2013-02-25 Klaipeda

Page 1

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

PirmADIENIS, VASARIO 25, 2013

www.kl.lt

45 (19 648)

=6?:.162; 6@ C.@.?6< "

RUBRIKA9

JĹŞRA

c ZNabaV`-XY ?RQNXa\_Vb` Ya

CVQZN[aN` :N aRY % #%# abaV` ddd Wb_N ! Ya "

Nuo jĹŤrĹł pi

ratĹł saug o

Lietuvoje veikia vien panija, kuri intelÄ— priva guma jos saugo laivus nuo piratti komnariĹł yra Ĺł. DauÄŻslaptinti. Vidman

v.matutis

R.Pakso ir V.Uspaskicho partijos jungsis, taÄ?iau kas vadovaus naujadarui – neĹžinia.

Lietuva 5p.

Ar pavyks Italijos politikos mohikanui S.Berlusconi vÄ—l suĹžibÄ—ti?

Pasaulis 8p.

ÄŽ rei­sÄ… jō­ro­je – su gink­luo­ta ap­sau­ga.

ir lietuvi

ai

tas Matutis

@kl.lt

tojo reagavim o bĹŤriu „Aras“. apsaugos Surinkti Laivo operacija profesio prasideda gerokai iĹĄ nalai BendrovÄ— anksto prieĹĄ dar „Rae Lt“ ÄŻ laivÄ… apsaugo atvyksta metĹł pabaigo ÄŻkurta je. Jai vadovau 2011 teks saugoti, s grupei. Laivo, nt 20 metĹł kurÄŻ ja per kapitonas Lietuvos pildo spekariuomenÄ—je cialiÄ… formÄ…, tarnavÄ™s, karo kur voje ir uĹžsieny akademijas Lietu- parametrai, vienasnurodomi laivo je baigÄ™s, svarbiau jĹł – borto reagavim greitojo aukĹĄtis, duomen siĹł iĹĄ o bĹŤrio ÄŻgulÄ…. ĹĄtabo virĹĄinin vadu ir batalion ys apie IĹĄ anksto Afganistano ku dirbÄ™s, Kosovo o parengiamas ir karuose saugos dalyvavÄ™s bertas DĹžiugeli planas. Numato laivo apRo- me s. ma, kiek bus apsaugin LaivĹł apsauga inkĹł. ÄŽprasta, jalaive pasikeis yra pagrind ĹĄios bendrov kad dami nuolat inÄ— apsaugin Ä—s veiklos tis. Ji taip budi inkai, kai kryp- cijĹł pat kuriĹł konstru1-2 menis, ieĹĄko saugo svarbius laivuose, kkur apĹžvalga asvykdo kariniĹłir vaduoja ÄŻkaitus, nÄ—, ir keturi. blogesdarbuotojai Nebudintys apsaugo baziĹł logistin aprĹŤpinimÄ…, turi s uosto terminaiĹĄminavimÄ…, rengiaÄŻ tris minutes su bĹŤti pasirengÄ™ per ginklais ateiti galbÄ…. planus, mokymlĹł rizikos analizes ÄŻ pa, Tarp kompanus. ijos ÄŻkĹŤrÄ—jĹł ir daugiau PamatÄ™ ginkl yra dirbanÄ?iĹł buvusiĹł ir net dar kariĹĄkiĹł, apsauginin uotus vidaus reikalĹł sistemos darbuotojĹł. kompanijÄ… los naria kus ÄŻguDirbti priimami i daĹžnai gatvÄ—s, o ĹžmonÄ—s ne ÄŻ elgiasi keista koviniĹł iĹĄ turintys specialis veiksmĹł patirties atrodo, kadi – jiems tai. Vykstant saugoti laivÄ… saugos grupÄ—s sidÄ—s karas tuoj pravisi apnariai privalo . jĹŤrininkĹł turÄ—ti ÄŻvairius su paĹžymÄ—jimus, baigti jĹŤriniu saugum sius kursus, u susijuď Ž Palyda: Apsaugos privalo bĹŤti pasiskiepyti. GrupÄ—je YNVcR TV[XYb\aN` lydimuose ÄŻrengiam N]`NbTV[V[XN` V derybininkĹł, ĹžmoniĹł, kurie turi priemon os ir specialios laivuose 9VRabc\` paramed Ĺžvalgybos, gynybos iĹĄminavimo ikĹł, ryĹĄiĹł, tadelÄ— Ä—s. Svarbiausia jĹł – „Svarbus patirties – speciali patalpa, kur cirenkama vus, kurie Ĺžingsnis saugant . ÄŻgula, kai sulaiplaukia per piratai atakuonas, Ĺžengtas piratĹł zo- ja laivÄ…. Kai kuriuose „Internationalpernai, kai tapome ÄŻrengiamos konsultu laivuose jos gininkam ojant apsaucencijuotais Contact Group“ li- tadelÄ—s s. Naujuose laivuose klĹł naudojimnariais. Ji nustato jau bĹŤna ciginÄŻrengtos. Ä… uĹžsienio Kitos sykles“, – ĹĄalyse taiapsaugos aiĹĄkino R.DĹžiug priemonÄ—s spygliuota Sudarytos elis. viela aplink – vandens laivo ĹĄalimis, kur sutartys su atskirom is apsisaug Ä?iaupai, specialĹŤ bortÄ…, vykdanÄ?ios privaÄ?ios laivĹł palydÄ… s skydai oti nuo piratĹł vuose kulkĹł. Laidinti ÄŻ laivus kompanijos gali ÄŻso- pripildynuo kulkĹł saugo savo atstovus tampa su vandens tos 200 . Jos sulaivĹł litrĹł statinÄ—s, tomis, kuriĹł ÄŻgulĹł keitimo smÄ—lio maiĹĄai. metalinÄ—s vieIndijos vandeny Apsaugo zonoje yra apie 20. ÄŽvaĹžiuoj no kapitonu s bĹŤriui sulipus ginklais ÄŻ ÄŻ laivÄ… aptariam ant su atskiras ĹĄalis as gynybos su nas. Taip ti deklarac plaijĹł dokume tenka pildy- niruotÄ—, pat rengiama ÄŻgulos treti maĹždau kaip elgtis, g penkiĹł ntus, mokÄ—- ratai. kai puola tĹŤkst. leriĹł mokesÄ?i pius. NÄ— ÄŻ vienÄ…JAV do„PamatÄ™ ginklais apsaugi ĹĄalÄŻ su ginkluotus ninkai neÄŻleidĹž ninkus mi, jei nÄ—ra apsaugiia- si keistaiÄŻgulos nariai daĹžnai laivo apsaugo ties su jo s sutar– jiems atrodo, elgiasavininku. prasidÄ—s kad karas. Treniru tuoj lai suteikia TreniruotÄ—s pasitikÄ—jimo.otÄ—s ÄŻgunuo iĹĄgÄ…sÄ?io aliomis sÄ…lygom Kaip vykdom Nors is, kai puola retai, dalis papasakojo os jĹŤrĹł operacij piraos, blaĹĄkyti ĹžmoniĹł vis tiek ĹĄÄ™s neminÄ—t vardo ir pavardÄ—s pra- apsaugins“, – prisimin pradeda Ä— „Rae Lt“ lyvaujantis i apsaugos grupÄ—je inkas. Jis da- kur vyras, susietas nuďŹ lmuota, parodÄ— siuĹžetÄ…, su greikaip puola piratai.

 ?NR 9a• [b

\a_

Ĺ iandien priedas 10

ď Ž Zona:

Kaina 1,30 Lt

]V_NaĂş ]b\YVZĂş c

VRa\` N]YV[X @\Z

NYĂ&#x; V_ 6[QVW\` cN[Q

R[f[R

Po stiklĹł kruĹĄos – patyÄ?ios ÄŽ vieť­bu­Ä?io sto­ge­lÄŻ sve­tim­ťa­lio pa­leis­ ta stik­li­nÄ— ne tik su­ Ĺža­lo­jo klai­pÄ—­die­Ä?io Sei­mo na­rio Ĺžmo­nÄ…, bet ir at­sklei­dÄ— ĹĄa­ lies me­di­ci­nos bei tei­sÄ—­sau­gos sis­te­ mĹł ab­sur­diť­ku­mÄ…. Suk­ru­vin­ta mo­te­ ris bei iť­gÄ…s­din­ta jos duk­ra pa­ty­rÄ—, kiek for­ma­lu­mĹł bei ne­ lo­giť­kĹł rei­ka­la­vi­mĹł esa­ma Ĺžmo­nes gin­ti pri­va­lan­Ä?io­se ins­ti­ tu­ci­jo­se.

IĹĄ Sei­mo – ÄŻ dar­bo bir­ŞÄ… Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tÄ— v.spuryte@kl.lt

Bu­vÄ™s Sei­mo na­rys Eval­das Jur­ ke­vi­Ä?ius, pa­ts dar vi­sai ne­se­niai lei­dÄ™s ÄŻsta­ty­mus, su­Şi­no­jo, kad ne­ va vi­siť­kai jĹł neiť­ma­no. Taip nu­ spren­dÄ— uos­ta­mies­Ä?io sa­vi­val­dy­ bÄ—s ko­mi­si­ja, ne­pa­li­ku­si eks­sei­ mō­nui jo­kiĹł ĹĄan­sĹł bent kol kas gau­ti dar­bo ĹĄio­je val­diť­ko­je ins­ti­ tu­ci­jo­je.

d.janauskaite@kl.lt

Ap­sis­to­jo vieť­bu­ty­je

4

Sei­mo na­rys Gin­ta­ras Ste­po­na­vi­Ä?ius karť­tai pa­si­sa­ko prieĹĄ dirb­ti­niais bar­je­rais ri­bo­ja­mÄ… jau­nuo­liĹł kar­je­rÄ….

6p.

Dai­va Ja­naus­kai­tÄ—

„AĹĄ la­bai dĹžiau­giuo­si, kad tu­riu vei­dą“, – sa­kÄ— Lie­tu­vos jō­rĹł mu­ zie­jaus Ry­ťiĹł su vi­suo­me­ne sky­ riaus ve­dÄ—­ja Ni­ka Pu­tei­kie­nÄ—, ku­ riÄ… po Vil­niu­je pa­tir­tos ne­lai­mÄ—s bō­tĹł ga­li­ma pa­va­din­ti lai­mÄ—s kō­ di­kiu – ant mo­ters pa­Şi­ro su­du­ Ĺžu­s io stik­l i­n io sto­go ĹĄu­kÄ—s.

„Lie­tu­va ne dÄ—l to sie­kÄ— lais­vÄ—s.“

„„Pa­sek­mÄ—s: dÄ—l sve­tim­ťa­lio stu­den­to po­kĹĄto pa­Şi­rÄ™ stik­lai N.Pu­tei­kie­nei su­Şa­lo­jo gal­vÄ… ir ke­lÄŻ.

Pristato:

„Del­fi“ nuo­tr.

E.Jur­ke­vi­Ä?ius ban­dÄ— ÄŻsi­dar­bin­ti uos­ta­mies­Ä?io sa­vi­val­dy­bÄ—s Vie­ťo­ sios tvar­kos sky­riu­je vy­riau­siuo­ju spe­cia­lis­tu. Ĺ ia­me sky­riu­je ieť­ko­ma pa­mai­ nos vie­nai dar­buo­to­jĹł, ku­ri iĹĄei­na mo­ti­nys­tÄ—s ato­sto­gĹł. ÄŽ Sei­mÄ… ant­rai ka­den­ci­jai ne­beiť­ rink­tas klai­pÄ—­die­tis E.Jur­ke­vi­Ä?ius yra ÄŻra­ťy­tas vals­ty­bÄ—s tar­ny­bos re­ zer­ve, to­dÄ—l jam pir­miau­sia ir pa­ siō­ly­ta uĹžim­ti ĹĄias pa­rei­gas. Ta­Ä?iau pre­ten­den­tui dirb­ti Vie­ ĹĄo­sios tvar­kos sky­riu­je rei­kÄ—­ jo ÄŻveik­ti vie­nÄ… bar­je­rÄ… – po­kal­bÄŻ su ko­mi­si­ja.

2

METŲ KLAIPÄ–DIETÄ–S RINKIMUS jau vyksta finalinis balsavimo etapas! SuĹžinokite daugiau 2 p.

2

PirmADIENIS, VASARIO 25, 2013

miestas

Išieš­kos: Mo­kes­čių ins­pek­ci­jos tai­kik­ly­je – vals­ty­bei be­veik 218 mi­li­jo­nų li­tų mo­kes­čių ne­su­mo­kė­ję ap­skri­

ties sko­li­nin­kai.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Vers susimokėti skolas

Mo­kes­čių ins­pek­ci­ja skai­čiuo­ja, kad Klai­pė­dos ap­skri­ty­je yra dau­giau nei 42 tūkst. sko­li­nin­kų, ku­rie ne­su­mo­kė­jo vals­ty­bei mo­kes­čių. As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Metų klaipėdietės rinkimuose BALSUOJU UŽ:

Pers­pė­ja­ma, kad sko­li­nin­kams bus iš­siun­ti­nė­ti pri­mi­ni­mai, o jei į juos ne­bus rea­guo­ja­ma, pra­si­dės išieš­ ko­ji­mo pro­ce­sas. „Apsk­ri­ty­je mo­kes­ti­nių įsi­pa­rei­ go­ji­mų vals­ty­bei neį­vyk­dė apie 5,2 tūkst. bend­ro­vių ir apie 37 tūkst. gy­ven­to­jų. Jų mo­kes­ti­nių ne­prie­ mo­kų bend­ra su­ma sie­kia apie 217,9 mln. li­tų“, – aiš­ki­no Klai­pė­ dos ap­skri­ties vals­ty­bi­nės mo­kes­ čių ins­pek­ci­jos Mo­kes­ti­nių prie­vo­ lių de­par­ta­men­to di­rek­to­rė Edi­ta Ci­bie­nė. Įmo­nės, tu­rin­čios mo­kes­ti­nių ne­prie­mo­kų vals­ty­bei, jau su­lau­kė VMI pra­ne­ši­mų apie tu­ri­mas sko­ las, o šią sa­vai­tę pri­mi­ni­mų su­lauks ir sko­lų tu­rin­tys gy­ven­to­jai. Pra­ne­ši­mai siun­čia­mi tiems mo­ kes­čių mo­kė­to­jams, ku­rių mo­kes­

Edi­ta Ci­bie­nė:

Pri­me­na­me, kad už sko­las kas­dien skai­ čiuo­ja­mi dels­pi­ni­ giai, sie­kian­tys 0,03 pro­c. pra­dels­tos su­ mo­kė­ti su­mos. ti­nė ne­prie­mo­ka vir­ši­ja 10 li­tų. Ki­tiems mo­kes­čių mo­kė­to­jams elekt­ro­ni­nio pa­što ad­re­sais bus iš­ siųs­ti laiš­kai su ra­gi­ni­mais pa­si­ tik­rin­ti, ar nė­ra sko­lin­gi Mo­kes­čių ins­pek­ci­jai. Vi­si mo­kė­to­jai, no­rė­da­mi su­ži­ no­ti sa­vo įsi­pa­rei­go­ji­mus vals­ty­ bei, ga­li tai pa­da­ry­ti pri­si­jun­gę prie ma­no VMI ins­ti­tu­ci­jos in­ter­ne­

to sve­tai­nė­je http://nauja.vmi.lt. „Pri­me­na­me, kad už sko­las kas­ dien skai­č iuo­ja­m i dels­p i­n i­g iai, sie­k ian­tys 0,03 pro­c. pra­d els­ tos su­mo­kė­ti su­mos. O mo­kes­ čių mo­kė­to­jų, ku­rie ne­pai­sys VMI pri­mi­ni­mo su­mo­kė­ti mo­kes­ti­nę ne­prie­mo­ką, pri­vers­ti­nio išieš­ ko­ji­mo iš­lai­das vir­ši­jan­ti sko­la bus išieš­ko­ma pri­vers­ti­nai. To­kių prie­mo­nių VMI im­sis tuo at­ve­ju, jei mo­kė­to­jas pa­ts ne­del­siant ne­ su­mo­kės sko­los ar­ba ne­si­kreips į mo­kes­čių ad­mi­nist­ra­to­rių dėl ga­li­mo mo­kes­ti­nės ne­prie­mo­kos su­mo­kė­ji­mo ati­dė­ji­mo“, – ti­ki­no E.Ci­bie­nė. Mo­kes­ti­nė ne­prie­mo­ka pri­vers­ ti­nai ga­li bū­ti išieš­ko­ma duo­dant kre­di­to įstai­gai nu­ro­dy­mą nu­ra­šy­ ti mo­kes­ti­nės ne­prie­mo­kos su­mas iš as­mens są­skai­tos. Taip pat sko­ li­nin­kams gre­sia at­si­dur­ti ant­sto­ lių aki­ra­ty­je.

Iš Sei­mo – į dar­bo bir­žą Jis bu­vu­siam sei­mū­ 1 nui se­kė­si ne­kaip. „Iš 6 rei­kia­mų ba­lų, kad tu­rė­tu­me tei­

MECENATAS

PAGRINDINIS RĖMĖJAS

RĖMĖJAS

PARTNERIAI

sę jį įdar­bin­ti, jis su­rin­ko tik 3,8. Žmo­gus tik­rai plau­kio­jo, vi­siš­kai neiš­ma­nė tei­sės ak­tų. Pa­vyz­džiui, jis net ne­ga­lė­jo pa­sa­ky­ti, kas yra vie­šo­sios tvar­kos pa­žei­di­mas, kiek lai­ko ga­li­ma ati­dė­ti pa­skir­tos bau­ dos mo­kė­ji­mą. Keis­ta, kad žmo­gus, ku­ris ket­ve­rius me­tus dir­bo Sei­me, lei­do įsta­ty­mus, pa­ts jų neiš­ma­no“, – ko­men­ta­vo ko­mi­si­jos pir­mi­nin­ kas Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės ad­mi­ nist­ra­ci­jos di­rek­to­riaus pa­va­duo­ to­jas Via­čes­la­vas Kar­ma­no­vas. Jo tei­gi­mu, da­bar jau bus skel­ bia­mas kon­kur­sas Vie­šo­sios tvar­ kos sky­riaus vy­riau­sio­jo spe­cia­lis­ to pa­rei­goms ei­ti. Pats E.Jur­ke­vi­čius svars­tė, kad jei nu­spręs­tų skųs­ti ko­mi­si­jos spren­ di­mą, jam gal­būt ir pa­vyk­tų pa­

siek­ti, kad jis bū­tų pa­nai­kin­tas. „Tik­rai tu­riu pa­tir­ties, nes Kul­ tū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­to Klai­ pė­dos te­ri­to­ri­nia­me pa­da­li­ny­je, ku­ria­me dir­bau iki pa­tek­da­mas į Sei­mą, taip pat ra­šiau pro­to­ko­lus už pa­žei­di­mus. Tie­siog ko­mi­si­jos klau­si­mai, ku­rie bu­vo tar­si bui­ti­ nis pa­si­kal­bė­ji­mas, ma­ne iš­mu­šė iš vė­žių. O V.Kar­ma­no­vui rei­kė­tų šiek tiek pa­si­mo­ky­ti lie­tu­vių kal­ bos, kad ga­lė­tų sklan­džiai už­duo­ ti klau­si­mus“, – pa­ste­bė­jo E.Jur­ ke­vi­čius. Jis pa­ti­ki­no, jog ko­mi­si­jos spren­ di­mo tik­rai ne­gin­čys. Prieš ke­lias die­nas bu­vęs par­la­men­ta­ras už­si­ re­gist­ra­vo dar­bo bir­žo­je ir ti­ki­si ge­ res­nių pa­siū­ly­mų su­lauk­ti iš pri­va­ taus sek­to­riaus. „Ti­kiuo­si, kaip ir vi­si žmo­nės. Žo­džiu, tar­nau­siu tė­vy­nei“, – kons­ta­ta­vo E.Jur­ke­vi­čius.

Spren­di­mas: E.Jur­ke­vi­čius įsto­

jo į dar­bo bir­žą ir vi­lia­si taip su­si­ ras­ti pra­gy­ve­ni­mo šal­ti­nį.

3

PirmADIENIS, VASARIO 25, 2013

miestas Ra­šė dik­tan­tą

Ko­vų drau­gų at­mi­ni­mui

Pa­vo­gė mik­roau­to­bu­są

Klai­pė­dos mies­to sa­vi­val­dy­bės po­sė­džių sa­lė­je šeš­ta­die­nį Na­ cio­na­li­nį dik­tan­tą ra­šė 81 žmo­ gus. Tarp jų bu­vo ir 72 me­tų ame­ri­kie­tė iš Ka­li­for­ni­jos Liu­ci­ ja Šim­ke­vi­čie­nė, vie­šin­ti Lie­tu­vo­ je. Ra­šan­tie­ji ti­ki­no, kad dik­tan­to teks­tas – Vy­tau­to V.Lands­ber­gio „Laiš­kas se­ne­liui“ – bu­vo ne­leng­ vas ir dik­tuo­ja­mas per grei­tai.

Af­ga­nis­ta­no ka­re tar­na­vę ka­riai neuž­mirš­ta ir sa­vo tra­giš­ko li­ki­ mo bend­ra­žy­gių. Prie žu­vu­siems skir­to me­mo­ria­lo ka­ro ve­te­ra­nai pri­sta­tė nau­ją žu­vu­sių­jų pa­ger­bi­ mui skir­tą me­no kū­ri­nį – „Juo­dą­ ją tul­pę“. Šios me­ni­nės ins­ta­lia­ ci­jos pra­kti­nė pa­skir­tis – su­teik­ti ga­li­my­bę žmo­nėms prie pa­mink­ lo už­deg­ti ge­du­lo žva­ku­tes.

Šeš­ta­die­nio ry­tą mik­roau­to­bu­ so pa­si­ge­do iš­per­ka­mo­sios nuo­ mos bū­du jį įsi­gi­ju­sios in­di­vi­dua­ lios įmo­nės sa­vi­nin­kas. Au­to­mo­ bi­lis nak­čiai bu­vo pa­lik­tas Jū­ri­ nin­kų pro­spek­to 16 na­mo kie­me. 2008 me­tais pa­ga­min­tas „Ford Tran­zit“ įver­tin­tas 50 tūkst. li­tų. Trans­por­to prie­mo­nė bu­vo ap­ draus­ta.

Įren­gi­nių prie­žiū­rai – dau­giau lė­šų Vie­ti­nės rink­lia­vos už au­to­mo­bi­lių sto­vė­ ji­mą mies­to cent­re ad­mi­nist­ra­vi­mas šie­ met sa­vi­val­dy­bei kai­nuos bran­giau nei per­nai. Iš­lai­das pa­di­di­no ne tik išau­gęs mi­ ni­ma­lus dar­bo už­mo­kes­tis, bet ir sto­vos skai­tik­lių tech­ni­nė prie­žiū­ra.

Ta­ry­ba. Va­sa­rio 28 – ko­vo 1 d. sa­vi­val­ dy­bės po­sė­džių sa­lė­je šau­kia­mas Klai­ pė­dos mies­to sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos 27-asis po­sė­dis. Ko­man­di­ruo­tė. Klai­pė­dos mies­to me­ ras V.Grub­liaus­kas va­sa­rio 25–26 die­no­ mis vyks į Gdans­ką (Len­ki­ja) da­ly­vau­ ti eu­ro­re­gio­no „Bal­ti­ja“ val­dy­bos po­sė­ džiuo­se. Me­rą pa­va­duos A.Šul­cas. Pa­si­links­mi­no. Šeš­ta­die­nį pa­ry­čiais vie­na­me uos­ta­mies­čio klu­be links­mai lai­ką lei­du­sios mer­gi­nos pa­si­ge­do sa­vo ran­ki­nių. 20-me­tė ir 18-me­tė links­mi­ no­si J.Ja­no­nio gat­vė­je esan­čia­me nak­ ti­nia­me klu­be. Apie 4.30 jos pa­ste­bė­jo, kad ant so­fos pa­lik­tų ran­ki­nių ne­bė­ra. Vie­nos mer­gi­nos ran­ki­nė ir jos tu­ri­nys įver­tin­tas 430 li­tų, ki­tos – 800 li­tų.

Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Šie­met vie­ti­nės rink­lia­vos už au­ to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mą ad­mi­nist­ra­ vi­mui pla­nuo­ja­ma skir­ti apie 868 tūkst. li­tų – apie 70 tūkst. li­tų dau­ giau nei praė­ju­siais me­tais. Di­des­nės iš­lai­dos su­si­da­rė dėl išau­gu­sio mi­ni­ma­laus dar­bo už­ mo­kes­čio, priim­tų dvie­jų nau­ jų kont­ro­lie­rių ir sto­vos skai­tik­lių tech­ni­nės prie­žiū­ros. Vie­šo­sios įstai­gos „Klai­pė­dos ke­lei­vi­nis trans­por­tas“ di­rek­to­ rius Gin­ta­ras Ne­niš­kis pa­sa­ko­jo, kad sa­vi­val­dy­bė, įsi­gy­da­ma įren­gi­ nius, nu­si­pir­ko ir jų tech­ni­nę prie­ žiū­rą tre­jiems me­tams. Pas­lau­gos tei­kė­jai bu­vo įsi­pa­rei­ go­ję ne­mo­ka­mai pa­keis­ti tam tik­ras sto­vos skai­tik­lių de­ta­les. „Su­tar­tis dėl įren­gi­nių tech­ni­nės prie­žiū­ros bai­gė­si prieš me­tus. Jau per­nai de­ ta­les te­ko pirk­ti kur kas bran­giau nei anks­čiau. Tech­ni­nės prie­žiū­ros pa­ slau­gos ne­pir­ko­me. Pas­kai­čia­vo­me, kad jei pri­žiū­rė­si­me pa­tys, kai­nuos

Dienos telegrafas

Gin­ta­ras Ne­niš­kis:

Šie me­tai sto­vos skai­ tik­liams jau penk­ ti. At­si­ran­da dau­giau ge­di­mų. pi­giau. Tad ap­mo­kė­me sa­vo dar­ buo­to­jus“, – pa­sa­ko­jo G.Ne­niš­kis. Va­do­vas pa­ste­bė­jo, kad ne­la­ bai pa­si­se­kė su sto­vos skai­tik­lių pri­žiū­rė­to­jais. Pas­ku­ti­niais me­ tais pa­slau­gą tei­kian­ti įmo­nė bu­vo rest­ruk­tū­ri­zuo­ja­ma, tad įren­gi­niai bu­vo pri­žiū­ri­mi tik teo­riš­kai.

Prie­žiū­ra: mies­te pa­sta­ty­tus sto­vos skai­tik­lius jau ant­rus me­tus pa­

tys re­mon­tuo­ja „Klai­pė­dos ke­lei­vi­nio trans­por­to“ dar­buo­to­jai.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

„Ra­šė­me pre­ten­zi­jas, sky­rė­me san­kci­jas, kad įmo­nė neat­lie­ka įsi­ pa­rei­go­ji­mų“, – pri­si­mi­nė va­do­vas. Anot G.Ne­niš­kio, įstai­gai pa­čiai pra­dė­jus pri­žiū­rė­ti sto­vos skai­tik­ lius, te­ko iš­leis­ti ne­ma­žai pi­ni­gų jų re­mon­tui, pirk­ti de­ta­lių. „Ūkis bu­vo ap­leis­tas“, – tei­gė va­do­vas. Šie­met, pa­sak G.Ne­niš­kio, iš­lai­dos sto­vos skai­tik­lių tech­ni­nei prie­žiū­rai išau­go ir dėl to, kad iš­plė­tus zo­ną, ku­rio­je rei­kia mo­kė­ti už au­to­mo­bi­lių sto­vė­

Su­rinks ma­žiau nuo­mos Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

ji­mą, bu­vo pa­sta­ty­ta dau­giau sto­vos skai­tik­lių. „Šie me­tai sto­vos skai­tik­ liams jau penk­ti. At­si­ran­da dau­giau ge­di­mų, tad di­dė­ja iš­lai­dos jų prie­ žiū­rai“, – ko­men­ta­vo G.Ne­niš­kis. Tei­gia­ma, kad dėl išau­gu­sių iš­ lai­dų rink­lia­va už ma­ši­nų sto­vė­ji­ mą vai­ruo­to­jams ne­di­dės. Ma­no­ ma, kad di­des­nės iš­lai­dos at­si­pirks, nes mies­te ap­mo­kes­ti­na­mi vis di­ des­ni plo­tai, į ku­riuos pa­te­ko ir mies­to cent­re esan­tys kie­mai.

2,5

Vis dau­giau klai­pė­die­čių at­si­sa­ ko gy­ven­ti sa­vi­val­dy­bės bu­tuo­se. Tei­gia­ma, kad tam įta­kos tu­ri praė­ ju­sių me­tų pa­bai­go­je išau­gęs nuo­ mos mo­kes­tis. Ma­no­ma, jog dėl to su­ma­žė­jo ir jo su­rin­ki­mas.

– apie tiek mln. li­tų su­ren­ ka­ma iš sa­vi­val­dy­bės gy­ ve­na­mų­jų pa­tal­pų nuo­ mos per me­tus.

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bei pri­klau­so 1 tūkst. 598 būs­tai. Iš jų 248 yra so­ cia­li­niai, 1 tūkst. 500 – gy­ve­na­mo­ sios pa­tal­pos, 150 – bend­ra­bu­čių kam­ba­riai. Šiuo me­tu lais­vų būs­tų yra apie 130. Iš jų 22 – ne­tin­ka­mi gy­ven­ti, 48 – re­mon­tuo­ja­mi. Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės So­cia­li­ nio būs­to sky­riaus ve­dė­ja Dan­guo­lė Ne­tik­šie­nė tvir­ti­no, kad šie­met iš vi­so pla­nuo­ja­ma su­re­mon­tuo­ti 60 bu­tų. Būs­tų re­mon­tui pla­nuo­ja­ma skir­ti apie mi­li­jo­ną li­tų. Anot D.Ne­tik­šie­nės, sa­vi­val­ dy­bės bu­tai tuš­ti lie­ka iš­kel­di­nus nuo­mi­nin­kus, jiems pa­tiems at­si­ sa­kius nuo­mos ar nu­mi­rus nuo­ mi­nin­kui. Ta­da būs­tų būk­lę ver­

giau­siai mo­ka­ma 6 li­tai, pi­giau­siai – 2,50 li­to už kvad­ra­ti­nį met­rą. „Žmo­nės, ku­rie ne­gau­na leng­va­ tų, įver­ti­na, ar jiems ver­ta gy­ven­ti sa­vi­val­dy­bės būs­te. Ne­ma­žai jų at­ si­sa­kė bu­tų. Leng­va­tos su­tei­kia­mos ma­žas pa­ja­mas gau­nan­tiems klai­ pė­die­čiams. Kad jos bū­tų su­teik­tos, rei­kia dek­la­ruo­ti tur­tą ir pa­ja­mas“, – tvir­ti­no D.Ne­tik­šie­nė. Prog­no­zuo­ja­ma, kad už praė­ ju­sius me­tus bus su­rink­ta 20–25 pro­c. ma­žiau nuo­mos nei skai­čiuo­ ta. Pap­ras­tai iš sa­vi­val­dy­bės gy­ve­ na­mų­jų pa­tal­pų nuo­mos per me­ tus su­ren­ka­ma apie 2,5 mln. li­tų. Di­džio­ji da­lis lė­šų pa­nau­do­ja­ma būs­tų re­mon­tui.

Ne­su­rin­ko: per­nai sa­vi­val­dy­bės būs­tų gy­ven­to­jai dau­giau įsi­sko­li­no

už nuo­mą.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

ti­na juos ad­mi­nist­ruo­jan­ti įstai­ga „Klai­pė­dos bu­tai“. „Jei nu­ro­do­ ma, kad bu­tas tin­ka­mas gy­ven­ti, jis tuoj pat siū­lo­mas lau­kian­tie­siems. Jei būs­to tech­ni­nė būk­lė pra­sta, jis įtrau­kia­mas į re­mon­tuo­ti­nų są­ra­ šą“, – pa­sa­ko­jo ve­dė­ja. D.Ne­tik­šie­ nė pa­brė­žė, kad praė­ju­sie­ji me­tai

bu­vo ypa­tin­gi – nuo­mi­nin­kai at­ si­sa­kė re­kor­di­nio bu­tų skai­čiauis – 60. Taip nu­ti­ko, nes nuo praė­ju­ sių me­tų sau­sio 1 die­nos ne­ma­žai da­liai sa­vi­val­dy­bės bu­tų gy­ven­to­ jų išau­go nuo­mos kai­na. Jos vi­dur­kis sie­kia 4,35 li­to už kvad­ra­ti­nį met­rą per mė­ne­sį. Bran­

Smur­tas. Šeš­ta­die­nį Klai­pė­dos ap­skri­ ty­je už­fik­suo­ti aš­tuo­ni smur­to ar­ti­mo­ je ap­lin­ko­je at­ve­jai. Sep­ty­ni na­miš­kių skriau­di­kai už­da­ry­ti į areš­ti­nę, vie­no po­li­ci­ja ieš­ko. 1972 me­tais gi­męs gargž­ diš­kis mu­šė žmo­ną ma­ža­me­čių vai­kų aki­vaiz­do­je, o kai at­vy­ko pa­rei­g ū­nai, su­plė­šė vie­nam jų uni­for­mą. Krep­ši­nis. 2012–2013 me­t ų se­zo­no Lie­tu­vos krep­ši­nio fe­de­ra­ci­jos tau­rės mo­te­rų krep­ši­nio tur­ny­re tre­čią­ją vie­ tą užė­mė Klai­pė­dos „For­tū­nos“ ko­man­ da. Sa­vait­ga­lį ma­ža­ja­me fi­na­le klai­pė­ die­tės be di­des­nio var­go 81:68 (30:7; 25:13; 12:21; 14:27) su­triuš­ki­no ket­vir­to­ jo­je po­zi­ci­jo­je li­ku­sią sos­ti­nės „Jau­nų­ jų ta­len­tų“ eki­pą. 23 taš­kais prie per­ga­ lės pri­si­dė­jo Li­na Ag­lins­kai­tė, 20 – Mo­ ni­ka Gri­ga­laus­ky­tė, 10 – Gab­rie­lė Gut­ kaus­kai­tė. Mir­t ys. Šeš­t a­d ie­n į Klai­p ė­dos ci­v i­l i­ nės met­ri­ka­ci­jos sky­riu­je už­re­gist­ruo­ tos 4 klai­pė­die­čių mir­tys. Mi­rė Al­bi­na Ra­si­ma­v i­čie­nė (g. 1923 m.), Na­dež­da Po­tap­k i­na (g. 1925 m.), Jus­t i­nas Nor­ vi­las (g. 1925 m.), Apo­lo­n i­ja Zel­bie­nė (g. 1928 m.). Nau­ja­gi­miai. Sa­vait­ga­lį pa­gim­dė 10 mo­ te­rų, gi­mė 4 mer­gai­tės ir 6 ber­niu­kai. Grei­to­ji. Sek­ma­die­nį iki 16 va­lan­dos grei­to­sios pa­gal­bos klai­pė­die­čiai šau­ kė­si 55 kar­tus. Dau­gu­mai bu­vo ki­lę bė­ dų dėl krau­jos­pū­džio, ne­ma­žai ant že­ mės gu­lin­čių be­na­mių ga­ben­ta į li­go­ni­ nę, bū­ta ir trau­mų bui­ty­je.

Ankstyva odos vėžio diagnostika ir gydymas Nagų grybelio gydymas lazeriu Kūno korekcija smūginės bangos metodu Minijos g. 91, Klaipėda, tel. 8 659 57 976 www.lazeriniscentras.lt

4

pirmadienis, vasario 25, 2013

miestas

Po stiklų krušos – patyčios 1

48-erių N.Pu­tei­kie­nė sa­ vo dar­bi­nę vieš­na­gę Vil­ niu­je įsi­mins il­gam: tra­giš­kai pa­ si­baig­ti ga­lė­ju­si aki­mir­ka, ke­lios siū­lės, iš­gąs­tis ir pa­kan­ka­mai abe­ jin­ga nu­ken­tė­ju­sia­jam sis­te­ma. O ke­lio­nės pra­džia ža­dė­jo tik pui­kių pri­si­mi­ni­mų. Sa­vait­ga­lį ša­lies sos­ti­nė­je vy­ku­ sio­je Kny­gų mu­gė­je ak­ty­vi klai­pė­ die­tė tu­rė­jo sa­vo pa­rei­gų. Ji bu­vo Lie­tu­vos mu­zie­jų aso­cia­ci­jos sten­ dų koor­di­na­to­rė. „Bu­vau la­bai pa­ki­lios nuo­tai­kos, Kny­gų mu­gė­je su­ti­kau daug se­nų drau­gų, be to, mū­sų sten­das su­ lau­kė pa­si­se­ki­mo. Vi­sa die­na bu­vo šven­tė“, – pri­si­mi­nė mo­te­ris. Sei­mo na­rio Nag­lio Pu­tei­kio žmo­ na pa­sa­ko­jo, jog po va­ka­rie­nės su su­ tuok­ti­niu kar­tu su dvy­li­ka­me­te duk­ra Au­gus­te ruo­šė­si per­nak­vo­ti Vil­niaus pa­kraš­ty­je esan­čia­me eko­no­mi­nės kla­sės vieš­bu­ty­je „Green“. N.Pu­tei­kis gy­ve­na pas sa­vo tė­ vą dvie­jų kam­ba­rių bu­te, ku­ria­me glau­džia­si ir jo bro­lis. Ne­ši­na ran­ki­ne ir kom­piu­te­riu mo­te­ris į vieš­bu­tį žen­gė pir­ma, jai iš pa­skos – duk­ra. At­si­pei­kė­jo klū­po­da­ma stik­luo­se

„Jau bu­vau prie pat du­rų, kai iš­gir­ dau plo­ną stik­lo gar­są – dzingt, o po jo – spro­gi­mas. At­si­pei­kė­jau ir su­vo­kiau, kad klū­pau ant ke­lių tarp stik­lų. Gre­ta Au­gus­tė ver­kia ir pra­ šo ma­nęs kel­tis“, – pa­sa­ko­jo pir­ muo­sius po­ty­rius nu­ken­tė­ju­sio­ji. N.Pu­tei­kie­nė į vieš­bu­tį ėjo kaip tik tuo me­tu, kai vie­nas jo sve­čių iš de­vin­to aukš­to pa­lei­do stik­li­nę, o ši pa­tai­kė į stik­lo plokš­čių sto­ge­ lį virš du­rų. Ki­tą die­ną mo­te­ris ati­džiai ap­ žiū­rė­jo – sto­ge­lis su­da­ry­tas iš pen­ kių stik­lo plokš­čių, su­jung­tų me­ta­ li­nė­mis konst­ruk­ci­jo­mis. Dvi da­lys su­du­žo į smul­kiau­sias šu­kes ir pa­ži­ro ant N.Pu­tei­kie­nės bei jos duk­ros. Į lau­ką iš­bė­gę vieš­bu­čio dar­buo­ to­jai pa­dė­jo mo­te­riai at­si­kel­ti, pa­ ly­dė­jo į fo­jė. N.Pu­tei­kie­nei iš po ke­pu­rės bė­go krau­jas, vi­sas ke­lis bu­vo su­rai­žy­ tas ir ap­li­pęs stik­lais. Mo­ters duk­ ra iš­si­gan­du­si ver­kė, guo­dė­si, kad skau­da gal­vą. „Vie­na lai­mė, kad Au­gus­tės ran­ kos bu­vo lais­vos, ji spė­jo už­si­deng­ ti gal­vą. Jai iš­šo­ko gum­bas ir iš­ti­ko šo­kas. Aš la­bai džiau­giuo­si, kad tu­ riu vei­dą. Ma­no pū­ki­nis pal­tas vi­ sas su­rai­žy­tas. Per aki­mir­ką ta­pau pa­na­ši į viš­tą – per vi­sas sky­lu­tes iš­lin­do pū­kai. Ma­nau, ma­ne iš­gel­

Komentaras Nag­lis Pu­tei­kis Sei­mo na­r ys

K

ai po ne­lai­mės skam­bi­ nau į po­l i­ci­ją, ne­pri­sis­ta­ čiau, kad esu Sei­mo na­ rys. Ga­liu kons­ta­tuo­ti, jog šio­je si­t ua­ci­jo­je vis­kas lie­t u­v iš­ka: po­l i­ci­ja au­k ų ne­g i­na – po­l i­ci­ja gi­na ag­re­so­rius. To­dėl ge­rai gy­ve­na va­ gys, su­kčiai, ky­ši­nin­kai, ag­re­sy­vūs chu­li­ga­nai – vals­ty­bės tei­sė­sau­ga jų bi­jo, ste­na kaž­ką apie jų tei­ses ir pre­ zump­ci­jas, ga­lų ga­le išsuka ir glo­ bo­ja tuos ag­re­sy­v ius, tur­t in­g us ir įta­kin­gus, o iš jų au­kų – ei­li­nių žmo­ gelių – šai­po­si.

Pa­tir­tis: su­tuok­ti­niai Ni­ka ir Nag­lis Pu­tei­kiai per vie­ną nak­tį įsi­ti­ki­no, kad svei­ka­tos ap­sau­gos ir po­li­ci­jos sis­

te­mo­se esa­ma rei­ka­la­vi­mų, ku­rie ne pa­de­da, o ken­kia žmo­nėms.

„Del­fi“ nuo­tr.

Nors abu Pu­tei­kiai pra­šė pa­rei­ gū­nų paim­ti pirš­tų at­spau­dus nuo stik­li­nės bei pa­ly­gin­ti juos su kam­ ba­rio, ku­ria­me links­min­ta­si, gy­ ven­to­jų at­spau­dais, pa­rei­gū­nai aiš­ ki­no, kad tai ne jų dar­bas. Po­li­ci­nin­kai net ne­ban­dė ieš­ko­ti kal­ti­nin­ko, aiš­kin­da­mi, kad ne­tu­ri ver­tė­jo iš ru­sų kal­bos. Pu­tei­kių ži­nio­mis, vieš­bu­ty­je šven­tę stu­den­tai iš Azer­bai­dža­no pa­tei­kė ver­si­ją, jog vie­nam deg­ti­nę su ener­ge­ti­niais gė­ri­mais su­mai­ šiu­siam vai­ki­nui pa­si­da­rė blo­ga ir jis per­si­svė­ręs per lan­gą ėmė vem­ ti. Taip jis ne­ty­čia už­kliu­dęs ant pa­lan­gės sto­vė­ju­sią stik­li­nę, į ku­ rią stu­den­tai rū­ky­da­mi bė­rė pe­le­ nus, ir ši nu­kri­tu­si že­myn. N.Pu­tei­kie­nė įsi­ti­ki­nu­si, jog tai pra­ma­nas, nes pa­lan­gė įreng­ta taip, kad at­si­tik­ti­nai iš­stum­ti ant jos sto­vin­čią stik­li­nę neį­ma­no­ma. „Ma­nau, kad tie ber­nai no­rė­jo pa­si­sma­gin­ti pa­gąs­din­da­mi bo­bi­kes ir pa­si­žiū­rė­ti, kaip tai at­ro­dys. Ge­ rai, kad vis­kas bai­gė­si bū­tent taip. Bet, ma­no įsi­ti­ki­ni­mu, tie, ku­rie taip el­gia­si, tu­ri bū­ti nu­baus­ti. Ta­ da aiš­kiai su­vo­kiau, ko­kia plo­na ri­ ba yra tarp džiaugs­mo ir ne­bū­ties. Dėl kaž­ko­kio deg­ra­do bet ku­rią aki­ mir­ką ga­li ne­lik­ti ta­vęs, ta­vo vai­ko. Ma­nau, po­li­ci­ja vi­sa­da tu­ri bū­ti gė­ rio pu­sė­je“, – vy­lė­si mo­te­ris.

ir ap­žiū­rė­ję žaiz­das me­di­kai ap­ si­spren­dė nu­ken­tė­ju­sią­sias vež­ ti į li­go­ni­nę. Vai­ką – į San­ta­riš­ kes, o mo­ti­ną – į Laz­dy­nus. To­kia esą tvar­ka. Krau­juo­jan­ti mo­ti­na nu­ta­rė ne­si­skir­ti su sre­są pa­ty­ ru­sia duk­ra ir pa­si­rin­ko va­žiuo­ ti į Laz­dy­nų mik­ro­ra­jo­ne esan­čią gy­dy­mo įstai­gą, ti­kė­da­ma­si, kad ir mer­gai­tei ten bus su­teik­ta pir­ mo­ji pa­gal­ba. Klai­pė­do­je įpra­tu­si, kad su pa­ cien­tais šil­tai ir žmo­giš­kai bend­ rau­ja­ma, ten mo­te­ris pa­si­ju­to lyg ban­ko klien­tė. Ga­vo į ran­kas nu­ me­rė­lį ir pus­va­lan­dį lau­kė ei­lė­je, kol tab­lo už­si­degs jos skai­čius. „Vi­są tą lai­ką, kol lau­kiau, nie­ kas į mus ne­krei­pė jo­kio dė­me­sio. Su­si­pa­ži­nau su ke­liais gir­tais žmo­ nė­mis, či­go­nais, jie man ro­dė sa­vo žaiz­das. Prii­ma­ma­ja­me pra­šiau, kad bent vai­kui ant gu­zo už­dė­tų le­ do ir duo­tų va­le­ri­jo­no la­šų. Ma­ne pri­bloš­kė at­sa­ky­mas, jog ši li­go­ni­ nė ne­tu­ri li­cen­ci­jos gy­dy­ti vai­kus. Ban­džiau sa­ky­ti, kad vai­kus au­gi­ nan­čios ma­mos taip pat ne­tu­ri to­ kios li­cen­ci­jos, bet to­kios pa­pras­tos pa­gal­bos duk­rai jie taip ir ne­su­tei­ kė. Vis­kas la­bai mo­der­nu: vie­na­me ka­bi­ne­te su­re­mon­ta­vo gal­vą, ki­ta­ me – ko­ją. Tai tur­būt la­bai aukš­ tas ly­gis, kai kiek­vie­nas da­ro tik tai, ką tu­ri da­ry­ti. Jau­tė­mės lyg daik­ tai kon­ve­je­ry­je, o vai­ko to kon­ve­je­ rio ope­ra­to­riai ne­lie­tė, nes to­kiems ma­žiems daik­tams tai­sy­ti jie ne­tu­ ri lei­di­mo“, – sar­kas­tiš­kai juo­ka­vo N.Pu­tei­kie­nė.

bė­jo tai, jog bu­vau su sto­ra megz­ ta ke­pu­re ir pa­si­sta­čiu­si megz­tą striu­kės apy­kak­lę. Du­že­nos bu­vo to­kios ašt­rios, kad be­lie­ka džiaug­ tis, jog ne­pa­tai­kė į krau­ja­gys­lę“, – apie pa­tir­tus su­ža­lo­ji­mus pa­sa­ko­ jo N.Pu­tei­kie­nė.

Ni­ka Pu­tei­kie­nė:

Ta­da aiš­kiai su­vo­ kiau, ko­kia plo­na ri­ ba yra tarp džiaugs­ mo ir ne­bū­ties. Dėl kaž­ko­kio deg­ra­do bet ku­rią aki­mir­ką ga­li ne­lik­ti ta­vęs, ta­ vo vai­ko.

Pri­rei­kė ver­tė­jo iš ru­sų kal­bos

Į įvy­kio vie­tą iš­kvies­tų po­li­ci­nin­ kų nu­ken­tė­ju­sio­ji pra­šė pa­kil­ti į de­vin­tą­jį aukš­tą, iš kur bu­vo mes­ ta stik­li­nė. Ta­čiau pa­rei­gū­nai pa­ reiš­kė, kad pri­va­lu sau­go­ti ten gy­ ve­nan­čių žmo­nių pri­va­tu­mą. Tuo me­tu iš lif­to iš­lin­do pen­ ki tam­saus gy­mio spor­ti­niais rū­ bais vil­kin­tys vai­ki­nai. N.Pu­tei­kie­ nė ang­liš­kai jų pa­klau­sė, ku­ria­me aukš­te jie gy­ve­na, ir su­lau­kė at­sa­ ky­mo ru­sų kal­ba – de­vin­ta­ja­me. Vaiz­do ka­me­ros už­fik­sa­vo, kaip šie vai­ki­nai išė­jo į lau­ką ir krū­vo­je stik­lų ban­dė su­si­ras­ti stik­li­nę, ku­ri po smu­gio li­ko vi­siš­kai svei­ka.

Li­go­ni­nė­je – lyg ban­ke

Su­ža­lo­tai mo­te­riai bu­vo iš­kvies­ ta grei­to­ji. Pa­ma­ta­vę krau­jos­pū­ dį, ku­ris, anot N.Pu­tei­kie­nės, nuo stre­so bu­vo aki­vaiz­džiai pa­ki­lęs,

Ty­rė­ja pa­skam­bi­no tre­čią nak­ties

Apie tre­čią va­lan­dą nak­ties grį­žu­ si į vieš­bu­tį N.Pu­tei­kie­nė čia ne­ be­ra­do po­li­ci­nin­kų. Vy­ras ją bu­vo in­for­ma­vęs, kad vie­ną azer­bai­dža­ nie­tį pa­rei­gū­nai iš­si­ve­žė, ta­čiau vi­si ki­ti li­ko. Mo­te­ris vis dar bu­vo iš­tik­ ta po­trau­mi­nio šo­ko, bi­jo­da­ma ap­ gir­tu­sių stu­den­tų ji ne tik už­si­ra­ki­no kam­ba­rį, bet ir už­rė­mė du­ris kė­de. Iš­gė­ru­si ra­mi­na­mų­jų ji at­si­gu­lė. Po ke­lių mi­nu­čių iš­gir­do skam­bant te­le­fo­ną. „Bu­vo jau po tre­čios va­lan­dos nak­ties. Skam­bi­no po­li­ci­jos ty­rė­ ja. Ji pra­ne­šė iš li­go­ni­nės su­ži­no­ju­ si, kad nu­ken­tė­ju­sia­jai kau­ko­lė ne­ su­lau­žy­ta, rim­tų su­ža­lo­ji­mų lyg ir nė­ra, ir pra­dė­jo klaus­ti, ką da­ry­ti su su­lai­ky­tu įta­ria­muo­ju. Pa­sa­kiau,

jog esu neį­ga­li su ja bend­rau­ti ir pa­ pra­šiau su­si­siek­ti su ma­no su­tuok­ ti­niu“, – pa­sa­ko­jo N.Pu­tei­kie­nė. N.Pu­tei­kis la­bai nu­ste­bo ša­lies kri­mi­na­li­nių įvy­kių su­ves­ti­nė­je ne­ ra­dęs įvy­kio, at­si­ti­ku­sio prie vieš­ bu­čio Pi­lai­tės pro­spek­te. Nu­ken­tė­ju­siuo­sius pa­pik­ti­no ir tai, kad pa­vo­jų žmo­nių svei­ka­ tai su­kė­lęs as­muo po­li­ci­jo­je ne­li­ko bent jau iki ry­to. Sek­ma­die­nis – šven­ta die­na

Po nak­ties skam­bu­čio su Klai­pė­ do­je gy­ve­nan­čia nu­ken­tė­ju­sią­ja pa­rei­gū­nai dau­giau su­si­siek­ti ne­ ban­dė. Ga­li­ma tik spė­lio­ti, kad į ap­klau­są N.Pu­tei­kie­nę pa­rei­gū­nai pa­kvies pir­ma­die­nį, kai ji jau bus Klai­pė­do­je. N.Pu­tei­kis sua­be­jo­jo, ar iki­teis­ mi­nis ty­ri­mas bus pra­dė­tas, nes pa­gal Lie­tu­vos įsta­ty­mus jis pra­de­ da­mas, jei­gu įvy­kis įvyks­ta vie­šo­ je vie­to­je ir dėl jo yra po­vei­kis ap­ lin­ki­niams. „Šiuo at­ve­ju aš ir ma­no duk­ ra esa­me ne ap­lin­ki­niai, o au­kos. Pa­gal pa­rei­gū­nų trak­ta­vi­mą vie­ ša vie­ta yra gat­vė ar­ba ša­li­gat­vis. Vieš­bu­čio priei­gos to­kia vie­ta ne­ be­lai­ko­mos. Anot jų, nė­ra bū­ti­nų są­ly­gų iki­teis­mi­niam ty­ri­mui pra­ dė­ti“, – svars­tė N.Pu­tei­kie­nė. Mo­te­ris yra įsi­ti­ki­nu­si, kad stik­ li­nė bu­vo iš­mes­ta ty­čia, nes nu­kri­ to po­rą met­rų to­liau, nei bū­tų nu­ kri­tu­si pa­stum­ta at­si­tik­ti­nai. Ga­li bū­ti, kad nu­ken­tė­ju­sia­jai bus pa­ siū­ly­ta pa­čiai kreip­tis į teis­mą. Tuo tar­pu jau esa­ma ži­nių, kad azer­bai­dža­nie­čių stu­den­tai ke­ti­na iš vieš­bu­čio iš­si­kel­ti ir gal­būt iš­va­ žiuo­ti į tė­vy­nę. Vieš­bu­čio „Green“ ad­mi­nist­ra­ci­ ja in­ci­den­to bei stu­den­tų ap­gy­ven­ di­ni­mo klau­si­mų ne­ko­men­ta­vo. Ar dėl šio in­ci­den­to pra­dė­tas iki­ teis­mi­nis ty­ri­mas, su­ži­no­ti ne­pa­ vy­ko. Po­li­ci­jos de­par­ta­men­to at­ sto­vas spau­dai sek­ma­die­nį tei­gė nie­ko ne­ži­nąs apie įvy­kį ir ti­ki­no ga­lė­siąs teik­ti bet ko­kius ko­men­ ta­rus tik dar­bo die­ną. Ta­čiau ra­ge­lį sa­vait­ga­lį pa­kė­lė svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nist­ras Vy­ te­nis Po­vi­las And­riu­kai­tis. Jis nu­ ščiu­vo iš­gir­dęs, kad li­go­ni­nė, ku­ri be­są­ly­giš­kai pri­va­lo su­teik­ti pir­ mą­ją pa­gal­bą bet kam, net kri­ti­ niais at­ve­jais pa­cien­tus rū­šiuo­ja pa­gal am­žių. „Tai chao­so ir ne­tvar­kos re­zul­ta­ tas, kai ne gy­do­me, o tei­kia­me pa­ slau­gas pa­gal li­cen­ci­ją. Pa­sie­kė­me JAV si­tua­ci­ją, kai žmo­gus gu­li krau­ jo kla­ne ir vi­si bi­jo jam pa­dė­ti. Nes jei bus kas nors ne taip pa­da­ry­ta, ga­li už­tam­py­ti po teis­mus. Žo­džiu, tai yra pa­ra­dok­sas. Aš steng­siuo­si, kad ši­ta tvar­ka bū­tų pa­keis­ta“, – ti­ki­no V.P.And­riu­kai­tis.

5

PirmADIENIS, VASARIO 25, 2013

lietuva

Ūkio ban­ką – į Šiau­lių ban­ko ran­kas

Šiau­lių ban­kas, lai­ki­na­sis Ūkio ban­ko ad­ mi­nist­ra­to­rius ir vals­ty­bės įmo­nė „In­dė­lių ir in­ves­ti­ci­jų drau­di­mas“ va­sa­rio 23 die­ną pa­si­ra­šė su­tar­tį dėl da­lies Ūkio ban­ko tur­ to, san­do­rių, tei­sių ir įsi­pa­rei­go­ji­mų per­kė­ li­mo į Šiau­lių ban­ką. Pa­si­ra­šė tri­ša­lę su­tar­tį

Kaip nu­ro­do cent­ri­nis ban­kas, Šiau­ lių ban­kui bus per­duo­da­mi Ūkio ban­ko įsi­pa­rei­go­ji­mai klien­tams, ne­vir­ši­jan­tys In­dė­lių ir įsi­pa­rei­go­ji­ mų in­ves­tuo­to­jams drau­di­mo įsta­ ty­me nu­ma­ty­tos drau­di­mo iš­mo­kos drau­džia­mo­jo įvy­kio at­ve­ju. Pa­gal pa­tvir­tin­tą pre­li­mi­na­rų tur­to ver­ti­ni­mą bend­ra į Šiau­lių ban­ką per­ke­lia­mų įsi­pa­rei­go­ji­mų klien­tams su­ma su­da­ro 2,7 mlrd. li­tų, iš jų 800 mln. li­tų yra „In­dė­ lių ir in­ves­ti­ci­jų drau­di­mo“ da­lis. To­kia pa­ti yra ir per­ke­lia­mo tur­ to bei vals­ty­bės įmo­nės „In­dė­lių ir in­ves­ti­ci­jų drau­di­mas“ įna­šo ver­tė – 2,7 mlrd. li­tų. Tri­ša­lė­je su­tar­ty­ je taip pat nu­ma­ty­ta, kad įsi­pa­rei­ go­ji­mus, tur­tą, san­do­rius ir tei­ses pe­ri­man­tis Šiau­lių ban­kas ban­ki­ nes ope­ra­ci­jas Ūkio ban­ko klien­ tams pri­va­lo at­nau­jin­ti per įma­ no­mai trum­piau­sią lai­ką. Fi­nan­si­nei sis­te­mai – ge­riau?

„Tai tik­rai džiu­gi ži­nia vi­sai ban­ki­ nei sis­te­mai, vi­sų pir­mą in­dė­li­nin­ kams, na, tai pir­mą kar­tą Lie­tu­vos is­to­ri­jo­je to­kiu bū­du iš­spręs­ta ban­ ki­nė kri­zė, tik­rai mes džiau­gia­mės, kad į Lie­tu­vą atei­na tarp­tau­ti­nė­je pra­kti­ko­je ži­no­mi da­ly­kai“, – taip Lie­tu­vos ban­ko val­dy­bos pir­mi­nin­ kas Vi­tas Va­si­liaus­kas ko­men­ta­vo pa­siek­tą su­si­ta­ri­mą dėl Ūkio ban­ ko įsi­pa­rei­go­ji­mų ir tur­to per­kė­li­ mo į Šiau­lių ban­ką. Pa­sak jo, nuo to Lie­tu­vos „ban­ki­ nei sis­te­mai ta­po ge­riau“, mat, pa­ sak V.Va­si­liaus­ko, Lie­tu­vos ban­ki­nė sis­te­ma ta­po skaid­res­nė, šva­res­nė ir stip­res­nė, be to, „jo­je pa­di­dė­ jo kon­ku­ren­ci­ja“. Kaip konk­re­čiai pa­di­dė­ja kon­ku­ren­ci­ja, pa­ša­li­nus rin­kos žai­dė­ją, Lie­tu­vos ban­ko va­ do­vas ne­de­ta­li­za­vo. V.Va­si­liaus­kas

Blo­ga­jam ban­kui – bank­ro­tas

pa­tiks­li­no, kad In­dė­lių ir in­ves­ti­ci­ jų drau­di­mo fon­do įna­šas yra 800 mln. li­tų, o svei­ko­ji Ūkio ban­ko da­ lis yra apie 1,9 mlrd. li­tų. Di­džiau­sias Šiau­lių ban­ko ak­ci­ nin­kas Eu­ro­pos re­konst­ruk­ci­jos ir plėt­ros ban­kas (ERPB) san­do­riui fi­ nan­suo­ti su­tei­kė 20 mln. eu­rų (69 mln. li­tų) pa­sko­lą. Pas­ko­los grą­ži­ ni­mo ter­mi­nas – iki 10 me­tų. Ža­da at­nau­jin­ti pa­slau­gas

„Svars­ty­ti klau­si­mai bu­vo su­dė­ tin­gi, to­dėl de­ry­bos vy­ko in­ten­sy­ viai ir bu­vo įtemp­tos. Ar­ti­miau­siu me­tu svar­biau­sia mū­sų už­duo­tis – kaip įma­no­ma grei­čiau at­nau­jin­ti pa­slau­gų tei­ki­mą bu­vu­siems Ūkio ban­ko klien­tams. Tam pri­reiks ne­ ma­žai pa­stan­gų, ta­čiau esa­me pa­ si­ren­gę skir­ti tiek lai­ko ir pa­jė­gu­ mų, kiek rei­kės“, – sa­kė Šiau­lių ban­ko ad­mi­nist­ra­ci­jos va­do­vas Aud­rius Žiugž­da.

Vie­nas pa­grin­di­nių Šiau­lių ban­ko ak­ci­ nin­kų yra Eu­ro­pos plėt­ros ir re­konst­ ruk­ci­jos ban­kas, jie tu­ri tam tik­rą po­li­ti­ką. Jis ti­ki­si fi­nan­si­nes pa­slau­gas at­ nau­jin­ti ki­tos sa­vai­tės pa­bai­go­je. „Ką tik pa­si­ra­šė­me su­tar­tį dėl da­lies Ūkio ban­ko ir įsi­pa­rei­go­ji­ mų pe­rė­mi­mo, tą su­mą jau ži­no­te – 2,7 mlrd. li­tų, t. y. į ban­ką pe­rei­na vi­si draus­ti klien­tų in­dė­liai ir da­lis tur­to, ku­ri yra ge­ra, ku­ri yra Lie­tu­ vo­je – svei­ka ban­ki­nio tur­to da­lis“, – tei­gė A.Žiugž­da.

Sprendimas: Šiau­lių ban­kas, lai­ki­na­sis Ūkio ban­ko ad­mi­nist­ra­to­rius ir

vals­ty­bės įmo­nė „In­dė­lių ir in­ves­ti­ci­jų drau­di­mas“ pa­si­ra­šė su­tar­tį dėl da­ lies Ūkio ban­ko tur­to per­kė­li­mo į Šiau­lių ban­ką. Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.

Pa­sak A.Žiugž­dos, da­bar pa­ grin­di­nis Šiau­lių ban­ko už­da­vi­nys – kuo sku­biau at­sta­ty­ti bu­vu­siems Ūkio ban­ko klien­tams ga­li­my­bę nau­do­tis sa­vo są­skai­to­mis ir ki­to­ mis fi­nan­si­nė­mis pa­slau­go­mis. „Klien­tų skai­čius yra di­de­lis, skai­ čiai di­de­li, ke­le­tą die­nų už­truks su­ de­rin­ti vi­sus įra­šus, pa­tik­rin­ti vi­sas su­mas, dė­si­me vi­sas pa­stan­gas kar­tu su ad­mi­nist­ra­to­riu­mi, kad tai įvyk­ tų kuo grei­čiau, be abe­jo­nės, tai tik­ rai už­truks, nes duo­me­nų yra la­bai daug. No­rė­čiau nu­ra­min­ti bu­vu­sius Ūkio ban­ko klien­tus (ku­rie tu­rė­jo su­mų iki 100 tūkst. eu­rų – red. pa­ st.), jiems nie­ko da­ry­ti ne­rei­kia, vi­ sos su­tar­tys, ku­rios bu­vo Ūkio ban­ ke, pe­rei­na į Šiau­lių ban­ką, – sa­kė A.Žiugž­da. – Aš la­bai ti­kiuo­si, kad jau ki­tos sa­vai­tės pa­bai­go­je klien­tai ga­lės nau­do­tis sa­vo lė­šo­mis.“ Ne­ban­ki­nis tur­tas ne­do­mi­na

Pa­sak A.Žiugž­dos, į Šiau­lių ban­ką pe­rei­na ge­ra­sis Ūkio ban­ko tur­tas,

t. y. gry­nie­ji pi­ni­gai, ver­ty­bi­nių po­ pie­rių po­rtfe­lis, ge­ro­sios pa­sko­los ir da­lis ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to ob­jek­ tų Lie­tu­vo­je. „Mū­sų ne­do­mi­no ne­ban­ki­nis tur­tas“, – dės­tė A.Žiugž­da. Jis pa­ tiks­li­no, jog da­lis ant­ri­nių įmo­nių taip pat pe­rim­ta, pa­vyz­džiui, „Ūkio ban­ko li­zin­gas“. Anot A.Žiugž­dos, iš vi­so po šio pe­rė­mi­mo Šiau­lių ban­kas tu­rės apie 200 tūkst. nau­jų klien­tų, jis ti­ki­si, kad žmo­nės ne­ sku­bės nu­trauk­ti su Ūkio ban­ku su­da­ry­tų su­tar­čių, o vi­si li­ku­čiai bus au­to­ma­tiš­kai per­kel­ti į Šiau­lių ban­ką ir žmo­nės gaus pa­gal su­tar­ tis nu­ma­ty­tas pa­lū­ka­nas. Į Šiau­lių ban­ką per­ke­lia­mo tur­to ver­tę nu­sta­tė au­di­to įmo­nė „KPMG Bal­tics“, ta­čiau tri­ša­lė­je su­tar­ty­je nu­ma­ty­ta at­lik­ti pa­pil­do­mą de­ta­lų tur­to ver­ti­ni­mą. Jis truks tris mė­ ne­sius. Pa­sak cent­ri­nio ban­ko, pa­ tiks­li­nus tur­to ver­tes, bus tiks­li­na­ mi ir san­do­ry­je da­ly­vau­jan­čių ša­lių įsi­pa­rei­go­ji­mai.

Ūkio ban­ko lai­ki­na­sis ad­mi­nist­ ra­to­rius Ado­mas Au­dic­kas sa­kė, jog kai nuo Ūkio ban­ko bus at­skir­ ta „geroji“ tur­to da­lis, „blogajam“ ban­kui bus iš­kel­tas bank­ro­tas. „Pra­si­dės bank­ro­tas (blo­ga­jam ban­kui – red. pa­st.), bus pa­skir­tas bank­ro­to ad­mi­nist­ra­to­rius, bus su­ da­ry­tas kre­di­to­rių ko­mi­te­tas, bus rea­li­zuo­ja­mas blo­gojo ban­ko tur­tas ir ta­da vi­si kre­di­to­riai pa­gal ei­lę ga­ lės at­gau­ti kaž­ko­kią da­lį pi­ni­gų, bet da­bar pa­sa­ky­ti, ku­rie kre­di­to­riai at­gaus pi­ni­gų, bū­tų sun­ku. Kaip ži­no­te, di­džiau­sias kre­di­to­rius bus In­dė­lių ir in­ves­ti­ci­jų drau­di­mas“, – dės­tė A.Au­dic­kas. Pa­sak jo, Šiau­lių ban­kui Eu­ro­pos plėt­ros ir re­konst­ ruk­ci­jos ban­kas šiam tur­to pe­rė­ mi­mui su­teiks rei­ka­lin­gą pa­sko­lą, o Šiau­lių ban­kas yra pa­jė­gus su­si­ tvar­ky­ti su to­kio tur­to pe­rė­mi­mu. Jei Šiau­lių ban­ko ne­do­mi­na ne­ ban­ki­nis tur­tas, apie ko­kį Šiau­lių ban­ko pe­ri­ma­mą „blo­gą­jį“ tur­tą kal­bė­jo A.Au­dic­kas? Tai ne­bu­vo pa­ tiks­lin­ta. A.Au­dic­kas ne­no­rė­jo įvar­ din­ti, ko­kios ver­tės tur­to liks blo­ga­ ja­me ban­ke, ta­čiau pre­li­mi­na­riai jis ga­lė­tų su­da­ry­ti 400–500 mln. li­tų. „Kaip ži­no­te, vie­nas pa­grin­di­nių Šiau­lių ban­ko ak­ci­nin­kų yra Eu­ro­ pos plėt­ros ir re­konst­ruk­ci­jos ban­ kas, jie tu­ri tam tik­rą po­li­ti­ką, taip pat ir vie­ti­niai Šiau­lių ban­ko ak­ci­ nin­kai tu­ri tam tik­rą po­li­ti­ką, ir į ri­zi­kin­gus tur­tus jie nein­ves­tuo­ja. Dėl to la­bai ri­zi­kin­gas Ūkio ban­ko tur­tas, va­di­na­mas blo­ga­sis tur­tas, dau­giau­sia jis yra ne Lie­tu­vo­je“, – paaiš­ki­no A.Au­dic­kas. Vals­ty­bė sko­lin­sis

„Šis at­ve­jis yra daug ge­res­nis nei „Sno­ro“, – džiau­gė­si A.Au­dic­kas. Jis pri­dū­rė, jog Šiau­lių ban­kas, pa­vyz­džiui, ne­pe­rė­mė tur­to Ru­si­ jo­je, Ško­ti­jo­je ir „ne­ma­žos da­lies“ ki­to tur­to, ku­rį pa­grin­di­nis Ūkio ban­ko ak­ci­nin­kas Vla­di­mi­ras Ro­ ma­no­vas ban­kui bu­vo įkei­tęs pa­gal su Lie­tu­vos ban­ku su­da­ry­tą pla­ną. Ūkio ban­ku do­mė­jo­si ke­tu­ri ban­ kai – be Šiau­lių tai bu­vo SEB, DNB ir „Finasta”, ta­čiau de­ry­bas pra­dė­jo tik Šiau­lių ban­kas. Ki­ti ban­kai sa­vo ke­ti­ni­mų at­si­sa­kė. del­fi.lt, „Klaipėdos“ inf.

Su­ža­dė­tu­vės įvy­ko, jung­tu­vės – už ke­lių mė­ne­sių Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

Vik­to­ro Us­pas­ki­cho ir Ro­lan­do Pak­so par­ti­jos jun­gia­si. Ta­čiau kas va­do­vaus šiam bend­ram da­ri­niui – vis dar ne­ži­nia. Li­gi šiol skelb­ta, kad jung­ti­nės par­ti­jos ly­de­ris bus R.Pak­sas, ta­čiau V.Us­pas­ki­chas dėl to nė­ra toks tik­ras.

Va­kar vy­ku­siuo­se Dar­bo bei Tvar­ kos ir tei­sin­gu­mo par­ti­jų pre­zi­ diu­muo­se bei ta­ry­bo­se ran­kos į vir­šų ki­lo bal­suo­jant už su­si­jun­ gi­mą. Apie tai, kad abie­jų par­ti­ jų vir­šū­nės su­ti­ko jung­tis, spe­cia­ lio­je spau­dos kon­fe­ren­ci­jo­je va­kar pra­ne­šė par­ti­jų ly­de­riai V.Us­pas­ki­ chas ir R.Pak­sas. Jie in­for­ma­vo, kad par­ti­jos su­si­ jung­ti ga­lė­tų ba­lan­dį. Ta­da bus su­ reng­tas jun­gia­ma­sis kong­re­sas. Be to, V.Us­pas­ki­chas pra­ne­šė, kad prie

nau­jo po­li­ti­nio da­ri­nio ga­li pri­si­ jung­ti ir Lei­bo­ris­tų par­ti­ja. Koks bus jung­ti­nės par­ti­jos pa­ va­di­ni­mas, ženk­las, at­ri­bu­ti­ka, kol kas neaiš­ku. Pa­sak V.Us­pas­ki­cho, šį klau­si­mą tu­rės iš­spręs­ti su­da­ry­tos dar­bo gru­pės. Anks­čiau bu­vo skelb­ta, kad jung­ ti­nei par­ti­jai ga­li va­do­vau­ti lig­šio­ lis Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo par­ti­jos ly­de­ris R.Pak­sas. Ta­čiau V.Us­pas­ ki­chas, klau­sia­mas, ko­dėl ne­no­ri ir to­liau va­do­vau­ti, nuo aiš­kaus at­sa­ ky­mo iš­si­su­ko. „Kas sa­kė, kad ne­no­riu? Aiš­kiai pa­sa­kiau, kad yra tei­si­nis pro­ce­sas (jun­gi­mo­si de­ri­ni­mas – red. pa­st.). Tai nau­jam da­ri­niui ga­li įvai­riai at­ si­liep­ti, o nu­spręs bend­ras kong­re­ sas“, – spau­dos kon­fe­ren­ci­jo­je va­ kar aiš­ki­no Dar­bo par­ti­jos ly­de­ris. Be­je, abie­jų par­ti­jų ly­de­riai neat­ me­tė, kad jung­ti­nei par­ti­jai ga­ li va­do­vau­ti ir ki­tas as­muo. „Dar­

bo par­ti­ja to­kią ga­li­my­bę svars­tė bend­ro­je dar­bo gru­pė­je. To­kių pa­ siū­ly­mų yra. Svars­ty­si­me“, – sa­kė V.Us­pas­ki­chas. O R.Pak­sas, klau­sia­mas, ko­dėl po­kal­biai dėl jun­gi­mo­si su V.Us­ pas­ki­cho par­ti­ja tru­ko taip il­gai ir kas truk­dė anks­čiau pa­skelb­ti apie šiuos pla­nus, kal­bė­jo pai­niai. „Dve­ji me­tai šne­ka­mės apie ga­ li­my­bę su­jung­ti jė­gas: tai ak­ty­viau, tai ne taip ak­ty­viai. Da­bar pro­ce­sas pra­si­dė­jo“, – ko­men­ta­vo R.Pak­sas. V.Us­pas­ki­chas kal­bė­jo kiek ki­ taip aiš­kin­da­mas, ko­dėl pro­ce­sas už­tru­ko: „Rei­kė­jo su­si­tai­ky­ti su ta min­ti­mi, ją su­virš­kin­ti. Vis tiek rei­kia lai­ko su tuo su­si­tai­ky­ti, su­ pras­ti. Juk nau­jas ko­lek­ty­vas, nau­ji žmo­nės, dar­bas ski­ria­si.“ Abu ly­de­riai gi­ria­si, kad par­ti­jos tu­ri maž­daug po 17 tūkst. na­rių, o su­si­jun­gu­sios jos vie­ny­tų apie 35 tūkst. žmo­nių.

Nu­ta­ri­mas: R.Pak­sas ir V.Us­pas­ki­chas ap­si­spren­dė bū­ti kar­tu, ta­čiau

kas bus jung­ti­nio par­ti­nio da­ri­nio gal­va – vis dar neaiš­ku.

„Fo­to­die­nos“ / Dmit­ri­jaus Rad­lins­ko nuo­tr.

6

Pirmadienis, vasario 25, 2013

nuomonės

Ati­dirb­ti už stu­di­jas – pri­va­lu?

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė

S

vei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos su­ma­ny­mas me­di­ci­nos stu­den­tus, ku­riems už moks­lą ne­rei­kia mo­kė­ti, po stu­di­jų pri­vers­ti ke­le­rius me­tus pa­gal spe­cia­ly­bę ati­dirb­ti ma­žes­niuo­se mies­te­liuo­se vėl su­kė­lė dis­ku­si­ ją apie prie­var­ti­nį dar­bą. Lie­tu­vo­je kart­kar­tė­mis pa­si­girs­ta idė­ja, jog įvai­rių spe­cia­ly­bių stu­den­tai, stu­ di­ja­vę ne­mo­ka­mo­se vie­to­se, tu­rė­tų ke­le­rius me­tus gim­to­jo­je ša­ly­je ati­dirb­ti ar­ba vals­ty­bei grą­žin­ti į juos in­ves­tuo­tus pi­ni­gus. Taip esą bū­tų stab­do­ma emig­ra­ci­ja ir spren­džia­ma jau­ni­mo ne­dar­bo pro­ble­ma. Ta­čiau to­ kio su­ma­ny­mo prie­ši­nin­kai pa­brė­žia, kad dar­bas pa­gal pa­sky­ri­mą tė­ra grį­ži­mas į ta­ry­bi­nius lai­kus. Ar stu­den­ tai tu­rė­tų ke­le­rius me­tus pa­gal spe­cia­ly­bę ati­dirb­ti Lie­tu­vo­je?

Už

Prieš

Ju­lius Pan­ka, Lie­tu­vos tau­ti­nio jau­ni­mo są­jun­ gos va­do­vas: – Vals­ty­bė ir žmo­gus tu­ri jaus­ti tar­pu­sa­vio at­sa­ko­my­bę ir pa­rei­gas. Pas­ta­ruo­ju me­tu ypač iš jau­nų žmo­nių ten­ka iš­girs­ti, kad vals­ty­bė jiems nie­ko ne­duo­da, to­dėl, tik pa­ bai­gę moks­lus, jie emig­ruos. Ta­čiau taip ir no­ri­si tų jau­ nuo­lių pa­klaus­ti – o ką jūs da­vė­te vals­ty­bei? Ma­no po­ zi­ci­ja to­kia – vals­ty­bė tu­ri in­ves­tuo­ti į stu­den­tus ir tas in­ves­ta­vi­mas tu­rė­tų bū­ti dar di­des­nis, kad ge­rai be­si­ mo­kan­tiems jau­nuo­liams nak­ti­mis ne­rei­kė­tų dirb­ti ba­ ruo­se. Ta­čiau stu­den­tai tu­ri jaus­ti at­sa­ko­my­bę vals­ty­bei ir jai at­si­ly­gin­ti už tai, kad ne­mo­ka­mai įgi­jo spe­cia­ly­bę. To­dėl vi­siš­kai pa­lai­kau su­ma­ny­mą, kad jau­nuo­liai, bai­ gę ne­mo­ka­mas stu­di­jas, tu­ri tam tik­rą lai­ką dirb­ti Lie­tu­ vo­je pa­gal pa­sky­ri­mą, ta­čiau už pro­tin­gą, rin­kos są­ly­gas ati­tin­kan­tį at­ly­gi­ni­mą. Ži­no­ma, prie­var­tos bū­ti ne­ga­li, to­dėl rei­kia su­kur­ti ir al­ter­na­ty­vą. Jei stu­den­tas, bai­gęs stu­di­jas, gau­na ge­rą dar­bo pa­siū­ly­mą Va­šing­to­ne, Lon­ do­ne ar ki­ta­me pa­sau­lio kraš­te, jis ga­li iš­vyk­ti, ta­čiau su Lie­tu­va tu­ri pa­si­ra­šy­ti su­tar­tį, kad per 20–30 me­ tų ati­duos vi­sus pi­ni­gus, ku­rie bu­vo in­ves­tuo­ti į jo iš­si­ la­vi­ni­mą. Kons­ti­tu­ci­jo­je įra­šy­ta, jog ge­rai be­si­mo­kan­ tiems jau­nuo­liams tu­ri bū­ti ga­ran­tuo­ja­mas ne­mo­ka­mas moks­las, ta­čiau pa­grin­di­nia­me ša­lies įsta­ty­me taip pat yra nuo­sta­ta, kad pi­lie­čiai tu­ri pa­rei­gą gerb­ti sa­vo vals­ ty­bę, ją gin­ti, kur­ti, rū­pin­tis. To­dėl tik­rai ma­nau, kad su­ma­ny­mas, jog stu­den­tai tu­ri ati­dirb­ti už gau­tą iš­si­la­ vi­ni­mą ar­ba už jį su­si­mo­kė­ti ir tik ta­da emig­ruo­ti, tik­ rai ne­si­ker­ta su Kons­ti­tu­ci­jos nuo­sta­to­mis.

Gin­ta­ras Ste­po­na­vi­čius, Sei­mo na­rys, bu­vęs švie­ti­mo ir moks­lo mi­nist­ras: – Su­ma­ny­mą, jog me­di­ci­nos moks­lus bai­gę stu­den­tai, jei iš­si­la­vi­ni­mą įgi­jo ne­mo­ka­mai, ke­le­rius me­tus tu­rė­tų ati­dirb­ti ma­žes­niuo­se Lie­tu­vos mies­te­liuo­se, kur trūks­ta gy­dy­to­jų, ver­ti­nu skep­tiš­kai. Me­di­kų ren­gi­mo ly­gis Lie­ tu­vo­je ati­tin­ka aukš­čiau­sius stan­dar­tus ir tuo ga­li­me di­ džiuo­tis, bet bū­das, kaip spręs­ti ko­ky­biš­kai sa­vo pa­rei­ gą at­lik­ti pa­si­ruo­šu­sio me­di­ko įdar­bi­ni­mo rei­ka­lus, tik­rai yra ne­tin­ka­mas. Prob­le­ma tu­rė­tų bū­ti spren­džia­ma ki­ taip, o ne pri­vers­ti­niu ati­dir­bi­mu. Pir­miau­sia tu­ri bū­ti aiš­kiai iden­ti­fi­kuo­tos prie­žas­tys, ku­rios le­mia, kad jau­ni me­di­kai ne­no­ri dirb­ti pa­gal spe­cia­ly­bę re­gio­nuo­se esan­ čio­se li­go­ni­nė­se, nors jos ir ge­rai ap­rū­pin­tos. Rei­kia kal­ bė­ti ne apie pri­vers­ti­nį ati­dir­bi­mą, o apie są­ly­gų ir pa­ trauk­lu­mo dirb­ti Lie­tu­vo­je pa­gal spe­cia­ly­bę klau­si­mus. Kal­bant ap­skri­tai apie vi­sus stu­den­tus, ku­riuos no­ri­ma su­lai­ky­ti Lie­tu­vo­je pri­vers­ti­niu dar­bu ar­ba rei­ka­la­vi­mu su­si­mo­kė­ti už įgy­tą iš­si­la­vi­ni­mą, ma­no nuo­mo­nė yra nei­gia­ma. Taip, yra to­kių pa­vyz­džių tam tik­ro­se ša­ly­se, bet Lie­tu­va ne tam sie­kė lais­vės, kad dirb­ti­niais bar­je­rais ap­ri­bo­tų jau­nuo­lių to­li­mes­nę kar­je­rą. Pa­si­kar­to­siu, kad tik­rai ga­li­me di­džiuo­tis, jog mū­sų aukš­to­sio­se mo­kyk­lo­ se pui­kiai pa­ren­gia­mi spe­cia­lis­tai, ta­čiau jų no­ras dirb­ ti Lie­tu­vo­je pri­klau­so nuo spe­cia­ly­bės, dar­bo pa­trauk­lu­ mo, pres­ti­žo ir su­tei­kia­mų są­ly­gų. Ne­rei­kia kur­ti bar­je­rų, prie­var­ti­nių me­to­dų, nes jie pri­me­na ta­ry­bi­nius lai­kus. To rei­kė­tų veng­ti, o su­telk­ti pa­stan­gas ir sis­te­min­gai su­ tvar­ky­ti įsi­dar­bi­ni­mo ga­li­my­bes.

As­ta Dy­ko­vie­nė

P

as­t a­rai­s iais me­t ais ryš­kė­j a šlykš­to­ka ten­den­ci­ja – vals­ty­ bi­nes šven­tes tar­si ban­do nu­ sa­v in­t i po­l i­t i­nės par­t i­jos. Pa­ na­šu, kad ne­par­t i­n iams var­g uo­l iams vie­tos po lie­tu­viš­ka tris­pal­ve grei­tai ne­ be­liks. Ži­no­ma, jiems nie­kas ne­drau­džia atei­ti į šven­ti­nius ren­gi­nius, ta­čiau kam ma­lo­ nu sto­vė­ti po abe­jo­ti­nos re­pu­ta­ci­jos po­ li­ti­kie­rių vė­lia­va? Juo la­biau kad pa­sta­ rie­ji run­gia­si tar­pu­sa­vy­je, kie­no spal­vos ryš­kes­nės ir gre­tos tan­kes­nės. Ki­taip ta­ riant, vi­sas vals­ty­bi­nes šven­tes po­li­ti­kai bai­g ia pa­vers­t i par­t i­n iu pa­ra­du su ryš­ kias­pal­viais ša­li­kais ir ba­lio­nais.

Vi­sas vals­ty­bi­nes šven­ tes po­li­ti­kai bai­gia pa­ vers­ti par­ti­niu pa­ra­du su ryš­kias­pal­viais ša­li­ kais ir ba­lio­nais. Ar­tė­jan­t i Lie­t u­vos ne­prik­lau­so­my­b ės at­kū­ri­mo die­na grei­čiau­siai ir vėl pa­kar­ tos Va­sa­r io 16-osios pa­m i­nė­ji­mą, ku­r is įga­vo po­l i­t i­n į at­spal­v į tik­rą­ja to žo­d žio pra­sme. Oran­ž i­n iai, ro­ž i­n iai, mė­ly­n i ir ki­to­kie itin akį rė­ž ian­čių spal­vų at­ri­bu­ tai nu­stel­bė tris­pal­ves – taip šią svar­bią vals­ty­bės šven­tę su­pra­to po­l i­t i­kai. Ne­ gi jiems svar­bu pa­brėž­ti sa­vo par­tiš­ku­ mą, nes ki­taip jų pa­trio­tiz­mas liks ne­pas­ te­bė­tas? Šiuo at­ve­ju rei­kė­tų kal­bė­ti apie pseu­do­ pat­rio­tiz­mą, kai sie­kia­ma su­da­ry­ti įspū­ dį, kad jie tė­vy­nę my­li la­biau, nei ku­ris ki­tas ša­lies pi­lie­tis. To­k ie mi­t in­gai la­bai pri­me­na ta­r y­bi­ nių lai­k ų de­monst­ra­ci­jas, kai par­t i­ja ir mei­lė tė­v y­nei bu­vo vie­na, o pa­g rin­d i­ nis sim­bo­lis – rau­do­na vė­lia­va su kū­ju ir pjau­tu­vu – vie­nin­te­lės tei­sin­gos par­ti­ jos kel­ro­dis, ple­vė­suo­da­vo vi­sais gy­ve­ ni­mo at­ve­jais. Bol­še­vi­kus rei­kė­tų pa­gir­ti už uo­lų ir la­ bai pro­fe­sio­na­lų vi­suo­me­nės sme­ge­nų plo­vi­mą. Tuo, ką jie da­rė de­šimt­me­čius, tre­čia ta­ry­bi­nių žmo­nių kar­ta po Spa­lio re­vo­l iu­c i­jos be­veik pa­t i­kė­jo. Va­d i­na­ si, jų me­to­dai tin­ka­m i. Jie ne­pa­m irš­t i ir ne­prik­lau­so­my­bės lai­kais. Tik vė­l ia­ vų spal­vos pa­si­kei­tė, ku­r io­m is mo­juo­ ja po­li­ti­kai. Ko­dėl svar­biau­sio­mis vals­ty­bei die­no­ mis jie ne­ga­li kuk­liai su­si­lie­ti su tau­tie­ čiais be jo­kių par­ti­nių-pre­ki­nių ženk­lų? Var­dan tos Lie­t u­vos ir ne­su­me­luo­tos mei­lės tė­vy­nei.

Chu­li­ga­nas šiur­pi­no pir­kė­jus

Ne­sup­ran­tu, kam pre­ky­bos cent­ ruo­se rei­ka­lin­gi ap­sau­gos dar­buo­ to­jai, jei šie ne­krei­pia dė­me­sio į vi­ so­kius gir­tus chu­li­ga­nus. Lan­kiau­si vie­na­me pre­ky­bos cent­re, esan­čia­ me ne­to­li li­go­ni­nės. Bu­vo va­ka­ras. Po pre­ky­bos cent­ro sa­lę vaikš­čio­ jo ne­blai­vus vy­ras su re­pe­riš­ka ke­ pu­re. Jis ka­bi­nė­jo­si prie pir­kė­jų, juos ko­ne­vei­kė. Įsi­dė­jęs į ke­pu­rę jis ban­dė iš­si­neš­ti smil­ka­lus, ta­čiau par­da­vė­ja tai pa­ste­bė­jo. Chu­li­ga­nas vi­saip ty­ čio­jo­si iš ka­si­nin­kės. Va­di­no ją ro­bo­ tu. Ne­no­rė­da­ma su­si­dur­ti su chu­li­ ga­nu aš net pe­rė­jau prie ki­tos ka­sos. Keis­čiau­sia bu­vo tai, kad pre­ky­bos cent­ro dar­buo­to­jos, ma­ty­da­mos, kaip el­gia­si chu­li­ga­nas, neišk­vie­tė ap­sau­gos dar­buo­to­jų, kad šie jį su­ draus­min­tų. Ma­ny­čiau, jog tai ne­pa­ gar­ba pir­kė­jams. Kam ta­da ap­skri­tai rei­ka­lin­gi ap­sau­gos dar­buo­to­jai? Ine­sa

Atgarsiai

Ko­kie tė­vai, to­kie ir vai­kai D.Ja­naus­kai­tė. „Kai­my­nų by­la – dėl vai­kų“, „Klai­pė­da“ 2013 02 22. To­kiais at­ve­jais ge­riau­sia ne pul­ti iš kar­to aiš­kin­tis, nes aiš­kin­da­mie­si be įro­dy­mų, kaip ma­to­me šio­je si­tua­ci­ jo­je, ga­li­te pa­tys nu­ken­tė­ti. Ge­riau kur nors nuo­ša­ly­je nu­fil­muo­ti vi­ są vie­nuo­lik­me­tės el­ge­sį, o ta­da ke­ liau­ti pas tė­vus ir į vai­kų tei­ses, kad to­kiai šei­my­nė­lei bū­tų už­dė­tos ge­ ros bau­dos už vai­ko ne­prie­žiū­rą. O po to nu­ken­tė­ju­sio­sios tė­vams pa­ duo­ti skriau­di­kės tė­vus į teis­mą. Nes įro­dy­mai yra. Pa­čiam im­tis lin­ čo teis­mo neap­si­mo­ka ir kaž­kie­no

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

397 728

telefonas@kl.lt

v.spuryte@kl.lt

Partiniai patriotai

karštas telefonas

žo­džiais nie­kas ne­ti­kės, kol ne­bus vaiz­di­nės me­džia­gos. O da­bar tech­ ni­kos am­žius, ka­me­ros su hd vaiz­du, ge­ru priar­ti­ni­mu. XxX ***

Auk­lė­ji­mas ir pri­gim­tis atei­na iš šei­ mos, to­dėl ne­si­ste­bė­ki­me šiuo įvy­ kiu. Pi­ni­gai, gau­ti to­kiu bū­du, vie­ nuo­li­ka­me­tės iš­kry­pė­lės šei­mai neat­neš lai­mės. Kai­my­nui, gy­nu­ siam sa­vo pen­kia­me­tę duk­rą, tai bus tik slo­gus pri­si­mi­ni­mas, o vie­nuo­

Pa­moks­las ***

Na, atė­jo lai­kas ir lie­tu­viams at­ pras­ti kai­my­nų vai­kams au­sis su­ ki­nė­ti. ra­zi­na Portalo kl.lt skaitytojų komentarai

Ma­ne ste­bi­na marš­ru­ti­nių tak­si ke­ lei­viai. Ypač mo­te­rys. Iš­li­pa iš trans­ por­to prie­mo­nės, o du­rų neuž­da­ro. Vai­ruo­to­jas tu­ri lenk­tis ir pa­ts jas už­da­ry­ti. To­kių at­ve­jų ma­čiau tik­ rai ne vie­ną. Mie­lo­sios, tik­rai ne­su­ si­tep­si­te sa­vo pirš­ti­nai­čių, jei už­da­ ry­si­te marš­ru­ti­nio tak­si du­ris. Ne­gi taip sun­ku at­si­suk­ti ir pa­si­žiū­rė­ti, li­pa ar ne­li­pa ki­ti ke­lei­viai. Li­na

Prie li­go­ni­nių trūks­ta suo­liu­kų

Tarp vie­nos ir ki­tos li­go­ni­nės yra gim­dy­mo na­mai, kur vei­kia ir po­ lik­li­ni­ka. Į ją ei­na daug gar­baus am­ žiaus žmo­nių. Ats­tu­mas nuo sto­te­ lės iki įstai­gos la­bai di­de­lis, ta­čiau čia nė­ra nė vie­no suo­liu­ko, kur pa­ var­gę pen­si­nin­kai ga­lė­tų pri­sės­ti ir pail­sė­ti. Ma­nau, kad suo­liu­kai šio­je vie­to­je tik­rai rei­ka­lin­gi. Juos įren­ gu­siems gar­baus am­žiaus klai­pė­ die­čiai bū­tų la­bai dė­kin­gi. Lai­ma

Tak­sis­tai su­kčiau­ja be var­go

Vė­lų sa­vait­ga­lio va­ka­rą su drau­ge išė­ję iš ka­vi­nės nu­ta­rė­me pa­si­nau­ do­ti tak­si pa­slau­go­mis. Įsė­do­me į prie ka­vi­nės sto­vė­ju­sį tak­si. Pra­ džio­je neatk­rei­piau dė­me­sio, kad tak­si vai­ruo­to­jas neį­jun­gė tak­so­ met­ro. Tai pa­ste­bė­jau tik tuo­met, kai pri­va­žia­vo­me drau­gės na­mus. Tak­si vai­ruo­to­jas už ke­lio­nę pa­ rei­ka­la­vo 30 li­tų, nors ji tu­rė­jo kai­nuo­ti per­pus pi­giau. Ne­tu­rė­jau no­ro gin­čy­tis ir su­mo­kė­jau pra­šo­ mą su­mą. Ta­čiau vi­sus no­riu įspė­ ti, kad pra­dė­ję va­žiuo­ti tak­si au­to­ mo­bi­liu pir­miau­sia pa­si­žiū­rė­tų, ar įjung­tas tak­so­met­ras. Be to, ati­tin­ ka­mos ins­ti­tu­ci­jos tu­rė­tų su­si­do­ mė­ti to­kia ne­tei­sė­ta tak­si vai­ruo­to­ jų veik­la. Gir­dė­jau, pa­na­šūs at­ve­jai yra ypač daž­ni. Rei­kia už­kirs­ti ke­lią to­kiems su­kčia­vi­mo at­ve­jams. Ro­mas Pa­ren­gė Mil­da Ski­riu­tė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

750

reklamos skyrius: 397

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

„Diena Media News“ laikinai einantis vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

lik­me­tės šei­ma pa­si­ra­šė sau nuo­ spren­dį: ken­tės ir tė­vai, ir jų duk­ ra. Pa­ti­kė­ki­te, ži­nau ne vie­ną to­kį at­ve­jį. Nors iš ki­tos pu­sės, bels­tis į to­kių tė­vų są­ži­nę ar jiems pa­moks­ lau­ti – be­pra­si­miš­ka: jie to­kie ir jų vai­kai to­kie.Taip ir dau­gi­na­si vi­so­ kie vi­suo­me­nės at­ma­tos.

Ne­si­tei­kia už­da­ry­ti du­rų

Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

397 750

711, 397 715

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė – Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

Platinimo tarnyba: 397 772 397 727 397 706 397 725 397 770 397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

Prenumeratos skyrius: 397

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

714

Platinimo tarnyba – 397 713 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 „Namai“: Fotokorespondentai: e. paštas reklama@kl.lt Lina Bieliauskaitė – 397 730 Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Skelbimų skyrius – 397 717 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 „Sveikata“: e. paštas skelbimai@kl.lt 397 705 Techninės redaktorės: Sandra Lukošiūtė – Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Pasaulis: Loreta Ruikė Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Laima Laurišonienė – 397 737 e. paštas akropolis@kl.lt

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 8 000. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėm

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

pirmADIENIS, vasario 25, 2013

ekonomika

Spar­čiau­siai po­pu­lia­rė­ja skry­džiai į Nor­ve­gi­ją Ša­ly­je di­dė­ja kro­vi­nių ve­ži­mas trau­ki­ niais. Šie­met au­go ir ke­liau­to­jų Lie­tu­vos oro uos­tuo­se skai­čius. Su­men­ko tik tų, ku­ rie skry­džiams rin­ko­si vie­tos oro li­ni­jų bend­ro­ves. Ke­lei­vių dau­gė­jo ne­smar­kiai

Lie­tu­vos oro uos­tuo­se, nors ir ne­ smar­kiai, ke­lei­vių šie­met pa­dau­ gė­jo. Iš vi­so į Lie­tu­vos oro uos­tus šių me­tų sau­sį at­vy­ko ir iš jų iš­ vy­ko 208,9 tūkst. ke­lei­vių. Tai yra 0,4 pro­c. dau­giau nei per tą pa­tį 2012-ųjų mė­ne­sį. Ta­čiau, kaip pra­ne­šė Sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­tas, pa­ly­gin­ti su gruo­ džiu, sau­sį į ša­lies oro uos­tus at­ vy­ku­sių ir iš jų iš­vy­ku­sių ke­lei­vių skai­čius su­men­ko 2,1 pro­c. Dau­giau­sia ke­lei­vių per­nai iš­ vy­ko į Di­džią­ją Bri­ta­ni­ją ir grį­žo iš jos at­gal – 52,8 tūkst., ar­ba ket­vir­ ta­da­lis vi­sų ke­lei­vių. Ant­ra pa­gal po­pu­lia­ru­mą kryp­tis – Vo­kie­ti­ja. Į šios vals­ty­bės mies­tus ir iš jų skri­ do dau­giau nei de­šim­ta­da­lis ke­lei­ vių, iš vi­so – 24,4 tūkst. žmo­nių. 16,4 tūkst., ar­ba 7,8 pro­c., ke­lei­vių marš­ru­tų drie­kė­si tarp Lie­tu­vos ir Nor­ve­gi­jos.

Šiek tiek ma­žiau ke­lei­vių – 15 tūkst., ar­ba 7,2 pro­c., skir­do į Da­ ni­ją ir iš jos, 14,2 tūkst., ar­ba 6,8 pro­c., – į Ita­li­ją ir at­gal, o tarp Ai­ ri­jos ir Lie­tu­vos ke­lia­vo 13,8 tūkst., ar­ba 6,6 pro­c., žmo­nių. Vie­tos bend­ro­ves rin­ko­si re­čiau

La­biau­siai šie­met sau­sį, pa­ly­gin­ ti su 2012-ųjų tuo pa­čiu mė­ne­siu, au­go ke­lei­vių srau­tai tarp Lie­tu­vos ir Nor­ve­gi­jos. Šia kryp­ti­mi skri­do 76 pro­c. dau­giau ke­lei­vių. 7,3 pro­c. au­go ke­lei­vių srau­tai į Da­ni­ją ir at­ gal, 0,9 pro­c. – į Vo­kie­ti­ją. Sau­sį, pa­ly­gin­ti su tuo pa­čiu per­ nykš­čiu mė­ne­siu, su­ma­žė­jo ke­lei­ vių į Ita­li­ją ir at­gal – 4,2 pro­c., Di­ džio­sios Bri­ta­ni­jos kryp­ti­mi – 7,8 pro­c., Ai­ri­jos – 14,4 pro­c.Di­džio­ji da­lis ke­lei­vių – 198 tūkst. – į ša­lies oro uos­tus at­vy­ko ir iš jų iš­vy­ko re­ gu­lia­riai­siais skry­džiais. Tai yra 1,2 pro­c. ma­žiau nei per­nai sau­sį.

Prog­no­zės – tei­gia­mos Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos (EK) ana­li­ti­ kai ne­pa­kei­tė eko­no­mi­kos plėt­ ros pro­gno­zių Lie­tu­vai. At­me­tus dar­bo die­nų įta­ką, me­ti­nis pra­ mo­nės pro­duk­ci­jos au­gi­mas sie­ kė 8 pro­c.

– 6,8 pro­c. Im­por­to au­gi­mas šie­ met tu­rė­tų siek­ti 5,6 pro­c., o 2014 m. – 7,4 pro­c. Ei­na­mo­sios są­skai­tos de­fi­ci­tas, per­nai su­da­ręs 0,9 pro­c. BVP, šie­ met tu­rė­tų pa­di­dė­ti iki 1,3 pro­c., o ki­tą­met – iki 1,9 pro­c. BVP.

Ru­de­nį įžvel­gė tą pa­tį

Sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­to duo­ me­ni­mis, pra­mo­nės pro­duk­ci­ jos ga­my­ba ir par­da­vi­mas ša­ly­ je sau­sį, pa­ly­gin­ti su tuo pa­čiu 2012-ųjų mė­ne­siu, pa­di­dė­jo 9,3 pro­c., iki 6,444 mlrd. li­tų. Re­mian­tis EK pro­gno­zė­mis, Lie­tu­vos bend­ra­sis vi­daus pro­ duk­tas (BVP) šie­met augs 3,1 pro­c. Ki­tais me­tais eks­per­tai Lie­ tu­vos ūkiui ža­da 3,6 pro­c. au­gi­ mą. To­kias pa­čias Lie­tu­vos eko­ no­mi­kos plėt­ros pro­gno­zes EK ana­li­ti­kai bu­vo pa­tei­kę ir per­nai lapk­ri­tį. Nau­jau­sio­se EK pro­gno­zė­se tei­gia­ma, kad pri­va­taus var­to­ji­ mo au­gi­mas šie­met tu­rė­tų siek­ ti 2,9 pro­c., o 2014 m. pa­di­dės iki 3,9 pro­c. Val­džios sek­to­riaus var­to­ji­mas šie­met tu­rė­tų ūg­te­ lė­ti 0,6 pro­c., o ki­tą­met pa­di­dė­ ti 1,4 pro­c. Prog­no­zuo­ja­ma, kad in­ves­ti­ci­ jos šie­met tu­rė­tų aug­ti 5,9 pro­c., o 2014-ai­siais – 7,6 pro­c. Su­de­ rin­ta vi­du­ti­nė me­ti­nė inf­lia­ci­ ja Lie­tu­vo­je šie­met tu­rė­tų siek­ti 2,4 pro­c., o ki­tą­met pa­di­dė­ti iki 2,9 pro­c. De­fi­ci­tas di­dės

Ne­dar­bo ly­gis, per­nai sie­kęs 13 pro­c., šie­met tu­rė­tų su­ma­žė­ ti iki 11,4 pro­c., o 2014 m. – iki 9,8 pro­c. EK ana­li­ti­kų ver­ti­ni­mu, Lie­tu­ vos eks­por­tas, ku­rio au­gi­mas per­ nai sie­kė 10,2 pro­c., šie­met tu­rė­tų pa­di­dė­ti 5,4 pro­c., o 2014-ai­siais

Pra­mo­nė su­ko­si spar­čiau

Kad ša­lies ro­dik­liai ge­rė­ja, pa­tvir­ ti­no ir Sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­tas. Pa­sak sta­tis­ti­kų, sau­sį, pa­ly­gin­ti su gruo­džiu, pra­mo­nės pro­duk­ci­ jos ga­my­ba ir par­da­vi­mas pa­di­dė­ jo 2 pro­c., o at­me­tus se­zo­no įta­ką už­fik­suo­tas 4,4 pro­c. par­da­vi­mo au­gi­mas. Ka­sy­bos ir kar­je­rų eksp­loa­ta­ vi­mo bei ap­dir­ba­mo­sios ga­my­ bos pro­duk­ci­ja per me­tus pa­di­dė­ jo maž­daug de­šim­ta­da­liu. Sau­sį, pa­ly­gin­ti su gruo­džiu, la­biau­ siai pa­di­dė­jo pa­grin­di­nių vais­tų pra­mo­nės ga­mi­nių ir far­ma­ci­nių pre­pa­ra­tų ga­my­bos (57,4 pro­c.), me­die­nos ir me­die­nos ga­mi­nių, iš­sky­rus bal­dus, ga­my­bos (54,3 pro­c.), dra­bu­žių siu­vi­mo (40,4 pro­c.), pa­grin­di­nių me­ta­lų ga­ my­bos (38,8 pro­c.), bal­dų ga­my­ bos (34,7 pro­c.) ir po­pie­riaus bei po­pie­riaus ga­mi­nių ga­my­bos (26 pro­c.) įmo­nių pro­duk­ci­ja. „Klaipėdos“, BNS inf.

3,1

pro­c.

BVP au­gi­mą Lie­tu­vai pro­gno­zuo­ja EK.

Srau­tai: po­pu­lia­riau­sia kryp­tis iš ša­lies oro uos­tų iš­lie­ka Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja, ta­čiau daugiau skrendama į Nor­

ve­gi­ją.

Nors ke­lei­vių ša­lies oro uos­tuo­ se dau­gė­jo, žmo­nių, ku­rie pa­si­nau­ do­jo Lie­tu­vos oro li­ni­jų bend­ro­vių pa­slau­go­mis, šie­met su­ma­žė­jo. Lie­tu­vos oro li­ni­jų bend­ro­vės šių me­tų sau­sį skrai­di­no 18,4 tūkst. ke­lei­vių. Tai yra 11,7 pro­c. ma­žiau nei 2012 m. sau­sį. Tie­sa, sau­sį, pa­ ly­gin­ti su gruo­džiu, Lie­tu­vos oro li­ni­jų bend­ro­vių skrai­din­tų ke­lei­ vių skai­čius pa­di­dė­jo 28 pro­c. Kro­vi­niai – į trau­ki­nius

Kro­vi­nių ir pa­što per­ve­ži­mas ša­lies oro li­ni­jų bend­ro­vių lėk­tu­vais ly­gi­ na­muo­ju lai­ko­tar­piu smu­ko 47,6

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

pro­c., iki 46 to­nų. Sau­sį, pa­ly­gin­ti su gruo­džiu, kro­vi­nių ir pa­što per­ ve­ži­mo apim­tis su­men­ko treč­da­ liu. Ta­čiau bend­rai ša­lies oro uos­ tuo­se šie­met pa­krau­ta ir iš­krau­ta 1,2 tūkst. to­nų kro­vi­nių ir pa­što. Tai yra 48,8 pro­c. dau­giau nei 2012 m. sau­sį. Iš vi­so Lie­tu­vos oro uos­tuo­ se pa­ki­lo ir nu­tū­pė 3 tūkst. Lie­tu­ vos ir už­sie­nio oro li­ni­jų bend­ro­vių lėk­tu­vų, o tai yra 5,6 pro­c. ma­žiau nei per­nai sau­sį. Iš ša­lies trans­por­to bend­ro­vių di­dė­jan­čiu kro­vi­nių per­ve­ži­mo kie­kiu ga­li pa­si­džiaug­ti bend­ro­

vė „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­liai“. Vals­ ty­bės val­do­ma bend­ro­vė „Lie­tu­ vos ge­le­žin­ke­liai“ pir­mą šių me­tų mė­ne­sį ve­žė 4,209 mln. to­nų kro­ vi­nių, tai yra 12,1 pro­c. dau­giau nei 2012-ųjų sau­sį. Tarp­tau­t i­n iais ge­l e­ž in­k e­l ių marš­ru­tais vež­tų kro­vi­nių ly­gi­na­ muo­ju lai­ko­tar­piu pa­dau­gė­jo 8,8 pro­c., iki 2,9 mln. to­nų, vi­daus – penk­ta­da­liu, iki 1,3 mln. to­nų. Per sau­sį, pa­ly­gin­ti su praė­ju­sių me­tų gruo­džiu, bend­ro­vės „Lie­ tu­vos ge­le­žin­ke­liai“ vež­tų kro­vi­ nių apim­tis ūg­te­lė­jo 0,7 pro­c. „Klaipėdos“, BNS inf.

KLAIPĖDOS PREKYBOS, PRAMONĖS IR AMATŲ RŪMAI KVIEČIA KURTI VAKARŲ LIETUVOS VERSLO TRADICIJAS KARTU! Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmai šių metų gegužės 30 – birželio 1 d. jau antrą kartą vienu metu Klaipėdoje organizuoja tris verslo renginius – tarptautinę Vakarų Lietuvos verslo pasiekimų parodą, tarptautinį transporto ir logistikos verslo forumą bei tarptautinę verslo kontaktų mugę.

Tarptautinėje Vakarų Lietuvos verslo pasiekimų parodoje itin didelis dėmesys bus skiriamas maisto pramonei, medienos pramonei, kitoms apdirbamosios pramonės sritims, transportui ir logistikai, turizmui, amatams. Parodos tikslas – vienu metu po vienu stogu pristatyti regiono verslo galimybes, šiuo renginiu sudominti Lietuvos ir užsienio įmones – tiek dalyvius, tiek lankytojus. 2012 m. parodoje prisistatė daugiau nei šimtas gamybos bei paslaugų įmonių. Šiemet paroda taip pat tikisi sulaukti svarbiausių Vakarų Lietuvos įmonių dėmesio, pristatyti dar daugiau dalyvių iš Lietuvos ir užsienio bei pritraukti didesnį lankytojų skaičių. Pirmąją parodos dieną, gegužės 30-ąją, vyks tarptautinis transporto ir logistikos forumas, kuriame bus aptartos šios verslo srities problemos bei vystymosi perspektyvos. Forumas – tai puiki galimybė verslininkams būti išgirstiems, užduoti rūpimus klausimus bei suvienyti valstybinių institucijų ir verslo atstovų požiūrį bei tikslus. Didelę pridėtinę vertę parodai kuria gegužės 31 d. įvyksianti tarptautinė verslo kontaktų mu-

gė, į kurią vėl bus kviečiamos įvairių verslo šakų užsienio ir Lietuvos bendrovės, turėsiančios galimybę individualiai susitikti su juos dominančios verslo srities atstovais užsienyje ar Lietuvoje. 2012 m. verslo kontaktų mugėje įvyko 161 verslo susitikimas, į kuriuos atvyko 18 užsienio ir 70 Lietuvos įmonių atstovų. Informacija apie ketinimą pasinaudoti galimybe vienu metu susitikti su Vakarų Lietuvos verslo atstovais siekiant naujų verslo ryšių ir rinkų plėtros gauta iš partnerių Latvijoje, Rusijoje, Ukrainoje, Danijoje, Norvegijoje, Prancūzijoje, Baltarusijoje. Todėl Vakarų Lietuvos verslininkai kviečiami nepraleisti progos ir dalyvauti verslo renginiuose, tuo pat metu kartu kuriant ir naują tradiciją. Šiuo metu jau yra prasidėjusi renginių dalyvių registracija. Pasak Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinio direktoriaus V.Krolio, dalyvavimas šiuose verslo renginiuose – puiki proga vienu metu vienoje vietoje susipažinti su Vakarų Lietuvos regiono ir visos Lietuvos verslo galimybėmis, individualiai susitikti su Jus dominančias verslo sritis atstovaujančiomis įmonėmis, įsigilinti į transporto

sektoriaus problematiką, pasidalyti patirtimi, užmegzti naudingus verslo ryšius. Įmonių dalyvavimą lengvatinėmis sąlygomis šiuose verslo renginiuose užtikrina tai, jog Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmai įgyvendina iš dalies Europos Sąjungos finansuojamą projektą „Tarptautinė Vakarų Lietuvos verslo pasiekimų paroda“. Projektas vykdomas pagal Lietuvos 2007-2013 m. Ekonomikos augimo veiksmų programos 2 prioriteto „Verslo produktyvumo didinimas ir verslo aplinkos gerinimas“ priemonę „Asistentas 1“. Projekto vertė: 715 683 Lt. Projektas finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo. Projekto uždavinys – padidinti veikiančių įmonių matomumą ir paskatinti verslumą. Projekto veiklų įgyvendinimo pradžia – 2012 m. sausio 2 d., trukmė – 24 mėn. Projekto lėšomis 2012-2013 m. Klaipėdoje bus surengtos dvi tarptautinės Vakarų Lietuvos verslo pasiekimų parodos, dvi verslo kontaktų mugės, turizmo bei transporto verslo forumai. Išsamesnė informacija apie projektą ir renginius: www.kcci.lt Užs. 1077615

8

pirmadienis, vasario 25, 2013

Pasaulis Ne­no­ri Tur­ki­jos

Pas­ku­ti­nė mal­da

Pre­zi­den­tą – į kos­mo­są

Še­ši iš de­šim­ties vo­kie­čių ne­ pri­ta­ria, kad Tur­ki­ja sto­tų į ES. Re­mian­tis sa­vait­raš­ty­je „Bild am Sonn­tag“ pa­skelb­ta ap­ klau­sa, tik 30 pro­c. ap­klaus­ tų­jų pri­ta­rė idė­jai, kad Tur­ki­ja tap­tų ES na­re. 57 pro­c. vo­kie­ čių sa­kė, kad Tur­ki­jos eko­no­ mi­nė ir ka­ri­nė ga­lia ke­lia su­si­ rū­pi­ni­mą.

Po­pie­žius Be­ne­dik­tas XVI pa­ sa­kė pa­sku­ti­nę sa­vo, kaip po­ pie­žiaus, sek­ma­die­ni­nę mal­ dą Šv. Pet­ro aikš­tė­je, jos klau­ sė­si tūks­tan­čiai mal­di­nin­kų iš vi­so pa­sau­lio. Ro­mos ka­ta­li­kų baž­ny­čios va­do­vas sa­kė, kad „Die­vas pa­ra­gi­no jį at­si­dė­ti mal­dai, bet net ir at­si­sta­ty­di­ nęs jis Baž­ny­čios neap­leis“.

Egip­to pre­zi­den­to Mo­ha­me­ do Mor­si opo­nen­tai no­rė­tų iš­ siųs­ti ša­lies va­do­vą į kos­mo­są. Egip­to gy­ven­to­jai ga­lė­jo bal­ suo­ti vie­na­me in­ter­ne­ti­nia­me kon­kur­se, ku­rio pri­zas – ke­lio­ nė į kos­mo­są. Egip­to opo­zi­ci­ nis ju­dė­ji­mas tarp kan­di­da­tų ke­liau­ti į kos­mo­są už­re­gist­ra­ vo ir M.Mor­si.

Laisvės die­na Es­ti­ja va­kar mi­nė­jo 95-ąsias ne­ prik­lau­so­my­bės me­ti­nes.

Ša­lies par­la­men­to pir­mi­nin­kė Ene Erg­ma sa­kė: „Kol Es­ti­jos žmo­nių mąs­ty­mas lais­vas ir dau­gu­ma sau­go Es­ti­ją sa­vo sie­lo­se, nie­kas ne­gre­sia nei mū­sų kal­bai, nei mū­sų tau­tai.“ E.Erg­ma į tau­tą krei­pė­si per iš­ kil­min­gą vals­ty­bės vė­lia­vos pa­kė­li­ mo ce­re­mo­ni­ją Tom­pė­jos pi­lies Il­ go­jo Her­ma­no bokš­te. „Ar tai, kad daug es­tų iš­va­žia­ vo į už­sie­nį mo­ky­tis, dirb­ti ar tie­ siog ieš­ko­ti lai­mės, yra tra­ge­di­jos ženk­las ar na­tū­ra­lus ir nu­spė­ja­mas nau­do­ji­ma­sis lais­ve?“ – re­to­riš­kai klau­sė E.Erg­ma. Gru­pė es­tų po­li­ti­kos vei­kė­jų ne­ prik­lau­so­mą Es­ti­jos Res­pub­li­ką pa­ skel­bė 1918 m. va­sa­rio 24 d. Tuo me­tu iš ša­lies te­ri­to­ri­jos pa­si­trau­kė ca­ri­nės Ru­si­jos ka­riuo­me­nė, o vo­ kie­čių ka­riuo­me­nė dar ne­bu­vo įžen­ gu­si. Tie­sa, ne­tru­kus pra­si­dė­jo vo­ kie­čių oku­pa­ci­ja, bet 1918 m. lapk­ri­tį Pir­ma­ja­me pa­sau­li­nia­me ka­re ka­pi­ tu­lia­vę vo­kie­čiai pa­si­trau­kė, ir Ta­li­ ne bu­vo at­kur­ta Es­ti­jos val­džia. Ta­čiau Nar­vo­je Es­ti­jos bol­še­vi­kai su­sku­bo pa­skelb­ti sa­vo ma­rio­ne­ti­nę res­pub­li­ką ir pa­si­kvie­tė į ko­vą su ne­ prik­lau­so­my­bės ša­li­nin­kais Rau­do­ ną­ją ar­mi­ją. Pra­si­dė­jo ka­ras su So­ vie­tų Ru­si­ja dėl ne­prik­lau­so­my­bės, ku­ris 1920 m. va­sa­rio 2 d. bai­gė­si Tar­tu tai­kos su­tar­ties pa­si­ra­šy­mu. Pa­gal šią su­tar­tį bol­še­vi­ki­nė Ru­si­ ja vi­siems lai­kams at­si­sa­kė pre­ten­ zi­jų į sa­vo bu­vu­sią ko­lo­ni­ją, ta­čiau jau po 20 me­tų – 1940 m. – pa­žei­dė šią su­tar­tį ir anek­sa­vo Es­ti­ją. At­kur­ti ne­prik­lau­so­my­bę Es­ti­ jai pa­vy­ko tik 1991 m., su­by­rė­jus So­vie­tų Są­jun­gai. So­vie­tų val­džia ša­ly­je iš­si­lai­kė be­veik 50 me­tų – dau­giau kaip du kar­tus il­giau nei pir­ma­sis ne­prik­lau­so­my­bės lai­ ko­tar­pis, bet sa­vo vals­ty­bės am­žių es­tai skai­čiuo­ja ne nuo 1991 m., o nuo 1918 m. BNS inf.

Prieš me­tus Ita­li­ jos vy­riau­sy­bės vai­rą iš ne­nuo­ra­ mos Sil­vio Ber­lus­ co­ni pe­rė­mė san­ tū­rus pro­fe­so­rius Ma­rio Mon­ti. Re­ gis, S.Ber­lus­co­ ni nu­si­bo­do dy­ ki­nė­ti. Jis vėl ruo­ šia­si va­do­vau­ti ša­ liai. Tik ar jam pa­ vyks? Pa­lai­ko: Ita­li­jo­je juo­kau­ja­ma, kad vi­du­ti­nio am­žiaus ita­lės tik­rai bal­suos už S.Ber­lus­co­ni.

„Reu­ters“ nuo­tr.

Kur to­liau žengs Ita­li­ja? Su­dė­tin­gas pa­si­rin­ki­mas

S.Ber­lus­co­ni Ita­li­jo­je nei my­li­ mas, nei try­pia­mas. Da­lis ita­lų ma­no, kad jis – tik­ra bė­da, ta­čiau ki­tai da­liai at­ro­do, kad ge­riau jau S.Ber­lus­co­ni, nei par­la­men­te tū­ nan­tys pil­ki po­li­ti­kie­riai. M.Mon­ti, ži­no­ma, ir­gi ne­pės­čias. Jis ne­bu­vo su­si­jęs su ko­kia nors po­ li­ti­ne jė­ga, atė­jo į val­džią sun­kiu me­tu, ban­dė su­val­dy­ti su­dė­tin­gą si­tua­ci­ją ir šiaip yra ra­mus. Ta­čiau Eu­ro­pos, ypač Vo­kie­ti­ jos, pa­ra­ma M.Mon­ti siu­ti­na ita­ lus. Kai kas va­di­na jį Ita­li­jos iš­ da­vi­ku – esą M.Mon­ti šo­ka pa­gal vo­kie­čių dū­dą ir jam nė mo­tais, kaip gy­ve­na vos ga­lą su ga­lu su­ du­rian­tys ita­lai. Yra ir tre­čias pa­si­rin­ki­mas – bu­ vęs ko­mu­nis­tas Pie­ras Lui­gi Ber­ sa­ni. Šis pir­mau­ja pa­gal rin­kė­jų ap­klau­sas, nes ža­da tai, ko ita­lams da­bar rei­kia, – kur­ti dar­bo vie­tas. P.L.Ber­sa­ni pa­tin­ka ir tiems, ku­ rie ne­ken­čia S.Ber­lus­co­ni, nes yra am­ži­nas šio kri­ti­kas. S.Ber­lus­co­ni ne­pa­si­duo­da

Ita­lams šie rin­ki­mai – ne­leng­ va už­duo­tis. Pa­ti­kė­ti S.Ber­lus­co­ni pa­ža­dais apie ne­rū­pes­tin­gą ry­to­jų, rem­ti M.Mon­ti ir jo griež­tą tau­py­ mą ar rink­tis P.L.Ber­sa­ni – pil­ką ir neį­do­mų so­cia­lis­tą? Eu­ro­pos po­zi­ci­ja aiš­ki. Jos fa­vo­ ri­tas – M.Mon­ti. Ta­čiau bal­suo­ja ne An­ge­la Mer­kel ar Fran­çois Hol­ lan­de’as. A.Mer­kel ban­dė pa­dė­ti M.Mon­ti, ta­čiau tai jai at­si­rū­go – ita­lai Vo­kie­ti­jos kanc­le­rės ra­gi­ni­ mus bal­suo­ti už M.Mon­ti iš­va­di­ no ne­de­ra­mais. Tuo, ži­n o­m a, pa­s i­n au­d o­jo S.Ber­lus­co­ni – jo po­pu­lia­ru­mas

pa­sta­ruo­ju me­tu ste­buk­lin­gai au­ go, nors mi­li­jar­die­riui bu­vo iš­kel­ta net 30 by­lų dėl su­kčia­vi­mo ir ko­ rup­ci­jos, o šiuo me­tu jis tei­sia­mas dėl sek­so su ne­pil­na­me­te.

S.Ber­lus­co­ni bu­vo pra­stas prem­je­ras, ta­čiau la­bai iš­tver­ min­gas rin­ki­mų kam­pa­ni­jos ko­vo­ to­jas.

At­ro­do, S.Ber­lus­co­ni gy­ve­ni­mo bū­das ita­lams pa­tin­ka. Nors daug kas juo­kia­si iš jo dėl plas­ti­nių ope­ ra­ci­jų, per­so­din­tų plau­kų ir aki­ vaiz­daus ma­kia­žo, sa­vo rin­kė­jus bu­vęs Ita­li­jos prem­je­ras su­ge­ba su­do­min­ti, ypač vi­du­ti­nio am­ žiaus mo­te­ris, kaip juo­kau­ja­ma. Vie­na bu­vu­sio prem­je­ro ger­bė­ ja net sa­kė, kad S.Ber­lus­co­ni sek­ so skan­da­lai nie­ko ne­reiš­kia, nes mo­te­rys „pa­čios pul­da­vo jam į glė­bį“. S.Ber­lus­co­ni nau­do­ja­si ir sa­vo prie­ši­nin­kų ydo­mis. M.Mon­ti rin­ ki­mų kam­pa­ni­ja Ita­li­jo­je ana­li­ti­kų va­di­na­ma ne­vy­ku­sia, o P.L.Ber­sa­ ni – nuo­bo­džia. Ir kri­ti­kuo­ti sa­vo var­žo­vus S.Ber­lus­co­ni ga­li ne­kliu­do­mas. S.Ber­lus­co­ni M.Mon­ti pro­gra­mą kri­ti­ka­vo iš­si­juo­sęs. Jis ar­šiai už­ si­puo­lė įves­tą ne­po­pu­lia­rų ne­kil­ no­ja­mo­jo tur­to mo­kes­tį, siū­lė grą­ žin­ti jau su­mo­kė­tus mo­kes­čius, kal­ti­no M.Mon­ti esant Vo­kie­ti­jos kanc­le­rės A.Mer­kel ma­rio­ne­te.

Tie­sa, kri­ti­kai sa­ko, kad S.Ber­ lus­co­ni nė­ra vi­sa­ga­lis. Juo­lab kad pa­ts dau­giau ža­da, nei da­ro. Jis taip ir ne­su­ge­bė­jo li­be­ra­li­zuo­ti ne­lanks­čios ir ne­kon­ku­ren­cin­gos eko­no­mi­kos, nors iš­ko­vo­jo triuš­ ki­na­mą per­ga­lę per 2008 m. rin­ ki­mus. Ga­li­mos koa­li­ci­jos

Tad ir ap­klau­sos ro­dė, kad dar vie­ nos per­ga­lės rin­ki­muo­se S.Ber­lus­ co­ni ne­pa­vyks pa­siek­ti, nors ana­ li­ti­kai su­tin­ka, kad jis be ko­vos ne­pa­si­duos. „S.Ber­lus­co­ni bu­vo pra­stas prem­je­ras, ta­čiau la­bai iš­tver­ min­gas rin­ki­mų kam­pa­ni­jos ko­vo­ to­jas – jis nie­ka­da ne­pa­si­duo­da“, – ko­men­ta­vo ana­li­ti­kas Mas­si­mo Fran­co. O cent­ro kai­rių­jų jė­gų fa­vo­ri­tas P.L.Ber­sa­ni jau ma­tuo­ja­si prem­je­ro kė­dę, nors jo ato­trū­kis nuo S.Ber­ lus­co­ni ge­ro­kai su­men­ko ir praė­ ju­sią sa­vai­tę sie­kė tik 2,5 pro­c. Ki­tas S.Ber­lus­co­ni gal­vos skaus­ mas – ko­mi­kas Bep­pe Gril­lo. Šis „Pen­kių žvaigž­du­čių“ ju­dė­ji­mo ved­lys ban­do įgy­ti po­li­ti­ka nu­si­ vy­lu­sių rin­kė­jų sim­pa­ti­jas. Pa­sak kai ku­rių ana­li­ti­kų, B.Gril­ lo ga­li su­rink­ti net 20 pro­c. bal­ sų. Jei taip nu­tik­tų, S.Ber­lus­co­ni vei­kiau­siai ne­pa­vyk­tų už­si­tik­rin­ ti pa­kan­ka­mai vie­tų Se­na­te, kad ga­lė­tų truk­dy­ti cent­ro kai­rio­sios vy­riau­sy­bės, prie ku­rios pri­si­dė­ tų M.Mon­ti, dar­bui. Ita­li­jo­je svars­to­ma, kad M.Mon­ ti ga­lė­tų po rin­ki­mų ati­tek­ti fi­nan­ sų mi­nist­ro po­rtfe­lis, ta­čiau, pa­ sak kai ku­rių ana­li­ti­kų, M.Mon­ti ir P.L.Ber­sa­ni koa­li­ci­ja ne­bū­tų la­ bai tvir­ta.

M.Mon­ti ko­ją ga­li pa­kiš­ti pra­sta Ita­li­jos eko­no­mi­nė pa­dė­tis. Ne­ dar­bas Ita­li­jo­je per 15 M.Mon­ ti va­do­va­vi­mo mė­ne­sių pa­di­dė­ jo iki re­kor­di­nio ly­gio – 11,2 pro­c., o re­ce­si­ja pa­gi­lė­jo. Ša­lies eko­no­ mi­ka praei­tų me­tų ket­vir­tą ket­vir­ tį su­si­trau­kė 0,9 pro­c., o tre­čią – 0,2 pro­c. BNS, BBC, AFP, „Reu­ters“ inf.

Rin­ki­mai Ita­li­jo­je Bal­sa­vi­mas že­mų­jų par­la­men­

to rū­mų ir Se­na­to rin­ki­muo­se Ita­ li­jo­je vyks­ta dvi die­nas. Bal­sa­vi­ mo apy­lin­kės bu­vo at­ver­tos sek­ ma­die­nį ry­te, o už­ver­tos bus šian­ dien po pie­tų. La­bai svar­būs yra Se­na­to rin­ki­

mai, nes aukš­tų­jų par­la­men­to rū­ mų su­dė­tis pri­klau­so nuo po­li­ti­nių par­ti­jų sėk­mės re­gio­nuo­se. Pag­rin­ di­nė ko­va dėl vie­tų Se­na­te vyks šiau­ri­niuo­se Lom­bar­di­jos ir Ve­ ne­ci­jos, taip pat pie­ti­niuo­se Kam­ pa­ni­jos bei Si­ci­li­jos re­gio­nuo­se. Iš vi­so tei­sę bal­suo­ti tu­ri 47 mln.

Ita­li­jos pi­lie­čių. Vie­nas veiks­nys ne­pa­lan­kus vi­

siems kan­di­da­tams – šie rin­ki­mai pir­mą­kart po la­bai il­go lai­ko­tar­pio vyks­ta žie­mą, o šis fak­tas kar­tu su vi­suo­ti­niu nu­si­vy­li­mu ga­li lem­ti men­ką rin­kė­jų ak­ty­vu­mą. Rin­ki­mus ati­džiai ste­bi fi­nan­sų

rin­kos. Ne­ri­mau­ja­ma, kad per rin­ki­ mus ga­li neiš­kil­ti aiš­kus lai­mė­to­jas, ku­ris tęs­tų pla­tų biu­dže­to dis­cip­li­ nos ir eko­no­mi­kos re­for­mų kur­są, nu­sta­ty­tą M.Mon­ti. Pa­sak eks­per­tų, jei­gu aiš­kaus lai­mė­to­jo ne­bus, tai ap­sun­kins re­for­mų įgy­ven­di­ni­mą.

9

pirmADIENIS, vasario 25, 2013

rubrika

JŪRA

v.matutis@kl.lt Redaktorius Vidmantas Matutis tel. 8 686 02050 www.jura24.lt

Nuo jūrų piratų saugo ir lietuviai Lietuvoje veikia vienintelė privati kompanija, kuri saugo laivus nuo piratų. Dauguma jos narių yra įslaptinti. Vidmantas Matutis v.matutis@kl.lt

Surinkti profesionalai

Bendrovė „Rae Lt“ įkurta 2011 metų pabaigoje. Jai vadovauja per 20 metų Lietuvos kariuomenėje tarnavęs, karo akademijas Lietuvoje ir užsienyje baigęs, greitojo reagavimo būrio vadu ir bataliono štabo viršininku dirbęs, Kosovo ir Afganistano karuose dalyvavęs Robertas Džiugelis. Laivų apsauga yra pagrindinė šios bendrovės veiklos kryptis. Ji taip pat saugo svarbius asmenis, ieško ir vaduoja įkaitus, vykdo karinių bazių logistinį aprūpinimą, išminavimą, rengia uosto terminalų rizikos analizes, planus, mokymus. Tarp kompanijos įkūrėjų yra ir daugiau buvusių ir net dar dirbančių kariškių, vidaus reikalų sistemos darbuotojų. Dirbti į kompaniją priimami žmonės ne iš gatvės, o kovinių veiksmų patirties turintys specialistai. Vykstant saugoti laivą visi apsaugos grupės nariai privalo turėti jūrininkų pažymėjimus, baigti įvairius su jūriniu saugumu susijusius kursus, pasiskiepyti. Grupėje privalo būti žmonių, kurie turi derybininkų, paramedikų, ryšių, žvalgybos, išminavimo patirties. „Svarbus žingsnis saugant laivus, kurie plaukia per piratų zonas, žengtas pernai, kai tapome „International Contact Group“ licencijuotais nariais. Ji nustato ginklų naudojimą užsienio šalyse taisykles“, – aiškino R.Džiugelis. Sudarytos sutartys su atskiromis šalimis, kur privačios laivų palydą vykdančios kompanijos gali įsodinti į laivus savo atstovus. Jos sutampa su laivų įgulų keitimo vietomis, kurių Indijos vandenyno zonoje yra apie 20. Įvažiuojant su ginklais į atskiras šalis tenka pildyti deklaracijų dokumentus, mokėti maždaug penkių tūkst. JAV dolerių mokesčius. Nė į vieną šalį su ginklais apsaugininkai neįleidžiami, jei nėra laivo apsaugos sutarties su jo savininku. Treniruotės nuo išgąsčio

Kaip vykdomos jūrų operacijos, papasakojo vardo ir pavardės prašęs neminėti apsaugos grupėje dalyvaujantis vyras, susietas su grei-

tojo reagavimo būriu „Aras“. Laivo apsaugos operacija prasideda dar gerokai iš anksto prieš atvykstant į laivą apsaugos grupei. Laivo, kurį teks saugoti, kapitonas pildo specialią formą, kur nurodomi laivo parametrai, vienas svarbiausių iš jų – borto aukštis, duomenys apie įgulą. Iš anksto parengiamas laivo apsaugos planas. Numatoma, kiek jame bus apsaugininkų. Įprasta, kad laive pasikeisdami nuolat budi 1-2 apsaugininkai, kai kurių konstrukcijų laivuose, kur apžvalga blogesnė, ir keturi. Nebudintys apsaugos darbuotojai turi būti pasirengę per tris minutes su ginklais ateiti į pagalbą.

Pamatę ginkluotus apsaugininkus įgulos nariai dažnai elgiasi keistai – jiems atrodo, kad tuoj prasidės karas. Palyda: laive ginkluotas apsaugininkas iš Lietuvos.

Apsaugos lydimuose laivuose įrengiamos ir specialios gynybos priemonės. Svarbiausia jų – citadelė – speciali patalpa, kur surenkama įgula, kai piratai atakuoja laivą. Kai kuriuose laivuose jos įrengiamos konsultuojant apsaugininkams. Naujuose laivuose citadelės jau būna įrengtos. Kitos apsaugos priemonės – spygliuota viela aplink laivo bortą, vandens čiaupai, specialūs skydai apsisaugoti nuo piratų kulkų. Laivuose nuo kulkų saugo vandens pripildytos 200 litrų metalinės statinės, smėlio maišai. Apsaugos būriui sulipus į laivą su kapitonu aptariamas gynybos planas. Taip pat rengiama įgulos treniruotė, kaip elgtis, kai puola piratai. „Pamatę ginkluotus apsaugininkus įgulos nariai dažnai elgiasi keistai – jiems atrodo, kad tuoj prasidės karas. Treniruotės įgulai suteikia pasitikėjimo. Nors realiomis sąlygomis, kai puola piratai, dalis žmonių vis tiek pradeda blaškytis“, – prisiminė „Rae Lt“ apsaugininkas. Jis parodė siužetą, kur nufilmuota, kaip puola piratai.

10

Zona: piratų puolimų vietos aplink Somalį ir Indijos vandenyne.

„Rae Lt“ nuotr.

10

pirmADIENIS, vasario 25, 2013

rubrika JŪRA Lietuviški keltai

Nafta Baltijoje

Spaudimas valdžiai

Į Klaipėdos uostą plaukioję keltai „Kaunas Seaways“ ir „Vilnius Seaways“ dirba Rusijoje. Jie keisdamiesi plaukioja 2011 metais atidarytoje linijoje „Neva Bridge South“ tarp Kylio, Zasnico ir Ust Lugos. Keltas „Botnia Seaways“ plaukioja linijoje „Neva Bridge“. Jos maršrutas Kylis–Karlshamnas – Sankt Peterburgas.

Šiais metais latviai Baltijos jūroje bandys išgauti naftą. Bandomąjį 1,5 km gylio gręžinį Latvijos šelfe darys bendra Lenkijos ir Kuveito kompanija „Balin Energy“. Seisminių tyrimų duomenys įrodo, kad Latvijos vandenyse yra naftos. Bus vertinamos galimybės ateityje statyti platformą ir siurbti naftą.

Siekiant „prastumti“ Rusijos uostų, geležinkelių vystymų projektus, šios šalies žiniasklaidoje pastaruoju metu iškelta versija, pavadinta „Europos grobimo planas“. Jame akcentuojama, kad nuolat besivystantys ES uostai stengsis iš Rusijos uostų pervilioti krovinius. Tarp viliotojų minima ir Klaipėda.

Pasirengimas: apžvalgos vieta ir apsaugos skydas nuo piratų.

Priemonė: lydimas laivas apjuosiamas spygliuota viela.

„Rae Lt” nuotr.

Nuo jūrų piratų saugo ir lietuviai Puolimo momentą jis 9 davė filmuoti įgulos nariui filipiniečiui. Kai prasidėjo šaudymas, šis iš išgąsčio pametė kamerą. Kada šauti į piratą?

Laivus nuo piratų saugančių žmonių užduotis yra paprasta – laikyti piratus tam tikru atstumu nuo laivo. Kai įtariamas piratų laivas prisiartina į zoną iki 500 metrų, paleidžiami įspėjamieji šūviai. Jie parodo, kad laive yra ginkluota apsauga. Susidūrę su ginkluota apsauga piratai dažniausiai pasitraukia. Tačiau būna ir išimčių. Puolant vieną laivą apsauga paleido kelis šimtus šūvių, kol piratai pasitraukė. Prisimintas atvejis, kai lietuvių saugomą laivą vienu metu puolė šešios piratų valtys. 15 mazgų greičiu plaukiantį laivą jos po dvi lydėjo iš šonų ir galo. Valtys su galingais varikliais zujo aplink laivą tarsi pro stovintį. Kai piratai priartėja 100 metrų iki laivo, vadinamosios taiklaus šūvio zonos, apsauga jau gali šaudyti į juos. Tačiau tiesiai į piratą galima šauti tik tuo atveju, kai jis ant peties laiko RPG (puolamoji raketinė ginkluotė). Anot lietuvio apsaugininko, piratai dažnai naudoja RPG, nes paleidus raketą į vairinę įgula įbauginama. Netgi specialiai apmokytam snaiperiui pataikyti į piratą su RPG nėra paprasta. Tiek piratų valtis, tiek plaukiantis laivas nuolat siūbuoja. Lydimame laive ginklui stabilizuoti įrengiami specialūs stovai.

Piratų akademijos

Puolant piratams, anot lietuvio apsaugininko, jūrininkai dažnai prašo nušauti „tuos svoločius“, kurie trukdo dirbti. „Mes negalime šiaip sau šaudyti į žmones, nors jie ir piratai. Bet kokie šaudymai laive pirmiausia derinami su kapitonu. Tik išskirtiniais atvejais, kai gresia tiesioginis pavojus gyvybei, galima šauti ir be kapitono leidimo“, – aiškino apsaugininkas. Jis akcentavo, kad prieš šaudymą būtinai turi būti panaudotos kitokios apsaugos priemonės, tokios kaip vandens čiurkšlės, verdančios alyvos pylimas ant piratų, kurie per bortą ropščiasi į laivą.

Dažniausiai liūdnai baigiasi pačių laivų įgulų bandymai apsiginti.

Dėl šaudymų dalis apsaugininkų jau nukentėjo. Indijoje vyksta tyrimas, kaip iš laivo buvo nušauti keli šios šalies žvejai. Tai atsitiko ne su Lietuvos apsaugininkais. Plaukiant žvejų laivui jo įgula užmigo. Žvejų laivas atsirėmė į apsaugininkų lydimą laivą ir šie, pamanę, kad tai piratai, pradėjo šaudyti. Atskirti žvejus nuo piratų nėra lengva. Tiek vieni, tiek kiti yra ginkluoti. Žvejų laivuose ginklais ginamasi nuo piratų, kurie įlipę į laivus atima žvejų laimikius. „Šiuolaikiniai piratai gana gudrūs. Jie apsimeta žvejais, netgi pakliuvę į laivą ir sulaikyti aiškina,

kad norėję įgulai pasiūlyti žuvų“, – tikino lietuvis apsaugininkas. Jo nuomone, piratai esantys ir gerai paruošti. Sklandančios kalbos, kad Somalyje yra apie 30 piratų rengimo akademijų, treniruotės trunka vienerius metus, juos rengia buvę legionieriai. Eskortas – ne išeitis

Lydėti laivą su specialia apsauga nėra pigus malonumas. Prieš kelis metus laivo palyda kainavo apie 75 tūkst. eurų. Dabar kainos yra kritusios. Atsirado didesnė palydovų konkurencija. Daugiausiai yra amerikiečių apsaugos kompanijų. Piratavimo zonoje palydos paslaugas teikia net šešios Estijoje registruotos kompanijos. Palydos kaina skaičiuojama paromis. 10 parų palyda dabar kainuoja nuo 35 iki 50 tūkst. JAV dolerių, priklausomai nuo apsaugos grupės dydžio. Anot lietuvio apsaugininko, ginkluota palyda yra efektyvesnė nei plaukimas eskortu lydint tarptautinių pajėgų karo laivams. Buvo atvejų, kai užpultas antras eskorte plaukęs laivas. Patekus į jį piratams, eskortą lydėję kariškiai laivą paliko. Su ginkluotų karių palyda per piratų zoną yra plaukęs ir Lietuvos laivas „Deltuva“. Karinis eskortas laivus lydi tik Adeno įlankoje, o piratai plačiau išplitę Indijos vandenyne. Jau buvo atvejų, kai laivai užpulti ir Raudonojoje jūroje. Pasak apsaugininko, laivą lydint ginkluotai apsaugai dar nebuvo nė vieno atvejo, kad jį būtų užgrobę piratai. Nuo tokio laivo piratai dažniausiai atsitraukia. Jų taktika

Nuostata: snaiperis tiesiogiai gali šauti į piratą, kuris laiko RPG.

yra aiški – 1-2 valandas sukinėjasi aplink laivą, imituoja puolimą, vertina jo apsaugą, pasirengimą. Dažniausiai liūdnai baigiasi pačių laivų įgulų bandymai apsiginti. Pajutę, kad laive nėra ginkluotos apsaugos, piratai į jį paleidžia granatsvaidžių, automatų pliūpsnius ir naudodami specialias kopėčias greitai ropščiasi į laivus. Įveikti spygliuota viela apkarstytus laivus sunkumų nesudaro – tam paruošiama speciali medžiaga, kuri užmetama ant vielos ir per ją perlipama. Neįteisinta apsauga

Anksčiau piratai laivus puldavo dieną. Dabar tai vis dažniau daroma ir naktį. Netgi apsaugininkams sunku pamatyti naktį puolančius piratus. Jiems naudoti naktinio matymo prietaisus kol kas yra draudžiama. Į laivus apsaugininkai gali įsinešti neperšaunamas liemenes, automatinius ginklus, šovinių dėžes ir pirmosios medicinos pagalbos priemones.

Požiūris į ginkluotus laivų apsaugininkus įvairiose Indijos vandenyno šalyse yra labai skirtingas. Atplaukus į uostus, privaloma deklaruoti, kad laive yra pasamdyta ginkluota apsauga. Kol laivas stovi uoste, ginklai dalyvaujant muitininkui sudedami į specialią laivo saugyklą. Daugelyje šalių apsaugos darbuotojai, kol laivas stovi uoste, gali išeiti į miestą. Tačiau tai daryti griežtai draudžiama Indijoje ir Jungtiniuose Arabų Emyratuose. Nedaug šalių yra pritarusios, kad su jų vėliava plaukiojančiuose laivuose galėtų būti ginkluota apsauga. Šioje srityje bene progresyviausia yra Norvegija, kuri pirmoji leido jos vėliavos laivams samdytis apsaugą. Tam yra pritarusios ir dalis pigių vėliavų šalių. Lietuvoje toks sprendimas nėra priimtas. Ginkluota apsauga į laivą su Lietuvos vėliava negalėtų lipti. Lietuvos laivą apsaugininkai galėtų lydėti tik savo laivu plaukdami šalia.

11

pirmADIENIS, vasario 25, 2013

JŪRA Kruizinių laivų avarijos

Uostas dėl futbolo

Vilioja baltarusius

Kruiziniai laivai tampa bene didžiausią pavojų keliančios plaukiojimo priemonės. Apie tai teigiama juristų laiške JAV nacionaliniam saugumo komitetui. Nuo 1990 metų kruiziniuose laivuose įvyko 79 gaisrai, 73 kartus šie laineriai susidūrė jūroje. Per 30 metų 99 kruiziniai laivai užplaukė ant seklumų ir 16 nuskendo.

Rengiantis 2018 metų pasaulio futbolo čempionatui, kurio vienas iš etapų vyks Kaliningrade, kurortiniame Pionersk mieste žvejybinis uostas bus pertvarkomas į keleivinį. Planuojama įrengti keltų ir kruizinių laivų prieplaukas, 750 vietų jachtų uostą, pastatyti viešbutį, koncertų salę, amfiteatrą.

Latviai įvairiais būdais vilioja baltarusius krovinius gabenti per jų uostus. Netgi siūloma baltarusiams Rygoje įsigyti nuosavus terminalus. Aiškinama, kad Latvijos uostai patrauklesni nei kitų Baltijos šalių. 2012 m. iš Baltarusijos į Latviją geležinkeliais gebenta beveik 32 mln. t krovinių.

Malkų įlankoje – neišnaudotos galimybės Pagilinus Klaipėdos uostą iki 14,5 metro silpniausia jo vieta lieka Malkų įlanka, kur krovos galimybės galėtų gerokai didėti. Vidmantas Matutis v.matutis@kl.lt

Kooperacijos nauda

Vasario viduryje pirmą kartą į Malkų įlanką buvo įvestas „Panamax“ tipo laivas – 225 metrų ilgio, 32,27 metro pločio, 69 406 tonų dedveito „Annoula“. Prišvartavus laivą prie 142 krantinės bendrovė Malkų įlankos terminalas į jį pakrovė 22,08 tūkst. tonų grūdų. „Mūsų bendrovei bendradarbiaujant su „Klaipėdos konteinerių terminalu“, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, Lietuvos aukštąja jūreivystės mokykla, tinkamai pasiruošėme pirmam tokio laivo kaip „Annoula“ įvedimui į Malkų įlanką. Uosto bendrovės finansavo papildomų modulių su Malkų įlankos duomenimis Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos navigaciniam treniruokliui įsigijimą. Locmanai tris savaites naudodamisi juo rengėsi įvesti „Panamax“ tipo laivus į šią uosto akvatorijos dalį. 2013 vasario 12 dieną trys locmanai itin profesionaliai įvedė laivą į Malkų įlanką ir jį apsukę pastatė prie 142 krantinės“, – prisiminė Malkų įlankos terminalo direktorius Julius Kiršis. Ši bendrovė įrodė, kad sugeba priimti ir krauti didžiausius laivus. Kai grūdus pageidaujama gabenti tik dideliais „Panamax“ laivais, daugiau nei pusę kiekio grūdų į laivą galintis pakrauti Malkų įlankos terminalas uoste sudaro tinkamos kooperacijos galimybę. Malkų įlankos terminale pradėtas krauti laivas baigiamas krauti kitame Klaipėdos uosto terminale. „Dėl grūdų eksportuotojų bendradarbiavimo įžvelgiame naudą visam Klaipėdos uostui. Atsirado papildoma grūdų sukaupimo vieta. Padidėjo uosto galimybės krauti grūdus į didelius laivus. Mažiau lietuviškų grūdų nukeliauja į kitus uostus“, – svarstė J.Kiršis. Malkų įlankos terminalo partneriai „Scandagra“ ir „Avena Nordic Grain“ turi terminalus Danijos, Vokietijos uostuose ir ten galėtų baigti krauti Malkų įlankos termi-

Intensyvumas: Malkų įlankos ter-

minalo teritorija pilna krovinių.

nale nepilnai pakrautus laivus. Bet kuriuo atveju naudingiau būtų, jei partneriai susitartų su kitais grūdų eksportuotojais ir laivus pilnai pakrautų Klaipėdos uoste, taip didinant jo krovą. Malkų įlankos terminalas yra tinkama vieta grūdams ir kitiems kroviniams sukaupti, gabenant juos automobiliais. Sunkusis transportas į šią bendrovę riedą „neužkabindamas“ Klaipėdos miesto gyvenamųjų rajonų bei gatvių, kur yra intensyvus eismas. Dėl šalia bendrovės esančios „Draugystės“ geležinkelio stoties palanku krovinius tiekti ir geležinkeliais. Šiuo metu bendrovės teritorija apkrauta kroviniais. Be grūdų, čia kraunama mediena, skalda, durpės ir kitos medžiagos. Normatyvų įkaitai

Šių metų liepą Malkų įlankos terminalas planuoja pradėti eksploatuoti papildomus birių produktų krovos komplekso sandėliavimo pajėgumus. Vienu metu sandėliuose bus galima sukaupti iki 55 tūkst. tonų grūdų. Nuo sandėlių iki krantinės įrengus galerijas bei laivų krovėją gerokai padidės ir laivų krovos greitis. Didžiausia Malkų įlankos bendrovių problema yra gyliai. Malkų įlankos terminalo direktorius plėtrai Algirdas Kamarauskas teigė, kad jei gylis Malkų įlankoje būtų 13 metrų, jų bendrovė į laivą iš karto galėtų krauti beveik visą sandėliuose sukauptą birių krovinių kiekį. Ne tik Malkų įlankos terminalo, bet ir Klaipėdos kontei-

Įvykis: „Panamax“ laivas „Annoula“ prie Malkų įlankos terminalo krantinės.

nerių terminalo, „Vakarų krovos“ rūpestis yra tai, kad Malkų įlanka ne tik kad negilinama, bet paskutiniu metu ir nevaloma, nors akvatorijoje yra užnešimų. „Ne tik kompanijos, dirbančios Malkų įlankoje, bet ir visas Klaipėdos uostas esame tapę vieno

Julius Kiršis:

Dėl grūdų eksportuotojų bendradarbiavimo įžvelgiame naudą visam Klaipėdos uostui. neper seniausiai priimto aplinkos apsaugos normatyvinio dokumento (LAND) įkaitais. Šiame dokumente, kuris reglamentuoja gilinimo ir valymo darbų vykdymą uoste, nustatytas pats griežčiausias normatyvas leidžiamam tributilalavo kiekiui valomame ar iškasamame grunte. Jei grunte nustatomas bent tributilalavo pėdsakas, jį plukdyti į jūros sąvartyną draudžiama. Tributilalavo pėdsakų praktiškai yra visame Klaipėdos uoste, todėl visas išvalomas gruntas (o jo per metus būna nuo 200 iki 500 tūkst.

kub. metrų) turėtų būti vežamas į aikšteles sausumoje. Kaimyninėse šalyse – Rusijoje, Lenkijoje, Latvijoje reikalavimai yra gerokai švelnesni, todėl ten valant ar gilinant uostus gruntas plukdomas į jūrą. Reikia nedelsiant inicijuoti minėto dokumento peržiūrėjimą ir pradėti Malkų įlankos akvatorijos valymo darbus, nes tai jau tapo rimta problema čia esančių kompanijų veiklai“, – tikino A.Kamarauskas. Gylių atstatymas šioje įlankoje esančioms bendrovėms turėtų didžiulės įtakos. Kaip pastebėjo J.Kiršis, kiekvienas centimetras gramzdos „Panamax“ laivui reiškia 70 tonų papildomo krovinio. Vargingiausios sąlygos

Išgilinti Malkų įlanką nėra paprastas projektas. Reikia sutvarkyti įplauką į įlanką, papildomai sutvirtinti vakarinį povandeninį šlaitą. Dabar uoste susidarė nevienodos konkurencinės sąlygos. Didesnėjejo dalyje yra 14,5 metro gyliai, o Malkų įlankoje gylis siekia tik 11 metrų. Bendrovė Malkų įlankos terminalas įrodė, kad gali krauti „Panamax“ laivus, todėl tikisi greitesnio Uosto direkcijos dėmesio dėl valymo ir gilinimo.

Juliaus Kiršio nuotr.

Malkų įlanka pagal krovos apimtis, kurios pernai siekė per 250 tūkst. TEU, yra didžiausias rytinės Baltijos šalių uostuose konteinerių terminalas. Tačiau jo veiklos sąlygos vargingiausios tarp visų regiono konteinerių terminalų. Klaipėdos konteinerių terminalas krauna konteinerius, ro ro ir negabaritinius krovinius. Visų šių rūšių kroviniams reikėtų didesnio gylio, nei yra dabar. „Mūsų klientai nuolat klausia, ar gali gabenti konteinerius didesniais konteinervežiais. Turime kranus, kurie galėtų krauti didesnius konteinervežius, bet negalime jų priimti dėl mažo gylio. Trejus metus priimame laivus su baltarusiams skirta įranga, kuri plukdoma iš Kinijos. 200 metrų ilgio laivai, kurių grimzlė 12 metrų, priversti plaukti nepilnai pakrauti su grimzle iki 10 metrų. Krenta ne tik mūsų kompanijos, bet ir viso Klaipėdos uosto patrauklumas“, – pastebėjo bendrovės Klaipėdos konteinerių terminalas vadovas Vaidotas Šileika. Jo nuomone, Malkų įlanka turėtų būti kaip galima greičiau pradėta valyti. Jei joje yra tributilalavo, nevalant jis pasklis po visą uostą. Malkų įlankos gilinimas taip pat neturi būti atidėliojamas. Jis turėtų prasidėti jau 2014 metais.

12

pirmADIENIS, vasario 25, 2013

JŪRA

Dėl ledo cecho triumfavo teisingumas Galutine ir neskundžiama Aukščiausiojo Teismo nutartimi valstybei sugrąžintas Klaipėdos uoste esantis ledo gamybos cechas. Jį norėjusi užvaldyti Vakarų Lietuvos žvejų ir žuvies perdirbėjų konfederacija turės sumokėti beveik 290 tūkst. litų.

Vidmantas Matutis v.matutis@kl.lt

Gynė valstybės interesą

Dar 2000 metais Vakarų Lietuvos žvejų ir žuvies perdirbėjų konfederacijai, kurios vadovas Algirdas Aušra, buvo skirta trys milijonai 300 tūkst. litų Europos Bendrijos paramos lėšų. Jų paskirtis buvo gerinti Kuršių marių žvejybos infrastruktūrą, Smiltelės upės žiotyse įrengti ledo gamybos cechą. Ledo gamybos cecho statybą už paramos lėšas organizavo konfederacija, jį statė bendrovė „Senoji Baltija“. Nebaigtą statyti ledo cecho dalį „Senoji Baltija“ įregistravo savo nuosavybe. Tačiau 2002 metais Klaipėdos apylinkės teismas konstatavo, kad „Senoji Baltija“ ledo cechą įregistravo neteisėtai ir pripažino teisę jį įregistruoti konfederacijai. Čia ir kilo didžiausias klaustukas, kaip teismas galėjo pripažinti tokią teisę? 2004 metais Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, kad ledo gamybos cechas buvo pastatytas už valstybės lėšas, todėl neteisėtai pripažintas konfederacijos nuosavybe, kreipėsi į teismą. Po to dėl ledo gamybos cecho nuosavybės prasidėjo net 10 metų trukusi teismų karuselė. Įvairiai vartant įstatymus žuvininkystės paramą netgi bandyta prilyginti labdarai. Galutinį aiškesnį sprendimą 2010 metų gruodį priėmė Klai-

pėdos apygardos teismas. Jį su pakeitimais 2012 m. gegužę tenkino Lietuvos apeliacinis teismas ir 2013 metų vasario 14 d. patvirtino Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija. Siekė nepagrįstai praturtėti

Po galutinai įsiteisėjusio Aukščiausiojo Teismo sprendimo valstybei turės būti sugrąžintas Klaipėdos uoste esantis ledo generatorius. Kas jį perims, kol kas neaišku.

Vakarų Lietuvos žvejų ir žuvies perdirbėjų konfederacija neteisėtai užvaldė turtą, kuris už paramos lėšas buvo skirtas visų Klaipėdos uoste esančių žvejų poreikiams tenkinti.

Teismo dokumentuose teigiama, kad paramos skyrimo sutartyse nebuvo nustatyta, jog konfederacijai perduotos lėšos būtų suteiktos jai nuosavybės teise. Todėl už jas pastatyti pastatai ir įsigyti įrenginiai nėra konfederacijos nuosavybė. Panašu, kad konfederacija neteisėtai bandė užvaldyti turtą, kuris už paramos lėšas buvo skirtas visų Klaipėdos uoste esančių žve-

Nuosavybė: Žvejų uostelyje esantis ledo gamybos cechas turės būti perduotas valstybei.

jų poreikiams tenkinti. Tą patvirtino ir valstybės institucijų išvados. Pagal sutartį su Europos Bendrija gaunama finansinė parama Lietuvos žuvininkystei skiriama ne įmonėms, o svarbiems valstybinės reikšmės žuvininkystės projektams finansuoti. Visi svarbūs valstybinės reikšmės objektai turėjo išlikti valstybės nuosavybe, o žuvininkystės įmonės jais galėjo naudotis panaudos, nuomos ar kitais pagrindais. Vakarų Lietuvos žvejų ir žuvies perdirbėjų konfederacija taip pat privalės sumokėti valstybei 171 tūkst. litų palūkanų. Šie pinigai neteisėtai buvo gauti kaip palūkanos „Parex“ banke terminuotu indėliu laikant gautos paramos lėšas. Prokuratūros atstovai konstatavo, kad konfederacija neturėjo teisinio pagrindo paramos lėšų

Vidmanto Matučio nuotr.

panaudoti terminuotų indėlių sutartims. Tai buvo padaryta siekiant nepagrįstai praturtėti. Taip pat Vakarų Lietuvos žvejų ir žuvies perdirbėjų konfederacija privalės sumokėti 113 tūkst. litų kaip paramą gautų ir nepanaudotų lėšų. Cechas netenkina žvejų

Klaipėdoje už Europos Bendrijos paramos lėšas pastatytas ledo gamybos cechas nepadeda žvejams, bet juos „dusina“. Neseniai dalis žvejų skundėsi, kad Klaipėdoje gaminamas ledas yra blogos kokybės, jis pardavinėjamas gerokai brangiau nei kitur. Nepirkti ledo žvejai negali, nes suges sugautos žuvys. Buvo atvejis, kai bendrovei „Spika“ tona ledo parduota už 275 litus. Ledo cechą valdančiosi bendrovės

„Skliutas“ vadovas Artūras Simonovas aiškino, kad įprasta ledo kaina esanti 175 litai už toną. Poilsio dienomis, kurios prilygintos „force majeure“ sąlygoms, taikomas papildomas 30 proc. antkainis. Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcione tona ledo kainuoja apie 100 litų, Danijos Bornholmo saloje – apie 290 daniškų kronų – (133 litai). „Kai visiškai nėra iš kur gauti ledo, perkame jį iš ledo cecho. Bet tai ne ledas, o sniegas. Jam tirpstant susidaro sluoksnis, kuris uždengia žuvis. Po tokiu sluoksniu žuvys šunta ir greičiau genda“, – aiškino žvejų bendrovės „Stekutis“ vadovas Algimantas Rudys. Anot jo, Klaipėdoje lyg ir yra ledo generatorius, bet problema, iš kur žvejams gauti kokybiško ledo, neišspręsta.

Vienkartiniai laivai – mokesčiams nuslėpti Venantas Butkus Istorija liudija, kad Kanadoje buvo pastatyti du didžiuliai mediniai burlaiviai vien tam, kad pirkliai eksportuodami medieną į Angliją išvengtų didelių importo mokesčių.

1825 m. rugpjūčio 23-iąją iš Kvebeko į Londoną išplaukė keturių stiebų barkas „Baron of Renfrew“, pastatytas vien iš aptašytų rastų. Kvadratiniai tašai buvo panaudoti bortams suformuoti, iš jų buvo pagaminti stiebai. Mediniai rąstai užpildė ir visą laivo vidų. Tik pačiame centre buvo palikta maža ertmė negausiai įgulai prisiglausti laisvu nuo budėjimo metu. To meto spauda rašė, kad „Baron of Renfrew“ iš esmės buvo medinis plaustas, turintis laivui būdingą formą ir valdymo būdą. Jo ilgis, įskaitant ir prailgintą bušpritą, siekė 111 m, plotis –18,59, korpuso aukštis – 10,36 m. Trijuose

stiebuose buvo keliamos tiesiosios burės, o galiniame stiebe – įstriža burė. Laivą kartu su kroviniu sudarė maždaug 9 tūkst. tonų medienos, tinkamos laivo stiebų, rėjų, korpuso griaučių sijų (špantai, kilsonai) gamybai. Anglija, būdama viena iš pagrindinių Europos jūrų valstybių, tuomet stokojo laivams statyti tinkamos medienos. Už tokią medieną nereikėjo mokėti tuo metu buvusių didelių importo mokesčių. Apsukrių pirklių planas buvo toks: atplaukęs į Angliją laivas išardomas ir kartu su medienos kroviniu parduodamas. Kadangi visa mediena tinkama laivų statybai, importo mokestis mažesnis. Medienos pirklių užmojai siekti ekonominės naudos pareikalavo tam tikrų įgūdžių kiekvienušios operacijos lygmeniu. Ne taip paprasta buvo suręsti laivą iš aptašytų rąstų, kad jis pasiduotų valdomas ir atlaikytų tolimą kelionę per Atlantą. Pirmasis toks laivas „Co-

Įdomybės: vienkartiniai mediniai laivai „Baron of Renfrew“ ir „Columbus“ buvo skirti medienai iš Kanados

į Didžiąją Britaniją gabenti.

lumbus“ buvo plokščiu dugnu ir tiesiais šonais. Jis priminė daugiau plaustą nei laivą, nors ir turėjo keletą stiebų burėms iškelti. Šiaip taip nusikapstęs iki Lamanšo sąsiaurio „Columbus“ subyrėjo ir jo liekanas teko traukti iš vandens. „Baron of Renfrew“, nors ir suręstas iš tašų, buvo tvirtesnis ir beveik nesiskyrė nuo tikro laivo. Tačiau kapitono Matthew Walker

„Library and Archives Canada“ saugomi piešiniai

komandai, kurią sudarė 25 vyrai, šešiasdešimties dienų kelionė per Atlantą nebuvo lengva. Teko atlaikyti ir stiprius vėjus, ir dideles bangas. 1825 m. spalio 21 dieną laivas pasirodė prie Lamanšo ir nuleido inkarą Downs reide. Locmanui atvykėlis pasirodė toks didelis, kad jis nesiryžo šį laivą vesti iki Temzės. Kol vyko svarstymai, ką toliau daryti, pakilo stiprus šiaurės vėjas, ku-

ris laivą užnešė ant Goodwin Sands seklumos. Iš medinių tašų suręstas laivas neatlaikė sukilusių bangų trankymo ir suskilo. Pabirusius rąstus teko rankioti ne tik Anglijos, bet ir Prancūzijos pakrantėse. Netrukus medienos importo mokesčiai buvo pakeisti ir tokie mediniai vienkartiniai laivai kaip „Columbus“ ir „Baron of Renfrew“ prarado savo pranašumą.

19

pirmadienis, vasario 25, 2013

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

Šios savaitės prizas – „Svajonių knygos“ kategorijos leidiniai. Jį įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė.

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Judith McNaught knygą „Tikras stebuklas“.

Judith McNaught. „Tikras stebuklas“. Paprastos merginos Aleksandros Lorens ir turtingo bei įtakingo didiko Džordano Taunsendo santuoka virsta didžiuliu meilės ir ištikimybės išbandymu. Susižavėjusi spindulingu Londono aukštuomenės pasauliu laisvos dvasios mergina pakliūva į pavydo, keršto, puikybės ir deginančių aistrų spąstus. Tačiau po šalta, arogantiška jos sutuoktinio kauke slypi švelnus, rūpestingas ir jausmingas vyras... Aleksandra ryžtasi kovoti už jųdviejų santuoką ir ypatingą juos siejantį jausmą. J.McNaught – viena populiariausių romantinės literatūros kūrėjų. Jos istoriniai jausmų romanai išsiskiria nepaprastai emocingais, spalvingais ir kartu tikroviškais veikėjų charakteriais, meistriškai supintais ir netikėtais siužeto vingiais. „Noriu rašyti džiaugsmingus romanus, kurie būtų pripildyti humoro ir švelnumo, kurie verstų skaitytojus garsiai juoktis ir verkti iš džiaugsmo. Noriu, kad mano kuriamos istorijos ilgam įstrigtų į širdį ir skatintų kuo daugiau šypsotis“, – sako J.McNaught.

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę

rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, kovo 5 d.

Avinas (03 21–04 20). Iki pietų viskas klostysis sėkmingai, tačiau po 15 val. nesiimkite rizikingos veiklos. Taip pat pasistenkite nekonfliktuoti su draugais ar artimaisiais, mat susipyksite ilgam. Jautis (04 21–05 20). Diena bus kupina įvairių nesusipratimų, gali iškilti įvairios netikėtos problemos. Jei jaučiatės emociškai nestabiliai – diena nebus sėkminga. Geriau pasilikti namuose, ramiai pabūti su savimi. Dvyniai (05 21–06 21). Būkite atsargūs, mat kai kas gali jums norėti pakenkti. Savo partneriui išsakykite visą turimą nerimą, mat reikia spręsti tarp jūsų esančias problemas. Vėžys (06 22–07 22). Nesiimkite naujų darbų. Nuo vidudienio norėsis būti aktyviam, tad galite praleisti dieną kartu su draugais. Galite išvykti į trumpą kelionę. Liūtas (07 23–08 23). Pasistenkite palepinti save – tiek kūniškai, tiek dvasiškai. Jei turite problemų su sveikata, kreipkitės į medikus. Taip pat pamaitinkite ir savo sielą – knygos, teatras, žurnalai. Mergelė (08 24–09 23). Gali būti, kad susidursite su tam tikrais jus pamokančiais įvykiais. Pasistenkite racionaliai suvokti, kad tai yra jūsų neišmoktos pamokos. Svarstyklės (09 24–10 23). Jei ant jūsų stalo šiandien atsidurs teisinis dokumentas – jokiu būdu nepasirašinėkite jo. Būkite kantrus, sugebėkite išlaukti. Vakare pabūkite linksmoje kompanijoje su draugais. Skorpionas (10 24–11 22). Šiandien gali būti sudėtinga suprasti draugą ar draugę, būkite atsargūs, neįžeiskite jo ar jos jausmų. Geriau pasiūlykite konstruktyvią kritiką, kuri būtų argumentuota. Šaulys (11 23–12 21). Nemeluokite sau, kitiems, kitaip gali baigtis blogai. Bandykite grąžinti skolas. Jei turite nusižiūrėję priešingos lyties asmenį – šiandien pats laikas parodyti iniciatyvą ir užmegzti glaudesnį santykį. Ožiaragis (12 22–01 20). Diena bus puiki, jei vengsite avantiūrų. Jei esate susipykę su mylimu žmogumi, pasistenkite pasiaiškinti, atsiprašyti. Venkite flirtuoti, likite ištikimi – jūsų slaptas romanas gali greitai paaiškėti. Vandenis (01 21–02 19). Būsite itin emocingi ir tai gali pakenkti geriems santykiams su vadovybe. Atidžiau pasidomėkite artimųjų poreikiais ir jausmais. Nepatartina tvarkyti dalykinių reikalų, kreiptis į vadovybę su svarbiu reikalu. Žuvys (02 20–03 20). Neskubėkite vertinti pasiūlymų – ir asmeninių, ir dalykinių. Atidėkite apsisprendimą dalykiniais klausimais rytdienai, o šiandien gerai ką nors vertinga nuspręsti bei nuveikti artimųjų labui.

Konkursas „Klaipėdos knyga – 2012“ artėja prie kulminacijos Rytoj balsavimas bus sustabdytas ir baigsis gražiausios bei populiariausios Klaipėdos 2012 metų knygos rinkimai, vykstantys jau antrą mėnesį.

Konkurse dalyvauja 9 uostamiesčio leidėjai su 12 knygų. Skaitytojai didžiausiuose Klaipėdos miesto viešosios bibliotekos padaliniuose ir internetu svetainėje www.biblioteka.lt balsuoja už populiariausią knygą. Rytoj balsai bus suskaičiuoti. Populiariausios knygos balsų skaičiavimo komisijai vadovaus Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Bibliografijos skyriaus vedėja Vida Silkauskienė. O pačią gražiausią knygą išrinks specialiai suburta vertinimo komi-

sija, vadovaujama Vilniaus dailės akademijos lektoriaus, šiuo metu einančio Kauno fakulteto Grafikos katedros vedėjo pareigas Aurimo Švedo. Jam gražiausią Klaipėdos 2012 m. knygą padės išrinkti fotomenininkas Remigijus Treigys, kultūros žurnalistė Rita Bočiulytė, dizaineris Ernestas Šimkūnas, dailininkai Lidija Kuklienė, Virginija Giniotytė ir Anatolijus Klemencovas. Komisija posėdžiaus antradienį. Tą pačią dieną 17.30 val. A.Švedas visus knygų maketuotojus, dizainerius, leidėjus, žiniasklaidą supažindins su gražiausios knygos vertinimo kriterijais, papasakos apie komisijos darbą, bet dar neatskleis jos sprendimo.

Rinkimai: dėl gražiausios ir populiariausios metų knygos titulų varžosi 9 uostamiesčio leidėjai su 12 leidinių.

Jis bus paskelbtas tik kitądien – baigiamajame konkurso renginyje. Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos jau septinti metai organizuojamo konkurso baigiamasis renginys vyks trečiadienį 16 val. bibliotekos Meno skyriuje (J.Janonio

Vytauto Petriko nuotr.

g. 9). Ten bus tituluotos 2012-aisiais Klaipėdoje išleistos pati gražiausia ir pati populiariausia knygos bei apdovanoti jų leidėjai. Laureatų laukia menininko Svajūno Jurkaus sukurtos bronzinės skulptūrėlės, simbolizuojančios lakią knygos mintį.

Renginyje visiems muzikuos medinių pučiamųjų kvintetas. Įėjimas – laisvas. Klaipėdos metų knygos konkurso ištikimas finansinis rėmėjas – UAB „Mūsų laikas“, informaciniai rėmėjai – dienraštis „Klaipėda“ ir portalas kl.lt. „Klaipėdos“ inf.

Orai

Savaitės pradžioje kritulių Lietuvoje nenumatoma. Temperatūra dienomis svyruos nuo 2 laipsnių šalčio iki 3 laipsnių šilumos.

Šiandien, vasario 25 d.

+2

+2

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis)

+1

Šiauliai

Klaipėda

+1

Panevėžys

+1

Utena

+3

7.36 18.02 10.26

56-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 309 dienos. Saulė Žuvų ženkle.

Tauragė

+2

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +18 Berlynas +2 Brazilija +28 Briuselis +2 Dublinas +6 Kairas +25 Keiptaunas +28 Kopenhaga +2

kokteilis Li­ki­mo iro­ni­ja „Sū­nau, kaip įma­no­ma su­si­žeis­ti ran­ ką to­k io­je vie­to­je? Ga­l iu su­pras­t i, jei lūž­tų ko­ja, ran­ka per al­kū­nę, pe­tys, ta­ čiau ne­su­vo­k iu, ką rei­k ia da­ry­ti, kad su­si­ža­lo­tum rie­šą? – gal­vą krai­py­da­ mas klau­si­mus bė­rė To­mas, žiū­rė­da­ mas į at­ža­lą. – Aš 40 me­tų nu­gy­ve­nau ir nė kar­to ne­su su­si­lau­žęs jo­kios kū­ no da­lies, o tau vos try­li­ka.“ Po sa­vai­tės tė­vas iš­vy­ko į sos­ti­nę. At­ si­t i­ko taip, jog klai­pė­d ie­t is, nu­k ri­tęs ant ran­kos, pa­ju­to di­de­lį skaus­mą. Te­ ko kreip­t is į me­d i­k us. Jie, per­švie­tę ga­lū­nę, kons­ta­ta­vo, kad tai joks rau­ me­nų pa­tem­pi­mas, o tik­rų tik­riau­sias de­ši­nės ran­kos rie­šo lū­žis. Bū­tent dėl to­kios pat trau­mos prieš sa­vai­tę tė­vas kri­ti­ka­vo vai­ką. Nors tai bu­vo ne­lai­mė, ta­čiau apie ją su­ž i­no­jęs sū­nus ge­ro­kai nu­d žiu­go – na­mie ne jis vie­nas bus su­g ip­suo­tas ir te­gul ži­no šei­mos gal­va, kad ne­rei­ kia bar­ti.

Londonas +6 Madridas +8 Maskva –1 Minskas –1 Niujorkas +7 Oslas +3 Paryžius +4 Pekinas +12

Praha +3 Ryga 0 Roma +10 Sidnėjus +28 Talinas 0 Tel Avivas +25 Tokijas +7 Varšuva +2

Vėjas

3–8 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

+1

+2

Marijampolė

Vilnius

+2

Alytus

Vardai Alma, Margiris, Notangas, Rasa, Regimantas, Valdonė, Viktoras.

vasario 25-ąją

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

-3

+2

+1

-1

5

-4

+1

-1

-3

2

-3

+2

0

-1

3

rytoj

trečiadienį

1336 m. vo­kie­čių or­di­no ka­r iuo­me­nė (kry­ž iuo­ čiai) ap­g u­lė Pi­lė­nų pi­l į Že­mai­ti­jo­je, gi­na­mą ku­ ni­gaikš­čio Mar­gi­rio. Ne­ ga­lė­da­m i ap­si­g in­t i, pi­ lies gynė­jai su­de­g i­no vi­są tur­tą ir su­si­de­g i­no pa­tys. 1841 m. gi­mė pran­cū­z ų dai­l i­n in­k as, imp­re­s io­ nis­t as Pier­re Au­g us­te Re­noir. Mi­rė 1919 m. 1873 m. gi­mė ita­lų ope­ ros te­no­ras En­r i­co Ca­ ru­so.

1943 m. gi­mė gru­pės „The Beat­les“ na­r ys Geor­ge Har­ri­son.

Nidoje – žiemos džiaugsmai

1956 m. SSRS prem­je­ras Ni­k i­ta Chruš­čio­vas vie­ šai pa­smer­kė Jo­si­fo Sta­ li­no dik­ta­tū­rą. 1996 m. al­pi­nis­tas ir ke­ liau­to­jas Vla­das Vit­kaus­ kas įko­pė į aukš­čiau­sią Pie­t ų Ame­r i­kos kal­ną Akon­kag­vą (6 959 met­ rų aukš­č io) An­dų kal­ ny­ne Ar­gen­t i­no­je ir ta­ po 22-uo­ju pa­sau­l io al­ pi­nis­tu, ku­riam pa­vy­ko įkop­ti į aukš­čiau­sių kal­ nų vir­šū­nes vi­suo­se že­ my­nuo­se.

teleloto

Nr. 881

2013 02 24

§§§ §§§ §§§ Visa lentelė – 80 972 (4 x 20 243) Lt §§ §§§ Įstrižainės – 12 Lt §§§ Eilutė – 3 Lt §§ §§ Keturi kampai – 2 Lt §§ §§ 35 25 05 23 21 65 17 18 69 53 31 14 64 06 10 73 45 08 56 12 27 11 52 62 33 59 38 58 03 40 54 01 50 49 46 §§§ 30 13 47 32 16 §§ §§§ 42 37 68 36 28 §§§ §§§ §§§ 26 60 02 67 20 70

Fil­mas: iš­vy­dę To­mą su­gip­suo­ta

ga­lū­ne, ko­le­gos dar­be be­re­gint pri­si­mi­nė kul­ti­nę ko­me­di­ją „Bri­ lian­ti­nė ran­ka“.

Nu­girs­tas po­kal­bis – Koks skir­tu­mas tarp nykš­čio ir vi­du­ ri­nio­jo pirš­to? – Pa­ban­dyk su­stab­dy­ti ma­ši­ną vi­du­ri­ niuo­ju pirš­tu, su­ži­no­si.

Ar pa­me­na­te? 1969 me­tais ki­no teat­ruo­se pa­si­ro­dė Leo­ni­do Gai­da­jaus fil­mas „Bri­lian­ti­nė ran­ka“. Ki­no juos­ta pa­sa­ko­ja pa­pras­to, do­ro ta­ry­bi­nio pi­lie­čio Se­mio­no Gor­ bu­no­vo, ku­r į vai­d i­no Ju­r i­jus Ni­k u­l i­ nas, įsi­vė­lu­sio į neį­t i­kė­t i­nus kont­ra­ ban­di­nin­kų rei­ka­lus, is­to­ri­ją.

Ne­mo­ka­mas pa­ta­ri­mas Jei no­ri­te pa­gau­ti kiš­kį, pa­si­slėp­ki­te už me­džio ir skleis­ki­te mor­kos gar­sus. Geog­ra­fi­jos pa­mo­kė­lė Kad ir ko­k ie rū­pes­čiai spaus­t ų jus, neuž­m irš­k i­te, jog il­g iau­sia Pran­cū­ zi­jos upė – Lua­ra. Ga­na ne­t rum­pa – 1 012 km. Se­ve­nų kal­nuo­se pra­si­de­dan­ti upė įte­ ka į Bis­ka­jos įlan­ką.

Links­mie­ji tirš­čiai Tė­vas ba­ra sū­nų stu­den­tą: – Užuot mo­kę­s is, pa­skui mer­g as laks­tai. – Ne vi­sai taip, tė­ti. – Ty­lėk! Kas čia tė­vas – aš ar tu? – Abu, tė­ti, abu. Čes­ka (397 719; iki pa­va­sa­rio – trum­pų si­jo­nų se­zo­no – li­ko vos ke­tu­rios die­nos)

Eg­zo­ti­ka: sve­čiams bu­vo pri­min­tas se­no­vi­nis žu­vų vi­lio­ji­mo į tink­lus bū­das – bum­bi­ni­mas.

Dai­va Ja­naus­kai­tė

Kvietimai į TV: 062*598, 059*800, 068*394

d.janauskaite@kl.lt

Sa­vait­ga­lį ne­rin­giš­kiai bei ku­ror­to sve­čiai kar­to­jo ma­giš­ką stin­tau­to­ jų bur­ta­žo­dį „stin­ta pū­kis“ ir drau­ ge šven­tė žie­mos šven­tę.

Ni­dos cent­ras dūz­gė: kve­pė­jo stin­ to­mis, žve­jai bum­bi­no, sve­čiai žiop­li­nė­jo, vai­ši­no­si, pir­ko su­ve­ ny­rus ir tie­siog links­mi­no­si. Veiks­mas čia vi­rė pa­čia­me Ni­dos cent­re, Nag­lių gat­vė­je, bei ant už­ ša­lu­sių ma­rių. Žmo­nės ieš­ko­jo sau pra­mo­gų. Šie­met pa­grin­di­niu šven­tės ak­ cen­tu ta­po se­no­sios žve­jų tra­di­ ci­jos – bum­bi­ni­mo de­monst­ra­vi­ mas. Stint­me­čiu Per­val­kos, Prei­los ir Juodk­ran­tės žve­jai po le­du spur­ dan­čias žu­vis į tink­lus vi­lio­da­vo gar­sais – me­di­nė­mis kul­tu­vė­mis dau­žy­da­vo į eke­tes įspraus­tas iš­ džio­vin­tas len­tas. Tai da­rant bū­ti­na

Papildomi prizai: „Suzuki Alto“ (TV) – Žilvinas Mitkevičius „Ford Fiesta“ – 0014646 „Nissan Micra“ – 0333480 „Renault Thalia“ – 0329861 10 000 Lt (tel. 1634, vasario 18 d.) – Irena Mačianskienė iš Kelmės 10 000 Lt (tel. 1634, vasario 18 d.) – Marija Gajauskaitė iš Kelmės raj. 10 000 Lt (tel. 1634, vasario 18 d.) – Nida Svirplienė iš Pakruojo raj.

Prognozė: Aukso puode bus – 1 000 000 Lt

EUROJACKPOTAS 2013 02 22

Spal­vos: smal­suo­lius ant ma­rių le­do trau­kė ne tik žve­jy­ba, bet ir led­

ro­gių var­žy­bos.

vi­są lai­ką kar­to­ti ma­giš­kus Ne­rin­ gos sen­bu­vių kur­šių žo­džius „stin­ ta pū­kis“. Žie­miš­kos rung­tys la­biau­siai pa­ ti­ko vai­kams. Akį džiu­gi­no at­vi­ro­jo le­do jach­ tų čem­pio­na­to vaiz­dai. Bu­res bu­ vo pa­kė­lę ir jė­gos ait­va­rų meist­rai. Sau­lės ap­švies­tos bu­rės bei ait­va­ rai ta­po gy­va de­ko­ra­ci­ja.

Sand­ros Vaiš­vi­lai­tės nuo­tr.

Pui­kią nuo­tai­ką at­spin­dė­jo ir ren­gi­nio šū­kis „Su­ži­nok, kaip sma­ gu bum­bint stin­tas po le­du“. Į šven­tę at­va­žia­vo ne­ma­žai sve­ čių iš Ka­li­ning­ra­do sri­ties, bū­ ta ir at­vy­kė­lių iš ato­kes­nių Lie­tu­ vos vie­tų. Vei­kė mu­gė. Ta­čiau di­džiau­sią pa­klau­są tu­rė­jo švie­žios agur­kais kve­pian­čios žu­ve­lės.

EUROJACKPOTAS – 51 790 004 Lt 3 13 41 46 49 Papildomi skaičiai 3 8 5 + 2 skaičiai 51 790 004 Lt (0 priz.) 5 + 1 skaičius 1 314 907 Lt (0 priz.) 5 skaičiai 170 937 Lt (0 priz.) 4 + 2 skaičiai 16 609 Lt (1 priz.) 4 + 1 skaičius 995 Lt (1 priz.) 4 skaičiai 449 Lt (6 priz.) 3 + 2 skaičiai 196 Lt (15 priz.) 3 + 1 skaičius 78 Lt (124 priz.) 2 + 2 skaičiai 54 Lt (184 priz.) 3 skaičiai 54 Lt (142 priz.) 1 + 2 skaičiai 31 Lt (852 priz.) 2 + 1 skaičius 27 Lt (1986 priz.) Prognozė: „Eurojackpotas“ – 58 mln. Lt

Nr. 4

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.