2013-02-12 Klaipeda

Page 1

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

antrADIENIS, VASARIO 12, 2013

www.kl.lt

35 (19 638)

.;A?.162; 6@ C.@.?6<

`cRVXNaN-XY Ya ?RQNXa\_Ă› 7\YN[aN 7b XRcVĂ˜VR [Ă›

RUBRIKA11

sveikata

Reta liga pakeitÄ— gy veni

Teis­me kal­bÄ… rÄ—­ŞÄ™s H.Dak­ta­ras siō­lo jÄŻ iť­tei­sin­ti ar­ba su­ťau­dy­ti.

UĹžribis 8p.

Po­pie­Şius Be­ne­dik­tas XVI per­leis Ĺ ven­tÄ…­jÄŻ Sos­tÄ… ÄŻpÄ—­di­niui.

Klai­pÄ—­die­tÄ—s kas­die­ny­bÄ™ aukť­tyn ko­jo­mis ap­ver­tÄ— mias­te­ni­ja.

UĹžkritÄ™ akiĹł vokai, bur kÄ…snis, ne ĹĄukuoti plau noje stringantis ma pakelti kai, nes neÄŻ rankĹł, ir iki ma vejantys reanimaci nodusu jos atbÄ—domis skun lio priepuoliai. To kiomis dĹžiasi mias ĹžmonÄ—s. Ĺ i tenija sergan re tys apvertÄ— aukĹĄ ta liga klaipÄ—dietei gyvenimÄ… tyn kojomis.

Sandra Lu

s.lukosiute

mÄ…

koĹĄiĹŤtÄ—

@kl.lt

iĹĄ ten vÄ—liau atÄ—jo spÄ—ji nÄ™s atsaky mÄ… patvirtiIĹĄ pradĹžiĹł mas. ÄŻta Veikli bei rÄ— insultÄ… energija trykĹĄ Galvojo apie metĹł Alek tanti 70 LÄ—bar sandra JaďŹ mova iki per- „Liga mane jau Ä—dÄ—,tus nykĹĄÄ?io pa va skundÄ—. Ne sario sveikata nesi- vaikĹĄÄ?ioti“, – prisi vos galÄ—jau paminÄ— Alek ti LigoninÄ—je puolis mo kÄ—tas dusulio priemoteriai pra sandra. terÄŻ uĹžklu kyti hor dÄ—tas po dirban sode. Ä?iÄ… kiti vais moninis gydymas, taiskirti tai, kuriuos KaimynÄ— iĹĄ bÄ…, kuri Alek kvietÄ— greitÄ…jÄ… pagal- vartoti iki gyveni ji bus priversta PacientÄ— jau mo pabaigos. ninÄ™. Po ke sandrÄ… nuveŞė ÄŻ ligotÄ—, kad liĹł dienĹł ji kĹŤnas vis biau silps buvo iĹĄleis namo, taip lata galvos, ta: ji nebegalÄ—jo ir pa prieĹžasties. nenustaÄ?ius dusu lio slaugy apsiversti lovoje, tad kelti atÄ—jusi toja ap ĹĄono ant ki versdavo jÄ… nuo vie no to. PacientÄ— si ir vientur Jos prieĹžiĹŤra rĹŤpinojau Ä?io sĹŤnaus, sio jĹŤreivio pa kĹŤnas vis tÄ—, kad duonÄ…, Ĺžmo sirinkulabiau na. Aleksandra silpsta: ji kos priminÄ— nejautÄ— kojĹł, o ranne jo pakelti begalÄ—ne lÄ—jo val pagaliukus. Ji taip pat gyti ir nu galvos, ap- tadgaper ryti maisto, siversti lo trumpÄ… lai kÄ… neteko vo logramĹł. 12 kiatÄ—jusi slau je, tad UŞėjus du gy to su lio ja prie apversda moteris bu vo skubiai puoliams vo ma ÄŻ reani nugabenavieno ĹĄono jÄ… nuo ma terapijos sky cijos ir intensyviosios ant kito taip nutiko riĹł. Per porÄ… savaiÄ?iĹł net „Jau buvau tris kartus. susitaikiu timi, kad si su minPabuvus na vaĹžiuosiu sunkÄ—jusio muose porÄ… dienĹł pa- susigraudinusi sun ÄŻ LÄ—bartus“, – kvÄ—pavimo kiausius li priepuolis bei dusulio momentus prisimi pa nÄ— moteris. gos Jos manymu, dvejinosi aky sikartojo. A.JaďŹ movai jeigu sikeitÄ— vei se, nukrito vokai, pa- dikĹł suteikta pagal ne laiku medo ba, bĹŤtĹł uĹž ba. Ji nebe mimika, sutriko kal- susi. duga LigoninÄ—je jautÄ— raume lÄ—jo pakelti rankĹł bei Alek sandra pra nĹł 2,5 mÄ—nesio leido Ĺ ÄŻkart mo silpnumÄ…. dĹžios iki lie – nuo geguŞės prakitÄ… miesto teris buvo nuveĹžta pos. Per tÄ… ÄŻ dienĹł li laikÄ… apie ji pa InsultĹł sky goninÄ™ ir paguldyta riĹł. Mat me ÄŻ riuje. IĹĄ buvo reabilitacijos 20 insultÄ…. Ta skyÄ?iau, atlikus dikai ÄŻtarÄ— pateku ten moteris taip pat tyrimus, diag si ÄŻ reani buvo reikiamus nozÄ— nepa Ilgas gydy matologĹł rankas. sitvirtino. Gydytojai mas A.JaďŹ iĹĄ pradĹžiĹł naudÄ…: movai iĹĄÄ—jo ne statyti tik ÄŻ rosios nega galÄ—jo nu- sisÄ—s ji pradÄ—jo pakelti gal ti lovoje. vÄ…, atlavimĹł prieĹžasties. Tik kilti ÄŻtarimĹł, vÄ—liau jiems pradÄ— jo tÄ— serga ga kad galbĹŤt klaipÄ—die- Namo grÄŻĹžo veĹžimÄ— na reta liga lyje Aleksandra ja. ÄŽ VilniĹł – namo iĹĄ li iĹĄsiuntus krau miasteni- Ĺžo sÄ— goninÄ—s grÄŻdÄ—dama jo tyrimÄ…, liojo veĹžimÄ— neÄŻgalyje.

Ĺ iandien priedas

Pasaulis 10p.

12

ď Ž Pasekm

Ä—s:miaste

Kaina 1,30 Lt

nija VXV a\Y Ob

cb`Ă&#x; cV`V

XNV `cRVXĂ– Z\TĂş ]N`\QV[

N Ă&#x; [RĂ&#x;TNYV\W\ cR V

Kas dir­ba Sei­mo na­riams?

ZĂ›YĂ&#x;

 @UVaaR_`a\P

X• [b\a_

„Ne tiek svar­bu, kur ĹĄle­pe­tÄ—s, svar­bu, kad ĹĄir­dis bō­tĹł Klai­pÄ—­do­je.“ Klai­pÄ—­dos me­ras Vy­tau­tas Grub­liaus­kas ti­ki nau­jo­jo Uos­to di­rek­ci­jos va­do­vo A.Vait­kaus at­si­da­vi­mu mies­tui.

2p.

Vie­toj miť­ko – du­jĹł tra­sa As­ta Alek­sÄ—­jō­nai­tÄ— a.aleksejunaite@kl.lt

Klai­p Ä—­d ie­Ä? iĹł pa­m Ä—g­t as Ĺ er­n Ĺł miť­kas neat­pa­Şįs­ta­mai pa­si­keis. Klo­jant ma­gist­ra­li­nÄŻ du­jo­tie­kÄŻ Ä?ia at­si­ra­do 12 met­rĹł plo­Ä?io pro­sky­ nĹł, o ki­to­je vie­to­je teks kirs­ti me­ dĹžius tie­siant elekt­ros jung­tÄŻ su Ĺ ve­di­ja. IĹĄp­jaus 23 km ruo­ŞÄ…

„„Prie­ťin­gy­bÄ—s: N.Pu­tei­kis ÄŻsi­ti­ki­nÄ™s, kad par­la­men­ta­rui tu­ri pa­dÄ—­ti kuo dau­giau pa­dÄ—­jÄ—­jĹł, o E.Ma­siu­lio nuo­mo­nÄ— prie­ťin­ga – dar­bo krō­vis nÄ—­ra

toks di­de­lis, to­dÄ—l jis pa­gal­bi­nin­kĹł eta­tĹł li­mi­to neiť­nau­do­ja.

Duk­ters drau­gÄ—, pa­Şįs­ta­mo at­Şa­la, par­ti­jos na­rio Ĺžmo­na, pa­gal­bi­ nin­kÄ— rin­ki­muo­se – to­kius pa­dÄ—­jÄ—­jus iť­si­rin­ko klai­pÄ—­die­Ä?iai Sei­ mo na­riai. Par­la­men­ta­rai tvir­ti­no, kad la­biau­siai ver­ti­na jĹł kva­li­ fi­ka­ci­jÄ…, ta­Ä?iau ne vi­si ga­lÄ—­jo pa­sa­ky­ti sa­vo pa­dÄ—­jÄ—­jĹł pa­var­des ar­ba no­rÄ—­jo pa­gal­bi­nin­kĹł as­me­ny­bes nu­slÄ—p­ti.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tÄ— v.spuryte@kl.lt

Su­gÄ—­ro­vĹł ne­kvie­tÄ—

Sei­mo na­riams su­tei­kia­mi trys pa­dÄ—­ jÄ—­jĹł eta­tai. Be­veik vi­si klai­pÄ—­die­Ä?iai par­la­men­ta­rai ĹĄÄŻ li­mi­tÄ… ir iť­nau­do­jo. Ne­ma­Şa jĹł da­lis eta­tus iť­skai­dÄ—, tad tu­ri ne po tris, o ge­ro­kai dau­giau pa­gal­bi­nin­kĹł.

4

„Du­jo­tie­kio tra­sos ti­esi­mui teks paau­ko­ti 6 hek­ta­rus miť­ko. Ĺ iam spren­di­mui prieť­ta­ra­vo­me, ta­Ä?iau mō­sĹł nie­kas ne­klau­sė“, – ti­ki­no Kre­tin­gos miť­kĹł urÄ—­das An­ta­nas Ba­ra­naus­kas. Ma­gist­ra­li­nis du­jo­tie­kis nuo Tau­ra­gÄ—s iki Klai­pÄ—­dos pla­nuo­ja­ mas ties­ti per Tau­ra­gÄ—s, Ĺ i­lu­tÄ—s ir Klai­pÄ—­dos ra­jo­nÄ…, vien ku­ria­me jis driek­sis be­veik 23 ki­lo­met­rus. Ĺ iuo me­tu gam­ti­nÄ—s du­jos uos­ ta­mies­Ä?iui tie­kia­mos ma­gist­ra­li­ niu du­jo­tie­kiu Ĺ iauliai– KlaipÄ—da.

4

2

antrADIENIS, VASARIO 12, 2013

miestas

Dėl pareigų – į kitą partiją?

Lau­ki­mas: tik lai­kas pa­ro­dys, ar

gan­dai, jog B.Pet­raus­kas taps ki­ tos par­ti­jos na­riu, yra tie­sa.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Vie­na iš uos­ta­mies­tį val­dan­čių par­ti­jų – Li­be­ra­lų ir cent­ro są­jun­ga – apau­go gan­dais. Po­li­ti­niuo­se ku­ lua­ruo­se jau ga­na gar­siai kal­ba­ma, kad šią par­ti­ją pa­liks jos sen­bu­vis Be­ne­dik­tas Pet­raus­kas, ku­ris vei­ kiau­siai taps so­cial­de­mok­ra­tu.

„Ži­nau, kad B.Pet­raus­kas no­ri tap­ ti so­cial­de­mok­ra­tu, kad vaikš­to pas tam tik­rus žmo­nes. Mes iš­kart po rin­ki­mų į Sei­mą pa­ju­to­me jo dė­ me­sį mū­sų par­ti­jai“, – ne­slė­pė Lie­tu­vos so­cial­de­mok­ra­tų par­ti­jos Klai­pė­dos sky­riaus pir­mi­nin­kė Li­ li­ja Pet­rai­tie­nė. Vie­na iš prie­žas­čių, ko­dėl B.Pet­ raus­kas ga­li pa­keis­ti par­ti­ją – esą jis pre­ten­duo­ja tap­ti Klai­pė­dos vals­ ty­bi­nio jū­rų uos­to di­rek­ci­jos ge­ne­ ra­li­nio di­rek­to­riaus so­cial­de­mok­ ra­to Ar­vy­do Vait­kaus pa­va­duo­to­ju. Ne­va vie­nin­te­lė są­ly­ga – po­li­ti­kas tu­ri pri­klau­sy­ti val­dan­čio­sios koa­ li­ci­jos par­ti­jai. „B.Pet­raus­kas ga­li ra­šy­ti pra­šy­ mą tap­ti mū­sų par­ti­jos na­riu, o mes svars­ty­si­me. Ga­li atei­ti, bet tik­rai ne­bė­gio­si­me ir už pa­ran­kių ne­ve­ džio­si­me. Jau­čiu, kad yra ir dau­ giau no­rin­čių įsto­ti į mū­sų par­ti­jos gre­tas, tik ne­ži­nau, kiek jų ateis“,

– mo­te­riš­ką in­tui­ci­ją de­monst­ra­ vo L.Pet­rai­tie­nė. Kal­bas, jog B.Pet­raus­kas pa­lie­ka Li­be­ra­lų ir cent­ro są­jun­gą, dar la­ biau pa­kurs­tė tai, kad jis ne­da­ly­va­ vo praė­ju­sį penk­ta­die­nį vy­ku­sia­me par­ti­jos Klai­pė­dos sky­riaus vi­suo­ ti­nia­me su­si­rin­ki­me. „Bu­vau Vil­niu­je ko­man­di­ruo­tė­je, apie tai iš anks­to in­for­ma­vau sky­ riaus va­do­vy­bę“, – tvir­ti­no po­li­ti­ kas. Jis die­va­go­jo­si, kad vis dar yra li­ be­ral­cent­ris­tas – pa­reiš­ki­mo iš­sto­ ti iš par­ti­jos nė­ra pa­ra­šęs. „Nie­kam nie­kur nie­ko ne­sa­kiau ir dar nie­ko ne­pa­da­riau. Dar ne­tu­ riu, ką pa­skelb­ti. Gan­dus, kad trau­ kiuo­si iš par­ti­jos, gir­dė­jau ir pa­ts, apie tai ma­nęs klau­sė ke­li pa­žįs­ ta­mi. Ta­čiau pa­si­kar­to­siu, kad dar nie­ko ne­nusp­ren­džiau“, – tvir­ti­no B.Pet­raus­kas. Pak­laus­tas, ar ti­kė­ti­na, kad jis ga­li pa­lik­ti li­be­ral­cent­ris­tus ir pri­ si­jung­ti prie so­cial­de­mok­ra­tų, pa­ šne­ko­vas kal­bė­jo fi­lo­so­fiš­kai: „Gy­ ve­ni­mas ga­li daug ką pa­ko­re­guo­ti, nė vie­nas ne­sa­me am­žiams su kuo nors su­si­ri­šę“. Jo tei­gi­mu, šiuo me­tu jam svar­ biau­sia su­lauk­ti Li­be­ra­lų ir cent­ro są­jun­gos spren­di­mų apie par­ti­jos atei­tį. Jie tu­rė­tų bū­ti priim­ti ko­vo ant­rą die­ną vi­suo­ti­nia­me li­be­ral­ cent­ris­tų su­va­žia­vi­me Vil­niu­je. Yra svars­to­ma ga­li­my­bė su­si­ jung­ti su Li­be­ra­lų są­jū­džiu, nes to­ kie pro­ce­sai kai ku­rio­se mies­tuo­se jau vyks­ta. Praė­ju­sį penk­ta­die­nį nau­ju Li­ be­ra­lų ir cent­ro są­jun­gos Klai­pė­ dos sky­riaus pir­mi­nin­ku iš­rink­ tas Sau­lius Bu­di­nas pa­ti­ki­no, kad B.Pet­raus­ko pa­reiš­ki­mo dėl iš­sto­ ji­mo iš par­ti­jos tik­rai nė­ra gau­ta. B.Pet­raus­kas yra Klai­pė­dos mies­ to ta­ry­bos na­rys. Jis taip pat va­do­ vau­ja bend­ro­vei „Klai­pė­dos ke­lei­ vių ir kro­vi­nių ter­mi­na­las“. B.Pet­raus­kas ne­bū­tų vie­nin­te­ lis uos­ta­mies­ty­je, pa­li­kęs par­ti­ ją po rin­ki­muo­se į Sei­mą pa­tir­ to fias­ko. Prieš mė­ne­sį Li­be­ra­lų ir cent­ro są­jun­gą pa­li­ko jos sen­bu­ vis – mies­to ta­ry­bos na­rys Vy­gan­ tas Va­rei­kis.

Uos­tas akib­rokš­tų klai­pė­die­čiams ne­ ruo­šia ir ža­da, kad jaut­riais klau­si­mais, to­kiais kaip gi­lia­ van­de­nio uos­to sta­ ty­ba, žmo­nių in­te­ re­sų neig­no­ruos. Tai bu­vo pa­ža­dė­ta Klai­pė­dos me­ro Vy­ tau­to Grub­liaus­ko su­si­ti­ki­me su nau­ juo­ju vals­ty­bi­nio jū­ rų uos­to va­do­vu Ar­ vy­du Vait­ku­mi.

Pa­ža­das: pas Klai­pė­dos me­rą V.Grub­liaus­ką ap­si­lan­kęs nau­ja­sis jū­rų

uos­to va­do­vas A.Vait­kus (kairėje) pa­ža­dė­jo to­les­nius da­ly­kiš­kus uos­ to ir mies­to san­ty­kius. Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Mies­to ir uos­to drau­gys­tė ne­nut­rūks As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Me­ras pa­brė­žė, kad mies­tas yra pa­ si­ruo­šęs ge­ra­no­riš­kam, ko­rek­tiš­kai abi­pu­siai nau­din­gam bend­ra­vi­mui. Tam įdir­bis esą yra la­bai ge­ras. „Pas­ta­rų­jų me­tų mies­to ir uos­to bend­ra­dar­bia­vi­mo to­nas, gi­lu­mas ir ge­ra­no­riš­ku­mas tu­rės di­de­lį in­ dė­lį atei­čiai“, – sa­kė V.Grub­liaus­ kas, dė­ko­da­mas uos­tui už il­ga­me­ tę pa­ra­mą Klai­pė­dai. Me­ras A.Vait­kui iš­var­di­jo svar­ biau­sias lig šiol neišsp­ręs­tas mies­ tui ak­tua­lias uos­to ke­lia­mas pro­ble­ mas – Ne­mu­no gat­vės pe­rė­mi­mo ir gy­ven­to­jų iš­kel­di­ni­mo klau­si­mą, Mi­ni­jos gat­vės ir Bal­ti­jos pro­spek­ to žie­di­nės san­kry­žos re­konst­ruk­ ci­ją. Kal­bė­ta apie uos­te vei­kian­čių ge­le­žin­ke­lių ke­lia­mą triukš­mą, apie

ne­pra­dė­tą ma­žų­jų val­čių prie­plau­ ką bei gi­lia­van­de­nį uos­tą. Šiuo klau­si­mu kol kas mies­ to ir uos­to po­zi­ci­ja ski­ria­si. Ta­čiau A.Vait­kus pa­ža­dė­jo, kad dėl gin­čy­ ti­no ob­jek­to sku­bo­tų spren­di­mų ne­da­rys ir mies­tie­čių in­te­re­sai ig­ no­ruo­ja­mi ne­bus.

Ar­vy­das Vait­kus:

Šle­pe­tės, aiš­ku, lie­ka kaž­kur ki­tur, bet da­ bar aš – klai­pė­die­tis. „Šle­pe­tės, aiš­ku, lie­ka kaž­kur ki­ tur, bet da­bar aš – klai­pė­die­tis“, – sa­kė A.Vait­kus, ti­kin­da­mas, kad jam ne­sve­ti­mos mies­to pro­ble­mos.

„Ne tiek svar­bu, kur šle­pe­tės, svar­bu, kad šir­dis bū­tų Klai­pė­do­ je“, – šmaikš­ta­vo V.Grub­liaus­kas. Uos­to va­do­vas tei­gė, kad Klai­pė­ dos ke­lei­vių ir kro­vi­nių ter­mi­na­ lo sta­ty­bos dar­bai in­ten­sy­viai vyks­ ta, jis tu­rė­tų pra­dė­ti veik­ti šių me­tų pa­bai­go­je, ta­čiau šiam ob­jek­tui rei­ ka­lin­gos Mi­ni­jos gat­vės ir Bal­ti­jos pro­spek­to san­kry­žos grei­čiau­siai ne­ pa­vyks įreng­ti iki nu­sta­ty­to lai­ko. Ne­mu­no gat­vės pe­rė­mi­mas uos­ to reik­mėms esą dar neį­si­bė­gė­jo. Di­rek­ci­jo­je dis­ku­tuo­ja­ma, ar gat­vė svar­bi uos­to funk­ci­joms. Esą Ne­ mu­no gat­vė grei­tai taps uos­to vi­ di­ne gat­ve, tai klau­si­mų ne­be­kils. Yra vil­tis, kad pa­ju­dės ma­žų­jų lai­vų uos­to rei­ka­lai. Ti­ki­ma­si, kad Vy­riau­sy­bė su­grą­žins 50 pro­c. uos­ to pel­no da­lį, ku­rią bus ga­li­ma skir­ti mi­nė­tų ob­jek­tų įgy­ven­di­ni­mui.

Val­diš­kas tur­tas ne­do­mi­na Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bė, par­da­vi­ nė­da­ma ne­kil­no­ja­mą­jį tur­tą, ku­ rio ne­be­rei­kia, ir šiuos me­tus pra­ dė­jo ne­sėk­min­gai.

Ty­la: sa­vi­val­dy­bei pri­klau­san­čio tur­to pri­va­ti­za­vi­mo auk­cio­nuo­se gon­

gas daž­niau­siai ne­skam­ba, nes po­ten­cia­lūs pir­kė­jai ne­pa­si­ro­do.

Si­mo­no Švit­ros (Fo­to­die­na) nuo­tr.

Pir­muo­siuo­se pri­va­ti­za­vi­mo auk­ cio­nuo­se šie­met ban­dy­ta par­duo­ti pen­kis ob­jek­tus, ta­čiau pir­kė­jų dė­ me­sio su­lau­kė tik vie­nas. Už 30,2 tūkst. li­tų par­duo­tos Rim­kų g. 9 esan­čios bu­vu­sios mo­ kyk­los pa­tal­pos, ku­rių plo­tas – 100,49 kv. m. Pra­di­nė šių pa­tal­pų par­da­vi­mo kai­na bu­vo 29 tūkst. li­tų. Jo­mis su­si­do­mė­jo tik vie­nas pir­kė­jas, to­ dėl įsi­gi­ji­mo kai­nos la­bai ir ne­pa­ kė­lė. Auk­cio­nas par­duo­ti Rim­kų g. 9 esan­tį ob­jek­tą bu­vo skelb­tas jau šeš­tą kar­tą. Ki­tos pa­tal­pos, ku­rias mė­gin­ta par­duo­ti auk­cio­ne, vis dar

iš­lie­ka sa­vi­val­dy­bės nuo­sa­vy­be, nes nie­kas jų ne­no­rė­jo įsi­gy­ti. Deb­re­ce­no g. 7 pen­kiaaukš­čio mū­ri­nio pa­sta­to pir­ma­ja­me aukš­ te esan­čios pa­gal­bi­nės 48,19 kv. m plo­to pa­tal­pos auk­cio­ne ban­dy­tos par­duo­ti jau de­vin­tą kar­tą – ir vėl ne­sėk­min­gai. Jų pra­di­nė par­da­vi­ mo kai­na – 15 tūkst. li­tų. „Mes ir pa­tys ste­bi­mės, jog šių pa­tal­pų nie­kas ne­per­ka. Vis at­si­ ran­da jo­mis be­si­do­min­čių žmo­nių, ta­čiau į auk­cio­ną nie­kas neat­vyks­ ta“, – tei­gė Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Tur­to sky­riaus vy­riau­sio­ji spe­cia­ lis­tė Vir­gi­ni­ja Ky­man­tie­nė. Net 10 kar­tą auk­cio­ne už 35 tūkst. li­tų pra­di­nę kai­ną ban­dy­ta par­duo­ ti Rim­kų g. 31 esan­čias 141,63 kv. m raš­ti­nės pa­tal­pas, ta­čiau pir­kė­jų jos ir vėl ne­su­do­mi­no. „Pri­va­ti­za­vi­mo ko­mi­si­ja tu­ri tei­ sę nu­spręs­ti: su­ma­žin­ti ar pa­di­

din­ti šių pa­tal­pų pra­di­nę par­da­vi­ mo kai­ną. Jei jų ne­par­duo­si­me per me­tus, tuo­met rei­kės iš nau­jo at­ lik­ti tur­to ver­ti­ni­mą“, – aiš­ki­no V.Ky­man­tie­nė. Pir­kė­jų dė­me­sio ne­su­lau­kė ir da­ lis par­duo­tu­vės pa­sta­to Kau­no g. 37 bei jam pri­skir­tas 0,0869 hek­ta­ ro plo­to že­mės skly­pas. Šio ob­jek­to pra­di­nė par­da­vi­mo kai­na bu­vo 160 tūkst. li­tų, auk­cio­nas skelb­tas jau šeš­tą kar­tą. Sa­vi­val­dy­bės tu­ri­mo tur­to są­ra­še iš­li­ko ir ant­rą kar­tą ban­dy­tos par­ duo­ti pa­gal­bi­nės pa­tal­pos rū­sy­je Mi­ni­jos g. 147-1. Jų pra­di­nė kai­na bu­vo 65 tūkst. li­tų. Pri­va­ti­zuo­ja­mų ob­jek­tų są­ra­še yra apie 40 įvai­rių Klai­pė­dos sa­ vi­val­dy­bei pri­klau­san­čių pa­tal­pų ir pa­sta­tų. Šie­met į Pri­va­ti­za­vi­mo fon­dą pla­ nuo­ja­ma su­rink­ti 629 tūkst. li­tų.

3

antrADIENIS, VASARIO 12, 2013

miestas diplomato diena

Dip­lo­mai – ba­ka­lau­rams

Va­rys žie­mą iš kie­mo

Va­kar va­ka­re Klai­pė­do­je, Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­jos ge­ne­ra­li­nia­me kon­ su­la­te, įvy­ko ofi­cia­lus priė­mi­mas Dip­lo­ma­to die­nos pro­ga. Dip­ lo­ma­to die­na Ru­si­jo­je pra­dė­ta švęs­ti 2002 m., pa­mi­nint 200-ąjį ša­lies už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­ jos veik­los ju­bi­lie­jų. 1549 m. vals­ ty­bė pra­dė­jo megz­ti ry­šius su ki­ to­mis vals­ty­bė­mis.

Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to So­cia­li­ nių moks­lų fa­kul­te­te va­kar vy­ ko dip­lo­mų įtei­ki­mo šven­tė. Stu­ di­jų bai­gi­mo pa­žy­mė­ji­mus at­siė­ mė eko­no­mi­kos, va­dy­bos, vie­ šo­jo ad­mi­nist­ra­vi­mo, po­li­ti­kos moks­lų, so­cia­li­nės geog­ra­fi­jos iš­tęs­ti­nių ba­ka­lau­ro stu­di­jų ab­ sol­ven­tai. Dip­lo­mai įteik­ti 96 stu­ den­tams.

Klai­pė­dos vals­ty­bi­nė ko­le­gi­ ja ren­gia stu­den­tiš­kas Už­ga­vė­ nes. Šian­dien 11 val. So­cia­li­nių moks­lų fa­kul­te­to sa­lė­je vyks „Ka­na­pi­nio su­ža­dė­tu­vės“, o 11.30 val. šven­tė per­si­kels į lau­ką: žie­ma iš kie­mo bus va­ ro­ma su šo­kiais, bly­nų val­gy­ mo var­žy­bo­mis, kau­kių pa­ra­du ir ki­to­mis links­my­bė­mis.

Ke­lias nuvedė pas mi­nist­rą

Dienos telegrafas Sa­vi­val­dy­bė. Šian­dien 10 val. mies­to me­ras Vy­tau­tas Grub­liaus­kas su­si­tiks su bend­ro­vės „Se­na­mies­čio Vėt­run­gė“ va­do­vu dėl že­mės nuo­mos mo­kes­čio su­ma­ž i­n i­mo. 10.30 val. mies­to va­do­ vas su­si­t iks su „Me­dei­nės“ ir „Gu­bo­ jos“ mo­k yk­lų pe­da­go­gais ir mo­k i­n ių tė­vais. Už­ga­vė­nės. Šian­d ien 14 val. Klai­pė­ dos uni­ver­s i­te­t i­nė­je li­go­n i­nė­je tra­ di­ciš­kai bus šven­č ia­ma Už­ga­vė­n ių šven­tė. Me­d i­kai ir pa­cien­tai vai­š in­ sis bly­nais, vyks La­ši­n i­n io ir Ka­na­pi­ nio ko­va.

Tirs: Klai­pė­dos ra­jo­no gy­ven­to­jai krei­pė­si į mi­nist­rą pra­šy­da­mi iš­tir­ti, dėl kie­no kal­tės per mė­ne­sį po re­mon­to su­griu­vo ke­lias.

Pi­lie­tiš­ki Klai­pė­dos ra­jo­no gy­ven­to­jai su­si­sie­ki­mo mi­nist­rui Ri­ man­tui Sin­ke­vi­čiui įtei­kė pra­šy­mą ti­kė­da­mie­si iš­siaiš­kin­ti, ar vals­ty­bės lė­šos, tvar­kant vie­ti­nės reikš­mės Rimkų–Lėbartų ke­ lią, bu­vo pa­nau­do­tos skaid­riai. As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

kals­ta­mai bu­vo pa­nau­do­tos vals­ ty­bės lė­šos“, – ra­šo­ma su­si­sie­ki­ mo mi­nist­rui.

Re­mon­tas su­kė­lė abe­jo­nių

Be­veik prieš dve­jus me­tus Do­vi­lų se­niū­ni­jos vie­ti­nės reikš­mės ke­liui Rimkai–Lėbartai, 2 km ruo­žui Su­si­ sie­ki­mo mi­nis­te­ri­ja sky­rė 400 tūkst. li­tų. Ta­čiau dar vyks­tant re­mon­tui, bend­ruo­me­nė žo­džiu ir raš­tu ne kar­tą krei­pė­si į Klai­pė­dos ra­jo­no sa­vi­val­dy­ bės me­rą dėl ne­ko­ky­biš­ko dar­bo. Esą tik pa­li­jus, po re­mon­to ke­liu bu­vo ne­beį­ma­no­ma va­žiuo­ti, at­si­ vė­rė duo­bės, ke­lio grio­vius iš­plo­ vė lie­tus. „Mums, Rim­kų, Lė­bar­tų ir Kiš­kė­nų kai­mų bei so­dų bend­ ri­jos „Pu­ti­nas“ gy­ven­to­jų bend­ ruo­me­nei, pa­grįs­tai ki­lo abe­jo­nių, kad ne­ra­cio­na­liai ir ga­li­mai nu­si­

Žvyr­ke­lis – pa­vo­jin­gas

Bend­ruo­me­nė tei­gė, kad iki šios die­nos ne­su­lau­kė jo­kių es­mi­nių ke­lio ko­ky­bės po­ky­čių. „Va­žiuo­ja­me to­kiu pat duo­bė­tu ne­pra­va­žiuo­ja­mu ke­liu, ku­ris nea­ ti­tin­ka jo­kių nor­ma­laus ke­lio rei­ ka­la­vi­mų. Dėl to iš­lie­ka nuo­la­ti­nė grės­mė mū­sų sau­gu­mui ir svei­ka­ tai, nuo­lat ga­di­na­mos mū­sų trans­ por­to prie­mo­nės“, – ti­ki­no bend­ ruo­me­nės at­sto­vė Auš­ra Lie­kie­nė. Tei­gia­ma, kad dėl sun­kiai iš­va­ žiuo­ja­mo ke­lio gy­ven­to­jus, rei­ka­ lui esant, sun­kiai pa­sie­kia spe­cia­ lio­sios tar­ny­bos.

Auš­ra Lie­kie­nė:

Va­žiuo­ja­me to­kiu pat duo­bė­tu ne­pra­va­ žiuo­ja­mu ke­liu, ku­ris nea­ti­tin­ka jo­kių nor­ ma­laus ke­lio rei­ka­la­ vi­mų. Dėl blo­gos ke­lio ko­ky­bės ne­va­ži­ nė­ja joks vie­ša­sis trans­por­tas, to­ dėl gy­ven­to­jai, ne­tu­rin­tys nuo­sa­vos trans­por­to prie­mo­nės ar ga­li­my­ bės vai­ruo­ti, esą pri­vers­ti į me­di­ci­ nos įstai­gas, pre­ky­bos cent­rus ir ki­ tas įstai­gas ei­ti pės­čio­mis.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Tei­gia­ma, kad šis ke­lias vals­ty­ bės ins­ti­tu­ci­jų „pri­si­me­na­mas“ tik per Vė­li­nes, kai juo kas­met į Lė­bar­ tus nu­krei­pia­mas vi­sas pa­grin­di­nis trans­por­to srau­tas. Sta­ty­to­jams – by­la

Ke­lią, dėl ku­rio ki­lo tiek aist­rų, tie­ sė bend­ro­vė „Klai­pė­dos ke­liai“. 2011 m. pa­va­sa­rį Lie­tu­vos au­to­ mo­bi­lių ke­lių di­rek­ci­ja su šia bend­ ro­ve pa­si­ra­šė di­džiu­lės apim­ties su­tar­tį. Ta­čiau ji ne­bu­vo įvyk­dy­ta, bend­ro­vės bro­ką tai­sė ki­ti. Per­nai sau­sį Klai­pė­dos apy­gar­dos teis­me įmo­nei iš­kel­ta rest­ruk­tū­ri­ za­vi­mo by­la. Vien ban­kams rest­ ruk­tū­ri­zuo­ja­ma įmo­nė sko­lin­ga 10 mln. li­tų, be­veik 200 kre­di­to­rių – dau­giau nei 8 mln. li­tų. Iki 2004 m. ba­lan­džio 70 pro­c. „Klai­pė­dos ke­lių“ ak­ci­jų pri­klau­ sė uos­ta­mies­čio sa­vi­val­dy­bei. Iš mies­to už 8 mln. li­tų bend­ro­vę įsi­gi­jo įmo­nė „Pa­jū­rio in­ves­ti­ci­ jų cent­ras“, sie­ja­ma su „Klai­pė­dos hid­ro­tech­ni­kos“ va­do­vu Pran­ciš­ ku­mi Jur­gu­čiu.

Su­ga­din­tų skai­tik­lių – vis ma­žiau Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Van­dens skai­tik­lių kont­ro­lie­riai klai­pė­die­čių bu­tuo­se ap­tin­ka ma­ žiau pa­žeis­tų ar su­ga­din­tų šių įren­gi­ nių. Pas­te­bė­ta, kad daž­niau­siai var­ to­to­jai juos pa­žei­džia ne­ty­čia. Ta­ čiau pa­si­tai­ko ir įžū­lių ga­di­ni­mų.

Van­dens skai­tik­liai klai­pė­die­čių bu­tuo­se kei­čia­mi kas ket­ve­rius me­tus. Anot įmo­nės „Klai­pė­dos van­ duo“ Klien­tų ap­tar­na­vi­mo sky­riaus vir­ši­nin­kės Ja­ni­nos Grū­no­vie­nės, pa­tik­rin­ti įren­gi­nius sten­gia­ma­si bent kar­tą per me­tus. Pa­sak va­do­vės, pa­sta­ruo­ju me­tu per mė­ne­sį vi­du­ti­niš­kai yra pa­kei­

čia­ma 4 tūkst. skai­tik­lių. Per mė­ ne­sį nu­sta­to­ma apie 20–30 pa­žei­ di­mų. Jų skai­čius yra su­ma­žė­jęs, pa­ly­ gin­ti su anks­tes­niais me­tais. J.Grū­ no­vie­nė pa­sa­ko­jo, kad nu­sta­to­ma ir skai­tik­lių dang­te­lių pa­žei­di­mų. Dang­te­liai bū­na nu­brai­žy­ti ar­ba ki­taip pa­žeis­ti. „Tai by­lo­ja, kad skai­tik­liui bu­vo kaž­kas da­ry­ta. Ta­čiau pa­si­tai­ko ir ne­ty­či­nių pa­žei­di­mų, kai kas nors už­krin­ta ar dar kas įvyks­ta. Jei žmo­ gus iš kar­to pra­ne­ša, at­si­žvel­gia­me į tai. Įver­ti­na­me ir dek­la­ruo­tus rod­ me­nis“, – aiš­ki­no vir­ši­nin­kė. Pa­sak J.Grū­no­vie­nės, pa­si­tai­ko ir sun­kiai įti­ki­mų is­to­ri­jų. Vie­nas žmo­gus pra­ne­šė, kad ant skai­tik­ lio už­kri­to so­fa.

Tai su­kė­lė įta­ri­mų. Ta­čiau paaiš­ kė­jo, kad skai­tik­lis su­mon­tuo­tas ne vo­nio­je, o ko­ri­do­riu­je. „Pa­gal pa­ žei­di­mą ga­li­ma su­pras­ti, ar jis ty­ či­nis, ar ne“, – ne­slė­pė vir­ši­nin­kė. J.Grū­no­vie­nė pa­sa­ko­jo, kad pa­ si­tai­ko ir įžū­lių skai­tik­lių su­ga­di­ ni­mų, kai ban­do­ma pa­keis­ti rod­ me­nis. Daž­niau­siai to­kiais at­ve­jais ant įren­gi­nio dang­te­lio ap­tin­ka­ mos sky­lu­tės. Nes­var­bu, ar skai­ tik­lis pa­žei­džia­mas ty­čia, ar ne­no­ rint nie­ko blo­go, var­to­to­jas pri­va­lo at­ly­gin­ti įmo­nei „Klai­pė­dos van­ duo“ pa­da­ry­tą ža­lą. Vie­nas įren­ gi­nys kai­nuo­ja 81 li­tą. Jei nu­sta­to­ma, kad var­to­to­jas ban­dė pa­keis­ti skai­tik­lio rod­me­nis, jam gre­sia ir bau­da. Pa­sak J.Grū­ no­vie­nės, to­kiais at­ve­jais vi­sa me­

džia­ga per­duo­da­ma sa­vi­val­dy­bei. Ši krei­pia­si į teis­mą, ku­ris ski­ria ad­mi­nist­ra­ci­nę nuo­bau­dą už pa­ žei­di­mą. Jei var­to­to­jas pri­pa­žįs­ta­ mas kal­tu, jam su­nau­do­to van­dens kie­kis ap­skai­čiuo­ja­mas pa­gal va­di­ na­mą­jį pra­lai­du­mą.

81 – tiek li­tų klai­pė­die­čiai tu­ri su­mo­kė­ti už su­ga­din­tą van­dens skai­tik­lį.

Jo­ga. Ry­toj 17.30 val. Klai­pė­dos ap­skri­ ties vie­šo­sios I.Si­mo­nai­ty­tės bib­lio­te­ kos kon­fe­ren­ci­jų sa­lė­je ren­gia­mas už­ siė­m i­mas „Pir­ma­sis žings­n is“. Jo me­ tu bus pri­sta­to­mos jo­gos, me­di­ta­ci­jos, kvė­pa­v i­mo tech­n i­kos. Bus kal­ba­ma apie kvė­pa­v i­mo pa­slap­t is ir kaip tai ga­li pa­ge­rin­ti gy­ve­ni­mą. Gri­pas. Klai­pė­dos vi­suo­me­nės svei­ ka­tos biu­ro duo­me­n i­m is, dėl gri­po ir per­ša­li­mo va­kar į pa­mo­kas neat­vy­ko 15,9 pro­c. moks­lei­vių. Dau­g iau­sia mo­ ki­n ių ser­ga „San­tar­vės“ pa­g rin­d i­nė­je mo­kyk­lo­je (27,9 pro­c.) ir Tau­ra­lau­k io pro­g im­na­zi­jo­je (27,1 pro­c.). Mi­rė. Šeš­ta­die­n į po sun­k ios li­gos mi­ rė bu­vęs Ne­rin­gos mies­to va­do­vas, il­ ga­me­tis Ne­rin­gos vyk­do­mo­jo ko­mi­te­ to pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­jas Ro­ma­nas Ki­ze­vi­čius. Ko­vo 24 d. jam tu­rė­jo suei­ ti 75 me­tai. Mir­t ys. Va­k ar Klai­p ė­dos ci­v i­l i­nės met­r i­ka­ci­jos sky­r iu­je už­re­g ist­r uo­tos 13 klai­pė­d ie­čių mir­tys. Mi­rė Va­si­l i­jus And­ron­čen­ko (g. 1918 m.), Cha­r i­ton Je­fi ­šov (g. 1925 m.), Pra­nas Ka­z i­m ie­ ras Virk­šas (g. 1927 m.), Ale­sė Žel­v ie­ nė (g. 1928 m.), Alek­sand­ras Pa­l iu­kai­ tis (g. 1931 m.), Va­len­ti­na Čis­t ia­ko­va (g. 1932 m.), Liu­bov Anok­hi­na (g. 1931 m.), Ona Mi­na­ko­va (g. 1932 m.), Ka­zi­mie­ra Gu­ba­re­va (g. 1933 m.), Vla­di­mir Tem­ lia­kov (g. 1938 m.), Kris­t i­na Čia­ba­niuk (g. 1942 m.), Da­nu­tė Ker­šie­nė (g. 1956 m.), Ka­zi­mie­ras Anu­ž is (g. 1957 m.). Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mi Ol­ga Bul­ben­ko­va, Vla­d i­m ir Tem­l ia­ kov, Liu­bov Anok­h i­na, Cha­r i­ton Je­fi­ šov, Ona Frei­go­fie­nė, Svet­la­na To­l is, Ka­z i­m ie­ras Anu­ž is, Alek­sand­ras Pa­ liu­kai­tis, Ka­zi­mie­ra Gu­ba­re­va. Nau­ja­g i­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 9 mo­te­rys. Gi­mė 5 mer­gai­tės ir 4 ber­niu­kai. Grei­to­j i. Va­kar iki 17 val. grei­to­sios pa­gal­bos me­d i­kai su­lau­kė 68 iš­k vie­ ti­mų. Klai­pė­d ie­čiai skun­dė­si šir­d ies rit­mo su­t ri­k i­mais, krei­pė­si dėl plau­ čių už­de­g i­mo, gal­vos skaus­mų. Me­di­ kai į pa­gal­bą sku­bė­jo vie­šo­se vie­to­se gu­lin­tiems ir smul­k ias trau­mas pa­ty­ ru­siems žmo­nėms.

4

antradienis, vasario 12, 2013

miestas

Vie­toj miš­ko – du­jų tra­sa 1

Prieš 45 me­tus sta­ty­ to vamz­dy­no re­mon­tuo­ ti ne­bū­tų kaip, nes tek­tų nu­trauk­ti du­jų tie­ki­mą vi­sam Va­ka­rų Lie­tu­ vos re­gio­nui. „Kai vy­ko dis­ku­si­jos mi­nis­te­ri­jų lyg­me­niu, mes siū­lė­me tra­są ties­ ti ne miš­ku, o lau­kais. Ta­čiau to­kią min­tį už­pro­tes­ta­vo pri­va­čių že­mių sa­vi­nin­kai, to­dėl nu­spręs­ta paau­ ko­ti da­lį vals­ty­bi­nio miš­ko“, – pri­ si­mi­nė A.Ba­ra­naus­kas. Prieš spren­di­mą du­jo­tie­kį ties­ti pri­va­čio­se že­mė­se pies­tu sto­jo su 58 skly­pų sa­vi­nin­kai. Vie­nuo­li­ko­je skly­ pų jau bu­vo pa­keis­ta že­mės pa­skir­tis ir žmo­nės čia pla­nuo­ja sta­ty­bas. Net 12 m pro­sky­nos

Du­jo­tie­kis tie­sia­mas va­di­na­mo­sio­ mis kvar­ta­li­nė­mis li­ni­jo­mis. Dar­bų zo­nos plo­tis miš­ke – 12 met­rų, o lau­kuo­se – 18 met­rų.

Ma­gist­ra­li­nio du­jo­tie­kio vamz­džiai klo­ja­mi ne ma­žes­nia­me kaip 0,9 m gy­ly­je, per miš­ką – 1,2 m gy­ly­je. „Vamz­džio klo­ji­mui rei­kia, kad vie­tą pa­siek­tų tech­ni­ka. To­dėl per vi­są tra­sos il­gį te­ko iš­kirs­ti ne­ ma­žai miš­ko. Bend­rai su­si­da­ry­ tų 6 ha miš­ko“, – tvir­ti­no A.Ba­ ra­naus­kas. Dar vie­no miš­kų kir­ti­mo bus su­ lauk­ta tie­siant aukš­to­sios įtam­pos „Nord­Balt“ elekt­ros jung­ties ka­be­ lį. „Ši elekt­ros tra­sa kirs da­lį Šer­ nų miš­ko, to­liau driek­sis per Ai­ sės miš­ką Vei­vir­žė­nų gi­ri­nin­ki­jo­je. Kiek rei­kės iš­kirs­ti miš­ko, dar ne­ skai­čia­vo­me“, – ti­ki­no Kre­tin­gos miš­kų urė­das. A.Ba­ra­naus­kas pa­ste­bė­jo, kad dėl šių pro­jek­tų paau­ko­ju­si miš­ko da­lį, urė­di­ja kaip kom­pen­sa­ci­ją ki­tuo­se ra­jo­nuo­se ga­vo ne­nau­do­ja­mų ap­ leis­tų že­mių.

„Skuo­do ra­jo­ne ga­lė­jo­me bent at­so­din­ti da­lį miš­ko, ga­vo­me 300 ha. Kre­tin­gos ra­jo­ne – apie 100 ha, o Klai­pė­dos ra­jo­ne ne­ga­vo­me nė vie­no hek­ta­ro. Vi­si čia mies­tą ma­to ir sta­ty­bas pla­nuo­ja“, – ti­ki­ no A.Ba­ra­naus­kas. Pro­jek­tui – 200 mln. li­tų

Įmo­nės „Lie­tu­vos du­jos“ at­sto­vė spau­dai Si­gi­ta Pet­ri­ko­ny­tė-Jur­ kū­nie­nė aiš­ki­no, kad Šer­nų miš­ ke dar­bai at­lie­ka­mi va­do­vau­jan­tis pro­jek­tu ir ga­vus vi­sus lei­di­mus. „Klai­pė­dos re­gio­ne tie­sia­mas ma­ gist­ra­li­nio du­jo­tie­kio Šakiai–Klai­ pėda ruo­žas nuo Tau­ra­gės iki Klai­ pė­dos. Nu­ma­to­ma, kad bend­ra du­jo­tie­kio nuo Jur­bar­ko iki Klai­pė­dos ver­tė su­da­rys apie 165 mln. li­tų“, – tei­gė S.Pet­ri­ko­ny­tė-Jur­kū­nie­nė. Šį pro­jek­tą iš da­lies fi­nan­suo­ ja ES. „Du­jo­tie­kio Šakiai–Klaipė­

Iš­kirs: Šer­nų miš­kas jau iš­va­go­tas du­jo­tie­kio ir elekt­ros ka­be­lio tra­so­

mis, dėl ku­rių bus iš­kirs­ta ma­žiau­siai 6 ha miš­ko.

da pro­jek­tą bend­ro­vė pra­dė­jo sa­ vo ini­cia­ty­va ir jau in­ves­ta­vo apie 40 mln. li­tų sa­vo lė­šų“, – tei­gė at­ sto­vė.

Kas dir­ba Sei­mo na­riams? 1

Sei­mo na­riui Nag­liui Pu­ tei­kiui tal­ki­na net aš­tuo­ ni pa­dė­jė­jai, ku­riems at­ly­gi­ni­mas mo­ka­mas iš mo­kes­čių mo­kė­to­jų pi­ni­gų. „Tuos tris eta­tus ga­li­ma iš­skai­ ty­ti į ket­vir­čius, tad iš vi­so ga­li­ma tu­rė­ti 12 pa­dė­jė­jų, ku­rie gau­na al­ gą. Da­bar dau­ge­lis ma­no pa­dė­jė­jų dir­ba 0,25 eta­to, ta­čiau yra ir to­kių, ku­rie tu­ri po pu­sę eta­to. Neat­me­ tu ga­li­my­bės, kad eta­tus dar skai­ dy­siu ir pa­dė­jė­jų tu­rė­siu dau­giau“, – tei­gė N.Pu­tei­kis. Par­la­men­ta­rui tal­ki­na Au­re­li­ja Ba­bins­kie­nė, Ele­na Da­nu­tė Ben­di­ kie­nė, Ra­mu­tė Bin­ge­lie­nė, Kęs­tu­tis Kup­šys, Sau­lė Ma­tu­le­vi­čie­nė, Dan­ guo­lė Nor­vi­lie­nė, Vy­tau­tas Vak­ri­ na, Rū­ta Za­bie­lie­nė. „Tarp ma­no pa­dė­jė­jų nė­ra nė vie­no drau­ge­lio ar su­gė­ro­vo. Vi­ si jie pa­si­rink­ti pa­gal spe­cia­li­za­ci­ ją, ką ge­riau­siai mo­ka. Tarp jų nė­ra ne­pil­na­me­čių ar de­vy­nio­lik­me­čių, ko­kių da­bar Sei­me vaikš­to bū­riais, o blaks­tie­nos at­si­ki­šu­sios pu­sant­ ro met­ro į prie­kį. Toks jaus­mas, kad Sei­mas ta­po mo­de­lių na­mais, ano­ je ka­den­ci­jo­je taip tik­rai ne­bu­vo“, – ti­ki­no sei­mū­nas. Šiuo me­tu jis tu­ri ir 12 vi­suo­me­ ni­nių pa­dė­jė­jų. Jų skai­čius nuo­lat kin­ta. Vil­nie­čių neį­var­di­jo

Į Sei­mą Bal­ti­jos vien­man­da­tė­je rin­ki­mų apy­gar­do­je iš­rink­tas Rai­ mun­das Pa­liu­kas taip pat pa­si­rū­ pi­no, kad vi­si trys pa­dė­jė­jų eta­tai bū­tų užim­ti. Klai­pė­do­je vi­su eta­tu dir­ba jo pa­dė­jė­ja An­dže­li­ka Ša­ki­nie­nė, pu­ sę tu­ri Vil­ma Mo­ni­kie­nė. „An­dže­li­ka ir aš pri­klau­so­me tai pa­čiai par­ti­jai, ta­čiau ne tai svar­ biau­sia, ko­dėl ją pa­si­rin­kau tar­si vy­riau­sią­ja pa­dė­jė­ja, ku­ri kont­ro­ liuo­ja ir ki­tų dar­bą. Ši mo­te­ris yra kva­li­fi­kuo­ta tei­si­nin­kė. Ji bu­vo ma­ no rin­ki­mų į Sei­mą šta­bo va­do­vė, to­dėl au­to­ma­tiš­kai ta­po ir pa­dė­jė­ ja“, – aiš­ki­no R.Pa­liu­kas. Vil­niu­je jis tu­ri tris pa­dė­jė­jas – vi­sos dir­ba pu­se eta­to. Pak­laus­tas, kas yra jo pa­dė­jė­jos Vil­niu­je, R.Pa­ liu­kas nu­ste­bo: „Ar Klai­pė­dai rei­kia

ži­no­ti, kas man dir­ba Vil­niu­je? Ap­ si­ri­bo­ki­me geog­ra­fiš­kai, juk įvar­di­ jau sa­vo pa­dė­jė­jas Klai­pė­do­je“. Jis ti­ki­no, kad pa­dė­jė­jus rin­ko­si ne pa­gal par­ti­nę li­ni­ją ar gi­mi­nys­ tę, o pa­gal su­ge­bė­ji­mus. R.Pa­liu­kas Klai­pė­do­je tu­ri iš še­ šis vi­suo­me­ni­nius pa­dė­jė­jus, ku­rie, sei­mū­no žo­džiais ta­riant, pa­de­ da lai­ky­ti ran­ką ant uos­ta­mies­čio pul­so. Da­li­ja­si Si­mo­na

Klai­pė­dos vals­ty­bi­nio jū­rų uos­to di­rek­ci­jos va­do­vo po­sto dėl Sei­mo na­rio man­da­to at­si­sa­kęs klai­pė­die­

Eu­ge­ni­jus Gent­vi­las:

Su­lau­kiau apie 40 pre­ten­den­čių į ma­ no pa­dė­jė­jus gy­ve­ ni­mo ap­ra­šy­mų. Ga­lė­jau reng­ti ir il­ ga­ko­jų, ir il­ga­ka­sių kon­kur­sus.

tis Eu­ge­ni­jus Gent­vi­las tu­ri ke­tu­ rias pa­dė­jė­jas. Vil­niu­je vie­na mer­gi­na dir­ba vi­ su eta­tu, ki­ta – 0,75 eta­to, tre­čia – 0,5 eta­to. Klai­pė­do­je E.Gent­vi­lui pa­de­da jo par­ti­jos na­rė Si­mo­na Ju­cie­nė, ku­ri dir­ba 0,75 eta­to. „Si­mo­na mes da­li­ja­mės su Eli­ gi­ju­mi Ma­siu­liu. Sei­mo kan­ce­lia­ ri­ja lei­džia dviem par­la­men­ta­rams

sam­dy­ti vie­ną as­me­nį, svar­biau­ sia, kad dar­bo krū­vis ne­vir­šy­tų 1,5 eta­to. Aš da­viau 0,75 eta­to, E.Ma­ siu­lis da­vė tiek pat, ir S.Ju­cie­nė dir­ba mums abiem“, – paaiš­ki­no E.Gent­vi­las. Vil­niu­je dir­ban­čios pa­dė­jė­jos į E.Gent­vi­lo ko­man­dą taip pat pa­ te­ko neat­si­tik­ti­nai. Vie­na jų yra par­ti­jos na­rė, ki­ta – par­la­men­ta­ ro drau­go duk­ra, tre­čio­ji – gi­mu­ si ir au­gu­si Klai­pė­do­je, sy­kiu su E.Gent­vi­lo duk­ra šo­ku­si an­samb­ ly­je „Jun­ga“. „Kai tik pra­dė­jau dirb­ti Vil­niu­je, iš­kart su­lau­kiau apie 40 pre­ten­den­ tų į pa­dė­jė­jus gy­ve­ni­mo ap­ra­šy­mų. Ga­lė­jau reng­ti ir il­ga­ko­jų, ir il­ga­ka­ sių kon­kur­sus. Ta­čiau pa­si­rin­kau pa­žįs­ta­mus žmo­nes, tu­rin­čius re­ ko­men­da­ci­jas. Vi­sos mer­gi­nos iš­si­ la­vi­nu­sios – bai­gu­sios po­li­ti­kos, tei­ sės moks­lus. O klai­pė­die­tę Ie­vą, ku­ri da­bar gy­ve­na ir dir­ba Vil­niu­je, pa­ žįs­tu nuo ta­da, kai jai bu­vo sep­ty­ ne­ri me­tu­kai“, – juo­ka­vo, o pa­skui su­rim­tė­jo par­la­men­ta­ras. Pak­laus­tas, ko­dėl jo pa­dė­jė­jos yra tik mo­te­rys ir mer­gi­nos, E.Gent­vi­ las tvir­ti­no, kad jos ne­rez­ga už­ku­ li­si­nių žai­di­mų, be to, yra la­bai pa­ rei­gin­gos. Trys eta­tai – op­ti­ma­lu

Ke­tu­ris pa­dė­jė­jus tu­ri ir iš mies­to ta­ry­bos į Sei­mą dirb­ti išė­ju­si klai­ pė­die­tė Iri­na Ro­zo­va. Vie­na jos pa­dė­jė­ja vi­su eta­tu dir­ ba Klai­pė­do­je, ki­tas – Vil­niu­je, o dvi mer­gi­nos, įdar­bin­tos po pu­sę eta­to, I.Ro­zo­vai pa­de­da Sei­me. „Gi­mi­nai­čių neį­dar­bi­nu, ta­čiau par­ti­jos ko­le­gas – taip. Klai­pė­do­ je man pa­de­da Ma­ri­na Zak­ra­si­na. Ji pri­klau­so tai pa­čiai par­ti­jai, kaip ir aš, esa­me pa­žįs­ta­mos dau­gy­bę me­tų, kar­tu nu­vei­kė­me daug dar­ bų, to­dėl ją ir pa­si­rin­kau“, – dės­ tė I.Ro­zo­va. Ji įsi­ti­ki­nu­si, jog trys Sei­mo na­rio pa­dė­jė­jo eta­tai yra už­tek­ti­nai, kad bū­tų ga­li­ma sklan­džiai or­ga­ni­zuo­ ti dar­bą. Pa­gal­bi­nin­kas – bu­vęs sei­mū­nas

Tau­piau­siai Sei­mo na­rio pa­dė­jė­jų eta­tus nau­do­ja Klai­pė­do­je iš­rink­

tas par­la­men­ta­ras Eli­gi­jus Ma­siu­ lis. Jis uos­ta­mies­ty­je tu­ri pa­dė­jė­ją S.Ju­cie­nę, įdar­bin­tą 0,75 eta­to. To­kiu pat krū­viu Sei­me E.Ma­siu­ liui pa­de­da Jo­li­ta Bra­žė­nie­nė, o 0,5 eta­to par­la­men­ta­ras su­tei­kė bu­vu­ siam Sei­mo na­riui, ku­ris praė­ju­sią ka­den­ci­ją pri­klau­sė Li­be­ra­lų są­jū­ džio frak­ci­jai, Lai­mon­tui Di­niui. „Vie­nas pa­dė­jė­jo eta­tas yra neu­ žim­tas, tad tau­pau mo­kes­čių mo­ kė­to­jų pi­ni­gus. Dar­bo krū­vis da­bar dar nė­ra toks di­de­lis“, – ne­slė­pė E.Ma­siu­lis. Pu­sę pa­dė­jė­jo eta­to yra su­tau­ piu­si ir par­la­men­ta­rė Ire­na Šiau­lie­ nė. Ji tu­ri dvi pa­dė­jė­jas Klai­pė­do­ je, ku­rios dir­ba vi­su eta­tu ir vie­ną pa­gal­bi­nin­ką Sei­me, ku­riam rei­kia dirb­ti tik pu­sę dar­bo die­nos. Klai­pė­do­je I.Šiau­lie­nės pa­dė­jė­jos yra jos par­ti­jos na­rės Li­li­ja Pet­rai­ tie­nė ir Žyd­rū­nė Jaz­bu­tie­nė. „Sei­mo na­rio pa­dė­jė­jas yra po­li­ ti­nio pa­si­ti­kė­ji­mo pa­rei­gy­bė, to­dėl ir pa­si­rin­kau ar­ti­mų po­li­ti­nių pa­ žiū­rų žmo­nes. Juk kon­ser­va­to­riai sa­vo pa­dė­jė­jais ne­si­ren­ka so­cial­de­ mok­ra­tų, o šie – kon­ser­va­to­rių“, – paaiš­ki­no I.Šiau­lie­nė. Iš­ren­ka par­ti­ja

Tris pa­dė­jė­jus tu­ri ir Pa­jū­rio apy­ gar­do­je, ku­ri ap­rė­pia Pa­lan­gą, Ne­ rin­gą ir da­lį Klai­pė­dos, į Sei­mą iš­ rink­tas Pra­nas Žei­mys. Uos­ta­mies­ty­je jo pa­dė­jė­ja įdar­ bin­ta Tė­vy­nės są­jun­gos-Lie­tu­vos krikš­čio­nių de­mok­ra­tų Klai­pė­dos sky­rių suei­gos pir­mi­nin­ko Arū­no Barb­šio žmo­na As­ta Barb­šie­nė. „Kon­ser­va­to­rių Klai­pė­dos sky­ rių suei­ga pa­si­ta­rė ir nu­spren­dė šią mo­te­rį de­le­guo­ti į ma­no pa­dė­ jė­jas“, – P.Žei­mys ti­ki­no, kad ne pa­ts pa­si­rin­ko pa­gal­bi­nin­kę. Ki­tos dvi jo pa­dė­jė­jos dir­ba Vil­ niu­je, Sei­me. Vi­są dar­bo krū­vį tu­ ri Dia­na Ge­dei­ky­tė, ku­ri sei­mū­no pa­dė­jė­ja dir­bo ir ano­je ka­den­ci­jo­je. „Ki­tos pa­dė­jė­jos pa­var­dės, at­vi­rai pa­sa­ky­siu, ne­pri­si­me­nu. Pa­si­ra­šiau do­ku­men­tus dėl įdar­bi­ni­mo, o pa­ var­dės neį­si­mi­niau“, – bu­vo at­vi­ ras P.Žei­mys. Jis tei­gė, kad ši pa­dė­jė­ja nuo ko­ vo 1-osios bus at­leis­ta, nes jis no­

As­tos Alek­sė­jū­nai­tės nuo­tr.

Bend­ra šio pro­jek­to ver­tė su­da­ rys apie 200 mln. li­tų. Pa­gal su­tar­ tį su ran­go­vu dar­bų pa­bai­ga – 2013 m. ket­vir­ta­sis ket­vir­tis.

Fak­tai ir skai­čiai Kiek­vie­nas Sei­mo na­rys ga­li tu­rė­ti po tris pa­dė­jė­jus, to­dėl teo­r iš­kai par­la­ men­ta­rams tu­rė­tų pa­dė­ti 423 pa­gal­ bi­nin­kai, bet jų yra dau­giau, nes ne­ ma­ža da­lis jų dir­ba 0,5 ar 0,75 eta­to. Šią ka­den­ci­ją vi­sų Sei­mo na­rių pa­dė­ jė­jai gau­na to­kį pat at­ly­gi­ni­mą, neat­ siž­vel­giant į jų kva­li­fi­ka­ci­ją ar iš­si­la­ vi­ni­mą. Jei pa­dė­jė­jas tu­r i vi­są eta­tą, jis per mė­ne­sį už­dir­ba 2326 li­tus, neats­kai­ čia­vus mo­kes­čių. Jei užim­ti vi­si 423 Sei­mo na­rių pa­dė­ jė­jų eta­tai, šių dar­buo­to­jų al­goms per mė­ne­sį rei­k ia 984 tūkst. li­t ų, o me­ tams – 11 mln. 807 tūkst. li­tų. Per vi­są ket­ve­rių me­tų ka­den­ci­ją par­ la­men­ta­rų pa­dė­jė­jų al­goms iš­lei­džia­ ma 47 mln. 227 tūkst. mo­kes­čių mo­ kė­to­jų li­tų. Sei­mo na­r io pa­dė­jė­jai į dar­bą prii­ ma­mi be kon­kur­so, o tik par­la­men­ ta­ro spren­di­mu.

Sei­mū­nų pa­dė­jė­jų skai­čius Nag­lis Pu­tei­kis – 8 Rai­mun­das Pa­liu­kas – 5 Eu­ge­ni­jus Gent­vi­las – 4 Iri­na Ro­zo­va – 4 Pra­nas Žei­mys – 3 Ire­na Šiau­lie­nė – 3 Eli­gi­jus Ma­siu­lis – 3

ri ras­ti pa­gal­bi­nin­ką, ku­ris dirb­tų Pa­lan­go­je. „Kan­di­da­tū­ras de­ri­nu su kon­ser­ va­to­rių par­ti­jos Pa­lan­gos sky­riu­mi, ta­čiau kol kas jo­kia ryš­ki as­me­ny­bė ne­pa­siū­ly­ta. Jei pa­siū­ly­mų neat­si­ ras iki ko­vo 1 die­nos, įdar­bin­siu ką pa­ts no­rė­siu“, – tei­gė P.Žei­mys. Jis pa­brė­žė, jog lai­ko­si nuo­sta­ tos, kad Sei­mo na­rių pa­dė­jė­jų eta­ tų ne­rei­kia skai­dy­ti – tu­ri dirb­ti trys žmo­nės vi­su krū­viu. „Jų at­ ly­gi­ni­mai ir taip nė­ra di­de­li, tai jei dar eta­tus iš­skai­dy­čiau, žmo­ nės už­dirb­tų aša­ras“, – skai­čia­vo P.Žei­mys.

5

antradienis, vasario 12, 2013

METŲ KLAIPĖDIETĖS RINKIMAI

miestas

Gy­dy­to­jai – ty­lie­ji žmo­gaus an­ge­lai Kol li­go­ni­nės ko­ri­ do­riu­je fo­tog­ra­fuo­ ja­me Si­gu­tę Ma­žo­ ny­tę, pro ša­lį praei­ nan­tys pa­cien­tai pa­šnibž­da, jog tai pa­ti ge­riau­sia gy­ dy­to­ja. Neat­si­tik­ti­ nai už ją bal­sa­vu­ sie­ji Klai­pė­dos Res­ pub­li­ki­nės li­go­ni­nės Neu­ro­lo­gi­jos sky­ riaus ve­dė­jai dė­ko­ ja už nuo­šir­du­mą, pro­fe­sio­na­lu­mą, dė­ me­sį ir su­grą­žin­tą svei­ka­tą.

Trauka: su drauge S.Mažonytė įsiamžino Kanados kalnų fone. Nuotrauka iš asmeninio albumo

Pa­vyz­dys: S.Ma­žo­ny­tei nuo mo­kyk­los lai­kų im­po­na­vo pa­cien­tų my­

li­mi ir sa­vo dar­bą pui­kiai iš­ma­nan­tys gy­dy­to­jai, į ku­riuos ji no­rė­jo ly­ giuo­tis. Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Sand­ra Lu­ko­šiū­tė s.lukosiute@kl.lt

S.Ma­žo­ny­tė rū­pi­na­si ne tik fi­zi­ne pa­cien­tų svei­ka­ta. Gal­vo­da­ma apie jų sa­vi­jau­tą, gy­dy­to­ja sky­riaus ko­ ri­do­rius puo­šia pa­veiks­lais, pirk­ tais už sa­vo pi­ni­gus. Apie dar­bą

Gi­mu­si ir užau­gu­si Klai­pė­do­je, Si­ gu­tė bai­gė bu­vu­sią 14-ąją vi­du­ ri­nę mo­kyk­lą (da­bar „Ąžuo­ly­no“ gim­na­zi­ja), pir­mą­ją lai­dą, kai bu­vo pra­dė­ta dės­ty­ti su­stip­rin­ta fi­zi­ka ir ma­te­ma­ti­ka. Ji džiau­gia­si tu­rė­ju­si la­bai ge­rus mo­ky­to­jus, pa­dė­ju­sius tvir­tus ži­nių pa­grin­dus. Tad auk­ so me­da­liu mo­kyk­lą bai­gu­si abi­tu­ rien­tė ga­lė­jo rink­tis bet ku­rią spe­ cia­ly­bę. Šir­dis lin­ko į ang­lų kal­bą ir me­di­ ci­ną. Ang­lų kal­bos mo­ky­to­ja ga­bią mo­ki­nę pa­ska­ti­no stu­di­juo­ti me­di­ ci­ną, nes ang­lų kal­bą ji vė­liau ga­lės iš­mok­ti ir pa­ti. Si­gu­tė pa­ti­ki­no, jog taip ir įvy­ko. S.Ma­žo­ny­tė pa­si­rin­ko neu­ro­lo­ gi­ją, nes ši sri­tis la­bai ar­ti­ma psi­ chiat­ri­jai. Be to, tai to­kia spe­cia­ly­ bė, kur ne tik įma­no­ma iš­tir­ti vi­są pa­cien­tą, bet ir pri­si­lies­ti prie jo sie­los. Po stu­di­jų ji grį­žo dirb­ti į gim­tą­ jį mies­tą. Pas­ky­ri­mą ga­vo į mies­ to li­go­ni­nę, ta­čiau vi­sa­da sva­jo­jo apie dar­bą da­bar­ti­nė­je sa­vo dar­bo­ vie­tė­je. Jai dar nuo mo­kyk­los lai­ kų im­po­na­vo čia dir­bu­sios iš­ki­lios as­me­ny­bės: tuo­me­tė Klai­pė­dos

neu­ro­lo­gi­jos žvaigž­dė Sta­nis­lo­vas Smol­ni­ko­vas, gy­dy­to­jas Ge­nius Al­ fon­sas Nor­vai­šas. 1985 m. S.Ma­žo­ny­tės sva­jo­nė iš­ si­pil­dė, o dar po pen­ke­rių me­tų gy­ dy­to­ja pa­kei­tė pa­vyz­džiu jai bu­vu­sį tuo­me­tį Neu­ro­lo­gi­jos sky­riaus ve­ dė­ją S.Smol­ni­ko­vą. „Gy­dy­to­jui su­teik­ta la­bai daug, nes žmo­nės juo pa­si­ti­ki. Tad no­ri­ si jų neap­vil­ti ir pa­tei­sin­ti pa­si­ti­kė­ ji­mą“, – to­kiu po­žiū­riu va­do­vau­ja­ si neu­ro­lo­gė. Ta­čiau Si­gu­tė ne­sle­pia, kad kuo il­giau dir­ba, tuo da­ro­si sun­kiau. Mat kar­tais užuo­t pa­dė­jęs gy­dy­to­ jas pa­cien­tą ga­li tik pa­guos­ti – net ir šiuo­lai­ki­nė me­di­ci­na ne­su­ge­ba įveik­ti vi­sų li­gų. „To­kie pa­cien­tai kau­pia­si pa­są­ mo­nė­je kaip švi­nas, nes ne­ga­lė­jai jiems pa­dė­ti“, – apie pro­fe­si­nius sun­ku­mus, sle­gian­čius šir­dį, pa­ sa­ko­jo ji. S.Ma­žo­ny­tės ma­ny­mu, kiek­vie­ nas gy­dy­to­jas tu­ri bū­ti ir psi­cho­ lo­gas. Mat iš pra­džių svar­biau­sia su­pras­ti pa­cien­tą, o tik pa­skui žiū­ rė­ti, kuo ga­li­ma jam pa­dė­ti kaip sa­ vo sri­ties spe­cia­lis­tui. „Kai bu­vau jau­nes­nė, bū­da­ vo pik­ta, kad pa­cien­tai ne vi­sa­ da klau­so ma­no pa­ta­ri­mų. Bė­gant me­tams, ta­pau at­lai­des­nė. Sup­ra­ tau, kad vi­si žmo­nės yra skir­tin­gi“, – at­vi­ra bu­vo pa­šne­ko­vė. Si­gu­tei vi­sa­da im­po­na­vo dar­bas li­go­ni­nė­je, kur ga­li dau­giau lai­ko skir­ti pa­cien­tui, pa­gal­vo­ti apie jam rei­ka­lin­gus ty­ri­mus. Nors ir va­do­

mecenatas

Pagrindinis rėmėjas

vau­ja sky­riui, per me­tus ji ap­sii­ma gy­dy­ti ne­ma­žą skai­čių pa­cien­tų – apie 430. Ve­dė­ja neat­sa­ko nė vie­ nam žmo­gui, no­rin­čiam tap­ti jos pa­cien­tu. S.Ma­žo­ny­tė ne­sle­pia, kad apie sa­vo li­go­nius gal­vo­ja ne tik pa­si­ bai­gus dar­bo va­lan­doms, bet ir nak­ti­mis. „Ten­ka iš­mok­ti su­si­tvar­ky­ti, nes ne­ga­li bū­ti ne­mie­go­tų nak­tų be skai­čiaus. Kiek­vie­nam žmo­gui rei­ kia lai­ko ir pa­bū­ti pa­čiam su sa­vi­ mi“, – pri­dū­rė pa­šne­ko­vė. Apie šei­mą

Si­gu­tė užau­go pe­da­go­gų šei­mo­je. Abu tė­vai bu­vo lie­tu­vių kal­bos ir li­ te­ra­tū­ros mo­ky­to­jai. Tre­jais me­tais jau­nes­nis bro­lis pa­si­rin­ko in­ži­nie­ riaus spe­cia­ly­bę. Vie­nas iš dvie­jų S.Ma­žo­ny­tės sū­nė­nų da­bar stu­di­ juo­ja odon­to­lo­gi­ją, ta­čiau ji pa­ti­ki­ na tam įta­kos ne­tu­rė­ju­si. „Mū­sų šei­mo­je nie­kas ne­da­li­jo pa­siū­ly­mų, ko­kį ke­lią rink­tis. Abu su bro­liu anks­ti iš­mo­ko­me bū­ti sa­ va­ran­kiš­ki“, – paaiš­ki­no ji. Da­bar Si­gu­tė kar­tu su ma­ma gy­ve­na bu­te Lie­pų gat­vė­je, kur ir užau­go. Apie po­mė­gius

S.Ma­žo­ny­tė mėgs­ta ke­liau­ti, bend­ rau­ti su ki­tų ša­lių gy­ven­to­jais, pa­ žin­ti jų kul­tū­rą. Kar­tais iš­vy­ką į sve­ čią ša­lį su­pla­nuo­ja sa­va­ran­kiš­kai, iš­si­nuo­mo­ja au­to­mo­bi­lį ar­ba ke­liau­ ja pas drau­gus į Ka­na­dą, Ame­ri­ką. Ji ne­mėgs­ta di­de­lių drau­gi­jų.

Si­gu­tė sva­jo­ja nu­ke­liau­ti į Nor­ ve­gi­jos šiau­rę. Šis kraš­tas jai la­bai pri­me­na mi­nia­tiū­ri­nę Ka­na­dos, kur ne kar­tą lan­kė­si, ko­pi­ją. „Tai ne­pap­ras­to gro­žio ir aukš­ tos kul­tū­ros ša­lis vi­sais gy­ve­ni­mo as­pek­tais. Ne vel­tui sa­ko­ma, kad eko­no­mi­niu po­žiū­riu tai pa­ti pa­ lan­kiau­sia gy­ven­ti ša­lis“, – ma­no gy­dy­to­ja. Si­gu­tė mėgs­ta žiū­rė­ti te­ni­są. Juo už­krė­tė šia spor­to ša­ka su­si­do­ mė­jęs bro­lis. Nors ji pri­si­pa­žįs­ta mėgs­tan­ti žiū­rė­ti bet ko­kias spor­ to var­žy­bas. Jos ge­riau­siai pa­de­da at­si­pa­lai­duo­ti nuo me­di­ci­nos. Paš­ ne­ko­vė ap­gai­les­tau­ja, kad anks­čiau per ma­žai sky­rė dė­me­sio sau ir ne­ bu­vo pa­kan­ka­mai ak­ty­vi. Ta­čiau da­bar at­ra­do nau­ją po­mė­gį – ba­ sei­ną ir il­gus pa­si­vaikš­čio­ji­mus.

S.Ma­žo­ny­tė ne­sle­ pia, kad apie sa­vo li­ go­nius gal­vo­ja ne tik pa­si­bai­gus dar­bo va­ lan­doms, bet ir nak­ ti­mis. Apie Klai­pė­dą

S.Ma­žo­ny­tė jau­čia di­de­lę nos­tal­gi­ ją Dra­mos teat­rui ir se­na­jai ak­to­rių kar­tai, su ku­ria užau­go. Tuo­met teat­ras bu­vęs gy­vas, tad ji ne­pra­ leis­da­vo nė vie­no spek­tak­lio. Gy­ dy­to­ja ap­gai­les­tau­ja, kad tiek me­ tų ne­ran­da­ma pa­kan­ka­mai pi­ni­gų grei­tes­niam teat­ro at­gai­vi­ni­mui. Jai te­ko gy­dy­ti ak­to­rius, ku­rie, ne­ga­ lė­da­mi iš­gy­ven­ti, už­dar­bia­vo sta­ ty­bo­se. „Šian­dien Dra­mos teat­ras yra su­žlug­dy­tas. Spek­tak­liai Žve­jų rū­ muo­se jo ne­ga­li at­sto­ti, nes me­nui rei­ka­lin­gos tin­ka­mos są­ly­gos“, – įsi­ti­ki­nu­si pa­šne­ko­vė. Klai­pė­die­tė pa­si­džiau­gė at­si­ ra­du­siu Krui­zi­nių lai­vų ter­mi­na­ lu, vis daž­niau at­plau­kian­čiais lai­ PARTNERIAI

rėmėjas

vais. Pa­čiu tik­riau­siu uos­ta­mies­čio per­lu ji va­di­na Smil­ty­nę, lei­džian­ čią pa­si­jaus­ti lyg ki­ta­me kraš­te. Tai esą pui­ki vie­ta poil­siui, ne­rei­ka­lau­ jan­ti di­de­lių iš­lai­dų. Si­gu­tė nie­ka­da ne­no­rė­jo gy­ven­ti ki­ta­me mies­te, iš­sky­rus Klai­pė­dą. Ji ne­la­bai su­pran­ta klai­pė­die­čius, ku­rie ne­va­žiuo­ja prie jū­ros. S.Ma­ žo­ny­tė ten lan­ko­si bet ku­riuo me­ tų lai­ku, bet ko­kiu oru. Ji neį­si­vaiz­ duo­ja va­sa­ros sa­vait­ga­lių be jū­ros. Pa­sak pa­šne­ko­vės, jū­ra vi­sa­da skir­tin­ga, ga­lin­ga, o žmo­gus, pa­ ly­gin­ti su jū­ra, – toks men­kas. Gy­ve­ni­mo cre­do

„Pa­sis­teng­ti su­pras­ti, o ne pa­ smerk­ti žmo­gų, elg­tis su juo taip, kaip no­rė­tu­mei, kad elg­tų­si su ta­ vi­mi“, – šiuo prin­ci­pu S.Ma­žo­ny­ tė va­do­vau­ja­si ir dar­be, ir as­me­ni­ nia­me gy­ve­ni­me. Apie Me­tų klai­pė­die­tę

Gy­dy­to­ja nu­ste­bo su­ži­no­ju­si, kad at­si­dū­rė kan­di­da­čių są­ra­še. Šią ži­ nią jai pra­ne­šė bro­lis. Si­gu­tė įsi­ti­ ki­nu­si, kad Me­tų klai­pė­die­tės rin­ ki­muo­se tu­rė­tų da­ly­vau­ti la­biau ma­to­mi, džiaugs­mą ki­tiems ne­ šan­tys žmo­nės. „Šie rin­ki­mai – sa­vo­tiš­ka mies­ to šven­tė, po­zi­ty­vus ren­gi­nys, į ku­rį pa­kliū­va ly­de­riai, va­do­vai ar me­ni­nin­kai. O gy­dy­to­jai – ty­lūs, bal­tie­ji an­ge­lai sar­gai, ku­rie pa­de­ da, kai žmo­gui bū­na blo­gai“, – ma­ no neu­ro­lo­gė. S.Ma­žo­ny­tės ma­ny­mu, pa­svei­ kęs žmo­gus ne­mėgs­ta pri­si­min­ ti bu­vu­sių svei­ka­tos bė­dų, tad ne­ lin­kęs jų vie­šin­ti sve­ti­miems ir apie ge­rus gy­dy­to­jų dar­bus ži­no tik ar­ ti­mie­ji. Per anks­tes­nius Me­tų klai­pė­ die­tės rin­ki­mus pa­šne­ko­vė pa­ste­ bė­jo, kad kan­di­da­čių są­ra­še bū­da­vo ne vie­na ge­ros gy­dy­to­jos pa­var­dė, ta­čiau lai­mė­da­vo la­biau ma­to­mos mo­te­rys. Tad Si­gu­tė net nea­be­jo­ja, kad ir šiuo­se rin­ki­muo­se jos pa­var­ dės ne­bus tarp nu­ga­lė­to­jų.

6

antradienis, vasario 12, 2013

nuomonės

Redakcijos skiltis

Stip­rūs žmo­nės ren­ka­si gė­rį

Koa­li­ci­ja ir rai­dė „w“

I

Žvilgsnis

Justinas Argustas

Į

po­li­ti­nę dar­bot­var­kę po dve­jų me­tų per­t rau­kos vėl grįž­ta pa­var­d žių ir vie­to­var­džių ra­šy­bos klau­si­mas. Pa­var­d žių ra­šy­mas, kaž­ko­dėl ypač ak­cen­t uo­jant len­k iš­kas, jau ne vie­nus me­tus, ne be kai ku­r ių po­l i­t i­k ų pa­stan­ gų nuo­d i­ja tarp­vals­t y­bi­n ius san­t y­k ius. Kaip ir gin­čai dėl gat­vių pa­va­di­ni­mų len­ te­lių Vil­ni­jo­je. Bė­da jau, ma­tyt, ne ta, leis­ ti ar ne­leis­t i dub­l iuo­t i tuos už­ra­šus ma­ žu­mų kal­ba, o pau­zė. Spren­di­mo priė­mi­ mas už­si­tę­sė per il­gai. Taip, as­men­var­džių ir vie­to­var­džių ra­šy­ bos pro­ble­mas jau ban­dė spręs­ti bu­vu­si cent­ro de­ši­nės koa­li­ci­ja. De­ja, vis­kas bai­

Da­lis Lie­tu­vos po­li­ti­kų, užuo­t spren­dę pro­ble­ mą, tik kė­lė klau­si­mą: o gal tai grės­mė lie­tu­vy­ bei? gė­si tuo, kad Var­dų ir pa­var­džių ra­šy­mo do­ku­men­tuo­se įsta­ty­mo pro­jek­tas praė­ ju­sios ka­den­ci­jos Sei­me bu­vo at­mes­tas dar pa­tei­ki­mo sta­di­jos. Da­lis Lie­tu­vos po­ li­ti­kų, užuo­t spren­dę ak­tua­lią pro­ble­mą, tik kė­lė klau­si­mus: ar no­ras tai įtei­sin­ti – prie­šiš­ka Lie­tu­vai klas­ta, ar tai kul­tū­ri­nė pro­ble­ma, o gal grės­mė lie­tu­vy­bei? Iš es­mės fi­lo­lo­g i­nė ar net tech­n i­nė pro­ ble­ma įga­vo po­l i­t i­n į ir net tarp­tau­t i­n į skam­be­sį. Po­l i­t i­kai ir iš kai­rės, ir iš de­ši­ nės su­ran­da vi­so­kiau­sių prie­žas­čių aiš­ kin­ti, kas gi bū­tų blo­go, jei George’as Bus­ has ar Ada­mas Mic­kie­wic­zius pa­se bū­tų ra­šo­ma ori­gi­na­liai. Ta­čiau štai cent­ro kai­rės koa­li­ci­ja Ge­di­ mi­no Kir­ki­lo lū­po­mis skel­bia, kad vi­soms šioms dis­k u­si­joms atė­jo ga­las ir pa­var­ džių ra­šy­mą ne­lie­tu­viš­kais raš­me­ni­mis įtei­si­nan­t is įsta­ty­mo pro­jek­tas ga­l i bū­t i priim­tas jau šių me­tų ba­lan­dį. Var­g u ar tai rea­lu. Mat prieš dve­jus me­ tus, 2010-ųjų ba­lan­d į, vos vie­na Sei­mo frak­ci­ja – Li­be­ra­lų są­jū­dis – šiuo klau­si­mu bu­vo vie­n in­ga ir bal­sa­vo „už“. Ko­miš­ka, bet so­cial­de­mok­ra­t ų par­t i­jos pir­m i­n in­ kas, prem­je­ras Al­g ir­das But­ke­vi­čius jau ke­l ios die­nos aiš­k i­na­si, ko­dėl jis tą­syk bal­suo­da­mas su­si­lai­kė. Net Dar­bo par­ti­ jos, ku­rios ly­de­ris Vik­to­ras Us­pas­ki­chas pri­klau­so tau­ti­nei ma­žu­mai, at­sto­vai bal­ sa­vo „prieš“ ar­ba su­si­lai­kė. Kam da­ly­ti ne­pa­ma­tuo­tus pa­ža­dus ir ža­ dė­ti iš­spręs­ti pro­ble­mą, jei dau­gu­mos pa­ si­sa­kan­čių „už“ nė­ra ir da­bar­ti­nia­me Sei­ me? Užuot ple­pė­jus, rei­kė­tų pa­sa­ky­ti aiš­ kiai: tei­sės rink­tis – ar pa­var­dė­je bus „v“, ar „w“ – kol kas ne­tu­rė­si­me.

š pra­džių ša­lis, pa­skui par­ti­ ja, o po to aš. Šeš­ta­die­nio po­ pie­tę pa­si­bai­gus po­kal­biui su kanc­le­re, taip pa­sa­kė da­bar jau Vo­kie­ti­jos švie­ti­mo mi­nist­rė An­ net­te Scha­van ir at­si­sta­ty­di­no. Tai ne­bu­vo ne­ti­kė­ta. Diu­sel­dor­fo uni­ver­si­te­tas ne­ pri­pa­ži­no jos dak­ta­ro di­ser­ta­ ci­jos, ku­rią eks­mi­nist­rė ap­gy­ nė dau­giau nei prieš 30 me­tų. Iš A.Scha­van atė­mė dak­ta­ro laips­nį, nes ji bu­vo ap­kal­tin­ta pla­gia­tu. Tuo me­tu mi­nist­rė bu­vo iš­vy­ ku­si į už­sie­nį ir per ži­niask­lai­dos prie­mo­nes ža­dė­jo gin­tis teis­me. Be­veik me­tus bu­vo kal­ba­ma apie tai, kad jos moks­li­nis dar­bas nė­ra sa­va­ran­kiš­kai pa­ra­šy­tas. Le­mia­mas žo­dis, su­pran­ta­ma, bu­vo uni­ver­si­te­to. Ta­čiau de­vy­ nis mė­ne­sius šis ty­lė­jo. Ta­da pa­ si­py­lė prie­kaiš­tai. Šian­dien da­bar jau bu­vu­si mi­ nist­rė A.Scha­van ža­dė­jo, kad ne­ si­skųs, nes taip bū­tų bu­vu­si pa­da­ ry­ta ža­la jos at­sto­vau­tai įstai­gai. Tie­sa, Bun­des­ta­go na­rės man­ da­tą mo­te­ris pa­si­li­ko. Šios ka­den­ci­jos Vo­kie­ti­jos mi­ nist­rų ka­bi­ne­tas ne­te­ko jau ant­ ro mi­nist­ro, ap­kal­tin­to moks­ li­nio dar­bo pla­gia­tu. Prieš ku­rį lai­ką dėl to­kių pat kal­ti­ni­mų bu­ vo pri­vers­tas at­si­sta­ty­din­ti gy­ny­ bos mi­nist­ras. Čia ir jau bū­tų ga­li­ma pa­dė­ti taš­ką. Bet abu po­stų ne­te­kę mi­ nist­rai pri­klau­sė tai pa­čiai krikš­ čio­nių de­mok­ra­tų par­ti­jai. Jau rug­sė­jo mė­ne­sį vyks rin­ki­mai į Vo­kie­ti­jos Bun­des­ta­gą. Tik nie­ kas vie­šu­mo­je čia ne­kal­ba apie tai, jog vi­si tie įvy­kiai ga­lė­tų bū­ ti po­li­ti­za­vi­mas. Čia tie­siog aki­ vaiz­du kit­kas: prieš įsta­ty­mą vi­ si yra ly­gūs. Pa­me­na­te, prieš me­tus Vo­ kie­ti­jos pre­zi­den­tas Chris­tia­nas Vulf­fas taip pat at­si­sta­ty­di­no, kai paaiš­kė­jo, jog da­ro­mos to­kios fi­ nan­si­nės ma­chi­na­ci­jos, dėl ku­rių ga­li bū­ti pa­žei­džia­ma pre­zi­den­to ins­ti­tu­ci­ja. Bū­ta nei­gi­mo, aiš­ki­ni­mų­si. Ta­ čiau vis­kas bai­gė­si taip, kaip dau­ ge­lis ir ti­kė­jo­si: pre­zi­den­tas at­si­ sta­ty­di­no, nes jo pri­va­tūs da­ly­kai tie­siog ne­ga­li tem­dy­ti vals­ty­bi­nės ins­ti­tu­ci­jos var­do. Čia, Vo­kie­ti­jo­je, la­bai aiš­kiai nu­brėž­tos ri­bos tarp pri­va­čių da­ ly­kų ir vals­ty­bės rei­ka­lų. Gal to­ dėl pri­vers­ti at­si­sta­ty­din­ti vals­ ty­bės tar­nau­to­jai ne­si­by­li­nė­ja su sa­vo vals­ty­be teis­muo­se. O gal tai yra dėl to, kad čia sa­vi­ gar­ba yra as­mens ir pi­lie­čio ug­dy­ mo ker­ti­nis ak­muo? Ar ga­lė­tu­me įsi­vaiz­duo­ti pa­ na­šią si­tua­ci­ją Lie­tu­vo­je? Ki­lus di­ser­ta­ci­jos pla­gia­to skan­da­lui, ko­kia aukš­to­ji mo­kyk­la Lie­tu­vo­ je drįs­tų ne­pri­pa­žin­ti jau ap­gin­

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

Ja­ni­na Ba­či­liū­nai­tė-Os­ter­maier

tos di­ser­ta­ci­jos? Ko ge­ro, bū­tų mes­tos vi­sos įma­no­mos pa­jė­gos ta­ria­mai gar­bei ap­gin­ti. Pas­kui bū­tų tam­po­ma­si teis­muo­se, vil­ ki­na­mas lai­kas. Kam to­kio­je si­tua­ci­jo­je rū­pė­ tų vals­ty­bės ir uni­ver­si­te­to gar­ bė? Ko ge­ro, įta­ri­mai pa­kib­tų ore it leng­vas rū­kas, ir vėl bū­ tų ra­mu. Ta­ria­mai. Kol pa­vyk­ tų vi­są tą ki­lu­sį triukš­mą už­ glais­ty­ti. Tie­są sa­kant, dėl daug ko vo­ kie­čiai pa­niur­na. Čia ir­gi pa­slau­ gos ir pre­kės brangs­ta, bet įpu­sė­ jus se­zo­nui, ren­gia­mi di­džiu­liai iš­par­da­vi­mai. Pi­lie­čiai ga­li ga­ na pi­giai nu­si­pirk­ti ge­ros ko­ky­ bės daik­tų. Tas pa­ts šil­dy­mas čia nė­ra pi­gus ir to­dėl siū­lo­ma dau­gy­bė al­ter­na­ ty­vų: rin­kis, kas tau įper­ka­ma. Bet ne­pa­si­de­rė­si, kai at­si­du­ ri li­go­ni­nė­je. Bet jei­gu jau siun­ čia į li­go­ni­nę ar esi į ją gul­do­

Žmo­gus vi­sa­da tu­ri ga­li­my­bę rink­tis: da­ ry­ti gė­rį ar mė­gau­tis blo­giu. Stip­rūs as­me­ nys ren­ka­si sun­kiai ran­da­mą gė­rį kaip auk­so gry­nuo­lį.

mas, kai at­ve­ža grei­to­ji, ga­li bū­ti tik­ras, jog vie­ta vi­sa­da at­ si­ras, per­so­na­las ne­ve­žios li­go­ nio po sky­rius ieš­ko­da­mas lais­ vos vie­tos. O va­di­na­mą­ja pla­ni­ne tvar­ka gul­do­mi li­go­niai pa­tys at­vyks­ta į priė­mi­mo sky­rių, už­si­re­gist­ruo­ ja. Bū­tent čia jiems pa­siū­lo­mos ke­lios da­tos, ku­rias bū­si­mie­ji pa­ cien­tai ren­ka­si. Vis­kas ra­šo­ma kom­piu­te­riu, ir tai da­ro vie­nas žmo­gus iš per­so­ na­lo sky­riaus. Nei gy­dy­to­jai, nei se­se­lės į tai ne­si­ki­ša. Ir kai pa­si­ ren­ki da­tą, ka­da gul­tis į li­go­ni­nę, gau­ni raš­tą su at­min­ti­ne, ką rei­kia pa­siim­ti su sa­vi­mi ir ka­da pri­va­lu atei­ti. Pa­ra­šo­mas priė­mi­mo sky­ riaus te­le­fo­no nu­me­ris ir, jei ne­ ga­li at­vyk­ti tą­dien, pa­skam­bi­ni. Kai jau gul­do į li­go­ni­nę, ta­me pa­čia­me priė­mi­mo sky­riu­je gau­ ni raš­tą, ku­ria­me juo­du ant bal­ to pa­ra­šy­ta, jog už gy­dy­mą­si su­ tin­ki su­mo­kė­ti prie­mo­ką, po 10 eu­rų už die­ną. Tai yra ofi­cia­lu.

750

reklamos skyrius: 397 „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

„Diena Media News“ laikinai einantis vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

397 750

711, 397 715

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė – Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

Platinimo tarnyba: 397 772 397 727 397 706 397 725 397 770 397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

397 728

telefonas@kl.lt

Su­re­gu­lia­vo švie­so­fo­rą

Se­niau va­žiuo­jant Tai­kos pr. link bū­da­vo sun­ku įsuk­ti į Rū­tų gat­vę, prie pre­ky­bos cent­ro. Jei­gu rei­kė­ da­vo pra­leis­ti tie­siai va­žiuo­jan­ čiuo­sius, už no­rin­čio­jo su­kti su­si­ da­ry­da­vo ne­ma­žos spūs­tys. Da­bar šią san­kry­žą taip su­tvar­kė, kad no­rin­tie­ji su­kti ga­li lais­vai pra­va­ žiuo­ti, nes iš prie­kio at­va­žiuo­jan­ tie­siems už­si­de­ga rau­do­na švie­so­ fo­ro švie­sa. Re­gis, smulk­me­na, bet ge­ro­kai pa­leng­vi­na eis­mą. Ig­nas

Pra­juo­ki­no žo­džiai apie gė­jus

Tie­siog pra­juo­ki­no vie­nos po­nios ko­men­ta­ras apie tai, kad so­vie­ti­ niais me­tais ne­bu­vo gė­jų. Gal ta nai­vi po­nia ti­ki, kad ir sek­so ne­bu­ vo? Juk apie sek­są, kaip ir apie gė­ jus, ta­da iš­vis nie­kas neuž­si­min­ da­vo. Tar­si tų da­ly­kų ne­bū­tų bu­vę. Ste­biuo­si ir neat­sis­te­biu – iš kur pas mus toks žmo­nių tam­su­mas? Vy­gan­tas

Pli­ki kak­lai – ma­din­gi?

Ne­ga­liu ra­miai žiū­rė­ti, kaip jau­nos mer­gai­tės gat­vė­je sto­vi at­la­po­to­mis striu­kė­mis, nuo­gais kak­lais ir vi­sos dre­ban­čios. Ne­sup­ran­tu, ar čia to­kia da­bar jau­ni­mo ma­da – ro­dy­ti pli­ką kak­lą, ar ma­no­ma, kad taip la­biau pa­tiks ber­niu­kams? O gal tie­siog pi­ ni­gų ša­li­kui neuž­ten­ka? Bet gal per gri­po epi­de­mi­ją de­rė­tų la­biau sa­vi­ mi pa­si­rū­pin­ti ir ma­žiau apie tą gro­žį gal­vo­ti. Ar­ba bent ko­kį nors ma­din­ gą ša­li­ką ap­si­vy­nio­ti, nes mer­gai­ tės tur­būt ne­la­bai įsi­vaiz­duo­ja, kad gro­žio ma­žai, kai sto­vi dre­ban­čios ir mė­ly­no­mis lū­po­mis. Kl.

Ap­mo­kes­tins tar­pu­var­tes ir sto­gus?

Pers­kai­čiau „Klai­pė­dos“ nuo­mo­ nių pus­la­py­je straips­ne­lį „Mo­kes­tis – ne­ži­nia už ką“, kur uos­ta­mies­čio sve­čius nu­bau­dė už au­to­mo­bi­lio pa­ sta­ty­mą. Man ir ma­no kai­my­nams to­kios bė­dos ne­gre­sia. Nors gy­ve­ na­me mies­to cent­re, bet ne­si­ruo­šia­ me mo­kė­ti už au­to­mo­bi­lio lai­ky­mą kie­me. Su­gal­vo­ju­sie­ji to­kį mo­kes­ tį grei­tai su­ma­nys, kad dar rei­kia ap­mo­kes­tin­ti ir tar­pu­var­tes ar na­ mų sto­gus. Pa­na­šiai dvel­kia ir po­li­ ti­kų svars­ty­mai dėl rū­kan­čių ne­pil­ na­me­čių – vie­ni siū­lo draus­ti, o ki­ti tam ne­prieš­ta­rau­ja. Va­di­na­si, jie su­ tin­ka, kad vai­kai rū­ky­tų, ger­tų. Ateis toks lai­kas, kai po­li­ti­kai sa­kys, kad ir nar­ko­ti­kus var­to­ti – nie­ko bai­saus. Mū­sų val­džio­je yra po­li­ti­kų, ku­rie tik­rai ne­si­va­do­vau­ja gal­va. Sta­sys

Uos­to va­do­vas – tik klai­pė­die­tis

Esu įsi­ti­ki­nęs, kad uos­to va­do­vas tu­ri bū­ti klai­pė­die­tis, o ne par­ti­jos at­sto­vas, ku­ris nuo­lan­kiai vyk­dys sa­vo par­ti­jos va­lią, ži­no­da­mas, kad jis yra lai­ki­nas Klai­pė­dos sve­čias. Sta­sys (ki­tas) Pa­ren­gė Sand­ra Lu­ko­šiū­tė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Pa­cien­to gy­dy­mas per die­ną ver­ ti­na­mas tri­ženk­liu skai­čiu­mi. Ir to­ji prie­mo­ka ati­ten­ka tai pa­čiai li­go­ni­nei. Aš ir­gi ga­vau są­skai­tą, kur nu­ ro­dy­ta iki ku­rios die­nos ją rei­kia ap­mo­kė­ti. Nei uni­ver­si­te­ti­nės kli­ni­kos gy­dy­to­jai, nei se­se­lės į tuos fi­nan­si­nius da­ly­kus ne­si­ ki­ša. Sąs­kai­tą iš­ra­šo kli­ni­kos per­so­ na­lo sky­rius. Iš ma­nęs nie­kas ne­ pra­šė neo­fic­ ia­lių pi­ni­gų, ir nie­kas ne­su­da­rė si­tua­ci­jos, jog rei­kė­tų „kaž­kaip at­si­ly­gin­ti“. Kaip ir vi­si, tu­riu svei­ka­ tos drau­di­mą. Se­se­lės to­kios pat ma­lo­nios, kaip ir Lie­tu­vo­je. Tik jas čia ir va­di­na se­se­lė­mis. Jos sky­riu­je vis­ką ma­to, gir­di ir kiek­vie­nam li­go­niui ran­da pa­ guo­dos žo­dį. Ne­ži­nau, kiek joms mo­ka al­ gos. Ta­čiau, ko ge­ro, svar­bes­nis yra sa­vi­gar­bos da­ly­kas. Se­se­lė ir gy­dy­to­jas yra tie žmo­nės, ku­rie šį dar­bą dir­ba iš pa­šau­ki­mo. Gal tai ir ne­la­bai tei­sin­ga, bet pa­šau­ ki­mas ne vi­sa­da ver­ti­na­mas pi­ni­ gi­ne iš­raiš­ka. Ne­gir­dė­jau, jog pa­cien­tai už iš­ gel­bė­tas gy­vy­bes gy­dy­to­jams do­ va­no­tų au­to­mo­bi­lius. Mat ga­vę to­kią do­va­ną, pri­va­lo nuo jos ver­ tės su­mo­kė­ti mo­kes­čius. O gal tai su­vo­ki­mas, jog dirb­ da­mas vals­ty­bei, ku­ri jos ge­ro­ vę, ku­rios vai­siais ir pa­ts nau­do­ jie­si? Ži­no­te, kas man la­biau­siai pa­ti­ ko šių­me­čia­me Vie­nos po­ky­ly­je? Ogi tai, jog vers­li­nin­kai ne­ga­lė­jo vals­ty­bės tar­nau­to­jams do­va­no­ ti nei bi­lie­tų, nei bran­gių do­va­nų, su­tei­kė ga­li­my­bę iš­veng­ti ko­rup­ ci­jos ap­raiš­kų. Tai bu­vo pa­gar­sin­ ta per te­le­vi­zi­jos ži­nias jau tą pa­ tį va­ka­rą. Pa­na­šų ren­gi­nį į Vie­nos po­ky­ lį jau ke­le­tą me­tų iš ei­lės ren­gia ir Drez­de­no ope­ros teat­ras. Vi­sai ki­ to­kio ly­gio po­ky­lis: tie, ku­rie ne­ bu­vo nu­si­pir­kęs bi­lie­to į teat­rą, ste­bė­jo trans­lia­ci­ją te­le­vi­zi­jos ek­ ra­ne ir šo­ko aikš­tė­je. Bū­tent čia, Drez­de­ne, gar­ bin­giems žmo­nėms bu­vo įteik­ti mies­to pri­zai, nu­kal­din­ti iš gry­ no auk­so ir pa­puoš­ti tik­rais ru­bi­ nais. Bū­tent čia, Drez­de­ne, skam­ bė­jo R.Wag­ne­rio mu­zi­ka, mat šie me­tai yra pa­skelb­ti šio kom­po­ zi­to­riaus me­tais, tad ir Drez­de­ nas ir Bai­roi­tas ren­gia ir jo mu­ zi­kos kon­cer­tus ir, su­pran­ta­ma, ope­ras. Ta­len­tin­gus ir darbš­čius žmo­ nes ne vi­sa­da ly­di pri­pa­ži­ni­mas. Žmo­gus vi­sa­da tu­ri ga­li­my­bę rink­tis: da­ry­ti gė­rį ar mė­gau­tis blo­giu. Stip­rūs as­me­nys ren­ka­si sun­kiai ran­da­mą gė­rį kaip auk­so gry­nuo­lį. Gal to­dėl ir tų as­me­nų gy­ve­ni­me su­tin­ka­me ne taip jau ir daž­nai.

karštas telefonas

Prenumeratos skyrius: 397

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

714

Platinimo tarnyba – 397 713 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 „Namai“: Fotokorespondentai: e. paštas reklama@kl.lt Lina Bieliauskaitė – 397 730 Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Skelbimų skyrius – 397 717 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 „Sveikata“: e. paštas skelbimai@kl.lt 397 705 Techninės redaktorės: Sandra Lukošiūtė – Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Pasaulis: Loreta Ruikė Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Laima Laurišonienė – 397 737 e. paštas akropolis@kl.lt

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėm

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

antradienis, vasario 12, 2013

lietuva

Rū­pes­tis dėl miš­ki­nin­kų ir slau­gy­to­jų Stu­di­jų krep­še­lių sis­te­mos at­si­sa­ky­ti anks­ čiau ža­dė­ję val­dan­tie­ji jau ima­si re­for­ mų. Dau­giau vals­ty­bės pi­ni­gų – miš­ki­nin­ kams, slau­gy­to­jams, spor­ti­nin­kams ruoš­ti. To­kie val­dan­čių­jų prio­ri­te­tai.

Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

Atims iš tei­si­nin­kų

Ku­rioms spe­cia­ly­bėms aukš­to­sio­ se mo­kyk­lo­se tu­rė­tų ati­tek­ti dau­ giau stu­di­jų krep­še­lių? Kam skir­ ti dau­giau vals­ty­bės lė­šų, o iš ko – atim­ti? Dėl to va­kar tar­ta­si Vy­ riau­sy­bė­je. Ga­lu­ti­nio spren­di­mo dar nė­ra, ta­čiau po­ky­čių kryp­tis – jau aiš­ki. Dar­bo par­ti­jai pri­klau­san­tis švie­ ti­mo ir moks­lo mi­nist­ras Dai­nius Pa­val­kis pa­skel­bė, kad už vals­ty­ bės pi­ni­gus rei­kia reng­ti dau­giau in­ži­nie­rių tech­no­lo­gų, miš­ki­nin­ kų, slau­gos dar­buo­to­jų. Kas le­mia to­kį stu­di­jų krep­še­ lių per­skirs­ty­mą, mi­nist­ras de­ta­ liau neaiš­ki­no. Kol kas ži­no­ma, kad to bus sie­kia­ma ma­ži­nant krep­še­ lių skai­čių hu­ma­ni­ta­ri­nėms, so­ cia­li­nėms, tei­sės, va­dy­bos pro­gra­ moms. „Iš bu­vu­sių vie­nuo­li­kos krep­še­ lių pa­si­skirs­ty­mo gru­pių pa­da­rė­me de­vy­nio­li­ka: at­si­ra­do to­kių gru­ pių, ku­rios bend­ro­je sis­te­mo­je nie­ kaip ne­ga­lė­da­vo li­be­ra­liai skirs­tant krep­še­lius kon­ku­ruo­ti dėl vals­ty­bės fi­nan­sa­vi­mo stu­di­juo­jant tam tik­ ras spe­cia­ly­bes“, – po Vy­riau­sy­bės pa­si­ta­ri­mo paaiš­ki­no mi­nist­ras. Pa­si­gen­da tre­ne­rių

Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nist­rui pri­ ta­rė prem­je­ras Al­gir­das But­ke­vi­ čius. Jis su­si­rū­pi­no ir tuo, kad už

vals­ty­bės pi­ni­gus ne­ren­gia­mi, pa­ vyz­džiui, tre­ne­riai. „Alek­sand­ro Stul­gins­kio uni­ver­ si­te­te rei­ka­lin­gi spe­cia­lis­tai, ku­rie bū­tų pa­reng­ti pa­gal vals­ty­bės už­ sa­ky­mą. Taip pat in­ži­nie­riai tech­ no­lo­gai, taip pat spor­to uni­ver­si­ te­te. Ne­nor­ma­lu, kad gi­ria­mės, jog tu­ri­me olim­pi­nę plau­ki­mo čem­ pio­nę, o nė vie­nas plau­ki­mo tre­ne­ ris nė­ra ren­gia­mas nau­do­jant vals­ ty­bės pi­ni­gus“, – dės­tė prem­je­ras. D.Pa­val­kis, be ki­ta ko, pri­dū­rė, kad bus sten­gia­ma­si per­sio­rien­ tuo­ti į mo­du­li­nį mo­ky­mą, kai pa­ sku­ti­niais stu­di­jų me­tais su­tei­kia­ ma pa­pil­do­mų įgū­džių. Esą „sun­ku pa­sa­ky­ti, ko­kių spe­cia­lis­tų rei­kės po 4–6 me­tų“. Ri­bo­tų pa­si­rin­ki­mą

Stu­di­jų krep­še­lių per­skirs­ty­mą kri­tiš­kai įver­ti­no bu­vęs švie­ti­mo ir moks­lo mi­nist­ras, Li­be­ra­lų są­ jū­džio at­sto­vas Gin­ta­ras Ste­po­na­ vi­čius. Esą pri­tai­kius D.Pa­val­kio siū­lo­mą sis­te­mą kon­ku­ren­ci­ja tarp aukš­tų­jų mo­kyk­lų ma­žė­ja. „Tai ap­ri­bo­tų mo­ty­vuo­tų jau­ nų žmo­nių pa­si­rin­ki­mą stu­di­juo­ti no­ri­mas spe­cia­ly­bes, ir taip bū­tų da­ro­mos ga­li­my­bės gau­ti vals­ty­ bės fi­nan­suo­ja­mas vie­tas tu­rint že­mes­nius ba­lus. Ant­ra, aukš­to­ sios mo­kyk­los gau­na la­bai aiš­kų sig­na­lą, kad ne jų pa­stan­gos le­mia fi­nan­sa­vi­mo už­si­tik­ri­ni­mą, o ge­ri lo­bis­ti­niai ry­šiai, ve­dan­tys prie to, kad jei­gu Spor­to moks­lų uni­ver­si­

Su­si­kir­to: švie­ti­mo ir moks­lo mi­nist­ro D.Pa­val­kio (nuotr. kairėje) už­mo­jai ke­lia ne­ri­mą jo pirm­ta­kui G.Ste­

po­na­vi­čiui.

te­tas tu­ri ge­rų ry­šių per Sei­mo pir­ mi­nin­ką, uni­ver­si­te­tui lai­duo­ja­mos fi­nan­suo­ja­mos vie­tos“, – ko­men­ ta­vo G.Ste­po­na­vi­čius. Bu­vu­sio mi­nist­ro nuo­mo­ne, spręs­da­ma vals­ty­bė­je trūks­ta­mų spe­cia­lis­tų klau­si­mą Vy­riau­sy­bė ga­lė­jo ei­ti ki­tu ke­liu. Pa­vyz­džiui, nu­ma­ty­ti tiks­li­nį fi­nan­sa­vi­mą. „Rei­kia ne ieš­ko­ti spren­di­mų, ku­rie griau­tų sis­te­mą, o pa­si­rink­ti ke­lią, ku­ris leis­tų ir da­bar pa­gal ga­ lio­jan­tį įsta­ty­mą už­tik­rin­ti stu­di­ jų ga­li­my­bes vals­ty­bei svar­bioms, rei­kia­moms spe­cia­ly­bėms ir spe­ cia­lis­tams pa­ruoš­ti“, – va­kar sam­ pro­ta­vo G.Ste­po­na­vi­čius.

„Fotodienos“ / Ievos Budzeikaitės ir Roberto Dačkaus nuotr.

Lė­šų pir­ma­kur­sių stu­di­joms – ma­žiau Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­jos (ŠMM) pa­reng­ta­me Vy­riau­sy­bės nu­ta­ri­mo pro­jek­te pla­nuo­ja­ma, kad vals­ty­bė fi­ nan­sa­vi­mą skirs 15 417 stu­den­tų, įsto­ ju­sių 2013 m. į pir­mo­sios pa­ko­pos ir vien­ti­są­sias stu­di­jas.

dau­giau, nei į šias vie­tas stu­den­tų bu­ vo priim­ta per­nai. Pa­sak ŠMM, pa­ly­ gin­ti su 2012 m., pre­li­mi­na­rus bend­ ras vals­ty­bės fi­nan­sa­vi­mą, įskai­tant tiks­li­nį, gau­sian­čių stu­den­tų skai­čius ma­žė­ja 9,5 pro­c.

Iš jų 14 812 mo­ky­sis vals­ty­bės fi­nan­ suo­ja­mo­se vie­to­se, 605 stu­den­tai gaus stu­di­jų sti­pen­di­jas. Anot ŠMM, tai 1782 stu­den­tais, ar­ba 10,4 pro­c., ma­ žiau nei 2012 m.

Mi­nis­te­ri­jos tei­gi­mu, ka­dan­gi abi­tu­ rien­tų skai­čius, pa­ly­gin­ti su per­nai, šie­met ma­žė­ja apie 9 pro­c., nu­ma­to­ ma skir­ti ma­žiau lė­šų pir­ma­kur­sių stu­di­joms fi­nan­suo­ti. Tam nu­ma­to­ Pa­gal tiks­li­nį stu­di­jų fi­nan­sa­vi­mą ne­ ma at­sei­kė­ti 28,1 mln. li­tų, ar­ba 3 mln. mo­ka­mai ga­lės stu­di­juo­ti dar 295 stu­ ma­žiau nei per­nai. BNS inf. den­tai – 129 stu­den­tais, ar­ba 78 pro­c.,

No­ri ža­bo­ti by­lų vil­ki­ni­mą

Užk­liu­vo N.Bun­kės šou

Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė siū­ lo įsta­ty­mais nu­ma­ty­ti, kad mak­si­ ma­li per­trau­ka tarp teis­mo po­sė­ džių bū­tų vie­nas mė­nuo.

Ne­nor­ma­lu, kad po­li­ci­jos pa­rei­ gū­nai da­ly­va­vo dai­ni­nin­kės Na­ ta­li­jos Bun­kės gim­ta­die­nio šou. Apie tai va­kar pra­bi­lo Mi­nist­rų ka­bi­ne­to va­do­vas Al­gir­das But­ ke­vi­čius.

Pre­zi­den­tės ini­cia­ty­va pa­reng­tos ir Sei­mui tei­kia­mos tai nu­ma­tan­ čios Bau­džia­mo­jo pro­ce­so ko­dek­ so pa­tai­sos. Jo­mis, kaip pra­ne­ša pre­zi­den­tū­ra, sie­kia­ma pa­spar­tin­ ti bau­džia­mų­jų by­lų nag­ri­nė­ji­mą teis­muo­se. „Ne­pa­tei­si­na­ma, kai nag­ri­nė­jant by­las per­trau­kos da­ro­mos ne ke­ lioms va­lan­doms ar die­noms, o už­ trun­ka nuo pa­va­sa­rio iki ru­dens. Il­ gas bau­džia­mų­jų by­lų nag­ri­nė­ji­mas – tai ne tik vi­suo­me­nės nu­si­vy­li­mas teis­mais, bet pra­lai­mė­tos ir vals­ty­ bei bran­giai kai­nuo­jan­čios by­los Stras­bū­ro teis­me. Dirb­ti­nės per­ trau­kos by­lo­se ne­tu­ri stab­dy­ti tei­ sin­gu­mo“, – sa­kė D.Gry­baus­kai­tė. Per dvi­de­šimt­me­tį Lie­tu­va yra pra­lai­mė­ju­si 68 by­las Eu­ro­pos Žmo­gaus Tei­sių Teis­me, be­veik treč­da­lį jų – dėl per il­gos teis­mų pro­ce­so truk­mės. D.Gry­baus­kai­tė siū­lo nu­ma­ty­ti mak­si­ma­lų per­trau­kos tarp teis­mo po­sė­džių ter­mi­ną – vie­ną mė­ne­sį. Il­ges­nės per­trau­kos ga­lės bū­ti da­

Ini­cia­ty­va: Pre­zi­den­tė Sei­mui siū­lo su­pap­ras­tin­ti bei pa­spar­tin­ti by­lų

nag­ri­nė­ji­mą ir tei­kia tai nu­ma­tan­čias įsta­ty­mo pa­tai­sas.

ro­mos tik išim­ti­niais at­ve­jais. To­ kia tei­si­nė pra­kti­ka tai­ko­ma ir ki­to­ se Eu­ro­pos ša­ly­se. Taip pat pro­ce­so da­ly­viams su­ tei­kia­ma tei­sė skųs­tis aukš­tes­nia­ jam teis­mui, kai tei­sė­jas ne­si­lai­ko įsta­ty­me nu­sta­ty­tų ter­mi­nų nag­ri­ nė­jant by­lą. To­kia pra­kti­ka jau ga­ lio­ja nag­ri­nė­jant ci­vi­li­nes by­las. Pre­zi­den­tė taip pat siū­lo su­pap­ras­tin­ti ir pa­spar­tin­ti by­lų nag­ri­ nė­ji­mą, kai kal­ti­nin­kai pri­si­pa­žįs­ta ir vi­si pro­ce­so da­ly­viai su­tin­ka ne­

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

tir­ti įro­dy­mų. Pa­gal vals­ty­bės va­do­ vės ini­ci­juo­ja­mas pa­tai­sas taip pat pa­nai­ki­na­mi ap­ri­bo­ji­mai žmo­nėms skųs­ti nuo­spren­dį Aukš­čiau­sia­jam Teis­mui pri­va­taus kal­ti­ni­mo by­lo­se. Kaip tei­gia­ma pra­ne­ši­me, D.Gry­ baus­kai­tės siū­lo­mos pa­tai­sos leis grei­čiau ir ne­ren­giant teis­mo po­ sė­džio spręs­ti tam tik­rus tar­pi­nius by­los nag­ri­nė­ji­mo klau­si­mus. Taip pat kei­čia­mos su­si­pa­ži­ni­mo su by­ los me­džia­ga tai­syk­lės. BNS inf.

Prem­je­ras pa­brė­žė, kad vals­ty­ bės tar­nau­to­jai to­kio po­bū­džio ren­gi­niuo­se ne­tu­rė­tų da­ly­vau­ ti. „Ne, tai ne­nor­ma­lu. Apsk­ri­tai šou ren­gi­niuo­se vals­ty­bės tar­ nau­to­jai kaip sam­do­mi spe­cia­ lis­tai ar dar­buo­to­jai ne­tu­rė­tų da­ ly­vau­ti, to­kia ma­no po­zi­ci­ja. Tas at­ve­jis, ma­nau, bus įver­tin­tas“, – va­kar sa­kė A.But­ke­vi­čius, pa­ klaus­tas, ar įpras­ta, kad po­li­ci­jos eki­pa­žas ga­li teik­ti pa­slau­gas šou ren­gi­ny­je. Pa­sak Po­li­ci­jos de­par­ta­men­to at­sto­vo spau­dai Ra­mū­no Ma­to­ nio, dėl šio įvy­kio po­li­ci­jos ge­ne­ ra­li­nis ko­mi­sa­ras Sau­lius Skver­ ne­lis pa­ve­dė at­lik­ti tar­ny­bi­nį pa­tik­ri­ni­mą. R.Ma­to­nio tei­gi­mu, no­rint iš­ si­nuo­mo­ti po­li­ci­jos eki­pa­žą ra­ šo­mas pra­šy­mas įstai­gos va­do­ vui, jis, ga­vęs ir įver­ti­nęs ren­gi­nio sce­na­ri­jų, prii­ma spren­di­mą. Po­ li­ci­jos at­sto­vo tvirtinimu, ga­li­ma

Aiškinsis: A.But­ke­vi­čius no­ri,

kad bū­tų iš­tir­tas po­li­ci­jos eki­pa­ žo da­ly­va­vi­mas N.Bun­kės šou.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

teig­ti, kad šiuo at­ve­ju po­li­ci­ja bu­ vo su­klai­din­ta. Pa­sak jo, po­li­ci­nin­kų da­ly­va­ vi­mo N.Bun­kės gim­ta­die­nio šou ap­lin­ky­bes bus sie­kia­ma iš­siaiš­ kin­ti at­lie­kant tar­ny­bi­nį pa­tik­ ri­ni­mą. „Mes at­lik­si­me vi­di­nį tar­ny­bi­nį pa­tik­ri­ni­mą, iš­siaiš­ kin­si­me si­tua­ci­ją ir gal­būt pa­to­ bu­lin­si­me tei­sės ak­tus“, – ko­ men­ta­vo R.Ma­to­nis. BNS inf.

8

antradienis, vasario 12, 2013

užribis

H.Dak­ta­ras no­ri mir­ti už Lie­tu­vą Tei­sia­mi Dak­ta­rų gru­puo­tės na­riai Klai­pė­ dos apy­gar­dos teis­me ta­rė pa­sku­ti­nį žo­dį. Čia ne­trū­ko skam­bių fra­zių apie Tė­vy­ nę Lie­tu­vą, po­ka­rio re­zis­ten­ci­ją, bū­rį iš­lai­ ko­mų vai­kų, są­ži­nin­gą vers­lą, at­gai­los žo­ džių bei prie­sai­kų, jog vis­kas, ką jie pa­sa­kė, yra tie­sa.

Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

„Su ma­nim no­rė­jo su­si­do­ro­ti, to­dėl ir Agur­ki­nius įkal­bi­nė­jo prieš ma­ne kal­bė­ti“, – aiš­ki­no jis.

Va­dei­va iš­spau­dė aša­rą

Net­rum­pą kal­bą per­skai­tęs Hen­ri­ kas Dak­ta­ras tvir­ti­no esąs ne­kal­tas ir pra­šė jį iš­tei­sin­ti. „Jei­gu aš rei­ka­lin­gas Lie­tu­vai, tai no­rė­čiau už Lie­tu­vą mir­ti. Sė­ dė­ti ka­lė­ji­me ne­be­no­riu. Su­šau­dy­ ki­te ma­ne ar­ba iš­tei­sin­ki­te!“ – rė­žė H.Dak­ta­ras, baig­da­mas pus­va­lan­dį tru­ku­sią kal­bą ir pa­ts su­si­grau­di­ nęs nu­brau­kė aša­rą. Trum­pa pau­zė, kol žiau­riau­siu nu­si­kal­tė­liu va­di­na­mas vy­ras su­ si­tvar­dė, pri­ver­tė sua­be­jo­ti, ar jis neįs­kai­to pa­si­ruoš­to teks­to, ta­čiau iš­rau­dęs vei­das ir pa­sku­bo­mis nu­ brauk­ta aša­ra by­lo­jo apie tik­rą H.Dak­ta­ro su­si­jau­di­ni­mą. Gar­siau­siu ša­lies nu­si­kal­tė­liu va­di­na­mas kau­nie­tis tei­gė pa­var­ gęs nuo aud­rin­gų įvy­kių, sa­kė, kad no­rė­tų gy­ve­ni­mo sau­lė­ly­dį pra­leis­ ti su žmo­na, džiaug­da­ma­sis bend­ ra­vi­mu su ke­tu­riais vai­kais ir tri­mis vai­kai­čiais. Nau­do­da­ma­sis pa­sku­ti­nio­jo žo­ džio tei­se H.Dak­ta­ras dar kar­tą įro­di­nė­jo ne­bū­ręs gau­jos, ne­lie­pęs vyk­dy­ti nu­si­kal­ti­mų, neor­ga­ni­za­ vęs eg­ze­ku­ci­jų, ne­ren­gęs žmog­žu­ dys­čių. Dės­tė nau­ją žu­dy­nių ver­si­ją

Net­rum­pą jo kal­bos da­lį su­da­rė ban­dy­mas įti­kin­ti, kad 1996 m. ka­ lė­da­mas Lu­kiš­kė­se jis ne­tu­rė­jo nė men­kiau­sios ga­li­my­bės bend­rau­ti su išo­ri­niu pa­sau­liu, taip pat ir ne­ ga­lė­jęs duo­ti nu­ro­dy­mo su­si­do­ro­ti su vers­li­nin­ku Si­gi­tu Čia­pu. „Jis bu­vo ma­no drau­gas, pa­dė­jo man, ne­tu­rė­jau tiks­lo jo žu­dy­ti“, – ti­ki­no H.Dak­ta­ras. Kal­ti­na­mas or­ga­ni­za­vęs šio vers­ li­nin­ko nu­žu­dy­mą iš Lu­kiš­kių ka­ lė­ji­mo jis ne tik nei­gė tai da­ręs, bet ir aiš­ki­no pa­rei­gū­nų ne­tir­tą ver­si­ją. Ru­si­jo­je vals­ty­bės sau­gu­mo moks­ lus ėjęs S.Čia­pas gy­rę­sis ry­šiais su kai­my­ni­nės ša­lies spe­cia­lio­sio­mis tar­ny­bo­mis, jo bu­vę drau­gai prie ka­po vie­šai pa­ža­dė­jo at­ker­šy­ti žu­ di­kui ir tai esą įvyk­dę. Esą S.Čia­pas pus­ket­vir­to mi­li­ jo­no mar­kių bu­vo sko­lin­gas vers­li­ nin­kui Gin­ta­rui Pluš­čiaus­kui, to­dėl jis ne­va or­ga­ni­za­vęs jo nu­žu­dy­mą, o po po­ros me­tų pa­ts dėl to pa­dė­ jo gal­vą. Pa­sak H.Dak­ta­ro, 1996 m. su S.Čia­pu su­si­do­ro­jo G.Pluš­čiaus­ko drau­gas Val­das Ja­ku­tis, o 2004 m. nu­šau­tas ir jis. H.Dak­ta­ras ti­ki­no, kad nuo so­ viet­me­čio, kai bu­vo iš­duo­tas de­ vy­nių drau­gų, su­pra­to, kad rei­ka­ lus rei­kia tvar­ky­ti vie­nam.

Pra­na­ša­vo kar­je­ros pa­bai­gą

H.Dak­ta­ro kal­ba bu­vo per­sunk­ ta pa­ly­gi­ni­mais su po­li­ti­kų prieš Lie­tu­vą įvyk­dy­to­mis pik­ta­da­ry­bė­ mis, ne kar­tą pa­mi­nė­jo ir pe­do­fi­li­ jos skan­da­lo he­ro­jus. Gau­jos va­dei­va va­di­na­mo H.Dak­ ta­ro kal­bos es­mė bu­vo įro­dy­ti, kad bu­vę bend­ra­žy­giai jį ap­kal­bė­jo dėl pa­rei­gū­nų pa­ža­do at­leis­ti nuo baus­mės už žmog­žu­dys­tes bei ki­ tus nu­si­kal­ti­mus. Pri­si­min­da­mas liu­dy­to­jus ir nu­ ken­tė­ju­siuo­sius, ku­rie iš­drį­so jį kal­tin­ti pik­ta­da­ry­bė­mis, kau­nie­ tis kiek­vie­nam jų ra­do api­bū­di­ ni­mą. Pa­vyz­džiui, Lo­re­ta Ga­nu­ saus­kie­nė, pa­sak H.Dak­ta­ro, vis dar pyks­ta, kad ne­ta­po jos mei­lu­ žiu, kad ne­su­ti­ko bū­ti pirš­liu jos ves­tu­vė­se su Ri­man­tu Ga­nu­saus­ ku. Jis va­di­no šią mo­te­rį ti­piš­ka ba­ra­ku­da, ieš­kan­čią vy­ro su sto­ ra pi­ni­gi­ne.

Hen­ri­kas Dak­ta­ras:

O jei­gu ma­ne iš­tei­ sin­tų, ar Z.Tu­li­ševs­ kiui ki­tą kar­tą ne­ teks ma­nęs gin­ti?

Ka­bė­da­mas apie pa­rei­gū­nų ne­ są­ži­nin­gu­mą H.Dak­ta­ras tvir­ti­no, kad jo gi­mi­nai­tis Dei­vis Ga­nu­saus­ kas už ga­li­my­bę lik­ti lais­vė­je su­ mo­kė­jo 300 tūkst. eu­rų bei paau­ ko­jo sa­vo bu­tą Brė­me­ne. „Pa­ly­gi­nus ma­ne su Po­li­ci­jos de­par­ta­men­to pa­rei­gū­nais, man tik tru­pi­nius nuo jų sta­lo rink­ti“, – vaiz­džiai reiš­kė min­tis H.Dak­ ta­ras. Var­dy­da­mas pro­ku­ro­rus, ku­rie yra ty­rę įvai­rius su jo var­du sie­ja­ mus nu­si­kal­ti­mus, H.Dak­ta­ras ve­ dė pa­ra­le­lę tarp Ar­tū­ro Pau­laus­ ko, ku­ris trum­pam net bu­vo ta­pęs vals­ty­bės gal­va, ir Zdis­la­vo Tu­ li­ševs­kio, šio­je by­lo­je pa­lai­kiu­sio kal­ti­ni­mą. „Ar pro­ku­ro­ras ne­ke­ti­na tap­ ti pre­zi­den­tu? O jei­gu ma­ne iš­tei­ sin­tų, ar Z.Tu­li­ševs­kiui ki­tą kar­ tą ne­teks ma­nęs gin­ti?“ – klau­sė H.Dak­ta­ras. Kliu­vo nuo gar­siau­sio ša­lies nu­ si­kal­tė­lio ir ži­niask­lai­dai. Ne­va iki 1996 m. jis bu­vęs vie­nas po­pu­lia­ riau­sių kau­nie­čių, o vė­liau pra­dė­ tas juo­din­ti ir šmeiž­ti.

Įvaiz­dis: H.Dak­ta­ras ti­ki­si, kad bus iš­tei­sin­tas.

„Pra­šy­čiau ma­ne teis­ti tei­sin­gai ir gar­bin­gai. Pra­šau ma­ne iš­tei­sin­ti, nes ne­su kal­tas“, – bai­gė sa­vo pa­ si­sa­ky­mą H.Dak­ta­ras.

tų daik­ti­nių įro­dy­mų neap­tik­ta jo pėd­sa­kų. Ki­tų kal­ti­na­mų­jų liu­di­ji­mus prieš jį R.Za­vec­kas va­di­no pra­ma­nais ir pra­šė jį iš­tei­sin­ti.

Ti­ki­no, kad gau­jos ne­bu­vo

E.Aba­rius kal­bė­jo be raš­tų. Kaip vi­sa­da, lo­giš­kai dės­tan­tis min­tis vy­ras taip pat aiš­ki­no, kad jo­kio nu­si­kals­ta­mo Dak­ta­rų su­si­vie­ni­ji­ mo ne­bu­vo, o jei ir bu­vo, jis to­kia­ me ne­da­ly­va­vo. Kal­ti­na­mą­ją pro­ku­ro­ro kal­bą pa­ va­di­nęs keis­ta E.Aba­rius tei­gė, kad va­do­vau­ta­si laik­raš­čių straips­niais bei kny­go­mis. Pa­sak jo, iš 120 liu­ di­nin­kų di­des­nio­ji pu­sė ne­kal­bė­jo nie­ko, kas su­si­ję su by­la. „Pro­ku­ro­ras tei­gė, kad ši by­la yra da­lis Lie­tu­vos is­to­ri­jos. Nie­ko pa­ na­šaus, tai Vi­li­jam­po­lės ar, ge­riau­ siu at­ve­ju, Kau­no is­to­ri­jos da­lis“, – kal­bė­jo E.Aba­rius. Jis ne­nei­gė, kad bū­ta bend­rų pi­ ni­gų, ta­čiau už juos bu­vo ne pirk­ ti gink­lai, o sko­lin­ta re­mon­tams, vers­lams. „Mū­sų tiks­las bu­vo vers­las. Gal­ būt jis bu­vo ne vi­sai le­ga­lus, bet ta­ da daug kas bu­vo ne­le­ga­lu. Bu­vo gan­dų, bu­vo vi­so­kių min­čių, bet aš as­me­niš­kai nie­ko ne­da­riau“, – dės­tė kal­ti­na­ma­sis. Iš gau­jos pil­kuo­ju kar­di­no­lu va­ di­na­mo vy­ro kal­bos bu­vo ga­li­ma su­pras­ti, jog jis ne­si­ti­ki gai­les­tin­ gu­mo. E.Aba­rius pra­šė ne­pri­teis­ti ekst­ ra­di­ci­jos iš­lai­dų, nes pa­rei­gū­nams bu­vo ži­no­ma apie jo ke­ti­ni­mą ke­ liau­ti į Suo­mi­ją, tad bu­vę ga­li­ma su­lai­ky­ti Lie­tu­vo­je. Be to, E.Aba­rius ste­bė­jo­si 110 tūkst. li­tų įkai­no­tu jo bei H.Dak­ ta­ro tur­to ver­ti­ni­mu. Ro­lan­das Za­vec­kas bu­vo tre­čias tei­sia­ma­sis, ku­ris vi­siš­kai ne­pri­ pa­ži­no kal­tės. Jis ti­ki­no ne­bu­vęs Lie­tu­vo­je, kai bu­vo vyk­do­mi nu­ si­kal­ti­mai, ku­riais jis kal­ti­na­mas. Ne­ras­ta gink­lų, te­le­fo­no, ant ki­

Pri­si­mi­nė po­ka­rio bai­su­mus

Ar­šiau­siais H.Dak­ta­ro ir E.Aba­ riaus prie­šais ta­pę Rim­vy­das Ži­ lins­kas bei Vid­man­tas Gu­dzins­kas grau­de­no tei­sė­jus nuo­šir­džiai pri­ pa­žin­da­mi sa­vo kal­tę, ap­gai­les­tau­ da­mi ir at­si­pra­šy­da­mi nu­ken­tė­ju­ sių­jų. Abu šie vy­rai pri­si­mi­nė po­ka­rį. „Bi­jo­jau ri­zi­kuo­ti pra­neš­da­mas apie ruo­šia­mą S.Čia­po nu­žu­dy­ mą. Pa­na­šius jaus­mus iš­gy­ve­nau 1948 m. bū­da­mas ket­ve­rių. Ta­da per šven­tą Oną prie Iš­lau­žo bu­vo su­šau­dy­ti ma­no dė­dės ir se­ne­liai. Nu­šau­tas dė­dė už­griu­vo ant ma­ nęs, ma­ma iš­trau­kė iš po kru­vi­no la­vo­no“, – pa­sa­ko­jo R.Ži­lins­kas. Vy­ras ti­ki­no ne­bu­vęs nei gir­ tuok­lis, nei pri­klau­so­mas nuo ki­ to­kių kvai­ša­lų, esąs li­go­tas ir no­rįs są­na­rių ope­ra­ci­jos, to­dėl pra­šė ne­ keis­ti jam kar­do­mo­sios prie­mo­nės iki įsi­tei­sės spren­di­mas. „Tu­rė­jau tris žmo­nas, pen­kis vai­kus, su vi­sais esu ge­ruo­ju. Vie­na duk­ra dar yra ne­pil­na­me­tė, ji žai­ džia Lie­tu­vos rink­ti­nė­je. Pri­sie­kiu prieš nu­ken­tė­ju­siuo­sius, ar­ti­muo­ sius, teis­mą ir prieš Die­vą, sa­kiau tik tie­są“, – aiš­ki­no R.Ži­lins­kas. V.Gru­dzins­kas pri­si­mi­nė, kad jo tė­vai bu­vo po­li­ti­niai ka­li­niai, o į Lie­tu­vą jį par­si­ve­žė sep­tyn­me­ tį vai­ką. Užau­gęs su min­ti­mi, kad vi­si ka­riš­kiai yra oku­pan­tai, o vi­si uni­for­muo­ti – „kė­gė­bis­tai“, jis vi­ sa­da ven­gęs pa­rei­gū­nų drau­gi­jos. Į nu­si­kal­ti­mus tei­gė įsi­trau­kęs ne­ no­ro­mis, vis­kas pra­si­dė­ję nuo spi­ ri­to vers­lo. At­gai­la už pik­ta­da­ry­bes atė­ju­si po to, kai su­si­rgo mir­ti­na li­ga. „Ne­no­rė­jau pa­da­ry­ti to, ma­no veiks­mus lė­mė bai­mė. Tu­riu dvi

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

ma­žas duk­ras, to­dėl pra­šau baus­ ti kaip ga­li­ma švel­niau“, – pra­šė V.Gu­dzins­kas. Gė­da prieš sa­vus vai­kus

Šam­pa­ni­niais va­din­ti jau­nes­ni vy­ rai ti­ki­no iš kvai­lu­mo ar ro­man­ti­ kos su­si­dė­ję su nu­si­kal­tė­liais, ta­ čiau jau se­niai su­pra­tę, kad tai bu­vo di­džiu­lė klai­da. Rim­gau­das Lan­tu­chas tei­gė, jog by­la bu­vo „pri­trauk­ta“ prie gar­ siau­sių pa­var­džių. Pri­pa­ži­nęs sa­vo kal­tes vy­ras tei­gė dir­bąs dvie­juo­se dar­buo­se ir su nu­si­kals­ta­mu pa­ sau­liu ne­be­tu­rin­tis nie­ko bend­ro. „Man 40 me­tų, gė­da sė­dė­ti čia. Tu­riu ke­tu­ris vai­kus, vers­lą, gy­ve­ ni­mo tiks­lus. Vai­kai jau mo­ka nau­ do­tis in­ter­ne­tu, jie pa­skai­to ir klau­ sia apie tai, kas ra­šo­ma. Au­to­ri­te­tas šei­mo­je su­šlu­ba­vo. Ma­no įmo­nė­je dir­ba apie 420 žmo­nių, jiems taip pat ne­ma­lo­nu į akis žiū­rė­ti, nors aš ne­nusk­riau­džiau nie­ko. La­pių ne­ vo­giau, žmo­nių ne­mu­šiau. Ap­lin­ ky­bės su­si­klos­tė taip, kad da­ly­va­ vau dvie­juo­se nu­si­kal­ti­muo­se. Tai dė­mė vi­sam gy­ve­ni­mui. Da­bar pa­ ts ne­sup­ran­tu, kam man rei­kė­jo tų nuo­ty­kių“, – kal­bė­jo bok­so tei­sė­ jas Aud­rius Gu­doms­kas. Re­nal­das Ston­čius, nuo 1996 m. de­šimt­me­tį gy­ve­nęs JAV, at­vi­ra­vo bėg­da­mas nuo juo­dos sa­vo praei­ ties pa­si­kei­tęs pa­var­dę. O grį­žęs į Lie­tu­vą ap­si­gy­ve­nęs Klai­pė­do­ je, kad ne­be­su­tik­tų nė vie­no se­nų lai­kų bend­ri­nin­ko. Da­bar tris ma­ žus vai­kus au­gi­nan­tis vy­ras dir­ba ir pra­šė ne­skir­ti jam lais­vės atė­mi­mo baus­mės. Pa­na­šiai ti­ki­no esą nie­ko bend­ro su praei­ti­mi ne­be­tu­rin­tis ir Sau­lius Vai­tu­kai­tis. Vi­si šie vy­rai pra­šė ar­ba kaip ga­ li­ma švel­nes­nės baus­mės, ar­ba tai­ ky­ti se­na­ties ter­mi­ną. Pas­ku­ti­nio­jo žo­džio ne­pa­sa­kė du kal­ti­na­mie­ji. Ki­tas teis­mo po­sė­dis įvyks ba­lan­dį.

9

antrADIENIS, vasario 12, 2013

ekonomika

OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn

+0,42 %

33

+0,71 %

–0,15 %

Ieš­kos ­ komp­ro­mi­so

€

per­nai iš­mo­kė­ta II pa­ko­pos pen­si­jų fon­dų da­ly­viams ir jų ar­ti­mie­siems.

Valiutų kursai

De­ga­lų kai­nos

Šiandien

Eu­ro­pos Par­la­men­tas pir­mą­kart ga­li ve­tuo­ti Eu­ro­pos Va­do­vų Ta­ry­bos pa­tvir­tin­tą biu­dže­ to pro­jek­tą. Kar­py­mu ne­pa­ten­kin­ti eu­ro­par­ la­men­ta­rai ga­li su­tik­ti su komp­ro­mi­si­niu siū­ ly­mu, kad biu­dže­tas bū­tų per­žiū­ri­mas po ke­ le­rių me­tų, ta­čiau de­ry­bo­se lai­ky­sis griež­tos po­zi­ci­jos. Jie ne­pa­ten­kin­ti, kad 2014–2020 m. ES biu­dže­to iš­lai­dos ma­žė­ja maž­daug 3 pro­c. Bend­ra ES pa­ra­ma Lie­tu­vai di­dė­ja be­ veik 10 pro­c. ir su­da­rys 44,5 mlrd. li­tų.

mln. li­tų

kl.lt/naujienos/ekonomika

Valiuta

kiekis Santykis

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 2,9781 DB sva­ras ster­lin­gų 1 4,0718 JAV do­le­ris 1 2,5820 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,5674 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9360 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,3361 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,6678 Ru­si­jos rub­lis 100 8,5574 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8136

pokytis

+0,2052 % +0,5135 % +0,2057 % –0,5693 % +0,0142 % +0,5876 % +0,0129 % +0,2354 % +0,1887 %

Vakar Tink­las

A 95

Dy­ze­li­nas

Du­jos

„Sta­toil“

4,89

4,75

2,50

„Apoil“

4,83

4,70

2,49

Vi­d. kai­na vi­so ap­tar­na­vi­mo de­ga­li­nių tink­luo­se. Šal­ti­nis: www.de­ga­lu­kai­nos.lt WTI naf­ta

„Brent“ naf­ta

95,40 dol. už 1 brl. 117,95 dol. už 1 brl.

Lie­tu­vai tu­rė­jo ir pa­sta­bų, ir pa­gy­rų Ma­žin­ti ne­dar­bą, pri­trauk­ti in­ves­ti­ci­jų, ste­bė­ti ban­kus – to­kias už­duo­tis Lie­tu­ vos po­li­ti­kams iš­sa­kė ša­ly­je vie­šė­ję Tarp­ tau­ti­nio va­liu­tos fon­do (TVF) at­sto­vai. Į eks­per­tų pa­sta­bas ža­dė­ta at­si­žvelg­ti.

TVF mi­si­jos va­do­vė Ju­lie Ko­zack tei­gė, kad, Lie­tu­vai sie­kiant eko­ no­mi­kos au­gi­mo ir at­si­ga­vi­mo po kri­zės, rei­kia ska­tin­ti in­ves­ti­ci­jas, ku­rios yra svar­bios ge­ri­nant dar­ buo­to­jų pro­duk­ty­vu­mą. „Rei­kia pa­si­rū­pin­ti tva­riu at­si­ga­ vi­mu, in­ves­ti­ci­jo­mis, į ku­rias mes žvel­gia­me kaip į la­bai svar­bias at­si­ ga­vi­mui. Rei­kia to­liau ma­žin­ti ne­ dar­bą Lie­tu­vo­je, tu­rė­ti pro­duk­ty­vią ir ge­rai mo­ky­tą dar­bo jė­gą. Ma­no­ me, kad rei­kia plė­to­ti in­ves­ti­ci­jas, o pro­duk­ty­vu­mas tu­ri atei­ti iš in­ ves­ti­ci­jų atei­ty­je“, – sa­kė J.Ko­zack po su­si­ti­ki­mo su prem­je­ru Al­gir­du But­ke­vi­čiu­mi. Pa­sak eks­per­tės, no­rint pa­ge­rin­ ti ša­lies eko­no­mi­kos būk­lę, Lie­tu­ vai taip pat rei­kia rū­pin­tis fis­ka­li­ ne po­li­ti­ka. „Mes ma­no­me, kad Lie­tu­vai la­ bai svar­bu pa­di­din­ti tai, ką mes va­di­na­me fis­ka­li­nės po­li­ti­kos su­ švel­ni­ni­mu, fis­ka­li­ne erd­ve. Mes

ma­no­me, kad yra daug ga­li­my­ bių tai pa­da­ry­ti pa­di­di­nant Lie­tu­ vos pa­ja­mas. Lie­tu­vos pa­ja­mos pa­ gal BVP yra že­miau­sios ES ir mes ma­no­me, kad yra ga­li­my­bė per­kel­ti re­gu­lia­vi­mą pa­ja­mų nau­dai“, – sa­ kė TVF at­sto­vė.

Ju­lie Ko­zack:

Lie­tu­vos pa­ja­mos pa­ gal BVP yra že­miau­ sios ES ir mes ma­no­ me, kad yra ga­li­my­bė per­kel­ti re­gu­lia­vi­mą pa­ja­mų nau­dai. Anot J.Ko­zack, vie­na Lie­tu­vos pro­ble­mų yra blo­gų­jų pa­sko­lų ly­ gis. Tie­sa, spe­cia­lis­tė ma­no, kad jei­gu ša­ly­je bū­tų ska­ti­na­ma iš­duo­

Pa­ta­ri­mai: ša­lies eko­no­mi­ka aug­tų spar­čiau, jei­gu ša­lies po­li­ti­kai at­si­žvelg­tų į TVF spe­cia­lis­tų pa­ta­ri­mus.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

ti pa­sko­las, tai pa­di­din­tų eko­no­mi­ kos au­gi­mą. „Kal­bant apie ban­kų sis­te­mą, ma­ty­ti, kad ji lik­vi­di. Blo­gų­jų pa­ sko­lų ly­gis ma­žė­ja, ta­čiau vis dar yra pa­ly­gin­ti aukš­tas. Ir tai rei­ka­lau­ja bud­ru­mo ban­kų sek­to­riu­je. Per kri­ zę iš­vy­do­me tai, kad rei­kia stip­raus pri­žiū­rė­to­jo“, – sa­kė J.Ko­zack. Api­bend­rin­da­ma Lie­tu­vos eko­ no­mi­kos pa­dė­tį, J.Ko­zack tei­gė,

kad Lie­tu­vos sie­kis įsi­ves­ti eu­rą yra svei­kin­ti­nas ir tu­rė­tų ša­liai at­neš­ ti nau­dos. „Ži­no­ma, mes ma­no­me, kad eu­ro įve­di­mas – svar­bus Lie­tu­vos tiks­las. Sup­ran­ta­ma, įve­di­mo lai­ kas pri­klau­so nuo Lie­tu­vos žmo­ nių ir Vy­riau­sy­bės, bet la­bai svar­bu ban­dy­ti ati­tik­ti eu­ro įve­di­mo kri­te­ ri­jus. Lie­tu­vai bus nau­dos įsi­ve­dus eu­rą“, – kal­bė­jo J.Ko­zack.

Ša­lies prem­je­ras A.But­ke­vi­čius tei­gė, kad Vy­riau­sy­bė at­si­žvelgs į TVF eks­per­tų pa­sta­bas. Be to, dau­ge­lis jų nu­ma­ty­ta Vy­riau­sy­bės pro­gra­mo­je. „Sri­tys, ku­rios bu­vo pa­lies­tos, – emig­ra­ci­jos po­li­ti­ka, aukš­tas ne­dar­bas ir, aiš­ku, griež­ tas fis­ka­li­nės po­li­ti­kos vyk­dy­mas, – nu­ma­ty­tos Vy­riau­sy­bės pro­gra­ mo­je“, – už­tik­ri­no A.But­ke­vi­čius. „Klaipėdos“, BNS inf.

PVM leng­va­tas ver­tins at­sar­giai Al­gos ma­žes­nės tik Bal­ka­nuo­se Į po­li­ti­kų siū­lo­mas įvai­rias pri­dė­ti­ nės ver­tės mo­kes­čio (PVM) leng­va­ tas bus žiū­ri­ma at­sa­kin­gai, o ry­toj Sei­mo na­riai ir vers­lo at­sto­vai tar­ sis, ko­kią įta­ką ta­ri­fų dy­džiai ga­li pa­da­ry­ti vers­lui ir var­to­ji­mui.

Kol kas Sei­me re­gist­ruo­tos ke­lios pa­tai­sos, ku­rio­mis siū­lo­mos PVM leng­va­tos. Iki 9 pro­c. siū­lo­ma ma­ žin­ti PVM vieš­bu­čių pa­slau­goms, me­no ir kul­tū­ros ren­gi­niams bei kū­rė­jų ir at­li­kė­jų pa­slau­goms. Taip pat siū­lo­ma leis­ti PVM su­si­grą­žin­ ti įmo­nėms, per­kan­čioms nau­jus au­to­mo­bi­lius, ku­rių ver­tė iki 121 tūkst. li­tų. Sei­mas praė­ju­sią va­sa­rą svars­tė dau­gy­bę PVM su­ma­ži­ni­mo pa­tai­ sų, bet vi­sas jas at­me­tė. Kol kas jas siū­lę par­la­men­ta­rai pa­tai­sų iš nau­ jo ne­re­gist­ra­vo, nes po Sei­mo rin­ ki­mų bu­vo nu­tar­ta, kad anks­tes­ni siū­ly­mai bus ap­svars­ty­ti Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­te. Rytoj ko­mi­te­te vyks par­la­men­ta­rų ir vers­lo at­sto­vų pa­si­ta­ri­mas dėl PVM

ta­ri­fų dy­džių įta­kos vers­lui ir var­to­ji­ mui. Įp­ras­tas PVM ta­ri­fas nuo 2009ųjų ru­dens yra 21 pro­c. Šiuo me­tu leng­va­ti­niai 9 pro­c. PVM ta­ri­fai ga­lio­ja ši­lu­mai, ke­ lei­vių ir ba­ga­žo ve­ži­mui, taip pat laik­raš­čiams, žur­na­lams ir ki­tiems pe­rio­di­niams lei­di­niams. 5 pro­c. ta­ri­fas tai­ko­mas kom­pen­suo­ja­mie­ siems vais­tams ir neį­ga­lių­jų tech­ ni­nės pa­gal­bos prie­mo­nėms. Prem­je­ras Al­gir­das But­ke­vi­čius tei­gė, kad į po­li­ti­kų siū­lo­mas PVM leng­va­tas bus žiū­ri­ma at­sa­kin­giau.

Ko­men­tuo­da­mas ša­lies sie­kį 2015 m. įsi­ves­ti eu­rą, prem­je­ras sa­kė, kad di­džiau­sią pa­vo­jų tam ga­li kel­ ti inf­lia­ci­ja. „Mums di­džiau­sia grės­mė yra inf­lia­ci­jos su­val­dy­mas. Ne­pap­ras­ tai at­sa­kin­gai rei­kės elg­tis Sei­me. Ypač svars­tant 2014 m. biu­dže­tą. Taip pat at­sa­kin­gai rei­kės žvelg­ ti į pa­teik­tas įsta­ty­mo pa­tai­sas, ku­rios nu­ma­ty­tos įvai­riau­sioms PVM leng­va­toms priim­ti“, – tei­gė A.But­ke­vi­čius. „Klaipėdos“, BNS inf.

Leng­va­tos: šiuo me­tu ma­žiau­sias PVM ta­ri­fas tai­ko­mas kom­pen­suo­

ja­mie­siems vais­tams.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Lie­tu­vo­je mo­ka­mas at­ly­gis už vie­ną dar­bo va­lan­dą – be­veik pen­kis kar­tus ma­žes­nis už vi­du­ ti­nį, mo­ka­mą ES ša­ly­se, ir men­ kiau­sias tarp Bal­ti­jos vals­ty­bių.

Nau­jau­si ES sta­tis­ti­kos agen­tū­ros „Eu­ros­tat“ duo­me­nys ro­do, kad Lie­tu­vo­je mo­ka­mas at­ly­gi­ni­mas už vie­ną dar­bo va­lan­dą – vie­nas ma­žiau­sių Bend­ri­jo­je. Lie­tu­vo­je mo­ka­mo at­ly­gi­ni­mo me­dia­na 2010 m. sie­kė 2,7 eu­ro (9,3 li­to) už va­lan­dą. Tai – ma­ žiau­sia at­ly­gi­ni­mo su­ma tri­jo­se Bal­ti­jos vals­ty­bė­se ir vie­na ma­ žiau­sių ES. At­ly­gi­ni­mų me­dia­na ro­do, kad pu­sė dar­buo­to­jų už­dir­ba dau­ giau, nei mi­nė­tas dy­dis, ir pu­sė – ma­žiau. Ma­žes­ni at­ly­gi­ni­mai už vie­ną dar­bo va­lan­dą tarp ES ša­lių prieš ke­le­rius me­tus bu­vo mo­ka­ mi tik Bul­ga­ri­jo­je – 1,5 eu­ro (5,2

li­to) ir Ru­mu­ni­jo­je – 2 eu­rai (6,9 li­to). Lie­tu­vo­je vy­rų at­ly­gi­ni­mas 2010 m. bu­vo kiek di­des­nis nei mo­te­rų. Vy­rai per va­lan­dą už­dir­ bo be­veik 10 li­tų, o mo­te­rys vie­ nu li­tu ma­žiau. Lie­tu­vo­je bu­vo 27,2 pro­c. žmo­nių, ku­rių at­ly­gi­ ni­mai itin ma­ži, – ne­sie­kian­tys dvie­jų treč­da­lių vi­du­ti­nio dar­bo už­mo­kes­čio. To­kį at­ly­gį gau­nan­ čių dar­buo­to­jų da­lis Lie­tu­vo­je – vie­na di­džiau­sių ES. Di­džiau­siais at­ly­gi­ni­mais prieš mo­kes­čius už vie­ną dar­bo va­lan­ dą ga­lė­jo džiaug­tis Da­ni­jos, Ai­ri­ jos ir Liuk­sem­bur­go gy­ven­to­jai. Da­ni­jo­je už dar­bo va­lan­dą bu­vo mo­ka­ma 25 eu­rai (86,3 li­to), Ai­ri­ jo­je – 18,3 eu­ro (63,2 li­to), Liuk­ sem­bur­ge – 17,8 eu­ro (61,5 li­to). „Eu­ros­tat“ duo­me­ni­mis, ES vi­ dur­kis sie­kė 13,2 eu­ro (45,6 li­to). „Klaipėdos“, BNS inf.

10

AntrADIENIS, vasario 12, 2013

pasaulis Be­ne­dik­tas XVI Be­ne­dik­tas XVI, ku­ris anks­čiau bu­

vo ži­no­mas kaip Jo­sep­has Aloi­sas Rat­zin­ge­ris, gimė 1927 m. ba­land­žio 16 d. Markt­lio prie Ino mies­te­ly­je Ba­ va­ri­jo­je – pie­tinė­je Vo­kie­ti­jos žemė­ je, ku­rio­je dau­gu­ma gy­ven­tojų yra ka­ta­li­kai. Jis bu­vo įšven­tin­tas į ku­ni­gus 1951

m., maž­daug tuo pa­čiu me­tu, kaip ir jo vy­res­ny­sis bro­lis Geor­gas. Tais pat me­tais jis ta­po teo­lo­gi­jos do­cen­tu, o būda­mas vos 30-ies ap­si­gynė teo­lo­ gi­jos dak­ta­ro laipsnį. 1958 m. jis pra­dėjo dėsty­ti teo­lo­giją

Frei­zin­go ko­le­gi­jo­je. J.A.Rat­zin­ge­ris vėliau dėstė ke­liuo­se ki­tuo­se Vo­kie­ ti­jos uni­ver­si­te­tuo­se, įskai­tant Bo­nos, Miuns­te­rio ir Rėgens­bur­go.

į ne­laisvę. Pa­leis­tas į laisvę, J.A.Rat­ zin­ge­ris pa­si­rin­ko teo­lo­gi­jos stu­di­jas ir ta­po ku­ni­gu. Did­žiau­sią kar­je­ros šuolį J.A.Rat­zin­

ge­ris at­li­ko 1981 m., kai Ka­ta­likų baž­ ny­čiai va­do­va­vo Jo­nas Pau­lius II. po Miun­che­no ir Frei­zin­go ar­ki­vys­ Ta­da jis pa­skir­tas Va­ti­ka­no tikė­ji­mo ku­pu, o ne­tru­kus bu­vo įšven­tin­tas į moks­lo kong­re­ga­ci­jos pre­fek­tu. kar­di­no­lus. Tei­gia­ma, kad J.A.Rat­zin­gerį su ve­ Būda­mas 50-ies, J.A.Rat­zin­ge­ris ta­

Vie­ta: pa­si­trau­kus Be­ne­dik­tui XVI, Šven­ta­sis Sos­tas va­sa­rio 28 d. liks tuš­čias.

„Scan­pix“ nuo­tr.

Pa­lie­ka Šventąjį Sostą

Pas­ta­ra­sis Ro­mos ka­ta­likų baž­ny­čios va­ do­vas po­stą pa­li­ko prie­š be­veik 600 me­ tų – 1415 m. Va­kar pa­saulį ap­skrie­jo is­to­ rinė ži­nia – po­pie­žius Be­ne­dik­tas XVI pa­ lie­ka po­stą. Ne­tikė­tas pa­reiš­ki­mas

Kar­di­no­las Aud­rys Juo­zas Bač­kis ap­gai­les­ta­vo dėl po­pie­žiaus Be­ ne­dik­to XVI spren­di­mo trauk­tis. „Len­kiu galvą prie­š da­bar­ti­nio po­ pie­žiaus spren­dimą. Jis pa­ro­do, kad jo in­te­lek­tas ne­pap­ras­tas, kultū­ ra ne­pap­ras­ta, jis pa­jėgia vi­sur ei­ ti, bet gal jau kūnas ne­be­tar­nau­ja. Man skau­du, tai bu­vo tik­rai di­dis po­pie­žius – sa­vo pa­sau­lio dyd­žiu, sa­vo kultū­ra“, – sakė A.J.Bač­kis. Dau­ge­liui Šven­to­jo Tėvo ži­nia nu­skambė­jo kaip per­kūnas iš gied­ ro dan­gaus. Lie­tu­vos am­ba­sa­dorė prie Šven­to­jo Sos­to Ire­na Vaiš­vi­ laitė pa­brėžė: „Tai fak­tiš­kai be­veik tūkstant­me­čio pre­ce­den­tas. Ab­so­ liu­čios dau­gu­mos po­pie­žių pa­rei­gas už­baig­da­vo mir­tis. Ži­nia tik­rai bu­vo ne­tikė­ta.“ „Tai bu­vo nau­jie­na mums vi­siems“, – taip va­kar dien­raš­čiui sakė Kau­no aki­vys­ku­pi­jos at­sto­vas spau­dai Da­rius Chmie­liaus­kas. Is­to­ri­nis spren­di­mas

85 metų Be­ne­dik­tas XVI, ku­rio pa­ sau­lie­ti­nis var­das Jo­sep­has Aloi­ sas Rat­zin­ge­ris, ži­nią apie pa­si­ trau­kimą pa­skelbė per su­si­ti­kimą su Va­ti­ka­no kar­di­no­lais. Jis sakė, kad dėl am­žiaus ne­be­tu­ri jėgų va­ do­vau­ti. „Rei­ka­lin­ga tiek kūno, tiek pro­to stip­rybė – stip­rybė, ku­ri per ke­le­rius pa­sta­ruo­sius mėne­sius ma­ny­je taip su­men­ko, kad turė­jau pri­pa­žin­ti sa­vo ne­gebė­jimą tin­ka­

mai ei­ti man pa­tikė­tos tar­ny­bos“, – sakė po­pie­žius. Be­ne­dik­tas XVI po­stą pa­liks va­ sa­rio 28-ąją, o konk­la­va, per ku­rią bus ren­ka­mas nau­ja­sis po­pie­žius, bus su­šauk­ta iki ko­vo pa­bai­gos. Va­ti­ka­nas pa­reiškė, kad nau­jas po­pie­žius bus iš­rink­tas iki šv. Ve­ lykų. Pa­sak Fe­de­ri­co Lom­bar­di, Va­ ti­ka­no at­sto­vo, konk­lavą būtų ga­li­ ma su­šauk­ti per 15 ar 20 dienų nuo at­si­sta­ty­di­ni­mo, nes ne­būti­na lai­ ky­tis tra­di­ci­nio ge­du­lo lai­ko­tar­pio.

Tai fak­tiš­kai be­veik tūkstant­me­čio pre­ ce­den­tas. Pre­ten­dentų pa­keis­ti Be­ne­diktą XVI yra, ta­čiau tarp jų nėra aki­vaiz­ daus fa­vo­ri­to, – to­kia pa­ti si­tua­ci­ja bu­vo su­si­klos­čiu­si ir 2005 m. Be­veik še­šis šimt­me­čius did­žiau­ sią pa­sau­lio re­li­ginę bend­ruo­menę val­dan­tys po­pie­žiai po­stą pa­lik­da­ vo tik mir­da­mi. Pas­ta­ra­sis gy­vas po­stą pa­likęs Baž­ny­čios va­do­vas bu­vo Gri­ga­lius XII. Jis 1415 m. bu­vo pri­vers­tas už­ leis­ti po­stą per Kons­tan­cos vi­suo­ tinį baž­ny­tinį su­si­rin­kimą. Ta­da bu­vo pa­nai­kin­ta Va­karų baž­ny­čios schiz­ma: pre­ten­zi­jas į sostą bu­vo pa­reiškę dar du po­pie­žiai iš Pi­zos ir

Avin­jo­no – Be­ne­dik­tas XIII ir Jo­nas XXIII. 1417 m. bu­vo iš­rink­tas nau­ jas po­pie­žius Mar­ty­nas V. Per dviejų tūkstant­me­čių Baž­ ny­čios is­to­riją Šven­to­jo Tėvo tia­ rą sa­vo no­ru yra nu­si­ėmę pen­ki po­nti­fi­kai. Daug jų bu­vo nu­vers­ti ar­ba išt­rem­ti. 21 po­pie­žius yra pri­ pa­žin­tas kan­ki­niu, dar de­vy­ni lai­ ko­mi kan­ki­niais. Ke­tu­ri Ka­ta­likų baž­ny­čios va­do­vai mirė trem­ty­je ar­ba kalė­ji­me, še­ši bu­vo nu­žu­dy­ ti, du mirė nuo su­ža­lo­jimų, pa­tirtų per riau­šes, o vie­nas žu­vo įgriu­vus pa­sta­to sto­gui. Griež­tas kon­ser­va­to­rius

Be­ne­dik­tas XVI Ro­mos ka­ta­likų baž­ny­čiai pra­dėjo va­do­vau­ti 2005 m. po sa­vo pirm­ta­ko Jo­no Pau­liaus II mir­ties. Jis ta­po vy­riau­siu kar­ di­no­lu, iš­rink­tu po­pie­žiu­mi, nuo Kle­men­so XII laikų, ku­riam 1730 m. taip pat bu­vo 78-eri. Be to, Be­ne­dik­tas XVI yra pir­ma­ sis vo­kie­tis po­pie­žius nuo Vik­to­ro II (1055–1057 m.) laikų. Būda­mas kar­di­no­las J.A.Rat­zin­ ge­ris bu­vo vie­nas ar­ti­miau­sių Jo­ no Pau­liaus II ap­lin­kos as­menų. Jis lai­ko­mas kon­ser­va­ty­vių pa­žiūrų, griež­tu Ka­ta­likų baž­ny­čios tra­di­ cijų rėmėju, yra pel­nęs Die­vo rot­ vei­le­rio pra­vardę. Be­ne­dik­tas XVI at­vi­rai pa­si­sakė prie­š ho­mo­sek­sua­lumą, tos pa­čios ly­ties at­stovų san­tuo­kas, eu­ta­na­ ziją, abor­tus, klo­na­vimą, pre­zer­ va­ty­vus ir mo­te­ris ku­ni­ges. Nors Be­ne­dik­tas XVI pri­pa­ži­no, jog trau­kia­si dėl svei­ka­tos, jo at­sto­ vai ra­mi­no, kad po­nti­fi­kas ne­ser­ga. „Jo­kio­mis ūmio­mis ar ki­to­kio­mis li­go­mis po­nti­fi­kas šiuo me­tu ne­ ser­ga, ži­no­ma, derėtų at­si­žvelg­ti į po­pie­žiaus am­žių“, – aiš­ki­no Va­ ti­ka­no at­sto­vas F.Lom­bar­di. Pa­rengė Va­len­ti­nas Ber­žiū­nas

Kaip vyks­ta rin­ki­mai? Po­pie­ž iaus at­si­sta­ty­d i­n i­mas yra nu­ ma­t y­tas baž­ny­t inės teisės ko­dek­se, nors tai re­tai įgy­ven­d i­na­ma. Po­pie­ žius ren­ka­mas konk­la­vo­je. Jo­je da­ly­ vau­ja Baž­ny­čios kar­d i­no­lai. Tra­d i­ci­ ja nu­ma­to, kad po­pie­žius ren­ka­mas iš kar­di­nolų, nors teo­riš­kai konk­la­va ga­ lėtų rink­ti bet kurį ti­kintįjį. Konk­la­va

trun­ka tol, kol iš­ren­ka­mas po­pie­ž ius. syklė. Anks­čiau per konk­lavą kar­di­no­ Rin­ki­mai vyks­ta Siks­to kop­ly­čio­je. Per lai ne­galė­da­vo pa­lik­ti Siks­to kop­ly­čios, dieną su­ren­gia­mi du bal­sa­vi­mai. Nau­ ta­čiau 1996 m. Jo­nas Pau­lius II įvedė jas po­pie­žius iš­ren­ka­mas ta­da, kai vie­ pa­taisą, pa­gal ku­rią kar­di­no­lai vyks­ nam kan­d i­datų pa­ramą iš­reiš­k ia du tant konk­la­vai gy­ve­na ne kop­ly­čio­je, treč­da­liai kar­di­nolų. Tie­sa, jei konk­la­ o Va­ti­ka­ne pa­sta­ty­ta­me vieš­bu­ty­je ir va už­sitę­sia dau­giau nei dvi sa­vai­tes, net ga­li tarp bal­sa­vimų pa­si­vaikš­čio­ti įsi­ga­lio­ja pa­pras­tosios dau­gu­mos tai­ po už­da­rus Va­ti­ka­no so­dus.

Jau­nystė­je būsi­ma­sis po­pie­žius ku­

rį laiką pri­klausė Adol­fo Hit­le­rio jau­ ni­mo or­ga­ni­za­ci­jai („Hit­ler­ju­gend“). Bai­gian­tis Ant­ra­jam pa­sau­li­niam ka­ rui, J.A.Rat­zin­ge­ris bu­vo paim­tas į ka­ riuo­menę ir tar­na­vo prie­šlėktu­vinės gy­ny­bos da­li­ny­je. 1945 m. ame­ri­kie­ čių ka­riai J.A.Rat­zin­gerį bu­vo pa­ėmę

lio­niu po­pie­žiu­mi Jo­nu Pau­liu­mi II sie­jo ypač glau­dus ry­šys. Iš gre­timų ša­lių kilę dva­si­nin­kai vi­suo­met ras­ da­vo bendrą kalbą. Abu tar­pu­sa­vy ne tik kalbė­jo vo­kiš­kai, bet ir laikė­ si vie­no­dos nuo­monės abortų le­ga­ li­za­vi­mo, mo­terų šven­ti­ni­mo į ku­ni­ gus, šeimų kūri­mo klau­si­mais.

Krei­pi­ma­sis į kar­di­no­lus „Brangūs bro­l iai, pa­k vie­č iau jus į šią kon­s is­to­r iją ne tik dėl trijų ka­no­ ni­z a­c ijų, bet ir norė­d a­m as pra­neš­ ti jums apie spren­d imą, ku­r is la­b ai svar­bus Baž­ny­č ios gy­ve­n i­mui. Pa­ kar­to­t i­nai iš­nag­r inėjęs sa­vo sąžinę prie­š Dievą, aš įsi­t i­k i­nau, kad ma­no jėgos dėl se­ny­vo am­ž iaus ne­b ėra tin­k a­mos de­ra­m ai vyk­dy­t i šv. Pet­ ro tar­nystę. Pui­k iai su­pran­t u, kad ši tar­nystė dėl sa­vo es­m i­n io dva­s i­ nio po­būdžio tu­r i būti at­l ie­ka­ma ne tik žod­ž iais ir dar­b ais, bet ir mal­do­ mis bei kan­č io­m is. Ta­č iau šian­d ie­ nia­me pa­s au­ly­j e, ku­r ia­me vyks­t a to­k ie grei­t i po­k y­č iai ir pur­to klau­s i­ mai, tu­r in­t ys di­delę reikšmę gy­ve­

ni­mui ir tikė­ji­mui, no­r int va­do­vau­ ti šv. Pet­ro sos­t ui ir skelb­t i evan­ge­ liją, būti­na dva­s ios ir kūno stip­r ybė – stip­r ybė, ku­r i per pa­sta­r uo­sius ke­ letą mėne­sių ma­ny­je taip su­mažė­jo, jog tu­r iu pri­s i­p a­ž in­t i ne­s u­ge­b an­t is adek­va­č iai at­l ik­t i man pa­t ikėtų pa­ reigų. Dėl šios prie­ž as­t ies, ge­rai ži­ no­da­mas šio veiks­mo rim­t umą, vi­ siš­k ai lais­va va­l ia aš at­s i­s a­k au Ro­ mos vys­k u­po, šv. Pet­ro įpėdi­n io, pa­ reigų, ku­r ios man bu­vo pa­t ikė­tos 2005 m. ba­land­ž io 19 d. Nuo 2013 m. va­s a­r io 28 d. 20 val. Ro­mos sos­t as, šv. Pet­ro sos­t as, bus lais­vas ir konk­ la­va turės iš­r ink­t i naują aukš­č iau­ siąjį po­nti­f iką.“

At­sis­ta­ty­dinę po­pie­žiai ir jų is­to­ri­jos Per dviejų tūkstant­me­čių Baž­ny­čios is­to­riją Šven­to­jo Tėvo tiarą sa­vo no­ru yra nu­si­ėmę pen­k i po­nti­fi ­kai.

1294 m. Ce­les­ti­nas V – pa­pras­tas

at­si­skyrė­lis, ku­ris bu­vo iš­rink­tas po­ pie­žiu­mi sie­kiant už­baig­ti kar­di­nolų gin­čus – pa­si­rodė ne­san­tis pa­jėgus va­do­vau­ti Baž­ny­čiai ir at­si­sta­ty­di­no po kiek il­ges­nio nei pen­kių mėne­sių val­dy­mo. Jis pa­skelbė bulę, su­tei­ kian­čią po­nti­fi­kams ga­li­mybę pa­si­ trauk­ti iš po­sto, ir taip at­vėrė ke­lią sau pa­čiam pa­si­trauk­ti.

1045 m. Be­ne­dik­tas IX, pa­garsėjęs kaip vie­nas la­biau­siai su­si­komp­ro­mi­ ta­vu­sių Baž­ny­čios va­dovų, par­davė po­pie­žiaus po­stą sa­vo krikš­tatė­viui – die­vo­bai­min­gam ku­ni­gui Gio­van­ni Gra­zia­no, kad galėtų su­si­tuok­ti. Kaip tei­gia­ma, jis ne­su­gebė­jo įkalbė­ti sa­vo iš­rink­to­sios už jo tekė­ti ir mėgi­no vėl 1415 m. po­pie­žius Gri­ga­lius XII at­ įsit­vir­tin­ti Ro­mo­je. si­sta­ty­di­no, kad už­baigtų Va­karų schizmą. 1046 m. G.Gra­zia­no, ku­ris trum­ pam ta­po po­pie­žiu­mi Gri­ga­liu­mi 1804 m. Pi­jus VII pa­si­rašė do­ku­ VI ir dau­ge­lio bu­vo lai­ko­mas tik­ru mentą dėl pa­si­trau­ki­mo iš po­pie­ po­nti­fi­ku, ne­pai­sant Be­ne­dik­to IX žiaus sos­to, prie­š iš­vyk­da­mas į Pa­ry­ mėgi­nimų smur­tu su­si­grąžin­ti tia­ žių karū­nuo­ti Prancū­zi­jos im­pe­ra­to­ rą, bu­vo pri­vers­tas at­si­sta­ty­din­ti dėl riaus Na­po­leo­no. Tas do­ku­men­tas kal­ti­nimų, kad jis nu­si­pir­ko Šven­to­jo turė­jo įsi­ga­lio­ti, jei­gu po­nti­fi­kas būtų Tėvo ti­tulą. buvęs įka­lin­tas Prancū­zi­jo­je.

11

ANTRADIENIS, vasario 12, 2013

rubrika sveikata@kl.lt Redaktorė Jolanta Juškevičienė

sveikata

Re­ta li­ga pa­kei­tė gy­ve­ni­mą Užk­ri­tę akių vo­kai, bur­no­je strin­gan­tis kąs­nis, ne­šu­kuo­ti plau­kai, nes neį­ma­no­ ma pa­kel­ti ran­kų, ir iki rea­ni­ma­ci­jos at­ ve­jan­tys du­su­lio prie­puo­liai. To­kio­mis bė­do­mis skun­džia­si mias­te­ni­ja ser­gan­tys žmo­nės. Ši re­ta li­ga klai­pė­die­tei gy­ve­ni­mą ap­ver­tė aukš­tyn ko­jo­mis.

Sand­ra Lu­ko­šiū­tė s.lukosiute@kl.lt

iš ten vė­liau atė­jo spė­ji­mą pa­tvir­ti­ nęs at­sa­ky­mas.

Iš pra­džių įta­rė in­sul­tą

Gal­vo­jo apie Lė­bar­tus

Veik­li bei ener­gi­ja trykš­tan­ti 70 me­tų Alek­sand­ra Ja­fi­mo­va iki per­ nykš­čio pa­va­sa­rio svei­ka­ta ne­si­ skun­dė. Ne­ti­kė­tas du­su­lio prie­ puo­lis mo­te­rį už­klu­po dir­ban­čią so­de. Kai­my­nė iš­kvie­tė grei­tą­ją pa­gal­ bą, ku­ri Alek­sand­rą nu­ve­žė į li­go­ ni­nę. Po ke­lių die­nų ji bu­vo iš­leis­ta na­mo, taip ir ne­nus­ta­čius du­su­lio prie­žas­ties.

Pa­cien­tė jau­tė, kad kū­nas vis la­biau silps­ta: ji ne­be­ga­lė­ jo pa­kel­ti gal­vos, ap­ si­vers­ti lo­vo­je, tad atė­ju­si slau­gy­to­ja ap­vers­da­vo ją nuo vie­no šo­no ant ki­to. Pa­bu­vus na­muo­se po­rą die­nų pa­ sun­kė­ju­sio kvė­pa­vi­mo bei du­su­lio prie­puo­lis pa­si­kar­to­jo. A.Ja­fi­mo­vai dve­ji­no­si aky­se, nu­kri­to vo­kai, pa­ si­kei­tė vei­do mi­mi­ka, su­tri­ko kal­ ba. Ji ne­be­ga­lė­jo pa­kel­ti ran­kų bei jau­tė rau­me­nų silp­nu­mą. Šį­kart mo­te­ris bu­vo nu­vež­ta į ki­tą mies­to li­go­ni­nę ir pa­gul­dy­ta į In­sul­tų sky­rių. Mat me­di­kai įta­rė in­sul­tą. Ta­čiau, at­li­kus rei­kia­mus ty­ri­mus, diag­no­zė ne­pa­sit­vir­ti­no. Gy­dy­to­jai iš pra­džių ne­ga­lė­jo nu­ sta­ty­ti tik­ro­sios ne­ga­la­vi­mų prie­ žas­ties. Tik vė­liau jiems pra­dė­jo kil­ti įta­ri­mų, kad gal­būt klai­pė­die­ tė ser­ga ga­na re­ta li­ga – mias­te­ni­ ja. Į Vil­nių iš­siun­tus krau­jo ty­ri­mą,

„Li­ga ma­ne jau ėdė, vos ga­lė­jau pa­ vaikš­čio­ti“, – pri­si­mi­nė Alek­sand­ra. Li­go­ni­nė­je mo­te­riai pra­dė­tas tai­ ky­ti hor­mo­ni­nis gy­dy­mas, skir­ti ki­ti vais­tai, ku­riuos ji bus pri­vers­ta var­to­ti iki gy­ve­ni­mo pa­bai­gos. Pa­cien­tė jau­tė, kad kū­nas vis la­ biau silps­ta: ji ne­be­ga­lė­jo pa­kel­ti gal­vos, ap­si­vers­ti lo­vo­je, tad atė­ju­si slau­gy­to­ja ap­vers­da­vo ją nuo vie­no šo­no ant ki­to. Jos prie­žiū­ra rū­pi­no­ si ir vien­tur­čio sū­naus, pa­si­rin­ku­ sio jū­rei­vio duo­ną, žmo­na. Alek­sand­ra ne­jau­tė ko­jų, o ran­ kos pri­mi­nė pa­ga­liu­kus. Ji taip pat ne­ga­lė­jo val­gy­ti ir nu­ry­ti mais­to, tad per trum­pą lai­ką ne­te­ko 12 ki­ log­ra­mų. Užė­jus du­su­lio prie­puo­liams mo­te­ris bu­vo sku­biai nu­ga­be­na­ ma į rea­ni­ma­ci­jos ir in­ten­sy­vio­sios te­ra­pi­jos sky­rių. Per po­rą sa­vai­čių taip nu­ti­ko net tris kar­tus. „Jau bu­vau su­si­tai­kiu­si su min­ ti­mi, kad va­žiuo­siu į Lė­bar­tus“, – su­si­grau­di­nu­si sun­kiau­sius li­gos mo­men­tus pri­si­mi­nė mo­te­ris. Jos ma­ny­mu, jei­gu ne lai­ku me­ di­kų su­teik­ta pa­gal­ba, bū­tų už­du­ su­si. Li­go­ni­nė­je Alek­sand­ra pra­lei­do 2,5 mė­ne­sio – nuo ge­gu­žės pra­ džios iki lie­pos. Per tą lai­ką apie 20 die­nų ji pa­bu­vo rea­bi­li­ta­ci­jos sky­ riu­je. Iš ten mo­te­ris taip pat bu­vo pa­te­ku­si į rea­ni­ma­to­lo­gų ran­kas. Il­gas gy­dy­mas A.Ja­fim ­ o­vai išė­jo į nau­dą: ji pra­dė­jo pa­kel­ti gal­vą, at­ si­sės­ti lo­vo­je. Na­mo grį­žo ve­ži­mė­ly­je

Alek­sand­ra na­mo iš li­go­ni­nės grį­ žo sė­dė­da­ma neį­ga­ lio­jo ve­ži­mė­ly­je.

12

Pasekmės: mias­te­ni­ja iki tol buvusį visiškai sveiką žmogų pasodina į neįgaliojo vežimėlį.

„Shitterstock“ nuotr.

12

ANTRADIENIS, vasario 12, 2013

rubrika sveikata

Re­ta li­ga pa­kei­tė gy­ve­ni­mą

Po­zi­ci­ja: gri­pas iš Klai­pė­dos trauk­tis dar ne­ke­ti­na. Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Gri­pas nesitraukia Sand­ra Lu­ko­šiū­tė s.lukosiute@kl.lt

Gri­pas uos­ta­mies­ty­je kol kas ne­si­ ruo­šia už­leis­ti sa­vo po­zi­ci­jų – per sa­vai­tę ser­ga­mu­mas juo tik šok­te­ lė­jo, nors vi­ru­si­nių in­fek­ci­jų nu­sta­ ty­ta šiek tiek ma­žiau.

Klai­pė­dos vi­suo­me­nės svei­ka­tos cent­ro duo­me­ni­mis, praė­ju­sią sa­ vai­tę ūmio­mis vir­šu­ti­nių kvė­pa­vi­ mo ta­kų in­fek­ci­jo­mis su­si­rgo 2 658 klai­pė­die­čiai, iš jų 1 594 – vai­kai iki 17 me­tų.

Iš la­bo­ra­to­ri­nių ty­ ri­mų paaiš­kė­jo, kad uos­ta­mies­ty­je cir­ ku­liuo­ja toks pat gri­ pas, kaip ir vi­so­je Lie­tu­vo­je – A ti­po.

Praė­ju­sią sa­vai­tę nu­sta­ty­ti nau­ ji 747 gri­po at­ve­jai, iš jų 354 – vai­ kams. Prieš po­rą sa­vai­čių gri­pu sir­go 612 klai­pė­die­čių, iš jų 264 – vai­kai. Dėl sun­kios gri­po li­gos ei­gos į Klai­pė­dos ap­skri­ties li­go­ni­nes bu­vo pa­gul­dy­ti 99 pacientai, iš jų 65 – vai­kai. Dau­giau­sia sun­ kių li­go­n ių su­l au­k ė Klai­p ė­d os uni­ver­si­te­ti­nė ir Klai­pė­dos vai­kų

li­go­ni­nės. Praė­ju­sią sa­vai­tę rea­ni­ ma­ci­jos ir in­ten­sy­vio­sios te­ra­pi­ jos sky­riuo­se bu­vo gy­dy­ti 3 suau­ gę pa­cien­tai. Prieš po­rą sa­vai­čių to­kių li­go­nių bū­ta 7, iš jų 4 – vai­kai. Su­lauk­ta pir­mų­jų gri­po mė­gi­nių at­sa­ky­mų iš Vil­niaus. Iš la­bo­ra­to­ ri­nių ty­ri­mų paaiš­kė­jo, kad uos­ta­ mies­ty­je cir­ku­liuo­ja toks pat gri­ pas, kaip ir vi­so­je Lie­tu­vo­je – A ti­po. Vie­ni spe­cia­lis­tai jį va­di­na se­ zo­ni­niu, ki­ti – pan­de­mi­niu. Pir­mą kar­tą į Vil­nių bu­vo iš­siųs­ti pen­ki mė­gi­niai. Į la­bo­ra­to­ri­ją Vil­niu­je iš­siųs­ta dar 11 nau­jų gri­po mė­gi­nių. Kaip pa­ste­bi Klai­pė­dos vi­suo­ me­nės svei­ka­tos cent­ro Užk­re­čia­ mų­jų li­gų kont­ro­lės ir pro­fi­lak­ti­ kos sky­riaus vy­riau­sio­ji spe­cia­lis­tė Ina Kuz­ne­co­va, šie­met be­ne pir­mi me­tai, kai tiek daug gri­po mė­gi­nių siun­čia­ma į la­bo­ra­to­ri­ją. Gri­po mė­gi­nius at­ren­ka še­šios uos­ta­mies­čio gy­dy­to­jos: pen­kios jų dir­ba po­lik­li­ni­ko­se ir vie­na li­go­ ni­nė­je. Praė­ju­sią sa­vai­tę uos­ta­mies­ty­je ser­ga­mu­mo ro­dik­lis nuo 167 at­ve­ jo nu­kri­to iki 165,8 at­ve­jo 10 tūkst. gy­ven­to­jų. Pa­ly­gin­ti su praė­ju­sių me­tų tuo pa­čiu lai­ko­tar­piu, šie­ met ser­ga­mu­mas per­ša­li­mo li­go­ mis išau­go be­veik ke­tu­ris kar­tus. Di­džiau­sias ser­ga­mu­mas Klai­pė­ dos ap­skri­ty­je už­fik­suo­tas Klai­pė­ do­je ir Kre­tin­gos ra­jo­ne.

Konsultacija Tu­ri­te klau­si­mų, su­si­ju­sių su svei­ ka­tos prie­žiū­ra, bet ne­ži­no­te, kur kreip­tis? No­rė­tu­mė­te ko nors pa­ si­tei­rau­ti gy­dy­to­jo, ta­čiau ma­no­ te, kad dėl ši­to ne­ver­ta ei­ti į gy­dy­ mo įstai­gą? Ra­šy­ki­te mums: svei­ kata@kl.lt ar­ba skam­bin­ki­te tel. 397 705. At­sa­ky­mų ieš­ko­ti jums pa­dės dien­raš­čio „Klai­pė­da“ prie­ das „Svei­ka­ta“.

– Ma­mai pen­si­nin­kei po in­sul­to pra­si­dė­jo epi­lep­si­jos prie­puo­ liai. Li­go­ni­nė­je jai sky­rė vais­tų (nu­ro­do­mas konk­re­tus pa­va­di­ ni­mas), o šei­mos gy­dy­to­ja at­si­ sa­kė juos iš­ra­šy­ti kaip kom­pen­ suo­ja­mus. Nors šie vais­tai yra kom­pen­suo­ja­mų­jų vais­tų są­ra­ še. Kaip tu­rė­tų bū­ti iš tik­rų­jų? Klai­pė­dos te­ri­to­ri­nės li­go­ nių ka­sos Kont­ro­lės sky­riaus vy­riau­sio­ji spe­cia­lis­tė Vil­ma Špo­gie­nė:

– Kom­pen­suo­ja­mų­jų vais­tų, esan­ čių są­ra­še, sky­ri­mas pri­klau­so nuo diag­no­zės. Epi­lep­si­ja yra kaip bend­ ri­nis li­gos pa­va­di­ni­mas, bet ji ga­ li pa­si­reikš­ti skir­tin­gais po­žy­miais. Apie konk­re­tų li­gos ko­do už­ra­šy­mą ir pri­tai­ky­mą žmo­gui ga­li spręs­ti tik gy­dan­tis gy­dy­to­jas. Jū­sų mi­nė­ti vais­tai kom­pen­suo­ ja­mi, kai žmo­gus ser­ga epi­lep­si­ja, bet tu­ri bū­ti nu­ro­dy­ta konk­re­ti li­ gos diag­no­zė pa­gal Te­ri­to­ri­nės li­go­ nių ka­sos ko­dą: 10, G40.2, G40.3, G40.6. Šiuo at­ve­ju mi­nė­ti vais­tai yra kom­pen­suo­ja­mi 100 pro­c. Ki­ tais at­ve­jais, kai li­ga už­ko­duo­ta šiais ko­dais: G40.0, G40.1, G40.4, G40.5, G40.7-9, šie vais­tai kom­ pen­suo­ja­mi 80 pro­c. Jie taip pat ski­ria­mi ser­gant iš­sė­ti­ne skle­ro­ze, ki­tais de­mie­li­ni­zuo­jan­čiais cent­ ri­nės ner­vų sis­te­mos su­si­rgi­mais. Jei­gu žmo­gui ky­la klau­si­mų, jis ga­li kreip­tis į Klai­pė­dos te­ri­to­ri­nę li­go­ nių ka­są, Kont­ro­lės sky­rių.

Po­ky­čiai: A.Ja­fi­mo­va ap­gai­les­ta­vo, kad li­ga pa­kei­tė net jos vei­do bruo­žus – nuo vais­tų jis bū­na pa­ti­nęs.

Ją ėmė­si pri­žiū­rė­ti de­ 11 šim­čia me­tų vy­res­nė se­suo. Apie po­rą sa­vai­čių li­go­nę

kil­no­jo ar­ti­mie­ji. Tik vė­liau ji pra­dė­jo po tru­pu­ tį ju­dė­ti, vaikš­čio­ti. Ta­čiau po ke­ lių mė­ne­sių lai­ki­ną pa­ge­rė­ji­mą vėl pa­kei­tė pra­si­dė­jęs du­su­lys, rai­bu­ lia­vi­mas aky­se. Alek­sand­ra vėl at­si­dū­rė li­go­ni­ nė­je. Veik­lą pa­kei­tė ap­ri­bo­ji­mai

Gy­dy­to­jai paaiš­ki­no, kad Alek­ sand­ros li­ga yra ge­ne­ti­nė ir ga­li bū­ti pa­vel­dė­ta. Grį­žu­si iš li­go­ni­nės mo­ te­ris dau­giau apie mias­te­ni­ją su­ži­ no­jo iš in­ter­ne­to. Nors tiks­lios li­gos prie­žas­tys nė­ ra ži­no­mos, pa­šne­ko­vė spė­jo, kad ją iš­pro­vo­kuo­ti ga­lė­jo ir prieš tai ga­na stip­riai nu­kri­tęs he­mog­lo­bi­nas. A.Ja­fi­mo­vai ne­te­ko gir­dė­ti, kad šia re­ta li­ga dar kas nors sirg­tų Klai­pė­do­je. Iki ne­ti­kė­tai už­klu­pu­sios li­gos Alek­sand­ra ne­si­mė­ga­vo ra­mia pen­ si­ja – rū­pi­no­si dviem so­dais, dir­bo dau­gia­bu­čio na­mo bend­ri­jos pir­ mi­nin­ke, vai­ra­vo au­to­mo­bi­lį. Tad diag­no­zė pri­ly­go per­kū­nui iš gied­ro dan­gaus. Tuo la­biau kad di­ des­nių svei­ka­tos bė­dų ji iki tol ne­ tu­rė­jo. Ne­pa­gy­do­ma, bet pri­stab­do­ma

Li­ga kar­di­na­liai pa­kei­tė mo­ters gy­ ve­ni­mą. Iki li­gos ak­ty­viai gy­ve­nu­ si Alek­sand­ra ga­li paei­ti tik rem­da­ ma­si į sie­ną ar­ba su laz­de­le. Ji taip pat ne­ga­li ner­vin­tis, per­ si­šal­dy­ti, var­to­ti ra­mi­na­mų­jų ar skaus­mo mal­ši­na­mų­jų vais­tų, ger­ti al­ko­ho­lio. Mias­te­ni­ja nė­ra iš­gy­do­ ma, tik pri­stab­do­ma, tad to­kiu re­ ži­mu ji pri­va­lės gy­ven­ti vi­są li­ku­ sį gy­ve­ni­mą. A.Ja­fi­mo­va ap­gai­les­tau­ja, kad nuo li­gos pra­džios taip nė kar­to ir neap­si­lan­kė so­de. Tad jau da­bar sva­jo­ja, kad jei iki pa­va­sa­rio su­stip­ rės, bū­ti­nai ten nu­va­žiuos.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Komentaras

Ro­ber­tas Ur­bu­tis

Klai­pė­dos jū­r i­n in­k ų li­go­n i­nės Neu­ro­lo­g i­jos sky­r iaus ve­dė­jas

M

ias­te­ni­ja – ši li­ga bū­din­ga žmo­nėms, ku­rie jau tu­ri tam tik­rą įgim­tą ge­ne­ti­nį de­fek­tą. Tai nė­ra tie­sio­ giai pa­vel­di­mas su­si­rgi­mas. Ge­ne­tiš­kai per­duo­da­mas tik po­lin­kis sirg­ti šia li­ga. Jos iš­si­vys­ty­mui di­džiau­sią įta­ką da­ro imu­ni­nė sis­te­ma. Tai lė­ti­nis au­toi­mu­ni­ nis ner­vo ir rau­mens jung­ties funk­ci­ jos su­tri­ki­mas. Tiks­lios šios li­gos prie­ žas­tys nė­ra ži­no­mos. Bū­din­giau­sias mias­te­ni­jos po­žy­mis – lė­ti­nis rau­me­nų silp­nu­mas ir nuo­var­gis. Dėl įvai­rių prie­ žas­čių su­tri­kus imu­ni­nei sis­te­mai, ku­ rios pa­grin­di­nė funk­ci­ja yra at­pa­žin­ti ir neut­ra­li­zuo­ti vi­ru­są, bak­te­ri­ją ar sve­ tim­kū­nį, žmo­nių, tu­rin­čių ge­ne­ti­nį po­ lin­kį į šią li­gą, tam tik­ros ner­vų sis­te­mos vie­tos tam­pa tai­ki­niu. Ten, kur ner­vas su­si­jun­gia su rau­me­niu, an­ti­kū­nai už­ puo­la re­cep­to­rius, ku­rie yra jaut­rūs ner­vi­nius im­pul­sus per­duo­dan­čiai me­ džia­gai. Juos ir pra­de­da nai­kin­ti žmo­ gaus imu­ni­nė sis­te­ma. Bū­tent dėl šios prie­žas­ties rau­muo ne­gau­na pa­kan­ka­ mos sti­mu­lia­ci­jos – tai pa­si­reiš­kia rau­ mens nuo­var­giu, silp­nu­mu. Mias­te­ni­ ja pra­si­de­da lė­tai. Šios li­gos po­žy­miai ir for­mos bū­na įvai­rios. Daž­niau­siai li­ gos pra­džio­je pa­si­tai­kan­tys po­žy­miai – akių obuo­lius ju­di­nan­čių rau­me­nų ir akių vo­kų nu­si­lpi­mas. To­kiais at­ve­jais žmo­nės daž­niau­siai skun­džia­si už­krin­ tan­čiais akių vo­kais, dve­ji­ni­mu­si aky­se. Pa­cien­tai pa­ste­bi, kad ry­te jau­čia­si ge­ riau, o vė­liau sa­vi­jau­ta su­pras­tė­ja. Ki­ tai da­liai pa­cien­tų li­ga ga­li pa­si­reikš­ti ki­tų rau­me­nų gru­pių silp­nu­mu. Tarp ki­tų daž­niau pa­si­tai­kan­čių po­žy­mių – mi­mi­kos, kram­ty­mo, ri­ji­mo, kvė­pa­vi­

mo rau­me­nų nu­si­lpi­mas. Pa­cien­tai pa­ ste­bi, kad il­giau kram­to kie­tes­nį mais­ tą ar val­gant di­des­nę po­rci­ją vė­liau tam­pa sun­ku nu­ry­ti kąs­nius. Kar­tais dėl nu­si­lpu­sių rau­me­nų žmo­gui sun­ ku at­lik­ti net ele­men­ta­rius veiks­mus, pa­vyz­džiui, pa­kel­ti ran­kas ar su­si­šu­ kuo­ti plau­kus. Iš­ti­kus mias­te­ni­nei kri­ zei, žmo­gui sun­ku ne tik pa­ju­dė­ti, bet ir kvė­puo­ti. Jis ga­li už­dus­ti. Li­gai pro­ gre­suo­jant, kai nu­si­lpsta kvė­pa­vi­mo ju­de­siuo­se da­ly­vau­jan­tys pil­vo pre­so, tarp­šon­kau­li­niai rau­me­nys, pra­si­de­da ne­pa­kan­ka­ma plau­čių ven­ti­lia­ci­ja, ne­ pa­kan­ka­mas au­di­nių ap­rū­pi­ni­mas de­ guo­ni­mi. Ta­da pa­cien­tą ten­ka gul­dy­ti į rea­ni­ma­ci­jos ir in­ten­sy­vio­sios te­ra­pi­ jos sky­rių. Stai­ga pra­si­dė­jęs du­su­lys nė­ra bū­din­gas šios li­gos pra­džiai. Bet ka­dan­gi li­gos pra­džia ga­li bū­ti įvai­ri, tad ir jos diag­nos­ti­ka nė­ra pa­pras­ta. Kai žmo­gus krei­pia­si pir­mą kar­tą, li­gos po­ žy­miai ga­li pri­min­ti dau­gy­bę ki­tų su­ si­rgi­mų. Bū­na, kad žmo­nės pa­vė­luo­ tai krei­pia­si į gy­dy­to­ją, nes iš pra­džių neatk­rei­pia dė­me­sio į pa­si­reiš­kian­čius po­žy­mius, pa­vyz­džiui, nuo­var­gį. Tam daž­niau­siai links­ta­ma ras­ti įvai­rių ki­ tų paaiš­ki­ni­mų. Kar­tais su­klai­di­na ir vy­res­nis žmo­gaus am­žius. Li­gos pra­ džia iš da­lies yra su­si­ju­si ir su am­žiu­ mi. Vy­rus ir mo­te­ris ji už­klum­pa skir­ tin­gu am­žiaus lai­ko­tar­piu. Nė­ra daug to­kių li­gų, kur toks ryš­kus skir­tu­mas tarp vy­rų ir mo­te­rų pa­gal li­gos pra­džią. Ti­pi­niais at­ve­jais mo­te­rys mias­te­ni­ ja su­ser­ga jau­nes­nės – tarp 20–30 me­ tų, o vy­rai – tarp 40–60 me­tų. Mo­te­rys už vy­rus 1,5 kar­to ser­ga daž­niau. Esa­ ma įvai­rių mias­te­ni­jos ei­gos va­rian­tų. Apie 20 pro­c. pa­cien­tų li­gos po­žy­miai iš­nyks­ta sa­vai­me. Bet apie 20–30 pro­c. ne­gy­do­mų žmo­nių per 10 me­tų mirš­ ta. Tad li­gos pro­gno­zės, ei­gos ir išei­čių dia­pa­zo­nas yra la­bai pla­tus. Jei li­ga nu­ sta­to­ma lai­ku ir nė­ra už­leis­ta, ski­ria­ mas ga­na efek­ty­vus me­di­ka­men­ti­nis ir ne­me­di­ka­men­ti­nis gy­dy­mas. Tad diag­no­zuo­jant ir gy­dant šią li­gą neu­ ro­lo­gai nė­ra be­jė­giai.

13

ANTRADIENIS, vasario 12, 2013

sveikata

Mažiausios al­gos – biudžetininkams

Nu­ga­ros skaus­mas ga­li ge­ro­kai ap­kar­tin­ ti gy­ve­ni­mą. Vie­nus jis už­klum­pa ne­ti­kė­ tai, tie­siog li­pant iš ma­ši­nos ar lo­vos, ki­ ti su juo gru­mia­si ne vie­ne­rius me­tus. Ki­ ne­zi­te­ra­peu­tas Ju­ ran­das Al­tu­cho­vas ti­ki­na, kad ne vi­sa­da pa­gal­bos rei­kia ieš­ ko­ti pas me­di­kus. Žmo­gus pa­ts sau taip pat ga­li pa­dė­ti, tik svar­bu tai da­ry­ti tin­ka­mai ir lai­ku.

Sand­ra Lu­ko­šiū­tė s.lukosiute@kl.lt

Slau­gy­to­ja už­dir­ba tiek pat, kiek ir va­ly­to­ja. To­kia si­tua­ci­ja su­si­klos­tė kai ku­rio­se gy­dy­mo įstai­go­se, pa­ di­di­nus mi­ni­ma­lią al­gą.

Pa­tir­tis: ki­ne­zi­te­ra­peu­tas J.Al­tu­cho­vas ap­gai­les­tau­ja, kad sa­vo svei­ka­ta

ir stu­bu­ru žmo­nės la­biau pra­de­da rū­pin­tis tik pa­ty­rę skaus­mo ata­ką.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Skau­dant nu­ga­rai mankš­tin­tis ne lai­kas Si­mo­na Aš­ke­lai­tė

– Skel­bia­ma sta­tis­ti­ka ver­čia su­klus­ti. Tei­gia­ma, kad apie 60 pro­c. žmo­nių ži­no, kas yra nu­ ga­ros skaus­mas. Ko­dėl skau­da nu­ga­rą? – Nu­ga­rą ga­li skau­dė­ti dėl pa­čių įvai­riau­sių prie­žas­čių. Pir­miau­sia žmo­nės per ma­žai ju­da, nu­ga­ros ir pil­vo rau­me­nys nu­si­lpsta, o jie yra svar­būs lai­kant stu­bu­rą. Ta­čiau vi­sur bū­ti­nas sai­kas, net ir tre­ni­ruo­jant rau­me­nis. Per di­de­ lis krū­vis nu­ga­rai taip pat ga­li su­ kel­ti skaus­mus. Jų prie­žas­ti­mi ga­li tap­ti ir sė­di­mas dar­bas, ar ne­tai­ syk­lin­gas net ir ne­sun­kių ne­šu­lių kil­no­ji­mas. Ner­vi­nė įtam­pa taip pat ga­li bū­ ti nu­ga­ros skaus­mo prie­žas­tis, kaip ir poil­sio sty­gius. Jei mes per ma­žai il­si­mės, rau­me­nys taip pat ne­spė­ja pail­sė­ti, at­si­pa­lai­duo­ti. Stu­bu­ras ken­čia ir dėl ant­svo­rio, ir dėl gro­žio. Mo­te­rims il­gą lai­ką ne­šio­jant aukš­ta­kul­nius kei­čia­si stu­bu­ro bio­ me­cha­ni­ka. – Ar mo­te­rims skau­da daž­niau nei vy­rams, o vy­res­niems žmo­ nėms daž­niau nei jau­nes­niems? – Nė­ra at­lik­ta to­kių ty­ri­mų. Į šį klau­si­mą ne­ga­lė­čiau tiks­liai at­sa­ ky­ti ne­tgi rem­da­ma­sis sa­vo pa­tir­ ti­mi. Ma­nau, kad nu­ga­rą skau­da vie­no­dai tiek vy­rams, tiek mo­te­ rims. O ir am­žiaus tarps­nis šiais lai­kais ne­tu­ri di­de­lės reikš­mės. Gal­būt sens­tant skun­dų šiek tiek dau­gė­ja, ta­čiau dau­giau­sia nu­ga­ ros skaus­mus ken­čia dar­bin­go am­ žiaus žmo­nės. – Ar nu­ga­ros skaus­mai pri­klau­ so nuo se­zo­no? – Iš pa­tir­ties esu pa­ste­bė­jęs, kad kiek­vie­nas me­tų lai­kas tu­ri sa­vo nu­ga­ros skaus­mų prie­žas­tis. Pa­ va­sa­rį ir ru­de­nį kei­čian­tis tem­pe­

ra­tū­rai ir esant drėg­nam Klai­pė­dos orui, la­bai daž­nai bū­na ne tik stu­ bu­ro, bet ir są­na­rių skaus­mų. Paū­ mė­ja lė­ti­niai skaus­mai. Žie­mą daž­niau­siai nu­ga­rą pra­de­ da skau­dė­ti pra­dė­jus kas­ti snie­gą. Va­sa­rą, ypač kai karš­ta, nu­ga­ rą ga­li skau­dė­ti dėl skers­vė­jų, kai pra­da­ry­ti vi­si lan­gai ar­ba įjung­tas kon­di­cio­nie­rius. – Ar skau­dan­ti nu­ga­ra reiš­kia, jog nu­ti­ko kai kas la­bai rim­ta? – Skaus­mas – tai simp­to­mas, ku­ris pa­ro­do, kad or­ga­niz­me kaž­kas yra ne­ge­rai. Tik spe­cia­lis­tai ga­li pa­sa­ ky­ti, ar tai rim­ta, ar ne­la­bai.

Gal­būt sens­tant skun­dų šiek tiek dau­gė­ja, ta­čiau dau­ giau­sia nu­ga­ros skaus­mus ken­čia dar­bin­go am­žiaus žmo­nės. – Ar ga­li žmo­gus pa­dė­ti pa­ ts sau ir kaip rei­kė­tų ko­vo­ti su nu­ga­ros skaus­mu? – Vie­nin­te­lis ir pa­grin­di­nis vais­ tas no­rint iš­lai­ky­ti stu­bu­rą svei­ką ar at­si­kra­ty­ti stu­bu­ro skaus­mų – spor­tas. Ge­riau­sia, kad spe­cia­lis­ tas, pa­vyz­džiui, ki­ne­zi­te­ra­peu­tas, su­da­ry­tų in­di­vi­dua­lią mankš­tą. Vi­sa­da efek­tin­gos prie­mo­nės yra plau­ki­mas, jo­ga, šo­kiai, tiek sau­ su­mos, tiek van­dens ae­ro­bi­ka. Tin­ ka ir spor­to sa­lė su tre­ni­ruok­liais, jei ten pri­žiū­ri spe­cia­lis­tas. Ta­čiau prieš pra­de­dant už­siė­mi­mus bū­ti­na jį įspė­ti apie sa­vo pro­ble­mas. Jei skaus­mai yra di­de­li, mankš­tos da­ry­ti ne­ga­li­ma. To­kiu at­ve­ju rei­ka­lin­gas me­di­ka­ men­ti­nis ar­ba ope­ra­ci­nis gy­dy­mas. Ge­riau­sia bū­tų pa­si­rink­ti to­kį už­

siė­mi­mą, ku­ris duo­tų nau­dos ne tik kū­nui, bet ir sie­lai. – Ka­da dėl skau­dan­čios nu­ga­ ros jau rei­kė­tų kreip­tis į me­di­ kus ir į ko­kį spe­cia­lis­tą kreip­tis pir­miau­sia? – Jei at­si­ra­dęs skaus­mas ne­praei­ na ke­lias die­nas, jau­čia­mas ga­lū­ nių tir­pi­mas, su­ma­žė­ja jė­ga, su­ tri­ko šla­pi­ni­ma­sis ar tuš­ti­ni­ma­sis, bū­ti­nai rei­kia kreip­tis į gy­dy­to­ją. Rei­kė­tų rink­tis me­di­ką, su­si­ju­sį su stu­bu­ro diag­nos­ti­ka ir gy­dy­mu. Pir­miau­sia tai tu­rė­tų bū­ti šei­mos gy­dy­to­jas, pa­skui – ren­ge­no­lo­gas, neu­ro­lo­gas, neu­ro­chi­rur­gas, rea­bi­ li­to­lo­gas, ki­ne­zi­te­ra­peu­tas. Jei skaus­mas už­klum­pa ne­be pir­ mą kar­tą, o diag­no­zė jau yra nu­ sta­ty­ta, ta­da ga­li­ma kreip­tis į tą spe­cia­lis­tą, ku­ris iš­g y­dė pir­mą kar­tą.

Nuo sau­sio pra­džios įsi­ga­lio­ju­ siais po­ky­čiais pa­ten­kin­ti ne vi­si. Kai ku­rie me­di­kai jau­čia nuo­skau­ dą. Mat mi­ni­ma­lios al­gos pa­di­di­ni­ mas juos be­veik su­ly­gi­no su ap­tar­ nau­jan­čiu per­so­na­lu. Kai ku­rio­se gy­dy­mo įstai­go­se slau­gy­to­jos nuo šiol gaus tiek pat, kiek va­ly­to­jos ar kiem­sar­giai. Ki­ tur šis skir­tu­mas – vos ke­lias­de­ šimt li­tų. Ma­žiau­sius at­ly­gi­ni­mus gau­na biu­dže­ti­nė­se gy­dy­mo įstai­go­se dir­ ban­tys me­di­kai. Čia kai ku­rių slau­ gy­to­jų al­ga ne­sie­kia ir tūks­tan­čio li­tų į ran­kas. Klai­pė­dos spor­to me­di­ci­nos cent­ro vy­riau­sia­jai gy­dy­to­jai Si­gi­ tai Ki­bil­die­nei pri­trūks­ta žo­džių, kal­bant apie fi­nan­si­nę ne­ly­gy­bę tarp dar­buo­to­jų, nes da­bar ne­kva­ li­fi­kuo­to dar­buo­to­jo al­ga pri­ly­gi­na­ ma tu­rin­čia­jam me­di­ci­ni­nį iš­si­la­ vi­ni­mą. „Kur lo­gi­ka, jei­gu moks­lus bai­ gęs žmo­gus ga­li gau­ti tiek pat, kiek ir ka­sant grio­vius?“ – ap­mau­do ne­slė­pė cent­ro va­do­vė. Prieš ke­ le­rius me­tus biu­dže­ti­nė­se gy­dy­

mo įstai­go­se jau ir taip ma­žų al­gų koe­fic­ ien­tai bu­vo su­ma­žin­ti. Tad kai ku­rių dar­buo­to­jų al­ga su­ma­žė­ jo apie 70 li­tų. „Kai ten­ka iš­gy­ven­ti vos iš tūks­ tan­čio li­tų, jau­tie­si neį­ver­tin­tas ir pa­že­min­tas“, – pri­dū­rė vy­riau­sio­ ji gy­dy­to­ja. S.Ki­bil­die­nė pa­ste­bi, kad tam tik­ras su­prie­ši­ni­mas eg­zis­tuo­ja tarp me­di­kų, dir­ban­čių biu­dže­ti­ nė­se įstai­go­se ir vie­šo­sio­se. Kai ku­ rio­se jų slau­gy­to­jai už­dir­ba be­veik dvi­gu­bai dau­giau. Pas­te­bi­ma, kad net mo­ky­to­ jų mak­si­ma­lūs dar­bo už­mo­kes­čio koe­fi­cien­tai yra 10 kar­tų di­des­ni nei biu­dže­ti­nės įstai­gos gy­dy­to­jo. Klai­pė­dos su­tri­ku­sio vys­ty­mo­ si kū­di­kių na­mų di­rek­to­rė Auš­ ra Ni­ko­la­je­vie­nė taip pat pa­ste­bi, kad al­gų skir­tu­mas tarp slau­gy­to­ jų ir že­miau­sios dar­buo­to­jų gran­ dies spar­čiai ma­žė­ja. Tad jei pa­sta­rie­ji džiau­gia­si mi­ ni­ma­lios al­gos pa­di­di­ni­mu, tai me­ di­kai jau­čia nuo­skau­dą. Klai­pė­do­je iš vi­so yra trys biu­ dže­ti­nės gy­dy­mo įstai­gos: Spor­ to me­di­ci­nos cent­ras, Sut­ri­ku­sio vys­ty­mo­si kū­di­kių na­mai ir Prik­ lau­so­my­bės li­gų cent­ras. Ta­čiau ap­mau­do dėl to­kios si­ tua­ci­jos ne­slė­pė ir ki­tų gy­dy­mo įstai­gų va­do­vai, ne­ga­lin­tys sa­vo pa­val­di­niams mo­kė­ti di­des­nių at­ ly­gi­ni­mų.

– Nu­ga­ros skaus­mams ta­pus lė­ti­niams, daž­nai sa­ko­ma, kad jų iš­gy­dy­ti ne­beį­ma­no­ma. Ar tai tie­sa? – Lė­ti­nis skaus­mas – tai skaus­mas, ku­ris nuo­la­tos kar­to­ja­si, o vais­tai kuo to­liau, tuo ma­žiau pa­de­da. Ži­ no­ma, daug kas pri­klau­so nuo diag­ no­zės, bet daž­niau­siai ir lė­ti­niai nu­ ga­ros skaus­mai yra iš­gy­do­mi. Ta­čiau gy­dy­mas trun­ka il­gai ir su per­trau­ko­mis. To­kiems pa­cien­tams rei­kė­tų at­lik­ti rea­bi­li­ta­ci­nių pro­ce­ dū­rų komp­lek­są bent du kar­tus per me­tus, o kar­tais ir daž­niau. – Ar pa­cien­tams, ku­riems nu­ sta­ty­ta os­teo­po­ro­zė, gy­dy­mo bū­dai ski­ria­si? – Os­teo­po­ro­zė – tai kau­lų re­tė­ji­ mas. To­kio pa­cien­to gy­dy­mas šiek tiek ski­ria­si nuo to, ku­riam nė­ra diag­no­zuo­ta os­teo­po­ro­zė. Ka­dan­gi pa­cien­to kau­lai nė­ra tvir­ti, jo rea­ bi­li­ta­ci­nis gy­dy­mas yra at­sar­ges­ nis, tau­so­jan­tis, o krū­vis – ne­vir­ ši­jan­tis vi­du­ti­nio.

Su­ly­gi­ni­mas: kai ku­rių me­di­kų al­gos da­bar vos ne pri­lygs­ta že­miau­

siai gran­džiai.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

14

antradienis, vasario 12, 2013

sportas

Sporto telegrafas Pralaimėjimas. Klaipėdos „Neptūnui“ nesėkmingai susiklostė Vieningosios lygos pirmenybių rungtynės Minske su „Cmoki“ ekipa. Baltarusiams pralaimėta net 71:93. Per pirmąjį ratą klaipėdiečiai varžovus buvo nugalėję po pratęsimo 110:106. Pirmą pergalę iškovoję varžovai liko paskutinėje – dešimtoje – B grupės komandų rikiuotės vietoje. Klaipėdiečiai su dviem pergalėmis – devinti. Burtai. Šiais metais 52-asis Lietuvos radijo ir televizijos rankinio taurės turnyras bus vykdomas finalinio ketverto principu. Kovo 9–10 d. Kauno sporto halėje varžysis po keturias moterų ir vyrų komandas. Vakar ištraukus pusfinalio burtus tapo žinoma, kad Klaipėdos „Dragūnas“ dėl patekimo į finalą kausis su Kauno „Granitu–Gaja–Kariu“. Kitoje poroje varžysis Kauno „LSU–Lūšis” ir Vilniaus „Šviesa“. Moterų varžybų pusfinaliuose susitiks: Kauno r. „Garliava SM–Cascada“ – Vilniaus „Eastcon AG–Vilniaus kolegija“ ir Kauno „ACMEŽalgiris“ – Vilniaus „LEU Eglė-Šviesa“. Pergalė. Lietuvos moterų krepšinio lygos čempionate sunkią pergalę iškovojo Klaipėdos „Fortūnos“ penketukas, 89:86 (9:19, 24:17, 17:20, 29:30) įveikęs Vilniaus „Jaunųjų talentų“ žaidėjas. „Fortūnos“ ekipoje nesulaikoma buvo Lina Aglinskaitė, pelniusi 28 taškus, 16 taškų pelnė Garkeiva Council, 15 – Eglė Šikšniūtė. Vilniaus ekipoje išsiskyrė 30 taškų įmetusi Justina Kraujūnaitė, po 14 surinko Austėja Širšinaitytė ir Dalia Belickaitė. Byla. Krepšininkas Gintaras Kadžiulis laimėjo bylą Tarptautinės krepšinio federacijos (FIBA) Arbitražo teisme. Dviejų mėnesių atlyginimą gynėjui likęs skolingas Podgoricos „Budučnost“ (Juodkalnija) klubas, kuriam G.Kadžiulis atstovavo 2010–2011 metų sezone, privalės 32-ejų žaidėjui išmokėti 20 tūkst. eurų (70 tūkst. litų) kompensaciją. Be to, klubas privalės atlyginti teismo išlaidas ir sumokėti 5 proc. metines palūkanas. Iš viso G.Kadžiuliui Juodkalnijos čempionai turės išmokėti beveik 100 tūkst. litų. Palikęs Juodkalniją gynėjas grįžo į Lietuvą ir rungtyniauja „Prienų“ klube. NBA. Antrą pergalę iš eilės NBA čempionate iškovojo dviejų lietuvių atstovaujamas Toronto „Raptors“ klubas. Sekmadienį namuose Kanados ekipa 102:89 (32:21, 18:26, 19:19, 33:23) nugalėjo Naujojo Orleano „Hornets“ krepšininkus. Antrose rungtynėse iš eilės Jonas Valančiūnas pasižymėjo dvigubu dubliu: nugalėtojams pelnė 11 taškų ir po krepšiais atkovojo 10 kamuolių. Be to, į starto penketą rungtyniauti sugrįžęs lietuvis blokavo 2 varžovų metimus, dukart suklydo bei surinko 5 pražangas. Linas Kleiza arenos šeimininkų gretose sekmadienio mačui nebuvo registruotas. Afrikoje. Trečią kartą Afrikos futbolo čempione tapo Nigerijos rinktinė. Po triumfo 1980 ir 1994 metais sekmadienį Pietų Afrikos Respublikoje (PAR) pasibaigusių pirmenybių finale Nigerijos vienuolikė 1:0 (0:0) privertė pasiduoti pirmą kartą dėl čempionės titulo kovojusią Burkina Faso komandą. Pergalingą įvartį nugalėtojams pelnė Sunday’us Mba (40 min.). Bronzą antrus metus iš eilės iškovojo Malio rinktinė, šeštadienį mažajame finale lietingu oru 3:1 (1:0) nugalėjusi keturiskart žemyno čempionę Ganos vienuolikę.

Triumfas: „Klaipėdos universiteto“ žaidėjai į čempionų viršūnę kopė daug metų.

Čempionų karūna – studentams Pirmą kartą miesto salės futbolo nugalėtojų laurus iškovojo „Klaipėdos universiteto“ komanda. Studentai finale 7:2 įveikė čempionų vardų neapgynusius „Baltų“ futbolininkus.

Kova: finalo metu aikštelėje vyko nekompromisinės dvikovos.

Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Naujieji čempionai į pergalės viršūnę kopė septynerius metus. Daug kartų Mariaus Komovo auklėtiniams ketvirtfinalio etapas buvo tarsi užkeiktas. Praėjusiais metais studentai pirmą kartą pateko į finalą, tačiau po dramatiškos kovos, po 6 m baudinių serijos, jie turėjo pripažinti „Baltų“ penketuko pergalę. Šįmet „Klaipėdos universitetas“ rungtyniavo tvirtai – nepatyręs nė vieno pralaimėjimo, laimėjo reguliarųjį čempionatą ir be didesnio vargo pateko į finalą. Akivaizdžiai sunkesnis buvo eksčempionų kelias. „Baltų“ žaidėjai po reguliaraus čempionato buvo vos šešti, tačiau atėjus lemiamų išbandymų metui mobilizavosi ir iškovojo teisę žaisti lemiamas rungtynes. Sausakimšai sporto areną užpildę žiūrovai nenusivylė – beveik iki susitikimo pabaigos vyko nuožmi kova. Tačiau nuolat pirmavę studentai neišleido pergalės iš rankų. Po Manto Grigaičio ir Edgaro Lukoševičiaus taiklių smūgių, jie šoktelėjo į priekį 2:0. „Baltų“ vyrai du kartus buvo sumažinę skirtumą iki vieno įvarčio – 1:2, 2:3, tačiau, nors ir turėjo palankių progų, nesugebėjo išlyginti rezultato.

Per paskutiniąsias minutes „Baltai“ užmiršo apie gynybą, tuo pasinaudoję universiteto puolėjai Donatas Surblys ir Karolis Atutis vienas po kito įmušė keturis įvarčius. Bronzos medaliai po metų pertraukos vėl sužvilgo ant „Klaipėdos policijos“ žaidėjų krūtinių. Jie po gana nelengvos kovos sugebėjo palaužti daug metų pirmenybių čempionais ir prizininkais buvusius „Nauticos“ žaidėjus 5:2. Iki 48-osios min. policininkai pirmavo vos 3:2. Tuomet Mantas Perepliotovas ir Algimantas Bačianskis dviem įvarčiais išsklaidė intrigą. Pasibaigus čempionatui buvo išrinkti geriausieji žaidėjai. Prizais apdovanotas vartininkas Liudvikas Valius („Klaipėdos universitetas“), gynėjas Tomas Tamošauskas („Klaipėdos policija“) ir puolėjas D.Surblys („Klaipėdos universitetas“). Rezultatyviausio futbolininko prizas atiteko Aurimui Skurdeliui. „Klarksono-Plikių“ žaidėjas, rungtyniavęs 20 numeriu, būtent tiek įvarčių pasiekė pirmenybėse. Po 13 įvarčių įmušė studentas K.Atutis ir „Baltų“ žaidėjas E.Lukoševičius. Iš 1-osios lygos iškrito dvi komandos – „Kretinga“ ir LCC. Kas žais vietoje jų, bus žinoma pasibaigus 2-osios lygos čempionatui.

Paguoda: garsus futbolininkas A.Šuika, apdovanojęs „Baltų“ kapitoną

T.Karinauską, prašė nesikrimsti dėl pralaimėjimo.

Vytauto Petriko nuotr.

Rungtynių statistika „Klaipėdos universitetas“ – „Baltai“ 7:2 (2:1). D.Surblys 3, K.Atutis 2, M.Grigaitis, Edg.Lukoševičius po 1/Edv.Lukoševičius, R.Poškus po 1. „Klaipėdos policija“ – „Nautica“ 5:2 (3:2). T.Tamošauskas, A.Bačianskis po 2, M.Perepliotovas 1/V.Pinko 2.

19

antradienis, vasario 12, 2013

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

Šios savaitės prizas – „Svajonių knygos“ kategorijos leidiniai. Jį įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė.

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Lindos Lael Miller knygą „Ten ir čia“.

Linda Lael Miller. „Ten ir čia“. Elizabeta Makartni grįžta į senus šeimos namus, kuriuose vaikystėje su pussesere Ru leisdavo vasaras ir klausydavosi paslaptingų tetos Veritės pasakojimų. Netyčia peržengusi laiko ribą Elizabeta patenka į praeitį prieš šimtą metų – ir į jaudinantį provincijos gydytojo Džonatano Fortnerio glėbį. Jis nori, kad Elizabeta visam laikui pasiliktų jo laike, tačiau mergina žino: šiam vyrui ir jo dukrelei gresia mirtinas pavojus. Galbūt jai pavyks juos išgelbėti... tik ar pati liks gyva?

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Praėjusios savaitės teisingi atsakymai: pirmadienis – Papirusas antradienis – Farširuotė trečiadienis – Meilės žemė ketvirtadienis – Laukinukas penktadienis – Citrinmedis Praėjusios savaitės laimėtoja – Renatė Skrydailienė.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę

rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, vasario 19 d.

Avinas. Gali kilti gerų idėjų ir aiškių minčių. Puikus laikas priimti sprendimus ir imtis protinės veiklos. Nepasiduokite apatijai ir tinguliui, nepraleiskite geros progos numatyti profesinės veiklos perspektyvas. Jautis. Tikėtina, kad bendraudamas su autoritetingu asmeniu patirsite emocinį konfliktą. Jūsų jausmai bus beprasmiški. Pademonstruokite savo profesinį meistriškumą, ištvermę, drausmingumą. Dvyniai. Sėkmingai kuriate planus ir juos įgyvendinate. Palankus laikas suvokti savo mintis ir priimti tinkamus sprendimus. Tik iki rytojaus viso to nepamirškite. Vėžys. Seksis ieškant savo idealo ir siekiant svajonės. Nebijokite skraidyti padangėmis ir įgyvendinti savo svajų. Bendradarbiavimas ir bendravimas turės teigiamos įtakos jūsų karjerai. Liūtas. Niekuo neišsiskirianti diena. Trūks vaizduotės. Net knyga ar filmas nepadės atitolti nuo realybės. Jausitės atitrūkęs nuo aplinkinių ir vienišas. Gelbės darbas, geras fizinis krūvis. Mergelė. Svajokite, stebėkite žvaigždes, juk ne taip dažnai pasitaiko tokių galimybių, todėl nepraleiskite progos ir pasitelkite vaizduotę. Gera knyga ar filmas padės atitrūkti nuo realybės. Svarstyklės. Susidursite su žmogumi, kurio emocijos labai skirsis nuo jūsų. Galbūt teks įveikti tam tikrus išbandymus. Vakare greičiausiai kils noras fantazuoti. Tai palankus metas intelektualinei kūrybai. Skorpionas. Nesugebėsite tinkamai įvertinti žmonių ir tam tikrų dalykų. Jūsų prioritetai gali įžeisti vyresnį už jus žmogų arba kitą įtakingą asmenį. Kaip elgtis šioje situacijoje, jums pakuždės intuicija. Šaulys. Labai sėkminga diena. Kitaip vertinsite tai, kas gera. Dėl šio pokyčio pajusite meilę ir dėkingumą aplinkiniams. Be to, galite pamilti arba imti gerbti vyresnį už save žmogų. Ožiaragis. Aiškiai suvoksite, ką vertinate ir mylite. Tinkamas laikas apmąstyti seniai parengtus planus ir juos įgyvendinti. Tik nepasiduokite iliuzijoms. Vandenis. Pastebėsite, kad esate vertinamas dėl gebėjimo susitvarkyti su duotomis užduotimis. Žmonės supras jūsų problemas ir palaikys jus. Tačiau nereikia pernelyg atvirauti, ypač su mažai pažįstamais žmonėmis. Žuvys. Patirsite malonių įspūdžių bendraudamas su artimais žmonėmis. Teigiamai vertinsite paslaptingus savo charakterio bruožus ir sugebėsite išspręsti svarbias problemas. Labiau pasikliaukite savimi.

Orai

Lietuvoje artimiausiomis dienomis pasnigs, naktimis laikysis minusinė temperatūra, dienomis – apie nulį. Šiandien dieną snigs, oro tempera­ tūra bus apie nulį. Trečiadienio nak­ tį kai kur nedaug pasnigs, oro tempe­ ratūra sieks apie 2–3 laipsnius šalčio. Dieną bus iki 1 laipsnio šilumos, de­ besuota.

Šiandien, vasario 12 d.

–2

–1

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (jaunatis)

–1

Šiauliai

Klaipėda

0

Panevėžys

0

Utena

–1

8.06 17.34 9.28

43-ioji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 322 dienos. Saulė Vandenio ženkle.

Tauragė

0

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +13 Berlynas 0 Brazilija +30 Briuselis +4 Dublinas +5 Kairas +26 Keiptaunas +20 Kopenhaga 0

kokteilis Ka­ti­nas puo­lė šu­nį „Kas ga­lė­jo nu­tik­ti se­nam 10 me­tų ka­ti­ nui, jog jis aną­dien puo­lė to­kio pat am­ žiaus šu­nį, su ku­riuo nuo jau­nys­tės su­ gy­ve­no drau­giš­kai?“ – pa­klau­sė Po­vi­las, at­si­mi­nęs bai­sios die­nos įvy­kius. „Anks­ti ry­tą ka­ti­nas pri­tū­pė ant žur­na­li­ nio sta­liu­ko prieš ma­ne ir ėmė kaž­ko pra­ šy­ti, – pa­sa­ko­jo vy­riš­kis. – Net­ru­kus priė­ jo ir šuo. Pa­dė­jęs gal­vą ant ke­lio, lie­pė su­ pras­ti, kad ves­čiau jį į lau­ką. Tuo me­tu kaž­kas įvy­ko ki­ciaus sme­ge­ni­nė­je ir jis „se­gė“ šu­niui ar į au­sį, ar virš akies. Šuo – bul­ter­je­ras, stai­g iai at­l i­ko at­sa­ko­mą­ jį veiks­mą – ka­ti­nas nu­skri­do oru ke­le­tą met­rų. Ta­čiau ki­ciui tai bu­vo nė mo­tais, – jis vėl puo­lė ga­lin­ges­nį drau­gą. Šiaip taip iš­sky­riau au­gin­ti­nius. Kai grį­žau po dar­ bo, vėl ma­čiau, kad ka­ti­nui to­liau „va­žia­ vo sto­gas“ ir jis te­beieš­ko­jo, kaip pa­baig­ti sa­vo gy­ve­ni­mė­lį lįs­da­mas prie šuns.“

Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas

+3 +7 0 +1 +8 0 +5 +6

Praha 0 Ryga -1 Roma +7 Sidnėjus +20 Talinas -3 Tel Avivas +16 Tokijas +9 Varšuva 0

Vėjas

3–8 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

0

–1

Marijampolė

Vilnius

0

Alytus

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

-3

-1

-2

-2

3

-2

0

-1

0

5

rytoj

ketvirtadienį

+2

Benediktas, Deimantė, Eulalija, Mantas, Reginaldas.

vasario 12-ąją

Rytas

0

Vardai

0

-1

3

1804 m. mi­rė lie­tu­vių kil­mės vo­kie­čių fi­lo­so­ fas Im­ma­nue­l is Kan­ tas. Gi­mė 1724 m.

1809 m. gi­mė moks­l i­ nin­kas Char­le­sas Dar­vi­ nas. Mi­rė 1882 m. 1809 m. gi­mė 16-asis JAV pre­z i­den­tas (1861–1865) Ab­ra­ha­mas Lin­col­nas. Mi­rė 1865 m. 1953 m. SSRS nu­t rau­kė dip­lo­ma­ti­nius san­ty­kius su Iz­rae­liu. 1973 m. Šiau­rės Viet­na­ me pa­leis­ta pir­mo­ji JAV ka­ro be­lais­vių gru­pė. 1974 m. Mask­vo­je su­lai­ ky­tas No­be­l io pre­mi­jos lau­rea­tas ra­šy­to­jas Alek­ sand­ras Sol­že­ny­ci­nas.

1986 m. Di­džio­ji Bri­ta­ni­ ja ir Pran­cū­z i­ja pa­si­ra­ šė tu­ne­lio per La­man­šą sta­ty­bos su­tar­tį. 1996 m. Yas­se­ras Ara­fa­ tas pra­dė­jo ei­t i Pa­les­t i­ nos pre­zi­den­to pa­rei­gas. 1999 m. JAV Se­na­tas at­ me­tė kal­ti­ni­mus pre­zi­den­ tui Bil­lui Clin­to­nui truk­dy­ mu tei­sin­gu­mui bei da­vus me­la­g in­g us pa­ro­dy­mus, ti­riant Paul Jo­nes sek­sua­ li­n io prie­ka­bia­v i­mo bei B.Clin­to­no ir Mo­n i­ca Le­ wins­ky san­ty­kių by­lo­se.

Už­ga­vė­nių šiu­pi­nys – įspū­din­go sko­nio

Tvir­ty­bė: ka­ti­nai, tu­rin­tys po de­

vy­nias gy­vy­bes, ne­bi­jo ri­zi­kuo­ti pul­da­mi ga­lin­ges­nius prie­šus.

Vie­to­je „Kok­tei­lio“ po­zi­ci­jos Ma­ty­ta len­te­lė prie var­tų: „At­sar­giai, kie­ me pik­tas šuo. Pra­šo­me ne­su­min­džio­ti“. Skel­bi­mas ant stul­po: „Ras­tas bul­ter­je­ras. Di­de­lis pra­šy­mas šei­mi­nin­kams: pa­siim­ ki­te grei­čiau tą bjau­ry­bę!“

Pap­ras­tas ge­ras re­cep­tas Sil­v i­ja, pa­si­g y­r u­si, kad ga­vo vi­du­t i­n io dy­džio kar­šį, va­kar pra­šė pa­si­da­ly­ti re­ cep­tu, pa­gal ku­rį ga­lė­tų or­kai­tė­je iš­kep­ ti ska­nią žu­vį. At­si­l ie­pu­si Sil­kė net su­r i­ko: „Or­kai­tė­ je kep­ti kar­šį?! Sil­va, pa­miršk! Tik kep­ tu­vė­je!“ O Do­vy­das pa­si­da­li­jo pa­tir­ti­mi, kaip ke­ pa kar­pį teš­lo­je: „Iš pra­džių žu­vį su­pjaus­ tau ga­ba­lais, pa­ma­ri­nuo­ju su čes­na­ku, pi­pi­rais, mus­ka­to rie­šu­tu. Sten­giuo­si pa­ lai­ky­ti bent pa­rą. Drus­kos įde­du ir cit­ri­ nos sul­čių už­pi­lu li­kus va­lan­dai iki ke­pi­ mo. Teš­lą pa­ruo­šiu iš kiau­ši­nių ir mil­tų. Be jo­kio skys­čio. Į teš­lą dar de­du drus­ kos pa­gal sko­nį. Po to im­da­mas žu­vies ga­ba­lus, mir­kau juos iš abie­jų pu­sių. Ta­ da de­du į įkai­tin­tą alie­jų ir ke­pu, kol iš­ke­ pa. Pap­ras­ta ir tik­rai ska­nu“.

Links­mie­ji tirš­čiai – Kal­t i­na­ma­sis, ko­dėl jūs šo­vė­te į nu­ ken­tė­ju­sį­jį? – Jis mie­ga su ma­no žmo­na... – Ir ką? Ar bū­ti­na žu­dy­ti žmo­gų tik to­ dėl, kad jū­sų sko­niai su­tam­pa? Čes­ka (397 719; ge­rų žmo­nių daug, o nau­din­gų – ma­žo­ka)

Pi­ni­gai: vy­riau­sio­sios Už­ga­vė­nių šiu­pi­nio mai­šy­to­jos E.Mil­da­žy­tės ini­

Pa­dė­ka: Klai­pė­dos dra­mos teat­ro ak­to­riai sa­vo pa­si­ro­dy­mais iš vi­sų

Klai­pė­do­je at­gi­mė se­na šio kraš­to tra­di­ci­ ja, jog Už­ga­vė­nės yra ge­ru­mo šven­tė. Tai įro­dė vi­si uos­ta­mies­čio teat­rai, su­si­vie­ni­ ję kil­niam tiks­lui ir iš­vi­rę kul­tū­ri­nį šiu­ pi­nį, pri­bloš­ku­sį sko­nių įvai­ro­ve.

„Klai­pė­da at­ro­dė toks ne­di­de­ lis mies­tas, o čia tiek daug įvai­rių me­ni­nin­kų. Ma­nau, kad kul­tū­ri­nio šiu­pi­nio bū­si­te tik­rai per­si­val­gę“, – juo­ka­vo vy­riau­sią­ja Už­ga­vė­nių šiu­ pi­nio mai­šy­to­ja pa­skelb­ta žur­na­lis­ tė Edi­ta Mil­da­žy­tė.

cia­ty­va Klai­pė­dos dra­mos teat­ro prem­je­rai pa­vy­ko su­rink­ti įspū­din­ gą su­mą.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Žiū­ro­vai ga­lė­jo ir per­si­val­gy­ti

Lab­d a­r in­g ą Už­ga­v ė­n ių šiu­p i­ nio tra­di­ci­ją Klai­pė­do­je jau ant­ rus me­tus gai­vi­no bend­ro­vė „Phi­ lip Mor­ris Lie­tu­va“, ku­ri ak­ty­viai pri­si­de­da prie bend­ruo­me­niš­ku­ mo ska­ti­ni­mo. Šie­met to­kios tra­di­ci­jos tiks­las bu­vo su­rink­ti pi­ni­gų ir juos skir­ ti Klai­pė­dos dra­mos teat­ro spek­ tak­liui, ku­ris bus pir­ma­sis po re­

konst­ruk­ci­jos su­grį­žus į gim­tą­ją sce­ną. Prem­je­ra – Ar­vy­do Juo­zai­čio pje­ sė „Lui­zė pir­mo­ji“, ku­rią ža­da sta­ ty­ti re­ži­sie­rius Gy­tis Pa­de­gi­mas. Ją žiū­ro­vams re­konst­ruo­ta­me Klai­pė­dos dra­mos teat­re ke­ti­na­ma pa­ro­dy­ti 2015 m. pa­bai­go­je. Vi­sus, ku­rie fi­nan­siš­kai ar mo­ra­ liai pri­si­dė­jo prie lab­da­rin­gos Už­ ga­vė­nių šiu­pi­nio tra­di­ci­jos, uos­ta­ mies­čio teat­rai sek­ma­die­nio va­ka­rą pa­kvie­tė pa­ska­nau­ti šio pa­tie­ka­lo – ne tik rea­laus, bet ir teat­ri­nio.

jė­gų sten­gė­si at­si­dė­ko­ti žiū­ro­vams, ku­rie fi­nan­siš­kai pri­si­dė­jo prie bū­ si­mos prem­je­ros. Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Pa­ger­bė švie­suo­lius

Žve­jų rū­mų sce­no­je teat­rai kei­tė vie­nas ki­tą, pa­si­ro­dy­mas – pa­si­ ro­dy­mą, po ku­rio kiek­vie­no griau­ dė­jo ap­lo­dis­men­tai. Žiū­ro­vai, ku­rių su­si­rin­ko pil­nu­ tė­lė sa­lė, ir juo­kė­si, ir grau­di­no­si. Iš­kil­min­giau­sia ren­gi­nio da­li­mi ta­po pen­kių švie­suo­lių, nu­si­pel­niu­ sių Klai­pė­dai ir ra­jo­nui, pa­ger­bi­mo ir pre­mi­jų įtei­ki­mo ce­re­mo­ni­ja. Į sce­ną vie­nas po ki­to ki­lo klai­pė­ die­čiai skulp­to­rius Al­gir­das Bo­sas, ra­šy­to­jas Kos­tas Kau­kas, ma­ri­nis­tas Ed­var­das Ma­li­naus­kas, gargž­diš­kė bu­vu­si mo­ky­to­ja Al­do­na Var­ka­lie­nė

ir Klai­pė­dos ra­jo­no Šal­pė­nų kai­mo sie­la Ja­ni­na Mor­ta Tam­kie­nė. Vi­si jie ne­slė­pė jau­du­lio dėl įver­ ti­ni­mo ir ža­dė­jo, kad steng­sis pa­da­ ry­ti dar dau­giau, jei tik jė­gos leis. Su­rin­ko 90 tūkst. li­tų

Lab­da­rin­go Už­ga­vė­nių šiu­pi­nio tra­di­ci­jos puo­se­lė­to­ja E.Mil­da­žy­tė skai­čia­vo, kad Klai­pė­dos dra­mos teat­ro prem­je­ri­niam su­grįž­tu­vių spek­tak­liui su­rink­ta 90 tūkst. li­tų. Di­džią­ją da­lį šios su­mos – 70 tūkst. li­tų paau­ko­jo uos­ta­mies­čio vers­li­ nin­kai, o li­ku­si da­lis su­rink­ta par­ da­vus bi­lie­tus į uni­ka­lų pa­si­ro­dy­mą, ku­rį su­kū­rė vi­si Klai­pė­dos teat­rai. „Nors ir esu pa­skelb­tas šio ren­ gi­nio glo­bė­ju, ta­čiau drą­siai ga­liu pa­sa­ky­ti, kad glo­bė­jais esa­me vi­si, nes tai mū­sų vi­sų bend­ras rei­ka­las, rū­pi­ni­ma­sis teat­ru. Klai­pė­da tu­ rė­jo, tu­ri ir tu­rės teat­rą, nes yra to ver­ta“, – tei­gė Klai­pė­dos me­ras.

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.