2013-02-21 Vilniaus diena

aštis r t i a v a S

TODĖL, KAD ESU VILNIETIS Savaitraštis miestui

vASARIO 21–27 d., 2013 m. Nr. 8 (1509)

išeina ketvirtadieniais

Snie­go va­ly­mas – pel­nin­gas dar­bas

3

tūkst. litų

Miestas

ga­li siek­ti kiem­sar­gių at­ly­gi­mas.

5p.

Mik­roau­to­busų su­mažės 6 kar­tus

Lietuva

8p.

Kas mes iššūkį D.Gry­baus­kai­tei?

Va­ka­r uo­se iki pre­z i­den­to rin­k imų li­k us pu­santrų metų pa­pras­tai bū­ na aiš­k u, kas juo­se var­ž y­sis. Ta­čiau Lie­t u­vo­je par­t i­jos sa­vo kan­d i­datų dar neatsk­leid­ž ia. Po­l i­to­lo­g ai pri­ pažįs­ta kad naujų ly­de­r ių nėra.

Gyvenimas 21p.

Iš Pietų Korė­jos – knyga apie Užupį

2 „Fotodienos“ / Audriaus Bagdono nuotr.

Te­le­vi­zi­jos ir ra­di­jo laidų vedė­ja Zi­ta Kel­mic­kaitė

17p.

diena.lt

PerMain TV3 neliko os ir a.ValenTaM.PeTruškeVičiaus iTė s

Knygų mugė: fe­no­me­na­li iš­lai­da­vi­mo ma­ni­ja

Kartu su „Vilniaus diena“ priedas „TV diena“ su visos savaitės televizijos programa

2 Lt

Televi zijos PRoGRA vasari Mos kovo1o 23– d.

2013 m.

Nr. 8

Ma­tau to­kių gra­žių žmo­nių ir meld­žiu Die­vo, kad turė­čiau svei­ka­tos tuos vi­sus žmo­nes pa­ro­dy­ti per te­le­vi­ziją.

Taikikly je

Drąsūs, azarTiš ki, žMog iški

„Krimin alistai“ tv

„X fakto herojė dainuoriaus“ laimėto janti ve ja – terinarė

Kultūra 20p.

Tiražas 34 340

2

vasario 21–27, 2013

miesto aktualijos

Vilnius per savaitę Ket­vir­ta­die­nis

Va­sa­rio 14 d. Vil­nius drau­ge su vi­su pa­ sau­liu šventė įsi­mylėjė­lių – Šv. Va­len­ ti­no – dieną. Re­ži­sierė Da­lia Ibel­haup­ taitė ir Vil­niaus mies­to ope­ros teat­ras, įkvėpti fo­tog­ra­fo Ramū­no Da­ni­se­vi­čiaus nuo­trau­kos, tądien vi­sus kvietė da­ly­ vau­ti me­ninė­je ak­ci­jo­je – Šv. Va­len­ti­no die­nos fo­to­se­si­jo­je prie Že­maitės pa­ mink­lo.

Dar 18-ai vil­nie­čių po­rų ši die­na ta­po dvi­gu­ba šven­te. Jos įsi­mylėjė­lių dieną su­mainė žie­dus Vil­niaus mies­to ci­vi­linės met­ri­ka­ci­jos sky­riu­je. Tai maž­daug ke­tu­ ris­kart dau­giau, nei įpras­to­mis die­no­mis.

Tarp su­si­tuo­ku­sių – Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo na­rys Min­dau­gas Bas­tys. Net­ru­ kus tėve­liu tap­sian­tis po­li­ti­kas auk­so žie­ dus su­mainė su Re­na­ta Šar­kie­ne.

2013 02 14 2013 02 20

Penk­ta­die­nis

Va­sa­rio 15 d. Vil­niaus sa­vi­val­dybė nu­ sprendė prie būsi­mo švedų bend­rovės pre­ky­bos cent­ro IKEA esan­čią gatvę pa­ va­din­ti Vi­kingų var­du.

Taip pat be­vardėms gatvėms An­ta­kal­ ny­je su­teik­tas Žie­mos, Mi­ka­lo­jaus Hu­ so­via­no, Fa­bi­jo­niškė­se – Nes­vy­žiaus, Se­na­mies­ty­je – Vil­nios Ta­ko, Pa­ne­rių se­ niū­ni­jo­je – My­kolės Kri­nic­kaitės, Ja­ni­nos Umias­tovs­kienės, Sal­pos, Pi­laitė­je – Cin­

Vil­nių pri­sta­tys ar­chi­tektū­ros gi­das pri­sta­to­ma kaip šiuo­lai­ki­nis mies­ tas, ku­ria­me ga­li­ma ap­tik­ti vi­sas pa­sau­li­nes XX ir XXI a. pra­džios ar­chi­tektū­ros ten­den­ci­jas, at­ spin­din­čias so­cioe­ko­no­mi­nių są­ lygų ir po­li­ti­nių san­tvarkų ki­timą, ir šian­dien neat­si­lie­kantį nuo pa­ sau­li­nių ar­chi­tektū­ros madų.

Ar­chi­tektū­ros fon­do su­bur­ta re­ dak­cinė ko­le­gi­ja kar­tu su 13 au­to­ rių kruopš­čiai at­rin­ko 238 pa­sta­ tus, ap­rašė jų is­to­ri­jas, pa­rengė fo­tog­ra­fij­ as ir brėži­nius. Anot lei­

Pat­rauk­lu­mas: kny­go­je vil­nie­čiams įpras­ti pa­sta­tai at­si­vers ne­tikė­

di­nio su­da­ry­to­jos Rūtos Lei­ta­ naitės, pa­grin­di­nis pa­statų at­ ran­kos kri­te­ri­jus bu­vo jų reikšmė mies­tui. At­rink­ti ob­jek­tai yra tam tik­ri vi­zua­li­niai ar­ba so­cia­li­niai ženk­lai, žy­min­tys Vil­niaus eko­ no­mi­nius, is­to­ri­nius ar mies­tie­čių men­ta­li­te­to po­ky­čius. Tie ženk­lai, su­rink­ti į vieną lei­dinį, ne­būti­nai yra ko­ky­biš­kos ar­chi­tektū­ros pa­ vyzd­žiai, ta­čiau dėl to tam­pa dar įdo­mes­niu mies­to ty­rinė­ji­mo ir pa­ži­ni­mo šal­ti­niu. „Ang­liš­ka­sis Vil­niaus ar­chi­ tektū­ros gi­das taps al­ter­na­ty­va tra­ di­ci­niu sos­tinės įvaizd­žiu ne­si­ten­ ki­nan­tiems tu­ris­tams. Nes Vil­nius – ne tik ba­ro­ko ir kla­si­ciz­mo mies­ tas, nu­daigs­ty­tas be­galės baž­ny­čių bokštų. Vil­nius – šian­dien gy­vas, ak­ty­vus mies­tas. Čia ra­si­me ir ža­ vingų mo­der­no ar­chi­tektū­ros frag­ mentų, pa­bi­ru­sių po Se­na­mies­čio bei Nau­ja­mies­čio gat­ves, ir šva­rios sti­lis­tinės raiš­kos tar­pu­ka­rio mo­ der­niz­mo pa­statų. O kont­ro­ver­ siš­kas, ta­čiau sti­lis­tiš­kai įspūdin­ gas Vil­niaus so­vie­ti­nis lai­ko­tar­pis by­lo­ja apie uni­ka­lią pa­tirtį Eu­ro­ pos kon­teks­te, kurį pa­keitė ryš­kios po­stmo­der­niz­mo ten­den­ci­jos, su­ si­py­nu­sios su vėly­vuo­ju mo­der­ niz­mu“, – sa­ko kny­gos rengė­jai.

Aud­riaus Amb­ra­so nuo­tr.

VD inf.

Nuo šiol sos­tinės sve­čius su­pa­žin­ din­ti su Vil­niu­mi bus pa­pras­čiau – tai pa­da­ry­ti bus ga­li­ma ką tik iš­leis­tu mies­to nau­jo­sios ar­chi­ tektū­ros gi­du anglų kal­ba.

„Vil­nius 1900–2012. A Gui­de to the City’s Ar­chi­tec­tu­re“ leidė­jai pri­sta­to ne tik kaip gidą mies­to sve­čiams, bet ir kaip puikų ži­nyną ar­chi­tektū­ros en­tu­zias­tams.

Tai be­ne pir­mas kar­tas, kai vie­nu lei­di­niu Lie­tu­vos sos­tinė pa­sau­liui

tu ra­kur­su.

Šešta­die­nis

tų, Pa­piš­kių, Nau­ji­nin­kuo­se – Sartų, Vi­ kingų, Nau­jo­jo­je Vil­nio­je – Juo­zo Ere­to, Keltų, Ger­manų, Baskų, Ly­vių, Ga­lindų, Ver­kiuo­se – Sie­tu­vos, Vilkpėdė­je – Nau­jo­ sios Rio­vo­nių, Skaist­va­rio pa­va­di­ni­mus.

Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dybės ta­ry­bai siū­ly­mus dėl gat­vių pa­va­di­nimų tei­kia Vil­ niaus mies­to pa­va­di­nimų, pa­minklų ir at­ mi­ni­mo lentų ko­mi­si­ja, ku­ri nag­rinė­ja įvai­ rius gat­vių pa­va­di­ni­mo as­pek­tus.

Va­sa­rio 16-ąją Lie­tu­vos ne­prik­lau­so­mybės die­nos minė­ji­mas sos­tinė­je vy­ko ga­na ra­ miai. Kau­ne šią dieną mies­to gatvė­mis žy­ gia­vo na­cio­na­lis­tiš­kai nu­si­teikęs jau­ni­mas su sa­vo ly­de­riu Ju­liu­mi Pan­ka prie­ša­ky­je, o Šal­či­nin­kuo­se nuo namų bu­vo va­gia­ mos tris­palvės. Vil­nius iš­ki­lią datą pa­ minė­jo tra­di­ci­niais ren­gi­niais.

Rasų ka­pinė­se bu­vo pa­gerb­ti Va­sa­rio 16-osios Nep­rik­lau­so­mybės Ak­to sig­na­ ta­rai, vy­ko Vals­tybės ap­do­va­no­jimų tei­ ki­mo ce­re­mo­ni­ja Lie­tu­vos Res­pub­li­kos pre­zi­den­to rūmuo­se. Si­mo­no Dau­kan­ to aikštė­je įvy­ko trijų Bal­ti­jos vals­ty­bių vėliavų pa­kėli­mo ce­re­mo­ni­ja, kalbą pa­ sakė Da­lia Gry­baus­kaitė. Ren­gi­nius vai­ ni­ka­vo kon­cer­tai: Šv. Kot­ry­nos baž­ny­čio­ je skambė­jo „Laisvės bal­sai“, Ge­di­mi­no pro­spek­te vy­ko minė­ji­mo ren­gi­nys, o Lie­tu­vos na­cio­na­linė­je fil­har­mo­ni­jo­je – iš­kil­min­gas kon­cer­tas.

Kiem­sar­gio triū­sa Mies­tas dūsta nuo ne­va­lytų ša­li­gat­vių ir kalnų snie­go, ku­ riam iš­ga­ben­ti sa­vi­ val­dybės biud­že­te neat­si­ran­da pi­nigų.

Ta­čiau kiem­sar­gių at­ly­gi­ni­mams jų lyg ir ne­trūksta – da­lis gi­ria­si ga­lin­tys už­dirb­ti ir 3 tūkst. litų.

And­re­jus Žu­kovs­kis a.zukovski@diena.lt

Žadė­jo mo­der­nią tech­niką

Ne­pai­sant sa­vi­val­dybės klerkų ti­ ki­ni­mo dėl mo­der­niais trak­to­riu­ kais ir ki­to­mis me­cha­ni­zuo­to­mis snie­go ma­ši­no­mis ap­rūpin­tas ko­ mu­na­li­nes įmo­nes, gau­siau pa­ sni­gus sos­tinės gatvė­se ir vėl ne­ trūksta ne tik mo­der­nia tech­ni­ka, bet ir sa­va­dar­biais kas­tu­vais ap­si­ gink­la­vu­sių kiem­sar­gių.

Dar užp­raeitų metų pa­va­sarį sos­tinės me­ras Artū­ras Zuo­kas iš­ va­žiuo­ja­ma­ja­me po­sėdy­je ap­žiū­ rinė­da­mas, kaip dir­ba kiem­sar­giai, tvir­ti­no, kad ko­mu­na­li­nis ūkis bus mo­der­ni­zuo­tas: gat­vių tvar­ky­to­jai ap­rūpin­ti mo­der­nia tech­ni­ka, dar­ buo­to­jai gaus at­ly­gi­nimą, sie­kiantį Lie­tu­vos at­ly­gi­ni­mo vi­durkį, dirbs tik tos ko­mu­na­linės bend­rovės, ku­rios pa­jėgios mokė­ti dar­buo­ to­jams to­kius at­ly­gi­ni­mus ir ap­ rūpin­ti mo­der­nia tech­ni­ka.

Sa­vi­val­dybės at­sto­vai ti­ki­no, kad A.Zuo­ko žadė­ta per­tvar­ka bu­ vo sėkmin­gai įgy­ven­din­ta. Nors žur­na­lis­tai sa­vo aki­mis matė sa­va­ dar­biais kas­tu­vais ir ber­žo vy­te­lių šluo­to­mis gat­ves tvar­kan­čių kiem­ sar­gių, Vil­niaus sa­vi­val­dybės Te­

Re­zul­ta­tai: sos­tinės me­ras A.Zuo­kas

kiem­sar­gius mo­der­nia tech­ni­ka, ta­čiau jų sėda į snie­go va­ly­mo ma­ši­nas, o

ri­to­rijų tvar­ky­mo po­sky­rio vedė­ ja Ra­sa Ra­žans­kienė tvir­ti­no, kad šiuo me­tu vi­sos aikš­čių, skverų ir kitų viešųjų mies­to erd­vių te­ri­to­ ri­jos tvar­ko­mos pa­si­tel­kus mo­der­ nią tech­niką. „Vie­š o­s io­se erdvė­se va­ly­m o dar­bus at­lie­ka ke­tu­rios įmonės – „Grin­da“, „Ste­bulė“, „Nau­ja­mies­ čio būstas“ ir „Vil­niaus Zun­da“.

Vi­sos iš­var­dy­tos įmonės ap­si­rūpi­ nu­sios mo­der­nia va­ly­mo tech­ni­ka.

Ta­čiau, gau­siai pri­sni­gus, įmonės daž­niau­siai nuo­mo­ja­si pa­pil­do­mos tech­ni­kos kie­mams va­ly­ti“, – pri­ pa­ži­no R.Ra­žans­kienė.

Už­dir­ba ir 3 tūkst. litų

Vis dėlto, ne­pai­sant sos­tinės sa­vi­ val­dybės skundų, kad snie­gui va­ly­ ti nėra pi­nigų, ga­li­ma drąsiai teig­ti,

3

vasario 21–27, 2013

miesto aktualijos

Antra­die­nis

Vil­niaus sa­vi­val­dybės te­ri­to­ri­jo­je at­šauk­ ta gri­po epi­de­mi­ja. Va­sa­rio 18 d. duo­me­ ni­mis, ser­ga­mu­mas gri­pu ir ki­ to­mis per­ša­li­mo li­go­mis Vil­niu­je sep­tintąją me­ tų sa­vaitę su­mažė­ jo nuo 124 iki 99 at­vejų 10 tūkst. g y ­v e n ­t o j ų .

Iš vi­so sep­ tintąją metų sa­vaitę ūmio­ mis vir­šu­ti­nių k v ė p a ­v i ­m o takų in­fek­ci­jo­ mis ir gri­pu Vil­ niu­je sir­go 5349 as­me­nys, iš jų 403 – gri­pu.

Kaip tei­gia­ma sa­vi­val­ dybės pra­ne­ši­me, gri­po epi­

as – už 3 tūkst. litų „Įmonė­je „Grin­da“ dar­buo­to­ jui iš­mo­ka­mas at­ly­gi­ni­mas, jei­gu jis dir­ba visą dar­bo dieną, svy­ruo­ ja nuo 1,7 iki 3 tūkst. litų“,– tvir­ti­ no R.Ra­žans­kienė. Šie skai­čiai iš tiesų ati­tin­ka A.Zuo­ko pa­ža­dus mokė­ti kiem­sar­ giams ne ma­žesnį nei vi­du­tinį vil­ nie­čio at­ly­gi­nimą. Tie­sa, to­li gra­žu ne vi­si kiem­sar­giai dir­ba visą dar­ bo dieną (bent jau ofi­cia­liai), tad ir jų at­ly­gi­ni­mai daž­nai ne­sie­kia nė 1 tūkst. litų.

Snie­gui pi­nigų ne­tu­ri

Su­pir­kus mo­der­nią tech­niką ir iš­ mokė­jus al­gas at­ro­do, kad snie­gui su­tvar­ky­ti ir iš­vež­ti pi­nigų ne­be­li­ ko. Mies­tui snie­gas, pa­si­ro­do, esąs per bran­gus ma­lo­nu­mas ir fi­nansų už­ten­ka tik ke­liams pe­rio­diš­kai va­ ly­ti bei snie­gui į krūvas su­stum­ti.

Vil­niaus ko­mu­na­li­ninkų va­du ti­tu­luo­ja­mas sa­vi­val­dybės įmo­ nės „Grin­da“ va­do­vas Al­gi­man­tas Vilū­nas tvir­ti­no, kad vež­ti sniegą iš mies­to – pi­nigų švais­ty­mas. „Snie­go iš­ve­ži­mas – bran­gus ma­lo­nu­mas. 19,23 li­to už ku­binį metrą. Vež­ti vie­nu me­tu pri­klau­ so­mai nuo sunk­ve­ži­mio dyd­žio ga­ li­ma ir 3, ir 12, ir net dar dau­giau ku­bi­nių metrų. Kai tik gau­na­me mies­to už­sa­kymą – ve­ža­me, bet tų dar prie­š po­rą metų žadė­jo ap­rūpin­ti už­sa­kymų la­bai ma­žai, kie­kis nie­ sa­vo pa­ža­do iki ga­lo ne­tesė­jo – tik da­lis­ kin­gas“, – ap­gai­les­ta­vo A.Vilū­nas. dau­ge­lis dar­buo­ja­si tie­siog kas­tu­vais.

Pa­sak „Grin­dos“ va­do­vo, šiuo Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vaitės nuo­tr. me­tu snie­gas va­lo­mas tik tam tik­ ro­mis pro­go­mis ir tam tik­ro­se vie­ jog sos­tinė – kiem­sar­gių mi­li­jo­nie­ to­se. „Anks­čiau bu­vo ma­da vež­ti rių mies­tas. Kalbė­da­ma apie at­ly­ visą sniegą iš mies­to. Prieš ko­kius gi­ni­mus sa­vi­val­dybės at­stovė galė­jo 10 metų Ge­di­mi­no pro­spek­tas bu­ pa­sa­ky­ti tik apie „Grin­do­je“ mo­ vo kaip iš­lai­žy­tas – da­mos galė­ kamą at­lygį. Mo­te­ris teigė, kad šio­ da­vo su aukš­ta­kul­niais vaikš­čio­ti. je įmonė­je kiem­sar­gis ga­li tikė­tis ir Ta­čiau da­bar yra ki­taip“, – dėstė fan­tas­ti­nio 3 tūkst. litų at­ly­gio. pa­šne­ko­vas.

Snie­gas pa­blo­gi­no eis­mo įvy­kių sta­tis­tiką Nors tiek sos­t inės, tiek vi­sos Lie­t u­ dy­bo­je re­g ist­r uo­t i 43 eis­mo įvy­k iai, vos ke­liai snin­gant yra va­lo­mi, pa­sta­ ku­riuo­se su­ga­din­tos trans­por­to prie­ ro­sio­mis die­no­mis žie­miš­k i, di­de­l iu monės, trijuose 3 eis­mo įvy­k iuo­se kri­tu­lių kie­kiu pa­si­ž y­min­tys orai ap­ nu­kentė­jo žmonės. Eis­mo ne­laimės sun­k i­no eis­mo sąly­gas vi­siems eis­ ro­do, kad vai­ruo­to­jai ne vi­sa­da įver­ mo da­ly­v iams, ypač vai­r uo­to­jams. ti­na va­ž ia­vi­mo sąly­gas, ypač pa­sni­ Vien per va­sa­r io 19 d. pus­d ienį Vil­ gus, kai ke­l iai būna pa­deng­t i pri­va­ niaus ap­skri­t ies vy­r iau­sio­jo po­l i­ci­ žinė­to ar šla­pio snie­go sluoks­n iu, o jos ko­m i­sa­r ia­to Ke­l ių po­l i­ci­jos val­ ke­lio dan­ga dau­ge­ly­je vietų sli­di.

de­mi­ja Vil­niu­je bu­vo pa­skelb­ta va­sa­rio 5 d., kai ser­ga­mu­mas gri­pu ir per­ša­ li­mo li­go­mis vir­ši­jo epi­de­ mi­jos slenkstį, – iš 10 tūkst. gy­ven­tojų sir­go 155 as­me­ nys, dau­gu­ma jų – vai­kai ir paaug­liai. Šiuo me­ tu iš 17-os per gri­po epi­d e­m iją u ž ­d a ­r y t ų s o s ­t i n ė s mo­kyklų jau 16-oje vyks­ta pa­mo­kos. Li­ku­ sio­je Cent­ro vi­du­ rinė­je mo­kyk­lo­je moks­ lai pra­si­de­da va­sa­rio 21-ąją.

Trečia­die­nis

Lai­ki­nai ei­nan­tis Vil­niaus uni­ver­si­te­to (VU) rek­to­riaus pa­rei­gas pro­f. ha­bil. dr.

Jūras Ba­nys ir vals­tybės įmonės Re­gistrų cent­ro (RC) di­rek­to­rius Kęstu­tis Sa­ba­ liaus­kas elekt­ro­ni­niais pa­ra­šais pa­tvir­ti­ no su­si­ta­rimą, žy­mintį dviejų įstaigų bend­ra­dar­ bia­vimą die­giant elekt­ro­ni­nio pa­ ra­šo tech­no­lo­ giją se­niau­sios ir did­žiau­sios Lie­ tu­vos aukš­to­jo moks­lo ins­ti­tu­ ci­jos veik­lo­je.

Prieš ke­le­rius me­tus sa­vo pa­stan­go­mis su­ kūręs ir įdiegęs elekt­ro­ni­nio pri­ėmi­mo į stu­di­jas in­for­ma­cinę sis­temą VU ska­ti­na sto­jan­čiuo­sius iš vi­sos Lie­tu­vos, užuot vy­kus į Vil­nių, pa­raiš­kas bei ki­tus rei­kia­

mus do­ku­men­tus pil­dy­ti ir pa­teik­ti in­ ter­ne­tu. Iki šiol įsto­ju­siems į šią aukštąją mo­kyklą iki stu­dijų pra­džios tek­da­vo bent sykį at­vyk­ti į Vil­nių – pa­si­ra­šy­ti rei­kiamų do­ku­mentų.

„KultF­lux“ iš­mon­tuo­tas, bet at­gims?

Jo­nas Var­nas

j.varnas@diena.lt

Prie Ne­ries nuo 2008-ųjų stovėjęs „KultF­lux“ pa­vil­jo­nas iš­mon­tuo­ tas pra­ėjusį penk­ta­dienį, ta­čiau me­ni­nin­kai ti­ki, kad jis grei­tai vėl at­vers du­ris. Gal net šią va­sarą.

Šis pa­vil­jo­nas pri­klausė vie­ša­jai įstai­gai „KultF­lux“, jis bu­vo pa­ sta­ty­tas vyk­dant pro­jektą „Vil­nius – Eu­ro­pos kultū­ros sos­tinė“. „Tai bu­vo trum­pa­lai­kis pro­jek­tas, ku­ris po ke­le­rių metų baigė­si, ir tik­rai ne­bu­vo pa­pras­ta pa­vil­joną iš­mon­ tuo­ti. Bu­vo min­čių il­giau pa­lai­ky­ ti, nors lei­dimą sos­tinės sa­vi­val­ dybė bu­vo iš­da­vu­si tik ke­le­riems me­tams. Iš­ties la­bai gai­la“, – teigė me­no­ty­ri­ninkė, mies­to kultū­ros ir ar­chi­tektū­ros teo­re­tikė, vie­na pro­jek­to ini­cia­to­rių Ūla Tor­nau.

VšĮ „KultF­lux“ veik­la ofi­cia­liai yra baig­ta. Kurį laiką ban­dy­ta ieš­ ko­ti en­tu­ziastų, ku­rie norėtų pa­ vil­jo­nu už­siim­ti. Pa­sak U.Tor­nau, bu­vo su­lauk­ta ne­ma­žai suin­te­re­ suotų žmo­nių skam­bu­čių, de­ja, neat­si­ra­do nė vie­no rim­to ini­cia­ to­riaus. Esą tam rei­kia la­bai daug jėgų ir idėjų, o buvę šei­mi­nin­kai „užk­la­si­nei“ veik­lai pri­sti­go lai­ko ir iš­sikvėpė.

Iš­mon­tuo­tas su­ren­ka­mas pa­ vil­jo­nas per­ėjo pa­sta­to kūrėjų ži­ nion. Ar­chi­tek­tas Alek­sand­ras Ka­va­liaus­kas, vie­nas „KultF­lux“ sa­vi­ninkų, teigė, kad pa­vil­jo­no iš­mon­ta­vi­mo prie­žas­tys pa­pras­ tos – baigė­si nuo­mos su­tar­tis su sa­vi­val­dy­be.

At­sis­vei­ki­ni­mas: ke­le­rius me­tus vei­ku­si me­no me­ka se­na­mies­ty­je

pra­ėjusį penk­ta­dienį iš­mon­tuo­ta pa­si­bai­gus sa­vi­val­dybės lei­di­mui, nors pa­gal to­kias pat sąly­gas pa­sta­ty­ta skulptū­ra „Kran­tinės ar­ka“ vis dar sto­vi.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vaitės nuo­tr.

„Gal būtu­me tai ir anks­čiau pa­ darę, bet ne­turė­jo­me lėšų. Da­bar tvar­kom ir iš­siar­dom. Kol kas pa­ vil­jo­nas bus san­dėliuo­ja­mas, yra min­čių, ką su juo da­ry­ti, ta­čiau jos iki ga­lo neišg­ry­nin­tos, tad skelb­ti ne­si­norėtų“, – ne­norė­jo at­vi­rau­ti A.Ka­va­liaus­kas.

Lei­dimą sos­tinės vald­žia bu­vo iš­da­vu­si tre­jiems me­tams, o po to su­tar­tis bu­vo vis pra­tęsia­ma.

Ar­chi­tek­tai net nea­be­jo­ja, kad su­ren­ka­mas pa­sta­tas bus to­liau eksp­loa­tuo­ja­mas, tik kol kas ne­ ži­nia, ka­da ir kur. Ar­chi­tek­tai at­ vi­rau­ja, kad idea­lus va­rian­tas bū­ tų, jei jau iki šios va­sa­ros pra­džios būtų ras­tas spren­di­mas, kur ir

kaip vėl at­ver­ti „Kultf­lux“ du­ris.

Kai prie­š ke­letą metų pa­statą ap­ga­di­no chu­li­ga­nai, Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dybė bu­vo su­ne­ri­ mu­si, kaip pa­vil­jo­nas at­ro­do. „Bet mes pa­va­sarį jį su­tvarkėm ir jis to­ liau funk­cio­na­vo“, – pri­si­minė A.Ka­va­liaus­kas.

Vil­niaus vald­žia taip pat tvir­ti­na, kad di­de­lių skundų pa­vil­jo­no val­dy­ to­jams ne­turė­jo. „Sa­vi­val­dybė pa­ lai­ko me­ni­ninkų idė­jas ir norą tęs­ ti sa­vo veiklą ki­to­se mies­to erdvė­se.

Kar­tu su jais bus ieš­ko­ma ge­riau­sių va­riantų, kur jie galėtų plėto­ti sa­vo veiklą“, – teigė Rūta Ma­to­nienė, Mies­to plėtros de­par­ta­men­to di­ rek­to­riaus pa­va­duo­to­ja.

Trau­ki­niais keliauti pi­giau Įsi­ga­lio­jus PVM leng­va­tai vie­ša­ jam trans­por­tui, ko ge­ro, la­biau­ siai tai pa­ju­to žmonės, ke­liau­jan­ tys ge­le­žin­ke­liais, – jiems bi­lie­tai at­pi­go 6 pro­c.

Ge­le­žin­ke­liai Vil­niu­je kol kas nė­ ra pri­jung­ti prie bend­ros vie­šo­jo trans­por­to sis­te­mos, ta­čiau mies­ te yra kryp­čių, ku­rio­mis va­žiuo­ jant ga­li­ma rink­tis au­to­busą ar­ba trau­kinį.

Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­lių at­sto­vai tvir­ti­na, kad nuo Naujųjų metų

su­mažė­jus PVM trau­ki­nių bi­lie­tai at­pi­go, tad nu­spręsta ap­skai­čiuo­ ti, ku­rio­mis kryp­ti­mis va­žiuo­jant Vil­niaus mies­te trau­ki­niu ap­si­mo­ ka la­biau nei au­to­bu­su.

Iš Vil­niaus ge­le­žin­ke­lio sto­ ties trau­ki­niu ga­li­ma va­žiuo­ti 7 kryp­ti­mis Vil­niaus mies­te. Vil­ niaus vie­šo­jo trans­por­to po­pie­ri­ nis vien­kar­ti­nis bi­lie­tas spau­dos kios­ke kai­nuo­ja 2 li­tus, au­to­bu­se ar tro­lei­bu­se – 2,5 li­to. O va­žiuo­ jant trau­ki­niu bran­giau­siai at­sieis ke­lionė į Vokę. Už bi­lietą teks su­

mokė­ti 2,6 li­to. Vis dėlto 10 cen­ tų pi­giau kai­nuo­ja bi­lie­tas vyks­ tan­tiems į oro uostą, dar 10 centų ma­žiau mokės ke­liau­jan­tys trau­ ki­niu iki elekt­ri­nių trau­ki­nių de­po – ry­ti­nia­me Nau­jo­sios Vil­nios pa­ kraš­ty­je esan­čios sto­telės.

Ki­to­mis kryp­ti­mis trau­ki­nio bi­ lie­tas kai­nuo­ja tiek pat ar­ba be­maž dukart pi­giau, nei va­žiuo­jant au­ to­bu­su, o ke­lionė trau­ki­niu daž­ niau­siai trun­ka dvi­gu­bai trum­ piau nei au­to­bu­su.

VD inf.

5

Vasario 21–27, 2013

miesto aktualijos diena.lt/naujienos/miestas

Ban­ko griū­tis sta­dio­no idė­jos ne­suž­lug­dys Vil­niaus me­ras Artū­ras Zuo­kas ti­ ki­si, kad Vil­niaus fut­bo­lo sta­dio­no sta­ty­bos ran­go­vo kon­kur­sas bus tęsia­mas to­liau, ne­pai­sant Ūkio ban­ko, ku­rio įmonė „Žal­gi­rio spor­ to are­na“ vie­nin­telė pa­teikė ga­lu­ tinį pa­si­ūlymą, pro­blemų.

Pers­pek­ty­vos: nuo lie­pos sa­vi­val­dy­bei ėmus su­da­ry­ti nau­jas su­tar­tis su vežė­jais, liks tik šeš­ta­da­lis mik­

roau­to­busų – tuo jau pa­si­pik­ti­no ke­lei­viai.

„Fo­to­die­nos“ / Ie­vos Bu­dzei­kaitės nuo­tr.

Sa­vi­val­dybės spren­di­mas – su­si­do­ro­ti su mik­riu­kais?

Sos­tinės sa­vi­val­dybė nu­sprendė marš­ru­ ti­nius tak­si įtrauk­ti į bendrą vie­šo­jo trans­ por­to bi­lie­to sis­temą. Mik­roau­to­busų dėl to turėtų su­mažė­ti še­šis kar­tus. Pri­vatūs vežė­jai gra­si­na bank­ro­tais, o gy­ven­to­jai jau pra­dėjo rink­ti pa­ra­šus pe­ti­ci­jai prie­š vald­žios spren­dimą.

Jo­nas Var­nas

j.varnas@diena.lt

Ren­gia pe­ti­ciją sa­vi­val­dy­bei

Vil­niaus sa­vi­val­dybė pra­ėju­sią sa­ vaitę nu­sprendė – nuo lie­pos 1 d. pri­vatūs vežė­jai sos­tinė­je bus įtrauk­ti į bendrą sos­tinės vie­šo­ jo trans­por­to bi­lie­to sis­temą, be to, ne­liks da­lies mik­roau­to­busų marš­rutų. To­kią ži­nią ne itin džiu­ giai pa­si­ti­ko tiek pa­tys vežė­jai, tiek mies­tie­čiai. Tie­sa, ak­ty­ves­ni pa­si­ rodė ne pa­tys vil­nie­čiai, o Trakų ra­jo­no gy­ven­to­jai – jie pra­dėjo ini­ cia­tyvą rink­ti pa­ra­šus, kad Vil­nius ne­nai­kintų marš­ru­ti­nių tak­si.

Pe­ti­ci­jo­je, ku­rią ra­gi­na­ma pa­ si­ra­šy­ti, skel­bia­ma, kad vil­nie­čiai ir mies­to sve­čiai prie­šta­rau­ja Vil­ niaus mies­to sa­vi­val­dybės ren­gia­ mo trans­por­to marš­rutų per­tvar­ ky­mo pla­no įgy­ven­di­ni­mui.

Pe­ti­ci­ja ad­re­suo­ja­ma Vals­ty­binės var­to­tojų teisų ap­sau­gos tar­ny­bos di­rek­to­riui Fe­lik­sui Pet­raus­kui, ge­ ne­ra­li­niam pro­ku­ro­rui Da­riui Va­ liui, su­si­sie­ki­mo mi­nist­rui Ri­man­ tui Sin­ke­vi­čiui.

Ta­čiau sa­vi­val­dybės at­sto­vai kol kas į šią pe­ti­ciją ne­su­rea­ga­vo.

Tei­si­na­si nuo­laidų ne­bu­vi­mu

„Lie­pos 1 d. pa­si­rin­ko­me, nes tuo­ met su­mažė­ja ke­lei­vių srau­tai, ku­ rie būna did­žiau­si ru­denį ar pa­va­ sarį. Va­sarą vie­ša­sis trans­por­tas ne­būna taip ap­krau­tas ir gy­ven­to­ jams leng­viau pri­pras­ti prie nau­jo­ vių. Ši vie­šo­jo trans­por­to per­tvar­ka vyk­do­ma at­li­kus iš­sa­mius ke­lei­vių srautų ty­ri­mus, at­si­žvel­giant į gau­ tus re­zul­ta­tus. Marš­ru­tai op­ti­mi­ zuo­ja­mi sie­kiant kuo efek­ty­viau pa­nau­do­ti mies­to inf­rast­ruktūrą ir ke­lei­viams teik­ti kiek įma­no­ma ko­ky­biš­kes­nes pa­slau­gas“, – tvir­ ti­no Mies­to ūkio ir trans­por­to de­

par­ta­men­to di­rek­to­riaus pa­va­duo­ to­jas Al­gir­das Še­šel­gis.

Anot sa­vi­val­dybės, šis spren­di­ mas, priim­tas pa­čių pri­va­čių vežėjų pra­šy­mu, mies­to gy­ven­to­jams ir sve­čiams leis ir su­tau­py­ti, nes iki šiol pri­vatūs vežė­jai ne­taikė jo­kių nuo­laidų, ku­rios ga­lio­ja dau­giau nei 70 pro­c. visų ke­lei­vių.

Sau­lius Ma­tu­lio­nis:

Bu­vo in­ves­tuo­ta lėšų, įdar­bin­ta dar­buo­tojų ir stai­ga nuo lie­pos 1 d. ne­be­liks marš­ru­ti­nių tak­si – rei­kia gal­vo­ti tik apie bank­rotą.

Su­mažės še­šis­kart

Marš­ru­ti­nių tak­si vežė­jai aiš­ki­na, kad į bendrą sis­temą bu­vo pra­šo­ma­ si pu­santrų metų, ta­čiau ne­va at­si­ žvelg­da­ma į to­kius no­rus sa­vi­val­ dybė pa­su­ko ki­tu ke­liu – nu­sprendė ma­žin­ti au­to­bu­siukų skai­čių. „Nuo lie­pos 1 d. mies­te iš esmės ne­be­liks nė vie­no mik­riu­ko – ta­da bus pa­skelb­ti kon­kur­sai 35-ioms trans­por­to prie­monėms, o šiuo me­tu sos­tinė­je ve­ža­me ke­lei­vius apy­tiks­liai 220-ia prie­mo­nių“, – teigė Vil­niaus mies­to vežėjų aso­ cia­ci­jos pre­zi­den­tas Sau­lius Ma­ tu­lio­nis.

Likę marš­ru­ti­niai tak­si ke­lei­vius veš iš mies­to už­kam­pių iki ten, kur va­žiuo­ja vie­ša­sis trans­por­tas. Iki šiol bu­vu­sių po­pu­lia­rių au­to­bu­ siukų marš­rutų mies­to cent­re ir cent­rinė­je da­ly­je ne­be­liks.

Gra­si­na bank­ro­tu

Šiuo me­tu Vil­niu­je aso­cia­ci­jai pri­ klau­so sep­ty­nios bend­rovės, ku­

rios vyk­do ke­lei­vių ve­žimą. Vežėjų at­sto­vas tvir­ti­na, kad bend­rovėms jau da­bar rei­kia gal­vo­ti apie pa­si­ trau­kimą – už­da­ry­ti įmo­nes ir at­ leis­ti dar­buo­to­jus. „Kaip ga­li­ma jaus­tis, kai bu­vo in­ves­tuo­ta lėšų, įdar­bin­ta dar­buo­ tojų? Ir stai­ga nuo lie­pos 1 d. ne­be­ liks marš­ru­ti­nių tak­si – rei­kia gal­ vo­ti tik apie bank­rotą“, – vie­nin­telį ra­cio­nalų spren­di­mo va­riantą įvar­ di­jo S.Ma­tu­lio­nis. Lo­giš­ka, kad še­ šis­kart su­mažė­jus mik­roau­to­busų iš­si­lai­ky­ti tiek bend­ro­vių bus tie­ siog ne­įma­no­ma.

Vil­niaus vald­žia to­kiais būdais ke­ti­na kas­met su­ma­žin­ti sa­ vo iš­lai­das ir sa­vi­val­dybės vie­šo­jo trans­por­to nuo­sto­lius dau­giau nei 10 mln. litų. Be ki­ta ko, pa­sak vežėjų, sa­vi­val­dybė nuo per­nai nėra at­ si­skai­čiu­si už do­ta­ci­jas kai ku­riems marš­ru­tams ir tu­ri per mi­li­joną litų skolų pri­va­tiems vežė­jams.

„Konk­re­čios in­for­ma­ci­jos iš ban­ ko šiuo me­tu ne­tu­ri­me. Patį kon­ kursą ver­ti­na­me po­zi­ty­viai, pro­ jek­tas įdo­mus ir ge­ras. Kol kas mūsų ne­ten­ki­na tik fi­nan­si­nio pa­si­ūly­mo da­lis, bet ti­kimės tai de­ta­li­zuo­ti de­ry­bo­se. Ti­kimės, kad Lie­tu­vos ban­kas ir lai­ki­na­sis ad­mi­nist­ra­to­rius priims spren­ dimą tęsti minėtą kon­kursą, nes tai būtų nau­din­ga vi­sos pusėms“, – BNS sakė A.Zuo­kas.

Jis teigė ne­ga­lin­tis įvar­dy­ti, kokį fi­nan­sinį pa­si­ūlymą pa­teikė „Žal­gi­rio spor­to are­na“.

Skelb­ta, kad pro­jektą vys­tytų įmonė „Žal­gi­rio spor­to are­na“, ku­rios ak­ci­jas 2012 m. pa­bai­go­

je už 357 mln. litų per­ėmė Ūkio ban­kas. Be Ūkio ban­ko įmonės, per­nai gruodį kon­kur­so kva­li­ fi­ka­ci­niam eta­pui pa­raišką bu­ vo pa­tei­ku­si ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to plėtros grupė „Og­mios cent­ras“, ta­čiau jis ne­pa­teikė ga­lu­ti­nio fi­ nan­si­nio ir tech­ni­nio pa­si­ūly­mo.

Vil­niaus vald­žia ieš­ko bend­ rovės, ku­ri su­pro­jek­tuotų ir pa­ sta­tytų naują ne ma­žesnį kaip 10 tūkst. vietų fut­bo­lo sta­dioną, įrengtų jo inf­rast­ruktūrą, o sa­vi­ val­dybė už jį iš­si­mokėtų per 10 ar dau­giau metų.

Skel­bia­ma, kad sta­dio­nas pa­gal Eu­ro­pos fut­bo­lo fe­de­ra­cijų aso­cia­ ci­jos (UE­FA) kla­si­fi­ka­ciją būtų ket­ vir­tos ka­te­go­ri­jos, o vie­no žiū­ro­vo vie­tos kai­na ne­būtų di­desnė kaip 2,5 tūkst. eurų (8,6 tūkst. litų). Pa­ gal UE­FA rei­ka­la­vi­mus toks sta­dio­ nas tu­ri turė­ti ma­žiau­siai 8 tūkst. vietų – to­kiu at­ve­ju jis kai­nuotų ne dau­giau kaip 69 mln. litų.

VD, BNS inf.

Pla­nus lydė­jo ne­sėkmės Vil­niu­je 2007 m. bu­vo pra­dėtas sta­ ra­ci­jos sta­d io­nas, 2008 m. nau­jai ty­t i na­cio­na­l i­n is sta­d io­nas, ta­čiau pa­s ta­t y­t as Ma­r i­jam­p olės fut­b o­lo neuž­te­ko fi­nan­sa­v i­mo ir jo sta­t y­ sta­d io­nas, ku­r ia­me tel­pa dau­g iau bos nu­t rūko, o sta­t i­nys už­kon­ser­ kaip 6 tūkst. žiū­rovų. Ta­čiau ša­ly­je vuo­tas. Be to, Vil­n iu­je 2005 m. re­ šiuo me­tu nėra nė vie­no UE­FA ket­ konst­ruo­tas Lie­tu­vos fut­bo­lo fe­de­ vir­tos ka­te­go­ri­jos sta­dio­no.

Pla­nai: vie­toj da­bar­ti­nio „Žal­gi­rio“ aikš­ty­no Vil­niu­je turėtų at­si­ras­

ti mo­der­nus 10 tūkst. vietų sta­dio­nas.

„Fo­to­die­nos“ / Alf­re­do Pliad­žio nuo­tr.

Vil­nie­čių net ne­klausė

„Sa­vi­val­dybė dek­la­ruo­ja, kad mes ve­ža­me tik mo­kius klien­tus ir ati­ mam pa­ja­mas iš vie­šo­jo trans­por­to, bet tai tik­rai ne­tie­sa. Nie­kas klientų ne­ver­čia nau­do­tis mūsų pa­slau­ go­mis, jie ren­ka­si lais­va va­lia, nes esa­me ge­ro­kai kon­ku­ren­cin­ges­ni“, – paaiš­ki­no sos­tinės vežėjų aso­cia­ ci­jos pre­zi­den­tas.

Kal­ba­ma apie lai­ko trukmę ve­ žant ke­lei­vius iš taš­ko A į tašką B – ke­lionė mik­roau­to­bu­sais ke­lis­ kart trum­pesnė. Vežė­jai už­si­me­na, esą kad ir kaip sa­vi­val­dybė peiktų marš­ru­ti­nio tak­si prie­mo­nes, jos yra ge­ro­kai nau­jesnės nei Vil­niaus vie­ ša­sis trans­por­tas, taip pat ne­su­si­ du­ria­ma su ne­mo­kiais klien­tais, su aso­cia­liais as­me­ni­mis. „Svar­biau­ sia – jei­gu klien­tams ta pa­slau­ga būtų ne­nau­din­ga, jie ja ir ne­si­nau­ dotų. Pri­vatūs vežė­jai, jei ne­būtų pa­klau­sos, ele­men­ta­riau­siai bank­ ru­tuotų“, – teigė S.Ma­tu­lio­nis.

Ke­lei­vių ir vi­suo­menės nuo­mo­ne sos­tinės vald­žia šiuo klau­si­mu lig šiol ne­si­domė­jo ir nuo pa­pil­domų ko­men­tarų kol kas su­si­lai­ko. „Šio­ mis die­no­mis dar vyks­ta pa­si­ta­ri­ mai šia te­ma, pla­nuo­ja­me sa­vaitės pa­bai­go­je turė­ti ga­lu­tinį pro­jektą.

Tas pro­jek­tas dar bus tei­kia­mas vi­ suo­me­nei ver­tin­ti, pa­kei­ti­mai bus vyk­do­mi at­si­žvel­giant į siū­ly­mus“, – ban­dė ra­min­ti sa­vi­val­dybės at­ stovė In­ga Si­ma­no­nytė.

Po 28 metų Vil­niu­je ati­da­ry­ta nau­ja bib­lio­te­ka Šeš­ta­dienį Vil­niu­je, Pi­laitės mik­ ro­ra­jo­ne, po 28 metų per­trau­kos ati­da­ry­ta nau­ja bib­lio­te­ka.

„Tik­rai džiu­gi die­na – va­sa­rio 16ąją po 28 metų per­trau­kos sos­ tinė­je ati­da­ry­ta nau­ja bib­lio­te­ka. <...> Ti­kimės, kad mik­ro­ra­jo­ne, at­skir­ta­me apie 7 km nuo cent­ ro, nau­jo­jo­je bib­lio­te­ko­je lais­va­ laikį leis tik­rai daug pen­si­ninkų ir jaunų žmo­nių“, – sakė Vil­niaus mies­to me­ras Artū­ras Zuo­kas.

Pi­laitės bib­lio­te­kos fon­de šiuo me­tu yra 4 tūkst. knygų, pre­nu­

me­ruo­ja­mi 32 žur­na­lai ir 12 pa­va­ di­nimų laik­raš­čiai. „Bib­lio­te­kos pa­tal­po­se įreng­tos pen­kios kom­ piu­te­ri­zuo­tos dar­bo vie­tos. Mik­ ro­ra­jo­no gy­ven­to­jams bib­lio­te­ ko­je bus ren­gia­mi kom­piu­te­ri­nio raš­tin­gu­mo kur­sai, or­ga­ni­zuo­ja­ mi ren­gi­niai vai­kams ir suau­gu­ sie­siems“, – sakė Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dybės cent­rinės bib­lio­te­ kos di­rek­torė Ri­ma Gra­žienė.

Iki šiol Vil­niu­je veikė 23 vie­šo­ sios bib­lio­te­kos, iš jų trys skir­tos vai­kams, o 20 – uni­ver­sa­lios VD, BNS inf.

Knygos: atidaryta biblioteka mikrorajono gyventojams atveria daugiau

galimybių turiningai leisti laisvalaikį.

Sauliaus Žiūros nuotr.

6

vasario 21–27, 2013

tema

Užsienio in­ves­tuo­to­jas Bal Lie­tu­vių sta­ty­bų bend­ro­vės mie­lai in­ves­tuo­ja kai­my­nė­je Bal­ta­ ru­si­jo­je, nes už­sie­nio in­ves­tuo­to­jas ten – lyg auk­so ver­šis. „Jei­ gu in­ves­tuo­to­jas pa­si­skųs, o pa­si­skųs­ti jis ga­li net pre­zi­den­tui, by­rės gal­ve­lės tų, ku­rie prieš jį pa­kė­lė ran­ką“, – taip pa­šne­ko­vai tvir­ti­no „Vil­niaus die­nai“.

And­re­jus Žu­kovs­kis a.zukovski@diena.lt

Bal­ta­ru­si­jo­je skan­da­lin­gai nu­skam­ bė­jo at­ve­jis, kai praė­ju­siais me­tais su­griu­vo Mo­gi­lio­vo mies­te lie­tu­ vių in­ves­tuo­to­jų sta­to­mas me­die­ nos per­dir­bi­mo fab­ri­kas. Sta­ty­bi­ nin­kai tuo­met ban­dė nu­slėp­ti šį fak­tą, ta­čiau vie­tos spau­da pra­ne­ šė apie griu­vu­sią sta­to­mos ga­myk­ los sie­ną. Nu­ken­tė­ju­sie­ji tei­sy­bės ieš­ko iki šiol.

Tie­sa, įmo­nės ge­ne­ra­li­nis di­rek­ to­rius Vik­to­ras Ado­mai­tis bal­ta­ ru­sių spau­dai pri­pa­ži­no, kad da­lis sie­nos per sta­ty­bas bu­vo nu­griu­ vu­si, ta­čiau tam jis ne­tei­kė per daug reikš­mės.

Už­fik­sa­vo griu­vi­mo mo­men­tą

Griū­ties fak­tas bu­vo už­fik­suo­tas ir vie­tos pro­fe­si­nių są­jun­gų su­si­vie­ ni­ji­mo, ta­čiau Mo­gi­lio­vo pro­ku­ra­ tū­ra li­gi šiol at­si­sa­ko pra­dė­ti ty­ ri­mą. Į „Vil­niaus die­ną“ krei­pę­sis bal­ta­ru­sių žur­na­lis­tas Igo­ris Bo­ ri­so­vas iš Mo­gi­lio­vo įsi­ti­ki­nęs, kad taip da­ro­ma ne be aukš­čiau­sios val­džios pri­ta­ri­mo. Žur­na­lis­to tvir­ ti­ni­mu, Bal­ta­ru­si­jos pre­zi­den­tas Aliak­sand­ras Lu­ka­šen­ka as­me­niš­ kai įsa­kęs „ne­lies­ti“ in­ves­tuo­to­jų. „Vi­siš­kai ti­kė­ti­na, kad bū­tent dėl šios prie­žas­ties ir pro­ku­ra­tū­ra pa­ bi­jo­jo im­tis ty­ri­mo, nors fak­tai aki­ vaiz­dūs. A.Lu­ka­šen­ka bi­jo pra­ras­ti in­ves­tuo­to­jus ir vi­saip juos glo­bo­ja bei sau­go. Ne­nuos­ta­bu, kad kai ku­ rie iš jų tuo pikt­nau­džiau­ja – dir­ba ne­ko­ky­biš­kai, trum­piau ta­riant, da­ro bro­ką, o kai į tą bro­ką ro­do­ma pirš­tu – pri­si­den­gia pre­zi­den­tu“, – te­le­fo­ nu iš Mo­gi­lio­vo kal­bė­jo I.Bo­ri­so­vas.

Abejoja sienos tvirtumu

Mo­gi­lio­vo me­džio ap­dir­bi­mo ga­ myk­la šiuo me­tu vei­kia, o val­di­nin­ kai vi­si li­gi vie­no nei­gia, kad sie­nos kaž­ka­da griu­vo.

Igo­ris Bo­ri­so­vas:

A.Lu­ka­šen­ka bi­jo pra­ras­ti in­ves­tuo­to­ jus ir vi­saip juos glo­ bo­ja bei sau­go. „Kiek­vie­nas pro­jek­tas tu­ri sa­vo rė­mė­jų ir prie­ši­nin­kų. Taip ir šiuo at­ve­ju. Kuo pro­jek­tas di­des­nis, tuo di­des­nis pa­si­prie­ši­ni­mas. Daug kas prieš­ta­ra­vo, kad mes in­ves­tuo­tu­me ši­čia. Tai, kad per sta­ty­bas nu­kri­to dvi ply­ti­nės per­tva­ros... Na, ži­no­ te, sta­tant vis­ko nu­tin­ka. Bū­na, kad ir plak­tu­kas iš ran­kų iš­kren­ta. Mes šio at­ve­jo net ne­re­gist­ra­vo­me kaip reikš­min­go“, – Bal­ta­ru­si­jos nau­ jie­nų agen­tū­rai „Be­la­PAN“ tei­gė V.Ado­mai­tis.

Kai ku­rie ga­myk­los dar­buo­to­ jai įsi­ti­ki­nę, kad sie­na li­gi šiol nė­

ra tin­ka­mai su­tvir­tin­ta, bet ku­riuo me­tu ji ga­li nu­griū­ti ir pa­lai­do­ti po sa­vi­mi de­šim­tis žmo­nių.

Plau­kian­tys pi­ni­gai už­mer­kia akis

Tai, kad in­ves­tuo­to­jai yra svar­ būs kiek­vie­nai ša­liai, – na­tū­ra­lus da­ly­kas. Bal­ta­ru­si­jos am­ba­sa­do­ rius Lie­tu­vo­je Vla­di­mi­ras Dra­ži­ nas nuo­lat ak­cen­tuo­ja, kad in­ves­ tuo­to­jai Bal­ta­ru­si­jo­je yra lau­kia­mi, o jų in­ves­ti­ci­jų sta­bi­lu­mas ga­ran­ tuo­ja­mas aukš­čiau­siu ly­giu.

Dau­giau nei 20 tūkst. JAV do­ le­rių (per 50 tūkst. li­tų) in­ves­tuo­ jan­tis už­sie­nio vers­li­nin­kas Bal­ ta­ru­si­jo­je ga­li ti­kė­tis vi­so­ke­rio­pos val­džios pa­ra­mos ir ma­žes­nio biu­ rok­ra­tų ki­ši­mo­si. Šiuos fak­tus pa­tvir­ti­no ir Bal­ ta­ru­si­jo­je dir­ban­tys bei in­ves­tuo­ jan­tys Lie­tu­vos vers­li­nin­kai. Kau­ne re­gist­ruo­tos įmo­nės „Po­že­mi­niai dar­bai“ va­do­vas Rai­mon­das Baikš­ tys tei­gė, kad in­ves­tuo­to­jai ša­ly­je kai­my­nė­je ga­li jaus­tis sau­gūs. „In­ves­tuo­to­jas Bal­ta­ru­si­jo­je la­bai ger­bia­mas, my­li­mas. Jei­gu in­ves­ tuo­to­jas pa­si­skųs, o pa­si­skųs­ti jis ga­li net pre­zi­den­tui, by­rės gal­ve­lės tų, ku­rie prieš tą in­ves­tuo­to­ją ran­ką pa­kė­lė“, – tvir­ti­no R.Baikš­tys.

Svar­bių pa­žei­di­mų ne­to­le­ruo­ja

Ta­čiau vers­li­nin­kas nei­gia, jog toks val­džios pa­lai­ky­mas le­mia tai, kad lie­tu­viai ar ki­ti į ša­lį at­vyks­tan­tys dar­buo­to­jai ap­lai­džiau at­lie­ka sa­ vo dar­bus. Rem­da­ma in­ves­tuo­to­jus Bal­ta­ru­si­jos val­džia, anot lie­tu­vių vers­li­nin­ko, taip pat ke­lia ir ne­ma­ žus rei­ka­la­vi­mus. Kai ku­rios sta­ty­ bi­nin­kams su­kur­tos tai­syk­lės ne­tgi yra griež­tes­nės, nei tai­ko­mos ES.

Konkurencija: vis dažniau į Baltarusijos ekonomiką investuoja kinai. Ne

Be to, pa­sak R.Baikš­čio, in­ves­ tuo­to­jai ir sta­ty­bi­nin­kai iš Lie­tu­vos lau­kia­mi ir ver­ti­na­mi Bal­ta­ru­si­jo­je pir­miau­sia to­dėl, kad dir­ba ko­ky­ biš­kai, o ne to­dėl, kad at­si­ve­ža mi­ li­jo­ni­nių in­ves­ti­ci­jų. „Ne­no­rė­čiau ti­kė­ti, kad lie­tu­viai ar ki­ti in­ves­tuo­to­jai atei­na kur­ ti bro­ko. Pas juos griež­tos są­ly­gos, ir jei­gu tau lei­džia­ma in­ves­tuo­ ti, rei­ka­lau­ja­ma, kad dar­bas bū­tų at­lik­tas ko­ky­biš­kai. Griež­čiau­sios nor­mos yra iš­li­ku­sios nuo Ta­ry­ bų Są­jun­gos lai­kų, taip pat at­si­ ran­da ir nau­jų rei­ka­la­vi­mų, o už jų ne­pai­sy­mą, už pra­stą dar­bą gre­sia

net ka­lė­ji­mas“, – ti­ki­no šiuo me­ tu Gar­di­ne be­si­dar­buo­jan­tis vers­ li­nin­kas.

Pa­ta­ria pa­stu­di­juo­ti įsta­ty­mus

Pa­sak R.Baikš­čio, vers­las sve­ti­mo­ je vals­ty­bė­je nė­ra leng­vas dar­bas – rei­kia iš­ma­ny­ti tos vals­ty­bės įsta­ ty­mus, ten ga­lio­jan­čią tvar­ką. „Jei­gu kal­bė­tu­me apie už­sie­ nį, Bal­ta­ru­si­jo­je įsi­tvir­tin­ti gal ir leng­viau nei Va­ka­rų Eu­ro­po­je.

Nes Va­ka­ruo­se dar­buo­to­jams rei­ kia mo­kė­ti kur kas di­des­nius at­ly­ gi­ni­mus. Mes as­me­niš­kai ban­dė­ me Li­bi­jo­je sa­vo vers­lą, ta­čiau po

Lie­tu­vių sta­ty­bi­nin And­re­jus Žu­kovs­kis Mū­siš­kiai sta­ty­bi­nin­kai – tar­si neo­ fi­cia­lūs mū­sų ša­lies am­ba­sa­do­riai, for­muo­jan­tys Lie­tu­vos įvaiz­dį pa­ sau­lio aky­se.

Lie­tu­vos sta­ty­bi­nin­kų aso­cia­ci­jos pre­zi­den­tas Adak­ras Šeš­ta­kaus­kas įsi­ti­ki­nęs, kad Lie­tu­va ga­lė­tų di­ džiuo­tis sa­vo sta­ty­bų sek­to­riu­mi.

Mū­sų ša­lies sta­ty­bi­nin­kai pa­klau­ sūs tiek tra­di­ci­nė­se Lie­tu­vai Ru­ si­jos bei Bal­ta­ru­si­jos rin­ko­se, tiek Va­ka­rų Eu­ro­po­je ir net aukš­tais rei­ka­la­vi­mais gar­sė­jan­čio­se Skan­ di­na­vi­jos vals­ty­bė­se.

Au­gan­tis sek­to­rius

Prob­le­ma: nors lie­tu­vių sta­ty­tos ga­myk­los sie­nos griū­tis bu­vo už­fik­suo­ta, vie­tos val­di­nin­kams nuo­trau­kos

ne­ta­po įro­dy­mu.

Igorio Borisovo nuotr.

Sta­ty­bų sek­to­rius per­nai bu­vo vie­ nas iš ne­dau­ge­lio Lie­tu­vos eko­no­ mi­kos sri­čių, per­nai džiu­gi­nu­sių au­gan­čiu eks­por­tu. „Sta­ty­bos eks­por­tas per­nai ūg­ te­lė­jo 29 pro­c. Ži­no­ma, ga­lė­tų bū­ ti dar dau­giau, ta­čiau ži­nant, kad

Lie­tu­vos eks­por­tas kai ku­rio­se Lie­tu­vos eko­no­mi­kos sri­ty­se per­ nai vis dar smu­ko, tai tik­rai džiu­gus ro­dik­lis. Mes ėmė­me at­si­gau­ti pir­ mie­ji“, – tei­gė A.Šeš­ta­kaus­kas.

Pa­sak aso­cia­ci­jos pre­zi­den­to, tai, kad Lie­tu­vos sta­ty­bos bend­ro­ vės ver­ti­na­mos už­sie­ny­je, – di­de­lis pa­sie­ki­mas, ro­dan­tis, jog mes su­ ge­ba­me dirb­ti ne pra­sčiau nei ge­ riau­sios pa­sau­lio įmo­nės. To ne­ bū­tų įma­no­ma pa­da­ry­ti dir­bant pra­stai ar ne­pai­sant dar­bų sau­gos. „Pa­tek­ti į sta­ty­bų rin­kas už­sie­ ny­je, ypač Va­ka­rų Eu­ro­po­je, su­dė­ tin­ga. Skan­di­na­vi­jo­je to­kių at­ve­jų net nė­ra, kad mū­sų įmo­nės pa­sta­ ty­tų vi­są ob­jek­tą nuo A iki Z. Daž­ niau­siai mū­sų įmo­nės dir­ba di­de­lių bend­ro­vių su­bran­go­vė­mis, ta­čiau ir ši po­zi­ci­ja – di­de­lis pa­sie­ki­mas“, – tei­gė A.Šeš­ta­kaus­kas.

Ren­ka­si artimiausius kaimynus

Ta­čiau ne­pai­sy­da­mi sun­ku­mų lie­ tu­viai ga­na sėk­min­gai įsi­tvir­ti­no

7

vasario 21–27, 2013

tema

l­ta­ru­si­jo­je – auk­so ver­tės Bal­ta­ru­si­ jo­je lie­tu­ viams daž­ niau­siai pa­ti­ki­mi sta­ ty­ti pre­ky­ bos cent­rai, lo­gis­ti­kos ob­jek­tai.

e tik pinigus, bet ir darbo jėgą.

vi­sų tų įvy­kių, ku­rie ten pra­si­dė­ jo, ge­rai, kad gy­vi li­ko­me“, – dės­ tė pa­šne­ko­vas.

Bal­ta­ru­si­jo­je lie­tu­viams daž­ niau­siai pa­ti­ki­mi sta­ty­ti pre­ky­bos cent­rai, lo­gis­ti­kos ob­jek­tai. Kol kas Bal­ta­ru­si­jo­je nė­ra bu­vę nė vie­ no at­ve­jo, kad bū­tų su­griu­vęs nors vie­nas lie­tu­vių Bal­ta­ru­si­jo­je sta­ty­ tas pa­sta­tas. „Var­gu ar kas įsi­leis­tų to­kius sta­ ty­bi­nin­kus ir in­ves­tuo­to­jus, ku­rie iš­ti­sai da­ro bro­ką. Ži­no­ma, bro­ ko ga­li pa­si­tai­ky­ti, bet man at­ro­ do, kad Lie­tu­vo­je jo bū­na dau­giau.

Lie­tu­viai sta­ty­bi­nin­kai pri­pra­tę

prie li­be­ra­les­nių tai­syk­lių, o Bal­ta­ ru­si­jo­je į dar­bą žiū­ri­ma griež­tai“, – dės­tė R.Baikš­tys.

Di­džiau­si kon­ku­ren­tai – ki­nai

Lie­tu­vių in­ves­tuo­to­jai Bal­ta­ru­si­ jo­je ne­si­bai­mi­na sam­dy­ti ir vie­ tos dar­buo­to­jų, prie­šin­gai nei ki­ nai, ku­rie šiuo me­tu vis ak­ty­viau reiš­kia­si pas bal­ta­ru­sius.

Vals­ty­bė­je kai­my­nė­je dir­ban­ tys in­ves­tuo­to­jai ti­ki­na jau­čian­tys kon­ku­ren­ci­ją, o tai, kad A.Lu­ka­ šen­ka vai­ko­si kiek­vie­no, kas no­ri at­neš­ti į Bal­ta­ru­si­ją pi­ni­gų, esą ne vi­sai tie­sa.

„Shutterstock“ nuotr.

„La­bai daug Bal­ta­ru­si­jo­je šiuo me­tu in­ves­tuo­ja ki­nai. Jie sta­to vi­ są kvar­ta­lą. Ta­čiau in­ves­tuo­to­jų iš Ki­ni­jos ypa­tu­mas tas, kad jie kar­tu su pi­ni­gais at­si­ga­be­na ir sa­vo dar­ bo jė­gą. Mums kol kas pa­pras­čiau sam­dy­tis bal­ta­ru­sius, nes vež­ti lie­ tu­vius reiš­kia pa­pil­do­mas pro­ble­ mas – rei­kia ga­min­ti dar­bi­nes vi­ zas, juos ap­gy­ven­din­ti, o tai di­di­na pro­jek­to są­ma­tą“, – tei­gė vers­li­ nin­kas.

R.Baikš­tys vis dėl­to pri­pa­ži­no, kad lie­tu­vių in­ves­tuo­to­jams pa­ sta­ruo­ju me­tu vis daž­niau ten­ ka kvies­ti dar­bi­nin­kų iš Lie­tu­vos,

nes Bal­ta­ru­si­jo­je da­bar jun­ta­mas dar­bo jė­gos sty­gius. „Vien Mins­ ke, kiek pa­me­nu, be jau dir­ban­čių 26 tūkst. dar­bi­nin­kų, yra nuo­la­ti­ nis 2 tūkst. žmo­nių sty­gius. Daug bal­ta­ru­sių yra iš­vy­kę dirb­ti į Ru­ si­ją, tad ne­re­tai vyk­dant ko­kį nors di­des­nį pro­jek­tą rei­kia vež­tis sa­ vo žmo­nių. Nors, ki­ta ver­tus, tai ir ge­rai – kai Lie­tu­vo­je dar­bo nė­ra, taip iš­lai­ko­mi spe­cia­lis­tai, juo­lab kad Bal­ta­ru­si­ja ša­lia, tai ne Nor­ve­ gi­ja ar Ang­li­ja. Pa­vyz­džiui, Gar­di­ nas, ku­ria­me mes da­bar dir­ba­me, mums ar­čiau nei Klai­pė­da“, – pa­ brė­žė pa­šne­ko­vas.

15

kartų

per šešerius metus išaugo Lietuvos investicijos į Baltarusijos ekonomiką.

n­kai pa­klau­sūs ir Ry­tuo­se, ir Va­ka­ruo­se Va­ka­rų rin­ko­se. „Lie­tu­vo­je 2012 m. tre­čią ket­vir­tį sta­ty­bų sek­to­riu­ je dir­bo 68 tūkst. dar­bi­nin­kų. Ži­ no­ma, už­sie­ny­je jų kur kas ma­žiau, ne­ga­lė­čiau kol kas įvar­dy­ti tiks­lių skai­čių. Pro­cen­tais pa­si­skirs­ty­mas la­bai pa­na­šus – daug­maž pu­sė vi­ sų dir­ban­čių už­sie­ny­je dir­ba Va­ka­ ruo­se ir ant­ra tiek Ry­tų rin­ko­se“, – sa­kė pa­šne­ko­vas.

Ry­tuo­se dir­ban­tys lie­tu­vių srau­ tai taip pat iš­si­sklai­do. Da­lis jų dar­buo­ja­si pas ar­ti­miau­sius kai­ my­nus – bal­ta­ru­sius, ki­ti ren­ka­ si Ru­si­ją. „Šiuo me­tu dau­giau­sia žmo­nių dir­ba Bal­ta­ru­si­jo­je. Anks­čiau bu­vo­ me pa­klau­sūs ir Ru­si­jo­je. Ne­ma­žai lie­tu­vių sta­ty­bos įmo­nių ir lie­tu­vių dar­bi­nin­kų dar­ba­vo­si Ka­li­ning­ra­do sri­ty­je, Če­re­po­ve­co mies­te“, – pri­ si­mi­nė A.Šeš­ta­kaus­kas.

Skan­di­na­vi­jo­je lie­tu­vių sta­ty­bų įmo­nės dau­giau­sia už­sii­ma fa­sa­dų šil­ti­ni­mu, fa­sa­dų įren­gi­mu. Bal­ta­ ru­si­jo­je ar Ru­si­jo­je lie­tu­viams pa­

ti­ki­mi kur kas rim­tes­ni pro­jek­tai – lo­gis­ti­kos ob­jek­tai, sta­dio­nai. „Tiek Ry­tuo­se, tiek Va­ka­ruo­ se už­sa­ko­vai bū­na pa­ten­kin­ti mū­ sų sta­ty­bi­nin­kų dar­bu. Lie­tu­viai pui­kiai dir­ba tiek su me­ta­lu, tiek su stik­lu. Skan­di­na­vi­jo­je esa­me ver­ti­na­mi kaip fa­sa­dų spe­cia­lis­ tai, Ru­si­jo­je mums pa­ti­ki­mas kur kas pla­tes­nis sta­ty­bos – mon­ta­vi­ mo dar­bų – spekt­ras“, – pa­sa­ko­ jo pa­šne­ko­vas.

Ve­ža sa­vus ir sam­do vie­ti­nius

Pa­sak pa­šne­ko­vo, Bal­ta­ru­si­jo­je ar Ru­si­jo­je dir­ban­čios sta­ty­bų įmo­ nės iš Lie­tu­vos ne­si­bai­mi­na sam­ dy­ti ir vie­tos dar­buo­to­jų. Jų kva­ li­fi­ka­ci­ja pa­kan­ka­ma, be to, jiems ne­rei­kia mo­kė­ti itin di­de­lių at­ly­ gi­ni­mų. „Ne­tie­sa, kad Bal­ta­ru­si­ja yra at­ si­li­ku­si ir rei­ka­la­vi­mai ten men­ kes­ni. Šio­je ša­ly­je pa­sta­ruo­ju me­tu sta­ty­bų sri­ty­je bu­vo įves­ta ne­ma­ žai Eu­ro­po­je ga­lio­jan­čių nor­mų ir

tai­syk­lių. Tie­sa, ne­re­tai tai da­ro­ma pre­zi­den­to įsa­ku, ta­čiau ne­svar­bu, ko­kia for­ma įsi­ga­lio­ja nau­ja tvar­ka.

Ten taip pat yra dar­bo ins­pek­ci­ja, vyk­do­ma kont­ro­lė, prie­žiū­ra, ap­ skai­ta, tad kar­tais rei­ka­la­vi­mai dar griež­tes­ni nei Lie­tu­vo­je. Dar­bi­nin­ kais yra rū­pi­na­ma­si, tiek at­vy­ku­ siais iš Lie­tu­vos, tiek vie­ti­niais“, – kal­bė­jo pa­šne­ko­vas. Šiau­rės ša­ly­se si­tua­ci­ja ki­to­kia – ten mū­sų įmo­nės nau­do­ja tik dar­bo jė­gą iš Lie­tu­vos. Ant­raip jos neiš­ si­vers­tų. „Skan­di­na­vi­jo­je at­ly­gi­ni­mai kur kas di­des­ni, ir net mū­sų dar­bi­nin­ kams įmo­nės pri­vers­tos mo­kė­ ti tuos di­des­nius at­ly­gi­ni­mus. Yra bu­vę at­ve­jų, kai tų ša­lių pro­fe­si­ nės są­jun­gos sto­jo gin­ti mū­sų dar­ bi­nin­kų, nes jiems darb­da­viai mo­ kė­jo ma­žes­nius at­ly­gi­ni­mus, nei yra tos ša­lies mi­ni­mu­mas, ir įmo­ nės bu­vo pri­vers­tos kel­ti at­ly­gi­ni­ mus ar­ba už­si­da­ry­ti“, – api­bend­ ri­no A.Šeš­ta­kaus­kas.

Ak­ty­viai in­ves­tuo­ja Bal­ta­ru­si­jo­je Šiuo me­tu Bal­ta­ru­si­jo­je lie­tu­viai vyk­do 15 in­ ves­t i­c i­n ių pro­j ek­ tų, ku­r ių bend­ra su­ma sie­kia 500 mln. JAV do­le­rių (1,3 mlrd. li­t ų), o abie­jų ša­lių pre­ ky­bos apy­var­ta šie­met tu­rė­tų pa­ siek­t i 2 mlrd. JAV do­le­rių (5,2 mlrd. li­ tų).

Ne­pai­sy­da­mos kar­tais ky­ lan­čių po­li­ti­nių ne­su­ta­ri­mų, 2012 m.

Bal­ta­ru­si­ja ir Lie­tu­va mi­nė­da­mos dip­ lo­ma­ti­nių san­ty­kių 20-me­tį pa­lai­kė itin ge­rus san­ty­kius. Tais me­tais kaip nie­kad daug ry­šių bu­vo už­megz­ta po­ li­ti­nė­je, eko­no­mi­nė­je ir hu­ma­ni­ta­ri­nė­ je erd­vė­je.

Per­nai bu­vo or­ga­ni­zuo­tas Tarp­tau­

ti­nis vers­lo fo­ru­mas bei Pir­ma­sis Lie­tu­vos ir Bal­ta­r u­si­jos re­g io­ ni­n io bend­ra­dar­ bia­v i­m o fo­r u­ mas. 2012 m. pa­ bai­go­j e pre­k ių apy­var­t a tarp abie­jų vals­ty­bių per­ko­pė 1,5 mlrd.

JAV do­le­r ių (3,9 mlrd. li­tų). Tai ma­ žiausiai pen­kis kar­tus dau­giau nei prieš sep­ty­ne­ rius me­tus.

2006 m. in­ves­ti­ci­jos sie­kė 10 mln. JAV do­le­rių (26 mln. li­tų), o 2012 m. – 150 mln. JAV do­le­rių (390 mln. li­tų).

Per Klai­pė­dos uos­tą praė­ju­siais me­ tais bu­vo per­vež­ta 12 mln. to­nų pre­ kių – apie 30 pro­c. vi­sų per Klai­pė­dos uos­tą ga­be­na­mų pre­kių.

8

vasario 21–27, 2013

lietuva diena.lt/naujienos/lietuva

Lietuvos bankas sulaukė kritikos Ban­ko klien­tų tei­ses gi­nan­čios fi­ nan­si­nių pa­slau­gų var­to­to­jų aso­ cia­ci­jos at­sto­vai tei­gia ne­sup­ran­tą, ko­dėl Lie­tu­vos ban­kas (LB) veiks­ mų ėmė­si tik da­bar, jei Ūkio ban­kui (ŪB) iš tie­sų bu­vo ki­lę pro­ble­mų.

LB at­sto­vai, kaip tei­gia­ma, il­gą lai­ ką ži­no­ję apie ŪB pro­ble­mas, ne­da­rė nie­ko, kad jas kuo grei­čiau iš­spręs­tų, o dėl pa­sta­ro­sios sa­vai­tės įvy­kių nu­ ken­tė­jo ir vals­ty­bė, ir ban­ko klien­tai.

To­kios nuo­mo­nės lai­ko­si Na­cio­na­ li­nės fi­nan­si­nių pa­slau­gų aso­cia­ci­ jos (NFPA) di­rek­to­rė Eg­lė Ky­bar­ tie­nė. Jos nuo­mo­ne, LB pa­da­rė ne vis­ką, kad ap­gin­tų ban­ko klien­tus. „Jei, kaip tei­gia­ma, tą in­for­ma­ci­ ją apie ŪB būk­lę jie ži­no­jo ga­na se­ niai, pir­miau­sia rei­kė­jo ko nors im­tis ir nu­spręs­ti, ką da­ry­ti su ban­ku, kad var­to­to­jai ma­žiau nu­ken­tė­tų. O da­ bar pir­ma už­da­rė ir ta­da spren­džia“, – kal­bė­jo E.Ky­bar­tie­nė.

Ji ste­bė­jo­si pa­ra­dok­su, ko­dėl ban­ko klien­tai apie ga­li­mus pa­da­ ri­nius ir ŪB būk­lę ne­bu­vo in­for­ muo­ja­mi anks­čiau, ir klau­sė, ko­dėl LB ban­kų klien­tus vi­są­laik ra­mi­no, nors pa­dė­tis ŪB, kaip tei­gia LB at­ sto­vai, bu­vo ne­ko­kia. „LB yra at­sa­kin­gas už var­to­to­ jus, jų ap­sau­gą, jų gin­čų spren­di­ mus. Mus da­bar ste­bi­na to­kia LB po­zi­ci­ja. Mes iš LB ti­kė­jo­mės ki­ to­kių veiks­mų“, – va­kar kal­bė­jo E.Ky­bar­tie­nė.

Var­to­to­jų tei­sių gy­nė­jai tei­gia, kad LB ga­lė­jo ir tu­rė­jo už­bėg­ti įvy­

kiams už akių. „Pa­tiems ban­ko var­to­to­jams di­de­lio smū­gio ne­bus, nes dau­ge­lis in­dė­lių draus­ti. Ta­čiau vals­ty­bei vi­si tie drau­di­mai kai­nuos ne taip jau pi­giai – apie 800 mln. li­tų, kaip skel­bia­ma“, – aiš­ki­no E.Ky­bar­tie­nė.

NFPA va­do­vė tei­gė pa­si­gen­dan­ti ele­men­ta­rios in­for­ma­ci­jos apie ŪB pro­ble­mas ir jų spren­di­mą.

Pa­tiems ban­ko var­ to­to­jams di­de­lio smū­gio ne­bus, nes dau­ge­lis in­dė­lių draus­ti.

„Tu­rė­jo bū­ti ko­kios nors in­for­ ma­ci­jos, kad tiek ban­ko klien­tai, tiek val­džios at­sto­vai bū­tų ga­lė­ję priim­ti tei­sin­gus spren­di­mus. Juk Rai­mun­das Kuo­dis, LB at­sto­vas, vie­šai sa­kė, kad ži­no­jo apie pro­ ble­mas jau prieš me­tus. Tai klau­ si­mas, ko­dėl li­gi šiol nie­ko ne­bu­vo pa­da­ry­ta, kad jos bū­tų iš­spręs­tos“, – klau­sė E.Ky­bar­tie­nė. Į klau­si­mą, ar LB pa­siel­gė adek­ va­čiai už­da­ry­da­mas ŪB ir taip su­ kel­da­mas su­maiš­tį tiek tarp in­ ves­tuo­to­jų, tiek tarp in­dė­li­nin­kų, E.Ky­bar­tie­nė at­sa­ky­mo ne­ži­no – esą LB pa­tei­kia per­ne­lyg ma­žai in­ for­ma­ci­jos.

VD inf.

Ly­de­rys­tė: kol kas nė vie­nas po­li­ti­kas neatsk­lei­džia, ar ki­tą­met mes iš­šū­kį D.Gry­baus­kai­tei ir pre­ten­duos

užim­ti pre­zi­den­to po­stą.

Ar­tū­ro Mo­ro­zo­vo nuo­tr.

Į pre­zi­den­tus dar nie­kas ne­si­ver­žia Va­ka­ruo­se, iki pre­zi­den­to rin­ki­mų li­kus pu­sant­rų me­tų, pa­ pras­tai bū­na aiš­ku, kas juo­se var­žy­sis. Ta­čiau tik ne Lie­tu­vo­je.

Par­ti­jos sa­vo kan­di­da­tų dar neatsk­lei­džia, o nau­jų ly­de­rių kaip nė­ra, taip nė­ra. Ir grei­čiau­siai ne­bus.

Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

Po­li­ti­nė saus­ra

To­kią nuo­mo­nę li­kus pu­sant­rų me­tų iki Lie­tu­vos pre­zi­den­tų rin­ ki­mų iš­sa­ko dau­gu­ma po­li­ti­kos ap­žval­gi­nin­kų, po­li­to­lo­gų, so­cio­ lo­gų. Nes nė vie­na par­la­men­ti­nė par­ti­ja dėl pre­zi­den­to rin­ki­mų dar neap­sisp­ren­dė. Kas iš­drįs mes­ti pirš­ti­nę Da­liai Gry­baus­kai­tei, jei ji – o tai la­bai ti­kė­ti­na – sieks bū­ ti per­rink­ta ant­rai ka­den­ci­jai, dar pen­ke­riems me­tams?

Vla­das Gai­dys, so­cio­lo­gas, „Vil­ mo­rus“ di­rek­to­rius, kal­bė­da­mas apie ga­li­mus D.Gry­baus­kai­tės kon­ku­ren­tus sa­kė, kad pa­sta­ruo­ ju me­tu po­li­ti­nė­je are­no­je to­kių ryš­kių ly­de­rių kaip da­bar­ti­nė ša­ lies va­do­vė nė­ra. „Kiek ro­do ap­ klau­sos, skai­čiai, at­mos­fe­rą, ku­ri da­bar tvy­ro, ga­lė­tu­me api­bū­din­ ti ter­mi­nu „po­li­ti­nė saus­ra“, nes ryš­kes­nių ly­de­rių, ku­rie kur nors ves­tų, kvies­tų, nė­ra“, – nu­ro­dė V.Gai­dys.

So­cio­lo­go tei­gi­mu, tai liu­di­ja ir van­gi praė­ju­sių Sei­mo rin­ki­mų kam­pa­ni­ja. Net li­kus mė­ne­siui iki jų po­li­ti­niai de­ba­tai bu­vo skur­dūs, pa­vir­šu­ti­niš­ki, nau­jų ly­de­rių taip ir neat­si­ra­do.

Iš par­ti­jų – ty­la

Kol kas nė vie­na po­li­ti­nė par­ti­ja dar ne­kal­ba apie ga­li­mus ar­ba ti­ kė­ti­nus kan­di­da­tus į ša­lies va­do­vo po­stą. Be to, neaiš­ku, ku­ri par­ti­ ja D.Gry­baus­kai­tę, jei ši nu­spręs­ tų dirb­ti dar pen­ke­rius me­tus, pa­ rem­tų per bū­si­mus rin­ki­mus.

Po­li­to­lo­go Vy­tau­to Dumb­liaus­ ko nuo­mo­ne, daug kas pri­klau­ sys nuo po­li­ti­nių par­ti­jų ly­de­rių ap­si­spren­di­mo. Ypač nuo to, ar D.Gry­baus­kai­tę to­liau rems Tė­vy­ nės są­jun­ga-Lie­tu­vos krikš­čio­nys de­mok­ra­tai ir kaip elg­sis so­cial­de­ mok­ra­tai.

V.Dumb­liaus­ko tei­gi­mu, de­ ši­nie­ji bū­tų ne­nuo­sek­lūs, jei ne­ be­rem­tų vėl kan­di­da­tuo­ti nu­ spren­du­sios D.Gry­baus­kai­tės. O so­cial­de­mok­ra­tai lik­tų ne­sup­ras­ ti, jei ne­kel­tų sa­vo kan­di­da­to. Ti­ kė­ti­na, da­bar­ti­nio par­ti­jos ly­de­rio prem­je­ro Al­gir­do But­ke­vi­čiaus.

Nors svars­to­ma ir eu­ro­par­la­men­ ta­rės, vie­ną­syk jau ban­džiu­sios lai­mę pre­zi­den­to rin­ki­muo­se, Vi­ li­jos Blin­ke­vi­čiū­tės kan­di­da­tū­ra.

A.But­ke­vi­čius ne per se­niau­ siai yra sa­kęs, kad pre­zi­den­to po­ sto ne­siek­tų, jei dirb­tų prem­je­ru ir „sek­tų­si spręs­ti pro­ble­mas“. Ta­ čiau dar neaiš­ku, ką nu­spręs par­ti­ ja. O kon­ser­va­to­rių va­das And­rius Ku­bi­lius, klau­sia­mas, ko­kios po­zi­ ci­jos lai­ky­sis jo par­ti­ja, prieš po­rą mė­ne­sių nuo klau­si­mo apie pre­ zi­den­to rin­ki­mus iš­si­su­ko ir tei­gė, kad apie tai kal­bė­ti dar anks­ti.

Ar iš­lai­kys rei­tin­gus?

So­cio­lo­gas V.Gai­dys sa­kė, kad bet ko­kiu at­ve­ju ga­li­mi D.Gry­baus­kai­ tės kon­ku­ren­tai bus di­džių­jų po­ li­ti­nių par­ti­jų ly­de­riai. „Kan­di­da­ tų aruo­das su­si­dės iš pa­grin­di­nių po­li­ti­nių par­ti­jų ly­de­rių. Aiš­ku, bus ir dau­giau žmo­nių. Šiuo me­ tu ar­ti­miau­sias Pre­zi­den­tės, re­ mian­tis ap­klau­so­mis, kon­ku­ren­ tas yra prem­je­ras A.But­ke­vi­čius.

Bent jau taip ro­do so­cio­lo­gi­nės ap­klau­sos. Bet vis dėl­to int­ri­ga ne tiek ki­ti kan­di­da­tai, kiek ta ap­lin­ ky­bė, ar D.Gry­baus­kai­tei pa­vyks iš­lai­ky­ti sa­vo rei­tin­gus“, – dės­tė V.Gai­dys.

Pa­sak moks­li­nin­ko, jau me­tai, kaip kren­ta Pre­zi­den­tės rei­tin­gai, ta­čiau jis nea­be­jo­ja, kad ar­tė­jant rin­ki­mams pre­zi­den­tū­ra pa­rengs ne­ma­žai vie­šų­jų ry­šių ak­ci­jų.

Dėl R.Pak­so – klaus­tu­kas

Int­ri­ga dėl bū­si­mų pre­zi­den­to rin­ ki­mų ir ta, kaip šiuo at­ve­ju elg­sis nau­jas po­li­ti­nis da­ri­nys – R.Pak­ so ir V.Us­pas­ki­cho par­ti­ja. Ži­nia, kol kas nei R.Pak­sas, nei V.Us­pas­ ki­chas kan­di­da­tuo­ti į pre­zi­den­ to po­stą ne­ga­li. Vie­nas dėl Kons­ ti­tu­ci­nio Teis­mo spren­di­mo, ki­tas – dėl kil­mės.

Po­li­to­lo­gai nea­be­jo­ja, jog nau­ ja­sis po­li­ti­nis da­ri­nys, bu­ria­mas iš R.Pak­so ir V.Us­pas­ki­cho par­ti­ jų, Sei­me sieks, kad R.Pak­sui bū­ tų leis­ta da­ly­vau­ti pre­zi­den­to rin­ ki­muo­se. Ta­čiau tai ga­li už­truk­ti, nes tam rei­kia keis­ti Kons­ti­tu­ci­ją.

7

pre­ten­den­tai dėl ša­lies va­do­vo po­sto var­žė­si 2009 m.

9

VASARio 21–27, 2013

lietuva

Vie­nas plius vie­nas ga­li būti ly­gu trims Dve­jus me­tus tarę­ si Ro­lan­das Pak­sas ir Vik­to­ras Us­pas­ki­ chas grei­čiau­siai su­ jungs sa­vo par­ti­jas.

Nau­jam po­li­ti­niam da­ri­niui turėtų va­ do­vau­ti lig­šio­li­nis Tvar­kos ir tei­sin­gu­ mo partijos (TTP) ly­de­ris. Apie nau­ jo po­li­ti­nio da­ri­nio gim­dymą – po­kal­ bis su R.Pak­su.

siuo­si įti­kin­ti, kad ši­tas jun­gi­mo­si ke­lias yra tei­sin­gas. Jei to ne­pa­vyks, ką jau pa­da­ry­si.

– Kaip ga­li­mas par­tijų su­si­jun­ gi­mas ga­li pa­veik­ti koa­li­ci­nius rei­ka­lus sa­vi­val­dybė­se? Vie­no­ se sa­vi­val­dy­bių ta­ry­bo­se jūsų par­ti­ja – opo­zi­ci­jo­je, o DP – po­ zi­ci­jo­je. Štai Vil­niu­je jūsiš­kiai opo­zi­ci­jo­je, o DP – po­zi­ci­jo­je.

– Tas pro­ce­sas, ku­ris galėtų vyk­ ti nuo ta­ry­bos po­sėdžio iki kong­re­so, be abe­jo, turės ko­kią nors lo­gišką pa­ baigą ir miestų, ir ra­jonų sky­riuo­se.

Turė­si­me ras­ti pa­čius ge­riau­sius va­ rian­tus. Kad pa­tys ge­riau­si žmonės stotų tų sky­rių prie­ky­je. Kaip bus su sa­vi­val­dy­bių ta­ry­bo­mis, ar kas nors kei­sis, ar kas nors pa­si­liks, pri­klau­ sys nuo vie­tovės, nuo si­tua­ci­jos. Kaip bus Vil­niu­je – sun­ku pa­sa­ky­ti.

– Bet ko­kiu at­ve­ju ne­būtų nor­ ma­lu, jei tai pa­čiai par­ti­jai pri­ klau­san­tys na­riai būtų ir po­zi­ ci­jo­je, ir opo­zi­ci­jo­je?

– Taip. Jie turėtų būti vie­nin­gi. Bet ar jie vi­si bus po­zi­ci­jo­je, ar opo­zi­ci­ jo­je – si­tua­ci­jos klau­si­mas.

– Sukū­rus naują po­li­tinį da­rinį, abi par­ti­jos ga­li pra­ras­ti vals­ tybės do­ta­ciją. Nors, ži­no­ma, yra vi­so­kių nuo­mo­nių.

– Do­ta­ci­ja tam ir yra do­ta­ci­ja, kad ji ir su­si­jun­gus ir iš mūsų da­lies, ir iš DP ateitų. Ma­nau, tai natū­ra­lu ir nor­ma­lu, nes nau­ja po­li­tinė jėga bū­ tų tei­sių per­ėmėja. Čia ne­turėtų bū­ ti klau­simų.

Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

Vie­nas ga­limų po­li­ti­nių jung­tu­vių ini­cia­to­rių, (TTP) va­do­vas R.Pak­ sas, kaip ir jo po­ten­cia­lus par­ti­jos ko­le­ga V.Us­pas­ki­chas, ti­ki­no, kad svars­to­ma sąjun­ga – tik­rai ne dėl ban­dy­mo Dar­bo par­ti­jai (DP) iš­ veng­ti at­sa­ko­mybės. Esą, sie­kia­ma nau­jos po­li­tinės jėgos tvir­tu stu­bu­ ru. Vis dėlto jis pri­pa­ži­no, kad da­ lis ne­pa­ten­kintų po­li­ti­niu da­ri­niu jo gre­tas pa­liks.

– DP ir TTP sąjun­ga – iš po­li­ ti­nio išs­kai­čia­vi­mo ar iš po­li­ tinės meilės?

– Kaip links­mai pa­klausė­te, pa­va­sa­ riš­kai. San­tuo­ka, meilė, išs­kai­čia­vi­ mas. Ką ga­liu at­sa­ky­ti į to­kius ne­ rim­tus klau­si­mus? Jei­gu yra tik du va­rian­tai, ne­si­ren­ku nė vie­no va­ rian­to. O jei­gu kalbė­tu­me apie tai, kad Lie­tu­vai rei­ka­lin­ga stip­ri po­li­tinė jėga, ga­lin­ti spręsti vals­tybės pro­ble­ mas su tvir­tu stu­bu­ru, su tvir­ta pa­ saulė­žiū­ra, su žmonė­mis, ku­rie no­ri ir mo­ka, tai ir būtų at­sa­ky­mas.

– V.Us­pas­ki­chas jau pa­tvir­ti­no, kad jun­gtinė par­ti­ja bus val­do­ ma ro­ta­ci­jos būdu ir jai ar­ti­ miau­siu me­tu turė­tumė­te va­ do­vau­ti jūs. Kodėl?

– Šiaip tai ga­lu­ti­nius spren­di­mus pa­da­rys kong­re­sai, jei to­kie bus. Ar jie bus, nu­spręs sek­ma­dienį par­ tijų ta­ry­bos. Kal­bant as­me­niš­kai, ką esa­me ap­tarę su V.Us­pas­ki­chu, be abe­jo, mes vie­nus ki­tus ap­ma­tus žiū­ri­me, kaip būtų ga­li­ma jun­gian­ tis ga­na di­delėms par­ti­joms su­val­ dy­ti tą sis­temą, kad ji būtų efek­ty­vi.

Vie­nas va­riantų, kad pirmą ka­den­ ciją man tektų va­do­vau­ti, ant­rą ka­den­ciją – DP da­bar­ti­niams na­ riams. To­kia ga­li­mybė ap­tar­ta. Ar tik­rai bus taip, dar ne­ži­nia.

– Kodėl par­ti­jos jun­gia­si kaip ly­gia­vertės, nors DP šiuo me­ tu tu­ri ge­ro­kai di­desnę frak­ciją

Po­žiū­ris: „Kai už­si­mojęs ban­dai kirs­ti pro­skyną miš­ke, le­kia skied­ros“, – ga­li­mą įtam­pą dėl par­tijų jun­gi­mo­

si ko­men­ta­vo R.Pak­sas.

Sei­me, di­desnį rinkėjų pa­si­ tikė­jimą ga­vo per rin­ki­mus?

– Par­ti­jos nie­ka­da ne­su­si­jun­gia, kai pra­de­da skai­čiuo­ti, kas ką tu­ri. Šian­dien vie­na par­ti­ja tu­ri ge­resnę po­zi­ciją, ki­ta – blo­gesnę. Ta­čiau kai pra­de­dam tą sa­vo turtą skai­čiuo­ti, pa­pras­tai išei­na to­ta­lus fias­ko. Tiek DP, tiek TTP tu­ri apy­ly­giai žmo­nių – po 17 tūkst. na­rių. Abi par­ti­jos apy­ly­giai tu­ri žmo­nių sa­vi­val­dy­bių ta­ry­bo­se – apie 160–170 kiek­vie­ na par­ti­ja. Eu­ro­par­la­men­tarų mes tu­ri­me dau­giau. Jų frak­ci­ja Sei­me, taip, di­desnė. Taigi šian­dien gal­ būt vie­naip, o ry­toj – ki­taip. Bet jei žiūrė­tu­me ne į to­kią smulk­me­nišką arit­me­tiką, rei­kia žvelg­ti į prie­kį, o ne skai­čiuo­ti tuos ba­lus. Ma­nau, par­ti­jos yra ver­tos, ly­gios, todėl ir jun­gia­si pa­ri­te­to pa­grin­du.

– Ar prie nau­jo po­li­ti­nio da­ri­ nio galėtų pri­si­jung­ti Krikš­ čio­nių ir Vals­tie­čių liau­di­ninkų par­ti­jos?

– Pa­g y­ven­s i­m e, pa­m a­t y­s i­m e.

Girdė­jo­me ir to­kių šnekų, ir to­kių siū­lymų. Gal bus ir taip, o gal ir ne, bet šian­dien dar ne­si­ryž­čiau nei tvir­tin­ti, nei neig­ti.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

– Kai ku­rie so­cio­lo­gai sa­ko, kad DP ir TTP elek­to­ra­tas šiek tiek ski­ria­si, tad taip su­jun­gus par­ ti­jas rinkėjų, bal­suo­jan­čių už naują, ga­li ne­pa­daugė­ti. Kai jun­gia­si par­ti­jos, sa­ko­ma, kad vie­nas plius vie­nas ne­būti­nai ly­gu du.

– Aš ta­da ren­kuo­si ki­tus so­cio­lo­gus, ku­rie sa­ko, kad vie­nas plius vie­nas bus trys. Man ši­tie la­biau pa­tin­ ka. Be abe­jo, arit­me­tiš­kai, kal­bat apie elek­to­ratą, ne­ga­li­ma skai­čiuo­ ti. Ir jei­gu bus jun­gia­ma­si į bend­rus sky­rius, ne vi­si bus pa­ten­kin­ti, vie­ niems tai ne­pa­tiks, ki­ti ma­nys, kad yra pa­kan­ka­ma mo­ty­va­ci­ja pa­si­ trauk­ti. Bet ly­giai taip pat ma­nau, jog žmonės, pa­matę, kad ka­da nors kas nors ga­li su­jung­ti jėgas, ateis į šitą po­li­tinį da­rinį. Ly­giai taip pat bus ir su rėmėjais – vie­ni galbūt pa­ žiūrės skep­tiš­kai, ki­ti op­ti­mis­tiš­kai.

Tik lai­kas pa­ro­dys, kas bu­vo tei­sus.

Ar jūsų so­cio­lo­gas, ar tas ma­no.

– Kiek lai­ko tru­ko po­kal­biai su V.Us­pas­ki­chu dėl par­tijų su­si­ jun­gi­mo? Ar bu­vo svars­to­ma ga­li­mybė kar­tu da­ly­vau­ti Sei­ mo rin­ki­muo­se?

– Po­kal­biai trun­ka jau dau­giau nei dve­jus me­tus. Dėl Sei­mo rin­kimų ne­bu­vo pa­da­ry­tas tas spren­di­mas.

Ga­li būti, kad ir da­bar ne­bus pa­da­ ry­tas: daug da­lykų rei­kia išspręs­ti, daug komp­ro­misų pa­da­ry­ti. Įvy­ko taip, kaip įvy­ko.

Nau­jas da­ri­nys vie­ nytų apie 35 tūkst. žmo­nių. Iš to­kio bū­ rio ga­li­ma ras­ti žmo­ gų, ku­ris būtų tin­ka­ mas kan­di­da­tuo­ti į pre­zi­den­tus.

– Kai ku­rie TTP frak­ci­jos Sei­ me na­riai jau pra­dėjo maiš­tau­ ti, gra­si­na ap­leis­ti ir par­tiją, ir frak­ciją bei pe­rei­ti pas so­cial­ de­mok­ra­tus. Tai­gi jūsiš­kius ta ga­li­ma sąjun­ga tik silp­ni­na.

– Kai už­si­mojęs ban­dai kirs­ti pro­ skyną miš­ke, le­kia skied­ros: į vie­ ną, į kitą pusę. Jei žmo­gus ne­ras sau mo­ra­li­nio pa­si­ten­ki­ni­mo to­liau bū­ ti, tai ką jau pa­da­ry­si. Aš steng­

– Kaip būtų pa­si­da­ly­ti sky­riai vi­suo­se Lie­tu­vos re­gio­nuo­se?

Ar pu­sei jų va­do­vaus DP po­ li­ti­kai, o ki­tiems TTP at­sto­ vai? Kaip pa­si­da­ly­si­te did­žiųjų miestų sky­rius?

– Kiek­vie­nam klau­si­mui spręsti ban­ dy­si­me su­da­ry­ti dar­bo gru­pes įsta­ tams, pro­gra­mai pa­ruoš­ti. Jei sek­ ma­dienį gau­si­me pri­ta­rimą, dar­bo grupės ir nu­spręs tuos sky­rių jun­gi­ mo klau­si­mus. Ma­no įsi­vaiz­da­vi­mu, jūsų klau­si­me mi­ni­mus da­ly­kus ga­li­ ma spręsti re­mian­tis ke­liais prin­ci­ pais: pir­ma, tai pa­ri­te­to prin­ci­pas.

Jį mes tik­rai fik­suo­si­me for­muo­da­mi būsi­mo po­li­ti­nio da­ri­nio vald­žios ins­ ti­tu­ci­jas. Ma­tyt, tuo prin­ci­pu bus va­ do­vau­ja­ma­si ir kal­bant apie sky­rius.

Ki­tas prin­ci­pas – mak­si­ma­laus efek­ ty­vu­mo. Yra vie­to­vių, kur mes stip­ res­ni, yra – kur DP at­sto­vai. Tai ten tie, ku­rie stip­res­ni, natū­ra­lu, kad pir­ mu smui­ku ir tu­ri griež­ti. Tai tik pa­ svars­ty­mai. Aiš­ku, ga­li būti ir ki­taip.

– Kitą­met vyks pre­zi­den­to rin­ ki­mai. Įdo­mi si­tua­ci­ja, nes nei jūs, nei V.Us­pas­ki­chas – nau­ jo po­li­ti­nio da­ri­nio ly­de­riai – kan­di­datū­ros kel­ti pa­gal įsta­ tymą ne­ga­li­te. Ką da­ry­si­te?

– Tą pro­blemą ga­li­me spręsti pa­ pras­tai. Nau­jas po­li­ti­nis da­ri­nys vie­nytų apie 35 tūkst. žmo­nių. Iš to­ kio būrio ga­li­ma ras­ti žmogų, ku­ris būtų tin­ka­mas kan­di­da­tuo­ti.

– O gal nau­jas po­li­ti­nis da­ri­nys rems Da­lią Gry­baus­kaitę, jei ši, ži­no­ma, da­ly­vaus rin­ki­muo­se?

– Gy­ve­ni­mas pa­ro­dys.

– Jūs da­ly­vau­si­te ir Eu­ro­pos Par­ la­men­to rin­ki­muo­se kitą­met?

– Turė­čiau da­ly­vau­ti.

10

vasario 21–27, 2013

pAsaulis

Pie­tų Ura­las – ano­ma­li­jų m Ru­si­jos Pie­tų Ura­lo sri­tis, kur praė­ju­sią sa­vai­tę nu­kri­to me­teo­ri­ tas, nuo se­no gar­sė­ja keis­tais reiš­ki­niais. Ši vie­ta tar­si mag­ne­tas trau­kia dan­gaus kū­nus, neat­pa­žin­tus skrai­dan­čius ob­jek­tus (NSO) ir pa­slap­tin­gas ne­lai­mes.

Pra­na­šiš­ki ženk­lai

Če­lia­bins­ko kraš­to­ty­ri­nin­kė Iri­na Je­gur­na­ja tram­va­ju­mi va­žiuo­da­ma į dar­bą daž­nai žvilg­te­li į dan­gų ry­ tų kryp­ti­mi. „Pas­te­bė­jau, kad nuo lapk­ri­čio iki ko­vo čia daž­nai ga­li­ma pa­ma­ty­ti ha­lą – nuo Sau­lės dis­ko nuei­nan­tį tie­sų švie­sos stul­pą, – Če­lia­bins­ko sa­vait­raš­čiui „Si­ne­gor­je“ pa­sa­ko­ jo mo­te­ris. – Tiems, kas ti­ki prie­ ta­rais, bus įdo­mu, kad ža­lios spal­ vos stul­pas pra­na­šau­ja lai­mę. Bet tai bū­din­ga ha­lui jū­ro­je. Če­lia­bins­ ke jis bū­na oran­ži­nės ar­ba raus­vos spal­vos.“ Ha­las – tai op­ti­nis reiš­ki­nys, su­ si­da­ran­tis lūž­tant ir at­si­spin­dint švie­sos spin­du­liams plunks­ni­nių ir plunks­ni­nių sluoks­ni­nių de­be­ sų še­šiab­riau­niuo­se pri­zmės for­ mos le­do kris­ta­luo­se. Šis reiš­ki­nys ga­li bū­ti įmant­rių for­mų. Pa­vyz­ džiui, 1941 m. Če­lia­bins­ko gy­ven­ to­jai dan­gu­je ma­tė du di­de­lius pa­ sie­nio stul­pus, o tarp jų – su­ply­šu­sį ka­rei­viš­ką ba­tą. Pra­na­šiš­kas ženk­ las tuo­met neap­ga­vo – po mė­ne­ sio Ru­si­ja bu­vo įtrauk­ta į Ant­rą­jį pa­sau­li­nį ka­rą.

ri­tas, ku­ris vė­liau nu­kri­to už Mia­so upės. Vė­liau mo­te­ris ra­do šio fak­to pa­tvir­ti­ni­mą ar­chy­vuo­se.

Laik­raš­tis „Go­los Priu­ral­ja“ 1909 m. rugp­jū­čio 9 d. nu­me­ry­je ra­šė: „Rugp­jū­čio sep­tin­tą­ją, apie 11 val. va­ka­ro, virš mies­to pra­skri­do di­de­ lis me­teo­ras su il­ga ug­nies uo­de­ga.

Me­teo­ro švie­sa bu­vo to­kia stip­ri, kad ap­lin­kui vis­kas bu­vo ma­to­ma lyg prie elekt­ros švie­sos.“ I.Je­gur­na­jos duo­me­ni­mis, bo­ li­dai Če­lia­bins­ką lan­kė ne kar­tą.

1933 m. spa­lį virš Če­lia­bins­ko pra­ skrie­jęs me­teo­ras nu­kri­to šiuo­lai­ ki­nės Kur­ga­no sri­ties te­ri­to­ri­jo­je, o 1941 m. ba­lan­dį ki­tas nu­si­lei­do ne­ to­li Ka­tav Iva­novs­ko.

Zona M, arba Permės anomalinė zona, nuo praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio traukia anomalijų tyrinėtojus.

Bran­duo­li­nė ne­lai­mė

Bo­li­dai skrai­dė ne kar­tą

I.Je­gur­na­ja do­mi­si ne tik šiuo reiš­ ki­niu, ji ren­ka in­for­ma­ci­ją apie vi­ so­kias ano­ma­li­jas, vyks­tan­čias Če­lia­bins­ko sri­ty­je. Anot mo­ters, ko tik čia ne­bu­vo: ir me­teo­ri­tų, ir šiau­rės pa­švais­čių, ir NSO, ir ura­ ga­nų bei po­tvy­nių.

Pir­mo­ji gam­ti­nė ano­ma­li­ja, apie ku­rią I.Je­gur­na­ja ra­do duo­me­nų ar­ chy­vuo­se, nu­ti­ko 1735 m., kai rug­ sė­jo vi­du­ry­je iš­kri­to gau­sus snie­gas ir atė­jo di­de­li šal­čiai.

I.Je­gur­na­ja iš mo­ti­nos pa­sa­ko­ji­ mų gir­dė­jo, kad 1909 m. virš Če­lia­ bins­ko pra­skrie­jo di­džiu­lis me­teo­

1957 m. rug­sė­jį Če­lia­bins­ko laik­ raš­čiai ra­šė apie šiau­rės pa­švais­ tę: „In­ten­sy­viai rau­do­nas, kar­tais į raus­vą ir mels­vą pe­rei­nan­tis švy­tė­ ji­mas apė­mė šiau­rės ry­ti­nę pa­dan­ gės da­lį.“ Paž­vel­gu­si į da­tą, I.Je­gur­na­ ja sua­be­jo­jo, ar tai bu­vo gam­ti­nė šiau­rės pa­švais­tė. Bū­tent tuo me­tu, rug­sė­jo pa­bai­go­je, įvy­ko spro­gi­mas slap­ta­me Če­lia­bins­ko 65 (da­bar­ti­ nis Oziors­kas) mies­te­ly­je vei­ku­sio­je bran­duo­li­nė­je ga­myk­lo­je „Ma­jak“.

Ka­dan­gi ob­jek­tas bu­vo įslap­tin­ tas, apie in­ci­den­tą nie­kas ne­ži­no­jo iki ki­tos bran­duo­li­nės ka­tast­ro­fos

Čer­no­by­ly­je 1986-ai­siais. Abie­jų ne­lai­mių pa­da­ri­niai bu­vo pa­na­šūs: į ap­lin­ką pa­te­ko mil­ži­niš­kas kie­kis ra­dia­ci­jos, bu­vo už­terš­ta di­džiu­lė te­ri­to­ri­ja, ra­dia­ci­jos po­vei­kį pa­ty­rė šim­tai tūks­tan­čių žmo­nių.

Aš­tun­to­jo de­šimt­me­čio pa­ bai­go­je ir de­vin­to­jo de­šimt­me­čio pra­džio­je Če­lia­bins­ko laik­raš­čiuo­ se bu­vo daug liu­di­ji­mų apie NSO. Mies­to ši­le gy­ven­to­jai dan­gu­je pa­ ma­tė du ob­jek­tus, švie­čian­čius lyg pro­žek­to­riai. Prie po­li­tech­ni­kos ins­ti­tu­to liu­di­nin­kai ma­tė kaž­ką pa­na­šų į di­ri­žab­lį, Le­ni­no ra­jo­ne – švie­čian­tį de­be­sį. Če­lia­bins­ką daž­nai kre­čia že­mės dre­bė­ji­mai, nes po juo ei­na tek­to­ ni­nis lū­žis, lai­ko­mas santyki­ne ri­ba tarp Ura­lo ir Si­bi­ro. Anot I.Je­gur­ na­jos, gal­būt to­dėl čia gau­su ano­ ma­li­nių reiš­ki­nių.

Tek­to­ni­nis lū­žis, gal­būt spin­du­ liuo­jan­tis ko­kią nors ener­gi­ją, ei­ na ir per Mo­leb­kos kai­mą, esan­tį už ke­le­to šim­tų ki­lo­met­rų į šiau­rę nuo Če­lia­bins­ko. Ši vie­ta, va­di­na­ ma Zo­na M, ar­ba Per­mės ano­ma­ li­ne zo­na, nuo praė­ju­sio am­žiaus de­vin­to­jo de­šimt­me­čio trau­kia ano­ma­li­jų ty­ri­nė­to­jus. Mo­leb­kos ad­mi­nist­ra­ci­jos va­do­vas ne­tgi pa­ kei­tė kai­me sto­vė­ju­sią Le­ni­no sta­ tu­lą į pa­mink­lą NSO. Šią vie­tą pla­čiai iš­gar­si­no Ry­gos laik­raš­čio „So­vets­ka­ja mo­lo­diož“ žur­na­lis­to Pa­ve­lo Mu­chor­to­vo pub­ li­ka­ci­jų cik­las apie kon­tak­tus su ne­ že­miš­ko­mis ci­vi­li­za­ci­jo­mis. Smal­ suo­liai ir ty­ri­nė­to­jai pa­sa­ko­jo čia ste­bė­ję švie­čian­čius ru­tu­lius, iš­si­ri­ kiuo­jan­čius į tai­syk­lin­gas geo­met­ ri­nes fi­gū­ras, gir­dė­ję gar­si­nius mi­ ra­žus ir ne­tgi ma­tę, kaip Syl­vos upė kei­čia sro­vės kryp­tį. Gal­būt dau­ge­

pasaulis per savaitę Šeš­ta­die­nis Per iš­puo­lį prieš Pa­kis­ ta­no šii­tus, kai ša­lies piet­va­ka­riuo­se bu­vo su­sprog­din­ta ga­lin­ga bom­ba, žu­vo 89 žmo­ nės, o bend­ruo­me­nė su­ren­gė pro­tes­tus ir rei­ka­la­vo nu­baus­ti žu­di­kus.

Bom­ba, ku­rio­je bu­vo ko­ne to­na sprog­ me­nų ir ku­ri bu­vo pa­slėp­ta au­to­mo­bi­li­nė­ je van­dens cis­ter­no­je, šeš­ta­die­nį va­ka­re spro­go Ha­za­ros, esan­čios Be­lu­džis­ta­no

20

Ano­ma­li­nė zo­na

kilometrų per sekundę greičiu praskriejo meteoritas virš Čeliabinsko.

Bo­li­das: Če­lia­bins­kas at­si­pir­ko iš­dauž­tais lan­gais ir leng­vo­mis gy­ven­to­jų

ku­ria­me su­kon­cent­ruo­ta daug bran­duo­li­nės, che­mi­jos ir ka­ro pra­mo­nės o

lis šių reiš­ki­nių yra iš­gal­vo­ti ar­ba tu­ri moks­li­nį paaiš­ki­ni­mą, bet pa­slap­tis te­be­gau­bia Če­lia­bins­ko oro bend­ro­ vei pri­klau­san­tį lėk­tu­vą „An-2“ su 13 ke­lei­vių, ku­ris 2010 m. din­go Ura­ lo kal­nuo­se ir iki šiol ne­su­ras­tas.

Mįs­lin­ga mir­tis

Ypač gau­siai le­gen­do­mis apau­go de­vy­nių stu­den­tų sli­di­nin­kų mįs­

2013 02 21 2013 02 27

Sek­ma­die­nis sos­ti­nės Kve­tos pa­kraš­ty­je, tur­gu­je, šii­tų do­mi­nuo­ja­ma­me ra­jo­ne. Per spro­gi­mą taip pat su­griu­vo dvie­jų aukš­tų pa­sta­tas, be­veik 200 žmo­nių bu­vo su­žeis­ta.

Be­lu­džis­ta­ne vis daž­niau ima reikš­tis tarp­kon­fe­si­nis smur­tas tarp Pa­kis­ta­no gy­ven­to­jų dau­gu­mą su­da­ran­čių su­ni­tų ir šii­tų, ku­rie su­da­ro maž­daug penk­ta­da­lį iš 180 mln. ša­lies gy­ven­to­jų. Per vi­sus 2012uo­sius to­kie iš­puo­liai pa­rei­ka­la­vo dau­giau kaip 400 žmo­nių gy­vy­bės.

lin­ga mir­tis Ura­lo kal­nuo­se 1959 m. žie­mą. Tai bu­vo at­kak­lūs ir pa­ty­rę spor­ti­nin­kai, įvei­kę ne vie­ną su­dė­ tin­gą marš­ru­tą. Bet kaž­kas pri­ver­ tė juos nak­tį ba­sus ir pus­nuo­gius bėg­ti iš pa­la­pi­nės ir mir­ti­nai su­ šal­ti. By­la bu­vo baig­ta su mis­ti­ne užuo­mi­na: „Stu­den­tų žū­ties prie­ žas­tis bu­vo sti­chi­nė jė­ga, ku­rios jie ne­ga­lė­jo įveik­ti.“

Ko­so­vui mi­nint penk­ tą­sias at­si­sky­ri­mo nuo Ser­bi­jos me­ti­nes, šio skur­daus kraš­ to pre­zi­den­tė Ati­fe­te Jah­ja­ga tvir­ti­no, kad ne­prik­lau­so­my­bė yra „ne­sug­riau­na­ma tik­ro­vė“. Žvaigž­dė­tos Ko­so­vo vė­lia­vos pa­grin­di­ nė­se Priš­ti­nos gat­vė­se ple­vė­sa­vo gre­ta JAV vė­lia­vų, o Ko­so­vo sau­gu­mo pa­jė­gos su­ren­gė ka­ri­nį pa­ra­dą.

Pir­ma­die­nis Vyks­tant su­si­tai­ky­mo de­ry­boms, ku­ rias re­mia ES ir ku­rios yra svar­bios Belg­ra­dui sie­kiant įsto­ti į blo­ką, Ko­so­ vo san­ty­kiai su se­na prie­ši­nin­ke Ser­bi­ ja pa­ge­rė­jo, ta­čiau įtam­pa iš­lie­ka, o kas­ die­nis gy­ve­ni­mas Ko­so­ve dau­ge­liui vis dar yra sun­ki ko­va.

Be­veik 100 pa­sau­lio vals­ty­bių, tarp jų – JAV, pri­pa­ži­no Ko­so­vą, ku­rio gy­ven­to­jų dau­gu­mą su­da­ran­tys al­ba­nai 2008 m. va­sa­rio 17 d. pa­skel­bė ne­prik­lau­so­my­bę.

Ve­ne­sue­los pre­zi­den­ tas Hu­go Cháve­zas po vė­žio ope­ra­ci­jos Ku­bo­je grį­žo na­mo į Ve­ne­sue­lą.

Iš oro uos­to jis bu­vo nu­ vež­tas į ka­riš­kių li­go­ni­nę Ka­ra­ka­se.

58 me­tų H.Cháve­zui vė­žys pir­mą kar­tą bu­vo diag­no­zuo­tas 2011 m.

At­li­kus ope­ra­ci­ją ir bai­gus gy­ dy­mą jis pa­si­skel­bė pa­svei­kęs ir per­nai spa­lį lai­mė­jo dar vie­ną pre­zi­den­to ka­den­ci­ją.

Ta­čiau li­ga at­si­nau­ji­no, ir po nau­jau­sios gruo­džio 11 d. Ha­ va­no­je at­lik­tos ope­ra­ci­jos jis bu­vo per­ne­lyg silp­nas, kad grįž­ tų į Ve­ne­sue­lą sau­sio 10-ąją pla­ nuo­tos inau­gu­ra­ci­jos. Ji bu­vo ne­ri­bo­tam lai­kui ati­dė­ta, o Ve­ ne­sue­lą iš es­mės val­dė vi­cep­re­zi­ den­tas Ni­colá­sas Ma­du­ro.

11

vasario 21–27, 2013

pasaulis diena.lt/naujienos/uzsienis

mag­ne­tas Nuk­ri­to me­teo­ri­tas Stam­bus kos­mi­nis ak­muo va­

sa­rio 15 d. įspū­din­gai pra­lė­kė virš Ru­si­jos cent­ri­nia­me re­gio­ne esan­ čio Če­lia­bins­ko mies­to ir spro­go.

Jis at­pa­lai­da­vo ener­gi­jos kie­kį, pa­ sak eks­per­tų, pri­lygs­tan­tį 30 kar­ tų ga­lin­ges­nei bom­bai nei ta, ku­ri bu­vo nu­mes­ta ant Hi­ro­ši­mos per Ant­rą­jį pa­sau­li­nį ka­rą.

Nuo spro­gi­mo ban­gos nu­ken­tė­

jo 1147 žmo­nės, iš jų – 259 vai­kai. 51 žmo­gus pa­gul­dy­tas į li­go­ni­nę. Iš­ du­žo maž­daug 5 tūkst. Če­lia­bins­ ko pa­sta­tų lan­gai.

Me­teo­ri­tas bu­vo ak­me­ni­nis,

grū­dė­tos struk­tū­ros, maž­daug 15 m skers­mens ir svė­rė maž­daug 10 tūkst. to­nų. Jis ju­dė­jo grei­čiau už gar­są – 20 km per se­kun­dę grei­ čiu.

Iš­nar­šę Če­bar­ku­lio eže­rą, į ku­

rį pa­tai­kė bent ke­li dan­gaus kū­no frag­men­tai, Ru­si­jos moks­li­nin­kai ra­do 53 me­teo­ri­to nuo­lau­žas, ku­rių skers­muo svy­ruo­ja nuo 1 mm iki 1 cm. Spė­ja­ma, kad dau­giau ir stam­ bes­nių nuo­lau­žų ga­lė­jo iš­si­bars­ty­ti maž­daug 100 kv. km te­ri­to­ri­jo­je.

Anot Ru­si­jos moks­li­nin­kų, tai

trau­mo­mis, nors pa­da­ri­niai re­gio­ne, ob­jek­tų, ga­lė­jo bū­ti ge­ro­kai sun­kes­ni. „Shutterstock“ ir „Scanpix“ nuotr.

Stu­den­tų kū­nai bu­vo ras­ti pu­ sant­ro ki­lo­met­ro spin­du­liu nuo pa­ la­pi­nės. Vie­ni pa­ty­rė mir­ti­nų trau­ mų – šon­kau­lių ir kau­ko­lių lū­žių, ki­ti mi­rė nuo šal­čio. Vie­na mer­gi­ na ras­ta be lie­žu­vio ir akių. Teis­mo me­di­ci­nos eks­per­tai ne­su­ge­bė­jo paaiš­kin­ti su­ža­lo­ji­mų pri­gim­ties.

Nei pa­la­pi­nė­je, nei ša­lia jos ty­ rė­jai ne­ra­do nei krau­jo, nei grum­

Tre­čia­die­nis Bul­ga­ri­jos prem­je­ras Boi­ko Bo­ri­so­vas pa­ skel­bė apie vy­riau­sy­ bės at­si­sta­ty­di­ni­mą, šio­je ne­tur­tin­giau­sio­ je ES ša­ly­je įsi­plies­kus di­de­liems gat­vės pro­tes­tams dėl elekt­ros kai­nos. „Mes tu­ri­me oru­mą ir gar­bę. Žmo­nės su­tei­kė mums val­džią, ir mes ją jiems grą­ži­na­me šian­dien, – B.Bo­ri­so­vas pa­reiš­kė par­la­men­tui ir pri­dū­rė, kad ne­dirbs lai­ki­no­jo­je vy­riau­sy­ bė­je. – Ne­da­ly­vau­siu vy­riau­sy­bė­ je, ku­riai va­do­vau­jant po­li­ci­ja mu­ ša žmo­nes.“ B.Bo­ri­so­vas mė­gi­no nu­ra­min­ti pro­tes­tuo­to­jus at­leis­da­mas fi­nan­sų mi­nist­rą, ža­dė­da­mas su­ma­žin­ti elekt­ros ener­gi­jos kai­nas ir nu­baus­ti už­ sie­nio bend­ro­vėms pri­klau­san­čias ener­ ge­ti­kos įmo­nes, ta­čiau šios prie­mo­nės neišsk­lai­dė ne­pa­si­ten­ki­ni­mo ir pro­tes­tų.

bu­vo di­džiau­sias že­mę pa­sie­kęs dan­gaus kū­nas šiuo­lai­ki­nė­je is­ to­ri­jo­je po Tun­gus­kos me­teo­ri­ to, ku­ris 1908 m.

Si­bi­re iš­gul­dė tai­g os me­ džius tūks­ t a n ­č i ų k v a d ­r a ­t i ­ nių ki­l o­ met­rų plo­ te. Per tą in­ ci­den­tą nie­kas ne­nu­ken­tė­jo.

ty­nių pėd­sa­kų. Vi­si ver­tin­gi daik­ tai ir pi­ni­gai bu­vo vie­to­je, čia pat – ir ne­baig­ta val­gy­ti va­ka­rie­nė.

Ir štai di­džiau­sia mįs­lė – pa­la­pi­ nė bu­vo pra­pjau­ta iš vi­daus. Va­ di­na­si, va­ka­rie­niau­jant stai­ga įvy­ko kaž­kas, kas pri­ver­tė tu­ris­ tus žai­biš­kai pra­pjau­ti pa­la­pi­nę ir spruk­ti.

Pa­ren­gė Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis

Slepiame suapvalėjusias formas Justina Pakalnytė Turbūt taip gamtos sutvarkyta, kad žiemą valgome daugiau. Net dietologai sako, kad šaltuoju metų laiku galime rinktis riebesnį maistą. Tačiau persistengę pamatome, kad nebetinka drabužiai ir stebina atvaizdas veidrodyje. Kokių drabužių turėtų vengti moterys, kad užmaskuotų vieną kitą kilogramą?

Televizijos kanalo TLC, kurį gali matyti televizijos GALA klientai, tinklalapio „Stiliaus“ skilčiai rašanti Linda C.Brinson pataria rinktis drabužius pagal savo figūros tipą. Paprastai jų išskiriami keturi: smėlio laikrodžio, piltuvo, kriaušės ir obuolio.

Smėlio laikrodžio figūra Žvilgtelėkite į Renesanso paveikslus ar penktojo dešimtmečio kino ekranų dievaites – štai kada prisirpusi krūtinė ir apvalūs klubai buvo vadinami grožio etalonu. Subtiliai pabrėžkite šiuos savo pranašumus ir nepamirškite išryškinti dailaus liemens.

Jums tiks diržai, įliemenuotos palaidinės ar suknelės. Geriausias pasirinkimas – palaidinės ar suknelės atviru ar V formos kaklu. Jeigu jūsų pečiai neplatūs, o rankos dailios, dėvėkite per liemenį įimtas palaidines ar sukneles be petnešėlių. Jeigu dėvite dviejų dalių ansamblį (sijoną ar kelnes ir palaidinę), geriau rinkitės tos pačios spalvos ar panašių spalvų derinius – atrodysite aukštesnė. A formos sijonai ir bateliai aukštesne pakulne suteiks jūsų siluetui grakštumo ir subtiliai išryškins pranašumus.

Griežtai tarkite „ne“ palaidinėms aukštu kaklu, skirtingų spalvų ar raštų deriniams, mini sijonams, laisvai krintančioms ar sportinio stiliaus kelnėms, švarkams, kurie baigiasi ties plačiausia jūsų sėdmenų dalimi, dvieiliams švarkams, suknelėms ar palaidinėms aukštu liemeniu.

Piltuvo figūra Turbūt dauguma jums slapčia pavydi dailių, lieknų kojų ir siaurų klubų, tačiau jūs mielai juos iškeistumėte į ne tokią masyvią viršutinę kūno dalį? Tai ne bėda!

Jūsų spintoje turėtų vyrauti palaidinės atvira ar V formos iškirpte. Nevenkite ir palaidinių aukštu kaklu – taip pailginsite kaklo liniją. Jeigu parduotuvėje pamatė-

te gražų drabužį, kurio audinys išmargintas vertikaliomis linijomis, – jis sukurtas kaip tik jums. Trumpi sijonėliai pabrėš dailias kojas ir užpakaliuką. Taip pat galite drąsiai rinktis platėjančius sijonus ar kelnes. Viršutinę kūno dalį puoškite tamsesnių atspalvių drabužiais, o apačiai rinkitės šviesesnius drabužius. Taip viršus ir apačia atrodys proporcingiau.

Griežtai tarkite „ne“ platiems diržams, dvieiliams švarkams ar švarkams su dideliais atlapais, laisvo kirpimo palaidinėms, kelnėms žemu liemeniu, šviesių spalvų drabužiams, dideliems ar horizontaliems raštams.

nėms su masyviomis kišenėmis šonuose, drabužiams, kurių juosmuo dailintas horizontaliais raštais.

Obuolio figūra Jeigu plačiausia jūsų kūno vieta – juosmuo, o rankos, pečių linija ir kojos palyginti lieknos, šie patarimai jums.

Obuolio tipo figūros moterims būtina išryškinti pečių liniją, krūtinę bei kojas ir nukreipti dėmesį nuo platesnio juosmens. Tai nesunkiai padarysite rinkdamasi neraštuotus drabužius, trumpučius sijonus, V formos iškirptės palaidines, A kirpimo sijonus.

Pirmadienio vakarą mados ekspertai S.London ir C.Kelly televizijos TLC laidoje „Ko nedėvėti“ naršo po laidos dalyvių spintas ir pataria, kokiems drabužiams ten būti nevalia.

Kriaušės figūra Stilistai sako, kad jums pasisekė labiausiai. Dailūs smulkučiai pečiai, apvalainas užpakaliukas ir grakščios kojos – moteriškumo simbolis. Jums tinka viskas, kas moteriška. Ryškios, žaismingos, o vakarui – ir žėrinčios palaidinės su dideliais gėlių ar geometrinių figūrų raštais, prie jų priderinti masyvūs papuošalai ar dailiai parištos kaklaskarės prikaustys visų dėmesį prie to, ką turite gražiausia, – princesiško trapumo pečių.

Taip pat galite rinktis ilgesnius švarkus ar palaidines, kurios gražiai apgaubia jūsų klubus ir išryškina grakščias kojas. Neatsisakykite tunikų ar panašaus kirpimo suknelių. Diržus segėkite ne ant klubų, o ant juosmens, avėkite batelius aukštesne pakulne, rinkitės įimtus per liemenį drabužius. Griežtai tarkite „ne“ prigludusiems sijonams, plačioms kel-

Jeigu pirmenybę teikiate kelnėms, įsitikinkite, kad jų kišenės yra ne šonuose, o ant sėdmenų, – taip suapvalinsite plokščią užpakaliuką. Suknelės ar palaidinės su pažemintu liemeniu, neužsegti vienaeiliai švarkai – tai, ko reikia jūsų figūrai. Griežtai tarkite „ne“ horizontaliems raštams, aptemptoms ar priekyje klostuotoms kelnėms, palaidinėms ar švarkams, kurių ilgis ties liemens linija.

Kad ir kur būtų jūsų apvalumai, nepamirškite – tai ne trūkumas, o didžiausias jūsų pranašumas. Tuo įsitikinsite kiekvieną pirmadienį, 21.10 ir 22 val., įsijungusios per televiziją GALA rodomo kanalo TLC laidą „Ko nedėvėti“ (angl. – „What Not to Wear“). Mados ekspertai Stacy London ir Clintonas Kelly pataria, kaip namų šeimininkių amplua pakeisti gražiausios apylinkės moters įvaizdžiu. TLC kanalą galima žiūrėti rusų ir anglų kalbomis. PR

foto diena Me­tų nuo­trau­ka Va­sa­rio 15 d.

Šve­di­jos fo­tog­ra­fo Pau­lio Han­se­no nuo­trau­ka, ku­rio­je ma­to­mi Ga­zos Ruo­žo gy­ven­to­jai, ne­šan­tys lai­do­ ti dvie­jų vai­kų ir jų tė­vo, žu­vu­sių per Iz­rae­lio avia­ci­jos smū­gį, pa­lai­kus, pri­pa­žin­ta ge­riau­sia praė­ju­sių me­tų nuo­trau­ka pres­ti­ži­nia­me fo­tog­ra­fi­jos kon­kur­se „World Press Pho­to“. „Šios nuo­trau­kos ga­lia yra kont­ras­ tas tarp suau­gu­sių­jų pyk­čio bei siel­ var­to ir vai­kų ne­kal­tu­mo, – sa­kė ver­ ti­ni­mo ko­mi­si­jos na­rė iš Pe­ru Mayu Mo­han­na. – To­kios nuo­trau­kos nie­ ka­da neuž­mir­šiu.“

12

Vasario 21–27, 2013

turtas

Vald­žios ir vers­lo pro­jek­tai – ne­įma Vers­li­nin­kai pa­sta­to mo­kyklą ar nu­tie­sia ke­lią, o vals­tybė jiems mo­ka už tai, kad vi­ suo­menė šiais da­ly­kais galėtų nau­do­tis.

Už­sie­ny­je to­kia pra­kti­ka tai­ko­ma se­ niai. Ta­čiau Lie­tu­vo­je vie­šo­jo ir pri­va­čio­ jo sek­to­rių par­tne­rystę (VPSP) iki šiol gau­ bia neaiš­ku­mai.

Gin­tarė Mi­ce­vi­čiūtė g.miceviciute@diena.lt

Mokės 25 me­tus

Bal­sių mo­kyk­los sta­ty­bos Vil­niu­je – be­ne gar­siau­sias VPSP pro­jek­ tas, iki šiol įgy­ven­din­tas Lie­tu­vo­je.

Per me­tus pa­sta­ty­ta mo­der­ni mo­ kyk­la du­ris moks­lei­viams sos­tinės pa­kraš­ty­je at­vėrė 2011 m. rugsė­jo 1-ąją. Tai ne tik pir­mo­ji VPSP prin­ ci­pu vei­kian­ti, bet ir pir­mo­ji per ne­prik­lau­so­mybės lai­ko­tarpį Vil­ niu­je pa­sta­ty­ta nau­ja mo­kyk­la. Už mo­kyk­los iš­lai­kymą Vil­niaus sa­vi­ val­dybė vers­li­nin­kams įsi­pa­rei­go­ jo 25 me­tus mokė­ti me­tinį mi­li­jo­ nus sie­kiantį mo­kestį.

Nors vis kal­ba­ma apie mo­ky­ mo ir iki­mo­kyk­li­nio ug­dy­mo įstai­ gų trūkumą, pra­stą kai ku­rių ke­ lių būklę, sta­ty­bos Bal­siuo­se – kol kas vie­nin­te­lis iki ga­lo baig­tas pro­ jek­tas, ku­riuo vi­suo­me­nei svar­bias pro­ble­mas pa­vy­ko išspręs­ti bend­ ra­dar­biau­jant vie­ša­jam ir pri­va­čia­ jam sek­to­riams.

Lie­tu­vo­je vers­las ir vals­tybė kol kas bend­ra­dar­biau­ja van­giai, nes abi ša­lys iki ga­lo ne­pa­si­ti­ki vie­ na ki­ta. Įvai­rių pro­jektų įgy­ven­ di­nimą ar bent pro­jektų pra­džios užuo­maz­gas tem­do ir biu­rok­ra­ tinės kliū­tys.

Ta­čiau už­sie­nio ša­ly­se to­kie pro­ jek­tai tu­ri se­nas tra­di­ci­jas. Vie­šo­ jo ir pri­va­čio­jo sek­to­rių bend­ra­dar­ bia­vi­mo pra­kti­ka Va­karų Eu­ro­po­je jau se­niai pa­pli­tu­si. Did­žio­jo­je Bri­ ta­ni­jo­je VPSP pa­grin­dais tie­sia­ma dau­gu­ma ke­lių ir vyk­do­mi ki­to­kie su­si­sie­ki­mo inf­rast­ruktū­ros pro­ jek­tai.

Per pa­starąjį dvi­de­šimt­metį ES bu­vo su­da­ry­ta apie 1,4 tūkst. san­ do­rių tarp vers­li­ninkų ir vals­ty­bių, o jų vertė sie­kia apie 260 mlrd. eu­ rų (897 mlrd. litų). Va­karų Eu­ro­ po­je VPSP prin­ci­pu ne tik tie­sia­mi ke­liai, sta­to­mi vaikų dar­že­liai ar mo­kyk­los, bet ir iš­ky­la oro uos­tai.

Es­ti­ja – pa­žan­giau­sia

Šio­je sri­ty­je Lie­tuvą len­kia ne­tgi ar­ti­miau­sios kai­mynės. Lat­vi­jo­je prie­š ke­le­rius me­tus bu­vo priim­ tas vie­šo­sios ir pri­va­čio­sios par­t-

1,4 tūkst.

san­do­rių tarp vals­ty­bių ir vers­li­ninkų vi­so­je ES bu­ vo su­da­ry­ta per pa­starąjį dvi­de­šimt­metį.

ne­rystės įsta­ty­mas, bu­vo pra­dėta kalbė­ti apie so­cia­linės inf­rast­ ruktū­ros pro­jek­tus – vaikų dar­ že­lius, mo­kyk­las. Iš trijų Bal­ti­jos ša­lių be­ne la­biau­siai VPSP sri­ty­ je pa­žen­gu­si Es­ti­ja. Ten vers­li­nin­ kai ir val­di­nin­kai sėkmin­gai bend­ra­dar­biau­ja sta­tant ir re­no­vuo­jant įvai­rius pa­sta­tus.

Len­ki­ja ne tik tai­ko vie­šo­jo ir pri­va­čio­jo sek­to­rių bend­ra­dar­bia­ vimą, bet ir gau­na ES fi­nan­sa­vimą įvai­riems pro­jek­tams vyk­dy­ti. Šio­je ša­ly­je pla­čiai tai­ko­mas ir kon­ce­si­jos mo­de­lis – vers­li­ninkų in­ves­ti­ci­jos at­si­per­ka, kai jiems už pa­slau­gas su­si­mo­ka pa­tys var­to­to­jai. Ti­pi­nis to­kio pro­jek­to pa­vyz­dys galėtų būti mo­ka­mi ke­liai – vai­ruo­to­jai už va­ žia­vimą mo­ka rink­lia­vas, o šios nu­ by­ra į ke­lius nu­tie­su­sių ir dau­gybę lėšų in­ves­ta­vu­sių vers­li­ninkų ki­ še­nes. Iš Len­ki­jo­je vyk­domų to­kių pro­jektų pel­no­si ir kai ku­rie lie­tu­ viai, nes ke­liams, ap­link­ke­liams ar via­du­kams ties­ti daž­nai sam­do­mi spe­cia­lis­tai iš mūsų ša­lies.

Prem­je­ras ža­da mi­li­jardą

Tie­sa, šiais me­tais VPSP pro­jek­tai iš mir­ties taš­ko ga­li pa­judė­ti ir Lie­ tu­vo­je. Prieš po­rą sa­vai­čių prem­ je­ras Al­gir­das But­ke­vi­čius vers­ lo at­sto­vams pa­žadė­jo, kad šie­met VPSP pro­jek­tams galėtų būti at­ riek­ta iki 1 mlrd. litų iš vals­tybės biud­že­to.

Tokį pa­žadą iš mi­nist­ro pir­mi­ nin­ko ne­se­niai iš­gir­do Lie­tu­vos vers­lo kon­fe­de­ra­ci­jos pre­zi­den­tas Val­das Sut­kus. „Jis pa­minė­jo, kad apie mi­li­jardą litų būtų ga­li­ma jau ne­del­siant, galbūt dar šiais me­ tais, skir­ti VPSP pro­jek­tams vyk­ dy­ti. Tai mums bu­vo la­bai svar­bu“, – sakė V.Sut­kus.

Konk­retūs pro­jek­tai, ku­riems ga­ li būti skir­ta lėšų, ap­ta­ria­mi ne­bu­ vo. Ta­čiau V.Sut­kus teigė, kad kai ku­riems dar tik ruo­šia­ma­si, o ki­ tiems, pa­vyzd­žiui, uos­to, ke­lių ir pa­na­šiems inf­rast­ruktū­ros pro­jek­ tams, jau be­veik pa­si­ruoš­ta. Šiuo me­tu vyks­ta Lu­kiš­kių kalė­ ji­mo iš­kel­di­ni­mo ir Vil­niaus mies­to gat­vių ap­švie­ti­mo tinklų re­no­va­ ci­jos ir eksp­loa­ta­ci­jos VPSP būdu ran­govų kon­kur­sai.

Be to, bend­ra­dar­biau­jant vers­ li­nin­kams ir vals­ty­bei, pla­nuo­ja­ ma sta­ty­ti ke­lių aukštų stovė­ji­mo aikš­telę Vil­niaus San­ta­riš­kių li­go­ ni­nių mies­te­ly­je, įgy­ven­din­ti Vil­ niaus po­li­ci­jos ko­mi­sa­riatų su­jun­ gi­mo pro­jektą, vys­ty­ti Ne­mu­no uostų prie­plau­kas, sta­ty­ti ke­lio ruožą Mauručiai–Puskelniai.

Tei­sinė bazė – su­dėtin­ga

Su­si­sie­ki­mo mi­nist­ras Ri­man­tas Sin­ke­vi­čius ne­se­niai kalbė­jo, kad, jo ma­ny­mu, dau­giau nei 100 mln.

Prob­le­mos: vie­ša­jam ir pri­va­čia­jam sek­to­riams su­kirs­ti ran­ko­mis dėl vi­suo­me­nei nau­dingų pro­jektų truk­do

litų vertės Pa­lan­gos ap­link­ke­lis nė­ ra svar­biau­sias ke­lių inf­rast­ruktū­ ros pro­jek­tas, o VPSP būdu būtų ga­li­ma su­tvar­ky­ti Vilniaus–Molė­ tų ke­lią ar­ba pa­sta­ty­ti es­ta­kadą Ši­ lutės ra­jo­ne. „Prem­je­ras kal­ba apie mi­li­jardą, ku­ris galėtų būti in­ves­tuo­ja­mas į vie­šo­sios ir pri­va­čio­sios par­tne­ rystės pro­jek­tus. Ši su­ma pa­kan­ ka­ma, jei­gu tai taptų rea­ly­be, bet įver­tin­ti rei­kia tai, kad to­kių kon­ kursų pro­cedū­ros yra il­gos. Jei­gu šie­met būtų pa­si­ra­šy­ta bent pu­ sės su­mos vertės su­tar­čių, tai tik­ rai būtų po­stūmis į prie­kį ir bū­ tų vi­si ket­ve­ri pra­ėju­sios vald­žios me­tai pra­lenk­ti“, – įsi­ti­kinęs Lie­ tu­vos ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to plėtros aso­cia­ci­jos di­rek­to­rius Min­dau­gas Sta­tu­le­vi­čius.

Jis ti­ki­si, kad nau­jo­ji vald­žia ne tik žars­tys pa­ža­dus, rengs ga­li­my­ bių stu­di­jas, bet ir per­žiūrės tei­sinę to­kių pro­jektų bazę, su­pap­ras­tins kai ku­riuos rei­ka­la­vi­mus, kad bū­ tų ga­li­ma pra­dėti įgy­ven­din­ti rea­ lius pro­jek­tus. „Nau­jai at­ėju­si Vy­riau­sybė ža­ da, kad vie­šo­sios ir pri­va­čio­sios par­tne­rystės pro­jek­tai bus vie­ni iš prio­ri­te­ti­nių ir šių pro­jektų gy­ vy­bin­gu­mas bus pa­lai­ko­mas. Ta­

čiau ren­giant to­kius pro­jek­tus la­bai svar­bi pri­va­čio­jo sek­to­riaus ini­cia­ ty­va, nors to iki šiol Lie­tu­vo­je ne­ bu­vo. Anks­čiau bu­vo ma­no­ma, kad vie­ša­sis sek­to­rius ge­riau­siai ži­no, ko­kių pro­jektų rei­kia, ir jis for­mu­ luo­ja už­sa­ky­mus – kur rei­kia mo­ kyk­los, kur dar­že­lio, o kur ke­lio ar ap­va­žia­vi­mo.

Min­dau­gas Sta­tu­le­vi­čius:

Jei šie­met būtų pa­si­ ra­šy­ta bent pusės su­ mos vertės su­tar­čių, tai būtų po­stūmis į prie­kį ir būtų ket­ve­ri pra­ėju­sios vald­žios me­tai pra­lenk­ti.

Reikėtų nau­do­tis už­sie­nio pra­kti­ka – kai pri­va­tu­sis sek­to­rius ini­ ci­juo­ja pro­jek­tus, pa­ts įver­ti­na, koks yra ke­lio, til­to ar ki­to sta­ti­ nio po­rei­kis. Tuo­met vers­li­nin­kai siū­lo spren­di­mus ir įgy­ven­di­ni­ mo va­rian­tus, o įga­lio­ta ins­ti­tu­ ci­ja sprend­žia, ar toks po­rei­kis yra

pa­grįstas. Da­bar­tinė vald­žia ne­ nu­ker­ta ga­li­mybės svars­ty­ti to­kio bend­ra­dar­bia­vi­mo va­rian­to, todėl ti­kimės, kad pri­va­čio­jo sek­to­riaus ini­cia­ty­va bus iš tikrųjų įtrauk­ta“, – teigė M.Sta­tu­le­vi­čius.

Pa­sak aso­cia­ci­jos va­do­vo, VPSP pro­jektų užuo­maz­gos Lie­tu­vo­ je pra­si­dėjo maž­daug prie­š de­ šimt­metį at­skirų ša­lies sa­vi­val­dy­ bių ini­cia­ty­va, ta­čiau rim­čiau į juos pra­dėta žiūrė­ti tik 2008-ai­siais į vald­žią at­ėjus And­riaus Ku­bi­liaus Vy­riau­sy­bei. „Pir­mie­ji VPSP pa­vyzd­žiai: Vil­ niaus sa­vi­val­dybės ini­cia­ty­va – pra­mogų par­ko te­ri­to­ri­jos, ku­rio­je yra „Sie­mens“ are­na, vys­ty­mas.

Taip pat ke­li smul­kes­ni pro­jek­ tai – at­liekų tvar­ky­mo aikš­telės.

Kau­nas vystė sa­vo ke­lių inf­rast­ ruktū­ros ob­j ek­t us. Vals­tybė į VPSP pra­dėjo rim­čiau žiūrė­ti tik kai nau­jai at­ėju­si A.Ku­bi­liaus Vy­ riau­sybė kaip pa­s katą pa­s i­r in­ ko vyk­dy­ti še­šis ban­do­muo­sius pro­jek­tus iš įvai­rių sri­čių. Pir­ma­ sis, ku­ris yra įvyk­dy­tas, – Bal­sių mo­kyk­los sta­ty­bos. Be šio pro­ jek­to, bu­vo ke­l ių inf­rast­r uktū­ ros ob­jek­tai, kalė­ji­mai, po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­tas. Vis dar vyk­do­mas Pa­l an­gos ap­l ink­ke­l io pro­j ek­

13

Vasario 21–27, 2013

turtas

­no­ma mi­si­ja?

Komentarai

Ai­va Dum­čai­tienė

„Nor­d ia Baub­lys & Part­ners“

R

i­b o­tos vie­š o­j o sek­to­r iaus ga­l i­mybės skir­t i fi­n an­s a­ vimą vie­ša­jai inf­rast­r uktū­ rai, vie­šo­sioms pa­slau­goms plėto­t i ir jų ko­k y­b ei to­bu­l in­t i ska­t i­ na VPSP, įgy­ven­d i­n ant inf­r ast­r uktū­ros pro­jek­t us ar tei­k iant viešą­sias pa­slau­gas.

Ga­l i­m a išs­k ir­t i to­k ius pa­g rin­d i­n ius bend­r a­d ar­b ia­v i­m o būdus: su­t ar­ tinė par­t ne­r ystė ir ins­t i­t u­c inė par­ tne­r ystė. Su­t ar­t inė par­t ne­r ystė – kai bend­r a­d ar­b ia­v i­m as vyk­do­m as su­ tar­č ių pa­g rin­du ne­s tei­g iant bend­ros įmonės (su­da­ro­mos kon­ce­si­jos su­tar­ tys ar­ba vald­ž ios ir pri­va­čių su­bjektų par­t ne­r ystės su­t ar­t ys). Ins­t i­t u­c inė par­t ne­r ystė yra, kai bend­ra­dar­bia­v i­

Vy­tau­tas Žu­kaus­kas Lie­tu­vos lais­vo­sios rin­kos ins­t i­tu­to eks­per­tas

V

o baimės ir biu­rok­ra­ti­niai trikd­žiai.

to kon­kur­sas, ta­čiau dėl per di­ delės pa­si­ūly­mo kai­nos kal­ba­ma apie jo nu­trau­kimą. Nau­jau­sias pro­jek­tas – Pra­vie­niš­kių pa­tai­ sos namų re­konst­ruk­ci­ja ir per­ tvar­ky­mas į kalė­jimą“, – kalbė­ jo M.Sta­tu­le­vi­čius.

Nau­da – vi­siems

Prieš ke­le­rius me­tus įsi­siautė­ jus eko­no­mi­kos kri­zei VPSP pro­ jek­tai galė­jo būti iš­si­gelbė­jimas bank­ru­tuo­ti ne­no­rin­tiems vers­ li­nin­kams. To­kie pro­jek­tai vers­ li­nin­kams ga­li būti pa­trauklūs ir da­bar, nes, pa­vy­kus su val­di­nin­ kais su­kirs­ti ran­ko­mis, jie gautų ga­ran­tuo­tus mokė­ji­mus už įvyk­ dy­tus įsi­pa­rei­go­ji­mus ke­lias­de­ šimt metų į prie­kį. „Kai ku­rie vers­li­nin­kai tik dėl to­ kių už­sa­kymų turė­jo ga­li­mybę iš­si­ lai­ky­ti. Vers­lui to­kie pro­jek­tai nau­ din­gi dar ir todėl, kad tai il­ga­lai­kiai už­sa­ky­mai, – su­tar­tis ga­li truk­ti il­ giau­siai 25 me­tus. O su­tar­tis būna su vals­ty­be ar­ba sa­vi­val­dy­be – tai ga­na pa­ti­ki­mos par­tnerės, nors ir pra­si­sko­li­nu­sios kai ku­rios“, – sa­ kė M.Sta­tu­le­vi­čius.

Spe­cia­lis­tas pri­dūrė, kad to­kie pro­jek­tai di­delės nau­dos at­ne­ša ir vals­ty­bei. Nors vals­tybė ir mo­ka už

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

juos, be­ne pusė lėšų į ša­lies biud­ žetą grįžta mo­kes­čių pa­vi­da­lu.

Be to, vals­ty­bei ne­rei­kia iš kar­ to sko­lin­tis vi­sos nu­ma­ty­tam pro­ jek­tui rei­ka­lin­gos su­mos – kai per­ka­ma pa­slau­ga, už ją ga­li­ma iš­ si­mokė­ti pa­me­čiui.

Ke­le­rius pa­sta­ruo­sius me­tus VPSP pro­jektų kre­di­ta­vi­mo te­ma re­gu­lia­ riai at­si­ran­da bankų dar­bot­varkė­se.

Ta­čiau, pa­sak ban­ko „Swed­bank“ vers­lo kre­di­ta­vi­mo va­do­vo Min­dau­ go Steikū­no, pa­grin­di­nis truk­dis to­ kiems pro­jek­tams įsibėgė­ti – VPSP pro­jektų su­dėtin­gu­mas ir suin­te­re­ suotų ša­lių, neat­me­tant pa­čių ban­ ki­ninkų, pa­tir­ties sto­ka. „Pradėtų ar už­baigtų kre­di­tuo­ti pro­jektų ne­bu­vi­mas by­lo­ja, kad šia te­ma pa­sa­ky­ta dau­giau, nei pa­da­ ry­ta. Pas­ta­ruo­sius me­tus ma­to­me be­si­kei­čian­čius prio­ri­te­ti­nių ar­ba ban­domųjų pro­jektų sąra­šus, su ku­rių tik ma­ža da­li­mi kiek dau­giau pa­si­stūmėta įgy­ven­di­ni­mo link“, – teigė M.Steikū­nas.

Tai, kad VPSP pro­jek­tai pa­sta­ ruo­ju me­tu neat­ne­ša rea­lių re­zul­ tatų, slo­pi­na ir bankų su­si­domė­ jimą jais, nors ge­rai pa­reng­ti, jie galėtų at­neš­ti nau­dos vi­siems – tiek vers­li­nin­kams, tiek val­di­nin­ kams, tiek gy­ven­to­jams.

PSP pa­s i­tel­k ia­ma dėl ke­ le­to prie­ž as­č ių, visų pir­ ma dėl vie­šo­jo sek­to­r iaus veik­l os nee­fek­t y­v u­m o.

Pras­ta vie­š ai tei­k iamų pa­slaugų ko­ kybė, nuo­sto­lin­ga vals­ty­bi­nių įmo­nių veik­l a, mo­t y­va­c i­jos di­d in­t i veik­los efek­t y­v umą ir ge­r in­t i ko­k ybę ne­bu­ vi­mas, nea­pibrėž­ta at­sa­ko­mybė, po­ li­t i­z a­v i­m as prii­m ant eko­no­m i­n ius spren­d i­mus – tai pro­ble­mos, ka­muo­ jan­č ios vals­t y­b inį sek­to­r ių. Svar­ bus VPSP pro­jektų ar­g u­men­tas – ga­ li­mybė turė­t i pri­va­č io­jo sek­to­r iaus efek­t y­v umą ir pa­slaugų ko­k ybę vie­ šo­sio­se pa­slau­go­se.

Ki­tas pra­na­šu­mas – pri­va­čio­jo sek­ to­r iaus in­ves­t i­cijų pri­t rau­k i­mas vyk­ dant pro­jek­t us, su­si­ju­sius su vie­šo­ sio­mis pa­slau­go­mis, ypač tuo­met, kai jau­čia­mas fi­nan­sa­vi­mo vie­šo­sios inf­ rast­ruktū­ros pro­jek­tams sty­gius. VPSP pro­jek­tai leid­žia išs­kai­dy­ti ri­ziką tarp pri­va­čio­jo ir vie­šo­jo sek­to­rių (ar­ba visą ri­ziką per­leis­ti pri­va­čia­jam sek­to­riui), todėl at­si­ran­da pri­va­čio­jo sek­to­riaus at­s a­ko­mybė už pro­jek­to ne­s ėkmę ar nuo­sto­lius, ku­rios dau­ge­liu at­vejų trūksta tuo­met, kai pro­jek­tus įgy­ven­

mas vyk­do­mas stei­g iant bend­ro ka­ pi­t a­lo (vie­š o­jo ir pri­va­č io­jo) įmo­nes.

Pag­r in­d i­n iai VPSP pra­na­š u­mai šie: už­t ik­r i­na­mos rei­k ia­mos in­ves­t i­ci­jos į viešąjį sek­to­r ių; VPSP pro­jek­tai su­ ku­r ia di­desnę pri­dėtinę vertę; už­t ik­ ri­na­mas sa­va­lai­k is ir ko­k y­biš­kes­n is viešųjų pa­slaugų tei­k i­mas; ne­rei­ka­ lau­ja ar­ba rei­ka­lau­ja ma­ž iau pra­di­nių vie­šo­jo sek­to­riaus in­ves­ti­cijų, nes pri­ va­tu­sis par­t ne­r is ga­l i fi­nan­suo­t i tam tik­ros inf­rast­r uktū­ros su­k ūrimą ar mo­der­ni­za­vimą; VPSP tur­tas ga­li bū­ ti ne­įtrau­k ia­mas į vie­šo­jo sek­to­r iaus ba­lansą, o tai leid­ž ia iš­veng­ti biud­že­ to de­fi­ci­to ar vals­t ybės sko­los didė­ji­ mo – taip už­t ik­r i­na­mas efek­ty­ves­n is vals­t ybės lėšų val­dy­mas; VPSP ska­ ti­na ino­va­ci­jas ku­r iant viešąją inf­rast­ruktūrą ir tei­k iant viešą­sias pa­slau­ gas; pri­va­čio­jo sek­to­r iaus par­t ne­r iui su­tei­k ia­ma ga­li­mybė už­si­tik­rin­ti il­ga­ lai­kes pa­ja­mas.

Ta­čiau VPSP tu­r i ir trūkumų: su­k ur­ ta inf­rast­r uktū­ra ar pa­slau­gos ga­l i kai­nuo­t i bran­g iau; nu­ke­l iant vie­šo­jo sek­to­riaus mokė­ji­mus į ateitį, ga­li­ma nei­g ia­ma įta­ka vėles­n ių lai­ko­tar­pių

vie­šo­jo sek­to­riaus fis­ka­li­niams ro­dik­ liams; par­tne­rystės pro­jektų su­tar­tys yra su­dėtin­gos bei ne­lanks­čios, nes sun­ku nu­ma­ty­ti ir įver­tin­ti vi­sus il­ga­ laikį bend­ra­dar­bia­vimą pa­lie­sian­čius veiks­nius ir ri­zi­kas. Be to, VPSP san­do­ rių su­da­ry­mas yra su­dėtin­gas pro­ce­ sas, trun­ka il­giau ir kai­nuo­ja bran­giau; sun­kiau įver­ti­na­mos ri­zi­kos ga­li būti pri­ski­ria­mos vie­ša­jam sek­to­riui, o tai il­gai­niui tam­pa il­ga­lai­kiais vals­ty­bi­nio sek­to­riaus įsi­pa­rei­go­ji­mais, ku­rie vir­ši­ ja pro­jek­to pra­džio­je nu­ma­ty­tas vie­šo­ jo sek­to­riaus in­ves­ti­ci­jas ir per­ke­lia­mi mo­kes­čių mokė­to­jams.

Todėl VPSP pro­jek­t uo­se la­bai svar­bu ša­l ims jau su­da­rant san­dorį tin­ka­mai ap­si­brėžti ir pa­skirs­ty­ti ri­zi­kas, su­si­ju­ sias su vald­ž ios ir pri­va­čiųjų su­bjektų pri­s ii­ma­mais įsi­p a­rei­go­ji­mais. Ri­z i­ kos tu­r i būti pri­ski­r ia­mos ati­t in­k a­ mai toms ša­l ims, ku­r ios ge­r iau­siai jas nu­ma­to ir val­do pa­t ir­da­mos ma­ž iau­ sias sąnau­das, pa­v yzd­ž iui, pro­jek­to vyk­dy­mo ir rin­kos ri­z ikų per­kėli­mas pri­va­čia­jam sek­to­r iui, o po­l i­t inės, tei­ sinės, kainų re­g u­l ia­v i­mo ri­z ikų – vie­ ša­jam sek­to­r iui.

di­na tik vie­ša­sis sek­to­r ius. Konk­re­t i ir aiš­k i at­sa­ko­mybė di­d i­na pro­jektų efek­ty­v umą, leid­ž ia tau­py­t i biud­že­ to lėšas. Pri­va­čių as­menų da­ly­va­v i­ mas VPSP pro­jek­tuo­se ga­li su­ma­ž in­ ti ir kas­die­nio po­l i­t i­za­vi­mo prii­mant eko­no­mi­nius spren­di­mus pro­blemą, būdingą vie­šie­siems pro­jek­tams. Vi­ sa tai leid­ž ia vals­ty­bi­n iam sek­to­r iui už ati­tin­kamą kainą pirk­ti ko­ky­bišką pri­va­čio­jo sek­to­riaus pa­slaugą.

Lie­tu­vo­je iki 2012-ųjų pra­d žios bu­vo su­da­ry­tos ir ga­lio­jo 32 VPSP su­tar­tys, to­kius duo­me­nis pa­tei­kia Fi­nansų mi­ nis­te­ri­ja. Ne­di­delį su­tar­čių skai­čių le­ mia tik­rai ne vie­na prie­žas­tis.

Tam, kad pri­va­t u­sis sek­to­r ius pri­ siimtų ri­ziką ir da­ly­vautų VPSP pro­jek­ tuo­se, būti­nas tei­si­nis ir po­li­ti­nis sta­bi­ lu­mas. Nes VPSP su­tar­ty­se pri­va­tu­sis sek­to­rius daž­nai pri­sii­ma did­ž iau­sią fi­nan­sinę ri­ziką. Šian­dien į VPSP api­ brėžtį pa­ten­ka la­bai įvairūs tei­si­n iai san­ty­k iai, to­k ie kaip inf­rast­r uktū­ros kūri­mo ir tie­k i­mo pa­slaugų, prie­ž iū­ ros ir ad­mi­nist­ra­vi­mo su­tar­tys, iš­per­ ka­mo­sios nuo­mos su­tar­tys. Nuo 1996 m. Kon­ce­sijų įsta­ty­mas ge­ro­kai pa­to­ bulė­jo, bet vis dar trūksta aiš­ku­mo dėl iki­su­tar­ti­nių san­ty­kių, de­rybų.

Svar­bu ir po­l i­t inė ri­z i­ka. Sei­mo, Vy­ riau­sybės, sa­vi­val­dy­bių ta­rybų kai­ta, rin­ki­mai la­bai vei­kia Lie­tu­vos viešąjį sek­to­rių, ku­ria­mus įsta­ty­mus. Tai at­ gra­so po­ten­cia­l ius Lie­tu­vos ir už­sie­ nio in­ves­tuo­to­jus, nes VPSP su­tar­tys il­ga­laikės.

Nei­g ia­mas po­ž iū­r is į pri­vatųjį sek­to­ rių – dar vie­na prie­žas­tis. Tai, kad pri­ va­t u­sis sek­to­r ius sie­k ia pel­no, dar

ne­reiš­k ia, jog VPSP pro­jek­tai ne­nau­ din­gi vie­ša­jam sek­to­riui. Pel­no sie­kis ska­t i­na veik­t i efek­ty­v iau, ge­r in­t i pa­ slaugų ko­kybę. Ži­no­ma, la­bai svar­bu aiš­k iai su­tar­ty­se nu­ma­ty­t i ir pa­si­da­ ly­t i ri­ziką, kad ne­būtų taip, jog VPSP pro­jek­to pelną pri­sii­ma vie­na pusė, o nuo­stolį – ki­ta. Taip pat svar­bu, kad ke­ li ne­tin­ka­mai įgy­ven­din­ti ar ne­pagrįs­ tai nei­gia­mai įver­tin­ti VPSP at­ve­jai ne­ mestų šešė­lio vi­sai VPSP idė­jai.

Ne­di­delį VPSP pro­jektų skai­čių ga­li lem­ti ir tai, kad Lie­tu­vo­je dėl ma­žo gy­ ven­tojų skai­čiaus to­kių pro­jektų, ku­ riuo­se ap­si­mokėtų da­ly­vau­ti di­de­liems in­ves­tuo­to­jams, yra tie­siog ma­ž iau.

Aiš­k u, svar­bu dar ir tai, kad vis­kas vyks­ta pa­leng­va. Lie­tu­va tik da­bar po tru­putį efek­ty­vi­na viešųjų pir­kimų sri­ tį, o VPSP pro­jek­tai yra daug su­dėtin­ ges­n i. Mo­kan­t is iš jau įvyk­dytų pro­ jektų, iš kitų ša­lių pa­tir­ties tikė­ti­na, kad VPSP at­vejų daugės.

Dar vie­na pro­ble­ma, kodėl pro­jek­ tai Lie­t u­vo­je strin­ga, yra pa­t ir­t ies ir įgūdžių trūku­mas. Did­ž io­ji Bri­ta­n i­ ja, Prancū­z i­ja VPSP pro­jek­t us vyk­ do dau­giau nei šimt­metį. Jo­se tei­sinė bazė iš­vys­ty­ta, ginčų spren­di­mo me­ cha­niz­mai vei­kia, o vie­šo­jo sek­to­riaus per­so­na­las – su­kaupęs pa­tirtį. Lie­tu­va šiuo­se pro­jek­tuo­se pa­t ir­t ies tu­r i kol kas la­bai ma­žai. Nors kon­sul­ta­cijų ir da­li­ji­mo­si už­sie­nio pa­tir­ti­mi yra, de­ry­ bos, su­tar­čių sąlygų for­mu­la­vi­mas, fi­ nan­sinės ir ki­tos ri­zi­kos pa­skirs­ty­mas rei­ka­lau­ja aukš­čiau­sio ly­gio pro­fe­sio­ na­lu­mo. Ra­jonų sa­v i­val­dybė­se turė­ ti aukš­to ly­g io spe­cia­l istų šio­je sri­ty­ je su­dėtin­ga.

Sparta: verslininkai naują mokyklą Balsiuose pastatė vos per vienus metus.

Gedimino Bartuškos nuotr.

14

Vasario 21–27, 2013

turtas

6,5 mln. litų

kas­met už Bal­sių mo­kyklą mokės Vil­niaus sa­vi­val­dybė.

Pro­jek­tas ­ pa­bran­go

Kon­kur­se – pen­ki da­ly­viai

Pa­lan­gos ap­link­ke­lis – pir­ma­sis trans­por­ to inf­rast­ruktū­ros pro­jek­tas, ku­ris būtų įgy­ ven­di­na­mas VPSP būdu. Prieš 2 me­tus Vy­ riau­sybė pro­jek­tui bu­vo pri­ta­ru­si, o sta­ty­ bas pla­nuo­ta pra­dėti šie­met. Tie­sa, tuo­met dar­bai bu­vo įver­tin­ti 88 mln. litų, o ran­go­ vams kon­kur­se pa­tei­kus dau­giau nei 100 mln. vertės pa­si­ūly­mus dėl įgy­ven­di­ni­mo per­si­gal­vo­ta – pro­jek­tas bus įšal­dy­tas ar­ba bus skel­bia­mas nau­jas ran­govų kon­kur­sas.

Iki 2017 m. sos­tinės cent­re turėtų ne­lik­ti Lu­kiš­kių kalė­ji­mo. Jį iš­kel­din­ti į Pra­vie­niš­ kes ir atei­ty­je ad­mi­nist­ruo­ti pa­tal­pas bu­vo nu­spręsta tai­kant VPSP prin­cipą. Pas­kel­ bus šio pro­jek­to viešąjį kon­kursą, bu­vo su­ lauk­ta pen­kių da­ly­vių pa­raiškų. Laimė­to­jas pri­va­čio­mis lėšo­mis turės baig­ti re­konst­ ruo­ti lais­vus Pra­vie­niš­kių pa­tai­sos namųat­vi­ro­sios ko­lo­ni­jos pa­sta­tus ir į juos iš Lu­ kiš­kių per­kel­ti vie­nin­telį Lie­tu­vo­je kalė­jimą.

Mo­kyklą pa­šven­ti­no Prieš pu­santrų metų ati­da­ry­ta Bal­ sių mo­kyk­la – be­ne mo­der­niau­sia ug­dy­mo įstai­ga ne tik Vil­niu­je, bet ir vi­so­je Lie­tu­vo­je.

Ar­chi­tek­to Si­gi­to Kun­ce­vi­čiaus pa­ gal skan­di­navų pa­tirtį su­pro­jek­ tuo­tos mo­kyk­los sta­ty­bos kai­na­vo apie 40 mln. litų. Šiuo­lai­kiš­kai nau­jo­sios mo­kyk­ los pa­sta­tas at­ro­do ne tik iš lau­ko.

Dau­ge­lis kla­sių čia su­pro­jek­tuo­tos kar­tu su pa­gal­binė­mis pa­tal­po­mis, jo­se yra ga­li­mybė pri­jung­ti kom­ piu­te­rius, kai kur ant sienų ka­bo ne įpras­tos, o iš­ma­nio­sios len­tos.

Pas­ta­to cent­re įreng­ta dviejų aukštų bib­lio­te­ka ir skai­tyk­la, aktų salė su­pro­jek­tuo­ta kar­tu su val­gyk­ la, o fi­zi­nio la­vi­ni­mo pa­mo­koms skir­ta salė ne­nu­si­leid­žia mo­der­nių spor­to klubų pa­tal­poms. Šiuo­lai­ kiš­kai mo­kyk­lo­je vyksta ir che­mi­jos bei kitų tiks­liųjų mokslų pa­mo­kos – pa­sta­te yra la­bo­ra­to­ri­ja su elekt­ ros ir van­dens įva­dais kiek­vie­nam moks­lei­viui.

Mo­kyk­los auklė­ti­niai čia tu­ ri ir in­di­vi­dua­lias spin­te­les as­me­ ni­niams daik­tams, o at­vykę į pa­ mo­kas dvi­ra­čiais šias trans­por­to prie­mo­nes ga­li pa­lik­ti did­žiulė­ je sau­go­ji­mo aikš­telė­je. Mo­kyk­lo­je įreng­ta ir jau­kių poil­sio zonų.

Ofi­c ia­l iai ati­d a­r ius mo­k yk­l ą jos šei­mi­nin­kai nuo­lat su­lauk­da­ vo sve­čių. Ap­žiūrė­ti sta­ti­nio ku­ rį laiką plūdo ne tik konst­ruk­ci­ jo­mis su­si­domėję ar­chi­tek­tai, bet ir kitų sos­tinės mo­kyklų auklė­ti­ niai. Praė­jus be­veik trims mėne­ siams nuo ati­da­ry­mo, ug­dy­mo įs­ taigą ap­lankė ir dva­si­nin­kai.

Lapk­ri­čio pa­bai­go­je mo­kyklą pa­ šven­ti­no Je­ru­zalės pa­ra­pi­jos kle­bo­ nas ku­ni­gas Vir­gi­ni­jus. Po mo­kyk­lo­ je lai­kytų šv. Mi­šių kle­bo­nas ap­lankė bei pa­šven­ti­no kiek­vieną ka­bi­netą ir pa­svei­ki­no kiek­vieną mo­ky­toją.

Dau­giau ne­gu 11 tūkst. kvad­ra­ti­nių metrų trijų aukštų mo­kyk­los šven­ti­ ni­mas užt­ru­ko ke­lias va­lan­das.

Bal­sių mo­kyk­lo­je mo­ko­si per 600 moks­lei­vių. Iki nau­jo­sios mo­kyk­los ati­da­ry­mo Bal­sių ir ap­lin­ki­nių gy­ ven­vie­čių vai­kai lankė dar 1930 m. sta­tytą me­dinę ug­dy­mo įstaigą, o kai ku­rie bu­vo pri­vers­ti kas­dien de­šim­tis ki­lo­metrų va­žinė­ti į ki­tas mo­kyk­las.

Sa­vi­val­dybės kon­kursą laimė­ju­ sios bend­rovės „Mer­ko sta­ty­ba“ ir „E.L.L. Kin­nis­va­ra“ mo­kyklą statė sa­vo lėšo­mis. Mai­nais į in­ves­ti­ciją sta­ty­to­jai 25 me­tams įgi­jo teisę ad­ mi­nist­ruo­ti pa­statą. Už tai jie kas­ met 25 me­tus gaus at­lygį iš Vil­niaus sa­vi­val­dybės. Ta­da sa­vi­val­dybė mo­ kyklą turėtų iš­pirk­ti. Bend­ra šio VP­ SP pa­grin­du vyk­do­mo pro­jek­to ver­ tė – apie 200 mln. litų.

VD inf.

15

vasario 21–27, 2013

24p.

Vilniečio savaitgalio renginių gidas.

savaitgalis

prasideda su „Vilniaus diena“

Įk­vė­pi­mas: vers­li­nin­ką skry­džių bend­ro­vę įkur­ti įkvė­pė mo­ti­na – am­bi­cin­ga mo­te­ris, už­si­gei­du­si pi­lo­tuo­ti lėk­tu­vą, kai tai bu­vo tie­siog ne­rea­lu. Sa­vo sva­jo­nę ji įgy­ven­di­no ap­si­me­tu­si

vy­ru. Ant šio lėk­tu­vo – tai sim­bo­li­zuo­jan­tis pie­ši­nys.

„Scanpix“ nuotr.

Sėk­mės for­mu­lė iš pir­mų lū­pų Va­sa­ros pra­džio­je, bir­že­lio 2 d., pir­mą kar­ tą Lie­tu­vo­je vie­šės vie­nas gar­siau­sių pa­sau­lio mi­li­jar­die­rių – cha­riz­ma­tiš­ka­sis se­ras Ri­char­das Bran­so­nas.

Da­rius Sė­le­nis

d.selenis@diena.lt

Kau­no „Žal­gi­rio“ are­no­je pa­skai­tą skai­ty­sian­čiam 62 me­tų Ri­char­dui Char­le­sui Ni­cho­lui Bran­so­nui ran­ ką spaus jį į mū­sų ša­lį pa­kvie­tęs, bri­tui pri­klau­san­čio­je bran­giau­sio­je pa­sau­ly­je pri­va­čio­je Ne­ke­rio sa­lo­je du kar­tus vie­šė­jęs ge­ras jo bi­čiu­lis – Tarp­tau­ti­nės vers­lo tai­kos pre­mi­jos lau­rea­tas dak­ta­ras Vla­das La­šas.

Sti­li­zuo­tas akies vyz­dys

„Į ly­de­rys­tės fo­ru­mą („Fo­rum One“), ku­ris vyks „Žal­gi­rio“ are­ no­je, at­vyk­sian­tį Ri­char­dą kal­bi­nau Lie­tu­vo­je pa­si­lik­ti dar vie­nai pa­rai ir pa­si­klau­sy­ti bir­že­lio 4 d. ten pat kon­cer­tuo­sian­čio ki­to gar­saus bri­ to – Eri­co Clap­to­no“, – šyp­te­lė­jo V.La­šas.

Kau­nie­tis bri­tui daug pa­sa­ko­jo apie Lie­tu­vos krep­ši­nį, fil­mą „Ki­ ta sva­jo­nių ko­man­da“ ir įtei­kė fil­

mo „The Ot­her Dream Team“ DVD bei le­gen­di­nius mū­sų ša­lies krep­ši­ nio rink­ti­nės marš­ki­nė­lius.

V.La­šo ki­še­nė­je jau ne vie­nus me­tus gu­li vi­zi­ti­nė kor­te­lė su sti­ li­zuo­ta R.Bran­so­no akies vyz­džio fo­tog­ra­fi­ja. To­kias vi­zi­ti­nes kor­te­ les su sa­vo akių vyz­džiais tu­ri vi­si bend­ro­vės „Vir­gin“ va­do­vai.

Mi­li­jar­die­rius R.Bran­so­nas ir V.La­šas – ne tik ge­ri pa­žįs­ta­mi. „Vir­gin“

16

16

vasario 21–27, 2013

gyvenimas

Sėk­mės for­mu­lė iš pir­mų įkū­rė­jas R.Bran­so­nas, 15 V.La­šas ir dar aš­tuo­ni žmo­nės, tarp ku­rių – ir bu­vęs Kos­ ta Ri­kos pre­zi­den­tas José Mar­ía Fi­ gue­re­sas-Ol­se­nas, įstei­gė ne pel­no sie­kian­čią or­ga­ni­za­ci­ją „Car­bon War Room“, ko­vo­jan­čią už gam­tos iš­sau­go­ji­mą.

Iš­kil­mė­se – vie­nin­te­lis lie­tu­vis

„Part­ne­rys­tė su Ri­char­du pra­si­dė­ jo maž­daug prieš pen­ke­rius me­tus kon­fe­ren­ci­jo­je Ka­li­for­ni­jo­je, kur jam pa­do­va­no­jau kny­gą, – pro­fe­so­ rius V.La­šas ne­si­pui­ka­vo pa­žin­ti­mi su mi­li­jar­die­riu­mi. – Per pa­sta­ruo­ sius me­tus su Ri­char­du pra­dė­jo­me daug bend­rau­ti.“ Po to, kai 2010 m. spa­lį Nau­ jo­sios Mek­si­kos (JAV) kos­mod­ ro­mo „Spa­ce­port Ame­ri­ca“ ta­ku R.Bran­so­nas ėjo šne­ku­čiuo­da­ma­ sis su „UPS Lie­tu­vos“ ge­ne­ra­li­niu di­rek­to­riu­mi V.La­šu, lie­tu­vis iš ne vie­no žmo­gaus iš­gir­do klau­si­mą su pa­vy­do gai­de­le: „Ar jūs su „Vir­gin“ bend­ro­vės įkū­rė­ju – drau­gai?“ Tuo­met vi­so pa­sau­lio dė­me­sį pri­kaus­tė Nau­jo­sios Mek­si­kos vals­ ti­jo­je, 65 km nuo Las Kru­se­so mies­ te­lio, ply­tin­ti te­ri­to­ri­ja. Jo­je bu­vo ati­da­ry­tas kos­mod­ro­mo, įreng­to kos­mo­so tu­riz­mui, ki­li­mo ta­kas.

Iš­kil­mė­se da­ly­va­vo ir vie­nin­te­lis lie­tu­vis – pro­fe­so­rius V.La­šas.

V.La­šą pa­kvie­tė R.Bran­so­nas

Nau­jau­sio­mis tech­no­lo­gi­jo­mis ir moks­lo pa­sie­ki­mais be­si­do­min­tį V.La­šą į kos­mod­ro­mą „Spa­ce­port Ame­ri­ca“ pa­kvie­tė pa­ts R.Bran­so­ nas – bend­ro­vės „Vir­gin Ga­lac­tic“ bo­sas. Ji bu­vo įkur­ta nau­jau­siam mi­li­jar­die­riaus pro­jek­tui – kos­mo­ so tu­riz­mui. „Mes jus ne tik nu­skrai­din­si­me į kos­mo­są... Mes jus ir su­grą­žin­si­ me!“ – sta­to­mo fu­tu­ris­ti­nio kos­ mod­ro­mo, su­kur­to gar­saus bri­tų ar­chi­tek­to Nor­ma­no Fos­te­rio fir­ mos, fo­ne sė­din­tiems apie 400– 500 žmo­nių tuo­met pa­ža­dė­jo R.Bran­so­nas.

Bū­rys kruopš­čiai at­rink­tų žmo­ nių – moks­li­nin­kų, ast­ro­nau­tų, vers­li­nin­kų, ži­niask­lai­dos at­sto­ vų – ir ke­lios de­šim­tys bū­si­mų­jų kos­mo­so tu­ris­tų lau­kė erd­vė­lai­vio „Spa­ce Ship Two“.

Pra­di­nį įna­šą už tu­ris­ti­nį skry­dį į kos­mo­są yra su­si­mo­kė­ję apie 500 žmo­nių. Kai ku­rie nu­ta­rė iš­kart pa­ klo­ti vi­są tu­ris­ti­nio skry­džio į kos­ mo­są su­mą – 200 tūkst. do­le­rių.

Du lėk­tu­vus ga­be­nan­tis erd­vė­ lai­vis „Spa­ce Ship Two“ pa­kils į 17 km aukš­tį, o at­si­sky­ręs ra­ke­ti­nis lėk­tu­vas su pi­lo­tais ir ke­lei­viais – į 120 km aukš­tį. Nes­va­ru­mo būk­lė­ je jie iš­bus apie 10 mi­nu­čių. Iš vi­ so skry­dis ir nu­si­lei­di­mas už­truks apie dvi ar pust­re­čios va­lan­dos.

Pir­mo­jo­je tu­ris­ti­nė­je ke­lio­nė­je į kos­mo­są su dviem pi­lo­tais skris pa­ts R.Bran­so­nas, jo sū­nus, duk­ra ir abu tė­vai.

Mo­ko­si iš žmo­nių

Koks jis, mi­li­jar­die­rius R.Bran­so­ nas, į kos­mod­ro­mo ki­li­mo ta­ko ati­ da­ry­mą pa­kvie­tęs vie­nin­te­lį lie­tu­ vį V.La­šą? „Šil­tas, drau­g iš­kas, leng­vai bend­rau­jan­tis, – R.Bran­so­ną api­ bū­di­no V.La­šas. – Jis ne tik mo­ko ki­tus. Vie­na jo sa­vy­bių – iš­klau­sy­ ti žmo­nes ir mo­ky­tis iš jų.“ Prieš mė­ne­sį iki to su­si­ti­ki­mo 2010 m. ru­de­nį Nau­jo­jo­je Mek­si­ ko­je Vla­das su Ri­char­du bend­ra­vo kon­fe­ren­ci­jo­je Man­ha­ta­ne. Vėl su­ ti­kęs pa­šne­ko­vą po ke­lių mė­ne­sių R.Bran­so­nas ga­li kaip nie­kur nie­ ko tęs­ti po­kal­bį.

Bran­giau­sia pri­va­ti sa­la

V.La­šas jau du kar­tus pra­lei­do fan­ tas­tiš­ko gro­žio R.Bran­so­nui pri­ klau­san­čio­je Ne­ke­rio sa­lo­je Ka­ri­ bų jū­ro­je, Britų Mergelių salose.

Ne­ke­rio sa­lo­je, ku­rio­je ga­li il­sė­tis ir dirb­ti apie 30 žmo­nių, yra įspū­ din­ga 300 raus­vap­lunks­nių fla­ min­gų ko­lo­ni­ja. Ten ga­li­ma iš­vys­ ti ir sau­lė­je be­si­kai­ti­nan­čią met­ro il­gio igua­ną, sė­dint eko­lo­giš­ka­me au­to­mo­bi­ly­je ten­ka luk­te­lė­ti, kol ke­lią pe­rei­na vėž­lys. „Di­džiau­sia sa­los nau­jie­na – le­ mū­rai, mei­lios be­ždžio­nė­lės iš Ma­ da­gas­ka­ro, apie ku­rias Ri­char­das ga­li šne­kė­ti iš­ti­sas va­lan­das, – šyp­so­jo­ si V.La­šas. – Sa­vo gim­ti­nė­je, Ma­ da­gas­ka­re, le­mū­rai da­bar nė­ra la­bai sau­gūs ir nyks­ta, to­dėl Ne­ke­rio sa­lo­ je jie ra­do prie­globs­tį, ir tai vie­nin­ te­lė vie­ta Že­mė­je, be Ma­da­gas­ka­ro, kur gy­vuo­ja le­mū­rų ko­lo­ni­ja.“

Drau­gys­tė: mi­li­jar­die­riaus bi­čiu­lis lie­tu­vis V.La­šas įgi­jo R.Bran­so­no pa­si­ti­kė­ji­mą – jis ne tik sve­čia­vo­si gar­sio­jo

Lie­tu­vą.

Su­de­gu­si vi­la be­veik at­sta­ty­ta

„Na­me­liai sa­lo­je pa­na­šūs kaip In­ do­ne­zi­jo­je. Pap­lū­di­my­je – nar­dy­ mo įran­ga. Po ke­tu­ris plau­kio­jo­ me ka­ta­ma­ra­nu, – pa­sak V.La­šo, R.Bran­so­nas tu­ri vi­są ka­ta­ma­ra­nų ko­lek­ci­ją. – Ri­char­das mums pa­ro­ dė po­van­de­ni­nį lai­vą. Mos­ki­to sa­ lą R.Bran­so­nas ža­da įreng­ti tu­ris­ tams ir pa­nau­do­ti tam eko­lo­giš­kas, gam­tą tau­so­jan­čias prie­mo­nes.“ Šio­je sa­lo­je ves­tu­ves šven­tė ir ša­ lia esan­čią sa­lą Bri­tų Mer­ge­lių sa­lose per­nai nu­si­pir­kęs vie­nas „Goog­le“ įkū­rė­jų bei va­do­vų Lar­ry Page’as.

Pir­mą kar­tą V.La­šas Ne­ke­rio sa­lo­je vie­šė­jo tris die­nas su „Car­bon War Room“ rei­ka­lais dar prieš pla­čiai nu­skam­bė­ju­sį gais­rą. 2011 m. per

tro­pi­kų aud­rą vė­jo grei­čiui sie­kiant 145 km/val. tren­kė žai­bas ir ki­lo di­ de­lis gais­ras. Per jį su­de­gė di­džio­ji R.Bran­so­no vi­la („Big Hou­se“). Lai­ mė, apie 20 tuo me­tu vi­lo­je vie­šė­ju­ sių sve­čių, tarp ku­rių bu­vo ir ak­to­rė Ka­te Wins­let su drau­gu bei vai­kais, ne­nu­ken­tė­jo.

Tuo me­tu, kai ki­lo gais­ras, vi­los šei­mi­nin­kas R.Bran­so­nas su žmo­na Joan ir sū­nu­mi Sa­mu bu­vo ap­si­sto­ ję už be­veik 100 m esan­čio­je ki­to­je vi­lo­je. Da­bar su­de­gu­si pra­ban­gio­ji di­džio­ji vi­la jau be­veik at­sta­ty­ta.

Dis­ku­si­jos apie pla­ne­tos atei­tį

Ant­rą kar­tą V.La­šas pri­va­čio­je R.Bran­so­no sa­lo­je vie­šė­jo vos dau­ giau nei prieš sa­vai­tę. Pen­kias die­

nas lie­tu­vis pra­lei­do su R.Bran­so­nu ir pen­kiais Oks­for­do uni­ver­si­te­to pro­fe­so­riais bei ki­tais spe­cia­lis­tais.

Jis ne tik mo­ko ki­ tus. Vie­na jo sa­vy­ bių – iš­klau­sy­ti žmo­ nes ir mo­ky­tis iš jų.

Vi­si jie da­ly­va­vo la­bai pri­va­čio­ je ly­de­rys­tės kon­fe­ren­ci­jo­je apie žmo­ni­jos atei­tį, pasaulines pro­ ble­mas ir ga­li­my­bes. „Pro­fe­so­ riai, dau­gu­ma Da­vo­so kon­fe­ren­ci­ jos pra­ne­šė­jų, pa­sa­ko­jo ne tik apie

R.Bran­so­no sėk­mės tai­syk­lės R.Bran­so­nas tei­gia, kad jo sėk­mė ne­ bu­vo su­pla­nuo­ta, tai – tie­siog lai­mės da­ly­kas. Jis įvar­di­jo 10 sa­vo sėk­mės tai­syk­lių.

1. Mesk iš­šū­kį di­die­siems.

2. Da­ryk tai nuo­lat.

3. De­rė­kis: vis­kas tu­ri bū­ti svars­

ty­ti­na.

4. Pa­versk sa­vo dar­bą pra­mo­ga.

5. Priimk tik tei­gia­mus spren­di­

mus.

6. Būk ma­lo­nus su ži­niask­lai­dos

at­sto­vais.

7. Ne­va­do­vauk avims, vyk ka­tes.

8. Ju­dėk kaip kul­ka.

9. Dy­dis ne­svar­bu.

10. Būk pa­pras­tas.

Be ri­bų: vi­sos R.Bran­so­no idė­jos anks­čiau ar vė­liau virs­ta rea­ly­be – taip nu­ti­ko ir su nuo­sa­va te­le­vi­zi­ja „Vir­gin TV“, ir min­ti­mi įkur­ti spor­to bei

pra­mo­gų cent­rą „Vir­gin Ac­ti­ve“.

17

vasario 21–27, 2013

gyvenimas diena.lt/naujienos/laisvalaikis

lū­pų Mes jus ne tik nu­skrai­ din­si­me į kos­mo­są...

Mes jus ir su­grą­žin­si­ me!

Z.Kel­mic­kai­tė: „Ga­lė­čiau per­si­reng­ti kas 10 mi­nu­čių“ Lai­ma Že­mu­lie­nė l.zemuliene@diena.lt

Šmaikš­čio­ji mu­zi­ko­lo­gė Zi­ta Kel­ mic­kai­tė – kas­dien dar­bų sū­ku­ry­ je. Dėl to nu­ken­čia jos mie­gas, lais­ va­lai­kis ir po­mė­giai. Ta­čiau to ne­ pai­san­ti mo­te­ris čiuo­žia per gy­ve­ ni­mą lyg su nau­jo­mis pa­čiū­žo­mis, o jos lie­žu­vis taip pa­ga­ląs­tas, kad žo­džių mū­šy­je kon­ku­ren­tų po­niai Zi­tai nė­ra.

Po­kal­bis su Z.Kel­mic­kai­te – apie švie­sią­ją ir tam­sią­ją gy­ve­ni­mo pu­sę.

– Ger­bia­ma Zi­ta, pa­sta­ruo­ ju me­tu vėl pa­si­rai­to­jo­te ran­ ko­ves – esa­te LRT te­le­vi­zi­jos pro­jek­to „Auk­si­nis bal­sas“ ver­ti­ni­mo ko­mi­si­jo­je. Ar ne­ nu­si­bo­do dar­bai te­le­vi­zi­jo­je?

– Aš iš tų, ku­rie my­li te­le­vi­zi­ją.

o­je Ne­ke­rio sa­lo­je, bet ir su­gun­dė žvaigž­dę at­vyk­ti į

– Kas jums la­biau pa­tin­ka – ves­ti ra­di­jo ar te­le­vi­zi­jos lai­ das?

– Tai – du skir­tin­gi da­ly­kai. Ra­ di­ju­je tu pri­klau­sai tik nuo sa­vęs.

Ką tu pa­kvie­ti į lai­dą, kaip su tuo žmo­gum šne­kie­si, – vis­kas pri­ klau­so nuo ta­vęs. Va­di­na­si, nieks kits čia ne­kalts – mer­gu­žė­le, tu pa­ti. O jau te­le­vi­zi­jo­je tu ne­ži­nai, kaip pa­vyks nu­fil­muo­ti. Tu gal­vo­ji vie­naip, o išei­na ki­taip. Čia – ko­ man­di­nis dar­bas.

„Scanpix“, Gedimino Bartuškos nuotr.

sa­vo moks­li­nių ty­ri­mų sri­tis, bet įžie­bė dis­ku­si­jas ir dėl daug bend­rų da­ly­kų. Na­no­tech­no­lo­gi­jos, bios­ fe­ros įvai­ro­vė ir ga­li­my­bės ją ne tik iš­sau­go­ti, bet ir nau­din­gai plė­to­ti, bū­dai į moks­li­nius ty­ri­mus įtrauk­ti dau­gy­bę en­tu­zias­tų ir dau­ge­lis ki­tų da­ly­kų“, – pa­sa­ko­jo V.La­šas.

Jis kon­fe­ren­ci­jo­je su­si­pa­ži­no ir su lakūnu, pi­lo­tuo­jan­čiu as­me­ni­ nį Ri­char­do reak­ty­vi­nį vers­lo kla­ sės lėk­tu­vą „Das­sault Fal­con 50EX, M-VGIN“. „Pag­rin­di­nė tai­syk­lė – tu pri­va­lai lai­mė­ti, ki­ta tai­syk­lė – šei­mi­nin­kas tu­ri bū­ti pa­ten­kin­tas. Sup­rask, jis ne­ga­li pra­lai­mė­ti“, – pri­si­mi­nęs žais­min­gus žai­di­mus kau­liu­kais sa­lo­je šyp­so­jo­si V.La­šas.

Į kon­fe­ren­ci­ją – po bern­va­ka­rio

Bri­tų mi­li­jar­die­rius džiau­gė­si ar­ tė­jan­čio­mis sū­naus Sa­mo ves­tu­ vė­mis ir į su­si­ti­ki­mą sa­lo­je kaip tik grį­žo po sa­vait­ga­lį Mek­si­ko­je vy­ ku­sio sū­naus bern­va­ka­rio.

Bū­tent sa­vo pri­va­čio­je Ne­ke­rio sa­lo­je jau prieš dau­ge­lį me­tų V.La­ šo į Lie­tu­vą kvies­tas R.Bran­so­nas ir da­vė ga­lu­ti­nį su­ti­ki­mą, kad bir­že­lio 2 d. vie­šės Kau­ne.

Ar Ne­ke­rio sa­lo­je V.La­šas su­ lau­kė mi­li­jar­die­riaus pa­siū­ly­mo skris­ti į kos­mo­są? Dak­ta­ras šyp­ te­lė­jo: R.Bran­so­nas jam pa­do­va­ no­jo nau­jau­sią sa­vo kny­gą, ku­rio­je įra­šė pa­dė­ką už bend­ra­dar­bia­vi­mą ir pa­lin­kė­jo „su­si­tik­ti vir­šu­je“.

Po­pu­lia­rus, ori­gi­na­lus, drą­sus Se­ras Ri­char­das Char­le­sas Ni­cho­ las Bran­so­nas (kar­tais va­di­na­mas SRB, g. 1950 m. lie­pos 18 d.) – vie­nas žy­miau­sių šio me­to bri­tų vers­li­nin­ kų, mi­li­jar­die­rius, vie­nos gar­siau­sių pa­sau­lio vers­lo gru­pių „Vir­gin Group“ įkū­rė­jas, va­do­vas ir ekst­re­ma­lių po­jū­ čių bei nuo­ty­kių mė­gė­jas.

mo gru­pė, ku­ri po „Spa­ce Ship One“ sėk­mės ėmė plė­to­t i kos­mi­nį tu­riz­ mą.

Gru­pės tiks­las – kos­mi­nius skry­ Gy­ve­na Lon­do­ne ir Oks­ford­šy­re, ve­ džius pa­da­r y­t i dęs, tu­ri du vai­kus – sū­nų ir duk­rą. priei­na­mus vi­suo­ Bū­da­mas vos dvi­de­šim­ties įkū­rė įmo­ me­nei už 200 tūkst. nę, ku­ri „Vir­gin“ pa­ver­tė vie­nu sėk­min­ do­le­rių. Šią idė­ją fi­nan­ giau­sių ir la­biau­siai ger­bia­mų pre­kės sa­vo Pau­las Al­le­nas ženk­lų pa­sau­ly­je. (vie­nas „Mic­ro­soft“ įkū­ Šiuo me­tu „Vir­gin Group“ pri­klau­so rė­jų) ir Bur­tas Ru­ta­nas dau­giau nei 400 įmo­nių ir dir­ba per (JAV kos­mi­nių tech­no­lo­ 50 000 dar­buo­to­jų tris­de­šim­ty­je pa­ gi­jų spe­cia­lis­tas). sau­lio vals­ty­bių, o kas­me­tės įmo­nių R.Bran­so­nas pel­nė trans­ gru­pės pa­ja­mos vir­ši­ja 21 mlrd. JAV for­ma­ci­jų ly­de­r io var­dą do­le­rių. dėl sa­vo neįp­ras­tų stra­te­ 2004 m. rug­sė­jo 25 d. bu­vo ati­da­ry­ ta „Vir­gin Ga­lac­tic“ – kos­mi­nio tu­riz­

gi­jų ir reikš­mės „Vir­gin“ gru­ pė­je.

– Te­le­vi­zi­jo­je esi ma­to­mas, to­dėl dra­bu­žius vis tu­ri keis­ti, puoš­tis. Ar tai ne­var­gi­na?

– Aš ga­lė­čiau per­si­reng­ti kas 10 mi­nu­čių. Man sma­gu. Ne­sup­ran­ tu tų mo­te­rų, ku­rios sa­ko: „Ga­liu iš na­mų išei­ti bet kaip ap­si­ren­gu­ si.“ Aš net į krau­tu­vę nie­ka­da nei­ šei­siu ne­pa­si­da­žiu­si lū­pų. Ma­ža ką ke­ly­je su­tik­siu, o bū­siu kaip iš mi­ gio pa­ki­lu­si.

– Gal jums ko­kį di­zai­ne­rį te­le­ vi­zi­ja pa­sam­dė?

– Nes­va­jo­kit apie di­zai­ne­rius.

Tvar­kau­si kaip išei­na. Pa­si­žiū­riu, pa­si­ta­riu. Ap­si­vel­ki, pa­vyz­džiui, ko­kį pil­ką dra­bu­žį, ir pa­ts su­pil­kė­ji nuo tos spal­vos. Vei­das pa­var­gęs, esi vi­sai gy­ve­ni­mo su­my­nio­tas.

Nie­kam to­kie gy­ve­ni­mo su­my­nio­ti vei­dai ne­rei­ka­lin­gi, nie­kam neį­do­ mūs. Kiek­vie­nas žmo­gus tu­ri teig­ ti ge­ru­mą, po­zi­ty­vą. Bet mes esam to­kia de­juo­to­jų tau­ta.

– Ar tu­ri­te te­le­vi­zi­jo­je kon­ku­ ren­čių?

– Mes ten ne­kon­ku­ruo­jam. Dir­ bam ir dir­bam. Mes taip už­siė­ mu­sios, kad ne­tu­ri­me lai­ko kon­ ku­ren­ci­jai.

– Te­le­vi­zi­ja jū­sų po­pu­lia­ru­ mui už­dė­jo pa­pil­do­mų pliu­sų.

Gal skam­bi­nė­ja, į pa­si­ma­ty­ mus kvie­čia vy­riš­kiai, pa­no­rę su­si­pa­žin­ti su gar­siau­sia Lie­ tu­vos vie­ni­še?

– Tik ra­min­ki­tės. Kas tau no­rės po lie­žu­viu pa­kliūt?

– Ne po lie­žu­viu pa­kliūt, o iš­ ger­ti puo­de­lį ka­vos ir už­megz­ ti pa­žin­tį.

– Ne­tu­ri Kel­mic­kai­tė lai­ko puo­de­ liui ka­vos. Šian­dien bu­vau kny­gos

Pra­na­šu­mas: „Čia nie­kas ne­ži­no, kur ką pra­žiop­so­jai. Gal kaip tik rei­

kia džiaug­tis, kad pra­žiop­so­jai. Da­bar sė­dė­tų ir bam­bė­tų: „Kur bu­ vai? Su kuo bu­vai? Dėl ko bu­vai? Ko­dėl bu­vai?“ – dės­tė šmaikš­čio­ji Z.Kel­mic­kai­tė apie tai, ko­dėl li­ko ne­te­kė­ju­si.

LRT nuotr.

pri­sta­ty­me, nuo 19 iki 21 val. skai­ ty­siu stu­den­tams pa­skai­tą. O kur dar dar­bai te­le­vi­zi­jo­je. Ko­kie vy­ riš­kiai? Koks nor­ma­lus vy­ras pa­ kęs to­kią už­siė­mu­sią mo­te­riš­kę?

– Ar­gi ir jau­nys­tė­je bu­vo­te to­ kia už­siė­mu­si? Tur­būt per tai ir pra­žiop­so­jo­te sau skir­tą­jį?

– Čia nie­kas ne­ži­no, kur ką pra­ žiop­so­jai. Gal kaip tik rei­kia džiaug­tis, kad pra­žiop­so­jai. Da­ bar sė­dė­tų ir bam­bė­tų: „Kur bu­ vai? Su kuo bu­vai? Dėl ko bu­vai?

Ko­dėl bu­vai?“ – Ži­nau, kad mėgs­ta­te ruoš­ti val­gį, kad iš­tai­sy­da­vo­te šau­ nių pa­tie­ka­lų. Tai ir sa­vo po­ mė­giui jau ne­tu­ri­te lai­ko?

– Ši­tas po­mė­gis pa­si­bai­gė. Vi­sos mė­sos, žu­vys, miš­rai­nės man pa­ klus­da­vo. Ir da­bar ma­no įgū­džiai ne­din­go, bet ne­tu­riu tam lai­ko.

– Vi­si lai­ko tu­ri lais­va­lai­kiu.

Koks jū­sų lais­va­lai­kis? Ne už kal­nų šeš­ta­die­nis, var­ty­si­tės lo­vo­je iki pir­mos va­lan­dos?

– Ne­si­var­ty­siu. 10 val. pa­si­žiū­ rė­siu, ar lai­doj ne­pra­lei­dau ko­kių klai­dų. Iki 5-os nuo kė­dės ne­pa­kil­ siu, kol ne­su­ra­siu fil­muo­to­jų, nes sek­ma­die­nį rei­kia fil­muot. Ir pir­ ma­die­nį. Skam­bin­siu ir skam­bin­ siu. Ma­no te­le­fo­nas bus įkai­tęs – mė­ly­nas, rau­do­nas, vio­le­ti­nis.

– Tai jūs dir­ba­te sep­ty­nias die­ nas per sa­vai­tę?

– Taip. O kam rei­kia to lais­va­lai­ kio?

– Gal stve­ria­te į ran­kas ko­kį mez­gi­nį, gal ne­ria­te vą­še­liu?

– Nie­ka­da gy­ve­ni­me! Die­vu­lis ne­ da­vė ga­bu­mų rank­dar­biams. Aš mėg­da­vau tik­tai val­gį ga­min­ti.

– Po­nia Zi­ta, vis de­juo­ja­ma dėl Lie­tu­vos atei­ties. Kad vi­ si emig­ruos, kad tau­ta iš­nyks.

Ko­kią Lie­tu­vos atei­tį ma­to­ te jūs?

– Aš vis­ką ma­tau po­zi­ty­viai. Nie­ ka­da ne­gal­vo­ju, kad Lie­tu­vos pa­ dė­tis yra be­vil­tiš­ka. Ma­tau to­kių gra­žių žmo­nių ir mel­džiu Die­vo, kad tu­rė­čiau svei­ka­tos tuos vi­sus

žmo­nes pa­ro­dy­ti per te­le­vi­zi­ją. Pil­ na Lie­tu­va to­kių žmo­nių, bet kam nors nau­din­ga ro­dy­ti vi­so­kias ei­ bes, tai, kad kai kas prie kai ko ne­ tin­ka­mai gu­lė­jo ar ne toj vie­toj sto­ vė­jo. Man tai neį­do­mu. Tie, ku­rie tu­ri daug pi­ni­gų, man vi­sai neį­do­ mūs. Bet aš džiau­giuo­si, kad kai kas tu­ri daug pi­ni­gų. La­bai ge­rai – te­gul tu­ri. Man įdo­mu, koks žmo­ gus ką dėl Lie­tu­vos pa­da­rė, su­kū­rė. Įdo­mu, kur gy­ve­na koks čiū­da­kas, ką jis rin­ko, kuo do­mė­jo­si.

– Jei čia taip ge­rai bū­tų, žmo­ nės ma­siš­kai nee­mig­ruo­tų, ne­pa­lik­tų Lie­tu­vos?

– Te­gul emig­ruo­ja. Sė­di ko­kia pu­ sam­žė mo­te­riš­kė, ne­tu­ri dar­bo. Jei de­juo­ji, kad iš ba­do mirš­ti, eik ieš­ ko­tis dar­bo. Kaip žmo­nėms rei­kia slau­gy­to­jų, vi­so­kių pa­dė­jė­jų. Ne, ji ne­no­ri. Ji no­ri bū­ti vir­ši­nin­kė. So­ vie­ti­niai lai­kai, kai bu­vo va­do­vau­ to­jos, ku­rios ne­no­rė­jo nie­ko dirb­ ti, o tik va­do­vau­ti, praė­jo. Pas mus kler­kų yra per daug. Sė­di ir va­do­ vau­ja, pri­stei­gę vi­so­kių ins­ti­tu­ci­ jų, ku­rios tik­ri­na. Na, ką tu, žmo­ gau, tik­ri­ni? Bet atė­jo tik­rin­to­jas, pa­tik­ri­no ir nu­bau­dė.

Kuo la­biau pa­tys no­rė­si­me bū­ ti są­ži­nin­ges­ni, tai ir Lie­tu­vo­je bus ki­taip. O jei­gu tik Ony­tė sė­di ir min­tį au­džia, kaip tą Lie­tu­vą ap­sukt, kaip tik už ką ne­mo­kėt, kaip pa­si­da­ryt daug pi­ni­go, neį­dė­jus pro­to, jė­gų ir lai­ko, tai ko jūs no­ri­te?

Jei­gu koks ta­len­tin­gas žmo­gus emig­ruo­ja, aš ir tai ne­pyks­tu. Gal­ vo­ju, gal­būt šian­dien jo ne­pa­ma­tė, neį­ver­ti­no. Gai­la. Bet jis, už­si­ka­ bi­nęs ko­kio­je nors di­de­lė­je pa­sau­ lio la­bo­ra­to­ri­jo­je, vis tiek bus lie­ tu­vis. O tų de­juo­jan­čių lie­tu­vio­kų man ne­gai­la vi­siš­kai.

– Ar ži­no­te, kas yra vie­nat­vė?

– Ne. Ko­kia ga­li bū­ti vie­nat­vė, jei­ gu gy­ve­ni tarp žmo­nių? Eik, pa­dėk žmo­gui. Būk su juo, būk sa­vo kraš­ to da­lis.

– Ne, ne. Aš apie jus – apie jū­ sų as­me­ni­nę vie­nat­vę.

– Tai aš ir esu sa­vo kraš­to da­lis. O kas aš jums – gu­zi­kas? Net jei­gu ga­li bū­ti gu­zi­kas ant ge­ros kam­ ziel­kos – tai yra su­per.

18

vasario 21–27, 2013

gyvenimas

Iš­ban­dė ir vers­li­nin­ko, ir ak­to­riaus Vie­ną die­ną ga­li bū­ti iš­mes­tas iš teat­ro, o po kiek lai­ko ta­ve pa­ste­bės koks nors vu­dis ale­nas ir duos pui­kų vaid­me­nį. Pa­ na­šiai nu­ti­ko ak­to­riui Aud­ro­niui Rū­kui, ku­riam pa­ts Ei­mun­tas Nek­ro­šius pa­siū­lė vai­din­ti sa­vo spek­tak­liuo­se „Die­viš­ko­ji ko­me­ di­ja“ ir „Ro­jus“.

Lai­ma Že­mu­lie­nė l.zemuliene@diena.lt

Prieš dau­ge­lį me­tų at­leis­tas iš teat­ ro A.Rū­kas sa­ve iš­ban­dė vers­le, jau­tė re­ke­ti­nin­kų al­sa­vi­mą į nu­ga­ rą. Bet vie­ną die­ną jį su­si­ra­do re­ži­ sie­rius E.Nek­ro­šius ir pa­siū­lė vai­ din­ti sa­vo spek­tak­liuo­se. „My­lėk gy­ve­ni­mą ir jis tau at­si­ mo­kės tuo pa­čiu, – ma­no 53 me­tų A.Rū­kas. – Tai ne taip se­niai ma­no at­ras­ta tie­sa. Bet tur­būt ji jau ne­ pra­puls man iš at­min­ties.“ A.Rū­kas dir­ba Mu­zi­kos ir teat­ro aka­de­mi­jo­je – yra Mo­ko­mo­jo teat­ ro di­rek­to­rius.

Daug erd­vės žiū­ro­vų fan­ta­zi­jai

Ir „Die­viš­ko­jo­je ko­me­di­jo­je“, ku­ rios prem­je­ra Lie­tu­vo­je, Na­cio­na­li­ nia­me dra­mos teat­re, įvy­ko praė­ju­ sių me­tų ba­lan­dį, ir „Ro­ju­je“, ku­rio prem­je­ra Lie­tu­vo­je buvo praė­ju­sią sa­vai­tę, A.Rū­kui te­ko keis­ti vaid­ me­nys. Pir­ma­ja­me jis – ne­že­miš­ ka, bai­mę ke­lian­ti žmo­gys­ta – sce­ no­je su­ka ra­tą po ra­to. Ant­ra­ja­me įsi­kū­ręs net ne sce­no­je, o or­kest­ri­ nė­je, bet, jau­ti, – la­bai svar­bus as­ muo. Nuo jo pri­klau­so, kaip dva­ sios gy­vens ro­ju­je. „O gal pa­li­ki­me tai žiū­ro­vų fan­ ta­zi­jai. Aš tie­siog ne­no­rė­čiau ke­ liais žo­džiais įvar­dy­ti, kas aš toks ten esu. Ge­nia­liai, la­ko­niš­kai tai api­bū­di­na E.Nek­ro­šius – 2πR. Tai – ma­te­ma­ti­nė ap­skri­ti­mo for­mu­lė. Žmo­gus ra­tas. Pra­ga­ro ra­tas.

Kas aš toks „Ro­ju­je“? Na, pa­tek­ti į ro­jų – tai tas pa­ts kaip į sau­sa­kim­ šą tro­lei­bu­są. Taip pa­pras­tai ne­pa­ tek­si. Yra tam tik­ras cen­zas. Vis­kas su­si­de­da iš la­bai daug de­ta­lių, ko­ dėl žmo­gus pa­ten­ka ar­ba ne­pa­ten­ka į ro­jų. Yra ko­kia nors jė­ga, ku­ri nu­ le­mia, kam ga­li­ma į ro­jų, o kam – ne. „Ro­ju­je“ aš – tas „cen­zo­rius“, – dės­tė A.Rū­kas. – Ta­čiau ne šv.

Pet­ras rak­ti­nin­kas – taip pa­va­din­ti tą vaid­me­nį bū­tų pri­mi­ty­vu. Spek­ tak­ly­je daug vie­tos pa­lik­ta žiū­ro­vų fan­ta­zi­jai.“

Tik pa­ma­čiu­si „Die­viš­ką­ją ko­ me­di­ją“, jo keis­tą vaid­me­nį gra­ žiai įver­ti­no žmo­na Aud­ro­nė – iš pro­fe­si­jos bib­lio­te­ki­nin­kė. „Kar­ tais juo­kau­ju, kad ją rin­kau­si vien dėl var­do, – po­kšta­vo Aud­ro­nis.

– Daug kuo, ką ji sa­kė, ne­ti­kė­jau.

Sa­vas žmo­gus, pa­ma­niau, to­dėl ir pa­lai­ko. Pa­si­ro­do, sa­kė tei­sy­bę.“

Įp­ras­ta, kad pra­ga­ ras, skais­tyk­la – blo­ gai, o ro­jus – ge­rai.

Bet kad pa­kliū­tum į ro­jų, pir­miau­sia tu­ri nu­mir­ti.

Vie­ną die­ną ta­ve stai­ga pa­ste­bės koks nors vu­dis ale­nas ir pa­kvies fil­muo­tis. „Dau­giau pa­sa­ky­siu: vis­kas už mus yra su­pla­nuo­ta, nu­spręs­ta, mums rei­kia tik lauk­ti ir vyk­dy­ti, – dės­tė pa­šne­ko­vas. – Be abe­jo, tu ga­li pra­žiop­so­ti, pra­tin­gi­niau­ti sa­ vo šan­są. Li­ki­mas? Ži­no­ma, taip.

Aš vi­są lai­ką bū­siu dė­kin­gas li­ki­ mui, kad su­si­pa­ži­nau su E.Nek­ro­ šiu­mi, kad ga­vau šan­są pa­dir­bė­ti su juo. Esu dė­kin­gas, kad vai­di­nu ši­ tuo­se dvie­juo­se spek­tak­liuo­se.“ Ga­li­ma fi­lo­so­fuo­ti – gal­būt E.Nek­ro­šiui, kaip ir Fe­de­ri­co Fel­li­ ni, tiems dviem vaid­me­nims rei­kė­ jo spe­ci­fi­nės iš­vaiz­dos ak­to­riaus? „Jei į tuos spek­tak­lius ma­ne at­ve­ dė ma­no iš­vaiz­da, aš dė­kin­gas iš­ vaiz­dai“, – juo­kė­si Aud­ro­nis.

Vaid­me­nys – li­ki­mo do­va­na

Ar ak­to­rius la­bai nu­ste­bo, kai vie­ nas ta­len­tin­giau­sių Lie­tu­vos re­ži­ sie­rių E.Nek­ro­šius jį pa­kvie­tė vai­ din­ti „Die­viš­ko­jo­je ko­me­di­jo­je“, pa­skui – „Ro­ju­je“?

Aud­ro­nis tvir­ti­no, kad tik­rai ne­ si­ti­kė­jo šio kvie­ti­mo. Tai bu­vo kaip ge­ras per­kū­nas iš gied­ro dan­gaus.

Tie­są sa­kant, bu­vo ir šiek tiek ne­ drą­su. Pir­ma, su E.Nek­ro­šiu­mi jis nie­ka­da ne­dir­bęs, be to, tai – me­ ni­nin­kas, prieš ku­rį kiek­vie­nas nu­ siims ke­pu­rę. Ant­ra, A.Rū­kas tu­ rė­jo ne­ma­žą „pra­sto­vą“ – bu­vo ne­vai­di­nęs daug me­tų. Tre­čia, atė­ jo į tru­pę, kai re­pe­ti­ci­jos vy­ko jau pu­sant­ro mė­ne­sio. „Man už­te­ko vie­no po­kal­bio, ir su­pra­tau, kad no­riu, kad man čia rei­kia bū­ti. Re­pe­ti­ci­jos bu­vo la­bai kū­ry­biš­kos. Po kiek­vie­nos nu­steb­ da­vau, kad ga­li bū­ti toks kū­ry­biš­kas dar­bas, kad ga­li bū­ti toks dar­nus ko­lek­ty­vas. Kad ge­nia­lių min­čių kas­ka­das – ne­bi­jau tų žo­džių – ga­li žer­ti re­ži­sie­rius. Man tai bu­vo nau­ din­ga, įdo­mi ir ver­tin­ga pa­tir­tis“, – džiau­gė­si A.Rū­kas.

Gal­būt vaid­me­nys pas E.Nek­ ro­šių – tai li­ki­mo ges­tas? Žmo­ gus ne­ži­nai, ka­da ta­vo kor­ta iš­kris.

Part­ne­riai: spek­tak­ly­je „Die­viš­ko­ji ko­me­di­ja“ keis­ta­sis žmo­gus (akt.

A.Rū­kas) daž­nai pri­kim­ba prie Dan­tės (akt. R.Kaz­las), klai­džio­jan­čio po pra­ga­rą.

Dmit­ri­jaus Mat­ve­je­vo nuo­tr.

Griež­tas dva­sių cen­zo­rius

Apie abu spek­tak­lius, ku­riuo­se ap­stu me­ta­fo­rų, gra­žių sce­nų, su A.Rū­ku įdo­mu dis­ku­tuo­ti. Įp­ras­ta, kad pra­ga­ras, skais­tyk­la – blo­gai, o ro­jus – ge­rai. Bet žmo­nės pra­lei­ džia ir jis pa­ts pra­lei­do vie­ną mo­ men­tą – kad pa­tek­tum į ro­jų, pir­ miau­sia tu­ri nu­mir­ti. Juk po ro­jų (sce­ną) vaikš­to ne žmo­nės, o dva­ sios. Jos vis­ko – daik­tų, dra­bu­žių, pa­rei­gų, pa­ga­liu ne­tgi sa­vo kū­no, sa­vo gy­ve­ni­mo – tu­ri at­si­sa­ky­ti. „Tas „cen­zo­rius“, ku­rį vai­di­nu, ži­no vis­ką – jis ne­pa­val­dus ma­ta­vi­ mams. Vi­sus daik­tus dva­sioms jis pa­duo­da šiek tiek anks­čiau, ne­gu jų rei­kia. Dan­tei (akt. Ro­lan­das Kaz­ las) spek­tak­lio fi­na­le rei­kės krei­dos – pra­šom, ki­tam – kė­dės. Imk. Bet už­si­bu­vai, ei­nam grei­čiau. Nė­ra to spek­tak­lio pra­džios, nė­ra pa­bai­gos.

Tai ga­ba­lė­lis vi­zi­jos“, – min­ti­mis į „Ro­jų“ su­grį­žo A.Rū­kas.

Ar jam sun­kūs tie vaid­me­nys – juk per abu spek­tak­lius keis­ta­sis jo per­so­na­žas neiš­ta­ria nė žo­džio?

Anot Aud­ro­nio, ak­to­riui di­de­lis pa­leng­vi­ni­mas ku­riant vaid­me­ nį – teks­tas. Be to, be­veik vi­si per­ so­na­žai dra­ma­tur­gų, au­to­rių bū­na

Įvy­kis: „Aš vi­są lai­ką bū­siu dė­kin­gas li­ki­mui, kad su­si­pa­ži­nau su re­ži­sie­r

A.Rū­kas, ga­vęs iš­skir­ti­nius vaid­me­nis meist­ro spek­tak­liuo­se „Die­viš­ko­ji k

api­bū­din­ti. Čia – jo­kių api­bū­di­ni­ mų. „Die­viš­ko­jo­je ko­me­di­jo­je“ dar veiks­mo lais­vė bu­vo di­des­nė, „Ro­ ju­je“ jis be­veik neuž­li­pa į sce­ną – bū­na or­kest­ri­nė­je. Dėl to tai – sun­ kūs vaid­me­nys. „Ki­tas da­ly­kas, vaid­muo pa­leng­ vė­ja, kai pa­ti­ki juo, kai pa­ti­ki re­ ži­sie­riu­mi, kai yra dar­ni kū­ry­bi­ nė gru­pė. Ta­da ir sun­kus vaid­muo tam­pa džiaugs­min­gas“, – kal­bė­jo A.Rū­kas, maž­daug prieš 15 me­tų bai­gęs ak­ty­vią teat­ri­nę veik­lą. Į nu­ga­rą al­sa­vo re­ke­ti­nin­kai

A.Rū­kas pri­si­mi­nė skau­džius lai­ kus, kai maž­daug prieš 20 me­ tų re­ži­sie­rius Jo­nas Vait­kus „va­lė“

tuo­me­tį Aka­de­mi­nį (da­bar – Na­ cio­na­li­nį) dra­mos teat­rą, ku­ria­me jis dir­bo ak­to­riu­mi. „J.Vait­kus iš­vi­jo iš teat­ro 56 žmo­ nes, tarp jų – ir ma­ne. To­kiais at­ ve­jais žmo­gus su­pran­ti, kad vie­ nas ta­vo gy­ve­ni­mo eta­pas bai­gė­si, ir pa­gal­vo­ji: „Jei­gu to­kie da­ly­kai vyks­ta, gal man to teat­ro ir ne­rei­ kia“, – ta­da taip min­ti­jo A.Rū­kas.

Bet kaip nors rei­kė­jo ka­bin­tis į gy­ve­ni­mą, ir jis pa­su­ko į vers­ lą. Įkū­rė kon­di­te­ri­jos ce­chą. „Bu­ vo sun­kūs – ban­di­tiz­mo – lai­kai, – pri­si­mi­nė ak­to­rius. – Pa­ti vers­lo pra­džia Lie­tu­vo­je.“ Jis ne­no­rė­jo at­ skleis­ti, ar su­si­dū­rė su re­ke­tu. „Tai bu­vo jė­ga, ku­rią nuo­lat jau­tei ša­ lia esant, – iš­ta­rė. – Bet bu­vo prie­ mo­nių, kaip su tuo su­si­tvar­ky­ti. Jie pri­mes­da­vo žai­di­mo tai­syk­les.“ A.Rū­ko kon­di­te­ri­jos ce­chuo­se bu­vo ke­pa­mas „Na­po­leo­no“ tor­tas pa­gal tik­rą Na­po­leo­no lai­kų re­cep­ tą. Esą il­ga is­to­ri­ja, bet jis tą re­cep­ tą ga­vo. Ir iš­sau­go­jo. Kad re­cep­tas ne­pak­liū­tų į vie­nas ran­kas, vie­na­ me kon­di­te­ri­jos ce­che bu­vo ga­mi­ na­ma vie­na tor­to „de­ta­lė“, ki­ta­me – ki­ta, tre­čia­me – tre­čia. Vi­są re­ cep­tą ži­no­jo jis vie­nas. Kiek pa­ty­ lė­jęs Aud­ro­nis tę­sė: „Bu­vo ir dau­ giau vers­lo sri­čių, jo­mis už­siė­mė­me dvie­se. Už va­di­na­mą­jį sto­gą bu­vo at­sa­kin­gas ma­no ko­le­ga. Mes sten­ gė­mės ne­ži­no­ti vie­nas ki­to veik­los – tais lai­kais tai bu­vo pa­vo­jin­ga.“ Vers­lo ir ak­to­rys­tės grą­ža

Poil­sis: ak­to­riui A.Rū­kui pa­tin­ka at­si­pa­lai­duo­ti Bal­ti­jos pa­jū­ry­je, pa­si­

vaikš­čio­ti po Klai­pė­dą.

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

Ta­čiau „Na­po­leo­ną“ A.Rū­kas ga­ mi­no trum­pai – apie dve­jus me­tus.

19

vasario 21–27, 2013

gyvenimas diena.lt/naujienos/laisvalaikis

duo­nos sko­nį

Spe­cia­li­zuo­tos ži­nių tvir­to­vės Ind­rė Pep­ce­vi­čiū­tė i.pepceviciute@diena.lt

Atskiroms sritims skirtos li­te­ra­tū­ ros sky­rių yra sos­ti­nės vie­šo­sio­se ir uni­ver­si­te­tų bib­lio­te­ko­se. No­rin­ čius ras­ti dau­giau in­for­ma­ci­jos už­ suk­ti kvie­čia už­sie­nio ša­lių kul­tū­ros cent­rai, o be­si­do­min­tiems šiuo­lai­ki­ niais sce­nos me­nais – at­vi­ros Me­nų spaus­tu­vės in­fo­te­kos du­rys.

Kny­gos, vaiz­do me­džia­ga, fil­mai apie šiuo­lai­ki­nį šo­kį, kon­cer­tų, spek­tak­lių įra­šai, li­te­ra­tū­ra teat­ ro, ki­no, va­dy­bos, ma­dos, di­zai­no klau­si­mais. Vi­sa tai kiek­vie­nam be­si­do­min­čiam šio­mis sri­ti­mis siū­lo Me­nų spaus­tu­vės in­fo­te­ka.

Be­veik ket­ve­rius me­tus vei­kian­ čios in­fo­te­kos fon­de yra 10 tūkst. do­ku­men­tų. Jo­je esan­čios me­džia­ gos pa­grin­dą su­da­ro Bri­tų ta­ry­bos per­duo­ta ko­lek­ci­ja – įvai­rūs šiuo­ lai­ki­niai Jung­ti­nės Ka­ra­lys­tės lei­di­ niai: pe­rio­di­ka, ži­ny­nai, šiuo­lai­ki­nė gro­ži­nė, me­nų ir kū­ry­bos in­dust­ ri­jų bei va­dy­bos li­te­ra­tū­ra, fil­mai, mu­zi­ka. Ka­dan­gi li­te­ra­tū­ra la­biau skir­ta sce­nos me­nams, ver­tin­gos in­for­ma­ci­jos ir lei­di­nių, ku­rių nė­ra ki­to­se bib­lio­te­ko­se, čia ga­li at­ras­ ti re­ži­sie­riai, ak­to­riai, me­no va­dy­ bi­nin­kai, teat­ro­lo­gai, šo­kė­jai ir ki­ ti pa­na­šaus pro­fi­lio me­no žmo­nės, taip pat stu­den­tai. Šiuo­lai­ki­nio šo­kio sky­rius, in­fo­ te­kos va­dy­bi­nin­kės Eg­lės Jo­vai­šai­ tės tei­gi­mu, vei­kiau­siai di­džiau­sias sos­ti­nė­je. Čia yra ir kny­gų, ir vaiz­ do me­džia­gos, li­te­ra­tū­ra – ang­lų, pran­cū­zų, is­pa­nų, ru­sų, lie­tu­vių

r­ iu­mi E.Nek­ro­šiu­mi, kad ga­vau šan­są pa­dir­bė­ti su juo“, – sa­kė ak­to­rius ko­me­di­ja“ ir „Ro­jus“.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

„Sup­ra­tau, kad vers­las ne man, ir pa­si­trau­kiau. Neį­do­mu, – sa­kė Aud­ro­nis. – Ne­se­niai bu­vau su­ ti­kęs tą sa­vo ko­le­gą, jam pui­kiai se­ka­si, ra­gi­no grįž­ti. Ne, į tą pa­ čią upę ant­rą kar­tą neįb­ri­si. Ma­ tau, ką pra­ran­du vers­le, ir ne­ma­ tau, ką gau­nu.“ Kaip tai ką – pi­ni­gų! Ta­da ne­ ky­la sun­ku­mų su­si­tvar­ky­ti na­ mus, su­mo­kė­ti ko­mu­na­li­nius mo­kes­čius, ap­si­reng­ti, pa­val­gy­ti, ke­liau­ti ir t. t. Ta­čiau pa­šne­ko­vas dras­tiš­kai pa­reiš­kė, kad su pi­ni­ gais nė­ra ką veik­ti. Ir apie vers­lą, kaip ir apie dva­sias, klai­džio­jan­ čias po ro­jų, ga­lė­jo iš­si­ru­tu­lio­ti il­ ga dis­ku­si­ja. „Aš kal­bu ne apie TO­KIUS pi­ ni­gus, – rė­žė vy­riš­kis. – Jū­sų iš­ var­dy­toms reik­mėms vers­lo ne­ rei­kia. Taip, la­bai sun­ki ak­to­riaus pro­fe­si­ja, bet grą­ža – mil­ži­niš­ka.

Tu čia pat, sce­no­je, su­ži­nai re­ zul­ta­tą. Vers­le tu­ri bū­ti di­džiu­lis įdir­bis, tu­ri kal­nus nu­vers­ti, kad bū­tų re­zul­ta­tų.

Ak­to­rius dar­bo re­zul­ta­tą su­ži­ no iš kar­to – jau­čia iš sa­lės. Jei ta­ vo dar­bas per re­pe­ti­ci­jas at­lik­tas do­rai, iš kar­to gau­ni at­sa­ky­mą iš sa­lės. Žiū­ro­vai ga­li net ty­lė­ti, ne­ plo­ti, bet tu jau­ti vib­ra­ci­jas. Ga­li iš ei­lės su­vai­din­ti sep­ty­nis fi­ziš­kai sun­kius spek­tak­lius ir ne­pa­varg­si – iš sa­lės gau­ni ener­gi­jos.“ Ru­sai į už­ku­li­sius ne­šė py­ra­go

Pa­sau­li­nė „Die­viš­ko­sios ko­me­ di­jos“ prem­je­ra praė­ju­sių me­ tų bir­že­lį įvy­ko Dante’s Alig­hie­ri

tė­vy­nė­je Ita­li­jo­je, Apu­li­jos re­ gio­ne, Brin­di­zio mies­te. Teat­ras „Me­no for­tas“ su šiuo spek­tak­ liu gast­ro­lia­vo Ita­li­jo­je, pa­skui jį ro­dė Sankt Pe­ter­bur­ge, Mask­vo­ je. „Ga­lė­jai jaus­ti, kad po spek­ tak­lio žmo­nės nu­ste­bę dėl ma­no vaid­mens – kas jis toks? Ne kar­tą ir ma­nęs to klau­sė. Ban­džiau iš­si­ suk­ti, kad tas klaus­tu­kas jiems ir lik­tų“, – kal­bė­jo A.Rū­kas.

Ak­to­rius li­ko su­ža­vė­tas Ita­li­jos. „Kai atei­nu į griu­vė­sius, ku­riems be­veik 2000 me­tų, no­ri­si pra­šy­ti po­li­ti­nio prie­globs­čio, – po­kšta­ vo Aud­ro­nis. – Kad ir kur be­stum kas­tu­vą, ten – val­do­vų rū­mai.“ Mask­vie­čių tra­di­ci­jos A.Rū­kui pa­si­ro­dė įdo­mios. Pa­vyz­džiui, per ap­sau­gą žiū­ro­vai ak­to­riams į už­ ku­li­sius per­duo­da, pa­vyz­džiui, py­ra­go. „Pap­ras­ti žiū­ro­vai, nei jie mū­sų pa­žįs­ta, nei mes jų. Ten to­ kios tra­di­ci­jos, – pa­sa­ko­jo Aud­ro­ nis. – O į sce­ną jie ne­ša ir gė­lių, ir sal­dai­nių.“ „Ro­jaus“ pa­sau­li­nė prem­je­ ra įvy­ko praė­ju­sį rug­sė­jį Ita­li­jo­ je, Ve­ne­to re­gio­ne esan­čia­me Vi­ čen­cos mies­te. Kaip ita­lai įver­ti­no „Ro­jų“? „Tie­są sa­kant, sa­lės reak­ci­ja ten bu­vo aud­rin­ges­nė ne­gu Lie­tu­vo­je, – pa­sa­ko­jo A.Rū­kas. – Po spek­ tak­lio bū­re­lis žmo­nių ak­to­rių lau­kė prie teat­ro du­rų – no­rė­jo pa­spaus­ ti ran­ką, pa­dė­ko­ti už spek­tak­lį. Kol pa­rei­ni iki vieš­bu­čio, – 10–15 mi­ nu­čių ke­lio, – priei­na koks 10–15 žiū­ro­vų. Vėl spau­džia ran­ką, dė­ ko­ja už spek­tak­lį.“

Informacija: infotekoje rasite kny­gų, vaiz­do me­džia­gos, fil­mų apie

šiuo­lai­ki­nį šo­kį, kon­cer­tų, spek­tak­lių įra­šų, li­te­ra­tū­ros teat­ro, ki­no, va­ dy­bos, ma­dos, di­zai­no klau­si­mais.

Infotekos nuotr.

kal­bo­mis. Teat­ro sky­riu­je – nau­ jau­sios teo­ri­nės teat­ro­lo­gi­jos kny­ gos, pje­sės, ki­tiems sce­nos me­ nams skir­tos kny­gos. „Tu­ri­me nau­jų kny­gų sce­nos ap­švie­ti­mo, kul­tū­ros in­dust­ri­jos, va­dy­bi­niais, teat­ro teo­ri­jos klau­si­mais. Teat­ro ir šo­kio sky­rių kny­gų pir­ki­mą re­gu­ liuo­ja teat­ro ir šo­kio teo­re­ti­kai bei me­no kri­ti­kai, tai­gi tai nė­ra bib­lio­ te­ki­nin­ko nuo­žiū­ra ren­ka­mi lei­di­ niai“, – sa­kė in­fo­te­kos va­dy­bi­nin­ kė E.Jo­vai­šai­tė.

Išs­kir­ti­niu in­fo­te­kos bruo­žu pa­ šne­ko­vė pa­va­di­no ga­li­my­bę gau­ ti spek­tak­lių įra­šų: Os­ka­ro Kor­šu­ no­vo, Ei­mun­to Nek­ro­šiaus, Ri­mo Tu­mi­no, Ce­za­rio Grau­ži­nio, taip

pat už­sie­nio re­ži­sie­rių. Bri­tai in­ fo­te­kai yra pa­do­va­no­ję ir gro­ži­ nės li­te­ra­tū­ros fon­dą, jį dau­giau­ sia su­da­ro šiuo­lai­ki­nė li­te­ra­tū­ra.

Bet yra li­te­ra­tū­ros ir kul­tū­ros va­ dy­bos, me­no va­dy­bos, rek­la­mos klau­si­mais.

Už­sa­ko­ma čia ir pe­rio­di­kos: šo­ kio, ar­chi­tek­tū­ros ir di­zai­no, po­li­ ti­kos žur­na­lų. In­fo­te­ko­je taip pat yra ki­no fil­mų. Dau­giau­sia ang­lų ir ame­ri­kie­čių, bet ra­si­te ir Ing­ma­ ro Berg­ma­no, Ni­ki­tos Mi­chal­ko­vo, And­re­jaus Tar­kovs­kio, ki­tų ša­lių re­ži­sie­rių fil­mų, ke­le­tą lie­tu­viš­kų.

Yra ir do­ku­men­ti­nių – apie gam­tą, kul­tū­rą, taip pat po­li­ti­kų, ki­tų žy­ mių žmo­nių kal­bų.

Me­dia­te­kos, skai­tyk­los Vil­niu­je Ita­lų kul­tū­ros ins­ti­tu­tas (Uni­ver­

nių moks­lų, me­no, moks­lo ir tech­ni­ kos – lei­di­nius. Kau­pia me­ni­nių ir do­ Bib­lio­te­ka tu­ri su­kau­pu­si apie 3100 kny­ ku­men­ti­nių fil­mų vi­deo­te­ką, mu­zi­ gų, dau­giau kaip 1000 vaiz­do juos­tų, kos fon­dą ir pre­nu­me­ruo­ja įvai­rios te­ dvd ir CD, žur­na­lų apie li­te­ra­tū­rą ir is­ ma­ti­kos pe­rio­di­nius lei­di­nius. Me­dia­ te­ko­je ga­li­te su­si­pa­žin­ti su kla­si­ki­ne ir to­ri­ją, ki­tų pe­rio­di­nių lei­di­nių. šiuo­lai­ki­ne pran­cū­zų li­te­ra­tū­ra, me­ Len­ki­jos ins­ti­tu­tas (Di­džio­ji g. 23) no ir moks­lo lei­di­niais, per­žiū­rė­ti me­ Len­ki­jos ins­ti­tu­to me­dia­te­ka-bib­lio­te­ka ni­nius ir do­ku­men­ti­nius fil­mus iš ret­ siū­lo pla­čiau­sią Lie­tu­vo­je šiuo­lai­ki­nės ros­pek­ty­vių ir nau­jau­sių fil­mų ko­lek­ci­ len­kų li­te­ra­tū­ros pa­si­rin­ki­mą. Ins­ti­tu­to jų, pa­klau­sy­ti mu­zi­kos. Daug mo­ko­mo­ vi­deo­te­ko­je – ke­li šim­tai DVD plokš­te­ sios me­džia­gos be­si­mo­kan­tiems pran­ lių su nau­jau­siais len­kų vai­dy­bi­niais ir cū­zų. Me­dia­te­kos kny­gų, mu­zi­kos ir fil­ do­ku­men­ti­niais fil­mais, ki­no kla­si­ka ir mų ko­lek­ci­jos nuo­lat pa­pil­do­mos nau­ len­kų li­te­ra­tū­ros ek­ra­ni­za­ci­jo­mis. Taip jais lei­di­niais. pat gau­sus mu­zi­kos įra­šų kompaktinė­ Šiau­rės mi­nist­rų ta­ry­bos biu­ras se plokš­te­lė­se pa­si­rin­ki­mas.

(Di­džio­ji g. 5) Pran­cū­zų ins­ti­tu­tas (Di­džio­ji g. 1) Čia įsi­kū­ru­si vie­nin­te­lė fil­mo­te­ka Lie­ Me­dia­te­ka komp­lek­tuo­ja įvai­rių sri­čių tu­vo­je, ku­ri fil­mus sko­li­na ne­mo­ka­ – pran­cū­zų li­te­ra­tū­ros, kal­bos, so­cia­li­ mai ir taip sie­kia po­pu­lia­rin­ti Šve­di­jos, si­te­to g. 4)

Suo­mi­jos, Nor­ve­gi­jos, Is­lan­di­jos ir Da­ ni­jos ki­ną. Šian­dien fil­mo­te­ka yra su­ kau­pu­si be­veik 100 vie­ne­tų DVD fil­ mų ir ši ko­lek­ci­ja to­liau ple­čia­ma. Vi­si fil­mai yra ori­gi­na­lo kal­ba su su­btit­rais ang­lų kal­ba. Šiuo­lai­ki­nio me­no cent­ro skai­tyk­

la (Vo­kie­čių g. 2) At­nau­jin­tą skai­tyk­los lei­di­nių ko­lek­ci­ ją su­da­ro me­no, ar­chi­tek­tū­ros ir di­zai­ no žur­na­lai, me­ni­nin­kų mo­nog­ra­fi­jos ir pa­ro­dų ka­ta­lo­gai, me­ni­nin­kų su­kur­ ti lei­di­niai bei pla­tes­nis kul­tū­ros teo­ri­ jos ir me­no is­to­ri­jos kny­gų sky­rius. Čia ga­li­ma ras­ti re­ko­men­duo­ja­mų lei­di­nių rin­ki­nių, to­kių kaip Al­fon­so And­riuš­ke­ vi­čiaus siū­lo­mų kny­gų len­ty­na ar gar­ sio­ji „Ver­so“ lei­dyk­los se­ri­ja „Ra­di­cal Thin­kers“, is­to­riog­ra­fi­jos pro­jek­to „Pa­ lik­tos kny­gos“ bib­lio­te­ką.

20

vasario 21–27, 2013

kultūra diena.lt/naujienos/laisvalaikis

Kul­tū­ri­nę reikš­mę tu­rė­ju­si kny­ga pa­ ga­liau ta­po ir ne­ką pra­stes­ne pre­ke nei mais­tas ar dra­ bu­žiai. Ta­čiau kas­ me­tės Kny­gų mu­ gės fe­no­me­nas net ir di­džiau­sius skep­ ti­kus pri­ver­čia su­ tik­ti: nė­ra blo­gai, jei skai­ty­mas tam­pa ma­din­gas.

Iš­ban­dy­mas: nors dėl gei­džia­miau­sių kny­gų šian­dien pra­si­de­dan­čio­je

jų, pri­sta­ty­sian­čių sa­vo kū­ry­bą.

Kny­gų mu­gė – šven­tė sk Ig­nas Ja­čaus­kas i.jacauskas@diena.lt

Su „Laisvalaikio“ kortele

15 %

nuolaida 2 bilietams

Da­l is skai­tan­č ių bei ra­š an­č ių kas­me­tės tra­di­ci­jos bam­bė­ti dėl Kny­g ų mu­g ės ko­m er­c ia­l iz­m o neat­si­sa­ko ir šie­met. Vis dėl­ to no­ro­mis ne­no­ro­mis šie bam­ bek­liai to­liau sprau­džia­si į mi­nią vie­na­me di­džiau­sių li­te­ra­tū­rai skir­tų ren­gi­nių vi­sa­me Bal­ti­jos re­gio­ne. Šian­dien įtrauk­sian­tis kul­tū­ri­nis ver­pe­tas – de­šim­tys nau­jų kny­gų pri­sta­ty­mų, su­si­ ti­ki­mai su be­stse­le­rių au­to­riais, kon­cer­tai ar net fil­mų pro­gra­ma – pri­vers vėl pa­si­jus­ti skai­tan­ čia ša­li­mi. Net jei iki šiol kny­ga ran­ko­se at­si­dur­da­vo tik re­to­mis pro­go­mis.

Lau­kia ne­ti­kė­ti sve­čiai

Pa­sak Kny­gų mu­gės at­sto­vės, Tarp­tau­ti­nių kul­tū­ros pro­gra­mų cent­ro Li­te­ra­tū­ros sklai­dos sky­ riaus koor­di­na­to­rės Kot­ry­nos Pranc­kū­nai­tės, šių­me­tė, 14-oji, Kny­gų mu­gė skir­ta paaug­lių ir jau­ni­mo li­te­ra­tū­rai. Tad pa­grin­

di­niai ren­gi­niai ska­tins dis­ku­tuo­ ti dėl to, ką paaug­liai skai­to, kaip juos pra­tin­ti skai­ty­ti, ko­dėl jų li­ te­ra­tū­ros tiek ma­žai.

Kęs­tu­tis Ur­ba:

Bai­mė, ero­ti­ka, ki­ti ašt­rūs po­jū­čiai yra vie­na stip­riau­sių trau­kų paaug­liams prie kny­gos. „Mu­gės kul­tū­ri­nė pro­gra­ma kas­met au­ga – šie­met tu­ri­me net 400 ren­gi­nių. Sve­čių daug, ypač sma­gu, kad at­vyks­ta išei­vis iš JAV An­ta­nas Ši­lei­ka, – vyks jo kny­gos „Pog­rin­dis“ pri­sta­ty­mas. Ka­dan­ gi šie­met ren­gi­nys orien­tuo­tas į paaug­lių ir jau­ni­mo li­te­ra­tū­rą, at­vyks ir paaug­lių ra­šy­to­jų. Pa­ vyz­džiui, be­stse­le­rio „Tu­ne­liai“ bend­raau­to­ris iš Di­džio­sios Bri­ ta­ni­jos Ro­de­ric­kas Gor­do­nas. Jį

ly­dės lei­dė­jas Bar­ry Cun­ning­ha­ mas, at­ra­dęs Ha­rio Po­te­rio au­to­ rę J.K.Row­ling. Šie­met tu­rė­si­me pen­kias dis­ku­si­jas – ket­vir­ta­die­ nį, penk­ta­die­nį ir šeš­ta­die­nį. Vie­ na dis­ku­si­jų ir bus apie pa­gau­lių li­te­ra­tū­ros si­tua­ci­ją, apie tai, ką da­ry­ti, kaip ra­šy­ti, kad jau­ni­mas la­biau skai­ty­tų“, – trum­pai mu­ gės ak­cen­tus pri­sta­tė K.Pranc­kū­ nai­tė.

Ak­cen­tuos mo­der­nu­mą

Tie­sa, kny­goms skir­tas ren­gi­nys neap­si­ri­bos vien jo­mis – jau tre­ čius me­tus vyks ir ki­no sean­sai, bib­lio­te­kos taip pat steng­sis pri­ si­sta­ty­ti mo­der­niai. „Kny­gos ki­no sa­lės min­tis yra ro­dy­ti kny­gų ek­ra­ni­za­ci­jas, taip pat fil­mus apie ra­šy­to­jus. Bus pa­ro­dy­ti fil­mai apie Si­gi­tą Ge­ dą, Jo­si­fą Brods­kį, da­ly­vaus ir re­ ži­sie­riai, ir šių ra­šy­to­jų ko­le­gos, drau­gai. Šių me­tų nau­jo­vė – tu­ rė­si­me ir no­va­to­riš­ką bib­lio­te­kų erd­vę. Tre­čia­me aukš­te, bal­ko­ ne, įsi­kurs biblioteka@ikrauk.lt, kur bib­lio­te­kos mė­gins pri­si­sta­

Gi­mi­mo lai­ką kny­gos ren­ka­si Kny­gų mu­gei ta­pus svar­biau­siu me­tų ren­gi­niu skai­ty­mo mė­gė­ jams, lei­dė­jai iš­siug­dė nau­ją įpro­ tį – leis­ti kny­gas prieš pat mu­gę. Šie­met be­ga­lė lau­kia­mų lie­tu­ viš­kų nau­jie­nų taip pat pa­si­ro­dė 2013-ųjų pra­džio­je.

Poe­tas, Ra­šy­to­jų są­jun­gos pir­mi­ nin­kas An­ta­nas A.Jo­ny­nas pri­ pa­žįs­ta, kad to­kios ten­den­ci­jos rei­ka­lin­gos la­biau lei­dė­jams, nei ra­šy­to­jams ar skai­ty­to­jams. Tie­ sa, reiš­ki­nys, kad apie kny­gą, ku­ri yra kul­tū­ros ob­jek­tas, vis daž­niau kal­ba­ma ko­mer­ci­nė­mis ka­te­go­ri­ jo­mis, jam ro­do­si vi­sai nor­ma­lus.

– Ar ne­glu­mi­na tai, kad di­ džiu­lis nau­jų kny­gų pliūps­nis iš­me­ta­mas prieš pat Kny­gų mu­gę, – at­ro­do, tar­si vi­si at­ si­bu­dę po me­tus tru­ku­sio žie­ mos mie­go ėmė ra­šy­ti, dė­lio­ti pa­sku­ti­nius taš­kus?

– Tur­būt toks da­ly­kas na­tū­ra­lus, nes, kad ir kaip bū­tų, Kny­gų mu­gė yra dau­giau­sia lei­dė­jų su­ma­ny­mas, ten­ki­na dau­giau jų in­te­re­sus. Lei­

dė­jams mu­gė yra pa­to­gi pro­ga pri­ sta­ty­ti nau­jie­nas, ta­čiau pa­čiai li­ te­ra­tū­rai, ma­nau, tai ne­tu­ri di­de­lės reikš­mės. Pats ra­šy­to­jas, ma­ny­čiau, tik­rai ne­si­tai­ko prie lei­dy­bi­nio ka­ len­do­riaus, nors gal pa­sta­ruo­ju me­ tu ir yra ke­le­tas to­kių. Kal­bant apie ma­ne, aš ne­tgi ne­gal­vo­ju, kad ra­šau kny­gą, – tie­siog ra­šai ei­lė­raš­čius, o kai jų su­si­kau­pia pluoš­tas, ta kny­ ga kaip nors su­si­dė­lio­ja...

– Bu­vo įpras­ta, kad yra Ka­ziu­ ko, ka­lė­di­nė, ve­ly­ki­nė mu­gė, tur­gus – žu­vies, mė­sos, o kny­ gų mu­gė – ar tai ne koks nors ok­si­mo­ro­nas?

– Vi­suo­me­nė, ku­rio­je gy­ve­na­me, va­di­na­ma var­to­ji­mo vi­suo­me­ne, pre­kė­mis vir­tę vis­kas, no­ri ne­no­ ri, pre­ke ta­po ir kny­ga. Su ra­šy­to­ju tai ma­žai su­si­ję. Kny­gos yra lei­dė­jų vers­las, iš ku­rio jie val­go duo­ną. Ir tai vi­siš­kai nor­ma­lu. Lai­ky­ti kny­ gą pre­ke kur kas ge­riau, nei kad ji bū­tų lai­ko­ma vi­siš­kai be­ver­čiu da­ ly­ku. Vi­si su­pran­ta­me, kad kny­ga tu­ri ne tik pi­ni­gi­nę ver­tę, ne­pa­ma­ tuo­ja­mą – se­nas rie­ba­luo­tas, tar­

ki­me, Mar­ce­lio Prous­to lei­di­mas ga­li bū­ti kur kas bran­ges­nis nei nau­ja kny­ga.

– Pro­gi­niai skai­ty­to­jai kny­gas per­ka daž­niau­siai pa­si­kliau­ da­mi rek­la­mos įtai­gu­mu, ra­ šy­to­jo var­do ži­no­mu­mu, re­ čiau – drau­gų, au­to­ri­te­tų re­ko­men­da­ci­jo­mis. Kaip iš vi­ sos tos krū­vos at­si­ren­ka ra­šy­ to­jai?

– Aiš­ku, to­kio­je kny­gų gau­so­ je (juk ban­dai žiū­rė­ti ne tik tai, ką lei­džia mū­sų lei­dyk­los, bet ir tai, kas vyks­ta pa­sau­ly­je) tik­rai la­bai su­dė­tin­ga, neiš­ven­gia­mai kar­tais ir ap­si­rin­ki. Aiš­ku, re­mie­si au­ to­riaus pa­var­de, kri­ti­kų ver­ti­ni­ mais, kur kas ma­žiau lei­dė­jų rek­ la­ma, bet ap­si­rik­ti vi­sa­da ti­ki­my­bė yra. Ant­ra ver­tus, net ir ne pa­ti ge­ riau­sia kny­ga tu­ri sa­vo ver­tę, tad ap­si­ri­ki­mas nė­ra di­de­lė ne­lai­mė.

Nuė­jęs į Vil­niaus kny­gų mu­gę pa­ ma­tai, kad ap­rėp­ti vis­ko neį­ma­ no­ma, – vi­sai ga­li bū­ti, kad tos pa­čios tau rei­ka­lin­giau­sios kny­ gos taip ir ne­pas­te­bė­si.

21

vasario 21–27, 2013

kultūra diena.lt/naujienos/kultura

Ko­rė­jie­čiui gal­vą su­su­ko Užu­pis Lai­ma Že­mu­lie­nė l.zemuliene@diena.lt

Tur­būt nie­kas net ne­sap­na­vo, kad koks nors to­li­mų kraš­tų auto­ rius pa­ra­šys kny­gą apie Vil­niaus Užu­pį. Ir pa­ti Užu­pio res­pub­li­ka, tu­rin­ti sa­vą pre­zi­den­tą ir him­ną, ne­si­ti­kė­jo, kad bus pa­gerb­ta pro­ fe­sio­na­laus ra­šy­to­jo.

Kny­gų mu­gė­je teks pa­si­stum­dy­ti mi­nio­je, lau­kia ir ge­rų įspū­džių do­zė: ren­gi­nys su­kvies dau­gy­bę žy­mių ra­šy­to­ Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

kai­ty­to­jams ar lei­dė­jams? ty­ti šiuo­lai­kiš­kai, kad vi­siems bū­tų aiš­ku, jog tai ne­bė­ra tik kam­ba­rys su daug kny­gų, kad čia at­si­ran­da ir plan­še­ti­nių kom­piu­te­rių, elekt­ ro­ni­nių kny­gų“, – pa­sa­ko­jo kny­gų mu­gės at­sto­vė.

Paaug­liams nė­ra ką skai­ty­ti?

Nors lei­dė­jai ir ren­gi­nio or­ga­ni­za­ to­riai šie­met pa­si­sten­gė pa­ro­dy­ ti dau­giau dė­me­sio jau­ni­mui, li­te­ ra­tū­ro­lo­gas Kęs­tu­tis Ur­ba tvir­ti­na – nors kny­gų vai­kams ni­ša Lie­tu­ vo­je už­pil­dy­ta su kau­pu, na­cio­ na­li­nės li­te­ra­tū­ros paaug­liams vis dar trūks­ta. Pa­vyz­džiui, „Me­tų kny­gos“ no­mi­nan­tą ne­re­tai ten­ka rink­ti iš vie­no ar dvie­jų au­to­rių. „Ir šie­met vie­toj pen­kių no­mi­nan­ tų yra tik du – Kris­ti­nos Gu­do­ny­tės „Ida iš še­šė­lių so­do“ bei Unės Kau­ nai­tės „Su­die, ry­to­jau“. Kny­gos ga­na skir­tin­gos, be abe­jo, jei bal­suos sep­ tin­to­kai, tai už Gu­do­ny­tės kny­gą, o vy­res­nių­jų kla­sių – už Kau­nai­tės. Ji pa­ti ne­se­niai bai­gu­si mo­kyk­lą – jos kny­ga per­tei­kia vy­res­nių paaug­lių pa­sau­lė­jau­tą ir, ma­nau, ga­na įdo­ miai. Pa­ti au­to­rė – ga­na ga­bi, per­

pa­čios

– Tad gal gau­sė­jant kny­gų stip­ rė­ja ir li­te­ra­tū­ros kri­ti­kos vaid­ muo – ne aka­de­mi­nės, su­pran­ ta­mos tik siau­ram ra­tui, ta­čiau po­pu­lia­rios, ku­ria už­sii­ma dau­ giau­sia pa­tys ra­šy­to­jai?

– Ap­mau­du, kad kri­ti­kos, ku­ri ap­ žvelg­tų da­bar lei­džia­mas kny­gas, yra per ma­žai. Kny­gų mu­gė­je pri­ sta­to­ma am­ži­na­til­sį poe­to Val­ do Ku­ku­lo kny­ga – jis, ko ge­ro, bu­ vo pa­sku­ti­nis kri­ti­kas, ku­ris la­bai są­ži­nin­gai, nuo­sek­liai pri­sta­ty­da­ vo tai, kas vyks­ta šian­die­nos li­te­ ra­tū­ro­je. Taip, yra jau­nų ra­šy­to­ jų, už­sii­man­čių kri­ti­ka ir da­bar.

Pa­vyz­džiui, Ma­rius Bu­ro­kas pui­ kiai pri­sta­to, bet jis at­si­ren­ka tai, kas ver­tin­giau­sia. Yra ir Min­dau­ gas Nas­ta­ra­vi­čius, tas pa­ts Ra­mū­ nas Ger­bu­ta­vi­čius ir daug ki­tų, bet jie vėl­gi va­do­vau­ja­si įdo­mu­mo prin­ci­pu.

– Pats Kny­gų mu­gė­je esa­te dau­ giau da­ly­vis ar žiū­ro­vas? Ko pla­nuo­ja­te ne­pra­leis­ti?

– Daž­niau­siai mu­gė­je bū­nu kaip da­ly­vis, o šį­met pa­ban­dy­siu pa­bū­ti

spek­ty­vi ra­šy­to­ja. K.Gu­do­ny­tė yra vy­res­nio am­žiaus, į li­te­ra­tū­rą atė­jo ga­na ne­se­niai, ji eks­pe­ri­men­tuo­ja, ban­do, ieš­ko“, – paaug­lių li­te­ra­tū­ ros nau­jie­nas pri­sta­tė K.Ur­ba.

Anot jo, no­mi­na­ci­jai pri­sta­to­mos kny­gos, iš­leis­tos nuo rug­sė­jo iki rug­sė­jo, ta­čiau per li­ku­sį 2012-ųjų lai­ką šios kny­gų ka­te­go­ri­jos len­ty­ nos ne­pa­si­pil­dė. Ta­čiau sa­ky­ti, kad nė­ra vers­ti­nės li­te­ra­tū­ros paaug­ liams, esą bū­tų per drą­su.

Poe­zi­jos ne­trūks­ta

Pir­mie­ji ma­žų­jų skai­ti­niai daž­niau­ siai bū­na ei­liuo­ti – K.Ur­bos nuo­mo­ ne, ge­ros poe­zi­jos vai­kams pa­sta­rai­ siais me­tais taip pat yra at­si­ra­dę. „Poe­zi­jos kny­ge­lių per me­tus iš­ leis­ta gal pen­kio­li­ka, tarp jų yra ir mė­gė­jų – mo­čiu­čių, te­tų – gra­fo­ ma­niš­kų kny­gų. Iš praė­ju­sių me­ tų mi­nė­ti­nos vos ke­lios, tarp jų – Onos Jau­ta­kės, taip pat sma­gu, kad An­ta­nas Šim­kus iš­lei­do iliust­ruo­tą kny­gą. Tad de­juo­ti, kad jau­ni žmo­ nės nea­tei­na į vai­kų li­te­ra­tū­rą, ypač į poe­zi­ją, ne­tu­rė­tu­me“, – op­ti­miz­ mo su­tei­kė li­te­ra­tū­ros eks­per­tas.

Ma­sa­las – smur­tas ir ero­ti­ka

Ta­čiau ar iš tie­sų kny­gy­nuo­se at­ si­du­ria tos kny­gos, ku­rios ga­li su­ do­min­ti jau­nuo­sius skai­ty­to­jus, jau pra­tu­sius skai­ty­ti ek­ra­ne dau­ giau nei po­pie­ri­niuo­se pus­la­piuo­ se? Anot K.Ur­bos, kny­gų ri­ji­kų tik­ rai yra, jie, kaip ir anks­čiau, ren­ka­si veiks­mo ku­pi­nas is­to­ri­jas. Tik vir­ šų prieš anks­tes­nių kar­tų mėg­tas nuo­ty­ki­nes is­to­ri­jas apie in­dė­nus ir pan. ima smur­tas ir ero­ti­ka. „Paaug­liai skir­tin­gi – vie­nus jų pa­vei­kia psi­cho­lo­gi­nis ar­tu­mas, ki­tus – ašt­rūs po­jū­čiai, juos ža­di­ nan­ti li­te­ra­tū­ra. Už­tat yra dau­gy­ bė kny­gų apie vam­py­rus. Ne­se­niai neiš­ken­tęs per­skai­čiau Suzanne’os Col­lins „Ba­do žai­dy­nes“, nes ją vi­si skai­to. 70 pro­c. kny­gos yra apie tai, kaip žu­dy­ti ir iš­veng­ti nu­ žu­dy­mo. Bai­mė, ero­ti­ka, ki­ti ašt­ rūs po­jū­čiai yra vie­na stip­riau­sių trau­kų prie kny­gos šia­me am­žiu­ je“, – su ten­den­ci­jo­mis su­pa­žin­ di­no K.Ur­ba.

Kny­gų mu­gės pro­gra­mą ra­si­te www.2013.vil­niausk­ny­gu­mu­ge.lt.

Ta­čiau ėmė ir taip at­si­ti­ko: Pie­ tų Ko­rė­jos ra­šy­to­jas Haïl­ji (tu­rė­ tu­me tar­ti „Hail­dži“), su­si­ža­vė­jęs Užu­pio res­pub­li­ka, apie ją su­kū­rė ro­ma­ną. Haïl­ji ro­ma­nas „Užu­pis“ bus pri­sta­ty­tas atei­nan­tį šeš­ta­ die­nį Vil­niaus kny­gų mu­gė­je.

Kny­gą iš ko­rė­jie­čių kal­bos ver­tė Mar­ty­nas Šiau­čiū­nas-Ka­čins­kas, iš­lei­do Lie­tu­vos ra­šy­to­jų są­jun­gos lei­dyk­la. „Šis ro­ma­nas ža­vi ki­tos kul­tū­ros žmo­gaus, stai­ga at­vy­ku­ sio į ne­ži­no­mą ša­lį, ta­po­mais mū­ sų am­ži­nin­kų po­rtre­tais, tei­kia ga­li­my­bę mums į sa­ve pa­žvelg­ ti ki­to aki­mis“, – kny­gos vir­še­ly­ je dės­to ra­šy­to­jas Kor­ne­li­jus Pla­ te­lis.

Haïl­ji „Vil­niaus die­nai“ su­ti­ko pa­pa­sa­ko­ti apie šio ro­ma­no at­si­ ra­di­mo ap­lin­ky­bes.

– Kas tu­ri nu­tik­ti, kad žmo­ gus iš to­kio to­li­mo kraš­to kaip Pie­tų Ko­rė­ja nu­spręs­tų ra­šy­ti ro­ma­ną apie Užu­pį, esan­tį už jū­rų ma­rių nuo jo gim­ti­nės?

– Pir­mą kar­tą į Vil­nių at­vy­kau prieš 13 me­tų. Jis man pa­li­ko di­de­ lį įspū­dį. Ta­da ki­lo nuo­šir­dus no­ ras pa­ra­šy­ti ro­ma­ną apie Vil­nių.

– Ta­čiau ro­ma­ną pa­ra­šė­te apie vie­ną Vil­niaus ra­jo­ną – Užu­ pį. Ko­dėl? Kuo Užu­pis jus pa­ ke­rė­jo?

– Kai 2002 m. tre­čią kar­tą at­va­ žia­vau į Vil­nių, Užu­pio res­pub­ li­kos už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­ras To­mas Če­pai­tis man įtei­kė ski­ ria­muo­sius raš­tus – ma­ne pa­sky­ rė Užu­pio res­pub­li­kos am­ba­sa­do­ riu­mi Pietų Ko­rė­jo­je.

Ir ta­da ki­lo ne­ti­kė­ta min­tis – va, po ma­no mir­ties ma­no sū­nus, be­si­raus­da­mas po tė­vo pa­li­ki­mą, ne­ti­kė­tai ras tuos ski­ria­muo­sius

raš­tus ir nu­si­ste­bės: „O, ma­no tė­ vas bu­vo Užu­pio res­pub­li­kos am­ ba­sa­do­rius. O kas ta Užu­pio res­ pub­li­ka, kur ji yra?“ Ir at­va­žiuos ieš­ko­ti tos Užu­pio res­pub­li­kos – sa­vo tė­vo tė­vy­nės. Iš tos min­ties ir ki­lo ro­ma­no idė­ja.

– Bet ar neap­si­ri­ko­te: Užu­pio res­pub­li­ka – žais­li­nė, tai – ne rea­ly­bė, o nuo­sta­bus bend­ ruo­me­niš­kas ten gy­ve­nan­čių žmo­nių žai­di­mas.

– Dėl to dar įdo­miau. Ir ro­ma­ne rea­ly­bė su­si­pi­na su fan­ta­zi­ja. Ro­ ma­ne – dvi pa­grin­di­nės te­mos: pra­ras­tų da­ly­kų il­gė­ji­ma­sis, pra­ ras­tos tė­vy­nės nos­tal­gi­ja; ant­ro­ji – žmo­gaus li­ki­mas. Žmo­gaus gy­ ve­ni­mo ir li­ki­mo cik­las nuo­lat su­ ka­si ir su­ka­si.

Jis ne­ti­kė­tai ras tuos ski­ria­muo­sius raš­tus ir nu­si­ste­bės: „O, ma­no tė­vas bu­ vo Užu­pio res­pub­li­ kos am­ba­sa­do­rius.

O kas ta Užu­pio res­ pub­li­ka, kur ji yra?“ – Kaip te­ka jū­sų pa­ties gy­ve­ ni­mas – ar tik ra­šo­te, ar kur nors dar ir dir­ba­te? Ar Pietų Ko­rė­jo­je įma­no­ma pra­gy­ven­ ti iš ra­šy­to­jo ama­to?

– Gy­ve­nu Seu­le – Pie­tų Ko­rė­jos sos­ti­nė­je. Pag­rin­di­nis ma­no dar­ bas – ra­šy­ti, esu iš­lei­dęs apie 20 kny­gų. Ta­čiau vie­na­me uni­ver­si­ te­te dės­tau kū­ry­bi­nį ra­šy­mą.

Taip, iš ra­šy­mo Pietų Ko­rė­jo­ je įma­no­ma pra­gy­ven­ti. Pa­gal dvi kny­gas esu pa­ra­šęs sce­na­ ri­jų – pa­sta­ty­ti du fil­mai, pa­gal vie­ną kny­gą su­kur­tas spek­tak­lis.

Kai ra­šiau apie Užu­pį, pa­ti pir­ ma min­tis bu­vo ne su­kur­ti ro­ ma­ną, o pa­sta­ty­ti fil­mą. Gy­ven­ da­mas Vil­niu­je, per du mė­ne­sius pa­ra­šiau fil­mo sce­na­ri­jų. Tik pa­ skui iš jo iš­si­vys­tė ro­ma­nas. O fil­ mas iki šiol taip ir ne­su­suk­tas.

Ciklas: A.A.Jonynas tvirtina, kad kasmet vykstanti Knygų mugė pačiai

literatūrai bei jos kūrimui, priešingai nei kai kuriems skaitytojams, įta­ kos neturi. „Fotodienos“ / Karolio Kavolėlio nuotr.

pa­pras­tu skai­ty­to­ju, nors da­ly­vau­ siu ke­liuo­se ren­gi­niuo­se. Vis dėl­to tai yra šven­tė. Esu nu­ma­tęs ne­ti­kė­ tų su­si­ti­ki­mų – čia vi­sa­da at­ran­di žmo­nių, ku­riuos la­bai mie­la su­tik­ ti, ku­rių ne­ma­tei me­tus.

– Ar lei­dy­bos ypa­tu­mai ne­kei­ čia žmo­nių skai­ty­mo įpro­čių?

– Žmo­nėms, ku­rie iš tie­sų do­mi­si

li­te­ra­tū­ra, Kny­gų mu­gė yra ne­bent pro­ga nu­si­pirk­ti kny­gą pi­giau, o li­ te­ra­tū­ra jie do­mi­si nuo­lat. Kny­gų mu­gė yra sti­mu­las tiems, ku­rie pa­ pras­tai kny­gai nuo­la­ti­nio dė­me­sio ne­ski­ria. Tai pri­trau­kia bent vie­ną ki­tą, o gal net ir de­šim­tis ar šim­tus nau­jų skai­ty­to­jų. Toks pro­gi­nis su­ si­ti­ki­mas su kny­ga vi­sai ne­blo­gas.

Kalbėjosi Ig­nas Ja­čaus­kas

Sve­čiai: Pie­tų Ko­rė­jos ra­šy­to­jas Hai¨l­ji, su­si­ža­vė­jęs Užu­pio res­pub­

li­ka, apie ją su­ren­tė ro­ma­ną, ku­ris bus pri­sta­ty­tas atei­nan­tį šeš­ta­ die­nį Vil­niaus kny­gų mu­gė­je.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

22

vasario 21–27, 2013

kinas

Fo­ku­si­nin­ko vir­tu­vė my­lin­tiems ki­ną Tuos, ku­rie į ki­ no teat­rą ei­na ne tik pail­sė­ti, bet ir pa­mąs­ty­ti, kar­tu ieš­ko­ti at­ sa­ky­mų į klau­ si­mus kvie­čia re­ži­sie­rius Al­gi­ man­tas Pui­pa.

Jo pa­skai­tų cik­lą pri­sta­to „Skal­vi­ jos“ ki­no cent­ras.

Prob­rėkš­mis: A.Pui­pą op­ti­mis­tiš­kai nu­tei­kia jau­ni­mo do­mė­ji­ma­sis ki­nu, tai, kad nors ir pa­ma­žu, bet dau­gė­ja žmo­nių, ku­rie į ki­no teat­rą ei­na ne il­sė­

tis, o mąs­ty­ti.

Ag­nė Klim­čiaus­kai­tė a.klimciauskaite@diena.lt

Nuo va­sa­rio 26 d. A.Pui­pa de­šimt ant­ra­die­nio va­ka­rų sa­vą­ja ki­no kū­ ri­mo ir žiū­rė­ji­mo pa­tir­ti­mi da­ly­sis su vi­sais, my­lin­čiais ki­ną. Pas­kai­tų cik­le – di­de­lis dė­me­sys ak­to­rių at­ ran­kos tech­ni­kai, fil­mams ek­ra­ni­ za­ci­joms, fil­mo at­mos­fe­ros niuan­ sams, re­ži­sie­riaus ver­ti­na­mų ki­no kū­rė­jų – tiek Lie­tu­vos, tiek ki­tų ša­ lių – fil­mams. Be­veik dvi de­šim­tis fil­mų su­kū­ręs me­ni­nin­kas, per­nai „Si­dab­ri­nės ger­vės“ ap­do­va­no­ji­ muo­se gau­siai įver­tin­tas už „Mie­ gan­čių dru­ge­lių tvir­to­vę“, sa­ko ke­ti­nąs at­ver­ti sa­vą­ją fo­ku­si­nin­ko vir­tu­vę. Apie ją, apie ki­no fo­ku­sus, de­be­sis ir nu­švi­ti­mus A.Pui­pa kal­ bė­jo su „Vil­niaus die­na“.

– Jū­sų pa­skai­tų cik­las pri­sta­to­ mas kaip fo­ku­si­nin­ko vir­tu­vė, į ku­rią įsi­lei­si­te ki­tus. Ko­kia ji?

– Fo­ku­sų ne­bus. Toks po­sa­kis ki­lo iš to, kad su­si­pa­žin­da­mas su pir­ mo kur­so stu­den­tais sa­kau: „Svei­ ki at­vy­kę į Ha­rio Po­te­rio mo­kyk­ lą, kur ket­ve­rius me­tus mo­ky­si­tės.

O pa­skui žmo­nės ver­tins jū­sų kū­ri­ nius, jū­sų su­kur­tą lai­mės, džiaugs­ mo, nea­py­kan­tos, įtam­pos iliu­zi­ją, dėl ku­rios jie verks, juok­sis, dai­nuos kar­tu, iš­gy­vens.“ Apie to­kį ki­no fo­ ku­si­nin­ko ama­tą ir kal­bu sa­vo pa­ skai­to­se.

– Ky­la įspū­dis, kad apie ki­ no pro­jek­tus, ki­no pa­skai­tas ir pa­mo­kas gir­di­me vis daž­niau.

Kaip at­ro­do jums – ar žmo­nių, be­si­do­min­čių ki­nu, iš­ties dau­ gė­ja?

– Do­mė­ji­ma­sis ki­nu yra la­bai „sluoks­niuo­tas“. Tar­ki­me, jau­ ni­mas daž­nai ei­na į bran­giai kai­ nuo­jan­čius, va­di­na­muo­sius po­pu­ lia­rius fil­mus – tri­le­rius, ko­vi­nius.

Tai ta ma­sė, ku­ri per­ka spra­gė­sius ir ki­ne il­si­si. Ta­čiau yra ne­ma­žai

žmo­nių, ku­rie ži­no, kur ei­na, ren­ ka­si fil­mus, daž­niau­siai ne­ko­mer­ci­ nius, ži­no, ką ma­tys. Kaip sa­ko ki­ no re­ži­sie­rius Ša­rū­nas Bar­tas, vie­ni į ki­ną atei­na tam, kad sek­tų siu­že­ tą, pa­mąs­ty­tų, ieš­ko­tų at­sa­ky­mų į klau­si­mus, o ki­ti – pail­sė­ti. Pir­mų­ jų, ži­no­ma, yra daug ma­žiau. Mes ap­skri­tai ga­na re­tai lan­ko­mės ki­ no teat­ruo­se, bet kai Nau­jų­jų me­ tų va­ka­rą ten ma­tai mi­nią jau­nuo­ lių, ku­rie atė­jo pa­si­žiū­rė­ti miu­zik­lo „Varg­die­niai“, gra­žiai, op­ti­mis­tiš­ kai nu­tei­kia. Gal ir drįs­čiau pa­sa­ ky­ti, kad be­si­do­min­čių ki­nu žmo­ nių dau­gė­ja.

tek­ty­vo, ko­vų pa­sau­lį. Bet mes, ki­ no kū­rė­jai, ačiū Die­vui, esa­me ki­to­je pu­sė­je, lyg ap­sau­go­ti ne­ma­to­mo­mis sie­no­mis nuo vi­so ši­to. Vi­sa si­tua­ ci­ja pri­me­na ug­ni­kal­nio iš­si­ver­ži­ mą, bet jis yra to­li, ir la­va ma­nęs ne­pa­sieks.

– Va­di­na­si, ki­no edu­ka­ci­ja pa­ sie­kia tiks­lą – ug­dy­ti jau­ną­jį žiū­ro­vą, au­gin­ti ir ki­no me­nu be­si­do­min­čią kar­tą?

– Sun­ku pa­ma­tuo­ti, bet, ma­tyt, ji at­lie­ka šią mi­si­ją, duo­da šį tą svar­ baus. Esu bend­ra­vęs su moks­lei­viais „Skal­vi­jos“ aka­de­mi­jo­je, ir nuo­ sta­bu, kai jie, bū­da­mi 15–16 me­tų, pra­dė­da­vo kal­bė­ti apie Mi­chae­lo Ha­ne­ke’s, Quen­ti­no Ta­ran­ti­no fil­ mus, pa­tys nag­ri­nė­ti įvai­riau­sius ki­no da­ly­kus, pa­sa­ko­ti. Jie ban­do kur­ti sa­vo pir­muo­sius dar­be­lius ir dau­gu­ma jų gal nie­ka­da ne­taps re­ ži­sie­riais, bet įgis vi­sai ki­to­kį po­ žiū­rį į ki­ną, me­ną. Kaip kad me­no mo­kyk­lą bai­gę ne vi­si tam­pa me­ni­ nin­kais, bet tam­pa ki­to­kie, ver­ti­ na me­ną, ži­no, ko ieš­ko me­ne, kū­ ri­niuo­se.

– Kal­bant apie fil­mus ek­ra­ni­za­ ci­jas, ti­piš­ka nuo­mo­nė – kaip ver­ti­mas nie­ka­da ne­pri­lygs ori­ gi­na­lui, taip ir fil­mas nie­ka­da ne­pri­lygs kny­gai. Ar to­kia dis­ ku­si­ja ap­skri­tai tu­ri pra­smę?

Ko­kia jū­sų nuo­mo­nė?

– Man at­ro­do, ši dis­ku­si­ja yra am­ ži­na. Šio­je sri­ty­je ži­no­mi du di­ džiau­si prie­šai – ra­šy­to­jas ir re­ži­ sie­rius. Ra­šy­to­jai vi­sa­da aiš­ki­na, kad ek­ra­ni­za­ci­ja yra kny­gos kli­ni­ ki­nė mir­tis. Re­ži­sie­rius, tai­gi ir aš, tei­giu, kad ma­no su­ma­ny­mas pra­ si­de­da, kur bai­gia­si ra­šy­to­jo kny­ ga. Aš pa­sii­mu tik kai ku­rias kny­gos idė­jas, ku­rios ma­ne, kaip skai­ty­to­ ją, vie­naip ar ki­taip su­jau­di­no, su­ ža­di­no. Kny­gą aš per­ku­riu taip, kaip įsi­vaiz­duo­ju. Kaip kiek­vie­nas skai­ty­to­jas sap­nuo­ja sa­vo sap­nus, taip ir aš sap­nuo­ju sa­vuo­sius. Ma­ no tei­sė ar są­ži­nės rei­ka­las, kiek ra­ šy­to­jui pa­reikš­ti pa­gar­bos.

– Ki­ne, kaip ir me­ne ap­skri­tai, at­si­ran­da to­kių ter­mi­nų kaip „pro­d uk­tas“, „var­to­to­jas“, „tei­kė­jas“. Jū­sų tai ne­žei­džia?

– Ban­dau apie tai ne­gal­vo­ti. Di­ džiau­sią šyp­se­ną ke­lia te­le­vi­zi­ja, tai, kas jo­je vyks­ta: pro­duk­tų tei­ ki­mas, vi­so­kie šou pi­ly­se, bai­mės...

Tai – pro­duk­tai ma­sėms, ku­rios vė­ liau to pa­ties ieš­ko ir ki­no teat­ruo­ se, jau­čia ma­lo­nu­mą po­rą va­lan­dų pa­si­ner­ti į kri­mi­na­lus, krau­ją, de­

Ra­šy­to­jai vi­sa­da aiš­ ki­na, kad ek­ra­ni­za­ ci­ja yra kny­gos kli­ni­ ki­nė mir­tis.

– Vie­nas da­ly­kas, kai pra­si­de­ da pa­žo­di­nis ek­ra­ni­za­vi­mas: tuo­met kai kas juo­kia­si, klau­ sia, kam ši­to rei­kė­jo – esą re­ži­ sie­rius pa­žiū­rė­jo pa­veiks­liu­kus ir at­pa­sa­ko­jo. Ta­čiau ly­giai taip pat dis­ku­si­jos ky­la, jei re­ži­sie­ rius per­tei­kia sa­vo pa­ties vi­zi­ją.

Tai – neišsp­ren­džia­ma.

Gedimino Bartuškos nuotr.

– Be­je, yra pa­vyz­džių, kai kny­ga ne­ pri­lygs­ta fil­mui, kaip an­tai „Ka­sab­ lan­ka“ ar „Pri­su­ka­mas apel­si­nas“.

Ka­žin ar šias kny­gas skai­tė vi­si, kas ma­tė pa­gal jas kur­tus fil­mus. Šiuo at­ve­ju fil­mas iš­ky­la aukš­čiau kny­gos. Yra at­ve­jų, kai li­te­ra­tū­ ros per­so­na­žai tam­pa bend­ri­niais, – pa­vyz­džiui trys muš­kie­ti­nin­kai, Ro­bi­nas Hu­das, to­kiu at­ve­ju li­te­ra­ tū­ri­nių aist­rų ne­be­lie­ka, nie­kas ne­ be­si­do­mi, ar bū­tent taip au­to­rius ra­šė, kaip vaiz­duo­ja­ma fil­me.

– Sa­vo pa­skai­to­se dė­me­sio skir­ si­te ak­to­rių at­ran­kai, kal­bė­si­te apie jų įta­ką fil­mų sėk­mei. Kuo pa­rink­da­mas ak­to­rius va­do­ vau­ja­tės jūs pa­ts?

– Iš es­mės va­do­vau­juo­si in­tui­ci­ja.

Ji daž­niau­siai pa­si­tei­sin­da­vo, ta­ čiau pa­sta­ruo­ju me­tu da­rau klai­ dų. O kal­bant apie ak­to­rių at­ran­ką, nau­jų­jų „Varg­die­nių“ lyg ne­ga­lė­jau priim­ti, nes ne­ga­lė­jau pa­ti­kė­ti, kad Ža­ną Val­ža­ną vai­di­nan­tis ak­to­rius ga­li pa­temp­ti ve­ži­mą. Pa­vyz­džiui, žiū­rė­da­mas „Varg­die­nius“ su Jea­ nu Ga­bi­nu, jau­čiau, kad ei­čiau pa­skui to­kį he­ro­jų. Ak­to­rių at­ran­ko­je yra daug įdo­mių da­ly­kų: gražus– negražus, įdomus–neįdomus, gra­ žus–neįdomus ir t. t. Ak­to­rius yra la­bai kėbli pro­fe­si­ja – kar­tais at­ ro­do, kad ak­to­riai per­ka­mi, ap­žiū­ ri­mi iš vi­sų pu­sių, ver­ti­na­mi. Ži­ no­ma, tai ak­tua­lu pra­de­dan­tiems kar­je­rą. O dau­giau pa­sie­kę, iš­ki­lę dėl ki­no tam­pa žiū­ro­vams ko­ne gi­ mi­nai­čiais, ar­ti­mais žmo­nė­mis.

– Kas ma­žes­nė blo­gy­bė – pui­ kus re­ži­sie­rius ir pra­sti ak­to­riai ar pra­stas re­ži­sie­rius ir pui­kūs ak­to­riai?

– Ir čia ne­ga­li bū­ti su­ta­ri­mo. Ar ga­li blo­gas re­ži­sie­rius pa­da­ry­ti ge­rą fil­ mą? Tur­būt ga­li, jei ge­ras kū­ri­nys, jei ša­lia yra ge­ras ope­ra­to­rius, ge­ri ak­to­riai, ge­ras mon­ta­žo re­ži­sie­rius, ge­ra mu­zi­ka. Ta­da ga­li­ma iš­temp­ti

fil­mą. Ar ge­ras re­ži­sie­rius ir pra­sti ak­to­riai ga­li su­kur­ti sėk­min­gą de­ri­ nį? Pa­sa­ky­siu to­kį pa­vyz­dį: Vy­tau­ tas Ža­la­ke­vi­čius su blo­gais ak­to­riais ga­lė­jo pa­sta­ty­ti pui­kiau­sią fil­mą.

– Sa­vo pa­skai­tų cik­le nu­ma­tė­te lai­ko jau­no­sios kar­tos re­ži­sie­ rių Li­nos Lu­žy­tės, Ok­sa­nos Bu­ ra­jos, Kris­ti­nos Buo­žy­tės nau­ jau­siems fil­mams pri­sta­ty­ti.

Ko­dėl pa­si­rin­ko­te bū­tent jas?

– Vi­sos jos yra bu­vu­sios ma­no stu­ den­tės, man įdo­mu, kaip jų kū­ry­ ba ju­da to­liau, kaip jos sklei­džia­ si. O.Bu­ra­jos fil­mas „Li­za, na­mo!“ man at­ro­do gra­žiau­sias šių me­tų nu­švi­ti­mas. Gai­la, kad vie­na kri­ti­ kė la­bai ne­pa­gar­biai at­si­lie­pė apie šį fil­mą. Sup­ra­tau, kad ma­no mi­si­ ja – gin­ti šį fil­mą, pa­pa­sa­ko­ti ir su­ do­min­ti žiū­ro­vą.

– Sa­ko­te, kad ki­ne lan­ko­tės re­ tai. O kas tais re­tais mo­men­tais jus ten trau­kia?

– Daž­niau­siai į ki­ną ei­nu, jei lau­kiu konk­re­taus fil­mo, ži­nau apie jį. Taip pat se­ku pa­gal re­ži­sie­riaus pa­var­dę, kar­tais ak­to­riaus, – įdo­mu ste­bė­ti jų po­sū­kius. Ta­čiau pa­ts daž­niau­siai žiū­riu DVD, per­žiū­riu se­nus fil­mus.

– Ką šian­dien re­ko­men­duo­tu­ mė­te žiū­ro­vui, ki­ne no­rin­čiam pa­mąs­ty­ti?

– Tik­riau­siai Q.Ta­ran­ti­no „Ištru­ kusį Džan­go“ rei­kė­tų pa­ma­ty­ti. Kas do­mi­si ki­no is­to­ri­ja, pa­ste­bės, kiek daug šia­me fil­me gra­žių šyp­se­nų iš pa­sau­lio ki­no is­to­ri­jos. Vi­sas žo­ dy­nė­lis, vi­sa en­cik­lo­pe­di­ja gra­žių, šmaikš­čių ki­no is­to­ri­jos re­ve­ran­sų.

Taip pat da­nų Tho­mo Vin­ter­ber­go nau­jau­sią fil­mą „Me­džiok­lė“.

Su­si­do­mė­ję pa­skai­tų cik­lu su A.Pui­pa kvie­čia­mi re­gist­ruo­tis iki va­sa­rio 23 d. e. pa­štu akademija@ skalvija.lt. Dau­giau in­for­ma­ci­jos www.skal­vi­ja.lt.

23

vasario 21–27, 2013

kinas Visos savaitės TV programos – priede

Kino repertuaras FORUM CINEMAS AKROPOLIS Ozo g. 25

Kadras iš filmo

Kla­si­ka, pa­vers­ta spal­vin­gu po­psu Vie­na pa­skui ki­tą mū­sų ek­ra­nuo­se pa­si­ro­dan­čios kla­si­ki­nių ro­ ma­nų ek­ra­ni­za­ci­jos ro­do vis tą pa­čią ten­den­ci­ją – daž­nai to­kių fil­mų au­to­riams puoš­nūs kos­tiu­mai svar­bes­ni už juos dė­vin­ čius he­ro­jus. Da­bar žiū­ro­vai ga­li įver­tin­ti nau­ją­ją „Aną Ka­re­ni­ną“.

Ge­di­mi­nas Jan­kaus­kas Rea­ly­bė ir teat­ri­nė bu­ta­fo­ri­ja

Nau­jau­sios „Anos Ka­re­ni­nos“ ek­ra­ ni­za­ci­jos au­to­riams te­ko sun­kus už­ da­vi­nys – iš­sau­go­ti svar­biau­sius Le­vo Tols­to­jaus pa­svars­ty­mus apie mei­lę ir šei­mą pa­ties ra­šy­to­jo už­si­brėž­ta­me bib­li­nių tie­sų kon­teks­te, bet neįk­liū­ti į to­kiais at­ve­jais be­veik neiš­ven­gia­mą aka­de­mi­nį nuo­bo­du­lį. Šio tiks­lo re­ži­sie­rius Joe Wrigh­ tas sie­kė pa­si­rink­da­mas drą­sią, bet ri­zi­kin­gą gran­dio­zi­nio teat­ro spek­ tak­lio sti­lis­ti­ką. Jau pir­muo­se kad­ ruo­se pa­ky­la ma­sy­vi teat­ro už­dan­ga ir ap­nuo­gi­na grei­tai be­si­kei­čian­čias de­ko­ra­ci­jas bei už­ra­šą „Ca­ri­nė Ru­ si­ja, 1874 me­tai“. Ir tar­si ne­ma­to­mo di­ri­gen­to ba­tu­tai mos­te­lė­jus sce­no­ je at­gy­ja links­mas vaiz­dų ir per­so­ na­žų ka­lei­dos­ko­pas.

Ne men­kes­nis už­da­vi­nys yra ir ban­dy­mas su­de­rin­ti teat­ro spek­ tak­lio pa­sau­lį su tik­ro gy­ve­ni­mo rea­ly­be. To­kie eks­pe­ri­men­tai re­ tai pa­vyks­ta. Juk rea­ly­bė ir teat­ri­

nė bu­ta­fo­ri­ja ne­ga­li har­mo­nin­gai de­rė­ti. Dra­ma­tiš­kos ark­lių lenk­ty­ nės teat­ro sce­no­je pui­kiai šį ne­su­ de­ri­na­mu­mą iliust­ruo­ja.

Tra­di­ci­nes ver­ty­bes puo­se­lė­jan­čiam Ka­ re­ni­nui no­ri­si sim­ pa­ti­zuo­ti la­biau, nei geis­mams leng­va­bū­ diš­kai pa­si­duo­dan­ čiai Anai. Šven­ti­nis ba­la­ga­nas

Fil­m o pra­d žia pri­m e­n a links­ mą šven­ti­nį ba­la­ga­ną ar teat­ri­ nę ope­re­tę. Šio žan­ro, be­je, kaip ir ope­ros, gra­fas Tols­to­jus ne­ken­ tė – aist­rin­gai įro­di­nė­jo, kad mu­ zi­kos ir teat­ro de­ri­nys jam at­ro­ do ne­na­tū­ra­liai. Bet nau­jo­jo fil­mo au­to­riai šio fak­to ne­pai­so ir lei­džia „kū­niš­kam vo­de­vi­liui“ sius­ti taip,

Ne tik me­lod­ra­ma „Vi­sos lai­m in­gos šei­mos pa­na­š ios vie­na į ki­tą, o kiek­vie­na ne­lai­min­ga šei­ma ne­lai­min­ga sa­vaip“, – taip gra­ fas L.Tols­to­jus pra­de­da vie­ną gar­ siau­sių sa­vo ro­ma­nų „Ana Ka­re­n i­ na“. Is­to­r i­ja apie XIX a. Ru­si­jos aukš­ tuo­me­nės mo­te­r į, ku­r i dėl stai­ga įsi­ plies­k u­sios aist­ros gra­ž uo­l iui ka­r i­ nin­k ui ryž­ta­si pa­l ik­t i šei­mą ir me­ta iš­šū­k į ją pa­smer­k u­siai vi­suo­me­nei, se­niai jau­di­na ne tik skai­ty­to­jus, bet ir fil­mų kū­rė­jus.

gy­ve­ni­mo en­cik­lo­pe­di­ja (anks­čiau to­ kios gar­bės bu­vo su­lau­kęs Alek­sand­ ro Puš­ki­no „Eu­ge­ni­jus One­gi­nas“). Net Tho­mas Man­nas „Aną Ka­re­ni­ną“ ver­ ti­no vi­sų pir­ma dėl to, kad tai, anot jo, „di­din­giau­sias so­cia­li­nis ro­ma­nas vi­ so­je pa­sau­li­nė­je li­te­ra­tū­ro­je“.

Ma­žai kas at­krei­pia dė­me­sį į ro­ma­no epig­ra­fą, ku­riam ru­sų li­te­ra­tū­ros ge­ ni­jus pa­si­rin­ko Šven­ta­ja­me Raš­te už­ fik­suo­tus apaš­ta­lo Pau­liaus „Laiš­ko ro­ mie­čiams“ žo­džius: „Ma­no kerš­tas, aš Dau­gu­mai jų ro­ma­ne ap­ra­šy­tos pe­ri­ at­mo­kė­siu, sa­ko Vieš­pats“ (Rom 12, 19). pe­ti­jos te­bu­vo pui­ki me­džia­ga gra­žiai Šis Nau­jo­jo Tes­ta­men­to sky­rius „Pa­ kos­tiu­mi­nei me­lod­ra­mai. O juk prieš­ ra­gi­ni­mai“ bai­gia­mas pa­ta­ri­mu: „Ne­ ta­rin­gai su­tik­tas gy­vo kla­si­ko ro­ma­ si­duok pik­to nu­ga­li­mas, bet nu­ga­lėk nas gim­ti­nė­je bu­vo pa­va­din­tas ru­sų pik­tą ge­ru­mu.“

kaip tai įpras­ta da­ry­ti miu­zik­luo­se.

Pir­mo­ji (links­mo­ji) da­lis at­lie­ka­ ma so­na­tai bū­din­gos įžan­gos (al­ leg­ro) rit­mu. Ši da­lis iš­ra­din­gu­mu pri­lygs­ta Ba­zo Luhr­man­no „Mu­ len Ru­žui“. Skir­tu­mas tik toks, kad „Anos Ka­re­ni­nos“ per­so­na­žai ne­dai­nuo­ja šiuo­lai­ki­nių ro­ko dai­ nų. Bet teat­ri­nio pa­sau­lio spin­de­ siu (fe­jer­ver­kais, gra­žių kos­tiu­mų pa­ra­du, iki kok­tu­mo gra­žiais kad­ rais) su „Mu­len Ru­žu“ tik­rai ga­li kon­ku­ruo­ti.

Priar­tė­ja prie au­to­riaus po­zi­ci­jos

To­kia­me kon­teks­te ele­gan­tiš­kus ap­da­rus kei­čian­tys ak­to­riai daž­nai tam­pa pa­na­šūs į puoš­niais dra­bu­ žiais ap­reng­tus ma­ne­ke­nus (bū­tent taip at­ro­do Vrons­kį vai­di­nan­tis Aa­ ro­nas Tay­lo­ras-John­so­nas).

Aną Ka­re­ni­ną vai­di­nan­čiai Kei­rai Knight­ley pa­na­šių pre­ten­zi­jų kur kas ma­žiau. Ta­čiau tra­di­ci­nes ver­ ty­bes puo­se­lė­jan­čiam Ka­re­ni­nui (jį su­vai­di­no Ju­de’as Law) no­ri­si sim­ pa­ti­zuo­ti la­biau, nei geis­mams leng­ va­bū­diš­kai pa­si­duo­dan­čiai Anai.

Kaip tik ši ap­lin­ky­bė la­biau­siai priar­ti­na fil­mą prie ro­ma­no au­to­ riaus prin­ci­pi­nės po­zi­ci­jos. „Ana Ka­re­ni­na“ („An­na Ka­re­ni­na“) JAV, 2012 m.

Dra­ma. D.Bri­ta­ni­ja, 2012 m. Rež. J.Wrigh­tas.

Vai­di­na K.Knight­ley, J.Law, A.Tay­lo­ras-John­so­nas, Emi­ly Wat­son, Oli­via Wil­liams.

veiksmas

••• humoras

••• įtampa

••• erotika

••• siaubas

•••

4 N-13 „Ana Ka­re­ni­na“ Nuo 2013 02 08 Trukmė 130 min.

„Sniego karalienė“ (3D, lietuviškai) – Premjera. 22–28 d. 14.30, 16.45, 17.45 val. „Sniego karalienė“ (lietuviškai) – Premjera. 22–28 d. 10.45 val. „Sniego karalienė“ (3D) – Premjera.

22–28 d. 12.15 val. „Aukšta klasė“ – Premjera. 22–28 d.

11.15, 13.45, 16.15, 18.45, 21.15 val. „Gimę mylėti“ – Premjera. 22–28 d.

20 val. „Svajonių komanda. 1935“ – Premjera. 22–28 d. 19 val. „Saugus prieglobstis“ – Išankstinis seansas. 27 d. 21.50 val. „Rusų nuotykiai Las Vegase“ – 22–28 d. 11.30, 13.30, 15.45, 18.15, 20.45 val. „Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti“ – 22–28 d. 14, 16.30, 19.15, 21.40 val. „Ana Karenina“ – 22–28 d. 12, 14.45, 18, 21 val. „Valentinas vienas“ – 22–28 d. 13.15, 16, 18.30, 21.30 val. „Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai“ – 22–28 d. 15, 17.30, 20.15 val. „Žuviukas Nemo“ (3D, lietuviškai) – 22–28 d. 10.30, 12.45, 15.15 val. „Ralfas Griovėjas“ (lietuviškai) – 22–28 d. 10.15 (seansas vyks 23, 24 d.), 12.30 val. „Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai“ – 22–26, 28 d. 21.50 val. „Legendos susivienija“ (lietuviškai) – 22–28 d. 11.45 val.

FORUM CINEMAS VINGIS Savanorių pr. 7

„Sniego karalienė“ (lietuviškai, 3D) – Premjera. 22–28 d. 13.20, 18.15 (seansas nevyks 27 d.) val. „Sniego karalienė“ (lietuviškai) – Premjera. 22–28 d. 11, 15.45 val. „Sniego karalienė“ (3D) – Premjera.

22–28 d. 11.20 val. „Aukšta klasė“ – Premjera. 22–28 d.

12, 14.30, 17, 19.30, 22 val. „Linkolnas“ – Premjera. 22–28 d.

11.40, 14.50, 18, 21.20 val. „Gimę mylėti“ – Premjera. 22–28 d.

18.40, 21.40 val. „Svajonių komanda. 1935“ – Premjera. 22–28 d. 20.30 val. „Saugus prieglobstis“ – Išankstinis seansas. 27 d. 18.15 val. „Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti“ – 22–28 d. 11.45 (seansas vyks 23, 24 d.), 14.20, 16.50, 19.20, 22 val. „Ana Karenina“ – 22–28 d. 12.30 (seansas vyks 23, 24 d.), 15.20, 18, 21.20 val. „Valentinas vienas“ – 22–28 d. 13.30, 16.20, 19, 21.40 val. „Rusų nuotykiai Las Vegase“ – 22–28 d. 14.15, 16.30, 19, 21 val. „Žuviukas Nemo“ (lietuviškai, 3D) – 22–28 d. 11, 13.40, 16.10 val. „Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai“ – 22–28 d. 12.15 (seansas vyks 23, 24 d.), 18.20 val. „Ištrūkęs Džango“ – 22–28 d. 15, 21 val. „Legendos susivienija“ (lietuviškai) – 22–28 d. 12.15 val.

SEANSAI UŽ SPECIALIĄ KAINĄ „Pi gyvenimas“ – 22–28 d. 12 (seansas vyks 23, 24 d.), 17.30 val. „Argo“ – 22–28 d. 15, 20.30 val. „Ralfas Griovėjas“ (lietuviškai) – 22–28 d. 12.45 (seansas vyks 23, 24 d.), 15.15 val. „Vargdieniai“ – 22–28 d. 17.45 val. „Skrydis“ – 22–28 d. 21 val.

MULTIKINO Ozo g. 18

„Sniego karalienė“ (3D, lietuviškai) – Premjera. 22–28 d. 10.30, 12.30, 14.30, 16.30, 18.30 val. „Sniego karalienė“ (lietuviškai) – Premjera. 22–27 d. 11.30 (seansas nevyks 27 d.), 12 (specialus seansas mamoms su mažyliais vyks 27 d.)

13.30 (seansas nevyks 27 d.), 15.30, 17.30 val., 28 d. 10, 12, 15.30, 17.30 val. „Rusų nuotykiai Las Vegase“ – 22–28 d. 19.30, 21.30 val. „Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai“ – 22–28 d. 13.45, 16.30 (seansas nevyks 23, 24 d.), 19.15, 21.45 (seansas nevyks 28 d.) val.

„Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti“ – 22, 24–26 d. 15.30, 17.45, 20, 22 val., 23 d. 15.30, 17.30, 19.45, 22 val., 27 d. 15, 17.15, 19.45, 22 val., 28 d. 14.15, 16.30, 18.45, 21.45 val. „7 dienos Havanoje“ – 22, 25–28 d.

18.30 val., 23 d. 18.15 val., 24 d.

18.45 val. „1410. Žinomas nežinomas Žalgiris“ – 23 d. 16.15 val., 24 d. 17 val. „Ana Karenina“ – 22, 25–28 d. 21.15 val., 23 d. 16.30, 21 val., 24 d. 16.30, 21.30 val. „Valentinas vienas“ – 22–28 d. 12.30, 14.45, 17, 19.15, 21.30 val. „Žuviukas Nemo“ (3D, lietuviškai) – 22–28 d. 11, 13.15 val. „Žuviukas Nemo“ (lietuviškai) – 22–28 d. 10.15 val. „Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai“ – 22, 25–28 d. 17, 19, 21 val., 23 d.

21.15 val., 24 d. 18, 20, 22 val. „Ištrūkęs Džango“ – 22–28 d.

20.30 val. „Ralfas Griovėjas“ (3D, lietuviškai) – 22, 25–28 d. 10, 12.30, 14.45 val., 23 d.

13.45 val., 24 d. 10.45, 13, 15.30 val. „Ralfas Griovėjas“ (lietuviškai) – 22, 25–28 d. 11, 13.30, 16 val., 23 d. 10, 12.30, 15 val., 24 d. 10, 12.15, 14.30 val. „Hobitas. Nelaukta kelionė“ (HFR 3D) – 22–28 d. 10.15 val.

SKALViJA A.Goštauto g. 2 / 15

„Dar vieneri metai“ – 22 d. 16.40 val., 23 d. 18.20 val., 24 d. 15.40 val., 25 d. 15 val., 26 d. 18.50 val., 27 d. 21.10 val. „Lietuva. Anapus ir šiapus laiko“ – Pristato Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ Migrantų mokymo centras.

25 d. 17.30 val. „Medžioklė“ – 22 d. 19 val., 23 d.

20.40 val., 24 d. 18 val., 25 d. 21.10 val. „7 dienos Havanoje“ – 22 d. 21.10 val., 23 d. 15.50 val., 24 d. 20.10 val., 25 d.

18.40 val., 26 d. 21.10 val.

CIKLAS „KARLSONO KINAS“ „Kukis grįžta“ – 23 d. 14 val. „Yp!“ – 24 d. 14 val. „VOKIŠKO KINO DIENOS 2013“ „This ain’t California“ – 26 d. 17 val. „Oh Boy“ – 27 d. 17 val. „Siena“ – 27 d. 18.50 val.

PASAKA Šv. Ignoto g. 4 / 3

„Meilė kaip nuodai“ – 21 d. 15 (senjorų arbatėlė) val., 23 d. 14.30 val., 24 d.

17 val. „Medžioklė“ – 21 d. 15.30 (beibikinas) val., 22 d. 17 val., 23 d. 21 val., 24 d.

14 val., 26 d. 18 val., 27 d. 21.30 val. „Aurora“ – 21 d. 16 val. „Populiari mergina“ – 21 d. 17 val., 24 d. 19 val., 25 d. 18.15 val. „Valentinas vienas“ – 21 d. 18.30 val. „Taikinys Nr. 1“ – 21 d. 19.30 val., 26 d.

20.15 val. „Magiškas Paryžius 3“ – 21 d. 20 val., 23 d. 18.15 val., 24 d. 18 val., 26 d. 20.30 val., 27 d. 17.15 val. „7 dienos Havanoje“ – 21 d. 20.30 val., 22 d. 18 val., 23 d. 15, 19.30 val., 24 d. 19.15 val., 25 d. 20.30 val., 27 d.

21 val. „Dviračiais per Altajų“ – 22 d.

17.30 val., 25 d. 20.45 val. „Vargdieniai“ – 22 d. 19.15 val., 23 d.

18 val., 25 d. 20.15 val. „Paslėptas veidas“ – 22 d. 19.30 val., 23 d. 20.15 val., 25 d. 18.30 val., 27 d.

21.45 val.

Repertuaro intriga – 22 d. 21 val., 23 d.

22 val. „Optimisto istorija“ – 22 d. 21.15 val., 24 d. 20 val., 26 d. 18.15 val., 27 d. 19.15 val. „Sniego karalienė“ – 23 d. 14, 16 val., 24 d. 14.15, 16 val. „1410. Žinomas nežinomas Žalgiris“ – 23 d. 17.30 val.

Savaitgalis su „Pasaka“. Muzikos ir poezijos spektaklis „Meilės laiškai Žemei“ – 24 d. 14 val. „Legendos susivienija“ – 24 d. 15 val. „Ištrūkęs Džango“ – 24 d. 16.15 val. „Provokuojantys užrašai“ – 24 d.

21.15 val. „Tyli naktis“ – 24 d. 21.45 val. „Sėdžiu. Medituoju vipasaną“ – 27 d.

17 val. „VOKIŠKO KINO DIENOS 2013“ „This ain’t California“ – 27 d. 17 val. „Čia aš, Helmutas“, „Parduotas vaikis“ – 27 d. 19 val.

24

vasario 21–27, 2013

idėjos laisvalaikiui diena.lt/naujienos/laisvalaikis

Mu­zi­ko­lo­gas de­mok­ra­tiš­ Mėgs­ta­miau­sia LRT „Opus“ va­do­ vo Da­riaus Už­ku­rai­čio Vil­niaus vie­ ta – se­na­mies­tis, ku­ria­me jis užau­ go. Vy­riš­kis iki šiol čia gy­ve­na, čia il­ si­si, su­si­tin­ka su drau­gais, nes vi­si se­na­ mies­čio taš­kai – pa­sie­kia­mi ran­ka.

Lai­ma Že­mu­lie­nė Pa­si­rin­ki­mas: D.Už­ku­rai­čiui

pa­tin­ka tos Vil­niaus ka­vi­nės, ku­rių sta­lai neuž­ties­ti stal­tie­ sė­mis stal­tie­sė­lė­mis, neapk­ rau­ti ne­nau­do­ja­mais in­dais. „Fo­to­die­nos“ / Ie­vos Bu­dzei­kai­tės nuo­tr.

l.zemuliene@diena.lt

D.Už­ku­rai­čiui pa­tin­ka ne „val­go­ mo­sios“, o „sė­di­mo­sios“ se­na­ mies­čio ka­vi­nės. Tai – Šiuo­lai­ki­ nio me­no cent­ro (ŠMC) ka­vi­nė,

Teatro mėgėjams

KUR? Keistuolių teatre, Laisvės pr. 60.

KA­DA? Vasario 23 d. 19 val. KIEK? 30–40 litų.

ba­ras „In Vi­no“. Val­gy­ti jis mėgs­ta ne ka­vi­nė­se, o na­mie. „Taip, su­si­tin­ku to­se ka­vi­nė­ se su bi­čiu­liais, jos – vie­nas su­ si­ti­ki­mo taš­kų, bet mie­liau su jais su­si­tin­ku sve­čiuo­se“, – dės­tė pa­ šne­ko­vas.

muzikos mėgėjams

KUR? Šv. Kotrynos bažnyčioje, Vilniaus g. 30.

KA­DA? Vasario 23 d. 19 val. KIEK? 35–65 litai.

Švęsti graudžiai ir linksmai

Pianisto J.Aleknavičiaus koncertas

Spektaklis pagal Gendručio Morkūno esė rinkinį „Švęsti kosmose ir tvarte“ kviečia švęsti nuoširdžiai, graudžiai ir linksmai. Spektaklio režisierius ir aktorius Vytautas Rašimas sako: „Čia bus garsiai ištartos nepaprastos paprasto žmogaus mintys apie žmogų Lietuvoje ir Lietuvą pasaulyje, bus ironiškai atskleista paprasto žmogaus vieta visuomenėje ir visuomenės vieta Žemėje“.

Jurgis Aleknavičius – vienas talentingiausių jaunosios kartos pianistų klasikų, kurio atsidavimas muzikai buvo ne kartą įvertintas tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu mastu. J.Aleknavičius pirmenybę teikia profesionaliai išanalizuotam kūriniui ir atvirai emocijai: „Esu neabejingas tam ką groju, todėl visada atiduodu klausytojams didelę dalį savęs“, – sako pianistas.

KUR? Vilniaus mažajame teatre, Gedimino pr. 22.

KA­DA? Vasario 24 d. 16 val. KIEK? 25–55 litai.

KUR? Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje, Aušros Vartų g. 5.

KA­DA? Vasario 23 d. 19 val. KIEK? 20–50 litų.

Dieviškosios primadonos pamokos

Jos didenybė arfa

„Absoliuti primadona“, „neprilygstamoji“, „dieviškoji“ – tai tik keletas operos primadonos Marios Callas meistriškumo apibūdinimų. Terrence’as McNally pjesėje „Meistriškumo pamoka“ atkuria 1972-uosius, kai dainininkė vedė meistriškumo kursus Niujorko Juilliardo mokykloje. M.Callas vaizduojama šlovės saulėlydyje, bet ne praradusi savo dvasinio maksimalizmo.

Karališku instrumentu vadinama arfa kartkartėmis papuošia simfoninio orkestro skambesį, bet vieną ją girdime retai. Arfininkė Joana Daunytė sako, kad arfos nekeistų į jokį kitą instrumentą, nes arfa artima žmogaus sielai, o ja atliekama muzika skamba dangiškai. Scenoje jaunoji arfininkė pasirodys su publikos pamėgtu prancūzų dirigentu Olivier Grangeanu.

25

vasario 21–27, 2013

idėjos laisvalaikiui

30p.

Vilnietė S.Raupėnaitė: „Viską reikia daryti su meile“.

s su­ka tik į ­kas ka­vi­nes Mi­nė­tos ka­vi­nės, pa­šne­ko­vo nuo­mo­ne, yra to pa­ties – de­mok­ ra­tiš­ko – sti­liaus. Nes ka­vi­nės su ser­vi­ruo­tais sta­lais, su stal­tie­sė­lė­ mis, su in­dais ant sta­lų jam ne prie šir­dies. Į se­na­mies­čio pi­ce­ri­jas ir tau­tiš­kas užei­gas vy­ras neuž­su­ka. „Ir pi­c ų, ir ce­p e­l i­n ų ne­val­ gau. Su ma­no val­gy­mo po­mė­giais man sun­ku Lie­tu­vo­je. Man pa­tin­ ka kau­ka­zie­tiš­ka vir­tu­vė, bet ku­ rios pie­tie­tiš­kos vir­tu­vės, kur pa­ tie­ka­lai – mė­sa ir dar­žo­vės. O kur mil­tai, bul­vės – ne, man tai ne­ pa­tin­ka, – griež­tai dės­tė pa­šne­ ko­vas. – Į „In Vi­no“, ŠMC ka­vi­nę aš ei­nu ne pa­val­gy­ti – ne­mėgs­tu val­gy­ti ka­vi­nė­se, ei­nu pa­sė­dė­ti su drau­gais.“ Su­si­ti­kęs mi­nė­to­se ka­vi­nė­se su bi­čiu­liais, Da­rius ga­li gurkš­no­ti ka­vą, ar­ba­tą, bren­dį ar vis­kį. Alaus ger­bė­jas, kaip dau­gu­ma lie­tu­vių, jis

nė­ra. „Ba­ras „In Vi­no“ tik­rai neį­ pa­rei­go­ja ger­ti tik­tai vy­ną“, – pa­ brė­žė D.Už­ku­rai­tis.

Tur­būt daž­nai jis vaikš­ti­nė­ja po se­na­mies­tį, Se­rei­kiš­kių par­ką? Ku­ rios se­na­mies­čio vie­tos pa­va­di­ni­ mas jam skam­ba kaip gra­žiau­sia mu­zi­ka? Ne, to­kių vie­tų jis ne­ži­no. Šil­tuo­ju me­tų lai­ku vy­ras daž­nai per se­na­mies­tį skrie­ja dvi­ra­čiu. „Aš ne­su toks ro­man­ti­kas, kad ei­čiau pa­si­vaikš­čio­ti į Se­rei­kiš­kių par­ką. Aš sė­du ant dvi­ra­čio ir kur nors va­žiuo­ju. Iš se­na­mies­čio Di­ džią­ja, Pi­lies gat­vė­mis va­žiuo­ju į Se­rei­kiš­kių par­ką, Užu­pį ar­ba per vi­są cent­rą – į Vin­gio par­ką. Taip aš pail­siu“, – pa­sa­ko­jo D.Už­ku­ rai­tis.

Ar ta­da jo ne­trik­do tu­ris­tai? Ne. Kai ap­lin­kui tu­ris­tai kal­ba vi­so­mis pa­sau­lio kal­bo­mis, jam kaip tik la­ bai pa­tin­ka.

PRivalai dalyvauti!

Juo­kia­mės tik iš pa­na­šių į sa­ve Jau­ni­mo teat­ro prem­je­ro­je – žy­ miau­sia ja­po­nų ko­me­di­ja „Juo­ ko aka­de­mi­ja“, su­kur­ta pa­gal vie­ no gar­siau­sių ja­po­nų dra­ma­tur­ gų, ak­to­riaus, teat­ro ir ki­no re­ži­ sie­riaus Ko­ki Mi­ta­ni tra­gi­ko­miš­ ką pje­sę.

Kur? Vals­ty­bi­nia­me jau­ni­mo teat­re, Ark­lių g. 5.

Ka­da? Va­sa­rio 22, 23 d. 18 val.

Kiek? 30–50 li­tų.

kam nesimiega

KUR? Alaus namai, A.Goštauto g. 8.

KA­DA? Vasario 23 d. 21 val. KIEK? 10 litų.

KUR? Menų fabrike „Loftas“, Švitrigailos g. 29.

KA­DA? Vasario 22 d. 22 val. KIEK? 29–64 litai.

Ko­ki Mi­ta­ni – dar ne­gir­dė­tas var­ das lie­tu­vių teat­re, ta­čiau Ja­po­ ni­jo­je net ma­ži vai­kai at­pa­žįs­ta jo nuo­trau­ką To­ki­jo teat­rų spek­tak­lių afi­šo­se. Vie­ni jį ži­no kaip šmaikš­ čių pje­sių au­to­rių, žy­mų ak­to­rių, ki­ti die­vi­na jo re­ži­suo­tus fil­mus. „Aš ne­ra­šau atei­nan­čioms kar­ toms. Ra­šau da­bar­ti­nei pub­li­kai.

Ko­me­di­ja – ne­pap­ras­tai su­dė­tin­ gas, įvai­ria­ly­pis žan­ras, rei­ka­lau­ jan­tis iš ra­šy­to­jo ypa­tin­go pa­sta­ bu­mo, – sa­ko ja­po­nų ko­me­di­jos ka­ra­liu­mi ti­tu­luo­ja­mas Ko­ki Mi­ ta­ni. – Jei­gu nuei­si­te į zoo­lo­gi­jos so­dą, vi­sa­da juok­si­tės iš be­ždžio­ nių, ma­žiau iš meš­kų. Nie­ka­da ne­si­juok­si­te iš vėž­lio ar gy­va­tės.

Mes juo­kia­mės tik iš tų, ku­rie pa­

ne tik vaikams

KUR? Vilniaus „Lėlės“ teatre, Arklių g. 5.

KA­DA? Vasario 24 d. 14 val. KIEK? 10 litų.

na­šūs į mus pa­čius.“ Dvie­jų vei­ kė­jų pje­sė „Juo­ko aka­de­mi­ja“ – tai vie­nas po­pu­lia­riau­sių Ko­ki Mi­ta­ ni kū­ri­nių, pa­ra­šy­tų 1996 m. Pje­ sė bu­vo ne kar­tą sta­ty­ta Ru­si­jos, Ja­po­ni­jos ir Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos teat­ruo­se. 2004 m. pa­gal ją su­ kur­tas fil­mas su­lau­kė ne­pap­ras­ to po­pu­lia­ru­mo Azi­jos ki­no fes­ ti­va­liuo­se. „Klai­din­ga ma­ny­ti, kad ši uni­ ka­li pje­sė yra apie cen­zū­rą. Jos pa­ grin­di­nė te­ma yra kū­ry­ba ir kū­ ry­biš­ku­mo iš­lais­vi­ni­mas ki­ta­me žmo­gu­je“, – sa­kė Jau­ni­mo teat­ro va­do­vas Al­gir­das La­tė­nas, pa­kvie­ tęs re­ži­sie­rių iš Ru­si­jos Via­čes­la­ vą Gvozd­ko­vą su­kur­ti spek­tak­lio.

V.Gvozd­ko­vas il­gus me­tus dir­bo vie­nu fes­ti­va­lio „Bal­tijs­kij dom“ or­ga­ni­za­to­rių ir ko­mi­si­jos na­rių. Šiuo me­tu va­do­vau­ja Sa­ma­ros teat­rui. 2009 m. jis bu­vo no­mi­ nuo­tas Auk­si­nės kau­kės ap­do­ va­no­ji­mui už ge­riau­sią re­ži­sū­ri­ nį dar­bą.

VD inf.

aktyviems

KUR? Prie Mindaugo paminklo, Arsenalo g. 1.

KA­DA? Vasario 22 d. 19 val. KIEK? 39 litai.

gotikinio roko veteranai

Pasikeitęs „G&G Sindikatas“

Artimos sielos paieškos

Vaiduokliška naktis

Lietuvos gotikinio roko pionieriai „Siela“ savo veiklą pradėjo 1990 m. ir tapo laisvės bei maištaujančios roko kartos simboliu. „Siela“ yra viena iš nedaugelio lietuviškų grupių, kuri nenutilo, nepaseno ir liko ištikima pasirinktam keliui. Didžiausias „Sielos“ hitas „Vėjas. Žvaigždė“ 1996 m. buvo pasiekęs „Radiocentro“ populiariausių lietuviškų dainų sąrašo pirmą vietą.

Tituluočiausias hiphopo desantas „G&G Sindikatas“ pristato naujai aranžuotą programą „Laikas keistis“. Bemaž kardinaliai pakeistas repertuaras bus atliekamas su didesne muzikantų grupe. Ant scenos lips garsūs Lietuvos muzikos virtuozai, todėl galima tik spėti, kaip skambės grupės kūriniai.

Iš didelės motiniškos meilės ir ilgesio atsiradusi Coliukė sutinka daug įvairių pasaulio gyventojų. Bet surasti tikrai artimą sielą nelengva. Negali būti, kad šalia gyvena tik šykštuoliai Kurmiai ar tuščiagarbiai Vabalai. Tik nereikia jiems pasiduoti ir būtinai surasi tuos, kurie tave supras.

Ar žinojote, kad tarp siaurų Vilniaus senamiesčio gatvelių ir didingų pastatų įsikūrę linksmi, romantiški, o kartais pikti ir klastingi vaiduokliai? Per naktinį pasivaikščiojimą iškils senųjų laikų legendos – susidursite su paslaptingu miestu, slepiančiu jaudinančias istorijas.

KUR? Menų spaustuvėje, Šiltadaržio g. 6.

KA­DA? Vasario 24 d. 18 val. KIEK? 20–45 litai.

KUR? „Studio 9“, Gedimino pr. 9.

KA­DA? Vasario 23 d. 21 val. KIEK? 21 litas.

KUR? „Panoramoje“, Saltoniškių g. 9.

KA­DA? Vasario 24 d. 14 val. KIEK? Nemokamai.

KUR? „Kablyje“, Kauno g. 5 / 21.

KA­DA? Vasario 23 d. 11 val. KIEK? 23 litai.

A.Kulikauskas ir grupė

Gimtadienis su muzika

Popietė su Ežiukais Dryžiukais

Judesio ir muzikos šventė

Koncerte „Būn tep“ skambės gerai žinomos ir dar negirdėtos kompozitoriaus ir muzikanto Andriaus Kulikausko autorinės dainos. Kad dainos suskambėtų dar trankiau, Žemaitijos bardas subūrė siautulingą grupę „Kuly Family”, kurią sudaro režisierius Aidas Giniotis ir teatro „Atviras ratas“ aktoriai.

Antrąjį savo gimtadienį žymintis portalas manomuzika.lt kviečia švęsti kartu. Ant scenos gros Markas Palubenka ir grupė „Gerai Gerai & Miss Sheep“.

O iš karto po jų prie pulto stos Lietuvos elektroninės muzikos pažiba 96Wrld bei manomuzika.lt kūrėjai, autoriai ir rašytojai.

Ežiukų Dryžiukų klubas – tai socialinis projektas, siūlantis vaikams išmokti gyventi tausojant aplinką.

Kiekvienas sekmadienis turi skirtingą temą ir dalyvius, kurie moko vaikus įvairių amatų, drauge piešia, šoka, dainuoja, demonstruoja madas, deklamuoja eiles, sportuoja, groja.

Muzikos, judesio ir veiklų festivalis „Judesy“ skatins keliauti, pažinti, atrasti ir kurti. Judėjimas – tai ir muzika, šokis, fotografijoje užfiksuotos judesio akimirkos, įkvepiančios istorijos, kelionių filmai bei netikėtai persipynusios kitos veiklos. Vakarinėje programoje skambės muzika.

26

vasario 21–27, 2013

skelbimai VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS NAUJIENOS

Vilniaus miesto savivaldybė, Konstitucijos pr. 3, LT-09601, Vilnius. Tel. (8 5) 211 2000, faks. (8 5) 211 2222. www.vilnius.lt. Vilniaus miesto savivaldybė socialiniuose tinkluose: www.facebook.com/vilnius.lt, www.twitter.com/vilnius_lt.

Informacija tel. 1664. Pasitikėjimo tel. (8 5) 211 2885. Pirminė teisinė pagalba – gyventojai registruojami tel. (8 5) 211 2744, www.teisinepagalba.lt. Klauskite: e.vicemeras@vilnius.lt.

Vilniaus meras apžiūrėjo statomą AE Kaliningrade Vilniaus meras Artūras Zuokas kartu su patarėju energetikos klausimais Martynu Nagevičiumi šią savaitę lankėsi Kaliningrade, kur apžiūrėjo naujai statomą Baltijos atominę elektrinę (AE), susitiko su jos vadovybe.

„Elektrinės statybos Kaliningrado srityje yra faktas, kurį neigti būtų neprotinga. Tačiau ši atominė elektrinė negali egzistuoti be tarpvalstybinių susitarimų su Lietuva ir Lenkija. Jeigu toks susitarimas pavyktų, galbūt Rusija sutartų su Baltarusija dėl elektros energijos tiekimo iš Kaliningrado srities, tuomet baltarusiai nebestatytų Astravo atominės elektrinės už 20 km nuo Vilniaus“, - sakė Vilniaus meras A.Zuokas.

Baltijos AE statoma Kaliningrado srityje, maždaug 20 km nuo sienos su Lietuva. Elektrinės statybos prasidėjo 2010 m. vasario mėnesį. Planuojama, kad pirmasis elektrinės blokas pradės veikti 2016–2017 m.

Be to, A.Zuokas susitiko su Tilžės (Sovetsko) meru Nikolajumi Voiščevu ir kitais miesto valdžios pareigūnais.

Gerbiami Vilniaus miesto gyventojai Dėl grafičių piešimo vietų nustatymo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, vadovaudamasis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimu Nr. 1-326 „Dėl Tvarkymo ir švaros taisyklių tvirtinimo“ patvirtintų Tvarkymo ir švaros taisyklių 15.6 punktu, 2012 m. gegužės 24 d. priėmė įsakymą Nr. 30-1039 „Dėl grafičių piešimo vietų nustatymo“. Jo esmė – patvirtinti grafičių piešimo vietas, kuriose galima piešti turint pažymėjimą dėl suderintos

Siūlo darbą Jei esi simpatiška! Nori dirbti Graikijoje! Šokti. Konsumacija. Naktiniuose klubuose. Išlaidos apmokamos. Tel. +3069 8143 4650 (Inga), +3069 7568 6534 (Vilma).

1078394

Klaipėdos valstybiniam muzikiniam teatrui reikalingas garso ir vaizdo režisierius, režisieriaus asistentas. Gyvenimo aprašymą siųsti personalas@klaipedosmuzikinis.lt. Išsamesnė informacija www.klaipedosmuzikinis.lt, tel. (8 46) 397 410.

1075475

Skubiai reikalingi mūrininkai ir kiti plataus profilio statybininkai. Darbas Belgijoje. Tel. +32486372176.

1077347

Vilniuje. Valymo firmai reikalingi valytojai valymo darbams. Darbas slankiuoju grafiku. Tel. (8 45) 510 021, 8 659 37 460.

1078670

Vadyba Reikalingi vadybininkai (vokiškos automobilių chemijos prekyba). Skambinti tel. 8 688 10 603 11–18 val.

mąsias patalpas Justiniškių g. 14, trečiame aukšte, dvejiems metams, pradinė 1 kv. m kaina 12,00 Lt (be PVM); 3. 17,55 kv. m bendro ploto negyvenamąsias patalpas Justiniškių g. 14, trečiame aukšte, penkeriems metams, pradinė 1 kv. m kaina 9,44 Lt (be PVM);

4. 95,67 kv. m bendro ploto negyvenamąsias patalpas Verkių g. 52, pirmame aukšte, penkeriems metams, pradinė 1 kv. m kaina 12,39 Lt (be PVM).

Pradinis įnašas – 3 mėnesių nuomos kaina ir PVM. Įnašas turi būti sumokėtas į UAB „Vilniaus viešasis transportas“ sąskaitą Nr.

LT25 7044 0600 0774 2285 AB SEB banke.

Vertinimo kriterijus – didžiausia kaina. Paraiškos teikiamos 10 dienų nuo skelbimo Žolyno g. 15, 200 kab. Dėl konkurso nuostatų kreiptis tel. 239 4723. Vokai su pasiūlymais atplėšiami 2013 m. kovo 4 d. 10 val. Verkių g. 52 216 kab. Vilniuje.

Vilniaus miesto savivaldybės administracija skelbia konkursą vasaros lauko kavinėms įrengti ir eksploatuoti 2013–2015 m. šiose vietose: 1. Petro Cvirkos skvere; 2. Gedimino prospekte ties Nepriklausomybės aikšte; 3. A.Goštauto gatvėje Neries upės krantinėje (prie „Verslo trikampio“); 4. Mindaugo gatvės apžvalgos aikštelėje prie pastato Nr. 14B; 5. Pylimo gatvėje prie pasatų Nr. 17 ir Nr. 19; 6. Reformatų skvere.

Vieta, kurioje leidžiama įrengti ir eksploatuoti vasaros lauko kavinę, suteikia-

ma konkursą laimėjusiai įmonei trejiems metams (nuo 2013 m. gegužės 1 d. iki 2015 m. spalio 1 d.). Vasaros lauko kavinės kiekvienais metais privalo veikti nuo gegužės 1 d. iki spalio 1 d., o balandžio ir spalio mėnesiais leidžiama veikti atsižvelgiant į galimybes, gamtos sąlygas ir mieste organizuojamus renginius bei šventes.

Kitu metų laiku neveikiančios vasaros lauko kavinės konstrukcijos turi būti išardomos.

Konkurso dalyviai registruojami ir dalyviams konkurso dokumentų paketai išduodami nuo 2013 m. vasario 4 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos

Interesantų aptarnavimo skyriuje, Konstitucijos pr. 3, prie 16 arba 17 langelio, dalyviams pateikus rašytinį laisvos formos prašymą ir sumokėjus negrąžinamą 50 Lt į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Finansų departamento (departamento kodas 188708377) a. s. LT 93 7044 0600 0123 5077 AB SEB Vilniaus banke (banko kodas 70440) už konkurso vasaros lauko kavinėms įrengti ir eksploatuoti dokumentus.

Konkurso dalyvių pasiūlymai turi būti parengti valstybine kalba, susiūti, sunumeruoti, patvirtinti konkurso dalyvio įgalioto asmens parašu bei antspaudu ir pateikti

užklijuotame voke iki 2013 m. vasario 27 d. 8.30 val. į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Interesantų aptarnavimo skyrių (Konstitucijos pr. 3, 16 arba 17 langelis).

Vokų su konkursiniais pasiūlymais atplėšimas įvyks 2013 m. vasario 27 d. 8.30 val.

215 kabinete (Konstitucijos pr. 3).

Papildoma informacija teikiama tel.

211 2270 arba e. paštu egle.sadaunykiene@vilnius.lt. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Ekonomikos ir investicijų departamento darbo laikas: I–IV 8.30–17.30; V 8.30–16.15. Pietų pertrauka 12.30–13.15.

UAB BEST COMPANY.LT PERKA KARVES, BULIUS, BULIUKUS, VERŠELIUS. Tel. (8 310) 48 323, 8 613 70 805, 8 613 70 803.

tūrų blankai, serija MAK, numeriai: 1257423, 1258274, 1258926, 1333842, 1217804, 1242437, 1273129, 1274929, 1289140 (9 blankų vienetai), laikomi negaliojančiais.

Baldus

Visų kompiuterių ir televizorių bei garso technikos servisas. Žalgirio g. 131, Vilnius, tel. (8 5) 275 4665; www.pc-help.lt.

1071044

Pigiai gamina spintas su stumdomosiomis durimis, virtuvės, miegamojo, kitus baldus pagal individualius užsakymus. Tel. 8 676 80 295.

1078476

Buitinės technikos remonto

Kitas prekes

Taisome visų tipų KOMPIUTERIUS ir TELEVIZORIUS bei kitus el. prietaisus. Atrišame žaidimų kompiuterius. Suteikiame garantiją.

Tel. 8 647 07 741.

1076317

Skubiai ir nemokamai išveža nenaudojamą buitinę techniką: šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę techniką ir kitus elektronikos prietaisus.

Tel. 8

641 99 000 www.kaunakiemis.lt

Parduodu Biblijos žinyną, ST - 3 tomus ir NT – 1 tomą. Knygų serijas, leistas nuo 1965 m.

Tel. (8 5) 245 4053, 8 675 18 787.

1076392

PHRDDvoch naujus žvejybinius tinklus. 80 Lt. Tinklus nuo paukščių (4 m plotis), 1 m – 7 Lt. Tel. 8 670 99 923.

1077320

Prekiaujame pjuvenų briketais. Tel. 8 610 01 279.

1075621

Perka

1065807

Mūras, betonavimas, tinkavimas, dažymas, plytelių klijavimas; kloju laminatą, parketą, tvarkau angokraščius. Tel. 8 626 82 814.

1074170

1078637

Kviečia mokytis

Kita

Privačios anglų kalbos pamokos. Didelė mokymo ir kalbos taikymo praktikoje patirtis. Tel. 8 612 73 972, e. p. asta.stewart@ gmail.com.

1078849

Įvairūs Pamesta (laikyti negaliojančiu)

Informuojame, kad yra rengiamas žemės sklypo, kad. Nr. 4162/0200:1101, esančio Didžiasalio kaime, Nemėžio seniūnijoje, Vilniaus rajone, formavimo ir pertvarkymo projektas. Planavimo organizatorė - Vladislava Brižis. Gretimų žemės sklypų (kad. Nr. 4162/0300:0082, savininkas Aleksandras Smirnovas, ir kad. Nr. 4162/0200:948, savininkas Viktoras Možarovas) savininkus susipažinti su formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniais ir poveikio vertinimu nuo 2013 03 04 iki 2013 03 18 prašom atvykti į individualią S.Bumblausko įmonė „Matininkas’’, Rinktinės g. 55-18, LT-09207 Vilnius, tel. (8 5) 247 0382, e. paštas matininkas@konsolidacija.lt.

1078506

INFORMACIJA

Paskolos

apie atrankos išvadą dėl UAB „VSA VILNIUS“ aplinkosauginės būklės gerinimo ir aplinkai nepavojingų atliekų tvarkymo veiklos išplėtimo poveikio aplinkai vertinimo

Kelionių

Gaminu nestandartinius baldus pagal kliento pageidavimus. Išklausau, paruošiu projektą, suderinu, pagaminu, atvežu ir surenku pageidaujamoje vietoje. Tel. 8 685 74 135; baldai@birmanas.lt.

1070829

UAB „MAKVEŽA“, įmonės kodas 161621777, PVM mokėtojo kodas LT616217716, informuoja, kad dingę nepanaudoti PVM sąskaitų fak-

NUO 300 IKI 20 000 Lt

Statybos ir remonto

Dėl gaisrų prevencijos Vilniaus mieste Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2012 m. gegužės 30 d. priėmė įsakymą Nr. 30-1067 „Dėl Gaisrų prevencijos Vilniaus mieste priemonių plano tvirtinimo“, kurio esmė – numatyti tikslus, uždavinius ir priemones, skirtas gaisrų, juose žuvusių ir traumuotų žmonių skaičiui Vilniaus mieste mažinti.

Visas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas yra paskelbtas interneto tinklalapyje adresu www. vilnius.lt.

UAB „Vilniaus viešasis transportas“ viešo konkurso būdu išnuomos šias patalpas: 1. 92,09 kv. m bendro ploto negyvenamąsias patalpas Žirmūnų g. 137A, trejiems metams, pradinė 1 kv. m kaina 7,00 Lt (be PVM); 2. 34,63 kv. m bendro ploto negyvena-

1077440

Paslaugos

cijos direktoriaus 2013 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 30-313 priimtas 2012 m. gegužės 24 d. įsakymo Nr. 30-1039 pakeitimas ir papildymas, pagal kurį leista, neturint leidimo dėl suderintos grafičių piešimo vietos, piešti ant požeminės perėjos, esančios prie prekybos centro „Panorama“ (Saltoniškių g. 9), požeminės dalies sienų.

Visas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas, jo pakeitimai ir papildymas yra paskelbti interneto tinklalapyje adresu www.vilnius.lt.

SKELBIMAI

Technikos remonto

Karjera

grafičių piešimo vietos, ir grafičių piešimo vietas, kuriose galima piešti neturint pažymėjimo dėl suderintos grafičių piešimo vietos, nustatyti piešimo proceso reikalavimus.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 30-1406 priimtas 2012 m. gegužės 24 d. įsakymo Nr. 30-1039 pakeitimas, pagal kurį iš grafičių piešimo vietų sąrašo išbraukta vieta – pastato Skydo g. 44A sienos.

Vilniaus miesto savivaldybės administra-

Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siuntinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8 687 58 503, +44 778 627 1449. Informacija – www.lietuvalondonas.com.

1077451

Parduoda Nekilnojamąjį turtą Naujos statybos 178 kv. m 2 a. namą prie jūros Melnragėje, Klaipėdoje (yra 4 a žemės).

Tel. 8 652 36 554.

1076704

Automobilius (senus, surūdijusius, su defektais, nevažiuojančius) ir kėbulus. Atsiskaito iš karto, pasiima patys. Tel. 8 607 97 663.

1076578

Brangiai perkame mišką su žeme arba išsikirsti. Visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 676 41 155.

1058695

Stambi įmonė brangiai perka įvairaus brandumo miškus Lietuvoje. Tel. 8 633 33 333, 8 644 44 444.

1068508

1. Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas: UAB VSA VILNIUS, Lentvario g. 15, Vilniaus m. sav., LT-02300, tel.: 8 (700) 70001, faks.: (85) 246 14 77, info@vsa.lt 2. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas: UAB VSA VILNIUS aplinkosauginės būklės gerinimas ir aplinkai nepavojingų atliekų tvarkymo veiklos išplėtimas.

3. Planuojamos ūkinės veiklos vieta: Lentvario g. 15, Vilniaus sav.

4. Atsakingos institucijos priimta atrankos išvada, ar privaloma vertinti poveikį aplinkai: UAB VSA VILNIUS aplinkosauginės būklės gerinimui ir aplinkai nepavojingų atliekų tvarkymo veiklos išplėtimui poveikio aplinkai vertinimas privalomas (2013 m. vasario 7 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento raštas Nr. (38-4)-VR-1.7-708).

5. Išsamiau susipažinti su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą galima šiais kontaktais: UAB „VSA VILNIUS“, Lentvario g. 15, Vilniaus m. sav., LT-02300, tel.: 8 (700) 70001, faks.: (85) 246 14 77.

6. Pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą per 20 darbo dienų nuo šio skelbimo galima teikti: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas, A. Juozapavičiaus g. 9, LT-01105, Vilniaus m. sav., tel.: (8 5) 272 85 36.

7. Išsamiau susipažinti su atrankos išvada ir atrankos dokumentais per 10 darbo dienų nuo šio skelbimo galima šiais kontaktais: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas, A. Juozapavičiaus g.

9, LT-01105, Vilniaus m. sav., tel.: (8 5) 272 85 36; UAB BIOSISTEMA, A.Juozapavičiaus g. 3–109, LT-09310, Vilniaus m. sav., tel.: (8 5) 277 84 93.

27

vasario 21–27, 2013

skelbimai

Tel. 261 3653, 261 3655, 261 3659 skelbimai@vilniausdiena.lt 2013 03 04 10 val. bus pakartotinai atliekami žemės sklypo, esančio Bajorų k., Avižienių sen., Vilniaus r., kad. Nr. 4103/0300:0302, kadastriniai matavimai. Gretimų žemės sklypų kad. Nr. 4103/0300:0295, 4103/0300:0313, 4103/0300:8034 ir 4103/0300:0950. Darbus atliks UAB G.M.&Co (Verkių g. 29, Vilnius; tel. 8 699 07 149; al@geodeziniaimatavimai.lt). Tel. 8 699 07 149.

1078753

2013 03 04 13 val. bus pakartotinai atliekami žemės sklypo, esančio SB „Šilelis“, skl. 169, Antakalnio sen., Vilniaus m., kad.

Nr. 0101/0007:1520, kadastriniai matavimai. Gretimų žemės sklypų kad. Nr. 0101/0007:1498, 0101/0007:1550. Darbus atliks UAB G.M.&Co (Verkių g. 29, Vilnius; tel. 8 699 07 149; al@geodeziniaimatavimai.lt). Tel. 8 699 07 149.

1078783

Informuojame, kad įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2)-254, 2013 m. sausio 31 d. yra patvirtintas žemės sklypo, esančio Dievoniškių g. 39, Kairėnų k., Mickūnų sen., Vilniaus r., žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo (žemėtvarkos) projektas. Projekto organizatorė – Irena Matuizo. Projekto rengėjas – individuali S.Bumblausko įmonė „Matininkas’’, tel. (8 5) 247 0382.

1078514

NAUJO LIETUVOJE TARPTAUTINIO PREKĖS ŽENKLO KEMPINSKI SPA IR KONFERENCIJŲ CENTRO ĮRENGIMAS Vykdydama Universiteto g. 14 pastato Vilniuje rekonstrukciją, kuriame praėjusiais metais įsikūrė viešbutis „Kempinski Hotel Cathedral Square“, UAB „AAA Cathedral Square Hotel“ (toliau – Bendrovė) sėkmingai įgyvendino projektą „Naujo Lietuvoje tarptautinio prekės ženklo Kempinski SPA ir konferencijų centro įrengimas“, išsiskiriantį kompleksiškumu, teikiamų paslaugų įvairove, vieta Vilniaus senamiestyje ir žinomu tarptautiniu prekės ženklu. Įrengiant SPA ir konferencijų centrą pagal tarptautinio viešbučių tinklo Kempinski operatoriaus (toliau – Operatorius) nustatytus aukštus kokybės, priešgaisrinės saugos korporatyvinius standartus buvo atliekami bendri statybos darbai, įskaitant vidaus apdailą, inžinerinių, komunikacinių sistemų įrengimą, įsigyta ir sumontuota moderni įranga, baldai bei interjero detalės. Baigus SPA ir konferencijų centro įrengimo darbus, SPA ir konferencijų centrą pradėjo valdyti Operatorius, kurio viešbučių tinklas įkūnija geriausias Europos svetingumo tradicijas.

Siekdama tinkamai įgyvendinti Operatoriaus nustatytus reikalavimus, Bendrovė pasinaudojo galimybe pritraukti papildomą finansavimą iš Europos regioninės plėtros fondo pagal priemonę

„Turizmo paslaugų / produktų, įvairovės plėtra ir turizmo paslaugų kokybės gerinimas“. Bendras pagal šią priemonę projektui įgyvendinti skiriamas finansavimas – iki 1 510 183 Lt. Vykdant projektą į Lietuvą atėjo naujas tarptautinis prekės ženklas Kempinski, kuris paskatins mūsų krašto, istorijos ir kultūros pristatymą tarptautinėje plotmėje, užtikrins papildomas rinkodaros priemones (tarptautinio tinklo rinkodaros strategija, tarptautinio tinklo partneriai), formuojančias Lietuvos įvaizdį. Šiuo projektu siekiama pritraukti tarptautinių konferencijų organizatorių, naujų verslo dalyvių, taip pat įgyti dalį vietos rinkos priskiriant save aukščiausios kokybės paslaugų sektoriui. „Kempinski The Spa“, įkurtas unikalioje Vilniaus vietoje priešais Katedros aikštę, pretenduoja tapti nauju sveiko gyvenimo būdo ir grožio paslaugų traukos centru tiek sostinės gyventojams, tiek miesto svečiams pačioje jo širdyje. „Kempinski The Spa“ centre įrengtas uždaras 11 m baseinas, sauna, garinė pirtis, treniruoklių salė ir 6 procedūrų kambariai. Naujasis SPA centras išsiskiria ne tik aukščiausios kokybės paslaugomis, bet ir savo unikalia koncepcija, sukurta pagal natūralią Europos metų laikų kaitą.

Viešbutyje „Kempinski Hotel Cathedral Square“ įrengtą išskirtinę 600 kv. m ploto konferencijų ir banketų erdvę sudaro 6 konferencijų salės ir erdvus fojė. Konferencijų centras – prestižinė vieta tiek laisvalaikio, tiek verslo renginiams, jame telpa iki 500 asmenų. Didžiojo kunigaikščio salė yra 232 kv. m ploto erdvė su dienos šviesa, teatro stiliumi joje telpa iki 210 asmenų. Prezidentinė salė gali būti atskiriama garso nepraleidžiančia siena, taip erdvę padalijant į 93 kv. m ir 83 kv. m ploto patalpas. Salėje yra 3 multimedijos projektoriai, taip pat užtikrinama natūrali dienos šviesa su vaizdu į Arkikatedrą. Universiteto salė yra 47 kv. m ploto erdvė su vaizdu į Arkikatedrą, U formos stiliumi joje telpa iki 24 asmenų. Bokšto ir Arsenalo kambariai puikiai tinka pasitarimams bei nedidelių grupių (iki 10 asmenų) susitikimams.

Konferencijų fojė yra 112 kv. m ploto erdvė, tinkanti priėmimams ir konferencijų kavos pertraukėlėms. Konferencijų centras nuo Tarptautinio Vilniaus oro uosto nutolęs 7 km.

Užs. 1078667

Informuojame, kad 2013 01 17 NŽT prie ŽŪM Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-84 patvirtintas žemės sklypo, kad. Nr. 4134/0200:0076, esančio Santakos k., Paberžės sen., Vilniaus r., kaimo plėtros žemėtvarkos projektas ūkininko sodybos vietai parinkti. Tel. 8 699 07 149.

1078784

Informuojame, kad įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-112, 2013 01 24, yra patvirtintas žemės sklypo, kad. Nr. 0101/0122:278, ir greta esančios teritorijos SB „Gulbinai“, Vilniaus m., formavimo

ir pertvarkymo projektas. Projekto organizatorius – Vytautas Juozas Ūselis. Projekto rengėjas – UAB „PROJEKTITA“. Tel. 8 600 66 692.

1078802

Informuojame, kad yra suderintas kitos paskirties žemės sklypo, esančio Bitininkų g. 4, Anavilio k., Paberžės sen., Vilniaus r., formavimo ir pertvarkymo projektas. Įsakymo 2013 02 14 Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-421. Planavimo organizatorė: NATALIJA JAKOVENKO. Dokumento rengėjas: J.Adomavičiaus IĮ „ŠANTRA“, Anavilio k., Vilniaus r. Tel. (8 5) 258 6248.

1078797

28

vasario 21–27, 2013

skelbimai Informuojame, kad vadovaujantis 2012 10 25 detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartimi Nr. 808-12 reg. Nr. AD-901-(3.31) rengiamas žemės sklypo, kad. Nr. 4180/0200:525, plotas 2,3973 ha, esančio Dvarykščių k., Rukainių sen., Vilniaus r., detalusis planas. Planavimo organizatoriai: Irena Pačkovska, Viktoras Pačkovskis, adresas Daržininkų k., Nemėžio sen., Vilniaus r. Plano rengėjas: UAB „Vildomus“, įmonės kodas 300655884, buveinės adresas Vytenio g.

50, 208 kab., Vilnius, kontaktinis tel. 8 656 20 430, e. p. info@vildomus.lt. Planavimo tikslas: keisti žemės sklypo dalies pagrindinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitą, projektuoti gyvenamosios teritorijos – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos (G1) – sklypus, nustatyti planuojamos teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimą, reglamentus statomiems ir rekonstruojamiems pastatams. Planavimo terminai: parengtas detalusis planas viešai eksponuojamas nuo 2013 02 19 iki 2013 03 21 Rukainių seniūnijos patalpose (detaliojo plano projekto sprendinių grafinė dalis pridedama). Detaliojo plano viešas aptarimas vyks 2013 03 21 11 val. Rukainių seniūnijoje, Vilniaus rajone.

1077689

Informuojame, kad vadovaujantis 2012 10 25 detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartimi Nr. 809-12 reg. Nr. AD-903-(3.31) rengiamas žemės sklypo, kad. Nr. 4180/0200:526, plotas – 0,8852 ha, esančio Dvarykščių k., Rukainių sen., Vilniaus r., detalusis planas. Planavimo organizatorius: Viktoras Novickis, adresas Šumsko pl. 214, Verbuškių k., Šatrininkų sen., Vilniaus r. Plano rengėjas: UAB „Vildomus“, įmonės kodas 300655884, buveinės adresas Vytenio g.

50, 208 kab., Vilnius, kontaktinis tel. 8 656 20 430, e. p. info@vildomus.lt. Planavimo tikslas: keisti žemės sklypo dalies pagrindinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitą, projektuoti gyvenamosios teritorijos – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos (G1) – sklypus, nustatyti planuojamos teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimą, reglamentus statomiems ir rekonstruojamiems pastatams. Planavimo terminai: parengtas detalusis planas viešai eksponuojamas nuo 2013 02 19 iki 2013 03 21 Rukainių seniūnijos patalpose (detaliojo plano projekto sprendinių grafinė dalis pridedama). Detaliojo plano viešas aptarimas vyks 2013 03 21 11 val. Rukainių seniūnijoje, Vilniaus rajone.

1077691

Informuojame, kad vadovaujantis 2012 11 05 detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartimi Nr. 822-12 reg. Nr. AD-925-(3.31) rengiamas žemės sklypo, kad. Nr. 4180/0200:523, plotas 0,4976 ha, esančio Dvarykščių k., Rukainių sen., Vilniaus r., detalusis planas. Planavimo organizatoriai: Andželika Duk, adresas Tyzenhauzų 9-32, Vilnius, Valentin Stapurevič, adresas V.Grybo g. 1/29-3, Vilnius. Plano rengėjas: UAB „Vildomus“, įmonės kodas 300655884, buveinės adresas Vytenio g. 50, 208 kab., Vilnius, kontaktinis tel. 8 656 20 430, e. p. info@vildomus.lt. Planavimo tikslas: keisti žemės sklypo dalies pagrindinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitą, projektuoti gyvenamosios teritorijos – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos (G1) – sklypus, nustatyti planuojamos teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimą, reglamentus statomiems ir rekonstruojamiems pastatams. Planavimo terminai: parengtas detalusis planas viešai eksponuojamas nuo 2013 02 19 iki 2013 03 21 Rukainių seniūnijos patalpose (detaliojo plano projekto sprendinių grafinė dalis pridedama). Detaliojo plano viešas aptarimas vyks 2013 03 21 11 val. Rukainių seniūnijoje, Vilniaus rajone.

1077684

Informuojame, kad vadovaujantis 2012 12 20 detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartimi Nr. 969-12 reg. Nr. AD-1060-(3.31) rengiamas 0,10000 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kad. Nr. 4110/0600:668, esančio Vilkeliškių k., Zujūnų sen., Vilniaus r., detalusis planas. Planavimo organizatorė: Daina Narvilienė, gyvenanti Laisvės pr.

64-2, Vilniuje. Plano rengėjas: UAB „Vildomus“, įmonės kodas 300655884, buveinės adresas Vytenio g. 50, 208 kab., Vilnius, kontaktinis tel. 8 656 20 430, e. p. info@ vildomus.lt. Planavimo tikslas: keisti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio paskirties į kitos paskirties žemę: gyvenamąją teritoriją – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybai (G1), numatant statyti iki dviejų aukštų, vieno buto gyvenamąjį namą (7.1). Nustatyti statybos reglamentus – naujai statomiems/ rekonstruojamiems statiniams. Planavimo terminai: parengtas detalusis planas viešai eksponuojamas nuo 2013 02 14 iki 2013 03 21 Zujūnų seniūnijos patalpose (detaliojo plano projekto sprendinių grafinė dalis pridedama). Detaliojo plano viešas aptarimas vyks 2013 03 21 9 val. Zujūnų seniūnijoje, Vilniaus rajone.

1077529

Informuojame, kad vadovaujantis 2012 12 20 detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartimi Nr. 970-12, reg. Nr. AD-1061-(3.31), rengiamas 0,10000 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kad. Nr. 4110/0600:667, esančio Vilkeliškių k., Zujūnų sen., Vilniaus r., detalusis planas. Planavimo organizatoriai: Dalia Mikelionienė, Stasys Mikelionis, gyvenantys Pretorijaus g. 1-37, Vilniuje. Plano rengėjas: UAB „Vildomus“, įmonės kodas 300655884, buveinės adresas Vytenio g. 50, 208 kab., Vilnius, kontaktinis tel. 8 656 20 430, e. p. info@vildomus.lt. Planavimo tikslas: keisti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio paskirties į kitos paskirties žemę: gyvenamąją teritoriją – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybai (G1), numatant statyti iki dviejų aukštų, vieno buto gyvenamąjį namą (7.1). Nustatyti statybos reglamentus – naujai statomiems/rekonstruojamiems statiniams. Planavimo terminai: parengtas detalusis planas viešai eksponuojamas nuo 2013 02 14 iki 2013 03 21 Zujūnų seniūnijos patalpose (detaliojo plano projekto sprendinių grafinė dalis pridedama). Detaliojo plano viešas aptarimas vyks 2013 03 21 9.30 val. Zujūnų seniūnijoje, Vilniaus rajone.

gyvenamosios teritorijos (G) ir komercinės paskirties objektų teritorijos (K) naudojimo būdą, daugiaaukščių ir gyvenamųjų namų statybos (G2) ir prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos (K1) naudojimo pobūdį.

Planavimo organizatoriai: NT Valdos, UAB, Geologų g. 16, Vilnius, tel. (8 5) 210 6535, e. paštas pavel.klimasevski@valdos.eu, interneto tinklapis www.valdos.eu. Planavimo rengėjas: UAB „Baltic Engineers“, Savanorių pr. 28, LT-03228 Vilnius. Projekto vadovas Vismantas Jakutis, e. paštas vmj@balticengineers.com, inžinierė Jūratė Laurinaitytė, e. paštas jrl@balticengineers.com, tel. (8 5) 233 4112. Rengimo terminas: 1 metai. Viešas svarstymas: informacija bus pateikta papildomai. Planavimo, informacijos ir pasiūlymų teikimo tvarka: informaciją apie detalųjį planą teikia planavimo organizatorius. Pasiūlymai, pastabos ir pretenzijos teikiamos detaliojo planavimo organizatoriui arba rengėjui raštu iki viešo svarstymo pradžios ir jo metu.

Planavimo dokumentų sprendinių pasiūlymų apskundimas: asmenys gautą atsakymą, kad į jų pateiktus pasiūlymus neatsižvelgta, gali apskųsti valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (A.Juozapavičiaus g. 9, Vilnius) per mėnesį nuo jiems išsiųsto atsakymo į pateiktą klausimą gavimo dienos.

Parengtas 0,67 ha žemės sklypo (kad. Nr. 0101/052:398) Geležinio Vilko g. 9a detalusis planas. Planavimo organizavimo pagrindas – 2013 01 18 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. 30-1572013-02-04 ir trišalė tyrinėjimo ir projektavimo darbų sutartis Nr.A70-4 (3.1.36-MP). Planavimo organizatoriai: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, miesto plėtros departamentas. Planavimo iniciatorius: UAB „Vandens Oazė“. Planavimo tikslas: Patikslinti sklypo ribas prijungiant laisvos valstybinės žemės, nekeičiant Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 metų sprendinių, nustatyti sklypo komercinės paskirties objektų naudojimo būdą (K), prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos naudojimo pobūdį (K1), leistinus žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo reikalavimus bei statybos reglamentus.

Detaliojo plano rengėjas – UAB „Skliauto Pėda“, Vokiečių g. 28-29, Vilnius, tel. (8 5) 231 4269, el. paštas: gintaras.sernius@ takas.lt. Parengtas detalusis planas viešai eksponuojamas nuo 2013 02 21 iki 2013 03 21 Vilniaus miesto Vilkpėdės seniūnijos patalpose (Savanorių pr.49, Vilnius). Detaliojo plano viešas aptarimas vyks š. m. kovo 22 d. 15.val., Vilniaus miesto savivaldybės patalpose, salėje Nr.215 (Konstitucijos pr. 3, Vilnius). Pasiūlymus ir pastabas dėl detaliojo plano sprendinių teikti planavimo organizatoriui ir rengėjui iki viešo susirinkimo ir jo metu. Atmestų planavimo pasiūlymų pareiškėjai parengto projekto sprendinius ar viešo svarstymo procedūras gali apskųsti Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, teisės aktų nustatyta tvarka. Detaliojo plano rengimo terminas 2013 01 02–2013 12 24.

Pranešimas apie parengtą visuomenei svarbaus statinio projektą. Informuojame, kad parengtas prekybos paskirties pastato adresu Ukmergės g. 329B, Vilnius, projektas. Su parengtu projektu galima susipažinti projektuotojo patalpose, Tilto g. 15, III a., Vilnius, nuo 2013 02 22 iki 2013 03 07 darbo dienomis 9-12 val, tel. 8 686 25 447. Viešas susirinkimas vyks 2013 03 08 17-18 val. Tilto g. 15, III a., Vilnius.

1077525

1078920

Parengtas žemės sklypo planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. Informuojame, kad yra parengtas žemės sklypo formavimo planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, adresu D.Poškos g. 4, Vilniaus m. Planavimo organizatorius – Vladimiras Vainbergas, gyvenamoji vieta Vilniaus m. sav., Vilniaus m., D.Poškos g. 4-2. Projekto rengėjas – UAB „Ginteka“, Saltoniškių g. 29/3, 408 kab., Vilnius; tel. (8 5) 279 0908. Planavimo tikslas – suformuoti naudojamą valstybinės žemės sklypą esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Paskirtis – kitos paskirties žemė; naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos; naudojimo pobūdis – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų statybos; daugiabučių gyvenamųjų namų ir bendrabučių statybos. Gyvenamojo namo D.Poškos g. 4A savininkę Inesą Vatkiną (išvykusią į Izraelį 1999 07 22) arba jos įgaliotus asmenis prašom kreiptis į UAB „Ginteka“ dėl žemės sklypo formavimo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, ir kadastrinių matavimo bylų derinimo. Su parengtu žemės sklypo, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, planu galima susipažinti nuo 2013 02 11 iki 2013 03 08 rengiančioje įmonėje UAB „Ginteka“, Saltoniškių g.

29/3, 408 kab., Vilnius.

1078733

1077992

Sklypo, esančio Vilniaus r. sav., Mickūnų sen., Gaidūnų k., skl. kad. Nr. 4152/0800:0691, savininkams O. ir K.VITČIAMS! Žemės sklypui, priklausančiam Viktorui Golovčenko, rengiamas kaimo plėtros žemėtvarkos projektas. Prašom atvykti į UAB „BMO Projektai“, Linkmenų g. 13, Vilnius, tel. 8 600 30 784, e. paštas justyna@bmo.lt, susipažinti su projekto sprendiniais.

1077531

Sklypų, esančių Vilniaus r., Dūkštų sen., Brinkiškių k., SB „PAEŽERYS“, skl. Nr. 11, 61, 83, 86, 91, 102, 125, 137, 139, 141, 177 savininkams! SB „PAEŽERYS“ rengia visos mėgėjų sodo teritorijos formavimo pertvarkymo projektą. Prašom atvykti į UAB „BMO Projektai“, Linkmenų g. 13, Vilnius, tel. 8 600 30 784, e. paštas justyna@bmo.lt, susipažinti su projekto sprendiniais.

1077532

Vadovaujantis Kadastro nuostatų 32.1.1.2p ieškoma žemės sklypo, kad. Nr. 4184/1010:0091, savininkė Eugenija Banienė ir savininkas (vardas ir pavardė nežinomi) neužregistruoto sklypo, kad. Nr. 4184/1010:0000, SB „Vėtrungė“, skl. Nr. 82, dėl susipažinimo su sklypais, esančiais Vilniaus r. sav., Sudervės sen., Mikališkių k., Geologų g., skl. kad. Nr. 4184/1010:0093 ir 4184/1010:0092, kadastriniais matavimais. Prašom kuo skubiau atsiliepti. UAB „Ostlit’“, Goštauto g. 8-0116, LT-01108 Vilnius, tel. 8 659 51 644, e. paštas ostlit. uab@gmail.com.

1077697

Žemės reforma ir pertvarkymas. Zenono Norvaišos prašymu bus atliekami jam nuosavybės teise priklausančio 0,0603 ha ploto žemės sklypo (kad. Nr. 0101/0130:0249), esančio Vilniaus m., Verkių sen., Kryžiokų k., Balsių Sodų 4-oji g. 5, kadastriniai matavimai. Kadastrinių matavimų tikslas: žemės sklypo ribų ir kadastro duomenų tikslinimas. Gretimų žemės sklypų (kad. Nr. 0101/0130:0234, 0101/0130:0250) savininkus prašom atvykti į matavimus 2013 m. kovo 26 d. 11 val. prie bendros ribos. Matavimus atliks UAB „ERNIKA“, matininkas Mindaugas Dulkė. Buveinė: Kelmijos Sodų 17-oji g. 35, Vilnius, tel. 8 679 00 477, e. paštas ernika7@gmail.com.

1077645

Pramogos, šventės Karščiausi laisvalaikio pasiūlymai

1077763

Pradedamas rengti sklypo Gervėčių g. 4, Senamiesčio sen., detalusis planas. Žemės sklypo kad. Nr. 0101/0058:115, ter. plotas 0,809 ha. Planavimo pagrindas: detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis Nr. A615-90(2.15.1.7-AD4), 2012 09 17. Planavimo tikslai ir uždaviniai bei numatoma veikla: sudalyti sklypą, vadovaujantis Vilniaus miesto bendrojo plano iki 2015 metų sprendiniais, nekeičiant tikslinės žemės paskirties, nustatyti

Maloniai kviečiame vasario 16 d. 21 val. į merginų trio „BON AMI“ koncertą !

Prancūziška muzika, šansonai, populiarios dainos, vynas Jūsų jaukiam šeštadienio vakarui.

Bilieto kaina 40 Lt asmeniui. Į kainą įskaičiuota: koncertas, taurė vyno su prancūzišku užkandžiu.

Daugiau informacijos www.vanagupe.lt 1070066

?0B48:BY ?0A8];F<Y 60D8<> 384=>A

37 721.

975626 ' -+ & * , -

- *T , +S ,@0=4N0<4 0?84 :0@B>90<Y D8AC><4=\A 8=5>@ Technikos remonto ÄŽvairĹŤs <0D8<> ?@>243]@Y 3\; ?0@4=6B> O4<\A A:;F ?> >1@>D>;\A : 70 A:;F?> :03 @ 29 % ' $ ! " G( H 8/8+> ÄŽmonei reikalingi aukĹĄtalipiai. Tel. 8 650 91 ,0=4@8[ A4=8]=89>94 8;=8C94 .94+7Q ,>3=38K =/-2835Q D I+6.A=>?>< !

253, 8 699 98 086.

973725 34B0;8>9> ?;0=> ,;0=0D8<> ?06@8=30A I <5+6,A56/< ?3;A56/< 597:3>=/;38K =/-2 835Q 3; 53=>< /6/5=;98359< :;3/=+3<>< &/6 < 10;0=3O8> 3 4B0;8>9> B4@8B>@89[ ?;0=0D8 <> >@60=8G0B>@80CA B48A8[ 8@ ?0@486[ ?4@30D8

@@@ 5+>8+53/73< 6= Transportas, logistika

<> ACB0@B8A @ ,;0=0D8<> B8:A;0A I Konditerijos ÄŻmonÄ&#x2014; priims ÄŻ darbÄ&#x2026; Vilniaus ?0:48AB8 O4<\A B8:A;8=W ?0A:8@BX ?060; 14=3@>9> 8A[ :><?8CB4@8[ 8@ B4;4D8G>@8[ B08AF<0A 8; ?;0=> regione vairuotojÄ&#x2026;-ekspeditoriĹł, A?@4=38=8CA ?030;FB8 A:;F?Y vadybinin=CAB0BFB8 =8C94 M0;68@8> 6 B4; " B4@8B>@89>A =0C3>98<> 8@ BD0@:F<> @4O8<Y 4 kÄ&#x2026;-ekspeditoriĹł ir prekybos agentÄ&#x2026;. Tel. 8 KarĹĄÄ?iausi EEE ?2 74;? ;B 611 45 ?;0=> 000. >@60=8G0B>@8CA I % J -40;H B0;8>9>

976056 kelioniĹł (>NB0CB> 6 8;=8CA B4; ,@>94:B> @4=6\90A I % J- 0@278B4:B[ ABC KelioniĹł pasiĹŤlymai 3890H ,0<\=:0;=8> 6 8;=8CA ,0@4=6 N X >=3>=Y A0C6808 6@48B08 D4O0<4 A8C= KelioniĹł B8=8CA 84BCD>94 ?@8AB0B><4 8:8 3C@[ 4; KELIONIŲ ORGANIZATORIUS =5>@<028 IĹĄ/ÄŻ LondonÄ&#x2026; saugiai, greitai veĹžame siun90 I EEE ;84BCD0;>=3>=0A 2>< tinius. Lietuvoje pristatome iki durĹł. Tel. 8

/ :+I=+< ?3.38/<.>;A< B/,;+ 6=

vasario 21â&#x20AC;&#x201C;27, 2013

Tel. 261 3653, 261 3655, 261 3659 skelbimai@vilniausdiena.lt

skelbimai

PASLAUGOS

?CA48 14=3@89> <0A 1CA N0C: Kita ?0Z8>94 D84B>94 BIÄŽ â&#x20AC;&#x17E;Kontrast 9>A ?8@<8=8=:\ da atsargas uĹž didĹžiausiÄ&#x2026; % J 4:8;=> nei:030AB@8=8C 35 730 Lt :0 2012 m. birĹže C34@D\A A4= kuose bankro A:; @ A Legaleâ&#x20AC;&#x153;, Ukm ?@0N>< 6@4B8< giau informac ?> @ A0D 51 518.

D0; 0BDF:B8 ?@ 30;FD0CB8 O4= Vladislavos S D> >D8=A:8> A jĹł dÄ&#x2014;mesiui.

A8A84:B8 AC 30 adresu Vilnia D8Z M0;68@8> 6 nĹł k., SB â&#x20AC;&#x17E;Ek 4 ?0NB0A 4167/1002:00 KvieÄ?iame d UAB â&#x20AC;&#x17E;Baltijos kmenĹł g.13, V

KARĹ Ä&#x152;IAUSI KELIONIŲ PAS

4O0<4 :4;48D8CA X >:84B89Y 0=89Y ;0=38 9Y 4; 4 ?0NB0A ?4@D4G8<08 8=5>$6<08; 2><

Kitos

%

KARĹ Ä&#x152;IAUSI KELIONIŲ P (3/8>9639 1

A.Vienuolio g. 6, LT-01104 Vilnius Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt

KELIONIŲ ORGANIZATORIUS

AKCIJOS KELTŲ BILIETAMS IĹ KLAIPÄ&#x2013;DOS

4AB0=30@B8=8[ 10;3[ 60<F10 C:NB0 :>:F 1\ I O4<0 :08=0 EEE 6C>1>A10;308 ;B 4;

PARDUODA NekilnojamÄ&#x2026;jÄŻ turtÄ&#x2026; ,0@3C>30<0A 3D849[ :0<10@8[ 1CB0A ,0;0= 6>A 24=B@4 CO 10O=FZ8>A \@84A 6 4;

PERKA

KETURVIETÄ&#x2013; KAJUTÄ&#x2013; + AUTOMOBILIS â&#x20AC;&#x201C; ; <?+494+=/ +:6+85A=3 !3>49;5Q nuo 218 Lt / asm. Akcija galioja linijoms

60;1]B *CA D8A030 O0D\9> 0A 460A0A I KlaipÄ&#x2014;daâ&#x20AC;&#x201C;Kylis ir KlaipÄ&#x2014;daâ&#x20AC;&#x201C;Karlshamnas iki 2013 05 31.

ND84A[ :0G8=> ?0A8@>3F<[ 8@ D84N1CZ8[ @>9CA# â&#x20AC;&#x17E;COMMODORREâ&#x20AC;&#x153; KAJUTÄ&#x2013; VIENAM + AU,0<0BF:8B4 =C>AB018Y9Y L80C@\A <4@8:Y CO AtÄ&#x2014;jo laikas TIKROMS ATOSTOGOMS! TOMOBILIS â&#x20AC;&#x201C; nuo 495 Lt / asm. Akcija galioja linijai KlaipÄ&#x2014;daâ&#x20AC;&#x201C;Kylis iki 2013 05 31.

F?0B8=6Y :08=Y â&#x20AC;&#x17E;COMMODORREâ&#x20AC;&#x153; KAJUTÄ&#x2013; DVIEM + AUTO OA8A0:F:8B4 A:@F3X 8:8 646CO\A 384=>A 8@ JoniniĹł kruizas Rygaâ&#x20AC;&#x201C;Stokholmasâ&#x20AC;&#x201C;Ryga nuo MOBILIS â&#x20AC;&#x201C; nuo 425 Lt / asm. Akcija galio;48A:8B\A X =4?0<8@NB0<Y :4;8>=W 110jaLtlinijai KlaipÄ&#x2014;daâ&#x20AC;&#x201C;Karlshamnas iki 2013 05 31.

I KvieÄ?iame Jus ÄŻ trumpiausios nakties vaKELIONÄ&#x2013; KELTU ÄŽ EUROVIZIJOS DAINŲ KON 8C9>@:0A =C> B karÄ&#x2014;lÄŻ!

KURSÄ&#x201E; â&#x20AC;&#x201C; nuo 266 Lt asm. (vieta kajutÄ&#x2014;je kajutÄ&#x2014;je)jĹŤroje Galioja KlaipÄ&#x2014;daâ&#x20AC;&#x201C;Karlshamnas 0N8=6B>=0A =C> B Baltijos buslinijai ir disko, ir linksmybÄ&#x2014;s iki %>AB>=0A =C> B ryto!

Daugiau specialiĹł pasiĹŤlymĹł www.kran-

tas.lt.

%@0=6808 ?4@:0<4 <8N:Y AC O4<4 0@10 8NA8 :8@AB8 8A>94 84BCD>94 BA8A:08B><4 8N :0@B>

4;

KELIONIŲ ORGANIZATORIUS

%

% J% & +, .H 0@\=>A @ ?4@:0!

D4@N4;8CA 60;D89CA 0D8A C<>:0<4 8N :0@B> +>:0<4 , + 4;

ÄŽVAIRĹŞS Kita 8;=80CA 0?F60@3>A B48A<> =CB0@ B8<8 % J*>0=>A 0D80;8=89>AH 8N:4;B0 10=:@>B> 1F;0 2 1 @ % %0=:@CBC> 90=Z8>A % J*>0=>A 0D80;8=89>AH 03<8=8AB@0B> @8C<8 ?0A:8@B0 % - .+ - -

- R- / & * & - U60;8>B0A 0A<C> I V4A>=8A B4; ,@0N>< 8:8 < 18@O4;8> 3 8<B8=08 ?0B48:B8 A0D> :@438B> @8=8CA @48:0;0D8<CA < 646CO\A 384=08 10=:@>B> 1F;>A XA8B48A\98<> 384=08 :0@BC ?@8 3430=B :@438B>@8=8CA @48:0;0D8<CA ?0BD8@B8=0= Z8[ 3>:C<4=B[ B8=:0<08 X5>@<8=BCA =C>@0NCA

08? ?0B ?@0N>< =C@>3FB8 0@ N8[ @48:0;0D8<[ XDF:3F<0A F@0 COB8:@8=B0A =C@>3FB8 :>:8C 1]3C B08 F@0 ?030@FB0 @438B>@8=X @48:0;0D8<Y ?0B48: B8 0D0=>@8[ ?@ 0C=0A = 5>@<02890 B4; 50:A

' -+ & * , -

- *T , +S ,0@4=6B0A O4<\A A:;F?> 4A0=Z8> D>D> 6 L=8?8N:8[ A4=8]=89>94 8;=8C94 A:;F ?> :03 @ ! 14=3@0A ?;>B0A 70 34B0;CA8A ?;0=0A ,;0=0D8<> ?0 6@8=30A! 8;=80CA <84AB> A0D8D0;3F1\A 03<8 =8AB@0289>A 38@4:B>@80CA ?0D03C>B>9> XA0:F<0A @ 34B0;8>9> B4@8B>@89[ ?;0=0D8<> >@60=8G0B> @80CA B48A8[ 8@ ?0@486[ ?4@30D8<> ACB0@B8A @

PamÄ&#x2014;nkalnio g. 5/K.Griniaus g., Vilnius "!P% '&" '%' Tel. 8-5 AUTOBUSU 262 7777, mob. 8 616 16 777 KELIONÄ&#x2013;S ;FD[ OF3\98<> ND4=B\ C>14;\94 0BD89>94 info@svite.lt, www.svite.lt, www.lek.lt Ä&#x152;ekijos pilysâ&#x20AC;&#x201C;Ä&#x152;ekijos rojusâ&#x20AC;&#x201C;Praha â&#x20AC;&#x201C; 577 Lt I B AUTOBUSU Didingoji Italija ir Kaprio sala â&#x20AC;&#x201C; 1747 Lt +CG849[ =0:B8A 0@NCD>94 GÄ&#x2014;liĹł paradas Olandijoje 04 I B 16â&#x20AC;&#x201C;21 â&#x20AC;&#x201C; 1280 Rygaâ&#x20AC;&#x201C;Saremos salaâ&#x20AC;&#x201C;Talinas â&#x20AC;&#x201C; 377 Lt 1180 Lt V4:89>A ?8;FAIV4:89>A @>9CAI,@070 I B KelionÄ&#x2014;s kolektyvams po LietuvÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x201C; nuo 65 Ĺ iaurÄ&#x2014;s Italija su poilsiu prie Adrijos LD4820@89>A 60<B>A AB41C:;08 I BjĹŤros Lt/asm. nuo 1197 Lt -F60I 0@4<>A A0;0I 0;8=0A I B LÄ&#x2013;KTUVU Kroatija nuoRomoje 990 Lt 03 30â&#x20AC;&#x201C;04 02 â&#x20AC;&#x201C; 1395 Lt B Velykos L80C@\A B0;890 ?>8;A8=\ ?0O8=B8=\ =C> Aviabilietai Praha-Viena-BudapeĹĄtas nuo 627 Lt @>0B890 =C> B FINNAIR akcija: LÄ&#x2013;KTUVU IĹ VILNIAUS: Europa â&#x20AC;&#x201C; nuo 645 Lt ,@070I 84=0I%C30?4NB0A =C> B Azija â&#x20AC;&#x201C;Kosta nuo 1648 Ispanija, BravaLtnuo 822 Lt Amerika â&#x20AC;&#x201C; nuo 1746 Lt Pirkti internetu: Malta â&#x20AC;&#x201C; 904 Lt www.lek.lt G ( $G'("% ?>8;A8=\A Graikija, CgalkidikÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x201C; 979 Lt 68?B0A )C@6030 =C> B Keltai Lietuvos NepriklausomybÄ&#x2014;s Ispanija, Kosta Dorada â&#x20AC;&#x201C; 999 Lt ĹĄventÄ&#x2014; Bal%C;60@890 =C> B tijos jĹŤroje su ĹĄauniomis pramogomis â&#x20AC;&#x201C; Ispanija, AlikantÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x201C; 1108 nuo 105 Lt L@8 0=:0 =C> B Konferencijos kiti jĹŤsĹł Graikija, Kos sala irâ&#x20AC;&#x201C; 1128 Lt kompanijos ren @4B0 =C> B giniai Baltijos jĹŤroje!

Turkija, Antalija â&#x20AC;&#x201C; 1185 Lt

C=8A0A =C> B KRUIZAI Bulgarija, â&#x20AC;&#x201C; 1199 Lt salos iĹĄ Barselo9 dienĹłBurgas kruizas.

KanarĹł nos (â&#x20AC;&#x17E;Norwegian â&#x20AC;&#x201C; nuo 1795 Lt/ Kroatija, Rijeka â&#x20AC;&#x201C; 1279Spiritâ&#x20AC;&#x153;) Lt G ( $G'("% ?0O8=B8=\A ?>8;A8=\A asm. (skrydis ÄŻskaiÄ?iuotas) Turkija, Marmaris 1289VakarĹł Lt @C8G0A 8;C =C> B 7 dienĹł kruizas.

Karibai â&#x20AC;&#x201C; nuo 3550 Lt/asm.

Bulgarija, Burgas(skrydis â&#x20AC;&#x201C; 1199 LtÄŻskaiÄ?iuotas) G@04;8AI*>@30=890I 68?B0A =C> B Portugalija, +0@>:0A =C> B VIZOS AlgarvÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x201C; 1899 Lt ÄŽ RusijÄ&#x2026;IĹ â&#x20AC;&#x201C;VARĹ UVOS nuo 260 (poilsinÄ&#x2014;s) Lt, BaltarusijÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x201C; nuo C10 =C> B LÄ&#x2013;KTUVU 85 Lt TailandÄ&#x2026;, KinijÄ&#x2026;...

Egiptas, Hurgada nuo 995 Lt ÄŽvaĹžiavimo leidimai ÄŻ JAV, AustralijÄ&#x2026;.

G $) "% Bulgarija â&#x20AC;&#x201C; 995 Lt PAĹ˝INTINÄ&#x2013;S

08;0=30A ?0O8=B8=\ ?>8;A8=\ I =C> B Turkija â&#x20AC;&#x201C; 1078 LtkelionÄ&#x2014;s autobusu: SerengeÄ?io parkasâ&#x20AC;&#x201C;BrÄ&#x2014;menasâ&#x20AC;&#x201C;HeidÄ&#x2014;s Ĺ riparkas Lanka â&#x20AC;&#x201C;â&#x20AC;&#x201C;3500 640 LtLt Eurodisneilendasâ&#x20AC;&#x201C;HeidÄ&#x2014;s parkas â&#x20AC;&#x201C; 1190 Lt G ( ! '% Kreta â&#x20AC;&#x201C; 1170 Lt Juodkalnijaâ&#x20AC;&#x201C;Bosnija ir Hercegovinaâ&#x20AC;&#x201C;Kroa 68?B0A )C@6030 =C> tijaâ&#x20AC;&#x201C;Serbijaâ&#x20AC;&#x201C;Albanija â&#x20AC;&#x201C; B 1148 Lt Tunisas â&#x20AC;&#x201C; 770 Lt Ĺ iaurÄ&#x2014;s Italija (paĹžintinÄ&#x2014;-poilsinÄ&#x2014;) â&#x20AC;&#x201C; 1360 Lt A?0=890 +0;9>@:0 I B LÄ&#x2013;KTUVU IĹ VARĹ UVOS (paĹžintinÄ&#x2014;s â&#x20AC;&#x201C; poilKroatija â&#x20AC;&#x201C; 918 Lt

C@:890 =B0;890 I B Rivjera â&#x20AC;&#x201C; 1431 Lt PietĹł PrancĹŤzija ir Italijos sinÄ&#x2014;s) ParyĹžiusâ&#x20AC;&#x201C;Amsterdamasâ&#x20AC;&#x201C;Liuksemburgas â&#x20AC;&#x201C; Kruizas Nilu nuo 1440 Lt 1097 Lt Prahaâ&#x20AC;&#x201C;Vienaâ&#x20AC;&#x201C;BudapeĹĄtas Izraelis â&#x20AC;&#x201C; Egiptas nuo 1678 Lt â&#x20AC;&#x201C; 544 Lt POILSISâ&#x20AC;&#x201C; lÄ&#x2014;ktuvu Marokas 2634 Lt iĹĄ Vilniaus Ispanija, Kosta Brava, Kosta Dorada â&#x20AC;&#x201C; nuo Kuba â&#x20AC;&#x201C; 5853 1279 Lt Lt Graikija, Kreta â&#x20AC;&#x201C; 1159 Lt STOVYKLOS LIETUVOJE Graikija, Kos sala â&#x20AC;&#x201C; 1089 Lt Pasaka nuoAntalija 550 Lt â&#x20AC;&#x201C; 1249 Lt Turkija, TopBulgarija, Fun 540 LtVarna â&#x20AC;&#x201C; 999 Lt Turkija, Marmaris 1029 Lt Portugalija, RaganÄ&#x2014; 550 Lt AlgarvÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x201C; 2069 Lt Pirkti internetu: www.kelioniupasiulymai.lt Energetikas 600 Lt POISIS lÄ&#x2014;ktuvu Laimingas Ĺžmogus â&#x20AC;&#x201C;iĹĄtaiVarĹĄuvos aĹĄ! 600 Lt Egiptas, Hurgada â&#x20AC;&#x201C; nuo 1237 Lt Trimitas 520 Lt Ĺ arm El Ĺ eichas â&#x20AC;&#x201C; 1314 Lt Portugalija â&#x20AC;&#x201C; 1633 Lt Ĺ ri Lanka â&#x20AC;&#x201C; 5072 Lt

SLIDINÄ&#x2013;JIMAS lÄ&#x2014;ktuvu Bulgarija (Bansko) nuo 1194 Lt Andora â&#x20AC;&#x201C; 1290 Lt Italija, Ĺ veicarija ir PrancĹŤzija (Aostos slÄ&#x2014;nis) â&#x20AC;&#x201C; 1550 Lt Italija (Vialattea) â&#x20AC;&#x201C; 1650 Lt autobusu PrancĹŤzija (Trys SlÄ&#x2014;niai) â&#x20AC;&#x201C; 1241 Lt Italija (Sela Ronda, Kronplazas, Isako slÄ&#x2014;nis) â&#x20AC;&#x201C; 1490 Lt Austrija, Ĺ veicarija, PrancĹŤzija â&#x20AC;&#x201C; 1490 Lt Slovakija (Ĺ˝emieji Tatrai) â&#x20AC;&#x201C; 590 Lt Ukraina (Bukovelis) 7 d. â&#x20AC;&#x201C; 720 Lt

&/6

?3683>< ?3683>< @@@ 5;+8=+< 6= A.Vienuolio g Tel. (8 5) 231 33 0A 460A0A =C vilnius@vilni

>@>=B0A =C> +>=@40;8A =C> )8CAB>=0A =C> Vasaros kruiza 0;60@8A =C> nuo 125 Lt PamirĹĄkite ka 08=0 ?0B48:B0 laiduokite laiv :4AZ808A MÄ&#x2014;gaukitÄ&#x2014;s s -4G4@D0289>A < ?8;3><08 Kruizo kaina p 84B[ A:08Z8CA @ Daugiau infor

#+7N85+6839 1 &/6 3809 <?3=/ 6= @

(@08:890 @4B0 MaĹžieji Lauky %C;60@890 0@= Holivudo aka ,>@BC60;890 ; Mes jÄ&#x2014;ga 450 Ĺ˝aidimĹł gala %&"() "% ApaÄ?i indÄ&#x2014;nai ,0A0:0 =C> Avataro nuoty -060=\ I Mes ĹĄampinjo 08<8=60A O<> Aplink pasaul

>? 'C= B Mano pasaul Kitas varianta %&"() "% 'H Dodi 550 Lt =6;[ :0;1>A A STOVYKLOS U %C;60@89>94 Stovykla Ukra @>0B89>94 60 Lt dienai Kryme â&#x20AC;&#x17E;Saliu ( & %0:C =C> Bulgarijoje 16 :08=>A X 018 ?

Kroatijoje 214 Juodkalnijoje &O & AnglĹł kalbos -F60I B>:7>;< AVIABILIETAI*

0;8=0AI)4;A8= Delis nuo 187

0;8=0AI B>:7> Tokijas â&#x20AC;&#x201C; 2229 4=BA?8;8AI F= Seulas â&#x20AC;&#x201C; 230 ;08?\30I 0@;A SingapĹŤras â&#x20AC;&#x201C; ;08?\30I F;8A Bankokas â&#x20AC;&#x201C; 2 ;08?\30I/0A= Puketas â&#x20AC;&#x201C; 261

C@:CI ;0=3> *kainos ÄŻ abi KELTAI ( *"% JoninÄ&#x2014;s Baltij U -CA89Y =C> nuo 105 Lt Rygaâ&#x20AC;&#x201C;Stokho Talinasâ&#x20AC;&#x201C;Helsi Talinasâ&#x20AC;&#x201C;Stokh Ventspilisâ&#x20AC;&#x201C;Ny KlaipÄ&#x2014;daâ&#x20AC;&#x201C;Kar KlaipÄ&#x2014;daâ&#x20AC;&#x201C;Kyli KlaipÄ&#x2014;daâ&#x20AC;&#x201C;Zas Turkuâ&#x20AC;&#x201C;Alando VIZOS ÄŽ RusijÄ&#x2026; nuo 2 BaltarusijÄ&#x2026; nu

30

Vasario 21–27, 2013

personažas diena.lt/naujienos/laisvalaikis

Dosjė Var­das: Si­mo­na Pa­vardė:

Raupė­naitė Am­žius:

26 me­tai Dar­bo­vietė:

Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­ja Lais­va­lai­kis: dai­nuo­ja mu­zi­ kos grupė­je ir pri­si­de­da prie brit-pop sti­liaus mu­zi­ kos po­pu­lia­ ri­ni­mo Lie­tu­ vo­je Gy­ve­na: se­na­mies­ty­je, Til­to gatvė­je

Tie­siog rei­kia viską priim­ti kaip natū­ralų da­lyką ir mokė­ti džiaug­tis tuo, ką tu­ri.

Ge­ra būti sa­vi­mi!

Margaritos Vorobjovaitės nuotr.

Si­mo­na kas­die­nybė­je – kom­pa­ni­jos sie­la, rūpes­tin­ga draugė ir nuo­sta­biau­sių pa­sau­ly­je kek­siukų kepė­ja. Ji šyp­so­si ir iš­duo­da sa­vo paslaptį – viską da­ry­ti su mei­le. Tuo­met ge­ra ne tik py­ ragė­lius ra­gau­ti, bet ir gy­ven­ti.

– Kas tau yra to­bu­la laimė?

– Turbūt pa­ts jaus­mas, kai su­ pran­ti, kad vis­kas vyks­ta būtent taip, kaip no­ri, nes ta­da, va­di­na­ si, vis­kas ge­rai. Bet net ir ta­da, kai vis­kas vyks­ta prie­š ta­vo nor­mas, dar nėra blo­gai. Ta­da vis­kas yra taip, kaip rei­kia. O tai ir­gi ge­rai.

Ma­tyt, tie­siog rei­kia viską priim­ ti kaip natū­ralų da­lyką ir mokė­ti džiaug­tis tuo, ką tu­ri.

– Ta­vo did­žiau­sia baimė?

– Vie­natvė.

– Ko­kią vieną sa­vo sa­vybę la­ biau­siai norė­tum pa­keis­ti?

– Norė­čiau su­gebė­ti ry­tais lai­ ku at­si­kel­ti, nes vi­sa­da viską pra­ mie­gu.

– Ką lai­kai sa­vo did­žiau­siu pa­ sie­ki­mu?

– Tai, ką da­bar tu­riu, ko­kie žmo­ nės ma­ne su­pa ir kaip leid­žiu sa­ vo die­nas. Vis­kas yra taip, kaip ir sva­jo­da­vau vai­kystė­je.

– Kas yra ta­vo he­ro­jus kas­die­ nia­me gy­ve­ni­me?

– Kas­die­nybė­je ma­ne su­pa daug pui­kių, nuo­sta­bių he­rojų. Jie ma­

no drau­gai bei ar­ti­mie­ji, ir kiek­vie­ nas iš jų sa­vaip yra he­ro­jus.

– Ko­kiu ta­len­tu la­biau­siai norė­tum būti ap­do­va­no­ta?

– Norė­čiau ta­len­tin­gai gro­ti pia­ ni­nu. Pažįs­tu ke­lis žmo­nes, ku­rie tu­ri ab­so­liu­čią klausą, todėl jiems tai da­ry­ti itin leng­va ir pa­pras­ta.

La­bai jiems to pa­vyd­žiu...

– Ko­kia vy­ro sa­vy­be la­biau­siai ža­vie­si?

– Vie­nos nėra, nes kiek­vie­nu at­ve­ ju ga­li­ma su­si­žavė­ti la­bai skir­tin­ go­mis sa­vybė­mis. Bet man svar­bu jaus­ti sau­gumą ir laisvės po­jūtį tuo pat me­tu.

– Kokį draugų bruožą la­biau­ siai ver­ti­ni?

– Tylą – kai rei­kia ra­mybės ir vie­nu­mos, triukšmą – kai rei­

?

kia iš­sidūk­ti, su­pra­timą ir pa­ lai­kymą – sun­kes­niais gy­ve­ni­mo eta­pais, da­li­jimą­si džiaugs­mu. Ir turbūt tai, kad su jais ga­liu bū­ ti sa­vi­mi.

– Ryš­kiau­sia ta­vo sa­vybė, bū­ do bruo­žas?

– Rūpes­tin­gu­mas.

– Jei­gu ne­būtum sa­vi­mi, kuo norė­tum būti?

– Tai kad man vi­sai pa­tin­ka bū­ ti sa­vi­mi.

– Žmo­giš­kas trūku­mas, ku­rio ne­ga­li pa­kęsti?

– Turbūt me­lo ar nie­ka­da ne­įvyk­ domų pa­žadų.

– Ta­vo gy­ve­ni­mo mo­to?

– Laimė sa­vo il­gio trūkumą kom­ pen­suo­ja aukš­čiu.

Ar pa­žįsta­te žmogų, – draugą, kai­myną, ko­legą, – ku­ris tar­si ne­si­ ski­ria nuo kitų pa­prastų mūsų mies­to gatvė­mis sku­ban­čių gy­ven­ tojų, ta­čiau yra kuo nors ypa­tin­gas? Galbūt jis mąsto ki­taip ne­gu vi­si, iš­sis­ki­ria sa­vo sti­liu­mi, gy­ve­ni­mo būdu ar da­ro dar­bus, ku­rių nie­kas ne­pas­te­bi? „Vil­niaus die­nos“ rub­ri­ka „Per­so­na­žas“ skir­ta būtent jiems – NE­pap­ras­tiems vil­nie­čiams. Ra­šy­ki­te redakcija@vilniausdiena.lt ir ne­leis­ki­te lik­ti ne­pas­tebė­tiems tiems, apie ku­riuos skai­ty­ti įdo­mu.

Ast­ro­lo­gi­nė pro­gno­zė vasario 23–kovo 1 d.

Avinas (03 21–04 20). Sa­vait­

galį min­tys su­ksis apie pi­ni­ gus, pir­ki­nius. Norė­sis kom­for­to ir pa­si­le­pin­ti. Teks paiš­lai­dau­ti, jei vyk­si­te į po­būvį, ką nors svei­kin­si­ te. Sek­ma­dienį dėl jūsų ne­tak­to ga­ li kil­ti ne­su­sip­ra­timų. At­sar­giai ke­ ly­je. Iki tre­čia­die­nio ak­ty­viai su­ksitės rek­la­mos, ko­mer­ci­jos sri­ty­se, už­siim­si­te pro­ti­niu dar­bu. Vil­tys turbūt pa­si­tei­sins, jei­gu ieš­ko­te ro­ man­tiškų pa­žin­čių. Ant­ra pe­rio­do pusė pa­ska­tins at­si­gręžti į šeimą ir jai teik­ti prio­ri­tetą.

Jautis (04 21–05 20). Re­gis, dėl

ko nors pyk­sitės su ar­ti­mai­ siais, par­tne­riu. Ki­ta sa­vaitė bus ga­ na ma­lo­ni. Be var­go sek­sis at­lik­ti kas­die­nius dar­bus, džiu­gins kūry­ba, moks­las, bend­ra­vi­mas, ko­res­pon­ den­ci­ja. Turėtų išaiškė­ti, ar tai, ką da­ro­te, yra nau­din­ga ir priim­ti­na ki­ tiems. Jei bus ma­ty­ti tei­giamų po­ slin­kių, ver­ta tęsti pra­dėtą veiklą.

Dvyniai (05 21–06 21). Sa­vait­galį

būsi­te nu­si­teikę me­di­tuo­ti, fan­ta­zuo­ti, kur­ti ei­les, mu­ziką. Ne­ pa­mirš­ki­te, jog tu­ri­te teisę tie­siog at­ si­pa­lai­duo­ti ir ge­rai iš­si­mie­go­ti. Gal­ būt teks rink­tis iš prin­cipų, sąžinės bal­so ir pa­gun­dos pa­si­nau­do­ti kie­no nors silp­nybė­mis. Kitą sa­vaitę jums ga­li pa­vyk­ti už­si­dirb­ti pa­pil­domų pi­ nigų ar­ba įsi­gy­ti no­rimą ver­tingą daiktą, gau­ti pa­ramą. Mokė­ki­te iš­ sau­go­ti tai, ką gau­na­te. Jei ku­ria­te ar per­tvar­ko­te verslą, do­mitės kre­ditų tei­ki­mu, pre­ky­ba iš­per­kamą­ja nuo­ ma, pa­vyks daug ką iš­siaiš­kin­ti.

Vėžys (06 22–07 22). Šeš­ta­dienį neat­mes­ki­te kvie­ti­mo į pre­ zen­ta­ciją, po­būvį ar draugų su­si­ti­ kimą. Sek­ma­dienį ga­li­te de­mas­ kuo­ti klastą, int­ri­gas. Gre­sia in­ fek­ci­ja, ap­si­nuo­di­ji­mas.Ven­ki­te svai­galų. Kitą sa­vaitę min­tys su­ksis apie kūry­bi­nius su­ma­ny­ mus, so­cia­li­nius pro­jek­tus. Ga­li­te gau­ti ne­rimą ke­lian­čios in­for­ma­ci­ jos apie fi­nan­si­nes nau­jo­ves. Re­gis, nuo tre­čia­die­nio ne­blo­gai sek­sis vers­le, kūry­bos sri­ty­je.

Liūtas (07 23–08 23). Sa­vait­

galį su­bti­liau el­kitės su my­li­ mu žmo­gu­mi, ant­rąja pu­se. Būtų nee­tiš­ka pa­vie­šin­ti to as­mens silp­ nybę ar trūkumą. Sek­ma­dienį jus ata­kuos drau­gai, pa­žįsta­mi. Jei sa­ vęs ne­kont­ro­liuo­si­te ir ig­no­ruo­si­te kitų no­rus, pa­tek­si­te į ne­ma­lonę.

Ki­tos sa­vaitės pra­džio­je ga­li­te už­ megz­ti bend­ra­dar­bia­vimą ar­ba trokš­tamą drau­gystę, pa­tir­ti sėkmę tar­pi­nin­kau­da­mi ar pan. Nuo tre­ čia­die­nio nau­din­giau bus stebė­ti ir tylė­ti nei ak­ty­viai veik­ti ir at­vi­rau­ti.

Ne­si­vel­ki­te į int­ri­gas.

Mergelė (08 24–09 23). Šeš­ta­

die­nis pa­lan­kus kon­tak­tams, ren­gi­niams. Neat­si­sa­ky­ki­te pro­gos tu­ri­nin­gai pra­leis­ti lais­va­laikį. Sek­ ma­dienį sten­kitės neašt­rin­ti menkų konf­liktų. Kitą sa­vaitę jus su­ps būrys draugų ir gerų pa­žįstamų. Nors dar­ bų naš­ta bus ne­leng­va, pra­dės aiškė­ ti įdir­bio, re­formų nau­da. Ga­li­te gau­ ti ofi­cialų raštą, kad esa­te kvie­čia­mi į po­kalbį, ap­klausą. Ar­ba pa­tys ko nors rei­ka­lau­si­te, im­si­te in­ter­viu. Re­gis, sek­sis vi­suo­me­ninė veik­la, ra­si­te jums pri­ta­rian­čių.

Svarstyklės (09 24–10 23).

Sa­vait­galį jums ga­li pa­vyk­ti pa­s i­s ko­l in­t i pi­n igų ar­b a rei­k a­ lingą daiktą. Lai­ky­kitės pa­žadų, duotų sa­v o vai­k ams, my­l i­m am žmo­gui, ant­raip juos la­bai nu­vil­ si­te. Būsi­te imlūs in­for­ma­ci­jai.

De­ja, ke­ly­je ty­kos pro­ble­mos. Ki­ tą sa­vaitę su­gebė­si­te daug kam pa­da­ry­ti gerą įspūdį. Ga­li būti, kad teks vyk­ti į ko­man­di­ruotę, kon­fe­ren­ciją, lankyti įta­kingą as­ menį, ruoš­t i pub­l i­k a­c iją, da­l y­ vau­ti po­kal­by­je dėl dar­bo. Pats me­tas pa­si­rūpin­ti sa­vo pres­ti­žu tarp ko­legų ir klientų.

Skorpionas (10 24–11 22). Šį sa­vait­galį jums ga­li pa­vyk­ti at­gai­vin­ti anks­tes­nius par­tne­ rystės san­ty­kius. Įma­no­ma ir sek­ sua­linė avan­tiū­ra, pa­si­pel­ny­mas iš ki­to žmo­gaus ar pan. Gal­vo­ki­te apie pa­da­ri­nius. Kitą sa­vaitę būsi­ te nu­si­teikę domė­tis su to­li­mo­mis ša­li­mis su­si­ju­siais da­ly­kais, pla­ nuo­ti atei­ties pro­jek­tus. Neiš­si­su­ kinė­ki­te, jei rei­kia grąžin­ti skolą, mokė­ti mo­kes­čius. Šaulys (11 23–12 21). Sa­vait­galį

dau­giau dėme­sio skir­ki­te sa­ vo ir ar­timųjų svei­ka­tai, iš­vaiz­dai bei namų di­zai­nui, šva­rai. Sek­ma­ dienį ga­li­mi gin­čai, prie­kaiš­tai.

Ver­čiau ne­pro­vo­kuo­ki­te ne­ga­ty­vių pa­šne­kovų reak­cijų. Kitą sa­vaitę seng­sitės val­dy­ti ir kont­ro­liuo­ti ki­ tus žmo­nes, pel­ny­ti jų pa­garbą.

Re­gis, paaiškės, kiek ga­li­te pa­si­ tikė­ti par­tne­riais dar­bo rei­ka­luo­se ir gy­ve­ni­me.

Ožiaragis (12 22–01 20). Sa­

vait­galį at­si­duo­ki­te kūry­bai, mei­lei, auklė­ki­te ir kultū­rin­ki­te vai­ kus. Nuei­ki­te į teatrą, kon­certą, ge­ rą klubą. Pa­sirū­pin­ki­te svei­ka­ta, iš­ vaiz­da, hi­gie­na. Nuo pir­ma­die­nio po­ra dienų bus ne­ko­kios svei­ka­tai, ta­čiau ne­blo­gos mėgi­nant įsi­dar­ bin­ti, spręsti ak­tua­lius tur­ti­nius, re­mon­to rei­ka­lus. Nuo tre­čia­die­nio ak­ty­viai bend­rau­si­te, derė­sitės, tar­pi­nin­kau­si­te, o gal ir by­linė­sitės.

Ga­li­te su­si­dur­ti su tam tik­ra pa­si­ rin­ki­mo di­le­ma.

Vandenis (01 21–02 19). Sa­vait­

galį ne­pa­vyks pa­bėgti nuo su­ si­kau­pu­sių bui­ti­nių darbų. Sek­sis kūry­binė veik­la, bet džiaugs­mo ne­ pa­ju­si­te, jei pri­pa­ži­ni­mo ti­kitės leng­vai ir daug. Pra­var­tu pa­spor­ tuo­ti, sai­kin­gai pa­si­links­min­ti. Ki­ta sa­vaitė turėtų būti ak­ty­vi. Ga­li­te pa­ si­žymė­ti pro­fe­sinė­je veik­lo­je, kūry­ bo­je, pra­stum­ti do­mi­nantį pro­jektą, už­si­dirb­ti pi­nigų, gau­ti da­ly­kinį pa­ si­ūlymą. Galbūt ma­lo­nią staig­meną pa­teiks jums nea­be­jin­gas as­muo.

Sau­go­ki­te svei­katą. Žuvys (02 20–03 20). Sa­vait­galį

ne­stigs įvy­kių, nau­jienų. Ga­li­ te už­megz­ti naujų ry­šių ar­ba su­si­ tik­ti su se­nais drau­gais, gerbė­jais.

Tik ne­skubė­ki­te tikė­ti pa­ska­lo­mis. Įsi­ti­kin­ki­te, kad nau­jie­nos yra tik­ ros, neiš­lauž­tos iš pirš­to. Kitą sa­ vaitę turė­tumė­te no­riai im­tis kūry­ binės ar su šou vers­lu su­si­ju­sios veik­los, vyk­ti į pa­si­ma­ty­mus ir pan.

Galbūt pra­dėsi­te lan­ky­ti šo­kių pa­ mo­kas, spor­to klubą.

Si­do­ni­ja

Orai

Vėjas 2–5 m/s

penktadienį –7

Savaitės pabaigoje Lietuvoje stipriau paspaus šaltis. Šiandien žymesnio sniego nenumatoma. Temperatūra bus 3–8 laipsniai šalčio. Penktadienį snigti neturėtų. Naktį paspaus 9–16 laipsnių šaltis, dieną bus 3–6 laipsniai šalčio. Savaitgalį kritulių neprognozuojama, temperatūra ir naktį, ir dieną bus pora laipsnių aukštesnė.

8-oji metų savaitė.

Saulė Žuvų ženkle.

Savaitgalio orai

–7

Telšiai

–6

Naktis

Šiauliai

–7

Klaipėda

–13

Panevėžys

–6

2

Šeštadienį Naktis

Diena

–12

–2

Kaunas

Pasaulyje +14 –1 +29 +1 +4 +25 +24 –1

–4

–6

–5

Atėnai Berlynas Brazilija Briuselis Dublinas Kairas Keiptaunas Kopenhaga

Vėjas (m/s)

Utena Tauragė

Diena

Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas

+3 +13 –7 –5 +4 –2 +3 +7

Praha Ryga Roma Sidnėjus Talinas Tel Avivas Tokijas Varšuva

–5

5

Vilnius

–5

–3 –6 +12 +25 –5 +22 +9 0

Vėjas (m/s)

Marijampolė

–4

SEkmadienį

Alytus

Naktis

Diena

–10

–1

Vėjas (m/s)

5

Kalendorius Ketvirtadienis, vasario 21 d.

penktadienis, Vasario 22 D.

šeštadienis, Vasario 23 d.

sekmadienis, vasario 24 d.

pirmadienis, Vasario 25 D.

antradienis, vasario 26 d.

Teka 7.27 Leidžiasi 17.39

Teka 7.25 Leidžiasi 17.41

Teka 7.22 Leidžiasi 17.43

Teka 7.20 Leidžiasi 17.45

Teka 7.18 Leidžiasi 17.47

Teka 7.15 Leidžiasi 17.49

Teka 7.13 Leidžiasi 17.51

Mėnulis Priešpilnis

Mėnulis Priešpilnis

Mėnulis Priešpilnis

Mėnulis Priešpilnis

Mėnulis Pilnatis

Mėnulis Pilnatis

Mėnulis Pilnatis

VARDAI: Alė, Aleksandra, Aleksandras, Aleksas, Sandra

VARDAI: Fortūnata, Fortūnatas, Gabrielė, Gabrielius

VARDAI: Eleonora, Kęstas, Kęstutis, Nora, Žemyna

VARDAI: Darvilas, Darvydas, Darvilė, Elvinas, Elvys

VARDAI: Butvilė, Gantautas, Gantautė, Haroldas

VARDAI: Elmyra, Gedmantas, Goda, Livija, Motiejus

VARDAI: Rasa, Rasuolė, Regimantas, Viktoras

Tarptautinė gimtosios kalbos diena Tarptautinė gido diena 1836 m. gimė prancūzų kompozitorius Léo Delibes.

1903 m. gimė prancūzų rašytoja Anaïs Nin. 1933 m. gimė amerikiečių džiazo atlikėja Nina Simone.

1937 m. gimė Norvegijos karalius Haroldas V. 1947 m. gimė prozininkas Petras Dirgėla.

1963 m. gimė amerikiečių aktorius Williamas Baldwinas.

1968 m. gimė Vilniaus meras Artūras Zuokas.

1979 m. gimė amerikiečių aktorė Jennifer Love Hewitt.

1732 m. gimė pirmasis JAV prezidentas George’as Washingtonas.

1788 m. gimė vokiečių filosofas Arthuras Schopenhaueris.

1942 m. mirė austrų rašytojas, dramaturgas, biografas Stefanas Zweigas.

1959 m. gimė amerikiečių aktorius Kyle’as MacLachlanas.

1962 m. gimė Australijos gamtininkas, laukinės gamtos žinovas Steve’as Irwinas.

1974 m. gimė britų dainininkas ir dainų autorius Jamesas Bluntas.

1975 m. gimė amerikiečių aktorė Drew Barrymore.

1987 m. mirė amerikiečių menininkasAndyWarholas.

1685 m. gimė vokiečių kompozitorius George’as Friedrichas Handelis.

1821 m. mirė anglų poetas Johnas Keatsas.

1878 m. gimė rusų tapytojas, meno teoretikas Kazimiras Malevičius.

1883 m. gimė vokiečių filosofas Karlas Jaspersas.

1930 m. mirė kalbininkas Jonas Jablonskis, vadinamas lietuvių kalbos tėvu.

1958 m. gimė buvęs futbolininkas Vaclovas Jurkus.

1965 m. gimė amerikiečių aktorė Kristin Davis, išgarsėjusi vaidmeniu seriale „Seksas ir miestas“.

1983 m. gimė britų aktorė Emily Blunt.

1994 m. gimė amerikiečių aktorė Dakota Fanning.

Šv. Motiejus Vieversio diena Estijos nepriklausomybės diena 1595 m. Lenkijoje gimė poetas, Vilniaus universiteto profesorius Motiejus Kazimieras Sarbievijus.

1786 m. gimė vokiečių kalbininkas, tautosakininkas Wilhelmas Grimmas, žinomas kaip „Brolių Grimų pasakų“ autorius.

1918 m. paskelbta Estijos nepriklausomybė.

1947 m. gimė džiazo saksofonininkas, klarnetininkas, kompozitorius Vladimiras Čekasinas.

1955 m. gimė amerikiečių verslininkas, vienas iš bendrovės „Apple“ įkūrėjų Steve’as Jobsas.

1841 m. gimė prancūzų dailininkas impresionistas Pierre’as Auguste’as Renoir.

1842 m. gimė vokiečių rašytojas Karlas May’us.

1873 m. gimė italų tenoras Enrico Caruso.

1891 m. gimė poetas Faustas Kirša.

1931 m. gimė kalbininkas, vertėjas, mokytojas Arnoldas Piročkinas.

1943 m. gimė grupės „The Beatles“ muzikantas George’as Harrisonas.

1966 m. gimė amerikiečių aktorė Téa Leoni.

1980 m. gimė aktorius Ramūnas Cicėnas.

1983 m. mirė JAV dramaturgas Tennessee Williamsas.

1985 m. gimė operos solistė Ona Kolobovaitė.

4 5

9

3

8

9 5

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

3

1

7

2

8

2 2022

„Diena Media News“ L.e.p. vyriausiasis redaktorius Alvydas Staniulis „Vilniaus dienos“ vyriausioji redaktorė Margarita Narvydaitė – 219 1386 „VILNIAUS DIENOS“ VYRIAUSIOSIOS REDAKTORĖS PAVADUOTOJAS Ignas Jačauskas – 219 1372

6 7

8

4 1

4

4 8

2

4

3

4

reklamos skyrius: 261

2 5 2 3654

MIESTAS: Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Jonas Varnas – 219 1385 Andrejus Žukovskis – 219 1391 LIETUVA: Justinas Argustas – 219 1381 EKONOMIKA: Gintarė Micevičiūtė – 219 1374

3 7

6

1839 m. mirė Lenkijos ir Lietuvos sukilimo veikėjas Simonas Konarskis.

1902 m. gimė JAV rašytojas, Nobelio literatūros premijos laureatas Johnas Steinbeckas.

1932 m. gimė britų ir amerikiečių aktorė Elizabeth Taylor.

1947 m. gimė Latvijos violončelininkas, dirigentas Gidonas Kremeris.

1959 m. gimė kino, teatro ir televizijos aktorius Andrius Žebrauskas.

1981 m. gimė amerikiečių dainininkas, dainų autorius Joshas Grobanas.

1992 m. mirė kalbininkas, semiotikas, mitologijos tyrinėtojas, eseistas Algirdas Julius Greimas.

1802 m. gimė prancūzų rašytojas Victoras Hugo.

1829 m. Vokietijoje gimė drabužių dizaineris Levi Straussas.

1885 m. gimė Lietuvos prezidentas, visuomenės veikėjas, Lietuvos Valstybės Atkūrimo Akto signataras Aleksandras Stulginskis.

1928 m. gimė amerikiečių pianistas ir dainų autorius Fats Domino.

1932 m. gimė amerikiečių aktorius ir muzikantas Johnny Cashas.

1935 m. gimė kunigas, teologijos mokslų daktaras Ričardas Mikutavičius.

1953 m. gimė amerikiečių dainininkas Michaelas Boltonas.

Praėjusios savaitės sudoku atsakymai

8 7

8

karštOJI linija: 212 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius.

Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt

9 5

2

5 8

3

9 8

6

4

9

8 6

3

7

4 1

6

sunkus sudoku

2

lengvas sudoku

trečiadienis, Vasario 27 d.

6 1

8

4

4

5

8

2

7

6

3

1

9

1

8

7

5

3

6

4

9

2

2

3

7

9

4

1

5

6

8

5

6

3

9

2

4

7

1

8

6

9

1

8

5

3

2

7

4

9

2

4

1

8

7

6

3

5

3

4

6

7

2

9

1

8

5

7

4

9

2

1

3

8

5

6

8

2

9

1

6

5

4

3

7

6

1

8

4

5

9

3

2

7

7

1

5

3

8

4

6

9

2

2

3

5

7

6

8

9

4

1

1

6

2

4

9

7

8

5

3

3

7

2

8

9

5

1

6

4

9

8

3

5

1

2

7

4

6

4

5

6

3

7

1

2

8

9

5

7

4

6

3

8

9

2

1

8

9

1

6

4

2

5

7

3

Užsuk į diena.lt/konkursai ir išbandyk savo laimę įvairiuose žaidimuose.

3 Platinimo tarnyba: 261

1688

PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387 SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Balys Šmigelskas – 219 1383 GYVENIMAS: Laima Žemulienė – 219 1374

Prenumeratos skyrius: 261

TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFĖ Margarita Vorobjovaitė – 219 1384

Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Ženklu

PR

1688

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 4000.

Buhalterija: (8

46) 397 767

rinkodaros skyrius: 261 3000 REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS:

261 3656, 279 1370, 261 3659,

faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS: 261 3653 PRENUMERATOS SKYRIUS: 261 1688 PLATINIMO TARNYBA: 261 1688