2013-02-21 Klaipeda

Page 1

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

www.kl.lt

KETVIRTADIENIS, VASARIO 21, 2013

42 (19 645) 12 82AC6?A.162;6@ C.@ .?6<

ab_aN`-QVR[N Ya

turtas

ValdĹžios ir verslo

Verslininkai miĹĄkus nori paversti karjerais.

KlaipÄ—dos verslas 5p.

Bulgarijos premjeras B.Borisovas valstybÄ—s vairÄ… perdavÄ— gatvei.

Pasaulis 11p.

Vieťojo ir privataus sektorių partnerystė – neaiťki.

Verslininkai pasta to mokyklÄ… ar nu tiesia jiems moka uĹž tai, kad visuomenÄ— ĹĄiais keliÄ…, o valstybÄ— tis. UĹžsienyje to dalykais galÄ—tĹł nau kia praktika taiko doma seniai. TaÄ?iau je vieĹĄojo ir priva LietuvoÄ?iojo gaubia neaiĹĄkumai. sektoriĹł partnerystÄ™ (VPSP) iki ĹĄiol GintarÄ— Micevi

projektai – neįm anoma

misija?

Ä?iĹŤtÄ—

doriĹł tarp verslininkĹł na.lt o jĹł vertÄ— siekia apie ir valstybiĹł, KonkretĹŤs projektai, 260 mlrd. eu- li kuriems garĹł (897 mlrd. litĹł). bĹŤti MokÄ—s 25 metus VakarĹł Euro- vo. skirta lÄ—ĹĄĹł, aptariami nebupoje VPSP princi BalsiĹł mokyklos TaÄ?iau V.Sutkus pu ne staty teigÄ—, kad kai – bene garsiausias bos Vilniuje keliai, statomi vaikĹł tik tiesiami kuriems dar tik ruo ĹĄiamasi, VPSP projekdarĹželiai ar tiems, mokyklos, bet ir iĹĄ tas, iki ĹĄiol ÄŻgyven pavyzdĹžiui, uosto, o kikyla oro uostai. dintas Lietuvoje. keliĹł ir panaĹĄiems infrast Per metus pastaty ruktĹŤros projekta moderni motams, jau beveik pa Estija – paĹžangiau kykla duris moks siruoĹĄta. sia leiviams sostinÄ—s Ĺ ioje srityje LietuvÄ… Ĺ iuo pakraĹĄtyje atvÄ—rÄ— 2011 m. rugsÄ—jo lenkia netgi jimo metu vyksta LukiĹĄkiĹł kalÄ—artimiausios kai 1-Ä…jÄ…. Tai ne tik pir iĹĄkeldinimo ir Vil mynÄ—s. Latvijoje moji VPSP pringatviĹł apĹĄvietimo niaus miesto prieĹĄ kelerius me cipu veikianti, bet tus buvo priimtinklĹł renovair pirmoji per cijos ir eksploata tas vieĹĄosios ir pri nepriklausomybÄ—s cijos VPSP bĹŤdu vaÄ?iosios partlai rangovĹł konkursai. niuje pastatyta nau kotarpÄŻ Vil- nerystÄ—s ÄŻstatymas, ja buvo pradÄ—ta Be to, bendradar mokyklos iĹĄlaikymÄ… mokykla. UĹž kalbÄ—ti apie socia biaujant verslinÄ—s infrastVilniaus savi- ruktĹŤ lininkams ir vals valdybÄ— verslinin ros projektus – tybei, planuojakams ÄŻsipareigovaikĹł dar- ma Ĺželius, mokyklas. jo 25 metus mokÄ— statyti keliĹł aukĹĄtĹł IĹĄ trijĹł Baltijos ti me stovÄ—jimo aikĹĄtelÄ™ Vilniaus nus siekiantÄŻ mokestÄŻ. tinÄŻ milijo- ĹĄaliĹł bene labiausiai SantariĹĄkiĹł ligoVPSP srity- ni je niĹł miestelyje, ÄŻgy paĹžengusi Estija. Nors vis kalbama vendinti VilTen mo ir ikimokyklinio apie moky- kai ir valdininkai sÄ—kminverslinin- niaus policijos komi sariatĹł sujunugdymo ÄŻstai- d gai ben- gimo radarbiauja statant gĹł trĹŤkumÄ…, pra projektÄ…, vysty stÄ… kai kuriĹł keir renovuojant uostĹł prieplaukas, ti Nemuno ÄŻvairius pastatus. liĹł bĹŤklÄ™, statybos sta Balsiuose – kol ruoŞą MauruÄ?iai–Pus tyti kelio kas vienintelis iki Lenkija ne tik tai galo kelniai. ko vieĹĄojo ir jektas, kuriuo visuo baigtas pro- privaÄ?iojo sektoriĹł menei svarbias biavimÄ…, bet ir gau bendradarproblemas pavyko na ES ďŹ nansa- Min iĹĄsprÄ™sti benddaugas Statulevi vimÄ… ÄŻvairiems pro radarbiaujant vieĹĄa jek Ä?ius: ď Ž Prob jam ir privaÄ?iati. Ĺ ioje ĹĄalyje pla tams vykdyjam sektoriams. lemos: cVR N WNZ V_ ]_V Ä?iai taikomas ir cN Ă˜VN WNZ `RX a\ _VNZ` `b koncesijos mode Jei ĹĄiemet bĹŤtĹł Lietuvoje verslas XV_` aV _N[ X\ ZV` QĂ›Y cV lis – verslininkĹł ir pasi`b\ ZR [RV [Nb QV[TĂş ]_\ kas bendradarbiau valstybÄ— kol investicijos atsiper WRXaĂş a_bX Q\ ONVZĂ›` V_ OVb raĹĄyta bent pusÄ—s ka, kai jiems ja vangiai, nes uĹž paslaugas susi abi ĹĄalys iki galo _ \X _N aV [VNV a_VXQ VNV su- metai pralenkti“, – ÄŻsitikinÄ™s Liemoka patys varnepasitiki vie mos vertÄ—s sutar pagrÄŻstas. Dabar tuvos nekilnojamo totojai. Tipinis to na kita. ÄŽvairiĹł pro tinÄ— valdĹžia nejo turto plÄ—tros Ä?iĹł,  @Uba aR_` a\PX• [b\ kio projekto pajektĹł ÄŻgyvena_ nukerta galimybÄ—s asociacijos direkto vyzdys galÄ—tĹł bĹŤti dinimÄ… ar bent pro tai bĹŤtĹł postĹŤmis svarstyti tokio rius Mindaugas mokami keliai jektĹł pradĹžios ÄŻ bendradarbiavimo StatuleviÄ?ius. – vairuotojai uĹž uĹžuomazgas tem varianto, todÄ—l vaĹžia do ir biurokrapriekÄŻ ir bĹŤtĹł ket tikimÄ—s, kad priva Jis tikisi, kad nau ka rinkliavas, o ĹĄios vimÄ… motinÄ—s kliĹŤtys. veri Ä?iojo jo nubyra ÄŻ kepra tik Ĺžarstys paĹžadus, ji valdĹžia ne iniciatyva bus iĹĄ tikrĹłjĹł sektoriaus Ä—jusios valdĹžios lius nutiesusiĹł ir TaÄ?iau uĹžsienio ĹĄa daugybÄ™ lÄ—ĹĄĹł inrengs galimyÄŻtraukta“, ly – teigÄ— M.Statule biĹł studijas, bet ir jektai turi senas tra se tokie pro- vestavusiĹł verslininkĹł metai pralenkti. viÄ?ius. perĹžiĹŤrÄ—s teisinÄ™ dicijas. VieĹĄojo kiĹĄenes. IĹĄ tokiĹł projektĹł bazÄ™, Pasak asociacijos Lenkijoje vykdomĹł ir privaÄ?iojo sekto vadovo, VPSP riĹł bendradarbiasupaprastins pro tokiĹł projektĹł kai kuriuos reika jektĹł pelnosi ir kai ku vimo praktika VakarĹł uĹžuo mazgos Lietuvolavimus, kad bĹŤrie lie je prasidÄ—jo maĹž tĹł galima pradÄ—ti seniai paplitusi. Did Europoje jau keliams, aplinkkeliamstuviai, nes daug prieĹĄ deÄŻgyvendinti reaĹžio ar viaduĹĄimtmetÄŻ atskirĹł lius projektus. joje VPSP pagrindais joje Britani- kams tiesti daĹžnai ĹĄalies samdo tiesiama dau- cia biĹł iniciatyva, taÄ?iau savivaldy„Naujai atÄ—jusi Vy guma keliĹł ir vykdo listai iĹĄ mĹŤsĹł ĹĄalies. mi spe- TeisinÄ— bazÄ— – sudÄ—tin rimÄ?iau riausybÄ— Ĺža- pra mi da, kad vieĹĄosios Susisiekimo minist ga dÄ—ta ĹžiĹŤrÄ—ti tik 2008-ai ÄŻ juos siekimo infrastruktĹŤ kitokie susiir privaÄ?iosios ras Rimantas ros projektai. siais ÄŻ valdĹžiÄ… atÄ—jus And partnerystÄ—s pro SinkeviÄ?ius nese Premjeras Ĺžada Per pastarÄ…jÄŻ dvi jektai bus vieni riaus Kubiliaus niai kalbÄ—jo, kad, milijardÄ… de Vyriausybei. iĹĄ prioritetiniĹł ir jo manymu, daugiau buvo sudaryta apie ĹĄimtmetÄŻ ES Tiesa, ĹĄiais metais ĹĄiĹł projektĹł gyVPSP projektai nei 100 mln. vy 1,4 tĹŤkst. san„Pirmieji VPSP pa litĹł vertÄ—s Palangos iĹĄ mirties taĹĄko ga bingumas bus pa vyzdĹžiai: Villi pajudÄ—ti ir Lielai aplinkkelis nÄ—Ä?iau rengiant tokius komas. Ta- niaus savivaldybÄ—s ra svarbiausias ke tuvoje. PrieĹĄ porÄ… liĹł infrastruktĹŤpro iniciatyva – savaiÄ?iĹł premsvarbi privaÄ?iojo sek jektus labai pramogĹł parko teri ros projektas, o jeras Algirdas But VPSP bĹŤdu bĹŤtĹł torijos, kurioje to ke tyva, nors to iki ĹĄiol riaus inicia- yra „Siemens“ are lo atstovams paĹžadÄ— viÄ?ius vers- galima sutvarkyti Vilniaus–MolÄ—na, vystymas. Lietuvoje ne- Taip jo, kad ĹĄiemet tĹł buvo. AnksÄ?iau bu VPSP projektams keliÄ… arba pastaty pat keli smulkes vo manoma, kad ti estakadÄ… Ĺ igalÄ—tĹł bĹŤti atni projektai – atliekĹł tvar vieĹĄasis sektorius lutÄ—s rajone. riekta iki 1 mlrd. kymo aikĹĄtelÄ—s. geriausiai Ĺžino, litĹł iĹĄ valstybÄ—s Kaunas vystÄ— sa kokiĹł projektĹł rei biudĹžeto. „Premjeras kalba vo keliĹł infrastkia, ir jis formuapie milijardÄ…, ruktĹŤ ros ob jek luoja uĹžsakymus kuris TokÄŻ paĹžadÄ… iĹĄ mi tus. Vals tybÄ— ÄŻ – kur reikia monistro pirmi- vie galÄ—tĹł bĹŤti investuojamas ÄŻ kyk VPSP pradÄ—jo rim ninko neseniai los, kur darĹželio, ĹĄosios ir privaÄ?io Ä?iau ĹžiĹŤrÄ—ti tik iĹĄgirdo Lietuvos o kur kelio ar kai sios partne- ap rystÄ—s projektus. va verslo konfedera nau Ĺžia jai vi atÄ—jusi A.Kubiliaus mo. Ĺ i su cijos Vyriau sybÄ— kaip pa ReikÄ—tĹł naudotis Valdas Sutkus. „Jis prezidentas kama, jeigu tai taptĹł ma pakansandoriĹł tarp vals skatÄ… pa si rinuĹžsienio prakpaminÄ—jo, kad realybe, bet tybiĹł ir apie milijardÄ… ko vykdyti ĹĄeĹĄis litĹł bĹŤtĹł lima jau ÄŻvertinti reikia tai, kad tokiĹł kon- tika – kai privatusis sektorius iniban domuosius verslininkĹł viso projektus iĹĄ ÄŻvairiĹł cijuoja projektus, kursĹł procedĹŤros je ES bu- nedelsiant, galbĹŤt dar ga sriÄ?iĹł. Pirmapats ÄŻvertina, yra ilgos. Jeigu ĹĄiais mevo sudaryta per sis, kuris yra ÄŻvyk koks yra kelio, til dytas, – BalsiĹł pastarÄ…jÄŻ tais, skirti VPSP projektams vyk- ĹĄiemet bĹŤtĹł pasiraĹĄyta bent pu- nio to ar kito statimokyklos statybos. sÄ—s sumos vertÄ—s dyti. Tai mums bu poreikis. Tuomet dvideĹĄimtmetÄŻ. sutarÄ?iĹł, tai tikvo labai svarbu“, Be verslininkai jek siĹŤlo sprendimus rai bĹŤtĹł postĹŤmis to, buvo ke liĹł inf ĹĄio pro– sakÄ— V.Sutkus. ir ÄŻgyvendiniÄŻ priekÄŻ ir bĹŤrast ruktĹŤros objektai, kalÄ— mo variantus, o tĹł visi ketveri pra jimai, policijos ÄŻgaliota instituÄ—jusios valdĹžios komisariatas. Vis cija sprendĹžia, ar toks poreikis yra dar vykdomas Pa lan gos ap link ke lio pro jekg.miceviciute@die

1,4

Ĺ iandien priedas tĹŤkst.

Po re­no­va­ci­jos – skun­dai

Kaina 1,30 Lt

„MÄ—­ne­sÄŻ ne­ťti kry­ŞiĹł iki Ro­mos bō­tĹł ge­rai, bet lai­ko nÄ—­ra.“

Ĺ im­tus tĹŤks­tan­Ä?iĹł li­tĹł ÄŻ re­no­va­ci­jÄ… in­ ves­ta­vÄ™ gy­ven­to­jai ne­ga­li bō­ti tik­ri, kad po de­ťimt­me­Ä?io vÄ—l ne­teks ieť­ko­ ti pi­ni­gĹł na­mo re­ mon­tui. Ne­san­da­ rĹŤs lan­gai, var­van­tis sto­gas, pe­li­jan­Ä?ios sie­nos – to­kios pro­ ble­mos iť­ky­la, praÄ—­ jus ku­riam lai­kui po mo­der­ni­za­ci­jos.

Klai­pÄ—­dos me­ras Vy­tau­tas Grub­liaus­kas ap­gai­les­ta­vo, jog ne­ga­li da­ly­vau­ti tik­ra­me pi­lig­ri­mĹł Ĺžy­gy­je, skir­ta­me pa­mi­nÄ—­ti Ĺže­mai­Ä?iĹł krikť­to 600-Ä…jÄŻ ju­bi­lie­jĹł.

2p.

Rin­ki­mai – fi­ni­ťo tie­sÄ—­je As­ta Alek­sÄ—­jō­nai­tÄ— a.aleksejunaite@kl.lt

Int­ri­ga, kas taps vie­nuo­lik­tÄ…­ja Me­ tĹł klai­pÄ—­die­te, vis di­dÄ—­ja ir ar­tÄ—­ja prie kul­mi­na­ci­jos. Kam Ĺžmo­nÄ—s sky­rÄ— dau­giau­sia sa­vo sim­pa­ti­jĹł, paaiť­kÄ—s ko­vo 8-Ä…jÄ…, kai ir bus ti­tu­ luo­ta mo­te­ris, sa­vo dar­bais ir as­ me­ni­nÄ—­mis sa­vy­bÄ—­mis su­jau­di­nu­ si klai­pÄ—­die­Ä?iĹł ĹĄir­dis.

Mil­da Ski­riu­tÄ— m.skiriute@kl.lt

Te­ko per­da­Şy­ti fa­sa­dÄ…

Deb­re­ce­no gat­vÄ—s 31 na­mas re­no­ vuo­tas bu­vo be­veik prieĹĄ try­li­ka me­tĹł. Pas­ta­tas bu­vo at­nau­jin­tas iĹĄ pa­grin­dĹł – mo­der­ni­zuo­ta ĹĄil­dy­mo sis­te­ma, ap­ťil­tin­tos sie­nos, sto­gas, rō­siai, pa­keis­ti bu­tĹł lan­gai. Ta­Ä?iau per dau­giau nei de­ťimt­ me­tÄŻ iť­ki­lo rō­pes­Ä?iĹł. Anot na­m o bend­r i­jos „Le­l i­ ja“ pir­mi­nin­ko Ri­man­to Mi­ciaus, dau­g iau­s ia pro­b le­m Ĺł ky­l a dÄ—l lan­gĹł. Jie su­si­dÄ—­vÄ—­jo ir ta­po ne­san­da­rĹŤs.

8

Pra­si­dÄ—­jo bal­sa­vi­mas

„„Nuo­mo­nÄ—: nors po re­no­va­ci­jos pa­bai­gos praÄ—­jo dau­giau nei de­ťimt me­tĹł ir iť­ki­lo tam tik­rĹł rō­pes­Ä?iĹł, R.Mi­

cius tvir­ti­no, jog gy­ven­to­jai dĹžiau­gia­si in­ves­ti­ci­ja, nes su­lau­kia ma­Şų sÄ…­skai­tĹł uĹž ĹĄil­dy­mÄ….

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Pristato:

„Klai­pÄ—­dos“ laik­rať­Ä?io or­ga­ni­zuo­ ja­muo­se Me­tĹł klai­pÄ—­die­tÄ—s rin­ ki­muo­se ĹĄiÄ… sa­vai­tÄ™ jau pra­si­dÄ—­jo fi­na­li­nis bal­sa­vi­mas. Dien­rať­ty­ je kas­dien spaus­di­na­mi bal­sa­vi­mo la­pe­liai, ku­rie mo­te­rims – lyg ke­ lia­la­pis ÄŻ per­ga­lÄ™. Iť­kirp­tus ir uŞ­pil­ dy­tus la­pe­lius te­rei­kia ÄŻmes­ti ÄŻ bal­ sa­vi­mo dÄ—­Şes, ku­rias ga­li­ma ras­ti ať­tuo­niuose di­dĹžiau­siuo­se tink­lo „Iki“ pre­ky­bos cent­ruo­ se uos­ta­mies­ty­je.

2

METŲ KLAIPÄ–DIETÄ–S RINKIMUS Jau prasidÄ—jo finalinis balsavimo etapas! SuĹžinokite daugiau 2 p.

2

KETVIRTADIENIS, VASARIO 21, 2013

miestas

Meras pla­nuo­ja keliauti Klai­pė­dos me­ras Vy­tau­tas Grub­liaus­ kas ar­ti­miau­sias ke­ lias sa­vai­tes ne­ma­ žai lai­ko pra­leis už­ sie­ny­je. Jis ir dirb­ ti, ir ato­sto­gau­ti ke­ liaus į Len­ki­ją, Ita­li­ją, Jung­ti­nes Vals­ti­jas.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Metų klaipėdietės rinkimuose BALSUOJU UŽ:

Pir­mo­ji uos­ta­mies­čio va­do­vo iš­ vy­ka – į Len­ki­jos mies­tą Gdans­ ką, kur vyks eu­ro­re­gio­no „Bal­ti­ja“ na­rių su­si­ti­ki­mas. Ja­me V.Grub­ liaus­kas da­ly­vaus kaip Klai­pė­dos ap­skri­ties sa­vi­val­dy­bių aso­cia­ci­ jos „Klai­pė­dos re­gio­nas“ pre­zi­ den­tas. Į dar­bą V.Grub­liaus­kas grįš tre­ čia­die­nį, o ki­tą sa­vait­ga­lį vėl lei­sis į ke­tu­rių die­nų ke­lio­nę – skris į Ita­ li­ją, Ro­mą. Ko­man­di­ruo­tė­je jis ap­ lan­kys ir Va­ti­ka­ną. „Į Ro­mą skren­da­me su vi­sais Klai­pė­dos ap­skri­ties, Že­mai­ti­jos mies­tų me­rais. Šis vi­zi­tas į Ro­mą bu­vo su­pla­nuo­tas jau se­niai, nes pi­gių avia­li­ni­jų bi­lie­tus nu­si­pir­kau prieš du mė­ne­sius. Ke­lio­nė su­si­ ju­si su pi­lig­ri­mų žy­giu į Ro­mą. Jo tiks­las – pa­mi­nė­ti že­mai­čių krikš­ to 600 me­tų ju­bi­lie­jų. Pi­lig­ri­mai gal­būt ke­liaus au­to­bu­sais ar pės­ čio­mis, o aš skri­siu lėk­tu­vu. Ten­ ka ap­gai­les­tau­ti, jog ne­tu­riu lai­ko mė­ne­sį ne­šti kry­žių į Ro­mą“, – pu­

Prio­ri­te­tas: V.Grub­liaus­kas sa­vo ke­lio­nes ir ko­man­di­ruo­tes su­si­pla­

na­vo taip, kad ne­rei­kė­tų pra­leis­ti mies­to ta­ry­bos po­sė­džių.

siau rim­tai, pu­siau juo­kais kal­bė­jo V.Grub­liaus­kas. Anks­čiau bu­vo pla­nuo­ta, jog vie­ nas pa­grin­di­nių ke­lio­nės tiks­lų – au­dien­ci­ja pas po­pie­žių Be­ne­dik­tą XVI. Ta­čiau jis nu­spren­dė at­si­sta­ ty­din­ti ir nuo ko­vo 1-osios pa­si­ trauks iš po­nti­fi­ko sos­to. V.Grub­liaus­kas tei­gė kol kas ne­ ži­nan­tis, kas Va­ti­ka­ne priims de­ le­ga­ci­ją iš Že­mai­ti­jos. „Tik­rai ne­ no­rė­jau iš­si­skir­ti iš ko­le­gų me­rų, to­dėl ir nu­spren­džiau skris­ti į Ro­ mą. Svar­biau­sia, kad bus gar­si­ na­mas ir Klai­pė­dos, ir Že­mai­ti­ jos var­das“, – ti­ki­no uos­ta­mies­čio va­do­vas. Vos grį­žęs iš Ro­mos, uos­ta­mies­ ty­je V.Grub­liaus­kas pa­bus ke­lias die­nas ir vėl iš­vyks į ke­lio­nę – ko­

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

vo 8 die­ną jis iš­skren­da į JAV. „Jo­ je vie­šė­siu sa­vo ato­sto­gų są­skai­ta, dar­be ne­bū­siu sa­vai­tę. Či­ka­gos ir Niu­jor­ko lie­tu­vių bend­ruo­me­nės ma­ne pa­kvie­tė da­ly­vau­ti jų įkū­ri­mo 10-me­čio ju­bi­lie­jaus ren­gi­niuo­se ir, aiš­ku, Ko­vo 11-osios mi­nė­ji­me. Grau­du, kad to­se bend­ruo­me­nė­se yra ir daug klai­pė­die­čių, bet džiu­ gu, jog esu kvie­čia­mas, kad ro­do­ mas dė­me­sys ir žmo­nės ne­pa­mirš­ ta sa­vo gim­to­jo mies­to“, – kal­bė­jo V.Grub­liaus­kas. Me­ras pa­brė­žė, jog vi­sos šios ke­ lio­nės mo­kes­čių mo­kė­to­jams kai­ nuos la­bai mi­ni­ma­liai, nes jis sten­ gė­si ras­ti bū­dų, kaip ke­liau­ti kuo pi­giau. Pa­vyz­džiui, į Gdans­ką jis vyks au­to­mo­bi­liu, nors ke­lio­nė ir truks apie 10 va­lan­dų.

Rin­ki­mai – fi­ni­šo tie­sė­je 1

Bal­suo­ti ga­li­ma ir dien­ raš­čio „Klai­pė­da“ re­ dak­ci­jos būs­ti­nė­je (Nau­jo­jo So­do g. 1A) ar­ba dien­raš­čio pre­nu­me­ra­tos ir skel­bi­mų sky­riu­je, įsi­kū­ru­sia­me pre­ky­bos cent­re „Ak­ro­po­lis“. Per pa­rą – vie­nas bal­sas

Su Me­tų klai­pė­die­tės ti­tu­lo ver­tų pre­ten­den­čių fi­na­li­niu są­ra­šu ga­li­ ma su­si­pa­žin­ti tink­la­la­py­je www. kl.lt. Čia pat ga­li­ma už jas ir nu­bal­

šo­kių an­samb­lio „Vi­jur­kas“ me­no va­do­vė, ak­ty­vi mies­to ren­gi­nių, Lie­tu­vos dai­nų šven­tės da­ly­vė. Šie bal­sai mo­te­riai už­tik­ri­no vie­tą fi­ na­li­nia­me sep­ty­ne­te. Ant­rą­ją da­ly­vę į fi­na­lą de­le­ga­vo jau ti­tu­luo­tos Me­tų klai­pė­die­tės. Jų spren­di­mu į šį są­ra­šą pa­te­ko uos­ta­ mies­čio spor­ti­nių šo­kių an­samb­lio „Žu­vėd­ra“ kos­tiu­mų di­zai­ne­rė Ai­ na Zin­čiu­kai­tė. Lė­mė bal­sa­vi­mo la­pe­liai

Fi­na­li­nis bal­sa­vi­mas tiek laik­raš­čio la­pe­ liais, tiek in­ter­ne­tu vyks iki ko­vo 6 d.

MECENATAS

PAGRINDINIS RĖMĖJAS

RĖMĖJAS

PARTNERIAI

suo­ti. Iš vie­no IP ad­re­so per pa­rą prii­ma­mas tik vie­nas bal­sas. De­ šim­to­ji da­lis in­ter­ne­to taš­kų bus su­muo­ja­ma su bal­sa­dė­žė­se ras­tais bal­sa­vi­mo la­pe­liais. Fi­na­li­nis bal­sa­vi­mas tiek laik­raš­ čio la­pe­liais, tiek in­ter­ne­tu vyks iki ko­vo 6 d. Pir­ma­ja­me bal­sa­vi­mo eta­pe dau­ giau­sia bal­sų in­ter­ne­tu su­rin­ko Vio­le­ta Šlei­nie­nė – vai­kų tau­ti­nių

Ki­tas kan­di­da­tes klai­pė­die­čiai iš­ rin­ko sa­vo va­lią reikš­da­mi iš dien­ raš­čio iš­kirp­tais la­pe­liais. Su­rin­ku­sios dau­giau­sia bal­sų į rin­ki­mų fi­na­lą taip pa­te­ko Klai­pė­ dos vers­li­nin­kų se­na­mies­čio są­ jun­gos pir­mi­nin­kė Lo­re­ta Ber­žins­ kie­nė, praė­ju­sių me­tų dien­raš­čio „Klai­pė­da“ me­tų to­le­ran­ci­jos ti­ tu­lą pel­niu­si do­ku­men­ti­nių fil­mų kū­rė­ja Da­lia Kanc­le­ry­tė, įstai­gos „Tre­čia­sis am­žius“ di­rek­to­rė Ire­ na Lin­kaus­kie­nė. Kon­kur­so fi­na­le – ir dvi me­ di­kės – Res­pub­li­ki­nės Klai­pė­dos li­go­ni­nės Neu­ro­lo­gi­jos sky­riaus ve­dė­ja Si­gu­tė Ma­žo­ny­tė ir Klai­ pė­dos vai­kų li­go­ni­nės kon­sul­ta­ ci­n ės po­l ik­l i­n i­kos gy­dy­to­ja of­ tal­mo­lo­gė Re­gi­na Še­vel­kai­tie­nė, be­si­rū­pi­nan­ti dau­gia­vai­kių šei­mų

Tvar­ka: už sa­vo kan­di­da­tę Me­tų

klai­pė­die­tės rin­ki­muo­se ga­li­ma bal­suo­ti in­ter­ne­tu ar­ba iš dien­raš­ čio iš­kirp­tais bal­sa­vi­mo la­pe­liais.

ge­ro­ve. Ku­ri fi­na­lo da­ly­vė pel­nys di­d žiau­s ią mies­t ie­č ių sim­pa­t i­j ą ir bus pa­skelb­ta 11-ąja kon­kur­so nu­ga­lė­to­ja, paaiš­kės ko­vo 8-ąją vyk­sian­čia­me iš­kil­min­ga­me ren­ gi­ny­je.

3

KETVIRTADIENIS, VASARIO 21, 2013

miestas Pri­sis­ta­tė Gru­zi­jo­je

Gri­pas trau­kia­si

Ap­link­ke­liui – ža­lia švie­sa

Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to at­sto­ vai grį­žo iš sėk­min­go vi­zi­to Gru­zi­jo­je, kur da­ly­va­vo stu­di­jų mu­gė­je „Ex­po Geor­gia 2013“ Tbi­li­sy­je. Per dvi die­nas ją ap­ lan­kė per 7 tūkst. moks­lei­vių ir jų tė­vų. Iš siū­lo­mų stu­di­jų di­ džiau­sio su­si­do­mė­ji­mo su­lau­ kė elekt­ros in­ži­ne­ri­ja, Eu­ro­pos stu­di­jų ma­gist­ro pro­gra­ma.

Klai­pė­dos mo­kyk­lo­se ser­ga­mu­ mas gri­pu ir per­ša­li­mo li­go­mis pa­ste­bi­mai su­ma­žė­jo. Va­kar į pa­mo­kas neat­vy­ko de­šim­ta­da­lis moks­lei­vių – tai be­ne ge­riau­sias lan­ko­mu­mo ro­dik­lis gri­po epi­ de­mi­jos, ku­ri pa­skelb­ta sau­sio 30-ąją, me­tu. Uos­ta­mies­čio iki­ mo­kyk­li­nio ug­dy­mo įstai­gos taip pat su­lau­kia vis dau­giau vai­kų.

Vy­riau­sy­bės nu­spren­dė, jog Pa­ lan­gos ap­link­ke­lis yra rei­ka­lin­ gas. Šiuo me­tu vi­sų trans­por­ to prie­mo­nių vai­ruo­to­jai, vyks­ tan­tys iš Klai­pė­dos į Pa­lan­gos oro uos­tą, Šven­tą­ją, Lat­vi­ją, tu­ ri va­žiuo­ti per ku­ror­tą. Su­si­sie­ ki­mo mi­nis­te­ri­ja ne­del­siant tu­ri pa­reng­ti su Pa­lan­gos ap­link­ke­lio pro­jek­tu su­si­ju­sius spren­di­mus.

Bu­hal­te­riai taps be­dar­biais Uos­ta­mies­čio val­džia vėl sie­kia su­grą­ žin­ti cent­ra­li­zuo­tą biu­dže­ti­nių įstai­gų bu­hal­te­ri­ją, ku­rią pa­ti prieš de­šimt­me­tį pa­nai­ki­no. Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Po­sė­džiai. Šian­d ien Klai­pė­dos sa­v i­ val­dy­bė­je nuo 10 val. po­sė­džiaus mies­ to ta­ry­bos ko­le­gi­ja, o nuo 13.30 val. – Fi­ nan­sų ir eko­no­mi­kos ko­mi­te­tas. Pro­jek­tai. Kul­t ū­ros pa­vel­do cent­ras pa­ren­gė Klai­p ė­dos se­na­m ies­č io ir Klai­pė­dos mies­to is­to­ri­nės da­lies ver­ ti­n i­mo ak­t ų pro­jek­t us, ku­r iuo­se nu­ sta­to­mos ir (ar) tiks­li­na­mos vals­ty­bės sau­go­mų vie­to­vių ver­tin­go­sios sa­vy­ bės. Kul­t ū­ros pa­vel­do cent­ro spe­cia­ lis­tai šian­d ien 14 val. Klai­pė­dos sa­v i­ val­dy­bės po­sė­džių sa­lė­je pri­sta­tys pa­ reng­tus do­ku­men­tų pro­jek­tus.

čiuo­ja­ma, kad to­kiam pa­siū­ly­mui ta­pus rea­ly­be, per me­tus pa­vyk­tų su­tau­py­ti apie 4 mln. li­tų.

Iš­lai­ky­ti per bran­gu

Esą taip per me­tus pa­vyk­tų su­tau­ py­ti ke­lis mi­li­jo­nus li­tų, ap­skai­ta tap­tų skaid­res­nė, ta­čiau dar­bo ne­ tek­tų apie 40 pro­c. bu­hal­te­rių. Šiuo me­tu 121-oje uos­ta­mies­čio sa­vi­val­dy­bės biu­dže­ti­nė­je įstai­go­je dir­ba 194 bu­hal­te­riai. Jų al­goms ir įmo­koms „Sod­rai“ per me­tus rei­ kia apie 6 mln. li­tų. „Kon­sul­tan­tai, ku­riuos sam­dė sa­ vi­val­dy­bė, dar 2009 m. nu­sta­tė, kad iš mies­to biu­dže­to iš­lai­ky­ti tiek bu­ hal­te­rių yra per bran­gu, kad de­ cent­ra­li­zuo­ta biu­dže­ti­nių įstai­gų bu­hal­te­ri­ja nė­ra efek­ty­vi ir ją rei­kia op­ti­mi­zuo­ti“, – tei­gė Klai­pė­dos sa­ vi­val­dy­bės Fi­nan­sų ir tur­to de­par­ta­ men­to di­rek­to­rė Al­do­na Špu­čie­nė. Spe­cia­liai su­da­ry­ta dar­bo gru­pė be­veik me­tus nag­ri­nė­jo si­tua­ci­ją, ver­ti­no ki­tų sa­vi­val­dy­bių pra­kti­ką ir su­for­mu­la­vo du pa­siū­ly­mus, kaip bū­tų ga­li­ma ir at­pi­gin­ti, ir pa­ge­rin­ ti biu­dže­ti­nių įstai­gų ap­skai­tą. Vie­nas va­rian­tas – įstai­go­se pa­ nai­kin­ti bu­hal­te­rių eta­tus, 46 jų įsteig­ti sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­ jo­je – įkur­ti nau­ją sky­rių su po­sky­ riais, ku­rių dar­buo­to­jai ir tvar­ky­tų bu­hal­te­ri­ją. Dirb­ti šį dar­bą ga­lė­tų ir kon­kur­sus lai­mė­ję iš biu­dže­ti­nių įstai­gų at­leis­ti bu­hal­te­riai. Skai­

Dienos telegrafas

Siū­lo pa­lik­ti po 0,5 eta­to

Ant­ras va­rian­tas – kiek­vie­no­je biu­ dže­ti­nė­je įstai­go­je pa­lik­ti tik po 0,5 eta­to bu­hal­te­riui ir 46 nau­jus ap­ skai­tą tvar­ky­sian­čius dar­buo­to­jus priim­ti dirb­ti į sa­vi­val­dy­bės ad­mi­ nist­ra­ci­ją. Taip per me­tus esą bū­tų su­tau­po­ma 3,2 mln. li­tų.

Kon­kur­sas. Šian­dien nuo 16 val. Klai­ pė­dos uni­ver­si­te­to kon­fe­ren­ci­jų sa­lė­ je „Stud­len­de“ vyks ren­g i­n io „Užau­ gink vers­lo idė­ją“ at­ran­k i­nis tu­ras.

Dai­va Drun­gi­lai­tė:

Kon­sul­tan­tai siū­lė, jog vie­nas bu­hal­te­ris, dir­ban­tis sa­vi­val­dy­ bės ad­mi­nist­ra­ci­jo­je, ga­lė­tų tvar­ky­ti ke­tu­ rių biu­dže­ti­nių įstai­ gų bu­hal­te­ri­ją. „Kon­sul­tan­tai siū­lė, jog vie­nas bu­hal­te­ris, dir­ban­tis sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jo­je, ga­lė­tų tvar­ky­ ti ke­tu­rių biu­dže­ti­nių įstai­gų bu­ hal­te­ri­ją. Įs­tai­gų bu­hal­te­riai pa­ tys pa­tvir­ti­no, jog toks krū­vis bū­tų pa­ke­lia­mas, to­dėl ir siū­lo­ma sa­vi­ val­dy­bė­je įsteig­ti 46 nau­jus eta­tus bu­hal­te­riams“, – aiš­ki­no Tur­to ir

Krū­vis: nu­ma­ty­ta, jog vie­nas bu­hal­te­ris tu­rė­tų rū­pin­tis ke­tu­rių įstai­gų

fi­nan­si­ne ap­skai­ta.

fi­nan­sų de­par­ta­men­to vy­riau­sio­ji spe­cia­lis­tė Dai­va Drun­gi­lai­tė. Šian­dien po­sė­džiau­sian­ti mies­to ta­ry­bos ko­le­gi­ja tu­rės ap­si­spręs­ti, ku­rį iš dar­bo gru­pės pa­siū­ly­tų va­ rian­tų dėl biu­dže­ti­nių įstai­gų bu­ hal­te­ri­jų cent­ra­li­za­vi­mo pa­si­rink­ti, ir tuo­met val­di­nin­kai pra­dės reng­ti ati­tin­ka­mus spren­di­mus. Išei­ti­nėms – per 1 mln. li­tų

Tei­gia­ma, jog po­li­ti­kai bent kol kas neo­fi­cia­liai pa­si­sa­ko už ant­rą­jį va­ rian­tą, ku­ris įstai­go­je iš­sau­go­tų po 0,5 eta­to bu­hal­te­riams. To­kiu at­

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

ve­ju dar­bo ne­tek­tų apie 40 pro­c. šiuo me­tu biu­dže­ti­nė­se įstai­go­ se ap­skai­tą tvar­kan­čių dar­buo­to­ jų. Jų išei­ti­nėms kom­pen­sa­ci­joms pre­li­mi­na­riai nu­ma­to­ma skir­ti 1,1 mln. li­tų. Cent­ra­li­zuo­ta bu­hal­te­ri­ja, jei ją pa­lai­mins mies­to ta­ry­ba, ga­lė­tų pra­dė­ti veik­ti nuo ki­tų me­tų. Iki 2003 m. biu­dže­ti­nių įstai­ gų bu­hal­te­ri­ja bu­vo cent­ra­li­zuo­ ta. Ta­čiau, sie­kiant, kad jos tu­rė­tų dau­giau sa­va­ran­kiš­ku­mo, kiek­vie­ nai įstai­gai su­teik­ta tei­sė sa­va­ran­ kiš­kai ves­ti ap­skai­tą.

Mir­tys. Va­kar Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Ci­v i­l i­nės met­r i­ka­ci­jos sky­r iu­je už­re­ gist­ruo­tos 10 klai­pė­die­čių mir­tys. Mi­ rė Gri­go­r ij Bo­r i­sov (g. 1927 m.), Bo­r is Paš­kovs­kij (g. 1932 m.), Li­di­ja Sa­dov­ni­ ko­va (g. 1932 m.), Liud­mi­la Pet­ru­chi­na (g. 1933 m.), Tat­ja­na Fi­li­mo­no­va (g. 1937 m.), An­ta­nas Ja­nu­šas (g. 1937 m.), Rai­sa Och­ri­men­ko (g. 1945 m.), Jo­sif Nei­fach (g. 1958 m.), Jo­rū­nė Nau­jo­kai­tė (g. 1967 m.), Erik Ju­su­pov (g. 1979 m.). Lė­bar­t ų ka­pi­nės. Šian­d ien lai­do­ja­ mos Elz­bie­ta Juk­nie­nė ir Jo­r ū­nė Nau­ jo­kai­tė. Jo­niš­kės ka­pi­nės. Šian­d ien lai­do­ja­ ma Li­di­ja Sa­dov­ni­ko­va. Nau­ja­gi­miai. Per sta­tis­ti­nę pa­rą pa­gim­dė 8 mo­te­rys. Gi­mė 5 mer­gai­tės ir 4 ber­niu­ kai, tarp nau­ja­gi­mių – dvy­nu­kų po­re­lė. Grei­to­j i. Va­kar iki 17 val. grei­to­sios pa­gal­bos me­di­kai su­lau­kė apie 50 iš­ kvie­t i­mų.

Ra­šy­ti dik­tan­tą bus ga­li­ma ir na­muo­se Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Klai­pė­die­čiai jau šeš­tą kar­tą kvie­ čia­mi pa­si­tik­rin­ti lie­tu­vių kal­bos ži­nias – ra­šy­ti Na­cio­na­li­nį dik­tan­ tą. Šie­met dik­tan­tą bus ga­li­ma ra­ šy­ti ne tik sa­vi­val­dy­bė­je, bet ir na­ muo­se.

Na­cio­na­li­nio dik­tan­to kon­kur­sas vyks dviem eta­pais. Pir­ma­sis – jau šį šeš­ta­die­nį. Klai­pė­die­čiai, no­rin­tys pa­si­tik­ rin­ti lie­tu­vių kal­bos ži­nias, kvie­ čia­mi at­vyk­ti į uos­ta­mies­čio sa­vi­ val­dy­bės po­sė­džių sa­lę. „Ti­ki­mės šie­met su­lauk­ti apie 100 žmo­nių. Tiek jų dik­tan­tą ra­ šy­da­vo kas­met. Pa­si­tai­kė at­ve­jų, jog no­rin­tie­ji net ne­til­po pa­grin­

di­nė­je sa­lė­je, to­dėl kai ku­riems te­ ko ieš­ko­ti ir pa­pil­do­mų pa­tal­pų“, – pri­si­mi­nė Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­ bės Vie­šų­jų ry­šių sky­riaus ve­dė­ja Ri­ma Bei­no­ra­vi­čie­nė. Dik­tan­to teks­tas bus skai­to­mas per LRT ra­di­jo pir­mą­ją pro­gra­mą šeš­ta­die­nį nuo 11 va­lan­dos. Pir­mą kar­tą pro­jek­to is­to­ri­jo­ je dik­tan­tą bus ga­li­ma ra­šy­ti ir na­ muo­se, o jo teks­tą iš­siųs­ti kon­kur­so or­ga­ni­za­to­riams. Ta­čiau sa­va­ran­ kiš­kai ra­šiu­sie­ji dik­tan­tą ne­ga­lės kon­ku­ruo­ti dėl raš­tin­giau­sio­jo ti­ tu­lo. Pro­jek­to or­ga­ni­za­to­riai tik įsi­ pa­rei­go­ja pa­štu at­siųs­tus dik­tan­ tus pa­tik­rin­ti, iš­tai­sy­ti ir grą­žin­ti au­to­riams. Sa­vi­val­dy­bė­se dik­tan­tas bus ra­ šo­mas ant sa­vai­mi­nio ko­pi­ja­vi­mo

po­pie­riaus – da­ly­viams liks jų raš­ to ko­pi­ja. Taip jie ga­lės pa­si­tik­rin­ti, ar ne­ pa­da­rė klai­dų, kai bus pa­skelb­tas dik­tan­to teks­tas. Jį bus ga­li­ma ras­ti va­sa­rio 25 die­ ną sve­tai­nė­se www.at­gi­mi­mas.lt, www.dik­tan­tas.lt, www.del­fi.lt, ir www.vlkk.lt. Kaip ir anks­čiau, kon­kur­se ne­ ga­lės da­ly­vau­ti li­tua­nis­tai. Moks­ lei­viai var­žy­sis at­ski­ro­je kon­kur­so gru­pė­je. Na­cio­na­li­nio dik­tan­to fi­na­li­nis eta­pas po mė­ne­sio vyks Vil­niu­ je. Fi­n a­l i­n in­k us iš­r inks ko­m i­s i­ ja, ku­ri ir tik­rins pa­ra­šy­tus dik­ tan­tus. Na­cio­na­li­nio dik­tan­to kon­kur­sas or­ga­ni­zuo­ja­mas nuo 2006 m., ta­ čiau per­nai ir už­per­nai jis ne­vy­ko.

Sta­bi­lu: Na­cio­na­li­nio dik­tan­to pir­ma­ja­me eta­pe kas­met da­ly­vau­da­vo

apie 100 klai­pė­die­čių.

Re­dak­ci­jos ar­chy­vo nuo­tr.

4

KETVIRTADIENIS, VASARIO 21, 2013

europa mano mieste

Kul­tū­ros fab­ri­kas – me­no kū­rė­jų Klai­pė­do­je bu­vu­sio ta­ba­ko fab­ri­ko te­ri­to­ ri­jo­je ky­la ki­tas fab­ri­kas, skir­tas kū­rė­jams. Pra­mo­ni­nė erd­vė bus pri­tai­ky­ta teat­rui, šo­kiams, ki­nui, ki­tiems me­nams. Uos­ta­ mies­tį da­bar dau­gy­bė kul­tū­ri­nių ren­gi­nių ap­len­kia, nes čia esą jiems nė­ra tam tin­ka­ mos vie­tos. As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Kū­ry­bi­nių in­dust­ri­jų ke­liu

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Tarp­tau­ti­ nių ry­šių, vers­lo plėt­ros ir tu­riz­mo sky­riaus ve­dė­ja Da­lia Ples­ko­vie­nė pa­brė­žė, kad uos­ta­mies­tis ei­na kū­ ry­bi­nių in­dust­ri­jų ke­liu. „Bu­vu­sį ta­ba­ko fab­ri­ką pri­tai­kius me­no žmo­nėms, at­si­ras nau­jos mo­ der­nios erd­vės kul­tū­ri­niams ren­gi­ niams, ku­rių Klai­pė­do­je la­bai trūks­ ta“, – įsi­ti­ki­nu­si D.Ples­ko­vie­nė. Tei­gia­ma, kad stra­te­giš­kai pa­ trauk­li vie­ta prie Jo­no kal­ne­lio pa­ ga­liau at­si­gaus, čia jau vei­kia nau­ jas vieš­bu­tis. Ap­lin­ki­nės te­ri­to­ri­jos taip pat su­pla­nuo­tos ir atei­ty­je čia esą bus pui­kus ra­jo­nas. Iš pra­mo­ni­nių – me­no erd­vės

Pro­jek­tą įgy­ven­di­na Klai­pė­dos eko­no­mi­nės plėt­ros agen­tū­ra. Jos di­rek­to­rė Rai­mon­da Lau­ži­kie­nė pa­sa­ko­jo, kad nuo Kul­tū­ros fab­ri­ ko pro­jek­ta­vi­mo pra­džios ei­na jau šeš­ti me­tai. Per tą lai­ką esą pa­si­ kei­tė daug spren­di­mų pa­čia­me tech­ni­nia­me pro­jek­te. „Stip­riai su­ma­žė­jo pa­tal­pų tū­riai ir plo­tai, ypač prie­sta­te. Tas pa­kei­ ti­mas tu­ri sa­vo pliu­sų, sa­vo mi­nu­ sų. At­si­sa­kė­me da­lies rū­sio, da­bar bend­ras plo­tas – be­veik 4 tūkst. kv. m, bu­vo pla­nuo­ta dau­giau“, – tei­ gė R.Lau­ži­kie­nė. Anot pro­jek­to įgy­ven­din­to­jų, plo­to su­ma­ži­ni­mas, įver­ti­nus šiuo­ lai­ki­nes rin­kos są­ly­gas, yra ne­tgi tei­gia­mas da­ly­kas. „Bus įreng­ta la­bai pui­ki te­ra­sa iš Jo­no kal­ne­lio pu­sės. Ji grei­čiau­siai ati­teks tiems vers­li­nin­kams, ku­rie iš­si­nuo­mos ka­vi­nę-klu­bą pir­ma­ja­ me aukš­te. Te­ra­sa – su ma­žy­čiu am­ fi­teat­ru, kur bus ga­li­my­bė or­ga­ni­zuo­ ti ren­gi­nius“, – sa­kė R.Lau­ži­kie­nė. O ant sto­go, ant­ra­ja­me aukš­te, va­sa­rą taip pat ke­ti­na­ma or­ga­ni­ zuo­ti ren­gi­nius ar ro­dy­ti ki­ną.

9 kul­tū­ros fab­ri­kai

Kul­tū­ros fab­ri­ko vie­to­je jau iš­ki­lo dvie­jų aukš­tų prie­sta­tas teat­ro ir ki­no veik­loms. Net­ru­kus bus įren­ gi­nė­ja­mas vi­dus. Ke­ti­na­ma įsi­gy­ ti mo­der­nią vaiz­do ir gar­so įran­gą. Bus tvar­ko­mos ne­ko­mer­ci­nio ki­no ir teat­ro sa­lės, erd­vės, skir­tos kon­ fe­ren­ci­joms, re­pe­ti­ci­joms.

Lau­ki­mas: me­no kū­rė­jai ir klai­pė­die­čiai ti­ki­si jau bai­gian­tis me­tams įženg­ti į mo­der­nų Kul­tū­ros fab­ri­ką uos­

ta­mies­ty­je.

Vie­ta ki­no fes­ti­va­liams

Ig­nas Ka­za­ke­vi­čius:

Fab­ri­ke bus skir­ ta vie­ta teat­rui, šo­ kiui ir ki­nui, ma­nau, kad vien tai vi­siš­kai už­pil­dys kū­ry­bi­nes erd­ves.

Vi­sa­me ob­jek­te jau su­tvar­ky­ ta ven­ti­lia­ci­ja. Se­na­sis pa­sta­tas šiuo me­tu yra šil­do­mas iš lau­ko, tvar­ko­mi fa­sa­dai, o ko­vo pa­bai­ go­je ke­ti­na­ma už­baig­ti nau­ją sto­ go konst­ruk­ci­ją. Pa­na­šūs pro­jek­tai įgy­ven­din­ti Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je, Ita­li­jo­je, Suo­mi­jo­je, Por­tu­ga­li­jo­je. Lie­tu­vo­je šiuo me­tu taip pat ku­ria­ mi 9 įvai­riau­sios pa­krai­pos kul­tū­ ros fab­ri­kai-in­ku­ba­to­riai. Klai­pė­da ruo­šia­si su­kur­ti pres­ti­ ži­nį kū­ry­bi­nių in­dust­ri­jų ob­jek­tą, ku­ris tu­rė­tų bū­ti pa­trauk­lus mies­to kū­rė­jams, su­trauk­tų juos po vie­na vė­lia­va, o šio­ji skelb­tų ži­nią – „su­ kur­ta Klai­pė­do­je“.

Klai­pė­dos kul­tū­rų ir ko­mu­ni­ka­ci­ jų cent­ro va­do­vas Ig­nas Ka­za­ke­vi­ čius ti­ki­no, kad to­kio ob­jek­to mies­ te la­bai rei­kia. „Aš ti­kiuo­si, kad kaip ir bu­vo pla­ nuo­ta, nau­ja­ja­me Kul­tū­ros fab­ri­ke bus įkur­tas ki­no cent­ras su nau­jau­ sia apa­ra­tū­ra ir mo­der­nia sa­le. Nes kol kas mes ro­do­me fil­mus Pa­ro­dų rū­muo­se, o ten erd­vės tam ne­pri­ tai­ky­tos, bet mes da­ro­me, ką ga­li­ me“, – tei­gė I.Ka­za­ke­vi­čius. Kalbama, kad Klai­pė­dą pa­sie­ kia tik da­lis ki­no fes­ti­va­lių, ku­rie vyks­ta Kau­ne ir Vil­niu­je, pro­gra­ mų. Ne­ko­mer­ci­nio ki­no ro­dy­mui mies­te są­ly­gų nė­ra, ti­ki­ma­si, jog ši­tą funk­ci­ją pe­rims Kul­tū­ros fab­ ri­kas.

Ke­pa.lt ar­chy­vo nuo­tr.

nio pa­ki­li­mo lai­kais, vė­liau sunk­ me­tis vis­ką pa­ko­re­ga­vo, bet tai tik į nau­dą“, – sa­kė R.Lau­ži­kie­nė. Ti­ki­ma­si, kad pa­vyks pri­trauk­ti Vil­niu­je ar už­sie­ny­je moks­lus bai­ gu­sius kū­rė­jus ir sie­kia­ma su­da­ry­ ti są­ly­gas, kad čia atei­tų pa­tys ge­ riau­si ir ta­len­tin­giau­si. „Da­bar tas me­nas taip iš­si­plė­tė, ir so­cia­li­nės ak­ci­jos, ir so­cia­li­niai ty­ri­mai tam­pa me­nu, ga­li­my­bės la­ bai pla­čios. Fab­ri­ke bus skir­ta vie­ ta teat­rui, šo­kiui ir ki­nui, ma­nau, kad vien tai vi­siš­kai už­pil­dys kū­ ry­bi­nes erd­ves“, – įsi­ti­ki­nęs I.Ka­ za­ke­vi­čius. Ar Kul­tū­ros fab­ri­kas bus gy­vy­ bin­gas, pri­klau­sys nuo to, kaip pa­ vyks pri­trauk­ti kū­rė­jus, ku­rie ten dar­buo­sis. Ko­kie jie bus stip­rūs ir ta­len­tin­gi.

Vil­tis – kū­ry­biš­ki ir ta­len­tin­gi

Tei­gia­ma, kad pa­reng­ti kū­ry­bi­nių įmo­nių in­ku­ba­to­rių bu­vo Ūkio mi­ nis­te­ri­jos su­ma­ny­mas. Klai­pė­dos mies­tas vy­lė­si ši­tam pro­jek­tui su­ teik­ti me­ni­nę funk­ci­ją. Tai esą pri­ dės kul­tū­ri­nės ver­tės Klai­pė­dos se­ na­mies­čiui. „Tos erd­vės bus skir­tos jau­niems, pra­de­dan­tiems kūrėjams, jos bus pri­tai­ky­tos jų veik­loms. Gal pra­ džio­je tas pro­jek­tas bu­vo per daug am­bi­cin­gas, nes kur­tas eko­no­mi­

Vie­ta vers­lui ir me­nams

Kul­tū­ros fab­ri­ke ke­ti­na­ma priim­ ti tiek vie­šas, tiek pri­va­čias ini­cia­ ty­vas. Taip pat de­rin­ti me­no bei vers­lo bend­ra­dar­bia­vi­mą, kas nė­ ra įpras­ta.

In­ter­je­ras: pro­jek­tuo­to­jai Kul­tū­ros fab­ri­ko erd­ves įsi­vaiz­duo­ja mo­der­nias ir leng­vai pri­tai­ko­mas bet ko­kio žan­ro ren­gi­niams.

„Tai bus ne tik kū­rė­jų, bet ir me­ no bei vers­lo erd­vė, nes ob­jek­tas skir­tas abiem vi­suo­me­nės sluoks­ niams, nuo jų bend­ra­vi­mo sėk­mės pri­klau­sys re­zul­ta­tas“, – tvir­ti­no R.Lau­ži­kie­nė. Kū­ry­bi­nia­me in­ku­ba­to­riu­je bus stei­gia­mos nau­jos įmo­nės, dar­bo vie­tos. In­ku­ba­to­riaus nau­do­to­jai tu­rė­tų pa­deng­ti sa­vo pa­tal­pų iš­ lai­ky­mą, tai – griež­ta Ūkio mi­nis­ te­ri­jos nu­sta­ty­ta są­ly­ga. „O to­liau nuo 2014 m. pra­si­ dės nau­jas fi­nan­sa­vi­mo pe­rio­ das ir kū­ry­bi­nių in­dust­ri­jų plėt­rai nu­ma­ty­ta ne­ma­žai pro­gra­mų. Tai bus pa­pil­do­mas fi­nan­sa­vi­mo šal­ ti­nis. Ir, aiš­ku, vi­si, ku­rie ten įsi­ kurs, orien­tuo­ja­mi tap­ti sa­va­ran­ kiš­kais ir dirb­ti rin­ko­je, jie tu­rė­tų gau­ti ir ko­mer­ci­nių pa­ja­mų“, – ti­ ki­si R.Lau­ži­kie­nė. Pas­ta­tą ad­mi­nist­ruos Klai­pė­dos eko­no­mi­nės plėt­ros agen­tū­ra, kai jo tin­ka­mu­mą nau­do­ti pa­tvir­tins vals­ty­bi­nė ko­mi­si­ja. Ti­ki­ma­si dar­bus baig­ti šių me­tų pa­bai­go­je.

5

KETVIRTADIENIS, VASARIO 21, 2013

klaipėdos verslas

oa­zė Vi­zi­ti­nė kor­te­lė Pro­jek­to pa­va­di­ni­mas: „Bu­vu­sio Ta­

ba­ko fab­ri­ko Klai­pė­do­je pri­tai­ky­mas kū­ry­bi­nių in­dust­ri­jų plėt­rai“. Pro­jek­tą įgy­ven­di­na: VšĮ „Klai­pė­

dos eko­no­mi­nės plėt­ros agen­tū­ra“. Tech­ni­nio pro­jek­to au­to­rius – R. Sta­ še­vi­čiū­tės pro­jek­ta­vi­mo fir­ma „Pi­lis“. Ran­go­vas – bend­ro­vė „Re­kos­ta“. Pro­jek­to tiks­las: re­no­vuo­ti ir vie­

ša­jai inf­rast­ruk­tū­rai pri­tai­ky­ti ne­be­ nau­do­ja­mą ur­ba­nis­ti­nį ob­jek­tą, su­ kur­ti kū­ry­bi­nių in­dust­ri­jų in­ku­ba­to­ rių, ska­tin­ti vers­lu­mą ir kon­ku­ren­ cin­gu­mą kul­tū­ros ir kū­ry­bos in­dust­ ri­jų sri­ty­se. Pro­jek­to ver­tė: 12.765.809 Lt įskai­

tant PVM. Iš jų ES pa­ra­ma – 8.348.722 Lt, Klai­pė­dos mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­ mi­nist­ra­ci­jos lė­šos – 4.417.087 Lt. Pa­pil­ do­mai mies­tas sky­rė – 2 600 000 Lt. Pro­jek­tas yra fi­nan­suo­ja­mas 2007–

2013 m. Eu­ro­pos Są­jun­gos Eu­ro­pos re­gio­ni­nės plėt­ros fon­do pa­gal Eko­ no­mi­kos veiks­mų pro­gra­mos 2 prio­ ri­te­to „Vers­lo pro­duk­ty­vu­mo di­di­ni­ mas ir ap­lin­kos vers­lui ge­ri­ni­mas“ įgy­ ven­di­ni­mo prie­mo­nę „Asis­ten­tas-2“.

Pa­bai­gė kran­ti­nes

No­mi­na­vo darb­da­vius

Klai­pė­dos uos­te bai­gė re­konst­ ruo­ti 66 bei 67 kran­ti­nes, jos pri­pa­žin­tos tin­ka­mos nau­do­ti. Ob­jek­tas kai­na­vo 52 mln. li­tų. Iki tol ši vie­ta bu­vo iš­nau­do­ja­ ma iš da­lies – čia bu­vo pjaus­ to­mi nu­ra­šy­ti lai­vai, kau­pia­mas me­ta­lo lau­žas. Po re­konst­ruk­ ci­jos at­si­ra­do pa­pil­do­mų ga­li­ my­bių krau­ti kro­vi­nius.

Lie­tu­vos dar­bo bir­ža vie­šai pa­ dė­ko­jo ša­lies darb­da­viams, tarp jų Klai­pė­dos įmo­nėms. Už ini­cia­ty­vą ren­giant kva­li­ fi­kuo­tus dar­buo­to­jus įver­tin­ ta Va­ka­rų Bal­ti­jos lai­vų sta­tyk­ los bend­ro­vė, už so­cia­liai pa­ žei­džia­mų as­me­nų in­teg­ra­ci­ją į dar­bo rin­ką pa­gerb­ta įmo­nė „Klai­pė­dos kar­to­no ta­ra“.

Nau­din­gų iš­ka­se­nų – į miš­ką Ša­lia uos­ta­mies­čio esan­tis Kai­rių miš­ kas ma­si­na vi­są bū­rį žvy­ro ir smė­ lio ka­si­mu už­sii­ man­čių įmo­nių. Nors Klai­pė­dos ra­jo­ ne vei­kia dau­gy­bė kar­je­rų, ta­čiau vers­ li­nin­kų žvilgs­niai kryps­ta į vals­ty­bi­ nio miš­ko pu­sę.

Šal­ti­nis: ke­pa.lt

Skai­čiai ir fak­tai

Gin­čas: nau­din­gas iš­ka­se­nas miš­ko že­mė­je no­rin­tys kas­ti vers­li­nin­kai ap­ri­bo­ti įsta­ty­mo, ta­čiau mė­gi­na įro­

As­ta Alek­sė­jū­nai­tė Šiuo me­tu vyk­do­m i bu­vu­sio ta­ba­ ko fab­r i­ko re­konst­r uk­ci­jos dar­bai. Iki 2012 m. gruo­d žio mėn. pa­bai­ gos at­lik­ta apie 30 pro­c. vi­sų sta­ty­ bos dar­bų. 2012 m. ge­g u­ž ės 22–25 d. vy­ko di­ zai­no kū­r y­bi­nės dirb­t u­vės „Bū­s i­ mo­j o „Kul­t ū­ros fab­r i­ko“ in­ter­j e­ro kū­r y­bi­n iai spren­d i­m ai: kryp­t ys ir va­r ian­t ai“. Pa­reng­tas Klai­pė­dos kū­r y­bi­n ių in­ dust­r i­jų rin­ko­da­ros ko­mu­ni­ka­ci­jos ir ren­g i­nių pla­nas (ang­lų kal­ba). Pro­jek­to veik­lų įgy­ven­d i­n i­mo pa­ bai­ga, iki ku­r ios tu­r i bū­ti pa­baig­tos vi­sos pro­jek­to veik­los ir pa­tir­tos vi­ sos su pro­jek­to įgy­ven­di­ni­mu su­si­ ju­sios tin­ka­mos fi­nan­suo­ti iš­lai­dos, yra 2013 m. ge­gu­žės 31 d.

a.aleksejunaite@kl.lt

Vie­to­je miš­ko – kar­je­rai

„Pra­si­dė­jo tik­ras ma­si­nis puo­li­ mas į vals­ty­bi­nius miš­kus. Prie pat uos­ta­mies­čio esan­tis Kai­rių miš­kas do­mi­na ma­žiau­siai sep­ty­nias įmo­ nės“, – aiš­ki­no Kre­tin­gos urė­das An­ta­nas Ba­ra­naus­kas. Vers­li­nin­kai no­rė­tų šį miš­ką pa­ vers­ti smė­lio ir žvy­ro kar­je­rais ir pra­šy­mus vyk­dy­ti bent žval­go­ muo­sius dar­bus urė­di­jai tei­kia iš nau­jo, net ir ga­vę nei­gia­mą at­sa­ ky­mą. „Vie­na įmo­nė nu­ro­do pa­gei­dau­ jan­ti žvy­rą kas­ti 110 hek­ta­rų plo­ te, ki­tai rei­kė­tų – 90, o dar vie­na Kau­ne įsi­kū­ru­si įmo­nė pra­šo net 200 hek­ta­rų“, – ste­bė­jo­si A.Ba­ra­ naus­kas.

dy­ti, kad jį rei­kė­tų ko­re­guo­ti.

at­ve­ju, jei to ne­ga­li­ma pa­da­ry­ti ne miš­ko že­mė­je. „Ki­taip ta­riant, jei šių iš­ka­se­ nų nie­kur ki­tur ša­ly­je ne­bū­tų, tik miš­ko že­mė­je. O da­bar juk ma­ to­me, kad ra­jo­ne žvy­ro ir smė­lio kar­je­rų yra ap­stu. Kas bus, jei iš­ kir­si­me pa­sku­ti­nius miš­kus, kad tik ga­lė­tu­me žvy­ro pri­si­kas­ti?“ – šiur­po urė­das.

An­ta­nas Ba­ra­naus­kas:

Kas bus, jei iš­kir­si­me pa­sku­ti­nius miš­kus, kad tik ga­lė­tu­me žvy­ro pri­si­kas­ti?

Ka­riš­kių po­li­go­ne – jau­nuo­ly­nas

Pro­jek­tuo­to­jų vi­zua­li­za­ci­ja

Žvy­ro ka­sė­jai pa­gei­dau­ja dar­bus pra­dė­ti anks­čiau ka­ri­nio po­li­go­no te­ri­to­ri­jo­je bu­vu­sia­me miš­ke. „Žvy­ro klo­dai sly­pi to­je miš­ko da­ly­je, kur so­viet­me­čiu te­ri­to­ri­ją val­dė ka­riš­kiai, ten va­ži­nė­jo tan­ kai. Mes tą te­ri­to­ri­ją su­tvar­kė­me, ap­so­di­no­me miš­ku, ten šiuo me­tu au­ga tan­kūs jau­nuo­ly­nai“, – pa­sa­ ko­jo urė­das. A.Ba­ra­naus­ko ma­ny­mu, ša­lia uos­ta­mies­čio esan­tis miš­kas šva­ ri­na did­mies­čio orą. „Pa­gal Že­mės įsta­ty­mą mes vers­li­nin­kams ne­ga­li­me už­draus­ ti žval­gy­ti že­mės gel­mių. Ta­čiau pa­gal Miš­kų įsta­ty­mą miš­ko že­ mė ga­li bū­ti pa­vers­ta ki­tos pa­skir­ ties že­me tik išim­ti­niais at­ve­jais“, – pa­ste­bė­jo Kre­tin­gos miš­kų urė­ di­jos va­do­vas. Nau­din­gos iš­ka­se­nos miš­ko že­ mė­je ga­lė­tų bū­ti ka­sa­mos tik to­kiu

Ga­vo nei­gia­mus at­sa­ky­mus

Klai­pė­dos ap­skri­ties miš­kin­gu­ mas sie­kia 25,9 pro­c. ir yra ge­ro­ kai ma­žes­nis už ša­lies vi­dur­kį – 32,5 pro­c. Klai­pė­dos ra­jo­ne vei­kia apie 16 kar­je­rų, ku­riuos eksp­loa­tuo­ja 11 įmo­nių, ta­čiau vie­na ra­jo­ne įsi­ kū­ru­si įmo­nė pa­reiš­kė no­rą žvy­rą kas­ti Šer­nų miš­ke. „Vers­li­nin­kai pa­gei­dau­ja, kad bū­ tų iš­kirs­ta 207 hek­ta­rai miš­ko. Šio­ je vie­to­je jie no­rė­tų kas­ti smė­lį“, – aiš­ki­no A.Ba­ra­naus­kas. Urė­das ste­bė­jo­si: ne­gi to­kių žvy­ ro ir smė­lio kie­kių iš tie­sų rei­ka­lau­ ja rin­ka? „Mes pa­prieš­ta­ra­vo­me šiems vers­li­nin­kams, ta­čiau jie ga­li mū­sų spren­di­mą ap­skųs­ti Ap­lin­kos ap­ sau­gos mi­nis­te­ri­jai ir vėl mė­gin­ti tęs­ti sa­vo pla­nus“, – aiš­ki­no Kre­ tin­gos urė­das.

Re­dak­ci­jos ar­chy­vo nuo­tr.

Miš­ki­nin­kai ste­bi­si to­kiais kar­je­ rų ka­sė­jų už­mo­jais, nes ra­jo­no val­ džia yra priė­mu­si spren­di­mą nau­jų žvy­ro ir smė­lio kar­je­rų nea­ti­da­ri­ nė­ti. Pir­miau­sia to­kia veik­la ga­li bū­ti vyk­do­ma že­mės ūkio pa­skir­ ties že­mė­je, o ne miš­kuo­se. O to­ kių plo­tų ra­jo­ne yra gau­su. Vers­lą tram­dė įsta­ty­mu

Lie­tu­vos kar­je­rų aso­cia­ci­jos pre­zi­ den­tas An­ta­nas Bar­tu­lis ti­ki­no, kad nau­din­gų iš­ka­se­nų eksp­loa­ta­vi­mo sek­to­riu­je es­mi­nių po­ky­čių įvy­ko po Kons­ti­tu­ci­nio Teis­mo priim­to išaiš­ki­ni­mo ir Miš­kų įsta­ty­mo pa­ kei­ti­mo. „Mū­sų ša­ly­je treč­da­lis smė­lio, žvy­ro ir vi­sų iner­ti­nių me­džia­gų iš­ka­se­nų yra po miš­ku. Kol ne­bu­vo įsta­ty­mi­nio re­gu­lia­vi­mo po­ky­čių, dau­ge­lis įmo­nių ga­lė­jo ti­kė­tis tęs­ti veik­lą ir eksp­loa­tuo­ti tu­ri­mus kar­ je­rus net ir po miš­ku. Ta­čiau pa­si­ kei­tęs įsta­ty­mas tai su­stab­dė“, – aiš­ki­no A.Bar­tu­lis. Paš­ne­ko­vas pri­si­pa­ži­no, kad jo va­do­vau­ja­ma įmo­nė taip pat su­ si­dū­rė su pro­ble­ma – kaip to­liau eksp­loa­tuo­ti tu­ri­mą tel­ki­nį. „Mes 48 me­tus ka­sė­me do­lo­ mi­tą, ku­rio to­li­mes­ni klo­dai yra po miš­ku. Ne­ma­žai įmo­nių tu­rė­jo stab­dy­ti dar­bus. Gin­čas ki­lo dėl to, kad įmo­nėms lei­di­mai yra iš­duo­ti, o vyk­dy­ti dar­bų ne­ga­li­ma“, – aiš­ ki­no A.Bar­tu­lis. Kar­je­rų aso­cia­ci­jos pre­zi­den­tas ne­pri­si­mi­nė at­ve­jo, kad ku­ri nors aso­cia­ci­jos na­rė bū­tų pa­reiš­ku­si no­rą kas­ti kar­je­rus miš­ko vi­du­ry­ je. Ta­čiau ne­pa­lai­ky­tų vers­li­nin­ kų, ku­rie pa­gei­dau­tų nau­jų iš­ka­ se­nų tel­ki­nių miš­ko že­mė­je. „Kol kas vyks­ta dis­ku­si­jos su nau­ją­

Komentaras

Va­len­ti­nas Ma­zu­ro­nis

Ap­lin­kos ap­sau­gos mi­nist­ras

P

lės­ti sa­vo veik­lą miš­kų te­ri­to­ ri­jo­je bū­tų ga­li­ma tik to­kiu at­ ve­ju, jei ša­ly­je to­kių iš­ka­se­nų bū­t ų ap­t ik­ta tik vie­no­je vie­ to­je, o ki­tur jų ne­bū­t ų. Tuo­met ga­lė­ tų bū­t i duo­tas su­t i­k i­mas. Mes svars­ to­me siū­ly­mą, ku­ria­me kal­ba­ma apie tai, ko­k ių iš­ka­se­nų yra kiek­v ie­no­ je sa­v i­val­dy­bė­je. Lyginant Lie­t u­vos mas­tu, ne­bū­t ų ge­rai, jei žvy­ro tek­t ų va­ž iuo­t i įsi­g y­t i į ki­tą ša­l ies pa­k raš­t į. Ma­no su­pra­t i­mu, jei vie­no­je sa­vi­val­ dy­bė­je yra ir dau­giau žvy­ro ir smė­lio kar­je­rų, urė­di­ja tei­sin­gai pa­siel­gė ne­ leis­da­ma vyk­dy­ti veik­los. Ki­ta pro­ble­ ma yra dėl tų įmo­nių, ku­rios no­ri tęs­ti veik­lą tu­r i­muo­se plo­tuo­se, kur iš­ka­ se­nos drie­k ia­si per miš­ko že­mę. Siū­ lo­ma svars­ty­t i, ar leis­t i iš­nau­do­t i tu­ ri­mus kar­je­rus iki ga­lo. Rei­kia ieš­ko­ti rea­laus komp­ro­mi­so su vers­lu, ta­čiau iki šiol bu­vo ka­sa­ma bea­to­dai­riš­kai. Aš bū­čiau už ati­des­nį ir griež­tes­nį šio pro­ ce­so per­žiū­rė­ji­mą.

ja Vy­riau­sy­be. Pri­va­čios įmo­nės mė­gi­na įro­dy­ti, kad, ne­ga­lė­da­ mos tęs­ti veik­los, jos pa­tirs nuo­ sto­lių. Ne­ra­cio­na­lu pa­lik­ti ir nei­ šeksp­loa­tuo­tų tel­ki­nių. Ta­čiau kol kas nė­ra spren­di­mo, ku­ris su­ba­ lan­suo­tų esa­mą si­tua­ci­ją“, – sa­ kė A.Bar­tu­lis.

6

ketvirtadienis, vasario 21, 2013

nuomonės

Žvilgsnis

Švie­ti­mas – valstybės paraštė

Redakcijos skiltis

D Juo­kas pro aša­ras Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis

Č

e­l ia­bins­ko bo­l i­d as pa­g al ma­jų gra­fi ­ką tu­rė­jo nu­k ris­ ti 2012 m. gruo­džio 21 d., bet jo pri­sta­ty­mas bu­vo pa­ti­kė­ tas Ru­si­jos pa­štui. Šim­tai pa­na­šių anek­ do­tų ir po­kštų žai­biš­kai sklin­da so­cia­ li­n iuo­se tink­luo­se. Ne­t i­kė­tai nu­k ri­tęs dan­gaus kū­nas ta­po dar vie­na pro­ga Ru­si­jos gy­ven­to­jams pa­si­šai­py­ti iš sa­ vo val­džios ir jos ydų. „Me­teo­ri­to spro­gi­mo ban­ga pa­sie­kė So­ čį ir su­grio­vė de­šimt be­veik baig­tų sta­ ty­ti olim­pi­nių sta­dio­nų. Iš biu­dže­to skir­ ta dar 200 trln. rub­lių“, – iš ko­rum­puo­tų val­di­nin­kų šai­pė­si tink­la­raš­ti­nin­kai. „Šim­t uo­se Če­l ia­bins­ko įmo­n ių nu­k ri­ tus me­teo­r i­t ui už­si­de­gė bu­hal­te­r i­jos kny­gos, taip pat fi­nan­si­nės ata­skai­tos ir mo­kes­čių do­ku­men­tai. Moks­li­nin­kai tai sie­ja su dar ne­ži­no­mo­mis iš to­li­mų pa­ sau­lių at­ke­lia­vu­sios ma­te­ri­jos sa­vy­bė­ mis“, – šmaikš­ta­vo ki­ti. Juo­kai juo­kais, bet bo­li­das iš­kė­lė ir rim­ tų klau­si­mų. Vie­nas jų – kaip ka­riuo­me­ nės ra­da­rai ga­lė­jo ne­pas­te­bė­t i skren­ dan­čio ob­jek­to, ku­r io dy­d is pri­lygs­ta

Kaip ka­riuo­me­nės ra­ da­rai ga­lė­jo ne­pas­te­bė­ ti skren­dan­čio ob­jek­ to, ku­rio dy­dis pri­lygs­ta pen­kių aukš­tų na­mui? pen­kių aukš­tų na­mui? Per­ša­si ir juo­kin­ ga, ir grau­di iš­va­da: Če­lia­bins­ko gy­ven­ to­jų au­to­mo­bi­lių vaiz­do re­gist­ra­to­riai ir mo­bi­lie­ji te­le­fo­nai pa­si­ro­dė pra­na­šes­ni už prieš­ra­ke­ti­nės gy­ny­bos sis­te­mą. Nuk­ri­tęs bo­li­das, po­tvy­nis Kryms­ke ir vir­ti­nė pa­na­šių ne­lai­mių dau­ge­liui ru­ sų ro­do, kad val­džia ne­pa­jė­gia ap­gin­ti ir pa­si­rū­pin­ti sa­vo pi­lie­čiais. Tai­gi pa­sta­ rie­ji pri­vers­ti rū­pin­tis sa­vi­mi pa­tys. O iš­ ra­din­gu­mo ru­sams ne­trūks­ta: nu­kri­tus bo­li­dui vie­ni ėmė pre­kiau­ti tik­ro­mis ar ta­ria­mo­mis jo nuo­lau­žo­mis, ki­ti – dau­ žy­ti svei­kus li­ku­sius lan­gus ti­kė­da­mie­ si gau­ti kom­pen­sa­ci­ją ir įsi­sta­ty­ti nau­ jus, „eu­ro­pie­tiš­kus“. O kom­pen­sa­ci­jų rei­kia dos­nių ir sku­biai, kad ne­kil­tų bruz­dė­ji­mų. Krem­liaus rei­ tin­gai kren­ta, did­mies­čiuo­se vis gar­siau pro­tes­tuo­ja opo­zi­ci­ja, to­dėl Vla­di­mi­ras Pu­ti­nas ne­ga­li sau leis­ti pra­ras­ti re­gio­ nų pa­ra­mos.

ar kar­tą įsi­gi­lin­ki­me į Im­ ma­nue­lio Kan­to min­tį: „Švie­ti­mas yra žmo­gaus iš­va­da­vi­mas iš ne­sa­va­ ran­kiš­ku­mo, dėl ku­rio žmo­gus pa­ ts kal­tas. Ne­sa­va­ran­kiš­ku­mas yra ne­su­ge­bė­ji­mas nau­do­tis sa­vo pro­ tu ki­tų ne­va­do­vau­ja­mam“. Fi­lo­so­fas pa­tei­kia pa­pras­tą žmo­ gaus iš­lais­vi­ni­mo bū­dą: su­teik­ti ži­nių ir iš­mo­ky­ti jo­mis nau­do­tis. Kiek­vie­ nam Lie­tu­vos mo­ky­to­jui be­lie­ka tik pri­tar­ti gar­siam mąs­ty­to­jui Lie­tu­vos him­no žo­džiais: „Te­gul sau­lė Lie­tu­ voj tam­su­mas pra­ša­li­na“. Iš pir­mo žvilgs­nio vis­kas at­ro­do ge­rai. Švie­ti­mas – tai sau­lė, ku­ri pa­ ro­do žmo­gui ke­lią į sa­va­ran­kiš­ku­mą, ta­čiau pa­gal­vo­ki­me, ko­dėl yra sun­ku ug­dy­ti pa­gar­bą tra­di­ci­jai ir ją de­rin­ti su kri­ti­niu mąs­ty­mu, su­teik­ti ži­nias ir ver­tin­ti jų tin­ka­mu­mą spren­džiant pro­ble­mi­nes si­tua­ci­jas. Pas­vars­ty­ki­ me, ko­kias mąs­ty­mo ir el­ge­sio tra­ di­ci­jas tu­ri pa­keis­ti am­ži­nos švie­ti­ mo re­for­mos. Įsi­vaiz­duo­ki­me ei­li­nį Lie­tu­vos pi­ lie­tį, tu­rin­tį po­rą ma­ža­me­čių vai­kų, ir ban­dy­ki­me pro­gno­zuo­ti, kaip jis bal­suo­ja ei­li­niuo­se rin­ki­muo­se. Da­ lis to­kių pi­lie­čių ap­skri­tai nei­na bal­ suo­ti, nes ne­si­ti­ki jo­kių po­ky­čių. Ki­ ta da­lis bal­suo­ja už po­li­ti­kus, ku­rie ža­da ne­rea­lius at­ly­gi­ni­mus, ei­li­nes am­žiaus sta­ty­bas ir ki­tus skan­da­ lin­gus da­ly­kus. Pa­si­bai­gus rin­ki­mams be­lie­ka jų pa­klaus­ti, ko­dėl jie ver­kia prieš te­ le­vi­zi­jos ka­me­ras, kad trūks­ta vai­kų dar­že­lių ar mo­ky­to­jai neišsp­ren­džia pa­ty­čių pro­ble­mų. Juk jų bal­sų vi­su­ ma lė­mė tam tik­rą ga­li­mą švie­ti­mo pro­ble­mų spren­di­mo bū­dą ar spren­ di­mo ati­dė­ji­mą. Dėl to ne­rei­kia ste­bė­tis, kad nau­ jas švie­ti­mo mi­nist­ras, su­si­ti­kęs su mo­ky­to­jų pro­fsą­jun­gos at­sto­vais, iš­ drįs­ta pa­sa­ky­ti, kad jis dar nė­ra ge­rai su­si­pa­ži­nęs su si­tua­ci­ja, ir pa­pra­šo jų iš­dės­ty­ti svar­biau­sias pro­ble­mas. Ga­li­me da­ry­ti tik prie­lai­dą, kad šio žmo­gaus pla­nuo­se prieš ge­rus me­ tus va­do­va­vi­mo švie­ti­mo sis­te­mai tik­rai ne­bu­vo. Dar keis­čiau at­ro­do Sei­mo pir­mi­ nin­kas Vy­das Ged­vi­las, tei­gian­tis, kad „yra daug blo­giau, nei ma­nė­me“. Leis­ki­te pa­klaus­ti: o ka­da švie­ti­me bu­vo ge­riau, nei ma­nė­te? Ar jūs pa­ sku­ti­nius du de­šimt­me­čius gy­ve­no­te emig­ra­ci­jo­je? Kas be­lie­ka pa­pras­tam pi­lie­čiui? Pa­si­rū­pin­ti „do­va­no­mis“ auk­lė­to­joms, mo­ky­to­joms, ge­ro­kai pa­si­tau­py­ti ko­re­pe­ti­to­riams prieš abi­tū­ros eg­za­mi­nus, ir – ei­li­nį kar­tą nei­ti į rin­ki­mus. Juk yra svar­biau da­ ry­ti nuo­lai­das tau­ti­nių ma­žu­mų mo­ ki­niams, ne­gu iš pa­grin­dų spręs­ti ug­ dy­mo ko­ky­bės pro­ble­mas. Pa­nag­ri­nė­ki­me ki­tą mū­sų mąs­ty­ mo ypa­ty­bę, kai tei­gia­ma, kad so­ viet­me­čiu bu­vo vis­kas ge­rai, jei ne Mi­chai­las Gor­ba­čio­vas ir Vy­tau­tas Lands­ber­gis. Gal vi­sos da­bar­ti­nės pro­ble­mos tik ei­li­nį kar­tą pa­tvir­ti­

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

Fa­sa­dą nu­da­žė ir pa­li­ko

Tvar­kė, da­žė, puo­šė le­gen­di­nį „Vik­to­ri­jos“ vieš­bu­tį. Da­bar pa­sta­ to sie­nos gra­žios – ryš­kiai gel­to­nos. Nu­da­žė ir pa­li­ko. O to­liau kas? Kol su­si­ruoš tvar­ky­ti vir­šu­ti­nę pa­sta­ to da­lį, ku­ri ga­di­na bend­rą vaiz­dą, tik­riau­siai vėl praeis daug me­tų ir nuo sie­nų da­žai spės at­šok­ti. Je­ro­ni­mas

Pri­si­bel­dė į au­to­bu­są

Sistema: nesibaigiančios reformos trikdo ir mokytojus, ir vaikus. Redakcijos archyvo nuotr.

na, kad Lie­tu­vos vals­ty­bė ne­su­ge­ba jų veiks­min­gai spręs­ti? Iš mo­ky­to­jo po­zi­ci­jos pa­sa­ky­siu ne kar­tą prie puo­de­lio ka­vos gir­dė­ tas min­tis: dėl vis­ko kal­ta de­mok­ra­ ti­ja, žmo­gaus tei­sės, o dik­ta­tū­ra iš­ spręs­tų vi­sas pro­ble­mas. Kal­bė­da­mi apie so­vie­ti­nės mo­kyk­los pri­va­lu­ mus, pri­pa­žin­ki­me sau, ką no­ri­me pa­slėp­ti. Po uni­for­mo­mis – so­cia­li­ nę at­skir­tį, že­mą kul­tū­rą, ag­re­sy­vią ideo­lo­gi­nę pro­pa­gan­dą ir pra­stą ug­ dy­mo ko­ky­bę.

Pas­vars­ty­ti praei­ties te­ma vi­suo­met ver­ ta. Pa­mąs­ty­ki­me. Kas yra žmo­gus: tiks­las ar prie­mo­nė, prie­žas­ tis ar pa­sek­mė? Pri­s i­m in­k i­m e pa­ro­d o­m uo­s ius dar­b o ko­l ek­ty­v ų su­s i­r in­k i­m us, svars­tan­čių blo­gus vai­kų auk­lė­ji­mo pa­vyz­džius šei­mo­je, vie­šų ne­pil­na­ me­čių rei­ka­lų ko­mi­si­jų po­sė­džius. Ar tai ga­li pa­tei­sin­ti rep­re­si­nės sis­ te­mos nos­tal­gi­ją? Bet pri­pa­žin­ki­me, kad mū­sų gal­vo­se per il­gai su­ka­si se­ na plokš­te­lė, kar­to­jan­ti praei­ty­je iš­ mok­tas tie­sas. Pas­vars­ty­ti praei­ties te­ma vi­suo­ met ver­ta. Pa­mąs­ty­ki­me. Kas yra žmo­gus: tiks­las ar prie­mo­nė, prie­ žas­tis ar pa­sek­mė? Kas yra svar­biau: žmo­gus ar sis­te­ma? Pa­si­da­ly­siu uto­pi­ne idė­ja. Sei­mas pa­va­sa­rio se­si­jo­je prii­ma įsta­ty­mų pa­tai­sas, pa­gal ku­rias nuo šių me­tų rug­sė­jo 1 d. mo­ky­to­jo at­ly­gi­ni­mas nu­sta­to­mas pa­gal for­mu­lę: vi­du­ti­nė mė­ne­sio al­ga pa­dau­gi­na­ma iš tri­jų, įve­da­ma sta­ži­nė pen­si­ja – kiek­vie­ nas mo­ky­to­jas, ati­dir­bęs 15 me­tų, tu­ri išei­ti į už­tar­nau­tą poil­sį ir gau­ti at­ly­gi­ni­mo dy­džio pen­si­ją. Toks spren­di­mas leis­tų: už­tik­rin­ ti kar­tų kai­tą mo­kyk­lo­je, pri­trauk­ti ga­biau­siuo­sius, per­žiū­rė­ti mo­kyk­ los ad­mi­nist­ra­ci­jos for­ma­vi­mo ir mo­ky­to­jų at­ran­kos prin­ci­pus. Taip pat at­skleis­tų įsi­se­nė­ju­sią pro­ble­mą,

aukš­tų­jų mo­kyk­lų ge­bė­ji­mą reng­ti aukš­tos kva­li­fik­ a­ci­jos mo­ky­to­jus. Išsp­ren­dus šią pro­ble­mą, iš­nyk­tų po­rei­kis kur­ti to­kius do­ku­men­tus, kaip mo­ky­to­jų ates­ta­ci­jos nuo­sta­tai, kva­li­fi­ka­ci­jos to­bu­li­ni­mo kon­cep­ci­ jos ir kt. Gal tek­tų at­si­sa­ky­ti Na­cio­ na­li­nės mo­kyk­lų ver­ti­ni­mo agen­tū­ ros pa­slau­gų ? Ne­rei­kė­tų or­ga­ni­zuo­ti po­pie­riz­mo ma­ži­ni­mo kam­pa­ni­jų, nes šian­dien do­ku­men­tų seg­tu­vas – tai ug­dy­mo pro­ce­so sim­bo­lis. Pa­ tir­tis by­lo­ja, kad no­rė­da­mi pa­liu­dy­ ti sa­vo ge­rus dar­bus mo­kyk­lo­je mo­ ky­to­jai pir­miau­sia sie­kia su­tvar­ky­ti „po­pie­rius“. Sup­ran­tu, kad to­kiu spren­di­mu pa­si­pik­tins dau­gu­ma ma­nan­čių­jų, kad mo­ky­to­jai dir­ba tik pu­sę die­nos ir t. t. Juos ga­liu nu­ra­min­ti: tam ir eg­zis­tuo­ja Švie­ti­mo mi­nis­te­ri­jos su­ kur­tas „Švie­ti­mo įstai­gų dar­buo­to­jų ir ki­tų pe­da­go­gi­nių dar­buo­to­jų ap­ mo­kė­ji­mo tvar­kos ap­ra­šas“, ku­ria­ me kiek­vie­na mo­ky­to­jo dar­bo va­lan­ da su­skai­čiuo­ta ir įver­tin­ta. Šio do­ku­men­to su­dė­tin­gu­mą ge­ riau­siai įkū­ni­ja ru­siš­kas po­sa­kis: „Duo­ki­te žmo­gų, įsta­ty­mo straips­nį pri­tai­ky­si­me!“ Jis at­ve­ria ke­lią įvai­ riems tik­ri­ni­mams ir stag­na­ci­jai. Ko ver­tas vien mo­ky­to­jo dar­bo pa­da­ li­ji­mas į kon­tak­ti­nį ir ne­kon­tak­ti­nį! Dir­bi mo­kyk­lo­je ir ne­kon­tak­tiš­kai bend­rau­ji su mo­ki­niais per per­trau­ ką. Vi­sa šia­me do­ku­men­te su­ra­šy­ta skai­čių ma­gi­ja skir­ta di­din­ti mo­kyk­ los ad­mi­nist­ra­ci­jos, kaip at­ski­ro val­ di­nin­kų sluoks­nio, ga­lią. Nė vie­na koa­li­ci­ja ne­su­ge­bė­jo įveik­ti šio Gor­di­jo maz­go – su­de­rin­ti mo­ky­ to­jo dar­bo krū­vio su ko­ky­be ir pa­da­ry­ ti ob­jek­ty­vią mo­ky­to­jų at­ran­ką, ku­rią pri­pa­žin­tų ir gerb­tų vi­suo­me­nė. Ten­ka ap­gai­les­tau­ti, kad švie­ti­mo sis­te­mos re­for­mos vyks­ta me­cha­ niš­kai, va­do­vau­jan­tis de­mok­ra­ti­nio cent­ra­liz­mo prin­ci­pu: val­di­nin­kai ži­no ką, kaip ir ko­dėl rei­kia keis­ti, o mo­ky­to­jams be­lie­ka tik pa­svars­ty­ti ir su­si­tai­ky­ti su po­ky­čiais. Taip ir ne­ži­nai, kas tu esi vi­so­ je spren­di­mų vir­ti­nė­je: prie­žas­tis ar pa­sek­mė. Juo­zas Mac­ko­nis Mo­ky­to­jas

Įsė­dau mies­to cent­re į au­to­bu­są, vai­ruo­to­jas jau du­ris už­da­rė, bet dar ne­spė­jo pa­ju­dė­ti iš vie­tos, kai į prie­ki­nes du­ris kaž­kas taip gar­siai pa­si­bel­dė, kad net vi­sas au­to­bu­ sas su­dre­bė­jo. Smū­gis bu­vo tik­rai stip­rus. Suk­lu­so vi­si ke­lei­viai. Vai­ ruo­to­jas grei­tai at­vė­rė du­ris, pro jas įsi­sprau­dė ap­kū­ni po­nia ir sun­kiai su­dri­bo kė­dė­je. Štai kaip rei­kia ko­ vo­ti už sa­vo tei­ses – bels­tis, kol bus ati­da­ry­ta. Ig­nas

Teat­ras gy­vuos am­ži­nai

Pas­ta­ruo­ju me­tu ne­ty­la kal­bos apie Klai­pė­dos dra­mos teat­rą. Esą dau­gu­ma ak­to­rių iš­va­žia­vo į Vil­ nių, to­dėl ne­be­bus kam grįž­ti į re­ konst­ruo­tą pa­sta­tą. Ta­čiau juk kiek­vie­nas iš mū­sų ren­ka­si tai, kas jam ge­riau, to­dėl ir tų ak­to­rių ne­ rei­kė­tų smerk­ti. Juo la­biau kad ir jiems iš­va­žia­vus Klai­pė­dos dra­mos teat­ras gy­vuo­ja, džiu­gi­na klai­pė­ die­čius, tik tiek, kad ki­to­se pa­tal­ po­se. Ma­nau, jog Klai­pė­dos dra­ mos teat­ras gy­vuos am­ži­nai. Re­gi­na

„Kiau­rus“ na­mus rei­kia griau­ti

Dien­raš­ty­je „Klai­pė­da“ skai­čiau, kad uos­ta­mies­čio val­džia at­rin­ ko 26 „kiau­riau­sius“ dau­gia­bu­čius na­mus, ku­rie pir­miau­sia bus re­no­ vuo­ja­mi („Kiau­ri“ na­mai rung­sis dėl re­no­va­ci­jos“, „Klai­pė­da“, 2013 m. va­sa­rio 15 d.). Ma­no nuo­mo­ne, re­ no­vuo­ti rei­kė­tų to­kius dau­gia­bu­čius na­mus, ku­rie dar nė­ra vi­sai „kiau­ ri“, o tuos, ku­rių są­nau­dos šil­dy­mui yra di­džiau­sios, rei­kė­tų nu­griau­ti, o jų vie­to­je sta­ty­ti nau­jus. Ži­no­ma, jų sta­ty­bą tu­rė­tų rem­ti vals­ty­bė. Fe­lik­sas

Ar su­lau­žė prie­sai­ką?

Ži­niask­lai­do­je pla­čiai bu­vo nu­švies­ ta, jog Sei­mo na­rys Nag­lis Pu­tei­kis Klai­pė­dos pa­rei­gū­nams įkliu­vo, nes net 34 km/h vir­ši­jo leis­ti­ną grei­ tį. Kiek­vie­nas Sei­mo na­rys yra pri­ sie­kęs gerb­ti ir vyk­dy­ti Kons­ti­tu­ci­ją ir įsta­ty­mus. Aki­vaiz­du, jog par­la­ men­ta­ras pa­žei­dė Ke­lių eis­mo tai­ syk­les, ku­rios yra lyg ir tei­sės ak­ tas. To­dėl ky­la na­tū­ra­lus klau­si­mas, ar jis su­lau­žė duo­tą prie­sai­ką? 30 km/h vir­šy­tas grei­tis bu­vo są­mo­ nin­gas pa­žei­di­mas ir N.Pu­tei­kis pa­ts tai pri­pa­ži­no. Gal­būt dėl to rei­kė­tų pa­gal­vo­ti ir apie at­si­sta­ty­di­ni­mą? Rai­mon­das Pa­ren­gė Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

750

reklamos skyrius: 397 „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

„Diena Media News“ laikinai einantis vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

397 728

telefonas@kl.lt

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

karštas telefonas

397 750

711, 397 715

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė – Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

Platinimo tarnyba: 397 772 397 727 397 706 397 725 397 770 397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

Prenumeratos skyrius: 397

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

714

Platinimo tarnyba – 397 713 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 „Namai“: Fotokorespondentai: e. paštas reklama@kl.lt Lina Bieliauskaitė – 397 730 Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Skelbimų skyrius – 397 717 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 „Sveikata“: e. paštas skelbimai@kl.lt 397 705 Techninės redaktorės: Sandra Lukošiūtė – Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Pasaulis: Loreta Ruikė Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Laima Laurišonienė – 397 737 e. paštas akropolis@kl.lt

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėm

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

KETVIRTADIENIS, VASARIO 21, 2013

lietuva kl.lt/naujienos/lietuva

8

ketvirtadienis, vasario 21, 2013

miestas

Po re­no­va­ci­jos – skun­dai

Komentarai

Min­dau­gas Ge­nys

Įmo­nės „Ma­no būs­tas LT“ Klai­pė­dos re­g io­no va­do­vas

A

Iš­lai­dos: Deb­re­ce­no gat­vės 31 namo mo­der­ni­za­ci­ja gy­ven­to­jams at­siė­jo apie 500 tūkst. li­tų, o 10 na­me at­nau­jin­ta šil­dy­mo sis­te­ma kai-

navo 25 tūkst. li­tų.

1

„Re­no­vuo­jant na­mą, da­ lis gy­ven­to­jų pa­si­kei­tė ir lan­gus. Ta­čiau jie nė­ra to­bu­li. Tais lai­kais nie­kas ne­ga­mi­no ge­rų lan­ gų. Da­bar žmo­nės skun­džia­si, kad per juos ei­na šal­tis“, – tei­gė pir­mi­ nin­kas. Prieš ke­le­tą me­tų jau te­ko per­da­ žy­ti ir na­mo fa­sa­dą. Šie dar­bai at­ siė­jo apie 48 tūkst. li­tų. R.Mi­cius spė­jo, kad bu­vo ne­la­bai ko­ky­biš­ ki da­žai. „Ga­ran­ti­ja bu­vo su­teik­ta pen­ ke­riems me­tams, tai tiek ir at­lai­ kė. Vė­liau sie­nos ap­si­ne­šė. Na­ mas yra prie gat­vės, daug dul­kių. Ša­lia au­gan­tys me­džiai taip pat pri­si­dė­jo. Neg­ra­žiai at­ro­dė sie­ nos. Te­ko per­da­žy­ti“, – pri­si­mi­ nė R.Mi­cius. Pra­dė­jo var­vė­ti sto­gas

Bė­dų ki­lo ir prieš be­veik sep­ty­ ne­rius me­tus da­li­nai re­no­vuo­ta­ me Deb­re­ce­no gat­vės 10 na­me. Ja­ me mo­der­ni­zuo­ta šil­dy­mo sis­te­ma, vamz­dy­nai, su­re­mon­tuo­tas sto­gas. Neap­šil­tin­tos tik sie­nos. Na­mo bend­ri­jos „Bri­gan­ti­na“ pir­mi­nin­kas Va­len­ti­nas Tus­ka pa­ sa­ko­jo, kad rū­pes­čių ki­lo dėl sto­go re­mon­to, ku­ris baig­tas prieš dvy­ li­ka me­tų. „Sto­ge at­si­ra­do sky­lė, pro ją pra­ dė­jo var­vė­ti. Ma­tyt, sta­ty­bi­nin­ kai ke­lias ply­tas nu­su­ko. Ren­gė­me kon­kur­są, iš­si­rin­ko­me ran­go­vus, kas ga­lė­jo pa­gal­vo­ti, kad jie ap­lai­ džiai dirbs. Prie kiek­vie­no sta­ty­ bi­nin­ko ne­pas­to­vė­si ir ne­pa­žiū­rė­ si, ką jis da­ro. Nė­ra tiek pa­jė­gų“, – spė­jo V.Tus­ka. Ki­tų na­mų gy­ven­to­jai skun­džia­ si ir po re­no­va­ci­jos pra­dė­ju­sio­mis pe­ly­ti sie­no­mis. Ta­čiau spe­cia­lis­ tai aiš­ki­na, kad dėl to kal­ti jie pa­ tys, nes per re­tai vė­di­na pa­tal­pas ar­ba per ma­žai šil­do­si. Dau­gu­ma skun­dų pa­grįs­ti

Būs­to ir ur­ba­nis­ti­nės plėt­ros agen­ tū­ros duo­me­ni­mis, per pa­sta­ruo­ sius tre­jus me­tus Klai­pė­do­je bu­vo

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

trys teis­mi­niai gin­čai tarp bend­ri­jų ir re­no­va­ci­ją at­li­ku­sių įmo­nių. Ne­su­ta­ri­mų prie­žas­tis – at­si­ skai­ty­mas už dar­bus. Ran­go­vai krei­pė­si į teis­mą dėl bend­ri­jų ne­su­ mo­kė­tų pi­ni­gų. Pas­ta­ro­sios mo­ty­ va­vo, kad jų iš da­lies ne­ten­ki­na at­ lik­tų dar­bų ko­ky­bė. Būs­to ir ur­ba­nis­ti­nės plėt­ros agen­tū­ra ofi­cia­lių skun­dų dėl dar­ bų ko­ky­bės ne­bu­vo su­lau­ku­si. Ta­čiau pa­si­pik­ti­nu­sių gy­ven­to­jų pa­si­tai­ko. Agen­tū­ros Vie­šų­jų ry­šių ir in­for­ma­vi­mo sky­riaus spe­cia­lis­ tė In­ga Šos­ta­kie­nė tei­gė, kad dau­ giau­sia žmo­nės iš re­no­vuo­tų na­mų skun­džia­si dėl pra­stos si­tua­ci­jos bu­tuo­se.

Va­len­ti­nas Tus­ka:

Sto­ge at­si­ra­do sky­lė, pro ją pra­dė­jo var­vė­ ti. Ma­tyt, sta­ty­bi­nin­ kai ke­lias ply­tas nu­ su­ko. Pik­ti­na­ma­si blo­ga ven­ti­lia­ci­ja, pra­stai šy­lan­čiais ra­dia­to­riais, ne­ tin­ka­mai su­mon­tuo­tais lan­gais ar įstik­lin­tais bal­ko­nais. „Vis dėl­to dau­giau­sia nu­si­skun­ di­mų gau­na­me re­no­va­ci­jos me­ tu. Pik­ti­na­ma­si ir dėl at­lie­ka­mų dar­bų kul­tū­ros: šiukš­lių, dul­kių, triukš­mo. Dau­gu­ma nu­si­skun­di­ mų yra pa­grįs­ti“, – įžvel­gė I.Šos­ ta­kie­nė. Griež­tins dar­bų kont­ro­lę

Skun­dų dėl re­no­va­ci­jos dar­bų ko­ky­bės su­lau­kia ir Klai­pė­dos te­ri­to­ri­jų pla­na­vi­mo ir sta­ty­bos vals­ty­bi­nės prie­žiū­ros sky­rius. Jo ve­dė­ja Li­li­ja Mi­siu­lie­nė tei­gė, kad to­kių nu­si­skun­di­mų nė­ra daug, pa­ly­gin­ti su bend­ru jų skai­čiu­mi, ta­čiau at­krei­pė dė­me­sį, kad nė­ra daug ir re­no­vuo­ja­mų na­mų.

„Šie­met re­no­va­ci­jos dar­bams skir­si­me dau­giau dė­me­sio. Griež­ tin­si­me kont­ro­lę – or­ga­ni­zuo­si­me pla­ni­nius pa­tik­ri­ni­mus“, – tvir­ti­ no L.Mi­siu­lie­nė.

py­ti vi­są li­ku­sį pa­sta­to gy­va­vi­mo lai­ką. Komp­lek­siš­kai at­nau­ji­nus na­mą su­tau­po­ma apie 50 pro­c. ši­lu­mos. Ats­ki­rais at­ve­jais – iki 70 pro­c.

Džiu­gi­na ma­žos są­skai­tos

Dar­bai vėl brangs­ta

Su pro­ble­mo­mis su­si­dū­rę vie­nų se­niau­siai re­no­vuo­tų na­mų pir­mi­ nin­kai pa­brė­žė, kad gy­ven­to­jai dėl at­lik­tų dar­bų ir in­ves­ti­ci­jų ne­si­gai­ li. Pag­rin­di­nė prie­žas­tis – kur kas ma­žes­nės są­skai­tos už šil­dy­mą. „Rei­kia su­pras­ti, kad nie­ko nė­ ra am­ži­no. Gal sta­ty­bi­nin­kai, re­ konst­ra­vę mū­sų na­mą, ir nau­do­jo pi­ges­nes me­džia­gas, ta­čiau vis­ kas pa­da­ry­ta ne­blo­gai“, – pa­brė­ žė R.Mi­cius. Gy­ven­to­jai jau yra iš­si­mo­kė­ję už re­no­va­ci­ją. R.Mi­cius tei­gia, kad in­ ves­ti­ci­jos per try­li­ka me­tų at­si­pir­ ko su kau­pu. „Ši­lu­mos su­tau­po­ma aki­vaiz­ džiai. Vie­niems gy­ven­to­jams re­ no­va­ci­ja at­si­pir­ko dau­giau, ki­tiems – ma­žiau. Vis­kas pri­klau­so nuo to, kaip šil­tai pa­tin­ka gy­ven­ti“, – pri­ dū­rė R.Mi­cius. Vi­du­ti­niš­kai būs­to kvad­ra­ti­nio met­ro plo­to ap­šil­dy­mas Deb­re­ce­ no gat­vės 31 na­me kai­nuo­ja apie 2,45 li­to. Iš vi­so praė­ju­sio šil­dy­mo se­zo­no me­tu R.Mi­cius, ku­ris gy­ve­ na 48 kv. met­rų plo­to bu­te, už ši­ lu­mą, įskai­tant są­skai­tų ap­tar­na­vi­ mą, su­mo­kė­jo, 620 li­tų. „Kai gau­ni 100 li­tų dy­džio są­skai­ tą už šil­dy­mą, re­no­va­ci­ja tik­rai nė­ra bai­su“, – pa­brė­žė pir­mi­nin­kas. Deb­re­ce­no gat­vės 10 na­me būs­to kvad­ra­ti­nio met­ro plo­to ap­šil­dy­ mas vi­du­ti­niš­kai kai­nuo­ja apie 1,80 li­to. Gruo­dį už pa­tal­pų šil­dy­mą tri­ jų kam­ba­rių bu­to gy­ven­to­jai tu­rė­jo su­mo­kė­ti apie 150 li­tų. „Šil­dy­mo sis­te­mos re­no­va­ci­ ja ge­rai tuo, kad kiek­vie­nas bu­tas ga­li pa­si­re­gu­liuo­ti, kaip šil­tai no­ri gy­ven­ti, pa­tau­py­ti. Re­no­va­ci­ja at­ si­pir­ko“, – dės­tė V.Tus­ka. Pa­sak I.Šos­ta­kie­nės, re­no­va­ci­ ja gy­ven­to­jams ši­lu­mą pa­dės tau­

Vie­no se­niau­siai vi­siš­kai re­no­ vuo­to na­mo bend­ri­jos pir­mi­nin­ kas R.Mi­cius ne­sle­pia, kad pa­sta­to mo­der­ni­za­ci­ja gy­ven­to­jams at­siė­ jo apie 500 tūkst. li­tų. Iš vals­ty­bės gau­ta pa­ra­mos ir leng­va­tų per 260 tūkst. li­tų. „Tuo me­tu vals­ty­bės pa­ra­ma re­ no­va­ci­jai sie­kė 30 pro­c. dar­bų kai­ nos, bet ne dau­giau nei 50 li­tų kvad­ra­ti­niam met­rui. Lan­gus dė­ jo­mės be jo­kios pa­ra­mos. Taip pat mums ne­rei­kė­jo mo­kė­ti ir pri­dė­ ti­nės ver­tės mo­kes­čio. Ta­čiau pa­ sko­los pa­lū­ka­nos bu­vo la­bai di­de­ lės ir sie­kė 11 pro­c.“, – pri­si­mi­nė R.Mi­cius. V.Tus­ka tvir­ti­no, kad vyk­dant re­no­va­ci­ją Deb­re­ce­no gat­vės 10 na­me vals­ty­bės pa­ra­ma sie­kė 50 pro­c. At­nau­jin­ti vi­są šil­dy­mo sis­ te­mą gy­ven­to­jams kai­na­vo 25 tūkst. li­tų. „Na­mą re­no­va­vo­me ge­ru lai­ ku. Ta­da vals­ty­bės tei­kia­ma pa­ ra­ma dar­bams bu­vo di­des­nė. Rei­kė­tų ir pa­sta­to sie­nas ap­šil­ tin­ti, bet gy­ven­to­jai tam pri­ta­ ri­mo dar ne­da­vė“, – tei­gė pir­ mi­nin­kas. Prieš de­šimt­me­tį pi­ges­ni bu­vo ir pa­tys re­no­va­ci­jos dar­bai. Deb­ re­ce­no gat­vės 31 na­mo gy­ven­ to­jams na­mo vie­no kvad­ra­ti­nio met­ro at­nau­ji­ni­mas at­siė­jo apie 160 li­tų. Da­bar, anot spe­cia­lis­tų, šie dar­ bai yra du kar­tus bran­ges­ni ir vie­no kv. met­ro re­no­va­ci­ja at­siei­na 300– 400 li­tų, pri­klau­so­mai nuo dar­bų, me­džia­gų. Būs­to ir ur­ba­nis­ti­nės plėt­ros agen­tū­ros duo­me­ni­mis, dar­bų kai­ nos smar­kiai ki­lo 2008–2009 m., vė­liau kri­to, o da­bar po tru­pu­tį vėl di­dė­ja.

k­t y­v iai do­m i­mės re­no­ va­ci­ja. Esa­me lan­kę­si ne vie­n a­me uos­t a­m ies­č io bend­r i­j ų at­n au­j in­t a­m e dau­g ia­bu­čia­me na­me. Vie­n i jų – pa­ vyz­di­niai. Prob­le­mų be­veik nė­ra. Ta­ čiau yra to­k ių na­mų, ku­r ie ga­l i bū­ ti pa­vyz­džiai, kaip ne­ga­li­ma vyk­dy­ti re­no­va­ci­jos. Nors in­ves­t i­ci­jos di­de­ lės, juo­se daug trū­ku­mų. Šil­ti­nant sie­ nas neuž­dė­ta vė­jo ir drėg­mės izo­lia­ci­ ja. Dėl to šil­ti­ni­mo me­džia­ga drėks­ta. Pa­si­tai­ko at­ve­jų, kai ji ne­tin­ka­mai pri­ tvir­tin­ta nu­krin­ta. Vė­jai pu­čia kiau­rai, nors dar­bai at­lik­ti. Bu­vo ir to­kių at­ve­jų, kad na­mas už­san­da­r in­tas per daug, tad vi­du­je pe­li­ja sie­nos. To­kios si­tua­ ci­jos su­si­da­ro, nes re­no­va­ci­jos or­ga­ ni­za­to­r iams trūks­ta kom­pe­ten­ci­jos. Ne­ž i­no­da­mi tech­no­lo­g i­jų, lei­do ran­ go­vams juos ap­gau­ti. Re­no­va­ci­ja di­de­ lis, bran­gus pro­jek­tas ir jį or­ga­ni­zuo­ti tu­ri žmo­nės, ku­rie nu­si­ma­no apie sta­ ty­bas, nau­jas tech­no­lo­gi­jas, mo­ka ir ži­ no, kaip kont­ro­liuo­ti ne tik ran­go­vus, bet ir tech­n i­n ius pri­ž iū­rė­to­jus. Dar­ bus at­l ie­kan­čios įmo­nės yra pel­no sie­k ian­čios or­ga­n i­za­ci­jos, ku­r ios, tu­ rė­da­mos ga­li­my­bę, pa­si­stengs su­tau­ py­ti – nau­do­ti pi­ges­nes me­džia­gas ar dė­ti jų ma­žiau. Be to, ne­rei­kė­tų rink­tis ir pa­čios ma­žiau­sios dar­bų kai­nos. Vi­ siems ži­no­ma – tai nė­ra ge­riau­sias va­ rian­tas. At­ro­do, kad su­tau­py­si, bet su­ tau­py­t i ši­lu­mos ne­pa­v yks tiek, kiek vi­si ti­kė­jo­si. Svar­bu iš­si­r ink­t i pa­t i­k i­ mas kom­pa­ni­jas, ku­rios vyk­dys ir pri­ žiū­rės dar­bus, ži­no­ma, ir pa­tiems juos kont­ro­liuo­ti. Tuo­met atei­ty­je ne­tu­rė­tų kil­ti rū­pes­čių.

Ri­čar­das Gri­ga­liū­nas

In­ž i­ne­r i­nės-kon­sul­ta­ci­nės įmo­nės va­do­vas

R

e­no­va­ci­ja – rei­ka­l in­gas da­ ly­kas. Per lai­ką ji at­si­per­ka. Ar pa­vyks iš­veng­ti pro­ble­ mų atei­ty­je, pri­k lau­so nuo vi­so komp­lek­so dar­bų. Tu­ri bū­ti pro­ fe­sio­na­liai pa­reng­tas pro­jek­tas, iš­rink­ ti ge­ri ran­go­vai, pa­ti­ki­mi pri­žiū­rė­to­jai. Dar­bus tu­ri or­ga­ni­zuo­ti pro­fe­sio­na­lai. Ne­rei­kė­tų pa­si­ti­kė­ti ypač ma­ža dar­bų kai­na. Svar­bu pa­ruoš­t i kon­k ur­so są­ ly­gas taip, kad įmo­nės, siū­lan­čios ma­ žiau­sią kai­ną, neį­kiš­tų no­sies. Rink­tis de­rė­t ų ser­t i­fi ­k uo­tas, pa­t ik­r in­tas me­ džia­gas. Jei ran­go­vai, tech­n i­n is pri­ žiū­rė­to­jas dirbs pro­fe­sio­na­liai, pro­ble­ mų atei­ty­je ne­kils.

Fak­tai Šiuo me­t u da­ly­vau­t i at­nau­ji­n i­mo pro­gra­mo­je yra ap­si­spren­dę 56 Klai­ pė­dos dau­gia­bu­čiai na­mai. Iš jų 28 dau­g ia­bu­čiai na­mai jau pa­ ren­gė in­ves­ti­ci­nius pla­nus ir ruo­šia­ si pra­dė­ti dar­bus. Dar apie 10 in­ves­ti­ci­nius pla­nus pla­ nuo­ja reng­ti ar­ti­miau­siu me­tu. Klai­pė­do­je yra vi­siš­kai re­no­vuo­ti 38 dau­gia­bu­čiai na­mai. Šiuo me­tu su­si­do­mė­ji­mas re­no­va­ci­ ja Klai­pė­do­je au­ga.

KETVIRTADIENIS, VASARIO 21, 2013 8

82AC6?A.162;6@ C.@.?6<

8

LIETUVA

LIETUVA

kl.lt/naujienos/lietuva

kl.lt/naujienos/lietuva

9

82AC6?A.162;6@ C.@.?6<

lietuva

kl.lt/naujienos/lietuva

tijo je ––ir Par jovos je – irbankui Lie Li Lietitu – tuvos Par ban kui to nuo taiti kos maiĹĄ toto nuo varto jĹłtai gykos nÄ—jĹłvar krito tika tojĹłmaiĹĄ gynÄ— jĹł kri ka va Apie jungtuves su Viktoro Uspaskicho partija prabilÄ™s RolanBanPak ko klien tĹłlau teikÄ— sessagi nan Ä?ios das sas su viĹĄ kiĹł kri-fisi„Par niĹł pa slau gĹłlys var toto asotinan kos. tijos ved priÄ— jojĹł liepciaga cilą“, jos –at sto vai sup to tai va kartei iĹĄgia rėŞėne Re mirangitÄ…, AÄ?as. kodÄ—l Lietuvos bankas (LB) jus veiksmĹł Ä—mÄ—si tik dabar, jei ĹŞkio banbo kuiir(ĹŞB) iĹĄ kos tiesĹłirbu vo kigu lÄ™mo proDar Tvar tei sin bleti mĹł. par jĹł jungtuvÄ—s iĹĄ reikalo, vien-

pusiĹĄki ĹĄias partijas valdanÄ?iĹł LBmeatnĹł stospren vai, kaip ilgÄ… as dimaiteiirgia 35ma, tĹŤkst. laikÄ… nopu jÄ™siĹł apie protible mas, ÄŻkai taisĹžita abieĹŞB jĹł par jĹł naneda rÄ—Ä?ia niesu ko, kadty jas Ä?iau riĹł ver simÄ…s ti kuo apiegrei esamÄ… iĹĄsprÄ™s o dÄ—l pasta savaipa dÄ—tÄŻ. tĹł, Taip vakar prarobisios lo TvartÄ—s ir ÄŻvytei kiĹł jotiir tybÄ—, kos sinnu guken mo tÄ— par josvals Raseiir ban ko klienvatai. Tokios nuo moniĹł sky riaus dovas parla mennÄ—s kosi NacionalinÄ—s finansita raslai R.AÄ?as. niĹł paslaugĹł asociacijos (NFPA) direktorÄ— EglÄ— KybartienÄ—. Jei negausime atJos nuomone, LB padarÄ— ne vissakad kyap mo suko sijunkÄ…, giniki tĹł ban klientus. „Jei, kaip tei gia ma, tÄ… in giant partijoms – formacijÄ… apie ĹŞB bĹŤklÄ™ jie Ĺžinojo gana nieko gero nebus. seniai, pirmiausia reikÄ—jo ko nors imtis ir nusprÄ™sti, kÄ… daryti su banku, kad vartotojai maĹžiau nuken tÄ—tĹł. dada bar uĹžkos darÄ—irir EsÄ… taipOelg mapir sisma Tvar tada – kal E.Kytei sinspren gumodĹžia“, partijos pirbÄ— mijo nin kas bartiesas nÄ—.priÄ—jo liepto galÄ…. „ParR.Pak stegi bÄ—ma josi dokra su, ko dÄ—l tijĹłJi jun sis pa dera mok tiniu ir ban gariu limus papo litiko nÄ—sklien brantai dosapie poĹžiĹŤ – sveidari ĹŞB bĹŤk buvo inkin tinius nas, ir taÄ?iau ĹĄiolÄ™ je ne situa cijoforne muo jamiaranks Ä?iau, sÄ—, je Ĺžinau, jau svei kinir ti klau partikoly dÄ—l LB ban klien visÄ…tus laik jĹł derius ir jĹłkųįkai taistus pavers ramitan no.Ä?ius partijos kolegĹł, ar tĹŤks „LB ti“, yra –atskam sakinbiais gas uĹž touĹžjaus pavar reiĹĄto kijus, jĹł apsau jĹł ginÄ?Ĺł sprendimais ĹĄvais tÄ—sigÄ…, R.AÄ?as. mus. Mus barraste napra tokia LB R.Pak so da bend Ĺžybi gis bilo, pozipo cija. Mes iĹĄ LB tikÄ— jomÄ—s kikad jung tuviĹł Tvar kos ir tei-

singumo partijos laukia ArtĹŤro Paulausko vadovautos Naujosios kiĹł veiks mĹłâ€œ,––ťi,vaÄŻsi kar kalsibÄ—ÄŻ jo sÄ…to jun gos likimas lieju E.Ky Dar bobar partie tinÄ—. jos gretas, iĹĄnyko iĹĄ siĹł gynÄ—jai teigia, toto poliVar tinio ĹžejĹł mÄ—tei lapio. kad tiems banpar ko tivar torijams Anotpajo, Darbo ja to pra delio nes nÄ… smĹŤ partigio jÄ…, ne prabus, ris ir kidau tÄ…, ogejodivie lis indÄ— liĹł par draus Tasiog Ä?iau gra valsĹžiai tybei „R.Pak sas tijÄ…ti.tie si nÄ— tie ÄŻdrau kaijinuos iĹĄvi mai laikidi nÄ…mai laimÄ— mą“.ne taip jau pijun giaigi–mo apie litĹł, Susi pla800 nusmln. kritika vo kaip ir biama. kiskel tas Tvar kos ir teisingumo partiNFPA vado gÄ—mi pagisijus genĹ˝edanti jos at stovas SeivÄ— meteiRe eletai men riossa, infor jos apie mai tis.taTie ne ma taipciemo cin-ĹŞB pro blemas ir jĹł sprendimÄ…. gai kaip R.AÄ?as. „Yra klausimĹł, ÄŻ kuriuos reikia atsakyti. Jei negausime atsakymo Patiems banko variki prezidiumo posÄ—dĹžio ir iki sutogiant tojams dide lio sijun partijoms – nie ko gero nebus. Sugio sipyks tar pusavy je, iĹĄsmĹŤ ne bus, nes siskirstys skyriai ir naudos ĹĄiodau dÄ—lių– BNS je vie tojege nielis kas in negaus“, ti.taitis. sakÄ—draus R.Ĺ˝emai „Kiekvienas yra laisvas pasirinkti savo keliÄ…. Tvarkos ir teisingumo partija pasirinks savo keliÄ… „Tudie rÄ—jo konau, kioskad nors forsekma nÄŻ.bĹŤ AĹĄtima parintimacijung jos,tis kad tiek banriau ko sia klien joms ir tap ti stip beitai, val dĹžios vainau bĹŤtĹł lÄ—jÄ™ ditiek dĹžiau sia centat rosto jÄ—ga dinga ga. priim sinirgus sprenpar dimus. Kaip patisatei kys nusprÄ™s tija –Juk Rai Kuo dis, pa LBreiĹĄ atki sto vas, ma tymon sim.das O dÄ—l R.AÄ?o mo kÄ—, Ĺžino iĹĄvie TaiĹĄai lansa do, ar kad kur jis dajo barapie yra,pro– ble jau nÄ—. prieĹĄ tus. Tai tai jomas nuomo Mame nau, kad toklaukiĹł simas, konas. dÄ—l Ma liginau, ĹĄiol Ĺžmo nieko neyra buvo bus ne vie gus ta,sa kad bĹŤgal tĹł bĹŤt iĹĄsprÄ™s tos“, papa sida rinry kÄ™s vo jos keliÄ… prisi– klau E.Ky barjau tieÄŻpras nÄ—. ta prieĹĄ ĹĄlie ti, irsÄ— pas mus ÄŽ klau simÄ…,prie ar LBkopanors sielgÄ—pa adek prisi ĹĄliejant pil-varyzę“, damas ĹŞB irva taip tiÄ?iai puruĹž vodado – taip karsuatkel si-damas sumaiĹĄ tÄŻ tiek tarp investuotojĹł, kir to R.Pak sas. tiek tarp indÄ—linin kĹł,„KlaipÄ—dos“ E.Kybartie BNS, inf.nÄ—

Banko klientĹł teises ginanÄ?ios finansiniĹł paslaugĹł vartotojĹł asociacijos atstovai teigia nesuprantÄ…, kodÄ—l Lietuvos bankas (LB) veiksmĹł Ä—mÄ—si tik dabar, jei ĹŞkio bankui (ĹŞB) iĹĄ tiesĹł buvo kilÄ™ problemĹł.

LB atstovai, kaip teigiama, ilgÄ… laikÄ… ĹžinojÄ™ apie ĹŞB problemas, nedarÄ— nieko, kad jas kuo greiÄ?iau iĹĄsprÄ™stĹł, o dÄ—l pastarosios savaitÄ—s ÄŻvykiĹł nukentÄ—jo ir valstybÄ—, ir banko klientai. Tokios nuomonÄ—s laikosi NacionalinÄ—s finansiniĹł paslaugĹł asociacijos (NFPA) direktorÄ— EglÄ— KybartienÄ—. Jos nuomone, LB padarÄ— ne viskÄ…, kad apgintĹł banko klientus. „Jei, kaip teigiama, tÄ… informacijÄ… apie ĹŞB bĹŤklÄ™ jie Ĺžinojo gana seniai, pirmiausia reikÄ—jo ko nors imtis ir nusprÄ™sti, kÄ… daryti su banku, kad vartotojai maĹžiau nukentÄ—tĹł. O dabar pirma uĹždarÄ— ir tada sprendĹžia“, – kalbÄ—jo E.KybartienÄ—. Ji ste bÄ— josi pa ra doksu, ko dÄ—l banko klientai apie galimus paď Ž Kir tis: 2 8f aVR lÄ™ [Ă›` Z\ [R da rinius ir ĹŞBON_ bĹŤk ne[b\ buvo inQN _Ă› [R cV` XĂ– XNQ N] TV[ aĂş for9/ ]N muoja mi anksÄ?iau, ir klau sÄ—, \ XYVR[ ab`klien koON[ dÄ—l XLB bankĹł tus visÄ…laik no.  3\ a\ QVR [\`• 8N _\ YV\ 8N c\ YĂ› YV\ [b\ a_ rami „LB yra atsakingas uĹž vartotoatsajĹł kymo negÄ…, Ĺžinojų–gin esÄ…Ä?ĹłLBspren pateidikia jus, apsau perneMus lyg ma forma cijos. mus. daĹžai barinste bina tokia LB „KlaipÄ—dos“ inf. pozicija. Mes iĹĄ LB tikÄ— jomÄ—s ki-

Apie jungtuves su Viktoro Uspaskicho partija prabilÄ™s Rolandasveiks Paksas sulau saviĹĄ kiĹł tokiĹł mĹłâ€œ, – kÄ— vakar kal bÄ—krijo tikos. „Par E.Ky bartie nÄ—.tijos vedlys priÄ—jo liepto ga Şė tei Regia, migiteiva siĹłkar gyiĹĄ nÄ—rÄ—jai tolą“, tojų– tai Var AÄ?as. kadjuspa tiems banko vartotojams

didelio smĹŤgio nebus, nes daugeTvar ir tei sinty gu mo lis Dar indÄ—bo liĹł ir draus ti.kos TaÄ?iau vals bei jung tuvÄ—s iĹĄnuos reikane lo, taip vienvisipar tietijĹł drau dimai kai ĹĄias 800 parti jas lival Ä?iĹł jaupu pisiĹĄ giaiki– apie mln. tĹł,dan kaip asbia mema. nĹł sprendimai ir 35 tĹŤkst. skel ÄŻkaitais jĹł naNFPA vata dopu vÄ—siĹł teiabie gÄ— pajĹłsipar gentidan ti ver mÄ…s apie esa mÄ… eleriĹł men taÄ?ia riossu insifor maty citijos apie ĹŞB dÄ—mas tÄŻ. Taip vakardipra bilo Tvarpropa ble ir jĹł spren mÄ…. kos ir teisingumo partijos RaseiniĹł skyriaus vadovas parlamenPa tiems banko vartaras R.AÄ?as.

totojams didelio smō nebus, nes Jeigio negau sime atdau ge lis in dė lių sakymo iki susijundraus ti.partijoms – giant nieko gero nebus.

„TurÄ—jo bĹŤti kokios nors infordaban masis maciEsÄ… jos, taip kad elg tiek ko Tvar klienkos tai,ir teival sindĹžios gumoatpar josbĹŤ pirtĹłmiga nin kas tiek stotivai lÄ—jÄ™ R.Pak sas priÄ— lieptodiga lÄ…. „Parpriim ti tei sin gusjospren mus. Juk jĹł jun mokatrasto tiniu Raitimon dasgima Kuosis dis,deLB vas,ir pojoĹžiĹŤ riu –prosveiviepo ĹĄailiti sanÄ—s kÄ—,bran kaddos Ĺžino apie tinas, taÄ?iau je Tai situa cijoblekin mas jau prieĹĄ meĹĄio tus. klauje neko Ĺžinau, jau svei kinne ti bu par simas, dÄ—l liar gi ĹĄiol nieko votijĹł ry lyde ÄŻkai pavers tus pada ta,rius kad ir josjĹłbĹŤ tĹł tais iĹĄsprÄ™s tos“, tĹŤkssÄ— tan Ä?iusbarpar jos kolegĹł, ar – klau E.Ky tieti nÄ—. jaus ti“, ar – LB skam biais pareiĹĄ kiÄŽuĹž klau simÄ…, pasiel gÄ— adek vatÄ—si ĹŞB R.AÄ?as. Ä?iaimais uĹždaĹĄvais rydamas ir taip sukeldaR.Pak bend raĹžy gistuo pra mas su maiĹĄso tÄŻ tiek tarp inves tobi jĹł,lo, poinjung tuviĹł ir nÄ— teitiekkad tarp dÄ—linin kĹł,Tvar E.Kykos bartie

singumo partijos laukia ArtĹŤro Paulausko vadovautos Naujosios sÄ…jungos likimas – ĹĄi, ÄŻsiliejusi ÄŻ Darbo partijos gretas, iĹĄnyko iĹĄ politinio ĹžemÄ—lapio. Anot jo, Darbo partija prarijo vienÄ… partijÄ…, praris ir kitÄ…, o „R.Paksas partijÄ… tiesiog graĹžiai iĹĄmainÄ— ÄŻ laikinÄ… laimÄ—jimą“. Susijungimo planus kritikavo ir kitas Tvarkos ir teisingumo partijos atstovas Seime Remigijus Ĺ˝emaitaitis. Tiesa, ne taip emocingai kaip R.AÄ?as. „Yra klausimĹł, ÄŻ kuriuos reikia atsakyti. Jei negausime atsakymo iki prezidiumo posÄ—dĹžio ir iki susijungiant partijoms – nieko gero nebus. Susipyks tarpusavyje, iĹĄsiskirstys skyriai ir naudos ĹĄioje vietoje niekas negaus“, – BNS sakÄ— R.Ĺ˝emaitaitis. „Kiekvienas yra laisvas pasirinkti savo keliÄ…. Tvarkos ir teisingumo partija pasirinks savo keliÄ… sekmadienÄŻ. AĹĄ manau, kad partijoms jungtis ir tapti stipriausia bei didĹžiausia centro jÄ—ga naudinga. Kaip pasakys ir nusprÄ™s partija – matysim. O dÄ—l R.AÄ?o pareiĹĄkimo iĹĄ Tailando, ar kur jis dabar yra, – nuo moOnÄ—. kad ď Ž tai Kirjo tis: 2 8f N_ aMa VR [nau, Ă›` [b\ Zto \ [kiĹł R bus neQvie nas. MaXnau, Ĺžmogus 9/ ]N N _Ă› [R cV` Ă– XNQ N] TV[ yra aĂş pa sirin kÄ™s saab` vo keliÄ… galbĹŤt prisiON[ X\ XYVR[ ĹĄlie ti, ir 3\ pas jau ÄŻpras prieĹĄ a\ QVR mus [\`• 8N _\ YV\ 8N c\ Yta Ă› YV\ [b\ a_ prisiĹĄliejant prie ko nors papilvo ne doĹži zę“, taipLB vakar atkia siatti sapur kymo no – esÄ… patei kir tolyg R.Pak sas. per ne maĹžai informacijos. BNS,„KlaipÄ—dos“ „KlaipÄ—dos“inf. inf.

Banko k nansini ciacijos tÄ…, kod veiksmĹł bankui ( blemĹł.

LB atst laiką Şi nedarė n iťspręst tės įvyk ir banko nės laik nių pas direktor Jos nu ką, kad „Jei, ka ciją apie seniai, p imtis ir banku, k kentėtų tada spr bartienė Ji ste banko k darinius formuo kodėl L ramino. „LB y jus, jų a mus. M pozicija

10

ketvirtadienis, vasario 21, 2013

užribis Ieš­ko iš­vy­ku­sio sū­naus

Ky­šis – ki­še­nės tu­ri­nys

Ieš­kos ma­ši­nų nio­ko­to­jų

Uos­ta­mies­čio po­li­ci­ja ieš­ko žmo­ nių, ką nors ži­nan­čių apie 26 me­tų Ne­ri­jaus Ni­pa­ra­vi­čiaus li­ ki­mą. Šis vai­ki­nas 2011 m. spa­lio pra­džio­je iš­vy­ko į Ang­li­ją, Bos­ to­no mies­tą ir din­go be ži­nios. Ką nors ži­nan­čius apie N.Ni­pa­ ra­vi­čiaus bu­vi­mo vie­tą ar pa­lai­ kan­čius su juo ry­šį pra­šo­ma pa­ skam­bin­ti tel. 354 164 ar­ba 112.

Ant­ra­die­nį prieš 15 val. Pa­lan­go­ je po­li­ci­nin­kai su­stab­dė 44 me­ tų mo­ters vai­ruo­ja­mą au­to­mo­bi­ lį. Vai­ruo­to­ja bu­vo ne­blai­vi, į al­ko­ ho­lio ma­tuok­lį ji įpū­tė 1,36 pro­ mi­lės. Siek­da­ma iš­veng­ti ad­mi­ nist­ra­ci­nės at­sa­ko­my­bės pa­lan­ giš­kė pa­siū­lė pa­rei­gū­nams vi­są ki­še­nės tu­ri­nį – 35,50 li­to ir už­si­ trau­kė bau­džia­mą­ją at­sa­ko­my­bę.

Ant­ra­die­nio ry­tą Vals­tie­čių gat­ vė­je gy­ve­nan­tis vy­ras ra­do su­ nio­ko­tą sa­vo au­to­mo­bi­lį „Opel Ome­ga“. Kaž­kas iš­dau­žė ma­ši­ nos prie­ki­nį lan­gą ir kir­viu su­ka­ po­jo sto­gą. Tre­čia­die­nį Nai­ku­ pės gat­vė­je su­nio­ko­tas „SAAB 9-5“. Nuo jo nu­suk­ti prie­ki­niai ži­bin­tai, ke­lio­se vie­to­se api­brai­ žy­tas va­rik­lio dang­tis.

Elekt­ro­ni­nė apy­ran­kė su­kė­lė abe­jo­nių Dai­va Ja­naus­kai­tė Į lais­vę iš­leis­ta nu­teis­to­ji, pri­va­ lan­ti ne­šio­ti elekt­ro­ni­nio ste­bė­ji­ mo įren­gi­niu va­di­na­mą apy­ran­ kę, per trum­pą lai­ką ke­lias de­šim­ tis kar­tų ne­si­lai­kė nu­sta­ty­tos die­ not­var­kės. Pro­ba­ci­jos tar­ny­bos pa­ rei­gū­nai pra­šė teis­mo mo­te­rį grą­ žin­ti į įka­li­ni­mo įstai­gą. Pap­ra­šė grą­žin­ti už gro­tų

Už su­kčia­vi­mą pust­re­čių me­tų į ne­lais­vę pa­siųs­ta klai­pė­die­tė per­ nai lapk­ri­tį iš įkalinimo vietos bu­ vo iš­leis­ta pir­ma lai­ko. Jai pri­tai­ky­ta nau­jo­jo lyg­ti­nio pa­ lei­di­mo są­ly­ga, nu­sta­tant in­ten­sy­ vią­ją prie­žiū­rą. Tai yra, mo­te­ris pri­va­lė­jo nuo­lat dė­vė­ti elekt­ro­ni­ nę apy­ran­kę, fik­suo­jan­čią jos bu­vi­ mo vie­tą. Nu­teis­to­ji ne­tu­rė­jo tei­sės išei­ti iš na­mų. Ta­čiau praė­jo vi­sai ne­daug lai­ ko ir Pro­ba­ci­jos tar­ny­ba krei­pė­si į Klai­pė­dos mies­to apy­lin­kės teis­mą pra­šy­da­ma šią klai­pė­die­tę grą­žin­ti į Pa­ne­vė­žio pa­tai­sos na­mus. Iš na­mų – mi­nu­tei

Lapk­ri­čio 22 d. jai bu­vo už­seg­ta apy­ran­kė, o jau ki­tos die­nos pa­ry­ čiais prie­tai­sai už­fik­sa­vo, kad ste­ bi­mo­ji išė­jo iš na­mų. Pert tris die­nas už­fik­suo­ta 18 to­ kių at­ve­jų. Vi­sais at­ve­jais mo­te­ris bu­vo išė­ju­si iš ste­bė­ji­mo zo­nos nuo 1 iki 12 mi­nu­čių. Pak­laus­ta, ar lai­ko­si pa­ža­do ne­ kel­ti iš na­mų ko­jos, ji ti­ki­no nė kar­ to ne­su­lau­žiu­si duo­to pa­ža­do. Po ke­lių die­nų pa­rei­gū­nai ap­si­lan­kė pas klai­pė­die­tę ir pa­tik­ri­no įran­gą, ta­čiau jo­kių su­tri­ki­mų neuž­fik­sa­ vo. O jau po die­nos per pa­rą už­fik­ suo­ti dar 26 pa­si­ša­li­ni­mo iš ste­bi­ mos zo­nos at­ve­jai. Kiek­vie­ną kar­tą tai truk­da­vo nuo vie­nos iki de­vy­ nių mi­nu­čių. Iš­si­jun­gė prie­tai­so an­te­nos

Ta­da pa­ban­dy­ta ste­bė­ti laip­ti­nę, ku­rio­je gy­ve­na nu­teis­to­ji. Ta­čiau mo­te­ris iš sa­vo na­mų nei­šė­jo, o prie­tai­sas ro­dė, kad pa­žei­di­mų bū­

ta. Nau­jų­jų me­tų iš­va­ka­rė­se prie­ tai­sas pa­ro­dė, kad 11 mi­nu­čių bu­vo iš­jung­ta vie­na elekt­ro­ni­nio ste­bė­ ji­mo įran­gos an­te­na, nors apy­ran­ kę ne­šio­jan­ti mo­te­ris ti­ki­no jos ne­ lie­tu­si. Po tri­jų sa­vai­čių vie­na an­te­na bu­vo iš­jung­ta be­veik va­lan­dai. Nuo apy­ran­kės ne­šio­ji­mo pra­ džios už­fik­suo­ti 65 pa­na­šių pa­žei­ di­mų at­ve­jai, nors nu­teis­to­ji ne­bu­ vo įta­ria­ma ko­kiu nu­si­kal­ti­mu ar ad­mi­nist­ra­ci­nės tei­sės pa­žei­di­mu. Pa­žei­di­mai lio­vė­si Teis­mas ne­pa­siun­tė mo­ters at­gal už gro­tų. Va­do­vau­ta­si pro­tin­gu­mo kri­te­ri­jais bei pa­pras­ta lo­gi­ka. Mo­te­ris bei jos gy­nė­jas ban­dė ar­ gu­men­tuo­ti, kad apy­ran­kė, kaip ir bet ku­ris ki­tas įren­gi­nys, ga­li ges­ ti. Juk ir aukš­čiau­sių­jų tech­no­lo­gi­ jų ga­mi­niai bū­na bro­kuo­ti. Pro­ba­ci­jos tar­ny­bos po­zi­ci­ja to­ kia – prie­tai­sas yra ser­ti­fi­kuo­tas ir ne­pa­si­ti­kė­ti juo nė­ra pa­grin­do. Toks at­ve­jis – vie­nin­te­lis

Klai­pė­do­je šiuo me­tu to­kias apy­ ran­kes ne­šio­ja ke­tu­ri as­me­nys. Ta­ čiau tik vie­nos jų prie­tai­sas fik­sa­vo pa­na­šius pa­si­ša­li­ni­mo iš ste­bi­mos zo­nos at­ve­jus. „Bend­ra­vo­me su Pa­ne­vė­žio ko­ le­go­mis. Jie taip pat ti­ki­no, kad pa­na­šių at­ve­jų nė­ra bu­vę. Abe­jo­ ti nu­teis­to­sios ge­ra va­lia ver­čia ir tai, kad po mū­sų krei­pi­mo­si į teis­ mą dėl šios mo­ters grą­ži­ni­mo į įka­li­ni­mo įstai­gą, įren­gi­nys ne­fik­ sa­vo pa­si­ša­li­ni­mo nė kar­to“, – tei­ gė Klai­pė­dos apy­gar­dos Pro­ba­ci­jos tar­ny­bos Pro­ba­ci­jos sky­riaus vir­ ši­nin­ko pa­va­duo­to­ja As­ta Zu­ze­vi­ čie­nė. Teis­mo ma­ny­mu, kad mo­te­ris pa­ti ga­di­na įren­gi­nį, tė­ra prie­lai­da, to­dėl pra­šy­mas ją grą­žin­ti į pa­tai­ sos na­mus ne­pa­ten­kin­tas. Ar ši mo­te­ris liks na­muo­se ir to­liau ne­šios apy­ran­kę, dar ne­ ži­nia. Jei­gu pro­ku­ro­rai ras ar­gu­ men­tų ir ap­skųs teis­mo spren­ di­mą aukš­tes­nio­sios ins­tan­ci­jos teis­mui, ki­to teis­mo nuo­mo­nė ga­ li bū­ti prie­šin­ga.

Pa­vo­jai: pa­gy­ve­nę žmo­nės prieš gud­rius nu­si­kal­tė­lius bū­na be­jė­giai.

Vagilės sugundė parama Klai­pė­do­je į se­no­lių na­mus vėl bel­džia­ si dvi va­gi­lės. Kau­no gat­vė­je gy­ve­nan­čių neį­ga­lių pen­si­nin­kų po­rą jos pa­li­ko be cen­to. Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Atė­jo su šei­mi­nin­ke

Ant­ra­die­nį po pie­tų sun­kiai vaikš­ tan­tis 77 me­tų se­no­lis Ju­ri­jus iš­gir­ do prie sa­vo bu­to du­rų krebž­de­sį. Sup­ra­tęs, kad iš par­duo­tu­vės grį­žo žmo­na ir ne­ga­li at­ra­kin­ti už­rak­to, jis nu­sku­bė­jo jai pa­dė­ti. Kai neį­ga­lus vy­ras ati­da­rė du­ ris, pa­ma­tė ne tik su­tuok­ti­nę, bet ir dvi jau­nas ne­pa­žįs­ta­mas mo­te­ ris. Jos drą­siai įė­jo vi­dun ir pra­dė­ jo tarš­kė­ti apie kaž­ko­kią pa­ra­mą iš už­sie­nio. „Jos klau­sė, ar mums ne­rei­kia pa­gal­bos, siū­lė kaž­ko­kią pa­ra­mą iš Vo­kie­ti­jos. Kas at­si­sa­kys pa­ra­mos? Aiš­ku, rei­kia, – pa­sa­ko­jo se­no­lis. – Vie­na mer­gi­na vaikš­čio­jo su žmo­ na po bu­tą, ap­žiū­ri­nė­jo kam­ba­rius. O ant­ro­ji ma­ne kal­bi­no. Ji pa­da­vė man 900 eu­rų. Pa­sa­ky­siu at­vi­rai, su­su­ko man sme­ge­nis, ne­be­pa­me­ nu, ko­dėl iš­trau­kiau mū­sų san­tau­ pas. Bu­vo­me ga­vę rug­sė­jo mė­ne­sį mi­ru­sio sū­naus pen­si­ją, pa­tys šiek tiek su­tau­pė­me.“

„Ji pa­ža­dė­jo grįž­ti po 15 mi­nu­čių. Net ne­pas­te­bė­jau, kaip ji paė­mė pi­ ni­gus. Jos din­go taip pat grei­tai, kaip at­si­ra­do. Tik ta­da, kai išė­jo, pa­ma­čiau, kad ne­bė­ra mū­sų pi­ni­ gų. O kai at­va­žia­vo po­li­ci­nin­kai, pa­sa­kė, kad tie eu­rai ne­tik­ri, tai tik su­ve­ny­rai, nes ant jų nė­ra nu­me­ rių“, – guo­dė­si pa­gy­ve­nęs vy­ras.

Ji pa­da­vė man 900 eu­rų. Pa­sa­ky­siu at­vi­ rai, su­su­ko man sme­ ge­nis, ne­be­pa­me­nu, ko­dėl iš­trau­kiau mū­ sų san­tau­pas.

Po­li­ci­nin­kai ro­dė se­no­liams įta­ ria­mų mo­te­rų nuo­trau­kas, ta­čiau jie ti­ki­no, jog juos ap­lan­kė ki­tos va­ gi­lės. Ti­ki­no, kad jos ne­bu­vo tam­ saus gy­mio. Vie­na bu­vo jau­nes­nė, apie 170 cm ūgio, ki­ta – vy­res­nė, že­maū­gė, ap­kū­ni. Abi be ak­cen­to kal­bė­jo ru­siš­kai.

Įta­ria­mų­jų ne­pa­ži­no

Kla­si­ka: kol kas pa­rei­gū­nai la­biau pa­si­ti­ki me­ta­li­niais ant­ran­kiais. Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Pen­si­nin­kas su­krapš­tė san­tau­pas ir pa­dė­jo jas ant sta­lo prie­šais ne­pra­ šy­tą vieš­nią. Ro­dė jai do­ku­men­tus, aiš­ki­no sa­vo gy­ve­ni­mo fak­tus.

At­ro­do lyg už­hip­no­ti­zuo­ti

Pa­gy­ve­nu­sią po­rą kas­dien ap­lan­ko kai­my­nys­tė­je gy­ve­nan­ti mo­te­ris. Ji taip pat yra pen­si­nio am­žiaus, ta­

čiau yra blai­vaus pro­to, tad pa­de­da neį­ga­liems kai­my­nams. Ant­ra­die­nį, lyg ty­čia, kai­my­nė tu­rė­jo sa­vų rū­pes­čių ir bu­vo il­gam išė­ju­si. „Ra­dau juos la­bai su­tri­ ku­sius. Jie iki šiol ne­sa­vi, lyg bū­tų už­hip­no­ti­zuo­ti. Va­gi­lės iš­ne­šė vi­ sus pi­ni­gus, kiek bu­vo na­muo­se. O juk va­kar mes vi­si ga­vo­me pen­si­jas. Neį­si­vaiz­duo­ju, ką da­ry­ti. Kai­my­ nai pa­lai­do­jo abu sū­nus. Jo­kių ar­ ti­mų­jų čia ne­tu­ri. Vy­ras ne­paei­na, žmo­nos gal­va ne­svei­ka – išė­ju­ si pa­si­vaikš­čio­ti ji daž­nai ne­ran­da ke­lio at­gal. Na­muo­se lai­kė pi­ni­ gus tam at­ve­jui, jei rei­kė­tų lai­do­ tu­vėms“, – pa­sa­ko­jo kai­my­nė. Pa­lie­gę se­no­liai pra­ra­do 12 tūks­ tan­čių li­tų. Nau­do­ja tą pa­čią sche­mą

Pa­na­šu, kad nu­si­kal­tė­lės ta­me pa­čia­ me na­me ban­dė ras­ti dau­giau au­kų. Gre­ti­ma­me bu­te gy­ve­nan­ti mo­te­ris pa­sa­ko­jo, kad ir į jos du­ris bel­dė­si ne­pa­žįs­ta­mos jau­nos mo­te­rys. Vos šei­mi­nin­kė ati­da­rė du­ris, jos su­ska­to siū­ly­ti lab­da­rą ir tai­kė­si ei­ ti vi­dun, ta­čiau mo­te­ris bu­vo gud­ res­nė ir, burb­te­lė­ju­si, kad jai nie­ko ne­rei­kia, už­tren­kė du­ris. Nu­si­kal­ti­mą ti­rian­tys pa­rei­gū­nai ste­bi­si pa­gy­ve­nu­sių žmo­nių pa­tik­ lu­mu bei nai­vu­mu. Neat­me­ta­ma ga­li­my­bė, kad čia pa­si­dar­ba­vo gast­ro­liuo­jan­čios nu­ si­kal­tė­lės. Pa­na­šių nu­si­kal­ti­mų Klai­pė­do­je pa­si­tai­ko kas­met. Pa­lie­gę se­no­liai ne­bi­jo įsi­leis­ti mo­te­rų, pa­ti­ki, kad jos ga­li pa­rū­pin­ti mis­ti­nę pa­ra­mą iš Vo­kie­ti­jos bei pra­ran­da bud­ru­mą pa­ma­tę už­sie­nie­tiš­kus pi­ni­gus, ku­ rie pa­si­ro­do be­są ne­tik­ri.

11

KetvirtADIENIS, vasario 21, 2013

pasaulis Pras­ta ­ svei­ka­ta

Gink­luo­tas ­ api­plėši­mas

Po­pie­žius Be­ne­dik­tas XVI be­veik vi­siš­kai ne­ma­to vie­na aki­mi, be to, gy­dy­to­jai pa­ tarė jam dėl aukš­to krau­jospūd­žio ap­ri­bo­ ti ke­lio­nes lėktu­vu. In­ter­ne­to sve­tainė „Va­ ti­can In­si­der“ taip pat skel­bia, kad 85 me­ tų po­nti­fi­kas daž­nai pa­ti­ria pro­blemų mie­ go­da­mas ir pa­sta­rai­siais me­tais per už­ sie­nio ke­lio­nes ke­lis kar­tus išk­ri­to iš lo­vos, todėl per vie­šus pa­si­ro­dy­mus at­ro­dy­da­ vo pa­vargęs.

Gink­luo­ti plėši­kai ant­ra­dienį įsi­veržė į pra­ ban­gią dei­man­ti­nių pa­puo­šalų par­duo­ tuvę „De Beers“ Pa­ry­žiaus cent­re ir pa­ spru­ko su bran­ge­nybė­mis, ku­rių vertė – iki 3 mln. eurų. Šis in­ci­den­tas Pa­ry­žiu­je įvy­ko ne­praė­jus nė pa­rai po to, kai kaukė­ti va­gys su­rengė įspūdingą, vos per pen­kias mi­nu­tes įvyk­dytą api­plėšimą Briu­se­lio oro uos­te ir pa­grobė dei­mantų siuntą, ku­rios vertė – 50 mln. eurų.

24

va­landų streiką va­kar pa­skelbė Grai­ki­jos pro­fe­sinės sąjun­gos.

Bul­ga­ri­jos prem­je­ro Boi­ko Bo­ri­so­vo vy­ riau­sybė va­kar at­ si­sta­ty­di­no po ke­ lias die­nas tru­ku­ sių pro­testų, išp­ro­ vo­kuotų stai­gaus elekt­ros ener­gi­jos kainų pa­di­di­ni­mo.

Pyk­tis: pro­tes­tuo­to­jai Bul­ga­ri­jo­je pa­sta­ro­sio­mis die­no­mis blo­ka­vo ke­lius, statė ba­ri­ka­das, daužė par­duo­tu­vių vit­ri­nas ir svaidė ak­me­nis į po­li­ci­

nin­kus, o šie ne­gailė­jo aša­ri­nių dujų ir lazdų.

AFP nuo­tr.

Prem­je­ras vals­tybės vairą per­davė gat­vei Blėstan­tis po­pu­lia­ru­mas

Šis ne­tikė­tas pra­ne­ši­mas at­vėrė ke­lią paanks­tin­ti liepą turė­ju­sius vyk­ti rin­ki­mus ne­tur­tin­giau­sio­je ES ša­ly­je. „Žmonės su­teikė mums vald­žią, ir mes ją jiems grąži­na­me šian­ dien“, – B.Bo­ri­so­vas va­kar pa­reiškė par­la­men­tui ir pri­dūrė, kad ne­dirbs lai­ki­no­jo­je vy­riau­sybė­je. „Ne­d a­ly­vau­s iu vy­r iau­sybė­ je, ku­rios po­li­ci­ja mu­ša žmo­nes ir ku­rio­je gra­si­ni­mai dėl pro­testų pa­keitė po­l i­t inį dia­l ogą. Jei­g u gatvė no­ri va­do­vau­ti ša­liai, leis­ki­ me jai tai da­ry­ti“, – sakė 53 metų po­li­ti­kas. De­ši­niųjų pa­žiūrų B.Bo­ri­so­vas, ku­ris kar­jerą pra­dėjo kaip Bul­ga­ri­ jos ko­mu­nis­ti­nio dik­ta­to­riaus To­ do­ro Živ­ko­vo as­mens sar­gy­bi­nis ir į vald­žią iš­ki­lo 2009 m., dar ant­ ra­dienį teigė, kad iš po­sto ne­si­ trauks. B.Bo­ri­so­vas, žadėjęs iš­rau­ti ko­ rup­ciją ir pa­ge­rin­ti gy­ve­ni­mo stan­ dar­tus, da­bar su­si­dūrė su sun­kia už­duo­ti­mi – pa­di­din­ti blėstantį po­pu­lia­rumą prie­š tikė­ti­nus pir­ ma­lai­kius rin­ki­mus. Grum­tynės su po­li­ci­ja

At­ly­gi­nimų bei pen­sijų įšal­dy­mas ir mo­kes­čių di­di­ni­mas skaud­žiai smogė ša­liai, ku­rio­je pra­gy­ve­ni­mo ly­gio ro­dik­liai bent per­pus ma­žes­ ni nei ES vi­dur­kis. Bul­ga­riją pa­starą­sias 10 dienų krė­ tė pro­tes­tai, pir­miau­sia išp­ro­vo­kuo­ ti pa­di­dintų elekt­ros kainų, o vėliau virtę ša­lies mas­to de­monst­ra­ci­jo­mis prie­š de­ši­niąją vy­riau­sybę. De­šim­tys tūkstan­čių bul­garų išė­ jo į gat­ves skan­duo­da­mi „Ma­fi­ja!“ ir „At­sis­ta­ty­din­kit!“. Per pro­tes­tus ne­re­tai pra­si­verž­da­vo smur­tas. Per su­si­rėmi­mus su­žeis­ta de­šim­ tys žmo­nių, daug bu­vo suim­ta, kai

pro­tes­tuo­to­jai įsi­vel­da­vo į grum­ ty­nes su riau­šių po­li­ci­ja ir nio­ko­jo vy­riau­sy­bi­nių įstaigų pa­sta­tus sos­ tinė­je So­fij­ o­je.

Ki­tas ne­sta­bi­lios psi­chi­kos vy­ riš­kis pir­ma­dienį mirė su­si­de­gin­ da­mas cent­ri­nia­me Ve­li­ko Tir­no­ vo mies­te. Tarp­tau­ti­nis gin­čas

Boi­ko Bo­ri­so­vas:

Ne­da­ly­vau­siu vy­riau­ sybė­je, ku­rios po­li­ci­ja mu­ša žmo­nes ir ku­rio­je gra­si­ni­mai dėl pro­testų pa­keitė po­li­tinį dia­logą. Du vy­rai pasi­degė

Ant­ra­die­nio va­karą So­fij­ o­je bu­vo su­žeis­ta 15 de­monst­rantų ir du po­ li­ci­nin­kai, dar 25 žmonės suim­ti. Ant­ra­dienį 11 žmo­nių pa­gul­dy­ti į li­go­ninę, tarp jų vie­nas vy­ras, ku­ riam smar­kiai krau­ja­vo gal­va. Dar 11 žmo­nių bu­vo suim­ti, kai pro­tes­ tuo­to­jai ap­mėtė po­li­ci­nin­kus pi­ ro­tech­ni­kos už­tai­sais, o sky­dais ir laz­do­mis gink­luo­ti pa­reigū­nai su­ si­rėmė su de­monst­ran­tais. Kaip pra­ne­ša ži­niask­lai­da, va­ kar pa­ry­čiais vie­nas 36 metų vy­ras ap­si­pylė ben­zi­nu ir pasi­degė prie ro­tušės pa­sta­to ry­ti­nia­me Var­nos mies­te, ku­ria­me pra­si­veržė pir­mie­ji pro­tes­tai. Jam ap­degė 80 pro­c. kū­ no, vy­ras bu­vo hos­pi­ta­li­zuo­tas.

Pro­tes­tus pir­miau­sia įžiebė vy­ riau­sybės spren­di­mas per­nai lie­ pą 13 pro­c. pa­bran­gin­ti elektrą. Jie grei­tai pe­rau­go į di­de­lio mas­to nu­ si­vy­limą B.Bo­ri­so­vo au­tok­ra­tiš­ka val­dy­mo ma­nie­ra ir ne­prog­no­zuo­ ja­mais spren­di­mais. B.Bo­ri­so­vas mėgi­no nu­slo­pin­ ti šią krizę – pir­ma­dienį pa­skelbė, kad pa­ša­li­no iš po­sto ne­po­pu­liarų fi­nansų mi­nistrą, o ant­ra­dienį pa­ reiškė, kad atims li­cen­ciją iš Če­ki­ jos elekt­ros tinklų bend­rovės ČEZ. Če­ki­jos prem­je­ras Pet­ras Ne­ča­sas pa­rei­ka­la­vo Bul­ga­ri­jos pa­siaiš­kin­ ti ir ap­kal­ti­no So­fiją po­li­ti­zuo­jant ener­ge­ti­kos sek­to­rių gra­si­ni­mais at­šauk­ti ČEZ, ku­rios 70 pro­c. ak­ cijų pri­klau­so Če­ki­jos vy­riau­sy­bei, li­cen­ciją. Taip pat bu­vo skir­ta bau­da Če­ ki­jos bend­ro­vei „Ener­go-Pro“ ir Aust­ri­jos EVN. Šis pre­ce­den­tas var­gu ar pa­ drąsins ki­tus už­sie­nio in­ves­tuo­ to­jus, ku­riems jau da­bar ten­ka klaid­žio­ti pai­niais Bul­ga­ri­jos biu­ rok­ra­ti­jos la­bi­rin­tais ir su­si­dur­ti su išp­li­tu­sia ko­rup­ci­ja bei or­ga­ni­zuo­ tu nu­si­kals­ta­mu­mu, jei­gu jie no­ri pa­si­nau­do­ti šio­je ša­ly­je ga­lio­jan­čiu pa­lan­kiu 16 pro­c. mo­kes­čių ta­ri­fu. „Jis ma­ne nu­džiu­gi­no“

Ana­li­ti­kai se­niai pa­stebė­jo, kad anks­čiau buvęs itin po­pu­lia­rus B.Bo­ri­so­vas, dar dirbęs ug­nia­ge­siu ir po­li­ci­jos vir­ši­nin­ku, ne­ten­ka pa­ trauk­lu­mo tarp rinkėjų, artė­jant jo vy­riau­sybės dar­bo pa­bai­gai. Jo de­ši­nio­sios par­ti­jos GERB po­ pu­lia­ru­mo rei­tin­gai su­mažė­jo maž­

daug iki 22 pro­c. ir su­si­ly­gi­no su opo­zi­ci­jo­je esan­čių so­cia­listų. Tai ro­do agentū­ros „Gal­lup“ ne­se­niai at­lik­ta ap­klau­sa. B.Bo­ri­so­vo as­me­ni­nis po­pu­lia­ ru­mas nu­smu­ko iki re­kor­di­nių že­ mumų (29 pro­c.) ir be­veik su­si­ly­ gi­no su so­cia­listų ly­de­rio Ser­ge­jaus Sta­ni­še­vo rei­tin­gais. „Jis ma­ne nu­ džiu­gi­no, – So­fi­jos cent­re sakė 21 metų stu­den­tas Bo­ris­la­vas Had­ži­ je­vas, ko­men­tuo­da­mas B.Bo­ri­so­ vo at­si­sta­ty­di­nimą. – Tie­sa ta, kad gy­ve­na­me itin skurd­žio­je ša­ly­je.“ Ana­li­ti­kai abe­jo­ja

Nors de­monst­ran­tai rei­ka­la­vo iš B.Bo­ri­so­vo at­si­sta­ty­din­ti, ana­li­

tikų nuo­monė, ar šis žings­nis pa­ dės nu­mal­šin­ti vi­suo­menės pyktį, va­kar iš­sis­kyrė. „Šis B.Bo­ri­so­ vo žings­nis slo­pi­na pro­testų ugnį. Ta­čiau dar pa­žiūrė­si­me, ar tai veiks“, – po­li­ti­kos ana­li­tikė Ru­ mia­na Ko­la­ro­va sakė vals­ty­bi­niam ra­di­jui BNT. „At­sis­ta­ty­di­ni­mas bu­vo vie­nin­ te­lis at­sa­kin­gas žings­nis, – sa­ kė vie­šo­sios nuo­monės ty­rimų agentū­ros „Gal­lup In­ter­na­tio­nal“ ana­li­ti­kas Kan­čas Sto­ji­če­vas. – Jis taip pat su­tei­kia B.Bo­ri­so­vui le­gi­ ti­mumą lik­ti po­li­ti­nia­me gy­ve­ni­me atei­ty­je, ne­pai­sant smur­ti­nių po­li­ ci­jos veiksmų praeitą va­karą.“ BNS inf.

Skai­čiai ir fak­tai

Bul­ga­ri­jos eko­no­mi­ka per­nai pa­

Vi­du­ti­nis at­ly­gi­ni­mas nie­kaip ne­

sku­ti­nius du ket­vir­čius au­go tik po 0,1 pro­c. dėl pa­sau­li­nio eko­no­mi­ kos sulėtė­ji­mo ir už­sie­nio in­ves­ti­cijų srau­to su­mažė­ji­mo. 7,3 mln. gy­ven­tojų tu­rin­čio­je ša­ly­je ne­dar­bas to­li gra­žu ne­pa­siekė ly­gio, ku­ris laikė­si de­šimt­metį po to, kai žlu­ go ko­mu­nis­ti­nis re­ži­mas. Ofi­cia­lu­sis ne­dar­bas gruodį siekė 11,4 pro­c., ta­ čiau pro­fsąjun­gos tei­gia, kad tik­ra­sis skai­čius yra 17–18 pro­c. dar­bin­go am­ žiaus žmo­nių. O inf­lia­ci­ja praeitą mė­ nesį bu­vo 4,4 pro­c.

per­ko­pia 800 levų (1412 litų) per mė­ nesį ri­bos. Mi­l i­j o­n ai bul­g arų emig­r a­v o ieš­

ko­d a­m i ge­r es­n io gy­v e­n i­m o, todėl dau­ge­lis ša­lies gy­ven­vie­čių iš­tuštė­ jo, o pa­s i­l i­k u­s ių vil­t ys su­m ažė­j o. Rinkė­jai taip pat pik­ti­na­si B.Bo­ri­so­

vo ne­su­gebė­ji­mu pa­ža­bo­ti ko­rup­ci­ jos ir sa­viš­kių pro­te­ga­vi­mo, nors ES ne kartą ra­gi­no So­fiją im­tis ko­vos su ky­ši­nin­ka­vi­mu nuo ša­lies įsto­ji­mo į Bend­riją 2007 m.

12

KetvirtADIENIS, vasario 21, 2013

turtas

turtas@diena.lt

Vald­žios ir vers­lo pro­jek

Vers­li­nin­kai pa­sta­to mo­kyklą ar nu­tie­sia ke­lią, o vals­tybė jiems mo­ka už tai, kad vi­suo­menė šiais da­ly­kais galėtų nau­do­ tis. Už­sie­ny­je to­kia pra­kti­ka tai­ko­ma se­niai. Ta­čiau Lie­tu­vo­ je vie­šo­jo ir pri­va­čio­jo sek­to­rių par­tne­rystę (VPSP) iki šiol gau­bia neaiš­ku­mai.

Gin­tarė Mi­ce­vi­čiūtė g.miceviciute@diena.lt

Mokės 25 me­tus

Bal­sių mo­kyk­los sta­ty­bos Vil­niu­je – be­ne gar­siau­sias VPSP pro­jek­ tas, iki šiol įgy­ven­din­tas Lie­tu­vo­je. Per me­tus pa­sta­ty­ta mo­der­ni mo­ kyk­la du­ris moks­lei­viams sos­tinės pa­kraš­ty­je at­vėrė 2011 m. rugsė­jo 1-ąją. Tai ne tik pir­mo­ji VPSP prin­ ci­pu vei­kian­ti, bet ir pir­mo­ji per ne­prik­lau­so­mybės lai­ko­tarpį Vil­ niu­je pa­sta­ty­ta nau­ja mo­kyk­la. Už mo­kyk­los iš­lai­kymą Vil­niaus sa­vi­ val­dybė vers­li­nin­kams įsi­pa­rei­go­ jo 25 me­tus mokė­ti me­tinį mi­li­jo­ nus sie­kiantį mo­kestį. Nors vis kal­ba­ma apie mo­ky­ mo ir iki­mo­kyk­li­nio ug­dy­mo įstai­ gų trūkumą, pra­stą kai ku­rių ke­ lių būklę, sta­ty­bos Bal­siuo­se – kol kas vie­nin­te­lis iki ga­lo baig­tas pro­ jek­tas, ku­riuo vi­suo­me­nei svar­bias pro­ble­mas pa­vy­ko išspręs­ti bend­ ra­dar­biau­jant vie­ša­jam ir pri­va­čia­ jam sek­to­riams. Lie­tu­vo­je vers­las ir vals­tybė kol kas bend­ra­dar­biau­ja van­giai, nes abi ša­lys iki ga­lo ne­pa­si­ti­ki vie­ na ki­ta. Įvai­rių pro­jektų įgy­ven­ di­nimą ar bent pro­jektų pra­džios užuo­maz­gas tem­do ir biu­rok­ra­ tinės kliū­tys. Ta­čiau už­sie­nio ša­ly­se to­kie pro­ jek­tai tu­ri se­nas tra­di­ci­jas. Vie­šo­jo ir pri­va­čio­jo sek­to­rių bend­ra­dar­bia­ vi­mo pra­kti­ka Va­karų Eu­ro­po­je jau se­niai pa­pli­tu­si. Did­žio­jo­je Bri­ta­ni­ jo­je VPSP pa­grin­dais tie­sia­ma dau­ gu­ma ke­lių ir vyk­do­mi ki­to­kie su­si­ sie­ki­mo inf­rast­ruktū­ros pro­jek­tai. Per pa­starąjį dvi­de­šimt­metį ES bu­vo su­da­ry­ta apie 1,4 tūkst. san­

1,4 tūkst.

san­do­rių tarp vals­ty­bių ir vers­li­ninkų vi­so­je ES bu­ vo su­da­ry­ta per pa­starąjį dvi­de­šimt­metį.

do­rių tarp vers­li­ninkų ir vals­ty­bių, o jų vertė sie­kia apie 260 mlrd. eu­ rų (897 mlrd. litų). Va­karų Eu­ro­ po­je VPSP prin­ci­pu ne tik tie­sia­mi ke­liai, sta­to­mi vaikų dar­že­liai ar mo­kyk­los, bet ir iš­ky­la oro uos­tai. Es­ti­ja – pa­žan­giau­sia

Šio­je sri­ty­je Lie­tuvą len­kia ne­tgi ar­ti­miau­sios kai­mynės. Lat­vi­jo­je prie­š ke­le­rius me­tus bu­vo priim­ tas vie­šo­sios ir pri­va­čio­sios par­tne­rystės įsta­ty­mas, bu­vo pra­dėta kalbė­ti apie so­cia­linės inf­rast­ ruktū­ros pro­jek­tus – vaikų dar­ že­lius, mo­kyk­las. Iš trijų Bal­ti­jos ša­lių be­ne la­biau­siai VPSP sri­ty­ je pa­žen­gu­si Es­ti­ja. Ten vers­li­nin­ kai ir val­di­nin­kai sėkmin­gai bend­ra­dar­biau­ja sta­tant ir re­no­vuo­jant įvai­rius pa­sta­tus. Len­ki­ja ne tik tai­ko vie­šo­jo ir pri­va­čio­jo sek­to­rių bend­ra­dar­ bia­vimą, bet ir gau­na ES fi­nan­sa­ vimą įvai­riems pro­jek­tams vyk­dy­ ti. Šio­je ša­ly­je pla­čiai tai­ko­mas ir kon­ce­si­jos mo­de­lis – vers­li­ninkų in­ves­ti­ci­jos at­si­per­ka, kai jiems už pa­slau­gas su­si­mo­ka pa­tys var­ to­to­jai. Ti­pi­nis to­kio pro­jek­to pa­ vyz­dys galėtų būti mo­ka­mi ke­liai – vai­ruo­to­jai už va­žia­vimą mo­ ka rink­lia­vas, o šios nu­by­ra į ke­ lius nu­tie­su­sių ir dau­gybę lėšų in­ ves­ta­vu­sių vers­li­ninkų ki­še­nes. Iš Len­ki­jo­je vyk­domų to­kių pro­jektų pel­no­si ir kai ku­rie lie­tu­viai, nes ke­liams, ap­link­ke­liams ar via­du­ kams ties­ti daž­nai sam­do­mi spe­ cia­lis­tai iš mūsų ša­lies. Prem­je­ras ža­da mi­li­jardą

Tie­sa, šiais me­tais VPSP pro­jek­tai iš mir­ties taš­ko ga­li pa­judė­ti ir Lie­ tu­vo­je. Prieš po­rą sa­vai­čių prem­ je­ras Al­gir­das But­ke­vi­čius vers­ lo at­sto­vams pa­žadė­jo, kad šie­met VPSP pro­jek­tams galėtų būti at­ riek­ta iki 1 mlrd. litų iš vals­tybės biud­že­to. Tokį pa­žadą iš mi­nist­ro pir­mi­ nin­ko ne­se­niai iš­gir­do Lie­tu­vos vers­lo kon­fe­de­ra­ci­jos pre­zi­den­tas Val­das Sut­kus. „Jis pa­minė­jo, kad apie mi­li­jardą litų būtų ga­li­ma jau ne­del­siant, galbūt dar šiais me­ tais, skir­ti VPSP pro­jek­tams vyk­ dy­ti. Tai mums bu­vo la­bai svar­bu“, – sakė V.Sut­kus.

Konk­retūs pro­jek­tai, ku­riems ga­ li būti skir­ta lėšų, ap­ta­ria­mi ne­bu­ vo. Ta­čiau V.Sut­kus teigė, kad kai ku­riems dar tik ruo­šia­ma­si, o ki­ tiems, pa­vyzd­žiui, uos­to, ke­lių ir pa­na­šiems inf­rast­ruktū­ros pro­jek­ tams, jau be­veik pa­si­ruoš­ta. Šiuo me­tu vyks­ta Lu­kiš­kių kalė­ ji­mo iš­kel­di­ni­mo ir Vil­niaus mies­to gat­vių ap­švie­ti­mo tinklų re­no­va­ ci­jos ir eksp­loa­ta­ci­jos VPSP būdu ran­govų kon­kur­sai. Be to, bend­ra­dar­biau­jant vers­ li­nin­kams ir vals­ty­bei, pla­nuo­ja­ ma sta­ty­ti ke­lių aukštų stovė­ji­mo aikš­telę Vil­niaus San­ta­riš­kių li­go­ ni­nių mies­te­ly­je, įgy­ven­din­ti Vil­ niaus po­li­ci­jos ko­mi­sa­riatų su­jun­ gi­mo pro­jektą, vys­ty­ti Ne­mu­no uostų prie­plau­kas, sta­ty­ti ke­lio ruožą Mauručiai–Puskelniai.

Min­dau­gas Sta­tu­le­vi­čius:

Jei šie­met būtų pa­si­ ra­šy­ta bent pusės su­ mos vertės su­tar­čių, tai būtų po­stūmis į prie­kį ir būtų ket­ve­ri pra­ėju­sios vald­žios me­tai pra­lenk­ti.

Tei­sinė bazė – su­dėtin­ga

Su­si­sie­ki­mo mi­nist­ras Ri­man­tas Sin­ke­vi­čius ne­se­niai kalbė­jo, kad, jo ma­ny­mu, dau­giau nei 100 mln. litų vertės Pa­lan­gos ap­link­ke­lis nė­ ra svar­biau­sias ke­lių inf­rast­ruktū­ ros pro­jek­tas, o VPSP būdu būtų ga­li­ma su­tvar­ky­ti Vilniaus–Molė­ tų ke­lią ar­ba pa­sta­ty­ti es­ta­kadą Ši­ lutės ra­jo­ne. „Prem­je­ras kal­ba apie mi­li­jardą, ku­ris galėtų būti in­ves­tuo­ja­mas į vie­šo­sios ir pri­va­čio­sios par­tne­ rystės pro­jek­tus. Ši su­ma pa­kan­ ka­ma, jei­gu tai taptų rea­ly­be, bet įver­tin­ti rei­kia tai, kad to­kių kon­ kursų pro­cedū­ros yra il­gos. Jei­gu šie­met būtų pa­si­ra­šy­ta bent pu­ sės su­mos vertės su­tar­čių, tai tik­ rai būtų po­stūmis į prie­kį ir bū­ tų vi­si ket­ve­ri pra­ėju­sios vald­žios

Prob­le­mos: vie­ša­jam ir pri­va­čia­jam sek­to­riams su­kirs­ti ran­ko­mis dėl vi­suo

me­tai pra­lenk­ti“, – įsi­ti­kinęs Lie­ tu­vos ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to plėtros aso­cia­ci­jos di­rek­to­rius Min­dau­gas Sta­tu­le­vi­čius. Jis ti­ki­si, kad nau­jo­ji vald­žia ne tik žars­tys pa­ža­dus, rengs ga­li­my­ bių stu­di­jas, bet ir per­žiūrės tei­sinę to­kių pro­jektų bazę, su­pap­ras­tins kai ku­riuos rei­ka­la­vi­mus, kad bū­ tų ga­li­ma pra­dėti įgy­ven­din­ti rea­ lius pro­jek­tus. „Nau­jai at­ėju­si Vy­riau­sybė ža­ da, kad vie­šo­sios ir pri­va­čio­sios par­tne­rystės pro­jek­tai bus vie­ni iš prio­ri­te­ti­nių ir šių pro­jektų gy­ vy­bin­gu­mas bus pa­lai­ko­mas. Ta­ čiau ren­giant to­kius pro­jek­tus la­bai svar­bi pri­va­čio­jo sek­to­riaus ini­cia­ ty­va, nors to iki šiol Lie­tu­vo­je ne­ bu­vo. Anks­čiau bu­vo ma­no­ma, kad vie­ša­sis sek­to­rius ge­riau­siai ži­no, ko­kių pro­jektų rei­kia, ir jis for­mu­ luo­ja už­sa­ky­mus – kur rei­kia mo­ kyk­los, kur dar­že­lio, o kur ke­lio ar ap­va­žia­vi­mo. Reikėtų nau­do­tis už­sie­nio pra­kti­ka – kai pri­va­tu­sis sek­to­rius ini­ ci­juo­ja pro­jek­tus, pa­ts įver­ti­na, koks yra ke­lio, til­to ar ki­to sta­ti­ nio po­rei­kis. Tuo­met vers­li­nin­kai siū­lo spren­di­mus ir įgy­ven­di­ni­ mo va­rian­tus, o įga­lio­ta ins­ti­tu­ ci­ja sprend­žia, ar toks po­rei­kis yra

pa­grįstas. Da­bar­tinė vald­žia ne­ nu­ker­ta ga­li­mybės svars­ty­ti to­kio bend­ra­dar­bia­vi­mo va­rian­to, todėl ti­kimės, kad pri­va­čio­jo sek­to­riaus ini­cia­ty­va bus iš tikrųjų įtrauk­ta“, – teigė M.Sta­tu­le­vi­čius. Pa­sak aso­cia­ci­jos va­do­vo, VPSP pro­jektų užuo­maz­gos Lie­tu­vo­ je pra­si­dėjo maž­daug prie­š de­ šimt­metį at­skirų ša­lies sa­vi­val­dy­ bių ini­cia­ty­va, ta­čiau rim­čiau į juos pra­dėta žiūrė­ti tik 2008-ai­siais į vald­žią at­ėjus And­riaus Ku­bi­liaus Vy­riau­sy­bei. „Pir­mie­ji VPSP pa­vyzd­žiai: Vil­ niaus sa­vi­val­dybės ini­cia­ty­va – pra­mogų par­ko te­ri­to­ri­jos, ku­rio­je yra „Sie­mens“ are­na, vys­ty­mas. Taip pat ke­li smul­kes­ni pro­jek­ tai – at­liekų tvar­ky­mo aikš­telės. Kau­nas vystė sa­vo ke­lių inf­rast­ ruktū­ros ob­j ek­t us. Vals­tybė į VPSP pra­dėjo rim­čiau žiūrė­ti tik kai nau­jai at­ėju­si A.Ku­bi­liaus Vy­ riau­sybė kaip pa­s katą pa­s i­r in­ ko vyk­dy­ti še­šis ban­do­muo­sius pro­jek­tus iš įvai­rių sri­čių. Pir­ma­ sis, ku­ris yra įvyk­dy­tas, – Bal­sių mo­kyk­los sta­ty­bos. Be šio pro­ jek­to, bu­vo ke­l ių inf­rast­r uktū­ ros ob­jek­tai, kalė­ji­mai, po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­tas. Vis dar vyk­do­mas Pa­l an­gos ap­l ink­ke­l io pro­j ek­

13

KetvirtADIENIS, vasario 21, 2013

turtas

6,5

Pro­jek­tas ­ pa­bran­go Pa­lan­gos ap­link­ke­lis – pir­ma­sis trans­por­ to inf­rast­ruktū­ros pro­jek­tas, ku­ris būtų įgy­ ven­di­na­mas VPSP būdu. Prieš 2 me­tus Vy­ riau­sybė pro­jek­tui bu­vo pri­ta­ru­si, o sta­ty­ bas pla­nuo­ta pra­dėti šie­met. Tie­sa, tuo­met dar­bai bu­vo įver­tin­ti 88 mln. litų, o ran­go­ vams kon­kur­se pa­tei­kus dau­giau nei 100 mln. vertės pa­si­ūly­mus dėl įgy­ven­di­ni­mo per­si­gal­vo­ta – pro­jek­tas bus įšal­dy­tas ar­ba bus skel­bia­mas nau­jas ran­govų kon­kur­sas.

mln. litų

kas­met už Bal­sių mo­kyklą mokės Vil­niaus sa­vi­val­dybė.

k­tai – ne­įma­no­ma mi­si­ja? Komentarai

Ai­va Dum­čai­tienė

„Nor­d ia Baub­lys & Part­ners“

R

i­b o­tos vie­š o­j o sek­to­r iaus ga­l i­mybės skir­t i fi­n an­s a­ vimą vie­ša­jai inf­rast­r uktū­ rai, vie­šo­sioms pa­slau­goms plėto­t i ir jų ko­k y­b ei to­bu­l in­t i ska­t i­ na VPSP, įgy­ven­d i­n ant inf­r ast­r uktū­ros pro­jek­t us ar tei­k iant viešą­sias pa­slau­gas. Ga­l i­m a išs­k ir­t i to­k ius pa­g rin­d i­n ius bend­r a­d ar­b ia­v i­m o būdus: su­t ar­ tinė par­t ne­r ystė ir ins­t i­t u­c inė par­ tne­r ystė. Su­t ar­t inė par­t ne­r ystė – kai bend­r a­d ar­b ia­v i­m as vyk­do­m as su­ tar­č ių pa­g rin­du ne­s tei­g iant bend­ros įmonės (su­da­ro­mos kon­ce­si­jos su­tar­ tys ar­ba vald­ž ios ir pri­va­čių su­bjektų par­t ne­r ystės su­t ar­t ys). Ins­t i­t u­c inė par­t ne­r ystė yra, kai bend­ra­dar­bia­v i­

o­me­nei nau­dingų pro­jektų truk­do baimės ir biu­rok­ra­ti­niai trikd­žiai. „Shut­ters­tock“ nuo­tr.

to kon­kur­sas, ta­čiau dėl per di­ delės pa­si­ūly­mo kai­nos kal­ba­ma apie jo nu­trau­kimą. Nau­jau­sias pro­jek­tas – Pra­vie­niš­kių pa­tai­ sos namų re­konst­ruk­ci­ja ir per­ tvar­ky­mas į kalė­jimą“, – kalbė­ jo M.Sta­tu­le­vi­čius. Nau­da – vi­siems

Prieš ke­le­rius me­tus įsi­siautė­ jus eko­no­mi­kos kri­zei VPSP pro­ jek­tai galė­jo būti iš­si­gelbė­jimas bank­ru­tuo­ti ne­no­rin­tiems vers­ li­nin­kams. To­kie pro­jek­tai vers­ li­nin­kams ga­li būti pa­trauklūs ir da­bar, nes, pa­vy­kus su val­di­nin­ kais su­kirs­ti ran­ko­mis, jie gautų ga­ran­tuo­tus mokė­ji­mus už įvyk­ dy­tus įsi­pa­rei­go­ji­mus ke­lias­de­ šimt metų į prie­kį. „Kai ku­rie vers­li­nin­kai tik dėl to­ kių už­sa­kymų turė­jo ga­li­mybę iš­si­ lai­ky­ti. Vers­lui to­kie pro­jek­tai nau­ din­gi dar ir todėl, kad tai il­ga­lai­kiai už­sa­ky­mai, – su­tar­tis ga­li truk­ti il­ giau­siai 25 me­tus. O su­tar­tis būna su vals­ty­be ar­ba sa­vi­val­dy­be – tai ga­na pa­ti­ki­mos par­tnerės, nors ir pra­si­sko­li­nu­sios kai ku­rios“, – sa­ kė M.Sta­tu­le­vi­čius. Spe­cia­lis­tas pri­dūrė, kad to­kie pro­jek­tai di­delės nau­dos at­ne­ša ir vals­ty­bei. Nors vals­tybė ir mo­ka už

juos, be­ne pusė lėšų į ša­lies biud­ žetą grįžta mo­kes­čių pa­vi­da­lu. Be to, vals­ty­bei ne­rei­kia iš kar­ to sko­lin­tis vi­sos nu­ma­ty­tam pro­ jek­tui rei­ka­lin­gos su­mos – kai per­ka­ma pa­slau­ga, už ją ga­li­ma iš­ si­mokė­ti pa­me­čiui. Ke­le­rius pa­sta­ruo­sius me­tus VPSP pro­jektų kre­di­ta­vi­mo te­ma re­gu­lia­ riai at­si­ran­da bankų dar­bot­varkė­se. Ta­čiau, pa­sak ban­ko „Swed­bank“ vers­lo kre­di­ta­vi­mo va­do­vo Min­dau­ go Steikū­no, pa­grin­di­nis truk­dis to­ kiems pro­jek­tams įsibėgė­ti – VPSP pro­jektų su­dėtin­gu­mas ir suin­te­re­ suotų ša­lių, neat­me­tant pa­čių ban­ ki­ninkų, pa­tir­ties sto­ka. „Pradėtų ar už­baigtų kre­di­tuo­ti pro­jektų ne­bu­vi­mas by­lo­ja, kad šia te­ma pa­sa­ky­ta dau­giau, nei pa­da­ ry­ta. Pas­ta­ruo­sius me­tus ma­to­me be­si­kei­čian­čius prio­ri­te­ti­nių ar­ba ban­domųjų pro­jektų sąra­šus, su ku­rių tik ma­ža da­li­mi kiek dau­giau pa­si­stūmėta įgy­ven­di­ni­mo link“, – teigė M.Steikū­nas. Tai, kad VPSP pro­jek­tai pa­sta­ ruo­ju me­tu neat­ne­ša rea­lių re­zul­ tatų, slo­pi­na ir bankų su­si­domė­ jimą jais, nors ge­rai pa­reng­ti, jie galėtų at­neš­ti nau­dos vi­siems – tiek vers­li­nin­kams, tiek val­di­nin­ kams, tiek gy­ven­to­jams.

Vy­tau­tas Žu­kaus­kas Lie­tu­vos lais­vo­sios rin­kos ins­t i­tu­to eks­per­tas

V

PSP pa­s i­tel­k ia­ma dėl ke­ le­to prie­ž as­č ių, visų pir­ ma dėl vie­šo­jo sek­to­r iaus veik­l os nee­fek­t y­v u­m o. Pras­ta vie­š ai tei­k iamų pa­slaugų ko­ kybė, nuo­sto­lin­ga vals­ty­bi­nių įmo­nių veik­l a, mo­t y­va­c i­jos di­d in­t i veik­los efek­t y­v umą ir ge­r in­t i ko­k ybę ne­bu­ vi­mas, nea­pibrėž­ta at­sa­ko­mybė, po­ li­t i­z a­v i­m as prii­m ant eko­no­m i­n ius spren­d i­mus – tai pro­ble­mos, ka­muo­ jan­č ios vals­t y­b inį sek­to­r ių. Svar­ bus VPSP pro­jektų ar­g u­men­tas – ga­ li­mybė turė­t i pri­va­č io­jo sek­to­r iaus efek­t y­v umą ir pa­slaugų ko­k ybę vie­ šo­sio­se pa­slau­go­se. Ki­tas pra­na­šu­mas – pri­va­čio­jo sek­ to­r iaus in­ves­t i­cijų pri­t rau­k i­mas vyk­ dant pro­jek­t us, su­si­ju­sius su vie­šo­ sio­mis pa­slau­go­mis, ypač tuo­met, kai jau­čia­mas fi­nan­sa­vi­mo vie­šo­sios inf­ rast­ruktū­ros pro­jek­tams sty­gius. VPSP pro­jek­tai leid­žia išs­kai­dy­ti ri­ziką tarp pri­va­čio­jo ir vie­šo­jo sek­to­rių (ar­ba visą ri­ziką per­leis­ti pri­va­čia­jam sek­to­riui), todėl at­si­ran­da pri­va­čio­jo sek­to­riaus at­s a­ko­mybė už pro­jek­to ne­s ėkmę ar nuo­sto­lius, ku­rios dau­ge­liu at­vejų trūksta tuo­met, kai pro­jek­tus įgy­ven­

mas vyk­do­mas stei­g iant bend­ro ka­ pi­t a­lo (vie­š o­jo ir pri­va­č io­jo) įmo­nes. Pag­r in­d i­n iai VPSP pra­na­š u­mai šie: už­t ik­r i­na­mos rei­k ia­mos in­ves­t i­ci­jos į viešąjį sek­to­r ių; VPSP pro­jek­tai su­ ku­r ia di­desnę pri­dėtinę vertę; už­t ik­ ri­na­mas sa­va­lai­k is ir ko­k y­biš­kes­n is viešųjų pa­slaugų tei­k i­mas; ne­rei­ka­ lau­ja ar­ba rei­ka­lau­ja ma­ž iau pra­di­nių vie­šo­jo sek­to­riaus in­ves­ti­cijų, nes pri­ va­tu­sis par­t ne­r is ga­l i fi­nan­suo­t i tam tik­ros inf­rast­r uktū­ros su­k ūrimą ar mo­der­ni­za­vimą; VPSP tur­tas ga­li bū­ ti ne­įtrau­k ia­mas į vie­šo­jo sek­to­r iaus ba­lansą, o tai leid­ž ia iš­veng­ti biud­že­ to de­fi­ci­to ar vals­t ybės sko­los didė­ji­ mo – taip už­t ik­r i­na­mas efek­ty­ves­n is vals­t ybės lėšų val­dy­mas; VPSP ska­ ti­na ino­va­ci­jas ku­r iant viešąją inf­rast­ruktūrą ir tei­k iant viešą­sias pa­slau­ gas; pri­va­čio­jo sek­to­r iaus par­t ne­r iui su­tei­k ia­ma ga­li­mybė už­si­tik­rin­ti il­ga­ lai­kes pa­ja­mas. Ta­čiau VPSP tu­r i ir trūkumų: su­k ur­ ta inf­rast­r uktū­ra ar pa­slau­gos ga­l i kai­nuo­t i bran­g iau; nu­ke­l iant vie­šo­jo sek­to­riaus mokė­ji­mus į ateitį, ga­li­ma nei­g ia­ma įta­ka vėles­n ių lai­ko­tar­pių

vie­šo­jo sek­to­riaus fis­ka­li­niams ro­dik­ liams; par­tne­rystės pro­jektų su­tar­tys yra su­dėtin­gos bei ne­lanks­čios, nes sun­ku nu­ma­ty­ti ir įver­tin­ti vi­sus il­ga­ laikį bend­ra­dar­bia­vimą pa­lie­sian­čius veiks­nius ir ri­zi­kas. Be to, VPSP san­do­ rių su­da­ry­mas yra su­dėtin­gas pro­ce­ sas, trun­ka il­giau ir kai­nuo­ja bran­giau; sun­kiau įver­ti­na­mos ri­zi­kos ga­li būti pri­ski­ria­mos vie­ša­jam sek­to­riui, o tai il­gai­niui tam­pa il­ga­lai­kiais vals­ty­bi­nio sek­to­riaus įsi­pa­rei­go­ji­mais, ku­rie vir­ši­ ja pro­jek­to pra­džio­je nu­ma­ty­tas vie­šo­ jo sek­to­riaus in­ves­ti­ci­jas ir per­ke­lia­mi mo­kes­čių mokė­to­jams. Todėl VPSP pro­jek­t uo­se la­bai svar­bu ša­l ims jau su­da­rant san­dorį tin­ka­mai ap­si­brėžti ir pa­skirs­ty­ti ri­zi­kas, su­si­ju­ sias su vald­ž ios ir pri­va­čiųjų su­bjektų pri­s ii­ma­mais įsi­p a­rei­go­ji­mais. Ri­z i­ kos tu­r i būti pri­ski­r ia­mos ati­t in­k a­ mai toms ša­l ims, ku­r ios ge­r iau­siai jas nu­ma­to ir val­do pa­t ir­da­mos ma­ž iau­ sias sąnau­das, pa­v yzd­ž iui, pro­jek­to vyk­dy­mo ir rin­kos ri­z ikų per­kėli­mas pri­va­čia­jam sek­to­r iui, o po­l i­t inės, tei­ sinės, kainų re­g u­l ia­v i­mo ri­z ikų – vie­ ša­jam sek­to­r iui.

di­na tik vie­ša­sis sek­to­r ius. Konk­re­t i ir aiš­k i at­sa­ko­mybė di­d i­na pro­jektų efek­ty­v umą, leid­ž ia tau­py­t i biud­že­ to lėšas. Pri­va­čių as­menų da­ly­va­v i­ mas VPSP pro­jek­tuo­se ga­li su­ma­ž in­ ti ir kas­die­nio po­l i­t i­za­vi­mo prii­mant eko­no­mi­nius spren­di­mus pro­blemą, būdingą vie­šie­siems pro­jek­tams. Vi­ sa tai leid­ž ia vals­ty­bi­n iam sek­to­r iui už ati­tin­kamą kainą pirk­ti ko­ky­bišką pri­va­čio­jo sek­to­riaus pa­slaugą. Lie­tu­vo­je iki 2012-ųjų pra­d žios bu­vo su­da­ry­tos ir ga­lio­jo 32 VPSP su­tar­tys, to­kius duo­me­nis pa­tei­kia Fi­nansų mi­ nis­te­ri­ja. Ne­di­delį su­tar­čių skai­čių le­ mia tik­rai ne vie­na prie­žas­tis. Tam, kad pri­va­t u­sis sek­to­r ius pri­ siimtų ri­ziką ir da­ly­vautų VPSP pro­jek­ tuo­se, būti­nas tei­si­nis ir po­li­ti­nis sta­bi­ lu­mas. Nes VPSP su­tar­ty­se pri­va­tu­sis sek­to­rius daž­nai pri­sii­ma did­ž iau­sią fi­nan­sinę ri­ziką. Šian­dien į VPSP api­ brėžtį pa­ten­ka la­bai įvairūs tei­si­n iai san­ty­k iai, to­k ie kaip inf­rast­r uktū­ros kūri­mo ir tie­k i­mo pa­slaugų, prie­ž iū­ ros ir ad­mi­nist­ra­vi­mo su­tar­tys, iš­per­ ka­mo­sios nuo­mos su­tar­tys. Nuo 1996 m. Kon­ce­sijų įsta­ty­mas ge­ro­kai pa­to­ bulė­jo, bet vis dar trūksta aiš­ku­mo dėl iki­su­tar­ti­nių san­ty­kių, de­rybų. Svar­bu ir po­l i­t inė ri­z i­ka. Sei­mo, Vy­ riau­sybės, sa­vi­val­dy­bių ta­rybų kai­ta, rin­ki­mai la­bai vei­kia Lie­tu­vos viešąjį sek­to­rių, ku­ria­mus įsta­ty­mus. Tai at­ gra­so po­ten­cia­l ius Lie­tu­vos ir už­sie­ nio in­ves­tuo­to­jus, nes VPSP su­tar­tys il­ga­laikės. Nei­g ia­mas po­ž iū­r is į pri­vatųjį sek­to­ rių – dar vie­na prie­žas­tis. Tai, kad pri­ va­t u­sis sek­to­r ius sie­k ia pel­no, dar

ne­reiš­k ia, jog VPSP pro­jek­tai ne­nau­ din­gi vie­ša­jam sek­to­riui. Pel­no sie­kis ska­t i­na veik­t i efek­ty­v iau, ge­r in­t i pa­ slaugų ko­kybę. Ži­no­ma, la­bai svar­bu aiš­k iai su­tar­ty­se nu­ma­ty­t i ir pa­si­da­ ly­t i ri­ziką, kad ne­būtų taip, jog VPSP pro­jek­to pelną pri­sii­ma vie­na pusė, o nuo­stolį – ki­ta. Taip pat svar­bu, kad ke­ li ne­tin­ka­mai įgy­ven­din­ti ar ne­pagrįs­ tai nei­gia­mai įver­tin­ti VPSP at­ve­jai ne­ mestų šešė­lio vi­sai VPSP idė­jai. Ne­di­delį VPSP pro­jektų skai­čių ga­li lem­ti ir tai, kad Lie­tu­vo­je dėl ma­žo gy­ ven­tojų skai­čiaus to­kių pro­jektų, ku­ riuo­se ap­si­mokėtų da­ly­vau­ti di­de­liems in­ves­tuo­to­jams, yra tie­siog ma­ž iau. Aiš­k u, svar­bu dar ir tai, kad vis­kas vyks­ta pa­leng­va. Lie­tu­va tik da­bar po tru­putį efek­ty­vi­na viešųjų pir­kimų sri­ tį, o VPSP pro­jek­tai yra daug su­dėtin­ ges­n i. Mo­kan­t is iš jau įvyk­dytų pro­ jektų, iš kitų ša­lių pa­tir­ties tikė­ti­na, kad VPSP at­vejų daugės. Dar vie­na pro­ble­ma, kodėl pro­jek­ tai Lie­t u­vo­je strin­ga, yra pa­t ir­t ies ir įgūdžių trūku­mas. Did­ž io­ji Bri­ta­n i­ ja, Prancū­z i­ja VPSP pro­jek­t us vyk­ do dau­giau nei šimt­metį. Jo­se tei­sinė bazė iš­vys­ty­ta, ginčų spren­di­mo me­ cha­niz­mai vei­kia, o vie­šo­jo sek­to­riaus per­so­na­las – su­kaupęs pa­tirtį. Lie­tu­va šiuo­se pro­jek­tuo­se pa­t ir­t ies tu­r i kol kas la­bai ma­žai. Nors kon­sul­ta­cijų ir da­li­ji­mo­si už­sie­nio pa­tir­ti­mi yra, de­ry­ bos, su­tar­čių sąlygų for­mu­la­vi­mas, fi­ nan­sinės ir ki­tos ri­zi­kos pa­skirs­ty­mas rei­ka­lau­ja aukš­čiau­sio ly­gio pro­fe­sio­ na­lu­mo. Ra­jonų sa­v i­val­dybė­se turė­ ti aukš­to ly­g io spe­cia­l istų šio­je sri­ty­ je su­dėtin­ga.

14

ketvirtadienis, vasario 21, 2013

sportas Nauja knyga apie irklavimą

Iš Graikijos sulaukta rašto

Dėl taurės – savaitgalį

Šiandien 17 val. Sportininkų namuose (S.Daukanto g. 24) vyks Romualdo Lanko knygos „Klaipėdos irklavimo istorija 125“ pristatymas. 2010-aisiais mirus autoriui, leidinio išleidimu rūpinosi žinomas irklavimo specialistas Liudvikas Mileška. Jis ir pristatys miesto sporto visuomenei istorinę knygą.

Donnie McGrathas oficialiai tapo „Žalgirio“ žaidėju. Vakar Kauno klubas pagaliau sulaukė paleidžiamojo rašto iš Graikijos. Gynėjas pakeis išvykusį Ibrahimą Jaaberą. Į Kauną 28 metų amerikietis atvyko praėjusią savaitę, tačiau treniruotis negalėjo, kadangi Salonikų PAOK nesutiko išleisti savo lyderio.

Lietuvos krepšinio federacijos moterų taurės laimėtoja taps žinoma vasario 23 d. Vilniuje. Išvakarėse – 22 d. pusfinalyje kovos Klaipėdos „Fortūnos“ ir Kauno r. „Hoptrans-Sirenų“ ekipos bei dvi Vilniaus komandos – „Kibirkštis-Viči-Iki“ ir „Jaunieji talentai“. Porų nugalėtojos varžysis finale.

Klaipėdos imtynininkų triumfas Mūsų mieste vykęs šalies jaunimo (iki 20 metų) imtynių čempionatas baigėsi akivaizdžia uostamiesčio atletų pergale. Klaipėdos sportininkai iškovojo daugiausia medalių varžydamiesi pagal abiejų – graikų ir romėnų bei laisvųjų – stilių taisykles. Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Trys brolžudiški finalai

Laisvųjų imtynių pirmenybėse net trys finalai buvo klaipėdietiški. Svorio iki 55 kg grupės lemiamoje kovoje susirėmė Dovydas Bušeckas ir Vilius Riekašius. Nors susitikimo favoritu buvo pastarasis atletas, tačiau parodęs, kad turi tvirtą charakterį, stiprią valią, pergalę šventė pirmą kartą dėl aukso kovojęs D.Bušeckas. Brolžudiškas mūšis vyko ir svorio iki 84 kg grupės svarbiausioje dvikovoje. Aukso siekė Anatolijus Žerešniakovas ir Mantas Kairys. Šįkart staigmenos neužfiksuota – pergalę iškovojo labiau patyręs A.Žerešniakovas. Trečiajame klaipėdietiškame finale, kuriame susikibo sunkiausi čempionato dalyviai (iki 120 kg) Denisas Nedaboras ir Martynas Endriužis, vėl sulaukta netikėtos baigties. Pirmą kartą jaunimo čempionate kovojęs D.Nedaboras sugebėjo nugalėti ketveriais metais vyresnį komandos draugą. „D.Nedaboras – vienas perspektyviausių tarp jaunųjų klaipėdiečių. Sportininkas teikia daug vilčių ateičiai, – gyrė čempioną treneris Sergejus Kasimovas. – Denisas dar gali varžytis tarp jaunių, tačiau nepabūgo ir akivaizdžiai vyresnių varžovų.“

Brolžudiškas finalas buvo vienas – svorio iki 120 kg grupės lemiamoje kovoje varžėsi Mantas Knystautas ir Rokas Šarpnickas. Anot trenerio Artūro Ševelkovo, pastarasis imtynininkas nustebino jau tuo, kad pateko į finalą. Kaip ir tikėtasi, vyresnis ir labiau patyręs M.Knystautas pasiekė pergalę be didesnio vargo. Daugiausia emocijų sulaukta svorio iki 66 kg grupės lemiamame mače tarp jauniausio šios grupės dalyvio klaipėdiečio Pauliaus Galkino ir vilniečio Airido Danusevičiaus. P.Galkinas, pakeliui į finalą įveikęs šalies vyrų pirmenybių čempioną Artūrą Macijevskį iš Vilniaus, ir varžybose dėl aukso pranoko A.Danusevičių. „Finalas buvo labai emocionalus. Žiūrovai neliko abejingi kovai. Malonu, kad Paulius pranoko visus varžovus“, – įspūdžiais dalijosi A.Ševelkovas. Ne visiems žibėjo auksas

Lemiamo žingsnio žengti neįstengė Marius Knystautas (iki 96 kg). Klaipėdietis priešinosi visaginiečiui Romui Fridrichui, tačiau vyresnis varžovas buvo pranašesnis. „Marius tikrai taps čempionu, – sakė treneris. – Jis jaunimo gru-

pėje dar kovos dvejus metus, todėl turės progų pasidabinti aukso medaliu“. A.Ševelkovas gerų žodžių negailėjo Valentui Rudžiui, vienam iš jauniausių svorio iki 84 kg grupės dalyvių. Klaipėdietis žingsniuodamas finalo link nugalėjo tris varžovus, tačiau svarbiausiame susitikime turėjo pripažinti Europos jaunimo pirmenybėse penktą vietą užėmusio kauniečio Eivido Stankevičiaus pranašumą. Dar du uostamiesčio imtynininkai – Justas Galkinas (iki 60 kg) ir Genrichas Oganesianas (iki 96 kg) iškovojo bronzos medalius. G.Oganesianui pakeliui į finalą koją pakišo R.Fridrichas, o J.Galkinui negailestingi buvo burtai, pirmoje kovoje suvedę su šalies vyrų čempionu Justu Petrošiumi. Vėliau sėkmingai rungtyniavęs varžovas suteikė klaipėdiečiui savotišką bilietą tęsti kovą dėl trečiosios vietos. J.Galkinas progos neišleido iš rankų, laimėjęs keturias dvikovas uostamiesčio sportininkas tapo prizininku. „Dar vieną aukso medalį tikrai būtų laimėjęs Rūtenis Uginčius, – tvirtino A.Ševelkovas, – tačiau atletas negalėjo dalyvauti varžybose dėl rankos traumos.“

Meistriškumas: čempionu tapęs M.Knystautas (dešinėje) lengvai už-

kopė ant auksinės viršūnės.

Čempione tapo mergina

Dar nugalėtojų titulus iškovojo Tomas Barasevičius (iki 60 kg) ir Paulius Zaicevas (iki 74 kg). Merginų varžybose gana lengvai visas varžoves išguldė ir svorio iki 60 kg grupėje auksą iškovojo Kornelija Zaicevaitė. „Laimėjome penkis aukso medalius iš septynių. Trys vaikinai tapo vicečempionais. Ar gali būti geriau?“ – retoriškai klausė S.Kasimovas. Du Klaipėdos sporto centro auklėtiniai iškovojo teisę kopti ant trečiojo prizininkų pakylos laiptelio. Bronzos medalius iškovojo Dmitrijus Orlovas (iki 60 kg) ir Olegas Archipovas (iki 96 kg). Finale liejosi emocijos

Pagal graikų ir romėnų imtynių taisykles kovojančių atletų pirmenybėse į finalus pateko penki Klaipėdos atstovai.

Rinktinė: abiejų imtynių stilių Klaipėdos atletai su treneriais ir komandos vadovais.

19

ketvirtadienis, vasario 21, 2013

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

Šios savaitės prizas – „Svajonių knygos“ kategorijos leidiniai. Jį įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė.

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Vicki Lewis Thompson knygą „Žaidimas prasideda“.

Vicki Lewis Thompson. „Žaidimas prasideda“. Būdama devyniolikos Kelė Branskom miestelio gyventojus pašiurpino nuoga nusifotografavusi vyrų žurnalui. Tiesą sakant, sukelti sensacijos ji netroško, tik norėjo atkreipti seksualiojo Nojaus Garfildo dėmesį. Bet negi jis, padorumo normų paisantis vyras, leisis į nuotykį su naivia mergiote? Praėjo pora metų, tačiau susižavėjimas Nojumi nedingo. Kelė netyčia susitinka su juo Las Vegase ir apsimeta esanti rafinuota gundytoja, kad Nojus vėl galėtų pasijusti jos angelu sargu. Aistringas žaidimas prasideda!

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę

rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, vasario 26 d.

Avinas. Diena gali pateikti siurprizų, kurie jums nebus malonūs – galite sužinoti ilgai slėptas paslaptis – savo vaikų, sutuoktinio ar mylimo žmogaus. Nerizikuokite pinigais bei karjera dėl didelio pelno miražo. Jautis. Šiandien geriau ilsėtis, o ne užsiimti aktyvia veikla. Atidžiau klausykite vadovo nurodymų galite kai ką kvailai supainioti. Beje, būkite pasiruošę, kad ilgai jūsų slėpta paslaptis gali išplaukti į paviršių. Dvyniai. Tai viena iš geriausių savaitės dienų – stipri, stabili, gana harmoninga, tinkama šeimyniniam poilsiui, pirkiniams, pasimatymams, reprezentaciniams renginiams. Tai partnerystės diena, labai gera meilei. Vėžys. Šiandien palankus laikas menui, kūrybai, meilei. Vakarop įgausite papildomų jėgų, jausitės žvalus. Puiki diena skirti meilės pasimatymus, apsilankyti kultūriniuose renginiuose, užsiimti aktyviu poilsiu. Liūtas. Gerai, todėl galite skirti laiko sportui, grožio procedūroms. Galite netgi parašyti meilės laišką savo antrajai pusei. Įsiklausykite į savo vidų ir darykite taip, kaip sufleruoja intuicija. Mergelė. Šiandien geriau likite nuošalyje, venkite nereikalingo bendravimo, daugiau laiko praleiskite namie. Ne laikas ir svarbiems įsipareigojimams. Bet kokioje situacijoje labiau pasikliaukite savieiga. Svarstyklės. Prasideda kelių savaičių laikotarpis, kurį turėtumėte skirti šeimai ir namams. Stenkitės artimųjų labui, tačiau prisiminkite, kad visiems įtikti neįmanoma. Priimkite pagalbą, kai ji siūloma. Skorpionas. Jums seksis komunikuoti ir pateikti savo idėjas. Šiuo metu pasieksite bet ko, jei elgsitės tinkamai. Savo nuomonę pasistenkite išlaikyti, tačiau venkite moralizuoti ir pamokslauti. Šaulys. Šiandien su kuo nors bendraujant ar skaitant netikėtai gali atsiverti įvykių prasmė. Tai turėtų padėti jums išsivaduoti iš iliuzijų pinigų, meilės ir profesinėje srityse. Pasijausite labiau užtikrintas tuo, ką darote. Ožiaragis. Šiandien pajusite pliūpsnį pasitikėjimo savimi, todėl leiskite tai matyti visiems. Neatmeskite kvietimų kartu švęsti, kadangi tuomet galėsite kai kam sukurti gerą įspūdį. Nepamirškite ir planų kitai savaitei. Vandenis. Leiskite sau veikti lėtai, nederėtų skubėti. Stiprinkite bendradarbiavimo ryšius ir atidžiau, nuoširdžiau reaguokite į partnerio skundus ir prašymus. Aplankykite sporto klubą, kadangi šią dieną gerai judėti. Žuvys. Galite nepatikėti tiesa, o melą palaikyti neginčytina teisybe. Dirbkite neskubėdami, susikaupę. Labiau pasaugokite sveikatą. Žiūrėkite, ką valgote ir geriate. Būkite atsargūs su vaistais.

Etnologai ir kalbininkai kviečia kartu paminėti Tarmių dieną Vasario 21-ąją minime Tarmių dieną. Šia proga uostamiesčio etnologai ir kalbininkai šiandien kviečia į renginį „Motinos kalba dangų pramuša“, vyksiantį 17 val. Klaipėdos etnokultūros centre.

Lietuvių kalba yra seniausia gyvoji indoeuropiečių kalba, o jos tarmės, patarmės, šnektos – itin svarbi tautos kultūros paveldo dalis. Tačiau tarmių gyvoji tradicija šalyje gana sparčiai nyksta. Siekdamas palaikyti tarmių gyvybingumą, vartojimo tradicijas, susti-

printi bendrinės kalbos ir tarmių kultūrą, Lietuvos Respublikos Seimas 2013-uosius paskelbė Tarmių metais. Etninės kultūros globos taryba rekomendavo Tarmių dieną surengti vasario 21-ąją, kurią nuo 1999 m. Jungtinės Tautos yra paskelbusios Tarptautine gimtosios kalbos diena. Juk prigimtinė tarmė kartu yra ir gimtoji kalba. „Motinos kalba dangų pramuša“ – Klaipėdos universiteto, Klaipėdos etnokultūros centro, Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos tarybos inicijuotas renginys, populia-

riai atskleisiantis Lietuvos tarmių savitumą bei supažindinsiantis su geolingvistinėmis naujienomis. Renginio metu kalbininkas doc. dr. Jonas Bukantis pristatys projektą „Šiuolaikiniai geolingvistikos tyrimai Lietuvoje: punktų tinklo optimizacija ir interaktyvioji tarminės informacijos sklaida“. Šio projekto metu surinkta ir paskelbta naujos medžiagos iš visų lietuvių tarmių, patikslintos lietuvių kalbos tarmių ir patarmių ribos ir kita. Klausytojų ausis turėtų pamaloninti „Tarmių delmonu“ pava-

dinta vakaro dalis, kurios metu vyks Klaipėdos universiteto dėstytojų ir studentų tarmiškos improvizacijos. Juozo Baltušio, Motiejaus Valančiaus ir kitų lietuvių literatūros klasikų tekstai skambės įvairiomis lietuvių tarmėmis ir patarmėmis. Tikimasi, kad Tarmių dienos desertu taps Klaipėdos universiteto studentų suvaidinta ištrauka iš Petro Tilainės pjesės „Raganos“, režisuota prof. Petro Bielskio. Renginys nemokamas. „Klaipėdos“ inf.

Orai

Savaitės pabaigoje Lietuvoje stipriau paspaus šaltis. Šiandien žymesnio sniego nenumatoma. Temperatūra bus 3–8 laipsniai šalčio. Penktadienį snigti neturėtų. Naktį paspaus 9–16 laipsnių šaltis, dieną bus 3–6 laipsniai šalčio. Savaitgalį kritulių neprognozuojama, temperatūra ir naktį, ir dieną bus pora laipsnių aukštesnė.

Šiandien, vasario 21 d.

–7

–6

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (priešpilnis)

–7

Šiauliai

–7

Klaipėda

Panevėžys

–6

Utena

–6

7.46 17.53 10.07

52-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 313 dienų. Saulė Vandenio ženkle.

Tauragė

–5

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +14 Berlynas –1 Brazilija +29 Briuselis +1 Dublinas +4 Kairas +25 Keiptaunas +24 Kopenhaga –1

kokteilis Klai­pė­do­je – ma­ža trau­kos ob­jek­tų „Ir kuo gi mes ga­lė­tu­me pa­si­gir­ti, nu­ ste­bin­ti ar ką pa­ro­dy­ti tiems ufo­nau­ tams, jei vie­ną die­ną skrai­dy­mo apa­ra­ tu jie nu­si­leis­tų ku­rio­je nors Klai­pė­dos lau­ky­mė­je?“ – ir rim­tai, ir juo­kais klau­ sė Sta­sys, ga­na tvir­tai ti­kin­tis, kad kos­ mo­se yra ki­tų bū­ty­bių. Anot links­mų plau­čių vy­r iš­k io, atei­ viams tu­rė­t ų bū­t i įdo­mu su­si­pa­ž in­ ti su mū­sų kraš­to is­to­ri­ja, ku­rios frag­ men­t ai eks­p o­nuo­ja­m i kraš­to­t y­ros mu­zie­ju­je. Ki­ta­me mu­zie­ju­je ufo­nau­ tams tu­rė­tų pa­tik­ti se­no­vi­niai gra­žūs laik­ro­džiai. Pa­sak Sta­sio, sve­čiams iš kos­mo­so tu­ rė­t ų įspū­d į pa­l ik­t i Jū­r ų mu­zie­jus-ak­ va­riu­mas su žu­vi­mis ir ping­vi­nais. Vy­riš­kis ap­gai­les­ta­vo, kad dau­giau nė­ ra kuo nu­ste­bin­ti. Gal dar ne­bent kū­ri­ niais iš ak­mens Skulp­tū­rų par­ke, kel­ tu į Smil­ty­nę, ma­žu se­na­mies­čiu, lie­ tu­viš­kais pa­t ie­ka­lais ir tau­t i­n iais gė­ ri­mais bei di­džiau­siu pre­ky­bos cent­ ru, ku­r ia­me ufo­nau­tai ga­lė­t ų įsi­g y­t i lauk­tu­vių.

Londonas +3 Madridas +13 Maskva –7 Minskas –5 Niujorkas +4 Oslas –2 Paryžius +3 Pekinas +7

Praha –3 Ryga –6 Roma +12 Sidnėjus +25 Talinas –5 Tel Avivas +22 Tokijas +9 Varšuva 0

Vėjas

2–5 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

–5

–4

Marijampolė

Vilnius

–4

Alytus

yra pa­na­šūs į šį gy­vį.

„Kok­tei­lio“ po­zi­ci­ja Gy­ve­ni­mas Že­mė­je – bran­gus ma­lo­nu­ mas, bet nors ga­li­me ne­mo­ka­mai ke­ liau­ti ap­link Sau­lę.

Iš slap­tų šal­ti­nių JAV Na­cio­na­li­nė ae­ro­nau­ti­kos ir kos­ mo­so ad­m i­n ist­ra­ci­ja (NA­SA) bu­vo sku­biai įsteig­ta 1958 m. po va­di­na­mo­ jo „Sput­ni­ko“ šo­ko, kai 1957-ųjų spa­lio 4-ąją So­vie­tų Są­jun­ga iš­ve­dė į or­bi­tą pir­mą­jį kos­mi­nį pa­ly­do­vą „Sput­nik 1“.

Ži­no net pir­mo­kai Ju­r i­jus Ga­ga­r i­nas pa­k i­lo į kos­mo­są kos­mi­niu lai­vu „Vos­tok“.

Nu­girs­tas po­kal­bis Šne­ka­si du vy­rai: – Ma­no žmo­na – an­ge­las. – Ma­no ir­gi – ne žmo­gus.

Links­mie­ji tirš­čiai – Gy­dy­to­jau, na­miš­k iai ma­no, kad aš ne­nor­ma­lus, nes man pa­t in­ka med­ vil­ni­nės ko­ji­nės. – Nie­ko čia keis­to. Man, pa­vyz­džiui, jos ir­gi pa­tin­ka. – Tik­rai? Kaip šau­nu! O jums la­biau pa­t in­ka su grie­t i­ne ar po­mi­do­r ų pa­ da­žu? Čes­ka (397 719; sun­ku pa­ti­kė­ti: dėl nu­kren­tan­čių kos­mo­so dul­kių Že­mė kas­dien tam­pa sun­kes­nė 100 to­nų)

Eleonora, Feliksas, Germanas, Kęstutis, Žemyna.

vasario 21-ąją

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

-9

-6

-7

-9

5

-11

-6

-7

-8

3

-7

-1

-2

-5

7

rytoj

šeštadienį

1613 m. Mask­vos pa­t riar­ cho sū­nus Mi­chai­las Ro­ma­ no­vas iš­rink­tas ca­ru – pra­ si­dė­jo Ro­ma­no­vų di­nas­ti­ jos val­dy­mas Ru­si­jo­je. 1728 m. gi­mė Ru­si­jos ca­ ras Pet­ras III. 1921 m. gi­mė ame­r i­k ie­ čių fi­lo­so­fas, vie­nas įta­ kin­g iau­sių li­be­ra­l iz­mo ša­li­nin­k ų Joh­nas Rawl­ sas. Mi­rė 2002 m. 1963 m. SSRS įspė­jo JAV, jog pa­sta­ra­jai už­puo­lus Ku­bą, pra­si­dė­t ų pa­sau­ li­nis ka­ras.

1968 m. gi­mė po­li­ti­kas, vers­li­nin­kas bei žur­na­ lis­tas Ar­tū­ras Zuo­kas.

1972 m. JAV pre­z i­den­tas Ri­char­das Ni­xo­nas at­vy­ko į Pe­ki­ną sa­vai­tės vi­zi­to, ku­ rio me­tu bu­vo nor­ma­li­zuo­ ti JAV ir Ki­ni­jos san­ty­kiai. 1989 m. Pra­ho­je įka­l in­ tas če­kų di­si­den­tas Vac­ la­vas Ha­ve­las, vė­liau ta­ pęs Če­ki­jos pre­zi­den­tu. 1995 m. JAV ir Mek­si­ka su­ta­rė dėl 20 mlrd. do­le­ rių pa­ra­mos Mek­si­kai. 1996 m. se­n iau­siai pa­ sau­l io gy­ven­to­jai pran­ cū­zei Jean­ne Cal­ment su­ka­ko 121 me­tai.

Paukščių antplūdis Alfredo Hitchcocko siaubo filmas „Paukščiai“ virto realybe JAV Kentukio valstijos Hop­ kinsvilio miestelyje. Nors miestą užtvindę didžiuliai paukščių pulkai žmonių nepuola, jie gerokai išgąsdino gyvūnus, užteršė mies­ telį išmatomis, o gyventojams sukėlė ligų pa­ vojų. „Kai paukščiai pakyla į dangų, jie užsto­ ja visą saulės šviesą. Atrodo, kad jų čia mili­ jonas“, – pasakojo miestelio gyventojas Wil­ liamas Turneris. Gyventojai kreipiasi į dezin­ fekcijos įmones, kai kas bando baidyti paukš­ čius fejerverkais ir oro patrankomis. newsru.com inf., "Reuters" nuotr.

Ver­si­ja: ga­li bū­ti, kad ufo­nau­tai

Vardai

Pra­mo­ga: įspū­din­gą skrie­jan­čių led­ro­gių re­gi­nį bus ga­li­ma ste­bė­ti nuo

Kur­šių ma­rių kran­to Ni­do­je.

Ne­rin­gos sa­vi­val­dy­bės nuo­tr.

Ant marių – bum­bin­ti žu­vų Po­le­di­nės žūk­lės var­žy­bos, stin­tų bum­bi­ni­mas, žie­miš­kos rung­tys, at­kur­to ar­cheo­lo­gi­nio kos­tiu­mo pri­sta­ty­mo prem­je­ra – pa­sku­ti­nį­ jį žie­mos sa­vait­ga­lį už­su­ku­siems į Ne­rin­gą nuo­bo­džiau­ti ne­leis „Stin­ ta­pū­kio“ šven­tės or­ga­ni­za­to­riai ir da­ly­viai.

Pir­ma­sis „Stin­ta­pū­kio“ šven­tės ren­gi­nys – po­le­di­nės žūk­lės var­ žy­bos Ne­rin­gos sa­vi­val­dy­bės me­ ro tau­rei lai­mė­ti „Prei­los bliz­gė 2013“. Kiek vė­liau mu­zi­kuo­ti ant le­do šven­tės sve­čius kvies šim­ tus me­tų me­nan­tį žve­jy­bos bū­dą – bum­bi­ni­mą de­monst­ruo­sian­tys žve­jai. Vi­sai šei­mai skir­tos links­my­bės įsi­siū­buos va­sa­rio 23-io­sios po­ pie­tę ir tę­sis iki va­ka­ro. Ži­nias apie pa­ma­rio kraš­tą bus ga­li­ma pa­gi­lin­ ti me­ni­nių bei edu­ka­ci­nių už­siė­mi­ mų me­tu. Sma­gių emo­ci­jų ne­trūks Žie­mos links­my­bių par­ke. Šei­mos bus kvie­čia­mos su­si­rung­ti ro­gu­čių,

žmo­nos ne­ši­mo mo­lu, bo­bos su­ki­ mo lenk­ty­nė­se. Ne­rin­gos me­no ko­lek­ty­vų dai­ nos skam­bės „Žu­vi­nin­kų kie­me­ly­ je“. Vi­sos šios pra­mo­gos vyks vie­ no­je gra­žiau­sių Ni­dos gy­ven­vie­tė­je – Nag­lių gat­vė­je. Pas­k u­t i­n io­j o „Stin­ta­p ū­k io“ šven­tei skir­to ren­gi­nio me­tu Lie­ tu­vos liau­dies kul­tū­ros cent­ras pri­ sta­tys at­kur­tą I–XIV a. Že­mai­čių gen­ties ar­cheo­lo­gi­nį kos­tiu­mą bei is­to­ri­nį Lie­tu­vos kos­tiu­mą. Žu­vų šven­ti­nį sa­vait­ga­lį bus ga­li­ma ne tik pa­tiems pa­si­gau­ ti, bet ir įsi­gy­ti – švie­žių, kep­tų, rū­ky­tų. So­tūs ir lai­min­gi bus vi­ si, nu­spren­dę pa­klai­džio­ti per vi­są šven­ti­nį sa­vait­ga­lį nu­si­drie­ku­siu „Stin­ta­pū­kio ke­liu“. Neišk­lys­ti iš šio ke­lio pa­dės spe­cia­lus šven­ti­ nis me­niu. Va­sa­rio 22–24 die­no­ mis Ni­do­je vyks ir at­vi­ras Bal­ti­jos ša­lių „Ice-Blo­kart“ led­ro­gių čem­ pio­na­tas. „Klai­pė­dos“inf.

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.