bet mano vieno pagalbos neuž teks, reikia daugiau paramos. Štai ir žaidėjai aukojasi. Ir Paulius (Paulius Jankūnas – red. past.) ir broliai (Dar jušas ir Kšištofas Lavrinovičius – red. past.) užsienyje galėtų uždirbti daugiau, bet jie žaidžia „Žalgiryje“, nes nori atstovauti Kaunui, nori, kad jų vaikai augtų Lietuvoje“, – kalbėjo V.Romanovas.
Paulius Jankūnas:
Mes atėjome tam, kad pabandytu me rasti visiems priimtiną sprendi mą, bet sutikome labai daug konflik tuoti nusiteikusių žmonių.
biudžeto 20 mln. litų verslininkas tu
vo ir savivaldybės pečių. „Žalgirio“ padėtis yra ne sudėtinga, o kriti nė, nes atlyginimai žaidėjams ne mokėti kelis mėnesius“, – kalbė jo V.Masalskis. Šiandien „Žalgirio“ įsiskolini mas žaidėjams už šį krepšinio se zoną siekia beveik 5 mln. litų. Dar šiek tiek skolų yra likę po praėju sio krepšinio sezono. Viena pa grindinių skolų priežasčių – prieš kiekvieną krepšinio sezoną duo dami, bet nevykdomi savivaldy bės pažadai. Kasmet po 5 mln. litų „Žalgiriui“ žadėję kiekvienais me tais sugebėdavo nusukti mažiau siai milijoną. Prieš kelerius metus Kauno vardą garsinančiam „Žalgi riui“ jie skyrė 3,7, užpernai – 4, o pernai – tik 2,9 mln. litų. „Iš kur paimti, jei nėra galimy bės?“ – teisinosi savivaldybės ad ministracijos direktorius Dainius Ratkelis.
Beveik visa našta – V.Romanovui
„Mes prašome, kad savivaldy bė kiekvienais metais duotų po 10 mln. litų. Jei neįmanoma, duoki te bent tiek, kiek mes sumokame savivaldybei mokesčių“, – miesto valdžios prašė V.Romanovas. „7 mln. litų per šį sezoną gausi me už bilietus, 4 mln. – iš rėmėjų, likęs 21 mln. gula ant V.Romano
Palaikymas: prie savivaldybės „Žalgirio“ sirgaliai suorganizavo ko
mandos palaikymo akciją.
Išlaiko: beveik visa „Žalgirio“ išlaikym
Tomo Raginos nuotr.
Kas ką remia?
Beje, dar neaišku, kas ką remia. Už pernai vien savivaldybės biudžetą per gyventojų pajamų mokesčius „Žalgiris“ papildė 2,5 mln. litų. Dar 3,9 mln. litų pervesti į „Sod ros“ ir valstybinį biudžetus. O ke liomis dešimtimis ar šimtais mili jonų įvertinti darbą, kurį „Žalgiris“ kasmet nuveikia garsindamas Kau ną ir Lietuvą? Praėjusio mėnesio Eurolygos rungtynės su CSKA ir šio mėne sio rungtynės su „Panathinaikos“ bus transliuojamos 150-yje šalių. Tokių populiarių rungtynių žiūro vai išvysta ne tik pačias rungtynes, bet ir jas žaidžiančių komandų at stovaujamų šalių ir miestų prista tymus. Beje, nuo kito krepšinio se zono miestų pavadinimus nurodyti ant žaidėjų marškinėlių bus priva loma. Prie politikų išdavysčių „Žalgi ris“ yra pripratęs. Pažadų karava nas velkasi nuo praėjusio amžiaus, o skaudžiausiai žodžio laužytojai legendinei komandai smogė prieš ketverius metus, kai nesumokėta savivaldybės parama vos neprive dė prie bankroto. Nuo jo komandą išgelbėjo V.Romanovas.
3
Šeštadienis, vasario 9, 2013
Miestas kaunodiena.lt/naujienos/miestas
ekino „Žalgirį“ Arena sužavėjo kroatus Mantas Lapinskas
m.lapinskas@kaunodiena.lt
„Žalgirio“ arenoje pritaikyta vie šojo ir privataus sektoriaus par tnerystė tapo pavyzdžiu Kroati jos delegacijai, kuri vakar ne tik apžiūrėjo areną, bet ir domėjosi koncesijos pranašumais. Netikėtas gidas
o našta perkelta ant V.Romanovo pečių. Iš 36 mln. litų dydžio komandos m uri rasti savo kišenėje.
Komentaras Vladimiras Romanovas
P
o susitikimo su Kauno mies to sav ivaldyb ės mer u, ku ris organ izavo savo veiklos šou, aš supratau, kad teisin gai vykdau savo sprendimą – kaip ir anksčiau, žadėjau perduot i „Žalg irio“ klubą veteranams. Nes melag iai, ku rie viešai skelbia, kad jie už „Žalgirį“ ir nori jam padėti, bet nepadeda vien dėl to, kad klubas yra nuosavas, ieško prie žasčių, kaip nesilaikyti tų pažadų. Savivaldybė, prisidengusi jai advoka taujančiomis personomis, aiškina, kad negali padėti „Žalgiriui“, nors su juo yra pasirašiusi trejų metų sutart į kasmet skirti po 5 mln. litų. Prisidengdami, kad čia yra mokesčių mokėtojų pinigai, jie nevykdo įsipareigojimų komandai, bet drąsiai tuos pinigus švaisto visokiems projektėliams, nešantiems pelną val dininkų kišenei. „Žalg irio“ arena kainavo 167 mln. litų, iš kurių po 50 mln. skyrė Vyriausybė ir Europos Sąjunga, o 67 mln. prisidė jo miesto savivaldybė. Mūsų investici jos į „Žalgirio“ areną buvo 29,5 mln. litų. Dalis šių lėšų skirta tam, kad arena ga lėtų kokybiškai funkcionuoti. Per tuos trejus met us, kai įsig ijome „Žalg ir io“ klubą, į jį investavome apie 140 mln. li tų. 2012 m. skaičiavimais, arenai išlai kyti per metus skiriama apie 10 mln. li tų, o savivaldybė koncesijos mokesčio sumoka tik 2,4 mln. litų. Mes turime iš
Vilnius skiria daugiau
Šiais metais sporto komandoms remti Kauno miesto savivaldy bė skirs 3–4 mln. litų, tad „Žalgi riui“ skirta suma kažin ar viršys tą, kuri gauta pernai. Vilniaus miesto savivaldybė jau patvirtino, kad Vil niaus „Lietuvos rytui“ šiemet skirs 4 mln. litų, o Vilniaus „Žalgirio“ futbolo komandai – 3 mln. litų. „Vilnius bankrutuoja. Jam jau nebesvarbu, kiek kam skirti“, – nevykusiai tokius skaičius komen tavo A.Kupčinskas. Meras aiškino, kad savivaldybė ir taip daug padėjo „Žalgiriui“, pa statydama „Žalgirio“ areną.
laikyti ne tik „Žalgirio“ komandą, bet ir areną, investuoti į jos valdymą ir ren ginių kokybę. Ne tik tokie žaidėjai kaip Paulius Jan kūnas, Rimantas Kaukėnas, brol iai Lavrinovičiai, bet ir tinkamo lygio le gionieriai, treneriai reikalauja jų meist riškumą atitinkančių atlyginimų. Mes laikomės minimalaus biudžeto. Paly ginus su Eurolygos „Top 16“ grupėje žaidžiančiais klubais, jis mažesnis 2–3 kartus, o palyginus su Maskvos CSKA – net keturis kartus. Nepaisant to, „Žalgi rio“ komanda aukščiausiuose krepši nio ešelonuose garsina Kauną, Lietuvą ir yra pavyzdys kitiems klubams. Jei mes nusileisime iki dar mažesnio biud žeto, prarasime ir „Žalg irio“ gerą vardą, ir žiūrovus. Vien intel is dalykas, kur is liko iš Lie tuvos kultūros – lietuvių kalba ir Lie tuvos istorinis simbolis „Žalg iris“, ku rį Vakarai ir jų politiniai provokatoriai nori sunaikinti ir ištrinti iš mūsų isto rijos. „Žalgiris“ jau ne kartą stovėjo ant bedugnės krašto. Prieš trejus metus jį galėjome prarasti. Įsigydamas šį le gendin į klubą ir padengdamas visas jo skolas tikėjau, kad ne man vienam svarbus ir brangus šios komandos li kimas, žmones vien ijant is „Žalg ir io“ vardas. Tikraisiais krepšinio sirgaliais aš nea bejoju. Eilinį kartą skaudu dėl žmonių, stovinčių prie Kauno vald žios vairo, kurie nuolat netesi duotų pažadų.
„Mes taip pat į areną įdėjome daug pinigų, bet jei nebus „Žal girio“, nereikės ir arenos“, – sa kė V.Romanovas. „Mes atėjome ne reikalauti pi nigų, o paprašyti pagalbos. „Žal gir io“ pad ėt is yra krit in ė. Gal galite tarpininkauti ieškant pa ram os?“ – klaus ė V.Masalsk is. Jis neatmetė galimybės, kad ga li būti imtasi parduoti „Žalgirio“ akcijas. „Versimės per galvą bandyda mi kažkaip išsilaikyti, nes negali me leisti, kad pranyktų tokia ko manda kaip „Žalgiris“, – kalbėjo V.Masalskis.
Finansų ministerija ir Centri nė projektų valdymo agentūra (CPVA) Kroatijos delegacijos vizi tą į „Žalgirio“ areną įtraukė tam, kad svečiai realiai pamatytų, kaip sėkmingai vykdoma viešojo ir privataus sektoriaus partnerystė (VPSP, angl. – PPP). Delegacijos narių ir jos vado vės, Kroatijos privataus ir viešo jo sektoriaus agentūros Edukaci nio sektoriaus direktorės Ljerkos Bregant „Žalgirio“ arenoje vakar laukė siurprizas. Netikėtai tuo pačiu metu į ją užsukęs „Žalgirio“ treneris Joa nas Plaza sutiko pabūti svečių gi du po areną. Kroatų delegaciją ypač pradžiugino apsilankymas žalgiriečių drabužinėje. Išvydę spinteles su savo tautiečių Marko Popovičiaus ir Mario Delašo pa vardėmis, svečiai prie jų fotogra favosi. „Lietuvoje lankomės pirmą kar tą. Šis vizitas „Žalgirio“ arenoje – dalis Europos Komisijos finan suojamo projekto. Lietuva tapo mūsų konsultantais. Kaip savo
partneriais pasirinkome Finan sų ministeriją ir Centrinę projek tų valdymo agentūrą (CPVA)“, – sakė L.Bregant.
Komentaras
Užkėlė kartelę
L
„Esame nustebinti šių rūmų konstrukcijos ir viduje sukurtų paslaugų įvairovės – sporto klu bai, maitinimo įstaigos, biurai, pa rodų ir konferencijų erdvės. Nors nežinome, kaip Kaunas išsidėstęs, tačiau pats įspūdingiausias daly kas – arenai parinkta vieta. Pas tatyti tokią areną beveik viduryje upės – tiesiog fantastiška“, – ža vėjosi delegacijos vadovė. „Kaunas šia arena pakėlė koky bės kartelę didesniems Europos miestams – dabar visi supranta, kad mieste naudinga turėti mul tifunkcinę areną, kur gali vykti ne tik sporto, tačiau ir kiti rengi niai“, – pridūrė L.Bregant.
Ljerka Bregant:
Esame nustebinti šių rūmų konstrukcijos ir viduje sukurtų pa slaugų įvairovės. Arena – pasaulio žemėlapyje
L.Bregant akcentavo, kad di džiausia VPSP nauda – toks stati nys, kaip „Žalgirio“ arena, pažymi miestą sporto ir pramogų pasau lio žemėlapyje.
Dalia Budrienė
Centr inės projekt ų valdymo agent ūros ekspertė ir kroat ų delegacijos vadovė Lietuvoje
ietuva šiame bendradarbia vimo projekte konsultuoja Kroatijos atstovus, kaip sėk mingai galima pritaikyti vie šo ir privataus sektoriaus partnerystę. Abi šalys keičiasi delegacijomis, kad jie iš arti pamatytų, kaip įgyvendina mi tokie projektai. Kroatai be galo pa tenkinti – jie pamatė, kaip efektyviai ir gerai „Žalgirio“ arenoje gali tvarky tis privatus partneris. Čia išnaudotas kiekvienas kampas – taip nebūtų, jei ši arena būtų vien savivaldybės.
Ji pastebėjo, kad Kaunas jau ta po matomas šiame žemėlapyje – tai įrodo aukščiausio lygio muzi kantų gastrolės. „Jei jie neatvyksta į mano miestą, vadinasi, jiems jis neegzistuoja. Be abejo, atvykus į tokią areną, čia praleidžiama ma žiausiai dvi dienos – tai garantuo ja papildomų pajamų miestui“, – pastebėjo viešnia. Kroatijoje šiuo metu taip pat kyla arenos, kuriose bus taikoma koncesija. Kroatai rengiasi Euro pos rankinio čempionatui. „Mums reikia arenų – mūsų jaunimas, norėdamas pasiklau syti kokio nors koncerto, rinkda vosi Miuncheną, Liublianą ar Bu dapeštą“, – sakė ji.
Pavyzdys: Krotijos delegacija stebėjosi, kaip „Žalgirio“ arenos valdytojai sugebėjo išnaudoti visas erdves.
Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.
4
šeštadienis, vasario 9, 2013
miestas kaunodiena.lt/naujienos/miestas
Muzikinių improvizacijų meistras
Pedofilijos istor Prokurorams užkliuvo, 1 kad esą piešta ne pagal pasakojimą, kaip pateikta laidoje, o
vanojimus. D.Mockaus komanda surinko keturis aukščiausius įver tinimus. Kitoms komandoms liko tik vienas. „Kauno diena“ su D.Mockumi kalbėjosi telefonu. Skulptorius šiuo metu kuria Tarptautiniame sniego skulptūrų simpoziume Latvijoje.
Prokurorai nenustatė tapatybės
– Kaip sužinojote, kad jūsų ieš ko prokurorai, kad apie jus rašo žiniasklaida? – Dėdė paskambino ir sako: „Moc kau, ką tu čia pridirbai?“ Aš ža lio supratimo neturėjau, apie ką jis čia kalba. Gal jau kokius du mė nesius nesu Lietuvoje buvęs. Buvo Ledo skulptūrų simpoziumas Ru sijoje, Prancūzijoje, dabar Latvijo je. Dienos šiltos, saulė čia, Latvi joje, šviečia, todėl dirbame naktį, o dieną miegame. Naktį šalčiau, saulės nėra ir ledas netirpsta. Ir taip nesigilinau, o dabar tai visai nieko nežinau, kas ten su ta pedo filija darosi.
remiantis ekspertų išvadomis, pa gal V.Milinio nuotrauką. Staiga ty rėjams kilo daugybė klausimų dai lininkui, kuris šmėkštelėjo laidoje prieš trejus metus.
Staigmena: „Mano pasirodymas priklausys nuo to, kokia bus publika“, – sakė šiandien vakare „Metų
kaunietės“ apdovanojimuose dainuosiantis ir grosiantis italas Mike Pidone. Unikalaus balso savininkas publiką užburia tiek gyvai atlikdamas operos arijas, tiek roko šlagerius. Saulėtoje Maljorkoje gyvenantis solistas, vakar atskridęs į Kauną, teigė besižavintis lietuvių moterų grožiu, tačiau jos, anot italo, turi vie ną bėdą. „Jos vengia reikšti savo emocijas. Moteris, pavyzdžiui, pamačiusi „Ferrari“ turi sušukti „Vau!“ O lietuvės tik kukliai pasakytų: „Na… Neblogai“, – juokavo M.Pidone. „Metų kaunietės“ apdovanojimų tie sioginę transliaciją nuo 19 val. bus galima stebėti portale www.kaunodiena.lt. Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.
Pensininkę tramdė antrankiais Antrankiais skaudžiai 1 nuspaustą riešą medi kams tą patį vakarą parodžiu
si kaunietė namo parėjo su gipso įtvaru. Ranka nelūžo, tačiau rie šas buvo gana stipriai sužeistas, pamėlo, tad jį judinti ir skauda, ir kurį laiką nerekomenduojama. „Aš pensininkė, tačiau tu riu darbą, bet dėl to įvykio dabar dirbti negaliu“, – skundėsi nu kentėjusioji. Lietuvos įstatymai apsaugos darbuotojams leidžia naudoti prie specialiųjų priemonių priskiria mus antrankius, tačiau kiekvie nu atveju rekomenduojama atsi žvelgti į situaciją. „Maximos“ atstovai teigia, kad 62 metų moterį surakinti antran kiais buvo būtina, nes apsaugos darbuotojai su garbaus amžiaus moterimi nesusitvarkė, ji nepaklu so jų reikalavimams, triukšmavo.
„Nežinomo dailininko“ dosjė
Sutramdė: apsaugos darbuotojo antrankiais surakinta D.Pacauskie
nė patyrė rankos sužalojimą.
Artūro Morozovo nuotr.
„Mūsų darbuotojas tikrai ne naudojo smurto. Jeigu ir yra kokių nors sužalojimų, jie patirti, nes ta moteris labai muistėsi. Tai patvir tina vaizdo stebėjimo kamerų už fiksuotas vaizdo įrašas“, – aiškino „Maximos Lt“ atstovė ryšiams su visuomene Olga Malaškevičienė.
kiais prie vežimėlio prirakinęs ap saugos darbuotojas su žiniasklaida bendrauti nesutinka. Pati „Maxi ma“ nemano, kad jos darbuotojas galėjo įtariamą vagilę paleisti, nes D.Pacauskienė buvo sulaikyta jau po penktos vagystės toje pačioje parduotuvėje. „Iki tol apsaugos darbuoto jai pasigailėdavo moters, kuri pa vogtas prekes čia pat grąžindavo ir žadėdavo, kad daugiau nevogs, ta čiau kiek galima leisti?“ – kalbėjo O.Malaškevičienė. Prekybos tinklo atstovė pasako jo, kad D.Pacauskienę teko prira kinti prie vežimėlio, nes išgirdu si apie iškviestą policijos ekipažą vagilė pradėjo elgtis agresyviai, triukšmauti. „Prirakinta moteris šaukė, trau kė vežimėlį, sukiojo antrankius, bandė juos nusiimti, o apsaugos darbuotojui grasino susidoroti ir atleisti iš darbo“, – pirkėjos elge sį piešė O.Malaškevičienė.
Grasino apsaugininkui
Už vagystes bausta ne kartą
no, kad kažkada pavogiau bute lį alaus. Ką reiškia kažkada? Aš gyvenu A.Mickevičiaus gatvėje ir toje parduotuvėje apsiperku nuo lat. Kodėl manęs nesulaikė anks čiau?“ – bandė aiškinti D.Pacaus kienė. O.Malaškevičienė teigė, kad įrodymų, jog D.Pacauskienė yra vagilė, netrūksta, nes ne vieną jos gėdingą žygį užfiksavo vaizdo ste bėjimo kameros. Į Kauno Centro policijos komi sariatą atvežtai moteriai buvo su rašytas protokolas dėl administ racinės atsakomybės už smulkųjį svetimo turto pagrobimą. Dien raščio žiniomis, už tai moteris bausta jau ne vieną kartą. „Tokių klientų turime ne vieną“, – atsiduso O.Malaškevičienė. Administracinio teisės pažei dimo byla dėl smulkiojo svetimo turto pagrobimo rengiama per siųsti nagrinėti į Kauno apylin kės teismą. Policija domisi ir ap saugos darbuotojų veiksmais. Dėl jų sprendimą Centro policijos ko misariate ketinama priimti arti miausiu metu.
Olga Malaškevičienė:
Prirakinta moteris šaukė, traukė veži mėlį, sukiojo ant rankius, bandė juos nusiimti, o apsau gos darbuotojui gra sino susidoroti ir at leisti iš darbo.
O.Malaškevičienė „Kauno dienai“ sakė, kad D.Pacauskienę antran
Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekioji mo skyriaus vyriausiasis proku roras Vitoldas Guliavičius aiškino, kad televizijos laidoje piešusio dai lininko tapatybė yra nežinoma. Vienoje žiniasklaidos priemo nėje paskelbiama „nežinomo dai lininko“ D.Mockaus nuotrau ka. Motyvuojama, kad TV laidoje portretą piešusio dailininko pavar dė nebuvo minima. Paaiškėjo, kad paslaptimis apau gintas nežinomas dailininkas – ne toks jau, švelniai tariant, ir neži nomas. Nekalbant apie tai, kad jo pieštas karikatūras, be kitų leidinių (tarp jų – ir „Kauno diena“), ne kartą spausdino pats „Lietuvos rytas“, pavadinęs D.Mockų nežinomu dailininku, skulptorius D.Mockus garsina Lietuvą įvairiuose tarptau tiniuose simpoziumuose ir kon kursuose. Rugsėjį Kaune vykusiose Han zos dienose D.Mockus visus su žavėjo smėlio skulptūra „Vytauto karūna“. 2011-aisiais Tarptauti nėse Hanzos dienose tūkstančiai kauniečių ir Kauno svečių žavėjosi D.Mockaus sukurtomis degančio mis skulptūromis.
„Aš užėjau nusipirkti tik duo nos, o mane pagriebė ir apkalti
Be D.Mockaus neapsieina ir Kau no lėlių teatras, kuriam jis kuria kaukes. D.Mockus yra pelnęs ne vieną tarptautinį apdovanojimą snie go skulptūrų simpoziumuose. Prieš trejus metus Magadane pel nė aukščiausią įvertinimą. Permėje vykusiame simpoziume – Rusijos skulptorių pagrindinį prizą. Šiem et Pranc ūz ijos kaln uo se 20 metų vykstančiame snie go skulptūrų simpoziume daili ninkas pribloškė visus. Per visą Prancūzijoje vykstančių simpo ziumų istoriją nėra buvę, kad kas nors gautų daugiau nei tris apdo
– Nuo lietuviškų istorijų esate atitrūkęs. Tačiau žinote, apie ką sukasi kalba? – Apie tą žmogų, kurį, sako, pie šiau, aš nieko nežinau. Kada jis čia buvo nužudytas? – V.Milinis, kurio portretą gal būt esate nupiešęs, buvo nužu dytas 2010 m. gruodį. – Tai jis ne dabar buvo nužudytas? Aš supratau, kad jį prieš kelias die nas nušovė. – Nejaugi nežinote, kad buvo nužudytas buvusio Kauno apy gardos teismo pirmininko įsū nis, kurio portretą galbūt ir kū rėte? – Gal ir buvau girdėjęs, bet dabar tai nesupratau, kad apie jį kalba ma. Spaudoje pasirodęs straipsnis buvo kažkoks iš oro sukurtas. Kas čia ką sugalvojo? – O prokurorai ar mėgino su ju mis susisiekti? – Na, taip, mėgino (juokiasi). Aš pats susiradau ir paskambinau Gu liavičiui (prokurorui Vitoldui Gu liavičiui – red. past). Liepė atvyk ti. Kai pasakiau, kad dabar negaliu, nes esu Latvijoje, paaiškino, kad te lefonu negali kalbėti ir liepė, kai bū siu Lietuvoje, pasirodyti.
Viešas: rugsėjį per Hanzos dienas kauniečiai grožėjosi D.Mockaus smėlio
5
šeštadienis, vasario 9, 2013
miestas
rija apnuogina prokurorų darbo broką Neieškojo, bet viešai apjuodino Kauno apygardos prok uroras Vi toldas Gul iav ičius, viešai komen tavęs „Lietuvos rytui“ apie esą ieš komą než inomą dal in inką, vakar nerado laiko atsakyti į „Kauno die nos“ klausimus. „Kauno dieną“ domino, ar pats pro kuroras nepažeidė įstat ymo, pa viešinęs ikiteism in io tyr imo duo menis. Į dienrašč io klausimus saus ai at sakė Kauno apygardos prok ura tūros ats tovė spaud ai Vaid a Ki birkšt ytė. „Ikiteisminis tyrimas, dėl kurio ieš komas D.Mock us, buvo pradėtas 2010 m. gruodžio 11 d., kai buvo ras tas V.M. lavonas su šaut in iais su žalojimais. D.Mockaus paieška ne buvo paskelbta, nes pagal LR Bau džiamąjį kodeksą skelbiama tik įta riamojo paieška“, – sakė ji. Ar per daug iau nei dvejus met us Kauno prok urorai bandė ieškot i žinomo skulptoriaus Donato Moc kaus? „Į televiz ijos laidą „Akistata“ dėl dailininko tapatybės prokuro rai nesik reipė“, – tik tiek galėjo pa sakyti atstovė spaudai.
Pasiekimai: iš tarptautinių konkursų D.Mockus parsivežė ne vieną prestižinį apdovanojimą.
– Paskubėti neliepė? – Maždaug – būsi Lietuvoje, užsuk. Manęs dėl to piešinio niekas neieš kojo. Neseniai kalbėjau su žmona. Ji būtų pasakiusi, kad manęs ieško. Kažkoks anekdotas. Niekas manęs neieškojo, nors surasti nėra sunku. Taigi visai neseniai apie mane buvo rašyta spaudoje. Ne vienam Lietu vos laikraščiui esu piešęs karikatū rų. Tikrai nesu nežinomas, užsislė pęs dailininkas. – Kokia buvo pradžia? Kaip pa tekote į laidą, kurioje piešėte portretą? – Mane susirado TV3 laida „Akis tata“. Juodaplaukė žurnalistė, ku rios vardo nepamenu. Paklausė, ar
galėčiau pagal pasakojimą nupieš ti žmogaus portretą. Pasakiau, kad galiu. Nuvažiavome į namus, greičiau siai Neringos Venckienės, Garlia voje. Viskas buvo po tų baisių įvy kių (pedofilijos skandalo, žudynių – red. past.). – Kaip viskas vyko? – Aš nelabai supratau, kokį žmo gų turiu nupiešti. N.Venckienė pa sakojo, kad tą žmogų matė kažkur lifte. Esą tas žmogus ar į kabinetą įėjo, ar kažką pasakė ir ji (N.Venc kienė – red. past.) įtarė, kad tas žmogus kažką žino. Dėl to esą ir ieš ko to žmogaus. Daugiau aš apie jį nieko nežinojau. – Kaip jums buvo apibūdintas žmogus, kurį turėjote nupieš ti? – Iš N.Venckienės pasakojimo aš nieko nesupratau apie tą žmogų. Paklausiau, kokie plaukai. Pra džioje sakė, kad balti, paskui – kad šviesūs. N.Venckienė ėmė aiškin ti, kad pagal eiseną sprendžia bu vus jauną žmogų. Nieko konkretaus apie tą žmogų ir jo išvaizdą nepa sakė. Aš tą žmogų, tą paveikslą su kūriau. Net ne N.Venckienė, o aš jį sugalvojau.
skulptūra „Vytauto karūna“. Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.
– Bet vis tiek kažkokius bruo žus nupasakojo? – Ten visi verkė. N.Venckienė nie ko negalėjo pasakyti. Ten kažkokia nesąmonė buvo. Apie akis ar kokius nors kitus bruožus net kalbos nebu vo – nei kokios spalvos ar formos. Dar nebuvau susidūręs su tuo, kad reikėtų piešti bet ką.
– Ar matėte to vyruko, kurio portreto perpiešimu iš nuo traukos esate įtariamas, nuo trauką? – Aš mačiau nuotrauką laikraštyje. Mano piešinys ir ta nuotrauka vi sai nepanašūs. Po to, kai nupiešiau, N.Venckienė ir kiti net nesakė, kad taip, tikrai panašus. Tas piešinys buvo nevertas dėmesio. – O laidos operatorius filma vo, kaip N.Venckienė pasakoja ir jūs piešiate?
Kokie ten ekspertai, kad neatskiria, ar iš lempos, ar iš nuo traukos piešta?
Donato Mockaus asmeninio archyvo nuotr.
laikraščiams piešiu karikatūras, piešiau net ir tam, kuris mane pa skelbė kaip ieškomą. Nėra daug dailininkų, kurie piešia karikatū ras. Ant rankos pirštų galima su skaičiuoti, todėl ir rasti tikrai nė ra sunku. – Kodėl sutikote imtis prieš fil mavimo kamerą nupiešti jums apibūdinamą žmogų? Įdomu buvo? – Mano toks darbas. Man siūlo kažką nupiešti, aš ir piešiu. Jeigu muzikantui pasiūlytų groti, tai ne gi jis atsisakytų ir eitų griovių kas ti. Aš iš piešimo duoną valgau. Aš gi nesugalvojau pats nupiešti. Tai buvo užsakymas ir su manim at siskaitė.
– Tai buvo košmaras. Nieko pana šaus aš daugiau nenorėčiau ir ne galėčiau pakęsti. Tokia tuose na muose buvo atmosfera. Aš pats ten blioviau. Televizijos laidos operatorius vi są laiką filmavo. Filmavo, kaip pie šiau, kaip N.Venckienė pasakojo, ir bandė apibūdinti tai, ką turiu nu piešti. Ir visi verkė. Man atrodė, kad mano veido net nefilmavo, o tik rankas. Aš nežinau, ar laidoje bu vo minimas mano vardas ir pavar dė. Nemačiau tos laidos.
– Kontekstą ir aplinkybes jūs žinojote. Ko gero, žinojote, kad ieškomas dar vienas pedofilas Aidas? – Kažkiek žinojau. Tuo metu tai buvo neišvengiama. Galų gale tuo metu visi laikraščiai, radijas, tele vizijos tik ir kalbėjo apie pedofili jos skandalą. Tik aš nesidomėjau, nes man buvo šlykštu klausytis to kių dalykų. Kokiam tikslui jiems reikia, kad aš nupieščiau tą portretą, jie man konkrečiai neaiškino. Net ir nebu vo laiko smulkiam aiškinimui. Vi si ten skubėjo.
– Tačiau neslėpėte savo pavar dės? – Žurnalistė mano pavardę tai tik rai žinojo. Aš tik nepamenu, iš kur ji sužinojo, bet mano vardą ir tele foną nesunku sužinoti. Aš keliems
– Kiek užtrukote piešdamas? – Net nežinau, bet neilgai. Gal ko kias 15 minučių. Taigi neturėjo ką papasakoti apie tą žmogų. Šviesus ir jaunas. Klausiau, kas dar, kas dar, bet nieko neatsiminė.
Užsiminus, kad po „Lietuvos ryto“ rašin io, kur iame ikiteism in io tyr i mo kai kuriuos duomenis atskleidė prok uroras V.Gul iav ičius, D.Moc kus buvo šok iruotas ir pasijuto ap juod intas, atstovė spaudai bandė nerišliai ginti prokurorą, tačiau ne komentavo, ar pats pareig ūnas ne pažeidė įstatymų. „Liet uvos ryto“ žurnal ist ui prok u roras V.Gul iav ičius buvo pat virt i nęs, kad toks asmuo yra ieškomas. Jis buvo svarbus kaip liudytojas“, – tepasakė V.Kibirkštytė.
– Nepriklausomi ekspertai nu statė, kad piešinys yra nupieš tas pagal V.Milinio nuotrauką. Kaip paaiškintumėte tokią Lie tuvos ir Olandijos ekspertų iš vadą? – Tai čia man komplimentas. Va dinasi, gerai nupiešiau. Piešiau iš lempos, o išėjo kaip iš nuotraukos. Kokie ten ekspertai, kad neatski ria, ar iš lempos, ar iš nuotrau kos piešt a? Nor ėč iau pam at y ti tuos ekspertus ir pabendrauti su tais, kurie tokias išvadas da ro. Aš gal ir galėčiau atskirti, ar iš nuotraukos, ar pagal pasakoji mą piešta. Tik žmogus, kuris pa ts daug piešia, gali atskirti, pagal ką piešta. – Ar tuo ir baigėsi jūsų vaidmuo pedofilijos istorijoje? – Taip. Pasiėmiau litą ir išvažia vau namo. Daugiau niekas dėl nie ko manęs neieškojo. O kam daugiau reikalingas piešėjas? Ten gi pedofi lai, ten juk dailininkai nereikalingi. Nors šitas skandalas gali paliesti visas profesijas (juokiasi). Bet koks sumautas anekdotas. Nesuprantu, kas ten darosi.
6
šeštadienis, vasario 9, 2013
savaitė
Kitoks žvilgsnis
Gyvenimas už milijoną
Poetas Kęstutis Navakas
K
artais skaitant laikraščius susidaro įspūdis, kad visuomenė tebegyve na amžinoje vaikystėje ir iš smėlio dėžės niekad neišlips. Apstu sukre čiančių naujienų. Vienai blondinei labai nepati ko kitos blondinės tatuiruotė. Viena veikėja (tu rinti asmeninę pakabą Vilniaus baro „Absento fėjos“ drabužinėje) „kardinaliai pakeitė plaukų spalvą“. Ypač čia pasižymi vieno portalo ant raštės, kuriose vis kas nors „sprogdina seksua lumo bombą“. Jau nekalbant apie televiziją: ją įsijungęs per sekundę atsiduri visai kitame pa saulyje, kuriame labai spalvoti žmonės labai žvaliais balsais paisto visiškus skiedalus. Be abejo, visiems tai rūpi, žaiskime, kiek čia galima apie tas brangstančias dujas ar elektrą. Nes rea lybė be galo rūsti, joje vis kas nors su kuo nors kovoja. „Automobilių stovėjimo aikštelių“ dar buotojai su savo direktoriumi, Karo muziejaus kolektyvas – su savo, Mažojo teatro aktoriai – ir gi su savo. Negerai Kaune su direktoriais, gal rei kia vėl kokių atsivežti iš Kazlų Rūdos.
Siūlosi mintis, kad Kauno menininkai, užuot kauliję stipendijų, geriau eitų plauti savivaldybės kabinetų. O čia dar savivaldybei pabodo turėti kompiu teriai. Reikia naujų, būtinai ir visiems iki vie no. Atkreiptinas dėmesys į du dalykus. Vienas: kaip argumentas, kodėl nebetinka seni, nuro domas jų svoris. Ne galingumas, talpa, kiti tech niniai parametrai, bet svoris. Vadinasi, savival dybės tarybos nariui kompiuteris reikalingas ne darbui, bet nešiotis. Tuomet, žinoma, reikia kuo lengvesnio. Antras: siūloma pirkti planšeti nius kompiuterius. Planšetė yra skirta iš esmės internetui, nes dirbti ja nepatogu, o ir duomenų mažai telpa. Nešiotis, žinoma, patogu. Lindėti „Facebook’e“ – irgi. O mes įtarėm, kad tais kom piuteriais kažkas ten dar ir dirba... Bet tas šimtas tūkstančių kompiuteriams ge rokai nublanksta prieš savivaldybės žadamą pusę milijono valytojoms. Tai gerokai dides nė suma, nei skiriama miesto menininkams stipendijų ar premijų pavidalu. Siūlosi mintis, kad Kauno menininkai, užuot kauliję stipen dijų, geriau eitų plauti savivaldybės kabinetų. Pagerintų valdininkų darbo aplinką, pakanka mai užsidirbtų, o vakarais dar liktų laiko kurti sonetus ir tapyti paveikslus su jachtomis. Kuo ne puikus gyvenimas? Nes kol kas jis tik televi zoriuje. Spalvotas spalvotas, tarsi kažkas jį nu plovė už visą milijoną. informacija:
302 250
Karas muziejuje rūpi ir kauniečiams R aš inys „Kau no dien oj e“ („Karo muzie jaus darbuoto jai skelbia karą direkto riui“, vasario 7 d.) apie prieš naująjį direkto rių pulkininką Kęstutį Kuršelį sukilusius Karo muziejaus darbuotojus sulaukė įspūdingo portalo www.kaunodiena.lt skai tytojų dėmesio. Aktyvios komentatorių diskusi jos atskleidė, kad konf liktas – ne vienos įstai gos problema, bet rūpi ir paprastiems kaunie čiams, muziejaus lanky tojams.
darbuotojas Šitą žmogų pažįstu daugiau kaip 10 metų. Nežinau labiau atsakingo, pa reigingo, komunikabilaus, įžvalgaus žmogaus kaip p. Kuršelis. Jis ne tik reikalauja atsakomybės, darbštu mo, darbo kokybės iš savo paval dinių, bet yra tiek pat reiklus ir sau. Taip pat tai žmogus, turintis gerą humoro jausmą, erudiciją, iškalbos meną. Ir tie, kurie nesugeba bei ne nori dirbti, tiems tikrai laikas užleis ti vietas jaunimui – per ilgai nieko neveikdami gyvenote ir užmigote ant laurų.
Onutė Jeigu muziejininkas žinias kaups tik iš kompiuterio, t. y. interneto, tai jos tokio lygio ir bus. Kažkas nesup ranta mokslinio tiriamojo darbo es mės arba iš viso su tuo gyvenime nėra susidūrę. Visi muziejininkai dirba kompiuteriais, o šaltinius ren ka ne tik taip propoguojama anglų kalba, bet ir lenkų bei kalbomis kitų valstybių, su kuriomis Lietuva turė jo sąlyčio taškų per tūkstantmečio istoriją. Tam labai praverčia ir „na ša raša“ kalba, nes Lietuvos istori ja ilgą laiką buvo neatsiejama nuo šios valstybės.
j. Pasitikiu muziejaus darbuotojais, ne vieną kartą teko bendrauti. Tai tikrai savo darbą mylintys ir išma nantys žmonės, pritariu jiems: mu ziejus turi būti atviras ir tarnauti vi suomenei, bendradarbiauti su kitais muziejais, keistis moksline informa cija, kelti savo kvalifikaciją įvairiuo se seminaruose, konferencijose, ir tiesiog nesuvokiama, kad per tokią svarbią Valstybei dieną kaip Kovo
Tomo Raginos nuotr.
11-oji muziejus buvo uždarytas. La bai tikiu, kad muziejaus darbuoto jų išsakyti skundai bus išklausyti ir į tai atsižvelgta, o vadovas supras, kad vienas lauke – ne karys.
Lietus Lietuvoje Manau, jeigu esi padorus žmogus ir protingas vadovas, negali savo darbuotojų engti, pirmiausia užsi tarnauk darbuotojų pagarbą ir au toritetą. Muziejus – ne kariuomenė, čia yra nuoseklus, daug metų trun kantis ir kruopštaus darbo reika laujantis procesas renkant ekspo natus, bendraujant su žmonėmis, dalyvaujant tarptautinėse konfe rencijose, dalyvavimas ir bendra vimas su kitų šalių ir savo šalies muziejais.
skaitytojas Manau, kad joks direktorius, atėjęs dirbti prieš kelerius metus, netu rėtų mokyti žmonių to amato, ku rį jie dirba 20 metų ar daugiau. Di rektorius – buvęs karininkas. Aišku, jis nesuvoks civilių žmonių darbo, jis suaugęs su kariuomene. Muzie jus – ne kariuomenė ir ten dirba ne kariškiai – jiems turi būti aiškina ma ir kalbama geruoju, o ne kaip su kariais, juk statutas jiems nega lioja, jie – civiliai žmonės ir turi sa vo nuomenę!
Analitikas Na, ir aistros! Manau, situacija daug banalesnė. Sakot, kad vadybininkui ne vieta muziejuje, nes nieko neiš mano apie muziejininkystę? Bet li goninių vadovai (administratoriai) – irgi ne medikai, o atsakingi už mū sų sveikatą. Todėl manau, kad argu mentas, jog muziejaus vadovas turi būti tik iš muziejininkų – niekinis.
monę turinčioms asmenybėms žmonių buvo ir bus.
Kolegė muziejininkė Muziejininko darbas pašaliniam žmogui ne visada suprantamas ir ne visada jį galima įsprausti į griež tus laiko rėmus. Neretai norint atri butuoti eksponatus ar rašant moks linius darbus, tenka ilgai minti ar chyvų, bibliotekų ar pateikėjų na mų slenksčius. Ir ne visada įdėtas triūsas atsiperka (ne materialine prasme). Geros ekspozicijos paruo šimas prilygsta daktaro disertacijai, ir to darbo naujai atėjęs žmogus ne padarys. Specialistais tampama tik po kelerių ar keliolikos metų. Todėl reikėtų vertinti ilgametę patirtį tu rinčius darbuotojus ir atsižvelgti į jų nuomonę. O adminstratoriai ateina ir vėl išeina. Nepriklausomybės at kūrimo dieną Karo muziejus tikrai turėtų dirbti...
Skaitytoja Pernai vieną labai šaltą žiemos die ną su mažais vaikais atvažiavome į Kauną, norėjome užsukti į Karo mu ziejų. Buvo sekmadienis. Nedirbo. Kitą kartą jau darbo dienos popietę atvažiavome. Bet muziejus dirbo tik tiek, kiek ir bet kuri kontora. Atrodo, iki 17 val. Sakykite, gerbiamieji, kada visuomenei apžiūrėti muziejų, kurį ji išlaiko savo mokesčiais? Ar reikia iš savo darbo išsmukti?
stiprybės Ne vienus metus teko dirbti vado vaujant gerb. plk. K.Kuršeliui ir tik rai galiu pasakyti, kad šį Žmogų tik rai yra už ką gerbti, nes tai ne tik pui kus administratorius, bet ir intelek tualus, išsilavinęs, nieko atmestinai nedarantis ir į kiekvieno sprendžia mo darbinio klausimo esmę įsigili nantis vadovas. O piktų, pagiežingų ir pavydžių stiprioms ir savo nuo
Nepersidirbkit Kuršelis vykdo KAM įsakymus, o ne pats kuria taisykles. Jūsų taip menkinamas popierizmas – KAM tvarka.
kolega Muziejininkų Lietuvoje nėra daug, tačiau nuo pat naujojo direktoriaus atėjimo jau sklando prastos naujie nos – visi puikiai tai žino, nors ir draudžiama Karo muziejaus dar buotojams su kolegomis bendrau ti. Ir tai nenormalus reiškinys – juk lankomės vieni kitų renginiuose, parodų atidarymuose, naujų eks pozicijų pristatymuose – tai vienas iš kvalifik acijos kėlimo būdų... Ka riškiai (taip mes vadiname šio mu ziejaus darbuotojus) jau seniai pas kolegas nebesisvečiuoja... Ir žinome priežastį. Jiems net su kaimynystė je esančiais „čiurlioniečiais“ nelei džiama bendrauti. Kad ir ką pasa kysi – būtų juokinga, bet yra grau du. O muziejininkai nelabai gali ko mentarus rašyti – Karo muziejuje ir prieiga prie interneto nėra lais va. Ką gi – darbas lyg Šiaurės Korė joje... O tie, kurie galvojate, kad daž nai garbaus amžiaus salių prižiūrė tojai yra pagrindinis personalas, la bai klystate. Yra garbinga, nedažna, labai daug žinių ir patirties reikalau janti muziejininko profesija. To nie kur neišmoksi, tik dirbdamas gali tapti kvalifikuotu darbuotoju. Ge ras muziejaus vadovas irgi priva lo turėti patirties. Nekeikite pensi ninkų – jie dažniausiai dirba dau giau už kitus... O kolegoms linkiu – būkite vieningi, Karo muziejus tu rėtų atsigauti. Kaunodiena.lt
Komentarai nėra dienraščio redakcijos nuomonė. reklamos skyrius:
Kasdienė prenumerata 1 mėn. – 26 (13*) Lt
ISSN 1392-7639 ©1992-2007 UAB „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius. Tel. (8 5) 262 4242.
laikinai einantis „Diena media news“ vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis „Kauno dienos“ Vyriausioji redaktorė Jūratė Kuzmickaitė Vyr. redaktoriaus pavaduotojai: Arūnas Andriuškevičius – 302 252 Violeta Juodelienė – 302 260
„Diena media news“ generalinis direktorius Laimutis Genys
dytas Karo muziejaus kolektyvas ras kompromisą.
Nuomonės
E. paštas redakcija@kaunodiena.lt
„Kauno dienos“ redakcija Kęstučio g. 86, 44296 Kaunas. Faksas 423 404.
Problema: apie muziejininkų problemas aktyviai diskutuojantys skaitytojai viliasi, kad nesantaikos suskal
MIESTO NAUJIENOS: Tadas Širvinskas – Mantas Lapinskas – Vilija Žukaitytė – Saulius Tvirbutas – Virginija Skučaitė – Jurgita Šakienė – TEISĖTVARKA: Diana Krapavickaitė –
302 230
Platinimo tarnyba: 302
242
Prenumeratos skyrius: 302
244
3 mėn. – 69 (39*) Lt Tik šeštadienio prenumerata 1 mėn. – 9 (6*) Lt 302 266 302 251 302 273 302 262 302 267 302 261 302 243
PASAULIS:
SPORTAS: Romas Poderys – Marius Bagdonas – Balys Šmigelskas –
Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Valentinas Beržiūnas – (8 5) 219 1387
Menas ir Pramogos: Enrika Striogaitė –
302 272
EKONOMIKA:
FOTOKORESPONDENTAI: Andrius Aleksandravičius – Artūras Morozovas – Tomas Ragina –
302 269 302 269 302 269
LIETUVA: Justinas Argustas –
(8 5) 219 1381
Gintarė Micevičiūtė – (8 5) 219 1374 Lina Mrazauskaitė – (8 5) 219 1388
302 258 302 259 (8 5) 219 1383
Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Indeksas 0041. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėmis
NAMAI: Vereta Rupeikaitė –
302 265
Sveikata: Marijana Jasaitienė –
302 263
Ratai: Arūnas Andriuškevičius –
302 260
TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1380
http://www.kaunodiena.lt * prenumeratos kaina laikraštį atsiimant redakcijoje
aukštyn žemyn: Marijana Jasaitienė – Darius Sėlenis – Laima Žemulienė –
302 263 302 276 (8 5) 219 1374
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 302 234, 308 862, 308 863, 308 864, 302 230 reklama@kaunodiena.lt
pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 22 370.
ASMENINIAI SKELBIMAI: 302 231, 302 202, faksas 321 717 skelbimai@kaunodiena.lt SKELBIMŲ IR PRENUMERATOS SKYRIUS (Vytauto pr. 23) mob. 8 655 45 114 PLATINIMO TARNYBA: 302 242, 302 228 PRENUMERATOS SKYRIUS: 302 244
7
ŠeštADIENIS, vasario 9, 2013
lietuva kaunodiena.lt/naujienos/lietuva
Nori patupdyti už grotų
Lietuvos politikos ekspertai penkta dienį prieštarin gai įvertino užsie nio reikalų ministro Lino Linkevičiaus Lenkijos spaudo je išsakytą atsipra šymą.
Dešimt metų kalėjimo. Tokią bausmę prokuroras siūlo skirti klaipėdietei Eglei Kusaitei, esą ši rengėsi įvykdyti teroro aktą.
Reakcija: užsienio reikalų ministras, atsiprašęs lenkų, Lietuvoje su
laukė prieštaringų vertinimų.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Aistros dėl atsiprašymo Reikėjo apgailestauti
L.Linkevičius, viešėdamas Lenki joje, atsiprašė dėl 2010 m. Seimo sprendimo neįteisinti pavardžių rašybos lenkų kalba Lietuvoje. Kri tikai teigia, kad šie žodžiai buvo neadekvatūs. Pasak politikos apžvalgininko Kęstučio Girniaus, būtų supran tama, jei ministras būtų išsakęs apgailestavimą, bet, jo nuomo ne, atsiprašymo žodžiai interviu didžiausiems Lenkijos dienraš čiams gali sukelti neigiamų pada rinių. „Valstybės labai retai atsiprašo. Kartais to reikia – pavyzdžiui, to reikėjo, kai atsiprašė prezidentas Al girdas Brazauskas 1995 m. Knesete dėl žydų žudymo. Bet labai abejo ju, ar reikia atsiprašyti dėl politinio balsavimo. Dėl to galima apgailes tauti“, – BNS sakė Vilniaus univer siteto Tarptautinių santykių ir poli tikos mokslų instituto dėstytojas.
Politologas sakė įžvelgiantis pa vojų, kad ministro žodžiai gali būti klaidingai interpretuojami, esą jis atsiprašė ne tik už vieną specifinį žingsnį, bet apskritai dėl Lietuvos politikos lenkų atžvilgiu, nors iš tiesų lenkai Lietuvoje turi puikias galimybes užtikrinti savo tapa tybę. „Tai gali turėti neigiamų pa darinių ir sukurti įvaizdį, kad vi si lenkų priekaištai, reiškiami per pastaruosius dvejus trejus metus, buvo visiškai pagrįsti“, – kalbėjo K.Girnius.
Antanas Kulakauskas:
Atsiprašymai visa da gražu, bet nežinau, ar ministras yra susi pažinęs su Lietuvos Konstitucinio Teismo sprendimu.
Įžvelgė pavojų
Pasak K.Girniaus, svarbus klausi mas, kieno vardu ministras išsakė atsiprašymo žodžius: „Svarbu, ar jis atsiprašė valstybės, ar Vyriau sybės vardu. Jei valstybės – ar tai buvo suderinta su Prezidente. Kai esi ministras ir kalbi spaudai, ne gali kalbėti vien savo vardu.“
Gestas – adekvatus
Vytauto Didž iojo univers iteto (VDU) profesorius Šarūnas Lie kis laikosi priešingos nuomonės – jo teigimu, ministro gestas buvo adekvatus, siekiant į gera pakreip ti dvišalius santykius. „Santykiai nuo 2008 m. buvo
įvaryti į patinę situaciją. Akivaiz du, kam nors reikėjo padaryti pir mą gestą. Ministro gestas, mano manymu, visiškai adekvatus. Pa ti problema ir nesugebėjimas jos spręsti yra lietuvių, ne lenkų pro blema“, – BNS sakė Š.Liekis. Kitas VDU profesorius Antanas Kulakauskas atkreipė dėmesį, kad galimybes įteisinti pavardžių ra šybą nelietuviškais rašmenimis ri boja Konstitucija. „Atsiprašymai visada gražu, bet nežinau, ar ministras yra susipa žinęs su Lietuvos Konstitucinio Teismo sprendimu. Konstitucinis Teismas paaiškino, kad problema – Konstitucija. Tada ministras at siprašinėja, kad Konstitucija yra to kia, o ne kitokia, – tai šiek tiek keis ta“, – BNS sakė A.Kulakauskas. „Atsiprašinėti už pažadus poli tikų, kurie, nekreipdami dėmesio į Konstituciją, greičiausiai nežino dami tų normų, žadėjo tai daryti, – čia jau kitas reikalas. Bet šiaip pro blema dėl pavardžių, skirtingai nei vietovardžių ar gatvių rašymo, yra konstitucinė“, – teigė jis. Ministras L.Linkevičius atsipra šymo žodžius pasakė interviu Len kijos dienraščiams „Rzeczpospo lita“ ir „Gazeta Wyborcza“ prieš ketvirtadienio vizitą į Lenkiją.
Du kaltinamieji siūlė pinigų, kad rinkėjai daugiamandatėje apygar doje balsuotų už Darbo partiją bei jos kandidatę, vienmandatėje – už Tvarkos ir teisingumo partijos kandidatą Kęstą Komskį. Įtarimai veikus bendrininkų grupėje siekiant papirkti rinkėjus pareikšti 49 metų šilutiškiui A.V. ir 46 metų jo kraštietei N.Ž. Tai pra nešė Generalinė prokuratūra. Klaipėdos apygardos prokuratū ros kartu su Tauragės apskrities
vyriausiojo policijos komisariato pareigūnais atlikto tyrimo duome nimis, praėjusių metų spalio 10 d. minėtoje rinkimų apygardoje vyks tant išankstiniam balsavimui įta riamieji penkiems rinkėjams pa žadėjo sumokėti po 15 litų už tai, kad šie balsuotų už nurodytus kan didatus ir už partijos sąrašą. Rinkėjai, sutikę balsuoti už pini gus, buvo nuvežti automobiliu į Ši lutės rajono savivaldybę balsuoti ir parvežti atgal, tačiau žadėtų pinigų negavo, nes tam sutrukdė netikėtai atsiskaitymo vietoje pasirodę poli cijos pareigūnai. Šis ikiteisminis tyrimas bu vo baigtas per aštuonias dienas ir teismui perduotas nagrinėti pa
Mindaugas Dūda:
Aš šioje byloje esu pakankamai įsiti kinęs E.Kusaitės kal tumu. Duomenų, kurie bylotų jos nau dai, aš nežinau. E.Kusaitę Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūnai sulaikė 2009 m. spalį Kauno au tobusų stotyje. Prokuroras M.Dūda atmetė bet kokią VSD provokacijos ver siją šioje byloje. Pasak proku roro, iki tol klaipėdietės mama ir teta nesikreipė į pareigūnus, VSD apie E.Kusaitę jokių žinių neturėjo ir veiksmų jos atžvilgiu nevykdė. BNS inf.
BNS inf. Terorizmas: prokuroras aiškina, kad E.Kusaitė norėjo sprogdinti
Balsų pirkėjus atiduoda teismui Pareigūnai Šilutės rajono apy linkės teismui perdavė bylą, kurio je du šilutiškiai kaltinami siekę pa pirkti rinkėjus Šilutės-Pagėgių rin kimų apygardoje.
Pagal prokuroro kaltinimus tai mi nimali bausmė, nes 23 metų mo teris kaltinama rengusi teroro aktą prieš strateginės reikšmės objektą. „Tai gana griežta laisvės atėmimo bausmė, nors ir minimali“, – va kar po teismo posėdžio žurnalis tams sakė prokuroras Mindaugas Dūda. „Aš šioje byloje esu pakan kamai įsitikinęs E.Kusaitės kaltu mu, dėl to ir prašau paskirti laisvės atėmimo bausmę. Duomenų, ku rie bylotų jos naudai, aš nežinau“, – teigė prokuroras. Posėdyje Vilniaus apygardos teisme valstybės kaltintojas sa kė, kad E.Kusaitės byloje nėra nė vienos lengvinančios aplinkybės, per ikiteisminį tyrimą kaltinamo ji pripažino savo kaltę, vėliau ją ėmė neigti. Dabar laisvėje esančią kalti namąją Generalinės prokuratūros prokuroras M.Dūda siūlo suim ti paskelbus nuosprendį. Jis taip pat prašo konfiskuoti kaltinamo sios pinigines lėšas. Kaltinamoji prokuroro pasiūly tos bausmės žurnalistams neko mentavo ir vengė su jais bendrau ti. Kitame posėdyje, kuris vyks vasario 26 d., teismas klausysis E.Kusaitės gynėjo kalbos. Kaltintojas savo kalbą Vilniaus apygardos teismo Didžiojoje salė je, į kurią atvyko daug kaltina mosios palaikytojų, skaitė beveik penkias valandas. Pasak prokuroro M.Dūdos, E.Kusaitė iš pradžių internetu
atsisiuntė knygą apie sprogmenų gaminimą, paskui sudarė veikimo planą – su Rusijoje gyvenančiais čečėnais Magmadovais aptarė, kaip viskas vyks. Pagal šį planą į Maskvą nuvykusią E.Kusaitę Ap ti Magmadovas būtų pergabenęs į Čečėniją, ten jis būtų apsilankęs teroristų organizacijoje „Kavkaz Imirat“ ir jos nariai klaipėdietę būtų paruošę mirtininkės vaid meniui. Be to, E.Kusaitė verba vo vykti į Rusiją dvi lietuves. Jas taip pat planuota panaudoti tero ro aktams. „E.Kusaitė aktyviai domėjo si šachidžių veikla, jomis žavėjo si“, – sakė prokuroras.
greitinto proceso tvarka. Tačiau į teismą atvykus neblaiviai kaltina majai teismas bylą grąžino proku ratūrai. Per tą laiką antrasis kal tinamasis pasislėpė, o jį suradus byla buvo baigta ir šią savaitę per duota nagrinėti teismui. Kaip primena prokuratūra, dėl rinkėjų balsų pirkimo minėtoje Ši lutės-Pagėgių rinkimų apygardoje jau priimti du apkaltinamieji nuo sprendžiai, vienas ikiteisminis ty rimas nutrauktas, dar vienas ty rimas tebevyksta. Šiuo metu dar vyksta 17 ikiteisminių tyrimų dėl įvairių pažeidimų per 2012 m. Sei mo rinkimus, o iš viso šalyje buvo pradėti 37 ikiteisminiai tyrimai. BNS inf.
strateginės reikšmės objektus.
Gedimino Bartuškos nuotr.
8
ŠeštADIENIS, vasario 9, 2013
lietuva
Nuolaidos lenkams – pavasarį
Pavardžių rašymą nelietuviškais raš menimis įteisinantis įstatymo projektas gali būti priimtas jau šių metų pavasarį. Bent taip skelbia kairiųjų vadovai. Dėl partnerystės
Gediminas Kirkilas, Socialdemok ratų partijos vicepirmininkas, va kar pranešė, kad Seimas šį įstatymą galėtų priimti per pavasario sesiją. „Reikia jį teikti kartu su Tauti nių bendrijų įstatymu, iš dalies jis parengtas jau anksčiau, jis iš es mės yra geras. <...> Tai universa lus įstatymas, ne vienam kam nors atskirai taikomas. <...> Tai nema žas įstatymas, bet iki balandžio, manau, priimsim“, – BNS penk tadienį sakė G.Kirkilas. Socialde mokratas vylėsi, kad minėtą pro jektą parems ir dalis opozicinių konservatorių bei liberalai. G.Kirkilas pareiškė teigiamai vertinantis užsienio reikalų mi nistro Lino Linkevičiaus atsipra šymą lenkų žiniasklaidoje dėl 2010 m. Seimo priimto sprendimo, kai buvo atmestas tuomečio konserva torių premjero Andriaus Kubiliaus teiktas įstatymas dėl pavardžių ra šymo nelietuviškais rašmenimis. „Manau, kad ministras labai ge rai suprato situaciją, kad tada tas pats klausimas, balsavimas, ir kai viskas suderinta, Lenkijos pre zidentas atvažiuoja, – tai lenkai priėmė kaip akibrokštą ir tą ak menį jie trejus metus nešiojosi. Ministras šiuo atveju pasielgė la bai teisingai. Manau, kad mums partnerystė su Lenkija yra daug svarbesnis dalykas negu visa kita, nes iš nepartnerystės išlošia tik tas didysis kaimynas, kurio labiau
siai bijo konservatoriai“, – kalbė jo G.Kirkilas. Anksčiau nepritarė
G.Kirkilas buvo vienintelis Socialde mokratų frakcijos atstovas, 2010 m. balandį balsavęs už Vardų ir pavard žių rašymo dokumentuose įstatymo projektą, įteisinantį pavardžių ra šymą nelietuviškais rašmenimis. Klausiamas, kodėl kiti tuomet opozicijoje buvę socialdemokratai nepalaikė šio projekto, G.Kirkilas aiškino, jog įstatymą tąkart Seimui teikęs A.Kubilius nesikreipė para mos į tuometę opoziciją ir todėl jos nesulaukė.
Vytautas Gapšys:
Žvelgdamas ir žmo giškai, ir iš geopoli tinės situacijos, ma nau, kad tai ne tas klausimas, kuris ver tas ilgų susikirtimų. Apkaltino melu
Seimo opozicijos lyderis eksprem jeras A.Kubilius BNS penktadienį teigė, kad G.Kirkilas sako netiesą: „Mes ne vieną kartą šiuo klausimu kreipėmės į tuometę opoziciją, so cialdemokratus ir nesulaukėm pa ramos pavardžių rašymo klausimu.
Postūmis: daug aistrų keliantis įstatymas dėl pavardžių rašymo nelietuviškais rašmenimis gali būti greitai
priimtas.
Lygiai kaip ir dėl žydų turto kom pensacijų, bet tuo atveju opozicijos laikysena buvo racionalesnė.“ Įstatymą dėl nelietuviškų pavardžių rašymo teikęs buvusios centro dešinės Vyriausybės vadovas A.Ku bilius prieš svarstymus Seime buvo surengęs pasitarimą Vyriausybė je su tuomečių Seimo opozicinių frakcijų atstovais. Po jo teigė, kad pavardžių rašymo klausimus pozi cija ir opozicija „mato panašiai“. Minėtame susitikime 2010 m. balandžio 7 d. dalyvavo ir tuomet Socialdemokratų frakcijai vado vavęs dabartinis premjeras Algir das Butkevičius. Darbo partijos frakcija palaikė
Kitas už įstatymą 2010 m. balsavęs buvusios opozicijos atstovas Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytau tas Gapšys prisiminė, jog tuometis premjeras A.Kubilius buvo kreipęsis
Margaritos Vorobjovaitės nuotr.
į opoziciją paramos, tačiau teigė šiuo metu neprisimenąs motyvų, kodėl dauguma Darbo partijos frakcijos tąkart balsavo prieš arba susilaikė. Pats V.Gapšys teigė tąkart pa žadėjęs A.Kubiliui, kad palaikys įstatymo projektą, ir savo pažadą tesėjęs. „Esame dvi valstybės kai mynės viena šalia kitos, manau, kad tai labai mažas dalykas, ku riuo galime pajudėti į priekį. Tų asmenų, kurie realiai bandys pa sinaudoti ir įsirašyti tas pavardes gimtosios kalbos rašmenimis, ma nau, kad atsiras daugiausia gal ke li tūkstančiai. <...> Žvelgdamas ir žmogiškai, ir iš geopolitinės situa cijos, manau, kad tai ne tas klausi mas, kuris vertas ilgų susikirtimų“, – BNS penktadienį sakė V.Gapšys. Nežino, kodėl susilaikė
Socialdemokratų lyderis premje ras A.Butkevičius vakar pranešė
davęs pavedimą išsiaiškinti, ko dėl 2010 m. Seimas atmetė įstaty mo projektą dėl pavardžių rašybos nelietuviškais rašmenimis. Tuomet pats A.Butkevičius taip pat nepa laikė šio įstatymo – per balsavimą susilaikė. Užsienio reikalų ministras so cialdemokratas L.Linkevičius in terviu Lenkijos žiniasklaidai atsi prašė dėl 2010 m. balsavimo, kuris buvo tą pačią dieną, kai į Vilnių at vyko tuometis Lenkijos preziden tas Lechas Kaczyńskis. „Tai didelė gėda. Prezidentas L.Kaczyńskis buvo didelis Lietu vos draugas. Apmaudu, kad taip nutiko per jo vizitą. Tuomet ne buvau dep utatas, tač iau norė čiau už tai atsiprašyti“, – ket virtadienį paskelbtame interviu dienraščiui „Rzeczpospolita“ sa kė ministras. BNS, KD inf.
9
ŠeštADIENIS, vasario 9, 2013
ekonomika
OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn
–0,59 %
2,8 proc.
per metus sumažėjo centralizuotai tiekiamos šilumos kaina.
–0,56 %
+0,11 %
kaunodiena.lt/naujienos/ekonomika
Nori susigrąžinti lėšas
€
Lietuva per teismą iš Europos Komisijos (EK) reikalaus, kad šaliai būtų sugrąžinta 14,53 mln. litų specialios žemės ūkio para mos programos (SAPARD) lėšų. Pareigūnai teigia, kad EK negali reikalauti grąžinti lėšų, nes paramą gavusios įmonės bankrutavo arba sustabdė veiklą. Kad nesikauptų dels pinigiai, Lietuva EK reikalaujamą sumą su mokėjo pernai metų pabaigoje, tačiau per ES Bendrąjį teismą siekia lėšas susigrąžinti.
Baltarusijos rublis 10000 2,9474 DB svaras sterlingų 1 3,9972 JAV doleris 1 2,5524 Kanados doleris 1 2,5615 Latvijos latas 1 4,9337 Lenkijos zlotas 10 8,2635 Norvegijos krona 10 4,6414 Rusijos rublis 100 8,4904 Šveicarijos frankas 1 2,8032
Valiutų kursai
Šiandien Valiuta
kiekis Santykis
Degalų kainos pokytis
+0,0917 % +0,1930 % +0,0902 % +0,1329 % +0,0264 % –0,0871 % +0,0065 % –0,1658 % +0,3472 %
Gedimino Bartuškos nuotr.
Parama Ignalinos AE uždaryti – per maža
677
litus
už hektarą turėtų siekti tiesioginės išmokos žemdirbiams.
Dyzelinas
Dujos
„Statoil“
4,89
4,75
2,50
„Vakoil“
4,87
4,73
2,51
Vid. kaina viso aptarnavimo degalinių tinkluose. Šaltinis: www.degalukainos.lt WTI nafta
„Brent“ nafta
96,16 dol. už 1 brl. 118,31 dol. už 1 brl.
Bedarbių šalyje vasario pradžio je įregistruota mažiau negu per nai tokiu pačiu metu, tačiau pa klausiausių profesijų sąrašas lieka beveik nepasikeitęs.
Lėšos: 400 mln. eurų, skiriamų iš ES biudžeto Ignalinos AE uždaryti, iki 2020-ųjų gali neužtekti.
Apskaičiuota, kad, norint iki 2020ųjų uždaryti elektrinę, Lietuvai ga li prireikti beveik dvigubai daugiau lėšų – apie 770 mln. eurų, tačiau iš ES biudžeto šalis gali tikėtis 400 mln. eurų. Skirsnyje dėl Ignalinos AE užda rymo finansavimo atsirado nuo stata, kad lėšos skiriamos atsižvel giant į Lietuvos stojimo į ES sutartį. Tai, pasak diplomatų, leidžia tikė tis, kad finansavimas projektui bus tęsiamas ir po 2020 m. Pagal projektą struktūrinės pa ramos ribos Baltijos šalims būtų padidintos iki 2,59 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), kaip išim tis iš bendros taisyklės, kad para ma negalėtų viršyti 2,35 proc. BVP. Projekte taip pat įtvirtinta nuo stata, kad 2020 m. tiesioginės iš mokos žemdirbiams turėtų siekti bent 196 eurus (677 litus) už hek
A 95
Nedarbas toliau mažėja
Per Briuselyje vyks tančias ES šalių va dovų derybas dėl kelerių ateinan čių metų Bendrijos biudžeto Lietuvai siūloma skirti 400 mln. eurų Ignalinos atominei elektrinei (AE) uždaryti. Ta čiau, pasak ekono mistų, ši suma ne pakankama ir dėl to procesas gali už sitęsti.
Tikėjosi gauti daugiau
Vakar Tinklas
tarą. Tai sudarytų apie 75 proc. ES vidurkio. Lietuvai derybose atstovaujanti Prezidentė Dalia Grybauskaitė sa kė, kad pirmasis derybų ratas pra ėjo gana sėkmingai. „Mes tikimės ir yra vilties Lietu vai, kad galėsime apginti savo pa ketą net ir didžiule dalimi suma žinus bendrąjį europinį biudžetą. Skaičiais nenoriu spekuliuoti, kol nieko neturime. Veikia tas princi pas, kad kol nesusitarta galutinai, tol nesusitarta dėl nieko“, – kalbė jo Prezidentė.
Sanglaudos fondus ir programas, skirtas inovacijoms skatinti ir dar bo vietoms kurti.
Procesas gali užtrukti
Tai nepakankama su ma šitam projektui įgyvendinti, dėl to nu kentės darbai ir laiko tarpis, per kurį mums pavyks tai įgyvendinti.
Pasak D.Grybauskaitės, nepavykus sėkmingai baigti derybų „visos ša lys labai daug praranda“. Premje ras Algirdas Butkevičius taip pat sakė tikįs, kad Lietuvai parama nemažės, nors visas ES biudžetas ir bus apkarpytas. „Pastarajame viršūnių susitikime buvo beveik toks pats lygis, koks buvo dabar tinėje finansinėje perspektyvoje, ir tikimės, kad Lietuvai tie asig navimai, kurie numatyti naujoje finansinėje perspektyvoje, turė tų ir išlikti, nors ir būtų mažina mas bendras ES biudžetas“, – sa kė premjeras. Naujasis ES biudžetas turėtų siekti kiek daugiau nei 900 mlrd. eurų. Jo svarbiausios dalys api ma bendrąją žemės ūkio politiką,
ir, ko gero, tas laikotarpis, per ku rį mums pavyks tai įgyvendinti“, – sakė G.Nausėda. Žemdirbius palaiko
Gitanas Nausėda:
Ekonomistai naujojo biudžeto planus vertina nevienareikšmiš kai. Pasak SEB banko prezidento patarėjo Gitano Nausėdos, Ignali nos AE uždaryti ES biudžete siūlo mi 400 mln. eurų yra per maža su ma ir dėl to procesas užsitęs. „Iš tikrųjų tai nepakankama su ma šitam projektui įgyvendinti, manau, dėl to nukentės ir darbai,
Pasak G.Nausėdos, taip pat su prantam i Liet uvos žemd irb ių nuogąstavimai, kad per mažos tiesioginės išmokos iškreipia ES valstybių konkurenciją. „Jie absoliučiai teisūs, ir aš ma nau, kad net pačioje ES net prie šiškiausiai nusiteikę Vidurio Rytų Europos atžvilgiu pripažins, jog tai neteisinga. Kadangi kunkuliuoja ma toje pačioje rinkoje vienodomis sąlygomis, o konkurencinės sąlygos nevienodos“, – sakė G.Nausėda. Tačiau ekonomistas įsitikinęs, kad iškeldama išmokų klausimą Lietu va pasiekė bent šiokių tokių rezul tatų. „Reikia atsižvelgti pirmiau sia į tą aplinkybę, kad biudžetas yra mažinimas. Manyčiau, kad pa siektas kompromisas iš tikrųjų yra maksimumas, kurį galėjo išspaus ti Rytų ir Vidurio Europos vals tybės“, – teigė ekonomistas. Pasak jo, jei valstybėms nepa vyktų susitarti dėl ES biudžeto, neatsitiktų nieko bloga, nes dar yra pakankamai laiko, iki kol biudžetas turės būti patvirtintas. Tačiau, pa sak G.Nausėdos, jaučiama politinė valia, kad susitarimas šį kartą bū tų pasiektas. KD, BNS inf.
Lietuvoje nedarbas vasario pra džioje buvo 12,3 proc. Lietuvos darbo birža pranešė, kad vasa rio 1 d. įregistruota 228,3 tūkst. bedarbių – 4,5 proc. mažiau nei pernai tuo pat metu. Darbdaviai sausio mėnesį už registravo 18,1 tūkst. laisvų dar bo vietų – 21,5 proc. daugiau nei pernai gruodį ir ketvirtadaliu daugiau nei 2012 m. sausį. Darbo rinkoje labiausiai lau kiami konsultantai, pardavėjai, vairuotojai, pardavimo vadybi ninkai, virėjai, siuvėjai, elekt rikai, socialinių darbuotojų padėjėjai, apskaitininkai, dažy tojai. Mažiau darbo vietų siūloma automatikos inžinieriams, stiklo gamybos mašinų operatoriams, choreografams, miško darbinin kams, pakuotojams, metalinių konstrukcijų montuotojams. Daugiausia bedarbių vasario 1 d. buvo Ignalinos (20,8 proc.), Alytaus (20,1 proc.) ir Zarasų (19,2 proc.) rajonuose. Mažiau siai bedarbių įregistruota Nerin gos ir Trakų savivaldybėse – ati tinkamai 7,1 proc. ir 9,2 proc. Tarp didžiausių miestų dau giausia bedarbių buvo Panevė žyje (12,5 proc.), mažiausiai – Vilniuje (9 proc.). Sausio mėnesį teritorinės darbo biržos bedarbio statusą suteikė beveik 39 tūkst. darbo ieškančių žmonių, o įsidarbinti padėjo 14,3 tūkst. žmonių. KD, BNS inf.
Paklausa: virėjas – viena pro
fesijų, kurių atstovai šiuo me tu labiausiai laukiami darbo rinkoje. „Shutterstock“ nuotr.
10
ŠeštADIENIS, vasario 9, 2013
12p.
Gambija įvedė keturių dienų darbo savaitę – ar verta imti pavyzdį?
pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis
pasaulis
V.Volovojus: „Europa pati nenori suart Į Europos, o gal į Rusijos glėbį? Kur pa trauks Ukraina? Apie tai pokalbis su politologu dr. Vadimu Volovojumi. – Ateis laikas rinktis – su Euro pa Ukraina ar su Rusija? Koks scenarijus būtų geriausias ir kokiu keliu dabartinė Ukrai nos vyriausybė žengs? – Manau, kad Ukrainai būtų ge riaus ia likt i vid uryj e, kit aip sa kant, tęsti buv us io šal ies vad o vo Leonido Kučmos pusiausvyros išl aik ym o pol it iką. Tač iau Uk rainą spaudž ia Rus ij a. Be to, reikėtų pasak yt i, kad Ukrain o je pas tar uoj u met u ima stiprėt i šeimyn inė valdž ia, tur iu galvo je Vikt oro Jan uk ov yč iaus šeimą. Šeim ai reik ia param os, kad juos remtų rinkėjai. Maž a to, šeim os valdymas nepatinka oligarchams. Taig i, V.Jan uk ov yč iui reik ia pa ram os ir prieš oligarc hus. Ir čia Rusija gali padėti. Jei susitarsi su rusais, gali tikė tis pigesnių dujų, taigi, labai rea lu, tave per kitus rinkimus pa laikys žmonės. Šiuo atveju, kaip
matome, kalbama ne apie Ukrai nos interesus, o apie Janukovy čiaus ir jo šeimos interesus. Jiems naudinga tartis su Rusija. Klau simas, kokios bus sąlygos? Visgi, mano nuomone, gerokai didesnė tikimybė, kad Ukraina įstos į Mui tų sąjungą, nei toliau kalbėsis su Europa. Juk matome, kad ir pati Europa Ukrainos nenori. – Sakote, kad atsirado trintis tarp oligarchų ir Janukovyčių šeimos? – Girdėjau vieną gandą... Esą nepatenk int i oligarc hai sus ir in ko ir sut arė, kad reikėtų su ša lies vad ov u pakalbėt i akis į akį. Jie pas iuntė oligarchą Rin atą Achmetovą. Jis paklausė V.Janu kovyčiaus: „Ką tu darai?“ Šis jam atsakė: „Žinai, tau bus taip, kaip Chodorkovskiui, jei daug kalbė si.“ Tada, kaip pasakojama, oli garchai įsiuto, o V.Janukovyčiaus
asm en inė apsauga buvo sus tip rint a. Galbūt tai gand as. Visg i tai rimt as pož ym is, kad sant y kiai tarp oligarchų ir prezidento įtempt i. Atrod o, kad Jan uk ov y čiaus sūnaus bandymas perskirs tyti valdžią savo naudai oligar chams labai nepatinka. – Taigi, Ukrainos prezidentas tarsi formuoja valdžios verti kalę, kurios viršuje jis ir jo ap linka, o ne kas kitas? – Taip, atrodo, kad V.Janukovy čius žengia Vladimiro Putino ke liu. V.Janukovyčius pradeda val dyti, o ne oligarchai. Keičiasi valdymo modelis iš oligarchinio į šeimyninį. Ne paslaptis, kad Uk rainoje įsigali V.Janukovyčiaus sūnus Oleksandras. Janukovyčiai skiria savo žmones į specialiąsias tarnybas, taip pat į finansų insti tucijas. Pavyzdžiui, visai neseniai pasikeitė Ukrainos saugumo tar nybos (Služba bezpeky Ukrajiny, SBU) vadovai. Sakoma, kad dabar SBU vadovauja asmuo, kuris pa laiko glaudžius ryšius su V.Janu kovyčiaus sūnumi. Kitaip tariant, kai pradedi šei myninį valdymą, tau reikia para mos. Akivaizdu, kad jėgos institu
cijos – vienas svarbiausių ramsčių. Toks būtų vienas pavyzdys. – Rusija mato, kas vyksta, ir naudojasi oligarchų bei prezi dento kivirčais? – Atrodo, taip. Maskvai svarbiau sias bendras rezultatas. Rusams nesvarbu, ką remti. Iš esmės dabar Kremlius bando „pirkti“, arba, ga lima sakyti, šantažuoti V.Januko vyčių – „tu daryk ką reikia, o mes tau padėsime. O jei nenori daryti, gali likti be nieko“. Vyksta derybos. Juk ir „Gazp rom“ pretenzijos Ukrainai – spau dimo išdava. Kitaip sakant, tai me duolio ir botago politika.
Laikas, kai V.Janu kovyčiui visgi teks pasirinkti, – ne už kalnų.
– O kaip Europa? Ar V.Januko vyčius gali pasinaudoti Euro pos korta derybose su Rusija? – Europa pati nenori suartėti su Ukraina, nes jei būtų norėjusi, bū
tų taip ir padariusi. Pavyzdžiui, istorija su Julija Tymošenko. Jei europiečiai būtų proukrainietiš ki, jie tikrai nebūtų tiek dėmesio skyrę šiam reikalui. Pažiūrėkime, kaip buvo išpūstas šis skandalas. Ką tai rodo? Tai rodo, kad Euro pa ir vėl pasinaudojo proga Uk rainą atstumti toliau nuo savęs. Daugelis europiečių veiksmų ro do, kad dažnai ieškoma būdų ką nors nukelt i, sus tabdyt i, nut o linti ir t. t. Kalbant apie patį V.Janukovy čių, jis, žinoma, bando laviruoti, kaip tai darė L.Kučma. Tačiau ru sai viską supranta. Juk jie bendrau ja su vokiečiais, su kitų ES šalių at stovais. Laikas, kai V.Janukovyčiui visgi teks pasirinkti, – ne už kalnų. Ilgai toks žaidimas negalės tęstis. Kai galutinai paaiškės visos sąlygos ir aplinkybės, tuomet bus ir veiks mai. Ukrainoje jau kalbama, kad prezidentas nurodė specialistams išsiaiškinti, kokių pakeitimų ša lies konstitucijoje reikėtų padary ti, kad Ukraina galėtų stoti į Mui tų sąjungą. – Jei nutiks taip, kad Ukraina stos į Muitų sąjungą, tai bus naudinga Kijevui ar ne?
Janukovyčių šeima: kas jie tokie? Tai trijų Janukovyčių – Ukrainos pre zidento Viktoro ir jo sūnų Oleksand ro bei Viktoro jaunesniojo – triumvi ratas. Šeimos sąjung ininkų yra dau gelyje valdžios institucijų. Tai leidžia Janukovyčiams užtikrinti savo inte resus ir net konkuruoti su įtak ingais Ukrainos oligarchais. V.Viktorov ič ius Janukov yč ius, ar ba Viktoras jaunesnys is, Ukrainoje garsėja kaip aistr ingas lenkt yn in in kas. 2006 m. jis būdamas 26-erių ta po Ukrainos parlamento nar iu, nes jo tėvas asmen iškai pasir ūpino jau nėlį įraš yt i į Reg ionų part ijos kand i datų sąrašo dešimtuką. Tiesa, Vikto ras dažnai įsivel ia į įvair ius skanda
lus. Vieną sykį darb o met u jis buvo nuf ilmuotas girtas slank iojant is sos tinės Kijevo gatvėm is, kitą kartą pa stebėt as bals uojant is už savo kole gas Rados posėdyje. O.Janukov yč ius pagal išs il av in imą yra stom atol og as, tač iau jis laiko mas vienu turt ing iaus ių Ukr ainos žmon ių. Jo turt as vert in am as 130 mln. JAV dol er ių. Prez id ento sū naus vard as min im as daug el yj e turto perd al ij im o atvejų, ypač po to, kai tėvas užėmė šal ies vadovo pos tą. Nem až ai O.Janukov yč iaus apl inkos asmenų dirb a aukšt uos e pos tuos e šal ies jėgos ir fin ansų ins tit uc ij os e.
Šeima prieš oligarchus Prez identas V.Janukov yčius, pasak anal itikų, yra praradęs Ukrainos oli garchų pasit ikėjimą, todėl šal ies va dovas tampa vis labiau prik lauso mas nuo jam artimų asmenų.
banga, per kurią pusvelčiui buvo įsi gytos anksčiau valstybei prik lausiu sios įmonės, žemė ir nek ilnojamasis turtas. Leon ido Kučmos metais oli garchai didž iausią poveikį turėjo ša lies vadovui, po Oranžinės revoliuci jos panaikinus prezidentinę sistemą grupuotės ėmė remt i Vyr iausybę ir atskiras pol it ines part ijas, kand ida tuojančias į parlamentą.
Oligarchai – tai asmenys, kur ie Uk rainoje vadovauja stambioms vers lo grupėms. Jie akt yv iai reišk ias i ne tik ekonom in iame, bet ir pol it i niame gyven ime. 50-ies turt ing iau sių oligarchų turtas vert inamas 85 Įprasta praktika, kad oligarchai daž proc. Ukrainos BVP. Oligarchų atsira niausiai remia ne vieną, o iš karto ke dimas siejamas su „prichvatizacijos“ lias politines jėgas.
Dilema: politologas V.Volovojus mano, kad Ukrainai jau visai greitai teks pasirinkti – Rusija ar Europa.
11
ŠeštADIENIS, vasario 9, 2013
pasaulis Negavo posto
Pasidarbavo vandalė
Karnavalo karštligė
Pirmoji į Lenkijos Seimą iš rinkta transseksualė Anna Grodzka (nuotr.) nebuvo iš rinkta parlamento pirminin ko pavaduotoja, nes įstatymų leidėjai vakar nubalsavo palikti iki šiol tas pareigas ėjusią de putatę Wandą Nowicką, nors ši įsivėlė į skandalą dėl priedų prie atlyginimo.
Prancūzijos Luvro muzie jus vakar uždarė vieną sa vo galerijų, kai vandalė juo du žymekliu aprašinėjo gar sų tapytojo Eugène’o Delac roix paveikslą „Laisvė, vedan ti liaudį“. 28 metų moteris buvo sulaikyta galerijos pri žiūrėtojo, kai ant paveikslo užrašė „AE911“.
Karnavalo karšligė apėmė vi są Rio de Žaneirą – nuostabu sis Brazilijos miestas pradėjo kasmetes penkių dienų links mybes su deginančia samba, žėrinčiais paradais ir laukiniu siautuliu. Karaliui Momo – ap kūniam karnavalo nesaikin gumo simboliui – vakar įteikti miesto raktai.
ėti su Ukraina“ – Mano asmenine nuomone, Uk rainai šiuo metu būtų daug nau dingiau įstoti į Muitų sąjungą. – Kodėl? – Pirm iaus ia, turėt um e kalbėt i apie energijos išteklių kainos su mažinimą, ko dabar labai reikia Ukrainai. Antras dalykas – rin kų integrac ija. Dažn ai sak om a, kad Europ os rinka būtų ger iau Ukrainai, tačiau kyla klausimas, ar tikrai? Ukrain ai būtų sunk u konkuruoti su Europa. Be to, juk ir versl o ment al it et as skir ias i. Ukrain ieč iams gerokai lengv iau kalbėti su rusais. Tiems patiems oligarchams bū tų sunku dirbti su Europa. Negaliu įsivaizduoti, kad koks R.Achmeto vas galėtų dirbti su Europos vers lininkais. O Rusijoje žaidimo tai syklės daugmaž panašios. Vienintelis dalykas, kurio bijo oli garchai, – kad rusų verslas gali juos „praryti“. Šiuo atveju Europa jų „neprarytų“, tačiau vėlgi kyla klau simas, o kaip daryti verslą Europoje? Juk jie negalės dirbti taip, kaip dir ba dabar Ukrainoje ir Rusijoje. Pra sidėtų visokie tyrimai ir su europie čiais taip lengvai nesusitarsi. Kalbino Valentinas Beržiūnas
Ukrainos oligarchai Rinatas Achme
tovas – turtingiau sias ukrainietis. Jo turtas vertinamas 16 mlrd. dolerių. Laikytas vienu pa grindinių Regionų partijos rėmėjų, nors palaikė ir oranžinę stovyklą dėl geresnių verslo sąlygų ir di desnės įtakos politikoje. R.Achme tovas gina rusakalbių teises, pasisa ko už vienodų teisių ukrainiečių ir rusų kalboms suteikimą, tačiau pa laiko pragmatišką Ukrainos laiky seną dėl ES ir Rusijos. Viktoras Pinču
kas, buvusio šalies vadovo L.Kučmos žentas, po Oran žinės revoliucijos rėmė tiek Viktoro Juščenkos, tiek Regionų partijos sto vyklas. Pasisako už santykių plėto jimą tiek su ES, tiek su Rusija. Jo tur tas vertinamas 4,2 mlrd. dolerių. Vitalijus Haidu
kas buvo V.Juščen kos rėmėjas, nes sie kė paramos prieš R.Achmetovą. Vė liau persimetė į Ju lijos Tymošenko stovyklą. Vis dėlto šis oligarchas neturi aiškių politinių nuostatų. Kontroliuoja kai kuriuos laikraščius ir interneto portalus. Andr ej us Kliu
jevas įvardijamas septintu pagal įta ką Ukrainos oligar chu. Jo ir jo brolio Serg ej aus turt as vertinamas 227 mln. dolerių. Juo du užima 48 vietą tarp 50-ies tur tingiausių Ukrainos žmonių. Dmitrijus Firta
šas – vienas didžiaus ių Ukrainos inves tuotojų į energeti kos bei chemijos pramonę Vidurio ir Rytų Europoje. Jam priklausan čios įmonės veikia Ukrainoje, Vo kietijoje, Italijoje, Kipre, Tadžikista ne, Šveicarijoje, Vengrijoje, Austri joje ir Estijoje. Ihoris Kolomois
„Scanpix“, asmeninio archyvo nuotr.
kis kontr ol iuoj a didžiausią Ukrai nos banką „Pryvat bank“. Daug inves tuoja. Deklaruoja politinį nešališkumą, nors Oranžinės revoliucijos metais rėmė V.Juščen kos stovyklą. Kontroliuoja kai kurias žiniasklaidos priemones. Nors rodo provakarietišką poziciją, pasisako ir už gerus santykius su Rusija.
Grėsmė: Ukrainai skubiai reikia tarptautinių kreditorių pagalbos, nes šaliai gresia nemokumas.
„Reuters“ nuotr.
Bando sudurti galą su galu Ukraina derasi su Tarptautiniu valiutos fondu (TVF) dėl 15 mlrd. dolerių paskolos. Laikas tiksi. Ma ža to, dar ir „Gazprom“ pareikala vo 7 mlrd. dolerių.
Ukrainos bankų asociacijos pre zidentas Aleksandras Sugonia kas mano, kad jei Ukraina ir TVF nesutars dėl naujos paskolos, Ki jevas taps nemokus – t. y. nesu gebės susimokėti savo sąskaitų. „Ukraina šiais metais TVF turi grąžinti 6,5 mlrd. JAV dolerių sko lą ir daugiau nei 7 mlrd. JAV dole rių vidaus skolą. Tokių lėšų šalis neturi. Todėl, akivaizdu, 2013 m. vyriausybė negalės išsiversti be TVF paskolos“, – sakė A.Sugo niakas. Ekspertas pažėrė kritikos Uk rainos ekonominei politikai, esą ji buvusi neapgalvota, ir pridūrė, kad tik TVF yra pajėgus suteik ti Ukrainai paskolą palankiausio mis sąlygomis. Buvęs Ukrainos centrinio ban ko vadovas Sergejus Arbuzovas iš reiškė viltį, kad derybos tarp Ki jevo ir TVF turėtų baigtis kovo pradžioje, tačiau ekspertai mano, kad derybos nebus lengvos. „Kol kas nėra jokių garantijų, kad Ukraina gaus paskolą. Vy riausybei teks labai pasistengti, kad įtikintų kreditorius, jog Uk rainai verta ją suteikti, kad ji pasi rengusi reformoms, leisiančioms ne tik pagyvinti ekonomiką, bet ir mokėti jau gautas paskolas“, – pabrėžė Ekonomikos ir politikos studijų centro analitikas Olek sanderis Razumkovas. Nuo šio pirmadienio Kijevas naudoja lėšas, gautas praėjusiais metais išplatinus šalies obligacijų emisiją. Praėjusių metų liepą Uk raina pasiskolino 2 mlrd. dolerių
taikant 9,25 proc. palūkanų nor mą. Nors lapkritį palūkanų norma sumažėjo iki 7,8 proc., ji vis tiek per didelė, kad Ukraina galėtų at sisakyti TVF pagalbos. „Ukrainai yra tik viena išei tis – TVF paskola, nes kiti šalti niai paskolą suteiktų daug blo gesnėmis sąlygomis, visų pirma palūkanų norma būtų nepalanki. Vis dėlto, jei vyriausybė nepakeis ekonominės politikos strategi jos, jei turto perskirstymas ne bus sustabdytas, jei nuo importo nebus pereita prie vietos gamin tojų ir jei nebus užtikrintas lais vas nacionalinių rinkų veikimas, tada dabartinės šalies problemos tik padidės“, – prognozavo A.Su goniakas.
Kol kas nėra jokių garantijų, kad Uk raina gaus paskolą. Analitikai sako, kad nerimą ke lia Ukrainos valstybinis rezervas. Jis praėjusių metų pabaigoje sie kė 24,5 mlrd. dolerių. Nors rezer vo lėšomis būtų galima padengti kai kurias skolas, dalį jo centrinis bankas jau panaudojo, taigi dabar rezervo pakaktų vos trijų mėne sių šalies importo apimčiai pa dengti. „11,4 mlrd. dolerių iš rezervo per praėjusius pusantrų metų dėl politinių priežasčių Nacionalinis bankas išleido, kad būtų dirbti nai palaikomas grivinos kursas“, – komentavo A.Sugoniakas. Pasak analitikų iš investicijų banko „Concorde Capital“, ku riuos citavo dienraštis „Kyiv Post“, daugiau naudoti šalies at
sargų vyriausybė negali, nes jei rezervo apimtis sumažėtų iki 18 mlrd. dolerių (tai reiškia, kad valstybė bus pajėgi padengti tik apie dviejų mėnesių šalies impor to apimtį), Ukrainą ištiktų krizė. Šiuo atveju vyriausybė negalėtų toliau dirbtinai palaikyti nacio nalinės valiutos kurso, o tai su keltų nekontroliuojamą deval vaciją, skirtingai nei kaimynėje Baltarusijoje. „Concorde Capital“ skaičiuoja, kad jei grivina nebūtų devalvuo ta, Ukrainos valstybinis rezervas iki šių metų pabaigos susitrauktų iki 18,2 mlrd. dolerių, o negavus TVF paskolos – iki 15,2 mlrd. do lerių. Lyg to maža, Kijevui nemalonų pokštą iškrėtė kaimynės Rusijos dujų gigantas „Gazprom“. Du jų monopolininkas pareiškė, kad Ukraina turi sumokėti 7 mlrd. do lerių už neimportuotas dujas. „Gazprom“ tvirtina, kad pagal 2009 m. pasirašytą sutartį Uk raina privalo kasmet suvartoti nu statytą minimalų kiekį dujų, o to nepadariusi vis tiek mokėti už vi są sutartą kiekį. Pernai Ukraina iš Rusijos impor tavo 26,5 proc. mažiau dujų nei už pernai. Tačiau pagal 2009 m. sausį „Gazprom“ ir „Naftogaz“ pasira šytą ilgalaikę sutartį „Naftogaz“ turėjo pernai nupirkti 52 mlrd. kubinių metrų dujų, o mažiau sias importo kiekis, kuriam ne taikomas principas „take or pay“ („imk arba mokėk“ – angl.), buvo 41,6 mlrd. kubinių metrų. „Nafto gaz“ nesėkmingai bandė susitar ti su „Gazprom“ dėl metinio im porto apimties sumažinimo iki 27 mlrd. kubinių metrų. „Reuters“, „Kyiv Post“, „Financial Times“, BNS inf.
12
ŠeštADIENIS, vasario 9, 2013
pasaulis
18p.
Kiek išliks 700 tonų sveriantis Lietuvos stounhendžas.
Kur homoseksualai gali tuoktis Didžioji Britanija ir Prancūzija žengė pirmuosius žingsnius link vienos lyties asmenų santuokų įteisinimo. Jos seka jau 11-os šalių pavyzdžiu.
Gambijos gyventojai nuo šiol turi tris laisvadienius per savaitę. Penktadieniais jie galės melstis, darbuotis soduose ir užsiimti visuomenine veikla.
Kelią praskynė Nyderlandai
2001 m. balandžio 1 d. iš karto po vidurnakčio Amsterdamo meras Jobas Cohenas sutuokė Anne Ma rie Thus ir Helene Faassen bei tris vyrų poras. Tai buvo pirmoji vie nos lyties asmenų santuokos cere monija pasaulyje. „Esame paprasti žmonės. Jeigu pamatytumėte mus gatvėje, tiesiog praeitumėte pro šalį“, – visuomenėje kilusį šurmulį tuomet komentavo A.M.Thus. Danija 1989 m. pirmoji legali zavo vienos lyties asmenų civili nes partnerystes, bet tuomet dar nesiryžo įteisinti jų bažnytinių santuokų. Jos pavyzdžiu pasekė Norvegija, Švedija ir Islandija, su teikdamos homoseksualioms po roms daugelį, bet ne visas santuo kos teises ir pareigas. Nyderlandai buvo pirma šalis, kuri įteisino vienos lyties asmenų santuokas ir leido jiems įsivaikin ti. Šį žingsnį entuziastingai svei kino homoseksualų teisų gynėjai visame pasaulyje. Po to, kai kai mynų pavyzdžiu 2003 m. žengė Belgija, Vatikanas, siekdamas su stabdyti tolesnę legalizaciją, pra dėjo pasaulinę kampaniją prieš homoseksualų santuokas. 12-os puslapių griežto tono do kumente popiežiaus Jono Pauliaus II vyriausiasis teologijos patarėjas kardinolas Josephas Ratzingeris, vėliau tapęs popiežiumi Benedik tu XVI, įspėjo, kad homoseksualų santuokos yra amoralios, negam tiškos ir žalingos. Peticijos ir protestai nepadėjo
Po dvejų metų, nepaisydama 600 tūkst. žmonių pasirašytos peti cijos ir protestų Madride, vienos lyties asmenų santuokas įteisino Ispanija. Emilio Menéndezas ir jo partneris amerikietis Carlosas Baturinas-Germanas tapo pirmą ja homoseksualų pora, sumainiu sia žiedus Ispanijoje 2005 m. lie pos 11 d. Tais pačiais metais Kanada, kur vienos lyties asmenims kai kurios
„Grįžkite prie savo žemės“
Reakcija: Didžiojoje Britanijoje visuomenė į homoseksualų santuo
kas reaguoja gana ramiai, o štai prancūzai triukšmingai protestuoja.
valstijos leido kurti šeimas dar nuo 2003-iųjų, tapo ketvirtąja pasau lio valstybe, įteisinusia tokias san tuokas nacionaliniu lygiu. Jungtinių Valstijų federaliniai įstatymai neleidžia homoseksua lams tuoktis, o kai kurios valsti jos priėmė griežtus draudimus, todėl tūkstančiai amerikiečių gė jų ir lesbiečių nuo 2003 m. plūdo į Kanadą tuoktis. Šiandien homoseksualų santuo kas leidžia devynios JAV valstijos, taip pat Kolumbijos apygarda. Referendumui balsų nepakako
2006 m. lapkritį Pietų Afrikos Respublika tapo pirmąja Afrikos šalimi, įteisinusia vienos lyties asmenų santuokas, nors homo seksualumas tebėra tabu beveik visame žemyne. Tokį žingsnį vals tybė žengė po to, kai 2004 m. les biečių pora Marie Fourie ir Cecilia Bonthuys laimėjo ieškinį Aukš čiausiajame apeliaciniame teis me. Jis pripažino, kad tuomečiai santuokos įstatymai diskrimina vo vienos lyties asmenų poras. 2009 m. sausį Norvegija tapo šeštąja pasaulio valstybe, įteisinusia homoseksualų santuokas. Tą patį tais pačiais metais padarė Švedija, o kitąmet – dar trys valstybės. Pirmoji Portugalijoje susituo kusi lesbiečių pora – išsiskyrusios motinos Teresa Pires ir Paixão – 2010 m. birželį džiaugėsi „didžiu le pergale“ ir tuo, kad jų svajonės išsipildė.
AFP nuotr.
Katalikiškos šalies socialistų vyriausybė susidūrė su dideliu visuomenės pasipriešinimu, bet homoseksualų santuokų prieši ninkams vis nepavykdavo inici juoti referendumo. 2010 m. birželio 11-ąją, tą pačią dieną, kai vienos lyties asmenų santuokos buvo įteisintos Islan dijoje, žiedus sumainė šios šalies ministrė pirmininkė Jóhanna Si gurðardóttir ir ilgametė jos gyve nimo draugė Jónína Leósdóttir. 2010 m. vasarą pirmoji Lotynų Amerikoje homoseksualų santuo kas leido Argentina. Danija, pirmoji legalizavusi vie nos lyties asmenų civilines par tnerystes, jų santuokas įteisino tik po 23 metų – 2012-aisiais. BBC inf.
Šalys, kur homoseksualai gali tuoktis Nyderlandai (įteisinta 2001 m.) Belgija (2003 m.) Ispanija (2005 m.) Kanada (2005 m.) Pietų Afrikos Respublika
(2006 m.)
Norvegija (2009 m.) Švedija (2009 m.) Portugalija (2010 m.) Islandija (2010 m.) Argentina (2010 m.) Danija (2012 m.)
pasaulis per savaitę Sekmadienis Silpnos sveika tos Kub os rev ol iuc i jos lyde ris Fide lis Castro netikėtai pasirodė viešumoje – balsavo Hava noje per parlamento rinki mus. Jis pareiškė, kad tebetiki revoliucijos idealais, nepaisy damas dešimtmečius JAV vyk dyto prekybos embargo. „Esu įsitikinęs, kad Kubos žmonės yra tikri revoliucionieriai, – 86 metų F.Castro sakė žurnalistams, apspitusiems jį rinkimų apylinkėje. – Man nereikia to įrodinėti. Isto rija tai jau įrodė. 50 metų JAV blokados ne sugebėjo ir nesugebės mūsų įveikti.“ Jungtinės Valstijos prekybos, ekonomikos ir finansų embargą Kubai paskelbė 1960 m. spalį, kai F.Castro revoliucinė vyriausybė na
Valdžios dova laisvi penktad
Šio mėnesio pradžioje įsigaliojęs įstatymas įvedė oficialią 40 valandų darbo savaitę, trunkančią nuo pir madienio iki ketvirtadienio 8–18 val. „Papildoma laisva diena leis Gam bijos gyventojams skirti daugiau lai ko maldoms, visuomeninei veiklai ir žemės ūkiui. Grįžkite prie savo že mės ir rūpestingai auginkite tai, ką valgote nuo savo stalo, kad būtumė te turtinga ir sveika tauta“, – skel biama prezidento Yahyos Jammeh administracijos pranešime. Prezidento administracija pri dūrė, jog bankai, mokyklos ir kitos organizacijos galės dirbti šeštadie niais, kad kompensuotų galimus penktadienio nuostolius. Eksperimentas nepasitvirtino
XIX a. per pramonės revoliuci jos įkarštį darbininkai svajojo bent apie vieną laisvą dieną sekmadienį. 40 valandų darbo savaitė su dviem laisvadieniais tapo vienu svarbiau sių laimėjimų, kokį pavyko pasiek ti darbininkų judėjimui. Bet, kaip aiškinosi Didžiosios Britanijos na cionalinis transliuotojas BBC, ir to kai kam jau per maža. 2008 m. maždaug 17 tūkst. JAV Jutos valstijos valdininkų pradėjo dirbti po 10 valandų keturias dienas per savaitę, kad sumažintų biudže to išlaidas. Eksperimentas truko tik keletą metų: 2011 m. buvo grąžinta penkių dienų darbo savaitė. Kaip pasakojo Jutos valstijos žmo giškųjų išteklių valdymo departa mento atstovas Winstonas Inoway, dirbti keturias dienas per savaitę patiko ne visiems darbuotojams. „Daugelis tuo mėgavosi, bet kitiems kilo problemų dėl vaikų priežiūros.
Mes iki šiol vadovau jamės gamykliniu modeliu: kuo dau giau valandų skiria me darbui, tuo geriau. Tai primena žiurkė ną, bėgantį ratelyje. Nauda – ne vien pinigai
Tačiau nepavykęs keturių dienų darbo savaitės šalininkų ekspe rimentas Jutoje neįtikino. Jie tei gia, kad nauda šiuo atveju matuo jama ne vien sutaupytais pinigais. „Jeigu dirbtume mažiau, atsirastų daugiau darbo vietų. Žmonės nu stotų gyventi iš pašalpų, sumažėtų nedarbas. Žmonės galėtų sulėtinti gyvenimo tempą, nes dabar esame verčiami judėti labai dideliu grei čiu“, – tikino Didžiosios Britanijos analitikos centro „New Economic Foundation“ ekspertė Anna Coote. „Turėtume gyventi labiau suba lansuotai, nustoti pirkti pusfabrika čius ir paruoštą maistą, ką paprastai darome dėl laiko stokos. Jeigu mažiau važinėsime į darbą ir atgal, sumažės atmosferos tarša. Turėdami daugiau laiko galėtume būti aktyvesni pilie
2013 02 02 2013 02 08
Pirmadienis cionalizavo JAV pi liečių ir bendro vių turtą šioje saloje. 1962 m. šios san kcijos buvo išplėstos iki beveik visiš ko embargo, kai tapo aki vaizdus Kubos al jansas su sovietiniu bloku. F.Castro, iškilęs į valdžią per revoliuciją 1959-aisiais, 2006 m. liepą dėl sveikatos problemų perdavė prezidento postą savo jaunesniam broliui Raúliui, kuriam dabar 81 metai. F.Castro nesirodė viešumoje nuo spa lio 21-osios, kai lydėjo dabartinį Venesue los užsienio reikalų ministrą Elíasą Jauą į viešbutį „Nacional“.
Įstaigų lankytojai irgi dažnai pik tindavosi tuo, kad jų neaptarnau ja penktadieniais. Be to, ir sutaupė me visai ne tiek, kiek planavome“, – pasakojo W.Inoway. Vien už elek trą ir šildymą per metus buvo pla nuojama sutaupyti 3 mln. dolerių, o pavyko šešis kartus mažiau. Atlikus auditą neaptikta jokių darbo pro duktyvumo didėjimo požymių.
Penkiametis, kurį ginkluotas už puolikas be veik savaitę laikė pože miniame bunkeryje JAV Ala bamos valstijoje, buvo išva duotas per reidą, o pagrobėjas buvo nukautas. Federalinio tyrimų biuro agentai teigė nuogąstavę, kad bet kurią mi nutę gali įvykti nelaimė, kai pamatė, jog jį pagrobęs Jimmy Lee Dykesas, į pen siją išėjęs sunkvežimių vairuotojas, lai ko ginklą. 65 metų J.L.Dykesas praėjusį antradienį įlipo į vieną mokyklos autobusą ir nušovė jį mėginantį sustabdyti vairuotoją Charle są Albertą Polandą. Tada užpuolikas pa grobė Ethaną ir šešias dienas laikė jį savo sklype įrengtame bunkeryje, kol policija
Antradienis stengėsi susitarti dėl berniuko paleidi mo. Kai derybos su užs peist u pagrobėju pa šlijo, pareigū nams buvo įsa kyta šturmuoti bunkerį. Ši tragedija dar labiau padidino neri mą dėl Amerikoje epidemi jos mastą pasiekusio ginkluoto smurto, šaliai dar neatsigavus po masinių šaudy nių Sandi Huko miestelyje Konektikute. Prieš daugiau nei šešias savaites įvyk dytas išpuolis Konektikute, kai ginkluotas užpuolikas nušovė 20 pradinukų ir šešias mokyklos darbuotojas, atnaujino įnirtin gus debatus dėl ginklų kontrolės Jungti nėse Valstijose.
Britų parlamen tarai per istorinį balsavimą pritarė prieštaringai ver tinamam įstaty mo projektui dėl homoseksualų san tuokų, nors jam įnirtingai priešinosi ir paties ministro pirmininko Davido Camerono partijos nariai. Žengusi šį žingsnį Didžioji Brita nija pradeda eiti keliu, kurio pabai goje galėtų prisidėti prie 11-os pa saulio valstybių, leidžiančių tuoktis ir tos pačios lyties asmenų poroms, tačiau D.Cameronas vis tiek pate ko į nepatogią padėtį, nes daugiau kaip pusė jo konservatorių parla mentarų atsisakė šiuo klausimu jį paremti. Įstatymo projektui dar liko įveikti kelias parlamentines kliūtis.
13
ŠeštADIENIS, vasario 9, 2013
pasaulis kaunodiena.lt/naujienos/uzsienis
a– n dieniai
Rankraščių gelbėtojai Visa tarptautinė bendruomenė susirūpino dėl Malio istorinio ir kultūrinio paveldo, prieš kurį buvo užsimoję islamistų kovoto jai. Laimei, pačių gyventojų dė ka svarbiausi reliktai toliau skai čiuos šimtmečius.
čiai ir geresni tėvai, daugiau rūpin tis aplinkiniais“, – argumentus žė rė ekspertė. Anot A.Coote, žmonės turėtų dirbti nuo 21 iki 30 valandų per savaitę. Bet ekspertė pripažįsta, kad tokiu atveju reikėtų peržiūrėti ir minimalų atlyginimą. Gamyklinis modelis
Istorijoje jau buvo panašių prece dentų. 1974 m. per ekonomikos krizę darbininkų spaudžiama Didžiosios Britanijos vyriausybė buvo įvedusi trijų dienų darbo savaitę. Gamyba tuomet smuko gerokai mažiau, nei buvo baiminamasi. Tokia idėja gali atrodyti radikali, bet dar 1930 m. ekonomistas Joh nas Maynardas Keynesas progno zavo, kad XXI a. pradžioje žmo nės dirbs po 15 valandų per savaitę ir to pakaks jų materialiniams po reikiams patenkinti. „Mes iki šiol vadovaujamės gamykliniu mode liu: kuo daugiau valandų skiria me darbui, tuo geriau. Tai primena žiurkėną, bėgantį ratelyje, – sakė knygos „Aktyvumo iliuzija“ auto rius Ianas Price’as. – Pridėkite dar technologijas ir tai, kaip jos pakeitė mūsų bendravimo mastą, ir gausite visą parą dirbančių kultūrą.“ Šiai nuomonei pritaria ir Lan kasterio universiteto Vadybos mo kyklos profesorius Cary Cooperis. „Siaubingai senamadiška stum dantis perpildytame transporte važiuoti į darbą 8 val. ryto ir iš jo 7 val. vakaro, kai technologijos leidžia žmonėms dirbti iš namų, – aiškino C.Cooperis. – Susidaro įspūdis, kad darbas biure įtrauktas į mūsų DNR. Bet ilgesnis darbas kenkia sveikatai ir gali sukelti stresą.“ Anot C.Cooperio, didinti lais vadienių skaičių ilginant pamai nas irgi nėra tinkama išeitis. „Svarbiausia yra lankstumas. Lankstus darbo grafikas, lankstus požiūris į darbo vietą. Žmonės to nori, tereikia įtikinti vadovus, kad ir jiems taip būtų patogiau“, – re ziumavo C.Cooperis. Parengė Julijanas Gališanskis
Svajonė: trumpesnės darbo savaitės šalininkai teigia, kad jeigu dirbtu
me mažiau, atsirastų daugiau darbo vietų, sumažėtų oro tarša, žmo nės galėtų skirti daugiau laiko sau ir aplinkiniams. „Shutterstock“ nuotr.
Tombuktu artefak tai yra neįkainoja mas priminimas, kad Užsachario Afrika turi ilgą di delių intelektinių pastangų istoriją.
Nemažai senovės liekanų vis gi išgyveno iki šių dienų. Už tai galima padėkoti senai Tombuktu gyventojų tradicijai artėjant pa vojui užkasti vertingus reliktus dykumoje. Konaté Alpha ir jo šeima iš kar tos į kartą perduoda maždaug 3 tūkst. rankraščių kolekciją. Kai atvyko islamistų kovotojai, vyras sušaukė šeimos susirinkimą. „Turime rasti būdą, kaip išsau goti šiuos rankraščius“, – tarė jis tėvui ir broliams. K.Alpha žinojo daug užkampių ir plyšių, kur miesto gyventojai nuo seno slėpdavo savo vertybes. Vienoje tokių vietų jis paslėpė ir savo šeimos rankraščių kolekciją. „The New York Times“ inf.
foto diena
Trečiadienis Aukštas Tuniso centro kairiosios opozicinės Demokratinės patriotų partijos lyderis Chokri Belaidas buvo nušau tas išeinantis iš namų. Ši žmogžudystė pakurstė smurtinius protestus. Šalies sostinėje ir kituose miestuose demonst rantai svaidė į policininkus akmenis bei butelius su degiaisiais skysčiais. Pareigū nai atsakė ašarinėmis dujomis. Vakar, Ch.Belaido laidotuvių dieną, Tu nisą paralyžiavo visuotinis streikas. Šalies sostinėje ištuštėjo gatvės, buvo uždary tos parduotuvės, o viešasis transportas veikė minimaliu režimu. Tūkstančiai žmo nių susirinko Tuniso sostinės Dželudo priemiestyje palydėti į paskutinio poilsio vietą nužudyto opozicijos lyderio. Maždaug 3 tūkst. žmonių minia susirin ko prie pastato, kuriame buvo pašarvo
Kai atėjo pavojus, Ali Imamas Benas Essayouti žinojo, ką rei kia daryti. Jo vadovaujamoje XIV a. mečetėje istoriniame Tombuk tu mieste trapūs ir nesurišti per gamentiniai rankraščiai išgulėjo šimtmečius. Dvasininkas negalė jo leisti, kad naujieji užpuolikai – tuaregų sukilėliai ir islamo ekst remistai – juos sunaikintų. Todėl jis atsargiai suvyniojo 8 tūkst. dokumentų į audeklus, sudėjo į dėžutes ir nunešė į slap tą bunkerį. Tombuktu gyventojai patyrė skausmingą islamistų valdymą. Beveik visi gyvenimo malonu mai, net tokie nekalti kaip mu zikos klausymasis ir šokiai, buvo uždrausti. Kai sausio 28 d. mies tą užėmė Prancūzijos ir Malio ka reiviai, gyvenimas pamažu ėmė grįžti į ankstesnes vėžes. Bet turtingas miesto istorinis paveldas patyrė didelių nuostolių. Tombuktu yra žinomas kaip 333 šventųjų miestas. Islamistai kovo tojai sunaikino keleto šių šventų jų – vietos musulmonų garbinamų sufijų dvasininkų ir mokslininkų – molines šventyklas ir mauzoliejus. Savaitgalį skubiai bėgdami iš miesto jie padarė dar vieną švent vagystę – padegė dešimtis seno vinių rankraščių Ahmedo Babos institute, didžiausioje ir svar biausioje miesto bibliotekoje. Šiais laikais Tombuktu tapo la bai tolimos vietos sinonimu. Bet šis miestas šimtmečiais klestė jo, įsikūręs dviejų didžiųjų kelių sankirtoje. Iš šiaurės per Sacha ros dykumą senovėje buvo gabe nama druska, prieskoniai ir dra bužiai, o iš Vakarų Afrikos Nigerio upe – auksas ir vergai. Prekiauto jai atveždavo knygų, o vietos gy ventojai užsidirbdavo perrašyda mi jas ranka. Šie rankraščiai saugo gausybę žinių – ne tik islamo filo sofijos ir teisės, bet ir medicinos, botanikos, astronomijos.
Tombuktu artefaktai yra neį kainojamas priminimas, kad Už sachario Afrika turi ilgą didelių intelektinių pastangų istoriją, ir dalis jos yra ne tik perduodama iš lūpų į lūpas, bet ir užrašyta. Tombuktu kultūriniai artefak tai per amžius patyrė daug pa vojų. Nepalankus klimatas, ter mitai ir laikas pridarė daug žalos, taip pat invazijos – tai Songajaus imperatorių, tai nomadų bandi tų, tai Maroko princų ir galiau siai Prancūzijos.
Naujieji metai
tas Ch.Belaidas. Iš ten laidotuvių proce sija pajudėjo į netoli esančias el Dželazo kapines.
Vasario 9 ir 10 d. Kinija ir kai kurios kitos Rytų Azijos šalys naktį į sekmadienį pasitiks Nau juosius metus pagal kinų kalendorių. Kinams tai svarbiausia metų šventė, kurią kasmet lydi chaosas, kai mili jonai darbuotojų migrantų keliauja namo pas artimuosius, kad Naujųjų metų išvakarėse tradiciškai susėstų prie bendro vakarienės stalo. Kaip fejerverkų tėvynė, Kinija Nau juosius metus visuomet pasitinka triukšmingai. Čia nuo seno tikima, kad fejerverkai atbaido piktąsias dvasias. Naujųjų metų šventė trun ka dvi savaites, ją vainikuoja Žibintų festivalis.
14
Šeštadienis, vasario 9, 2013
Daugiau sporto naujienų skaitykite kaunodiena.lt
sportas@diena.lt Redaktorius Romas Poderys
sportas
M.Kuzminskas: džiaugiuosi, Trečią sezoną Kauno „Žalgirio“ marškinėlius vilkintis Min daugas Kuzminskas šiemet iš naujo užkariauja sirgalių simpatijas ir tampa vis svarbesne figūra trenerio Joano Pla zos arsenale. Marius Bagdonas
m.bagdonas@kaunodiena.lt
Nors reiklusis ispanas ir neven gia suteikti progos jaunajai Lietu vos čempionų kartai, tiek M.Kuz minskui, tiek kitiems jauniesiems žalgiriečiams – Adui Juškevičiui, Vyteniui Lipkevičiui ar Mario De lašui – lemiamus įvykius kartais tenka stebėti nuo atsarginių suolo. Vienas tokių mačų buvo Euroly gos „Top 16“ dvikova namuose su Maskvos CSKA. Kauniečiai savo je aikštėje patyrė skaudų pralai mėjimą, o M.Kuzminskas, dauge lio aistruolių nuostabai, įvykius stebėjo iš šalies. Ir ką gi? Jau kito se dvejose rungtynėse su Stambu lo „Anadolu Efes“ ir Berlyno ALBA 23-ejų metų puolėjas sužaidė tarsi ant sparnų ir buvo vienas geriausių savo ekipoje. Gražią dovaną visuomet nuo širdžiam ir kukliam M.Kuzmins
kui šią savaitę įteikė ir mūsų šalies krepšinio sirgaliai. Lietuvos krep šinio lygos (LKL) „Žvaigždžių die nos“ rinkimuose žalgirietis surin ko daugiau balsų nei bet kuris kitas „Lietuvių“ komandos krepšinin kas. LKL šventėje M.Kuzminskas dalyvaus jau ketvirtą kartą per sa vo karjerą. 2010-aisiais jis atsiė mė naudingiausiam žaidėjui skir tą prizą. „Labai malonus toks sirgalių įvertinimas. Jis man kiek netikėtas, nes ir „Žal giryje“, ir LKL čem pionate yra nemažai pajėgių ir patyrusių žaidėjų. Norėčiau padėkoti sirgaliams ir pasistengsiu ne nuvilti. Šiemet LKL „Žvaigždžių dieno je“ nebus papras tai sirgaliams spektak
lius kūrusių Jono Valančiūno ar Manto Kalniečio, bet pasisteng sime, kad šventė būtų graži“, – interviu „Kauno dienai“ sakė M.Kuzminskas. – Mindaugai, šiandien lau kia dvikova su Rygos VEF eki pa, kuri kol kas vienintelė VTB Vien ingojoje lygoje įveik ė „Žalgirį“. Ar tai pridės papil domos motyvacijos? – paklau sėme puolėjo. – Žalgiriečių nuotaika prieš šį mačą tikrai pa kili. Neseniai sugrįžo me iš Rusijos, kur iš kovojome dvi labai svarb ias pergal es. Ypač džiugina sėk mė Maskvoje, kur įveikėme CSKA. Da bar laukia VEF. Be abe jonės,
norime atsirevanšuoti ir apginti savo pozicijas. – Prisiminkime pirmąjį mačą su rygiečiais Latvijoje. Ko tada pritrūko? – Kiekvienai komandai per sezoną būna nuopuolių ir pakilimų. Tąkart buvome iškovoję svarbią pergalę Stambule ir po Eurolygos rungty nių iš karto skridome į Rygą. Galbūt jautėsi šioks toks atsipalaidavimas, neturėjome pakankamai laiko pa siruošti. Per tris dienas sužaisti du mačus su pajėgiais varžovais nė ra lengva. Bet nereikia ieškoti pa siteisinimų. Tądien rygiečiai buvo stipresni, geriau žaidė ir sugebė jo laimėti. Tikėkimės, šįkart nutiks atvirkščiai. – „Žalgirio“ marškinėlius vilki jau trečią sezoną. Tavo rodik liai Eurolygoje šiemet pagerėjo net dvigubai. Kaip manai, kas tai lėmė? – Galbūt ir aš pats ūgtelėjau kaip krepšininkas? Vis dėlto gali bū ti ir labai patyręs, tačiau jei tre neris nepasitikės, pasireikšti bus neįmanoma. Tad visus nuopelnus reikėtų skirti mūsų treneriui. Šie met geresni ne vien mano statisti niai rodikliai. M.Delašas, V.Lip
M.Kuzminsko karjera 2006–2007 m. – Vilniaus „Sa kal ai“, 2007–2008 m. – Vil niaus „Perlas“, 2008–2010 m. – „Šiauliai“, nuo 2010 m. – Kauno „Žalg iris“. Stat ist ika Eurolygoje: 2010– 2011 m. – 8 rungtynės, vidut i niškai po 1,6 taško; 2011–2012 m. – 12 rungt., vid. 2,8 tšk.; 2012–2013 m. – 15 rungt., vid. 5,5 tšk. Tobulėja: „Žalgirio“ varžovams M.Kuzminskas kelia vis didesnį galvos skausmą. „Fotodienos“ / Roberto Dačkaus nuotr.
kevičius ar A.Juškevičius taip pat džiaugiasi gaudami daugiau pro gų pasireikšti ir tą laiką aikštė je stengiasi išnaudoti produkty viai. J.Plaza mus leidžia žaisti ne tik todėl, kad leistų. Treneris pa tiki mums ir labai rimtų užduočių, stengiamės jo nenuvilti. Mūsų ko mandoje viskas priklauso nuo tre nerio.
Sirgalių įvertini mas man netikė tas, nes ir „Žalgi ryje“, ir LKL čem pionate yra nema žai pajėgių ir pa tyrusių žaidėjų. – Tau teko dirbti ir su Iliu Zou ru, ir su Aleksandru Trifunovi čiumi. Ar labai J.Plaza skiriasi nuo savo pirmtakų? – Visi treneriai skirtingi, turi savo filosofiją ir žaidimo braižą. Beje, jie skirtingi ir kaip asmenybės. I.Zou ras ir J.Plaza šiek tiek panašūs. Tai labai korektiški specialistai, teikia pirmenybę žaidėjams. Su šiais spe cialistais bendravimas malonesnis dar ir dėl to, kad visi krepšininkai jiems – lygūs. Galbūt dėl to abiem jiems pavyko įtikti (šypsosi). – Tarp krepšinio mėgėjų ki lo šurmuliukas, kai Eurolygos rungtynes su CSKA praleidai ant suolelio. Po to su „Anado lu Efes“ ir ALBA sužaidei tar si iš natų. Kodėl per dvikovą su maskviečiais buvai tarp atsar ginių? – Dėl tų rungtynių tebekyla daug įvairių spekuliacijų. Dvi dienas prieš rungtynes aš sirguliavau, praleidau LKL rungtynes su Kėdai nių „Nevėžiu“, o tąkart labai ge rai sužaidė V.Lipkevičius. Treneris nusprendė suteikti šansą jam, nes matė, kad Vytenio sportinė forma yra geresnė. – Vis kyla diskusijų, kad jau nieji ekipos krepšininkai aikš tėje praleidžia per mažai mi nučių. Ką manai apie tai? – „Žalgirio“ jaunimas niekuo ne siskundžia. LKL čempionate žai džiame labai daug, visuomet dvi kovas pradedame starto penkete. Pasireikšti į valias galime ir VTB Vieningojoje lygoje. Eurolyga – mūsų prioritetinis turnyras. Ko mandoje yra vyresnių žaidėjų ir kai jiems reikia atsipūsti, suteikiamas šansas mums. Manau, kad šiemet nė vienas tiek vyresnis, tiek jau
15
Šeštadienis, vasario 9, 2013
sportas Toli nuo prizininkų
„Barcelona“ eliminavo „Realą“
L.Messi lieka Ispanijoje
Pasaulio biatlono čempiona te mūsų šalies ekipa – Nata lija Kočergina, Diana Rasimo vičiūtė, Karolis Dombrovskis ir Tomas Kaukėnas – mišrioje estafetėje (2 po 6 km ir 2 po 7,5 km) tarp 27 rinktinių užė mė 25-ąją vietą. Auksą iško vojo norvegai, sidabrą – pran cūzai, bronzą – čekai.
Prasidėjo Ispanijos krepšinio Karališkosios taurės („Copa del Rey“) krepšinio turnyras. Ketvirtfinalyje šalies čempio nė „Barcelona Regal“ su Ša rūnu Jasikevičiumi po dviejų pratęsimų 111:108 įveikė praė jusių metų taurės laimėtoją Martyno Pociaus atstovauja mą Madrido „Real“ klubą.
Geriausias pasaulio futboli ninkas Lionelis Messi pratęsė kontraktą su Ispanijos čem pionato lydere „Barcelona“. Sutartis pasirašyta iki 2018 m. birželio 30-osios. Išpirkos suma nepakito – bet kuris klubas gali išpirkti argentinie čio kontraktą iš „Barcelonos“ už 250 milijonų eurų.
kad treneris manimi pasitiki nesnis žalgirietis aikštėje praleis tu laiku negalėtų skųstis. Šiuo me tu „Žalgiryje“ – harmonija. – Eurolygos „Top 16“ etapas prasidėjo ne taip sėkmingai, kaip tikėtasi. Bus sunku pra sib raut i tarp ašt uon ių stip riausiųjų ar panikuoti dėl to dar per anksti? – Dažnai sakoma, kad sporte sėk mės nebūna, tačiau svečiuose per dvikovas su Atėnų „Panathinai kos“ ir Madrido „Real“ mums jos kaip tik pritrūko. Teisingai tre neris pasakė, kad pralaimėjimai vieno taško skirtumu – tai tar si monetos metimas. Kita vertus, jei pernai būtume pralaimėję Atė nuose vienu tašku, visi tai būtų įvertinę kaip gerą rezultatą. Šie met viskas kitaip, žaidžiame ge rą sezoną, todėl ir vertinimai yra kitokie. Artimiausiu metu priva lome laimėti Bamberge, ir padėtis bus gera. – Netikėtas Ibrahimo Jaabero išvykimas buvo šokas koman dai ar priešingai – sutelkė ją? – Labai teisingai pasakė J.Pla za: šiem et pat yr ėm e daug su krėtimų ir po kiekvieno jų tapo me dar stipresni. Roberto Javtoko
Riešutėlis: kovingumo M.Kuzminskui gali pavydėti ir labiausiai paty
rę krepšininkai.
Tikslas: jaunasis žalgirietis tikisi išsikovoti vietą pagrindinėje Lietuvos
Artūro Morozovo nuotr.
rinktinės sudėtyje.
Vytauto Petriko nuotr.
trauma dar neprasidėjus sezonui, po to – Tado Klimavičiaus iškri timas, dabar – Ibrahimo išvyki mas. Visa tai grūdino mus ir telkė į vis stipresnį kumštį.
– Taip toli į priekį dar nežiūriu, bet neslėpsiu, kad rinktinė visa da bus mano tikslas. Galbūt jo ne pasieksiu niekada? Yra daug pa jėgių mano pozicijos žaidėjų. Jei pateksiu į pirmąjį kandidatų są rašą, visomis jėgomis stengsiuosi išsikovoti vietą pagrindinėje su dėtyje.
– Gimei ir su savo drauge gy veni Vilniuje, kelerius metus pral eid ai Šiaul iuos e, dab ar ats tovauj i Kaun o kom and ai. Kur iam e krašte jaut ies i ge riausiai? – Kelionės per Lietuvą, kai ten ka nuvažiuoti po porą šimtų ki lometrų, kelia šypseną. Kai žmo
nės keliauja po užsienio šalis, va, tuomet sudėtingiau. Tiek su Šiau liais, tiek su Kaunu turiu sąsajų. Mano tėtis gimė Kaune, vėliau jis išvyko gyventi į Šiaulius, tad šiuo se miestuose turiu nemažai gimi nių ir artimųjų. Niekur nesijaučiu svetimas. Esu iš tų, kurie bet kur pritampa labai greitai.
– Lietuvos rinktinė – svajonė, kuri galbūt šį rudenį taip pat išsipildys Slovėnijoje?
16
Šeštadienis, vasario 9, 2013
sportas kaunodiena.lt/naujienos/sportas
„Tour de France“ revoliucija atidedama, bet ar ilgam? Prestižinės dau giadienės dviračių lenktynės „Tour de France“, kurio se yra dalyvavę ir Lietuvos sportinin kai, gali būti refor muotos, nors jų or ganizatoriai kol kas kratosi revoliuci nių sprendimų.
Rezultatas: T.Vaitkus 2011-aisiais „Tour de France“ lenktynes baigė
140-asis tarp 167 klasifikuotų dviratininkų.
Kovotų 25 rinktinės
Sugrįžta: R.Javtokas rengiasi padėti „Žalgiriui“ kovoti su VEF.
Artūro Morozovo nuotr.
R.Javtokas – kovinėje „Žalgirio“ rikiuotėje Kauno „Žalgirio“ vidurio puolė jas Robertas Javtokas šiandien pirmą kartą šį sezoną apsivilks kovinę aprangą.
Pernai vasarą Lietuvos rinktinėje sunkią pėdos traumą patyręs žal girietis baigė reabilitacijos proce są ir VTB Vieningosios krepšinio lygos rungtynėse su Rygos VEF turėtų žengti į aikštę. Lūžusi pėda R.Javtokui buvo operuota 2012-ųjų rugpjūčio pa baigoje. Tada gydytojai prognoza vo, kad vidurio puolėjas be krep šinio praleis 4–6 mėnesius.
„Noriu vėl žengti į aikštę ir žaisti tikrąjį krepšinį. Žinoma, grįžti į normalų ritmą dar pri reiks šiek tiek laiko ir ne vienų rungtynių, bet stengsiuosi padėti komandai jau šeštadienį“, – kal bėjo 15-uoju numeriu pažymė tus marškinėlius vilkintis žalgi rietis. R.Javtokas treniruotis su ko manda pradėjo prieš porą savai čių ir kiekvieną dieną jautėsi vis tvirčiau. Pirmojo rato susitikimą Rygoje kauniečiai pralaimėjo VEF 72:77. KD, zalgiris.lt inf.
Šią savaitę Prancūzijos dviračių spor to federacija (FFC) pareiškė, kad pa lankiai vertina galimybę reformuo ti „Tour de France“ formatą – rengti lenktynes ne privačių klubų koman doms, bet nacionalinėms rinkti nėms. Pasak FFC prezidento Davido Lappartient’o, tai pakeistų dviračių sporto veidą, kurį yra „išvagojusios gilios skandalų raukšlės“. Lenktynėse dalyvautų 25 pagal reitingą klasifikuotos rinktinės po 8 dviratininkus, būtų atstovaujami visi kontinentai. „Po incidento su Lance’u Armst rongu naujasis projektas įgy tų papildomos reikšmės. Dviračių sportui reikia sugrąžinti jo esmę – kvapą gniaužiančią kovą, kurios scenarijaus niekas iš anksto neži no“, – teigė D.Lappartient’as. „Tour de France“ istorijoje jau buvo periodas, kai lenktynėse da lyvavo rinktinės – jos varžėsi nuo 1930-ųjų iki 1960-ųjų pabaigos. Pasiūlymą atmetė
„Artimiausioje ateityje būsime iš tikimi klubams“, – taip į FFC va
dovo pareiškimą reagavo kompani jos „Amaury Sport Organisation“ (ASO), organizuojančios „Tour de France“ lenktynes, direktorius Christianas Prudhomme’as. Jis sakė, kad ir anksčiau buvo siū lomi įvairūs „Tour de France“ re formų variantai, juos buvo pateikę netgi patys šių varžybų rengėjai.
Dviračių sportui reikia sugrąžin ti jo esmę – kvapą gniaužiančią ko vą, kurios scena rijaus niekas iš anksto nežino. „Manome, kad pastaraisiais me tais lenktynėse dalyvaujančios kai kurios komandos pagal sudėtis dabar labai panašios į nacionali nes rinktines. Kaip tokiais atvejais sakoma, ar verta iš naujo išradi nėti dviratį?“ – kalbėjo Ch.Prud homme’as. ASO pritarė Tarptauti
cyclingnews.com nuotr.
nės dviračių sporto sąjungos (UCI) pasiūlymui iš L.Armstrongo atim tų „Tour de France“ 1999–2005 m. nugalėtojo titulų nesuteikti kitiems dviratininkams. Mūsiškiai – gerai žinomi
Jeigu „Tour de France“ lenktynės vis dėlto būtų reformuotos pagal FFC versiją, ar jose atsirastų vie tos Lietuvos dviratininkams? Per 2012-uosius mūsų šalies vy rai „World Tour“ serijos varžybo se Lietuvai sukaupė 10 įskaitinių taškų, kurie UCI reitingų lentelėje mūsų šaliai lėmė 31-ąją vietą. Pernai lietuviai „Tour de France“ nedalyvavo, tačiau startavo kitose elitinėse daugiadienėse varžybose. „Par is-Roub aix“ lenktyn ė se dalyvavęs Ignatas Konovalovas („Movistar“) užėmė 22-ąją vie tą, „Giro d’Italia“ ir „Tour de Ro mandie“ trasose kovojęs Ramūnas Navardauskas („Garmin-Barracu da“) – atitinkamai 137-ąją ir 117ąją, „Tour of Flanders“ varžybose Egidijus Juodvalkis („Landbouwk rediet-Euphony“) – 35-ąją. Parengė Romas Poderys
Žiemos likučius ištirpins didžiojo futbolo aistros Didysis Europos futbolas bunda – kitą savaitę keturiomis rungty nėmis prasidės Čempionų lygos turnyro aštuntfinalio etapas. Žvaigždė – Paryžiuje
Debiutantas: legendinis D.Beckhamas – „Paris Saint Germain“ nau
jokas.
„Reuters“ nuotr.
Vasario 12-ąją Glazgo „Celtic“ eg zaminuos Turino „Juventus“, „Va lencia“ stos į kovą su Paryžiaus „Saint Germain“, o 13 d. Donecko „Šachtar“ priims Dortmundo „Bo russią“, Madrido „Real“ kausis su „Manchester United“. Per žiemos pertrauką Anglijos futbolo legenda Davidas Beckha mas susiviliojo arabų šeichų mili jonais ir sukirto rankomis su „Saint Germain“. Žiniasklaida iš karto pradėjo spėlioti, kokį vaidmenį – įžymybės ar futbolininko – anglas Paryžiuje vaidins artimiausius ke lis mėnesius. Vargu ar be žaidimo praktikos 37-erių saugas iš karto tinkamai įsilies į „Saint Germain“ sudėtį, kurioje yra tokių ryškių asmeny bių kaip Zlatanas Ibrahimovičius, Ezequielas Lavezzi, Lucasas Mou ra ar Javieras Pastore.
JAV futbolo karaliumi tapęs ir MLS čempionų titulą su Los An dželo „Galaxy“ gruodį iškovojęs D.Beckhamas į Europą grįžo po tre jų metų pertraukos. 2009 ir 2010 m. amerikiečiai jį du kartus buvo paskolinę „AC Milan“ ekipai. Anot Paryžiaus klubo vyriau siojo trenerio Carlo Ancelotti, D.Beckhamas gali debiutuoti jau per susitikimą su „Valencia“. Taip pat gali būti, kad britas pirmą kar tą su „Saint Germain“ marškinė liais į aikštę išbėgs vasario 17-ąją, per Prancūzijos čempionato rung tynes su „Bastia“. Bilietai atpigo
Pigiausi bilietai į šiemet Londo no „Wembley“ stadione gegužės 25-ąją dieną vyksiančio Čempio nų lygos finalo rungtynes kainuos 68 svarus sterlingų. Prieš dvejus metus prestižiš kiausio žemyno turnyro finalas taip pat vyko „Wembley“ areno je, tačiau tuomet pigiausias bilie tas kainavo beveik tris kartus bran giau – 176 svarus.
Skelbiama, kad pigiausia kai na bus parduota vos 13 tūkst. iš 59 tūkst. visų bilietų. Likusių kai na – gerokai aukštesnė: 140–330 svarų. Dar apie 20 tūkst. bilietų bus iš dalyti rėmėjams ir įvairių Europos futbolo organizacijų atstovams. Klubai – už status quo
Neseniai Europos klubų asociaci ja (ECA) atliko apklausą ir paaiš kėjo, kad dauguma klubų pritaria, jog kelialapis į Čempionų lygą lai mėjusiems Europos lygos turnyrą dar labiau paskatintų klubus var žytis dėl antro pagal prestižą Seno jo žemyno trofėjaus. Europos futbolo asociacijų są jungos (UEFA) prezidentas Mi chelis Platini pareiškė, kad jokių permainų iki 2015 m. sezono pra džios nebus, tačiau pasiūlymai bus svarstomi jau dabar. Šiuo metu ECA priklauso 207 klubai. Po apklausos paaiškėjo, kad 75 proc. klubų patenkinti dabarti niu UEFA turnyrų formatu. KD inf.
17
šeštadienis, vasario 9, 2013
20p.
aukštyn žemyn
Nacionaliniai slidinėjimo ypatumai.
aukstynzemyn@diena.lt Redaktorė Jūratė Kuzmickaitė
A.Jagelavičiūtė: jaučiuosi suaugusi Neseniai vėl į tele viziją dirbti sugrį žusi Agnė Jagela vičiūtė jaučiasi su brendusi, daug re čiau kur nors neria stačia galva, jau mo ka pasakyti „ne“. Ji džiaugiasi gyveni mu, neatsisakytų antrą kartą ištekėti ir kartais jau pagal voja apie vaikus.
Jei nori vaikų, eini ir darai. Jų nenusipirksi parduotuvėje. Visi žinome būdą, kaip juos daryti. Aš dar nebandau.
Darius Sėlenis
d.selenis@kaunodiena.lt
Gyvena savo gyvenimą
– Daugiau nei prieš metus sa kei, kad televizija prarado sa vo prestižą ir nemanei, kad kas nors didžiuotųsi ten dirbda mas. Dabar tapai anaiptol ne pačios intelektualiausios lai dos vedėja. – Nuomonės nekeičiu ir nemanau, kad televizija – prestižinė darbo vieta, kad kažkas labai didžiuojasi ten dirbdamas. Anksčiau ten dirb damas buvai tarsi pasaulio kara lius, o dabar – darbas, ir tiek. Ži noma, priklauso, ką dirbi ir kaip. – Kodėl sutikai dirbti? – Mane tenkino atlyginimas, pro diuseris ir laidos formatas. Beje, dirbu labai daug: stiliste, rengiu diplominį tapybos darbą. Kai daug darai, daug ir spėji. – Kai kam atrodo, kad savęs ne radai ir blaškaisi. Televizijos, receptų knyga, tapyba, stilius. – Kodėl galima save atrasti tik bu
Branda: Agnė daug dėmesio skiria intelektualiems dalykams ir jau išmoko ištarti „ne“.
halterijoje ar skalbykloje? Žmogus gali daryti daug darbų. Kodėl ta pybai gali trukdyti tai, kad tu ga mini maistą, kuri stilių ar vedi laidą? – Žodžiai „galima“ ir „atrasti“ skiriasi. – Visi dalykai, kuriais užsiimu, tam tikra prasme susiję su esteti ka. Su visa pagarba kitiems sakau – man seniai nėra argumentas, ką galvoja ir ką pasakys apie mane kiti žmonės. Kodėl kam nors turėtų rū
pėti, kaip aš gyvenu? Pasakys, kad esu baisi, kvaila, tai dėl to turė čiau ko nors nedaryti? Gyvename, kaip mums patogu. Subrendę žmo nės nekreipia dėmesio į kitų repli kas ir apkalbas. – Ne visiems pavyksta gyventi savo, o ne kitų gyvenimą. – Seniai baigiau mokyklą ir galiu priimti sprendimus. Jau nuo 20 me tų pradėjau gyventi savarankiškai. Taip, tobulėjimui ribų nėra, bet su brendau seniai.
Kūnas nėra šventovė
– Esi sakiusi, kad su kai kuriais žmonėmis televizijoje ne tik nedirbtum, bet net nesisveikin tum, nes jų negerbi. Esi atvira, tau nesvarbu, ką sako kiti, tad gal įvardysi tuos žmones? – Nenoriu nieko provokuoti ar kal tinti viešojoje erdvėje. Tie žmonės tai puikiai žino. – Grįžimas į televiziją, žurnalų viršeliai leidžia spėti, kad mė gaujiesi dėmesiu?
Vaidoto Grigo nuotr.
– Nežinau, ką sakyti apie šią kli šę. Gaunu 20 kvietimų į renginius, pasirenku tris, sulaukiu pasiūly mo fotografuotis, priimu tai kaip komplimentą. Kaip ir visos moterys mėgstu dėmesį. Bet nereikia to pai nioti su nuotraukomis žurnalų vir šeliuose ir interviu dalijimu, nes tai – darbas, kuris duoda naudos. Tiesa, dabar daug rečiau nei anksčiau elgiuosi spontaniškai. Apgalvoju gautus pasiūlymus. Vis dėlto man 32 metai ir paaugle jau nesijaučiu.
22
18
šeštadienis, vasario 9, 2013
aukštyn žemyn
Kiek išliks 700 tonų s Lietuvos stounhendžas, lietuviška saulė, kalendorinis akmenų ratas. Žvelgdamas į 30 m skersmens iš 125 akmenų iškilusią sau lę, Lietuvos etnokosmologijos muziejaus direktorius Gunaras Kakaras neslėpė, kad oficialaus pavadinimo šie akmenys dar neturi.
Saulė: kalendorinį akmenų ratą sudaro 125 akmenys, kurių bendras svoris – apie 700 tonų.
Darius Sėlenis
d.selenis@kaunodiena.lt
Pirma idėja – aštuoni akmenys
Dar 2000 m. G.Kakarui ir garsiam fizikos mokslų daktarui, etnologui Libertui Klimkai kilusi idėja įgauna vis didesnį pagreitį. Tiesa, pradinė idėja pakito, ir dabar Gunaro svajo nėse galutinis lietuviško stounhen džo variantas dar įspūdingesnis. „Tikiu, kad jį pavyks realizuo ti“, – neabejoja G.Kakaras, ka daise daugelio išjuoktas dėl noro įkurti prie Molėtų Lietuvos etno kosmologijos muziejų. Dabar jis iš kilo į 40 m aukštį, turi 1,6 mln. litų kainavusį 80 cm skersmens teles kopą, įmantriausių eksponatų, čia rengiamos parodos ir ekskursijos. Iš pradžių prie Etnokosmologijos muziejaus pagal pagonišką tradici ją turėjo būti įrengtas kalendorinis akmenų ratas iš 8 akmenų: keturi žymėtų šiaurę, pietus, rytus ir va karus, du – vietą, kur saulė teka ir leidžiasi trumpiausią naktį bei il giausią dieną (per Jonines). Dar du akmenys ženklintų vie tą, kur saulė teka ir leidžiasi trum piausią dieną ir ilgiausią naktį (per Kūčias, Kalėdas). Šiaurė, Pietūs – pagal žvaigždes
„Per ekskursijas dažnai klausiu, kur saulė nusileidžia? – rodo į
Artūro Morozovo nuotr.
sniege miegančius akmenis G.Ka karas. – Ne, ne vakaruose. Ji kyla šiaurės rytuose, o leidžiasi šiaurės vakaruose.“ Aštuoni akmenys, kurie da bar išaugo į aštuonis akmeninius saulės spindulius, sudaro beveik taisyklingą aštuonkampį ir be veik tiksliai žymi pradinės idėjos kryptis.
Žmonės turi pajusti ir planetas. Mus riboja erdvė, nes tai tik 3 ha plotas, todėl kilo idė ja padaryti Archime do spiralę, kuri Molė tų mediko pasiūlymu bus punktyrinė.
„Šiaurė, pietūs, rytai, vaka rai nustatyti tiksliai pagal žvaigž des. Tik saulė patekės vos dešiniau, nes miškas, landšaftas to neleidžia idealiai matyti. Tam reikėtų lygu mos su tolimais horizontais“, – aiškino G.Kakaras. „Kažin kiek visa tai išliks? – svarsto jis. – Šimtus, tūkstančius metų?“
Didžiausias akmuo – 32 tonų
Su žmona Marija pradėjęs važinėti po Lietuvą ieškoti didelių akmenų ir gavęs iš Kultūros rėmimo fondo finansinę paramą, G.Kakaras atga beno pirmuosius 20–25 t sverian čius akmenis. „Rasti didelius akmenis, tech niką, juos atgabenti – labai ne lengva, nes tam reikia ir daug fi nansų. Po to kilo idėja pasitelkti Lietuvos apskritis, kad jos atvežtų po vieną 20–30 t svorio akmenį, – pasakojo G.Kakaras. – Pažadė jo visų apskričių vadovai, atgabe no – šešių.“ Didžiausias akmuo, svėręs 32 t, iki Molėtų rajono Kulionių kaimo atkeliavo iš tolimiausios vietos – Klaipėdos rajono. Beje, būtent šis akmuo ir stovi rato viduryje. Iš Vilniaus buvo atvežtas ne tik 26 t riedulys, bet dar keturi šiek tiek lengvesni akmenys. Iš Kau no buvo atvežtas kelių tonų dydžio akmuo. Vėliau 14 didelių akmenų pado vanojo vietos ūkininkas, kiti žmo nės. 2012 m. rugsėjo 30 d. bu vo atvežti paskutiniai akmenys iš Anykščių karjero. Dirbo nesikeikdami
„Lankytojai nesuprato, kodėl čia tiek daug akmenų, ūkio darbuoto jai net pyko, kai aš vis perkeldavau
19
šeštadienis, vasario 9, 2013
aukštyn žemyn
sveriantis Lietuvos stounhendžas Stounhendžas – vienas seniausių statinių Europoje Stounhend žas – vien as iš pačių svarbiausių priešisto rin ių stat in ių Europoje, Pie tų Angl ijoje, siek iant is neo lito ir bronzos amž ių (pasta tytas apie 3100–2000 m. pr. m. e.). Jį sudaro rat u išdėst yt i di džiul iai akmen in iai žiedai. Did žiausios megal it inės sis temos išor in io žiedo skers muo siek ia apie 30 m, už jo yra žiedo formos pyl imas, dar tol iau – apval i duob ė. Nėra aišk u, kas ir kodėl pa statė Stounhend žą, bet vy rauja nuomonė, kad tai bu vusi did žiulė astronom inė stebykla. Sus id om ėj im ą Stounh en džu kel ia ir než inomas sta tyb os būd as – nea išku, kaip čia buvo atg ab ent i ir į tok į aukšt į pakelt i daug iau nei 50 t sver iant ys luit ai – ir sta tin io pas kirt is. Krypt is, ku ria išd ėst yt i akmenys, lei džia spėt i, kad kompleks as naud ot as astron om in iais tiksl ais (vas aros saulėgr įž ą virš Kulno akmens pak yl a saulė), o tok ie stebėjimai bu vo rel ig in ių apeig ų dal is Stat inys 1986 m. įtrauktas į UNESCO pasaul io kult ūros paveldo sąrašą. Svajonė: G.Kakaras tikisi, kad lietuviška saulė greitai turės Archimedo spiralę ir planetas.
stulpelius, ilgai planavau, skaičia vau“, – šypsosi G.Kakaras. Pagrindiniai darbai truko spa lį. 20–30 t svorio akmenis reikė jo apnarstyti stropais ir, pakėlus kaip kiaušinius, įstatyti į iškastas duobes. G.Kakaras dėkingas su 80 t ga lingumo kranu dirbančiam kau nieč iui, viet in iam ekskavato rin ink ui ir savo muz iejaus ūkio dal ies vyrams, iš kur ių neišg ir do nė vien o šiurkštaus rus iško žodelio. Dabar šią lietuvišką saulę suda ro 125 akmenys, kurių bendras svo ris – apie 700 t! Ratą sudaro didie ji, viduje – sunkiausias riedulys iš Klaipėdos rajono, o saulės spindu liai – 1–6 t svorio akmenys. 27 cm skersmens Žemė
125 – atsitiktinis skaičius. Tie sa, vėliau internete skaitydamas apie vieną pačių svarbiausių sta tinių priešistorinėje Europoje – apie 3100–2000 m. pr. m. e. sta tytą Stounhendžą Pietų Anglijoje, G.Kakaras nustebo, kad jo skers muo ir lietuviškos saulės skers muo beveik identiški – 30 m. „Bet tai – dar ne viskas, – pa tenkintas žada Gunaras. – Žmo nės turi pajusti ir planetas. Mus riboja erdvė, nes tai tik 3 ha plo tas, todėl kilo idėja padaryti Ar
chimedo spiralę, kuri Molėtų me diko pasiūlymu bus punktyrinė, iš 10–15 cm dalelėmis pjaustytų akmenų. Nuo akmens, žyminčio pietus, besitęsiančio saulės spin dulio prasidės tris kartus apsisuk sianti ir kampe besibaigianti spi ralė. Paskutinis taškas – Neptūno planeta.“ Ant 130–140 cm aukščio stulpe lių ketinama padaryti planetų mo delius. Saulės skersmuo – 30 m, todėl pagal santykines proporcijas Merkurijus bus vos 10 cm, Venera – 26 cm, Žemė – 27 cm, Marsas – 15 cm, Jupiteris – 3 m, Saturnas – 2,6 m, Uranas – 1,1 m, Neptūnas – 1 m dydžio. „O žemė... – Gunaras padaro pauzę ir, regis, ja mėgaujasi: – Bus moters figūra, kurios dešinėje ran koje bus Žemė, pakeltoje kairėje – Mėnulis.“
roglifus iš Baltijos, po to Šiaurės, Vakarų Europos šalių ir galiausiai – iš visų kontinentų ir atokiausių pasaulio kampelių. „Noriu, kad tai turėtų kultū rinę, pažintinę prasmę ir ši vieta būtų tarptautinio Lietuvos įvaiz džio dalis“, – prisipažino astro nomas.
Ar jis galvojo, koks piešinys bus rato centre, ant 32 t sveriančio ak mens? Kol kas – neaišku. Dabar ant šio akmens iškalti poeto, diploma to Jurgio Baltrušaičio žodžiai: „Ko ieškai tu, čia pat greta? Būties auš ra už tavo durų, už tavo vartų – vi sata.“
125
akmenys
dabar sudaro šią lietuvišką saulę.
Kopijos iš viso pasaulio
„Ir tai – dar ne pabaiga“, – pa tenkintas tęsia Lietuvos etnokos mologijos muziejaus direktorius. Nuo Alantos seniūnijoje esančio mitologinio Valiulio akmens ant vieno iš Lietuvos stounhendžo, arba lietuviškos saulės akmenų, jau yra iškalta paslaptingų ženk lų kopija. G.Kakaras jau svajoja ant didžių jų akmenų perkelti garsiausius pet
Dydis: Stounhendžo Pietų Anglijoje (nuotr. dešinėje) skersmuo ir lietuviškos saulės skersmuo beveik iden
tiški – 30 m.
20
šeštadienis, vasario 9, 2013
aukštyn žemyn
Sezonas: prancūzai sausio mėnesį vadina semaines blanches (liet. k. – baltosios savaitės).
Nacionaliniai slidinėjimo ypatum Slidinėjimas jau keletą metų tapo lietuvių pamėgta žiemos ato stogų praleidimo forma. Pagal tam tikrus įpročius lietuvių slidi ninkus jau galima skirstyti į keletą didesnių grupių.
Kęstutis Pečiulis Trys lietuvių kategorijos
Oras: porą dienų švietė saulė, todėl slidinėti buvo šilta.
Pirmoji – tie, kurie slidinėja „ne toli namų“. Tokie slidinėjimo en tuziastai renkasi slidinėjimo tra sas nuo Ignalinos iki Latvijos ir Slovakijos slidinėjimo kurortus. Geriausiai tai tinka pradedantie siems ir besistengiantiesiems iš naudoti kiekvieną snieguotą žie mos savaitgalį. Kita kategorija – Austrijos, Ita lijos mėgėjai. Tai jaunimo pamėg ti slidinėjimo kurortai – Livinjas, Zeldenas, Išglas ir kiti. Ką tikrai galima juose rasti – smagų vakarinį pašėliojimą „Apres ski“, nebrangių alkoholinių gėrimų neapmuitintų prekių zonose ir gerą laiko pralei dimą su draugais. Su gerų bičiulių kompanija – tai pats tas.
Ir trečioji kategorija – ieškan tieji. Tai slidininkai, mėgstantys Prancūziją, užsukantys į Šveicari ją ar mažiau žinomus Italijos ku rortus. Viename iš tokių slidinėji mo kurortų apsilankėme ir mes. Prireikė sniego grandinių
San Bernardo (Prancūzija). Atvyk ti į Prancūziją geriausia lėktuvu, nes šios šalies slidinėjimo kuror tai lietuviams yra toliau nei Aust rija ar Italija. Variantų tikrai yra, tiesiog rei kia jų paieškoti anksčiau. Mū sų kompanija mokėjo po 640 litų už „Lufthansos“ skrydį Vilnius– Milanas su mokesčiais, 23 kg ba gažo žmogui ir nemokamą slidžių komplektą. Toliau – du variantai: ieško ti transfer bus, kuris pervežtų iš
oro uosto iki slidinėjimo kurorto, arba nuomotis automobilius. Mes pasirinkome automobilių nuo mą – lengvąjį automobilį „Cit roën C5“, kuris kainavo 270 eurų už savaitę. Tiesa, važiuoti iki miestelio pa skutinius 15 km reikia kalnų ser pantinais, todėl, priklausomai nuo oro sąlygų, automobiliui gali pri reikti sniego grandinių. Mums jų prireikė tik grįžtant. Vietiniame autoservise jos kaina vo 100 eurų. Miestelis, kuriame gyvenome, kaip ir dauguma Prancūzijos ku rortų, yra gana naujas ir įsikūręs pačiuose kalnuose. Priešingai nei Austrijoje, tai tikrai garantuoja ski in–ski out variantą, t. y. čiuožimą ir grįžimą iš trasų tiesiog nuo vieš bučio durų.
21
šeštadienis, vasario 9, 2013
aukštyn žemyn Trečio ji katego rija – ieš kantieji. Tai slidi ninkai, mėgstan tys Pran cūziją, už sukantys į Šveicari ją ar ma žiau ži nomus Italijos kurortus.
260
cm
– tokio storio sniego danga būna kalno viršūnėje. Didybė: Prancūzijos slidinėjimo kurortai turtingi ir gerų trasų, ir įspūdingų vaizdų.
Aldonos Vaidotienės asmeninio archyvo nuotr.
mai: ką randa kalnuose lietuviai Trasos ir pramogos
Kaip ir visur Prancūzijoje, trasos yra plačios ir žmonių nėra daug. Beje, lietuvių sutikome tik keletą. Prancūzai sausio mėnesį vadina semaines blanches (liet. – balto sios savaitės). Tai reiškia, kad ap gyvendinimo kainos yra maždaug du kartus žemesnės nei paprastai, nes vaikams tuo metu nėra atosto gų, todėl slidinėja mažai prancūzų šeimų.
Jei norite paragau ti kažko būdingo šiam regionui, būti nai bent paskutinę dieną užsukite į vie ną iš vietinių restora nėlių.
Sniego čia daug – kalno viršūnė je danga siekia iki 260 cm, papėdė je – 160 cm. Miestelis, kuriame apsistojome, 1850 m. įkurtas La Rosiere. Jis kel tuvais ir trasomis sujungtas su Ita
lijos kurortu La Thuile, todėl sli dinėti tikrai yra kur. Iš viso – 156 slidinėjimo trasos. Porą dienų švietė saulė, to dėl slidinėti buvo šilta. Tie, ku rie ieško pramogų, čia ras snie go parką su tramplinais, kuriame gali šokinėti bet kuris norintysis. Čia pat yra ir pripučiamas batu tas, ant kurio nuo tramplino gali ma užšokti su slidėmis – žodžiu, smagių užsiėmimų čia ras kiek vienas. O norintiesiems ramiai paslidi nėti puraus sniego trasomis reko menduojame čiuožti iki Italijos, kur galima pasimėgauti slidinėji mu ilgomis beveik 3 km trasomis.
je panaši, nors pietums ant kalno aukštų reikalavimų kelti gal ir ne vertėtų. Prancūzijoje tikrai rasite pran cūz iškos svog ūn ų sriub os, dar žov ių apkep o quic he ar crem e brul ee . O Ital ija tikrai pas iūlys
Patarimai slidinėjant Prancūzijoje Slidinėjimo variantų paieškas
Pasirinkite apgyvendinimo
pradėkite jau rugsėjo mėnesį.
variantą ski in–ski out (šalia tra sų ir keltuvų), pajusite, kas yra tikras servisas.
Ieškodami kurortų ir nakvy
nės, naudokitės portalu ski-fran ce.com. Ieškodami nebrangių lėktuvo bilietų – greitai.lt ir kitų avialinijų puslapiais.
Svogūnų sriuba? Būtinai!
Pusryčiaudavome visi kartu, nes nuomojomės apartamentus su vir tuve. Pietaudavome apie 13 val. kur nors kalno kavinėje, o vakarieniau davome vėl namuose. Prancūzijoje kalnuose kainos yra gerokai aukštesnės nei Italijo je ar Austrijoje. Čia, beje, nerasite ir populiariosios guliašo sriubos ar sočiųjų austriškų bifšteksų. Maisto įvairovė ant kalno, ko gero, ir Italijoje, ir Prancūzijo
skan ių pic ų, makaron ų su įvai riaus iais pad až ais ir kit ų ska nėst ų. Jei norite paragauti kažko bū dingo šiam regionui, būtinai bent paskutinę dieną užsukite į vieną iš vietinių restoranėlių – jums pa
Jei pasirinksite slidinėjimą sau
sį – bus ir saulės, užteks ir sniego. Planuokite išleisti apie 2 700 li
tų žmogui. Automobilių nuomą padės su
rasti „Google“, tačiau nuomokite per tarpininkus (easyterra.com, autoeurope.com, kt.) – sutaupy site.
siūlys fondiu ar rakletės tipo sūrių, puikaus naminio rožinio vyno. Jį gurkšnojant aptarsite savai tės įspūdžius, patirtus slidinė jant, maudantis baseine ar vaka rais linksmai žaidžiant populiarųjį stalo žaidimą „DiX it“.
22
šeštadienis, vasario 9, 2013
aukštyn žemyn
A.Jagelavičiūtė: jaučiuosi suaugusi – Pikti liežuviai pri 17 mins elitinius vaka rėlius, pozavimus nuogai...
– Šiuo klausimu esu senamadiška ir senosios vertybės vis dėlto lieka vertybėmis.
– O ką, suaugę žmonės to nedaro? Būtent suaugusieji ir fotografuoja si nuogi, paaugliams pozuoti nuo giems uždrausta įstatymo.
– Ar galėtų mylimasis uždirbti mažiau už tave? – Taip. Bet neslėpsiu, malonu, kai vyras uždirba daugiau. Vis dėlto kiekviena mąstanti moteris suvo kia, kad tai nėra pagrindinis daly kas. Svarbiau pastangos. Negalė čiau mylėti vyro, kuris krapšto nosį ir guli išvertęs pilvą.
– Sakei, kad pozuoti nuogai įdo miau tau, fotografui, stilistei. – Tai – vis dėlto iššūkis. Nėra pa prasta tai padaryti. Nors fotogra favime nieko erotiško nėra. Tobulas formas reikia laužti, o save ger biantis fotografas stengsis nenau doti fotošopo, bet daug dirbs.
– Vis dar patinka sudėtingi, su brendę, vyresni vyrai? – Negalėčiau taip sakyti. Amžius nėra svarbiausias dalykas. Nors kai amžiaus skirtumas jau patolo gija, nesąmonė.
– Atrodo, kad be pozavimo nuo ga neapsieina nė viena žvaigž dutė. Tarsi tokia taisyklė: no ri išgarsėti – nusirenk. Nejau nuogumas neturėtų likti pa slaptimi? – Aš dirbtinai paslaptingumo ne kuriu. Tokia vaidyba man iš viso juokinga. Be to, kiek manęs nuo gos ten matė? Koją, nugarą, petį? Man, kaip menininkei, kūnas nėra šventovė. Tai – tik daiktas. Žmonės turi bendrauti remdamiesi intelek tu, o ne kažkokiais išgalvotais pa slaptingais dalykais. Įvairūs roži niai korsetai – ne man.
– Su buvusiu mylimuoju re žisieriumi Oskaru Koršunovu bendrauji? – Taip. Mus sieja darbas. Gal ir bi čiulystė. – Kas tau labai svarbu vyruose? Išvardytum tris dalykus? – Oi, sudėtinga. Ramybė, dvasinis komfortas, pasitikėjimas. Nepaken čiu buko chamizmo. Nevaidinu ele gantiškos ponios, bet kalbu apie ag resyvumą, nemotyvuotą kišimąsi į asmeninę erdvę ir mokymą gyventi. Aš su kitais taip niekada nesielgiu.
Visuomenėnebukėja
– Kalbi apie intelektą, bet ar darbu pramoginėse laidose, pozavimu žurnalams neprisi dedi prie paviršutiniškų daly kų skatinimo? – Tik ribotas žmogus gali iškart pykti ir teigti, kad to negalima da ryti. Labai daug laiko skiriu ir rim tam menui, intelektualiems, visuo meniškiems, svarbiems dalykams. Bet negali visą laiką tobulėti ir mo kytis. Po 8–10 valandų darbo die nos norisi ir pailsėti, kartais reikia tokių dalykų, kurie pro vieną au sį ateina, pro kitą išeina. Neapsi metinėkime, visi liežuvaujame prie kavutės ir dėl to kvailesni netapsi me. Kas kita, jei pradėsi tik tuo gy venti. – Nesutinki, kad pastaruosius 10–15 metų visuomenė bukėja? – Ne. Bendrauju su labai įdomiais ir intelektualiais žmonėmis. Ir jų labai daug. O jauni žmonės keičia si, matau įspūdingo jaunimo, kuris viskuo domisi, kurį galima vadinti tikrais pasaulio piliečiais. – Taigi intelektualų SOS dėl su materialėjimo, vartojimo kul to, paviršutiniškumo, susveti mėjimo – visiškai nereikalinga panika? – Tai – tuščios arba kažkuo suinte resuotų žmonių kalbos. Protingi tė vai ir jų vaikai atsirenka gerus da lykus. Plastinei chirurgijai – taip
– Ar Agnė dar mėgsta žaisti va bank? – Hm. Mane gąsdina šis žodis. Kartais galėčiau kažkur nerti sta čia galva ir daryti rizikingus spren dimus. Bet dabar jų daug mažiau. Tai susiję su amžiumi. – Kaip jautiesi gyvendama 33iuosius savo gyvenimo metus? – Jaučiuosi savo rogėse. Labai suaugusi. Manau, esu rami ir sta bili asmenybė.
Pagalvoja apie vaikus
– Tave erzina, kai komentato riai diskutuoja, ką Agnė Jage lavičiūtė pasiekė ir iš ko ji gy vena? – Man dzin, ką jie galvoja. Apie pi nigus diskutuoti neskanu ir netak tiška, bet dirbu daug: kaip stilistė, teatre, kuriant filmus, dabar ir te levizija. Yra daug žmonių, kurie ge rai galvoja apie mane, kaip ir aš – apie juos.
Moto: „Subrendę žmonės nekreipia dėmesio į kitų replikas ir apkalbas“, – sako ne kartą skandalingai išgar
sėjusi A.Jagelavičiūtė.
– Pamenu, prieš kelerius me tus sakei, kad tau nekelia bai mės raukšlės, vystanti oda ar svyrančios krūtys. – To nebijau, bet dabar suprantu, kad tai nėra labai didelis džiaugs mas. Nebėgsiu ryt ką nors tobulin ti savo kūne, bet suprantu moteris, kurios tai išgyvena. – Ar išlipusi iš vonios ir į save pažiūrėjusi veidrodyje kartais surauki nosį? – (Juokiasi.) Panašiai. – Nesi iš tų, kurios kategoriškai atsisakys plastinės chirurgijos specialistų pagalbos? – Tai – šiuolaikinio žmogaus gyve nimo dalis. – Ar neprieštarauji sau? Kalbi, kad žmonės turi bendrauti in telektualiai, kūnas – tik dar bo dalis, įrankis, o dabar – apie plastinę chirurgiją. Gal užtektų
Vaidoto Grigo nuotr.
Labai daug laiko ski riu ir rimtam menui, intelektualiems, vi suomeniškiems, svarbiems dalykams.
sporto, sveikos mitybos, o kū nas tegul sensta natūraliai? – Natūralumas – gražu, bet tai kiekvieno privatus reikalas. Mes es tetiką suprantame skirtingai. Ame rikiečiams gal gražu, kai žmogus ne gali šypsotis, mirksėti ir matosi, jog jis lankėsi pas plastinės chirurgijos specialistus. Man tai – negražu. Bet yra tokių moterų, į kurias pažvelgęs nepastebėsi, kad jos lankėsi pas gro žio chirurgijos specialistus. Kvaila manyti, kad jei žmogus intelektualus, jam nesvarbu, kaip jis atrodo.
Tiki meile iš pirmo žvilgsnio
– Minėjai, kad vis dėlto dar ga lėtum nerti stačia galva. Ar tai galėtų būti meilė? – Nežinau. Jei meilė užklumpa, tai užklumpa. Net knygose apie tai rašo. – Tiki meile iš pirmo žvilgs nio? – Tikiu. Ir, žinoma, tikiu tokia mei le kaip romanuose, filmuose. Ne jaugi tu netiki? – Ar šiuo metu ką nors myli? Nekalbu apie mamą, tėvynę, tapybą. – Asmeniniais klausimais nekal bu. Kodėl neasmeniška kūno nuo gumas? Kūnas – tik vieta, kur gy vena mūsų siela. – Ar kartą išsiskyrusi tuoktu meisi bažnyčioje? Ar, kaip da lis dabartinių piliečių, gyven tum nesusituokusi?
– Laikai save menininke. Ne pernelyg skambu? – Hm, nežinau. Mokausi iš ge rų menininkų ir bendrauju su jais. Nuomonę apie mane jie išsako man į akis, o ne internete. Mano studijos nėra paviršuti niškos. Nereikia į meną žvelgti pa viršutiniškai, kaip kokių paveiks liukų gamybą, nes tai – įžeidimas. Tai – kaip ir politika, gydymo for ma, svarbiausių klausimų kėlimas. Ir mano tikslas nėra nupiešti gražų paveiksliuką. – Kaip save nupieštum? – Oi, koks sunkus klausimas. Pie šiau ir tapiau savo autoportretą. Ir kaskart jis kitoks. Tai priklauso nuo daugelio dalykų. Tam reikėtų pen kių valandų interviu. – Gali save įsivaizduoti po 30 metų, kai būsi 62-ejų? – Labai sunku. Tikiuosi, būsiu įdo mi, sveika, stilinga kieno nors mo čiutė (šypsosi). – Tai – didžiausia svajonė? – Banalu – didžiausia svajonė. Svajones po truputį įgyvendinu. – Banalu svajoti apie vaikus? – Kartais apie juos pagalvoju. Jei nori vaikų, eini ir darai. Jų nenusi pirksi parduotuvėje. Bet visi žino me būdą, kaip juos daryti. Aš dar nebandau.
23
šeštadienis, vasario 9, 2013
aukštyn žemyn horoskopai.diena.lt
Ko nedovanoti per šv. Valentino dieną Darius Sėlenis
d.selenis@kaunodiena.lt
Įsimylėjėlių dienos proga vyrai jo kiu būdu neturėtų savo mylimo sioms dovanoti buities įrankių, automobilio ratlankių. Rizikinga dovanoti net ir apatinį trikotažą ar kvepalus – nebent 100 procentų žino skonį ir dydžius. Geriau jau rožės
Irenai Starošaitei šv. Valentino die ną nepatiktų gauti jokių žaisliukų. Beje, ir laikrodžio. „Pagal prieta rus – tai išsiskyrimo ženklas“, – sako ji. „Netiktų ir kvepalai. Nebent jūs puikiai žinote skonį. Man nepa tiktų ir apatinis trikotažas. Vėlgi, reikia puikiai žinoti, koks prekės ženklas patinka, kokie dydžiai“, – kalbėjo I.Starošaitė, paklausta apie Įsimylėjėlių dienos dovanas. Visažistė, dizainerė Eva Krysko, prisiminė kvailiausią ir juokingiau sią dovaną, kurią yra gavusi iš savo buvusio vaikino, – stringus.
Jei dovanotų man keptuvę, užvožčiau ja per galvą. „Jie buvo įpakuoti tokiame plas tikiniame burbuliuke. Labai ne mėgstu tokių dovanų. Atrodo, kad paskubom kažkur įbėgo, pagriebė ir nupirko, – asociacijas pasakojo Eva. – Man visada malonu tą dieną gauti tamsiai raudonų rožių metro ilgio kotais.“ Šią šv. Valentino dieną E.Krysko praleis viename jos ir mylimojo itin mėgstamų Europos miestų. Nedarykite apmaudžių klaidų
Dainininkė Džordana Butkutė ma no, kad Įsimylėjėlių dieną netinka dovanoti praktiškų daiktų: striu kių, suknelių, paltų. Nebent mo teris išties laukė, svajojo apie to kią dovaną. „Kvailiausią dovaną gavau seniai, iš vieno žmogaus, su kuriuo drau gavau labai trumpai. Jis verslinin kas, prekiauja nekilnojamuoju tur tu. Žino, kad aš dainininkė, mano
koncertų grafikas surašytas trims mėnesiams į priekį, o jis Įsimylė jėlių dienos proga dovanojo vers lo knygą.“ „Kavos malimo aparatai, prie taisai, viryklė, šaldytuvas, kilog ramas miltų“, – išgirdusi klausi mą, ko vyrams nederėtų dovanoti Įsimylėjėlių dienos proga, nusijuo kė Mia. „Vien a įdom iaus ių dovan ų šv.Valentino dienos proga buvo daug daug trešnių. Tai buvo labai miela dovana“, – prisiminė dai nininkė. „Netinkamiausia dovana – ne tyčia įteikta kitos moters nuotrau ka rėmeliuose. Tuomet jau iškart iš namų galima išvaryti“, – tarė Do nalda Meiželytė. Reikia žinoti dydžius
„Jei dovanotų man keptuvę, užvož čiau ja per galvą, – pareiškė Jurgi ta Tvarijonaitė. – Netinkami ir ba nalūs suvenyrai, kurie po to dulkėja lentynose ar rūsiuose.“ Pasak J.Tvarijonaitės, norint pa dovanoti ką nors išskirtinio, reikia pagalvoti apie tą žmogų, pažinoti jį: „Jei mergina nuo vaikystės ne mėgo knygų, tai tikrai nenudžiugs ją gavusi. Gražūs apatiniai tiktų, jei gerai pažįsti savo moterį. Na, jei tai dovanotų bendradarbis, tai jau bū tų įžūlu. Jei moteris nieko nestoko ja, geriausia originali dovana. Man labiausiai patinka tokios dovanos. Kažkur važiuoti, švęsti.“ Dulkių siurblys, bulvių tarkavi mo mašina, nauji ratlankiai. Šiuos daiktus, kaip absurdiškiausius šv.Valentino dieną, tramdydama šypseną vardijo Skaiva Jasevičiūtė. „Gink Dieve, reikia labai atsar giai dovanoti apatinius drabužius, nes jei jie bus per maži ar per di deli, gali smarkiai susipykti. Ne reikėtų dovanoti kvepalų, nebent puikiai žinai, kad ji tokių nori. Ne reikėtų dovanoti šuniuko ar kačiu ko. Nebent moteris trejus metus to laukė“, – kalbėjo Skaiva. Keisčiausia dovana, kurią ji yra gavusi Įsimylėjėlių dieną, buvo daugybė širdelių, užklijuotų ant jos automobilio: „Tai buvo žaisminga, bet seniai išaugau iš to amžiaus. Be to, ilgai ir nelengvai reikėjo tas šir deles lupinėti.“
Astrologinė prognozė vasario 9–15 dienoms AVINAS (03 21–04 20)
Šeštadienį daug dėmesio skirkite draugams, par tneriui. O sekmadienį jau reikėtų labiau saugotis infekcijų, nedaly vauti masiniuose susibūrimuose. Tiktų be įtampos pasitvarkyti buityje, užsiimti menine kūryba ar tiesiog patinginiauti. Kitą sa vaitę sugebėsite panaudoti anks tesnę patirtį ir užkulisinį palaiky mą siekdami slaptų tikslų. Nuo antradienio sunkiau valdysitės, tad galimi impulsyvūs poelgiai ir problemos dėl jų. Vis dėlto meilės reikalai turėtų nenuvilti. JAUTIS (04 21–05 20)
Savaitgalį galite susitikti su bendraminčių kompanija, atgaivinti seną pažintį. Jei nori te, kad patinkantis žmogus būtų palankesnis, elkitės nuoširdžiai ir bičiuliškai. Kita savaitė iki trečia dienio palanki įvairiems susitiki mams. Galite gauti gerą pasiūlymą ar užsakymą. Antra savaitės pusė nepalanki sveikatai. Nebegalvo kite apie sudėtingus reikalus, nes jums būtina atsipalaiduoti. Neb logai seksis tik tie darbai, kuriuos galite atlikti neskubėdami.
vanojant apatinį trikotažą reikia žinoti dydžius.
Nuvylė: Dž.Butkutei labiausiai
nepatiko Meilės dieną gauta kny ga apie verslą. Ingos Juodytės nuotr.
MERGELĖ (08 24–09 23)
Savaitgalį aktualūs bus rei kalai, susiję su technika, ūkiu, nuoma. Peržiūrėkite doku mentus, susitvarkykite aplinką. Jei ieškote darbo, pasidomėkite nau jienomis internete. Kitą savaitę jums gali pavykti į savo pusę pervi lioti konkurentą arba oponuojantį asmenį įtikinti savo teisumu. Mė gindami numalšinti aistros ir mei lės troškulį, galite patekti į dvipras mišką situaciją. Regis, neišvengsite reikalų, susijusių su bankais, mo kesčiais, nuoma, draudimu.
ŠAULYS (11 23–12 21)
Savaitgalį neatidėlioki te to, kas gali padaryti jus laimingesnius. Netempkite visko ant savo pečių buityje, paskirsty kite pareigas šeimos nariams. Ki tos savaitės pradžia bus šeimy niška. Tai metas, kai ryžtingas pokalbis ar veiksmas gali padėti kai ką pakeisti santykiuose su ar timaisiais, mylimu žmogumi arba reikaluose, susijusiuose su nuosa vybe, gyvenamąja vieta. Nuo tre čiadienio jau norėsis romantiškai atsipalaiduoti, pasilinksminti ar ba kitus palinksminti. OŽIARAGIS (12 22–01 20)
Savaitgalį galite sulaukti svečių. Kažkoks pokalbis iš dalies nuvils. Regis, jums norė sis pasibastyti po prekybos cent rus. Nuo pirmadienio pora dienų bus palankios trumpoms išvy koms, komercijai, reklamai. Pra vartu dėti darbo skelbimą, ieškoti reikiamos informacijos. Nuo tre čiadienio daugiau dėmesio skirsi te šeimai ir sau. Nesunku bus su sitaikyti susipykus su partneriu, jei dar liko nors krislelis meilės ir pagarbos.
VANDENIS (01 21–02 19)
Periodo pradžioje ne blogai seksis įgyven dinti sumanymus, ypač jei su lauksite pagalbos iš aplinkinių. Regis, domėsitės komerciniais, turtiniais dalykais, verslo afe romis. Gali būti, kad priimsite svečius. Kitą savaitę galite pasi justi turtingesni arba svarbesni nei paprastai. Tikriausiai geriau suvoksite realybę ir labiau įver tinsite tai, ką turite. Jei rašote ar vykdote projektą, užsiima te verslu, tai pastangos jį plėto ti bus gana veiksmingos. Jei esa te vieniši, dabar galite užmegzti meilės ryšį.
DVYNIAI (05 21–06 21)
Savaitgalį domins globa lūs dalykai, plėsis akira tis, gilės žinios. Ieškosite kontak tų su užsieniečiais arba sulauksite žinios, svečio iš toli. Nuo pirma dienio uoliai dirbkite, nes gerai at liktas darbas padidins savivertę ir apsaugos nuo sąžinės graužaties. Mokykitės iš daug pasiekusių vei kėjų. Galite gauti svarbią oficialią žinią. Nuo trečiadienio kils no ras užsiimti visuomeniniais rei kalais. Regis, pasipils pasiūlymai ar sveikinimai. Nepiktnaudžiau kite svaigalais ir neįsivelkite į ne legalius dalykus, intrigas. VĖŽYS (06 22–07 22)
Rizika: Skaiva perspėja, kad do
LIŪTAS (07 23–08 23)
Periodo pradžioje galite ti kėtis neblogų pasiūlymų, kurie turėtų atnešti ir daugiau meilės, ir didesnį stabilumo pojū tį. Viskas priklausys nuo jūsų mo kėjimo derinti interesus, sutarti su partneriais. Galbūt pavyks susi tarti dėl skolos grąžinimo ar pasi skolinimo. Kitos savaitės pradžioje pasižymėsite įžvalgumu ir seksua lumu. Pavyks išsiaiškinti svarbių dalykų ir iš to turėti naudos. Bet jei turite skolų, jums jas primins. Būkite atidesni meilės partnerio užuominoms.
Regis, savaitgalį suksite galvą dėl mokesčių, kre dito, nuomos, nuosavybę įteisi nančio dokumento ar pan. Galbūt finansiškai ar kitaip padės partne ris, arba jūs jį paremsite. Netikė ta sekmadienio pažintis gali pasi rodyti reikšminga. Kitos savaitės pradžioje kils noras tobulėti, keisti save ir aplinką. Bus nelengva, bet po truputį judėsite pirmyn, tvar kydami su darbu, teisėtvarka, už sienio ryšiais, švietimu, kultūra, susijusius reikalus.
SVARSTYKLĖS (09 24–10 23)
Savaitgalį būsite nusitei kę bendrauti, mylėti, žais ti, flirtuoti. Galbūt kils noras keisti įvaizdį, taip pat apkirpti, padailin ti naminį gyvūną. Jei sekmadienį apniks slogios mintys apie dalyki nius rūpesčius, pasiieškokite ge ros draugijos, nueikite į šou rengi nį ar pan. Labiau gresia infekcijos, tad pasisaugokite. Kitą savaitę ga li spręstis įsidarbinimo problema ar kitas aktualus dalykinis reika las. Regis, darbe bus įvertintas jū sų įdirbis. Valentinas žadins meilės jausmus. Gali kilti pagunda pasi piršti ar leistis į nuotykį. SKORPIONAS (10 24–11 22)
Savaitgalį jums derėtų pa sitvarkyti buityje, skir ti laiko šeimai, grožio ir sveikatos profilaktikai. Viešumas, inter viu teikimas nepatartini, nes ga lite likti nesuprasti. Jūs patys ga lite nesuprasti savo partnerio, nepagristai jį kritikuoti. Kitą sa vaitę puikiai dirbs ir raumenys, ir galva. Būsite kūrybingi, flirtuosite. Patinkantį žmogų galite išprovo kuoti paskirti jums pasimatymą, išlieti jausmus. Itin domins žaidi mai, sportas.
ŽUVYS (02 20–03 20)
Savaitgalį nestokosite ro mantiško polėkio. Pasi žymėsite jautrumu ir intuicija. Galimos pajamos arba išlaidos, susijusios su medicina, menu. Kitą savaitę viską modeliuosite pagal savo kintančias nuotaikas, nes nuo jų priklausysite. Akivaiz du, kad piniginiai, turtiniai klau simai bus vieni iš aktualiausių. Gali tekti rūpintis įvairiais raš tais, sutartimis. Gali užsimegzti daug žadantis flirtas. Sidonija
24
Šeštadienis, vasario 9, 2013
menas ir pramogos
„Per vieną mažą žmogeliuką gali ma papasakoti vi są istoriją. Juk žmo gaus siela – neiš matuojama“, – sa ko fotomenininkas Romualdas Požers kis. Šiuos žodžius patvirtina Kauno fo tografijos galerijo je eksponuojama ži nomo kūrėjo darbų paroda „Mažasis Al fonsas“.
Romualdas Požerskis. Iš
Milžiniška mažo Alfonso ist Enrika Striogaitė
e.striogaite@kaunodiena.lt
Bendruomenės šviesulys
Mažasis Alfonsas – išties nedidukas, jo ūgis nesiekė metro, tačiau savo apylinkėje jis buvo bendruomenės šviesulys, ašis: visi jį pažinojo, mie lai bendravo ir prašė patarimų. Jis vienintelis kaime užsisakydavo laikraščių, padėdavo žmonėms pa gydyti gyvuliuką, nes buvo neprastas veterinaras. „Rūpinimasis gyvuliais Alfonsui – ne vargas, o bendravimas su savaisiais, – pastebi iš fotografij ų sklindantį skaidrumą menotyrinin
kė Agnė Narušytė. – Jis vaikšto tarp jų šypsodamasis ir kartu šventiškai pasitempęs, net kai drabužiai papil kėję nuo metų ir darbų. Nelaimės ir skurdas lieka už kadro, tematyti tik jų fiziniai pėdsakai aplinkoje.“ Pasak menotyrininkės, aplink Al fonsą esantys augalai ir gyvuliai ne tik atrodo didesni nei paprastai, bet ir įgiję sąmonę, žmogiškų savybių, kurios lieka nepastebėtos žvelgiant iš įprastų pozicijų, kai gamta būna tik naudojama. Avys ir šuo yra jo geriausi draugai, su kuriais jis kal basi žiūrėdamas tiesiai į akis. Žąsys, regis, tuoj nusineš jį į savo migra
cines keliones kaip nykštuką Nil są, o kumelė, po kuria Alfonsas gali vaikščioti stačias, kaip visada ilge singai žvelgia į tolį, lyg viskas taip ir turi būti – ji yra tikra Alfonso pa saulio galiūnė, ne paprasta darbi ninkė, o beveik mitinė figūra. Knygos „Mažasis Alfonsas“ pa baigoje – ligoninė. Sterilioje bal tumoje paaštrėja jo veido raukš lės, netinkančios vaikiškam kūnui. Tai jau pabaiga – 2008 m. Alfonsas mirė. Bet štai jis moja iš paskuti nės fotografijos, tarsi būtų sugrįžęs iš pasakos, kurioje gyveno, į mūsų tikrovę, kur jam nėra vietos.
Jokio moralo
Parodos atidaryme dalyvavęs foto menininkas ir buvęs ilgametis Lie tuvos fotografijos sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas Aleksandras Macijauskas, kurį R.Požerskis va dina savo mokytoju, norėjo užbėgti už akių svarstytojams apie estetiką bei etiką ir klausimą, ar etiška me nininkui eksploatuoti neva žmo gaus nelaimę – jo itin mažą ūgį – A.Macijauskas drąsiai pavadino davatkišku. Išties akivaizdžiai su meile ir nuoširdumu atskleistas mažojo Al fonso portretas, jo gyvenimo isto rija nepalieka vietos tokioms min tims ir svarstymams. „Ir pats Alfonsas niekada ne svarstė apie savo ūgį ar su juo sus ij us į liūd es į, – pris im en a R.Požerskis, – jis buvo pašėlęs, gyvybingas ir oriai gyveno savo gyvenimą.“ Nei parodoje, nei išleistame me niniame fotografijų albume „Ma žasis Alfonsas“ jokio moralo nėra ir negali būti. „R.Požerskio seri ją apie Mažąjį Alfonsą su Lietuvos fotografijos mokyklos konteks tu sieja ne tik bendras humanisti nis pasaulėvaizdis, bet ir tam tikra prasme kraštutinė jo išraiška – ku pina akivaizdžių metaforų ir atvi ros lyrikos, – pastebi menotyrinin kas Tomas Pabedinskas. Atsitiktinė pažintis
Romualdas Požerskis. Iš ciklo „Mažasis Alfonsas“.
Fotomenininko R.Požerskio susi tikimas su mažuoju Alfonsu bu vo visiškai atsitiktinis: „Važiavau pro Šilutės miestą ir pamačiau vaikšt in ėjant į maž ą žmogel į su maišu, – prisimena fotomeninin kas, – stabtelėjau, paklausiau jo,
ar galiu nufotografuoti. Jis sutiko, paskui pasiteiravau, gal reikia pa vežėti. Jis atsakė, kad į autobusų stotį. Bevežant kiek daugiau susi pažinome, tačiau pas jį nuvažia vau tik po keleto metų, bet jau il gam.“ Taigi pirmasis susitikimas su Al fonsu įvyko apie 1993-iuosius. Iki susipažinimo su naujuoju herojumi R.Požerskis aktyviai fiksavo Lietu vos Sąjūdžio veiklą, tačiau meni ninkas dairėsi naujos temos, ma žiausias Lietuvos ūkininkas ir buvo toji tema, atradimas. „Pamačiau, kad per mažą žmo gų galima papasakoti didelę isto riją“, – kalba R.Požerskis, nuo širdžiai ir šiltai susidraugavęs su mažuoju Alfonsu, nuvežęs jį prie jūros, gyvenęs jo džiaugsmais ir vargais, mat kurį laiką, kai brolio vaikaičiai sukėlė gaisrą, per kurį sudegė Alfonso namas, mažasis ūkininkas gyveno automobilyje. Rengd am as parod as R.Pož ers kis savotiškai paviešino mažojo Alfonso rūpesčius be namų, ta da atsirado žmogus, kuris atvežė Alfonsui namą, pritaikytą jo po reikiams, davė pinigų ir net bute lį „Metaxos“. „Tą butelaitį Alfon sas laikė iki tol, kol atvažiuosiu, – šypsosi fotomenininkas, – yra ir nuotrauka, kurioje mes tą „Me taxą“ ragaujame.“ Mažojo Alfonso istorijos ciklą sudaro ir režisuoti, ir dokumen tiniai kadrai, tačiau visi jie tarpu savyje susipina su dokumentikos ir meninėmis linijomis. Netgi nėra svarbu, kur akivaizdi dokumenti ka, o kur meninėmis priemonėmis pasiektas efektas ir įtaigumas – to žmogaus gyvenimas mums tampa
25
Šeštadienis, vasario 9, 2013
menas ir pramogos Aplink Al fonsą esan tys augalai ir gyvuliai ne tik atro do didesni nei papras tai, bet ir įgi ję sąmonę, žmogiškų savybių.
ciklo „Mažasis Alfonsas“.
orija
svarbus ir artimas, ištrinant senti mentalų gailestį ar panašias emo cijas, t. y. visi mes perskaitome prasmingą istoriją apie žmogų, jo gyvenimą.
Komentaras Tomas Pabedinskas Menotyr in inkas
K
onkreč ios Alfonso gyve nimo detalės – ir laiming i, ir skaudūs įvyk iai bei san tykiai su aplinkiniais žmo nėmis – tarsi nužymi visas fotografijas vienijančią pasakojimo giją. Metafori nių, apibendrintomis prasmėmis kal bančių arba tik atskiras kasdienybės akimirkas fiksuojančių fotografijų se rijoje tampa lengviau įžvelgti chrono loginę seką, atskirus siužetus siejančią vieno žmogaus gyvenimo istoriją. Maž oj o Alfons o gyven imo keist u mas tampa ypač skirt ingas fotogra fijas vien ijančiu pag rindu. Tikras Al fonso gyvenimas yra labiau dramatiš kas, nei fotografo sukurti siužetai ir la biau keistas, nei surež isuotos sit uaci jos. Todėl tai, kas išgalvota, čia para doksal iai dera su tuo, kas yra be galo tikra. Mažojo Alfonso istor ija, įamž in ta fotografijose, atrodo kaip pas aka, kur ios pasakotojas nuolat balansuo ja tarp neįt ik imo nuoš irdumo, kar tais – susižavėjimo keistenyb ėm is ir gilaus šiurkščios gyven imo tikrovės suprat imo. kas: R.Požerskio darbų paroda „Mažasis Albertas“. kur: Kauno fotografijos galerijoje (Rotušės a. 1/Vilniaus g. 2). kada: iki vasario 24 d.
Užgavėnės Draugystės parke Daug iab uč ių adm in istr at or iai kviečia ruošti kaukes ir nepra leisti Užgavėnių linksmybių. Šim tus dalyvių kasmet sutraukianti šventė šiemet vyks Dainavos rajo ne Kaune.
„Jau ketv irt us met us iš ei lės gyventoj us kvieč iam e į tra dic in ę kiem o Užgav ėn ių šven tę. Taip siekiame rūpintis ne tik nam ų sien om is, bet ir žmon ių gyven im o kok yb e. Puos el ėd a mi senąsias lietuvių tradicijas ir organ iz uod am i reng in ius bend ruomenei norime ugdyti kaimy nišk um o jausm ą, skat int i su sipaž int i ir kart u prim int i, kad gyventi darnioje bendruomenė je smag iau, pap rasč iau ir sau giau. O geriausias atpildas už tai, ką darome, – nuoširdi gyventojų padėka“, – sakė bendrovės „Dai navos būstas“ vad ovas Art ūras Balčiūnaitis. Į Užgavėnes kviečiami visi – ir maži, ir dideli. Renginio dalyvių lauk ia linksmyb ės – šok iai ap link lauž ą, trad ic in iai žaid im ai, bėg im as su maiš ais, lenktyn ės neš ant kiauš in į šaukšte, Kan a pin io ir Laš in in io kova, gaid žių peštynės.
Šuolis į Gyvatės metus Rytoj kauniečiai kviečiami pasitik ti kinų Naujuosius Gyvatės metus. Tai bendras meno galerijos ALM ir Rytų kultūros studijos „Wudang Tao“ projektas, atspindintis rytie tiškas tradicijas ir filosofiją šiuolai kiniame mene.
Renginio metu „Wudang Tao“ studijos erdvėse bus eksponuo jami Mindaugo Juodžio tapybos ir Stasio Žirgulio skulptūros darbai. Nuo sekmadienio iki penktadie nio kiekvieną vakarą vyks įvairūs kultūriniai pasirodymai ir kūrybi nės dirbtuvės: indiškų, šiuolaiki nių šokių, kapueiros pasirodymai; Rytų muzikos, Vakarų Afrikos būgnų, folkloro, dainuojamosios poezijos koncertai; paskaitos apie kinų mediciną, fengšui, Rytų įta ką architektūrai; keramikos, stik lo bei knygrišystės meno dirbtu vėlės. „Gyvatės kirtis“ – kaip naujos pradžios alegorija, kaip atsinauji nimo, kaip kūrybinių idėjų išsilie jimo simbolis, suteiks daug šiltų, prasmingų akimirkų bei naujų pa tirčių. Kūryba – tai nenuspėjamas procesas, energijų žaismas, min ties polėkis, intuicijos slėpinys. To dėl, plačiąja prasme, mes visi esame menininkai, o mus supanti aplinka – tai mūsų kūrybos vaisius“, – sa ko organizatoriai. KD inf.
kas: „Gyvatės kirtis“. kur: „Wudang Tao“ studijoje (P.Kalpoko g. 1–26). kada: vasario 10 d. 17 val.
Organ izator iai rag in a būt in ai pasipuošti kaukėmis ir atsineš ti blynų. Renginyje bus renkama bais iaus ia kauk ė ir skan iaus ias blynas. Nugalėtojų laukia prizai. Gražiausios rankų darbo Už gavėnių kaukės rinkimai taip pat vyksta „Facebook‘e“, „Mūsų kie mo“ puslapyje (facebook.com / MusuKiemas). Kaip dalyvauti? Kaukių nuotraukas reikia skelb ti „Mūsų kiemas“ sienoje iki va sario 12 d., nuotrauka pasidalyti ir savo sienoje. Laimės trys dau giausia vadinamųjų „like“ surin kusios kaukės. Nugalėtojų laukia saldūs prizai. Užgavėnių šventės bendruome nėms – iniciatyvos „Mūsų kie mas“ dalis. Šios iniciatyvos tikslas – bendromis daugiabučių namų gyventojų ir šiuos namus admi nistruojančių įmonių pastango mis šalia namų kurti jaukią, tvar kingą ir gyvą aplinką. KD inf.
kas: „Dainavos būsto“ organizuojama Užgavėnių šventė bendruomenei. kur: Draugystės parke. kada: vasario 12 d. 14.30 val.
Šventė: Dainavos rajone vyksiančioje šventėje netrūks linksmybių, o
aistras kurstys ne tik tradicinė Kanapinio ir Lašininio dvikova, bet ir baisiausios kaukės ir skaniausio blyno rinkimai.
26 2
šeštaDIENIS, vasario 9, 2013
klasifikuoti skelbimai Skelbimų ir prenumeratos skyrius!
Kęstučio g. 86, I–V 7.30–17.30 val. Tel. 302 202, 302 231. Vytauto pr. 23, priešais Autobusų stotį, I–V 7–16 val. (pietų pertrauka 13–14 val.) , VI 8–11 val. Tel. 8 655 45 114. Darbo skelbimai �������������������������������� 26 Paslaugos ���������������������������������������� 26, 27 Parduoda � ���������������������������������������� 27, 28 Perka � ���������������������������������������������������������� 28 Keičia � ��������������������������������������������������������� 29 Įvairūs � ������������������������������������������������������� 28 Karščiausi kelionių pasiūlymai ����������������������� 30 Pramogos, šventės, laisvalaikis ��������������������������������������������� 30 Kviečia � ���������������������������������������������28, 29 Kviečia mokytis �������������������������������� 30 Atsiliepkite! ������������������������������������������� 29 Informuoja � �������������������������������������������� 30
Klasifikuoti
skelbimai skelbimai@kaunodiena.lt 302 202, 302 231 (redakcijoje)
DARBo skelbimai
UAB „Omniteksas“ priims į darbą
SIUVĖJAS (-US), mokančias (-ius) siūti įvairių tipų siuvimo mašinomis Kreiptis Raudondvario pl. 101, 4 aukštas, UAB „Omniteksas“, Kaunas Tel. 8 687 11 110
8 655 45 114 (Vytauto pr. 23)
Elektros prekių parduotuvei reikalingi pardavėjai-vadybininkai. Kviečiame į pokalbį vasario 12 d. 10 val. (su savimi turėti savo CV). UAB „Elektrobig“, Draugystės g. 19, Kaunas. 1065797
UAB „Fegda“ priims į darbą darbų vadovą ir meistrą, turinčius kvalifikacijos atestatą; kelio darbininkus. Darbo patirtis būtina. Skambinti d. d. 7–16 val. tel. (8 37) 391 312, 8 686 99 621, e. paštas kaunas@fegda.lt.
Įmonei, užsiimančiai šildymo sistemų montavimo darbais, reikalingi: montuotojai-santechnikai, montuotojai-suvirintojai, specialistai šiluminių punktų sistemoms montuoti. Tel. 8 699 90 126 arba CV siųsti e. paštu arnoldas@lakmalit.lt.
UAB „Hidraulikos centras“ ieško: automobilių elektriko, suvirintojo, šaltkalvio. Garantuojame konkurencingą laiku mokamą atlyginimą, geras darbo sąlygas. Tel. 8 611 11 193, e. paštas info@khc.lt.
1075028
1075545
1075682
Kavinei Kaune, kurios darbo laikas nuo 9 iki 19 val., reikalinga (-as) virėja (-as)-barmenė (-as). Išsamesnė informacija tel. 8 612 65 960.
UAB „Jargala“ reikalingas vairuotojas, turintis C kategoriją, patirties, be žalingų įpročių. Tel. 8 656 99 307.
1074678
Kviečiame dirbti siuvėjas (-us). Siuvame viršutinius gaminius. Nepertraukiamas darbas, geros darbo sąlygos. Tel. 8 641 95 657. 1074917
Reikalinga auklė 2 metų berniukui visai darbo dienai Sargėnuose. Tel. 8 680 83 993. 1074454
Reikalingas (-a) paštininkas (-ė) ne visai darbo dienai Kauno mieste. Būtinas nuosavas automobilis. Kreiptis tel. 8 650 66 518. CV siųsti e. paštu bijustaverslas@gmail.com. 1075322
Reikalingas darbo patirties turintis virėjas dirbti užsienyje. Būtina anglų kalba, darbo stažas. Apgyvendinama. Gera darbo aplinka, nuoširdus kolektyvas. CV siųsti elektroniniu paštu gintare@lomaspare.com; tel. 33 6 77 89 53 00. 1075053
Reikalingas transporto vadybininkas dirbti su Rusija ir Europa. CV siųsti Arnoldas@egliana.lt. Tel. 8 687 52 240. Kaunas.
1073618
UAB „Soloservis“ plečia veiklą ir į savo kolektyvą kviečia suvirintojus, šaltkalvius-montuotojus dirbti Jonavoje (kelionės išlaidos kompensuojamos). Gyvenimo aprašymus (CV) prašom siųsti e. paštu jolanta@soloservis.lt. Tel. 8 696 63 650. 1070989
UAB „Techranga“ ieško šaltkalvio-suvirintojo, turinčio nerūdijančio plieno virinimo patirties. Atlyginimas 1500 Lt, atskaičius mokesčius. CV siųsti faksu (8 37) 406 552 arba e. paštu info@techranga.lt. Pasiteirauti tel. (8 37) 451 569. 1074163
Valymo paslaugų įmonė mielai priims į darbą valytojas (-us) ir kiemsargius, turinčius 35–55 proc. darbingumą. Kreiptis tel. 8 618 00 837. 1071865
Ieško darbo Slaugau ligonius jų namuose 24 valandas per parą. Tel. 8 619 23 870.
1075200
1069614
Reikalingi tarptautinių reisų vairuotojai dirbti vilkikais su užuolaidinėmis puspriekabėmis ir autotraukiniais. Maršrutai Europa–Rusija, Kazachstanas. Tel. 8 687 52 240. Kaunas.
Paslaugos Medikų
1069627
Reikalingi tolimųjų reisų vairuotojai, turintys vizas, važinėti į Rusiją. Tel. 8 671 02 256. 1070498
Siūlo darbą „Žėručio“ autoservisui, Savanorių pr. 266, Kaune, reikalingas automobilių šaltkalvis (kėbulų remonto). Tel. 8 655 18 890. 1074629
AB „Kauno baldai“ kviečia dirbti pardavėją baldų išparduotuvėje. Darbas – 3 dienos per savaitę. Teirautis Drobės g. 66, Kaunas, tel. (8 37) 341 768. 1075584
Anglijoje – fabrikai, narcizai, paukštynas. Danijoje – bulvių rūšiavimas, pakavimas sandėliuose. Norvegijoje – vištienos, žuvies, vaisių, kiaušinių fabrikai. Išvykimas vasario, kovo mėn. Tel. 8 655 57 030; darbo.vartai@gmail.com, www.darbovartai.lt. 1076004
Baldų gamybos įmonė UAB „FPI Baltic” (Žeimiai, Jonavos r.) ieško SUVIRINTOJO-ŠALTKALVIO. Reikalavimas – suvirintojo-šaltkalvio darbo patirtis baldų gamybos įmonėje. Transportas įmonės. Atlyginimas sutartinis. Tel. 8 687 21 336 arba e. p. personalas@fpifurniture.eu. 1075259
DARBAS VYRAMS IR MOTERIMS ANGLIJOJE: PAKAVIMO DARBAI FABRIKE. NORVEGIJOJE: KEPYKLOS, SŪRIO FABRIKAI, DRABUŽIŲ, GĖLIŲ PAKAVIMAS. VOKIETIJOJE: DEŠRELIŲ GAMYKLA, SULČIŲ FABRIKAS. IŠVYKImas VASARIO, KOVO MĖN. Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Panevėžys. Tel. 8 699 94 931, karjeros.biuras@gmail.com. 1075996
Ieškome elektros dalies 0,4–10 kV projektuotojo, kuris atliktų statinių elektros 0,4 kV tinklų projektavimo, lauko 0,4 kV– 10 kV elektros tinklų, transformatorinių projektavimo darbus. Tel. 8 686 26 727, info@sauleselektrines.lt. 1073141
Restoranų tinklas siūlo darbą darbo užmokesčio buhalterei. Būtina patirtis su „Alga2000“ programa. Tel. 8 610 38 157. 1075738
Saulės elektrinių montavimo darbams ieškome šių specialybių specialistų: elektrikų, fotomodulių montuotojų, stogdengių, pagalbinių darbininkų. Tel. 8 657 72 186, info@sauleselektrines.lt. 1073135
Soliarumo studijoje Garliavoje reikalinga (-as) kirpėja (-as). Tel. 8 699 85 627. 1074976
Tarptautinių pervežimų įmonei reikalingi CE kategorijos vairuotojai. Neturinčius patirties apmokome. Pageidaujama rusų kalba. Kreiptis tel. 8 676 23 382. 1074625
Transporto įmonė, sėkmingai dirbanti jau 17 metų, siūlo darbą tarptautinių reisų vairuotojams Vakarų Europoje su naujomis transporto priemonėmis („Volvo“ vilkikai su užuolaidinėmis puspriekabėmis). Reikalavimai: turėti E kategoriją; darbo patirtis ne mažiau kaip 2 m. ES šalyse; atsakingumas, pareigingumas. Tel. 8 682 45 800. 1073953
Transporto įmonei Kėdainiuose reikalingas refrižeratorių šaldymo įrangos meistras. Tel. 8 656 87 788, e. paštas gintas@karlas.net. 1072176
Transporto įmonei reikalingi TARPTAUTINIŲ PERVEŽIMŲ VAIRUOTOJAI dirbti Europoje. Geros darbo sąlygos. Tel. 8 686 70 121. 1075635
Transporto ir logistikos bendrovė UAB SAUSUMOS LAIVAI ieško muitinės tarpininko. Darbo vieta Kauno LEZ, Lavisos LEZ terminalas. Pasiteirauti tel. 8 616 22 961. 1074618
UAB „Terra animalis“ Zapyškio medelynui reikalingas pardavėjas-sodininkas. Skambinti tel. 8 612 71 949.
1075695
Ar žinote, kad dėl kaklo kraujagyslių aterosklerotinių pokyčių sutrinka galvos smegenų kraujotaka ir padidėja insulto tikimybė? KAKLO KRAUJAGYSLIŲ ECHOSKOPIJA padės užbėgti nelaimei už akių! Šį tyrimą rekomenduojama atlikti, esant neaiškios kilmės galvos svaigimui ir skausmui, ūžesiui, nepatikslintam insultui. BIOFIRST klinika, Studentų g. 37, Kaunas, tel. (8 37) 750 866; www.bioklinika.lt. 1076058
IŠBLAIVINIMAS VISĄ PARĄ. Priklausomybės ligų gydymas. Tel. 8 606 91 150.
1074900
Klinikoje GROŽIO PASAULIS gyd. onkologėchirurgė L.Šarakauskienė ištiria apgamus siaskopu ir juos pašalina chirurginiu lazeriu bei kitais metodais. Tel. 313 900. Su EUROVAISTINĖS kortele MEDUS suteikiama 10 proc. nuolaida. 1070888
Klinikos BENDROSIOS MEDICINOS PRAKTIKA naujiena – kaulų, sąnarių ir minkštųjų audinių magnetinio rezonanso tyrimai. Gali būti atliekami skubiai. Tel. 313 665. Su EUROVAISTINĖS kortele MEDUS suteikiama 12 proc. nuolaida. 1070891
MAISTO NETOLERAVIMO TESTAS – puikus būdas, norint išvengti ligų! Vokietijos mokslininkai, pasinaudoję Rytų medicinos išmintimi, sukūrė unikalų, vienintelį Baltijos šalyse DERMATRON CLS 3D aparatą. Šiandien jo galimybėmis galite pasinaudoti ir Jūs! Ištyrus net 200 maisto produktų ir gėrimų nustatysime, kuriuos Jūsų organizmas toleruoja, o kurių derėtų atsisakyti. BIOFIRST klinika, Studentų g. 37, Kaunas, tel. (8 37) 750 866; www.bioklinika.lt. 1076057
Odontologijos paslaugos (galima išsimokėtinai). Nemokamas protezavimas ligonių kasų pacientams. E.Ožeškienės g. 31A, tel. 202 094. www.masdenta.lt. 106-3553
27 3
šeštaDIENIS, vasario 9, 2013
klasifikuoti skelbimai Kompiuterininkų
Paslaugos Medikų Odontologijos paslaugos su nuolaidomis. Metalo keramikai – 50 % nuolaida. Apžiūra nemokama. Tel. 203 101, 8 672 44 348. Maironio g. 26A, Kaunas.
1074206
ORGANIZMO VALYMO PROCEDŪROS – žarnyno, kepenų valymas. Individualios mitybos programos sudarymas sergantiesiems, norintiesiems sulieknėti. Natūralaus gydymo centras, Savanorių pr. 284, tel. (8 37) 710 602, 8 682 92 261; www.ngc.lt. 1073236
Taisome nešiojamuosius, stacionarius ir žaidimų kompiuterius. Atnaujiname NAVIGACIJAS. Suteikiame garantiją. Galime atvykti. Tel. 8 617 77 731.
1073656
Atliekame visų kompiuterių programinį ir techninį remontą, lituojame pagrindines plokštes, tiesiame tinklus. Kaune atvykimas nemokamas. Tel. 8 608 36 336. 1067192
Atlieku visus kompiuterių priežiūros darbus, Windows instaliavimą, virusų šalinimą, Smart TV, interneto tvarkymą. Atvykstu į namus nemokamai. Tel. 8 684 32 863. 1071704
Prekiaujame kraujospūdžio matuokliais. Taisome sugedusius. „Medicinos reikmenys“, V.Putvinskio g. 49, darbo dienomis nuo 9 iki 17 val. Tel. 206 511, 8 684 45 751.
Kompiuterių priežiūra ir taisymas. Windows (7,8), antivirusinės programos ir kitų reikalingų programų instaliavimas. Tinkliniai darbai. Nešiojamųjų kompiuterių taisymas. Atvykimas į namus nemokamas. Tel. 8 600 39 100.
Psichologinė pagalba; patikima pagalba atsisakant alkoholio, tabako, raminamųjų vaistų priklausomybių; pagalba lieknėjant. Tel. 8 670 97 959. www.laisvi.lt.
Taisome nešiojamuosius ir stacionarius kompiuterius, žaidimų konsoles. Garantija. Gedimo nustatymas nemokamas. Perkaso takas 3, tel. 8 631 20 073.
1072820
1074620
Psichologų konsultacijos ir tyrimai, psichikos ligų gydymas, kompiuterinis nervų sistemos ištyrimas, kodavimas, išblaivinimas. Pagalba net ir sudėtingais atvejais klinikoje „Neuromeda“. Tel. 8 613 42 780, 331 511. www.neuromeda.lt. 1073350
1074428
1075742
Visų kompiuterių ir televizorių bei garso technikos servisas. Adresas Savanorių pr. 192, Kaunas, tel. (8 37) 327 424; www.pc-help.lt.
1071002
Automobilininkams Automobilio apsauga nuo korozijos. Antikorozinis automobilio padengimas „Dinitrol“ medžiagomis. Suteikiame garantiją. Kalvarijos g. 28A, tel. 392 803, 8 698 36 705. 1068245
Automobilių kompiuterinė diagnostika. Taisome visus elektros gedimus, starterius, generatorius, automatines, mechanines dėžes, variklius, važiuoklę. Tel. 8 676 20 355. 1074179
Buitinės technikos remonto
LANGAI, RITININĖS UŽUOLAIDOS, ŽALIUZĖS, MARKIZĖS, ROMANETĖS, tinkleliai nuo vabzdžių. Garažo vartai. Balkonų stiklinimas. Matavimas nemokamas. Tel. 8 677 18 688. 1068712
Meistro pagalba: santechnika, elektra, apdailos darbai, tvirtinimai ir t.t. Išsikvieskite meistrą tel. 8 618 00 700. 1069335
Mini ekskavatoriaus nuoma. Tel. 8 631 79 567. 1075412
Nuomojame ekskavatorius, buldozerius (su vairuotoju). Valome sniegą. Vežame savivarčiu žvyrą, skaldą, sniegą. Įrengiame įvažas. Tel. 8 699 77 162.
1071984
Pagal senas tradicijas ir šiuolaikiškas technologijas statau ir mūriju atvirus iš šamoto ir kapsulinius židinius. Su šildymo sistemomis. Tel. 8 676 70 065, 8 673 07 470. 1075863
1070998
AKCIJA – 50 %! Balkonų stiklinimas. Plastikiniai langai (aliumininės stumdomos, varstomos sistemos, vokiškas 4–6 kamerų profilis). Tel. 8 646 07 553.
Reguliuoju plastikinius, aliumininius ir medinius langus bei duris; keičiu tarpines, stiklo paketus. Taip pat atlieku kt. remonto darbus. Tel. 8 699 45 913.
Apdaila. Atlieku dažymo, glaistymo, tapetavimo darbus. Dedu laminuotas grindis. Superku medžiagas. Tel. 8 681 70 074.
Santechnikas keičia vandentiekio, kanalizacijos vamzdynus, stato WC, vonias, dušo kabinas, gyvatukus, maišytuvus ir kt. Garantija. Tel. 8 604 95 971.
1067431
1074853
Atliekame griovimo darbus – sienų, pertvarų, angų pjovimas (su dulkių nusiurbimu), kirtimas. Sąramų montavimas. Konsultacijos. Statybinio laužo išvežimas. Pastatų griovimas. Tel. 8 699 77 162. 1071960
Atliekame įvairius vidaus remonto darbus: įvairių plytelių klojimas, sienų ir grindų lyginimas, dažymas, tapetavimas, gipskartonio montavimas, kiti įvairūs darbai. Tel. 8 606 50 549. gedvilasgintaras@gmail.com. Atliekame visus vidaus statybų darbus. Tel. 8 675 82 921. 1065353
Automobilinio bokštelio nuoma (15 m aukščio). Šlaitinių stogų dengimas, skardinimas. Tel. 8 687 19 660 (Rolandas), 8 602 92 845. 1063865
Senà buitinæ, kompiuterinæ technikà ir kitus elektronikos prietaisus Registracija tel.
Be dulkių kokybiškai šlifuojame, lakuojame, restauruojame parketą, medines grindis, laiptus. Tel. 8 677 36 264. www.slifavimas.info.
www.kaunakiemis.lt
Betonuojame grindis, ruošiame pagrindus. Klojame visų tipų grindų dangą. Ilgalaikė patirtis. Garantija. Tel. 8 686 44 993, 8 687 24 321.
8 641 99 000
1075179
PLASTIKINIAI LANGAI, ŠARVUOTOSIOS DURYS (KBE, Decco vokiški profiliai, ritininės užuolaidos, tinkleliai). Stiklina laiptinių langus mažiausiomis kainomis. Taiko nuolaidas. Tel. 8 654 34 270.
1075105
Nemokamai iðveþa
Kokybiškai atlieku apdailos darbus. Montuoju gipso plokštes, kloju plyteles, glaistau, dažau, tapetuoju, atlieku staliaus darbus. Tel. 8 673 08 034.
1072796
1071836
1067714
1074056
Plastikiniai langai, šarvo durys, balkonų stiklinimas, apdaila. Langų reguliavimas, taisymas. Buto remonto darbai. Savanorių pr. 287–316, tel. 8 606 28 921.
Statybos, remonto
UAB „Rasos klinikoje“ suaugusiesiems atliekamos vidaus organų, skydliaukės, mažojo dubens ir širdies echoskopijos. Konsultuoja chirurgas. S.Žukausko g. 14–1, tel. 312 111. Darbo laikas I–V 8–20 val. VšĮ SAMARIETIŠKA GLOBA teikia mokamas socialinės priežiūros globos ir slaugos paslaugas asmens namuose. Šv. Gertrūdos g. 17, tel. (8 37) 321 572, 8 609 78 887. http://samarieciai.puslapiai.lt.
Kasame, valome, giliname šulinius, tranšėjas, kanalizaciją ir drenažą. Dirbame ir žiemą. Tel. 8 647 58 375.
1070517
1075586
Santechnikas keičia vandentiekio, kanalizacijos vamzdynus, stato WC. Kiti santechnikos darbai. Dirba be poilsio dienų. Garantija. Tel. 8 645 22 683. 1075864
Santechnikas montuoja kietojo kuro, dujines katilines, šildymo ir vandentiekio, vėdinimo sistemas. Konsultuoja. Taiko nuolaidas. Tel. 8 674 43 938. 1067959
Santechnikas-elektrikas taiso gedimus. Montuoja elektrą, šildymą, vandentiekį, kanalizaciją, dušo kabinas, skalbykles, maišytuvus. Tel. 8 604 31 597. 1072840
Šarvuotos durys butams, namams, laiptinėms. Durų remontas. Nuolaidos! Galimybė pirkti išsimokėtinai. Tel. 8 604 01 136. 1072616
UAB „Šiluminės energijos sistemos“ atlieka santechnikos (šildymas, vandentiekis, nuotekos), montavimo darbus įvairios paskirties pastatuose. Tel. 8 682 46 767. 1072904
1072150
Nebrangiai prijungiame skaitmeninę televiziją. Taisome televizorius, garso aparatūrą ir kitus el. prietaisus – su garantija. Galime atvykti. Tel. 8 617 77 751. 1072369
„AEG“, „Ardo“, „Beko“, „Bosch“ ir kt. automatinių skalbyklių remontas. Dirbame ir savaitgaliais. Garantija iki 2 m. Tel. 8 602 56 100. 1070436
ARDO, AEG, BOCH, BEKO ir kitų automatinių mašinų remontas. Iškvietimas nemokamas. Garantija iki 24 mėn. Tel. 8 662 39 860. 1075311
Atlieku nebrangų mikrobangų krosnelių, skalbyklių, dulkių siurblių, šaldytuvų, el. viryklių remontą. Garantija iki 2 m. Atvykstu nemokamai. Tel. 8 680 85 778. 1068732
Automatinių skalbyklių (visų rūšių) remontas ir prekyba jomis. Dirbame ir savaitgaliais. Garantija iki 2 m. Tel. 8 609 07 201, 8 606 40 061. 1073148
1074698
Dažau, tapetuoju, klijuoju plyteles, šiltinu galines sienas iš vidaus. Langokraščių apdaila, smulkūs elektros, santechnikos darbai. Tel. 8 687 02 507.
1075782
Gipso dėjimas, vidaus apdailos darbai. Įvairūs statybos darbai. Tel. 8 634 55 006.
1062891
Greitai ir gerai statome karkasinius namus, kalame dailylentes, dengiame stogus, dedame grindis, sukame gipskartonį. Tel. 8 672 12 314. 1070360
Taisome įvairių tipų televizorius, garso ir vaizdo techniką, LCD monitorius. Garantija. Gedimo nustatymas nemokamas. Perkaso takas 3, tel. 8 631 20 073.
Kambarių remontas. Atlieku ir smulkius remonto darbus. Tel. 8 645 07 874.
1075745
1075815
Vidaus įrangos
PLISUOTOS ŽALIUZĖS, Ritininės užuolaidos, ROMANETĖS – UAB „Eurivila“. K.Donelaičio g. 33, tel. 423 333. www.eurivila.lt.
Šventėms Muzikantas-švenčių vedėjas su vakaro programa pagal Jūsų pageidavimus. Tel. 8 686 97 021, Kaunas. 1067969
Kitos
Aptraukiame baldus gobelenu. Keičiame medžiagas. Dirbame dirbtuvėje ir kliento namuose. Aukšta kokybė. Pensininkams – nuolaidos. Tel. 365 100, 8 699 39 904. 1073694
1072521
1073605
Defektuota, naudota, nauja buitinė technika. Virtuvės įrankiai, aksesuarai ir indai. www.aldile.com, Jonavos g. 254, Kaunas. Tel. 8 698 31 328. 1062762
Nauja, nukainota buitinė technika (skalbyklės, orkaitės ir kt). AEG, BOSCH, LIEBHER, SIEMENS ir kt. Kovo 11-osios g. 45A. Tel. 313 656, 8 699 83 487; www.ventara.lt.
Statybinės medžiagos YPATINGAS PASIŪLYMAS! Beržiniai briketai – 390 Lt; uosio, ąžuolo briketai. Tel. 8 698 55 663. 1072634
NEMOKAMAI išvežame bet kokį nereikalingą metalo laužą, buitinę techniką. Mokamai – senus baldus, šiukšles ir visa kt. Pjauname medžius. Tel. 8 601 99 230, 799 681. 1074450
parduoda Nekilnojamasis turtas Kaune ir Kauno rajone „NT unija“ padės Jums greitai parduoti, pirkti ar išnuomoti nekilnojamąjį turtą. Turime daug pirkėjų, ieškančių butų, namų, sklypų, sodų, sodybų. Tel. 8 678 00 678. 1074275
1 kambario butą Partizanų g., Dainavos r., netoli PC SAVAS (9 a. mūrinio namo 4 a., šalia darželis, mokykla). Kaina 64 000 Lt. Tel. 8 617 89 830.
1073706
2 k. V.Krėvės pr., prie „Pasimatymo“ (b. pl. 45 kv. m, 5/4 a., vidinis, šiltas, maži mokesčiai, reikėtų remontuoti, bendrija, graži aplinka). 65 000 Lt. Tel. 8 675 55 855. 1074636
DnB būstas teikia paslaugas norintiesiems parduoti ar išnuomoti savo nekilnojamąjį turtą. Tel. 8 676 22 040, e. paštas darius.daugela@dnbbustas.lt.
1058034
Gamybinės-sandėliavimo patalpos Kauno r., Ilgakiemyje, nuo 700 iki 4000 kv. m. Tel. 8 608 07 049. 1069294
Išparduodu: butus, namus, sodus, sodybas, sklypus, patalpas. Padedu parduoti, nupirkti, konsultuoju. Tel. 8 646 46 366, (8 37) 333 555, www.simokusilas.lt.
1071146
Konsultuoju visais nekilnojamojo turto, paveldėjimo, paskolų, vertinimo klausimais. Firma „Aujama“, P.Lukšio g. 34, tel. 311 208. 1072311
Namą Viršužiglyje (9 km nuo Kauno ribos, 125 kv. m, 30 arų žemės, didelis ūkinis pastatas). Kaina sutartinė. Tel. 8 610 34 466. 1074891
Namo dalį Ž.Šančiuose 931 kv. m, kambarys 17 kv. m, virtuvė 10 kv. m, atskiras įėjimas, šildomas krosnimi, šulinys, suremontuotas. Kaina 39 000 Lt. Tel. 8 617 89 830. 1073688
Naują individualaus projekto namą Kačerginėje. Ypatingai gražioje vietoje, ant Nemuno kranto. Kaina 1 400 000 Lt. Galimi įvairūs variantai. Tel. 8 671 98 551.
1070450
Nauji modernūs butai mažaaukštės statybos mūriniame name (47–71 kv. m) Jonučiuose, Versmės g. Autonominis šildymas dujomis. 1 kv. m kaina nuo 2150 Lt. Tel. 8 611 20 222. www.jonuciai.lt. 1073457
1071381
Parduodu du 18–19 arų sklypus Šlienavoje. Tel. 8 648 17 643. 1074097
Nekilnojamasis turtas kitose vietose
Baldžių
Buitinė technika
1071732
1072576
Kaminų įdėklai (darbo patirtis), valymas. Pristatomieji kaminai. Latakų valymas. Garantija. Be poilsio dienų. Tel. 8 676 53 813. www.kaminuideklai.com.
1073979
1075501
1074681
Atsibodo standartas? Mes Jums padėsime! NESTANDARTINIAI KIETIEJI BALDAI! Pagaminsime kokybiškus baldus pagal specialų Jūsų užsakymą. Šiuo metu virtuvės komplektams taikoma 10 %, spintoms su stumdomųjų durų sistema – 20 % nuolaida. Baldai – gamintojo kainomis, nes dirbame be tarpininkų. Atvykstame, suteikiame profesionalią konsultaciją ir išmatuojame nemokamai. Tel. 8 683 90 946. www.rusnesbaldai.lt.
1076035
Greitai, kokybiškai remontuojame minkštuosius baldus. Keičiame dizainą. Platus gobeleno pasirinkimas. Be poilsio dienų. Transportas nemokamas. Tel. 440 774.
Parduodu 11 a žemės sklypą Kaune, J.Vienožinskio g., šalia Neries, detaliajame plane suformuotą gyvenamųjų pastatų statybai. Komunikacijos greta. Tel. 8 672 24 434.
1075194
Du dažytojai kokybiškai ir greitai atlieka vidaus apdailos darbus: glaisto, dažo, lygina. Gali supirkti medžiagas. Tel. 8 631 66 057, 8 658 26 305.
1075883
Naujos statybos karkasinį namą Aleksote (6 a, 80 kv. m, be vidaus apdailos, pageidaujant įrengsime, yra tvenkinukas). 125 000 Lt. Tel. 8 694 44 666. www.ipsgroup.lt.
Dedame, restauruojame grindis, statome medines konstrukcijas. Kapitaliniai ir kiti statybos, apdailos, šiltinimo darbai. Tel. 8 638 92 411.
Taisome įvairių tipų televizorius klientų namuose. Iškvietimas nemokamas. Suteikiama garantija. Tel. 715 991, 8 671 55 064.
Televizorių remontas. Iškvietimas nemokamas. Garantija. Tel. 241 622, 8 652 29 210.
1068094
1075219
Griauname pertvaras, tapetuojame, glaistome, dažome, montuojame gipskartonį, plastiką, klojame plyteles, dedame laminatą. Tel. 8 614 59 727.
1075872
Vonių restauravimo lyderiai. Patirtis 16 m. Stipriausia Lietuvoje GREENEKO danga su akmeniu ir keramika. www.restauruok.lt. Tel. (8 37) 440 201, 8 671 88 575.
Gaminame įvairios paskirties korpusinius baldus: virtuvės, prieškambario, vaikų kambario. AKCIJA: virtuvės komplektas (2,4 m) – tik nuo 900 Lt! Tel. 8 616 71 652.
1 k. butą Jonavoje, Panerių g. (9/6 a., gyv. pl. 12, virtuvė 5 kv. m, WC ir pusvonė kartu, balkonas, naujas remontas, renovuotas). Kaina 20 000 Lt. Galimas keitimas į butą Kaune. Tel. 8 698 20 630 d.d. 1072267
2 kambarių butą Jonavoje, Chemikų g. (bendr. pl. 50,31 kv. m, III a., tvarkingas, graži vieta, vidinis, šiltas). Tel. 8 616 87 358, 8 652 68 970, e. paštas dainiuseid@yahoo.com. 1070782
6 a sklypą Šventojoje, SB „Darba“ (35 000 Lt), 16 a namų valdą Palangoje (55 000 Lt), 4 kambarių butą Šventojoje (155 000 Lt). Tel. 8 609 60 600, NTA „Green-Haus“. 1074845
Pirk tikrą svorį. Durpių briketus, pjuvenų briketus, anglis. Galima pirkti išsimokėtinai. Sveriame kliento kieme. Pristatome. Tel. 8 687 31 605. 1075017
Prekyba įvairia stogų danga, lietaus nubėgimo sistemomis, vidaus ir lauko plastikinėmis dailylentėmis. Tel. 8 674 08 870. 1067218
Maisto prekės Ūkininkas – sufasuotas maistines bulves. Atveža. Tel. 8 683 10 864.
1062001
Drabužiai Užsidarome! Totalinis kailinių ir striukių išpardavimas. Išparduotuvė „Le Mari“, Laisvės al. 50. 1075289
Kitos prekės Beržines, ąžuolines malkas – skaldytas arba trinkelėmis. Atvežame nemokamai. Tel. 8 608 55 554. 1074830
Įvairias malkas kurui. Supjautos trinkelėmis, skaldytos. Atvežimas nemokamas. Tel. 201 267, 8 611 80 030, 8 620 23 779.
1073589
Malkas beržines, juodalksnines, 3 m ilgio rąsteliais. Perkame mišką. Tel. 8 636 09 694. 1066746
Malkas: uosis, ąžuolas (erdvinis metras – 115 Lt), beržas (105 Lt), drebulė, juodalksnis (90 Lt). Kauno mieste ir Kauno r. atvežame nemokamai. Tel. 8 602 37 845.
1069971
Malkos pigiau. Supjautos trinkelėmis arba skaldytos. Atvežame ir mažais kiekiais. Tel. 8 631 33 736. 1075566
Vežame malkas po 4 kub. m – beržas, alksnis, sausa pušis. Skaldytos arba trinkelėmis (beržas, alksnis vasaros pjovimo). Tel. 8 629 94 161. 1075366
Valstybinė miškų tarnyba, įmonės kodas 302471705, esanti Pramonės pr. 11A, Kaune, skelbia nereikalingo arba netinkamo (negalimo) naudoti ilgalaikio materialiojo turto viešąjį pardavimo aukcioną, kuriame bus parduodama: 1. Automobilis „Nissan Patrol“ (2000 m.); 2. Automobilis „Isuzu Rodeo“ (2002 m.); 3. Kompiuterinė technika (kompiuteriai, monitoriai, spausdintuvai, vaizdo kameros, fakso aparatas (2001–2006 m.). Aukcionas vyks 2013 m. vasario 22 d. 10 val. Valstybinės miškų tarnybos patalpose, Pramonės pr. 11A, I a., 102 kab., Kaune. Pirmajame aukcione neparduotas turtas bus parduodamas antrajame aukcione, kuris vyks 2013 m. vasario 28 d. 10 val. tuo pačiu adresu. Aukciono dalyvių registracija nuo 9.30 iki 10 val. Dalyvis privalo turėti asmens dokumentą. Aukciono dalyvio bilieto kaina 10 Lt, aukciono žiūrovo bilieto kaina 10 Lt (bilieto kaina sumokama prieš aukcioną pavedimu į Valstybinės miškų tarnybos sąskaitą Nr. LT47 4010 0425 0229 7187 AB DNB banke, banko kodas 40100). Parduodamo turto apžiūra 2013 m. vasario 19–21 dienomis nuo 10 iki 16 val., kreiptis Pramonės pr. 11A, II rūmai, 212 kab., Kaune. Atsakingas asmuo – Bendrųjų reikalų skyriaus vyriausiasis specialistas Raimondas Šeinauskas, tel. (8 37) 490 239, 8 614 24 693, faks. (8 37) 490 251. Už aukcione nupirktą turtą atsiskaitoma ne vėliau kaip per 3 darbo dienas pavedimu į Valstybinės miškų tarnybos sąskaitą Nr. LT47 4010 0425 0229 7187 AB DNB banke, banko kodas 40100. Laimėtojas, nesumokėjęs už įsigytą turtą, neturi teisės dalyvauti antrajame aukcione. Nupirktą turtą aukciono laimėtojai išsiveža patys. Aukciono rengėjas už įsigyto turto kokybę neatsako ir nepriima jokių pretenzijų. Direktorius Rimantas Prūsaitis 1075743
Nukelta į 28 p.
28 2
šeštaDIENIS, vasario 9, 2013
klasifikuoti skelbimai Parduoda Kitos prekės Parduodame: pjuvenų briketus, sausos medienos atliekas. Perkant didesnį kiekį galime atvežti. Skambinti tel. 8 686 06 274. 1067800
Parduodu geros kokybės malkas: beržines, alksnines, drebulines, atvežu miškavežiu, tvarkingai sukraunu. Tel. 8 616 24 843, e. paštas vviolleta@gmail.com. 1070811
Parduodu malkas „iš pirmų rankų“. Atvežu miškavežiu. Tel. 8 685 16 221, 8 635 30 367, (8 37) 291 255. 1070598
Pigiai parduodu „trailerį“ su visais patogumais, naujus moteriškus rūbus, užtrauktukus (ilgus ir trumpus), enciklopediją, knygas, plastmasę. Tel. 8 650 53 943. 1075281
Pigiausios malkos ir statybinė mediena. Atvežame. Tel. 8 651 11 564, 8 656 29 692.
1073966
Prekiaujame kokybiškomis akmens anglimis sezoninėmis kainomis. UAB „Dameta“ Kaune – tel. 8 656 30 814; Mauručiuose – tel. 8 656 30 816. 1065223
Saulėgrąžų lukštų briketai – labai kaitrūs, tinka visiems kietojo kuro katilams ir židiniams. Atvežame. Tel. 8 678 16 731. 1065863
Perka
Brangiai juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą: aliuminį, varį, žalvarį, akumuliatorius. Išsivežame patys. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724. 1072006
Brangiai perkame mišką su žeme arba išsikirsti, žemę, pievas. Visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 676 41 155. 1058643
1061918
Brangiai perkame. Stambi įmonė – įvairaus brandumo miškus Lietuvoje. Tel. 8 633 33 333, 8 644 44 444. 1059330
Brangiai perku mišką (su žeme arba išsikirsti). Atsiskaitau iš karto. Miškavežio paslaugos. Tel. 8 685 16 221, 8 635 30 367, (8 37) 291 255. 1070590
MSK „Privati girininkija“ perka mišką, medieną. Nemokamai konsultuoja miško savininkus, rengia miškotvarkos projektus. Tel. 8 620 87 788, e. paštas girininkija@zebra.lt. 1073289
Perka arba išsinuomoja žemę visoje Lietuvoje. Gali būti apleista, su mišku, su bendraturčiais, išnuomota. Sutvarko dokumentus, atsiskaito iš karto. Tel. 8 671 08 059.
AB SUPERKA AUTOMOBILIUS. Gali būti seni, po avarijos, nevažiuojantys. Atsiskaitome iš karto. Sutvarkome dokumentus. Pasiimame patys. Europos pr. 56. Tel. 391 549, 8 639 10 001.
Perkame mišką visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 699 29 992.
1075899
1073196
Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, el. variklius, senus automobilius. Demontuojame metalą. Technikos g. 8C, tel. 8 687 46 496. 1064324
Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, el. variklius, senus automobilius. Veiverių g. 148A, tel. 392 213, 8 686 40 259. 1064455
Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, el. variklius, senus automobilius. Vokiečių g. 187, tel. 478 088, 8 681 46 384.
1064259
Specializuota įmonė
SUPERKA ĮVAIRIUS SENUS AUTOMOBILIUS (su defektais, po avarijos) ir
KĖBULUS.
1064583
Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, elektros variklius, nichromą. Jurbarko g. 2, tel. 363 283, 8 601 17 935. 1064191
Aukštomis kainomis įmonė perka įvairius AUTOMOBILIUS ir kt. techniką (po eismo įvykio ar su kt. defektais). Greitai tvarkome dokumentus, atsiskaitome, pasiimame. Tel. 8 684 26 629, 8 603 62 208. 1072917
Automobilių supirkimo įmonė perka visų markių automobilius nuo 200 iki 2000 Lt. Patys pasiimame. Atsiskaitome iš karto. Sutvarkome dokumentus. Tel. 8 615 87008.
Tel. 8 671 67 189; 8 648 74 669.
www.autoperka.lt
1075643
Automobilius, mikroautobusus, sunkvežimius – geromis kainomis. Išsivežame. Tvarkome dokumentus. Tel. 8 604 27 116, 8 643 06 597. 1073827
Pranešame, kad uždarosios akcinės bendrovės „Raviteka“, buveinės adresas Jonavos g. 260, Kauno m., Kauno m. sav., juridinio asmens kodas 135771291, PVM mokėtojo kodas LT357712917, duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, pavadinimas yra keičiamas į UAB „MEDINĖ LINIJA“. 1076101
Ūkininkas brangiai pirktų, nuomotųsi žemę Krekenavos, Žibartonių, Sidabravo, Naujamiesčio apylinkėse. Tel. 8 606 14 770. 1074006
Kviečia
VAZ, „Moskvič“, GAZ ir kitus importinius automobilius, kėbulus. Pasiimame. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724.
1074141
PERKAME MIŠKĄ. Tel. 8 602 31 516.
Įvairūs Nuomoja Išnuomoja dviejų kambarių butą Kovo 11-osios g. (IV a., kaina su mokesčiais ir nuoma šaltuoju sezonu 500 Lt, šiltuoju – 400 Lt). Tel. 8 680 35 046. 1075339
1065532
Perkame žemės ūkio paskirties žemę: miškus ir kitą nekilnojamąjį turtą. Gali būti areštuoti. Tel. 8 659 40 213.
Išnuomojamas 2 kambarių butas (koridorinės sistemos, tvarkingas, su baldais) Šilainiuose. Yra tamsus kambarys. Rakinama laiptinė. Tel. 8 605 14 032, 360 586. 1075817
1072491
Perku žemės grąžinimo dokumentus, taip pat nesutvarkytus paveldėjimo teisės liudijimus. Atsiskaitau iš karto. Tel. 8 684 94 670. 1054341
Skystą kurą krosnims dideliais kiekiais ir jo likučius. Moka iki 2,50 Lt už l. Pasiima. Tel. 8 647 38 395. 1075593
Superkame juodųjų metalų laužą ir automobilius sunaikinti. Išrašome sunaikinimo pažymėjimus. Metalo laužą, automobilius pasiimame patys. Tel. 8 675 69 208. 1074668
Išsinuomoja Ūkininkas pirktų arba išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės ūkininkauti. Siūlyti įvairius variantus. Tel. 8 611 54 462, e. paštas audrius1977@gmail.com.
Vasario 15 d., penktadienį, 18 val. Kauno valstybinėje filharmonijoje
MEILĖS DAINOS
KAUNO MIESTO SIMFONINIS ORKESTRAS (orkestro vadovas Algimantas Treikauskas, vyr. dirigentas Imants Resnis) Solistės: ASTA KRIKŠČIŪNAITĖ (sopranas) RITA NOVIKAITĖ (mecosopranas) Dirigentas JONAS JANULEVIČIUS Programoje:
R.Wagner - Operos „Tristanas ir Izolda“ įžanga; P. Čaikovskis - Simfoninė poema „Romeo ir Džiuljeta“; S.Prokofjevas - Ištraukos iš siuitos „Romeo ir Džiuljeta“; A. Mariane, L. Delibes, J. Offenbach, V. Belini, S. Gastaldono, R. Chapi operų arijos ir duetai
1074748
Ūkininkas ieško išsinuomoti žemės Širvintų r. Tel. 8 689 73 000. 1064632
Gabenimai Transportas. Perkraustymas. www.limesa.lt. Tel. 8 687 48 399. 1064709
Kelionės Įvairioms progoms nuomojame „Mercedes“ autobusiuką (8 vietų). www.limesa.lt. Tel. 8 687 48 399 Keleivių, siuntų, krovinių pervežimas. ANGLIJA, AIRIJA, OLANDIJA, DANIJA, NORVEGIJA, ŠVEDIJA. Patikimai, saugiai ir greitai nugabensime Jus ir Jūsų siuntą į nurodytą vietą. Internetinis puslapis www.eurosiunta.lt. Tel. 8 672 97 228. 1065981
Vizos Vizos: Rusija, Baltarusija, Kazachstanas, Kinija. Vizos vairuotojams. Kreiptis Kęstučio g. 3, tel. 321 760, 8 685 04 003. Dirbame nuo 9 iki 18 val. 1062165
Paskolos
1070757
Automobilius (senus, surūdijusius, su defektais, nevažiuojančius) ir kėbulus. Atsiskaito iš karto, pasiima patys. Tel. 8 673 31 752, 8 607 97 663.
1074632
Likviduojama UAB „SALEA“, į. k. 302678860, buveinė Vytenio g. 20–39, Kaunas; tel. (8 37) 313 850. 1075793
Pasiimame patys. Rašome utilizavimo pažymas.
1064721
Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, el. variklius. Išsivežame metalą. Raudondvario pl. 112, tel. 267 424, 8 650 50 353.
Kauno žvejų draugijos nariams! Kauno žvejų draugijos konferencija vyks 2013 m. kovo 15 d. kavinės „Putinas“ salėje, Neries kr. 6A, Kaunas. Dienotvarkė: 1. 2012 m. draugijos veiklos ataskaita. 2. 2012 m. finansinė ataskaita. 3. Revizijos komisijos informacija. 4. Bendri reikalai. Konferencijos delegatai registruojami nuo 15 val. Pradžia 16 val. Kauno žvejų draugijos valdyba.
1072027
Perka katalizatorius, akumuliatorius, starterius, generatorius, el. variklius, automobilių laidus, kompiuterių ir kitas plokštes. Tel. 8 660 99 000; www.kaunakiemis.lt.
1064390
1075797
Brangiai perkame mišką visoje Lietuvoje. Atliekame miško ruošos, medienos transportavimo darbus. Tel. 8 650 16 017.
AB BRANGIAUSIAI KAUNE PERKA: juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą, akumuliatorius, senus automobilius. Išrašome utilizavimo pažymas. Pasiimame patys. Europos pr. 56. I–V nuo 9 iki 17.30 val., VI nuo 9 iki 14 val. Tel. 391 549, 8 639 10 001.
Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, el. variklius, nichromą. Birželio 23-iosios g. 23A, tel. 312 043, 8 682 40 444.
Informuojame skl. Nr. 1901/150:88 savininkę Birutę Černeckienę, A.Mackevičiaus g. 109, Arvydą Šimonį, Gražiną Šimonienę ar jų įgaliotus asmenis apie rengiamą gretimo žemės sklypo prie pastatų Vaisių g. 33, Kaune, planą, prilyginamą teritorijų planavimo dokumentui. Planavimo tikslas – suformuoti naudojamą valstybinės žemės sklypą Vaisių g. 33, Kaune, pastatų eksploatavimui. Pareiškėjai: Daiva Pozingienė, Jūratė Zelenkovienė, Algimantas Pranas Dumbliauskas, Aleksandras Nikitinas, Nijolė Paulauskienė, Regina Albina Šukevičiūtė. Sklypo plano rengėja – Jolitos Zigmantienės įmonė, projekto vadovė – Jolita Zigmantienė, tel. (8 37) 549 952, 8 611 16 858, e. paštas jolitaraud@gmail.com. Su parengtu žemės sklypo planu galima susipažinti plano rengėjo patalpose, Naujakurių g. 3, Raudondvario k., Kauno r. sav., bei motyvuotus pasiūlymus ir pastabas dėl plano sprendinių galima teikti raštu Kauno miesto savivaldybės administracijai (Laisvės al. 96, 44251 Kaunas) iki 2013 03 12.
1062743
1063282
1074120
Kiti
BALTIC METAL, UAB – aukštomis kainomis neribotais kiekiais perka juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą. Atsiskaitome iš karto. Kreiptis R.Kalantos g. 49, Kaunas, tel. (8 37) 215 092, 8 698 55 553.
Paskola be užstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Tel. 314 531, skambinti d. d. nuo 9 iki 17 val., „Aujama-credit“, P.Lukšio g. 34.
1071626
Paskolos palankiausiomis sąlygomis nekilnojamojo ir kt. turto savininkams. Teirautis ir savaitgaliais. Tel. 8 602 36 979, (8 37) 210 625. www.sgpartneriai.lt. 1070366
Globėjas
Kauno miesto savivaldybė Rėmėjai:
29 3
šeštaDIENIS, vasario 9, 2013
klasifikuoti skelbimai Keičia
Kviečia
Keičiu namo dalį Ž.Šančiuose (31 kv. m, kambarys 17 kv. m, virtuvė 10 kv. m, atskiras įėjimas, šildomas krosnimi, šulinys, suremontuotas) į 2 ar 3 kambarių butą Kaune. Tel. 8 659 23 788. 1073704
Kviečia Jogos akademija kviečia lankyti jogos užsiėmimus. Yra atskira senjorų grupė. Savanorių pr. 192, tel. 8 685 18 997. www.jogosakademija.lt.
1075564
2013 m. vasario 12 d., antradienį, 10 val. Aleksandro Stulginskio universitete 214 kab. kompiuterių salėje (Studentų g. 13, Akademija, Kauno r.) Žemės ūkio ministerija organizuoja informacinį renginį:
Vasario 10 d., sekmadienį, 17 val.
Improvizacijos meilės tema JUDITA LEITAITĖ (mecosopranas) MARIJA SAFARJANS (smuikas, Rusija) SERGEY MALTSEV (fortepijonas, Rusija) Programoje – kompozitorių J.Brahms, J.Massenet, C.Debussy, M.Legrand kūriniai Bilietų kaina: 10, 15 Lt
Vasario 20 d., trečiadienį, 18 val. DAUMANTAS KIRILAUSKAS (fortepijonas) Programa: Johann Sebastian Bach – Partita Nr. 6, e-moll, BWV 830 Ludwig van Beethoven – Sonata Nr. 32,
„LIETUVOS KAIMO PLĖTROS 2007–2013 METŲ PROGRAMOS PRIEMONIŲ ,,ŽEMĖS ŪKIO VANDENTVARKA“ IR ,,PELNO NESIEKIANČIOS INVESTICIJOS“ ĮGYVENDINIMAS VADOVAUJANTIS MELIORACIJOS TECHNINIAIS REGLAMENTAIS IR TAISYKLĖMIS“. Renginyje kviečiami dalyvauti Skuodo, Šakių, Šalčininkų, Šiaulių, Šilalės, Šilutės, Širvintų, Švenčionių, Tauragės, Telšių ir Trakų rajonų savivaldybių administracijų melioracijos specialistai.
c-moll, op. 111 Max Reger – Intermezzo, op. 45, Nr. 3, Nr. 5 César Franck – Prelude, Choral et Fugue Bilieto kaina 10 Lt
Bilietai parduodami Kauno filharmonijos kasoje antradieniais–sekmadieniais 14–18 val., tel. (8 37) 200 478, bei platinami www.tiketa.lt (aptarnavimo mokestis Kauno filharmonijos kasoje netaikomas, „Tiketos“ sistemoje +3 Lt/bilietui, +5 Lt užsakant bilietus internetu ar trumpuoju numeriu ir atsiimant juos kasose). Informacija teikiama tel. 222 538. Internetinis adresas www.kaunofilharmonija.lt. Ikimokyklinio amžiaus vaikai į vakarinius koncertus neįleidžiami. Filharmonijoje veikia Židrijos Janušaitės kaligrafijos ir tapybos paroda „Užmirštos paslaptys“. Filharmonijos partneriai:
Filharmonijos dienraštis
Atsiliepkite! Vasario 7 d., apie 17 val., V.Krėvės pr., ties „Saulėtekiu“, neradau „Honda Civic“ automobilio (2006 m., juodos spalvos). Ką nors žinančius prašom paskambinti tel. 8 640 54 710. Atsilyginsiu. 1076133
Renginys nemokamas. Trukmė: ~2 val.
Užs. 1075840
30 2
šeštaDIENIS, vasario 9, 2013
klasifikuoti skelbimai Karščiausi kelionių pasiūlymai
Pramogos, šventės, laisvalaikis Pramogos
Tik iki vasario 10 d. IKI 50% NUOLAIDOS KRUIZINEI KELIONEI RYGA–STOKHOLMAS–RYGA Kaina nuo 85 Lt!
„CINAMON“ Paolas Jus kviečia į tikrą itališką piceriją-restoraną „Bella Itallia“, S.Daukanto g. 14, Kaunas. Čia galėsite pavalgyti ne tik dienos pietus, bet ir mėsos, žuvies bei kitų patiekalų. Picos visą dieną – su 50 % nuolaida! Namų vynas tiesiai iš Sicilijos. Tel. (8 37) 777 444.
Kelionių AgentūrA „Krantas Travel“
Tel. (8 37) 490 202, I.Kanto g. 22, kaunas@kaunas.krantas.lt www.krantas.lt
kinas
Pasiūlymas galioja iki 2013 02 10. 50% nuolaida suteikiama kelionėms 2013 02 01–04 30. 45% nuolaida suteikiama kelionėms 2013 05 01–06 30.
1073782
Vasario 27 d. 18 val. Kauno filharmonijoje – ROMANSŲ VAKARAS, kuriame trys skirtingų patirčių atlikėjai: LIUDAS MIKALAUSKAS, JUDITA LEITAITĖ IR ALGIS FRANKONIS susitinka vienoje scenoje tam, kad atskleistų visą romansų grožį. Bilietai: Filharmonijos kasoje, kioske (S.Daukanto g. 17), „Girstupio“ turgaus spaudos kioske, bilietai.lt, www.atmkompanija.lt. Informacija tel. 8 672 62 322.
Nuo kovo 15 d. – nauja programa laive „Didingi ir spalvoti karnavalai Baltijos jūroje“. Nepraleisk galimybės – tai verta pamatyti!
1076029
Maloniai kviečiame vasario 16 d. 21 val. į merginų trio „BON AMI” koncertą! Prancūziška muzika, šansonai, populiarios dainos, vynas Jūsų jaukiam šeštadienio vakarui. Bilieto kaina 40 Lt (asmeniui). Į kainą įskaičiuota: koncertas, taurė vyno su prancūzišku užkandžiu. Daugiau informacijos www.vanagupe.lt.
Daugiau informacijos www.krantas.lt
1074392
Sportas
Kelionių organizatorius „AŠ KELIAUJU“ 2 SAVAIČIŲ POILSIS ISPANIJOJE UŽ 1 SAVAITĖS KAINĄ! 3* apartamentai be maitinimo (su virtuvėle) – 1 880 Lt (asm.), 5 300 Lt (4 asm. šeimai).
Tel. (8 37) 214 010, 8 656 37 114, Savanorių pr. 363A–202,
askeliauju@askeliauju.lt. Darbo laikas I–V 8–18 val.
3* viešbučiai su pusryčiais ir vakariene – 1 860 Lt (asm.), 5 600 Lt (4 asm. šeimai). Įskaičiuota: tiesioginis skrydis iš Vilniaus, 2 savaičių apgyvendinimas, detali kelionės programa.
Dėmesio! Vasario mėnesį priimami nauji nariai! Kyokushin karatė treniruotės vaikams, paaugliams, jaunimui, suaugusiesiems, vyresniems! Treneris G.Tankevičius – pasaulio karatė vicečempionas, Kauno klinikų sporto medicinos gydytojas – didelį dėmesį skiria saugiam sportui, sveikatai stiprinti, tvirtam fiziniam parengimui, pasitikėjimo savimi ugdymui. Naudojamos efektyvios, moksliškai pagrįstos metodikos, modernus inventorius. G.Tankevičiaus individualios treniruotės asmenims, atsigaunantiems po sportinių traumų, operacijų, geresniam fiziniam pasirengimui, sveikatai stiprinti, traumų profilaktikai. Savanorių pr. 206, tel. 8 678 34 748. www.stoikas.lt. 1074791
Kviečia mokytis Lietuvos ir Prancūzijos asociacijos Kauno skyrius kviečia į prancūzų kalbos kursus pradedantiesiems ir pažengusiesiems. Taip pat renkamos šeštadienio grupės. Tel. 203 994, 8 676 20 235. 1061410
informuoja SVEIKATOS PUSDIENIS IR RUONIŲ ŠVENTĖ vasario 9 d. 11 val. Panemunėje, A.Sme tonos al. pradžioje, prie pirtelės. Kviečiame visus, didelius ir mažus, atvykti pasisemti sveikatos, pasigrūdinti į Panemunę. Programa: 11–12 val. – šiaurietiškas ėjimas (5 km). 11–11.30 val. – kvėpavimo pamo kos-praktikos ir visuotinė mankšta. 11.30 val. – meditacinis bėgimas. 12 val. – mau dynės. Panemunės bendruomenės centras kvies prie laužo, žolinčiai vaišins arbata, ruoniams – pirtelė. Organizatoriai: Žolinčių akademija, Kauno jungtinis sveikatos klubas, Panemunės ben druomenė, šiaurietiškas NWSTYLE ėjimas, Darna kūnui. SVEIKATOS MOKYKLA Vasario 12 d. 18 val. Vaidoto pagrindinėje mokykloje (Vaidoto g. 115) – paskaita „Žmogaus atsakomybė už žemės gyvybę. Mikroelementų galia sveikatai”. Lektorė – gydytoja homeopatė Diana Laurynaitienė. Danutės receptai sveikatai gerinti. UŽGAVĖNĖS VDU KAUNO BOTANIKOS SODE Vasario 10 d. 12 val. kviečiame visus aleksotiškius ir visus žinančius, kas yra geras užsigavėjimas, į žiemos išvarymo šventę – Užgavėnes – Botanikos sode (Ž.E.Žilibero g. 6), Jūsų laukia Užgavėnių kaukių eisena – paradas, padūkę šokiai ir žaidimai, užsigavėjimo rungtys, baisiai gražios kaukės rinkimai, tarškynių, barškynių, mušamų puodų ir keptuvių orkestro pasirodymas, Mis Morės deginimas, blynų ragavimas (su ledo spirgais ir sniego užpilu) bei kiti Užgavėnių gardumynai! Visi į šventę su kaukėmis, puodais, tarškynėmis ir barškynėmis! UŽGAVĖNĖS LAMPĖDŽIUOSE Vasario 10 d. 12 val. Lampėdžių pušyne, ties 9 maršruto autobuso galine stotele, vyks Užgavėnių šventė. Atvykusius į šventę linksmins folkloro ansamblis „Sodyba”, vyks liaudies žaidimai, kaukių varžytuvės, bus galima išbandyti naują pirtį. Bus daug šokių ir linksmybių, kepsim storus, gardžius blynus. Nepatingėsite – nesigailė site. Laukiame kauniečių ir miesto svečių. UŽGAVĖNĖS PANEMUNĖJE Vasario 10 d. 13 val. Kauno Panemu nės bendruomenės centras ir Panemu nės seniūnija kviečia visus prie Panemu nės bažnyčios užsigavėti. Varysime žiemą iš kiemo, stebėsime Lašininio ir Kanapinio varžybas, deginsime Morę, kepsime bly nus, vaišinsimės Vytauto alumi ir kvapnia žolelių arbata. Mus linksmins folkloro an samblis „Žaisa”.
Vasario 9 d. vyks XXXIII alpinistų memorialas, skirtas pagerbti kalnuose žuvusius alpinistus. Memorialas vyks jau tradicija tapusioje vietoje – Kauno jachtklubo teritorijoje. Dienos programa: 10 val. – Mišios Pažaislio vienuolyne; 11–11.30 val. – žuvusių alpinistų pagerbimas Petrašiūnų kapinėse; 11.30–12.30 val. – dalyvių registracija tradicinėms varžyboms (slidinėjimo arba bėgimo, priklausomai nuo oro sąlygų, starto mokestis – 5 Lt); 12.30 val. – varžybų atidarymas bei startas; 14–15.30 val. – finišas, pirtis ir pietūs; 16 val. – iškilmingas varžybų uždarymas, visų dalyvių apdovanojimai ir prisiminimų vakaras. Lauksime visų alpinistų, keliautojų ir besidominčių šia veikla kasmečiame Memoriale Kauno jachtklube. DĖMESYS SENJORAMS Kauno pedagogų kvalifikacijos centras (Vy tauto pr. 44) tęsia renginių ciklą, skirtą sen jorams. Ypač kviečiami ir laukiami senjorai mokytojai. Kadangi į kai kurias veiklas gali me priimti ribotą skaičių dalyvių, todėl pra šom registruotis iš anksto. Visi renginiai ne mokami. KŪRYBINĖS DIRBTUVĖS Vasario 12 d. 11 val. – praktinis užsiėmimas: susipažinkime su kinų tapyba. Veda dail. G.Akelienė. Būtina išankstinė registracija tel. 324 158. INFORMACINĖS TECHNOLOGIJOS Vasario 12 d. 12 val. – seminaras „Interneto ga limybės”. Lektorius – mokyt. eksp. R.Račiaus kas. Būtina išankstinė registracija tel. 324 211. SVEIKATOS KURSAS Vasario 14 d. 13 val. – paskaita „Avalynės įta ka pėdų sveikatai”. Lektorė – dr. B.Sinkutė. Registruotis tel. 324 158. Vasario 27 d. 11 val. – paskaita „Širdies ir kraujagyslių ligų profilaktika”. Lektorė – gy dytoja S.Šaferytė. Registruotis tel. 200 127. BENDRAKULTŪRINIS KURSAS Vasario 27 d. 14.30 val. – išvyka „Kol dar nebuvo Kauno marių”. Lektorė – gidė S.Gri galiūnienė. Registruotis tel. 324 158. Renkamės prie centrinių Geležinkelio stoties laiptų 14.30 val. UŽGAVĖNIŲ ŠVENTĖ ČEČĖNIJOS AIKŠTĖJE Vasario 12 d. 15 val. – Užgavėnės Čečėnijos aikštėje. Pasidžiaugsime ilgėjančia diena, trumpėjančia naktimi. Ateikite su rogutėmis, kaukėmis ir gera nuotaika. Visus sveikins persirengėliai, etnografinis ansamblis JOTIJA, Eigulių seniūnijos vaikų darželių ir mokyklų kolektyvai. Varžysis Kanapinis su Lašininiu, skambės muzika, deginsime Morę. Įteiksime prizus 3 įdomiausioms kaukėms ir vaišinsimės Užgavėnių blynais su karšta arbata.
Nemokami anglų kalbos kursai. Antradieniais ir ketvirtadieniais 18–19 val. Nuo vasario 19 d. iki kovo 14 d. 4 mokymosi lygiai. Draugystės g. 1. Gera galimybė kalbėti su angiškai ir lietuviškai kalbančiais amerikiečiais bendromis ir religinėmis temomis. Ateikite ir gerai praleiskite laiką! Tel. 8 645 56 358. 1073839
PLC „Mega“ tel. 8 700 70 111
„Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėri mai“ (išankstinė „Ežio“ premjera!) – tik 14 d. 18.45 val. „Valentinas vienas“ – iki 14 d. 15.45, 17.45, 19.45, 21.45* val. (*išsk. 9 d.). „Ana Karenina“ – iki 14 d. 11.30, 14, 16.30, 19.05, 21.40 val. „Optimisto istorija“ (du bilietai už vieno kainą) – tik 14 d. 19.35 val. „Žuviukas Nemo“ 3D – iki 14 d. 11.15, 13.30 val. „Medžioklė“ – iki 14 d. 13.45 val. „Ištrūkęs Džango“ – 9 d. 21.45 val. „Tyli naktis“ – iki 14 d. 16.45, 18.45*, 20.45 val. (*išsk. 14 d.). „Paskutinė tvirtovė“ – iki 14 d. 16.15, 18.30 val. „Ralfas Griovėjas“ (liet. k.) – iki 14 d. 10.40, 12.50, 17.25* val. (*išsk. 9, 10 d.). „Kietašikniai“ – 9, 10 d. 17.25 val.; iki 14 d. 14.30, 21.10 val. „Gangsterių medžiotojai“ – iki 14 d. 19.35*, 22 val. (*išsk. 14 d.). „Aurora“ – iki 14 d. 15 val. „Pi gyvenimas“ – iki 14 d. 11.10 val. „Zambezija“ (liet. k.) – iki 14 d. 12.30 val.
„FORUM CINEMAS“ Karaliaus Mindaugo pr. 49, „Akropolis“, III a.
„Valentinas vienas“ (premjera) – iki 13 d. 11.30, 16.30, 17.45, 19, 21.30 val.; 9 d. 23.50 val. „Žuviukas Nemo“ 3D (premjera, liet. k.) – iki 13 d. 10.15, 12.30, 15, 17.15 val. „Žuviukas Nemo“ (liet. k.) – iki 13 d. 11.15, 13.30 val. „Ana Karenina“ (premjera) – iki 13 d. 11.45, 14.45, 17.30, 20.15 val.; 9 d. 22.50 val. ČILI draugų seansas. „Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai“ – 13 d. 18.15 val. „Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai“ – iki 13 d. 13.45, 15.45, 19.45, 21.45 val. „Kietašikniai“ – iki 13 d. 14, 18.30 val.; 9 d. 23 val. „Ralfas Griovėjas“ (liet. k.) – 9, 10 d. 10.30 val.; iki 13 d. 13, 15.30 val. „Skrydis“ – iki 13 d. 18 (seansas nevyks 12 d.), 20.45 val.; 9 d. 23.30 val. „Ištrūkęs Džango“ – iki 13 d. 20 val.; 9 d. 23.15 val. „Pi gyvenimas“ – iki 13 d. 11, 20.30 val. „Vargdieniai“ – iki 13 d. 12.45, 21.20 val. „Populiari mergina“ – iki 13 d. 16 val. „Taikinys # 1“ – iki 12 d. 18.15 val. „Tyli naktis“ – 9 d. 23.40 val. „Legendos susivienija“ (liet. k.) – iki 13 d. 10.45 val. „Gangsterių medžiotojai“ – iki 13 d. 16.15 val. KITOKIO KINO KLUBAS. „Subtilumas“ – 12 d. 18 val. Renginio vedėjas G.Jankauskas. Bilietai jau parduodami. Bilieto kaina 7 Lt.
KINO TEATRAS „ROMUVA“ Laisvės al. 54
Jau šį rudenį Kaune duris atvers LSMU vidurinė mokykla. Laukiami visi motyvuoti, smalsūs, gabūs ir talentingi vaikai. Bus formuojamos V–IX ir XI (XI – biomedicinos mokslų srities) klasės. Vaikus universitetinėms studijoms rengs inovatyvūs, iššūkių nebijantys mokytojai, geriausi savo srities specialistai, nuoširdžiai mylintys savo darbą ir lanksčiai prisitaikantys prie sparčiai kintančio pasaulio. Jei manote, jog ši mokykla kaip tik Jums ir norėtumėte čia mokytis ar dirbti, prašom kreiptis į projektą koordinuojančią LSMU priėmimo komisijos atsakingąją sekretorę tel. (8 37) 361 902, 8 686 10 217. Mokinių ir mokytojų anketas rasite adresu http://lsmuni.lt.
Vasario 9 d. 14 val. – animacinis filmukas „Vėžliuko Semio nuotykiai” (Belgija, rež. Benas Stassenas, įgarsintas lietuviškai). Vasario 10 d. 14 val. – PREMJERA! „Veidas už balso – Virgilijus Kęstutis Noreika” (dokumentinis filmas, Lietuva). 16 val. – „Aurora” (fantastinis filmas, Lietuva, N-18). 18 val. – „7 psichopatai” (kriminalinė komedija, JAV, D.Britanija). 20 val. – „Tabu” (drama, Portugalija, Vokietija, Brazilija, Prancūzija). Vasario 14 d. 18 val. – KONCERTAS! „Juokais ir rimtai apie meilę”. 21 val. – Valentino dienos seansas. „Jausmų galia” (romantinė drama, 2004 m., JAV, rež. Michel Gondry).
informuoja KAUNO TAUTINĖS KULTŪROS CENTRAS A.Jakšto g. 18, tel. (8 37) 407 135, www.ktkc.lt Vasario 9 d. 15 val. – paskaita „Nepriklausomybė ir laisvė – išorinė ir vidinė”. Lektorius Aleksandras Žarskus. Vasario 11 d. 18 val. KTKC etninės veiklos studijoje (Kalniečių g. 180) – mokymai jaunimui ir suaugusiesiems „Kūrybos džiaugsmai”: Užgavėnių kaukės (popieriaus masė). Veda dailininkė Dalia Žiurkelienė. Informacija tel. 8 670 49 904. Vasario 12 d. 11 val. J.Grušo memorialiniame muziejuje (Kalniečių g. 93) – šventė „Užgavėnių šurmulys Žaliakalnyje”. Įėjimas nemokamas. 18 val. KTKC (A.Jakšto g. 18) – Užgavėnių vakaronė jaunimui „Šokim!”. Dalyvauja KTKC folkloro ansamblis „Sodailio”, vadovė Daugailė Braziulytė, studija „Gyvasis folkloras”, vadovė Vita Braziulienė. Įėjimas nemokamas.
„MŪSŲ ODISĖJA“ kviečia paminėti Tarptautinę gido dieną nemokamų renginių cikle AMBASADORIAI PRISTATO KAUNĄ: vasario 20 d. 12 val. – pa mokėlė Perkūno name „Viduramžių raštas su žąsies plunksna”; vasario 27 d. 12 val. – ekskursija, Lietuvos sporto muziejus. Būtina išankstinė registracija M.Valančiaus g. 19, Kaunas. Informacija tel. (8 37) 207 879, 321 404, 8 698 03 091 arba info@turinfo.lt. PAGALBOS MOTERIMS LINIJA kviečia registruotis į paramos grupę išgyve nantiems skyrybas. Registracija į grupę tel. 8 618 05 005 arba e. p. ausrine@moters-pagalba.lt.
LIETUVOS VALSTYBĖS ATKŪRIMO DIENOS MINĖJIMAS KRUONIO MIŠKE Vasario 15 d. – Lietuvos valstybės atkūrimo dienos minėjimas Kruonio miške. 17 val. – šv. Mišios Kruonio bažnyčioje, kurias aukos vyskupas Juozapas Matulaitis. 18 val. – iš Kruonio miestelio aikštės į mišką, kur užkasti 1946 02 15 naktį žuvę trys Lietuvos partizanai, pajudės iškilminga eisena su vėliavomis, deglais, žvakėmis ir gėlėmis. Atvykstančiųjų prašoma šiltai apsirengti, pasiimti žvakučių, deglų, vėliavų ar vėliavėlių. Pasiteirauti tel. (8 346) 47 373, 8 682 65 678, 8 615 29 907. Kaišiadorių rajono savivaldybė, Lietuvos Politinių kalinių ir tremtinių sąjunga, Kaišiadorių vyskupijos kurija, Kruonio kultūros centras, Kruonio gimnazija.
31
šeštadienis, vasario 9, 2013
kas, kur, kada teatras
Amžinąjį atilsį Mirus buvusiai ilgametei Rentgeno kabineto vedėjai gydytojai Irenai SKUODIENEI, šeimą ir artimuosius nuoširdžiai užjaučia LSMUL Kauno klinikų filialo Romainių tuberkuliozės ligoninės bendradarbiai. Skaudžią netekties valandą, mirus Chemijos katedros darbuotojai Vandai Žukienei, velionės šeimą ir artimuosius nuoširdžiai užjaučia universiteto bendradarbiai. Aleksandro Stulginskio universiteto akademinė bendruomenė
nacionalinis KAuno dramos TEATRAS Laisvės al. 71, tel. 224 064 www.dramosteatras.lt
Vasario 9 d. 19 val. – Juozas Tumas-Vaiž gantas. ŽEMĖS AR MOTERS. Komedija. Vasario 10 d. 12 val. – Inesa Paliulytė. ASTRIDA. Spektaklis Astridos Lindgren biografijos ir pasakų motyvais. 18 val. – Biljana Srlbjanovič. SKĖRIAI. Dvie jų dalių tragikomedija. Vasario 10 d. spektaklis PASKUTINĖ DIURANŲ DAINA neįvyks. Bilietus galima grąžinti iki vasario 24 d. bilietų įsigijimo kasoje.
Viešosios įstaigos Kauno Kalniečių poliklinikos Specialistų skyriaus bendrosios praktikos slaugytoją Nijolę BIKULIČIENĘ, mirus mamai, nuoširdžiai užjaučia poliklinikos administracija ir darbuotojai.
Laisvės al. 91, tel. (8 37) 200 933
Skaudžią netekties valandą dėl vyro mirties nuoširdžiai užjaučiame Janiną KANAPORIENĘ. Privačios klinikos UAB „Elite Medicale“ bendradarbiai
Vasario 9 d. 18 val. skelbta Johanno Strausso operetė „Čigonų baronas“ neįvyks. Bilietus prašom grąžinti į kasą. Vasario 10 d. 18 val. – Gaetano Donizetti. LIUČIJA DI LAMERMUR. 3 veiksmų opera.
Ji gyvens gėlės kiekvienu žiedu, Bus vėjeliu ir plaukus sušukuos. Bus skarele, kai ašara nurieda, Bet tik sapne paguodos ranką bepaduos. Skaudžią netekties ir liūdesio valandą, mirus mylimai seseriai, Zitą Kliunkienę ir jos šeimą nuoširdžiai užjaučia UAB „Helisota” kolektyvas. Žodžiai nepaguos, nenuramins, gal tik tyliai primins, kad esame kartu liūdesio valandą... Skaudžią netekties valandą, mirus mylimai seseriai, Zitą KLIUNKIENĘ ir jos šeimą nuoširdžiai užjaučia UAB Kauno aviacijos gamyklos kolektyvas. Mirus mylimai Mamytei, nuoširdžiai užjaučiame kolegą Miką PETRAUSKĄ. Kauno medžotojų kubo „Alsa“ nariai
Tyliai kaip žvakės užgęsta žmonės, Dovanoję gyvybę, šviesą ir meilę... Skaudžią netekties ir liūdesio valandą, mirus Tėveliui, Rėdą Suchodolskienę nuoširdžiai užjaučia UAB Laboratorinių bandymų centro kolektyvas.
KAUNO VALSTYBINIS MUZIKINIS TEATRAS
KAUNO VALSTYBINIS LĖLIŲ TEATRAS Laisvės al. 87A
Dėmesio – AKCIJA! Vasario mėnesį bilietai į visus spektaklius – tik 8 Lt! Vasario 9 d. 12 val. – ŽALIAS ŽALIAS OBUOLIUKAS, nuo 6 metų. Vasario 10 d. 12 val. – ŠEIMYNĖLĖ IŠ DIDŽIOSIOS GIRIOS, nuo 3 metų.
KAUNO KAMERINIS TEATRAS Kęstučio g. 74A, www.kamerinisteatras.lt info@kamerinisteatras.lt
Vasario 9 d. 18 val. – F.Rabelais. GARGANTIUA IR PANTAGRIUELIS. Užstalė tikriesiems gurmanams (N-18). Vasario 10 d. 18 val. – M.Walczakas. PIRMASIS KARTAS. Dviejų dalių spektaklis.
KAUNO PANTOMIMOS IR PLASTIKOS TEATRAS M.Daukšos g. 34, kasos tel. 220 586 http://www.pantomimosteatras.lt/
Vasario 9 d. 19 val. – TYLA?! – NIEKO BAISAUS. Istorija apie kurčią mergaitę. Vasario 10 d. 12 val. – NORŲ SKRYNELĖ. Magiškas spektaklis vaikams.
Anželikos Cholinos šokio teatras
Dėkoja
„Girstučio“ rūmai, Kovo 11-osios g. 26, tel. 454 480.
Visų artimųjų vardu dėkojame Aleksoto parapijos klebonui K.Bekasovui, kunigui majorui A.Bulotai, Lietuvos atsargos karininkų sąjungos Kauno apskrities skyriaus valdybai ir nariams, LKD Politinių kalinių, partizanų ir tremtinių sekcijos valdybai ir pirmininkui bei Garliavos vidurinės mokyklos mokytojams, padėjusiems į paskutinę kelionę palydėti mamą ir tėvelį Elzbietą ir Vincą GRIGONIUS. Vaikai su anūkais
VISOS KAPŲ PRIEŽIŪROS PASLAUGOS: kapo dekoravimas skaldele, smėliu, juodžemiu. Tvarkymas po laidotuvių. Senų kapaviečių restauravimas, atnaujinimas. Trinkelių, plytelių, skaldytų akmenų klojimas. PAMINKLAI, AKMENS PLOKŠTĖS: paruošiame kapavietės projektus, gaminame įvairius paminklus iš kokybiško suomiško akmens. Liejame pamatus ir atliekame kitus betonavimo darbus. AKCIJA! PAMATŲ LIEJIMAS – nuo 490 Lt. Tel. 8 648 55 567, (8 37) 334 633, Savanorių pr. 225 („Juzėje“). www.kapineta.lt. Užsisakant iki kovo 15 d. taikoma 15 % nuolaida darbams. 1072827
„PRARADIMAS“ – laidojimo paslaugos, kremavimas, parvežimas iš užsienio, platus laidojimo reikmenų pasirinkimas, paėmimas iš namų ir ligoninių, šaldytuvai, dokumentų sutvarkymas, giesmininkai, smuikas, gėlės, naujas MERCEDES katafalkas. Renovuotos šarvojimo salės Panerių g. 19, Vilijampolėje. Šarvojame Saulėtekio, Šv. Antano, Aleksoto bažnyčiose, S.Žukauko g. 3B, Perlojos g. 37, Kauno r. šarvojimo salėse. Užsakymai priimami 24 val. per parą be poilsio dienų – K.Petrausko g. 28, Žaliakalnis. Tel. (8 37) 730 200, 8 650 68 220. Taikome nuolaidas. 1071894
Ilgametė darbo patirtis – užtikrinta kokybė ir nebrangios paslaugos. Laidojimo paslaugų biuras teikia visas laidojimo paslaugas. Platus karstų, rūbų, laidojimo atributikos pasirinkimas. Šarvojimo salės KAUNE. Pensininkus, neįgaliuosius laidojame už valstybės lėšas. KREMAVIMAS LIETUVOS krematoriume. K.Baršausko g. 65 (priešais PC „Molas“). Dirbame visą parą. www.laidojimas-kremavimas.lt. Tel. 8 670 22 835, 8 608 37 933. 1057599
Vasario 9 d. 19 val. – dviejų veiksmų šokio spektaklis ANA KARENINA Levo Tolstojaus romano motyvais. Bilietus įsigyti galima bilietai.lt ir „Girstučio“ kasoje.
KAUNO PAMINKLINĖ KRISTAUS PRISIKĖLIMO BAŽNYČIA Konferencijų salėje
Vasario 10 d. 12 val. – projekto „Dialogas – Žodis ir Spalva” renginys. Žodžio valandoje – aktorius Liubomiras Laucevičius. Raimundo Majausko tapybos paroda. Įėjimas nemokamas.
KAUNO MENININKŲ NAMAI V.Putvinskio g. 56
Vasario 11 d. 18 val. – Kauno rašytojų bičiuliškos VIENO LITO premijos įteikimo iškilmės. Dalyvaus: poetas Gintaras Patackas, bardas Alfredas Kukaitis, aktorius Petras Venslovas. Vakarą ves rašytojai Violeta Šoblinskaitė-Aleksa ir Vidmantas Kiaušas-Elmiškis. Kviečiame. Įėjimas nemokamas. Informacija tel. (8 37) 223 144, www.kmn.lt.
P.STULGOS LIETUVIŲ TAUTINĖS MUZIKOS INSTRUMENTŲ MUZIEJUS L.Zamenhofo g. 12 www.muzikos-instrumentu-muziejus.lt
Iki kovo 28 d. muziejaus Koncertų salėje (L.Zamenhofo g. 4) veikia tapytojos Rasos Andrikienės personalinė paroda IEŠKOJIMAI. Įėjimas nemokamas.
KAUNO AKLŲJŲ IR SILPNAREGIŲ CENTRAS Savanorių pr. 206, salėje
Vasario 12 d. 15 val. – koncertas MEILĖS ELEGIJA, skirtas Šv. Valentino dienai. Jį dovanoja Kauno kamerinio teatro aktorė Kristina Kazakevičiūtė ir nuotaikingų vyrų duetas – Juozas Bakutis ir Virginijus Meškinis.
KAUNO MOKSLEIVIŲ TECHNINĖS KŪRYBOS CENTRO STUDIJA „KADRAS” A.Mickevičiaus g. 2, tel. 323 506
Vasario 12 d. 16.30 val. – renginys „Vaidy binio filmo kūrybinės grupės formavimas”. Kviečiame vyresnių klasių mokinius, norinčius būti kino režisieriaus, operato riaus ir scenaristo asistentais, kostiumų dizaineriais, dailininkais, grimeriais, kompozitoriais, garso, vaizdo ir montažo operatoriais, apšvietėjais, rekvizitų specia listais, prodiuseriais, statistais, specialiųjų efektų ir postprodukcijos kūrėjais. Renginio metu Kauno kino studijos atstovai pristatys projektą ir bus komplektuojama kūrybinė grupė pilno metražo vaidybiniam filmui „Šokis, pakeitęs gyvenimą”.
„GIRSTUČIO“ RŪMAI Kovo 11-osios g. 26, tel. 454 480, www.girstutis.lt
DOMINO TEATRAS Vasario 10 d. 18 val. – spektaklis LANGAS Į PARLAMENTĄ. Režisierius A.Večerskis.
TEATRO KLUBAS Vilniaus g. 22, Architektų namai, II aukštas
Vasario 9 d. 19 val. – tragikomedija PJESĖ PRARASTAM BALSUI (KATINĖLIS IR PAUKŠTELIS). Bilietus platina „Tiketa”.
KAUNO VAIKŲ IR JAUNIMO TEATRAS „VILKOLAKIS“ Kovo 11-osios g. 108. Tel. 313 712
Vasario 10 d. 12 val. – S.Ivanauskaitė. PRINCESĖ IR MĖNULIS (neišgalvota istorija Džeimso Terberio kūrinių motyvais).
,,NYKŠTUKO“ LĖLIŲ TEATRAS Ryšių istorijos muziejus, Rotušės a. 19
Vasario 10 d. 12 val. – Timba Limba ir sniego malūnas (premjera). Bilietai parduodami 1 val. prieš spektaklį.
renginiai KAUNO KULTŪROS CENTRAS „TAUTOS NAMAI“ Vytauto pr. 79/Kęstučio g. 1
Vasario 9 d. 12 val. – Užgavėnių koncertas su liaudiškos muzikos ansambliu „Bočiai” ir nuotaikingom kaukėm. Įėjimas nemokamas.
„AUŠROS“ BIBLIOTEKA
„Kauno dienos“ reklamos pardavimo skyrius: tel. 302 234, 308 863, 308 864, 302 230, e. paštas reklama@kaunodiena.lt.
rimtam ir turiningam pokalbiui apie naują knygą „Jorė ir šiaušiukų karalija”, kurią parašė Lina Krukauskienė, išleido leidykla „Nijanga”.
Aušros g. 37
Vasario 9 d. 13 val. V.Kudirkos viešosios bibliotekos „Aušros” padalinys ir ben druomenės centras „Žaliakalnio aušra” kviečia vaikus, tėvelius ir senelius susiburti
ISTORINĖ LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTŪRA KAUNE Vilniaus g. 33, tel. 201 778; www.istorineprezidentura.lt
Vasario 12 d. 17 val. – Tauro apygardos partizaninio karo dalyvių fotografijų albumo „Marijampolė. Partizaninis karas”, kuriame pasakojama apie laisvės kovas Suvalkijoje 1944–1955 metais, pristatymas. Knygon sudėta per tūkstantį partizanų, jų rėmėjų, ryšininkų nuotraukų bei dokumentų, aptariami reikšmingesni mūšiai, pateikiamos iškilesnių kovotojų biografijos. Albumui nuotraukas pateikė per 120 talkininkų. Pristatyme dalyvaus albumo sudarytojai Justinas Sajauskas ir Stanislovas Sajauskas, partizanų dainas atliks LSMU Veterinarijos akademijos folklorinis ansamblis „Kupolė” (vadovas Antanas Bernatonis).
MAIRONIO LIETUVIŲ LITERATŪROS MUZIEJUS Rotušės a. 13
Vasario 12 d. 17 val. – Gvido Latako po ezijos knygos „Nekalendoriniai šventieji” sutiktuvės ir kultūros žurnalo „Naujoji Ro muva” naujausio numerio pristatymas. Dalyvaus knygos autorius Gvidas Latakas, „Naujosios Romuvos” redaktorius Andrius Konickis, poetė Rita Makselytė, aktorė Kristina Kazakevičiūtė ir „Naujosios Romu vos” autoriai. Vakarą ves rašytoja Aldona Ruseckaitė. Prieš renginį leidinius bus galima įsigyti. Vasario 13 d. 15 val. Trečiojo amžiaus universiteto Menų fakulteto klausytojams muziejininkė Asta Vileniškytė skaitys paskaitą SALOMĖJA NĖRIS IR TEATRAS.
DATOS (vasario 9 d.) Tarptautinė odontologŲ diena 1540 m. Česteryje įvyko pirmosios Anglijoje žirgų lenktynės. 1943 m. gimė aktorius Joe Pescis. 1947 m. gimė rašytoja, poetė, vertėja Marytė Kontrimaitė. 1960 m. gimė grupės „Frankie Goes to Hollywood“ muzikantas Holly Johnsonas. 1964 m. grupė „Beatles“ surengė pirmą ir rekordinį savo pasirodymą JAV televizijos programoje „The Ed Sullivan Show“, kurią stebėjo 73 milijonai žmonių. 1991 m. beveik 90 procentų rinkėjų Lietuvoje per referendumą pasisakė už nepriklausomą demokratinę Lietuvos Respubliką.
horoskopai Avinas (03 21–04 20). Ginčysitės su aplinkiniais. Nesulauksite pritarimo arba paaiškės, kad kai kurie žmonės visai nebenori jūsų remti. Pasistenkite būti aktyvus, nes pasyvumas erzins. Jautis (04 21–05 20). Susidursite su skaudžiais dalykais, kurie turės įtakos jūsų namams. Galbūt kas nors išvis nenorės ir negalės suprasti jūsų jausmų. Neprovokuokite konfliktų, galbūt neteisus būtent jūs. Dvyniai (05 21–06 21). Gyvenimas ir problemų sprendimas teiks malonumą. Tačiau neužsnūskite ant laurų ir paskubėkite susitvarkyti visus reikalus, nes artėja nelabai palankus laikotarpis. Vėžys (06 22–07 22). Aplinkiniai jums mes iššūkį dėl labai keblaus dalyko. Tai gali tapti kivirčo priežastimi. Palanki diena ugdyti kantrybę. Jokia katastrofa neištiko, tiesiog tai ne jūsų diena. Liūtas (07 23–08 23). Dėl savo gyvenimo ar aplinkinių žmonių jausitės prislėgtas. Tikriausiai manysite, kad artimieji tolsta nuo jūsų. Susikivirčijus galimas emocijų protrūkis. Venkite iliuzijų ir neapgaudinėkite pats savęs. Mergelė (08 24–09 23). Daug ginčysitės. Galbūt nesutiksite su aplinkinių nuomone arba sunkiai bendrausite. Galite su kuo nors susikivirčyti. Tačiau pasistenkite nusiraminti ir apsvarstyti savo žodžius. Svarstyklės (09 24–10 23). Tikėtini emocijų protrūkiai ir konfliktai. Kas nors argumentuotai prieštaraus jūsų sumanymams. Neskubėkite pateikti savo išvadų ir apibendrinimų, tam nepalanki diena. Skorpionas (10 24–11 22). Teigiamai vertinate savo vaizduotę, domitės šiuolaikinėmis idėjomis. Stengsitės pabėgti nuo rutinos. Šaulys (11 23–12 21). Lengvai bendrausite su aplinkiniais, taip pat galėsite juos patikrinti, nes jūsų protas dabar ypač aktyvus. Netyčia neįskaudinkite pačių artimiausių draugų, kuriems ši diena galbūt ne tokia puiki. Ožiaragis (12 22–01 20). Bandysite pasinerti į romantišką gyvenimą, mėgausitės savo jausmais ir atvirai reikšite emocijas. Bus svarbūs ir jausmai, ir poelgiai. Vandenis (01 21–02 19). Stiprės jūsų meninis skonis. Geras laikas atsipalaiduoti ir pasimėgauti malonumais. Tik nepamirškite, kad ateis nauja diena, kupina ne tik džiaugsmo, bet ir problemų. Žuvys (02 20–03 20). Seksis ieškoti savo idealo ir siekti svajonės. Bendradarbiavimas ir bendravimas turės teigiamos įtakos jūsų karjerai. Drąsiai judėkite pirmyn.
Orai
Artimiausiomis dienomis Lietuvoje oro temperatūra išliks panaši, kritulių mažės. Šiandien temperatūra laikysis apie 1 laipsnį šalčio. Pajūryje galima šlapdriba, likusioje Lietuvos dalyje krituliai nenumatomi. Sekmadienio naktį temperatūra svyruos tarp 4 ir 6 laipsnių šalčio, dieną laikysis 1 laipsnis šalčio. Kritulių nenumatoma, bus debesuota su pragiedruliais.
Šiandien, vasario 9 d.
–1
+1
Telšiai
Šiauliai
Klaipėda
Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas
+5 +9 +2 +6 +1 –4 +4 –2
–1
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia) teka Mėnulis leidžiasi
–1
Tauragė
–2
Praha –1 Ryga 0 Roma +9 Sidnėjus +24 Talinas 0 Tel Avivas +21 Tokijas +10 Varšuva 0
Vėjas
Marijampolė
Vardai
–1
–2
Vilnius
Algė, Apolonija, Erikas, Joviltas, Kirilas, Marijus.
–1
Alytus
2–6 m/s
7.53 17.14 9.21 6.53 16.36
40-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 325 dienos. Saulė Vandenio ženkle.
Utena
Kaunas
orai kaune šiandien
–1
Panevėžys
Pasaulyje Atėnai +15 Berlynas +1 Brazilija +28 Briuselis +3 Dublinas +7 Kairas +20 Keiptaunas +27 Kopenhaga –2
–1
Naujas stichijos smūgis
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
–1
–2
0
–2
4
–2
–1
–3
–4
3
–4
+1
–2
–2
3
rytoj
poryt
Didelė pūga vakar slinko į JAV šiaurės rytų regioną, o smarkus snygis, lijund ra ir šaltis šį savaitgalį prognozuojami nuo Niujorko iki Meino, taip pat tankiai gyvenamose teritorijose giliau žemy ne. „Dvi orų sistemos iš pol iar in ių ir paatogrąž ių aukštuminių oro srautų susijungs, suk urdamos didelę ir gal būt istorinę žiemos audrą“, – sakoma Nacionalinės orų tarnybos pranešime. Ši audra atslinko praėjus kiek daugiau nei trims mėnesiams po uragano „San dy“, kuris nuniokojo Niujorką ir Naują jį Džersį, padarydamas žalos, vertina mos daugiau nei 71,4 mlrd. dolerių. BNS inf., „Scanpix“ nuotr.
įvairenybės
Pasidavė skaičių magijai
Priežastis: neatlaikęs jį per-
sekiojančio skaičiaus 666, W.Slonopas išėjo iš darbo.
Tenesio valstijos gyventojas išė jo iš darbo po to, kai gavo pajamų deklaracijos formą, užantspau duotą 666 numeriu, pareiškęs, kad taip jis mėgina išgelbėti sa vo sielą. Kaip pranešė upi.com, Wal teris Slonopas nusprendė išeiti iš darbo kompanijoje „Contech Casting“ Klarksvilyje, Tenesio valstijoje, JAV. Praėjusią savai tę jis gavo pajamų deklaraciją,
užantspauduotą 666 numeriu. Šis numeris vadinamas Žvėries, arba Šėtono, skaičiumi. Jį kai kurie žmonės sieja su apokalip se ir tiki, kad jis veda tiesiai pra garan. „Jei priimi šį skaičių, parduo di savo sielą velniui“, – įsitikinęs amerikietis. 2011 m. balandį į darbą priimtas W.Slonopas buvo užregistruotas 666 numeriu. Po jo skundo nu meris 666 buvo pakeistas į 668. „Revstone Corp.“, kuriai pri klauso „Contech Casting“ , par davimo ir rinkodaros vicepre zidentas Bobas LaCourciere’as tikino labai nemaloniai nustebęs pasikartojusia klaida, kai W.Slo nopo dokumentas buvo pažymė tas numeriu 666. B.LaCourciere’as sakė besivi liantis, kad W.Slonopas sutiks grįžti į darbą ir pažadėjo, kad jam bus parengta kita forma. Vis dėl to buvęs darbuotojas tikina, kad į darbą grįžti neketina. lrt.lt inf.
Skambutis išdavė intymią slėptuvę Šri Lankoje vienas kalinys, mėginęs paslėpti neteisėtai laikomą mobi lųjį telefoną per kratą jo kameroje, buvo demaskuotas, kai pareigūnai išgirdo skambučio garsą, sklindantį iš nuteistojo intymios vietos. 58 metų kalinį teko nuvežti į Kolombo nacionalinę ligoninę, kur gydytojai vėliau ištraukė te lefoną iš jo tiesiosios žarnos. „Vyras buvo paslėpęs telefoną savo kūne, – sakė ligoninės atsto vas, prašęs neviešinti jo vardo. – Jo nelaimei, telefonas suskambėjo
netinkamu metu, o apsaugininkai suprato, kad telefonas yra netin kamoje vietoje.“ Pasak mediko, vyras ligoninėje praleido dvi dienas, tačiau penk tadienį buvo išrašytas ir išsiųstas atgal į kalėjimą, kai telefonas bu vo išimtas. Šis už vagystę nuteistas kali nys atlieka 10 metų laisvės atėmi mo bausmę sostinėje esančiame griežto apsaugos režimo Velika dos kalėjime. BNS inf.
Nugalėtojai: kūno kultūros mokytoja Anelė Knyšiūtė su savo auklėtiniais.
Jaunųjų kudirkiečių sėkmė Visus mokslo metus Kaune vyksta olimpinio festivalio tarpmokyklinės varžybos. Aktyviai sportuoja ir me tų sukaktį atšventusios V.Kudirkos progimnazijos mokiniai, kuriems varžybose dažnai tenka kovoti su
keleriais metais vyresniais prieši ninkais. Šiemet sėkmė lydėjo mergaičių ir berniukų kvadrato komandas, berniukų futbolo komandą, tink lininkes. Ant aukščiausio pakylos
laiptelio pakilo tinklininkai, pasi dabinę aukso medaliais. Šis titulas suteikė kudirkiečiams teisę atsto vauti Kauno miesto moksleiviams Lietuvos zoninėse varžybose. KD inf.