2013-02-18 Klaipeda

Page 1

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

PirmADIENIS, VASARIO 18, 2013

www.kl.lt

39 (19 642)

=6?:.162 ;6@ C.@. ?6< %

RUBRIK 9 A

c ZNabaV`-XY ?RQNXa\_Vb` Ya CVQZN[aN` : aRY % #%# NabaV` ddd Wb_N ! " Ya

Chemin iĹł

Vals­ty­bÄ—s vÄ—­lia­va – ant kas penk­to pa­sta­to.

Slogios revoliucijos Libijoje antrosios metinÄ—s.

Miestas 2p.

Pasaulis 8p.

Žu­vų auk­cio­ne Şve­jai no­ri tvar­ky­tis pa­tys.

Jau ĹĄio mÄ— nesio pabaigoje mok tyrimĹł lai sliniĹł vu jĹŤnas“ bus „VÄ—ma ekspe rengiadi Baltijos jĹŤ cija ÄŻ ros Lietuvos eko no nÄ…, kur busminÄ™ zomÄ—giniai paimti cheminio ginklo ty rimams.

Vidman

v.matuti

tas Matu

s@kl.lt

Bombos

JĹŞRA

ginklĹł k

liuvo ir Lie

tuvai

tis

ir sta

DidĹžiausios tinÄ—s Antrojo ro laikĹł pasaulinio che kavietos Bal miniĹł ginklĹł lai do ti ko sÄ…siau jos jĹŤroje yra Ska jimo ryje. geraÄŒia 200–7 laidota apie 00 metrĹł gy lyje pa40 laivĹł tonĹł che su 150 mi 69 tĹŤkst. niĹł ginklĹł. Du tĹŤkst. lai ta ti prie Ma buno granatĹł pa vai su Ĺžojo Belto lai tĹŤkst. to ties Dani do- ď Ž Veiksmai: nĹł 6 /NY aV W 70 iki 105 cheminiĹł gink ja. 32 \` WĂ­ _\` QbT lĹł nuo [\ WNb XR li Bornhol metrĹł gylyje gu YV\` RX` li mo ne tosalos. Di ]R QV PV W\` Ă›ZĂ› minio gink desnÄ— ZĂ› TV [Vb` af prie Got lo laidojimo vie che_V ZNZ` QĂ› lan ta Y PUR ZV [ metrĹł gy do salos. Nuo 70 yra ir V\ TV[X Y\ ]N`X ly iki nĹł chemi je yra apie 2 tĹŤkst. 120 baV[V\WV ]_VR a niĹł gink toVR`VN[a QbW\aVR vieta yra lĹł. Ĺ i lai do ar XĂ&#x; toriniĹł van Ä?iausiai Lietuvos jimo  5RY P\Z SV• [b vietos che denĹł. IĹĄ ĹĄios lai teri\ a_ do to labiau minÄ—s medĹžiagos jimo siai. Dalis iĹĄplipateko ir che ÄŻ Lietuvos miniĹł ginklĹł van Aplinkos apsaugos denis. riniĹł ty agentĹŤros rimĹł de JĹŤpar rochemi jos skyriaustamento Hid- Galina Gar Garnaga naga: vedÄ—ja Ga tei lina metÄŻ Lie gÄ—, kad prieĹĄ deĹĄimt- Taupant de tu Lietuvos vos vandenis galus ar skenavÄ™ esant kariĹĄkiai blogesnÄ—m surado 39 tus. Tarp jĹł ob s oro 3 statinÄ—s uĹžďŹ ksuota 13 bom jek- sÄ…lygoms su bĹł ir „Chemi cheminiais gink dėŞės su statinÄ—s ir niai lais. ginklai Bal cheminiais roje buvo tijos ginklais oďŹ cialiai laidojami lokaliai. jĹŤbuvo mÄ— bu ginklĹł transvo numatyti che Nors mi bet kur ir bet tominiĹł portavimo ir laidoji kaip. marĹĄ mo ta. Taupant vietos, jĹł ne rutai silaikydegalus gesnÄ—ms ar esant oro sÄ…lygoms, blo- Tir dėŞės su tas statinÄ—s cheminiais ir treÄ? vienas komponen mÄ—tomi ginklais dalÄŻ che bet miniĹł gink tĹł – apie kino G.Gar kur ir bet kaip“, buvo gos suda lĹł me ran – aiĹĄna mÄ—giniuo tis arsenas. Paim dĹžia- ď Ž Tyrima TodÄ—l da ga. se s: a\X` TN tuose lima ras bar cheminiĹł gink mĹł arseno buvo rasta 10 _`afĂ˜VĂş QbWĂş cN ti miligraviename VgQN` V WĂ­_\` Q vietose. paÄ?iose netikÄ—Ä?iaulĹł ga- paimto pa grin di iĹĄ jĹŤ grun JĹł aptik siose nÄ— se che to kilogra ros dugno lai bT[\ Z ta netgi ÄŻlankoje. Anot G.Gar Na\ZN` mi niĹł gink dojimo me. Gdansko X\Z]Vb nagos, ĹĄi lĹł rĹł ver aR_V\ RX racija nÄ— Lietuvos Bornhol vietose Skagera _N[R kon tÄ—s ra mu, prie ke, cRQVW\` WĂ­ nyse buvo teritoriniuose ÄŻlan ko je, didelÄ—. Netgi BotcentGotlando. ties tÄ™sis iki „ChemSea“ pro _Ăş NQZV[V` van ÄŻreng jektÄ…. Jis a_NPVW\` [b 2014-ĹłjĹł. kur che nijos detos kur imti \a_ mi niai da“, Ĺ ve Pro jek te cheminiĹł penkios stotys, nebuvo laidoja gink lai TyrinÄ—ja ir Lietu di jos jĹŤ da ly vau mi, ginklĹł mÄ— vos laivas gĹł iĹĄkase Nuo 2011 tu vos moks rĹł ad ci jos ja ne giniai. nĹł, arse o yra naudinli niĹł ty tik Lie- „Walt laivas „Bal ti ca“,mi nist rano dĹžiausia jos, Ĺ vedi metĹł Lenkijos, Vo vas „VÄ— ri mĹł arseno kon daugiau. Diher Her jos, Lietu jĹŤ kietiwig III“. vo kie Ä?iĹł mokslo ir vos moks lĹł nas“, bet ir Len laicentraci Ĺ vedĹł lai aplinkosau ir Suomijos ja yra aka de mi ki jos vas „Bal atstovai tica“, vykdo pen gos institucijĹł gi jos ins ti tu to jos Okeo no lo- tas skenavimo ÄŻranga, po aprĹŤpinmoks li nis kiĹł milijo „Okea nia“, robotu jau vande nĹł eulaivas Suo mi apsaugos tiniĹł kilo tyrÄ— keliadeĹĄimt niniu kvad met instituto jos ap lin kos laivas „Aran- salos chemi rĹł plotÄ… ties Got ralando laidojimo niĹł ginklĹł vieta.

Ĺ iandien priedas

Kaina 1,30 Lt

12

ArtÄ—ja so­dininkĹł medĹžioklÄ— Klai­pÄ—­dos ra­jo­ne ne­tru­kus uŞ­virs aist­ ros dÄ—l nau­jĹł sÄ…­skai­ tĹł so­di­nin­kams uĹž ĹĄiukĹĄliĹł iĹĄveĹžimÄ…. Ne tik ra­jo­no, bet ir uos­ta­mies­Ä?io gy­ ven­to­jams teks pri­ si­min­ti sa­vo ap­ snig­tus skly­pus ir krapť­ty­ti pi­ni­gi­nes, nes uĹž pen­kis praÄ—­ ju­siĹł me­tĹł mÄ—­ne­ sius so­dĹł sa­vi­nin­ kams rei­kÄ—s su­si­mo­ kÄ—­ti 25 li­tus.

Rink­lia­va pa­kei­tÄ— ÄŻpro­Ä?ius Mil­da Ski­riu­tÄ— m.skiriute@kl.lt

Ap­lin­ki­nÄ—­se vie­to­vÄ—­se gy­ve­nan­ tys ir Klai­pÄ—­dos cent­re dir­ban­tys Ĺžmo­nÄ—s, ap­mo­kes­ti­nus au­to­mo­bi­ liĹł sto­vÄ—­ji­mÄ… kie­muo­se, ma­ťi­nas pa­lie­ka ato­kiau esan­Ä?io­se aikť­te­ lÄ—­se ir ÄŻ dar­bo vie­tÄ… kul­niuo­ja pÄ—s­ Ä?io­mis ar va­Şiuo­ja vie­ťuo­ju trans­ por­tu.

a.aleksejunaite@kl.lt

Kas gau­dys so­di­nin­kus?

4

Uos­ta­mies­ty­je gy­do­mam gar­siam is­to­ri­kui Alf­re­dui Bumb­laus­kui liō­dÄ—­ti nÄ—­ra ka­da net li­go­ni­nÄ—­je.

2p.

As­ta Alek­sÄ—­jō­nai­tÄ—

Per­nai ru­de­nÄŻ ra­jo­no gy­ven­to­jai ĹĄtur­mu Ä—mÄ— ÄŻmo­nÄ—s „GargŞ­dĹł ĹĄva­ ra“, ku­ri ad­mi­nist­ruo­ja ra­jo­no ta­ ry­bos pa­tvir­ti­ntÄ… vie­ti­nÄ™ rink­lia­vÄ… uĹž at­lie­kas, du­ris. Aist­ros nu­ri­mo tik iť­siaiť­ki­nus, kas ir ko­kio dy­dĹžio rink­lia­vÄ… tu­ri mo­kÄ—­ti. Da­bar ÄŻmo­nÄ—s dar­buo­to­jai ruo­ ĹĄia­si ant­ra­jai aist­rĹł ban­gai, nes ne­ tru­kus sÄ…­skai­tos tu­ri pa­ siek­ti so­di­nin­kus.

„Li­go­ni­nÄ—­je gy­ve­nu in­ten­sy­viau nei na­mie.“

„„SÄ…s­kai­tos: Klai­pÄ—­dos ra­jo­ne ÄŻve­dus rink­lia­vÄ… uĹž at­lie­kas, pi­ni­gi­nes teks plo­nin­ti ir sodĹł sklypus turintiems

klai­pÄ—­die­Ä?iams.

METŲ KLAIPÄ–DIETÄ–S RINKIMAI Finalinis balsavimo etapas prasideda jau rytoj! Daugiau informacijos ir balsavimo kupono ieĹĄkokite dienraĹĄtyje.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Uos­ta­mies­Ä?io cent­re dir­ban­tis kre­ tin­giť­kis pa­sa­ko­jo, kad au­to­mo­bi­liu jis at­va­Şiuo­ja iki Klai­pÄ—­dos li­go­ni­ niĹł mies­te­lio ar Klai­pÄ—­dos uni­ver­ si­te­to. Trans­por­to prie­mo­nÄ™ jis pa­lie­ka ĹĄa­lia esan­Ä?io­se ne­mo­ka­mo­se sto­ vÄ—­ji­mo aikť­te­lÄ—­se ar gat­vÄ—­je prie Poil­sio par­ko. IĹĄ ten pÄ—s­Ä?io­mis ei­ na iki S.Dau­kan­to gat­vÄ—s, kur ÄŻsi­ kō­ru­si ÄŻmo­nÄ—, ku­rio­je jis dir­ba. „Anks­Ä?iau au­to­mo­bi­liu va­Şiuo­ da­vau iki dar­bo. Ras­da­vau vie­te­lÄ™, kur jÄŻ ga­lÄ—­da­vau lai­ky­ti ne­mo­ka­mai.

4

2

PirmADIENIS, VASARIO 18, 2013

miestas Vals­ty­bės at­kū­ri­mo me­ti­nės Klai­pė­do­je 95-osios Lie­tu­vos vals­ty­bės at­kū­ri­mo me­ti­nės uos­ta­ mies­ty­je pa­mi­nė­tos be di­des­nės po­mpas­ti­kos. Ties At­ gi­mi­mo aikš­te tra­di­ciš­kai pra­žy­gia­vo ka­ri­nis pa­ra­das, mies­to me­ras Vy­tau­tas Grub­liaus­kas pa­sa­kė trum­ pą svei­ki­ni­mo kal­bą ir pa­ger­bė pran­ciš­ko­ną bro­lį Be­ ne­dik­tą. Per iš­kil­mes už nuo­pel­nus Klai­pė­dai jam įteik­ ta mies­to vė­lia­va. Ma­žes­nių­jų bro­lių or­di­no at­sto­vas šiais me­tais įver­tin­tas ne tik už sie­lo­va­di­nį dar­bą, bet ir už rū­pes­tį uos­ta­mies­ty­je sta­tant on­ko­lo­gi­nį pa­gal­bos cent­rą. Klai­pė­die­čiams mies­te bu­vo su­ren­gtas ne vie­ nas ne­mo­ka­mas kon­cer­tas. Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Verslo pulsas Raš­t as. Klai­p ė­d os pre­k y­b os, pra­ mo­n ės ir ama­t ų rū­m ai iš­s iun­tė raš­ tą Lie­t u­vos pre­k y­b os, pra­m o­n ės ir ama­t ų rū­m ų aso­c ia­c i­j os ge­n e­r a­l i­ niam di­r ek­t o­r iui R.Šid­l aus­k ui dėl mo­k es­č ių vieš­b u­č ių ir mai­t i­n i­m o pa­s lau­g as tei­k ian­č ioms bend­r o­ vėms. Šiuo raš­t u rū­mų na­r iai siū­l o su­g rą­ž in­t i 2011 m. ga­l io­j u­s į leng­v a­ ti­n į 9 pro­c . PVM ta­r i­f ą ap­g y­ven­d i­n i­ mo pa­s lau­g ų sek­to­r iui.

Is­to­ri­kas li­go­ni­nė­je neliū­di Gar­sus Lie­tu­vos is­to­ri­kas Alf­re­das Bumb­ laus­kas Lie­tu­vos vals­ty­bės at­kū­ri­mo die­nos šven­tę pra­lei­do Klai­pė­dos jū­ri­ nin­kų li­go­ni­nės pa­la­to­je.

Ar­b it­ra­ž as. Vil­n iaus ko­mer­c i­n io ar­ bit­r a­ž o teis­m as 2013 m. va­s a­r io 19 d. val­d y­b os po­s ė­d y­j e svars­t ys re­ ko­m en­d uo­j a­m ų ar­b it­r ų są­r a­š o pa­ pil­d y­m ą. Klai­p ė­d os pre­k y­b os, pra­ mo­n ės ir ama­t ų rū­m ų na­r iai kvie­ čia­m i siū­l y­t i kan­d i­d a­t ū­r as į Ar­b it­ ra­ž o teis­m ą.

Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Po­s ė­d is. Va­s a­r io 20 d. 15.30 val.109 pa­s i­t a­r i­m ų kam­b a­r y­j e Lie­p ų g. 11 vyks Smul­k io­j o ir vi­d u­t i­n io vers­ lo ta­r y­b os po­s ė­d is. Dar­b ot­v ar­kė­j e – kaip gai­v in­t i Klai­p ė­d os tur­g a­v ie­ tes, ar­tė­j an­č ios mies­to ta­r y­b os po­ sė­d žio klau­s i­mų, su­s i­j u­s ių su vers­ lu, ap­t a­r i­m as. Su­s i­t i­k i­m as. Va­s a­r io 21 d. 14 val. Klai­p ė­d os pre­k y­b os, pra­m o­n ės ir ama­t ų rū­m ų na­r iai kvie­č ia­m i į ge­ ro­s ios pra­k ti­kos su­s i­t i­k i­m ą Va­k a­r ų lai­v ų ga­myk­los bend­ro­vė­j e (Mi­n i­j os g. 180, Klai­p ė­d a). Su­s i­t i­k i­m o te­m os – vers­l o sau­g os, kont­ro­l ės ir ri­z i­k ų val­d y­m o or­g a­n i­z a­v i­m as įmo­n ė­j e; ga­l i­mos su­kčia­v i­mo ri­z i­kos įmo­n ės vi­du­j e ir kaip jų iš­veng­t i; kre­d i­to ri­ zi­kos val­dy­m as be­s i­kei­č ian­č io­m is rin­kos są­ly­g o­m is. Prog­r a­m a. Ūkio mi­n is­t e­r i­j a in­f or­ muo­j a, jog sie­k iant pa­g y­v in­t i ir su­ stip­r in­t i vers­l o ir pra­m o­n ės bend­ ra­d ar­b ia­v i­m ą Bal­t i­j os jū­r os re­g io­ ne, nuo 2009 m. vyk­d o­m a Šiau­ rės ir Bal­t i­j os ša­l ių vers­l o ir pra­ mo­n ės mo­b i­l u­m o pro­g ra­m a, ku­r ia sie­k ia­m a ska­t in­t i re­g io­n i­n į klas­t e­ rių bend­r a­d ar­b ia­v i­m ą, ino­v a­c i­j as ir kū­r y­b i­n es in­d ust­r i­j as Šiau­r ės ir Bal­t i­j os ša­l ių re­g io­n e. Prog­r a­m o­ je ga­l i da­l y­v au­t i ma­ž ų ir vi­d u­t i­n ių įmo­n ių, vers­l o in­k u­b a­t o­r ių, vers­ lo or­g a­n i­z a­c i­j ų at­s to­v ai (pri­v a­t ūs as­m e­n ys ar­b a pa­r eiš­k ė­j ų gru­p ės). Prog­r a­m os lė­š o­m is fi­n an­s uo­j a­m a ne dau­g iau kaip 70 pro­c . pro­j ek­t o iš­l ai­d ų, skir­t ų ke­l io­n ėms, ke­l io­n ių drau­d i­m ui, nak­v y­n ei bei pra­g y­ve­ ni­m ui. At­l ei­d i­m as. Klai­p ė­d os te­r i­t o­r i­n ė dar­b o bir­ž a ga­vo pra­n e­š i­m ą, kad apy­g ar­d os teis­m o nu­t ar­t i­m i iš­kel­ ta bank­ro­to by­l a bend­ro­vei „Klai­ pė­d os kra­n ai“. Pag­r in­d i­n ė įmo­n ės veik­l a – spe­c ia­l i­z uo­t a sta­t y­b os veik­ la. Įmo­n ė­j e dir­b a 73 dar­b uo­to­j ai. Vi­ si jie yra įspė­t i, kad 2013 m. va­s a­r io 27 d. su jais bus nu­t rauk­tos dar­b o su­t ar­t is.

Op­ti­miz­mas: ne juo­kais su­ne­ga­la­vus šir­džiai A.Bumb­laus­kas gy­dy­tis

at­va­žia­vo į Klai­pė­dos jū­ri­nin­kų li­go­ni­nę.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

„Tai bu­vo dvi die­nos, kai ga­lė­jau ra­miai pa­bū­ti. Gy­dau­si ko­jos trau­ mą ir šir­dies arit­mi­ją. Li­go­ni­nė­je gy­ve­nu in­ten­sy­viau, nei bū­da­mas na­mie. Kiek­vie­na va­lan­da ir net pus­va­lan­dis su­pla­nuo­ti, lau­kia vis ki­ta pro­ce­dū­ra. Tik pie­tums tu­riu lais­vą va­lan­dė­lę“, – apie sa­vo die­ nas li­go­ni­nė­je pa­sa­ko­jo A.Bumb­ laus­kas. Va­sa­rio 16-osios iš­va­ka­rė­se is­to­ ri­ko pa­la­to­je pa­dir­bė­jo kir­pė­ja. Tą­dien li­go­ni­nė­je lan­kė­si svei­ ka­tos mi­nist­ras Vy­te­nis And­riu­ kai­tis, ku­ris yra bu­vęs A.Bumb­ laus­ko stu­den­tas. Pro­fe­so­r ius juo­ka­vo, kad rei­kia at­ro­dy­ti pa­

do­riai, jei kar­tais į jo pa­la­tą už­ suk­tų gar­būs sve­čiai. Vi­sa­d a trykš­tan­t is op­t i­m iz­ mu, ku­pi­nas že­mai­tiš­ko hu­mo­ ro gar­su­sis pa­cien­tas yra mėgs­ta­ mas Rea­bi­li­ta­ci­jos ir Kar­dio­lo­gi­jos sky­rių me­di­kų. Atit­rūk­ti nuo sa­vo pro­fe­si­jos is­ to­ri­jos moks­lų dak­ta­ras ne­mo­ka net gy­dy­da­ma­sis. Leng­vai at­pa­žįs­ta­mas ki­tų li­go­ nių bei me­di­kų jis grei­tai nu­sto­ ja kal­bė­ti apie li­gas ir ima­si dis­ku­ tuo­ti praei­ties te­mo­mis. Li­go­ni­nės pa­la­to­je A.Bumb­laus­ kas tu­ri plan­še­ti­nį kom­piu­te­rį, tad ati­trūk­ti nuo išo­ri­nio pa­sau­lio bei sa­vo dar­bų ne­pa­vyks­ta. Jį ap­lan­ko bu­vę stu­den­tai, uos­ta­ mies­ty­je dir­ban­tys is­to­ri­kai.

Vals­ty­bės at­kū­ri­mo die­na – be vė­lia­vų As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Va­sa­rio 16-ąją Klai­pė­do­je lie­tu­viš­ kos tris­pal­vės neiš­kė­lė ne tik kai ku­rie in­di­vi­dua­lių na­mų gy­ven­ to­jai, vers­li­nin­kai, bet ir vals­ty­bės tar­nau­to­jai.

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Vie­šo­sios tvar­kos sky­riaus dar­buo­to­jai per vals­ty­bi­nę šven­tę, ka­da ant pa­sta­ tų pa­gal įsta­ty­mą pri­va­lo­ma iš­kel­ ti tris­pal­vę, uos­ta­mies­ty­je vėl fik­ sa­vo pa­žei­di­mus. „La­bai stip­riai pa­si­džiaug­ti ne­ bu­vo kuo“, – ap­gai­les­ta­vo Vie­šo­ sios tvar­kos sky­riaus ve­dė­ja Kris­ ti­na Vin­ti­lai­tė. Esą cent­ri­nė­je Klai­pė­dos da­ly­je vals­ty­bi­nės vė­lia­vos iš­kel­tos tvar­ kin­gai, ta­čiau se­na­mies­ty­je jų ka­ bo­jo re­čiau. Pa­sak K.Vin­ti­lai­tės, vien Žve­ jų gat­vė­je tris­pal­vę va­sa­rio 16-ąją bu­vo ga­li­ma pa­ma­ty­ti tik kas ant penk­to pa­sta­to. Dėl neiš­kel­tų vė­lia­vų per vals­ ty­bi­nes šven­tes per­nai Klai­pė­ dos sa­vi­val­dy­bės Vie­šo­sios tvar­ kos sky­rius su­ra­šė dau­giau nei 70 ad­mi­nist­ra­ci­nių tei­sės pa­žei­di­mų pro­to­ko­lų. Be­ne dau­giau­sia pro­to­ko­lų dėl ig­no­ruo­ja­mų tris­pal­vių Vals­ty­bės

Kristina Vintilaitė:

La­bai stip­riai pa­si­džiaug­ti ne­bu­vo kuo.

at­kū­ri­mo die­ną per­nai bu­vo su­ ra­šy­ta Skau­tų gat­vės in­di­vi­dua­lių na­mų sa­vi­nin­kams. Per­nykš­čiai nu­baus­tie­ji šiais me­tais esą bu­vo la­bai pa­vyz­din­gi, ir vė­lia­vas Va­sa­rio 16-osios pro­ga iš­si­kė­lė be­veik 100 pro­c. Pa­sak K.Vin­ti­lai­tės, vė­lia­vas šiais me­tais ig­no­ra­vo ša­lia tre­ko gy­ve­ nan­tys žmo­nės, mies­to te­ri­to­ri­jo­ je esan­čios so­dų bend­ri­jos nuo­la­ ti­niai gy­ven­to­jai ir net kai ku­rios vals­ty­bi­nės ins­ti­tu­ci­jos.

Ig­no­ra­vo: vals­ty­bi­nė Neį­ga­lu­mo ir dar­bin­gu­mo nu­sta­ty­mo tar­ny­ba

Klai­pė­do­je Va­sa­rio 16-osios ne­šven­čia.

Šiais me­tais vė­lia­vą „pa­mir­šo“ So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­ nis­te­ri­jai pa­val­di Klai­pė­do­je K.Do­ ne­lai­čio gat­vė­je 3 įsi­kū­ru­si Neį­ga­ lu­mo ir dar­bin­gu­mo nu­sta­ty­mo tar­ny­ba.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Už pir­mą­kart per vals­ty­bi­nę šven­tę neiš­kel­tą vė­lia­vą bau­da sie­ kia 10 li­tų. Vals­ty­bi­nėms ins­ti­tu­ci­joms už to­kį pra­si­žen­gi­mą skiriamos bau­ dos di­des­nės.

3

PirmADIENIS, VASARIO 18, 2013

miestas Vals­ty­bės at­kū­ri­mo me­ti­nės Klai­pė­do­je

Dienos telegrafas Die­n ot­var­kė. Šian­d ien Klai­p ė­dos mies­to me­ras da­ly­vaus pa­s i­t a­r i­me su pa­va­duo­to­jais ir ad­m i­n ist­ra­ci­jos va­do­vais, vė­l iau su­si­t iks su Klai­p ė­ dos uni­ver­si­te­to at­sto­vais ir jų už­sie­ nio par­tne­riais. 13 val. su­si­tiks su irk­la­ vi­mo ir bai­da­rių-ka­no­jų tre­ne­rių gru­ pe. 14 val. me­ras tie­sio­g iai bend­raus su klai­pė­d ie­čiais tel. 39 60 01. 15 val. su­si­t iks su Klai­p ė­dos aukš­t ų­jų mo­ kyk­lų stu­den­t ų at­sto­vais dėl vie­šo­jo trans­por­to.

Sie­kia­my­bė: re­konst­ra­vus lie­taus nuo­te­kų tink­lus, se­na­mies­čio gat­vės, pa­vyz­džiui, Žve­jų, per liū­tis ne­be­tu­rė­tų pa­tvin­ti.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Se­na­mies­tį gel­bės nuo po­tvy­nių Klai­pė­dos se­na­mies­ty­je už 5 mln. li­tų bus re­konst­ruo­ti lie­taus nuo­te­kų tink­lai, kad per liū­tis ne­bet­vin­tų gat­vės ir Bal­ti­jos jū­ ros van­duo tap­tų šva­res­nis. Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

„Lie­taus nuo­te­kų tink­lų se­na­mies­ ty­je būk­lė – tik­rai pra­sta ir juos rei­ kia re­konst­ruo­ti, bet vis neat­si­ras­ da­vo pi­ni­gų. To­dėl džiau­gia­mės, kad jų pa­vy­ko ras­ti ir to­kių vaiz­ dų se­na­mies­ty­je, kaip per­nai va­ sa­rą, kai tvi­no gat­vės, tik­riau­siai ne­beiš­vy­si­me“, – tei­gė Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­

rek­to­riaus pa­va­duo­to­ja Ali­na Ve­ ly­kie­nė. Pi­ni­gų pa­vy­ko gau­ti iš Lie­tu­ vos, Len­ki­jos ir Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­ jos bend­ra­dar­bia­vi­mo per sie­ną pro­gra­mos. Pag­rin­di­nis jos tiks­las – ge­rin­ti Bal­ti­jos jū­ros van­dens ko­ ky­bę, vys­tant lie­taus nuo­te­kų tink­ lus. Jie bus re­konst­ruo­ti Mo­kyk­los, Aguo­nų, Jo­niš­kės, Ga­ra­žų, Jū­ros, Da­nės, Štur­ma­nų, Kal­nu­pės, Žve­

jų gat­vė­se, Teat­ro aikš­tė­je ir Ši­lu­tės plen­te prie „Klai­pė­dos ener­gi­jos“. „Bal­ti­jos van­dens ko­ky­bė ir lie­ taus nuo­te­kų tink­lų re­konst­ruk­ci­ ja la­bai su­si­ju­si, at­nau­ji­nus tink­lus ma­žiau pur­vi­no van­dens pa­teks į jū­rą“, – aiš­ki­no A.Ve­ly­kie­nė. Klai­pė­da da­ly­vau­ja dar vie­na­me pro­jek­te, ku­ris fi­nan­suo­ja­mas iš mi­nė­tos pro­gra­mos. Ap­lin­ko­sau­ gos ge­ri­ni­mui uos­ta­mies­čio sa­vi­ val­dy­bė gaus 5,9 mln. li­tų. Už juos

Ali­na Ve­ly­kie­nė:

Bal­ti­jos van­dens ko­ ky­bė ir lie­taus nuo­ te­kų tink­lų re­konst­ ruk­ci­ja la­bai su­si­ju­ si, at­nau­ji­nus tink­lus ma­žiau pur­vi­no van­ dens pa­teks į jū­rą.

bus įsi­gy­ta įran­ga Dum­pių są­var­ty­ ne. Ji tu­rė­tų ap­sau­go­ti, kad ter­ša­ lai iš są­var­ty­no ne­pa­tek­tų į grun­ti­ nius van­de­nis.

Sąs­kai­tas už valymą su­ma­ži­no gam­ta Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Pa­lan­kūs orai su­ma­ži­no mies­to val­ džios iš­lai­das gat­vių va­ly­mui. Sau­sį ke­li­nin­kams sa­vi­val­dy­bė tu­rės mo­ kė­ti penk­ta­da­liu ma­žiau nei gruo­ dį. Jei lai­ky­sis to­kie orai, ne­tu­rė­tų iš­gąs­din­ti ir va­sa­rio są­skai­tos.

Ke­li­nin­kams už me­cha­ni­zuo­tą mies­to gat­vių va­ly­mą sau­sį mies­ to sa­vi­val­dy­bė tu­rės su­mo­kė­ti 643 tūkst. li­tų. Pa­ly­gin­ti su gruo­džiu, 157 tūkst. li­tų ma­žiau. „Bu­vo ma­žiau snie­go, le­do, tai ir są­skai­tos ma­žes­nės. Jei lai­ky­sis to­ kie orai, va­sa­rio są­skai­tos taip pat ne­tu­rė­tų vir­šy­ti sau­sio“, – tvir­ti­ no Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Mies­ to ūkio de­par­ta­men­to di­rek­to­rius Liud­vi­kas Dū­da. Jo nuo­mo­ne, jei ko­vas ne­pa­teiks ne­ti­kė­tu­mų, šį šal­tą­jį se­zo­ną bus

iš­leis­ta ma­žiau pi­ni­gų gat­vių va­ly­ mui nei praė­ju­sį. Nuo ofi­cia­lios žie­mos se­zo­no pra­džios, ku­ri skel­bia­ma lapk­ri­čio 1-ąją, sa­vi­val­dy­bei me­cha­ni­zuo­tas gat­vių va­ly­mas jau kai­na­vo 1 mln. 461 tūkst. li­tų. Per­nai vi­so se­zo­no me­tu gat­vių va­ly­mas at­siė­jo be­veik 1 mln. 800 tūkst. li­tų. Ša­li­gat­vių va­ly­mas sau­sį at­sieis 309 tūkst. li­tų – 50 tūkst. li­tų ma­ žiau nei gruo­dį.

Pa­ro­da. Ry­toj 11.30 val. Klai­pė­dos uni­ ver­si­te­to Hu­ma­n i­ta­r i­n ių moks­lų fa­ kul­te­to Kal­bų ir kul­tū­r ų cent­ro Skan­ di­na­vis­ti­kos pa­da­li­nys kar­tu su Šve­di­ jos am­ba­sa­da kvie­čia į fo­tog­ra­fi­jų pa­ ro­dos „Šve­d i­ja iš paukš­čio skry­d žio“ ati­da­ry­mą. Pa­ro­dos au­to­rius – Dmit­ri­ jus Kar­pen­ka. Po­s ė­d is. Va­s a­r io 20 d. Klai­p ė­dos mies­to sa­v i­val­dy­bės ad­m i­n ist­ra­ci­jo­ je (Lie­pų g. 11, Klai­pė­da) vyks pla­ni­nis ekst­re­ma­lių si­tua­ci­jų ko­mi­si­jos po­sė­ dis „Gais­r ų ir gel­b ė­ji­mo dar­bų 2012 me­t ų ap­ž val­ga Klai­pė­dos mies­to sa­ vi­val­dy­bė­je“. Dik­t an­t as. Va­s a­r io 23 d. nuo 11 iki 12 val. sa­v i­val­dy­bės ad­m i­n ist­ra­ci­jos pa­ sta­te (Lie­pų g. 11, tre­č io­jo aukš­to po­ sė­d žių sa­lė­je) vyks Na­c io­na­l i­n is dik­ tan­t as. Lie­t u­vos gy­ven­to­jai vėl tu­rės pro­g ą pa­s i­t ik­r in­t i sa­vo ži­n ias tra­d i­ ci­n ia­me Na­c io­n a­l i­n io dik­t an­to kon­ kur­s e. Naujagimiai. Sa­vait­ga­l į Klai­p ė­do­je pa­g im­dė 15 mo­te­r ų, gi­mė 5 mer­gai­tės ir 10 ber­niu­k ų. Grei­to­ji. Klai­pė­dos grei­to­sios me­di­ci­ ni­nės pa­gal­bos me­d i­kai pas ser­gan­ čius klai­pė­d ie­čius šeš­ta­d ie­n į sku­bė­ jo 109 kar­t us, sek­ma­d ie­n į iki 15 val. gau­ti 42 iš­kvie­t i­mai.

643

– tiek tūkst. li­t ų sa­v i­val­ dy­b ei kai­na­vo gat­v ių va­ly­m as sau­s į.

Kon­sul­ta­ci­ja. Ry­toj 10.20 val. Klai­pė­ dos te­r i­to­r i­nės dar­bo bir­žos Klai­pė­ dos sky­riaus Jau­ni­mo užim­tu­mo po­ sky­r io Jau­n i­mo dar­bo cent­re (Aukš­ to­ji g. 12) Ka­ro prie­vo­lės ir komp­lek­ ta­v i­mo sky­r iaus spe­cia­l is­tas skai­t ys pra­ne­ši­mą apie pro­fe­si­nę ka­r i­nę tar­ ny­bą ir teiks in­d i­v i­dua­l ias kon­sul­ta­ ci­jas Jau­n i­mo dar­bo cent­ro lan­k y­to­ jams bei dar­bo bir­žo­je re­g ist­ruo­tiems as­me­nims.

Ankstyva odos vėžio diagnostika ir gydymas Nagų grybelio gydymas lazeriu Kūno korekcija smūginės bangos metodu Skir­tu­mas: sau­sis ne­bu­vo toks snie­gin­gas kaip gruo­dis, tad ke­li­nin­kai

tu­rė­jo ma­žiau dar­bo.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Minijos g. 91, Klaipėda, tel. 8 659 57 976 www.lazeriniscentras.lt

4

pirmadienis, vasario 18, 2013

miestas

Artėja sodininkų medžioklė 1

Įmo­nės „Gargž­dų šva­ra“ va­do­vas Ri­man­tas Mar­tin­ kus aiš­ki­no, kad nuo­lat so­duo­se gy­ ve­nan­tys žmo­nės są­skai­tas jau ga­vo, o so­duo­se tik va­sa­rą pa­si­ro­dan­tys mies­tie­čiai esą tu­rė­tų bū­ti „su­me­ džio­ti“ so­dų bend­ri­jų pir­mi­nin­kų. „Iki va­sa­rio vi­du­rio iš­da­ly­si­ me są­skai­tas už 2012 me­tus. Ta­ry­ ba yra pa­tvir­ti­nu­si 60 li­tų me­ti­nę rink­lia­vą už so­do skly­pą su ne­su­ dė­tin­gu sta­ti­niu. Tad mes už praė­ ju­sių me­tų pen­kis mė­ne­sius pa­tei­ kia­me tik 25 li­tų są­skai­tą“, – tvar­ką aiš­ki­no R.Mar­tin­kus. Įmo­nė vi­lia­si, kad gy­ven­to­jų, ku­ riems pri­klau­so so­do skly­pai, są­ra­ šus pa­teiks bend­ri­jų pir­mi­nin­kai. „Su dau­ge­liu so­dų bend­ri­jų pir­ mi­nin­kų jau kal­bė­ta, ti­ki­mės, kad jie pa­dės iš­da­ly­ti są­skai­tas. Ta­čiau su ki­tais net su­si­tik­ti ne­pa­vy­ko“, – sa­kė R.Mar­tin­kus.

„Val­džia, gal­vo­da­ma apie rink­lia­ vą so­di­nin­kams, tu­rė­jo tai nu­ma­ ty­ti. Aš pa­ts tu­riu mo­kė­ti už bu­ tą mies­te, už so­do skly­pą ir dar už įmo­nės pa­tal­pas. Juk dėl to šiukš­ lių dau­giau neat­si­ran­da“, – sa­kė E.Vaiš­vi­la. E.Vaiš­vi­los nuo­mo­ne, tei­sin­ga bū­tų rink­lia­vą rink­ti šil­tuo­ju me­ tų lai­ku, o žie­mą bend­rų šiukš­lių kon­tei­ne­rių net ne­rei­kė­tų sta­ty­ti bend­ri­jo­se. „Žmo­nės už gal­vų su­siė­mę, nes ne­ži­no, kiek rei­kės mo­kė­ti že­mės mo­kes­čio, pri­si­de­da 130 li­tų me­ ti­nis so­do bend­ri­jos na­rio mo­kes­ tis, ne­ga­na to, dar teks mo­kė­ti už šiukš­les“, – skai­čia­vo E.Vaiš­vi­la. At­leis­ti nuo mo­kes­čio ne­ga­li

Sąs­kai­to­mis ne­si­rū­pins

Vie­nos di­džiau­sių ap­skri­ty­je so­dų bend­ri­jos „Di­tu­va“ pir­mi­nin­kas Vy­tau­tas Ged­vi­la tei­gė, kad jis no­ rė­tų, jog so­di­nin­kai su­da­ry­tų su­ tar­tis su at­lie­kų ve­žė­jais ir bend­ri­ ja ga­lų ga­le ap­si­va­ly­tų nuo at­lie­kų, ta­čiau jis pa­ts prie rink­lia­vos tvar­ kos įve­di­mo pri­si­dė­ti ne­pa­no­ro. „Mes tai jau jų są­skai­to­mis ne­si­ rū­pin­si­me. Ne­jau mes gau­dy­si­me gy­ven­to­jus po lau­kus? O kas mums to­kias funk­ci­jas de­le­ga­vo? Tai juk pa­pil­do­mas dar­bas, iš­lai­dos mums“, – pik­ti­no­si bend­ri­jos pir­mi­nin­kas. V.Ged­vi­la guo­dė­si, kad bend­ri­ ja yra vir­tu­si šiukš­ly­nu, o di­džių­ jų bend­rų kon­tei­ne­rių ne­va net neap­si­mo­ka sta­ty­ti, nes jie kaip­ mat virs­ta tik­ru są­var­ty­nu. „Spėk pa­sta­ty­ti kon­tei­ne­rį, tuoj vi­si ima ne­šti sta­ty­bi­nį lau­žą, ki­tas at­lie­kas. Bai­su, kas čia de­da­si. Vie­ ni ne­pa­ten­kin­ti, kad iki kon­tei­ne­rio jie sa­vo šiukš­les tu­ri ne­šti ki­lo­met­ rą, o ki­ti pyks­ta, kad kon­tei­ne­rį po jų lan­gais pa­sta­to­me. Va­sa­rą kva­ pai, ne­šva­ra er­zi­na žmo­nes“, – aiš­ ki­no so­dų bend­ri­jos pir­mi­nin­kas. Kaip su­val­dy­ti ne­va­ly­vus so­di­nin­ kus, pir­mi­nin­kas sa­kė ne­tu­rin­tis idė­ jų. „Juk žmo­nės iš kar­to pyks dėl dar vie­nos są­skai­tos. Jei mo­ki už bu­tą, už ga­ra­žą, dar ir už so­dą, daug mo­kes­ čių su­si­da­ro. Rei­kė­tų di­fe­ren­ci­juo­ti rink­lia­vą“, – sa­kė V.Ged­vi­la. Ne­pa­no­ro dek­la­ruo­ti at­lie­kų

Di­tu­vos so­dų bend­ri­jos te­ri­to­ri­jo­ je yra 30–35 di­die­ji šiukš­lių kon­ tei­ne­riai. „Gargž­dų šva­ros“ va­do­ vas R.Mar­tin­kus aiš­ki­no, kad pa­gal

Tvar­ka: įmo­nės „Gargž­dų šva­ra“ va­do­vas R.Mar­tin­kus įsi­ti­ki­nęs, kad

rink­lia­vos sis­te­mą pa­vyks pa­to­bu­lin­ti iki pa­va­sa­rio, nes ko­vą ta­ry­ba tu­ rės ap­si­spręs­ti dėl pa­kei­ti­mų. Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

hi­gie­nos nor­mas iš kai­miš­kų­jų vie­ to­vių šiukš­lės yra ve­ža­mos du kar­ tus per mė­ne­sį. „O mes ve­žė­me ke­tu­ris kar­tus per mė­ne­sį, kiek­vie­ną sa­vai­tę. Di­ de­lių ga­ba­ri­tų at­lie­kas, pir­mi­nin­ kui už­sa­kius kon­tei­ne­rius, ve­ža­me ne­mo­ka­mai“, – pa­ste­bė­jo R.Mar­ tin­kus. Rink­lia­vos ad­mi­nist­ra­to­rius aiš­ ki­no, kad šiuo me­tu nė­ra ki­tų bū­dų su­gau­dy­ti so­di­nin­kus, kaip įteik­ti jiems są­skai­tas per bend­ri­jų pir­ mi­nin­kus. „Žmo­nės į bend­ri­ją atei­na su­si­ mo­kė­ti už elekt­rą, bend­ri­jos na­rio mo­kes­čio. Mes ne­pra­šo­me pir­mi­ nin­kų iš­ve­žio­ti są­skai­tas. Tuos ad­ re­sus, kur nuo­lat gy­ve­na­ma, mes pa­si­tiks­li­no­me ir žmo­nes pa­tys ra­si­me. Ta­čiau yra dau­gy­bė bend­ ri­jų pir­mi­nin­kų, ku­rie kra­to­si mū­ sų pra­šy­mų pa­gel­bė­ti“, – pa­ste­bė­ jo R.Mar­tin­kus. Vien Di­tu­vo­je gy­ve­na apie 2 tūkst. gy­ven­to­jų. R.Mar­tin­kus pri­mi­nė, kad so­ dų bend­ri­jos, kaip ju­ri­di­nis vie­ne­ tas, ga­lė­jo pa­si­nau­do­ti dek­la­ra­vi­mo tvar­ka ir at­lie­kas dek­la­ruo­ti pa­gal

fak­tą, kaip ir da­ro įmo­nės ar ga­myk­ los. Tuo­met ne­rei­kė­tų pra­ne­ši­mų siųs­ti kiek­vie­nam so­di­nin­kui at­ski­ rai. Ta­čiau bend­ri­jos to ne­siė­mė.

Vy­tau­tas Ged­vi­la:

Juk žmo­nės iš kar­to pyks dėl dar vie­nos są­skai­tos. Jei mo­ka už bu­tą, už ga­ra­žą, dar ir už so­dą, daug mo­kes­čių su­si­da­ro. Rei­kė­tų di­fe­ren­ci­ juo­ti rink­lia­vą.

So­di­nin­kai no­rė­tų nuo­lai­dų

Ša­lia uos­ta­mies­čio esan­čios „Pak­ ran­tės“ so­dų bend­ri­jos pir­mi­nin­ kas Egi­di­jus Vaiš­vi­la nea­be­jo­ja, kad rink­lia­va so­di­nin­kus tik­rai pa­pik­ tins. Ne­va pus­me­tį žmo­nės net ne­ si­ro­do so­dų skly­puo­se, o rink­lia­vą teks mo­kė­ti už me­tus.

Įmo­nės „Gargž­dų šva­ra“ va­do­vas R.Mar­tin­kus ti­ki­no, kad nė­ra ga­ li­my­bės žmo­gaus vi­siš­kai at­leis­ti nuo rink­lia­vos. „Ta­ry­ba pa­tvir­ti­no to­kias nuo­ sta­tas, ku­rio­se nė­ra nu­li­nio ta­ri­fo. Jei at­si­ra­do spra­gų, rei­kia jas tai­ sy­ti. At­ne­ša žmo­nės pa­žy­mą, kad jie elekt­ros, van­dens ne­nau­do­ja, o da­bar­ti­nė tvar­ka ne­nu­ma­to ga­li­ my­bės jo vi­siš­kai at­leis­ti nuo rink­ lia­vos“, – ti­ki­no R.Mar­tin­kus. R.Mar­tin­kus ti­ki­no, kad sa­vi­val­ dy­bė­je tu­rė­tų at­si­ras­ti spe­cia­li ko­ mi­si­ja, ku­ri spręs­tų to­kias si­tua­ci­ jas, kai rea­liai žmo­gus ne­si­nau­do­ja že­mės skly­pu ar ki­tu sa­vo tur­tu. „Juk vis­ko nu­tin­ka gy­ve­ni­me. Gal jis už­sie­ny­je, o gal ki­tos prie­ žas­tys. Ta­čiau kol kas mū­sų veik­los nuo­sta­tai mums drau­džia pa­tiems priim­ti to­kius spren­di­mus“, – ti­ ki­no R.Mar­tin­kus. Kie­kiai vir­ši­jo pro­gno­zes

Kol kas ra­jo­ne rink­lia­vą su­mo­kė­jo apie 60 pro­c. at­lie­kų tu­rė­to­jų. Įmo­ kos su­da­rė 1 mln. 200 tūkst. li­tų. „Ta­čiau mes jau esa­me sko­lin­gi be­veik pu­sę mi­li­jo­no li­tų ve­žė­jams ir Dum­pių są­var­ty­nui. O taip nu­ ti­ko paaiš­kė­jus, kad ra­jo­ne yra kur kas dau­giau šiukš­lių, nei bu­vo nu­ ma­ty­ta iš anks­to“, – sa­kė R.Mar­ tin­kus. At­lik­to­je stu­di­jo­je bu­vo pro­gno­ zuo­ta, kad per mė­ne­sį ra­jo­ne ga­li bū­ti su­rink­ta apie 1–1,2 tūkst. to­ nų at­lie­kų, o rea­liai ve­žė­jai su­ren­ ka 1,5 tūkst. to­nų at­lie­kų. „Tai pa­ro­do, kad ra­jo­ne at­lie­kų kon­tei­ne­rių ne­tu­rė­jo apie 40 pro­c. gy­ven­to­jų. Mes jau pa­ste­bi­me, kad at­lie­kos pa­si­skirs­tė po kon­tei­ne­ rius ir ap­lin­ka ėmė gra­žė­ti“, – sa­ kė „Gargž­dų šva­ros“ va­do­vas.

Komentaras

Čes­lo­vas Ba­ne­vi­čius

Klai­pė­dos ra­jo­no sa­v i­val­dy­bės ad­m i­n ist­ra­ci­jos di­rek­to­r ius

T

a­r y­b a vie­t i­nės rink­l ia­ vos už ko­mu­na­li­nes at­lie­ kas įkai­nius nu­sta­tė pa­gal tur­to vie­ne­t ą. Sup­ran­t u klai­pė­d ie­čius, ku­r ie pik­t in­sis, kad šiukš­l ių rink­l ia­vą rei­k ia mo­kė­t i už bu­tą Klai­pė­do­je ir so­do na­me­lį ra­jo­ ne. Bet yra ir to­k ių gargž­diš­k ių, ku­ rie tu­ri bu­tus Klai­pė­do­je. Vi­si tu­rės mo­kė­t i. Juk klai­pė­die­čiai pyk­da­vo, kai ra­jo­ne gy­ve­nan­tys žmo­nės sa­vo šiukš­les ve­žė į mies­tą. Ta­čiau mū­sų bė­da yra tie žmo­nės, ku­rie nie­ka­da ne­mo­kė­jo už at­lie­k ų tvar­ky­mą. Pa­ si­tai­ko si­tua­ci­jų, kai žmo­nės ne­g y­ ve­na sa­vo bu­t uo­se ar yra iš­v y­kę. Jiems rei­kė­t ų pri­sta­ty­t i do­k u­men­ tus apie su­var­to­tą elekt­ros ener­g i­ ją, iš­nau­do­tą van­dens kie­k į – ir bus su­kur­ta tvar­ka, pa­gal ku­rią bus ga­li­ ma tai­ky­ti nuo­lai­das. Vi­siš­kai at­leis­ti nuo mo­kes­čio ne­ga­li­me, ta­čiau šiuo me­tu su­da­ry­ta dar­bo gru­pė ren­g ia šios tvar­kos pa­kei­ti­mus, ku­rie ko­vo mė­ne­sį bus pa­teik­t i svars­ty­t i ta­r y­ bai. Rink­l ia­vos sis­te­ma tik pra­dė­jo veik­t i ir ją dar rei­k ia to­bu­l in­t i. Ta­ čiau, ma­nau, kad leng­va­tų sis­te­ma bus su­kur­ta.

In­for­ma­ci­ja So­dų sa­vi­nin­kai, no­rė­da­mi gau­ti

mo­kė­ji­mų pra­ne­ši­mus, ga­li kreip­tis į vie­šą­ją įstai­gą „Gargž­dų šva­ra“ te­le­fo­ nu 4 64 51 718. Ne­ga­vu­sie­ji mo­kė­ji­mo pra­ne­ši­mų

iki ko­vo vi­du­rio tu­rė­tų kreip­tis į sa­ vo so­dų bend­ri­jos pir­mi­nin­kus ar­ba įmo­nę „Gargž­dų šva­ra“. Gy­ve­na­mų­jų na­mų sa­vi­nin­kams

kon­tei­ne­ris ski­ria­mas ne­mo­ka­mai. So­d i­n in­k ai nau­d o­j a­s i bend­r ais

kon­tei­ne­riais. Pa­gei­dau­jan­tys tu­rė­ti as­me­ni­nius kon­tei­ne­rius, jų ga­li nu­ si­pirk­ti įmo­nė­je „Eko­no­vus“. Vie­ti­nė rink­lia­va už ko­mu­na­li­nių

at­lie­kų tvar­ky­mą: Me­ti­nis mo­kes­tis kai­mo vie­to­vė­je – 144 Lt; Me­ti­nis mo­kes­tis mies­te – 204 Lt; Me­ti­nis mo­kes­tis so­do skly­pe su ne­ su­dė­tin­gu sta­ti­niu – 60 Lt.

Rink­lia­va pa­kei­tė įpro­čius 1

Įve­dus mo­kes­tį už au­to­ mo­bi­lių sto­vė­ji­mą ir dau­ gia­bu­čių na­mų kie­muo­se, pa­lik­ti ma­ši­ną ša­lia dar­bo ta­po pra­ban­ ga. Rei­kė­jo ieš­ko­ti ki­tų išei­čių“, – tvir­ti­no kre­tin­giš­kis. Pa­sak vy­ro, to­kį iš­si­gel­bė­ji­mą ra­ do ne jis vie­nas, bet ir ki­ti uos­ta­ mies­čio cent­re dir­ban­tys žmo­nės. „Su­tin­ku ne vie­ną, ku­ris el­gia­si kaip aš. Pa­lie­ka ma­ši­ną neap­mo­kes­tin­to­je mies­to da­ly­je ir į dar­bą ei­na pės­čio­ mis“, – pa­ste­bė­jo kre­tin­giš­kis. Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to at­sto­vė Edi­ta Va­lin­čie­nė tvir­ti­no, kad sun­

ku pa­sa­ky­ti, ar ap­mo­kes­ti­nus kie­ mus įstai­gos aikš­te­lė­je pa­dau­gė­jo sve­ti­mų ma­ši­nų. „Kai vyks­ta pa­skai­tos, eg­za­ mi­nai, au­to­mo­bi­lių bū­na daug. Neaiš­ku, ar vi­sos ma­ši­nos stu­den­ tų, ar yra ir sve­ti­mų. Ta­čiau, ma­ nau, kad nie­ko to­kio, jei kas ir pa­si­ sta­to. Aikš­te­lė di­de­lė. Vie­tos už­teks vi­siems“, – tei­gė at­sto­vė. Anot vie­šo­sios įstai­gos „Klai­ pė­dos ke­lei­vi­nis trans­por­tas“ di­rek­to­riaus Gin­ta­ro Ne­niš­kio, vie­nas iš rink­lia­vos tvar­kos pa­ kei­ti­mo tiks­lų ir bu­vo, jog cent­

ri­nė­je mies­to da­ly­je bū­tų ma­žiau ma­ši­nų, jos bū­tų pa­lie­ka­mos ato­ kiau esan­čio­se aikš­te­lė­se, kur yra dau­giau vie­tos. „Svei­kin­ti­nas da­ly­kas, kad žmo­ nės taip el­gia­si. Šiau­ri­nė­je mies­ to da­ly­je yra ne vie­na ne­mo­ka­ma aikš­te­lė. Pa­lik­ti au­to­mo­bi­lius ir į cent­rą ei­ti pės­čio­mis ar va­žiuo­ ti vie­šuo­ju trans­por­tu yra nor­ma­li pra­kti­ka“, – pa­brė­žė va­do­vas. G.Ne­niš­kio tei­gi­mu, pa­ste­bė­ ta, kad pra­ktiš­ki yra ir į šiau­rę nuo Klai­pė­dos esan­čių vie­to­vių gy­ven­ to­jai. „Ne vie­nas Šer­nų gy­ven­to­jas

Tau­po: nemažai klaipėdiečių savo automobilius palieka universiteto aikštelėje.

sa­vo žmo­ną ir vai­kus ry­tą at­ve­ža iki au­to­bu­so, o jiems grį­žus iš mies­to vie­šuo­ju trans­por­tu, va­ka­re pa­sii­

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

ma. To­kia pra­kti­ka ge­rai. No­rė­tų­ si, kad ji plis­tų ir to­liau“, – džiau­ gė­si G.Ne­niš­kis.

5

pirmadienis, vasario 18, 2013

lietuva kl.lt/naujienos/lietuva

Ūkio ban­ko li­ki­mas: trys sce­na­ri­jai

Va­sa­rio 16-ąją su ofi­ cia­liu vi­zi­tu į Vil­nių at­vy­kęs Len­ki­jos pre­zi­den­tas Bro­nis­ ła­vas Ko­mo­rows­ kis kal­bė­jo apie ga­ li­my­bę su­šil­dy­ti Len­ki­jos ir Lie­tu­ vos san­ty­kius.

Iš­va­da ir pa­siū­ly­mai dėl ban­ko veik­los pa­ti­ki­mu­mo ir at­kū­ri­mo bu­vo pa­teik­ti šeš­ta­die­nį, ta­čiau pri­trū­ko kai ku­rių duo­me­nų. Lai­ ki­no­jo ad­mi­nist­ra­to­riaus iš­va­dą ir pa­siū­ly­mus Lie­tu­vos ban­kas pla­nuo­ja svars­ty­ti šian­dien.

Iš­kil­mės: B.Ko­mo­rows­kis Lie­tu­vos vals­ty­bės at­kū­ri­mo die­nos iš­kil­mė­

se su­si­ti­ko su Lie­tu­vos Pre­zi­den­te D.Gry­baus­kai­te.

Šeš­ta­die­nį Lie­tu­vos ban­kas pra­ ne­šė, jog ban­ko val­dy­ba lai­ki­na­ jam Ūkio ban­ko ad­mi­nist­ra­to­riui Ado­mui Au­dic­kui nu­ro­dė pa­teik­ ti pa­pil­do­mus ban­ko tur­to ver­ti­ ni­mo duo­me­nis. Iš­va­dos ir pa­ siū­ly­mų tu­ri­nio Lie­tu­vos ban­kas neatsk­lei­džia. Cent­ri­nio ban­ko va­do­vas Vi­tas Va­si­liaus­kas praė­ju­sios sa­vai­tės pa­bai­go­je sa­kė, kad yra ma­žiau­ siai trys ga­li­mi Ūkio ban­ko per­ tvar­kos bū­dai: bank­ro­tas, svei­ ko­sios ban­ko da­lies at­sky­ri­mas ir svei­ko­jo tur­to per­lei­di­mas vie­ nam iš rin­kos da­ly­vių ar­ba tar­ pi­nio ban­ko stei­gi­mas pe­ri­mant svei­ką­ją Ūkio ban­ko da­lį. Skelb­ta, jog Eu­ro­pos re­konst­ ruk­ci­jos ir plėt­ros ban­ko bei vie­ tos in­ves­tuo­to­jų val­do­mas Šiau­lių ban­kas tre­čia­die­nį pra­dė­jo de­ry­

bas dėl ant­ra­die­nį už­da­ry­to šeš­ to pa­gal dy­dį Ūkio ban­ko tur­to bei įsi­pa­rei­go­ji­mų pe­rė­mi­mo. Tą­dien pa­si­ra­šy­tas ke­ti­ni­mų pro­to­ko­las su Ūkio ban­ko lai­ki­nuo­ju ad­mi­ nist­ra­to­riu­mi A.Au­dic­ku. Be to, Šiau­lių ban­kas krei­pė­si į Kon­ku­ren­ci­jos ta­ry­bą ir pra­šė kon­ cent­ra­ci­jos lei­di­mo įsi­gy­jant da­ lį Ūkio ban­ko tur­to bei įsi­pa­rei­go­ ji­mų ir 100 pro­c. bend­ro­vės „Ūkio ban­ko li­zin­gas“, gy­vy­bės drau­di­ mo bend­ro­vės „Bo­num Pub­li­cum“ bei įmo­nės „Spor­to klu­bų in­ves­ti­ ci­jos“ ak­ci­jų. Mi­nė­tos bend­ro­vės, su­stab­džius Ūkio ban­ko veik­lą, sa­ vo veik­lą tę­sia to­liau – joms ne­tai­ ko­mi jo­kie ap­ri­bo­ji­mai. Lie­tu­vos ban­kas taip pat pa­ skel­bė, kad yra dar trys ban­kai, ku­rie do­mi­si da­ly­va­vi­mu per­ tvar­kant Ūkio ban­ką. Lie­tu­vos ži­ niask­lai­do­je nu­skam­bė­jo ir jų var­ dai – tai SEB, DNB ir „Fi­nas­tos“ ban­kai. Vi­sų šių ban­kų at­sto­vai ne­slė­pė svars­tan­tys to­kią ga­li­my­ bę, ta­čiau nė su vie­nu iš jų pro­ce­ dū­ros kol kas nė­ra pa­si­stū­mė­ju­ sios to­liau. „Klaipėdos“, BNS inf.

„Fo­to­die­nos“ / Dmit­ri­jaus Rad­lins­ko nuo­tr.

Dėmėsio centre – maloni kaimynystė Rems len­kų at­sto­va­vi­mą

„Esu tik­ras, kad vie­ni ki­tiems ga­li­ me la­bai daug duo­ti. Taip pat rei­kia steng­tis, kad kai­my­nys­tė su Len­ki­ ja tap­tų ma­lo­ni, svar­bi, at­ve­rian­ti eu­ro­pi­nės atei­ties per­spek­ty­vas“, – šeš­ta­die­nį Vil­niu­je kal­bė­jo Len­ ki­jos va­do­vas. Su­si­ti­ki­me su Lie­tu­vos len­kų bend­ruo­me­ne Len­ki­jos pre­zi­den­ tas pa­brė­žė, kad Lie­tu­vos len­kų rin­ki­mų ak­ci­jos (LLRA) sėk­mė rin­ ki­muo­se už­tik­ri­na ir dvi­ša­lių san­ ty­kių per­mai­nų ga­li­my­bę vals­ty­bi­ niu ly­giu. „Iš­ko­vo­jo­te ne tik sėk­mę sau. Taip pat iš­ko­vo­jo­te ga­li­my­bę kur­ ti ge­rus Len­ki­jos ir Lie­tu­vos san­ ty­kius vals­ty­bi­niu ly­giu. Dėl to no­ rė­čiau pa­dė­ko­ti ir už­tik­rin­ti, kad Len­ki­jos vals­ty­bė to­liau rems tvir­ tą len­kų ma­žu­mos at­sto­va­vi­mą tiek par­la­men­te, tiek Vy­riau­sy­bė­ je, ta­čiau iš­min­tin­gu bū­du: pa­lai­ ky­da­ma Lie­tu­vos len­kų ma­žu­mos funk­cio­na­vi­mą, ti­kė­da­ma­si, kad tai ge­riau­sias, veiks­min­giau­sias ke­lias ku­riant pa­čius ge­riau­sius kai­my­ niš­kus san­ty­kius“, – pa­brė­žė Len­ ki­jos pre­zi­den­tas. Nes­lė­pė sen­ti­men­tų Vil­niui

„No­riu nuo­šir­džiai, iš vi­sos sa­ vo vil­nie­tiš­kos šir­dies pa­dė­ko­ti už jū­sų sėk­mę – kad įsten­gė­te ves­ ti len­kus į per­ga­lę rin­ki­muo­se ir da­ly­va­vi­mą Lie­tu­vos val­dan­čio­ jo­je koa­li­ci­jo­je. Tai at­ve­ria vi­siš­ kai nau­jas per­spek­ty­vas, vi­siš­kai nau­jas ga­li­my­bes – tiek Len­ki­jos ir Lie­tu­vos plot­mė­je, vi­suo­me­ni­nė­ je, tau­ti­nė­je, ta­čiau taip pat vals­ ty­bi­nė­je plot­mė­je. Apie tai ver­ta kal­bė­ti šian­dien, mi­nint 95-ąsias anks­tes­nės 1918-ųjų Lie­tu­vos – ir

Len­ki­jos – ne­prik­lau­so­my­bės me­ ti­nes. Nep­rik­lau­so­my­bės, ku­ri mus at­sky­rė, ku­ri pa­da­li­jo – be ki­ta ko, svar­biu Vil­niaus klau­si­mu“, – sa­ kė Len­ki­jos va­do­vas.

Tai at­ve­ria vi­siš­kai nau­jas per­spek­ty­ vas, vi­siš­kai nau­jas ga­li­my­bes Len­ki­jos ir Lie­tu­vos plot­mė­je.

B.Ko­mo­rows­kis tei­gė, kad ga­li­me su pa­si­di­džia­vi­mu bei op­ti­miz­mu žvelg­ti į ne­prik­lau­so­mos Lie­tu­vos ir Len­ki­jos atei­tį. Ta­čiau pa­brė­žė, jog tu­ri­me steng­tis, kad net men­ kiau­siu ly­giu neat­si­ras­tų ga­li­my­bių slo­pin­ti Lie­tu­vos len­kų, taip pat Len­ki­jos lie­tu­vių ir vi­sų ki­tų ma­ žu­mų bend­ruo­me­nių gy­va­vi­mą. Pre­zi­den­tas ci­ta­vo vie­no sa­vo pa­žįs­ta­mo len­kų pro­fe­so­riaus žo­ džius, kad „Pa­ry­žius di­de­lis, Lon­ do­nas – įdo­mus, Flo­ren­ci­ja – nuo­ sta­bi, ta­čiau, su­ti­ki­te, gra­žiau­sias mies­tas yra Vil­nius, o ne Pa­ry­ žius“. Jis pri­si­mi­nė pa­ty­ręs la­bai ma­lo­nių įspū­džių per sa­vo pir­mą­ jį ap­si­lan­ky­mą Lie­tu­vos sos­ti­nė­je dar te­be­gy­vuo­jant ko­mu­nis­ti­niam re­ži­mui. Ša­lių san­ty­kiai įtemp­ti

Pas­ta­ruo­sius ke­le­rius me­tus Lie­ tu­vos ir Len­ki­jos san­ty­kiai bu­vo įtemp­ti dėl skir­tin­gai ver­ti­na­mos tau­ti­nių ma­žu­mų pa­dė­ties. Per­nai va­sa­rą Pre­zi­den­tė pa­reiš­kė, kad „ge­riau kai ku­riuo­se san­ty­kiuo­ se da­ry­ti tam tik­rą pau­zę nei ban­

dy­ti tai­sy­ti, kas šiuo me­tu ne­pa­tai­ so­ma“. Lie­tu­vos Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė praė­ju­sių me­tų lapk­ri­tį ne­vy­ko į Len­ki­ją da­ly­vau­ti šios ša­lies Nep­rik­lau­so­my­bės die­nos mi­nė­ji­me, į ku­rį ją bu­vo pa­kvie­tęs Len­ki­jos pre­zi­den­tas. Tą­kart pre­zi­den­tū­ra bu­vo nu­ ro­džiu­si, kad D.Gry­baus­kai­tė mi­ nė­ji­me Var­šu­vo­je ne­da­ly­vaus dėl nea­ti­dė­lio­ti­nų su vi­daus po­li­ti­ ka su­si­ju­sių klau­si­mų, – bu­vo for­ muo­ja­ma nau­jo­ji val­dan­čio­ji koa­li­ ci­ja ir Vy­riau­sy­bė. Atsiprašyti nereikėjo

Praė­ju­sią sa­vai­tę su vi­zi­tu Len­ki­jo­ je vie­šė­jęs už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­ ras Li­nas Lin­ke­vi­čius in­ter­viu Len­ ki­jos spau­dai at­si­pra­šė dėl 2010 m. bal­sa­vi­mo Sei­me, kai bu­vo at­mes­ tas siū­ly­mas var­dus ir pa­var­des do­ ku­men­tuo­se leis­ti ra­šy­ti len­kiš­kais, o ne vien lie­tu­viš­kais raš­me­ni­mis. Šį mi­nist­ro pa­reiš­ki­mą su­kri­ ti­ka­vo Pre­zi­den­tė D.Gry­baus­kai­ tė, prem­je­ras Al­gir­das But­ke­vi­čius pa­reiš­kė, kad tai ne­bu­vo su­de­rin­ta po­zi­ci­ja ir at­si­pra­šy­ti ne­rei­kė­jo. Po Sei­mo rin­ki­mų val­dan­čią­ją dau­gu­mą su­for­ma­vo Lie­tu­vos so­ cial­de­mok­ra­tų, Dar­bo, Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo par­ti­jos bei LLRA. Jie tu­ri 85 vie­tas par­la­men­te. LLRA tu­ri aš­tuo­nis at­sto­vus Sei­me bei vie­ną de­le­guo­tą mi­nist­rą Vy­riau­ sy­bė­je – Ener­ge­ti­kos mi­nis­te­ri­jai va­do­vau­ja Ja­ros­la­vas Ne­ve­ro­vi­čius. Praė­ju­sią sa­vai­tę LLRA ly­de­ris eu­ ro­par­la­men­ta­ras Val­de­ma­ras To­ ma­ševs­kis pa­reiš­kė, kad jo va­ do­vau­ja­ma par­ti­ja ga­li trauk­tis iš koa­li­ci­jos, par­tne­riams ne­vyk­dant pa­ža­dų. „Klaipėdos“, BNS inf.

Viltis: po beveik savaitę trukusios nežinios banko klientai jau grei­

tai turėtų lengviau atsikvėpti.

„Fotodienos“ / Ievos Budzeikaitės nuotr.

Kva­li­fi­ka­ci­jai kel­ti nė­ra nei lai­ko, nei lė­šų Par­la­men­ta­rams ke­ti­na­ma siū­ ly­ti ne­svars­ty­ti nau­jo Ne­for­ma­ lio­jo suau­gu­sių­jų švie­ti­mo įsta­ ty­mo pro­jek­to ir Dar­bo ko­dek­so pa­kei­ti­mų, ku­riais dar­buo­to­jams bū­tų lei­džia­ma per me­tus gau­ti pen­kias die­nas mo­ka­mų ato­sto­ gų ne­for­ma­lia­jam švie­ti­mui.

Tai nu­ma­tan­tį Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­jos (ŠMM) pa­reng­tą nu­ ta­ri­mo pro­jek­tą tre­čia­die­nį po­sė­ dy­je tu­rė­tų svars­ty­ti Vy­riau­sy­bė. „Bus su­da­ry­ta dar­bo gru­pė, ku­ ri pa­rengs nau­jos re­dak­ci­jos Ne­ for­ma­lio­jo suau­gu­sių­jų švie­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tą ir su juo su­si­ ju­sių įsta­ty­mų pa­kei­ti­mo pro­jek­ tus“, – tei­gia ŠMM. Įs­ta­ty­mų pa­kei­ti­mo pro­jek­tuo­ se nu­ma­ty­tos pen­kių dar­bo die­nų mo­ka­mos ato­sto­gos, ku­rios su­da­ ry­tų ga­li­my­bes dar­buo­to­jui da­ly­ vau­ti ne­for­ma­lio­jo suau­gu­sių­jų švie­ti­mo pro­gra­mo­se. Dar­buo­to­ jas, no­rė­da­mas to­bu­lin­ti kom­pe­ ten­ci­jas, ne­pra­ras­tų pen­kių dar­ bo die­nų dar­bo už­mo­kes­čio ar­ba pen­kių die­nų ato­sto­gų. „Taip sie­kia­ma pa­ska­tin­ti dir­ ban­čiuo­sius ak­ty­viau da­ly­vau­ ti ne­for­ma­lia­ja­me suau­gu­sių­jų švie­ti­me“, – tei­gia pro­jek­tą ren­

gę par­la­men­ta­rai. Pa­gal pro­jek­tus taip pat tu­rė­tų bū­ti su­kur­ta ne­ for­ma­lio­jo suau­gu­sių­jų švie­ti­mo krep­še­lio skai­čia­vi­mo me­to­di­ka ir kiek­vie­nam as­me­niui vals­ty­bė ar sa­vi­val­dy­bės skir­tų lė­šų ne­for­ma­ lio­jo švie­ti­mo po­rei­kiams. Anot mi­nis­te­ri­jos, siū­lo­mos pa­ pil­do­mos mo­ka­mos pen­kių die­nų ato­sto­gos, skir­tos da­ly­vau­ti ne­ for­ma­lio­jo suau­gu­sių­jų švie­ti­mo pro­gra­mo­se, su­kel­tų pa­pil­do­mą fi­nan­si­nę bei žmo­giš­kų­jų iš­tek­lių naš­tą darb­da­viams, o pa­pil­do­mo vals­ty­bės lė­šų po­rei­kio skai­čia­vi­ mas ne­pa­teik­tas. „Be to, ma­ny­ti­na, kad tu­rė­tų bū­ti su­kur­tas at­ski­ras me­cha­niz­ mas, ku­ris ska­tin­tų darb­da­vius su­teik­ti įsta­ty­mo pro­jek­te <...> siū­lo­mas nu­ma­ty­ti ato­sto­gas ar jas ati­tin­ka­mai kom­pen­suo­tų“, – tei­gia­ma Vy­riau­sy­bės nu­ta­ri­ mo pro­jek­te. ŠMM su­tin­ka, kad rei­kia at­nau­ jin­ti Ne­for­ma­lio­jo suau­gu­sių­jų švie­ti­mo įsta­ty­mą, nes suau­gu­ sių­jų mo­ky­mo­si vi­są gy­ve­ni­mą ly­gis Lie­tu­vo­je ne­sie­kia ES vi­dur­ kio. Ta­čiau mi­nis­te­ri­ja siū­lo pa­ reng­ti ki­to­kius įsta­ty­mų pro­jek­ tus, nei siū­lo par­la­men­ta­rai. „Klaipėdos“, BNS inf.

6

pirmadienis, vasario 18, 2013

nuomonės

Rū­ky­ti bal­ko­nuo­se ne­ga­li­ma?

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Mait­va­na­gių va­lan­da

v.spuryte@kl.lt

Se­niū­nai­čiai – gi­lia­me po­grin­dy­je

L

at­vi­jo­je už­drau­dus rū­ky­ti dau­gia­bu­čių na­mų bal­ko­nuo­se, Lie­tu­vo­je taip pat ki­lo dis­ku­si­ja, ar to­kia pra­ kti­ka rei­ka­lin­ga. Šiuo me­tu Lie­tu­vo­je rū­ky­ti dau­gia­bu­čiuo­se na­muo­se drau­džia­ma tik laip­ti­nė­se ir ki­ to­se bend­ro­jo nau­do­ji­mo pa­tal­po­se. Rū­ka­liai prieš su­ma­ny­mą draus­ti rū­ky­ti bal­ko­nuo­se sto­jo pies­tu – esą tai jų pri­va­ti erd­vė ir jo­je gy­ven­to­jai ga­li da­ry­ti, ką tik no­ri. Ta­čiau drau­di­mo ša­li­nin­kai pa­si­sa­ko už tai, kad bal­ko­nas yra vie­šo­ji erd­vė, o jo­je rū­kan­tys žmo­nės ken­kia sa­vo kai­my­nų svei­ka­tai, to­dėl tai ir rei­kia pa­ ža­bo­ti. Ar rei­kia už­draus­ti rū­ky­ti dau­gia­bu­čių na­mų bal­ko­nuo­se?

Prieš

Saulius Pocius

J

Vai­kų žai­di­mai bai­gė­si. Su­mos da­bar sta­to­mos ne ka­pei­ko­mis ir ban­ kai – ne­be su­dė­ti iš va­ rio­kų, o tik­ri. Žo­d žiu, gy­ve­n i­mo ko­k y­bė kei­čia­si taip, kaip kei­čia­si pre­le­gen­tų iš­vaiz­da. Ir dau­ gia­bu­čio kie­mo žai­di­me iš pi­ni­gų į bokš­te­ lį su­sta­ty­tų ka­pei­kų da­bar švi­ni­niu „bi­do­ ku“ nie­kas ne­be­tal­žo ir ne­be­šau­kia: „Ban­ kas!“ Vai­kys­tė bai­gė­si. Su­mos da­bar sta­to­ mos ne ka­pei­ko­mis ir ban­kai – ne­be su­dė­ ti iš va­rio­kų, o tik­ri. Pa­tys tik­riau­si. Su mi­ li­jar­dais sei­fuo­se ir įkeis­tu rea­liu tur­tu. Jei­g u prieš dvi­de­šimt­me­t į pa­r i­bių bam­ bu­kai vie­šu­mo­je ne­veng­da­vo ro­dy­ti sa­ vo pro­tei­n i­n ių rau­me­nų, tai da­bar ma­ din­g i ta­po kos­t iu­muo­t i pa­l ie­gė­l iai, bū­t i­ nai pa­si­da­bi­nę aki­niais „Ar­ma­ni“ ir bū­ti­ nai už­sie­ny­je bai­gę moks­lus, su­si­ju­sius su fi­nan­sais. Jie ne­si­ro­do vie­šu­mo­je, ne­ si­rek­la­muo­ja, jie it kur­miai bi­jo lįs­ti į švie­ są, nes jie ka­sa­si į gel­mę ir ieš­ko tik tri­jų da­ly­kų: ga­lios, pi­ni­gų ir tur­to. Daž­niau­siai sve­ti­mo. Dar daž­niau to, ku­rį ga­li­ma atim­ ti ir už šleikš­čiai di­de­l į at­ly­g į įteik­ti sa­vo šei­m i­n in­k ui, kaž­ka­da įgi­ju­siam „sto­go“ sta­t u­są. Kai vie­nas žur­na­l is­tas Pran­cū­ zi­jo­je gy­ve­nan­čiam Ru­si­jos au­to­r i­te­t ui Leo­ni­dui Bi­lu­no­vui, pra­var­de Lio­nia Ma­ kin­to­šas, pa­sa­kė, kad da­bar Ry­tų Eu­ro­po­ je vers­li­nin­kai dir­ba le­ga­liai ir be „sto­g ų“, šis at­rė­žė: „Nes­k u­bė­k i­te da­r y­t i to­k ių iš­ va­dų. Yra jie ir yra „sto­gas“. Kas jie be „sto­ go“? Nie­kas“. Iš tie­sų ty­l iai at­ro­dė, kad esa­me iš­si­gel­ bė­ję nuo „dak­ta­ri­nio“ ban­di­tiz­mo. Ta­čiau paaiš­kė­jo, kad vi­sas tas įsi­vaiz­da­vi­mas – liau­džiai pa­tiek­tas opi­jus. Sis­te­ma vei­kė, vei­kia ir veiks.

Skai­čiau, kad į kaž­ku­rią vie­tą rink­sis se­niū­nai­čiai. Va­di­na­si, jie vis dėl­to eg­zis­tuo­ja. Ko­dėl jie yra lyg kaž­ko­ kia­me po­grin­dy­je? Aki­vaiz­du, kad trūks­ta in­for­ma­ci­jos apie jų bu­vei­ nes, te­le­fo­nų nu­me­rius. Kas iš to, kad jie yra, jei mes, mies­to gy­ven­ to­jai, ne­ga­li­me jiems iš­sa­ky­ti sa­vo go­dų, nu­ro­dy­ti blo­gus da­ly­kus, ku­ riuos ma­to­me sa­vo gy­ve­na­mo­jo­ je te­ri­to­ri­jo­je. La­bai no­rė­čiau, kad vie­šai bū­tų pa­skelb­ti se­niū­nai­čių ad­re­sai ir jų te­le­fo­nų nu­me­riai. Julija

Be­dar­biai ga­lė­tų už­si­dirb­ti

Juo­zas An­ta­nai­tis, Res­pub­li­ki­nių būs­to val­dy­mo ir prie­žiū­ros rū­mų pre­zi­den­tas:

– Lie­tu­vo­je ki­lu­si dis­ku­si­ja apie drau­di­mą rū­ky­ti bal­ ko­nuo­se yra tar­si ne­vil­ties šauks­mas. Dis­ku­si­ja – la­ bai ge­ra ir no­rė­tų­si, kad ji įgau­tų kū­ną, tap­tų tei­sės ak­ tu, ku­ris draus­tų rū­ky­ti bal­ko­nuo­se. Tur­būt kiek­vie­nas pri­si­me­na, kiek bu­vo riks­mų ir klyks­mų, kai im­ta kal­ bė­ti apie drau­di­mą rū­ky­ti vie­šo­jo mai­ti­ni­mo įstai­go­ se. Ta­čiau toks drau­di­mas įsi­ga­lio­jo ir da­bar vi­si pa­ten­ kin­ti, net rū­ka­liai. To­dėl ma­nau, kad tik­rai nie­ko blo­go neat­si­tiks, jei bus drau­džia­ma rū­ky­ti ne tik dau­gia­bu­ čio na­mo laip­ti­nė­se, bet ir bal­ko­nuo­se. Gir­dė­jau, kad to­kio drau­di­mo prie­ši­nin­kai aiš­ki­na, jog tai bus lin­di­ mas į pri­va­čią erd­vę. Nie­ko pa­na­šaus – bal­ko­nas yra vi­suo­me­ni­nė erd­vė, jis, kaip sta­ty­bos konst­ruk­ci­ja, yra bend­ro­jo nau­do­ji­mo ob­jek­tas. Aiš­ku, jei lo­dži­ja Re­gist­ rų cent­re įtei­sin­ta kaip tur­to vie­ne­tas, tai ji yra žmo­gaus nuo­sa­vy­bė ir jo­je sa­vi­nin­kas ga­li da­ry­ti, ką no­ri, kad tik ne­kenk­tų tre­tie­siems as­me­nims. O jei bal­ko­nas neįs­ kai­čiuo­ja­mas į bend­rą bu­to plo­tą, va­di­na­si, jis yra ki­ tos pa­skir­ties, o ne pri­va­ti nuo­sa­vy­bė. Na­mo ad­mi­nist­ ra­to­riai ga­lė­tų įreng­ti rū­ka­liams skir­tą vie­tą – gal kur nors rū­sy­je, kur su­si­rin­kę kai­my­nai nuo­dy­tų sa­ve, o ne ki­tus, pa­bend­rau­tų ir gal net su­si­drau­gau­tų.

Ar­tū­ras Šul­cas, Klai­pė­dos me­ro pa­va­duo­to­jas:

– Vie­na­reikš­miš­kai pa­si­sa­kau prieš drau­di­mą rū­ ky­ti bal­ko­nuo­se, nes jie yra pri­va­ti erd­vė. Ten­ ka ap­gai­les­tau­ti, kad val­džia vis la­biau no­ri kiš­ tis į pri­va­čią žmo­gaus erd­vę. Or­ga­niš­kai esu prieš to­kius da­ly­kus. Vie­na par­ti­ja jau ban­dė pas žmo­ nes į lo­vas lip­ti ir aiš­kin­ti, kas ir su kuo tu­ri mie­ go­ti, kad bū­tų šei­ma. Pri­va­ti erd­vė yra ne­lie­čia­ma. Aiš­ku, bal­ko­nai sie­ja­si ir su ap­lin­ka, to­dėl tam tik­ ra pro­ble­ma dėl rū­ky­mo juo­se eg­zis­tuo­ja. Ta­čiau ne­ma­nau, kad toks drau­di­mas tu­ri bū­ti nu­sta­ty­ tas vi­siems iš kar­to, nes tuoj pra­si­dės, kad ir kai­ mie­tis sa­vo so­dy­bo­je ne­ga­lės rū­ky­ti, nes į kai­my­no kie­mą dū­mai sklin­da. Val­džia ne­tu­rė­tų kiš­tis ten, kur žmo­nės pa­tys ga­li su­si­tar­ti. Tai ga­lio­ja ir drau­ di­mui rū­ky­ti bal­ko­nuo­se. Kiek­vie­no dau­gia­bu­čio na­mo gy­ven­to­jai ga­li pa­si­tvir­tin­ti vi­daus tvar­kos tai­syk­les, ku­rio­se ir bū­tų nu­ma­ty­ta, ar bal­ko­nuo­se ga­li­ma rū­ky­ti, ar drau­džia­ma. Jei toks spren­di­mas dėl drau­di­mo rū­ky­ti bū­tų vi­suo­ti­nis, tai bū­tų ei­li­ nis spren­di­mas, ku­rio neį­ma­no­ma su­kont­ro­liuo­ti. Kaip įro­dy­ti, kad žmo­gus rū­kė bal­ko­ne? Įsi­verž­ti į jo bu­tą, ras­ti nuo­rū­ką ir iš­tir­ti ant jos ras­tą DNR? Kiek to­kia pro­ce­dū­ra kai­nuo­tų?

Atgarsiai

Re­no­va­ci­ja sąskaitų nesumažins V.Spu­ry­tė. „Kiau­ri na­mai rung­sis dėl re­no­va­ci­jos“, „Klai­pė­da“, 2013 02 15. Tra­ge­di­ja ta re­no­va­ci­ja. Jau da­bar yra ne­ma­žai bu­tų, ku­rie yra įsi­sko­li­nę ir ne­mo­ka, tai no­ri, kad to­kių bū­tų dar dau­giau. Gal kaž­kam tai nau­din­ga? Tra­ge­di­ja

ne­si­tei­kė per 30 me­tų koo­pe­ra­ty­ ve su­šauk­ti vi­suo­ti­nio su­si­rin­ki­ mo, pa­teik­ti ata­skai­tos bend­ri­jos gy­ven­to­jams? Apie na­mų re­no­va­ ci­ją mes jau ir ne­kal­ba­me. Gy­ven­to­jas

***

Ma­nau, kad su­dė­tin­ga bus su­ rink­ti bu­to sa­vi­nin­kų pa­ra­šus dėl re­no­va­ci­jos. Rei­kia 50+1, o dau­ ge­ly­je na­mų da­bar kas ant­ras bu­ tas yra nuo­mo­ja­mas, sa­vi­nin­kai už­sie­ny­je. Jie kom­pen­sa­ci­jų ne­ gau­na. Ką atim­si­te? Klai­pė­die­tė

*** Kaip pri­vers­ti re­no­vuo­ti bend­ri­ jos na­mus, jei bend­ri­jos pir­mi­nin­kė

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

397 728

telefonas@kl.lt

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė

Už ei­gu anks­čiau ban­di­tai po mies­ tą žirg­lio­jo ap­si­tem­pę išei­gi­niais tre­nin­gais ir tar­pu­var­tė­se vai­py­ da­vo­si pe­rok­si­di­nėms nim­foms, tai da­bar si­tua­ci­ja pa­si­kei­tė iš es­mės. Ko­ kie nors Vyc­ka ir Zen­ka pra­var­džiuo­ti še­ šė­li­nio pa­sau­lio at­ma­tos šian­dien sau­lėg­ rą­ž ų pa­kam­pė­je ne­beg­liau­do ir ka­pei­kų iš pa­gal­bi­nės mo­kyk­los auk­lė­ti­nių ne­bea­ ti­mi­nė­ja. Jie ta­po gerb. Vy­tau­tu ir gerb. Ze­ no­nu. Jie da­bar ap­si­tem­pia ne rū­sy­je su­ kurp­tais „Adi­do“ su­ro­ga­tais, o le­ga­liai siū­ din­tais kos­tiu­mais, įsi­gy­tais pres­ti­ž i­nė­je par­duo­t u­vė­je, kur sa­vo liau­nus kū­nus ran­da kuo pri­deng­t i ki­t i tau­t i­n io vers­lo var­l ia­g y­v iai. Dar­bo kos­t iu­mas tu­r i bū­t i tam­sus, o jų iš­kirp­tė­je pri­va­lo žė­rė­ti žyd­ ri marš­ki­niai.

karštas telefonas

*** Aš – prieš pri­vers­ti­nės pa­sko­los ga­vi­mą. O re­no­va­ci­ja – tai tik pi­ni­gų plo­vi­mas. Dėl jos ši­lu­ma neat­pigs. aš

*** Re­no­vuo­ti rei­kė­tų dar pa­ken­čia­ mus na­mus, o vi­sai pra­stus, ku­rių ši­lu­mos są­nau­dos di­de­lės, – griau­ ti ir tik griau­ti, o vie­to­je jų sta­ty­ti nau­jus su vals­ty­bės pa­ra­ma.

Te­gul ma­žiau gi­ria­si

Lie­tu­vos blai­vin­to­jai gy­rė­si, kad bend­ras le­ga­laus ab­so­liu­taus al­ko­ ho­lio su­var­to­ji­mas mū­sų ša­ly­je per pa­sta­ruo­sius ke­le­tą me­tų su­ma­žė­ jo dau­giau kaip 22 pro­c. Kaip ne­ su­ma­žės, juk į už­sie­nį emig­ra­vo 35 pro­c. lie­tu­vių, o ki­ti mū­sų vals­ty­bės pi­lie­čiai pi­ni­gų al­ko­ho­liui lei­do šil­ tuo­siuo­se kraš­tuo­se, į ku­riuos vy­ko ato­sto­gau­ti? Kam jiems per ato­sto­ gas il­sė­tis Pa­lan­go­je, kai Is­pa­ni­jo­ je ir il­sė­tis pi­giau, ir stip­res­ni gė­ri­ mai – pi­ges­ni?

wo­ke Portalo kl.lt skaitytojų komentarai

Vie­to­je žo­ly­nų – vie­tos ma­ši­noms

De­juo­ja­me, ai­ma­nuo­ja­me, kad kie­ muo­se par­va­žia­vus iš dar­bo nė­ra vie­tos, kur au­to­mo­bi­lį pa­sta­ty­ti. Kai­my­nai pyks­ta­si, ko­ne ka­riau­ja. Ma­nau, kad bent pie­ti­nė­je mies­to da­ly­je ma­ši­nų sto­vė­ji­mo pro­ble­mą bū­tų ga­li­ma leng­vai iš­spręs­ti. Tais lai­kais, kai bu­vo sta­to­mi dau­gia­bu­ čiai, žmo­nės tu­rė­jo kur kas ma­žiau leng­vų­jų au­to­mo­bi­lių. Sup­ran­ta­ ma, jog to lai­ko pla­nuo­to­jai ne­bu­vo itin to­lia­re­giai, kad bū­tų ga­lė­ję nu­ ma­ty­ti, kas bus, pa­vyz­džiui, po 20 me­tų. Ta­čiau į akis krin­ta ne­ma­ži plo­tai tarp na­mų ir gat­vių. Jei, lai­ kui ei­nant, abe­jo­ti­nos ver­tės ve­jos su­ma­žė­tų dviem, tri­mis met­rais, o vie­to­je jų bū­tų įreng­tos au­to­mo­bi­ lių sto­vė­ji­mo vie­tos, vai­ruo­to­jams gy­ve­ni­mas iš­kart pa­leng­vė­tų. Vik­to­ras Pa­ren­gė Čes­lo­vas Ka­var­za

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

750

reklamos skyrius: 397

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

„Diena Media News“ laikinai einantis vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Lo­re­ta

Pra­nas

*** Aš iš vi­so neį­si­vaiz­duo­ju, kaip ga­li­ma vers­ti gy­ven­to­jus re­no­vuo­ ti sa­vo na­mus! Ne­kal­bu apie tai, kad tai rei­ka­lin­ga. Ir na­mai ki­taip at­ro­dys, ir ši­lu­ma pi­giau kai­nuos. Tik ar iš tie­sų kai­nuos pi­giau, ne­ ži­nia. O dėl ver­ti­mo tai da­ry­ti – jei na­me gy­ve­na pen­si­nin­kas, ku­ ris gau­na 650 li­tų pen­si­jos ir ne­ga­li nei mo­kes­čių su­mo­kė­ti, nei pra­gy­ ven­ti, iš ko jis ga­li mo­kė­ti už re­no­ va­ci­ją? Tai gal te­gul pir­ma val­džia pa­si­rū­pi­na, kad žmo­nės ir už­dirb­tų pa­kan­ka­mai, ir pen­si­jas gau­tų nor­ ma­lias. Ta­da te­gul kal­ba apie pri­ vers­ti­nę re­no­va­ci­ją, jei pu­sė plius vie­nas na­mo gy­ven­to­jas su­tin­ka.

JA

Pri­ta­riu skai­ty­to­jui, ku­ris prieš­ta­ ra­vo tam, kad be­dar­biams bū­tų da­ li­ja­mos pa­šal­pos. Jų ran­kos – auk­so ver­tos. Kiek pas mus ne­tvar­kos, ne­ šva­ros. Pi­ni­gus jie ga­lė­tų ne gau­ti, o už­si­dirb­ti. Ko­dėl val­džia lei­džia to­ kiems pa­ra­zi­tuo­ti, ku­rie nie­ko ne­ dir­ba, o pi­ni­gus gau­na? Jei­gu bū­čiau val­džio­je, iš­da­ly­čiau plo­tus su­tvar­ ky­ti. Pa­vyz­džiui, ei­nant nuo „Sa­tur­ no“ pre­ky­bos cent­ro Ma­ri­jos Tai­kos Ka­ra­lie­nės baž­ny­čios link yra tvo­ra, prie ku­rios me­tų me­tais pū­va ne­nug­ rėb­ti la­pai. Gre­ta yra krep­ši­nio aikš­ te­lė, ku­ri nuo­lat už­terš­ta, pri­mė­ty­ta plas­ti­ki­nių bu­te­lių, ki­to­kių šiukš­lių. Ke­le­tas be­dar­bių su­tvar­ky­tų ap­lin­ką il­giau­siai per tris die­nas.

Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

397 750

711, 397 715

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė – Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

Platinimo tarnyba: 397 772 397 727 397 706 397 725 397 770 397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

Prenumeratos skyrius: 397

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

714

Platinimo tarnyba – 397 713 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 „Namai“: Fotokorespondentai: e. paštas reklama@kl.lt Lina Bieliauskaitė – 397 730 Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Skelbimų skyrius – 397 717 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 „Sveikata“: e. paštas skelbimai@kl.lt 397 705 Techninės redaktorės: Sandra Lukošiūtė – Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Pasaulis: Loreta Ruikė Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Laima Laurišonienė – 397 737 e. paštas akropolis@kl.lt

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 8 000. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėm

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

pirmadienis, vasario 18, 2013

ekonomika

Eg­za­mi­ną įvei­kė ne vi­si va­do­vai Per Lie­tu­vos ban­ke vy­ku­sį kre­di­to uni­jų va­do­vams skir­tą spe­cia­lų eg­za­mi­ną dar še­ši va­do­vai ne­su­rin­ko rei­kia­mo ba­lų skai­čiaus ir ne­ga­lės ei­ti pa­rei­gų. Kad ki­t i ne­s u­s i­k irs­t ų atei­ty­ je, Lie­tu­vos cent­ri­nė kre­di­to uni­ ja (LCKU) nuo šiol ža­da tik­rin­ti jai pri­klau­san­čių na­rių va­do­vų ži­nias ir ruoš­ti juos bū­si­miems cent­ri­nio ban­ko iš­ban­dy­mams. Še­ši kre­di­to uni­jų va­do­vai per eg­za­mi­ną su­si­mo­vė, o du gal­būt už­bė­go ne­sėk­mei už akių ir vie­toj ži­nių pa­tik­ri­ni­mo pa­si­rin­ko at­si­ sta­ty­di­ni­mą iš pa­rei­gų. „Tarp ne­sėk­mę pa­ty­ru­sių da­ ly­vių – Pa­ne­vė­žio kre­di­to uni­jos val­dy­bos pir­mi­nin­kė ir ad­mi­nist­ ra­ci­jos va­do­vė bei pa­sko­lų ko­mi­ te­to pir­mi­nin­kė. Ši kre­di­to uni­ ja dėl veik­los trū­ku­mų gruo­džio pa­bai­go­je bu­vo įspė­ta, o va­do­ vai įpa­rei­go­t i iš­l ai­k y­t i eg­za­m i­ ną. Eg­za­mi­no re­zul­ta­tai pa­tvir­ ti­no mū­sų abe­jo­nes, kad uni­jos va­do­vams trūks­ta rei­ka­lin­gų ži­ nių šioms pa­rei­goms ei­ti“, – tei­gė Lie­tu­vos ban­ko Prie­žiū­ros tar­ny­

bos di­rek­to­rius Vy­tau­tas Val­vo­ nis. Eg­za­mi­ną tu­rė­jo lai­ky­ti ir trys Pa­ne­vė­žio kre­di­to uni­jos val­dy­bos na­riai, bet ži­nių pa­si­tik­rin­ti neat­ vy­ko. Du jau pa­ra­šė at­si­sta­ty­di­ni­ mo iš pa­rei­gų pra­šy­mus, o tre­čias ke­ti­na pa­sek­ti jų pa­vyz­džiu. Eg­za­ mi­no neiš­lai­kęs as­muo vėl jį lai­ky­ ti ga­lės mė­gin­ti ne anks­čiau kaip po 6 mė­ne­sių. Pir­mas kre­di­to uni­jų va­do­vams skir­tas spe­cia­lus eg­za­mi­nas Lie­ tu­vos ban­ke or­ga­ni­zuo­tas šių me­ tų pra­džio­je. Jį sėk­min­gai iš­lai­kė du as­me­nys, vie­nas ne­su­rin­ko rei­kia­ mo ba­lų skai­čiaus ir ne­te­ko tei­sės ei­ti va­do­vo pa­rei­gų. Lie­tu­vos ban­ko val­dy­ba per­ nai pa­kei­tė lei­di­mo tap­ti kre­di­to uni­jos va­do­vu iš­da­vi­mo tai­syk­ les. Kre­di­to uni­jų va­do­vams bu­vo nu­ma­ty­ti griež­tes­ni kva­li­fik ­ a­ci­jos ir pa­tir­ties rei­ka­la­vi­mai. Taip pat nu­sta­ty­ta, kad tais at­ve­jais, kai

Lat­vi­jo­je – ma­žiau­sia Tarp Bal­ti­jos vals­ty­bių ma­žiau­sia me­ti­nė inf­lia­ci­ja sau­sį bu­vo už­fik­ suo­ta Lat­vi­jo­je. Spar­čiau­siai var­to­ ji­mo pre­kės ir pa­slau­gos per me­tus bran­go Es­ti­jo­je.

Na­cio­na­li­nių sta­tis­ti­kos ži­ny­bų duo­me­ni­mis, pir­mą šių me­tų mė­ ne­sį, pa­ly­gin­ti su per­nai sau­siu, Lie­tu­vos var­to­to­jų kai­nų in­dek­ sas pa­ki­lo 2,6 pro­c., Lat­vi­jos – 0,6 pro­c., Es­ti­jos – 3,4 pro­c. Sau­sį Lie­tu­vo­je ir Es­ti­jo­je už­fik­ suo­ta ati­tin­ka­mai 0,2 pro­c. ir 0,7 pro­c. mė­ne­sio inf­lia­ci­ja. Lat­vi­jos var­to­to­jų kai­nų in­dek­sas pir­mą šių me­tų mė­ne­sį nu­kri­to 0,2 pro­c. Inf­lia­ci­jos ly­gis Lat­vi­jo­je ir Lie­ tu­vo­je tu­rės įta­kos abie­jų ša­lių pla­ nams įsi­ves­ti eu­rą. Lat­vi­ja bend­rą ES va­liu­tą ke­ti­na įsi­ves­ti 2014 m. pra­džio­je, Lie­tu­va to­kius pat pla­

nus įgy­ven­din­ti pa­si­ry­žu­si 2015ai­siais. Es­ti­jo­je eu­rai cir­ku­liuo­ja jau nuo 2011 m. sau­sio 1 d. Pa­sak eko­no­mis­tų, me­tų pra­ džio­je di­des­nė inf­lia­ci­ja, ne­gu ti­ kė­ta­si, ga­li ir ne­su­jauk­ti Lie­tu­vos ke­ti­ni­mų po dve­jų me­tų įsi­ves­ ti eu­rą. Svar­biau­sia, kad Lie­tu­va Mast­rich­to kri­te­ri­jų ati­tik­tų atei­ nan­čiais me­tais. Ki­tų me­tų pra­džia bus ly­gi­na­ma su 2013-ųjų pra­džia, o aukš­tes­nė inf­lia­ci­ja šie­met ga­ li reikš­ti ma­žes­nę inf­lia­ci­ją le­mia­ mais kont­ro­li­niais 2014 m. Jei­gu eu­ro zo­no­je eko­no­mi­kos au­gi­mas iš­liks mi­ni­ma­lus ir ki­tų me­tų vi­du­ry­je inf­lia­ci­ja su­ma­žės iki 2 pro­c., no­rint ati­tik­ti Mast­ rich­to kri­te­ri­jus Lie­tu­vo­je nuo ba­ lan­džio vi­du­ti­nė mė­ne­si­nė inf­lia­ ci­ja tu­rė­tų siek­ti 0,15 pro­c. „Klaipėdos“, BNS inf.

Ne­dar­bas su­menko Be­dar­bių skai­čius ša­ly­je per me­ tus kri­to. Švie­ses­nės ten­den­ci­jos pie­šia­mos ir il­ga­lai­kio bei jau­ni­ mo ne­dar­bo sek­to­riuo­se.

Ne­dar­bo ly­gis Lie­tu­vo­je per­nai bu­ vo 13,2 pro­c., ar­ba 2,1 pro­cen­ti­nio punk­to ma­žes­nis nei 2011-ai­siais, kai jis sie­kė 15,3 pro­c., – to­kius duo­me­nis pa­tei­kė Sta­tis­ti­kos de­ par­ta­men­tas. Per­nai ša­ly­je bu­vo 195,2 tūkst. be­dar­bių. Tai yra 30,9 tūkst., ar­ ba 13,7 pro­c., ma­žiau nei 2011 m. Vy­rų ne­dar­bo ly­gis 2012 m. bu­vo 15,1 pro­c., mo­te­rų – 11,5 pro­c., ar­ ba ati­tin­ka­mai 2,6 ir 1,4 pro­cen­ti­ nio punk­to ma­žiau nei 2011-ai­siais. Dar­bo ne­tu­rin­čių vy­rų per­nai ša­ly­ je bu­vo 109,8 tūkst., mo­te­rų – 85,3 tūkst. Il­ga­lai­kio ne­dar­bo ly­gis per­nai sie­kė 6,5 pro­c. ir bu­vo 1,4 pro­cen­ ti­nio punk­to ma­žes­nis nei 2011 m. Il­ga­lai­kių be­dar­bių bu­vo 95,7 tūkst. – tai yra be­veik kas ant­ras dar­bo ne­tu­rin­tis žmo­gus.

15–24 me­tų as­me­nų ne­dar­bo ly­ gis ša­ly­je 2012 m. su­ma­žė­jo 5,8 pro­ cen­ti­nio punk­to ir sie­kė 26,4 pro­c. Iš vi­so per­nai Lie­tu­vo­je dir­ bo 1,279 mln. gy­ven­to­jų, ar­ba 22,1 tūkst. (1,8 pro­c.) dau­giau nei 2011 m. Per me­tus užim­tų­jų skai­čius la­ biau­siai pa­di­dė­jo pra­mo­nė­je, že­ mės ūky­je, miš­ki­nin­kys­tė­je ir žu­ vi­nin­kys­tė­je. De­vy­ni iš de­šim­ties užim­tų gy­ ven­to­jų per­nai dir­bo vi­są dar­bo die­nos ar sa­vai­tės lai­ką. „Klaipėdos“, BNS inf.

13,2 proc.

per­nai Lie­tu­vo­je sie­kė ne­dar­bas.

pre­ten­den­tas į kre­di­to uni­jos va­ do­vus nea­ti­tin­ka mi­ni­ma­lių nu­ sta­ty­tų rei­ka­la­vi­mų, jam rei­kia lai­ky­ti eg­za­mi­ną. Spe­cia­lų eg­za­ mi­ną pri­va­lo lai­ky­ti ir tie kre­di­to uni­jų va­do­vai, ku­rių kva­li­fi­ka­ci­ja ke­lia abe­jo­nių. Pa­gal Kre­di­to uni­jų įsta­ty­mą kre­di­to uni­jos va­do­vų gru­pei pri­ ski­ria­mi ste­bė­to­jų ta­ry­bos na­riai, val­dy­bos na­riai, ad­mi­nist­ra­ci­jos va­do­vas, vi­daus au­di­to tar­ny­bos va­do­vas, pa­sko­lų ko­mi­te­to pir­mi­ nin­kas, re­vi­zi­jos ko­mi­si­jos pir­mi­ nin­kas (re­vi­zo­rius). Iš šiuo me­tu vei­kian­čių 75 kre­di­ to uni­jų 63 yra LCKU na­rės, 12 kre­ di­to uni­jų jai ne­prik­lau­so. Po ne­sėk­mių per ži­nių pa­tik­ri­ ni­mus LCKU pa­reiš­kė, kad jai pri­ klau­san­čių 63 uni­jų va­do­vus ruoš Lie­tu­vos ban­ko eg­za­mi­nams, nes pa­vie­niam žmo­gui tam pa­si­ruoš­ ti su­dė­tin­ga.

„Ma­to­me, kad šie eg­za­mi­nai rei­ka­lau­ja ne tik ri­zi­kos prie­žiū­ ros, kont­ro­lės val­dy­mo ir ki­tų kas­ dien va­do­vau­jant įstai­gai įgy­ja­mų pra­kti­nių įgū­džių, bet ir spe­ci­fi­nių teo­ri­nių ži­nių. At­siž­velg­da­mi į si­ tua­ci­ją, ruo­šia­me spe­cia­lią Lie­tu­ vos ban­ko eg­za­mi­nams skir­tą mo­ ko­mą­ją me­džia­gą“, – tei­gė LCKU val­dy­bos pir­mi­nin­kas For­tu­na­tas Dir­gin­čius. Pa­sak jo, nuo ko­vo taip pat bus vyk­do­mas LCKU sis­te­mai pri­klau­ san­čių uni­jų va­do­vų ži­nių pa­tik­ri­ ni­mas. F.Dir­gin­čiaus tei­gi­mu, nau­jau­sio Lie­tu­vos ban­ko eg­za­mi­no neiš­lai­ kė ne tik Pa­ne­vė­žio kre­di­to uni­jos, bet ir ki­tų tri­jų Lie­tu­vos ban­ko neį­ var­dy­tų kre­di­to uni­jų va­do­vai. Tai ro­do, kad spe­cia­lis­tams rei­kia pa­ gal­bos ruo­šian­tis šiam ži­nių pa­tik­ ri­ni­mui. „Klaipėdos“, BNS inf.

Iš­ban­dy­m as: vie­toj eg­za­mi­no

kai ku­rių kre­di­to uni­jų va­do­vai pa­si­rin­ko at­si­sta­ty­di­ni­mą iš ei­ na­mų pa­rei­gų. „Shut­ters­tock“ nuo­tr.

8

pirmadienis, vasario 18, 2013

pasaulis Me­teo­ri­tas ­ iš­ga­ra­vo?

Pas­lap­tin­gi ­ ge­ra­da­riai

Rin­ki­mai ­ Kip­re

Ru­si­jos pa­rei­gū­nai pa­skel­bė, kad nu­trau­kė virš Če­lia­bins­ko re­gio­no penk­ta­die­nį spro­gu­ sio me­teo­ri­to paieš­kas. Spau­ džiant maž­daug 17 laips­nių šal­čiui na­rai žval­gė vie­ną už­ ša­lu­sį eže­rą, į ku­rį, kaip ma­ ny­ta, nu­kri­to me­teo­ri­to nuo­ lau­žos. Vis­gi pa­rei­gū­nai me­ teo­ri­to pėd­sa­kų neap­ti­ko.

Ja­po­ni­jos Iši­no­ma­kio mies­tui, nu­nio­ko­tam 2011 m. cu­na­mio, ne­ži­no­mi ge­ra­da­riai pa­do­ va­no­jo auk­so, ver­to dau­giau nei 250 tūkst. JAV do­le­rių (apie 650 tūkst. li­tų). Bend­ro­ vės, ku­ri val­do šiau­rės mies­to uos­tą, val­dy­bos pir­mi­nin­kas praė­ju­sią sa­vai­tę ga­vo siun­ti­nį su dviem auk­so lui­tais.

Kip­re va­kar vy­ko ša­lies va­do­ vo rin­ki­mai. Nau­ja­jam ša­lies pre­zi­den­tui teks gel­bė­ti re­ce­si­ ją iš­gy­ve­nan­čią ša­lį nuo bank­ ro­to. Pir­mo­ji nau­jo pre­zi­den­to už­duo­tis bus su­si­tar­ti su tarp­ tau­ti­niais kre­di­to­riais dėl fi­ nan­si­nės pa­gal­bos nuo Grai­ki­ jos kri­zės nu­ken­tė­ju­siems Kip­ ro ban­kams ir eko­no­mi­kai.

Tai­ki­nys – šii­tai Šeš­ta­die­nį ne­to­li piet­va­ka­ri­nės Pa­kis­ta­no Be­lu­džis­ta­no pro­vin­ci­ jos sos­ti­nės Kve­tos esan­čia­me Ha­ za­ros mies­te spro­gu­si bom­ba nu­ si­ne­šė ma­žiau­siai 81 žmo­gaus gy­ vy­bę.

Iš­puo­lis įvyk­dy­tas prieš Pa­kis­ta­ no šii­tų bend­ruo­me­nę. Šios at­sto­ vai jau pa­reiš­kė, kad pro­tes­tuos, jei Pa­kis­ta­no vy­riau­sy­bė ne­siims prieš žu­di­kus veiks­mų. Bom­ba, ku­rio­je bu­vo ko­ne to­na sprog­me­nų, bu­vo pa­slėp­ta van­dens au­to­mo­bi­li­nė­je cis­ter­no­je.

Tu­ni­są ir Egip­tą kre­čia po­li­ti­nė kri­ zė, o Li­bi­jos gy­ven­ to­jai sa­ko, kad ža­ dė­tų po­ky­čių ne­ su­lau­kia. Ne­nuos­ ta­bu, jog ant­ro­sios re­vo­liu­ci­jos me­ti­ nės Li­bi­jo­je – slo­ gios.

Ga­lin­gas spro­gi­mas vakar su­krė­tė ir Ira­ ko sos­ti­nę Bag­da­dą. Be­lu­džis­ta­ne vis daž­niau ima reikš­tis tarp­kon­fe­si­nis smur­tas tarp Pa­kis­ta­no gy­ven­to­jų dau­gu­ mą su­da­ran­čių su­ni­tų ir šii­tų, ku­ rie su­da­ro maž­daug penk­ta­da­lį iš 180 mln. ša­lies gy­ven­to­jų. Po šeš­ ta­die­nio iš­puo­lio žmo­nių, šie­met žu­vu­sių nuo tarp­kon­fe­si­nio smur­ to, skai­čius be­veik pa­sie­kė 200. Per praė­ju­sius me­tus, ku­riuos „Hu­man Rights Watch“ va­di­no kru­vi­niau­ siais Pa­kis­ta­no šii­tų at­žvil­giu, to­kie iš­puo­liai pa­rei­ka­la­vo dau­giau kaip 400 žmo­nių gy­vy­bės. Su Ira­nu ir Af­ga­nis­ta­nu be­si­ri­bo­ jan­čia­me Be­lu­džis­ta­ne pa­sta­ruo­ju me­tu daž­nė­ja smur­to at­ve­jų tarp su­ni­tų ir šii­tų. Tai bu­vo jau ant­ras šiais me­tais di­de­lio mas­to iš­puo­lis prieš šii­tus Kve­to­je. Sau­sio 10 d. per dvie­jų mir­ti­nin­kų iš­puo­lį žu­vo ma­žiau­siai 92 žmo­nės. Ga­lin­gas spro­gi­mas vakar su­ krė­tė ir Ira­ko sos­ti­nę Bag­da­dą. Iš­ puo­lis įvyk­dy­tas šii­tų gy­ve­na­muo­ se sos­ti­nės ra­jo­nuo­se. Pa­sak Ira­ko pa­rei­gū­nų, per se­ri­ją už­mi­nuo­tų au­to­mo­bi­lių spro­gi­mų žu­vo ma­ žiau­siai 15 žmo­nių, dar apie 80 bu­ vo su­žeis­ta. Trys au­to­mo­bi­liai spro­go Sad­ ro ra­jo­ne mies­to šiau­rė­je, o dar po vie­ną – Ami­ne, Hu­sei­ni­jo­je ir Ka­ ma­li­jo­je sos­ti­nės ry­tuo­se, be to, pa­ke­lės bom­ba spro­go Ka­ra­do­je Bag­da­do cent­re. Šį mė­ne­sį smur­ tas Ira­ke jau pa­rei­ka­la­vo ma­žiau­siai 150 žmo­nių gy­vy­bės. Jo­kia gru­puo­tė dar ne­pri­siė­mė at­ sa­ko­my­bės už sek­ma­die­nio iš­puo­lių vir­ti­nę. Ta­čiau su „al Qae­da“ sie­ja­ mi su­ni­tų ko­vo­to­jai daž­nai tai­ko­si į šii­tų ma­žu­mą, taip ban­dy­da­mi pa­ kirs­ti pa­si­ti­kė­ji­mą cent­ri­ne vy­riau­ sy­be ir nu­blokš­ti ša­lį at­gal prie kru­ vi­no tarp­kon­fe­si­nio konf­lik­to, ku­ris ša­lį krė­tė 2006–2007 m. BNS inf.

Džiaugs­mas: Libijos gyventojai minėjo antrąsias revoliucijos metines tikėdamiesi šviesaus rytojaus. „Reu­ters“ nuo­tr.

Slo­gios re­vo­liu­ci­jos me­ti­nės Ne­si­jau­čia sau­gūs

Ben­ga­zio gy­ven­to­jas Bi­la­las Bet­ ta­me­ras daž­nai kri­ti­kuo­ja vy­riau­ sy­bę, bet į atei­tį, kaip pa­ts sa­ko, žvel­gia op­ti­mis­tiš­kai. Tei­si­nin­ko dip­lo­mą tu­rin­tis vy­ ras prieš dve­jus me­tus Ben­ga­zy­je ko­vė­si prieš Muam­ma­ro al Gad­ da­fi re­ži­mą. Da­bar jis šven­čia re­ vo­liu­ci­jos me­ti­nes. Vis­gi opo­zi­ci­jos re­ži­mo bas­tio­ nu va­di­na­ma­me Ben­ga­zy­je re­vo­ liu­ci­jos ki­birkš­tis iš­blė­so. Sun­ku su­pras­ti, kas kont­ro­liuo­ja mies­tą – su­ki­lė­liai, o gal is­la­mis­tai? Šių įta­ka vis au­ga. Li­bi­jos vy­riau­sy­bė ban­do pe­ rim­ti Ben­ga­zio kont­ro­lę, ta­čiau tam rei­kės lai­ko. Vie­tos gy­ven­ to­jai sa­ko, kad ir jiems rei­kia pri­ siim­ti at­sa­ko­my­bę. B.Bet­ta­me­ras praė­ju­siais me­ tais pa­dė­jo or­ga­ni­zuo­ti pro­tes­ tus, ku­rių šū­kis – „ap­sau­go­ki­me Ben­ga­zį“. De­monst­ra­ci­jos įvy­ ko ne­tru­kus po to, kai mies­te bu­ vo nu­žu­dy­tas JAV am­ba­sa­do­rius Chri­sas Ste­ven­sas. „Ben­ga­zis – ko­vo­to­jų mies­tas, bet pa­dė­tis ge­rė­ja. Vis­gi mes tu­ ri­me pri­vers­ti ko­vo­to­jus nu­trauk­ti smur­tą, o po­li­ci­jai pa­dė­ti“, – BBC sa­kė B.Bet­ta­me­ras. Pak­laus­tas, ar Li­bi­ja po re­vo­liu­ ci­jos pa­su­ko tuo ke­liu, ko­kio jis ti­ kė­jo­si, vy­ras at­sa­kė: „Ži­no­ma, kad vis­kas vy­ko ki­taip, nei aš no­rė­ jau... No­rė­jau sta­ty­ti nau­ją Li­bi­ją ir pa­mirš­ti apie Gad­da­fi tą aki­mir­ ką, kai jis žu­vo. Ta­čiau po aš­tuo­nių mė­ne­sių ka­ro ir 42 me­tų dik­ta­to­

riš­ko val­dy­mo taip pa­pras­tai vis­ kas ne­si­klos­to.“ Val­džios py­ra­go da­ly­bos

Ša­ly­je po re­vo­liu­ci­jos, re­gis, vis­kas ap­mi­rė. Vy­riau­sy­bė ne tik ne­su­ge­ ba už­tik­rin­ti sklan­daus sau­gu­mo apa­ra­to vei­ki­mo, bet ir pa­si­rū­pin­ti ko­vo­to­jais, ku­rie ko­vo­jo prieš M.al Gad­da­fi. Užuot su­tei­kę pa­gal­bą tiems, ku­rie nu­ken­tė­jo per su­si­rė­mi­mus, pa­rei­gū­nai skęs­ta ko­rup­ci­jos ba­lo­ je. Ne­se­niai paaiš­kė­jo, kad kai ku­ rie as­me­nys vals­ty­bės są­skai­ta bu­ vo skrai­di­na­mi gy­dy­tis į už­sie­nio ša­lių kli­ni­kas, nors net ne­bu­vo su­ žeis­ti per ko­vas. Ta­čiau B.Bet­ta­me­ras sa­ko, kad jis į atei­tį žvel­gia su op­ti­miz­mu. „Aš ma­nau, kad bus ge­riau, nes blo­giau­sia, kas ga­li bū­ti, jau praei­ ty­je. Pa­ma­žu at­si­tie­sia­me“, – sa­ kė vy­ras. Da­bar di­džiau­sias Li­bi­jos val­ džios rū­pes­tis – kon­so­li­duo­ ti ša­lį. Ta­čiau kiek­vie­na frak­ci­ja ša­ly­je, – ar tai bū­tų kon­ser­va­ty­ vūs, ar li­be­ra­lūs po­li­ti­niai sluoks­ niai, mo­te­rys ar et­ni­nės gru­pės, – bom­bar­duo­ja vy­riau­sy­bę sa­vo rei­ka­la­vi­mais. An­tai, ry­ti­nė­je Li­bi­jo­je jau pa­ si­gir­do ra­gi­ni­mų įtvir­tin­ti fe­de­ra­ ci­nę san­tvar­ką. Es­sa­mas al Ta­jou­ ri, ak­ty­vis­tas iš Ben­ga­zio mies­to, sa­ko, kad nau­jo­ji ša­lies kons­ti­tu­ ci­ja tu­ri už­tik­rin­ti kiek­vie­no ša­ lies re­gio­no tei­ses į ge­ro­vę, švie­ ti­mą ir svei­ka­tos ap­sau­gą. „Šios tei­sės ga­li bū­ti už­tik­rin­tos tik to­

kiu at­ve­ju, jei val­džia bus de­ cent­ra­li­zuo­ta. <...> Mums rei­kia at­si­kra­ty­ti cent­ra­li­zuo­tos val­dy­ mo sis­te­mos. <...> Žmo­nės tu­rė­ tų pa­sa­ky­ti ga­lu­ti­nį žo­dį re­fe­ren­ du­me“, – reiš­kė sa­vo po­zi­ci­ją E.al Ta­jou­ri.

Aš ma­nau, kad bus ge­riau, nes blo­giau­ sia, kas ga­li bū­ti, jau praei­ty­je.

O et­ni­nės Li­bi­jos bend­ruo­me­ nės ko­vo­ja už kal­bą ir iden­ti­te­tą. Ta­ri­qas al Atous­hi iš va­ka­ri­ nio Li­bi­jos Zu­va­ros mies­to pa­brė­ žė, kad nau­jo­je kons­ti­tu­ci­jo­je tu­ri bū­ti įtvir­tin­tos vi­sų Li­bi­jos et­ni­ nių ma­žu­mų tei­sės, prie­šin­gu at­ ve­ju jis ne­su­tiks pri­pa­žin­ti pa­grin­ di­nio ša­lies įsta­ty­mo. Ne­ra­mu­mai kai­my­nys­tė­je

Po­li­ti­nis chao­sas kre­čia ne tik Li­ bi­ją, ta­čiau ir kai­my­nus Egip­tą bei Tu­ni­są. Praė­ju­sią sa­vai­tę Tu­ni­se prie sa­ vo na­mų bu­vo nu­šau­tas pa­sau­lie­ ti­nės opo­zi­ci­jos po­li­ti­kas Chok­ ri Be­laï­das. In­ci­den­tas ša­ly­je su­kė­lė po­li­ti­nę kri­zę. Vy­riau­sy­bės va­do­vas Ha­ma­ di Je­ba­li pa­siū­lė su­for­muo­ti apo­li­ tiš­ką tech­nok­ra­tų vy­riau­sy­bę, ku­ri val­dy­tų ša­lį iki ki­tų rin­ki­mų. Ta­ čiau šį pa­siū­ly­mą prem­je­ras pa­

tei­kė ne­pa­si­ta­ręs su Tu­ni­so pa­grin­di­nės is­la­miš­kos par­ti­jos „En­ nah­da“ at­sto­vais ir jos pa­sau­lie­ tiš­ko­mis koa­li­ci­jos par­tne­rė­mis. „En­nah­da“ ne­pri­ta­rė H.Je­ba­ li idė­jai ir pa­tei­kė ki­tą pa­siū­ly­mą. Par­ti­jos va­do­vas Ra­che­das Ghan­ nou­chi pa­reiš­kė, kad da­bar ir atei­ ty­je val­džio­je turėtų bū­ti is­la­mis­ ti­nės bei pa­sau­lie­tiš­kos par­ti­jos. „Bet ko­kiam sta­bi­liam Tu­ni­ so val­dy­mui rei­kia nuo­sai­kios is­ la­mis­ti­nės-pa­sau­lie­ti­nės koa­li­ci­ jos“, – sa­kė jis. Nors tai pa­reiš­kęs prem­je­ras H.Je­ba­li gra­si­no pa­lik­ti po­stą, vė­ liau jis tvir­ti­no, kad de­ry­bos su is­ la­mis­tais tę­sis. O Egip­te dau­ge­lis ša­lies gy­ven­ to­jų pik­ti­na­si, kad praė­jus dve­ jiems me­tams nuo pre­zi­den­to Hos­ni Mu­ba­ra­ko at­sta­ty­di­ni­mo pa­grin­di­niai su­ki­li­mo tiks­lai – lais­vė ir so­cia­li­nis tei­sin­gu­mas – ne­bu­vo pa­siek­ti ir kad ša­ly­je dar la­biau iš­ryš­kė­jo prie­šiš­kos sto­vyk­ los: da­bar­ti­nį ša­lies va­do­vą Mo­ ham­me­dą Mur­si pa­lai­kan­čios is­ la­miš­kos jė­gos ir mar­ga opo­zi­ci­ja. Opo­zi­ci­ja to­liau rei­ka­lau­ja, kad Egip­te bū­tų su­for­muo­ta nau­ja vie­ ny­bės vy­riau­sy­bė, bū­tų pa­tai­sy­ta prieš­ta­rin­gai ver­ti­na­ma is­la­miš­ kų par­ti­jų pa­ra­šy­ta kons­ti­tu­ci­ja ir iš pa­rei­gų pa­ša­lin­tas ge­ne­ra­li­nis pro­ku­ro­ras. Pas­ta­rai­siais mė­ne­siais Egip­tą krė­tė smur­tas, ne­sau­gu­mas ir kai­ nų šuo­liai, ska­ti­nan­tys jau anks­ čiau ša­lį apė­mu­sį po­li­ti­nį są­my­šį. BBC, BNS inf.

9

pirmADIENIS, vasario 18, 2013

rubrika

JŪRA

v.matutis@kl.lt Redaktorius Vidmantas Matutis tel. 8 686 02050 www.jura24.lt

Che­mi­nių gink­lų kliu­vo ir Lie­tu­vai Jau šio mė­ne­sio pa­ bai­go­je moks­li­nių ty­ri­mų lai­vu „Vė­ jū­nas“ bus ren­gia­ ma eks­pe­di­ci­ja į Bal­ti­jos jū­ros Lie­tu­ vos eko­no­mi­nę zo­ ną, kur bus paim­ti mė­gi­niai che­mi­nio gink­lo ty­ri­mams.

Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Bom­bos ir sta­ti­nės

Di­džiau­sios Antrojo pa­sau­li­nio ka­ ro lai­kų che­mi­nių gink­lų lai­do­ji­mo vie­tos Bal­ti­jos jū­ro­je yra Ska­ge­ra­ ko są­siau­ry­je. Čia 200–700 met­rų gy­ly­je pa­ lai­do­ta apie 40 lai­vų su 150 tūkst. to­nų che­mi­nių gink­lų. Du lai­vai su 69 tūkst. ta­bu­no gra­na­tų pa­lai­do­ ti prie Ma­žo­jo Bel­to ties Da­ni­ja. 32 tūkst. to­nų che­mi­nių gink­lų nuo 70 iki 105 met­rų gy­ly­je gu­li ne­to­ li Born­hol­mo sa­los. Di­des­nė che­ mi­nio gink­lo lai­do­ji­mo vie­ta yra ir prie Got­lan­do sa­los. Nuo 70 iki 120 met­rų gy­ly­je yra apie 2 tūkst. to­ nų che­mi­nių gink­lų. Ši lai­do­ji­mo vie­ta yra ar­čiau­siai Lie­tu­vos te­ri­ to­ri­nių van­de­nų. Iš šios lai­do­ji­mo vie­tos che­mi­nės me­džia­gos iš­pli­ to la­biau­siai. Da­lis che­mi­nių gink­lų pa­te­ko ir į Lie­tu­vos van­de­nis. Ap­lin­kos ap­sau­gos agen­tū­ros Jū­ ri­nių ty­ri­mų de­par­ta­men­to Hid­ ro­che­mi­jos sky­riaus ve­dė­ja Ga­li­na Gar­na­ga tei­gė, kad prieš de­šimt­ me­tį Lie­tu­vos van­de­nis ske­na­vę Lie­tu­vos ka­riš­kiai su­ra­do 39 ob­jek­ tus. Tarp jų už­fik­suo­ta 13 bom­bų ir 3 sta­ti­nės su che­mi­niais gink­lais. „Che­mi­niai gink­lai Bal­ti­jos jū­ ro­je bu­vo lai­do­ja­mi lo­ka­liai. Nors ofi­cia­liai bu­vo nu­ma­ty­ti che­mi­nių gink­lų trans­por­ta­vi­mo marš­ru­tai ir lai­do­ji­mo vie­tos, jų ne­si­lai­ky­ ta. Tau­pant de­ga­lus ar esant blo­ ges­nėms oro są­ly­goms, sta­ti­nės ir dė­žės su che­mi­niais gink­lais bu­vo mė­to­mi bet kur ir bet kaip“, – aiš­ ki­no G.Gar­na­ga. To­dėl da­bar che­mi­nių gink­lų ga­ li­ma ras­ti pa­čio­se ne­ti­kė­čiau­sio­se vie­to­se. Jų ap­tik­ta ne­tgi Gdans­ko įlan­ko­je. Lie­tu­vos te­ri­to­ri­niuo­se van­de­ ny­se bu­vo įreng­tos pen­kios sto­tys, kur im­ti che­mi­nių gink­lų mė­gi­niai.

Veiks­mai: Iš Bal­ti­jos jū­ros dug­no jau ke­lios eks­pe­di­ci­jos ėmė mė­gi­nius ty­ri­mams dėl che­mi­nio gink­lo, paskutinioji prieš tiesiant dujotiekį.

„Hel­com.fi“ nuo­tr.

Ga­li­na Gar­na­ga:

Tau­pant de­ga­lus ar esant blo­ges­nėms oro są­ly­goms sta­ti­nės ir dė­žės su che­mi­niais gink­lais bu­vo mė­to­ mi bet kur ir bet kaip.

Tir­tas vie­nas kom­po­nen­tų – apie treč­da­lį che­mi­nių gink­lų me­džia­ gos su­da­ran­tis ar­se­nas. Paim­tuo­se mė­gi­niuo­se bu­vo ras­ta 10 mi­lig­ra­ mų ar­se­no vie­na­me iš jū­ros dug­no paim­to grun­to ki­log­ra­me. Anot G.Gar­na­gos, ši kon­cent­ ra­ci­ja nė­ra di­de­lė. Net­gi Bot­ni­jos įlan­ko­je, kur che­m i­n iai gink­l ai ne­bu­vo lai­do­ja­mi, o yra nau­din­ gų iš­ka­se­nų, ar­se­no daugiau. Di­ džiau­sia ar­se­no kon­cent­ra­ci­ja yra

Tyrimas: toks garstyčių dujų vaizdas iš jūros dugno matomas kompiuterio ekrane.

pa­g rin­d i­n ė­se che­m i­n ių gink­l ų lai­do­ji­mo vie­to­se Ska­ge­ra­ke, ties Born­hol­mu, prie Got­lan­do. Ty­ri­nė­ja ir Lie­tu­vos lai­vas

Nuo 2011 me­tų Len­ki­jos, Vo­kie­ti­ jos, Šve­di­jos, Lie­tu­vos ir Suo­mi­jos moks­lo ir ap­lin­ko­sau­gos ins­ti­tu­ci­jų at­sto­vai vyk­do pen­kių mi­li­jo­nų eu­

rų ver­tės „Chem­Sea“ pro­jek­tą. Jis tę­sis iki 2014-ųjų. Pro­jek­te da­ly­vau­ja ne tik Lie­ tu­vos moks­l i­n ių ty­r i­m ų lai­ vas „Vė­j ū­n as“, bet ir Len­k i­j os moks­l ų aka­d e­m i­j os Okeo­n o­l o­ gi­j os ins­t i­t u­to moks­l i­n is lai­vas „Okea­n ia“, Suo­m i­j os ap­l in­kos ap­sau­gos ins­ti­tu­to lai­vas „Aran­

Švedijos jūrų administracijos nuotr.

da“, Šve­d i­j os jū­r ų ad­m i­n ist­ra­ ci­j os lai­vas „Bal­t i­c a“, vo­k ie­č ių „Walt­h er Her­w ig III“. Šve­dų lai­vas „Bal­ti­ca“, ap­rū­pin­ tas ske­na­vi­mo įran­ga, po­van­de­ni­niu ro­bo­tu jau ty­rė ke­lia­de­šimt kvad­ra­ ti­nių ki­lo­met­rų plo­tą ties Got­lan­do sa­los che­mi­nių gink­lų lai­do­ji­mo vie­ta.

12

10

pirmADIENIS, vasario 18, 2013

rubrika JŪRA „Vi­kin­go“ ju­bi­lie­jus

Sėk­min­ga pra­džia

Gy­liai jū­ro­je

Lie­tu­vos ir Uk­rai­nos ge­le­žin­ke­ lininkai pa­žy­mė­jo 10 me­tų ju­bi­ lie­jų, kai tarp Il­ji­čovs­ko uos­to ir Klai­pė­dos pra­dė­jo kur­suo­ti kon­ tei­ne­ri­nis trau­ki­nys „Vi­kin­gas“. Per 2012 m. „Vi­kin­gas“ at­li­ko 260 rei­sų ir ga­be­no per 2 tūkst. kon­tei­ne­rių ar­ba 2,5 kar­to dau­ giau nei 2011 m. Šie­met sau­sį ga­ben­ti 208 kon­tei­ne­riai.

Sau­sio mė­ne­sį Klai­pė­dos uos­ tas kar­tu su Bū­tin­gės naf­tos ter­mi­na­lu kro­vė 6 pro­c. dau­giau kro­vi­nių nei per­nai. Net 29 pro­c. kro­vą šie­met pa­di­di­no Lie­po­jos uos­tas, apie 20 pro­c. – Ka­li­ning­ ra­das. Smar­kiai – net 15,7 pro­c. – šie­met sau­sį kri­to Ry­gos uos­ to kro­va. Vents­pi­lio uos­to kro­va ne­žy­miai su­ma­žė­jo.

Lie­tu­vos sau­gios lai­vy­bos ad­ mi­nist­ra­ci­ja lai­vu „Va­rū­na“ bai­ gia ma­tuo­ti gy­lį pa­grin­di­niuo­ se lai­vy­bos ke­liuo­se ir priei­go­se prie uos­tų. Gy­lio duo­me­nys yra iš 1591 kv. ki­lo­met­rų jū­ros plo­to. Li­ko pa­ma­tuo­ti to­liau nuo uos­to esan­čius ke­lius, kur gy­lis sie­kia per 40 met­rų. Vyks ir prie­kran­ tės zo­nų ma­ta­vi­mai.

Jū­ri­nin­kams at­si­ras nau­jų re Jū­ri­nių do­ku­men­tų kei­ti­mas, nau­jų kur­sų įve­di­mas va­ro jū­ri­nin­kus į ne­vil­tį, nes tai pa­rei­ka­lau­ja pa­pil­do­mų iš­lai­dų. Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

lai­ky­mo prieš pi­ra­tus kur­sas, lai­vus tik­ri­nan­tys ins­pek­to­riai rei­ka­laus nuo 2014 me­tų sau­sio 1 die­nos.

Kur­sai prieš pi­ra­tus

Ten­den­ci­jos: lai­vuo­se su Lie­tu­vos vė­lia­va plau­kio­ja jau ma­žes­nio­ji da­lis mū­sų ša­lies jū­ri­nin­kų.

Vid­man­to Ma­tu­čio nuo­tr.

Kas pen­ke­ri me­tai vyks­ta jū­ri­nin­ kų do­ku­men­tų kei­ti­mas. Lie­tu­vos sau­gios lai­vy­bos ad­mi­nist­ra­ci­ jos Pa­ren­gi­mo prie­žiū­ros ir dip­lo­ ma­vi­mo sky­riaus ve­dė­jo Vy­tau­to Bras­laus­ko tei­gi­mu, nuo šių me­tų lie­pos 1 die­nos pra­de­da­mi keis­ti jū­ ri­niai do­ku­men­tai. Atsiranda pa­pil­do­mi mo­ky­mai ir do­ku­men­tai, ku­rie su­si­ję su pi­ra­ ta­vi­mu. Vi­si lai­vų įgu­lų na­riai bus mo­ko­mi, kaip puo­lant pi­ra­tams prieš juos at­si­lai­ky­ti. Kur­sai truks nuo 4 iki 8 va­lan­dų. Bus trys kur­sų ka­te­go­ri­jos: lai­vų sau­gu­mo pa­rei­ gū­nų, pa­rei­gy­bių, ku­rios su­si­ju­sios su sau­gu­mu, ir pa­rei­gy­bių, ku­rios ne­su­si­ju­sios su lai­vų sau­gu­mu. Bai­gus kur­sus, bus iš­duo­da­mi ati­tin­ka­mi do­ku­men­tai. Rink­lia­va už juos – 64 li­tai. Do­ku­men­tų, ku­ rie pa­tvir­tin­tų, kad iš­klau­sy­tas at­si­

Do­ku­men­tų kei­ti­mai

Iš jū­ri­nin­kų do­ku­men­tų kei­ti­mų, nau­jų do­ku­men­tų iš­da­vi­mo per 2012 me­tus Lie­tu­vos sau­gios lai­vy­ bos ad­mi­nist­ra­ci­ja į vals­ty­bės biu­ dže­tą su­rin­ko 1,022 mln. li­tų. Iš vi­ so bu­vo iš­duo­ta 11 tūkst. 318 įvai­rių do­ku­men­tų, įskai­tant dip­lo­mus ir kva­li­fi­ka­ci­jos liu­di­ji­mus. Iš jų stu­ den­tams ne­mo­ka­mai iš­duo­ti 909 do­ku­men­tai. Daž­niau­siai iš­duo­da­mi spe­cia­ lūs liu­di­ji­mai, Jū­ri­nin­ko kny­ge­lės, įvai­rūs kva­li­fi­ka­ci­jos dip­lo­mai. Do­ku­men­tų iš­da­vi­mo pi­kas bu­vo pa­siek­tas 2011 me­tais. Tuo­met jų iš­duo­ta be­veik 13 tūkst. Į Vals­ty­bės biu­dže­tą bu­vo su­rink­ta 1,115 mln. li­ tų. Jau da­bar ren­gia­ma­si nau­jam jū­ ri­nių do­ku­men­tų iš­da­vi­mo bumui. Nau­ji kei­ti­mai su­si­ję su ke­lių tarp­ tau­ti­nių kon­ven­ci­jų įsi­ga­lio­ji­mu.

Pa­vo­jus dėl „Bal­to­jo są­ra­šo“ Vid­man­tas Ma­tu­tis Praė­ju­sie­ji me­tai at­sklei­dė ne­ma­ lo­nią ten­den­ci­ją – Lie­tu­vai iš­ki­lo pa­vo­jus iš­kris­ti iš Pa­ry­žiaus me­ mo­ran­du­mo „Bal­to­jo są­ra­šo“. Są­ra­šo pri­va­lu­mai

Per­nai įvai­riuo­se uos­tuo­se pa­žei­dę sau­gos rei­ka­la­vi­mus bu­vo su­lai­ky­ti pen­ki lai­vai, plau­kio­jan­tys su Lie­ tu­vos vė­lia­va. Su­lai­ky­tas kom­pa­ ni­jos „DFDS Sea­ways“ jū­rų kel­tas „Li­wer­pool Sea­ways“, „Balt­nau­ tic ship­ping“ lai­vas „Ly­ra“ ir trys Lie­tu­vos jū­rų lai­vi­nin­kys­tės lai­vai – „Ro­mu­va“ bei „Del­tu­va“. Pas­ ta­ra­sis – net du kar­tus ir abu kar­ tus JAV. Pa­gal Pa­ry­žiaus me­mo­ran­du­ mo su­si­ta­ri­mą į ap­skai­tą, ku­ri tu­ ri įta­kos, į ko­kį są­ra­šą („Bal­tą­jį“, „Pil­ką­jį“ ar „Juo­dą­jį“) pa­teks ša­ lis, ver­ti­na­mi re­gio­ne, tai yra Pa­ ry­žiaus me­mo­ran­du­mo ša­ly­se, su­ lai­ky­ti lai­vai. To­kių su­lai­ky­tų lai­vų per­nai bu­vo trys – dau­giau­sia per pa­sta­ruo­sius tre­jus me­tus. Są­ra­šai su­da­ro­mi pa­gal pa­sta­rų­ jų tre­jų me­tų re­zul­ta­tus. Dėl ge­rų re­zul­ta­tų 2010-ai­siais (sa­vi­tar­pio su­pra­ti­mo ša­ly­se su­lai­ky­ti 2 lai­vai su Lie­tu­vos vė­lia­va) ir 2011 me­tais (su­lai­ky­tas vie­nas lai­vas), Lie­tu­va

šie­met dar tik­riau­siai iš­liks „Bal­ ta­ja­me są­ra­še“. Tai paaiš­kės ge­gu­ žės mė­ne­sį. Lie­tu­va „Bal­ta­ja­me są­ra­še“ yra nuo 2009 me­tų. Lie­tu­vos sau­gios lai­vy­bos ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­ rius Eval­das Za­cha­re­vi­čius ak­cen­ ta­vo, kad šia­me są­ra­še esan­čios ša­ lies lai­vai re­čiau tik­ri­na­mi. Anot jo, nors lai­vų sa­vi­nin­kai tai su­pran­tan­tys, ne vi­sa­da pa­vyks­ ta iš­veng­ti, kad lai­vas ne­bū­tų su­ lai­ky­tas. Per griež­tos san­kci­jos

Lie­tu­vos sau­gios lai­vy­bos ad­mi­ nist­ra­ci­jos Lai­vy­bos kont­ro­lės sky­riaus ve­dė­jas Li­nas Kas­pa­ra­ vi­čius ak­cen­ta­vo, kad, jo nuo­mo­ ne, spren­di­mas per­nai Šve­di­jos Karls­ham­no uos­te su­lai­ky­ti jū­rų kel­tą „Li­wer­pool Sea­ways“ bu­vęs per griež­tas, kraš­tu­ti­nio veiks­mo – su­lai­ky­ti lai­vą – bu­vo ga­li­ma iš­ veng­ti. Lai­vas bu­vo su­lai­ky­tas to­dėl, kad šiek tiek per trum­pas bu­vo ke­lei­ vių gel­bė­ji­mo­si tra­pas, už­da­ry­tos vie­ne­rios su gel­bė­ji­mu­si su­si­ju­sios lai­vo vi­daus du­rys. Jū­rų kel­tas „Li­wer­pool Sea­ways“ ta­po au­ka dėl prie Ita­li­jos kran­tų nu­sken­du­sio krui­zi­nio lai­vo „Cos­ta Con­cor­dia“. Po šio in­ci­den­to bu­

vęs nu­ro­dy­mas griež­čiau tik­rin­ ti vi­sus ke­lei­vi­nius lai­vus. Uo­liems Šve­di­jos lai­vy­bos prie­žiū­ros ins­ pek­to­riams tuo pat me­tu už­kliu­vo ne tik su Lie­tu­vos, bet ir su Jung­ ti­nės Ka­ra­lys­tės vė­lia­va plau­kio­jęs jū­rų kel­tas. „For­ma­li Pa­ry­žiaus me­mo­ran­ du­mo nuo­sta­ta yra to­kia: jei lai­ve pa­ste­bė­ta dau­giau nu­si­žen­gi­mų, jo ga­li­ma neiš­leis­ti iš uos­to. To­dėl Šve­di­jos ins­pek­to­riai tu­rė­jo tei­sę priim­ti kraš­tu­ti­nį spren­di­mą“, – teigė L.Kas­pa­ra­vi­čius. Ten­den­ci­ja to­kia, kad per­nai įvai­riuo­se uos­tuo­se bu­vo tik­rin­tas per pa­sta­ruo­sius me­tus ma­žiau­sias lai­vų su Lie­tu­vos vė­lia­va skai­čius – 57. Tai vėl­gi tu­rės įta­kos Lie­tu­vos bu­vi­mui „Bal­ta­ja­me są­ra­še“. Su Lie­tu­vos vė­lia­va plau­kio­jan­ čių su­lai­ky­tų lai­vų pro­cen­tas smar­ kiai šok­te­lė­jo. 2011 me­tais jis sie­ kė 1,56 pro­c., o per­nai šok­te­lė­jo iki 5,26 pro­c. Jei šie­met ir 2014 me­tais bū­tų pa­na­šus su­lai­ky­tų lai­vų pro­ cen­tas, Lie­tu­va vei­kiau­siai „iš­kris­ tų“ į „Pil­ką­jį są­ra­šą“. Iki šiol Lie­tu­va re­gio­ne tu­rė­jo ma­žiau­sią lai­vų su­lai­ky­mo skai­čių. Lai­vy­nas sens­ta

Lie­tu­vo­je su­si­da­rė ne­ma­lo­ni si­ tua­ci­ja. Lie­tu­vos jū­rų lai­vų re­gist­re

Ne­tek­tis: ref­ri­že­ra­to­rius „Mar­sas“ bu­vo tarp tų, ku­rie per­nai bu­vo iš­

re­gist­ruo­tas iš Lie­tu­vos jū­rų lai­vų re­gist­ ro.

lai­vų nuo­lat ma­žė­ja. Šių me­tų pra­ džio­je su Lie­tu­vos vė­lia­va plau­kio­jo 110 lai­vų. Prieš de­šimt­me­tį jų bu­ vo 202. Dau­giau­sia lai­vų Lie­tu­va ne­te­ko įsto­ju­si į Eu­ro­pos Są­jun­gą. Dėl iš­ mo­kų žve­jams žy­mes­nis lai­vų ma­ žė­ji­mas bu­vo nuo 2005 me­tų. Ki­tas lai­vų ma­žė­ji­mo eta­pas su­si­jęs su pa­ sau­li­ne kri­ze, ku­ri lai­vy­bą „už­ka­bi­ no“ 2009 me­tais. Ji dar ne­si­bai­gė. At­si­ga­vi­mas lai­vy­bos sri­ty­je pro­ gno­zuo­ja­mas tik apie 2015 me­tus. Įdo­mu tai, kad ma­žė­jant lai­vų skai­ čiui Lie­tu­vos lai­vų bru­to to­na­žas kei­ tė­si ne­žy­miai. 2002 me­tais jis sie­kė

„Jū­ros“ ar­chy­vo nuo­tr.

459600 BT, o 2012 me­tais su­da­rė 392689 BT. Per 2012 me­tus iš­re­gist­ruo­ti ke­ tu­ri žve­jy­bos, du spe­cia­lio­sios pa­ skir­ties, pen­ki kro­vi­ni­niai lai­vai. Tarp jų – bend­ro­vės „Pas­sat“ kro­ vi­ni­nis lai­vas „Stro­pus“, „Li­mar­ ko“ lai­vi­nin­kys­tės kom­pa­ni­jos ref­ri­že­ra­to­riai „Mar­sas“, „Plu­to“, „Ura­nas“, „Ly­ra“, žve­jy­bi­niai lai­vai „Aras-1“, „Po­la­ris“, „Mar­gi­ris“. Per 2012 me­tus įre­gist­ruo­ta po vie­ną žve­jy­bi­nį ir kro­vi­ni­nį bei du ne­baig­ti sta­ty­ti lai­vai. Pas­ta­rie­ji lyg ir nie­ko ne­reiš­kia. Jie įre­gist­ruo­ja­ mi lai­ki­nai, kol bai­gia­mi sta­ty­ti.

11

pirmADIENIS, vasario 18, 2013

JŪRA Jū­ri­nin­kų mais­tas

Du­jos Suo­mi­jo­je

Lai­vų bak­te­ri­jos

Prof­są­jun­gų or­ga­ni­za­ci­ja „Nau­ti­ lus In­ter­na­tio­nal“ iš­ty­rė, kad per ke­lerius pa­sta­ruo­sius me­tus lai­ vuo­se pra­stė­jo jū­ri­nin­kų mais­ tas ir jo pa­ga­mi­ni­mas. Tai sie­ja­ ma su lai­vy­bos kri­ze, ku­ri pra­si­ dė­jo 2009 me­tais. Jū­ri­nin­kų ap­ klau­sos pa­ro­dė, kad dau­gu­ma jų val­go pa­sku­bo­mis, trum­pam ati­trū­kę nuo dar­bo.

Suo­mi­ja pa­skel­bė, kad įvai­riuo­ se jai pri­klau­san­čiuo­se uos­tuo­ se kurs lai­vų už­pil­dy­mo su­skys­ tin­tosio­mis gam­ti­nė­mis du­jo­ mis ter­mi­na­lus. Suo­mi­jos eko­lo­ giš­kų uos­tų cent­ru grei­čiau­siai taps di­džiau­sias Ha­mi­na-Kot­kos uos­tas. Šia­me uos­te ku­ria­mos ir kro­vi­ni­nių lai­vų ap­rū­pi­ni­mo elekt­ros ener­gi­ja sis­te­mos.

JAV Šiau­rės Ka­ro­li­nos Diu­ko uni­ver­si­te­te su­kur­ta me­džia­ ga, ku­ri efek­ty­viai ko­vos su lai­ vus puo­lan­čio­mis bak­te­ri­jo­mis. Jų at­si­ran­da ant lai­vų kor­pu­sų, tai stab­do plau­ki­mą, nio­ko­ja da­ žus, su­da­ro są­ly­gas veis­tis įvai­ riems van­dens or­ga­niz­mams – au­ga­lams, kriauk­lėms, kir­mė­ lėms, mi­di­joms.

ei­ka­la­vi­mų Šie­met rugp­jū­tį įsi­ga­lios Kon­ ven­ci­ja dėl dar­bo jū­rų lai­vy­bo­je. Nuo lie­pos 1 die­nos bus pra­dė­ti iš­ duo­ti Tarp­tau­ti­nę kon­ven­ci­ją dėl žve­jy­bos lai­vų per­so­na­lo ren­gi­mo, ates­ta­vi­mo ir bu­dė­ji­mo ati­tin­kan­ tys do­ku­men­tai. Di­džiau­si kei­ti­mai su­si­ję su Ma­ ni­lo­je įvy­ku­siais STCW kon­ven­ci­jos pa­kei­ti­mais. Jau ruo­šia­mas su­si­sie­ ki­mo mi­nist­ro įsa­ky­mas dėl do­ku­ men­tų kei­ti­mo pa­gal šią kon­ven­ci­ ją. Kon­ven­ci­ja pra­de­da ga­lio­ti šie­met nuo lie­pos 1 die­nos, ta­čiau do­ku­ men­tų kei­ti­mams nu­ma­ty­tas pe­rei­ na­ma­sis lai­ko­tar­pis iki 2016 me­tų. Mer­gi­nos ven­gia jū­ros

Lie­tu­vos sau­gios lai­vy­bos ad­mi­ nist­ra­ci­jos di­rek­to­rius Eval­das Za­ cha­re­vi­čius pa­si­džiau­gė, kad jū­ ri­nin­ko pro­fe­si­ja Lie­tu­vo­je iš­lie­ka pa­trauk­li. Ne­pai­sant di­džiu­lės jau­ni­mo emig­ra­ci­jos, kas­met ke­ li šim­tai lai­va­ve­džių ir me­cha­ni­kų iš Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to, Lie­tu­vos aukš­to­sios jū­rei­vys­tės mo­kyk­los ir jū­rei­vių iš Klai­pė­dos lai­vi­nin­kų mo­kyk­los gau­na jū­ri­nin­kų do­ku­ men­tus ir įsi­lie­ja į lai­vy­ną. Ga­lio­jan­čius jū­ri­nius do­ku­men­ tus 2013 me­tų va­sa­rį bu­vo ga­vę

6743 žmo­nės. Iš jų –5429 jū­ri­nin­ kai ir 1314 – ap­tar­nau­jan­tis per­so­ na­las. E.Za­cha­re­vi­čiaus tei­gi­mu, tai reiš­kia, kad maž­daug tiek žmo­nių dir­ba lai­vuo­se. Di­džiau­sia da­lis tiek jū­ri­nin­kų, tiek ap­tar­nau­jan­čio­ jo per­so­na­lo dir­ba už­sie­nio kom­ pa­ni­jo­se. Lie­tu­vos vė­lia­vos lai­vais plau­kio­ja ma­žiau nei du tūks­tan­ čiai jū­ri­nin­kų. 2012 me­tų duo­me­ni­mis, Lie­tu­ vo­je bu­vo 1561 dir­ban­tis lai­va­ve­ dys, 1467 me­cha­ni­kai, 2401 jū­rei­ vis. Per pa­sta­ruo­sius tre­jus me­tus jū­rei­vių ma­žė­jo. 2010 me­tais jų bu­ vo 2548. Lai­va­ve­džių ir ap­tar­nau­jan­čio­jo per­so­na­lo ne­tgi dau­gė­jo. 2010 me­ tais bu­vo 1545 lai­va­ve­džiai ir 1282 lai­vus ap­tar­nau­jan­tys dar­buo­to­jai, tu­rin­tys jū­ri­nius do­ku­men­tus. Me­ cha­ni­kų šiek tiek ma­žė­jo. 2010 me­ tais jų bu­vo 1482. E.Za­cha­re­vi­čius pa­ste­bė­jo ir to­ kią ten­den­ci­ją, kad kas­met lai­va­ ve­dy­bos stu­di­jas bai­gia 2–3 mer­ gi­nos. Re­ta iš jų gau­na dar­bi­nį dip­lo­mą. Mer­gi­nos ne­su­ren­ka bū­ ti­no­sios pra­kti­kos cen­zo. Pa­si­rin­ ku­sios lai­va­ve­džio spe­cia­ly­bę, da­ lis jų ven­gia jū­ros.

Nuos­ta­ta: pri­vers­ti­nai 80 pro­c. men­kių auk­cio­nui tu­rin­tys par­duo­ti žve­jai ja­me no­ri tvar­ky­tis pa­tys.

Žve­jai pa­pra­šė auk­cio­no Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Dau­gu­mos žve­jų in­te­re­sus gi­nan­ čios dvi su­si­vie­ni­ju­sios aso­cia­ci­ jos že­mės ūkio mi­nist­ro pa­pra­šė, kad žve­jams, kaip anks­čiau ža­dė­ ta, kon­ce­si­jos pa­grin­dais bū­tų per­ duo­tas Klai­pė­dos žu­vi­nin­kys­tės pro­duk­tų auk­cio­nas. Skai­čiuo­ja nuo­sto­lius

Li­nas Kas­pa­ra­vi­čius:

Eg­lė Pet­raus­kie­nė:

Spren­di­mas per­nai Šve­di­jos Karls­ham­ no uos­te su­lai­ky­ti jū­ rų kel­tą „Li­wer­pool Sea­ways“ bu­vo per griež­tas, kraš­tu­ti­nio veiks­mo bu­vo ga­li­ ma iš­veng­ti.

Lie­tu­vos lai­vy­nas sens­ta, dau­gu­ma lai­ vų su­pjaus­to­mi į me­ ta­lo lau­žą, da­lis par­ duo­da­ma ki­tiems sa­vi­nin­kams ir plau­ kio­ja su ki­tų ša­lių vė­ lia­vo­mis.

Lie­tu­vos sau­gios lai­vy­bos ad­mi­ nist­ra­ci­jos Lai­vų re­gist­ra­vi­mo sky­ riaus ve­dė­jos Eg­lės Pet­raus­kie­nės tei­gi­mu, Lie­tu­vos lai­vy­nas sens­ta, dau­gu­ma lai­vų su­pjaus­to­mi į me­ ta­lo lau­žą, da­lis par­duo­da­ma ki­ tiems sa­vi­nin­kams ir plau­kio­ja su ki­tų ša­lių vė­lia­vo­mis.

Prieš kri­zę vy­kęs Lie­tu­vos lai­vų at­nau­ji­ni­mas da­bar su­sto­jo. Nau­ji lai­vai ne­be­per­ka­mi, o se­ni par­duo­ da­mi, kad kom­pa­ni­jos užsi­tik­rin­tų eg­zis­ta­vi­mą. Per pa­sta­ruo­sius me­tus ke­lios Lie­tu­vos lai­vy­bos kom­pa­ni­jos ne­ tgi bank­ru­ta­vo.

Vid­man­to Ma­tu­čio nuo­tr.

To­kį pra­šy­mą že­mės ūkio mi­nist­ rui Vi­gi­li­jui Juk­nai praė­ju­sią sa­ vai­tę pa­tei­kė Lie­tu­vos žu­vi­nin­kys­ tės pro­duk­tų ga­min­to­jų aso­cia­ci­ja ir Klai­pė­dos žu­vi­nin­kys­tės įmo­nių aso­cia­ci­ja „Jū­ros žve­jys“. Šioms aso­cia­ci­joms pri­klau­san­čios žve­jų įmo­nės sa­vo pel­no są­skai­ta Klai­pė­ dos žu­vi­nin­kys­tės pro­duk­tų auk­cio­ nui tei­kia di­džiau­sią kie­kį men­kių. Pri­evolė ati­duo­ti 80 pro­c. men­kių kie­kis vals­ty­bės val­do­mam auk­cio­ nui yra ydin­ga. Žve­jai iš jo nau­dos ne­tu­ri, tik nuo­sto­lius, nes yra pri­ vers­ti žu­vis į Klai­pė­dą pluk­dy­ti iš to­li­miau­sių Bal­ti­jos žve­jy­bos ra­ jo­nų, ku­rie yra ne­tgi prie Da­ni­jos. Maž­daug tris kar­tus pa­bran­gus de­ ga­lų kai­nai, gau­dy­ti men­kes ir pluk­ dy­ti į Klai­pė­dą ta­po per bran­gu. Men­kių žve­jy­bos nuo­sto­lius lė­ mė ir ge­ro­kai su­ma­žė­ju­sios jų rea­ li­za­vi­mo kai­nos Klai­pė­dos žu­vi­nin­ kys­tės pro­duk­tų auk­cio­ne. Anot Klai­pė­dos žu­vi­nin­kys­tės įmo­nių aso­cia­ci­jos „Jū­ros žve­jys“ va­do­vo Ar­tū­ro Ma­že­lio, auk­cio­ne men­kių kai­na svy­ra­vo nuo 2,9 iki 4,5 li­to už ki­log­ra­mą, kai de­ga­lų lit­ras kai­ nuo­ja 3,61 li­to. Žu­vų ap­do­ro­ji­mas

Pe­rė­mę auk­cio­ną žve­jai iš kar­to spręs­tų da­bar įves­tą prie­var­ti­nę

men­kių su­pir­ki­mo pro­ble­mą, ku­ri iš vi­sų ES ša­lių eg­zis­tuo­ja tik Lie­ tu­vo­je. Ky­la klau­si­mas: iš kur žve­jų val­ do­mas Klai­pė­dos žu­vi­nin­kys­tės pro­duk­tų auk­cio­nas ap­si­rū­pin­tų žu­vi­mis? Žve­jų or­ga­ni­za­ci­jų at­sto­ vai pa­tei­kė at­sa­ky­mą, kad prie auk­ cio­no bū­tų or­ga­ni­zuo­ja­mos pa­pil­ do­mos veik­los. Pir­miau­sia, pla­nuo­ja­ma kur­ti žu­ vų par­da­vi­mo tink­lą di­džiuo­siuo­se Lie­tu­vos mies­tuo­se. Lie­tu­vos žve­jų su­gau­tos žu­vys maž­me­ni­nės pre­ ky­bos tink­le bū­tų par­duo­da­mos ma­žiau­siai du kar­tus bran­giau nei da­bar. Pa­na­šus žu­vų par­da­vi­mo tink­las jau vei­kia Es­ti­jo­je. Žve­jų nuo­mo­ne, Klai­pė­dos žu­vi­ nin­kys­tės pro­duk­tų auk­cio­ne tu­rė­ tų bū­ti žu­vų šal­dy­mo ce­chas. Ne tik men­kės, bet ir di­džio­ji da­lis špro­ tų ir stri­me­lių bū­tų su­šal­do­mos ir par­duo­da­mos bran­giau. Da­bar šios žu­vys pi­giau par­duo­da­mos da­nams su­mal­ti į mil­tus. Dėl to ken­čia Lie­ tu­vos eko­no­mi­ka. Pir­mi­nis žu­vų ap­do­ro­ji­mas ir šal­dy­mas iš­spręs­tų gai­va­liš­ką žu­ vų par­da­vi­mo per auk­cio­ną pro­ ble­mą. Žve­jy­bos ter­mi­nai yra su­ var­žy­ti, juos ko­re­guo­ja ir gam­tos są­ly­gos. Silp­nus žve­jy­bos lai­vus tu­ rin­tys Lie­tu­vos žve­jai nuo­lat „gau­ do“ ge­res­nius orus. Kai tik at­si­ran­da mo­men­tas, vi­ si puo­la žve­jo­ti. Auk­cio­nas už­ver­ čia­mas žu­vi­mis, jų kai­nos kren­ta. To neat­si­tik­tų, jei Klai­pė­dos žu­vi­ nin­kys­tės pro­duk­tų auk­cio­ne vyk­ tų žu­vų ap­do­ro­ji­mas. Bu­vęs Klai­pė­dos žu­vi­nin­kys­tės pro­duk­tų auk­cio­no va­do­vas Vai­ du­tis Juo­zas Mar­cin­kė­nas bu­vo pa­ ren­gęs žu­vų ap­do­ro­ji­mo auk­cio­ne pla­ną. Ta­čiau prieš bu­vu­sį že­mės

ūkio mi­nist­rą Ka­zį Star­ke­vi­čių lai­ mė­jęs teis­me, jis bu­vo at­leis­tas iš auk­cio­no va­do­vo pa­rei­gų. Auk­cio­no pro­ble­mų ne­spren­dė

Kon­ce­si­jos pa­grin­dais leis­ti tvar­ ky­ti Klai­pė­dos žu­vi­nin­kys­tės pro­ duk­tų auk­cio­ną žve­jai pra­šo jau ne pir­mą kar­tą. Bu­vu­si že­mės ūkio mi­nist­rė Ka­zi­mi­ra Pruns­kie­nė bu­ vo pa­ža­dė­ju­si, kad, kai tik pa­si­baigs už ES lė­šas sta­ty­to Klai­pė­dos žu­vi­ nin­kys­tės pro­duk­tų auk­cio­no prie­ žiū­ros lai­kas, jis bus per­duo­tas val­ dy­ti žve­jams. Tas lai­kas jau pa­si­bai­gė dar val­ dant že­mės ūkio mi­nist­rui K.Star­ ke­vi­čiui. Žu­vi­nin­kys­tės pro­duk­tų auk­cio­no per­da­vi­mo val­dy­ti žve­ jams pro­ble­ma kel­ta jau 2009 me­ tų pra­džio­je. Pra­šy­mas pa­kar­to­tas ir 2010 me­tų pra­džio­je. Kad Klai­p ė­d os žu­v i­n in­k ys­ tės pro­duk­tų auk­cio­nas kon­ce­si­ jos pa­grin­dais tu­rė­tų bū­ti per­duo­ tas val­dy­ti žve­jų bend­ruo­me­nei, 2010 me­tais pa­si­sa­kė ir Klai­pė­dos mies­to sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos Jū­ri­ nių ir vi­daus van­de­nų rei­ka­lų ko­ mi­si­jos pir­mi­nin­kas Be­ne­dik­tas Pet­raus­kas. Bu­vo iš­kel­ta ir min­tis, kad auk­ cio­ne tu­rė­tų bū­ti pa­pil­do­mai ap­ do­ro­ja­mos žu­vys. Ta­čiau K.Star­ke­vi­čiaus val­dy­mo lai­ko­tar­piu Klai­pė­dos žu­vi­nin­kys­ tės pro­duk­tų auk­cio­no pro­ble­mos taip ir ne­pra­dė­tos spręs­ti. Jo va­ dovavimo lai­ko­tar­pį žve­jai įsi­mins kaip gi­liau­sią stag­na­ci­ją. Didė­jo prieš­prie­ša tarp Že­mės ūkio mi­ nis­te­ri­jos, Žu­vi­nin­kys­tės de­par­ ta­men­to ir da­lies žve­jų. Net­gi bū­ ta pre­li­mi­na­rių ke­ti­ni­mų auk­cio­ną par­duo­ti, į jį in­kor­po­ruo­ti ži­no­mų vers­lo pa­sau­lio at­sto­vų.

12

pirmADIENIS, vasario 18, 2013

JŪRA

Pir­mie­ji tyrinėtojai An­tark­ti­do­je Šių me­tų pra­džio­je Či­lės pre­zi­den­tas Se­ bas­tia­nas Pi­ne­ra įsmei­gė sa­vo ša­lies vė­ lia­vą An­tark­ti­do­je, taip skelb­da­mas dar vie­nos ty­ri­mų sto­ties sta­ty­bos pra­džią. Ve­nan­tas But­kus Žmo­nių iš­si­lai­pi­ni­mas

Da­bar An­tark­ti­do­je vei­kia dau­giau kaip pus­šim­tis moks­li­nių ba­zių iš įvai­rių ša­lių. Jo­se nuo­lat dir­ban­čių žmo­nių skai­čius svy­ruo­ja nuo tūks­ tan­čio žie­mos me­tu iki 4 tūkst. va­sa­ rą. Kas­met An­tark­ti­dą ap­lan­ko apie 30 tūkst. tu­ris­tų. Pir­mą kar­tą žmo­ gaus ko­ja šal­čiau­sią pa­sau­lio že­my­ną pa­lie­tė be­veik prieš 120 me­tų. Pir­mas ofi­cia­liai už­re­gist­ruo­tas žmo­nių iš­si­lai­pi­ni­mas An­tark­ti­dos kon­ti­nen­te įvy­ko 1895 me­tų sau­sio 24-ąją. Tą die­ną prie Ade­ro ky­šu­ lio (Ca­pe Ada­re) ry­ti­nė­je šio že­my­ no da­ly­je pri­plau­kė nor­ve­gų bu­ri­ nė-mo­to­ri­nė šku­na „An­tarc­tic“. Tai bu­vo ban­gi­nių me­džiok­lės lai­ vas, ap­rū­pin­tas har­pū­ni­nė­mis pa­ tran­ko­mis, sprog­me­ni­mis, grei­taei­ gė­mis irk­li­nė­mis val­ti­mis – vel­bo­tais (angl. wha­le-boat – ban­gi­nių val­tis). Juo plau­kė nor­ve­gų vers­li­nin­ko Hen­ ry­ko Bul­lio (1844–1930) or­ga­ni­zuo­ ta eks­pe­di­ci­ja, ku­ri tu­rė­jo iš­siaiš­kin­ ti ban­gi­nių me­džiok­lės per­spek­ty­vas An­tark­ti­dos van­de­ny­se. Nors ne­ži­no­ma Pie­tų že­mės eg­ zis­ta­vi­mas bu­vo pa­tvir­tin­tas prieš po­rą šimt­me­čių, dar nie­kam ne­bu­ vo pa­vy­kę iš­si­lai­pin­ti šia­me at­šiau­ ria­me kon­ti­nen­te. Ke­lią pa­sto­da­vo neį­vei­kia­mi le­do lau­kai. „An­tarc­ tic“ įgu­lai pa­si­se­kė: prieš jų akis at­si­vė­rė lais­vas van­dens plo­tas, at­ si­re­mian­tis į žvirgž­do pa­plū­di­mius. Ne­bu­vo jo­kios abe­jo­nės, jog tai yra An­tark­ti­dos že­my­no pa­kraš­tys. Eks­pe­di­ci­jos va­do­vy­bė neat­sis­ py­rė pa­gun­dai iš­lip­ti į pa­slap­tin­go

že­my­no kran­tą. Val­ti­mi jį pa­sie­kė še­ši vy­rai. Į kran­tą iš­li­po tik lai­vo ka­pi­to­nas Leo­nar­das Kris­ten­se­nas, eks­pe­di­ci­jos va­do­vas H.Bul­lis, po­ lia­ri­nių sri­čių ty­ri­nė­to­jas Cars­te­ nas Borchg­re­vin­kas (1864–1934) ir jau­nas jū­rei­vis nau­ja­ze­lan­die­tis Ale­xan­de­ris von Tun­zel­man­nas (1877–1957). Vaikš­čio­da­mi pa­kran­ te, jie pri­rin­ko uo­lie­nų ir ker­pių pa­ vyz­džių, ku­rie vė­liau su­kė­lė di­de­ lį moks­li­nin­kų su­si­do­mė­ji­mą. Tuo me­tu bu­vo abe­jo­ja­ma au­ga­lų su­ge­ bė­ji­mu iš­gy­ven­ti to­kio­se to­li­mo­se pie­tų pla­tu­mo­se.

Ade­ro ky­šu­ly­je iš­li­ kęs C.Borchg­re­vin­ ko eks­pe­di­ci­jos na­ me­lis 2002 m. bu­vo įtrauk­tas į ypač An­ tark­ti­do­je sau­go­mų vie­tų są­ra­šą.

Bi­čiu­liai su­si­py­ko

Grį­žę į Mel­bur­ną, iš kur pra­si­ dė­jo eks­pe­di­ci­ja, du jos da­ly­viai – H.Bul­lis ir C.Borchg­re­vin­kas su­si­py­ko. Jie nie­kaip ne­ga­lė­jo pa­ si­da­ly­ti gar­be: ku­ris pir­ma­sis įkė­lė ko­ją į An­tark­ti­dos že­my­no kran­tą. Gy­vuo­ja neo­fi­cia­li ver­si­ja, kad pir­ mie­ji An­tark­ti­dos pa­kran­tė­je dar 1821 m. ga­lė­jo iš­si­lai­pin­ti ame­ri­kie­ čių ban­gi­nių me­džiok­lės lai­vo „Ce­ ci­lia“, va­do­vau­ja­mo ka­pi­to­no Joh­

Pa­vaiz­da­vo: C.Borchg­re­vin­ko eks­pe­di­ci­jos iš­si­lai­pi­ni­mas An­tark­ti­do­je 1899 m.

no Daviso, jū­rei­viai. Ga­li bū­ti, kad ir ki­ti ban­gi­nių me­džio­to­jai iki 1895 m. nor­ve­gų eks­pe­di­ci­jos pa­siek­da­ vo An­tark­ti­dos kran­tus, ta­čiau jie slė­pė sa­vo me­džiok­lės marš­ru­tus. Atas­kai­to­se apie „An­tarc­tic“ rei­ są kiek­vie­nas su­si­py­ku­sių­jų per­ne­ lyg su­reikš­min­da­vo sa­vo vaid­me­nį eks­pe­di­ci­jo­je ir ne­pri­pa­žin­da­vo ki­ to nuo­pel­nų. Mat abu pla­na­vo su­ reng­ti sa­vo moks­li­nę eks­pe­di­ci­ją, ku­ri pir­mą kar­tą per­žie­mo­tų An­ tark­ti­dos že­my­ne, ir ko­vo­jo dėl rė­ mė­jų pa­ra­mos. C.Borchg­re­vin­kas, ku­rio mo­ti­na bu­vo ang­lė, iš­vy­ko pa­ra­mos ieš­ko­ti į Lon­do­ną. Čia jis sa­vo pla­nais su­ do­mi­no ži­no­mą lei­dė­ją ir re­dak­to­ rių se­rą George‘ą Newnes‘ą (1851– 1910). Šis su­ti­ko ap­mo­kė­ti vi­sas

Ang­lų ma­ri­nis­to S. Fran­cis Smit­he­ma­no pa­veiks­las

eks­pe­di­ci­jos iš­lai­das. Mai­nais pa­ rei­ka­la­vo, kad ji vyk­tų su Di­džio­ sios Bri­ta­ni­jos vė­lia­va, o rė­mė­jas gau­tų mo­no­po­li­nę tei­sę leis­ti vi­ sas An­tark­ti­dos ty­ri­nė­to­jo nor­ve­ go kny­gas. Žie­mo­jo An­tark­ti­do­je

Sa­vo rė­mė­jo są­skai­ta C.Borchg­re­ vin­kas įsi­gi­jo ban­gi­nių me­džiok­ lės lai­vą, ku­rį pa­va­di­no „Sout­hern Cross“ („Pie­tų Kry­žius“). Juo į An­tark­ti­dą iš­plau­kė 29 žmo­nės, iš ku­rių tik du bu­vo ang­lai ir vie­ nas aust­ra­las, o vi­si ki­ti – nor­ve­gai. 1899 m. va­sa­rio 17 d. eks­pe­di­ci­jos da­ly­viai iš­si­lai­pi­no to­je pat Ade­ro ky­šu­lio vie­to­je, kur prieš ke­tverius me­tus į kran­tą iš­li­po ke­tu­ri vy­rai iš „An­tarc­tic“ lai­vo.

Prieš pra­si­de­dant žie­mai, ku­ ri į An­tark­ti­dą atei­na ko­vą, kran­ te bu­vo pa­sta­ty­ti du ne­di­de­li na­ mu­kai – gy­ve­na­mo­sios pa­tal­pos ir san­dė­lis. Lai­vui iš­plau­kus, žie­mo­ ti li­ko 10 vy­rų ir 70 kin­ki­nio šu­nų. Jie čia iš­bu­vo iki 1900 m. sau­sio ir įro­dė, kad An­tark­ti­dos pa­kran­tės tem­pe­ra­tū­ra lei­džia žmo­nėms iš­ gy­ven­ti po­lia­ri­nės žie­mos ir nak­ ties są­ly­go­mis. Nors C.Borchg­re­vin­ko eks­pe­ di­ci­ja ir ne­pa­sie­kė rim­tų moks­li­ nių re­zul­ta­tų, ta­čiau jos va­do­vas iki šiol lai­ko­mas An­tark­ti­dos ty­ri­ nė­ji­mo pio­nie­riu­mi. Ade­ro ky­šu­ly­ je iš­li­kęs jo na­me­lis 2002 m. bu­vo įtrauk­tas į ypač An­tark­ti­do­je sau­ go­mų vie­tų są­ra­šą (An­tarc­tic Spe­ cial­ly Pro­tec­ted Area).

Che­mi­nių gink­lų kliu­vo ir Lie­tu­vai Už­ka­bin­ta ir da­lis Lie­ 9 tu­vos eko­no­mi­nės zo­ nos van­de­nų. Juo­se ap­tik­tas ne­tgi

iki tol ne­ži­no­mas nu­sken­dęs lai­vas. Pa­gal pro­jek­tą „Chem­Sea“ de­ ta­liau bus ti­ria­mi Lie­tu­vos van­de­ nys. Bus ieš­ko­ma ne tik ar­se­no, bet ir ki­tokių che­mi­nių gink­lų pėd­sa­kų – ip­ri­to, gars­ty­čių du­jų. Moks­li­nių ty­ri­mų lai­vo „Vė­jū­ nas“ įgu­los paim­ti mė­gi­niai bus ana­li­zuo­ja­mi Suo­mi­jos che­mi­nių gink­lų kont­ro­lės la­bo­ra­to­ri­jo­je. Šian­dien tai yra vie­na mo­der­niau­ sių to­kio ti­po la­bo­ra­to­ri­jų Bal­ti­jos jū­ros re­gio­ne. Kas at­sa­kys už tar­šą?

Įvai­rio­se Bal­ti­jos jū­ros vie­to­se ti­ riant che­mi­nių gink­lų lai­do­ji­mo vie­tas, bus pa­tiks­lin­ti jų že­mė­la­ piai. Taip pat nu­ma­ty­ta pa­teik­ ti vie­nin­gas re­ko­men­da­ci­jas, kaip elg­tis žve­jams tink­lais iš­kė­lus che­ mi­nio gink­lo sta­ti­nai­tę. Iki šiol re­ ko­men­duo­ta iš­kel­tą che­mi­nio gink­lo sta­ti­nai­tę mes­ti at­gal į jū­rą ir ati­tin­ka­moms tar­ny­boms pra­ neš­ti tos vie­tos, kur ji ras­ta, koor­ di­na­tes. Iki šiol vie­nin­gos me­to­di­ kos ne­bu­vo. Jau da­bar at­lie­ka­mi ir

che­mi­nių gink­lų po­vei­kio ap­lin­ kai ty­ri­mai. Pas­te­bė­ta, kad che­mi­ nių gink­lų lai­do­ji­mo vie­to­se žu­vys yra la­biau už­krės­tos. Bu­vo fik­suo­ta ne­ma­žai at­ve­jų, kai į žve­jų tink­lus pa­kliu­vo žaiz­dotos žu­vys. Ma­no­ ma, kad tai dėl che­mi­niais gink­lais po­vei­kio. Ir šiuo at­ve­ju fik­suo­ja­ma pro­ble­ ma. Žve­jai ne­ži­no, kaip elg­tis su­ga­ vus už­krės­tas žu­vis. In­ži­nie­rius elekt­ro­ni­kas, fi­lo­so­ fi­jos moks­lų dak­ta­ras, so­cio­lo­gas ir Vė­jo ener­ge­ti­kų aso­cia­ci­jos pre­ zi­den­tas Sta­sys Pau­laus­kas ma­no, kad tu­rė­tų bū­ti ke­lia­mas ju­ri­di­nės at­sa­ko­my­bės klau­si­mas dėl Bal­ti­jos jū­ros už­ter­ši­mo che­mi­niu gink­lu. Klau­si­mas, kam šian­dien pa­ teik­ti są­skai­tą, te­be­lie­ka ak­tua­lus. Po Antrojo pa­sau­li­nio ka­ro che­mi­ nių me­džia­gų lai­do­ji­mas jū­ro­je bu­ vo priim­ti­niau­sias bū­das jo­mis at­ si­kra­ty­ti. Tuo me­tu ne­bu­vo jo­kių kon­ven­ci­jų, ku­rios bū­tų drau­du­ sios tai da­ry­ti. Di­džiau­sia pro­ble­ma yra tai, kad į pa­ly­gin­ti sek­lią Bal­ti­ jos jū­rą pa­lai­do­tas per­ne­lyg di­de­lis kie­kis įvai­rių che­mi­nių me­džia­gų. Šiek tiek kei­čia­si ofi­cia­lių ap­ lin­ko­sau­gos ins­ti­tu­ci­jų po­žiū­ris į

Chemi­ nių gin­ klų lai­ doji­ mo vie­ tos Balti­ jos jūro­ je jau ke­ lia pavo­ jų žmo­ nėms, vis daž­ niau ran­ dama užkrės­ tų žuvų. che­mi­nių gink­lų iš­kė­li­mą iš jū­ros. Anks­čiau Bal­ti­jos jū­ros ša­lis jun­ gian­ti ap­lin­ko­sau­gos ins­ti­tu­ci­ja HEL­COM re­ko­men­da­vo che­mi­nių gink­lų ne­kel­ti, o da­bar ren­gia­mo­je ata­skai­to­je bend­ra re­ko­men­da­ci­ja liks šių gink­lų ne­kel­ti, bet at­si­ra­do

ga­li­my­bė at­ski­rais at­ve­jais įver­tin­ ti ri­zi­ką, jei šie gink­lai liks Bal­ti­jos jū­ros dug­ne. Kol kas nė­ra jo­kių skai­čia­vi­mų, kiek kai­nuo­tų iš­kel­ti ir uti­li­zuo­ti che­mi­nius gink­lus. Net­gi nė­ra ins­ ti­tu­ci­jų, ku­rios tuo už­siim­tų.

Vyk­dant pro­jek­tą „Chem­Sea“ su­bur­ta moks­li­nin­kų ta­ry­ba iš įvai­ rių, ne tik Eu­ro­pos ša­lių, moks­li­ nin­kų. Anot G.Gar­na­gos, tech­no­lo­ gi­jos, kaip tvar­ky­tis su che­mi­niais gink­lais, la­biau­siai yra pa­žen­gu­sios Olan­di­jo­je, JAV, Ka­na­do­je.

19

pirmadienis, vasario 18, 2013

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

Šios savaitės prizas – „Svajonių knygos“ kategorijos leidiniai. Jį įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė.

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Vicki Lewis Thompson knygą „Žaidimas prasideda“.

Vicki Lewis Thompson. „Žaidimas prasideda“. Būdama devyniolikos Kelė Branskom miestelio gyventojus pašiurpino nuoga nusifotografavusi vyrų žurnalui. Tiesą sakant, sukelti sensacijos ji netroško, tik norėjo atkreipti seksualiojo Nojaus Garfildo dėmesį. Bet negi jis, padorumo normų paisantis vyras, leisis į nuotykį su naivia mergiote? Praėjo pora metų, tačiau susižavėjimas Nojumi nedingo. Kelė netyčia susitinka su juo Las Vegase ir apsimeta esanti rafinuota gundytoja, kad Nojus vėl galėtų pasijusti jos angelu sargu. Aistringas žaidimas prasideda!

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę

rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, vasario 26 d.

Avinas. Nusiteikite rimtam pokalbiui su artimu žmogumi. Abu sužinosite įdomių ir svarbių dalykų vienas apie kitą. Vakaras bus palankus susibūrimams, svarbu, kad jūs tuose renginiuose galėtumėte būti pakankamai laisvai. Jautis. Kažkam iš jums artimų žmonių šiandien ypač reikia jūsų meilės ir paramos. Bet jei neturite pasakyti nieko paguodžiančio, verčiau nesakykite nieko. Tokiu atveju verčiau praleiskite laisvalaikį vienas. Dvyniai. Jei nemėgstate daug kalbėti, tačiau turite kai ką pasakyti draugams ar kolegoms – metas tam palankus. Galite išsakyti savo jausmus, apie kuriuos ilgai tylėjote, santykiams aiškintis tai puiki diena. Vėžys. Jei planuojate kokius nors reikšmingus darbus, geriau juos atlikti iki 12 val. arba jau po 17 val. Taip pat gali neapleisti jausmas, kad verdate savo paties sultyse. Tai jau ima ne juokais slėgti, tad pats laikas pagaliau garsiai išsirėkti kur nors miške. Liūtas. Svarbiausia – teisingai kalbėti ir teisingai dirbti. Į jus žiūrės tarsi pro didinamąjį stiklą, todėl būkite atidus. Daugiau bendraukite su kolegomis. Neoficialus bendravimas išeis į naudą. Mergelė. Jei norite keliauti, tvarkyti svarbius reikalus, diena nelabai tinkama. Gali erzinti ir namiškiai, sunku bus rasti sau vietą, susikaupti. Geriausia būtų, jei gamtoje ar sporto klube atsipalaiduotumėte vienas. Svarstyklės. Galite gauti įdomių dalykinių pasiūlymų, bet neskubėkite džiaugtis – jie nebus pelningi. Būkite atsargesni su mažai pažįstamais ar visai nepažįstamais asmenimis, ypač viešose vietose. Skorpionas. Apgaulingos naudos laikas, kai viskas atrodo geriau nei yra. Nerizikuokite pinigais. Ir būkite atidūs, kad neapgalvotais žodžiais nepablogintumėte santykių su partneriais, artimaisiais. Šaulys. Nepasiduokite provokacijoms, nesileiskite užvaldomi įniršio ar euforijos. Venkite karštakošiškų kraštutinių sprendimų. Venkite bet kokių rizikingų situacijų. Ožiaragis.Vertėtų apsidairyti ir stebėti aplinkinius – mėginkite suvokti, ar visi tinkami būti jūsų bendrakeleiviais. Tiesa, santykių aiškintis nederėtų. Saugokite finansines bei romantiškas paslaptis. Vandenis. Atidžiai vertinkite gaunamą informaciją, neskubėkite tikėti viskuo, ką išgirsite. Mažiau planuokite – pagalba ateis iš ten, iš kur nesitikėsite, o reikalai gali pakrypti nenumatyta linkme. Žuvys. Patirsite, jog esate emociškai glaudžiai susijęs su savo šeima. Galbūt jums išties pagalbos ranką, o galbūt sukritikuos, todėl labai susinervinsite. Pamąstykite, ar jūsų karjera atima pernelyg daug asmeninio laiko? Gal vertėtų peržiūrėti savo prioritetus?

Orai

Šiandien snigs beveik visoje šalyje. Stiprėjant vėjui vietomis pustys, kils trumpos pūgos. Temperatūra svyruos nuo 3 laipsnių šalčio iki 2 laipsnių šilumos. Antradienį snigs, naktį daug kur, dieną vietomis smarkiai. Naktį vietomis, dieną daug kur pūga, pustymas. Pūs gūsingas vėjas. Temperatūra naktį 1–6, dieną 0–5 laipsniai šalčio.

Šiandien, vasario 18 d.

0

+2

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (priešpilnis)

-2

Telšiai

Šiauliai

Klaipėda

-2

Panevėžys

-2

Utena

-1

7.53 17.47 9.54

49-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 316 dienų. Saulė Vandenio ženkle.

Tauragė

-2

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +10 Berlynas +2 Brazilija +30 Briuselis +6 Dublinas +8 Kairas +19 Keiptaunas +19 Kopenhaga +2

kokteilis Ras­ta mo­ne­ta at­neš lai­mę? Šeš­ta­die­nį kam­ba­rius tvar­kiu­si Ag­nė po lo­va ra­do ar pa­čios, ar ki­tų šei­mos na­rių pa­mes­tą mo­ne­tą. Ne li­tą, bet ir ne 20 cen­tų. „Šiek tiek keis­ta na­m ie ras­t i pa­mes­ tų pi­ni­gų. Gal tai per­ne­lyg ge­ro gy­ve­ ni­mo po­ž y­m is, gal žiop­lu­mo pa­vyz­ dys? O gal ras­ta mo­ne­ta kaž­ką reiš­kia, pa­v yz­d žiui, grei­tai tap­siu tur­t in­ges­ nė, lai­mė­ju­si ku­rio­je nors lo­te­ri­jo­je, ar šiaip pi­n i­gai, kaip tie me­teo­r i­tai prie Če­lia­bins­ko, nu­kris iš dan­gaus?“ – juo­ kau­da­ma klau­si­nė­jo mo­te­ris.

Londonas +9 Madridas +10 Maskva -4 Minskas -6 Niujorkas +14 Oslas +4 Paryžius +10 Pekinas +4

Praha +2 Ryga 0 Roma +10 Sidnėjus +26 Talinas 0 Tel Avivas +17 Tokijas +9 Varšuva -1

Vėjas

Marijampolė

Vilnius

-2

Alytus

3–7 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

-2

-1

Vardai Bernadeta, Gendrė, Gendrimas, Karigaila, Lengvenis, Simeonas.

vasario 18-ąją

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

0

+2

0

0

3

-2

+1

-1

-2

2

-2

0

0

-2

2

rytoj

trečiadienį

1336 m. did­vy­riš­kai gin­ da­mie­si nuo kry­žiuo­čių ir ne­no­rė­da­mi gy­vi pa­si­ duo­ti su­si­de­gi­no Pi­lė­nų gy­ven­to­jai. 1546 m. mi­rė re­for­ma­to­ rių ly­de­ris Mar­ti­nas Lut­ he­ris. 1780 m. mi­rė lie­t u­v ių gro­ži­nės li­te­ra­tū­ros pra­ di­n in­kas, epi­nės poe­ mos „Me­t ai“ au­to­r ius Kris­t i­jo­n as Do­ne­l ai­t is. Gi­mė 1714 m.

1933 m. gi­mė Yo­ko Ono, mu­zi­kos žvaigž­dės Joh­ no Len­no­no žmo­na.

1954 m. gi­mė ame­ri­kie­ čių ak­to­rius Joh­nas Tra­ vol­ta. 1960 m. Ar­gen­ti­na, Bra­ zi­l i­ja, Či­lė, Mek­si­ka, Pa­ rag­va­jus, Pe­r u ir Urug­ va­jus su­ta­rė įkur­ti Lo­ty­ nų Ame­ri­kos lais­vo­sios pre­ky­bos aso­cia­ci­ją. 1967 m. mi­rė JAV ato­mi­ nės bom­bos kū­rė­jas Ro­ ber­tas Op­pen­hei­me­ris. 1988 m. Bo­ri­sas Jel­ci­nas pa­ša­lin­tas iš val­dan­čio­ sios so­vie­tų kom­par­ti­jos po­li­ti­nio biu­ro.

teleloto

Nr. 880

2013 02 17

Vil­tis: gal kuk­lus ra­di­nys po lo­

va nu­ves klai­pė­die­tę prie pa­slėp­ to lo­bio. §§§ §§§ §§§ Visa lentelė – 90 259 (13 x 6 943) Lt §§ §§§ Įstrižainės – 18 Lt §§§ Eilutė – 5 Lt §§ §§ Keturi kampai – 2 Lt

„Kok­tei­lio“ po­zi­ci­ja Ga­lė­t ų koks me­teo­r i­tas ir į Klai­pė­dą ar­ba jos apy­lin­kes už­suk­ti. Apie Klai­ pė­dą, kaip ir Če­lia­bins­ką, su­ži­no­tų net ato­kių Viet­na­mo ar Lao­so kai­mų ry­žių au­gin­to­jai.

Ne­se­ni įvy­kiai Pri­si­me­na­te? Vi­sai ne­se­niai – 2009-ųjų spa­lio mė­ne­sį – Lat­vi­jo­je, ne­to­li Maz­sa­ la­cos nu­kri­to me­teo­ri­tas ir iš­mu­šė kra­ te­rį. Ant ko­jų bu­vo su­kel­ta gais­ri­nė, po­ li­ci­ja ir ar­mi­ja. At­vy­kę spe­cia­lis­tai ap­ti­ ko 9–10 m skers­mens ir 2–3 m gy­lio kra­ te­rį su ter­mi­to lie­ka­no­mis. Taip pat bu­vo nu­fil­muo­ti vaiz­dai, ku­ rie ne­t ru­kus bu­vo pa­ro­dy­ti ži­nių lai­ do­se, nau­jie­nų po­rta­luo­se.

Iš­sib­laš­kiu­siems vai­ruo­to­jams Jei nak­t į sni­go, o au­to­mo­bi­l is bu­vo lau­ke, pa­tar­ti­na iš na­mų išei­ti 10 min. anks­čiau. Ke­lio­nę pla­nuo­ki­te pa­grin­ di­niais ke­liais, ku­rie va­lo­mi daž­niau, to­dėl va­žiuo­ti yra sau­giau. Jei va­ly­t u­vai yra su­si­dė­vė­ję ir ne­pa­ kan­ka­mai ge­rai nu­va­lo prie­ki­nį ir ga­li­nį stik­lą, rei­kė­tų kuo grei­čiau juos pa­keis­ ti. Taip pat rei­kia nau­do­ti tin­ka­mą lan­gų plo­vi­mo skys­tį. Ge­riau­sia au­to­mo­bi­ly­je tu­rė­ti šiek tiek pa­pil­do­mo skys­čio, ypač jei yra pla­nuo­ja­ma il­ges­nė ke­lio­nė. Kai va­lo­te snie­gą nuo sa­vo au­to­mo­bi­lio, ne­pa­mirš­ki­te ir ži­bin­tų gaub­tų. Jei jų ne­ nu­va­ly­si­te, ki­ti vai­ruo­to­jai ga­li jū­sų iš vi­ so ne­pas­te­bė­ti ar­ba pa­ste­bė­ti per vė­lai.

Links­mie­ji tirš­čiai Kuo ski­ria­si rea­ly­bė nuo pa­sa­kos? Pa­sa­ka, – kai jau­ni­kai­tis ve­da var­lę, o ji po ves­tu­vių tam­pa ka­ra­lai­te. Rea­ly­bė, – kai ve­da ka­ra­lai­tę, o paaiš­ kė­ja, jog ji be­san­ti šal­ta var­lė. Čes­ka (397 719; jei la­bai gra­žiai pa­pra­šy­tu­me Die­vu­lio, gal tik­rai at­siųs­tų bent vie­ną me­teo­ri­tą ir mums)

Ryžtas: į ledines Baltijos bangas nėrė 200 sveikuolių iš visos Lietuvos.

Pa­lan­go­je – re­kor­dų sa­vait­ga­lis As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Per Vals­ty­bės at­kū­ri­mo šven­tę Pa­ lan­ga tu­rė­jo, kuo di­džiuo­tis – va­sa­ rio 16-ąją ku­ror­tas su­lau­kė dau­giau sve­čių nei bet ku­rią va­sa­ros die­ną. Ma­ža to, vi­si jie no­riai vai­ši­no­si ke­ lis kar­tus bran­ges­nė­mis nei įpras­ tai pa­jū­rio vai­šė­mis.

Šeš­ta­die­nį pa­tek­ti į Pa­lan­gą ne­bu­ vo pa­pras­ta. Te­ko ke­lias­de­šimt mi­ nu­čių lauk­ti au­to­mo­bi­lių spūs­ty­se, vi­sos ku­ror­to gat­ve­lės, ve­dan­čios pa­jū­rio link, bu­vo tirš­tai už­sta­ty­ tos ma­ši­no­mis. Pa­čio­je J.Ba­sa­na­ vi­čiaus gat­vė­je – ne­re­gė­ta at­vy­kė­ lių mai­ša­ly­nė. Ku­ror­tas pri­mi­nė ne žie­mos, bet va­sa­ros sa­vait­ga­lį. Pag­rin­di­nis at­vy­kė­lių srau­tas – ke­li šim­tai tūks­tan­čių žmo­nių vaikš­ti­nė­jo J.Ba­sa­na­vi­čiaus gat­ ve, kur už 6 li­tus bu­vo ga­li­ma nu­ si­pirk­ti du­be­nė­lį žu­vie­nės ar avie­ nos sriu­bos, 2 li­tus kai­na­vo vie­na kep­ta stin­ta, 750 g stik­lai­nis ma­ri­ nuo­tų stin­tų – 25 li­tai, o ki­log­ra­ mas švie­žių stin­tų – 15 li­tų. Ži­no­vų skai­čia­vi­mais, ant­kai­ nis sie­kė dau­giau nei 100 pro­c. Ta­čiau tai sve­čių ne­trik­dė. O jų al­kis džiu­gi­no pre­kei­vius, juk ne

§§ §§ 60 40 45 04 61 57 48 02 50 06 35 49 34 33 07 74 52 75 30 12 09 73 63 55 58 15 51 37 41 43 01 29 54 69 47 §§§ 38 10 21 59 14 §§ §§§ 23 26 53 08 72 §§§ §§§ §§§ 64 22 39 68 25 62 42 27 Papildomi prizai: "Nissan Note" (TV) – Artūras Jonikaitis "Nissan Note" – 0153014 "Nissan Note" – 0574713 "Nissan Note" – 0241535 "Nissan Note" – 0523752 10 000 Lt (tel. 1634, vasario 11 d.) – Marytė Bačinskienė iš Kaišiadorių raj. 10 000 Lt (tel. 1634, vasario 11 d.) – Liudmila Pečiurienė iš Rokiškio 10 000 Lt (tel. 1634, vasario 11 d.) – Henrikas Stankevičius iš Širvintų Kvietimai į TV: 017*585, 048*810, 034*367 Prognozė: Aukso puode bus – 1 000 000 Lt

EUROJACKPOTAS 2013 02 15 Smalsuoliai: „Pa­lan­gos stin­tos“ žiop­li­nė­to­jams sma­giau­sia at­rak­ci­ja –

svei­kuo­lių mau­dy­nės le­di­nė­je Bal­ti­jo­je.

kas­die­ną net va­sa­rą pa­vyks­ta tiek už­dirb­ti iš pra­mo­gų iš­troš­ku­sių žmo­nių. Be mar­ši­ra­vi­mo nuo vie­no pre­ kys­ta­lio prie ki­to, vie­nin­te­lė įdo­ mes­nė pra­mo­ga bu­vo maž­daug 200 svei­kuo­lių mau­dy­nės le­di­nė­ je jū­ro­je. Ke­lias­de­šimt tūks­tan­čių at­vy­ kė­lių nuo jū­ros til­to ir pa­plū­di­mio spok­so­jo į be­si­mau­dan­čiuo­sius.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Šie­met jū­ro­je Lie­tu­vos „ruo­niai“ or­ga­ni­zuo­tai mau­dė­si jau 26-ąją žie­mą. Dau­gu­ma jų taip esą pa­mi­ ni Vals­ty­bės at­kū­ri­mo die­ną. Pir­mo­sios „ruo­nių“ mau­dy­nės Pa­lan­go­je įvy­ko 1987 m., tuo­met į jū­rą nė­rė 10 svei­kuo­lių, į juos nuo til­to žiū­rė­jo apie 100 at­vy­kė­lių. Idė­ ji­nis svei­kuo­lių ly­de­ris pa­lan­giš­kis Dai­nius Ke­pe­nis džiau­gia­si kas­met gau­sė­jan­čio­mis „ruo­nių“ gre­to­mis.

EUROJACKPOTAS – 46 004 412 Lt 4 9 26 32 40 Papildomi skaičiai 3 5 5 + 2 skaičiai 46 004 412 Lt (0 priz.) 5 + 1 skaičius 1 303 753 Lt (0 priz.) 5 skaičiai 169 487 Lt (0 priz.) 4 + 2 skaičiai 11 588 Lt (0 priz.) 4 + 1 skaičius 783 Lt (4 priz.) 4 skaičiai 403 Lt (5 priz.) 3 + 2 skaičiai 171 Lt (8 priz.) 3 + 1 skaičius 74 Lt (157 priz.) 2 + 2 skaičiai 48 Lt (207 priz.) 3 skaičiai 48 Lt (192 priz.) 1 + 2 skaičiai 27 Lt (1139 priz.) 2 + 1 skaičius 27 Lt (2155 priz.) Prognozė: „Eurojackpotas“ – 51 mln. Lt

Nr. 3

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.