2013-02-09 Klaipeda

Page 1

.?6< @ C.@ 162;6 2 A.

Nr. 33 (19 636)

8

_R-XY Ya cNXN _Ă› VR[Ă› ?RQNXa\ 7b XRcVĂ˜ 7\YN[aN

Ä— vakar

uota Titul

10p.

vÄ— virtu

]N`NbYV`?RQNXa\_V QVR[N Ya 7bYVWN[N` b` 4NYV N[`X V`

ROJUS OZIS REKLAMŲ HE VEDÄ–JU TAPO LAIDOS

t ĹĄtÄ—s, an Ä?ios lÄ—k vaizdai kie dĹŤĹžtan smai, maistas. To galÄ—jo pri ki rik rio IsteriĹĄ skriejantis ĹžiĹŤrovams i vietÄ…, ku agrindĹł jos ekrane laukÄ… ne tiekalai. Re ĹĄio zi televi ikiau mĹŤ maniĹĄki pa nĹł laukÄ… ir ve mi minti tĹł gimti gu virtuvė“ favusi kla iĹĄagaro i trium jekto je turÄ— ĹĄou „Pr rgalinga po ĹĄio pro s bÄ— ly si ir pe jos. no, jog ÄŻveiku prisipaĹži si iĹĄ armi Ĺžu tÄ— pÄ—die tÄ—si lyg grÄŻ ties jau

Vaitokia – sai ki esu vi realybÄ—s ĹĄou, kÄ… dien „Šian vau prieĹĄ – Ir kai visdabu si ris. da, nei Ĺžino mote mÄ—jau, paleĹžinÄ— lai prisipa ir netgi Nes ta ge buvo skaitÄ— la. Bieliau l.lt iĹĄtvÄ—riautiĹĄkai gai ga. Man taipanaLina auskaite@k rÄ— savoneiĹĄÄ—jo ÄŻ blo mokykla, l.bieli sle lis nÄ—.“ ranka gyvenimo kariuome vamok gai. Dauge ve sa tos bi blo na sa rams davo tÄ™ – kÄ… Ä?ia ne- svar Vadi kaip vy rĹłjĹł bĹŤ pra nÄ—: „IĹĄ tik esame pri ir kas, kad rÄ—tĹł, ĹĄiai vie tu ku mĹŤsĹł menos. Na ka, kaip sia. da Jon smulk kokia mor tai svarbiauche- Vai da nekaĹž ir stovi yra skani pagal „Mi visnieka Vyrui jaudintis, dirbti kalavimus pabet ji virint rei s to O no gĹždĹžiĹł bula. Mum todÄ—l reikia n ÄŻtikti, gau to ma davo, kalin“ Ĺžvai i val ri bĹŤti rei pavyk kaip kas tu iki galo ne vo ne be realyna. skania da sada jis pagami siekti tÄ—s skraidy rodyto galÄ—BTV ir lÄ—kĹĄ ĹĄypsojosi virtuvė“ nu tai, kÄ… lo“, – „Pragaro nÄ—. venivie matÄ— bÄ—s ĹĄou da Jonku Vaidos gy dinarovai toja Vaidien ĹĄis retai pava torija. kÄ… ĹžiĹŤ to dalytai, Ĺ ian tykis ne lenÄ—s is jos, projek lis. nors Pe Pasak ekrane, spektak Kai mo nuo laikine tai turi kÄ… akzijos ĹĄiuo televi nebuvo ĹĄiaiptvyrojo ore.kingu ar lais arba mas var s svei siog buk TaÄ?iaura su ste dair pasi pa tie – viam „Ďtam ÄŻ virtuvÄ™ dis nukris vosi siekÄ—, bend me. vau ĹĄir da ris pa la sÄ—k ko mote smalsumo ateida su ĹĄefu, mai baig dievi Visa, spyrimo, zultatas. davau ma o kitÄ… re si nis. Filvo miego, iĹĄ naujo. vo jos uĹž kaus darbo lĹł neraga- vo kul s trĹŤkda prasidÄ—da sarÄ…, buvo ir sun niĹł mok svarbiausia vÄ—lai, si viskas tas vyko va pragaro fe narei vÄ—l Pro nÄ… tokio bepakulina gos, Ĺžur projek vusiai tapo kny bo virtuvÄ—- Be to, karĹĄta. Tad giau ne dau lo la dar be ga gyvenime nÄ— Vaida. mokyk netas ir psiter davÄ—ja, turbĹŤt – prisimi paĹžino, jog siĹĄlai, in tis. bau pa dausiu“, dietÄ— prisi go ir dÄ—l vi paje patirpradĹžiĹł dir bet vis tu- tir KlaipÄ— ÄŻtampa auaplinkinio ti ne, vir „IĹĄ barme vau leisti masi ginÄ— – lo nuo vo atim rengia rado cho atskirties dalyviĹł bu nai. vÄ—liau ko imda kaip lai ma, tams. Atsi jo ir kos lio, iĹĄ ĹĄou ryĹĄio telefo giau sekda bÄ— ĹĄe vÄ—je, tams, fur ne paste ryti. sau mobiliojo da bÄ… ma net jai banke kurie tai galiu virÄ—ja, do dar formatas prara ĹžmoniĹł, kad aĹĄ dirbau ĹĄian- DÄ—l laidos mu, laidos kiai Ĺžinojo, no, metus fauti“. Ir teigi na, ji pui ÄŻverti jus KlaipÄ—-si dos trau tre „ťe jie Vai Ä?iu veliasi. Apie pradÄ—jau kusi ÄŻ savo vo nau nebu avantiĹŤrÄ… buvo ma laipaskui Ä?iuosi ÄŻĹĄo kulinarÄ—. jau ÄŻ kokiÄ…jau anksÄ?iaugarsaus ĹĄou padien – pasakojo je neretai bÄ—dietÄ— sauly kinÄŻâ€œ, zijos visame pa ĹžiĹŤrÄ—damaar aĹĄ suge Vaida televi o rias kitokia sojosi, jog sispyrusio das, ku vo: ÄŻdomu,ti? Visai voda Şė uĹž iĹĄver jÄ… valris ĹĄyp Mote tas aplau – iĹĄmokÄ— ran- gal visa tai le Ä?iau projek gio ragus ir bĹŤti to dÄ… OĹžiara ningÄ… bĹŤ dyti ug N_ kesnÄ™. [Vb WR “ Q a_ tiĹĄ

Do­va­na, kuri no­kau­tuotĹł dainininkÄ™ D.Mei­Şe­ly­tÄ™, – ki­tos mo­ters nuo­trau­ka rÄ—­me­liuo­se. VakarÄ— 13p.

O Ă– CVY _V X\ [b\ V [Ă&#x; QN_ Cf aNb a\ =Ra _R` aV

ZĂ– V_ ] Z\ XN XVNV N] WR aV ]bV Q\ Ă›` QV_O [V` 8YNV ]Ă› V Zf O Ă› TN Y \ NX `V `N X `V `N c VR [Ă› Na Ă˜VN `V Ă&#x;YRV Qb [ Xb c : C 7\ R _V` WNb kimas _b `V Z\ a sirin XĂ­ ď Ž Pa RV ZĂ– `b [VĂ–

pati ne nori su art

Ä—ti su U

Ĺ eima

prieĹĄ oli

kraina “

TV HEROJUS

PraĹĄo ĹžiĹŤrovĹł paramos pasirengti „Eurovizijai“

garchu

s

Preziden tas V.Ja analitikĹł, nu kovy Ä?ius, pa yra pra sak ban garchĹł radÄ™s Uk pasitikÄ— ga, per jimÄ…, todÄ—l rainos olidovas ku riÄ… pus gytos tam velÄ?iui mas nuo pa vis labiau ĹĄalies va- sios anksÄ?iau vals bu tybei pri vo ÄŻsijam ar ÄŻmonÄ— timĹł as pri klau sos, ĹžemÄ— klausiuOli gar tur tas. menĹł. ir nekil chai – Leonido nojama tai asme rai noje garchai KuÄ?mos sis nys, ku va did Ĺžiau me rie Uk- lies lo grupÄ— dovauja stam siÄ… poveikÄŻ tais olivadovui, bioms ms. Jie turÄ—jo po Oran vers- jos ne tik ak ty viai ĹĄapanaiki ĹžinÄ—s re ekono reiĹĄkia mi nia me, voliucinia me si grupuotÄ— nus preziden gy veni bet ir tinÄ™ sis s Ä—mÄ— politi- at ski me. 50-ies temÄ… siĹł oli remti Vy garchĹł ras po tur tin giauriau liti nes tur tas proc. Uk tuojan par tijas, sybÄ™ ir ver ti na Ä?ias ÄŻ par rainos mas 85 kandidaBVP. Oli dimas lamentÄ… ÄŽprasta garchĹł siejamas . prakti ka, atsirasu „pri niausiai chvati kad oli zacijos“ garchai remia ne vienÄ…, daĹžlias po litines o iĹĄ kar jÄ—gas. to ke-

Ĺ iandien priedai ď Ž Dile

ma: ]\ YV a\ Y\ T N` C C\ Y\ c\ Wb` ZN

Kaina 1,60 Lt

[\ XNQ

370 TiraĹžas 34

BX _NV [NV WNb

cV `NV T_R V aNV aRX`

]N `V _V[X aV “ ?b

`V WN N_ 2 b _\ ]N

 @PN[ ]Ve• N` ZR [V [ V\ N_ PUf c\ [b\ a_

„Ma­no tiks­las – dirb­ti.“ Nau­jas STT Klai­pÄ—­dos val­dy­bos vir­ťi­nin­kas Ar­vy­das Jur­ťÄ—­nas ÄŻ uos­ta­mies­tÄŻ at­vy­ko dar­bin­gai nu­si­tei­kÄ™s.

2p.

Pre­zi­den­tei tÄ—ť­kÄ— la­vi­nÄ… ÄŻĹžei­di­mĹł Dai­va Ja­naus­kai­tÄ— d.janauskaite@kl.lt

Pa­gie­Şin­gus elekt­ro­ni­nius laiť­ kus val­dĹžios at­sto­vams ra­ťi­nÄ—­jan­ tys Ĺžmo­nÄ—s ga­li net ne­si­ti­kÄ—­ti, kad jie liks ano­ni­mais. Uos­ta­mies­Ä?io pa­rei­gō­nai tirs ĹĄa­lies Pre­zi­den­tÄ—s ÄŻĹžei­di­mo fak­tÄ…. Jau­nas klai­pÄ—­die­ tis Da­liai Gry­baus­kai­tei iť­siĹłs­ta­ me laiť­ke jÄ… iť­ko­ne­vei­kÄ— ne­pa­do­ riais Ĺžo­dĹžiais.

As­ta Dy­ko­vie­nÄ— a.dykoviene@kl.lt

Gar­sių teat­ra­lų pa­li­kuo­nis

„„Li­ki­mas: praÄ—­jus tre­jiems me­tams po le­gen­di­nÄ—s „Ma­Şos iť­pa­Şin­ties“ fil­ma­vi­mĹł Klai­pÄ—­do­je, pa­grin­di­nio vaid­

mens at­li­kÄ—­jas A.Kar­ka ap­si­gy­ve­no ne­to­li uos­ta­mies­Ä?io – Kre­tin­go­je. Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

A.C< :62@A< ;.B762;<@ 162;?. š6<  89.6=Âź1.• =?2;B:2?.A. =B@26 :2AĂ? “

uropa

rainos koleje. oli garchais. ti su ÄŻtakingais O.Ja nu kovyÄ?ius V.Vik to yra sto pa gal iĹĄ roviÄ?ius ma si ba Vik mas vie tolo gas, ta Ä?iau lavi nimÄ… toras jau Ja nu kovyÄ?ius, nu tur nes ny garsÄ—ja jis lai koar- Ĺžmo tin giau sis, Uk kaip niĹł. Jo siĹł Uk rai noje kas. 2006 aist rin gas tur tas rai nos ver ti na m. jis bĹŤda lenk ty ni nin- mln. JAV po Uk do le riĹł. mas 130 mas 26-eri naus rai nos Pre zi var das parla Ĺł tajo tÄ—vas mi ni mas den to sĹŤtur to asmeniĹĄ mento na riu, perda dau ge nes to, nÄ—lÄŻ ÄŻra kai pa li ly je si rĹŤpi no ĹĄy ti kai tÄ—vas ji mo at vejĹł, jau- po datĹł sÄ…ra ÄŻ RegionĹł par ypaÄ? po uŞėm Ä— stÄ…. Ne tijos kan ĹĄo deĹĄim ĹĄa lies ma Ĺžai ras daĹž di- ap va tukÄ…. dovo O.Ja nu Tiesa, nai ÄŻsive lin kos Vik tokovyÄ?iaus as menĹł lia ÄŻ ÄŻvai po stuo rius skan dir ba se ĹĄa aukĹĄ tuo da- ti se tucijo se. lies jÄ—gos ir fi nansĹł ins-

Jau dau­giau nei prieĹĄ ke­tu­ris de­ ĹĄimt­me­Ä?ius re­Şi­sie­ rius Al­gir­das Ara­mi­ nas Klai­pÄ—­do­je kō­ rÄ— fil­mÄ… „Ma­Şa iť­pa­ Ĺžin­tis“. Pag­rin­di­nio vaid­mens at­li­kÄ—­jas pa­ne­vÄ—­Şie­tis ak­to­ rius And­rius Kar­ka ne­tru­kus po fil­ma­ vi­mĹł ÄŻsi­kō­rÄ— Kre­ tin­go­je, kur gy­ve­na iki ĹĄiol ir mo­ko vai­ kus gro­ti for­te­pi­jo­ nu. JÄŻ iť­gar­si­nu­sio fil­mo vy­ras Ĺžiō­rÄ—­ti ne­mÄ—gs­ta.

4

ojus: „E

ÄŽ Europos , o gal trauks Ukraina? ÄŻ Rusijos glÄ—b ÄŻ? polito logu dr. Apie tai pokal Kur paVadimu bis su Volovo jumi.

as me ninÄ— apsau rin ta. GalbĹŤ t ga bu vo su stiptai rim tai gan tas – Ateis kiai tarp po Ĺžy mis, das. Visgi cijos – vienas laikas svarbiau kad san Toks bĹŤtĹł pa Uk ÄŻtemp ti. oli garchĹł ir siĹł tyvienas raina rinktis – su pre At ro do, pavyzdys.ramsÄ?iĹł. tĹł Euroar su Ru scena Ä?iaus sĹŤnau kad Ja zidento – ri taip Rusija nu ko vys bandy kokiu jus bĹŤtĹł ge sija? Koks matome, kal tyti vald istorija ir padariusi. mato, ba mas riausias ke nos in Pavyzd kas nos vy liu dabar teresus, ma ne apie Uk chams ĹžiÄ… savo nau perskirs- naudojasi oli ir europie su Julija Ty tinÄ— riau labai ne dento dai moĹĄen Ĺžiui, garchĹł vyksta, ir Ä?iai bĹŤtĹł – Manau, sybÄ— Ĺžengs Ukrai- Ä?iaus ir jo ĹĄei o apie Janu raiki patinka. oligarki, jie bei pre mos in proukrai ko. Jei ko naudin ? – Atro virÄ?ais? tikrai kad Uk zi- skyrÄ™ teresus. vy- – Tai riausia ga nietiĹĄdo, nebĹŤtĹł rai tar nai bĹŤtĹł tis su simas, likti vi ĹĄiam sias bend taip. Maskvai tiek Rusija. Jiems tarsi gi, Ukrainos kant, tÄ™sti du ry kokios gesvarbiau- kaip buvo reikalui. Pa dÄ—mesio ras rezul Klauformuo prezi bus nesvar bu vu sio je, kitaip sa- mano nuo vo Leo mone, sÄ…lygos? Visgi, kalÄ™, kurios ja valdĹžios dentas Krem bu, kÄ… rem tatas. Rusams KÄ… tai ro iĹĄpĹŤstas ĹĄis ĹžiĹŤrÄ—kime, ni ĹĄa gerokai skan ti. IĹĄ do? iĹĄ lai ky do KuÄ?mos pu lies va do- tikimybÄ—, kad ver lius ban vir lin tiĹĄu ka, di je jis mo po Ukraina desnÄ— tĹł sÄ…jun do „pirk esmÄ—s dabar pa ir vÄ—l pa Tai rodo, kad dalas. siausvy o ne kas lima li rainÄ… sinau ti“, Eu kitas? ir jo ap- vy sakyti, ĹĄan rainÄ… spaud tikÄ…. Ta Ä?iau ros Europa. gÄ…, nei toliau ÄŻstos ÄŻ Mui- – Taip, atro taĹžuoti arba, ga- Dau atstumti dojo proga roÄ?iĹł – Ĺžia Ru reikÄ—t Ĺł do, kad UkÄ?ius kalbÄ—sis Juk ma UkV.Janu si V.Janu tau pa „tu daryk kÄ… su liu. Ĺžengia Vla ko- do, gelis europietoliau nuo savÄ™s je pa sta pa sa ky ti, kad ja. Be to, Europa Ukrai tome, kad ko dÄ—si rei di vykia, mi me. V.Ja Ä?iĹł ir pati nos neno kad daĹž ro . ruo ju o mes Uk rai noĹĄei my ninÄ— me tu nai ieĹĄ veiksmĹł rori. dyti, o nukovyÄ?ius praPutino ke- gali likti be nie O jei nenori – Sako daryti, nors nukel ko ko“. vald Ĺžia, ima stiprÄ— Vyksta je Vik to ti, sustab ma bĹŤdĹł kÄ… te, kad valdymo ne oligarchai. deda vallinti ir ti tu rom“ pre derybos. Juk t. t. dyti, nu modelis KeiÄ?ia Ĺ ei mai ro Ja nu ko vy riu gal vo- tarp oligarch atsirado trin ĹĄei ten my ir si iĹĄ toKal Ä?iaus zijos „GazpninÄŻ. Ne oligarchi rei kia ĹĄeimos? Ĺł ir Ja bant apie dimo iĹĄ remtĹł pa ra mos, ĹĄeimÄ… . nukovy tis rainoje pa nio ÄŻ dava. Ki Ukrainai – patÄŻ rinkÄ— spau- Ä?iĹł, jis, Ĺžino Ä?iĹł sĹŤnus ÄŻsi gali slaptis, kad duolio valdymas jai. Ma Ĺža kad juos – GirdÄ— jau ma, ban V.Janukovyir bota taip sakant, tai kaip tai vienÄ… nepaten Oleksand V.Ja nukovy Ukgo poli to, ĹĄei nepa do megandÄ… Tai gi, tika. mos Ä?iaus sai viskÄ… darÄ— L.KuÄ?ma. laviruoti, V.Ja nu tinka oligarcham ko ir su kinti oligarchai ... EsÄ… skiria savo Ĺžmo ras. Januko ko ra mos ja su vo supranta. Juk TaÄ?iau ruLaikas, ir prie vy Ä?iui rei kia s. lies va tarÄ—, kad reikÄ—t susi rin- tarnybas, taip nes ÄŻ specia vyÄ?iai kie jie ĹĄ oli gar Rusija liÄ…sias do tucijas. pat ÄŻ ďŹ stovais. Ä?iais, su kitĹł bendrauĹł su gali chus. Ir pa- Jie pa vu pakalbÄ— kovyÄ?iuikai V.JanuLaikas, ES ĹĄaliĹł ti akis ĹĄa- pasikeitÄ—PavyzdĹžiui, nansĹł instisiunt Ä— Jei susi padÄ—ti. Ä?ia Ach vis kai atgi vi ÄŻ V.Ja teks akÄŻ. sai nese Ukrainos metovÄ…. oli garch Ä… tis piges tarsi su rusais, teks pa visgi nybos niai Ilgai toks pasirinkti, – nukovyÄ?iui Ri Jis sau si lu, tave niĹł dujĹł, taigi, gali tikÄ—- kovyÄ?iaus: „KÄ… paklausÄ— V.JanatÄ… SBU) (SluĹžba bezpe gumo tarKai galu Ĺžaidimas ne ne uĹž kalnĹł. ne uĹž kalnrinkti, – vadovai. atsakÄ—: ky Uk per ki nutu darai?“ labai galÄ—s tÄ™stis. ti laikys ir aplin nai paaiĹĄkÄ—s Ĺ is jam SBU vadovau Sakoma, kad rajiny, Ĺł. ĹžmonÄ—s. tus rinkimus rea- Chodor „Žinai, tau vi kybÄ—s, bus taip, dabar kovs paĹ iuo at laiko glaud ja asmuo, tuomet sos sÄ…lygos mai. Uk kaip veju, kaip si.“ Tada, kiui, jei daug bus kuris paĹžius preziden rainoje jau kal ir veikskaip Januko kalbÄ—- kovyÄ?iaus sĹŤnu ryĹĄius su garchai V.JanuÄŻsiuto, pasakojama, mi. iĹĄsiaiĹĄ tas nurodÄ— spebama, kad Kitaip vyÄ?iĹł o V.Janu oli– O kaip kin ta ĹĄeima: kovyÄ?iaus myninÄŻ val riant, kai pra lies kons ti, kokiĹł pa cialistams vyÄ?ius Europa? Ar kei Tai trijĹł kas jie dedi mos. Aki dymÄ…, tau ti, kad titucijoje reikÄ—t timĹł ĹĄagali pa V.Janu Januko reikia ĹĄei- pos tokie? vaizdu, Uk vyÄ?iĹł – kosi zidento Ukrai tĹł sÄ…jung raina galÄ—tĹł Ĺł padarykad jÄ—gos para- – korta dery naudoti Eu Vik toro robose su stoti ÄŻ ir jo sĹŤnĹł nos pre- lus. Europa ro bei Ä…. instituVikto MuiOleksandVienÄ… Ukraina, pati nenori Rusija? ratas. Ĺ ei ro jaunesnio – Jei nu nu fil muo sykÄŻ darbo me suart nes jei jo – trium mos sÄ…jun bĹŤtĹł norÄ— Ä—ti su tu jis bu tas gir tas tiks gelyje vigininkĹł valdĹžios vo slan jusi, bĹŤ- stos ÄŻ Muit taip, kad yra dau- tinÄ—s Kijevo ins Januko Ukrai gatvÄ—mis, kiojantis sosĹł sÄ…jun naudin stebÄ— vyÄ?iams titucijĹł. Tai leid kitÄ… kartÄ… gÄ…, tai na ga Kije resus ir uĹž tikrin Ĺžia gas tas bal suojan vui ar bus panet kon ti savo tis uĹž Rados ne? savo intekuruo posÄ—dy Uk

Ma­Şa iť­pa­Şin­tis po 40 me­tų

And­rius pa­gal pa­sÄ… – And­rie­jus. Ku­n i­gas krikť­ty­d a­m as pa­sa­k Ä—, kad tarp ĹĄven­tų­jĹł And­riaus nÄ—­ ra, to­d Ä—l vai­k Ä… pa­va­d i­n o apať­ ta­lo var­du. Ta­Ä?iau vi­sam gy­ve­ ni­m ui pri­g i­j o var­d as And­rius.

pasaul is

2 A.1 62;6@ C .@.?6< &

vasario 9–15 d.

TAIKIKLYJ ROS LRT KULTŪ ŠVIESULIŲ I PORTRETA E

www.kl.lt

Gambija savaitę įvedė keturi ų dienų – ar verta imti pavyz darbo dį?

Nr. 6

12

ngia TELEVIZIJOS Ĺł ve puod PROGRAMOS e s AS o DEBInUT amu V.Volo v s ĹĄefÄ— 2013 m.

vasariO 9, 2013

&

9A

@2;7<?.:@ 6? @AB12;A.:@ A68 “

& 9A

=_R[bZR_b\aV TNYVaR' ]\_aNYR ddd 89 Ya V_ `XRYOVZĂş ]_VĂ›ZVZ\ `Xf_Vb\`R R`N[Ă˜Vb\`R ;NbW\W\ @\Q\ .  8 PR[a_R• V_ ANVX\` ]_ # =0  .X_\]\YV`• N_ON aRYRS\[b % !# &$ $

ÄŽ Klai­pÄ—­dos po­li­ci­jÄ… krei­pÄ—­si Va­do­ vy­bÄ—s ap­sau­gos de­par­ta­men­to prie Vi­daus rei­ka­lĹł mi­nis­te­ri­jos va­do­ vas. Jis nu­ro­dÄ—, kad iĹĄ uos­ta­mies­Ä?io ÄŻ pre­zi­den­tō­ros tink­la­la­pÄŻ bu­vo iť­ siĹłs­tas ne­pa­gar­baus tu­ri­nio elekt­ ro­ni­nis laiť­kas. Po­li­ci­ja iť­siaiť­ki­no, kad ÄŻĹžei­dĹł laiť­kÄ… pa­siun­tÄ— vie­nas Sta­ty­bi­nin­ kĹł pro­spek­te gy­ve­nan­tis klai­pÄ—­die­tis.

3

2

šeštadienis, VASARIO 9, 2013

miestas

Klai­pė­dos STT – va­das iš Vil­niaus Šią sa­vai­tę Spe­cia­lių­jų ty­ri­mų tar­ny­bos (STT) Klai­pė­dos val­dy­bai pra­dė­jo va­do­ vau­ti nau­jas vir­ši­nin­kas – į svar­bias pa­ rei­gas pa­skir­tas 41-erių vil­nie­tis Ar­vy­das Jur­šė­nas. Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Iki šiol jis dir­bo STT vie­no sky­riaus vir­ši­nin­ku, o pa­čio­je sis­te­mo­je jau yra 22 me­tus. Jo pa­ties žo­džiais ta­ riant, pa­grin­di­nė sky­riaus pa­rei­ gū­nų funk­ci­ja bu­vo as­me­nų pa­tik­ ra prieš ski­riant į svar­bias pa­rei­gas vals­ty­bės tar­ny­bo­je. „Tiks­las STT Klai­pė­dos val­dy­ bo­je yra vie­nas – dirb­ti. Aiš­ku, dar rei­kia ap­si­žiū­rė­ti, ap­si­čiu­pi­ nė­ti, nes Klai­pė­do­je esu tik penk­ ta die­na, o gi­miau, užau­gau, gy­ ve­nau ir dir­bau Vil­niu­je“, – tei­gė A.Jur­šė­nas. Va­kar jis ap­si­lan­kė pas Klai­pė­ dos me­rą Vy­tau­tą Grub­liaus­ką ne tik su­si­pa­žin­ti, bet ir ap­tar­ti, kaip sa­vi­val­dy­bė ir STT tu­rė­tų bend­ra­ dar­biau­ti, kad ne­gai­les­tin­gai bū­ tų ša­li­na­mos bet ko­kios ko­rup­ci­ jos ap­raiš­kos mies­te.

Ar­vy­das Jur­šė­nas:

Tiks­las STT Klai­pė­ dos val­dy­bo­je yra vie­nas – dirb­ti. Aiš­ ku, dar rei­kia ap­si­ žiū­rė­ti, ap­si­čiu­pi­ nė­ti, nes Klai­pė­do­je esu tik penk­ta die­na.

„Kuo dau­giau to­kių su­si­ti­ki­mų, tuo ko­rup­ci­jos vo­ra­tink­lis, jei toks yra, bus grei­čiau su­trau­ky­tas“, – pa­brė­žė uos­ta­mies­čio va­do­vas. STT Klai­pė­dos val­dy­bos Ko­rup­

Pa­tir­tis: ren­gi­nių or­ga­ni­za­vi­mas R.Žiub­riui – pui­kiai pa­žįs­ta­ma sri­tis.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Šven­tės turi naują vedlį Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė Pra­džia: A.Jur­šė­nas dar tik pra­

v.spuryte@kl.lt

ti­na­si prie uos­ta­mies­čio.

ci­jos pre­ven­ci­jos po­sky­rio va­do­ vas Leo­nas Ba­ri­šaus­kas tei­gė, jog si­tua­ci­ja Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bė­je nė­ra blo­ga, esą pa­kan­ka­mai ge­rai or­ga­ni­zuo­ja­ma ir ko­rup­ci­jos pre­ ven­ci­ja. „Gal­būt blo­gai yra tik tai, jog mies­to ta­ry­bos Ko­rup­ci­jos pre­ven­ ci­jos ir kont­ro­lės ko­mi­si­ja iš­si­kvė­ pė ir pa­var­go. Jau dau­giau nei me­ tus ne­vyks­ta jos po­sė­džiai. Nors gal taip yra ir dėl ob­jek­ty­vių prie­ žas­čių, nes to­kios ko­mi­si­jos tei­sės ir pa­rei­gos nė­ra pa­kan­ka­mai reg­ la­men­tuo­tos“, – svars­tė L.Ba­ri­ šaus­kas. A.Jur­šė­nas ti­ki­no, jog yra nu­si­ tei­kęs dirb­ti, nes Klai­pė­da pa­gal in­ves­ti­ci­jas, pi­ni­gų srau­tus – ant­ ras mies­tas po Vil­niaus, to­dėl ir ko­rup­ci­jos ap­raiš­kų uos­ta­mies­ty­ je ga­li bū­ti dau­giau nei ki­to­se sa­ vi­val­dy­bė­se.

Vie­ša­jai įstai­gai „Klai­pė­dos šven­ tės“, ku­rios vie­nas pa­grin­di­nių dar­bų – or­ga­ni­zuo­ti Jū­ros šven­tę, va­do­vaus kon­kur­są lai­mė­jęs Ro­ man­das Žiub­rys, ku­ris jau ren­gia di­džiau­sios uos­ta­mies­čio fies­tos ko­rek­ci­jas.

R.Žiub­rys kon­kur­se „Klai­pė­dos šven­čių“ va­do­vo pa­rei­goms užim­ ti bu­vo vie­nin­te­lis pre­ten­den­tas. Ma­no­ma, jog ki­tus da­ly­vau­ti kon­ kur­se at­bai­dė ke­lia­mi di­de­li rei­ka­ la­vi­mai. Pa­raiš­kas no­rė­ję pa­teik­ti kan­di­da­tai, be ki­tų vals­ty­bės tar­ nau­to­jui ke­lia­mų rei­ka­la­vi­mų, pri­ va­lė­jo tu­rė­ti aukš­tą­jį uni­ver­si­te­ti­nį ar jam pri­ly­gin­tą so­cia­li­nių moks­ lų ar­ba me­nų stu­di­jų sri­ties iš­si­la­vi­ ni­mą bei ne ma­žes­nį nei dve­jų me­ tų va­do­vau­ja­mo dar­bo pa­tir­tį. Sy­kiu su pa­raiš­ka da­ly­vau­ti kon­kur­se pre­ ten­den­tai tu­rė­jo pa­teik­ti ir įstai­gos veik­los pro­gra­mą tre­jiems me­tams.

„Kon­kur­sas įvy­ko, nors bu­vo tik vie­nas pre­ten­den­tas. Jis pa­si­ro­dė tin­ka­mai – iš­spren­dė tes­tą, iš­lai­kė ko­mi­si­jos žo­džiu su­reng­tą eg­za­mi­ ną, to­dėl yra pa­skelb­tas nu­ga­lė­to­ ju“, – tei­gė Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rė Ju­di­ta Si­ mo­na­vi­čiū­tė. R.Žiub­rys va­do­vau­ti „Klai­pė­dos šven­tėms“ vei­kiau­siai pra­dės ko­ vo pra­džio­je, nes dar rei­kia įveik­ ti ke­lis for­ma­lu­mus – gau­ti pa­žy­ mą iš Spe­cia­lių­jų ty­ri­mų tar­ny­bos ir mies­to ta­ry­bos pa­lai­mi­ni­mą. Nau­jos pa­rei­gos R.Žiub­riui taps sa­vo­tiš­ka gim­ta­die­nio do­va­na – ko­vo 8 die­ną jam su­kaks 36 me­tai. Pak­laus­tas, ko­dėl nu­spren­dė da­ ly­vau­ti kon­kur­se, šiuo me­tu vie­šo­ sios įstai­gos „Klai­pė­dos pub­li­ka“ va­do­vu dir­ban­tis R.Žiub­rys ti­ki­no, kad tu­ri daug min­čių, idė­jų, pla­nų ir „Klai­pė­dos šven­tė­se“ bus di­des­ nės ga­li­my­bės jas rea­li­zuo­ti. „Ga­li­ma plės­ti įstai­gos veik­lą, ieš­ko­ti par­tne­rių ki­to­se ša­ly­se, pa­ pil­do­mų fi­nan­sa­vi­mo šal­ti­nių ren­

gi­niams. Ma­nau, kad šio­je įstai­go­ je ma­no pla­nai ir vi­zi­jos ga­li bū­ti įgy­ven­din­tos“, – už­si­de­gęs kal­bė­ jo R.Žiub­rys. Jis ne­slė­pė, kad sy­kiu su jo atė­ ji­mu va­do­vau­ti „Klai­pė­dos šven­ tėms“ ga­li keis­tis ir pa­grin­di­ nio uos­ta­mies­čio ren­gi­nio – Jū­ros šven­tės kon­cep­ci­ja. „Vi­si su­pran­ta, kad Jū­ros šven­ tei bū­ti­ni po­ky­čiai, o jų ga­li­ma pa­siek­ti tik ieš­kant komp­ro­mi­ sų tarp įstai­gos, Klai­pė­dos sa­vi­ val­dy­bės, Jū­ri­nės kul­tū­ros koor­ di­na­ci­nės ta­ry­bos, at­si­žvel­giant į vi­sus pa­gei­da­vi­mus, tin­ka­mai su­dė­lio­jant ak­cen­tus“, – var­di­jo pa­šne­ko­vas. R.Žiub­rio tei­gi­mu, jį da­ly­vau­ ti kon­kur­se pa­ska­ti­no ir tai, jog svars­to­ma ga­li­my­bė įstai­gą „Klai­ pė­dos šven­tės“ reor­ga­ni­zuo­ti į jū­ ri­nės kul­tū­ros cent­rą. „To­kią vi­zi­ ją tik­rai pa­lai­kau, nes to­kio cent­ro Klai­pė­do­je la­bai rei­kia“, – įsi­ti­ki­ nęs bū­si­mas „Klai­pė­dos šven­čių“ va­do­vas.

Dėl li­gos – spy­na ant du­rų Sand­ra Lu­ko­šiū­tė s.lukosiute@kl.lt

Gri­pas ge­ro­kai re­ti­na ne tik mo­ki­ nu­kų bei dar­že­li­nu­kų, bet ir įmo­ nių dar­buo­to­jų gre­tas. Kai ku­rios įstai­gos pri­vers­tos lei­ki­nai nu­ trauk­ti dar­bą. Už­da­rė sky­rių

Uos­ta­mies­čio cent­re įsi­kū­ręs TEO klien­tų ap­tar­na­vi­mo sky­rius vi­ są šią sa­vai­tę už­da­ry­tas. Klien­tus įspė­jan­čia­me raš­te­ly­je pra­ne­ša­ma, kad jis lai­ki­nai ne­dir­ba dėl gri­pu ser­gan­čių dar­buo­to­jų. TEO ko­mu­ni­ka­ci­jos va­do­vas An­ ta­nas Bub­ne­lis pa­tvir­ti­no, kad in­ fek­ci­jos neap­len­kė jų įmo­nės dar­ buo­to­jų, tad lai­ki­nai te­ko už­da­ry­ti vie­ną iš dvie­jų mies­te vei­kian­čių klien­tų ap­tar­na­vi­mo sky­rių. Ta­ čiau in­te­re­san­tai be pa­slau­gų ne­li­ ko – jie nu­krei­pia­mi į ki­tą sky­rių. Pla­nuo­ja­ma, kad abu sky­riai

žmo­nes tu­rė­tų priim­ti jau ki­tos sa­ vai­tės pra­džio­je. Pa­sak A.Bub­ne­lio, iš 17 įmo­ nių sky­rių di­džiuo­siuo­se Lie­tu­vos mies­tuo­se kol kas dėl ser­gan­čių dar­buo­to­jų te­ko už­da­ry­ti tik vie­ną sky­rių Klai­pė­do­je. Ne­pai­sant pa­ vie­nių ser­gan­čių dar­buo­to­jų, vi­si ki­ti sky­riai dir­ba įpras­tai. Spė­ja­ma, kad tam įta­kos ga­lė­jo tu­rė­ti ir tam tik­ros ap­sau­gos prie­ mo­nės – pa­gei­dau­jan­tys dar­buo­ to­jai ga­lė­jo pa­si­skie­py­ti nuo gri­po tie­siog dar­bo vie­to­je. Grieb­ta­si ir neįp­ras­tų prie­mo­ nių – klien­tų ap­tar­na­vi­mo sky­riu­je šie­met įreng­ti ir spe­cia­lūs šil­dy­tu­ vai su ete­ri­niais alie­jais, pa­de­dan­ čiais ap­sau­go­ti nuo žie­mą plin­tan­ čių li­gų. Neats­pa­rūs ir me­di­kai

Šio­mis sa­vai­tė­mis ne vie­nos įstai­ gos va­do­vui ten­ka pa­suk­ti gal­vą, kuo pa­keis­ti su­si­rgu­sius dar­buo­

to­jus. Kai ku­rių dar­že­lių di­rek­to­rės mi­nė­jo, kad dėl ser­gan­čių auk­lė­to­jų ten­ka su­jung­ti gru­pes ar dar­buo­to­ jams dirb­ti il­giau nei pus­die­nį. Di­des­nis dar­bo krū­vis nei įpras­ tai per gri­po epi­de­mi­jas kliū­va me­ di­kams. Ta­čiau ir jie nė­ra at­spa­rūs vi­ru­sų ata­koms. Tad kai ku­rie gy­ dy­mo įstai­gų va­do­vai pri­pa­žįs­ta, jog ser­gan­čių gy­dy­to­jų ir slau­gy­to­ jų dar­bą ten­ka pe­rim­ti ko­le­goms. Gri­pas pa­kir­to net kai ku­rių gy­ dy­mo įstai­gų va­do­vus. Ser­ga 40 val­di­nin­kų

Klai­pė­dos mies­to sa­vi­val­dy­bė­je dau­ giau įtam­pos dėl ser­gan­čių dar­buo­ to­jų bū­ta prieš po­rą sa­vai­čių – tuo­ met sir­go per 60 žmo­nių iš 380. Šiuo me­tu ne­dar­bin­gu­mo pa­žy­ mė­ji­mus tu­ri 40 sa­vi­val­dy­bės dar­ buo­to­jų. Klai­pė­dos mies­to sa­vi­val­dy­bės Per­so­na­lo sky­riaus vy­riau­sio­ji spe­ cia­lis­tė Lau­ry­na Jo­nai­tė pa­ste­bė­jo,

Ne­dir­ba: įmo­nės sky­rius lai­ki­nai už­da­ry­tas dėl ser­gan­čių dar­buo­to­jų.

kad šiuo me­tu bent jau ne­ser­ga po ke­lis dar­buo­to­jus vie­na­me sky­riu­ je. Tad ser­gan­čių­jų krū­vį ga­li pe­ rim­ti ki­ti. Gal kiek dau­giau žmo­nių ser­ga So­cia­li­nės pa­ra­mos sky­riu­je, kur li­ku­siems dar­buo­to­jams dar ten­ka ap­tar­nau­ti ne­ma­žai in­te­re­san­tų.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Klai­pė­dos ap­skri­ties darb­da­vių aso­cia­ci­jos va­do­vas Aras Mi­leš­ka pa­šmaikš­ta­vo, kad gri­pas nė­ra tas da­ly­kas, kuo bū­tų ga­li­ma skųs­tis. Jam ne­te­ko gir­dė­ti, kad įmo­nė­se kil­tų di­des­nių bė­dų dėl gri­po – esą kol kas ser­ga tik pa­vie­niai dar­buo­ to­jai.

3

šeštadienis, VASARIO 9, 2013

miestas Va­rys žie­mą iš kie­mo

Gri­pas ne­si­trau­kia

At­vyks H.Šul­cas

Sek­ma­die­nį Klai­pė­dos et­no­kul­ tū­ros cent­ras kvie­čia į spal­vin­ gą Už­ga­vė­nių šven­tę. 14 val. nuo se­no­jo tur­gaus Til­tų gat­ve pa­ju­ dės per­si­ren­gė­lių ei­se­na į šiu­pi­ niu ir bly­nais kve­pian­čią Teat­ro aikš­tę, kur vyks vi­sos links­my­ bės. Skam­bės dai­nos, vyks šo­ kiai, veiks žy­dų tur­ge­liai, rung­ty­ nės, ne­trūks pra­mo­gų vai­kams.

Gri­pas ir per­ša­li­mo li­gos ne­si­trau­ kia iš uos­ta­mies­čio. Penk­ta­die­nį mo­kyk­lo­se ne­bu­vo ko­ne penk­ta­ da­lio moks­lei­vių. La­biau­siai li­gos iš­tuš­ti­no Tau­ra­lau­kio gim­na­zi­ją. Čia ne­bu­vo treč­da­lio mo­ki­nių. Di­ de­lis ser­ga­mu­mas fik­suo­ja­mas „San­tar­vės“ pa­grin­di­nė­je mo­kyk­ lo­je (27,7 pro­c.) ir „Ga­bi­jos“ pro­ gim­na­zi­jo­je (27,5 pro­c.).

Sek­ma­die­nį Klai­pė­dos Ma­ri­ jos Tai­kos Ka­ra­lie­nės baž­ny­čio­ je (Rum­piš­kės g. 6) 10 val. šv. mi­šių me­tu sve­čiuo­sis dau­ge­liui pa­žįs­ta­mas mi­sio­nie­rius Her­ma­ nas Šul­cas ir gru­pe­lė jo glo­bo­ja­ mų af­ri­kie­čių iš Ruan­dos. Po šv. mi­šių bus ga­li­ma pa­bend­rau­ti su sve­čiais. Bus ren­ka­mi pi­ni­gai jiems pa­rem­ti.

Vai­ruo­to­jai pri­pra­to prie snie­go

Komp­lek­s as. Klai­p ė­dos uni­ver­s i­te­ tas ieš­ko pri­v a­č ių in­ves­t uo­to­j ų, ku­ rie no­rė­t ų pri­s i­d ė­t i prie nau­j o svei­ ka­tos ir spor­to komp­l ek­s o sta­t y­b ų uni­ver­s i­te­to mies­te­ly­j e. Jį pla­nuo­ ja­m a pa­s ta­t y­t i iki 2020 me­t ų. Šiuo me­t u svei­k a­tos ir spor­to komp­l ek­ sui, kai­nuo­s ian­č iam apie 40 mln. li­ tų, ieš­ko­m a po­t en­c ia­l ių in­ves­t uo­ to­j ų. Ne tik aukš­t o­s ios mo­k yk­l os bend­r uo­m e­n ės, bet ir vi­s uo­m e­n ės po­rei­k iams tar­n au­s ian­t is komp­l ek­ sas, įskai­t ant spor­to aikš­t y­n ą, iš­s i­ dės­t ys 50 tūkst. kvad­r a­t i­n ių met­r ų plo­to uni­ver­s i­te­to mies­te­l io skly­p o da­ly­j e. Komp­l ek­s ą su­d a­r ys rea­b i­l i­ ta­c i­j os cent­r as, ku­r ia­m e ke­t i­n a­m a įreng­t i geo­ter­m i­n io van­dens gy­dyk­ lą, spor­to ir ak­t y­v aus poil­s io cent­ ras bei spe­c ia­l i­z uo­t as svei­k a­tos stu­ di­j ų ir moks­l i­n ių ty­r i­mų cent­r as.

Gau­siai pa­sni­gus, uos­ta­mies­čio po­li­ci­ ja su­lau­kė dau­giau nei įpras­ta skam­ bu­čių iš vai­ruo­to­jų, ku­rie pa­te­ko į ne­su­ dė­tin­gus eis­mo įvy­ kius. Jie tiks­li­no­si, ar tei­sin­gai vie­no­je ar ki­to­je ava­ri­jo­je nu­ spren­dė, kas kal­tas.

Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Orai: va­kar iš­kri­tęs gau­sus snie­gas pri­mi­nė, kad žie­ma dar ne­si­bai­gė.

Prip­ra­to prie eis­mo są­ly­gų

Va­kar ry­te iš­kri­tęs gau­sus snie­gas klai­pė­die­čiams pri­mi­nė, kad žie­ ma dar ne­si­bai­gė. Lie­tu­vos hid­ ro­me­teo­ro­lo­gi­jos tar­ny­bos duo­ me­ni­mis, uos­ta­mies­ty­je sni­go vi­są nak­tį, o kri­tu­lių sluoks­nis sie­kė 8 cen­ti­met­rus. Ta­čiau pra­stos eis­mo są­ly­gos ke­liuo­se daug pro­ble­mų ne­su­kė­ lė. Klai­pė­dos ke­lių po­li­ci­jos biu­ro Ad­mi­nist­ra­ci­nės veik­los po­sky­rio vir­ši­nin­kas Min­dau­gas Džer­mei­ ka pa­ste­bė­jo, kad esant pra­stiems orams eis­mo įvy­kių ne pa­dau­gė­ja, o su­ma­žė­ja. „Vai­ruo­to­jai ap­si­pra­to su sli­du­ mu, su­ma­ži­na grei­tį. Kai ku­rios mo­te­rys, esant su­dė­tin­goms są­ ly­goms, iš­vis ne­sė­da prie vai­ro. Ge­riau ren­ka­si vie­šą­jį trans­por­tą. Skau­džių eis­mo įvy­kių iš­ven­gia­ ma, ta­čiau smul­kių – ne“, – pa­sa­ ko­jo M.Džer­mei­ka.

Anot pa­rei­gū­no, esant su­dė­tin­ goms eis­mo są­ly­goms, pa­dau­gė­ ja skam­bu­čių į po­li­ci­ją. Į ne­su­dė­ tin­gas ava­ri­jas pa­kliu­vę vai­ruo­to­jai tiks­li­na­si, ar tei­sin­gai nu­spren­dė, ku­ris kal­tas. „No­ri pa­si­kon­sul­tuo­ti su spe­cia­ lis­tais, ta­čiau po­li­ci­jos ne­kvie­čia. Ži­no, kad ta­da vie­nas iš vai­ruo­to­ jų gaus bau­dą“, – tvir­ti­no M.Džer­ mei­ka. Ke­li­nin­kams rū­pes­čių ne­ki­lo

Ke­li­nin­kai tvir­ti­no, kad gau­sus snie­gas rū­pes­čių ne­su­kė­lė. Ko­vo­ ti su juo pa­dė­jo ir pa­lan­ki oro tem­ pe­ra­tū­ra. „Dar­buo­tis se­kė­si ge­rai. Nu­sis­ kun­di­mų ne­su­lau­kė­me. Bend­rau­ ja­ma su sa­vi­val­dy­be, ko­kias gat­ves ka­da va­ly­ti. Ne­rei­kia no­rė­ti, kad žie­mą vi­sur bū­tų pli­kas as­fal­tas, ta­čiau si­tua­ci­ja val­do­ma“, – ko­

men­ta­vo šiau­ri­nę mies­to da­lį pri­ žiū­rin­čios įmo­nės ge­ne­ra­li­nis di­ rek­to­rius Lai­mo­nas Že­mai­tis.

Min­dau­gas Džer­mei­ka:

Vai­ruo­to­jai ap­si­pra­ to su sli­du­mu, su­ma­ ži­na grei­tį. Kai ku­rios mo­te­rys, esant su­dė­ tin­goms są­ly­goms, iš­ vis ne­sė­da prie vai­ro.

Iš­liks švel­ni žie­ma

Ar­ti­miau­sio­mis die­no­mis me­teo­ ro­lo­gai di­de­lių kri­tu­lių ne­prog­no­ zuo­ja. Ža­da­ma, kad sa­vait­ga­lį bus de­ be­suo­ta su pra­gied­ru­liais. Žy­mes­

Nut­ver­tas va­gis švais­tė­si pei­liu

Po po­kal­bių su pa­rei­gū­ 1 nais 26 me­tų vai­ki­nas pri­pa­ži­no, kad bu­vo pa­si­pik­ti­nęs,

Dai­va Ja­naus­kai­tė

Iš­reikš­ti sa­vo po­z i­ci­jos dėl šio skan­da­lin­go fak­to pre­zi­den­tū­ros biu­rok­ra­t ės va­kar taip pat ne­ su­ge­b ė­jo net pri­myg­t i­n ai pra­ šo­m os. Vals­ty­bės va­do­vės įžei­di­mu įta­ ria­mas klai­pė­die­tis anks­čiau ne­ teis­tas. Pa­na­šu, kad ra­šy­da­mas laiš­ką jis bu­vo ne­blai­vus. Dien­raš­č io ži­n io­m is, laiš­ke Pre­zi­den­tei klai­pė­die­tis ne kar­ tą iš­s i­reiš­k ė ne­pa­d o­r iai, ta­č iau sla­viš­kų ne­cen­zū­ri­nių žo­džių jis ne­var­to­jo.

d.janauskaite@kl.lt

Klai­pė­do­je, Deb­re­ce­no gat­vė­je esan­čio­je mais­to pre­kių par­duo­ tu­vė­je lie­jo­si krau­jas – va­gis pei­liu su­ža­lo­jo du žmo­nes, ban­džiu­sius jį pri­čiup­ti.

Bu­vu­sia­me „Vai­kų pa­sau­ly­je“ įsi­ kū­ru­sio­je par­duo­tu­vė­je 52 me­tų ap­sau­gi­nin­kas pa­ste­bė­jo as­me­nį, ku­ris ke­ti­no praei­ti pro ka­są ne­su­ si­mo­kė­jęs už mais­to pre­kes. Ap­ sau­gi­nin­kas ban­dė su­lai­ky­ti va­

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

nių kri­tu­lių ne­nu­ma­to­ma. Snie­gas ir šlapd­ri­ba ga­li iš­kris­ti ne­bent šeš­ ta­die­nį. Sek­ma­die­nį kri­tu­lių ne­nu­ ma­to­ma. Šeš­ta­die­nio ir sek­ma­die­nio nak­ ti­mis bus nuo 1 iki 4 laips­nių šal­čio. Prog­no­zuo­ja­ma, kad die­no­mis bus nuo 2 laips­nių šal­čio iki 0 laips­nių. Pūs 5–10 met­rų per se­kun­dę va­ka­ rų ir šiau­rės va­ka­rų vė­jai. Pa­sak Lie­tu­vos hid­ro­me­teo­ro­ lo­gi­jos tar­ny­bos Jū­ri­nių pro­gno­zių sky­riaus vir­ši­nin­ko Lion­gi­no Pakš­ čio, ki­tą sa­vai­tę to­liau lai­ky­sis švel­ niai žie­miš­ki orai. Kri­tu­lių, iš­sky­ rus ant­ra­die­nį, ne­nu­ma­to­ma. Oro tem­pe­ra­tū­ra die­no­mis sieks nuo 0 iki 2 laips­nių šal­čio, nak­ti­ mis – nuo 2 iki 5 laips­nių šal­čio. Vie­to­mis pra­gied­rė­jus ter­mo­met­ ro stul­pe­lis ga­li nu­kris­ti iki 6 laips­ nių šal­čio. Pūs 4–9 met­rų per se­ kun­dę ry­tų vė­jas.

Pre­zi­den­tei tėš­kė la­vi­ną įžei­di­mų kai su­ži­no­jo, jog Pre­zi­den­tė su­tei­ kė ma­lo­nę už žmog­žu­dys­tę nu­teis­ tam as­me­niui. Klai­pė­die­tis tei­gė dėl to įšir­dęs ir ga­lė­jęs pa­var­to­ti įžei­džius žo­ džius. Ka­dan­gi laiš­ką jis iš­siun­tė dau­ giau nei prieš sa­vai­t ę, jau­n uo­l is tei­gė ne­be­pa­me­nąs, ką pa­ra­šė. Iš pra­džių drą­siai su „Klai­pė­da“ kal­bė­jęs vai­ki­nas vė­liau į te­le­fo­no skam­bu­čius ėmė ne­beat­si­liep­ti.

Dienos telegrafas

gį, jam pa­dė­ti pa­si­šo­vė du pir­kė­jai. Su­lai­kant Nau­ja­kie­mio gat­vė­je gy­ ve­nan­tį va­gį, pei­liu su­ža­lo­ti 50 ir 37 me­tų vy­rai. Pir­ma­sis dėl per­ pjau­tos blauz­dos pa­te­ko į li­go­ni­ nės rea­ni­ma­ci­jos sky­rių, ant­ra­sis dėl juos­mens su­žei­di­mo gy­do­mas chi­rur­gi­jos sky­riu­je. Įvy­kio me­tu ap­sau­gos dar­buo­to­ jas ne­su­ža­lo­tas. 35 me­tų va­gis su­ lai­ky­tas ir už­da­ry­tas į areš­ti­nę. Šis vy­ras anks­čiau bu­vo teis­tas. Penk­ta­die­nį pa­rei­gū­nai ža­dė­jo pra­šy­ti teis­mą su­lai­ky­ti įta­ria­mą­jį il­ges­niam lai­kui.

Bu­t ai. Per­n ai tie­s io­g iai iš ne­k il­n o­ ja­m o­j o tur­to vys­t y­to­j ų Klai­p ė­d o­j e nu­p irk­t a be­veik 230 bu­t ų, t.y. net 29 pro­c . dau­g iau nei anks­tes­n iais me­ tais. Pre­l i­m i­n a­r iais Re­g ist­r ų cent­ ro duo­m e­n i­m is, 2012 me­t ais Klai­ pė­d o­j e par­duo­t a apie 2 050 bu­t ų – tiek pat, kiek ir už­p er­n ai. San­t uo­k os. Šian­d ien Klai­p ė­d os ci­ vi­l i­n ės met­r i­k a­c i­j os sky­r iu­j e tuok­ sis 8 po­r os. Žie­d us su­m ai­n ys Ra­ mu­n ė Turs­k y­t ė ir Vi­t a­l is Dauk­š a (11.50 val.), Ma­r i­n a Di­d en­ko ir Ju­ rij De­re­v ian­č en­ko (12.20 val.), An­ dže­l a Rum­b a­v i­č iū­t ė ir Min­d au­g as Kreiš­m on­t as (12.30 val.), Da­r ia Sa­ fo­n o­v a ir Ro­mual­d as Ur­b o­n a­v i­č ius (12.40 val.), Vik­to­r i­j a Ni­k i­t i­n a ir Ka­ zys Gri­g a­l aus­k as (12.50 val.), Jur­g i­ ta Pik­č iū­t ė ir To­m as Gird­v ai­n is (13 val.), Lau­r a Ja­n u­š e­v i­č iū­t ė ir Mo­ des­t as Pau­l aus­k as (13.10 val.), Ole­ sia Krug­l ia­ko­v a ir Sau­l ius Deks­nys (13.30 val.). Mir­t ys. Va­k ar Klai­p ė­d os ci­v i­l i­n ės met­r i­k a­c i­j os sky­r iu­j e už­re­g ist­r uo­ tos 7 klai­p ė­d ie­č ių mir­t ys. Mi­rė Je­ ka­te­r i­n a Juš­k ie­n ė (g. 1925 m.), Alek­ sand­r as Gri­g or­j e­v as (g. 1928 m.), Al­ fon­s as Un­t u­l is (g. 1931 m.), An­t a­n as Ka­s i­l iaus­k is (g. 1933 m.), Ona Mi­k u­ žie­n ė (g. 1946 m.), Al­v i­r a Pa­d a­g ai­ tė (g. 1959 m.), Vir­g i­n i­j a Ki­r i­l ie­n ė (g. 1965 m.). Lė­b ar­t ų ka­p i­n ės. Šian­d ien lai­do­j a­ mi Jus­t i­n a Brie­d ie­n ė, Al­fon­s as Un­ tu­l is, Ona Mi­k u­ž ie­n ė, Je­k a­t e­r i­n a Juš­k ie­n ė, ry­toj – Vir­g i­n i­j a Ki­r i­l ie­n ė. Nau­j a­g i­m iai. Per sta­t is­t i­nę pa­r ą pa­ gim­d ė 8 mo­te­r ys. Gi­m ė 7 mer­g ai­tės ir ber­n iu­k as. Grei­t o­j i. Va­k ar iki 16 val. grei­to­s ios pa­g al­b os me­d i­k ai su­l au­kė 61 iš­k vie­ ti­m o. Klai­p ė­d ie­č iai skun­d ė­s i krau­ jo­t a­kos su­t ri­k i­m ais, pil­vo ir gal­vos skaus­m ais, karš­č ia­v i­mu.

4

šeštadienis, vasario 9, 2013

miestas

Ma­ža iš­pa­žin­tis po 40 me­tų 1

Ki­lęs iš Pa­ne­vė­žio, ten au­go, tė­vai ak­to­riai – Ge­ di­mi­nas Kar­ka ir Eu­ge­ni­ja Šul­gai­tė, taip pat pa­ne­vė­žie­čiai. „Ma­no tė­vai yra iš tos Juo­zo Mil­ti­nio dra­mos teat­ro „ka­ra­liš­ kos ark­li­dės“ lai­kų, kur vai­di­no gra­žiau­sias mū­sų ak­to­rių žie­das – Bro­nius Bab­kaus­kas, Al­gi­man­tas Ma­siu­lis, Do­na­tas Ba­nio­nis, Sta­ sys Pet­ro­nai­tis, su jais ir Ge­di­mi­ nas Kar­ka bei Eu­ge­ni­ja Šul­gai­tė“, – pa­sa­ko­ji­mą apie sa­vo ar­ti­muo­ sius pra­dė­jo 65-erių A.Kar­ka.

Drau­gys­tė tę­sė­si ir vė­liau, bet And­rius pri­pa­žįs­ta, kad ne­mėgs­ta „ko­lek­cio­nuo­ti“ pa­žin­čių. „Gy­ve­ni­mas su­ve­da, gy­ve­ni­mas iš­ski­ria. Juk dirb­ti­nai tos bi­čiu­lys­ tės ne­pa­lai­ky­si. Jis ten, aš – čia, kiek­vie­nas už­siė­męs sa­vo rei­ka­ lais. Ta­da bu­vo bend­ras dar­bas“, – ne­slė­pė A.Kar­ka. Pro­fe­sio­na­lu­mo kai­na

Iš Pa­ne­vė­žio – į Kre­tin­gą

A.Kar­kai, kaip ir jo tė­vams, te­ ko vai­din­ti fil­muo­se. Gar­siau­sias ir pa­grin­di­nis – Arū­no vaid­muo Klai­pė­do­je fil­muo­to­je ki­no juos­to­ je „Ma­ža iš­pa­žin­tis“. Ta­čiau And­rius pa­si­rin­ko ne ak­ to­rys­tę, kaip jo tė­vai, o ta­po mu­ zi­kos mo­ky­to­ju. Dar 1974 me­tais ap­si­gy­ve­no Kre­tin­go­je ir nuo ta­da dir­ba Me­no mo­kyk­lo­je. „Man už­te­ko pro­to po tų vi­sų ki­ nų ne­su­sirg­ti žvaigž­džių li­ga, ne­ nut­rauk­ti pra­dė­tų moks­lų“, – tei­ gė And­rius. Pa­sa­ko­d a­m as apie spren­d i­ mą ap­si­gy­ven­ti bū­tent Kre­tin­go­ je, And­rius juo­ka­vo: „Ta Že­mai­ti­ ja įtrau­kia kaip pel­kė, ypač kai ža­vi že­mai­tė gre­ta“. Be to, kuo dau­giau me­tų, tuo sun­kiau reng­ti re­vo­liu­ci­ jas ir per­si­kel­ti gy­ven­ti ki­tur. „Tas dar­bas – ir­gi mi­si­ja. Po sa­ vęs no­ri­si kaž­ką pa­lik­ti ge­ro, įves­ ti žmo­nes į me­no pa­sau­lį. Kad gy­ ve­ni­mo pa­bai­go­je neat­ro­dy­tų, jog vis­kas tuš­čiai pra­leis­ta“, – ma­no A.Kar­ka. Vaid­muo vi­sam gy­ve­ni­mui?

Gy­ve­ni­mas pa­si­su­ko taip, kad te­ko pa­ra­gau­ti ir ak­to­riaus duo­nos. Ta­ čiau tai bu­vo tik epi­zo­dai, ir dau­ giau nie­ko. Tam pa­si­švęs­ti And­rius ne­ke­ti­no. „Esu int­ra­ver­tas, išo­ri­nė sa­vi­ raiš­ka, po­za ab­so­liu­čiai man ne­ priim­ti­na. Bet tas vaid­muo „Ma­ žo­je iš­pa­žin­ty­je“ per vi­są gy­ve­ni­mą man vel­ka­si tar­si ko­kia pur­vi­na vir­ vė“, – juo­ka­vo A.Kar­ka. And­rius Kre­tin­go­je jau be­veik 40 me­tų mo­ko vai­kus gro­ti for­te­pi­jo­ nu. Mo­ki­niai ne­re­tai jo ir­gi klau­sia apie ak­to­ri­nę kar­je­rą. „Anks­čiau la­biau tuo do­mė­jo­si ir man ro­dy­da­vo tą dė­me­sį, ku­rio vi­sai ne­troš­kau. O da­bar jų tė­ve­liai jiems pa­pa­sa­ko­ja, kad čia ši­tas, ku­ rį ne­se­niai per te­le­vi­zo­rių ro­dė“, – šmaikš­ta­vo A.Kar­ka.

Tė­vas: fil­me „Ma­ža iš­pa­žin­tis“ A.Kar­ka vai­di­no kar­tu su sa­vo tė­čiu Ge­

di­mi­nu.

Laiko ra­tas

Kal­bė­da­mas apie „Ma­žą iš­pa­žin­ tį“, And­rius var­di­jo tuos, su ku­ riais ta­da dir­bo – A.Ara­mi­ną, Mo­ ni­ką Mi­ro­nai­tę, Rū­tą Sta­li­liū­nai­tę, A.Ma­siu­lį, Vy­tau­tą Ker­na­gį. Vi­ si jau mi­rę. Ta­čiau nu­ty­lė­jo, kad ne­bė­ra ir jo tė­vo, ak­to­riaus G.Kar­kos, ku­ris taip pat vai­di­no tam fil­me vie­ną pa­grin­di­nių vaid­me­nų. Per daug skaus­min­ga. And­riaus tė­tis ne­ti­kė­tai mi­ rė be­veik prieš 22 me­tus, bū­da­ mas 68-erių. Šei­mai tai bu­vo di­ de­lis smū­gis. Ma­mai E.Šul­gai­tei da­bar – 89 me­tai. Pa­si­keis­da­mas su se­se­ri­ mi dvy­ne Kris­ti­na, And­rius glo­ bo­ja ma­mą. „Tas gam­tos ra­tas su­ka­si ne­su­ lai­ko­mai. Iš vie­nos pu­sės bai­su, bet su­vo­ki, kad tai neiš­ven­gia­ ma. Pri­si­me­nu ir Klai­pė­dą, ko­kia ji bu­vo prieš 40 me­tų. Kaip vi­si per fil­ma­vi­mų per­trau­kas bėg­da­ vo­me į S.Nė­ries gat­vė­je įsi­kū­ru­sią gar­sią­ją kol­dū­ni­nę val­gy­ti kol­dū­ nų. Da­bar ir jos ne­bė­ra“, – pri­si­ mi­nė A.Kar­ka.

Stop kad­ras iš fil­mo „Ma­ža iš­pa­žin­tis“

mas man ke­lia tei­gia­mas emo­ci­jas, nei­gia­mų – dau­giau“, – bu­vo at­ vi­ras A.Kar­ka. Dar­bas su le­gen­do­mis

A.Kar­ka tei­gia, kad fil­ma­vi­mo aikš­ te­lė bu­vo di­de­lė gy­ve­ni­mo pa­tir­tis, ten su­ti­ko įdo­mių žmo­nių.

Aš­tun­to de­šimt­me­čio Klai­pė­da

And­rius Kar­ka:

Ne­pa­sa­ky­čiau, kad tas fil­mas man ke­lia tei­gia­mas emo­ci­jas, nei­gia­mų – dau­giau.

Gar­sio­jo fil­mo ne­žiū­ri

And­rius tei­gia, kad kai jam te­ko pa­grin­di­nis vaid­muo, jis ne­tu­rė­ jo jo­kių ak­to­ri­nės tech­ni­kos įgū­ džių. Vis­kas bu­vo iš­gau­na­ma per emo­ci­jas. Tai bu­vo nau­ja pa­tir­tis, nes tai – pir­mas rim­tas fil­mas. Nors užau­ gęs teat­ra­lų ap­lin­ko­je, žmo­gus ne­ bu­vo pro­fe­sio­na­las. „Aš to fil­mo nie­ka­da ne­žiū­riu. Nes į sa­ve žiū­rė­ti yra di­džiai ne­ ma­lo­nu. O be to, ten – ir tė­vas, man tai per skau­du. Vis­kas at­si­ ga­mi­na. Ne­pa­sa­ky­čiau, kad tas fil­

Iš­gar­sė­ję ak­to­riai, pa­sak A.Kar­kos, tu­rė­tų bū­ti dė­kin­gi kie­tai re­ži­sie­ riaus ran­kai. Jie esą bu­vo tar­si mo­ lis, iš ku­rių lip­dė, ką no­rė­jo, kol jie ta­po ge­riau­si. Gy­va­vo prin­ci­pas – re­zul­ta­tas pa­tei­si­na prie­mo­nes. „Bet kiek jiems tai kai­na­vo, ma­ čiau. To­dėl su­pra­tau, kad aš to­kios pa­tir­ties ne­no­riu, ne to­kia kai­na“, – pri­si­min­da­mas sa­vo tė­vus, apie re­ži­sie­riaus J.Mil­ti­nio dar­bo me­to­ dus kal­bė­jo A.Kar­ka. „Re­ži­sie­riaus A.Ara­mi­no me­ to­dai bu­vo pa­na­šūs. Kai fil­muo­ jant rei­kė­da­vo, kad aš bū­čiau tam tik­ros emo­ci­nės bū­se­nos, žo­džių ne­pa­rin­ki­nė­jo. Man to­kie dar­bo prin­ci­pai ne­priim­ti­ni“, – pa­brė­žė And­rius.

„Dirb­ti kar­tu su M.Mi­ro­nai­te ar R.Sta­li­liū­nai­te, ki­to­mis le­gen­do­ mis – di­de­lis da­ly­kas. Tai bu­vo la­ bai pa­pras­ti nuo­šir­dūs žmo­nės“, – pri­si­mi­nė And­rius. Jei su žmo­gu­mi sie­ja fil­ma­vi­mo aikš­te­lė, at­si­ran­da la­bai drau­giš­ kas ar­ti­mas il­ga­lai­kis san­ty­kis. Su maest­ro V.Ker­na­giu dar ta­da, fil­muo­jant „Ma­žą iš­pa­žin­tį“, ir­gi su­si­bi­čiu­lia­vo. Su juo per fil­ma­vi­ mus tris mė­ne­sius gy­ve­no vie­na­me kam­ba­ry­je Gi­ru­liuo­se pas žmo­nes.

Kai fil­ma­vo „Ma­žą iš­pa­žin­tį“, uos­ ta­mies­čio gat­vių nea­tit­ver­da­vo. Pa­sak And­riaus, vi­si žmo­nės bu­vo la­bai ge­ra­no­riš­ki, nie­kas ne­prieš­ta­ rau­da­vo, kad pa­klius į kad­rą. Klai­pė­da tais lai­kais, kaip ir da­ bar, bu­vo iš­skir­ti­nis mies­tas. „Jū­ra, uos­tas su­tei­kia sa­vo spe­ci­ fi­ką. Kal­bu vi­siems ži­no­mus da­ly­ kus. Klai­pė­da bu­vo ki­to­kia nei li­kę Lie­tu­vos mies­tai. Bu­vo gy­vas cent­ ras, se­na­mies­tis – pil­nas žmo­nių, mies­tas bu­vo kom­pak­tiš­kes­nis ir jau­kes­nis“, – įsi­ti­ki­nęs A.Kar­ka. Ku­riant fil­mą, ak­to­riams te­ ko plau­kio­ti ir ka­te­riais po ma­rias, nors sun­ku net įsi­vaiz­duo­ti, kaip 1971 m. to­kius da­ly­kus lei­do. Jū­ rų uos­to ir pa­čios pa­kran­tės zo­na bu­vo ypač sau­go­ma po klai­pė­die­ čio ka­pi­to­no J.Pleš­kio pa­bė­gi­mo į Šve­di­ją su lai­vu. „Fil­ma­vi­mai bu­vo de­rin­ti su aukš­čiau­sia par­ti­ne val­džia ir ki­ to­mis struk­tū­ro­mis. Į jū­rą mes ne­ plau­kė­me, nes jū­ra bu­vo „kie­tai“ už­da­ry­ta, iki uos­to var­tų, ir vis­ kas“, – pri­si­mi­nė And­rius. Klai­pė­do­je fil­muo­ta Da­nės kran­ ti­nė­se, bu­vu­sių Ka­ri­nin­kų na­mų, da­bar­ti­nės Kon­cer­tų sa­lės, kie­me­ ly­je, Vy­tau­to Di­džio­jo gim­na­zi­jo­je, pa­plū­di­my­je prie jū­ros. Ke­li epi­zo­ dai įam­žin­ti ir uos­te.

Fil­ma­vi­mo su­bti­ly­bės

O vi­sa ki­ta bu­vo fil­muo­ja­ma Lie­ tu­vos ki­no stu­di­jos pa­vil­jo­ne. Ta­da fil­ma­vi­mai vy­ko pu­ sę me­tų, ne 3–4 sa­vai­tes, kaip da­bar. Pas­kui – mon­ta­žas, gar­si­ni­mai. And­riaus per­so­na­žą įgar­si­no da­ bar jau mi­ręs ak­to­rius Al­gi­man­tas Zig­man­ta­vi­čius. „V.Ker­na­gio nie­kas ne­dub­lia­vo, o ma­ne įgar­si­no. Ži­no­ma, keis­tai at­ro­do to­kie da­ly­kai. Ir tuos žmo­ nes, ku­rie ma­ne as­me­niš­kai pa­ žįs­ta, tas bal­sas trik­do. Bet dub­ lia­vi­mas bu­vo įpras­tas da­ly­kas“, – ti­ki­no And­rius. Fil­me be­veik nė­ra pa­no­ra­mi­ nių vaiz­dų, tik gam­tos epi­zo­ dai ir ke­li vaiz­dai uos­te. A.Kar­ka tei­gia į tai neatk­rei­pęs dė­me­sio ir svars­to, gal fil­mas bu­vo taip cen­zū­ruo­tas, nes fik­suo­ti uos­to ta­da be­veik ne­lei­do? O gal toks šio ka­me­ri­nio fil­mo su­ma­ny­mas, kur pla­tūs pa­no­ra­mi­niai vaiz­dai ne­rei­ka­lin­gi? „Gal čia ope­ra­to­riaus Do­na­to Pe­čiū­ros bu­vo to­kia sti­lis­ti­ka. Bet ir pa­ts re­ži­sie­rius A.Ara­mi­nas bu­ vo iš­ban­dęs ope­ra­to­riaus duo­nos, pa­ts per aku­tę žiū­rė­da­vo. Ta­čiau tais lai­kais tas fil­ma­vi­mas bu­vo di­ džiai komp­li­kuo­tas“, – pri­si­mi­nė And­rius. Tai juos­tos bro­kas, tai ka­me­ros bro­kas, tai ryš­ku­mas ne­su­de­rin­tas – nuo­la­ti­niai per­fil­ma­vi­mai. Dub­ lių bū­da­vo nuo 3 iki 8. „Iš­kan­kin­da­vo to­kie da­ly­kai. Per­fil­muo­ti te­ko daug. At­va­žiuo­ da­vo­me į Klai­pė­dą ir fil­muo­da­vo­ me vis­ką, kas su­si­ję su Klai­pė­da. Pas­kui pra­si­dė­da­vo dar­bas Vil­niu­ je, ki­no stu­di­jos pa­vil­jo­nuo­se“, – pa­sa­ko­jo A.Kar­ka. Ideo­lo­gi­ja – neiš­ven­gia­ma

Fil­mas tais lai­kais at­ro­dė maiš­tin­ gas. Vien ko ver­tos be­veik pir­mą­ kart vie­šai nu­skam­bė­ju­sios V.Ker­ na­gio dai­nos? Ta­čiau neiš­veng­ta ir ideo­lo­gi­nių mo­men­tų, įpin­ti pri­ si­mi­ni­mai apie po­grin­di­nę ko­vą su na­cis­tais. „Kiek­v ie­n as fil­m as tu­r ė­jo praei­ti cen­zū­rą Mask­vo­je. To­dėl ideo­lo­gi­nio mo­men­to iš­veng­ti bu­vo neį­ma­no­ma. Bet pa­ts fil­mas at­spin­di ano laik­me­čio nuo­tai­kas, jau­ni­mo gy­ve­ni­mą, san­ty­kį su tė­ vais“, – ma­no A.Kar­ka. Fil­mas bu­vo ak­tua­lus tais lai­ kais, ant­raip ne­bū­tų su­lau­kęs to­ kio di­de­lio re­zo­nan­so ta­da ir to­ kios nos­tal­gi­jos šian­dien.

5

šeštadienis, vasario 9, 2013

METŲ KLAIPĖDIETĖS RINKIMAI Ka­dai­se pa­šė­lu­siu tem­pu gy­ve­ nu­sios Da­lios Kanc­le­ry­tės kasdie­ nybėje ne­sti­go įvai­ria­ly­pės veik­ los: re­ži­sū­ros pa­skai­tos stu­den­ tams, dar­bas te­le­vi­zi­jo­je, pra­mo­gi­ nių šou pro­gra­mos del­fi­na­riu­me. Šian­dien ži­no­mos re­ži­sie­rės kū­ry­ ba tarps­ta vi­sai ki­to­kio­je ap­lin­ko­ je, ku­ri bran­di­na ne tik jos ta­len­ to ger­bė­jus, bet ir ją pa­čią.

miestas

Eta­pas: dar­bi­nė aki­mir­ka iš te­le­vi­zi­jos lai­kų – D.Kanc­le­ry­tė su

Vai­kys­tė: nuo­trau­ka, ku­rio­je Da­ly­tė įam­žin­ta su bro­liu

Re­dak­ci­jos ar­chy­vo nuo­tr.

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

ope­ra­to­riu­mi Vac­lo­vu Ged­vi­lu.

Žil­vi­nu, iki šiol ke­lia sen­ti­men­tus.

D.Kanc­le­ry­tės Die­vo do­va­na – kū­ry­ba ro­dis“, bend­ra­vo­me, pri­si­mi­nė­ me se­nus lai­kus. Mėgs­tu mau­dy­tis šil­to­je jū­ro­je. Mėgs­tu ke­liau­ti. La­ bai pa­tin­ka kal­bė­tis su žmo­nė­mis. Drau­gys­tė man reiš­kia la­bai daug“, – kal­bė­jo pa­šne­ko­vė.

Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Apie dar­bą

Ryš­kiau­siai ma­to­mi pa­sta­rų­jų me­ tų Da­lios dar­bų vai­siai – jos re­ži­ suo­ti do­ku­men­ti­niai ki­no fil­mai. „Pa­kū­ta ma­no mei­lė“, „Mi­sio­ nie­rius“, „Ma­lo­nė“ – tai tik da­lis per aš­tuo­ne­rius me­tus su­bran­din­ tų juos­tų. Ši veik­la, anot pa­šne­ko­vės, ku­pi­ na ir be­ga­li­nio kū­ry­bi­nio džiaugs­ mo, ir kan­čios, ir klyst­ke­lių, ir at­ra­di­mų. Kaip ir pa­tys fil­mai, pa­ sa­ko­jan­tys apie ne­kas­die­nes žmo­ nių is­to­ri­jas, jų iš­gy­ve­ni­mus bei pa­ty­ri­mus. „Sva­jo­nė, ku­ri dir­bant te­le­vi­zi­jo­ je at­ro­dė la­bai to­li­ma, iš­si­pil­dė, kai at­va­žia­vau gy­ven­ti į Pa­ku­tu­vė­nus. Čia bro­liai pran­ciš­ko­nai įkū­rė vi­ deos­tu­di­ją, ir vis­kas pra­si­dė­jo. At­ va­žia­vau 2005-ai­siais, o jau ki­tais me­tais gi­mė pir­mo­ji juos­ta „Pa­kū­ta ma­no mei­lė“, – pri­si­mi­nė Da­lia. Bū­tent čia, Plun­gės ra­jo­ne pran­ ciš­ko­nų įkur­to­je bend­ruo­me­nė­je, mo­te­ris ra­do prie­globs­tį po di­džiu­ lės ne­tek­ties. Tad ir šis pir­ma­sis fil­ mas, anot me­ni­nin­kės, be­ne bran­ giau­sias jos „kū­di­kis“. „Jis la­bai tik­ras, la­bai au­ten­tiš­ kas. Tai ne tik pri­klau­so­my­bę tu­ rin­čių žmo­nių is­to­ri­jos, bet ir ma­ no pa­čios is­to­ri­ja. Kal­bė­ji­mas apie sa­ve vie­šai yra la­bai di­de­lė ri­zi­ka, bet šis fil­mas pa­dė­jo man su­si­vok­ ti sa­vy­je ir iš­gy­dė nuo to siau­bin­go skaus­mo, ku­ris ma­ny­je gy­ve­no po vai­ko žū­ties“, – at­vi­rai apie dra­ma­ tiš­ką ne­tek­tį pra­kal­bo pa­šne­ko­vė. Šian­dien de­šim­tį do­ku­men­ti­ nių ki­no fil­mų su­kū­ru­si Da­lia ir vėl gy­ve­na nau­jais su­ma­ny­mais, idė­ jo­mis. Be­ga­li­nio ma­lo­nu­mo, dva­si­nio pe­ no re­ži­sie­rei su­tei­kė ir ki­ti kū­ry­bi­niai im­pul­sai: ra­di­ju­je gi­mu­sios poe­zi­jos lai­dos, kar­tu su mu­zi­kan­tais reng­tos poe­ti­nės kom­po­zi­ci­jos. D.Kanc­le­ry­tė pri­si­pa­ži­no, jog dar vie­na be ga­lo svar­bi jos gy­ve­ni­mo da­lis – sa­va­no­rys­tė.

Apie Klai­pė­dą

Nors D.Kanc­le­ry­tė gi­mė Šiau­liuo­ se, ta­čiau jau­čia­si klai­pė­die­te vi­sa sa­vo esy­be. „Man tai bran­gus ir jau­kus mies­ tas, čia tu­riu daug my­li­mų drau­gų. Čia užau­gau, įsi­my­lė­jau, su­kū­riau šei­mą, čia gi­mė vai­kas. Šio mies­to gat­vė­se – ma­no as­me­ni­nė is­to­ri­ja. Vie­no­je įvy­ko vie­ni da­ly­kai, ki­to­je – dar ki­ti. Pa­ga­liau per til­tą gat­vė­ mis į pa­sku­ti­nę ke­lio­nę pa­ly­dė­jo­me ir tė­tį“, – kal­bė­jo Da­lia. Gy­ve­ni­mo cre­do

Ry­šys: nors pa­sta­rai­siais me­tais D.Kanc­le­ry­tė ne­ma­žai lai­ko pra­lei­džia Plun­gės ra­jo­ne esan­čiuo­se Pa­ku­tu­

vė­nuo­se, ta­čiau jos šir­dis – Klai­pė­do­je.

Jau tre­čius me­tus Da­lia yra tra­ di­ci­nių „Vil­ties bė­gi­mo“ ren­gi­nių re­ži­sie­rė. Pa­sak mo­ters, jai iki šiol ne­su­vo­kia­ma, kaip ši tau­ri mi­si­ja į mies­to gat­ves su­kvie­čia tiek daug sve­ti­mo skaus­mui ir kan­čiai nea­ be­jin­gų žmo­nių. „Ta­da ne­gai­la nie­ko – nei nuo­ var­gio, nei kaž­ko­kių ne­su­sip­ra­ti­ mų“, – pri­si­pa­ži­no pa­šne­ko­vė. Apie šei­mą

Tra­di­ci­nės šei­mos, ko­kią dau­ge­ lis įsi­vaiz­duo­ja, mo­te­ris ne­tu­ri jau dau­ge­lį me­tų. „Tie­siog taip su­si­ klos­tė gy­ve­ni­mas, – pa­pras­tai kal­ ba Da­lia. – Tu­riu ir drau­gų, ir drau­ gių, ne­si­jau­čiu kaip nors ypa­tin­gai iš­skir­ti­nai.“ Paš­ne­ko­vė pri­si­pa­ži­no, jog ją iki šių die­nų šil­do vai­kys­tės pri­si­mi­ ni­mai, stip­rus ry­šys, sie­jęs su tė­ ve­liais. „Au­gau me­ni­nin­kų šei­mo­je, ku­ rio­je bū­da­vo la­bai daug kal­ba­ma apie kū­ry­bą. Kas­kart įvyk­da­vo ma­

fi­zi­ko ke­lią ir ta­po gar­siu moks­li­ nin­ku, yra na­cio­na­li­nės pre­mi­jos lau­rea­tas. „Kai bro­liui gi­mė anū­kas, jis man pa­ra­šė – tu jau esi se­ne­lio se­suo, – juo­kė­si pa­šne­ko­vė. – Ži­no­ma, tai yra ma­no šei­ma, su ku­ria ar­ti­mai bend­rau­ju. O ma­no bro­lio anū­kas Ka­ro­lis la­bai pa­gy­vi­na mū­sų ap­lin­ ką. Vai­kas – nuo­sta­bus da­ly­kas.“ Apie po­mė­gius

Da­lia pri­si­pa­ži­no, jog dir­bda­ma tri­ juo­se dar­buo­se ne­ži­no­jo, ką reiš­kia poil­sis, lais­va­lai­kis. Ta­čiau da­bar jau ga­li pa­sa­ky­ti, kad iš­mo­ko at­ras­ ti lai­ko sau. Šian­dien mo­te­ris ga­lė­ tų įvar­dy­ti ne vie­ną šir­džiai mie­lą už­siė­mi­mą, ku­riais pra­tur­ti­na kas­ die­ny­bę. „Mėgs­tu skai­ty­ti – be kny­gos ne­ga­liu gy­ven­ti. Mėgs­tu žiū­rė­ti fil­ mus, bet kar­tu su kaž­kuo. Štai vi­ sai ne­se­niai su­si­rin­kę pas ma­ne na­ muo­se di­de­lia­me ek­ra­ne žiū­rė­jo­me And­re­jaus Tar­kovs­kio fil­mą „Veid­ PARTNERIAI

mecenatas

Pagrindinis rėmėjas

žas ste­buk­las, kai tė­vai nu­si­ves­da­ vo ma­ne į už­ku­li­sius. Kal­bu su ma­ ma, stai­ga ji išei­na vai­din­ti ir tai ne­be ma­no ma­ma, tai jau kaž­koks per­so­na­žas. Teat­ras yra ma­giš­kas da­ly­kas“, – ypa­tin­gi vai­kys­tės po­ jū­čiai vis dar neišb­lė­so iš re­ži­sie­ rės at­min­ties. Anot Da­lios, ji nie­ka­da ne­si­jau­tė gar­sio­jo sa­vo tė­vo – ak­to­riaus Vy­ tau­to Kanc­le­rio še­šė­ly­je. „Jis toks di­de­lis, toks ta­len­tin­gas, jam bu­vo tiek daug duo­ta Die­vo. Jis ma­no tė­tis, ir mums ne­rei­kia var­ žy­tis. Ga­liu tik džiaug­tis, bū­da­ma jo duk­ra. La­bai jį my­liu ir bran­gi­nu. Mū­sų ry­šys bu­vo la­bai ar­ti­mas“, – pri­si­pa­ži­no pa­šne­ko­vė. Gal­būt jau ne­beil­gai tru­kus re­ži­ sie­rė ga­lės įgy­ven­din­ti ir il­gai bran­ din­tą idė­ją – su­kur­ti fil­mą apie le­ gen­di­nį ak­to­rių. Mo­te­ris pri­si­pa­ži­no, jog iki šių die­nų ją ar­ti­mas ry­šys sie­ja ir su vy­res­nė­liu bro­liu Žil­vi­nu. Anks­ ti iš­va­žia­vęs į Vil­nių, jis pa­si­rin­ko

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

rėmėjas

Mo­te­ris svars­tė, var­gu ar vie­nu ir tuo pa­čiu prin­ci­pu, cre­do ga­li­ ma va­do­vau­tis vi­są gy­ve­ni­mą. Juk žmo­gus iš­gy­ve­na skir­tin­gus eta­ pus, il­gai­niui kei­čia­si jo ma­ty­mas, jau­se­na, po­rei­kiai. „Da­bar, kai pa­bun­du ry­tą, sa­ kau sau – kel­kis, Da­lia, kel­kis, šir­ die. Ir ke­liauk mo­ky­tis drau­gys­tės. Nes šiuo gy­ve­ni­mo eta­pu tu­riu iš­ mok­ti gir­dė­ti ki­tą, priim­ti ki­tą, bū­ti su ki­tu. Šian­dien mo­kau­si to. Toks ir ma­no gy­ve­ni­mo cre­do“, – pri­si­ pa­ži­no pa­šne­ko­vė. Apie Me­tų klai­pė­die­tę

„Ma­nau, kad šis kon­kur­sas la­ bai pra­smin­gas, nes mo­te­rys tik­ rai be ga­lo daug pa­da­ro. Jos su­ spė­ja ir vai­kus užau­gin­ti, ir pa­sė­ti ko­kią nors gro­žio sėk­lą“, – įsi­ti­ki­ nu­si pa­šne­ko­vė. Da­lia že­mai len­kia gal­vą prieš tuos, ku­rie ją pa­ma­tė, įver­ti­no ir ne­gai­lė­jo sa­vo sim­pa­ti­jų. „La­bai ma­lo­nu ži­no­ti, kad tu­riu drau­gų, ir ne tik Klai­pė­do­je. Esu dė­kin­ga ir tiems, ku­rie ma­nęs as­me­niš­kai ne­ pa­žįs­ta, bet ati­da­vė sa­vo bal­są. To­ dėl šian­dien ga­liu bū­ti šia­me sep­ ty­ne­te, ku­ris man la­bai ža­vin­gas“, – šyp­so­jo­si D.Kanc­le­ry­tė.

6

šeštadienis, vasario 9, 2013

sportas

Istorinė knyga apie futbolą Legionierė: S.E.Rosado žaidė

gana rezultatyviai.

„Fortūnos“ sėkmė Česlovas Kavarza Klaipėdos „Fortūnos“ penketukas, namie 77:70 (21:12, 21:23, 21:19, 14:16) įveikęs Šiaulių „Rūtą-Universitetą“, iškovojo 14 pergalę Lietuvos moterų krepšinio lygos čempionate.

Uostamiesčio komanda prieš susitikimą su šiaulietėmis sulaukė pastiprinimo. Į Klaipėdą atvyko Puerto Riko rinktinėje žaidžianti 23 metų 187 cm Stephanie Elaine Rosado. Ji per 22 min. pelnė 9 taškus. Rezultatyviausiai rungtyniavo amerikietė Garkeiva Janice Council, surinkusi 22 taškus. 15 pelnė pridėjo Lina Aglinskaitė, 11 – Agnė Černeckytė. Šiandien 13 val. sporto rūmuose (S.Dariaus ir S.Girėno g. 10) klaipėdietės susitiks su Vilniaus autsaiderėmis – „Jaunųjų talentų“ krepšininkėmis.

Klaipėdos futbolo aistruoliai, nemažas būrys žilagalvių futbolininkų sulaukė pirmosios knygos apie uostamiesčio odinio kamuolio meistrus, kuriuos šiandien vargu ar atpažįsta jaunosios kartos žaidėjai.

Poilsis: A.Auruškevičius, pristatęs knygą futbolo visuomenei, nežadė-

jo greitai sėsti prie kitos.

Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Daug metų sporto žurnalistu dirbęs ir akylai futbolo kovas sekęs leidinio autorius Algirdas Auruškevičius gausiai iliustruotoje 350 psl. knygoje nušvietė „Atlanto“, žaidusio 1963-1989 metais Sovietų Sąjungos čempionatuose,

kelią, pateikė bemaž 100 futbolininkų biografijas, įdomiųjų gyvenimo faktų. Knygoje daug statistikos, lentelių, istorinių nuotraukų. „Futbolo istorija domiuosi nuo mažų dienų. Esu Klaipėdos futbolo istorikas, tad drąsiai galiu pasakyti, kad tai pirmoji knyga apie Klaipėdos futbolą, – pristatydamas savo

Vytauto Petriko nuotr.

kūrinį sakė A.Auruškevičius, neslėpęs, kad mintį apie knygą gvildeno nuo jaunystės. Kaupiau istorinę medžiagą, statistiką, braižiau lenteles. „Atlanto“ komandos rungtynes lankiau nuo 1963 metų, kai susikūrė ši ekipa. Nuo tada ir aš visuomet buvau šalia.“ Knyga buvo rengiama rekordiškai ilgai – apie 50 metų.

„Nejuokauju, – šypsojosi autorius. – Nuo 1963 metų pradėjau fiksuoti statistinius duomenis. Gal ir gerai, kad 2009-aisiais atsisveikinau su žurnalistika. Jei ir toliau būčiau dirbęs, vargu ar būčiau parašęs knygą.“ A.Auruškevičius pabrėžė, kad knygoje aprašyto „Atlanto“ skaitytojai nesietų su dabartiniu „Atlantu“. Anot jo, tai dvi visiškai skirtingos komandos. „Komandoje, kuri gyvavo 26 metus, iš viso žaidė 190 futbolininkų. Visų jų pavardės yra knygoje, – sakė futbolo statistas. – Plačiau aprašiau apie 100 žaidėjų. Gaila, kad ne visi sulaukė šio leidinio.“ Autorius pajuokavo, kad knygai išvydus pasaulį nusirito nuo krūtinės sunkus akmuo. „Dabar galiu palikti šį pasaulį. Man svarbu buvo išleisti šią knygą. Dabar drąsiai galiu pasakyti, jog palikau pėdsaką Klaipėdos futbolo istorijoje“, – sakė A.Auruškevičius. Knygos pristatyme dalyvavo meras Vytautas Grubliauskas, jo pirmtakas Rimantas Taraškevičius, daug „Atlanto“ komandoje žaidusių futbolininkų – Robertas Butkevičius, Rolandas Bubliauskas, Rimantas Skersys, Vladas Grigaravičius, Romualdas Norkus, vyresnės kartos žaidėjai – Zenonas Orbakas, Juozas Žvinakevičius, Stasys Lotužis, pirmojo įvarčio autorius Fiodoras Finkelis.

„Atlanto“ lygiosios su Pietų Korėjos klubu Česlovas Kavarza Klaipėdos „Atlantas“ buvo lygiavertis varžovas Pietų Korėjos aukščiausioje lygoje („K League“) žaidžiančiai „Daegu“ ekipai. Pirmoji klaipėdiečių pažintis su šios šalies futbolininkais baigėsi be įvarčių – 0:0.

Tai buvo trečiasis Lietuvos komandos susitikimas treniruočių stovykloje Antalijoje (Turkija). Pirmąsias rungtynes „Atlanto“ žaidėjai pralaimėjo Rusijos 1-ojoje lygoje žaidžiančiam Novosibirsko „Sibir“ klubui 0:1, po to sužaidė nulinėmis lygiosiomis su kazachų Aktobės „Aktobe“ vienuolike. Iš pradžių buvo planuota, kad trečiuoju varžovu bus klubas iš Makedonijos, tačiau jam neatvykus į Turkiją susitarta su Antalijoje sezonui besirengiančia Azijos komanda. „Tai istorinės varžybos. „Atlantas“ pirmą kartą klubo istorijoje susitiko su Pietų Korėjos komanda, – pasidžiaugė klubo prezidentas Romualdas Jonaitis, keletą dienų stebėjęs Turkijoje besitreni-

ruojančius futbolininkus. – Malonu, kad mūsų ekipa buvo pranašesnė, turėjo daugiau palankių momentų įvarčiui pasiekti.“ Po susitikimo pakilios nuotaikos buvo ir vyriausiasis treneris Konstantinas Sarsanija, keletą kartų pagyręs pasiaukojančiai kovojusius auklėtinius „Žaidėme su labai pajėgia komanda, Pietų Korėjos čempionate užėmusia šeštąją vietą. Pirmąjį kėlinį vyko labiau brandus futbolas nei po pertraukos. Likau patenkintas vyrais, – džiaugėsi K.Sarsanija. – Antrąjį kėlinį aikštėje pasirodė jauni futbolininkai. Jiems per pirmąsias dešimt minučių nepavyko rasti žaidimo. Varžovai galėjo mus nubausti, tačiau po to vaikinai apsiprato ir patys galėjo įmušti įvartį. Žinant tai, kad klaipėdiečiams kas dieną tenka sunkūs krūviai, jie rungtyniavo garbingai.“ Gerai nusiteikęs buvo ir K. Sarsanijos asistentas Rimantas Žvingilas. „Rungtynės paliko gerą įspūdį, – sakė „Atlante“ puolėju rungtyniavęs treneris. – Buvo žaidžiama dideliu tempu. Korėjiečiai pasiū-

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

750

Štabas: treneriai liko patenkinti „Atlanto“ futbolininkų žaidimu.

lė greitą futbolą, o mūsų komanda tai priėmė. Nuo pirmųjų minučių aikštėje vyko atkakli kova. Apskritai žaidėjai išpildė trenerių nurodymus: gerai gynėsi, aktyviai puolė, sukūrė pavojingų

reklamos skyrius: 397

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

„Diena Media News“ laikinai einantis vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

397 750

711, 397 715

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė – Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

progų. Pasižymėti galėjo Donatas Navikas, Zigmas Jesipovas, Evaldas Razulis. O jei yra progų, tai ir įvarčių bus. Trenerių štabas patenkintas futbolininkų žaidimu, jų požiūriu į pasirengimo proce-

Platinimo tarnyba: 397 772 397 727 397 706 397 725 397 770 397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

Manto Kazlausko nuotr.

są, treniruotes. Viskas eina pagal planą.“ Šiandien lietuviai žais ketvirtąsias rungtynes. „Atlanto“ varžovas bus Minsko „Dinamo“ klubas iš Baltarusijos. Rytoj klaipėdiečiai grįš į Lietuvą.

Prenumeratos skyrius: 397

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

714

Platinimo tarnyba – 397 713 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 „Namai“: Fotokorespondentai: e. paštas reklama@kl.lt Lina Bieliauskaitė – 397 730 Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Skelbimų skyrius – 397 717 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 „Sveikata“: e. paštas skelbimai@kl.lt 397 705 Techninės redaktorės: Sandra Lukošiūtė – Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Pasaulis: Loreta Ruikė Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Laima Laurišonienė – 397 737 e. paštas akropolis@kl.lt

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 8 000. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėm

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

ŠeštADIENIS, vasario 9, 2013

lietuva kl.lt/naujienos/lietuva

No­ri pa­tup­dy­ti už grotų De­šimt metų kalė­ji­mo. To­kią bausmę pro­ku­ro­ras siū­lo skir­ti klaipė­die­tei Eg­lei Ku­sai­tei, esą ši rengė­si įvyk­dy­ti te­ro­ro aktą.

Postū­mis: daug aistrų ke­lian­tis įsta­ty­mas dėl pa­vard­žių ra­šy­mo ne­lie­tu­viš­kais raš­me­ni­mis ga­li būti grei­tai

priim­tas.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vaitės nuo­tr.

Nuo­lai­dos len­kams – pa­va­sarį Pa­vard­žių ra­šymą ne­lie­tu­viš­kais raš­ me­ni­mis įtei­si­nan­tis įsta­ty­mo pro­jek­tas ga­li būti priim­tas jau šių metų pa­va­sarį. Bent taip skel­bia kai­riųjų va­do­vai. Dėl par­tne­rystės

Ge­di­mi­nas Kir­ki­las, So­cial­de­mok­ ratų par­ti­jos vi­ce­pir­mi­nin­kas, va­ kar pra­nešė, kad Sei­mas šį įsta­tymą galėtų priim­ti per pa­va­sa­rio se­siją. „Rei­kia jį teik­ti kar­tu su Tau­ti­ nių bend­rijų įsta­ty­mu, iš da­lies jis pa­reng­tas jau anks­čiau, jis iš es­ mės yra ge­ras. <...> Tai uni­ver­sa­ lus įsta­ty­mas, ne vie­nam kam nors at­ski­rai tai­ko­mas. <...> Tai ne­ma­ žas įsta­ty­mas, bet iki ba­land­žio, ma­nau, priim­sim“, – BNS penk­ ta­dienį sakė G.Kir­ki­las. So­cial­de­ mok­ra­tas vylė­si, kad minėtą pro­ jektą pa­rems ir da­lis opo­zi­ci­nių kon­ser­va­to­rių bei li­be­ra­lai. G.Kir­ki­las pa­reiškė tei­gia­mai ver­ti­nan­tis už­sie­nio rei­kalų mi­ nist­ro Li­no Lin­ke­vi­čiaus at­si­pra­ šymą lenkų ži­niask­lai­do­je dėl 2010 m. Sei­mo priim­to spren­di­mo, kai bu­vo at­mes­tas tuo­me­čio kon­ser­va­ to­rių prem­je­ro And­riaus Ku­bi­liaus teik­tas įsta­ty­mas dėl pa­vard­žių ra­ šy­mo ne­lie­tu­viš­kais raš­me­ni­mis. „Ma­nau, kad mi­nist­ras la­bai ge­ rai su­pra­to si­tua­ciją, kad ta­da tas pa­ts klau­si­mas, bal­sa­vi­mas, ir kai vis­kas su­de­rin­ta, Len­ki­jos pre­ zi­den­tas at­va­žiuo­ja, – tai len­kai pri­ėmė kaip akib­rokštą ir tą ak­ menį jie tre­jus me­tus ne­šio­jo­si. Mi­nist­ras šiuo at­ve­ju pa­sielgė la­ bai tei­sin­gai. Ma­nau, kad mums par­tne­rystė su Len­ki­ja yra daug svar­bes­nis da­ly­kas ne­gu vi­sa ki­ta, nes iš ne­part­ne­rystės iš­lo­šia tik tas di­dy­sis kai­my­nas, ku­rio la­biau­ siai bi­jo kon­ser­va­to­riai“, – kalbė­ jo G.Kir­ki­las. Anks­čiau ne­pri­tarė

G.Kir­ki­las bu­vo vie­nin­te­lis So­cial­de­ mok­ratų frak­ci­jos at­sto­vas, 2010 m. ba­landį bal­savęs už Vardų ir pa­vard­ žių ra­šy­mo do­ku­men­tuo­se įsta­ty­mo

pro­jektą, įtei­si­nantį pa­vard­žių ra­ šymą ne­lie­tu­viš­kais raš­me­ni­mis. Klau­sia­mas, kodėl ki­ti tuo­met opo­zi­ci­jo­je buvę so­cial­de­mok­ra­tai ne­pa­laikė šio pro­jek­to, G.Kir­ki­las aiš­ki­no, jog įsta­tymą tąkart Sei­mui teikęs A.Ku­bi­lius ne­si­kreipė pa­ra­ mos į tuo­metę opo­zi­ciją ir todėl jos ne­su­laukė. Ap­kal­ti­no me­lu

Sei­mo opo­zi­ci­jos ly­de­ris eksp­ rem­je­ras A.Ku­bi­lius BNS penk­ ta­dienį teigė, kad G.Kir­ki­las sa­ ko ne­tiesą: „Mes ne vieną kartą šiuo klau­si­mu kreipėmės į tuo­ metę opo­zi­ciją, so­cial­de­mok­ra­ tus ir ne­su­laukėm pa­ra­mos pa­ vard­žių ra­šy­mo klau­si­mu. Ly­giai kaip ir dėl žydų tur­to kom­pen­sa­ cijų, bet tuo at­ve­ju opo­zi­ci­jos lai­ ky­se­na bu­vo ra­cio­na­lesnė.“

Vy­tau­tas Gap­šys:

Žvelg­da­mas ir žmo­ giš­kai, ir iš geo­po­li­ tinės si­tua­ci­jos, ma­ nau, kad tai ne tas klau­si­mas, ku­ris ver­ tas ilgų su­si­kir­timų. Įsta­tymą dėl ne­lie­tu­viškų pa­vard­žių ra­šy­mo teikęs bu­vu­sios cent­ro de­šinės Vy­riau­sybės va­do­vas A.Ku­ bi­lius prie­š svars­ty­mus Sei­me bu­vo su­rengęs pa­si­ta­rimą Vy­riau­sybė­ je su tuo­me­čių Sei­mo opo­zi­ci­nių frak­cijų at­sto­vais. Po jo teigė, kad pa­vard­žių ra­šy­mo klau­si­mus po­zi­ ci­ja ir opo­zi­ci­ja „ma­to pa­na­šiai“. Minė­ta­me su­si­ti­ki­me 2010 m. ba­land­žio 7 d. da­ly­va­vo ir tuo­met So­cial­de­mok­ratų frak­ci­jai va­do­

vavęs da­bar­ti­nis prem­je­ras Al­gir­ das But­ke­vi­čius. Dar­bo par­ti­jos frak­ci­ja pa­laikė

Ki­tas už įsta­tymą 2010 m. bal­savęs bu­vu­sios opo­zi­ci­jos at­sto­vas Dar­bo par­ti­jos frak­ci­jos se­niū­nas Vy­tau­ tas Gap­šys pri­si­minė, jog tuo­me­tis prem­je­ras A.Ku­bi­lius bu­vo kreipę­sis į opo­zi­ciją pa­ra­mos, ta­čiau teigė šiuo me­tu ne­pri­si­menąs mo­tyvų, kodėl dau­gu­ma Dar­bo par­ti­jos frak­ci­jos tąkart bal­sa­vo prie­š ar­ba su­si­laikė. Pats V.Gap­šys teigė tąkart pa­ žadėjęs A.Ku­bi­liui, kad pa­lai­kys įsta­ty­mo pro­jektą, ir sa­vo pa­žadą tesėjęs. „Esa­me dvi vals­tybės kai­ mynės vie­na ša­lia ki­tos, ma­nau, kad tai la­bai ma­žas da­ly­kas, ku­ riuo ga­li­me pa­judė­ti į prie­kį. Tų as­menų, ku­rie rea­liai ban­dys pa­ si­nau­do­ti ir įsi­ra­šy­ti tas pa­var­des gim­to­sios kal­bos raš­me­ni­mis, ma­ nau, kad at­si­ras dau­giau­sia gal ke­ li tūkstan­čiai. <...> Žvelg­da­mas ir žmo­giš­kai, ir iš geo­po­li­tinės si­tua­ ci­jos, ma­nau, kad tai ne tas klau­si­ mas, ku­ris ver­tas ilgų su­si­kir­timų“, – BNS penk­ta­dienį sakė V.Gap­šys.

Pa­gal pro­ku­ro­ro kal­ti­ni­mus tai mi­ ni­ma­li bausmė, nes 23 metų mo­ te­ris kal­ti­na­ma ren­gu­si te­ro­ro aktą prie­š stra­te­ginės reikšmės ob­jektą. „Tai ga­na griež­ta laisvės at­ėmi­mo bausmė, nors ir mi­ni­ma­li“, – va­ kar po teis­mo po­sėdžio žur­na­lis­ tams sakė pro­ku­ro­ras Min­dau­gas Dūda. „Aš šio­je by­lo­je esu pa­kan­ ka­mai įsi­ti­kinęs E.Ku­saitės kal­tu­ mu, dėl to ir pra­šau pa­skir­ti laisvės at­ėmi­mo bausmę. Duo­menų, ku­ rie by­lotų jos nau­dai, aš ne­ži­nau“, – teigė pro­ku­ro­ras. Posė­dy­je Vil­niaus apy­gar­dos teis­me vals­tybės kal­tin­to­jas sa­ kė, kad E.Ku­saitės by­lo­je nėra nė vie­nos leng­vi­nan­čios ap­lin­kybės, per iki­teis­minį ty­rimą kal­ti­na­mo­ ji pri­pa­ži­no sa­vo kaltę, vėliau ją ėmė neig­ti. Da­bar laisvė­je esan­čią kal­ti­ namąją Ge­ne­ra­linės pro­ku­ratū­ros pro­ku­ro­ras M.Dūda siū­lo suim­ ti pa­skel­bus nuo­sprendį. Jis taip pat pra­šo kon­fis­kuo­ti kal­ti­na­mo­ sios pi­ni­gi­nes lėšas. Kal­ti­na­mo­ji pro­ku­ro­ro pa­si­ūly­ tos bausmės žur­na­lis­tams ne­ko­ men­ta­vo ir vengė su jais bend­rau­ ti. Ki­ta­me po­sėdy­je, ku­ris vyks va­sa­rio 26 d., teis­mas klau­sy­sis E.Ku­saitės gynė­jo kal­bos. Kal­tin­to­jas sa­vo kalbą Vil­niaus apy­gar­dos teis­mo Did­žio­jo­je salė­ je, į ku­rią at­vy­ko daug kal­ti­na­ mo­sios pa­lai­ky­tojų, skaitė be­veik pen­kias va­lan­das. Pa­sak pro­ku­ro­ro M.Dūdos, E.Ku­saitė iš pra­džių in­ter­ne­tu

at­si­siuntė knygą apie sprog­menų ga­mi­nimą, pa­skui su­darė vei­ki­mo planą – su Ru­si­jo­je gy­ve­nan­čiais čečė­nais Mag­ma­do­vais ap­tarė, kaip vis­kas vyks. Pa­gal šį planą į Maskvą nu­vy­ku­sią E.Ku­saitę Ap­ ti Mag­ma­do­vas būtų per­ga­benęs į Čečė­niją, ten jis būtų ap­si­lankęs te­ro­ristų or­ga­ni­za­ci­jo­je „Kav­kaz Imi­rat“ ir jos na­riai klaipė­dietę būtų pa­ruošę mir­ti­ninkės vaid­ me­niui. Be to, E.Ku­saitė ver­ba­ vo vyk­ti į Ru­siją dvi lie­tu­ves. Jas taip pat pla­nuo­ta pa­nau­do­ti te­ro­ ro ak­tams. „E.Ku­saitė ak­ty­viai domė­jo­ si ša­chid­žių veik­la, jo­mis žavė­jo­ si“, – sakė pro­ku­ro­ras.

Mindaugas Dūda:

Aš šio­je by­lo­je esu pa­kan­ka­mai įsi­ti­ kinęs E.Ku­saitės kal­ tu­mu. Duo­menų, ku­rie by­lotų jos nau­ dai, aš ne­ži­nau. E.Ku­saitę Vals­tybės sau­gu­mo de­par­ta­men­to (VSD) pa­reigū­nai su­laikė 2009 m. spalį Kau­no au­ to­busų sto­ty­je. Pro­ku­ro­ras M.Dūda at­metė bet ko­kią VSD pro­vo­ka­ci­jos ver­ siją šio­je by­lo­je. Pa­sak pro­ku­ ro­ro, iki tol klaipė­dietės ma­ma ir te­ta ne­si­kreipė į pa­reigū­nus, VSD apie E.Ku­saitę jo­kių ži­nių ne­turė­jo ir veiksmų jos at­žvil­giu ne­vykdė. BNS inf.

Ne­ži­no, kodėl su­si­laikė

So­cial­de­mok­ratų ly­de­ris prem­je­ ras A.But­ke­vi­čius va­kar pra­nešė davęs pa­ve­dimą iš­siaiš­kin­ti, ko­ dėl 2010 m. Sei­mas at­metė įsta­ty­ mo pro­jektą dėl pa­vard­žių ra­šy­bos ne­lie­tu­viš­kais raš­me­ni­mis. Tuo­met pa­ts A.But­ke­vi­čius taip pat ne­pa­ laikė šio įsta­ty­mo – per bal­sa­vimą su­si­laikė. Už­sie­nio rei­kalų mi­nist­ras so­ cial­de­mok­ra­tas L.Lin­ke­vi­čius in­ ter­viu Len­ki­jos ži­niask­lai­dai at­si­ prašė dėl 2010 m. bal­sa­vi­mo, ku­ris bu­vo tą pa­čią dieną, kai į Vil­nių at­ vy­ko tuo­me­tis Len­ki­jos pre­zi­den­ tas Le­chas Kac­zyńs­kis. „Tai di­delė gėda. Pre­zi­den­tas L.Kac­zyńs­kis bu­vo di­de­lis Lie­tu­ vos drau­gas. Ap­mau­du, kad taip nu­ti­ko per jo vi­zitą. Tuo­met ne­ bu­vau de­pu­ta­tas, ta­čiau norė­čiau už tai at­si­pra­šy­ti“, – ket­vir­ta­dienį pa­skelb­ta­me in­ter­viu dien­raš­čiui „Rzecz­pos­po­li­ta“ sakė mi­nist­ras. „Klaipėdos“, BNS inf.

Te­ro­riz­mas: pro­ku­ro­ras aiš­ki­na, kad E.Ku­saitė norė­jo sprog­din­ti

stra­te­ginės reikšmės ob­jek­tus.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

8

ŠeštADIENIS, vasario 9, 2013

10p.

Gambija įvedė keturių dienų darbo savaitę – ar verta imti pavyzdį?

pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis

pasaulis

V.Vo­lo­vo­jus: „Eu­ro­pa pa­ti ne­no­ri suart Į Eu­ro­pos, o gal į Ru­si­jos glėbį? Kur pa­ trauks Uk­rai­na? Apie tai po­kal­bis su po­li­to­lo­gu dr. Va­di­mu Vo­lo­vo­ju­mi. – Ateis lai­kas rink­tis – su Eu­ro­ pa Uk­rai­na ar su Ru­si­ja? Koks sce­na­ri­jus būtų ge­riau­sias ir ko­kiu ke­liu da­bar­tinė Uk­rai­ nos vy­riau­sybė žengs? – Ma­nau, kad Uk­rai­nai būtų ge­ riau­s ia lik­t i vi­d u­ry­j e, ki­t aip sa­ kant, tęsti bu­v u­s io ša­l ies va­d o­ vo Leo­ni­do Kuč­mos pu­siaus­vy­ros iš­l ai­k y­m o po­l i­t iką. Ta­č iau Uk­ rainą spaud­ž ia Ru­s i­j a. Be to, reikėtų pa­sa­k y­t i, kad Uk­rai­n o­ je pa­s ta­r uo­j u me­t u ima stiprė­t i šei­my­n inė vald­ž ia, tu­r iu gal­vo­ je Vik­t o­ro Ja­n u­k o­v y­č iaus šeimą. Šei­m ai rei­k ia pa­ra­m os, kad juos remtų rinkė­jai. Ma­ž a to, šei­m os val­dy­mas ne­pa­tin­ka oli­gar­chams. Tai­g i, V.Ja­n u­k o­v y­č iui rei­k ia pa­ ra­m os ir prie­š oli­gar­c hus. Ir čia Ru­si­ja ga­li pa­dėti. Jei su­si­tar­si su ru­sais, ga­li tikė­ tis pi­ges­nių dujų, tai­gi, la­bai rea­ lu, ta­ve per ki­tus rin­ki­mus pa­ lai­kys žmonės. Šiuo at­ve­ju, kaip

ma­to­me, kal­ba­ma ne apie Uk­rai­ nos in­te­re­sus, o apie Ja­nu­ko­vy­ čiaus ir jo šei­mos in­te­re­sus. Jiems nau­din­ga tar­tis su Ru­si­ja. Klau­ si­mas, ko­kios bus sąly­gos? Vis­gi, ma­no nuo­mo­ne, ge­ro­kai di­desnė ti­ki­mybė, kad Uk­rai­na įstos į Mui­ tų sąjungą, nei to­liau kalbė­sis su Eu­ro­pa. Juk ma­to­me, kad ir pa­ti Eu­ro­pa Uk­rai­nos ne­no­ri. – Sa­ko­te, kad at­si­ra­do trin­tis tarp oli­garchų ir Ja­nu­ko­vy­čių šei­mos? – Girdė­jau vieną gandą... Esą ne­pa­ten­k in­t i oli­gar­c hai su­s i­r in­ ko ir su­t arė, kad reikėtų su ša­ lies va­d o­v u pa­kalbė­t i akis į akį. Jie pa­s iuntė oli­garchą Ri­n atą Ach­me­tovą. Jis pa­klausė V.Ja­nu­ ko­vy­čiaus: „Ką tu da­rai?“ Šis jam at­sakė: „Ži­nai, tau bus taip, kaip Cho­dor­kovs­kiui, jei daug kalbė­ si.“ Ta­da, kaip pa­sa­ko­ja­ma, oli­ gar­chai įsiu­to, o V.Ja­nu­ko­vy­čiaus

as­m e­n inė ap­sau­ga bu­vo su­s tip­ rin­t a. Galbūt tai gan­d as. Vis­g i tai rim­t as po­ž y­m is, kad san­t y­ kiai tarp oli­garchų ir pre­zi­den­to įtemp­t i. At­ro­d o, kad Ja­n u­k o­v y­ čiaus sūnaus ban­dy­mas per­skirs­ ty­ti vald­žią sa­vo nau­dai oli­gar­ chams la­bai ne­pa­tin­ka. – Tai­gi, Uk­rai­nos pre­zi­den­tas tar­si for­muo­ja vald­žios ver­ti­ kalę, ku­rios vir­šu­je jis ir jo ap­ lin­ka, o ne kas ki­tas? – Taip, at­ro­do, kad V.Ja­nu­ko­vy­ čius žen­gia Vla­di­mi­ro Pu­ti­no ke­ liu. V.Ja­nu­ko­vy­čius pra­de­da val­ dy­ti, o ne oli­gar­chai. Kei­čia­si val­dy­mo mo­de­lis iš oli­gar­chi­nio į šei­my­ninį. Ne pa­slap­tis, kad Uk­ rai­no­je įsi­ga­li V.Ja­nu­ko­vy­čiaus sūnus Olek­sand­ras. Ja­nu­ko­vy­čiai ski­ria sa­vo žmo­nes į spe­cia­lią­sias tar­ny­bas, taip pat į fi­nansų ins­ti­ tu­ci­jas. Pa­vyzd­žiui, vi­sai ne­se­niai pa­si­keitė Uk­rai­nos sau­gu­mo tar­ ny­bos (Služ­ba be­zpe­ky Uk­ra­ji­ny, SBU) va­do­vai. Sa­ko­ma, kad da­bar SBU va­do­vau­ja as­muo, ku­ris pa­ lai­ko glaud­žius ry­šius su V.Ja­nu­ ko­vy­čiaus sūnu­mi. Ki­taip ta­riant, kai pra­de­di šei­ my­ninį val­dymą, tau rei­kia pa­ra­ mos. Aki­vaiz­du, kad jėgos ins­ti­tu­

ci­jos – vie­nas svar­biau­sių rams­čių. Toks būtų vie­nas pa­vyz­dys. – Ru­si­ja ma­to, kas vyks­ta, ir nau­do­ja­si oli­garchų bei pre­zi­ den­to ki­vir­čais? – At­ro­do, taip. Mask­vai svar­biau­ sias bend­ras re­zul­ta­tas. Ru­sams ne­svar­bu, ką rem­ti. Iš esmės da­bar Krem­lius ban­do „pirk­ti“, ar­ba, ga­ li­ma sa­ky­ti, šan­ta­žuo­ti V.Ja­nu­ko­ vy­čių – „tu da­ryk ką rei­kia, o mes tau pa­dėsi­me. O jei ne­no­ri da­ry­ti, ga­li lik­ti be nie­ko“. Vyks­ta de­ry­bos. Juk ir „Gazp­ rom“ pre­ten­zi­jos Uk­rai­nai – spau­ di­mo iš­da­va. Ki­taip sa­kant, tai me­ duo­lio ir bo­ta­go po­li­ti­ka.

Lai­kas, kai V.Ja­nu­ ko­vy­čiui vis­gi teks pa­si­rink­ti, – ne už kalnų.

– O kaip Eu­ro­pa? Ar V.Ja­nu­ko­ vy­čius ga­li pa­si­nau­do­ti Eu­ro­ pos kor­ta de­ry­bo­se su Ru­si­ja? – Eu­ro­pa pa­ti ne­no­ri suartė­ti su Uk­rai­na, nes jei būtų norė­ju­si, bū­

tų taip ir pa­da­riu­si. Pa­vyzd­žiui, is­to­ri­ja su Ju­li­ja Ty­mo­šen­ko. Jei eu­ro­pie­čiai būtų prouk­rai­nie­tiš­ ki, jie tik­rai ne­būtų tiek dėme­sio skyrę šiam rei­ka­lui. Pa­žiūrė­ki­me, kaip bu­vo išpūs­tas šis skan­da­las. Ką tai ro­do? Tai ro­do, kad Eu­ro­ pa ir vėl pa­si­nau­do­jo pro­ga Uk­ rainą at­stum­ti to­liau nuo savęs. Dau­ge­lis eu­ro­pie­čių veiksmų ro­ do, kad daž­nai ieš­ko­ma būdų ką nors nu­kel­t i, su­s tab­dy­t i, nu­t o­ lin­ti ir t. t. Kal­bant apie pa­tį V.Ja­nu­ko­vy­ čių, jis, ži­no­ma, ban­do la­vi­ruo­ti, kaip tai darė L.Kuč­ma. Ta­čiau ru­ sai viską su­pran­ta. Juk jie bend­rau­ ja su vo­kie­čiais, su kitų ES ša­lių at­ sto­vais. Lai­kas, kai V.Ja­nu­ko­vy­čiui vis­gi teks pa­si­rink­ti, – ne už kalnų. Il­gai toks žai­di­mas ne­galės tęstis. Kai ga­lu­ti­nai paaiškės vi­sos sąly­gos ir ap­lin­kybės, tuo­met bus ir veiks­ mai. Uk­rai­no­je jau kal­ba­ma, kad pre­zi­den­tas nu­rodė spe­cia­lis­tams iš­siaiš­kin­ti, ko­kių pa­kei­timų ša­ lies kons­ti­tu­ci­jo­je reikėtų pa­da­ry­ ti, kad Uk­rai­na galėtų sto­ti į Mui­ tų sąjungą. – Jei nu­tiks taip, kad Uk­rai­na stos į Muitų sąjungą, tai bus nau­din­ga Ki­je­vui ar ne?

Ja­nu­ko­vy­čių šei­ma: kas jie to­kie? Tai trijų Ja­nu­ko­vy­čių – Uk­rai­nos pre­ zi­den­to Vik­to­ro ir jo sūnų Olek­sand­ ro bei Vik­to­ro jau­nes­nio­jo – trium­vi­ ra­tas. Šei­mos sąjun­g i­ninkų yra dau­ ge­ly­je vald­žios ins­ti­tu­cijų. Tai leid­žia Ja­nu­ko­vy­čiams už­tik­rin­ti sa­vo in­te­ re­sus ir net kon­ku­ruo­ti su įta­k in­gais Uk­rai­nos oli­gar­chais. V.Vik­to­ro­v i­č ius Ja­nu­ko­v y­č ius, ar­ ba Vik­to­ras jau­nes­ny­s is, Uk­rai­no­je garsė­ja kaip aist­r in­gas lenk­t y­n i­n in­ kas. 2006 m. jis būda­mas 26-erių ta­ po Uk­rai­nos par­la­men­to na­r iu, nes jo tėvas as­me­n iš­kai pa­si­r ūpi­no jau­ nėlį įra­š y­t i į Re­g ionų par­t i­jos kan­d i­ datų sąra­šo de­šim­tuką. Tie­sa, Vik­to­ ras daž­nai įsi­ve­l ia į įvai­r ius skan­da­

lus. Vieną sykį dar­b o me­t u jis bu­vo nu­f il­muo­tas gir­tas slan­k io­jan­t is sos­ tinės Ki­je­vo gatvė­m is, kitą kartą pa­ stebė­t as bal­s uo­jan­t is už sa­vo ko­le­ gas Ra­dos po­sėdy­je. O.Ja­nu­ko­v y­č ius pa­gal iš­s i­l a­v i­n imą yra sto­m a­to­l o­g as, ta­č iau jis lai­ko­ mas vie­nu tur­t in­g iau­s ių Uk­r ai­nos žmo­n ių. Jo tur­t as ver­t i­n a­m as 130 mln. JAV do­l e­r ių. Pre­z i­d en­to sū­ naus var­d as mi­n i­m as dau­g e­l y­j e tur­to per­d a­l i­j i­m o at­vejų, ypač po to, kai tėvas užėmė ša­l ies va­do­vo po­s tą. Ne­m a­ž ai O.Ja­nu­ko­v y­č iaus ap­l in­kos as­menų dir­b a aukš­t uo­s e po­s tuo­s e ša­l ies jėgos ir fi­n ansų ins­ ti­t u­c i­j o­s e.

Šei­ma prie­š oli­gar­chus Pre­z i­den­tas V.Ja­nu­ko­v y­čius, pa­sak ana­l i­tikų, yra pra­radęs Uk­rai­nos oli­ garchų pa­si­t ikė­jimą, todėl ša­l ies va­ do­vas tam­pa vis la­biau pri­k lau­so­ mas nuo jam ar­timų as­menų.

ban­ga, per ku­rią pus­vel­čiui bu­vo įsi­ gy­tos anks­čiau vals­ty­bei pri­k lau­siu­ sios įmonės, žemė ir ne­k il­no­ja­ma­sis tur­tas. Leo­n i­do Kuč­mos me­tais oli­ gar­chai did­ž iau­sią po­veikį turė­jo ša­ lies va­do­vui, po Oran­žinės re­vo­liu­ci­ jos pa­nai­ki­nus pre­zi­den­tinę sis­temą gru­puotės ėmė rem­t i Vy­r iau­sybę ir at­ski­ras po­l i­t i­nes par­t i­jas, kan­d i­da­ tuo­jan­čias į par­la­mentą.

Oli­gar­chai – tai as­me­nys, ku­r ie Uk­ rai­no­je va­do­vau­ja stam­bioms vers­ lo grupėms. Jie ak­t y­v iai reiš­k ia­s i ne tik eko­no­m i­n ia­me, bet ir po­l i­t i­ nia­me gy­ve­n i­me. 50-ies tur­t in­g iau­ sių oli­garchų tur­tas ver­t i­na­mas 85 Įpras­ta pra­kti­ka, kad oli­gar­chai daž­ pro­c. Uk­rai­nos BVP. Oli­garchų at­si­ra­ niau­siai re­mia ne vieną, o iš kar­to ke­ di­mas sie­ja­mas su „pri­chva­ti­za­ci­jos“ lias po­li­ti­nes jėgas.

Di­le­ma: po­li­to­lo­gas V.Vo­lo­vo­jus ma­no, kad Uk­rai­nai jau vi­sai grei­tai teks pa­si­rink­ti – Ru­si­ja ar Eu­ro­pa.

9

ŠeštADIENIS, vasario 9, 2013

pasaulis Ne­ga­vo ­ po­sto

Pa­si­dar­ba­vo van­dalė

Kar­na­va­lo karšt­ligė

Pir­mo­ji į Len­ki­jos Seimą iš­ rink­ta trans­sek­sualė An­na Grodz­ka (nuo­tr.) ne­bu­vo iš­ rink­ta par­la­men­to pir­mi­nin­ ko pa­va­duo­to­ja, nes įsta­tymų leidė­jai va­kar nu­bal­sa­vo pa­lik­ti iki šiol tas pa­rei­gas ėju­sią de­ pu­tatę Wandą No­wicką, nors ši įsivėlė į skan­dalą dėl prie­dų prie at­ly­gi­ni­mo.

Prancū­zi­jos Luv­ro mu­zie­ jus va­kar už­darė vieną sa­ vo ga­le­rijų, kai van­dalė juo­ du žy­mek­liu ap­ra­šinė­jo gar­ sų ta­py­to­jo Eugène’o De­lac­ roix pa­veikslą „Laisvė, ve­dan­ ti liaudį“. 28 metų mo­te­ris bu­vo su­lai­ky­ta ga­le­ri­jos pri­ žiūrė­to­jo, kai ant pa­veiks­lo už­rašė „AE911“.

Kar­na­va­lo karš­ligė ap­ėmė vi­ są Rio de Ža­neirą – nuo­sta­bu­ sis Bra­zi­li­jos mies­tas pra­dėjo kasme­tes pen­kių dienų links­ my­bes su de­gi­nan­čia sam­ba, žėrin­čiais pa­ra­dais ir lau­ki­niu siau­tu­liu. Ka­ra­liui Mo­mo – ap­ kūniam kar­na­va­lo ne­sai­kin­ gu­mo sim­bo­liui – va­kar įteik­ti mies­to rak­tai.

ė­ti su Uk­rai­na“ – Ma­no as­me­ni­ne nuo­mo­ne, Uk­ rai­nai šiuo me­tu būtų daug nau­ din­giau įsto­ti į Muitų sąjungą. – Kodėl? – Pir­m iau­s ia, turė­t u­m e kalbė­t i apie ener­gi­jos iš­tek­lių kai­nos su­ ma­ži­nimą, ko da­bar la­bai rei­kia Uk­rai­nai. Ant­ras da­ly­kas – rin­ kų in­teg­ra­c i­ja. Daž­n ai sa­k o­m a, kad Eu­ro­p os rin­ka būtų ge­r iau Uk­rai­nai, ta­čiau ky­la klau­si­mas, ar tik­rai? Uk­rai­n ai būtų sun­k u kon­ku­ruo­ti su Eu­ro­pa. Be to, juk ir vers­l o men­t a­l i­t e­t as ski­r ia­s i. Uk­rai­n ie­č iams ge­ro­kai leng­v iau kalbė­ti su ru­sais. Tiems pa­tiems oli­gar­chams bū­ tų sun­ku dirb­ti su Eu­ro­pa. Ne­ga­liu įsi­vaiz­duo­ti, kad koks R.Ach­me­to­ vas galėtų dirb­ti su Eu­ro­pos vers­ li­nin­kais. O Ru­si­jo­je žai­di­mo tai­ syklės daug­maž panašios. Vie­nin­te­lis da­ly­kas, ku­rio bi­jo oli­ gar­chai, – kad rusų vers­las ga­li juos „pra­ry­ti“. Šiuo at­ve­ju Eu­ro­pa jų „ne­pra­rytų“, ta­čiau vėlgi ky­la klau­ si­mas, o kaip da­ry­ti verslą Eu­ro­po­je? Juk jie ne­galės dirb­ti taip, kaip dir­ ba da­bar Uk­rai­no­je ir Ru­si­jo­je. Pra­ sidėtų vi­so­kie ty­ri­mai ir su eu­ro­pie­ čiais taip leng­vai ne­su­si­tar­si. Kalbino Valentinas Beržiūnas

Uk­rai­nos oli­gar­chai Ri­na­tas Ach­me­

to­vas – tur­tin­giau­ sias uk­rai­nie­tis. Jo tur­tas ver­ti­na­mas 16 mlrd. do­le­rių. Lai­ky­tas vie­nu pa­ grin­di­nių Re­gionų par­ti­jos rėmėjų, nors pa­laikė ir oran­žinę sto­vyklą dėl ge­res­nių vers­lo sąlygų ir di­ desnės įta­kos po­li­ti­ko­je. R.Ach­me­ to­vas gi­na ru­sa­kal­bių tei­ses, pa­si­sa­ ko už vie­nodų tei­sių uk­rai­nie­čių ir rusų kal­boms su­tei­kimą, ta­čiau pa­ lai­ko pra­gma­tišką Uk­rai­nos lai­ky­ seną dėl ES ir Ru­si­jos. Vik­to­ras Pin­ču­

kas, bu­vu­sio ša­lies va­do­vo L.Kuč­mos žen­tas, po Oran­ žinės re­vo­liu­ci­jos rėmė tiek Vik­to­ro Juš­čen­kos, tiek Re­gionų par­ti­jos sto­ vyk­las. Pa­si­sa­ko už san­ty­kių plėto­ jimą tiek su ES, tiek su Ru­si­ja. Jo tur­ tas ver­ti­na­mas 4,2 mlrd. do­le­rių. Vi­ta­li­jus Hai­du­

kas bu­vo V.Juš­čen­ kos rėmėjas, nes sie­ kė pa­ra­mos prie­š R.Ach­me­tovą. Vė­ liau per­si­metė į Ju­ li­jos Ty­mo­šen­ko sto­vyklą. Vis dėlto šis oli­gar­chas ne­tu­ri aiš­kių po­li­ti­nių nuo­statų. Kont­ro­liuo­ja kai ku­riuos laik­raš­čius ir in­ter­ne­to po­rta­lus. And­r e­j us Kliu­

je­vas įvar­di­ja­mas sep­tin­tu pa­gal įta­ ką Uk­rai­nos oli­gar­ chu. Jo ir jo bro­lio Ser­g e­j aus tur­t as ver­ti­na­mas 227 mln. do­le­rių. Juo­ du uži­ma 48 vietą tarp 50-ies tur­ tin­giau­sių Uk­rai­nos žmo­nių. Dmit­ri­jus Fir­ta­

šas – vie­nas did­žiaus­ ių Uk­rai­nos in­ves­ tuo­tojų į ener­ge­ti­ kos bei che­mi­jos pra­monę Vi­du­rio ir Rytų Eu­ro­po­je. Jam pri­klau­san­ čios įmonės vei­kia Uk­rai­no­je, Vo­ kie­ti­jo­je, Ita­li­jo­je, Kip­re, Tad­ži­kis­ta­ ne, Švei­ca­ri­jo­je, Veng­ri­jo­je, Aust­ri­ jo­je ir Es­ti­jo­je. Iho­ris Ko­lo­mois­

„Scan­pix“, as­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

kis kont­r o­l iuo­j a did­žiau­sią Uk­rai­ nos banką „Pry­vat­ bank“. Daug in­ves­ tuo­ja. Dek­la­ruo­ja po­li­tinį ne­ša­liš­kumą, nors Oran­žinės re­vo­liu­ci­jos me­tais rėmė V.Juš­čen­ kos sto­vyklą. Kont­ro­liuo­ja kai ku­rias ži­niask­lai­dos prie­mo­nes. Nors ro­do pro­va­ka­rie­tišką po­zi­ciją, pa­si­sa­ko ir už ge­rus san­ty­kius su Ru­si­ja.

Grėsmė: Uk­rai­nai sku­biai rei­kia tarp­tau­ti­nių kre­di­to­rių pa­gal­bos, nes ša­liai gre­sia ne­mo­ku­mas.

„Reu­ters“ nuo­tr.

Ban­do su­dur­ti galą su ga­lu Uk­rai­na de­ra­si su Tarp­tau­ti­niu va­liu­tos fon­du (TVF) dėl 15 mlrd. do­le­rių pa­sko­los. Lai­kas tik­si. Ma­ ža to, dar ir „Gazp­rom“ pa­rei­ka­la­ vo 7 mlrd. do­le­rių.

Uk­rai­nos bankų aso­cia­ci­jos pre­ zi­den­tas Alek­sand­ras Su­go­nia­ kas ma­no, kad jei Uk­rai­na ir TVF ne­su­tars dėl nau­jos pa­sko­los, Ki­ je­vas taps ne­mo­kus – t. y. ne­su­ gebės su­si­mokė­ti sa­vo sąskaitų. „Uk­rai­na šiais me­tais TVF tu­ri grąžin­ti 6,5 mlrd. JAV do­le­rių sko­ lą ir dau­giau nei 7 mlrd. JAV do­le­ rių vi­daus skolą. To­kių lėšų ša­lis ne­tu­ri. Todėl, aki­vaiz­du, 2013 m. vy­riau­sybė ne­galės iš­si­vers­ti be TVF pa­sko­los“, – sakė A.Su­go­ nia­kas. Eks­per­tas pa­žėrė kri­ti­kos Uk­ rai­nos eko­no­mi­nei po­li­ti­kai, esą ji bu­vu­si neap­gal­vo­ta, ir pri­dūrė, kad tik TVF yra pa­jėgus su­teik­ ti Uk­rai­nai pa­skolą pa­lan­kiau­sio­ mis sąly­go­mis. Buvęs Uk­rai­nos cent­ri­nio ban­ ko va­do­vas Ser­ge­jus Ar­bu­zo­vas iš­ reiškė viltį, kad de­ry­bos tarp Ki­ je­vo ir TVF turėtų baig­tis ko­vo pra­džio­je, ta­čiau eks­per­tai ma­no, kad de­ry­bos ne­bus leng­vos. „Kol kas nėra jo­kių ga­ran­tijų, kad Uk­rai­na gaus pa­skolą. Vy­ riau­sy­bei teks la­bai pa­si­steng­ti, kad įti­kintų kre­di­to­rius, jog Uk­ rai­nai ver­ta ją su­teik­ti, kad ji pa­si­ ren­gu­si re­for­moms, lei­sian­čioms ne tik pa­gy­vin­ti eko­no­miką, bet ir mokė­ti jau gau­tas pa­sko­las“, – pa­brėžė Eko­no­mi­kos ir po­li­ti­kos stu­dijų cent­ro ana­li­ti­kas Olek­ san­de­ris Ra­zum­ko­vas. Nuo šio pir­ma­die­nio Ki­je­vas nau­do­ja lėšas, gau­tas pra­ėju­siais me­tais išp­la­ti­nus ša­lies ob­li­ga­cijų emi­siją. Praė­ju­sių metų liepą Uk­ rai­na pa­si­sko­li­no 2 mlrd. do­le­rių

tai­kant 9,25 pro­c. palū­kanų nor­ mą. Nors lapk­ritį palū­kanų nor­ma su­mažė­jo iki 7,8 pro­c., ji vis tiek per di­delė, kad Uk­rai­na galėtų at­ si­sa­ky­ti TVF pa­gal­bos. „Uk­rai­nai yra tik vie­na išei­ tis – TVF pa­sko­la, nes ki­ti šal­ti­ niai pa­skolą su­teiktų daug blo­ gesnė­mis sąly­go­mis, visų pir­ma palū­kanų nor­ma būtų ne­pa­lan­ki. Vis dėlto, jei vy­riau­sybė ne­pa­keis eko­no­minės po­li­ti­kos stra­te­gi­ jos, jei tur­to per­skirs­ty­mas ne­ bus su­stab­dy­tas, jei nuo im­por­to ne­bus pe­rei­ta prie vie­tos ga­min­ tojų ir jei ne­bus už­tik­rin­tas lais­ vas na­cio­na­li­nių rinkų vei­ki­mas, ta­da da­bar­tinės ša­lies pro­ble­mos tik pa­didės“, – pro­gno­za­vo A.Su­ go­nia­kas.

Kol kas nėra jo­kių ga­ran­tijų, kad Uk­ rai­na gaus pa­skolą. Ana­li­ti­kai sa­ko, kad ne­rimą ke­ lia Uk­rai­nos vals­ty­bi­nis re­zer­vas. Jis pra­ėju­sių metų pa­bai­go­je sie­ kė 24,5 mlrd. do­le­rių. Nors re­zer­ vo lėšo­mis būtų ga­li­ma pa­deng­ti kai ku­rias sko­las, dalį jo cent­ri­nis ban­kas jau pa­nau­do­jo, tai­gi da­bar re­zer­vo pa­kaktų vos trijų mėne­ sių ša­lies im­por­to apimčiai pa­ deng­ti. „11,4 mlrd. do­le­rių iš re­zer­vo per pra­ėju­sius pu­santrų metų dėl po­li­ti­nių prie­žas­čių Na­cio­na­li­nis ban­kas iš­lei­do, kad būtų dirb­ti­ nai pa­lai­ko­mas gri­vi­nos kur­sas“, – ko­men­ta­vo A.Su­go­nia­kas. Pa­sak ana­li­tikų iš in­ves­ti­cijų ban­ko „Con­cor­de Ca­pi­tal“, ku­ riuos ci­ta­vo dien­raš­tis „Kyiv Post“, dau­giau nau­do­ti ša­lies at­

sargų vy­riau­sybė ne­ga­li, nes jei re­zer­vo apim­tis su­mažėtų iki 18 mlrd. do­le­rių (tai reiš­kia, kad vals­tybė bus pa­jėgi pa­deng­ti tik apie dviejų mėne­sių ša­lies im­por­ to apim­tį), Uk­rainą iš­tiktų krizė. Šiuo at­ve­ju vy­riau­sybė ne­galėtų to­liau dirb­ti­nai pa­lai­ky­ti na­cio­ na­linės va­liu­tos kur­so, o tai su­ keltų ne­kont­ro­liuo­jamą de­val­ va­ciją, skir­tin­gai nei kai­mynė­je Bal­ta­ru­si­jo­je. „Con­cor­de Ca­pi­tal“ skai­čiuo­ja, kad jei gri­vi­na ne­būtų de­val­vuo­ ta, Uk­rai­nos vals­ty­bi­nis re­zer­vas iki šių metų pa­bai­gos su­si­trauktų iki 18,2 mlrd. do­le­rių, o ne­ga­vus TVF pa­sko­los – iki 15,2 mlrd. do­ le­rių. Lyg to ma­ža, Ki­je­vui ne­ma­lonų po­kštą iškrėtė kai­mynės Ru­si­jos dujų gi­gan­tas „Gazp­rom“. Du­ jų mo­no­po­li­nin­kas pa­reiškė, kad Uk­rai­na tu­ri su­mokė­ti 7 mlrd. do­ le­rių už neim­por­tuo­tas du­jas. „Gazp­rom“ tvir­ti­na, kad pa­gal 2009 m. pa­si­ra­šytą su­tartį Uk­ rai­na pri­va­lo kas­met su­var­to­ti nu­ sta­tytą mi­ni­malų kiekį dujų, o to ne­pa­da­riu­si vis tiek mokė­ti už vi­ są su­tartą kiekį. Per­nai Uk­rai­na iš Ru­si­jos im­por­ ta­vo 26,5 pro­c. ma­žiau dujų nei už­ per­nai. Ta­čiau pa­gal 2009 m. sausį „Gazp­rom“ ir „Naf­to­gaz“ pa­si­ra­ šytą il­ga­laikę su­tartį „Naf­to­gaz“ turė­jo per­nai nu­pirk­ti 52 mlrd. ku­bi­nių metrų dujų, o ma­žiau­ sias im­por­to kie­kis, ku­riam ne­ tai­ko­mas prin­ci­pas „ta­ke or pay“ („imk ar­ba mokėk“ – angl.), bu­vo 41,6 mlrd. ku­bi­nių metrų. „Naf­to­ gaz“ ne­sėkmin­gai bandė su­si­tar­ ti su „Gazp­rom“ dėl me­ti­nio im­ por­to apim­ties su­ma­ži­ni­mo iki 27 mlrd. kub­i­nių metrų. „Reu­ters“, „Kyiv Post“, „Fi­nan­cial Ti­mes“, BNS inf.

10

ŠeštADIENIS, vasario 9, 2013

pasaulis

12p.

Pragaras virtuvėje klaipėdietę užgrūdino lyg armija.

Kur ho­mo­sek­sua­lai ga­li tuok­tis Did­žio­ji Bri­ta­ni­ja ir Prancū­zi­ja žengė pir­muo­sius žings­nius link vie­nos ly­ties as­menų san­tuokų įtei­si­ni­mo. Jos se­ka jau 11-os ša­lių pa­vyzd­žiu.

Gam­bi­jos gy­ven­to­jai nuo šiol tu­ri tris lais­va­die­nius per sa­vaitę. Penk­ta­die­niais jie galės mels­tis, dar­buo­tis so­duo­se ir už­siim­ti vi­suo­me­ni­ne veik­la.

Ke­lią pra­skynė Ny­der­lan­dai

2001 m. ba­land­žio 1 d. iš kar­to po vi­dur­nak­čio Ams­ter­da­mo me­ras Jo­bas Co­he­nas su­tuokė An­ne Ma­ rie Thus ir He­le­ne Faas­sen bei tris vyrų po­ras. Tai bu­vo pir­mo­ji vie­ nos ly­ties as­menų san­tuo­kos ce­re­ mo­ni­ja pa­sau­ly­je. „Esa­me pa­pras­ti žmonės. Jei­gu pa­ma­ty­tumė­te mus gatvė­je, tie­siog praei­tumė­te pro šalį“, – vi­suo­menė­je ki­lusį šur­mulį tuo­met ko­men­ta­vo A.M.Thus. Da­ni­ja 1989 m. pir­mo­ji le­ga­li­ za­vo vie­nos ly­ties as­menų ci­vi­li­ nes par­tne­rys­tes, bet tuo­met dar ne­si­ry­žo įtei­sin­ti jų baž­ny­ti­nių san­tuokų. Jos pa­vyzd­žiu pa­sekė Nor­ve­gi­ja, Šve­di­ja ir Is­lan­di­ja, su­ teik­da­mos ho­mo­sek­sua­lioms po­ roms dau­gelį, bet ne vi­sas san­tuo­ kos tei­ses ir pa­rei­gas. Ny­der­lan­dai bu­vo pir­ma ša­lis, ku­ri įtei­si­no vie­nos ly­ties as­menų san­tuo­kas ir lei­do jiems įsi­vai­kin­ ti. Šį žingsnį en­tu­zias­tin­gai svei­ ki­no ho­mo­sek­sualų teisų gynė­jai vi­sa­me pa­sau­ly­je. Po to, kai kai­ mynų pa­vyzd­žiu 2003 m. žengė Bel­gi­ja, Va­ti­ka­nas, siek­da­mas su­ stab­dy­ti to­lesnę le­ga­li­za­ciją, pra­ dėjo pa­sau­linę kam­pa­niją prie­š ho­mo­sek­sualų san­tuo­kas. 12-os pus­la­pių griež­to to­no do­ ku­men­te po­pie­žiaus Jo­no Pau­liaus II vy­riau­sia­sis teo­lo­gi­jos pa­tarė­jas kar­di­no­las Jo­sep­has Rat­zin­ge­ris, vėliau tapęs po­pie­žiu­mi Be­ne­dik­ tu XVI, įspėjo, kad ho­mo­sek­sualų san­tuo­kos yra amo­ra­lios, ne­gam­ tiš­kos ir ža­lin­gos. Pe­ti­ci­jos ir pro­tes­tai ne­padė­jo

Po dvejų metų, ne­pai­sy­da­ma 600 tūkst. žmo­nių pa­si­ra­šy­tos pe­ti­ ci­jos ir pro­testų Mad­ri­de, vie­nos ly­ties as­menų san­tuo­kas įtei­si­no Is­pa­ni­ja. Emi­lio Menén­de­zas ir jo par­tne­ris ame­ri­kie­tis Car­lo­sas Ba­tu­ri­nas-Ger­ma­nas ta­po pirmą­ ja ho­mo­sek­sualų po­ra, su­mai­niu­ sia žie­dus Is­pa­ni­jo­je 2005 m. lie­ pos 11 d. Tais pa­čiais me­tais Ka­na­da, kur vie­nos ly­ties as­me­nims kai ku­rios

„Grįžki­te prie sa­vo žemės“

Reak­ci­ja: Did­žio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je vi­suo­menė į ho­mo­sek­sualų san­tuo­

kas rea­guo­ja ga­na ra­miai, o štai prancū­zai triukš­min­gai pro­tes­tuo­ja.­

vals­ti­jos lei­do kur­ti šei­mas dar nuo 2003-iųjų, ta­po ket­virtą­ja pa­sau­ lio vals­ty­be, įtei­si­nu­sia to­kias san­ tuo­kas na­cio­na­li­niu ly­giu. Jung­ti­nių Vals­tijų fe­de­ra­li­niai įsta­ty­mai ne­leid­žia ho­mo­sek­sua­ lams tuok­tis, o kai ku­rios vals­ti­ jos pri­ėmė griež­tus drau­di­mus, todėl tūkstan­čiai ame­ri­kie­čių gė­ jų ir les­bie­čių nuo 2003 m. plūdo į Ka­nadą tuok­tis. Šian­dien ho­mo­sek­sualų san­tuo­ kas leid­žia de­vy­nios JAV vals­ti­jos, taip pat Ko­lum­bi­jos apy­gar­da. Re­fe­ren­du­mui balsų ne­pa­ka­ko

2006 m. lapk­ritį Pietų Af­ri­kos Res­pub­li­ka ta­po pirmą­ja Af­ri­kos ša­li­mi, įtei­si­nu­sia vie­nos ly­ties as­menų san­tuo­kas, nors ho­mo­ sek­sua­lu­mas tebė­ra ta­bu be­veik vi­sa­me že­my­ne. Tokį žingsnį vals­ tybė žengė po to, kai 2004 m. les­ bie­čių po­ra Ma­rie Fou­rie ir Ce­ci­lia Bont­huys laimė­jo ieš­kinį Aukš­ čiau­sia­ja­me ape­lia­ci­nia­me teis­ me. Jis pri­pa­ži­no, kad tuo­me­čiai san­tuo­kos įsta­ty­mai disk­ri­mi­na­ vo vie­nos ly­ties as­menų po­ras. 2009 m. sausį Nor­ve­gi­ja ta­po šeštą­ja pa­sau­lio vals­ty­be, įtei­si­nu­sia ho­mo­sek­sualų san­tuo­kas. Tą pa­tį tais pa­čiais me­tais pa­darė Šve­di­ja, o ki­tą­met – dar trys vals­tybės. Pir­mo­ji Por­tu­ga­li­jo­je su­si­tuo­ ku­si les­bie­čių po­ra – iš­sis­ky­ru­sios mo­ti­nos Te­re­sa Pi­res ir Paix­ão – 2010 m. bir­želį džiaugė­si „did­žiu­ le per­ga­le“ ir tuo, kad jų sva­jonės iš­si­pildė.

AFP nuo­tr.

Ka­ta­li­kiš­kos ša­lies so­cia­listų vy­riau­sybė su­si­dūrė su di­de­liu vi­suo­menės pa­si­prie­ši­ni­mu, bet ho­mo­sek­sualų san­tuokų prie­ši­ nin­kams vis ne­pa­vyk­da­vo ini­ci­ juo­ti re­fe­ren­du­mo. 2010 m. bir­že­lio 11-ąją, tą pa­čią dieną, kai vie­nos ly­ties as­menų san­tuo­kos bu­vo įtei­sin­tos Is­lan­ di­jo­je, žie­dus su­mainė šios ša­lies mi­nistrė pir­mi­ninkė Jóhan­na Si­ gur­ðardót­tir ir il­ga­metė jos gy­ve­ ni­mo draugė Jónína Leósdót­tir. 2010 m. va­sarą pir­mo­ji Lo­tynų Ame­ri­ko­je ho­mo­sek­sualų san­tuo­ kas lei­do Ar­gen­ti­na. Da­ni­ja, pir­mo­ji le­ga­li­za­vu­si vie­ nos ly­ties as­menų ci­vi­li­nes par­ tne­rys­tes, jų san­tuo­kas įtei­si­no tik po 23 metų – 2012-ai­siais. BBC inf.

Ša­lys, kur ho­mo­sek­sua­lai ga­li tuok­tis Ny­der­lan­dai (įtei­sin­ta 2001 m.) Bel­gi­ja (2003 m.) Is­pa­ni­ja (2005 m.) Ka­na­da (2005 m.) Pietų Af­ri­kos Res­pub­li­ka

(2006 m.)

Nor­ve­gi­ja (2009 m.) Šve­di­ja (2009 m.) Por­tu­ga­li­ja (2010 m.) Is­lan­di­ja (2010 m.) Ar­gen­ti­na (2010 m.) Da­ni­ja (2012 m.)

pasaulis per savaitę Sek­ma­die­nis Silp­nos svei­ka­ tos Ku­b os re­v o­l iu­c i­ jos ly­de­ ris Fi­de­ lis Cast­ro ne­ti­kė­tai pa­si­ro­dė vie­šu­mo­je – bal­sa­vo Ha­va­ no­je per par­la­men­to rin­ki­ mus. Jis pa­reiš­kė, kad te­be­ti­ki re­vo­liu­ci­jos idea­lais, ne­pai­sy­ da­mas de­šimt­me­čius JAV vyk­ dy­to pre­ky­bos em­bar­go. „Esu įsi­ti­ki­nęs, kad Ku­bos žmo­nės yra tik­ri re­vo­liu­cio­nie­riai, – 86 me­tų F.Cast­ro sa­kė žur­na­lis­tams, ap­spi­tu­siems jį rin­ki­mų apy­lin­kė­je. – Man ne­rei­kia to įro­di­nė­ti. Is­to­ ri­ja tai jau įro­dė. 50 me­tų JAV blo­ka­dos ne­ su­ge­bė­jo ir ne­su­ge­bės mū­sų įveik­ti.“ Jung­ti­nės Vals­ti­jos pre­ky­bos, eko­no­mi­kos ir fi­nan­sų em­bar­gą Ku­bai pa­skel­bė 1960 m. spa­lį, kai F.Cast­ro re­vo­liu­ci­nė vy­riau­sy­bė na­

Vald­žios do­va lais­vi penk­ta­d

Šio mėne­sio pra­džio­je įsi­ga­liojęs įsta­ty­mas įvedė ofi­cia­lią 40 va­landų dar­bo sa­vaitę, trun­kan­čią nuo pir­ ma­die­nio iki ket­vir­ta­die­nio 8–18 val. „Pa­pil­do­ma lais­va die­na leis Gam­ bi­jos gy­ven­to­jams skir­ti dau­giau lai­ ko mal­doms, vi­suo­me­ni­nei veik­lai ir žemės ūkiui. Grįžki­te prie sa­vo že­ mės ir rūpes­tin­gai au­gin­ki­te tai, ką val­go­te nuo sa­vo sta­lo, kad būtumė­ te tur­tin­ga ir svei­ka tau­ta“, – skel­ bia­ma pre­zi­den­to Ya­hyos Jam­meh ad­mi­nist­ra­ci­jos pra­ne­ši­me. Pre­zi­den­to ad­mi­nist­ra­ci­ja pri­ dūrė, jog ban­kai, mo­kyk­los ir ki­tos or­ga­ni­za­ci­jos galės dirb­ti šeš­ta­die­ niais, kad kom­pen­suotų ga­li­mus penk­ta­die­nio nuo­sto­lius. Eks­pe­ri­men­tas ne­pa­sit­vir­ti­no

XIX a. per pra­monės re­vo­liu­ci­ jos įkarštį dar­bi­nin­kai sva­jo­jo bent apie vieną laisvą dieną sek­ma­dienį. 40 va­landų dar­bo sa­vaitė su dviem lais­va­die­niais ta­po vie­nu svar­biau­ sių laimė­jimų, kokį pa­vy­ko pa­siek­ ti dar­bi­ninkų judė­ji­mui. Bet, kaip aiš­ki­no­si Did­žio­sios Bri­ta­ni­jos na­ cio­na­li­nis trans­liuo­to­jas BBC, ir to kai kam jau per ma­ža. 2008 m. maž­daug 17 tūkst. JAV Ju­tos vals­ti­jos val­di­ninkų pra­dėjo dirb­ti po 10 va­landų ke­tu­rias die­nas per sa­vaitę, kad su­ma­žintų biud­že­ to iš­lai­das. Eks­pe­ri­men­tas tru­ko tik ke­letą metų: 2011 m. bu­vo grąžin­ta pen­kių dienų dar­bo sa­vaitė. Kaip pa­sa­ko­jo Ju­tos vals­ti­jos žmo­ giškųjų iš­tek­lių val­dy­mo de­par­ta­ men­to at­sto­vas Wins­to­nas Ino­way, dirb­ti ke­tu­rias die­nas per sa­vaitę pa­ti­ko ne vi­siems dar­buo­to­jams. „Dau­ge­lis tuo mėga­vo­si, bet ki­tiems ki­lo pro­blemų dėl vaikų prie­žiū­ros.

Mes iki šiol va­do­vau­ jamės ga­myk­li­niu mo­de­liu: kuo dau­ giau va­landų ski­ria­ me dar­bui, tuo ge­riau. Tai pri­me­na žiurkė­ ną, bėgantį ra­te­ly­je. Nau­da – ne vien pi­ni­gai

Ta­čiau ne­pa­vykęs ke­tu­rių dienų dar­bo sa­vaitės ša­li­ninkų eks­pe­ ri­men­tas Ju­to­je ne­įti­ki­no. Jie tei­ gia, kad nau­da šiuo at­ve­ju ma­tuo­ ja­ma ne vien su­tau­py­tais pi­ni­gais. „Jei­gu dirb­tu­me ma­žiau, at­si­rastų dau­giau dar­bo vietų. Žmonės nu­ stotų gy­ven­ti iš pa­šalpų, su­mažėtų ne­dar­bas. Žmonės galėtų sulė­tin­ti gy­ve­ni­mo tempą, nes da­bar esa­me ver­čia­mi judė­ti la­bai di­de­liu grei­ čiu“, – ti­ki­no Did­žio­sios Bri­ta­ni­jos ana­li­ti­kos cent­ro „New Eco­no­mic Foun­da­tion“ eks­pertė An­na Coo­te. „Turė­tu­me gy­ven­ti la­biau su­ba­ lan­suo­tai, nu­sto­ti pirk­ti pus­fab­ri­ka­ čius ir pa­ruoštą maistą, ką pa­pras­tai da­ro­me dėl lai­ko sto­kos. Jei­gu ma­žiau va­žinė­si­me į darbą ir at­gal, su­mažės at­mos­fe­ros tar­ša. Turė­da­mi dau­giau lai­ko galė­tu­me būti ak­ty­ves­ni pi­lie­

2013 02 02 2013 02 08

Pir­ma­die­nis cio­na­li­za­vo JAV pi­ lie­čių ir bend­ro­ vių tur­tą šio­je sa­lo­je. 1962 m. šios san­ kci­jos bu­vo iš­plės­tos iki be­veik vi­siš­ ko em­bar­go, kai ta­po aki­ vaiz­dus Ku­bos al­ jan­sas su so­vie­ti­niu blo­ku. F.Cast­ro, iš­ki­lęs į val­džią per re­vo­liu­ci­ją 1959-ai­siais, 2006 m. lie­pą dėl svei­ka­tos pro­ble­mų per­da­vė pre­zi­den­to po­stą sa­vo jau­nes­niam bro­liui Raú­liui, ku­riam da­bar 81 me­tai. F.Cast­ro ne­si­ro­dė vie­šu­mo­je nuo spa­ lio 21-osios, kai ly­dė­jo da­bar­ti­nį Ve­ne­sue­ los už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­rą El­ía­są Jauą į vieš­bu­tį „Na­cio­nal“.

Įstaigų lan­ky­to­jai ir­gi daž­nai pik­ tin­da­vo­si tuo, kad jų neap­tar­nau­ ja penk­ta­die­niais. Be to, ir su­taupė­ me vi­sai ne tiek, kiek pla­na­vo­me“, – pa­sa­ko­jo W.Ino­way. Vien už elek­ trą ir šil­dymą per me­tus bu­vo pla­ nuo­ja­ma su­tau­py­ti 3 mln. do­le­rių, o pa­vy­ko še­šis kar­tus ma­žiau. At­li­kus au­ditą neap­tik­ta jo­kių dar­bo pro­ duk­ty­vu­mo didė­ji­mo po­žy­mių.

Pen­kia­me­tis, ku­rį gink­luo­tas už­ puo­li­kas be­ veik sa­vai­tę lai­kė po­že­ mi­nia­me bun­ke­ry­je JAV Ala­ ba­mos vals­ti­jo­je, bu­vo iš­va­ duo­tas per rei­dą, o pa­gro­bė­jas bu­vo nu­kau­tas. Fe­de­ra­li­nio ty­ri­mų biu­ro agen­tai tei­gė nuo­gąs­ta­vę, kad bet ku­rią mi­ nu­tę ga­li įvyk­ti ne­lai­mė, kai pa­ma­tė, jog jį pa­gro­bęs Jim­my Lee Dy­ke­sas, į pen­ si­ją išė­jęs sunk­ve­ži­mių vai­ruo­to­jas, lai­ ko gink­lą. 65 me­tų J.L.Dy­ke­sas praė­ju­sį ant­ra­die­nį įli­po į vie­ną mo­kyk­los au­to­bu­są ir nu­šo­vė jį mė­gi­nan­tį su­stab­dy­ti vai­ruo­to­ją Char­le­ są Al­ber­tą Po­lan­dą. Ta­da už­puo­li­kas pa­ gro­bė Et­ha­ną ir še­šias die­nas lai­kė jį sa­vo skly­pe įreng­ta­me bun­ke­ry­je, kol po­li­ci­ja

Ant­ra­die­nis sten­gė­si su­si­tar­ti dėl ber­niu­ko pa­lei­di­ mo. Kai de­ry­bos su už­s peis­t u pa­gro­bė­ju pa­ šli­jo, pa­rei­gū­ nams bu­vo įsa­ ky­ta štur­muo­ti bun­ke­rį. Ši tra­ge­di­ja dar la­biau pa­di­di­no ne­ri­ mą dėl Ame­ri­ko­je epi­de­mi­ jos mas­tą pa­sie­ku­sio gink­luo­to smur­to, ša­liai dar neat­si­ga­vus po ma­si­nių šau­dy­ nių San­di Hu­ko mies­te­ly­je Ko­nek­ti­ku­te. Prieš dau­giau nei še­šias sa­vai­tes įvyk­ dy­tas iš­puo­lis Ko­nek­ti­ku­te, kai gink­luo­tas už­puo­li­kas nu­šo­vė 20 pra­di­nu­kų ir še­šias mo­kyk­los dar­buo­to­jas, at­nau­ji­no įnir­tin­ gus de­ba­tus dėl gink­lų kont­ro­lės Jung­ti­ nė­se Vals­ti­jo­se.

Bri­tų par­la­men­ ta­rai per is­to­ri­nį bal­sa­vi­mą pri­ta­rė prieš­ta­rin­gai ver­ ti­na­mam įsta­ty­ mo pro­jek­tui dėl ho­mo­sek­sua­lų san­ tuo­kų, nors jam įnir­tin­gai prie­ši­no­si ir pa­ties mi­nist­ro pir­mi­nin­ko Da­vi­do Ca­me­ro­no par­ti­jos na­riai. Žen­gu­si šį žings­nį Di­džio­ji Bri­ta­ ni­ja pra­de­da ei­ti ke­liu, ku­rio pa­bai­ go­je ga­lė­tų pri­si­dė­ti prie 11-os pa­ sau­lio vals­ty­bių, lei­džian­čių tuok­tis ir tos pa­čios ly­ties as­me­nų po­roms, ta­čiau D.Ca­me­ro­nas vis tiek pa­te­ ko į ne­pa­to­gią pa­dė­tį, nes dau­giau kaip pu­sė jo kon­ser­va­to­rių par­la­ men­ta­rų at­si­sa­kė šiuo klau­si­mu jį pa­rem­ti. Įsta­ty­mo pro­jek­tui dar li­ko įveik­ti ke­lias par­la­men­ti­nes kliū­tis.

11

ŠeštADIENIS, vasario 9, 2013

pasaulis kl.lt/naujienos/uzsienis

­ a– n die­niai

Rank­raš­čių gel­bė­to­jai Vi­sa tarp­tau­ti­nė bend­ruo­me­nė su­si­rū­pi­no dėl Ma­lio is­to­ri­nio ir kul­tū­ri­nio pa­vel­do, prieš ku­rį bu­vo už­si­mo­ję is­la­mis­tų ko­vo­to­ jai. Lai­mei, pa­čių gy­ven­to­jų dė­ ka svar­biau­si re­lik­tai to­liau skai­ čiuos šimt­me­čius.

čiai ir ge­res­ni tėvai, dau­giau rūpin­ tis ap­lin­ki­niais“, – ar­gu­men­tus žė­ rė eks­pertė. Anot A.Coo­te, žmonės turėtų dirb­ti nuo 21 iki 30 va­landų per sa­vaitę. Bet eks­pertė pri­pažįs­ta, kad to­kiu at­ve­ju reikėtų per­žiūrė­ti ir mi­ni­malų at­ly­gi­nimą. Ga­myk­li­nis mo­de­lis

Is­to­ri­jo­je jau bu­vo pa­na­šių pre­ce­ dentų. 1974 m. per eko­no­mi­kos krizę dar­bi­ninkų spaud­žia­ma Did­žio­sios Bri­ta­ni­jos vy­riau­sybė bu­vo įve­du­si trijų dienų dar­bo sa­vaitę. Ga­my­ba tuo­met smu­ko ge­ro­kai ma­žiau, nei bu­vo bai­mi­na­ma­si. To­kia idė­ja ga­li at­ro­dy­ti ra­di­ka­li, bet dar 1930 m. eko­no­mis­tas Joh­ nas May­nar­das Key­ne­sas pro­gno­ za­vo, kad XXI a. pra­džio­je žmo­ nės dirbs po 15 va­landų per sa­vaitę ir to pa­kaks jų ma­te­ria­li­niams po­ rei­kiams pa­ten­kin­ti. „Mes iki šiol va­do­vau­jamės ga­myk­li­niu mo­de­ liu: kuo dau­giau va­landų ski­ria­ me dar­bui, tuo ge­riau. Tai pri­me­na žiurkėną, bėgantį ra­te­ly­je, – sakė kny­gos „Ak­ty­vu­mo iliu­zi­ja“ au­to­ rius Ia­nas Price’as. – Pridė­ki­te dar tech­no­lo­gi­jas ir tai, kaip jos pa­keitė mūsų bend­ra­vi­mo mastą, ir gau­si­te visą par­ą dir­ban­čių kultūrą.“ Šiai nuo­mo­nei pri­ta­ria ir Lan­ kas­te­rio uni­ver­si­te­to Va­dy­bos mo­ kyk­los pro­fe­so­rius Ca­ry Coo­pe­ris. „Siau­bin­gai se­na­ma­diš­ka stum­ dan­tis per­pil­dy­ta­me trans­por­te va­žiuo­ti į darbą 8 val. ry­to ir iš jo 7 val. va­ka­ro, kai tech­no­lo­gi­jos leid­žia žmonėms dirb­ti iš namų, – aiš­ki­no C.Coo­pe­ris. – Su­si­da­ro įspūdis, kad dar­bas biu­re įtrauk­tas į mūsų DNR. Bet il­ges­nis dar­bas ken­kia svei­ka­tai ir ga­li su­kel­ti stresą.“ Anot C.Coo­pe­rio, di­din­ti lais­ va­die­nių skai­čių il­gi­nant pa­mai­ nas ir­gi nėra tin­ka­ma išei­tis. „Svar­biau­sia yra lanks­tu­mas. Lanks­tus dar­bo gra­fi­kas, lanks­tus po­žiū­ris į dar­bo vietą. Žmonės to no­ri, te­rei­kia įti­kin­ti va­do­vus, kad ir jiems taip būtų pa­to­giau“, – re­ ziu­ma­vo C.Coo­pe­ris. Pa­rengė Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis

Sva­jonė: trum­pesnės dar­bo sa­vaitės ša­li­nin­kai tei­gia, kad jei­gu dirb­tu­

me ma­žiau, at­si­rastų dau­giau dar­bo vietų, su­mažėtų oro tar­ša, žmo­ nės galėtų skir­ti dau­giau lai­ko sau ir ap­lin­ki­niams. „Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Tom­buk­tu ar­te­fak­ tai yra neį­kai­no­ja­ mas pri­mi­ni­mas, kad Už­sa­cha­rio Af­ri­ka tu­ri il­gą di­ de­lių in­te­lek­ti­nių pa­stan­gų is­to­ri­ją.

Ne­ma­žai se­no­vės lie­ka­nų vis­ gi iš­gy­ve­no iki šių die­nų. Už tai ga­li­ma pa­dė­ko­ti se­nai Tom­buk­tu gy­ven­to­jų tra­di­ci­jai ar­tė­jant pa­ vo­jui už­kas­ti ver­tin­gus re­lik­tus dy­ku­mo­je. Ko­naté Alp­ha ir jo šei­ma iš kar­ tos į kar­tą per­duo­da maž­daug 3 tūkst. rank­raš­čių ko­lek­ci­ją. Kai at­vy­ko is­la­mis­tų ko­vo­to­jai, vy­ras su­šau­kė šei­mos su­si­rin­ki­mą. „Tu­ri­me ras­ti bū­dą, kaip iš­sau­ go­ti šiuos rank­raš­čius“, – ta­rė jis tė­vui ir bro­liams. K.Alp­ha ži­no­jo daug už­kam­pių ir ply­šių, kur mies­to gy­ven­to­jai nuo se­no slėp­da­vo sa­vo ver­ty­bes. Vie­no­je to­kių vie­tų jis pa­slė­pė ir sa­vo šei­mos rank­raš­čių ko­lek­ci­ją. „The New York Times“ inf.

foto diena

Tre­čia­die­nis Aukš­tas Tu­ni­so cent­ro kai­rio­sios opo­zi­cinės De­mok­ra­tinės pa­triotų par­ti­jos ly­de­ris Chok­ri Be­lai­das bu­vo nu­šau­ tas išei­nan­tis iš namų. Ši žmog­žu­dystė pa­kurstė smur­ti­nius pro­tes­tus. Ša­lies sos­tinė­je ir ki­tuo­se mies­tuo­se de­monst­ ran­tai svaidė į po­li­ci­nin­kus ak­me­nis bei bu­te­lius su de­giai­siais skys­čiais. Pa­reigū­ nai at­sakė aša­rinė­mis du­jo­mis. Va­kar, Ch.Be­laido lai­do­tu­vių dieną, Tu­ nisą pa­ra­ly­žia­vo vi­suo­ti­nis strei­kas. Ša­lies sos­tinė­je iš­tuštė­jo gatvės, bu­vo už­da­ry­ tos par­duo­tuvės, o vie­ša­sis trans­por­tas veikė mi­ni­ma­liu re­ži­mu. Tūkstan­čiai žmo­ nių su­si­rin­ko Tu­ni­so sos­tinės Dže­lu­do prie­mies­ty­je pa­lydė­ti į pa­sku­ti­nio poil­sio vietą nu­žu­dy­to opo­zi­ci­jos ly­de­rio. Maž­daug 3 tūkst. žmo­nių mi­nia su­si­rin­ ko prie pa­sta­to, ku­ria­me bu­vo pa­šar­vo­

Kai atė­jo pa­vo­jus, Ali Ima­mas Be­nas Es­sayou­ti ži­no­jo, ką rei­ kia da­ry­ti. Jo va­do­vau­ja­mo­je XIV a. me­če­tė­je is­to­ri­nia­me Tom­buk­ tu mies­te tra­pūs ir ne­su­riš­ti per­ ga­men­ti­niai rank­raš­čiai iš­gu­lė­jo šimt­me­čius. Dva­si­nin­kas ne­ga­lė­ jo leis­ti, kad nau­jie­ji už­puo­li­kai – tua­re­gų su­ki­lė­liai ir is­la­mo ekst­ re­mis­tai – juos su­nai­kin­tų. To­dėl jis at­sar­giai su­vy­nio­jo 8 tūkst. do­ku­men­tų į au­dek­lus, su­dė­jo į dė­žu­tes ir nu­ne­šė į slap­ tą bun­ke­rį. Tom­buk­tu gy­ven­to­jai pa­ty­rė skaus­min­gą is­la­mis­tų val­dy­mą. Be­veik vi­si gy­ve­ni­mo ma­lo­nu­ mai, net to­kie ne­kal­ti kaip mu­ zi­kos klau­sy­ma­sis ir šo­kiai, bu­vo už­draus­ti. Kai sau­sio 28 d. mies­ tą užė­mė Pran­cū­zi­jos ir Ma­lio ka­ rei­viai, gy­ve­ni­mas pa­ma­žu ėmė grįž­ti į anks­tes­nes vė­žes. Bet tur­tin­gas mies­to is­to­ri­nis pa­vel­das pa­ty­rė di­de­lių nuo­sto­lių. Tom­buk­tu yra ži­no­mas kaip 333 šven­tų­jų mies­tas. Is­la­mis­tai ko­vo­ to­jai su­nai­ki­no ke­le­to šių šven­tų­ jų – vie­tos mu­sul­mo­nų gar­bi­na­mų su­fi­jų dva­si­nin­kų ir moks­li­nin­kų – mo­li­nes šven­tyk­las ir mau­zo­lie­jus. Sa­vait­ga­lį sku­biai bėg­da­mi iš mies­to jie pa­da­rė dar vie­ną švent­ va­gys­tę – pa­de­gė de­šim­tis se­no­ vi­nių rank­raš­čių Ah­me­do Ba­bos ins­ti­tu­te, di­džiau­sio­je ir svar­ biau­sio­je mies­to bib­lio­te­ko­je. Šiais lai­kais Tom­buk­tu ta­po la­ bai to­li­mos vie­tos si­no­ni­mu. Bet šis mies­tas šimt­me­čiais kles­tė­ jo, įsi­kū­ręs dvie­jų di­džių­jų ke­lių san­kir­to­je. Iš šiau­rės per Sa­cha­ ros dy­ku­mą se­no­vė­je bu­vo ga­be­ na­ma drus­ka, prie­sko­niai ir dra­ bu­žiai, o iš Va­ka­rų Af­ri­kos Ni­ge­rio upe – auk­sas ir ver­gai. Pre­kiau­to­ jai at­vež­da­vo kny­gų, o vie­tos gy­ ven­to­jai už­si­dirb­da­vo per­ra­šy­da­ mi jas ran­ka. Šie rank­raš­čiai sau­go gau­sy­bę ži­nių – ne tik is­la­mo fi­lo­ so­fi­jos ir tei­sės, bet ir me­di­ci­nos, bo­ta­ni­kos, ast­ro­no­mi­jos.

Tom­buk­tu ar­te­fak­tai yra neį­ kai­no­ja­mas pri­mi­ni­mas, kad Už­ sa­cha­rio Af­ri­ka tu­ri il­gą di­de­lių in­te­lek­ti­nių pa­stan­gų is­to­ri­ją, ir da­lis jos yra ne tik per­duo­da­ma iš lū­pų į lū­pas, bet ir už­ra­šy­ta. Tom­buk­tu kul­tū­ri­niai ar­te­fak­ tai per am­žius pa­ty­rė daug pa­ vo­jų. Ne­pa­lan­kus kli­ma­tas, ter­ mi­tai ir lai­kas pri­da­rė daug ža­los, taip pat in­va­zi­jos – tai Son­ga­jaus im­pe­ra­to­rių, tai no­ma­dų ban­di­ tų, tai Ma­ro­ko prin­cų ir ga­liau­ siai Pran­cū­zi­jos.

Naujieji metai

tas Ch.Be­laidas. Iš ten lai­do­tu­vių pro­ce­ si­ja pa­judė­jo į ne­to­li esan­čias el Dže­la­zo ka­pi­nes.

Va­sa­rio 9 ir 10 d. Ki­ni­ja ir kai ku­rios ki­tos Rytų Azi­jos ša­lys naktį į sek­ma­dienį pa­si­tiks Nau­ juo­sius me­tus pa­gal kinų ka­len­do­rių. Ki­nams tai svar­biau­sia metų šventė, ku­rią kas­met ly­di chao­sas, kai mi­li­ jo­nai dar­buo­tojų mig­rantų ke­liau­ja na­mo pas ar­ti­muo­sius, kad Naujųjų metų iš­va­karė­se tra­di­ciš­kai su­sėstų prie bend­ro va­ka­rienės sta­lo. Kaip fe­jer­verkų tėvynė, Ki­ni­ja Nau­ juo­sius me­tus vi­suo­met pa­si­tin­ka triukš­min­gai. Čia nuo se­no ti­ki­ma, kad fe­jer­ver­kai at­bai­do piktą­sias dva­sias. Naujųjų metų šventė trun­ ka dvi sa­vai­tes, ją vai­ni­kuo­ja Ži­bintų fes­ti­va­lis.

12

vakare@kl.lt Redaktorė Jolanta Juškevičienė

šeštADIENIS, vasario 9, 2013

vakarė

Ti­tu­luo­ta vir­tu­vės še­fė na­mu Is­te­riš­ki riks­mai, dūž­tan­čios lėkš­tės, ant grin­dų skrie­jan­tis mais­tas. To­kie vaiz­dai te­le­vi­zi­jos ek­ra­ne žiū­ro­vams ga­lė­jo pri­ min­ti vei­kiau mū­šio lau­ką nei vie­tą, ku­rio­ je tu­rė­tų gim­ti gur­ma­niš­ki pa­tie­ka­lai. Rea­ ly­bės šou „Pra­ga­ro vir­tu­vė“ mi­nų lau­ką įvei­ku­si ir per­ga­lin­gai trium­fa­vu­si klai­ pė­die­tė pri­si­pa­ži­no, jog po šio pro­jek­to iš­ ties jau­tė­si lyg grį­žu­si iš ar­mi­jos.

Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Va­di­na sa­ve sa­va­moks­le

„Iš tik­rų­jų bū­da­vo blo­gai. Dau­ge­lis mū­sų esa­me pri­pra­tę – ką čia tos smulk­me­nos. Na ir kas, kad ne­ sto­vi kaž­ko­kia mor­ka, kaip tu­rė­tų, bet ji yra ska­ni ir tai svar­biau­sia. O no­rint dirb­ti pa­gal „Mi­che­ lin“ žvaigž­džių rei­ka­la­vi­mus vis­ kas tu­ri bū­ti to­bu­la. Mums to pa­ siek­ti iki ga­lo ne­pa­vyk­da­vo, to­dėl ir lėkš­tės skrai­dy­da­vo ne be rei­ka­ lo“, – šyp­so­jo­si BTV ro­dy­to rea­ly­ bės šou „Pra­ga­ro vir­tu­vė“ nu­ga­lė­ to­ja Vai­da Jon­ku­vie­nė. Šian­dien šis Vai­dos gy­ve­ni­ mo nuo­ty­kis ne­re­tai pa­va­di­na­ mas šiuo­lai­ki­ne Pe­le­nės is­to­ri­ja. Ta­čiau var­gu ar tai tu­ri ką nors bend­ra su ste­buk­lais ar­ba ak­ la sėk­me. Vi­sa, ko mo­te­ris pa­sie­kė, – jos už­si­spy­ri­mo, smal­su­mo ir sun­kaus dar­bo re­zul­ta­tas. Pro­fe­si­nių moks­lų ne­ra­ga­ vu­siai ku­li­na­rei svar­biau­sia mo­kyk­la ta­po kny­gos, žur­na­ lai, in­ter­ne­tas ir dar­bo vir­tu­vė­ je pa­tir­tis. „Iš pra­džių dir­bau pa­da­vė­ja, vė­liau – bar­me­ne, bet vis dau­ giau lai­ko im­da­vau leis­ti vir­tu­ vė­je, sek­da­ma, kaip ren­gia­ma­si ban­ke­tams, fur­še­tams. At­si­ra­do žmo­nių, ku­rie ma­ne pa­ste­bė­jo ir įver­ti­no, kad aš tai ga­liu da­ry­ti. Apie tre­jus me­tus dir­bau vi­rė­ja, pa­skui pra­dė­jau „še­fau­ti“. Ir šian­ dien jau­čiuo­si įšo­ku­si į sa­vo trau­ ki­nį“, – pa­sa­ko­jo ku­li­na­rė. Vi­sai ki­to­kia Vai­da

Pa­si­rin­ki­mas: V.Jon­ku­vie­nė at­si­sa­kė ga­li­my­bės dirb­ti pui­kiai ap­mo­ka­mą ir pres­ti­ži­nį dar­bą Vil­niu­je – dar­

nią šei­mą su­kū­ru­si mo­te­ris jau­čia­si įlei­du­si sa­vo šak­nis Klai­pė­do­je.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Mo­te­ris šyp­so­jo­si, jog te­le­vi­zi­jos pro­jek­tas ap­lau­žė už­si­spy­ru­sio Ožia­ra­gio ra­gus – iš­mo­kė ją val­ dy­ti ug­nin­gą bū­dą ir bū­ti to­le­ran­ tiš­kes­nę.

„Šian­dien esu vi­sai ki­to­kia Vai­ da, nei bu­vau prieš rea­ly­bės šou, – pri­si­pa­ži­no mo­te­ris. – Ir kai vis­ką iš­tvė­riau ir ne­tgi lai­mė­jau, pa­si­da­ rė sa­vo­tiš­kai gai­la. Nes ta ge­le­ži­nė ran­ka nei­šė­jo į blo­ga. Man tai bu­vo svar­bi gy­ve­ni­mo mo­kyk­la, pa­na­ šiai kaip vy­rams ka­riuo­me­nė.“

Vai­da Jon­ku­vie­nė:

Vy­rui nie­ka­da ne­ rei­kia jau­din­tis, kaip man įtik­ti, vi­ sa­da ska­niai val­gau tai, ką jis pa­ga­mi­na.

Pa­sak jos, tai, ką žiū­ro­vai ma­tė te­le­vi­zi­jos ek­ra­ne, pro­jek­to da­ly­ viams ne­bu­vo šiaip spek­tak­lis. „Įtam­pa tie­siog tvy­ro­jo ore. Kai atei­da­vau į vir­tu­vę ir pa­si­svei­kin­ da­vau su še­fu, šir­dis nu­kris­da­ vo kul­nis. Fil­ma­vi­mai baig­da­vo­si vė­lai, trūk­da­vo mie­go, o ki­tą die­ ną vėl vis­kas pra­si­dė­da­vo iš nau­jo. Be to, pro­jek­tas vy­ko va­sa­rą, bu­vo be ga­lo karš­ta. Tad to­kio pra­ga­ro tur­būt gy­ve­ni­me dau­giau ne­be­pa­ tir­siu“, – pri­si­mi­nė Vai­da. Klai­pė­die­tė pri­si­pa­ži­no, jog psi­ cho­lo­gi­nė įtam­pa au­go ir dėl vi­siš­ kos at­skir­ties nuo ap­lin­ki­nio pa­ sau­lio, iš šou da­ly­vių bu­vo atim­ti net mo­bi­lio­jo ry­šio te­le­fo­nai. Dėl lai­dos pra­ra­do dar­bą

Vai­dos tei­gi­mu, lai­dos for­ma­tas jai ne­bu­vo nau­jie­na, ji pui­kiai ži­no­jo, į ko­kią avan­tiū­rą ve­lia­si. Klai­pė­ die­tė jau anks­čiau bu­vo ma­čiu­si vi­sa­me pa­sau­ly­je gar­saus šou lai­ das, ku­rias žiū­rė­da­ma ne­re­tai pa­ gal­vo­da­vo: įdo­mu, o ar aš su­ge­bė­ čiau vi­sa tai iš­ver­ti?

13

šeštADIENIS, vasario 9, 2013

I.Jan­kaus­kai­tė grįž­ta į ete­rį Uos­ta­mies­ty­je ra­my­bę ir prie­bė­gą nuo vi­suo­ti­nio dė­me­sio ra­ du­si ak­to­rė In­ga Jan­kaus­kai­tė su­grįž­ta į te­le­vi­zi­ją ir kar­tu su Vy­tau­tu Šap­ra­naus­ku ves ne­tru­kus pra­si­dė­sian­čius „Cho­rų ka­ rus“. Kaip ra­šė po­rta­las del­fi.lt, „TV an­te­nai“ ak­to­rius pra­si­ta­rė, jog „Cho­rų ka­ruo­se“ jis ne­tru­kus pa­si­ro­dys su dvy­nu­kų au­gi­ ni­mui pa­sta­ruo­ju me­tu at­si­dė­ju­sia ir pa­jū­ry­je gy­ve­nan­čia In­ga Jan­kaus­kai­te. „Esa­me dir­bę kar­tu teat­re, ji – pui­ki par­tne­rė“, – sa­kė il­ga­me­tės par­tne­rės Jur­gi­tos Jur­ku­tės-Šir­vai­tės ne­te­ kęs V.Šap­ra­naus­kas. Vy­ras ne­slė­pė, jog grįž­ti į te­le­vi­zi­ją ži­no­mą mo­te­rį įkal­bė­jo pa­ts. I.Jan­kaus­kai­tė prieš po­rą me­tų iš­te­kė­jo už klaipėdiečio no­ta­ro Ma­riaus Strač­kai­čio ir au­gi­na dvy­nu­kus.

uo­se puo­dų ven­gia

Tvarka: projekto dalyviai (Vaida – pirma iš kairės) turėdavo būti pasitempę lyg kareiviai.

Tad kai tik bu­vo pa­skelb­ta, jog pa­ si­ro­dys lie­tu­viš­ka šio pro­jek­to ver­ si­ja, Vai­da il­gai ne­dve­jo­jo. Ta­čiau pa­si­ry­ži­mas da­ly­vau­ti rea­ly­bės šou mo­te­riai kai­na­vo dar­bą. Tuo me­tu Vai­da vos bu­vo spė­ ju­si ap­šil­ti ko­jas gim­ti­nė­je. Po ke­ tu­rių dar­bo mė­ne­sių Nor­ve­gi­jo­je grį­žu­si na­mo, ji įsi­dar­bi­no vie­no­ je Pa­lan­gos ka­vi­nė­je. „Vai­da, taip nie­ko ne­bus“, – to­kį darb­da­vio nuo­spren­dį iš­gir­do vir­ tu­vės še­fė, kai nu­spren­dė pa­kel­ti spar­nus į Vil­nių. „Ta­da tie­siog gal­vo­jau, kad už­si­ spy­ri­mo man tik­rai už­teks, kas bus tas, ko­dėl ne­pa­ban­džius“, – juo­ kė­si pa­šne­ko­vė. Ta­pu­si rea­ly­bės šou nu­ga­lė­to­ja, Vai­da jau­čia­si pel­niu­si pri­zą, ku­ ris, jos tei­gi­mu, neį­ver­ti­na­mas pi­ ni­gi­ne iš­raiš­ka. Mo­te­ris jau ku­rį lai­ką se­mia­ si pa­tir­ties iš pres­ti­ži­nio vieš­bu­ čio „Kem­pins­ki Ho­tel Cat­hed­ral Squa­re“ res­to­ra­no še­fo Cia­ra­no Joh­no Gant­ly ir drau­ge su juo ku­ ria spe­cia­lius pa­tie­ka­lus res­to­ra­no

me­niu. Klai­pė­die­tės tei­gi­mu, ga­li­ my­bė dirb­ti ran­ka į ran­ką su to­kio ly­gio še­fu pa­si­tai­ko ne­dau­ge­liui. Pri­vi­le­gi­jų ne­rei­ka­la­vo

„Pa­gal žai­di­mo są­ly­gas bū­čiau ga­vau­si dar­bą Vil­niaus res­to­ra­ ne, bet ne­no­rė­jau ten iš­va­žiuo­ ti. Man pa­tin­ka Klai­pė­do­je, tu­riu čia ge­rą dar­bą ir juo džiau­giuo­si, ga­liu ka­da pri­rei­kus iš­vyk­ti į ko­ man­di­ruo­tes“, – pri­si­pa­ži­no pa­ šne­ko­vė. Šian­dien Vai­da dir­ba vie­na­me res­to­ra­nė­ly­je mie­ga­ma­ja­me uos­ ta­mies­čio ra­jo­ne, kur įsi­dar­bi­no vos pa­si­bai­gus rea­ly­bės šou. „Esu dir­bu­si ir Klai­pė­dos se­na­ mies­ty­je. Bet į jį su­grįž­ti ne­no­rė­ jau, nes čia ir taip la­bai daug ge­rų vie­tų, pui­kių še­fų, žmo­nės tu­ri sa­ vo pa­mėg­tas ka­vi­nes, res­to­ra­nus, ku­riuo­se lan­ko­si. Mie­ga­ma­sis ra­ jo­nas – lyg iš­šū­kis. No­rė­tų­si, kad žmo­nės su­pras­tų, jog ir čia ga­li­ma pa­si­mė­gau­ti gar­džiu mais­tu ar už­ si­sa­ky­ti pui­kų ban­ke­tą“, – kal­bė­ jo mo­te­ris.

Garsus visame pasaulyje Kultinis kulinarinis realybės šou „Pragaro virtuvė“ rodomas beveik 50 pasaulio šalių. Bemiegės naktys, dūžtančios lėkštės ir virėjų ašaromis „pagardinti“ patiekalai yra privalomas šio projekto laidų scenarijus. Labiausiai „Pragaro virtuvę“ išgarsino virtuvės šefas Gordonas Ramsay, vadovavęs virėjų komandoms Didžiojoje Britanijoje bei Jungtinėse Amerikos Valstijose. Šio šou kūrėjų kolekcijoje – 3 „Emmy“ ir daugybė kitų apdovanojimų. 2011 m. amerikiečiai televizijos žiūrovai šį šou išrinko mėgstamiausiu metų realybės šou, o G.Ramsey – mėgstamiausiu televizijos virtuvės šefu. Lietuvoje rengto projekto vedėju tapo Liutauras Čeprackas – vienintelis lietuvis, baigęs mokslus prestižinėje kulinarijos meno mokykloje „Le Cordon Blue“. Jo iššūkį ryžosi priimti 16 dalyvių.

BTV nuotr.

Tik jau pra­bė­gus ne­ma­žai lai­ko, kai lai­dos pa­sie­kė ir te­le­vi­zi­jos ek­ ra­ną, jos darb­da­viai su­ži­no­jo, ko­ kia ti­tu­luo­ta še­fė šei­mi­nin­kau­ja jų vir­tu­vė­je. Vai­da juo­kė­si, jog šiam fak­tui iš­ki­lus į vie­šu­mą pa­kel­ti at­ ly­gi­ni­mo ar ki­tų pri­vi­le­gi­jų ne­rei­ ka­la­vo. Ne­sun­ku įtik­ti

„Ži­no­ma, iš ap­lin­ki­nių su­lau­kiau dau­giau dė­me­sio, kai kas at­pa­žįs­ta gat­vė­je. Ir ne­sa­kau, kad tas dė­me­ sys ne­ma­lo­nus. Jei kas ko pa­klau­ sia, at­sa­kau, ir gy­ve­nu to­liau kaip gy­ve­nu­si“, – ver­tin­da­ma po­ky­ čius po rea­ly­bės šou šyp­so­jo­si pa­ šne­ko­vė. Vai­da ne­nei­gė, jog dau­ge­liui la­ bai smal­su, kuo ji pa­ti mai­ti­na­si, ką ga­mi­na. „Tai be­ne pa­grin­di­nis klau­si­ mas, – juo­kė­si pa­šne­ko­vė, pri­si­ pa­ži­nu­si, jog na­muo­se vie­tą prie vi­ryk­lės daž­niau­siai už­lei­džia su­ tuok­ti­niui: – Grį­žus iš dar­bo, ko­ man­di­ruo­tės, po ki­tos veik­los, ku­ri su­si­ju­si su mais­tu, na­mie ma­žiau­ siai no­ri­si sto­ti prie puo­dų ar­ba tai bū­na kaž­kas la­bai leng­va, pa­pras­ ta. Vy­rui nie­ka­da ne­rei­kia jau­din­ tis, kaip man įtik­ti, vi­sa­da ska­niai val­gau tai, ką jis pa­ga­mi­na.“ Vai­dai itin pa­tin­ka ita­liš­ka vir­ tu­vė, ta­čiau še­fė ne­nu­ver­ti­na ir tau­ti­nių lie­tu­viš­kų pa­tie­ka­lų. Ne­jau to­kią per­ga­lę ir pa­tir­tį į sa­vo gy­ve­ni­mo ap­ra­šy­mą ga­lin­ ti įtrauk­ti še­fė ne­puo­se­lė­ja am­ bi­cin­gų pla­nų? Vai­da šyp­te­li – be abe­jo, ji la­bai no­rė­tų tu­rė­ti nuo­sa­ vą res­to­ra­nė­lį. „Ma­nau, tai įvyks ar­ti­miau­siais me­tais, bet dar rei­kia įdė­ti daug dar­bo. No­riu ga­min­ti pa­ti ir pa­ ti nu­spręs­ti, ką ga­min­ti. Ir no­rė­ čiau, kad tai bū­tų vie­ta, į ku­rią žmo­nės atei­tų kaip į na­mus“, – sva­jo­mis da­li­jo­si pa­šne­ko­vė.

Ko ne­do­va­no­ti per šv. Va­len­ti­no die­ną Da­rius Sė­le­nis

d.selenis@diena.lt

Įsimylėjėlių die­nos pro­ga vy­rai jo­ kiu bū­du ne­tu­rė­tų sa­vo my­li­mo­ sioms do­va­no­ti bui­ties įran­kių, au­to­mo­bi­lio rat­lan­kių. Ri­zi­kin­ga do­va­no­ti net ir apa­ti­nį tri­ko­ta­žą ar kve­pa­lus – ne­bent 100 pro­cen­tų ži­no sko­nį ir dy­džius. Ge­riau jau ro­žės

Ire­nai Sta­ro­šai­tei šv. Va­len­ti­no die­ ną ne­pa­tik­tų gau­ti jo­kių žais­liu­kų. Be­je, ir laik­ro­džio. „Pa­gal prie­ta­ rus – tai iš­si­sky­ri­mo ženk­las“, – sa­ko ji. „Ne­tik­tų ir kve­pa­lai. Ne­bent jūs pui­kiai ži­no­te sko­nį. Man ne­pa­ tik­tų ir apa­ti­nis tri­ko­ta­žas. Vėl­gi, rei­kia pui­kiai ži­no­ti, koks pre­kės ženk­las pa­tin­ka, ko­kie dy­džiai“, – kal­bė­jo I.Sta­ro­šai­tė, pa­klaus­ta apie Įsi­my­lė­jė­lių die­nos do­va­nas. Vi­sa­žis­tė, di­zai­ne­rė Eva Krys­ko, pri­si­mi­nė kvai­liau­sią ir juo­kin­giau­ sią do­va­ną, ku­rią yra ga­vu­si iš sa­vo bu­vu­sio vai­ki­no, – strin­gus. „Jie bu­vo įpa­kuo­ti to­kia­me plas­ ti­ki­nia­me bur­bu­liu­ke. La­bai ne­ mėgs­tu to­kių do­va­nų. At­ro­do, kad pa­sku­bom kaž­kur įbė­go, pa­grie­bė ir nu­pir­ko, – aso­cia­ci­jas pa­sa­ko­jo Eva. – Man vi­sa­da ma­lo­nu tą die­ną gau­ti tam­siai rau­do­nų ro­žių met­ro il­gio ko­tais.“ Šią šv. Va­len­ti­no die­ną E.Krys­ko pra­leis vie­na­me jos ir my­li­mo­jo itin mėgs­ta­mų Eu­ro­pos mies­tų.

Įsi­my­lė­jė­lių die­nos pro­ga, nu­si­juo­ kė Mia. „Vie­na įdo­miau­sių do­va­nų šv. Va­l en­t i­n o die­n os pro­ga bu­vo daug daug treš­nių. Tai bu­vo la­ bai mie­la do­va­na“, – pri­si­mi­nė dai­ni­nin­kė. „Ne­tin­ka­miau­sia do­va­na – ne­ ty­čia įteik­ta ki­tos mo­ters nuo­trau­ ka rė­me­liuo­se. Tuo­met jau iš­kart iš na­mų ga­li­ma iš­va­ry­ti“, – ta­rė Do­ nal­da Mei­že­ly­tė. Rei­kia ži­no­ti dy­džius

„Jei do­va­no­tų man kep­tu­vę, už­vož­ čiau ja per gal­vą, – pa­reiš­kė Jur­gi­ ta Tva­ri­jo­nai­tė. – Ne­tin­ka­mi ir ba­ na­lūs su­ve­ny­rai, ku­rie po to dul­ka len­ty­no­se ar rū­siuo­se.“

Jei do­va­no­tų man kep­tu­vę, už­vož­čiau ja per gal­vą.

Dai­ni­nin­kė Džor­da­na But­ku­tė ma­ no, kad Įsi­my­lė­jė­lių die­ną ne­tin­ka do­va­no­ti pra­ktiš­kų daik­tų: striu­ kių, su­kne­lių, pal­tų. Ne­bent mo­ te­ris iš­ties lau­kė, sva­jo­jo apie to­ kią do­va­ną. „Kvai­liau­sią do­va­ną ga­vau se­niai, iš vie­no žmo­gaus, su ku­riuo drau­ ga­vau la­bai trum­pai. Jis vers­li­nin­ kas, pre­kiau­ja ne­kil­no­ja­muo­ju tur­ tu. Ži­no, kad aš dai­ni­nin­kė, ma­no kon­cer­tų gra­fi­kas su­ra­šy­tas trims mė­ne­siams į prie­kį, o jis Įsi­my­lė­ jė­lių die­nos pro­ga do­va­no­jo vers­ lo kny­gą.“ „Ka­vos ma­li­mo apa­ra­tai, prie­ tai­sai, vi­ryk­lė, šal­dy­tu­vas, ki­log­ ra­mas mil­tų“, – iš­gir­du­si klau­si­ mą, ko vy­rams ne­de­rė­tų do­va­no­ti

Pa­sak J.Tva­ri­jo­nai­tės, no­rint pa­ do­va­no­ti ką nors iš­skir­ti­nio, rei­kia pa­gal­vo­ti apie tą žmo­gų, pa­ži­no­ti jį: „Jei mer­gi­na nuo vai­kys­tės ne­ mė­go kny­gų, tai tik­rai ne­nu­džiugs ją ga­vu­si. Gra­žūs apa­ti­niai tik­tų, jei ge­rai pa­žįs­ti sa­vo mo­te­rį. Na, jei tai do­va­no­tų bend­ra­dar­bis, tai jau bū­ tų įžū­lu. Jei mo­te­ris nie­ko ne­sto­ko­ ja, ge­riau­sia ori­gi­na­li do­va­na. Man la­biau­siai pa­tin­ka to­kios do­va­nos. Kaž­kur va­žiuo­ti, švęs­ti.“ Dul­kių siurb­lys, bul­vių tar­ka­vi­ mo ma­ši­na, nau­ji rat­lan­kiai. Šiuos daik­tus, kaip ab­sur­diš­kiau­sius šv. Va­len­ti­no die­ną, tram­dy­da­ma šyp­ se­ną var­di­jo Skai­va Ja­se­vi­čiū­tė. „Gink Die­ve, rei­kia la­bai at­sar­ giai do­va­no­ti apa­ti­nius dra­bu­žius, nes jei jie bus per ma­ži ar per di­ de­li, ga­li smar­kiai su­si­pyk­ti. Ne­ rei­kė­tų do­va­no­ti kve­pa­lų, ne­bent pui­kiai ži­nai, kad ji to­kių no­ri. Ne­ rei­kė­tų do­va­no­ti šu­niu­ko ar ka­čiu­ ko. Ne­bent mo­te­ris tre­jus me­tus to lau­kė“, – kal­bė­jo Skai­va. Keis­čiau­sia do­va­na, ku­rią ji yra ga­vu­si Įsi­my­lė­jė­lių die­ną, bu­vo dau­gy­bė šir­de­lių, už­kli­juo­tų ant jos au­to­mo­bi­lio: „Tai bu­vo žais­min­ga, bet se­niai išau­gau iš to am­žiaus. Be to, il­gai ir ne­leng­vai rei­kė­jo tas šir­ de­les lu­pi­nė­ti.“

Ri­zi­ka: Skai­va per­spė­ja, kad do­

Nu­vy­lė: Dž.But­ku­tei la­biau­siai

Ne­da­ry­ki­te ap­mau­džių klai­dų

va­no­jant apa­ti­nį tri­ko­ta­žą rei­kia ži­no­ti dy­džius.

ne­pa­ti­ko Mei­lės die­ną gau­ta kny­ ga apie vers­lą. Ingos Juodytės nuotr.

14

šeštADIENIS, vasario 9, 2013

vakarė

Se­zo­nas: pran­cū­zai sau­sio mė­ne­sį va­di­na se­mai­nes blan­ches (liet. k. – bal­to­sios sa­vai­tės).

Na­cio­na­li­niai sli­di­nė­ji­mo ypa­tu­m Sli­di­nė­ji­mas jau ke­le­tą me­tų ta­po lie­tu­vių pa­mėg­ta žie­mos ato­ sto­gų pra­lei­di­mo for­ma. Pa­gal tam tik­rus įpro­čius lie­tu­vių sli­di­ nin­kus jau ga­li­ma skirs­ty­ti į ke­le­tą di­des­nių gru­pių.

Kęstutis Pečiulis Trys lie­tu­vių ka­te­go­ri­jos

Oras: po­rą die­nų švie­tė sau­lė, to­dėl sli­di­nė­ti bu­vo šil­ta.

Pir­mo­ji – tie, ku­rie sli­di­nė­ja „ne­ to­li na­mų“. To­kie sli­di­nė­ji­mo en­ tu­zias­tai ren­ka­si sli­di­nė­ji­mo tra­ sas nuo Ig­na­li­nos iki Lat­vi­jos ir Slo­va­ki­jos sli­di­nė­ji­mo ku­ror­tus. Ge­riau­siai tai tin­ka pra­de­dan­tie­ siems ir be­si­sten­gian­tie­siems iš­ nau­do­ti kiek­vie­ną snie­guo­tą žie­ mos sa­vait­ga­lį. Ki­ta ka­te­go­ri­ja – Aust­ri­jos, Ita­ li­jos mė­gė­jai. Tai jau­ni­mo pa­mėg­ ti sli­di­nė­ji­mo ku­ror­tai – Li­vin­jas, Zel­de­nas, Išglas ir ki­ti. Ką tik­rai ga­li­ma juo­se ras­ti – sma­gų va­ka­ri­nį pa­šė­lio­ji­mą „Ap­res ski“, ne­bran­gių al­ko­ho­li­nių gė­ri­mų neap­mui­tin­tų pre­kių zo­no­se ir ge­rą lai­ko pra­lei­ di­mą su drau­gais. Su ge­rų bi­čiu­lių kom­pa­ni­ja – tai pa­ts tas.

Ir tre­čio­ji ka­te­go­ri­ja – ieš­kan­ tie­ji. Tai sli­di­nin­kai, mėgs­tan­tys Pran­cū­zi­ją, už­su­kan­tys į Švei­ca­ri­ ją ar ma­žiau ži­no­mus Ita­li­jos ku­ ror­tus. Vie­na­me iš to­kių sli­di­nė­ji­ mo ku­ror­tų ap­si­lan­kė­me ir mes. Pri­rei­kė snie­go gran­di­nių

San Ber­nar­do (Pran­cū­zi­ja). At­vyk­ ti į Pran­cū­zi­ją ge­riau­sia lėk­tu­vu, nes šios ša­lies sli­di­nė­ji­mo ku­ror­ tai lie­tu­viams yra to­liau nei Aust­ ri­ja ar Ita­li­ja. Va­rian­tų tik­rai yra, tie­siog rei­ kia jų paieš­ko­ti anks­čiau. Mū­ sų kom­pa­ni­ja mo­kė­jo po 640 li­tų už „Luft­han­sos“ skry­dį Vilnius– Milanas su mo­kes­čiais, 23 kg ba­ ga­žo žmo­gui ir ne­mo­ka­mą sli­džių komp­lek­tą. To­liau – du va­rian­tai: ieš­ko­ ti trans­fer bus, ku­ris per­vež­tų iš

oro uos­to iki sli­di­nė­ji­mo ku­ror­to, ar­ba nuo­mo­tis au­to­mo­bi­lius. Mes pa­si­rin­ko­me au­to­mo­bi­lių nuo­ mą – leng­vą­jį au­to­mo­bi­lį „Cit­ roën C5“, ku­ris kai­na­vo 270 eu­rų už sa­vai­tę. Tie­sa, va­žiuo­ti iki mies­te­lio pa­ sku­ti­nius 15 km rei­kia kal­nų ser­ pan­ti­nais, to­dėl, pri­klau­so­mai nuo oro są­ly­gų, au­to­mo­bi­liui ga­li pri­ reik­ti snie­go gran­di­nių. Mums jų pri­rei­kė tik grįž­tant. Vie­ti­nia­me au­to­ser­vi­se jos kai­na­ vo 100 eu­rų. Mies­te­lis, ku­ria­me gy­ve­no­me, kaip ir dau­gu­ma Pran­cū­zi­jos ku­ ror­tų, yra ga­na nau­jas ir įsi­kū­ręs pa­čiuo­se kal­nuo­se. Prie­šin­gai nei Aust­ri­jo­je, tai tik­rai ga­ran­tuo­ja ski in–ski out va­rian­tą, t.y. čiuo­ži­mą ir grį­ži­mą iš tra­sų tie­siog nuo vieš­bu­ čio du­rų.

15

šeštADIENIS, vasario 9, 2013

vakarė Tre­čio­ ji ka­te­go­ ri­ja – ieš­ kan­tie­ji. Tai sli­di­ nin­kai, mėgs­tan­ tys Pran­ cū­zi­ją, už­ su­kan­tys į Švei­ca­ri­ ją ar ma­ žiau ži­ no­mus Ita­li­jos ku­ror­tus.

260

cm

– tokio storio sniego danga būna kalno viršūnėje. Di­dy­bė: Pran­cū­zi­jos sli­di­nė­ji­mo ku­ror­tai tur­tin­gi ir ge­rų tra­sų, ir įspū­din­gų vaiz­dų.

Al­do­nos Vai­do­tie­nės as­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

mai: ką ran­da kal­nuo­se lie­tu­viai Tra­sos ir pra­mo­gos

Kaip ir vi­sur Pran­cū­zi­jo­je, tra­sos yra pla­čios ir žmo­nių nė­ra daug. Be­je, lie­tu­vių su­ti­ko­me tik ke­le­tą. Pran­cū­zai sau­sio mė­ne­sį va­di­na se­mai­nes blan­ches (liet. – bal­to­ sios sa­vai­tės). Tai reiš­kia, kad ap­ gy­ve­ndini­mo kai­nos yra maž­daug du kar­tus že­mes­nės nei pa­pras­tai, nes vai­kams tuo me­tu nė­ra ato­sto­ gų, to­dėl sli­di­nė­ja ma­žai pran­cū­ zų šei­mų.

Jei no­ri­te pa­ra­gau­ ti kaž­ko bū­din­go šiam re­gio­nui, bū­ti­ nai bent pa­sku­ti­nę die­ną už­su­ki­te į vie­ ną iš vie­ti­nių res­to­ra­ nė­lių.

Snie­go čia daug – kal­no vir­šū­nė­ je dan­ga sie­kia iki 260 cm, pa­pė­dė­ je – 160 cm. Mies­te­lis, ku­ria­me ap­si­sto­jo­me, 1850 m. įkur­tas La Ro­sie­re. Jis kel­ tu­vais ir tra­so­mis su­jung­tas su Ita­

li­jos ku­ror­tu La Thui­le, to­dėl sli­ di­nė­ti tik­rai yra kur. Iš vi­so – 156 sli­di­nė­ji­mo tra­sos. Po­rą die­nų švie­tė sau­lė, to­ dėl sli­di­nė­ti bu­vo šil­ta. Tie, ku­ rie ieš­ko pra­mo­gų, čia ras snie­ go par­ką su tramp­li­nais, ku­ria­me ga­li šo­ki­nė­ti bet ku­ris no­rin­ty­sis. Čia pat yra ir pri­pu­čia­mas ba­tu­ tas, ant ku­rio nuo tramp­li­no ga­li­ ma už­šok­ti su sli­dė­mis – žo­džiu, sma­gių už­siė­mi­mų čia ras kiek­ vie­nas. O no­rin­tie­siems ra­miai pa­ sli­di­nė­ti pu­raus snie­go tra­so­ mis re­ko­men­duo­ja­me čiuož­ti iki Ita­li­jos, kur ga­li­ma pa­si­mė­gau­ti sli­di­nė­ji­mu il­go­mis be­veik 3 km tra­so­mis. Svo­gū­nų sriu­ba? Bū­ti­nai!

Pus­ry­čiau­da­vo­me vi­si kar­tu, nes nuo­mo­jo­mės apar­ta­men­tus su vir­ tu­ve. Pie­tau­da­vo­me apie 13 val. kur nors kal­no ka­vi­nė­je, o va­ka­rie­niau­ da­vo­me vėl na­muo­se. Pran­cū­zi­jo­je kal­nuo­se kai­nos yra ge­ro­kai aukš­tes­nės nei Ita­li­ jo­je ar Aust­ri­jo­je. Čia, be­je, ne­ ra­si­te ir po­pu­lia­rio­sios gu­lia­šo sriu­bos ar so­čių­jų aust­riš­kų bifš­ tek­sų. Mais­to įvai­ro­vė ant kal­no,

ko ge­ro, ir Ita­li­jo­je, ir Pran­cū­zi­jo­ je pa­na­ši, nors pie­tums ant kal­ no aukš­tų rei­ka­la­vi­mų kel­ti gal ir ne­ver­tė­tų. Pran­c ū­z i­jo­je tik­rai ra­s i­te pran­ cū­ziš­kos svo­gū­nų sriu­bos, dar­žo­ vių ap­ke­p o qui­c he ar cre­m e bru­

lee. O Ita­li­ja tik­rai pa­siū­lys ska­nių pi­c ų, ma­ka­ro­n ų su įvai­r iau­s iais pa­d a­ž ais ir ki­t ų ska­n ės­t ų. Jei no­ri­te pa­ra­gau­ti kaž­ko bū­ din­go šiam re­gio­nui, bū­ti­nai bent pa­sku­ti­nę die­ną už­su­ki­te į vie­ną iš vie­ti­nių res­to­ra­nė­lių – jums

Pa­ta­ri­mai sli­di­nė­jant Pran­cū­zi­jo­je Sli­di­nė­ji­mo va­rian­tų paieš­kas

Pa­si­rin­ki­te ap­gy­ven­di­ni­mo

pra­dė­ki­te jau rug­sė­jo mė­ne­sį.

va­rian­tą ski in–ski out (šalia tra­ sų ir keltuvų), pa­ju­si­te, kas yra tik­ras ser­vi­sas.

Ieš­ko­da­mi ku­ror­tų ir nak­vy­

nės, nau­do­ki­tės po­rta­lu ski-fran­ ce.com. Ieš­ko­da­mi ne­bran­gių lėk­tu­vo bi­lie­tų – grei­tai.lt ir ki­tų avia­li­ni­jų pus­la­piais. Jei pa­si­rink­si­te sli­di­nė­ji­mą sau­

sį – bus ir sau­lės, už­teks ir snie­go. Pla­nuo­ki­te iš­leis­ti apie 2 700 li­

tų žmo­gui. Au­to­mo­bi­lių nuo­mą pa­dės su­

ras­ti „Goog­le“, ta­čiau nuo­mo­ki­te per tar­pi­nin­kus (ea­sy­ter­ra.com, au­toeu­ro­pe.com, kt.) – su­tau­py­ si­te.

pa­siū­lys fon­diu ar rak­le­tės ti­ po sū­rių, pui­kaus na­mi­nio ro­ži­ nio vy­no. Jį gurkš­no­jant ap­tar­site sa­vai­tės įspū­džius, patirtus sli­di­ nė­jant, mau­dantis ba­sei­ne ar va­ ka­rais links­mai žaidžiant po­pu­ lia­rų­jį sta­lo žai­di­mą „Di­X it“.

Orai

Artimiausiomis dienomis Lietuvoje oro temperatūra išliks panaši, kritu­ lių mažės. Šiandien temperatūra lai­ kysis apie 0 laipsnių. Pajūryje galima šlapdriba, likusioje Lietuvos dalyje krituliai nenumatomi. Sekmadienio naktį temperatūra svyruos tarp 4 ir 6 laipsnių šalčio, dieną laikysis 1 laips­ nis šalčio. Kritulių nenumatoma, bus debesuota su pragiedruliais.

Šiandien, vasario 9 d.

–1

+1

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia)

–1

Šiauliai

Klaipėda

–1

Panevėžys

–1

Utena

–1

8.13 17.27 9.14

40-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 325 dienos. Saulė Vandenio ženkle.

Tauragė

–2

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +15 Berlynas +1 Brazilija +28 Briuselis +3 Dublinas +7 Kairas +20 Keiptaunas +27 Kopenhaga –2

kokteilis Vi­sa­ga­lės pėd­kel­nės

Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas

+5 +9 +2 +6 +1 –4 +4 –2

Praha –1 Ryga 0 Roma +9 Sidnėjus +24 Talinas 0 Tel Avivas +21 Tokijas +10 Varšuva 0

Vėjas

2–6 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

-1

+1

0

-1

3

-1

0

-1

-2

6

O jei ko­čė­lą ap­trauk­si­te pėd­kel­nė­mis, prie jo ne­l ips mil­tai. Ne ma­ž iau svar­bu ir tai, kad nuo pėd­ kel­n ių nu­k irp­t as lie­muo pri­l ai­k ys šiukš­l ių mai­šą ir ne­leis jam su­k ris­t i į šiukš­l ia­dė­žės vi­dų.

pirmadien[

-3

0

Vilnius

Marijampolė

–1

Alytus

Vardai Algė, Apolonija, Erikas, Joviltas, Kirilas, Marijus

vasario 9-ąją

rytoj

„Kok­tei­l is“ su­lau­kė skai­t y­to­jų laiš­k ų, ku­r iuo­s e lie­pia­ma neiš­mes­t i se­nų pėd­kel­n ių, nes jos dar ga­l i bū­t i nau­ din­gos mū­sų gy­ve­ni­me. Įro­dy­da­mos tai, mo­te­r ys pa­tei­kė dau­g y­bę pa­v yz­ džių. Šian­d ien – pa­sku­t i­n io­ji pa­ta­r i­ mų po­rci­ja. Įsi­vaiz­duo­ja­te, iš pėd­kel­nės su­suk­tas ries­tai­n is bus pui­k i kem­pi­nė in­dams plau­t i.

–1

–2

-2

-3

3

1881 m. mi­rė ru­sų ra­ šy­to­jas Fio­do­ras Dos­to­ jevs­kis. Gi­mė 1821 m. 1964 m. Insb­ru­ke Aust­ ri­jo­je įvy­ko 9-ųjų žie­ mos olim­pi­nių žai­dy­nių ati­da­ry­mas. 1969 m. sėk­min­gai at­lik­ tas pir­ma­sis ban­do­ma­ sis lai­ne­rio „Boeing 747“ skry­dis. 1978 m. Ka­na­da pa­skel­ bė, jog iš ša­l ies iš­siun­ čia 13 so­v ie­t ų dip­lo­ma­ tų, mė­g i­nu­sių ver­buo­t i agen­tus.

1984 m. mi­rė SSRS ly­de­ ris Ju­ri­jus And­ro­po­vas, val­d žio­je iš­bu­vęs ma­ žiau nei 15 mė­ne­sių.

1991 m. be­veik 90 pro­ cen­tų rin­kė­jų Lie­tu­vo­je per re­fe­ren­du­mą pa­si­ sa­kė už ne­prik­lau­so­mą de­mok­ra­t i­nę Lie­t u­vos Res­pub­li­ką. 1998 m. ne­s ėk­m in­gai pa­s i­kė­s in­t a į Gru­z i­jos pre­zi­den­tą Eduar­dą Še­ vard­na­dzę. 2009 m. mi­rė vie­nas žy­m iau­s ių Lie­t u­vos poe­tų Ka­zys Bra­dū­nas. Poe­tas gi­mė 1917 me­tais Kir­šų kai­me Vil­ka­viš­kio ra­jo­ne.

Klai­pė­dos teat­rai virs Už­ga­vė­nių šiu­pi­nį Vi­si uostamiesčio teat­rai jau ry­toj virs bend­rą Už­ga­vė­nių šiu­pi­nį, ku­rio pa­ra­ gau­ti kvie­čia­mi vi­si klai­pė­die­čiai.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Re­tas dar­ži­nin­kas ži­no, kad pėd­kel­nė­ mis ga­li­te ap­vilk­ti au­gan­čius mo­liū­gus, cu­ki­ni­jas ar pa­ti­so­nus – taip ap­sau­go­si­ te juos nuo grau­ž i­k ų ir paukš­čių. Jei­gu sun­kiai priei­na­mo­se vie­to­se su­ si­kau­pė dul­kės, jas nu­va­ly­ti ga­li­te sie­ te­l iu, ku­r į pa­si­da­ry­si­te pėd­kel­nes už­ tem­pę ant se­nos pa­ka­bos. Kai ku­r ie gė­l i­nin­kai tvir­ti­na, kad mai­ še­l iai iš pėd­kel­nių yra idea­lus spren­ di­mas gė­l ių svo­g ū­nė­l iams lai­ky­ti. Be to, gė­l ių mė­gė­jai sa­ko, kad jei į va­ zo­no dug­ną įklo­si­te ga­ba­lė­l į pėd­kel­ nių au­di­nio – že­mės su van­de­niu neiš­ bėgs lauk, kai lais­ty­si­te au­ga­lus. Da­ž y­to­jai kai ka­da ko­šia da­ž us, da­ž ų skar­di­nę ap­trau­kę pėd­kel­nė­mis. Jei­g u pa­me­tė­te smul­k ų daik­tą ir ne­ ga­l i­te jo ras­t i, dul­k ių siurb­l io ant­ga­l į ap­v y­n io­k i­te pėd­kel­nė­m is. Jos ne­leis siurb­l iui įtrauk­ti daik­to, ku­rio ieš­ko­te ir ku­r į, ži­no­ma, su­ra­si­te. Kai kas die­va­go­ja­si, kad pėd­kel­nės ga­ li pa­si­tar­nau­ti kaip vir­vė au­to­mo­bi­liui iš pus­nies iš­trauk­ti. „Kok­tei­lis“ tuo abe­ jo­ja, ta­čiau ne­drau­d žia tai pa­tik­rin­ti. Čes­ka (ar tie­sa, kad mū­vint pėd­kel­nes ko­jos pirš­tais špy­gos ne­pa­ro­dy­si?)

Lab­da­rin­gą Už­ga­vė­nių šiu­pi­nį Klai­pė­do­je jau ant­rus me­tus ini­ci­ juo­ja bend­ro­vė „Phi­lip Mor­ris Lie­ tu­va“, ku­ri ak­ty­viai pri­si­de­da prie bend­ruo­me­niš­ku­mo ska­ti­ni­mo. Šie­met to­kios tra­di­ci­jos tiks­las – su­rink­ti pi­ni­gų ir juos skir­ti Klai­ pė­dos dra­mos teat­ro spek­tak­liui, ku­ris bus pir­ma­sis po re­konst­ruk­ ci­jos su­grį­žus į gim­tą­ją sce­ną. Prem­je­ra – Ar­vy­do Juo­zai­čio pje­ sė „Lui­zė pir­mo­ji“, ku­rią ža­dą sta­ ty­ti re­ži­sie­rius Gy­tis Pa­de­gi­mas. „La­bai džiu­gu, kad vi­si uos­ta­ mies­čio teat­rai su­si­vie­ni­jo tam, kad mus pa­lai­ky­tų. Nė vie­nas ne­ pa­sa­kė, kad ne­no­ri, kad to ne­da­rys dy­kai. Atei­ty­je ir mes pa­dė­si­me vi­ siems, kam rei­kės“, – džiau­gė­si ir ža­dė­jo Klai­pė­dos dra­mos teat­ro va­ do­vas Ge­di­mi­nas Pranc­kū­nas. Lab­da­rin­go Už­ga­vė­nių šiu­pi­nio tra­di­ci­jos puo­se­lė­to­ja žur­na­lis­ tė Edi­ta Mil­da­žy­tė skai­čia­vo, kad Klai­pė­dos dra­mos teat­ro prem­je­ ri­niam su­grįž­tu­vių spek­tak­liui bus su­rink­ta apie 90 tūkst. li­tų. Di­džią­ją da­lį šios su­mos – 70 tūkst. li­tų – paau­ko­jo uos­ta­mies­ čio vers­li­nin­kai, o li­ku­sius pi­ni­gus ke­ti­na­ma su­rink­ti par­da­vus bi­lie­ tus į uni­ka­lų pa­si­ro­dy­mą, ku­rį ku­ ria vi­si Klai­pė­dos teat­rai. „Žiū­ro­vai pa­ma­tys aukš­čiau­ sio ly­gio pa­si­ro­dy­mą. Tu­rė­tų bū­ti sma­gu ir ne­nuo­bo­du. Teat­rai iš­

Tiks­las: uos­ta­mies­čio teat­rai su­si­vie­ni­jo tam, kad bū­tų su­rink­ta pi­ni­gų su­grįž­tu­vių į re­konst­ruo­tą Klai­pė­

dos dra­mos teat­rą prem­je­ri­niam spek­tak­liui.

si­rin­ko sa­vo per­liu­kus ir iš jų su­ ver­si­me pa­si­ro­dy­mo vė­ri­nį, o iš gra­žiau­sių per­lų juk bū­na gra­ žiau­sias vė­ri­nys“, – int­ri­ga­vo pa­ si­ro­dy­mo re­ži­sie­rius Da­rius Ra­ ba­šaus­kas. G.Pranc­kū­nas tei­gė, kad klai­pė­ die­čių ir įmo­nių fi­nan­si­nė pa­ra­ma teat­rui yra di­de­lė pa­ska­ta. Pa­do­va­ no­ta su­ma – treč­da­lis ar net pu­sė spek­tak­liui „Lui­zė pir­mo­ji“ pa­sta­ ty­ti rei­ka­lin­go biu­dže­to.

Teat­ro va­do­vas vy­lė­si, jog žiū­ro­ vai prem­je­rą ga­lės iš­vys­ti 2015 me­ tų ru­de­nį, nes tuo­met re­konst­ruo­ tas teat­ras tu­rė­tų at­ver­ti du­ris. Lab­da­rin­ga­me tra­di­ci­nia­me Už­ga­ vė­nių šiu­pi­nio ren­gi­ny­je bus pa­gerb­ ti ir pen­ki švie­suo­liai: klai­pė­die­čiai ra­šy­to­jas Kos­tas Kau­kas, skulp­to­rius Al­gir­das Bo­sas ir ta­py­to­jas Ed­var­das Ma­li­naus­kas bei gargž­diš­kė bu­vu­si mo­ky­to­ja Al­do­na Var­ka­lie­nė ir Šal­ pė­nų kai­mo bib­lio­te­ki­nin­kė, bend­

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

ruo­me­ni­nės or­ga­ni­za­ci­jos stei­gė­ja Ja­ni­na Mor­ta Tam­kie­nė. „Ti­kiuo­si, jog bus šil­tas, jau­kus va­ka­ras, ku­ria­me ne­trūks ir grau­ džiai iš­kil­min­gų aki­mir­kų, ir ge­ros hu­mo­ro do­zės“, – klai­pė­die­čius į Už­ga­vė­nių šiu­pi­nį kvie­tė E.Mil­ da­žy­tė. Kur? Žve­jų rū­mai. Ka­da? Va­sa­rio 10 d. 19 val. Kai­na?20 Lt.

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.