Miestas R.Bransonas birželio pradžioje skaitys pranešimą „Žalgirio“ arenoje vyksiančiame lyderystės forume.
4p.
Lietuva
7p.
D.Pavalkio vizija: daugiau valstybės pinigų inžinierių technologų, miškininkų, slaugytojų studijoms, o iš ko atims?
Ekonomika
9p.
Lietuvos odontologai įvertino kolegas: geriausia burnos higienistė – R.Juchnevičienė iš Kauno.
Lietuvoje mokamas atlyginimas už vieną darbo valandą – vienas mažiausių Europos Sąjungoje.
13p.
Antradienis vasario 12, 2013 Nr. 35 (19896) Kaunodiena.lt 2 Lt
Kauno ligoninę išvarys elektrinių dūmai?
H.Daktaras graudino teismą Daiva Janauskaitė d.janauskaite@diena.lt
Teisiami Daktarų grupuotės nariai Klaipėdos apygardos teisme vakar tarė paskutinį žodį. Čia netrūko skambių frazių apie Tėvynę Lietu vą, pokario rezistenciją, būrį išlai komų vaikų, sąžiningą verslą, at gailos žodžių ir priesaikų, kad vis kas, ką jie pasakė, yra tiesa. Vadeiva išspaudė ašarą
Kalbą perskaitęs Henrikas Daktaras tvirtino esąs nekaltas ir prašė jį ištei sinti. „Jeigu aš reikalingas Lietuvai, norėčiau už Lietuvą mirti. Sėdėti ka lėjime nebenoriu. Sušaudykite mane arba išteisinkite!“ – rėžė H.Dakta ras, baigdamas pusvalandį trukusią kalbą ir pats susigraudinęs nubraukė ašarą.
5
Dienos citata „Norėčiau žaisti „Žalgiry je“. Kiekvieno krepšinin ko tikslas – rungtyniau ti stipriausiame žemyno turnyre“, –
Koncentracija: V.Pocius stebisi, kad tokioje mažoje teritorijoje ketinama pastatyti tiek daug biokuro katilinių.
Mažos biokuro katilinės nelaikomos di deliais taršos šaltiniais, tačiau kas atsitin ka, kai daug jų atsiranda vienoje vietoje? Miesto valdžios palaiminimą gavusių bio kuro katilinių kaminai gali apsupti net gydymo įstaigą. Popiežius atsistatydina dėl senatvės 12p.
Tadas Širvinskas
t.sirvinskas@kaunodiena.lt
Išdygs ligonių panosėje
Taikos prospekte esantis Respub likinės Kauno ligoninės Vertebro neurologijos skyrius atsidūrė lyg laužo epicentre. Per šią žiemą netoli ligoninės pa stato jau užkurtos dvi biokuro ka
Artūro Morozovo nuotr.
tilinės iš Vakarų pusės, dar dvi ka tilinės savo kaminus ketina kelti iš Rytų. Viena iš jų – visai šalia ligo ninės. „Mes čia jau dirbame 25 me tus, kasd ien tur im e apie šimt ą ligonių, nekalbant apie persona lą, o viena katilinė ketina pradėti veiklą mažiau nei už šim to metrų.
2
sakė į Kauną atvykęs, bet dar sutarties su „Žalgiriu“ neturintis amerikietis Donnie McGrathas.
10p.
2
Antradienis, vasario 12, 2013
Miestas
Oro kokybė Kaune 0
12
50mg/m3
Šaltinis: Kauno miesto aplinkos kokybės tyrimai
Kietosios dalelės (KD10) Nustatyta 24 val. ribinė vertė
0
1,48
Anglies monoksidas (CO)
10 mg/m3
Nustatyta 8 val. ribinė vertė
0
35
200
mg/m3
Azoto dioksidas (NO2)
Nustatyta 1 val. ribinė vertė
Kauno ligon elektrinių d Vis dėlto apie galimą 1 poveikį sveikatai nie ko nežinome ir nesame infor muojami“, – susirūpinimo neslė pė Respublikinės Kauno ligoninės Vertebroneurologijos skyriaus ve dėjas Jonas Marengolcas. Pokštai: virtualioje erdvėje Kauno duobės lyginamos su Mėnulio ir Marso krateriais, juokaujama, kad
NASA su kauniečiais sudarė sutartį ir čia išbandys savo techniką.
Artūro Morozovo nuotr.
Duobėtos gatvės tapo pajuokos objektu Vilija Žukaitytė
v.zukaityte@kaunodiena.lt
Internete vis dažniau pasirodo kandžių komentarų ir aptarinė jamos nuotraukos, kuriose Kau no gatvių kiaurymės lyginamos su Mėnulio ir Marso krateriais. Valdininkų abejingumo šarvų ši kritika, atrodo, nepramuša. Trukdo šaltis?
Artimiausiu metu situacija mies to gatvėse nesikeis – tvirtinama, kad remontuoti duobes trukdo per šalti orai. Skylėtos kaip rėtis Kauno gat vės – sena bėda, tačiau pastaruoju metu ją dar labiau paaštrino per mainingi orai, dėl kurių keliuose atsiveria vis naujų spąstų vairuo tojams. „Važiuojant nuo Kauno klinikų link Savanorių prospekto dėl kelią nusėjusių duobių nebeži nai kur dingti – turi itin meistriš kai laviruoti ir bandyti apsaugoti automobilį, kad jo neapdaužytum, bet taip blaškydamasis gali ir ava riją sukelti“, – skundėsi kaunie tis Arvydas.
temperatūra, nuo 5 iki 10 laipsnių šilumos. Kai temperatūra aukš tesnė, duobės lopomos karštu as faltu“, – portalui kaunodiena.lt vakar atšovė Kauno miesto savi valdybės Miesto tvarkymo sky riaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis ir pripažino, kad šią žiemą Kaune nė viena duobė taip ir nebuvo už taisyta šaltu asfaltbetoniu. Netinkamos oro sąlygos keli nininkams netrukdė remontuoti duobių Ašigalio gatvėje lapkričio viduryje. Portalas kaunodiena.lt rašė, kad tuomet karštas asfaltas buvo pilamas į vandens pritekėju sias duobes, nors tąkart oro tem peratūra nesiekė 10 laipsnių šilu mos. Gruodžio viduryje esant 5 laipsniams šalčio ir sningant bu vo asfaltuojamos duobės Partiza nų ir Kalpoko gatvėse.
Rangovas pats nu sprendžia, ar pa statyti ženklą, ar užpilti duobę skalda.
Dvigubi standartai
Miesto tvarkymo skyrius, anks čiau žadėjęs pasirūpinti, kad pa vojingiausios duobės būtų laikinai užlopytos šaltu asfaltbetoniu, už traukė naują giesmę. „Dabar netinkamas laikas lopyti duobes. Pagal reikalavimus šaltu asfaltbetoniu duobes galima tai syti tik tada, kai lauke yra pliusinė
Šiuo metu oro temperatūra die ną svyruoja apie nulį laipsnių, ta čiau tai tapo pasiteisinimu keli ninkams nelopyti gatvių. Dabar duobes turinti tvarkyti bendrovė „Kamesta“ jas tik laikinai užpila stambia skalda arba šalia pastato įspėjamąjį ženklą. Deja, tai men
kai gelbėja – po dienos kitos skal da būna išsibarsčiusi gatvių pa kraščiuose. Trūksta pinigų
Net nesvarstoma galimybė tas pačias duobes skalda užpilti ant rą kartą. Teisinamasi, kad trūksta lėšų. „Avarinėms duobėms lopy ti skyrėme 100 tūkst. litų. Už šią sumą kelininkai planuoja užlopy ti 600 kv. m ploto asfalto“, – tei gė A.Pakalniškis. Registruoti avarines duobes savivaldybė pradėjo sausio pra džioje. Apie jas galima pranešti e. paštu miesto.tvarkymo.skyrius@ kaunas.lt. „Iš tiesų sulaukiame nemažai kauniečių laiškų. Per dieną – po ke lis pranešimus“, – pripažino Mies to tvarkymo skyriaus vedėjas. Pasiteiravus, ar yra konkre tus terminas, per kiek laiko „Ka mesta“ turi reaguoti į gyventojų pranešimus apie duobes, A.Pa kalniškis teigė, kad bendrovei in formacija siunčiama tik tada, kai atrenkama keletas pasitvirtinu sių skundų. „Rangovas pats nusprendžia, ar pastatyti ženklą, ar užpilti duobę skalda“, – sakė valdininkas. Praėjusiais metais Kauno mieste duobėms tvarkyti buvo skirta 2,6 mln. litų. Spalio mėnesį papildo mai iš Kelių priežiūros ir plėtros programos skirta dar 750 tūkst. litų. Kiek pinigų bus skirta šiais metais, paaiškės vasarį, kai bus patvirtintas miesto biudžetas.
Naudojasi lanksčiu įstatymu
Maždaug už 600 m nuo ligoninės į vakarus esanti katilinė „GECO Kaunas“ jau veikia visu pajėgu mu, o maždaug už 900 m į pietva karius įsikūrusi „Lorizon Energy“ katilinė baigia derinti veiklos pa rametrus ir netrukus taps visaver te šilumos energijos gamybos rin kos dalyve. Į rinką veržiasi dar dvi netoli li goninės sklypus nužiūrėjusios ka tilinės. Pietryčiuose, už maždaug 450 m, galingą jėgainę statyti nori bendrovė „Okseta“, o šalia ligoni nės įsikurti pageidautų „Kolekta“, ketinanti užkurti kone 20 megava tų (MW) galios katilinę. Trims iš šių išvardytų keturių katilinių nė nereikia poveikio ap linkai vertinimo, nes jų galia ne siekia 20 MW. Taigi nenuostabu, kad dviejų katilinių deklaruojama galia – 19,8 MW. „Verslininkai įsigudrino rengti mažesnes katilines, tačiau pasta tyti jų daug. Kiekvienos katilinės atskirai skleidžiama tarša nebus didelė, tačiau objektai vienas prie kito yra arti, todėl jų skleidžiamą taršą reikia sudėti“, – aiškino vie šosios įstaigos „Kauno aplinkos kokybės tyrimai“ direktorius Juo zas Kameneckas. Visų keturių katilinių planuoja ma galia – beveik 100 MW. Poveikis sveikatai netirtas
Amalių bendruomenės centro va dovas Vidas Pocius skaičiuoja, kad vien tik Petrašiūnų rajone ar šalia jo ketinama statyti arba moderni zuoti kone dešimt katilinių. „Čia susikoncentravo daugiau sia ir pačios didžiausios katilinės, tačiau informacija apie tai nutyli ma arba jos visai nėra“, – kalbėjo V.Pocius. Be jau minėtų kelių, palyginti ne didelių katilinių, jau greitai turė
tų prasidėti Petrašiūnų elektrinės modernizavimo darbai, po kurių biokurą pradėsiančios kūrenti jė gainės šilumos gamybos pajėgu mai per metus sieks 40–45 MW. Taip pat elektrinė galės pagaminti apie 15 MW elektros energijos. Ne toli yra ir Kauno laisvoji ekonomi nė zona, kurioje planuojama statyti atliekų deginimo jėgainę. „Visi suinteresuoti pigia šilumos energija, tačiau pigios šilumos kai na gali būti sveikata“, – perspėjo V.Pocius. Kauno visuomenės sveikatos centras apie dygstančių katilinių keliamą susirūpinimą girdėjo, ta čiau juo kol kas nesusidomėjo.
Juozas Kameneckas:
Biokurą naudojančių katilinių skleidžiama tarša yra daug dides nė nei dujas naudo jančių katilinių. „Iš tos medžiagos, kurią turime, matome, kad teisės aktai nepažei džiami ir mes problemų nematome. Gal kažkas yra suinteresuotas kel ti triukšmą, bet stabdyti projektų neturime jokio pagrindo“, – abe jingai katilinių plėtrą vertino cent ro direktorius Gintautas Kligys. Šalia – ir konditerijos cechas
Dėl aplink dygstančių kaminų su sirūpinusi Respublikinė Kauno li goninė kreipėsi į Kauno regiono aplinkos apsaugos departamen tą (RAAD). Šis nusprendė, kad ar čiausiai ligoninės katilinę turintys statyti verslininkai poveikio aplin kai vertinimą atlikti privalės. „Įstatymas to nereikalauja, ta čiau kai reikalauja visuomenė, vertinimo galime pareikalauti ir mes“, – aiškino Kauno RAAD di rektoriaus pavaduotojas Alfredas Vaišnoras. Dėl augančio katilinių skaičiaus į Kauno RAAD kreipėsi ne tik li goninės ir bendruomenės atsto vai, tačiau ir kai kurių įmonių va dovai. „Mūsų veiklai ta katilinė gal
Vagys apsisuko greitai Jurg it a Šak ienė Į Jonavos gatvėje esantį nuosa vą namą šeštadienį įsibrovę plė šikai praturtėjo daugiau nei 100 tūkst. litų.
Nusikaltėliams, nukentėjusiojo 38 metų R.A. manymu, įsigauti namo vidun ir susirasti grobį už teko valandos. Gali būti, kad va gys apsisuko daug greičiau. Peršasi išvada, kad būtent šis taikinys pasirinktas neatsitikti nai, kad greičiausiai iš anksto ži nota apie riebų kąsnelį ir, svar biausia, turėta informacijos, kur
namo viduje jo konkrečiai ieš koti. Žaliakalnio policijos ko misariate R.A. spėjo, kad plėši kai apsilankė tarp 15.30 ir 16.30 val. Pareigūnams jis nurodė, kad nusikaltėliai į vidų patekti galė jo atstūmę pirmo aukšto langą. Signalizacijos name nebuvo. Policijos turimais duomeni mis, iš namo dingo 7 000 eu rų, 75 000 litų, 500 JAV dolerių, balto metalo moteriškas laikro dis „Orinox“. R.A. nurodė, kad žala siekia beveik 104 tūkst. li tų. Turtas nedraustas. Pareigūnai pastebi, kad atve jų, kai iš namo ar buto dingsta
didelės pinigų sumos, pastaruo ju metu pasitaiko gana dažnai. Panašus ir braižas. Daugeliu at vejų į vidų nusikaltėliai patenka pro langą. Atrodo, kad patarimai namuose nelaikyti daug pinigų negelbsti. Vasario 1 d. panašiu būdu di džiulės pinigų sumos ir brangių daiktų neteko 27 metų kaunietė S.A. Iš jos namų dingo 13,5 tūkst. litų, 13 tūkst. Anglijos svarų ster lingų (tai yra beveik 65 tūkst. li tų), juvelyrinių dirbinių, dviejų laikrodžių. Visa tai, moters tei gimu, pavogta iš jos buto pirma me aukšte P.Lukšio gatvėje.
Apsupo: šis ligoninės skyrius atsidūrė kaminų apsuptyje.
3
Antradienis, vasario 12, 2013
Miestas kaunodiena.lt/naujienos/miestas
ninę išvarys ūmai? Biokuro katilinės aplink Respublikinės Kauno ligoninės skyrių Taikos pr. Populiarūs: pirmiausia mugės dalyviai išgraibstė brangiausius leidimus, skirtus prekiauti Laisvės alėjoje.
~600 m
0 10
m
~
900 m
m 50 ~4
~
Prieš Kazimiero mugę – prekybininkų anšlagas Vilija Žukaitytė
„Geco Kaunas“, Taikos pr. 104 (galia iki 19,8 MW).
Vakar prasidėjusi Kazimiero mu gės dalyvių registracija nustebino aktyvumu – iki 16 val. buvo išdaly ta 600 prekybos leidimų. Kai ku rie prekybininkai, nuogąstauda mi, kad liks be leidimo, į eilę pra dėjo rikiuotis prieš dvi dienas.
„Lorizon Energy“, Elektrėnų g. 10L (galia iki 10 MW).
Negrįžo namo nakvoti
Respublikinės Kauno ligoninės skyrius, Taikos pr. 112.
„Okseta“, Biruliškių g. 6A (galia iki 48,6 MW). „Kolekta“, Taikos pr. 114M (galia iki 19,8 MW).
ir netrukdys, bet nemanau, kad jos kaimynystė tinkama šalia veikian čiam konditerijos cechui ir vos už 50 m esančiai ligoninei. Tegul at lieka poveikio aplinkai vertinimą. Jeigu jį atlikus paaiškės, kad ka tilinė niekam jokios reikšmingos žalos nedarys, tegul būna“, – sakė „Kauno liftų“ generalinis direkto rius Jonas Guzavičius. Tarša sklis kilometrus
A.Vaišnoras aiškino, kad bioku rą naudojančių katilinių plėtrą kontroliuoti būtų daug lengviau, jei savivaldybė turėtų patvirtinu si specialųjį planą, kuriame aiš kiai matytųsi, kiek ir kokio galin gumo katilinių leidžiama statyti kiekviename miesto rajone. Savi valdybė tokio plano neparengė, ta čiau neseniai pavedė J.Kameneckui atlikti skaičiavimus, kurie turėtų
Artūro Morozovo nuotr.
atskleisti, kokią taršą skleis visos planuojamos statyti biokuro kati linės. „Jei matysis, kad normos viršija mos, Kauno RAAD daugiau katili nių statyti neturėtų leisti“, – vylė si J.Kameneckas. Mokslų daktaras aiškino, kad katilinėse yra priva lomi modernūs filtrai, tačiau tarša vis tiek gali sklisti kilometrus. „Biokurą naudojančių katilinių skleidžiama tarša yra daug dides nė nei dujas naudojančių katilinių, bet mažesnė, nei kūrenant angli mis“, – aiškino J.Kameneckas. Bendruomenės balso negirdi
V.Pocius baiminasi, kad J.Kame necko tyrimas ir bendruomenės pasipiktinimas biokuro katilinių plėtros nesustabdys. „Pavyzdžiui, Petrašiūnų gyven tojai aiškiai pasakė, kad nepagei dauja modernizuoti Petrašiūnų elektrinę, tačiau žmonių nuomo nės niekas nepaklausė. Vis girdime, kad aplinkosaugininkai kontro liuos, ar katilinės neskleidžia per nelyg daug taršos. Kaip jie kont roliuos, jei net neturi laboratorijos tokiems tyrimams atlikti?“ – ste bėjosi V.Pocius. Jis teigia pastebintis, kad povei kį sveikatai ir aplinkai vertinantys specialistai Lietuvoje dažnai į ver tinimą neįtraukia kai kurių svar bių elementų. Pavyzdžiui, ne visa da atsižvelgiama į tai, kad biokurui vežti reikalingi dideli sunkvežimių transporto srautai. „O įskaičiuoti reikia viską. Jeigu tos katilinės bus atidarytos, teks iškelti ligoninę, sunkvežimiai ne tik kels taršą, bet ir išmals kelius. Tad verta apskaičiuoti, ar ta piges nė šilumos energija išties bus pi gesnė“, – dėstė V.Pocius.
Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.
Oficiali dalyvių registracija turėjo prasidėti tik pirmadienio rytą, ta čiau pirmieji žmonės į Žemės ūkio rūmus pradėjo rinktis dar šešta dienį. Sus ir ink us iej i, nen or ėd am i laukti pirmadienio, ėmėsi ini ciatyvos ir patys sudarė eilės są rašą. Iki sekmadienio sąraše jau buvo 120 žmonių. Kilus tarpusa vio konfliktams sekmadienį sąra šas buvo suplėšytas, tad kai kurie prekiautojai, bijodami negauti lei dimo, liko nakvoti rūmuose. „Atvažiavau čia pirmadienį 4 val. ryto, radau apie 30 žmonių, kurie čia nakvojo. Jau laukiu pu sę dienos, savo eilės prieš mane dar laukia 40 žmonių“, – perpiet skundėsi odos gaminiais mugėje norintis prekiauti Gediminas. Ūkin inkai, tautod ail in inkai, menininkai guodėsi, kad, no rint užsiregistruoti į mugę, reikia
mesti darbus ir ilgas valandas sto vėti eilėje. „Kituose miestuose registraci ja į muges vyksta internetu. Pas kiria laiką, kada turi ateiti, ir jokių problemų“, – sakė tautodailinin kė Zita. Išgraibstė brangiausius
Šventės pagrindinis organizato rius, Lietuvos šeimos ūkininkų są jungos pirmininkas Vidas Juods nukis, patvirtino, kad išankstinės registracijos nebuvo, leidimai bu vo pradėti dalyti pirmadienį nuo 9 val. ryto.
Atvažiavau čia pir madienį 4 val. ryto, radau apie 30 žmo nių, kurie čia nak vojo. „Iki pietų buvo išdalyta 500 lei dimų. Laisvės alėjoje, kur leidi mai prekiauti kainuoja brangiau siai, laisvų vietų nebėra, prekybos plotai liko Vilniaus gatvėje, Rotu šės aikštėje ir prie Soboro“, – sa kė V.Juodsnukis. Leidimas prekiauti Laisvės alė joje visas tris mugės dienas kai nuoja 150 litų, kitur – 120 litų.
Rengiama tryliktą kartą
Pasiteiravus, kodėl dalyvių re gistracija nerengiama internetu, jis teigė, kad to pageidavo vos ke letas ūkininkų. „Žmonės nori per vieną dieną užsiregistruoti, nors registraci jai skyrėme visą mėnesį. Mes ne pajėgūs visų priimti vienu metu: trys žmonės registruoja telefonu, dar trys – vietoje. Pernai teiravo mės, ar reikia elektroninės regist racijos, atsakymo sulaukėme tik iš 10 žmonių. Jeigu bus daugiau pageidavimų, kitąmet registra cija bus elektroninė“, – kalbėjo V.Juodsnukis. Lietuvos šeimos ūkininkų są jungos pirmininkas priminė, kad leidimai, skirti neįgaliesiems, moksleiviams ir studentams, ku rie įsikurs Vasario 16-osios gatvė je, bus pradėti dalyti ketvirtadie nį, vasario 14 d. Jiems už prekybos vietą, kurių bus skirta 200, mokė ti nereikės. Dar 30 nemokamų vietų prie miesto savivaldybės pastato ža dama skirti gyvųjų amatų atsto vams. Kazimiero mugė Kaune vyks jau 13 kartą, ji tęsis tris dienas – nuo kovo 8 iki 10 d. Mugėje savo pro dukciją galės pristatyti apie 1,2 tūkst. prekiautojų.
Gripas vis dar kankina miestą Jurgita Šakienė
j.sakiene@kaunodiena.lt
Mokyklose atnaujinamos pamokos
Sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinėmis kvėpavimo takų in fekcijomis (ŪVKTI) Kauno mieste mažėja, bet dar nedrįstama teigti, kad liga atsitraukia.
Kauno miesto sav ivaldyb ės Švie timo ir ugdymo skyr iaus vedėj as Ant an as Bagd on as vak ar sakė, kad vis daug iau dėl grip o užd ar y tų mok yklų atn aujin a darb ą.
Kaun o vis uom en ės sveika tos centro (KVSC) duomenimis, praėjusią savaitę dėl gripo į ligo nines kreipėsi 220 kauniečių, 103 iš jų buvo hospitalizuoti ir net 13 gydyti intensyvios terapijos sky riuose. „Per praėjusias dvi savaites į Kauno ligonines buvo paguldy ta daugiau kaip po 100 asme nų, iš jų kelios – besilaukiančios moterys. Intensyviosios terapi jos skyriuose gydyta ir vaikų, ir suaugusiųjų“, – pasakojo KVSC Užkrečiamųjų ligų profilaktikos
Vak ar nev yko pamokos Žal iak al nio prog imn az ij oj e, J.Jablonsk io gimn az ij oj e, J. ir P. Vileiš ių pag rin dinėj e mok ykloj e, „Ąžuolo“ kat al i
ir kontrolės skyriaus vedėja Ori na Ivanauskienė. Praėjusią savaitę 10 tūkst. gy ventojų teko 186 sergantieji gri pu ir ŪVKTI. „Tai yra vis dar gana aukštas epideminis lygis“, – sakė O.Iva nauskienė. Ankstesniąją savaitę šis skaičius buvo dar didesnis –
kiškoj e, Dain avos ir „Pur ienų“ vi dur inės e mok yklos e. Namuos e laik ą leid žia ir Nemu no vid ur in ės mok ykl os prad i nių klas ių mok in iai. Vis dėlto tai neatspind i Kauno mok in ių serg a mumo. Nem až ai mok yklų kar an tino nep ratęs ė, nes pas kelb ė ato stog as.
235 atvejai 10-iai tūkstančių gy ventojų. Gripas praėjusią savaitę sudarė net 40 proc. minėtų susirgimų. Pasak O.Ivanauskienės, kaip ir kasmet, gripu daugiau serga suaugusieji, o ŪVKTI – vaikai. Šiemet epidemija paskelbta sausio 22 d.
4
antradienis, vasario 12, 2013
miestas
Kauno savivaldy bė, skirtingai nei Vil niaus, Lietuvos tau tinio jaunimo są jungai (LTJS) Vasa rio 16-ąją leido su rengti eitynes.
Tradicija: Kaune tautinio jaunimo eitynės rengiamos penktus metus.
Artūro Morozovo nuotr.
Patriotinėms eitynėms kliūčių nebus Prognozuojama, kad jose gali daly vauti daugiau nei įprasta žmonių, nes Vilniaus savivaldybė LTJS Ko vo 11-ąją neleido rengti eitynių Ge dimino pr. Šį sprendimą organiza cija apskundė teismui. „Vasario 16-osios eitynės skir tos paminėti mūsų tautinės vals tybės 95 metų gimtadienį, 1949 m. vasario 16-osios deklaraciją, atkreipti visuomenės dėmesį į šių laikų iššūkius mūsų tautai ir vals tybei“, – teigiama LTJS pranešime.
Eitynės prasidės 14 val. buvusiame Ramybės parke. „Leidimas eitynėms išduotas be veik prieš mėnesį. Ši organizacija eitynes mieste rengia jau ne pirmi metai, kol kas didesnių konfliktų nepasitaikė“, – sakė savivaldybės administracijos direktoriaus pava duotojas Vygaudas Molis. Patriotinėmis pavadintos eitynės Kaune rengiamos penktus metus, tačiau, anot organizatorių, būtent šiemet vyksiančios eitynės yra itin
svarbios visam lietuvių tautiniam judėjimui. „Šiais globalizacijos, socialinės atskirties ir visuomenės degradaci jos laikais tautinėms idėjoms lieka vis mažiau vietos. Politikai aktyviai užsiima nutautinimo ir iškrypėlių propaganda, o taikius tautinius ju dėjimus engia, skleidžia apie juos melagingą informaciją. Kiekvienas gali nebaudžiamas niekinti mūsų valstybės simbolius, o iš patrio tiškai nusiteikusių žmonių, norin
čių pagerbti tautos didvyrius, ban doma atimti teisę laisvai žygiuoti miestų gatvėmis. Vilniaus mies to savivaldybei atsisakius išduo ti leidimą taikiai patriotų šventei, eitynės Kaune įgauna dar didesnę svarbą, o kartu – ir užduotį. Eity nių masiškumas, taip pat ir tvarkos užtikrinimas tampa itin svarbus“, – sakoma pranešime. Pernai tradicinėse tautinio jau nimo eitynėse Vilniuje minint Nepriklausomybės atkūrimo die
ną dalyvavo apie apie 900 žmo nių. Nešina valstybinėmis trispal vėmis minia Gedimino prospekte skandavo Lietuvos vardą, daina vo patriotines tautines dainas, ta čiau kai kurie žmogaus teisių gynė jai sukritikavo vėl skambėjusį šūkį „Lietuva lietuviams“ ir skustagal vių dalyvavimą eitynėse. Daugiausia kritikos eitynės su laukė 2008 m., kai jose buvo skan duojami antisemitiniai šūkiai. KD, BNS inf.
R.Bransonas atvyks į „Žalgirio“ areną Birželio pradžioje į Lietuvą pla nuoja atvykti britų milijardierius Richardas Bransonas.
„Virgin Group“ kompanijų grupės įkūrėjas birželio 2 d. skaitys prane šimą lyderystės forume „Žalgirio“ arenoje Kaune, pranešė viešųjų ry šių kompanija „Strateginių komu nikacijų centras“. Pasak pranešimo, R.Branso no vizitą rengia verslo ir lyde rystės renginius organizuojanti bendrovė „Success Stars Interna tional“ su verslininku Vladu Lašu. „Faktas, kad šią vasarą savo bi
čiuliui R.Bransonui spausiu ran ką būtent Lietuvoje, man yra ypač malonus – ir asmeniškai, ir kaip lietuviui“, – pranešime cituoja mas V.Lašas. R.Bransonas yra garsus britų vers lininkas, kompanijų grupės „Virgin Group“ įkūrėjas ir vadovas, aktyvus visuomenininkas ir filantropas. „Virgin Group“ priklauso dau giau nei 400 įmonių ir dirba per 50 tūkst. darbuotojų trisdešimtyje pasaulio valstybių, kasmetės įmo nių grupės pajamos viršija 21 mlrd. JAV dolerių. KD, BNS inf.
Svečias: birželio 2 d. Kaune vyksiančiame lyderystės forume praneši
mą turėtų skaityti ir „Virgin Group“ kompanijų įkūrėjas.
„Scanpix“ nuotr.
5
Antradienis, vasario 12, 2013
Užribis
H.Daktaras graudino teismą
Trumpa pauzė, kol žiau 1 riausiu nusikaltėliu va dinamas vyras susitvardė, privertė
suabejoti, ar jis neįskaito pasiruoš to teksto, tačiau išraudęs veidas ir paskubomis nubraukta ašara bylojo apie H.Daktaro susijaudinimą. Garsiausiu šalies nusikaltėliu vadinamas kaunietis teigė pavar gęs nuo audringų įvykių, sakė, kad norėtų gyvenimo saulėlydį praleis ti su žmona, džiaugdamasis bend ravimu su keturiais vaikais ir trimis vaikaičiais. Naudodamasis paskutiniojo žo džio teise H.Daktaras dar kartą įro dinėjo esą nebūręs gaujos, neliepęs vykdyti nusikaltimų, neorganiza vęs egzekucijų, nerengęs žmogžu dysčių. Dėstė naują žudynių versiją
Netrumpą jo kalbos dalį sudarė bandymas įtikinti, kad 1996 m., kalėdamas Lukiškėse, neturėjo nė menkiausios galimybės bendrauti su išoriniu pasauliu, taip pat ir ne galėjęs duoti nurodymo susidoroti su verslininku Sigitu Čiapu. „Jis buvo mano draugas, padė jo man – neturėjau tikslo jo žudy ti“, – tikino H.Daktaras. Kaltinamas organizavęs šio vers lininko nužudymą iš Lukiškių kalė jimo, jis ne tik neigė tai daręs, bet ir aiškino pareigūnų netirtą versiją. Rusijoje valstybės saugumo moks lus ėjęs S.Čiapas gyręsis ryšiais su kaimyninės šalies specialiosiomis tarnybomis, jo buvę draugai prie kapo viešai pažadėjo atkeršyti žu dikui ir tai esą įvykdę. Esą S.Čiapas pusketvirto mili jono markių buvo skolingas vers lin ink ui Gintar ui Plušč iausk ui, todėl jis neva organizavęs jo nu žudymą, o po poros metų pats dėl to padėjo galvą. Pasak H.Daktaro, su 1996 m. S.Čiapu susidorojo G.Pluščiaus ko draugas Valdas Jakutis, o 2004 m. nušautas ir jis. H.Daktaras tikino, kad nuo so vietmečio, kai buvo išduotas de vynių draugų, suprato, kad reika lus reikia tvarkyti vienam. „Su manim norėjo susidoroti, todėl ir agurkinius įkalbinėjo prieš mane kalbėti“, – aiškino jis. Pranašavo karjeros pabaigą
H.Daktaro kalba buvo persunk ta palyg in im ų su pol it ik ų prieš Lietuvą įvykdytomis piktadary bėmis, ne kartą paminėjo ir pe dofilijos skandalo herojus. Gauj os vad eiva vad in am o H.Daktaro kalb os esm ė buvo įrodyti, kad buvę bendražygiai jį apkalb ėjo už pareig ūn ų paž ad ą atl eist i nuo bausm ės už žmog žudystes ir kitus nusikaltimus. Pris im ind am as liudytoj us ir nukentėjusiuosius, kurie išdrįso jį kalt int i piktad aryb ėm is, kau nietis kiekvienam jų rado apibū din im ą. Pav yzd žiui, Loreta Ga nusausk ien ė, pasak H.Daktaro, vis dar pyksta, kad netap o jos meilužiu, kad nesutiko būti pirš liu jos vestuvėse su Rimantu Ga nusausk u. Jis vad in o šią moter į tipiška barakuda, ieškančia vy ro su stora pinigine. Kabėdamas apie pareigūnų ne sąž in ing um ą H.Daktaras tvir tin o, kad jo gim in ait is Deiv is
Epitetai: H.Daktaras, sakydamas baigiamąją kalbą, pareiškė nenorintis į kalėjimą: „Sušaudykite mane arba išteisinkite!“
Gan usauskas už gal imyb ę likt i laisvėje sumokėjo 300 tūkst. eu rų ir paaukojo savo butą Breme ne. „Palyg in us man e su Pol ic i jos dep artam ento pareig ūn ais, man tik trup in ius nuo jų stal o rinkt i“, – vaizd žiai reišk ė min tis H.Daktaras. Vardydamas prokurorus, kurie yra tyrę įvairius su jo vardu sie jamus nusikaltimus, H.Daktaras vedė paralelę tarp Artūro Pau lausko, kuris trumpam net buvo tapęs valstybės galva, ir Zdislavo Tuliševskio, šioje byloje palaikiu sio kaltinimą. „Ar prokuroras neketina tapti prezidentu? O jeigu mane ištei sintų, ar Z.Tuliševskiui kitą kar tą neteks manęs ginti?“ – klausė H.Daktaras. Kliuvo nuo garsiausio šalies nu sikaltėlio ir žiniasklaidai. Neva iki 1996 m. jis buvęs vienas populia riausių kauniečių, o vėliau pradė tas juodinti ir šmeižti. „Prašyčiau mane teisti teisin gai ir garbingai. Prašau mane iš teisinti, nes nesu kaltas“, – baigė savo kalbą H.Daktaras. Tikino, kad gaujos nebuvo
Egidijus Abarius kalbėjo be raš tų. Kaip visada, logiškai dėstan tis mintis vyras taip pat aiškino, kad jokio nusikalstamo Daktarų susivienijimo nebuvo, o jei ir bu vo, jis tokiame nedalyvavo. Kalt in am ąj ą prok uroro kalb ą pavadinęs keista, E.Abarius tei gė, kad vad ovautas i laikrašč ių straipsniais ir knygomis. Pasak jo, iš 120 liudytojų didesnė pusė ne kalbėjo nieko, kas susiję su byla. „Prokuroras teigė, kad ši byla yra dalis Lietuvos istorijos. Nieko panašaus, tai Vilijampolės ar ge
riausiu atveju Kauno istorijos da lis“, – kalbėjo E.Abarius. Jis neneigė, kad būta bendrų pi nigų, tačiau už juos buvo ne pirk ti ginklai, o skolinta remontams, verslui. „Mūsų tikslas buvo verslas. Gal būt jis buvo ne visai legalus, bet tada daug kas buvo nelegalu. Bu vo gandų, buvo visokių minčių, bet aš asmeniškai nieko nedariau“, – dėstė kaltinamasis. Iš gaujos pilkuoju kardinolu va dinamo vyro kalbos buvo galima suprasti, kad jis nesitiki gailestin gumo. E.Abarius prašė nepriteisti ekst radicijos išlaidų, nes pareigūnams buvo žinoma apie jo ketinimą ke liauti į Suomiją, tad buvę galima sulaikyti Lietuvoje. Be to, E.Abarius stebėjosi 110 tūkst. litų įkainotu jo ir H.Daktaro turto vertinimu. Rolandas Zaveckas buvo trečias teisiamasis, kuris visiškai nepripa žino kaltės. Jis tikino nebuvęs Lie tuvoje, kai buvo vykdomi nusikal timai, kuriais kaltinamas. Nerasta ginklų, telefono, ant kitų daiktinių įrodymų neaptikta jo pėdsakų. Kit ų kalt in am ųj ų liud ij im us prieš jį R.Zaveckas vadino prasi manymais ir prašė jį išteisinti. Prisiminė pokario baisumus
Nuožm iaus iais H.Daktaro ir E.Abariaus priešais tapę Rimvydas Žilinskas ir Vidmantas Gudzinskas graudino teisėjus pripažindami sa vo kaltę, apgailestaudami ir atsi prašydami nukentėjusiųjų. Abu šie vyrai prisiminė pokarį. „Bijojau rizikuoti pranešdamas apie ruošiamą S.Čiapo nužudy mą. Panašius jausmus išgyvenau 1948 m., būdamas ketverių. Tada
per šventą Oną prie Išlaužo buvo sušaudyti mano dėdės ir seneliai. Nušautas dėdė užgriuvo ant ma nęs, mama ištraukė iš po kruvino lavono“, – pasakojo R.Žilinskas. Vyras tik in o neb uv ęs nei gir tuokl is, nei prik lausom as nuo kitok ių kvaiš al ų, esąs ligotas ir jam reikal inga sąn ar ių operac i ja, todėl prašė nekeisti jam kar domosios priemonės, iki įsigalios sprendimas.
Egidijus Abarius:
Mūsų tikslas buvo verslas. Galbūt jis bu vo ne visai legalus, bet tada daug kas bu vo nelegalu. „Turėjau tris žmonas, penkis vaikus, su visais esu geruoju. Viena dukra dar yra nepilnametė, ji žai džia Lietuvos rinktinėje. Prisiekiu prieš nukentėjusiuosius, artimuo sius, teismą ir prieš Dievą, sakiau tik tiesą“, – aiškino R.Žilinskas. V.Grudzinskas prisiminė, kad jo tėvai buvo politiniai kaliniai, o į Lietuvą jį parsivežė septynmetį. Užaugęs su mintimi, kad visi ka riškiai yra okupantai, o visi uni formuoti – kagėbistai, jis visada vengęs pareigūnų draugijos. Į nu sikaltimus teigė įsitraukęs neno romis, viskas prasidėję nuo spiri to verslo. Atgaila už piktadarybes atėjusi po to, kai susirgo mirtina liga. „Nenorėjau padaryti to, mano veiksmus lėmė baimė. Turiu dvi mažas dukras, todėl prašau baus ti kiek galima švelniau“, – prašė V.Gudzinskas.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Gėda prieš savus vaikus
Šampaniniais vadinti jaunesni vy rai tikino iš kvailumo ar romanti kos susidėję su nusikaltėliais, ta čiau jau seniai supratę, kad tai buvo didžiulė klaida. Rimgaudas Lantuchas teigė, kad byla buvo „pritraukta“ prie gar siausių pavardžių. Pripažinęs savo kaltes vyras teigė dirbąs dviejuose darbuose ir su nusikalstamu pa sauliu nebeturintis nieko bendro. „Man 40 metų, gėda sėdėti čia. Turiu keturis vaikus, verslą, gyve nimo tikslus. Vaikai jau moka nau dotis internetu, jie paskaito ir klau sia apie tai, kas rašoma. Autoritetas šeimoje sušlubavo. Mano įmonėje dirba apie 420 žmonių, jiems taip pat nemalonu į akis žiūrėti, nors aš nenuskriaudžiau nieko. Lapių nevogiau, žmonių nemušiau. Ap linkybės susiklostė taip, kad daly vavau dviejuose nusikaltimuose. Tai dėmė visam gyvenimui. Dabar pats nesuprantu, kam man reikėjo tų nuotykių“, – kalbėjo bokso tei sėjas Audrius Gudomskas. Renaldas Stončius, nuo 1996 m. dešimtmetį gyvenęs JAV, atviravo bėgdamas nuo juodos savo praei ties pasikeitęs pavardę. Grįžęs į Lietuvą apsigyveno Klaipėdo je, kad nebesutiktų nė vieno senų laikų bendrininko. Dabar tris ma žus vaikus auginantis vyras dirba ir prašė neskirti jam laisvės atėmimo bausmės. Panašiai tikino esą nieko bendro su praeitimi nebeturintis ir Saulius Vaitukaitis. Visi šie vyrai prašė arba kaip ga lima švelnesnės bausmės, arba tai kyti senaties terminą. Paskutiniojo žodžio netarė du kaltinamieji. Kitas teismo posėdis vyks balandį.
6
antradienis, vasario 12, 2013
nuomonės
Žvilgsnis
Neišgalvotos emigracijos priežastys
Koalicija ir raidė „w“
S
Redakcijos skiltis
Justinas Argustas
P
olitinėje darbotvarkėje po dvejų me tų pertraukos – vėl pavardžių ir vie tovardžių rašybos klausimas. Šią pro blemą, žinoma, labiausiai eskaluoja valdančiosios koalicijos partnerė – Voldema ro Tomaševskio vadovaujama partija. Svetimų pavardžių rašymas, kažkodėl ypač akcentuojant lenkiškas, jau ne vienus metus, ne be kai kurių politik ų pastang ų, nuodija tarpvalstybinius santykius. Kaip, beje, ir ginčai dėl gatvių pavadinimų lentelių Vilnijoje. Bė da jau, matyt, ne ta – leisti ar neleisti dubliuoti tuos užrašus mažumų kalba, o pauzė. Galuti nio sprendimo priėmimas užsitęsė tiesiog per ilgai. Taip, asmenvardžių ir vietovardžių rašy bos problemas jau bandė spręsti buvusi cent ro dešinės koalicija. Deja, viskas baigėsi tuo, kad Vardų ir pavardžių rašymo dokumen tuose įstatymo projektas praėjusios kadenci jos Seime buvo atmestas dar pateikimo stadi jos. Dalis Lietuvos politikų, užuot sprendę ak tualią problemą, tik kėlė klausimus: ar noras tai įteisinti – priešiška Lietuvai klasta, ar kultū rinė problema, o gal grėsmė lietuvybei?
Kam dalyti nepagrįstus pažadus ir žadėti išspręsti problemą, jei daugumos pasisakančiųjų „už“ nėra ir dabartiniame Seime? Iš esmės filologinė ar net techninė problema įgavo politinį ir net tarptautinį skambesį. Dėl to netgi atsiprašoma ministrų lygiu. Politikai ir iš kairės, ir iš dešinės suranda visokiausių priežasčių aiškinti, kas gi būtų blogo, jei George Bush ar Adam Mickiewicz pase būtų rašoma originaliai. Štai centro kairės koalicija Gedimi no Kirkilo lūpomis skelbia, kad visoms šioms diskusijoms atėjo galas ir pavardžių rašymą nelietuviškais rašmenimis įteisinantis įstaty mo projektas gali būti priimtas jau balandį. Varg u ar tai realu. Mat prieš dvejus metus, 2010-ųjų baland į, vos viena Seimo frakcija – Liberalų sąjūdis – šiuo klausimu buvo vie ninga ir balsavo „už“. Komiška, bet Socialde mokratų partijos pirmininkas premjeras Al girdas Butkevičius jau kelios dienos aiškina si, kodėl jis tąsyk balsuodamas susilaikė. Net Darbo partijos atstovai, kurios lyderis Vikto ras Uspaskichas priklauso tautinei mažumai, ir tie balsavo „prieš“ arba susilaikė. Kam dalyti nepagrįstus pažadus ir žadėti iš spręst i problemą, jei daug umos pasisakan čiųjų „už“ nėra ir dabartiniame Seime? Reikė tų pasakyti aiškiai: teisės rinktis – ar pavardė je bus „v“, ar „w“ – kol kas neturėsime. informacija:
302 250
usidomėjau emigracija. Tik ne aimanomis ir šū kiais, o jos priežastimis. Kiekviena nauja Vyriau sybė puola skelbti programas ir šūk ius: sus tabdys im e nedar bą, mok ės im e paš alpas, ma žinsime mokesčius ir t.t. Ypač dažnai skamba šūkis: „Kursi me darbo vietas naujų techno logijų srityse.“ Ką tai reiškia? Yra pavyzdys apie kainą: Izrae lio premjeras Arielis Sharonas prieš 10 metų paskelbė kvieti mą užsienio kompanijoms pa statyti jo šalyje naujausių tech nologijų įmonę 4 000 darbo viet ų. Ir priž ad ėjo invest uo tojui skirti 4 mlrd. JAV dolerių invest uotojo infrastr ukt ūrai. Taigi vienai darbo vietai – vie nas milijonas dolerių. Lietuvos sąlygomis užtektų ir vieno mi lijono litų. Sukurti tokių 200 000 darbo vietų, reiktų dvie jų šimtų milijardų... A.Kubilius bandė pritraukti informacinių technologijų pa slaugų įmones. Šiek tiek pavy ko, bet tai ne gamyba ir nesuku ria pridėtinės vertės. Tai ką daryti? Algebros mokytoja (-as) pa sakytų: išanalizuokite esamą situaciją ir tik tada priimkite sprendimą. Pirmiausia – kaip yra dėl mo kesčių? Daugiausia jų surenka ma iš Pridėtinės vertės mokes čio (PVM). Lietuvoje PVM 21 proc. Žvėriškas mokestis! Na, o kitur? Danijoje – 25 proc. Suo mijoje – 23 proc., Lenkijoje – 23 proc., Vengrijoje – 27 proc., Latvijoje – 21 proc., Norvegi joje, kuri turi sutaupiusi 750 mlrd. litų vertės valstybės re zervinį fondą, kai gyventojų tik 4,5 mln., irgi 25 proc. Neatro do, kad Lietuva čia kuo nors la bai skiriasi iš kitų. Matyt, prie žasčių reikia ieškoti kitur. Peržiūrėjau Lietuvos statisti kos departamento ir Vikipedijos atvirai skelbiamus statistinius duomenis, įvairių tyrinėtojų straipsnius. Pasirodo, didžiau sia lietuvių emigracija buvo ne po vadinamosios naktinės mo kesčių reformos, o 1990–2006 m. Tuomet emigravo 440 000 gyventojų. Kodėl? Ogi todėl, kad vis našesnių mašinų sukūrimas didina dar bo našumą žemės ūkyje ir kai me lieka vis daugiau neberei kalingų darbuotojų. Jie visame pasaulyje ir visais laikais kėlė si į miestus. Lietuvoje 1970 m. buvo 3,1 mln. gyventojų, o 1989 m. – jau 3,69 mln. Prieaugis – 0,59 mln. Jie negalėjo emig ruoti, nes buvo neleidžiama.
reklamos skyrius:
Kasdienė prenumerata 1 mėn. – 26 (13*) Lt
ISSN 1392-7639 ©1992-2007 UAB „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius. Tel. (8 5) 262 4242.
laikinai einantis „Diena media news“ vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis „Kauno dienos“ Vyriausioji redaktorė Jūratė Kuzmickaitė Vyr. redaktoriaus pavaduotojai: Arūnas Andriuškevičius – 302 252 Violeta Juodelienė – 302 260
„Diena media news“ generalinis direktorius Laimutis Genys
Ar emigracija su stojo po 2006 m.? Nesustojo, nors 2007 m. buvo patys geriausi Lietuvos ekonomikai. Bet buvo tik pučiamas paskolų burbulas, o gamyba, kurian ti pridėtinę vertę, mažėjo.
Andriaus Deltuvos pieš.
Kaime gyventojų mažėjo, tad kur jie dėjosi? Ogi vyko verž lus pram on ės ir žem ės ūkio vystymasis. Tuo metu pasta tytos didžiulės trąšų gamyklos Jonavoje ir Kėdainiuose, „Ma žeikių nafta“, Alytaus medvil nės kombinatas ir pan. Net to kiuose nedideliuose miestuose, kaip Plungė, Pasvalys, Telšiai, Jurbarkas, Didžiasalis irgi dygo gamyklos. Gyventojų kaime su mažėjo iki 1,17 mln. Po 1990 m. daug įmonių už sid ar ė, kaim uose buv ę galv ij ų aug in im o kompl eks ai bank rutavo, o valstybės sienos at sid ar ė. Ir ūžtel ėjo emigrant ų srautas. Ar emigracija sustojo po 2006 m.? Nesustojo, nors 2007 m. buvo patys geriausi Lietuvos ekonomikai. Bet buvo tik pu čiamas paskolų burbulas, o ga myba, kūrianti pridėtinę vertę, mažėjo.
2011 m. sausio 1 d. mūsų šalyje gyveno 3,03 mln. gyventojų, iš jų kaime 33,3 proc. Išsivysčiu siose šalyse kaime gyvena vos 20–25 proc. gyventojų, vadina si, mūsų kaimą dar paliks apie 100 tūkst., o iš miestų – visas natūralus prieaugis ir apie pu sė bedarbių. Nedarbas sunkiu akmeniu slegia ekonomiką. Atrodo, ka da, jei ne dabar, palanku kur ti darbo vietas gamyboje. Ypač tokioje, kur yra paklausa pro dukcijai. Ir iš valdžios girdime: padėsime, tik kurkite, kurkite, kurkite. Ir kaip disonansas skamba pranešimai: neleido, uždraudė, padavė į teismą... Alytuje nelei do statyti celiuliozės gamyklos. Vilniuje, Kaune savivaldybės ar įvairūs kontrolieriai draudžia statyti šiukšlių deginimo ga myklas. Kauno rajone nesibai gia pykčiai ir trukdymai baigti
Beje, pasvarstykime, ar dabar, siautėjant visokiems draudė jams, būtų galima pastatyti Jo navos „Achemą“, Kėdainių trą šų gamyklą, „Mažeikių naftą“? Nė vienos iš jų statyba nepaju dėtų iš mirties taško. Siūloma vis kurti smulkias darbo vietas paslaugų sekto riuje – na, kioskai, kavinukės, mažos parduotuvėlės, batų re montas, aludės... Gera mintis. Kurkime jas Didžiasalyje. 30 ar 60... Ką jos ten aptarnaus, jei nėra pagrindinės gamybos? Juk, norint užmokėti už paslau gas, reikia gauti algas gamyboje. O juk galima sukurti 3–5 darbo vietas aptarnavimo srityje vie nai gamybos darbo vietai. Kur mes einame nekurdami gamy boje darbo vietų? Kodėl leidžiame įvairioms lo bistinėms grupėms, savanau diškais tikslais stabdyti pramo nės ir žemės ūkio plėtojimąsi ir naudingų iškasenų gavybą ir priversti lietuvius palikti savo kraštą? Kodėl taip yra? Kodėl emigra cijos tikros, neišgalvotos prie žastys nešalinamos. Kodėl rašau? Prisiminiau Edmundo Burke’s žodžius: „Tam, kad įsiviešpa tautų blogis, užtenka to, kad ge ri žmonės nedarytų nieko.“ Pranas Morkūnas
Laiškai neatspindi dienraščio redakcijos nuomonės.
E. paštas redakcija@kaunodiena.lt
„Kauno dienos“ redakcija Kęstučio g. 86, 44296 Kaunas. Faksas 423 404.
statyti vamzdžių gamyklą. Prie Garliavos jau treti metai kovoja ma prieš 700 darbo vietų sukū rimą anhidrito kasyboje. Anek dotu virto bandymai pakeisti kasmetį 1 mln. kiaulių importą iš Lenkijos vietine produkcija. Naujausia žinia – Seimo narys džiaugiasi, kad teismas sustabdė kiaulidžių statybą Mažeikių ra jone. O Marijampolės gyvento jams irgi pasisekė – teismas už draudė kiaulidės veiklą. Ir t.t. Kas vienija visus tuos nelei dimus ir draudimus? Ogi skel biama vieną, o mintyje visai kas kita...
MIESTO NAUJIENOS: Tadas Širvinskas – Mantas Lapinskas – Vilija Žukaitytė – Saulius Tvirbutas – Virginija Skučaitė – Jurgita Šakienė – TEISĖTVARKA: Diana Krapavickaitė –
302 230
Platinimo tarnyba: 302
242
Prenumeratos skyrius: 302
244
3 mėn. – 69 (39*) Lt Tik šeštadienio prenumerata 1 mėn. – 9 (6*) Lt 302 266 302 251 302 273 302 262 302 267 302 261 302 243
PASAULIS:
SPORTAS: Romas Poderys – Marius Bagdonas – Balys Šmigelskas –
Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Valentinas Beržiūnas – (8 5) 219 1387
Menas ir Pramogos: Enrika Striogaitė –
302 272
EKONOMIKA:
FOTOKORESPONDENTAI: Andrius Aleksandravičius – Artūras Morozovas – Tomas Ragina –
302 269 302 269 302 269
LIETUVA: Justinas Argustas –
(8 5) 219 1381
Gintarė Micevičiūtė – (8 5) 219 1374 Lina Mrazauskaitė – (8 5) 219 1388
302 258 302 259 (8 5) 219 1383
Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Indeksas 0041. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėmis
NAMAI: Vereta Rupeikaitė –
302 265
Sveikata: Marijana Jasaitienė –
302 263
Ratai: Arūnas Andriuškevičius –
302 260
TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1380
http://www.kaunodiena.lt * prenumeratos kaina laikraštį atsiimant redakcijoje
aukštyn žemyn: Marijana Jasaitienė – Darius Sėlenis – Laima Žemulienė –
302 263 302 276 (8 5) 219 1374
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 302 234, 308 862, 308 863, 308 864, 302 230 reklama@kaunodiena.lt
pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 19 000.
ASMENINIAI SKELBIMAI: 302 231, 302 202, faksas 321 717 skelbimai@kaunodiena.lt SKELBIMŲ IR PRENUMERATOS SKYRIUS (Vytauto pr. 23) mob. 8 655 45 114 PLATINIMO TARNYBA: 302 242, 302 228 PRENUMERATOS SKYRIUS: 302 244
7
antradienis, vasario 12, 2013
lietuva
Rūpestis dėl miškininkų ir slaugytojų Studijų krepšelių sistemos atsisakyti anks čiau žadėję valdantieji jau imasi refor mų. Daugiau valstybės pinigų – miškinin kams, slaugytojams, sportininkams ruošti. Tokie valdančiųjų prioritetai.
Justinas Argustas j.argustas@diena.lt
Atims iš teisininkų
Kurioms specialybėms aukštosio se mokyklose turėtų atitekti dau giau studijų krepšelių? Kam skir ti daugiau valstybės lėšų, o iš ko – atimti? Dėl to vakar tartasi Vy riausybėje. Galutinio sprendimo dar nėra, tačiau pokyčių kryptis – jau aiški. Darbo partijai priklausantis švie timo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis paskelbė, kad už valsty bės pinigus reikia rengti daugiau inžinierių technologų, miškinin kų, slaugos darbuotojų. Kas lemia tokį studijų krepše lių perskirstymą, ministras deta liau neaiškino. Kol kas žinoma, kad to bus siekiama mažinant krepše lių skaičių humanitarinėms, so cialinėms, teisės, vadybos progra moms. „Iš buvusių vienuolikos krepše lių pasiskirstymo grupių padarėme devyniolika: atsirado tokių gru pių, kurios bendroje sistemoje nie kaip negalėdavo liberaliai skirstant krepšelius konkuruoti dėl valstybės finansavimo studijuojant tam tik ras specialybes“, – po Vyriausybės pasitarimo paaiškino ministras. Pasigenda trenerių
Švietimo ir mokslo ministrui pri tarė premjeras Algirdas Butkevi čius. Jis susirūpino ir tuo, kad už
valstybės pinigus nerengiami, pa vyzdžiui, treneriai. „Aleksandro Stulginskio univer sitete reikalingi specialistai, kurie būtų parengti pagal valstybės už sakymą. Taip pat inžinieriai tech nologai, taip pat sporto universi tete. Nenormalu, kad giriamės, jog turime olimpinę plaukimo čem pionę, o nė vienas plaukimo trene ris nėra rengiamas naudojant vals tybės pinigus“, – dėstė premjeras. D.Pavalkis, be kita ko, pridūrė, kad bus stengiamasi persiorien tuoti į modulinį mokymą, kai pa skutiniais studijų metais suteikia ma papildomų įgūdžių. Esą „sunku pasakyti, kokių specialistų reikės po 4–6 metų“. Ribotų pasirinkimą
Studijų krepšelių perskirstymą kritiškai įvertino buvęs švietimo ir mokslo ministras, Liberalų są jūdžio atstovas Gintaras Stepona vičius. Esą pritaikius D.Pavalkio siūlomą sistemą konkurencija tarp aukštųjų mokyklų mažėja. „Tai apribotų motyvuotų jau nų žmonių pasirinkimą studijuoti norimas specialybes, ir taip būtų daromos galimybės gauti valsty bės finansuojamas vietas turint žemesnius balus. Antra, aukšto sios mokyklos gauna labai aiškų signalą, kad ne jų pastangos lemia finansavimo užsitikrinimą, o geri lobistiniai ryšiai, vedantys prie to, kad jeigu Sporto mokslų universi
Susikirto: švietimo ir mokslo ministro D.Pavalkio (nuotr. kairėje) užmojai kelia nerimą jo pirmtakui G.Ste
ponavičiui.
tetas turi gerų ryšių per Seimo pir mininką, universitetui laiduojamos finansuojamos vietos“, – komen tavo G.Steponavičius. Buvusio ministro nuomone, spręsdama valstybėje trūkstamų specialistų klausimą Vyriausybė galėjo eiti kitu keliu. Pavyzdžiui, numatyti tikslinį finansavimą. „Reikia ne ieškoti sprendimų, kurie griautų sistemą, o pasirinkti kelią, kuris leistų ir dabar pagal ga liojantį įstatymą užtikrinti studi jų galimybes valstybei svarbioms, reikiamoms specialybėms ir spe cialistams paruošti“, – vakar sam protavo G.Steponavičius.
„Fotodienos“ / Ievos Budzeikaitės ir Roberto Dačkaus nuotr.
Lėšų pirmakursių studijoms – mažiau Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) parengtame Vyriausybės nutarimo projekte planuojama, kad valstybė fi nansavimą skirs 15 417 studentų, įsto jusių 2013 m. į pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas.
daugiau, nei į šias vietas studentų bu vo priimta pernai. Pasak ŠMM, paly ginti su 2012 m., preliminarus bend ras valstybės finansavimą, įskaitant tikslinį, gausiančių studentų skaičius mažėja 9,5 proc.
Iš jų 14 812 mokysis valstybės finan suojamose vietose, 605 studentai gaus studijų stipendijas. Anot ŠMM, tai 1782 studentais, arba 10,4 proc., ma žiau nei 2012 m.
Ministerijos teigimu, kadangi abitu rientų skaičius, palyginti su pernai, šiemet mažėja apie 9 proc., numato ma skirti mažiau lėšų pirmakursių studijoms finansuoti. Tam numato Pagal tikslinį studijų finansavimą ne ma atseikėti 28,1 mln. litų, arba 3 mln. mokamai galės studijuoti dar 295 stu mažiau nei pernai. BNS inf. dentai – 129 studentais, arba 78 proc.,
Nori žaboti bylų vilkinimą
Užkliuvo N.Bunkės šou
Prezidentė Dalia Grybauskaitė siū lo įstatymais numatyti, kad maksi mali pertrauka tarp teismo posė džių būtų vienas mėnuo.
Nenormalu, kad policijos parei gūnai dalyvavo dainininkės Na talijos Bunkės gimtadienio šou. Apie tai vakar prabilo Ministrų kabineto vadovas Algirdas But kevičius.
Prezidentės iniciatyva parengtos ir Seimui teikiamos tai numatan čios Baudžiamojo proceso kodek so pataisos. Jomis, kaip praneša prezidentūra, siekiama paspartin ti baudžiamųjų bylų nagrinėjimą teismuose. „Nepateisinama, kai nagrinėjant bylas pertraukos daromos ne ke lioms valandoms ar dienoms, o už trunka nuo pavasario iki rudens. Il gas baudžiamųjų bylų nagrinėjimas – tai ne tik visuomenės nusivylimas teismais, bet pralaimėtos ir valsty bei brangiai kainuojančios bylos Strasbūro teisme. Dirbtinės per traukos bylose neturi stabdyti tei singumo“, – sakė D.Grybauskaitė. Per dvidešimtmetį Lietuva yra pralaimėjusi 68 bylas Europos Žmogaus Teisių Teisme, beveik trečdalį jų – dėl per ilgos teismų proceso trukmės. D.Grybauskaitė siūlo numatyti maksimalų pertraukos tarp teismo posėdžių terminą – vieną mėnesį. Ilgesnės pertraukos galės būti da
Iniciatyva: Prezidentė Seimui siūlo supaprastinti bei paspartinti bylų
nagrinėjimą ir teikia tai numatančias įstatymo pataisas.
romos tik išimtiniais atvejais. To kia teisinė praktika taikoma ir kito se Europos šalyse. Taip pat proceso dalyviams su teikiama teisė skųstis aukštesnia jam teismui, kai teisėjas nesilaiko įstatyme nustatytų terminų nagri nėjant bylą. Tokia praktika jau ga lioja nagrinėjant civilines bylas. Prezidentė taip pat siūlo supaprastinti ir paspartinti bylų nagri nėjimą, kai kaltininkai prisipažįsta ir visi proceso dalyviai sutinka ne
Gedimino Bartuškos nuotr.
tirti įrodymų. Pagal valstybės vado vės inicijuojamas pataisas taip pat panaikinami apribojimai žmonėms skųsti nuosprendį Aukščiausiajam Teismui privataus kaltinimo bylose. Kaip teigiama pranešime, D.Gry bauskaitės siūlomos pataisos leis greičiau ir nerengiant teismo po sėdžio spręsti tam tikrus tarpinius bylos nagrinėjimo klausimus. Taip pat keičiamos susipažinimo su by los medžiaga taisyklės. BNS inf.
Premjeras pabrėžė, kad valsty bės tarnautojai tokio pobūdžio renginiuose neturėtų dalyvau ti. „Ne, tai nenormalu. Apskritai šou renginiuose valstybės tar nautojai kaip samdomi specia listai ar darbuotojai neturėtų da lyvauti, tokia mano pozicija. Tas atvejis, manau, bus įvertintas“, – vakar sakė A.Butkevičius, pa klaustas, ar įprasta, kad policijos ekipažas gali teikti paslaugas šou renginyje. Pasak Policijos departamento atstovo spaudai Ramūno Mato nio, dėl šio įvykio policijos gene ralinis komisaras Saulius Skver nelis pavedė atlikti tarnybinį patikrinimą. R.Matonio teigimu, norint iš sinuomoti policijos ekipažą ra šomas prašymas įstaigos vado vui, jis, gavęs ir įvertinęs renginio scenarijų, priima sprendimą. Po licijos atstovo tvirtinimu, galima
Aiškinsis: A.Butkevičius nori,
kad būtų ištirtas policijos ekipa žo dalyvavimas N.Bunkės šou.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
teigti, kad šiuo atveju policija bu vo suklaidinta. Pasak jo, policininkų dalyva vimo N.Bunkės gimtadienio šou aplinkybes bus siekiama išsiaiš kinti atliekant tarnybinį patik rinimą. „Mes atliksime vidinį tarnybinį patikrinimą, išsiaiš kinsime situaciją ir galbūt pato bulinsime teisės aktus“, – ko mentavo R.Matonis. BNS inf.
8
antradienis, vasario 12, 2013
lietuva
Narsto juodąją buhalteriją
Prašo naujo įstatymo Sausio 13-osios aukų ir Medininkų žudynių artimieji norėtų, kad jų so cialines garantijas apibrėžtų atski ras įstatymas.
Apie tai vakar nukentėjusiųjų at stovai užsiminė susitikę su Seimo pirmininku Vydu Gedvilu. „Aptarti klausimai, susiję su valstybinėmis pensijomis, anksčiau (šiai grupei – BNS inf.) buvo atskiri teisės aktai, norėtume, kad būtų tas įstatymas vienas, šitą žmonių grupę liečian tis. Šita žmonių grupė labai nedi delė ir mažėjanti“, – po susitikimo žurnalistams sakė Sausio 13-ąją žu vusiųjų artimųjų bendrijos „Bičiu lystė“ vadovė Ona Povilaitienė. Šiuo metu per Sausio įvykius praradę darbingumą asmenys gau na valstybines pensijas, jas gauna žuvusiųjų našlės, kol baigia mo kytis – našlaičiai, taip pat nuken tėjusieji gauna kompensacijas už komunalines paslaugas, jiems tai komos transporto lengvatos. Nepriklausomybės gynėjų ir ki tų nukentėjusių nuo 1991 m. sau sio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos statusą reglamentuoja at skiras įstatymas, tačiau jiems taiko mos socialinės garantijos nusako mos skirtinguose teisės aktuose. 1991 m. sausio 13-ąją sovietai karine jėga mėgino nuversti tei sėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 d. paskelbusią šalies ne priklausomybę nuo SSRS. Sovietų kariuomenei ir specialiesiems da liniams siekinat užimti televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir tele vizijos pastatą, žuvo 14, nukentė jo daugiau kaip tūkstantis begink lių žmonių. BNS inf.
Darbo partijos (DP) juodosios buhalte rijos bylą nagrinė jančiam Vilniaus apygardos teismui parodymus davė specialistai iš Fi nansinių nusikal timų tyrimo tarny bos (FNTT) ir Vals tybinės mokesčių inspekcijos. Procesas: DP atstovai V.Uspaskichas, V.Vonžutaitė ir V.Gapšys toliau varsto teismų duris.
FNTT specialistai 2007-ųjų rug sėjį surašė išvadą dėl partijos ūki nės bei finansinės veiklos 2004– 2006 m. Šie specialistai nustatė, kad partija 2004–2006 m. į ap skaitą neįtraukė daugiau nei 24 mln. litų pajamų ir 23 mln. litų iš laidų. „Specialistai klaidų nepadarė, <...> specialisto išvada dėl to ne sikeičia“, – teismui vakar net ke lis kartus pakartojo buvusi FNTT specialistė Nijolė Galvanauskie nė. Per teismo posėdį aiškinta si dėl galimų klaidų konvertuo jant JAV dolerius į litus – ne toje vietoje tarp skaičių padėtų kable lių ir t. t. N.Galvanauskienė teigė, kad šias klaidas padarė neoficia lią DP apskaitą vedusi buhalte rė, patys specialistai dolerių į li tus nevertė.
„Specialistai tik žiūrėjo, kas pa rašyta. Jeigu bus pripažinta, kad čia buhalterės klaida, iš šitos eilu tės persikels į neiššifruotas sumas. <...> Ši klaida padaryta neoficialią apskaitą vedusios buhalterės, tie siog techninė rašybos klaida. Spe cialistai skaitė taip, kaip parašy ta. Aš dar kartą kartoju, kad mūsų išvada nesikeičia, jokiu būdu ne specialistai nustato valiutos kur są“, – sakė specialistė. Ji pareiškė, jog atliekant tyri mą jai ir kolegoms nekilo abejo nių, kad nagrinėjama išvis ne DP lėšų apskaita, kad pateikti doku mentai gali būti kokios nors kitos įmonės. Visos sumos lygintos su oficialia buhalterija. Specialistė taip pat sakė, kad ji ir jos kolegos galėjo iššifruoti ne visus skaičius pagal gavėjus, pa teiktuose prieduose yra neeišši
„Fotodienos“ / Dmitrijaus Radlinsko nuotr.
firuotų išlaidų suma, bet vis tiek specialisto išvada dėl to nesikei čia. Jos manymu, neteisinga su mos dalis gali persikelti į neiššif ruotus mokėjimus, suma keistųsi tik tarp išlaidų pavadinimų, bend ra suma vis tiek liktų ta pati.
Ši klaida padaryta neoficialią apskai tą vedusios buhalte rės, tiesiog techninė rašybos klaida.
Pas ak N.Galvan ausk ien ės, kompiuterių specialistams pavy ko atkurti ne visus DP buhalte rinius dokumentus. Partijos pir mininkas Viktoras Uspaskichas,
Seimo pirmasis vicepirminin kas Vytautas Gapšys, Seimo narė Vitalija Vonžutaitė Vilniaus apy gardos teisme teisiami dėl to, kad eidami vadovaujamas pareigas DP nuo 2004 iki 2006 m. Vilniu je organizavo apgaulingą partijos buhalterinės apskaitos tvarky mą. Šioje byloje, be minėtų trijų parlamentarų, kaltinama pati DP ir buvusi jos finansininkė Marina Liutkevičienė. Praėjusių metų spalio 26 d. pro kuroras Saulius Verseckas pateikė prašymą teismui kaltinimus per kvalifikuoti į sukčiavimą. DP at stovai kategoriškai atmeta kalti nimus ir bylą sako esant politinę. Ši byla teismą pasiekė 2008 m. balandžio 14 d. ir nuo to laiko nag rinėjama su didelėmis pertrauko mis. BNS inf.
9
antrADIENIS, vasario 12, 2013
ekonomika
OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn
+0,42 %
33
+0,71 %
–0,15 %
Ieškos kompromiso
€
pernai išmokėta II pakopos pensijų fondų dalyviams ir jų artimiesiems.
Valiutų kursai
Degalų kainos
Šiandien
Europos Parlamentas pirmąkart gali vetuoti Europos Vadovų Tarybos patvirtintą biudže to projektą. Karpymu nepatenkinti europar lamentarai gali sutikti su kompromisiniu siū lymu, kad biudžetas būtų peržiūrimas po ke lerių metų, tačiau derybose laikysis griežtos pozicijos. Jie nepatenkinti, kad 2014–2020 m. ES biudžeto išlaidos mažėja maždaug 3 proc. Bendra ES parama Lietuvai didėja be veik 10 proc. ir sudarys 44,5 mlrd. litų.
mln. litų
kaunodiena.lt/naujienos/ekonomika
Valiuta
kiekis Santykis
Baltarusijos rublis 10000 2,9781 DB svaras sterlingų 1 4,0718 JAV doleris 1 2,5820 Kanados doleris 1 2,5674 Latvijos latas 1 4,9360 Lenkijos zlotas 10 8,3361 Norvegijos krona 10 4,6678 Rusijos rublis 100 8,5574 Šveicarijos frankas 1 2,8136
pokytis
+0,2052 % +0,5135 % +0,2057 % –0,5693 % +0,0142 % +0,5876 % +0,0129 % +0,2354 % +0,1887 %
Vakar Tinklas
A 95
Dyzelinas
Dujos
„Statoil“
4,89
4,75
2,50
„Vakoil“
4,89
4,75
2,51
Vid. kaina viso aptarnavimo degalinių tinkluose. Šaltinis: www.degalukainos.lt WTI nafta
„Brent“ nafta
95,40 dol. už 1 brl. 117,95 dol. už 1 brl.
Lietuvai turėjo ir pastabų, ir pagyrų Mažinti nedarbą, pritraukti investicijų, stebėti bankus – tokias užduotis Lietu vos politikams išsakė šalyje viešėję Tarp tautinio valiutos fondo (TVF) atstovai. Į ekspertų pastabas žadėta atsižvelgti.
TVF misijos vadovė Julie Kozack teigė, kad, Lietuvai siekiant eko nomikos augimo ir atsigavimo po krizės, reikia skatinti investicijas, kurios yra svarbios gerinant dar buotojų produktyvumą. „Reikia pasirūpinti tvariu atsiga vimu, investicijomis, į kurias mes žvelgiame kaip į labai svarbias atsi gavimui. Reikia toliau mažinti ne darbą Lietuvoje, turėti produktyvią ir gerai mokytą darbo jėgą. Mano me, kad reikia plėtoti investicijas, o produktyvumas turi ateiti iš in vesticijų ateityje“, – sakė J.Kozack po susitikimo su premjeru Algirdu Butkevičiumi. Pasak ekspertės, norint pagerin ti šalies ekonomikos būklę, Lietu vai taip pat reikia rūpintis fiskali ne politika. „Mes manome, kad Lietuvai la bai svarbu padidinti tai, ką mes vadiname fiskalinės politikos su švelninimu, fiskaline erdve. Mes
manome, kad yra daug galimy bių tai padaryti padidinant Lietu vos pajamas. Lietuvos pajamos pa gal BVP yra žemiausios ES ir mes manome, kad yra galimybė perkelti reguliavimą pajamų naudai“, – sa kė TVF atstovė.
Julie Kozack:
Lietuvos pajamos pa gal BVP yra žemiau sios ES ir mes mano me, kad yra galimybė perkelti reguliavimą pajamų naudai. Anot J.Kozack, viena Lietuvos problemų yra blogųjų paskolų ly gis. Tiesa, specialistė mano, kad jeigu šalyje būtų skatinama išduo
Patarimai: šalies ekonomika augtų sparčiau, jeigu šalies politikai atsižvelgtų į TVF specialistų patarimus.
„Shutterstock“ nuotr.
ti paskolas, tai padidintų ekonomi kos augimą. „Kalbant apie bankų sistemą, matyti, kad ji likvidi. Blogųjų pa skolų lygis mažėja, tačiau vis dar yra palyginti aukštas. Ir tai reikalauja budrumo bankų sektoriuje. Per kri zę išvydome tai, kad reikia stipraus prižiūrėtojo“, – sakė J.Kozack. Apibendrindama Lietuvos eko nomikos padėtį, J.Kozack teigė,
kad Lietuvos siekis įsivesti eurą yra sveikintinas ir turėtų šaliai atneš ti naudos. „Žinoma, mes manome, kad euro įvedimas – svarbus Lietuvos tikslas. Suprantama, įvedimo lai kas priklauso nuo Lietuvos žmo nių ir Vyriausybės, bet labai svarbu bandyti atitikti euro įvedimo krite rijus. Lietuvai bus naudos įsivedus eurą“, – kalbėjo J.Kozack.
Šalies premjeras A.Butkevičius teigė, kad Vyriausybė atsižvelgs į TVF ekspertų pastabas. Be to, daugelis jų numatyta Vyriausybės programoje. „Sritys, kurios buvo paliestos, – emigracijos politika, aukštas nedarbas ir, aišku, griež tas fiskalinės politikos vykdymas, – numatytos Vyriausybės progra moje“, – užtikrino A.Butkevičius. KD, BNS inf.
PVM lengvatas vertins atsargiai Algos mažesnės tik Balkanuose Į politikų siūlomas įvairias pridėti nės vertės mokesčio (PVM) lengva tas bus žiūrima atsakingai, o rytoj Seimo nariai ir verslo atstovai tar sis, kokią įtaką tarifų dydžiai gali padaryti verslui ir vartojimui.
Kol kas Seime registruotos kelios pataisos, kuriomis siūlomos PVM lengvatos. Iki 9 proc. siūloma ma žinti PVM viešbučių paslaugoms, meno ir kultūros renginiams bei kūrėjų ir atlikėjų paslaugoms. Taip pat siūloma leisti PVM susigrąžin ti įmonėms, perkančioms naujus automobilius, kurių vertė iki 121 tūkst. litų. Seimas praėjusią vasarą svarstė daugybę PVM sumažinimo patai sų, bet visas jas atmetė. Kol kas jas siūlę parlamentarai pataisų iš nau jo neregistravo, nes po Seimo rin kimų buvo nutarta, kad ankstesni siūlymai bus apsvarstyti Biudžeto ir finansų komitete. Rytoj komitete vyks parlamentarų ir verslo atstovų pasitarimas dėl PVM
tarifų dydžių įtakos verslui ir vartoji mui. Įprastas PVM tarifas nuo 2009ųjų rudens yra 21 proc. Šiuo metu lengvatiniai 9 proc. PVM tarifai galioja šilumai, ke leivių ir bagažo vežimui, taip pat laikraščiams, žurnalams ir kitiems periodiniams leidiniams. 5 proc. tarifas taikomas kompensuojamie siems vaistams ir neįgaliųjų tech ninės pagalbos priemonėms. Premjeras Algirdas Butkevičius teigė, kad į politikų siūlomas PVM lengvatas bus žiūrima atsakingiau.
Komentuodamas šalies siekį 2015 m. įsivesti eurą, premjeras sakė, kad didžiausią pavojų tam gali kel ti infliacija. „Mums didžiausia grėsmė yra infliacijos suvaldymas. Nepapras tai atsakingai reikės elgtis Seime. Ypač svarstant 2014 m. biudžetą. Taip pat atsakingai reikės žvelg ti į pateiktas įstatymo pataisas, kurios numatytos įvairiausioms PVM lengvatoms priimti“, – teigė A.Butkevičius. KD, BNS inf.
Lengvatos: šiuo metu mažiausias PVM tarifas taikomas kompensuo
jamiesiems vaistams.
„Shutterstock“ nuotr.
Lietuvoje mokamas atlygis už vieną darbo valandą – beveik penkis kartus mažesnis už vidu tinį, mokamą ES šalyse, ir men kiausias tarp Baltijos valstybių.
Naujausi ES statistikos agentūros „Eurostat“ duomenys rodo, kad Lietuvoje mokamas atlyginimas už vieną darbo valandą – vienas mažiausių Bendrijoje. Lietuvoje mokamo atlyginimo mediana 2010 m. siekė 2,7 euro (9,3 lito) už valandą. Tai – ma žiausia atlyginimo suma trijose Baltijos valstybėse ir viena ma žiausių ES. Atlyginimų mediana rodo, kad pusė darbuotojų uždirba dau giau, nei minėtas dydis, ir pusė – mažiau. Mažesni atlyginimai už vieną darbo valandą tarp ES šalių prieš kelerius metus buvo moka mi tik Bulgarijoje – 1,5 euro (5,2
lito) ir Rumunijoje – 2 eurai (6,9 lito). Lietuvoje vyrų atlyginimas 2010 m. buvo kiek didesnis nei moterų. Vyrai per valandą uždir bo beveik 10 litų, o moterys vie nu litu mažiau. Lietuvoje buvo 27,2 proc. žmonių, kurių atlygi nimai itin maži, – nesiekiantys dviejų trečdalių vidutinio darbo užmokesčio. Tokį atlygį gaunan čių darbuotojų dalis Lietuvoje – viena didžiausių ES. Didžiausiais atlyginimais prieš mokesčius už vieną darbo valan dą galėjo džiaugtis Danijos, Airi jos ir Liuksemburgo gyventojai. Danijoje už darbo valandą buvo mokama 25 eurai (86,3 lito), Airi joje – 18,3 euro (63,2 lito), Liuk semburge – 17,8 euro (61,5 lito). „Eurostat“ duomenimis, ES vi durkis siekė 13,2 euro (45,6 lito). KD, BNS inf.
10
antradienis, vasario 12, 2013
sportas
Ant „Žalgirio“ slenksčio – niujorkietis Netikėtai iš Kauno „Žalgirio“ dėl asmeni nių priežasčių pasitraukus Ibrahimui Jaaberui, Lietuvos čempionų klubas tikisi, kad išvykusiam amerikiečiui artimiausiu metu bus surasta pamaina. Marius Bagdonas
m.bagdonas@kaunodiena.lt
Atvyko potencialus naujokas
Klubo sporto direktorius Vitoldas Masalskis informavo „Kauno die ną“, kad šiomis dienomis „Žalgi ris“ aktyviai domisi galimais nau jokais ir iki „Top 16“ etapo 8-ojo turo tikisi sulaukti pastiprinimo. Apie tai, kad reikia kuo greičiau išspręsti įžaidėjo problemą, yra ne kartą užsiminęs ir „Žalgirio“ stra tegas Joanas Plaza. Realiausias galimybes papildy ti „Žalgirį“ turi Donnie McGrat has. 28 metų 193 cm ūgio gynėjas praėjusią naktį jau atvyko į Lietu vą ir nuo šiol treniruosis su Lietu vos čempionais. „I.Jaaberas pasielgė labai neįp rastai. Nors daugeliui tai kelia nuo stabą, galiu atsakingai pareikšti, kad krepšininkas grąžino visus pi nigus, kuriuos mes buvome į jį in vestavę. Žaidėjas grąžino net buto nuomai skirtas lėšas ir nusprendė pats susimokėti už bilietą atgal į Jungtines Amerikos Valstijas. Su siklosčius tokiai situacijai, su tre neriu svarstėme, ką reikėtų dary ti“, – pasakojo V.Masalskis. Sporto direktoriaus teigimu, klubas rinkosi iš kelių kandida tų, tačiau pagrindinę iš karto teko atmesti. Į „Žalgirio“ akiratį buvo patekęs 26-erių amerikietis Jere my Pargo. Praėjusius metus Kliv lando „Cavaliers“ klube užbaigęs amerikietis vasario 7-ąją pasirašė dešimties dienų kontraktą su kitu NBA klubu Filadelfij os „76-ers“. „Jis mums buvo per brangus, be to, pasirašė trumpalaikę sutartį su
Tikslas – Eurolyga
– Donnie, ar jus labai nustebino „Žalgirio“ klubo pasiūlymas? – vakar paklausėme D.McGratho. – Tokio pajėgaus ir Europoje pui kų vardą turinčio klubo dėmesys kiekvienam krepšininkui yra malo nus. Manau, kad tai man yra tikrai puikus šansas, kuriuo pasisteng siu pasinaudoti. Norėčiau žaisti „Žalgiryje“. Kiekvieno krepšininko tikslas – rungtyniauti stipriausia me žemyno turnyre.
NBA klubu“, – pripažino V.Ma salskis. Naujiems žaidėjams registruo ti Eurolygoje skirtos tik dvi dienos – vasario 19-oji ir 20-oji. Ekipoms draudžiama registruoti tuos žaidė jus, kurie šiemet jau žaidė „Top 16“ etape.
– Ar tai jūsų pirmasis vizitas Lietuvoje? Ką apie Kauną esa te girdėjęs iki šiol? – Žinau, kad Kaunas – krepšinio miestas. Vieną kartą esu viešėjęs šiame mieste. 2007–2008 m. at stovavau Bolonijos ekipai ir tuo met su „Žalgiriu“ žaidėme Euroly gos rungtynes. Jei gerai atsimenu, skaudžiai pralaimėjome (žalgirie čiai laimėjo 102:82 – red. past.). Daugiau apie Lietuvą ir šios šalies papročius bus galima pasakyti vė liau. Tikiuosi, kad man čia patiks.
Donnie McGrathas:
2007–2008 m. at stovavau Bolonijos ekipai ir tuomet su „Žalgiriu“ žaidėme Eurolygos rungty nes. Jei gerai atsime nu, skaudžiai pralai mėjome.
Nori palikti Salonikus
Į Kauną atvykęs D.McGrathas šį sezoną atstovavo Salonikų PAOK klubui. Sulaukęs „Žalgirio“ susi domėjimo, amerikietis neslėpė, kad trokšta persikelti į Kauną ir iš bandyti jėgas Eurolygoje. Krepšininko sutartyje su Grai kijos klubu numatyta, kad algoms vėluojant penkiolika dienų, jis ga li netrukdomas palikti PAOK eki pą. Teigiama, kad Salonikų klube atlyginimai vėluoja beveik du mė nesius. D.McGratho sprendimas supyk dė PAOK klubo prezidentą Branis lavą Prelevičių, kuris žūtbūt sten giasi išlaikyti sėkmingai šiemet rungtyniaujantį gynėją.
Karjera: D.McGrathas – ne naujokas Europos krepšinyje.
Šį sezoną Graikijos pirmeny bėse D.McGrathas per rungtynes vidutiniškai rinko po 13,9 taško, atkovojo 2,5 atšokusio kamuolio ir atliko 3,9 rezultatyvaus perda vimo. Krepšininkas turi Airijos piliety bę, nes jo močiutė į JAV emigravo būtent iš šios šalies. D.McGrathas Senajame žemyne rungtyniau ja nuo 2006-ųjų. Per savo karjerą jis yra atstovavęs Kantu „Vertical
„Scanpix“ nuotr.
Vision“, Bolonijos „Virtus“ (abi – Italija), „Egaleo“, Atėnų AEK (abi – Graikija), Varezės „Cimberio“ (Italija) ir Šolė „Basket“ (Prancū zija) ekipoms. Žiniasklaidoje buvo skelbta, kad „Žalgirio“ klube gynėjas turė tų uždirbti 25 tūkst. JAV dolerių per mėnesį, tačiau Kauno koman dos vadovai šiuos gandus paneigė ir teigia, kad deramasi dėl gerokai kuklesnio atlyginimo.
– Graikijos žiniasklaida mirga pranešimais, kad PAOK finan sinė padėtis nėra pati geriausia. Kaip yra iš tikrųjų? – Šiem et Graik ij os čemp ion a te rungtyniavome labai sėkmin gai (12 pergalių, 4 pralaimėjimai, 4-oji vieta – red. past.), tačiau reikal ai už aikšt ės rib ų ne to kie geri. Finansinė klubo padėtis – sudėtinga. Nenorėčiau detali zuoti skolų dydžio. Žinau, kad su finansinėmis problemomis susi duria ir „Žalgiris“, tačiau viliuo si, kad jos nėra tokios didelės kaip Graikijoje. – Kokio stiliaus krepšinis jums patinka? – Pirmiausia norėčiau pabrėžti, kad esu komandinio žaidimo šali ninkas. PAOK ekipoje pirmavau pa gal rezultatyvumą, man svarbi ne tik taškų medžioklė, tačiau ir per davimai komandos draugams. Ti kiuosi, kad „Žalgiriui“ būsiu nau dingas.
Finalų dvikovos – su kruvinomis muštynėmis Antrojo kėlinio pradžioje, „Panat hinaikos“ pirmaujant 26:17, tribū nose prasidėjo masinės muštynės – teisėjai nutraukė rungtynes ir iš vedė komandas iš aikštės. Mušty nės vyko ne tik tarp sirgalių, bet ir VIP sirgalių sektoriuje, o vėliau viskas persikėlė ir į aikštę. „Pa nathinaikos“ ir „Olympiacos“ sir galiai mušėsi ne tik su oponentais iš priešininkų stovyklos, bet ir tar pusavyje. Po 55 minučių, kai policijos pajė gos iš arenos išvedė visus sirgalius, rungtynės buvo pratęstos.
Graikijos ir Serbijos vyrų krepšinio taurių turnyro finalų rungtynes su trikdė masinės muštynės. Susitiko ir lietuviai
Jono Mačiulio atstovaujama Atė nų „Pan ath in aikos“ kom and a 14-ąjį kart ą iškovoj o Graik ij os krepš in io taur ę, sekm ad ien į le miam oje dvikovoje 81:78 (23:15, 18:15, 21:23, 19:25) įveik us i ša lies čempionę Pirėjo „Olympia cos“ ekip ą su Martyn u Gecev i čiumi. J.Mač iul is nugal ėtojams pel nė 3 taškus, atkovojo 4 ir perėmė 1 kamuolį, sykį suklydo ir prasi žengė 3 kartus. 19 taškų prie per galės prisidėjo Dimitris Diaman tidis, 18 – Roko Leni Ukičius, 16 – Stephane’as Lasme, 11 – Jame sas Gistas. Vos pustrečios minutės aikštėje praleidęs M.Gecevičius niekuo ne pasižymėjo. „Olympiacos“ greto se sėkmingiausiai žaidė Pero An tičius – 17 taškų.
Susikirto strategai
Chaosas: „Olympiacos“ žaidėją M.Bramosą per rungtynes pakirto iš
tribūnų mestas daiktas.
Kumščiavosi net tarpusavyje
Graikijos krepšinio grandų mačas buvo nutrauktas dėl masinių muš tynių ir baigėsi be žiūrovų. Dar per apšilimą „Panathinaikos“ sirgaliai
sportdog.gr nuotr.
pataikė petarda varžovų puolėjui Kyle Hinesui, o jau per rungtynes nukentėjo svečių puolėjas Michae las Bramosas, kuriam į sprandą smogė iš tribūnų atskriejęs daiktas.
Kragujevace dėl Serbijos krepši nio taurės susikovė dvi Belgrado komandos – „Partizan“ ir „Crve na Zvezda“. Trečiajame kėlinyje, kai rezulta tas buvo 43:43, prasidėjo sirgalių kautynės ir rungtynės nutrūko. Viena incidento versijų – esą ke li „Crvena Zvezda“ gerbėjai prasi brovė į „Partizan“ žiūrovų sekto
rių ir pamėgino uždegti šio klubo vėliavą, tačiau buvo sučiupti ir ap kulti. Kita galima konfikto priežas tis – „Partizan“ klubo chuliganų patyčios: neva jie įsitempė į savo tribūną „Crvena Zvezda“ gerbėją ir vertė jį skanduoti „Partizan“ šlovi nančius šūkius, o įkaito vaduotojai aptalžė priešininkus ugnies gesin tuvais ir kėdžių nuolaužomis. Aštriai apsižodžiavo abiejų eki pų strategai – „Partizan“ vyriau siasis treneris Duško Vujoševičius ir „Crvena Zvezda“ klubo prezi dentas Neb oiš a Čov ič ius. Tuo met u krepš in ink us drab už in ė se saugojo specialiosios policijos pajėgos. Maždaug po valandos buvo pa mėginta mačą pratęsti, tačiau tri būnose vėl įsiplieskė aistros, to dėl Serbijos krepšinio federacijos vadovų sprendimu „Partizan“ ir „Crvena Zvezda“ rungtynės turė jo būti baigtos vakar vakare be žiū rovų. KD, BNS inf.
11
antradienis, vasario 12, 2013
sportas kaunodiena.lt/naujienos
Krepšinio veteranai – Kauno valdžiai: žodį reikia ištesėti Buvusius Kauno „Žalgirio“ krepšinin kus, daugybę me tų garsinusius savo miestą ir šalį, užga vo žodžio dabarti niam „Žalgiriui“ ne silaikanti Kauno valdžia. Žalgiriečių veteranų nuomo ne, įsipareigojimų nevykdymas ga li skaudžiai smogti miesto prestižui.
bui skirti 5 mln. litų. Užpernai ko mandai buvo skirti 4 mln., pernai – 2,9 mln., dabar reikia daugiau. Miesto biudžetas yra 700 mln. li tų, tad pinigų galima rasti, gal rei kėtų pristabdyti kai kuriuos šiuo metu nebūtiniausius projektus“, – svarstė G.Budnikas. Pašnekovas atkreipė dėmesį į tai, kad masiniam sportui jau ant rus metus skiriama po 2 mln. litų, o anksčiau – 10 kartų mažiau, nors ši sritis – labiau individualus kiek vieno žmogaus reikalas. „Norėčiau paagituoti didžiuo sius prekybos tinklus ir centrus – kad „Maxima“, „Mega“, „Norfa“, „Prisma“, „Akropolis“ paremtų ne vien kultūrą, bet ir legendinę Lie tuvos krepšinio komandą“, – teigė „Žalgirio“ veteranas. Ieškoti rezervų – susitelkus
Požiūris: M.Paulausko nuomone, „Žalgiris“ – Kauno miesto sporto
prioritetas.
Valdas Kasperavičius
v.kasperavicius@kaunodiena.lt
Valdžiai – tarsi svetimas
Olimpinio čempiono Modesto Paulausko nuomone, „Žalgiris“ – Kauno simbolis ir miesto sporto prioritetas, todėl jam būtina skir ti atitinkamą dėmesį. „Ši komanda turi išskirtinę is toriją, miestas pagaliau didžiuo jasi šiuolaikine arena. Man sunku suvokti, kodėl Kauno valdžia atsu ko nugarą legendiniam klubui, jai „Žalgiris“ tapo tarsi svetimas. O turėtų būti atvirkščiai. Mums, „Žalgirio“ veteranams, labai skaudu dėl susidariusios pa dėties. Tikimės ir laukiame, kad klubas sulauks visavertės pagalbos ir bus išgelbėtas“, – sakė M.Pau lauskas. Septyniskart geriausio Lietu vos sportininko M.Paulausko tei
gimu, kitų sporto šakų atstovams nederėtų pavydėti krepšininkams iš biudžeto skiriamų pinigų. „Kai jie olimpinėse žaidynė se iškovos medalius ir tai padarys ne vieną kartą, tada galės reikšti pretenzijas“, – pabrėžė legendinis žalgirietis.
Jei norime, kad „Žalgiris“ išlaikytų dabartines pozici- jas, jam reikia skirti pakankamai lėšų. Pinigų galima rasti
Buvęs „Žalgirio“ vidurio puolė jas, Kauno miesto tarybos narys Gediminas Budnikas tvirtino, kad svarstant miesto biudžetą siūlys
Pasiūlymas: G.Budniko nuomone, ieškodama būdų labiau paremti
„Žalgirį“ Kauno savivaldybė galėtų peržiūrėti kai kuriuos nebūtiniau sius projektus.
Vytauto Petriko nuotr.
skirti Lietuvos čempionų klubui 5 mln. litų. „Šį sezoną „Žalgiris“ turi galingą sudėtį, žaidžia labai gerą krepšinį, prie komandos vairo stovi puikus treneris Joanas Plaza. Natūralu, kad išlaikyti tokią ekipą kainuoja didelius pinigus. Lazda turi du galus. Jei finansa vimas „Žalgiriui“ bus sumažin tas, tikriausiai teks remtis jaunais žaidėjais. Tačiau tai jau nebū tų Eurolygos lygio komanda. Bū tų skaudu, nenormalu, jei pui kią „Žalgirio“ areną užpildytų tik trečdalis žiūrovų. Tai atsilieptų ir klubo finansinei padėčiai, ir mies to prestižui. Vilniaus savivaldybė „Lietuvos ryto“ komandai skyrė 4 mln. litų, nors sostinės ekipa gerokai silp nesnė už „Žalgirį“. Aš jau šeštą ka denciją esu miesto tarybos narys, todėl siūlysiu LKL čempionų klu
1986-aisiais su „Žalgiriu“ pasaulio klubų Williamo Joneso taurę iško vojęs Lietuvos Seimo narys Serge jus Jovaiša neabejoja: Kaunas gali rasti rezervų labiau padėti repre zentacinei miesto komandai. „Tereikėtų susitelkti ir sukandus dantis paieškoti galimų didesnio rėmimo variantų. Dabar „Žalgi rio“ rezultatai geri, komanda turi realias galimybes prasibrauti į kitą Eurolygos varžybų etapą. Žalgirie čiai žaidžia aukščiausio lygio krep šinį, yra vertinami visoje Europo je. Ne kiekvieno klubo rungtynės transliuojamos į 150 šalių. Būtų la bai skaudu, jei „Žalgiris“ subyrėtų. Tokią tragediją prilyginčiau Gedi mino pilies išardymui Vilniuje“, – kalbėjo S.Jovaiša. Buv us io ilgam eč io žalg ir ie čio nuomone, Kauno miesto savi valdybės indėlis „Žalgirio“ klubo biudžete turėtų sudaryti maždaug trečdalį. „Jei norime, kad komanda išlai kytų dabartines pozicijas, jai rei kia skirti pakankamai lėšų. Gal ta da pasikartotų 1999-ųjų istorija, kai kauniečiai laimėjo Eurolygą? „Žalgiris“ – tai ir Lietuvos presti žas, jam turi būti skiriamas atitin kamas dėmesys ir pinigai“, – tei gė S.Jovaiša.
Investicijos: iš krepšinio į politiką pasukusio S.Jovaišos teigimu, Kau
no miesto savivaldybės indėlis „Žalgirio“ biudžete galėtų sudaryti treč dalį. Artūro Morozovo nuotr.
Sugrįžo: M.Gozzoli ir E.Daniū
tė triumfavo WDSF PL pasau lio čempionate.
badische-zeitung.de nuotr.
Iškovojo pasaulio auksą Romas Poderys
r.poderys@kaunodiena.lt
Daugkartinė Lietuvos čempionė Edita Daniūtė tęsia sportinę kar jerą – ji su Italijos sportinių šo kių legenda Mirko Gozzoli tapo Pasaulio sportinių šokių federa cijos (WDSF) profesionalų lygos (PL) planetos čempione.
Kauno „Sūkurio“ klubo trenerių Jūratės ir Česlovo Norvaišų auk lėtinė E.Daniūtė, 2009-aisiais iš mėgėjų perėjusi į profesionalų gretas, pirmiausia su italu An gelo Madonia, po to su M.Goz zoli dalyvavo Pasaulio šokių ta rybos (WDC) varžybose. 2010 ir 2011 m. M.Gozzoli ir E.Daniūtė, atstovavę Italijai, iš kovojo WDC klasikinių šokių pasaulio taurę ir tapo planetos vicečempionais ir Europos čem pionais. Pernai E.Daniūtė paskelbė, kad baigia sportininkės karje rą. Tituluotoji Lietuvos šokėja yra įkūrusi savo sportinių šokių studiją, kurios trys centrai yra Kaune, vienas – Vilniuje.
E.Daniūtė yra įkū rusi savo sporti nių šokių studiją, kurios trys centrai yra Kaune, vienas – Vilniuje. M.Gozzoli per savo karjerą su partnere itale Alessia Betti nuo 1995-ųjų iki 2003-iųjų iškovojo visus aukščiausius titulus mė gėjų varžybose, po to iki 2009ųjų diktavo šokių madas ir pro fesionalams, keturis kartus tapo WDC čempionu. Šį kartą M.Gozzoli ir E.Daniū tė dalyvavo kitos sportinių šokių organizacijos – WDSF – įkurtos PL klasikinių šokių čempiona te ir jame reprezentavo Lietuvą. Penktąją vietą Italijoje įvykusio se varžybose užėmė kauniečiai Donatas Vėželis ir Lina Chatke vičiūtė. Sidabro medaliai įteik ti Europos čempionams Italijos atstovams Paolo Bosco ir Joan ne Kirsty Clifton, o bronzos – Rusijos duetui Federico di Toro ir Anastasijai Tarlikovai.
12
AntrADIENIS, vasario 12, 2013
pasaulis Benediktas XVI Benediktas XVI, kuris anksčiau bu
vo žinomas kaip Josephas Aloisas Ratzingeris, gimė 1927 m. balandžio 16 d. Marktlio prie Ino miestelyje Ba varijoje – pietinėje Vokietijos žemė je, kurioje dauguma gyventojų yra katalikai. Jis buvo įšventintas į kunigus 1951
m., maždaug tuo pačiu metu, kaip ir jo vyresnysis brolis Georgas. Tais pat metais jis tapo teologijos docentu, o būdamas vos 30-ies apsigynė teolo gijos daktaro laipsnį. 1958 m. jis pradėjo dėstyti teologiją
Freizingo kolegijoje. J.A.Ratzingeris vėliau dėstė keliuose kituose Vokie tijos universitetuose, įskaitant Bonos, Miunsterio ir Rėgensburgo.
į nelaisvę. Paleistas į laisvę, J.A.Rat zingeris pasirinko teologijos studijas ir tapo kunigu. Didžiausią karjeros šuolį J.A.Ratzin
geris atliko 1981 m., kai Katalikų baž nyčiai vadovavo Jonas Paulius II. po Miuncheno ir Freizingo arkivys Tada jis paskirtas Vatikano tikėjimo kupu, o netrukus buvo įšventintas į mokslo kongregacijos prefektu. kardinolus. Teigiama, kad J.A.Ratzingerį su ve Būdamas 50-ies, J.A.Ratzingeris ta
Vieta: pasitraukus Benediktui XVI, Šventasis Sostas vasario 28 d. liks tuščias.
„Scanpix“ nuotr.
Palieka Šventąjį Sostą
Pastarasis Romos katalikų bažnyčios va dovas postą paliko prieš beveik 600 me tų – 1415 m. Vakar pasaulį apskriejo isto rinė žinia – popiežius Benediktas XVI pa lieka postą. Netikėtas pareiškimas
Kardinolas Audrys Juozas Bačkis apgailestavo dėl popiežiaus Be nedikto XVI sprendimo trauktis. „Lenkiu galvą prieš dabartinio po piežiaus sprendimą. Jis parodo, kad jo intelektas nepaprastas, kultū ra nepaprasta, jis pajėgia visur ei ti, bet gal jau kūnas nebetarnauja. Man skaudu, tai buvo tikrai didis popiežius – savo pasaulio dydžiu, savo kultūra“, – sakė A.J.Bačkis. Daugeliui Šventojo Tėvo žinia nuskambėjo kaip perkūnas iš gied ro dangaus. Lietuvos ambasadorė prie Šventojo Sosto Irena Vaišvi laitė pabrėžė: „Tai faktiškai beveik tūkstantmečio precedentas. Abso liučios daugumos popiežių pareigas užbaigdavo mirtis. Žinia tikrai buvo netikėta.“ „Tai buvo naujiena mums visiems“, – taip vakar dienraščiui sakė Kauno akivyskupijos atstovas spaudai Darius Chmieliauskas. Istorinis sprendimas
85 metų Benediktas XVI, kurio pa saulietinis vardas Josephas Aloi sas Ratzingeris, žinią apie pasi traukimą paskelbė per susitikimą su Vatikano kardinolais. Jis sakė, kad dėl amžiaus nebeturi jėgų va dovauti. „Reikalinga tiek kūno, tiek proto stiprybė – stiprybė, kuri per kelerius pastaruosius mėnesius manyje taip sumenko, kad turėjau pripažinti savo negebėjimą tinka
mai eiti man patikėtos tarnybos“, – sakė popiežius. Benediktas XVI postą paliks va sario 28-ąją, o konklava, per kurią bus renkamas naujasis popiežius, bus sušaukta iki kovo pabaigos. Vatikanas pareiškė, kad naujas popiežius bus išrinktas iki šv. Ve lykų. Pasak Federico Lombardi, Va tikano atstovo, konklavą būtų gali ma sušaukti per 15 ar 20 dienų nuo atsistatydinimo, nes nebūtina lai kytis tradicinio gedulo laikotarpio.
Tai faktiškai beveik tūkstantmečio pre cedentas. Pretendentų pakeisti Benediktą XVI yra, tačiau tarp jų nėra akivaiz daus favorito, – tokia pati situacija buvo susiklosčiusi ir 2005 m. Beveik šešis šimtmečius didžiau sią pasaulio religinę bendruomenę valdantys popiežiai postą palikda vo tik mirdami. Pastarasis gyvas postą palikęs Bažnyčios vadovas buvo Grigalius XII. Jis 1415 m. buvo priverstas už leisti postą per Konstancos visuo tinį bažnytinį susirinkimą. Tada buvo panaikinta Vakarų bažnyčios schizma: pretenzijas į sostą buvo pareiškę dar du popiežiai iš Pizos ir
Avinjono – Benediktas XIII ir Jonas XXIII. 1417 m. buvo išrinktas nau jas popiežius Martynas V. Per dviejų tūkstantmečių Baž nyčios istoriją Šventojo Tėvo tia rą savo noru yra nusiėmę penki pontifikai. Daug jų buvo nuversti arba ištremti. 21 popiežius yra pri pažintas kankiniu, dar devyni lai komi kankiniais. Keturi Katalikų bažnyčios vadovai mirė tremtyje arba kalėjime, šeši buvo nužudy ti, du mirė nuo sužalojimų, patirtų per riaušes, o vienas žuvo įgriuvus pastato stogui. Griežtas konservatorius
Benediktas XVI Romos katalikų bažnyčiai pradėjo vadovauti 2005 m. po savo pirmtako Jono Pauliaus II mirties. Jis tapo vyriausiu kar dinolu, išrinktu popiežiumi, nuo Klemenso XII laikų, kuriam 1730 m. taip pat buvo 78-eri. Be to, Benediktas XVI yra pirma sis vokietis popiežius nuo Viktoro II (1055–1057 m.) laikų. Būdamas kardinolas J.A.Ratzin geris buvo vienas artimiausių Jo no Pauliaus II aplinkos asmenų. Jis laikomas konservatyvių pažiūrų, griežtu Katalikų bažnyčios tradi cijų rėmėju, yra pelnęs Dievo rot veilerio pravardę. Benediktas XVI atvirai pasisakė prieš homoseksualumą, tos pačios lyties atstovų santuokas, eutana ziją, abortus, klonavimą, prezer vatyvus ir moteris kuniges. Nors Benediktas XVI pripažino, jog traukiasi dėl sveikatos, jo atsto vai ramino, kad pontifikas neserga. „Jokiomis ūmiomis ar kitokiomis ligomis pontifikas šiuo metu ne serga, žinoma, derėtų atsižvelgti į popiežiaus amžių“, – aiškino Va tikano atstovas F.Lombardi. Parengė Valentinas Beržiūnas
Kaip vyksta rinkimai? Popiež iaus atsistatyd in imas yra nu mat ytas bažnyt inės teisės kodekse, nors tai retai įgyvend inama. Popie žius renkamas konklavoje. Joje daly vauja Bažnyčios kard inolai. Trad ici ja numato, kad popiežius renkamas iš kardinolų, nors teoriškai konklava ga lėtų rinkti bet kurį tikintįjį. Konklava
trunka tol, kol išrenkamas popiež ius. syklė. Anksčiau per konklavą kardino Rinkimai vyksta Siksto koplyčioje. Per lai negalėdavo palikti Siksto koplyčios, dieną surengiami du balsavimai. Nau tačiau 1996 m. Jonas Paulius II įvedė jas popiežius išrenkamas tada, kai vie pataisą, pagal kurią kardinolai vyks nam kand idatų paramą išreišk ia du tant konklavai gyvena ne koplyčioje, trečdaliai kardinolų. Tiesa, jei konkla o Vatikane pastatytame viešbutyje ir va užsitęsia daugiau nei dvi savaites, net gali tarp balsavimų pasivaikščioti įsigalioja paprastosios daugumos tai po uždarus Vatikano sodus.
Jaunystėje būsimasis popiežius ku
rį laiką priklausė Adolfo Hitlerio jau nimo organizacijai („Hitlerjugend“). Baigiantis Antrajam pasauliniam ka rui, J.A.Ratzingeris buvo paimtas į ka riuomenę ir tarnavo priešlėktuvinės gynybos dalinyje. 1945 m. amerikie čių kariai J.A.Ratzingerį buvo paėmę
lioniu popiežiumi Jonu Pauliumi II siejo ypač glaudus ryšys. Iš gretimų šalių kilę dvasininkai visuomet ras davo bendrą kalbą. Abu tarpusavy ne tik kalbėjo vokiškai, bet ir laikė si vienodos nuomonės abortų lega lizavimo, moterų šventinimo į kuni gus, šeimų kūrimo klausimais.
Kreipimasis į kardinolus „Brangūs brol iai, pak vieč iau jus į šią kons istor iją ne tik dėl trijų kano niz ac ijų, bet ir norėd am as praneš ti jums apie sprend imą, kur is lab ai svarbus Bažnyč ios gyven imui. Pa kartot inai išnagr inėjęs savo sąžinę prieš Dievą, aš įsit ik inau, kad mano jėgos dėl senyvo amž iaus neb ėra tink amos deram ai vykdyt i šv. Pet ro tarnystę. Puik iai suprant u, kad ši tarnystė dėl savo esm in io dvas i nio pobūdžio tur i būti atl iekama ne tik žodž iais ir darb ais, bet ir maldo mis bei kanč iom is. Tač iau šiand ie niame pas aulyj e, kur iame vykst a tok ie greit i pok yč iai ir purto klaus i mai, tur int ys didelę reikšmę gyve
nimui ir tikėjimui, nor int vadovau ti šv. Petro sost ui ir skelbt i evange liją, būtina dvas ios ir kūno stipr ybė – stipr ybė, kur i per pastar uosius ke letą mėnesių manyje taip sumažėjo, jog tur iu pris ip až int i nes ugeb ant is adekvač iai atl ikt i man pat ikėtų pa reigų. Dėl šios priež ast ies, gerai ži nodamas šio veiksmo rimt umą, vi sišk ai laisva val ia aš ats is ak au Ro mos vysk upo, šv. Petro įpėdin io, pa reigų, kur ios man buvo pat ikėtos 2005 m. balandž io 19 d. Nuo 2013 m. vas ar io 28 d. 20 val. Romos sost as, šv. Petro sost as, bus laisvas ir konk lava turės išr inkt i naują aukšč iau siąjį pontif iką.“
Atsistatydinę popiežiai ir jų istorijos Per dviejų tūkstantmečių Bažnyčios istoriją Šventojo Tėvo tiarą savo noru yra nusiėmę penk i pontifi kai.
1294 m. Celestinas V – paprastas
atsiskyrėlis, kuris buvo išrinktas po piežiumi siekiant užbaigti kardinolų ginčus – pasirodė nesantis pajėgus vadovauti Bažnyčiai ir atsistatydino po kiek ilgesnio nei penkių mėnesių valdymo. Jis paskelbė bulę, sutei kiančią pontifikams galimybę pasi traukti iš posto, ir taip atvėrė kelią sau pačiam pasitraukti.
1045 m. Benediktas IX, pagarsėjęs kaip vienas labiausiai susikompromi tavusių Bažnyčios vadovų, pardavė popiežiaus postą savo krikštatėviui – dievobaimingam kunigui Giovanni Graziano, kad galėtų susituokti. Kaip teigiama, jis nesugebėjo įkalbėti savo išrinktosios už jo tekėti ir mėgino vėl 1415 m. popiežius Grigalius XII at įsitvirtinti Romoje. sistatydino, kad užbaigtų Vakarų schizmą. 1046 m. G.Graziano, kuris trum pam tapo popiežiumi Grigaliumi 1804 m. Pijus VII pasirašė doku VI ir daugelio buvo laikomas tikru mentą dėl pasitraukimo iš popie pontifiku, nepaisant Benedikto IX žiaus sosto, prieš išvykdamas į Pary mėginimų smurtu susigrąžinti tia žių karūnuoti Prancūzijos imperato rą, buvo priverstas atsistatydinti dėl riaus Napoleono. Tas dokumentas kaltinimų, kad jis nusipirko Šventojo turėjo įsigalioti, jeigu pontifikas būtų Tėvo titulą. buvęs įkalintas Prancūzijoje.
13
Antradienis, vasario 12, 2013
16p.
Mitai ir tiesa apie vaikų auginimą.
sveikata
sveikata@diena.lt Redaktorė Violeta Juodelienė
Didelė mažųjų dantukų bičiulė
Norai: vienas pagrindinių R.Juchnevičienės darbo tikslų – padėti vaikams nugalėti odontologo baimę.
Tarptautinės odontologų dienos proga Lietuvos odontologų rūmai paskelbė ir apdovanojo labiausiai profesinėje, moks linėje ir visuomeninėje veikloje nusipel niusius specialistus. Geriausio burnos hi gienisto titulas atiteko kaunietei Ritai Juchnevičienei. Jurgita Šakienė
j.sakiene@kaunodiena.lt
Prieš baimę – piešiniais
R.Juchnevičienė dėsto Kauno ko legijos Sveikatos priežiūros fa kultete ir dirba burnos higieniste Kauno vaikų reabilitacijos ligoni nėje „Lopšelis“.
Vienas jos pagrindinių tikslų darbe – padėti vaikams nugalėti odontologo baimę. „Kartu piešia me, spalviname dantukus, žiūri me apie juos filmukus“, – pasa kojo specialistė. Nemažai laiko ji skiria ir pa cientų tėveliams. „Bandau jiems padėti suprasti, kaip svarbu pri
žiūrėti vaiko burną. Vaikų su spe cialiaisiais poreikiais tėvai į nega lią sutelkia visą savo dėmesį. Jie, pavyzdžiui, tikisi išgydyti cereb rinį paralyžių, padaryti dar kokį nors stebuklą, bet visai nepagal voja apie dantukus. Kartais, būna, man pasako: „Nesukite jūs mums galvos. Mes turime tiek problemų, o pasakojate, kokį šepetėlį nusi pirkti“, – neslėpė verslumo edu kologijos magistro laipsnį turinti medikė ir priminė, kad tokiu atve ju išvengti bėdų su dantukais yra dar svarbiau. Iš pradžių, kalbėjo medikė, už tenka vien tinkamo dantų šepe tėlio ir dantų pastos. „Vėliau, jei matoma didžiulė rizika, kad suges dantys, galima naudoti vaikiškus kalcio kremus, fluoro preparatus, skalavimo skysčius. Juos turi skir ti gydytojas“, – perspėjo R.Juch nevičienė.
Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.
Pacientams – keli mėnesiai
Jauniausi R.Juchnevičienės pa cientai – vos kelių mėnesių am žiaus. „Bendrauju su tėvais, pade du jiems išmokti, kaip reikia atlikti mažylio burnos higieną, kol dan
Didžiausia tėvų da roma klaida – kai dantys yra visiškai neprižiūrimi. Dar viena dažna klai da – naudojamos priemonės ne pagal vaikų amžių. tukų dar nėra, kaip elgtis, kai jie pradės dygti. Supažindinu su pro filaktikos ir gydymo galimybėmis, kai yra sunki situacija, sunki ne galia, kai gydymui reikia bendri
nės narkozės“, – pasakojo spe cialistė. Anot jos, didžiausia tėvų daro ma klaida – kai dantys yra visiš kai neprižiūrimi. Dar viena dažna klaida – naudojamos priemonės ne pagal vaikų amžių. „Normalu, kad tėvai nežino, kaip prižiūrėti vaiko dantis. Pa vyzdžiui, dvejų metų vaiko dan tys valomi pasta, skirta suaugu siesiems ir dar balinamąja. Jiems turėtų padėti šeimos klinika, dar želių, mokyklų darbuotojai. Bet, deja, ten burnos higienos spe cialistų dažniausiai nėra, todėl ir stengiuosi padėti visomis įma nomomis priemonėmis“, – sakė R.Juchnevičienė. Medikė nuolat bendradarbiau ja su specialių poreikių turinčių žmonių asociacijomis, jų nariais, rengia jiems moky mus.
14
14
Antradienis, vasario 12, 2013
sveikata sveikata.diena.lt
Didelė mažųjų dantukų bičiulė
13 Garbingas kolegų ap dovanojimas R.Juchnevičienei Globoja šv.Apolonija
įteiktas Tarptautinės odontologų dienos proga, dar vadinama žmo nių, netekusių dantų, ir odontolo gų globėjos Šv.Apolonijos diena. Šia proga šeštadienį į Kauną buvo susibūrę visos šalies odontologai. Šv.Apolonijos apdovanojimu už geriausią gydytojo odontolo go darbą pagerbta gydytoja Vio leta Raslanienė, profesine pra ktika besiverčianti jau ketvirtą dešimtmetį. Nestokodama idėjų ir energijos, ji organizuoja odon tologų tobulinimosi ir kultūrinius renginius. Gydytojo odontologo padėjėjo nominacija teikiama vilnietei Ve rutei Semenikienei, turinčiai di delę praktinio darbo patirtį odon tologijos paslaugų srityje. Dantų techniko nominacija ap dovanojama uteniškė dantų tech nikė, Utenos kolegijos dėstytoja, psichologijos magistrė Zigrida Kaulinienė.
Odontologus vienijantis simbolis Vasar io 9-oji – Tarptaut inė odon tolog ų diena, švenč iama vis ame pas aulyje. Krikšč ion iškas pas au lis šią dieną mini mergelę kank inę šv.Apolon iją, gyvenusią III a., kur i tapo patraukliu odontologus vieni jančiu simboliu. Nuo senų laik ų buvo tik ima, kad šv.Apolon ij a gelbst i nuo dant ų skausmo. Ši šventoji laikoma dan tų bei dantų gydytojų globėja. Ji paprast ai vaizduojama ranko je laikant i reples su išt rauktu dan tim i. Liet uvoj e pop ul iar iaus ias šv.Apolon ijos atvaizdas yra skulp
tūra, esanti Vilniaus šv.Petro ir Po vilo bažnyčioje. Lietuvos odontolo gų rūmai kasmet paskelbia šv.Apo lonijos laureatus ir apdovanoja juos dailininko profesoriaus Romualdo Inčirausko iš bronzos ir marmuro sukurta šv.Apolonijos statulėle bei diplomu. Trad icinė visų Lietuvos odontolo gų šventė vyksta kasmet vis kituo se did žiuosiuose šal ies miest uo se. Šiemet odontologai vasario 9 d. susir inko į Kauną ir savo profesi nę šventę pradėjo šv.Mišiom is už odontologus ir pacientus Šv.Arkan gelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje.
Vandens svar net alkis rodo Analizuodami visuomenės elgesį ir įpro čius, mitybos specialistai pastebi, kad vis mažiau išgeriama gryno vandens ir vartojama daugiau koncentruoto, apdo roto maisto.
Ieva Kuodienė
Sveikos mitybos special istė
Per savo darbo praktiką dažnai su siduriu su atvejais, kai, išanaliza vus klientų kūno masės duomenis, paaiškėja, kad vandens vietą užima riebalai. Nors bendras kūno svoris atrodo normalus, tačiau toks ma sės sudėties disbalansas yra ant svorio ir neteisingos mitybos ro diklis. Svarbus kiekvienas lašas
Bėda ta, kad dėl pabrėžtinų reko mendacijų vandens vaidmuo mūsų gyvenime tapo nenatūralus. Teo riškai sakoma, kad jei jauti trošku lį, vadinasi, jau pavėlavai atsiger ti. Kol organizmo signalas pasiekė smegenis, jau kažkoks organizmo sraigtelis sustojo nepakankamai suteptas. Tai verčia specialiai pri siminti ir skirti dėmesio kiekvienai stiklinei vandens.
Po sunkios darbo dienos stresą mal šiname vynu arba – vėl į šaldytuvą, o reikėtų tiesiog atsi gerti vandens.
Akimirkos: šiemet šalies odontologai šventiniam renginiui pasirinko Kauną. Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.
Dėl vandens vaidmens diskutuo jama, kritikuojama ir kyla daugiau klausimų, nei randama atsakymų. Yra bendrieji patarimai, kaip ir ka da gerti vandenį, tačiau pirmiausia derėtų įsiklausyti į save. Vanduo žmogaus gyvenime visa da buvo svarbus. Žinome ir tai, kaip Vytautas Didysis arklius girdė Juo dojoje jūroje, ir kaip Joniukas no rėjo iš pėdos atsigerti, ir kaip vil kas troškulį malšino su pilnu pilvu akmenų. Vėliau vandenį išstūmė kompo tai, gazuoti gėrimai, sultys. Many ta, kad tai racionalus būdas gauti skysčių ir kartu papildyti energijos atsargas. Šiandien pastebime, kad troškulys – natūralus dehidracijos signalas – neužtikrina fiziologinio skysčių poreikio, t.y. gerdami tik ištroškę negauname tiek, kiek or ganizmas reikalauja vandens. Ir atvirkščiai: alkis viršija orga nizmo energijos poreikį, todėl kau piame energijos atsargas, t.y. kūno riebalus. Dėl šios pusiausvyros ne buvimo specialistai daro prielaidą, kad tai, ką mes suvokiame kaip no rą valgyti, iš tiesų yra noras gerti.
Numalšins bet kokį stresą
Kaip pasiekti, kad vandens vaid muo mūsų gyvenime būtų akty vus ir natūralus? Sunku įsivaizduoti, kad draugę paplepėti kviesime ne prie puo delio kavos, o stiklinės vandens, arba kompanijoje linksminsimės ne su bokalais alaus, o su grynu vandenėliu. Vis dėlto kavinėse ar restoranuose nepastatyti grafino ar ąsočio su vandeniu, mokyklose nepadėti prie kriauklių vienkarti nių stiklinėlių, biuruose neturė ti vandens aparatų yra, sutikite, apsileidimas. O dabar pažiūrėkime, kas ant stalo namuose? Sultys, gaiva, gazuo ti gėrimai. Ir galiau siai prisiminkime: kaip veikia mūsų mintys? Jei kažkas mums kelia nerimo, sunku susikoncent ruot i – varstom e šaldytuvą, o turėtu me atsukti čiaupą. Po sunk ios darb o dien os stresą malšiname vynu arba – vėl į šaldytuvą, o reikėtų tiesiog at sigerti vandens. Susipykę su par tner iu(-e) pagal amer ik iet išk ų filmų modelį išsitraukiame ledų dėžutę, bet po barnio išdžiūvusiai gerklei geriausiai tinka vanduo. Jei vaikai grįžo alkani iš mokyk los, o jūs dar nieko neparuošėte, netraukite iš spintelių krekerių, o įpilkite vandens. Nuo gurkšnio iki stiklinės
Kiekv ien a sit uac ija pad ikt uos, kiek ir kokiu būdu reikėtų išger ti vandens. Natūralu, kad labai iš troškę užsiversime ir išmauksime visą buteliuką, pasistatę stiklinę ant darbo stalo gurkšnosime per pertraukėles tarp darbo užduočių. Jei pavargome, išsigandome, susi nervinome – neskubėsime nury ti gurkšnio, o pirmiau suvilgysi me gomurį. Nesijaudinkite dėl prakaitavi mo ar dažno šlapinimosi. Van duo turi tekėti, t.y. jis turi leng vai patekti į organizmą, aktyviai jame cirkuliuoti ir natūraliai pa sišalinti. Sutrikdę ar specialiai slopindami šia cirkuliaciją tar si užprogramuojame organizmą sulaikyti vandens atsargas. Van dens atsargas organizmas kaupia visiškai mums nepageidaujamais būdais: tinsta kojos, rankos, pirš tai, susidaro celiulitas, paburks ta paakiai.
15
Antradienis, vasario 12, 2013
sveikata
rba: o troškulį
Kur geriausia gimti? Prieraišiosios tėvystės centro inici juojamos mamų apklausos rezul tatais, 2012 m. draugiškiausi nauja gimiams buvo Kauno krikščioniš kieji gimdymo namai (KKGN).
Net dvi iš trijų apklausoje dalyva vusių mamų iš visos Lietuvos pri sipažino, kad joms buvo svarbu, kad ligoninė turėtų Naujagimiui palankios ligoninės (NPL) statu są, o beveik 14 proc. prisipažino nežinančios, kas tai yra. Kūdikio gimimo, pirmojo moti nos ir kūdikio artumo būtinybės, natūralaus žindymo svarbą ir per sonalo supratingumą ligoninė se parodo beveik trigubai iki 624 mamų išaugęs apklausos respon denčių skaičius. Pernai šioje ap klausoje dalyvavo 216 gimdyvių. „Sėkmingai naujagimio žindy mo pradžiai svarbus viso ligoni nės personalo palaikymas, laiku duodami tinkami patarimai“, – aiškina Tarptautinės pieno lygos atstovė Lietuvoje, viena iš Prie raišiosios tėvystės centro įkūrė jų Rima Kurtinaitienė. Faktą, kad dalis gimdymo įstai gų personalo vadovaujasi pasenu siais, moksliškai nepagrįstais pa tarimais, iliustruoja tai, kad net 34 proc. ne NPL ligoninėse ir 23 proc. NPL ligoninėse gimusių vaikučių ligoninėje buvo maitinami ne tik motinos pienu, o mamos nebuvo informuotos apie tai, kokiose si
Poreikis: specialistai pabrėžia – vandenį gerti galima ir būtina, net ir tada, kai netroškina.
„Shutterstock“ nuotr.
Kada ir kaip gerti vandenį? 1. Ryte, tik atsibudus, galima net neatsikėlus iš lovos. Geriau šaltas vanduo – padeda atsibusti ir paža dinama medžiagų apykaita, orga nizmui duodama pirma užduotis – pašildyti vandenį. Gerti reikėtų tolygiai, nuryjant vienodais inter valais. Rytinio gėrimo funkcija yra valomoji, taip nuplaunamos per naktį susikaupusios apnašos. 2. Prieš valgį. Nepažadu, kad, gerdami prieš valgį, suvalgysite mažiau ir lieknėsite. Gerkite kū no temperatūros vandenį nedide liais gurkšneliais, ilgais intervalais. Taip palengvinsite seilių ir skran džio sulčių išsiskyrimą, kurios maistą padaro skalsesnį, geriau su virškinamą. Sultinys, sriuba atlie ka panašią funkciją ir teikia papil domos energijos, tačiau atkreipkite dėmesį į porcijas, kad nepersival gytumėte. 3. Gerkite ir užkandžiaukite tarp valgymų. Tai gali būti kavos ar ar batos puodelis. Nepaisant to, kad kava, juoda arbata pašalina iš or ganizmo skysčius, tačiau gėrimo momentu tai – taip pat vanduo, kuris patenka į organizmą. Pride rinkite skanų sultingą vaisių. Taip
organizmas pasipildys skysčių ir numalšinsite apetitą. 4. Atsigerkite prieš ką nors veik dami, pvz., prieš išeidami iš namų, prieš pradėdami tvarkytis, prieš posėdį ar susirinkimą, prieš imda miesi darbo užduoties, prieš treni ruotę ir pan. Atsižvelkite į sąlygas: jei jūsų medžiagų apykaita greita – atsigerkite anksčiau, kad dar spė tumėte suvaikščioti į tualetą, jei išeinate į lauką karštą dieną ar ren giatės į pirtį – išgerkite daugiau.
Nepaisant to, kad kava, juoda arbata pašalina iš organiz mo skysčius, tačiau gėrimo momen tu tai – taip pat van duo, kuris patenka į organizmą. 5. Atsigerkite užbaigę reikalus: grįžę namo, pabaigę darbo užduo tį, po treniruotės, po namų ruo šos ir pan. Gali būti, kad jausitės ištroškę ir pavargę, pradėkite ger
ti lėtai, kad suvilgytumėte burnos ertmę, o tada vis greičiau gerdami numalšinkite troškulį. Negerkite labai šalto vandens, net jei ir no risi atvėsti. 6. Derėtų atsigerti ir prieš miegą, tik apskaičiuokite savo organizmo ritmą, kad nereikėtų naktį dažnai keltis į tualetą. Šiuo atveju tinka ir žolelių arbatos. Atsigerti reikėtų li kus porai valandų iki miego. 7. Gerkite papildomai, kai: – karščiuojate, prakaituojate, esant karštam orui; – nenorite susirgti. Gripo, per šalimo ligų prevencijai tinka van duo su citrinų sultimis, medumi, vitamino C tablete, tai gali būti ir žolelių arbatos, stiprinančios imu nitetą; – sergate. Gerdami vaistus už gerkite didesniu kiekiu vandens (jei nenurodyta kitaip), gerkite gy domąsias arbatas ar gėrimus, tinka ir aukščiau minėti stiprinantys va riantai. Ypač daug reikia gerti ve miant ar viduriuojant; – organizmui reikalinga detok sikacija: po švenčių, gausių vaišių, padauginus alkoholio, cukraus, druskos, riebalų.
tuacijose primaitinimas yra rei kalingas. Be to, 79 proc. ne NPL gimusių vaikučių buvo primaitinami ne palankiu žindymui būdu (iš bute liuko), o Naujagimiui palankiose ligoninėse tokių būta tik 23 proc. „Pagal išsakytas mamų nuomo nes, matome, kad dažnai ligoninės personalas remiasi nepagrįstomis priežastimis, nurodydamas papil domai primaitinti kūdikį ne mo tinos pienu, pavyzdžiui, teigiama, kad „vaikas neramus“, „trūksta priešpienio, pieno“ ir panašiai“, – sako R.Kurtinaitienė. Lietuvoje šiuo metu yra 8 Nau jagimiui palankios ligoninės.
Sėkmingai naujagi mio žindymo pra džiai svarbus viso ligoninės persona lo palaikymas, lai ku duodami tinka mi patarimai. 2010 m. Draugiškiausios nauja gimiui ligoninės statusas buvo su teiktas Kauno krikščioniškiesiems gimdymo namams, 2011 m. – Lie tuvos sveikatos mokslų universi teto ligoninei Kauno klinikoms. KD inf.
16
Antradienis, vasario 12, 2013
sveikata sveikata.diena.lt
Lietuviams trūksta vitamino D Gydytojai perspėja, kad daugu mai Lietuvos gyventojų nepa kanka vitamino D, todėl tai gali lemti dažnus kaulų lūžius, dantų ligas, taip pat silpną bendrą imu nitetą ir polinkį į depresiją. Daugumai aktuali problema
Kaip rodo praėjusiais metais ša lies laboratorijose atliktų bend rojo vitamino D kraujo tyrimų analizė, net 88,9 proc. atvejų bu vo nustatyta, kad tiriami gyven tojai kenčia dėl organizmui svar baus vitamino D stygiaus. Pasak medikų, vitamino D ypač trūksta paaugliams ir vyresnio amžiaus žmonėms. Ištyrę 1 010 kraujo mėginių medikai nustatė, kad 23,2 proc. pacientų užfiksuotas kritinis vi tamino D deficitas, 51,7 proc. – vidutinis nepakankamumas ir tik 14 proc. – nedidelė stoka. Likusių tiriamųjų kraujyje nu statytas rekomenduojamas vi tamino D kiekis, tačiau jie su darė tik 10,3 proc. visų mėginių, rodo medicinos įstaigų labora torijų, priklausančių Medicinos diagnostikos ir laboratorinių ty rimų asociacijai, duomenys. Ty rime buvo analizuojami 2012-ai siais atlikti bendrojo vitamino D kraujo tyrimų rezultatai. Kenčia dantys, širdis, imunitetas
Svarbūs šaltiniai
Natūraliai organizmas vitami ną D pasigamina saulės spindu liams veikiant odą, todėl ne vel tui šis svarbus vitaminas dar yra vadinamas saulės vitaminu. „Deja, Lietuva yra vitami no D deficito šalis, nes gyvena me tokioje geografinėje zono je, kurioje saulę matome retai. Didelės įtakos turi ir besikei čiantis gyvenimo būdas – vis mažiau laiko praleidžiame gry name ore, kur net ir tie menki saulės spinduliai galėtų pasiekti mūsų odą“, – pasakoja E.Mar ciuškienė. Gydytojos teigimu, atlieka mi laboratoriniai tyrimai rodo, kad dėl šių priežasčių net ir va sarą organizmas nepasigamina pakankamo vitamino D kiekio ir nekompensuoja jo stygiaus. Tuo labiau vasarą nesukaupia me saulės vitamino atsargų žie mai, kai dar labiau sumažėja ir saulės spindulių kiekis, ir laikas, kurį praleidžiame lauke. KD inf.
23,2
proc.
– tiek tirtų kraujo mėginių užfiksuotas kritinis vitamino D deficitas.
„Shutterstock“ nuotr.
„Vitaminas D svarbus normaliai dantų ir kaulų būklei, jis padeda sumažinti kaulų lūžių riziką. Be to, vitaminas D reikalingas normaliai raumenų funkcijai, imuninės sis temos veiklai palaikyti. Šio vitami no trūkumas siejamas su osteopo roze, arterine hipertenzija, širdies ligomis, vėžiu ir autoimuniniais susirgimais“, – sako Medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyri mų asociacijos valdybos pirminin kė gydytoja Eglė Marciuškienė. Gydytojos teigimu, mokslinin kai jau yra atradę ryšį tarp mažo vitamino D kiekio ir depresijos
bei įvairių kognityvinių (nuotai kos, pažinimo ir kt.) sutrikimų. „Pastaruoju metu atliekama daug mokslinių tyrimų dėl vita mino D įtakos sveikatai. Jie at skleidė įdomių sąsajų ir parodė didžiulę šio vitamino įtaką gerai žmogaus savijautai ir sunkių ligų prevencijai“, – teigia gydytoja.
Praturtina įprastą maistą Vitam ino D dar gal ima gaut i ir su maist u. Pagr ind in iai jo šalt in iai – riebios žuv ys, kiaušin io tryn iai ir galvijų kepenys. „Šie produktai pa prastai nevartojam i kasd ien – tai nėra įprast a mūs ų plat umų gy ventojų mitybos raciono dal is, to dėl real iai su maistu gaunamas vi tamino D kiekis yra gerokai mažes nis, nei reik ia organizmui“, – paste bi gydytoja.
Spręsd am i šią problem ą Šiaurės šal ių gydytojai pritaikė Ryt ų šaly se jau pasiteisinusią prak tiką – pra turt int i vitam ino D kasd ien varto jamus maisto produkt us. Panaš iu kel iu nueit a ir Ryt ų šaly se, kur, nor int komp ens uot i vit a mino B def ic it ą, vis i parduodam i ryž iai yra prat urt int i B grup ės vi tam inų.
Kam kūdikiui ma mos pieno, jei jis jau gali čiulpti lašinius? Rinkis krakmolą, o ne kremą, skirtą pa raudusiai kūdikio odai gydyti. Ne vie na jauna mama, iš girdusi vyresnės kartos moterų pa tarimus motinystės klausimais, sune rimsta. Pinklės: ne visada iš kartos į kartą perduodami patarimai mamai yra
moksliškai pagrįsti.
„Shutterstock“ nuotr.
Kas teisi: jauna ar patyrusi mama? Rasa Stankevičienė
„Kai tapsi mama, užsimauk mai šą ant galvos ir neklausyk aplinki nių patarimų. Pasitikėk nuojauta ir medikais“, – šis patarimas pirmą kartą pastojusias moteris dažnai priverčia šyptelėti. Pašaipi šypse na kaipmat išblėsta, kai sūpuojan ti naujagimį mama sulaukia lavinos nuoširdžių patarimų motinystės klausimais. Ar patyrusi mama – visuomet teisi? Anaiptol. Vaikų ligų gydyto ja Violeta Lukošienė sutinka, kad krakmolas kūdikių odelei tikrai ne pakenks ir kartais jis gali pakeisti kremus. Vis dėlto akyse atsiradu sias traiškanas siūlo valyti virintu vandeniu: mat ramunėlių nuovi ras gali alergizuoti, o mamos pie nas užkimšti akių latakus. „Artimųjų patarimų neišvengsi te – gaila, bet kartais jie prasilenkia su tikrove. Neskaitykite mamyčių išpažinčių įvairiuose forumuose – juose labai gausu klaidingos infor macijos“, – kad neapsisuktų galva nuo žinių gausos, Kauno Daina vos poliklinikoje 24 metus dirban ti specialistė siūlo dažniau pasitar ti su medikais. Kurie patarimai yra tiesa, o ku rie – tik mitas? Interneto portalas musumazyliai.lt atliko apklausą ir išsiaiškino patarimus, kurie la biausiai erzina jaunas mamas. Pe diatrę V.Lukošienę kai kurie jų pra juokino. Pažiūrėk, kaip mažyliui šalta, – jo rankytės ir nosytė šaltos! Mitas. Kūdikių kraujotaka yra ne tokia greita kaip suaugusiųjų, todėl mažylių rankytės ir kojytės dažnai būna šaltos. Mažųjų kakliukas taip pat dažnai būna vėsus, tačiau šie po žymiai neparodo, kad vaikui yra šal ta. Jei vaikučio nosytė vėsi, tuomet geriau jį aprengti šiek tiek daugiau. Kuo anksčiau pradėk vaiku tį maitinti suaugusiųjų mais tu, kadangi jam motinos pieno neužtenka. Mitas. Jeigu vaiką maitinate ma mos pienu, tuomet iki šešių mėne sių jo primaitinti nereikia. Tie vai
kučiai, kurie valgo pieno mišinius, nuo keturių mėnesių gali būti pri maitinami papildomu maistu. Duo ti suaugusiųjų maisto kūdikiams ne rekomenduojama iki metų. Geriau juos primaitinti specialiai kūdikiams skirtomis košėmis ar tyrelėmis, ku rios yra ekologiškos ir atitinka vaikų maistui reikalaujamus gamybos me todus. Tinka ir namuose užaugintos daržovės ir vaisiai, tačiau parduo tuvėse esančių neekologiškų produk tų geriau vengti. Lašinių ir rūkytų mėsos gaminių palaižyti ar pačiulp ti galima nuo trejų metų, nes tai yra sunkiai virškinami produktai.
Artimųjų patarimų neišvengsite – gai la, bet kartais jie prasilenkia su tik rove.
Jokiu būdu nenaudok nešynių ir vaikjuosčių – jos iškreipia mažylio stuburą. Tiesa. Iki keturių mėnesių kūdi kiams šie daiktai neskirti. Auto mobilių kėdutės yra skirtos tik vai kui pernešti ar pervežti. Paisykite nurodymų ant gaminio pakuotės ir skaitykite instrukcijas. Išeik iš kambario, kai kūdi kis verkia, ir nesistenk jo nu raminti – prasivėdins mažylio plaučiai. Mitas. Kūdikius reikia nuramin ti: paglostyti, panešioti. Jei vaikas valgė prieš kelias valandas, jį rei kia pamaitinti, kitu atveju – kūdikį nuraminkite. Gal vaikučiui skauda pilvą, tuomet jį pamasažuokite. Jei maitini vien motinos pienu, kūdikis bus nuolat ištroškęs – būtinai duok jam atsigerti van dens ar arbatos. Mitas. Vaikas, maitinamas moti nos pienu, ir pavalgo, ir atsigeria. Tik jokiu būdu nevesk mažylio į lauką esant vėsai – iškart su sirgs.
Mitas. Žiemą vos kelių savaičių kūdikius į lauką galima vesti iki 0 laipsnių temperatūros, vaikus iki metų – iki 10 laipsnių šalčio. Že mesnės oro temperatūros reikėtų vengti. Svarbu kūdikį šiltai ap rengti ir įvertinti vėjo smarkumą. Aprenk vaikutį – jam šalta, juk žagsi. Mitas. Vaikas dažniausiai žag si tuomet, kai jo diafragmą kelia susikaupę oro burbuliukai. Nenaudok sauskelnių – jos su kelia berniukų nevaisingumą. Mitas. Nėra atlikta pakankamai mokslinių tyrimų, kurie įrodytų sauskelnių žalą. Svarbiausia lai kytis higienos ir keisti sauskelnes ne rečiau nei kas 3–5 valandas. Nemiegok šalia vaiko – prisiriš per daug prie mamos. Iš dalies tiesa. Vaikas turi turė ti savo lovytę, ji gali būti pasta tyta prie pat tėvų lovos, kad atža la matytų ir jaustų tėvus. Miegoti vienoje lovoje yra nehigieniška. Po maitinimo krūtimi pieną nusitrauk, kad pienas neuž sistovėtų. Mitas. Pieno gamyba pamažu su sireguliuoja ir jo gaminasi tiek, kiek reik ia kūd ik iui. Nutrauk ti pieną gali reikėti tuomet, kai iškart po gimdymo jo būna ypač daug ar prasideda krūtų uždegi mai. Būtinai pasaldink vandenį ar arbatėlę, kitaip vaikutis ne gers. Mitas. Vaikams iki metų nereko menduojama saldinti gėrimų ar valgio. Užm auk kep uryt ę maž yl iui miegant, kad ausyt ės neat lėptų. Mitas. Kambaryje nešioti kepury tės vaikui nereikia. Nereikia ke purytės ir naujagimiui, jei kam bariuose nėra skersvėjo. Mamos mėgsta uždėti vaikams kepurytes, kai kūdikius numaudo, tačiau to daryti nereikia.
17
Antradienis, vasario 12, 2013
menas ir pramogos
„Fluxus ministerijoje“ – šiuolaikinio meno provokacijos „Fluxus ministerijo je“ Kaune pradėta rodyti parodų ciklo pirmoji dalis „Fabri ko serija Nr. 1934“. Pirmosiose parodo se bus pristatomos įvairios menų sinte zės, sukurtos ir visai jaunų, ir jau patyru sių menininkų.
Gintarė Sokolovienė
Parodos rengėjai prisipažino su laukiantys kritikos, kad jų rengi niai – neaiškios koncepcijos, ta čiau prašė žvelgti plačiau ir tiesiog mėgautis kūriniais, kuriuos praė jusį penktadienį pristatė aštuoni autoriai. Algimantas Šlapikas „Fluxus ministerijoje“ siūlo keliauti „Sa vaitės ekspresu“, 2010-aisiais pelniusiu komisijos apdovano jimą parodoje „Geriausias me tų kūrinys“. Milžiniškas objektas iš metalo – tai septyni vagonai, simbolizuojantys savaitės dienas. „Vienos jų nuobodžios, plokščios, kitos susijusios su poilsiu, na mais. Toks traukinys, kartais va rantis nuobodybę, dunda nuola tos“, – taip savo kūrinį pristatė pats autorius. Smalsuolių dėmesio sulaukė ir skulptoriaus, tapytojo Marijaus Petrausko „Labirintas“ – ypač po paraginimo pabandyti pačiam at rasti išėjimą iš labirinto.
Žmonės bijo ne nuo gumo, o su juo susi jusių jausmų, iš to ir kyla nuogo kūno tabu.
Ant plikų betoninių sienų eks pon uoj am i men inink ės Sig i tos Dackev ič iūt ės darbai – trys graf ikos lakštai „Traj ektor ija“, „Nykstant i tapatyb ė“ ir „Sus vetimėjimas“, atlikti naudojant sausą adatą ir skaitmeninę spau dą. S.Dackevičiūtė – gerai žino ma grafikė ir skulptorė, surengu si ne vien ą person al in ę parod ą. dalyvav us i tarptaut in ėse graf i kos parodose Vokietijoje, Lenki joje, Kinijoje, Kanadoje ir dauge lyje kitų šalių.
Aplinka: „Fluxus ministerijos“ erdvėse pakanka vietos ir didelio mastelio kompozicijoms.
Jauna menininkė Gabija Šelery tė parodoje pristatė grafikos darbų ciklą „Mistika Vol.1“, kuriame sa vaip interpretuoja puikiai žinomus tautosakos motyvus: pasakas, pa tarles, pasakėčias, prietarus. Parodoje dėmesį patraukia ir J.Vienožinskio menų fakulteto studentų grupės „Kreivos sienos“ darbas „Rekonstruota visuomenė“ – daugybė ryškių portretų. Daugiausia kalbų sukėlė me nininkės Donaros Manukian ta pybos darbų serija „Instinkty vūs motyvai“. Darbuose autorė drąsiai vaizduoja nuogą žmogaus kūną. „Žmonės bijo ne nuogumo, o su juo susijusių jausmų, iš to ir kyla nuogo kūno tabu. Nuogas kū nas provokuoja jausmus, kurių dėl įvairiausių priežasčių negalime realizuoti, todėl esame priversti juos slopinti. Tai ir išprovokuoja mūsų pyktį. Ir nors gyvename jau XXI a., nuogas kūnas vis dar su laukia neigiamos reakcijos. Galbūt daugelį į neviltį varo jaunas, svei kas sporto salėje ištreniruoto kū no atvaizdas?“ – retoriškai klau sė autorė. Nuotraukų ciklas „Smiltys lig dangaus...“ – jauno fotomeninko Martyno Plepio darbas – parodos lankytojus sužavėjo perteikiama ramybe ir juodos bei baltos spal vos kontrastais. Žin om a dail in ink ė Nat al i ja Krišč iūn ien ė, kur iai tapyb a – med itac ijos procesas, laim ės ir gyven im o ieškoj im as, geros energ ijos šalt in is, „Flux us mi nisterijoje“ pristato darbus, su vienytus pavadinimu „Harmoni jos link...“
kas: Parodų ciklo pirmoji dalis „Fabriko serija Nr. 1934“. kur: „Fluxus ministerijoje“. kada: Veikia iki kovo 1 d.
Įvairovė: pristatomi kūriniai skiriasi savo stilistika bei temomis.
Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.
18
Antradienis, vasario 12, 2013
menas ir pramogos
Prieš emigraciją – su fotoaparatu „Pasaulis nuosta bus, jį reikia pama tyti, pažinti, pajaus ti. Vis dėlto žmogus geriausiai jaučiasi ten, kur jo šaknys“, – teigia fotografas Algimantas Barz džius.
Tema: A.Barzdžius kviečia pažvelgti į pasaulį, įamžintą jo nuotraukose.
Valstybės atkūrimo dienos išva karėse, vasario 15 d., Raudondva rio dvare bus atidaryta jo fotog rafijų paroda „Važiuok, fiksuok, neemigruok“.
kryžiažodis Praėjusios savaitės nugalėtojas Kazi mieras VĖBRA. Teisingi atsakymai: PA LEMONAS (pirm.), TRIBUNOLAS (antr.), KARŠYKLA (treč.), KONDITERIS (ketv.), VELNIO LAŠAI (penkt.).
Sudėtyje esantys citrusiniai bioflavonoidai gali padėti pagerinti vitaminų įsisavinimą. Tik 1 tabletė per dieną!
Šią savaitę laimėkite vitaminus „C-300 Imuno N60“ ir Johno Irvingo knygą „Kaip išgelbėti Paršelį Snidą“.
Johno Irvingo atsimini mų ir smulkiosios pro zos rinktinė „Kaip išgel bėti Paršelį Snidą“ – tai pirma šio autoriaus to kio pobūdžio knyga, ge ra dovana ištikimiems jo skaitytojams ir puikus ra šytojo kūrybos įvadas naujai susidomėju siesiems. Rinktinės pradžioje Johnas Irvin gas pasakoja, kaip miestelio šiukšliavežio mirtis įžiebė autoriui, dar paaugliui, troški mą rašyti. Toliau – šeši smagūs apsakymai, parašyti per pastaruosius dvidešimt me tų, ir esė apie Charlesą Dickensą.
Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite: DIENA (tarpas) KD (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA KD KAUNAS (žinutės kai na – 1 Lt). 2. Arba, iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu, atneškite į „Kauno dienos“ redakciją, Kęstučio g. 86, Kaunas. Šios savaitės nugalėtoją paskelbsi me antradienį, vasario 19 d.
„Norėtųsi, kad lietuviai keliautų po pasaulį ne kaip nusižeminę juo dadarbiai, o kaip visaverčiai, orūs šios planetos gyventojai“, – sako menininkas, per savo gyvenimą su
fotoaparatu išmaišęs ne vieną pa saulio kampelį. Jis tvirtina, kad kiek viena kelionė padeda geriau pažinti pasaulį, patikrinti vertybes ir naujo mis akimis pažvelgti į savo tėvynę.
Užfiksuotuose kadruose – abst rakcijos, šešėliai, detalės iš įvairių pasaulio šalių: Kroatijos, Malaizijos, Vokietijos, Jungtinės Karalystės, Ga nos, Švedijos, Belgijos, Maroko, Is panijos, Italijos, Olandijos, JAV. Yra nuotraukų ir su Lietuvos vaizdais, tačiau abstrakčiose fotografijose konkrečią vietą sunku nuspėti. Nors parodos pavadinime yra šiek tiek socialinės didaktikos, ta čiau beveik visas šio ciklo fotog rafij as galima priskirti taikomojo meno sričiai. Įspūdingi peizažai, didmiesčių panoramos, gatvės gyvenimas – visa tai gali papuošti biurą, kavinę ar asmeninį būstą. Parodoje jūs nejausite sociali nei fotografijai būdingos slegian čios įtampos, atvirkščiai – A.Barz džiaus nuotraukos ramina ir žadina teigiamas emocijas. Daug metų A.Barzdžius dirbo spaudos foto reporteriu. Šiandien jis teigia per sisotinęs neigiamų emocijų, todėl norėtų matyti pozityvesnę, har moningesnę pasaulio pusę.
O ar įmanoma su fo toaparatu sustab dyti tokį gaivališką reiškinį kaip emig racija? A.Barzdžius tvirtina, kad verta pamėginti.
„A.Barzdžiaus nuotraukose vis dau giau poetinių vizijų. Autentiška, jokiais kompiuteriniais efektais nepagražinta, bet kaip tik dėl to vertinga fotografija – tokią savo kūrybos kryptį neseniai yra įvardijęs pats Algimantas. Šiais foto šopizavimo laikais tai labai sveikinti na pozicija“, – pastebi fotomeninin kė Violeta Bubelytė. A.Barzdžius neatsisako ir sociali nės fotografijos, tačiau sako dar ne pribrendęs rodyti visuomenės skau dulius. O ar įmanoma su fotoaparatu sustabdyti tokį gaivališką reiškinį kaip emigracija? A.Barzdžius tvirti na, kad verta pamėginti. „Būtų neprotinga kaip nors pro testuoti prieš migraciją, nes ji vy ko visais laikais. Vis dėlto meninės priemonės padeda geriau suprasti šį reiškinį. Skaudu, kad emigracijos bangas dažniausiai sukelia skurdas, karas ar kitokia nesantaika. Norėtų si, kad lietuviai uždirbtų tiek, jog ga lėtų su šeimomis keliauti po pasaulį, pasisemtų malonių įspūdžių, įgytų naudingos patirties ir grįžtų į gim tuosius namus“, – sako fotografas. Tai antroji A.Barzdžiaus paroda. Praėjusių metų kovą Frankofonijos dienos proga Vilniaus senamiesty je buvo eksponuojama šio fotografo paroda „Vieną rytą Paryžiuje“. Da bartinė paroda taip pat atkeliauja iš sostinės, Lietuvos muzikos, teat ro ir kino muziejaus. Parodą „Va žiuok, fiksuok, neemigruok“ remia Kauno rajono savivaldybė. KD inf.
kas: A.Barzdžiaus fotografijų parodos „Važiuok, fiksuok, neemigruok“ atidarymas. kur: Raudondvario dvare (Kauno r.). kada: vasario 15 d. 13 val.
19 3
antraDIENIS, vasario 12, 2013
klasifikuoti skelbimai Skelbimų ir prenumeratos skyrius!
Kęstučio g. 86, I–V 7.30–17.30 val. Tel. 302 202, 302 231. Vytauto pr. 23, priešais Autobusų stotį, I–V 7–16 val. (pietų pertrauka 13–14 val.) , VI 8–11 val. Tel. 8 655 45 114.
Klasifikuoti
Darbo skelbimai ��������������������������������� 19 Paslaugos ���������������������������������������� 19, 20 Parduoda � ������������������������������������������������20 Perka � ��������������������������������������������������� 20, 21 Įvairūs � �������������������������������������������������������� 21 Karščiausi kelionių pasiūlymai ������������������������ 21 Pramogos, šventės, laisvalaikis ���������������������������������������������� 21 Kviečia mokytis ��������������������������������� 21 Kviečia � ������������������������������������������������������ 21 Informuoja � ��������������������������������������������� 21
skelbimai skelbimai@kaunodiena.lt 302 202, 302 231 (redakcijoje)
DARBo skelbimai Ilgametę patirtį šilumos energetikos ir pramonės objektų projektavimo, statybos, rekonstrukcijos, modernizavimo, remonto bei techninio aptarnavimo srityse turinti įmonė plečia savo veiklą ir naujai įrengtame skyriuje ieško:
mechaniniam valymui (šratavimui);
METALO DAŽYTOJŲ
(beorio dažymo sistema);
DAŽYMO-VALYMO BARO MEISTRO (darbų vadovo).
Tel. 8 685 47 824, e. paštas rmaceviciute@enerstena.lt.
Medikų
1074041
1075585
Automobilių plovyklai reikalingi darbuotojai (vaikinai ir merginos). Darbas nuolatinis. Būtina patirtis. Tel. 8 606 85 045. 1076673
Buhalterinės apskaitos įmonė ieško vyr. buhalterio tvarkyti kelių įmonių apskaitą. Laiku mokamas atlyginimas ir visos socialinės garantijos. Privalumas – mokėjimas dirbti programa „Būtent“. Tel. 8 603 26 118. 1076387
DARBAS VYRAMS IR MOTERIMS ANGLIJOJE: PAKAVIMO DARBAI FABRIKE. NORVEGIJOJE: KEPYKLOS, SŪRIO FABRIKAI, DRABUŽIŲ, GĖLIŲ PAKAVIMAS. VOKIETIJOJE: DEŠRELIŲ GAMYKLA, SULČIŲ FABRIKAS. IŠVYKimas VASARIO, KOVO MĖN. Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Panevėžys. Tel. 8 699 94 931, karjeros.biuras@gmail.com. 1075997
Dirbti privačiame prekybos versle reikalingi žmonės, mokantys lietuvių ir rusų kalbas. Tel. 8 601 75 025.
1062998
Įmonei, užsiimančiai šildymo sistemų montavimo darbais, reikalingi: montuotojai-santechnikai, montuotojai-suvirintojai, specialistai šiluminių punktų sistemoms montuoti. Tel. 8 699 90 126 arba CV siųsti e. paštu arnoldas@lakmalit.lt. 1075547
Reikalingas darbo patirties turintis virėjas dirbti užsienyje. Būtina anglų kalba, darbo stažas. Apgyvendinama. Gera darbo aplinka, nuoširdus kolektyvas. CV siųsti elektroniniu paštu gintare@lomaspare.com; tel. 33 6 77 89 53 00. 1075055
Sėkmingai dirbanti ir plečianti gamybą siuvimo bendrovė ieško kvalifikuotų: modelių siuvėjų, siuvėjų, lygintojų. Siūlome: patrauklias darbo sąlygas, darbo rezultatus atitinkantį atlyginimą, modernius įrengimus. Tel. 8 650 52 887. 1076037
Reikalinga virėja (-as) ir virėjos (-o) padėjėja (-as). Darbas Šiaurės pr. Tel. 8 698 20 322. 1074973
Statybos įmonei reikalingas inžinierius-sąmatininkas. Darbo vieta – Kaunas. Darbo pobūdis: sąmatų, aktų rengimas, konkursinių dokumentų ruošimas. CV siųsti info@vbite.lt. 1068203
Tarptautinių pervežimų įmonei reikalingi CE kategorijos vairuotojai. Neturinčius patirties apmokome. Pageidaujama rusų kalba. Kreiptis tel. 8 676 23 382. 1074627
1074901
Nebrangiai protezuoju dantis. Tel. 777 945, 8 608 15 882. Odontologijos centras ODONTEX (Gedimino g. 17, šalia PPC „AKROPOLIS“) teikia visas odontologijos paslaugas. Veido raukšlių šalinimas hialurono injekcijomis. Nemokamas protezavimas ligonių kasų pacientams. Pensininkams – NUOLAIDOS! Dantų implantai – nuo 1000 iki 1500 Lt. Registruotis tel. (8 37) 228 265. 1064742
Odontologijos paslaugos su nuolaidomis. Metalo keramikai – 50 % nuolaida. Apžiūra nemokama. Tel. 203 101, 8 672 44 348. Maironio g. 26A, Kaunas.
1074208
Transporto įmonei reikalingas tolimųjų reisų vairuotojas (Europa–Rusija). Tel. 8 652 04 033.
Psichiatro konsultacija, alkoholizmo gydymas, kodavimas, psichoterapija, medikamentai, hipnozė. Blaivinimas. Priklausomybės azartiniams žaidimams gydymas. Č.Sasnausko g. 56. Tel. 731 692.
1075636
UAB „Fegda“ priims į darbą darbų vadovą ir meistrą, turinčius kvalifikacijos atestatą; kelio darbininkus. Darbo patirtis būtina. Skambinti d. d. 7–16 val. tel. (8 37) 391 312, 8 686 99 621, e. paštas kaunas@fegda.lt. 1075030
ARDO, AEG, BOCH, BEKO ir kitų automatinių mašinų remontas. Iškvietimas nemokamas. Garantija iki 24 mėn. Tel. 8 662 39 860. 1075313
1068734
1073150
1075709
Profesionali masažistė atlieka klasikinį gydomąjį (osteochondrozės, po insultų ir kt.) masažą. Gali ateiti į namus. Lic. Nr. 4002. Tel. 377 103, 8 615 24 926.
Transporto įmonei reikalingi TARPTAUTINIŲ PERVEŽIMŲ VAIRUOTOJAI dirbti Europoje. Geros darbo sąlygos. Tel. 8 686 70 121.
1075689
Automatinių skalbyklių (visų rūšių) remontas ir prekyba jomis. Dirbame ir savaitgaliais. Garantija iki 2 m. Tel. 8 609 07 201, 8 606 40 061.
Transporto įmonei Kėdainiuose reikalingas refrižeratorių šaldymo įrangos meistras. Tel. 8 656 87 788, e. paštas gintas@karlas.net.
1073682
Remontuoju visas automatines skalbykles. Garantija iki 2 metų. Dirbu be poilsio dienų ir švenčių dienomis. Tel. 8 606 76 900.
IŠBLAIVINIMAS VISĄ PARĄ. Priklausomybės ligų gydymas. Tel. 8 606 91 150.
OZONOTERAPIJA – efektyvi pagalba po infarktų, insultų, sergant diabetu, ateroskleroze, endarteritu, impotencija. Natūralaus gydymo centras, Savanorių pr. 284. Tel. (8 37) 710 602, 8 682 92 261; www.ngc.lt.
1072177
Buitinės technikos remonto
Atlieku nebrangų mikrobangų krosnelių, skalbyklių, dulkių siurblių, šaldytuvų, el. viryklių remontą. Garantija iki 2 m. Atvykstu nemokamai. Tel. 8 680 85 778.
Transporto įmonė, sėkmingai dirbanti jau 17 metų, siūlo darbą tarptautinių reisų vairuotojams Vakarų Europoje su naujomis transporto priemonėmis („Volvo“ vilkikai su užuolaidinėmis puspriekabėmis). Reikalavimai: turėti E kategoriją; darbo patirtis ne mažiau kaip 2 m. ES šalyse; atsakingumas, pareigingumas. Tel. 8 682 45 800. 1073954
Statybos, remonto
1075478
Ginekologo konsultacijos, smulkios operacijos. Lytiniu keliu plintančių ligų gydymas. Anonimiškumas garantuojamas. Č.Sasnausko g. 56, tel. 731 692. 1074536
1072329
1074429
UAB „Pilotas ir partneriai’’ autoservisas (Dubysos g. 4) teikia šias paslaugas: visas variklių remontas, važiuoklės remontas, visi kėbulo remonto darbai, aliuminio virinimas, ratų suvedimas, ratų montavimas, ratlankių lyginimas, visas motociklų remontas, motociklų pardavimas, sėdynių remontas, odos siuvimo darbai, techninė pagalba kelyje. Tel. 261 008, 8 670 70 310; gintaspilotas@gmail.com.
1072371
Efektyvus ūmaus ir lėtinio skausmo, stuburo, sąnarių ligų gydymas. LAZERIO TERAPIJOS CENTRAS, Šiaurės pr. 77, tel. 8 685 31 848, 385 858, 262 330. www.reameda.lt.
AB „Kauno baldai“ kviečia dirbti pardavėją baldų išparduotuvėje. Darbas – 3 dienos per savaitę. Teirautis Drobės g. 66, Kaunas, tel. (8 37) 341 768.
1074180
Dujų įranga automobiliams. Kompiuterinė diagnostika. Riešutų g. 30, tel. 8 600 24 966, dirbame I–VI.
Nebrangiai prijungiame skaitmeninę televiziją. Taisome televizorius, garso aparatūrą ir kitus el. prietaisus – su garantija. Galime atvykti. Tel. 8 617 77 751.
Paslaugos
Siūlo darbą
Automobilių kompiuterinė diagnostika. Taisome visus elektros gedimus, starterius, generatorius, automatines, mechanines dėžes, variklius, važiuoklę. Tel. 8 676 20 355.
8 655 45 114 (Vytauto pr. 23)
Kompiuterių priežiūra ir taisymas. Windows (7,8), antivirusinės programos ir kitų reikalingų programų instaliavimas. Tinkliniai darbai. Nešiojamųjų kompiuterių taisymas. Atvykimas į namus nemokamas. Tel. 8 600 39 100.
1062373
ŠALTKALVIŲ – METALO PARUOŠĖJŲ
Konsultuoju visais nekilnojamojo turto, paveldėjimo, paskolų, vertinimo klausimais. Firma „Aujama“, P.Lukšio g. 34, tel. 311 208.
Remontuoju lengvųjų automobilių ir VILKIKŲ RADIATORIUS, BUFERIUS ir kitas stiklo pluošto ir plastmasines detales. Garantija. Tel. 220 176 9-18 val., 8 699 25 402
1073723
1071942
1074549
Psichologų konsultacijos ir tyrimai, psichikos ligų gydymas, kompiuterinis nervų sistemos ištyrimas, kodavimas, išblaivinimas. Pagalba net ir sudėtingais atvejais klinikoje „Neuromeda“. Tel. 8 613 42 780, 331 511. www.neuromeda.lt. 1073351
Automobilininkams
Automatinių skalbyklių, džiovyklių, indaplovių, elektrinių viryklių, mikrobangų krosnelių, dulkių siurblių, smulkios buitinės technikos remontas. Detalės. Garantija iki 36 mėn. Tel. 230 110, 8 610 72 777, 8 670 72 013, 8 612 62 443. 1070882
Šaldytuvų taisymas užsakovo namuose. Tel. 230 762, 8 699 20 896. 1070895
Skubiai ir nemokamai išveža nenaudojamą buitinę techniką: šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę techniką ir kitus elektronikos prietaisus. Tel. 8 641 99 000; www.kaunakiemis. 1075888
SNAIGĖS servisas (M.K.Čiurlionio g. 5). Visų šaldytuvų, skalbyklių remontas. Prekyba SNAIGĖS šaldytuvais, atsarginėmis dalimis. Tel. 341 876, 8 652 44 908. 1074226
Taisome įvairių tipų televizorius klientų namuose. Iškvietimas nemokamas. Garantija. Tel. 719 765, 8 652 39 176. 1075295
Taisome įvairių tipų televizorius klientų namuose. Iškvietimas nemokamas. Suteikiama garantija. Tel. 715 991, 8 671 55 064. 1075874
Kompiuterininkų
AKCIJA – 50 %! Balkonų stiklinimas. Plastikiniai langai (aliumininės stumdomos, varstomos sistemos, vokiškas 4–6 kamerų profilis). Tel. 8 646 07 553. 1067432
AKCIJA! ALUPLAST profilio 5 kamerų langai – su 30 % nuolaida ir vidine apdaila. Šarvuotos durys. Balkonų stikl. Pramonės pr. 16 („Urmo“ bazė, 2 vagonėlis). Tel. (8 37) 451 712, 8 647 00 002, e. paštas gediminas@arventa.lt. 1074263
Apdaila. Atlieku dažymo, glaistymo, tapetavimo darbus. Dedu laminuotas grindis. Superku medžiagas. Tel. 8 681 70 074.
1074855
Atliekame griovimo darbus – sienų, pertvarų, angų pjovimas (su dulkių nusiurbimu), kirtimas. Sąramų montavimas. Konsultacijos. Statybinio laužo išvežimas. Pastatų griovimas. Tel. 8 699 77 162. 1071962
Atliekame santechnikos darbus. Be poilsio dienų, garantijos, nuolaidos. Rašome sąskaitas. Tel. (8 37) 705 609, 8 620 40 434. 1070402
Atliekame vidaus ir lauko apdailą. Tel. 8 611 40 315. 1068074
Atliekame visus statybos darbus: stogų dengimo, apdailos, santechnikos, elektros, trinkelių klojimo ir kitus. Suteikiame garantiją. NUOMOJAME AUTOKRANĄ. Tel. 362 127, 8 687 39 361. 1075004
Automobilinio bokštelio nuoma (15 m aukščio). Šlaitinių stogų dengimas, skardinimas. Tel. 8 687 19 660 (Rolandas), 8 602 92 845. 1063867
Be dulkių kokybiškai šlifuojame, lakuojame, restauruojame parketą, medines grindis, laiptus. Tel. 8 677 36 264. www.slifavimas.info.
1072152
BETONO HIDROIZOLIACIJA: pamatų, rūsių, baseinų, terasų. Asfalto duobių taisymas. Tel. (8 37) 330 686, 8 687 84 142. 1075039
Dažau, tapetuoju, glaistau, dedu laminatą. Patirtis 20 metų. Pristatau medžiagas. Tel. 8 646 06 456. 1076497
Taisome nešiojamuosius, stacionarius ir žaidimų kompiuterius. Atnaujiname NAVIGACIJAS. Suteikiame garantija. Galime atvykti. Tel. 8 617 77 731.
1073658
Atliekame visų kompiuterių programinį ir techninį remontą, lituojame pagrindines plokštes, tiesiame tinklus. Kaune atvykimas nemokamas. Tel. 8 608 36 336. 1067194
Valymo paslaugų įmonė mielai priims į darbą valytojas (-us) ir kiemsargius, turinčius 35–55 proc. darbingumą. Kreiptis tel. 8 618 00 837.
Automobilio apsauga nuo korozijos. Antikorozinis automobilio padengimas „Dinitrol“ medžiagomis. Suteikiame garantiją. Kalvarijos g. 28A, tel. 392 803, 8 698 36 705.
Atlieku visus kompiuterių priežiūros darbus, Windows instaliavimą, virusų šalinimą, Smart TV, interneto tvarkymą. Atvykstu į namus nemokamai. Tel. 8 684 32 863.
1071867
1068246
1071706
Dėmesio! Greitai ir kokybiškai gaminame šarvuotas duris butams, laiptinėms, sandėliukams. Atvežame nemokamai, konsultuojame. Tel. 8 600 18 644. 1071459
Elektriko paslaugos. Greitas darbas ir kokybė garantuojama. Taikomos nuolaidos. Tel. 8 609 83 349. 1076564
Gaminame kalvių dirbinius: meninius stogelius, turėklus, balkonus, vartus ir t.t. Sumontuojame. Gaminame ir kitokius metalo gaminius, tekiname, frezuojame, lankstome. www.kujatis.lt, tel. 8 645 46 891. 1076407
Nukelta į 20 p.
20 2
antraDIENIS, vasario 12, 2013
klasifikuoti skelbimai SmulkĹŤs santechnikos darbai. Tel. 8 618 19 775.
Paslaugos
1075225
Statybos, remonto Gaminame iĹĄ metalo: duris garaĹžams, sandÄ&#x2014;liukams. Tvoros, balkonai, grotos. KalvystÄ&#x2014;s darbai. Tel. 8 698 25 138. 1070934
Glaistome, daĹžome, tapetuojame, montuojame gipskartonÄŻ, klojame laminatÄ&#x2026;, kalame dailylentes, langokraĹĄÄ?iĹł taisymas. Tel. 8 607 66 993. 1071507
Greitai dengiame stogus ÄŻvairia danga. Nestandartiniai skardos lankstymo ir montavimo darbai. Pigiau sukomplektuojame medĹžiagas. Garantija. Nuolaidos! Tel. 8 682 47 001. 1067231
Greitai ir kokybiĹĄkai montuojame gipskartonÄŻ, dedame laminuotas grindis. Glaistome, daĹžome, tapetuojame. Tel. 787 582, 8 684 39 734. 1066017
ÄŽvairios durys pigiau. Didelis spalvĹł, modeliĹł pasirinkimas. Naujiena â&#x20AC;&#x201C; stogeliai, terasos. Dirba kvalifikuoti specialistai. Tel. 457 915, 8 676 70 000; www.lietuviskosdurys.lt. 1058280
KaminĹł ÄŻdÄ&#x2014;klai (darbo patirtis), valymas. Pristatomieji kaminai. LatakĹł valymas. Garantija. Be poilsio dienĹł. Tel. 8 676 53 813. www.kaminuideklai.com.
1072523
KaminĹł valymas, kaminĹł ÄŻdÄ&#x2014;klĹł montavimas. StandartiniĹł ir nestandartiniĹł skardos gaminiĹł gamyba ir montavimas. Tel. 8 655 35 213; info@skardlanksta.lt. 1067118
Klijuoju plyteles, laminatÄ&#x2026;, linoleumÄ&#x2026;, kalu grindis, dailylentes, montuoju gipskartonÄŻ, tinkuoju, mĹŤriju, betonuoju, ÄŻstatau duris. Tel. 8 601 76 217. 1076498
KokybiĹĄkas laiptiniĹł daĹžymas, remontas, apdaila uĹž visiems prieinamÄ&#x2026; kainÄ&#x2026;. Atliktiems darbams suteikiame garantijÄ&#x2026;. Tel. (8 37) 249 178, 8 640 25 072. 1070746
KokybiĹĄkos Ĺ ARVUOTOS DURYS ÄŻ butus, namus, laiptines (sandarumas 42dB, papildoma tarpinÄ&#x2014;, stakta 80 x 40 mm). Tel. (8 37) 331 015, 8 656 66 641, UAB RUNESA. 1076619
LANGAI, RITININÄ&#x2013;S UĹ˝UOLAIDOS, Ĺ˝ALIUZÄ&#x2013;S, MARKIZÄ&#x2013;S, ROMANETÄ&#x2013;S, tinkleliai nuo vabzdĹžiĹł. GaraĹžo vartai. BalkonĹł stiklinimas. Matavimas nemokamas. Tel. 8 677 18 688.
Statybos ir remonto darbai: glaistymas, daĹžymas, tapetavimas, gipskartonis, plytelÄ&#x2014;s, laminato dÄ&#x2014;jimas; elektros, santechnikos darbai. Tel. 8 616 23 924. 1075022
Suvirinimo elektra darbai. Metaliniai gaminiai pagal individualius pageidavimus. Remontas. www.suvirintojas.eu. Tel. 341 102, 8 614 64 490. 1076617
VokiĹĄki plastikiniai langai, ĹĄarvuotos durys. BalkonĹł stiklinimas. LangĹł remontas. Tel. 8 688 87 055, 8 687 82 361.
1073454
VoniĹł restauravimo lyderiai. Patirtis 16 m. Stipriausia Lietuvoje GREEN-EKO danga su akmeniu ir keramika. www.restauruok.lt. Tel. (8 37) 440 201, 8 671 88 575. 1068096
Vidaus ÄŻrangos Akcija! KasetinÄ&#x2014;s ritininÄ&#x2014;s uĹžuolaidos â&#x20AC;&#x201C; virtuvÄ&#x2014;s langui 119 Lt, kambario langui â&#x20AC;&#x201C; 199 Lt. Matavimas ir montavimas nemokamas. Tel. 8 616 29 180, e. paĹĄtas vaidas@fajetonas.lt. 1072983
Gaminame filingines, faneruotas duris, staktas. Faneruojame senas uĹžsakovo duris. ÄŽstikliname balkonus. Tel. 313 167, 8 699 13 442, 706 482. 1074176
PLISUOTOS Ĺ˝ALIUZÄ&#x2013;S, RitininÄ&#x2014;s uĹžuolaidos, ROMANETÄ&#x2013;S â&#x20AC;&#x201C; UAB â&#x20AC;&#x17E;Eurivilaâ&#x20AC;&#x153;. K.DonelaiÄ?io g. 33, tel. 423 333. www.eurivila.lt. 1072578
Metalo gaminiai iĹĄ juodojo ir nerĹŤdijanÄ?io plieno. Laiptai, turÄ&#x2014;klai, stogeliai, vartai, tvoros, grotos, plastikiniai ĹĄiltnamiai. Tel. 8 643 11 116; www.garsvine.lt. 1064692
Metalo gaminiai: laiptai, turÄ&#x2014;klai, ÄŻvairios metalo konstrukcijos. Tel. 341 750, 8 699 15 875, e. p. metalas@zebra.lt. 1059507
Nuomojame ekskavatorius, buldozerius (su vairuotoju). Valome sniegÄ&#x2026;. VeĹžame savivarÄ?iu ĹžvyrÄ&#x2026;, skaldÄ&#x2026;, sniegÄ&#x2026;. ÄŽrengiame ÄŻvaĹžas. Tel. 8 699 77 162.
1071986
Paskola be uĹžstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Tel. 314 531, skambinti d. d. nuo 9 iki 17 val., â&#x20AC;&#x17E;Aujama-creditâ&#x20AC;&#x153;, P.LukĹĄio g. 34.
1071657
Rekonstruojame ir ĹĄiltiname senus statinius. Atliekame visus darbus, ÄŻrengiant butus, biurus, komercines ir gamybos patalpas. Tel. 314 466, 8 686 41 300. 1076571
Santechnikas atlieka visus santechnikos darbus. Padeda nupirkti, atveĹžti medĹžiagas (su nuolaidomis). Tel. 8 680 84 699 nuo 7 iki 22 val. 1070797
Santechnikas atlieka visus santechnikos darbus. Vandentiekis, ĹĄildymas, kanalizacija. Stato kietojo kuro, dujinius katilus. Tel. 8 605 85 205, 389 258. 1076375
Santechnikas skubiai keiÄ?ia kriaukles, maiĹĄytuvus, WC ventilius, gyvatukus, prijungia buitinÄ&#x2122; technikÄ&#x2026;, iĹĄvalo kanalizacijÄ&#x2026;. Tel. 424 099, 8 683 05 242. 1075457
Ĺ arvuotos durys butams, namams, laiptinÄ&#x2014;ms. DurĹł remontas. Nuolaidos! GalimybÄ&#x2014; pirkti iĹĄsimokÄ&#x2014;tinai. Tel. 8 604 01 136. 1072618
SienĹł ĹĄiltinimas uĹžpildant oro tarpÄ&#x2026; termoputomis. 1 kv. m kaina nuo 5 Lt. Taikomos nuolaidos. Tel. 8 674 44 496. 1070716
SienĹł ĹĄiltinimas uĹžpildant oro tarpÄ&#x2026; termoputomis. 1 kv. m kaina nuo 5 Lt. Tel. 8 606 43 131. 1070728
Ĺ iltiname sienas,stogus ir grindis, uĹžpildant oro tarpus ekovata ir termoputa. 1 kv. m kaina 7â&#x20AC;&#x201C;10 Lt. Tel. 8 698 47 767. 1070775
1074036
2 k. V.KrÄ&#x2014;vÄ&#x2014;s pr., prie â&#x20AC;&#x17E;Pasimatymoâ&#x20AC;&#x153; (b. pl. 45 kv. m, 5/4 a., vidinis, ĹĄiltas, maĹži mokesÄ?iai, reikÄ&#x2014;tĹł remontuoti, bendrija, graĹži aplinka). 65 000 Lt. Tel. 8 675 55 855. 1074637
4 kambariĹł butÄ&#x2026; RotuĹĄÄ&#x2014;s a., Kaune. Buto b. pl. 100 kv. m, II a., laiptinÄ&#x2014;je 1 kaimynas. Kaina 295 000 Lt. Tel. 8 699 41 428, 209 341.
1076420
8,5 a namĹł valdos sklypÄ&#x2026; Rokeliuose, naujame kvartale (elektros dÄ&#x2014;ĹžutÄ&#x2014;, privaĹžiavimo kelias). Tel. 8 676 22 944.
1075923
AĹĄ padÄ&#x2014;siu nupirkti, parduoti butÄ&#x2026;, namÄ&#x2026;, garaĹžÄ&#x2026;, patalpas, sodÄ&#x2026;, sodybÄ&#x2026;, sklypÄ&#x2026;. Tel. 8 606 62 622. 1074026
AtskirÄ&#x2026; namo dalÄŻ su Ĺžeme SargÄ&#x2014;nuose, RadviliĹĄkio g. (3/3 a., mĹŤrinis, b. pl. 86 kv. m, dalinÄ&#x2014; apdaila, apĹĄiltintas, renovuotas). Tel. 302 537, 8 659 79 940. 1075929
DnB bĹŤstas teikia paslaugas norintiesiems parduoti ar iĹĄnuomoti savo nekilnojamÄ&#x2026;jÄŻ turtÄ&#x2026;. Tel. 8 676 22 040, e. paĹĄtas darius.daugela@dnbbustas.lt. 1058036
Aptraukiame baldus gobelenu. KeiÄ?iame medĹžiagas. Dirbame dirbtuvÄ&#x2014;je ir kliento namuose. AukĹĄta kokybÄ&#x2014;. Pensininkams â&#x20AC;&#x201C; nuolaidos. Tel. 365 100, 8 699 39 904. 1073696
Aptraukiame baldus gobelenu. KeiÄ?iame spyruokles, vatinÄ&#x2026;, porolonÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x201C; dirbtuvÄ&#x2014;se ir pas klientÄ&#x2026;. Pensininkams â&#x20AC;&#x201C; nuolaidos. Tel. 366 160, 8 651 82 459. 1070907
Greitai, kokybiĹĄkai remontuojame minkĹĄtuosius baldus. KeiÄ?iame dizainÄ&#x2026;. Platus gobeleno pasirinkimas. Be poilsio dienĹł. Transportas nemokamas. Tel. 440 774. 1075503
VirtuvÄ&#x2014;s, svetainÄ&#x2014;s, biuro, miegamojo, vonios, spintĹł ir kitĹł kietĹłjĹł baldĹł gamyba. Garantija, iĹĄsimokÄ&#x2014;tinai. Tel. 8 679 77 357; www.ivairusbaldai.lt. 1061897
SiuvÄ&#x2014;jĹł Siuvu, taisau, persiuvu kailinius ir odines striukes. PerdaĹžau odines striukes. Tel. 8 608 23 652. 1076083
Ĺ ventÄ&#x2014;ms KavinÄ&#x2014; UAB â&#x20AC;&#x17E;Partizanaiâ&#x20AC;&#x153; kvieÄ?ia ĹĄauniai praleisti laikÄ&#x2026;, atĹĄvÄ&#x2122;sti ĹĄeimos ĹĄventes (iki 100 asmenĹł). Tel. 8 612 65 960, 731 865. www.kavinepartizanai.lt.
1067902
Kitos â&#x20AC;&#x17E;AUJAMAâ&#x20AC;&#x153; VERTÄ&#x2013;JŲ PASLAUGOS
1071272
30 Lt uĹž val. Perkraustymo, perveĹžimo paslaugos Kaune, senĹł baldĹł, daiktĹł iĹĄveĹžimas utilizuoti. MalonĹŤs krovikai, dirbame visÄ&#x2026; savaitÄ&#x2122;! 8â&#x20AC;&#x201C;22 val. Tel. 8 680 11 777. 1076552
NEMOKAMAI iĹĄveĹžame bet kokÄŻ nereikalingÄ&#x2026; metalo lauĹžÄ&#x2026;, buitinÄ&#x2122; technikÄ&#x2026;. Mokamai â&#x20AC;&#x201C; senus baldus, ĹĄiukĹĄles ir visa kt. Pjauname medĹžius. Tel. 8 601 99 230, 799 681. 1074452
Profesionalus sodĹł GENÄ&#x2013;JIMAS â&#x20AC;&#x201C; senĹł obelĹł, kriauĹĄiĹł atnaujinimas, paĹžeminimas. Kt. darbai. 22 m. patirtis. Tel. 8 643 55 161. 1076560
parduoda Nekilnojamasis turtas Kaune ir Kauno rajone 1 k. butÄ&#x2026; Ĺ ilainiuose, monolitiniame name (12/10 a., bendr. pl. 37 kv. m, su balkonu, vidinis, saulÄ&#x2014;ta pusÄ&#x2014;, tvarkingas, rakinama laiptinÄ&#x2014;). Tel. 8 676 63 692.
1075157
1069806
AtveĹĄiu baltarusiĹĄkĹł durpiĹł briketĹł (supakuoti maiĹĄuose po 500 kg). Geros kainos, greitas pristatymas. AtveĹžimas nemokamas. Tel. 8 614 88 448. 1075095
AtveĹžame malkĹł miĹĄkaveĹžiu. Malkos trinkelÄ&#x2014;mis. Brangiai perkame miĹĄkÄ&#x2026;. Tel. 8 618 28 211. 1069582
Bankrutavusi UAB â&#x20AC;&#x17E;PaslaugĹł takasâ&#x20AC;&#x153; parduoda ilgalaikÄŻ kilnojamÄ&#x2026;jÄŻ ir trumpalaikÄŻ turtÄ&#x2026;. PradinÄ&#x2014; pardavimo kaina 1980 Lt. Tel. 8 687 85 602. BerĹžo, uosio, Ä&#x2026;Ĺžuolo, juodalksnio skaldytas malkas. Tel. 8 613 23 999.
1072191
KokybiĹĄkos plautos DPK anglys didmaiĹĄiuose. PjuvenĹł briketai â&#x20AC;&#x201C; miĹĄrios, kietmedĹžio medienos, baltarusiĹĄki durpiĹł briketai. Tel. 8 677 57 228.
1075110
Malkas â&#x20AC;&#x201C; lapuoÄ?iĹł, supjautas ir suskaldytas. Sausos. Turime ir atraiŞų. AtveĹžame nemokamai. Tel. 8 621 44 130. 1072715
Naujos statybos kotedĹžÄ&#x2026; ir 2, 3 kambariĹł butus NoreikiĹĄkÄ&#x2014;se. DalinÄ&#x2014; apdaila, visos komunikacijos. Patogus susisiekimas. Tel. 8 656 47 866.
NebrangĹŤs baltarusiĹĄki durpiĹł briketai (sufasuoti didmaiĹĄiuose po 500 kg) ir pjuvenĹł briketai. AtveĹžame nemokamai. Tel. 8 600 79 065.
Norite be tarpininkĹł parduoti, pirkti, nuomoti nekilnojamÄ&#x2026;jÄŻ turtÄ&#x2026;? ÄŽvertiname, konsultuojame, talpiname skelbimÄ&#x2026; su nuotraukomis internete (nuo 50 Lt). Tel. 8 685 55 552; www.nekturtas.lt.
Parduodame medienos atraiĹžas ir ÄŻvairias malkas: dvimetriais, trinkomis ir skaldytas. AtveĹžame. Tel. 8 685 02 510, 8 699 35 992, 8 685 78 626.
1069295
1069238
Parduodamas 15,8 a sklypas Kaune su komunikacijomis. Kaina 60 000 Lt. Tel. 8 655 55 644. 1076477
Parduodu 15 arĹł sklypÄ&#x2026; uĹž RingaudĹł, MitkĹŤnĹł kaime (elektra, kelias, iki SenamiesÄ?io 10 km). Galima pastatyti namÄ&#x2026;. 1 aro kaina 4000 Lt. Tel. 8 656 27 767. 1071922
Paskola be uĹžstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Tel. 314 531, skambinti d. d. nuo 9 iki 17 val., â&#x20AC;&#x17E;Aujama-creditâ&#x20AC;&#x153;, P.LukĹĄio g. 34.
1071664
1075568
974205
1073763
Parduodame pigiai geras malkas. Tel. 8 603 93 477. 1066793
Parduodu malkas (trinkelÄ&#x2014;mis, skaldytas) ir atraiĹžas iĹĄ lentpjĹŤvÄ&#x2014;s. Tel. 8 614 95 487. 1075485
Pigiai parduodu â&#x20AC;&#x17E;trailerÄŻâ&#x20AC;&#x153; su visais patogumais, naujus moteriĹĄkus rĹŤbus, uĹžtrauktukus (ilgus ir trumpus), enciklopedijÄ&#x2026;, knygas, plastmasÄ&#x2122;. Tel. 8 650 53 943. 1075283
Pigiai parduodu ÄŻvairiĹł rĹŤĹĄiĹł malkas ir Ä&#x2026;Ĺžuolo bei juodalksnio atraiĹžas. Tel. 8 688 55 419. 1076605
Pigiai tvarkau dokumentus namams ir kt. objektams ÄŻteisinti, keiÄ?iu paskirtÄŻ. Rengiu detaliuosius planus. Tel. 8 676 92 771. olegasmas@mail.ru.
Pigiausios malkos â&#x20AC;&#x201C; nuo 450 Lt (7 m): sausas Ä&#x2026;Ĺžuolas, uosis, berĹžas, juodalksnis. PjuvenĹł briketai. AtraiĹžos maiĹĄuose. Tel. 8 610 67 001, 8 698 37 233.
SodÄ&#x2026; ZapyĹĄkio sen., Kuro kaime, Kauno r. (1988 m. statybos 2 a. mĹŤrinis namas, b. pl. 66,84 kv. m, yra trifazÄ&#x2014;, vanduo iĹĄ ĹĄulinio, rĹŤsys, garaĹžas, geras kelias). Kaina 54 000 Lt. Tel. 8 611 41 853.
Pigiausios malkos ir statybinÄ&#x2014; mediena. AtveĹžame. Tel. 8 651 11 564, 8 656 29 692.
1076079
1073735
1 k. butÄ&#x2026; Jonavoje, PaneriĹł g. (9/6 a., gyv. pl. 12, virtuvÄ&#x2014; 5 kv. m, WC ir pusvonÄ&#x2014; kartu, balkonas, naujas remontas, renovuotas). Kaina 20 000 Lt. Galimas keitimas ÄŻ butÄ&#x2026; Kaune. Tel. 8 698 20 630 d.d. 1072268
BuitinÄ&#x2014; technika Defektuota, naudota, nauja buitinÄ&#x2014; technika. VirtuvÄ&#x2014;s ÄŻrankiai, aksesuarai ir indai. www.aldile.com, Jonavos g. 254, Kaunas. Tel. 8 698 31 328. 1062764
Nauja, nukainota buitinÄ&#x2014; technika (skalbyklÄ&#x2014;s, orkaitÄ&#x2014;s ir kt). AEG, BOSCH, LIEBHER, SIEMENS ir kt. Kovo 11-osios g. 45A. Tel. 313 656, 8 699 83 487; www.ventara.lt. 1071733
Maisto prekÄ&#x2014;s Parduodu bulves, morkas, burokÄ&#x2014;lius, svogĹŤnus, ĹĄvieĹžius ir raugintus kopĹŤstus, raugintus agurkus. Pristatau ÄŻ vietÄ&#x2026;, iĹĄraĹĄau dokumentus. Tel. 545 842, 8 685 81 393. 1069667
DrabuĹžiai, avalynÄ&#x2014;
1073967
Ĺ iurkĹĄÄ?iavilnes, romanovĹł avis su Ä&#x2014;riukais. 3 metĹł ĹĄunÄŻ (VS laikÄ&#x2026;) su dokumentais. RumĹĄiĹĄkÄ&#x2014;s, tel. 8 698 25 573. VeĹžame malkas po 4 kub. m â&#x20AC;&#x201C; berĹžas, alksnis, sausa puĹĄis. Skaldytos arba trinkelÄ&#x2014;mis (berĹžas, alksnis vasaros pjovimo). Tel. 8 629 94 161. 1075368
Perka
1075290
Kitos prekÄ&#x2014;s
â&#x20AC;&#x17E;Metrampaâ&#x20AC;&#x153; brangiai perka juodĹłjĹł ir spalvotĹłjĹł metalĹł lauĹžÄ&#x2026;, automobilius. Moka iĹĄ karto, iĹĄsiveĹža. Ĺ venÄ?ioniĹł g. 8, Betygalos g. 2. Tel. 740 405, 8 682 55 681, www.metrampa.lt. 1061750
AB BRANGIAUSIAI KAUNE PERKA: juodĹłjĹł ir spalvotĹłjĹł metalĹł lauĹžÄ&#x2026;, akumuliatorius, senus automobilius. IĹĄraĹĄome utilizavimo paĹžymas. Pasiimame patys. Europos pr. 56. Iâ&#x20AC;&#x201C;V nuo 9 iki 17.30 val., VI nuo 9 iki 14 val. Tel. 391 549, 8 639 10 001. 1073175
AB SUPERKA AUTOMOBILIUS. Gali bĹŤti seni, po avarijos, nevaĹžiuojantys. Atsiskaitome iĹĄ karto. Sutvarkome dokumentus. Pasiimame patys. Europos pr. 56. Tel. 391 549, 8 639 10 001. 1074122
Akumuliatorius, spalvotĹłjĹł, juodĹłjĹł metalĹł ir nerĹŤdijanÄ?io plieno lauĹžÄ&#x2026;, el. variklius, nichromÄ&#x2026;. BirĹželio 23-iosios g. 23A, tel. 312 043, 8 682 40 444. Akumuliatorius, spalvotĹłjĹł, juodĹłjĹł metalĹł ir nerĹŤdijanÄ?io plieno lauĹžÄ&#x2026;, el. variklius, senus automobilius. Demontuojame metalÄ&#x2026;. Technikos g. 8C, tel. 8 687 46 496. 1064326
Aleksote, KalvarijĹł g. 7, prekiaujame Ä&#x2026;Ĺžuolo, juodalksnio ir miĹĄriĹł pjuvenĹł briketais. Taip pat durpiĹł briketais. AtveĹžame. Tel. 8 683 54 559. 1075624
AtveĹĄime geros kokybÄ&#x2014;s baltarusiĹĄkĹł durpiĹł briketĹł ir akmens angliĹł. Tel. 8 683 13 463. 1063916
Akumuliatorius, spalvotĹłjĹł, juodĹłjĹł metalĹł ir nerĹŤdijanÄ?io plieno lauĹžÄ&#x2026;, el. variklius. IĹĄsiveĹžame metalÄ&#x2026;. Raudondvario pl. 112, tel. 267 424, 8 650 50 353. 1064585
Akumuliatorius, spalvotĹłjĹł, juodĹłjĹł metalĹł ir nerĹŤdijanÄ?io plieno lauĹžÄ&#x2026;, elektros variklius, nichromÄ&#x2026;. Jurbarko g. 2, tel. 363 283, 8 601 17 935. 1064193
AlavÄ&#x2026;, nichromÄ&#x2026;, nerĹŤdijantÄŻ ir instrumentinÄŻ plienÄ&#x2026;, elektros variklius, generatorius, starterius ir ÄŻvairius metalus. Tel. 8 610 22 688. 1064132
Aliuminio, vario, bronzos, nerĹŤdijanÄ?io plieno ir juodĹłjĹł metalĹł lauĹžÄ&#x2026;, lydmetalÄŻ, babitÄ&#x2026;, akumuliatorius, elektros variklius. ElektrÄ&#x2014;nĹł g. 8, tel. 8 686 83 409. 1074471
AukĹĄtomis kainomis ÄŻmonÄ&#x2014; perka ÄŻvairius AUTOMOBILIUS ir kt. technikÄ&#x2026; (po eismo ÄŻvykio ar su kt. defektais). Greitai tvarkome dokumentus, atsiskaitome, pasiimame. Tel. 8 684 26 629, 8 603 62 208. 1072919
AutomobiliĹł supirkimo ÄŻmonÄ&#x2014; perka visĹł markiĹł automobilius nuo 200 iki 2000 Lt. Patys pasiimame. Atsiskaitome iĹĄ karto. Sutvarkome dokumentus. Tel. 8 615 87008. 1070759
Automobilius (senus, surĹŤdijusius, su defektais, nevaĹžiuojanÄ?ius) ir kÄ&#x2014;bulus. Atsiskaito iĹĄ karto, pasiima patys. Tel. 8 673 31 752, 8 607 97 663. 1075645
Automobilius, mikroautobusus, sunkveĹžimius â&#x20AC;&#x201C; geromis kainomis. IĹĄsiveĹžame. Tvarkome dokumentus. Tel. 8 604 27 116, 8 643 06 597. 1073829
BALTIC METAL, UAB â&#x20AC;&#x201C; aukĹĄtomis kainomis neribotais kiekiais perka juodĹłjĹł ir spalvotĹłjĹł metalĹł lauĹžÄ&#x2026;. Atsiskaitome iĹĄ karto. Kreiptis R.Kalantos g. 49, Kaunas, tel. (8 37) 215 092, 8 698 55 553. 1062744
Brangiai juodĹłjĹł ir spalvotĹłjĹł metalĹł lauĹžÄ&#x2026;: aliuminÄŻ, varÄŻ, ĹžalvarÄŻ, akumuliatorius. IĹĄsiveĹžame patys. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724. 1072008
Brangiai perka juodĹłjĹł ir spalvotĹłjĹł METALŲ LAUĹ˝Ä&#x201E;, elektros variklius, akumuliatorius. IĹĄsiveĹža patys. IĹĄveĹža senus automobilius. VandĹžiogalos pl. 106, Domeikava, tel. 8 682 69 307, 8 37 478 989. 1072116
Brangiai perkame juodĹłjĹł ir spalvotĹłjĹł METALŲ LAUĹ˝Ä&#x201E;, elektros variklius, akumuliatorius. IĹĄsiveĹžame patys. IĹĄveĹžame senus automobilius. S.LozoraiÄ?io g. 19, Garliava. Tel. 8 611 39 500. 1072096
1064392
UĹžsidarome! Totalinis kailiniĹł ir striukiĹł iĹĄpardavimas. IĹĄparduotuvÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x17E;Le Mariâ&#x20AC;&#x153;, LaisvÄ&#x2014;s al. 50.
1064261
1062467
1076438
Nekilnojamasis turtas kitose vietose
Akumuliatorius, spalvotĹłjĹł, juodĹłjĹł metalĹł ir nerĹŤdijanÄ?io plieno lauĹžÄ&#x2026;, el. variklius, senus automobilius. VokieÄ?iĹł g. 187, tel. 478 088, 8 681 46 384.
1076090
Malkos pigiau. Supjautos trinkelÄ&#x2014;mis arba skaldytos. AtveĹžame ir maĹžais kiekiais. Tel. 8 631 33 736.
t 1 -VLĂ?JP H (prie KalnieÄ?iĹł PC), tel.
â&#x20AC;&#x17E;ABDONOâ&#x20AC;&#x153; kilimĹł ir ĹžaliuziĹł valykla valo kilimus (kliento patalpose arba iĹĄsiveĹžame), minkĹĄtuosius baldus, Ä?iuĹžinius, â&#x20AC;&#x17E;Bauerâ&#x20AC;&#x153; ir kt. patalynÄ&#x2122; sausu ir ĹĄlapiu giluminiu bĹŤdu amerikietiĹĄka ÄŻranga. LangĹł valymas, grindĹł dangos atnaujinimas, patalpĹł tvarkymas po remonto ir visos kitos ĹĄvaros paslaugos. UAB â&#x20AC;&#x17E;ABDONASâ&#x20AC;&#x153; (bet kada), tel. 77 09 44, 8 688 18 946. Ĺ˝emaiÄ?iĹł g. 31, www.abdonas.lt.
AtveĹĄime skubiai (per 1 d. d.) kokybiĹĄkĹł fasuotĹł baltarusiĹĄkĹł durpiĹł briketĹł, medienos pjuvenĹł briketĹł, medienos pjuvenĹł granuliĹł. Tel. 8 600 25 915.
GamybinÄ&#x2014;s-sandÄ&#x2014;liavimo patalpos Kauno r., Ilgakiemyje, nuo 700 iki 4000 kv. m. Tel. 8 608 07 049.
1076499
BaldĹžiĹł
1068714
1 kambario butÄ&#x2026; PramonÄ&#x2014;s pr., Dainavos r. (b. p. 33 kv. m, III a., tvarkingas, tuĹĄÄ?ias). Tel. 8 699 37 824.
IeĹĄkau pirkti arba nuomotis butÄ&#x2026;, namÄ&#x2026; Kaune ar ĹĄalia Kauno. Domina ÄŻvairĹŤs pasiĹŤlymai. Martynas, tel. 8 657 53 810. 1069068
Konsultuoju visais nekilnojamojo turto, paveldÄ&#x2014;jimo, paskolĹł, vertinimo klausimais. Firma â&#x20AC;&#x17E;Aujamaâ&#x20AC;&#x153;, P.LukĹĄio g. 34, tel. 311 208. 1072344
PERKAME MIĹ KÄ&#x201E;. Tel. 8 602 31 516.
1065534
Perku radijo taĹĄkus. Tel. 8 687 74 279, e. paĹĄtas kolchida@gmail.com.
1076550
Superkame juodĹłjĹł metalĹł lauĹžÄ&#x2026; ir automobilius sunaikinti. IĹĄraĹĄome sunaikinimo paĹžymÄ&#x2014;jimus. Metalo lauĹžÄ&#x2026;, automobilius pasiimame patys. Tel. 8 675 69 208. 1074670
Superku aukso lauĹžÄ&#x2026;, auksines monetas, auksinius ir sidabrinius juvelyrinius dirbinius, dantĹł karĹŤnÄ&#x2014;les (gali bĹŤti nevalytos), senus baldus ir dirbinius, senus tapytus lietuviĹł autoriĹł paveikslus, ÄŻvairiĹł ĹĄaliĹł karinÄ&#x2122; atributikÄ&#x2026;. Tel. 8 681 17 830. 1052113
ĹŞkininkas brangiai pirktĹł, nuomotĹłsi ĹžemÄ&#x2122; Krekenavos, Ĺ˝ibartoniĹł, Sidabravo, NaujamiesÄ?io apylinkÄ&#x2014;se. Tel. 8 606 14 770. 1074008
VAZ, â&#x20AC;&#x17E;MoskviÄ?â&#x20AC;&#x153;, GAZ ir kitus importinius automobilius, kÄ&#x2014;bulus. Pasiimame. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724.
1072029
Akumuliatorius, spalvotĹłjĹł, juodĹłjĹł metalĹł ir nerĹŤdijanÄ?io plieno lauĹžÄ&#x2026;, el. variklius, senus automobilius. VeiveriĹł g. 148A, tel. 392 213, 8 686 40 259. 1064457
Pirksiu vieno arba dviejĹł kambariĹł butÄ&#x2026; Dainavoje, Eiguliuose, Ĺ ilainiuose arba Ĺ˝aliakalnyje (gali bĹŤti bendrabutyje). Tel. 8 600 27 072, 8 676 22 529.
Nukelta ÄŻ 21 p.
21 3
antraDIENIS, vasario 12, 2013
klasifikuoti skelbimai Perka
kviečia mokytis
Karščiausi kelionių pasiūlymai
Nebrangiai pirksiu namą Kaune ar Kauno r. Gali būti ir dalis namo arba kotedžas. Tel. 395 004, 8 614 21 015.
Kelionių AgentūrA „Krantas Travel“
Perku tvarkingą trijų arba keturių kambarių butą Kaune. Siūlyti įvairius variantus. Tel. 8 676 22 955, 8 600 41 775.
1075922
Specializuota įmonė
SUPERKA ĮVAIRIUS SENUS AUTOMOBILIUS (su defektais, po avarijos) ir
KĖBULUS.
Kursai: masažo, kosmetikų-vizažistų, kirpėjų, manikiūro-pedikiūro, floristikos, buhalterių, darbo kompiuteriu. www.kursaikaune.lt, tel. 8 652 09313, Gedimino g. 33–4.
1070922
Nemokami anglų kalbos kursai. Antradieniais ir ketvirtadieniais 18–19 val. Nuo vasario 19 d. iki kovo 14 d. 4 mokymosi lygiai. Draugystės g. 1. Gera galimybė kalbėti su angiškai ir lietuviškai kalbančiais amerikiečiais bendromis ir religinėmis temomis. Ateikite ir gerai praleiskite laiką! Tel. 8 645 56 358. 1073841
Pasiimame patys. Rašome utilizavimo pažymas.
Tel. 8 671 67 189; 8 648 74 669.
www.autoperka.lt
informuoja ASOCIACIJA „ŠVIESUVA“ UAB „Pirmas žingsnis” konferencijų salė, Raudondvario pl. 150, tel. 8 699 76 438 www.sviesuva.lt Vasario 14 d. 16 val. – Žilvinas Užkuraitis. Sveikos gyvensenos ir ajurvedinės mitybos specialistas, turintis 20 metų patirtį. Lietuvos sveikuolių sąjungos lektorius. SVEIKATINANČIOS PRIESKONIŲ SAVYBĖS IR JŲ PANAUDOJIMAS GYVYBINĖMS GALIOMS STIPRINTI. JAU KETVIRTI METAI RENGINIAI NEMOKAMI!
Įvairūs Nuomoja 3 kambarių butą prie „Urmo“ bazės, Taikos pr. (IV a., bendr. pl. 64 kv. m, rakinama laiptinė, su baldais ir buitine technika, interneto prieiga). Kaina 550 Lt (+ mokesčiai). Tel. 425 506, 8 698 86 009. 1076050
Išnuomojamas 1 kambario butas su baldais Pramonės pr. rajone. Tel. 8 655 55 644. 1076476
Nuomojami kambariai (2 val., parai ir ilgiau) Dujotiekio g. Tel. 8 657 60 707.
1056285
Gabenimai Baldų, pianinų perkraustymo (krauname, montuojame), krovinių gabenimo paslaugos. Tel. 8 650 12 579, 740 666. 1073303
Paskolos
Paskola be užstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Tel. 314 531, skambinti d. d. nuo 9 iki 17 val., „Aujama-credit“, P.Lukšio g. 34. 1071628
Paskolos per 1 valandą (turintiesiems užstatą), perkreditavimai, konsultacijos, visų dokumentų tvarkymas. Firma „Aujama-credit“, P.Lukšio g. 34. Tel. 412 960. 1071580
Paskolos, perkreditavimai per 1 val. Užstatas – auksas, nekilnojamasis turtas, automobilis. Visų dokumentų tvarkymas, konsultacijos. Tel. 315 599. 1071558
Skubi paskola už mažiausias palūkanas. Užstatas – auksas, automobilis, nekilnojamasis turtas. Konsultacijos, visų dokumentų tvarkymas. Tel. 8 600 69 691. 1071538
Akcija GREITOS PASKOLOS. Užstatas – nekilnojamasis turtas arba automobiliai. Konsultuojame, tvarkome visus dokumentus. Tel. 8 687 82 448. Mituvos g. 5, Kaunas. 1071080
informuoja „MŪSŲ ODISĖJA“ kviečia paminėti Tarptautinę gido dieną nemokamų renginių cikle AMBASADORIAI PRISTATO KAUNĄ: vasario 20 d. 12 val. – pa mokėlė Perkūno name „Viduramžių raštas su žąsies plunksna”; vasario 27 d. 12 val. – ekskursija, Lietuvos sporto muziejus. Būtina išankstinė registracija M.Valančiaus g. 19, Kaunas. Informacija tel. (8 37) 207 879, 321 404, 8 698 03 091 arba info@turinfo.lt.
Artimųjų Rytų kruizas Kruizo trukmė: 7 naktys Arabų Emyratai–Omanas Kaina nuo 1500 Lt (asm.)
LIETUVOS VALSTYBĖS ATKŪRIMO DIENOS – VASARIO 16-OSIOS – RENGINIAI KAUNE Vasario 15 d. 10 val. – Signatarų kapų lankymas. 12 val. – Santakos apdovanojimų įteikimo ceremonija Rotušėje. Įėjimas su kvietimais. Vasario 16 d. 10 val. – Kauno apskrities vyriausiojo polici jos komisariato ir jaunimo akcija Vasario 16osios proga prie įvažų į Kauną. 10 val. – šv. Mišios Kauno Kristaus Prisikėli mo bažnyčioje (Žemaičių g. 31A). Dalyvaus LSMU MA mišrus choras „Neris”. 10 val. – šv. Mišios Kauno Šv. Arkangelo My kolo (Įgulos) bažnyčioje (Nepriklausomybės a. 14A). 11 val. – Kauno studentų, moksleivių ir vi suomeninių organizacijų eisena nuo Kau no Kristaus Prisikėlimo bažnyčios bei Kau no įgulos eisena nuo Kauno Šv. Arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčios į Vytauto Didžio jo karo muziejaus sodelį. Eiseną ves Kauno J.Gruodžio konservatorijos pučiamųjų ir mu šamųjų instrumentų orkestras. 11.40 val. – varpų muzikos koncertas Vytau to Didžiojo karo muziejaus sodelyje. Varpais skambins Julius Vilnonis. 12 val. – iškilmingas minėjimas, Vyčio kry žiaus ordino vėliavos pakėlimo ceremoni ja, jaunesniųjų karininkų kursų vadų prie saikos ceremonija, gėlių padėjimas Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje. 12.40 val. – šventinė akcija „Laisvės varpai” ir koncertas Vytauto Didžiojo karo muzie jaus sodelyje. Dalyvaus Rugiaveidė, choras „Božolė” ir Jonas Čepulis su grupe. 13 val. – projekto „Šimtmečio belaukiant: reikšmingiausi Pirmosios Lietuvos Respub likos įvykiai” I etapas (1918–1922 m.) – pa žinti, suprasti ir didžiuotis! Istorinėje LR Pre zidentūroje Kaune (Vilniaus g. 33). 13 val. – ekskursija po Kauną „Kaunas – laiki noji sostinė”. Informacija www.kaunastic.lt. 13.30 val. – mokinių chorų festivalis „Vilties daina” Kauno valstybinėje filharmonijoje (L.Sapiegos g. 5). Organizatorius – Kauno vaikų ir moksleivių laisvalaikio rūmai. 14 val. – iškilmingas minėjimas-koncertas Kauno valstybiniame muzikiniame teatre (Laisvės al. 91). Įėjimas su kvietimais. 15 val. – gėlių padėjimas prie paminklų, te atralizuotas susitikimas su istoriniais perso nažais bei retro muzikos koncertas Istorinės LR Prezidentūros Kaune sodelyje. Dalyvaus pučiamųjų sekstetas „Brass Bravo”, Liudas Mikalauskas, Egidijus Bavikinas. 15 val. – tautinio meno koncertas Kauno kultūros centre „Tautos namai” (Vytauto pr. 79). Dalyvaus liaudiškos muzikos ansamblis „Bočiai”, Kauno technikos kolegijos liaudiš kų šokių kolektyvas „Pušynėlis” ir Kauno kul tūros centro „Tautos namai” liaudiškų šokių kolektyvai: „Suktinis”, „Ainiai”, „Šėltinis”. 16 val. – Vyčio kryžiaus ordino vėliavos nu leidimo ceremonija Vytauto Didþiojo karo muziejaus sodelyje. 16 val. – Laisvės varpų muzika Vytauto Di džiojo karo muziejaus sodelyje. Varpais skambins prof. Giedrius Kuprevičius. 16 val. – tradicinės parodos „Geriausias 2012 metų kūrinys” uždarymas bei laurea to paskelbimas Kauno paveikslų galerijoje (K.Donelaičio g. 16). Dalyvaus Kauno big bendas. 17 val. – mišraus choro „Leliumai” ir L.Mika lausko koncertas bei šv. Mišios Kauno Kris taus Prisikėlimo bažnyčioje (Žemaičių g. 31A). 21 val. – klubinės muzikos renginys „Sutik Lietuvos Valstybės atkūrimo dieną kitaip” „Fluxus ministerijoje” (Jonavos g. 3).
SVEIKATOS MOKYKLA Vasario 12 d. 18 val. Vaidoto pagrindinėje mokykloje (Vaidoto g. 115) – paskaita „Žmogaus atsakomybė už žemės gyvybę. Mikroelementų galia sveikatai”. Lektorė – gydytoja homeopatė Diana Laurynaitienė. Danutės receptai sveikatai gerinti. EKSKURSIJA Seimo narys Kazys Starkevičius vasa rio 15 d. kviečia į ekskursiją „Žaliakal nis”. Registruojami kolektyvai, norintys aplankyti Seimo rūmus. Gido paslauga ne mokama, transportas – mokamas. Išanks tinė registracija tel. 8 689 54 571, e. p. r.cepurniene@gmail.com. LIETUVOS VALSTYBĖS ATKŪRIMO DIENOS MINĖJIMAS KRUONIO MIŠKE Vasario 15 d. – Lietuvos valstybės atkūrimo dienos minėjimas Kruonio miške. 17 val. – šv. Mišios Kruonio bažnyčioje, kurias aukos vyskupas Juozapas Matulaitis. 18 val. – iš Kruonio miestelio aikštės į mišką, kur užkasti 1946 02 15 naktį žuvę trys Lietuvos partizanai, pajudės iškilminga eisena su vėliavomis, deglais, žvakėmis ir gėlėmis. Atvykstančiųjų prašoma šiltai apsirengti, pasiimti žvakučių, deglų, vėliavų ar vėliavėlių. Pasiteirauti tel. (8 346) 47 373, 8 682 65 678, 8 615 29 907. Kaišiadorių rajono savivaldybė, Lietuvos Politinių kalinių ir tremtinių sąjunga, Kaišiadorių vyskupijos kurija, Kruonio kultūros centras, Kruonio gimnazija.
kviečia
Tel. (8 37) 490 202, I.Kanto g. 22, kaunas@kaunas.krantas.lt www.krantas.lt Norime Jus pakviesti į vėju, saule, smėliu ir druska kvepiančias keliones jūromis! Viduržemio jūros kruizas Kruizo trukmė: 5 naktys Ispanija–Prancūzija–Italija Kaina nuo 1460 Lt (asm.)
Karibų kruizas Kruizo trukmė: 7 naktys JAV–Bahamai–Mergelių salos–Turkų salos Kaina nuo 1960 Lt (asm.) Į kruizo kainą įskaičiuota: apgyvendinimas pasirinktos kategorijos kajutėje; visas maitinimas; visi jūriniai pervežimai; pramogos laive, uosto mokesčiai. Papildomai: skrydis iki išvykimo uosto ir atgal; ekskursijos; arbatpinigiai. Daugiau kruizų rasite www.krantas.lt
Pramogos, šventės, laisvalaikis Pramogos Maloniai kviečiame vasario 16 d. 21 val. į merginų trio „BON AMI” koncertą! Prancūziška muzika, šansonai, populiarios dainos, vynas Jūsų jaukiam šeštadienio vakarui. Bilieto kaina 40 Lt (asmeniui). Į kainą įskaičiuota: koncertas, taurė vyno su prancūzišku užkandžiu. Daugiau informacijos www.vanagupe.lt. 1074394
Sportas Dėmesio! Vasario mėnesį priimami nauji nariai! Kyokushin karatė treniruotės vaikams, paaugliams, jaunimui, suaugusiesiems, vyresniems! Treneris G.Tankevičius – pasaulio karatė vicečempionas, Kauno klinikų sporto medicinos gydytojas – didelį dėmesį skiria saugiam sportui, sveikatai stiprinti, tvirtam fiziniam parengimui, pasitikėjimo savimi ugdymui. Naudojamos efektyvios, moksliškai pagrįstos metodikos, modernus inventorius. G.Tankevičiaus individualios treniruotės asmenims, atsigaunantiems po sportinių traumų, operacijų, geresniam fiziniam pasirengimui, sveikatai stiprinti, traumų profilaktikai. Savanorių pr. 206, tel. 8 678 34 748. www.stoikas.lt. 1074793
22
antradienis, vasario 12, 2013
kas, kur, kada teatras
Monika MockevičiūtėJurgaitienė
nacionalinis KAuno dramos TEATRAS Laisvės al. 71, tel. 224 064 www.dramosteatras.lt
(1920–2013) Visi mes pavaldūs laikui. Anksčiau ar vėliau laikrodžio rodyklė stabtelėja ties vienu iš mūsų. Netekome šviesaus, mielo ir malonaus žmogaus – gydytojos odontologės Monikos Mockevičiūtės-Jurgaitienės. Kantriai sutikusi savo lemtį, gydytoja mylėjo ir vertino gyvenimą. Net ir sunkiausiomis akimirkomis ji sugebėjo išlikti stipri, nedejuojanti ir neužkraunanti savo rūpesčių kitiems. M.Mockevičiūtė-Jurgaitienė gimė 1920 m. sausio 10 d. Seinų apskrities Lazdijų valsčiuje, valstiečių šeimoje. Mokėsi Lazdijų gimnazijoje, kurią baigusi 1939 m. įstojo į Vytauto Didžiojo universiteto Odontologijos fakultetą. Dėl sunkių gyvenimo sąlygų išstojo iš universiteto ir dirbo kaimo mokytoja. 1942 m. vėl buvo priimta į universitetą, kurį baigė 1946 m., gavusi gydytojo stomatologo diplomą su pagyrimu. Nuo 1946 m. dirbo KMI Stomatologijos katedroje. Nuo 1953 m. pradėjo dirbti Kauno mokamos stomatologijos poliklinikos Protezavimo skyriaus vedėja, vėliau vyriausiojo gydytojo pavaduotoja medicinai. 1945 m. sukūrė šeimą, susilaukė dviejų dukterų. 1949 m. kovo mėnesį M.Mockevičiūtės-Jurgaitienės tėvai su mažamečiais vaikais, išskyrus Moniką, buvo ištremti į Sibirą – Krasnojarsko kraštą. Dėl to gydytoja patyrė daug to meto nemalonumų. Visą gyvenimą gydytoja buvo profesionali, sąžininga ir darbšti. Už tai apdovanota SAM, Respublikos profsąjungų tarybos, Kauno rajono savivaldybės, Stomatologų mokslinės draugijos garbės raštais. Jai suteikta aukščiausia gydytojo stomatologo kategorija. Buvo mylima ir pacientų, ir bendradarbių. 1988 m., išėjusi į užtarnautą poilsį, gydytoja dalyvavo Gydytojų odontologų sąjungos darbe, buvo renkama Dantų technikų mokslinės draugijos pirmininke, dalyvavo atestacinėje komisijoje. M.Mockevičiūtė-Jurgaitienė buvo tauri ir šviesi asmenybė, kuri ilgai išliks su ja dirbusių bendradarbių ir ją pažinojusiųjų bei mylėjusiųjų širdyse. Velionė pašarvota Kauno r. Jonučių laidojimo namuose, Šimkaus g. 22. Laidojama vasario 12 d. 13 val. Jonučių kapinėse. Skaudžią netekties valandą velionės artimuosius nuoširdžiai užjaučia buvę bendradarbiai.
Amžinąjį atilsį Mirus buvusiam bendradarbiui Rimui Dautartui, nuoširdžiai užjaučiame ir dalijamės netekties skausmu su velionio sūnumi Mariumi ir artimaisiais. Kauno valstybinio lėlių teatro bendruomenė Nuoširdžiai užjaučiame Marių Meškauską, mirus broliui. UAB „Romasta group“ kolektyvas
Negrįžtamai išeina artimieji Ir niekad nesutiksi jų gyvenimo kely. Nors taip norėtųsi tą laiką sustabdyti, Pabūt su tais, kurių susigrąžinti negali... Mirus tėčiui, Algimantą ZINKEVIČIŲ, jo šeimą ir artimuosius nuoširdžiai užjaučia ir kartu liūdi UAB „Kauno liftai” kolektyvas. Ilgametė darbo patirtis – užtikrinta kokybė ir nebrangios paslaugos. Laidojimo paslaugų biuras teikia visas laidojimo paslaugas. Platus karstų, rūbų, laidojimo atributikos pasirinkimas. Šarvojimo salės KAUNE. Pensininkus, neįgaliuosius laidojame už valstybės lėšas. KREMAVIMAS LIETUVOS krematoriume. K.Baršausko g. 65 (priešais PC „Molas“). Dirbame visą parą. www.laidojimas-kremavimas.lt. Tel. 8 670 22 835, 8 608 37 933. 1057600
Vasario 12 d. 12 ir 18.30 val. – MODERATORIAI. Vienos dalies forumas. Rež. Andrius Kurienius. Didžioji scena. Vasario 13 d. 19 val. – Tonino Guerra. KETVIRTOJI KĖDĖ. Vienos dalies komedija. Rež. Rolandas Atkočiūnas. Tavernos salė. 18.30 val. – pagal Jez Butterworth JERUZALĖ. Ekscentriška tragikomedija. Rež. Rolandas Atkočiūnas. Didžioji scena. Vasario 14 d. 18 val. – pagal Friedrich von Schiller PLĖŠIKAI. Antidekalogas (N-16). Rež. Artūras Areima. Rūtos salė. Vasario 15 d. 18 val. – Juhanas Smuulas. SVEČIUOSE PAS PULKININKO NAŠLĘ. Vienos dalies anekdotas. Rež. Danutė Juronytė. Mažoji scena. 18.30 val. – Eugene Scribe. PRIEŽASTYS IR PASEKMĖS. Istorinė komedija. Rež. Raimundas Banionis. Didžioji scena. Vasario 17 d. 12 val. – Agnė Sunklodaitė. KIŠKIS PABĖGĖLIS. Vienos dalies muzikinis spektaklis vaikams pagal Liudviko Jakimavičiaus knygelę „Lapė ir kaliošai”. Rež. Agnė Sunklodaitė. Mažoji scena. 18.30 val. – Brian Friel. STEBUKLINGASIS TENESIS. Drama. Rež. Gytis Padegimas. Rūtos salė.
KAUNO VALSTYBINIS MUZIKINIS TEATRAS Laisvės al. 91, tel. (8 37) 200 933
Vasario 14 d. 18 val. – NOTRDAMO LEGENDA. PREMJERA. 2 dalių šokio spektaklis. Inscenizacijos autorius ir choreografas Aleksandras Jankauskas, muzika – Antanas Jasenka, Ričardas Kočiantė, dirigentas Jonas Janulevičius, scenografas Artūras Šimonis, kostiumų dailininkė Rūta Biliūnaitė, vizualizacija Vladimiras Šerstobojevas. Vasario 15 d. 18 val. – Johannas Straussas. VIENOS KRAUJAS. 3 veiksmų operetė. Atnaujinimo režisierius Gediminas Maciulevičius, dirigentas Virgilijus Visockis, atnaujinimo dailininkė Marta Vosyliūtė, choreografas Aleksandras Jankauskas. . Vasario 17 d. 18 val. – NOTRDAMO LEGENDA. PREMJERA. 2 dalių šokio spektaklis. Inscenizacijos autorius ir choreografas Aleksandras Jankauskas, muzika – Antanas Jasenka, Ričardas Kočiantė, dirigentas Jonas Janulevičius, scenografas Artūras Šimonis, kostiumų dailininkė Rūta Biliūnaitė, vizualizacija Vladimiras Šerstobojevas.
KAUNO VALSTYBINIS LĖLIŲ TEATRAS Laisvės al. 87A, www.kaunoleles.lt
Dėmesio – AKCIJA! Vasario mėnesį bilietai į visus spektaklius – tik 8 Lt! Vasario 16 d. 12 val. – UŽBURTOS PILIES PASLAPTIS, rež. O.Žiugžda (mįslinga istorija apie amžinos meilės stebuklą), nuo 6 metų. 17 val. – neoklasikinio šokio teatro „Releve” spektaklis – šokio projektas ZODIAKO ŽENKLAI. Vasario 17 d. 12 val. – KATĖS NAMAI, rež. A.Stankevičius (muzikinė pasaka apie tikrą ir tariamą draugystę), nuo 5 metų.
KAUNO MAŽASIS TEATRAS M.Daukšos g. 34, tel. 408 470, 226 090, www.tiketa.lt, www.bilietai.lt, www.mazasisteatras.lt
Vasario 17 d. 12 val. – Spektaklis vaikams. A.Dilytė. KREIVOS DAIKTŲ ISTORIJOS. Rež. A.Baniūnas.
KAUNO KAMERINIS TEATRAS Kęstučio g. 74A, www.kamerinisteatras.lt info@kamerinisteatras.lt
Vasario 14 d. 18 val. – spektaklis, skirtas Šv. Valentino dienai. D.Čepauskaitė. KAVINĖ „PAS BLEZĄ”. Pasimatymas po dvidešimties metų. Režisierius S.Rubinovas. Vasario 15 d. 18 val. – D.Čepauskaitė. DIENA IR NAKTIS. Dviejų dalių drama. Režisierius S.Rubinovas. Vasario 16 d. 18 val. – D.Zelčiūtė. KŪNO VARTAI. Retroetiudai. Režisierė A.Dilytė.
KAUNO VALSTYBINIS MUZIKINIS TEATRAS
15 d. 18 val.
Vasario 17 d. 18 val. – K.Kostenko. HITLERIS IR HITLERIS. Dviejų dalių spektaklis. Režisierius S.Rubinovas.
KAUNO PANTOMIMOS IR PLASTIKOS TEATRAS M.Daukšos g. 34, kasos tel. 220 586 http://www.pantomimosteatras.lt/
Vasario 13 d. 19 val. – KAMASUTRA. Vizualinis spektaklis suaugusiesiems (N-18). Vasario 17 d. 12 val. – LINKSMOSIOS PAMOKĖLĖS. Žaidimas-spektaklis vaikams.
TEATRO KLUBAS Vilniaus g. 22, Architektų namai, II aukštas
Vasario 14 d. 19 val. – koncertas DŽIAZO MINIATIŪROS (su Giedre Kilčiauskiene). Vasario 16 d. 19 val. – spektaklis JIS IR JI. Birutė Mar. Vasario 17 d. 16 val. – teatralizuotas koncertas visai šeimai OPEROS PAŠTETAS.
KAUNO VAIKŲ IR JAUNIMO TEATRAS „VILKOLAKIS“ Kovo 11-osios g. 108. Tel. 313 712
Vasario 13 d. 16 val. – S.Ivanauskaitė. PRINCESĖ IR MĖNULIS (neišgalvota istorija Džeimso Terberio kūrinių motyvais). Vasario 17 d. 12 val. – S.Ivanauskaitė. PRINCESĖ IR MĖNULIS (neišgalvota istorija Džeimso Terberio kūrinių motyvais).
renginiai KAUNO AKLŲJŲ IR SILPNAREGIŲ CENTRAS Savanorių pr. 206, salėje
Vasario 12 d. 15 val. – koncertas MEILĖS ELEGIJA, skirtas Šv. Valentino dienai. Jį dovanoja Kauno kamerinio teatro aktorė Kristina Kazakevičiūtė ir nuotaikingų vyrų duetas – Juozas Bakutis ir Virginijus Meškinis. Vasario 14 d. 14 val. – šventinis koncertas SU VILTIMI ŽVELGIU, skirtas Lietuvos valsty bės atkūrimo dienai. Jį dovanoja J.Gruodžio konservatorijos auklėtiniai. Skambės nuo taikinga akordeono muzika (mokytojai Gra žina Lukošienė, Laimonas Salijus ir Birutė Rušėnienė). Lyriškos dainininkų atliekamos melodijos (mokytojai Giedrius Prunskus, Birutė Sodaitytė ir Gerutė Stračkaitytė). Džiugins kanklininkės (mokytoja Ingrida Spalinskaitė). Akompanuos Virginija Dau girdienė, Giedrė Špečkauskaitė ir Džiuljeta Sklėrienė. Programą paįvairins mėgėjų teatro „Aira” skaitovės.
ISTORINĖ LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTŪRA KAUNE Vilniaus g. 33, tel. 201 778; www.istorineprezidentura.lt
Vasario 12 d. 17 val. – Tauro apygardos partizaninio karo dalyvių fotografijų albumo „Marijampolė. Partizaninis karas”, kuriame pasakojama apie laisvės kovas Suvalkijoje 1944–1955 metais, pristatymas. Knygon sudėta per tūkstantį partizanų, jų rėmėjų, ryšininkų nuotraukų bei dokumentų, aptariami reikšmingesni mūšiai, pateikiamos iškilesnių kovotojų biografijos. Albumui nuotraukas pateikė per 120 talkininkų. Pristatyme dalyvaus albumo sudarytojai Justinas Sajauskas ir Stanislovas Sajauskas, partizanų dainas atliks LSMU Veterinarijos akademijos folklorinis ansamblis „Kupolė” (vadovas Antanas Bernatonis). Vasario 16-ąją, Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, startuoja projektas „Šimtmečio belaukiant: reikšmingiausi Pirmosios Lietuvos Respublikos įvykiai”. Nauju projektu, kurio moto „pažinti, suprasti ir didžiuotis”, muziejus kviečia kartu pasiruošti Pirmosios Lietuvos Respublikos šimtmečio sukakties minėjimui. Nuo 11 val. muziejus lauks lankytojų, norinčių nemokamai apžiūrėti ekspozicijas ir parodas. Nuo 13 iki 15 val. Audiencijų salėje (II aukšte) muziejaus istorikai pristatys ryškiausių 1918–1922 metų istorinių įvykių apžvalgą ir pakvies visus pareikšti savo nuomonę balsuojant už 10, jų nuomone, pačių reikšmingiausių to laikotarpio įvykių. Vėliau Vasario 16-osios
KAUNO MAŽASIS TEATRAS
17 d. 12 val.
šventė persikels į Istorinės Prezidentūros sodelį. Čia šventės rengėjai „Tautos namai” planuoja gėlių padėjimo ceremoniją prie Prezidentų paminklų, teatralizuotą susitikimą su istoriniais personažais bei retro muzikos koncertą, kuriame dalyvaus pučiamųjų sekstetas „Brass Bravo”, Liudas Mikalauskas ir Egidijus Bavikinas.
KAUNO MOKSLEIVIŲ TECHNINĖS KŪRYBOS CENTRO STUDIJA „KADRAS” A.Mickevičiaus g. 2, tel. 323 506
Vasario 12 d. 16.30 val. – renginys „Vaidy binio filmo kūrybinės grupės formavimas”. Kviečiame vyresnių klasių mokinius, norin čius būti kino režisieriaus, operatoriaus ir scenaristo asistentais, kostiumų dizaine riais, dailininkais, grimeriais, kompozito riais, garso, vaizdo ir montažo operato riais, apšvietėjais, rekvizitų specialistais, prodiuseriais, statistais, specialiųjų efektų ir postprodukcijos kūrėjais.
MAIRONIO LIETUVIŲ LITERATŪROS MUZIEJUS Rotušės a. 13
Vasario 12 d. 17 val. – Gvido Latako po ezijos knygos „Nekalendoriniai šventieji” sutiktuvės ir kultūros žurnalo „Naujoji Ro muva” naujausio numerio pristatymas. Dalyvaus knygos autorius Gvidas Latakas, „Naujosios Romuvos” redaktorius Andrius Konickis, poetė Rita Makselytė, aktorė Kristina Kazakevičiūtė ir „Naujosios Romu vos” autoriai. Vakarą ves rašytoja Aldona Ruseckaitė. Prieš renginį leidinius bus galima įsigyti. Vasario 13 d. 15 val. Trečiojo amžiaus universiteto Menų fakulteto klausytojams muziejininkė Asta Vileniškytė skaitys paskaitą SALOMĖJA NĖRIS IR TEATRAS.
M. IR K.PETRAUSKŲ LIETUVIŲ MUZIKOS MUZIEJUS K.Petrausko g. 31
Vasario 13 d. 17 val. – Tito Masiulio autorinės fotografijų parodos atidarymas ir Kauno Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (Vytauto Didžiojo) bažnyčios kamerinio choro „Cantate Domino” koncertas. Renginys skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo dienai paminėti. Įėjimas nemokamas.
J.GRUODŽIO MEMORIALINIS MUZIEJUS Salako g. 18, tel. 732 498
Vasario 14 d. 16 val. – Kauno J.Basanavičiaus gimnazijos moksleivių dailės darbų parodos „Šeimos herbas” atidarymas ir Kauno berniukų chorinio dainavimo mokyklos „Varpelis” jaunųjų solistų koncertas. Renginys skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo dienai paminėti. Įėjimas nemokamas.
S.NĖRIES MEMORIALINIS MUZIEJUS S.Nėries g. 7, Palemonas, tel. (8 37) 373 606
Vasario 14 d. 14 val. – meilės lyrikos skaitymų popietė IR TOLIMI, IR MYLIMI PAVASARIAI SUĖJO. Arvydo Paulausko vado vaujamas choras „Monte Pacis” dainuos romansus. Skaityti savo kūrybą laukiami profesionalai ir pradedantys kūrėjai. No rinčius dalyvauti prašom registruotis iš anksto. Renginys nemokamas.
PREKYBOS CENTRAS „MAXIMA“ Pramonės pr. 29, II a.
Iki kovo 31 d. eksponuojama Kauno apskrities viešosios bibliotekos parengta paroda ASMENYBĖ IR KNYGA. „Asmenybė ir knyga” – tai kilnojamoji paroda, kurioje eksponuojamos 20-ties garsių žmonių fotografijos (filosofo Leonido Donskio, lengvaatlečių Viktorijos Žemaitytės ir Virgilijaus Aleknos, dainininkų Deivio, Mino ir Merūno, pianistės Mūzos Rubackytės, aktoriaus ir režisieriaus Gyčio Ivanausko, žurnalisto Henriko Vaitiekūno, fotomenininko Romualdo Rakausko, poetės, LR Seimo narės Dalios Teišerskytės, rašytojo Donaldo Kajoko ir t.t.), šalia pateikiant jų mintis, komentarus apie mėgstamiausias skaitytas knygas.
KAUNO KAMERINIS TEATRAS
16 d. 18 val.
23
antradienis, vasario 12, 2013
kas, kur, kada kinas
TV programa
DATOS (vasario 12 d.)
„CINAMON“ PLC „Mega“ tel. 8 700 70 111
„Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėri mai“ (išankstinė „Ežio“ premjera!) – tik 14 d. 18.45 val. „Valentinas vienas“ – iki 14 d. 15.45, 17.45, 19.45, 21.45 val. „Ana Karenina“ – iki 14 d. 11.30, 14, 16.30, 19.05, 21.40 val. „Optimisto istorija“ (du bilietai už vieno kainą) – tik 14 d. 19.35 val. „Žuviukas Nemo“ 3D – iki 14 d. 11.15, 13.30 val. „Medžioklė“ – iki 14 d. 13.45 val. „Tyli naktis“ – iki 14 d. 16.45, 18.45*, 20.45 val. (*išsk. 14 d.). „Paskutinė tvirtovė“ – iki 14 d. 16.15, 18.30 val. „Ralfas Griovėjas“ (liet. k.) – iki 14 d. 10.40, 12.50, 17.25 val. „Kietašikniai“ – iki 14 d. 14.30, 21.10 val. „Gangsterių medžiotojai“ – iki 14 d. 19.35*, 22 val. (*išsk. 14 d.). „Aurora“ – iki 14 d. 15 val. „Pi gyvenimas“ – iki 14 d. 11.10 val. „Zambezija“ (liet. k.) – iki 14 d. 12.30 val.
„FORUM CINEMAS“ Karaliaus Mindaugo pr. 49, „Akropolis“, III a.
„Valentinas vienas“ (premjera) – iki 13 d. 11.30, 16.30, 17.45, 19, 21.30 val. „Žuviukas Nemo“ 3D (premjera, liet. k.) – iki 13 d. 10.15, 12.30, 15, 17.15 val. „Žuviukas Nemo“ (liet. k.) – iki 13 d. 11.15, 13.30 val. „Ana Karenina“ (premjera) – iki 13 d. 11.45, 14.45, 17.30, 20.15 val. ČILI draugų seansas. „Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai“ – 13 d. 18.15 val. „Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai“ – iki 13 d. 13.45, 15.45, 19.45, 21.45 val. „Kietašikniai“ – iki 13 d. 14, 18.30 val. „Ralfas Griovėjas“ (liet. k.) – iki 13 d. 13, 15.30 val. „Skrydis“ – iki 13 d. 18 (seansas nevyks 12 d.), 20.45 val. „Ištrūkęs Džango“ – iki 13 d. 20 val. „Pi gyvenimas“ – iki 13 d. 11, 20.30 val. „Vargdieniai“ – iki 13 d. 12.45, 21.20 val. „Populiari mergina“ – iki 13 d. 16 val. „Taikinys # 1“ – 12 d. 18.15 val. „Legendos susivienija“ (liet. k.) – iki 13 d. 10.45 val. „Gangsterių medžiotojai“ – iki 13 d. 16.15 val. KITOKIO KINO KLUBAS. „Subtilumas“ – 12 d. 18 val. Renginio vedėjas G.Jankauskas. Bilietai jau parduodami. Bilieto kaina 7 Lt.
KINO TEATRAS „ROMUVA“ Laisvės al. 54
Vasario 14 d. 18 val. – KONCERTAS! „Juokais ir rimtai apie meilę”. 21 val. – Valentino dienos seansas. „Jausmų galia” (romantinė drama, 2004 m., JAV, rež. Michel Gondry). Vasario 15 d. 17 val. – PREMJERA! „Veidas už balso – Virgilijus Kęstutis Noreika“ (dokumentinis filmas, 2012 m., Lietuva, rež. Virginija Vareikytė). 19 val. – „7 psichopatai” (kriminalinė komedija, 2012 m., JAV, D.Britanija, rež. Martinas McDonaghas). 21 val. – „Aurora” (fantastinis filmas, 2012 m., Lietuva, rež. Kristina Buožytė, N-18). Vasario 16 d. 14 val. – animacinis filmukas „Vėžliuko Semio nuotykiai” (Belgija, rež. Ben Stassen, įgarsintas lietuviškai). 18 val. – PREMJERA! „Veidas už balso – Virgilijus Kęstutis Noreika“ (dokumentinis filmas, 2012 m., Lietuva, rež. Virginija Vareikytė). 20 val. – „Tabu” (drama, 2012 m., Portugalija, Vokietija, Brazilija, Prancūzija, rež. Miguel Gomes). Vasario 17 d. 14 val. – animacinis filmukas „Vėžliuko Semio nuotykiai” (Belgija, rež. Ben Stassen, įgarsintas lietuviškai). 16 val. – „7 psichopatai” (kriminalinė komedija, 2012 m., JAV, D. Britanija, rež. Martin McDonagh). 18 val. – „Aurora” (fantastinis filmas, 2012 m., Lietuva, rež. Kristina Buožytė, N-18). 20 val. – „Tabu” (drama, 2012 m., Portugalija, Vokietija, Brazilija, Prancūzija, rež. Miguel Gomes).
Kino centras „FORUM CINEMAS“ 12 d. 21.30 val.
6.00 Labas rytas, Lietuva. 9.00 „Kobra 11“ (N-7) (k). 10.00 Stilius. Gyvenimas (k). 11.00 LRT aktualijų studija. Tiesioginė laida. 12.00 Laba diena, Lietuva. Tiesioginė aktualijų laida. 12.20 Žinios. 12.25 Sportas, orai. 12.30 Laba diena, Lietuva. Tiesioginė aktualijų laida. 13.00 LRT radijo žinios. 13.05 Laba diena, Lietuva. Tiesioginė aktualijų laida. 14.00 LRT radijo žinios. 14.05 Laba diena, Lietuva. Tiesioginė aktualijų laida. 14.40 Žinios. 14.50 Sportas, orai. 15.00 „Hartlando užuovėja“. 16.00 „Kobra 11“ (N-7). 17.00 „Senis“ (5) (N-7). 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.). 18.35 Sportas. 18.40 Orai. 18.45 „Šnipai“ (N-7). 19.45 Nacionalinė paieškų tarnyba. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Verslas. Kultūra. 21.10 Sportas. Orai. 21.15 Emigrantai. 22.00 Loterija „Perlas“. 22.05 Emigrantai. 22.15 Pinigų karta. 23.15 Vakaro žinios. 23.20 Sportas. Orai. 23.30 „Šnipai“ (N-7) (k). 0.30 „Senis“ (5) (N-7) (k).
6.20 „Nickelodeon“ pristato. „Smalsutė Dora“. 6.50 „Kung Fu Panda“ (k). 7.20 „Kempiniukas Plačiakelnis“ (3) (k). 7.50 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7) (k). 8.50 24 valandos (N-7) (k). 9.45 Būk mano meile! (k). 10.50 Komedija „Policijos akademija 3. Vėl mokymai“ (JAV, 1986 m.). 12.40 Kitas! (N-7). 13.10 „Nickelodeon“ valanda. „iKarli“ (3). 13.40 „Kempiniukas Plačiakelnis“ (4). 14.15 „Kung Fu Panda“. 14.50 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7). 15.55 Būk mano meile! 17.00 Labas vakaras, Lietuva. 17.45 24 valandos (N-7). 18.45 Žinios. Kriminalai. 19.25 Sportas. 19.28 Orai. 19.30 KK2 (N-7). 20.00 Pasaulis X (N-7). 21.00 Šlovė ir turtai (N-14). 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. Verslas. 22.19 Sportas. 22.23 Orai. 22.25 Kriminalinė Lietuva (N-7). 22.35 Veiksmo trileris „Sargybinis“ (JAV, 2006 m.) (N-7). 0.45 „Įstatymas ir tvarka“ (N-7). 1.40 „4400“ (N-7).
6.45 Teleparduotuvė. 7.00 „Simpsonai“. 7.30 Diena. 8.00 „Biuras“. 9.00 „Meilės sūkuryje“. 10.00 „Naisių vasara“. 11.00 Gyvenimo kryžkelės. 12.00 „Gyvenimas“. 12.30 „Gormitai“. 13.00 „Ponas Jangas“ (5). 13.30 „Bailus voveriukas“. 14.00 „Čipas ir Deilas skuba į pagalbą“. 14.30 „Simpsonai“. 15.00 „Natalija“. 16.00 „Drąsi meilė“. 17.00 Diena. Tiesioginė transliacija. 17.40 Gyvenimo kryžkelės. 18.45 TV3 žinios. 19.10 TV3 sportas. 19.17 TV3 orai. 19.20 Pamiršk mane. 19.50 „Pilis“. 20.30 Be komentarų. 21.00 „Moterys meluoja geriau“. 21.35 TV3 vakaro žinios. 21.50 TV3 sportas. 21.55 TV3 orai. 22.00 „Tėvynė“ (9). 23.05 „CSI kriminalistai“. 0.05 „Kaulai“. 1.00 „Herojai“. 1.55 „Lujis“.
6.30 Televitrina. 7.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 8.00 Tauro ragas (N-7) (k). 8.30 Cukrus (N-7) (k). 9.00 Ekstrasensai detektyvai (N-7) (k). 10.00 „Alibi. Tapatybė“ (N-7). 11.00 Kalbame ir rodome (N-7). 12.00 „Mentai“ (N-7) (k). 13.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 14.00 „Laukinis“ (N-7) (k). 15.00 „Raudonas dangus“ (N-7). 16.00 Ekstrasensų mūšis (N-7). 17.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 18.00 Žinios. Sportas. Orai. 18.25 „Laukinis“ (N-7). 19.25 Atsargiai – moterys! 20.00 Žinios. 20.15 Verslas. 20.19 Sportas. 20.23 Orai. 20.30 Juoko kovos (N-7). 21.30 Pasitarkime (N-7). 22.30 „Sausas įstatymas. Kova dėl valdžios“ (N-14). 23.30 Ekstrasensų mūšis (N-7). 0.30 „Laukinis“ (N-7) (k). 1.30 Bamba (S).
8.00 Tele bim-bam. 8.30 Septynios Kauno dienos. 9.00 Labas rytas, Lietuva (k). 11.30 Bohemiečių trupės ir LVSO spektaklis. P.Čaikovskio opera „Eugenijus Oneginas“ (k). 13.50 Mokslo ekspresas. 14.10 Mūsų miesteliai. Punia (2001 m.) (k). 15.00 Posūkiai su Viktoru Gerulaičiu (k). 15.30 Laba diena, Lietuva (k). 18.00 Kultūrų kryžkelė. Vilniaus albumas (lenkų k.). 18.15 Gimtoji žemė. 18.45 „Lyderiai“ su Zita Kelmickaite. 19.30 Gintarinės batutos meistrai. Gintaras Rinkevičius. 21.00 Tapatybės labirintai. 21.30 Tradicijos. Užgavėnės Plateliuose (1999 m.). 22.00 Lietuvos šokių dešimtukas. 23.00 Pasaulio dokumentika. „Su hidžabu ir aukštakulniais“ (1, 2) (Danija, 2007 m.). 0.00 Panorama (k). 0.25 Verslas (k). 0.30 Kultūra (k). 0.35 Sportas (k). 0.40 Orai (k). 0.45 Parodos „1863 m. sukilimo ženklai Arturo Grottgerio kūrybos cikluose „Polonia“ ir „Lithuania“ atidarymas Taikomosios dailės muziejuje (k). 1.35 Muzikos pasaulio žvaigždės. Griežia Vilniaus valstybinis kvartetas. Programoje M.K.Čiurlionio kvartetas c-moll.
9.15 Teleparduotuvė. 9.30 Tavo augintinis. 10.00 „Išlikimas“. 11.00 „112. Ekstremali pagalba“. 12.00 „Kamelotas“ (3). 13.00 „Moderni šeima“. 14.00 „Rezidentai“. 14.30 Teleparduotuvė. 15.00 „Išlikimas“. 16.00 „Kamelotas“ (4). 17.00 „112. Ekstremali pagalba“. 18.00 „Kastlas“. 19.00 „CSI Majamis“. 20.00 „Moderni šeima“. 21.00 „Rezidentai“. 21.35 UEFA čempionų lygos rungtynės. „Valencia CF“–„Paris Saint-Germain FC“. Tiesioginė transliacija. 23.40 „Naša Raša“. 0.40 „6 kadrai“. 1.10 UEFA čempionų lygos apžvalga. 1.25 „Kastlas“. 2.15 „CSI Majamis“.
9.10 „Linksmieji traukinukai“. 9.35 Senoji animacija. 10.10 Drama „Indi“ (Rusija, 2007 m.). 11.55 Paliktų žmonų klubas. 12.55 „Rozalinda“. 13.45 „Naisių vasara“. 15.00 „Žavūs ir drąsūs“. 16.00 Gaminame kasdien. 17.00 Paliktų žmonų klubas. 18.00 „Mano likimo šeimininkė“. 19.00 „Rozalinda“. 20.00 Labanakt, vaikučiai. 20.35 „Naisių vasara“. 21.55 Komedija „Ponas“ (Ukraina, 2006 m.). 23.55 „Mano likimo šeimininkė“.
6.14 TV parduotuvė. 6.30 Ryto reporteris. 7.50 Bunda sirgaliai. 7.55 Aš tave myliu! 8.00 Ryto reporteris. 9.15 Gyvenimo būdas. 10.15 Šiandien kimba. 10.55 „Vandenyno milžinai“ (3) (N-7). 12.00 Lietuvos diena. 13.00 Mokausi gaminti. 13.20 „Padūkėlis Eliotas“. 13.35 TV parduotuvė. 14.10 „Kas tu toks?“ 15.00 Žinios. 15.12 Orai. 15.15 „Pašėlę TV pokštai“ (N-7). 15.45, 16.10 „Tamsioji Adolfo Hitlerio charizma“ (2) (N-7). 16.00, 17.00, 18.00 Žinios. Orai. 17.20 Lietuva tiesiogiai. 18.45 Negaliu tylėti. 19.45 Aš tave myliu! 19.50 „Rossas Kempas. Gaujos“ (3) (N-7). 21.00 Reporteris. 21.52 Orai. 21.55 Lietuva tiesiogiai. 22.30 Negaliu tylėti. 23.30 Reporteris. 0.22 Orai. 0.25 Aš tave myliu! 0.30 „Pašėlę TV pokštai“ (N-7). 1.00 „Griūk negyvas!“
9.00 Žinios (k). 9.20 Komiška drama „Denas tikrame gyvenime“ (N-7). 11.00 Istorinė laida „Mūsų praeities beieškant“ (k). 11.30 Drama „Geresnis gyvenimas“ (N-7). 13.05 Telelaikraštis. 15.40 Romantinė drama „Pradingęs deimantas“. 17.30 Atradimai. 18.00 Žinios. 18.20 Mokomės kartu. 19.00 Pokalbių laida „Susitikimai“. 20.00 Ženklai ant skydo (5). 20.30 Automoto. 21.00 Žinios. Orai. 21.20 Veiksmo komedija „Ponas ir ponia gangsteriai“ (N-7). 23.00 Žinios (k). 23.20 Trileris „Ikaras“ (N-7). 0.50 Kriminalinė komedija „Karštas taikinys“ (N-7).
7.00 Žinios. Orai (k). 7.20 Kauniečių akimis (k). 7.30 Muzika. 9.00 Kitokia Lietuva. 10.00 OTV muzika. 18.00 Žinios. Orai. 18.20 Kauniečių akimis. 18.30 Muzika. 19.00 Kitokia Lietuva (k). 20.00 Žinios. Orai (k). 20.20 Kauniečių akimis (k). 20.30 Muzika. 21.00 OTV muzika.
8.00 Veiksmo f. „Gatvės lenktynės“ (Rusija, 2007 m.) (N-14). 9.55 Drama „Dvi dienos Paryžiuje“ (Vokietija, Prancūzija, 2007 m.) (N-14). 11.40 Komedija „Kad ir kas nutiktų“ (JAV, Prancūzija, 2009 m.) (N-14). 18.00 Drama „Kasandros prakeiksmas“ (D.Britanija, JAV, 2007 m.) (N-14). 19.50 Komedija „Mėnesio darbuotojas“ (JAV, 2006 m.) (N-14). 21.40 Komedija „Kai mes susitikome“ (Indija, 2007 m.) (N-14). 0.10 Trileris „Karas“ (JAV, 2007 m.) (S).
12.00 Televitrina. 13.00, 19.00, 21.00, 23.00 Žinios +. 13.15 VTB vieningoji krepšinio lyga. Rygos VEF–Krasnojarsko „Enisey“. 15.00 VTB vieningoji krepšinio lyga. Kauno „Žalgiris“–Rygos VEF. 16.45 VTB vieningoji krepšinio lyga. Liubercų „Triumph“–Kauno „Žalgiris“. 18.30 Futbolo dievai. R.Gullitas. 19.15 VTB vieningoji krepšinio lyga. „Minsk“–Klaipėdos „Neptūnas“. 21.15 VTB vieningoji krepšinio lyga. Maskvos CSKA–Kauno „Žalgiris“. 23.15 „Širdžių“ gelbėtojas karaliaus Artūro soste“.
Užgavėnės 1809 m. gimė mokslininkas Charlesas Darvinas. 1809 m. gimė 16-asis JAV prezidentas (1861–1865) Abrahamas Lincolnas. 1872 m. gimė literatas, Mažosios Lietuvos spaudos darbuotojas, Mažosios Lietuvos Tautinės tarybos narys – Tilžės Akto signataras Jurgis Arnašius. 1901 m. gimė skulptorius Juozas Mikėnas. 1986 m. Didžioji Britanija ir Prancūzija pasirašė tunelio per Lamanšą statybos sutartį. 2010 m. mirė 82 metų grafikas Leonas Lagauskas. Valstybine premija L.Lagauskas apdovanotas 1980 m. 2010 m. eidamas 79-uosius metus, mirė teatro ir kino aktorius Algirdas Vrubliauskas.
horoskopai Avinas (03 21–04 20).. Gali kilti gerų idėjų ir aiškių minčių. Puikus laikas priimti sprendimus ir imtis protinės veiklos. Nepasiduokite apatijai ir tinguliui. Jautis (04 21–05 20). Tikėtina, kad bendraudamas su autoritetingu asmeniu patirsite emocinį konfliktą. Jūsų jausmai bus beprasmiški. Pademonstruokite savo profesinį meistriškumą. Dvyniai (05 21–06 21). Sėkmingai kuriate planus ir juos įgyvendinate. Palankus laikas suvokti savo mintis ir priimti tinkamus sprendimus. Tik iki rytojaus viso to nepamirškite. Vėžys (06 22–07 22). Seksis ieškant savo idealo ir siekiant svajonės. Nebijokite skraidyti padangėmis ir įgyvendinti savo svajų. Bendradarbiavimas ir bendravimas turės teigiamos įtakos jūsų karjerai. Liūtas (07 23–08 23). Niekuo neišsiskirianti diena. Trūks vaizduotės. Net knyga ar filmas nepadės atitolti nuo realybės. Jausitės atitrūkęs nuo aplinkinių ir vienišas. Gelbės darbas, geras fizinis krūvis. Mergelė (08 24–09 23). Svajokite, stebėkite žvaigždes, juk ne taip dažnai pasitaiko tokių galimybių, todėl nepraleiskite progos ir pasitelkite vaizduotę. Gera knyga ar filmas padės atitrūkti nuo realybės. Svarstyklės (09 24–10 23). Susidursite su žmogumi, kurio emocijos labai skirsis nuo jūsų. Galbūt teks įveikti tam tikrus išbandymus. Vakare greičiausiai kils noras fantazuoti. Skorpionas (10 24–11 22). Nesugebėsite tinkamai įvertinti žmonių ir tam tikrų dalykų. Jūsų prioritetai gali įžeisti vyresnį už jus žmogų arba kitą įtakingą asmenį. Kaip elgtis šioje situacijoje, jums pakuždės intuicija. Šaulys (11 23–12 21). Labai sėkminga diena. Kitaip vertinsite tai, kas gera. Dėl šio pokyčio pajusite meilę ir dėkingumą aplinkiniams. Be to, galite pamilti arba imti gerbti vyresnį už save žmogų. Ožiaragis (12 22–01 20). Aiškiai suvoksite, ką vertinate ir mylite. Tinkamas laikas apmąstyti seniai parengtus planus ir juos įgyvendinti. Tik nepasiduokite iliuzijoms. Vandenis (01 21–02 19). Pastebėsite, kad esate vertinamas dėl gebėjimo susitvarkyti su duotomis užduotimis. Žmonės supras jūsų problemas ir palaikys jus. Žuvys (02 20–03 20). Patirsite malonių įspūdžių bendraudamas su artimais žmonėmis. Teigiamai vertinsite paslaptingus savo charakterio bruožus ir sugebėsite išspręsti svarbias problemas.
Orai
Lietuvoje artimiausiomis dienomis pasnigs, naktimis laikysis minusinė temperatūra, dienomis – apie nulį. Šiandien dieną snigs, oro temperatūra bus apie nulį. Trečiadienio naktį kai kur nedaug pasnigs, oro temperatūra sieks apie 2–3 laipsnius šalčio. Dieną bus iki 1 laipsnio šilumos, debesuota.
Šiandien, vasario 12 d.
–2
0
Telšiai
+1
Šiauliai
Klaipėda
+2
Panevėžys
–1
Utena
0
Tauragė
+1
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +13 Berlynas –1 Brazilija +30 Briuselis +4 Dublinas +4 Kairas +21 Keiptaunas +27 Kopenhaga –1
Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas
orai kaune šiandien
+3 +4 +2 –2 +9 –6 +7 –1
Praha –3 Ryga +1 Roma +9 Sidnėjus +20 Talinas –1 Tel Avivas +20 Tokijas +9 Varšuva –1
+1
–1
Vėjas
2–4 m/s
Marijampolė
Vilnius
+1
Alytus
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (jaunatis) teka Mėnulis leidžiasi
7.47 17.20 9.33 8.04 20.37
43-ioji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 322 dienos. Saulė Vandenio ženkle.
Vardai Benediktas, Deimantė, Eulalija, Mantas, Reginaldas.
Nudvėsė įžymybė
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
–1
+1
–3
–2
2
–2
+1
+1
–3
3
+1
+3
+1
+2
2
rytoj
poryt
Filipinų Bunavano miestelį išgarsinęs didžiausias pasaulio krokodilas padvė sė. Turistų magnetu tapęs krokodilas buvo įtrauktas į Guinesso pasaulio re kordų knygą. Jo ilgis buvo 6,17 m, o svė rė jis daugiau nei toną. Iki tol didžiau siu pasaulio krokodilu buvo laikomas Australijoje gyvenęs roplys, kurio ilgis – 5 m, o svėrė jis beveik toną. Laukinių gyvūnų ekspertai ketina atlikti kroko dilo skrodimą ir nustatyti tikslią jo mir ties priežastį. Vėliau bus padaryta rop lio iškamša. Krokodilo medžioklė bu vo paskelbta 2009 m., kai buvo rasti sudraskyto vaiko palaikai. AP inf., AFP nuotr.
įvairenybės
Policijos tarpininkas Holivudo aktorius Charlie Shee nas paragino su juo susisiekti la biausiai ieškomą žmogų Ameriko je – buvusį policininką, įtariamą kelių asmenų nužudymų. Christopheris Dorneris, buvęs Los Andželo policijos departamento pareigūnas, paskelbė manifestą so cialiniame tinkle „Facebook“, ku riame tvirtino pradedantis karą su savo buvusiais darbdaviais ir kole gomis, taip pat paminėjo Ch.Shee
ną, kurį vadino nuostabiu. Dabar aktorius kreipėsi į Ch.Dornerį vaiz do įraše, kuris buvo paskelbtas po rtale TMZ.com, ragindamas bėglį atsiliepti. „Paminėjote mane savo manifeste, todėl dėkoju už jūsų ma lonius žodžius. Raginu jus su mani mi susisiekti – pagalvokime kartu, kaip visa tai užbaigti. Paskambinki te man. Laukiu, kada galėsiu su ju mis pasikalbėti“, – sakė jis. BNS inf.
Stilius: karnavalo eitynių dalyvės pribloškia ne tik savo šokiu, bet ir įspūdingomis karūnomis, minimalia ap
ranga ir įspūdingomis kūno linijomis.
„Reuters“ nuotr.
Svarbiausias planetoje karnavalas Stebint pasaulinėms įžymybėms, pag rind in ės samb os mok ykl os sekmadienį dalyvavo Rio de Ža neiro karnavalo kulminacijos pa rade, kuriame pristatė su nežabo ta fantazija sukurtas platformas ir itin kuklaus dydžio drabužėliais prisidengusias grožio karalienes. Pirm oj i sekm ad ien io vaka rą 72,5 tūkst. vietų sambodrome pasirodė mokykla „Inocentes de Belford Roxo“, kuri pristatė spal ving ą Braz ilijos korėjieč ių kul
tūrą. Jos tema buvo „Septynios Hano upės santakos“, pasirody me buvo prašoma senovės korė jiečių vėjo deivės Jongdung Hal moni apsaugos. Tarp išs kirt in ių sveč ių sam bodrome po atviru dangumi bu vo 26 met ų amer ik ieč ių aktor ė Megan Fox, tel ev iz ijos žvaigž dė Kim Kard ash ian, ital ų akto rė Mon ica Bell ucc i ir jos vyras, pranc ūz ų aktor ius Vinc ent’as Cassel is, „Vyr ų juod ais drab u
žiais“ žvaigžd ė Will as Smith as. Karn aval as yra svarb iaus ia Bra zil ijos švent ė ir ji su did žiaus iu įkaršč iu švenč iam a visoje šaly je, įskaitant San Paulo, Salvado ro, Resifės, Olindos, Manauso ir Porto Alegrės miestus. Pareigūnai prognozuoja, kad penkias dienas truksiančiame Rio de Žaneiro karnavale dalyvaus 6 mln. žmonių, tarp jų – daugiau kaip 900 tūkst. turistų. BNS inf.