PIRMAS miesto dienraĹĄtis
antrADIENIS, VASARIO 19, 2013
www.kl.lt
40 (19 643)
.;A?.162 ;6@ C.@. ?6< &
`cRVXNaN-XY ?RQNXa\_Ă&#x203A; Ya 7\YN[aN 7b XRc VĂ&#x2DC;VR[Ă&#x203A;
R.VainienÄ&#x2014; abejoja, ar teisingai buvo pasielgta su ĹŞkio banku.
Lietuva 8p.
Pakistano ĹĄiitĹł saugumas â&#x20AC;&#x201C; jĹł paÄ?iĹł reikalas?
Klastingas gripas sÄ&#x2014;ja nerimÄ&#x2026; tarp nÄ&#x2014;ĹĄÄ?iĹłjĹł.
ď Ž Tradi
sveikata
RUBRIK 11 A
cijos: /NY aV W\` WĂ _\ W
LedinÄ&#x2014;je
R VR ZRa WNb # XN_ aĂ&#x2013; ZNb Q
Ă&#x203A; `V Â _b\ [VNVÂ&#x2022; V
Ă&#x;cNV _VNb `VĂş 9VR ab c\` ZVR` a
jĹŤroje gy dÄ&#x2014; kĹŤnu Ăş
Sveikuo liai, rakcija. 26 besimaudantys ledi Ĺžie vos â&#x20AC;&#x17E;ruoniĹłâ&#x20AC;&#x153; mÄ&#x2026; organizuotai nÄ&#x2014;je jĹŤroje, lietu viams vis puolÄ&#x2122; ÄŻ le dar atgos paplĹŤ sulaukÄ&#x2014; tĹŤkstan dines ban Ä?iĹł di gas taujanÄ?ius mÄŻ ir jĹŤros tiltÄ&#x2026;, dÄ&#x2014; smalsuoliĹł, uĹžplĹŤ 200 Lietumesio. Vie maudyniĹł dusiĹł Pa kiti ginÄ?i lanni, iĹĄvydÄ&#x2122; dalyvius josi, kiek ĹĄaltyje , sukio jĹł dar tÄ&#x2026; paÄ?iÄ&#x2026; die jo pirĹĄtÄ&#x2026; ties smil krykĹĄnÄ&#x2026; atsidurs kiniu, li go Asta Dy ninÄ&#x2014;je. ko vienÄ&#x2014; a.dykovi ene@kl.l
s ir siela
Cf aNb a\ 9VNb QN[` XV\ [b\ a_
s
t
Sveikuoliai pripaŞįs ĹĄiol apie juos vyrau ta, kad iki â&#x20AC;&#x201C; ja ga nuomo PrieĹĄ 25 Palangos ja prieĹĄta nÄ&#x2014;, ypaÄ? me svei tose struk rin- prieĹĄininkai tus buvo visko. se, kurios rÄ&#x2014;jui Dainiui katos mokyklos tĹŤ at Bet pa niĹł nuosta Kepeniui tokios ÄŻkĹŤ- vensenÄ&#x2026;. sakingos uĹž sveikÄ&#x2026; ro- medikai. Juo maĹžu rimsta, ypaÄ? Ĺžmogy- las labiau kad ne visi mÄ&#x2026;stos ne naujiena. yra liga. jĹł reikaTaÄ?iau to kÄ&#x2026; turi bend Su sveikata jie Dainius â&#x20AC;&#x17E;Palangos vienodai. maĹžai raâ&#x20AC;&#x153;. Kepenis: sveikatos 10 metĹł mokyklai ne jau Prie Ĺ altame Ĺ˝monÄ&#x2014;s, reikia jokios rek ĹĄininkai van lamos. ieĹĄ ď Ž ÄŽdirbis: Pirmosios denyje â&#x20AC;&#x201C; ir vaikai ti ligĹł, pa kantys, kaip atsi rimsta, ypaÄ? pamaĹžu VQĂ&#x203A; WV [V` `cRV â&#x20AC;&#x17E;ruoniĹłâ&#x20AC;&#x153; kra tys langoje ÄŻvy maudynÄ&#x2014;s ZRa TNb Xb\ YVĂş Yf no D.Kepe jÄ&#x2026; susirandaâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; tymedikai. QR _V` ]N `Ă&#x203A; WN[ Ă&#x2DC;V\ nis. tiki- Juo la YN[ TV XV` 1 8R ZV`  _b\ ÄŻ jĹŤrÄ&#x2026; nÄ&#x2014;rÄ&#x2014; ko 1987 metais, tuo Pabiau Teigiama, [VĂşÂ&#x2022; T_R 10 sveikuo met ]R [V` Q VNb a\ ZV` tilto ĹžiĹŤ kalas yra kad jĹł reigÄ&#x2014; ĹĄiÄ&#x2026; mo kad ĹžmoniĹł, kurie TVN `V XN` rÄ&#x2014;jo apie liĹł, ÄŻ juos nuo kyklÄ&#x2026;, yra bailiga. Su svei100 Ĺ ie tĹŤkst. daugiau met at vy â&#x20AC;&#x17E;ruoniĹłâ&#x20AC;&#x153; kÄ&#x2014;liĹł. nei 30 kata jie bu tai, ĹžiĹŤro maĹžai kÄ&#x2026; Pasak D.Ke vĹł â&#x20AC;&#x201C; kelias vo keli ĹĄimturi bendra. penio, tanÄ?iĹł. deĹĄimt tĹŤksniems di desnÄŻ po mokykloje vieveikÄŻ daro MaudynÄ&#x2014;s nimasis, grĹŤ ki pasak D.Ke lediniame vande mainos, dartiems â&#x20AC;&#x201C; mitybos dinyje, penio, yra perkitiems â&#x20AC;&#x201C; piausias dalykai. pats trumdvasingu ir mo tas jĹł pro maĹžiausias kompo â&#x20AC;&#x17E;AnksÄ?iau â&#x20AC;&#x17E;Ĺ˝monÄ&#x2014;s, gramoje, kurie tuo kalbant apienenno ir sie Ĺžinovai aiĹĄ oďŹ cialios medi tai daro keliu ei los ci jau daug kĹŤki metĹł, yra na ir tĹł valgyti no, kad ĹžaliĹł pro nos privalomus puoselÄ&#x2014;jimui kas ir laimin dien gi, duknegalima, sveiki darbus. diniame â&#x20AC;&#x17E;Nors Ä?iau svei viskuo patenkin mau dytis tai tikrai van ko ti. efek stipriai ne gyvenimo poreikis Ta- Ä?iau dabar denyje negalima, le- veikia Ĺžmo gaus pasi tyvu ir gerai plintaâ&#x20AC;&#x153;, ta- mi. tikÄ&#x2014;jimÄ&#x2026; D.Kepenis. â&#x20AC;&#x201C; apgailes taip nes yra tĹŤkstie ÄŻspÄ&#x2014;jimai pri savitilo, o Mes labai daĹžnai tavo rie tanÄ?iai Ĺžmo vis Ä&#x2014;jimas ÄŻ le taip gyve dinÄŻ vande ko bijome, na ir jiems niĹł, ku- na ir rai, â&#x20AC;&#x201C; tiki nÄŻ padrÄ&#x2026; Ĺžmogus viskas no sveikuo siliĹł moky ge- tvirtino svei tampa stipresnisâ&#x20AC;&#x153;, tojas. Pa kuolis iĹĄ â&#x20AC;&#x201C; langos. Sveikuo
liĹł daugÄ&#x2014;
Ĺ iandien priedas
Pasaulis 10p.
13
KeÂliÄ&#x2026; praskyÂnÄ&#x2014; piÂniÂgai
Kaina 1,30 Lt
ď Ž Sveikuo
liai: bX Z R_ TV XĂ&#x203A; C =\ Na cN VN c \ `b cf _ XVR [Ă&#x203A; Ă&#x;  _b\ b V_ cNV XNV` [VĂşÂ&#x2022; ZNb Qf [R` =N YN[ T\ WR
â&#x20AC;&#x17E;Tik idioÂtas gaÂli tvirÂtinÂti, kad lÄŻsÂti ÄŻ leÂdiÂnÄ&#x2122; jĹŤÂrÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x201C; maÂloÂnuÂmas.â&#x20AC;&#x153; SveiÂkuoÂlÄ&#x2014; VirÂgiÂniÂja SiÂmanaÂviÂÄ?ieÂnÄ&#x2014; neÂsleÂpia, kad â&#x20AC;&#x17E;ruoÂniĹłâ&#x20AC;&#x153; mauÂdyÂnÄ&#x2014;s â&#x20AC;&#x201C; ne maÂloÂnuÂmas, o greiÂÄ?iau perÂgaÂlÄ&#x2014; prieĹĄ saÂve.
13p.
BaÂseiÂnui â&#x20AC;&#x201C; beÂtoÂno grÄ&#x2014;sÂmÄ&#x2014; VirÂgiÂniÂja SpuÂryÂtÄ&#x2014; v.spuryte@kl.lt
Tik nuoÂstoÂliĹł KlaiÂpÄ&#x2014;Âdos valsÂtyÂbi nei koÂleÂgiÂjai priÂdaÂranÂtis vaÂdiÂna maÂsis â&#x20AC;&#x17E;DiÂnaÂmoâ&#x20AC;&#x153; baÂseiÂnas neÂtru kus gaÂli bĹŤÂti uĹžÂdaÂryÂtas, jei ÄŻ paÂgal bÄ&#x2026; neÂsusÂkubs miesÂto valÂdĹžia ir olimÂpiÂnÄ&#x2014; Ä?emÂpioÂnÄ&#x2014; plauÂkiÂkÄ&#x2014; RĹŤÂ ta MeiÂluÂtyÂtÄ&#x2014;. KoÂleÂgiÂjai neÂreiÂkaÂlinÂgas Â&#x201E;Â&#x201E;TenÂdenÂciÂja: KlaiÂpÄ&#x2014;Âdos vienÂmanÂdaÂtÄ&#x2014;Âse apyÂgarÂdoÂse ÄŻ SeiÂmÄ&#x2026; buÂvo iĹĄÂrinkÂti tie poÂliÂtiÂkai, kuÂrie rinÂkiÂmams iĹĄÂleiÂdo dauÂgiauÂsia piÂniÂgĹł: R.PaÂliuÂkas, E.MaÂ
siuÂlis, P.Ĺ˝eiÂmys ir N.PuÂteiÂkis.
VyÂtauÂto PetÂriÂko foÂtoÂmonÂtaÂĹžas
NuÂlis piÂniÂgĹł â&#x20AC;&#x201C; nuÂlis reÂzulÂtaÂto. Taip drÄ&#x2026;Âsiai gaÂliÂma teigÂti apie uĹž SeiÂmo duÂrĹł liÂkuÂsius rinÂkiÂmĹł daÂlyÂvius. AuÂdiÂtoÂriai, paÂteiÂkÄ&#x2122; ataÂskaiÂtas Vy riauÂsiaÂjai rinÂkiÂmĹł koÂmiÂsiÂjai, konsÂtaÂtaÂvo, jog dauÂguÂmoÂje uosÂtaÂmies Ä?io vienÂmanÂdaÂÄ?iĹł apyÂgarÂdĹł laiÂmÄ&#x2014;Âjo tie poÂliÂtiÂkai, kuÂrie rinÂkiÂmĹł koÂvoms skyÂrÄ&#x2014; dauÂgiauÂsia piÂniÂgĹł. Kai kuÂrie kanÂdiÂdaÂtai net perÂsi stenÂgÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x201C; iĹĄÂleiÂdo dauÂgiau, nei nuÂmaÂtyÂta diÂdĹžiauÂsia leisÂtiÂna suÂma.
Pristato:
VirÂgiÂniÂja SpuÂryÂtÄ&#x2014; v.spuryte@kl.lt
IĹĄÂlaiÂdos â&#x20AC;&#x201C; beÂveik 100 tĹŤkst.
PoÂliÂtiÂkai, perÂnai daÂlyÂvaÂvÄ&#x2122; SeiÂmo rinÂkiÂmuoÂse, jau ĹĄiek tiek anks Ä?iau VyÂriauÂsiaÂjai rinÂkiÂmĹł koÂmi siÂjai paÂteiÂkÄ&#x2014; ataÂskaiÂtas, kiek iĹĄÂ leiÂdo piÂniÂgĹł poÂliÂtiÂnei kamÂpaÂniÂjai.
4
KlaiÂpÄ&#x2014;Âdos valsÂtyÂbiÂnÄ&#x2014;s koÂleÂgiÂjos, kuÂriai ir priÂklauÂso buÂvÄ&#x2122;s â&#x20AC;&#x17E;DiÂnaÂmoâ&#x20AC;&#x153; baÂseiÂnas, diÂrekÂtoÂrius VaÂleÂriÂjoÂnas KuzÂneÂcoÂvas tvirÂtiÂno, kad aukĹĄÂtoÂjo moksÂlo ÄŻstaiÂgai toks obÂjekÂtas nÄ&#x2014;Âra reiÂkaÂlinÂgas. â&#x20AC;&#x17E;Mums jo neÂreiÂkia nei moÂkyÂmoÂsi proÂceÂsui, nei dar kam nors. BaÂseiÂnÄ&#x2026; kol kas iĹĄÂlaiÂkoÂme tik dÄ&#x2014;l klaiÂpÄ&#x2014;ÂdieÂÄ?iĹł, bet taip ilÂgiau tÄ&#x2122;s tis neÂbeÂgaÂli, nes nuoÂstoÂliai tik au gaâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; teiÂgÄ&#x2014; V.KuzÂneÂcoÂvas. 2011 meÂtais dÄ&#x2014;l baÂseiÂno iĹĄÂlaiÂkyÂmo koÂleÂgiÂja paÂtyÂrÄ&#x2014; 115 tĹŤkst. liÂtĹł nuoÂsto liĹł, o perÂnai â&#x20AC;&#x201C; jau dauÂgiau nei 300 tĹŤkst. liÂtĹł.
2
METŲ KLAIPÄ&#x2013;DIETÄ&#x2013;S RINKIMUS JAU PRASIDÄ&#x2013;JO FINALINIS BALSAVIMO ETAPAS! SuĹžinokite daugiau 5 p.
2
antrADIENIS, VASARIO 19, 2013
miestas
Paštas parduoda turtą Asta Dykovienė a.dykoviene@kl.lt
Lietuvos paštas šalyje išparduoda 92 nekilnojamojo turto objektus, iš jų Klaipėdos regione – 9, pačioje Klaipėdoje – 2 patalpas.
Pasak pašto atstovės Aurelijos Jo nušaitės, visoje šalyje Lietuvos pa štas turi nekilnojamojo turto, kuris yra nenaudojamas. Teigiama, kad išlaikyti nenau dojamas patalpas bendrovei kai nuoja, todėl buvo priimtas spren dimas nuomoti arba parduoti tas, kurios nenaudojamos ar nereika lingos. Klaipėdoje, Bangų g. esančiame bendrabutyje, Lietuvos paštui pri klauso tik dalis patalpų. 1980 metais pas tatytam e ad min istrac in ės ir gyven am o sios pas kirt ies penk iaaukšč ia me bendrab uč io tip o pas tate
pard uod am as 753 kv. m ploto 1 aukštas. Ten yra 35 administracinės patal pos ir 30 gyvenamųjų bei 19 bend ro naudojimo patalpų. Šias patalpas nuomojasi 8 nuo mininkai – 2 juridiniai ir 6 fiziniai asmenys. „Šiuo metu nuomininkai su Lie tuvos paštu turi dar galiojančias nuomos sutartis, todėl mes jų tik rai neketiname iškelti. Jei atsirastų patalpų pirkėjas, jo žinion pereitų ir patalpų nuomininkai. Naujasis patalpų savininkas turėtų spręsti, ką daryti su nuomininkais“, – tei gė A.Jonušaitė. Taip pat paštas parduoda patal pas ir Kretingos g. 1977 metais pa statytame daugiabutyje. Žemutiniame aukšte parduoda mos 253 kv. m ploto patalpos – 6 kabinetai, 2 salės, 3 sandėliai, fojė, 4 koridoriai, prausykla, 2 tualetai, 2 telefono kabinos.
Minia: pernai vasario 16-ąją Klaipėdos arena, kurioje vyko nemokamas koncertas, buvo pilnutėlė.
Dėl arenos – be fantazijos Uostamiesčio savivaldybė vėl šiek tiek pritrūko fantazijos gal vodama, kokius nemokamus renginius ji galėtų surengti Klai pėdos arenoje. Virginija Spurytė v.spuryte@kl.lt
Nenaudoja: Lietuvos paštui Kretingos ir Bangų gatvėse Klaipėdoje
esančiuose pastatuose nebereikia patalpų, kurių bendras plotas sie kia daugiau nei 1 tūkst. kv. m. Vytauto Liaudanskio nuotr.
Vytauto Petriko nuotr.
Koncesijos sutartyje tarp Klaipė dos savivaldybės ir arenos valdyto jų numatyta, jog šie per metus tu ri leisti keturias dienas savivaldybei sporto ir pramogų kompleksu nau dotis nemokamai. Kitaip tariant, joje organizuoti renginius ir ne mokėti nuomos, kuri už dieną sie kia keliasdešimt tūkstančių litų. Tačiau uostamiesčio savivaldy bė arenos valdytojus informavo, kad šiemet ji ketinanti organizuos tris renginius. Numatyta, jog Klaipėdos are noje bus minima Kovo 11-oji, ko vo 22 dieną bus organizuojama Vydūno tarptautinė konferenci ja apie sveiką gyvenseną, o bir želio 29 dieną vyks Pasaulio lie tuvių sporto žaidynių uždarymo šventė. Visi šie renginiai bus ne mokami.
„Viena diena kol kas yra liku si neužimta, nes dar neapsispręsta dėl konkretaus renginio. Savival dybės skyriai dar teikia pasiūly mus ir jie yra analizuojami“, – tei gė Klaipėdos savivaldybės Turto skyriaus vedėjo pavaduotojas Ed vardas Simokaitis. Tačiau jei valdininkai nesuskubs Klaipėdos arenos valdytojams pra nešti, kurią dieną jie norės rezer vuoti dar vienam renginiui, di džiausios uostamiesčio erdvės po stogu gali ir visai nebegauti. „Koncesijos sutartyje numaty ta tvarka, prieš kiek laiko savival dybė turi pranešti, kokiomis die nomis pageidauja naudotis arena. Savivaldybė ir pernai tokią tvar ką pažeidė, ir šiemet pažeidžia. Mes žiūrime geranoriškai, tačiau reikia suprasti, jog pirmumo teisė yra mūsų, nes arenoje mes vykdo me veiklą. O jei netikėtas renginys nukrenta vidury metų, tuomet lie
ka tik ieškoti kompromisų“, – tei gė uostamiesčio areną valdančios bendrovės „Klaipėdos arena“ di rektorė Jolita Krickė. Praėjusiais metais savivaldybės valdininkai buvo sugalvoję vos du renginius, kuriems reikėjo Klaipė dos arenos. Joje buvo organizuotas Vasario 16-ajai skirtas koncertas, o gruodžio pradžioje vyko kalėdinės vaikų glo bos namų iš visos Lietuvos žaidynės. Jas organizavo viena viešoji įstaiga, o savivaldybė, pasinaudojusi savo tu rimomis privilegijomis, leido šventę organizuoti arenoje. „Nors ir ne mano reikalas, norė čiau šiek tiek apginti savivaldybę. Reikia suprasti, kad ji nemokamai gauna tik arenos erdvę, o renginio turiniu turi pasirūpinti pati. Turi nys kainuoja, o galbūt miesto biu džete tokiems dideliems rengi niams nebuvo numatyta pinigų“, – svarstė J.Krickė.
Baseinui – betono grėsmė
„Išgirdau, kad baseiną, 1 jei niekas nesikeis, rei kia užbetonuoti, ir viskas“, – po su
sitikimo su Klaipėdos valstybinės kolegijos direktoriumi tvirtino uos tamiesčio mero pavaduotojas Vy tautas Čepas. Šis susitikimas įvyko V.Kuzne covo iniciatyva. Direktorius prašė miesto valdžios paramos – iš biu džeto lėšų nuomoti baseiną spor tininkams. Sumažino kainą
„Sporto ir kūno kultūros skyriui pa vedėme išsiaiškinti, ar yra toks po reikis, ar visi norintys sportuoti telpa rekonstruotame „Gintaro“ baseine. Savivaldybė juk negali taip paprastai imti ir kažkam skirti pinigų. Tačiau tikrai reikia ieškoti būdų, kaip tą ba seiną išsaugoti“, – dėstė V.Čepas. Jis pabrėžė, jog Klaipėdos valsty binės kolegijos administracija turė tų kuo greičiau peržiūrėti ir bilietų į baseiną kainas. Galimybė valandą jame pasipliuškenti kainavo net 24 litus. „Kainą dabar sumažinome iki
Laukia auksinės mergaitės
Vytautas Čepas:
Išgirdau, kad basei ną, jei niekas nesi keis, reikia užbeto nuoti, ir viskas.
18 litų ir, manau, jos nebedidinsime. Gal taip pavyks privilioti daugiau klientų“, – vylėsi V.Kuznecovas. Kolegijos baseinui jau dabar reika lingos investicijos – apie 30 tūkst. li tų reikia vandens siurbliui pakeisti.
Anot V.Čepo, padėti atkreipti ati tinkamų institucijų dėmesį į ko legijos baseino problemas, jo re konstrukcijos būtinybę prašoma ir garsiausios Lietuvos plaukikės, pernai vasarą olimpinį auksą iško vojusios R.Meilutytės. „Ji pavasario viduryje turėtų apsi lankyti Klaipėdoje ir paplaukioti ta me baseine“, – informavo V.Čepas. Tačiau V.Kuznecovas teigė, jog pavasarį uostamiesčio baseine iš vysti R.Meilutytės veikiausiai ne pavyks. Jo žodžiais tariant, Lietuvos plaukimo federacijos prezidentas Tomas Kučinskas informavo, jog plaukikės grafikas labai įtemptas ir ji uostamiestyje galėtų apsilan kyti tik rudenį. „Bet tai jau gali būti per vėlu, nes neatmetu galimybės, kad ru denį baseinas jau neveiks. Viskas priklausys nuo to, ar pavyks ras ti sprendimų su uostamiesčio val džia dėl jo veiklos finansavimo“, – tvirtino V.Kuznecovas.
Investicijos: skaičiuojama, jog rekonstruoti baseiną, kad jis būtų pritai
kytas ne tik sportininkams, bet ir rekreacijai, kainuotų apie 8 mln. litų.
Vytauto Petriko nuotr.
3
antrADIENIS, VASARIO 19, 2013
miestas Vyks seminaras apie renovaciją
Minės Tarmių dieną
Kviečia į konkursą
Klaipėdos savivaldybės posė džių salėje vasario 26 dieną 10 val. vyks seminaras daugiabučių namų atnaujinimo klausimais. Jame kviečiami dalyvauti admi nistratoriai, bendrijų pirminin kai, daugiabučių namų atstovai. Registruotis galima iki šeštadie nio elektroniniu paštu info@con sultores.lt arba 8 699 92 818.
Ketvirtadienį bus minima Tarmių diena. Šia proga miesto etnolo gai ir kalbininkai kviečia į rengi nį „Motinos kalba dangų pramu ša“, vyksiantį 17 val. Klaipėdos etnokultūros centre (Daržų g. 10). Jo metu populiariai bus at skleistas Lietuvos tarmių savitu mas, supažindinta su geolingvis tinėmis naujienomis.
Pasaulinei civilinės saugos dienai paminėti savivaldybė organizuoja piešinių konkursą „Aukime saugūs – 2013“. Ja me gali dalyvauti uostamies čio mokyklų 1–8 klasių moki niai. Darbai iki vasario 22 die nos turi būti pateikti Miesto ūkio departamentui adresu: Šaulių gatvė 32.
Gripas pamažu palieka miestą Klaipėdos apskrityje mažėja sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, tačiau skelbti epidemi jos pabaigos dar nerekomenduojama. Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Situacija: sergančiųjų gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų in
fekcijomis Klaipėdos apskrityje mažėja.
Vytauto Petriko nuotr.
Klaipėdos visuomenės sveikatos centro duomenimis, praėjusią sa vaitę Klaipėdos apskrityje serga mumas, palyginti su prieš tai bu vusia, sumažėjo 1,6 karto ir sudarė 102,8 atvejų 10 tūkst. gyventojų. Iš viso gripu ir ūminėmis viršu tinių kvėpavimo takų infekcijomis sirgo 3 tūkst. 446 asmenys. Dau giau nei pusė – 2 tūkst. 93 sergan čiųjų buvo vaikai. Gripu praėjusią savaitę Klaipė dos apskrityje sirgo 914 žmonės. Tai sudaro 27 proc. visų sergan čiųjų. Vaikų, sergančių gripu, bu vo 422. Praėjusią savaitę dėl gripo sun kios ligos eigos į Klaipėdos apskri ties ligonines paguldyti 65 asme nys, tarp kurių 51 vaikas. Didžiausias sergamumas praėju sią savaitę užregistruotas Klaipė dos mieste – 116,7 atvejų 10 tūkst. gyventojų ir Kretingos rajone – 105,2 atvejų 10 tūkst. gyventojų. Nors sergamumo rodiklis Klai pėdos apskrityje sumažėjo, Klai pėdos visuomenės sveikatos cent ro specialistai dar nerekomenduoja skelbti gripo epidemijos pabaigos.
Jos pradžia skelbiama, kai 10 tūkst. gyventojų tenka 100 susi rgimo gripu ir viršutinių kvėpavi mo takų infekcijomis atvejų. Klaipėdos visuomenės sveika tos centro specialistai priminė, kad gripui būdinga staigi pradžia: aukšta – didesnė nei 38 laipsniai – temperatūra, sausas kosulys, gal vos ir raumenų skausmas, nuovar gis ir silpnumas. Epidemijos metu gyventojams rekomenduojama saugotis perša limo, vengti bendrauti su sergan čiaisiais, mažiau lankytis žmonių masinių susibūrimų vietose. Būtina gerai vėdinti ir drėg nu būdu valyti patalpas, kruopš čiai plauti rankas muilu ir vande niu, kosint ar čiaudint užsidengti nosį ir burną vienkartinėmis nosi naitėmis. Patariama neliesti akių, nosies ir burnos, ypač neplautomis ranko mis, vengti paviršių, kurie gali bū ti užteršti gripo virusu. Slaugant ligon į nos į ir burn ą rekom end uojam a dengt i vien kartine kauke ir ligoniui, ir svei kajam. Sus irg us patar iam a kuo skubiau kreiptis į gydytoją ir nei ti į darbą bei nevesti vaikų į ug dymo įstaigą.
Studentams trūksta naktinio transporto Karolis Rupkus k.rupkus@kl.lt
Uostamiesčio studentai pageidau ja modernesnės elektroninių bilie tų sistemos, naktinio transporto ir nemokamų automobilių aikštelių miesto centre. Tokias siekiamy bes jie vakar išsakė Klaipėdos me rui Vytautui Grubliauskui.
Sostinei įsivedus „Vilniečio kor telę“ tarp miestų atsirado tam tik rų techninių sistemos nesuderi namumų, kurie neleido naudotis naujosios kartos studento pažy mėjimu kaip elektroniniu bilie tu iškart trijuose didžiuosiuose miestuose. Tačiau, pasak bendrovės vado vo, šis klausimas netolimoje atei tyje bus išspręstas.
Problema sprendžiama
Klaipėdos studentų sąjungos at stovai teiravosi, kada uostamies tyje bus galima naudotis naujosios kartos studentų pažymėjimais su integruotu elektroniniu bilietu. Mat tokia vieninga sistema jau vei kia Kaune ir Vilniuje, o Klaipėdo je – ne. Pasak susitikime dalyvavusio bendrovės „Klaipėdos keleivinis transportas“ direktoriaus Ginta ro Neniškio, įgyvendinti vieningos sistemos idėją sutrukdė Vilnius.
Naktiniai autobusai – vasarą
Jaunimui uostamiestyje trūksta ne tik vieningos bilietų sistemos, bet ir maršrutinio keleivinio transpor to, kuriuo būtų galima pasinaudo ti naktį. G.Neniškis patvirtino, jog tokios paslaugos mieste iš tiesų nebeliko, nes tokį sprendimą padiktavo rin ka. Naktiniai maršrutai buvo nuo stolingi. Tačiau G.Neniškis žadėjo vasarą grąžinti kelis naktinius autobusus.
Po šio eksperimento vėl bus spren džiama, ar Klaipėdoje jau atsirado keleivinio transporto poreikis šiuo paros metu.
Studentų atstovai taip pat pasiūlė sa vivaldybei įrengti daugiau nemokamų stovėjimo aikštelių miesto centro priei gose. Pigesni bilietai – idėja
Studentų sąjungos atstovai pa teikė idėją dėl minimalių trans porto lengvatų ir ištęstinių stu dijų studentams. Pastariesiems transporto nuolaidos būtų ypač aktualios.
V.Grubliausko teigimu, toks pa siūlymas yra sveikintinas. Tačiau prieš jį priimant reikia atidžiai iš nagrinėti poreikį ir galimybes. Mat kainų skirtumus tokiu atve ju tektų padengti savivaldybei. Klaipėdos universiteto studentų atstovai taip pat pasiūlė savival dybei įrengti daugiau nemokamų stovėjimo aikštelių miesto cent ro prieigose, nes įvedus rinkliavą už stovėjimą miesto centre nepa togumų patiria ir nemažai trans porto priemones turinčių studen tų, kurių mokymosi įstaigos yra miesto centre. V.Grubliauskas savo ruožtu stu dentams pasiūlė labiau panagrinė ti stovėjimo miesto centre tvarkos planus. Pasak mero, tokių aikštelių netoli miesto centro jau yra. Nors jos nė ra nemokamos, tačiau mokestis už stovėjimą valandai jose esą tekai nuoja centus.
Dienos telegrafas Paroda. Šiandien 11.30 val. Klaipėdos universiteto Humanitarinių mokslų fa kulteto Kalbų ir kultūrų centro Skandi navistikos padalinys kartu su Švedijos ambasada atidarys fotografijų parodą „Švedija iš paukščio skrydžio“. Parodos autorius – Dmitrij Karpenko. Renginys vyks Humanitarinių mokslų fakulteto antro aukšto fojė. Vizitas. Neringoje viešėjo aplinkos vi ceministras Linas Jonauskas, Valsty binės saugomų teritorijų tarnybos di rektorė Rūta Baškytė ir jos pavaduoto jas Romas Pakalnis. Savivaldybėje vy kusio susitikimo metu daugiausia dis kutuota miškotvarkos klausimais. Stebėtojai. Registrų centro Juridinių asmenų registre vakar įregistruota nauja akcinės bendrovės „Klaipėdos nafta“ Stebėtojų taryba. Ji buvo patvir tinta bendrovės akcininkų neeilinia me visuotiniame susirinkime. Juridi nių asmenų registre įregistruoti ketve rių metų kadencijai akcininkų išrink ti trys daugiausia balsų surinkę kandi datai: Eimantas Kiudulas, Romas Šve das, Agnė Amelija Kairytė. Diktantas. Vasario 23 dieną nuo 11 iki 12 val. savivaldybės administraci jos pastate (Liepų g. 11, trečiojo aukš to posėdžių salėje) vyks Nacionalinis diktantas. Lietuvos gyventojai vėl tu rės progą pasitikrinti savo žinias tra diciniame Nacionalinio diktanto kon kurse. Mirtys. Vakar Klaipėdos civilinės met rikacijos skyr iuje užreg istr uotos 17 klaipėdiečių mirtys. Mirė Berta Valie nė (g. 1916 m.), Alfonsas Šatkus (g. 1925 m.), Juozapas Damulis (g. 1931 m.), Jad vyga Zenevskienė (g. 1931 m.), Michail Aleksejev (g. 1932 m.), Bronislavas Kry ževičius (g. 1932 m.), Valentina Asmo lova (g. 1934 m.), Juozas Eimantas Bra zys (g. 1935 m.), Aldona Adolfina Urba navičienė (g. 1940 m.), Vladimir Osad čij (g. 1943 m.), Irena Verstova (g. 1944 m.), Emilija Antanina Lekniuvienė (g. 1945 m.), Bronislovas Martinavičius (g. 1952 m.), Michail Persijanov (g. 1954 m.), Vladimir Tereščiuk (g. 1956 m.), And rejus Andrejevas (g. 1971 m.), Aleksej Mašnev (g. 1982 m.). Lėbartų kapinės. Šiandien laidojami Emilija Antanina Lekniuvienė, Valen tina Asmolova, Reg ina Kepar ut ienė, Vlad im ir Tereščiuk, Irena Verstova, Michail Aleksejev. Naujagimiai. Per stat ist inę parą pa gimdė 3 moterys. Gimė mergaitė ir 2 berniukai. Greitoji. Vakar iki 18 val. greitosios pagalbos medikai sulaukė 62 iškvie timų. Klaipėdiečiai daug iausia skun dėsi galvos svaigimu, aukštu kraujos pūdžiu, kraujotakos sutrikimais, pilvo skausmais.
4
antradienis, vasario 19, 2013
miestas
Kelią praskynė pinigai 1
Tačiau tik dabar šias ata skaitas patikrino audi toriai, kurie siekė išsiaiškinti, ar kandidatai nenuslėpė pajamų ir skaidriai naudojo pinigus. Klaipė doje rinkimai į parlamentą bran giausiai atsiėjo Baltijos vienman datėje apygardoje kandidatavusiam Raimundui Paliukui. Jis išleido be veik 91 tūkst. litų. „Užtat dabar ir esu Seime, kad tiek išleidau“, – ne sigailėjo rinkimus laimėjęs ir parla mentu tapęs politikas. Vyriausioji rinkimų komisija buvo patvirtinusi, jog Baltijos apygardo je tie kandidatai, kurie pateks į ant rąjį turą, daugiausia gali išleisti 88 tūkst. 750 litų.
Aišku, kad apmau du. Jei būčiau žinojęs rinkimų baigtį, nebū čiau išleidęs nė cento.
R.Paliukas šią sumą viršijo, ta čiau baudžiamas nebus, nes teisės aktuose numatyta, jog didžiausią leistiną sumą politikai gali viršy ti 10 proc. Siekė žinomumo
„Sėkmė rinkimuose susideda iš daug komponentų, o pinigai yra vienas jų. Per rinkimų kampaniją ir televizijų laidose dalyvavau, ir reklamos plo tus laikraščiuose pirkau, mane buvo galima išvysti lauko ekranuose. No rėjau aprėpti visus savo apygardos rinkėjus, todėl ir daugiabučių namų laiptinėse buvo kabinami mano in formaciniai lapeliai. Nieko už dyką nebūna, todėl tokios išlaidos ir su sidarė“, – teigė R.Paliukas. Pinigų jo rinkimų kampanijai sky rė Darbo partija, kuriai jis priklauso, bei privatūs asmenys. Pats R.Paliu kas nepagailėjo ir apie 20 tūkst. litų savo asmeninių lėšų. „Man reikėjo pasiekti, kad žmo nės mane žinotų. Nebuvau nei Sei mo narys, nei Klaipėdos vicemeras, tai iš kur žmonės galėjo žinoti, kad yra toks puikus žmogus Raimundas Paliukas. Todėl ir reikėjo daug rek lamos“, – aiškino politikas. Jis tvirtino, jog dar prieš rinkimus į Seimą pasižadėjo, jog padarys vis ką, kad, jei pralaimėtų, nereikėtų graužtis, jog kažko trūko. „Todėl negailėjau nei savo asme ninių lėšų, nei paaukotų pinigų. Tu rėjau tikslą ir jo siekiau. Be to, mano varžovai buvo labai rimti. Žinau, kad padariau viską, pasinaudojau viso mis galimybės, pasiekiau rezultatą, esu Seime ir jaučiuosi patenkintas“, – savo emocijų neslėpė R.Paliukas. Išsigando žmonos
Visiškai priešinga yra Danės vien mandatėje apygardoje į Seimą kan didatavusio buvusio Klaipėdos mero Rimanto Taraškevičiaus istorija. Jis
Danės vienmandatėje apygardoje Sergej Bondar – 0 Lt Aldona Ivoškienė – 0 Lt Ričardas Jovaiša – 0 Lt Aloyzas Každailevičius – 11 tūkst. 991 Lt Algimantas Kirkutis – 0 Lt Vytautas Kuklys – 0 Lt Naglis Puteikis – 60 tūkst. 327 Lt Benas Šimkus – 21 tūkst. 409 Lt Lina Šukytė – 0 Lt Rimantas Taraškevičius – 87 tūkst. 603 Lt Audrius Vaišvila – 11 tūkst. 649 Lt Vytautas Valevičius – 0 Lt Baltijos vienmandatėje apygardoje Audronė Barauskienė – 0 Lt
Sklaida: daugiausia pinigų rinkimų į Seimą kampanijai išleidęs R.Paliukas buvo matomas kone visame mieste.
Rimantas Taraškevičius:
Politikai rinkimams į Seimą išleido
politinei kampanijai išleido beveik 88 tūkst. litų. Už jį daugiau pinigų rinki mams skyrė tik R.Paliukas. R.Taraškevičius, nors ir išleido daugiau pinigų nei jo konkurentai, antrajame ture pralaimėjo Nagliui Puteikiui ir į Seimą nepateko. „Aišku, kad apmaudu. Jei būčiau žinojęs rinkimų baigtį, nebūčiau iš leidęs nė cento. Akivaizdu, kad ne pi nigai lemia sėkmę rinkimuose. Mano politinė kampanija, kuriai išleista tiek pinigų, buvo tikrai korektiška ir tvar kinga, tačiau, matyt, lemia ir kažko kie šalutiniai dalykai, kas šiuo atveju ir įvyko“, – teigė politikas. Pinigų jo rinkimų kampanijai sky rė partija, nemažai savo asmeninių lėšų paaukojo partijos kolegos, o pa ts R.Taraškevičius kovai skyrė apie 26 tūkst. litų savo santaupų. „Kai ši suma bus paviešinta, žmona supyks, nes ji ne visas mano sąskaitas tikrina“, – juokavo pašnekovas. Nors ir neslėpė apmaudo, kad iš leido daug pinigų, bet pralaimė jo rinkimus, R.Taraškevičius į ateitį žvelgė optimistiškai. „Išleidau pini gus ir pamiršau, o dabar reikia pasi raitoti rankoves ir dirbti“, – pabrėžė buvęs uostamiesčio vadovas. Įklimpo į skolas
Danės apygarda yra vienintelė uos tamiestyje, kurioje rinkimus į Sei mą laimėjo ne tas kandidatas, kuris išleido daugiau pinigų už savo kon kurentus. „Aišku, pinigai svarbu, bet jei kan didatas žmonėms nepriimtinas, tai jokie milijonai nepadės. Labai malo nu, kad rinkimus laimėjau, nors iš leidau mažiau nei R.Taraškevičius. Tai rodo, kad mano vieša raiška rin kėjams buvo priimtinesnė“, – išva das darė Danės apygardoje jau antrą kartą rinkimus laimėjęs N.Puteikis. Jis politinei kampanijai išleido šiek tiek daugiau nei 60 tūkst. litų ir įklimpo į skolas. „Apie 2 tūkst. likau skolingas mobiliojo ryšio bendrovei ir dabar kas mėnesį tą skolą atidavi nėju“, – teigė politikas. Jo rinkimų kampaniją parėmė par tija, sumokėjusi už reklamą Klaipėdo je esančiuose stenduose, pinigų au kojo ir gyventojai. „Savo asmeninių lėšų išleidau daugiau nei 15 tūkst. litų. Aišku, kad gaila, bet buvo tiesiog ne patogu pačiam neprisidėti, kai aukojo kiti žmonės“, – teigė N.Puteikis. Paveiksliukai nebeveikia
Marių ir Pajūrio, kuri apima ne tik dalį Klaipėdos, bet ir Palangą bei Neringą, vienmandatėse rinkimų apygardose tendencija, kad į Seimą
Vytauto Petriko nuotr.
patenka tie, kurie išleidžia daugiau sia pinigų, – labiau nei aiški. Pavyzdžiui, Marių rinkimų apy gardoje rinkimus laimėjęs Eligijus Masiulis išleido beveik 73 tūkst. li tų, o jo artimiausia varžovė, į ant rąjį turą patekusi Birutė Boreikina, – 45 tūkst. litų. „Pinigai yra reikšmingas fakto rius, nes jie suteikia galimybę pa skleisti savo idėjas, bet vien fi nansais rinkimų nelaimėsi ir tokių pavyzdžių yra ne vienas. Labai svar bus ir politiko turinys, nes vis dau giau rinkėjų yra išprusę ir jų gražiais paveiksliukais nebepaveiksi“, – įsi tikinęs E.Masiulis. Pajūrio vienmandatėje apygardo je rinkimus į Seimą laimėjęs P.Žei mys taip pat svarstė, jog pinigai po litinėje kovoje nėra viską lemiantis elementas. Jis tokį savo įsitikinimą iliustravo ir skaičiais. P.Žeimys rin kimams į Seimą abiejuose turuo se išleido beveik 69 tūkst., o Rai mundas Palaitis – šiek tiek daugiau nei 60 tūkst. litų. „Tačiau jis liko tik septintas, nepateko net į antrą tu rą. O mano konkurentė Genoveita Krasauskienė, su kuria teko varžytis antrajame ture, išleido gerokai ma žiau už mane“, – savo ir svetimus pinigus skaičiavo P.Žeimys. G.Krasauskienės politinės kam panijos išlaidos – apie 30 tūkst. li tų. Ji P.Žeimiui pralaimėjo mažesniu nei 50 rinkėjų balsų skirtumu. „Jei partija yra ant bangos, tai ir jos kandidatui rinkimuose daug pinigų nereikia. Darbo partija buvo ant ban gos, tad ir G.Krasauskienės, kuri šiai partijai priklauso, išlaidos buvo ne didelės, o rezultatas pakankamai ge ras. Jei aš būčiau išleidęs tik 30 tūkst. litų, matyt, savo apygardoje būčiau likęs dvyliktas“, – pusiau rimtai, pu siau juokais kalbėjo P.Žeimys.
Komentaras
Andrius Burba – 42 tūkst. 220 Lt Natalja Istomina – 0 Lt Algimantas Jarukaitis – 0 Lt Evaldas Jurkevičius – 26 tūkst. 234 Lt Rita Karpenkienė – 255 Lt Tamara Lochankina – 0 Lt Šarūnas Navickis – 3 tūkst. 878 Lt Raimundas Paliukas – 90 tūkst. 724 Lt Irena Šiaulienė – 13 tūkst. 125 Lt
Zenonas Vaigauskas
Artūras Šulcas – 27 tūkst. 823 Lt
Vyr iausiosios rink imų kom isijos pirm in inkas
Edgaras Valeckas – 0 Lt
Į
Artūras Žigas – 0 Lt
stat ymai numato, kad savaran kiškų politinės kampanijos daly vių pat ikrinimą organizuoja Vy riausioji rinkimų komisija. Tokiai procedūrai galime pirkti audito įmo nių paslaugas. Komisija su aštuonio mis aud ito kompan ijom is sudarė viešojo pirk imo sutart is dėl praėju sių Seimo rinkimų savarankiškų po litinės kampanijos dalyvių patikrini mo. Tokia paslauga kainuos apie 300 tūkst. litų. Auditoriai tikrina, ar kandi datai pateikė skaidrias ataskaitas, ar jos atit inka tikrovę. Toks pat ikr in i mas reikal ingas, kad nustat yt ume piktnaud žiav imo atvejus ir, kalbė kime atv irai, kad tie, kur ie sugalvo tų apskaitą vesti netinkamai, nema nytų, jog liks nepastebėti. Auditoriai taip pat tikrina, ar kandidatai į Seimą neišleido daugiau pinigų, nei yra nu statyta did žiausia leistina suma. Jei tokių faktų būtų nustatyta, tai partija, kurios kandidatas padarė pažeidimą, gali netekti valstybės dotacijos, poli tiko rinkimų kampanijos iždininkas gal i būt i baud žiamas adm in istraci ne bauda, o jei sumos yra didelės ir reikšmingos, gali būti svarstoma dėl rinkimų rezultatų pripažinimo nega liojančiais. Vis dėlto did žiausia pro blema yra ne limito viršijimas, o pa slėptos, neapskaitytos sumos.
Marių vienmandatėje apygardoje Birutė Boreikina – 45 tūkst. 292 Lt Nerijus Čapas – 26 tūkst. 444 Lt Aivaras Gečas – 0 Lt Ligita Girskienė – 6 tūkst. 379 Lt Eligijus Masiulis – 72 tūkst. 528 Lt Aleksandr Michailov – 0 Lt Gintautas Mieleika – 0 Lt Lilija Petraitienė – 29 tūkst. 57 Lt Vidmantas Plečkaitis – 4 tūkst. 399 Lt Gediminas Pocius – 119 Lt Artūras Razbadauskas – 0 Lt Egidijus Rumša – 1 tūkst. 121 Lt Marius Stankevičius – 0 Lt Algimantas Švanys – 0 Lt Pajūrio vienmandatėje apygardoje Ala Guseva – 0 Lt Aras Kaikaris – 0 Lt Genoveita Krasauskienė – 30 tūkst. 421 Lt Vilma Kvietkauskienė – 0 Lt Daina Lingienė – 255 Lt Ernestas Lukauskas – 0 Lt Pranas Norvilas – 0 Lt Raimundas Palaitis – 60 tūkst. 376 Lt Danas Paluckas – 16 tūkst. 527 Lt Julija Pliutienė – 0 Lt Nerijus Stasiulis – 0 Lt Alina Velykienė – 11 tūkst. 260 Lt Tomas Valuckas – 9 tūkst. 491 Lt Pranas Žeimys – 68 tūkst. 604 Lt
Partijos 2012 m. Seimo rinkimams išleido Darbo partija – 2 mln. 577 tūkst. Lt
Lietuvos pensininkų partija – 8 tūkst. Politinė partija „Lietuvos sąrašas“ – 9
Demokratinė darbo ir vienybės partija 282 Lt
– 31 tūkst. 374 Lt
tūkst. 844 Lt
LR Liberalų sąjūdis – 1 mln. 766 tūkst. Lt Politinė partija Lietuvos žaliųjų sąjūdis
Politinė partija „Drąsos kelias“ – 151 Lietuvos socialdemokratų partija – 2
– 13 tūkst. 597 Lt
Politinė partija „Sąjunga TAIP“ – 1 mln.
tūkst. 387 Lt
mln. 535 tūkst. Lt
Emigrantų partija – 9 tūkst. 208 Lt
Lietuvos socialdemokratų sąjunga – 29 Respublikonų partija – 20 tūkst. 898 Lt
Kovotojų už Lietuvą sąjunga – 969 Lt Krikščionių partija – 63 tūkst. 128 Lt
137 tūkst. Lt
tūkst. 706 Lt
Socialistinis liaudies frontas – 10 tūkst. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – 877 Lt
Liberalų ir centro sąjunga – 1 mln. 872 1 mln. 210 tūkst. Lt
Tautininkų sąjunga – 54 tūkst. 53 Lt
tūkst. Lt
Lietuvos žmonių partija – 427 tūkst. Lt Tautos vienybės sąjunga – 28 tūkst. 751 Lt
Lietuvos centro partija – 17 tūkst. 472 Lt
Partija „Jaunoji Lietuva“ – 0 Lt
Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys
Lietuvos lenkų rinkimų akcija – 956 Partija „Tvarka ir teisingumas“ – 2 mln. demokratai – 2 mln. 590 tūkst. Lt Žemaičių partija – 0 Lt tūkst. 65 Lt 103 tūkst. Lt
6
antradienis, vasario 19, 2013
nuomonės
Redakcijos skiltis
Iš kapinių sniegą vežė naktį
Išlaukta santaka
Š
Žvilgsnis
Violeta Juodelienė
S
usijungs Darbo part ija ir par tija „Tvarka ir teis ing umas“. Akibrokštas tai ar dėsn inga part ijų, suk urt ų tik tam, kad patenk intų dviejų įtak ing ų ir iškalbin gų veikėjų ambicijas, egzistavimo ato mazga? Prisim ink ime laik us, kai bu vęs labai perspekt yv us Viln iaus me ras, dar perspekt yvesn is premjeras, trumpai Prez ident ūroje blykstelėjusi žvaigždė Rolandas Paksas buvo nu mestas iš politinio elito viršūnės. Jo nekaltumu įtikėję gerbėjai, mėtę ro žes po kojomis ir žvakučių liepsnomis nušvietę taką, kuriuo pilotas profesio nalas įsibėgėjo naujam skrydžiui į poli tines padanges, vargiai galėjo paaiškin ti, kuo jiems artima R.Pakso politika. Gal iausiai part ija įsit virt ino ant dvie
Partijų rinkėjai ir yra be ne vieninteliai žmonės, kurie vargiai galėjo tikė tis būsimų jungtuvių. jų polių – charizmatiškojo vedlio ir pa vad in imo iš dviejų visiems supranta mų žod žių. Tvarkos ir teisingumo – šios dvi siekia mybės partijos elektoratui atstojo išsa mią rink imų prog ramą. „Tvarkos ir tei singumo“ rinkėjams, nepaliaujantiems tikėt i R.Pakso viz ijom is, šios part ijos jung imasis su kita – didel is akibrokš tas. Vien intelė pag uoda – vilt is naujo sios partijos vadovo poste matyti gerai žinomą veidą. Jei ne viena aplinkybė, sunku būtų įsi vaizduot i priežast į, kodėl bene links miaus io šal ies pol it iko vedam iems Darb o part ijos nar iams būt ų prirei kę ieškoti priverstinės santuokos. Juk įveikė tai, kas neįveik iama: puik iai pa sirodė per Seimo rink imus, net sura do min istr ų, sugebėjusių išlaik yt i eg zam iną Prez ident ūroje. Jungt uvės – akibrokštas rinkėjams. Vis dėlto abie jų partijų rinkėjai ir yra bene vieninte liai žmonės, kurie varg iai galėjo tikėtis būsimų jungtuv ių – „Tvarkos ir teisin gumo“ ir Darbo partijos tarpusavyje ar su kuo kitu. Naujausia Lietuvos politi nių part ijų istor ija rodo, kad išg yvena tik dariniai, turintys aišk iai suformuo tą ideologiją, net jei ji yra ne tautos atei ties vizija, bet atskir ų interesų grupuo čių veiksmų planas. Todėl part ijom is pavad int i šie vieno asmens projektai anksčiau ar vėliau būtų tapę kitos po litinės jėgos, o labiausiai beviltišku at veju – istorijos – dalimi.
Faktas: sniego kalnai, kurių nespėta išvežti vasario 16-osios naktį, ka
V.P.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Kieno sąskaita taupote?
Neseniai išgirdau, kad miesto val džia sumanė sujungti dvi specia liųjų poreikių mokyklas – „Gubo jos“ ir „Medeinės“. Teigiama, kad taip per metus bus sutaupyta 600 tūkst. litų. Niekaip nesu susijusi su tomis mokyklomis – nei mano vai kai ten ugdomi, nei pati ten dirbu ar kas nors iš mano artimųjų. Bet mane piktina toks valdžios spren dimas. Juk tie vaikai ir taip likimo nuskriausti. Jiems reikia specialaus ugdymo ir priežiūros, tam tos mo kyklos ir buvo sukurtos. Dabar su galvojo taupyti neįgalių vaikų są skaita. Visokiems alkoholikams ir narkomanams kuriamos prieglau dos, kišami mokesčių mokėtojų pi nigai, nors to, manyčiau, jie tikrai nenusipelnė, o ligotų vaikų sąskai ta taupo. Tai – neteisinga. Justina
Vairuotojų kultūra šiurpina
pinėse tebestūkso iki šiol.
Naujausiųjų laikų miesto istorija
P
agaliau Klaipėdos univer sitetas atliko darbą, ku rį jau seniai turėjo padary ti: aprašė naujausiųjų laikų Klaipėdos bendruomenę. Knygos pavadinimą autoriai turbūt tyčia pasirinko ilgą ir vingrų, kad at baidytų atsitiktinius pirkėjus – ti ražas tik 200 egzempliorių, tad jo užteks tik rimtai besidomintiems savo miestu. Prabėgomis apie knygos temas: architektūra, tautinės ir religi nės bendruomenės, jaunimo su bkultūros, europietiškumo mo kymasis, narkotikai, prostitucija, smurtas. Kvapą gniaužia apdorotos me džiagos apimtis: peržiūrėta apie 5 tūkst. straipsnių ir skelbimų laik raščiuose; tūkstančiai krimina linių suvestinių; pasikalbėta su šimtais turinčių ką prisiminti ir papasakoti klaipėdiečių. Miestas, kuris kiekvienam mūsų yra duotas pojūčiuose – cha, jie man paaiš kins apie Klaipėdą! Aš čia gyvenu ir ją visą žinau kaip nuluptą! – at siskleidžia kaip paslaptingas, ne tikėtas ir kintantis laike. Besikeičiantis labai sparčiai: kur dabar „Senoji prieplauka“, karei vinių baseinas, „Babilonas“, „Ka lėjimas“, „Kreivoji sąrama“? Kur gyvosios legendos DJ Giesha, Sva ras, Vovka? Kur dabar grupė „Pa gulėk ir pamąstyk“?
Su slepiama šypsena – tačiau išlaikant orų akademiškumą – ap rašytas praėjusio šimtmečio pa baigos Klaipėdos veržimasis į Eu ropą. Pirmasis nelabai prestižinis „Amsterdamas“. „Europos“ alu baris, kuriame bokalas šviesaus pradžioje kainavo tik 43 ct. Pir moji ir galbūt vienintelė po tary binių laikų miestui suteikta garbės vėliava – tuokart jau iš „tikrų eu ropiečių“ rankų. Yra dalykų, kurie nelabai ir ki to per dvidešimtmetį. Mano gy venamasis rajonas kaip buvo, taip ir lieka tarp nusikalstamumo ly derių. Narkotikų, naminės taškai, prostitučių paslaugų vietos taip
reklamos skyrius: 397
„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys
„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius
„Diena Media News“ laikinai einantis vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis
Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė
Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija
pat kito nedaug. Šių nuodėmin gų vietų žemėlapiai, publikuo ti knygoje, pakankamai detalūs, kad duotų bendrą supratimą apie jų paplitimą mieste, bet dar ne to kie tikslūs, kad nedoras skaitytojas galėtų jais pasinaudoti ieškodamas užgintų prekių ir paslaugų. Kaip ir kam verta knygą skaity ti? Akademiniam žmogui – nuo sekliai viską nuo pradžios. Poli tikui – perskaityti viršelį, tiek tai turėtų sugebėti, ir paprašyti pro tingo žmogaus papasakoti, apie ką ten rašoma. Nekilnojamojo tur to agentui ir savigynos dujų ba lionėlių pardavėjui – pasižiūrė ti nusikalstamumo žemėlapius ir pasinaudoti jais savo versle. Šiaip smalsiam klaipėdiečiui – pasižiū rėti iliustracijas, žemėlapius, per skaityti jam įdomią studiją iš pu sės tūkstančio puslapių knygoje teikiamo pasirinkimo. Būtų labai gerai, jeigu tas šau nus autorių kolektyvas tęstų toliau šiuolaikinės Klaipėdos tyrinėjimo darbą, nes dar daug aspektų šioje knygoje liko nenagrinėta. O kol kas džiaugiamės tuo geru darbu ir gali me susitikti su autoriais bei išgirsti apie Klaipėdą ir knygą daugiau. Knygos pristatymas vyks I.Si monaitytės bibliotekos konferen cijų salėje vasario 20 dieną 17 va landą. Linas Poška
Gyvenu Vilniuje, dažnai darbo rei kalais tenka atvažiuoti į Klaipė dą. Esu nustebęs vietos vairuotojų kultūra. Maža to, kad jie važiuo ja tarsi vieni būtų gatvėje, jų pasi pūtimas stulbina, matant, kaip jie elgiasi su pėsčiaisiais. Šie jiems iš viso neegzistuoja. Stovi mama su dviem mažais vaikais ties perėja, bet niekam į galvą nešauna stab telti ir praleisti. Ir tai – ne vienin telis atvejis. Toks elgesys – įpras tas. Vilniuje šitas blogas manieras vairuotojams dar prieš dešimtme tį išmušė policija. Andrius
Šunelio niekas nepasigedo
Prieš kelias savaites, kai dar bu vo šalčiau, į mūsų laiptinę prikly do kokių trijų mėnesių amžiaus juodas trumpaplaukis labai mielas šuniukas. Laikinai priglaudžiau, bandžiau ieškoti šeimininkų, inter nete išplatinau skelbimus, bet nie kas neatsiliepė. Aš pati neturiu jo kių galimybių jo auginti, nes dažnai tenka išvažiuoti, neturėsiu su kuo jo palikti. Nusprendžiau šuniuką perduoti į gyvūnų globos tarny bą. Tad jei vis dėlto atpažinote sa vo augintinį, kreipkitės į „Penkias pėdutes“. Rūta
Keista moterėlė
Ėjau vieną dieną gatve, žiūriu, prieš mane ateina pusamžė mote ris, skeryčiojasi abiem rankomis, kažką garsiai rėkauja. Išsigandau, galvoju, pamišo moteriškė, pati su savimi gatvėje susipyko. Bet kai priėjau arčiau, supratau, jog mote ris taip su kažkuo telefonu kalba si ir naudojasi mobiliojo telefono laisvų rankų įranga. Patogus daly kas, tik aplinkiniams keistai atro do. Tokie žmonės iš tolo panašūs į pamišėlius. Edvardas Parengė Asta Dykovienė
Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija
750
Administratorė Daiva Pavliukovaitė –
397 728
telefonas@kl.lt
ventinę Valstybės atkūrimo metinių nuotaiką aptem dė nemalonus naktinis inci dentas. Neaišku, ar sureng tas piktybiškai, ar iš elementaraus bukagalviškumo. Priešais mano na mą yra sovietų karių kapinės. Va sario 16-osios rytą, tiksliau, naktį 3 val., čia užvirė darbas. Burgzda mas taktorius pradėjo jas tvarkyti, valyti, o sunkvežimiai – vežti snie gą. Technikos burzgesys prikėlė iš miego ne vieną namo gyventoją. Pasipiktinęs paskambinau į polici ją. Po gero pusvalandžio atvyko pa reigūnai. Po jų pokalbio su uoliai siais darbininkais šie išvažiavo, taip ir nebaigę išvežti viso sniego. Po tokios naktinės istorijos ky la keletas klausimų. Kodėl ir kie no nurodymu būtent tokią nak tį būtinai skubiai ir uoliai reikėjo tvarkyti karių kapines? Kodėl to kie darbai dirbami naktį, kai nuo 22 iki 6 val. galioja tylos taisyklės? O gal už naktinį darbą ir dar šven tinę dieną daugiau mokama? Bet juk mokama iš miesto biudžeto pi nigų. Įdomu yra ir tai, kad jei dar bas buvo toks skubus, kodėl snie go niekas nebeskubėjo vežti nei sekmadienį, nei vakar.
Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700
karštas telefonas
397 750
711, 397 715
Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė – Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –
Platinimo tarnyba: 397 772 397 727 397 706 397 725 397 770 397 729
Sportas: Česlovas Kavarza –
397 713
Prenumeratos skyrius: 397
„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388
714
Platinimo tarnyba – 397 713 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 „Namai“: Fotokorespondentai: e. paštas reklama@kl.lt Lina Bieliauskaitė – 397 730 Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Skelbimų skyrius – 397 717 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 „Sveikata“: e. paštas skelbimai@kl.lt 397 705 Techninės redaktorės: Sandra Lukošiūtė – Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Pasaulis: Loreta Ruikė Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Laima Laurišonienė – 397 737 e. paštas akropolis@kl.lt
Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėm
pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.
7
antradienis, vasario 19, 2013
užribis Nutvėrė su namine
Nepagauna plėšikų
Sulaikė sukčių pasiuntinį
Sekmadienį po pietų kelyje Tel šiai–Skuodas policijos pareigū nai sustabdė automobilį „Mit subishi Space Wagon“, vairuo jamą 51 metų skuodiškio. Auto mobilio bagažinėje pareigūnai rado šešis plastikinius bidonus su 150 litrų skysčio, iš kvapo primenančio naminę degtinę. Krovinys paimtas tirti.
Uostamiestyje siautėja pora plėšikų, kurie iš paauglių ati ma telefonus bei kitus branges nius daiktus. Sekmadienį Taikos prospekto 109B namo laiptinė je užpuolikas iš paauglio atėmė 800 litų kainavusį telefoną. Tą pačią dieną Naujakiemio gatvė je apiplėšti du paaugliai neteko telefonų, dokumentų bei pinigų.
Suaktyvėjus telefoniniams su kčiams žmonės vis dar praranda savo santaupas. Sekmadienį 72 metų vyras nusikaltėliui atidavė 5 tūkst. litų. Tą pačią dieną 74-erių moteris taip pat sulaukė pana šaus skambučio, bet ji nepatikėjo melu ir iškvietė policiją. Pareigū nai sulaikė 29 metų Aleksejų, ku ris gali būti nusikaltęs ir daugiau.
Prieš dukrą – mėsos kapokliu Daiva Janauskaitė d.janauskaite@kl.lt
Savo dukrą, ant rankų laikiusią mažylę, mėsos kapokliu puolęs 41 metų klaipėdietis neteko laisvės 9 mėnesiams.
Tokį sprendimą vakar paskelbė Klaipėdos miesto apylinkės teis mas. Baudžiamojoje byloje minimą istoriją policijos patruliai pavadin tų banalia, o su teisėsauga nesusiję žmonės – šiurpia. Ruslanas Kočmariovas praėju sių metų gruodžio 30-osios naktį buvo visiškai girtas. Namiškiai jau seniai žino, kad pasigėręs jis bū na priekabus, piktas ir agresyvus. Dėl pomėgio girtauti vyras prara do darbą. Gretimame bendrabučio kam baryje gyvenanti šio vyro dukra, anūkė ir mama skirtingai bend rauja su R.Kočmariovu. Praėjusių metų priešpaskutinę dieną su ma ma vyras girtavo. Paskui siautėjo savo kambaryje, daužė daiktus. Vėlų vakarą, kai dukra su anūke jau miegojo, jis brovėsi į jų namus, prašydamas rūkalų, atsidarė šal dytuvą, ieškojo maisto. O išgirdęs prašymą išeiti ir leisti ramiai ilsė tis, dar labiau įtūžo ir grįžo su įran kiu mėsai kapoti. Stovėdamas vos už pusantro metro nuo dukros, glaudusios prie savęs mažą dukrelę, vyras mojavo įrankiu, grasino tuojau pat ją nu žudyti ir sukapoti. Iškviesti policininkai rado labai susijaudinusią jauną moterį, o jos tėvą gulintį savo lovoje. Jis kažką kliedėjo apie pasaulio pabaigą ir
Pasekmės: mikroautobusas, pastumtas iš paskos važiavusio automobilio, nuriedėjo nuo kelio ir nuvirto ant šono.
Pozicija: R.Kočmariovas tikino
nieko blogo dukrai nedaręs.
pareigūnams visai nepasirodė pa vojingas. Tačiau tą vakarą įvykiai tuo nesibaigė. Kai pareigūnai išva žiavo, R.Kočmariovo dukra su vai keliu rankose vėl turėjo slėptis nuo tėvo. Antrą kartą pabėgo į bendro naudojimo virtuvę ir ten užsira kino. Tėvas daužė duris, reikala vo atidaryti. Tąkart pareigūnų nebereikėjo įtikinėti, kad R.Kočmariovas kelia pavojų savo šeimos nariams. Patruliai jį sulaikė ir nebeišlei do. Į alkoholio matuoklį vyras įpū tė 2,32 promilės. Nei tardomas policijoje, nei teis me jis nepripažino grasinęs dukrai. Pareigūnai patvirtino nukentėju siosios žodžius. Grasinimai buvo realūs, o nuken tėjusioji neturėjo pagrindo netikėti tėvo pažadais ją sukapoti. 2005 metais R.Kočmariovas bu vo nuteistas už savo tėvo nužudy mą, buvo teistas ir už dukters su žalojimą.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Kelyje – penki sužeistieji Vakar iš ryto pakeliui į Klaipėdą slidžiame kelyje už Kretingalės įvyko automobilių avarija, kurioje nukentėjo penki žmonės. Daiva Janauskaitė d.janauskaite@kl.lt
Eismo nelaimė įvyko 9.45 val., netoli posūkio į golfo laukus ne suvaldęs automobilio „Honda Civic“ vairuotojas rėžėsi į ta pa čia kryptimi iš Kretingos važia vusį maršrutinį mikroautobusą. Šis nuvažiavo nuo kelio ir nu griuvo ant šono. Susidūrus mikroautobusui ir automobiliui „Honda“, į pastarą jį rėžėsi iš paskos važiavęs visu reigis „Toyota“, vairuojamas 66erių Lietuvos sunkiosios atletikos
rinktinės vyr. trenerio Broniaus Vyšniausko. Jis tikino priešingoje eismo pusėje atsidūręs norėdamas
Iš nuo kelio nulėku sio mikroautobu so keleiviai ropštėsi per stogo liuką. išvengti susidūrimo su nevaldomu automobiliu „Honda“. „Honda“ trenkėsi į mikroauto busą, o už 10 ar 15 metrų – į ma ne. Matyt, automobilį sumėtė. Dar
prieš 100 metrų iki įvykio matėsi, kad jis laksto per kelią. Tikriausiai per drąsiai važiavo“, – po avarijos kalbėjo B.Vyšniauskas. Jis neabejojo, kad kelių polici ninkai, fiksavę avarijos aplinky bes, išsiaiškins tikrąsias nelaimės priežastis. Iš nuo kelio nulėkusio mikroau tobuso keleiviai ropštėsi per sto go liuką. Greitosios pagalbos medikai į Klaipėdos universitetinę ligo ninę išgabeno penkis sužeistus žmones. Pirminiais duomenimis, visų jų būklė nėra labai sunki. Mikroautobuse nukentėjo ketu rios keleivės. Vienai moteriai lūžo raktikaulis, kitos trys patyrė su mušimų bei šoką. Labiausiai nukentėjo avarijos kaltininkas – jam lūžo stipinkau lis. Vaikinas gydomas ligoninėje.
Keturračių vagys išgirdo švelnų nuosprendį Daiva Janauskaitė Klaipėdos miesto apylinkės teis mas paskelbė nuosprendį ketur račius vogusiems jauniems klai pėdiečiams, kurie šias transporto priemones parduodavo arba nau dodavo braunantis į parduotuves.
Jeigu jauni vyrai būtų nufotogra fuoti ne teismo salėje, o kitoje ap linkoje, būtų sunku įtarti, kad jie yra nusikaltėliai. 2008 metų rugpjūčio pabaigoje iš Šilutės plento pradžioje esančios vienos bendrovės aikštelės buvo pavogtas per 37 tūkst. litų kainavęs keturratis. Vėliau šį brangų moto ciklą broliai Ronaldas ir Airidas Uosiai pardavė už pusšešto tūks
tančio litų. 500 litų broliai pasida lijo, o 5 tūkst. litų atidavė Evaldui Ladzinui. 2010 metų birželio viduryje dar du keturračiai buvo pagrobti iš Klaipėdos autobusų parko teri torijos. Teismo sprendime teigiama, jog surinkta pakankamai įrodymų, jog šias vagystes įvykdė E.Ladzinas ir Gediminas Kasperavičius, o mo tociklus parduodant tarpininkavo Stasys Gvažiauskas. 2009 metų spalio mėnesį buvo apvogta bendrovė „Klaibuta“. Per naktį vagys išnešė daugybę sta tybose bei remontuojant patalpas naudojamų prietaisų. Kaltais dėl šios vagystės pripažinti G.Kaspe ravičius, E.Ladzinas ir R.Uosis.
2010 metų liepos 23-iosios naktį G.Kasperavičius, E.Ladzinas, R.Uo sis ir Eduardas Burdinas įsibrovė į parduotuvę, esančią Šilutės pl. 79. Čia jie buvo susiruošę pagrobti daug brangių elektrinių pjūklų, bet buvo sulaikyti prie durų. Broliai Uosiai kaltinti ir dispona vę nedideliu kiekiu kanapių. G.Kasperavičius nuteistas kalė ti pusantrų metų, E.Ladzinui to kios pat bausmės vykdymas atidė tas, E.Burdinas kalės 9 mėnesius, A.Uosio laisvė apribota dvejiems metams, R.Uosis nuteistas kalėti metus ir 8 mėnesius, S.Gvažiaus kui skirta bauda. Prokuroras teigė, kad, jo many mu, kaltininkams skirtos bausmės – pernelyg švelnios.
Įvaizdis: nuosprendį išklausę vaikinai išoriškai mažai primena nusi
kaltėlius.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
8
antrADIENIS, VASARIO 19, 2013
lietuva
Pradedamos derybos su Šia
Tris valandas va kar iki vėlumos po sėdžiavusi Lietu vos banko valdyba Ūkio banką pripa žino nemokiu ir vi sam laikui atšaukė jo veiklos licenciją.
Ūkio bankas bus skaidomas į „blo gąjį“ ir „gerąjį“. Dėl „sveikosios“ banko dalies perdavimo Šiaulių bankui derėsis Ūkio banko laiki nasis administratorius Adomas Audickas.
Ūkio bankas bus skaidomas į „blogą jį“ ir „gerąjį“. Tai pirmadienio vakarą po Lie tuvos banko valdybos posėdžio trumpoje spaudos konferencijoje pareiškė centrinio banko vadovas Vitas Vasiliauskas. „Lietuvo banko valdyba, išklau siusi laikinojo administratorius ataskaitą ir pasiūlytus būdus, kaip
būtų galima spręsti Ūkio banko problemą, nusprendė, kad tikslin ga būtų pasirinkti trečiąją alterna tyvą iš keturių pasiūlytų – pasiūlyti laikinajam administratoriui pradėti derybas su Šiaulių banku dėl turto, teisių, įsipareigojimų perleidimo“, – sakė V.Vasiliauskas. Pasak Ūkio banko laikinojo ad ministratoriaus Adomo Audicko, Lietuvos bankas pasirinko pigiau sią iš pasiūlytų variantų. Geriausiu atveju, anot A. Audic ko, žmonės dalimi finansinių pa slaugų jau galės naudotis kitą sa vaitę, tačiau šis laikotarpis negali būti ilgesnis kaip 20 darbo dienų nuo pirmadienio, vasario 18-osios, nes pirmadienį Lietuvos bankas atėmė licenciją iš Ūkio banko ir įvyko draudiminis įvykis. „Klaipėdos“, BNS, delfi.lt inf.
Sprendimas: V.Vasiliausko vadovaujama Lietuvos banko valdyba visam l
R.Vainienė: ar tikrai Ūkio banka Savo požiūrį apie susidariusią si tuaciją Ūkio banko istorijoje „Klai pėdai“ pateikė nepriklausoma eko nomikos ekspertė Rūta Vainienė.
– Kodėl Seimui net nebuvo pa teiktas svarstyti Ūkio banko veiklos sustabdymo klausi mas? Buvo apsiribota tik Sei mo Biudžeto ir finansų ko mitetu, kuriam buvo pateikti skirtingi banko vertinimo skai čiai – 4,2 ir 2,86. Lietuvos ban ko valdytojas Vitas Vasiliaus kas argumentuotai neapgynė pateikto mažesniojo vertinimo skaičiaus, Seimo komiteto na riai negalėjo gauti tikslios in formacijos. – Nedalyvavau komiteto posėdy je, tačiau girdėjau Seimo narių at siliepimus, kad jiems pateikiama dvilypė informacija. Manau, kad net Seimo nariai dorai nesusigau do, kas vyksta už Lietuvos ban ko ar galbūt ir kokios kitos institu cijos durų. Kad ir kaip vertintume Seimą, reikia gerbti rinkėjų valią ir Seimo narius tinkamai ir laiku in formuoti apie susidariusią padėtį. Man susidaro įspūdis, kad jie šiuo atveju šiek tiek mulkinami. – Ūkio banko likvidumas – 29, o reikalaujamas rodiklis – 30. Ar tas vienas procentas galėjo tapti tuo mažu akmenėliu, ga linčiu išversti visą vežimą? Ir iš kur būtent tokie skaičiai? – Vienareikšmiškai – ne. Mano nuomone, likvidumo rodiklis yra trauktas iš „Palubinsko vadovė lio“. Vis dėlto jo laikymasis yra privalomas. Kiek žinau, daugelio bankų veiklos istorijoje buvo mėne sių, kai jie šio normatyvo nevykdė, tačiau jų veikla nebuvo sustabdy ta. Buvo bankų, kurie šio norma tyvo nevykdė reikšmingai, tais at vejais Lietuvos bankas suteikdavo likvidumo paskolą, kas įeina į Lie tuvos banko funkcijas, net ir vei kiant valiutų vadybos modeliui. Vis dėlto vieno procentinio punkto neatitikimas yra toks nereikšmin gas, kad tai laikyti banko veiklos sustabdymo priežastimi būtų ne profesionalu. Mano galva, Lietu vos bankas tik ir ieškojo preteksto,
kaip susidoroti su dar vienu jiems nepatogiu banku ir taip pade monstruoti savo „veiklą“. Ne vel tui V.Vasiliauskas skundėsi galvos skausmais dėl Ūkio banko jau me tus. Nors iš tikrųjų Lietuvos ban ko veiklos sėkmė turi būti matuo jama ne uždarytų bankų ar kredito unijų skaičiumi, o tokių problemų prevencija. Kitaip tariant, Lietu vos bankas dirba geriausiai tada, kai komerciniams bankams neky la panašių problemų. – Keista, bet Lietuvoje turto vertintojų, brokerių sprendi mai yra labai skirtingi. Tą pati ria paprasti žmonės, patikėda mi savo būsto pardavimą jiems. Tada pasirenkami pigiausi ta me regione vertinimo atvejai ir taip, mažinant kainas, verti nama, sudaroma tarsi sistema, tarnaujanti tik jų pačių jų pa čių verslui. Ar, vertinant Ūkio banko turtą, nebuvo jau stam biu planu pasirinktas vertinimo scenarijus, juolab kad Lietuvos banko valdybos pirmininko pa vaduotojas R.Kuodis yra pa brėžęs, kad turtą vertino labai jau skirtingos audito kompani jos, kurios tik daugmaž sutarė. O paklaida – net 500 mln. litų? – Turtas yra rinkos kaina įvertintas tik tada, kai parduotas. Taškas. Vi si kiti vertinimai – interpretacijos. Zonavimo metodas yra fundamen taliai ydingas. Toje pačioje teritori joje įmanomos skirtingos turto plė tojimo galimybės. Už tai atsakinga savivaldybė, Kultūros vertybių ap saugos departamentas ir kitos insti tucijos. Jos savo diskretiška valia gali leisti – vertė kils, gali drausti – vertė kris. Esame valdžios pančiuose, ma no galva, ir čia vertę kelia „ryšiai ir kyšiai“, muša – principingumas. – Kokia informacija sklinda apie valstybę, kurioje per dve jus metus uždaromi du bankai ir nemažai kredito unijų – ar tai valstybės stabilumo rodiklis, ar savo piliečių streso projektai? Kaip jums atrodo, ar Lietuvos bankas turėtų būti ne budelio funkcijas atliekantis organas, o tiesiog patariantis ir kelian
Požiūris: R.Vainienė abejoja, ar buvo būtinybė taip drastiškai elgtis su Ūkio banku.
tis pagrįstus reikalavimus tos pačios sistemos vadovas? – Užsienio valstybės privačių ban kų kapitalą stiprina valdiškais pi nigais. Tai nėra gerai. Vis dėlto da bar, kai kapitalą uždrausta didinti savininko pinigais – situacija ne iš dažnųjų. Aš tikrai nedisponuo ju visa informacija, tačiau ne kar tą girdėjau pono Vladimiro Roma novo pareiškimus, kad jis padidins kapitalą. – Tuos, kurie nors kiek atidžiau stebi ekonomikos procesus, nustebino keistas sutapimas, kai vasario 12 d., apie 12.30 val., sustabdžius Ūkio banko veiklą, beveik po pusvalandžio spaudoje pasirodė pranešimas, kad tiesiog netikėtu sutapimu Lietuvoje lankėsi Europos re konstrukcijos ir plėtros ban ko atstovas, banko, kuris kartu su susijusiais asmenimis valdo
„Fotodienos“ / Karolio Kavolėlio nuotr.
net 63 proc. Šiaulių banko ak cijų. O Šiaulių bankas juk tarsi ir proteguojamas tapti gerosios ŪB dalies perėmėju. – Mano akyse visi investuoto jai vienodi. Kas pasiūlo geriausią kainą – to ir sėkmė. Bet, kiek ži nau, dar iki Ūkio banko uždary mo abu bankai derėjosi dėl susi jungimo. Aš laukiau informacijos apie tai. Mano sąmokslo teorija: nebuvo sutarta dėl kainos, todėl Ūkio bankas uždarytas, o Šiaulių bankas perims gerąją dalį pigiau. Juk valdžios rankomis labai lengva kelti, mažinti kainą. Valdžiai turi būti draudžiama dalyvauti komer ciniuose santykiuose, o dabar Lie tuvos bankas – pagrindinis dery bininkas. Šiaurės Korėja, George’o Orwello kūriniai – verta prie to su grįžti. Niekaip nepaisoma Konsti tucijos. Niekaip negerbiama privati nuosavybė. Dėl to emigruoja verslai ir Lietuvos vaikai.
– Jūs esate pasakiusi, kad Ūkio bankas galėjo susitvarkyti su tam tikromis savo problemo mis, tačiau neatlaikė Lietuvos bankas – perkaito. Ir jei Lietu voje bet kuris bankas būtų už darytas staiga – jis, ko gero, bankrutuotų. Gal kažkam labai reikėjo naikinti dvidešimt me tų sėkmingai dirbusį banką, kas pasikeitė Lietuvos banko reika lavimuose? – Iki šiol esu tikra, kad Ūkio banko bankomatai ir skyriai veiktų, mo kėtų pensijas, atiduotų indėlius, jei banko veikla nebūtų sustabdyta. Sakau tai atsakingai, kaip buvusi Lietuvos banko valdybos narė. Už darykite bet kurį banką, ir jis bank rutuos – norintiesiems ilgą paskai tą galiu paskaityti apie komercinių bankų veiklos ypatumus, valdžios privilegijas jiems ir iš to kylančias pasekmes. Mane Ingrida Šimony tė (buvusi finansų ministrė) įvar
9
antrADIENIS, VASARIO 19, 2013
lietuva
ulių banku Viražas: V.Uspaskichas ranką R.Paksui tiesia gelbėdamas savo parti
ją, tačiau nušalintasis prezidentas turi savų išskaičiavimų.
laikui atšaukė Ūkio banko licenciją. Andriaus Aleksandravičiaus, „Fotodienos“ / Dmitrijaus Radlinsko nuotr.
as buvo nemokus? dijo kaip geriausią sąmokslo teo rijų kūrėją. Šiuo atveju neturiu nė sąmokslo teorijų. Gal verta pa klausti „Lietuvos ryto“, kuris kal bėjo apie vietinių bankų likvidavi mą? Ką jie žinojo? Tikrai daugiau nei apie „Snorą“. Dabar galime tuo įsitikinti. – Kaip jums atrodo, ar tinka Lietuvos banko valdybos pir mininko pavaduotojui Raimon dui Kuodžiui oficialiai, viešai komentuoti, aptarinėti gandų lygiu Ūkio banko akcininko el gesį, pomėgius? O gal taip for muojama viešoji žmonių nuo monė? – Raimondas yra labai geras eko nomistas. Jis redagavo mano Eko nomikos terminų žodyną, pateikė neįkainojamų įžvalgų. Labai ver tinu Raimondą, mūsų požiūriai iš siskiria dėl matematikos formulių naudojimo žmonių gyvenime. Dėl to mes labai ginčijamės. Manau, kad būtent dėl formalaus ir stan dartinio požiūrio į bankų veiklą jis nepalaiko visokių, na, pavadinki me šmaikščiai, išsišokėlių. Deja, jis negali pasiūlyti, o kaip šiems bankams konkuruoti? Kaip atkreipti į save dėmesį? Aš spėju, kad jei R.Kuodis būtų tapęs MedS norŪkioŠiaulių vadovu, darytų tą patį. Raimondo veiklą vertinu kaip „Aš siuzerenas – tu vasa las“. Gaila, kad toks talentingas žmogus pasamdytas destrukcinei veiklai, nes jis sutvertas kūrybi niam darbui. – R.Kuodis su pasididžiavimu pareiškė, kad per pusantrų me tų išvalė valstybės finansų sis temą nuo avantiūristų ir stačiai – vagių. Tik ar po tokių išvaly mų kartu su vandeniu nebūna išpilamas lauk ir kūdikis? – Aš tikiu, kad R.Kuodžiui procesas patinka, bet ne jis iniciatorius. Pa kartoju, Lietuvos bankas veikia ge rai, kai finansų sistema nepatiria nesklandumų. Ir veikia blogai pa gal prudent regulation principus (apdairaus reguliavimo), jei įvyks ta. Lietuvos banko veiklą vertinu kaip parodomąją. Kam jis veikia, nežinau, bet man kelia abejonių, ar
jo prioritetas yra finansų sistemos stabilumas. Aš labai vertinu R.Kuodį, tačiau negaliu sutikti su jo nuostata, kad visi rinkos dalyviai turi būti vie nodi.
Jei Ūkio banke bu vo rimtų likvidumo problemų, jam galė jo būti suteikta likvi dumo paskola. Nei ji buvo suteikta, nei to kio lygio problemų, matyt, buvo. – Kaip įvertintumėte Lietuvos banko taikytus veiksmus Ūkio banko atžvilgiu? Kaip tai gali ma pavadinti? Ar centrinis ša lies bankas neturėtų prisidėti prie privatus sektoriaus stabi lumo, ar per 20 metų neišmo ko prevenciškai veikti, progno zuoti? – Šiuos veiksmus vertinu kaip va gystę vidury baltos dienos. Šiaurės Korėja, Kuba, Rusija, Venesuela, Lietuva. Žiauru. Jei Ūkio banke bu vo rimtų likvidumo problemų, jam galėjo būti suteikta likvidumo pa skola. Nei ji buvo suteikta, nei to kio lygio problemų, matyt, buvo. Mieli žmonės, kurie atėjote prie Ūkio banko bankomato, jei aš bū čiau jūsų vietoje, skambinčiau Lie tuvos bankui, jo valdybai, Vitui Vasiliauskui, skambinčiau į Prezi dentūrą, visur ieškočiau teisybės. Ir tikrai žinau – nerasčiau. Neabejo ju, kad didesnę užuojautą rasčiau Ūkio banke. Nes ten – atsakomy bę velkantys žmonės. Kokią atsa komybę turi kiti mano minėti as menys? Man labai gaila, kad Lietuvos bankas savo veiklą pradėjo ma tuot i „užd arym ais“. Ne toks jo tikslas, ne tokia jo misija, ne tam jis yra. O jei bankas tik taip su vok ia savo vaidm en į – tad a jo apskritai nereikia. Bankus labai sėkmingai ir laiku uždarys kre ditoriai, nereikia tam užbėgti už
akių. Prudent regulation šviesoje Lietuvos banką vertinu kaip vei kiantį ne pagal šiuos standartus. Man jis kažkuo primena „Dvira čio šou“ herojų, tą, kuris su kar du. Bet tai nei solidu, nei atititin ka modernios teisinės valstybės standartus. Komedija, daugeliui virtusi tragedija. – Mes kalbame apie 2 mlrd. li tų skylę, atsivėrusią valstybės biudžete po „Snoro“ uždary mo. Latvijos ir Lietuvos indė lininkai jau prakeikė banko už darymo iniciatorius, dabar, ko gero, visų mokesčių mokėto jų pinigais ruošiamasi laido ti dar vieną banką. Kaip bus, ar vėl reikės skolintis? Kiek ir už kokias palūkanas? – Brangiai ir daug. Jau pasiskolino, neva skoloms perfin ansuoti. Ūkio banko atvejis skiriasi nuo „Snoro“. Čia įmanomas lengvas rinkos dal lies padidinimas tam, kas perims geruosius aktyvus. Na, žinoma, su įsipareigojimais. Kalbant apie pa tį Ūkio banką, sakyčiau, apvogė vi dury baltos dienos kaip kokie tele foniniai sukčiai. Deja, bet čia turime reikalų su legalia valdžia. Nemanau, kad tik ką paminėję LAISVĖS dieną esame laisvi. Esame persekiojami ir ap vagiami, situacija mažai kuo ski riasi nuo sovietmečio. Konstituci nės vertybės nebemadingos. Privati nuosavybė – nesaugoma. – Kaip jums atrodo, ar Ūkio bankas būtų galėjęs veikti to liau? Jei, sakykim, įneštų rei kalaujamų lėšų? – Itin retas atvejis, kai sustabdy tas bankas atsinaujina. Vis dėlto tai įmanoma, ypač kai ir mokėji mai vykdomi laiku ir sklandžiai. Aš manau, kad daugelis įmonių, indė lininkų ir skolininkų, kurie pamėgo šį banką dėl jo lankstumo ir kitoniš kumo, nuo jo nenusisuks. Juolab kad jie neturi pasirinkimo. Nesakau, kad skandinavų šaltas charakteris, bet bankininkystė – tikrai atšiauri. Apibendrinant – Lietuvos bankas turėtų pripažinti klaidą. Tai būtų valstybinio lygio poelgis. „Klaipėdos“ inf.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Politinio elito laukia sužadėtuvės Viktoro Uspaskicho ir Rolando Pakso par tijos gali jungtis. Tai – netikėtas, bet dės ningas ir abiem partijoms naudingas žingsnis. Tačiau jokių sprendimų kol kas nėra, o pats jungimosi procesas užtruktų. Justinas Argustas j.argustas@diena.lt
Komentaras
Komentarai šykštūs
Darbo, tvarkos ir teisingumo par tija – taip galėtų vadintis jungti nis V.Uspaskicho ir R.Pakso par tijų darinys. Ar seniai brandinta ir po Seimo rinkimų atgaivinta idė ja virs kūnu, kol kas dar nėra visiš kai aišku. Tiek Darbo partijos (DP), tiek Tvarkos ir teisingumo partijos (TTP) atstovai patvirtino, kad su sijungimo galimybė svarstoma, ta čiau galimas jungtuves komentavo itin šykščiai. Galiausiai tam dar tu ri pritarti partijų prezidiumai, ta rybos, suvažiavimai. Iki galutinių sprendimų – dar il gas kelias. Ar apskritai partijų jun gimosi procedūros prasidės, turėtų paaiškėti sekmadienį. Tądien posė džiaus abiejų partijų prezidiumai. Žino tik lyderis
Virginija Baltraitienė, DP vicepir mininkė, negalėjo konkrečiai pasa kyti, kas rodė iniciatyvą imtis par tijų jungtuvių. Politikė paaiškino, kad kalbos apie galimą partijų jun gimąsi atgijo po Seimo rinkimų. Esą pirmas žingsnis link cent ro kairės partijų vienijimosi buvo žengtas dar anksčiau – kai prie DP prisijungė Artūro Paulausko Nau joji sąjunga. V.Baltraitienė, be kita ko, negalėjo paaiškinti, kodėl neoficialiai svarsto ma, kad naujam politiniam dariniui galėtų vadovauti R.Paksas. „Klaus kite vadų“, – tepasakė DP vicepir mininkė. Su V.Uspaskichu vakar susisiekti nepavyko. Dienraščio šal tinių teigimu, jis išvykęs į Rusiją. TTP lyderis R.Paksas taip pat va kar nebuvo kalbus. Kalbas apie ga limas jungtuves jis pavadino anks tyvomis. Partneriai – ramūs
Valdančiosios koalicijos partneriai naujieną apie galimą naują politinį
Algis Krupavičius
P
Politologas
asklidusios žinios apie galimą partijų susijungimą – labai ne tikėtos. Bet žingsnis būtų lo giškas. R.Pakso partijai reikia naujų stimulų ir dinamikos, nes ji tai yra praradusi, elektoratas nedidėja, o DP su sijungimas, matyt, reikalingas dėl juodo sios buhalterijos bylos. DP siekia, kad jos neliktų kaip juridinio subjekto, kad ir ko kie būtų sprendimai. V.Uspaskicho pro blema – DP byla. Tiesa, R.Paksas turi ki tų problemų: dėl Konstitucinio Teismo sprendimų jis negali visavertiškai da lyvauti vidaus politikoje, negali būti renkamas į parlamentą ir pan. Nė nea bejoju, kad susijungusios šios partijos R.Pakso klausimą kels į politinę darbot varkę kaip vieną svarbiausių. O centro kairės koalicijai galimas partijų susijun gimas grėsmės kelti neturėtų.
darinį pasitiko ramiai, nors, poli tologų tvirtinimu, jis būtų atsvara socialdemokratams. „Mums tai nebuvo netikėta. Dėsningas žingsnis. Mes – už par tijų stambėjimą. Nemanau, kad tai turės įtakos koalicijoje. Jokių kal bų apie postų perdalijimą negali būti“, – kalbėjo Gediminas Kirki las, Socialdemokratų partijos at stovas. Be to, politikas priminė, kad par tijų susijungimai paprastai užtrun ka bemaž pusę metų, taigi tai nėra paprastas dalykas. G.Kirkilas neatmetė ir galimy bės, kad dalis TTP ir DP atstovų, nepatenkinti sprendimais, galėtų perbėgti pas socialdemokratus. „Iš socialliberalų ne vienetai, o šimtai perėjo“, – priminė jis.
10
antradienis, vasario 19, 2013
pasaulis Suteikė prieglobstį
Grįžo namo
Rado nuolaužų
Kopenhaga suteikė politinį prieglobstį buvusiam Ukrai nos laikinajam gynybos mi nistrui Valerijui Ivaščenkai, kuris šias pareigas ėjo šiuo metu kalinamos buvusios premjerės Julijos Tymošen ko kabinete, o pernai balan dį buvo lygtinai nuteistas už įgaliojimų viršijimą.
Venesuelos prezidentas Hu go Chávezas vakar po vėžio operacijos Kuboje grįžo na mo į Venesuelą. 58 metų ša lies vadovas po Havanoje at liktos operacijos buvo perne lyg silpnas, kad grįžtų į Vene suelą sausio 10 d. planuotos inauguracijos, todėl ji buvo atidėta neribotam laikui.
Rusijos mokslininkai vakar paskelbė radę apie 50 me teorito nuolaužų prieš Čebar kulio ežero. Šis dangaus kū nas praėjusią savaitę pra skriejo virš Uralo kalnų bei Čeliabinsko miesto ir sukė lė smūginę bangą. Ji sužeidė apie 1200 žmonių ir apgadi no tūkstančius pastatų.
Misija – visiems vienodai padėti Šveicarijoje įsikūręs Tarptauti nis Raudonojo Kryžiaus komi tetas (TRKK) paminėjo garbingą 150 metų jubiliejų. Per šį laiką hu manitarinė organizacija patyrė iš šilto, ir šalto.
TRKK buvo įkurtas siekiant rū pintis nuo karo nukentėjusiais žmonėmis. 1863 m. organizacijos įstatus sukūrė šveicarai: filantro pas Henry Dunant’as, teisininkas Gustave’as Moynieras, gydytojai Louis Appia ir Théodore’as Mau noiras bei generolas Guillaume’as Henri Dufouras.
Pirmasis pasaulinis karas Raudonajam Kryžiui tapo posū kio tašku.
Raudonojo Kryžiaus įkūrėju laikomas H.Dunant’as. Jį sukrė tė 1859 m. Šiaurės Italijoje įvykęs Solferino mūšis tarp Prancūzijos ir Austrijos pajėgų. Po šio mūšio jis ėmė rūpintis, kad būtų nusta tytos tarptautinės taisyklės dėl sužeistų karių, ypač karo belais vių, priežiūros. Tuo metu pasaulyje veikė dau giau labdaros organizacijų, tačiau TRKK nebuvo panašus į jas. Ko mitetas buvo išskirtinis tuo, kad nepaisė karių uniformos, ragi no su visais elgtis vienodai. Ne nuostabu, kad TRKK būstine tapo Šveicarija. Neutralumo politika buvo Šveicarijos užsienio politi kos pamatas. TRKK netrukus pelnė tarptau tinį pripažinimą. 1864 m. pirmą
ją Ženevos konvenciją pasirašė 12 valstybių. Tai buvo pirmasis pa saulyje tarptautinis humanitari nis įstatymas. 1914 m. prasidėjęs Pirmasis pa saulinis karas Raudonajam Kry žiui tapo posūkio tašku. Tuo metu gausiai išaugo TRKK darbuoto jų gretos, buvo įkurtos pirmosios organizacijos atstovybės už Švei carijos ribų. Po Pirmojo pasaulinio karo TRKK iš dalies perėmė Raudono jo Kryžiaus draugijų lyga, įkur ta 1919 m. Amerikos Raudonojo Kryžiaus iniciatyva, prie kurios greitai prisidėjo atitinkamos or ganizacijos Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje, Japonijoje ir Italijoje. Per Antrąjį pasaulinį karą TRKK smarkiai sustiprino savo įtaką, tačiau siekdamas išlikti neutrali organizacija tylėjo apie nacistinės Vokietijos įkurtas koncentracijos stovyklas. TRKK svarstė galimy bę viešai reikalauti nacių atsako mybės 1942 m. Tačiau komitetui atrodė, kad jo poveikis bus men kas, bet galintis sukelti problemų neutraliai Šveicarijai. Vėl esn iais deš imtm eč iais TRKK nusprendė iš naujo nusta tyti santykius su šalimi, kurio je įsikūrusi jo būstinė, siekdamas labiau apsaugoti savo nepriklau somybę. 1991 m. Šveicarija sutei kė TRKK tokią pačią diplomatinę neliečiamybę. Nors po Antrojo pasaulinio ka ro buvo priartėjęs prie bankroto ribos, šiuo metu komitetas visa me pasaulyje turi daugiau nei 12 tūkst. darbuotojų, daugiausia ne Šveicarijos piliečių, o jo metinis biudžetas yra apie 1,2 mlrd. JAV dolerių. AFP, BBC, BNS inf.
Darbuotojai: visame pasaulyje Raudonasis Kryžius turi daugiau nei
12 tūkst. darbuotojų.
„Reuters“ nuotr.
Išpuoliai prieš šii tų bendruomenę Pakistane priminė tarpkonfesinį konf liktą Irake. Ar Pakis tane bręsta nauji neramumai, kurių šioje smurto dras komoje šalyje ir taip apstu?
Gedulas: šiitai gedi sprogimo aukų ir piktinasi, jog Pakistano vyriau
sybė nedaro nieko, kad juos apgintų.
AFP nuotr.
Kruvinas savaitgalis šiitų mažumai Kruvinos skerdynės
Pakistano provincjios Beludžista no sostinė Kveta gedi. Šeštadienį per išpuolį miesto turguje žuvo 85 šio miesto gyventojai. Išpuolis sudrebino Pakistaną. Tūkstančiai šiitų pareika lavo iš vyriausybės nubausti „Lash kar-e-Jhangvi“ sukilėlius, kurie pri siėmė atsakomybę už žudynes. Pakistano šiitų bendruomenė iš puolio organizavimu apkaltino su nitų ekstremistus. Sunitai Pakista ne sudaro didžiąją dalį gyventojų, o šiitai – apie penktadalį iš 180 mln. šalies gyventojų. Išpuolis mieste – ne vienin telis, sukrėtęs Pakistaną. „Hu
Išpuoliai Irake Irako sostinės šiitų rajonus sekma dienį sudrebino serija užminuotų automobilių sprogimų, per kurią žu vo mažiausiai 15 žmonių, o dar apie 80 buvo sužeista. Trys automobiliai sprogo Sadro rajone miesto šiaurė je, dar po vieną – Amine, Huseinijo je ir Kamalijoje sostinės rytuose, be to, pakelės bomba sprogo Karado je Bagdado centre. Šį mėnesį smur tas Irake jau pareikalavo mažiau siai 150 žmonių gyvybės. Jokia gru puotė dar neprisiėmė atsakomybės už sekmadienio išpuolių virtinę. Ta čiau su „Al Qaeda“ siejami sunitų ko votojai dažnai taikosi į šiitų mažu mą – taip jie bando pakirsti pasiti kėjimą centrine vyriausybe ir nu blokšti šalį atgal prie kruvino tarp konfesinio konflikto, kuris šalį krė tė 2006–2007 m.
man Rights Watch“ paskelbė, kad 2012 m. išpuolių prieš šiitus skai čius Pakistane pasiekė visus rekor dus. Išpuoliai pareikalavo daugiau kaip 400 žmonių gyvybės.
Norime, kad vyriau sybė veiktų, kad im tųsi veiksmų prieš teroristus.
Vyriausybė bejėgė?
Tai buvo jau antras šiais metais didelio masto išpuolis prieš haza rus šiitus Kvetoje. Sausio 10 d. per dviejų mirtininkų išpuolį šio mies to angliškojo biliardo klube žuvo mažiausiai 92 žmonės. Tai buvo daugiausia aukų pareikalavęs iš puolis Pakistane prieš šiitų bend ruomenę. Tačiau vyriausybė, regis, nesuge ba susitvarkyti su problema. Taigi, sunitų sukilėliai kartu su Talibanu ir „Al Qaeda“ tampa dar vienu iš šūkiu branduolinei valstybei. Šiitų bendruomenė net pareiš kė, kad nelaidos savo artimųjų tol, kol Pakistano saugumo pajėgos ne pradės operacijos prieš „Lashkare-Jhangvi“. Pagal musulmonų tra dicijas kūnai turi būti kuo skubiau palaidoti, o tai, kad jie palieka mi ant žemės, simbolizuoja stiprų sielvartą ir liūdesį. „Mes nelaidosime kūnų, kol mūsų reikalavimas sustabdyti te roristus ir jų rėmėjus nebus pa
tenkintas“, – pareiškė Syedas Muhammadas Hadi, vietos šiitų bendruomenės atstovas. Jis pri dūrė, kad Pakistano pajėgos, atsa kingos už Kvetos miesto saugumą, nerodo jokio noro tinkamai atlikti savo pareigas. „Mes visi puikiai žinome, kad tai „Lashkar-e-Jhangvi“. Norime, kad vyriausybė veiktų, kad imtųsi veiksmų prieš teroristus“, – sakė šiitų aktyvistas Hasanas Raza. 40metis Kvetos gyventojas Qurbanas Ali pabrėžė, kad situacija provinci joje sudėtinga. „Nebuvo mėnesio, nebuvo sa vaitės, kad šioje provincijoje ne būtų žuvęs nė vienas hazarų bend ruomenės narys. Kodėl vyriausybė – tiek centrinė, tiek provincijos – miega, kai reikia apsaugoti šiitus?“ – retoriškai klausė vyras. Kas kursto įtampą?
Šiitų ir sunitų nesantaika Ira ke 2006–2007 m. naudojosi „Al Qaeda“. Dabar šis scenarijus, re gis, kartojasi Pakistane. Hazarai, kurie yra šiitai, į Pakistaną persi kėlė iš Afganistano. Beje, „Lashkar-e-Jhangvi“ sie jama su Pakistano saugumo tar nybomis, tačiau šios tokius gan dus kategoriškai neigia. Kalbama, kad Pakistano slaptosios tarnybos rėmė sunitų ekstremistus, veikian čius prieš Iraną, kuriame domi nuoja šiitai. 2001 m. „Lashkar-eJhangvi“ buvo uždrausta, tačiau iki šiol Pakistane grupuotė veikia be veik netrukdoma. „Reuters“, AP, BNS inf.
11
ANTRADIENIS, vasario 19, 2013
rubrika sveikata@kl.lt Redaktorė Jolanta Juškevičienė
sveikata
Tradicijos: Baltijos jūroje šiemet jau 26 kartą maudėsi „ruoniai“ iš įvairiausių Lietuvos miestų.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Ledinėje jūroje gydė kūnus ir sielas Sveikuoliai, besimaudantys ledinėje jūroje, lietuviams vis dar at rakcija. 26 žiemą organizuotai puolę į ledines bangas 200 Lietu vos „ruonių“ sulaukė tūkstančių smalsuolių, užplūdusių Palan gos paplūdimį ir jūros tiltą, dėmesio. Vieni, išvydę šaltyje krykš taujančius maudynių dalyvius, sukiojo pirštą ties smilkiniu, kiti ginčijosi, kiek jų dar tą pačią dieną atsidurs ligoninėje. Asta Dykovienė a.dykoviene@kl.lt
Sveikuolių daugėja
Palangos sveikatos mokyklos įkū rėjui Dainiui Kepeniui tokios žmo nių nuostatos ne naujiena. Tačiau ne visi mąsto vienodai. „Palangos sveikatos mokyklai jau 10 metų nereikia jokios reklamos. Žmonės, ieškantys, kaip atsikraty ti ligų, patys ją susiranda“, – tiki no D.Kepenis. Teigiama, kad žmonių, kurie bai gė šią mokyklą, yra daugiau nei 30 tūkst. Pasak D.Kepenio, mokykloje vie niems didesnį poveikį daro grūdi nimasis, kitiems – mitybos per mainos, dar kitiems – dvasingumo dalykai. „Žmonės, kurie tuo keliu eina ir tai daro jau daug metų, yra sveiki ir laimingi, viskuo patenkinti. Ta čiau sveiko gyvenimo poreikis taip stipriai neplinta“, – apgailestavo D.Kepenis.
Sveikuoliai pripažįsta, kad iki šiol apie juos vyrauja prieštarin ga nuomonė, ypač tose struktūro se, kurios atsakingos už sveiką gy venseną.
– Prieš 25 metus buvo visko. Bet priešininkai pamažu rimsta, ypač medikai. Juo labiau kad jų reika las yra liga. Su sveikata jie mažai ką turi bendra“.
Dainius Kepenis:
Šaltame vandenyje – ir vaikai
Priešininkai pamažu rimsta, ypač medikai. Juo labiau kad jų rei kalas yra liga. Su svei kata jie mažai ką turi bendra.
„Anksčiau oficialios medicinos žinovai aiškino, kad žalių produk tų valgyti negalima, maudytis le diniame vandenyje negalima, ta čiau dabar tie įspėjimai pritilo, nes yra tūkstančiai žmonių, ku rie taip gyvena ir jiems viskas ge rai, – tikino sveikuolių mokytojas.
Pirmosios „ruonių“ maudynės Pa langoje įvyko 1987 metais, tuomet į jūrą nėrė 10 sveikuolių, į juos nuo tilto žiūrėjo apie 100 atvykėlių. Šiemet „ruonių“ buvo keli šim tai, žiūrovų – keliasdešimt tūks tančių. Maudynės lediniame vandenyje, pasak D.Kepenio, yra pats trum piausias ir mažiausias komponen tas jų programoje, kalbant apie kū no ir sielos puoselėjimui kasdien privalomus darbus. „Nors tai tikrai efektyvu ir gerai veikia žmogaus pasitikėjimą savi mi. Mes labai dažnai visko bijome, o ėjimas į ledinį vandenį padrąsi na ir žmogus tampa stipresnis“, – tvirtino sveikuolis iš Palangos.
13
Įdirbis: idėjinis sveikuolių lyderis palangiškis D.Kepenis džiaugiasi kas
met gausėjančiomis „ruonių“ gretomis.
Sveikuoliai: ukmergiškė V.Poškienė į „ruonių“ maudynes Palangoje
atvažiavo su vyru ir vaikais.
12
ANTRADIENIS, vasario 19, 2013
rubrika sveikata
Gripas pavojingiausias nėštumo pradžioje Virusinė infekcija ir nėštumas – nepageidaujamas derinys, galintis neigiamai paveikti būsimą motinystę. Tai žino visos besilaukian čios moterys, todėl jos itin jautriai reaguoja tapusios gripo auka. Sandra Lukošiūtė s.lukosiute@kl.lt
Pavojingiausia pradžia
Šeimos gydytojai pastebi, kad šie met gripo epidemija labiausiai ata kuoja pažeidžiamiausius gyven tojus – vaikus ir nėščiąsias. Dėl agresyvių virusų atakų ne viena jų suserga. Kai kurios susirgusios gri pu moterys nerimauja, ar tai neat silieps būsimam kūdikiui. Klaipėdos universitetinės ligoni nės Nėštumo patologijos skyriaus vedėjas Vytautas Rauba paaiškino, kad virusinės infekcijos įtaka nėš tumui priklauso nuo daugelio da lykų. Pirmiausia svarbus nėštumo lai kas. Virusine infekcija užsikrėsti pavojingiausia pirmojo nėštumo trimestro metu – iki 12 savaičių. Tokiu atveju vaisiaus vystyma sis net gali sustoti ir visiškai nu trūkti. Tad būtent per pirmuosius tris mėn es ius nėšč ioms moter ims patariama itin saugotis peršali mo ligų. Imunitetas būna nusilpęs
Pasak V.Raubos, kaip gripas atsi lieps tolimesnio nėštumo metu, priklauso ir nuo gripo viruso agre syvumo. Šis virusas būna įvairių štamų, dėl kurių skiriasi jo įtaka organizmui. Kaip virusas paveiks nėštumą, priklausys ir nuo jo kiekio, daugi
nimosi ypatumų, taip pat organiz mo atsparumo. Akušeris-ginekologas priminė, kad per nėštumą moters organiz mo atsparumas visada sumažėja dėl slopinamo imuniteto. Priešin gu atveju, moteris negalėtų išne šioti kūdikio. Po 12 nėštumo savaitės gripo po veikis priklauso ir nuo placentos pralaidumo.
Kaip virusas paveiks nėštumą, priklausys ir nuo jo kiekio, dau ginimosi ypatumų, taip pat organizmo atsparumo.
Vienų nėščiųjų placenta veikia kaip filtras, puikiai sulaikantis į organizmą patenkančius virusus ir bakterijas, o kitoms ši apsauga ne suveikia. Tokiais atvejais virusas patenka pas kūdikį, sukeldamas sveikatos problemų. Būtini skysčiai
V.Rauba atkreipė dėmesį, kad nėš čiajai pavojingesnė yra ir aukšta temperatūra. Karščiuojant neten kama daug skysčių, tad gresia or ganizmo dehidratacija.
Sergant virusine infekcija nėš čiajai praktiškai neskiriama vais tų, tad jai būtina gerti kuo daugiau skysčių. Šitaip ne tik išplaunamas virusas iš organizmo, bet ir apsau goma mama bei kūdikis. „Kai karščiuojama ir nepapildo mos skysčių atsargos, tokia būse na neigiamai veikia abu – galimi kraujotakos sutrikimai, placentos trombozės“, – paaiškino akuše ris-ginekologas. Gydytojas atkreipė dėmesį, kad virusai gali atverti kelią bakte rijoms. Išsivysčius bakterinėms kompl ikac ijoms, bes il auk iant i moteris gali susirgti plaučių, inks tų uždegimais. „Susirgus taip pat svarbu ne praleisti momento, kai nėščia jai reikalingas gydymas antibioti kais. Tokiais atvejais būtina tartis su specialistais, pirmiausia šeimos gydytoju. Prireikus jis siunčia aku šerio-ginekologo konsultacijai“, – sakė vedėjas. Pataria nešioti kaukę
Gydytojas pastebėjo, kad per gri po epidemiją sergantiems reko menduojama nešioti medicininę kaukę. Jo manymu, sergančiajam ji nelabai pravers – ligoniui geriausia neiti iš namų ir taip neplatinti vi ruso. O štai nėščiajai ir sveikiems žmonėms medicininė kaukė pra verstų. Mat gripas – oro lašeliniu būdu plintanti infekcija. V.Rauba per gripo epidemiją be silaukiančioms moterims patarė
Imunitetas: per nėštumą moters organizmo atsparumas visada suma
žėja, todėl ji lengviau gali užsikrėsti bet kuriuo virusu.
vengti žmonių susibūrimų, o jei gu tai neišvengiama – geriau už sidėti kaukę. Tinka ir kiti patarimai: kuo daž niau plauti rankas, nes liečiant
„Shutterstock“ nuotr.
veidą virusinė infekcija greičiau patenka į organizmą, taip pat pra verčia visos nuo peršalimo ligų re komenduojamos apsaugos prie monės.
Socialiniai tinklai veikia „ŽINOTI SVEIKA“: LIGONIŲ KASOS INFORMUOJA APIE PRIVALOMĄJĮ SVEIKATOS DRAUDIMĄ stipriau nei svaigalai Didžiosios Britanijos klinikose gy doma nemažai žmonių, kuriems naršymas socialiniuose tinkluo se, tokiuose kaip „Twitter“ ar „Fa cebook“, tapo žalingu įpročiu. Me dikai perspėja, kad jis gali būti dar stipresnis nei rūkymas ar alkoho lio vartojimas.
Rašytoja ir knygų iliustratorė Ge mini Adams joga stengiasi pakeis ti savo įprotį naršyti socialiniuo se tinkluose. „Aš buvau rūkalė. Tai labai panašu – tas poreikis patik rinti, ar kas nors parašė komenta rą“, – kalbėjo rašytoja.
Jungtinėje Karalys tėje socialinių tink lų naršymo manija pripažinta žalingu įpročiu. Naršymą „Facebook“ ji dabar ri boja – ne daugiau nei pusę valan dos per dieną, o kartą per savaitę skelbia skaitmeninės detoksikaci jos parą. Jungtinėje Karalystėje socialinių tinklų naršymo manija pripažinta žalingu įpročiu, jeigu žmogus so
cialiniuose tinkluose sugaišta 5 va landas per dieną. Esą tokie sociali nių tinklų veiksmai kaip „dalytis“ ar „patinka“ smegenyse sukelia dopamino pliūpsnį, o jeigu niekas nepadrąsina, gali sukelti pavydą ir nerimą, teigia Čikagos universite to mokslininkai. Jie taip pat nustatė, kad žmo nės prie socialinių tinklų prisiriša stipriau negu prie cigarečių ir al koholio. „Jie neatlieka būtiniausių daly kų, netgi nesirūpina savimi, ati dėlioja valgymą, laiku neatsigeria. Neina miegoti, praleidžia svarbius susitikimus, vėluoja į darbą ar į ko ledžą“, – socialinių tinklų manijos padarinius vardija psichiatras dr. Richardas Grahamas. Į daktaro R.Grahamo kliniką kasmet kreipiasi per šimtą žmo nių, norinčių atsikratyti socialinių tinklų naršymo manijos. Tai ir vai kai, ir suaugusieji. Daugiausia prie socialinių tink lų prisiriša paauglės mergaitės, no rinčios būti pastebėtos. Gydyti pradedama abstinenci ja ir gerai organizuotu laisvalaikiu. Po to gydytojai sprendžia, kas pa dės įveikti pagundą grįžti prie ža lingo įpročio. lrt.lt inf.
Valstybinė ligonių kasa prie Svei katos apsaugos ministerijos (VLK) vykdo visuomenės informavimo kampaniją „Žinoti sveika“, ypa tingą dėmesį skirdama gyven tojų – sveikųjų, sergančiųjų, ap draustųjų ir neapsidraudusiųjų – supratimo apie Privalomojo svei katos draudimo (PSD) fondo lėšo mis apmokamas sveikatos prie žiūros paslaugas, kompensuoja muosius vaistus ir medicinos pa galbos priemones gerinimui.
VLK užsakymu 2009, 2010 ir 2011 m. atlikti Lietuvos gyventojų nuo monės apie PSD sistemą, ligonių kasų ir sveikatos priežiūros įstaigų veiklą tyrimai parodė, kad drau džiamieji (nuolatiniai Lietuvos gyventojai, turintys prievolę mo kėti PSD mokestį, draudžiamieji valstybės lėšomis ir kiti), turintys teisę naudotis PSD sistemos tei kiamomis galimybėmis, nelabai supranta, kaip ši sistema veikia. Žmonės neretai ne tik nežino, kur ieškoti jiems svarbios informaci jos, bet ir nepasinaudoja PSD lė šomis finansuojamomis prevenci nėmis programomis, primoka už paslaugas, kurios dažnai teikia mos nemokamai, patiria įvairių sunkumų sveikatos priežiūros įs taigose ar įsigydami kompensuo
jamųjų vaistų bei medicinos pa galbos priemonių. VLK vertinimu, daugiau ži nodami apie valstybės laiduoja mą medicinos pagalbą, sveika tos priežiūros paslaugų teikimo tvarką gydymo įstaigose, PSD sistemą, ligonių kasų teikiamas paslaugas, draudžiamieji patys prisidės ir prie tokių skaudulių kaip neteisėtos priemokos, „sa vanoriškas atsilyginimas“ ir pan. šalinimo. Ypač svarbu atskleisti sveikatos draudimo naudą, ska tinti žmones rūpintis savo ir šei mos narių apdraustumu, taip su taupant lėšų ir laiko. Visus besirūpinančius privalo muoju sveikatos draudimu kvie čiame naudotis gyventojų aptar navimo telefonu – 8 700 88 888. Prašome skambinti iš visos Lietu vos fiksuotais ir mobiliaisiais te lefonais. Paskambinę vienu telefono nu meriu – 8 700 88 888 – į visas li gonių kasas ar parašę el. pašto adresu info@vlk.lt, Jūs galite gau ti aktualią informaciją apie: • draustumą privalomuoju sveikatos draudimu, • draudžiamųjų kategorijas, • draudimo įmokas, • Europos sveikatos draudi mo kortelės išdavimo tvarką,
• sveikatos priežiūros pas laugų teikimą ir jų apmokėjimą, • dantų protezavimo tvarką, • reabilitacinio gydymo tvarką, • kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių išdavimą ir kompensavimą, • išlaidų endoprotezams įsi gyti kompensavimo tvarką, • ortopedijos technikos įsi gijimo išlaidų kompensavimo tvarką, • ambulatorinio gydymo de guonimi išlaidų kompensavimo tvarką, • klausos aparatų įsigijimo išlaidų kompensavimo tvarką. Be to, nurodytu numeriu gali te pareikšti savo pastabas ir pa siūlymus. Skambinantieji telefono nu meriu 8 700 88 888 iš karto galės pasirinkti juos dominančią te mą ir taip susisiekti su tos srities konsultantu. Taip bus užtikrintas vienodas ir kokybiškas konsulta vimas visose ligonių kasose. Dėmesio! Skambinant šiuo nu meriu iš TEO tinklo minutės kaina 0,17 Lt be PVM. Iš visų kitų ope ratorių tinklų skambinama kaip į TEO LT tinklą pagal turimo mo kėjimo plano tarifus. Užs. 1077998
13
ANTRADIENIS, vasario 19, 2013
sveikata
â&#x20AC;&#x17E;DetoxÄ&#x2026;â&#x20AC;&#x153; iĹĄbandĹžiusi medikÄ&#x2014;: gavau daugiau, nei tikÄ&#x2014;jausi PrieĹĄ mÄ&#x2014;nesÄŻ ÄŻsigijusi â&#x20AC;&#x17E;Detoxoâ&#x20AC;&#x153; aparatÄ&#x2026; kaunietÄ&#x2014; Virginija ĹĄiandien jau dĹžiaugiasi atsikraÄ?iusi nugaros skausmĹł ir pagerÄ&#x2014;jusia bendra savijauta. Eikvojo paskutines jÄ&#x2014;gas
â&#x20AC;&#x17E;Daug metĹł esu dirbusi slaugytoja stacionare, kur ligonius teko kilnoti, vartyti. Nuo to kentÄ&#x2014;jo mano stuburas. Kartojosi nugaros skausmai, nuolat maudÄ&#x2014;, teko daĹžnai vykti ÄŻ reabilitacijos ligonines. Pirkdama â&#x20AC;&#x17E;DetoxÄ&#x2026;â&#x20AC;&#x153; tikÄ&#x2014;jausi, kad jis padÄ&#x2014;sâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; sakÄ&#x2014; Virginija. GyvenimÄ&#x2026; moteriai sunkino tai, kad ji nemÄ&#x2014;gsta skĹłstis aplinkiniams. â&#x20AC;&#x17E;Savo negaliĹł stengiuosi per daug nereklamuoti nei namie, nei darbe. Kartais atrodÄ&#x2014;, kad eikvoju paskutines jÄ&#x2014;gasâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; neslÄ&#x2014;pÄ&#x2014; penkiasdeĹĄimtmetÄ&#x2014;. Jau po pirmosios procedĹŤros pagerÄ&#x2014;jusi savijauta moterÄŻ labai pradĹžiugino. â&#x20AC;&#x17E;Gavau daugiau, nei tikÄ&#x2014;jausiâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; tikino Virginija. IĹĄdrÄŻso tik po metĹł
Aparatu kaunietÄ&#x2014; susidomÄ&#x2014;jo dar prieĹĄ metus, kai lankÄ&#x2014; sanatori-
joje Druskininkuose besigydanÄ?iÄ&#x2026; draugÄ&#x2122;. â&#x20AC;&#x17E;MaĹžiau dÄ&#x2014;mesio kreipiu ÄŻ groĹžio procedĹŤras, labiau domina sveikatinimo paslaugos, ypaÄ? organizmo valymas. Akys uĹžkliuvo uĹž â&#x20AC;&#x17E;Detoxoâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; prisiminÄ&#x2014; Virginija. â&#x20AC;&#x17E;PasiklausinÄ&#x2014;jau apie jÄŻ, perskaiÄ?iau apraĹĄymÄ&#x2026;. IĹĄbandyti pabijojau. IĹĄgÄ&#x2026;sdino tai, kad, atliekant procedĹŤrÄ&#x2026;, ÄŻ organizmÄ&#x2026; patenka elektros srovÄ&#x2014;, nors ji â&#x20AC;&#x201C; tokio paties stiprumo, kokÄŻ gamina pats organizmas ir kuri teka mĹŤsĹł lÄ&#x2026;stelÄ&#x2014;seâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; aiĹĄkino paĹĄnekovÄ&#x2014;. VÄ&#x2014;liau moteris kaskart vis suklusdavo iĹĄgirdusi atsiliepimĹł apie ĹĄÄŻ aparatÄ&#x2026;. â&#x20AC;&#x17E;Darbe nuolat girdÄ&#x2014;davau teigiamĹł pacientĹł atsiliepimĹł. Ir galĹł gale ryĹžausi pati iĹĄbandytiâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; pasakojo moteris. Dar daugiau pasitikÄ&#x2014;jimo â&#x20AC;&#x17E;Detoxuâ&#x20AC;&#x153; ji ÄŻgijo po pokalbio su aparatÄ&#x2026; platinanÄ?ios ďŹ rmos konsultantu. Ir malonu, ir gydo
JaudulÄŻ iĹĄbandant naujovÄ&#x2122; nustelbÄ&#x2014; malonumo ir jaukumo jausmas, apÄ&#x2014;mÄ&#x2122;s kojas panardinus ÄŻ vonelÄ&#x2122;. â&#x20AC;&#x17E;Tai labai maloni procedĹŤra: ĹĄil-
antsvorio, man neaktualu, kad maĹžÄ&#x2014;tĹł svoris. Bet tikiuosi, kad ilgiau pasinaudojusi â&#x20AC;&#x17E;Detoxuâ&#x20AC;&#x153; atsikratysiu alergijosâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; vylÄ&#x2014;si Virginija. Dar vienas geras dalykas â&#x20AC;&#x201C; nebereikÄ&#x2014;s sukti galvos ir lakstyti po parduotuves ieĹĄkant mamai dovanos. â&#x20AC;&#x17E;Padovanosiu â&#x20AC;&#x17E;DetoxÄ&#x2026;â&#x20AC;&#x153;! Juk sveikata ir gera savijauta â&#x20AC;&#x201C; pati geriausia dovanaâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; sakÄ&#x2014; medikÄ&#x2014;, aparato naudÄ&#x2026; pajutusi jau po pirmosios procedĹŤros. KvieÄ?iame iĹĄbandyti
ď Ž Poveikis: `cRVXNaN _Ă]V[aV` [VRXNQN [R cĂ&#x203A;Yb  @UbaaR_`a\PXÂ&#x2022; [b\a_
tas vanduo, juosmens srityje â&#x20AC;&#x201C; irgi ĹĄilta (moteris naudojosi ir â&#x20AC;&#x17E;Detoxoâ&#x20AC;&#x153; infraraudonĹłjĹł spinduliĹł dirĹžu â&#x20AC;&#x201C; aut. past.), buvau patogiai ÄŻsitaisiusi fotelyjeâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; prisiminÄ&#x2014; Virginija. Labiausiai jÄ&#x2026; pradĹžiugino, kad
jau po pirmos procedĹŤros net valandÄ&#x2026; neskaudÄ&#x2014;jo nugaros apaÄ?ios, padaugÄ&#x2014;jo energijos, pagerÄ&#x2014;jo bendra savijauta. Po treÄ?ios procedĹŤros nugaros skausmas nebeatsinaujino. â&#x20AC;&#x17E;Neturiu kenksmingĹł ÄŻproÄ?iĹł,
IĹĄ kur tokie dĹžiuginantys pokyÄ?iai? Sveikatingumo aparatas visai ĹĄeimai â&#x20AC;&#x17E;Detoxasâ&#x20AC;&#x153;, atkurdamas organizmo ĹĄarmĹł ir rĹŤgĹĄÄ?iĹł balansÄ&#x2026;, atkuria gyvybiĹĄkai svarbias kiekvienos lÄ&#x2026;stelÄ&#x2014;s funkcijas. NorinÄ?iuosius iĹĄbandyti â&#x20AC;&#x17E;Detoxoâ&#x20AC;&#x153; poveikÄŻ kvieÄ?iame susisiekti su oďŹ cialiu atstovu Lietuvoje â&#x20AC;&#x201C; UAB â&#x20AC;&#x17E;Sivantonyâ&#x20AC;&#x153;. Konsultantai atvaĹžiuos pas jus ÄŻ namus ar biurÄ&#x2026; ir pademonstruos procedĹŤrÄ&#x2026; jums ar jĹŤsĹł artimiesiems. UAB â&#x20AC;&#x17E;Sivantonyâ&#x20AC;&#x153; tel. 8 615 11 888, www.detoxas.lt. UĹžs. 1077053
MiÂnistÂras nori radikaliĹł poÂkyÂÄ?iĹł UosÂtaÂmiesÂtyÂje apÂsiÂlanÂkÄ&#x2122;s sveiÂkaÂtos ap sauÂgos miÂnistÂras iĹĄÂliÂko ryĹžÂtinÂgai nuÂsiÂtei kÄ&#x2122;s â&#x20AC;&#x201C; paÂsak jo, toks chaoÂsas meÂdiÂciÂnoÂje, kaip daÂbar, tÄ&#x2122;sÂtis neÂbeÂgaÂli.
Â&#x201E;Â&#x201E; NuÂgaÂlÄ&#x2014;Âjo: maÂĹžeiÂkiĹĄÂkÄ&#x2014; V.SiÂmaÂnaÂviÂÄ?ieÂnÄ&#x2014; teiÂgia, kad mauÂdyÂ
nÄ&#x2014;s leÂdiÂnÄ&#x2014;Âje jĹŤÂroÂje â&#x20AC;&#x201C; saÂvoÂtiĹĄÂka perÂgaÂlÄ&#x2014; prieĹĄ saÂve paÂÄ?iÄ&#x2026;.
Â&#x201E;Â&#x201E;VeÂteÂraÂnas: M.KuzÂborsÂkis iĹĄ TraÂkĹł tiÂkiÂno, kad
VyÂtauÂto LiauÂdansÂkio nuoÂtr.
ĹžieÂmÄ&#x2026; leÂdiÂniaÂme vanÂdeÂnyÂje mauÂdoÂsi jau dau giau nei 20 meÂtĹł.
LeÂdiÂnÄ&#x2014;Âje jĹŤÂroÂje gyÂdÄ&#x2014; kĹŤÂnus ir sieÂlas 45 m. ViÂliÂja PoĹĄÂkieÂnÄ&#x2014; 11 iĹĄ UkÂmerÂgÄ&#x2014;s ÄŻ PaÂlanÂgÄ&#x2026; nuÂsiÂmauÂdyÂti jĹŤÂroÂje ĹžieÂmÄ&#x2026; atÂvyÂko
su viÂsa ĹĄeiÂma. JauÂniauÂsiai dukÂrai greiÂtai bus 10 meÂtĹł, ĹĄieÂmet jai buÂvo pirÂmas krikĹĄÂtas jĹŤÂroÂje. TaÂÄ?iau ĹžieÂmÄ&#x2026; upÄ&#x2014;Âje jai esÄ&#x2026; te ko iĹĄÂsiÂmauÂdyÂti perÂnai, kai lauÂke spauÂdÄ&#x2014; 12 laipsÂniĹł ĹĄalÂtuÂkas. Ki tos dvi dukÂros irÂgi mauÂdoÂsi ĹĄalÂta me vanÂdeÂnyÂje. â&#x20AC;&#x17E;Mes ne tik mauÂdoÂmÄ&#x2014;s leÂdiÂnia me vanÂdeÂnyÂje, mes neÂvalÂgoÂme nei mÄ&#x2014;Âsos, nei pieÂno proÂdukÂtĹł ir ne serÂgaÂme. ToÂkiems daÂlyÂkams pa skaÂtiÂno suÂvoÂkiÂmas, kad sveiÂkaÂta â&#x20AC;&#x201C; diÂdĹžiauÂsias turÂtasâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; po mauÂdyÂniĹł BalÂtiÂjoÂje paÂsaÂkoÂjo V.PoĹĄÂkieÂnÄ&#x2014;.
IĹĄÂsiÂkapsÂtÄ&#x2014; paÂti
MoÂkyÂtoÂja iĹĄ BirĹĄÂtoÂno 62 m. NiÂjoÂlÄ&#x2014; JuoÂzaiÂtieÂnÄ&#x2014; tvirÂtiÂno, kad viÂsi jos ĹĄei mos naÂriai irÂgi iĹĄÂdrÄŻsÂta mauÂdyÂtis Ĺžie mÄ&#x2026;. BirĹĄÂtoÂne esÄ&#x2026; sveiÂkuoÂliĹł mauÂdy nÄ&#x2014;s taip pat laÂbai daĹžÂnai renÂgiaÂmos. JĹŤÂroÂje ĹžieÂmÄ&#x2026; N.JuoÂzaiÂtieÂnÄ&#x2014; mau doÂsi jau 20 meÂtĹł. PoÂlinÂkÄŻ toÂkiems ekstÂreÂmaÂliems kĹŤÂno iĹĄÂbanÂdyÂmams
tuÂri nuo vaiÂkysÂtÄ&#x2014;s. EsÄ&#x2026; ji buÂvo silp nos sveiÂkaÂtos, jau ne karÂtÄ&#x2026; jÄ&#x2026; gyÂdy toÂjai buÂvo â&#x20AC;&#x17E;nuÂraÂĹĄÄ&#x2122;â&#x20AC;&#x153;. â&#x20AC;&#x17E;Esu gyÂveÂniÂmo mÄ&#x2014;ÂtyÂta ir vÄ&#x2014;ÂtyÂta, ir net laiÂdoÂta. VaiÂ
MaÂrius KuzÂborsÂkis:
Jei vaÂsaÂrÄ&#x2026; praÂdÄ&#x2014;Âjai mauÂdyÂtis vanÂdens telÂkiÂniuoÂse, svarÂbu to neÂnutÂraukÂti apÂskri tus meÂtus.
kysÂtÄ&#x2014;Âje buÂvau paÂkliuÂvuÂsi po roÂgÄ&#x2014; mis, paÂtyÂriau stipÂriÄ&#x2026; stuÂbuÂro trau mÄ&#x2026;, tad seÂniai tuÂrÄ&#x2014;Âjau sÄ&#x2014;ÂdÄ&#x2014;Âti inÂvaÂliÂdo veÂĹžiÂmÄ&#x2014;ÂlyÂje, bet iĹĄÂsiÂkapsÂÄ?iau paÂtiâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; teiÂgÄ&#x2014; N.JuoÂzaiÂtieÂnÄ&#x2014;. MoÂteÂris priÂpa ŞiÂno, kad ne viÂsi ĹžmoÂnÄ&#x2014;s gaÂli nerÂti ÄŻ leÂdiÂnÄŻ vanÂdeÂnÄŻ. TaÂÄ?iau tie, kuÂrie iĹĄÂ tveÂria, jauÂÄ?iaÂsi puiÂkiai. ApiÂma euÂfoÂriÂja
55 meÂtĹł VirÂgiÂniÂja SiÂmaÂnaÂviÂÄ?ieÂnÄ&#x2014; ÄŻ â&#x20AC;&#x17E;ruoÂniĹłâ&#x20AC;&#x153; mauÂdyÂnes atÂvyÂkuÂsi iĹĄ
MaÂĹžeiÂkiĹł, iĹĄÂliÂpuÂsi iĹĄ jĹŤÂros priÂsÄ&#x2014;Âdo ant snieÂgo. Ji neÂskuÂbÄ&#x2014;Âjo perÂsiÂrengÂti ir juoÂka vo, kad jos imuÂniÂteÂtas atÂlaiÂkys. JĹŤÂ roÂje ĹžieÂmÄ&#x2026; su â&#x20AC;&#x17E;ruoÂniaisâ&#x20AC;&#x153; moÂteÂris mauÂdÄ&#x2014;Âsi 24 karÂtÄ&#x2026;. â&#x20AC;&#x17E;Tik idioÂtas gaÂli tvirÂtinÂti, kad lÄŻsÂti ÄŻ leÂdiÂnÄ&#x2122; jĹŤÂrÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x201C; maÂloÂnuÂmas ir viÂsai neÂĹĄalÂta. Ĺ alÂta, ir nÄ&#x2014;Âra Ä?ia jau taip maÂloÂnu. Bet tas paÂnÄ&#x2014;ÂriÂmas laÂbai svarÂbus. Taip tu paÂĹžaÂdiÂni, nuÂgaÂli saÂve, visÂkÄ&#x2026;, kÄ&#x2026; per meÂtus bloÂgo saÂvyÂje suÂkauÂpei, nuÂskan diÂni Ä?ia, ĹĄiÂtaÂme leÂdiÂniaÂme van deÂnyÂjeâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; ÄŻsiÂtiÂkiÂnuÂsi V.SiÂmaÂna viÂÄ?ieÂnÄ&#x2014;. EsÄ&#x2026; tai tikÂra perÂgaÂlÄ&#x2014; prieĹĄ saÂve, teiÂgiaÂma, kad poÂjĹŤÂtis toks, tarÂsi sieÂloÂje dygÂtĹł sparÂnai. PaÂnaÂĹĄiai jauÂtÄ&#x2014;Âsi ir 55 meÂtĹł MaÂrius KuzÂborsÂkis iĹĄ TraÂkĹł. EsÄ&#x2026; skersÂvÄ&#x2014;Âjai kenÂkia laÂbiau uĹž leÂdiÂnÄŻ vanÂdeÂnÄŻ. â&#x20AC;&#x17E;Jei vaÂsaÂr Ä&#x2026; praÂd Ä&#x2014;Âjai mauÂdy tis vanÂdens telÂkiÂniuoÂse, svarÂbu to neÂnutÂraukÂti apÂskriÂtus meÂtus. TraÂk uoÂse mauÂd oÂm Ä&#x2014;s eĹžeÂr uoÂse, iĹĄÂsiÂkerÂtaÂme ekeÂtes ir pirÂmynâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; po mauÂdyÂniĹł dĹžiauÂgÄ&#x2014;Âsi M.Kuz borsÂkis.
KlaiÂpÄ&#x2014;ÂdoÂje sveiÂkaÂtos apÂsauÂgos mi nistÂras VyÂteÂnis PoÂviÂlas AndÂriuÂkaiÂtis paÂbuÂvoÂjo viÂsoÂse miesÂto liÂgoÂniÂnÄ&#x2014;Âse, taip pat suÂsiÂtiÂko su uosÂtaÂmiesÂÄ?io meÂru VyÂtauÂtu GrubÂliausÂku ir me diÂkĹł bendÂruoÂmeÂne. Jo viÂziÂtas tru ko viÂsÄ&#x2026; darÂbo dieÂnÄ&#x2026;. MiesÂto vaÂdoÂvas neÂslÄ&#x2014;ÂpÄ&#x2014; paÂsiÂge dÄ&#x2122;s toÂkio dÄ&#x2014;ÂmeÂsio iĹĄ anksÂtesÂniĹł miÂnistÂrĹł. V.GrubÂliausÂkas teiÂgÄ&#x2014;, kad uosÂtaÂmiesÂÄ?io gyÂdyÂmo ÄŻstai gos â&#x20AC;&#x201C; vieÂnos geÂriauÂsiĹł LieÂtuÂvoÂje ir miesÂto valÂdĹžia saÂvo poÂziÂciÂjos dÄ&#x2014;l anksÂÄ?iau priimÂtĹł sprenÂdiÂmĹł, suÂsi juÂsiĹł su liÂgoÂniÂniĹł suÂjunÂgiÂmu, neÂsi ruoÂĹĄia keisÂti. NoÂriÂma, kad liÂgoÂni nÄ&#x2014;s likÂtĹł saÂvaÂranÂkiĹĄÂkos. PaÂsak miÂnistÂro, LieÂtuÂvos gyÂdy mo ÄŻstaiÂgos pirÂmauÂja EuÂroÂpoÂje pa gal meÂdiÂciÂnos apaÂraÂtĹŤÂros skaiÂÄ?iĹł ir iĹĄÂlieÂka tarp lyÂdeÂriĹł paÂgal ĹžmoÂniĹł mirÂtinÂguÂmÄ&#x2026;. Tai esÄ&#x2026; liuÂdiÂja, kad sveiÂkaÂtos ap sauÂgos sisÂteÂmoÂje esaÂma rimÂtĹł pro bleÂmĹł. NoÂrint jas iĹĄÂsprÄ&#x2122;sÂti, bĹŤÂtiÂni poÂkyÂÄ?iai. Tad per paÂstaÂruoÂsius po rÄ&#x2026; mÄ&#x2014;ÂneÂsiĹł V.P.AndÂriuÂkaiÂtis tiÂki si iĹĄ ĹĄaÂlies meÂdiÂkĹł iĹĄÂgirsÂti, koÂkias opias proÂbleÂmas reiÂkÄ&#x2014;ÂtĹł sprÄ&#x2122;sÂti. RyĹžÂtinÂgÄ&#x2026; miÂnistÂro poÂziÂciÂjÄ&#x2026; dÄ&#x2014;l poÂkyÂÄ?iĹł bĹŤÂtiÂnyÂbÄ&#x2014;s paÂtvirÂtiÂna ir pa cienÂtĹł skunÂdĹł gauÂsa. MiÂnistÂras ÄŻsiÂtiÂkiÂnÄ&#x2122;s, kad siÂtuaÂciÂjÄ&#x2026; gaÂlÄ&#x2014;ÂtĹł paÂgeÂrinÂti gyÂdyÂmo ÄŻstaiÂgĹł va doÂvĹł roÂtaÂciÂja kas penÂkeÂri meÂtai, taip pat reÂgioÂniÂniĹł liÂgoÂniÂniĹł suÂjunÂgiÂmas ÄŻ klasÂteÂrius, saÂviÂvalÂdyÂbei paÂvalÂdĹžiĹł gy dyÂmo ÄŻstaiÂgĹł perÂdaÂviÂmas valsÂtyÂbei. Dvi uosÂtaÂmiesÂÄ?io liÂgoÂniÂnÄ&#x2014;s yra pa valÂdĹžios ne miÂnisÂteÂriÂjai, o saÂviÂvalÂdy bei. V.P.AndÂriuÂkaiÂÄ?iui uosÂtaÂmiesÂ
Ä?io gyÂdyÂmo ÄŻstaiÂgos paÂliÂko geÂrÄ&#x2026; ÄŻspĹŤÂdÄŻ. Jis paÂsiÂdĹžiauÂgÄ&#x2014;, jog Ä?ia ge resÂnÄ&#x2014; poÂlikÂliÂniÂkĹł strukÂtĹŤÂra ir jau Ä?iaÂmas maÂĹžesÂnis spauÂdiÂmas iĹĄ pri vaÂtaus meÂdiÂciÂnos sekÂtoÂriaus. MiÂnistÂras paÂneiÂgÄ&#x2014; noÂrÄŻs paÂnai kinÂti priÂvaÂÄ?iÄ&#x2026; meÂdiÂciÂnÄ&#x2026;. TaÂÄ?iau, noÂrÄ&#x2014;ÂdaÂma preÂtenÂduoÂti ÄŻ priÂvaÂlo moÂjo sveiÂkaÂtos drauÂdiÂmo fonÂdo lÄ&#x2014;ÂĹĄas su valsÂtyÂbiÂnÄ&#x2014;Âmis ÄŻstaiÂgoÂmis, ji tuÂrÄ&#x2014;ÂtĹł konÂkuÂruoÂti vieÂnoÂdoÂmis sÄ&#x2026;ÂlyÂgoÂmis, o ne suÂsiÂdaÂryÂti iĹĄÂskir tiÂnes. â&#x20AC;&#x17E;BaiÂkiÂme iĹĄ eiÂliĹł daÂryÂti bizÂnÄŻ ir pikÂtinÂti ĹžmoÂnesâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; priÂdĹŤÂrÄ&#x2014; jis. Tarp opiĹł sveiÂkaÂtos apÂsauÂgos proÂbleÂmĹł miÂnistÂras miÂnÄ&#x2014;Âjo ir ne raÂcioÂnaÂlĹł lÄ&#x2014;ÂĹĄĹł valÂdyÂmÄ&#x2026;, liĹŤdÂnÄ&#x2026; ra joÂniÂniĹł liÂgoÂniÂniĹł paÂdÄ&#x2014;ÂtÄŻ, bĹŤÂtiÂnyÂbÄ&#x2122; toÂlyÂgiai paÂskirsÂtyÂti teiÂkiaÂmas pa slauÂgas viÂsoÂje ĹĄaÂlyÂje. V.P.AndÂriu kaiÂtis maÂno, kad bĹŤÂtiÂna ir ValsÂty biÂnÄ&#x2014;s liÂgoÂniĹł kaÂsos reÂforÂma â&#x20AC;&#x201C; tai tuÂrÄ&#x2014;ÂtĹł bĹŤÂti vieÂna ÄŻstaiÂga su keÂliais fiÂliaÂlais. Ĺ iuo meÂtu LieÂtuÂvoÂje veiÂkia penÂkios teÂriÂtoÂriÂnÄ&#x2014;s liÂgoÂniĹł kaÂsos. MiÂnistÂras iĹĄÂsaÂkÄ&#x2014; suÂsiÂrĹŤÂpiÂni mÄ&#x2026; dÄ&#x2014;l slauÂgyÂtoÂjĹł stoÂkos ir jĹł alÂgĹł suÂniÂveÂliaÂviÂmo, paÂkÄ&#x2014;Âlus miÂniÂma lĹł atÂlyÂgiÂniÂmÄ&#x2026;. Jo maÂnyÂmu, slau gyÂtoÂjoms taip pat reiÂkÄ&#x2014;ÂtĹł paÂtiÂkÄ&#x2014;Âti dauÂgiau teiÂsiĹł ir funkÂciÂjĹł, BaiÂgiant viÂziÂtÄ&#x2026; uosÂtaÂmiesÂtyÂje sveÂÄ?iui buÂvo paÂtiÂkÄ&#x2014;Âta maÂloÂni uŞ duoÂtis â&#x20AC;&#x201C; jis ateiÂnanÂÄ?ioms karÂtoms ÄŻkaÂsÄ&#x2014; kapÂsuÂlÄ&#x2122; ResÂpubÂliÂkiÂnÄ&#x2014;s Klai pÄ&#x2014;Âdos liÂgoÂniÂnÄ&#x2014;s nauÂjo korÂpuÂso sta tybÂvieÂtÄ&#x2014;Âje. Ĺ iaÂme paÂstaÂte tuÂrÄ&#x2014;ÂtĹł ÄŻsiÂkurÂti liÂgoÂniÂnÄ&#x2014;s adÂmiÂnistÂraÂciÂja, laÂboÂraÂtoÂriÂja ir kiÂti paÂdaÂliÂniai. â&#x20AC;&#x17E;KlaipÄ&#x2014;dosâ&#x20AC;? inf.
14
antradienis, vasario 19, 2013
sportas
Sporto telegrafas Sėkmė. Baltijos rankinio lygos pirmenybėse pergalę iškovojo Klaipėdos „Dragūno“ septynetukas. Klaipėdiečiai namie be didesnio vargo 32:20 nugalėję Dobelės „Tenax“ rankininkus, po 10 rungtynių turi 11 taškų ir užima penktąją vietą tarp 8 ekipų. Trauma. Atlikus tyrimus paaiškėjo, jog Kauno „Žalgirio“ klubui padėti negalės kapitonas Paulius Jankūnas – puolėjui reikalinga peties operacija. 28-erių krepšininkui plyšo dešiniojo peties sąnario kapsulė. Žaidėjui reikės gultis ant operacinio stalo, o vėliau prireiks maždaug keturis mėnesius truksiančios reabilitacijos. Pirmą kartą peties traumą žalgirietis patyrė gruodžio 7-ąją Milane vykusiose Eurolygos rungtynėse su Milano „EA7 Emporio Armani“ (Italija) klubu. Nuo tol P.Jankūnas žaidė su specialiu įtvaru, tačiau praėjusios savaitės mače Bamberge su „Brose Baskets“ (Vokietija) ekipa po kontakto su varžovu lemiamas minutes puolėjui teko stebėti nuo atsarginių žaidėjų suolelio. Sekmadienį vykusiame Vieningosios lygos mače su Krasnojarsko „Jenisej“ namuose P.Jankūnas nerungtyniavo. Futbolas. Vienuoliktą pergalę Lietuvos salės futbolo A lygos čempionate iškovojo ir, likus dviem turams, realiausiai į aukso medalius pretenduoja Kauno „Nautaros“ (34 taškai) klubas. Namuose kauniečiai po ypač sėkmingo antrojo kėlinio 4:1 (0:1) įveikė ketvirtojoje pozicijoje esančius praėjusio sezono pirmenybių nugalėtojus Vilniaus „Bekento“ (12) futbolininkus. Antrąją vietą turnyre užima Kazlų Rūdos „Stihl“ (29) komanda, trečiojoje pozicijoje – Radviliškio „Lokomotyvo“ (21) futbolininkai. Ispanijoje. Futbolo pirmenybėse pergales iškovojo lyderių grupėje žengiantys, tačiau gerokai nuo dvidešimties komandų turnyro lyderės bei šalies vicečempionės „Barcelona“ (65 taškai) vienuolikės atsiliekantys klubai. Antrąją vietą čempionate užimanti Madrido „Atletico“ (53) komanda svečiuose 3:0 (1:0) sutriuškino tryliktojoje pozicijoje esančius Valjadoldo „Real“ (30) futbolininkus. Trečiąją vietą užimantis ir čempiono titulą ginantis Madrido „Real“ (49) klubas namuose 2:0 (2:0) privertė pasiduoti septintojoje pozicijoje esančią „Rayo Vallecano“ (37) ekipą. Netaikli. Aštuonioliktą nesėkmę Turkijos moterų krepšinio čempionate patyrė autsaiderė Marinos Solopovos „Edremit BLD.“ ekipa, svečiuose 63:73 turėjusi pripažinti septintąją vietą užimančių Adanos „Botaš“ (krepšininkių pranašumą. Klaipėdietė per 11 min. taškų nepelnė – nepataikė abiejų tritaškių. Tenisas. Vakar paskelbtoje naujoje pajėgiausių planetos tenisininkių (WTA) klasifikacijoje 27-erių Lina Stančiūtė su 77 įskaitiniais taškais per savaitę iš 423-iosios vietos nukrito į 442-ąją. Pajėgiausia Lietuvos tenisininkė per šį laikotarpį prarado 7 taškus. Antroji Lietuvos atstovė reitinge – 16-metė Akvilė Paražinskaitė – su 5 taškais iš 1098osios pozicijos pakilo į 1096-ąją. Pareigos. Pirmą kartą į Europos beisbolo konfederacijos vykdomąjį komitetą išrinktas lietuvis – beisbolo pradininkas Lietuvoje, šalies beisbolo asociacijos prezidiumo narys, Utenos „Vėtros“ klubo prezidentas, Utenos „Saulės“ gimnazijos direktorius Valentinas Bubulis.
Rusų penketukas – stipresnis „Neptūno“ krepšininkai patyrė tryliktąjį pralaimėjimą Vieningosios lygos (VL) turnyre. Iki pertraukos garbingai kovoję klaipėdiečiai, 72:90 pralaimėjo Rusijos „Nižnij Novgorodo“ krepšininkams.
Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt
Susitikimą geriau pradėję šeimininkai pirmąjį kėlinį laimėjo 29:23. Prasidėjus antrajam ketvirčiui Kazio Maksvyčio auklėtiniai padidino skirtumą iki 7 taškų – 30:23, 32:23. Tačiau svečiams pavyko sustabdyti klaipėdiečius – persvara ėmė tirpti. Netrukus „Nižnij Novgorodo“ ekipa jau buvo priekyje 35:34. „Neptūno“ vyrai sugebėjo sumažinti skirtumą iki taško 40:41, tačiau tai buvo viskas. Rusijos krepšininkų pranašumas tapo akivaizdus paskutinįjį kėlinį, kai keletą kartų jie pirmavo 21 tašku – 83:62, 85:64, 87:66.
Lyderis: draugus į priekį vedęs V.Vasylius pelnė 16 taškų.
Vytauto Petriko nuotr.
Barinovas. Su šiuo žaidėju abipusiu sutarimu uostamiesčio klubas nutraukė sutartį. Puolėjas išvyko žaisti į „Triumf“ penketuką. „Siekdami subalansuoti komandos biudžetą, nusprendėme šiam žaidėjui leisti vykti į Liubercų ekipos peržiūrą, – klubo internetiniam puslapiui sakė „Neptūno“ direktorius Osvaldas Kurauskas.
– Jaunas krepšininkas dėl didelės konkurencijos komandoje didžiąją laiko dalį praleisdavo ant suoliuko, todėl nekliudėme jam išvykti.“ Iškovoję 2 pergales ir patyrę 13 nesėkmių, klaipėdiečiai B grupėje tarp 10 komandų užima devintąją vietą. Mūsų ekipa lenkia vieną pergalę iškovojusį Minsko (Baltarusija) „Cmoki“ penketuką.
Pirmoji lietuvių ir rusų akistata, vykusi Nižnij Novgorode taip pat baigėsi varžovų pergale 84:63. Uostamiesčio ekipos strategas K.Maksvytis pripažino, kad jo auklėtiniams rungtynėse trūko šviežumo, visose situacijoje žaidėjai vėlavo vienu žingsniu. „Gal įtakos turėjo, kad prieš tai žaidėme ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai sunkias rungtynes su „Prienais“. Po jų buvo mažai poilsio, – svarstė treneris. – Tiesa, tai negali būti pasiteisinimas.“ Kitas VL rungtynes namuose „Neptūnas“ žais kovo 10 d. su Maskvos srities Liubercų „Triumf“ komanda, kurioje, ko gero, bus ir šį sezoną Klaipėdos ekipoje buvęs Nikita
Rungtynių statistika „Neptūnas“ – „Nižnij Novgorod“ 72:90 (29:23, 12:21, 21:26, 10:20). V.Vasylius 16, V.Šarakauskas 14, D.Gailius 13, R.Broadusas 11, G.Gustas 6, M.Runkauskas 5, L.Mikalauskas 4, E.Dainys 3/O.Trotteris, P.Korobkovas po 17, S.Antonovas 15, A.Jakovenka 13, V.Paninas 10, D.Golovinas 8, D.Tompsonas 7, I.Saveljevas 3.
Danės vanduo nuo aistrų nerimsta Česlovas Kavarza Aistros tarp miesto irklavimo specialistų nerimsta. Didžioji dalis Klaipėdos sporto centre dirbančių trenerių nenori pereiti į viešąją įstaigą Klaipėdos irklavimo centras.
Į reformos reikalus įtrauktas meras Vytautas Grubliauskas vakar išklausė nepatenkintų specialistų nuomonės. Baidarininkus ugdanti Danutė Čižienė įsitikinusi, kad dalis trenerių, perėjusių į Irklavimo centrą, liks nereikalingi. „Centro vadovas Liudvikas Mileška nėra suinteresuotas vystyti baidarių ir kanojų sportą“, – pareiškė daug metų sportininkus ugdanti trenerė. Priekaištus ir įtarimus L.Mileškai žėrė ir kiti specialistai – Eglė Kvedarienė, Dionizas Račkauskas, Zigmantas Gudauskas. „Daug kas nenori, kad jiems vadovautų Liudvikas Mileška“, – pareiškė trenerių palaikyti atėjęs žinomas baidarių irklavimo senjoras Sigitas Bulovas.
Sąlygos: sename nešildomame name persirengiantys irkluotojai savo
tvirtybe stebina čia užsukančius politikus.
Anot trenerių, jei jie pereis į Irklavimo centrą, su jais gali būti suvedinėjamos sąskaitos. Ugdymo ir jaunimo reikalų komiteto pirmininkas Saulius Budinas teigė, kad specialistai, pernelyg daug dėmesio skirdami L.Mileškos asmenybei, mažiausiai kalba apie vaikus.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
„Pertvarka – labai reikalinga, – pabrėžė S.Budinas. – Taip pat būtina sutvarkyti jaunųjų irkluotojų treniruočių bazes, kurios šiandien kelia šiurpą.“ Meras, nuraminęs specialistus, kad etatai nebus sumažinti, pabrėžė, jog teks atsisakyti ambicijų ir dirb-
ti kartu. Apie susirinkimą nežinojęs L.Mileška stebėjosi, kad apie jį buvo kalbama už akių. „Keista, jog irklavimo reikalai buvo gvildenami man nežinant, – sakė Irklavimo centro vadovas. – O nenorinčiuosius ateiti dirbti į mano vadovaujamą centrą suprantu, jiems reikės čia dirbti iš peties, o ne kavą gerti.“ Skaičiuojama, kad per metus irklavimo ir baidarių-kanojų irklavimo sporto šakoms iš biudžeto tenka atseikėti 880 tūkst. litų. Jei šios sporto šakos atitektų Sporto centrui, per metus jų išlaikymas kainuotų 825 tūkst. litų, nes reikėtų nuomoti arba pirkti inventorių, mat jo įstaiga užtektinai neturi. Irklavimo centrui patikėjus šias sporto šakas, išlaidos joms per metus siektų 817 tūkst. litų. Politikai nutarė, kad irkluotojus ir turėtų rengti tik Irklavimo centras, nes jis turi reikiamą inventorių. Be to, su treneriais ši įstaiga gali sudaryti kontraktus, o jei netenkintų rezultatai, juos nutraukti.
19
antradienis, vasario 19, 2013
įvairenybės kryžiažodis
horoskopai
Šios savaitės prizas – „Svajonių knygos“ kategorijos leidiniai. Jį įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė.
Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Vicki Lewis Thompson knygą „Žaidimas prasideda“.
Vicki Lewis Thompson. „Žaidimas prasideda“. Būdama devyniolikos Kelė Branskom miestelio gyventojus pašiurpino nuoga nusifotografavusi vyrų žurnalui. Tiesą sakant, sukelti sensacijos ji netroško, tik norėjo atkreipti seksualiojo Nojaus Garfildo dėmesį. Bet negi jis, padorumo normų paisantis vyras, leisis į nuotykį su naivia mergiote? Praėjo pora metų, tačiau susižavėjimas Nojumi nedingo. Kelė netyčia susitinka su juo Las Vegase ir apsimeta esanti rafinuota gundytoja, kad Nojus vėl galėtų pasijusti jos angelu sargu. Aistringas žaidimas prasideda!
Praėjusios savaitės teisingi atsakymai: pirmadienis – Dubrava antradienis – Salietra trečiadienis – Regtaimas ketvirtadienis – Pilkas kiŠkiukas penktadienis – Reporteris Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
Praėjusios savaitės laimėtoja – Irena Kremeriene.
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu
1337. Siųsdami žinutę rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, vasario 26 d.
Avinas. Sėkminga diena. Seksis bendrauti su vaikais, jaunais žmonėmis, šeima ir aplinkiniais. Jausite jų supratimą ir palaikymą. Beje, jiems taip pat reikalinga jūsų nuoširdi parama. Jautis. Aplinkinių elgesys prieštaraus jūsų vertybėms, o troškimai bus ignoruojami. Teisingai įvertinkite susidariusią padėtį, kritiškai pažvelkite ir į save. Pasistenkite atsipalaiduoti. Dvyniai. Sėkmingai kuriate planus ir juos įgyvendinate. Palankus laikas suvokti savo mintis ir priimti tinkamus sprendimus. Tik iki rytojaus viso to nepamirškite. Vėžys. Abejojate savo padėties visuomenėje tvirtumu. O gyvenimas lyg tyčia siūlo naujų galimybių. Tik ar šie pokyčiai verti jūsų pastangų? Priimtas sprendimas gali nepateisinti jūsų lūkesčių. Liūtas. Palanki diena kurti planus, priimti sprendimus. Rasite išeitį iš bet kokios probleminės situacijos. Jaučiate, kad sekasi, todėl su viskuo susitvarkote. Tikėtina, kad vyresnis žmogus tinkamai patars. Mergelė. Nepalanki diena planuoti savo veiksmus ir spręsti svarbius dalykus, nes bus sunku pasirinkti teisingą kelią. Būsite nepatenkintas dabartiniu gyvenimu. Svarstyklės. Aplinkiniai jums mes iššūkį dėl labai keblaus dalyko. Tai gali tapti kivirčo arba diskusijos priežastimi. Palanki diena ugdyti kantrybę ir patyrinėti savo emocijas, vertybes, veiksmus. Skorpionas. Pajusite stiprų poreikį bendrauti. Norėsite prieštarauti kitų žmonių vertybėms, plaukti prieš srovę. Nieko svarbaus nespręskite, ypač jeigu jaučiate, kad ne iki galo supratote situaciją. Šaulys. Laukia svarbus susitikimas su jaunu žmogumi ar su kuo nors iš jūsų pažįstamų. Galimi emocionalūs pokalbiai, pasistenkite būti supratingas ir nuolaidus. Niekas negali jūsų priversti daryti tai, kas nemalonu. Ožiaragis. Palanki diena atlikti įvairius darbus. Jūsų gera koordinacija ir atsidavimas darbui padės įveikti bet kokią užduotį. Esate kupinas energijos ir emocijų, bet nepraraskite savitvardos. Vandenis. Nauji bendravimo būdai padės sėkmingai susitarti su aplinkiniais. Būsite kalbesnis, noriai ir lengvai bendrausite. Galimas pokalbis su vyresniu žmogumi. Sekite savo mintis – šiandien tai labai svarbu. Žuvys. Viską vertinsite ir branginsite, o gyvenimas ir problemų sprendimas teiks malonumą. Tačiau neužsnūskite ant laurų ir paskubėkite susitvarkyti visus reikalus, nes artėja nelabai palankus laikotarpis.
Etnokultūros centre – knygos apie kryžių ir kalaviją sutiktuvės Šiandien 17 val. Klaipėdos etnokultūros centre vyks dr. Mariaus Ščavinsko monografijos apie christianizaciją pristatymas.
Renginyje dalyvaus Klaipėdos universiteto mokslininkai: doc. dr. Vacys Vaivada, prof. habil. dr. Vladas Žulkus ir knygos autorius. Jie pristatys praėjusių metų pabaigoje išleistą Klaipėdos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Istorijos katedros lektoriaus dr. M.Ščavinsko mokslinę monografiją „Kryžius ir kalavijas. Krikš-
čioniškųjų misijų sklaida Baltijos jūros regione X–XIII amžiais“. Studijoje, remiantis gausiais rašytiniais, iš dalies ir archeologiniais šaltiniais, apžvelgiamas baltų genčių christianizacijos procesas nuo pirmųjų misijų X a. pabaigoje iki pat XIII a. Pirmą kartą lietuvių istoriografijoje christianizacijos procesas nagrinėjamas plačiame Vidurio Europos ir Skandinavijos šalių christianizacijos proceso kontekste. Kartu pirmą kartą keliamas klausimas, kokių prievartos formų būta krikštijant baltų gentis
ir kodėl ši prievarta netapatintina su kryžiaus karais. Monografija iš dalies parengta remiantis autoriaus 2009 m. Klaipėdos universiteto ir Lietuvos istorijos instituto doktorantūroje apginta daktaro disertacija. Autoriaus žodžiais, jam visada buvo įdomu – kaip atsitiko, kad Apaštalų Sosto pasiųsti misionieriai, turėję skelbti gerąją naujieną, tapo blogąja – atėjo su kalavijais ginkluotais vyrais, kurie prievarta privertė priimti krikščionybę. „Klaipėdos“ inf.
Inspiracija: M.Ščavinskas savo knygą parašė susidomėjęs kryžiaus karų feno-
menu, šventojo karo ideologijos raida ir etapais, apie kuriuos dažnai nutylima.
Orai
Artimiausiomis dienomis numatomi šalti orai, snigs. Šiandien oro temperatūra svyruos tarp 4 ir 1 laipsnio šalčio. Numatomas sniegas visoje Lietuvoje. Trečiadienio naktį oro temperatūra nukris iki 7 laipsnių šalčio, snigs. Dieną oro temperatūra svyruos tarp 5 ir 3 laipsnių šalčio. Numatomas sniegas.
Šiandien, vasario 19 d.
0
+1
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (priešpilnis)
-1
Telšiai
Šiauliai
Klaipėda
-1
Panevėžys
-2
Utena
0
7.51 17.49 9.58
50-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 315 dienų. Saulė Vandenio ženkle.
Tauragė
-1
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +11 Berlynas +2 Brazilija +29 Briuselis +6 Dublinas +8 Kairas +21 Keiptaunas +21 Kopenhaga +1
kokteilis Tikrindavo darbuotojų sąžinę Anąd ien kambar ius tvark iusi Agnė po lova rado ar pačios, ar kitų šeimos narių pamestą monetą. „Gal rasta moneta kažką reiškia? – juokau dama klausė moteris. – Gal, pavyzdžiui, greitai tapsiu turtingesnė – laimėsiu lote rijoje ar šiaip pinigai nukris iš dangaus.“ „Agne, nesid žiauk rasta moneta“, – per spėjo Ainis. Vyr išk is prisiminė istor iją, kai šeimin in kai senais laikais, kai tik Klaipėdoje atsi rado telefonai, tikrindavo specialistų są žiningumą. Jie pamesdavo po lova mone tą. Jei meistras pasakydavo, kad rado pini gą, jam jį ir atiduodavo. Tačiau jei meistras monetą pasiimdavo, pranešdavo ponui ir tą žmog ų atleisdavo iš darbo.
Ne visas galima imti O Margarita papasakojo net keletą prie tar ų apie atrastas monetas. „Jei radote ant kelio kokią nors monetą, gulinčią skaičiumi į viršų, – nekelkite jos, nes sulauksite nelaimės. Jei rasite gulin čią į viršų herbu, būtinai pasiimkite. Taip prisišauksite laimę“, – sakė skaitytoja. „Radę vieną centą, paimkite jį – tai jūsų laimė, sugalvok it norą. O kai noras iš sipildys, tai uždėję ant dešinės rankos nykščio vieno cento monetą (bet ne tą pačią, kurią radote) spriekite į orą – taip atsidėkosite už noro išsipildymą ir dova nosite laimę kitam“, – liepė Margarita. Klaipėd ietė perspėjo, kad ant sank ry žos kampo rast ų pin ig ų neimt umėte, nes šiuose pin ig uose kažkas užkeikė savo nelaimes bei bėdas. „Jei paimsite – tai visos to žmogaus bė dos atiteks jums“, – įsitikinusi moteris.
„Kokteilio“ pozicija Vyrai, gyven ime jums pasisekė, jeig u konjakas, kur į ger iate, yra senesn is už moter į, su kuria miegate.
Londonas +10 Madridas +9 Maskva -7 Minskas -3 Niujorkas +10 Oslas -1 Paryžius +9 Pekinas +2
Praha +2 Ryga +1 Roma +9 Sidnėjus +26 Talinas -2 Tel Avivas +16 Tokijas +4 Varšuva -2
Vėjas
5–9 m/s
orai klaipėdoje Šiandien
-3
-2
Vilnius
Marijampolė
-2
Alytus
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
0
+1
-1
-2
6
-4
-4
-6
-7
9
-8
-5
-6
-8
5
rytoj
ketvirtadienį
1473 m. gimė lenk ų ast ronomas, matemat ikas ir ekonomistas Nicolaus Copern icus, paskelbęs, kad Žemė sukasi apie savo ašį ir kad ji nėra Vi satos centras. 1861 m. Lietuvoje panai kinta baudžiava. 1878 m. užpatent uotas amer ik iečio Thom Edi son išrastas gramofonas. 1959 m. Graikija, Turkija ir Didžioji Britanija Lon done pas iraš ė sut art į, kuria pripaž įstama Kip ro nepriklausomybė.
1966 m. gimė poetas, proz in inkas, eseist as Gintaras Grajauskas.
Sulaukė kritikos dėl drabužių Mados dizainerė Vivienne West wood sukritikavo Kembridžo ku nigaikštienę Catherine turint per nelyg daug drabužių.
„Klaipėdos“, BNS inf.
Rūbai: Kembridžo kunigaikštienę Catherine mados dizainerė V.West
wood kritikuoja dėl per dažnai keičiamų drabužių.
1969 m. gimė krepšinin kas, prod iuser is Rolan das Skaisgirys. 1976 m., nesutar us dėl žvej yb os ginč yt inuo se vandenyse, Islandija nutraukė diplomatinius sant yk ius su Did žiąja Britanija. 1990 m. maždaug 500 demonstrantų įsiveržė į vyriausybės pastatą Ru munijos sostinėje Buka rešte, reikalaudami pre zidento Iono Iliescu atsi statydinimo.
Rado daleles Rusijos mokslininkai skelbė, kad Če barkulio ežere nukritusio meteorito nuolaužų nerado, tačiau patyrinėję netoli ežero rastus akmenis nustatė, kad dalis jų atskriejo iš kosmoso. Me teoritas sprogo kelių dešimčių kilome trų aukštyje virš Žemės, tačiau jo nuo laužos, kaip manoma, plačiai išsibars tė sunkiosios pramonės regione. Pasak mokslininkų, meteoritas buvo sudary tas iš metalinės geležies, taip pat turėjo chrizolito ir sulfitų priemaišų. Meteo rito kritimo sukelta smūginė banga iš daužė langus beveik 5 tūkst. pastatų, o hospitalizuota 40 žmonių, tarp jų – trys vaikai. Rusijos meteoritų kolekci ninkai interneto skelbimuose siūlo iki 300 tūkst. rublių (25,7 tūkst. litų) už šio naujausio kosminio svečio gabalėlį. BNS inf., AFP nuotr.
Kelionę aplink pasaulį nutraukė tragedija Viena pora iš Didžiosios Britanijos, jau 18 mėnesių dalyvavusi kelio nėje dviračiais aplink pasaulį, žu vo per eismo įvykį Tailande.
Sapaliojimai: gal atrasta moneta
radusįjį padarys turtingą.
Linksmieji tirščiai Ateina čigonas į Lietuvos darbo biržą ir klausia: – Ar turite man kokio darbo? Prie langelio sėdėjusi moteris pakelia į jį akis, pavarto lapus ir sako: – Taip, tur ime vieną vietą: atlyg in imas 10 tūkst. litų, daug komandiruočių į už sien į, naujas „BMW X5“ automobilis dar bo reikalams, jauna graž i sekretorė. Čigonas nedrąsiai klausia: – Jūs turbūt juokaujate? Moteris: – Jūs pirmas pradėjote... Česka (397 719; jei nesugebate rasti herbu į viršų gulinčių monetų – tada eikite dirbti)
Aida, Bonifacas, Konradas, Nida, Šarūnas, Zuzana
vasario 19-ąją
Rytas
Pankų mados pionierė paragi no besilaukiančią kunigaikštienę parodyti gerą pavyzdį ir prisidė ti prie aplinkosaugos ilgiau dė vint savo drabužius, o ne vis pirk ti naujus. Sekmadienį prieš savo Londono mados savaitės šou Saatchi galeri joje Londone V.Westwood deklara vo viešą kreipimąsi į princo Willia mo žmoną. „Būtų puiku, jeigu ji ne po kar tą vilkėtų tuos pačius drabužius, nes tai labai gerai aplinkai ir pa siųstų labai gražią žinią“, – sakė dizainerė.
Vardai
Paminklas: entuziastų atminimą saugos tinklaraštis www.twoon
fourwheels.com, kuriame britai aprašydavo savo kelionės įspūdžius.
Mary Thompson ir Peteris Rootas iš Britanijai priklausančios Gern sio salos pervažiavo dviračiais Eu ropą ir Centrinę Aziją. Savo nuo tykius jie įamžino įvairiose šalyse, tarp jų Tadžikistane, Kazachstane ir Kinijoje, vaizdo įrašuose ir tin klaraštyje. Tailando policija nurodė, kad britai – abu apie 35 metų am žiaus – trečiadienį važiavo kel kraščiu viename pagrindiniame plente rytinėje Čačensau pro vincijoje, kai vienas pikapas iš lėkė iš savo eismo juostos ir juos partrenkė. „Jie buvo turistai, kurie keliavo per kelias šalis prieš atvykdami į Tailandą“, – naujienų agentūrai AFP sakė vietos policijos leitenan tas Chaiyongas Butrwanas.
Pasak jo, avariją sukėlė 25 metų Tailando gyventojas, kuris nesu valdė mašinos, kai neva pasilenkė pakelti ant pikapo grindų nukritu sios skrybėlės. Į dviratininkus įsi rėžusio pikapo vairuotojas buvo suimtas įvykio vietoje. Britanijos ambasada Bankoke nurodė žinanti apie šios poros žū tį ir pridūrė, kad apie nelaimę bu vo informuotos jų šeimos. „Tei kiama konsulinė pagalba“, – sakė ambasados atstovė. M.Thompson ir P.Rootas, kurie įvažiavo į Tai landą anksčiau šį mėnesį, perva žiavo dviračiais per 23 kitas šalis, pradėję šią kelionę Gernsyje 2011ųjų liepos 12-ąją. Vairuotojas buvo paleistas už užstatą. Pasak parei gūnų, jam gali būti pateikti kaltini mai dėl nužudymo iš neatsargumo, o už šį nusikaltimą numatomas iki dešimties metų laisvės atėmimas arba 20 tūkst. batų (1 730 litų) bauda, arba ir viena, ir kita. BNS inf.