2013-02-15 Klaipeda

PIRMAS miesto dienraštis

Vasario 16 d., šeštadienį, laikraštis neišeis.

Kitas dienraščio numeris – vasario 18 d. – pirmadienį.

PENKTADIENIS, VASARIO 15, 2013

KAUKĖS“ IR TV HEROJAI „X„MUFAKZIKINĖS TORIAUS“ IŠRINKTIEJI

38 (19 641)

TELEVIZIJ PROGRAMOOS

vasario 16– S 22 d.

2013 m. Nr. 7

www.kl.lt

VPT va­do­vui Ž.Plyt­ni­kui – ne­ma­lo­nu­mai dėl įsi­lau­žė­lių.

Lietuva 7p.

Ark­lie­nos skan­da­las: bri­tams – šo­kas, ka­za­chams – juo­kas.

Pasaulis 10p.

Šiandien

TV

TAIKIKLYJE

APDOVANOTI ŽIŪROVŲ MEILE DEBIUTAS

LNK „dvira ninkas“ – žmogžudystičių tyrėjas

programa

Is­to­ri­nis ak­tas. Ver­si­jos Svar­biau­sias Lie­tu­ vos ne­prik­lau­so­my­ bės do­ku­men­tas – Va­sa­rio 16-osios ak­ tas – tar­si lie­tu­viš­ka­ sis Gra­lis, ku­ris ieš­ ko­mas jau il­giau nei pu­sę am­žiaus.

Klai­pė­dos uni­ver­si­ te­to pro­fe­so­rius Sta­ sys Vai­te­kū­nas spė­ ja už­čiuo­pęs ga­li­ mos šio ak­to rank­ raš­čio bu­vi­mo vie­ tos gi­jas.

Mies­to ūkio de­par­ta­men­to di­rek­to­rius Liud­vi­kas Dū­da pa­tvir­ti­no gir­dė­jęs, jog nee­fek­ty­viau­siai ši­lu­mą var­to­jan­čių na­mų re­no­va­ci­ja bus pri­vers­ti­nė.

N.Pu­tei­kis – ke­lių ere­lis Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Sei­mo na­rys Nag­lis Pu­tei­kis uos­ta­ mies­ty­je jau ant­rą kar­tą įkliu­vo pa­ rei­gū­nams, nes per mies­tą lė­kė ge­ ro­kai vir­šy­da­mas leis­ti­ną grei­tį.

a.dykoviene@kl.lt

Nau­ja ver­si­ja

4

„Vie­šo­jo­je erd­vė­je sklan­do to­kios prie­var­ti­nės de­ta­lės.“

2p.

As­ta Dy­ko­vie­nė

Pro­fe­so­rius S.Vai­te­kū­nas iš­lei­do dvi mo­nog­ra­fi­jas apie 1918 m. va­ sa­rio 16-osios ak­to sig­na­ta­rus iš Že­mai­ti­jos – Jus­ti­ną Stau­gai­tį ir Sta­nis­lo­vą Na­ru­ta­vi­čių.

Ra­šant apie šias as­me­ny­bes, neiš­ven­gia­mai iš­ki­lo ir pa­ties Nep­r ik­l au­so­my­b ės ak­to su­kū­ri­mo klau­si­mas.

Kaina 1,60 Lt

Tiražas 34 470

Paieš­kos: Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to pro­fe­so­rius S.Vai­te­kū­nas vi­lia­si už­čiuo­pęs tai, ku­ris sig­na­ta­ras pa­ren­gė is­

to­ri­nį Va­sa­rio 16-osios ak­to rank­raš­tį.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Va­kar sei­mū­nas tu­rė­jo ap­si­lan­ky­ti Klai­pė­dos ke­lių po­li­ci­jos biu­re, bet į jį neat­va­žia­vo.

Pa­rei­gū­nams jis te­le­fo­nu paaiš­ ki­no, kad yra iš­vy­kęs, ta­čiau kal­tę dėl pa­da­ry­to Ke­lių eis­mo tai­syk­lių pa­žei­di­mo pri­pa­ži­no.

N.Pu­tei­kis sa­vo au­to­mo­bi­liu „VW Pas­sat“ grei­tį vir­ši­jo sau­ sio 27 die­ną Mi­ni­jos gat­vė­je, prieš san­kry­žą su Le­li­jų gat­ve.

Sta­cio­na­rus ma­tuok­lis už­fik­sa­ vo, kad par­la­men­ta­ras lė­kė 84 ki­ lo­met­rų per va­lan­dą grei­čiu, kai leis­ti­nas grei­tis to­je vie­to­je yra 50 km/h. „La­bai sku­bė­jau į Po­li­ti­nių ka­li­ nių ir trem­ti­nių są­jun­gos su­si­rin­ki­ mą. At­va­žia­vau iš Vil­niaus ir tik­rai grei­čiau nei leis­ti­na va­ žia­vau Mi­ni­jos gat­ve.

8

2

PENKTADIENIS, VASARIO 15, 2013

miestas

„Kiau­ri“ na­mai rung­sis dėl re­no­va­ci­jos Klai­pė­dos sa­vi­val­ dy­bė ne sa­vo no­ru vos ne­pra­žiop­so­jo pro­gos dau­gia­bu­čių na­mų, ku­rių gy­ven­ to­jai bran­giau­siai mo­ka už šil­dy­mą, re­no­va­ci­jai gau­ti ne­ma­žą vals­ty­bės pa­ra­mą.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Te­ko nu­si­ra­ši­nė­ti

Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ja prieš ke­lis mė­ne­sius vi­soms Lie­tu­vos sa­vi­val­ dy­bėms iš­siun­ti­nė­jo in­for­ma­ci­ją, kad šios pa­gal nu­sta­ty­tus kri­te­ri­jus su­da­ry­tų „kiau­riau­sių“ dau­gia­bu­ čių są­ra­šus. Nu­ma­to­ma, kad į to­kį są­ra­šą įtrauk­tų dau­gia­bu­čių na­mų re­no­va­ci­jai vals­ty­bė su­teiks ne­grą­ ži­na­mą pa­ra­mą 40 pro­c. iš­lai­dų. „Keis­čiau­sia, jog Klai­pė­dos sa­vi­ val­dy­bė to­kio Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos raš­to ne­ga­vo. Ge­rai, kad bend­rau­ ja­me su ki­to­mis sa­vi­val­dy­bė­mis, tai nuo jų nu­si­ra­šė­me dau­gia­bu­čiams na­mams ke­lia­mus kri­te­ri­jus ir pa­ tys su­da­rė­me są­ra­šą“, – tei­gė Klai­ pė­dos me­ro pa­va­duo­to­jas Ar­tū­ras Šul­cas. Į jį pa­te­ko 84 dau­gia­bu­čiai, ku­ rių gy­ven­to­jai bran­giau­siai mo­ka už gy­ve­na­mo­jo plo­to kvad­ra­ti­nio met­ro šil­dy­mą. Ta­čiau Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jai iš­siųs­tas ge­ro­kai trum­ pes­nis są­ra­šas.

Sva­jo­nė: vi­lia­ma­si, kad šie­met Klai­pė­do­je į de­monst­ra­ci­nį re­no­va­ci­jos pro­jek­tą bus įtrauk­ta apie 20 na­mų.

„Mi­nis­te­ri­jai iš­siun­tė­me 26 na­ mų są­ra­šą, ku­rie ati­tin­ka ke­lia­mus kri­te­ri­jus – pa­sta­tas tu­ri bū­ti pa­ sta­ty­tas iki 1993 me­tų, ši­lu­mos su­ var­to­ji­mas per me­tus tu­ri vir­šy­ti 150 ki­lo­vat­va­lan­džių kvad­ra­ti­niam met­rui, na­mas ne­ga­li bū­ti pa­vel­ do te­ri­to­ri­jo­je“, – aiš­ki­no Klai­pė­ dos sa­vi­val­dy­bės Mies­to ūkio de­ par­ta­men­to di­rek­to­rius Liud­vi­kas Dū­da.

15-osios, Smil­te­lės, Spor­ti­nin­kų, Su­lu­pės, Švy­tu­rio gat­vė­se ir Tai­ kos pro­spek­te.

Aplinkos ministerija vi­ so­je Lie­tu­vo­je de­monst­ ra­ci­niam re­no­va­ci­jos pro­jek­tui nu­ma­to at­ rink­ti apie 500 na­mų.

Prie­var­tos ne­nau­dos

„Kiau­riau­si“ Klai­pė­dos na­mai yra iš­si­bars­tę po vi­są mies­tą – jų sto­vi Kre­tin­gos, L.Gi­ros, Lie­po­jos, Mi­ ni­jos, Nai­ku­pės, Pa­ry­žiaus Ko­mu­ nos, Pu­šy­no, Rum­piš­kės, Sau­sio

„Da­bar lauk­si­me to­li­mes­nių Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos veiks­mų“, – tei­gė L.Dū­da. Ši vi­so­je Lie­tu­ vo­je de­monst­ra­ci­niam re­no­va­ci­

jos pro­jek­tui nu­ma­to at­rink­ti apie 500 na­mų. Kiek­vie­no­je sa­vi­val­dy­ bė­je jų bū­tų gal tik po 15–20.

Kai na­mai bus at­rink­ti, mi­nis­te­ ri­ja su sa­vi­val­dy­bė­mis pa­si­ra­šys su­ si­ta­ri­mus ir vie­tos val­džia tu­rės ga­ lu­ti­nai iš jų su­da­ry­to są­ra­šo at­rink­ti na­mus, ku­rie bus re­no­vuo­ja­mi.

Kas bus, jei gy­ven­to­jai ne­pri­ tars re­no­va­ci­jai? „Vals­ty­bė jo­kios prie­var­tos ne­nu­ma­tė. Tik vie­šo­jo­ je erd­vė­je sklan­do to­kios prie­var­ ti­nės de­ta­lės, bet jo­kie tei­sės ak­tai ne­priim­ti“, – pa­brė­žė L.Dū­da. Ki­ taip ta­riant, jei re­no­va­ci­jai ne­pri­ tars ma­žiau­siai 50 pro­c. plius vie­nas dau­gia­bu­čio na­mo bend­ra­sa­vi­nin­ kis, pa­sta­tas ne­bus re­no­vuo­ja­mas.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Kal­bos – tik anon­sai

Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ja taip pat yra nu­ma­čiu­si, kad sa­vi­val­dy­bės tu­rės pa­rink­ti sa­vo įstai­gą, ku­ri bū­tų re­ no­va­vi­mo pro­gra­mos ad­mi­nist­ra­ to­rė. Ji tu­rės im­ti pa­sko­lą, or­ga­ni­ zuo­ti, pri­žiū­rė­ti ir kont­ro­liuo­ti vi­są pro­ce­są.

Tų na­mų, ku­rių re­no­va­ci­ja star­ tuo­tų šie­met, gy­ven­to­jai ga­lė­tų pre­ten­duo­ti į 40 pro­c. ne­grą­ži­na­ mą vals­ty­bės pa­ra­mą. Toks jos dy­ dis gal­būt iš­liks ir ki­tą­met. „Kol kas apie to­kią pa­ra­mos su­ mą tik kal­ba­ma, bet jo­kio do­ku­ men­to, ku­ris pa­tvir­tin­tų kom­ pen­sa­vi­mo tvar­ką, nė­ra“, – sa­kė L.Dū­da.

Kaimynai tęs draugystę Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Ka­li­ning­ra­do mies­to ta­ry­bos pir­ mi­nin­ko Alek­sand­ro Pia­ti­ko­po vi­ zi­tas pas Klai­pė­dos mies­to me­rą Vy­tau­tą Grub­liaus­ką ket­vir­ta­die­ nio ry­tą bu­vo pa­na­šus į dvie­jų se­ nų bi­čiu­lių su­si­ti­ki­mą.

Pa­si­ra­šę bend­ra­dar­bia­vi­mo su­tar­tį kai­my­ni­nių mies­tų va­do­vai ne tik pa­spau­dė vie­nas ki­tam ran­kas, bet ir ap­si­ka­bi­no. Ka­li­ning­ra­do mies­ to ta­ry­bos pir­mi­nin­kas pa­svei­ki­no Klai­pė­dos mies­to me­rą ar­tė­jan­čios Va­sa­rio 16-osios pro­ga.

Po­kal­bis pra­si­dė­jo nuo A.Pia­ ti­ko­po komp­li­men­tų jau­nie­siems klai­pė­die­čių sun­kiaat­le­čiams, ku­ rie ski­na lau­rus Ka­li­ning­ra­de ren­ gia­mo­se var­žy­bo­se.

Se­niai bend­rau­jan­čių mies­tų va­do­vai su­si­ta­rė keis­tis pa­tir­ti­mi mies­to val­dy­mo, biu­dže­to for­ma­ vi­mo, in­ves­ti­ci­jų pri­trau­ki­mo, eko­ lo­gi­jos, so­cia­li­nės po­li­ti­kos, svei­ ka­tos ap­sau­gos, švie­ti­mo, kul­tū­ros bei ki­tais klau­si­mais.

Pa­tir­ties mai­nų pro­gra­mo­je nu­ ma­ty­ti sep­ty­ni punk­tai, ta­čiau V.Grub­liaus­kas pa­ra­gi­no ją plės­ti.

Be­ne reikš­min­giau­si bei ak­tua­ liau­si dar­bai abie­jų mies­tų lau­kia

Man­da­gu­mas: Ka­li­ning­ra­do mies­to ta­ry­bos pir­mi­nin­kas A.Pia­ti­ko­pas

(centre) ir Klai­pė­dos mies­to me­ras V.Grub­liaus­kas (dešinėje) ap­si­kei­ tė do­va­no­mis.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

dir­bant Kur­šių ne­ri­jos eko­lo­gi­jos, ener­ge­ti­kos bei at­lie­kų uti­li­za­vi­mo klau­si­mais.

Abu re­gio­nai su­si­ta­rė bend­rau­ ti kul­tū­ros sri­ty­je. V.Grub­liaus­kas džiau­gė­si ta­pęs Ka­li­ning­ra­do džia­ zo fes­ti­va­lio krikš­ta­tė­viu.

Ko­vą Ka­li­ning­ra­do mies­to jau­ ni­mo at­sto­vai ža­da da­ly­vau­ti mū­ sų mies­te vyk­sian­čio­je kon­fe­ren­ci­ jo­je „Jau­ni­mo iš­šū­kiai XXI am­žiaus vi­suo­me­nė­je“. Ge­gu­žės vi­du­ry­ je Ka­li­ning­ra­do sri­ties mies­tų at­ sto­vai ke­ti­na da­ly­vau­ti Klai­pė­do­je vyk­sian­čia­me „Vil­ties bė­gi­me“.

Klai­pė­dos jau­ni­mo at­sto­vai da­ ly­vaus tarp­tau­ti­nia­me jau­ni­mo kū­ry­bos kon­kur­se „Bal­ti­jos vė­jas“, tarp­tau­ti­nė­je Ka­li­ning­ra­do su­si­gi­ mi­nia­vu­sių mies­tų asamb­lė­jo­je, stu­den­tų ir jau­ni­mo teat­rų fes­ti­ va­ly­je „Pri­si­lie­ti­mas 2013“.

Vi­zi­to me­tu Ka­li­ning­ra­do mies­ to ta­ry­bos pir­mi­nin­kas do­mė­jo­ si mū­sų mies­to pės­čių­jų ir dvi­ra­ čių ta­kų pro­jek­ta­vi­mu bei sta­ty­ba, grin­di­nio klo­ji­mu, res­tau­ra­vi­mo klau­si­mais, ap­žiū­rė­jo re­konst­ruo­ ja­mą J.Ja­no­nio gat­vę, se­na­mies­tį, pi­lia­vie­tę.

3

PENKTADIENIS, VASARIO 15, 2013

miestas Mo­te­rims do­va­no­jo gė­les

Kvie­čia į kur­sus

Da­ly­va­vo pra­ty­bo­se

Man­to gat­ve va­kar ėju­sios mo­ te­rys ir mer­gi­nos bu­vo ma­lo­ niai nu­ste­bin­tos. Gru­pė vy­rų prie Mu­zi­ki­nio teat­ro su­tik­tas praei­ves svei­ki­no su Va­len­ti­ no die­na ir do­va­no­jo gė­les. Šią ak­ci­ją su­ren­gė ir mo­te­ris pra­ džiu­gin­ti sten­gė­si ne­vy­riau­sy­ bi­nės jau­ni­mo or­ga­ni­za­ci­jos „Apsk­ri­ta­sis sta­las“ at­sto­vai.

I.Si­mo­nai­ty­tės bib­lio­te­ko­je or­ga­ ni­zuo­ja­mi kom­piu­te­ri­nio raš­tin­ gu­mo pa­grin­dų kur­sai. Ne­mo­ ka­mi už­siė­mi­mai vyks­ta 5 dar­ bo die­nas per sa­vai­tę nuo 14 iki 16 val. pa­gal iš anks­to su­da­ry­tas gru­pes. Vie­no­je jų – 10 žmo­nių, ku­rie kur­suo­se ga­li nau­do­tis at­ ski­rais kom­piu­te­riais. Re­gist­ruo­ tis te­le­fo­nu (8 46) 410 345.

Ka­ri­nių jū­rų pa­jė­gų jau­nes­nių­ jų ka­ri­nin­kų va­dų mo­ky­mų klau­ sy­to­jai Kai­rių po­li­go­ne da­ly­va­vo žie­mos pra­ty­bo­se „Bal­to­ji nak­tis 2013“. Jo­se ka­riai su­si­pa­ži­no su pa­tru­lio ba­zės įren­gi­mu žie­mą bei mo­kė­si vyk­dy­ti ko­vi­nes už­ duo­tis šal­to oro są­ly­go­mis. Pra­ ty­bo­se da­ly­va­vo 78 bū­si­mi jau­ nes­nie­ji ka­ri­nin­kai.

Sąs­kai­tos liūdins dar labiau Klai­pė­die­čių są­skai­tos už šil­dy­mą sau­ sį bus dar di­des­nės nei gruo­dį, nors ši­lu­ mos kai­na ir ma­žė­ja. Gy­ven­to­jų iš­lai­das šiai pa­slau­gai pa­di­di­no spus­te­lė­ję šal­čiai.

Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Pir­ma­sis šių me­tų mė­nuo bu­vo šal­ tes­nis nei praė­ju­sių­jų pa­sku­ti­nis.

Sau­sio vi­du­ti­nė oro tem­pe­ra­tū­ra sie­kė 4,6 laips­nio šal­čio. Gruo­dį ji bu­vo 3,1 laips­nio šal­čio.

Šių me­tų sau­sį gy­ ven­to­jai su­nau­do­jo 22,73 pro­c. dau­giau ši­lu­mos nei per­nai tą pa­tį mė­ne­sį. Šių­me­ti­nis sau­sis bu­vo kur kas šal­tes­nis nei praė­ju­sių me­tų. Ta­da vi­du­ti­nė mė­ne­sio oro tem­pe­ra­tū­ra sie­kė 0,4 laips­nių ši­lu­mos.

Dėl šal­tes­nių orų sau­sį ši­lu­ mos su­var­to­ta 12 pro­c. dau­giau nei gruo­dį. Klai­pė­die­čiams vi­du­ ti­niš­kai 1 kvad­ra­ti­nio met­ro ap­šil­

dy­mas at­siė­jo 6,14 li­to, kai gruo­dį sie­kė 5,48 li­to.

Di­džiau­sios są­skai­tos už šil­dy­ mą tra­di­ciš­kai pa­sieks ne­re­no­vuo­ tų na­mų gy­ven­to­jus.

Vi­du­ti­niš­kai jie už 1 kvad­ra­ti­nio met­ro būs­to plo­to šil­dy­mą tu­rės mo­kė­ti 6,38 li­to. Ly­gi­nant su gruo­ džiu – 7 pro­c. dau­giau.

Du kar­tus ma­žes­nės są­skai­tos nei se­nų na­mų gy­ven­to­jus pa­sieks vi­ siš­kai re­no­vuo­tuo­se ir nau­jos sta­ ty­bos na­muo­se gy­ve­nan­čius klai­ pė­die­čius.

Pir­muo­siuo­se 1 kvad­ra­ti­nio met­ ro būs­to plo­to ap­šil­dy­mas vi­du­ti­ niš­kai at­sieis 2,96 li­to. Ly­gi­nant su gruo­džiu – 2 pro­c. dau­giau.

Nau­jos sta­ty­bos na­muo­se 1 kvad­ra­ti­nio met­ro būs­to plo­to ap­ šil­dy­mas sau­sį vi­du­ti­niš­kai kai­na­ vo 3,46 li­to. Ly­gi­nant su gruo­džiu – 14 pro­c. bran­giau. Šių me­tų sau­sį gy­ven­to­jai su­ nau­do­jo 22,73 pro­c. dau­giau ši­lu­ mos nei per­nai tą pa­tį mė­ne­sį.

60 kv. m bu­to ap­šil­dy­mas vi­du­ti­niš­kai kai­na­vo (Lt) Re­no­vuo­tuo­se na­muo­se:

Nau­jos sta­ty­bos na­muo­se:

Kau­no gat­vės 19 – 125,90

Dra­gū­nų gat­vės 13 – 151,69

Deb­re­ce­no gat­vės 31 – 147,15

Vy­tau­to gat­vės 7 – 183,81

I.Si­mo­nai­ty­tės gat­vės 4 – 227,78

Pa­ne­vė­žio gat­vės 25B – 199,73

Se­nos sta­ty­bos ne­re­no­vuo­tuo­se na­muo­se: Ši­lu­tės plen­to 18 – 384,02 Šau­lių gat­vės 45 – 467,80 Smil­te­lės gat­vės 9 – 571,35

Dienos telegrafas Pas­kai­ta. Šian­dien Klai­pė­do­je lan­ky­ sis Eu­ro­pos Par­la­men­to na­rė dr. Lai­ma And­ri­kie­nė. 10 val. ji su­si­tiks su mies­to me­ru Vy­tau­tu Grub­liaus­ku. 10.40 val. lan­ky­sis Vy­tau­to Di­džio­jo gim­na­zi­jo­je, kur 11 val. ves pa­mo­ką „Eu­ro­pos pa­mo­ ka“. 12 val. Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to Au­ la Mag­na au­di­to­ri­jo­je eu­ro­par­la­men­ ta­rė skai­tys pa­skai­tą stu­den­tams „Qua va­dis, Eu­ro­pa?“. 13.45 val. L.And­ri­kie­nė su­si­tiks su Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės ad­ mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­re Ju­di­ta Si­mo­na­ vi­čiū­te ir sa­vi­val­dy­bės dar­buo­to­jais. Su­ si­ti­ki­mo te­ma: „Vyk­do­mi ES pro­jek­tai ir pro­ble­mos, su ku­rio­mis su­si­du­ria­ma“.

Mi­nist­ras. Klai­pė­do­je šian­dien lan­ky­ sis svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nist­ras Vy­te­ nis Po­vi­las And­riu­kai­tis. 10.30 val. jis su­si­tiks su mies­to me­ru Vy­tau­tu Grub­ liaus­ku. Nuo 11.30 val. mi­nist­ras lan­ky­ sis uos­ta­mies­čio svei­ka­tos įstai­go­se.

Ren­gi­niai. Lie­tu­vos vals­ty­bės at­kū­ri­ mo die­nai pa­mi­nė­ti ne­trūks ren­gi­nių.

Jie pra­si­dės jau šian­dien. 16 val. Klai­pė­ dos uni­ver­si­te­to Me­nų fa­kul­te­to kon­ cer­tų sa­lė­je vyks iš­kil­min­gas mi­nė­ji­ mas-kon­cer­tas. 17 val. I.Si­mo­nai­ty­tės bib­lio­te­kos kon­fe­ren­ci­jų sa­lė­je bus pri­ sta­ty­ta kny­ga „Sta­nis­lo­vas Na­ru­ta­vi­ čius. Sig­na­ta­ras ir jo lai­kai“. Šeš­ta­die­nį 10.30 val. vyks šv. mi­šios už Lie­tu­vą Ma­ ri­jos Tai­kos Ka­ra­lie­nės baž­ny­čio­je. Po jų bus ei­ty­nės į At­gi­mi­mo aikš­tę. 12 val. čia pra­si­dės Vals­ty­bės at­kū­ri­mo die­ nos šven­tė. 12.30 val. pra­si­dės Klai­pė­ dos ka­ri­lio­no kon­cer­tas. 13 val. klai­pė­ die­čiai kvie­čia­mi į Klai­pė­dos uni­ver­si­ te­to Me­nų fa­kul­te­to kon­cer­tų sa­lę. Čia vyks šven­ti­nis kon­cer­tas „Mū­sų vai­ kai – tė­vy­nei Lie­tu­vai“.16 val. pra­si­dės kon­cer­tas Žve­jų kul­tū­ros rū­muo­se. Jo me­tu pa­si­ro­dys vals­ty­bi­nis pu­čia­mų­ jų inst­ru­men­tų or­kest­ras „Tri­mi­tas“, so­ lis­tai As­ta Krikš­čiū­nai­tė ir Me­rū­nas Vi­ tuls­kis, dai­nos stu­di­ja „Ke­be­riokšt“.

Mir­t ys. Va­k ar Klai­p ė­dos ci­v i­l i­nės met­r i­ka­ci­jos sky­r iu­je už­re­g ist­r uo­tos 9 klai­pė­die­čių mir­tys. Mi­rė Ur­ša Bart­ kie­nė (g. 1919 m.), Ve­ra An­to­nen­ko (g.

1922 m.), Alek­sand­ras Jan­kaus­kas (g.

1937 m.), An­ta­nas Ku­čins­kas (g. 1942 m.), Jev­ge­nij Du­bi­nin (g. 1943 m.), An­ to­nas Ei­man­tas (g. 1948 m.), Vi­du­tė Ino­kai­t ie­nė (g. 1952 m.), Vla­d i­m ir Lu­ ka­šen­kov (g. 1958 m.), Si­g i­ta Šin­k ū­nai­ tė (g. 1960 m.).

Lė­b ar­t ų ka­p i­n ės. Šian­d ien lai­do­j a­ mi Ma­r i­j a Ro­m an­č iuk, Al­g ir­d as Jo­ nai­t is, An­t a­n as Ku­č ins­k as, Vi­du­tė Ino­k ai­t ie­nė.

Nau­ja­gi­miai. Per sta­tis­ti­nę pa­rą pa­gim­ dė vie­na mo­te­ris. Gi­mė ber­niu­kas.

Grei­to­j i. Va­kar iki 16 val. grei­to­sios pa­gal­bos me­d i­kai su­lau­kė 50 iš­k vie­ ti­mų. Klai­p ė­d ie­č iai skun­dė­s i pil­vo skaus­mais, krau­jo­ta­kos su­tri­k i­mais. Į pa­gal­bą me­di­kai sku­bė­jo ir gat­vė­je gu­ lin­tiems ne­blai­viems as­me­nims.

4

PENKTADIENIS, VASARIO 15, 2013

miestas

Is­to­ri­nis ak­tas. Ver­si­jos Kny­go­je apie Al­sė­džių 1 apy­lin­kių dva­ri­nin­ką ir ak­ty­vų lie­tu­vy­bės puo­se­lė­to­ją ad­

vo­ka­tą S.Na­ru­ta­vi­čių su­tei­kia­ ma nau­jų vil­čių, kad dar įma­no­ma ras­ti ne vie­ną de­šimt­me­tį ieš­ko­mo svar­biau­sio ša­lies ne­prik­lau­so­my­ bės do­ku­men­to – Va­sa­rio 16-osios ak­to rank­raš­tį. „S.Na­ru­ta­vi­čius su Nep­rik­lau­so­ my­bės ak­to teks­to pa­ren­gi­mu su­ si­jęs dau­giau nei bet kas ki­tas“, – suint­ri­ga­vo S.Vai­te­kū­nas.

„Dau­gu­ma pa­si­da­vė ma­žu­mai“

Kai rei­kė­jo pa­si­ra­šy­ti Nep­rik­lau­so­ my­bės ak­tą, ke­tu­ri žmo­nės: S.Na­ ru­ta­vi­čius, Jo­nas Vi­lei­šis, My­ko­las Bir­žiš­ka ir Ste­po­nas Kai­rys ne­su­ti­ ko su for­mu­luo­te, ku­ria tei­gia­ma, kad san­ty­kiai su Vo­kie­ti­ja bus la­bai ar­ti­mi ir bus su­da­ry­ta „mui­tų ir ta­ ri­fų są­jun­ga“. „Šie žmo­nės tvir­ti­no, kad Lie­ tu­va tu­ri gau­ti ne­prik­lau­so­my­bę be jo­kių įsi­pa­rei­go­ji­mų. Tai ir bu­ vo prie­žas­tis, ko­dėl jie išė­jo iš Ta­ ry­bos pa­sku­ti­nė­mis die­no­mis“, – pa­sa­ko­jo S.Vai­te­kū­nas.

Kai li­ko sa­vai­tė iki Ak­to pa­si­ra­ šy­mo ir ke­tu­ri Ta­ry­bos na­riai pa­ si­trau­kė, li­ku­sie­ji su­pra­to: jei­gu jie ne­grįš, Nep­rik­lau­so­my­bės ak­to pa­si­ra­šy­ti bus neį­ma­no­ma ar­ba jo nie­kas ne­pri­pa­žins. „Ta­ry­ba kvie­tė juos grįž­ti ir jie iš kar­to su­ti­ko, bet su są­ly­ga, kad Lie­ tu­vai svar­bus do­ku­men­tas bus pa­ reng­tas be jo­kių įsi­pa­rei­go­ji­mų ki­ tai vals­ty­bei“, – tei­gė pro­fe­so­rius.

Bi­jo­da­mi, kad vo­kie­čiai ne­pa­ leis­tų gan­do, jog Lie­tu­vos Ta­ry­ba iši­ro, priim­tas ma­žu­mos ga­lu­ti­nės re­dak­ci­jos pa­siū­ly­mas dėl Nep­rik­ lau­so­my­bės ak­to.

Do­ku­men­tas esą bu­vo pa­si­ra­šy­ tas toks, ko­kį pa­tei­kė ke­tu­rių žmo­ nių opo­zi­ci­ja.

Kas pa­ra­šė do­ku­men­to teks­tą?

Ga­lu­ti­nę Va­sa­rio 16-osios ak­to teks­to re­dak­ci­ją esą pa­ren­gė ke­tu­ ri sig­na­ta­rai – S.Na­ru­ta­vi­čius, J.Vi­ lei­šis, S.Kai­rys ir M.Bir­žiš­ka. „Kas ra­šė teks­tą prieš at­spaus­di­ nant, šian­dien nie­kas ne­ži­no. Lie­ ka ke­tu­ri žmo­nės: S.Na­ru­ta­vi­čius, J.Vi­lei­šis, S.Kai­rys ir M.Bir­žiš­ka.

M.Bir­žiš­ka sa­kė, kad prie to do­ku­ men­to ran­kų ne­pri­dė­jęs“, – ti­ki­no S.Vai­te­kū­nas.

Pa­sak pro­fe­so­riaus, S.Kai­rys apie tai nie­kur ne­bu­vo už­si­mi­nęs, nors jau gy­ven­da­mas Ame­ri­ko­je esą tu­

rė­jo ne vie­ną pro­gą pra­si­tar­ti, kad pri­si­dė­jo ku­riant Nep­rik­lau­so­my­ bės ak­to teks­tą. Šio fak­to jis ne­pa­ mi­nė­jo ir sa­vo at­si­mi­ni­muo­se.

Lie­ka dar J.Vi­lei­šis, ku­ris ir­gi nie­ ko ne­mi­ni apie tą Ak­tą. „Tik praė­jus de­šimt­me­čiui po S.Na­ru­ta­vi­čiaus mir­ties, 1933 me­ tais laik­raš­ty­je „Die­nos nau­jie­nos“ pa­si­ro­dė straips­nis, ku­ria­me pa­ra­ šy­ta, kad žur­na­lis­tui S.Na­ru­ta­vi­ čius pa­ro­dė sa­vo bib­lio­te­ko­je tą jo ran­ka pa­ra­šy­tą rank­raš­tį“, – tei­gė pro­fe­so­rius.

Tai esą ir yra vie­nin­te­lė ži­nia apie Nep­rik­lau­so­my­bės ak­to ga­li­ mą rank­raš­čio au­to­rių. Ma­no­ma, kad rank­raš­tis ga­lė­jo bū­ti at­spaus­ din­tas S.Na­ru­ta­vi­čiaus spaus­di­ni­ mo ma­ši­nė­le So­ko­lovs­kio vieš­bu­ ty­je, kur jis tu­rė­jo įsi­stei­gęs sa­vo ad­vo­ka­to kon­to­rą. „Ga­lė­jo taip bū­ti, nes vo­kie­čiai jo ne­la­bai ir įta­rė. Jis gy­ve­no vieš­ bu­ty­je, jį gal ma­žiau se­kė nei ki­tus Ta­ry­bos na­rius. Be to, ne­rei­kia pa­ mirš­ti, kad Va­sa­rio 16-osios ak­tas pa­ra­šy­tas la­bai ge­ra tei­si­ne kal­ba, taip pat ir vo­kiš­kas va­rian­tas“, – pa­tvir­ti­no S.Vai­te­kū­nas.

Tei­s i­n in­k as S.Na­r u­t a­v i­č ius pui­k iai mo­k ė­jo vo­k ie­č ių kal­b ą.

Jam ne­sun­ku bu­vo pa­ruoš­ti to­ kį teks­tą.

Rank­raš­tis – Brė­vi­kių bib­lio­te­ko­je

1918 m. va­sa­rio 16-osios ry­tą Vil­ niu­je 20 Ta­ry­bos na­rių pa­si­ra­šė tris Lie­tu­vos ne­prik­lau­so­my­bės ak­to va­rian­tus – du lie­tu­viš­kus ir vie­ ną vo­kiš­ką.

Vė­liau An­ta­nas Sme­to­na paė­mė vo­kiš­ką­jį, ku­rį per Ka­zi­mie­rą Šau­ lį įtei­kė oku­pa­ci­nei val­džiai, Jo­nas Ba­sa­na­vi­čius pa­siė­mė vie­ną lie­tu­ viš­ką ori­gi­na­lą ir dar vie­nas pa­skui pa­te­ko į pre­zi­den­to kan­ce­lia­ri­ją.

Ta­da bu­vo pa­da­ry­tos jo ko­pi­jos.

Ats­paus­di­nus ma­ši­nė­le šiuos do­ ku­men­tus, rank­raš­tis, tik­ra­sis Ak­to teks­tas, bet be pa­ra­šų, vei­kiau­siai li­ko pas jo au­to­rių S.Na­ru­ta­vi­čių. „Tai ir­gi la­bai ver­tin­gas do­ku­ men­tas, bet ir jo nie­kur nie­kas ne­ ra­do“, – ti­ki­no S.Vai­te­kū­nas.

Ma­no­ma, kad ši­tą do­ku­men­tą sa­vo dva­ro bib­lio­te­ko­je Brė­vi­kiuo­ se ir sau­go­jo S.Na­ru­ta­vi­čius.

Ta­čiau Lie­tu­va iš­gy­ve­no tris oku­pa­ci­jas. La­biau­siai dva­ras nu­ ken­tė­jo, kai ten įsi­kū­rė Rau­do­no­ ji ar­mi­ja. Pro­fe­so­rius pa­sa­ko­jo, kad bib­lio­te­ka bu­vo nu­siaub­ta. „Apie Re­na­vo dva­rą, kur taip pat

Hi­po­te­zė: spė­ja­ma, kad Nep­rik­lau­so­my­bės ak­to rank­raš­čio rei­kė­tų ieš­ko­ti tarp sig­na­ta­ro S.Na­ru­ta­vi­čiaus

do­ku­men­tų.

gy­ve­no Na­ru­ta­vi­čiai, pa­sa­ko­ja­ma, kad ka­rei­viai, ku­rių apa­vas su­ply­šo, iš odi­nių kny­gų vir­še­lių siu­vo ba­ tų pa­dus. Tai daug ką pa­sa­ko apie spau­di­nių ir do­ku­men­tų li­ki­mą“, – kons­ta­ta­vo pro­fe­so­rius.

S.Vai­te­kū­nui pa­vy­ko ras­ti šio­ kias to­kias gi­jas, kur ga­lė­jo nu­ke­ liau­ti da­lis S.Na­ru­ta­vi­čiaus bib­lio­ te­kos. „Lie­tu­vos moks­lų aka­de­mi­jos bib­lio­te­ko­je ra­dau at­ski­rus kny­gos „Rad­vi­lų iko­nog­ra­fi­ja“ pus­la­pius.

Tai – S.Na­ru­ta­vi­čiui pri­klau­siu­si kny­ga“, – pa­sa­ko­jo S.Vai­te­kū­nas.

S.Na­ru­ta­vi­čiaus žmo­na, ku­ ri Lie­tu­vo­je iš­gy­ve­no II pa­sau­li­nį ka­rą, po to iš­vy­ko pas duk­rą Zo­fi­ją Kra­sovs­ką į Len­ki­ją, esą ga­lė­jo to­kį do­ku­men­tą iš­si­vež­ti kar­tu.

Bet apie tai dau­giau nie­ko ne­ži­ no­ma.

Slap­tos ope­ra­ci­jos baig­tis

Pro­fe­so­rius tei­gia, kad dar­bo rei­ ka­lams bu­vo pa­da­ry­ta Va­sa­rio 16-osios ak­to ko­pi­ja, ku­ri vė­liau ir­gi pra­puo­lė.

Prieš pat so­vie­ti­nę oku­pa­ci­ją, 1940 me­tais, vi­si svar­bes­ni do­ku­ men­tai, tarp jų gal­būt ir Nep­rik­ lau­so­my­bės ak­tas, iš Lie­tu­vos pre­ zi­den­tū­ros bu­vo iš­vež­ti į už­sie­nį.

Ga­li­ma ver­si­ja, kad į lai­vą tie do­ku­men­tai bu­vo pa­krau­ti Ry­go­ je, nes Klai­pė­do­je tuo me­tu šei­mi­ nin­ka­vo na­ciai, ku­rie var­gu ar bū­tų lei­dę kam nors tar­pi­nin­kau­ti Lie­tu­ vos val­džiai šio­je slap­to­je ope­ra­ci­ jo­je pluk­dant svar­bius do­ku­men­ tus į Šve­di­ją. „Kro­vi­nys sėk­min­gai pa­sie­kė Stok­hol­mą, dė­žės iš lai­vo bu­vo iš­ krau­tos uos­te. Bet tų dė­žių li­ki­mas ne­ži­no­mas“, – ap­gai­les­ta­vo pro­fe­ so­rius.

S.Vai­te­kū­nas spė­ja, kad do­ku­ men­tai ga­li bū­ti kur nors Šve­di­ jos ar­chy­vuo­se. Yra spė­ji­mų, kad šve­dų val­džia, pri­pa­ži­nu­si Lie­tu­ vos oku­pa­ci­ją, do­ku­men­tus ga­lė­ jo per­duo­ti so­vie­tams. „Dar vie­na ver­si­ja – do­ku­men­tai ga­lė­jo pa­kliū­ti į šve­dų ko­lek­ci­nin­kų

ran­kas. Nes vals­ty­bė, ku­ri tuo me­ tu pra­ktiš­kai ne­beeg­zis­ta­vo, bu­ vo įdo­mi ir se­nie­nų rin­kė­jams“, – tei­gė S.Vai­te­kū­nas.

Ta­čiau per vi­sus tuos de­šimt­ me­čius jo­kių duo­me­nų apie svar­ bius Lie­tu­vai do­ku­men­tus iš Šve­ di­j os ko­l ek­c i­n in­k ų sluoks­n ių ne­pa­si­gir­do.

Sta­sys Vai­te­kū­nas:

Kas vie­šai gi­ria­si ko­ kiu nors svar­biu do­ ku­men­tu ar re­tu me­ no kū­ri­nio ori­gi­na­lu, ypač jei jis įgy­tas ne vi­sai le­ga­liu bū­du?

Do­ku­men­to ori­gi­na­lų paieš­kos

Kur yra Va­sa­rio 16-osios ak­to ori­ gi­na­lai, šian­dien nie­kas ne­ži­no.

Ir Lie­tu­vos is­to­ri­kai, ir li­tua­nis­tai Šve­di­jo­je ban­dė ieš­ko­ti tų do­ku­ men­tų, bet paieš­kos ne­bu­vo vai­ sin­gos. „Ma­ny­čiau, kad ne ma­žiau svar­ bus ir vo­kiš­kas Nep­rik­lau­so­my­bės ak­to eg­zemp­lio­rius. Jis bu­vo įteik­ tas vo­kie­čiams. Ži­nant vo­kie­čių pe­dan­tiš­ku­mą, ga­li­ma ti­kė­tis, kad jis te­bė­ra kur nors Vo­kie­ti­jos ar­ chy­vuo­se“, – įsi­ti­ki­nęs pro­fe­so­ rius.

Jo tei­gi­mu, net su­vo­kiant, kad tas do­ku­men­tas mums yra la­bai svar­bus, nė vie­na vals­ty­bė ne­sku­ ba grą­žin­ti ar­chy­vų. Tai esą jau yra

tarp­vals­ty­bi­niai, dip­lo­ma­ti­niai da­ ly­kai, ne­be moks­li­nin­kų rei­ka­las.

Pas J.Ba­sa­na­vi­čių ne­ra­do

S.Vai­te­k ū­n o tei­g i­m u, Va­sa­r io 16-osios ak­to do­ku­men­tų bu­vo mė­gin­ta ieš­ko­ti ir sig­na­ta­ro J.Vi­ lei­šio na­muo­se.

Esą ten ras­ti Nep­rik­lau­so­my­ bės ak­tą bu­vo di­de­lė ti­ki­my­bė. Ta­ čiau ir pas Vi­lei­šius nie­ko neap­tik­ ta, nors bu­vo iš­ty­ri­nė­tas kiek­vie­nas sie­nų kvad­ra­ti­nis cen­ti­met­ras.

Ak­to ne­bu­vo ir tarp J.Ba­sa­na­vi­ čiaus do­ku­men­tų, nors jis sa­vo ar­ chy­vą tvar­kė ypač skru­pu­lin­gai.

Vė­liau ar­chy­vą pe­rė­mė spaus­tu­vi­ nin­kė Ma­ri­ja Šla­pe­lie­nė, bet ji ir­gi nie­ko neap­ti­ko.

Ban­do įpirš­ti klas­to­tes

Kas­met prieš Vals­ty­bės at­kū­ri­mo die­ną pa­si­girs­ta ži­nių, esą kaž­kas kaž­kur at­ra­do Va­sa­rio 16-osios ak­ to ori­gi­na­lą. „Man is­to­ri­kai sa­kė, kad jiems nuo­lat skam­bi­na vi­so­kie vei­kė­jai ir siū­lo pirk­ti Ak­to ori­gi­na­lą. To­kių at­ve­jų bu­vo dau­giau nei šim­tas“, – juo­kė­si S.Vai­te­kū­nas.

Esą to­kių spe­ku­lia­ci­jų daž­nai pa­si­tai­ko. Tei­gia­ma, kad šian­dien aukš­to ly­gio tech­ni­ka lei­džia pa­ ga­min­ti ko­ky­biš­kas klas­to­tes. „Jei klas­to­ja pi­ni­gus, ku­rie yra ypač ap­sau­go­ti, tai pa­dirb­ti Va­sa­rio 16-osios ak­tą ne taip ir su­dė­tin­ga.

Juk jis bu­vo at­spaus­tas ant pa­pras­ to la­po, te­rei­kia ras­ti to lai­ko­tar­pio po­pie­riaus ir ra­ša­lo“, – įsi­ti­ki­nęs pro­fe­so­rius.

Vis dėl­to S.Vai­te­kū­nas spė­ja, kad svar­biau­sias ša­lies ne­prik­lau­so­ my­bės do­ku­men­tas ga­li bū­ti pri­ va­čio­se ran­ko­se ir są­mo­nin­gai sle­ pia­mas. „Kas vie­šai gi­ria­si ko­kiu nors svar­biu do­ku­men­tu ar re­tu me­no kū­ri­nio ori­gi­na­lu, ypač jei jis įgy­tas ne vi­sai le­ga­liu bū­du? O jei ir nė­ ra jo­kio kri­mi­na­lo, ko­lek­ci­nin­kas vis tiek nu­jau­čia, kad jam ga­li tek­ti šį daik­tą ati­duo­ti vals­ty­bei. Kas to no­rė­tų?“ – klau­sė pro­fe­so­rius.

5

penktadienis, vasario 15, 2013

METŲ KLAIPĖDIETĖS RINKIMAI

miestas

A.Zin­čiu­kai­tė: sva­jo­nės nu­ver­čia kal­nus Sėk­mė ly­di darbš­ čius, už­si­spy­ru­sius ir sa­vo veik­lai at­si­ da­vu­sius žmo­nes.

Bent jau to­kia sce­ni­ nių kos­tiu­mų kū­rė­ jos Ai­nos Zin­čiu­kai­ tės gy­ve­ni­miš­ka pa­ tir­tis. „Ne­ga­lė­čiau sa­vęs pa­va­din­ ti sėk­mės kū­di­kiu, nes į tai, ką šian­dien pa­sie­kiau, įdė­jau be pro­to daug dar­bo“, – pri­si­pa­ži­no Me­tų klai­pė­die­tės no­mi­ nan­tė.

tai­ky­ti kny­gai. Ta­čiau Ai­na ma­no, jog skai­ty­mas ne­tu­rė­tų bū­ti įvar­di­ja­mas po­mė­giu, vei­kiau tai – sa­viš­vie­ta. „Jei kal­bė­si­me apie kaž­ko­kią veik­lą, ku­rią žmo­nės tu­ri ša­lia sa­vo pro­fe­si­jos, rim­tą ho­bį, ku­rį to­bu­li­ na, puo­se­lė­ja, – to­kio ne­tu­riu. Dir­ bu mėgs­ta­mą dar­bą ir lai­ko ki­to­ kiems rim­tes­niems už­siė­mi­mams tie­siog ne­be­lie­ka“, – at­vi­ra­vo Me­ tų klai­pė­die­tės no­mi­nan­tė.

Iš es­mės vi­są lais­va­lai­kį mo­te­ris sten­gia­si pra­leis­ti su duk­ra. Vie­ nas mie­lų bend­rų Ai­nos ir jos ma­ žy­lės už­siė­mi­mų – pa­si­vaikš­čio­ji­ mai Smil­ty­nė­je.

Apie Klai­pė­dą

l.bieliauskaite@kl.lt

Uos­ta­mies­ty­je gi­mu­si ir užau­gu­ si Ai­na juo­ka­vo sa­ve ga­lin­ti va­din­ti „šak­ni­ne“ klai­pė­die­te. Paš­ne­ko­vė ap­gai­les­ta­vo, jog dau­ge­lis mies­tie­ čių neį­ver­ti­na, ko­kia­me nuo­sta­bia­ me ša­lies kam­pe­ly­je gy­ve­na – čia ran­ka pa­sie­kia­ma ir jū­ra, ir smė­lė­ti pa­plū­di­miai, ir pa­jū­rio miš­kai. „Aš Klai­pė­do­je la­bai ge­rai jau­ čiuo­si ir nie­ko ne­no­rė­čiau keis­ti.

Man la­bai pa­tin­ka mies­to kom­pak­ tiš­ku­mas, čia la­bai pa­to­gus su­si­ sie­ki­mas, ne­rei­kia stum­dy­tis grūs­ ty­se. Be to, ma­nau, kad Klai­pė­do­je ga­na stip­rus bend­ruo­me­niš­ku­mo jaus­mas, kon­tak­tas tarp žmo­nių čia daug šil­tes­nis ne­gu me­ga­po­ liuo­se“, – pa­ty­rė klai­pė­die­tė.

Apie dar­bą

Gy­ve­ni­mo cre­do

Ver­ty­bės: A.Zin­čiu­kai­tė ne­nei­gia, jog šo­kė­jos „Žu­vėd­ro­je“ pa­tir­tis iš­mo­kė dis­cip­li­nos, reik­lu­mo sau ir už­si­

spy­ri­mo.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Li­na Bie­liaus­kai­tė

Di­zai­ne­rės pa­sie­ki­mai įver­tin­ti uos­ta­mies­čio teat­ra­lams ski­ria­mu ap­do­va­no­ji­mu – „Pa­dė­kos kau­ke“, o praė­ju­siais me­tais mo­te­ris pel­nė vie­ną aukš­čiau­sių vals­ty­bi­nių gar­ bės ženk­lų – or­di­no „Už nuo­pel­nus Lie­tu­vai“ me­da­lį.

Ai­na yra su­kū­ru­si kos­tiu­mus 18 dra­mos, šo­kio ir pan­to­mi­mos spek­tak­lių bei pri­sta­čiu­si 9 au­to­ ri­nių rū­bų ko­lek­ci­jas.

Ta­čiau Me­tų klai­pė­die­tės kon­ kur­sui mo­te­rį pa­siū­lę skai­ty­to­ jai la­biau­siai ją įver­ti­no už dar­bą spor­ti­nių šo­kių an­samb­lio „Žu­vėd­ ra“ ko­man­do­je – bū­tent Ai­na jau 15 me­tų įspū­din­gais kos­tiu­mais puo­ šia Klai­pė­dą ir Lie­tu­vą gar­si­nan­ čius šo­kė­jus.

Dė­me­sys šiai jos veik­los sri­ čiai Ai­nos ne­ste­bi­na. „Žu­vėd­ra“ – ryš­kus reiš­ki­nys. Bū­tent jos dė­ka ir man pa­vy­ko įgy­ven­din­ti da­lį sa­vo idė­jų bei at­si­ras­ti ten, kur šian­dien esu“, – pri­pa­ži­no ir pa­ti kū­rė­ja. Į fi­na­li­nį rin­ki­mų sep­ty­ne­tu­ką A.Zin­čiu­kai­tę de­le­ga­vu­sios jau iš­ rink­tos Me­tų klai­pė­die­tės pa­ste­ bė­jo, jog ne­ma­ža da­li­mi prie „žu­ vėd­rie­čių“ lai­mė­ji­mų pri­si­de­dan­ti kū­rė­ja de­ra­mai neį­ver­tin­ta, nes pa­ ti tar­si lie­ka aki­na­mų pa­si­ro­dy­mų še­šė­ly­je. „Tai, kiek ma­no dar­bo re­zul­ta­tas sie­ja­mas su ma­ni­mi, pri­klau­so nuo

„Žmo­gaus ga­li­my­bės – ne­ri­bo­tos.

Jei kaž­ko iš­ties la­bai no­ri ir su­tel­ ki vi­sas sa­vo dva­si­nes bei fi­zi­nes jė­gas, ga­li pa­siek­ti daug ką. Bent jau aš re­miuo­si sa­vo pa­tir­ti­mi ir tuo va­do­vau­juo­si“, – pri­si­pa­ži­no A.Zin­čiu­kai­tė.

Apie Me­tų klai­pė­die­tę

Nuo­tai­ka: tė­čio įam­žin­ta aki­mir­ka

– ne­vai­kiš­kai rim­tas po­rtre­tas.

si­tua­ci­jos, – sa­ko Ai­na. – Tar­ki­me, jei ku­riu kos­tiu­mus spek­tak­liui ar šo­kė­jų pa­si­ro­dy­mui, pir­miau­sia tai yra su­dė­ti­nė re­gi­nio, ren­gi­nio da­ lis.“ Ai­na ne­nei­gė, jog jos pa­čios, kaip bu­vu­sios „Žu­vėd­ros“ šo­kė­jos, pa­ tir­tis šian­dien pa­de­da įsi­klau­sy­ti ir į ki­tų lū­kes­čius bei pa­gei­da­vi­mus. „Šok­da­ma įgi­jau daug pa­tir­ties, ga­liu su­pras­ti, kas sce­nos žmo­gui svar­bu, – kal­bu ir apie rū­bo pa­ to­gu­mą, ir apie vi­zua­lią­ją jo pu­ sę“, – tei­gė pa­šne­ko­vė, jau dau­ge­lį me­tų be­si­gi­li­nan­ti į sce­nos kos­tiu­ mo sri­tį.

Dar­bo va­lan­dų ne­skai­čiuo­jan­ ti Ai­na svars­tė, jog ir su ja dir­ban­

mecenatas

Pagrindinis rėmėjas

Kar­tu: ma­žo­ji Lie­pa nuo ma­žu­mės ga­li ste­bė­ti, kuo už­sii­ma jos ma­ma.

tiems žmo­nėms tu­rė­tų bū­ti ne­ leng­va. „Ma­nau, kad ma­no cha­rak­te­ris ne iš leng­vų­jų, prie ma­nęs rei­kia pri­si­tai­ky­ti. Esu reik­li, už­si­spy­ru­ si ir kar­tais ša­lia ma­nęs tik­rai sun­ ku“, – šyp­so­jo­si pa­šne­ko­vė.

Apie šei­mą

Ži­no­mų cho­reog­ra­fų My­ko­lo ir Tu­li­jos Zin­čiu­kų šei­mo­je užau­gu­ si Ai­na pri­pa­ži­no, jog tai, apie ką bu­vo dis­ku­tuo­ja­ma, kuo bu­vo gy­ ve­na­ma jos šei­mo­je, ta­po sa­vo­tiš­ ku uni­ver­si­te­tu. „Daug in­for­ma­ci­jos apie šią sri­tį, sce­nos, už­ku­li­sių gy­ve­ni­mą įgi­jau ne stu­di­juo­da­ma, o šok­da­ma „Žu­

Re­dak­ci­jos ar­chy­vo nuo­tr.

vėd­ro­je“ ir aug­da­ma to­kio­je ap­lin­ ko­je, kur spek­tak­lių, kon­cer­tų ap­ ta­ri­mai, dis­ku­si­jos bū­da­vo sa­vai­me su­pran­ta­mas da­ly­kas. Vi­sa tai la­bai na­tū­ra­liai atė­jo į ma­no gy­ve­ni­mą“, – pri­si­mi­nė pa­šne­ko­vė.

Anot Ai­nos, dau­giau ar ma­žiau da­bar tai ga­li pa­tir­ti ir jos še­šia­ me­tė duk­ry­tė Lie­pa. „Au­gi­nu la­bai gra­žią ir pro­tin­gą duk­rą. Ji dar ma­ža, ir kas iš jos bus, sun­ku pa­sa­ky­ti“, – kal­bė­da­ma apie svar­biau­sią sa­vo šei­mos na­rį šyp­ so­jo­si pa­šne­ko­vė.

Apie po­mė­gius

Sa­vo dar­bui nuo­šir­džiai at­si­da­vu­si mo­te­ris sten­gia­si bent kiek lai­ko iš­ PARTNERIAI

rėmėjas

Šį kon­kur­są Ai­na ver­ti­na kaip šau­nią ini­cia­ty­vą, ku­ri iš­ju­di­na bei su­tel­kia įvai­rių bend­ruo­me­nių at­sto­vus. „Toks bend­r uo­m e­n iš­k u­m as mies­tui la­bai svar­bus. Žmo­nės ak­ ty­viai da­ly­vau­ja rin­ki­muo­se, do­ mi­si, bal­suo­ja“, – po­ty­riais da­li­ jo­si pa­šne­ko­vė.

Be to, Ai­nos ma­ny­mu, pa­dė­kos žo­džių už sva­rius, gra­žius dar­bus nie­ka­da ne­bus per daug. „Kuo dau­giau to­kių įvy­kių, ren­gi­ nių, ačiū pa­sa­ky­mų, tuo gy­ve­ni­mas tik gra­žes­nis. Tai, kad esu fi­na­le, la­ bai sma­gu, bet ma­nau, kad yra mo­ te­rų, ku­rios nu­vei­ku­sios dau­giau, svar­bes­nių ir la­biau ma­to­mų dar­ bų“, – įver­ti­no pa­šne­ko­vė.

Ai­na ap­gai­les­ta­vo, kad as­me­niš­ kai pa­žįs­ta ne vi­sas į šie­me­tį sep­ ty­ne­tu­ką pa­te­ku­sias no­mi­nan­tes, tad sa­vą­jį bal­są be dve­jo­nių ga­lė­tų skir­ti Da­liai Kanc­le­ry­tei. „Man jos dar­bai yra la­bai pra­ smin­gi ir dva­sin­gi“, – pri­si­pa­ži­no pa­šne­ko­vė.

6

penktadienis, vasario 15, 2013

nuomonės

Redakcijos skiltis

Me­tas N-7 žy­mė­ti ir rek­la­mą

Kas yra lie­tu­vy­bė?

K

Žvilgsnis

Justinas Argustas

V

a­s a­r io 16-osios mi­nė­ji­mai pra­si­de­da ir bai­gia­si be­veik vie­no­dai: ske­lia­mos kal­bos apie tau­tos vie­ny­bę, ren­gia­ mos ei­ty­nės šū­kau­jant „Lie­tu­va – lie­tu­ viams!“ ir lie­ja­mos aša­ros dėl iš­si­vaikš­ čio­jan­čių tau­t ie­čių. Tau­tos pa­t riar­chai nie­ka­da ne­pa­mirš­ta pa­rau­do­ti, kad bū­ ti­na gin­ti mū­sų bend­ras ver­ty­bes ir tra­ di­ci­jas, ant­raip Lie­tu­va neiš­liks. Ta­čiau konk­re­čiai neį­var­di­ja, apie ką šiuo at­ve­ ju kal­ba­ma. Kul­t ū­ro­lo­gas Vy­tau­tas Ka­ vo­lis yra pa­ste­bė­jęs Lie­tu­vą vis dar ka­ muo­jan­t į pa­ra­dok­są: „Mū­sų kraš­tas nu­ sė­tas is­to­ri­niais pa­mink­lais. Bet jie vi­si sa­vo me­ni­niu ne­reikš­min­g u­mu liu­di­ja pa­vir­ši­n į, vien jaus­mi­n į, san­ty­k į su mū­

Prie­var­ta ir ti­kė­ji­mas, šei­mi­nin­ka­vi­mas ir ko­ va, iš­si­lais­vi­ni­mas ir pri­si­ri­ši­mas – toks yra do­mi­nuo­jan­tis lie­tu­vių is­to­ri­jos tu­ri­nys. sų is­to­ri­ja. De­ja, is­to­ri­ja ne­bu­vo su­vo­kia­ ma kaip iš­si­lais­vi­ni­mo is­to­ri­ja.“ Da­bar, at­ro­dy­tų, vis­ko už­ten­ka: yra ir pa­ mink­lų, ir is­to­r i­n ių vei­ka­lų, me­nan­čių praei­t ies di­dy­bę. Vis dėl­to ir tai lie­tu­v ių ge­rai ne­nu­tei­kia: jie ne­pa­ten­kin­ti ir nuo­ lat ieš­ko kal­tų. Prie­var­ta ir ti­kė­ji­mas, šei­ mi­nin­ka­vi­mas ir ko­va, iš­si­lais­vi­ni­mas ir pri­si­ri­ši­mas – toks yra do­mi­nuo­jan­tis lie­ tu­v ių is­to­r i­jos tu­r i­nys. Žaiz­do­tas liū­d in­ tis rū­pin­to­jė­lis, o po jo ko­jo­mis iki pu­sės iš­reng­ti Lie­tu­vos is­to­ri­jos vei­kė­jai, ša­lia – po­nia pra­ban­gia su­knia su sla­viš­kais mo­ ty­vais ir rū­mai, pri­me­nan­t ys Val­do­v ų.

Taip Lie­tu­vos is­to­ri­ją yra kon­cep­tua­li­za­ vęs Ša­rū­nas Sau­ka. Kau­ne sto­vin­tis ku­ni­ gaikš­čio Vy­tau­to pa­mink­las, vaiz­duo­jan­ tis pri­my­nęs po ko­jo­mis len­kų, ru­sų, kry­ žiuo­čių ir to­to­rių ka­rius, pui­kiai at­spin­di iš tar­pu­ka­r io lai­k ų pe­r im­tą tau­t i­n in­k iš­ ką is­to­ri­jos su­pra­ti­mą, skir­tą tau­tai mo­bi­ li­zuo­t i ir Vil­niui at­siim­t i. Aki­vaiz­du, kad bū­tent toks įvaiz­dis vis dar gy­vas. O da­lis po­li­ti­kų lig šiol grės­mes lie­tu­vy­bei įžvel­ gia net ta­me, kad koks nors len­kas lie­tu­ viš­ka­me pa­se sa­vo pa­var­dę ga­lė­tų ra­šy­ ti ori­gi­na­liai. Ar ne pa­ra­dok­sa­lu, kad net 1938-ųjų tau­ti­nin­kų kur­ta ne­de­mok­ra­ti­ nė kons­ti­tu­ci­ja tai lei­do? Bet ko­kia kal­ba pa­ti sa­vai­me nė­ra jo­kia ver­ty­bė. Ji – tik prie­mo­nė, ku­ria reiš­kia­si tau­tos kul­tū­ra.

Tai­g i koks šian­d ie­n i­nės lie­tu­vy­bės pa­ grin­das? Ko­kia Lie­tu­vos ir lie­tu­vių vie­ ta Eu­ro­po­je ir pa­sau­ly­je? Bū­tent į to­kius klau­si­mus tu­rė­tu­me at­sa­ki­nė­ti.

ai po­li­ti­kai ar ki­ti suin­te­re­ suo­ti as­me­nys pra­by­la apie ap­ri­bo­ji­mus al­ko­ho­lio par­da­vi­mui ar rek­la­ mai, pir­miau­sia kal­ba­ma apie al­ko­ho­liz­mą kaip dau­gy­bės li­gų prie­žas­tį, apie ne­ sai­kin­gai ge­rian­čių­jų mo­ra­li­nį nuo­smu­ kį su vi­sais iš to iš­ plau­kian­čiais pa­ da­ri­niais: smur­tu šei­mo­je, nu­si­kal­ti­ mais. Al­ko­ho­lio rek­ la­ma per te­le­vi­zi­ją lei­ džia­ma vė­ly­vu me­tu, kai bent jau teo­riš­kai mū­sų vai­kai tu­rė­tų sap­ nuo­ti ant­rą sap­ną.

Pa­žiū­rė­ki­me, kas de­da­si te­le­vi­zi­jos ete­ry­je iki to sap­nų me­to. Ko­ mer­ci­nės te­le­vi­zi­jos plyš­ ta nuo lai­dų lai­de­lių apie smur­tą.

Sa­vai­tės kri­mi­na­li­nė kro­ni­ka (sun­ kiai įsi­vaiz­duo­ju svei­kos nuo­vo­kos žmo­nes, ku­rie tai ga­lė­tų žiū­rė­ti), su­ vai­di­na­mos ne­va gy­ve­ni­miš­kos is­to­ ri­jos apie neiš­ti­ki­mus su­tuok­ti­nius, su­te­ne­riais dir­ban­čius vy­rus, žmo­ nas, lais­va­lai­kiu šo­kan­čius strip­ti­ zą. Lai­dos, pa­žy­mė­tos ženk­lu N-7, keiks­mai pri­deng­ti gar­si­niu sig­na­lu, bet ar tik­rai tie, ku­riems šios lai­dos nė­ra skir­tos, tie, kas pa­ten­ka į ka­te­ go­ri­ją N-7, ne­tu­ri ga­li­my­bės pa­ma­ ty­ti „rie­biau­sių“ siu­že­tų, ašt­riau­sių

ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

Krei­vų veid­ro­džių ka­ra­lys­tė

Ste­biuo­si Eu­ro­pos Są­jun­gos re­ gio­nų bei ša­lių sta­tis­ti­nės in­for­ ma­ci­jos duo­me­nų ba­zės EU­ROS­ TAT pa­gy­ri­mais Lie­tu­vai. Ne­va mū­sų ša­ly­je pa­tys ge­riau­si ro­dik­ liai nuo 2008-ai­siais pra­si­dė­ju­sios kri­zės pra­džios. Man įdo­mu, pa­gal ko­kį kri­te­ri­jų jie ver­ti­na ša­lį? Gal pa­gal tai, kad ben­zi­nas tiek kar­ tų pa­bran­gin­tas, kad vien „Sod­ ra“ 10 mi­li­jar­dų įsi­sko­li­no? Kaž­ ka­da tas sko­las juk rei­kės grą­žin­ti?

Te­gul Eu­ro­pa pa­sa­ko, ar yra to­kia vals­ty­bė, ku­rio­je kren­ta na­cio­na­ li­nės va­liu­tos per­ka­mo­ji ga­lia, o ji esą vis tiek ver­ti­na­ma ge­rai? Gal Eu­ro­pa no­rė­tų mū­sų žmo­nių pa­ klaus­ti, kaip jie ver­ti­na sa­vo ša­lį?

Mes gy­ve­na­me krei­vų veid­ro­džių ka­ra­lys­tė­je.

– O ką ši­tas rek­la­muo­ja?

Au­gus­ti­nas And­riaus Del­tu­vos ka­ri­ka­tū­ra

sce­nų? Tu­ri – dar ir kaip. Ogi per lai­dų anon­sus.

Na­tū­ra­lu, kad anon­suo­da­mi lai­ dą jų au­to­riai pa­ren­ka pa­čius svar­ biau­sius kad­rus. Ir nors anon­sas trun­ka ke­lias aki­mir­kas, jų pa­kan­ ka, kad vai­kai už­fik­suo­tų tai, ko jie ne­tu­rė­tų ma­ty­ti. Juk anon­sai ro­do­ mi to­kiu me­tu, ku­ris teo­riš­kai ma­ žie­siems žiū­ro­vams yra vi­siš­kai ne­ kenks­min­gas: ir die­ną, ir pa­va­ka­rę.

Ki­tas pa­vo­jus – sek­sua­li­nę po­

ten­ci­ją ska­ti­nan­čių vais­tų rek­la­ ma. Na­tū­ra­lu, kad šio­je rek­la­mo­je vaiz­duo­ja­mi anaip­tol ne su­muš­ti­ nius te­pan­tys su­tuok­ti­niai ar kny­ gas skai­tan­čios po­re­lės. O ir ro­do­ ma ta rek­la­ma be ap­ri­bo­ji­mų – net ir to­kiu me­tu, kai ma­žie­ji an­čiu­ko Do­nal­do drau­gai lau­kia nau­jos sa­vo pa­mėg­tų per­so­na­žų se­ri­jos ar kar­tu su tė­ve­liais va­ka­rie­niau­ja žiū­rė­da­ mi va­ka­ro ži­nių lai­das.

Gy­ve­nu Miš­ko ra­jo­ne ir ste­biu kie­ me ža­liuo­jan­čią žo­lę to­se vie­to­se, kur drie­kia­si ši­lu­mos tie­ki­mo tra­ sos. Išė­jau pa­si­vaikš­čio­ti po mies­ tą ir at­krei­piau dė­me­sį, kad to­kių vie­tų yra la­bai daug. Vi­sur, kur tik už­ma­tai, bal­ta že­mė, o vie­to­mis ma­ty­ti juo­da že­mė. Snie­gas nu­ tirps­ta ir ne­tru­kus šio­se vie­to­se su­ža­liuo­ja žo­lė.

Vla­di­mi­ras

Rei­kia klau­sy­ti pro­fe­sio­na­lų

V

a­sa­r io 12 d. laik­raš­ čio „Klai­pė­da“ žur­na­ lis­tės As­tos Dy­ko­vie­nės straips­ny­je „Ke­lias nu­ve­ dė pas mi­nist­rą“ ra­šo­ma apie Do­vi­ lų se­niū­ni­jos vie­ti­nės reikš­mės ke­lio Rimkai−Dovilai−Lėbartai re­mon­ tą, ku­riam fi­nan­sa­vi­mas skir­tas dar prieš dve­jus me­tus ir dėl ku­rio būk­ lės bend­ruo­me­nė ne kar­tą krei­pė­si į tuo­me­tį Klai­pė­dos ra­jo­no me­rą Si­ gi­tą Kar­baus­ką, nes abe­jo­jo lė­šų pa­ nau­do­ji­mo skaid­ru­mu.

Da­bar gy­ven­to­jai skun­džia­si, kad ke­liu ne­beį­ma­no­ma va­žiuo­ti pa­li­jus, nes jis tam­pa la­bai duo­bė­tas. Šių me­tų va­sa­rio 4 d. ra­jo­no sa­ vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jo­je vy­ko po­sė­dis, kur bu­vo ap­tar­tos žvyr­ke­ lio Rimkai−Dovilai−Lėbartai bė­dos.

Ke­lias duo­bė­tas, nes juo va­ži­nė­ja­ma ga­na in­ten­sy­viai. Iš tie­sų žie­mos lai­ko­tar­piu ke­lio ne­bu­vo įma­no­ma grei­de­riuo­ti, nes jo pa­vir­šius bu­vo su­ša­lęs, to­dėl nu­tar­ta duo­bes už­ pil­ti žvy­ru, o esant pa­lan­kes­niems orams – ir grei­de­riuo­ti.

Ra­jo­ne žvyr­ke­lių yra apie 1 150 km, o as­fal­tuo­tų ke­lių – 150 km. Per me­tus įma­no­ma as­fal­tuo­ti tik apie 1 km ke­lių, nes 1 km as­fal­ta­vi­mo kai­ na – 1 mln. 671 tūkst. li­tų.

Ke­lio pa­pras­tą­jį re­mon­tą Klai­pė­ dos ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ ra­ci­ja or­ga­ni­za­vo va­do­vau­da­ma­si Lie­tu­vos Res­pub­li­kos su­si­sie­ki­mo mi­nist­ro 2011 m. ba­lan­džio 29 d. įsa­ ky­mu Nr. 3-252 „Dėl svar­bių vals­ty­ bei vie­ti­nės reikš­mės ke­lių (gat­vių) tiks­li­nio fi­nan­sa­vi­mo 2011 me­tų są­ ra­šo pa­tvir­ti­ni­mo“ ir Vie­šų­jų pir­ki­ mo įsta­ty­mo nuo­sta­to­mis.

Bend­ro­vė „Klai­pė­dos ke­liai“, va­ do­vau­da­ma­si 2011 m. rugp­jū­čio 1 d. su­tar­ti­mi Nr. AS-580, ir įmo­nė „Žem­ka­sa“, va­do­vau­da­ma­si 201112-02 su­tar­ti­mi Nr. AS-1027, at­li­ ko apie 5 km ke­lio re­mon­to dar­bus.

At­lik­tų dar­bų ver­tė – 353 818,67 li­to.

Tech­ni­nis pri­žiū­rė­to­jas pa­ra­šu ap­ skai­tos do­ku­men­tuo­se pa­tvir­ti­no, kad at­lik­ti dar­bai ati­ti­ko nor­ma­ty­ vi­nę ko­ky­bę pa­gal ga­lio­jan­čių tei­sės ak­tų, reg­la­men­tuo­jan­čių dar­bų at­ li­ki­mą, rei­ka­la­vi­mus ir tin­ka­mai už­ baig­ti.

At­siž­velg­da­mas į 2011 m. gruo­ džio 30 d. pa­si­ta­ri­mo pro­to­ko­lą Nr. A6-372 „Dėl Rim­kų, Lė­bar­tų ir Kiš­ kė­nų kai­mų gy­ven­to­jų bend­ruo­me­ nės 2011-12-06 pra­šy­mo su­si­sie­ki­ mo mi­nist­rui (Dėl Do­vi­lų se­niū­ni­jo­je vie­ti­nės reikš­mės ke­lio Nr. KL0401 Rimkai−Dovilai−Lėbartai re­mon­

Vie­ną die­ną nu­va­žia­vo­me į „Avi­ te­lą“ pirk­ti nau­jo te­le­vi­zo­riaus.

No­rė­jo­me įsi­gy­ti sa­vo nu­si­žiū­ rė­tą­jį, o par­da­vė­jas mums pa­siū­ lė pirk­ti tos pa­čios įstri­žai­nės, bet ki­to­kį. Sup­ra­to­me, kad par­da­vė­ jo pa­siū­ly­tas yra tik­rai ge­res­nis ir mums la­biau tin­ka­mas, o ir kai­na bu­vo pa­na­ši. La­bai džiu­gu, kai pa­ ta­ria tik­ras pro­fe­sio­na­las, nes ta­da įsi­gy­ji tik­rai tin­ka­mą daik­tą.

to dar­bų), „Klai­pė­dos ke­lių“ di­rek­ to­rius Val­das Kniukš­ta įsi­pa­rei­go­ jo ša­lin­ti at­si­ran­dan­čius de­fek­tus.

Ties ke­lio po­sū­kiais pa­va­sa­rį iš­plo­ vos bu­vo at­sta­ty­tos. Se­niū­ni­ja pa­gal skir­tus asig­na­vi­mus grei­de­ria­vi­mo dar­bus vyk­dė ko­vo, ge­gu­žės, rugp­ jū­čio, rug­sė­jo, lapk­ri­čio mė­ne­siais.

Per 2012 me­tus at­lik­tų ke­lio prie­ žiū­ros dar­bų ver­tė yra 3 824 li­tai.

Tai­gi, Klai­pė­dos ra­jo­no sa­vi­val­ dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos spe­cia­lis­ tai įsi­pa­rei­go­ji­mus vyk­do. Šiuo me­ tu yra ren­gia­mas ke­lio Nr. KL0402 Kiškėnai−Lėbartai−Ketvergiai re­ konst­ra­vi­mo tech­ni­nis pro­jek­tas.

Pa­gal Klai­pė­dos ra­jo­no plėt­ros stra­ te­gi­nia­me pla­ne iki 2020 m. nu­ma­ ty­tas prie­mo­nes yra ren­gia­mas il­ga­ lai­kis Klai­pė­dos ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės su­si­sie­ki­mo inf­rast­ruk­tū­ros ob­jek­ tų vys­ty­mo pla­nas ir sche­mos, kur yra įra­šy­tas siū­ly­mas reng­ti ke­lio KL0401 Rimkai−Dovilai−Lėbartai re­konst­ra­vi­mo tech­ni­nį pro­jek­tą.

Dėl ke­lio nuo­va­žos bu­vo kreip­ta­si į įmo­nę „Klai­pė­dos re­gio­no ke­liai“.

Gau­tas at­sa­ky­mas, kad bus at­si­ žvelg­ta, kai bus ren­gia­mas ke­lio Nr. 141 Kaunas−Jurbarkas−Šilutė−Klai pėda re­konst­ruk­ci­jos pro­jek­tas.

Pers­kai­čiau, kad mies­to val­džia ke­ti­na už 7 mln. li­tų ties­ti dvi­ ra­čių ta­ką. Jis driek­sis pa­lei Da­ nę. Nie­kaip ne­sup­ran­tu, ko­dėl ima­ma­si to­kių spren­di­mų? Vien pa­gal­vo­jus, kaip ga­li­ma bū­tų už 7 mi­li­jo­nus su­tvar­ky­ti dau­gy­bę mies­to gat­vių, pyk­tis ima dėl to­ kių spren­di­mų. Ar klau­sė kas nors mies­tie­čių? Ar tik­rai šis ta­kas yra pir­mo bū­ti­nu­mo? O gal ver­tė­ tų vie­ną kar­tą pra­ver­ti ka­bi­ne­tų lan­gus bei du­ris ir išei­ti į mies­tą?

Dau­gy­bė jud­riau­sių mies­to gat­vių yra bai­sios, ša­li­gat­viai – duo­bė­ ti, o vie­to­mis ne tik ko­ją ga­li iš­ si­suk­ti, bet ir rim­tai su­si­ža­lo­ ti. Ta­čiau, pa­si­ro­do, bū­ti­niau­sias da­ly­kas mies­te – dvi­ra­čių ta­kas, ku­riuo mies­tie­čiai gal va­ži­nės, o gal ir ne. Gal mie­liau dvi­ra­ti­nin­ kai mins iki pa­jū­rio?

Pa­ren­gė Dai­va Be­lio­kai­tė

Ri­mas

Al­gis

Ko la­biau rei­kia: ta­ko ar gat­vių?

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija reklamos skyrius: 397

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

„Diena Media News“ laikinai einantis vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Po že­me – se­nos tra­sos

Ra­sa Va­ka­rie­nė

Dėl ke­lio į Lė­bar­tus re­mon­to

750

397 728

telefonas@kl.lt

Atgarsiai

Informacija: 397

karštas telefonas

Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

397 750

711, 397 715

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė – Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

Platinimo tarnyba: 397 772 397 727 397 706 397 725 397 770 397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

Pa­ren­gė As­ta Alek­sė­jū­nai­tė Prenumeratos skyrius: 397

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

714

Platinimo tarnyba – 397 713 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 „Namai“: Fotokorespondentai: e. paštas reklama@kl.lt Lina Bieliauskaitė – 397 730 Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Skelbimų skyrius – 397 717 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 „Sveikata“: e. paštas skelbimai@kl.lt 397 705 Techninės redaktorės: Sandra Lukošiūtė – Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Pasaulis: Loreta Ruikė Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Laima Laurišonienė – 397 737 e. paštas akropolis@kl.lt

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 8 000. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėm

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

penktadienis, vasario 15, 2013

lietuva

Mi­li­jar­di­niai pir­ki­mai – ne­sau­gia­me tink­le Prieš me­tus Cent­ri­nė­je vie­šų­jų pir­ki­mų in­for­ma­ci­nė­je sis­te­mo­je (CVP IS) bu­vo nu­lauž­ti ad­mi­nist­ra­to­riaus pri­si­jun­gi­mo duo­ me­nys. Kaž­kas vei­kiau­siai su­ži­no­jo slap­tą mi­li­jo­ni­nių vie­šų­jų kon­kur­sų in­for­ma­ci­ją ir ja pa­si­nau­do­jo.

Jo­nas Var­nas

j.varnas@diena.lt

ge­ne­ra­li­nis pro­ku­ro­ras Da­rius Va­ lys ne­baig­tą ty­ri­mą ir mo­ty­vus jo ne­be­tęs­ti ko­men­tuo­ti at­si­sa­kė.

Įsi­lau­žė kur pa­no­rė­ję

Apie ne­są­ži­nin­gus CVP IS ad­mi­ nist­ra­to­riaus veiks­mus pir­mie­ji pra­bi­lo vers­li­nin­kai – jų nuo­mo­ne, Lie­tu­vo­je jau neį­ma­no­ma są­ži­nin­ gai lai­mė­ti vals­ty­bės ir sa­vi­val­dy­bių ins­ti­tu­ci­jų ar įmo­nių už­sa­ky­mų.

Ne­ma­lo­ni Vie­šų­jų pir­ki­mų tar­ ny­bai (VPT) ir jos va­do­vui Žyd­rū­ nui Plyt­ni­kui is­to­ri­ja ki­lo po 2012 m. sau­sį at­lik­to VPT in­for­ma­ci­ nių sis­te­mų au­di­to. Tik vė­liau pa­ ste­bė­ta, kad kaž­kas ne­tei­sė­tai bu­vo pri­si­jun­gęs prie sis­te­mos.

Nus­ta­ty­ta, kad sis­te­mą įsi­gi­ju­si VPT ne­ga­li kont­ro­liuo­ti, kas ir ka­da prie jos pri­si­jun­gia. Per in­for­ma­ci­nės sis­te­mos au­di­tą nu­sta­ty­ta, kad iki šiol neį­var­dy­ti as­me­nys įsi­lau­žė net į 23 iš 26 ser­ve­rių. Pa­ti sis­te­ma ne­ fik­suo­ja ad­mi­nist­ra­to­rių pri­si­jun­gi­ mų, o sis­te­mas ad­mi­nist­ruo­ja ir mo­ der­ni­zuo­ja ke­lios išo­rės įmo­nės.

Be­dan­čiai sar­gai

Sei­mo An­ti­ko­rup­ci­jos ko­mi­si­ja ne­ dels­da­ma ėmė­si tir­ti šią ne­skaid­ rią is­to­ri­ją, nes to­kie pri­si­jun­gi­mai prie in­for­ma­ci­nės sis­te­mos ver­tin­ ti kaip grės­mė na­cio­na­li­niam sau­ gu­mui ar­ba kaip di­de­lę reikš­mę tu­ rin­tys vals­ty­bės val­dy­mui, ūkiui ar net fi­nan­sų sis­te­mai. Įsi­lau­ži­mus tir­ti pa­si­šo­vė Ge­ne­ ra­li­nė pro­ku­ra­tū­ra, ta­čiau per me­ tus įsi­lau­žė­liai ras­ti ne­bu­vo, ne­su­ sek­ta, kas bei ku­riuos vie­šuo­sius pir­ki­mus ste­bė­jo ir ku­riuos duo­ me­nis pa­nau­do­jo gal­būt ne­tei­sė­tai veik­lai bei ne­są­ži­nin­giems pir­ki­ mams, neį­var­dy­ta ir pa­da­ry­ta vals­ ty­bei ža­la. Kal­tų nė­ra – ty­ri­mas dėl įro­dy­mų trū­ku­mo nu­trauk­tas. Pats

Trūks­ta pi­ni­gų

Ta­čiau net ir po įsi­lau­ži­mų ne­siim­ ta jo­kių veiks­mų – vi­di­nia­me tink­ le ga­li pri­si­jung­ti suin­te­re­suo­ti as­ me­nys ir lik­ti ne­su­sek­ti. Esą nie­kas neį­pa­rei­go­tas keis­ti vi­di­nės sis­te­ mos pri­si­jun­gi­mo duo­me­nų tink­ le. „Kon­kur­są lai­mė­ju­si ir sis­te­mą to­bu­li­nu­si bend­ro­vė ne­bu­vo įsi­pa­ rei­go­ju­si pa­pil­do­mai at­lik­ti vi­di­nių pri­si­jun­gi­mo sau­gu­mo to­bu­li­ni­mo dar­bų“, – tei­si­no­si prieš tai pa­lan­ kio­mis są­ly­go­mis kon­kur­sus su­ren­ gu­sios VPT va­do­vas Ž.Plyt­ni­kas.

Tei­gia­ma, kad „pa­čios sau sis­te­ mas ku­rian­čios“ bend­ro­vės tuo ir nau­do­ja­si, o gal­būt ne­vie­šą in­for­ ma­ci­ją apie pir­ki­mus tei­kia ko­rum­ puo­tiems po­li­ti­kams ir par­duo­da ki­tuo­se kon­kur­suo­se da­ly­vau­jan­ čioms bend­ro­vėms. Šios, tu­rė­da­ mos in­for­ma­ci­jos apie kon­ku­ren­ tus, pa­siū­lo ke­liais tūks­tan­čiais ma­žes­nius pro­jek­tus ir sėk­min­gai trium­fuo­ja kon­kur­suo­se.

Pa­sak Ž.Plyt­ni­ko, Fi­nan­sų mi­nis­ te­ri­jos pra­šo­ma skir­ti lė­šų sis­te­mai to­bu­lin­ti, nes pa­ti VPT to­kių lė­šų ne­tu­ri, nors kas­met sis­te­mai to­bu­ lin­ti ski­ria­ma per 100 tūkst. li­tų.

Tu­rė­tų bū­ti vėl pa­skelb­tas kon­kur­ sas pro­gra­mi­nę įran­gą ku­rian­čioms ir die­gian­čioms bend­ro­vėms, o da­ ly­vės vėl, ko ge­ro, bus tos pa­čios, ku­rios ir prieš tai vie­naip ar ki­taip bu­vo su­si­sais­čiu­sios su VPT. Lie­ tu­vo­je kas­met at­lie­ka­ma maž­daug 14 mlrd. li­tų ver­tės vie­šų­jų pir­ki­ mų. Ta­čiau už­tik­rin­ti skaid­ru­mą ir pa­to­bu­lin­ti sis­te­mą – vei­kiau­siai per men­kas mo­ty­vas, ypač kai už to sto­vi daug suin­te­re­suo­tų gru­pių.

Pa­si­kei­ti­mai skaid­ru­mo ne­pri­dė­jo

Anuo­met Ž.Plyt­ni­ko va­do­vau­ja­ ma VPT bu­vo tie­sio­giai pa­val­di Ūkio mi­nis­te­ri­jai, o 2011 m. rug­ sė­jį Sei­mui priė­mus Vie­šų­jų pir­ ki­mų įsta­ty­mo pa­tai­sas nuo 2012 m. sau­sio 1 d. tar­ny­ba ta­po pa­val­di Pre­zi­den­tei. Bu­vo ti­kė­ta­si, kad tai ne vien pa­ge­rins tar­ny­bos įvaiz­dį, bet ir nu­lems es­mi­nius ra­di­ka­lius pa­si­kei­ti­mus vie­šo­jo pir­ki­mo rin­ ko­je.

Ga­li­ma sa­ky­ti, kad be­veik nie­kas ne­pa­si­kei­tė po to, kai Ž.Plyt­ni­kas ir VPT ta­po pa­val­dūs Pre­zi­den­tei, o tar­ny­bos ad­mi­nist­ra­ci­ja ir bend­ ro­vės gal­būt įsi­pai­nio­jo į stam­baus mas­to afe­rą.

Ge­ne­ra­li­nės pro­ku­ra­tū­ros ty­ri­ mas bai­gė­si ak­la­vie­tė­je, įsi­lau­ži­ mo fak­tai li­ko iki ga­lo neiš­tir­ti, o su­rink­ta me­džia­ga dū­la pro­ku­ro­rų stal­čiuo­se.

Ne­pa­dė­jo: pri­glo­bu­si VPT po sa­vo spar­nu, Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­

kai­tė nuo skan­da­lų Ž.Plyt­ni­ko ins­ti­tu­ci­jos neap­sau­go­jo.

(„Fo­to­die­nos“ / Ie­vos Bu­dzei­kai­tės nuo­tr.)

8

penktadienis, vasario 15, 2013

užribis Su­mu­šė jau­ną tur­ką

Tur­gu­je pre­kia­vo medikamentais

Ban­do gun­dy­ti lai­mė­ji­mu

Ant­ra­die­nį apie 22 val. Deb­re­ ce­no g. ke­tu­ri ne­pa­žįs­ta­mi vy­ rai už­puo­lė ir su­mu­šė 1991 m. gi­mu­sį Tur­ki­jos pi­lie­tį, gy­ ve­nan­tį vie­na­me šios gat­vės bend­ra­bu­ty­je. Už­puo­li­kai atė­ mė mo­bi­lio­jo ry­šio te­le­fo­ną, ku­ris įver­tin­tas tūks­tan­čiu li­tų.

Nu­ken­tė­ju­sy­sis dėl su­mu­ši­mų pa­gul­dy­tas į li­go­ni­nę.

Kre­tin­gos raj. po­li­ci­nin­kai su­ ren­gė rei­dą į vie­tos tur­ga­vie­tę ir iš Kre­tin­gos gy­ven­to­jo V.D. paė­mė 118 pa­kuo­čių pre­ky­bos vie­to­je lai­ky­tų įvai­rių vais­tų su už­ra­šais ru­sų kal­ba. Už ver­ ti­mą­si su vais­tais (vais­ti­niais pre­pa­ra­tais) su­si­ju­sia veik­la, ku­riai rei­ka­lin­ga li­cen­ci­ja, pra­ dė­ta ad­mi­nist­ra­ci­nė tei­se­na.

Pas­ta­ruo­ju me­tu dau­gy­bė žmo­ nių į mo­bi­lio­jo ry­šio te­le­fo­nus gau­na pra­ne­ši­mus iš Ang­li­jos apie tai, kad ta­po 650 tūkst. sva­ rų sterlingų „Mo­bi­le Lot­to Pro­ mo“ lai­mė­to­jais. Po inst­ruk­ci­jos, kaip at­siim­ti lai­mė­ji­mą, už su­ teik­tas pa­slau­gas bei pa­što iš­lai­ das „lo­te­ri­jos or­ga­ni­za­to­riai“ pa­ pra­šo ke­lių šim­tų sva­rų sterlingų.

N.Pu­tei­kis – ke­lių ere­lis 1

Esu kal­tas ir bau­dą tik­ rai su­mo­kė­siu“, – ža­dė­ jo N.Pu­tei­kis.

Bau­da už to­kį grei­čio vir­ši­ji­mą sie­kia nuo 400 iki 600 li­tų.

Par­la­men­ta­ras la­ bai ste­bė­jo­si, jog ži­ nia apie tai, kad jo vai­ruo­ja­mas au­to­ mo­bi­lis vir­ši­jo grei­ tį, taip grei­tai iš­ki­lo į vie­šu­mą.

N.Pu­tei­kis per pa­sta­ruo­sius me­tus už pa­na­šų nu­si­žen­gi­ mą nė­ra baus­tas, to­dėl pa­rei­gū­ nai ke­ti­na su­ra­šy­ti nu­ta­ri­mą dėl bau­dos sky­ri­mo ir jį par­la­men­ta­

rui iš­siųs­ti pa­štu. Nu­ta­ri­mas lei­ džia baus­ti pu­se mi­ni­ma­lios bau­ dos – 200 li­tų.

Par­la­men­ta­ras la­bai ste­bė­jo­si, jog ži­nia apie tai, kad jo vai­ruo­ja­ mas au­to­mo­bi­lis vir­ši­jo grei­tį, taip grei­tai iš­ki­lo į vie­šu­mą.

Par­la­men­ta­ras pri­si­pa­ži­no, kad už grei­čio vir­ši­ji­mą bus nu­baus­tas jau ne pir­mą kar­tą.

Prieš po­rą me­tų jis taip pat da­ly­ va­vo Po­li­ti­nių ka­li­nių ir trem­ti­nių są­jun­gos su­si­rin­ki­me Klai­pė­do­je, o jam pa­si­bai­gus, pa­ties žo­džiais ta­ riant, ve­žė du se­nu­kus cho­ris­tus į kon­cer­tą. „Vė­la­vo­me, tad sku­bė­jau ir „pra­ šo­kau“ švie­so­fo­rą, o už jo bu­vo sta­ cio­na­rus grei­čio ma­tuok­lis. Jis už­ fik­sa­vo, kad leis­ti­ną grei­tį vir­ši­jau 26 ki­lo­met­rais per va­lan­dą“, – ne­ slė­pė N.Pu­tei­kis.

Tą­kart už grei­čio vir­ši­ji­mą jam bu­vo pa­skir­ta 500 li­tų bau­da.

Pa­vo­jus: ga­ra­že ap­ti­ku­si se­nų vais­tų paaug­lė jų pa­dau­gi­no ir su­kė­lė sa­vo gy­vy­bei pa­vo­jų.

Ap­si­nuo­di­jo se­nais vais­tais Pa­lan­gos mies­to po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai aiš­ki­na­si, kaip val­diš­ko­je įstai­go­je au­gan­ ti ne­pil­na­me­tė ap­si­nuo­di­jo neaiš­kiais me­ di­ka­men­tais.

Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Ne­si­gin­či­jo: N.Pu­tei­kis sa­vo kal­tę dėl grei­čio vir­ši­ji­mo pri­pa­ži­no ir ti­

ki­no, kad skir­tą bau­dą tik­rai su­mo­kės.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Su­lai­kė Nor­ve­gi­jo­je Dai­va Ja­naus­kai­tė Nor­ve­gi­jo­je su­lai­ky­tas pa­sku­ti­nis įta­ria­ma­sis Al­gir­do Ur­mo­no nu­ žu­dy­mu. Lau­kia­ma, kol bus at­lik­ ti ekst­ra­di­ci­jos for­ma­lu­mai. Grą­ žin­tas į Lie­tu­vą jis drau­ge su bro­ liu bus tei­sia­mas už prieš 12 me­tų įvyk­dy­tą nu­si­kal­ti­mą.

A.Ur­mo­nas (gim. 1972 m.) bu­vo su­šau­dy­tas 2000 me­tų vie­ną bir­ že­lio die­ną švie­siu me­tu sa­vo au­ to­mo­bi­ly­je Lau­ki­nin­kų gat­vės dau­ gia­bu­čio kie­me. Žu­di­kai ki­tų žmo­nių aki­vaiz­do­ je iš dvie­jų pis­to­le­tų ir nu­pjau­ta­ vamz­džio šau­tu­vo iš­šo­vė ne ma­žiau nei sep­ty­nis šū­vius. Nu­ken­tė­ju­sy­ sis mi­rė iš kar­to nuo dau­gy­bi­nių šau­ti­nių gal­vos, krū­ti­nės bei pil­vo su­ža­lo­ji­mų.

Po 12 me­tų tei­sė­sau­gi­nin­kai išaiš­ki­no šį la­bai sun­kų nu­si­kal­ti­ mą ir su­lai­kė įta­ria­muo­sius. Prieš teis­mą už nu­žu­dy­mą ki­tų žmo­nių

gy­vy­bei pa­vo­jin­gu bū­du stos jau 15 me­tų lais­vės atė­mi­mo baus­mę už se­niau įvyk­dy­tą nu­žu­dy­mą at­lie­ kan­tis Ra­mū­nas Jan­kaus­kas, pra­ var­džiuo­tas Čiom­biu (gim. 1973 m.), ir jo bend­ri­nin­kai bro­liai Ser­ ge­jus (gim. 1975 m.) ir Dmit­ri­jus (gim. 1977 m.) Ša­ra­pa­je­vai.

S.Ša­ra­pa­je­vas su­lai­ky­tas per­ nai gruo­džio vi­du­ry­je, kai pa­ban­ dė iš­vyk­ti iš Lie­tu­vos Res­pub­li­kos.

Jam pa­skir­ta kar­do­mo­ji prie­mo­nė – suė­mi­mas. Šie­met sau­sio mė­ne­sį Nor­ve­ gi­jo­je pa­gal Eu­ro­pos areš­to or­de­ rį su­lai­ky­tas šio įta­ria­mo­jo bro­lis D.Ša­ra­pa­je­vas. Ty­ri­mas dėl nu­si­ kals­ta­mos šio klai­pė­die­čio veik­los iš­skir­tas į at­ski­rą by­lą, šiuo me­ tu spren­džia­mas klau­si­mas dėl jo ekst­ra­di­ci­jos į Lie­tu­vą.

Už nu­žu­dy­mą ki­tų žmo­nių gy­ vy­bei pa­vo­jin­gu bū­du jiems gre­sia lais­vės atė­mi­mas nuo 8 iki 20 me­ tų ar­ba iki gy­vos gal­vos. „Klai­pė­dos“ inf.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Mer­gai­tė gy­do­ma Klai­pė­dos vai­ kų li­go­ni­nė­je. Jos gy­vy­bei grės­mės nė­ra, ta­čiau te­be­siaiš­ki­na­ma, kuo ji ap­si­nuo­di­jo.

Lop­š e­l io-dar­ž e­l io „Ąžuo­l iu­ kas“, ku­ria­me au­ga ir tė­vų ne­tu­ rin­tys ne­pil­na­me­čiai pa­lan­giš­kiai, auk­lė­ti­nė pa­si­ju­to blo­gai tre­čia­die­ nį po pie­tų. Pa­va­ka­re mer­gai­tė bu­ vo iš­ga­ben­ta į Pa­lan­gos li­go­ni­nę, o vė­liau – į Klai­pė­dą.

Me­di­kų tei­gi­mu, mer­gai­tės gy­vy­ bei bu­vo ki­lęs pa­vo­jus, nes ji bu­vo iš­gė­ru­si ne ma­žiau kaip 20 tab­le­čių cuk­raus kie­kį krau­jy­je ma­ži­nan­čių vais­tų bei tiek pat prie­šuž­de­gi­mi­nių.

Li­go­ni­nė­je jai bu­vo iš­plau­tas skran­ dis. Li­go­ni­nė­je paaug­lei teks pra­leis­ ti dar ne vie­ną die­ną, nes jos iš­ger­ ti vais­tai lė­tai ša­li­na­mi iš or­ga­niz­mo.

Va­kar mer­gai­tės gy­vy­bei pa­vo­jus ne­ beg­rė­sė, ji bu­vo są­mo­nin­ga.

Paaug­lė tei­gė, kad už­kly­do į Gin­ ta­ro gat­vė­je esan­tį se­no­kai ne­ be­nau­do­ja­mą bu­vu­sios vais­ti­nės skly­pą. Apt­ver­to­je tvo­ra te­ri­to­ri­ jo­je ji su drau­gais įlin­do į neuž­ra­ kin­tą ga­ra­žą, ku­ria­me te­bė­ra su­ krau­ti vais­tai.

Kaž­ku­rių iš jų ne­pil­na­me­tė pa­ ra­ga­vo.

Nuo tre­čia­die­nio po­pie­tės šio­je vie­to­je dir­ba Pa­lan­gos po­li­ci­nin­kai, jie ban­do su­ra­šy­ti vi­sus me­di­ka­ men­tus. Aiš­ki­na­ma­si, kaip paaug­

liai pa­te­ko į už­da­rą te­ri­to­ri­ją.

Pri­va­čia­me na­me vei­ku­si vais­ ti­nė už­da­ry­ta prieš be­ne 12 me­ tų. Ne­re­cep­ti­nius vais­tus sa­vi­nin­ kas su­kro­vė į ga­ra­žą. Per­nai va­sa­rą na­mą su jo pri­klau­si­niais nu­si­pir­ko Ru­si­jos pi­lie­tis. Jis ti­ki­no, kad vi­ sos pa­tal­pos bu­vo už­ra­kin­tos ar­ba už­kal­tos.

Jei­gu paaiš­kės, kad vai­kai įsi­bro­ vė į ga­ra­žą jė­ga, sa­vi­nin­kas ga­li pa­ reikš­ti ne­pil­na­me­čius glo­bo­jan­čiai įstai­gai pre­ten­zi­ją.

Lop­še­lio-dar­že­lio „Ąžuo­liu­kas“ di­rek­to­rė Rū­ta Re­gi­na Lu­kai­tie­nė tei­gė, kad auk­lė­ti­niai pa­tys ei­na į mo­kyk­lą, o po pa­mo­kų ga­li ne­var­ žo­mi vaikš­ti­nė­ti.

Vais­tais ap­si­nuo­di­ju­si paaug­lė yra naš­lai­tė, jos ma­ma mi­ru­si, o tė­ vas gy­ve­na už­sie­ny­je ir su mer­gai­ te ne­bend­rau­ja. Paaug­lę ku­rį lai­ ką glo­bo­jo gi­mi­nai­tė, ta­čiau vė­liau mo­te­ris ir mer­gai­tė su­ta­rė drau­ge ne­be­gy­ven­ti.

Ne­pil­na­me­tė, kaip ir dau­ge­lis šios įstai­gos glo­bo­ti­nių, lan­ko­si pas psi­cho­lo­gę.

Se­no­lį mu­šė ir rei­ka­la­vo pi­ni­gų Dai­va Ja­naus­kai­tė Kre­tin­gos ra­jo­ne esan­čia­me Sa­lan­ tų mies­te­ly­je trys 18-me­čiai įsi­ver­ žė pas pa­gy­ve­nu­sį vie­tos gy­ven­to­ ją, jį su­mu­šė ir rei­ka­la­vo pi­ni­gų.

Pas 71 me­tų pen­si­nin­ką jau­nuo­liai įsi­bro­vė ant­ra­die­nį apie 22 va­lan­dą. Į vi­dų jie pa­te­ko iš­lau­žę du­ris.

Nors vai­ki­nai mu­šė bu­to šei­mi­ nin­ką, pi­ni­gų ne­ga­vo ir išė­jo nie­ ko ne­pe­šę.

Nu­ken­tė­ju­sia­jam nuo su­duo­tų smū­gių lū­žo kau­lai, su­muš­tas vi­ sas kū­nas.

Jis gy­do­mas li­go­ni­nė­je. Už­puo­ li­mo me­tu se­no­lio na­muo­se bu­

vu­si mer­gi­na pa­dė­jo at­pa­žin­ti už­ puo­li­kus.

Pen­si­nin­kas mies­te­lio žmo­nėms ge­rai ži­no­mas dėl po­mė­gio gir­tau­ ti. Jo na­muo­se daž­nai lan­ko­si jau­ni žmo­nės, čia jie ran­da prie­bė­gą gir­ tuok­lia­vi­mui.

Tą pa­tį va­ka­rą pa­rei­gū­nai su­lai­ kė tris aš­tuo­nio­lik­me­čius. Vie­nas jų anks­čiau bu­vo teis­tas, ki­ti lin­kę į nu­si­žen­gi­mus, ta­čiau rim­tes­nių bė­dų su tei­sė­sau­ga ne­tu­rė­jo.

Vei­kiau­siai už­puo­li­kai ti­kė­jo­ si, kad se­no­lis bus dar neiš­lei­dęs pen­si­jos.

Vi­si trys įta­ria­mie­ji už­da­ry­ti į Kre­tin­gos ra­jo­no po­li­ci­jos ko­mi­ sa­ria­to areš­ti­nę.

Už­da­rė: pa­rei­gū­nai su­lai­kė įta­ria­

muo­sius pen­si­nin­ko su­mu­ši­mu.

9

penktadienis, vasario 15, 2013

ekonomika

OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn

–0,03 %

4

–0,49 %

–0,32 %

Su­ma­žė­jo ­ gry­nų­jų pi­ni­gų Per sau­sį ša­lies apy­var­to­je gry­nų­jų pi­ni­ gų su­ma­žė­jo 278,1 mln. li­tų ir mė­ne­sio pa­bai­go­je jų bu­vo 11,124 mlrd. li­tų. Re­ zi­den­tų in­dė­liai cent­ri­nia­me ban­ke per mė­ne­sį pa­di­dė­jo 54,8 mln. li­tų ir sau­sio pa­bai­go­je su­da­rė 8,782 mlrd. li­tų. Cent­ri­ nės val­džios in­dė­liai pa­di­dė­jo 1,103 mlrd. li­tų, iki 5,022 mlrd. li­tų, o ki­tų pi­ni­gų fi­ nan­si­nių ins­ti­tu­ci­jų in­dė­liai su­ma­žė­jo 1,102 mlrd. li­tų, iki 3,673 mlrd. li­tų.

pre­ten­den­tai var­žo­si dėl už­da­ro­mos Ig­na­li­nos ato­mi­nės elekt­ri­nės ge­ne­ra­li­nio di­rek­to­riaus po­sto.

kl.lt/naujienos/ekonomika

€

De­ga­lų kai­nos

Valiutų kursai

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 2,9828 DB sva­ras ster­lin­gų 1 3,9978 JAV do­le­ris 1 2,5786 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,5767 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9333 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,2853 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,6910 Ru­si­jos rub­lis 100 8,5705 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8006

pokytis

+0,6716 % –0,4334 % +0,5537 % +0,6602 % –0,0507 % +0,0858 % +0,3487 % +0,4312 % +0,1037 %

Vakar Tink­las

A 95

Dy­ze­li­nas

Du­jos

„Sta­toil“

4,90

4,76

2,50

„Apoil“

4,85

4,73

2,49

Vi­d. kai­na vi­so ap­tar­na­vi­mo de­ga­li­nių tink­luo­se. Šal­ti­nis: www.de­ga­lu­kai­nos.lt WTI naf­ta

„Brent“ naf­ta

97,38 dol. už 1 brl.

117,55 dol. už 1 brl.

Spaus pa­dė­ti mies­tui

Nors tris mė­ne­sius var­to­ji­mo pre­kių ir pa­slau­gų kai­nos ma­žė­jo, sau­sį ša­ly­je už­fik­suo­ta 0,2 pro­c. mė­ne­sio inf­lia­ci­ja.

Ky­lan­ti inf­lia­ci­ja ga­ li su­jauk­ti pla­nus 2015-ai­siais Lie­tu­vo­ je įsi­ves­ti eu­rą.

Da­lį Klai­pė­dos jū­rų uos­to lė­šų siū­lo­ma pa­nau­do­ti ­mies­to sa­vi­ val­dy­bės įgy­ven­di­na­miems su uos­to veik­la su­si­ju­siems ir vals­ ty­bei svar­biems eko­no­mi­niams pro­jek­tams.

Pa­tai­są, kad tai tap­tų rea­ly­be, Sei­ me įre­gist­ra­vo bu­vęs su­si­sie­ki­mo mi­nist­ras Li­be­ra­lų są­jū­džio at­sto­ vas Eli­gi­jus Ma­siu­lis. Par­la­men­ta­ ras siū­lo įpa­rei­go­ti Klai­pė­dos uos­ tą to­kioms reik­mėms nu­ma­ty­ti iki 10 pro­c. pel­no.

Tai ne­be pir­mas toks siū­ly­mas, ku­riuo no­ri­ma pri­vers­ti Klai­pė­dos uos­tą la­biau pri­si­dė­ti prie mies­ to inf­rast­ruk­tū­ros fi­nan­sa­vi­mo.

Ana­lo­giš­kas pa­tai­sas Sei­mas jau svars­tė praė­ju­siais me­tais, bet jas at­me­tė.

Da­bar uos­tas lė­šų ski­ria uos­ to ke­liams re­konst­ruo­ti ir ties­ti, sa­vi­val­dy­bei pri­klau­san­čių sta­ti­ nių, truk­dan­čių uos­to plėt­rai, pa­ ša­li­ni­mui iš uos­to te­ri­to­ri­jos kom­ pen­suo­ti. „Klai­pė­dos“, BNS inf.

Įta­ka: inf­lia­ci­ja nu­lems, ar po po­ros me­tų Lie­tu­vo­je pra­dės cir­ku­liuo­ti

bend­ra ES va­liu­ta.

To­mo Ur­be­lio­nio nuo­tr.

Kai­nų kreivė me­tų pra­džio­je šo­vė aukštyn Vir­šys Mast­rich­to kri­te­ri­jų

Lie­tu­vos sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­tas pra­ne­šė, kad sau­sį me­ti­nė inf­lia­ci­ ja sie­kė 2,6 pro­c. ir bu­vo 0,8 pro­ cen­ti­nio punk­to ma­žes­nė nei per­ nai sau­sį (3,4 pro­c.).

Vi­du­ti­nė me­ti­nė inf­lia­ci­ja sie­ kė 3 pro­c. ir bu­vo 1,2 pro­cen­ti­nio punk­to ma­žes­nė nei 2012-ųjų sau­ sio mė­ne­sį (4,2 pro­c.).

Ban­ko „Swed­bank“ vy­riau­sia­sis eko­no­mis­tas Ne­ri­jus Ma­čiu­lis pro­gno­zuo­ja, kad vi­du­ti­nė me­ti­nė inf­ lia­ci­ja Lie­tu­vo­je ar­ti­miau­siais mė­ ne­siais iš­liks aukš­čiau Mast­rich­to kri­te­ri­jaus. „Var­to­to­jų kai­nų in­dek­sas sau­sio mė­ne­sį pa­di­dė­jo 0,2 pro­cen­to ir bu­ vo ma­žes­nis, nei ti­kė­ta­si. Nuo sau­ sio 1 d. pa­bran­gu­si elekt­ra inf­lia­ci­ją kils­te­lė­jo 0,32 pro­cen­ti­nio punk­to, bet be­veik vi­są šį au­gi­mą kom­pen­ sa­vo dra­bu­žių ir ava­ly­nės iš­par­da­ vi­mai“, – tei­gė N.Ma­čiu­lis.

Eko­no­mis­tas pa­ste­bė­jo, kad sau­ sį dėl dy­ze­li­no ak­ci­zo di­dė­ji­mo, bran­gu­sios elekt­ros ir mi­ni­ma­laus mė­ne­si­nio at­ly­gi­ni­mo au­gi­mo ga­ min­to­jų kai­nų in­dek­sas pa­di­dė­jo 0,8 pro­c. – tai bu­vo spar­čiau­sias au­gi­mas nuo 2011 m. lie­pos. „Ar­ti­miau­siais mė­ne­siais ga­ min­to­jų kai­nų au­gi­mą at­spin­dės ir var­to­to­jų kai­nos, to­dėl kai­nų au­ gi­mas grei­čiau­siai bus spar­tes­nis ir vir­šys 0,5 pro­c. per mė­ne­sį. Vi­ du­ti­nė me­ti­nė inf­lia­ci­ja ar­ti­miau­ siu me­tu smuks že­miau 3 pro­c., bet iš­liks aukš­čiau Mast­rich­to kri­te­ri­ jaus, ku­ris ar­tės link 2,5 pro­c.“, – pro­gno­za­vo N.Ma­čiu­lis.

Inf­lia­ci­ja – vis dar kliū­tis

SEB ban­ko pre­zi­den­to pa­ta­rė­jas Gi­ta­nas Nau­sė­da ma­no, kad šių me­tų pra­džio­je di­dė­jan­čios kai­nos ga­li pa­dė­ti Lie­tu­vai įsi­ves­ti eu­rą 2015 m.

Gi­ta­nas Nau­sė­da:

No­rint įsi­ves­ti eu­rą mū­sų mė­ne­si­nė vi­du­ ti­nė inf­lia­ci­ja nuo ba­ lan­džio tu­rė­tų bū­ti 0,15 pro­c. „Per ar­ti­miau­sius me­tus kai­nų ly­giui at­si­lieps mi­ni­ma­lios mė­ne­ si­nės al­gos pa­di­di­ni­mas, bet eu­ro įve­di­mo po­žiū­riu tai nė­ra blo­gai, nes ki­tų me­tų pra­džią mes ly­gin­ si­me su šių me­tų pra­džia, ir aukš­ tes­nė inf­lia­ci­ja šių me­tų pra­džio­je reiš­kia ma­žes­nę inf­lia­ci­ją tais le­ mia­mais kont­ro­li­niais 2014 m. Tai ga­li le­mia­mai pa­veik­ti mū­sų eu­ ro įsi­ve­di­mą“, – Lie­tu­vos eko­no­ mi­kos kon­fe­ren­ci­jo­je ket­vir­ta­die­ nį tei­gė G.Nau­sė­da.

Ta­čiau, pa­sak eko­no­mis­to, inf­ lia­ci­ja vis dar yra pa­grin­di­nė kliū­tis Lie­tu­vai įsi­ves­ti eu­rą – jei pa­si­keis Mast­rich­to kri­te­ri­jus, ša­liai pa­si­ da­rys dar sun­kiau įsi­ves­ti Bend­ri­ jos va­liu­tą. „Jei­gu at­si­tik­tų taip, kad eu­ro zo­na to­liau bū­tų to­kio­je mi­ni­ma­ laus eko­no­mi­nio au­gi­mo zo­no­je, mes tu­ri­me įsi­vaiz­duo­ti, kad pa­ts

Mast­rich­to kri­te­ri­jus nė­ra iš­kal­tas ak­me­ny­je, jis šiuo me­tu 2,8 pro­c. ir jei­gu su­ma­žė­tų iki 2 pro­c. ki­tų me­ tų vi­du­ry­je, ta­da Lie­tu­vai no­rint įsi­ves­ti eu­rą ša­lies mė­ne­si­nė vi­du­ ti­nė inf­lia­ci­ja nuo šių me­tų ba­lan­ džio tu­rė­tų bū­ti 0,15 pro­c.“, – sa­ kė G.Nau­sė­da.

Pi­go dra­bu­žiai ir ava­ly­nė

Pa­ra­ma: po­li­ti­kai no­rė­tų, kad da­lis Klai­pė­dos uos­to pel­no bū­tų ski­

ria­ma mies­to ge­ro­vei.

To­mo Ra­gi­nos nuo­tr.

De­ga­lai – brangūs Lie­tu­viai de­ga­lų per die­ną su­nau­ do­ja ma­žiau ne­gu vi­du­ti­niš­kai vi­ sos pla­ne­tos gy­ven­to­jai. Ta­čiau Lie­tu­va pa­sau­lį len­kia pa­gal de­ ga­lų kai­nų dy­dį.

Nau­jie­nų agen­tū­ros „Bloom­berg“ duo­me­ni­mis, Lie­tu­va pa­gal de­ga­lų bran­gu­mą uži­ma 25 vie­tą iš 60 pa­ sau­lio ša­lių, o įver­ti­nus gy­ven­to­jų per­ka­mą­ją ga­lią jai ten­ka 14 vie­ta.

Bran­giau­si de­ga­lai, re­mian­tis nau­jie­nų agen­tū­ros at­lik­tu ty­ri­ mu, šių me­tų sau­sį bu­vo Tur­ki­jo­ je, Nor­ve­gi­jo­je ir Olan­di­jo­je.

Per ty­ri­mą bu­vo įver­tin­ta, kad Lie­tu­vo­je lit­ras de­ga­lų kai­na­vo apie 4,7 li­to – ga­lo­nas (maž­daug 3,8 lit­ro) de­ga­lų sau­sį kai­na­vo apie 6,94 JAV do­le­rio (apie 17,8 li­to).

Tur­ki­jo­je ga­lo­nas įpras­tų de­ga­lų kai­na­vo net 9,89 JAV do­le­rio (lit­ ras – maž­daug 6,7 li­to).

Pa­sak agen­tū­ros „Bloom­berg“, vi­du­ti­nis lie­tu­vis per die­ną su­ nau­do­ja apie 0,3 lit­ro de­ga­lų. Šis kie­kis ma­žes­nis nei pa­sau­lio vi­ dur­kio treč­da­lis. Ša­ly­se kai­my­nė­se, ty­ri­mo duo­ me­ni­mis, de­ga­lai pi­ges­ni ne­gu Lie­tu­vo­je. Lat­vi­jai te­ko 28-a vie­ ta (16-a – įver­ti­nus per­ka­mą­ją ga­lią), Es­ti­jai – 32-a (22-a pa­gal per­ka­mą­ją ga­lią), Len­ki­jai – 36-a (15-a pa­gal per­ka­mą­ją ga­lią).

Rei­tin­go apa­čio­je at­si­dū­rė ir pi­ giau­siais de­ga­lais džiaug­tis ga­lė­ jo Ve­ne­sue­los, Sau­do Ara­bi­jos ir Ku­vei­to gy­ven­to­jai. Ve­ne­sue­lo­ je lit­ras de­ga­lų kai­na­vo vos 4 lie­ tu­viš­kus cen­tus (ga­lo­nas – 6 JAV cen­tus).

Agen­tū­ra „Bloom­berg“ ty­ri­me ver­ti­no de­ga­lų kai­nas 60-yje pa­ sau­lio ša­lių sau­sio 3–18 d.

Sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­to duo­me­ni­ mis, sau­sį bend­ra­jam var­to­to­jų kai­ nų mė­ne­sio po­ky­čiui di­džiau­sią įta­ką tu­rė­jo 9,4 pro­c. pa­di­dė­ju­si elekt­ros ener­gi­jos kai­na, 4,7 pro­c. išau­gu­sios vai­sių ir uo­gų kai­nos, 0,7 pro­c. – de­ ga­lų ir te­pa­lų kai­nos, taip pat dra­bu­ žių ir ava­ly­nės kai­nų su­ma­žė­ji­mas ati­tin­ka­mai 7,7 pro­c. ir 6,7 pro­c.

Var­to­ji­mo pre­kių kai­nos per sau­ sio mė­ne­sį pa­di­dė­jo 0,3 pro­c., pa­slau­gų kai­nos tiek pat su­ma­žė­jo.

Vals­ty­bės ir sa­vi­val­dy­bių ins­ti­tu­ci­ jų re­gu­liuo­ja­mos kai­nos per mė­ne­ sį pa­di­dė­jo 1,5 pro­c., o rin­kos kai­ nos su­ma­žė­jo 0,1 pro­c.

Per mė­ne­sį iš būs­to, van­dens, elekt­ros, du­jų ir ki­to ku­ro pre­kių ir pa­slau­gų dau­giau­sia pa­bran­go elekt­ros ener­gi­ja – 9,4 pro­c., kie­ta­ sis ku­ras – 2,5 pro­c., nuo­te­kų rin­ ki­mo pa­slau­gos – 0,9 pro­c., šal­tas van­duo – 0,6 pro­c. Gam­ti­nių du­jų kai­nos ir būs­to nuo­mos mo­kes­čiai per mė­ne­sį su­ma­žė­jo po 3,3 pro­c.

Iš mais­to pro­duk­tų ir neal­ko­ho­ li­nių gė­ri­mų dau­giau nei ket­vir­ta­ da­liu pa­bran­go vy­nuo­gės. Per me­ tus var­to­ji­mo pre­kės pa­bran­go 2,8 pro­c., o pa­slau­gos – 2,3 pro­c.

Bran­gu: de­ga­lų kai­no­mis Lie­tu­va len­kia ne tik dau­gu­mą pa­sau­lio ša­

„Klaipėdos“, BNS inf.

Vi­dos Žu­kie­nės nuo­tr.

lių, bet ir ar­ti­miau­sias sa­vo kai­my­nes.

„Klai­pė­dos“, BNS inf.

10

PenktADIENIS, vasario 15, 2013

pasaulis Slaptas kalinys

Degė žmonės

Tel Avivas pirmą kartą pripažino faktą, kad laikė už grotų „kalinį X“, kuris turė­ jo dvigubą Izraelio ir Australijos piliety­ bę ir 2010 m. gruodžio 15 d. buvo rastas pasikoręs Ajalono kalėjime. Izraelis atsi­ sako atskleisti kalinio pavardę, bet sava­ rankišką tyrimą atlikę Australijos žurna­ listai teigia, kad tai buvo Benas Zygieras ir kad jis dirbo Izraelio žvalgybos tarny­ bai „Mossad“.

Ro­mos oro uos­te va­kar pasi­degė imig­ ran­tas iš Dramb­lio Kau­lo Kran­to, kurį bu­ vo ke­ti­na­ma de­por­tuo­ti. Vie­nas po­li­ci­nin­ kas grei­tai už­ge­si­no lieps­nas ge­sin­tu­vu, bet vy­ras vis tiek smar­kiai ap­degė ir sun­ kios būklės bu­vo pa­gul­dy­tas į li­go­ninę.

Dieną anks­čiau Prancū­zi­jos Nan­to mies­te su­si­de­gi­no 43 metų be­dar­bis, ku­ris at­ėjo į dar­bo biržą ir ne­ga­vo pa­šal­pos. Nuo sun­ kių nu­de­gimų vy­ras mirė.

Komentaras

Gin­tau­tas Če­reš­ka VMVT Ve­te­r i­na­r i­jos sa­n i­ta­r i­jos sky­r iaus vedė­jo pa­va­duo­to­jas

V

alstybinė maisto veterina­ rijos tarnyba (VMVT) įdėmiai se­k a in­for­m a­c iją, su­si­ju­sią su ark­lie­nos skan­ da­lu, pro­duktų fal­si­fi ­ka­v i­mu, ana­l i­ zuo­ja Lie­t u­vos rinką, nes vi­si mėsos ir mėsos pro­duktų įvežė­jai re­gist­ruo­ti VMVT, o jų veik­la kont­ro­liuo­ja­ma, yra ži­no­ma, iš kur ir kiek įve­ža­ma mėsos.

Re­m ian­t is tu­r i­ma in­for­ma­ci­ja iš pre­ ky­bos tink­lo „Fin­dus“, iš bend­rovės „Co­m i­gel“ ir ga­m in­to­jo „Ta­vo­la“ pro­ duktų į Lie­t uvą įvež­ta ne­bu­vo. Taip pat Lie­tu­va ne­pre­k iau­ja su Ru­mu­ni­ja.

0,6

pro­c.

smu­ko eu­ro zo­nos eko­ no­mi­ka per pa­sku­ti­nius tris 2012 m. mėne­sius.

Pre­ky­bos mėsa ir mėsos pro­duk­tais su Did­žią­ja Bri­ta­ni­ja ba­lan­sas 2012 m. bu­ vo toks: eks­por­tas – 33,4 mln. litų, im­ por­tas – 4,6 mln. litų. Tai ro­do, kad mė­ sa ir mėsos pro­duk­tai iš esmės ju­da vie­na kryp­ti­mi. Iš Did­žio­sios Bri­ta­ni­jos į Lie­tuvą įve­ža­ma dau­giau­sia su­bpro­ duktų: ke­penų, šird­žių, kojų, ausų.

Klas­to­ji­mo skan­da­lai ky­la, kai bran­ gesnę mėsą sie­k iant fi­nan­sinės nau­ dos ban­do­ma pa­keis­t i pi­ges­ne. Šiuo po­žiū­riu ga­li­ma įtar­ti, kad jau­tie­na ga­ li būti kei­čia­ma ark­lie­na, kiau­lie­na. Lie­ tu­va pa­gal jau­tie­nos po­rei­kius be­veik vi­siš­kai ap­si­r ūpi­na sa­vo užau­g intų gal­vijų mėsa, įsi­ve­ža tik 2,6 pro­c. vi­so kie­kio jau­tie­nos ža­lia­vos, dau­giau­sia iš Lat­vi­jos ir Len­ki­jos.

At­l ie­ka­me ty­r i­mus dėl jau­t ie­nos pa­ kei­t i­mo ki­ta mėsa tuo­se ga­m i­n iuo­se, ku­r iuo­s e dėl suar­dy­tos struktū­ros vi­z ua­l iai sun­k u at­s kir­t i mėsos rū­ šį (mal­t a mėsa, mėsai­n iai, koldū­nai ir pan.). Kol kas fal­s i­f i­ka­v i­mo at­vejų ne­nus­tatė­me.

Ark­lie­nos ga­min­to­jai (2009 m.)

Ku­li­na­ri­ja: se­nas kla­jok­lių tra­di­ci­jas tu­rin­tys ka­za­chai iš ark­lie­nos ga­mi­na ka­zy dešrą ir tra­di­cinį pa­tie­kalą be­

šbar­maką.

Šal­dy­tuo­se pus­ga­mi­niuo­se ap­tik­ta ark­lie­na bri­tams su­kėlė šoką, o štai ka­za­chai tik pirš­tus ap­si­lai­žytų. Jų ša­ly­je ark­lie­nos var­to­ji­mas nėra ta­bu ir ne­tru­kus jie ke­ti­na nu­ste­bin­ti sa­vo pro­duk­ci­ja ES rinką. Šio­je Cent­rinės Azi­jos ša­ly­je, kur te­be­gy­vuo­ja kla­jok­lių tra­di­ci­jos, ark­lių mėsa – tai na­cio­na­li­nis pa­ tie­ka­las. Jos kas­met pa­ga­mi­na­ma de­šim­tys tūkstan­čių tonų.

Nors ka­za­chai ark­lieną var­to­ja jau il­gus šimt­me­čius, jie at­si­lie­ka nuo mek­si­kie­čių ir kinų. Bet tik Ka­zachs­ta­ne yra iš­ves­tos spe­cia­ lios veislės ark­lių, skirtų skers­ti. „To­kia ark­lie­na tie­siog tirps­ta bur­ no­je, – Did­žio­sios Bri­ta­ni­jos na­cio­ na­li­niam trans­liuo­to­jui BBC pa­sa­ko­jo 40-me­tis Ol­ža­sas Bek­bu­la­to­vas. – Bent kartą per mėnesį per­ka­me ark­lių mėsos. Su ar­ti­mai­siais ar­ba kai­my­nais su­si­me­ta­me ir per­ka­me visą pa­skerstą arklį. Taip pi­giau.“ „Ne­pažįs­tu ka­ za­cho, ne­val­gan­čio ark­lie­nos. To­ kių tik­riau­siai iš­vis nėra. Ką ten ka­ za­chai – ru­sai, kai atei­na pas ma­ne į

168 tūkst. tonų 82 tūkst. tonų 71 tūkst. tonų 49 tūkst. tonų 38 tūkst. tonų Šaltinis: Jung­ti­nių Tautų mais­to 36 tūkst. tonų ir žemės ūkio or­ga­ni­za­ci­ja

„Scanpix“ nuo­tr.

Bri­tams – šo­kas, ka­za­chams – juo­kas

Pir­mau­ja mek­si­kie­čiai

Ki­ni­ja Mek­si­ka Ka­zachs­ta­nas Ru­si­ja Ar­gen­ti­na Mon­go­li­ja

sve­čius, pir­miau­siai klau­sia, ar ka­zy bus?“ – tęsė O.Bek­bu­la­to­vas. „Pen­ki pirš­tai“

Ka­zy deš­ra ga­mi­na­ma pri­kem­ šant natū­ra­lią ark­lio žarną prie­ sko­niais pa­gar­din­tos ark­lie­nos.

Ma­no­ma, kad to­kia deš­ra stip­ri­ na or­ga­nizmą. Ka­zachų spor­ti­ nin­kai šio itin ka­lo­rin­go pro­duk­to per­nai ke­ti­no at­si­vež­ti į Lon­do­no olim­piadą, bet pa­sku­tinę mi­nutę at­si­sakė to­kių planų dėl ga­limų pro­blemų mui­tinė­je.

Ark­lių mėsos taip pat de­da­ma į tra­di­cinį ka­zachų pa­tie­kalą be­šbar­maką – plo­nai iš­ko­čiotą tešlą su mėsos asor­ti. „Da­bar na­mie likę maž­daug 5 kg ark­lie­nos. Ei­nu, pa­ sa­ky­siu žmo­nai, kad pa­ga­mintų be­ šbar­ma­ko. Ir tu ateik, pirš­tus ap­si­ lai­žy­si“, – BBC žur­na­listą sve­tin­gai

kvietė O.Bek­bu­la­to­vas. „Beš­bar­ ma­kas“ iš­ver­tus iš ka­zachų kal­bos reiš­kia „pen­ki pirš­tai“ – šį pa­tie­ kalą įpras­ta val­gy­ti ran­ko­mis.

Ma­žiau cho­les­te­ro­lio

Ofi­cia­liais duo­me­ni­mis, Ka­zachs­ ta­ne au­gi­na­ma dau­giau nei 1,5 mln. ark­lių. „Ti­kiu, kad lai­kui bė­ gant Ka­zachs­ta­no ark­lie­na, tu­rin­ti ne­pri­lygs­tamų sko­nio ir mais­ti­nių sa­vy­bių, užims de­ramą vietą kaip eks­por­to prekė“, – sakė Ka­zachs­ ta­no gy­vu­li­nin­kystės ir pa­šarų ga­ my­bos moks­li­nių ty­rimų ins­ti­tu­to at­sto­vas Gri­go­ri­jus Si­zo­no­vas.

Anot jo, Ka­zachs­ta­no ark­lie­na ski­ ria­si nuo tos, ku­ri var­to­ja­ma Eu­ro­po­ je, nes jos rie­ba­lai ne­di­di­na cho­les­te­ ro­lio kie­kio krau­jy­je. „Iš šių rie­balų ga­mi­na­ma pu­sant­ros de­šim­ties vais­ ti­nių pre­pa­ratų. Ti­kiu, kad Va­ka­ruo­

Kur ark­lie­na yra ta­bu Ark­l ie­n a ga­n a po­p u­l ia­r i Prancū­ zi­j o­j e, Ita­l i­j o­j e, Vo­k ie­t i­j o­j e ir ki­to­s e Eu­ro­p os vals­t ybė­s e, bet jos var­to­ji­ mas yra ta­bu dau­ge­ly­je ang­la­kal­bių ša­l ių, to­k io­s e kaip Did­ž io­ji Bri­t a­n i­ ja, Ai­r i­ja, Jung­t inės Vals­t i­jos ir ang­ la­k albė Ka­n a­dos da­l is. Jos taip pat ne­val­go či­go­nai, Bra­z i­l i­jos ir In­d i­jos gy­ven­to­jai, taip pat dau­ge­l is is­panų, nors jų ša­l is yra stam­bi tiek ark­l ių, tiek jų sker­d ie­nos eks­p or­t uo­to­ja.

bo­j a­m i. Ta­č iau tra­d i­c iš­k ai Lie­t u­vo­ je ark­l ie­na mais­t ui ne­var­to­ja­ma dėl eti­n ių prie­ž as­č ių, po­ž iū­r io į žirgą, arklį – tau­to­s a­ko­j e la­b ai ger­b iamą ir daž­n ai mi­n imą gyvūną.

2012 m. Lie­t u­vo­j e bu­vo pa­s kers­ ti 1887 ark­l iai (vi­du­t i­n iš­k ai po 160 per mėnesį), juos skerd­ž ia tik vie­na sker­dyk­l a (bend­rovė „Pajū­r io mėsi­ nė“, Klaipė­dos r.).

Vi­s a mėsa (švie­ž ia sker­de­na ket­v ir­ čiais) iš­ve­ž a­m a iš Lie­t u­vos į Ita­l iją, Is­p a­n iją, o su­b pro­duk­t ai par­duo­ da­m i gyvūnė­l ių mais­to ga­my­b os įmonėms. Pro­duk­t ai iš ark­l ie­n os Kaip dien­r aš­č iui paaiš­k i­no VMVT Lie­t u­vo­j e ne­g a­m i­n a­m i ir ne­v ar­to­ spe­c ia­l is­t ai, Lie­t u­vo­j e ark­l ie­nos ga­ ja­m i. Lie­t u­va iš kitų ša­l ių ark­l ie­nos my­b a ir var­to­ji­mas tei­s iš­k ai nėra ri­ neim­p or­t uo­j a.

Arabų ša­ly­se ark­lie­na yra mak­ruh – val­gy­ti ją leid­ž ia­ma, bet ne­re­ko­men­ duo­ja­ma. Žy­dams ši mėsa draud­ž ia­ ma dėl re­li­g i­nių mo­tyvų.

se įver­tins ir mūsų ka­zy. Mes ga­li­me ga­min­ti ark­lieną bet ko­kio sko­nio pirkė­jams“, – ti­ki­no G.Si­zo­no­vas.

At­ve­ria var­tus į ES

Praė­ju­sių metų pa­bai­go­je Ka­ zachs­ta­no bend­rovė „As­ta­na Ag­ rop­ro­dukt“ pa­skelbė kar­tu su Ita­ li­jos „Na­ba Car­ni“ ku­rian­ti bendrą ark­lių vei­si­mo, sker­di­mo ir pir­mi­ nio ap­do­ro­ji­mo bend­rovę.

Per su­si­ti­kimą Ka­zachs­ta­no že­ mės ūkio mi­nis­te­ri­jo­je Ita­li­jos de­ le­ga­ci­jos va­do­vas An­to­nio Ro­vi­da už­tik­ri­no, kad Ita­li­jos cent­rinė ve­te­ ri­na­ri­jos tar­ny­ba pa­si­ren­gu­si su­teik­ti Ka­zachs­ta­no ark­lie­nai vi­sus rei­kia­ mus ser­ti­fi­ka­vi­mo do­ku­men­tus.

Per šį pro­jektą Ka­zachs­ta­no ark­ lie­na ne­to­li­mo­je atei­ty­je turėtų pir­ mą kartą pa­siek­ti ES rinką.

Pa­rengė Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis

11

penktadienis, vasario 15, 2013

pramogų

Redaktorė Rita Bočiulytė

gidas

Keramiką įkvėpė archajika Uostamiesčio Baroti galerija dabar panaši į jos savininko keramiko Isroildžono Baroti kūrybines dirbtuves. Ir ne tik dėl to, kad joje eksponuojama šio dailininko darbų paroda.

Rita Bočiulytė r.bociulyte@kl.lt

Gimtinės aidas

Ta proga į savo galeriją iš čia pat už kelių žingsnių esančių dirbtuvių Isroildžonas sunešė beveik visus baldus, įrankius, molio žiedimo įrangą, net senutėlį kilimą prie durų patiesė. Sako, taip norėjęs atkurti savųjų dirbtuvių atmosferą ir radęs būdą netradiciškai, kitaip parodos lankytojams pateikti naujausius savo kūrinius.

Parodą autorius pavadino „Suzani“. Dailininko gimtojoje Tadžikijoje tas žodis reiškia siuvinėjimą adata. Senovėje šia technika tadžikų ir visos Persijos moterys rankomis siuvinėjo kilimus ir staltieses, jais puošdavo namus, taip pat ja siuvinėtais rūbais puošdavosi pačios. Praėjusią vasarą I.Baroti aplankė gimtinę ir ten įsigijo keletą šimtamečių suzani. Anot jo, ne tik savos širdies džiaugsmui, bet turės ir ką kaip prisiminimą apie save palikti vaikams bei anūkams. Tadžikijos muziejuose bei pas tenykščius kolekcininkus jam teko matyti daugybę nuostabių suzani pavyzdžių.

Dailininką ši archajiška technika įkvėpė naujai modernios keramikos kūrinių serijai.

Pirmąsyk – plokštuminiai

Jo keramikos suzani, išeksponuoti ant galerijos sienų, suprantama, mažai kuo primena šią archajišką siuvinėjimo techniką. Tie pano, kuriems juodą ir baltą molį teko tarkuoti tarka, kad išgautų įdomesnę faktūrą, – tik autoriaus improvizacijos šia tema, netikėčiausiomis spalvomis glazūruoti naujų kūrybinių ieškojimų vaisiai.

Jis pirmąsyk sukūrė plokštuminių darbų seriją. Sako, kad vis rūpi padaryti kažką naujo, kitaip, negalėtų

Impulsas: I.Baroti tvirtino, kad naują parodą įkvėpė jo kelionė į gimtąją Tadžikiją ir draugai.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

Jam vis rūpi padaryti kažką naujo, kitaip, negalėtų iš molio lipdyti tik indų ar galvų.

Kartu: I.Baroti kūrinių paroda tarsi sudaryta iš dviejų dalių – keraminių pano ir skulptūrinės plastikos.

iš molio lipdyti tik indų ar galvų.

Todėl jo keramikoje jau senokai atsirado skulptūrinė plastika, figūros.

Kita parodos dalis skirta joms. Ant stalo, spintelių ir lentynų lyg atsitiktinai išdėliotos glazūruotos šamotinio molio skulptūros – „Jis“ ir „Ji“, „Balta moteris“, „Raudonas kiaušinis“, „Šauksmas“, „Torsas“, „Patisonai“, „Bitė“, „RytMart“.

Pastarojoje menininkas įamžino savo bičiulį tapytoją Rytį Martinionį su jo paveikslų mėgstamiausiu personažu – mėlynu zuikiu. Isroildžonas juokėsi, kad ir kituose parodos eksponatuose jos lankytojai rado panašumų į jo draugus dailininkus. Nei paneigė, nei patvirtino. Jam smagu, kad susidomėjimas

šia ekspozicija toks didelis, jau beveik trečdalis darbų arba nupirkti, arba rezervuoti. Jie papuoš privačius ir visuomeninius interjerus.

Molis nesunkus

Paroda tebevyksta, o keramikas jau nekantrauja grįžti į savo dirbtuves, turi naujų idėjų, nori išbandyti, ką sumanė. Bet negali. Joje dabar vyksta remonto darbai. Šypsosi, kad ir paroda – labai laiku, proga – apsišvarinti, susitvarkyti, tie seni baldai iš ekspozicijos keliaus į šiukšlyną. Į dirbtuves grįš (jei grįš) tik menai. Jam negaila, kad jie iškeliauja. Juk gyvena iš kūrybos. „Tobulinsiu tuos savo suzani, žaisiu toliau su figūromis. Ir pa-

no darysiu, tik kitaip, jau sugalvojau ir kaip, kad degant krosnyje neskiltų“, – kalbėjo beveik tris dešimtmečius Klaipėdoje gyvenantis ir kuriantis keramikas I.Baroti, šia paroda „pamojuodamas ranka“ savo 55-ajam gimtadieniui. Pernai rudenį nespėjo kaip reikiant čia atšvęsti, tai dabar jau paskutinis akcentas padėtas – „Suzani“ paroda atidaryta. Emocionaliai rytietiška, šiuolaikiškai europietiška, net smagiai lietuviška, šmaikšti, profesionali ir meistriška. Čia molis, tapęs menu, visai nesunkus, akį traukia kokybiškai novatoriškais, konceptualiai brandžiais autoriaus kūrybiniais sprendimais.

Paroda veiks iki kovo 7-osios.

Vizitinė kortelė I.Baroti gimė 1957 m. Nov miestelyje Tadžikijoje.

1979–1984 m. studijavo keramiką dabartinėje Vilniaus dailės akademijoje.

Nuo 1985 m. gyvena ir kuria Klaipėdoje.

Dailininkas yra surengęs 11 personalinių keramikos parodų – Klaipėdoje, Vilniuje, taip pat Olandijoje ir Danijoje.

Dalyvavo keliose dešimtyse jungtinių meno projektų Lietuvoje ir užsienyje.

Lietuvos dailininkų sąjungos (1990) ir Klaipėdos apskrities dailininkų sąjungos (1997) narys.

12

penktadienis, vasario 15, 2013

pramogų gidas Istoriko knygos sutiktuvės

Etnokultūros centras kviečia į Klaipėdos universiteto (KU) Humanitarinių mokslų fakulteto Istorijos katedros lektoriaus dr. Mariaus Ščavinsko monografijos „Kryžius ir kalavijas. Krikščioniškųjų misijų sklaida Baltijos jūros regione X–XIII amžiais” sutiktuves. Jose dalyvaus KU mokslininkai – doc. dr. Vacys Vaivada, prof. habil. dr. Vladas Žulkus ir knygos autorius. Savo studijoje, remdamasis gausiais rašytiniais, archeologiniais šaltiniais, M.Ščavinskas apžvelgė baltų genčių christianizacijos procesą nuo pirmųjų misijų X a. pabaigoje iki pat XIII a.

KUR? Klaipėdos etnokultūros centre (Daržų g. 10).

KADA? Vasario 19 d. 17 val.

KAINA? Nemokamai.

Scenoje – šeimų duetai Lietuvoje yra nemažai garsių muzikų dinastijų, jaunų atlikėjų ar kūrėjų šeimų. Programoje „Šeimų duetai ir orkestras“ klaipėdiečiams bus pristatytos net keturios iš jų.

Koncerte pasirodys dvi sutuoktinių poros: Aidas Strimaitis (smuikas) ir Eglė Strimaitienė (fortepijonas) bei Agnė Doveikaitė-Rubinė (smuikas) ir Danielius Rubinas (kontrabosas).

Aidas ir Eglė susibūrė į duetą „Duo Strimaitis“ prieš 12 metų.

Jie aktyviai koncertuoja, išleido dvi kompaktines plokšteles su šiuolaikinių lietuvių ir užsienio autorių kūriniais. Sau keliantys aukštus profesinius reikalavimus atlikėjai yra atviri naujoms kūrybinėms idėjoms. A. ir E. Strimaičiai su Klaipėdos kameriniu orkestru atliks F.Mendelssohno Koncertą smuikui, fortepijonui ir styginių orkestrui d-moll.

Agnės ir Danieliaus duetas vadinasi „Kartu“ ir gyvuoja septinti metai. Pasak atlikėjų, publiką žavi netradicinė dueto sudėtis, iš pažiūros nesuderinamų „aukščiausio“ ir „žemiausio“ styginių instrumentų bendras skambėjimas. Su klaipėdiečių orkestru Rubinai pagrieš virtuozišką G.Bottesini Grand duo concertante smuikui, kontrabosui ir orkestrui.

Du sesers ir brolio duetai – Ingrida Armonaitė (smuikas) ir Rimantas Armonas (violončelė) bei Giedrius Gelgotas (fleita) ir Justė Gelgotaitė (obojus) – tęsia šeimynines muzikų dinastijas.

Ingrida ir Rimantas jau trečią dešimtmetį groja ansamblyje „Armonų trio“ kartu su Rimanto žmona Irena. Abu atlikėjai yra tarptautinį pripažinimą pelnę solistai, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesoriai, aktyviai koncertuojantys Lietuvoje ir už jos ribų.

I.Armonaitė ir R.Armonas koncerte atliks D.Tabakovos kūrinį smuikui, violončelei ir styginių orkestrui „Saulės triptikas“. Ši neoromantiniu polėkiu alsuojanti muzika yra tarsi skambanti paros simfonija.

Fleitininko Valentino Gelgoto ir choro dirigentės Rasos Gelgotienės šeimoje užaugusios trys atžalos pasirinko muzikų kelią: Giedrius taip pat groja fleita, Justė – obojumi, o Gediminas derina kompozitoriaus ir dirigento amplua. Giedrius dirba Lietuvos operos ir baleto teatro orkestre, o Justė – Lietuvos valstybiniame simfoniniame orkestre, abu groja Kristupo medinių pučiamųjų kvintete. Jiedu koncerte pagros J.S.Bacho Koncerto 2 smuikams ir orkestrui dmoll versiją fleitai ir obojui.

Koncertas „Šeimų duetai ir orkestras“ – vasario 22 d. 18 val. Klaipėdos koncertų salėje. „Klaipėdos“ inf.

Vaikų koncertas – Lietuvai

Klaipėdos miesto chorinė bendrija „Aukuras“ su uostamiesčio miesto savivaldybės Kultūros skyriumi rengia tradicinį koncertą „Mūsų vaikai – Tėvynei Lietuvai“, skirtą Lietuvos valstybės atkūrimo dienai. Koncerte dalyvaus geriausi Klaipėdos miesto vaikų ir jaunimo meno kolektyvai – chorai, instrumentiniai bei vokaliniai ansambliai ir žymūs atlikėjai, vokalistai, instrumentalistai – tarptautinių, respublikinių konkursų laureatai ir diplomantai. Pirmasis toks koncertas vyko dar 1989 m. Nuo tol kasmet jis sukviečia pilną koncertų salę publikos.

KUR? Klaipėdos universiteto koncertų salėje (K.Donelaičio g. 4).

KADA? Vasario 16 d. 13 val.

KAINA? Nemokamai.

Teatro virusas – prieš gripo virusą Uostamiesčio Žvejų rūmų rengiamas ir visą vasarį juose vykstantis 6-asis festivalis „Ledinė zylutė“ teatro virusu siekia įveikti gripo virusą.

Reginys: teatro judėjimas „No Theatre“ festivalyje Klaipėdoje parodys gedulingai šventinį koncertą „No Concert“.

Šį savaitgalį (vasario 17 d. 17 val.) Žvejų rūmuose viešės jaunųjų Lietuvos teatro žvaigždžių desantas iš sostinės, susivienijęs į teatro judėjimą „No Theatre“. Neiginį randame ir pristatomo gedulingai šventinio koncerto pavadinime – „No Concert“. Kas gi tai?

Tai – trečius metus Gintaro Varno teatre „Utopia“ gyvuojantis aktorių kolektyvas, žiniasklaidos pakrikštytas jaunaisiais anarchistais.

Pernai jo nariai apdovanoti keturiais Auksiniais scenos kryžiais (buvo nominuoti septyniems).

Juos pelnė aktoriai Elzė Gudavičiūtė, Marius Repšys ir Ainis Storpirštis, pasirodę O.Koršunovo ir M.Ivaškevičiaus „Išvaryme“, o režisierius Vidas Bareikis su visa „No Theatre“ komanda tapo Lietuvos teatro metų reiškiniu.

„Manau, jog viską, ką darai, reikia daryti „visa koja“ ir „nechaltūrinti“. Visiems neįtiksi: kiekvienas turi savo teatrinį skonį. Tačiau mes stengiamės pasakyti, kad darome ne tokį teatrą, kur žmonės ateina pažiūrėti vieni į kitus, sėdėti ložėse ir stebėti aktorius, kurie „vaidina“. Siekiame parodyti, kad teatras yra gyvenimas. Mūsų gyvenimas“, – teigė režisierius V.Bareikis.

Gedulingai šventiškas teatralizuotas koncertas „No Concert“ – tai rytietiškos atmosferos persmelktas pasirodymas. Nelogiškos bei absurdiškos jungtys yra raktas, kuriuo bandoma atrakinti šį keisto žanro pasirodymą. Spektakliskoncertas gimė aktoriams improvizuojant jiems patinkančių muzikos kūrinių temomis bei darant tai, ko dar niekada nebuvo bandę sce-

noje. Didžioji „No Concert“ dalis pagrįsta ne tekstine medžiaga, o muzika, fizinio bei atmosferinio teatro elementais. Tai teatrališkai gedulingas, rytietiškai vakarietiškas, improvizuotas reginys, niekaip neribojantis žiūrovų suvokimo laisvės.

Režisierius V.Bareikis viename interviu yra sakęs: „Galima tikėtis, kad koncerto nebus. Nesitikėti galima, kad jis bus. Arba atvirkščiai“...

Vis dėlto „Ledinės zylutės“ organizatoriai tikisi, kad šis spektaklis, koncertas, ne koncertas, keliaujantis per Europos festivalių scenas, sekmadienį sudrebins ir Klaipėdos publiką. Jame pasirodys „No Theatre“ aktoriai E.Gudavičiūtė, Emilija Latėnaitė, Indrė Lencevičiūtė, Eglė Špokaitė, M.Repšys, Vainius

Programoje Kiti teatrų festivalio „Ledinė zylutė“ spektakliai Žvejų rūmuose: Vasario 17 d. 12 val. – Vilniaus ak-

torių ansamblio „Degam“ muzikinė veiksmo komedija vaikams „Zita-pelytė“.

Vasario 23 d. 17 val. – Vilniaus menų

spaustuvės spektaklis „Ribos“ (N16).

Vasario 24 d. 12 val. – Klaipėdos

žvejų rūmų jaunimo teatro „Be durų“ spektaklis vaikams „Mikė Pūkuotukas“.

Sodeika, A.Storpirštis ir Dovydas Stončius.

Bilietai – po 15 Lt, jie platinami Žvejų rūmų ir „Tiketa“ kasose. „Klaipėdos“ inf.

P.Domšaičio galerijoje – parodos palydėtuvės Kone pusantrų metų Prano Domšaičio galerijoje Klaipėdoje viešėjusi paroda „Arbit Blatas. Sugrįžimas į Tėvynę“ kitą savaitę atsisveikins su uostamiesčiu uždarymo renginiais.

Autoportretas: tokį save Arbit

Blatas nutapė 1950 m.

Nuo 2011 m. rudens Klaipėdos visuomenė ir miesto svečiai turėjo retą progą P.Domšaičio galerijoje pamatyti dailininko Arbit Blato (1908–1999) tapybos, skulptūros, grafikos ir scenografijos kūrinių parodą. Daugiau nei 300 dailininko darbų Lietuvos dailės muziejui padovanojo Niujorke gyvenanti ponia Regina Resnik-Blatas. Ši dosni dovana tapo ypatingu įvykiu. Iš Lietuvos kilusio, pasaulinį pripažinimą pelniusio Arbit Blato kūrybinis palikimas, iki tol saugotas Niujorke ir Venecijoje, buvo pristatytas parodose Vilniuje ir Klaipėdoje. Visur Arbit Blato

darbai sulaukė didelio lankytojų susidomėjimo. Tačiau atėjo laikas atsisveikinti su dailininko kūryba – paroda „Arbit Blatas. Sugrįžimas į Tėvynę“ uždaroma vasario 24-ąją.

P.Domšaičio galerija kviečia klaipėdiečius į parodos palydėtuvių renginius. Vasario 21 d. 18 val. įvyks kultūros vakaras „Arbit Blato parodą palydint“. Jo metu dailininko kūrybą komentuos, savo įžvalgomis dalysis tapytojas Juozas Vosylius, skulptorius Arūnas Sakalauskas, scenografė Sofija Kanaverskytė, meno kolekcininkas Edmundas Kolakauskas, dailėtyrininkė Kristina Jokubavičienė. Aktorė Vida Kojelytė skaitys operos dainininkės ir režisierės R.Resnik-Blatas prisiminimų apie vyrą ištraukas, kitų dailininko amžininkų pasisakymus, skam-

bės operų, kurioms scenografiją kūrė Arbit Blatas ir kuriose dainavo jo žmona, fragmentų įrašai.

Nemokamas edukacinis užsiėmimas „Nuotykiai dailininko dirbtuvėje“ , skirtas šeimoms su įvairaus amžiaus vaikais, vyks parodoje vasario 24 d. 12 val. Jo dalyviai išmoks frotažo technikos, varžysis, kas greičiau sudėlios paveikslo dėlionę, ieškos pasimetusių paveikslų fragmentų, kurs popierines lėles ir vaidins linksmas istorijas beveik tikroje gondoloje.

Norinčiųjų dar kartą ramiai apžiūrėti Arbit Blato parodą Prano Domšaičio galerija lauks vasario 23 ir 24 d. Galerijos lankymas paskutinįjį parodos savaitgalį – tik 1 litas. Šeštadienį galerija dirba nuo 12 iki 18 val., sekmadienį – nuo 12 iki 17 val. „Klaipėdos“ inf.

13

penktadienis, vasario 15, 2013

pramogų gidas R.Borisovo akvarelių vernisažas

Šiandien uostamiesčio Rūtų galerijoje atidaroma dailininko Romano Borisovo akvarelių paroda, kurią bus galima apžiūrėti iki kovo vidurio. Jos autorius gimė 1949 m. Vilniuje, ten studijavo dizainą, parodose pradėjo dalyvauti 1975 m., nuo 1983 m.

– Lietuvos dailininkų sąjungos narys, dabar gyvena Klaipėdoje.

R.Borisovas daug akvarelių paskyrė gimtajam Vilniui, svarbią vietą jo kūryboje užima Rytų Prūsijos vaizdai. Būdamas realistas tiek gyvenime, tiek kūryboje, šis dailininkas savo akvarelėse parodo tai, ką mato, nieko nedailindamas.

KUR? Rūtų galerijoje (Danės g. 9).

KADA? Vasario 15 d. 17.30 val.

KAINA? Nemokamai.

Primins signatarus ir laikmetį

Klaipėdos apskrities viešosios Ievos Simonaitytės bibliotekos konferencijų salėje šiandien vyks Vasario 16-ajai skirtas renginys „Signatarai ir laikmetis”. Jame bus pristatyta klaipėdiečio prof. habil. dr. Stasio Vaitekūno knyga – monografija „Stanislovas Narutavičius. Signataras ir jo laikai”. Pagal ją Telšių Žemaitės dramos teatro vaikų ir jaunimo studija „Savi“ ir režisierė Laimutė Pocevičienė sukūrė teatrinę miniatiūrą, dedikuotą šio leidinio iniciatyvos globėjui, Kovo 11-osios Akto signatarui dr. Bronislovui Lubiui. Ji bus parodyta renginio metu.

KUR? I.Simonaitytės bibliotekoje (Herkaus Manto g. 25).

KADA? Vasario 15 d. 17 val.

KAINA? Nemokamai.

Konkursas „Klaipėdos knyga – 2012“

Veda pajūrio istorijos labirintais Iki vasario pabaigos vykstantis 7-asis uostamiesčio leidyklose pernai išleistų knygų konkursas „Klaipėdos knyga – 2012“ sulaukė 9 leidėjų 12 knygų, besivaržančių dėl gražiausios ir populiariausios vardo. Tarp jų – ir Klaipėdos pramonininkų asociacijos leidinys bei dvi leidyklos „Libra Memelensis“ knygos.

Instaliacija: pagal fotografo A.Našlėno daugiasiužetę urbanistinę fo-

tografiją lietuvių rašytojai sukūrė poetines vaizdų interpretacijas, kurios užrašytos ant plytų.

Gintauto Našlėno nuotr.

Fotografija + poezija Klaipėdos apskrities viešosios I.Simonaitytės bibliotekos galerijoje „1P“ iki kovo 5-osios galima apžiūrėti foto/eilių instaliaciją „Be-tono“.

Pagal fotografo Augustino Našlėno daugiasiužetę urbanistinę fotografiją lietuvių rašytojai sukūrė poetines vaizdų interpretacijas.

Projekte dalyvavo rašytojai ir menininkai Vaiva Grainytė, Aušra Kaziliūnaitė, Mindaugas Nastaravičius, Dainius Gintalas, Julius Keleras, Marius Plečkaitis, Žygimantas Kudirka, Donatas Paulauskas, Sara Poisson, Aistė Grajauskaitė, Gabrielė Labanauskaitė, Laima Kreivytė. Sukur-

ta ir užrašyta ant plytų poezija be A.Našlėno urbanistinės nuotraukos veikia tik iš dalies – kiekvienas tekstas savaip įgyvendina dalį fotografijos siužeto, todėl galerijoje palikta betono plyta – lyg žaidimo kauliukas: prisiliesk prie šaltos medžiagos, vartyk, skaityk, dėliok savo ženklus.

Sumodeliuotas miesto vaizdinys neįgauna vientiso veido, tik vis naują pavidalą: nuo pilko, istoriškai kintančio Romos ir kaukiančio Vilniaus vilko iki laidais, vamzdžiais, bėgiais ir bokštais susivijusio, kone tatuiruojamo miesto. Parodą kuruoja fotografas Darius Jurevičius. „Klaipėdos“ inf.

Vizuali tiesa

Eksponatas: Danielio Kuklos fotografija „Gamtovaizdžiai. Nelaisvėje“.

„Ramybės“ galerijoje Palangoje šiandien atidaroma tarptautinio meno projekto paroda „Vizuali tiesa“.

Parodoje pateikiama įvairi autorių (Airija, Indija, Filipinai, JAV) ir kūrinių skalė: fotografijos, instaliacijos, videomeno, grafikos, tapybos darbai. Šiais kūriniais išreikšta konkreti vizualaus potyrio percepcija, analizuojamos laiko, tapatybės, mirties problemos. Ši išraiška prisodrinta įvairių simbo-

lių, ženklų, jungiančių skirtingus menininkus, kuriančius skirtingais būdais, šalyse, kurios nutolusios viena nuo kitos tūkstančiais kilometrų.

Parodos kuratorė – menininkė, Šiaulių universiteto Menų fakulteto Dailės katedros dėstytoja Laura Guokė.

Parodos „Vizuali tiesa“ atidarymas – šiandien 18 val. Ji pajūryje paviešės iki kovo vidurio. „Klaipėdos“ inf.

nepriklausomybės laikotarpį – Klaipėdos verslo visuomenės formavimosi ypatumus, privataus verslo kūrimosi sunkumus ir sėkmės formules. Intriguoja pačių verslininkų pasakojimai ir vertinimai po 20 metų, įmonių sėkmės istorijos.

Anot leidėjų, „Klaipėdos pramonės ir verslo istorija“ turėtų sudominti ne tik verslininkus, bet ir mokytojus, dėstytojus, studentus ir visus, kurie domisi turtinga Lietuvos uostamiesčio istorija. Knyga skirta istorinei Klaipėdos miesto 760 metų sukakčiai.

Atvirukų albumas

Apie pramonę ir verslą

Klaipėdos pramonininkų asociacijos sudarytą ir išleistą „Klaipėdos pramonės ir verslo istoriją“ parašė Julius Žulkus, Vasilijus Safronovas ir Rolanda Lukoševičienė. Knygos dizainerė – Jūratė Bizauskienė. Ją spausdino S.Jokužio leidykla-spaustuvė.

Tai pirmas istorinis leidinys, kuriame apžvelgiama uostamiesčio pramonės ir verslo raida nuo seniausių laikų iki šių dienų. Knygoje sudėti ne tik istoriniai faktai, bet ir įžvalgos, kas ir kodėl darė įtaką Klaipėdos verslo vystymuisi, kaip istorijos vingiuose kito miesto pramonės įmonių panorama ir kokias sėkmės formules naudoja šių dienų verslininkai, siekdami išlikti konkurencingi permainingoje bei neramioje XXI a. ekonominėje aplinkoje.

Anot Klaipėdos pramonininkų asociacijos viceprezidento Leono Makūno, idėja išleisti knygą, kurioje būtų išsamiai pristatyta Klaipėdos verslo istorija, jam kilo perskaičius 2010 m. pasirodžiusią Lietuvos verslo istoriją, kur Klaipėda minima tik epizodiškai. Kita priežastis, paskatinusi kurti knygą, – iki šiol nebuvo tokio išsamaus pasakojimo, kaip vystėsi Klaipėdos pramonė ir verslas, kaip šio krašto žmonės vertėsi ir uždirbo pinigus.

Knygoje sudėti ne tik istoriniai faktai, bet ir žymių miesto istorikų įžvalgos, kas, kodėl ir kaip paveikė įvairius istorinius sūkurius išgyvenusį miestą, patyrusį ne vieną pakilimą ir nuosmukį. Ne mažiau vertinga trečioji knygos dalis, kurioje žurnalistė R.Lukoševičienė primena

Leidyklos „Libra Memelensis“ savininko Kęstučio Demerecko parengtame ir lietuvių, vokiečių, anglų bei rusų kalbomis išleistame albume „Kuršių nerija senuose atvirukuose“ (spausdino Vilniaus „Spauda“) įgyvendintas didžiulis visų noras pažvelgti į Kuršių nerijos praeitį, užfiksuotą seniausiuose vaizduose – atvirukuose.

Tai pirmas tokios didelės apimties leidinys, kuriame galima apžvelgti visą neriją – nuo Kopgalio iki Kranto. Atvirukai albumui surinkti iš penkių didžiausių Klaipėdos ir Šilutės kolekcininkų kolekcijų. Knygoje pateikti unikaliausi vaizdai, kurie stebina net Kuršių nerijos žinovus. Šie atvirukai atskleidžia daug naujų faktų apie Kuršių neriją, jos architektūrą, kurortinę veiklą. Juose įamžinta tradicinė Kuršių nerijos architektūra.

Nematyti ir ypač reti Juodkrantės kurorto vilų atvirukai iš šilutiškio Sauliaus Stankevičiaus ir klaipėdiečių Viktoro Raševskio, Gedimino Žulio bei Edvino Elenskio rinkinių. Nidos unikalių atvirukų pluoštą svariai papildė Klaipėdos I.Simonaitytės bibliotekos AdM archyvo rinkinys. Kai kurie šio rinkinio atvirukai net koreguoja Juodkrantės ir Nidos viešbučių istoriją.

Didžiąją albumo vaizdų dalį sudaro jo autoriaus K.Demerecko rikinio atvirukai, kurie, nors ir nėra labai reti, leidinyje sukuria senosios Kuršių nerijos vizualinį pagrindą.

Albume vaizduojami ir paprasti žmonės, žvejai, jų žmonos bei dukros, pasipuošusios tautiniais rūbais.

Plačiai išskleistas žvejybos verslas, laivyba, navigacijos įrenginiai, unikalūs prieškario gyvenviečių vaizdai iš lėktuvo.

Burvalčių vėtrungės

Leidykla „Libra Memelensis“ konkursui pateikė ir knygą „Kuršių nerijos burvalčių vėtrungės“, sudarytą Eleonoros Reginos Jonušienės. Ši knyga – tai kartu su Kuršių nerijos istorijos muziejumi keletą metų vykdytas tyrimas, siekęs atskleisti vėtrungių kilmę, raidą ir palikimą.

Monografiją kūrė ne vienas autorius.

Knygoje pasakojama apie vėtrungių atsiradimą Kuršių marių žvejų laivų kurėnų stiebų viršūnėse. Čia pirmą kartą publikuojamos muziejuose išlikusių autentiškų vėtrungių fotografijos, unikalūs prieškario vėtrungių piešiniai, pristatoma nauja Neringos muziejaus vėtrungių ekspozicija. Šiuo metu ypač populiarėjant vėtrungių menui, ši knyga suteikia galimybę pažvelgti į autentiškas vėtrunges, jų subtilų piešinį ir leidžia atskirti šiandieninius lengva ranka sukurtus, galima sakyti, net kičinius vėtrungių pavyzdžius. Be to, ši knyga yra kol kas vienintelis autentiškų vėtrungių pavyzdžių šaltinis. „Klaipėdos“ inf.

Kur balsuoti Susipažinti su visomis knygomis pretendentėmis ir balsuoti už skaitomiausią iki vasario 26 d. galima 6-iuose didžiuosiuose Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos padaliniuose: Meno skyriuje (J.Janonio g. 9), Skaitytojų aptarnavimo skyriuje (Turgaus g. 8), Jaunimo skyriuje (Tilžės g. 9), Kalnupės filiale (Kalnupės g. 13), Pempininkų filiale (Taikos pr.

79/81A), „Kauno atžalyno“ filiale (Kauno g. 49).

Taip pat konkurse dalyvaujančios knygos pristatomos Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos interne to svetainėje www.biblioteka.lt, kur galima ir balsuoti.

14

penktadienis, vasario 15, 2013

sportas

Sporto telegrafas Krepšinis. Vakar Lietuvos krepšinio lygos čempionato rungtynes Klaipėdoje žaidė „Neptūnas“ ir „Prienai“ – 85:81.

Imtynės. Rytoj 11 val. Lengvosios atletikos manieže (Taikos pr. 54) vyks Lietuvos jaunimo imtynių čempionatas. Vaikinai kovos pagal graikų ir romėnų bei laisvųjų imtynių taisykles, merginos – pagal laisvųjų. Pirmenybių atidarymas – 12.30 val.

Badmintonas. Rytoj 11 val. Melnragės sporto salėje (Burių g. 5) – šeimų badmintono varžybos dėl Narvilų taurės. Norinčių išmėginti jėgas šeimų atstovai turi registruotis tel.

(8-685) 70 504. Dalyviai kviečiami atvykti kiek anksčiau – 10.30 val.

Čempionams – „Šviesos“ antausis „Dragūno“ vyrai Lietuvos rankinio lygos čempionate suklupo antrąjį kartą. Lyderiams koją Klaipėdoje pakišę Vilniaus „Šviesos“ rankininkai, šeimininkus įveikė įtikinamu 7 įvarčių skirtumu – 35:28.

Rankinis. Rytoj 15.30 val. sporto arenoje (Taikos pr. 61A) Klaipėdos „Dragūnas“ žais Baltijos rankinio lygos pirmenybių rungtynes su Dobelės (Latvija) „Tenax“ komanda.

Laureatai. Šalies Policijos departamentas sudarė praėjusių metų policijos sportininkų dešimtuką. Trečią kartą paeiliui geriausia išrinkta šilutiškė rankų lenkikė Eglė Vaitkutė, 2012-aisiais tapusi pasaulio ir Europos čempione abiem rankomis.

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnė rinkimuose pelnė 93 taškus. Vos 5 taškais atsiliko šaulys Laurius Velička iš Kriminalinės policijos biuro. Trečiasis prizininkas – kulkinio šaudymo atstovas Rimvydas Spėčius (77 taškai) iš Antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“. Aštuntoje vietoje – klaipėdietis Sigitas Bulovas. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas, pergalių siekiantis plaukdamas baidare, gavo 42 taškus.

Ataka: klaipėdietis E.Griežė, retai rasdavęs spragų vilniečių gynyboje, pelnė 2 įvarčius.

Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

„Dažnai būna, kad po gerai sužaistų rungtynių vyrams nepavyksta susikaupti“, – sakė klaipėdiečių vyriausiasis treneris Artūras Juškėnas, turėdamas omenyje pergalę ankstesniame ture prieš Alytaus komandą.

Svečiai į priekį išsiveržė nuo 8-osios min., sugebėjo kėlinį laimėti net 8 įvarčių skirtumu – 19:11.

Antrame kėlinyje „Šviesa“ padidino pranašumą iki 25:14.

Baigiantis susitikimui daugkartiniai čempionai bandė gelbėtis – sumažino skirtumą iki 4 įvarčių – 23:27, tačiau vilniečiai rado jėgų atremti šeimininkų šturmą.

Pirmoji šių ekipų kova Vilniuje buvo pasibaigusi lygiosiomis – 27:27.

Uostamiesčio vyrai nesugebėjo sustabdyti varžovų lyderio Vaido Trainavičiaus, pelniusio net 11 įvarčių. Po 5 kartus taikliai atakavo

Tomas Bernatavičius ir Mindaugas Sukackas.

Tarp klaipėdiečių rezultatyviausiai žaidė Benas Petreikis – 6 įvarčiai, Tadas Stankevičius – 5, Mindaugas Dumčius ir Darius Jasinskas – po 4. „Ko gero, tai buvo geriausios vilniečių rungtynės šį sezoną, – priežasčių pasiteisinti ieškojo A.Juškėnas. – Negana to, pirmąjį kėlinį žaidėme be vartininko, kiek kartų vilniečiai pataikė į vartus, tiek pelnė įvarčių.“

Vytauto Petriko nuotr.

Komandų rikiuotė Vieta Komanda

Rungt. Taškai

1. Klaipėdos „Dragūnas“ 2. Alytaus „Almeida-Stronglasas“ 3. Vilniaus „Šviesa“ 4. Kauno „LSU-Lūšis“ 5. Kauno „Granitas-Gaja-Karys” 6. Vilniaus „Vilnius” 7. Šiaulių „Universitetas-Gubernija” 8. Varėnos „Ūla“ 9. Pasvalio „Triobet” 10. Utenos „Utena“

16 15 16 16 16 15 15 15 15 15

27 24 22 20 20 15 11 10 4 1

„Atlantas“ vėl pluša Turkijoje Česlovas Kavarza Pabuvę Lietuvoje vos keletą dienų į antrąją treniruočių stovyklą Turkijoje vakar išvyko Klaipėdos „Atlanto“ futbolininkai.

Nuo vasario 15-osios iki 28-osios uostamiesčio ekipa lies prakaitą Beleke. Prieš tai klaipėdiečiai sausio 27 – vasario 10 dienomis treniravosi greta esančiame Antalijos kurorte.

Palyginti su pirmąja išvyka, tarp futbolininkų nėra didelių pokyčių.

Dėl ligos namie liko Gediminas Kruša, dėl mokslų – Simas Juška. Įsisenėjęs negalavimas neleidžia su komanda treniruotis Skirmantui Rakauskui. Jis šiomis dienomis kartu su treneriu Rimantu Žvingilu yra Romos (Italija) klinikose, kur puolėjui bus atlikta operacija.

Lagaminus į Aziją pirmą kartą krovėsi dėl mikrotraumų stovyklą Antalijoje praleidęs Justas Vilavičius ir sausio mėnesį į sąrašą nepatekęs jaunasis Nacionalinės futbolo akademijos auklėtinis Tomas Galdikas.

Kelionės dieną visateisiais „Atlanto“ klubo futbolininkais tapo Donatas Navikas ir Andrius Urbšys. Su pernai Baltarusijos Mozyriaus „Slavija-Mozyr“ klube rungtyniavusiu 29-erių D.Naviku ir ilgamečiu Marijampolės „Sūdu-

Malonumas: E.Razučiui ir A.Bartkui svetur treniruotis patiko.

vos“ saugu 26-erių A.Urbšiu sudarytos dvejų metų sutartys.

Vienas kontraktas uostamiesčio klube gyvavo gana neilgai. Abipusiu sutarimu su ekipa atsisveikino Karolis Atutis. Beleke „Atlantas“ žais trejas arba ketverias rungtynes. Pirmaisiais lietuvių varžovais

Manto Kazlausko nuotr.

18 dieną bus pastarųjų septynių Baltarusijos čempionatų nugalėtojai – Borisovo BATE futbolininkai, į Beleką atvyksiantys po Europos lygos susitikimo su turkų „Fenerbahce“ klubu. Kiti klaipėdiečių varžovai bus žinomi stovyklos metu.

Į stovyklą išvyko Osvaldas Kniukšta, Michailas Komarovas, Mantas Galdikas, Andrius Bartkus, Rolandas Baravykas, Edgaras Žarskis, Markas Beneta, Tadas Eliošius, Kazimieras Gnedojus, Zigmas Jesipovas, Artiomas Jerošenko, Antonas Alajevas, Andrius Jokšas, Marius Kazlauskas, Karolis Laukžemis, Donatas Navikas, Marius Papšys, Evaldas Razulis, Aurelijus Staponka, Valdas Trakys, Andrius Urbšys, Gerardas Žukauskas.

19

penktadienis, vasario 15, 2013

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

Šios savaitės prizas – „Svajonių knygos“ kategorijos leidiniai. Jį įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė.

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Lindos Lael Miller knygą „Ten ir čia“.

Linda Lael Miller. „Ten ir čia“. Elizabeta Makartni grįžta į senus šeimos namus, kuriuose vaikystėje su pussesere Ru leisdavo vasaras ir klausydavosi paslaptingų tetos Veritės pasakojimų. Netyčia peržengusi laiko ribą Elizabeta patenka į praeitį prieš šimtą metų – ir į jaudinantį provincijos gydytojo Džonatano Fortnerio glėbį. Jis nori, kad Elizabeta visam laikui pasiliktų jo laike, tačiau mergina žino: šiam vyrui ir jo dukrelei gresia mirtinas pavojus.

Galbūt jai pavyks juos išgelbėti... tik ar pati liks gyva?

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val.

1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę

rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt).

2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, vasario 19 d.

Avinas. Mėgausitės gyvenimu.

Noriai padėsite draugui ar mylimam žmogui. Kas nors gali pagirti jūsų ypatingą skonį. Tačiau neverta tuo susižavėti ir patikėti meilikavimu, juk nesiruošiate apsiriboti dabartiniais pasiekimais.

Jautis. Abejojate savo padėties visuomenėje tvirtumu. O gyvenimas lyg tyčia siūlo naujų galimybių pakeisti situaciją. Tik ar šie pokyčiai verti jūsų pastangų? Priimtas sprendimas gali nepateisinti jūsų lūkesčių.

Dvyniai. Sveika nuovoka padės sėkmingai bendrauti su aplinkiniais, ypač su jaunais žmonėmis. Sugebėsite lengvai apmąstyti praeities įvykius. Nemalonūs dalykai nebepasikartos, jei drąsiai ranka numosite į prietarus ir baimes, susijusias su praeitimi.

Vėžys. Nepaisydamas faktų, galite susižavėti naujomis idėjomis.

Galvoje kirbės daugybė neaiškių minčių. Aplinkiniai gali nepritarti jūsų idealams. Neaptarinėkite su jais jus jaudinančių dalykų, tiksliai ir kruopščiai dirbkite savo darbus.

Liūtas. Labai sėkmingas laikas.

Patyrinėkite savo emocijas, vertybes, veiksmus ir apmąstykite gyvenimą. Nesikiškite į jus supančių žmonių gyvenimą, venkite neapgalvotų žodžių ir vertinimų.

Mergelė. Naujos galimybės ir sprendimai, susiję su darbu, gali tapti jums išbandymu. Su kitais žmonėmis bus sunku kalbėti apie savo darbą.

Pasistenkite nė su kuo nesugadinti tarpusavio santykių.

Svarstyklės. Iš pirmo žvilgsnio atrodęs teisingas pasirinkimas prieštaraus jūsų vertybėms. Užuot ėjęs lengvesniu keliu, pasuksite sudėtingesniu, tačiau šiandien geriau nespręskite svarbių klausimų.

Skorpionas. Prisiminsite savo jaunystę ar tam tikrus praeities įvykius. Bendraujant su jaunesniais žmonėmis, kils nesutarimų ar agresijos išpuolių. Jei norite jų išvengti, tvardykite savo emocijas. Šaulys. Aiškiai suvoksite, ką vertinate ir mylite. Tinkamas laikas apmąstyti seniau paruoštus planus.

Viskas sekasi puikiai ir, atrodo, bus nesunkiai įgyvendinta.

Ožiaragis. Laikas pasinaudoti kūrybingumu ir vaizduote, kad įgyvendintumėte savo idėjas. Minėtos savybės ir gebėjimas reikšti savo mintis trauks bei žavės aplinkinius.

Vandenis. Bandysite pasinerti į romantišką gyvenimą, mėgausitės savo jausmais ir atvirai reikšite emocijas.

Bus svarbūs ir jausmai, ir poelgiai. Norėsite pasivaikščioti arba pasportuoti. Žuvys. Palanki diena bendrauti su draugais ir jaunais žmonėmis.

Teigiamai vertinsite savo padėtį, bus malonu padėti aplinkiniams. Puikiai praleiskite laiką. Šiandien viskas jūsų rankose.

Orai

Artimiausiomis dienomis Lietuvoje bus be didesnių kritulių, naktimis truputį pašals, dieną laikysis apie nulį. Šiandien dieną bus 1–3 laipsniai šalčio. Šeštadienį orai bus tokie pat.

Naktį numatoma 4–7 laipsniai šalčio, dieną – 1–3 laipsniai šalčio.

Šiandien, vasario 15 d.

0

+2

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (jaunatis)

-1

Telšiai

Šiauliai

Klaipėda

-1

Panevėžys

-2

Utena

0

8.00 17.40 9.40

46-oji metų diena.

Iki Naujųjų metų lieka 319 dienų.

Saulė Vandenio ženkle.

Tauragė

-1

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +10 Berlynas +3 Brazilija +31 Briuselis +8 Dublinas +9 Kairas +19 Keiptaunas +19 Kopenhaga +2

kokteilis Vie­toj mei­lės – vi­lio­nės pirk­ti Va­kar dau­g u­mos klai­p ė­d ie­č ių šir­dy­ se bu­vo va­len­t i­na­d ie­n is. Ypač ši die­na nuo­t y­k ių ieš­ko­t i trau­kė jau­nuo­l ius, ta­ čiau ir vy­res­ni ne­bu­vo prieš links­mai ir ma­lo­niai pra­leis­ti die­ną ar­ba va­ka­rą.

Prieš ke­le­tą me­tų 40-me­t į šven­tu­si Da­ nu­tė ir­g i jau­tė va­sa­r io 14-osios pul­są, – jos mo­bi­lų­jį te­le­fo­ną daž­nai pur­tė SMS ži­nu­tės. „Ži­nu­tės ėjo ir ėjo, – ko­kia va­kar bu­vo tu­ ri­n in­ga die­na, ne itin links­mai pa­sa­ko­ jo mo­te­riš­kė. – Re­gis, tu­rė­jau tik džiaug­ tis, kad gau­nu ži­nu­čių. De­ja, jos nuo­tai­ kos ne­kė­lė. Vi­sos – rek­la­m i­nės. Kvie­tė ap­si­pirk­ti net ir tie pre­ky­bi­nin­kai, ku­rie ne­t u­r i nuo­lai­dų kor­te­l ių. Ap­gau­d i­nė­jo ma­ne, varg­šę mo­te­r į. Lau­kiau ­kvie­ti­mo į pa­si­ma­ty­mą, o vie­to­je to su­lauk­da­vau par­duo­tu­vių vi­lio­nių.“

Londonas +10 Madridas +15 Maskva -3 Minskas -2 Niujorkas +10 Oslas +1 Paryžius +10 Pekinas +2

Vėjas

2–3 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

-3

-2

Praha +2 Ryga +2 Roma +9 Sidnėjus +23 Talinas -1 Tel Avivas +11 Tokijas +9 Varšuva +2

Vilnius

Marijampolė

-2

Alytus

Vardai Alina, Faustinas, Girdenis, Jordanas, Jovitas, Jurgina (Jurgita), Vytis, Zygfridas

vasario 15-ąją

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

0

+2

0

0

3

-2

+1

-1

-2

2

-2

0

0

-2

2

rytoj

sekmadienį 1857 m. mi­rė ru­sų kom­ po­z i­to­r ius Mi­c hai­l as Glin­ka.

1947 m. spe­cia­l iu SSRS vy­r iau­sy­b ės nu­ta­r i­mu ta­r y­bi­n iams pi­l ie­čiams už­draus­ta tuok­tis su už­ sie­nie­čiais.

1957 m. In­d i­jo­je gi­mė ma­ž iau­sias žmo­gus pa­ sau­ly­j e Gul Mo­h am­ med. Jo ūgis bu­vo 57 cm, o svo­ris – 17 kg. Mi­rė 1997 m.

1989 m. po de­šimt­me­t į tru­ku­sios ka­ri­nės in­ter­ ven­ci­jos pa­sku­t i­n is so­ vie­tų ka­rei­vis pa­li­ko Af­ ga­nis­ta­ną.

1990 m. Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja ir Ar­gen­ti­na at­kū­rė dip­lo­ ma­t i­n ius san­ty­k ius, nu­ trū­ku­sius 1982-ai­siais dėl už­si­tę­su­sio Folk­len­do sa­ lų ka­ri­nio konf­lik­to.

1991 m. Pie­tų Af­ri­kos vy­ riau­sy­bė pa­skel­bė apie po­li­ti­nių ka­li­nių pa­lei­di­ mą, o Af­ri­kos na­cio­na­li­ nis kong­re­sas (ANK) su­ ti­ko nu­trauk­ti gink­luo­tą ko­vą prieš apar­tei­dą.

2000 m. pra­si­dė­jo ofi­ cia­l ios de­ry­bos dėl Lie­ tu­vos na­rys­tės ES.

Pa­jū­ry­je šiek tiek at­šals Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Nuai­dė­jus Už­ga­vė­nėms, žie­ma trauk­tis kol kas ne­ke­ti­na. Si­nop­ti­ kai pro­gno­zuo­ja, jog ar­ti­miau­sio­ mis die­no­mis orai dar kiek at­šals.

Fak­tas: kai ku­rioms mer­gi­noms va­

sa­rio 14-oji bu­vo tik­ra Mei­lės die­na.

Iš moks­li­nin­kų var­pi­nės Se­niai ži­no­ma, kad mei­lė – svei­ka­ta. Dėl emo­ci­jų, ku­rias pa­gim­do mei­lė, or­ga­niz­ me at­si­ran­da dau­ge­lis hor­mo­nų ir me­ džia­g ų, aki­vaiz­d žiai pa­d i­d i­nan­čių mū­ sų ap­sau­gi­nes reak­ci­jas ir da­ran­čių mus gra­žes­nius.

Anot moks­l i­n in­k ų, lai­m in­gas my­l in­t is žmo­gus re­čiau ser­ga per­ša­li­mu, pa­ti­ria ma­ž iau stre­so, gal­vos skaus­mų ir krau­ jo apy­ta­kos su­t ri­k i­mų. Šią sa­vai­tę nu­ sta­t y­ta, kad mo­te­r ims, ku­r ioms trūks­ ta mei­lės, iš­si­v ys­to li­g uis­tas po­t rau­k is mais­tui.

„Kok­tei­lio“ po­zi­ci­ja

Lie­tu­vos hid­ro­me­teo­ro­lo­gi­jos tar­ ny­bos Jū­ri­nių pro­gno­zių sky­riaus ve­dė­jo Lion­gi­no Pakš­čio tei­gi­mu, ar­tė­jan­tį šven­ti­nį sa­vait­ga­lį bus de­ be­suo­ta su pra­gied­ru­liais, žy­mes­ nių kri­tu­lių ne­lau­kia­ma.

Die­no­mis lai­ky­sis nuo 0 iki 2 laips­nių šal­čio, nak­ti­mis ter­mo­ met­ro stul­pe­lis kris iki 3–6 laips­ nių že­miau nu­lio.

Sa­vait­ga­lį pūs piet­ry­čių, ry­tų 3–8 m/s vė­jas.

Spe­cia­lis­to tei­gi­mu, ki­tą sa­vai­ tę, bent pir­mo­je jos pu­sė­je, taip pat bus de­be­suo­ta. Pir­ma­die­nį, ant­ra­ die­nį ir tre­čia­die­nį pro­tar­piais pa­ snigs, vei­kiau­siai ne­pa­vyks iš­veng­ ti ir šlapd­ri­bos.

Vy­raus va­ka­rų kryp­čių 5–10 m/s vė­jas, ant­ra­die­nį lau­kia­ma iki 13 m/s gū­sių.

Iš­si­ver­ži­mas tę­sia­si

Po­lė­kis: ir žie­mą ga­li­ma pra­si­ma­ny­ti pra­mo­gų.

Die­no­mis lai­ky­sis nuo 0 iki –2, nak­ti­mis – 2–5 laips­niai šal­čio.

Pa­sak L.Pakš­čio, ant­ro­je ki­ tos sa­vai­tės pu­sė­je jau tu­rė­tų bū­ ti kiek švie­siau, žy­mes­nių kri­tu­lių

ne­lau­kia­ma. Die­no­mis ir to­liau vy­ raus leng­vai nei­gia­ma oro tem­pe­ ra­tū­ra – nuo 0 iki 2 laips­nių šal­čio, o nak­ti­mis lau­kia­ma 5–6 laips­nių šal­tu­ko.

Mei­lės pri­si­pa­ži­ni­mas – ant snie­go Va­len­ti­no die­na vie­nai klai­pė­die­ tei pra­si­dė­jo ypa­tin­gai. Ji su­lau­kė ne­tra­di­ci­nės Mei­lės die­nos do­va­ nos, o mer­gi­nos var­dą nuo šiol ži­ nos vi­si na­mo kai­my­nai.

Mo­te­rys, įsi­my­lė­k i­te! Štai ta­da kaip­mat at­si­kra­ty­si­te ne­rei­ka­lin­g ų ki­log­ra­mų.

Nu­girs­tas po­kal­bis Aną­dien odon­to­lo­gai tarp sa­vęs kal­bė­jo­ si: „Jei žmo­nės bu­čiuo­tų­si kiek­vie­ną die­ ną, mes dar­bo ne­be­tu­rė­tu­me. Mat bu­či­ nio me­tu iš­si­ski­ria sei­lės, jos nu­plau­na mais­tą nuo dan­tų ir su­ma­ž i­na rūgš­čių, ku­r ios su­ke­l ia ėduo­n į, pa­ro­don­to­zę ir ap­na­šas, ly­g į.“

Links­mie­ji tirš­čiai – Ko­dėl ka­ra­lius ga­li bū­ti ka­r ū­nuo­tas ke­ tu­rio­li­kos me­tų, o ves­ti – aš­tuo­nio­li­kos?

– Ša­l į leng­viau val­dy­ti ne­gu mo­te­r į... Čes­ka (397 719; ry­toj – Va­sa­rio 16-oji. Tris­pal­ves trau­ki­te iš spin­tų)

Eval­do But­ke­vi­čiaus nuo­tr.

Šir­dis: da­žais ant snie­go nu­pieš­tas mei­lės sim­bo­lis trau­kė praei­vių akį.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Ket­vir­ta­die­nio ry­tą praei­viai prie Smil­te­lės gat­vės dau­gia­bu­ čio pa­ste­bė­jo rau­do­nais purš­ kia­mais da­žais ant snie­go iš­ pieš­tą di­de­lę šir­dį.

Prie šir­dies bu­vo už­ra­šy­tas ir as­mens, ku­riam skir­tas šis pie­ ši­nys, var­das.

Jo­li­tai ir šio dau­gia­bu­čio gy­ ven­to­jams Va­len­ti­no die­na tu­ rė­tų įsi­min­ti il­gam. „Klai­pė­dos“ inf.

Kam­č iat­ko­j e iš­s i­ver­ž ęs ug­n i­k al­n is Plokš­čia­sis Tol­ba­či­kas su­for­ma­vo la­ vos upę, ku­r i gra­si­na už 63 km nuo kra­te­r io esan­čiai vul­ka­no­lo­g ų ba­zei.

Mag­mos srau­tas nuo moks­li­nin­kų ba­ zės nu­to­lęs apie 2,7 km, ta­čiau jis ple­ čia­si. Vul­ka­no­lo­g ų sto­v yk­la yra ant To­lu­do upės kran­to, 970 m aukš­t y­je virš jū­ros ly­g io. Pas­ta­te gy­ve­na trys moks­li­nin­kai. Tie­sa, moks­li­nin­kai sa­ ko, kad dėl rel­je­fo ypa­tu­mų mag­ma tu­ rė­tų nu­te­kė­ti į pie­tus nuo ba­zės. Mag­ ma iš Plokš­čio­jo Tol­ba­či­ko ver­ž ia­si jau be­veik tris mė­ne­sius. Ugnikalnio aukš­tis – 3 tūkst. 85 m virš jū­ros ly­g io.

Ak­ty­vio­jo­je ug­ni­kal­nio zo­no­je yra su­ si­da­ręs ug­ni­nis mag­mos eže­ras, ku­ris ver­ž ia­si per kraš­tus. „News­ru.com“ inf., „Scan­pix“ nuo­tr.

VIKINGŲ LOTO

Nr. 1040

2013 02 13 AUKSO PUODAS – 24 669 310 Lt DIDYSIS PRIZAS – 2 556 533 Lt 02 15 20 32 33 47 Auksinis skaičius 07 Papildomi skaičiai 13 29 Lietuvoje laimėti prizai: 5 + papildomas sk. 32 539 Lt (0 priz.)

5 skaičiai 7 437 Lt (5 priz.)

4 skaičiai 177 Lt (288 priz.)

3 skaičiai 12 Lt (5610 priz.)

2 + papildomas sk. 6 Lt (7917 priz.)

Džokeris – bil. nr. 060 196 122 (171400 Lt) PROGNOZĖ: Aukso puode – 29 mln. Lt Didysis prizas – 5 mln. Lt Džokeris – 180 000 Lt