pasaulis
10p.
Kosovui švenčiant penktąsias nepriklausomybės metines, džiaugsmo upės nesilieja.
sportas „Žalgirio“ kapitono M.Popovičiaus pažadas: „Kausimės iki pat paskutinių sezono rungtynių.“
14p.
menas
23p.
R.Kanio fotografijų parodoje – kritiškas žvilgsnis į šiandienio Kauno tapatybę.
Šeštadienio
Vasario 23, 2013 Nr. 44 (19905) Kaunodiena.lt 2,50 Lt
Žmogus, keliantis nerimą nacių medžiotojui E.Zuroffui Likimo ironija: bū damas devynerių, tą pačią dieną jis iš gyveno bene di džiausią gyvenime euforiją, kai daly vavo rekordiniame Sąjūdžio mitinge, ir skausmą, kai suži nojo apie mamos mirtį. Kas jis – fašis tas, neonacis ar tie siog žmogus, my lintis tėvynę?
Pinigai už fiktyvų remontą Mantas Lapinskas
m.lapinskas@kaunodiena.lt
Aiškėja, kad kelerius metus Kau no valdininkai galėjo neteisėtai pelnytis iš socialinio būsto taria mų remontų. Tuo įsitikinę kai ku rie miesto politikai, kurių surinkta medžiaga šią savaitę perduota pro kurorams. Sukruto po audito
Kauno apygardos prokuratūros atstovė spaudai Vaida Kibirkšty tė patvirtino, kad gautas savival dybės administracijos skundas dėl galbūt fiktyvių socialinio būsto re montų, tačiau kol kas ikiteisminis tyrimas nėra pradėtas, nes atlie kami įvairūs procesi niai veiksmai.
2
Dienos citata „Dėl „Žalgirio“ arenos ateities esame visiškai ramūs“, – pasigirdus įvairioms spekuliacijoms dėl „Kauno arenos“ įstatinio kapitalo didinimo, vakar sakė Kauno meras Andrius Kupčinskas ir dar kartą patvirtino, kad jį tenkina dabartinio operatoriaus darbas.
Darius Sėlenis
d.selenis@kaunodiena.lt
Ne tautų, o ideologijų karas
– Ar daug grasinimų sulaukė te po Vasario 16-osios eitynių Kaune? – klausiame Lietuvių tau tinio jaunimo sąjungos lyderio 34 metų Juliaus Pankos. – Į akis, mobiliuoju telefonu, sociali nio tinklo profilyje – nė vieno, bet ko mentaruose internete vadino ir ru dus dantis slepiančiu fašistu, ir neonaciu.
18
6p. Patriotas: tikras nacionalistas J.Panka sakosi gerbiąs kitų šalių nacionalistus.
Margaritos Vorobjovaitės nuotr.
2
šeštadienis, vasario 23, 2013
miestas
Oro kokybė Kaune 0
38
Šaltinis: Kauno miesto aplinkos kokybės tyrimai
Kietosios dalelės (KD10)
50mg/m3
Nustatyta 24 val. ribinė vertė
0
0,88
Anglies monoksidas (CO)
10 mg/m3
Nustatyta 8 val. ribinė vertė
0
56
200 mg/m3 Azoto dioksidas (NO2)
Nustatyta 1 val. ribinė vertė
Kauno klinikose gimė ketvertukas Vilija Žukaitytė
v.zukaityte@kaunodiena.lt
Kaune penktadienio naktį pa saulį išvydo ketvertukas: trys berniukai ir mergaitė. Paskutinį kartą ketvertukas Lietuvoje gi mė daugiau nei prieš dešimtme tį. Kauno klinikose tai – pirmas toks atvejis.
Pirmasis naujagimis iš ketver tuko Akušerijos ir ginekologijos klinikos Gimdymo skyriuje gimė 2 val. 49 min. Vyriausias berniu kas svėrė 965 g. Praėjus vos minutei, gimė ir antrasis berniukas, svėręs 1 462 g. Trečiojo berniuko svoris sie kė 1 344 g. Paskutinė iš ketvertuko gimė 1 241 g svorio mergaitė. Jos gimimo laikas užfiksuotas 2 val. 51 min. Medikų teigimu, visi keturi naujagimiai ir mama jaučiasi ge rai. Patys naujagimių tėveliai ne pageidavo daugiau pasakoti apie šią džiugią žinią jų šeimoje. Akušerijos ir ginekologijos kli nikos Akušerijos skyriaus vado vas Vladas Gintautas pasakojo, kad tai pirmasis moters nėštumas ir pirmieji vaikai šioje šeimoje. „Mama dar jauna, jai nėra 30 metų. Moteris pastojo natūraliai, nenaudojant jokių nėštumą ska tinančių priemonių“, – sakė gy dytojas. Jis užsiminė, kad moters ne šokiravo žinia, kad ji iškart taps
Išsk irt in is: Kauno klinikose
ketvertukas pagimdytas pirmą kartą. Artūro Morozovo nuotr.
Pasveikino ir Prezidentė Šeimą, kuriai Kaune gimė ketver tukas, pasveik ino ir Prez identė Dalia Grybauskaitė. „Nuoš ird žiausi sveik in imai šei mai, sulauk us ketvert uko! Tai – graž iausia dovana Liet uvai. Te gul bern iukai ir mergaitė auga stipr ūs, sveik i ir laiming i. O tėve liams link iu kantr ybės ir išm in ties aug inant maž yl ius, kad jie visada mylėt ų savo šal į“, – linkė jo šalies vadovė.
keturių vaikų motina, nors šios šeimos giminės istorijoje nė ra pasitaikę trynukų ar ketver tuko. Moteriai buvo atliktas Cezario pjūvis. Ginekologo teigimu, vis kas vyko sklandžiai, jokių komp likacijų nebuvo. „Kūdikiai gimė 31 nėštumo sa vaitę. Nors ir neišnešioti, jie kvė pavo patys, tik vienam reikėjo šiek tiek padėti“, – džiaugėsi gy dytojas V.Gintautas. Mažyliai iš ligoninės bus išleis ti, kai sustiprės, savarankiškai žįs pieną, pradės augti jų svoris. Tai tikriausiai įvyks maždaug po mė nesio. „Vaikai anatomiškai išsivystę puikiai, jokių požymių nėra, kad sirgtų kažkokia liga. Buvo dide lė gimdyvės nukraujavimo rizi ka, tačiau viskas gerai“, – teigė V.Gintautas. Ketvertuko gimimas – išskirti nis atvejis, pasitaikantis tik vie ną kartą iš 500–700 tūkst. gim dymų. Lietuvoje per metus gimdo apie 30 tūkst. moterų. Lietuvos statistikos departa mento Ryšių su visuomene sky riaus vyriausioji specialistė Biru tė Stolytė teigė, kad nuo 1945 m. mūsų šalyje ketvertukas gimė tik ketvirtą kartą. „Iki Antrojo pasaulinio karo neturime duomenų, kad Lietu voje būtų gimęs ketvertukas. Du kartus ketvertukas gimė Vilniuje 1998 ir 2001 m., o 1969 m. – Ši lutėje. Dabar atėjo kauniečių ei lė“, – sakė B.Stolytė.
Remontas: Raudondvario plente esančio bendrabučio kambarius kasmet prašoma remontuoti.
Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.
Pinigai už fiktyvų remontą Kaip įtariama, neskaid 1 rūs sandoriai ėmė aiškėti po miesto tarybos Socialinių, svei
katos ir šeimos komiteto narių at likto tyrimo ir savivaldybės kont rolieriaus audito. Prokuratūrai pateikti įvairūs do kumentai, savivaldybės socialinio būsto remonto sąmatos. Kaip įsi tikino komiteto nariai – daug jų atlikta tik „popieriuose“, o realių darbų atlikta nebuvo.
Jie buvo suremon tuoti 2010 m., o po metų vėl buvo prašo ma juos remontuoti.
Savivaldybė valdo apie 4,6 tūkst. socialinių butų. Pasak komiteto ir miesto tarybos nario Artūro Or lausko, yra įtarimų, kad fiktyvūs remontai galėjo būti atlikti ne vie noje dešimtyje butų. Fiktyvus remontas
„Pirmieji nuogąstavimai, kad kaž kas ne taip, kilo dar 2011 m. vasa rą. Su komiteto nariais lankėmės ne tik butuose, tačiau ir „ant po pieriaus“ suremontuotose bend rabučio kambariuose, pavyzdžiui, Raudondvario plento 194-ajame name. Tada mums buvo pateiktas 20 kambarių sąrašas. Jie buvo su remontuoti 2010 m., o po metų vėl buvo prašoma juos remontuoti“, – prisiminė A.Orlauskas. Prašymas remontuoti kambarius atskriejo iš tuometės Gyvenamojo fondo administravimo skyriaus ve dėjos Birūtos Kaulakytės, kuri tei
gė, kad per metus butus esą labai nugyveno čia įleisti gyventojai. „Tada važiavo visas komitetas. Užėjus į kambarius, buvo akivaizdu, kad čia remontas nedarytas gal 20 metų, o mums savivaldybės specia listai aiškino, kad jis atliktas pernai. Viename kambaryje radome senovi nį elektros skaitiklį. Tokie jau nebe gaminami beveik 10 metų, o mums pasakota, kad šiame kambaryje per nai buvo pakeista visa instaliacija“, – stebėjosi tarybos narys. A.Orlausko teigimu, po to buvo dar ne viena tokia komiteto išvyka į savivaldybės socialinius būstus, ir visur kartojosi ta pati situacija. Tuomet komitetas kreipėsi į sa vivaldybės administraciją dėl, kaip įtariama, fiktyvių remontų, tačiau sulaukė atsakymo, kad „visi vyk domų darbų įkainiai yra geri ir tei singi“. Nestigo išmonės
Prieš porą metų remonto darbus savivaldybės socialiniame būs te kontroliavę valdininkai, pa sak A.Orlausko, dirbo su polėkiu. Viename bute buvo prašoma su remontuoti neva sudegusias grin dis. Atvykus komitetui, kambary je puikavosi dar prezidento Antano Smetonos laikus menantis ąžuoli nis parketas. Su politikais važiavę atsakingi valdininkai tuomet ėmė aiškinti, kad esą jie pažiūrėjo po parketu ir matė, kad jis sudegęs iš apačios. „Vytauto prospekte esančia me šešių kambarių buvusiame ko munaliniame bute tris kambarius naudoja čia gyvenantis žmogus. Kitus tris savivaldybė rengėsi re montuoti – kas eis gyventi kartu į vieną tokį butą? Trijų kambarių re
monto sąmata – 45 tūkst. litų“, – pasakojo A.Orlauskas. Šio buto gyventojas prieš me tus kreipėsi į savivaldybę, kad bu tą jam būtų leista privatizuoti – tai patvirtina ir jo turima rašto kopija. Gyvenamojo fondo skyrius prašy mą atmetė, o komiteto nariams at sakė, kad tokį žmogų mato pirmą kartą ir jis niekada nesikreipė. Dar vienas atvejis – netoli VI forto esančiame socialiniame bu te lankėsi komisija, kuri patvirtino, kad remontas atliktas gerai. Vėliau čia užsukusiems komite to nariams kaimynai pasakojo, kad po komisijos apsilankymo į bu tą sugrįžo statybininkai, kurie iš kėlė naujas duris, o į jų vietą įsta tė senas. Atsakys prokurorai
Socialinių, sveikatos ir šeimos rei kalų komiteto pirmininkė Loreta Kudarienė patvirtino, kad paskuti nis kantrybės lašas buvo savivaldy bės kontrolieriaus audito išvados. Jose tik nustatyta daug pažei dimų, susijusių su butų remontu, tačiau ir atskleista istorija, kaip už 400 litų Vaivos gatvėje nupirktas butas, kuriam remontuoti išleista 65 tūkst. litų. „Reikia išsiaiškinti, kaip ten kas vyko, dėl to kreipėmės į administ raciją, kad pastaroji dokumentus perduotų prokuratūrai“, – sakė L.Kudarienė. Savivaldybės administracijos di rektorius Dainius Ratkelis kol kas nesiėmė vertinti, ar remonto są matos buvo išpūstos. Pasak jo, į tai turėtų atsakyti pro kurorai. Jei jie pradės ikiteisminį ty rimą, bus tikrinamos ne tik remonto sąmatos, bet ir įvairūs sandoriai.
3
šeštadienis, vasario 23, 2013
miestas
Jurgita Šakienė
j.sakiene@kaunodiena.lt
„Niekas pavojingų atliekų nede gina, bet jas laiko prie krosnelių“, – ironiškai pastebėjo aplinkos ap saugos inspektorius Romualdas Stalauskas. Per reidus, kai tikrina ma, ką kūrena garažuose dirban tys kauniečiai, specialistus stebi na jų išradingumas ir pasitelkti įti kinėjimo būdai. Tepale mirkyti briketai
„Mėlynas dūmas – eikime čia“, – paragino Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno miesto agentūros vyriausioji spe cialistė Valdonė Liaugaudienė. Jos teigimu, panaši dūmo spalva, kai degina tepalus.
Juk ne padangas de ginu. Plokščių į kros nelę irgi nekišu. Aplinkos apsaugos inspektorė su kolega R.Stalausku prisiminė vieną ciniškiausių atvejų, kai vie nas kaunietis garaže įrengtą ser visą šildė briketais, specialiai iš mirkytais naudotame tepale – kad geriau degtų. „Bet žmonės nepagalvoja, kad taip nuodija ne tik aplinkinius, bet ir save“, – stebėjosi V.Liaugaudie nė. Vakar prieš pasibelsdama į nu sižiūrėtą garažą Bijūnų gatvėje, ji suabejojo: „Kažin, ar įsileis.“ Duris atidaręs Artūras Gedvi la drąsiai nuvedė prie krosnelės. „Kūrenu tik medieną“, – rodė į su pjaustytą durų staktą. „Negalima deginti nieko da žyto. O kas čia? Žiūrėkite, apvy niota izoliacija? Jai sudegus, irgi išsiskirs nuodingų medžiagų“, – tikrino A.Gedvilos turimas atsar gas R.Stalauskas. Savininkas numykė apie tai ne pagalvojęs. Staiga atkuto. „Juk ne padangas deginu. Plokščių į kros nelę irgi nekišu. Jos užkiš kaminą. Pamatuokite, koks kenksmingu mas eina iš mano kamino. Jūs tik į savo papkes sugebėjote žiūrė ti“, – reikalavo vyras.
pavojingos atliekos, meistrai at kirto, kad tokių pas juos neatsi randa. O kur dedamos tepaluotos pirš tinės? Atsakymas prajuokino. „Jos susinaudoja“, – tikino vienas ser viso atstovų Alvydas Kaminskas. V.Liaugaudienei teko aiškinti, kad būtina sudaryti sutartį su pa vojingas atliekas tvarkančia įstaiga. Pavyzdžiui, tepalo, oro filtrų, aku muliatorių, padangų negalima iš mesti su buitinėmis atliekomis. „Viską susitvarkysime“, – žadė jo A.Kaminskas. Savininko neatsirado
Kitame garažų komplekse Kuršių gatvėje inspektorių laukė dar keis tesni paaiškinimai. „Aš čia nedir bu. Atėjau pasiskolinti plaktuko. Savininkas išėjęs, tuoj grįš. Jo pa vardės nežinau“, – šykščiai atsaki nėjo į inspektorių klausimus pensi ninku invalidu Vytautu prisistatęs vyras. Pasirinktame servise be jo nebuvo nė gyvos dvasios. Pradėjus domėtis, kas kūrena ma krosnelėje, Vytautas iš pradžių tikino, kad draugas, kuriam ir pri klauso garažas, degina tik malkas. Tačiau šalia krosnelės buvo padė ta dėžė su įvairiomis kenksmingo mis atliekomis. „Būna, kad naudotas tepalas į traktorius pilamas. O dėl šiukš lių deginimo – visuose garažuo se tas pats. Čia juk ne stebuklas. Gyventi visiems reikia“, – pa reiškė Vytautas. Už pavojingų atliekų de ginimą gresia 100–400 litų bauda, tačiau už dažnai vykdomą to kią veiklą gyven tojams gali tekti pakloti 1 000– 2 000, o pa reig ūn ams – 2 000– 4 000 litų.
Andriaus Alkesandravičiaus nuotr.
Aplinkosaugininkai tikrino garažų krosnis
Tarša: aplinkosaugi
ninkų teigimu, iš garažų kylantys dūmai išduo da, kad čia deginamos pav o j i n gos at l i e kos.
Paminėjo: Tarptautinę gido dieną šios profesijos atstovams šventinė ekskursi ja surengta Rotušėje. Tomo Raginos nuotr.
Ką gidams tenka nutylėti? Jurgita Šakienė Šią žiemą į Kauną daugiausia turistų užsuko iš Rusijos, Vo kietijos ir Didžiosios Bri tanijos. Gidai su nekant rumu laukia vasaros, kada į miestą suvažiuoja didžiausi būriai atvykėlių, leidžiančių už sidirbti kur kas daugiau.
Klausimų „nesuprato“
Užsukus į servisą Kur šių gatvėje, darbuo tojai aps im et ė ne suprantantys, ko klausia inspek tor iai. Šiems p a s i t e i r a vus, kur ded am os
Mažiau turistų nei pernai
Japonai atei na 15 minučių anksčiau. O vo kiečiai – patys nuostabiausi, jie ateina minu tės tikslumu.
Kauno turizmo informacijos centro direktorius Sigitas Sidaravičius tei gė, kad per Naujuosius metus į Kau ną buvo plūstelėję daugiau rusų tu ristų. Jų mieste, kaip ir vokiečių bei anglų, nemažai lankosi visą žiemą. Apskritai šį žiemos sezoną Kau ne apsilankė mažiau atvykėlių nei praėjusį. Pastebėta, kad beveik vi siškai nebuvo keliautojų iš Skandi navijos. Vasarą, kai į Kauną plūstelėja di desnis miesto svečių srautas, gi dams paprastai būna pats darby metis. Viliamasi, kad ateinantis vasaros sezonas gidams bus dos nesnis nei pernykštis, kadangi dėl Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungai turėtų suvažiuoti daugiau turistų. Per vasarą – 20 tūkst. litų
Lietuvos gidų sąjungos prezidentė Nijolė Jankauskienė teigė, kad nere tai gidai dirba vos tris mėnesius per
metus, nes tik tuomet būna pakan kamai užsakymų vesti ekskursijas. Jos teigimu, gidai uždirba la bai skirtingai. „Priklausomai nuo gautų užsakymų vienas per vasarą gali užsidirbti 10, kitas – 15 ar net 20 tūkst. litų. Tačiau iš šios sumos atimkite mokesčius valstybei ir pa dalykite visiems metams“, – siūlė skaičiuoti ilgametė gidė. N.Jankauskienė neslėpė, kad yra nemažai šios profesijos atstovų, ypač moterų, kurios rudenį, žiemą uždarbiauja Vokietijoje, Anglijoje – ten prižiūri vaikus, senelius. „Vien iš vasaros atlygio išgyventi sunku“, – sakė pašnekovė. Kauną lenkia ir Panevėžys
Kauno gidų draugijos „Gidas“ va dovė Marija Aleknavičienė taip pat tvirtina, kad ekskursijų vadovai pi niguose nesimaudo. Ji pabrėžė, kad dešimtis tūkstančių gali uždirbti ne bent sostinėje dirbantys gidai, nes ten vyksta daug daugiau ekskursijų. „Dauguma gidų Kaune uždirba šiaip sau“, – apgailestavo pašne kovė ir tikino, kad čia per pelnin giausią vasaros mėnesį ekskursi jų vadovų uždarbis gali siekti iki 3 tūkst. litų. Pasak M.Aleknavičienės, ypač apsimoka uždarbiauti lenkiškai kalbantiems gidams – šios šalies turistų gana daug, o kalbą mokan čių gidų Kaune – vienetai.
„Turistai čia daugiausia prava žiuoja, sustoja tik trumpam, jie dažnai naudojasi per visą kelionę juos lydinčių vilniečių gidų paslau gomis. Pagal mieste nakčiai apsi stojusių turistų grupių skaičių mus lenkia ne tik Vilnius, bet ir Klaipė da, Panevėžys“, – teigė M.Alekna vičienė. Italai mėgsta vėluoti
Nepaisant kartais iškylančių finan sinių sunkumų, M.Aleknavičienė savo profesijos nė už ką nekeistų. „Visi turistai labai įdomūs. Pa vyzdžiui, italai ypač išsiskiria tuo, kad vėluoja. Jų laukti reikia ma žiausiai pusvalandį. Japonai ateina 15 minučių anksčiau. O vokiečiai – patys nuostabiausi, jie ateina mi nutės tikslumu“, – lygino M.Alek navičienė. Lietuvos gidų sąjungos prezi dentė N.Jankauskienė apie vokie čius buvo kiek kitokios nuomonės – juos apibūdino kaip pačius pre tenzingiausius. „Vokiečiai gidams išsako ir skundus dėl viešbučio, maisto, nors mes dėl to niekuo dė ti“, – sakė ji. Pasak M.Aleknavičienės, užsie nio turistai dažnai nustemba, kai Kauno kavinėse, restoranuose ma to mažai pagyvenusių žmonių. „Nepuolame užsieniečiams aiš kinti, kad pensininkai gauna mažas pensijas“, – pripažino gidė.
4
šeštadienis, vasario 23, 2013
Miestas kaunodiena.lt/naujienos
Vicemeras: iš latvių kino kūrėjų galime ir pasimokyti Ovacijos: P.Bingel iui
vakar įteiktas garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“.
Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.
P.Bingeliui – garbės ženklas Kauno valstybinio choro meno vadovui ir vyr. dirigentui Petrui Bingeliui vakar Kauno valstybi nėje filharmonijoje įteiktas Kul tūros ministerijos garbės ženk las „Nešk savo šviesą ir tikėk“.
Profesorius ženklą pelnė už „Lietuvos kultūrai įžiebtas idė jas ir iniciatyvas, inspiruojančias bendruomenę pozityviai veiklai, asmeninę poziciją ir atsakomy bę kuriant kultūrinę ir dvasinę aplinką“. Kultūros ministerija šį ženklą skiria 45 kartą. Garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir ti kėk“ jau įteiktas 44 iškiliems kul tūros atstovams, tarp jų – Violetai Urmanai, kompozitoriui Broniui Vaidilučiui Kutavičiui, žurnalistui Broniui Savukynui, režisieriams Rimui Tuminui, Eimantui Nekro šiui, Oskarui Koršunovui, aktoriui Vytautui Paukštei. KD, BNS inf.
Kaune pristatytas latvių kino filmas „Svajonių komanda 1935“, šiek tiek anks čiau su Ryga pasira šyta bendradarbia vimo sutartis. „Tai atveria kelius ne tik kultūriniam bend radarbiavimui. Iš to laimės ir verslas“, – įsitikinęs vicemeras Stanislovas Buške vičius.
metų ir tam išleido beveik 7 mln. litų. Tokia suma – Lietuvos kine matografijos metų biudžetas. „Be abejo, mes neturime tokių lėšų vienam filmui, tačiau per visą laikotarpį nuo nepriklausomybės nebuvo sukurtas nė vienas tikras istorinis lietuviškas filmas. Latviai sukūrė net tris, nors mūsų istori ja gerokai turtingesnė. Tai turė tų skambėti kaip priekaištas mūsų kūrėjams“, – sakė vicemeras. Latvių filmas svarbus ir lietu viams – filme buvo galima ne tik išvysti ir liūdną bei panašų abie jų tautų likimą – kai kurie Latvi jos rinktinės krepšininkai buvo iš tremti, kiti žuvo nuo Raudonosios armijos rankos. Atgims žiemgaliai
Tikslas: S.Buškevičius užsiminė, kad Kauno kino studijos artimiausi
planai – bendras projektas su Latvijos kūrėjais.
Mantas Lapinskas
m.lapinskas@kaunodiena.lt
Nauda verslui
Latvijoje šis filmas per kelis mėne sius sulaukė 150 tūkst. žiūrovų. Jis paremtas tikrais įvykiais apie Lat vijos krepšinio komandą, kuri 1935 m. Šveicarijoje, Ženevoje, vykusia me Europos krepšinio čempiona te apie save garsiai privertė prabilti visą Europą – latviai iškovojo auk so medalius. „Kaune šią savaitę surengėme šio filmo pristatymą. Tai kultūri
nio dviejų broliškų tautų bendra darbiavimo pavyzdys. Iki šiol per visą nepriklausomybės laikotar pį tokių ryšių trūkumas kėlė nuo stabą. Užmegzti ryšiai su Latvi ja atveria kelius ne tik kultūriniam bendradarbiavimui. Iš to laimės ir verslas“, – sakė Kauno vicemeras S.Buškevičius. Jo teigimu, per premjerą susi rinkusi pilna salė įrodė, kad filmas ne tik įdomus, tačiau ir pelningas miesto verslininkams. Vicemeras neabejoja, kad tokie kūriniai gero kai pakelia susidomėjimą savo kai
Artūro Morozovo nuotr.
mynais ir padidina turistų srautus, jais domisi žiniasklaida. „Filme lankėsi ne tik daug iški lių Lietuvos krepšininkų, tokių kaip Arvydas Sabonis. Latvijos ambasa dorius dalyvavo su savo šalies įvai rių verslo šakų atstovais. Pastarieji teiravosi, kur galėtų gauti naudin gų kontaktų partnerystės ryšiams mūsų mieste užmegzti“, – sakė S.Buškevičius. Panašus likimas
Režisierius Aigaras Grauža su ko manda filmą statė dvejus su puse
Pasak S.Buškevičiaus, Kauno kino studijos artimiausi planai – filmas „Nameisio žiedas“. Jis pasakos apie nekarūnuotą žiemgalių karalių Nameisį, kuris dar XIII a. vadovavo savo tautos sukilimui prieš vokie čius. Vėliau jis pasitraukė į Lietuvą su savo žmonėmis – čia per amžius abi tautos asimiliavosi. „Planuojama, kad tai bus bendras Lietuvos ir Latvijos projektas, kurio biudžetas galėtų siekti 17 mln. litų. Tai būtų pirmas tikras istorinis filmas nuo to laiko, kai buvo sukurtas „Her kus Mantas“, – sakė S.Buškevičius. Taip pat Kauno kino studija ant rus metus iš eilės dalyvaus tarp tautiniame turizmo filmų festiva lyje „Riga Tourfilm“. Šįkart Kaunui atstovaus jaunųjų kūrėjų filmas „Du ratai, Kaunas ir aš“.
„Mano būstas“: sausį šilumą taupę namai vartojimą mažino 13,5 proc.
Vida Naudžiūnienė:
Skaičius: prie „5 žingsnių šilumos taupymo programos“ visoje Lietuvoje jau yra prisijungę 800 daugiabučių namų,
iš kurių daugiau nei 120 – Kaune. Kauno daugiabučiai namai, prisi jungę prie „5 žingsnių šilumos tau pymo programos“, šių metų sausį, palyginti su tuo pačiu 2011 m. lai kotarpiu, šilumą vartojo net 13,5 proc. efektyviau. Tai rodo bendro vės „Mano būstas“ išanalizuoti duo menys. 2013 m. sausio mėnesį vidutinis sver tinis šilumos suvartojimo koeficientas įmonės administruojamuose namuo se siekė 31,98. Šis rodiklis sumažėjo 13,5 proc., palyginti su atitinkamu
2011 m. laikotarpiu, kai jis sudarė 36,99. Kuo šis koeficientas mažesnis, tuo šiluma daugiabučiuose vartojama efektyviau. Dar prieš pra sidedant šiam šil dymo sezonui, bend rovės „Ma no būstas“ prižiūrimuose Kauno dau giabučiuose vasarą buvo aktyviai diegiamos šilumą taupančios prie mo nės: kei čia mi pa se nę ši lu mos punktai, statomi modernūs automa tizuoti įrenginiai, montuojami nauji ir sandarinami seni langai bei laipti nių durys, montuojama šilumos sis
temų balansavimo įranga, pasenusi šilumos vamzdynų izoliacija keičia ma nauja. Dėl to atskiruose daugia bučiuose šilumos sutaupymas siekė 30 proc. ir daugiau. Jotvingių gatvės 2ajame name gy venantis Darius Šidlauskas džiaugėsi, kad jų laiptinėje pakeitus senus lan gus ir įstačius naujas duris tapo ne tik gražiau, bet ir šilčiau. Vyro teigimu, nors įkalbėti kaimynus pradėti diegti name šilumą taupančias priemones nebuvo lengva, rezultatas įdėtą var gą atpirko su kaupu.
Gerėjantys rodikliai tik patvirtina, kad šilumą galima taupyti palygin ti nebrangiomis priemo nėmis ir net spaudžiant šaltukui suvartoti ma žiau šilumos.
„Mūsų laiptinėje langai ir durys ne buvo keisti nuo 1987 m. Suprantama, kad pro juos švilpė vėjas, o laiptinėje žiemą buvo itin vėsu. Dabar situacija pasikeitė iš esmės – bendrose patal pose tapo daug šilčiau. Taigi rezultatu esame tikrai labai patenkinti“, – sakė D.Šidlauskas.
Bendrovės „Mano būstas“ Kauno regiono vadovė Vida Naudžiūnienė teigė, kad daugiabučių namų, ku riuose buvo įdiegtos šilumą taupan čios priemonės, gyventojai ramiau pergyveno šaltąjį sausio mėnesį, mat statistika rodo, kad jų namuose šiluma buvo vartojama daug efekty viau. „Gerėjantys rodikliai tik patvir tina, kad šilumą galima taupyti pa lyginti nebrangiomis priemonėmis ir net spaudžiant šaltukui sunaudoti mažiau šilumos“, – akcentavo V.Nau džiūnienė. Prie „5 žingsnių šilumos taupy mo programos“ visoje Lietuvoje jau yra prisijungę 800 daugiabučių na mų, iš kurių daugiau nei 120 – Kau ne. Prie programos prisijungę kaunie čiai 2011–2012 m. sezoną sutaupė 171 tūkst. litų.
Naudinga informacija Ko re ko men duo ja ma im tis, sie kiant tau py ti ši lu mą, kaip pri si jung ti prie ini cia ty vos, ga li ma su ži no ti in ter ne to sve tai nė je www.tau py ki me si lu ma.lt ir „Fa ce book“ pa sky ro je www.fa ce book.com/taupykimesilu ma . Apie pro gra mos įgy ven di ni mą sa vo na me gy ven to jai ga li su ži no ti krei pę si tie sio giai į ad mi nist ruo jan čią bend ro vę.
5
šeštadienis, vasario 23, 2013
Daugiau miesto naujienų skaitykite kaunodiena.lt
Vaidmuo: riaušininkus imitavo studentai.
Artūro Morozovo nuotr.
miestas
Operacija: pratybose Pravieniškėse dalyvavo gausios įvairių tarnybų pajėgos.
Riaušių imitacija – prieš naujus ministrus Viešojo saugumo tarnybos pajėgos vakar pademonstravo, kaip elgtųsi kilus riau šėms pataisos namuose. Veiksmas vyko didžiausioje įkalinimo įstaigoje Lietu voje, Pravieniškėse, kurioje šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka daugiau kaip 3 tūkst. nuteistųjų.
Diana Krapavickaitė
d.krapavickaite@kaunodiena.lt
Dalyvių gausa
Per 20 metų, kai įkurta Viešojo saugumo tarnyba, Lietuvos įkali nimo įstaigose įvyko 13 susirėmi mų su kaliniais. Penkerios riaušės kilo Pravieniškėse, kur vakar ir vy ko parodomosios pratybos. Jose dalyvavo 250 viešojo saugu mo pajėgų pareigūnų, 120 Kalėji mų departamento ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų, Karinių oro pa jėgų sraigtasparnis ir ugniagesiai. Šimtas M.Romerio Kauno polici jos fakulteto studentų imitavo nu teistuosius, kurie pataisos namuo se kėlė riaušes, priešinosi įkalinimo įstaigos pareigūnams ir bandė iš jos pabėgti. Malšinant tariamų nuteis tųjų neramumus, pareigūnai pa naudojo specialųjį transportą ir sraigtasparnį. Riaušių legenda
Pagal pratybų legendą nuteistieji sukilo pataisos namuose, užsibari kadavo ir ėmė kelti savo reikalavi
mus. Pataisos namų administracija apie ekstremalią situaciją prane šė Viešojo saugumo tarnybai. Ke li pataisos namų darbuotojai buvo paimti įkaitais. Pratybos vyko ne pačiuose Pra vieniškių pataisos namuose, kur gyvena nuteistieji, o šalia esančio je darbo teritorijoje. Ten esantys įvairiam darbui pritaikyti angarai ir šiandien tiesiog stūksantys pastatai priminė filmuose matytus vaizdus: aukštos tvoros, apraizgytos aštrio mis vielomis, siauros praeigos tarp pastatų, atvira aikštelė ir tvora, ku rią ne taip lengvai įveikti. Pirmajame etape ginkluota tar nyba užspeitė nuteistuosius į kam pą. Neturėdami kur dėtis, pasta rieji pasidavė, tačiau grupelė su paimtais įkaitais pasislėpė viename pastate. Sraigtasparniu buvo at skraidinta papildomų pajėgų. Nu teistiesiems pavyko išsireikalauti, kad jiems būtų suteikta transpor to priemonė ir, prisidengdami įkai tais, mėgino pasprukti. Kelią bėgliams užstojo tanketės. Koordinuoti Viešojo saugumo tar
Dailis Barakauskas:
Nė vienose per 20 me tų įkalinimo įstaigo se įvykusiose riaušėse nežuvo žmogus. Tai ro do gerą tarnybos dar buotojų lygį. nybos veiksmai lėmė, kad riauši ninkai buvo paguldyti ant žemės. Laiku pastebėti
Prat yb as steb ėj ęs teis ing um o ministras Juozas Bernatonis ne turėjo priekaištų tarnybai.
„Tai, ką mačiau, man paliko ge rą įspūdį“, – sakė J.Bernatonis. Jis pripažino, kad net ir pastebėtas pa stabas išsakytų neviešai – silpnos vietos neturi būti žinomos tiems, kurie siektų jomis pasinaudoti. „Nė vienose per 20 metų įkali nimo įstaigose įvykusiose riaušėse nežuvo žmogus. Tai rodo gerą tar nybos darbuotojų lygį“, – pabrėžė vidaus reikalų ministras Dailis Al fonsas Barakauskas. Į Pravieniškes ketinama perkel ti ir Lukiškių tardymo izoliatorių. Šis Lietuvos miestelis taps neabe jotinai didžiausiu įstatymams nu sikaltusių šalies piliečių lopšiu. Saugumo tarnybos vadovai tikino, kad paskutinio sausį Alytaus patai sos namuose vykusio incidento net nevadintų riaušėmis. „Pataisos namų administraci ja, tik pastebėjusi pirmuosius ne ramumų požymius, kviečia mūsų tarnybą, todėl dažniausiai pavyks ta užbėgti galimoms riaušėms už akių“, – dėstė Viešojo saugumo tarnybos vadas generolas Sergejus Madalovas.
Įsimintiniausios riaušės Kaip didžiausios paskutinį kartą vy kusios riaušės minimos 1997 m. sau sio 15 d. Pravieniškių sustiprintojo re žimo Pirmojoje pataisos darbų kolo nijoje vykę neramumai. Riaušės ka lėjimo žargonu vadinamos kipišu. Minimose riaušėse dalyvavo apie 300 iš 750 bausmę už sunkius nusi kaltimus atliekančių nuteistųjų. Riaušėms tramdyti į koloniją buvo įvest i Vidaus reikalų min ister ijos Vidaus tarnybos 1-ojo pulko kariai (taip tuo metu buvo vadinama Vie šojo saugumo tarnyba – red. past.) ir šarvuočiai. Pasigirdus iškviestos kar iuomenės transporto priemo nių sirenoms, nuteist ieji nubėgo į gyvenamąsias patalpas ir ten užba rikadavo duris, laiptines, langus. Užbarikaduotą korpusą apsupo ka riai. Kariuomenė buvo įvesta nak tį. Tik ryte, po gana ilgų derybų su Vidaus reikalų min ister ijos vado vybe, riaušėse dalyvavę nuteistie ji išėjo į lauką ir pasidavė. Už riaušių kurstymą šioje įkal in i mo įstaigoje Kauno apygardos teis mas nuteisė 21 šios kolonijos kalinį laisvės atėmimo bausmėmis nuo 5 iki 13 metų. Nuteistieji šį sprendimą apskundė Europos žmogaus teisių teismui ir laimėjo.
Kauno viešbutyje mirė britas Diana Krapavickaitė Viename Kauno viešbučių ket virtadienį rastas negyvas Didžio sios Britanijos pilietis. Vyro kūnas buvo su žaizdomis, tačiau vėliau ekspertai pateikė pirminę išvadą – mirtis nėra smurtinė.
Pabaiga: viešbutyje britas apsigyveno, nes dėl girtumo neišskrido
namo.
Artūro Morozovo nuotr.
42 metų N.T. kūnas 9.30 val. buvo rastas viešbutyje A.Mickevičiaus gatvėje. Kūnas aptiktas su žaizdo mis pakaušio ir kaktos srityse bei kraujosruvomis ir nubrozdinimais įvairiose kūno vietose. A.Mickevičiaus gatvėje yra vie nintelis viešbutis „Daniela“. Vieš bučio vadovas Ramūnas Šalūga
patvirtino, kad būtent šiame vieš butyje mirė britas. „Mes padarė me tai, ką privalome daryti tokioje situacijoje, – iškvietėme medikus ir policiją“, – „Kauno dienai“ sa kė R.Šalūga. Kauno vyriausiojo policijos ko misariato atstovas spaudai Kęs tutis Kasciukevičius patvirtino, kad vyro kūn ą apt iko viešb u čio darbuotojai. Įvykio aplinky bes tiria Centro policijos komi sariatas. Neoficialiais duomenimis, britas jau anksčiau gyveno šiame viešbu tyje. Jis planavo išskristi iš Lietu vos, bet dėl girtumo nebuvo įleis tas į lėktuvą. Tada užsienietis grįžo
atgal į Kauną, tačiau susipainiojo ir pataikė į kitą viešbutį, kur jo neap gyvendino, nes vyras buvo perne lyg girtas. Prisiminęs, kad gyveno viešbu tyje „Daniela“, britas ten sugrįžo. Čia buvo priimtas atgal, nes vieš bučio administracija nepamiršo buvusio kliento. Laikydamasi kon fidencialumo, viešbučio vadovybė neatskleidžia, ar užsienietis tąkart buvo smarkiai išgėręs. Po išsamios mirusiojo apžiūros medikai pateikė pirmines išvadas, kad vyras mirė dėl širdies veiklos sutrikimo. Konstatuota, kad krau josruvos ir nubrozdinimai mirčiai įtakos neturėjo.
6
Šeštadienis, vasario 23, 2013
Savaitė
Kitoks žvilgsnis
Kitokia mugė
Poetas Kęstutis Navakas
D
abar vykstanti Vilniaus knygų mugė – labai savotiškas reiškinys. Kai kam ji tampa svarbiausiu metų renginiu, kai kam beveik „Urmo bazės“ atitik meniu, tačiau jos lankomumas yra dar keis čiau. Knygų galima rasti ir knygynuose (sezo niniai mugės lankytojai tai beveik pamiršo), knyga yra asmeniškas ir beveik intymus ob jektas, kodėl jos ieškoti ten, kur tau visi spokso pro petį ir abi kojas numindo? Dėl renginių? Jų ten irgi akivaizdžiai per daug, vienas ant kito li pa, o žmogui turėtų reikėti ne trijų šimtų rengi nių, kaip šiemet ten, bet tiek, kiek reikia jo sie lai, ne po sales besimalančioms kojoms ir pake liui pasimetančioms galvoms. Dar vienas keis tas dalykas yra šis. Kadaise ji vadinosi Baltijos knygų muge ir vyko pamečiui trijose sostinė se. Esu buvęs ten Rygoje, vaizdas ir susidomė jimas atrodė itin apgailėtinai. Kodėl ta mugė išli ko tik Vilniuje ir išaugo į tokį kolosą? Nemanau, kad latviai ar estai skaito mažiau. Tik gal muges ir turgus mažiau mėgsta. Man patinka ta mugė, pastabų ironija čia tik bandymas kvestionuoti
Tomo Raginos nuotr.
Sąmokslo teorijų kūrėjams – laisvos rankos
Ū
Naujas „100 pavasarių“ ar „Fontano“ pristatymas būtų nuostabu. net patinkančius dalykus. Knygininkai ten gra žiai ir nelengvai dirba, tik kiek tų knygininkų? Statistine prasme – daug. Yra leidyklų, kartais išleidžiančių gerų knygų. Yra ir tokių, kurios jas leidžia nuolat. Na, tarkim, dvylika, neminėsime kurios. Gyvenimui pakanka, mugei – niekaip. Iniciatyvus Kauno miesto tarybos narys Povi las Mačiulis viename socialiniame tinkle klau sė, ar norėtume tokios mugės Kaune. Nenorė čiau. Vilniaus knygų mugės atitikmuo pas mus būtų per provincialus, be to – kopijuojantis tai, kas jau kažkur vyksta. Knygų mugių organiza vimo atvejų Kaune buvo, ir visai be reikalo. Vis dėlto toks projektas įmanomas, tik turėtų būti nišinis, siūlantis tai, ko kitur nėra. Vilniaus mugė orientuota į naujienas (nors daugelis jų taps senienomis jau po mėnesio). O kur anks tesnės knygos? Tos, kurios išliko ne knygynų lentynose, o mūsų atmintyje. Tad ir galime su rengti kadaise leistų knygų mugę, kurioje pa diskutuotume ne tik apie Kafką ir Cortazarą, bet ir apie Binkį bei Radauską. Naujas „100 pa vasarių“ ar „Fontano“ pristatymas būtų nuosta bu. Vidmanto Staniulio knygynas veikiausiai turi daugelį pirmųjų leidimų. O kas kitų kaunie čių bibliotekose – net sunku įsivaizduoti. Patys atsineštų, patys ir pristatytų, nes tai būtų kny gos, su kuriomis susigyventa. Nekomercinė bū tų mugė, bet į tokią norėčiau. informacija:
Objektas: didžiausios Lietuvos sporto ir pramogų arenos Nemuno saloje vardą kai kas bando panaudoti sau naudingoms intrigoms.
302 250
kio banko krizė ta po išbandymu dauge liui – ne tik šio banko darbuotojams, Lietu vos banko vadovybei, žiniask laidai, verslui – visuomenei. Tai lyg egzistencialistų propaguoja ma „ribinė situacija“, kai paaiš kėja kas yra kas. Kai kurios žiniasklaidos prie monės šioje situacijoje tarsi įga vo naują kvėpavimą – keršija visiems iš eilės – Lietuvos ban ko vadovams už „Snorą“, kri tikuodami banko vadovą, sie kia įgnybti jiems neįtinkančią Prezidentę. Pasitelkę įvairius į tą pačią dūdą pučiančius eko nomistus, verslininkus, sporto specialistus, organizuoja kon centruotą puolimą. Šią savaitę ypač aktyviai į Ūkio banko skandalą suintere suotos pusės bandė įpainioti į vieną didžiausių Kauno ir visos Lietuvos traukos objektų – Ne muno saloje iškilusią „Žalgirio“ areną. Nors dar ketvirtadienį Kauno meras vienai naujienų agentūrai aiškiai pasakė esantis ramus dėl „Žalgirio“ arenos ateities ir pa tenkintas ją valdančios bendro vės „Kauno arena“ darbu, vakar kai kurios žiniasklaidos priemo reklamos skyrius:
E. paštas redakcija@kaunodiena.lt
Kasdienė prenumerata 1 mėn. – 26 (13*) Lt
ISSN 1392-7639 ©1992-2007 UAB „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius. Tel. (8 5) 262 4242.
laikinai einantis „Diena media news“ vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis „Kauno dienos“ Vyriausioji redaktorė Jūratė Kuzmickaitė Vyr. redaktoriaus pavaduotojai: Arūnas Andriuškevičius – 302 252 Violeta Juodelienė – 302 260
„Kauno dienos“ redakcija Kęstučio g. 86, 44296 Kaunas. Faksas 423 404. „Diena media news“ generalinis direktorius Laimutis Genys
MIESTO NAUJIENOS: Tadas Širvinskas – Mantas Lapinskas – Vilija Žukaitytė – Saulius Tvirbutas – Virginija Skučaitė – Jurgita Šakienė – TEISĖTVARKA: Diana Krapavickaitė –
302 230
nės paskelbė „sensacingą“ ži nią – „Žalgirio“ areną valdanti bendrovė esą slapta nuo savival dybės padidino įstatinį kapitalą iki 1,3 mln. litų. Sąmokslo teori jų kūrėjai net įžvelgė verslinin ko Vladimiro Romanovo pinkles ir net ėmė skelbti apie susirūpi nusį Kauno merą Andrių Kup činską, kuris „pradeda rimtą tyrimą“. Realybė pasirodė vi sai kita. Kauno mero rytas va kar buvo visiškai ramus. „Koncesijos sutartį vykdan čios bendrovės įstatinio kapitalo didinimas savivaldybės intere sams neturi jokios įtakos. Tai vi dinis bendrovės „Kauno arena“ reikalas. Jie turi teisę didinti sa vo įstatinį kapitalą, kad ir iki 10 mln. litų. Nežadame nei pradėti tyrimo, nei kažką aiškinti, kodėl tai buvo padaryta. Esame sudarę koncesijos sutartį ir mums svar biausia, kad vykdomi visi įsipa reigojimai, renginiai vyksta. Dėl „Žalgirio“ arenos ateities esa me visiškai ramūs“, – vakar sa kė Kauno meras A.Kupčinskas. Koncesininkui vykdant sutar tį, mero teigimu, priežasčių nu traukti sutartį nėra pagrindo. Be to, koncesininkas paskolą „Žal girio“ arenai įrengti ėmė ne Ūkio banke. Platinimo tarnyba: 302
242
Tiesa akivaizdi – abu konce sijos partneriai – Kauno arena ir miesto savivaldybė – sąžiningai vykdo koncesijos sutartį. Ar ver ta priminti, kad prašalaičiams tiesiog nepadoru kištis į dviejų partnerių verslo reikalus.
Andrius Kupčinskas:
Dėl „Žalgirio“ are nos ateities esame visiškai ramūs. Kai kurių suinteresuotų verslo ir politikos grupuočių šokis ap link „Žalgirio“ areną prasidėjo vos tik pradėjus šį projektą, dar neįkasus simbolinės kapsulės. Tuomet Kauno meras A.Kup činskas atsilaikė prieš įvairių emisarų spaudimą. Prenumeratos skyrius: 302
302 243
PASAULIS:
SPORTAS: Romas Poderys – Marius Bagdonas – Balys Šmigelskas –
Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Valentinas Beržiūnas – (8 5) 219 1387
Menas ir Pramogos: Enrika Striogaitė –
302 272
EKONOMIKA:
FOTOKORESPONDENTAI: Andrius Aleksandravičius – Artūras Morozovas – Tomas Ragina –
302 269 302 269 302 269
LIETUVA: Justinas Argustas –
(8 5) 219 1381
Gintarė Micevičiūtė – (8 5) 219 1374 Lina Mrazauskaitė – (8 5) 219 1388
302 258 302 259 (8 5) 219 1383
Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Indeksas 0041. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėmis
NAMAI: Vereta Rupeikaitė –
302 265
Sveikata: Marijana Jasaitienė –
302 263
Ratai: Arūnas Andriuškevičius –
302 260
TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1380
KD inf.
244
3 mėn. – 69 (39*) Lt Tik šeštadienio prenumerata 1 mėn. – 9 (6*) Lt 302 266 302 251 302 273 302 262 302 267 302 261
Dabar susidaro įspūdis, kad, pasinaudodamos Ūkio banko situacija, jos ėmė siekti revanšo. Emisarai jau laksto ir skleidžia gandus apie esą sutrikusią are nos veiklą. Nevengia jiems nau dinga linkme interpretuoti net aukščiausių šalies pareigūnų, tarp jų ir Lietuvos banko vadovo Vito Vasiliausko, žodžių. Pasitelkiama ir žodžių ekvi libristika. Nors komentatoriams puikiai žinoma, kad uždarytame Ūkio banke liko ne Kauno are na, bet „Žalgirio“ stadionas, vis ką bandoma apversti aukštyn ko jom, pasinaudojus raktiniu žodžiu „Žalgiris“. „Labai gaila, kad vie šojoje erdvėje buvo sutapatinti du skirtingi objektai – „Žalgirio“ arena Kaune ir „Žalgirio“ sta dionas Vilniuje („Žalgirio sporto arena“). Todėl mums dabar ten ka aiškintis, kad mes esame Kau no arena, o ne Vilniaus „Žalgirio“ stadionas. Mums niekas negresia, mes dirbame savo darbą. Visi nu matyti renginiai „Žalgirio“ areno je Kaune vyksta ir vyks. Tenka tik apgailestauti, kad kažkas galbūt tendencingai sumaišė dviejų skir tingų įmonių pavadinimus“, – sa kė „Kauno arenos“ direktorė An gelė Dementavičiūtė. http://www.kaunodiena.lt * prenumeratos kaina laikraštį atsiimant redakcijoje
aukštyn žemyn: Marijana Jasaitienė – Darius Sėlenis – Laima Žemulienė –
302 263 302 276 (8 5) 219 1374
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 302 234, 308 862, 308 863, 308 864, 302 230 reklama@kaunodiena.lt
pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 23 000.
ASMENINIAI SKELBIMAI: 302 231, 302 202, faksas 321 717 skelbimai@kaunodiena.lt SKELBIMŲ IR PRENUMERATOS SKYRIUS (Vytauto pr. 23) mob. 8 655 45 114 PLATINIMO TARNYBA: 302 242, 302 228 PRENUMERATOS SKYRIUS: 302 244
8
šeštadienis, vasario 23, 2013
lietuva
P.Gylys: bankų nesėkmės – viso elito nesėkmės Seimo Biudžeto ir finansų komiteto nario prof. Povilo Gylio įsiti kinimu, Lietuvos bankas (LB), prieš priimdamas sprendimą, turi gerai pagalvoti apie būsimus padarinius. – Kaip vertinate dabartinę Lie tuvos bankininkystės padėtį? – Noriu pabrėžti keletą dalykų. Pir ma, bankininkystė yra ekonominės sistemos dalis. O mūsų ekonomika yra nors ir nedžiuginančios, bet sta bilios būklės. Taigi bankų bankrotų negalima paaiškinti bendros ekono minės situacijos pablogėjimu. Antra, manau, buvo padaryta klaida LB vadovu skirti ne ekono mistą. Žmogus, neturintis bendrų makroekonominių žinių, plataus požiūrio į ekonomiką ir patirties bankininkystėje, neturėtų vado vauti tokiai svarbiai ir jautriai eko nomikos šakai. Trečia, apskritai LB valdyba elgiasi, lyg ji būtų „ne prie ko“, lyg nebūtų atsakinga už padė tį bankininkystėje. – Nepriklausomos ekonomikos ekspertės Rūtos Vainienės tei gimu, dėl Ūkio banko veiklos apribojimo LB turėtų prisiimti didžią dalį atsakomybės. Kokia jūsų nuomonė apie Ūkio banko uždarymą? – LB veikiant pagal valiutų valdy bos modelį, jo funkcijos yra ribotos. Daugiausia jos susijusios su ban kų priežiūra. Turėdamas beveik 700 darbuotojų, šią funkciją LB turė jo atlikti geriau. Man regis, per pas-
taruosius keliolika metų po 1995-ųjų bankų krizės nesant rimtesnių sukrė timų LB apsnūdo. Tačiau yra ir kva lifikacijos bėda. Pasiklausęs LB Prie žiūros tarnybos direktoriaus Vytauto Valvonio, susidariau įspūdį, kad jis nežino jo veiklai esminių banko lik vidumo ir mokumo sąvokų. – Iš pradžių buvo teigta, kad Ūkio banko kapitalo trūkumą sudaro 500 mln. litų, vėliau ši suma padidėjo daugiau kaip dvigubai. Kaip tai galite pako mentuoti? – Skirtumas tarp banko turto ver tės ir banko įsipareigojimų dydžio nėra mechaniškas dydis. Jis „pul suoja“, pavyzdžiui, dėl užstato mo turto vertės svyravimo. Ta ver tė priklauso ir nuo turto vertintojų pateikiamų vertinimų. Jie gali būti subjektyvūs arba dar blogiau – są moningai iškreipti. Vis dėlto cent rinis bankas per daugelį metų ga lėjo suformuoti tokią komandą, kuri sugebėtų konservatyviai ne pūsdama jo vertės įvertinti turtą. – Kaip vertinate Ūkio banko laik in ojo adm in istrator iaus Adomo Audicko pasirinkimą pasamdyti advokatų kontorą „Raidla, Lejins & Norcous“, su
Nori lygiavos Socialdemokratų atstovė, parla mentarė Marija Aušrinė Pavilio nienė teikia Seimui teisės akto pataisas, kuriomis siūlo numaty ti proporcingą Seimo narių mote rų įtraukimą į parlamento komi tetų vadovybę.
Seimo statuto pakeitimo projek tu siekiama sumažinti nepropor cingai menką moterų skyrimą ko mitetų pirmininkėmis ar komitetų pirmininkų pavaduotojomis. Pasak M.A.Pavilionienės, projektu sie kiama skatinti moterų ir vyrų ly giateisiškumą, suvienodinti Seimo narių moterų ir Seimo narių vyrų gaunamo atlyginimo vidurkį. „Kadangi moterys vadovau jamuosiuose postuose yra at stovaujamos nepakankamai, vi dutiniškai Seimo narės moterys uždirba mažiau už Seimo narius vyrus“, – dėstė parlamentarė.
kuria pats neseniai dirbo? Gal tai turėtų įvertinti Vyriausio ji tarnybinės etikos komisija? Antra vertus, ar tikrai, kaip sa kė pats LB valdytojas, – moralei ir etikai čia vietos nėra? – Situacija su A.Audicku kelia daug klausimų. Tačiau po Vito Vasiliaus ko pareiškimo, kad etika ir mora lė nėra bankų tikrovės dimensi ja, sunku ko nors atsakinga tikėtis. Manau, ne tik Vyriausioji tarnybi nės etikos komisija, bet ir Seimas turėtų imtis šio klausimo. Stebiuo si, kad Seimas beveik nusišalino nuo savo parlamentinės priežiūros misi jos. Manau, kad Biudžeto ir finansų komiteto posėdis yra nepakankama reakcija į susidariusią padėtį. – Kodėl, jūsų nuomone, Pre zid ent ė Dal ia Grybauskai tė niekaip nesureagavo į šiuos skandalingus įvykius ir pareiš kimus? – Prezidentės pasyvumas mane stebina. Jos pasiūlymu yra skiria mas LB valdybos pirmininkas, taigi jos atsakomybė bankininkystės sfe roje yra didesnė nei, tarkime, viešų jų finansų politikoje, kur lemiamas vaidmuo tenka Vyriausybei. „Snoro“ ir Ūkio bankų nesėkmės – viso mūsų elito nesėkmės. Šiose
Požiūris: P.Gylio vertinimu, Ūkio banko indėlininkai ir klientai patyrė
daugybę problemų daugiausia dėl nerangios LB politikos.
istorijose Prezidentė turėjo užimti aktyvesnę, mobilizuojančią pozici ją. Juk ji turi ekonomisto diplomą. – Mokesčių mokėtojams Ūkio banko veiklos sustabdymas brangiai kainuos. Šiuo metu banko indėlininkai irgi patiria daug nepatogumų. Ar jų buvo galima išvengti? – Manau, dalies nepatogumų buvo galima išvengti, jeigu LB būtų buvęs paruošęs automatiškai veikiančias taisykles tokiems atvejams. Pa vyzdžiui, galimybę atsiimti ribotą, tarkim, 1 ar 2 tūkst. litų sumą. Deja, kaip ir brežneviniais laikais, vals
„Fotodienos“ / Dmitrijaus Radlinsko nuotr.
tybės institucijos sukrunta tik bė dai užklupus. Bankų veiklos stabdymas kainuo ja dvejopai. Pirma, valstybei tenka skolintis, o skolas grąžina ir palū kanas moka mokesčių mokėtojai. Vadinasi, valstybės skola didėja. Yra ir kita pusė – sunkiau ap skaičiuojama žala, kurią patiria vi suomenė dėl to, kad kinta gyventojų pasitikėjimas bankais, kuriam lai kui nutrūksta atsiskaitymų grandi nės. Žmonės tuščiai praranda laiką, patiria stresą, kai negali atsiimti savo pinigų, reikalingų būtiniau siems poreikiams tenkinti. KD inf.
Kol kas nieko nekeis
Seimo narė mano, kad pro porcingas Seimo narių moterų įtraukimas į parlamento komite tų vadovybę paskatins aktyves nį moterų dalyvavimą politikoje Lietuvoje. Pasak jos, šiuo me tu Lietuvoje moterys sudaro pu sę šalies gyventojų, bet Seime jos tesudaro ketvirtadalį narių ir yra nepakankamai atstovaujamos bei įtraukiamos į Seimo komitetų va dovybę. M.A.Pavilionienės pateikiamo je statistikoje rašoma, kad 2008– 2012 m. kadencijos Seime mote rys sudarė 17,7 proc. visų narių, tačiau moteris pirmininkavo tik vienam Seimo komitetui ir tik viename Seimo komitete mote ris buvo komiteto pirmininko pa vaduotoja. Tai sudaro tik po 6,7 proc. visų Seimo komitetų pirmi ninkų ir jų pavaduotojų. KD inf.
Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas mano, jog svarstant oro po licijos rotacijos klausimą reikėtų vadovautis principu, kad nereikia keisti to, kas gerai veikia.
Tokią poziciją ministras išsakė BNS paklaustas, kada politiniu lygiu ga lėtų būti išspręstas oro policijos ro tavimo klausimas. Šis klausimas nuolat kyla Baltijos šalių karinio bendradarbiavimo darbotvarkėje Es tijai aktyviai siekiant, kad bent viena iš trejų per metus pasikeičiančių oro policijos misijos pamainų ateityje iš Šiaulių persikeltų į Amario bazę. „Manau, kad per šiuos metus mes prie to klausimo grįšime, ką nors aptarsime. Bet net ir šiame susitikime ne kartą buvo pabrėžta ir tie patys estai pabrėžė kalbėdami apie kibernetinio saugumo centrus, generalinis sekretorius kalbėjo ap skritai apie tai, kad, jeigu mes esa
me pasiekę bendrą sutarimą ir tu rime gerai vertinamus rezultatus, reikėtų visa tai išsaugoti ir žiūrėti kokios nors naujų klausimų pažan gos. Manau, kad tai liečia ir oro po liciją“, – sakė NATO gynybos mi nistrų susitikime pastarąsias dvi dienas dalyvavęs J.Olekas.
Esame pasiekę bendrą sutarimą ir turime gerai vertina mus rezultatus, rei kėtų visa tai išsau goti. Jo teigimu, šiuo metu oro polici jos rotacijos klausimas sprendžia mas darbiniu lygiu. „Dėl kokios nors pridėtinės vertės apie galimą
rotaciją mes esam nutarę, kad tas klausimas yra atidėtas, ir darbiniu lygiu bandoma pasikeisti nuomo nėmis“, – sakė ministras. Baltijos šalys neturi patruliuoti oro erdvėje tinkamų orlaivių, to dėl greitojo reagavimo oro pajėgų funkcijas vykdo kitų NATO vals tybių kariai. Misijoje bent po kelis mėnesius jau yra tarnavusios 14-os Aljanso šalių pajėgos. Estija siekia, kad ateityje oro policijos misija būtų rotuojama, o NATO šalių naikintuvai periodiškai būtų dislokuojami ne tik Lietuvoje, bet ir Amario bazėje Estijoje. Lie tuva pasisako už tai, kad Lietuvos karinių oro pajėgų bazė Šiauliuose liktų pagrindinė ir nuolatinė dislo kacijos vieta. Latvija palaiko Lietu vos poziciją. Šiuo metu Baltijos ša lių oro erdvėje patruliuoja Danijos karinių oro pajėgų atstovai. BNS inf.
Aimana: M.A.Pavilionienė norėtų įstatymu įtvirtinti, kad Seime va
Pozicija: Lietuva pasisako už tai, kad karinių oro pajėgų bazė Šiauliuose liktų pagrindinė ir nuolatinė NATO
Vytauto Petriko nuotr.
Vytauto Jusio nuotr.
dovaujamus postus užimtų daugiau moterų.
naikintuvų dislokacijos vieta.
9
šeštadienis, vasario 23, 2013
ekonomika
OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn
–0,15 %
4
+0,84 %
+0,27 %
Dujų vartos mažiau
€
pernai šalyje išaugo socialinio būsto poreikis.
didėjo ir jų eksportas į užsienio šalis.
„Shutterstock“ nuotr.
Grūdai – į Iraną, dešros – į Rusiją
Drabužių į užsienį vežė mažiau
Panašius rodiklius kaip maisto pramonė rodė ir baldų gamybos įmonės, kurių sėkmę lydėjo in tensyvus nuosavų prekės ženklų vystymas.
Valiuta
kiekis Santykis
Baltarusijos rublis 10000 3,0108 DB svaras sterlingų 1 4,0414 JAV doleris 1 2,5742 Kanados doleris 1 2,5489 Latvijos latas 1 4,9442 Lenkijos zlotas 10 7,7327 Norvegijos krona 10 4,4838 Rusijos rublis 100 8,2392 Šveicarijos frankas 1 2,7887
pokytis
+0,2764 % +0,6676 % +0,1595 % –0,0353 % –0,0909 % –0,1446 % –0,0334 % –0,1793 % +0,3310 %
Kain ų kom isija penktadienį pri tarė naujai metodikai, kuria bus apr ib ot a saul ės jėg ain ių plėt ra. Num at yt i nauj os jėg ain ių ta rif ų skaič iav im o met od ik os pa keit im ai tur ėt ų pad ėt i efekt y viau juos perskaičiuoti ir nusta tyt i žem esn es elektr os sup irk i mo kain as.
Tendencija: pernai sulaukus rekordinio grūdų derliaus, gerokai pa
Iš viso praėjusiais metais, pa lyginti su 2011-aisiais, Lietu vos prekių eksportas išaugo 14,5 proc., arba 10,1 mlrd. litų, iki 79,7 mlrd. litų. Palyginti su kriziniais 2009-aisiais, pernai prekių eks portas Lietuvoje išaugo beveik dvigubai – 95,6 proc. Šis rodik lis yra didžiausias tarp trijų Bal tijos šalių. 2012-ieji buvo sėkmingi ir lie tuviškos kilmės prekių eksportui, kuris per metus išaugo 9,4 proc., arba 4,3 mlrd. litų, iki 50,2 mlrd. litų, ir prekių reeksportui, kuris didėjo beveik ketvirtadaliu – 5,8 mlrd. litų, iki 29,5 mlrd. litų. At metus naftos produktų įtaką, li kusių Lietuvos pramonės šakų eksportas pernai per metus išau go 11,9 proc., arba 3,5 mlrd. litų, iki 32,9 mlrd. litų. „2012 m. lietuviško eksporto apimtį labiausiai augino žemės ūkio produkcija, kuri į antrą vie tą nustūmė įprastai lyderiaujančią naftos produktų pramonę. Mais to pramonės įmonių pastangos ieškant naujų ryšių bei partnerių taip pat sėkmingai augino ekspor to apimtį ir plėtė eksporto kryp tis. Išliekant šioms tendencijoms, 2013-ieji taip pat turėtų būti sėk mingi maisto pramonei,“ – teigė įstaigos „Versli Lietuva“ analiti kas Vadimas Ivanovas.
Degalų kainos Vakar Tinklas
A 95
Dyzelinas
Dujos
„Statoil“
4,76
4,61
2,50
„Vakoil“
4,69
4,55
2,51
Vid. kaina viso aptarnavimo degalinių tinkluose. Šaltinis: www.degalukainos.lt WTI nafta
„Brent“ nafta
92,88 dol. už 1 brl. 114,23 dol. už 1 brl.
Patvirtino plėtros ribojimus
2012-aisiais pasiek tas metinis prekių eksporto rezul tatas – geriausias nepriklausomos Lietuvos istorijo je. Eksporto apim tį pernai labiausiai augino žemės ūkio produkcija.
Aplenkė kaimynes
Valiutų kursai
Šiandien
Kainų komisijos pirmininkė Diana Korsa kaitė prognozuoja, kad Rusijos ir Vokietijos koncernų „Gazprom“ bei „E.ON Ruhrgas“ kontroliuojamos bendrovės „Lietuvos dujų“ perduotas dujų kiekis šiemet turėtų mažė ti. Rusijos dujų milžinės „Gazprom“ Lietuvai tiekiamų dujų apimtis pernai sumažėjo 2,6 proc. ir buvo 3,32 mlrd. kubinių metrų. Per nai Turkija buvo vienintelė Europos šalis, į kurią „Gazprom“ eksportas išaugo.
proc.
kaunodiena.lt/naujienos/ekonomika
Pasak V.Ivanovo, chemijos pra monės rodikliai galėjo būti ir ge resni, tačiau susiklosčiusi nepa lanki situacija trąšų ir plastikų eksporto rinkose kiek pristabdė chemijos pramonės eksporto au gimą. Tačiau prognozuojama, kad 2013-ieji turėtų būti palankesni šiai pramonės šakai.
didėjo 44 proc., arba 142 mln. eurų. Estijoje labiausiai augo mašinų ir mechaninių įrenginių ekspor tas. Jis padidėjo beveik ketvirta daliu, arba 216,2 mln. eurų. Elekt ros įrangos eksportas Estijoje augo 3,5 proc., arba 84,5 mln. eurų, gė rimų eksportas didėjo 24,5 proc., arba 43 mln. eurų.
Vadimas Ivanovas:
Atsirado naujų nišų
Pernai eksporto apim tį labiausiai augino žemės ūkio produk cija, kuri į antrą vietą nustūmė įprastai ly deriaujančią naftos produktų pramonę. Ne tokie sėkmingi metai buvo ir transporto priemonių, kompiute rių, elektronikos gaminių bei dra bužių pramonėms – jų eksporto apimtis mažėjo. Tarp Baltijos šalių praėjusiais metais prekių eksportas per me tus sparčiausiai augo Latvijoje – 15 proc. Lėčiausiai – Estijoje, jo je prekių eksportas paaugo tik 4,5 proc. 2012 m., palyginti su 2011-ai siais, Latvija labiausiai padidino grūdų eksportą. Kaip ir Lietuvo je, gero derliaus sulaukęs Latvi jos žemės ūkio sektorius grūdų eksportavo 172,5 proc., arba 241,3 mln. eurų, daugiau. Elektros įrangos eksportas Lat vijoje augo beveik trečdaliu, arba 200,8 mln. eurų, gėrimų eksportas
Praėjusiais metais, palyginti su 2011-aisiais, prekių eksportas augo visomis Lietuvos eksporto plėtros strategijoje nurodytomis šalių grupių kryptimis. Labiau siai, 23,5 proc., arba 4,1 mlrd. li tų, augo eksportas į tradicinę Ry tų rinką. Į ES šalių rinką prekių eksportas augo 8,1 proc., arba 2,1 mlrd. litų, o į kitų šalių rinką – 3,4 proc., ar ba 288,8 mln. litų. Be tradicinių eksporto krypčių ir prekių, specialistai mini praėjusių metų naujoves – grūdų eksportą į Iraną ir lietuviškomis dešromis smarkiai susidomėjusius rusus. „Iš naujesnių eksporto prover žių 2012 m. paminėtinas žemės ūkio produkcijos eksporto į Ira ną išaugimas, kur dėl sausros pa didėjo grūdų poreikis. Taip pat dėl sėkmingos mėsos perdirbimo įmonių veiklos ieškant naujų par tnerių Rusija tapo didžiausia lie tuviškų dešrų eksporto rinka“, – naujas eksporto tendencijas pa teikė V.Ivanovas. Iš viso pernai Lietuva sulaukė apie 4 mln. tonų grūdų derliaus. Iš jų eksportuota maždaug 2,5 mln. tonos. KD inf.
Kainų komisija pranešė, kad nau jus elektros energijos, gaminamos naudojant atsinaujinančios energi jos išteklius, tarifus ketina nusta tyti vasario 28 d. Tarifų nustatymo metodikos projekte nurodoma, kad mažosio mis bus laikomos nebe 30 kilova tų, o 10 kilovatų galios saulės jė gainės. Naujovė ir ta, kad saulės jėgai nėms tarifai bus perskaičiuojami kas ketvirtį, o ne kartą per metus. Elektrinių valdytojai taip pat turės duomenis apie pastarųjų 12 mė nesių veiklos rezultatus teikti ke turis kartus per metus, o ne kar tą per metus, kaip buvo iki šiol. Be to, jėgainėms fiksuotas tarifas
bus suteikiamas tada, kai elekt rinės valdytojas gaus leidimą ga minti elektros energiją, – iki šiol tarifas būdavo skiriamas tada, kai būdavo gaunamas leidimas staty ti elektrinę. Projekte numatyta, kad skatini mo laikotarpis išliks 12 metų. Vald žia saus io prad žioj e su stabd ė maž ųj ų saul ės jėgain ių plėtrą – nuo to laiko nepriimami nauji prašymai. Tačiau tie, kurie jau prad ėjo įgyvend int i projek tus, gal i juos tęst i, jeig u iki ko vo 1-osios bus investav ę bent pus ę proj ekt ui num atyt ų lėš ų. Energet ikos min ister ija yra iš davusi daugiau nei 11 tūkst. lei dimų plėtoti mažąsias saulės jė gaines. Anksčiau energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius teigė, kad jeigu būtų įgyvendinti visi saulės jėgainių projektai, kuriems išduo ti leidimai, o skatinamasis tarifas ir toliau siektų 1,44 lito už kilovat valandę, valstybei tai kainuotų 500 mln. litų per metus. KD, BNS inf.
10
šeštadienis, vasario 23, 2013
12p.
Pietų Uralas – anomalijų magnetas.
pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis
pasaulis
Nepriklausomybė klestėjimo Koso Kosovas praėjusį sekmadienį paminė jo nepriklausomybės metines. Provin cijos valdžia sako, kad Kosovo nepriklau somybė – nesugriaunama. O kritikai laiko si savo. Kosovas, pasak jų, nėra ir niekuo met nebus valstybė.
Džiaugtis – anksti
Praėjo penkeri metai nuo tos die nos, kai Kosovas paskelbė neprik lausomybę. Šį sekmadienį jauniau sia, o kartu skurdžiausia Europos valstybė paminėjo nepriklauso mybės sukaktį. Deja, džiaugsmo upės nesilie ja. 50 proc. šalies gyventojų neturi darbo, 40 proc. gyventojų gyvena žemiau skurdo ribos, vyriausybę purto korupcijos skandalai, o eko nomika, jei ne ES pagalba, apskri tai būtų mirusi. Tiesa, aktualiausias klausimas – kokie bus Serbijos ir nuo jos atski lusios pietinės provincijos, – taip Kosovas vadinamas Serbijoje, – santykiai? Ar pavyks sureguliuoti Kosovo albanų ir vietos serbų konfliktus? Tai, regis, pats svarbiausias dvišalis klausimas tarp Kosovo ir Serbijos. Daugelis serbų, gyvenančių šiau rinėje Kosovo dalyje, kategoriš kai priešinasi Belgrado ir Prištinos suartėjimui. Serbija norėtų, kad Kosovas serbų mažumai suteiktų autonomiją, o Kosovas nori, kad serbai pripažintų provincijos vald žią šalies šiaurėje. Tiek Kosovo, tiek Serbijos nacionalistai purtosi bet kokių kalbų apie draugystę. Norėtų susidraugauti
Mitrov icos mieste, pad alyta me tarp serbų ir albanų, net pra ėjus penkmečiui nuo Kosovo at siskyrimo tvyro įtampa. „Čia nėra tvarkos. Įtampa labai vargina“, – skundėsi vietos gyventoja, prisi stačiusi Hodžič vardu. Tiltas per Ibaro upę aklinai užt vertas akmenimis ir betono lui
tais. Jis jungia albanų ir serbų gy venamus rajonus. Tačiau kai kurie miesto gyventojai sako, kad sienos netrukdo bendrauti. Vienas pavyzdžių, kad serbai ir albanai gali sugyventi, – Mitrovi cos roko mokykla. Čia muzikuoti susirenka tiek albanai, tiek serbai. 23 metų serbas Aleksandras So licas Roko mokykloje dirba laisvu nuo studijų metu. „Kartais jauč iuos i, kad gyve nam e skirt ing uose pasaul iuose. Albanai ir serbai tarsi specialiai nor i parodyt i, kad net ur i nieko bendra vien i su kitais“, – sakė jaunuolis.
Albanai ir serbai tarsi specialiai nori parodyti, kad neturi nieko bendra vieni su kitais.
Tačiau jis prasitarė, kad turi pla ną, kaip suvienyti abi bendruome nes. A.Solicas norėtų kartu su pa žįstamais iš albanų bendruomenės atidaryti naktinį klubą. Tiesa, vy ras pripažįsta, jog kol kas ši sva jonė – rožinė, bet jis tiki, kad tai jam pavyks. „Kol kas tai – neįmanoma. Per daug baimės, per daug neapykan tos. Propaganda neleidžia žmonėms suartėti“, – pasakojo jaunuolis. Visgi, pasak Aleksandro, „sienas“ įveikti padeda komunikacija. Dau gelis gali bendrauti per socialinius tinklalapius arba elektroninį paštą.
Šventė: Kosovas pompastiškai paminėjo penktąsias nepriklausomybės metines, tačiau problemų jauniausioje
Tiesa, virtuali erdvė neretai nau dojama kurstant nesutarimus. „Dažnai galima pamatyti įžeidžiamų publikacijų – tiek serbų, tiek albanų atžvilgiu“, – pasakojo pietinėje Mit rovicos dalyje gyvenantis matemati kos studentas Rinoras Qollopeku. Nėra darbo ir pinigų
Kosovas jau gavo skurdžiausios Europos valstybės pravardę. Serbas Aleksandras Josifovičius Mitrovicoje baigė kompiuterių pro gramavimo studijas. Jis tikėjosi, kad diplomas leis jam rasti darbą in
formacinių technologijų sektoriu je. Praėjo penkeri metai, o 25-erių serbas dirba tėvo parduotuvėje. Daugelis gyventojų, tapusių Ko sovo piliečiais, jaučiasi taip pat kaip serbas Aleksandras. 1,8 mln. Kosovo gyventojų yra jaunesni nei 25 metų. Pusė jų – bedarbiai, ir situacija tik blogėja. Kasmet į darbo biržą užsi rašo per 30 tūkst. jaunuolių, kurie ieško darbo, o randa tik 8 tūkst. Silpna ekonomika
Ekonomistai skaičiuoja, jog Kosovo ekonomika kasmet turėtų paaug
Faktai apie šalį 2008 m. vasario 17 d. Kosovas pa
Kosovas
skelbė nep rikl aus om ybę. 1998– 1999 m. konfliktas tarp Serbijos ir Ko sovo separatistų baigėsi NATO bom bardavimo kampanija prieš velionio Serbijos lyderio Slobodano Miloševi čiaus pajėgas. Bev eik 100 pas aul io valst yb ių,
nių Tautų Saug um o Tar yb os narės Kinija ir Rusija. Iš 27 ES šalių Kosovą pripažino 22. Provincijos nepripažįs ta Ispanija, Kipras, Slovakija, Rumu nija ir Graikija. Iš 28 NATO šalių nau jąją valstybę pripažino 24. Didž iąją dalį Kos ov o gyv ent ojų
sudaro albanai, tačiau šiaurinėje Ko tarp jų – JAV, pripažino Kosovą. Ko sov o dal yj e gyv en a apie 120 tūkst. sovo iki šiol nepripažįsta dvi Jungti serbų.
Serbija šį regioną tebelaiko savo pie
tine provincija, bet 2011 m. kovą pra dėtos ES vadovaujamos derybos ne seniai nulėmė santykių atšilimą. Šių metų vasario 6 d. Serbijos ir Kosovo prezidentai Briuselyje surengė savo pirmąsias derybas. Lietuva Kosovą pripažino 2008 m.
gegužės mėnesį. Diplomatiniai santy kiai užmegzti tų pačių metų liepą.
ti bent po 8 proc., kad valstybė ga lėtų išspręsti nedarbo problemas. Tačiau dabar ekonomika skendi re cesijoje. Kosovas taip ir neatsigavo po 1998–1999 m. karo. Maža to, šios pietinės Serbijos provincijos inf rastruktūra niekuomet nebuvo plėtojama taip sparčiai, kaip kito se Jugoslavijos dalyse. Nuo 1999 m. vienintelis rimtes nis infrastruktūros projektas – 1 mlrd. dolerių vertės keturių juostų greitkelis, jungiantis Kosovo sostinę Prištiną su Albanijos sostine Tirana. Šiais metais ketinama pradėti greit kelio tarp Prištinos ir Makedonijos sostinės Skopjės statybą. Planuotojai sako, kad magistra lių tiesimas bus postūmis prekybai, tačiau vietos valdžios atstovai tei gia, kad stambūs projektai neleidžia regionams vystyti infrastruktūros, nes biudžete nelieka pinigų. Kosovo ekonomikai skaudžiai at siliepė ir Trepčos kasybos komp lekso netoli Mitrovicos miesto nuosmukis. Kažkada šios kasyk los buvo didžiausia įmonė Jugos
11
šeštadienis, vasario 23, 2013
pasaulis Paleido už užstatą
S.Berlusconi grįžta
Perrėžė gerkles
Pietų Afrikos Respublikos tei sėjas vakar paskelbė, kad nu spręsta paleisti už užstatą sprinto žvaigždę Oscarą Pis torių, kuris teisiamas dėl sa vo draugės manekenės Ree vos Steenkamp nužudymo. Magistrato nurodytas užsta tas – 1 mln. randų (apie 295 tūkst. litų).
Nuo griežto taupymo prie monių kenčiantys italai rytoj pradės balsuoti visuotiniuose rinkimuose, kuriuose cent ro kairiųjų jėgų lyderis Pieras Luigi Bersani susigrums su buvusiu premjeru Silvio Ber lusconi (nuotr.). Rinkimai ga li būti lemtingi euro zonos ateičiai.
Savo namuose netoli Pary žiaus vakar buvo rasti trys vaikai perrėžtomis gerklė mis, policija pradėjo jų din gusios motinos paiešką. Vai kų, kurių amžius – 9, 11 ir 17 metų, tėvas gydytojas sukėlė teisėsaugą ant kojų ryte grį žęs namo iš darbo. Vyras iš tiktas šoko.
vui kol kas neatnešė
Kosovas – istorinė serbų žemė? Serbai Kosovą vadina savo vals tybės lopšiu. Kosovo gyventojų daugumą sudarantys albanai ser bų pretenzijų nepripažįsta. Kas teisus, o kas ne?
Europos valstybėje nors vežimu vežk.
lavijoje. Čia dirbo 23 tūkst. žmo nių. Įmonė sukurdavo apie 70 proc. Kosovo bendrojo vidaus produkto. Po karo 1999 m. didžioji dalis ka syklų buvo uždarytos. Oliver is Ivan ov ič ius, buvęs Trepčos kasybos komplekso va dybininkas, o dabar – serbų poli tinis lyderis Mitrovicoje, sakė, kad kompleksui prikelti reikėtų apie 650 mln. dolerių. Tačiau investuo tojams reikia stabilumo. „Šiomis sąlygomis, – kalbu apie politinę įtampą, – tiesiog neįma noma galvoti apie ekonomikos vystymą. Turime rasti sprendimą, kuris tenkintų abi puses“, – sakė O.Ivanovičius. Maisto kainos auga, daugelis gy ventojų tampa priklausomi nuo gi minaičių, kurie dirba užsienyje ir siunčia pinigų. Kosovo ekonomikoje dominuoja ne stambusis verslas, o įvairūs per pardavinėtojai. Šalis beveik nieko negamina, didžioji dalis produk cijos importuojama. Išimtis – „Pestovos“ bulvių traš kučių fabrikas. Jis veikia netoli sos
tinės Prištinos, jame yra 120 dar bininkų. Fabrikas buvo įkurtas 1991 m. 1999 m. po karo jis perregistruo tas, o 2008 m. fabriką finansiškai parėmė Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas. Įmonė ne tik aprūpina trašku čiais Kosovo rinką, bet ir ekspor tuoja savo produkciją į Albaniją, Makedoniją, Graikiją, Juodkalniją, Kroatiją ir Vokietiją. Visgi fabriko vadovas Bedi Ka sumi sako, kad Kosove labai sun ku išlaikyti verslą. Pasak jo, žemės ūkio įmonėms labai sunku gauti paskolų. Vietos bankų nustatomos palūkanų normos Kosove gerokai aukštesnės nei šalyse kaimynėse. Vietos bankai taiko 18 proc. palū kanų normas, o Serbijoje jos siekia vos 5 proc., Albanijoje – 7 proc. „Situacija dėl bankų bloga. Palū kanų normos labai aukštos – aukš čiausios regione. Sąlygos žemės ūkio įmonėms labai blogos. Ti kimės, kad padėtis pasitaisys“, – sakė verslininkas. Investuotojai taip pat neskuba rodyti dėmesio
„Scanpix“ nuotr.
Kosovui. Įvairūs korupcijos skan dalai, vyriausybės pareigūnų ryšiai su vietos nusikalstamu pasauliu to li gražu nevilioja investuotojų. Prišt in os centre stūksant is „Grand Hotel“ – tuščias. Viešbu tis buvo uždarytas nustačius, kad jį privatizuojant buvo pažeisti ša lies įstatymai. Iliras Deda, Kosovo politikos analizės ir plėtros instituto vado vas, pabrėžė, kad kai kurie Kosovo premjero Hashimo Thaçi vyriau sybės nariai tyčia trukdo į Ko sovą įžengti investuotojams, nes taip bando apsaugoti savo ir savo sąjungininkų interesus. „Ši vyriausybė sėkmingai iš siuntė iš šalies visus investuoto jus, kurie norėjo pradėti čia vers lą“, – pabrėžė I.Deda. Jis pridūrė: „Bet kuris tyrimas, kuris susijęs su įtakingais politi niais veikėjais Kosove, sustabdo mas argumentuojant, kad tai pa kenks politiniam šalies stabilumui. Taip šioje šalyje įsivyravo politinis nebaudžiamumas.“ Parengė Valentinas Beržiūnas
Nuo 1455 iki 1912 m. Kosovas pri klausė Osmanų imperijai. Dabar tinėje provincijos teritorijoje al banai gyveno nuo seno, tačiau, skirtingai nei serbai, nesukūrė savo valstybės. Kartu su bosniais albanai bu vo svarbiausia Osmanų imperi jos atrama Balkanuose. 1913 m. pasibaigus Balkanų karams Ser bijos monarchija atsiėmė Koso vo teritoriją ir valdė ją iki 1941 m. Tuo metu į Kosovą atsikėlė ne mažai serbų kolonistų. Antrojo pasaulinio karo metais su Italijos ir Vokietijos pritari mu Kosovas vėl atiteko Albanijai. Tačiau 1945 m. įkūrus socialistinę Jugoslavijos Federacinę Respub liką jos vadovas maršalas Josipas Brozas-Tito pavertė Kosovą au tonomine Serbijos provincija. Jugolsavijos valdžia nedarė nie ko prieš vietos albanus. Šie pa skutiniojo praėjusio amžiaus de šimtmečio pabaigoje sudarė apie 80 proc. gyventojų. 1948 m. al banų Kosove gyveno 498,2 tūkst., o serbų – 171,9 tūkst. (23,6 proc.). 2011 m. iš 1,7 mln. Kosovo gy ventojų 112–120 tūkst. buvo ser bai. 60 proc. Kosovo serbų gyve na šiaurinėje Kosovo dalyje. Čia serbų etninė mažuma sudaro 95 proc. gyventojų. Buvęs Jugoslavijos vadovas Slobodanas Miloševičius 1989 m. panaikino regiono autonomiją, tačiau toks sprendimas sukėlė albanų pasipiktinimą, ir jie ėmė kovoti už provincijos neprik lausomybę. Praėjusio amžiaus paskutiniajame dešimtmetyje
konfliktai Kroatijoje ir Bosnijoje atkreipė tarptautinės visuomenės dėmesį į Kosovą. Remiami Vakarų Kosovo albanai 1990 m. įkūrė Ko sovo išsilaisvinimo armiją (KIA), tačiau realiai priešintis serbams KIA ėmėsi nuo 1996 m. Sepa ratistai pabandė atkovoti regio no priklausomybę, tačiau jiems nepavyko. 1999 m. NATO orga nizavo karinę kampaniją Jugos lavijoje. Po šio antpuolio serbų kariuomenė paliko regioną ir Ko sovas tapo de facto nepriklauso mu nuo Belgrado regionu. Jį ad ministravo Jungtinės Tautos.
Europoje Kosovo nepriklausomybės pripažinimas su kėlė separatizmo bangą. 2008 m. vasarį Kosovas pa skelbė nepriklausomybę. Vakarų šalys, taip pat JAV, pripažino Ko sovą, o Rusija, Kinija, Indija, Brazilija ir net kai kurios ES ša lys pareiškė, kad Kosovo neprik lausomybės pripažinimas yra šiurkštus tarptautinės teisės pa žeidimas. Tačiau lazda turi du galus. Eu ropoje Kosovo nepriklausomybės pripažinimas sukėlė separatizmo bangą. Apie savarankiškumą pra kalbo Ispanijoje gyvenantys ka talonai, taip pat škotai. Sujudo vengrų separatistai Rumunijoje, Slovakijoje ir Ukrainoje. Galiau siai Rusija, remdamasi Kosovo atveju, parėmė dviejų nuo Gru zijos atsiskyrusių regionų Pie tų Osetijos ir Abchazijos neprik lausomybę. KD inf.
Pretenzijos: serbai visur pabrėžia, kad Kosovas – Serbijos teritori
ja, kurios šalis niekuomet neatsisakys.
„Reuters“ nuotr.
12
šeštadienis, vasario 23, 2013
pasaulis
Pietų Uralas – anomalijų m Rusijos Pietų Uralo sritis, kur praėjusią savaitę nukrito meteori tas, nuo seno garsėja keistais reiškiniais. Ši vieta tarsi magnetas traukia dangaus kūnus, neatpažintus skraidančius objektus (NSO) ir paslaptingas nelaimes.
Pranašiški ženklai
Čeliabinsko kraštotyrininkė Irina Jegurnaja tramvajumi važiuodama į darbą dažnai žvilgteli į dangų ry tų kryptimi. „Pastebėjau, kad nuo lapkričio iki kovo čia dažnai galima pamatyti halą – nuo Saulės disko nueinantį tiesų šviesos stulpą, – Čeliabinsko savaitraščiui „Sinegorje“ pasako jo moteris. – Tiems, kas tiki prie tarais, bus įdomu, kad žalios spal vos stulpas pranašauja laimę. Bet tai būdinga halui jūroje. Čeliabins ke jis būna oranžinės arba rausvos spalvos.“ Halas – tai optinis reiškinys, su sidarantis lūžtant ir atsispindint šviesos spinduliams plunksninių ir plunksninių sluoksninių debe sų šešiabriauniuose prizmės for mos ledo kristaluose. Šis reiškinys gali būti įmantrių formų. Pavyz džiui, 1941 m. Čeliabinsko gyven tojai danguje matė du didelius pa sienio stulpus, o tarp jų – suplyšusį kareivišką batą. Pranašiškas ženk las tuomet neapgavo – po mėne sio Rusija buvo įtraukta į Antrąjį pasaulinį karą.
ritas, kuris vėliau nukrito už Miaso upės. Vėliau moteris rado šio fakto patvirtinimą archyvuose. Laikraštis „Golos Priuralja“ 1909 m. rugpjūčio 9 d. numeryje rašė: „Rugpjūčio septintąją, apie 11 val. vakaro, virš miesto praskrido dide lis meteoras su ilga ugnies uodega. Meteoro šviesa buvo tokia stipri, kad aplinkui viskas buvo matoma lyg prie elektros šviesos.“ I.Jegurnajos duomenimis, bo lidai Čeliabinską lankė ne kartą. 1933 m. spalį virš Čeliabinsko pra skriejęs meteoras nukrito šiuolai kinės Kurgano srities teritorijoje, o 1941 m. balandį kitas nusileido ne toli Katav Ivanovsko.
Zona M, arba Permės anomalinė zona, nuo praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio traukia anomalijų tyrinėtojus. Branduolinė nelaimė
Bolidai skraidė ne kartą
I.Jegurnaja domisi ne tik šiuo reiš kiniu, ji renka informaciją apie vi sokias anomalijas, vykstančias Čeliabinsko srityje. Anot moters, ko tik čia nebuvo: ir meteoritų, ir šiaurės pašvaisčių, ir NSO, ir ura ganų bei potvynių. Pirmoji gamtinė anomalija, apie kurią I.Jegurnaja rado duomenų ar chyvuose, nutiko 1735 m., kai rug sėjo viduryje iškrito gausus sniegas ir atėjo dideli šalčiai. I.Jegurnaja iš motinos pasakoji mų girdėjo, kad 1909 m. virš Čelia binsko praskriejo didžiulis meteo
1957 m. rugsėjį Čeliabinsko laik raščiai rašė apie šiaurės pašvais tę: „Intensyviai raudonas, kartais į rausvą ir melsvą pereinantis švytė jimas apėmė šiaurės rytinę padan gės dalį.“ Pažvelgusi į datą, I.Jegurna ja suabejojo, ar tai buvo gamtinė šiaurės pašvaistė. Būtent tuo metu, rugsėjo pabaigoje, įvyko sprogimas slaptame Čeliabinsko 65 (dabarti nis Oziorskas) miestelyje veikusioje branduolinėje gamykloje „Majak“. Kadangi objektas buvo įslaptin tas, apie incidentą niekas nežinojo iki kitos branduolinės katastrofos
Černobylyje 1986-aisiais. Abiejų nelaimių padariniai buvo panašūs: į aplinką pateko milžiniškas kiekis radiacijos, buvo užteršta didžiulė teritorija, radiacijos poveikį patyrė šimtai tūkstančių žmonių. Aštuntojo dešimtmečio pa baigoje ir devintojo dešimtmečio pradžioje Čeliabinsko laikraščiuo se buvo daug liudijimų apie NSO. Miesto šile gyventojai danguje pa matė du objektus, šviečiančius lyg prožektoriai. Prie politechnikos instituto liudininkai matė kažką panašų į dirižablį, Lenino rajone – šviečiantį debesį. Čeliabinską dažnai krečia žemės drebėjimai, nes po juo eina tekto ninis lūžis, laikomas santykine riba tarp Uralo ir Sibiro. Anot I.Jegur najos, galbūt todėl čia gausu ano malinių reiškinių. Tektoninis lūžis, galbūt spindu liuojantis kokią nors energiją, ei na ir per Molebkos kaimą, esantį už keleto šimtų kilometrų į šiaurę nuo Čeliabinsko. Ši vieta, vadina ma Zona M, arba Permės anoma line zona, nuo praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio traukia anomalijų tyrinėtojus. Molebkos administracijos vadovas netgi pa keitė kaime stovėjusią Lenino sta tulą į paminklą NSO. Šią vietą plačiai išgarsino Rygos laikraščio „Sovetskaja molodiož“ žurnalisto Pavelo Muchortovo pub likacijų ciklas apie kontaktus su ne žemiškomis civilizacijomis. Smal suoliai ir tyrinėtojai pasakojo čia stebėję šviečiančius rutulius, išsiri kiuojančius į taisyklingas geomet rines figūras, girdėję garsinius mi ražus ir netgi matę, kaip Sylvos upė keičia srovės kryptį. Galbūt dauge
pasaulis per savaitę Šeštadienis Per išpuolį prieš Pakis tano šiitus, kai šalies pietvakariuose buvo susprogdinta galinga bomba, žuvo 89 žmo nės, o bendruomenė surengė protestus ir reikalavo nubausti žudikus. Bomba, kurioje buvo kone tona sprog menų ir kuri buvo paslėpta automobilinė je vandens cisternoje, šeštadienį vakare sprogo Hazaros, esančios Beludžistano
sostinės Kvetos pakraštyje, turguje, šiitų dominuojamame rajone. Per sprogimą taip pat sugriuvo dviejų aukštų pastatas, beveik 200 žmonių buvo sužeista. Beludžistane vis dažniau ima reikštis tarpkonfesinis smurtas tarp Pakistano gyventojų daugumą sudarančių sunitų ir šiitų, kurie sudaro maždaug penktadalį iš 180 mln. šalies gyventojų. Per visus 2012uosius tokie išpuoliai pareikalavo daugiau kaip 400 žmonių gyvybės.
20
Anomalinė zona
kilometrų per sekundę greičiu praskriejo meteoritas virš Čeliabinsko. Bolidas: Čeliabinskas atsipirko išdaužtais langais ir lengvomis gyventojų
kuriame sukoncentruota daug branduolinės, chemijos ir karo pramonės o
lis šių reiškinių yra išgalvoti arba turi mokslinį paaiškinimą, bet paslaptis tebegaubia Čeliabinsko oro bendro vei priklausantį lėktuvą „An-2“ su 13 keleivių, kuris 2010 m. dingo Ura lo kalnuose ir iki šiol nesurastas. Mįslinga mirtis
Ypač gausiai legendomis apaugo devynių studentų slidininkų mįs
2013 02 16 2013 02 22
Pirmadienis
Trečiadienis
Venesuelos preziden tas Hugo Chávezas po vėžio operacijos Kuboje grįžo namo į Venesuelą. Iš oro uosto jis buvo nu vežtas į kariškių ligoninę Karakase. 58 metų H.Chávezui vėžys pirmą kartą buvo diagnozuotas 2011 m. Atlikus operaciją ir baigus gy dymą jis pasiskelbė pasveikęs ir pernai spalį laimėjo dar vieną prezidento kadenciją. Tačiau liga atsinaujino, ir po naujausios gruodžio 11 d. Ha vanoje atliktos operacijos jis buvo pernelyg silpnas, kad grįžtų į Venesuelą sausio 10ąją planuotos inauguracijos. Ji buvo neribotam laikui atidėta, o Venesuelą iš esmės valdė vicep rezidentas Nicolásas Maduro.
Bulgarijos premjeras Boiko Borisovas pa skelbė apie vyriausy bės atsistatydinimą, šioje neturtingiausio je ES šalyje įsiplieskus dideliems gatvės protestams dėl elektros kainos. „Žmonės suteikė mums valdžią, ir mes ją jiems grąžiname šiandien, – B.Borisovas pareiškė parlamentui ir pridūrė, kad nedirbs laikinojoje vyriau sybėje. – Nedalyvausiu vyriau sybėje, kuriai vadovaujant poli cija muša žmones.“ B.Borisovas mėgino nuraminti protestuotojus atleisdamas finansų ministrą, žadė damas sumažinti elektros energijos kainas ir nubausti užsienio bendro vėms priklausančias energetikos įmo nes, tačiau šios priemonės neišsklai dė nepasitenkinimo ir protestų.
linga mirtis Uralo kalnuose 1959 m. žiemą. Tai buvo atkaklūs ir patyrę sportininkai, įveikę ne vieną sudė tingą maršrutą. Bet kažkas priver tė juos naktį basus ir pusnuogius bėgti iš palapinės ir mirtinai su šalti. Byla buvo baigta su mistine užuomina: „Studentų žūties prie žastis buvo stichinė jėga, kurios jie negalėjo įveikti.“
13
šeštadienis, vasario 23, 2013
pasaulis kaunodiena.lt/naujienos/uzsienis
magnetas Nukrito meteoritas Stambus kosminis akmuo va
sario 15 d. įspūdingai pralėkė virš Rusijos centriniame regione esan čio Čeliabinsko miesto ir sprogo. Jis atpalaidavo energijos kiekį, pa sak ekspertų, prilygstantį 30 kar tų galingesnei bombai nei ta, kuri buvo numesta ant Hirošimos per Antrąjį pasaulinį karą. Nuo sprogimo bangos nukentė
jo 1147 žmonės, iš jų – 259 vaikai. 51 žmogus paguldytas į ligoninę. Iš dužo maždaug 5 tūkst. Čeliabins ko pastatų langai. Meteoritas buvo akmeninis,
grūdėtos struktūros, maždaug 15 m skersmens ir svėrė maždaug 10 tūkst. tonų. Jis judėjo greičiau už garsą – 20 km per sekundę grei čiu. Išnaršę Čebarkulio ežerą, į ku
rį pataikė bent keli dangaus kūno fragmentai, Rusijos mokslininkai rado 53 meteorito nuolaužas, kurių skersmuo svyruoja nuo 1 mm iki 1 cm. Spėjama, kad daugiau ir stam besnių nuolaužų galėjo išsibarstyti maždaug 100 kv. km teritorijoje. Anot Rusijos mokslininkų, tai
traumomis, nors padariniai regione, objektų, galėjo būti gerokai sunkesni. „Shutterstock“ ir „Scanpix“ nuotr.
Studentų kūnai buvo rasti pu santro kilometro spinduliu nuo pa lapinės. Vieni patyrė mirtinų trau mų – šonkaulių ir kaukolių lūžių, kiti mirė nuo šalčio. Viena mergi na rasta be liežuvio ir akių. Teismo medicinos ekspertai nesugebėjo paaiškinti sužalojimų prigimties. Nei palapinėje, nei šalia jos ty rėjai nerado nei kraujo, nei grum
Galbūt tarp deimantų vagysčių 2003 ir 2013 m. nėra jokio ryšio, bet keisti sutapimai daugelį pri vertė nustebti. Pasikartojo po dešimties metų
2003 m. Šv. Valentino dienos sa vaitgalį grupė italų plėšikų įsilau žė į didžiulę saugyklą Antverpeno centre ir išsinešė 100 mln. dolerių vertės deimantų bei kitokių bran genybių. Kol miestas buvo pasinė ręs į meilę ir romantiką, plėšikai tuštino vieną seifą po kito, o bran genybes, kurių nepajėgė išsinešti, paliko ant grindų lyg šiukšles. Kai apsaugos darbuotojai pirma dienį atidarė saugyklos duris, jie išvydo ant grindų išmėtytus mi lijonų dolerių vertės deimantus, aukso luitus ir kitokias brangeny bes, kurias paliko plėšikai. Visi bu vo apstulbę. Nepaisant gausybės apsaugos priemonių, įvyko tai, kas atrodė neįmanoma. Praėjus dešimčiai metų tai nuti ko vėl. Pirmadienio vakarą aštuoni policijos uniformas vilkintys gink luoti vyrai automobiliais su mėly nais švyturėliais įsiveržė į Briuselio oro uosto teritoriją ir pagrobė 120 dėžučių su deimantais, kurie buvo kraunami į lėktuvą, turintį skris ti į Šveicariją. Pagrobtų deimantų vertė siekia 50 mln. dolerių.
Sugrąžintas už grotų
2003 m. deimantų vagystė buvo tikrų profesionalų darbas. Jie pa darė tik vieną klaidą ir buvo identi fikuoti tuomet, kai vienas ūkinin kas rado įtartinų šiukšlių ir kreipėsi į policiją. Tarp šiukšlių buvo rasti per apiplėšimą naudotų prietaisų pirkimo kvitai ir nebaigtas valgy ti sumuštinis su gaujos vado DNR pėdsakais.
Areštas suteikė L.No tarbartolo puikų ali bi. Tarsi jis pats būtų taip suplanavęs. 2005 m. gaujos vadas Leonardo Notarbartolo buvo nuteistas kalė ti 10 metų, bet nei jis, nei jo bend rininkai neatskleidė, kur padėjo grobį. Sėdėdamas už grotų L.No tarbartolo svajojo apie filmą, ku ris papasakotų apie jo gyvenimą ir leistų pasipelnyti. 2009 m. L.Notarbartolo bu vo lygtinai paleistas į laisvę pirma laiko. Pasak Belgijos žiniasklaidos, neseniai jis lankėsi JAV tartis su kino kūrėjais ir grįžo į Europą šių metų sausio 29 d. Bet vyras bu
vo sulaikytas Paryžiaus oro uoste, iš kur ketino skristi į Turiną. Per nai lapkritį buvo išduotas Europos arešto orderis jį suimti dėl to, kad jis pažeidė lygtinio paleidimo sąly gas ir nepradėjo mokėti kompen sacijų nukentėjusiesiems. L.Notarbartolo buvo perduo tas Belgijai šį pirmadienį – tą pa čią dieną, kai buvo įvykdytas api plėšimas Briuselio oro uoste. Skirtingas braižas
Tiek teisėsaugos, tiek deimantų verslo atstovai nelinkę tikėti, kad yra koks nors ryšys tarp L.Notarbartolo ir apiplėšimo Briuselio oro uoste. 2003 m. italo surengtas apiplėši mas buvo tylus ir nematomas, pa stebėtas tik po Šv. Valentino dienos savaitgalio. Nusikaltimas Briuselio oro uoste buvo, kaip mėgsta saky ti kariškiai, kinetinis – kupinas veiksmo, ginklų, grasinimų ir žmo nių baimės dėl savo gyvybės, nors galiausiai niekas nenukentėjo. Pasaulyje yra daug deimantų plėšikų, bet tik vienetai galėtų su rengti tokį meistrišką apiplėšimą. Jeigu L.Notarbartolo pirmadie nį būtų buvęs laisvėje, įtarimai iš karto būtų kritę ant jo. Dabar areš tas suteikė jam puikų alibi. Tarsi jis pats būtų taip suplanavęs. CNN, „Newsweek“ inf.
buvo didžiausias žemę pasiekęs dangaus kūnas šiuolaikinėje is torijoje po Tunguskos meteori to, kuris 1908 m. Sibire išguldė taig os me džius tūks t a n č i ų k v a d r a t i nių kil o metrų plo te. Per tą in cidentą niekas nenukentėjo.
tynių pėdsakų. Visi vertingi daik tai ir pinigai buvo vietoje, čia pat – ir nebaigta valgyti vakarienė. Ir štai didžiausia mįslė – palapi nė buvo prapjauta iš vidaus. Va dinasi, vakarieniaujant staiga įvyko kažkas, kas privertė turis tus žaibiškai prapjauti palapinę ir sprukti.
Sutapimas: deimantų plėšikas L.Notarbartolo buvo perduotas Belgijai šį pirmadienį – tą pačią dieną, kai
Parengė Julijanas Gališanskis
„Scanpix“ nuotr.
buvo įvykdytas apiplėšimas Briuselio oro uoste.
foto diena
Ketvirtadienis Smarki žiemos aud ra užklupo didelę dalį centrinio JAV regiono. Ji nešė smarkų snygį, šlapdribą ir lijundrą, o kai kur netgi buvo paskelbtas tornadų pavojus, siaučiant smarkiems vėjams. Nacionalinė orų tarnyba nurodė, kad ketvirtadienio popietę kai kur Kolora de ir Kanzase prisnigo 43 centimetrus. Kai kur plentai ir netgi didžiosios auto
Deimantų plėšikai – tie patys?
magistralės tapo visiškai neišvažiuoja mos, o kiti keliai pasidengė pavojingu plikledžiu. Todėl pareigūnai ragino žmones likti namuose arba pasiimti būtiniausių at sargų, jeigu jiems būtinai reikia kur nors važiuoti. Per avarijas, įvykusias dėl pa vojingų sąlygų keliuose, žuvo mažiau siai du žmonės. Akinančią pūgą kai kur lydėjo žaibų blyksniai – šis reiškinys ži nomas kaip „sniego perkūnija“.
Metų nuotrauka Švedijos fotografo Paulio Hanseno nuotrauka, kurioje matomi Gazos Ruožo gyventojai, nešantys laido ti dviejų vaikų ir jų tėvo, žuvusių per Izraelio aviacijos smūgį, palaikus, pripažinta geriausia praėjusių metų nuotrauka prestižiniame fotografijos konkurse „World Press Photo“. „Šios nuotraukos galia yra kontras tas tarp suaugusiųjų pykčio bei siel varto ir vaikų nekaltumo, – sakė ver tinimo komisijos narė iš Peru Mayu Mohanna. – Tokios nuotraukos nie kada neužmiršiu.“
14
šeštadienis, vasario 23, 2013
16p.
Kaune – Lietuvos sporto Šlovės alėja.
sportas@diena.lt Redaktorius Romas Poderys
sportas
M.Popovičius: sunku, bet nekapituliu Kauno „Žalgirį“ nuo revanšo Atėnų „Panat hinaikos“ komandai skyrė vos kelios mi nutės, tačiau Lietuvos čempionų varžo vams pavyko išsigelbėti – Graikijos vice čempionai išsivežė pergalę 78:73. Marius Bagdonas, Zigmas Jurevičius, Romas Poderys Dramatiškos dvikovos
37-ąją mačo minutę po Marko Po povičiaus dvitaškio „Žalgiris“ dar buvo priekyje – 69:68, tačiau po to kauniečiai nesulaikė Jameso Gisto ir Roko Leni Ukičiaus, kurie suren gė tris rezultatyvias atakas iš eilės ir persvėrė rezultatą „Panathinai kos“ naudai – 75:69. Žalgiriečiai ilgokai diktavo sa vo sąlygas: pirmajame kėlinyje – 22:17, antrajame – 43:37, trečiaja me – 49:44, ketvirtajame – 61:56. Vis dėlto „Panathinaikos“ pasie kė pusiausvyrą – 63:63 ir galiau siai nulenkė sėkmės svarstykles į savo pusę. Eurolygos varžybų „Top 16“ eta po pirmojo rato dvikovą Graikijoje po dramatiškos kovos taip pat lai mėjo Atėnų krepšininkai – 67:66. Devintąsias E grupės rungtynes „Žalgiris“ kovo 1-ąją svečiuose žais su Malagos „Unicajos“ ekipa, kurią Kaune įveikė 75:63. Stengėsi iš visų jėgų
„Labai gerai pradėjome trečiąjį kė linį, tačiau subyrėjome ketvirtaja me. Rungtynių, kurios pralaimi mos 2–6 taškais, baigtį visuomet lemia smulkiausios detalės.
Robertas Javtokas treniravosi su komanda vos porą savaičių, Don nie McGrathas nežaidė, nes pri sijungė prie mūsų tik trečiadienį, Darjušui Lavrinovičiui teko ope ratyviai persikvalifikuoti į sunkiojo krašto puolėjo poziciją. Nepaisant nesėkmės, didžiuojuosi savo žai dėjais, nes stengėmės iš visų jėgų. Neverkšlensime. Pabandysiu at gaivinti komandą ir į Malagą vyk sime pergalės“, – po varžybų sa kė „Žalgirio“ vyriausiasis treneris Joanas Plaza. „Panathinaikos“ – labai gera ekipa, tačiau mes galėjome pada ryti šiek tiek daugiau. Privalėjo me geriau gintis. Buvome pasiren gę kovoti dėl pergalės, tačiau šįsyk pritrūko sėkmės. Pirmoji rungty nių dalis teikė daug vilčių, tačiau vėliau stabtelėjome. Išanalizuosi me savo klaidas“, – tvirtino rezul tatyviausias savo rungtynes „Top 16“ etape sužaidęs žalgirietis Oli veris Lafayette’as. J.Mačiulio tritaškiai – pro šalį
„Per didžiąją pertrauką pasakiau savo žaidėjams, kad vien puoli mu šio mačo nelaimėsime. Pada rėme išvadas. Antrąją rungtynių dalį geriau gynėmės. Buvo labai svarbu kontroliuoti rungtynių rit mą, nes „Žalgirio“ gerbėjai savo komandą palaiko labai aistringai.
Stichija: azartiškasis M.Popovičius išprovokavo keturias „Panathinaikos“ žaidėjų pražangas.
Kita svari mūsų pergalės prie žastis – padarėme nedaug klaidų ir puikiai dalijomės kamuoliu – at likome 20 rezultatyvių perdavimų. Pirmasis mačas Atėnuose buvo la bai sunkus, tačiau tąsyk neturėjome Dimitrio Diamantidžio ir Sofok lio Schortsaničio. Dabar visi žai dėjai sveiki, mes vis geriname savo
Turėjome progų ati trūkti. Vis dėlto lemia mo spurto nesurengė me, o tokie varžovai kaip „Panat hinaikos“ nesuteikia kelių šansų iš eilės.
Pranašumas: žalgiriečiai didele persvara laimėjo kovą dėl kamuolio.
žaidimą“, – kalbėjo „Panathinai kos“ strategas Argiris Pedoulakis. „Nepasak yč iau, kad rungty niaudamas Kaune jaudinausi la biau nei įprastai. Tiesiog neįkrito tritaškiai, kuriuos mečiau laisvas. Mūsų komanda tuo ir stipri, kad jei nesiseka vienam žaidėjui, pa taiko kitas“, – teigė Atėnų ekipos legionierius, buvęs žalgirietis Jo nas Mačiulis. „Pastarosios trys dienos man buvo košmariškos. Skaudėjo nu garą ir nežinojau, ar galėsiu žais ti. Vis dėlto kartais skausmas ver čia stengtis iš paskutiniųjų. Taip ir nutiko šįsyk“, – sakė vienas „Pa nathinaikos“ lyderių R.L.Ukičius. Ragina nenuleisti galvų
M.Popovičius pirmą kartą Euroly gos mače išvedė Kauno „Žalgirio“ ekipą į aikštę kaip jos kapitonas ir rodė kovingumo pavyzdį savo ko mandos draugams. Taikliarankio gynėjo tritaškiai šį kartą skriejo pro šalį, tačiau jis vis tiek buvo vienas naudingiausių ir rezultatyviausių „Žalgirio“ žai dėjų. Po apmaudaus pralaimėjimo kroatas neprarado savitvardos. – Marko, ko „Žalgiriui“ pritrū ko dvikovoje su Atėnų ekipa? –
po varžybų paklausėme M.Popo vičiaus. – Nesužaidėme geriausių sezo no rungtynių. Kita vertus, kovė mės iš visų jėgų. Gaila, kad to ne pakako. Įsitikinome, kaip mums trūksta Pauliaus Jankūno. Atė nų komanda – patyrusi, todėl žai dė labai gudriai, tarsi stumdytų šachmatus. Pirmojoje mačo dalyje turėjome progų atitrūkti, pirmavo me 4–6 taškais. Vis dėlto lemiamo spurto nesurengėme, o tokie varžo vai kaip „Panathinaikos“ nesutei kia kelių šansų iš eilės. Jie baudžia už kiekvieną nerealizuotą galimybę, už kiekvieną klaidą. – Ar jautėte papildomą spaudi mą dėl rungtynių svarbos? – Dabar galiu pasakyti šimtą prie žasčių, kodėl mums buvo sunku, bet tai nėra pasiteisinimas. Mūsų gre tas vis praretina traumos, mus sle gia finansiniai sunkumai, atlygini mai vėluoja 3 ar 4 mėnesius, tačiau nenuleidžiame galvų. Kausimės iki pat paskutinių sezono rungtynių. – „Panathinaikos“ yra bene pagrindinis jūsų konkurentas kovojant dėl kelialapio į ket virtfinalį. Ar „Žalgirio“ šansai Eurolygoje jau palaidoti?
15
šeštadienis, vasario 23, 2013
sportas Boksuojasi be šalmų
Pirmavo kauniečiai
Rinktinėje nežais
Vėl pasikeitus Tarptauti nės bokso mėgėjų asociaci jos (AIBA) taisyklėms, Vilniu je vykstančiame Lietuvos bok so čempionate vyrai kovoja be apsaugos šalmų. AIBA po ilgo kos pertraukos grįžo prie se nos tvarkos, nes norima į mė gėjų varžybas pritraukti dau giau žiūrovų.
Po pirmosios Lietuvos plauki mo žiemos čempionato, vyks tančio Alytuje, dienos tarp ko mandų pirmavo Kauno plau kimo mokykla – jos auklėti niai buvo iškovoję 4 aukso, 3 sidabro ir 3 bronzos medalius. Kauno centro sporto mokyk la su 2 aukso, 3 sidabro ir 3 bronzos medaliais – trečia.
Minesotos „Timberwolves“ klubui atstovaujantis krepši ninkas Andrejus Kirilenka pa reiškė, kad nepadės Rusijos rinktinei šiemet Slovėnijoje vyksiančiame Europos čem pionato finalo turnyre. „Ne su pasirengęs visą vasarą pra leisti su krepšiniu, o ne su šei ma“, – sakė žaidėjas.
uojame
Rungtynių statistika „Žalgiris“–„Panathinaikos“ 2013 02 21, Kauno „Žalgirio“ arena, 13 315 žiūrovų.
73:78 (22:19, 21:21 15:16, 15:22)
„Žalgiris“ Žaidėjas
T.Dardenas D.McGrathas M.Popovičius D.Lavrinovičius A.Juškevičius V.Lipkevičius R.Javtokas M.Kuzminskas O.Lafeyette‘as R.Kaukėnas J.Foote‘as K.Lavrinovičius Komanda
Min.
Tšk.
Dvit.
Trit.
Baud.
AK
RP
PK
K
EF
25:40 25:42 24:04 7:15 24:10 9:30 29:09 22:44 7:43 24:03
9 10 4 8 5 15 4 7 11 73
3/3 4/5 1/1 0/2 4/7 1/3 2/4 2/8 2/3 4/4 23/40 57,5%
1/3 0/3 0/2 0/1 1/2 3/9 0/2 1/2 6/24 25%
2/2 2/2 2/2 3/4 9/10 90%
3 3 6 3 2 2 2 5 5 4 40
2 3 1 1 5 1 12
1 1 -1 1 3
2 3 1 ?? 1 3 1 13
11 10 6 ?? 9 3 12 -1 12 16 81
Min.
Tšk.
Dvit.
Trit.
Baud.
AK
RP
PK
K
EF
18:46 18:45 5:36 33:23 17:32 18:13 37:04 37:06 6:37 6:58
8 4 4 21 9 4 13 12 3 78
1/1 2/4 5/6 3/3 2/3 0/1 6/11 1/2 20/31 64,5%
1/5 0/5 1/2 3/4 4/10 0/2 0/1 9/29 31%
3/4 1/2 2/4 3/3 1/2 0/1 1/2 11/18 61,1%
2 4 4 2 1 2 9 2 1 29
1 1 6 10 2 20
1 1 2 2 6
1 1 3 3 2 1 11
7 3 2 28 8 2 15 14 0 0 81
„Panathinaikos“ Žaidėjas
M.Bramosas J.Mačiulis J.Kapono R.Ukičius S.Lasme K.Tsartsaris D.Diamantidis J.Gistas M.Banksas V.Xanthopoulos G.Skordilis S.Schortsanitis Komanda
Paaiškinimai: Min. – minutės, Tšk. – pelnyti taškai, Dvit. – dvitaškiai, Trit. – tritaškiai, Baud. – baudų metimai, AK – atkovoti kamuoliai, RP – rezultatyvūs perdavimai, PK – perimti kamuoliai, K – klaidos, EF – efektyvumas.
– Atėnų komanda įgijo labai ver tingą dviejų pergalių pranašumą. Situacija E grupėje mums nedėkin ga, bet nekapituliuojame. Kitą sa vaitę sieksime pergalės Malagoje, po to žiūrėsime, ką dar privalome padaryti. Nubaudė prezidentą
„Panathinaikos“ komandą Kaune pasivijo žinia iš Atėnų, kad klubo savininkas ir prezidentas Dimit ris Gianakopoulas diskvalifikuo tas dviem mėnesiams ir jam skir ta 5 000 eurų bauda. Šias sankcijas patvirtino Grai kijos krepšinio lyga, nubaudusi D.Gianakopoulą už išsišokimą per šalies čempionato rungtynes su Pirėjo „Olympiacos“. Tąkart „Pa nathinaikos“ prezidentas, įsiutin tas pralaimėjimo, įsiveržė į teisėjų kambarį ir juos iškoneveikė. „Olymp iacos“ klub o ats to vų nuomone, būtent šis D.Giana kopoulo poelgis buvo viena prie žasčių, kad po savaitės vykusiame šalies taurės turnyro finale kilo masinės sirgalių muštynės. „Pan ath in aikos“ prez id entas per Graikijos čempionato rungty nes negalės būti su komanda, bet jam bus leidžiama stebėti varžybas iš tribūnų.
E grupė Bamb erg o „Bros e Bask ets“– Malagos „Unicaja“ 65:68 (14:16, 14:22, 13:17, 24:13). 6 800 žiūrovų. Rezultaty viausi žaidėjai: B.Nachbaras 17 taškų, Sh.Fordas 13, A.Gavelas 10/L.Zoričius 26, T.Urtasunas 15, S.Vidalis 12. F grupė Stamb ulo „Fen erb ahc e Ulker“– “Barcelona Regal“ 60:99 (13:23, 6:27,
21:26, 20:23). 6 100 žiūrov ų. B.Bogda nov ičius 18, B.McCalebbas 17/P.Mic kaelas 17, M.Huertas ir A.Tomičius po 14, J.C.Navarro 13. Tel Avivo „Macc ab i Electra“– Sienos „Montepaschi“ 92:61 (22:22, 24:12, 23:19, 23:8). 10 500 žiūro vų. D.Smithas ir Y.Ohayonas po 19, G.Pnin is 15/B.Brownas ir K.Kang u ras po 13.
fkekranas.lt nuotr.
Lietuviška egzotika – žaidėjas iš „Real“ m.bagdonas@kaunodiena.lt
Pasižymėjo: J.Foote’as (su kamuoliu) sužaidė savo kol kas geriausias
„Top 16“ etapo rungtynes.
tinių kapitonas.
Marius Bagdonas
Rezultatai Artūro Morozovo nuotr.
Karjera: į Panevėžį atvykęs O.Reyesas buvo Ispanijos jaunimo rink
Prie maišalynės sirgalius per pa starąjį dešimtmetį pripratinusi Lietuvos futbolo federacija (LFF) nenusižengė tradicijai ir šiemet: kalendorinis futbolo sezonas ša lyje prasidėjo nesusipratimais dėl licencijavimo ir skubotu tvar karaščio dygsniavimu. Tas pats grėblys
Kovo 2-ąją Marijampolėje numa tytas Lietuvos supertaurės mačas, o A lygos čempionatą šiemet pla nuojama pradėti kovo 9-ąją, ta čiau kol kas neaišku, kiek koman dų varžysis šiame divizione. Vasario viduryje LFF vykdo masis komitetas trimitavo apie devynis klubus: Panevėžio „Ek raną“, Vilniaus „Žalgirį“, Ma rijampolės „Sūduvą“, Pakruo jo „Kruoją“, „Šiaulius“, Gargždų „Bangą“, Alytaus „Dainavą“, Klaipėdos „Atlantą“ ir Tauragės „Taurą“. Kai jau buvo paskelbtas tvar karaštis, kortas sumaišė „Trakų“ klubas. Trakiškiai pateikė pasiū lymą LFF ir paprašė vietos A ly goje. Savo sprendimą jie motyva vo tuo, kad nė vienas aukštesnę vietą I lygoje praėjusiais metais užėmęs klubas teise rungtyniau ti A lygoje nepasinaudojo. Pernai Vytauto Jančiausko auklėtiniai I lygoje užėmė ketvirtąją vietą, į priekį praleidę Jonavos „Lieta
vą“, Kėdainių „Nevėžį“ ir Vil niaus „Granitą“. Ironiška, tačiau ant to paties grėblio LFF vadovai lipa prieš kiekvieno sezono pradžią. Kas met skambiai deklaruojama, kad A lygos dugne likusi ekipa iškris į žemesnį divizioną, tačiau atėjus naujiems metams į pirmenybes priimami tie patys klubai. Šiemet pasigailėta pernai galą su galu vos sudūrusio „Tauro“. Kol kas „Trakai“ laukia LFF verdikto. Jei prašymas bus pa tenkintas, varžybų tvarkaraštį teks perrašyti. Pradės maniežuose
Pagal pirminį sumanymą šiemet A lygos varžybos vyks keturių ratų sistema (36 turai) ir finišuos lapkričio 10-ąją. Liepos mėne sį numatyta pertrauka dėl mūsų šalyje rengiamo Europos devy niolikmečių čempionato. Pirmųjų turų rungtynės iki ba landžio 30 d. dėl nepalankių oro sąlygų galės būti žaidžiamos ma niežuose arba reikalavimus ati tinkančiuose dirbtinės dangos stadionuose. Antrajame šalies ešelone šie met gali rungtyniauti net 12 ko mandų. I lygos licencijas įgijo 9 klubai: Jonavos „Lietava“, Kėdai nių „Nevėžis“, „Trakai“, „Šilutė“, „Kėdainiai“, Radviliškio „Loko motyvas“, Vilniaus „Žalgiris-3“, Kauno „Spyris“ ir Kazlų Rūdos „Šilas“.
16
16
šeštadienis, vasario 23, 2013
sportas kaunodiena.lt/naujienos
Mūsų šalies olimpiečiai vyks į Sočį
Lietuviška egzotika – žaidėjas iš „Real“
Lietuvos tautinio olimpinio ko miteto (LTOK) vykdomojo komi teto (VK) posėdyje Daina Gudzi nevičiūtė pasirašė kvietimą da lyvauti Sočio žiemos žaidynėse.
ga“ ir Panevėžio „Baltija“ – pateikė prašymus priimti į I lygą išimties tvarka ir trys prašymai buvo pa tenkinti, tačiau klaipėdiečiams ir vilniečiams už tik dalį įgyvendin tų kriterijų skirta trijų taškų nuo bauda, o „Palangai“, kuri visai neį gyvendino kriterijų, skirta šešių taškų bauda. Šiems trims klubams taip pat skirtos piniginės baudos po 1 000 litų. „Baltijos“ prašymas atmestas motyvuojant, kad komanda neda lyvavo II lygos varžybose.
Posėdyje buvo pristatytas Tarp tautinio olimpinio komiteto (IOC) kvietimas Lietuvai daly vauti XXII žiemos olimpinėse žaidynėse, kurios vyks 2014 m. vasario 7–23 d. Sočyje (Rusija). LTOK VK nariai vienbalsiai nusprendė kvietimą priimti, o LTOK prezidentė D.Gudzinevi čiūtė jį pasirašė. Žiemos olimpinėse žaidynėse Lietuva debiutavo 1928-aisiais – tąkart Sankt Morice (Šveicarija) startavo Kęstutis Bulota. Jis da lyvavo keturių čiuožimo rungčių varžybose, geriausias rezultatas – 5-oji vieta 10 000 m nuotolyje. Atkūrus nepriklausomybę, net penkiose žiemos olimpiadose (1992, 1994, 1998, 2002 ir 2006 m.) dalyvavo šokių ant ledo po ra Margarita Drobiazko ir Povilas Vanagas. 2002-aisiais Solt Leik Sičio (JAV) žaidynėse Lietuvos čiuožėjai užėmė 5-ąją vietą. Biatlonininkė Diana Rasimo vičiūtė dalyvavo 2002, 2006 ir 2010 m. žiemos olimpiadose. 2006 m. Turino (Italija) žaidy nių sprinto (7,5 km) lenktynėse ji užėmė 18-ąją vietą. KD inf.
Pristatys Šlovės alėjos projektą Rytoj Kauno sporto halėje bus pristatytas Lietuvos sporto šlo vės alėjos projektas.
Alėją, kurioje būtų įamžinti žy miausi mūsų šalies atletai, tre neriai, sporto mokslininkai, organizatoriai ir iškiliausios per galės, planuojama įrengti Lietu vos sporto universiteto (LSU), S.Dariaus ir S.Girėno sporto centro ir sporto halės prieigose. „Būtent čia gimė pirmosios Lietuvos sporto organizacijos, 1919-ųjų vasarą buvo surengta pirmoji sporto šventė, 1924-ai siais pastatytas pirmasis stadio nas, 1934-aisiais pradėjo veikti Kūno kultūros rūmai, o 1939-ai siais Europos čempionate trium favo mūsų krepšininkai“, – sakė Lietuvos tautinio olimpinio ko miteto (LTOK) Kauno apskrities tarybos atsakingasis sekretorius Pranas Majauskas. Sporto šlovės alėjai įrengti 2007 m. gruodžio 20 d. pritarė Kauno miesto savivaldybės taryba. Vasario 24 d. 15 val. spor to halėje vyksiančioje pavasa rio šventėje su alėjos projek tu supažindins jo autoriai Vidas Minkevičius ir Kęstutis Lin kus. Be to, pirmą kartą bus pa demonstruotas filmas apie 1991 m. Kaune vykusias Pasaulio lie tuvių žaidynes. KD inf.
Dar keturi klubai – 15 „Klaip ėd os Gran i tas“, Vilniaus „Polonija“, „Palan
Simbolis – išspirtas
Viceč emp ion ą Viln iaus „Žalg i rį“ 2008-ais iais nuo išnyk im o išgelbėjęs, vėliau treneriu dirbęs Mind augas Čepas pal iko sost i nės klubą. Sutartis su juo baigėsi, o nau ja nebuvo pasiūlyta. „Niekada ne galvojau, kad taip atsitiks ir man teks palikti šį klubą. Mano ve nomis teka žaliai baltas kraujas ir man „Žalgiris“ yra daugiau nei komanda. „Žalgiris“ – lyg pir ma meilė“, – nuoskaudos neslėpė specialistas. M.Čepas toliau bus tarp klubo steigėjų ir dalininkų. Viln iaus vien uol ik ėje tur ė tų rungtyniauti ir futbolininkas iš tolimosios Japonijos – neseniai sutartį su „Žalgiriu“ pasirašė 21-ų atakuojantis saugas Takuya Kanai. Į Lietuvą šis žaidėjas persikėlė iš Nyderlandų. „Žalgiris“ japonui bus pirmoji profesionalaus futbo lo stotelė. „Į Nyderlandus nusprendžiau vykti dėl studijų, o ne dėl futbo lo, nors jam vis tiek skyriau dau giau laiko. Universitete krimtau rinkodaros mokslus. Jų dar ne baigiau. Liko vieni studijų metai, kuriuos nuotoliniu būdu galėsiu pabaigti būdamas Lietuvoje“, – apie savo karjeros vingius kalbė jo T.Kanai.
Sąlygos: naują sezoną šalies futbolo komandos rengiasi pradėti po stogu.
Vilkėjo „Real“ marškinėlius
Įdomų naujoką turės ir „Ekranas“ – šią savaitę prie ekipos prisijungė ispanas Oscaras Reyesas.
Mindaugas Čepas:
Mano venomis teka žaliai baltas kraujas ir man „Žalgiris“ yra daugiau nei komanda. 24-erių naujokas buvo Ispani jos jaunimo rinktinių kapitonas, o karjerą pradėjo Barselonos „Es panyol“ klube, kur du sezonus at stovavo klubo jaunimo komandai.
2008-aisiais jis buvo paskolintas žymiajam Madrido „Real“ ir žaidė šio klubo antrojoje dublerių ko mandoje. Vis dėlto aukštumų didžiajame futbole O.Reyesas nepasiekė. Praė jusiais metais jis atstovavo trečia jame Ispanijos divizione rungty niaujančiam „Rubi“. „Madride suvokiau savo kaip žai dėjo esmę – kas aš esu ir ko siekiu. Būtent „Real“ dublerių komandoje atsiskleidžiau kaip žaidėjas“, – lai kotarpį tituluočiausiame Europos klube prisiminė „Ekrano“ naujokas. Grįžta Vacys
Apie futbolo atgimimą pagrįs tai svajoja „Atlanto“ aistruoliai – praėjusį sezoną vargęs Klaipėdos klubas pavasarį pasitinka optimis tiškesne nuotaika.
„Fotodienos“ / Alfredo Pliadžio nuotr.
Tarpsezoniu „Atlanto“ klubas sukirto rankomis su treneriu rusu Konstantinu Sarsanija. Jis taip pat žinomas kaip vienas rimčiausių Rytų Europos futbolo agentų. Savo padėjėju uostamiestyje K.Sarsani ja paskyrė buvusį „Atlanto“ žaidė ją Rimantą Žvingilą. Klube įkurti du departamentai – Sporto ir Administracijos. Spor to departamentą sudarys trene rių štabas, pagrindinės ir dublerių komandų žaidėjai, futbolininkų selekcininkai. Administracijos de partamentui, kuriame bus klubo sekretorė, buhalteriai, vadybinin kai, vadovaus generalinio direkto riaus portfelį gavęs ilgametis klubo savininkas Vacys Lekevičius. Ambicijų nestokojantys klai pėdiečiai naujam A lygos sezonui ruošėsi Turkijoje.
17
Šeštadienis, vasario 23, 2013
21p.
aukštyn žemyn
Kaunietis medikas susipažino su 80 kraštų virtuve.
aukstynzemyn@diena.lt Redaktorė Jūratė Kuzmickaitė
S.Povilaičio priesakas sau: Stasiuk, dar pavaryk! Stasiui Povilaičiui širdyje – dar ne sutema. Minėdamas savo 50-metį scenoje daini ninkas gerbėjams mielai tars: „Švieski man vėl“. Ypatingą koncertą scenos jubilie jui paminėti S.Povilaitis surengs Kaune, „Žalgirio“ arenoje.
Darius Sėlenis
d.selenis@kaunodiena.lt
– 50 metų scenoje. Gražu, ma lonu ir turbūt šiek tiek baisu? – Nebaisu, greičiau keista: tai taip greitai prabėgo (atsidūsta su šyp sena balse). – Bandau subtiliai užsiminti apie amžių. Sausio 15-ąją mi nėjote 66 metų gimtadienį. – A, gimtadienis man jau nėra šventė. Jau nedžiūgauju. Dar vie na vinis į karstą. Pastaraisiais me tais savo gimtadienių nešvenčiu, tik skaniau papietaujame. – Ko šiemet paskanavote Pa langoje? – Birute! – kreipiasi į žmoną. – Ką šiemet skanaus valgiau? Ai, triu šienos. Pietavome namie. Perlipus 50 metų – jau ne šventė. Reikia jau save patausoti, jėgas paskirstyti. – Reikia pailsėti ir pasimėgau ti gyvenimu? – Jau vieni klausė: „Gal atsisveiki nimo koncertą surengsite?“ Nesu lauksite! Dainuoti dar galiu. Svar bu, kad nebūtų per daug koncertų. – Kokią pagrindinę taisyklę įdiegė 66 metų gyvenimo pa tirtis? – Į dauguma įvykių žvelgti filoso fiškai, nereaguojant pernelyg smar kiai. Nereikia iš smulkmenų daryti pasaulinės tragedijos.
Maestro: neseniai 66 metų gimtadienį paminėjęs S.Povilaitis rengia koncertą 50 metų jubiliejaus scenoje
proga.
„Fotodienos“ / Tomo Lukšio nuotr.
– Neįsižeiskite, dar klausimas apie metus. Tapote ir oficialiu senjoru. – Taip, taip. Žodis „pensininkas“ labai neįdomus. Senjoras skamba gražiau. Jau gaunu pensiją – 972 litus. Jei reikėtų gyventi tik iš pen sijos, šių pinigų neužtektų nė šil dymui.
– Stasys, kaip juokauja, nekelia kojos iš namų be 2 500 litų? – Pasenusios žinios. Čia buvo, kai litas buvo litas. – Vadinasi, dabar neinate iš na mų be 3 500 litų arba 1 000 eu rų? – Va, tiksliai į taikinį. Geriau ma žiau renginių, bet... Rekordinė su ma? 20 tūkstančių. Tam koncertui rengiausi pusmetį. – Pinigai atnešė daug laimės? – Laisvės. O laisvas žmogus yra laimingesnis (juokiasi).
Pinigai suteikė laisvės, o laisvas žmogus yra laimin gesnis. – Neabejoju, ne vienas klausė, iš kur tokios pašėlusios ener gijos turi Povilaitis. Dabar kai kurios 20 metų žvaigždutės po metų ar poros darbo miršta iš nuovargio. – Vadybininkai juos pernelyg iš sunkia. Kol jie pageidaujami, per Lietuvą tąso netausodami žmonių. Mano rekordas – Naujųjų vakarą koncertavau keturiose vietose. Bu vo po du tris koncertus per dieną, savaitgaliai neegzistavo. Per metus surengdavau po 500–600 koncer tų. Tiesa, tuomet kartais ir autopi lotą įjungdavau. To reikia vengti! Dabar – apie 100 koncertų per me tus. Lieka gyvas dainavimas, bend ravimas su žiūrovais, emocijos. Energija? Vienas iš pagrindinių dalykų – pusvalandis pietų mie go. Ir labai tiksliai paskirstyti lai ką, darbus. Koncerto dieną neuž siimti pašaliniais dalykais, skirti laiko pailsėti, nelėkti uždusus.
20
18
Šeštadienis, vasario 23, 2013
aukštyn žemyn
Žmogus, keliantis nerimą na – Skaitote interneto 1 komentarus? – XXI a. – tai demokratijos pliūps
nis. Dalis komentatorių turi pro blemų, dalis dirba tam tikroms tar nyboms. Yra siekiančių sužadinti pyktį, sukiršinti žmones, tautas. Tas pats žmogus viename straips nyje – kraštutinis dešinysis, prie ki to – kairysis. Kolegos nustatė, kad nekart rašoma iš vienodų IP adresų. Vis dėlto dalis interneto komentarų atspindi tautos nuomonę. – Kokioms tarnyboms dirba Ju lius Panka? – (Šyptelėja.) Skaičiau, kad vieni mano veido bruožus priskiria žy dams, kiti – mongolams. Esu gry nas lietuvis ir niekada nedirbau, net nesulaukiau pasiūlymo dirbti tarnyboms. – O gal patriotiniai jausmai jums tik graži pakuotė, sie kiant, pavyzdžiui, Seimo nario kėdės ar kitaip norint pagerin ti gyvenimą? – Yra dar sovietinių laikų anima cinis filmukas apie žmogų, kovoju sį su drakonu. Nugalėjęs drakoną narsuolis tapo dar vienu drakonu. Kiekvienas galime susidurti su pa gundomis ir problemomis, bet apie tai negalvoju. Penktus metus vado vauju Tautinio jaunimo sąjungai, dirbu iš idėjos – negavau nė cento, aukoju atostogas ir su šeima va žiuoju ne į Palangą, Turkiją, Egip tą, bet į jaunimo stovyklas. Dabar vyksta karas tarp kosmo politizmo, globalizacijos, noro iš rauti, kas tradiciška, paminant šeimą, brukant iškrypėliškų pseu došeimų idėją, ir tarp tūkstančius metų kurtų tautinių, valstybinių, dorovinių, žmogiškų vertybių. Tai karas ne tarp valstybių, tautų, bet karas tarp ideologijų. Ir nors iš ša lies pažvelgus atrodo, kad kosmo politizmas mūšį laimi, dar sunku pasakyti, kas laimės karą. Civilizacija vystosi bangomis. Džiugiai pastebiu, kad Europoje, Lietuvoje kyla tautiškumo ir tradi cinių vertybių banga.
Lyderis: vienas pagrindinių Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos renginių organizatorius J.Panka su šeima gyvena 20 kv. m bute.
kiemais. Kažkas augina vyšnias, obelis, javus, kažkas puoselėja de koratyvinę veją, bet visi gražiai su gyvena, lankosi vieni pas kitus sve čiuose ir jiems neskauda galvos, ką augina kaimynas. O kosmopoli tiškas pasaulis – tarsi susvetimė jęs miestas su daug bendrabučio ti po daugiabučių, kur žmonės neturi nieko asmeniško.
Kosmopolitai yra mankurtai?
– Ar jūs, būdamas prieš kosmo politizmą, esate prieš tobulėji mą, keliones, keitimąsi, ėjimą į priekį? – Keliauti, bendrauti, išmokti kal bų, pažinti kitas kultūras labai gra žu. Tam nereikia būti kosmopolitu. Užtenka būti smalsiam. Čingizo Aitmatovo romane „Il ga kaip šimtmečiai diena“ apra šyti mankurtai, kurie vaikystėje paimami į nelaisvę. Jiems ant gal vų užmauna jauno ėriuko odą, ku ri deformuoja galvą. Susiformuoja bedvasis, nemąstantis, iš kur atė jo, kas toks yra, viskam abejingas, aklai vykdantis šeimininko įsaky mus mankurtas. Kosmopolitas ly gus mankurtui. Tikras nac ion al ist as niekad a nebus šovinistas. Jei jis myli savo tautą, gerbia ir kitų šalių nacio nalistus, kultūrą. Jei manai esąs geresnis, aukštesnis – esi šovi nistas. Kiekviena tauta turi turėti tau tinę valstybę. Pasaulį įsivaizduo ju kaip didelį kaimą su atskirais
Nors iš šalies pažvel gus atrodo, kad kos mopolitizmas mūšį laimi, dar sunku pa sakyti, kas laimės karą. Tautos kūrėsi ne vieną šimtmetį. Lietuvių tauta greičiausiai pradė jo formuotis prieš tris keturis tūks tantmečius. Ir tai – mūsų genuose. Kosmopolitas yra vienišas, nuo sa vo šaknų atitrūkęs žmogus. – Po gražiais žodžiais slepia te rudus dantis ir esate neo nacis? – Žmogų parodo darbai. Lietu viui palaikyti hitlerinį nacionalso cializmą – ganėtinai šizofreniška. Lietuvių tauta, tautininkų valdoma valstybė, buvo pirmoji valstybė Eu ropoje, kuri pradėjo teismo proce sus prieš nacionalsocialistus (gar
sioji Noimano-Zaso byla 1933 m.). Kai „Times“ Hitlerį rinko Metų žmogumi, Lietuvoje vyko procesas prieš nacionalistus, kurie bandė atskirti Klaipėdą. 1939 m. Hitleris atėmė Klaipėdos kraštą. Nesmerkiu latvių ir estų, bet Lietuva buvo vie nintelė valstybė, kur nebuvo sukur tas SS batalionas, o generolo Povilo Plechavičiaus vietinė rinktinė buvo išdidi, sutiko kariauti ir saugoti tik Lietuvos teritoriją. Lietuviai – Lietuvai
– Vis dėlto jūsų eitynėse buvo žmonių, kurie nacių gestu iš tiesę ranką skandavo. – Kiekvieną žmogų galime apšaukti kuo tik norime. Matėme du veikėjus iš Izraelio (turi galvoje Efraimą Zu roffą ir Dovydą Kacą – red. past.), kurie visus eitynių dalyvius pava dino neonaciais ir fašistais. Gal ir yra jaunuolių, kurie miega gre ta pasidėję Hitlerio portretą, bet aš tokių nepažįstu. – Bet šūkis „Lietuva – lietu viams, lietuviai – Lietuvai!“ kai kuriems žmonėms skamba bauginamai. Kodėl, kaip siūlo kai kurios tautinės mažumos, nesakyti „Lietuva – Lietuvos piliečiams“? – Dabar didelė emigracijos pro blema. Žmogus klausia, o ką man duos valstybė, nes kitoje gausiu štai tą ir tą. O kada žmogus pa klaus, ką jis duos valstybei? Tu
ri būti abipusė atsakomybė. Tad mūsų šūkis – atsakomybė. Lietu viai turi pagalvoti, kad tai – nuo latinė jų gyvenamoji vieta ir jų pa reiga puoselėti, kurti savo kraštą, pridėtinę vertę čia, o ne Norvegi joje, Airijoje, Anglijoje. Dėl tautinių mažumų. Konsti tucinis Teismas aiškina, kad su verenitetas priklauso tautai. Ir jei suprasime, kad tauta yra visi pilie čiai, nėra ko bijoti. Į tautines ma žumas žvelgiu kaip į brolius, gimi naičius, kurie kartu gyvena ir kuria mūsų gerovę, puoselėja namus. – Ar jaukiai jaustųsi svetur atsi dūrę lietuviai, jei išgirstų skan duotes „Norvegija – norve gams!“, „Anglija – anglams“? – Nemanau, kad jiems kyla pro blemų, jei jie moka tos šalies kal bą. Lietuviai supranta, kad tai – tos tautos valstybė. Manau, kad kai kuriuos valstybės, pavyzdžiui, Švedija, liūdnai nusivažiavo, dėl ko jau susigriebė. Nuo XX a. pradžios Švedijos ge rovę sunkiai kūrė, atrodo, keturios kart os. Dabar atv ykst a treč io jo pasaulio šalių žmonės, nemo kantys kalbos, nepažįstantys šve dų kultūros ir po dvejų metų tikisi sau, savo vaikams, anūkams turė ti tokias pačias sąlygas kaip šve dai. To neturi būti! Ačiū, kad šiuo požiūriu pas mus įstatymai yra geri ir gauti Lietuvos pilietybę ga nėtinai sunku.
Pavadino komersantais
– Kuo paaiškintumėte, kad prieš jus labiausiai protestuo ja žydai? – XX a. viduryje žydų tauta išgyveno didelį istorijos smūgį, dabar vyksta skaičių kova – buvo nužudyti 6 ar 1,5 mln. žydų, todėl jų jautrumas padidėjęs. Nors tas karas visiems buvo tragedija. Tačiau du Ameri kos piliečiai D.Kacas ir E.Zuroffas iš to daro verslą. Nežinau, kiek už dirba, bet holokausto industrija vei kia efektyviai. Matėme, kaip paskutiniu nacių medžiotoju vadinamas E.Zurof fas pastaruosius 20 metų kovojo su senukais. Mačiau Aleksandro Lilei kio teismo procesą – jis nesuprato, kas vyksta, nes paskutines gyveni mo dienas jau turėjo gulėti lovoje. Tuo metu nė karto negirdėjau E.Zuroffo, D.Kaco ir jo lygio veikė jų reikalavimų, kad Izraelis išduotų Nachmaną Dušanskį (KGB veikėjas Lietuvoje) ir šis stotų prieš teismą. Jų teisingumas – vienakryptis. Jei kaltinamas žydas – draudžiama, jei atvirkščiai – visi keliai atviri. – Jūs nesimpatizuojate žy dams? – Simpatizuoju lietuviams, bet ger biu visas tautas. – Kas jums yra Adolfas Hitle ris? – Veikėjas, kuris padarė labai daug blogo rusų, lenkų, žydų, lie
19
Šeštadienis, vasario 23, 2013
aukštyn žemyn
acių medžiotojui E.Zuroffui – Nuo 2003 m. dirbate vadybi ninku. Nacionalizmas darbui turi įtakos? – Darbe nebuvo jokių niuansų. Be to, visuomenine veikla užsiimu tik po darbo. – Žmona Virginija žinojo, kad išteka už nacionalisto? – Taip, ir labai padeda, pataria, ji – mano bendražygė. Tik šiose Va sario 16-osios eitynėse nedalyvavo, nes Vaitautas sirgo gripu. – Pavardė Panka turbūt ne vie nam sukelia asociacijų su pan kais. – (Juokiasi.) Dažnai juokauja. Beje, paauglystėje pankavau. Būdamas 18 metų tarnavau krašto savano rių pajėgose ir turėjau skiauterę. – Kokie jūsų minusai? – Karštakošiškumas. Kartais rea guoju audringai, nors ramiai ap galvojęs viską matau kitomis spal vomis. Drastiški vieši pareiškimai
– Ką įvardytumėte didžiausia savo nesėkme? – (Šyptelėja.) Mano dosjė turite, tad neslėpsiu – skyrybos su pirmą ja žmona. Esu krikščionis, tradici nės šeimos gerbėjas. Susituokiau anksti, 19 metų. Iš klaidų moko mės, bet man tai buvo didelė ne sėkmė.
Margaritos Vorobjovaitės, Artūro Morozovo nuotr.
tuvių ir kitoms tautoms, bet la biausiai nusikalto savo tautai. Jis, remdamasis žodžiu „nacija“, tautą atvedė prie tragedijos ir Vo kietijoje auga ne pirma karta, ku rie nedrįsta pasididžiuodami tar ti esą vokiečiai. Nemano, kad vaikai emigruos
– Kokia asmenybė imponuoja istorikui Juliui Pankai? – Vincas Kudirka, Antanas Sme tona ir Povilas Plechavičius. Nuo jų neatsilieka filosofas Antanas Maceina, premjeras Juozas Amb razevičius-Brazaitis, nors jį ban do juodinti. Jis, kaip ir minėtos as menybės, tautai labai sudėtingomis aplinkybėmis labai sėkmingai išla viravo, nenusižengdamos žmogiš kumui ir nepamindamos tautos garbės. – Nesate didelis emigrantų už tarėjas? – Apie didžiausią migraciją skai tome Senajame testamente, ku ris rašo apie žydų tautos migravi mą iš Egipto į Palestiną. Emigracija ar migracija nesunaikinamas, pro blemiškas reiškinys. Emigravęs ati trūksti nuo šaknų, migravęs įne ši kažko svetimo ir kartais sunkiai suderinamo kultūrine prasme. Tau tinė valstybė tai turi riboti įstaty mais. Vietiniams turi būti sudary tos sąlygos dirbti ir uždirbti, nes dabartinės emigracijos pagrindas – ekonominis.
– Jums būtų didelis smūgis, jei 13 metų dukra Milda ar 1,5 metų sūnus Vaitautas užaugę emig ruotų? – Neduok Dieve. Manau, kad juos auklėju teisingai.
Kiekvieną žmogų galime apšaukti kuo tik norime. – Kiti savo vaikus blogai auk lėjo? – Dauguma tų, kurie dabar emig ruoja, buvo auklėjami sovietmečiu užaugusių tėvų, todėl jiems trūks ta patriotizmo užtaiso. J.Panka buvo pankas
– Jus augino ne tėvai. – Iki devynerių metų gyvenau kai me su mama, tačiau ji susirgo odos vėžiu ir turėjo gydytis Vilniuje. Tuo metu man surado globėjus – gydy tojų šeimą. Mama labai nenorėjo, kad patekčiau į vaikų namus. Ten nepraleidau nė dienos. Savo tė vo nepažinojau, tuo nelabai ir do miuosi. Su mane auginusiais globėjais bendrauju. Globėjas – gydytojas, tikybos mokytojas, mūsų judėjimo narys, tad buvo stiprus religinis ir tautinis auklėjimas, anksti pradėjau skaityti ne tik grožinę, bet ir rimtą, filosofinę, mokslinę literatūrą.
– Neabejoju, kad apie jus infor macijos turi specialiosios tar nybos. Kuo galėtų sukompro mituoti? – Kai gyveni laikydamasis moralės taisyklių, sukompromituoti labai sunku. Alaus su draugais išgeriu, o šventėse kartais pagalvoju, kad gal kažkas nufotografuos... – ... pasamdę kokį nors homo seksualų asmenį greta? – (Juokiasi.) Ne, šito nebijau, nes neturiu tokių polinkių. – Esate viešai pasakęs, kad ne norite, jog jūsų anūkus augin tų pederastai. – Taip, bet pasakiau ne „pi“, o tarptautinį žodį – pederastai. Esu kategoriškai prieš vienos lyties as menų santuokas. Jei eliminuojame pagrindinį šeimos sąvokos tiks lą susilaukti vaikų ir legalizuojame homoseksualių žmonių santuokas, tuomet automatiškai privalome pa naikinti bet kokį incesto draudimą. Ir tuomet, anot tų žmonių, propa guojančių dvi mamas ir du tėčius, normalu, kad tuoksis du broliai ho moseksualai, brolis ir sesuo, 18 me tų sulaukęs sūnus su mama ar duk ra su tėvu. – Kategoriškai pasisakote ir už pedofilų kastraciją. – Ji turėtų būti savanoriška. Che minė kastracija naudojama kai kuriose šalyse. Jie turėtų galimy bę pasirinkti – arba atlikti bausmę kalėjime, arba kas mėnesį susileis ti vaistų.
kos knygos. Persų poetų, Rytų filosofų kūryba jums tabu? – Dėl spalvų tiesos yra (juokiasi). Bute, kuriame keturiese gyvena me 20 kv. m plote, kabo Lietuvos vėliava. Knygų mano bute daug, ir ne tik lietuvių autorių. Vieni iš mėgstamiausių – prarastoji kar ta, mėgstamiausias autorius – Erichas Maria Remarque. Istorija – hobis. Viena paskutiniųjų skai tytų knygų – Mykolo Romerio die noraštis. Mėgstu lietuvių, anglų, rusų roką. Kokia kalba dainuo jama ar rašoma, neturi įtakos. Svarbu žodžiai ir mintys. Skaitau net ideologinių priešų knygas, kad galėčiau diskutuoti su oponentais. Skaičiau Hitlerio, Markso, Lenino, Stalino raštus. – Jus siutina, kai užsieniečiai apdergia Lietuvos vėliavą ir atsiperka vos kelių šimtų litų bauda? – Asmuo, kuris į kitą šalį atva žiuoja tik pris igert i, apš lap i na paminklą ar vėliavą, man kaip gyvuliukas. Tokių yra kiekvieno je tautoje. Didesnė problema, kai žmogus tai daro sąmoningai, pa vyzd žiui, kai „Ant iFa“ suren gė piketą prie Graikijos ambasa dos ir jauna mergina pasigamino plakatą su užbrauktais Gedimi no stulpais, prilyginusi juos nacių simboliams. Žmonės su tokiu mąs tymu gali sudegint trispalvę, Vytį, nes tą valstybę jie jau išniekino sa vo mintyse. – Ar kada nors verkėte dėl Lie tuvos? – Esu išauklėtas, kad vyrai never kia, nors širdyje verkiau nekart. Vienas liūdniausių įvykių man bu
Trumpas dosjė Julius Panka gimė 1979 m. sau
sio 17 d. Anykščių rajono Traupio miestelyje. 1988 m., mirus motinai, buvo paimtas globoti gydytojų šei mos iš Vilniaus. 2001 m. baigė Vilniaus pedagogi
nį universitetą. Istorikas. 2001–2002 m. Vilniaus vaikų
globos namuose „Gilė“ dirbo auk lėtoju. 2002–2003 m. – Vilniaus Žirmū
nų gimnazijos ir Vilniaus „Vilnies“ pagrindinės mokyklos istorijos mo kytojas. Nuo 2003 m. dirba UAB „Bigreta“ vadybininku.
Ozonas gamtos dovana Tau ?
Ar žinai, kaip jį panaudoti sveikatai, energijai, sėkmei, grožiui
Susipažink su ozonu iš arti. Ateik į medicinos kliniką „Mirameda“
!
Gydytojo ozonoterapeuto konsultacija – tik 20 Lt!
Registruokitės dabar!
VILNIUS. Savanorių pr. 11A, tel.: 8 (52) 125566, 8 676 07774, vilnius@mirameda.lt, KAUNAS. Vytauto pr. 23, tel.: 8 (37) 333 557, 606 91120, kaunas@mirameda.lt, K • LAIPĖDA. Minijos g. 2, I korpusas, tel.: 8 46 315 111, I-V 8:00–20:00
Euforija ir tragedija
– Žmonėms atrodo, kad jūsų namuose – tik geltona, raudo na ir žalia spalvos, tik lietuviš
vo stojimas į Europos Sąjungą, kai žmonės buvo kvailinami, jiems ža dėti aukso kalnai. Nuostabiausias džiaugsmo aša ras širdyje padovanojo krepšinin kai, Virgilijus Alekna, Rūta Mei lutytė. Bet labiausiai pamenu visų Sąjūdžio mitingų nuotaikas. Nie kada nepamiršiu 1988 m. rugpjūčio 23 d. Buvau devynerių ir dalyva vau visų laikų didžiausiame mitin ge Vingio parke. Išgyvenau tautos vienybę, džiaugsmą. Tą pačią die ną grįžęs namo sužinojau, kad ligo ninėje mirė mama. Vasario 16-osios, Kovo 11-osios eitynėse visą laiką pasijuntu tarsi šiek tiek sugrįžęs į Sąjūdį. Tie švie sūs veidai, skanduojantys „Lietu va!“, man yra tarsi Sąjūdžio lieps nelės.
Pasiūlymas galioja iki kovo 11 d.
Daugiau informacijos www.mirameda.lt
20
Šeštadienis, vasario 23, 2013
aukštyn žemyn
S.Povilaičio priesakas sau: Stasiuk, dar pavaryk! – Ir svarbu, kad širdy 17 je nebūtų sutemos? – Tas irgi, tas irgi. Be abejonės!
Nostalgija: S.Povilaičiui gimtasis Kaunas visą laiką liks ypatingas.
„Fotodienos“ / Dmitrijaus Radlinsko nuotr.
– Šiam jubiliejiniam koncer tui važiuojate repetuoti į Kau ną. Ar dar jaučiate nostalgi ją gimtam miestui, ar tai – tik dar vienas iš Lietuvos miestų, kur turite daug gerbėjų? – Kaunas niekada nebuvo ir ne bus eilinis! Visą laiką čia suvirpa širdis... Tautos namai, kur lankiau būrelius, chorus, netgi šiek tiek boksą. Ten – mano gimtasis rajo nas, 4-oji vidurinė, kur mokiausi, 5-uoju numeriu pažymėtas namas Karo ligoninės gatvėje. Ten gyveno Petras Rimša (skulp torius, grafikas, medalistas – red. past.). Praeinu pro jam skirtą at minimo lentelę ir mintyse pajuo kauju: „Gerai, kad man vietos pa likai.“ Kaun as, be abej on ės, nuo 1961 m., kai išvažiavau į Palan gą, padidėjo, pasikeitė. Bet naujie ji rajonai, betoniniai mūrai, grožio miestams nesuteikia.
– Su kuo savo gyvenime sude ginote tiltus? – Su kažkokiu asmeniu – ne. Tiltus sudeginau su alkoholiu. – „Šviesk, švieski man vėl“. Ar yra žmogus, kuriam tą norėtu mėte sakyti ir sakyti? – Tuos žodžius noriu tarti visiems savo klausytojams, gerbėjams, žiū rovams. Neišskiriant nė vieno. Ypač mano gimtajame Kaune. Labai my liu Kauną ir kauniečius.
Kaunas niekada nebuvo ir nebus eilinis! Visą laiką čia suvirpa širdis. – Netrukus – jūsų koncertas „Žalgirio“ arenoje. Ką prieš ei damas į sceną pasakysite, pa žiūrėjęs į veidrodį, Stasiui Po vilaičiui? – Juk viskas neblogai, Stasiuk, dar pavaryk!
21
Šeštadienis, vasario 23, 2013
aukštyn žemyn Daugiau kaip 80 pasaulio valstybių aplankęs Lietuvos sveikatos moks lų universiteto Šei mos medicinos klinikos vadovas profesorius Leo nas Valius puikiai gamina. Kelionėse jis neatsisako para gauti ne tik tradici nių, bet ir keistų, eg zotiškų vietinių pa tiekalų.
Patikrinta: skirtingų žemynų, salų, kraštų virtuvė – vienas geriausių būdų pažinti kitas kultūras.
„Shutterstock“ nuotr.
Išbandė ir gyvų termitų skonį Darius Sėlenis
d.selenis@kaunodiena.lt
Neįprasta, bet skanu
Pūdytas banginis, kalmarai ro man iškai, term itai, jūr ų kiau lyt ės, deh idr uotos bulv ės, lan gustai, kardžuvė, ryklys, oriksas, gyvat ė, ant il op ė gnu, arkl ien a, krabvoriai... Nuo Bolivijos iki Is landijos, nuo Kataro iki Vietna mo, nuo Etiopijos iki Kazachs tan o kel iav ęs klin ikos vad ovas L.Valius išbandė egzotiškiausius patiekalus. „Kelionėse mielai ragauju įvai rių gurmaniškų patiekalų ir vi sada stengiuosi namo parsivežti įdomių prieskonių, – prisipažino žinomas medikas. – Lietuvoje ga mindamas dažnai naudoju raudo nėlius, kalendras, o iš arabų šalių atsivežu tikrojo šafrano, taip pat aitriųjų paprikų.“ L.Valius kaip auksinį standar tą įvardijo Viduržemio jūros, ypač
Graikijos salų: Rodo, Koso ir Kip ro – virtuvę. „Žemynuose labai ska nūs souvlaki, mousaka, tačiau jūros gėrybės – kalmarai, aštuonkojai su salotomis ir įvairiais sūriais – dar skaniau“, – teigė medikas. „Egzotiški, bet labai skanūs Vietnamo žuvų patiekalai, deri nami su mėsa, bambukais, želme nimis, daigintais ryžiais, vaisiais. Krevetės, langustinai su specifiniu saldžiarūgščiu pūdytų žuvų pada žu iš pūdytų žuvų – pasaka. Nors šis padažas – pašvinkusio kva po, tačiau maišomas su apelsinais, mango tamoa labai skanus“, – kal bėjo L.Valius. Skanūs ir krabvoriai
Ypač L.Valiui skanūs jūrgyviai – konča (isp. k. concha – kriauk lė), kurie labiausiai sužavėjo Beli ze, Meksikos Jukatano pusiasalyje. Tai – iš pusės plytos dydžio kriauk lės ištrauktos gelsvos sraigės su ra geliais.
„Jos bėgioja jūros dugnu 6–9 m gylyje taip, kad net dulkės rūks ta. Patiekiamos nukirtus suraitytą kriauklės galą, o jūrgyvis supjaus tomas į gabalėlius, patiekiamas su citrinomis, aitriosiomis paprikomis ir šiek tiek druskos. Panašu į aust res, tačiau tai – ne glitūs gyviai, bet stangrūs kaip vištų krūtinėlės. Ska nu valgyti ir pakeptus ant grotelių, ir gyvus“, – pasakojo L.Valius. „Bahamose, – tęsė jis, – yra daug kioskelių iš palmių, kur su krauta po 40–50 šių kriauklių, kainuojančių po du dolerius. Tuoj pat paruošia jas su svogūnais, sa lotomis.“ Medikui patiko ir prancūziškų sraigių skonį primenanti krabvo rių rūšis. Šie gyviai greitai bėgio ja pakrantės smėlyje. Neįtikimai gardi buriažuvė
„Labai įdomaus skonio jūrų gėry bių ragavome Barselonoje. Tamsiai juodos geldelės – pailgos ir kam
Fantastiš ko skonio buriažu vės raga vome Ha vajuose. Jos keps nys pri mena jau tienos kepsnį.
Skanu: kauniečio mediko įvairiose šalyse išmėginti žuvies patiekalai – įsimenantys.
puotos, tarsi šratinuko įdėklo for mos. Atidarai, o ten – apie 5 cm il gio moliuskas. Verda, patiekia su konjako, sūrio ir kitais padažais, petražolėmis, krapais, kitokiais prieskoniais. Skaniau už krevetes, nes nejauti jodo, dumblo priesko nio“, – pasakojo L.Valius. Už vištos kepenėles primenan čią vėžlių sriubą, tunus, kardžuves, ryklius kauniečiui skaniau pasirodė apie 4–5 m ilgio žuvies su ilgu sna pu – buriažuvės kepsnys. „Fantastiško skonio buriažuvių ragavome Havajuose. Jų kepsnys primena jautienos kepsnį, nesi jaučia jokio žuvies kvapo“, – šyp telėjo L.Valius. Gurmanų meka – Bolivija
Pastaraisiais metais gurmanų meka tapo Bolivija. Pasak mediko L.Va liaus, šios Lotynų Amerikos šalies virtuvė labai skiriasi nuo daugelio kitų regionų virtuvių. 3–4 km aukštyje įsikūrusioje šalyje dėl žemo slėgio vanduo už verda maždaug 60 laipsnių tem peratūroje, todėl maistas ten gami namas garuose arba ant grotelių. „Įdomu tai, kad vienoje lėkštė je patiekiama mėsa, ryžiai, ma karonai, bulvės, kitos daržovės. Labai patiko Bolivijos ir Peru pro duktas – bolivinės balandos kruo pos, naudojamos garnyrui, ko šėms, sriubai, – dalijosi įspūdžiais Leonas. – Bulvės ten – ne tik kep tos, kaip pas mus, bet dehidruotos. Tai – nuo senųjų laikų indėnų nau dojamas bulvių gaminimo būdas. Jas sušaldo šaltinyje arba kriokly je, po to išdžiovina saulėje, todėl maistingąsias savybes taip paruoš tos bulvės išlaiko iki 50 metų.“ Prie šių bulvių patiekiami ry žiai arba bolivinių balandų kruo pos. Bolivijoje populiari aviena, lamų, alpakų mėsa. Garuose ruo
šiami makaronai ir daug padažų. Ar medikui teko ragauti Bolivijoje ir Peru itin mėgstamų jūrų kiauly čių? Kaunietis atviras: „Taip, ta čiau ji įspūdžio nepadarė. Mėsa – kietoka, skonis priminė sudegusį triušį.“ Kumysas nepatiko
Prakalbus apie neįprastesnius pa tiekalus L.Valius atviravo, kad raga vo ir daugeliui vištienos ir ungurio mišinį primenančios gyvatienos. Šis patiekalas populiarus Vietna me. Kazachstane medikui teko pa ragauti arklienos. Ji L.Valiui ne itin patiko. „O štai ten ragautas kumysas – ypač šlykštus, – nusijuokė Leo nas. – Primena konservuotą, tris mėnesius šaldytuve laikytą giž telėjusį pieną. Nepatiko ir švie žias kupranugario pienas, panašus į grietinėlę.“ Žalia mėsa ir riebus skuduras
Pietų Afrikos Respublikoje viena me restorane, kur ant stalų – si dabriniai įrankiai, krištolinės tau rės, L.Valius pateko į kuriozinę situaciją. „Restorane – savitarna. Įsidė jome salotų, mišrainių ir didelėje lėkštėje sukrautos mėsos. Kramto me – mėsa tarsi guminė, skonis – šlykštokas. Staiga pamatėme, kad restorano darbuotojai po kelis ga balėlius mėsos vis nuneša virtuvės šefui, o jis ją kepa ant grotelių“, – nusijuokė medikas. Koks kitų šalių patiekalas bu vo bjauriausias? Nuo darželio lai kų plovo negalintis valgyti Leonas prisipažino, kad nemėgsta rie bių patiekalų: „Tačiau kartą val giau itin neskanią, atvėsusią, seną avieną. Lajaus kvapas, o jausmas – tarsi valgyčiau riebų skudurą.“
22
22
Šeštadienis, vasario 23, 2013
aukštyn žemyn horoskopai.diena.lt
Astrologinė prognozė vasario 23–kovo 1 dienoms AVINAS (03 21–04 20)
Šis savaitgalis turėtų bū ti smagus. Tikėtinos pra mogos, pasimatymai ir gerbėjų komplimentai. Jei nepatingėsite imtis kūrybinės veiklos, pama tysite, kad viskas sekasi kuo pui kiausiai. Nuo pirmadienio sa vo energiją nukreipkite į svarbius darbus ir rimtus dalykinius po kalbius. Venkite aferų ir nelegalių sandėrių. Dėl nesveiko gyvenimo būdo gali pašlyti sveikata. Dar be užtikrinkite darbų saugą. Nuo trečiadienio aktualūs bus juridi niai reikalai, tarpininkavimas. JAUTIS (04 21–05 20)
Savaitgalis bus labai šei myniškas ir buitiškas. Jei tik pasistengsite, turėtų vėl už simegzti nutrūkę giminystės ry šiai, atsirasti daugiau tarpusavio supratimo, pasitikėjimo. Nudžiu gintų bendra laisvalaikio pramo ga su šeimos nariais ir artimiau siais draugais. Kils pagunda veltis į meilės romaną ar verslo avantiū rą, ką nors provokuoti nuotykiui, kartu kenkiant draugystės ry šiui ir savo ar kitų reputacijai. Jei aktualu įsidarbinti, kreipkitės į draugus, reklamuokitės. DVYNIAI (05 21–06 21)
Savaitgalis palankus įvai riems kontaktams, vizi tams pas senus draugus, gimi naičius arba susirašinėti su jais, naršyti viešojoje erdvėje, moky tis. Tikriausiai sužinosite įdomių naujienų. Daugiau dėmesio skir kite mylimam žmogui, vaikams – tai tikrai pasiteisins. Kitą savaitę gali kilti nenumatytų problemų jums arba artimiesiems. Jei įma noma, iki trečiadienio apsiriboki te įprasta rutina, šeimos reikalais. Periodo pabaiga tinkama kūrybi niam ir pedagoginiam darbui. VĖŽYS (06 22–07 22)
Šį savaitgalį būsite nea bejingi aplinkos dizai nui, geros kokybės materialiems daiktams. Kils noras pagerinti savo gyvenimo sąlygas. Jei pre kiaujate, tarpininkaujate, turėsi te progų neblogai užsidirbti. Kitą savaitę jus gali nustebinti nau jienos, susijusios su kaimynais, giminaičiais. Arba šokiruos ži niasklaidos pranešimai, kažkoks interviu. Gali kilti problemų dėl neatsargaus vairavimo. Nuo tre čiadienio jums nebesinorės nie kur eiti iš namų.
LIŪTAS (07 23–08 23)
Savaitgalį būsite emocio nalūs, gal net teatrališ ki. Jums reikės dėmesio, komp limentų, saugumo ir komforto. Galite įsigyti geros kokybės ilgai vartoti tinkamą daiktą. Jeigu sir guliavote, sveikata pagerės. Nuo pirmadienio svarbiausi taps tur to interesai, komerciniai reikalai. Stengsitės pasinaudoti galimybe uždirbti pinigų, pasipelnyti. Sau gokitės traumų, ugnies. Neatidė liokite, jei privalote įgyti naujų žinių, rasti informacijos, ką nors parašyti. MERGELĖ (08 24–09 23)
Savaitgalį jums itin reikės dvasinės ramybės, atsipa laidavimo, poilsio, o jei esate įsi mylėję – intymumo, romantiško atsiribojimo su mylimu žmogu mi. Venkite nekokybiško maisto ir svaigalų, nes gresia apsinuodi jimai, infekcijos. Kitą savaitę teks nemažai bendrauti su oponentais, tad galimos keistos situacijos, ne susipratimai, netgi juridiniai gin čai. Pasistenkite neįsivelti į pavo jingą avantiūrą ir intrigas darbe. Savo pašnekovus stenkitės su prasti, o ne kritikuoti ir smerkti. SVARSTYKLĖS (09 24–10 23)
Savaitgalį gerai jausitės kolektyvinėje terpėje, šur mulinguose renginiuose. Gali at sinaujinti senas ryšys arba atsiras jį pakeisiantis naujas draugas. Ga na sklandžiai spręsite ir savus ar ba draugų šeimos rūpesčius. Kitą savaitę jums gali kilti noras pasi slėpti nuo visų pareigų ir žmonių. Nederėtų plepėti apie savo ir ki tų paslaptis. Grės sveikatos sutri kimas. Nuo trečiadienio tiktų ieš koti naujo pajamų šaltinio, tartis dėl darbo sutarties ar kredito. Ne numokite ranka į artimųjų bėdas.
ŠAULYS (11 23–12 21)
Savaitgalis bus nevisiškai eilinis. Galbūt teks bend rauti su užsieniečiais, aptarti to limus arba globalius planus. Įdomi publikacija arba diskusija inter nete padarys įtakos dėl kažko ap sisprendžiant. Kita savaitė bus įtempta, ypač jei turite didelių ambicijų. Balansuosite tarp troš kimo būti dėmesio centre, siekti karjeros ir poreikio pasinerti į la bai asmeniškus reikalus, apsiriboti tuo, ką turite. Saugokitės traumų, avarijų. Į periodo pabaigą parūps sportas, masiniai renginiai. OŽIARAGIS (12 22–01 20)
Savaitgalį pravartu sumo kėti mokesčius, atsiskai tyti, jei turite skolų ar nepriemo kų. Norite pasiskolinti kokį nors daiktą ar šiek tiek pinigų? Kreip kitės į tuos, kurie gali padėti, pa tarti. Tikriausiai, pasikalbėjus su kitais, partneriu, pavyks susivok ti, kas jums būtų naudingiausia. Nuo pirmadienio aktualūs bus su teise, švietimu, užsieniu susiję reikalai. Ir artimos, ir tolimos ke lionės bus pavojingos. Saugokitės traumų. Atsakingai tvarkykite do kumentus. VANDENIS (01 21–02 19)
Savaitgalį tikėtinas įdomus susitikimas, meilės pasi matymas. Pasižymėsite įžvalga, dosnumu, gebėjimu įtikinėti, tar pininkauti. Gali užsimegzti svar bi partnerystė. Tikėtini kontak tai su antstoliais, kreditoriais ar bankininkais. Bendraudami ap sišarvuokite kantrybe, nes leng vai nieko negausite. Nelegalaus sandėrio atskleidimas gali sukelti problemų. Nuo trečiadienio sek sis plėsti akiratį, ruošti publikaci jas, gilintis į sudėtingą informaci ją, įstatymus, mokslines teorijas.
SKORPIONAS (10 24–11 22)
Savaitgalio atkarpa bus ga na turininga. Tikėtina, kad pavyks padaryti norimą įspūdį įtakingam asmeniui. Domins po litika, mokslas. Galbūt sužibėsi te viešumoje. Vis dėlto gali būti ir taip, kad visą savaitgalį įtemp tai dirbsite, pamiršę apie poil sį. Kitą savaitę numatomi užsiė mimai, susitikimai, kurie išsunks daug jėgų, išbandys jūsų lyderys tės sugebėjimus. Nuo trečiadienio jau būsite linkę lindėti šešėlyje ir vengti šurmulio. Gali būti aktua lu išsaugti seną paslaptį. ŽUVYS (02 20–03 20)
Savaitgalį derėtų rim tai pagalvoti apie įvaiz džio keitimą, sveikatinimąsi, la biau subalansuotą gyvenimo būdą. Nenumokite ranka į pasi kartojantį negalavimą. Aplan kykite giminaitį ar draugą, kuris jūsų seniai laukia. Kitą savaitę ypač pažeidžiami bus asmeni niai santykiai. Finansinės pro blemos, nerealizuotos ambicijos ar susipainioję jausmai gali la bai slėgti. Jeigu norite išpainioti problemų mazgą, stenkitės būti gerai informuoti, konsultuoki tės su specialistais. Nevenkite ir psichologo pagalbos, jei pajusite, kad tai būtų naudinga. Sidonija
Šviežia: Vietname gurmanams patiekiamos žalios žuvys.
„Shutterstock“ nuotr.
Išbandė ir gyvų termitų skonį Šis patiekalas buvo 21 daug šlykštesnis už Is landijoje mėgstamą pūdytą bangi
nio mėsą, kuri L.Valiui priminė tik nepavykusį kepsnį su žuvų taukų prieskoniu.
Į Namibiją – dėl kepsnių
L.Valius išskyrė niekur kitur nere gėtą duoną Etiopijoje: juoda, rūgš toka, su kartoku prieskoniu, for ma – kaip skraidančios lėkštės, o vidus – ne korėtas, bet tarsi sta laktitų ir stalagmitų pasaulis. „O į Namibiją mielai grįžčiau ir dėl kepsnių. Jie dešimt kartų skanesni už nuostabius Argenti nos kepsnius, – laižė lūpas medi kas. – Tiesa, patiekiami ne resto ranuose, o nedidelėse lodžijose, kur šeimininkai pavaišina vynu ir su juodaodžiais padėjėjais iškepa orikso – gyvūno, primenančio di džiulę stirną su metro ilgumo ra gais, kepsnį. Valgyčiau dar – bet kur, bet kada. Beprotiškai skanu!“ Namibijoje skaniai ruošiami ir šokliųjų gazelių kepsniai, o raume ningą karvę primenančios antilo pės gnu mėsą vietiniai pūdo: „Prie mūsų nušautos antilopės mėsą už kasė smėliu ir sakė, kad po mėne sio ji bus patiekiama kitiems turis tams.“ Avinžirniai ir ėriena
Vietname Leonas mielai dar kartą paragautų omarų, kuriuos prano ko tik Kanados omarai – milžiniš ki, primenantys vėžius, sultingi. Azijoje medikas suprato, kad čia patiekiami ne tik labai skanūs omarai, bet ir ryžiai. Malaizijoje kaunietis ragavo bene skaniausių gyvenime ragautų austrių. Iš arabų šalių virtuvių L.Valiui labiausiai patiko trinti avinžir
niai ir patiekalas iš ką tik paskers to ėriuko. Jo mėsą pjausto plono mis juostelėmis, kepa, patiekia su kopūstais, svogūnais, kitomis dar žovėmis ir padažu, panašiu į grai kišką – tzatziki. Europa? Calamari alla Roma na – kalmarai romaniškai: alie juje pakepti išdžiovinti kalmarų žiedai su raudonaisiais kopūstais, citrinomis, keptomis bulvytėmis. „Paprasta ir labai skanu. Ir jokios tešlos, kuri Lietuvoje gadina sko nį“, – tarė L.Valius. Kur – vorai, tarakonai, kirmėlės?
L.Valius šypsosi: vorų, tarakonų, kirmėlių ir panašių gyvių jis ne mėgsta. Tiesa, po akimirkos me dikas prisiminė: „Kai su žmona ir gidu ėjome Belizo džiunglėmis, ragavome termitų. Vedlys nukir to kekę termityno ir pasiūlė para gauti. Jie buvo indėnų vitamino A šaltinis. Termitai bėgiojo burno je, šiek tiek rūgštokas skonis labai priminė morkas – ir buvo skanu!“ O pati nuostabiausia vieta, kur teko valgyti? Medikas nedvejojo: Pietų Ame rika, Bolivija, 3 821 m virš jūros ly gio esantis Titikakos ežeras, Sau lės sala. „Senoviška piroga plaukėme tik mes su žmona ir gide, mus pasi tiko dar viena pinta piroga, – apie neužmirštamas akimirkas pasakojo L.Valius. – Indėnė išvyniojo stal tiesę, o ten – itin skanus upėtakis, primenantis gerai iškeptą stin tą, smulkios žuvelės, dehidruo tos bulvės, 3–4 cm dydžio pupos, morkos, kiaušiniai, vištiena. Fan tastiškas skonis ir dieviškas vaiz das – lygus ežeras, kalnai snieguo tomis kepurėmis ir apgriuvę senieji inkų rūmai.“
23
šeštadienis, vasario 23, 2013
menas ir pramogos
Niekieno mieste vaikščiojant Vytauto Didžio jo universite to menų galerijo je „101“ eksponuo jama Roberto Ka nio fotografijų pa roda „54°53’50“N, 23°53’10“E. Niekie no miestas“. Paro doje naujausi me nininko darbai – ironiškas, kiek kri tiškas žvilgsnis į šiandienio Kauno tapatybę.
Enrika Striogaitė
e.striogaite@kaunodiena.lt
Nesiekdamas padaryti įspūdžio išraiškinga fotografijos esteti ka, o taikliais pastebėjimais, su gretinimais ar tiesiog nuotrauko se perteikdamas šiandienos miesto nuotaikas autorius kviečia, neretai ir provokuoja, žiūrovą apmąstyti šiandienos Kauno gyvenimą. Pastatai tuščiomis akiduobėmis, reklamų klišės ir jų tragikomedija (ypač ryški ant pastatų vaiduok lių), graudžios upių uosto legen dos, miesto riboženklį brėžiantis restoranas – gana skaudžius klau simus užduodančios fotografijos išryškina įvairių Kauno istorijos tarpsnių ir dabartinio vartotojiš kumo ženklus, kurie tartum sugu la į vienas kitą dengiančius miesto kultūrinius sluoksnius. – „Niekieno miestas“ – kiek gąsdinantis fotografijų paro dos pavadinimas, joje matome Kauną... – Surengti ekspoziciją „54°53’50“N, 23°53’10“E. Niekieno miestas“ ins piravo prieškario Kauno vaizdai Mečio Brazaičio fotografijose. Jose puikiai pagauta besikūriančio eu ropietiško miesto vizija. Panašiai kaip Marcelijaus Martinaičio kny goje „Mes gyvenome. Biografiniai užrašai“ M.Martinaitis prisimena: „Nors būdavo daug ir sunkiai dir bama, tačiau prasigyvenus pasku tiniai nepriklausomybės metai mano atmintyje išliko kaip labai šviesūs. Jau atsirado visokių pirktinių daik tų, drabužių, kažkokių gražių dėžu čių, įrankių, žaisdavau su nauja tėvo kepure, kurios viduje buvo toks pa veikslėlis gal su kokio artisto ar so listo, gal net paties Kipro Petrausko atvaizdu, kvepėdavo muilas Žuvelis, traukdavo akį gražus odinis mamos rankinukas, iš kurio, grįžus iš mies to, išimdavo man saldainį ar saldžią bandelę. Tą rankinuką, motinai ne matant, vis atidarinėdavau, uosty davau iš jo sklindančius saldainių, bandelių, kvepalų ar pinigų kvapus. (...) Dabar galvoju, kaip tada priar tėta prie Europos ir kaip Lietuvo je visi tie mieli mažmožiai išnyko su
Robertas Kanys. Burtų aidas.
žmonių gyvenimais, daiktų ir jų pa čių bolševikiniu pavergimu!“ Tai, kad pokariu žmonės nebe galėjo perduoti vaikams šeimos is torijos ir tradicijų, M. Martinaičiui kėlė siaubą ir neviltį.
Prarasdamas savo patrauklumą, mies tas praranda ir jame gyvenančius žmones.
Prieškario Kauno vaizdai ir ma no paties tėvų bei senelių pasako jimai, o ir senos šeimyninės fo tografijos kelia nostalgiją iki šiol. M.Brazaičio fotografuotame prieš 80 metų mieste daug kas nepasikei tę, bet vis dėlto kažko trūksta, dau gelis dalykų išnykę negrąžinamai. Didžiausias praradimas – miestą kūrę ir jame gyvenę žmonės, neliko tikrųjų pastatų savininkų, senųjų miesto gyventojų. Miestas tapo vi sų ir kartu niekieno.
– Ir mes mėginame jame gyven ti (turiu galvoje visavertę, pil nakrauję šio žodžio reikšmę). – Žmonių vietoje atsirado bega lės memorialinių lentų, kurios gyvą miestą verčia nekropoliu. Daugelis pažymėtų pastatų, net neaišku, kaip susiję su minėtais žmonėmis. Na, o pati miesto architektūra primena senų spektaklių dekoracijas, kurios nedera prie šiandienių šou paradų. Paradams labiausiai dera stikliniai akvariumai, dekoruoti nacionalinės valiutos atvaizdais. Reklamos skydų ir prekybos centrų skaičiumi lenkia me Niujorką. Skulptūros mieste dau ginasi kaip katės, ant gatvės kampo stovi Motiejus Valančius, buvusia me „Darbo rezervų“ stadione sve čiuojasi Popiežius. Apskritai viskas puiku, geografiškai esam nuostabio je vietoje 54°53’50“N, 23°53’10“E, o aplinką formuoja žmonės, kurie neamžini. – Bet galime šį tą palikti po sa vęs, kad ir užfiksuotą vaizdą. – Papasakoti miesto istoriją – ne vieno fotografo darbas ir savo pa roda nesitikiu išspręsti tokios už
Robertas Kanys. Ilgos palydos.
duoties. Norėčiau, kad tai būtų stimulas kitiems apsidairyti sa vo gyvenamojoje vietoje, gatvėje, kvartale, rajone... – O kur Kaune gyvenate pats, ar yra parodoje fotografijų iš arti miausios Jūsų aplinkos, ar są moningai jų vengėte?
– Gimiau, lankiau, baigiau mokyklą Senamiestyje, gyvenu Senamiestyje ir – vos nepasakiau – numiriau Se namiestyje. Visa parodos medžiaga – tai mano gyvenamoji vieta, mano rezervatas, nežinau kiek kvadratinių kilometrų ji užima, bet, sakykim, nuo Soboro iki buvusio „In karo“ gumos fabriko.
24
24
šeštadienis, vasario 23, 2013
menas ir pramogos
Niekieno mieste vaikščiojant Fotografijose – kasdie 23 niai prieš akis praplau
kiantys vaizdai, tik fotografuota vasarą, žydro dangaus fone su a.a. Josifo Brodskio apdainuotais Balti jos debesimis. Vienu žodžiu, ką ma tau, tą fotografuoju, kaip tas eski mas: ką matau – tą dainuoju. – Pristatydamas pabrėžėte, kad tai – inventorinė paroda ir jo kio meno, bet tai – slidi riba. Inventorizavote Kauną ar savo archyvus, pastebėjimus, ma tymus, ir kada, Jūsų akimis, tai – menas, o kada – ne, ypač da bar, kai nei juostelės nereikia ryškinti, nei tirpalų gaminti, ir kartais ta sena, regis, paprastą vaizdą užfiksavusi fotografi ja tarsi savaime yra menas jau vien todėl, kad savyje talpina fotografinį procesą. Beje, o ko kiu fotoaparatu dirbate? – Tam tikra prasme paroda yra Me čio Brazaičio pradėtos tradicijos tą sa. Jis fotografavo „Contax“ fotoa paratu ant juostos „Agfa“ ir mano užfiksuoti vaizdai „Contax“ kame ra, iš dalies ant „Agfos“ juostos, ki ta dalis fotografuota ant „Koda ko“. Čia galima atsekti tęstinumą, o dėl meno ar inventorizacijos gali ma ilgai šnekėtis. Norėčiau įpilti ži balo dėl fotografijos fetišizavimo ir bet kokio fotokadro priskirimo me nui, bet kam kautis su vėjo malū nais? Tebūnie ta fotografija kiek vienam pagal jo supratimą – juk nei auklėjimo, nei išsilavinimo spragų neištaisysi. Menas tai ar nemenas, geriausiai nusako fotografijų kai nos pasauliniuose „Sotheby’s“ ar „Christie’s“ aukcionuose. O mano fotografuoti vaizdai – aišku, kad yra inventorizacija, na, dar yra šiek tiek satyros ir humoro.
Komentaras
Kuo gali bū ti žavūs Kau no griuvė siai atvykė liams – imig rantams ar turtingiems turistams iš Europos ar Azijos?
– Sakyčiau, jose yra ir gėlos, liūdesio, kažkokio slapto troš kimo, kad būtų kiek kitaip – juk nesidžiaugi, tačiau drauge tur būt ir nesitiki ką nors pakeisti, nemojuoji kardu, nes Niekie no mieste turbūt nėra ir su kuo susigrumti, net to don kicho tiško malūno nėra, nors, tie sa, prie „Hypermaximos“ sto vi... Bet argi fotografija išgelbės pasaulį, ne pasaulį, šiaip užtek tų – Kauno?
Tomas Pabedinskas Menotyr in inkas
K
– Na, provokuojantis klausimas. Aš po parodos atidarymo VDU intern et in iam e pusl apyj e užt i kau kauniečio architekto Rimvydo Jurgio Palio skaitytą paskaitą fi losofijos studentams tema „Kau no miesto filosofij a“ ir apėmė tik ra neviltis, kad aš per parodos organizavimo rūpesčius pamiršau šį mohikaną. Siūlau visiems, kam įdomi Kauno kaip miesto istorija, susirasti šį įrašą. Štai kas turėjo diskutuoti parodos atidaryme...
Robertas Kanys. Kalėjimas forever.
ritiškas požiūris ir siekis pro vokuoti žiūrovų sąmoningu mą – vienas ryškiausių R.Ka nio kūrybos bruož ų. XX a. devintojo dešimtmečio pradžioje au torius priklausė tuomet avangardinę fotografiją kūrusiai neformaliai Kau no fotografų grupei „Plėšriųjų sekcija“. Šio sambūrio nariai maištavo prieš tuo metę santvarką ir prieš įsigalėjusius fo tografijos kanonus. Šis kontekstas daug ką paaiškina ir eksponuojamoje paro doje. Jos stiprioji pusė – konceptualu mas, labai aiškūs sugretinimai, beveik paradoksalūs pastebėjimai. R.Kanys ir dabar prisistato kaip itin kritiškas, pro vokuojantis autorius, kuriam svarbūs istoriniai pokyčiai. R.Kanio darbai dvel kia dokumentine precizika, šaltu racio nalumu ir skaudžiu sarkazmu. Žinoma, todėl, kad kalba apie jam svarbius da lykus. Ateityje šios fotografijos veikiau siai taps dokumentais, išsaugojusiais dabartinio miesto vaizdą ir net smul kiausias jo detales. Čia svarbus ne tik asmeninis požiūris. Fotografas mums parodė tai, ko kasdien, bėgdami pro ša lį, paprasčiausiai nepastebime.
Deja, šaukštai po pietų – toks li kimas, tokia karma. Čia kaip dalis atsakymo į tavo klausimą – vienas lauke ne karys, ypač kai aplink tai ka ir mes NATO ir ES globoje. Fo tografij a šiuo atveju – kaip laiškai ateities kartoms, ką turėjome, ko neišsaugojome, ką patys sunaiki nome, ką – svetimi. Atvaizdas nėra gelbėjimo ratas nei miestui, nei pasauliui, jis gali tarnauti kaip nuoroda visuome nės sluoksn iams, kur ie form uo
ja ar daro įtaką miestų statybai, valstybių plėtrai, o kartu ir pa saul io raid ai. Ar elit as jautr us tokiems dalykams – čia jau kita tema... Na, tiek to su tuo miestu, bet juk prarasdamas savo patrauklu mą miestas praranda ir jame gy venančius žmones. Kuo gali būti žav ūs Kaun o griuv ės iai atv yk ė liams – imigrant ams ar turt in giems tur ist ams iš Europ os ar Azijos?
25 3
šeštaDIENIS, vasario 23, 2013
klasifikuoti skelbimai Skelbimų ir prenumeratos skyrius!
Kęstučio g. 86, I–V 7.30–17.30 val. Tel. 302 202, 302 231. Vytauto pr. 23, priešais Autobusų stotį, I–V 7–16 val. (pietų pertrauka 13–14 val.) , VI 8–11 val. Tel. 8 655 45 114.
Klasifikuoti
Sveikinimas ������������������������������������������� 25 Darbo skelbimai �������������������������������� 25 Paslaugos ���������������������������������������� 25, 26 Parduoda � ������������������������������������������������ 26 Perka � �������������������������������������������������� 26, 27 Įvairūs � ����������������������������������������������� 27, 30 Karščiausi kelionių pasiūlymai ����������������������� 30 Pramogos, šventės, laisvalaikis � �������������������������������������������� 30 Kviečia � ����������������������������� 27, 28, 29, 30 Kviečia mokytis �������������������������������� 30 Pamesta � ��������������������������������������������������� 28 Atsiliepkite! ������������������������������������������� 28 Informuoja � �������������������������������������������� 30
skelbimai skelbimai@kaunodiena.lt 302 202, 302 231 (redakcijoje) Saugos tarnybai reikalingi apsaugos darbuotojai dirbti reagavimo ekipažuose. Darbas pamainomis. Visos socialinės garantijos. Atlyginimas – iki 1900 Lt, atskaičius mokesčius. Kontaktinė informacija: e. paštas apsauga@jungtis.lt; tel. (8 37) 361 354.
sveikinimas Sveikiname teisininkę Živilę Čeplauskę visų laukiamo jos gimtadienio proga. Linkime stiprios sveikatos ir toliau išlikti tokiai pat žaviai ir energingai!
1079213
Restoranui „Bajorų kiemas“, PLC MEGA, Islandijos pl. 32, Kaunas, reikalingas virėjas (-a), pageidautina turintis patirties. Be patirties – apmokome. Tel. 8 612 82 313.
LPS „Sandrauga“ administracija ir komitetas
Spaustuvė MANTEIGA Kaune ieško maketuotojo, spaustuvės darbininko. Tel. 8 698 24 330. 1079533
AB „Lytagra“ servisas ieško
ELEKTRIKO-DIAGNOSTIKO
Traktorių ir žemės ūkio mašinų elektros-elektronikos sistemų remontas, diagnostika. Reikalavimai: ĩ Būtina panašaus darbo patirtis (traktoriai, automobiliai). ĩ Gebėjimas dirbti diagnostikos įrankiais. ĩ Techninis išsilavinimas, elektronikos sistemų išmanymas. ĩ Vairuotojo pažymėjimas (B kategorija). ĩ Geri bendravimo įgūdžiai, anglų k. pagrindai. Mes siūlome: geras darbo sąlygas, visas reikalingas darbo priemones, darbo užmokestį – 4500 Lt (atskaičius mokesčius). CV siųsti e. paštu d.ziedelis@lytagra.lt, tel. (8 37) 405 480, 8 612 55 976.
Įmonei, užsiimančiai šildymo sistemų montavimo darbais, reikalingi: montuotojai-santechnikai, montuotojai-suvirintojai, specialistai šiluminių punktų sistemoms montuoti. Tel. 8 699 90 126 arba CV siųsti e. paštu arnoldas@lakmalit.lt. 1075556
UAB „Unipakas“, skubių siuntų įmonė, Kauno r., Ramučiuose, ieško Siuntų paskirstymo terminalo vadovo sandėlio darbui organizuoti (d. d. 17–2 val.). CV siųsti info@unipak.lt.
1078406
Legalus darbas užsienyje mokantiems ir nemokantiems kalbos. Anglijoje – fabrikai, narcizai, paukštynas, slauga. Danijoje – bulvių rūšiavimas, pakavimas sandėliuose, fabrike. Norvegijoje – vištienos, žuvies, vaisių, kiaušinių fabrikai. Tel. 8 655 57 030; darbo.vartai@gmail.com, www.darbovartai.lt. 1078943
Medicinos centras Kaune ieško administratorės (-iaus). Reikalavimai: aukštasis universitetinis išsilavinimas (medicinos srityje), komunikabilumas, atsakingumas, pareigingumas, kruopštumas, greita orientacija. Panašaus darbo patirtis. Gyvenimo aprašymus siųsti e. paštu pretendentuatranka@gmail.com. 1079563
Reikalingas staliaus darbą išmanantis ir vairuotojo pažymėjimą bei mikroautobusą turintis darbininkas. Kreiptis K.Donelaičio g. 46, Kaunas, tel. 8 640 44 011, (8 37) 201 213, 204 293. 1079388
Reikalingi tarptautinių reisų vairuotojai dirbti vilkikais su užuolaidinėmis puspriekabėmis ir autotraukiniais. Maršrutai Europa–Rusija, Kazachstanas. Tel. 8 687 52 240. Kaunas. 1078640
Reikalingi vairuotojai ir vairuotojai, turintys savo mikroautobusus, dirbti miesto maršrutiniu taksi. Tel. 345 034, 8 699 37 413.
1079210
Anglijoje reikia valytojos. Būtinas B kategorijos vairuotojo pažymėjimas. Aprūpina gyvenamuoju plotu. Tel. +447 789 145 885 (mob.); +441 647 253 160 (namų). 1078688
Automobilių plovyklai Panerių g. reikalingi automobilių plovėjai (-os). Tel. 201 530, 8 683 12 123.
1078292
1079663
1078678
1074904
Klinikoje GROŽIO PASAULIS gyd. onkologė -chirurgė L.Šarakauskienė ištiria apgamus siaskopu ir juos pašalina chirurginiu lazeriu bei kitais metodais. Tel. 313 900. Su EUROVAISTINĖS kortele MEDUS suteikiama 10 proc. nuolaida. 1070889
Klinikos BENDROSIOS MEDICINOS PRAKTIKA naujiena – kaulų, sąnarių ir minkštųjų audinių magnetinio rezonanso tyrimai. Gali būti atliekami skubiai. Tel. 313 665. Su EUROVAISTINĖS kortele MEDUS suteikiama 12 proc. nuolaida. 1070892
Konsultuojame ir gydome miego sutrikimus. Visos nakties miego tyrimas – polisomnografija – tik 345 Lt. Medicinos centras „Neuromeda“, tel. 8 613 42 780, 331 511. www.neuromeda.lt. 1073337
Odontologijos paslaugos (galima išsimokėtinai). Nemokamas protezavimas ligonių kasų pacientams. E.Ožeškienės g. 31A, tel. 202 094. www.masdenta.lt. 1063555
UAB „Inžineriniai tinklai“ skubiai reikalingas profesionalus, turintis patirties HORIZONTALAUS VALDOMO GRĘŽIMO ĮRENGINIO OPERATORIUS ar visa brigada dirbti su horizontalaus valdomo gręžimo įranga (driliumi). Kreiptis tel. 8 650 97 204. 1079017
Valymo paslaugų įmonė mielai priims į darbą valytojas (-us) ir kiemsargius, turinčius 35–55 proc. darbingumą. Kreiptis tel. 8 618 00 837. 1071876
Viešbutis Kauno miesto centre ieško virėjo dirbti restorano virtuvėje. Darbo pobūdis – maisto gamyba, pasiruošimas banketams. Pageidautina ne mažesnė kaip 4 metų darbo patirtis. Kreiptis tel. 8 685 26 546, 306 101. 1077632
Vytauto g. 67, Garliavoje, IKI parduotuvės antrajame aukšte, Soliarumo studijoje reikalinga (-as) kirpėja (-as). Tel. 8 699 85 627.
1077989
Ieško darbo 48 metų moteris ieško auklės darbo (saugoti mažą vaikelį). Kaina būtų sutartinė. Tel. 8 684 80 610.
1079409
Plytelių klojėjas ieško darbo. Tel. 8 672 94 162.
1079290
Slaugau ligonius jų namuose 24 valandas per parą. Tel. 8 619 23 870.
1077548
Odontologijos paslaugos su nuolaidomis. Metalo keramikai – 50 % nuolaida. Apžiūra nemokama. Tel. 203 101, 8 672 44 348. Maironio g. 26A, Kaunas.
1079080
ORGANIZMO VALYMO PROCEDŪROS – žarnyno, kepenų valymas. Individualios mitybos programos sudarymas sergantiesiems, norintiesiems sulieknėti. Natūralaus gydymo centras, Savanorių pr. 284, tel. (8 37) 710 602, 8 682 92 261; www.ngc.lt. 1073239
Prekiaujame kraujospūdžio matuokliais. Taisome sugedusius. „Medicinos reikmenys“, V.Putvinskio g. 49, darbo dienomis nuo 9 iki 17 val. Tel. 206 511, 8 684 45 751. 1072821
UAB „Rasos klinikoje“ suaugusiesiems atliekamos vidaus organų, skydliaukės, mažojo dubens ir širdies echoskopijos. Konsultuoja chirurgas. S.Žukausko g. 14–1, tel. 312 111. Darbo laikas I–V 8–20 val. 1071837
VŠĮ SAMARIETIŠKA GLOBA teikia mokamas socialinės priežiūros globos ir slaugos paslaugas asmens namuose. Šv. Gertrūdos g. 17, tel. (8 37) 321 572, 8 609 78 887. http://samarieciai.puslapiai.lt. 1067715
Automobilininkams Automobilių kompiuterinė diagnostika. Taisome visus elektros gedimus, starterius, generatorius, automatines, mechanines dėžes, variklius, važiuoklę. Tel. 8 676 20 355.
Paslaugos Medikų
1074184
Reikalingos valytojos dirbti miesto Centre, Palemono g., Draugystės g. Tel. 8 656 85 356, 8 692 52 591; e. paštas info@valymaskaune.lt.
Plovimas – automobilių, variklių, dugno. Šildymo-aušinimo automobilio sistemos remontas, perdirbimas. V. Krėvės pr. 118B, 6 garažas. Tel. 8 604 16 842.
1079235
Restauravimo įmonei reikalingi: statybos darbų vadovas, turintis atestatą, kvalifikuoti apdailininkai, dažytojai. Tel. 8 614 23 139. Transporto įmonei reikalingi TARPTAUTINIŲ PERVEŽIMŲ VAIRUOTOJAI dirbti Europoje. Geros darbo sąlygos. Tel. 8 686 70 121.
Elektros prekių parduotuvei reikalingi pardavėjai-vadybininkai. Kviečiame į pokalbį vasario 26 d. 10 val. (su savimi turėti savo CV). UAB „Elektrobig“, Draugystės g. 19, Kaunas.
UAB „Kauno Daisotra“ nuolat dirbti maršrutais Italija–Anglija ir Rusija–Italija reikalingi patyrę tarptautinių krovinių gabenimo vairuotojai. Kreiptis Kaune tel. 8 685 03 016.
1065801
1075716
IŠBLAIVINIMAS VISĄ PARĄ. Priklausomybės ligų gydymas. Tel. 8 606 91 150.
1077891
Baldų gamybos įmonė UAB „FPI Baltic” ieško (Žeimiai, Jonavos r.) SUVIRINTOJO-ŠALTKALVIO, BALDŲ SURINKĖJO, KOKYBĖS VADYBININKO. Reikalavimas – darbo patirtis baldų gamybos įmonėje. Visos socialinės garantijos. Atlyginimas sutartinis. Tel. 8 687 21 336 arba e. p. personalas@fpifurniture.eu. 1078983
1077464
Kavinei Kaune reikalinga (-as) virėja (-as), turinti (-is) darbo patirties ir galinti (-is) dirbti savarankiškai. Tel. 8 685 81 122.
1079449
1078805
1073958
UAB „Terra animalis“ reikalingi automobilinio ir elektros krautuvo vairuotojai Zapyškyje. Kvalifikacijos pažymėjimai ir darbo patirtis būtų privalumas. Tel. 8 698 58 066. UAB „Terra animalis“ Zapyškio medelynui reikalingas pardavėjas-sodininkas. Skambinti tel. 8 612 71 949.
1079427
Automobilių servisui reikalingi: serviso važiuoklės meistrai, automobilių mechanikai. Tel. 8 698 02 939.
Transporto įmonė, sėkmingai dirbanti jau 17 metų, siūlo darbą tarptautinių reisų vairuotojams Vakarų Europoje su naujomis transporto priemonėmis („Volvo“ vilkikai su užuolaidinėmis puspriekabėmis). Reikalavimai: turėti E kategoriją; darbo patirtis ne mažiau kaip 2 m. ES šalyse; atsakingumas, pareigingumas. Tel. 8 682 45 800.
Jei esi simpatiška! Nori dirbti Graikijoje! Šokti. Konsumacija. Naktiniuose klubuose. Išlaidos apmokamos. Tel. +3069 8143 4650 (Inga), +3069 7568 6534 (Vilma).
Kepyklai Kaune reikalingos (-i) duonos, pyrago gaminių kepėjos (-ai). Darbas naktinėse pamainose. Tel. 8 698 03 634.
„Žėručio“ autoservisui, Savanorių pr. 266, Kaune, reikalingas kėbulų remonto automobilių šaltkalvis. Darbo pobūdis – automobilių atstatymas po eismo įvykių, ardymas, surinkimas. Tel. 8 655 18 890.
Ar žinote, kad dėl kaklo kraujagyslių aterosklerotinių pokyčių sutrinka galvos smegenų kraujotaka ir padidėja insulto tikimybė? KAKLO KRAUJAGYSLIŲ ECHOSKOPIJA padės užbėgti nelaimei už akių! Šį tyrimą rekomenduojama atlikti esant neaiškios kilmės galvos svaigimui ir skausmui, ūžesiui, nepatikslintam insultui. BIOFIRST klinika, Studentų g. 37, Kaunas, tel. (8 37) 750 866; www.bioklinika.lt.
1077194
DARBo skelbimai
Siūlo darbą
8 655 45 114 (Vytauto pr. 23)
1079722
1075639
1076915
„Mane ilgai kankino sąnarių ir nugaros skausmai. Ištyrus organizmą GLOBAL DIAGNOSTICS aparatu ir nustačius šių skausmų priežastis, man atliko „Vitalfeld“ atstatančią terapiją. Negalėjau patikėti, kad jau po dviejų terapijų skausmai pradėjo mažėti ir galiausiai išnyko!“ – pasakojo Rimas S. (54 m.) iš Šiaulių. DĖMESIO! Su „Camelia“ kortele taikoma 20 % nuolaida „Global Diagnostics“ organizmo ištyrimui ir 10 % nuolaida „Vitalfeld“ atstatančiai terapijai. BIOFIRST klinika, Studentų g. 37, Kaunas, tel. (8 37) 750 866; www.bioklinika.lt. 1079664
1078628
Buitinės technikos remonto „AEG“, „Ardo“, „Beko“, „Bosch“ ir kt. automatinių skalbyklių remontas. Dirbame ir savaitgaliais. Garantija iki 2 m. Tel. 8 602 56 100. 1076583
Atlieku nebrangų mikrobangų krosnelių, skalbyklių, dulkių siurblių, šaldytuvų, el. viryklių remontą. Garantija iki 2 m. Atvykstu nemokamai. Tel. 8 680 85 778. 1068740
Nukelta į 26 p.
26 2
šeštadIENIS, vasario 23, 2013
klasifikuoti skelbimai Paslaugos Buitinės technikos remonto
Greitai, kokybiškai remontuojame minkštuosius baldus. Keičiame dizainą. Platus gobeleno pasirinkimas. Be poilsio dienų. Transportas nemokamas. Tel. 440 774.
Padedame parduoti Jūsų butą, namą, sodą, žemės sklypą ir sutvarkyti visus dokumentus. Firma „Aujama“, tel. 412 960 (d. d. 9–18 val.).
Malkas: uosis, ąžuolas (erdvinis metras – 115 Lt), beržas (105 Lt), drebulė, juodalksnis (90 Lt). Kauno mieste ir Kauno r. atvežame nemokamai. Tel. 8 602 37 845.
Pigiai gamina spintas su stumdomosiomis durimis, virtuvės, miegamojo, kitus baldus pagal individualius užsakymus. Tel. 8 676 80 295.
Parduodamas 15,8 a sklypas Kaune (elektra, nuotekų tinklai, namų valda). 1 a – 3890 Lt. Tel. 8 655 55 644.
Parduodame medienos atraižas ir įvairias malkas: dvimetriais, trinkomis ir skaldytas. Atvežame. Tel. 8 685 02 510, 8 699 35 992, 8 685 78 626.
1079435
1078448
Muzikantas-švenčių vedėjas su vakaro programa, pagal Jūsų pageidavimus. Tel. 8 686 97 021, Kaunas. 1067971
Senà buitinæ, kompiuterinæ technikà ir kitus elektronikos prietaisus Registracija tel.
Kitos Aplinkotvarka. Medžių, gyvatvorių, tujų genėjimas. Augalų sodinimas, kvalifikuoto sodininko paslaugos. Tinklinės ir segmentinės tvoros. Tel. 8 600 92 922.
8 641 99 000
www.kaunakiemis.lt
1077635
Medžių, vaismedžių pjovimas, genėjimas, kelmų rovimas. Tel. 8 655 55 800.
Nebrangiai prijungiame skaitmeninę televiziją. Taisome televizorius, garso aparatūrą ir kitus el. prietaisus – su garantija. Galime atvykti. Tel. 8 617 77 751.
1078216
NEMOKAMAI išvežame bet kokį nereikalingą metalo laužą, buitinę techniką. Mokamai – senus baldus, šiukšles ir visa kt. Pjauname medžius. Tel. 8 601 99 230, 799 681.
1072380
Taisome įvairių tipų televizorius klientų namuose. Iškvietimas nemokamas. Suteikiama garantija. Tel. 715 991, 8 671 55 064.
1078055
1078684
Automatinių skalbyklių (visų rūšių) remontas ir prekyba jomis. Dirbame ir savaitgaliais. Garantija iki 2 m. Tel. 8 609 07 201, 8 606 40 061. 1073159
Kompiuterininkų
Gaminame kalvių darbo meninius stogelius, turėklus, balkonus, vartus ir t.t. Sumontuojame. Gaminame ir kitokius metalo gaminius, tekiname, frezuojame, lankstome. www.kujatis.lt, tel. 8 645 46 891. 1076411
Atliekame visų kompiuterių programinį ir techninį remontą, lituojame pagrindines plokštes, tiesiame tinklus. Kaune atvykimas nemokamas. Tel. 8 608 36 336. 1079137
Taisome nešiojamuosius, stacionarius ir žaidimų kompiuterius. Atnaujiname NAVIGACIJAS. Suteikiame garantiją. Galime atvykti. Tel. 8 617 77 731.
1073667
2 patyrę meistrai atlieka visų kompiuterių programinį ir tech. remontą, tinklų diegimą, plokščių litavimą. Kaune atvykimas nemokamas. Tel. 8 611 40 917. 1078012
Atlieku visus kompiuterių priežiūros darbus, Windows instaliavimą, virusų šalinimą, Smart TV, interneto tvarkymą. Atvykstu į namus nemokamai. Tel. 8 684 32 863. 1071715
Visų kompiuterių ir televizorių bei garso technikos servisas. Adresas Savanorių pr. 192, Kaunas, tel. (8 37) 327 424; www.pc-help.lt. 1071005
Statybos, remonto AKCIJA – 50 %! Balkonų stiklinimas. Plastikiniai langai (aliumininės stumdomos, varstomos sistemos, vokiškas 4–6 kamerų profilis). Tel. 8 646 07 553. 1067438
Apdailos darbai: dažymas, glaistymas, tapetavimas, gipskartonio montavimas, šiltinimas, grindų dėjimas, plytelių klojimas. Pristatau medžiagas. Tel. 8 675 03 868. 1079413
Atliekame glaistymo, dažymo, gipskartonio montavimo, grindų dėjimo ir kitus vidaus apdailos darbus. Tel. 8 606 67 199.
1078486
Atliekame griovimo darbus – sienų, pertvarų, angų pjovimas (su dulkių nusiurbimu), kirtimas. Sąramų montavimas. Konsultacijos. Statybinio laužo išvežimas. Pastatų griovimas. Tel. 8 699 77 162. 1071971
Atliekame kokybiškai tik gipskartonio montavimo darbus (sunkias ir lengvas konstrukcijas). Tel. 8 620 80 461, 8 671 13 410. 1079571
Atliekame statybos ir apdailos darbus. Gipskartonio montavimas, glaistymas, dažymas, tapetavimas ir t.t. Tel. 8 626 70 671. 1078655
Automobilinio bokštelio nuoma (15 m aukščio). Šlaitinių stogų dengimas, skardinimas. Tel. 8 687 19 660 (Rolandas), 8 602 92 845. 1063877
Be dulkių kokybiškai šlifuojame, lakuojame, restauruojame parketą, medines grindis, laiptus. Tel. 8 677 36 264. www.slifavimas.info.
Greitai ir kokybiškai montuojame gipskartonį, dedame laminuotas grindis. Glaistome, dažome, tapetuojame. Tel. 787 582, 8 684 39 734. 1066019
Nuomojame ekskavatorius, buldozerius (su vairuotoju). Valome sniegą. Vežame savivarčiu žvyrą, skaldą, sniegą. Įrengiame įvažas. Tel. 8 699 77 162.
1 k. butą V.Krėvės pr. 47, prie REDOS (mūrinis namas, 16/13 a., 37 kv. m, tuščias). Kaina 62 000 Lt. Tel. 8 687 23 877.
1072532
1071995
Privačių ir komercinių patalpų visiškas įrengimas, pastatų šiltinimas, renovacija. Struktūrinio tinko uždėjimas. Tel. 8 614 45 953. www.apsiltinime.lt. 1076880
Plastikiniai langai, šarvo durys, balkonų stiklinimas, apdaila. Langų reguliavimas, taisymas. Buto remonto darbai. Savanorių pr. 287–316, tel. 8 606 28 921. 1072802
Plastikinių langų remontas, lankstų, tarpinių keitimas. Tel. 8 683 55 766. 1078858
Reguliuoju plastikinius, aliumininius ir medinius langus bei duris; keičiu tarpines, stiklo paketus. Taip pat atlieku kt. remonto darbus. Tel. 8 699 45 913. 1076027
Santechnikas keičia vandentiekio, kanalizacijos vamzdynus, stato WC. Kiti santechnikos darbai. Dirba be poilsio dienų. Garantija. Tel. 8 645 22 683. 1079426
Santechnikas montuoja kietojo kuro, dujines katilines, šildymo ir vandentiekio, vėdinimo sistemas. Konsultuoja. Taiko nuolaidas. Tel. 8 674 43 938. 1067961
Šarvuotos durys butams, namams, laiptinėms. Durų remontas. Nuolaidos! Galimybė pirkti išsimokėtinai. Tel. 8 604 01 136. 1079846
UAB „Šiluminės energijos sistemos“ atlieka santechnikos (šildymas, vandentiekis, nuotekos), montavimo darbus įvairios paskirties pastatuose. Tel. 8 682 46 767. 1072907
Vokiški plastikiniai langai, šarvuotos durys. Balkonų stiklinimas. Langų remontas. Tel. 8 688 87 055, 8 687 82 361.
1078903
1079333
1079007
1077651
1079162
150 kv. m 1 a. mūrinį namą Juragiuose, Kauno r. (pritaikytas gyventi 2 šeimoms, 31 a žemės sklypas). 340 000 Lt. Tel. 8 650 49 170. 1077104
2 kambarių butą Aleksote, S.Hariso g. (2 aukštas mediniame name, kūrenama krosnimi, yra vanduo, tualetas, yra žemės). Tel. 8 650 50 958. 1076995
2011 m. įrengtą butą (64 kv. m) šalia Kauno marių (autonominis šildymas, maži mokesčiai, rami, graži aplinka). Be tarpininkų. Kaina 199 999 Lt. Tel. 8 675 93 595. 1079389
4 kambarių butą Rotušės a., Kaune. Buto b. pl. 100 kv. m, II a., laiptinėje 1 kaimynas. Kaina 295 000 Lt. Tel. 8 699 41 428, 209 341. 1076423
5 kambarių butą Vytauto pr. (5/4 a., b. pl. 95 kv. m, plytinis, šiltas, renovuotas, plastikiniai langai, rakinama laiptinė, vidinis kiemas). Tel. 8 674 37 073.
Baldžių
1073610
Nekilnojamasis turtas kitose vietose
1067802
Parduodu malkas „iš pirmų rankų“. Atvežu miškavežiu. Tel. 8 685 16 221, 8 635 30 367, (8 37) 291 255. 1070602
1 k. butą Jonavoje, Panerių g. (9/6 a., gyv. pl. 12, virtuvė 5 kv. m, WC ir pusvonė kartu, balkonas, naujas remontas, renovuotas). Kaina 20 000 Lt. Galimas keitimas į butą Kaune. Tel. 8 698 20 630 d.d.
Pigiausios malkos ir statybinė mediena. Atvežame. Tel. 8 651 11 564, 8 656 29 692. 1073970
Pjuvenų briketai gamintojo kainomis. Tel. 8 600 43 966. 1079557
1072270
Druskininkuose, šalia tvenkinio, naujos statybos name parduodami 1–2 kamb. butai. Pigus šildymas. Nuo 114 000 Lt. Tel. 8 657 50 176. 1077952
Naujos statybos 178 kv. m 2 a. namą prie jūros Melnragėje, Klaipėdoje (yra 4 a žemės). Tel. 8 652 36 554. 1076699
Parduodamas gražus renovuotas namas pačiame Stakliškių centre. Namo plotas 75 kv. m, sklypas 25 a. Visi patogumai name. Šildymas krosnimi. Netoliese stotelė ir kelios parduotuvės. Puiki vieta poilsiui ir gyventi. Kaina 85 000 Lt (galima derėtis). Tel. 8 659 86 188. 1077113
Buitinė technika Defektuota, naudota, nauja buitinė technika. Virtuvės įrankiai, aksesuarai ir indai. www.aldile.com, Jonavos g. 254, Kaunas. Tel. 8 698 31 328. 1062774
Nauja, nukainota buitinė technika (skalbyklės, orkaitės ir kt). AEG, BOSCH, LIEBHER, SIEMENS ir kt. Kovo 11-osios g. 45A. Tel. 313 656, 8 699 83 487; www.ventara.lt. 1071737
Statybinės medžiagos Įvairią statybinę medieną, dailylentes, terasines lentas, pjuvenas, atraižas. Transporto paslaugos. Dirbame ir šeštadieniais. Tel. (8 37) 330 071, 8 682 25 858. 1073185
YPATINGAS PASIŪLYMAS! Beržiniai briketai – 390 Lt; uosio, ąžuolo briketai. Tel. 8 698 55 663. 1072635
Pirk tikrą svorį. Durpių briketus, pjuvenų briketus, anglis. Galima pirkti išsimokėtinai. Sveriame kliento kieme. Pristatome. Tel. 8 687 31 605. 1075018
Prekyba įvairia stogų danga, lietaus nubėgimo sistemomis, vidaus ir lauko plastikinėmis dailylentėmis. Tel. 8 674 08 870. 1067222
Baldai
Prekiaujame kokybiškomis akmens anglimis sezoninėmis kainomis. UAB „Dameta“ Kaune – tel. 8 656 30 814; Mauručiuose – tel. 8 656 30 816. 1065224
Vežame malkas po 4 kub. m – beržas, alksnis, sausa pušis. Skaldytos arba trinkelėmis (beržas, alksnis vasaros pjovimo). Tel. 8 629 94 161. 1075377
Perka AB BRANGIAUSIAI KAUNE PERKA: juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą, akumuliatorius, senus automobilius. Išrašome utilizavimo pažymas. Pasiimame patys. Europos pr. 56. I–V nuo 9 iki 17.30 val., VI nuo 9 iki 14 val. Tel. 391 549, 8 639 10 001. 1077143
AB SUPERKA AUTOMOBILIUS. Gali būti seni, po avarijos, nevažiuojantys. Atsiskaitome iš karto. Sutvarkome dokumentus. Pasiimame patys. Europos pr. 56. Tel. 391 549, 8 639 10 001. 1077155
Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, el. variklius, nichromą. Birželio 23-iosios g. 23A, tel. 312 043, 8 682 40 444. 1064402
Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, el. variklius, senus automobilius. Demontuojame metalą. Technikos g. 8C, tel. 8 687 46 496. 1064336
Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, el. variklius, senus automobilius. Veiverių g. 148A, tel. 392 213, 8 686 40 259. 1064467
Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, el. variklius, senus automobilius. Vokiečių g. 187, tel. 478 088, 8 681 46 384.
1064271
1058045
1069298
Išparduodu: butus, namus, sodus, sodybas, sklypus, patalpas. Padedu parduoti, nupirkti, konsultuoju. Tel. 8 646 46 366, (8 37) 333 555, www.simokusilas.lt. 1071150
Namo dalį M. Lapėse (b. pl. 80 kv. m, per du aukštus, atskiras įėjimas, kiemas, 5 a žemės, visi patogumai, šildymas kietuoju kuru). Kaina 160 000 Lt. Tel. 8 675 16 046, 8 648 52 182.
Kitos prekės Atvešime skubiai (užsakymo dieną) kokybiškų fasuotų baltarusiškų durpių briketų, medienos pjuvenų briketų (RUF arba karšto presavimo PINI-KAY). Tel. 8 600 25 915.
Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, el. variklius. Išsivežame metalą. Raudondvario pl. 112, tel. 267 424, 8 650 50 353. 1064595
1078193
Naujos statybos karkasinį namą Aleksote, Mokolų g. (6 a, 80 kv. m, be vidaus apdailos, pageidaujant įrengsime, yra tvenkinukas). 125 000 Lt. Tel. 8 694 44 666. www.ipsgroup.lt.
Išparduodame kokybiškos plautos D rūšies anglių likutį didmaišiuose. Pjuvenų briketai, baltarusiški durpių briketai. Tel. 8 677 57 228.
Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, elektros variklius, nichromą. Jurbarko g. 2, tel. 363 283, 8 601 17 935.
Nebrangiai parduodu 767 kv. m gamybos patalpas Žaliakalnyje. Tinka prekiauti. Kreiptis tel. 8 656 99 890.
Įvairias malkas kurui. Supjautos trinkelėmis, skaldytos. Atvežimas nemokamas. Tel. 201 267, 8 611 80 030, 8 620 23 779.
Padėsiu parduoti, išnuomoti, nusipirkti nekilnojamąjį turtą. Konsultuoju nekilnojamojo turto klausimais nemokamai. Galite skambinti ir po darbo valandų. Tel. 8 652 30 113, e. paštas skaiste.jatautiene@capital.lt.
Malkas beržines, juodalksnines, 3 m ilgio rąsteliais. Perkame mišką. Tel. 8 636 09 694.
Aukštomis kainomis įmonė perka įvairius AUTOMOBILIUS ir kt. techniką (po eismo įvykio ar su kt. defektais). Greitai tvarkome dokumentus, atsiskaitome, pasiimame. Tel. 8 684 26 629, 8 603 62 208.
1074685
1077861
BALDAI PER VIENĄ SAVAITĘ! Nestandartiniai kietieji baldai: spintos, virtuvės, komodos, prieškambario baldai ir kiti. Galima įsigyti IŠSIMOKĖTINAI. Atvykstame, konsultuojame ir išmatuojame NEMOKAMAI. Tel. 8 683 90 946.
1079001
Parduodame: pjuvenų briketus, sausos medienos atliekas. Perkant didesnį kiekį galime atvežti. Skambinti tel. 8 686 06 274.
Gamybos, sandėliavimo patalpos Kauno r., Ilgakiemyje, nuo 700 iki 4000 kv. m. Tel. 8 608 07 049.
1079417
1072587
1078402
Zapyškyje pusę namo su ūkiniais pastatais. Ir greta 16 a žemės sklypą. Tel. 8 628 57 851.
1073766
1077885
Naujos statybos 2 a. mūrinį namą Šaltupio g., Šilainiuose (150 kv. m, 7,3 a, visos komunikacijos name, dalinė apdaila, tinka 2 šeimoms). 315 000 Lt. Tel. 8 675 03 868.
PLISUOTOS ŽALIUZĖS, RITININĖS UŽUOLAIDOS, ROMANETĖS – UAB „Eurivila“. K.Donelaičio g. 33, tel. 423 333. www.eurivila.lt.
1077862
Parduodu du 18–19 a sklypus Šlienavoje. Tel. 8 648 17 643.
1069973
DnB būstas teikia paslaugas norintiesiems parduoti ar išnuomoti savo nekilnojamąjį turtą. Tel. 8 676 22 040, e. paštas darius.daugela@dnbbustas.lt.
1079077
Vidaus įrangos
1074704
Moteris dažytoja remontuoja virtuves, koridorius, glaisto, dažo, tapetuoja. Tel. 8 653 85 753.
Nekilnojamasis turtas Kaune ir Kauno rajone
„NT unija“ padės Jums greitai parduoti, pirkti ar išnuomoti nekilnojamąjį turtą. Turime daug pirkėjų, ieškančių butų, namų, sklypų, sodų, sodybų. Tel. 8 678 00 678.
1075045
1069341
parduoda
Kaminų įdėklai (darbo patirtis), valymas. Pristatomieji kaminai. Latakų valymas. Garantija. Be poilsio dienų. Tel. 8 676 53 813. www.kaminuideklai.com.
1072161
Meistro pagalba: santechnika, elektra, apdailos darbai, tvirtinimai ir t.t. Išsikvieskite meistrą tel. 8 618 00 700.
1073874
Parduodamas visiškai įrengtas 2 aukštų, 214 kv. m ploto, su mansarda gyvenamasis namas Kaune, Šventupės g. 9 a žemės, visos komunikacijos. Kaina 430 000 Lt. Tel. 8 616 41 755.
BETONO HIDROIZOLIACIJA: pamatų, rūsių, baseinų, terasų. Asfalto duobių taisymas. Tel. (8 37) 330 686, 8 687 84 142. Betonuojame grindis, ruošiame pagrindus. Klojame visų tipų grindų dangą. Ilgalaikė patirtis. Garantija. Tel. 8 686 44 993, 8 687 24 321.
VšĮ „Endive“. Administravimas ir konsultavimas daugiabučių namų modernizavimo programoje JESSICA. DNSB kūrimas. Tel. 8 677 07 121, e. paštas info@endive.lt.
Griauname pertvaras, tapetuojame, glaistome, dažome, montuojame gipskartonį, plastiką, klojame plyteles, dedame laminatą. Tel. 8 614 59 727. 1079643
1078243
Parduodu autoservisą. Gera vieta. Yra nuomininkas. Kreiptis tel. 8 699 42 085.
Šventėms
Nemokamai iðveþa
1072316
1078899
1079262
1073592
1066748
Malkos pigiau. Supjautos trinkelėmis arba skaldytos. Atvežame ir mažais kiekiais. Tel. 8 631 33 736. 1078125
1064203
1072928
Automobilių supirkimo įmonė perka visų markių daužtus, nevažiuojančius automobilius nuo 200 iki 2000 Lt. Patys pasiimame. Atsiskaitome vietoje. Tel. 8 615 87 008. 1076752
27 3
šeštaDIENIS, vasario 23, 2013
klasifikuoti skelbimai Perka Automobilius (senus, surūdijusius, su defektais, nevažiuojančius) ir kėbulus. Atsiskaito iš karto, pasiima patys. Tel. 8 673 31 752, 8 607 97 663. 1075652
BALTIC METAL, UAB – aukštomis kainomis neribotais kiekiais perka juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą. Atsiskaitome iš karto. Kreiptis R.Kalantos g. 49, Kaunas, tel. (8 37) 215 092, 8 698 55 553. 1062748
Brangiai perku mišką (su žeme arba išsikirsti). Atsiskaitau iš karto. Miškavežio paslaugos. Tel. 8 685 16 221, 8 635 30 367, (8 37) 291 255.
PERKAME MIŠKĄ. Tel. 8 602 31 516.
Kauno centre pirkčiau butą, ne mažesnį kaip 50 kv. m. Pirmojo aukšto nesiūlyti. Gali būti nesuremontuotas. Tel. 8 647 84 540.
Perku žemės grąžinimo dokumentus, taip pat nesutvarkytus paveldėjimo teisės liudijimus. Atsiskaitau iš karto. Tel. 8 684 94 670.
1070594
1079337
Perka arba išsinuomoja žemę visoje Lietuvoje. Gali būti apleista, su mišku, su bendraturčiais, išnuomota. Sutvarko dokumentus, atsiskaito iš karto. Tel. 8 671 08 059. 1063286
Brangiai juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą: aliuminį, varį, žalvarį, akumuliatorius. Išsivežame patys. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724.
Perka katalizatorius, akumuliatorius, starterius, generatorius, el. variklius, automobilių laidus, kompiuterių ir kitas plokštes. Tel. 8 660 99 000; www.kaunakiemis.lt.
Brangiai perkame mišką su žeme arba išsikirsti, žemę, pievas. Visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 676 41 155.
Perkame mišką visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 699 29 992.
Brangiai perkame mišką visoje Lietuvoje. Atliekame miško ruošos, medienos transportavimo darbus. Tel. 8 650 16 017.
Perkame žemės ūkio paskirties žemę: miškus ir kitą nekilnojamąjį turtą. Gali būti areštuoti. Tel. 8 659 40 213.
1061920
1072494
Brangiai perkame. Stambi įmonė – įvairaus brandumo miškus Lietuvoje. Tel. 8 633 33 333, 8 644 44 444.
Perku didesnius plotus žemės ūkio paskirties žemės. Atsiskaitau grynais. Tel. 8 611 24 808.
1072017
1058644
1059332
1075903
1074143
1078524
1065544
Perku konteinerinę degalų laikymo ir pilstymo įrangą. Tel. 8 687 29 349. 1078764
1074416
Pirkčiau 1 ar 2 kambarių butą Senamiestyje. Siūlyti įvairius variantus. Tel. 8 657 71 433.
1077720
Ūkininkas brangiai pirktų, nuomotųsi žemę Krekenavos, Žibartonių, Sidabravo, Naujamiesčio apylinkėse. Tel. 8 606 14 770. 1074018
VAZ, „Moskvič“, GAZ ir kitus importinius automobilius, kėbulus. Pasiimame. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724.
UAB EUROFOREST 2 Nuolat visoje Lietuvoje
PERKAME MIŠKĄ
ĩ Brangiai mokame ĩ Atsiskaitome iš karto ĩ Perkame ir nebrandžius bei kirstus miškus ĩ Domina įvairaus dydžio valdos Tel. 8 656 65 074, e. paštas euroforest2@gmail.com.
1072038
Specializuota įmonė
SUPERKA ĮVAIRIUS SENUS AUTOMOBILIUS (su defektais, po avarijos) ir
KĖBULUS.
Pasiimame patys. Rašome utilizavimo pažymas.
Tel. 8 671 67 189; 8 648 74 669.
www.autoperka.lt
kviečia
Vasario 28 d., ketvirtadienį, 18 val. Kauno valstybinėje filharmonijoje KAUNO MIESTO SIMFONINIS ORKESTRAS (orkestro vadovas Algimantas Treikauskas, vyr. dirigentas Imants Resnis) Solistas LUKAS GENIUŠAS (fortepijonas) Dirigentas MARTYNAS STAŠKUS Programoje: L. van Beethoven – Uvertiūra „Koreolanas“; F. Schubert – Simfonija nr. 8 b-moll „Nebaigtoji“ L. van Beethoven – Koncertas fortepijonui ir orkestrui nr. 5 Es-Dur, op 73 „Imperatoriškasis“ Globėjas
Kauno miesto savivaldybė Rėmėjai:
28 2
šeštadIENIS, vasario 23, 2013
klasifikuoti skelbimai Kviečia
Šokio spektaklis
„IŠ(NE)PLAUTAS DANGUS“ Kovo 1 d. 18.30 val.
2013 m. vasario 27 d., trečiadienį, 10 val. Aleksandro Stulginskio universitete 214 kab. kompiuterių salėje (Studentų g. 13, Akademija, Kauno r.) Žemės ūkio ministerija organizuoja informacinį renginį:
Choreografė – Birutė Letukaitė BLC verslo lyderių centras, Elipsės salė K.Donelaičio g. 62, Kaunas
„LIETUVOS KAIMO PLĖTROS 2007–2013 METŲ PROGRAMOS PRIEMONIŲ ,,ŽEMĖS ŪKIO VANDENTVARKA“ IR ,,PELNO NESIEKIANČIOS INVESTICIJOS“ ĮGYVENDINIMAS VADOVAUJANTIS MELIORACIJOS TECHNINIAIS REGLAMENTAIS IR TAISYKLĖMIS“.
Bilietus galite įsigyti bilietai.lt kasose ir valandą prieš renginį. Bilieto kaina 30 Lt. Moksleiviams, studentams, senjorams, žmonėms su negalia – 50 % nuolaida. Daugiau informacijos tel. (8 37) 202 062
Renginyje kviečiami dalyvauti Ukmergės, Utenos, Varėnos, Vilkaviškio, Vilniaus ir Jurbarko rajonų savivaldybių administracijų melioracijos specialistai.
Renginys nemokamas. Trukmė: ~2 val.
Užs. 1077057
Vasario 23 d., šeštadienį, 17 val. KAMERINĖS MUZIKOS VAKARAS
Saulė RINKEVIČIŪTĖ (smuikas) Zbigniev LEVICKI (smuikas) Toma BANDZAITYTĖ (smuikas) Rolandas ROMOSLAUSKAS (altas) Vita ŠIUGŽDINIENĖ (violončelė) Rūta RINKEVIČIŪTĖ (fortepijonas) Programoje – kompozitorių A.Vivaldi, C.Debussy, S.Rachmaninov, S.Prokofjev, G.Puccini, J.Strauss, B.Martinu kūriniai
Vasario 26 d., antradienį, 18 val. Mažojoje salėje XX A. MUZIKA FLEITAI, ARFAI IR VIOLONČELEI
Fausta DRŪLYTĖ (fleita) Viktorija SMAILYTĖ (arfa) Vytenis POCIUS (violončelė) Programoje – kompozitorių Z.Jonak, J.Jongen, L.Harrison, T.Takemitsu, D.Gough, H.Blake kūriniai Bilieto kaina 10 Lt
Bilietų kaina: 10, 15 Lt Kovo 3 d., sekmadienį, 17 val. MUZIKINIAI PEIZAŽAI
KAUNO FORTEPIJONINIS TRIO Lina KRĖPŠTAITĖ (fortepijonas) Indrė ČEPINSKIENĖ (smuikas) Asta KRIŠTAPONIENĖ (violončelė) Solistė Asta KRIKŠČIŪNAITĖ (sopranas) Programoje – kompozitorių V.Bartulio, J.Turina, E.F.Arbós, J.Joubert, Z.Bružaitės kūriniai Bilietų kaina: 10, 15 Lt Bilietai parduodami Kauno filharmonijos kasoje antradieniais–sekmadieniais 14–18 val., tel. (8 37) 200 478, bei platinami www.tiketa.lt (aptarnavimo mokestis Kauno filharmonijos kasoje netaikomas, „Tiketos“ sistemoje +3 Lt/bilietui, +5 Lt užsakant bilietus internetu ar trumpuoju numeriu ir atsiimant juos kasose). Informacija teikiama tel. 222 538. Internetinis adresas www.kaunofilharmonija.lt. Ikimokyklinio amžiaus vaikai į vakarinius koncertus neįleidžiami. Filharmonijoje veikia dailės paroda „Atgimimas“, skirta Lietuvos valstybės atkūrimo dienai – Vasario 16-ajai ir Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienai – Kovo 11-ajai pažymėti. Filharmonijos partneriai:
Filharmonijos dienraštis
Atsiliepkite! Pamestas vestuvinis žiedas. Radusį prašom skambinti tel. 8 618 42 145. Atsilyginsiu.
1079461
Pamesta Dingusį UAB „Lomėsa“ (įmonės kodas 134929087) įmonės antspaudą laikyti negaliojančiu.
1079269
29 3
šeštaDIENIS, vasario 23, 2013
klasifikuoti skelbimai Kviečia „Jogos akademija“ (Savanorių pr. 192, 4 a.) kovo 2 d. 10 val. kviečia į NEMOKAMĄ įvadinę paskaitą apie JOGĄ, taisyklingą laikyseną, kvėpavimą, kūno grožį, emocijų valdymą ir atsipalaidavimo naudą, mitybos principus. Tel. 8 685 18 997. www.jogosakademija.lt. 1079924
Kauniečiams! Kovo 1 d. (penktadienį) 16.30 val. Kauno savivaldybės didžiojoje salėje Kauno JDJ organizuoja Kauno miesto savivaldybės, AB „Kauno energija“, KTE, Aplinkos ir Energetikos ministerijų vadovų susitikimą su visuomene tema „Mokesčių už šildymą mažinimas ir daugiabučių renovacija“. Kviečiame atvykti ir aktyviai dalyvauti, iš anksto pateikiant klausimus tel. 8 612 96 543, e. paštas ruta.zabieliene@gmail.com, www.judejimas.eu. 1078597
Kovo 7 d. 19 val. Kauno „Romuvos“ kino teatro salėje – Arvydo Vilčinsko koncertas „Į didelį kalną“. Naujos ir žinomos dainos, specialiai režisuotas apšvietimas, videoprograma. Bilietų kaina 20–43 Lt. Bilietus galite įsigyti „Romuvos“ kasoje arba www.bilietupasaulis.lt. Senjorams taikomos nuolaidos. 1078725
Naujai atidaryti globos namai SENJORŲ VILA (Žalioji g. 19B, Garliava) priima senjorus ilgalaikei globai, slaugai, gyventi nuolat medikų priežiūroje. Geros gyvenimo sąlygos. Sudaromos sutartys senjorų priežiūrai jų namuose. Reikalinga VIRĖJA (-as). Tel. 552 258, 8 652 93 000. 1077552
2012/2013 m.
73–IASIS KŪRYBINIS SEZONAS www.muzikinisteatras.lt, administratore@muzikinisteatras.lt. Į visus teatro renginius galite pirkti bilietus internetu www.muzikinisteatras.lt. Informacija tel. (8 37) 228 784
KOVO mėn. REPERTUARAS ZYGFRYDO VERNERIO KABARETAS.
1 d. 18 val. SKIRTA SOLISTĖS G.JUKNEVIČIŪTĖS JUBILIEJUI. Muzikinis reviu. Bilietų kainos: 25, 40, 70, 80, 150 Lt. Imrė Kalmanas. MONMARTRO ŽIBUOKLĖ. Operetė. 2 d. 18 val. Bilietų kainos: 15, 30, 45, 50, 100 Lt. Volfgangas Amadėjus Mocartas. MAŽOJI BURTŲ FLEITA. 3 d. 12 val. Muzikinė pasaka vaikams. Bilietų kainos: 7, 12, 18, 20, 50 Lt. Johanas Štrausas. NAKTIS VENECIJOJE. Operetė. 18 val. Bilietų kainos: 15, 20, 35, 40, 100 Lt. Gaetanas Donicetis. LIUČIJA DI LAMERMUR. Opera. Bilietų kai6 d. 18 val. nos: 15, 30, 45, 50, 100 Lt. Vyresniųjų klasių moksleiviams, studentams ir socialiai remtiniems asmenims taikoma 50 proc. nuolaida. Imrė Kalmanas. GRAFAITĖ MARICA. Operetė. 7 d. 18 val. Bilietų kainos: 15, 20, 35, 40, 100 Lt. NOTRDAMO LEGENDA. PREMJERA. Šokio spektaklis. 8 d. 18 val. Bilietų kainos: 20, 30, 50, 60, 100 Lt. Karlas Miliokeris. STUDENTAS ELGETA. Operetė. 9 d. 18 val. Bilietų kainos: 15, 20, 35, 40, 100 Lt. Zita Bružaitė. GRYBŲ KARAS IR TAIKA. Operėlė-parodija 10 d. 12 val. vaikams ir tėveliams. Bilietų kainos: 7, 12, 18, 20, 50 Lt. Johanas Štrausas. ČIGONŲ BARONAS. Operetė. 18 val. Bilietų kainos: 25, 40, 70, 80, 150 Lt. Ričardas Rodžersas. MUZIKOS GARSAI. Miuziklas visai šeimai. 13 d. 17 val. Bilietų kainos: 7, 15, 20, 25, 50 Lt. Skirta vyresniųjų klasių moksleiviams. NOTRDAMO LEGENDA. PREMJERA. Šokio spektaklis. 14 d. 18 val. Bilietų kainos: 20, 30, 50, 60, 100 Lt. Fridrichas von Flotovas. MARTA. Komiška opera. 15 d. 18 val. Bilietų kainos: 15, 20, 35, 40, 100 Lt. Johanas Štrausas. ŠIKŠNOSPARNIS. SKIRTA DAINININKĖS JONĖS 16 d. 18 val. RAGAIŠYTĖS 80-MEČIUI. Operetė. Bilietų kainos: 15, 30, 45, 50, 100 Lt. Zita Bružaitė. VORO VESTUVĖS. Operėlė-baletas vaikams. 17 d. 12 val. Bilietų kainos: 7, 12, 18, 20, 50 Lt. FUNNY BEAT TAP DANCE SHOW kartu su BASS ARCO. 18 val. Įspūdingas step‘o šokio pasirodymas su gyvos muzikos improvizacijomis. Bilietų kainos: 20, 30, 50, 60, 100 Lt. Genadijus Gladkovas. BRĖMENO MUZIKANTAI. Miuziklas 20 d. 18 val. vaikams ir tėveliams. Bilietų kainos: 7, 12, 18, 20, 50 Lt. Skirta vyresniųjų klasių moksleiviams. Johanas Štrausas. ČIGONŲ BARONAS. Operetė. 21 d. 18 val. Bilietų kainos: 25, 40, 70, 80, 150 Lt. Eltonas Džonas. Timas Raisas. AIDA. Miuziklas. 22 d. 18 val. Bilietų kainos: 20, 30, 50, 60, 100 Lt. ZYGFRYDO VERNERIO KABARETAS. Muzikinis reviu. 23 d. 18 val. Bilietų kainos: 25, 40, 70, 80, 150 Lt. Volfgangas Amadėjus Mocartas. MAŽOJI BURTŲ FLEITA. 24 d. 12 val. Muzikinė pasaka vaikams. Bilietų kainos: 7, 12, 18, 20, 50 Lt. DULKIŲ SPINDESYS. Šokio spektaklis. 18 val. Bilietų kainos: 15, 30 , 45, 50, 100 Lt. Teatras turi teisę keisti spektaklius. Kasa (Laisvės al. 91, tel. (8 37) 200 933) dirba 11–14, 15–18 val. Poilsio diena – pirmadienis. Administratorės tel. (8 37) 228 784, e. paštas administratore@muzikinisteatras.lt.
„Girstučio“ baseine – paskutiniai darbai Užsikrėtę Rūtos Meilutytės pergalėmis pasaulinėje arenoje, kauniečiai nekantriai laukia kultūros ir sporto centro „Girstutis“ baseino rekonstrukcijos pabaigos. Šio projekto statybos vadovo Dariaus Meškuočio teigimu, sporto ir pramogų komplekso drobėje dedami paskutiniai potėpiai. Vyks plaukimo pirmenybės Rekonstruotas „Girstučio“ baseinas taps bene pačiu moderniausiu Lietuvoje – sportininkams skirto baseino ilgis atitinka tarptautinius standartus, čia vyks šalies pirmenybės. Nauja baseino vonia praplatinta ir pailginta pagal Tarptautinės plaukimo federacijos (FINA) standartinius matmenis. „Baseino ilgis pagal FINA reikalavimus yra labai tiksliai apibrėžtas – 50 metrų. Leidžiama tik 3 cm paklaida į didesnę pusę. Tačiau iš anksto reikėjo numatyti kelių centimetrų atsargą, nes pakabinus specialius laiko fiksavimo skydus baseinas sutrumpėja“, – statybos subtilybes pasakojo D.Meškuotis. Pagal projektą iš viso „Girstučio“ baseine yra 180 sėdimų vietų, tačiau ateityje jų kiekį bus galima padidinti iki 500. Pasak D.Meškuočio, išeitis galėtų būti lengvos mobilios tribūnos, pastatomos iš šonų.
Džiugins komfortiška temperatūra Baseine visada bus palaikoma 28–29 laipsnių temperatūra. Oro temperatūra bus šiek tiek mažesnė, tačiau taip pat komfortiška. Moderni įranga nuolat seks vandens būklę – reguliuos jo šilumą, chloruos vandenį, papildys trūkstamo vandens kiekį. Vandeniui valyti bus naudojami kvarcinio smėlio filtrai ir ultravioletinės lempos. Baseino šildymas suprojektuotas taip, kad šiluma bus palaikoma naudojant kelis šaltinius. Šiluma sklis nuo šildomų grindų ir įrengtų radiatorių, tačiau šių šaltinių nepakaks. Patalpas šildys ir pats baseino vanduo, kurio temperatūra bus aukštesnė nei patalpų. Visur – šildomos grindys Baseinas išklotas specialiomis neslidžiomis plytelėmis, atvežtomis iš Vokietijos. Komfortą didins ir visose zonose – aplink baseinus, dušuose, drabužinėse – įrengtos šildomos grindys. Anot D.Meškuočio, baseino patalpoje nuo garuojančio vandens kaupsis nemažai drėgmės, todėl jis bus gerai ventiliuojamas, naudojant specialią sausinimo sistemą. Ventiliacijos sistema prieš Valstybinės komisijos vertinimą bus išbandoma. Prileidus baseiną vandens bus sudarytos natūralios sąlygos ir porą savaičių vyks stebėjimas.
„Visi plaukimo baseinai statomi ant kolonų, panašiai kaip vonia namuose, kad esant reikalui būtų galima iš apačios apžiūrėti ir pataisyti. Be to, vanduo į baseiną leidžiamas taip pat iš apačios – per specialius purkštuvus, kurių rekonstruojamame baseine yra beveik 100. Jeigu vandenį leistume per vieną ertmę, susidarytų labai didelė srovė. Baseine vanduo cirkuliuoja ratu – patenka pro apačią, o išteka pro viršų“, – ypatybes pasakojo D.Meškuotis. „Girstučio“ kultūros ir sporto rūmų rekonstrukcija finansuojama Kauno miesto, Lietuvos valstybės biudžetų ir ES lėšomis. Projekto „Girstučio“ kultūros ir sporto rūmų rekonstrukcija, Kovo 11-osios g. 26, Kaunas“ finansavimo ir administravimo sutartyje numatyta, kad iš Europos regioninės plėtros fondo „Girstučio“ rekonstrukcijai bus skirta 5 mln. Lt. Bendra projekto vertė – 20, 7 mln. Lt. Projekto tikslas – rekonstruoti „Girstučio“ kultūros ir sporto rūmus, įkuriant daugiafunkcį vandens sporto, pramogų ir sveikatingumo kompleksą. Užs. 1079637
30 2
šeštadIENIS, vasario 23, 2013
klasifikuoti skelbimai Karščiausi kelionių pasiūlymai
Pramogos, šventės, laisvalaikis Pramogos
„COMMODORRE“ KAJUTĖ VIENAM + AUTOMOBILIS – nuo 495 Lt (asm.) Akcija galioja linijai Klaipėda–Kylis iki 2013 05 31. Tel. (8 37) 490 202, I.Kanto g. 22, kaunas@kaunas.krantas.lt www.krantas.lt
„COMMODORRE“ KAJUTĖ DVIEM + AUTOMOBILIS – nuo 425 Lt (asm.) Akcija galioja linijai Klaipėda–Karlshamnas iki 2013 05 31.
AKCIJOS KELTŲ BILIETAMS IŠ KLAIPĖDOS
KELIONĖ KELTU Į EUROVIZIJOS DAINŲ KONKURSĄ – nuo 266 Lt (asm.) (vieta kajutėje) Galioja linijai Klaipėda–Karlshamnas.
KETURVIETĖ KAJUTĖ + AUTOMOBILIS – nuo 218 Lt (asm.) Akcija galioja linijoms Klaipėda–Kylis ir Klaipėda–Karlshamnas iki 2013 05 31.
1079239
Kovo 9 d. viešbutyje „Vanagupė“ – Lietuvos talentų finalininko Jurijaus Veklenko „Tribute to James Blant & Bruno Mars“ koncertas, skirtas specialiai moterims jų šventės proga! Bilieto kaina 40 Lt (asmeniui). Į kainą įskaičiuota: koncertas, taurė vyno su užkandžiu. Daugiau informacijos www.vanagupe.lt.
1074403
Šokiai, dainavimas Visai nesvarbu, ar jums yra tekę šokti, nesvarbu, kiek jums metų, bet jei nors kartą svajojote apie balerinų graciją ar tu-tu sijonėlius – šie užsiėmimai Jums! Šokio teatras „Aura“ siūlo galimybę visiems norintiems lankyti baleto pamokas, kurias veda „The London Ballet Company“ šokėja Almila Ada Bayazitoglu. Pamokos suaugusiesiems vyks antradieniais ir ketvirtadieniais 19.30 val. (trukmė 1 val.). Laukiame jūsų šokio teatre „Aura“ (M.Daukšos g. 30A). Daugiau informacijos www.aura.lt, tel. (8 37) 202 062.
Daugiau specialių pasiūlymų www.krantas.lt
1078046
Nori ir Tu dainuoti koncertuojančioje grupėje, filmuotis klipuose, dalyvauti įvairiuose renginiuose bei festivaliuose? Būtinai ateik į studiją ŠA LIA LIA. Tavęs laukia profesionalūs vokalo pedagogai. Priimami nariai nuo 4–7 m., 8–11 m., 12–15 m., 16–18 m. Priėmimai vyksta kiekvieną pirmadienį ir antradienį nuo 18 val. Savanorių pr. 206, II a., tel. 8 671 94 283, 8 611 19 256. www.salialia.lt.
UAB „MŪSŲ ODISĖJA“ Kovo 2 d. – „Jonavos krašto unikalumai“, 65 Lt. Rožinio slėpinių kelias ir parkas, Šv. Jurgio bažnyčia, regykla į Žaslių ežerą, Paparčių vienuolynas. Kovo 9 d. – „Vilnius su „Silva Rerum“, 69 Lt. K.Sabaliauskaitės romanas „Silva Rerum“, „Žaislų muziejus“, Katedros požemiai. Gidų kursai. Vakariniai ir eksternu. Pradžia vasario 25 d.
M.Valančiaus g. 19 (darbo laikas 8 iki 21 val.) Tel. 207 879, 8 698 03 091 E. p. info@turinfo.lt www.musuodiseja.lt
Kiti
Įvairūs
UAB „Lomėsa“ (įmonės kodas 134929087) keičia pavadinimą į UAB „RG Amber“.
Išsinuomoja
1079268
Ūkininkas pirktų arba išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės ūkininkauti. Siūlyti įvairius variantus. Tel. 8 611 54 462, e. paštas audrius1977@gmail.com. 1074754
Norėtume išsinuomoti tvarkingą butą Kaune ilgalaikei nuomai. Mokėsime iki 400 Lt ir mokesčius. Tel. 8 684 55 498. 1078093
Ūkininkas ieško išsinuomoti žemės Širvintų r. Tel. 8 689 73 000. 1064634
Gabenimai Transportas. Perkraustymas. www.limesa.lt. Tel. 8 687 48 399. 1064715
Kelionės Įvairioms progoms nuomojame „Mercedes“ autobusiuką (8 vietų). www.limesa.lt. Tel. 8 687 48 399 1064727
Keleivių, siuntų, krovinių pervežimas. ANGLIJA, AIRIJA, OLANDIJA, DANIJA, NORVEGIJA, ŠVEDIJA. Patikimai, saugiai ir greitai nugabensime Jus ir Jūsų siuntą į nurodytą vietą. Internetinis puslapis www.eurosiunta.lt. Tel. 8 672 97 228. 1065982
Kiekvieną pirmadienį vežame keleivius, siuntinius, automobilius maršrutu Lietuva– Vokietija–Anglija. Paimame iš namų. Tel. 8 618 07 311. 1078526
Vizos Vizos: Rusija, Baltarusija, Kazachstanas, Kinija. Vizos vairuotojams. Kreiptis Kęstučio g. 3, tel. 321 760, 8 685 04 003. Dirbame nuo 9 iki 18 val. 1062167
Paskolos
„CINAMON“
Vasario 27 d. 18 val. Kauno filharmonijoje – ROMANSŲ VAKARAS, kuriame trys skirtingų patirčių atlikėjai: LIUDAS MIKALAUSKAS, JUDITA LEITAITĖ IR ALGIS FRANKONIS susitinka vienoje scenoje tam, kad atskleistų visą romansų grožį. Bilietai: Filharmonijos kasoje, kioske (S.Daukanto g. 17), „Girstupio“ turgaus spaudos kioske, bilietai.lt, www.atmkompanija.lt. Informacija tel. 8 672 62 322.
Kelionių AgentūrA „Krantas Travel“
UAB „Apšildymo ir ventiliacijos automatizavimo centras“ (buveinės adresas Girelės g. 2A–12, Jonava, Lietuvos Respublika, kodas 256719690, PVM kodas LT567196917, registro tvarkytojas VĮ Registrų centras) informuoja, kad vadovaujantis LR akcinių bendrovių įstatymo 71 ir kitais straipsniais yra parengtos jos reorganizavimo atskyrimo būdu sąlygos. Atskyrimo metu nuo UAB „Apšildymo ir ventiliacijos automatizavimo centras“ atskiriamo turto, teisių ir pareigų dalies pagrindu sukuriama nauja bendrovė – UAB „AVAC“, kurios buveinės adresas Panerių g. 169, Kaunas. UAB „AVAC“ turto, teisių ir pareigų dalis priskirta naujai jų pagrindu kuriamai UAB „AVAC“, pereina šiai bendrovei nuo perdavimo-priėmimo akto pasirašymo tarp UAB „Apšildymo ir ventiliacijos automatizavimo centras“ ir UAB „AVAC“. Priėmimo-perdavimo aktas pasirašomas per 10 (dešimt) darbo dienų po UAB „AVAC“ įregistravimo juridinių asmenų registre pagal patikslintą faktinę padėtį tai dienai. Pasirašius priėmimo-perdavimo aktą, UAB „Apšildymo ir ventiliacijos automatizavimo centras“ teisės ir pareigos pagal sandorius, numatytus reorganizavimo sąlygose, pereina UAB „AVAC“ ir sandoriai įtraukiami į šios bendrovės buhalterinę apskaitą. Su reorganizavimo sąlygomis ir kitais LR akcinių bendrovių įstatymo 65 straipsnio 2 dalyje numatytais dokumentais galima susipažinti iki reorganizavimo pabaigos darbo dienomis nuo 9 iki 16 val. UAB „Apšildymo ir ventiliacijos automatizavimo centras“ buveinėje, Panerių g. 169, tel. 8 698 37 352.
1079477
Sportinių šokių klubas „Gintarėliai“ kviečia norinčius išmokti šokti į naujas grupes: vaikų (nuo 6–7 m.) sportinių šokių; suaugusiųjų pramoginių šokių pradedantiesiems. Repeticijos vyks antradieniais ir ketvirtadieniais, pradžia kovo 7 d. Kauno technikos kolegijos didžiojoje salėje, Tvirtovės al. 35, Kaune. Daugiau informacijos tel. 8 612 54 053, e. paštu orestas@daliadance.lt. Ateikite, pažiūrėkite, pabandykite – Jums tikrai patiks! 1079377
Sportas Dėmesio! Vasario mėnesį priimami nauji nariai! Kyokushin karatė treniruotės vaikams, paaugliams, jaunimui, suaugusiesiems, vyresniems! Treneris G.Tankevičius – pasaulio karatė vicečempionas, Kauno klinikų sporto medicinos gydytojas – didelį dėmesį skiria saugiam sportui, sveikatai stiprinti, tvirtam fiziniam parengimui, pasitikėjimo savimi ugdymui. Naudojamos efektyvios, moksliškai pagrįstos metodikos, modernus inventorius. G.Tankevičiaus individualios treniruotės asmenims, atsigaunantiems po sportinių traumų, operacijų, geresniam fiziniam pasirengimui, sveikatai stiprinti, traumų profilaktikai. Savanorių pr. 206, tel. 8 678 34 748. www.stoikas.lt. 1074802
Kauno bridžo klubas kviečia į sportinio bridžo kursus, kurie vyks Jonavos g. 40, „Undinės“ salėje, 2 aukšte, ketvirtadieniais nuo 18 val. Įvadinė paskaita – vasario 28 d. Turinčiuosius bridžo pagrindus kviečiame prisijungti nuo kovo 14 d. Balandžio mėnesį vyks naujokų turnyrai. Informacija tel. 8 687 60 254, 8 682 17 227; www.bridzas.lt. 1078966
kviečia
1071637
Paskolos palankiausiomis sąlygomis nekilnojamojo ir kt. turto savininkams. Teirautis ir savaitgaliais. Tel. 8 602 36 979, (8 37) 210 625. www.sgpartneriai.lt. 1070370
Reikalinga paskola nuo 20 000 iki 45 000 Lt. Užstatas yra. Dėl procentų tarsimės. Firmos nesikreipkite. Tel. 8 674 75 929. 1079106
„Sniego karalienė“ 3D – 23, 25, 28 d. 11.30 val.; iki 28 d. 13.25 val. „Sniego karalie nė“ – iki 28 d. 12, 14, 16 val. „Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai“ – iki 28 d. 11.15*, 13.45*, 18.15, 20.45 val. (*išsk. 28 d.). „Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti“ – iki 28 d. 12.30, 14.45, 17, 19.15, 21.30 val. „Rusų nuotykiai Las Vegase“ – iki 28 d. 16.15*, 20, 22 val. (*išsk. 28 d.). „Valentinas vienas“ – iki 28 d. 11.45, 15.20, 16.35, 17.25, 18.45*, 19.35, 21.45 val. (*išsk. 23, 25, 27 d.). „Ana Karenina“ – 23, 25, 27 d. 18.45 val.; iki 28 d. 21.15 val. „Žuviukas Nemo“ 3D – 24, 26 d. 11.15 val. „Tyli naktis“ – iki 28 d. 18 val. „Ralfas Grio vėjas“ (liet. k.) – iki 28 d. 14.15 val.
„FORUM CINEMAS“ Karaliaus Mindaugo pr. 49, „Akropolis“, III a.
„Sniego karalienė“ 3D (premjera, liet. k., V) – iki 28 d. 12.30, 15.15, 17.30 val. „Sniego karalienė“ (liet. k., V) – iki 28 d. 10.30 val. „Aukšta klasė“ (premjera) – iki 28 d. 13.30, 16, 18.30, 21 val.; 23 d. 23.30 val. „Linkolnas“ (premjera, N-13) – iki 28 d. 11.30, 14.45, 18, 21.15 val. „Svajonių komanda, 1935“ (premjera, latvių k.) – iki 28 d. 16.45, 19.15 (seansas nevyks 27 d.) val. „Gimę mylėti“ (premjera, N-13) – iki 28 d. 21.45 val. IŠANKSTINIS SEANSAS. „Saugus prieglobstis“ – 27 d. 19.15 val. „Valentinas vienas“ (N-16) – iki 28 d. 10.45, 13.15, 15.45, 18.15, 20.45 val.; 23 d. 23.15 val. „Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti“ (N-13) – iki 28 d. 14, 16.15, 18.45, 21.30 val.; 23 d. 23.45 val. „Žuviukas Nemo“ 3D (liet. k., V) – iki 28 d. 10.15, 12.45, 14.30 val. „Rusų nuotykiai Las Vegase“ (N-16) – iki 28 d. 19.30, 22 val.; 23 d. 23.59 val. „Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai“ (N-7) – iki 28 d. 12, 17.45 (seansas nevyks 26 d.) val. „Ana Karenina“ (N-13) – iki 28 d. 15, 20.30 val. „Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai“ (N-13) – 23 d. 23 val. „Legendos susivienija“ (liet. k., V) – iki 28 d. 11.45 val. „Ralfas Griovėjas“ (liet. k., V) – 23, 24 d. 11 val. KITOKIO KINO KLUBAS. „Prancūziška apgaulė“ (T ) – 26 d. 17.45 val. Renginio vedėjas G.Jankauskas. Bilieto kaina 7 Lt.
KINO TEATRAS „ROMUVA“ Laisvės al. 54
Vasario 23 d. 14 val. – „Spragtukas” (veiksmo, fantastinis, muzikinis, šeimai, 2009 m., D. Britanija. Vengrija, rež. Andrei Konchalovsky, įgarsinta lietuviškai). 16 val. – „Tabu” (drama, 2012 m., Portugalija, Vokietija, Brazilija, Prancūzija, rež. Miguel Gomes, lietuviški titrai). 18 val. – „Medžioklė” (drama, 2012 m., Danija, rež. Thomas Vinterberg, lietuviški titrai). 20 val. – „Aurora” (fantastinis filmas, 2012 m., Lietuva, rež. Kristina Buožytė, N-18). Vasario 24 d. 14 val. – animacinis filmas „Vėžliuko Semio nuotykiai” (nuotykių, Belgija, rež. Ben Stassen, įgarsintas lietuviškai). 16 val. – „Aurora”. 18 val. – „Tabu”. 20 val. – „Medžioklė”.
LR PREZIDENTUI A.STULGINSKIUI ATMINTI Vasario 26 d. – Lietuvos Respublikos Prezi dento Aleksandro Stulginskio 128-ųjų gimi mo metinių minėjimas. 9 val. – Kauno A.Stulginskio mokyklojedaugiafunkciniame centre, Partizanų g. 152, vyks minėjimas „Valanda su Prezidentu”. 10.30 val. – Prezidento Aleksandro Stulgins kio 128-ųjų gimimo metinių paminėjimas Kauno Panemunės kapinėse ir gėlių padėji mas ant kapo. Dalyvaus mokyklos mokslei viai, mokytojai, Lietuvos Respublikos Seimo narys Kazimieras Kuzminskas, Kauno miesto savivaldybės vadovai, tarybos nariai Loreta Kudarienė, Algimantas Kurlavičius ir kt. Kauno A.Stulginskio mokykla-daugiafunkcinis centras
Kviečia mokytis Kovo 6 d. V.Bacevičiaus pradinėje mokykloje (Savanorių pr. 91) iki 13 val. vyks ATVIRŲ DURŲ diena. Tel. 422 953. 1079401
informuoja
1061412
Paskola be užstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Tel. 314 531, skambinti d. d. nuo 9 iki 17 val., „Aujama-credit“, P.Lukšio g. 34.
PLC „Mega“ tel. 8 700 70 111
informuoja
1079464
Lietuvos ir Prancūzijos asociacijos Kauno skyrius kviečia į prancūzų kalbos kursus pradedantiesiems ir pažengusiesiems. Taip pat renkamos šeštadienio grupės. Tel. 203 994, 8 676 20 235.
Kinas
ŠEIMOS TURGELIS Vasario 23 d. nuo 11 val. „Centriniame Kau no turguje”, 21 salėje, prekybos miestelyje „Urmas”. ŠEIMOS TURGELYJE galėsite pirkti, parduoti ir mainyti savo šeimos turtelius bei puikiai praleisti laiką. Daugybė prekių vaikams, drabužiai, avaly nė, aksesuarai, rankdarbiai, smulkmenos namams ir buičiai. Apsilankykite! Čia šei mos taupo, o daiktai atranda naujus na mus! Įėjimas nemokamas. Turgelis vyks nuo 11 iki 15 val.
APEIKIM LIETUVĄ Vasario 23 d. 11 val. – žygis APEIKIM LIETUVĄ. Renkamės Panemunėje, A.Smetonos al. pradžioje, prie pirtelės. Kadangi bus Viever sio diena, tai ir susipažinsime su juo. SVEIKATOS MOKYKLA Vasario 26 d. 18 val. Vaidoto pagrindinėje mokykloje (Vaidoto g. 115) – paskaita VANDENS PASLAPTYS. Lektorius gydytojas Gin tautas Laurinavičius. Danutės patarimai sveikatos klausimais. Panemunės bendruomenės centras ir Žolinčių akademija
DVASINIO UGDYMO IR MEDITACIJOS CENTRAS Kovo 2–3 d. (šeštadienį 15–18 val., sekma dienį 10–13 val.) kviečia į nemokamą semi narą „Gyvojo „aš” stebuklas: kintanti ir pa stovioji tikrovė”. Seminarą veda soc. moksl. daktarė Egidija Laumenskaitė. I diena. Dvasinio „aš” esmė ir laikinos susi tapatinimų formos. Nerimo ir baimės prie žastys bei išsivadavimo iš jų galimybė. II diena. Aukščiausios jėgos supratimas. Kū rėjas ir kūrinys: panašumas bei skirtumai. Susipažinsime su senąja radža jogos medi tacija. Seminaras vyks Gedimino g. 47, 307 kab. (buv. „Žemprojekto” patalpose). Užsiregistruoti iki vasario 28 d. tel. 8 600 51 418.
31
šeštadienis, vasario 23, 2013
kas, kur, kada KAUNO KAMERINIS TEATRAS
Amžinąjį atilsį
Kęstučio g. 74A, www.kamerinisteatras.lt info@kamerinisteatras.lt
Žmogus – tik žemės svečias Ir turi grįžti jis namo, Bet kaip sunku išleisti jį į kelią, Kuriuo negrįžta niekas atgalios... Skaudžią netekties ir liūdesio valandą, mirus buvusiam ilgamečiam UAB „Aerogeodezijos institutas“ darbuotojui Vladui BALIONIUI (1943–2013), jo šeimą ir artimuosius nuoširdžiai užjaučia UAB „Aerogeodezijos institutas“ darbuotojai. Begalinė upė Dievo laiko Supa amžinų dienų gelmes, Jo ranka jos amžių srovę laiko Ir jo rankoj esam jūs ir mes. (Bernardas Brazdžionis) Skaudžią netekties ir liūdesio valandą, mirus buvusiam ilgamečiam UAB „Aerogeodezijos institutas“ darbuotojui Antanui MATULIONIUI (1935–2013), jo šeimą ir artimuosius nuoširdžiai užjaučia UAB „Aerogeodezijos institutas“ darbuotojai.
Vasario 23 d. 18 val. – D.Čepauskaitė. KAVINĖ „PAS BLEZĄ”. Pasimatymas po dvidešimties metų. Režisierius S.Rubinovas. Vasario 24 d. 12 val. – KAIP ATPAŽINTI RAGANĄ? Spektaklis vaikams. Režisierius A.Rubinovas. 18 val. – P.Lagerkvistas. NEŪŽAUGA. Monodrama. Režisierius S.Rubinovas.
KAUNO MAŽASIS TEATRAS M.Daukšos g. 34, tel. 408 470, 226 090, www.tiketa.lt, www.bilietai.lt, www.mazasisteatras.lt
Vasario 24 d. 12 val. – Spektaklis vaikams. A.Dilytė. SIDABRINIS FĖJOS ŠAUKŠTELIS. Rež. A.Dilytė.
KAUNO PANTOMIMOS IR PLASTIKOS TEATRAS M.Daukšos g. 34, kasos tel. 220 586 http://www.pantomimosteatras.lt/
Vasario 24 d. 12 val. – KLOUNŲ ŠOU. Linksmos istorijos apie komiškas situacijas mūsų gyvenime.
TEATRO KLUBAS Vilniaus g. 22, Architektų namai, II aukštas
Sunki ir klastinga liga iš mūsų kolektyvo išrovė vieną iš aktyviausių narių Antaną SKUDRĄ. Sunkią netekties valandą medžiotojų klubas „Pašušvys“ liūdi kartu su artimaisiais ir reiškia jiems nuoširdžią užuojautą.
Vasario 23 d. 19 val. – koncertas Indraya Acoustic – PASIKALBĖKIME APIE MEILĘ... Bilietus platina „Tiketa”.
„GIRSTUČIO“ RŪMAI Kovo 11-osios g. 26, tel. 454 480, www.girstutis.lt
Daivą ANUŽIENĘ skaudžią netekties ir liūdesio valandą, mirus mylimam Tėveliui, nuoširdžiai užjaučia ir kartu liūdi VšĮ Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties darbuotojai. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų administracija nuoširdžiai užjaučia laikinai einančią direktorės ekonomikai pareigas Virginiją Daivą RUGINIENĘ dėl Tėvelio mirties. Linkime stiprybės.
Liko nuotraukos, rūbai, daiktai, Liko skausmas, širdis sužeista, O gyvent ir toliau privalai, Leidęs laikui paguosti tave. Gražiną ZMEJAUSKIENĘ ir jos šeimą bei artimuosius dėl tėvo mirties nuoširdžiai užjaučia UAB „Aerogeodezijos institutas“ darbuotojai.
„PRARADIMAS“ – laidojimo paslaugos, kremavimas, parvežimas iš užsienio, platus laidojimo reikmenų pasirinkimas, paėmimas iš namų ir ligoninių, šaldytuvai, dokumentų sutvarkymas, giesmininkai, smuikas, gėlės, naujas MERCEDES katafalkas. Renovuotos šarvojimo salės Panerių g. 19, Vilijampolėje. Šarvojame Saulėtekio, Šv. Antano, Aleksoto bažnyčiose, S.Žukauko g. 3B, Perlojos g. 37, Kauno r. šarvojimo salėse. Užsakymai priimami 24 val. per parą be poilsio dienų – K.Petrausko g. 28, Žaliakalnis. Tel. (8 37) 730 200, 8 650 68 220. Taikome nuolaidas. 1071897
Ilgametė darbo patirtis – užtikrinta kokybė ir nebrangios paslaugos. Laidojimo paslaugų biuras teikia visas laidojimo paslaugas. Platus karstų, rūbų, laidojimo atributikos pasirinkimas. Šarvojimo salės KAUNE. Pensininkus, neįgaliuosius laidojame už valstybės lėšas. KREMAVIMAS LIETUVOS krematoriume. K.Baršausko g. 65 (priešais PC „Molas“). Dirbame visą parą. www.laidojimas-kremavimas.lt. Tel. 8 670 22 835, 8 608 37 933. 1078451
VISOS KAPŲ PRIEŽIŪROS PASLAUGOS: kapo dekoravimas skaldele, smėliu, juodžemiu. Tvarkymas po laidotuvių. Senų kapaviečių restauravimas, atnaujinimas. Trinkelių, plytelių, skaldytų akmenų klojimas. PAMINKLAI, AKMENS PLOKŠTĖS: paruošiame kapavietės projektus, gaminame įvairius paminklus iš kokybiško suomiško akmens. Liejame pamatus ir atliekame kitus betonavimo darbus. AKCIJA! PAMATŲ LIEJIMAS – nuo 490 Lt. Tel. 8 648 55 567, (8 37) 334 633, Savanorių pr. 225 („Juzėje“). www.kapineta.lt. Užsisakant iki kovo 15 d. taikoma 15 % nuolaida darbams. 1072832
teatras KAUNO VALSTYBINIS MUZIKINIS TEATRAS Laisvės al. 91, tel. (8 37) 200 933
Vasario 23 d. 18 val. – Francas Leharas. LINKSMOJI NAŠLĖ. 3 veiksmų operetė. Režisierius Gintas Žilys, dirigentas Julius Geniušas. Vasario 24 d. 12 val. – SNIEGO KARALIENĖ. 2 dalių baleto spektaklis vaikams. 18 val. – Imrė Kalmanas. BAJADERĖ. 3 veiksmų operetė. Pastatymo meno vadovas ir režisierius Gintas Žilys, dirigentas Jonas Janulevičius.
KAUNO VALSTYBINIS LĖLIŲ TEATRAS Laisvės al. 87A, www.kaunoleles.lt
55-asis teatro sezonas Dėmesio – AKCIJA! Vasario mėnesį bilietai į visus spektaklius – tik 8 Lt! Vasario 23 d. 12 val. – ŽVAIGŽDĖS VAIKAS, rež. A.Stankevičius (pagal O.Vaildo pasa-
ką), nuo 5 metų. Vasario 24 d. 12 val. – ZUIKIO KAPRIZAI, rež. A.Stankevičius (spektaklis-žaidimas apie tai, kas nutiko užsispyrėliui zuikučiui), nuo 3 metų.
nacionalinis KAuno dramos TEATRAS Laisvės al. 71, tel. 224 064 www.dramosteatras.lt
Vasario 23 d. 15 val. – Inger Hagerup. STIKLINĖ ARBATOS SU CITRINA. Vienos dalies komedija. Rež. Danutė Juronytė. 18.30 val. – Šiaulių dramos teatras. Nikolajus Leskovas. LEDI MAKBET IŠ MCENSKO APSKRITIES. Rež. Raimundas Banionis. Vasario 24 d. 12 val. – Šiaulių dramos teatras. Pagal Vytauto Račicko knygą BERNIUKAI ŠOKA BREIKĄ. Vienos dalies kasdienės istorijos (N-7). Rež. Antanas Gluskinas. 18.30 val. – Šiaulių dramos teatras. Yasmina Reza. SKERDYNIŲ DIEVAS. Dviejų dalių komedija. Rež. Arvydas Lebeliūnas. 18 val. – Marius von Mayenburgas. BJAURUSIS. Skalpelio pjūvis. Rež. Vilius Malinauskas.
IMPROVIZACIJŲ TEATRAS Vasario 24 d. 18 val. – KITAS KAMPAS. Improvizacijų spektaklis.
KAUNO VAIKŲ IR JAUNIMO TEATRAS „VILKOLAKIS“ Kovo 11-osios g. 108. Tel. 313 712
Vasario 24 d. 12 val. – S.Ivanauskaitė. PRINCESĖ IR MĖNULIS (neišgalvota istorija Džeimso Terberio kūrinių motyvais).
„NYKŠTUKO“ LĖLIŲ TEATRAS Rotušės a. 19, Ryšių istorijos muziejuje
Vasario 24 d. 12 val. – BATUOTAS KATINAS. Bilietai parduodami 1 val. prieš spektaklį.
renginiai „ŽALGIRIO“ ARENOS AMFITEATRAS Karaliaus Mindaugo pr. 50, kasos tel. 354 403
Vasario 23 d. 19 val. – grupės SAULĖS BROLIAI koncertas. Bilietus platina „Bilietai.lt”.
III tarptautinis sakralinės muzikos festivalis KAUNAS MUSICA RELIGIOSA Vasario 23 d. 14 val. – GRAND PRIX konkur sas Vytauto Didžiojo universiteto Didžiojoje Auloje (Gimnazijos g. 7) 18 val. – festivalio svečių koncertas Kauno Šv. Pranciškaus Ksavero (jėzuitų) bažnyčioje (Rotušės a. 9). Vasario 24 d. Festivalio chorai gieda šv. Mišiose Kauno bažnyčiose. 10 val. – šv. Mišios Kauno kunigų seminari jos Švč. Trejybės bažnyčioje (A.Jakšto g. 1). 12 val. – šv. Mišios Kauno Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (Vytauto Didžiojo) bažnyčioje (Aleksoto g. 3).
LIETUVOS POLITINIŲ KALINIŲ IR TREMTINIŲ SĄJUNGOS SALĖ Laisvės al. 39, II aukštas
Vasario 23 d. 16 val. – literatūrinė popietė TARP LOBIŲ – GIMTOJI ŽEMĖ LIETUVA, skirta Tarmių metams. Koncertuos folklorinis an samblis „Kupolė”. Renginys nemokamas.
ŠV. JURGIO BAŽNYČIA Papilio g. 9
Vasario 24 d. 10.30 val. pranciškonas kun. Saulius Paulius Bytautas aukos šv. Mišias už vasario mėnesį mirusius poetus. Po šv. Mišių vienuolyno Konvento salėje vyks poeto Antano Miškinio psalmių ir laiškų iš tremties skaitymai. Dalyvauja aktorė Olita Dautartaitė, kun. Saulius Paulius Bytautas, muziejininkas Alfas Pakėnas.
KAUNO PAMINKLINĖ KRISTAUS PRISIKĖLIMO BAŽNYČIA Konferencijų salėje
Vasario 24 d. 12 val. – projekto „Dialogas – Žodis ir Spalva” renginys. Žodžio valan doje – aktorė Jūratė Onaitytė. Raimundo Majausko tapybos paroda. Įėjimas nemokamas.
KAUNO MENININKŲ NAMAI V.Putvinskio g. 56, tel. 223 144, www.kmn.lt
Vasario 25 d. 17.30 val. – Kristinos Va lasevičienės fotografijų parodos KAUNO FORTAI. VIZIJOS atidarymas. Dalyvaus Kauno 1-osios muzikos mokyklos styginių instrumentų ansamblis, vadovaujamas mokytojos Loretos Krivaitienės.. Parodoje pristatomas keliolikos nuotraukų ciklas, kurį sukurti autorę įkvėpė apsilan kymas apleistuose Kauno fortuose. Kauno tvirtovė – tai poligoninio tipo gynybinė sistema, carinės Rusijos imperatoriaus Aleksandro II įsakymu statyta 1882–1915 m. Kauno mieste ir jo apylinkėse. Ją sudarė 9 pastatyti ir 4 nebaigti fortai. Įtvirtinimais naudojosi Rusijos imperijos kariuomenė I pasaulinio karo metu. Fotografinėse vizijo se – paslaptimi alsuojantys vaizdiniai, sub tilios praėjusio laiko nuojautos. Prieš akis išnyra niūriose sienose įsismelkę žmonių likimai, išgyvenimai, mintys, troškimai. Įėjimas nemokamas
KAUNO AKLŲJŲ IR SILPNAREGIŲ CENTRAS Savanorių pr. 206, salėje
Vasario 26 d. 14 val. – koncertas PAŽADINKIM PAVASARĮ. Jį dovanoja Nacionalinio Kauno dramos teatro aktorius Saulius Čiučelis ir VDU Muzikos akademijos dainavimo katedros prof. Tomo Ladigos dainavimo klasės magistrantai Edita Astrauskaitė (sopranas) ir Artūras Kurmalijevas (tenoras).
KAUNO MIESTO MUZIEJUS M.Valančiaus g. 6
Vasario 26 d. 15 val. – Trečiojo amžiaus universiteto užsiėmimas tema „Evangelikų liuteronų bažnyčia Kaune”. Iki kovo 30 d. muziejaus Rūsio galerijoje galite pamatyti šiuolaikinės tradicinės puodininkystės parodą PUODŲ TURGUS. Darbų autoriai – ne vien Lietuvos, bet ir Latvijos bei Lenkijos tautodailininkai, kūrę Tarptautinei šiuolaikinės tradicinės puodininkystės trienalei.
V.KUDIRKOS VIEŠOJI BIBLIOTEKA JAUNIMO, MENO IR MUZIKOS SKYRIUS Savanorių pr. 377, tel. 411 185
Vasario 26 d. 16.30 val. – Anelės Petronė lės Butkuvienės paskaita „Lietuvių siekis laisvės” (1863 m. sukilimo 150-osioms metinėms paminėti). Iki vasario 27 d. veikia Kauno kolegijos Jus tino Vienožinskio menų fakulteto lektorės Birutės Šležienės fotografikos paroda.
KAUNO ĮVAIRIŲ TAUTŲ KULTŪRŲ CENTRAS Šv. Gertrūdos g. 58, tel. 426 680
Iki vasario 28 d. veikia Dariaus Rakausko piešinių paroda „Atiduokaukolę”. Įėjimas nemokamas.
KAUNO TAUTINĖS KULTŪROS CENTRAS A.Jakšto g. 18, www.ktkc.lt
PARODOS Iki vasario 27 d. – tautodailininko Antano Lastausko (Kalvarija) medinių Užgavėnių kaukių paroda. Iki vasario 20 d. – tautodailininkės Brigitos Šiaulės lėlių paroda „Užgavėnių persona þai. Raganos”. Iki vasario 20 d. – Alytaus krašto muzie jaus paroda „Ir po šimto metų tamsoj žiba” (XX a. pr. dzūkiški marškiniai). Iki vasario 27 d. – fotografijų paroda „Ku linarinio paveldo tradicijų išsaugojimas ir puoselėjimas”. Iki vasario 27 d. – KTKC mokymų jaunimui ir suaugusiesiems „Kūrybos džiaugsmai” tapybos paroda „Ieškojimų keliu”. Parodų lankymas: I, II, III, IV 9–17 val., V 9–15 val.
VYTAUTO DIDŽIOJO KARO MUZIEJUS PARODOS Iki vasario 28 d. – „Petrui Tarasenkai – 120”. Rengėjai – Lietuvos Didžiosios Kuni gaikštystės karybos istorijos ir archeologijos skyriaus vyriausieji muziejininkai Kristina Rickevičiūtė ir Kęstutis Šeškevičius. Iki vasario 28 d. – „1939–1940 m. Lietuvoje internuoti lenkai”. Rengėjai – Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, Vytauto Didžiojo karo muziejus ir Tautos atminties institutas (IPN, Lenkija). Iki kovo 15 d. – „Klaipėdos burinis laivy nas”. Rengėjai – Klaipėdos jūrų muziejus.
DATOS (vasario 23 d.) 1526 m. įkurtas Joniškio miestas. 1660 m. Švedijos karaliumi tapo Charles XI (Čarlis XI-asis). 1685 m. gimė vokiečių kompozitorius George‘as Fridericas Handelis. 1744 m. gimė Vokietijos bankininkų dinastijos įkūrėjas Meyeris Amschelis Rothschildas. 1891 m. gimė Petras Klimas, istorikas, diplomatas, 1918 m. Vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras. 1905 m. Čikagoje (JAV) įkurtas pirmasis Rotary klubas. 1931 m. gimė rašytojas Gediminas Isokas. 1940 m. gimė aktorius Peteris Fonda. 1965 m. gimė amerikiečių modelis Veronica Webb.
horoskopai Avinas (03 21–04 20). Daugiau laiko praleiskite su draugais, seniai matytais giminaičiais. Teigiamai vertinsite savo padėtį, bus malonu padėti aplinkiniams. Nesidrovėkite savo minčių. Jautis (04 21–05 20). Aplinkinių elgesys prieštaraus jūsų vertybinėms nuostatoms, o troškimai bus ignoruojami. Teisingai įvertinkite susidariusią padėtį, kritiškai pažvelkite ir į save. Atsipalaiduokite – jėgų dar tikrai prireiks. Dvyniai (05 21–06 21). Apmąstykite, įvertinkite praeities įvykius ir padarykite išvadas. Kad ankstesnės bėdos nekankintų, svarbu nebekartoti senų klaidų. Vėžys (06 22–07 22). Nepaisydamas faktų galite susižavėti naujomis idėjomis. Aplinkiniai gali nepritarti jūsų idealams. Mažiau aptarinėkite tai, kas vyksta aplinkui, o tiksliai ir kruopščiai dirbkite savo darbus. Liūtas (07 23–08 23). Jausite šeimos, draugų ir pažįstamų paramą. Darbe ir asmeniniame gyvenime vyraus darna. Mokykitės ne tik vadovauti žmonėms, bet ir suprasti jų problemas. Mergelė (08 24–09 23). Viską vertinsite ir branginsite, o gyvenimas bei problemų sprendimas teiks malonumą. Tačiau neužsnūskite ant laurų ir paskubėkite susitvarkyti visus reikalus, nes artėja nelabai palankus laikotarpis. Svarstyklės (09 24–10 23). Naujos galimybės ir sprendimai, susiję su darbu, gali nesutapti su jūsų sumanymais ir tapti išbandymu. Pasistenkite su niekuo nesugadinti santykių. Skorpionas (10 24–11 22). Valdžios sprendimai gali prieštarauti jūsų paties norui tobulėti ir ką nors keisti. Teks pasukti galvą norint teisingai pasirinkti. Bet šios paieškos gali tapti labai įdomiu procesu. Šaulys (11 23–12 21). Bus sunku susikaupti, gali kilti klaidinančių idėjų. Tai sunkus, emocionalus laikas, galimi kivirčai su vyresniais ir autoritetingais žmonėmis. Jums geriau būtų užsisklęsti savyje, atsipalaiduoti. Ožiaragis (12 22–01 20). Laikas pasinaudoti savo vaizduote, kad įgyvendintumėte savo idėjas. Minėtos savybės bei gebėjimas reikšti savo mintis trauks ir žavės aplinkinius. Vandenis (01 21–02 19). Būsite neįprastos nuotaikos. Galbūt sutiksite patrauklų kitos lyties atstovą ir įsimylėsite. Būkite atidus ir netyčia neįskaudinkite artimo žmogaus. Žuvys (02 20–03 20). Bandysite pasinerti į romantiką, mėgausitės jausmais ir atvirai reikšite emocijas. Vertėtų pasivaikščioti arba pasportuoti. Klausykite savo vidinio balso.
Orai
Lietuvoje artimiausiomis naktimis paspaus iki 14 laipsnių šaltis, o dienomis temperatūra gali pakilti iki 0 laipsnių ar dar aukščiau. Šiandien svyruos tarp 0 ir 3 laipsnių šalčio. Kritulių nenumatoma, bus mažai debesuota. Sekmadienio naktį šals iki 10 laipsnių šalčio. Dieną kritulių nenumatoma, temperatūra svyruos tarp 2 laipsnių šalčio ir 1 laipsnio šilumos.
Šiandien, vasario 23 d.
0
–3
–3
Telšiai
Šiauliai
Klaipėda
–3
Panevėžys
–1
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (priešpilnis) teka Mėnulis leidžiasi
54-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 311 dienų. Saulė Žuvų ženkle.
Utena
0
Tauragė
–1
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +16 Berlynas –1 Brazilija +28 Briuselis 0 Dublinas +4 Kairas +22 Keiptaunas +25 Kopenhaga 0
Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas
orai kaune šiandien
+4 +7 –7 –2 +4 +2 +2 +3
Praha –2 Ryga –3 Roma +13 Sidnėjus +29 Talinas –3 Tel Avivas +17 Tokijas +8 Varšuva +2
–1
–2
Vėjas
Marijampolė
Vilnius
Vardai Alvyra, Butvilė, Gantautas, Polikarpas, Romana (Roma), Severinas.
0
Alytus
6–11 m/s
7.22 17.43 10.21 5.22 5.49
Atėnams smogė audra
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
-4
–1
-1
-5
6
–2
+1
–2
–5
4
–5
+1
–2
–4
5
rytoj
poryt
Smark i audra su perk ūn ija vakar už liejo gatves ir namus Atėnuose, taip pat sukėlė did žiules eismo spūst is ir paralyžiavo dalies metropoliteno dar bą. Ugn iagesių departamentas nuro dė sulaukęs apie 700 prašymų išsiurb ti vanden į iš namų ir biur ų, kai sost i nės gatves užtvindė iki kulkšn ių sie kiantys srautai. „Keliose pagrindinėse Atėnų gatvėse esama įstrigusių auto mobilių, o mes pasiuntėme techninės pagalbos mašinas, kad jos atlaisvintų kelius“, – valstybinei televizijai NET sa kė aukštas eismo policijos pareigūnas Dimitris Papanag iotas. BNS inf., „Reuters“ nuotr.
įvairenybės Nuomininką paauklėjo diržu Jungtinėse Valstijose vienas būs to šeimininkas yra kaltinamas diržu prilupęs savo nuominin ką už tai, kad šis vėlavo užmokė ti už nuomą. 53 metų Ronas Kronenbergeris buvo apkaltintas dėl užpuolimo, kurį neva įvykdė sausio 22 d. sa vo biure, pranešė Ohajo valstijos Veinsvilio miestelio policija. Teisme vyras turi pasirodyti ketvirtadienį. Pasak pareigūnų, 29 metų nuo mininkas šeimininkui buvo sko lingas 2,8 tūkst. JAV dolerių už nuomą. „Jeigu tu nori elgtis kaip vai kas, aš taip pat su tavimi elg siuosi kaip su vaiku“, – cituoja mas R.Kronenbergeris policijos ataskaitoje, kurioje nurodoma, kad po šių žodžių vyras nuomi ninkui keturis kartus sušėrė diržu per pliką užpakalį. Pasak prane šimo, diržas ant nuomininko sė dynės paliko „mažas žymes“. Kaltinimus šeimininkui patei kęs nuomininkas Veinsvilio poli cijos viršininkui Gary Copelan dui pasakojo, kad nesipriešino mušamas, nes „buvo išsigan dęs ir norėjo, kad viskas greičiau baigtųsi“. Laikraštis „Dayton Daily News“ rašo, kad bu vęs Prekybos rū mų prezidentas R.Kronenber geris buvo pa gerbtas su teikus jam Veinsv il io 2006 m. ž m o g a u s vardą. BNS inf.
Liūdna Linksmųjų Pėdučių istorija Pingv in as, pram intas Jaun ėl iu Linksmosiomis Pėdutėmis, ku rį jūra atnešė į Naująją Zelandi ją už maždaug 2 tūkst. kilometrų
nuo namų, nugaišo, nors buvo la bai stengiamasi jį išgelbėti, penk tadienį pranešė Velingtono zoo logijos sodas.
Grupė veterinarų penkias die nas mėgino gydyti jauną karališ kąjį pingviną, kuris srovių buvo nuneštas toli nuo savo kolonijos
Pabaiga: metus atvirame vandenyje praleidęs pingvinas nugaišo, nepaisant pastangų jį išgelbėti.
AFP nuotr.
prie Antarktidos esančios Mak vorio salos ir, matyt, 12 mėnesių praleido jūroje. Zoologijos sodo vyriausioji ve ter in ar ė Lisa Arg ill a sak ė, kad pingvinas nugaišo praėjusią naktį dėl išsekimo ir inkstų veiklos su trikimo. „Kad ang i šis pingv in as pas mus pateko sverd am as beveik trimis kil ogram ais maž iau nei įprasta, jis net ur ėjo vis iškai jo kių atsargų, ir įtariame, kad vė liau tai lėm ė daugel io organ ų veikl os, įskaitant inkst ų, sut ri kim ą, kur į diagn ozavom e jį at vežus“, – aiškino ji. „Laukinių gyvūnų medicina – labai sudėtinga sritis, ir nors pa darėme viską, ką galėjome, deja, pingvinas neišgyveno“, – pridū rė L.Argilla. Suradus šį paukštį buvo atgai vint i pris im in im ai apie Links mąsias Pėdutes – imperatoriš kąjį pingviną, kuris buvo rastas išm estas jūros netol i Vel ingto no 2011-ųjų birželį ir per aštuo nias savaites trukusią reabilitaci ją sulaukė susidomėjimo visame pasaulyje. Vien as Nauj os ios Zel and i jos tyrimų laivų galiausiai palei do tą pingviną Pietų vandenyne, bet iki tol jį suspėjo aplankyti kai kurios garsenybės – kaip Didžio sios Britanijos aktorius Stephe nas Fry. Naujosios Zelandijos premjeras Johnas Key pasiuntė jam nuošir džiausius linkėjimus. Prie Linksm ųj ų Pėd uč ių kū no pritvirtintas sekimo prietai sas po kelių dienų liovėsi siuntęs signalus, todėl buvo nuogąstau jama, kad pingvinas galėjo tapti ryklio grobiu. BNS inf.