2013-02-14 Vilniaus diena

aštis r t i a v a S

TODĖL, KAD ESU VILNIETIS Savaitraštis miestui

vASARIO 14–20 d., 2013 m. Nr. 7 (1508)

išeina ketvirtadieniais

Va­sa­rio 16-osios šventė: šir­dy­je ar mies­to aikštė­je?

Miestas

5p.

Dar vie­na sta­dio­no vi­zi­ja

Lietuva

11p.

Švie­ti­mo sis­te­mo­je re­vo­liu­ci­jos ne­bus Studentai mi­na dar­bo bir­žos slenks­ tį, o to būti ne­turėtų. „Kol kas kai ku­ rios stu­d ijų pro­g ra­mos skir­tos mo­ ky­t i ne to, ko no­r i stu­den­tai ir darb­ da­v iai, o to, ko no­r i dėsty­to­jai“, – tei­ gia mi­n ist­ras Dai­n ius Pa­val­k is.

Sportas

27p.

Proto mūšiuose – krepšinis

2 Gedimino Bartuškos nuotr.

Žur­na­lis­tas, laidų vedė­jas Egi­di­jus Knis­pe­lis

22p.

diena.lt

Is­to­ri­nis at­si­trau­ki­mas: po­pie­žius pa­var­go tar­nau­ti?

Pasaulis 7p.

Kartu su „Vilniaus diena“ priedas „TV diena“ su visos savaitės televizijos programa

TV heroj „Muzikinės ai „X fakToriauskaukės“ ir “

išrinkTie ji

2 Lt

Televi zijos PRoGRA

vasari Mos o 16–2 2 d.

2013­m.­­Nr .­7

Bu­čiuo­tis ki­no teat­re ne­turėtų būti draud­žia­ma.

Kiną rei­kia mylė­ti.

Taikikly je

ApdovA žiū­rovųnoti ­mei­le Deb

LNK „d iutas žmog­ž viratininkas“ u­dys­čių­ – tyrė­jas

Tiražas 34 470

2

vasario 14–20, 2013

tema diena.lt/naujienos/miestas

Va­sa­rio 16-osios šve

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Lie­tu­vy­bė – tik žaiz­do­tas rū­pin­to­jė­lis?

Jus­ti­nas Ar­gus­tas

V

a­sa­rio 16-osios mi­nė­ji­ mai pa­sta­rai­siais me­ tais pra­si­de­da ir bai­ gia­si be­veik vie­no­dai: ske­lia­mos kal­bos apie tau­tos vie­ ny­bę, ren­g ia­mos ei­ty­nės šū­kau­ jant „Lie­tu­va – lie­tu­viams!“ ir, aiš­ ku, lie­ja­mos aša­ros dėl iš­si­vaikš­ čio­jan­čių ir tė­v y­nės ne­va vis la­ biau ne­be­my­l in­čių tau­tie­čių.

Tau­tos pa­triar­chai nie­ka­da ne­pa­ mirš­ta pri­dur­ti ir sy­kiu pa­rau­do­ti, kad bū­ti­na puo­se­lė­ti ir gin­ti mū­ sų bend­ras ver­ty­bes ir tra­di­ci­jas, ant­raip Lie­t u­va neiš­l iks. Ta­čiau pa­pras­tai konk­re­čiai ir neį­var­di­ ja, apie ką šiuo at­ve­ju kal­ba­ma.

Vyraujantis požiūris daugmaž toks: dėl visko, kas mūsų istorijoje buvo ne taip, kalti ne mes patys.

Ar­ba, pa­k laus­t i apie lie­t u­v iš­k u­ mo šak­n is ir tu­r i­n į, pink­l iai šne­ ka: „Lie­tu­vos se­no­vė, ku­n i­gaikš­ čiai, lie­tu­vių kal­ba, pa­go­ny­bė.“ Ži­ no­ma, tai kli­šės, ta­čiau tau­ta lin­ ku­si ti­kė­ti mi­tais, ypač – jei jie ge­ rai nu­tei­k ia.

Kul­t ū­ro­lo­gas Vy­t au­t as Ka­vo­l is prieš dau­g iau nei tris­de­šimt me­ tų pa­ste­bė­jo Lie­t u­vą vis dar ka­ muo­jan­tį pa­ra­dok­są: „Mū­sų kraš­ tas nu­sė­tas is­to­r i­n iais pa­m ink­ lais, žy­m in­čiais ir ku­n i­gaikš­t iš­ ką di­dy­bę, ir liau­d iš­ką iš­t i­k i­my­ bę, ir in­te­lek­t ua­lų su­si­kau­pi­mą, ir sa­va­no­rių krau­ją. Bet jie vi­si sa­ vo me­ni­niu ne­reikš­min­gu­mu liu­ di­ja pa­vir­ši­nį, vien jaus­mi­n į, san­ ty­kį su mū­sų is­to­ri­ja. De­ja, is­to­ri­ja ne­bu­vo su­vo­k ia­ma kaip iš­si­lais­ vi­ni­mo is­to­r i­ja.“ Da­bar, at­ro­dy­t ų, vis­ko už­ten­ka: yra ir pa­mink­lų, ir pi­l ių, ir is­to­r i­ nių vei­ka­lų, me­nan­čių praei­t ies di­dy­bę. Žo­d žiu, vi­sus bū­ti­nus at­ ri­bu­tus tu­r i­me. Vis dėl­to ir tai lie­ tu­v ių ge­rai ne­nu­tei­k ia: jie nė­ra, jei ti­kė­si­me ap­k lau­so­mis, pa­ten­ kin­t i da­bar­t i­ne pa­dė­t i­m i ir nuo­ lat ieš­ko kal­tų.

Vy­rau­jan­t is po­ž iū­r is daug­maž toks: dėl vis­ko, kas mū­sų is­to­ri­jo­ je bu­vo ne taip, kal­ti ne mes pa­tys.

Kal­ta ar­ba krikš­čio­ny­bė, ru­sai su vo­k ie­čiais, ar­ba – len­kai. Prie­var­ ta ir ti­kė­ji­mas, šei­mi­nin­ka­vi­mas ir ko­va, iš­si­lais­vi­ni­mas ir pri­si­ri­ši­ mas – toks yra do­mi­nuo­jan­tis lie­ tu­vių is­to­ri­jos tu­ri­nys. Žaiz­do­tas liū­d in­t is rū­pin­to­jė­l is, o po jo ko­jo­mis iki pu­sės iš­reng­ ti Lie­tu­vos is­to­ri­jos vei­kė­jai, ša­lia – po­nia pra­ban­g ia su­knia su sla­ viš­kais mo­ty­vais ir rū­mai, pri­me­ nan­tys Val­do­v ų. Taip Na­cio­na­li­ nės pre­m i­jos lau­rea­tas Ša­r ū­nas Sau­k a kon­cep­t ua­l i­z a­vo Lie­t u­ vos is­to­ri­jos su­pra­ti­mą vie­na­me sa­vo pa­veiks­le, ku­r į Pre­z i­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė pa­ka­bi­no sa­ vo rū­muo­se. Tai – vie­na lie­tu­vy­ bės ver­si­ja.

Su ste­reo­t i­pais ko­vo­jan­t is is­to­r i­ kas Alf­re­das Bumb­laus­kas, šar­ žuo­da­mas per­ne­lyg pri­mi­ty­viai su­vo­k ia­mą lie­t u­v y­b ę, kaž­ka­da ją api­bend­r i­no Ž for­mu­le: že­mė, žo­dis, žy­das, „Žal­gi­ris“. Štai kas, jei ka­ri­ka­tū­rin­si­me, tė­ra bend­ra lie­ tu­viams. „Mū­sų is­to­ri­ja yra skur­do is­to­ri­ja.

Mes esa­me skur­d žiau­si eu­ro­pie­ čiai, bet vis dėl to eu­ro­pie­čiai“, – taip mū­sų is­to­ri­jos es­mę, o kar­tu ir iš­skir­t i­nu­mą, api­bend­r i­nęs is­ to­r i­kas Ed­var­das Gu­da­v i­čius iš­ syk bu­vo ap­šauk­tas „is­to­ri­jos juo­ din­to­ju“. O pra­bi­lęs apie lie­tu­vius ne kaip apie darbš­čią, o, prie­šin­ gai, – ne­mo­kan­čią ir ne­no­r in­čią dirb­ti tau­tą, pra­dė­tas pul­ti dar la­ biau, nors jo tei­g i­nius įro­do nau­ jau­si is­to­ri­niai ty­ri­mai.

Kau­ne sto­vin­tis Lie­tu­vos di­d žio­ jo ku­ni­gaikš­čio Vy­tau­to pa­mink­ las, kai jis vaiz­duo­ja­mas pri­my­ nęs po len­k ų, ru­sų, kry­ž iuo­čių ir to­to­r ių ka­r į, pui­k iai at­spin­d i ne­ prik­lau­so­mo­je Lie­t u­vo­je ne­k ri­ tiš­kai iš tar­pu­ka­rio lai­kų pe­rim­tą tau­ti­nin­kiš­ką is­to­ri­jos su­pra­ti­mą, skir­tą tau­tai mo­bi­li­zuo­ti ir Vil­niui at­siim­t i. Aki­vaiz­du, kad bū­tent toks įvaiz­dis vis dar gy­vas.

Gi da­l is po­l i­t i­k ų, gal net dau­g u­ ma, ir iš kai­rės, ir iš deši­nės, lig šiol grės­mę lie­t u­v y­bei įžvel­g ia net ta­da, kad koks nors len­kas ar ang­las lie­t u­v iš­ka­me pa­se sa­ vo pa­var­dę no­r i ra­šy­t i ori­g i­na­lo kal­ba. Ar ne pa­ra­dok­sa­lu, kad net 1938-ųjų, tai­g i, tau­t i­n in­k ų kur­ta, ne­de­mok­ra­t i­nė kons­t i­t u­ci­ja tai lei­do?

Bet ku­r i kal­ba pa­t i sa­vai­me nė­ ra jo­k ia ver­t y­bė. Ji – tik prie­mo­ nė, per ku­rią reiš­k ia­si tau­tos kul­ tū­ra. Tai­g i koks šian­die­nės lie­tu­ vy­bės pa­g rin­das? Kuo iš­skir­ti­nė mū­sų kul­tū­ra? Ko­k ia Lie­tu­vos ir lie­tu­vių vie­ta Eu­ro­po­je ir pa­sau­ ly­je? Bū­tent į šiuos klau­si­mus tu­ rė­tu­me at­sa­ky­ti. Ta­čiau to­kių dis­ ku­si­jų ma­žo­ka.

Ko­kius jaus­mus žmo­nių, o ypač – jau­ni­mo, šir­dy­se su­ke­lia Va­ sa­rio 16-oji – Lie­tu­vos vals­ty­bės at­kū­ri­mo die­na? Ar tai jiems – šven­tė, ar tik dar vie­nas pa­pras­tas lais­va­die­nis, kai ga­li­ma at­ lik­ti bui­ti­nius dar­bus ir plemp­ti alų?

Lai­ma Že­mu­lie­nė l.zemuliene@diena.lt

Po 1990-ųjų ši šven­tė vėl šven­čia­ ma. Jos su­pra­ti­mas įvai­rus: vie­ni tau­tos ne­prik­lau­so­my­bę iš­gy­ve­na ty­liai sa­vo šir­dy­je, ki­ti no­ri links­ min­tis. „Vil­niaus die­nos“ žur­na­ lis­tė pa­kal­bi­no tris ži­no­mus vy­ rus ir pa­si­do­mė­jo, kaip jie šven­čia Va­sa­rio 16-ąją, ką ši šven­tė reiš­kia jiems ir tau­tai.

„Į ba­rą iš Kau­no at­va­žiuo­ja Da­ rius Bal­tu­šis ir gro­ja ge­riau­sius vi­ sų lai­kų lie­tu­viš­kus kū­ri­nius – nuo se­niau­sių iki šiuo­lai­ki­nių. Ba­ras bū­na sau­sa­kim­šas. Žmo­nės su­si­ ka­bi­na už pe­čių. Ne sy­kį esu ma­ tęs, kaip vy­rai ir mo­te­rys, už­gro­jus „Bun­da jau Bal­ti­ja“ ir pri­si­mi­nus Bal­ti­jos ke­lią, su­si­grau­di­na. Iš tik­ rų­jų bū­na la­bai gra­žu“, – pa­sa­ko­ jo K.Baub­lys.

Va­sa­rio 16-osios neuž­pa­ten­ta­vo

Ba­rą puoš tau­ti­nė at­ri­bu­ti­ka

Vy­no ba­re „In Vi­no“ Va­sa­rio 16oji šven­čia­ma nuo pat jo ati­da­ry­ mo – jau aš­tuo­ne­rius me­tus. Min­ tis švęs­ti šią šven­tę į gal­vą šo­vė ba­ro bend­ra­sa­vi­nin­kiui Kris­tu­pui Baub­liui dar ku­riant vers­lo pla­ną. „Kiek­vie­nais me­tais Va­sa­rio 16oji pas mus tu­ri sa­vo te­mą. Šie­met atė­ju­sius švęs­ti ra­gin­si­me pa­ra­šy­ ti sa­vo pa­gei­da­vi­mus ir pa­lin­kė­ji­ mus Lie­tu­vai pir­mi­nin­kau­jant ES. Bus da­li­ja­mos skra­ju­tės, ku­rių ki­ to­je pu­sė­je tuos pa­gei­da­vi­mus bus ga­li­ma su­ra­šy­ti. Juos dip­lo­ma­ti­niu pa­štu per­duo­si­me Lie­tu­vos am­ba­ sa­dai Briu­se­ly­je.

Ir už pre­zi­den­to svei­ka­tą esa­me kė­lę tau­rę, kai dar Val­das Adam­kus bu­vo Lie­tu­vos pre­zi­den­tas, ir dar vi­so­kių te­mų bu­vo­me pri­gal­vo­ję“, – apie šven­tės tra­di­ci­jas „In Vi­ no“ pa­sa­ko­jo K.Baub­lys.

Va­sa­rio 16-ąją ba­rą puo­šia tris­pal­vė, gai­re­lės su tau­ti­ne at­ri­bu­ti­ka. Gel­to­nai, ža­liai, rau­do­nai iš­si­da­žę vei­dus jo lan­ky­to­jai ke­lia tau­res vy­no už Lie­tu­vos ne­prik­lau­so­my­ bę, o 24 val. gie­da Lie­tu­vos him­ną. Čia su­si­ren­ka ne­pik­ tų ir links­mų žmo­nių. Bū­na, kad tą die­ną me­tai iš me­tų dau­gu­ma ba­ro lan­ky­ to­jų – tie pa­tys.

Vers­li­nin­kas džiau­gia­si, kad mū­sų ša­lis yra ne­prik­lau­so­ma, sa­va­ran­ kiš­ka vals­ty­bė. „Kaip kiek­vie­na tau­ta šven­čia sa­vo ne­prik­lau­so­my­bės die­ną, taip ir mes. Esa­me įdo­mi vals­ty­bė dar ir tuo, kad tu­ri­me dvi ne­prik­lau­so­ my­bės die­nas. Tad jas ir šven­čia­ me. Ne­ma­tau prie­žas­ties liū­dė­ti.

La­bai sma­gu, kad į ba­rą atei­na ir už mus jau­nes­nių. Jie – to­kių pa­ čių pa­žiū­rų, links­mi, švie­sūs, ge­ ra­no­riš­ki. Jie mo­ka links­min­tis, o ne ap­si­ka­bi­nę deg­ti­nės bu­te­lį žiū­ri aša­ro­tom akim į vie­ną taš­ką sie­no­ je“, – iro­ni­za­vo pa­šne­ko­vas.

K.Baub­lys ne­ži­no, ar dar ku­ris nors Vil­niaus res­to­ra­nas ar vy­ni­nė pa­si­sko­li­no „In Vi­no“ idė­ją švęs­ti Va­sa­rio 16-ąją. „Mes neuž­pa­ten­ ta­vo­me nei Va­ sa­rio 16-osios, nei Ko­vo 11-osios. Man ne­ sup­ran­ta­m a, ko­d ėl res­ t o r­ a n ­ u o ­s e žmo­nės lin­kę švęs­ti su­šik­tą Va­len­ti­no die­ ną. Aš la­bai ne­ mėgs­tu Va­len­ti­ no die­nos, nes tai – ko­mer­ciš­kai

Pra­žiū­rė­jo: „Ne­pa­si­nau­do­ti Vasario 16-osios šven­te kaip ga­li­my­be vie­

ny­ti bend­ruo­me­nę – la­bai kvai­la“, – ma­no po­pu­lia­rus at­li­kė­jas M.Mi­ ku­ta­vi­čius.

TV3 nuo­tr.

pri­mes­tas ab­sur­das. No­rė­čiau pa­ lin­kė­ti vi­siems ba­rams, res­to­ra­ nams, ge­ros va­lios žmo­nėms: rei­kia švęs­ti Nep­rik­lau­so­my­bės die­ną“, – tvir­tai kal­bė­jo K.Baub­lys. Švęs­ti rei­kė­tų links­miau

Sa­vo po­pu­lia­riuo­sius „Tris mi­li­jo­ nus“ Va­sa­rio 16-ąją Ma­ri­jo­nas Mi­ ku­ta­vi­čius dai­nuos ne Lie­tu­vo­je, o Lon­do­ne, kur yra pa­kvies­tas kon­ cer­tuo­ti.

Kaip, jo nuo­mo­ne, rei­kė­tų švęs­ ti Lie­tu­vos vals­ty­bės at­kū­ri­mo die­ną? Ar ta die­na, ta šven­tė mū­ sų tau­tai dar ką nors reiš­kia, ar jau – nie­ko? „Ma­nau, kad reiš­kia, – sa­kė Ma­ ri­jo­nas. – Tik­tai ją rei­kė­tų švęs­ ti kur kas links­miau.“ Pir­miau­sia, at­li­kė­jo nuo­mo­ne, tu­rė­tų bū­ti mo­ ty­vuo­tas kiek­vie­no mies­to spren­ di­mas, kad ta šven­tė pa­siek­tų vi­sus žmo­nes, o ne bū­tų už­da­ry­ta tarp ofi­cia­lių po­li­ti­kų kal­bų, ku­rias ta pro­ga jie pa­pras­tai sa­ko vie­no­das. „Ant­ra, Va­sa­rio 16-oji ypa­tin­ga dar tuo, kad ji įvy­ko ga­na se­niai.

Va­di­na­si, nu­si­va­liu­si tam tik­ras ar­ti­mas emo­ci­jas, ji aso­ci­juo­ja­ si tik­tai su Nep­rik­lau­so­my­be ir su nie­kuo dau­giau. Skir­tin­gai ne­gu Sau­sio 13-oji, ku­ri dar tu­ri la­bai ne­se­no krau­jo sko­nio. Ar­ba ta pa­ ti Ko­vo 11-oji, ku­ri dar me­na ga­na su­dė­tin­gus lai­kus. Va­sa­rio 16-oji, kaip se­na šven­tė, iš es­mės tu­rė­ tų bū­ti šven­čia­ma la­bai links­mai ir gran­dio­ziš­kai. De­ja, tai ne­vyks­ta“, – ap­gai­les­ta­vo M.Mi­ku­ta­vi­čius.

At­li­kė­jas pri­si­mi­nė, kad se­niau yra da­ly­va­vęs šia pro­ga ren­gia­ muo­se kon­cer­tuo­se. Anot jo, ta šven­tė tu­ri skam­bė­ti mies­tų skve­ ruo­se ir aikš­tė­se, kad į ją įsi­jung­tų kuo dau­giau jau­nų žmo­nių.

Pro­ga vie­ny­ti bend­ruo­me­nę

M.Mi­ku­ta­vi­čiaus nuo­mo­ne, Lie­tu­ vos jau­ni­mas per men­kai auk­lė­ja­ mas pa­trio­ti­ne dva­sia. Anot jo, mū­ sų vals­ty­bė, jei­gu dar tu­ri su­pra­ti­mo, kad šių, kaip ir se­nų, lai­kų žmo­gų rei­kia auk­lė­ti pa­trio­ti­ne dva­sia, tai Va­sa­rio 16-ajai tu­rė­tų skir­ti dau­giau dė­me­sio. Bet jei­gu pa­trio­ti­nį auk­lė­ ji­mą vals­ty­bė ati­duo­da į pri­va­čias ko­kių nors tarp­tau­ti­nių or­ga­ni­za­ci­ jų ran­kas ar pa­pras­čiau­siai mo­ky­to­ jams, vis­kas taip ir vyks­ta.

Bet juk pa­trio­tiz­mas, tė­vy­nės mei­lė žmo­gui tu­rė­tų bū­ti pra­de­da­ mi skie­py­ti nuo ma­žens, šei­mo­je? „Be jo­kios abe­jo­nės. Įsi­vaiz­duo­ ju, kad kiek­vie­na vals­ty­bė tu­ri tu­rė­ ti tam tik­rą pro­gra­mą, kaip ska­tin­ ti sa­vo pi­lie­čius, kad jie jaus­tų­si esą vals­ty­bės da­lis. Tuo la­biau per to­ kias šven­tes. Ta­da tu­rė­tų bū­ti skie­ pi­ja­mas bend­ruo­me­niš­ku­mo jaus­ mas, su­vo­ki­mas, kad vi­si – ne tik pa­pras­ti pi­lie­čiai, bet ir jų ren­ka­ma val­džia – esa­me vie­no­di, su­sais­ty­ti tam tik­rais sai­tais. Ta­da tarp jų už­ si­megz­tų tam tik­ras ry­šys. Ma­no gal­va, tai ne­puo­se­lė­ja­ma.

Ne­ma­nau, kad žmo­nės, įsta­ty­mu pri­vers­ti Va­sa­rio 16-ąją iš­kel­ti tris­ pal­vę, o to ne­pa­da­rę gra­si­na­mi bau­

3

vasario 14–20, 2013

tema

en­tė: šir­dy­je ar mies­to aikš­tė­je?

For­ma­lu­mas: vals­ty­bi­nės šven­tės daž­niau­siai gana val­diš­kos ir tik­ro­jo pa­trio­tiš­ku­mo mies­tie­čių šir­dy­se neįk­ve­pia. To­mo Ra­gi­nos nuo­tr.

do­mis, taps di­des­niais pa­trio­tais. Be jo­kios abe­jo­nės, tai neį­vyks. Pat­rio­ tiz­mą at­si­ne­ša­me iš sa­vo šei­mų, tė­ vų, kny­gų, is­to­ri­jos pa­mo­kų. Ne­pa­ si­nau­do­ti šia šven­te kaip ga­li­my­be vie­ny­ti bend­ruo­me­nę – la­bai kvai­ la“, – sam­pro­ta­vo M.Mi­ku­ta­vi­čius.

Iš pa­tran­kų ne­šau­do

O ką jis pa­ts tą die­ną me­tai iš me­ tų vei­kia – kur ei­na, ką da­ro, apie ką gal­vo­ja?

„Mes su­si­skam­bi­na­me su drau­ gais ir pa­svei­ki­na­me vie­ni ki­tus su šven­te. Ir sa­vo so­cia­li­nia­me tink­ le pa­pras­tai įde­da­me ko­kią nors ži­ nu­tę, su­si­ju­sią su svei­ki­ni­mu Va­sa­ rio 16-osios pro­ga. Bet ko­kių nors ypa­tin­gų da­ly­kų aš ne­da­rau – ne­ šo­ku blez­din­gė­lės Ka­ted­ros aikš­ tė­je, ne­šau­dau iš pa­tran­kų va­ka­ rais“, – kal­bė­jo Ma­ri­jo­nas. Anot jo, per tą šven­tę tu­rė­tų lie­tis vis­ kas, ne tik alus.

Ko­pia į Ge­di­mi­no kal­ną

Hip­ho­po gru­pės „G&G Sin­di­ka­ tas“ ly­de­riui Gab­rie­liui Liau­dans­ kui-Sva­rui ir­gi ne tas pat, kas vyks­ ta Lie­tu­vo­je. Mu­zi­kan­tas ak­ty­viai da­ly­vau­ja pi­lie­ti­nia­me vi­suo­me­nės gy­ve­ni­me, įvai­riuo­se so­cia­li­niuo­se ju­dė­ji­muo­se ir pro­jek­tuo­se. Va­sa­ rio 16-oji jam – svar­bi šven­tė. „Bet Va­sa­rio 16-oji pir­miau­sia tu­ri bū­ti žmo­gaus vi­du­je. Sa­vo vi­ du­je jis tu­ri jaus­ti šven­tę. Ne­su di­ de­lis ba­lių, fe­jer­ver­kų, di­ti­ram­ bų mė­gė­jas. Va­sa­rio 16-osios kaip nors ypa­tin­gai ne­šven­čiu. Jei ga­ liu, sten­giuo­si išei­ti į mies­tą pa­si­ žval­gy­ti“, – pa­sa­ko­jo mu­zi­kan­tas.

Ta­čiau jis ne­trau­kia į Ge­di­mi­no pro­spek­tą – jei ga­li, Va­sa­rio 16ąją Sva­ras ko­pia į Ge­di­mi­no kal­ ną. Ko­dėl? „Tai man – pa­ti gra­žiau­sia Vil­ niaus vie­ta“, – sa­kė mu­zi­kan­tas, į Ge­di­mi­no kal­ną kar­tais ko­pian­tis su šei­ma, kar­tais – vie­nas.

Nuo Ge­di­mi­no kal­no to­li ma­ty­ti.

Ar jis pik­ti­na­si, kai pro­spek­tu trau­ kia na­cio­na­lis­tiš­kai nu­si­tei­kęs jau­ ni­mas? „Nei pik­ti­nuo­si, nei smer­kiu, nei džiū­gau­ju, nei svei­ki­nu. Vi­sa, kas su­si­ję su tė­vy­ne ir jos mei­le, – as­me­niš­kas da­ly­kas. Ne ideo­lo­gi­ jos, ne par­ti­jos, ne ei­ty­nių. Ar­ba tu tą tė­vy­nės mei­lę jau­ti sa­vo vi­du­je, ar­ba ne. Vie­nas prieš vie­ną: tu, ta­ vo ša­lis ir jū­sų tar­pu­sa­vio san­ty­ kis. Ma­no gy­ve­ni­me yra taip – aš ne­šven­čiu su bū­riais“, – ne­slė­pė G.Liau­dans­kas-Sva­ras.

„Vis­kas, kas Lie­tu­vo­je su­si­ję su Nep­rik­lau­so­my­bės šven­tė­mis, yra ar­ba apie na­cių ei­ty­nes, ar­ba apie Sei­mo na­rių pa­si­sa­ky­mus. O tu­rė­tų bū­ti tie­siog šven­tė – kon­cer­tai, pra­ mo­gos, mu­gės, žmo­nės, pa­si­vaikš­ čio­ji­mai“, – ma­no pa­šne­ko­vas.

Sva­ras ne­ma­žai bend­rau­ja su paaug­liais, su jais kal­ba­si ir apie Va­sa­rio 16-ąją. „Jie vis­ką pui­kiai su­pran­ta. Ta­ čiau jų su­pra­ti­mui ir su­vo­ki­mui di­

Ne­ma­nau, kad žmo­ nės, įsta­ty­ mu pri­vers­ ti Va­sa­rio 16-ąją iš­kel­ ti tris­pal­vę, o to ne­pa­ da­rę gra­si­ na­mi bau­ do­mis, taps di­des­niais pa­trio­tais.

de­lę įta­ką da­ro­me mes, suau­gu­sie­ ji. Tu­ri­me pri­siim­ti at­sa­ko­my­bę už tai, ką da­ro­me, ar­ba už tai, ko ne­ da­ro­me. Jei­gu nuo vai­kys­tės su­ for­muo­si­me jų po­žiū­rį, kad Va­sa­ rio 16-oji ir Ko­vo 11-oji – tai na­cių ei­ty­nės ir nuo­bo­dūs Sei­mo na­ rių pa­veb­le­ni­mai, to­kį po­žiū­rį jie ir tu­rės. O jei­gu pa­da­ry­si­me šven­ tę, jie su­pras, kad Va­sa­rio 16-oji – tai šven­tė“, – dės­tė G.Liau­dans­ kas-Sva­ras.

Dieg­ti po­žiū­rį – nuo vai­kys­tės Ne­pa­si­sa­vi­no: „Mes neuž­pa­ten­ta­vo­me nei Va­sa­rio 16-osios, nei Ko­vo

11-osios“, – sa­kė ba­ro „In Vi­no“ bend­ra­sa­vi­nin­kis K.Baub­lys, ma­nan­ tis, kad švęs­ti šias šven­tes pra­smin­giau nei Va­len­ti­no die­ną.

Asmeninio archyvo nuo­tr.

Ta­čiau Sva­ro ne­ten­ki­na in­for­ma­ ci­ja, ku­ri bū­na pa­tei­kia­ma apie lie­tu­viš­ką­sias Nep­rik­lau­so­my­bės šven­tes.

Ry­šys: „Vi­sa, kas su­si­ję su tė­vy­ne ir jos mei­le, – as­me­niš­kas da­ly­kas.

Ne ideo­lo­gi­jos, ne par­ti­jos, ne ei­ty­nių. Ar­ba tu tą tė­vy­nės mei­lę jau­ti sa­vo vi­du­je, ar­ba ne“, – sa­kė hip­ho­po gru­pės „G&G Sin­di­ka­tas“ ly­de­ ris G.Liau­dans­kas-Sva­ras.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

4

vasario 14–20, 2013

miesto aktualijos

Siau­tė re­kor­di­nis skai­čius per­si­ren­gė­lių Ka­ro­li­niš­kių, Pa­ši­lai­čių, Žir­mū­nų ra­jo­nuo­ se su­reng­to­se Už­ga­vė­nė­se siau­tė­jo apie tūks­tan­tį per­si­ren­gė­lių. At­gi­ju­siuo­se kie­ muo­se skam­bė­jo vai­kų juo­kas, mir­gė­jo kau­kės ir vy­ko links­my­bės. Į Už­ga­vė­nių šven­tę va­di­na­muo­ siuo­se mie­ga­muo­siuo­se Vil­niaus ra­jo­nuo­se ve­da­mi tė­ve­lių ir se­ne­ lių su­gu­žė­jo pa­tys ma­žiau­si ren­gi­ nio da­ly­viai. Nep­rik­lau­so­mai nuo am­žiaus, vi­sų su­si­rin­ku­sių lau­kė links­my­bės – šo­kiai ap­link lau­žą, tra­di­ci­niai žai­di­mai, bė­gi­mas su mai­šais, lenk­ty­nės ne­šant kiau­ši­ nį šaukš­te, Ka­na­pi­nio ir La­ši­ni­nio ko­va, gai­džių peš­ty­nės.

Ren­gi­ny­je bu­vo ren­ka­ma bai­ siau­sia kau­kė ir ska­niau­sias bly­nas.

Gy­ven­to­jai taip pat bu­vo kvie­čia­mi da­ly­vau­ti gra­žiau­sios ran­kų dar­bo Už­ga­vė­nių kau­kės rin­ki­muo­se feis­ bu­ke, „Mū­sų kie­mo“ pus­la­py­je.

Anks­čiau vai­kai per šią šven­tę pa­si­puoš­ da­vo, ke­liau­da­vo nuo du­rų prie du­rų, dai­nuo­da­vo, dek­la­ muo­da­vo ei­les, už tai ma­nais pra­šy­da­ vo sal­dai­nio ar iš­ kep­to bly­no.

Dau­gia­bu­čių gy­ven­to­jai džiau­gė­si

„To­kios šven­tės rei­ka­lin­gos. Atė­ jau čia su sep­ty­ne­rių me­tu­kų anū­ ku, ku­ris da­ly­va­vo bė­gi­me su mai­ šais. Vai­kams juk sma­gu pa­bū­ti drau­ge, pa­jus­ti Už­ga­vė­nių dva­sią, o ir mums į nau­dą pra­si­blaš­ky­ti“, – links­mai kal­bė­jo šven­tės da­ly­vė Eu­ge­ni­ja.

Pa­ši­lai­čių Že­my­nos gat­vės 8 na­ mo gy­ven­to­ja Ja­ni­na Čiu­la­dai­tė džiau­gia­si ir di­džiuo­ja­si gy­ve­nan­ti ra­jo­ne, ku­ria­me nuo­lat vyks­ta ren­ gi­nių bend­ruo­me­nei. Už tai ji gi­ria na­mą ad­mi­nist­ruo­jan­tį „Pa­ši­lai­čių būs­tą“. „Ačiū už šven­tes ir nuo­tai­kin­ gus kvie­ti­mus į jas. Dė­kui už tai, kad bend­rau­ja­te ir rū­pi­na­tės sa­vo mik­ro­ra­jo­no gy­ven­to­jais“, – sa­kė Ja­ni­na.

Už­ga­vė­nių šven­tė­je vy­ko gra­ žiau­sios ran­kų dar­bo kau­kės ir ska­ niau­sio bly­no rin­ki­mai, o kon­kur­so nu­ga­lė­to­jų lau­kė sal­dūs pri­zai.

De­vy­ne­rių Er­nes­ta ne­si­ry­žo įvar­ dy­ti, ku­rie bly­nai ska­nes­ni – or­ ga­ni­za­to­rių ar kep­ti ma­mos. „Čia la­bai sma­gu, daug rung­čių, kon­ kur­sų, var­žy­tu­vių. Kar­tu su ma­ma at­si­ne­šė­me ir sa­vo iš­kep­tų bly­nų.

Ne­ga­liu pa­sa­ky­ti, ku­rie ska­nes­ni“, – džiaugs­min­gai kal­bė­jo mer­gai­tė.

Puo­se­lė­ja tra­di­ci­jas

„Jau ket­vir­tus me­tus iš ei­lės gy­ ven­to­jus kvie­čia­me į tra­di­ci­nes kie­mo Už­ga­vė­nių šven­tes. Taip sie­ kia­me rū­pin­tis ne tik na­mų sie­no­ mis, bet ir žmo­nių gy­ve­ni­mo ko­ky­ be. Puo­se­lė­da­mi se­ną­sias lie­tu­vių tra­di­ci­jas ir or­ga­ni­zuo­da­mi ren­gi­ nius bend­ruo­me­nei no­ri­me ug­dy­ ti kai­my­niš­ku­mo jaus­mą, ska­tin­ti

su­si­pa­žin­ti ir pri­min­ti, kad gy­ven­ti dar­nio­je bend­ruo­me­nė­je sma­giau, pa­pras­čiau ir sau­giau. O ge­riau­ sias at­pil­das už tai, ką da­ro­me, – nuo­šir­di gy­ven­to­jų pa­dė­ka“, – sa­kė bend­ro­vės „Ma­no būs­tas“ ge­ne­ra­ li­nis di­rek­to­rius Vy­tau­tas Tu­ro­nis. „Anks­čiau vai­kai per šią šven­tę pa­si­puoš­da­vo, ke­liau­da­vo nuo du­rų prie du­rų, dai­nuo­da­vo, dek­la­muo­ da­vo ei­les, už tai ma­nais pra­šy­da­ vo sal­dai­nio ar iš­kep­to bly­no. Da­ bar to nė­ra, vi­si mai­go te­le­fo­nus ar kom­piu­te­rių kla­via­tū­ras. Ge­riau­ siu at­ve­ju ati­da­rę du­ris iš­girs­ta­me pa­gei­da­vi­mą duo­ti pi­ni­gų. Ma­nau, to­kie ren­gi­niai pri­si­de­da prie tra­di­ ci­jų puo­se­lė­ji­mo“, – kal­bė­jo kar­tu su po­nia Eu­ge­ni­ja į šven­tę Ka­ro­li­ niš­kių ra­jo­ne už­su­ku­si drau­gė. „Bly­nus ke­piau jau ry­te. Pa­ra­ gau­si­me or­ga­ni­za­to­rių siū­lo­mų bly­ne­lių, o va­ka­re šei­my­nai ža­du iš­kep­ti bly­nų su la­ši­ša ir cu­ki­ni­ jo­mis“, – gur­ma­niš­kos va­ka­rie­nės pla­nus at­sklei­dė ma­ma Bri­gi­ta.

Akcentas – blynai

Po­vi­lo mo­čiu­tė Ju­li­ja en­tu­zias­tin­ gai da­li­jo­si bly­nų re­cep­tais. „Šis pa­tie­ka­las uni­ver­sa­lus. La­biau­siai mėgs­tu ga­min­ti lie­ti­nius bly­nus, nes juos pa­tiek­ti ga­li­ma la­bai įvai­ riai – su ba­na­nais, varš­ke, mė­sa ir t. t. Vis­kas pri­klau­so nuo fan­ta­zi­ jos“, – tei­gė šven­tės da­ly­vė. Į ren­gi­nį su tre­jų me­tu­kų sū­nu­ mi at­vy­kęs Ar­tū­ras džiau­gė­si ini­ cia­ty­viais or­ga­ni­za­to­riais: „Tai pui­kus bū­das suar­tin­ti žmo­nes.

To šian­dien la­biau­siai trūks­ta. Su ma­ma Ma­tu­ką auk­lė­ja­me taip, kad jis su­vok­tų tra­di­ci­jų ir žmo­giš­ko bend­ra­vi­ mo svar­bą.“ „Re­kor­di­nis da­ ly­v ių skai­č ius džiu­gi­na ir ska­ ti­na ne­nu­leis­ ti ran­kų ir to­liau. Šven­tės po­pu­ lia­rė­ja – va­ di­n a­s i, mū­ sų pa­stan­gos ne­nuė­jo per­ niek. Šia ir k i t­ o m ­ is ini­c ia­t y­ vo­mis sie­ kia­me pa­ si­rū­pin­ti ir kie­mų inf­ rast­r uk­t ū­ ra, ir žmo­nių g y ­v e ­n i ­m o ko­ky­be. Ska­ti­ na­me kai­my­ nus bend­rau­ ti, puo­se­lė­ti vie­tos bend­ ruo­m e­n es“, – sa­kė „Ma­no būs­to“ Vil­niaus re­gio­no va­do­ vas Arū­nas Ku­ bi­lius.

VD inf.

Linksmybės: švente, kuri labiausiai pralinksmino mažuosius vilniečius, drauge su kaimynais džiaugėsi jau-

na mama Brigita (nuotr. dešinėje).

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

5

vasario 14–20, 2013

miesto aktualijos diena.lt/naujienos/miestas

Sun­ki buvusios val­di­nin­kės da­lia To­mas Pa­čė­sas Vil­niaus teis­me nag­ri­nė­ja­ma bu­ vu­sios sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos na­ rės Jū­ra­tės Žei­mie­nės by­la dėl tur­to pa­si­sa­vi­ni­mo ir iš­švais­ty­ mo. Sun­kią by­lą įvei­kę tei­sė­sau­ gi­nin­kai mi­na kal­ti­na­ma­jai uo­ de­gą.

Dėl ga­li­mos J.Žei­mie­nės nu­si­kals­ ta­mos veik­los dar 2009 m. va­sa­rį į Fi­nan­si­nių nu­si­kal­ti­mų ty­ri­mo tar­ny­bą (FNTT) krei­pė­si vie­nos sos­ti­nės dau­gia­bu­čius ad­mi­nist­ ruo­jan­čios bend­ro­vės tei­si­nin­kai.

Jie pa­ste­bė­jo, kad įsi­gy­tos bend­ ro­vės fi­nan­suo­se – įta­ri­mą ke­ lian­tis dau­giau nei dvie­jų mi­li­jo­ nų li­tų ver­tės už­sa­ky­mas.

Postūmis: pris­paus­ti val­di­nin­kai ėmė spręs­ti opią sos­ti­nės dar­že­lių pro­ble­mą.

Tomo Raginos nuo­tr.

Sprendimų ieškos su tėvų pagalba

Vil­niaus sa­vi­val­dy­bė ža­da, kad per ar­ti­miau­sius me­tus dar­že­lių sos­ti­nė­je trū­ku­mas su­ma­žės 70 pro­c.

Dar­že­lių pro­ble­ma Vil­niu­je pa­sie­ kė kri­ti­nį taš­ką, to­dėl nu­tar­ta įkur­ ti bend­rą tė­vų aso­cia­ci­jų ir sa­vi­ val­dy­bės dar­bo gru­pę, ku­ri to­liau ieš­kos spren­di­nių dėl dar­že­lių trū­ ku­mo su­ma­ži­ni­mo.

Sos­ti­nės dar­že­liai šiuo me­tu tu­ ri dau­giau kaip 27 000 tūkst. vie­tų vai­kams, ta­čiau 1500 tūkst. ma­žy­ lių li­ko be vie­tos. Sa­vi­val­dy­bei pri­ klau­san­tys dar­že­liai per­pil­dy­ti, o su­si­mo­kė­ti už pri­va­čius dar­že­lius tė­vai neiš­ga­li. Šiuo me­tu Vil­niaus sa­vi­val­dy­ bei pri­klau­so 140 mies­to dar­že­lių, ki­tos 40 iki­mo­kyk­li­nio ug­dy­mo įstai­gų yra pri­va­čios. Vals­ty­bi­niuo­ se dar­že­liuo­se tė­vai per mė­ne­sį už vai­ką su­mo­ka po 250 li­tų. Pri­va­ čiuo­se dar­že­liuo­se pi­ni­gi­nę ten­ka pa­plo­nin­ti dau­giau nei 1000 li­tų.

Priims dau­giau vai­kų

Nuo ki­tų moks­lo me­tų pra­džios į vi­sas vals­ty­bi­nių dar­že­lių gru­pes pla­nuo­ja­ma priim­ti tri­mis vai­kais dau­giau, nei įpras­ta. Tai lai­ki­na prie­mo­nė, kol bus pa­sta­ty­ta nau­ jų dar­že­lių. „Perž­vel­gė­me esa­mą pa­dė­tį ir per pa­s ta­r uo­s ius dve­j us me­t us su­k ū­r ė­m e pa­p il­d o­m as 850 vie­ tų. Lai­k i­n ai tam tik­r uo­se lop­

še­l iuo­se vai­k ų skai­č ių gru­p ė­se pa­di­din­si­me nuo 15 iki 18, dar­že­ liuo­se – nuo 20 iki 23. O tai reiš­ kia, kad 70 pro­c. to vie­tų de­fi­ci­to šiais me­tais mes su­ge­bė­si­me iš­ spręs­ti. Tai tik pra­džia, da­ry­si­me vis­k ą, kad atei­ty­je Vil­n ius tap­ tų ge­riau­sia vie­ta Eu­ro­po­je aug­ ti vai­kams“, – pa­ža­dų ne­gai­lė­jo me­ras Ar­tū­ras Zuo­kas.

Pa­sak mies­to va­do­vo, sa­vi­val­dy­ bė ke­ti­na sta­ty­ti du nau­jus dar­že­ lius San­ta­riš­kė­se ir Per­kūn­kie­my­je. Šiems pla­nams įgy­ven­din­ti trūks­ ta lė­šų, mies­to biu­dže­tas su­ma­žė­ jo 10 pro­c., o ban­kai sta­ty­boms pi­ ni­gų ne­sko­li­na.

Siū­lo da­ly­tis pa­tal­po­mis

Lie­tu­vos tė­vų fo­ru­mo pir­mi­nin­ kas Aud­rius Mu­raus­kas įsi­ti­ki­ nęs, kad sa­vi­val­dy­bė tu­rė­tų per­ žiū­rė­ti tu­ri­mą ne­kil­no­ja­mą­jį tur­tą ir nu­spręs­ti, ar mo­kyk­las, ku­rio­se trūks­ta mo­ki­nių, bū­tų ga­li­ma reor­ ga­ni­zuo­ti į dar­že­lius. „Su sta­ty­bų bend­ro­vė­mis ver­ta pa­kal­bė­ti apie tai, kad sta­ty­da­mos nau­jus kvar­ta­lus pir­ma­me pa­sta­to aukš­te iš kar­to nu­ma­ty­tų vie­tą ga­ li­mam dar­že­liui“, – dar vie­ną pa­ siū­ly­mą mies­to va­do­vams pa­tei­kė vy­ras. Pri­va­čių dar­že­lių stei­gė­

jai at­ker­ta, kad vie­tų dar­že­liuo­se už­tek­tų vi­siems, jei vals­ty­bi­nių ir pri­va­čių įstai­gų fi­nan­sa­vi­mas bū­ tų su­vie­no­din­tas.

Vals­ty­bi­niuo­se dar­že­liuo­se vie­ ta fi­nan­suo­ja­ma 37 pro­c. iš iki­mo­ kyk­li­nu­ko krep­še­lio, 42 pro­c. fi­ nan­suo­ja sa­vi­val­dy­bė ir 21 pro­c.

– tė­vai. Pri­va­čiuo­se dar­že­liuo­ se vals­ty­bė fi­nan­suo­ja iki 37 pro­c., ki­tą su­mą pa­den­gia tė­vai ar­ba pa­ tys pri­va­ti­nin­kai.

Pri­mi­nė už­mirš­tus pa­ža­dus

Suin­te­re­suo­tų ša­lių at­sto­vų su­ si­ti­ki­me Ak­ty­vių ma­mų sam­bū­ rio na­rė Ra­sa Pau­la­vi­čie­nė po­li­ti­ kams pri­mi­nė neiš­te­sė­tą pa­ža­dą: „Bu­vo kal­ba­ma, kad ma­ži­nant tė­ vys­tės ir mo­ti­nys­tės iš­mo­kas da­lis su­tau­py­tų lė­šų bus ski­ria­ma nau­ jiems dar­že­liams sta­ty­ti, ta­čiau tai ne­vir­to rea­ly­be.“ „Kas­met dar­že­liams iš­lai­ky­ti ski­ria­me po 60 mln. li­tų. La­biau­ siai šiuo me­tu vie­tų trūks­ta Žir­ mū­nų, Šeš­ki­nės ir Laz­dy­nų ra­jo­nų dar­že­liuo­se. Bė­da ta, kad be­veik 2500 vai­kų yra ne vil­nie­čiai. Jei­gu ne­leis­tu­me jiems lan­ky­ti dar­že­lių, ši pro­ble­ma iš­si­spręs­tų sa­vai­me“, – sam­pro­ta­vo A.Zuo­kas.

Išp­lo­vė po­rą mi­li­jo­nų

Tuo­me­tei Vil­niaus mies­to sa­vi­ val­dy­bės ta­ry­bos na­rei J.Žei­mie­ nei pri­klau­siu­si bend­ro­vė „Fer­vė­ ja“ val­dė 100 pro­c. įmo­nės „Būs­to in­ves­ti­ci­jų val­dy­mas“ ak­ci­jų. Pas­ ta­ro­ji bend­ro­vė val­dė ke­le­tą ko­ mu­na­li­nių fir­mų sos­ti­nė­je.

Tei­si­nin­kai iš­siaiš­ki­no, kad bu­ vu­si ak­ci­nin­kė ir di­rek­to­rė J.Žei­ mie­nė su­da­rė su­tar­tį ir pa­si­ra­ šė ak­tus, ku­rių pa­grin­du vie­nai Ka­li­ning­ra­do sri­ty­je re­gist­ruo­tų įmo­nių už gal­būt fik­ty­vias žo­di­ nes kon­sul­ta­ci­nes pa­slau­gas bu­ vo iš­mo­kė­ta 2,3 mln. li­tų.

Ty­ri­mas su­dė­tin­gas, bet sėk­min­gas

Pra­dė­jus ty­ri­mą paaiš­kė­jo, kad mil­ži­niš­ka pi­ni­gų su­ma bu­vo iš­ mo­kė­ta 2008–2009 m. vie­nos Ru­si­jos bend­ro­vės ka­so­je, o pi­ ni­gais ga­lė­jo pa­si­da­ly­ti nu­si­kal­ ti­mo or­ga­ni­za­vi­mu kal­ti­na­ma J.Žei­mie­nė ir jos bend­rai.

Su bu­vu­sia sos­ti­nės po­li­ti­ke į įta­ria­mų­jų suo­lą sė­do ir J.Žei­ mie­nės bro­lis – vers­li­nin­kas bei šach­ma­ti­nin­kas iš Uk­mer­gės Ar­ tū­ras Me­ce­lis, val­dan­tis bend­ ro­vę „Ar­tū­ro trans­por­tas“. Kal­ ti­ni­mai by­lo­je pa­teik­ti ir Ru­si­jos pi­lie­čiui Ale­xan­de­riui Va­si­nui, vie­nos Ka­li­ning­ra­de vei­kian­čios avia­ci­jos kon­sul­ta­ci­jų bend­ro­vės dar­buo­to­jui.

Sun­kų ty­ri­mą kont­ro­lia­vo Vil­ niaus apy­gar­dos pro­ku­ra­tū­ra, o

at­li­ko FNTT. By­la teis­mui bu­vo per­duo­ta per­nai lapk­ri­tį sėk­min­ gai su­rin­kus daug įkal­čių. „Ty­ri­ mas už­tru­ko, nes vis dėl­to bu­ vo itin su­dė­tin­gas, – vis­kas vy­ko ne vien Lie­tu­vo­je, su­si­ju­si bend­ ro­vė yra ne mū­sų ša­ly­je“, – tei­gė Vil­niaus apy­gar­dos pro­ku­ra­tū­ros 3-io­jo sun­kių nu­si­kal­ti­mų sky­ riaus pro­ku­ro­rė Ra­sa Mil­ti­ny­tė. Įro­dy­mų – per akis

By­la ju­dė­ti pra­dė­jo, kai da­lis bu­ vu­sių kal­ti­na­mų­jų su­pra­to, jog nė­ra ką slėp­ti, ir pra­dė­jo kal­bė­ ti bei pri­si­pa­ži­no dėl tam tik­ro vaid­mens vyk­dant šį nu­si­kal­ti­ mą. Pa­sak pro­ku­ro­rės, jiems tai­ ky­tas lai­da­vi­mas – by­lo­je jie yra liu­dy­to­jai. „Dėl šių pa­ro­dy­mų ir ki­tų per iki­teis­mi­nį ty­ri­mą su­ rink­tų įro­dy­mų pa­vy­ko sėk­min­ gai baig­ti ty­ri­mą ir by­lą per­duo­ti teis­mui, tad įkal­čių kal­ti­na­mų­ jų veiks­mams įro­dy­ti – pa­kan­ ka­mai“, – tei­gė R.Mil­ti­ny­tė.

Teis­me įvy­kus ke­liems po­ sė­džiams jau ap­klaus­ti aš­tuo­ni liu­dy­to­jai. Dar 12-a pa­ro­dy­mus tu­rė­tų duo­ti ar­ti­miau­siuo­se po­ sė­džiuo­se. Pla­nuo­ja­ma, kad by­la už­truk­ti ne­tu­rė­tų ir jau po mė­ne­ sio tu­rė­tų paaiš­kė­ti teis­mo ver­ dik­tas.

Tei­si­na­si su­si­do­ro­ji­mu

Nu­si­kal­ti­mo or­ga­ni­za­vi­mu kal­ ti­na­mai J.Žei­mie­nei ir jos bend­ rams pro­ku­ra­tū­ra me­tė kal­ti­ni­ mus di­de­lės ver­tės pa­ti­kė­to tur­to iš­švais­ty­mu, ap­gau­lin­gu bu­hal­ te­ri­jos tvar­ky­mu ir do­ku­men­tų klas­to­ji­mu. Už tai Bau­žia­ma­ja­ me ko­dek­se nu­ma­to­mi ne­trum­ pi me­tai ka­lė­ji­mo.

Su J.Žei­mie­ne su­si­siek­ti ne­pa­ vy­ko. Bu­vu­si Vil­niaus ta­ry­bos na­ rė teis­me pri­si­sta­to šiuo me­tu dir­ ban­ti bend­ro­vė­je „Real Gold LT“ va­dy­bi­nin­ke. 2008 m. bu­vu­si val­ di­nin­kė bu­vo pa­my­nu­si tar­ny­bi­ nę eti­ką, kai sa­vi­val­dy­bė­je bu­vo svars­to­mi ko­mu­na­li­nio ūkio klau­ si­mai. J.Žei­mie­nė pri­va­lė­jo nu­si­ ša­lin­to nuo vie­no bal­sa­vi­mo.

Mes­tų kal­ti­ni­mų J.Žei­mie­nė kra­to­si – tei­gia, kad vis­kas tė­ra po­li­ti­nis su­si­do­ro­ji­mas, o ji pa­ ty­rė eko­no­mi­nį spau­di­mą.

VD inf.

Dar vie­na sta­dio­no vi­zi­ja Vil­niaus sa­vi­val­dy­bės pa­skelb­ta­me kon­kur­se sos­ti­nė­je įreng­ti nau­ją sta­dio­ną pa­siū­ly­mą pa­tei­kė vie­nas da­ly­vis, ki­tas ne­spė­jo lai­ku pa­teik­ti siū­ly­mo. Šiuo me­tu vyks­ta pro­jek­ ti­nių pa­siū­ly­mų ver­ti­ni­mas, taip pat vyks de­ry­bos dėl kai­nos ir ga­liau­siai bus pa­tvir­tin­tas nu­ga­lė­to­jas. Sta­ dio­nas pa­gal Eu­ro­pos fut­bo­lo fe­de­ ra­ci­jų aso­cia­ci­jos (UE­FA) kla­si­fi­ka­ ci­ją bū­tų ket­vir­tos ka­te­go­ri­jos, ne

ma­žiau kaip 8–10 tūkst. vie­tų. Vil­ niaus me­ras Ar­tū­ras Zuo­kas pa­ tvir­ti­no, kad li­ku­si vie­na kon­kur­so da­ly­vė – Ūkio ban­ko ant­ri­nė įmo­ nė – vi­siš­kai ati­tin­ka sa­vi­val­dy­bės kel­tas są­ly­gas ir su ja jau ne­tru­kus ga­li bū­ti pa­si­ra­šy­ta su­tar­tis. Vie­na vis dar neišsp­ręs­tų de­ta­lių – pro­ jek­to kai­na.

Per­nai ru­de­nį Vil­niaus val­džia pla­na­vo at­gai­vin­ti dū­lan­čio na­

cio­na­li­nio sta­dio­no sta­ty­bas ša­lia pre­ky­bos ir pra­mo­gų cent­ro „Ak­ ro­po­lis“, ta­čiau dar­bai ne­pa­ju­dė­ jo. Bu­vo nu­spręs­ta sta­dio­ną to­liau už­kon­ser­vuo­ti, ta­čiau tam rei­kė­jo 10 mln. li­tų. Taip pat per­nai at­si­ sa­ky­ta sta­ty­ti fut­bo­lo aikš­tę Nau­ jo­jo­je Vil­nio­je, tad bu­vo už­deg­ta ža­lia švie­sa se­no­jo „Žal­gi­rio“ sta­ dio­no re­konst­ruk­ci­jai.

Perspektyva: prokurorai neabejoja, kad surinktų įkalčių užteks bu-

VD inf.

„Fotodienos“ nuotr.

vusios valdininkės J.Žeimienės kaltei įrodyti.

6

vasario 14–20, 2013

miesto aktualijos

Kvie­ti­mas ruoť­tis Ve­ly­koms – in­ter­ne­te Ag­nÄ— Klim­Ä?iaus­kai­tÄ— a.klimciauskaite@diena.lt

Ĺ ven­Ä?iĹł ka­len­do­riu­je ĹĄi sa­vai­tÄ— svar­bi bal­tĹł kul­tō­ros puo­se­lė­to­ jams – UŞ­ga­vė­nes jie sie­ja su gam­ tos at­si­ga­vi­mu, taip pat ÄŻsi­my­lė­jė­ liams, lau­kian­tiems Ĺ v. Va­len­ti­no die­nos ste­buk­lĹł, ir ti­kin­tie­siems, va­sa­rio 13-Ä…jÄ…, Pe­le­nĹł die­nÄ…, pra­ dė­ju­siems dva­sios at­si­ga­vi­mo lai­ ko­tar­pÄŻ – ga­vė­niÄ….

No­rin­tiems skir­ti lai­ko dva­si­niam gy­ve­ni­mui, ta­Ä?iau jo vis pri­stin­ gan­tiems iĹĄei­tÄŻ siō­lo Vil­niaus bro­ liai do­mi­ni­ko­nai, tar­nau­jan­tys Ĺ v. apať­ta­lĹł Pi­ly­po ir Jo­kō­bo baŞ­ny­ Ä?io­je. Jie kar­tu su or­di­no bro­liais iĹĄ Pran­cō­zi­jos su­kō­rÄ— in­ter­ne­to sve­ tai­nÄ™ ga­ve­nia­mies­te.lt, ku­rio­je ga­ vė­nios lai­ko­tar­piu vi­sus kvie­Ä?ia bō­ti kar­tu per kas­die­nes trum­pas me­di­ta­ci­jas, no­rin­tys jas ga­li gau­ti elekt­ro­ni­niu pa­ťtu.

Pro­jek­to koor­di­na­to­rius bro­lis Mar­cas An­toi­ne’as BĂŞchĂŠtoil­le’is sa­ko, kad to­kia ini­cia­ty­va skir­ta vi­ siems ti­kin­tie­siems, ku­rie trokť­ta lai­ko­tar­pÄŻ iki Ve­ly­kĹł iť­gy­ven­ti pra­ smin­gai. Kal­ba­mÄ—s su juo apie daug kam ne­ti­kė­tas mo­der­nias ti­kė­ji­mo sklei­di­mo prie­mo­nes. – Kaip ki­lo pro­jek­to ga­ve­nia­ mies­te.lt idė­ja? – Pran­cō­zi­jo­je gy­ve­nan­Ä?iĹł bro­liĹł do­mi­ni­ko­nĹł ini­cia­ty­va prieĹĄ de­ ĹĄimt­me­tÄŻ bu­vo su­kur­tas tink­la­la­ pis „Re­ko­lek­ci­jos mies­te“. Jis bu­ vo skir­tas tiems, ku­rie ne­tu­ri lai­ko, anot po­sa­kio, pa­bÄ—g­ti ÄŻ dy­ku­mÄ…, bet no­ri kas­dien skir­ti lai­ko Die­vui, pa­ mi­nė­ti ga­vė­niÄ… – pro­gÄ… at­nau­jin­ti sa­vo ti­kė­ji­mÄ…, ÄŻsi­gi­lin­ti ÄŻ jÄŻ. Kur­da­

mi sve­tai­nÄ™ ga­ve­nia­mies­te.lt la­ biau gal­vo­jo­me ne apie ak­ty­viau­ sius, tvir­Ä?iau­sius ti­kin­Ä?iuo­sius, bet apie tuos, ku­riĹł gal ne­la­bai trau­ kia bu­vi­mas baŞ­ny­Ä?io­je, bet do­mi­ na Die­vo, ti­kė­ji­mo, gy­ve­ni­mo pra­smÄ—s klau­si­mai. – Ar jau­Ä?ia­te Ĺžmo­niĹł po­rei­kÄŻ pri­si­jung­ti prie to­kios ini­cia­ ty­vos? – Ĺ˝mo­nÄ—ms la­bai pa­tin­ka toks bō­ das iť­reikť­ti sa­vo ti­kė­ji­mÄ…, to­kia trum­pa me­di­ta­ci­ja, ku­ria ga­li­ma pra­dė­ti die­nÄ…, ku­ri lei­dĹžia pa­gal­vo­ti apie tai, kas gy­ve­ni­me svar­biau­sia.

Lai­ko Die­vui ir mal­dai ga­li­ma skir­ ti pa­to­giu me­tu, ga­li­ma me­di­ta­ci­jÄ… at­si­siĹłs­ti ÄŻ te­le­fo­nÄ…, klau­sy­ti jos kad ir au­to­bu­se. Tai pa­to­gus bō­das bō­ ti kar­tu vi­sÄ… ga­vė­nios lai­kÄ…, pra­leis­ ti jÄŻ pra­smin­giau. Ĺ˝mo­nÄ—ms pa­tin­ka ir sa­vo­tiť­ka iť­ti­ki­my­bÄ—s uŞ­duo­tis – kas­dien su­lauk­ti Die­vo Ĺžo­dĹžio elekt­ ro­ni­nio pa­ťto dė­Şu­tė­je. Pran­cō­zi­jo­je tink­la­la­py­je yra uŞ­si­re­gist­ra­vÄ™ apie 65 tĹŤkst. Ĺžmo­niĹł ir jĹł skai­Ä?ius kas­ dien au­ga. Taip pat ma­no­me, kad mō­sĹł tink­la­la­pis tu­rė­tĹł su­do­min­ti uŞ­sie­ny­je gy­ve­nan­Ä?ius lie­tu­vius. – Vie­ni tei­gia, kad BaŞ­ny­Ä?ia jau­Ä?ia ne­ten­kan­ti ti­kin­Ä?ių­jĹł ir taip sten­gia­si juos iť­lai­ky­ti. Ki­ ti ti­ki­na, kad ji nė­ra suak­me­nė­ ju­si iť­ka­se­na, o gy­va bend­ruo­ me­nÄ—, ku­ri kaip tik na­tō­ra­liai Ĺžen­gia ko­ja ko­jon su epo­cha.

Ką ma­no­te jōs? – Man 35-eri, o prieť 10 me­tų Pran­ cō­zi­jo­je pra­dė­jo­me in­ter­ne­to pro­ jek­tą dar ir dėl to, kad pa­tys esa­me nuo­la­ti­niai in­ter­ne­to var­to­to­jai, Şi­ no­me jo pra­na­ťu­mus. Ti­kin­tie­ji taip pat ne­ma­Şai lai­ko pra­lei­dŞia in­ter­

„„Pras­mė: bro­lis M.A.BêchÊtoil­le’is sa­ko, kad ini­cia­ty­va ga­ve­nia­mies­te.lt skir­ta vi­siems, ku­rie trokť­ta lai­ko­

tar­pį iki Ve­ly­kų iť­gy­ven­ti pra­smin­gai.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės ir as­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

ne­te, dÄ—l to na­tō­ra­liai no­ri­me bō­ti ten, kur yra Ĺžmo­nÄ—s. BaŞ­ny­Ä?ios es­ mÄ— yra bend­ruo­me­nÄ—, bō­tent bend­ rau­da­mi, bō­da­mi kar­tu, mo­ky­da­ mie­si vie­ni iĹĄ ki­tĹł mes bō­na­me ir ar­Ä?iau Die­vo. Tink­la­la­py­je ga­ve­nia­ mies­te.lt taip pat bus tink­la­rať­tis, ku­ria­me Ĺžmo­nÄ—s ga­lÄ—s pa­lik­ti at­si­ lie­pi­mĹł, tai mums pa­dÄ—s ge­riau su­ pras­ti, kas jiems ÄŻdo­mu, ak­tua­lu.

nų or­di­nas at­si­ra­do XIII a., at­ro­ do, la­bai se­niai, o ťven­ta­sis Do­mi­ ny­kas ra­gi­no vie­nuo­lius pri­si­tai­ky­ti prie nau­jo­vių, ku­rių jau bu­vo mies­ te, uni­ver­si­te­te. Jis nu­ta­rė, kad vie­ nuo­ly­nas tu­ri bō­ti ne ato­kia­me kai­me, o bō­tent mies­te, kur daug Şmo­nių, su ku­riais ga­li­ma bend­ rau­ti, ku­riems ga­li­ma skleis­ti pa­ guo­dą ir mei­lę.

– Ar in­ter­ne­tas ne­griau­na BaŞ­ny­Ä?ios kaip bend­ruo­me­ nÄ—s idė­jos? Juk net ir ge­riau­ sios ini­cia­ty­vos ne­pa­keis gy­ vo bend­ra­vi­mo, bu­vi­mo kar­tu mal­do­je. – Ne­sa­me ak­li in­ter­ne­to trō­ku­ mams, bet na­tō­ra­lu pri­si­tai­ky­ ti prie ĹĄiuo­lai­ki­niĹł ko­mu­ni­ka­ci­jos prie­mo­niĹł. Pa­vyz­dĹžiui, do­mi­ni­ko­

– Mi­ťiĹł trans­lia­ci­jos per te­le­ vi­zi­jÄ…, ga­li­my­bÄ— au­ko­ti ban­ ko kor­te­le, par­duo­da­mos kom­ pak­ti­nÄ—s plokť­te­lÄ—s su ÄŻra­ťy­ta baŞ­ny­Ä?ios ty­la ta­po rea­ly­be. Ar ne­taps rea­lios iť­pa­Şin­tys te­le­ fo­nu, sak­ra­men­tĹł tei­ki­mas in­ ter­ne­tu? – Pa­gal BaŞ­ny­Ä?ios tai­syk­les iť­pa­ Ĺžin­tys te­le­fo­nu nÄ— neį­ma­no­mos. Apie

tai ne­ga­li­ma gal­vo­ti jau vien dėl iť­ pa­Şin­ties pa­slap­ties sau­gu­mo. Mi­ ťių trans­lia­ci­jos in­ter­ne­tu, per te­ le­vi­zi­ją – nie­ko bai­saus. O tei­kiant sak­ra­men­tus svar­bus gy­vas Şmo­ gaus da­ly­va­vi­mas, tai­gi in­ter­ne­ti­nis va­rian­tas taip pat neį­ma­no­mas. – Pa­gal baŞ­ny­ti­nes nuo­sta­tas mi­ťių trans­lia­ci­jos Şiō­rė­ji­mas ne­si­skai­to kaip rea­lus da­ly­va­ vi­mas jo­se, tai la­biau kvie­ti­mas bend­ros mal­dos. O da­ly­va­vi­ mas jō­sų siō­lo­mo­se su­si­kau­pi­ mo re­ko­lek­ci­jo­se? – Ne­ke­lia­me klau­si­mo, skai­to­si tai da­ly­va­vi­mas re­ko­lek­ci­jo­se ar ne.

Toks pri­si­jun­gi­mas prie jĹł yra as­ me­ni­nis ap­si­spren­di­mas to­liau ei­ ti sa­vo, kaip krikť­Ä?io­nio, ke­liu. Tai nė­ra koks nors ba­lĹł klau­si­mas.

DaugiabuÄ?iĹł gyventojai patikÄ—jo sukÄ?iais Daugiau nei deĹĄimties NaujininkĹł daugiabuÄ?iĹł gyventojai patikÄ—jo vilnieÄ?io Povilo BalÄ?yÄ?io melu ir pasirinko jo sĹŤnaus vadovaujamos daugiabuÄ?ius namus administruojanÄ?ios bendrovÄ—s „NamĹł ĹŤkis“ paslaugas.

Dirba sĹŤnaus bendrovei

Vilniaus daugiabuÄ?ius administruojanÄ?ioje bendrovÄ—je „NaujininkĹł ĹŤkis“ namĹł vadybininku dirbantis P.BalÄ?ytis blaĹĄkosi tarp dviejĹł bendroviĹł. Oficialiai jis dirba ir algÄ… gauna iĹĄ visai neseniai Vilniaus miesto savivaldybei priklausanÄ?io „NaujininkĹł ĹŤkio“, taÄ?iau iĹĄties darbdaviui kenkia ir atstovauja bendrovÄ—s „NamĹł ĹŤkis“ interesams. „Jis suĹĄaukÄ— daugiabuÄ?io gyventojĹł susirinkimÄ… ir praneĹĄÄ—, kad dabartinÄŻ administratoriĹł „NaujininkĹł ĹŤkis“ tuoj nupirks ĹžmonÄ—s, kuriĹł tikslas – vogti. TodÄ—l reikia kuo skubiau pasirinkti kitÄ… sÄ…Ĺžiningai dirbsiantÄŻ daugiabuÄ?iĹł administratoriĹł panaĹĄiu pavadinimu – „NamĹł ĹŤkis“, – pasakojo viename iĹĄ „NaujininkĹł ĹŤkio“ administruojamĹł namĹł gyvenantis KÄ™stutis (redakcijai paĹĄnekovo pavardÄ— yra Ĺžinoma).

PrieĹĄ metus ÄŻkurtam „NamĹł ĹŤkiui“ vadovauja ir treÄ?dalÄŻ bendrovÄ—s akcijĹł turi jos paslaugomis naudotis agituojanÄ?io P.BalÄ?yÄ?io sĹŤnus Andrius. Tokio paties dy-

ď Ž NukentÄ—jo:  ;NbWV[V[XĂş Ă­XVbV• XR[XĂ› OR[Q_\cĂ›` QN_Ob\a\WN`

dĹžio „NamĹł ĹŤkio“ akcijĹł paketas priklauso ĹĄiuo metu „NaujininkĹł ĹŤkyje“ vyr. buhalterÄ—s padÄ—jÄ—ja vis dar dirbanÄ?iai Ritai MÄ—lynienei.

Perviliojo deĹĄimtÄŻ namĹł

„NamĹł ĹŤkio“ paslaugas pasirinkÄ™ vilnieÄ?iai pasakojo, kad P.BalÄ?ytis tikino, jog „NaujininkĹł ĹŤkÄŻâ€œ netrukus privatizuos nieko apie daugiabuÄ?iĹł administravimÄ… neiĹĄmanantys verslininkai, kurie ateina tik tam, kad kuo daugiau prisigrobtĹł turto per kuo trumpesnÄŻ laikÄ….

Pats P.BalÄ?ytis ĹĄaukÄ— daugiabu-

Ä?iĹł gyventojĹł susirinkimus, rinko jĹł paraĹĄus. SkaiÄ?iuojama, kad per praÄ—jusius metus jam iĹĄ „NaujininkĹł ĹŤkio“ ÄŻ „NamĹł ĹŤkÄŻâ€œ pavyko pervilioti maĹžiausiai deĹĄimt daugiabuÄ?iĹł.

Jų gyventojai savo namų prieŞiōrą patikėjo bendrovei, kuri vieťai net nenurodo jokio bōstinės ar vadovo kontaktinio telefono numerio. „Net neŞinau, kokiu bōdu buvo pakeistas administratorius. Matyt, kaŞkas uŞ jį balsavo. Mums nepatiko, kad naujasis administ-

:N_TN_Va\` C\_\OW\cNVaĂ›` [b\a_

ratorius laiptinÄ—je ÄŻdiegÄ— automatinÄŻ apĹĄvietimÄ…, taÄ?iau neturÄ—jome ko pasiteirauti, kodÄ—l taip buvo padaryta“, – sakÄ— viename iĹĄ „NamĹł ĹŤkio“ administruojamĹł daugiabuÄ?iĹł gyvenanti Dalia (redakcijai paĹĄnekovÄ—s pavardÄ— yra Ĺžinoma).

Stos prieĹĄ teismÄ…

„NaujininkĹł ĹŤkÄŻâ€œ neseniai privatizavo Vilniuje, Kaune, KlaipÄ—doje, Kretingoje ir Palangoje daugiabuÄ?ius administruojanÄ?iai ÄŻmoniĹł grupei „VitÄ—s valdos“ priklausanti bendrovÄ—.

5,35 mln. litĹł uĹž „NaujininkĹł ĹŤkÄŻâ€œ sumokÄ—jÄ™ verslininkai pastebÄ—jo, kad dÄ—l P.BalÄ?yÄ?io neteisÄ—tos veiklos jo sĹŤnaus vadovaujamai bendrovei perÄ—jo maĹždaug 5 proc. „NaujininkĹł ĹŤkio“ administruojamo ploto. „Suprastume, jei Ĺžmogus bĹŤtĹł iĹĄÄ—jÄ™s iĹĄ darbo ir pradÄ—jÄ™s savo verslÄ…, bet ĹĄiuo atveju jis dirba bendrovÄ—je ir jÄ… ĹĄmeiĹžia, jai kenkia“, – stebÄ—josi „VitÄ—s valdĹłâ€œ direktorius Jevgenijus Sakovskis.

SituacijÄ… ÄŻvertinÄ™ teisininkai neabejoja, kad P.BalÄ?yÄ?iui teks stoti prieĹĄ teismÄ…. UĹž jam patikÄ—to turto tyÄ?inÄŻ iĹĄĹĄvaistymÄ… vilnieÄ?iui gresia ne tik civilinÄ—, bet ir baudĹžiamoji atsakomybÄ— . „Jis ÄŻmonei padarÄ— didelius nuostolius, o jo veiksmuose galima ÄŻĹžvelgti piktnaudĹžiavimo ir turto pasisavinimo arba iĹĄĹĄvaistymo poĹžymiĹł. O uĹž tai numatyta net iki deĹĄimties metĹł laisvÄ—s atÄ—mimo“, – aiĹĄkino advokatas Aivaras Aleksiejevas.

P.BalÄ?ytis teigia, kad jam metami kaltinimai yra iĹĄ pirĹĄto lauĹžti. „Man priekaiĹĄtauja, kad „NaujininkĹł ĹŤkio“ paslaugĹł atsisakÄ— daug namĹł. Taip ir buvo, bet jie pasirinko ne tik „NamĹł ĹŤkÄŻâ€œ. Apie jokÄŻ viliojimÄ… negali bĹŤti jokios kalbos.

Nieko niekur neviliojau, tik vykdĹžiau savivaldybÄ—s ir ÄŻmonÄ—s vadovĹł ÄŻsakymus“, – teigÄ— P.BalÄ?ytis.

UĹžs. 1076843

7

vasario 14–20, 2013

pasaulis diena.lt/naujienos/uzsienis

Bri­tams – šo­kas, ka­za­chams – juo­kas Šal­dy­tuo­se pus­ga­mi­niuo­se ap­ tik­ta ark­lie­na bri­tams su­kėlė šo­ ką, o štai ka­za­chai tik pirš­tus ap­ si­lai­žytų. Jų ša­ly­je ark­lie­nos var­ to­ji­mas nėra ta­bu ir ne­tru­kus jie ke­ti­na nu­ste­bin­ti sa­vo pro­duk­ci­ ja ES rinką.

Pir­mau­ja mek­si­kie­čiai

Da­lia: Be­ne­dik­tui XVI te­ko mal­šin­ti vieną skan­dalą po ki­to: tai dėl sa­vo praei­ties, tai dėl ku­nigų pe­do­filų, tai

dėl sa­vo prie­šta­ringų spren­dimų ir pa­reiš­kimų.

AFP nuo­tr.

Be­ne­dik­tas XVI išei­na iki ga­lo ne­sup­ras­tas Ro­mos po­pie­žius Be­ne­dik­tas XVI šią sa­vaitę pri­bloškė visą pa­saulį ne­tikė­tu spren­di­mu mėne­sio pa­bai­go­je pa­lik­ti po­stą dėl pra­stos svei­ka­tos. Koks jo pėdsakas Ka­ta­likų baž­ny­čios is­to­ri­jo­je?

2005 m. ba­land­žio 19 d. vie­na trum­piau­sių konk­lavų Va­ti­ka­no is­ to­ri­jo­je vos per ke­tu­ris bal­sa­vi­mo tu­rus naują­ja Ka­ta­likų baž­ny­čios gal­va iš­rin­ko Jo­sephą Rat­zin­gerį, ku­ris bu­vo va­di­na­mas Jo­no Pau­ liaus II pil­kuo­ju kar­di­no­lu.

Die­vo rot­vei­le­ris

78 metų kar­di­no­las ta­po pir­muo­ju vo­kie­čiu po­pie­žiaus sos­te per pa­ sta­ruo­sius tūkstantį metų. Iki tol jis va­do­va­vo Tikė­ji­mo moks­lo kong­re­ ga­ci­jai. Už griež­tumą ir kilmę iš ži­ niask­lai­dos jis su­lauk­da­vo to­kių apibendrinimų kaip „Die­vo rot­vei­ le­ris“ ir „kar­di­no­las tan­kas“. Šie pa­grin­di­nio Va­ti­ka­no ideo­lo­ go bruo­žai nau­ja­jam po­pie­žiui pel­ nė prie­šta­ringą re­pu­ta­ciją.

Po pu­santrų metų po­pie­žiaus sos­te Be­ne­dik­tas XVI pa­sakė sa­vo „Ful­to­ no kalbą“ – taip bu­vo pa­krikš­ty­ta jo pa­skai­ta Rėgens­bur­ge apie tikė­ji­mo ir pro­to san­tykį. Per šią pa­skaitą po­ nti­fi­kas ci­ta­vo XIV a. Bi­zan­ti­jos im­ pe­ra­to­rių Ma­nuelį II Pa­leo­logą, ku­ris men­ki­no is­la­mo pra­našą Ma­ho­metą ir vi­sus jo sekė­jus, kal­tin­da­mas juos smur­tu skleid­žiant sa­vo re­li­giją.

Is­la­miš­ko pa­sau­lio reak­ci­ja bu­vo žai­biš­ka ir aud­rin­ga. Va­ti­ka­nas at­ si­pra­šinė­jo ir ti­ki­no, kad po­pie­žius bu­vo klai­din­gai su­pras­tas. Bet įtam­ pa au­go iki pat Be­ne­dik­to XVI vi­zi­to į Tur­kiją. Ten jis ta­po pir­muo­ju per vi­ są is­to­riją po­pie­žiu­mi, ku­ris meldė­si kar­tu su mu­sul­monų ima­mu.

Praei­tis at­si­su­ko prie­š po­pie­žių

De­ja, skan­da­lai tęsėsi. 2009 m. lapk­ritį Be­ne­dik­tas XVI pa­reiškė,

kad yra pa­si­rengęs priim­ti į ka­ ta­l ikų gre­tas ang­l i­ko­n us, ku­r ie ne­pa­ten­kin­ti sa­vo Baž­ny­čios re­ for­mo­mis – mo­terų įšven­ti­ni­mu į ku­ni­gus ir ho­mo­sek­sualų san­ tuo­ko­mis. Skan­dalą pa­vy­ko užg­ lais­ty­ti tik per vi­zitą Lon­do­ne po metų.

Judė­jai ir žy­dai pik­ti­no­si Be­ne­ dik­to XVI po­li­ti­ka 2009 m. gruo­ dį, kai bu­vo bea­ti­fi­kuo­tas na­cių lai­kais valdęs po­pie­žius Pi­jus XII, kal­ti­na­mas tuo, kad už­merkė akis prie­š žydų ge­no­cidą Ant­ro­jo pa­ sau­li­nio ka­ro me­tais.

Pon­ti­fi­ko praei­tis at­si­ dūrė dėme­sio cent­re, kai jis į Ka­ta­likų baž­ ny­čios gre­tas grąži­no ke­tu­ris eks­ko­mu­ni­ kuo­tus vys­ku­pus. Šio­je is­to­ri­jo­je Be­ne­dik­tui XVI pa­kenkė ir jo pa­ties praei­tis. Būda­ mas 16-os, se­mi­na­ris­tas J.Rat­zin­ ge­ris kar­tu su bend­raam­žiais bu­vo pa­šauk­tas į na­cių jau­ni­mo or­ga­ni­ za­ciją „Hit­ler­ju­gend“ ir ta­po ze­ni­ ti­nin­ku.

Li­kus ke­lioms die­noms iki Tre­ čio­jo rei­cho ka­pi­tu­lia­ci­jos jis de­ zer­ty­ra­vo.

Pon­ti­fi­ko praei­tis dėme­sio cent­re at­si­dūrė ir 2009 m. sausį, kai jis at­ šaukė pirm­ta­ko spren­dimą ir į Ka­ ta­likų baž­ny­čios gre­tas grąži­no ke­ tu­ris eks­ko­mu­ni­kuo­tus vys­ku­pus.

Tarp jų bu­vo ir ho­lo­kaus­to nei­ gi­mu pa­garsėjęs bri­tas Ri­char­das Wil­l iam­so­n as, ku­r is kartą pa­ sakė: „Esu įsi­ti­kinęs, kad ne­bu­ vo jo­kių dujų ka­merų. Du ar trys šim­tai žydų žu­vo na­cistų sto­vyk­ lo­se, bet nė vie­nas jų ne­bu­vo du­ jų ka­me­ro­je.“ Be­ne­diktą XVI užg­riu­vo kri­ti­ kos škva­las. Bet po­pie­žius tąkart nu­sprendė at­si­ri­bo­ti ty­los sie­na, ir de­ba­tai pa­tys nu­slo­po.

Pe­do­filų skan­da­las

Vieną did­žiau­sių skan­dalų Ka­ta­ likų baž­ny­čios is­to­ri­jo­je – dva­si­ ninkų pe­do­filų bylą – Be­ne­dik­tas XVI stengė­si nu­mal­šin­ti kaip įma­ ny­da­mas.

2008 m. ba­landį viešė­da­mas JAV jis dau­gelį nu­ste­bi­no pirmą kartą pa­reiškęs, kad jam gėda dėl to, kas įvy­ko. Bet su­stab­dy­ti pa­si­pik­ti­ni­ mo ban­gos jau bu­vo ne­beį­ma­no­ ma. Dar di­des­nis gais­ras įsip­lieskė paaiškė­jus, jog pa­ts J.Rat­zin­ge­ris, būda­mas Miun­che­no ar­ki­vys­ku­ pu, dangstė dva­si­ninką pe­do­filą.

Po­pie­žius vie­šai at­si­prašė aukų ir pa­skelbė apie nau­jas san­kci­jas.

Ta­čiau be­ne gar­siau­sias Be­ne­dik­ to XVI pa­reiš­ki­mas bu­vo žod­žiai, kad pre­zer­va­ty­vai nėra išei­tis ko­ vo­je su AIDS ir kad jie tik ska­ti­na šią pro­blemą.

Galbūt jo žod­žiai bu­vo su­pras­ ti per siau­rai, bet ši ir ki­tos neuž­ baig­tos min­tys lėmė, kad jis pa­ lie­ka po­s tą kaip prie­š ta­r in­gai ver­ti­na­mas ir ne iki ga­lo su­pras­ tas po­pie­žius. „Eu­ro­news“ inf.

Šio­je Cent­rinės Azi­jos ša­ly­je, kur te­be­gy­vuo­ja kla­jok­lių tra­di­ci­jos, ark­lių mėsa – tai na­cio­na­li­nis pa­ tie­ka­las. Jos kas­met pa­ga­mi­na­ma de­šim­tys tūkstan­čių tonų.

Nors ka­za­chai ark­lieną var­to­ ja jau il­gus šimt­me­čius, jie at­ si­lie­ka nuo mek­si­kie­čių ir kinų.

Bet tik Ka­zachs­ta­ne yra iš­ves­tos spe­cia­lios veislės ark­lių, skirtų skers­ti. „To­kia ark­lie­na tie­siog tirps­ ta bur­no­je, – Did­žio­sios Bri­ta­ni­ jos na­cio­na­li­niam trans­liuo­to­jui BBC pa­sa­ko­jo 40-me­tis Ol­ža­sas Bek­bu­la­to­vas. – Bent kartą per mėnesį per­ka­me ark­lių mėsos. Su ar­ti­mai­siais ar­ba kai­my­nais su­si­ me­ta­me ir per­ka­me visą pa­skerstą arklį. Taip pi­giau.“ „Ne­pažįs­ tu ka­za­cho, ne­val­gan­čio ark­lie­ nos. To­kių tik­riau­siai iš­vis nėra.

Ką ten ka­za­chai – ru­sai, kai atei­ na pas ma­ne į sve­čius, pir­miau­ siai klau­sia, ar ka­zy bus?“ – tęsė O.Bek­bu­la­to­vas. „Pen­ki pirš­tai“

Ka­zy deš­ra ga­mi­na­ma pri­kem­ šant natū­ra­lią ark­lio žarną prie­ sko­niais pa­gar­din­tos ark­lie­nos.

Ma­no­ma, kad to­kia deš­ra stip­ri­ na or­ga­nizmą. Ka­zachų spor­ti­ nin­kai šio itin ka­lo­rin­go pro­duk­to per­nai ke­ti­no at­si­vež­ti į Lon­do­no olim­piadą, bet pa­sku­tinę mi­nutę at­si­sakė to­kių planų dėl ga­limų pro­blemų mui­tinė­je.

Ark­lių mėsos taip pat de­da­ma į tra­di­cinį ka­zachų pa­tie­kalą be­šbar­maką – plo­nai iš­ko­čiotą teš­ lą su mėsos asor­ti. „Da­bar na­ mie likę maž­daug 5 kg ark­lie­nos.

Ei­nu, pa­sa­ky­siu žmo­nai, kad pa­ ga­mintų be­šbar­ma­ko. Ir tu ateik, pirš­tus ap­si­lai­žy­si“, – BBC žur­ na­listą sve­tin­gai kvietė O.Bek­bu­ la­to­vas. „Beš­bar­ma­kas“ iš­ver­tus iš ka­ zachų kal­bos reiš­kia „pen­ki pirš­ tai“ – šį pa­tie­kalą įpras­ta val­gy­ ti ran­ko­mis.

Ku­li­na­ri­ja: se­nas kla­jok­lių tra­

di­ci­jas tu­rin­tys ka­za­chai iš ark­ lie­nos ga­mi­na ka­zy dešrą ir tra­ di­cinį pa­tie­kalą be­šbar­maką.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Ma­žiau cho­les­te­ro­lio

Ofi­cia­liais duo­me­ni­mis, Ka­zachs­ ta­ne au­gi­na­ma dau­giau nei 1,5 mln. ark­lių. „Ti­kiu, kad lai­kui bė­ gant Ka­zachs­ta­no ark­lie­na, tu­rin­ ti ne­pri­lygs­tamų sko­nio ir mais­ti­ nių sa­vy­bių, užims de­ramą vietą kaip eks­por­to prekė“, – sakė Ka­ zachs­ta­no gy­vu­li­nin­kystės ir pa­ šarų ga­my­bos moks­li­nių ty­rimų ins­ti­tu­to at­sto­vas Gri­go­ri­jus Si­ zo­no­vas.

Anot jo, Ka­zachs­ta­no ark­lie­na ski­ria­si nuo tos, ku­ri var­to­ja­ma Eu­ro­po­je, nes jos rie­ba­lai ne­di­di­ na cho­les­te­ro­lio kie­kio krau­jy­je. „Iš šių rie­balų ga­mi­na­ma pu­sant­ ros de­šim­ties vais­ti­nių pre­pa­ratų.

Ti­kiu, kad Va­ka­ruo­se įver­tins ir mūsų ka­zy. Mes ga­li­me ga­min­ti ark­lieną bet ko­kio sko­nio pirkė­ jams“, – ti­ki­no G.Si­zo­no­vas.

At­ve­ria var­tus į ES

Praė­ju­sių metų pa­bai­go­je Ka­ zachs­ta­no bend­rovė „As­ta­na Ag­ rop­ro­dukt“ pa­skelbė kar­tu su Ita­ li­jos „Na­ba Car­ni“ ku­rian­ti bendrą ark­lių vei­si­mo, sker­di­mo ir pir­mi­ nio ap­do­ro­ji­mo bend­rovę.

Per su­si­ti­kimą Ka­zachs­ta­no že­ mės ūkio mi­nis­te­ri­jo­je Ita­li­jos de­ le­ga­ci­jos va­do­vas An­to­nio Ro­vi­ da už­tik­ri­no, kad Ita­li­jos cent­rinė ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­ba pa­si­ren­gu­ si su­teik­ti Ka­zachs­ta­no ark­lie­nai vi­sus rei­kia­mus ser­ti­fi­ka­vi­mo do­ ku­men­tus.

Per šį pro­jektą Ka­zachs­ta­no ark­lie­na ne­to­li­mo­je atei­ty­je turė­ tų pirmą kartą pa­siek­ti ES rinką.

Pa­rengė Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis

Ark­lie­nos ga­min­to­jai (2009 m.)

Ki­ni­ja Mek­si­ka Ka­zachs­ta­nas Ru­si­ja Ar­gen­ti­na Mon­go­li­ja

168 tūkst. tonų 82 tūkst. tonų 71 tūkst. tonų 49 tūkst. tonų 38 tūkst. tonų Šaltinis: Jung­ti­nių Tautų mais­to 36 tūkst. tonų ir žemės ūkio or­ga­ni­za­ci­ja

Kur ark­lie­na yra ta­bu Ark­l ie­n a ga­n a po­p u­l ia­r i Prancū­ In­d i­j os gy­ven­to­j ai, taip pat dau­g e­ zi­j o­j e, Ita­l i­j o­j e, Vo­k ie­t i­j o­j e ir ki­to­s e lis is­p anų, nors jų ša­l is yra stam­bi Eu­ro­p os vals­t ybė­s e, bet jos var­to­ tiek ark­l ių, tiek jų sker­d ie­nos eks­ ji­m as yra ta­bu dau­ge­ly­j e ang­l a­k al­ por­t uo­to­j a. bių ša­l ių, to­k io­s e kaip Did­ž io­j i Bri­ Arabų ša­ly­se ark­lie­na yra mak­ruh – ta­n i­j a, Ai­r i­j a, Jung­t inės Vals­t i­j os ir val­gy­ti ją leid­ž ia­ma, bet ne­re­ko­men­ ang­l a­k albė Ka­n a­dos da­l is. Jos taip duo­ja­ma. Žy­dams ši mėsa draud­ž ia­ pat ne­v al­g o či­g o­n ai, Bra­z i­l i­j os ir ma dėl re­li­g i­nių mo­tyvų.

8

vasario 14–20, 2013

pasaulis

Stra­te­gi­nis kaimynės pa­si­ri

Ry­tai ar Va­ka

Dviejų zui­kių vie­nu šūviu miš­ke leng­vai ne­nu­šau­si. Pa­vyks Uk­rai­nai tęsti la­vi­ra­ vi­mo po­li­tiką, o gal Ki­je­vas pa­ga­liau pa­si­ rinks – Ru­si­ja ar Eu­ro­pa?

Va­len­ti­nas Ber­ž iū­nas v.berziunas@diena.lt

Lie­tu­vos dip­lo­ma­ti­jos va­do­vas Li­ nas Lin­ke­vi­čius pra­ėju­sią sa­vaitę sakė, kad būti tarp Rytų ir Va­karų Uk­rai­na, ži­no­ma, ga­li, ir tai, pa­sak jo, yra tei­sin­gas spren­di­mas. Ta­ čiau čia pat L.Lin­ke­vi­čius pri­dūrė, kad pa­si­rin­kus vieną iš pu­sių ke­lio at­gal ga­li ne­lik­ti. „Rei­kia pa­si­rink­ ti. Yra ri­bos, ku­rių ne­ga­li­ma per­ ženg­ti. Ne­ga­li būti prie­šta­ra­vimų“, – dėstė L.Lin­ke­vi­čius.

Uk­rai­na, iš tiesų, at­si­dūrė tarp kūjo ir prie­ka­lo. Ru­si­ja spaud­žia, kad Ki­je­vas stotų į Muitų sąjungą, o Eu­ro­pa gra­si­na, jog pa­si­rin­ku­si Ru­siją Uk­rai­na eu­ro­pinę in­teg­ra­ciją ma­tys kaip sa­vo au­sis.

Tarp Rytų ir Va­karų

Vi­lionės: Ru­si­jos pre­zi­den­tui Vladimirui Pu­ti­nui iki šiol sun­kiai sekė­si

įti­kin­ti Ki­jevą, kad šis pa­si­rinktų sto­ti į Muitų sąjungą.

„Scan­pix“ nuo­tr.

La­vi­ra­vi­mo tarp Rytų ir Va­karų po­li­ti­kos pra­di­nin­ku lai­ko­mas bu­ vęs Uk­rai­nos pre­zi­den­tas Leo­ni­das Kuč­ma. Ro­dy­da­mas Va­ka­rams, kad yra pa­si­rengęs plėto­ti ge­rus san­ ty­kius, jis tuo pat me­tu flir­tuo­da­ vo su Mask­va. An­tai 2002 m. Ki­ je­vas pa­teikė pra­šymą pri­si­jung­ti prie NA­TO, taip pat iš­reiškė no­ rą jung­tis prie ES, ta­čiau po metų pa­ts L.Kuč­ma ma­lo­niai su­ti­ko pir­ mi­nin­kau­ti Nep­rik­lau­somų vals­ty­ bių san­drau­gai (NVS), nors Uk­rai­na nėra ra­ti­fi­ka­vu­si visų NVS įstatų, todėl tei­siš­kai (de ju­re) nėra or­ga­ ni­za­ci­jos narė.

Vėliau L.Kuč­ma su Ru­si­jos, Bal­ ta­ru­si­jos ir Ka­zachs­ta­no va­do­vais su­tarė su­da­ry­ti glaud­žią eko­no­ minę sąjungą.

Vik­to­ras Ja­nu­ko­vy­čius, ki­taip nei jo pirm­ta­kas ir bend­ra­var­dis Vik­

pasaulis per savaitę Penk­ta­die­nis Tūkstan­čiai žmo­nių su­plūdo į Tu­ni­so sos­ tinės gat­ves, kad į pa­ sku­ti­nio­jo poil­sio vie­ tą pa­lydėtų nu­žu­dytą opo­zi­ci­jos ly­derį Chok­ri Be­laïdą.

Sos­tinės gy­ve­ni­mas tuometu bu­vo be­ veik vi­siš­kai pa­ra­ly­žiuo­tas dėl vi­suo­ti­ nio strei­ko, su­reng­to pro­tes­tuo­jant prie­š kai­riųjų pa­žiūrų po­li­ti­ko nu­ žu­dymą, dėl ku­rio kal­ti­na­ma is­ la­miš­ka val­dan­čio­ji par­ti­ja „En­ nah­da“.

Mies­to gatvės iš­tuštė­jo, bu­ vo už­si­darytos par­duo­tuvės, o vie­ša­sis trans­por­tas veikė mi­ ni­ma­liu re­ži­mu. Taip pat bu­vo už­da­ry­tas Tu­ni­so tarp­tau­ti­nis oro uos­tas. Šio pa­reigū­nai sakė, kad vi­si skryd­žiai iš sos­tinės ir į ją bu­vo at­šauk­ti.

to­ras Juš­čen­ka, at­ro­do, va­do­vau­ja­ si L.Kuč­mos lo­gi­ka.

Vil­niu­je Uk­rai­nos va­do­vas žadė­ jo, kad eu­ro­pinė in­teg­ra­ci­ja liks Uk­ rai­nos už­sie­nio po­li­ti­kos prio­ri­te­tu, nors, pa­sak jo, dėl eko­no­mi­nių in­ te­resų Ki­je­vas ne­ga­li ne­si­skai­ty­ti su Muitų sąjun­ga.

Bo­ta­gas ir me­duo­lis

Kad ir ką kalbėtų V.Ja­nu­ko­vy­čius, su Ru­si­ja jis il­gai žais­ti ne­galės.

Vil­niaus uni­ver­si­te­to Tarp­tau­ ti­nių san­ty­kių ir po­li­ti­kos mokslų ins­ti­tu­to do­cen­tas To­mas Ja­ne­liū­ nas savaitraš­čiui sakė, kad „sver­ tų pa­veik­ti Uk­rainą Ru­si­ja tu­ri ne­ ma­žai“. „Ru­si­ja yra svar­biau­sia Uk­rai­ nos pre­ky­bos par­tnerė, jei ly­gin­ tu­me at­ski­ras vals­ty­bes. Tie­sa, ES, kaip eko­no­mi­nis blo­kas, uži­ma di­ desnę Uk­rai­nos už­sie­nio pre­ky­bos dalį nei Ru­si­ja. Vis dėlto vien ma­ ni­pu­lia­ci­jos ener­ge­ti­kos iš­tek­lių kai­no­mis, tie­ki­mo sąly­go­mis Uk­ rai­nai būtų la­bai skaus­min­gos. Be to, Ru­si­ja nea­be­jo­ti­nai tu­ri ga­li­my­ bių veik­ti ir Uk­rai­nos vi­daus po­li­ti­ kos pro­ce­sus“, – dėstė eks­per­tas.

Kodėl Ru­si­jai svar­bu ma­ty­ti Uk­ rainą Muitų sąjun­go­je?

T.Ja­ne­liū­nas ma­no, kad „bet ku­ria­me Ru­si­jos pro­jek­te, ku­ ria­me ban­do­ma plėto­ti in­teg­ra­ ciją bu­vu­sių Ta­rybų Sąjun­gos ša­ lių pa­grin­du, Uk­rai­na yra es­minė dėlionės da­lis“. „Uk­rai­na yra did­ žiulė rin­ka ir svar­bi pre­ky­bos par­ tnerė Ru­si­jai. Todėl jau vien dėl to būtų pra­smin­ga Uk­rainą įtrauk­ti į Muitų sąjungą ar pla­tesnį Eu­ra­zi­ jos eko­no­minį bloką“, – pri­dūrė eks­per­tas.

Do­vilė Jak­niū­naitė:

Uk­rai­na Ru­si­jai yra tar­si lak­mu­so po­pierė­lis, ro­dan­tis jos įtaką ir svarbą re­gio­ne.

Tie­sa, D.Jak­niū­naitė pri­dūrė ne­ ma­tan­ti ženklų, kad Ki­je­vas šiuo me­tu ak­ty­viai svars­tytų, ar jung­ tis prie Muitų sąjun­gos. „At­virkš­ čiai, Uk­rai­nai ban­dant kiek at­sver­ ti ener­ge­tinį Ru­si­jos do­mi­na­vimą,

2013 02 07 2013 02 13

Šeš­ta­die­nis Po­pu­lia­raus 48 metų opo­zi­ci­jos po­li­ti­ ko nu­žu­dy­mas pra­ėju­sią sa­vaitę su­kėlė su­si­rėmi­mus tarp po­li­ci­jos ir opo­zi­ci­jos ša­li­ninkų. Jie šalį krėtė dvi die­nas, daug žmo­nių bu­vo su­žeis­ta, vie­nas po­li­ci­nin­ kas žu­vo.

Tarp­tau­ti­nių san­ty­kių ir po­li­ti­kos mokslų ins­ti­tu­to do­centė Do­vilė Jak­niū­naitė pa­brėžė, kad „Uk­rai­na Ru­si­jai yra tar­si lak­mu­so po­pierė­ lis, ro­dan­tis jos įtaką ir svarbą re­ gio­ne“. „Tiek dėl is­to­ri­nių, tiek dėl ta­pa­ty­bi­nių, tiek dėl eko­no­mi­nių prie­žas­čių Uk­rai­na yra svar­bi Ru­ si­jai ir jos pra­ra­di­mas eu­ro­pinėms ins­ti­tu­ci­joms ne­įsi­vaiz­duo­ja­mas, – sakė D.Jak­niū­naitė. – Ga­li­ma net teig­ti, kad Eu­ra­zi­jos sąjun­gos su­ kūri­mas daugiausia su­si­jęs su no­ru vis la­biau in­teg­ruo­ti šią šalį į ben­ drą eko­no­minę erdvę. Dis­ku­si­joms dėl ar­ti­mes­nio bend­ra­dar­bia­vi­mo su ES ne­ju­dant į prie­kį, at­ro­do, Ru­ si­ja tu­ri ga­li­my­bių, užim­da­ma ne­ tgi šiurkš­čią po­zi­ciją. Nea­be­jo­ti­na, kad Uk­rai­nai pri­si­jun­gus prie Eu­ ra­zi­jos sąjun­gos eu­ro­pinė in­teg­ra­ ci­ja ge­ro­kai sulėtėtų, gal net vi­siš­ kai su­stotų.“

JAV šiau­ rės rytų re­gio­nui smo­gu­si did­ž iulė pūga pa­rei­ka­la­vo ma­žiau­ siai sep­ty­nių žmo­nių gy­ vybės, pa­ra­ly­žia­vo trans­ portą ir be elekt­ros pa­li­ko 650 tūkst. namų ir biurų.

Pūga, ku­ri užk­lu­po Niu­ jorką ir ki­tus ra­jo­nus, dar su bai­me pri­si­me­nan­čius spalį siau­tu­sią audrą San­ dy, į visą Naująją Ang­liją at­nešė iki 91,5 cm snie­go, o ura­ga­no gūsiai su­pustė did­žiu­les pus­nis.

Niu­jor­ko re­gio­no oro uos­ tai – La Guar­dios, Joh­no F.Ken­ne­dy ir Niuar­ko – per

Sek­ma­die­nis pūgos įkarštį bu­vo at­šaukę vi­sus skryd­žius. Trau­ki­niai tarp Niu­jor­ko ir Bos­to­no ne­va­žinė­jo iki pat sek­ma­ die­nio.

Ma­sa­ču­set­se išk­ri­to 60 cm snie­go, ku­ris pa­lai­do­jo ir Bos­to­no gat­ves. Vai­ruo­to­ jams lai­ki­nai bu­vo užd­raus­ ta nau­do­tis au­to­mo­bi­liais. „Tu­ri­me iš­vež­ti dau­gybę snie­go ir tam pri­reiks šiek tiek lai­ko. Tai būti­na sąly­ga, kad priei­tu­me prie elekt­ros per­da­vi­mo li­nijų ir at­kur­tu­ me elekt­ros tie­kimą“, – sa­ kė Ma­sa­ču­set­so gu­ber­na­ to­rius De­va­las Pat­ric­kas.

To­kių pat prie­mo­nių bu­vo im­ta­si ir Ko­nek­ti­ku­to vals­ ti­jo­je.

Ste­bint pa­sau­linėms įžy­mybėms, pa­grin­ dinės sam­bos mo­ kyk­los da­ly­va­vo Rio de Ža­nei­ro kar­na­ va­lo kul­mi­na­ci­jos pa­ra­de – pri­statė su ne­ža­bo­ta fan­ta­zi­ja su­kur­tas plat­for­mas ir itin kuk­laus dyd­žio dra­bužė­liais pri­si­ den­gu­sias gro­žio ka­ra­ lie­nes.

Ant plat­formų sam­ bos rit­mu judė­jo šokė­ jos, pa­si­puo­šu­sios did­žiulė­mis karū­no­mis ir plunks­no­mis, žėrin­ čiais žvy­ne­liais, kūno pie­ši­niais ir ne­la­bai kuo dau­giau.

Tarp va­di­namųjų VIP sve­čių sam­bod­ro­me

9

vasario 14–20, 2013

pasaulis

diena.lt/naujienos/uzsienis

rin­ki­mas:

a­rai?

įtam­pa dvi­ša­liuo­se san­ty­kiuo­se pa­sta­ruo­ju me­tu vėl su­stiprė­jo“, – pa­brėžė eks­pertė.

T.Ja­ne­liū­nas sua­be­jo­jo, ar Uk­ rai­nai na­rystė Muitų sąjun­go­je ap­ skri­tai ap­si­mokėtų. „Toks jau mui­ tų sąjungų vei­ki­mo prin­ci­pas, kad būda­mas vie­no­je ne­ga­li da­ly­vau­ti ki­to­je. Todėl for­ma­liai Uk­rai­na ne­ galės turė­ti lais­vos pre­ky­bos erdvės su ES, jei taps Muitų sąjun­gos su Ru­si­ja (ir ki­to­mis Eu­roa­zi­jos sąjun­ gos vals­tybė­mis) da­li­mi, – sakė T.Ja­ne­liū­nas. – Be to, Uk­rai­nai ga­ li kil­ti bėdų ir dėl na­rystės Pa­sau­lio pre­ky­bos or­ga­ni­za­ci­jo­je (PPO) – jau anks­čiau su­derė­tos sąly­gos ga­li nea­ ti­tik­ti Muitų sąjun­gos su­si­ta­rimų, todėl Uk­rai­nai ar­ba reikės per­si­ derė­ti su PPO, ar­ba mokė­ti ne­ma­ žas kom­pen­sa­ci­jas. Ar da­ly­va­vi­mas Muitų sąjun­go­je su Ru­si­ja at­pirktų to­kius pra­ra­di­mus, la­bai abe­jo­ti­ na, ne­bent Ru­si­ja ke­tintų kaip nors pa­pil­do­mai kom­pen­suo­ti Uk­rai­nai nuo­sto­lius, žadėtų ko­kias nors did­žiu­les in­ves­ti­ci­jas, su­bsi­di­juo­ja­ mus ener­ge­ti­kos iš­tek­lius ir pan.“ Vil­nius „gins“ Ki­jevą?

Ar ga­li Lie­tu­va vėl tap­ti Ki­je­vo ad­ vo­ka­te Eu­ro­po­je?

Po­li­ti­kos eks­per­tas Vla­das Si­ru­ ta­vi­čius pa­brėžė, kad Lie­tu­va ne­ turėtų per­ver­tin­ti sa­vo vaid­mens. „Lie­tu­vos vaid­muo nėra toks di­ de­lis, kaip mūsų po­li­ti­kai įsi­vaiz­ duo­ja. Ne­rei­kia čia la­bai savęs per­ver­tin­ti, kad mes la­bai jau di­ delį darbą pa­da­ry­sim, pri­trauk­si­ me prie Va­karų nuo Ru­si­jos. Tai – iliu­zi­ja“, – kalbė­jo V.Si­ru­ta­vi­čius.

Jo tei­gi­mu, Uk­rai­nos pre­zi­den­to vi­zi­tas į Lie­tuvą ro­do pra­gma­tišką po­žiūrį ir norą pa­lai­ky­ti ge­rus dvi­ ša­lius san­ty­kius. „Mūsų lo­gi­ka turė­ tų būti aiš­ki – mes no­ri­me pa­lai­ky­ ti nor­ma­lius, ge­rus tarp­vals­ty­bi­nius san­ty­kius su Rytų kai­my­nais <...>.

Ge­rai, kad vyks­ta to­kie su­si­ti­ki­mai, gai­la, kad to­kie su­si­ti­ki­mai ne­vyks­ta su Ru­si­jos pre­zi­den­tu ar vy­riau­sybės va­do­vu“, – pa­brėžė V.Si­ru­ta­vi­čius.

Di­le­ma: po­li­to­lo­gas V.Vo­lo­vo­jus ma­no, kad Uk­rai­nai jau vi­sai grei­tai teks pa­si­rink­ti – Ru­si­ja ar Eu­ro­pa.

V.Vo­lo­vo­jus: „Eu­ro­pa pa­ti ne­no­ri suartė­ti su Uk­rai­na“ Į Eu­ro­pos, o gal į Ru­si­jos glėbį? Kur pa­trauks Uk­rai­na? Apie tai po­kal­ bis su po­li­to­lo­gu dr. Va­di­mu Vo­lo­ vo­ju­mi.

– Ateis lai­kas rink­tis – su Eu­ro­ pa Uk­rai­na ar su Ru­si­ja? Koks sce­na­ri­jus būtų ge­riau­sias ir ko­kiu ke­liu da­bar­tinė Uk­rai­ nos vy­riau­sybė žengs?

– Ma­nau, kad Uk­rai­nai būtų ge­ riau­sia lik­ti vi­du­ry­je, ki­taip sa­kant, tęsti bu­vu­sio ša­lies va­do­vo Leo­ni­do Kuč­mos pu­siaus­vy­ros iš­lai­ky­mo po­ li­tiką. Ta­čiau Uk­rainą spaud­žia Ru­ si­ja. Be to, reikėtų pa­sa­ky­ti, kad Uk­ rai­no­je pa­sta­ruo­ju me­tu ima stiprė­ti šei­my­ninė vald­žia, tu­riu gal­vo­je Vik­to­ro Ja­nu­ko­vy­čiaus šeimą. Šei­ mai rei­kia pa­ra­mos, kad juos remtų rinkė­jai. Ma­ža to, šei­mos val­dy­mas ne­pa­tin­ka oli­gar­chams. Tai­gi, V.Ja­ nu­ko­vy­čiui rei­kia pa­ra­mos ir prie­š oli­gar­chus. Ir čia Ru­si­ja ga­li pa­dėti.

Jei su­si­tar­si su ru­sais, ga­li tikė­tis pi­ges­nių dujų, tai­gi, la­bai rea­lu, ta­ ve per ki­tus rin­ki­mus pa­lai­kys žmo­ nės. Šiuo at­ve­ju, kaip ma­to­me, kal­ ba­ma ne apie Uk­rai­nos in­te­re­sus, o apie Ja­nu­ko­vy­čiaus ir jo šei­mos in­ te­re­sus. Jiems nau­din­ga tar­tis su Ru­si­ja. Klau­si­mas, ko­kios bus sąly­ gos? Vis­gi, ma­no nuo­mo­ne, ge­ro­kai di­desnė ti­ki­mybė, kad Uk­rai­na įstos į Muitų sąjungą, nei to­liau kalbė­sis su Eu­ro­pa. Juk ma­to­me, kad ir pa­ti Eu­ro­pa Uk­rai­nos ne­no­ri.

– Sa­ko­te, kad at­si­ra­do trin­tis tarp oli­garchų ir Ja­nu­ko­vy­čių šei­mos?

– Girdė­jau vieną gandą... Esą ne­ pa­ten­kin­ti oli­gar­chai su­si­rin­ko ir su­tarė, kad reikėtų su ša­lies va­do­ vu pa­kalbė­ti akis į akį. Jie pa­siuntė oli­garchą Ri­natą Ach­me­tovą. Jis pa­klausė V.Ja­nu­ko­vy­čiaus: „Ką tu da­rai?“ Šis jam at­sakė: „Ži­nai, tau bus taip, kaip Cho­dor­kovs­kiui, jei daug kalbė­si.“ Ta­da, kaip pa­sa­ko­ ja­ma, oli­gar­chai įsiu­to, o V.Ja­nu­ ko­vy­čiaus as­me­ninė ap­sau­ga bu­ vo su­stip­rin­ta. Galbūt tai gan­das.

Vis­gi tai rim­tas po­žy­mis, kad san­ ty­kiai tarp oli­garchų ir pre­zi­den­to įtemp­ti.

– Tai­gi, Uk­rai­nos pre­zi­den­tas tar­si for­muo­ja vald­žios ver­ti­ kalę, ku­rios vir­šu­je jis ir jo ap­ lin­ka, o ne kas ki­tas?

– Taip, at­ro­do, kad V.Ja­nu­ko­vy­ čius žen­gia Vla­di­mi­ro Pu­ti­no ke­ liu. V.Ja­nu­ko­vy­čius pra­de­da val­dy­ ti, o ne oli­gar­chai. Kei­čia­si val­dy­mo mo­de­lis iš oli­gar­chi­nio į šei­my­ninį.

Ne pa­slap­tis, kad Uk­rai­no­je įsi­ga­li V.Ja­nu­ko­vy­čiaus sūnus Olek­sand­ ras. Ja­nu­ko­vy­čiai ski­ria sa­vo žmo­ nes į spe­cia­lią­sias tar­ny­bas, taip pat į fi­nansų ins­ti­tu­ci­jas. Pa­vyzd­ žiui, vi­sai ne­se­niai pa­si­keitė Uk­ rai­nos sau­gu­mo tar­ny­bos (Služ­ba be­zpe­ky Uk­ra­ji­ny, SBU) va­do­vai.

Sa­ko­ma, kad da­bar SBU va­do­vau­ ja as­muo, ku­ris pa­lai­ko glaud­žius ry­šius su V.Ja­nu­ko­vy­čiaus sūnu­mi.

Ki­taip ta­riant, kai pra­de­di šei­ my­ninį val­dymą, tau rei­kia pa­ra­ mos. Aki­vaiz­du, kad jėgos ins­ti­tu­ ci­jos – vie­nas svar­biau­sių rams­čių.

Toks būtų vie­nas pa­vyz­dys.

Pir­ma­die­nis po atviru dan­gu­mi bu­vo 26 metų ame­ri­kie­ čių ak­torė, „Trans­for­me­rių“ žvaigždė Me­ gan Fox, rea­lybės šou žvaigždė Kim Kar­ das­hian, italų ak­torė Mo­ni­ca Bel­luc­ci ir jos vy­ras, prancūzų ak­to­rius Vin­ cent’as Cas­se­lis, taip pat – „Vyrų juo­dais dra­bu­žiais“ žvaigždė­ Wil­las Smit­has.

Pen­kių dienų Rio de Ža­nei­ro kar­na­va­las yra svar­ biau­sia Bra­zi­li­jos šven­ tė ir ji su did­žiau­siu įkarš­čiu šven­čia­ma vi­so­je ša­ly­je, įskai­tant San Pau­lo, Sal­va­do­ro, Re­sifės, Olin­dos, Ma­ nau­so ir Por­to Alegrės mies­tus.

„Scan­pix“ nuo­tr.

Ko­vos su ko­rup­ci­ja agen­tai ėmėsi tik­rin­ ti dvi Prancū­zi­jos šal­ dy­to mais­to ga­my­ bos įmo­nes, sie­ja­mas su skan­da­lu dėl ark­lie­nos, par­da­ vinė­tos vie­toj jau­tie­nos Eu­ro­pos pre­ky­bos cent­ ruo­se.

An­ti­ko­rup­cinės agentū­ ros DGCCRF ins­pek­to­riai ap­si­lankė bend­rovė­se „Co­mi­gel“ ir „Spang­he­ ro“, per ku­rias, kaip ma­ no­ma, ark­lie­na pa­te­ko į pre­ky­bos tink­lus.

Kol įvai­rių ša­lių teisė­ sau­ga at­lie­ka ty­ri­mus, į mėsos skan­dalą įsivė­lu­sios vals­tybės ir bend­rovės kal­ti­ na vie­na kitą dėl to, kad švedų bend­ro-­ vės „Fin­dus“ šal­dy­to­je la­za­ni­jo­je vie­

– Ru­si­ja ma­to, kas vyks­ta, ir nau­do­ja­si oli­garchų bei pre­zi­ den­to ki­vir­čais?

– At­ro­do, taip. Mask­vai svar­biau­ sias bend­ras re­zul­ta­tas. Ru­sams ne­svar­bu, ką rem­ti. Iš esmės da­ bar Krem­lius ban­do „pirk­ti“, ar­ ba, ga­li­ma sa­ky­ti, šan­ta­žuo­ti V.Ja­ nu­ko­vy­čių – „tu da­ryk ką rei­kia, o mes tau pa­dėsi­me. O jei ne­no­ri da­ ry­ti, ga­li lik­ti be nie­ko“. Vyks­ta de­ ry­bos. Juk ir „Gazp­rom“ pre­ten­zi­ jos Uk­rai­nai – spau­di­mo iš­da­va.

Ki­taip sa­kant, tai me­duo­lio ir bo­ ta­go po­li­ti­ka.

Lai­kas, kai V.Ja­nu­ ko­vy­čiui vis­gi teks pa­si­rink­ti, – ne už kalnų.

– O kaip Eu­ro­pa? Ar V.Ja­ nu­ko­v y­č ius ga­l i pa­s i­n au­d o­ ti Eu­ro­pos kor­ta de­ry­bo­se su Ru­si­ja?

– Eu­ro­pa pa­ti ne­no­ri suartė­ti su Uk­rai­na, nes jei būtų norė­ju­si, būtų taip ir pa­da­riu­si. Pa­vyzd­ žiui, is­to­ri­ja su Ju­li­ja Ty­mo­šen­ko.

Jei eu­ro­pie­čiai būtų prouk­rai­nie­ tiš­ki, jie tik­rai ne­būtų tiek dėme­sio skyrę šiam rei­ka­lui. Pa­žiūrė­ki­me, kaip bu­vo išpūs­tas šis skan­da­las.

Ką tai ro­do? Tai ro­do, kad Eu­ro­ pa ir vėl pa­si­nau­do­jo pro­ga Uk­ rainą at­stum­ti to­liau nuo savęs.

Dau­ge­lis eu­ro­pie­čių veiksmų ro­ do, kad daž­nai ieš­ko­ma būdų ką

nors nu­kel­ti, su­stab­dy­ti, nu­to­ lin­ti ir t. t.

Kal­bant apie pa­tį V.Ja­nu­ko­vy­ čių, jis, ži­no­ma, ban­do la­vi­ruo­ti, kaip tai darė L.Kuč­ma. Ta­čiau ru­ sai viską su­pran­ta. Juk jie bend­rau­ja su vo­kie­čiais, su kitų ES ša­lių at­sto­ vais. Lai­kas, kai V.Ja­nu­ko­vy­čiui vis­ gi teks pa­si­rink­ti, – ne už kalnų.

– Jei nu­tiks taip, kad Uk­rai­na stos į Muitų sąjungą, tai bus nau­din­ga Ki­je­vui ar ne?

– Ma­no as­me­ni­ne nuo­mo­ne, Uk­ rai­nai šiuo me­tu būtų daug nau­ din­giau įsto­ti į Muitų sąjungą.

– Kodėl?

– Pir­miau­sia, turė­tu­me kalbė­ti apie ener­gi­jos iš­tek­lių kai­nos su­ma­ži­ nimą, ko da­bar la­bai rei­kia Uk­rai­ nai. Ant­ras da­ly­kas – rinkų in­teg­ ra­ci­ja. Daž­nai sa­ko­ma, kad Eu­ro­pos rin­ka būtų ge­riau Uk­rai­nai, ta­čiau ky­la klau­si­mas, ar tik­rai? Uk­rai­nai būtų sun­ku kon­ku­ruo­ti su Eu­ro­pa.

Be to, juk ir vers­lo men­ta­li­te­tas ski­ ria­si. Uk­rai­nie­čiams ge­ro­kai leng­ viau kalbė­ti su ru­sais.

Tiems pa­tiems oli­gar­chams bū­ tų sun­ku dirb­ti su Eu­ro­pa. Ne­ga­liu įsi­vaiz­duo­ti, kad koks R.Ach­me­to­ vas galėtų dirb­ti su Eu­ro­pos vers­ li­nin­kais. O Ru­si­jo­je žai­di­mo tai­ syklės daug­maž panašios.

Vie­nin­te­lis da­ly­kas, ku­rio bi­jo oli­ gar­chai, – kad rusų vers­las ga­li juos „pra­ry­ti“. Šiuo at­ve­ju Eu­ro­pa jų „ne­ pra­rytų“, ta­čiau vėlgi ky­la klau­si­ mas, o kaip da­ry­ti verslą Eu­ro­po­je?

Kalbino Valentinas Beržiūnas

Ant­ra­die­nis toj jau­tie­nos at­si­dūrė ark­lie­na. Šve­ dai ža­da teis­tis su par­tne­re iš Prancū­ zi­jos „Co­mi­gel“, tie­kian­čia jiems mėsos­ pus­ga­mi­nius.

Prancū­zi­ja pa­skelbė, kad ark­lie­na at­ ke­lia­vo iš Ru­mu­ni­ jos, bu­vo per­dirb­ta Prancū­zi­jo­je, vir­to la­za­ni­ja Liuk­sem­ bur­go ga­myk­lo­je, o iš ten pa­te­ko į maž­ me­ninę pre­kybą. Už­ sa­ky­mas per­ėjo ilgą tar­pi­ninkų gran­dinę, ku­rio­je taip pat figū­ ruo­ja Kip­ro ir Ny­der­ landų bend­rovės.

Ru­mu­ni­ja nei­gia sa­vo kaltę ir aiš­ki­ na, kad Prancū­zi­jai tiekė svei­kas sker­ de­nas, todėl su­pai­nio­ti jautį ir arklį būtų buvę ne­įma­no­ma.

Šiaurės Korė­ja sėkmin­ gai įvykdė po­že­minį bran­duo­linį ban­dymą, per kurį bu­vo su­sprog­ din­tas nau­jas mi­nia­tiū­ ri­zuo­tas už­tai­sas. Ša­lis taip pat nu­rodė, kad šis žings­nis bu­vo tiks­lin­gas at­sa­kas į JAV prie­šiš­kumą. „Šio aukš­tes­nio ly­gio bran­duo­li­nio ban­ dy­mo sprogs­ta­mo­ji ga­lia bu­vo di­desnė nei anks­tes­nių, taip pat bu­vo pa­nau­do­ ta mi­nia­tiū­ri­zuo­ta ir leng­vesnė ato­minė bom­ba. Ban­dy­mas bu­vo at­lik­tas sau­giai ir to­bu­lai“, – pa­skelbė vals­ty­binė Korė­jos cent­rinė nau­jienų agentū­ra. Šia­me pra­ne­ši­me mi­ni­mas fak­tas, kad už­tai­sas bu­vo mi­nia­tiū­ri­zuo­tas, nea­be­ jo­ti­nai taps pa­vo­jaus sig­na­lu vi­sa­me pa­ sau­ly­je, ro­dan­čiu, kad Pchen­ja­nui pa­vy­ ko įval­dy­ti tech­niš­kai su­dėtingą pro­cesą ir pa­ga­min­ti ko­vinę gal­vutę, ku­ri būtų pa­

kan­ka­mai ma­ža, kad galėtų būti skrai­di­ na­ma il­go­jo nuo­to­lio ra­ke­tos.

Pas­tarąjį, jau tre­čią, Šiaurės Korė­jos bran­duo­linį ban­dymą pa­smerkė Ru­si­ja, Ki­ni­ja, Jung­tinės Vals­ti­jos ir ki­tos ša­lys.

Ru­si­jos gy­ny­bos mi­nis­te­ri­ja nu­rodė, kad su­sprog­din­to bran­duo­li­nio už­tai­so ga­lia vir­ši­jo 7 ki­lo­to­nas.

10

lietuva

vasario 14–20, 2013

13p.

Industrijos pradininkė – vokietė.

Mi­li­jar­di­niai pir­ki­mai – ne­sau­gia­me tink­le Prieš me­tus Cent­rinė­je viešųjų pir­kimų in­for­ma­cinė­je sis­te­mo­je (CVP IS) bu­vo nu­lauž­ti ad­mi­nist­ra­to­riaus pri­si­jun­gi­mo duo­ me­nys. Kaž­kas vei­kiau­siai su­ži­no­jo slaptą mi­li­jo­ni­nių viešųjų kon­kursų in­for­ma­ciją ir ja pa­si­nau­do­jo. Ta­čiau pro­ku­ro­rai kaltų ne­ra­do, o skylės – dar at­vi­ros.

Jo­nas Var­nas

Apie ne­sąži­nin­gus CVP IS ad­mi­ nist­ra­to­riaus veiks­mus pir­mie­ ji pra­bi­lo vers­li­nin­kai – jų nuo­ mo­ne, Lie­tu­vo­je jau ne­įma­no­ma sąži­nin­gai laimė­ti vals­tybės ir sa­ vi­val­dy­bių ins­ti­tu­cijų ar įmo­nių už­sa­kymų.

Ne­ma­lo­ni Viešųjų pir­kimų tar­ ny­bai (VPT) ir jos va­do­vui Žydrū­ nui Plyt­ni­kui is­to­ri­ja ki­lo po 2012 m. sausį at­lik­to VPT in­for­ma­ci­ nių sis­temų au­di­to. Tik vėliau pa­ stebė­ta, kad kaž­kas ne­teisė­tai bu­vo pri­si­jungęs prie sis­te­mos.

Nus­ta­ty­ta, kad sis­temą įsi­gi­ju­si VPT ne­ga­li kont­ro­liuo­ti, kas ir ka­ da prie jos pri­si­jun­gia. Per in­for­ ma­cinės sis­te­mos au­ditą nu­sta­ty­ ta, kad iki šiol ne­įvar­dy­ti as­me­nys įsi­laužė net į 23 iš 26 ser­ve­rių. Pa­ ti sis­te­ma ne­fik­suo­ja ad­mi­nist­ra­ to­rių pri­si­jun­gimų, o sis­te­mas ad­ mi­nist­ruo­ja ir mo­der­ni­zuo­ja ke­lios išorės įmonės.

Be­dan­čiai sar­gai

Sei­mo An­ti­ko­rup­ci­jos ko­mi­si­ja ne­ dels­da­ma ėmėsi tir­ti šią ne­skaid­ rią is­to­riją, nes to­kie pri­si­jun­gi­mai prie in­for­ma­cinės sis­te­mos ver­tin­ ti kaip grėsmė na­cio­na­li­niam sau­ gu­mui ar­ba kaip di­delę reikšmę tu­ rin­tys vals­tybės val­dy­mui, ūkiui ar net fi­nansų sis­te­mai. Įsi­lau­ži­mus tir­ti pa­si­šovė Ge­ne­ ra­linė pro­ku­ratū­ra, ta­čiau per me­ tus įsi­laužė­liai ras­ti ne­bu­vo, ne­su­ sek­ta, kas bei ku­riuos vie­šuo­sius pir­ki­mus stebė­jo ir ku­riuos duo­ me­nis pa­nau­do­jo galbūt ne­teisė­tai

veik­lai bei ne­sąži­nin­giems pir­ki­ mams, ne­įvar­dy­ta ir pa­da­ry­ta vals­ ty­bei ža­la. Kaltų nėra – ty­ri­mas dėl įro­dymų trūku­mo nu­trauk­tas. Pats ge­ne­ra­li­nis pro­ku­ro­ras Da­rius Va­ lys ne­baigtą ty­rimą ir mo­ty­vus jo ne­betęs­ti ko­men­tuo­ti at­si­sakė.

Trūksta pi­nigė­lių

Ta­čiau net ir po įsi­lau­žimų ne­siim­ ta jo­kių veiksmų – vi­di­nia­me tink­ le ga­li pri­si­jung­ti suin­te­re­suo­ti as­ me­nys ir lik­ti ne­su­sek­ti. Esą nie­kas ne­įpa­rei­go­tas keis­ti vi­dinės sis­te­ mos pri­si­jun­gi­mo duo­menų tink­ le. „Kon­kursą laimė­ju­si ir sis­temą to­bu­li­nu­si bend­rovė ne­bu­vo įsi­pa­ rei­go­ju­si pa­pil­do­mai at­lik­ti vi­di­nių pri­si­jun­gi­mo sau­gu­mo to­bu­li­ni­mo darbų“, – tei­si­no­si prie­š tai pa­lan­ kio­mis sąly­go­mis kon­kur­sus su­ren­ gu­sios VPT va­do­vas Ž.Plyt­ni­kas.

Tei­gia­ma, kad „pa­čios sau sis­te­ mas ku­rian­čios“ bend­rovės tuo ir nau­do­ja­si, o galbūt ne­viešą in­for­ ma­ciją apie pir­ki­mus tei­kia ko­rum­ puo­tiems po­li­ti­kams ir par­duo­da ki­tuo­se kon­kur­suo­se da­ly­vau­jan­ čioms bend­rovėms. Šios, turė­da­ mos in­for­ma­ci­jos apie kon­ku­ren­ tus, pa­si­ūlo ke­liais tūkstan­čiais ma­žes­nius pro­jek­tus ir sėkmin­gai trium­fuo­ja kon­kur­suo­se.

Pa­sak Ž.Plyt­ni­ko, Fi­nansų mi­nis­ te­ri­jos pra­šo­ma skir­ti lėšų sis­te­mai to­bu­lin­ti, nes pa­ti VPT to­kių lėšų ne­tu­ri, nors kas­met sis­te­mai to­bu­ lin­ti ski­ria­ma per 100 tūkst. litų.

Turėtų būti vėl pa­skelb­tas kon­kur­ sas pro­gra­minę įrangą ku­rian­čioms ir die­gian­čioms bend­rovėms, o da­ lyvės vėl, ko ge­ro, bus tos pa­čios,

ku­rios ir prie­š tai vie­naip ar ki­taip bu­vo su­si­sais­čiu­sios su VPT. Lie­ tu­vo­je kas­met at­lie­ka­ma maž­daug 14 mlrd. litų vertės viešųjų pir­kimų.

Už to­kią sumą būtų ga­li­ma kas­met pa­sta­ty­ti po ke­tu­ris su­skys­tintųjų gam­ti­nių dujų ter­mi­na­lus. Ta­čiau už­tik­rin­ti skaid­rumą ir pa­to­bu­lin­ ti sis­temą – vei­kiau­siai per men­kas mo­ty­vas, ypač kai už to sto­vi daug suin­te­re­suotų gru­pių.

Pa­si­kei­ti­mai skaid­ru­mo ne­pridė­jo

Prieš pu­santrų metų Spe­cia­liųjų ty­rimų tar­ny­bos už­sa­ky­mu vi­suo­ menės nuo­monės ir rin­kos ty­rimų cent­ro „Vil­mo­rus“ bu­vo at­lik­ta vers­li­ninkų ap­klau­sa. Net kas tre­čias vers­li­nin­kas (32 pro­c. res­pon­dentų) VPT laikė „la­bai ko­rum­puo­ta“, o dar dau­giau jų (35 pro­c.) tra­nybą lai­ kė „iš da­lies ko­rum­puo­ta“.

Anuo­met Ž.Plyt­ni­ko va­do­vau­ ja­ma VPT bu­vo tie­sio­giai pa­val­di Ūkio mi­nis­te­ri­jai, o 2011 m. rugsė­ jį Sei­mui pri­ėmus Viešųjų pir­kimų įsta­ty­mo pa­tai­sas nuo 2012 m. sau­ sio 1 d. tar­ny­ba ta­po pa­val­di Pre­ zi­den­tei. Bu­vo tikė­ta­si, kad tai ne vien pa­ge­rins tar­ny­bos įvaizdį, bet ir nu­lems es­mi­nius ra­di­ka­lius pa­si­ kei­ti­mus vie­šo­jo pir­ki­mo rin­ko­je.

Ga­li­ma sa­ky­ti, kad be­veik nie­kas ne­pa­si­keitė po to, kai Ž.Plyt­ni­kas ir VPT ta­po pa­valdūs Pre­zi­den­tei, o tar­ny­bos ad­mi­nist­ra­ci­ja ir bend­ rovės galbūt įsi­pai­nio­jo į stam­baus mas­to aferą. Ge­ne­ra­linės pro­ku­ ratū­ros ty­ri­mas baigė­si ak­la­vietė­je, įsi­lau­ži­mo fak­tai iki ga­lo li­ko neiš­ tir­ti, o su­rink­ta med­žia­ga dūla pro­ ku­rorų stal­čiuo­se.

Komentaras

Ar­vy­das Anu­šaus­kas

Sei­mo An­t i­ko­r up­ci­jos ko­m i­si­jos na­r ys

K Ne­padė­jo: pri­glo­bu­si VPT po sa­vo spar­nu, Pre­zi­dentė Da­lia Gry­baus­

kaitė nuo skan­dalų Ž.Plyt­ni­ko ins­ti­tu­ci­jos neap­sau­go­jo.

„Fo­to­die­nos“ / Ie­vos Bu­dzei­kaitės nuo­tr.

al­bant ap­skri­tai apie vals­ ty­bi­nes ins­ti­tu­ci­jas, ku­rios tu­ri ir kau­pia svar­bius duo­ me­nis, duo­menų ba­zių ap­ sau­ga ne­p a­kan­ka­ma. Vy­r iau­s ybės pro­g ra­ma dėl ki­ber­ne­t i­nio sau­g u­mo stip­ri­ni­mo iki 2018 m. per­ne­lyg ištęs­ ta, daug prie­mo­nių rei­kia vyk­dy­ti šian­ dien, ne­del­siant, ir ne­lauk­ti.

Tin­ka­mai in­for­ma­ciją sau­go tik Kraš­to ap­sau­gos bei Už­sie­nio rei­kalų mi­nis­te­ ri­jos, Vals­tybės sau­gu­mo de­par­ta­men­ tas ir dar ke­lios spe­ci­finės ins­ti­tu­ci­jos, vi­sos ki­tos – itin pa­žeid­žia­mos.

Ver­ta pri­pa­žin­ti, kad elekt­ro­ni­nių pa­ slaugų viešųjų kon­kursų sąly­go­se ne­ ski­r ia­ma pa­kan­ka­mai dėme­sio kau­ pia­mos in­for­ma­ci­jos ap­sau­gai, klaidų at­nau­ji­ni­mui ir tai­sy­mui.

11

vasario 14–20, 2013

lietuva diena.lt/naujienos/lietuva

Pasikraukite

Lie­tu­vos aukš­to­sios mo­kyk­los pa­ruo­šia per daug stu­den­ tų, ku­rie mi­na dar­ bo bir­žos slenks­ tį, o to bū­ti ne­tu­rė­tų. „Kol kas kai ku­rios stu­di­jų pro­gra­mos skir­tos mo­ky­ti ne to, ko no­ri stu­den­tai ir darb­da­viai, o to, ko no­ri dės­ty­to­jai“, – įsi­ti­ki­nęs mi­nist­ras Dai­nius Pa­val­kis. Jis ža­da per­žiū­rė­ti stu­ di­jų pro­gra­mas.

vitaminų po žiemos!

Mieli skaitytojai, pasidalykite savo nuomone apie savaitraštį „Vilniaus diena“ ir gaukite dovanų.

Savaitraštį „Vilniaus diena“ prenumeruojate ar perkate?

Prenumeruoju Perku kas savaitę Perku tik kartais Paskaitau kavinėje ar kur kitur

Ar skaitote kitus laikraščius?

Taip Ne

Kurias „Vilniaus dienos“ rubrikas visada perskaitote?

Per­mai­nos: „Jei­gu mes tu­rė­tu­me daug pi­ni­gų, aš su­tin­ku: te­gul vi­si

mo­ko­si, kas ką no­ri. Ta­čiau vals­ty­bė tu­ri fi­nan­suo­ti tik tai, ko rei­kia“, – ma­no švie­ti­mo ir moks­lo mi­nist­ras.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

Užkliuvo prasta kokybė Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

– Ku­rio­je švie­ti­mo ir moks­lo gran­dy­je di­džiau­sios bė­dos ir ką jūs pa­si­ry­žęs pa­keis­ti?

– Ne ku­rio­je nors gran­dy­je, o jung­ ty­se tarp gran­džių. Tai, ką pa­ruo­šia aukš­to­sios mo­kyk­los, mes gau­na­me iš bend­ro­jo la­vi­ni­mo sis­te­mos. Tai, kas atei­na į bend­rą­ją, at­ke­liau­ja iš pra­di­nu­kų mo­ky­mo sis­te­mos. Į pra­ di­nu­kų ug­dy­mo sis­te­mą tai atei­na iš šei­mos, iš vi­suo­me­nės. Tai­gi, tai – vi­suo­me­nės pro­ble­mos, ku­rios ir taip aiš­kiai ma­to­mos. Pa­vyz­džiui, tam tik­ras in­te­re­so din­gi­mas, abe­ jo­ti­ni pi­lie­tiš­ku­mo po­slin­kiai – vis­ kas ga­liau­siai atei­na ir į mo­kyk­lą, ir į aukš­tą­sias.

Dar vie­na di­džio­ji pro­ble­ma – ko­ ky­bė. Ji lig šiol ver­ti­na­ma pa­gal for­ ma­lius, t. y. po­pie­ri­nius, kri­te­ri­jus.

Na, yra toks dės­ty­to­jas, to­kia pro­gra­ma, yra to­kia la­bo­ra­to­ri­ja, to­kia stu­di­jų pro­gra­ma – vis­kas ge­rai ir gra­žu... Su­si­da­ro įdo­mi si­tua­ci­ja – vals­ty­bė re­mia, uni­ver­si­te­tai ruo­šia daug spe­cia­lis­tų, o jie pa­skui vi­si ne­tu­ri dar­bo ir sto­vi prie dar­bo bir­ žos du­rų. Dėl aukš­to­jo moks­lo per­ tvar­kos ir pa­kei­ti­mų ga­liu pa­sa­ky­ti trum­pai: re­vo­liu­ci­jų ne­nu­ma­to­me.

Ta­čiau mes vis tiek gal­vo­ja­me, jog per­žiū­rė­si­me stu­di­jų pro­gra­mas, kad ne­ruoš­tų vi­si uni­ver­si­te­tai bet ko.

– Kaip jūs siū­lo­te ma­tuo­ti uni­ ver­si­te­tą bai­gu­sio žmo­gaus iš­ si­la­vi­ni­mo ko­ky­bę? Ga­liau­siai, kas tai tu­rė­tų da­ry­ti?

– Nie­ko nau­jo ne­siū­lau. Už­sie­ny­je, ge­rai ži­no­muo­se se­nuo­siuo­se uni­ ver­si­te­tuo­se – Har­var­de, Kemb­ ri­dže, ste­bi­ma ab­sol­ven­tų kar­je­ra bai­gus aukš­tą­ją: kiek jų įsi­dar­bi­ no pa­gal spe­cia­ly­bę, kaip kei­tė­si jų dar­bo už­mo­kes­tis, kaip grei­tai jis pro­gre­sa­vo rin­ko­je, kaip kei­tė­si ab­sol­ven­to kar­je­ros po­zi­ci­jos, kaip grei­tai tas ab­sol­ven­tas ki­lo kar­je­ ros laip­tais ir pan. Ir Lie­tu­vo­je to­ kių ban­dy­mų yra. Pra­di­nius ty­ ri­mus da­ro Kau­no tech­no­lo­gi­jos

Išvardykite kuriuos

uni­ver­si­te­tas, šį tą ana­li­zuo­ja My­ ko­lo Ro­me­rio uni­ver­si­te­tas. Pa­tys uni­ver­si­te­tai yra suin­te­re­suo­ti su­ ži­no­ti, kas nu­tin­ka su jų ab­sol­ven­ tais, ir pa­gal tai keis­ti tiek mo­ky­mo pro­gra­mas, tiek jų tu­ri­nį, o gal net bend­ra­vi­mą su stu­den­tais.

Dėl aukš­to­jo moks­lo per­tvar­kos ir pa­kei­ ti­mų ga­liu pa­sa­ky­ti trum­pai: re­vo­liu­ci­jų ne­nu­ma­to­me.

– Tai­gi, jūs siek­si­te, kad vi­sos ša­lies aukš­to­sios ste­bė­tų sa­vo ab­sol­ven­tus. Ar tuo tu­rė­tų už­ siim­ti vals­ty­bė?

– Ma­nau, kad ne uni­ver­si­te­tai tai tu­ ri vyk­dy­ti, tai tu­ri da­ry­ti Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­ja (ŠMM) ar jos pa­ da­li­niai. Juk mi­nis­te­ri­ja yra vals­ty­bės at­sto­vė, kal­bant apie švie­ti­mą. Tad vals­ty­bė tu­ri ži­no­ti, ką ji­nai pa­ruo­ šia, kurių spe­cia­lis­tų rei­kia. Ne per se­niau­siai bu­vo dis­ku­si­ja, kad mums rei­kia dau­giau in­ži­nie­rių, miš­ki­nin­kų, ag­ro­no­mų, vi­so­kių ki­to­kių spe­cia­lis­ tų. Mes, ne­tu­rė­da­mi lai­ko, ne­tu­rė­da­ mi fak­ti­nių duo­me­nų, pa­si­klio­vė­me po­li­ti­ne nuo­jau­ta, to­dėl per­skirs­tė­ me stu­di­jų krep­še­lius. Ta­čiau aš šim­ tu pro­cen­tų ne­su tik­ras, ar pa­sielg­ta tei­sin­gai. Ar­ti­miau­sio lai­ko­tar­pio už­ duo­tis – iš­siaiš­kin­ti, kurių spe­cia­lis­ tų vals­ty­bei rei­kia, kurių spe­cia­ly­bių trūks­ta ir kaip tai nu­sta­ty­ti.

Aukš­to­jo moks­lo re­for­ma da­vė po­ stū­mį aukš­to­sioms mo­kyk­loms to­bu­ lė­ti, tap­ti at­vi­res­nėms. Ta­čiau ne­pa­ vy­ko pa­siek­ti pa­grin­di­nio už­da­vi­nio – stu­di­jų ko­ky­bės. Kol kas kai ku­rios stu­di­jų pro­gra­mos skir­tos mo­ky­ti ne to, ko no­ri stu­den­tai ir darb­da­viai, o to, ko no­ri dės­ty­to­jai.

– Anks­tes­nė ŠMM po­zi­ci­ja bu­vo to­kia, kad ar­ti­miau­sią de­šimt­ me­tį rei­kia rem­ti tech­no­lo­gi­ nius, gam­tos moks­lus ir in­ves­ tuo­ti į juos. Ar ši li­ni­ja kei­sis?

– Ga­liu pa­sa­ky­ti, kad kai bu­ vo fi­nan­suo­ja­mi so­cia­li­niai moks­ lai, dau­gu­ma ir nuė­jo į so­cia­li­ nius moks­lus. O taip nu­ti­ko dėl to, kad šioms stu­di­joms bu­vo ski­ria­ma dau­giau krep­še­lių, nes jos yra pi­gios.

Ir, sa­ky­kim, vie­toj 100 žmo­nių, prii­ ma­mų į, tar­kim, me­di­ci­nos moks­lus ar tech­no­lo­gi­nius, ga­li priim­ti 200 į so­cia­li­nius moks­lus. Taip anks­čiau tar­si bu­vo ban­do­ma už­glais­ty­ti ne­ pa­kan­ka­mą švie­ti­mo fi­nan­sa­vi­mą.

– Ten­den­ci­ja, kad ne­ma­ža da­ lis abi­tu­rien­tų ren­ka­si so­cia­li­ nius moks­lus, pa­ste­bi­ma vi­so­ je Eu­ro­po­je. Kas čia blo­go, kad vals­ty­bė re­mia ne­ma­žai tuos moks­lus no­rin­čių ir ga­lin­čių stu­di­juo­ti as­me­nų?

– Jei­gu mes tu­rė­tu­me daug pi­ni­ gų, aš su­tin­ku: te­gul vi­si mo­ko­si, kas ką no­ri. Ta­čiau vals­ty­bė tu­ri fi­nan­suo­ti tik tai, ko rei­kia. Pi­ni­ gų smar­kiai trūks­ta. Tar­ki­me, po­ li­ci­nin­kai, miš­ki­nin­kai ar slau­gy­ to­jai, ku­rių bai­gę moks­lus apie 90 pro­c. lie­ka ir dir­ba Lie­tu­vo­je, mo­ ka už stu­di­jas, o už vals­ty­bės pi­ ni­gus ruoš­ti so­cia­li­nių moks­lų ba­ ka­lau­rai bai­gę iš­va­žiuo­ja į Ai­ri­ją dirb­ti vi­sai ki­tų dar­bų. Tai – ne­ ra­cio­na­lu. Rem­ti ir fi­nan­suo­ti tu­ ri­me tas spe­cia­ly­bes, ku­rių at­sto­ vai ran­da dar­bą ir lie­ka Lie­tu­vo­je.

Taip, su­tin­ku, į miš­ki­nin­kus nea­teis pa­tys ge­riau­si stu­den­tai, ge­res­nie­ji gal rink­sis so­cia­li­nius moks­lus, gal iš­va­žiuos. Na, pir­muo­ju at­ve­ju tu­ rė­si­me bent miš­ki­nin­ką, ku­ris pri­ žiū­rės miš­kų at­so­di­ni­mą, o ant­ruo­ ju – be­dar­bį ar emig­ran­tą.

– Be­je, jū­sų vai­kai stu­di­jas bai­ gė Lie­tu­vo­je ar už­sie­ny­je?

– Jie moks­lus se­niai pa­bai­gę. Da­ bar dar klau­si­mas, kur ma­no anū­ kai stu­di­juos. Ma­no vai­kai aukš­ tuo­sius bai­gė ne Lie­tu­vo­je. Duk­tė bai­gė ba­ka­lau­ro stu­di­jas Ang­li­jo­je, da­bar dir­ba Lie­tu­vo­je. Sū­nus bai­ gė ba­ka­lau­rą Ry­go­je, pa­skui bai­gė ma­gist­ro stu­di­jas Bos­to­ne ir da­bar dir­ba Lie­tu­vo­je.

Miesto aktualijos Žalias miestas Lietuva Pasaulis Turtas Gyvenimas Kultūra Kas? Kur? Kada?

Sportas Personažas

Kokios informacijos pasigendate savaitraštyje?

Vilniaus naujienų ir įvykių Lietuvos aktualijų Straipsnių apie verslą Miesto renginių Gyvenimo būdo straipsnių Kriminalinių naujienų Sporto Kita

Ar skaitote portalą diena.lt?

Taip Ne, skaitau kitus portalus Ne, nesinaudoju internetu

Koks jūsų amžius?

Iki 30 30–50 Per 50

Kokios jūsų mėnesio pajamos?

Iki 1500 Lt 1500–3000 Lt Per 3000 Lt

Kaip vertinate pasikeitusią „Vilniaus dieną“?

nam Kiekviesiam – iu užpildžvana! do Atnešusiems užpildytą anketą į „Vilniaus dienos“ redakciją, Labdarių g. 8, padovanosime vitaminų pakuotę (vertė – 36 Lt). Redakcijos darbo laikas – 8–17 val. darbo dienomis. Jei negalite atvykti, atsiųskite anketą su nurodytu adresu ir vitaminus jums išsiųsime. Informacija tel. 262 4244.

12

vasario 14–20, 2013

turtas Kai ku­rio­se ša­ly­se – re­te­ny­bė

Pre­kės – ir mu­sul­mo­nams

Priešingai nei Vakarų Europoje ar Jungtinėse Amerikos Valstijose, erotinių prekių parduotuvės kai kuriose Ry­ tų šalyse yra retenybė. Tokių parduotuvių itin nedaug Sin­ gapūre. Jose dažniausiai prekiaujama apatiniais ir sekso žaislais. Japonijoje intymių prekių parduotuvėse siūloma įsigyti daugiausia suaugusiesiems skirtų žurnalų ir vaizdo įrašų. Tiesa, kai kuriose šalyse sekso reikmenų parduotu­ vės – itin populiarios. Pavyzdžiui, Pekine, Kinijoje, vien per kelerius pastaruosius metus tokių naujų parduotuvių bu­ vo atidaryta per 5 tūkst.

Prieš tre­jus me­tus Olan­di­jo­je pra­dė­jo veik­ti pir­mo­ji in­ty­mių pre­ kių e. par­duo­tu­vė mu­sul­mo­nams. Jo­je dau­giau­sia pre­kiau­ja­ma lub­ri­kan­tais, ma­sa­žo alie­ju­mi ir tab­le­tė­mis, ku­rios vei­kia kaip af­ ro­di­zia­kai. Vi­si pro­duk­tai yra ha­lal – leis­ti­ni mu­sul­mo­nams, skir­ ti su­si­tuo­ku­sioms po­roms. Ši­ta par­duo­tu­vė yra al­ter­na­ty­va sve­ tai­nėms, ku­rių pa­grin­di­nis ak­cen­tas – ekst­ra­va­gan­tiš­ka ero­ti­ ka, drau­džia­ma is­la­mo. Par­duo­tu­vę įkū­rę vers­li­nin­kai džiau­gė­ si sėk­min­ga vir­tua­lios pre­ky­bos pra­džia. Per pir­mą­sias ke­tu­rias pre­ky­bos die­nas sve­tai­nė­je jiems pa­vy­ko par­duo­ti dau­giau nei 70 tūkst. įvai­rių in­ty­miems žai­di­mams skir­tų pre­kių.

Va­len­ti­no die­ną pel­ną krau­na­si ir e Lie­tu­viai – dro­vūs ir kon­ser­va­ty­vūs. Ta­čiau prieš Va­len­ti­no die­ ną jie šią kau­kę nu­si­me­ta ir iš par­duo­tu­vių šluo­ja įmant­rius apa­ti­nius, žais­liu­kus mei­lės žai­di­mams paį­vai­rin­ti ir re­gist­ruo­ja­ si į ma­sa­žus po­ro­mis.

75

proc.

ero­ti­nių pre­kių par­duo­tu­vių klien­tų yra mo­te­rys.

Gin­ta­rė Mi­ce­vi­čiū­tė g.miceviciute@diena.lt

Va­sa­ris – ant­ra­sis me­tų mė­nuo po ka­lė­di­nio gruo­džio, kai pre­ky­bi­ nin­kai džiū­gau­ja. Ar­tė­jant Va­len­ ti­no die­nai gy­ven­to­jus vėl api­ma pir­ki­mo ma­ni­ja ir par­duo­tu­vė­se jie ima leis­ti pi­ni­gus šir­de­lė­mis de­ko­ ruo­tiems su­ve­ny­rams, pliu­ši­niams meš­kiu­kams ir sal­dai­niams.

Pla­tes­ne fan­ta­zi­ja pa­si­žy­min­ tys, drą­ses­ni lie­tu­viai įsi­my­lė­jė­lių šven­tei ruo­šia­si ki­taip – ima vars­ ty­ti ero­ti­nių pre­kių par­duo­tu­vių du­ris ir nar­šy­ti in­ty­mius daik­tus siū­lan­čias sve­tai­nes in­ter­ne­te.

Pel­nas ima plauk­ti

In­ty­mių pre­kių par­da­vė­jai pri­pa­ žįs­ta – va­sa­rį jiems pa­vyks­ta su­ si­krau­ti di­džiau­sią pel­ną. Tre­jus me­tus vei­kian­čios įpras­tos ir pus­ me­tį gy­vuo­jan­čios e. par­duo­tu­vės fan­ta­zi­jos.lt at­sto­vė Ali­na Si­vit­ kie­nė pa­sa­ko­jo, kad prieš Va­len­ti­ no die­ną pre­ky­ba suak­ty­vė­ja maž­ daug 50 pro­c. „Po­pu­lia­riau­sia pre­kė – vib­ ra­to­rius. Ta­čiau klien­tai per­ka ir do­va­nų rin­ki­nius, į juos taip pat įei­na vib­ra­to­riai, ga­li bū­ti ant­ran­ kiai, akių raiš­čiai ir ki­to­kie pa­tys įvai­riau­si daik­tai“, – sa­kė A.Si­ vit­kie­nė.

Be va­sa­rio mė­ne­sio, ero­ti­nių pre­kių par­da­vė­jams bū­na pel­nin­ga ir gruo­džio pa­bai­ga. Tuo­met, pa­ sak A.Si­vit­kie­nės, gy­ven­to­jai in­ ty­mio­mis do­va­no­mis ap­si­rū­pi­na prieš pat Nau­juo­sius me­tus. Tra­ di­ci­jos do­va­no­ti vib­ra­to­rius Ka­lė­ dų pro­ga nė­ra. „Tu­ri­me ir įpras­tą par­duo­tu­vę, ta­čiau žmo­nės dau­giau per­ka in­ ter­ne­tu. Taip žmo­nėms tik­riau­siai pa­to­giau. Kai ku­rie dir­ba iki vė­lu­ mos, ne­ga­li už­suk­ti į par­duo­tu­vę, gal ir dro­vu­mas le­mia, kad daž­niau pre­kes ren­ka­si vir­tua­liai. Bet jau­ni­ mas da­bar jau ak­ty­ves­nis, drą­siau užei­na ir į įpras­tas ero­ti­kos pre­kių par­duo­tu­ves“, – kal­bė­jo A.Si­vit­ kie­nė.

Gy­va kon­sul­ta­ci­ja – bū­ti­na

Do­va­nos: per Va­len­ti­no die­ną gy­ven­to­jams vien gė­lių ir šir­de­lė­mis de­ko­ruo­tų su­ve­ny­rų ne­pa­kan­ka, vis da­

žiau prieš šią šven­tę jie ren­ka­si pi­kan­tiš­kas do­va­nas.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Tie­sa, kai ku­rie vers­li­nin­kai įžvel­ gia prie­šin­gas ten­den­ci­jas – ero­ ti­nių daik­tų pre­ky­ba yra su­bti­li, to­dėl klien­tui svar­bus žmo­giš­kas kon­tak­tas ir gy­vos kon­sul­ta­ci­jos.

Ne vir­tua­lių, o įpras­tų ero­ti­ nių pre­kių par­duo­tu­vių pra­di­nin­ kė Lie­tu­vo­je – įmo­nė „Jun­tos“.

Pir­mo­ji par­duo­tu­vė pa­va­di­ni­mu „Aist­ra“, pa­ly­gin­ti su ki­to­mis už­ sie­nio ša­li­mis, Lie­tu­vo­je pra­dė­jo veik­ti ga­na vė­lai – prieš sep­ty­ne­ rius me­tus. Šiuo me­tu įmo­nė tu­ri 13 par­duo­tu­vių ke­liuo­se mies­tuo­ se, ero­ti­nių pre­kių siū­lo įsi­gy­ti ir in­ter­ne­tu.

Pa­sak įmo­nės „Jun­tos“ di­rek­to­ rės Jur­gi­tos Va­lio­nie­nės, in­ter­ne­tu ero­ti­nes pre­kes žmo­nės per­ka van­ giau ne­gu gy­vai, nes jiems svar­bios spe­cia­lis­tų kon­sul­ta­ci­jos, ga­li­my­ bė iš­si­rink­tą daik­tą ap­žiū­rė­ti, pa­ čiu­pi­nė­ti. Ta­čiau ženg­ti žings­nį į įpras­tas par­duo­tu­ves kai ku­riems ne­drą­su – jie čia bi­jo su­tik­ti kai­ my­ną ar bend­ra­dar­bį.

Ak­ty­viau­siai pre­ky­ba šio­se par­ duo­tu­vė­se vyks­ta gruo­dį, rugp­jū­ tį ir, ži­no­ma, va­sa­rį prieš Va­len­ti­ no die­ną. Daž­niau ko nors įsi­gy­ti čia užei­na vy­rai – die­ną iki šven­ tės ar­ba per ją. Pa­sak J.Va­lio­nie­nės, gy­ven­to­jų po­rei­kiai in­ty­mių pre­kių par­duo­tu­vė­se bū­na skir­tin­gi.

Kai į par­duo­tu­vę už­su­ka po­ ra, daž­niau­siai įsi­my­lė­jė­liai per­ ka įvai­rius in­ty­mius žais­liu­kus.

Jei­gu do­va­ną mo­te­riai ren­ka vy­ ras, jis dai­ro­si apa­ti­nių ar­ba nak­ ti­nių dra­bu­žių. J.Va­lio­nie­nė pa­ste­ bė­jo, kad pa­sta­ruo­ju me­tu pir­kė­jai itin pa­mė­gę ir spe­cia­lias vi­so kū­ no ko­ji­nes.

Ti­ki vers­lo atei­ti­mi

Nors gy­ven­to­jai pa­ma­žu drą­si­na­si ei­ti į in­ty­mių pre­kių par­duo­tu­ves, o va­sa­rį kai ku­rios net ap­gu­la­mos, J.Va­lio­nie­nė ap­gai­les­ta­vo, kad lie­ tu­vių el­ge­sys dar ne toks, koks už­ sie­nio ša­ly­se gy­ve­nan­čių žmo­nių. „Mums to­li iki vo­kie­čių ar ki­tų se­no­sios Eu­ro­pos ša­lių gy­ven­to­ jų po­žiū­rio. Mū­sų par­da­vė­jos prie kiek­vie­no pir­kė­jo tu­ri ras­ti priė­ ji­mą, su­ge­bė­ti pra­kal­bin­ti žmo­ gų, nes di­džio­ji da­lis vis dar jau­ čia­si ne­jau­kiai. Žmo­nėms at­ro­do, kad mū­sų par­duo­tu­vės – kaž­kas ne­švan­kaus ir ne­leis­ti­no. Tik ma­ ža da­lis pir­kė­jų su­pran­ta, kad atė­ jus nuo­bo­du­liui į mie­ga­mą­jį daž­ nai at­šą­la šei­mos san­ty­kiai. Re­ta mo­te­ris su­gal­vo­ja, kad rei­kia nors kar­tais bū­ti ža­vin­gai ne tik gat­vė­je, bet mo­kė­ti ap­si­reng­ti ir mie­ga­ma­ ja­me“, – pa­sa­ko­jo J.Va­lio­nie­nė.

Vis dėl­to J.Va­lio­nie­nė įžvel­ gia pre­ky­bos ero­ti­nė­mis pre­kė­mis per­spek­ty­vų Lie­tu­vo­je ir pla­nuo­ ja par­duo­tu­vių plėt­rą. Vers­li­nin­kė pri­dū­rė, kad no­rint įtik­ti klien­tams po tru­pu­tį kei­čia­ma ir to­kių par­ duo­tu­vių kon­cep­ci­ja – jo­se dau­ gė­ja sek­sua­lių apa­ti­nių dra­bu­žių, lie­me­nė­lių, boa.

Ero­ti­nių pre­kių vers­lo sėk­me Lie­tu­vo­je ti­ki ir įmo­nės „Elect­ro­nic Tra­de“ di­rek­to­rius Gy­tis Breikš­tas.

Iki šiol įmo­nė vir­tua­liai pre­kia­ vo bui­ti­ne tech­ni­ka ir elekt­ro­ni­ka, ta­čiau vi­sai ne­se­niai pra­dė­jo veik­ti ir jos val­do­ma in­ty­mių pre­kių sve­ tai­nė in­ter­ne­te „Lo­ve Box“. „Ne­no­rė­jo­me bū­ti uni­ver­sa­li­nė par­duo­tu­vė, nes su­dė­tin­ga vie­no­ je vie­to­je mai­šy­ti pa­dan­gas ir kve­ pa­lus ar­ba suau­gu­sie­siems skir­tas

13

vasario 14–20, 2013

turtas Pri­tai­kė ­ mo­te­rims

Par­duo­tu­vėms – ­ at­ski­ri ra­jo­nai

Jung­ti­nė­se Ame­ri­kos Vals­ti­jo­se sek­so pre­kių par­duo­tu­vės bu­vo le­ga­li­zuo­tos praė­ju­sio am­žiaus vi­du­ry­je. Ke­lis de­šimt­ me­čius jų asor­ti­men­tas bu­vo skir­tas dau­giau­sia klien­tams vy­rams. Apie 1980-uo­sius šio­je ša­ly­je in­ty­mių pre­kių par­ duo­tu­vių rin­ko­je įvy­ko per­vers­mas. Par­duo­tu­vės ta­po at­ vi­res­nės, o pre­kės bu­vo pri­tai­ky­tos ir pir­kė­joms mo­te­rims.

Tarp pir­kė­jų mo­te­rų po­pu­lia­riau­sia pre­ke lai­ko­mi vib­ra­to­riai, taip pat ga­na pa­klau­sūs bū­na įvai­rūs ekst­ra­va­gan­tiš­ki apa­ ti­niai dra­bu­žiai ir ak­se­sua­rai. Mo­te­rims skir­tus daik­tus kaip do­va­nas sa­vo ant­ro­sioms pu­sėms kar­tais per­ka ir vy­rai.

Be­ne gar­siau­sia vi­sa­me pa­sau­ly­je vie­ta, kur apie sek­są kal­ ba­ma at­vi­rai, – rau­do­nų­jų ži­bin­tų kvar­ta­las Ams­ter­da­me.

Ten vei­kia ir įvai­rių in­ty­mių pre­kių par­duo­tu­vių. Ge­ro­kai ma­ žes­nė, bet į šį ra­jo­ną pa­na­ši erd­vė yra ir So­ho ra­jo­ne Lon­do­ ne. Ten taip pat ga­li­ma ras­ti įvai­rių ero­ti­nių pre­kių par­duo­tu­ vių vie­no­je vie­to­je. Pa­ry­žiu­je toks ra­jo­nas yra Pi­ga­lis. Šia­me ra­jo­ne vei­kia ne tik dau­gy­bė in­ty­mių pre­kių par­duo­tu­vių, bet ir įvai­rūs ka­ba­re­tai bei ki­tos įstai­gos, kvie­čian­čios į ero­ti­nius pa­si­ro­dy­mus, nuo­ga­lių šou. Šios Pa­ry­žiaus, Lon­do­no ir Ams­ ter­da­mo te­ri­to­ri­jos kas­met pri­trau­kia tūks­tan­čius tu­ris­tų.

ero­ti­nių pre­kių par­duo­tu­vės pre­kes dė­ti ša­lia žais­lų. To­dėl ir įkū­rė­me at­ski­rą svei­tai­nę, ku­rio­ je siū­lo­mos pre­kės tik suau­gu­sie­ siems“, – paaiš­ki­no G.Breikš­tas.

Gy­tis Breikš­tas:

Ero­ti­nių pre­kių tie­ kė­jai ir ga­min­to­jai vi­sa­me pa­sau­ly­je sa­ ko, kad di­džiau­sia pre­ky­bos ban­ga bū­ na prieš Va­len­ti­no die­ną ir Nau­juo­sius me­tus.

Dau­giau­sia klien­tų – mo­te­rys

Vir­tua­lios ero­ti­nių pre­kių par­duo­ tu­vės įkū­ri­mo G.Breikš­tas ėmė­si ne ak­lai – prieš tai bu­vo at­lik­tas rin­ kos ty­ri­mas. Jo re­zul­ta­tai vers­li­nin­ kui įpū­tė op­ti­miz­mo. „Šio­je sri­ty­je Lie­tu­vo­je ten­den­ ci­jos ne­blo­gos. Taip, lie­tu­viai ga­ na kon­ser­va­ty­vūs, bet dėl to to­kias pre­kes jie ir no­ri pirk­ti in­ter­ne­tu.

Be to, se­niai bai­gė­si so­vie­ti­nė era, kai bu­vo skel­bia­ma, kad sek­so nė­ ra“, – įsi­ti­ki­nęs G.Breikš­tas.

Be to, nau­ja­jai par­duo­tu­vei ati­ da­ry­ti vers­li­nin­kai pa­si­rin­ko pa­ lan­kų me­tą – va­sa­rio pra­džią, kai gy­ven­to­jai pra­de­da kur­ti pla­nus Va­len­ti­no die­nai. „Tai bu­vo ne tik mū­sų spė­lio­ji­ mai. Tiek ero­ti­nių pre­kių tie­kė­ jai, tiek ga­min­to­jai vi­sa­me pa­sau­ ly­je sa­ko, kad di­džiau­sia pre­ky­bos

ban­ga bū­na prieš Va­len­ti­no die­ną ir Nau­juo­sius me­tus. Dar vie­na ban­ ga atei­na va­sa­rą, kai šil­ta“, – tei­gė G.Breikš­tas.

Vos prieš po­rą sa­vai­čių pra­dė­ju­ sios veik­ti in­ty­mių pre­kių par­duo­ tu­vės va­do­vas sa­kė, kad par­da­vi­mu kol kas yra pa­ten­kin­tas. G.Breikš­ tas pa­ste­bė­jo, kad šio­je rin­ko­je ak­ ty­viau­sios pir­kė­jos yra mo­te­rys – jos su­da­ro net 75 pro­c. vi­sų klien­tų.

Li­ku­sie­ji klien­tai yra vy­rai, daž­ niau­siai per­kan­tys do­va­nas sa­vo mo­te­rims.

G.Breikš­tas ma­no, kad pre­ky­ba jo sve­tai­nė­je kol kas sėk­min­gai vyks­ ta ne tik to­dėl, kad prieš Va­len­ti­no die­ną suak­ty­vė­ja vi­sa ero­ti­nių pre­ kių rin­ka, bet ir to­dėl, kad bu­vo pa­ si­rink­ta tin­ka­ma vers­lo stra­te­gi­ja. „Mums se­ka­si, nes iki šiol trū­ ko gra­žiai pa­tei­kia­mų ana­lo­giš­ko tu­ri­nio pus­la­pių, ma­no nuo­mo­ne, dau­gu­ma jų bū­na vul­ga­ro­ki, o mes pa­si­rin­ko­me ki­to­kį di­zai­ną. Be to, pre­kes gau­na­me tie­siai iš ga­min­to­ jų, o ne per tar­pi­nin­kus Lie­tu­vo­je, to­dėl ga­li­me pa­siū­ly­ti ge­res­nes kai­ nas“, – sa­kė G.Breikš­tas.

Vy­rai apa­ti­nius ren­ka kruopš­čiau

Ak­ty­viau pre­ky­ba prieš ero­ti­ka pa­kvim­pan­čią įsi­my­lė­jė­lių die­ną vyks­ta ne tik šių pre­kių par­duo­ tu­vė­se. Daž­niau gy­ven­to­jai vars­to ir apa­ti­nių dra­bu­žių par­duo­tu­ves.

Kaip ir ero­ti­niais daik­tais pre­kiau­ jan­čio­se par­duo­tu­vė­se, klien­tai vy­ rai čia ieš­ko do­va­nų sa­vo my­li­mo­ sioms. Mo­te­rys dai­ro­si įdo­mes­nių apa­ti­nių dra­bu­žių komp­lek­tų šven­ ti­niam va­ka­rui.

Apa­ti­nių dra­bu­žių par­duo­tu­ vės „Mi­la­vit­sa“ par­da­vė­ja Orin­ta

Drau­ge­lė sa­kė, kad prieš Va­len­ti­ no die­ną čia ne­tgi tai­ko­mos nuo­ lai­dos spe­cia­lių spal­vų apa­ti­niams – juo­diems, rau­do­niems, bal­tiems ir vyš­ni­niams. „Tik­rai dau­giau žmo­nės per­ ka prieš Va­len­ti­no die­ną, ši­ta die­ na vei­kia ste­buk­lin­gai. Ta­čiau tai, ką per­ka vy­rai ir mo­te­rys, ski­ria­si.

Mo­te­rys ren­ka­si puoš­nes­nius apa­ ti­nius, ta­čiau į juos žiū­ri pa­pras­čiau – nu­si­pirks vie­ną, o pa­skui ir ki­tą.

Vy­rai apa­ti­nius mo­te­rims ren­ka la­bai pre­ten­zin­gai, su­gaiš­ta dau­ giau lai­ko, kol iš­ren­ka, jiems gra­ žios spal­vos – juo­da, rau­do­na, bal­ ta“, – kal­bė­jo O.Drau­ge­lė.

Ma­sa­žuo­tis ei­na po­ro­mis

Dar vie­na vie­ta, ku­ri va­sa­rį su­ lau­kia dau­giau dė­me­sio, – ma­sa­ žo sa­lo­nai. Juo­se tam­pa pa­klau­sūs do­va­nų ku­po­nai ma­sa­žams, kai pro­ce­dū­ros at­lie­ka­mos po­roms – iš kar­to dviem žmo­nėms.

Ma­sa­žo sa­lo­no „Exo­tic SPA“ di­ rek­to­rė Jus­ti­na pa­sa­ko­jo, kad ne­ ma­žai po­rų į to­kius ma­sa­žo sean­sus už­si­ra­šo ir Va­len­ti­no die­ną. Nors sa­lo­ne siū­lo­ma ir ero­ti­nių ma­sa­ žų, pa­sak va­do­vės, to­kie Va­len­ti­no die­ną nė­ra po­pu­lia­rūs. Jus­ti­na tei­ gė, kad ero­ti­niai ma­sa­žai ne­la­bai ski­ria­si nuo įpras­tų, o jų pa­klau­sa prieš Va­len­ti­no die­ną bū­na ge­ro­kai ma­žes­nė ne­gu ki­tų pro­ce­dū­rų, ku­ rias ga­li­ma at­lik­ti ne vie­nam žmo­ gui, o po­rai kar­tu bū­nant to­je pa­ čio­je pa­tal­po­je.

Skųs­tis pra­sta ko­ky­be ne­drįs­ta

Kai suak­ty­vė­ja pre­ky­ba ero­ti­nė­ mis pre­kė­mis bei Va­len­ti­no die­ nos do­va­no­mis, at­si­ran­da ir klien­

tų, ku­rie ne­pa­ten­kin­ti įsi­gy­to­mis pre­kė­mis. Ta­čiau be­veik nie­kas neišd­rįs­ta vie­šai rei­ka­lau­ti, kad jų, kaip var­to­to­jų, tei­sės bū­tų ap­ gin­tos.

Vals­ty­bi­nė var­to­to­jų tei­sių ap­ sau­gos tar­ny­ba per­nai yra ga­vu­si vos du skun­dus, kad per gru­pi­nio ap­si­pir­ki­mo po­rta­lus už­sa­ky­ti pre­ zer­va­ty­vai taip ir ne­pa­sie­kė pir­kė­ jų. Abiem at­ve­jais gin­čai iš­spręs­ ti tai­kiai ir klien­tams pi­ni­gai bu­vo grą­žin­ti. „Ma­tyt, var­to­to­jai ne­si­skun­džia dėl pre­kių spe­ci­fi­kos. Pas­te­bė­ti­ na, kad pa­sta­ruo­ju me­tu dau­giau to­kios pa­skir­ties pre­kių įsi­gy­ja­ma nau­do­jant ry­šio prie­mo­nes – in­ ter­ne­tu“, – tei­gė Vals­ty­bi­nės ne mais­to pro­duk­tų ins­pek­ci­jos Vil­ niaus sky­riaus ve­dė­jas Ar­vy­das Nai­na.

Tie­sa, ins­pek­ci­ja nuo­lat ste­ bi ero­ti­nių pre­kių par­duo­tu­vių veik­lą – tik­ri­na asor­ti­men­tą, kad ne­bū­tų pre­kiau­ja­ma ne­sau­giais daik­tais. „Daž­niau­siai pa­vo­jų ke­lia neaiš­ kios kil­mės įvai­rios pa­skir­ties che­ mi­niai pro­duk­tai, tu­rin­tys ko­kių nors „ypa­tin­gų sa­vy­bių“. Prieš ke­ le­tą me­tų bu­vo pre­kiau­ja­ma „ete­ ri­niais alie­jais“, ku­rie iš tik­ro bu­ vo che­mi­nių me­džia­gų – nit­ri­tų – mi­ši­niai. Do­mi­nuo­jan­ti šių ete­ ri­nių alie­jų su­de­da­mo­ji da­lis bu­ vo: ami­lo ir izo­bu­ti­lo nit­ri­tai, daž­niau­siai – amil­nit­ri­tas, izo­ pen­til­nit­ri­tas, cik­lo­hek­sil­nit­ri­tas, izo­bu­til­nit­ri­tas, izop­ro­pil­nit­ri­tas.

Kai ku­rių to­kių pre­kių rea­li­za­ci­ ja bu­vo su­stab­dy­ta ir jos bu­vo pa­ skelb­tos ne­sau­gio­mis“, – pri­dū­rė A.Nai­na.

Komentaras And­rius Ka­lu­gi­nas Psi­cho­lo­gas-psi­cho­te­ra­peu­tas, Pa­sau­l i­nės sek­sua­l i­nės svei­ka­tos aso­cia­ci­jos at­sto­vas Lie­tu­vo­je

L

ie­t u­v iai yra hi­p ert­ro­f uo­ tai dro­v ūs, bet tas dro­v u­ mas yra keis­t as. Man te­ko bend­r au­t i su žmo­n ė­m is, ku­r ie per­k a to­k ius daik­t us ir jais nau­d o­j a­s i. Ga­l ė­č iau pa­s a­k y­t i, kad tas dro­v u­mas yra ne vi­d i­n is, o so­c ia­ lus, jie ne­s i­d ro­v i nau­do­t is tais da­ly­ kais, o dro­v i­s i, kad apie tai kas nors su­ž i­nos. Lie­t u­v iai ge­rą­ja pra­s me yra ga­n a iš­t vir­k u­s i tau­t a, jiems pa­t in­k a sek­s as, eks­p e­r i­men­t uo­t i, bet jie bi­j o kai­my­nų.

Da­bar in­ty­mių pre­kių pre­ky­ba vy­rau­ ja in­ter­ne­te. Bet yra da­bar­ti­nė stu­den­ tų kar­ta, da­bar­ti­niai dvi­de­šimt­me­čiai, ku­rie va­ži­nė­ja po pa­sau­lį ir ma­to, kaip į to­kias pre­kes žiū­ri­ma už­sie­ny­je, ma­ to, kad vis­kas yra pa­pras­ta ir drą­su.

Kai jiems pri­reiks to­kių pre­kių – jie su­ lauks ko­kių 30-ies me­tų ir taps ak­ty­ viais pir­kė­jais, nors da­bar su­da­ro ne­di­ de­lį jų pro­cen­tą, ta­da in­ty­mios pre­kės bus per­ka­mos drą­siau. Po ko­kių de­šim­ ties me­tų.

Ne­s u so­c io­lo­gas ir spe­c ia­l ių ty­r i­mų ne­da­r iau, bet at­si­ž velg­da­mas į žmo­ nes, su ku­r iais te­ko bend­rau­t i, są­ly­ gi­nai ir neu­n i­ver­s a­l i­z uo­da­mas ga­l iu pa­s a­k y­t i, kad daž­n iau­s iai to­k io­m is pre­kė­m is nau­do­j a­s i mo­te­r ys, vi­du­ ti­n io am­ž iaus – 30–40 me­t ų. Vib­ra­ to­r ius lie­k a pa­g rin­d i­nė pre­kė. Juos per­ka mo­te­r ys ar­ba vy­rai kaip do­va­ ną mo­te­r ims. 95 pro­c . pir­kė­jų – mies­ to gy­ven­to­jai, bet ne to­dėl, kad kai­mo gy­ven­to­jai to ne­no­r i, o to­dėl, kad ten in­for­ma­ci­ja grei­č iau sklin­da: ne­duok die­ve kas nors su­ž i­nos, kad žmo­n a tu­r i vib­ra­to­r ių ar­b a pre­z er­va­t y­vas yra ne pa­pras­tas, o su ūsiu­kais, – juk iš­juoks.

Industrijos pra­di­nin­kė – vo­kie­tė Pir­mo­ji ero­ti­nių pre­kių par­duo­tu­ vė pa­sau­ly­je bu­vo ati­da­ry­ta 1962ai­siais Va­ka­rų Vo­kie­ti­jo­je. To­kio vers­lo ėmė­si Bea­te Uh­se, ku­ri vė­ liau sa­vo ša­ly­je bu­vo pra­min­ta Frau Or­gaz­mu.

N-18: ne kiekvienas suaugęs ryžtasi praverti šias duris.

„Shutterstock“ nuotr.

B.Uh­se neįp­ras­tą vers­lo mo­de­lį su­gal­vo­jo, nes jai pa­bo­do, kad tuo me­tu dau­ge­lis vo­kie­čių mer­gi­nų bi­jo­da­mos pa­sto­ti tu­rė­jo at­si­sa­ky­ ti sek­so.

Por­ta­le spie­gel.de ra­šo­ma, kad pir­miau­sia B.Uh­se pa­štu iš už­sie­ nio už­si­sa­kė bro­šiū­rų apie sek­są, in­ty­mų gy­ve­ni­mą.

Kiek vė­liau ji pra­dė­jo pre­kiau­ ti sek­so žais­liu­kais ir nu­fil­ma­vo rek­la­mą, ku­rio­je ji klau­sė žiū­ro­vų: „Ar vis­kas ge­rai su jū­sų san­tuo­ka?“ Grei­tai pa­si­girs­da­vo nei­gia­mas at­ sa­ky­mas, o vi­sas san­tuo­ki­nio gy­ ve­ni­mo pro­ble­mas bu­vo siū­lo­ma spręs­ti pa­si­tel­kiant sek­so žais­liu­

kus ir sis­te­mą, ku­ri pa­dė­da­vo iš­ veng­ti ne­pla­nuo­to nėš­tu­mo.

Vo­kie­ti­jos po­ros bi­jo­ jo net pa­gal­vo­ti, kad sek­sas ga­li bū­ti ne tik bū­ti­ny­bė, no­rint pra­tęs­ti gi­mi­nę, ta­ čiau ir ma­lo­nu­mas.

Me­tai, kai B.Uh­se pra­dė­jo sa­vo vers­lą, ne­bu­vo leng­vi. Vo­kie­ti­jos po­ros sa­vo mie­ga­muo­siuo­se ven­gė kal­bė­ti in­ty­mio­mis te­mo­mis, gė­ di­jo­si vie­nas ki­to ir bi­jo­jo net pa­ gal­vo­ti, kad sek­sas ga­li bū­ti ne tik bū­ti­ny­bė, no­rint pra­tęs­ti gi­mi­nę, ta­čiau ir ma­lo­nu­mas.

Pas­te­bė­ju­si, kad gim­to­jo­je ša­ly­ je at­si­ra­do erd­vės nau­jam vers­lui,

ir su­vo­ku­si, jog il­gai prieš pri­gim­ tį žmo­nės ei­ti ne­ga­lės, B.Uh­se ne­ pa­si­da­vė ir to­liau sie­kė sa­vo tiks­lo.

Ji vie­ną po ki­tos kū­rė sek­so pre­kių par­duo­tu­ves, sa­vo pre­kes ir lanks­ ti­nu­kus siųs­da­vo pa­štu. Dėl to sa­ vo ša­ly­je ji bu­vo pra­min­ta Frau Or­ gaz­mu.

Mo­te­ris nuo­lat do­mė­jo­si ly­ti­niu gy­ve­ni­mu, sek­sua­lu­mu, to­dėl sa­vo buk­le­te iš­spaus­di­no straips­nį apie ap­si­sau­go­ji­mą nuo nėš­tu­mo, re­ mian­tis ka­len­do­riaus me­to­du. Šį buk­le­tą sek­so im­pe­ri­jos pra­di­nin­ kė da­li­jo gat­vės praei­viams.

Nuo­sek­liai dirb­da­ma ir siek­da­ma, kad sek­sas bei sek­sua­lu­mas ne­bū­ tų už­draus­tas ir tap­tų įpras­ta te­ma, skan­da­lin­go­ji vo­kie­tė už­dir­bo mi­li­ jo­nus do­le­rių, taip pat įkū­rė pre­kės ženk­lo „69“ įmo­nę, ki­no stu­di­ją ir vi­są pa­rą po­rnog­ra­fi­ją bei ero­ti­ką trans­liuo­jan­tį te­le­vi­zi­jos ka­na­lą.

VD inf.

14

vasario 14–20, 2013

ekonomika

0,6 proc.

per me­tus Lie­tu­vo­je paau­go pra­mo­nės pro­duk­ci­jos kai­nos.

Di­di­na ­ ka­pi­ta­lą

Vals­ty­bi­nio ­ ban­ko ne­kurs

Vil­niaus sa­vi­val­dy­bės įkur­ta oro bend­ro­vė „Air Li­tua­ni­ca“ pa­pil­do­mais pi­ni­gi­niais įna­ šais di­di­na įsta­ti­nį ka­pi­ta­lą 2,25 mln. li­tų – iki 2,75 mln. li­tų. Fi­nan­si­nę in­jek­ci­ją su­ teiks Vil­niaus val­džia. „Air Li­tua­ni­ca“ skry­ džius pla­nuo­ja pra­dė­ti bir­že­lį, o veik­los pra­džiai nuo­mo­tis du 70–80 vie­tų or­lai­ vius. Pir­mai­siais me­tais iš Vil­niaus, Kau­no ir Pa­lan­gos ža­da­ma skrai­din­ti į Ams­ter­da­ mą, Briu­se­lį, Ki­je­vą, Lon­do­ną, Mask­vą.

Pa­si­gir­dus kal­bų, kad Lie­tu­vo­je ga­lė­ tų bū­ti įkur­tas vals­ty­bi­nis ban­kas, po­li­ ti­kų nuo­mo­nės šiuo klau­si­mu ne­vie­no­ dos. Prem­je­ras Al­gir­das But­ke­vi­čius pa­ reiš­kė šiuo me­tu ne­ma­tan­tis bū­ti­ny­bės kur­ti vals­ty­bi­nį ban­ką. A.But­ke­vi­čius tei­gė, kad ša­ly­je ir da­bar tu­ri­me vals­ty­ bi­nį pu­siau ban­ką – Lie­tu­vos pa­štą, ku­ ris yra at­si­da­ręs fi­nan­si­nių pa­slau­gų sek­to­rių.

Už vandenį mokama skirtingai Dalia Giriūnaitė Dažnas vilnietis, naudojantis ge­ riamąjį vandenį iš centrinio van­ dentiekio, kiekvieną mėnesį pasi­ lenkia prie vandens skaitiklio, už­ sirašo jo rodmenis ir vėliau pagal juos sumoka mokesčius. Bet yra žmonių, kurie už sunaudotą van­ denį kas mėnesį moka fiksuotą mokestį, taigi prie centrinio van­ dentiekio prisijungusiems varto­ tojams mokesčiai už vandenį ap­ skaičiuojami nevienodai.

Vieni atidžiai seka skaitiklio ro­ dmenis, o kitiems nuolat vienodos sąskaitos už sunaudotą vande­ nį niekada nesukelia nė menkiau­ sios nuostabos. Taip yra todėl, kad pastarajai grupei priklausan­ tys žmonės namuose skaitiklių net neturi.

Gyvenamuosiuose būstuose, sudariusiuose geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo su­ tartis su UAB „Vilniaus vande­ nys“, vandens apskaitos prietaisai gali būti neįrengti dėl kelių prie­ žasčių: to padaryti techniškai ne­ įmanoma (pvz., bendrabučių tipo daugiabučiuose namuose, kur gy­ ventojai naudojasi bendromis vir­ tuvėmis), kartais tam trukdo bloga vamzdynų techninė būklė (tokiu atveju pirmiausia būtina pakeisti vamzdžius), o kai kuriais atvejais patys gyventojai nenori įsirengti vandens apskaitos prietaisų. Šiuo metu vien Vilniaus mieste vandens apskaitos prietaisų neturi apie 13 tūkst. butų daugiabučiuose namuose ir apie 2 tūkst. butų vie­ no ar dviejų butų namuose (indi­ vidualiuose namuose).

Ne tik pagal skaitiklio parodymus

Kaip ir kiek už vandenį moka UAB „Vilniaus vandenys“ paslaugų var­ totojai, neturintys skaitiklių? UAB „Vilniaus vandenys“ Klientų ap­ tarnavimo skyriaus vyriausiasis klientų aptarnavimo specialistas Gintautas Maniušis sako, kad var­ totojai, neturintys vandens aps­ kaitos prietaisų, už geriamojo van­ dens tiekimą ir nuotekų tvarkymą moka pagal savivaldybės patvir­ tintas vandens sunaudojimo nor­ mas. Vilniaus mieste ir rajone šiuo metu vandens sunaudojimo norma daugumai vartotojų yra 4,2 kub. m per mėnesį vienam žmogui.

Mokesčio už vandenį dydis kie­ kvieną mėnesį apskaičiuojamas būstui nustatytą vandens sunau­ dojimo normą, priklausančią nuo santechninių patogumų lygio, dauginant iš asmenų skaičiaus ir 1 kub. m vandens bei nuotekų tvar­ kymo kainos. 1 kub. m šalto van­ dens kaina tiek butuose, tiek in­ dividualiuose būstuose yra 4,37 Lt

„Ūkio ban­ko li­zin­gas“ veik­lą tę­sia ir to­liau Lie­tu­vos ban­kui ant­ra­die­nį lai­ki­ nai su­stab­džius Ūkio ban­ko veik­ lą, įmo­nės „Ūkio ban­ko li­zin­gas“ va­do­vas Min­dau­gas Va­lan­čius už­ tik­ri­na, kad ši si­tua­ci­ja ne­tu­ri įta­ kos šios bend­ro­vės veik­lai.

Darbai: anot V.Mirkevičiaus, žiemą per pamainą darbininkai pakloja maždaug 40 m vandentiekio ir nuo­

tekų tinklų.

už 1 kub. m. Tarkime, namų ūkyje gyvena trys žmonės. Vadinasi, per mėnesį jie sumoka 55,06 Lt už ge­ riamąjį vandenį bei nuotekų tvar­ kymą ir 2,37 Lt pardavimo kainą (individualių namų savininkams pardavimo kaina – 1,63 Lt).

Su vartotojais pasirašytos sutartys juos įpareigo­ja per 10 dienų informuoti vandens tiekėją apie pasikeitusį asmenų skaičių namų ūkyje.

Jei žmonių skaičius namų ūky­ je kinta, tiek Lietuvos Respublikos teisės aktai, reglamentuojantys ge­ riamojo vandens tiekimą bei nuo­ tekų tvarkymą, tiek su vartotojais pasirašytos sutartys juos įpareigo­ ja per 10 dienų informuoti vandens tiekėją apie pasikeitusį registruotų ar gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų skaičių namų ūkyje. „Kaip rodo praktika, savininkai šios prie­ volės dažnai nevykdo, ypač tuo atveju, kai asmenų skaičius padi­ dėja, – neretai susidarančią situ­ aciją aiškino G.Maniušis. – Todėl UAB „Vilniaus vandenys“ yra pa­

sirašiusi sutartį su Gyventojų re­ gistro tarnyba prie Vidaus reika­ lų ministerijos ir iš šios tarnybos gauname duomenis apie asme­ nų skaičių bute. Tai mums leidžia nuolat kontroliuoti registruotų ar gyvenamąją vietą bute deklaravu­ sių asmenų skaičių.“ Nelengva sureguliuoti mokė­ jimus nuomojamuose būstuose.

Jei nuomojamame būste, kuria­ me nėra įrengto vandens apskai­ tos prietaiso, deklaruotas vienas gyvenantis asmuo, o iš tiesų gy­ venančių nuomininkų yra daugiau – mokesčių už vandenį apskaičia­ vimas nebeatitinka realios situa­ cijos. Dažnai pasikliaujama pačių žmonių sąmoningumu – nere­ tai būsto savininkai apie pasikei­ tusią situaciją patys praneša UAB „Vilniaus vandenys“. Taip pat pa­ sitelkiami ir bendrovės inspekto­ riai kontrolieriai, kurie tikrina bu­ tus ir bando nustatyti gyvenančių asmenų skaičių. Įstatymai įpareigoja

Siekiant objektyviai įvertinti gy­ ventojų sunaudoto geriamojo vandens kiekį, geriamojo vandens tiekėjo Vilniuje UAB „Vilniaus vandenys“ planuose – tolesnis vandens apskaitos prietaisų įren­ gimas bei keitimas būstuose, su kurių savininkais yra pasirašyta ar pasirašoma geriamojo vandens

„Shutterstock“ nuotr.

tiekimo ir nuotekų tvarkymo su­ tartis. Tai, pasak įmonės atsto­ vo, yra privaloma užduotis, kurią numato net keletas dokumentų. „Prievolė įrengti vandens apskai­ tos prietaisus mūsų bendrovei yra numatyta Geriamojo vandens tie­ kimo ir nuotekų tvarkymo įstaty­ me, Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklė­ se, kituose įstatymo įgyvendina­ muosiuose teisės aktuose, – pasa­ kojo G.Maniušis. – UAB „Vilniaus vandenys“ turi patvirtintą van­ dens apskaitos prietaisų įrengi­ mo ir keitimo planą. Šiame plane yra numatyta įrengti vandens aps­ kaitos prietaisus visuose butuose, kur tai techniškai įmanoma. To­ dėl pastatų administratorių par­ eiga yra renovuoti geriamojo van­ dens vamzdynus. Būstai, kuriuose techniškai neįmanoma įrengti vandens apskaitos prietaisų, daž­ niausiai yra bendrabučio tipo dau­ giabučiuose namuose.“ Jei gyventojai nori įsireng­ ti skaitiklį ten, kur jo dar nebu­ vo, dėl vandens apskaitos prietai­ so įrengimo reikia kreiptis į UAB „Vilniaus vandenys“ Klientų ap­ tarnavimo centrą Vilniaus miesto gyventojams arba rajoninį skyrių gyvenantiems Vilniaus, Šalčinin­ kų ir Švenčionių rajonuose.

Užs. 1075711

„Ūkio ban­ko li­zin­gas“ tę­sia sa­vo dar­bą ir tu­ri vi­sas ga­li­my­bes dirb­ti sa­va­ran­kiš­kai bei sklan­džiai. „Sta­bi­liai veik­da­mi ir už­tik­ rin­da­mi įsi­pa­rei­go­ji­mų vyk­dy­mą vers­lo par­tne­riams bei klien­tams, siek­si­me ir to­liau iš­lai­ky­ti var­to­ja­ mo­sios iš­per­ka­mo­sios nuo­mos rin­ kos ly­de­rio po­zi­ci­ją“, – tei­gė M.Va­ lan­čius. „Ūkio ban­ko li­zin­gas“ 15 me­ tų sėk­min­gai tei­kia fi­nan­si­nes pa­ slau­gas. Su dau­giau kaip 2 tūkst. vers­lo par­tne­rių bend­ra­dar­biau­ jan­ti bend­ro­vė nuo­lat au­go ir ta­po stip­ria, sa­va­ran­kiš­ka ir am­bi­cin­gų tiks­lų tu­rin­čia įmo­ne. „Tai liu­di­ja ir be­veik 700 tūkst. klien­tų, pa­si­nau­do­ju­sių „Ūkio ban­ko li­zin­go“ pa­slau­go­mis. To­ dėl su­si­klos­čiu­si lai­ki­na si­tua­ci­ja Ūkio ban­ke ne­sut­ruk­dys įgy­ven­ din­ti „Ūkio ban­ko li­zin­go“ tiks­ lų – tu­ri­mos žmo­giš­kų­jų iš­tek­lių, veik­los sis­te­mų ir fi­nan­si­nės ga­li­ my­bės tam su­tei­kia tvir­tą pa­grin­ dą“, – pa­brė­žė M.Va­lan­čius.

Klien­tai ei­li­nes įmo­kas pa­gal var­to­ji­mo kre­di­to, iš­per­ka­mo­sios nuo­mos ir mo­kė­ji­mo kor­te­lių su kre­di­to li­mi­tu su­tar­tis ga­li mo­kė­ ti į „Ūkio ban­ko li­zin­go“ są­skai­tas, esan­čias ki­tuo­se ban­kuo­se.

Mo­kė­ti įmo­kas ga­li­ma ir ki­to­se vie­to­se – Lie­tu­vos pa­što sky­riuo­ se, Lie­tu­vos spau­dos kios­kuo­se, R-KIOSK par­duo­tu­vė­se, pre­ky­bos cent­rų „Ma­xi­ma“ ka­so­se bei lo­te­ ri­jos „Per­las“ ter­mi­na­luo­se.

VD inf.

„Ūkio ban­ko li­zin­go“ są­skai­tos, esan­čio­s ki­tuo­se ban­kuo­se Ban­kas

Sąs­kai­tos nu­me­ris

„Swed­bank“ LT78 7300 0100 3974 9931 SEB ban­kas LT78 7044 0600 0510 1767 DNB ban­kas LT92 4010 0425 0002 2600 Šiau­lių ban­kas

LT64 7180 0000 2046 7006

„Dans­ke­bank“ LT26 7400 0161 2662 3810

15

vasario 14–20, 2013

24p.

Vilniečio savaitgalio renginių gidas.

savaitgalis

prasideda su „Vilniaus diena“

Bandymas: „Tada pavyko atsukti tik trejų dažų tūbeles: mėlynų, baltų ir geltonų, kitos buvo uždžiūvusios. Bandžiau tapyti savo autoportretą. Bet niekas manęs neatpažino. Net ma-

ma“, – pasakojo portretus tapanti žinoma advokatė J.Zabielaitė.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

Port­re­to tie­sa – žmo­gus be am­žiaus Ad­vo­ka­tė Jū­ra­tė Za­bie­lai­tė dau­giau kaip 10 me­tų ne­si­ski­ria su alie­ji­niais da­žais ir tep­tu­kais. Jos žan­ras – po­rtre­tas. Anks­ čiau ji ta­pė vy­rų po­rtre­tus, ta­čiau jau ke­le­rius me­tus ad­vo­ka­tei po­zuo­ja ir mo­te­rys. Jū­ra­tė pui­kiai ži­no, kas yra kū­ry­bi­nis įkvė­pi­ mas ir kri­zės. Ji tei­gia at­sklei­du­si mo­ters po­rtre­to pa­slap­tį.

Lai­ma Že­mu­lie­nė l.zemuliene@diena.lt

Kad ir kiek žiū­rė­tum, kad ir kiek kal­bė­tum apie po­rtre­tą – tai vie­ nas įdo­miau­sių ir pa­slap­tin­giau­sių dai­lės žan­rų.

Iš J.Za­bie­lai­tės po­rtre­tų žvel­gia ži­no­mi žmo­nės: fi­lo­so­fai ir po­li­ti­kai Ro­mual­das Ozo­las ir Bro­nius Gen­ ze­lis, fi­nan­sų ana­li­ti­kas Ri­man­tas

Rudz­kis. Vil­nie­tė daž­nai ta­po sa­ vo mo­ky­to­jo – ži­no­mo dai­li­nin­ko ir ge­ro kai­my­no Bro­niaus Gru­šo – stu­di­jo­je.

Ta­py­ti ad­vo­ka­tė pra­dė­jo nuo vy­ rų po­rtre­tų. Vie­nas pir­mų­jų jos po­ zuo­to­jų bu­vo ad­vo­ka­tas Ro­lan­das Va­liū­nas. Tai bu­vo maž­daug ant­ ras jos ta­po­mas po­rtre­tas. „O ar tu mo­kei­si dai­lės?“ – pa­klau­sė ko­le­ga.

16

16

vasario 14–20, 2013

gyvenimas

Port­re­to tie­sa – žmo­gus be am­ž „Ne“, – pa­sa­kė. „O 15 aš dai­lės mo­kyk­lą esu bai­gęs“, – iš­gir­do at­sa­ky­mą. Jū­ra­tę

iš­ti­ko strio­kas. Bū­tų ži­no­ju­si, tik­ rai ne­bū­tų kvie­tu­si jo po­zuo­ti. Ta­ čiau vis­kas bai­gė­si ge­rai – pa­veiks­ las ko­le­gos na­muo­se pri­ta­po.

J.Za­bie­lai­tė pri­si­me­na ir R.Ozo­lo žmo­nos ko­men­ta­rą: „Tu šia­me po­rtre­te – tik­ras. Tu toks ir esi.“ Prie mo­te­rų ėjo at­sar­giau

Kiek­vie­nas po­rtre­tas, ypač – mo­ te­rų, tu­ri sa­vą is­to­ri­ją. Kar­tais is­to­ ri­jos baig­da­vo­si ne­la­bai sklan­džiai, to­dėl ne vie­ną po­rtre­tą tek­da­vo ati­ dė­ti į šo­ną. „Prieš ge­rą de­šimt­me­tį pa­ban­ džiau nu­ta­py­ti vie­ną mo­te­rį, gra­žią kaip Ne­fer­ti­tę. Bet dar ne­sup­ra­tau, ką rei­kia mo­te­rų vei­de ma­ty­ti. Ta­ da nuo­šir­džiai ją ko­pi­ja­vau ir, de­ja, nu­ta­piau tiks­lų jos am­žių. Įta­riu, kad jai tai ne­pa­ti­ko. Pa­si­li­kau sau šį pa­veiks­lą ir nu­sto­jau ta­py­ti mo­te­ ris. Apim­ta ne­vil­ties dar ne­grei­tai su­pra­tau, ką mo­ters po­rtre­te rei­kia ma­ty­ti“, – kal­bė­jo J.Za­bie­lai­tė. Įs­pė­ti mo­ters po­rtre­to pa­slap­tį jai pa­dė­jo Ro­tu­šės ce­re­mo­ni­meist­ ro Sau­liaus Pi­lin­kaus žmo­na Dai­va Pi­lin­kie­nė. Ta­čiau kol ji su­ti­ko po­ zuo­ti, ad­vo­ka­tei te­ko il­go­kai pra­ šy­ti. Dai­vą įti­ki­no ar­gu­men­tas, kad per 10 pa­žin­ties me­tų Jū­ra­tė tik­rai įsi­gi­li­no į jos vi­dų bei išo­rę ir jei­gu jau jos ne­nu­ta­pys, nie­ka­da ne­ga­lės pra­dė­ti ta­py­ti mo­te­rų. Šia­me po­rtre­te J.Za­bie­lai­tė ban­ dė pa­gau­ti an­ge­liš­ku­mą – švel­nią­ ją, švie­sią­ją, skrai­dan­čią žmo­gaus pu­sę. Kai po­rtre­tas bu­vo baig­tas, D.Pi­lin­kie­nė į stu­di­ją at­si­ve­dė sa­ vo vai­kus, šie nu­ta­pė fo­ną. Tik ta­ da J.Za­bie­lai­tė iš­drį­so ta­py­ti mo­ te­ris. „Kai nu­ta­piau D.Pi­lin­kie­nės po­rtre­tą, su­pra­tau, ko tu­riu ieš­ko­ ti mo­ters vei­de. Kad ir ko­kio am­ žiaus mo­te­ris bū­tų, po­rtre­te ji tu­ rė­tų bū­ti pa­vaiz­duo­ta tarp 18-os ir neaiš­ku kiek me­tų – pa­ro­dy­ta am­ ži­nuo­ju sa­vo vei­du. Tai – ma­no at­ ra­di­mas. Ta­py­ti žmo­gų be am­žiaus – tai tik­res­nis po­rtre­tis­to dar­bas.

Dai­li­nin­kas ne­tu­ri tei­sės ta­py­ ti bu­kos, šiurkš­čios, ob­jek­ty­vios tik­ro­vės, nes tai nė­ra tik­ra­sis žmo­ gaus vei­das. Aš ne­ti­kiu tais po­rtre­ tais, apie ku­riuos sa­ko­ma: „O, kaip ob­jek­ty­viai pa­vaiz­da­vo po­pą.“ Ir tą pa­tį po­pą ga­li­ma nu­ta­py­ti, kai jį

Debatai: verslininkės J.Urbonavičienės portretą atidžiai tyrinėjo dailininkas B.Grušas. Tačiau J.Zabielaitė ne visada sutikdavo su savo mokytojo pas

da įsiliepsnodavo žaismingas ir beveik kandus dialogas.

ap­lan­ko an­ge­las, o ne sto­rą, šiurkš­ tų, be jaus­mų“, – dės­tė J.Za­bie­lai­ tė.

Ne­pa­žįs­ta­mo­sios neiš­si­gan­do

Per­nai ad­vo­ka­tė nu­ta­pė R.Rudz­kio žmo­ną Rai­mon­dą. Mo­te­ris bu­vo pra­šiu­si, kad R.Ru­dzkio ju­bi­lie­jaus pro­ga J.Za­bie­lai­tė nu­ta­py­tų jo po­ rtre­tą. Ta­čiau Jū­ra­tė pamanė, kad vy­rui bus ge­riau­sia, kai gaus do­va­ nų my­li­mos žmo­nos at­vaiz­dą. To­ dėl ji nu­ta­pė du R.Ru­dzkie­nės po­ rtre­tus ir – dėl vi­so pik­to – pa­ties R.Rudz­kio. „Anks­č iau ta­p iau tik­tai ge­ rai pa­žįs­ta­mus žmo­nes. Nu­ta­py­ ti R.Rudz­kie­nę – vi­siš­kai ne­pa­žįs­

ta­mą mo­te­rį – man bu­vo di­džiu­lis iš­šū­kis“, – ne­slė­pė J.Za­bie­lai­tė.

R.Rudz­kis li­ko pa­ten­kin­tas žmo­ nos po­rtre­tais ir džiau­gė­si, kad jo pa­ties as­me­ny­bė po­rtre­te at­ skleis­ta.

Port­re­tas – iš spal­vo­tų li­ni­jų

2002 m. su­kur­tą vers­li­nin­kės Jo­ lan­tos Ur­bo­na­vi­čie­nės po­rtre­tą po 10 me­tų J.Za­bie­lai­tė už­ta­pė spal­ vo­to­mis li­ni­jo­mis. „Per tą lai­ką tos mo­ters ir plau­kų spal­va, ir daug kas pa­si­kei­tė. Ta­čiau po­rtre­te ją ge­rai at­pa­žįs­ta ma­ži vai­ kai. Atei­na drau­gių, gi­mi­nai­čių 4–5 me­tų vai­kai ir sa­ko: „Čia – tu.“ Be­ lie­ka manyti, kad ką nors, ką vai­kai

ma­to tik­ro, į tą po­rtre­tą įdė­jau“, – sakė au­to­rė.

Ko ge­ro, vai­kus nu­ste­bi­na kont­ ras­tas – skvar­bus, da­ly­kiš­kas mo­ ters žvilgs­nis ir žais­min­gi brūkš­niai bei li­ni­jos. Šį po­rtre­tą ati­džiai ty­ri­nė­jo ir šmaiš­tu­mo bei iš­raiš­kin­gų pa­sta­ bų ne­sto­ko­jan­tis B.Gru­šas, ku­ris daž­nai įsi­jung­da­vo į po­kal­bį. Ta­ čiau J.Za­bie­lai­tė ne vi­sa­da su­tik­ da­vo su sa­vo mo­ky­to­jo pa­sta­bo­mis.

Ta­da įsi­lieps­no­da­vo be­veik kan­dus dia­lo­gas. „Štai, ši­tas po­rtre­tas – be­veik aka­de­mi­nis, o tos mo­ters – eks­ pe­ri­men­ti­nis, – aiš­ki­no B.Gru­šas.

– Šie po­rtre­tai – kont­ras­tas, ku­ris ro­do, ko­kiu ke­liu au­to­rė ža­da ei­ ti to­liau.“ „O gal tai bū­si­ma­sis ma­no ta­ py­mo sti­lius?“ – re­to­riš­kai klau­sė J.Za­bie­lai­tė. „Ga­li­mas daik­tas. Tai – Jū­ra­tės pra­si­ver­ži­mas į lais­vę emo­cio­na­ lia ta­py­ba. Jei­gu ji ne­sus­tos, ei­da­ ma tuo ke­liu ga­li su­kur­ti la­bai in­ di­vi­dua­lų ta­py­mo bū­dą. Tu­rint ome­ny­je jos psi­cho­lo­gi­nį ge­bė­ji­mą la­bai grei­tai su­sio­rien­tuo­ti po­rtre­ tuo­ja­mo žmo­gaus vi­daus pa­sau­ly­ je, ši­ta ta­py­mo ma­nie­ra ją iš­lais­vi­ no nuo su­kaus­ty­to aka­de­miz­mo“, – dės­tė B.Gru­šas.

Mar­ga­ri­tos V

se­si­ją. Kai pa­ma­čiau, kad po penk­ tos se­si­jos vis tiek bū­na ne gy­vy­ bė, o kau­kė, su­pra­tau: vis­kas, tu­riu da­ry­ti iš­va­das. Už­si­komp­lek­sa­vau.

Ne­ta­piau po­rą me­tų“, – at­vi­ra­vo J.Za­bie­lai­tė.

Jis pra­šė, kad po­rtre­te bū­tų jus­ti pra­ga­ ras. Ma­nau, pa­gei­da­ vi­mą iš­pil­džiau.

Ta­da ji su­mąs­tė, kad tai­sys se­nus, ne­pa­vy­ku­sius, po­rtre­tus ir ieš­kos sa­vo sti­liaus. Li­ni­jo­mis, brūkš­niais ji api­pai­šė ne vie­ną po­rtre­tą.

Ta­py­ti po­rtre­tus – jos po­mė­gis? „Ne. Tai – tik ke­lias pa­žin­ti žmo­ gų. Jei su­trin­ku, kad ne taip prie žmo­gaus ar prie po­rtre­to priė­jau ir ne­ta­pau po ke­le­tą me­tų, tai koks čia po­mė­gis? Pir­ma pau­zė bu­vo, kai, ma­nau, blo­gai nu­ta­piau ra­šy­ to­ją Sau­lių Šal­te­nį. Ta­da ne­ta­piau ko­kius pen­ke­rius me­tus. Kai nu­ta­ piau „pla­ka­tus“, į ran­kas tep­tu­ko ne­paė­miau po­rą me­tų. To­kiais at­ ve­jais su­trin­ku ir lau­kiu nau­jo pa­ ži­ni­mo eta­po. Net ne­ma­niau, kad žmo­gaus vei­de tiek daug ga­li­ma įžvelg­ti“, – kal­bė­jo J.Za­bie­lai­tė.

Ne po­mė­gis, o pa­ži­ni­mas

Pa­tir­tis: iš ad­vo­ka­tės J.Za­bie­lai­tės nu­ta­py­tų po­rtre­tų žvel­gia gar­sūs žmo­nės, o jų au­to­rė jau pui­kiai ži­no,

kas yra kū­ry­bi­nis įkvė­pi­mas ir kri­zės.

J.Za­bie­lai­tė ne­slė­pė, kad iki li­ni­jų pe­rio­do bu­vo priė­ju­si kri­zę. „Kai nu­ta­piau Lie­tu­vos ad­vo­ka­ tū­ros ta­ry­bos pir­mi­nin­ko Leo­no Vir­gi­ni­jaus Pa­pir­čio po­rtre­tą, su­ pra­tau, kad da­rau pla­ka­tus. Vi­sus po­rtre­tus nu­ta­py­da­vau per vie­ną

Bu­vo ir Kris­tu­mi, ir J.Len­no­nu

Kar­tais at­ro­dy­da­vo, kad ji – sa­va­ moks­lė dai­li­nin­kė – yra per daug sa­vik­ri­tiš­ka. „O ši­tas po­rtre­tas – ma­no še­ dev­ras, – ta­rė Jū­ra­tė ir pa­ro­dė Sei­ mo Tei­sės de­par­ta­men­to va­do­

17

vasario 14–20, 2013

gyvenimas diena.lt/naujienos/laisvalaikis

­žiaus Na ir kas, kad trejais da­žais, kad per pus­ va­lan­dį. Tai vi­sai ne­tu­ ri reikš­mės.

Ga­li pa­vyk­ti pui­kus au­to­ port­re­tas per pus­va­lan­dį, o ga­li bū­ti ir pra­stas.

stabomis. Ta-

Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

vo And­riaus Ka­bi­šai­čio po­rtre­tą.

– Jis pra­šė, kad po­rtre­te bū­tų jus­ti pra­ga­ras. Ma­nau, pa­gei­da­vi­mą iš­ pil­džiau. O es­ki­zą pa­da­riau per 15 mi­nu­čių. Es­ki­zas jam taip pat la­ bai pa­ti­ko.“ Iš šio po­rtre­to žvel­gia stip­ri as­ me­ny­bė.

Dar vie­nas ma­žas še­dev­ras – šach­ma­ti­nin­kės Vik­to­ri­jos Čmi­ ly­tės tre­ne­rio Ge­di­mi­no Ras­te­nio po­rtre­tas. „Kol jį per tą pus­va­lan­ dį pa­da­riau juo, jis man bu­vo vir­ tęs ir Kris­tu­mi, ir Joh­nu Len­no­nu“, – ta­py­mo sean­so pa­slap­tį at­sklei­dė J.Za­bie­lai­tė. Į akis kri­to ir ne­di­de­lio for­ma­to švel­nių spal­vų mo­ters po­rtre­tas. „Ta­da pa­vy­ko at­suk­ti tik tre­ jų da­žų tū­be­les: mė­ly­nų, bal­tų ir gel­to­nų, ki­tos bu­vo už­džiū­vu­sios.

Ban­džiau ta­py­ti sa­vo au­to­port­re­tą.

Tri­mis spal­vo­mis. Bet nie­kas ma­ nęs neat­pa­ži­no. Net ma­ma, – pa­ sa­ko­jo Jū­ra­tė. – Gal aš sa­vęs ne­ ma­tau?“ „Pui­kus po­rtre­tas, – pla­čiu mos­ tu jį tar­si pa­svei­ki­no B.Gru­šas. – Še­dev­riu­kas.“ „Na­mie, vo­nio­je, su tri­mis spal­ vo­mis per pus­va­lan­dį“, – juok­da­ ma­si ko­men­ta­vo au­to­rė jo at­si­ra­di­ mo ap­lin­ky­bes. „Na, ir kas, kad trejais da­žais, kad per pus­va­lan­dį. Tai vi­sai ne­tu­ri reikš­mės. Ga­li pa­vyk­ti pui­kus au­ to­port­re­tas per pus­va­lan­dį, o ga­li bū­ti ir pra­stas“, – dės­tė B.Gru­šas.

Au­to­port­re­te pa­gau­ta neį­ti­ki­ma vi­di­nė ra­my­bė: jo­kio ne­ri­mo, jo­ kio vė­jo, jo­kių aud­rų. Neį­tar­si, kad sa­ve nu­ta­piu­si mo­te­ris dir­ba la­bai sun­kų dar­bą.

Kiek iš­liks Lie­tu­vos stoun­hen­džas Da­rius Sė­le­nis

d.selenis@diena.lt

Lie­tu­vos stoun­hen­džas, lie­tu­viš­ ka sau­lė, ka­len­do­ri­nis ak­me­nų ra­ tas. Žvelg­da­mas į 30 met­rų skers­ mens iš 125 ak­me­nų iš­ki­lu­sią sau­ lę, Lie­tu­vos et­no­kos­mo­lo­gi­jos mu­ zie­jaus di­rek­to­rius Gu­na­ras Ka­ka­ ras ne­slė­pė, kad ofi­cia­laus pa­va­di­ ni­mo šie ak­me­nys dar ne­tu­ri.

Dar 2000 m. G.Ka­ka­rui ir gar­siam fi­zi­kos moks­lų dak­ta­rui, et­no­lo­ gui Li­ber­tui Klim­kai ki­lu­si idė­ja įgau­na vis di­des­nį pa­grei­tį. Tie­ sa, pra­di­nė idė­ja pa­ki­to, ir da­bar G.Ka­ka­ro sva­jo­nė­se ga­lu­ti­nis lie­ tu­viš­ko stound­hen­džo va­rian­tas dar įspū­din­ges­nis. „Ti­kiu, kad jį pa­vyks rea­li­zuo­ ti“, – nea­be­jo­jo G.Ka­ka­ras, ka­dai­ se dau­ge­lio iš­juok­tas dėl no­ro prie Mo­lė­tų įkur­ti Lie­tu­vos et­no­kos­ mo­lo­gi­jos mu­zie­jų. Šis mu­zie­jus tu­ri 1,6 mln. li­tų kai­na­vu­sį 80 cm skers­mens te­les­ko­pą 40 m aukš­ ty­je, įmant­riau­sių eks­po­na­tų, čia ren­gia­mos pa­ro­dos ir eks­kur­si­jos.

Iš pra­džių prie Et­no­kos­mo­lo­ gi­jos mu­zie­jaus pa­gal pa­go­niš­ką tra­di­ci­ją tu­rė­jo bū­ti įreng­tas ka­ len­do­ri­nis ak­me­nų ra­tas iš aš­tuo­ nių ak­me­nų: ke­tu­ri tu­rė­jo žy­mė­ti šiau­rę, pie­tus, ry­tus ir va­ka­rus, du – vie­tą, kur sau­lė te­ka ir lei­džia­ si trum­piau­sią nak­tį bei il­giau­sią die­ną (per Jo­ni­nes).

Dar du ak­me­nys būtų ženk­lin­ę vie­tą, kur sau­lė te­ka ir lei­džia­ si trum­piau­sią die­ną ir il­giau­sią nak­tį (per Kū­čias). Šiau­rė, pie­tūs – pa­gal žvaigž­des

„Per eks­kur­si­jas daž­nai klau­siu, kur sau­lė nu­si­lei­džia? – ro­dė į snie­ge mie­gan­čius ak­me­nis G.Ka­ ka­ras. – Ne, ne va­ka­ruo­se. Ji ky­la šiau­rės ry­tuo­se, o lei­džia­si šiau­rės va­ka­ruo­se.“ Aš­tuo­ni ak­me­nys, ku­rie da­bar išau­go į aš­tuo­nis ak­me­ni­nius sau­lės spin­du­lius, su­da­ro be­veik tai­syk­ lin­gą aš­tuon­kam­pį ir be­veik tiks­liai žy­mi pra­di­nės idė­jos kryp­tis. „Šiau­rė, pie­tūs, ry­tai, va­ka­rai nu­sta­ty­ti tiks­liai pa­gal žvaigž­des.

Tik sau­lė pa­te­kės vos de­ši­niau, nes miš­kas, land­šaf­tas to ne­lei­ džia idea­liai ma­ty­ti. Tam rei­kė­tų ly­gu­mos su to­li­mais ho­ri­zon­tais“, – aiš­ki­no G.Ka­ka­ras. „Ka­žin kiek vi­sa tai iš­liks? – svars­tė jis. – Šim­tus, tūks­tan­čius me­tų?“ Di­džiau­sias ak­muo – 32 t

Su žmo­na Ma­ri­ja pra­dė­jęs va­ži­ nė­ti po Lie­tu­vą ieš­ko­ti di­de­lių ak­ me­nų ir ga­vęs iš Kul­tū­ros rė­mi­mo fon­do fi­nan­si­nę pa­ra­mą, G.Ka­ka­ ras at­ga­be­no pir­muo­sius 20–25 t

Sva­jo­nė: G.Ka­ka­ras ti­ki­si, kad lie­tu­viš­ka sau­lė grei­tai tu­rės Ar­chi­me­do spi­ra­lę ir pla­ne­tas.

sve­rian­čius ak­me­nis. Di­džiau­sias ak­muo, sve­rian­tis 32 t, iki Mo­lė­ tų ra­jo­no Ku­lio­nių kai­mo at­ke­lia­ vo iš to­li­miau­sios vie­tos – Klai­pė­ dos ra­jo­no. Be­je, bū­tent šis ak­muo ir sto­vi ra­to vi­du­ry­je.

Iš Vil­niaus bu­vo at­vež­tas ne tik 26 t rie­du­lys, bet ir dar ke­tu­ri šiek tiek leng­ves­ni ak­me­nys. Iš Kau­ no bu­vo at­vež­tas ke­lių to­nų dy­ džio ak­muo.

Vė­liau 14 di­de­lių ak­me­nų pa­do­ va­no­jo vie­tos ūki­nin­kas, ki­ti žmo­ nės. 2012 m. rug­sė­jo 30 d. at­vež­ti pa­sku­ti­niai ak­me­nys iš Anykš­čių kar­je­ro.

Da­bar šią lie­tu­viš­ ką sau­lę su­da­ro 125 ak­me­nys, ku­ rių bend­ras svo­ris – apie 700 t.

Dir­bo ne­si­keik­da­mi

„Lan­ky­to­jai ne­sup­ra­to, ko­dėl čia tiek daug ak­me­nų, ūkio dar­buo­ to­jai net py­ko, kai aš vis per­kel­ da­vau stul­pe­lius, il­gai pla­na­vau, skai­čia­vau“, – šyp­so­josi G.Ka­ ka­ras. Pag­rin­di­niai dar­bai tru­ ko spa­lį. 20–30 t svo­rio ak­me­nis rei­kė­jo ap­nars­ty­ti stro­pais ir, pa­ kė­lus kaip kiau­ši­nius, įsta­ty­ti į iš­ kas­tas duo­bes.

G.Ka­ka­ras dė­kin­gas su 80 t ga­ lin­gu­mo kra­nu dir­ban­čiam kau­

Ar­tū­ro Mo­ro­zo­vo nuo­tr.

nie­čiui, vie­tos eks­ka­va­to­ri­nin­kui ir sa­vo mu­zie­jaus ūkio da­lies vy­ rams, iš ku­rių neiš­gir­do nė vie­no šiurkš­taus ru­siš­ko žo­de­lio.

Da­bar šią lie­tu­viš­ką sau­lę su­ da­ro 125 ak­me­nys, ku­rių bend­ras svo­ris – apie 700 t.

27 cm skers­mens Že­mė

125 – at­si­tik­ti­nis skai­čius. Tie­sa, vė­liau in­ter­ne­te skai­ty­da­mas apie vie­ną pa­čių svar­biau­sių sta­ti­nių prie­šis­to­ri­nė­je Eu­ro­po­je – 3100– 2000 m. pr. Kr. sta­ty­tą Stoun­ hen­džą Pie­tų Ang­li­jo­je – G.Ka­ka­ ras nu­ste­bo, kad jo ir lie­tu­viš­kos sau­lės skers­muo be­veik iden­tiš­ kas – 30 m. „Bet tai – dar ne vis­kas, – ža­dė­ jo pa­šne­ko­vas. – Žmo­nės tu­ri pa­ jus­ti ir pla­ne­tas. Mus ri­bo­ja erd­vė, nes tai tik 3 ha plo­tas, to­dėl ki­ lo idė­ja pa­da­ry­ti Ar­chi­me­do spi­ ra­lę, – ji Mo­lė­tų me­di­ko pa­siū­ly­ mu bus punk­ty­ri­nė, – iš 10–15 cm da­le­lė­mis pjaus­ty­tų ak­me­nų. Pas­ ku­ti­nis spi­ra­lės taš­kas – Nep­tū­no pla­ne­ta.“ Ant 130–140 cm aukš­čio stul­pe­ lių ke­ti­na­ma pa­da­ry­ti pla­ne­tų mo­ de­lius. Sau­lės skers­muo – 30 m, to­dėl pa­gal san­ty­ki­nes pro­por­ci­jas Mer­ku­ri­jus bus vos 10 cm, Ve­ne­ra – 26 cm, Že­mė – 27 cm, Mar­sas – 15 cm, Ju­pi­te­ris – 3 m, Sa­tur­nas – 2,6 m, Ura­nas – 1,1 m, Nep­tū­nas – 1 m skers­mens. „O Že­mė... – G.Ka­ka­ras pa­da­rė pau­zę, – bus mo­ters fi­gū­ra, ku­rios

de­ši­nė­je ran­ko­je bus Že­mė, pa­kel­ to­je kai­rė­je – Mė­nu­lis.“ Ko­pi­jos iš vi­so pa­sau­lio

„Ir tai – dar ne pa­bai­ga“, – pa­ten­ kin­tas tę­sė Lie­tu­vos et­no­kos­mo­lo­ gi­jos mu­zie­jaus di­rek­to­rius. Pa­gal Alan­tos se­niū­ni­jo­je esan­tį mi­to­lo­ gi­nį Va­liu­lio ak­me­nį ant vie­no iš Lie­tu­vos stoun­hen­džo, ar­ba lie­tu­ viš­kos sau­lės, ak­me­nų jau iš­kal­ta pa­slap­tin­gų ženk­lų ko­pi­ja.

G.Ka­ka­ras jau sva­jo­ja ant di­ džių­jų ak­me­nų per­kel­ti gar­siau­ sius pet­rog­li­fus iš Bal­ti­jos, ta­da – Šiau­rės, Va­ka­rų Eu­ro­pos ša­lių ir ga­liau­siai iš vi­sų že­my­nų bei ato­ kiau­sių pa­sau­lio kam­pe­lių. „No­riu, kad tai tu­rė­tų kul­tū­ ri­nę, pa­žin­ti­nę pra­smę ir ši vie­ta bū­tų tarp­tau­ti­nio Lie­tu­vos įvaiz­ džio da­lis“, – pri­si­pa­ži­no ast­ro­ no­mas.

Vie­nas se­niau­sių sta­ti­nių Eu­ro­po­je Stoun­hen­džas yra vie­nas pa­čių svar­biau­sių prie­šis­to­ri­nių sta­ti­nių Eu­ro­po­je, Pie­tų Ang­li­jo­je. Jis sie­kia neo­li­to ir bron­zos am­žių (pa­sta­ty­ tas apie 3100–2000 m. pr. Kr.).

Jį su­da­ro ra­tu iš­dės­ty­ti di­džiu­liai ak­me­ni­niai žie­dai. Di­džiau­sio išo­ ri­nio žie­do skers­muo sie­kia apie 30 m, už jo yra žie­do for­mos py­li­mas, dar to­liau – ap­va­li duo­bė. Neaiš­ku, kas ir ko­dėl pa­sta­tė Stoun­hen­džą, bet vy­rau­ja nuo­mo­nė, kad tai bu­vu­ si di­džiu­lė ast­ro­no­mi­nė ste­byk­la.

Su­si­do­mė­ji­mą Stoun­hen­džu ke­ lia ir ne­ži­no­mas sta­ty­bos bū­das, – ne­ži­nia, kaip čia bu­vo at­ga­ben­ti ir į to­kį aukš­tį pa­kel­ti dau­giau nei 50 t sve­rian­tys lui­tai, – ir sta­ti­nio pa­skir­ tis. Kryp­tis, ku­ria iš­dės­ty­ti ak­me­nys, lei­džia spė­ti, kad komp­lek­sas nau­ do­tas ast­ro­no­mi­niais tiks­lais (per va­sa­ros sau­lėg­rį­žą virš Kul­no ak­ mens pa­ky­la Sau­lė), o to­kie ste­bė­ji­ mai bu­vo re­li­gi­nių apei­gų da­lis.

Sau­lė: ka­len­do­ri­nį ak­me­nų ra­tą su­da­ro 125 ak­me­nys.

Sta­ti­nys 1986 m. įtrauk­tas į UNESCO pa­sau­li­nio kul­tū­ros pa­vel­do są­ra­šą.

18

vasario 14–20, 2013

legendos

Pir­mo­sios fo­tog­ra­fi­jos: se­no­j Ge­di­mi­no lai­kais pra­dė­ta ra­šy­ti­nė Vil­niaus is­to­ri­ja XIX a. ra­ do nau­ją pa­sa­ko­ji­mo bū­dą – fo­tog­ra­fi­ją. Mo­der­nie­ji is­to­ri­jos kū­ rė­jai į sos­ti­nę at­si­kė­lė ne­praė­jus nė me­tams nuo šio ste­buk­lo iš­ ra­di­mo. Ko­ne iš­kart jie su­si­dū­rė ir su iš­ban­dy­mais – tech­ni­kos ne­to­bu­lu­mu, cen­zū­ra, da­lis jų ne­tgi pa­ty­rė trė­mi­mus. Ta­čiau jų dar­bai li­ko.

Ig­nas Ja­čaus­kas i.jacauskas@diena.lt

Praė­jus vos dviem sa­vai­tėms nuo pa­sau­lį smar­kiai pa­kei­tu­sio įvy­kio, kai 1839 m. rugp­jū­čio 19 d. pran­ cū­zų dai­li­nin­kas Louis Daguerre’as pri­sta­tė sa­vo iš­ra­di­mą – da­ge­ro­ti­ pi­ją, Ver­kių dva­ro sa­vi­nin­kas ku­ni­ gaikš­tis Liud­vi­gas Vit­genš­tei­nas iš Pa­ry­žiaus su­lau­kė sve­čio – gu­ver­ nan­to Mar­sil­ja­ko. Šis at­si­ve­žė ir nie­ kam iki tol ne­ma­ty­tą prie­tai­są, pa­si­ sta­tė jį prieš re­konst­ruo­ja­mus Ver­kių dva­ro rū­mus, o po ku­rio lai­ko si­dab­ ru pa­deng­to­se plokš­te­lė­se pa­ga­mi­no ir pir­muo­sius at­vaiz­dus. Taip pra­si­ dė­jo fo­tog­ra­fi­jos is­to­ri­ja Lie­tu­vo­je.

Pir­mie­ji žings­niai – Ver­kių dva­re

Ver­kių par­ko frag­men­tų, pa­da­ry­ ti tik po dvi­de­šimt­me­čio –1860ai­siais. Vie­nas pir­mų­jų fo­tog­ra­fų, Ab­do­nas Kor­zo­nas, įam­ži­no Pa­ ne­rių ge­le­žin­ke­lio tu­ne­lio sta­ty­bas.

Be­je, jis fo­tog­ra­fa­vo ne tik Vil­nių, bet ir 1863 m. su­ki­li­mo da­ly­vius – Jo­kū­bą Geiš­to­rą, Zig­man­tą Sie­ ra­kaus­ką. De­ja, bū­tent dėl šių as­ me­ny­bių A.Kor­zo­no li­ki­mas su­si­ klos­tė liūd­nai.

Jie pra­dė­jo po­zuo­ ti, fo­tog­ra­fui kaž­kas ne­pa­ti­ko, tad jis pa­ pra­šė jų pa­si­trauk­ti į šo­ną. Fo­tog­ra­fi­jo­je li­ko jų vai­duok­liš­ki še­šė­liai.

Fo­tog­ra­fas, fo­tog­ra­fi­jos is­to­ri­jos ty­ri­nė­to­jas Sta­nis­lo­vas Žvirgž­das, pa­ren­gęs ne vie­ną se­no­sios fo­tog­ ra­fi­jos lei­di­nį, skai­tęs pa­skai­tas, iš­ ty­ri­nė­jęs ko­ne kiek­vie­ną iš­li­ku­sią sos­ti­nės vaiz­dų nuo­trau­ką, tvir­ ti­na, kad Vil­niu­je pir­mai­siais šio me­no gy­ve­ni­mo me­tais fo­tog­ra­ fams kur­ti bu­vo ga­na sun­ku, dau­ giau­sia – dėl po­li­ti­nių ap­lin­ky­bių. „Apie pa­tį fo­tog­ra­fi­jos iš­ra­di­ mą pa­skelb­ta 1839 m. sau­sį, bet tą pro­ce­są iš­ma­nė tik pa­ts iš­ra­dė­ jas, pri­sta­tęs jį rugp­jū­čio 19 d. Kad pir­mie­ji fo­tog­ra­fi­jos žings­niai su­ si­ję ir su Vil­niu­mi, sa­vo at­si­mi­ni­ muo­se pa­liu­di­ja ar­chi­tek­tas Bo­les­ lo­vas Pod­ča­šins­kis, ku­ris tuo me­tu ir res­tau­ra­vo Ver­kių dva­ro rū­mus.

Du iki šiol iš­li­kę dva­ro fly­ge­liai sto­ vė­jo išil­gai par­ko var­tų, o cent­ri­nis pa­sta­tas sto­vė­jo sker­sai, ten, kur šiuo me­tu yra ap­žval­gos aikš­te­lė.

Jo da­bar ne­be­li­ko – bu­vo nu­griau­ tas. Gal­būt dėl to, kad bu­vo su­ny­ kęs. Vi­sa tai įam­žin­ta“, – pa­sa­ko­ jo S.Žvirgž­das.

„A.Kor­zo­nas Vil­nių fo­tog­ra­fa­vo tik iki 1863-ių­jų – jis da­ly­va­vo tais me­tais vy­ku­sia­me su­ki­li­me, bu­ vo iš­trem­tas į Si­bi­rą, To­bols­ką, ten vė­liau ir mi­rė. Jo atel­jė, ku­ri bu­ vo L.Stuo­kos-Gu­ce­vi­čiaus gat­vė­ je, rink­da­vo­si žy­mie­ji su­ki­li­mo da­ ly­viai, už de­ko­ra­ci­jų bu­vo sle­pia­mi gink­lai. Tie­sa, pa­ts A.Kor­zo­nas ne­ bu­vo po­li­tiš­kai ak­ty­vus – kur kas ak­ty­ves­nis bu­vo jo bro­lis. Kai fo­ tog­ra­fą su­se­kė ir ėmė tar­dy­ti, jis iš­da­vė ir sa­vo bro­lį, ir li­ku­sius. Tad he­ro­ju­mi jo ne­pa­va­din­si“, – pri­pa­ ži­no S.Žvirgž­das.

Po šių įvy­kių A.Kor­zo­no atel­jė bu­vo už­da­ry­ta, vi­sos jo po­rtre­ti­nės nuo­trau­kos su­nai­kin­tos. Pei­za­ži­niai Vil­niaus vaiz­dai bu­vo par­duo­ti auk­ cio­ne – iki šiol jų iš­li­kę gal 25. Tarp jų yra ir jau mi­nė­tas pir­ma­sis – Pa­ ne­rių ge­le­žin­ke­lio sto­ties vaiz­das.

Fo­toa­tel­jė slė­pė gink­lus su­ki­li­mui

Ob­jek­ty­vus krei­pė į se­na­mies­tį

Anot jo, po ku­rio lai­ko į Vil­nių ėmė kel­tis ir dau­giau fo­tog­ra­fų, ta­čiau jie čia kū­rė atel­jė ir ver­tė­si da­ry­da­ mi dau­giau­sia po­rtre­tus. Pir­mie­ ji iki šiol iš­li­kę Vil­niaus vaiz­dai, be

Ki­tas tuo me­tu dir­bęs fo­tog­ra­fas – iš Prū­si­jos at­vy­kęs Al­ber­tas Swiey­ kows­kis. Jis taip pat fo­tog­ra­fa­vo Vil­nių ir ne­tgi su­kū­rė pir­mą­jį – 32 fo­tog­ra­fi­jų su Vil­niaus vaiz­dais –

al­bu­mą. Ja­me yra kai­rio­jo Ne­ries kran­to, nuo Ge­di­mi­no pi­lies kal­no iki Ža­lio­jo til­to, pa­no­ra­ma iš pen­ kių da­lių. Tai – di­džiau­sia to me­to Vil­niaus pa­no­ra­ma. Bent jau iš tų, ku­rios yra ži­no­mos.

Tre­čia­sis sos­ti­nės vaiz­dų met­ raš­ti­nin­kas – Juo­za­pas Če­cha­vi­ čius. Jis į Vil­nių at­vy­ko 1865-ai­siais ir dir­bo iki pat mir­ties 1888 m. Na­ cio­na­li­nio dai­lės mu­zie­jaus ar­chy­ vuo­se yra iš­li­kę dau­giau nei 125 jo fo­tog­ra­fi­jų ne­ga­ty­vų. „Taip pat yra iš­li­kę Ne­ries pa­ kran­čių bei Vil­niaus vaiz­dų al­bu­ mai. Pas­ta­ra­ja­me – ypač daug to me­to Vil­niaus nuo­trau­kų. Jis fo­ tog­ra­fa­vo įvai­rias gat­ves – Pi­lies, Vil­niaus, taip pat dau­gy­bę pa­no­ ra­mi­nių vaiz­dų nuo kal­vų – Tri­jų Kry­žių, Iš­ga­ny­to­jo, Tau­ro. Jis vie­ nas pir­mų­jų, ėmu­sių fo­tog­ra­fuo­ ti ir baž­ny­čių in­ter­je­rus“, – dės­tė S.Žvirgž­das.

Apie 1870-uo­sius iš Sankt Pe­ter­ bur­go dirb­ti į Vil­niaus uni­ver­si­te­to ob­ser­va­to­ri­ją at­siųs­tas ast­ro­no­mas Vil­hel­mas Za­char­či­kas. Jis yra su­ kū­ręs 47 Vil­niaus ir Vil­niaus apy­ lin­kių vaiz­dų al­bu­mą. Įk­vė­pi­mo sė­mė­si ir tur­guo­se

Ta­čiau be­ne gau­siau­sią pir­mų­jų fo­tog­ra­fi­jų pa­li­ki­mą su­kau­pė Sta­ nis­ła­was Fi­li­ber­tas Fleu­ry. Jis bu­vo ga­na ži­no­mas to me­to Vil­niaus ta­ py­to­jas, ta­čiau tik­ra­sis jo pa­šau­ki­ mas bu­vo fo­tog­ra­fi­ja – jis kar­tu su ki­tais fo­tog­ra­fais 1884 m. Vil­niu­je įstei­gė fo­toa­tel­jė Di­džio­sios ir Sa­ vi­čiaus gat­vių kam­pe, o 1892 m. ta­ po jos sa­vi­nin­ku. Da­rė po­rtre­tus, ta­čiau įam­ži­no ir gau­sy­bę Vil­niaus vaiz­dų, bu­vo pa­no­ra­mi­nės fo­tog­ ra­fi­jos pra­di­nin­kas, taip pat vie­nas pir­mų­jų, pra­dė­jęs Vil­niu­je fik­suo­ ti ir ju­dan­čius ob­jek­tus. Ypač mė­ go fo­tog­ra­fuo­ti tur­gus, ku­rių tuo me­tu bu­vo še­ši ar sep­ty­ni. Pa­sak S.Žvirgž­do, Bel­mon­te, prie tuo­me­ čio Leo­niš­kių kai­mo, kur šiuo me­tu yra žir­gy­nas, S.F.Fleu­ry nuo­mo­da­ vo dva­re­lį, ten va­sa­rą gy­ven­da­vo su šei­ma. Tad fo­tog­ra­fuo­da­vo ir to­se

Prog­re­sas: A.Swiey­kows­kio 1862–1866 m. nu­fo­tog­ra­fuo­ta ką tik pa­sta­ty­t

apy­lin­kė­se. Jis vei­kiau­siai yra pa­ da­ręs dau­giau­sia Vil­niaus fo­tog­ra­ fi­jų, kai ku­rias jų ne­tgi pa­spal­vin­ da­vo ak­va­re­le.

XX a. pra­džio­je, 1902-ai­siais, iš Bels­ko-Bia­los, Len­ki­jos Bia­lo­ve­ žo gi­rio­je esan­čio mies­te­lio, į Lie­ tu­vos sos­ti­nę at­si­kė­lė iš Že­mai­ti­jos ki­lęs fo­tog­ra­fas Alek­sand­ras Ju­ra­ šai­tis. Jis įkū­rė atel­jė To­to­rių gat­ vės ir Ge­di­mi­no pro­spek­to kam­pe.

Kaip ir ki­ti ko­le­gos, bu­vo po­rtre­ tis­tas, lais­va­lai­kiu fo­tog­ra­fuo­jan­tis Vil­nių. Anot S.Žvirgž­do, jis neap­ si­ri­bo­jo tik fo­tog­ra­fi­ja, kur­da­vo net ir trum­pus do­ku­men­ti­nius fil­mus apie Vil­nių. Tie­sa, pir­ma­sis ki­no kū­rė­jas Vil­niu­je bu­vo iš JAV į Lie­tu­ vą grį­žęs A.Račiūnas – A.Ju­ra­šai­tis su juo bu­vo ar­ti­mas bi­čiu­lis.

Vie­nas iš­ki­liau­sių XX a. pir­mo­ sios pu­sės lie­tu­vių fo­tog­ra­fų – Ja­ nas Bul­ha­kas, tuo­met jau ne­blo­gai ži­no­mas už­sie­ny­je, – į Vil­nių at­ vy­ko 1912 m. Jis Vil­nių fo­tog­ra­fa­vo net tri­mis eta­pais: nuo 1910-ųjų iki 1918-ųjų, kai bai­gė­si Pir­ma­sis pa­ sau­li­nis ka­ras, vė­liau tar­pu­ka­riu, o pa­sku­ti­nis fo­tog­ra­fi­jų cik­las – 1944 m. per Ant­rą­jį pa­sau­li­nį ka­rą su­ griau­to Vil­niaus vaiz­dai.

J.Bul­ha­kas, anot S.Žvirgž­do, bu­ vo vie­nas pa­sku­ti­nių fo­tog­ra­fij­ os pio­nie­rių – fo­tog­ra­fi­ja jau ta­pusi ne­be to­kiu pra­ban­giu me­nu, ja už­ siė­mė dau­gy­bė žmo­nių.

Gy­ve­ni­mas: 1880–1886 m. J.Če­cha­vi­čiaus da­ry­to­je nuo­ Žy­mės: taip at­ro­dė A.Kor­zo­no už­fik­suo­ta Lu­kiš­kių aikš­tė 1860-ai­siais.

trau­ko­je – va­lo­mi griu­vė­siai M.Dauk­šos gat­vė­je, ne­to­li ja­ vų tur­gaus (da­bar­ti­nio Ha­lės tur­gaus).

Kū­rė ir nuo­trau­kas, ir pa­tį pei­za­žą

Fo­tog­ra­fi­jo­se, be abe­jo, kur kas aki­vaiz­džiau nei ra­šy­ti­niuo­se šal­ ti­niuo­se pa­ste­bi­ma, kaip kei­tė­si Vil­nius: at­si­ran­da nau­jų pa­sta­tų, tie­sia­mos nau­jos gat­vės (J.Če­cha­ vi­čius ir A.Swiey­kows­kis, pa­vyz­ džiui, įam­ži­no Ge­di­mi­no pro­spek­ to sta­ty­bas), ko­mu­ni­ka­ci­jos.

Be­je, ne­daug kam ži­no­ma, kad Ber­nar­di­nų so­do, da­bar­ti­nio Se­ rei­k iš­k ių par­ko, pro­jek­to (pa­ gal jį šiuo me­tu Vil­niu­je ir at­ku­ ria­mas par­kas) au­to­rius – gar­sus Vil­niaus dai­li­nin­kas Alek­sand­ ras Strau­sas – tu­rė­jo ir vie­ną ge­ riau­sių po­rtre­tų atel­jė ne tik Vil­ niu­je, bet ir Lie­tu­vo­je. Ji vei­kė iki pat 1915-ųjų. Pa­ra­dok­sas, ta­čiau pa­ts A.Strau­sas fo­tog­ra­fij­ o­se sa­vo pro­jek­tuo­to Ber­nar­di­nų so­do taip ir neįam­ži­no.

Ant­ro­ji par­ko da­lis – mies­to so­ das, kaip ir šiuo me­tu, ply­tė­jo Ša­ lia Bar­bo­ros Rad­vi­lai­tės gat­vės, iki Ge­di­mi­no kal­no ir Vil­ne­lės. Į Val­ do­vų rū­mų pu­sę be­si­drie­kian­ ti aikš­tė tuo me­tu bu­vo va­di­na­ma Alek­sand­ro Puš­ki­no skve­ru. Vi­sas šias vie­tas, taip pat mies­to so­do var­tus, til­te­lius yra nu­fo­tog­ra­fa­vę J.Če­cha­vi­čius bei S.F.Fleu­ry.

Di­džiau­sia kliū­tis – cen­zū­ra

Ca­ri­niu pe­rio­du fo­tog­ra­fams te­ko su­si­dur­ti su vie­na di­džiau­sių kliū­

Ga­li­my­bės: 1883-iai­siais J.Če­cha­vi­čius įam­ži­no

T.Vrub­levs­kio gat­vė­je – dar­bi­nin­kai po­zuo­ja, nes tog­ra­fi­jos tech­ni­ka dar ne­lei­do fik­suo­ti.

19

vasario 14–20, 2013

legendos

­jo Vil­niaus ink­liu­zai lai­ke Ko­lek­ci­nin­kų tai­kik­ly­je – ne tik se­niau­si vaiz­dai Pa­s ak eks­p er­t ų, XXII Vil­n iaus auk­c io­n as, skir­t as fo­tog­ra­f i­j ų ko­ lek­c i­n in­k ams, pa­ro­d ė įdo­m ias ten­d en­c i­j as: se­n iau­s ios fo­tog­r a­ fi­j os ne­b ū­t i­n ai pa­č ios bran­g iau­ sios. Esą vie­n in­te­l io A.Kor­z o­n o itin re­tos nuo­t rau­kos ga­l i bū­t i ver­ ti­n a­mos pra­de­d ant 1000 ar dau­ giau li­t ų. Bran­g iau­s iai par­duo­t a su Vil­n iu­m i su­s i­j u­s i fo­tog­r a­f i­j a – 1927 m. J.Bul­h a­ko fo­tog­r a­f uo­t as Auš­ros var­t ų ma­do­nos pa­veiks­ las. Tuo me­t u pa­veiks­l as kaip tik bu­vo res­t au­r uo­j a­m as. Už šią fo­ tog­r a­f i­j ą ko­lek­c i­n in­k ai ne­p a­g ai­ lė­j o 800 li­t ų (pra­d i­nė kai­n a – 400 li­t ų).

t­ a Vil­niaus ge­le­žin­ke­lio sto­tis neiš­li­ko iki mū­sų lai­kų – ji vė­liau bu­vo net ke­lis kar­tus su­griau­ta ir at­sta­ty­ta.

čių – cen­zū­ra. Ypač po 1863-ių­ jų su­ki­li­mo – me­ni­nin­kai iš vie­tos val­džios pri­va­lė­jo gau­ti lei­di­mus kiek­vie­nam fo­tog­ra­fuo­ja­mam ob­ jek­tui. „Nu­fo­tog­ra­f uo­t i ge­l e­ž in­ke­l io sto­tį ga­lė­jo tik la­bai lo­ja­lūs val­ džiai žmo­nės. Tie­sa, dau­ge­lis pir­ mų­jų fo­tog­ra­fų yra fo­tog­ra­fa­vę Vil­ niaus ge­le­žin­ke­lio sto­tį, ku­ri kei­tė­si be­ne aki­vaiz­džiau­siai: pir­mo­ji pa­ sta­ty­ta 1863-iai­siais, per Pir­mą­ jį pa­sau­li­nį ka­rą ji bu­vo ap­griau­ta ir vėl at­sta­ty­ta, o po ka­ro, 1945-ai­ siais sau­sio 12 d. spro­gus vi­sam 47 va­go­nų eše­lo­nui su sprog­me­ni­mis, nu­šluo­ta vis­kas, kas bu­vo ap­lin­kui.

Tai­gi sto­tis vėl per­sta­ty­ta 1950-ai­ siais, vi­siš­kai pa­keis­ta jos ar­chi­tek­ tū­ra“, – is­to­ri­kų ma­žai ak­cen­tuo­ ja­mus fak­tus pri­mi­nė S.Žvirgž­das.

Lei­di­mus duo­da­vo ne vi­siems – me­ni­nin­kams tek­da­vo lauk­ti kol pa­si­keis val­džia. Su tuo su­si­dū­rė ir XX a. fo­tog­ra­fas Ti­bur­ci­jus Chodz­ ka, jau mi­nė­tas J.Če­cha­vi­čius.

Sa­vai­me su­pran­ta­ma, kad ca­ ro cen­zū­ra rei­ka­la­vo su­nai­kin­ti ir kai ku­rias jau pa­da­ry­tas fo­tog­ra­fi­ jas, ta­čiau liu­di­ji­mų apie jų eg­zis­ ta­vi­mą neiš­li­ko. Ta­bu bu­vo stra­te­ gi­niai ob­jek­tai – ge­le­žin­ke­lio sto­tis (daž­niau­siai leis­ta fo­tog­ra­fuo­ti tik ke­lei­vių pe­ro­ną ar­ba pa­sta­to fa­sa­ dą, išim­tis – pir­mie­ji at­vir­laiš­kiai), Ge­le­žin­ke­lio val­dy­bos pa­sta­tas

ka­na­li­za­ci­jos tie­si­mą s ju­de­sio tuo­me­tė fo­

Min­dau­go gat­vė­je (da­bar­ti­nė „Lie­ tu­vos ge­le­žin­ke­lių“ būs­ti­nė), te­leg­ ra­fas. Be­je, šie drau­di­mai iš­lai­ky­ti ir vė­liau, jau Lie­tu­vos SSRS su­dė­ ty­je lai­kais.

Aiš­ku, so­viet­me­čiu cen­zū­ra bu­ vo dar la­biau iš­plė­to­ta – se­nes­ nie­ji fo­tog­ra­fai pa­tar­da­vo nie­ka­da „neat­suk­ti nu­ga­ros Le­ni­nui“, t. y. ne­fo­tog­ra­fuo­ti sau­gu­mo pa­sta­to, Mi­nist­rų ta­ry­bos, par­ti­jos ko­mi­te­ to, o bū­nant Ka­ted­ros aikš­tė­je – jo­ kiu bū­du ne­pa­suk­ti ob­jek­ty­vo į te­ leg­ra­fą. Ta­čiau tai – vė­les­ni lai­kai, jau 1968-ie­ji.

Pir­mo­sios pa­ro­dos – tar­si ste­buk­las

Vi­si fo­tog­ra­fai tu­rė­jo sa­vo atel­jė, tad Vil­niaus vaiz­dų fotografavimas bu­vo tik pa­pil­do­mas jų už­siė­ mi­mas. Jie leis­da­vo al­bu­mus, ku­ rie bū­da­vo par­da­vi­nė­ja­mi Juo­za­po Za­vac­kio, El­zės Ožeč­kie­nės kny­ gy­nuo­se. Aiš­ku, al­bu­mai ne­bu­ vo pi­gūs, ta­čiau kny­gy­nuo­se bu­vo ga­li­ma įsi­gy­ti ir pa­vie­nių nuo­trau­ kų. Be­je, J.Če­cha­vi­čius ži­no­mas ir kaip dar vie­nos nau­jo­vės Vil­niu­ je au­to­rius – jo me­di­nia­me na­ me, Bar­bo­ros Rad­vi­lai­tės gat­vė­je, prie Ka­ra­liš­ko­jo ma­lū­no, ant sie­ nos bu­vo iš­ka­bin­ti įrė­min­ti Vil­ niaus vaiz­dai. „Pas­lau­gų šei­mi­ nin­kas, nu­si­ve­dęs į na­me­lio vi­dų, pa­ro­dė įsta­bius mies­to al­bu­mus“, – ra­šo­ma mies­tie­čių at­si­mi­ni­muo­

se. Tai­gi, jo na­mai ta­po vie­na pir­ mų­jų Vil­niaus fo­tog­ra­fi­jos ga­le­ri­jų.

Tie­sa, pir­mą­ja fo­tog­ra­fi­jos pa­ro­da ga­li­ma va­din­ti Vil­niu­je dar 1842 m.

Vo­kie­čių gat­vė­je su­reng­tą po­bū­vį.

Gab­rie­lės Giun­te­ry­tės-Pui­zi­nie­nės die­no­raš­ty­je yra įra­šas, jog tais me­ tais „iš Pa­ry­žiaus į Vil­nių pa­ten­ka pir­ma­sis da­ge­ro­ti­pas ir Mi­le­rio na­ me vy­ku­sia­me lab­da­ros ba­liu­je po­ nios vi­siems aiš­ki­na apie tą blan­kų at­spau­dą“. Pa­sak S.Žvirgž­do, ne­ ra­šo­ma, kas ten vaiz­duo­ja­ma, bet grei­čiau­siai tai bu­vo po­rtre­tas ar­ ba Pa­ry­žiaus vaiz­das.

Be­je, anks­ty­vo­ji fo­tog­ra­fi­jos tech­ ni­ka ne­lei­do fik­suo­ti ju­dan­čių ob­ jek­tų – fo­tog­ra­fuo­ti bu­vo ga­li­ma tik su il­gu iš­lai­ky­mu. Iki S.F.Fleu­ry vi­ soms fo­tog­ra­fi­joms, net ir toms, ku­ rio­se bu­vo vaiz­duo­ja­mas koks nors įvy­kis, žmo­nėms tek­da­vo po­zuo­ti.

trauk­ti į šo­ną. Ta­čiau eks­po­na­vo nuo­trau­ką to­liau. Tad fo­tog­ra­fi­jo­je ma­to­mi jų vai­duok­liš­ki še­šė­liai“, – pa­sa­ko­jo fo­tog­ra­fi­jos ty­ri­nė­to­jas.

Tik at­si­ra­dus pir­mie­siems da­ge­ ro­ti­pams, vi­sas rei­kia­mas me­džia­ gas fo­tog­ra­fams tek­da­vo vež­tis iš Pa­ry­žiaus, po ke­le­rių me­tų – ir iš Var­šu­vos. Tie­sa, tech­no­lo­gi­jos, lei­ džian­čios rep­ro­du­kuo­ti nuo­trau­ kas, t. y. ga­min­ti at­vir­laiš­kius, at­si­ ra­do tik apie 1890-uo­sius, iš­ra­dus cin­kog­ra­fi­jos tech­ni­ką. Iki tol nuo­ trau­kos bu­vo dau­gi­na­mos me­džio gra­viū­ro­mis. Net ir pe­rio­di­niuo­se lei­di­niuo­se, pa­vyz­džiui, „Ty­god­nik ilust­ro­wa­ny“, bu­vo de­da­mi me­ džio rai­ži­nių at­spau­dai pa­gal J.Če­ cha­vi­čiaus, A.Kor­zo­no fo­tog­ra­fi­jas.

Ne išim­tis ir pir­mie­ji at­vir­laiš­kiai – jiems taip pat panaudoti dau­ge­lio pir­mų­jų fo­tog­ra­fų dar­bai.

Neap­siė­jo be re­ži­sū­ros

„Net­gi dvie­jo­se J.Če­cha­vi­čiaus fo­ tog­ra­fi­jo­se, ku­rio­se už­fik­suo­tas ka­ na­li­za­ci­jos T.Vrub­levs­kio gat­vė­je tie­si­mas 1886-ai­siais, vi­si iki vie­no ne dir­ba, o vaiz­duo­ja dir­ban­čius, po­zuo­ja. Fo­tog­ra­fas duo­da ženk­lą – vi­si su­stings­ta. Yra ir ki­ta jo fo­ tog­ra­fi­ja, ku­rio­je už­fik­suo­ta Auš­ros Var­tų gat­vė ties Šv. Ka­zi­mie­ro baž­ ny­čia, – ten sto­vi žmo­nės. Jie pra­ dė­jo po­zuo­ti, bet fo­tog­ra­fui kaž­kas ne­pa­ti­ko, tad jis pa­pra­šė jų pa­si­

47

Vilniaus ir jo apylinkių vaizdų albumą sukūrė V.Za­char­či­kas.

Ne­pa­si­kei­tė: šio­je fo­tog­ra­fo A.Pav­lo­vi­čiaus įam­žin­to­je vie­to­je ša­lia ge­le­žin­ke­lio sto­ties (nuo­trau­ka ga­lė­jo bū­ti da­ry­ta 1897–

1915 m.) su­si­bū­ru­sius ve­ži­kus XXI a. pri­me­na trans­por­to žie­de sto­vin­tys tak­si au­to­mo­bi­liai.

Stanislovo Žvirg­džo ar­chy­vo nuo­tr.

Dau­ge­lis ki­tų se­nų­jų fo­tog­ra­fi­jų ne­ bu­vo par­duo­tos, nes už jas ko­lek­ci­ nin­kai ne­si­ry­žo mo­kė­ti ne­tgi auk­ cio­no or­ga­ni­za­to­rių pa­siū­ly­tos pra­ di­nės kai­nos. Tie­sa, kai ku­rios jų už pra­di­nę kai­ną par­duo­tos. Pa­vyz­ džiui, 1873 m., spė­ja­ma, J.Če­cha­vi­ čiaus fo­tog­ra­fuo­tas Šv. Onos baž­ ny­čios ir Ber­nar­di­nų an­samb­lio da­ lies at­vaiz­das. Nuot­rau­ka grei­čiau­ siai at­spaus­ta jau po fo­tog­ra­fo mir­ ties, 1888 m. jo naš­lės Onos, ku­riai bu­vo pa­lik­ta fo­toa­tel­jė, vei­ku­si Vil­ niaus bo­ta­ni­kos so­de.

Už pra­di­nę kai­ną, 600 li­tų, par­duo­ ta ir J.Bul­ha­ko fo­tog­ra­fi­ja, ku­rio­je – Teis­mo rū­mai (Ge­d i­mi­no pr. 40 / 1). Juo­se ir šiuo me­tu įsi­k ū­ręs Vil­ niaus apy­gar­dos teis­mas. Rū­mų pro­jek­tas bu­vo pa­reng­tas 1890 m.

Sankt Pe­ter­bur­ge. Mies­to dū­ma 1881 m. priė­mė nu­ta­r i­mą iš mies­ to lė­šų nau­jų teis­mo rū­mų sta­ty­ bai skir­t i 80 000 rub­l ių. Sta­ty­bos nuo pro­jek­to pa­ren­g i­mo už­t ru­ko be­veik dvi­de­šimt­me­tį – iki 1899 m.

Tų pa­čių me­tų spa­lio 13-ąją pa­sta­ tas pa­šven­t in­tas ir ėmė funk­cio­ nuo­ti kaip teis­mas. J.Bul­ha­kas rū­ mus ga­lė­jo nu­fo­tog­ra­f uo­t i anks­ čiau­siai 1912-ai­siais, kai at­si­kė­lė gy­ ven­ti ir dirb­ti į Vil­nių.

Ne vi­sų se­nų­jų nuo­t rau­k ų au­to­ riai yra ži­no­m i. Už pra­d i­nę pa­siū­ ly­tą 400 li­t ų su­mą Vil­n iaus auk­ cio­ne par­duo­ta vei­k iau­siai XX a. pir­ma­ja­me de­šimt­me­t y­je da­r y­ta Vil­niaus mies­to pa­no­ra­ma, at­si­ve­ rian­t i nuo Be­ke­šo kal­no. Šis, taip pat Tri­jų Kry­ž ių, Iš­ga­ny­to­jo, Tau­ ro, Pi­lies, Sta­lo kal­nai, bu­vo pa­čios mėgs­ta­miau­sios pir­mų­jų Lie­tu­vos sos­ti­nės pei­za­žus fik­sa­vu­sių fo­tog­ ra­fų vie­tos. Šio­je ti­piš­ko­je ova­lo for­ mos fo­tog­ra­fi­jo­je at­si­ve­ria vaiz­din­ ga Ne­r ies ir da­l ies gre­ta jos įsi­k ū­ ru­sio Vil­n iaus se­na­m ies­čio pa­no­ ra­ma.

Dar vie­nas ne­ži­no­mo fo­tog­ra­fo kū­ ri­nys (jo kai­na auk­cio­ne pa­ki­lo nuo 250 iki 300 li­tų) – Pi­lies kal­no pa­pė­ dė­je bu­vu­sio mies­to so­do vaiz­das.

To­lu­mo­je ma­to­mas Ge­di­mi­no pi­lies bokš­tas, pir­ma­me pla­ne – po­zuo­jan­ tis žmo­gus. Be­je, įam­žin­ti ir praei­viai – iki 1885–1890 m. fo­tog­ra­fi­jos tech­ ni­ka dėl tai­ky­tos il­gos eks­po­zi­ci­jos to­kios nuo­trau­kos pa­da­ry­ti ne­leis­ da­vo. Tik vė­liau ju­dan­tys ob­jek­tai ne­be­virs­da­vo „vai­duok­liais“ – tai lė­ mė ne tik ko­ky­biš­kes­nių pei­za­žų, bet ir mies­to gy­ve­ni­mo vaiz­dų at­ si­ra­di­mą.

21

Vasario 14–20, 2013

kultūra diena.lt/naujienos/kultura

Asmeninio archyvo nuotr.

Ra­šan­tis ne­rei­ka­lin­gais daik­tais

Šriftų kūrėjas Ro­kas Cicė­nas ne­se­niai pri­statė ori­gi­nalų sa­vo pro­jektą „Ne­rei­ka­lin­gi me­dijų ob­jek­tai“ – taip įvai­riau­si vil­nie­čių ki­šenė­se ap­tik­ti daik­tai pra­kal­bo raidė­mis.

Kip­ras Šums­kas Vil­niaus dailės aka­de­mi­jo­je gra­fi­ nio di­zai­no ma­gist­ro laipsnį šiais me­tais įgy­sian­tis kūrėjas de­šimt dienų rin­ko iš žmo­nių daik­tus, ku­ riuos jie turė­jo su sa­vi­mi, bet įver­ ti­no kaip ne­be­rei­ka­lin­gus.

Pri­sidė­ti prie šio pro­jek­to me­ni­ nin­kas vil­nie­čiams siūlė įvai­riai – va­žinė­da­mas aukš­tyn že­myn lif­tu, su­konst­ravęs juodą dėžę daik­tams su­mes­ti, kal­bin­da­mas praei­vius ir pa­žįsta­mus. Žmonės kuo mie­liau­ siai ati­davė jiems ne­be­rei­ka­lin­gus daik­tus: žieb­tuvė­lius, vi­zi­ti­nes kor­ te­les, tu­ši­nu­kus, pa­ka­bu­kus, pre­ zer­va­ty­vus, kom­pak­ti­nius dis­kus, sal­dai­nius ir pan. Iš su­rinktų daik­ tų kūrėjas su­dėlio­jo abėcėlės rai­ des bei skai­čius ir taip su­kūrė naują es­te­tišką šriftą.

Pirmą­kart apie šį pro­jektą Ro­kas pa­gal­vo­jo šrif­to ir me­di­jos pa­skai­ to­se. Ta­čiau, kaip daž­nai būna me­ ne, pir­minė idė­ja ge­ro­kai skyrė­si nuo ga­lu­ti­nio re­zul­ta­to. Iš pra­džių me­ni­nin­kas ke­ti­no su­kur­ti in­te­rak­ tyvų šriftą iš įvai­rių mūsų kas­die­ nybė­je randamų ob­jektų. Ta­da jam ki­lo min­tis su­reng­ti viešą raid­žių dėlio­jimą, kad žmonės šia­me per­ for­man­se galėtų pa­tys iš esamų smul­kių daiktų su­dėlio­ti mėgsta­ mas rai­des ir jas nu­fo­tog­ra­fuo­ti.

Ro­kui at­li­kus ke­lis eks­pe­ri­men­tus, paaiškė­jo, kad galbūt reikėtų pa­ si­rink­ti kiek ki­to­kią kryptį. Me­ni­ nin­kas pri­si­me­na: „Ban­dant nau­ do­ti ne at­si­tik­ti­nius, o pa­ruoš­tus

Idėja: R.Cicėnas įkvėpimo ieško

kasdieniškose situacijose.

ob­jek­tus, raidės daž­niau­siai tap­ da­vo su­pla­nuo­tos, sau­sos ir ga­ lų ga­le ne­pat­rauk­lios. To­liau dirb­ da­mas prie pro­jek­to kon­cep­ci­jos pri­ėjau iki vie­no klau­si­mo, ku­ris pa­si­rodė įdo­mus ir ki­tiems, – ką žmonės ne­šio­ja­si, sle­pia, sau­go sa­ vo ki­šenė­se, kup­rinė­se, ran­kinė­se?

Ir ku­rių iš tų daiktų jiems ne­rei­kia ar­ba jau ne­be­rei­kia? Taip su­si­for­

ma­vo idė­ja, kaip žmonėms ne­be­ reikš­min­gi daik­tai ga­li tap­ti me­ di­ja ar me­dijų ob­jek­tais. Ga­lu­ti­nis šio pro­jek­to re­zul­ta­tas yra iš su­ rinktų daiktų pa­ga­min­tas šrif­tas, ku­ris sim­bo­liš­kai vaiz­duo­ja daiktų trans­for­ma­ci­jos į me­diją pro­cesą.

Raid­žių nuo­trau­kos kar­tu su sta­ tis­ti­niais duo­me­ni­mis apie kiek­ vieną raidę yra su­dėtos į spe­cia­lią knygą, ku­ri at­spin­di baig­tinį nau­ jai su­kurtų me­dijų da­rinį.“ R.Cicėną ga­li­ma pri­sta­ty­ti ir kaip gra­fiką, ir kaip di­zai­nerį, ir kaip ti­ pog­rafą, ta­čiau jis yra įsi­ti­kinęs, kad vi­so vi­zua­lio­jo me­no sri­ty­je pro­fe­ si­nis api­būdi­ni­mas tie­siog pra­ran­da pra­smę. Juk ir pir­mo­kui aiš­ku, kad dar­bai čia ga­li pa­sa­ky­ti ge­ro­kai dau­ giau už žod­žius. Kal­bant apie pir­mo­ kus, šis pro­jek­tas tik­rai ne vie­nin­te­ lis Ro­ko kūri­nys, su­laukęs di­de­lio žmo­nių su­si­domė­ji­mo, – me­ni­nin­ kas yra su­kūręs šrif­tus „Pir­mo­kas“ ir „Ant­ro­kas“, ku­rie vi­zua­liai pri­ me­na pra­di­nukų ra­šy­mo ran­ka sti­lių ir yra su­kom­po­nuo­ti la­bai lanks­čiai bei sko­nin­gai. Nuo 2009 m. „Pir­ mo­ko“ šriftą per me­tus at­si­siun­ čia vi­du­ti­niš­kai 100 tūkst. žmo­nių, o Vil­niu­je ga­li­ma pa­ma­ty­ti ne­ma­žai „Ant­ro­ko“ pa­nau­do­ji­mo pėdsakų – žur­na­luo­se, ka­ta­lo­guo­se, lo­go­ti­ puo­se. Dar vie­nas Ro­ko šrif­tas bu­ vo pa­nau­do­tas Ho­li­vu­do fil­mo „Hit and run“ (2012 m.) pa­bai­gos tit­rams. Šiuo me­tu me­ni­nin­kas yra įpusėjęs kur­ti „Tre­čio­ko“ šriftą ir atei­ty­je ti­ ki­si baig­ti visą pra­di­nukų šeimą – su­kur­ti vieną iš jų Ro­kui užt­run­ka apy­tiks­liai me­tus.

22

vasario 14–20, 2013

kinas

Bep­ro­tiš­ka, iš­ti­ki­ma, hip­no­ti­zuo­jan­ti Už­kal­bin­tas apie kiną, žur­na­lis­tas, LNK lai­dos „24 va­lan­dos“ vedė­ jas Egi­di­jus Knis­ pe­lis kas­kart lyg su­trin­ka ir sa­ vo­tiš­kai iš anks­ to at­si­pra­šo: „Aš apie kiną ne­mo­ ku kalbė­ti trum­ pai.“

Agnė Klim­čiaus­kaitė a.klimciauskaite@diena.lt

O kaip ki­taip, kai vai­kiš­kas su­si­ žavė­ji­mas ki­nu il­gai­niui yra virtęs filmų ko­lek­ci­ja, ku­rios eks­po­natų skai­čius se­no­kai pa­mes­tas, ku­riai iš­leis­ta ne vie­na de­šim­tis tūkstan­ čių litų ir ku­rią per­žiūrė­ti tik men­ ka vil­tis ru­se­na. E.Knis­pe­lis pri­ si­pažįs­ta esąs fa­na­ti­kas, tie­siog ap­sėstas ki­no, ta­čiau su pa­lengvė­ ji­mu pri­du­ria: „Jau su­si­rin­kau vis­ ką, be ko „ne­galė­čiau gy­ven­ti“.“ Apie ypa­tingą meilę ki­nui su juo ir kalbė­jo „Vil­niaus die­na“.

– Nuo ko pra­si­dėjo jūsų meilė ki­nui?

– Kaip ir vi­sos meilės – nuo su­si­ žavė­ji­mo. Nors ne­pri­si­me­nu pir­mo­jo fil­mo, ma­ty­to ki­no teat­re. Gy­ve­nau Tau­ragė­je. Ten ta­da bu­vo tik vie­nas ki­no teat­ras. Rodė kas­dien. Be­veik kas­dien aš ten ir ei­da­vau. Turė­jau draugą, ku­ris bu­vo dar la­biau pa­ mišęs dėl ki­no. Pa­vyzd­žiui, po­pu­lia­ riau­si fil­mai, nuo ku­rių salė lūžda­ vo, bu­vo indų. Man jie bu­vo lėkšto­ki, per daug dainų, per daug aiš­kiai žiū­ro­ vui pa­ro­do­ma, ku­ris he­ro­jus ge­ras, ku­ ris blo­gas. Indų filmų, ku­rie tos ša­lies ki­ne­ma­ tog­ra­fus iš­ gar­si­no vi­sa­ me pa­sau­ly­je ir jiems pelnė „Os­ka­rus“ ar­ ba bent no­mi­ na­ci­jas jiems, jau ne­spėjau pa­ma­ty­ti.

Man už­tek­ da­vo in­dišką fil­ mą pa­ma­ty­ti vie­ ną kartą (tą pa­tį filmą per­pil­dy­to­je salė­je ro­dy­da­vo visą sa­vaitę, jo­kių kitų tiek il­gai ne­ro­dy­da­vo). Ma­no drau­gas per tą sa­vaitę su­ gebė­da­vo jį pa­žiūrė­ti dar du tris kar­tus.

Tais lai­kais pa­ma­čiau

LNK nuotr.

ir pir­muo­sius fil­mus, ku­rių pa­ts tie­siog ver­žiau­si žiūrė­ti ir ant­rą, ir tre­čią kartą. Tie­siog kas­dien, kol rodė. „Kleo­pat­ra“ (1963 m.) su Eli­ za­beth Tay­lor, „Spar­ta­kas“ (1960 m.) su Kir­ku Doug­la­su, „So­me Li­ ke It Hot“ (1959 m.) (pas mus pri­ sta­tytą kaip „Džia­ze tik mer­gi­nos“) su Ma­ri­lyn Mon­roe. Bet, be abe­jo, domė­ji­ma­sis ki­nu pra­si­dėjo ir tęsėsi dėl tų iš tiesų kiek­vie­nam uni­ka­lių as­me­ni­nių iš­gy­ve­nimų bei po­ty­rių, ku­rių gau­ni tam­sio­je salė­je žiūrė­ da­mas į ek­raną. Jei nie­ko ypa­tin­ga ne­gau­ni, ki­no fil­mo žiūrė­ti net ne­ ver­ta. To, apie ką kal­bu, na­mie sė­ dint prie kom­piu­te­rio ar te­le­vi­zo­ riaus ne­ga­li­ma su­pras­ti. Yra ki­no skleid­žia­ma ma­gi­ja. Kad tai pa­tir­ tum, rei­kia tam tikrų ap­lin­ky­bių.

– Kiek filmų šian­dien yra jū­ sų ko­lek­ci­jo­je? Įdo­mu, kaip ją tvar­ko­te?

– Kiek tu­riu DVD ir „Blu-ray“ dis­ kų, kant­riai re­gist­ra­vau, kol jų bu­ vo tik 7 tūkst. Pas­kui tai pa­tek­da­vo tie­siog į dėžę, nes knygų – vargšės kny­gos – len­ty­nos se­niai net ke­lio­ mis eilė­mis bu­vo per­pil­dy­tos. Apy­ tik­riai esu su­skai­čiavęs, kad ma­žiau nei per 10 metų sa­vo po­mėgiui iš­lei­ dau be­veik 100 tūkst. litų. Dau­giau to ne­da­rau. Rei­kiamą diską su­ras­ti iš tiesų la­bai keb­lu. „Ma­no“ auk­so fon­das – grei­tai ran­da­mo­je len­ty­ no­je. „Vi­si ki­ti“ 8–9 tūkst. ieš­ko­mi su ži­bu­riu. Sten­giau­si su­dėti pa­gal žan­rus ir iš­ki­lias pa­var­des. Bet su­ maiš­tis neiš­ven­gia­ma, nes ta­len­ tin­gi ak­to­riai daž­niau­siai nu­si­fil­ muo­ja ko­ne visų žanrų fil­muo­se, pas skir­tin­gus re­ži­sie­rius.

– Kiek galėtų būti ver­ta jūsų fil­ mų ko­lek­ci­ja?

– De­šimt kartų ma­žiau, nei aš iš­lei­ dau. Turbūt dar ma­žiau. Jei norė­ čiau pi­ni­ginės grąžos, turė­čiau stovė­ti su sa­vo dis­kais blusų tur­ ge­ly­je. Tai ne in­ves­ti­ci­ja. Tai man bran­giai kai­navęs po­mėgis. Ir čia tik da­lis iš­laidų. Dar pusę tiek kai­na­ vo filmų žiūrė­ji­mo apa­ratū­ra. Pro­ jek­to­riai, gar­so apa­ratū­ra, spe­cia­ liai Ja­po­ni­jo­je namų ki­nui su­kur­tas pu­sant­ro met­ro įstri­žainės te­le­vi­ zo­rius, kny­gos ir al­bu­mai apie kiną.

Aš domė­jau­si tuo, ką per­ku, skai­ čiau apie tai. Pir­ma skai­čiau, o tik pa­skui ieš­ko­jau.

– Ku­riuos fil­mus pa­va­din­tumė­ te išs­kir­ti­niais ko­lek­ci­jos eks­ po­na­tais?

– Res­tau­ruo­tos senųjų ki­no meis­ trų filmų ver­si­jos, šian­dien iš­ leis­tos ko­kio nors ju­bi­lie­jaus pro­ga. Fil­mai, se­niai tapę kla­si­ka. Pa­minė­siu tik ke­lis: švedų re­ži­sie­riaus Vic­ to­ro Sjöströmo 1921 m. „Eki­pa­žas vai­duok­ lis“, vo­kie­čio Frit­zo Lan­go 1931 m. „Žu­ di­kas“ („M – Mor­ der“), britų ir indų 1982 m. su­kur­tas ir 8 „Os­ka­rus“ pelnęs „Gan­dis“, apie ku­ rį jo re­ži­sie­rius Ri­ char­das At­ten­bo­ rough yra pa­sakęs: „Nie­ka­da ne­norė­jau būti re­ži­sie­rius. Aš tie­siog troš­kau nu­ fil­muo­ti šį filmą. Tai ma­no mi­si­ja.“ Tų diskų ir įpa­ka­vi­mas ypa­tin­gas,

išs­kir­ti­nis. Vie­ni kaip ki­no juos­ta – me­ta­linė­je dėžutė­je, ki­ti – kaip sal­ dai­niai dvi­gu­bo­je kar­to­ninė­je, įdėta daug in­for­ma­ci­jos, buk­letų apie re­ži­ sie­rius, ak­to­rius, fil­mo is­to­riją. Ne­ no­riu kalbė­ti apie pi­ni­gus, bet to­kie dis­kai ir kai­nuo­ja bran­giau­siai. Mū­ sų par­duo­tuvė­se to­kių ne­ra­si. Be­veik vi­sus juos pir­kau in­ter­ne­to par­duo­ tuvė­je ama­zon.com. At­siun­čia pa­štu iš Lon­do­no. Bet į tą par­duo­tuvę rei­ kia „ei­ti“ jau ži­nant, ko no­ri.

Tuos, ku­rie ki­ne kal­ ba mo­bi­liai­siais, min­ty­se šau­dau. Kai jie nu­griū­na, nie­kam ne­leid­žiu pa­skam­ bin­ti nu­me­riu 112.

– Ko­kie fil­mai yra jūsų la­biau­ siai ieš­komų sąra­še?

– Anks­čiau turė­jau la­bai il­gus tuos sąra­šus. Pri­si­me­nu, kai „Paieškų tar­ny­bai“ fil­muo­ti tek­da­vo vyk­ti į Maskvą ar Sankt Pe­ter­burgą, vež­ da­vau­si sąra­šus su 200–300 pa­ va­di­nimų. Ru­si­jos par­duo­tuvė­se bu­vo did­žiulė pa­si­ūla ir ge­ros kai­ nos. Iš kiek­vie­nos ke­lionės par­si­ vež­da­vau po 100–150 diskų. Kar­ tais mui­ti­nin­kai pa­si­domė­da­vo, ar iš tiesų vi­si dis­kai skir­tin­gais pa­ va­di­ni­mais, ko­lek­ci­jai, o ne pre­ ky­bai. „Fa­na­ti­kas“, – sa­ky­da­vo.

Da­bar to­kio sąra­šo ne­be­tu­riu. Jau su­si­rin­kau viską, be ko „ne­galė­čiau gy­ven­ti“.

– Ar da­li­jatės fil­mais, sko­li­na­te?

– Tai skau­dus klau­si­mas. Pas­ko­lin­ ti fil­mo diską, kaip ir knygą, reiš­ kia jo ne­tek­ti. Pas­ko­lintų filmų są­ rašą tu­riu ir sau­gau. Jis nėra la­bai il­gas. Nie­kadėjų pa­var­des skelb­siu spau­do­je, mo­kamų skel­bimų pus­la­ piuo­se. Be abe­jo, vi­si tie žmonės – drau­gai ir pa­žįsta­mi. Nie­kam dau­ giau ne­bes­ko­li­nu. Jei­gu la­bai pra­šo, pa­da­rau ko­piją. Ar­ba pa­ža­du, kad pa­da­ry­siu. Kai ren­giu ki­no va­karą, ži­no­ma, ne­šuo­si sa­vo. Jei drau­gai pra­šo ki­no va­ka­rui, filmų at­ne­šu ir pa­ts pa­si­lie­ku iki va­karė­lio pa­ bai­gos. Aš nea­be­jin­gas ki­nui.

– Kas jums yra ge­ras fil­mas?

Kuo jis tu­ri iš­sis­kir­ti, kad to­ kiu pa­va­din­tumė­te?

– Rim­tas klau­si­mas. Ob­jek­ty­vaus at­sa­ky­mo į jį nėra. Kiek­vie­nas tu­ ri sa­vo kiną. 2007 m. Kanų ki­no fes­ti­va­lio rengė­jai bu­vo su­gal­voję pro­jektą „Kiek­vie­nam sa­vo ki­nas“, ku­ria­me da­ly­va­vo, ro­dos, 35 gar­ sūs ir gar­siau­si šių dienų pa­sau­lio ki­no re­ži­sie­riai. Tas lip­di­nys (vie­ no re­ži­sie­riaus ki­no no­ve­lei – tik 3 mi­nutės) bu­vo ro­do­mas kaip at­ ski­ras pil­na­met­ra­žis fil­mas. Ko tik ten nėra... Am­žiną atilsį did­žiau­ sios pa­gar­bos ver­tas lie­tu­vių ki­ no kri­ti­kas Sau­lius Ma­cai­tis į to­ kį klau­simą at­sa­ky­da­vo žod­žiais: „Ge­ras fil­mas tu­ri būti ge­rai su­ kal­tas.“ Taik­liau ne­pa­sa­ky­si. Be to, man ge­ras fil­mas dar tu­ri ma­ ne ir už­ka­bin­ti. Apie jį tu­ri gal­vo­ ti ir baigęs žiūrė­ti. Fil­mas, ku­rio kitą dieną jau ne­pri­si­me­ni, nie­ ko ne­ver­tas. Tai vie­nin­te­lis blo­ gų filmų, ku­rių šian­dien pil­ni ki­

no teatrų re­per­tua­rai, pra­na­šu­mas.

Jie neiš­lie­ka at­min­ty­je. Kaip glamū­ ri­nis va­karė­lis Vil­niu­je – pri­si­me­ni tik tiek, kad bu­vai, kad nuo­traukų iš jo bu­vo vi­suo­se po­rta­luo­se, ir nie­ ko dau­giau.

– Do­mitės lie­tu­viš­ku ki­nu? Tie­ sa, ga­li­ma pa­juo­kau­ti, kad to­ kio nėra, be ke­le­to žyb­telė­jimų per me­tus. Koks jis jums at­ro­do kitų ša­lių kon­teks­te?

– Do­miuo­si. Į tą klau­simą pa­ti at­ sakė­te ant­ru sa­ki­niu. Kitų ša­lių kon­teks­te lie­tu­viš­ko ki­no iš vi­so nė­ ra. Ki­nas – la­bai bran­gus ma­lo­nu­ mas. Yra pa­vyzd­žių, kai turė­da­mi la­bai mažą, va­din­kim, lie­tu­višką, biud­žetą jau­ni, iki tol ne­ži­no­mi kū­ rėjai iš­garsė­ja. Jų fil­mo ei­na žiūrė­ti mi­li­jo­nai, jis per­ka­mas ir ro­do­mas už­sie­nio ša­ly­se. Bet to­kių pa­vyzd­žių ne­daug. Jei kam įdo­mu, du to­kio li­ki­mo fil­mai. Ame­ri­kie­čių „Ap­ sirūkė­liai“ (1978 m. „Up In Smo­ke“, pir­ma­sis fil­mas, o ne ki­ti še­ši jo tęsi­ niai; tai, kad ki­tais me­tais ar vėliau pa­si­ro­do fil­mo tęsi­nys, yra įro­dy­ mas, kad fil­mas bu­vo ver­tas dėme­ sio) ir tuo­met dar jaunų ne­ži­nomų belgų „Žmo­gus kan­da šunį“, su­kur­ tas 1992 m. Tais pa­čiais me­tais Ka­ nuo­se jis laimė­jo net du pri­zus, vie­ nas jų – ge­riau­sio fil­mo. Ge­resnės rek­la­mos jo au­to­riams nė ne­reikė­ jo. Fil­mo su­kūri­mo si­tua­ci­ja bu­ vo la­bai lie­tu­viš­ka. Bel­gi­jos kultū­ ros mi­nis­te­ri­ja at­si­sakė fi­nan­suo­ti jaunųjų ki­no en­tu­ziastų pa­raišką ar skyrė la­bai ne­daug – kaip pas mus. Bet vai­ki­nu­kai bu­vo am­bi­cin­ gi, su­si­būrė ir pa­sakė: „Da­rom už tiek, kiek tu­rim.“ Fil­ma­vo ant grū­ dėtos ne­spal­vo­tos juos­tos nau­do­da­ mi ran­kinę ka­merą, garsą įrašė tie­ sio­giai, fil­me nėra mu­zi­kos. Da­bar jis va­di­na­mas kul­ti­niu, o jo kūrėjai ta­po ži­no­mi vi­so­je Eu­ro­po­je.

– Ko­lek­ci­nin­kas – vy­no, an­tik­ va­ri­nių daiktų, lėlių, gėlių ir kt. – pa­pras­tai itin kruopš­čiai ren­ka­si naują ob­jektą: ieš­ko, ty­rinė­ja, pa­si­ryžęs pirk­ti dar il­gai kal­ba, klau­sinė­ja. Ar jūs

23

vasario 14–20, 2013

kinas

24p.

Džiazo yra, jam trūksta tik vietos.

meilė. Ki­nui taip pat skru­pu­lin­gai ren­katės dar vieną filmą?

– Apie vi­sa tai turė­čiau kalbė­ ti būtuo­ju lai­ku. Bet pa­na­šiai ir būda­vo. Iš­kal­bin­gas fak­tas: te­le­ vi­zi­jos ope­ra­to­riai, vyk­davę kar­tu su ma­ni­mi į už­sie­nio ko­man­di­ruo­ tes, la­bai džiaug­da­vo­si. Sa­ky­da­vo, kol tu būni DVD par­duo­tuvė­je, mes ga­lim ne­skubė­da­mi ir alaus iš­ger­ ti, ir miestą ap­žiūrė­ti. Aš ten pra­ pul­da­vau pus­die­niui ma­žiau­siai.

Kol viską ap­žiū­ri, kol pa­si­kal­ bi su par­davė­jais... Jie daž­niau­ siai būda­vo ki­no ži­no­vai. Ne kar­ tą ir par­duo­tuvę už­da­rius po­kalbį pra­tęsda­vo­me gre­ti­mo­je ka­vinė­ je ar ba­re. Kad ma­no ope­ra­to­riui būtų links­miau...

– Ar turė­da­mas gau­sybę filmų lan­kotės ki­no teat­ruo­se?

– La­bai re­tai. Su­si­gun­dau pa­žiūrė­ ti tik no­mi­nuo­tus gar­siau­siems ki­ no ap­do­va­no­ji­mams. Ir 3D. Na­mie to ne­pa­ma­ty­si.

Apy­tik­riai esu su­skai­čiavęs, kad ma­žiau nei per 10 metų sa­vo po­mėgiui iš­lei­dau be­veik 100 tūkst. litų.

– Spragė­siai, po­kal­biai te­le­fo­nu, fil­mo ko­men­ta­vi­mas, šnabž­de­ siai, bu­či­niai, vėla­vi­mas – kas jus la­biau­siai er­zi­na ki­no teat­re?

– Vis­kas, ką pa­minė­jo­te, išs­ky­rus bu­či­nius. Bu­čiuo­tis ki­ne ne­turėtų būti draud­žia­ma. Kiną rei­kia mylė­ti.

O jei­gu atei­ni į ki­no teatrą su my­li­ mu žmo­gu­mi... Tuos, ku­rie ki­ne kal­ ba mo­bi­liai­siais, min­ty­se šau­dau.

Kai jie nu­griū­va, nie­kam ne­leid­žiu pa­skam­bin­ti nu­me­riu 112. Kai ro­do tit­rus, tai pa­da­rau pa­ts. „Kiek šian­ dien, Egi­di­jau?“ – klau­sia at­si­liepęs bal­sas. „Pusė salės“, – at­sa­kau.

– Ti­kitės ka­da nors per­žiūrė­ti vi­sus sa­vo ko­lek­ci­jos fil­mus?

– Var­gu. Kai išei­siu į pen­siją, sa­ kau... Aš ne­tu­riu at­si­tik­ti­nai pa­te­ ku­sių filmų. Kiek­vie­nas kuo nors bu­ vo įdo­mus, svar­bus, jei pir­kau. Apie kiek­vieną filmą, kurį tu­riu, galė­čiau pa­pa­sa­ko­ti. Tu­riu sa­vo auk­sinę len­ tyną, ku­rią žiū­riu 10 ir 15 kartą. To­ kių filmų nėra daug. Tu­riu jų vi­soms nuo­tai­koms. At­min­ti­nai mo­ku pa­grin­di­nius dia­lo­gus. Stu­dijų me­tais tie­siog pa­mišęs bu­vau dėl Ei­mun­ to Nek­ro­šiaus spek­tak­lių Jau­ni­mo teat­re. Ėjau jų žiūrė­ti po 5–8 kar­tus.

At­min­ti­nai mokė­jau ko­ne kiek­vieną ak­to­rių sce­no­je iš­ta­riamą žodį, ei­ da­mas po spek­tak­lio na­mo at­kar­ to­da­vau reikš­min­giau­sias spek­tak­ lio vie­tas. Kitą kartą pyk­da­vau, kai ak­to­riai ką nors pa­sa­ky­da­vo ki­taip, kar­tais imp­ro­vi­zuo­da­vo.

– Pa­juo­kau­siu. Jūsų ve­da­mos lai­dos „24 va­lan­dos“ žur­na­ listė Ger­da ne­se­niai kvietė žiū­ ro­vus kuo anks­čiau pa­gal­vo­ ti apie tes­ta­mentą, kad vėliau bėdų ne­kiltų. Ar pa­ts svarstė­ te, kur at­si­durs jūsų filmų ko­ lek­ci­ja?

– Taip pat pa­juo­kau­siu: už­ra­šy­siu Rad­ži. Jis ži­no, ką da­ry­ti... Ly­giai

taip pa­sa­kiau ir to­je lai­do­je po jūsų minė­to Ger­dos siu­že­to.

– Esa­te už­si­minęs, kad norė­ tumė­te re­ži­suo­ti pil­no met­ro filmą. Ei­na­te šios sva­jonės link ar pa­lie­ka­te li­ki­mo va­liai?

– Sva­jo­ti ne­draud­žia­ma. Tą filmą ma­tau ir daž­nai mon­tuo­ju min­ty­se.

Pa­tyrę ir pri­pa­ži­nimą pelnę ro­ma­ nis­tai kar­tais pa­sa­ko, kad apie sa­vo gy­ve­nimą kiek­vie­nas žmo­gus galėtų pa­ra­šy­ti ro­maną. Aš jiems norė­čiau pri­dur­ti, kad taip pat su­kur­ti filmą.

Bent jau sce­na­rijų jam. Kurį ope­ra­ to­rius, kom­po­zi­to­rius ir re­ži­sie­rius su vi­sais ak­to­riais tik su­ga­dintų...

Nes kiek­vie­nam sa­vo ki­nas.

– Ar yra tekę dis­ku­tuo­ti su žmo­ gu­mi, dek­la­ruo­jan­čiu meilę ki­ nui, o per po­kalbį su­pras­ti, kad iš tiesų ne­la­bai jis apie tai nu­ si­ma­no?

– Be abe­jo. Tik gin­čy­tis, dis­ku­tuo­ ti vi­sa­da yra įdo­mu su pro­tin­gais, išmanančiais ir kultū­rin­gais. Vi­ sa­da džiau­giuo­si, kai pa­šne­ko­vas kal­bant apie jau ma­tytą filmą pa­ pa­sa­ko­ja tai, ko pa­ts galbūt ne­pas­ tebė­jai. At­si­ran­da no­ras dar kartą pa­žiūrė­ti ir pra­tęsti po­kalbį.

– Kur, ka­da, kodėl ve­da­te ki­no va­ka­rus?

– Da­bar tai būna re­tai. Pu­santrų metų su bu­vu­siu stu­dijų drau­gu, da­bar ki­no kri­ti­ku Ma­ri­ju­mi Kul­ vie­čiu, vedė­me ki­no va­ka­rus vie­ na­me Vil­niaus res­to­ra­ne. Idė­ja bu­vo gra­ži. Bet ji ap­kar­to res­to­ra­ no di­rek­to­rei. Pri­si­me­nu, kartą ji manęs ga­na ne­vil­tin­gu bal­su pa­ klausė: „Ar ne­galė­tumė­te po sa­ vo kalbų pa­ro­dy­ti to­kio fil­mo, kad kiek­vie­nas už­si­sa­kytų po kar­bo­ nadą? Sup­ras­kit, aš iki pu­siau­ nak­čio ne­pa­leid­žiu virėjų, o sve­čiai ge­ria tik kavą.“ Ki­nas ir kar­bo­na­ dai iš tiesų ne­su­de­ri­na­mi da­ly­kai.

Tie­sa, per Bo­žolė va­karą res­to­ra­ ne rodė­me ame­ri­kie­čių „Si­de­ways“ (2004 m., „Ša­li­kelės“). Fil­mo he­ ro­jai ke­liau­ja Ka­li­for­ni­jo­je nuo vie­ no vyn­da­rio pas kitą ir, be abe­jo, iš­ti­sai ra­gau­ja. Tą va­karą res­to­ ra­no sve­čiai išgėrė pa­pil­domą dė­ žę vy­no. Ki­no va­ka­rai – at­ski­ra te­ ma. Neuž­mirš­ki­me, kad ki­nas bu­vo ir yra su­kur­tas žiū­ro­vui, ku­ris sė­ di tam­sio­je salė­je. Aš sau tą ma­lo­ numą ga­liu leis­ti tik so­dy­bo­je. Ten yra ta salė, ek­ra­nas, pro­jek­to­rius, ge­ras gar­sas.

– Ne­ky­la min­čių su­reng­ti sa­vo tu­rimų filmų fes­ti­va­lio?

– Ne­ky­la. Sa­vo įsi­gy­tus fil­mus ga­ liu ro­dy­ti tik sa­vo na­muo­se, sa­vo drau­gams, neim­da­mas už tai jo­ kio at­ly­gio. Be­je, už tuos ki­no va­ ka­rus res­to­ra­ne ne­gau­da­vo­me jo­ kio at­ly­gio. Tik puo­de­lis ka­vos, vie­nas ki­tas bo­ka­las, pa­skui dar girtą Ma­rijų į Laz­dy­nus par­vež­ ti... Ki­no fes­ti­va­lius ren­giu kiek­ vieną va­sarą. Drau­gams. Sa­vo so­dy­bo­je. Jie vi­si ži­no – jei­gu at­ va­žia­vo, be filmų neištrūks. Ma­no mėgsta­mas žai­di­mas su sve­čiais: pa­si­ūly­ki­te temą, aš ta te­ma pa­ si­ūly­siu ma­žiau­siai pen­kis fil­mus.

Bet tai bus tik vie­toj „žur­na­lo“.

Anks­čiau ki­no teat­ruo­se ne­ro­dy­ da­vo rek­la­mos. Būda­vo „žur­na­ lai“ (daž­niau­siai 10 mi­nu­čių pro­ pa­gan­dinės do­ku­men­ti­kos).

Vi­sa­me pa­ sau­ly­je po­pu­ liarūs pro­gi­ niai fil­mai.

Ypač daug to­ kių pa­si­ro­do prie­š Kalė­das ir iš už­sie­nio pas mus at­ke­ lia­vu­sios Va­ len­ti­no die­nos iš­va­karė­se.

Vie­nas jų – lie­tu­viš­ka­sis „Va­len­ti­nas vie­nas“.

Ži­bu­rys: būry­je gar­sių žmo­nių, ge­rai pa­žįstamų iš te­le­vi­zi­jos, la­bai iš­

sis­ki­ria V.Šap­ra­naus­kas – nie­kas iš jo ko­legų fil­me ne­tu­ri to­kios teat­ rinės, ak­to­rinės pa­tir­ties.

Ki­no kūrėjų nuo­tr.

Kaip per šven­tes būti lai­min­gam Ge­di­mi­nas Jan­kaus­kas

„Va­len­ti­ni­nių“ filmų re­cep­tas pa­ pras­tas – rei­kia pri­gal­vo­ti kuo dau­ giau ko­miškų si­tua­cijų ir konf­liktų, ku­riuos būtų ga­li­ma pa­skirs­ty­ti ne­ma­žam ži­nomų ak­to­rių būriui.

Miš­rainės prin­ci­pas

Būti­na ati­džiai pa­sver­ti juo­ko bei dra­ma­tiz­mo pro­por­ci­jas, nu­žymė­ti per­si­pi­nan­čių is­to­rijų pa­sa­ko­ji­mo ritmą ir visą šią šven­tinę miš­rainę pa­gar­din­ti pi­kan­tiš­kais prie­sko­ niais (ge­riau­siai šiam rei­ka­lui tin­ka ero­ti­ka). Ero­ti­ka tu­ri būti sai­kin­ga, grei­čiau nu­ma­no­ma, ne­gu ma­to­ ma, – ta­da ir pro­blemų dėl am­žiaus cen­zo ma­žiau, ir žiū­rovų au­di­to­ri­ ja ge­ro­kai pla­tesnė. Pa­vyzd­žių to­ li ieš­ko­ti ne­rei­kia, pa­kan­ka pri­ si­min­ti kad ir prie­š dve­jus me­tus ma­tytą ame­ri­kie­tišką „Va­len­ti­ no dieną“ (rež. Gar­ry Mars­hal­las), ku­rio­je ne­di­de­lius vaid­me­nis su­ vai­di­no tik­ros žvaigždės Ju­lia Ro­ berts, An­ne Hat­ha­way, Ash­to­nas Kut­che­ris ir ki­ti.

Daug ži­nomų veidų

Lie­tu­viš­ka­me ki­no svei­ki­ni­me Va­ len­ti­no die­nos pro­ga taip pat pa­si­ro­ do daug žiū­ro­vams ži­nomų veidų.

Daž­niau­siai tai vi­so­kių mu­zi­ki­ nių ir hu­mo­ro pro­jektų da­ly­viai,

Gimė Eu­ro­po­je, ne Amerikoje Visų įsi­mylė­ju­ sių šventė, pa­ pras­tai va­di­na­ ma Šv. Va­len­ ti­no die­na, gi­ mė krikš­čio­niš­ ko­sios Eu­ro­pos cent­re. Kai Ro­ mos im­pe­r iją valdė Klau­di­jus pir­ma­sis, jis bu­ vo užd­raudęs ka­rei­viams tuok­ tis, kad šie ne­gal­ votų apie na­ muo­se pa­liktą šeimą, o visą sa­ve au­kotų tėvy­nei.

jo, ir meilės apaš­ta­las bu­vo nu­teis­ tas mir­t i. O 496 m. va­s a­r io 14-ąją Ro­mos po­pie­ž ius pa­skelbė Šv. Va­ len­t i­no die­n a baž­ny­č ios ka­no­n i­ zuo­to krikš­čio­n ių kan­k i­n io gar­bei.

Ta­č iau ne­p ai­s y­d a­m as drau­d imų ku­ni­gas Va­len­ti­nas slap­ta su­tuok­da­ vo įsi­mylė­ju­sius ir pa­dėda­vo jiems ra­š y­t i gra­ž ius meilės laiš­k us. Kar­ tą ši an­t i­vals­t y­binė klas­ta išaiškė­

At­ro­do, į šį pro­cesą įsi­jun­g ia ir at­ kun­tan­tis lie­tu­viš­kas ki­nas. Prad­žią pa­darė nau­jo­jo „Ta­do Blin­dos“ au­to­ riai, drąsiai žengę į meilės te­ri­to­riją su fil­mu „Va­len­ti­nas vie­nas“.

ku­rių fo­ne la­bai iš­sis­ki­ria Vy­tau­ tas Šap­ra­naus­kas. Nors jis taip pat daug metų ke­lia aso­cia­ci­jas su anek­do­tais bei te­le­vi­zi­ja, bet nie­ kas iš jo ko­legų fil­me ne­tu­ri to­kios teat­rinės pa­tir­ties ir to­kio so­li­daus ak­to­ri­nio ba­ga­žo.

Vi­siems rūpi sek­sas

N-16 „Va­len­ti­nas vie­nas“ Nuo 2013 02 08 Trukmė 87 min.

Tei­sybės dėlei, fil­mas tu­ri šio­kią to­kią vertę vien dėl jo su­vai­din­to gi­ne­ko­lo­go Va­len­ti­no, meilės die­

Da­bar šiuos is­to­ri­nius fak­tus pri­si­ me­na ne­dau­ge­lis. Už­tai vi­siems ži­no­ ma, kad va­sa­rio 14-oji yra tarp­tau­tinė meilės die­na. Artė­jant jai dau­gu­ma lie­tu­vai­čių taip įsišėls­ta, kad ši šven­ tinė eu­fo­ri­ja už­go­žia Va­sa­rio 16-osios pra­smę. O ar galėtų būti ki­taip, jei Šv. Va­len­ti­no dieną anks­ti pa­si­tin­ ka triukš­mas, su­kel­tas ir ži­niask­lai­ dos, ir pre­kiautojų, ir ki­ne­ma­tog­ra­fi­ ninkų, ku­rie kas­met šiam metų lai­kui par­ūpi­na ro­man­ti­nių meilės is­to­rijų.

ną taip ir ne­pri­kal­bi­nu­sio nė vie­ nos pa­žįsta­mos mo­ters kar­tu pra­ leis­ti va­karą, o galbūt ir naktį.

Vi­sa ki­ta fil­me – tik vul­garūs at­ rak­cio­nai su dirb­ti­niu fa­lu, mėgėjiš­ ku strip­ti­zu ir (hi­per)ak­ty­vio­mis mo­te­ri­mis, ku­rioms rūpi tik sek­ sas. Vie­na mal­dau­ja sa­vo liurbį vy­ rą: „Ta­vo žmo­nai rei­kia or­gaz­mo.“ Ki­ta par­tne­riui rėžia dar šiurkš­ čiau: „Tau rei­kia pa­si­dul­kin­ti!“ To­ kia štai ta lie­tu­viš­ka ro­man­ti­ka! „Va­len­ti­nas vie­nas“ Ro­man­tinė ko­me­di­ja.

Lie­tu­va, 2013 m. Rež.

Do­na­tas Ul­vy­das, Si­mas Aš­ke­la­vi­čius, Edi­ta Ka­ba­ raitė, Ri­čar­das Mar­cin­kus.

Vai­di­na V.Šap­ra­naus­kas, Man­tas Jan­ka­vi­čius, Leo­nar­das Po­be­do­nos­ ce­vas, Gied­rius Sa­vic­kas, Ga­bi­ja Ryš­ku­vienė.

veiksmas

••• humoras

••• įtampa

••• erotika

••• siaubas

•••

3

24

vasario 14–20, 2013

idėjos laisvalaikiui Visos savaitės TV programos – priede

Kino repertuaras FORUM CINEMAS AKROPOLIS Ozo g. 25

„Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai“ – Premjera. 15–21 d. 11.30, 14.30, 1717.15. 18.15, 20.30 (seansas nevyks 21 d.) val. „Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti“ – Premjera. 15–21 d. 11.45, 14, 16.15, 18.45, 21 val. „Rusų nuotykiai Las Vegase“ – Premjera. 15–21 d. 11.15, 13.30, 15.45, 19.50, 21.50 val. „Gimę mylėti“ – Alfa.lt premjera. 21 d.

20.30 val. „Valentinas vienas“ – 15–21 d. 11, 13.45, 16.30, 19.15, 21.40 val. „Žuviukas Nemo“ (3D, lietuviškai) – 15–21 d. 10.15, 12.30, 15, 17.30 val. „Ana Karenina“ – 15–21 d. 12, 14.45, 18, 20.45 val. „Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai“ – 15–21 d. 16, 21.30 val. „Ištrūkęs Džango“ – 15–21 d. 21.15 val. „Ralfas Griovėjas“ (lietuviškai) – 15–21 d. 10.45 (seansas vyks 16, 17 d.), 13 val. „Pi gyvenimas“ – 15–21 d. 15.30 val. „Vargdieniai“ – 15–21 d. 12.45 val. „Skrydis“ – 15–21 d. 18.30 val. „Legendos susivienija“ (lietuviškai) – 15–21 d. 10.30 val.

FORUM CINEMAS VINGIS Savanorių pr. 7

„Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti“ – Premjera. 15–21 d. 11.15, 13.45, 16.30, 21.30 val. „Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai“ – Premjera. 15–21 d. 12.15, 15, 17.45, 20.45 val. „Rusų nuotykiai Las Vegase“ – Premjera. 15–21 d. 12, 14, 16, 18.15, 19.15, 21.40 val. „Rigoletas“ – Metropolitano opera.

16 d. 19.55 val. „Linkolnas“ – Delfi.lt premjera. 21 d.

18 val.

„1410. Žinomas nežinomas Žalgiris“ – Premjera. 16, 17 d. 16.45 val. „Ana Karenina“ – 15–21 d. 16, 18.45, 21.30 val. „Valentinas vienas“ – Premjera.

8–13 d. 10.30, 12.45, 15, 17.15, 18, 19.30, 20.30, 21.45 val., 14 d. 10, 12.15, 14.30, 16.45, 18, 19, 20, 21.15, 22 val. „Žuviukas Nemo“ (3D, lietuviškai) – 15–21 d. 10.15, 12.45, 15, 17.15 (seansas vyks 18 d.) val. „Žuviukas Nemo“ (lietuviškai) – 15–19, 21 d. 11 val. „Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai“ – Premjera. 15–21 d. 12 (specialus seansas tėveliams su mažyliais 20 d.), 13.15, 15.45, 18.30, 21.15 val. „Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai“ – 15–21 d. 17.15, 19.15 (seansas nevyks 15 d.) val. „Ištrūkęs Džango“ – 15–21 d. 21.15 val. „Dubleris“ – 21.30 (seansas nevyks 18 d.), 22 (seansas vyks 18 val.) val. „Ralfas Griovėjas“ (3D, lietuviškai) – 15–21 d. 10.45, 13.30 val. „Ralfas Griovėjas“ (lietuviškai) – 15–21 d. 10 val., 16–18 d. 12.15 val., 15, 19–21 d. 12.30 val., 16,17 d. 14.30 val., 18 d. 14.45 val., 15, 19–21 d. 15.30 val. „Zambezija“ (3D, lietuviškai) – 15–21 d.

10 val. „Hobitas. Nelaukta kelionė“ (HFR 3D) – 15–21 d. 10.15 val.

SKALViJA A.Goštauto g. 2 / 15

„Namie vieni“ – Pristato Vilniaus arkivyskupijos „Carito“ Migrantų mokymo centras. 14 d. 17.30 val. „Aurora“ – 14 d. 19 val. „Medžioklė“ – 14 d. 21.15 val., 16 d.

18.30 val., 17 d. 15.50 val., 19 d. 21 val., 20 d. 16.50 val. „Rankos prisilietimas“ – 15 d. 17 val. „7 dienos Havanoje“ – 15 d. 19 val., 16 d. 16 val., 17 d. 20.10 val., 18 d. 14.30, 19 val., 19 d. 16.50 val., 20 d. 21.10 val. „Tyli naktis“ – 15 d. 21.20 val., 16 d.

20.40 val., 18 d. 21.20 val., 19 d.

19.10 val. „Provokuojantys užrašai“ – 17 d. 18.10 val., 18 d. 17 val., 20 d. 19.10 val.

CIKLAS „KARLSONO KINAS“ „Krokodilai“ – 16 d. 14 val. „Kukis grįžta“ – 17 d. 14 val.

Džia­zo yra, jam trūks­ta tik Kai ki­ti sek­ma­die­niais trau­kia į baž­ny­čią, džia­zo mu­zi­kan­tas, sak­so­fo­ni­nin­kas Vy­tau­tas La­bu­tis tvir­ti­na tu­rin­tis šven­tą ri­ tua­lą – be jo­kio tiks­lo pa­si­vaikš­čio­ti Vil­niaus gat­vė­mis. Tik čia, de­ja, trūks­ta džia­zo klu­bų.

Ig­nas Ja­čaus­kas i.jacauskas@diena.lt

Nors V.La­bu­tis – tik­ras vil­nie­tis, jis sa­ko šiuo me­tu tie­siog ne­tu­ rin­tis sos­ti­nė­je sa­vos pri­jau­kin­ tos vie­tos. Kaip ir vi­sus mo­der­ nius, veik­lius žmo­nes, jį ka­muo­ja ta pa­ti bė­da – trūks­ta lai­ko. Ta­ čiau be vie­no ri­tua­lo Vil­niu­je jis tvir­ti­na ne­ga­lin­tis ap­siei­ti. „Sun­ku su ma­ni­mi – aš be­veik nie­kur nei­nu. Bet Vil­nius man la­ bai ža­vus. Tie­sa, tu­riu to­kį ri­tua­ lą – tie­siog tran­ky­tis po Vil­nių. Čia to­kia sek­ma­die­ni­nė tra­di­ci­ ja – su šei­ma už­su­ka­me vis į ko­kį nors dar ne­ma­ty­tą kie­mą“, – sa­ kė V.La­bu­tis.

Džia­zo žmo­nės daž­nai taip pat su­ser­ga pro­fe­si­ne li­ga, kai sun­ku su­pras­ti, ar kon­cer­tai, ne tik pa­ čių, bet ir ko­le­gų, – pra­mo­ga, ar dar­bas. Kar­tais šio sti­liaus mu­zi­ka pa­leng­va iš­stu­mia vi­sa ki­ta. Ta­ čiau pa­klaus­tas, ko­kia­me ne džia­zo kon­cer­te Vil­niu­je lan­kė­si pa­sta­rą­ jį kar­tą, V.La­bu­tis iš­kart pri­si­me­na Ope­ros ir ba­le­to teat­rą. „Žiū­rė­jau Gia­co­mo Puc­ci­ni „Ma­dam But­terf­ly“ – šis spek­tak­ lis ma­ne pri­tren­kė. Į ope­rą vaikš­ tau tik­rai nedaž­nai, ta­čiau, ži­no­te, tik­rai ne­si­gai­lė­jau – šis pa­sta­ty­ mas bu­vo pri­tren­kian­tis“, – gy­ rė ope­rą jis.

V.La­bu­tis pri­pa­žįs­ta: gy­ve­ nant mu­zi­kan­tų bend­ruo­me­nė­

Teatro mėgėjams

je iš tie­sų ne­si­lan­ky­ti įvai­riuo­se ren­gi­niuo­se ne­ga­li. Tad jam ten­ka už­suk­ti ir į įvai­rius mu­zi­kos fes­ ti­va­lius. „Vil­niu­je džia­zo – pa­čių ren­gi­ nių, fes­ti­va­lių, – ma­nau, vi­siš­kai pa­kan­ka. Trūks­ta tik džia­zo klu­ bo, ku­ris veik­tų re­gu­lia­riai. Šim­tą kar­tų vi­si ban­dė ką nors da­ry­ti – ir aš per sa­vo gy­ve­ni­mą bu­vau ati­ da­ręs 10–15 klu­bų. Bu­vo ir Rad­vi­ lų rū­mų rū­sys, ir ki­ti – jie gy­va­vo, o kiek bu­vo dar to­kių, ku­rie vei­ kė vos ke­lis mė­ne­sius. Taip, bu­ vo vie­nas klu­bų Kau­no gat­vė­je, ne­to­li au­to­bu­sų sto­ties. Jis gy­va­ vo bent me­tus. Šiaip juk Vil­niu­je klu­bų yra so­čiai, bet to­kios džia­ zo klu­bų kul­tū­ros, ko­kia yra Ams­

muzikos mėgėjams

PASAKA Šv. Ignoto g. 4 / 3

„Gimę mylėti“ – Alfa.lt premjera. 21 d.

19.25 val. „Valentinas vienas“ – 15–21 d. 11.40, 14.15, 16.45, 19.15, 21.45 val. „Žuviukas Nemo“ (3D, lietuviškai) – 15–21 d. 11, 13.30, 16.15 (seansas nevyks 16 d.) val. „Žuviukas Nemo“ (lietuviškai) – 15– 21 d. 11.40 (seansas nevyks 19, 20 d.), 17 (seansas nevyks 19 d.) val. „Ana Karenina“ – 15–21 d. 12 (seansas vyks 16, 17 d.), 15, 18.20, 21.20 val. „Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai“ – 15–21 d. 19.30 (seansas nevyks 16, 19, 21 d.), 22 (seansas nevyks 16 d.) val. „Dubleris“ – 15–21 d. 20.30 val. „Ištrūkęs Džango“ – 15–21 d. 13.45, 17.15, 20.40 val. „Ralfas Griovėjas“ (lietuviškai) – 15–21 d. 11 (seansas vyks 16, 17 d.), 13.20, 15.40 val. „Skrydis“ – 15–21 d. 18 (seansas nevyks 21 d.), 21 val. „Legendos susivienija“ (lietuviškai) – 16, 17 d. 11.20 val.

SEANSAI UŽ SPECIALIĄ KAINĄ „Argo“ – 15–21 d. 12.30 (seansas vyks 16, 17), 15.15, 18, 20.45 val. „Vargdieniai“ – 15–21 d. 12.15 (seansas vyks 16, 17 d.), 18.15 val. „Pi gyvenimas“ – 15–21 d. 15.30, 21.30 val.

„Karališkas romanas“ – 14 d. 15 (senjorų arbatėlė) val., 15 d. 17.15 val., „Meilė kaip nuodai“ – 14 d. 15.30 (beibikinas) val., 15 d. 21.45 val., 16 d.

21.15 val., 17 d. 17 val. „Aurora“ – 14 d. 17.15 val., 16 d. 15 val. „Optimisto istorija“ – 14 d. 17.30, 21.30 val., 15 d. 17.30 val., 17 d. 20 val. „Medžioklė“ – 14 d. 18 val., 15 d. 20 val., 16 d. 17.15 val., 17 d. 16.15 val. „Debesų žemėlapis“ – 14 d. 19.30 val. „Magiškas Paryžius 3“ – 14 d. 20 val., 16 d. 21.30 val. „Valentinas vienas“ – 14 d. 20.15, 22 val. „Provokuojantys užrašai“ – 14 d.

22.30 val., 15 d. 19.30 val., 16 d. 17 val. „Piratai! Nevykėlių kompanija“ – 16 d.

15.15 val. „Dviračiais per Altajų“ – 16 d. 15.30, 19.15 val., 17 d. 18 val. „Tyli naktis“ – 15 d. 17 val., 17 d.

14.15 val. „7 dienos Havanoje“ – Premjera. 15 d.

19 val., 16 d. 19.30 val., 17 d. 18.30 val. „Ištrūkęs Džango“ – 15 d. 21.30 val., 17 d. 21 val.

MULTIKINO „Paslėptas veidas“ – 16 d. 17.30 val. „Populiari mergina“ – 16 d. 19 val., 17 d. 19 val. „Valentinas vienas“ – 16 d. 22 val.

Savaitgalis su „Pasaka“. Šešėlių teatro paslaptys su teatru „Žalia varna“ – 17 d. 14 val. „Monstrų viešbutis“ – 17 d. 15 (šeimos seansas) val. „Kuosvarnis“ – 17 d. 16 val.

KUR? Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje, Aušros Vartų g. 5.

KA­DA? Vasario 16 d. 18.45 val. KIEK? 10–20 litų.

Pamišėlis ar genijus?

Iškilmingas koncertas

Vainiaus Sodeikos „Pamišėlio užrašai“ pagal Nikolajaus Gogolio apysaką – pirmas savarankiškas jauno aktoriaus darbas. „Kiekvienas žmogus turi teisę į savo versiją to, ką mato, ką girdi, su kuo susiduria. Ir jo versija gali labai skirtis nuo visuotinai priimtos. Dažniausiai aplinka tokių nepriima, laiko nesveikais, žlugdo. Kai kam jie – ligoniai, o kai kam gal genijai?“ – sako spektaklio kūrėjas.

Paminėti Lietuvos valstybės atkūrimo dienos susirinks Kauno valstybinis choras, kamerinis choras „Jauna muzika“ ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, diriguojami maestro Modesto Pitrėno. Koncerto programoje – mūsų kompozitorių kūriniai ir Vaclovo Augustino naujo opuso „Malda už Tėvynę“ premjera, sukurta šiai iškilmingai progai.

KUR? Lietuvos nacionalinio dramos teatro Mažojoje salėje.

KA­DA? Vasario 19 d. 19 val. KIEK? 40 litų.

Ozo g. 18

„Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti“ – Premjera. 15–21 d. 13 (seansas nevyks 20 d.), 15, 17.15, 19.15 (seansas vyks 15 d.), 19.30 (seansas nevyks 15 d.), 21.45 val. „Rusų nuotykiai Las Vegase“ – Premjera. 15–21 d. 12, 14, 16, 18, 20, 22 val. „7 dienos Havanoje“ – Premjera. 15, 19–21 d. 18.15, 16, 17 d. 18.30, 18 d.

19.30 val.

KUR? Menų spaustuvėje, Šiltadaržio g. 6.

KA­DA? Vasario 15 d. 19 val. KIEK? 15–20 litų.

KUR? Vilniaus rotušėje, Didžioji g. 31.

KA­DA? Vasario 17 d. 16 val. KIEK? 20 litų.

Ilgesingos P.Širvio eilės

Susitikimas su M.Vitulskiu

Poeto Pauliaus Širvio asmenybė spalvinga, apipinta istorijomis apie jo nepasotinamą ilgesį, sumišusį su gyvenimo džiaugsmu, vienatvę ir gebėjimą užburti minią. P.Širvio posmai deklamuojami ir dainuojami ne tik dėl tobulo melodingumo, bet ir dėl talento paprastai atskleisti kiekviename mūsų slypintį būties graudulį, ilgesingą ir kartu džiaugsmingą.

Merūnas Vitulskis – vienas talentingiausių jaunųjų Lietuvos operos solistų. Koncerte M.Vitulskis laukia ir akademinės, ir populiariosios jo muzikos gerbėjų. Publika galės ne tik klausytis solisto atliekamų arijų ir dainų, tačiau ir pačiam Merūnui užduoti įvairių klausimų tiek apie operos atlikėjo karjerą, tiek apie televizijos kamerų lydimą gyvenimą.

25

vasario 14–20, 2013

idėjos laisvalaikiui

27p.

Pro­tų mū­šy­je – spor­ti­nis azar­tas.

PRivalai dalyvauti!

k vie­tos

In­diš­kos ro­man­ti­kos do­zė Va­sa­rio 14-ąją į Gy­čio Iva­naus­ko spek­tak­lio „Bol­ly­wood“ prem­je­rą su­si­rin­ku­siems žiū­ro­vams tu­rė­tų ne­trūk­ti nei mei­lės, nei ge­rų emo­ ci­jų, nei spal­vin­gų in­diš­kų mo­ty­ vų šo­kių.

Pa­si­rin­ki­mas: be mu­zi­kos, V.La­bu­čiui ge­riau­siai pa­de­da at­si­pa­lai­duo­ti

sek­ma­die­ni­niai slam­pi­nė­ji­mai su šei­ma Vil­niaus se­na­mies­čio gat­vė­mis.

„Fo­to­die­nos“ / And­riaus Pet­ru­le­vi­čiaus nuo­tr.

ter­da­me ar Os­le, aš čia nie­kur ne­ ma­tau“, – sa­kė jis.

Mu­zi­kan­tas tvir­ti­no, kad ste­reo­ ti­piš­kai ma­no­ma, jog džia­zo klu­bas – tai ma­ža pri­rū­ky­ta pa­tal­pė­lė, ku­ rio­je su­si­spau­du­si pub­li­ka klau­so­

si juo­dao­džių mu­zi­kos. „Tik­ras eu­ro­pi­nis klu­bas yra toks, ku­ria­ me ga­li­ma iš­ger­ti už du­rų, jei no­ ri. Ge­riau­sias pa­vyz­dys yra Vie­ nos klu­bas „Por­gy & Bess“ – to­kio trūks­ta Vil­niui“, – tvir­ti­no jis.

KUR? Klube „Studio 9“, Gedimino pr. 9.

KA­DA? Vasario 14 d. 20 val. KIEK? 27 litai.

„In­dai sa­ko, kad mes tu­ri­me ba­le­ tą, o jie tu­ri in­diš­kus šo­kius, ku­ rie yra jų šo­kių kla­si­kos pa­grin­das.

In­dų vai­dy­ba ir­gi la­bai ski­ria­si nuo mū­sų. Kad ir kaip keis­ta bū­tų, kas mums at­ro­do per­vai­din­ta, in­dams yra su­bti­lus žvilgs­nis, ro­dan­tis, pa­vyz­džiui, su­si­do­mė­ji­mą, ku­ rį net ak­la bo­bu­tė iš ki­to kam­ba­ rio pa­ma­ty­tų ir su­pras­tų“, – in­dų šo­kių su­bti­ly­bes at­sklei­džia šo­kė­ ja Iri­na Na­za­ren­ko.

Ne vie­na­me G.Iva­naus­ko teat­ro spek­tak­ly­je vaid­me­nis ku­rian­tis šo­kė­jas Eval­das Tau­jans­kis pa­ti­ki­ na, kad spek­tak­ly­je „Bol­ly­wood“ svar­biau­sia ne šo­kiai, o ak­to­rių ir šo­kė­jų per­tei­kia­mas po­zi­ty­vu­mas, tei­gia­mos emo­ci­jos. „Nors šo­kio spek­tak­ly­je daug, jis tam­pa tar­si

prie­sko­niu per­tei­kiant pa­sa­ko­ja­ mą is­to­ri­ją, pa­de­da ati­trūk­ti nuo rea­ly­bės“, – apie bū­si­mą prem­je­ rą pa­sa­ko­ja E.Tau­jans­kis.

Spek­tak­lio gar­so ta­ke­lį ku­rian­tis Vik­to­ras Dia­wa­ra pri­pa­žįs­ta, kad sun­kiau­sia bu­vo at­ras­ti mu­zi­kos pu­siaus­vy­rą, nes vis dėl­to Bo­li­vu­de ne­ma­žai ki­čo. „Spek­tak­lio mu­zi­ka

kam nesimiega

ne tik vaikams

KUR? Klube „Opium“, Islandijos g. 4.

KA­DA? Vasario 15 d. 23 val. KIEK? 15–20 litų.

KUR? „Raganiukės teatre“, S.Stanevičiaus g. 24.

KA­DA? Vasario 17 d. 12 val. KIEK? 29 litai.

nuo­tai­kin­ga ir pri­mins Bo­li­vu­do fil­mus. Bus šiek tiek nau­jos ma­no kū­ry­bos, ku­ri su­si­pins su ži­no­mų in­diš­kų dai­nų aran­žuo­tė­mis ar re­ mik­sais“, – sa­ko V.Dia­wa­ra. Pak­ laus­tas, ką jam pa­čiam reiš­kia Va­ len­ti­no die­na, jis at­sa­kė: „Ti­kiuo­si, kad va­sa­rio 14-oji – tai ne vie­nin­ te­lė die­na, kai do­va­no­ja­mos gė­lės, do­va­nė­lės ar da­ro­mos staig­me­nos.

My­li­mą žmo­gų sma­gu pa­le­pin­ti daž­niau nei kar­tą per me­tus.“ Cho­reog­ra­fui G.Iva­naus­kui įgy­ ven­din­ti nau­jau­sio spek­tak­lio su­ ma­ny­mus pa­de­da di­zai­ne­ris Ro­ ber­tas Ka­lin­ki­nas, mu­zi­kan­tas, pro­diu­se­ris V.Dia­wa­ra ir di­de­ lis bū­rys šo­kė­jų bei ak­to­rių, tarp jų – ži­no­ma ak­to­rė Eg­lė Mi­ku­lio­ ny­tė, šo­kė­jai I.Na­za­ren­ko, Si­mo­na Pa­ku­čio­ny­tė, E.Tau­jans­kis ir pa­ts G.Iva­naus­kas.

Kur? Teat­ro are­no­je, Olim­pie­čių g. 3.

Ka­da? Va­sa­rio 14 d. 19 val.

Kiek? 40–50 li­tų.

aktyviems

KUR? Galvės ežeras, Trakai. KA­DA? Vasario 16, 17 d. 10 val. KIEK? Nemokamai.

Vakaras su Wh.Houston dainomis

SOS su S.Kemppi

Indėniuko Kiko pamokos

Trakų oro šventė

Daugiau nei prieš dvejus metus pirmą kartą pristatytas projektas „Tribute to Whitney Houston“ vis dar sulaukia gausaus klausytojų dėmesio – emocingos dainos ir stiprus atlikėjos Girmantės Vaitkutės balsas abejingų nepalieka. Vakaro programoje bus pristatyta daugiau nei 20 įsimintiniausių popkaralienės Wh.Houston hitų.

Pirmasis renginių serijos SOS svečias – Samuli Kemppi iš Suomijos, vinilais žongliruojantis daugiau nei 20 metų ir išleidęs porą dešimčių įrašų. Techno ir house naktyje taip pat dalyvaus Split Pulse, Calli, Endie, Antanas Antanėlis, Valdemar iš didelio „Minimal.lt“ draugų būrio.

Spektaklis „Indėniukas Kikas“ pasakoja apie Kiko svajonę turėti tikras plunksnas ir tapti medžiotoju. Ši svajonė nukelia jį ir jo bičiulius žvėrelius į paslaptingą sapnų ir nuotykių pasaulį. Kelionė paskui savo svajonę Kikui padės suprasti savarankiškumo bei draugystės svarbą.

Virš Galvės ežero skraidys parasparniai. Per 60 sportininkų iš 7 šalių – Lietuvos, Latvijos, Estijos, Vokietijos, Rusijos, Baltarusijos, Bulgarijos – varžysis dėl Atviro Lietuvos parasparnių sporto tikslaus nusileidimo čempiono vardo. Varžybos vyks prieš Trakų pilį ir bus puikiai matomos žiūrovams.

KUR? Muzikos klube „Tamsta“, Subačiaus g. 11A. KA­DA? Vasario 15 d. 21.30 val. KIEK? 30 litų.

KUR? Klube „Studio 9“, Gedimino pr. 9.

KA­DA? Vasario 15 d. 21 val.

KUR? „Skalvijos“ kino centre, A.Goštauto g. 2 / 15.

KA­DA? Vasario 17 d. 14 val. Kiek? 9 litai.

KUR? Prie Baltojo tilto. KA­DA? Kasdien nuo 10 iki 21 val. KIEK? 3–5 litai.

Ekstravagantiškieji latviai vėl Vilniuje

Elektronikos ir rokenrolo mišinys

Meškiuko kelionė namo

Nepaliks ant ledo

Viena perspektyviausių Baltijos šalių grupių – duetas iš Latvijos „Instrumenti“ – vėl atvyksta koncertuoti į Lietuvą. Dėl išskirtinio į indie-pop ir eksperimental electro rėmus netelpančio skambesio dviejų narių Shipsi (vokalas, klavišiniai) ir Reynsi (būgnai, klavišiniai, vokalas) grupė sulaukė tarptautinio pripažinimo ir dalyvavo didžiuosiuose Europos festivaliuose.

Renginių serija „Behind the Mirror“ pristato Sid Le Rock. Berlyne šiuo metu gyvenantis kanadietis klubinėje orbitoje sukasi ne pirmą dešimtmetį. Per savo pasirodymus Sid Le Rock drąsiai maišo elektroniką su rokenrolu, o šį derinį pristato trumpai ir aiškiai – ROCKNO.

Lėlinės animacijos filmas „Kukis grįžta“ – pasaka apie nepastebimas smulkmenas mus supančiame pasaulyje. Ondra serga astma. Kad liga nesustiprėtų, mama išmeta jo mylimiausią žaislą – seną pliušinį meškiuką Kukį. Ondra susapnuoja, kad Kukis nusprendžia žūtbūt grįžti iš šiukšlyno.

Kasdien nuo 10 iki 21 val. vilniečiai kviečiami išbandyti prie Baltojo tilto išlietos čiuožyklos. O jei gyvenime nestovėjote ant pačiūžų, Vilniaus „Geležinio vilko“ ledo ritulininkai dovanos nemokamas 2 valandų čiuožimo pamokas. Susimokėti teks tik už ledą ir pačiūžas (jei jų neturite).

26

vasario 14–20, 2013

sportas

Kas nu­tin­ka, kai lai­mi ke­lis Vil­niaus „Lie­tu­vos ry­tas“ žai­džia ge­riau­ sią se­zo­no eta­pą. Skam­ba pa­ra­dok­sa­liai, ta­čiau tri­jų iš ei­lės per­ga­lių se­ri­ja yra sėk­ min­giau­sias vil­nie­čių pa­si­ro­dy­mas tarp­ tau­ti­nė­je are­no­je.

Ba­lys Šmi­gels­kas b.smigelskis@diena.lt

Vi­sos pa­sta­ro­sios per­ga­lės iš­ko­vo­ tos Vil­niu­je, VTB vie­nin­go­jo­je ly­ go­je. Tai lei­do vil­nie­čiams ne tik su­stip­rin­ti po­zi­ci­jas tur­ny­ri­nė­je len­te­lė­je, ta­čiau ir pa­si­jus­ti daug patogiau psi­cho­lo­giškai. Paa­na­ li­zuo­ki­me iš­sa­miau sos­ti­nės klu­ bo sėk­min­go žai­di­mo prie­žas­tis ir atei­ties per­spek­ty­vas.

Sėk­mės veiks­nys

Vis­kas pra­si­dė­jo ly­giai prieš mė­ ne­sį, kai sau­sio 14-ąją į Vil­nių at­ vy­ko nau­ja­sis ko­man­dos įžai­dė­jas Mil­to­nas Pa­la­cio ir leng­va­sis kraš­to puo­lė­jas To­mis­la­vas Zub­či­čius. Po tri­jų die­nų „Lie­tu­vos ry­tas“ 87:80 pa­lau­žė Ka­za­nės „Unics“ ir iš­ko­vo­ jo kol kas įspū­din­giau­sią per­ga­lę šį se­zo­ną. Nors nau­jo­kai ta­me ma­če to­li gra­žu ne­bliz­gė­jo, jie nea­be­jo­ ti­nai su­tei­kė nau­ją im­pul­są li­ku­ siems eki­pos žai­dė­jams.

Svar­bu, kad vil­nie­čiai su­si­rin­ko taip rei­ka­lin­gus taš­kus prieš As­ta­ nos „As­ta­ną“ (93:60) ir Ta­li­no „Ka­ lev“ (95:73). Ta­čiau, su­ti­ki­me, per­ ga­lių prieš ka­za­chus ir es­tus, juo­lab pa­siek­tų na­mie, su­reikš­min­ti tik­rai ne­rei­kia. Svar­biau yra tai, kad pa­ lan­kus var­žy­bų tvar­ka­raš­tis lei­do ko­man­dai įkvėp­ti gry­no oro ir pri­ si­min­ti, ką reiš­kia lai­mė­ti ke­lis­kart iš ei­lės. Ne­kal­bu apie var­žo­vus Lie­ tu­vos krep­ši­nio ly­go­je (LKL).

Ki­tas tei­gia­mas as­pek­tas – vy­ riau­sia­sis tre­ne­ris Da­rius Mas­ko­ liū­nas pa­sta­ro­sio­mis sa­vai­tė­mis tu­rė­jo pui­kią pro­gą į žai­di­mo sche­ mas įlie­ti ne tik ne­se­niai prie ko­ man­dos pri­si­jun­gu­sią tri­ju­lę, bet ir jau­nus lie­tu­vius. Pri­si­min­ki­me, koks psi­cho­lo­gi­nis fo­nas vy­ra­vo dar sau­sio pra­džio­je: be pro­švais­ čių pra­lai­mė­ta Sankt Pe­ter­bur­

go „Spar­tak“ (63:83) ir „Kras­nye Kryl­ja“ (89:72).

Tuo­met VTB vie­nin­go­sios ly­gos vyk­do­ma­sis di­rek­to­rius To­mas Pa­ čė­sas „Vil­niaus die­nos“ sa­vait­raš­ čiui tei­gė, kad vil­nie­čiams bū­ti­na at­si­sa­ky­ti vil­čių ne­pa­tei­si­nu­sių žai­ dė­jų ir įsi­gy­ti du tris krep­ši­nin­kus, ku­rie ga­lė­tų įkvėp­ti ko­man­dą. Net­ ru­kus sos­ti­nę pa­li­ko apie su­grį­ži­mą į Ita­li­jos „Em­po­rio Ar­ma­ni“ sva­jo­jęs kroa­tas Leo­nas Ra­do­še­vi­čius. Klu­bo va­do­vy­bė nu­ta­rė nu­trauk­ti ir Pred­ ra­go Sa­mar­džis­kio kan­čias.

To­bu­lė­ji­mas aki­ vaiz­dus, to ne­pas­te­ bė­ti ga­li tik ak­lai ne­ ken­čian­tys Vil­niaus mies­to, rau­do­nos ar juo­dos spal­vos.

Ko­vo­ti – su­kan­dus dan­tis

„Lie­tu­vos ry­to“ vy­ru­kai šį se­zo­ną iš­ken­tė­jo daug: bu­vo be gai­les­čio tal­žo­mi Eu­ro­ly­go­je, pa­sku­ti­nė­mis se­kun­dė­mis pra­lai­mė­jo bent ke­ lias ypa­tin­gos svar­bos rung­ty­nes.

O kur dar pus­tuš­tė „Sie­mens“ are­na ir vis di­dė­jan­ti kri­ti­kos la­ vi­na. Ta­čiau ne­rei­kia ma­ny­ti, kad vi­są se­zo­ną D.Mas­ko­liū­no tre­ne­rių šta­bo rea­ni­muo­ja­mas li­go­nis iš­gi­ jo ir li­ku­si se­zo­no da­lis bus iš­klo­ta auk­si­nė­mis trin­ke­lė­mis. Taip tik­ rai ne­bus.

Kaip tei­gė le­gen­di­nis krep­ši­nin­ kas Ser­ge­jus Jo­vai­ša, šis klu­bas pa­ smerk­tas ko­vo­ti su­kan­dęs dan­tis.

Jei atei­ty­je žai­dė­jai per­ga­les vil­sis pa­siek­ti iš iner­ci­jos, pa­sken­dę ke­ lių pa­sta­rų­jų sa­vai­čių pri­si­mi­ni­ muo­se, ko­man­da bus ne­gai­les­tin­ gai nu­blokš­ta at­gal, gal­būt net į dar

Išbandymai: „Lietuvos ryto“ krepšininkams šį sezoną teko nemažai nusivylimų, tačiau atsitiesusi komanda te

bai­ses­nę duo­bę. Ga­li­me bū­ti tik­ri – D.Mas­ko­liū­nas pa­da­rys vis­ką, kad taip ne­nu­tik­tų.

Iš­vy­kus ma­ke­do­nui, lė­čiau­sias ko­man­dos žai­dė­jas li­ko sun­ku­sis kraš­to puo­lė­jas 205 cm ūgio De­ ja­nas Iva­no­vas. Nuo se­zo­no pra­ džios bul­ga­ro lie­ja­mas pra­kai­tas at­si­pir­ko. To­bu­lė­ji­mas aki­vaiz­dus, to ne­pas­te­bė­ti ga­li tik ak­lai ne­ken­ čian­tys Vil­niaus mies­to, rau­do­nos ar juo­dos spal­vos. Rung­ty­nė­se su „As­ta­na“ D.Iva­no­vas per 21 mi­nu­ tę pel­nė 10 taš­kų ir at­ko­vo­jo 7 ka­ muo­lius.

5

vietą

VTB vie­nin­go­sios ly­gos A gru­pė­je uži­ma vil­nie­čiai.

Galvosūkis: „Lietuvos ryto“ vyriausiasis treneris D.Maskoliūnas turi išspręsti nelengvą rebusą – kaip išlai-

kyti tokį savo komandos lygį, į kokį ji pakilo dabar.

Akis­ta­to­je su Es­ti­jos čem­pio­nais De­ja­nui iki dvi­gu­bo dub­lio pri­trū­ ko tik vie­no at­ko­vo­to ka­muo­lio.

Ta­čiau su­krapš­ty­tų 12 taš­kų kai­na ke­lia ne­ri­mą – iš 9 dvi­taš­kių tiks­lą pa­sie­kė vos 5. Žai­džiant su ka­za­chais vil­nie­čių sun­ku­sis kraš­to puo­lė­jas bu­vo bent tri­jų klai­dų kal­ti­nin­kas, kai vi­siš­ kai ne­si­ti­kė­jo per­da­vi­mo ir gy­ve­no sa­vo pa­sau­lė­ly­je. Kar­tais jam taip dar nu­tin­ka. Kaip kad sek­ma­die­ nio ma­če – bul­ga­ras sklan­dy­tu­vo ju­de­siais ban­dė imi­tuo­ti gy­ny­bą ir ne­tru­kus ga­vo py­los iš vyr. tre­ne­ rio asis­ten­to Dai­niaus Ado­mai­čio.

Krep­ši­nio pro­fe­so­riu­mi bū­ti ne­rei­ kia, kad su­pras­tum, jog D.Iva­no­ vas ir M.Pa­la­cio yra vie­nas lė­čiau­ sių ga­li­mų due­tų, to­dėl jo rei­kė­tų veng­ti.

Ame­ri­kie­čiai ap­tin­go

Pat­ric­kas O’Bryantas rung­ty­nė­se su „As­ta­na“ op­ti­miz­mo įpū­tė ga­ lin­gu sto­tu, do­mi­na­vi­mu po krep­šiu ir ga­na koor­di­nuo­tu kū­no val­dy­mu.

Ta­čiau jau ta­da bu­vo ga­li­ma įžvelg­ti jo tin­gu­mą po už­tva­ros kirs­ti gi­lyn po krep­šiu. Be­veik vi­sa­da, kai ame­ ri­kie­tis vis­gi at­lik­da­vo šį veiks­mą, ata­ka baig­da­vo­si taš­kais. Pat­ric­kas mi­nė­jo, kad NBA plė­to­ji­mo­si ly­go­ je (NBDL) žais­da­vo po 30 mi­nu­čių ir jo spor­ti­nė for­ma yra ge­ra. Ką gi, pir­mą­sias rung­ty­nes ga­li­ma nu­ra­ šy­ti ak­li­ma­ti­za­ci­jai.

Vie­na­me iš sek­ma­die­nio rung­ ty­nių su „Ka­lev“ epi­zo­dų vi­du­rio

puo­lė­jas pa­tin­gė­jo at­si­plėš­ti nuo že­mės bent po­ra cen­ti­met­rų, ku­ rių bū­tų pa­ka­kę už­tik­rin­tai blo­ kuo­ti. Už tai ko­man­da su­si­mo­ kė­jo dvi­taš­kiu. Ma­ža to, jau ki­to­je ata­ko­je ame­ri­kie­tis sku­biai švys­ te­lė­jo iš vi­du­ti­nio nuo­to­lio, lyg po krep­šiu dėl ka­muo­lio bū­tų ko­vo­ję bent du pa­na­šaus su­dė­ji­mo vy­ru­ kai. Ko­man­da to­kios pra­ban­gos sau leis­ti tie­siog ne­ga­li. Ir ame­ri­kie­čio per­da­vi­mas Re­nal­dui Sei­bu­čiui bu­ vo 2–3 met­rais per aukš­tas. Kar­tais at­ro­do, kad Pat­ric­kui čia vis­kas yra „iki lem­pu­tės“. Ži­no­ma, įspū­dis ga­li bū­ti klai­ din­gas ir žai­dė­jui vis dar rei­kia lai­ko pri­si­tai­ky­ti prie Eu­ro­pos krep­ši­nio.

Per dvejas rung­ty­nes P.O’Bryantas iš vi­so aikš­te­lė­je pra­lei­do 32 mi­nu­ tes, per jas pel­nė 10 taš­kų, at­ko­vo­ jo 9 ka­muo­lius ir su­kly­do 3 kar­tus.

Vi­du­rio puo­lė­jas per ar­ti­miau­sius mė­ne­sius pri­va­lo nu­sto­ti sva­jo­ ti apie grei­tą grį­ži­mą į NBA ir sun­ kiai dirb­ti čia, Lie­tu­vo­je.

M.Pa­la­cio at­vy­ki­mas į „Lie­tu­vos ry­tą“ su­grą­ži­no tą „ame­ri­ko­niš­ką“ dva­sią ir po­zi­ty­vu­mą, ku­ris rei­ka­ lin­gas sie­kiant aukš­tų tiks­lų. 35erių ve­te­ra­nas Vil­niaus oro uos­te pri­pa­ži­no, kad jo tiks­las – su­telk­ ti ko­man­dą. Prieš „As­ta­nos“ krep­ ši­nin­kus M.Pa­la­cio ka­muo­lį į že­mę pra­bumb­sė­da­vo po 15–18 se­kun­ džių, kol ryž­da­vo­si ašt­rin­ti ata­ką.

Ki­ta­me ma­če Mil­to­nas jau de­ monst­ra­vo tai, ką ga­li­ma va­din­ti pro­duk­ty­via ra­my­be: vi­sų pir­ma,

27

vasario 14–20, 2013

sportas diena.lt/naujienos/sportas

kar­tus iš ei­lės Vil­nie­čiams bū­ti­na at­si­ sa­ky­ti vil­ čių ne­pa­ tei­si­nu­sių žai­dė­jų ir įsi­gy­ti du tris krep­ši­ nin­kus, ku­ rie ga­lė­tų įkvėp­ti ko­ man­dą.

eikia vilčių.

„Fotodienos“ / Roberto Dačkaus nuotr.

įžai­dė­jas rū­pes­tin­gai ap­si­žval­gy­ da­vo ap­link, įver­tin­da­vo ko­man­ dos drau­gų iš­si­dės­ty­mą, užim­tas po­zi­ci­jas ir tik tuo­met im­da­vo­si to­les­nių veiks­mų. Bet ku­ris pro­fe­ sio­na­las tu­ri tiks­liai ži­no­ti, dėl ko, ka­da ir kur bė­ga. M.Pa­la­cio tu­ri ir klai­di­nan­čių ju­de­sių ar­se­na­lą, ga­li sėk­min­gai su­reng­ti grei­tą ata­ką ar su­trau­kęs prie sa­vęs du var­žo­vus gud­riai perduo­ti ka­muo­lį lais­vam li­ku­siam žai­dė­jui. Vis dėl­to at­ro­ do, kad per il­gą ir spal­vin­gą kar­je­ rą M.Pa­la­cio taip ir neiš­mo­ko tai­ syk­lin­gos me­ti­mo tech­ni­kos.

pat pri­dū­rė, kad nė­ra tik­ras dėl žai­ di­mo lai­ko, kai po trau­mos į ri­kiuo­ tę grįš Min­dau­gas Ka­te­ly­nas. Šiek tiek gai­la Si­mo Bu­ter­le­vi­ čiaus. Pir­mo­je se­zo­no pu­sė­je sta­ bi­liai ir verž­liai žai­dęs gy­nė­jas bu­ vo įsi­tvir­ti­nęs vil­nie­čių star­ti­nia­me pen­ke­te. Per pa­sta­rą­sias tre­jas rung­ty­nes 23 me­tų žai­dė­jas aikš­ tė­je vi­du­ti­niš­kai pra­leis­da­vo jau tik po 12 mi­nu­čių ir ant suo­lo sės­da­ vo ap­rėk­tas D.Mas­ko­liū­no. Sun­ku pa­sa­ky­ti, ko­dėl gy­nė­jui ne­si­kli­juo­ ja žai­di­mas. Gal­būt tai tik lai­ki­nas nuo­puo­lis.

Blyks­te­lė­ji­mai ir nuo­puo­liai

Vis­kas pra­si­de­da iš nau­jo

Jos ga­lė­tų pa­mo­ky­ti dar nė 23-ejų ne­su­lau­kęs Ei­man­tas Ben­džius.

Iki šiol tik epi­zo­diš­kai ant par­ke­to pa­si­ro­dy­da­vęs 203 cm ūgio kraš­ to puo­lė­jas su­lau­kė sa­vo va­lan­dos.

Per pa­sta­ruo­sius du ma­čus E.Ben­ džius iš 13 tri­taš­kių pa­tai­kė 9 ir tai pa­da­rė aikš­te­lė­je vi­du­ti­niš­kai pra­ leis­da­mas vos po 17 mi­nu­čių.

Sėk­mės veiks­nys čia neiš­ven­gia­ mas, ta­čiau tai yra žai­dė­jo, ko­man­ dos drau­gų ir tre­ne­rio ko­lek­ty­vi­nio dar­bo re­zul­ta­tas. D.Mas­ko­liū­nas jau ne kar­tą ak­cen­ta­vo – lie­tu­vis tu­ri pui­kią ran­ką ir ati­tin­ka­mą ūgį.

Be­lie­ka vil­tis, kad tai ne­bus vien­ kar­ti­nis Ei­man­to blyks­te­lė­ji­mas.

Pa­ts krep­ši­nin­kas tei­gė da­ry­siąs vis­ką, kad žai­di­mo krei­vė dar la­ biau kil­tų į vir­šų. Puo­lė­jas šiuo me­ tu dau­giau­sia dir­ba prie gy­ny­bos ir ka­muo­lio va­ry­mo. E.Ben­džius čia

Ka­pi­to­no Ste­po­no Bab­raus­ko įta­ka ma­to­ma jau ko­man­dai da­rant ap­ ši­li­mą – drau­gus jis ko­vai nu­tei­kia ne tik šū­ka­vi­mais, bet ir as­me­ni­ niu at­si­da­vi­mo pa­vyz­džiu. Ga­li­ma gin­čy­tis dėl „Lie­tu­vos ry­to“ sen­ bu­vio ta­len­to, ta­čiau ko­vin­gu­mo iš jo nea­tim­si. Tu­riu ome­ny­je ne tik pen­kis iš ei­lės S.Bab­raus­ko tri­taš­ kius ma­če su „As­ta­na“. Li­pi­mo į me­dį puo­lė­jas tur­būt neat­sik­ra­tys vi­są li­ku­sią kar­je­rą. Ste­pą ga­li­ma my­lė­ti ar­ba jo ne­kęs­ti, ta­čiau abe­ jin­gų nė­ra.

Pui­kų pe­rio­dą šiuo me­tu iš­gy­ ve­na ata­kuo­jan­čio gy­nė­jo po­zi­ci­ją tvir­tai užė­męs Ja­nis Blū­mas. Pas­ ta­rą­sias tre­jas rung­ty­nes lat­vis ga­ lė­jo kon­cent­ruo­tis į pa­grin­di­nį sa­vo dar­bą – to­li­mus me­ti­mus ir verž­ lius rei­dus. Ja­niui pa­ga­liau ne­rei­kia dirb­ti už ke­lis – tuo pat me­tu gal­

vo­ti apie ko­man­dos drau­gus, kur­ti pro­gas sau ir ki­tiems.

R.Sei­bu­tis vi­są se­zo­ną tem­pia sun­kią ly­de­rio naš­tą, o jo spor­ti­nė kar­je­ra pa­sie­kė pi­ką. Po šio se­zo­no sos­ti­nės klu­bo ly­de­ris tu­rės priim­ti vie­ną svar­biau­sių spren­di­mų sa­vo kar­je­ro­je. Ant­rą se­zo­ną „Lie­tu­vos ry­te“ rung­ty­niau­jan­tis 27-erių gy­ nė­jas su klu­bu tu­ri dar vie­nus me­ tus ga­lio­jan­čią su­tar­tį. Ta­čiau net nea­be­jo­ja­ma, kad va­sa­rą ne vie­nas iš Eu­ro­pos gran­dų kė­sin­sis jį iš­ pirk­ti. Gal­būt toks sce­na­ri­jus bū­tų pa­lan­kus abiem pu­sėms – Re­nal­ das pa­si­ra­šy­tų pel­nin­giau­sią su­ tar­tį kar­je­ro­je ir kar­tu įgy­tų rea­lią ga­li­my­bę lai­mė­ti Eu­ro­ly­gą, o fi­nan­ si­nį ne­pri­tek­lių ken­čian­tis „Lie­tu­ vos ry­tas“ iž­dą pa­pil­dy­tų ne to­kia jau men­ka su­me­le.

Ta­čiau šie rei­ka­lai bus spren­ džia­mi va­sa­rą, o kol kas vil­nie­ čiams ten dai­ry­tis ne­rei­kia. Vil­ nie­čiai VTB vie­nin­go­sios ly­gos A gru­pė­je uži­ma 5-ąją vie­tą. Iki re­ gu­lia­rio­jo se­zo­no pa­bai­gos li­ko ke­ tu­ri tu­rai. Du ma­čus iš jų vil­nie­čiai žais na­mie – ko­vo 4-ąją su Mask­ vos sri­ties „Chim­ki“ ir ko­vo 24-ąją su Ma­riu­po­lio „Azov­maš“. Zgo­ že­le­co „Tu­row“ ir Do­nec­ko „Do­ netsk“ įvei­kia­mi ir iš­vy­ko­je. Ko­dėl gi ne­pa­ban­džius pa­kil­ti į 4-ąją ar­ ba net į 3-ią­ją tur­ny­ri­nės len­te­lės po­zi­ci­ją? Juk ne šven­tie­ji puo­dus lip­do, o pa­sie­kus at­krin­ta­mą­sias ir esant ge­ros for­mos vis­kas pra­si­de­ da iš nau­jo.

Pro­tų mū­šy­je – spor­ti­nis azar­tas Lie­tu­vo­je – 3 mi­li­jo­nai krep­ši­nio tre­ne­rių ir eks­per­tų. Tai šeš­ta­ die­nio va­ka­rą vie­na­me Vil­niaus se­na­mies­čio res­to­ra­nų ban­dė pa­tvir­tin­ti pa­tys žai­dė­jai, spor­ to žur­na­lis­tai ir krep­ši­nio en­tu­ zias­tai.

Ba­lys Šmi­gels­kas

Mū­sų ša­ly­je itin pa­si­tei­si­nu­si pro­tų mū­šio idė­ja tam­pa vis la­ biau spe­cia­li­zuo­ta. Jau ku­ris lai­ kas fut­bo­lo at­sto­vai var­žo­si šios spor­to ša­kos ka­te­go­ri­jo­je. Nuo šiol lie­tu­viai tu­rės pro­gą pa­si­ reikš­ti ir krep­ši­nio klau­si­mų la­ bi­rin­tuo­se. „Jo­kių fil­mų ir mu­zi­kos gru­ pių – vi­sos už­duo­tys tie­sio­giai su­si­ju­sios su krep­ši­niu!“ – to­ kiu šū­kiu į pir­mą­jį krep­ši­nio pro­ tų mū­šį da­ly­vius kvie­tė Lie­tu­vos krep­ši­nio fe­de­ra­ci­jos (LKF) at­sto­ vas spau­dai ir vy­riau­sia­sis žur­na­ lo „Mū­sų krep­ši­nis“ re­dak­to­rius Da­lius Mat­ve­je­vas.

Tarp ren­gi­ny­je da­ly­va­vu­sių 17os ko­man­dų jau­kia­me res­to­ra­ ne bu­vo ga­li­ma su­tik­ti Lie­tu­vos mo­te­rų krep­ši­nio ly­gos (LMKL) ly­de­res Vil­niaus „Ki­birkš­ties“ mer­gi­nas, Sos­ti­nės krep­ši­nio mo­kyk­los, LKF, Lie­tu­vos spor­ to žur­na­lis­tų fe­de­ra­ci­jos (LSŽF), nau­jie­nų po­rta­lų krep­ši­nis.net ir tri­taš­kis.lt at­sto­vus. Prot­mū­šy­je ap­si­lan­kė LMKL di­rek­to­rė Aud­ ra Gi­ne­le­vi­čie­nė, mo­te­rų rink­ti­ nės ad­mi­nist­ra­to­rius, Mar­ty­no Ge­ce­vi­čiaus tė­vas Val­das Ge­ce­ vi­čius, krep­ši­nio is­to­ri­kas ir ko­ lek­ci­nin­kas Vy­tau­tas Gu­de­lis, Spor­to sa­va­no­rių są­jun­gos pir­ mi­nin­kas My­ko­las Kras­nic­kas, krep­ši­nio ko­men­ta­to­riai Ro­ber­ tas Pet­raus­kas, Vai­das Če­po­nis, Ge­di­mi­nas Rek­lai­tis.

Tur­ny­rą su­da­rė 6 tu­rai po 10 klau­si­mų. Te­mos: vaiz­do ir gar­so aso­cia­ci­jos, įgar­sin­tos krep­ši­nin­ kų ir tre­ne­rių min­tys, gar­siau­sios pa­sau­lio are­nos, Lie­tu­vos, Eu­ro­ pos ir NBA krep­ši­nio ak­tua­li­jos bei žiups­ne­lis is­to­ri­jos.

Pir­mo­jo krep­ši­nio pro­tmū­ šio nu­ga­lė­to­jais už­tik­rin­tai ta­po krep­ši­nis.net ir tri­taš­kis.lt jung­

ti­nė ko­man­da. Ar­ti­miau­sią per­ se­kio­to­ją žur­na­lis­tai ap­len­kė 7 taš­kais. Pir­mą­sias tris vie­tas užė­ mu­sios ko­man­dos ap­do­va­no­tos LKF ir Na­cio­na­li­nės krep­ši­nio ly­ gos įsteig­tais pri­zais.

Po ren­gi­nio tur­ny­ro nu­ga­lė­to­ jų krep­ši­nis.net ir Tri­taš­kis.lt ko­ man­dos ka­pi­to­nas Ed­ga­ras Pul­ kovs­kis sa­kė: „La­bai svei­kin­ti­na pa­ti pro­tmū­šio min­tis – pa­da­ry­ti jį te­mi­nį, vien apie krep­ši­nį. Pri­ pa­žin­siu, ga­na pa­vy­džiai ste­bė­ jau, kai ko­le­gos da­ly­vau­ja fut­bo­lo pro­tmū­šiuo­se. Šau­nu, kad da­bar vie­tos at­si­ra­do ir krep­ši­niui.“

Jei­gu jau ei­na­te į krep­ši­nio pro­tų mū­šį, tu­ri­te ži­no­ti ne­ma­žai, o ne šiaip atei­ti ir ban­dy­ti at­ spė­ti.

Vy­ras pri­dū­rė, kad or­ga­ni­za­to­ riai pui­kiai pa­dir­bė­jo prie klau­si­ mų, ku­rie pri­ver­tė ge­ro­kai pa­suk­ti gal­vas: „Suint­ri­ga­vo are­nų tu­ras.

Nors at­ro­dė, kad nie­ko ne­ži­no­me, ta­čiau šioks toks ar­chi­tek­tū­ros bruo­žų iš­ma­ny­mas ir ap­lan­ky­tų vie­tų pri­si­mi­ni­mai pa­dė­jo lai­mė­ ti net 5 taš­kus. Ma­nau, verkš­le­ni­ mai dėl ne­va per sun­kių klau­si­mų, ku­rie tin­ka tik pro­fe­sio­na­lams, yra ne­tei­sin­gi. Jei­gu jau ei­na­te į krep­ ši­nio pro­tų mū­šį, tu­ri­te ži­no­ti ne­ ma­žai, o ne šiaip atei­ti ir ban­dy­ ti at­spė­ti. Čia ne ta vie­ta, kur ga­li iš­mąs­ty­ti, kaip at­ro­do Pa­ry­žiaus are­na ar kas pa­sa­kė vie­no­kią ar ki­to­kią fra­zę apie NBA.“ „Ki­biršk­ties“ ko­man­dos gy­ nė­ja Gre­ta Šnio­kai­tė pri­si­pa­ži­ no, kad nors vi­sos yra krep­ši­nin­ kės, ne vi­sos ypač juo do­mi­si, tad leng­va ne­bu­vo. „Ge­riau­siai se­kė­si at­sa­ky­ti į gar­so aso­cia­ci­jų klau­si­ mus ir kai rei­kė­jo at­pa­žin­ti krep­ ši­nio are­nas. Ka­dan­gi pa­ne­lės daug ke­liau­ja, šį tu­rą lai­mė­jo. Na, o klau­si­mai apie krep­ši­nio is­to­ri­ ją ar NBA mums ne pa­ke­liui“, – šyp­so­jo­si ji.

Naujiena: nuo šiol bus progų pasireikšti ir krepšinio klausimų labi-

rintuose.

„Fotodienos“ / Roberto Dačkaus nuotr.

28

vasario 14–20, 2013

skelbimai VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS NAUJIENOS

Vilniaus miesto savivaldybė, Konstitucijos pr. 3, LT-09601, Vilnius. Tel. (8 5) 211 2000, faks. (8 5) 211 2222. www.vilnius.lt. Vilniaus miesto savivaldybė socialiniuose tinkluose: www.facebook.com/vilnius.lt, www.twitter.com/vilnius_lt.

Informacija tel. 1664. Pasitikėjimo tel. (8 5) 211 2885. Pirminė teisinė pagalba – gyventojai registruojami tel. (8 5) 211 2744, www.teisinepagalba.lt. Klauskite: e.vicemeras@vilnius.lt.

Per 40 garsiausių šalies menininkų ir sportininkų kreipiasi į LR Prezidentę, Seimą, Vyriausybę Vilniaus miesto savivaldybė gavo žymiausių ir talentingiausių, Vilniuje gyvenančių ir dirbančių Lietuvos kultūros ir sporto visuomenės atstovų kreipimosi į LR Prezidentę, Seimą ir Vyriausybę kopiją. Peticijoje prašoma įvertinti situaciją dėl sostinei šiemet mažiau skiriamų lėšų kultūrai ir sportui.

24 nusipelnę kultūros veikėjai bei 17 garsiausių Lietuvos sporto atstovų pasirašė peticiją, kuria prašo peržiūrėti miesto biudžetą – kultūros bei sporto programoms, projektams įgyvendinti skirti pa-

VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJA SKELBIA KONKURSĄ VASAROS LAUKO KAVINĖMS ĮRENGTI IR EKSPLOATUOTI 2013–2015 M. ŠIOSE VIETOSE:

pildomai lėšų. Tarp pasirašiusių – net 12 Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatų, tarp jų – Donatas Katkus, Rimvydas Kepežinskas, Petras Geniušas, Oskaras Koršunovas, Modestas Pitrėnas ir kiti, taip pat Vilniui ir visai šaliai nusipelnę sportininkai, olimpiniai čempionai: Daina Gudzinevičiūtė, Šarūnas Marčiulionis, Vida Vencienė, Lina Kačiušytė, Remigijus Valiulis, Laura Asadauskaitė, pasaulio čempionas Egidijus Balčiūnas, olimpinis prizininkas Andrejus Zadneprovskis ir kiti sportininkai bei jų treneriai.

1. Petro Cvirkos skvere; 2. Gedimino prospekte ties Nepriklausomybės aikšte; 3. A.Goštauto gatvėje Neries upės krantinėje (prie „Verslo trikampio“); 4. Mindaugo gatvės apžvalgos aikštelėje prie pastato Nr. 14B; 5. Pylimo gatvėje prie pastatų Nr. 17 ir Nr. 19; 6. Reformatų skvere.

Vieta, kurioje leidžiama įrengti ir eksploatuoti vasaros lauko kavinę, suteikiama konkursą laimėjusiai įmonei trejiems metams (nuo 2013 m. gegužės 1 d. iki 2015 m. spalio 1 d.). Vasaros lauko kavinės kiekvienais metais privalo veikti nuo gegužės 1 d. iki spalio 1 d., o balandžio ir spalio mėnesiais leidžiama veikti atsižvelgiant į galimybes, gamtos

sąlygas ir mieste organizuojamus renginius bei šventes. Kitu metų laiku neveikiančios vasaros lauko kavinės konstrukcijos turi būti išardomos.

Konkurso dalyviai registruojami ir dalyviams konkurso dokumentų paketai išduodami nuo 2013 m. vasario 4 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Interesantų aptarnavimo skyriuje, Konstitucijos pr. 3, prie 16 arba 17 langelio, dalyviams pateikus rašytinį laisvos formos prašymą ir sumokėjus negrąžinamą 50 Lt į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Finansų departamento (departamento kodas 188708377) a. s. LT 93 7044 0600 0123 5077 AB SEB Vilniaus banke (banko kodas 70440) už vasaros lauko kavinių įrengimo ir eksploatavimo konkurso dokumentus.

Konkurso dalyvių pasiūlymai turi būti parengti valstybine kalba, susiūti, sunumeruoti, patvirtinti konkurso dalyvio įgalioto asmens parašu bei antspaudu ir pateikti užklijuotame voke iki 2013 m. vasario 27 d.

8.30 val. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Interesantų aptarnavimo skyriuje (Konstitucijos pr. 3, 16 arba 17 langeliai).

Vokai su konkursiniais pasiūlymais bus atplėšti 2013 m. vasario 27 d. 8.30 val., 215 kabinete (Konstitucijos pr. 3).

Papildoma informacija teikiama tel. (8 5) 211 2270 arba e. paštu egle.sadaunykiene@vilnius.lt. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Ekonomikos ir investicijų departamento darbo laikas: I–IV 8.30–17.30; V 8.30–16.15. Pietų pertrauka 12.30–13.15.

DĖL GINEITIŠKIŲ IR PAVILIONIŲ TERITORIJOS T-6 KVARTALO DETALIOJO PLANO PAKARTOTINO SVARSTYMO Projekto rengimo pagrindas: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-05-05 įsakymas Nr.30-1027.

Planavimo tikslas: sklypų ribų ir žemės tikslinės paskirties keitimas, statybos reglamentų nustatymas, vadovaujantis Vilniaus miesto bendruoju planu teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimo nustatymas.

Siūlo darbą Klaipėdos valstybiniam muzikiniam teatrui reikalingas garso ir vaizdo režisierius, režisieriaus asistentas. Gyvenimo aprašymą siųsti personalas@klaipedosmuzikinis.lt. Išsamesnė informacija www.klaipedosmuzikinis.lt, tel. (8 46) 397 410.

1075474

Taisome visų tipų KOMPIUTERIUS ir TELEVIZORIUS bei kitus el. prietaisus. Atrišame žaidimų kompiuterius. Suteikiame garantiją.

Tel. 8 647 07 741.

Detalusis planas eksponuojamas Vilniaus miesto savivaldybėje, Konstitucijos pr. 3, II – o aukšto vestibiulyje (prie 216 kab.), bei Pašilaičių seniūnijoje, Žemynos g. 1, Vilnius, nuo 2013 m. kovo 4 d. iki 15 d. Viešas svarstymas

me būtina nurodyti siūlomą įsigyti reikalavimo teisę, kainą, apmokėjimo būdą ir laiką.

išrinktoji parapijos Seniūnų Taryba, pirmininkas ir delegatai į 2013 m. kovo 23 d.

Lietuvos evangelikų reformatų Neeilinį Sinodą Vilniuje bei 2013 m. birželio 22-24 d. eilinį Sinodą Biržuose. Kviečiami visi reformatai dalyvauti. Tel. 8 655 43 678, (8 5) 240 6595.

1075618

1076316

Visų kompiuterių ir televizorių bei garso technikos servisas. Žalgirio g. 131, Vilnius, tel.

(8 5) 275 4665; www.pc-help.lt.

Prekiaujame pjuvenų briketais. Tel. 8 610 01 279.

1076391

1075620

1071043

Paslaugos

Perka

Paskolos

Statybos ir remonto

Automobilius (senus, surūdijusius, su defektais, nevažiuojančius) ir kėbulus. Atsiskaito iš karto, pasiima patys. Tel. 8 607 97 663.

NUO 300 IKI 20 000 Lt

1076577

Brangiai perkame mišką su žeme arba išsikirsti. Visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 676 41 155.

1058694

Gaminu nestandartinius baldus pagal kliento pageidavimus. Išklausau, paruošiu projektą, suderinu, pagaminu, atvežu ir surenku pageidaujamoje vietoje. Tel. 8 685 74 135; baldai@birmanas.lt.

1065806

Mūras, betonavimas, tinkavimas, dažymas, plytelių klijavimas; kloju laminatą, parketą, tvarkau angokraščius. Tel. 8 626 82 814.

1074169

Buitinės technikos remonto

Skubiai ir nemokamai išveža nenaudojamą buitinę techniką: šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę techniką ir kitus elektronikos prietaisus.

Tel. 8

641 99 000 www.kaunakiemis.lt

Stambi įmonė brangiai perka įvairaus brandumo miškus Lietuvoje. Tel. 8 633 33 333, 8 644 44 444.

Parduoda

1068507

Nekilnojamąjį turtą Naujos statybos 178 kv. m 2 a. namą prie jūros Melnragėje, Klaipėdoje (yra 4 a žemės).

Tel. 8 652 36 554.

UAB BEST COMPANY.LT PERKA KARVES, BULIUS, BULIUKUS, VERŠELIUS. Tel. (8 310) 48 323, 8 613 70 805, 8 613 70 803.

1070828

1076703

Kitas prekes Parduodamos BUAB „AGES gaisrinės saugos paslaugos“ reikalavimo teisės pagal Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1899-565/2011 (atsakovas Deividas Povilonis, priteista suma 108 699,95 Lt) bei pagal BUAB „AGES gaisrinės saugos paslaugos“ Vilniaus apygardos teismui pateiktą ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-2340-302/2012 (atsakovė Kristina Povilonienė, ieškinio suma 1 326 282,47 Lt). Pasiūlymai priimami iki 2013 m. balandžio 2 d. paštu adresu bankroto administratorius UAB „Būrai“, Laisvės pr. 78-4, LT-05263 Vilnius, arba e. pašto adresu uabburai@gmail.com. Pasiūly-

Pakartotinai su parengtu detaliuoju planu galima susipažinti nuo 2013 m. vasario 18 d. iki 2013 m. kovo 15 d. pas projekto rengėjus darbo dienomis nuo 9 iki 16 val.

Planavimo organizatorius: Vilniaus miesto savivaldybės administracija, atstovaujama Miesto plėtros departamento, Konstitucijos pr. 3, LT-09601 Vilnius. Informacija teikiama tel. 8-5 2112753.

Parduodu žurnalus (komplekte) „Mokslas ir gyvenimas“ nuo 1957 m. ir „Tik vyrams“ nuo 1990 m. Tel. (8 5) 245 4053, 8 675 18 787.

Technikos remonto

Detaliojo plano rengėjas: SĮ „Vilniaus planas“, Konstitucijos pr. 3, LT-09601 Vilnius, tel.

(8 5) 211 2447, projekto vadovė Laima Naujokaitienė.

Įvairūs

Pamesta

Pamestus pinigų priėmimo kvitus serija BLB, Nr. nuo 3074341 iki 3074350 laikyti negaliojančiais.

1076475

Kita 2013 02 25 9.30 val. bus atliekami kadastriniai matavimai sklypui, kad.Nr. 4167/1304:234, Vilniaus r. Pagirių sen. Papiškių k., Vokės 8-oji g. 5. Kviečiame dalyvauti gretimų skl. savininkus. UAB „Geodezijos centras“, Pašilaičių 17-38,Vilnius, tel. 8 609 97 972; info@geocentras.lt.

1075384

2013 m. vasario 17 d. 10 val. Vilniaus ev. reformatų bažnyčioje (Pylimo g. 18) po trumpų pamaldų vyks Vilniaus ev. reformatų parapijos sesija – visuotinis susirinkimas. Jo metu bus patvirtinta naujai

1076947

INFORMACIJA APIE ATRANKOS IŠVADĄ DĖL PREKYBOS PASKIRTIES PASTATO (8.3 ) BIELIŪNŲ IR UKMERGĖS G. SANKIRTOJE, VILNIUJE, STATYBOS POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO. 1. Planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) UAB „Profista“, įm. k. 225439110, adresas Gynėjų g. 16, Vilnius, tel. (8 5) 231 2222. 2. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas: Prekybos paskirties pastato statyba.

3. Planuojamos ūkinės veiklos vieta: Bieliūnų ir Ukmergės g. sankirta, Vilnius. 4. Atsakingos institucijos priimta atrankos išvada. LR aplinkos ministerijos Vilniaus RAAD 2013 02 12 raštu Nr.(38-4)-VR-1.7-786 priimta atrankos išvada: prekybos paskirties pastato statybai Bieliūnų ir Ukmergės g. sankryžoje, Vilniuje, poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.

5. Kur, kada ir iki kada galima išsamiau susipažinti su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą: per 20 darbo dienų UAB “Unitectus”, Lukiškių g. 3, LT-01108 Vilnius, tel. (8 5) 261 0147 darbo dienomis nuo 9 iki 17 val. 6. Kam ir iki kada teikti motyvuotus pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą: LR aplinkos ministerijos Vilniaus RAAD, A.Juozapavičiaus g. 9, LT09311 Vilnius, tel. (8 5) 272 8536, faks. (8 5) 272 8389, per 20 darbo d. nuo šio skelbimo paskelbimo. 7. Kur galima išsamiau susipažinti su atrankos išvada ir atrankos dokumentais: LR aplinkos ministerijos Vilniaus RAAD, A.Juozapavičiaus g. 9, LT-09311 Vilnius, tel. (8 5) 272 8536, ir UAB “Unitectus”, Lukiškių g.

3, LT-01108 Vilnius, tel. (8 5) 261 0147, per 20 darbo dienų nuo šio skelbimo paskelbimo.

1077205

INFORMACIJA APIE TERITORIJŲ PLANAVIMĄ. Pranešame, kad parengtas žemės sklypų Piliavos g. 2 (kad. Nr. 0101/0167:38) - 0,2954 ha; Varnės g. 15 (kad. Nr. 0101/0167:1242) - 0,8918 ha; Plytinės k. (kad. Nr. 0101/0167:1240) - 5,2909 ha detalusis planas. Planavimo pagrindas – detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir

vyks Vilniaus miesto savivaldybėje, Konstitucijos pr. 3, 216 kab. 2013 m. kovo 18 d. 15 val.

Planavimo pasiūlymų pateikimo tvarka: planavimo pasiūlymai, pastabos ir pretenzijos teikiami raštu detaliojo plano rengėjui ir / ar organizatoriui iki viešo susirinkimo pabaigos.

Apskundimo tvarka: atmestų planavimo pasiūlymų pareiškėjai detaliojo plano sprendinius bei viešo svarstymo procedūras gali apskųsti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (A.Juozapavičiaus g.

9, Vilnius) per mėnesį nuo pareiškėjams registruoto pranešimo įteikimo dienos.

pareigų perdavimo 2012 rugsėjo 5 d. sutartis Nr. 042118. Planavimo tikslas – pakeisti žemės tikslinę paskirtį, perkonfigūruoti ir sudalyti sklypus, nustatyti planuojamos teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimą. Planavimo organizatoriai – Veronika Markovska, Janina Katkovska, Leokadija Voitechovskaja, UAB „Alren“, įm. k. 300096224, atstovaujama Ričardo Rusecko. Projekto rengėjas – UAB „RV architektų studija“, Pamėnkalnio g. 28-2, Vilnius. Informacija teikiama tel. 212 1634, 8 698 13 100. Parengto detaliojo plano ekspozicija – nuo 2013 m. vasario 25 d. iki 2013 m. kovo 19 d. Pilaitės seniūnijos patalpose, Vydūno g. 20, Vilniuje. Viešas aptarimas vyks 2013 m. kovo 19 d. 14 val. Pamėnkalnio g. 282. Planavimo pasiūlymai ir pastabos teikiami planavimo organizatoriui ir projekto rengėjui raštu ir telefonu iki viešo aptarimo dienos. Atmestų planavimo pasiūlymų pareiškėjai detaliojo plano sprendinius bei viešo svarstymo procedūras gali apskųsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (A.Juozapavičiaus g. 9) per mėnesį nuo pareiškėjams registruoto pranešimo įteikimo dienos.

1076907

Informuojame, kad adresu Debesijos g. 4, Sakiškių k., Bezdonių s., Vilniaus r. sav., SB DOBILAS, skl. kad. Nr. 4107/0903:159, ir adresu Tribilų k., Rukainių s., Vilniaus r. sav., skl. kad.

Nr. 4182/0600:299, atliekami sklypų kadastriniai matavimai pil. Josif Anusevič ir Viktor Purpurovič. Prašom gretimų sklypų savininkus nuo 2013 02 14 iki 2013 02 18 kreiptis į UAB Geo2, Buivydiškių g. 4-30, Vilnius, dėl ribų suderinimo. Tel. 8 686 17 539, (8 5) 242 6342, e. paštas sarunas.linka@gmail.com.

1077093

Informuojame, kad Dainavos k., Medininkų sen., Vilniaus r. sav., 2013 m. vasario 25 d. nuo 13 val. bus atliekami žemės sklypo, proj. Nr. 970, kadastriniai matavimai. Kviečiame gretimo žemės sklypo (kad. Nr. 4150/0500:133) turtinių teisių perėmėjus ir (arba) paveldėtojus atvykti ir dalyvauti paženklinant žemės sklypų bendrą ribą. Darbus vykdo matininkas Raimundas Stanislauskas. Tel. 8 687 99 775, e. paštas 1960raimundas@gmail.com.

1075520

955284

Technikos remonto vasario 14–20, 2013

Tel. 261 3653, 261 3655, 261 3659 skelbimai@vilniausdiena.lt Informuojame, kad įsakymu Nr. 48VĮ(14.48.2.)-234, 2013 m. sausio 30 d., yra patvirtintas žemės sklypo, kad. Nr. 4142/0500:250, esančio Juodalaukio k., Vilniaus r., kaimo plėtros žemėtvarkos projektas. Projekto organizatorius - Vitalijus Semionovas. Projekto rengėjas - UAB „PROJEKTITA“. Tel. 8 600 66 692.

1076920

Informuojame, kad įsakymu Nr. 48VĮ(14.48.2.)-235, 2013 m. sausio 30 d., yra patvirtintas žemės sklypo, kad. Nr. 4142/0500:245, esančio Juodalaukio k., Vilniaus r., kaimo plėtros žemėtvarkos projektas. Projekto organizatorius - Dmitrijus Semionovas. Projekto rengėjas - UAB „PROJEKTITA“. Tel. 8 600 66 692.

1076945

Informuojame, kad yra atliekami žemės sklypo, Nr. 4124/0300:0452, Zakariškių k., Dūkštų sen., kadastriniai matavimai. Suinteresuotus asmenis (kaimyninių sklypų savininkus) kviečiame atvykti į minėto sklypo ribų paženklinimą 2013 02 25 10 val. Informacija teikiama tel. 8 614 08 648, UAB „Geostatus“, Ateities g. 10, Vilnius. Tel. 8 614 08 648, e. paštas eg@geostatus.lt.

1075641

Pranešame, kad 2013 m. vasario 28 d. 10 val. SB ,,Valčiūnai’’, Centrinė g. Nr. 28, Valčiūnų kaime, Juodšilių seniūnijoje, Vilniaus rajone, bus atliekami žemės sklypui kad. Nr. 4167/0704:136 kadastriniai matavimai, savininkė Olga Aleksandrova. Prašom gretimo žemės (sodo) sklypo Nr. 135 savininką Avromenko nurodytu laiku atvykti į savo žemės sklypą dėl bendros žemės sklypų ribų suderinimo arba kreiptis individualią S.Bumblausko įmonė ,,Matininkas’’, Rinktinės g. 55-18, LT09207 Vilnius, tel. (8 5) 247 0382, e. paštas matininkas@konsolidacija.lt.

1077117

Pranešame, kad UAB „MJR group“ 2013 m. vasario 25 d. 10 val. atliks Anatolijaus Lanino sklypų, kad. Nr. 4132/0702:0285 ir 4132/0702:0292, esančių SB „Ąžuolas-2“, Kalilstiškių k., Maišiagalos sen., Vilniaus r. sav., kadastrinius matavimus. Kviečiame gretimo sklypo, kad. Nr. 4132/0702:291, paveldėtojus dalyvauti suderinant bendrą ribą. UAB „MJR group“ adresas Lvovo g. 89, LT-08104 Vilnius. Tel. 8 652 25 061, e. paštas info@mjrgroup.lt.

1075760

Pranešame, kad UAB „MJR“ 2013 m. vasario 26 d. 10 val. atliks Dangio ir Virgitos Latvėnų sklypo, kad. Nr. 4154/0103:0020, esančio SB „Lita“, Vaivorų g. 30, Migūnų k., Marijampolio sen., Vilniaus raj. sav., kadastrinius matavimus. Kviečiame gretimo sklypo, kad. Nr. 4154/0103:0021, savininką Gediminą Rašinską dalyvauti suderinant bendrą ribą. UAB „MJR“, Lvovo g. 89, LT-08104 Vilnius, tel. 8 622 22 917, e. paštas info@mjrgroup.lt.

1076783

Rengiamas žemės sklypo Vilniaus r., Sakiškių k., Miško g. 3, kad. Nr. 4107/0903:117, formavimo pertvarkymo projektas. Planavimo organizatorė - Viktorija Illsley. Projekto rengėja - UAB Geodezijos centras, Pašilaičių 17-38, Vilnius, tel. 8 673 92 494;

info@geocentras.lt. Gretimo skl., kad. Nr. 4107/0903:362, savininkus kviečiu susipažinti su projektu nuo 2013 02 14 iki 2013 03 04 UAB Geodezijos centras patalpose.

1075802

UAB „ECOFON“ AKCININKAMS! UAB „ECOFON“ (į. k. 224131750, buveinė Melioratorių g. 28A, Vilnius) direktoriaus iniciatyva ir sprendimu 2013 m. kovo 8 d. 17 val. bendrovės buveinėje, Lvovo g. 89A-2, Vilniuje, šaukiamas visuotinis neeilinis akcininkų susirinkimas. Akcininkai registruojami nuo 16 val.

Susirinkimo darbotvarkė: 1. UAB „ECOFON“ buveinės adreso keitimas; 2. UAB „ECOFON“ nekilnojamojo turto – pastato-serviso (unikalus Nr. 1099-3028-5016, esančio Vilniaus m. sav. Vilniaus m., Melioratorių g. 28A) pardavimas; 3. Įgaliojimų suteikimas. Sprendimų dėl bendrovės susirinkimo darbotvarkės klausimų projektus akcininkai gali gauti bendrovės buveinėje. Akcininkų teises ir pareigas nustato LR akcinių bendrovių įstatymas, kiti įstatymai, bendrovės įstatai.

SKUBIAI IR NEMOKAMAI IŠVEŽA nenaudojamą buitinę techniką – šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę techniką ir kitus elektronikos prietaisus. Tel. 8 641 99 000, www.kaunakiemis.lt.

951181

Visų kompiuterių ir televizorių taisymas Vilniuje, Žalgirio g. 131, tel. (8 5) 275 4665; www.pc-help.lt.

933624

Kelionių Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siuntinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8 687 58 503, +44 778 627 1449. Informacija – www.lietuvalondonas.com.

959526

Vežame keleivius į Vokietiją, Daniją, Olandiją. Tel. 8 699 01 428, e. paštas pervezimai. info@gmail.com.

1076836

Vilniaus apygardos teisme, Gedimino pr.

40/1, Vilnius, 2013 m. kovo 5 d. 11.30 val. viešame teismo posėdyje bus nagrinėjimas įmonės pabaigos klausimas UAB „BALTIJOS TURTO VYSTYMOSI GRUPĖ“ bankroto byloje Nr. 2-4090-345/2012. Kviečiame dalyvauti kreditorius.

1076676

laisvalaikis

Karščiausi pasiūlymai

Maloniai kviečiame vasario 16 d. 21 val. į merginų trio “BON AMI” koncertą !

Prancūziška muzika, šansonai, populiarios dainos, vynas Jūsų jaukiam šeštadienio vakarui.

Bilieto kaina 40 Lt asmeniui. Į kainą įskaičiuota: koncertas, taurė vyno su prancūzišku užkandžiu.

Daugiau informacijos www.vanagupe.lt 1070065

skelbimai

paslaugos

Kelionių

Kelionių organizatorius KELIONIŲ ORGANIZATORIUS

Karščiausi Kelionių A.Vienuolio g.p6

A.Vienuolio g. 6, LT-01104 Vilnius Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt

Kelionių organizatorius Norime Jus pakviesti į vėju, saule, smėliu

Nestandartinių baldų gamyba. Aukšta kokybė – žema kaina. www.guobosbaldai.lt. Tel. 8 656 69 099.

Viduržemio jūrosNiujorką? kruizas Ar svajojate aplankyti Kruizo trukmė: 5 naktys O galbūt, visada žavėjo Las Vegasas – IspanijaJus – Prancūzija – Italija Kaina nuo 1460 Lt asm. ir viešbučių rojus? šviesų, kazino, pasirodymų Artimųjų Rytų kruizas Pamatykite nuostabiąją Šiaurės Ameriką už Atėjo laikas TIKROMS ATOSTOGOMS! Kruizo trukmė: 7 naktys Arabų kainą.

Emyratai – Omanas ypatingą Kaina nuo 1500 Lt asm.

Užsisakykite skrydį iki gegužės 15 dienos,nuo ir Joninių kruizas Ryga–Stokholmas–Ryga Karibų kruizas trukmė: 7 naktys leiskitės kelionę 2012 10 110Kruizo Lt į nepamirštamą JAV – Bahamai-Mergelių salos-Turkų salos 01–2013 211960 Kviečiame Jus į trumpiausios Kaina 03 nuo Lt asm. nakties vaĮ kruizonuo kainą apgyvendiniNiujorkas 2226įskaičiuota: Lt karėlį! mas pasirinktos kategorijos kajutėje; pilVašingtonas Lt jūriniai Baltijos jūrojenuo bus2526 ir disko, ir linksmybės iki nas maitinimas; visi pervežimai; pramogos uosto mokesčiai.

Bostonas nuo laive, 2588 Lt ryto!

Kitos

ir druska kvepiančias keliones jūromis!

760904

parduoda nekilnojamąjį turtą Parduodamas dviejų kambarių butas Palangos centre, už bažnyčios, S.Nėries g. 1A. Tel. 8 603 62 096.

955765

Papildomai: skrydis iki išvykimo uosto ir atgal; ekskursijos; arbatpinigiai.

perKa Brangiai perkame mišką su žeme arba išsikirsti. Visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto.

Tel. 8 676 41 155.

Daugiau informacijos krantas.lt Kelionių organizatorius

929896

UAB „BEST COMPANY“ Varėnos r. perka: veršelius, galvijus, avis. Sumokame iš karto.

Mokame PVM. Tel. 8 613 70 805, 8 613 70 803, 8 601 71 558, (8 310) 48 323.

953105

Įvairūs Kita 2012 04 20 Vilniaus apygardos teismo nutartimi UAB „Joanos avialinijos“ iškelta bankroto byla (c. b. Nr. B2-3323-160/2012). Bankrutuojančios UAB „Joanos avialinijos“ administratoriumi paskirta UAB VERSLO VALDYMO IR RESTRUKTŪRIZACIJOS CENTRAS. Įgaliotas asmuo – V.Česonis, tel. 8 686 83 541. Prašom iki 2012 m. birželio 11 d. imtinai pateikti savo kreditorinius reikalavimus 2012 m. gegužės 2 dienai (bankroto bylos įsiteisėjimo dienai) kartu pridedant kreditorinius reikalavimus patvirtinančių dokumentų tinkamai įformintus nuorašus.

Taip pat prašom nurodyti, ar šių reikalavimų įvykdymas yra užtikrintas, nurodyti, kokiu būdu tai yra padaryta. Kreditorinį reikalavimą pateikti Savanorių pr. 262-105, LT-50204 Kaunas. Informacija tel./faks. (8 37) 229 886.

961016

INFORMACIJA APIE TERITORIJŲ PLANAVIMĄ. Parengtas žemės sklypo, esančio Lvovo g. 105A, Šnipiškių seniūnijoje, Vilniuje, sklypo kad. Nr. 0101/0032:986, bendras plotas 0,2419 ha, detalusis planas. Planavimo pagrindas: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2011 07 13 įsakymas Nr. AD30-1732, 2011 08 01 detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis Nr.

mas bus šauk Kita pačioje vietoje BIĮ pirmininkė „Kontrast jos da atsargas už didžiausią UAB „Nekilno neikadastriniu 35 730 Lt ka 2012 m. birže Sudervės sen kuose skl.

Nr.bankro 148 (s Legale“,gretim Ukm prašom giau po Nr.informac 147 sav 51 518. val. atvykti pr dalyvauti žen Vladislavos vo Sovinskio sS jų dėmesiui. sisiekti su da adresu Vilnia vič, Žalgirio g. nų k.,e. SB „Ek 348, paštas 4167/1002:00 Kviečiame d UAB „Baltijos kmenų g.13, V

Karščiausi Kelionių pas

Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siuntinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8

952525

1077027

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1124 pradedamas rengti žemės sklypo Linksmoji g. 47, Vilniaus m., planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui.

Planavimo tikslas – suformuoti naudojamą valstybinės žemės sklypą esamiems statiniams eksploatuoti. Planavimo organizatoriai – Olga Novicka, Pavelas Novickis, Lietuvos Respublika. Specialiojo plano rengėjas - UAB „Geodeziniai matavimai“, Vytauto g.

19, Trakai, Tel. (8 5) 285 1183, geodeziniai_ matavimai@yahoo.com. Planavimo pasiūlymų pateikimo tvarka: pareikšti savo pasiūlymus galite savivaldybės administracijai iki 2013 02 28. Su specialiuoju planu galima susipažinti plano rengėjo patalpose, Vytauto g.19, Trakai, darbo dienomis 8–17 val. (pietų pertrauka 12-13 val.), tel. (8 5) 285 1183, faks. (8 5) 285 1183.

960590 37 721.

975626 INFORMACIJA APIE TERITORIJŲ PLANAVIMĄ.

Pranešame apie kartojamą visuomenės inforĮvairūs mavimo procedūrą dėl parengto žemės sklypo Dobrovolės k. (5,1100 ha, sklypo Nr. Įmonei reikalingi aukštalipiai.

Tel. 8kad.

650 91 29 0101/0164:31), Panerių seniūnijoje, Vilniuje, 253, 8 699 98 086.

973725 detaliojo plano. Planavimo pagrindas – 2012 m. balandžio 12 d. Detaliojo teritorijų planavimoTransportas, organizatoriaus teisiųlogistika ir pareigų perdavimo sutartis Nr. 042042. Planavimo tikslas – Konditerijos darbąbendrojo Vilniaus pakeisti žemėsįmonė tikslinępriims paskirtįį pagal regione vairuotoją-ekspeditorių, plano sprendinius, padalyti sklypą,vadybininnustatyti ką-ekspeditorių ir prekybos agentą. teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimą.Tel.De-8 611 Karščiausi 45 plano 000. organizatorius – UAB „4Real“, taliojo 976056 A.Goštauto g. 5-79, Vilnius, tel. 8 698 20 198. kelionių Projekto rengėjas – UAB „RV architektų studija“,pasiūlymai Pamėnkalnio g. 28-2, Vilnius. Pareng-

KELIONĖS AUTOBUSU KELIONIŲ ORGANIZATORIUS KELIONĖS AUTOBUSU Alyvų žydėjimo Duobelėje,g.,Latvijoje Pamėnkalniošventė g. 5/K.Griniaus Vilnius Čekijos pilys–Čekijos rojus–Praha 577 Lt Tel. 8-5– 95 262Lt7777, mob.

8 616 16– 777 (05.26.) info@svite.lt, www.svite.lt, www.lek.lt Didingoji Italija ir Kaprio sala – 1747 Muziejų naktis Varšuvoje (05.19/20) Lt– 175 Lt Ryga–Saremos sala–Talinas – 377–Lt577 Lt AUTOBUSU Čekijos rojus–Praha Gėliųpilys–Čekijos paradas Olandijoje 04 16–21 – 1280 Šiaurės Italija su poilsiu prie 1180 Lt gamtos stebuklai –Adrijos Šveicarijos 1397 Ltjūros po Lietuvą – nuo 65 nuoKelionės 1197 Lt kolektyvams Ryga–Saremos sala–Talinas – 377 Lt Lt/asm.

KroatijaItalija nuo 990 Lt pažintinė) nuo 1290 Lt Šiaurės (poilsinė LĖKTUVU Praha-Viena-Budapeštas nuo 627 Lt Kroatija nuoRomoje 990 Lt 03 30–04 Velykos 02 – 1395 Lt LĖKTUVU IŠ VILNIAUS: nuo 619 Lt Aviabilietai Praha–Viena–Budapeštas FINNAIR akcija: nuo 822 Lt Ispanija, EuropaKosta – nuoBrava 645 Lt Azija– –904 nuoLt(poilsinės) 1648 Lt IŠMalta VARŠUVOS Amerika – nuo 1746 Lt Graikija, Cgalkidikėnuo –www.lek.lt 979 Egiptas, 935LtLt Pirkti Hurgada internetu: Ispanija, Kosta Dorada – 999 Lt Bulgarija nuo 850 Lt Keltai Ispanija, Lietuvos šventė BalŠri Lanka Alikantė nuoNepriklausomybės 3500– 1108 Lt tijos jūroje su –šauniomis pramogomis – Graikija, Kos sala 1128 Lt Kreta nuo 1170 Lt nuo 105 Lt Konferencijos kiti Ltjūsų kompanijos renTurkija, Antalija Tunisas nuo 770 –Ltir1185 giniai Baltijos jūroje!

Bulgarija, Burgas – 1199 Lt KRUIZAI Rijeka(pažintinės – 1279 Lt poilsinės) IŠKroatija, VARŠUVOS 9 dienų kruizas. Kanarų salos iš BarseloTurkija, Marmaris 1289Spirit“) Kruizas Nilu nuo 2038 LtLt – nuo 1795 Lt/ nos („Norwegian asm. (skrydis įskaičiuotas) Bulgarija, Burgas – 1199 LtnuoKaribai Izraelis–Jordanija–Egiptas 2423 Lt – nuo 7 dienų kruizas. Vakarų 3550 Lt/asm. (skrydis įskaičiuotas) Portugalija, Lt Marokas nuoAlgarvė 2634 Lt– 1899 Kuba nuo IŠ 5853 Lt LĖKTUVU VARŠUVOS (poilsinės) VIZOS Į Rusiją – nuonuo 260995 Lt, LtBaltarusiją – nuo Egiptas, Hurgada 85 Lt IŠBulgarija RYGOS: – 995 Lt Tailandą, Kiniją... Įvažiavimo leidimai į JAV, Australiją.

Tailandas (pažintinė – nuo 5218 Lt Turkija – 1078 Lt poilsinė) ŠriPAŽINTINĖS Lanka – 3500 Lt kelionės autobusu: Serengečio IŠKreta VILNIAUS: – 1170 Lt Ltparkas–Brėmenas–Heidės parkas – 640 Egiptas, Eurodisneilendas–Heidės Tunisas –Hurgada 770 Lt nuo 869 Lt parkas – 1190 Lt Juodkalnija–Bosnija ir Lt Hercegovina–KroaIspanija, Maljorka – 1499(pažintinės LĖKTUVU IŠ VARŠUVOS tija–Serbija–Albanija – 1148 Lt – poilŠiaurės Italija (pažintinė-poilsinė) – 1360 Lt Turkija, sinės) Antalija – 889 Lt Kroatija – 918 Lt Kruizas nuo 1440 Lt PietųNilu Prancūzija ir Italijos Rivjera – 1431 Lt Paryžius–Amsterdamas–Liuksemburgas – Izraelis – Egiptas nuo 1678 Lt 1097 Lt Praha–Viena–Budapeštas – 544 Lt Marokas – 2634 Lt Kuba – 5853 Lt POILSIS lėktuvu iš Vilniaus Ispanija, Kosta Brava, Kosta Dorada – nuo STOVYKLOS LIETUVOJE 1279 Lt Pasaka nuo 550 Lt Graikija, Kreta – 1159 Lt Kos 1089 Lt TopGraikija, Fun 540Antalija Lt sala––1249 Turkija, Lt Bulgarija, Varna – 999 Lt Raganė 550 Lt Turkija, Marmaris 1029 Lt Energetikas 600Algarvė Lt Portugalija, – 2069 Lt Pirkti internetu: Laimingas žmogus www.kelioniupasiulymai.lt – tai aš! 600 Lt Trimitas Lt POISIS520 lėktuvu iš Varšuvos Egiptas, Hurgada – nuo 1237 Lt Šarm El Šeichas – 1314 Lt Portugalija – 1633 Lt Šri Lanka – 5072 Lt

SLIDINĖJIMAS lėktuvu Bulgarija (Bansko) nuo 1194 Lt Andora – 1290 Lt Italija, Šveicarija ir Prancūzija (Aostos slėnis) – 1550 Lt Italija (Vialattea) – 1650 Lt autobusu Prancūzija (Trys Slėniai) – 1241 Lt Italija (Sela Ronda, Kronplazas, Isako slėnis) – 1490 Lt Austrija, Šveicarija, Prancūzija – 1490 Lt Slovakija (Žemieji Tatrai) – 590 Lt Ukraina (Bukovelis) 7 d. – 720 Lt

Tel. (8 5) 231 3314 vilnius@vilnius www.krantas.lt A.Vienuolio g Tel.Vegasas (8 5) 231nu 33 Las vilnius@vilni Torontas nuo 2 Monrealis nuo Hiustonas nuo Vasaros kruiza Kalgaris nuo nuo 125 Lt 34 Pamirškite ka Kaina pateikta laiduokite laiv kesčiais.

Mėgaukitės s Rezervacijos m pildomai.

Kruizo kaina p Vietų skaičius Daugiau inforr

Pamėnkalnio g.

Tel 8-5 262 7777, info@svite.lt, w

Graikija, Kreta Mažieji Lauky Bulgarija, Varn Holivudo aka Portugalija, Al Mes jėga 450 Žaidimų gala STOVYKLOS LIE Apači indėnai Pasaka nuo 55 Avataro–nuoty Raganė 550 Mes šampinjo Laimingas žmo Aplink Top Fun pasaul 640 Lt Mano pasaul Kitas varianta STOVYKLOS UŽ Dodi kalbos 550 Lt s Anglų STOVYKLOS169 U Bulgarijoje Stovykla Ukra Kroatijoje 2149 60 Lt dienai Kryme „Saliu AVIABILIETAI* Baku nuo 1050 Bulgarijoje 16 *kainos į abi214 p Kroatijoje Juodkalnijoje KELTŲ AnglųBILIETAI kalbos Ryga–Stokholm AVIABILIETAI* Talinas–Helsin Delis nuo 187 Talinas–Stokho Tokijas – 2229 Ventspilis–Nyn Seulas – 230 Klaipėda–Karls Singapūras – Klaipėda–Kylis Bankokas – 2 Klaipėda–Zasn Puketas – 261 Turku–Alando *kainos į abi KELTAI VIZOS Joninės Baltij Į Rusiją nuo nuo 105 Lt 26 Ryga–Stokho Talinas–Helsi Talinas–Stokh Ventspilis–Ny Klaipėda–Kar Klaipėda–Kyli Klaipėda–Zas Turku–Alando VIZOS Į Rusiją nuo 2 Baltarusiją nu

30

skelbimai

vasario 14â&#x20AC;&#x201C;20, 2013

31

vasario 14–20, 2013

įvairenybės my­li­mo­jo te­le­foną ­ tik­ri­na net 40 pro­c. mo­terų

ato­sto­gos ­ Be vyrų

Apk­lau­sus 500 Lie­tu­vos mo­terų nuo 18 iki 40 metų paaiškė­jo, kad be­veik 40 pro­c. ret­kar­čiais slap­čia žvilg­ te­li į sa­vo my­li­mo­jo te­le­foną.

No­ras ras­ti neiš­ti­ki­mybės įro­dymų, sa­vi­nin­kiš­ku­mas ir mo­te­riš­kas smal­su­mas ska­ti­na jas ret­kar­čiais už­suk­ti ten, kur pra­si­de­da pri­va­tu­mo ri­bos.

Tie­sa, ki­ta da­lis – 20 pro­c. – dai­lio­sios ly­ties at­sto­vių, da­ly­va­vu­sių „Sam­sung“ ap­klau­so­je, sa­ko griežtą „ne“ to­kiam pri­va­tu­mo pa­žei­di­mui ir ma­no, kad no­sį kai­šio­ti į as­me­ninę erdvę yra ne­leis­ti­na.

Pag­rin­di­ne prie­žas­ti­mi, dėl ku­rios į to­limą ke­lionę į Ry­ tus mo­te­ris leid­žia­si vie­na, „Voya­ge-Voya­ge“ atstovai lai­ ko norą pailsė­ti ir ati­trūkti ne tik nuo darbų, bet ir nuo vi­ sų pa­žįstamų žmo­nių. Vie­nos į Ry­tus daž­niau­siai leid­žia­si 45–60 metų mo­te­rys, ku­rios jau yra iš­mai­šiu­sios Eu­ropą. „Pas­tebė­jo­me, kad kiek­vie­no­je 15 žmo­nių grupė­je į In­diją būna maž­daug trys ar ke­tu­rios mo­te­rys, ku­rios ke­liau­ja vi­siš­kai vie­nos. Ki­tos į In­diją ke­liau­jan­čios mo­te­rys pa­si­ ren­ka vyk­ti su drau­ge. Tai­gi ne­re­tai pa­si­tai­ko, kad grupė­ je ke­liau­ja vos vie­nas vy­ras“, – sakė agentūros vadovė.

Po­žiū­ris: ro­man­tinė meilė žlug­do Vi­suo­menė­je idea­ li­zuo­ta ro­man­tiš­kos meilės sąvo­ka yra did­žiau­sias il­ga­lai­ kių san­ty­kių prie­ šas, kaip tvir­ti­na bri­ tų ra­šy­to­jas ir žur­ na­lis­tas Mar­kas Ver­ no­nas.

Apie ro­man­tišką ar­ba ro­man­tinę meilę pla­čiai kal­ba­ma, ji aukš­ti­na­ ma kaip tik­ro­ji meilės viršūnė.

Britų po­rta­las bbc.co.uk Šv. Va­ len­ti­no die­nos pro­ga išs­paus­di­no ne­tikėtą knygų apie san­ty­kius bei fi­lo­so­fiją ir kny­gos „Meilė: vi­sa tai svar­bu“ au­to­riaus M.Ver­no­no ra­ šinį, ku­ris nu­vai­ni­kuo­ja pla­čiai pa­ pli­tusį po­žiūrį į meilę. Pa­tei­kia­me jo išt­rau­kas.

Būti vie­nam? Nesą­monė!

Vi­suo­menė­je įpras­ta pa­teik­ti ro­ man­tiš­kus jaus­mus kaip jausmų vir­ šūnę, ku­rios ne­pa­tyręs ne­ga­li jaus­tis gy­venąs. Vi­so to ženklų yra vi­sur ir ne tik per Šv. Va­len­ti­no dieną.

Už­ten­ka pa­žiūrė­ti, koks yra ves­ tu­vių iš­laidų vi­dur­kis. Jung­tinė­je Ka­ra­lystė­je jis sie­kia 20 tūkst. sva­ rų ster­lingų. Va­di­na­si, po­ros tie­ sio­giai su­sie­ja ro­man­ti­kos ir pi­ nigų ver­ty­bes.

Ar­ba pa­žiūrė­ki­te, koks ki­nas. Ro­ man­tinės ko­me­di­jos, ku­rių per­so­ na­žai fil­mo pa­bai­go­je puo­la vie­nas ki­tam į glėbį, pel­no did­žiulį po­pu­ lia­rumą ir su­krau­na tur­tus jų kū­ rėjams.

Tei­gia­ma, kad meilė ak­la, nors tiks­liau būtų sa­ky­ti, kad mes esa­ me apa­kin­ti ro­man­tiš­kos mei­ lės hi­per­ver­si­jos, dėl ku­rios dūžta daug gy­ve­nimų.

Ma­nau, šis ro­man­tiš­kas mi­ tas yra pra­gaiš­tin­giau­sias šių lai­ kų da­ly­kas. Šis mi­tas grįstas tikė­ ji­mu, kad kur nors yra žmo­gus, su ku­riuo gy­ve­ni­mas bus iš­baig­tas ar­ ba be ku­rio gy­ve­ni­mas bus tik pu­ siau gy­ve­ni­mas.

Vie­nu pa­grin­di­nių šiuo­lai­ki­ nio gy­ve­ni­mo sie­kių yra tapęs no­ ras ras­ti tokį žmogų, jį įsi­mylė­ti ir užuot bu­vus dviem žmonė­mis tap­ti vie­nu. Ne­leng­va įro­dy­ti, bet, ma­ nau, toks ro­man­ti­kos su­vo­ki­mas da­ro spau­dimą po­roms, kad my­ li­mie­ji tu­ri pa­ten­kin­ti vie­nas ki­to lūkes­čius, vie­nas kitą pa­pil­dy­ti, o

Realybė: svaigstantys dėl romantiškos meilės retai sulaukia laimin­

gos senatvės dviese.

tai dau­giau po­rų išs­ki­ria, ne­gu su­ jun­gia.

Tai griau­na vi­suo­menę, nes toks su­vo­ki­mas idea­li­zuo­ja meilę ir ne­ pa­de­da su­pras­ti, kad meilė su­ku­ ria­ma, o ne ran­da­ma. Meilė su­ku­ ria­ma per pa­ki­li­mus ir nuo­smu­kius būnant su tuo, ku­ris tu­ri to­kių pat trūkumų kaip ir jūs. Įsi­my­li­me meilę – ne žmogų ša­lia

Mi­to apie ro­man­tišką meilę jėgą ga­li­ma pa­ma­ty­ti ir iš to, kad daug žmo­nių sa­ko ne­ti­kin­tys mei­le. Jie tei­gia, kad ro­man­tiš­ki meilės siu­ že­tai būdin­gi pa­sa­koms ir ro­man­ tiš­kiems fil­mams, bet ne rea­liam gy­ve­ni­mui. Tad žmonės ne­ži­no, kas yra meilė, ir vėl ei­na at­sa­ky­mo ieš­ko­ti ki­ne, in­ter­ne­te. Be­je, vie­nas po­pu­lia­riau­sių klau­simų „Goog­le“ – kas yra meilė.

M.Ver­no­nas pa­ste­bi, kad ant­ro­ji san­tuo­ka daž­niau­siai ne­nutrūks­ta kaip kad pir­mo­ji, nes žmonės liau­ na­si tikė­ti ro­man­tinės meilės mi­tu.

Ty­ri­mais nu­sta­ty­ta, kad lai­min­ gus il­ga­lai­kius san­ty­kius le­mia trys veiks­niai – po­ros pa­na­šu­mas, vi­ suo­me­ninė pa­ra­ma ir fi­nan­si­nis sta­bi­lu­mas.

Ro­man­ti­ka tik api­blau­sia akis, o san­ty­kiai žlun­ga, kai meilė ne­

„Shutterstock“ nuotr.

pa­tei­s i­n a lūkes­č ių. Ro­m an­t inė meilė, kaip aukš­čiau­sių po­jūčių lūkes­tis, nu­stu­mia į šoną faktą, kad meilė nu­kreip­ta į ki­tus. O mi­ tas apie ro­man­tinę meilę pa­ska­ti­ na mus įsi­mylė­ti pa­čią meilę, o ne kitą žmogų.

Fi­lo­so­fas Si­mo­nas May tei­gia, kad nors Va­ka­ruo­se dau­ge­lis žmo­ nių ne­be­ti­ki Die­vo, jie vis dar ti­ki be­sąly­giš­ka mei­le, ku­rią jiems Die­ vas yra pa­ruošęs. Tad sa­vo meilės ob­jek­tus mes da­ro­me die­vais ir, ži­ no­ma, jie mus nu­vi­lia. O ta­da mei­ lė pa­virs­ta nea­py­kan­ta.

Daž­nai ma­no­ma, kad ro­man­tiš­ kai įsi­mylė­ti reiš­kia turė­ti kitą ar­ ba būti tu­ri­mam ki­to. O tai ne­ga­li truk­ti il­gai, nes turė­ji­mas gniuž­do gy­vy­bin­gumą.

Lai­ky­da­mie­si ro­man­tiš­kos mei­ lės mi­to ri­zi­kuo­ja­te pra­dėti ma­ny­ ti, kad jūsų meilė mirė, kai ne­be­ jau­si­te stip­rių jausmų, to­kių ko­kie jie bu­vo pra­džio­je. Taip ga­li nu­tik­ti, jei­gu meilę ma­tuo­si­te pa­gal jausmų in­ten­sy­vumą.

Tik­ro­ji meilė yra gebė­ji­mas bū­ ti su ki­tu žmo­gu­mi ir būti lais­vam.

Tai tei­kia daug su­bti­lių pra­na­šumų – įsi­pa­rei­go­jimą, dos­numą, sąži­ nin­gumą ir at­vi­rumą.

Pa­rengė Zi­ta Voi­tiu­le­vi­čiutė

Orai

Vėjas 1–3 m/s

penktadienį –4

Artimiausiomis dienomis kritulių nenumatoma, naktimis pašals. Šiandien dieną oro temperatūra sieks nuo 0 iki 1 laipsnio šilumos, kritulių nenumatoma. Penktadienio naktį šals iki 10 laipsnių šalčio, kritulių taip pat neturėtų būti. Penktadienio dieną oro temperatūra svyruos tarp 1 ir 3 laipsnių šalčio, bus debesuota su pragiedruliais.

7-oji metų savaitė.

Saulė Vandenio ženkle.

Savaitgalio orai

–3

Telšiai

–1

Naktis

Šiauliai

0

Klaipėda

–2

Panevėžys

–1

4

–3

–4

Šeštadienį –1

Naktis

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +10 Berlynas +2 Brazilija +31 Briuselis +1 Dublinas +9 Kairas +25 Keiptaunas +21 Kopenhaga –+1

Vėjas (m/s)

Utena Tauragė

Diena

Londonas +10 Madridas +15 Maskva –3 Minskas –3 Niujorkas +9 Oslas 0 Paryžius +6 Pekinas +5

–3

–1

Vėjas (m/s)

–1

5

Vilnius

–3

Praha –1 Ryga +2 Roma +11 Sidnėjus +24 Talinas 0 Tel Avivas +22 Tokijas +9 Varšuva +3

Diena

Marijampolė

–3

SEkmadienį

Alytus

Naktis

Diena

–3

Vėjas (m/s)

–2

3

Kalendorius Ketvirtadienis, vasario 14 d.

šeštadienis, Vasario 16 d.

penktadienis, Vasario 15 D.

Teka 7.43 Leidžiasi 17.24

Teka 7.40 Leidžiasi 17.26

Teka 7.38 Leidžiasi 17.28

Teka 7.36 Leidžiasi 17.31

Mėnulis Jaunatis

Mėnulis Jaunatis

Mėnulis Jaunatis

Mėnulis Priešpilnis

VARDAI: Lijana, Lilė, Valentina, Valentinas, Valius

VARDAI: Girdmanta, Girdutė, Girdenė, Jotautas, Jovita

VARDAI: Julijona, Julijonas, Ulė, Vytis

Šv. Valentinas Įsimylėjėlių diena 1779 m. nužudytas britų keliautojas, atradėjas kapitonas Jamesas Cookas.

1811 m. gimė Ferdinandas Nesselmannas, vokiečių filologas, lietuvių literatūros draugijos veikėjas.

1907 m. gimė poetas Bernardas Brazdžionis.

1944 m. gimė britų kino režisierius Alanas Parkeris.

1973 m. gimė Tyusas Edney, buvęs JAV krepšininkas, žaidęs Kauno „Žalgiryje“.

1978 m. gimė krepšininkas Darius Songaila.

1989 m. mirė JAV ornitologas James’as Bondas, jo vardu Ianas Flemingas pavadino savo romano personažą.

1386 m. Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Jogaila pasikrikštijo Krokuvoje. Jis gavo Vladislovo vardą.

1564 m. gimė italų astronomas Galilėjo Galilėjus.

Jis sukonstravo pirmąjį teleskopą.

1857 m. mirė rusų kompozitorius Michailas Glinka.

1892 m. gimė Kazys Bizauskas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, diplomatas, teisininkas, literatas, visuomenės veikėjas, vienas Lietuvos banko steigėjų.

1930 m. gimė poetas, literatūros kritikas, vertėjas Algimantas Baltakis.

1951 m. gimė britų aktorė Jane Seymour.

Lietuvos valstybės atkūrimo diena 1801 m. gimė kunigas ir pedagogas, blaivybės sąjūdžio Lietuvoje pradininkas Motiejus Valančius.

1918 m. Lietuvos Taryba Vilniuje vienbalsiai priėmė nutarimą dėl nepriklausomos Lietuvos atkūrimo.

1927 m. mirė lietuvių tautos patriarchas, pirmasis laikraščio „Aušra“ redaktorius, Nepriklausomybės Akto signataras, visuomebės veikėjas, gydytojas Jonas Basanavičius.

1943 m. gimė rašytoja Bitė Vilimaitė.

1970 m. gimė mados dizainerė Julija Janus.

2011 m. mirė poetas Justinas Marcinkevičius.

4 2

3

7

7

6

1

9

9

6

7

2

5

4

1

6

5

7

1

7

8

4

1

9

5

7

6

3

2 7 9

karštOJI linija: 212 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius.

Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt „Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

4

6 1

2022

„Diena Media News“ L.e.p. vyriausiasis redaktorius Alvydas Staniulis „Vilniaus dienos“ vyriausioji redaktorė Margarita Narvydaitė – 219 1386 „VILNIAUS DIENOS“ VYRIAUSIOSIOS REDAKTORĖS PAVADUOTOJAS Ignas Jačauskas – 219 1372

7 5

4

9

4 8

9

6

2

Teka 7.29 Leidžiasi 17.37

Mėnulis Priešpilnis

Mėnulis Priešpilnis VARDAI: Aida, Aidas, Eitvaldas, Eitvydas, Leonas, Leonija, Leontas, Levas

1473 m. gimė lenkų astronomas, matematikas ir ekonomistas Mikalojus Kopernikas, jis paskelbė, kad Žemė sukasi apie savo ašį ir kad ji nėra visatos centras.

1821 m. gimė Augustas Schleicheris, vokiečių kalbininkas, pirmosios mokslinės lietuvių kalbos gramatikos leidėjas.

1952 m. mirė norvegų rašytojas, Nobelio literatūros premijos laureatas Knutas Hamsunas.

1963 m. gimė dainininkas ir dainų kūrėjas Seal.

1966 m. gimė poetas, eseistas, dramaturgas, prozininkas Gintaras Grajauskas.

1967 m. gimė Puerto Riko aktorius Benicio del Toro.

1980 m. mirė grupės „AC/ DC“ narys Bonas Scottas.

1916 m. gimė kompozitorius Julius Juzeliūnas.

1953 m. mirė filosofas, rašytojas, kultūros veikėjas Vilhelmas Storostas-Vydūnas.

1963 m. gimė NBA krepšininkas Charlesas Barkley.

1966 m. gimė supermodelis Cindy Crawford.

1967 m. gimė amerikiečių grupės „Nirvana“ lyderis Kurtas Cobainas.

1967 m. gimė amerikiečių aktorius Andrew Shue.

1975 m. gimė ilgų nuotolių ėjikė Kristina Saltanovič.

1988 m. Barbadose gimė dainininkė Rihanna.

2008 m. mirė estrados žvaigždė Janina Miščiukaitė.

5

9

6

7

3

4

8

2

1

4

8

7

3

2

6

5

9

1

7

1

2

8

5

9

4

6

3

6

5

1

9

4

7

8

3

2

8

4

3

1

2

6

9

5

7

2

3

9

5

8

1

4

7

6

4

8

5

2

6

7

1

3

9

3

1

2

7

9

4

6

8

5

9

2

1

5

8

3

7

4

6

5

9

4

6

1

8

3

2

7

6

3

7

9

4

1

5

8

2

8

7

6

2

5

3

9

1

4

1

5

8

6

9

2

3

7

4

1

2

8

4

6

9

7

5

3

3

6

9

4

7

5

2

1

8

7

6

5

8

3

2

1

4

9

2

7

4

3

1

8

6

9

5

9

4

3

1

7

5

2

6

8

Užsuk į diena.lt/konkursai ir išbandyk savo laimę įvairiuose žaidimuose.

1 8

9

reklamos skyrius: 261

6

2

3

Teka 7.32 Leidžiasi 17.35

Praėjusios savaitės sudoku atsakymai

7 8

trečiadienis, Vasario 20 d.

VARDAI: Konradas, Nida, Šarūnas

1546 m. mirė reformatorių lyderis Martinas Lutheris.

1564 m. mirė italų dailininkas, skulptorius ir architektas Michelangelo.

1780 m. mirė lietuvių grožinės literatūros pradininkas Kristijonas Donelaitis.

1932 m. Čekoslovakijoje gimė kino režisierius Milošas Formanas.

1933 m. gimė Yoko Ono, japonų kilmės menininkė ir muzikė.

1954 m. gimė amerikiečių aktorius Johnas Travolta.

1981 m. gimė Rusijos krepšininkas Andrejus Kirilenka.

1983 m. gimė dainininkas Merūnas Vitulskis.

2006 m. mirė Saulius Mykolaitis, aktorius, režisierius, dainų autorius.

9

3 4

sunkus sudoku

2

3

VARDAI: Bernoldas, Gendrė, Gendrys, Simeonas

3

4

2

Mėnulis Priešpilnis

1673 m. mirė prancūzų dramaturgas Moliere’as.

1952 m. gimė režisierius Gytis Padegimas.

1952 m. gimė poetas ir rašytojas Vladas Braziūnas.

1963 m. gimė buvęs amerikiečių krepšininkas Michaelas Jordanas.

1981 m. gimė amerikiečių aktorius Josephas Gordonas-Levittas.

1981 m. gimė amerikiečių modelis, aktorė, dainininkė Paris Hilton.

2004 m. mirė literatūros tyrinėtojas, profesorius Vytautas Kubilius.

2007 m. mirė prozininkė, eseistė, dramaturgė, dailininkė Jurga Ivanauskaitė.

1

antradienis, vasario 19 d.

Teka 7.34 Leidžiasi 17.33

VARDAI: Donalda, Donaldas, Donata, Donatas, Vaišvilas, Vaišvilė

5 8 lengvas sudoku

8

pirmadienis, Vasario 18 D.

sekmadienis, vasario 17 d.

3 3654

MIESTAS: Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Jonas Varnas – 219 1385 Andrejus Žukovskis – 219 1391 LIETUVA: Justinas Argustas – 219 1381 EKONOMIKA: Gintarė Micevičiūtė – 219 1374

Platinimo tarnyba: 261

1688

PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387 SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Balys Šmigelskas – 219 1383 GYVENIMAS: Laima Žemulienė – 219 1374

Prenumeratos skyrius: 261

TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFĖ Margarita Vorobjovaitė – 219 1384

Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Ženklu

PR

1688

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 4000.

Buhalterija: (8

46) 397 767

rinkodaros skyrius: 261 3000 REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS:

261 3656, 279 1370, 261 3659,

faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS: 261 3653 PRENUMERATOS SKYRIUS: 261 1688 PLATINIMO TARNYBA: 261 1688