ekonomika
9p.
Ekonomistai prognozuoja, kad šiemet atlyginimai į viršų šaus sparčiau – apie 5 proc.
sportas
11p.
Olimpiniam prizininkui E.Petrauskui – kauniečio E.Stanionio (nuotr.) pamoka šalies bokso čempionate.
Pasaulis
Vos apie pusė Kauno gydymo įstaigų kreipėsi dėl nemokamos pneumokokinės vakcinos vaikams. Toks pasyvumas stebina specialistus.
12p.
Naujajam Kipro prezidentui N.Anastasiadžiui nebus laiko švęsti pergalės.
13p.
Antradienis vasario 26, 2013 Nr. 46 (19907) Kaunodiena.lt 2 Lt
Lietuvą perpus skelia skalūnų dujų pleištas
Pirklių rūmų įkaitai Diana Krapavickaitė
d.krapavickaite@kaunodiena.lt
Kartu nugyvenę pusamžį buvu siuose pirklių Donskių namuose Laisvės alėjoje garbaus amžiaus kauniečiai liko prie suskilusios gel dos. Buvusią jų namo didybę pri mena nykstantys piešiniai ant ko ridoriaus lubų, skilę spalvoti stiklai koridoriaus lange. Atkurti šias gro žybes gyventojai vargiai sugebės. Byra tinkas
Aukštų juodų, seniai dažus ir tep tuką regėjusių durų staktoje siau roje praeigoje į kiemą iš Laisvės alė jos – keliolika skambučių. Kai kurie jų atrodo seniai buvę reikalingi, kiti, aiškiai matyti, – vis dar naudojami. Duris atvėrusi moteris tik pasisveikino ir išėjo.
2
Dienos citata
Perspėja: prof. R.Juknio teigimu, nekyla abejonių, kad skalūnų dujų išgavimas yra kenksmingas, tačiau realaus grėsmės dydžio niekas nežino. Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.
Lietuvos aplinkosaugininkai baugina, kad skalūnų dujų išgavimo procese gali būti užterštas geriamasis vanduo ir oras bei maldauja neskubėti. Raginantieji kuo grei čiau išgauti dujas atšauna, kad baimės yra išpūstos, o traukinys nelaukia. LKL: „Žalgiris“ neįveikiamas
10p.
Tadas Širvinskas
t.sirvinskas@kaunodiena.lt
Dujos supriešino Lietuvą
Lietuva dar nespėjo susivienyti po ją suskaldžiusio referendumo dėl naujos atominės elektrinės, o naują pleištą jau įkalė skalūnų du jos. Apie jas, jų klodų žvalgybas ir išgavimą savo nuomonę turintys
lietuviai jau suskirstyti į ameri kiečiams parsidavusius politikus, arba valstybės priešus, ir „Gazp romo“ tarnus. Prie tokių bandoma priskir ti ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorių Romualdą Juk nį, primygtinai siūlantį dirbtinai nespartinti skalūnų du jų išgavimo.
4
„Nusprendėme, kad Ūkio banko kortelės nebus at naujintos, Ūkio banko klientai turėtų jau šiandien kreiptis į Šiaulių banką ir pasiimti naujas korteles“, – vakar pareiškė Šiaulių banko administracijos vadovas Audrius Žiugžda.
7p.
2
antradienis, vasario 26, 2013
miestas
Oro kokybė Kaune 0
28
Šaltinis: Kauno miesto aplinkos kokybės tyrimai
Kietosios dalelės (KD10)
50mg/m3
Nustatyta 24 val. ribinė vertė
0
Anglies monoksidas (CO)
0,68
10 mg/m3
Nustatyta 8 val. ribinė vertė
0
48
200 mg/m3 Azoto dioksidas (NO2)
Nustatyta 1 val. ribinė vertė
Savivaldybė pasveikins ketvertuko sulaukusią šeimą Vilija Žukaitytė
v.zukaityte@kaunodiena.lt
Praėjusią savaitę Kauno klinikose ketvertuko susilaukusi šeima su lauks vienkartinės finansinės pa ramos iš miesto savivaldybės.
„Man neoficialiai patvirtino, kad šeima, susilaukusi ketvertuko, yra iš Kauno, todėl būtinai pa sveikinsime ir mes. Iš pradžių norime leisti ir mamai, ir mažy liams sustiprėti, ūgtelėti. Neno rime užklupti su dovanomis pir mosiomis dienomis“, – vakar sakė Kauno meras Andrius Kup činskas. Miesto taryba yra patvirtinu si tvarką, kad, Kaune gyvenan čiai šeimai susilaukus dvynukų ar trynukų, yra išmokama vienkarti nė socialinė išmoka – vienam vai kui skiriama po 2 600 litų. Tokio pat dydžio paramos sulauks ir ket vertukas.
Andrius Kupčinskas:
Man neoficialiai pa tvirtino, kad šeima, susilaukusi ketver tuko, yra iš Kauno, to dėl būtinai pasvei kinsime ir mes. Trys berniukai ir mergaitė Kau no klinikose pasaulį išvydo po Ce zario pjūvio operacijos praėju
sio penktadienio naktį, vasario 22-ąją. 30-ies nesulaukusiai mo teriai tai buvo pirmas gimdymas. Šeima nepageidavo viešumo, to dėl apie ją daugiau informacijos nepateikiama. Ketvertuko gimimas – išskirti nis atvejis, pasitaikantis tik vie ną kartą iš 500–700 tūkst. gim dymų. Statistikos departamento duomenimis, nuo 1945 m. mūsų šalyje ketvertukas gimė tik ket virtą kartą. „Kūdikiai gimė 31 nėštumo sa vaitę. Nors ir neišnešioti, jie kvė pavo patys, tik vienam reikėjo šiek tiek padėti“, – džiaugėsi Akušeri jos ir ginekologijos klinikos Aku šerijos skyriaus vadovas Vladas Gintautas. Jis teigė, kad ir nauja gimiai, ir jų mama jaučiasi gerai. Mažyliai iš ligoninės keliaus tuomet, kai jie sustiprės, sava rankiškai žįs pieną, pradės aug ti jų svoris. Tai tikriausiai įvyks maždaug po mėnesio.
Dėl W raidės teko pasilikti mergautinę pavardę
Vertybės: pirklių Donskių name išsaugota daug autentiškų anų laikų deta
Pirklių rūm Koridoriaus gale kri 1 to šviesa, atvėrusi vaiz dą į didingus, kokių dviejų metrų
pločio laiptus. Nujaučiama didy bė čia pat išsisklaidė. Dalis laip tų buvo atitverta ryškia virvele. Už užtvaros pribyrėję tinko ir kitokio statybinio laužo. „Atitvėrėme, kad patys neužsimirštume ir nekaukš telėtų per galvą koks gabalas“, – šyptelėjo žilagalvė moteris.
Darbus gali vykdyti tik specialias licen cijas turinčios bend rovės. Išlaidos išau ga kelis kartus.
Kristina Pauliukaitienė pasakojo, kad šiame name prabėgo jos jau nystės metai. Dabar moteris grį žusi čia gyventi, nes slaugo iš lo vos nepakylantį tėvą. „Kai prieš 55 metus čia atsikėlėme gyventi, ne tik lubos buvo ištapytos. Sie nos buvo išpieštos tokiais japoniš ko stiliaus namukais“, – prisimi nė moteris. Kiauras stogas Absurdas: dėl biurokratinių kliūčių kaunietė, jos sutuoktinis vokietis ir jų vaikas turi skirtingas pavardes.
Tvarkinga lietuvės ir vokiečio šei ma, kurioje auga penkių mėnesių vaikelis, dokumentuose atrodo visiškai kitaip – pažvelgus į vai ko gimimo liudijimą matyti, kad visos šeimos narių pavardės skir tingos.
Į tokią absurdišką situaciją pate ko kaunietė Edita Wiemer, kai su grįžo į tėvynę sutvarkyti vaiko do kumentų. Moteris prisimena, kad atvirkštiniame variante, kai doku mentus teko tvarkytis Vokietijoje, jokių problemų nekilo. Visa ši painiava kilo dėl Lietuvos įstatymuose numatyto draudimo vardus ir pavardes rašyti užsienio, kitaip tariant, originalo kalba. „Iš tikrųjų tai yra labai didelė problema. Padarė vaiko gimimo liudijimą ir susiklostė absurdiška situacija: vyro pavardę parašė su W, mano pavardė liko mergautinė, nors esu ištekėjusi ir pasirinkusi vyro pavardę, o vaiko pavardę pa rašė su raide V. Dabar esame šei ma su trimis skirtingomis pavar dėmis. Atrodo juokingai, bet tas
„Shutterstock“ asociatyvi nuotr.
juokas pro ašaras. Tai yra absur das“, – DELFI teigė E.Wiemer. Kaunietė ketino pasikeisti ir savo dokumentus, tačiau iškilus kliūtims sumanymo atsisakė.
Vyro pavardę pa rašė su W, mano pavardė liko mer gautinė, nors esu iš tekėjusi ir pasirin kusi vyro pavardę, o vaiko pavardę pa rašė su raide V.
„Lietuviškuose dokumentuose pasilikau savo mergautinę pavar dę, nes man taip bus mažiau pro blemų. Jei aš dabar išvažiuosiu į Vokietiją ir mano pavardė bus pa rašyta su V – tai bus visiškai ki ta pavardė ir aš turėsiu labai daug problemų. Nutariau turėti savo seną pasą. Kad Vokietijoje neiš
Pirklių Donskių namas stovi Lais vės alėjos atkarpoje tarp Šv.Arkan gelo Mykolo bažnyčios ir A.Mic kevičiaus gatvės. Pirmajame pirklių namo aukš te sovietmečiu veikė vaikų kavinė „Pasaka“. Vėliau pirmame aukšte buvo įsikūrusi batų parduotuvė, o dabar stūkso tuščia.
Fasadinė pirklių Donskių namo pusė neatskleidžia apgailėtinos pa dėties viduje. Jau ne vienus metus namo stogas kiauras. Nuo lietaus ir sniego drėgsta medinės namo perdangos, lietvamzdžiai ir latakai neatlieka funkcijų. Stogo trūkumus ir iš to kylančias bėdas patvirtino Kauno savival dybės administracijos gyvenamo jo fondo administravimo skyrius, Kauno regiono statybos konsulta vimo ir audito centras. Žinomas architektas
1867 m. du pirkliai Donskiai prie gatvės pastatė du mūrinius namu kus ir svirną. Apie 1900 m. savi ninkų įpėdinis Lipmanas Donskis vietoje vieno medinuko ir mūri nuko pastatė dviaukštį namą su fligeliu. Jį projektavo gubernijos architektas Nikolajus Andrejevas, žinomas kaip „Versalio“, „Metro polio“ viešbučių autorius. 1940 m. jau kitai Donskių įpėdi nei priklausęs turtas buvo nacio nalizuotas. Čia įsikūrė komjauni mo komitetas, o 1957 m. antrasis aukštas paverstas komunaliniais butais. „Revoliucijos 40-mečio proga negalėjo nė vieno likti gatvė je, tai ėmė mus ir sukėlė“, – gyve nimo pradžią pirklių name pasako jo K.Pauliukaitienė. Taip name buvo apgyvendinti 25 žmonės, šeimai skirta po vieną ar du kambarius. Visi komunalinio buto gyventojai dalijosi viena vir tuve, tualetu ir vonia. Šiandien šio namo antrajame aukšte likę gyven ti 8 žmonės, 7 iš jų yra pensininkai, 4 iš jų – dar ir neįgalieji.
kiltų problemų, visur turėsiu ne šiotis santuokos liudijimą. Kai aš Vokietijoje susituokiau, automa tiškai visur pasikeitė ir pavardė“, – sako E.Wiemer. Moteris neslėpė, kad Lietuvos galiojantys įstatymai gerokai nu stebino jos vyrą. Vokietis negalėjo suprasti, kodėl dokumentuose iš kraipoma jo sūnaus pavardė. Beje, E.Wiemer, kurios mergau tinė pavardė Užpalevičiūtė, pana šių problemų Vokietijoje neturė jo. „Kai aš tvarkiausi dokumen tus Vokietijoje, kur gyvena dau giau nei 80 mln. žmonių, mano pavardė buvo parašyta su visomis lietuviškomis raidėmis. Vokiečiai nepatingėjo ir viską surašė tvar kingai“, – sako E.Wiemer. Kaip yra teigęs Seimo pirminin ko pavaduotojas socialdemokra tas Gediminas Kirkilas, pavardžių rašymą nelietuviškais rašmeni mis įteisinantis įstatymo projek tas gali būti priimtas jau šių metų pavasario sesijoje balandį.
Pavojus: K.Pauliukaitienė sakė, kad, laimei, lubos įlūžo ne kam nors
delfi.lt inf.
Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.
ant galvos.
3
antradienis, vasario 26, 2013
miestas kaunodiena.lt/naujienos/miestas
Žada du naujus dviračių takus Mantas Lapinskas
m.lapinskas@kaunodiena.lt
Jei nekils kliūčių, dar šiemet Kau ne atsiras du nauji dviračių takai. Šį ketvirtadienį miesto tarybo je bus tvirtinama miesto dvira čių takų įrengimo, priežiūros ir remonto darbų sąmata, siekianti daugiau nei 4 mln. litų.
Vienas numatytų projektų – be veik 600 metrų ilgio dviračių ir pėsčiųjų tako prie P.Vileišio til to įrengimas ir apšvietimas. Kaip teigė savivaldybės Aplinkos sky riaus vedėja Radeta Savickienė, šiuo metu jau atrinktas projekto rangovas, tad darbai prasidės su laukus palankesnių oro sąlygų. Šio projekto vertė – daugiau nei 600 tūkst. litų. Didžioji jo da lis finansuojama ES lėšomis – iš struktūrinių fondų atkeliaus net 488 tūkst. litų. Likusią dalį pini gų savivaldybė skolinsis. Numatyta, kad šis takas sujungs Nemuno krantinės, Jonavos gat vės ir Raudondvario plento dvi račių ir pėsčiųjų takus. Prie trijų metrų pločio dviračių ir pėsčiųjų tako žadama pastatyti 29 keturių metrų aukščio šviestuvus. Naujas dviračių takas šį rude nį taip pat turėtų sujungti Neries krantinę ir Jotvingių gatvę Šilai niuose. Planuojama, kad jo vertė sieks net 2,2 mln. litų. Šiam tiks lui 1,75 mln. litų numatyta skirti iš ES struktūrinių fondų, o liku
alių: ąžuolinės sienos, dekoruotos durys ir lubos.
ų įkaitai
Puošmena: J.Laurinaitienė niekada neketino griauti autentiškos kok
lių krosnies.
Išsaugota praeitis
Pirklių namo gyventojai atvėrė savo butų duris. Jie išsaugoję šiame na me tai, kas buvo likę po jo naciona lizavimo. O likę buvo išties vertingų detalių. Lubų aukštis siekia 4,10 m, jas kambariuose puošia gipso orna mentika, autentiškos glazūruotų koklių krosnys, neišdraskytas anų laiko ąžuolinis parketas, marmuri nės langų palangės, mediniai orna mentuoti durų apvadai. Įspūdingiausias šio komunalinio buto prieškambaris, kuriame savi tai įrengta virtuvė. Prieškambario sienos ir kupolo formos lubos iš kaltos raižytu ąžuolu. O tos kupolo formos lubos dar ir įstiklintos spal voto stiklo fragmentais. Kai kurie stiklai išdužę ir išbyrėję. Renovacija neįkandama
Tai, kad namo būklė prasta, gy ventojams ne naujiena. Statinio apžiūros aktu tai patvirtinta dar 2006-aisiais. Rūpesčių būta įvai riausių. Gyventojus slėgė didžiuliai mokesčiai už elektrą. Vargo kelius nuėjo pirklio namo gyventojai, kol pasiekė, kad netektų mokėti už ne jų sunaudotą elektrą, vandenį. Galiausiai namo stogas tapo vi sišku rėčiu, o 2011 m. gabalas tin ko ir supuvusios sijos žnektelė jo ant laiptų. „Tai gerai, kad niekas tuo metu nėjo“, – pečiais trukte lėjo K.Pauliukaitienė. Namo gy ventojai sujudo ieškoti pagalbos, tačiau suprato, kad atsidūrė nepa vydėtinoje situacijoje. Namo bendraturčiai atsisakė admi nistratoriaus paslaugų ir sudarė jung tinės veiklos sutartį. Vis dėlto, kad ir kaip skaičiuotų, jiems lėšos, kurių ga li prireikti pirklių Donskių namui iš saugoti, yra pernelyg didelės.
Išlaidos padidėja
„Man jau per 80 metų. Skaičiuo ju, ko gero, paskutines dieneles, tai ar man dar apsikrauti skolo mis?“ – retoriškai klausė į erd vų namo koridorių išėjusi Janina Laurinaitienė. Jai pritarė K.Pau liukaitienė: „Jeigu tai būtų pa prastas remontas, dar gali imtis, tačiau šiuos darbus gali vykdyti tik specialias licencijas turinčios bendrovės. Išlaidos išauga kelis kartus.“ Moterys tikino, kad visi čia gy venę žmonės nieko nedraskė, su vokdami šio dekoro vertę ir jiems gresiančias baudas. Lietuvos įstatymai numato, kad valdytojo, šiuo atveju gyvento jų, pareiga rūpintis kultūros pa veldo objektu. Projektą, projekti nius pasiūlymus kultūros paveldo saugomoje teritorijoje gali reng ti tik aplinkos ir kultūros minist rų nustatyta tvarka atestuoti ar chitektai. Kaimynai nesipyksta
Daugumos pirklių Donskių namų gyventojų pensijos apie 700 litų. Žiemą didžiąją dalį pinigų suryja šildymas. Jie suvokia, kad susitvar kyti namą teks savo lėšomis, tačiau viena yra paprastas remontas, o ki ta – kai turi tvarkyti objektą, tu rintį paveldo statusą, restauruoti freskomis išdabintas koridoriaus lubas. Preliminariais gyventojų skai čiavimais, vien stogo perdengimo projektas ir darbas gali kainuoti 300 tūkst. litų. Gyventojos juokėsi, kad jų ko munalinis butas, ko gero, vienin telis toks, kuriame per šitiek metų kaimynai nė karto nesusipyko.
siems darbams savivaldybė ims paskolą. Palei pusšešto kilometro dvira čių taką ties Neries parku ketina ma įrengti vieną dvi poilsio aikš teles su dviračių stovais, pastatyti suoliukų. „Netrukus bus aiškus šio pro jekto rangovas, šiuo metu verti namos paraiškos. Renkamės iš 8 kandidatų. Tikimės, kad iki me tų pabaigos abu projektai bus pa baigti, nors rangos sutartis galioja iki 2014 m. liepos mėnesio“, – sa kė Aplinkos skyriaus vedėja R.Sa vickienė. Anksčiau savivaldybė skelbė, kad takas prie P.Vileišio tilto dvi ratininkams bus atidarytas jau šią vasarą. Savivaldybėje strin ga ir kiti darbai, susiję su dvira čių takais – dar pernai planuota, kad bus parengti Eigulius ir Žalia kalnį bei K.Baršausko ir Girstupio gatves jungiančių takų techniniai projektai. „Techninių projektų rengimas tebevyksta, nes iškilo sunkumų. Vienoje atkarpoje neišsitenka pėsčiųjų ir dviračių takai. Suda ryta darbo grupė iš savivaldybės specialistų, policijos ir dvirati ninkų, kurie aiškinsis, kaip pro blemą išspręsti“, – sakė R.Savic kienė. Šiuo metu Kauno miestą raizgo maždaug 50 km ilgio dviračių takų tinklas. Jį sudaro 9 takai, vedan tys pagrindinėmis miesto gatvė mis, parkais, upių pakrantėmis.
Suma: dviračių takams įrengti ir
jiems prižiūrėti numatoma skir ti daugiau nei 4 mln. litų.
Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.
Šilumos ir karšto vandens kaina Kaune ir Jurbarke nuo 2013 m. kovo 1 d. mažėja 6,16 proc. Vykdydama Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimą Nr. O3-444 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. liepos 8 d. nutarimo Nr. O3-96 „Dėl šilumos kainų nustatymo metodikos“ pakeitimo“, pagal kurį šilumos kainos privalo būti keičiamos kas mėnesį, jei keičiasi kuro ir (ar) perkamos šilumos kainos, AB „Kauno energija“ valdyba savo 2013 m. vasario 25 d. sprendimu Nr. 2013-5-1 nuo 2013 m. kovo 1 d. nustatė galutinę gyventojams centralizuotai tiekiamos šilumos kainą:
Gyventojams (be pridėtinės vertės mokesčio): • vienanarė šilumos kaina už suvartotą šilumos kiekį – 26,82 ct/ kWh., arba • vienanarė šilumos, patiektos iki pastato šilumos įvado, kaina – 26,44 ct/kWh ir šilumos pardavimo kaina 2,79 Lt per mėnesį gyventojams (butui). Kitiems vartotojams (be pridėtinės vertės mokesčio): 1. Vienanarės šilumos kainos: • vienanarė šilumos kaina už suvartotą šilumos kiekį – 26,82 ct/ kWh., arba
Eil. Nr.
Rodiklio pavadinimas
1.
Karšto vandens kainos vartotojams daugiabučiuose namuose: Kauno miesto, Kauno rajono Garliavos miesto, Akademijos miestelio ir Domeikavos kaimo vartotojams: Kauno rajono Ežerėlio miesto bei Raudondvario, Neveronių ir Girionių kaimų vartotojams: Jurbarko miesto vartotojams: Karšto vandens kainos kitiems vartotojams: Kauno miesto, Kauno rajono Garliavos miesto, Akademijos miestelio ir Domeikavos kaimo vartotojams: Kauno rajono Ežerėlio miesto bei Raudondvario, Neveronių ir Girionių kaimų vartotojams: Jurbarko miesto vartotojams:
1.1. 1.2. 1.3. 2. 2.1. 2.2. 2.3.
• vienanarė šilumos, patiektos iki pastato šilumos įvado, kaina – 26,44 ct/kWh ir šilumos pardavimo kaina 27,44 Lt per mėnesį vartotojui. 2. Dvinarės šilumos kainos: • pastovioji kainos dalis (už suvartotos šilumos srauto vidutinę galią) – 28,05 Lt/kW per mėnesį; • kintamoji kainos dalis (už suvartotą šilumos kiekį) – 22,59 ct/kWh; • šilumos pardavimo kaina – 27,44 Lt per mėnesį vartotojui. Taip pat nustatė šias galutines AB „Kauno energija“ tiekiamo karšto vandens kainas:
Karšto vandens kainos, kai neįrengta nuotolinio duomenų nuskaitymo ir perdavimo sistema
Karšto vandens kainos, kai įrengta nuotolinio duomenų nuskaitymo ir perdavimo sistema
19,74 Lt/m3
20,24 Lt/m3
22,61 Lt/m3
23,11 Lt/m3
22,37 Lt/m3
22,87 Lt/m3
18,83 Lt/m3
19,34 Lt/m3
21,56 Lt/m3
22,07 Lt/m3
21,33 Lt/m3
21,84 Lt/m3
Visos kainos nurodytos be PVM. Gyventojams už šilumą ir karštą vandenį taikomas 9 proc. PVM tarifas.
2013 m. vasario mėnesį galioja 28,58 ct/kWh (be PVM) šilumos kaina. Šilumos ir karšto vandens kaina nuo š. m. kovo 1 d. mažėja dėl naujai įsigaliojusių mažesnių AB „Kauno energija“ bazinės šilumos kainos
dedamųjų bei dėl sumažėjusių kuro ir iš Kauno termofikacijos elektrinės perkamos šilumos kainų. Pabrėžtina, kad šilumos ir karšto vandens kaina Kaune ir Jurbarke mažėja jau šeštą mėnesį iš eilės.
Visą informaciją apie kainas, kainų dedamąsias, name suvartotą šilumą, vidutinius mokėjimus ir kitus duomenis galite rasti bendrovės interneto svetainėje www.kaunoenergija.lt. Užs. 1079373
4
antradienis, vasario 26, 2013
tema
Lietuvą perpus skelia skalū „Kad „Gazpromas“ ty 1 liai kaišioja pagalius į ra tus, tai ir arkliui aišku, tačiau mums
metami kaltinimai, esą atstovauja me „Gazpromo“ interesams, – ab surdiški. Nei žalieji, nei su aplinko sauga susiję mokslo žmonės niekada neprieštaravo suskystintųdujų ter minalo statyboms Klaipėdoje, o tai juk ir yra pagrindinis žingsnis link nepriklausomybės nuo „Gazpro mo“, – kalbėjo VDU Aplinkotyros katedros vedėjas R.Juknys.
Romualdas Juknys:
Kad „Gazpromas“ ty liai kaišioja pagalius į ratus, tai ir arkliui aišku. Baiminasi amerikiečių invazijos
Profesorius R.Juknys teigė nesantis nusistatęs prieš skalūnų dujų ga vybą, tačiau nesupranta, kam rei kalinga tokia skuba.
Iš skalūnų dujas godžiai siur biančių JAV vis plaukia pranešimai apie išgavimo proceso metu sklei džiamą užterštumą, didžioji da lis Europos lūkuriuoja, bet Lietuva kažkodėl veržiasi į priekį. Aplinkosaugininkus gąsdina, kad Lietuvos skalūnų dujomis susido mėjusiai amerikiečių kompani jai „Chevron“ viena sutartimi ke tinama leisti ne tik žvalgyti, bet ir semti skalūnų dujų klodus. R.Juknys baiminasi, kad jei pra sidės žvalgybos, galingos kompani jos invazijos nebepavyks sustabdy ti, o nutrūktgalviškas skubėjimas kuo greičiau lįsti į žemės gelmes gali atsigręžti prieš Lietuvą. „Suprantame, kad dujų išgavi mas labai vilioja, nes žadama, kad tada sumažėtų dujų kaina. Vis dėl to aš labai tikiuosi, kad kitų metų pabaigoje jau būsime pasistatę du jų terminalą, į kurį dujas gali pra dėti vežti tie patys amerikiečiai. Jei dar lenkai Europą savo skalū nų dujomis užtvindys, dujų kaina ir taip pastebimai kris“, – kalbė jo R.Juknys. Teršia vandenį ir orą
Aplinkosaugininkus labiausiai gąs dina tai, kad skalūnų dujų išgavi mo procesą ir jo padarinius kol kas gaubia nežinomybė. Europoje pra moninė skalūnų dujų gavyba dar nėra prasidėjusi, todėl galima rem tis tik JAV patirtimi. Prieš por ą deš imtm eč ių JAV įsib ėg ėj us iai skal ūn ų duj ų ga
Galimybės: skalūnų dujų gavybą skatinantys veikėjai teigia, kad gręžimo aikštelės atrodys kaip paveikslėlyje
išvagota ir prismaigstyta aikštelių taip, kaip JAV (paveikslėlis dešinėje).
vybai naud ot i vert ikal ūs gręž i niai, tač iau pas teb ėta, kad ra cionaliau, pasiekus reikiamą gylį, gręžti horizontaliai. Taip gręži niai gali nutįsti ir porą kilomet rų į šonus. Kol JAV požemiai buvo gręžiami ir sprogdinami neapgyvendinto se vietovėse, dėl skalūnų gamybos daromos žalos širdį skaudėjo retam amerikiečiui, tačiau, siekiant pa laikyti dujų gavybos tempą, reikia daryti vis naujus gręžinius, plėstis. Gręžiniai priartėjo prie gyvenamų
jų teritorijų, kuriose pradėjo gaišti naminiai gyvūnai. Spėjama, kad to priežastis gali būti gręžimui naudojamas skystis, kuriame yra cheminių priedų su toksiškomis, alergeninėmis, mu tageninėmis ir kancerogeninėmis medžiagomis. Savo darbą po že me atlikęs skystis grįžta į paviršių ir yra saugomas specialiuose rezer vuaruose. „Kai kas tą vandenį bandė vež ti į valymo įrenginius, bet padi dėjo upių užterštumas, nes valy
mo įrenginiai nepritaikyti išvalyti toksine chemija apnuodyto van dens. Jame yra ir chemikalų, ištir pusių sunkiųjų metalų“, – pasako jo R.Juknys. Pavojingas skystis rezervuaruose garuoja, o garinimui pagreitinti gali būti naudojami užnuodytą vande nį purškiantys kompresoriai. Taip padidinamas oro užterštumas tok siškais aerozoliais. ES komisijos užsakymu atlikta speciali studija rodo, kad didžiau sia grėsmė kyla požeminiams ir
Kam užstoja saulę skambantis muziejus? Povilo Stulgos lie tuvių tautinės mu zikos instrumentų muziejus atsidūrė ant reorganizaci jos slenksčio.
Virginija Skučaitė
v.skucaite@kaunodiena.lt
Praėjusią savaitę Kauno m. savi valdybės tarybos komitetuose bu vo svarstomas minėtos tarybos sprendimo projektas, numatantis P.Stulgos bei M. ir K.Petrauskų lie tuvių muzikos muziejus prijungti prie „didesniojo“ – Kauno miesto muziejaus. Pagrindiniai valdininkų argumentai – bus sutaupyta lėšų ir padidės jungtinio muziejaus eks ponatų skaičius, kas neva pritrauks daugiau ES fondų lėšų. Šiam pro jektui nepritaria savivaldybės Kul tūros ir meno bei Švietimo ir spor to komitetai. Išsakyti savo nuomonę muzie jų jungimo klausimu paprašėme P.Stulgos muziejaus vadovą Aure lijų Stunžėną, Savivaldybių muzie jų bendrijos pirmininkę Audronę Jakunskienę ir etnologą VDU prof. habil. dr. Romualdą Apanavičių.
Aurelijus Stunžėnas Kaimyninių šalių muziejininkai pa vydi mums unikalaus atskiro liaudies muzikos instrumento muziejaus, nes tokio muziejaus neturi nei latviai, nei lenkai, nei baltarusiai, nei rusai. Pernai mums pavyko atsilaikyti prieš mėgi nimą optimizuoti – prijungti prie kito muziejaus. Šiemet istorija kartojasi – vėl ketinama mus, jau 30 metų puo selėjančius tautinės kultūros tradici jas, jungti prie vos penkerius metus dirbančio ir nieko bendra su tautine kultūra neturinčio Kauno miesto mu ziejaus. Dėl muziejų jungimo projekto abejoja ne tik minėti Kauno m. savival dybės tarybos komitetai, bet ir Lietu vių etninės kultūros draugijos pirmi ninkė Dalia Urbonavičienė. Abejones dėl muziejų jungimo savo laiške Kau no merui A.Kupčinskui išsakė Lietu vos sąjūdžio Kauno skyrius. P.Stulgos muziejaus taryba irgi nepritaria jungi mo planui. Vertinant ekonominius tokio projek to padarinius, derėtų atkreipti dėmesį tai, kad smarkiai sumažės prijungiamų muziejų galimybė dalyvauti ES fondų paramai skirtuose konkursuose, nes, kaip žinome, trys atskiros įmonės gali pateikti ir administruoti daugiau pro jektų nei viena. Be to, projekto rengė jų pateikiami skaičiai apie būsimas su taupytas lėšas, mano nuomone, yra smarkai išpūsti ir paremti tik paviršu tiniškais preliminariais skaičiavimais. Nereikėtų pamiršti, kad muziejus yra gavęs ES paramą ir pagal sutar
tį su Lietuvos verslo paramos agen tūra dar penkerius metus yra įsipa reigojęs nedalyvauti reorganizacijo se. Todėl, nesuderinus su Lietuvos verslo paramos agentūra (LVPA), iš viso jokios reorganizacijos neįmano mos. Vertinant projekto etinę pusę, akivaizdu, kad proteguojamas vieno iš muziejų vadovas. Manau, kad jun giant įmones vis dėlto turėtų būti skelbiamas konkursas ir išrenkamas naujas tokio posto tikrai vertas vado vas. Be to, žinant, kad P.Stulgos mu ziejus valdo net šešis pastatus presti žiniame miesto rajone – Kauno sena miestyje – galima manyti, kad muzie jų reorganizaciją skatina ir savanau diški kažkieno tikslai.
Audronė Jakunskienė Aptariant ekonominį muziejų jungi mo aspektą, norėčiau pacituoti VU do cento Rimvydo Laužiko mintį iš nese niai skelbto straipsnio apie muziejų fi nansavimą: „Britai yra skaičiavę, kad vienas svaras, įdėtas į kultūros pavel do sektorių, muziejui atneša 1,7 svaro grynojo pelno.“ Todėl manau, kad pro jekte pateikiami taupymo argumentai yra nelabai svarūs. Kalbant apie eks ponatų muziejuje gausą, dar neteko girdėti, kad nuo jų kiekio priklausytų ES fondų parama ar jos apimtys. Gerai žinau, kad, Aurelijui Stunžėnui vadovaujant P.Stulgos muziejui – mū sų bendrijos nariui, per ketverius me tus smarkiai optimizuota šios įmonės veikla. Muziejuje atsisakyta maždaug
trečdalio etatų, panaudojus ES para mos fondų lėšas modernizuotos eks pozicijos, visiškai renovuoti du pa statai. Ne iš Kauno miesto savivaldy bės biudžeto, o savo jėgomis muzie jus vien 2008–2011 m. laikotarpiu už dirbo ir pritraukė daugiau, nei 1,3 mln. litų. Muziejuje atidaryta nauja koncer tinė salė, įrengtos dvi šiuolaikinės mu ziejaus parodų salės, vasaros koncer tams pritaikytas vidinis muziejaus kie melis, smarkiai išplėsta kultūrinė veik la. Manau, kad šis muziejus yra vienas geriausių Savivaldybių bendrijos mu ziejų ir netikslinga sėkmingai dirban čią įstaigą reorganizuoti.
Romualdas Apanavičius Muziejuje dirba kvalifikuoti muzieji ninkai – visi su aukštuoju išsilavinimu: viena muziejininkė turi mokslų dakta ro, o du muziejininkai – magistrų laips nius. Muziejininkai praėjusiais metais surengė net 11 parodų Lietuvoje ir už sienyje, 2009–2012 m. parengė ir išlei do trijų dalių mokslinį veikalą „Muzie jaus rinkiniai“. Muziejus įvairiapusiš kai bendradarbiauja su VDU Huma nitarinių mokslų fakulteto etnologi jos ir folkloristikos mokslininkais ir studentais. P.Stulgos muziejaus pavyzdžiu pana šus muziejus bus steigiamas ir Latvijo je. Šiaurės Europos šalyse antras toks muziejus yra tik Stokholme, o kan telių – styginių karelų ir suomių liau dies muzikos instrumentų muziejus Suomijos Juvaskiulės mieste pradėjo
veikti tik prieš keletą metų. Su P.Stul gos muziejumi palaikome glaudžius ryšius su suomiais, juos konsultuoja me ir teikiame paramą. Dar pridursiu, kad būtent kūrybingai dirbančiame P.Stulgos muziejuje vaikai ir jaunimas gali įvairiapusiškai ir įtaigiai pajusti tik rosios lietuvių tautinės kultūros dva sią, įprasminti savo, lietuvio, tapaty bę muziejuje repetuojančiuose folk loro ansambliuose „Dailingė“, „Ratilė lis“, „Kauno bandonija“, garsinančiuo se Kauną ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Esu įsitikinęs, kad muziejus jau sukūrė rimtą pagrindą siekti naciona linio muziejaus statuso. Vadinasi, grei tai jis jau nebūtų našta miesto biudže tui – ar visa tai įvertino muziejų jungi mo projekto rengėjai? Reziumuodamas kalbėjusiųjų min tis, A.Stunžėnas priminė, kad mies to taryboje ketinama jungti ir kitas Kauno m. savivaldybės kultūros įstaigas. Jis kviečia kultūros ir me no žmones viešai bei atvirai disku tuoti apie tokius projektus, kad Kau no miesto savivaldybės politikai ga lėtų išvengti klaidingų sprendimų. A.Stunžėnas tikisi, kad Kaunui už teks politinės valios priimti teisin gą sprendimą dėl muziejų jungimo projekto.
5
antradienis, vasario 26, 2013
tema
nų dujų pleištas R.Juknys teigia girdėjęs, kad ji galėtų prilygti 3 tūkst. kv. km. – kaip dviejų Kauno rajono savi valdybių plotas. Jame galėtų bū ti įrengta keli šimtai dujų išgavimo aikštelių su prie jų iškastais sta diono dydžio panaudoto toksiško skysčio saugojimo tvenkiniais. Europa nepasiruošusi
kairėje. Aplinkosaugininkai baiminasi, kad realybėje Žemaitijos dalis bus „Mitnijos naftos“ ir ecoflight.org nuotr.
paviršiniams vandenims. Neatme tama prielaida, kad dalis išlaisvin tų dujų gali išsiveržti neplanuoto je vietoje. Žmonės gyventi negalės
Amerikiečiai taip pat skundžia si milžinišku didžiulį slėgį turin čių sukelti kompresorių keliamu triukšmu, kvapais ir seisminiu ak tyvumu. Dujas išlaisvina sprogi mai, kurie sukelia nedidelius že mės drebėjimus. Net ir praėjus ne vieniems metams po sprogdini mų pastebima, kad išjudintos že
mės vietoje seisminis aktyvumas yra didesnis. „Taip pat reikia apskaičiuoti, kad vienam gręžiniui įrengti reikia 13 tūkst. sunkių sunkvežimių reisų, dujų gavybos aikšteles jungiančių kelių ir vamzdynų. Viską sudėjus pamatysite, kad po kokių 20 metų dujų gavybos vietovės bus paliktos tik pramoniniams tikslams. Neži nau, ar atsiras norinčių ten gyventi žmonių“, – kalbėjo R.Juknys. Kol kas nespėjama, kokio tiksliai dydžio teritorija gali būti pripažinta tinkama skalūnų dujoms išgauti.
Skalūnų dujų gavyba susidomėjo ne viena Europos šalis, tačiau pra moninė gavyba neprasidėjo nė vie noje. Žvalgybos srityje labiausiai pa žengusi Lenkija, tačiau ir joje en tuziazmas sumažėjo. Anksčiau spėta, kad Lenkijoje gali būti apie 5,3 trln. kub. m tinkamų naudoti skalūnų dujų, tačiau į šalį sulėku sios tarptautinės kompanijos atli ko per pusšimtį bandomųjų gręži nių ir nustatė, kad prognozės buvo viršytos apie dešimt kartų. Nepaisant to, Lenkijai vis dar pa kanka ryžto tapti pirmąja valstybe Europoje, kurioje skalūnų dujos bus išgaunamos pramoniniu bū du. Tai gali įvykti jau kitąmet. Dalis Europos valstybių lūku riuoja, nes ES nėra skalūnų dujas reglamentuojančio teisinio regu liavimo normų. ES ketina to imtis ir užsakė specialių tyrimą, kurį at likę mokslininkai konstatavo grės mes, tačiau į labiausiai aktualius klausimus tiksliai neatsakė. Lietuva turtų nesusikraus
„Abejonių, kad tai kenksmin ga, nėra. Vis dėlto realaus pavo
Skalūnų dujos Tai gamtoje įprastos metano dujos, įkal intos skalūnų kloduose. Mano ma, kad Lietuvoje gali būti apie 500 mlrd. kub. m skalūnų dujų. Realiai iš gauti galima apie penkis kartus ma žiau. Vis dėlto ir to pakaktų, kad Lie tuvos poreikiai būtų patenkinti kele tą dešimtmečių.
Skalūnų dujos pirmą kartą išgautos dar XIX a. JAV. Vis dėlto tuomet tai daryti buvo pernelyg brangu, todėl dujų gavyba iš skalūnų įsibėgėjo tik praėjusio šimtmečio pabaigoje, kai suk ilo naftos ir dujų kainos. Išgaut i naudojamas vad inamasis hidraul i nis gręž imas ir plėšymas, dar vadi namas skaldymu.
Daug iaus ia skalūnų duj ų, kaip spė jam a, yra Šilutės–Tauragės ir Ku dirkos Naum iesč io–Kybartų regi onuose. Tik vien a įmon ė pan oro ieškot i skalūnų duj ų Tauragės–Ši lutės reg ion e – tai JAV energ et ikos įmon ė „Chevron“. Dar dvi bendro vės – „Dis et a“ ir „Perk ūn o naft a“ – par eišk ė nor ą žvalg yt i gamt in ių duj ų telk in ius Kudirkos–Kybartų reg ion e.
Pasiek us reik iamą gyl į (Liet uvoje gylis gali būti apie 2 km), toliau grę žiama hor izontal iai (iki 2 km). Du joms išgauti paruoštu gręžiniu dide liu slėgiu pumpuojamas skystis, ku ris per skylutes patenka į uol ienas. Tai suk ur ia įtrūk imus, kur ie nusi driekia uolienoje aplink gręžinį. Per šiuos įtrūkimus dujos pradeda tekė ti į išgavimo vamzdį ir gręžiniu kyla į paviršių.
jaus dydžio mes nežinome“, – sa kė R.Juknys. Bene didžiausias galvos skaus mas – gręžiant naudojami che mikalai. R.Juknys tikisi, kad ne tolimoje ateityje bus rasta būdų, kaip juos pakeisti, todėl ragina palaukti, kol skalūnų dujų išga vimo technologija pažengs į prie kį, bus galima įvertinti lenkų pa tirtį. „Galime penkerius metus užsiim ti žvalgyba, 2–3 metus – duomenų analize ir realių kiekių nustatymu, tada įvertinkime lenkų patirtį, pa žiūrime, kiek pasistūmėjo į prie kį technologijos, ir dedame visas kortas ant stalo. Neskubėkime ak lai engti Lietuvos gamtos ir vietinių žmonių, nes kaimai ir taip sparčiai tuštėja“, – rekomendavo R.Juknys.
Manoma, kad po žeme Lietuvos teritorijoje yra mūsų šalies porei kius maždaug 30 metų galinčių tenkinti skalūnų dujų atsargų. Per tą laiką Pietvakarių Lietuvoje turė tų iškilti šimtai dujų gavybos aikš telių. Jų reikės vis daugiau, nes iš kiek vieno gręžinio išgaunamų dujų kie kis sparčiai mažėja, todėl vien dujų išgavimo kiekiui palaikyti reikia vis daugiau gręžinių. Galiausiai nemažą Žemaitijos dalį sudarkiusios kompanijos ne tik laisvai disponuos išgautomis dujomis ir galės parduoti jas kam nori už rinkos kainą, bet joms ati teks ir didžioji pelno dalis. Lietu vai už išteklių naudojimą geriau siu atveju atiteks 20 proc. dujų kainos.
Geologas: gąsdinimasis – mažaraštiškumas Tadas Širvinskas
t.sirvinskas@kaunodiena.lt
Lietuvos geologijos tarnybos di rektorius Juozas Mockevičius tei gia, kad apie skalūnų dujų išgavi mo keliamą pavojų trimituoja tik tie, kurie neišmano proceso.
– Kada gali būti išduotas leidi mas išgauti skalūnų dujas Lie tuvoje? – Kol kas konkursas dar nėra pa sibaigęs, o jei bus nuspręsta, kad gautas pasiūlymas yra tinkamas, jis bus perduotas Vyriausybei. Tik ji gali priimti galutinį sprendimą, tik tada atsiras prielaidos sudary ti sutartį. – Aistros kyla todėl, kad sutar tis su JAV kompanija „Chev ron“ gali būti pasirašyta ne tik Lietuvos gelmių žvalgybai, bet ir išteklių gavybai. Kodėl auto matiškai suteikiamas leidimas ne tik tyrinėti, bet ir išgauti du jas? – Kur jūs matėte, kad kas nors vyk tų automatiškai? Yra krūva tei sės aktų, į kuriuos reikės atsižvelg ti: yra Žemės gelmių įstatymas, yra Vyriausybės nutarimai. Gavy ba nenumatoma nei šiemet, nei po metų, nei po dvejų. – Bet jeigu sutartis bus pasira šyta, ji JAV kompanijai leis už siimti ir gavyba?
– Jei ji bus pasirašyta, veiks Že mės gelmių įstatymas, kuris sako, kad ištekliai gali būti naudojami juos tinkam ai išt yr us, aprob a vus, įvert in us eksp ert ams, įver tin us poveik į apl inkai ir t. t. Nė vien as iš šių veiksm ų nėra at likt as. Mes nor im e atl ikt i pirm ą veiksm ą – paž iūr ėt i, ką tur im e. Bet čia jau susiduriame su pasi priešinimu. Atrodo, kad Lietuvo je niekad a neb uvo nei chem ij os, nei pram on ės, o chem ija ats iras tik prad ėj us skal ūn ų duj ų gav y bą. Kai sakoma, kad bus užteršti vand enys, bus sugad int a mel io rac ij os sist em a, tai gal im a pa galvot i, kad Liet uvoj e po lauk us vis i bas i vaikšt o ir jok ie trakt o riai nevažinėja.
Atrodo, kad Lietu voje niekada nebu vo nei chemijos, nei pramonės. – Bet tikimybė, kad išgaunant dujas bus užterštas vanduo, yra reali? – Ji yra nereali. Jeigu pažiūrėsi te Europos Komisijos Aplinkos ge neralinio direktorato pernai duo tą ataskaitą apie galimus pavojus, pamatysite, kad jei tarp gėrimui naudojamo požeminio vandens ir skalūnų sluoksnio yra ne mažesnis kaip 600 m atstumas, tai grėsmė
nors susprogdins, yra mažaraštiš kumas. – Kodėl Europoje pristabdyta skalūnų dujų žvalgyba? – Kur? Pasakykite šalį.
Ramina: J.Mockevičius tvirtina, kad skalūnų dujų išgavimo proceso
nereikia bijoti.
užteršti vandenis yra labai ma ža. Pas mus tas gylių skirtumas yra 1 200–1 500 m. Be to, mes 23 metus išgauname lietuvišką naf tą. Į paviršių pro visus vande ningus sluoksnius vamzdžiu me tų metais keliauja sūrymas, kuris yra tiek pat pavojingas, kaip ir vi sos tos cheminės medžiagos, ku rios gali būti naudojamos išgau nant skalūnų dujas. Tas sūrymas sėkmingai utilizuojamas. Pernai per metus jo į paviršių pakelta
– Vokietijoje, Prancūzijoje. – Vokietijoje nesustabdyta. Galite internete rasti Vokietijos atstovų pasisakymų, kad jie nesupranta, kam stabdyti hidraulinio meto do naudojimą, kuris dešimtme čius naudojamas tradiciniams iš tekliams išgauti. Yra pristabdyta Prancūzijoje, Bulgarijoje, o Jung tinėje Karalystėje stabdžiai per nai atleisti, nuspręsta procesus spartinti, nes negalima atsilik ti nuo JAV. Taip pat procesai buvo sustabdyti ir vėl pradėti Rumuni joje. Lenkija jau turi per 40 grę žinių. Viskas vyksta, tik Europo je, kaip ir pas mus, nėra bendros nuomonės.
Lietuvos geologų tarnybos nuotr.
per milijoną tonų. Milijono tonų skysč io skal ūn ų duj oms išgau ti mums gali prireikti tik 2030– 2040 m. Drįstu teigti, kad iki to laiko jokių cheminių priedų tame mišinyje nebebus. Vyksta bandomieji projektai, ku riuose vietoj chemikalų naudoja mas anglies dioksidas. Tokiu būdu nušaunami du zuikiai: palaidoja mas anglies dioksidas ir suskaldo ma uoliena. Technologijos tobulė ja, todėl gąsdintis, kad čia mus kas
– O kur skubėti? Ar mes galime kur nors pavėluoti? – Palaukime. Jau kalbama, kad lat viai gręš Baltijos jūros dugną. Pa laukime, gal latviai pragręš. Gali ma laukti, palikti ateities kartoms, galvoti, kad čia dujų ar naftos ga li būti tiek, kad visą pasaulį 50 me tų maitinsime. Vienos arabų šalies naftos ministras yra pasakęs, kad akmens amžius baigėsi ne todėl, kad baigėsi akmenys. Tai ir naftos amžius baigsis ne dėl to, kad baig sis nafta.
6
antradienis, vasario 26, 2013
nuomonės
Žvilgsnis
Šaulių sąjungoje – negydomi pūliniai
Redakcijos skiltis
Kyšio bet kaip nebenumesi Tadas Širvinskas
P
er šiuos metus nustatyta 114 bandy mų papirkt i pol icijos pareig ūnus. Pernai per du pirmuosius mėnesius tokių įvykių užfiksuota 69. Užpernai – dar maž iau. Lietuviai pradėjo dažniau siū lyti kyšius? Žinoma, ne. Per pastaruosius ke lerius metus aktyviai pradėta gaudyti įvairių rūšių kyšininkus: ir duodančius, ir imančius. Todėl vieni vis labiau bijo duoti, kiti – imti. Prieš kelerius metus draugų rate galėjai būti iš juoktas, jei, padaręs Kelių eismo taisyklių pažei dimą, nepasiūlei kyšio pareigūnui. O dabar ne bestebina ir toks kyšininkui užduotas klausimas: „Nebijojai duoti?“. Duoti ar ne – nebėra vien tik fi nansinės naudos ar moralės klausimas. Štai porą kartų pareigūnus papirkti mėginusį Žilviną Nor vilį teismas pasiuntė už grotų. Vairuotojo pažy mėjimo neturintis šiaulietis du kartus buvo su laikytas prie vairo neblaivus. Abu kartus jis pa truliams siūlė kyšius (150 eurų ir 500 litų), tačiau abu sykius atsidūrė areštinėje. Teismas jį už gro tų pasiuntė net dvejiems metams! Ar tokiais da lykais būtume patikėję prieš kelerius metus?
302 250
astaruoju metu vis daž niau girdime postrin gavimus apie renova ciją ir jos teikiamą gėrį. Negana to, Aplinkos ministeri ja savivaldybėms liepė pareng ti „kiauriausių“ namų sąrašą. Jų gyventojams kone priverstinai bus brukamas pasiūlymas na mą renovuoti ir įklimpti į bai sias skolas. O koks viso to pagrindinis ar gumentas? Namai bus gražesni! Tai nėra blogai, tik, matot, gro žį visi supranta skirtingai, o ir jo poreikis bei galimybės už jį su simokėti taip pat yra skirtingos. Jei valdžia nori, kad miestai bū tų gražesni, tai tegul juos puo šia iš ES paramos ir „savų lėšų“, tai yra visų mūsų pinigų, kuriuos sumokame įvairių mokesčių pa vidalu. Kaip kitaip jie įsivaizduoja re novaciją, jei namas pilnas pen sininkų, varguolių, dar likusių dirbti Lietuvoje už minimumą. O kiek dar yra tokių, kurie ne moka už butus ir niekas jiems nieko negali padaryti: turi ma žamečių vaikų, juos „saugo“ daugelis institucijų, butai įkeis
(...) Šauliai įsitikinę, kad nei šaulių apmokama vadovybė, nei ministerija nesiima žygių poli tiniams sprendimams, pagerin ti šaulių veklai, jos rikiuotės au gimui, liovėsi dusauti, patys net du karus bandė kreiptis į Seimą. (Pagal Peticijų įstatymą, ku ris suteikia teisę demokratinėje respublikoje kiekvienam pilie čiui kreipis į Seimą dėl įstaty mo pataisų. Jei Peticijų komisi ja tam pritaria, perduoda Seimui svarstyti.) Siekiant pritraukti tarnauto jų bei inteligentijos, kurių labai trūksta, buvo siūloma Valsty
lių sąjunga turi savo įstatymą, statutą, jie dirba savarankiškai. Kam skirtas statuto šeštas sky rius – veiklos kontrolė nutylėjo. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius Romas Valentu kevičius persiuntė Krašto ap saugos ministrei Rasai Jukne vičienei pažymą 2012-11-28 Nr. 4D-2012/-1134, kurioje nuro dyta, kad pagal statuto VI sky riaus / LŠS veiklos konrolė / Są jungos vadas, jo pavaduotojai ir rinktinių vadai atskaitingi kraš to apsaugos ministrui. Toliau aiškina, kad ministerija turi rei kiamus teisinius svertus vertinti Sąjungos veiklą, nagrinėti skun dus dėl galimai netinkamai atlie kamų Sąjungos funkcijų. Krašto apsaugos sistemos vadovui pa reikalavus privalo pateikti pra šomą informaciją apie Sąjungos veiklą ir paaiškinimus. Be to, mi nistrė skiria ir atleidžia Sąjungos vadą. Išvada vienareikšmė – mi nistru gali būti ir nežinant turi mų įgaliojimų... Panaikinus šauktinius, švieti mo įstaigose nemokant karinio parengimo, auga bedantė neraš tinga tauta, provokuojantis gro bis. Ar ne laikas pakelti budrumo kartelę, kad dėl socialinės tingi nystės, bailumo, nepakliūtume į svetimų vergovę? Ignas Meškauskas, advokatas
Šviežia: niekas nepaneigs, kad renovuotas namas atrodo gražiai.
ti bankams ir t.t. Žinoma, yra ir padorių skolininkų, kurie augi na vaikus ir kuriems tikrai su dėtinga sudurti galą su galu. Tai kuriems iš jų čia galima pateikti papildomą sąskaitą už renovaci ją? Juo labiau kad jau žinome, jog po renovacijos kaina už šildymą nelabai keičiasi, o yra tikimybė, kad ir nesikeis.
Taigi, primesti tautai dar ir pas kol os „už grož į“ mok ėj i mą, manau, yra mažų mažiau siai nepadoru. O ką jau kalbė ti apie gąsd in im us: atims im kompensacijas. O kam jos yra mokamos, ar ne tiems patiems mažiausias pajamas turintiems žmonėms. Jau ir taip daugeliui senjorų dėl mažų pensijų, dau
Vytauto Liaudanskio nuotr.
geliui dirbančiųjų dėl algų, ku rios yra pašalpų dydžio, atimta galimybė gyventi oriai. Ir vi są šitą situaciją norima apsun kinti dar vienu mokesčiu – pa skola renovacijai. Kad ir kokia bebūtų mokėjimo forma, mo kėti vis tiek reikės butų savi ninkams. Skaitytoja
Laiškai neatspindi dienraščio redakcijos nuomonės. reklamos skyrius:
E. paštas redakcija@kaunodiena.lt
Kasdienė prenumerata 1 mėn. – 26 (13*) Lt
ISSN 1392-7639 ©1992-2007 UAB „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius. Tel. (8 5) 262 4242.
laikinai einantis „Diena media news“ vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis „Kauno dienos“ Vyriausioji redaktorė Jūratė Kuzmickaitė Vyr. redaktoriaus pavaduotojai: Arūnas Andriuškevičius – 302 252 Violeta Juodelienė – 302 260
„Diena media news“ generalinis direktorius Laimutis Genys
Panaikinus šauk tinius, švietimo įstaigose nemo kant karinio pa rengimo, auga bedantė tauta, pro vokuojantis grobis.
binių tarnautojų įstatyme pa keisti tarnautojų vertinimo kri terijus. Skirtingai vertinti tuos, kurie tarnaudami rūpinasi vals tybės saugumu, tautos tapatybe, ruošiasi pasipriešinimu agresijos atveju, yra šauliai su tais, kurie abejingi, rūpinasi tik asmeni ne gerove, atlyginimais. Šaulių sąjungos organizatorius, tautos legenda Matas Šalčius net siūlė kad kiekvienas tarnautojas mo kėtų naudotis ginklu. Antrame kreipimesi buvo siū loma padaryti Savivaldybės įsta tyme pakeitimų, įpareigojančių savivaldybes padėti šiai valstybės gynybinei grandžiai skirti tinka mas patalpas, padėti tapti šaulių būstinėms traukos centrais. Nežiūrint įrodinėjimo, kad tarpukariu nacionalinė gvardi ja išaugo iki 62 tūkst., o mes per tą patį laikotarpį nunykom, at siųsti iš Krašto apsaugos minis terijos atstovai Peticijų komisijos pirmininkei D.Bekintienei vado vaujant pataisoms prieštaravo. Be objektyvių priežasčių, or ganizaciją griaužia vidinės ero zijos. (...) Tuo tarpu Krašto ap saugos ministerija neatsako į pranešimus, arba siūlo kreiptis į Garbės teismą, kuris neveikia. Priėmime grupei šaulių tuome tė ministrė Rasa Juknevičie nė paaiškino, kad Lietuvos šau
P
Taip pat mažai kas tikėjo, kad bus taip uoliai persekiojami kyšininkai policininkai. Kažka da žinia apie teismą pasieksiančią policinin ko kyšininkavimo bylą skambėjo lyg didžiu lė sensacija. Dabar tai nebestebina. Vien per praėjusį penktadien į Kauno apygardos teis me buvo nagr inėjamos dvi kyšin inkavimu ir piktnaud žiav imu kalt inamų pol icijos pa reig ūnų bylos. Prieš teismus stoja arba savo eilės laukia ne tik kyšininkai patruliai, bet ir apylinkių inspektoriai, tyrėjai. Nesąžiningų pareigūnų baubu tapo prieš pu santrų metų įkurta Imuniteto valdyba. Per vi sus šalies policijos komisariatus, iš lūpų į lūpas keliauja pasakojimai apie be jokių kompromi sų savo tikslo siekiančius Imuniteto skyrių darbuotojus. Kalbama, kad jie įžūlūs, šiurkš tūs, mėgsta perlenkti lazdą, tačiau kažin ar kas nors gali ginčytis, kad jų metodai veikia. Siūlančių kyšius vis dar netrūksta, o kai yra pasiūla, atsiras ir imančių, tačiau daugėja anksčiau egzotiniais egzemplioriais laikytų nepaperkamų pareig ūnų. Po kiekvieno ky šį siūliusio vairuotojo sulaikymo pasipila ko mentarai: per mažai davė, nemokėjo duot i. Galbūt, tačiau faktas, kad jau reikia mokytis duoti kyšį – irgi šioks toks rezultatas.
„Kauno dienos“ redakcija Kęstučio g. 86, 44296 Kaunas. Faksas 423 404.
Šiandien pagal Šaulių sąjun gos įstatymą Šaulių sąjungos va dą skiria ministras, pagal statu tą veiklos kontrolę vykdo Krašto apsaugos ministerija, ministrui pavaldus vadas ir pavaduotojas.
Renovacija dėl grožio žmonių nevilioja
Prieš kelerius metus draugų rate galėjai bū ti išjuoktas, jei, padaręs Kelių eismo taisyklių pa žeidimą, nepasiūlei ky šio pareigūnui.
informacija:
M
ūsų valstybės situa cija panaši į Respub likos situaciją prieš jos padalijimą: bajo rai nenorėjo kariauti, kariuome nei neturėjo pinigų, bet uliavojo. Karo žinovai juokauja, kad mūsų turimos karinės pajėgos gali ap ginti tik du kaimus. Tarpukario Lietuvoje buvo skaitlinga šauk tinių armija ir 62 tūkst. šaulių. Šaulių sąjunga – tai nacionali nė gvardija. Tarpukario Lietu voje ji išaugo nuo nulio iki šešių divizijų, o mes atsikūrę nuo vie nos divizijos, turėdami ir Vilnių, ir Klaipėdą neišaugome iki šešių divizijų ir per tą patį laikotarpį baigiame išnykti. Kodėl? Keitėsi vadai, bet nebuvo nė vieno Vlado Putvinskio... Na cionalinė gvardija privalo ne tik ginti šalies vientisumą, bet kartu saugoti tautos etnusą, kultūrą, kuriems išnykus miršta ir tauta. Gvardija tai pasiekė krauju, dar bu ir dainomis. Ji turėjo 105 or kestrus, 140 chorų. (...) Istorikų, analitikų, dar neišaiš kintas fenomenas: kaip šalį oku pavusių sovietų nuginkluoti ir išblaškyti šauliai, prasidėjus Ant rajam pasauliniam karui, sugebėjo užimti visus miestelius. Tai rodo šaulių vienalytiškumą, organiza cijos gyvybiškumą, suaugimą su tauta kaip žievė prie kamieno.
MIESTO NAUJIENOS: Tadas Širvinskas – Mantas Lapinskas – Vilija Žukaitytė – Saulius Tvirbutas – Virginija Skučaitė – Jurgita Šakienė – TEISĖTVARKA: Diana Krapavickaitė –
302 230
Platinimo tarnyba: 302
242
Prenumeratos skyrius: 302
244
3 mėn. – 69 (39*) Lt Tik šeštadienio prenumerata 1 mėn. – 9 (6*) Lt 302 266 302 251 302 273 302 262 302 267 302 261 302 243
PASAULIS:
SPORTAS: Romas Poderys – Marius Bagdonas – Balys Šmigelskas –
Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Valentinas Beržiūnas – (8 5) 219 1387
Menas ir Pramogos: Enrika Striogaitė –
302 272
EKONOMIKA:
FOTOKORESPONDENTAI: Andrius Aleksandravičius – Artūras Morozovas – Tomas Ragina –
302 269 302 269 302 269
LIETUVA: Justinas Argustas –
(8 5) 219 1381
Gintarė Micevičiūtė – (8 5) 219 1374 Lina Mrazauskaitė – (8 5) 219 1388
302 258 302 259 (8 5) 219 1383
Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Indeksas 0041. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėmis
NAMAI: Vereta Rupeikaitė –
302 265
Sveikata: Marijana Jasaitienė –
302 263
Ratai: Arūnas Andriuškevičius –
302 260
TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1380
http://www.kaunodiena.lt * prenumeratos kaina laikraštį atsiimant redakcijoje
aukštyn žemyn: Marijana Jasaitienė – Darius Sėlenis – Laima Žemulienė –
302 263 302 276 (8 5) 219 1374
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 302 234, 308 862, 308 863, 308 864, 302 230 reklama@kaunodiena.lt
pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 19 000.
ASMENINIAI SKELBIMAI: 302 231, 302 202, faksas 321 717 skelbimai@kaunodiena.lt SKELBIMŲ IR PRENUMERATOS SKYRIUS (Vytauto pr. 23) mob. 8 655 45 114 PLATINIMO TARNYBA: 302 242, 302 228 PRENUMERATOS SKYRIUS: 302 244
7
antradienis, vasario 26, 2013
lietuva kaunodiena.lt/naujienos/lietuva
Skalūnų siūlo nebijoti Premjeras Algirdas Butkevičius kritiką dėl skalūnų dujų žvalgybos Lietuvoje susiejo su „ydinga tradi cija“ beatodairiškai priešintis nau jovėms.
Nekonkretumas: nei A.Žiugžda (kairėje), nei A.Audickas aiškiai negali atsakyti, kada ŪB klientams gali bū
ti atnaujintos piniginės operacijos.
Margaritos Vorobjovaitės nuotr.
Ūkio banko milijardų perdavimas prasidėjo Šiaulių bankui (ŠB) – 1,9 mlrd. vertės turtas ir 2,7 mlrd. litų sie kiantys indėliai. Tokia geroji žlugusio Ūkio banko (ŪB) turto da lis ŠB turėtų būti perduota jau šiandien. Tačiau kada ŪB indėli ninkai vėl galės naudotis pinigais – dar klaustukas. Justinas Argustas j.argustas@diena.lt
Kortelės – jau bevertės
Atskirti gerąją ŪB dalį nuo blogo sios ir perduoti ją ŠB. Ši procedūra turėtų būti baigta jau šiandien. Tai reikštų, kad gyventojai, kurių in dėliai buvo apdrausti, jau šią savai tę galėtų naudotis ŪB laikytais pi nigais. Bent taip vakar tvirtino ŪB laikinasis administratorius ir ŠB administracijos vadovas. Kol kas aišku viena: buvę ŪB klientai savo debeto ir kredito kor teles gali mesti į šiukšlių dėžę – jo mis ateityje pasinaudoti jie nebe galės. „Jau šiandien žinome, kad nepavyks greitu metu atnaujinti ŪB kortelių, tai užtruktų labai il gai. Nusprendėme, kad jos nebus atnaujintos, ŪB klientai turėtų jau šiandien kreiptis į ŠB ir pasiim ti naujas korteles“, – vakar kalbė jo Audrius Žiugžda, ŠB administ racijos vadovas. Kada gali būti atnaujintos banki nės operacijos? „Kai bus atskirtas gerasis bankas nuo blogojo ir kai
mes gausime gerojo banko duome nis, įrašus, klientų sąrašus, tuomet esame pasiruošę atnaujinti opera cijas per vieną dvi dienas“, – aiš kino A.Žiugžda. Nedraustų indėlių – 800 mln. litų
ŠB iš žlugusio ŪB perima turtą, ku rio vertė 1,9 mlrd. litų, ir banke lai kytus indėlius, kurių suma – apie 2,7 mlrd. litų. Adomo Audicko, ŪB laikino jo administratoriaus teigimu, ne drausti indėliai ŪB sudaro 800 mln. litų. Tai reiškia, kad valstybės įmonė Indėlių ir investicijų draudi mo fondas stos į kreditorių eilę. Blogajame banke, kaip teigė A.Audickas, lieka 400 mln. litų turto – jo yra Serbijoje, Rusijoje, Škotijoje, taip pat šiek tiek akci ninkų įsipareigojimų Lietuvoje. Nedraustų indėlininkų pini gų skaičiuojama apie 600 mln. li tų. Daugiausia tai – užsienio įmo nių lėšos, o dar apie 80 mln. litų ten laikė valstybinės įmonės ir sa vivaldybės. „Tai – banko paslap tis“, – taip A.Audickas atsakė, pa
klaustas, kurios valstybės įmonės ŪB laikė lėšų. Atidarys padalinius
Artimiausiu metu turėtų pradėti veikti ir ŪB padaliniai, tačiau ka da konkrečiai – vėlgi neaišku. ŠB skelbia, kad planuoja atverti 25 ŪB skyrius, tačiau jie bus atidaromi palaipsniui. Pirmiausiai numatoma atidaryti šešis. „Tai nereiškia, kad tai galutinis skaičius, mes svarsty sime, nuolat žiūrėsime, galbūt ati daromų skyrių bus ir daugiau“, – vakar aiškino A.Žiugžda. ŠB skelbia, kad klientai, finansi nius reikalus tvarkydavę buvusiuo se ŪB skyriuose, kurių ŠB neatida rys, kviečiami kreiptis į artimiausius etapais atidaromus ŪB skyrius ar ba į artimiausius ŠB skyrius. Bu vusiems ŪB klientams atskirais etapais bus pradėtos teikti ir būti niausios finansinės paslaugos. Beje, šiuo metu buvę ŪB klientai elektroninėje bankininkystės sis temoje „Eta bankas“ gali pasitik rinti savo pinigų judėjimą ir liku čius sąskaitose.
Teisiamasis pratrūko
Suerzintas teismo sprendimo, Dar bo partijos (DP) vedlys vakar plū do žurnalistus necenzūriniais žo džiais. Viktoras Uspaskichas va kar prašneko ir apie į Lietuvą su grįžtantį „stalinizmą“.
Ką belieka daryti, kai teismo spren dimas – ne toks, kokio tikėjaisi? Ži noma, pykti. Teisiamasis DP byloje V.Uspaskichas taip ir pasielgė. Tik savo pyktį necenzūriniais žodžiais jis išliejo ant susirinkusių į teismo posėdį reporterių. DP vedlį suerzino teismo spren dimas, nes jis nepatenkino politiko prašymo parodymų davimą nukel
ti kitam teismo posėdžiui. „Džiau kitės tokia demokratija. Parašykit, kaip puikiai dirba teismas, šūdai jūs!“ – išrėžė V.Uspaskichas žur nalistams, kai teisėjų kolegija išė jo pasitarti. Net ir po teismo posėdžio DP ly deris buvo suirzęs. Jo laukiančius žurnalistus jis įvardijo kaip „už duoties vykdytojus“, o teismą – kaip „paskirtą nuteisti“. „Atėjo Stalino laikai ir diktatū ra. Visiškas teisinis nihilizmas. Se naties terminas baigiasi 2018 m. ir dėl poros dienų kelia kažkokią pro blemą, – žurnalistams savo tie są dėstė teisiamas politikas. – At
„Liet uvoje, deja, sus iform avo ydinga tradicija – beatodairiškai priešintis viskam, kas nauja: at liekų deginimui, sąvartynų sta tybai ar skalūnų dujų žvalgybai“, – vakar pareiškė ministras pirmi ninkas. Vieš ai išp lat intam e pareišk i me socialdemokratų vadovas sa kė, kad dėl tok ios tend enc ijos „bet koks didesnis bei svarbesnis projektas tampa neįmanomas, o kartu stabdomos ir galimos in vesticijos, kurios yra šiuolaiki
BNS, KD inf.
BNS inf.
Vasario 28 d., ketvirtadienį, 18 val. Kauno valstybinėje filharmonijoje KAUNO MIESTO SIMFONINIS ORKESTRAS (orkestro vadovas Algimantas Treikauskas, vyr. dirigentas Imants Resnis) Solistas LUKAS GENIUŠAS (fortepijonas) Dirigentas MARTYNAS STAŠKUS Programoje: L. van Beethoven – Uvertiūra „Koreolanas“; F. Schubert – Simfonija nr. 8 b-moll „Nebaigtoji“ L. van Beethoven – Koncertas fortepijonui ir orkestrui nr. 5 Es-Dur, op 73 „Imperatoriškasis“ Globėjas
Kauno miesto savivaldybė Rėmėjai:
Vasario 26 d., antradienį, 18 val. Mažojoje salėje
XX a. muzika fleitai, arfai ir violončelei FAUSTA DRŪLYTĖ (fleita) VIKTORIJA SMAILYTĖ (arfa) VYTENIS POCIUS (violončelė) Programoje – kompozitorių Z.Jonak, J.Jongen, L.Harrison, T.Takemitsu, D.Gough, H.Blake kūriniai Bilieto kaina 10 Lt Kovo 3 d., sekmadienį, 17 val.
mesta tiek prašymų, kuriuos turiu įtraukti į savo parodymus. Ir man neleido vieną dieną pasiruošti po atmestų prašymų.“ Po teismo posėdžio prokuroras Saulius Verseckas teigė, kad kal tinamųjų ir ginamųjų prašymai jau buvo išspręsti anksčiau. „Kal tinamųjų prašymai buvo pasikar tojantys. Identiški tiems, kuriuos sprendėme prieš mėnesį. Jie buvo išspręsti, dėl to prašėme juos at mesti“, – sakė jis. S.Versecko ma nymu, V.Uspaskicho argumentai, kad pritrūko laiko parodymams paruošti, – tiesiog nerimti.
nės valstybės gerovės garantas“. Anot A.Butkev ič iaus, skal ūn ų dujos leistų sumažinti dujų kai nas. Šiuo metu visas dujas Lie tuva gauna iš Rusijos koncerno „Gazprom“. „Jeigu mes norime turėti alter natyvą apsirūpinant dujomis, dik tuoti kainas monopolistui „Gazprom“, reikia apsvarstyti ir įver tinti visas galimybes. Jeigu Lietu voje būtų rasta skalūnų dujų, turė tume tvirtą pagrindą vykdyti visai kitokią dujų kainų politiką“, – tei gė premjeras. Lietuvos Vyriausybė šį pavasarį turėtų apsispręsti, ar leisti skalūnų dujų žvalgyba užsiimti JAV energe tikos bendrovei „Chevron“.
Muzikiniai peizažai KAUNO FORTEPIJONINIS TRIO Lina Krėpštaitė (fortepijonas)
Indrė Čepinskienė (smuikas) Asta Krištaponienė (violončelė) Solistė ASTA KRIKŠČIŪNAITĖ (sopranas) Programoje – kompozitorių V.Bartulio, J.Turina, E.F.Arbós, J.Joubert, Z.Bružaitės kūriniai Bilietų kaina: 10, 15 Lt Kovo 6 d., trečiadienį, 18 val. Mažojoje salėje
Kamerinės muzikos vakaras IEVA PRANSKUTĖ (smuikas, Austrija) INGA VYŠNIAUSKAITĖ (fortepijonas, Austrija) Programoje – kompozitorių W.A.Mozart, E.Chausson, C.Franck kūriniai Bilieto kaina 10 Lt
Bilietai parduodami Kauno filharmonijos kasoje antradieniais–sekmadieniais 14–18 val., tel. (8 37) 200 478, bei platinami www.tiketa.lt (aptarnavimo mokestis Kauno filharmonijos kasoje netaikomas, „Tiketos“ sistemoje +3 Lt/bilietui, +5 Lt užsakant bilietus internetu ar trumpuoju numeriu ir atsiimant juos kasose). Informacija teikiama tel. 222 538. Internetinis adresas www.kaunofilharmonija.lt. Ikimokyklinio amžiaus vaikai į vakarinius koncertus neįleidžiami. Filharmonijoje veikia dailės paroda „Atgimimas“, skirta Lietuvos valstybės atkūrimo dienai – Vasario 16-ajai ir Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienai – Kovo 11-ajai pažymėti. Filharmonijos partneriai:
Filharmonijos dienraštis
8
antradienis, vasario 26, 2013
ekonomika
OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn
kaunodiena.lt/naujienos/ekonomika
€
Šiandien Valiuta
kiekis Santykis
Baltarusijos rublis 10000 3,0382 DB svaras sterlingų 1 3,9542 JAV doleris 1 2,6113 Kanados doleris 1 2,5533 Latvijos latas 1 4,9340 Lenkijos zlotas 10 8,2857 Norvegijos krona 10 4,6238 Rusijos rublis 100 8,6040 Šveicarijos frankas 1 2,8118
pokytis
+0,2673 % –0,9593 % –0,0842 % –0,5879 % –0,0162 % –0,1133 % +0,2341 % –0,0012 % +0,0178 %
Vakar Tinklas
A 95
Dyzelinas
Dujos
„Statoil“
4,75
4,59
2,50
„Vakoil“
4,69
4,53
2,51
Vid. kaina viso aptarnavimo degalinių tinkluose. Šaltinis: www.degalukainos.lt WTI nafta
„Brent“ nafta
–0,99 %
–0,19 %
2
Atsirado darbo vietų
Degalų kainos
Valiutų kursai
+0,20 %
93,66 dol. už 1 brl. 115,25 dol. už 1 brl.
Laisvų darbo vietų 2012 m. pabaigoje Lietu voje buvo 8,6 tūkst. – 20,2 proc. daugiau nei 2011-ųjų pabaigoje. Daugiausia laisvų darbo vietų buvo finansinėje ir draudimo veikloje – 1,4 proc., viešojo valdymo ir gynybos, privalo mojo socialinio draudimo srityje – 1,3 proc., pramonėje ir informacijos bei ryšių veiklo je – po 1,1 proc. Mažiausiai laisvų darbo vietų buvo švietimo, žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sektoriuose – po 0,2 proc.
proc.
daugiau elektros pernai sunaudota Lietuvoje negu užpernai.
Vyriausybė pritarė euro įvedimo planui Politikai, pareiškę sieksiantys nuo 2015-ųjų Lietuvoje įvesti eurą, jau ėmė kurti planus, kad kalbos ne nueitų šuniui ant uodegos.
Vyriausybė vakar pritarė euro įve dimo planui, kuriuo numatyta su kurti strategines, koordinacines komisijas ir darbo grupes. Finan sų ministras Rimantas Šadžius tei gė, kad darbai vyks keliais lygiais – strateginiu ir koordinaciniu. Strateginiu lygiu bus įkurta euro įvedimo Lietuvoje komisija, o koor dinaciniu – suburta didelė darbo grupė, kuriai ir vadovautų finansų ministras. Trečiuoju, ekspertiniu, lygiu, pasak R.Šadžiaus, bus suda rytos bent šešios darbo grupės. R.Šadžius teigė, kad ūkio mi nistras galėtų vadovauti verslo aplinkos darbo grupei, socialinės apsaugos ir darbo ministras – var totojų teisių apsaugos ir socialinių reikalų darbo grupei, teisingumo ministras – teisinių klausimų dar bo grupei.
Lietuvos bankas sudarytų tris darbo grupes – grynųjų pinigų darbo grupę, Lietuvos atitikties konvergencijos kriterijams stebė senos darbo grupę ir visuomenės informavimo darbo grupę.
Rimantas Šadžius:
Reikėtų apsispręs ti, kaip mes keisime tuos pinigus, dėl pa našių techninių da lykų. Ministras teigė, kad taip pat bus padaryta pakeitimų 2005 m. pa tvirtintame Nacionaliniame euro įvedimo plane. „Reikėtų pažiūrėti tam tikras de tales, sakykime, dėl terminų. Kiek laiko, kaip mes skelbsime kainas ir litais, ir eurais iki įvedant valiutą ir
po to. Reikėtų apsispręsti, kaip mes keisime tuos pinigus, kiek laiko, ka da, kur, dėl panašių techninių daly kų. Bet svarbiausia turbūt yra vi suomenės informavimo strategija. Prie šito plano teks labai stipriai pa dirbėti, nes šiuo metu visuomenės nuostatos bendros valiutos atžvilgiu yra pasikeitusios nuo 2006 m.“, – tvirtino R.Šadžius. Politikas teigė, jog siekiant iš vengti neigiamo euro įvedimo reiš kinio – kainų kilimo – svarstoma siūlyti verslui pasirašyti gero elge sio taisyklių susitarimą tarp vals tybės ir verslo, kad įmonės, pačios tvarkydamos savo kainodarą, ne provokuotų visuomenės nepasi tenkinimo. „Tiesiog atsargiau būtų žiūrima į prekių kainodarą. Jeigu mes ne siimsime dirbtinių infliacijos ma žinimo arba kainų augimo sulaiky mo priemonių, galėtume to kainų augimo paprasčiausiai išvengti“, – sakė R.Šadžius.
Sprendimas: įvesti Lietuvoje eurą politikai bandys paruoštu planu ir
KD, BNS inf.
„Shutterstock“ nuotr.
daugybėje darbo grupių.
9
antradienis, vasario 26, 2013
ekonomika
Prognozuojamas spartesnis atlyginimų augimas Grynasis darbo užmokestis šalyje per metus padidėjo, tačiau ne taip, kad būtų justi realus augimas, – pridėtus pinigus „su valgė“ kilusios prekių ir paslaugų kainos. Tiesa, ekonomistai ma no, kad šiemet atlyginimai į viršų šaus sparčiau. Mokėjo premijas ir priedus
Statistikos departamento duo menimis, vidutinis atlyginimas neatskaičius mokesčių per metus padidėjo 2,6 proc., per paskutinį praėjusių metų ketvirtį – 2,8 proc. Vidutinis darbo užmokestis Lie tuvoje neatskaičius mokesčių praė jusių metų paskutinį ketvirtį buvo 2232 litai – 2,8 proc. daugiau nei trečią ketvirtį ir 2,6 proc. daugiau negu 2011-ųjų paskutinį ketvirtį. Vidutinis atlyginimas į ran kas šalyje per ketvirtį padidėjo 2,6 proc., o per metus – 2,5 proc. ir paskutinį 2012 m. ketvirtį siekė 1730,4 lito. Darbo užmokesčio padidėji mą ketvirtą 2012 m. ketvirtį lėmė didesnės nereguliarios premijos, priedai, priemokos ir vienkartinės piniginės išmokos. Kainos augo sparčiau
Tačiau, pasak statistikų, nors gry nasis darbo užmokestis per metus padidėjo, realusis darbo užmokes tis smuko. Šalies ūkyje jis sumažė jo 0,4 proc., valstybės sektoriuje – 0,5 proc., privačiajame – 0,1 proc.
Realusis darbo užmokestis mažė jo, nes vartojimo prekių ir paslau gų kainos augo sparčiau. Tiesa, šalies ekonomistai įžvelgia teigiamų darbo užmokesčio poky čių tendencijų šiais metais. Pasak jų, atlyginimai šiemet turėtų aug ti ir realiai. Pasak SEB banko vyriausiosios analitikės Vilijos Tauraitės, me tų pradžioje padidintas minima lus mėnesinis atlyginimas (MMA) aukštyn timptelės ir daugiau už dirbančių darbuotojų algas, nes bus siekiama atkurti protingas proporcijas tarp skirtingos kvalifi kacijos darbo jėgos atlyginimo. „Kitas svarbus veiksnys, padė siantis samdomiems darbuotojams išsireikalauti darbo užmokesčio kils telėjimo, yra aštrėjanti darbo jėgos trūkumo problema. Nors nedarbo lygis dar sudaro maždaug 13 proc., vis daugiau sektorių – informacinių technologijų, transporto, laivų sta tybos ir kitų – skundžiasi sunkumais ieškant tinkamų darbuotojų. Tai ne kelia nuostabos, nes potencialių dar buotojų gretas toliau retina emigra cija“, – sakė V.Tauraitė.
Atlyginimų kilimui, pasak V.Tau raitės, įtaką darys ir Vyriausybės siekis atitikti Mastrichto kriteri jus, kad 2015-aisiais šalyje būtų įvestas euras. „Jei infliacija bus suvaldyta ir iš liks mažesnė nei 2,5–3 proc., vidu tinio darbo užmokesčio augimas veikiausiai ją pralenks. Taigi realus darbo užmokestis pradės nedrą siai didėti ir kompensuos gyven tojų perkamosios galios praradi mus, patirtus sunkmečiu“, – sakė V.Tauraitė. Augimas – didesnis
„Swedbank“ vyriausiasis ekono mistas Nerijus Mačiulis progno zuoja, kad šiemet dėl stabilesnės pasaulinės ekonomikos, mažėjan čio nedarbo ir specialistų trūkumo darbo užmokesčio augimas turėtų siekti 5 proc. „Prie spartesnio vidutinio dar bo užmokesčio augimo pernai pri sidėjo ir vasaros pabaigoje 50 litų padidintas MMA. Šis veiksnys tu rės reikšmingos įtakos ir šiemet – vien dėl MMA padidinimo vidu tinio darbo užmokesčio augimas
5
proc.
šiemet gali siekti atlyginimų augimas.
Užmokestis: pernai atlyginimai nedidėjo taip sparčiai kaip kainos, ta
čiau šiemet dirbantys asmenys turėtų sulaukti gerų žinių.
padidės 1,7 procentinio punkto“, – teigė N.Mačiulis. N.Mačiulis mano, kad skirtin guose ekonomikos sektoriuose šie met išliks nevienodos tendencijos. Pavyzdžiui, pernai statybos sek toriuje darbo užmokestis mažėjo arba išliko nepakitęs. O informa cijos ir ryšių sektoriuje darbo už mokestis augo sparčiau nei šalies vidurkis. Pasak N.Mačiulio, materiali nių investicijų mažėjimas praėju
„Shutterstock“ nuotr.
sių metų pabaigoje paspartėjo – paskutinį ketvirtį jos buvo net 9,5 proc. mažesnės nei prieš metus. „Tai nerimą kelianti tendencija, tačiau prognozuojame, kad po „in vesticijų abstinencijos“, kuri tę siasi jau maždaug ketverius metus, įmonės šiemet ir ateinančias me tais investuos daug aktyviau, o tai sukurs tvaresnį ilgalaikio produk tyvumo ir darbo užmokesčio augi mo pamatą“, – teigė N.Mačiulis. KD, BNS inf.
Lietuvių kuriami lazeriai grąžins gerą regėjimą Femtosekundinių lazerių gamybos pradininkė ir pasaulinė lyderė UAB mokslinė gamybinė firma „Šviesos konversija“ pasinaudodama ES parama plečia savo pajėgumus, kad galėtų patenkinti pasaulyje išaugusią šių lazerių paklausą, ir vysto jų pritaikymą naujose srityse. Lazeriai preciziškiems pjūviams
Preciziškai: pasak „Šviesos kon
versijos“ direktoriaus pavaduo tojo D. Podėno, jų lazeriai geba atlikti tikslesnius pjūvius nei pa prasti.
„Šiuo metu dėl gamybinių pajė gumų bei patalpų trūkumo įmo nė nebegali patenkinti augan čios rinkos paklausos ir augančių klientų poreikių, todėl pradėjo me vykdyti ES remiamą projek tą „Lazerių technologijų MTTP infrastruktūros sukūrimas“. Pa grindiniai projekto tikslai yra mokslinių tyrimų ir technologi nės plėtros pajėgumų išplėtimas bei modernizavimas rekonstruo jant nuosavas patalpas, įsigyjant naujausią įrangą, perkeliant visus įmonės padalinius į vieną pastatą, išplečiant moksliniams tyrimams skirtas patalpas ir optimizuojant gamybos procesus“, – pasako ja „Šviesos konversijos“ direkto riaus pavaduotojas Donatas Po dėnas. Femtosekundiniai lazeriai nuo kitų skiriasi savo galimybėmis atlikti preciziškai tikslius pjū vius. „Vaizdžiai sakant, mūsų laze rio poveikis labai trumpas ir tiks lus. Pjaunant detalę ilgesnių ban gų lazeriais gali apsilydyti pjūvio kraštai, ir mūsų prietaisas išdegi na medžiagą tik toje vietoje, ku rioje reikia, o tai labai svarbu“, – aiškina D. Podėnas.
Naudoja mokslininkai
80 proc. šių prietaisų naudoja che mikai, su jais dirba fizikai, biologai. Šiuo metu „Šviesos konversijos“ lazeriai naudojami ne tik moksli niais tikslais, bet ir gamyboje. Pa vyzdžiui, pasitelkiant juos gami namos itin mažos mikroschemos, kurioms lazeriais pjaunamos silicio plokštelės. „Keturiasdešimt mūsų lazerių stovi vienoje Japonijos mi krotechnologijų gamykloje. Tai tikrai didelis įvertinimas“, – sako bendrovės vadovas. Numatoma, kad įgyvendinant projektą bus rekonstruotos naujai įsigytos patalpos, į kurias persikels trijose skirtingose vietose dirban tys įmonės padaliniai. Taip pat nu matoma įsigyti naujos įrangos. „Žinoma, mes šį projektą vyk dytume ir savo pajėgomis, tačiau negavus ES struktūrinių fondų paramos projekto įgyvendinimas truktų iki 12 mėnesių ilgiau“, – sa ko D.Podėnas. Projektas „Lazerių technologi jų MTTP infrastruktūros sukūri mas“ vykdomas pagal priemonę „Intelektas LT+“. Bendra projek to vertė – beveik 6 mln. litų, iš jų apie 4,2 mln. litų ketinama skirti iš ES struktūrinių fondų. Pritaikė akies ragenos operacijoms
2012-aisiais „Šviesos konversija“ baigė įgyvendinti dar vieną ES fi nansuojamą projektą „Lazeriai of talmologinei chirurgijai“. Pagal priemonę „Intelektas LT“ vykdant projektą įmonės naudo jamų lazerinių technologijų pa grindu sukurtas naujas inovatyvus
produktas – femtosekundinio la zerio, tinkamo akies ragenos lopo atpjovimo operacijoms, prototipas. Šį prietaisą galima pritaikyti reti nopatijai gydyti lazeriu ir ragenos persodinimo operacijoms. „Regėjimo korekcijos operacijo se ir dabar naudojami lazeriai. Mū sų prietaisas iš kitų išsiskiria tuo, kad jo spindulį galima suskaidyti į dvi dalis. Vienas spindulys preci ziškai tiksliai padaro pjūvį rageno je, ji patraukiama, o kitu spinduliu šlifuojamas akies lęšis atkuriant normalų regėjimą. Vėliau ragena grąžinama į savo vietą“, – apie iš radimą pasakoja D. Podėnas. Bendra trejus metus vykdyto projekto vertė – 2,7 mln. litų. Iš ES struktūrinių fondų šiam tikslui skirta 1,2 mln. litų. Užima 80 proc. pasaulinės rinkos
1994 m. įsteigta mokslinė gamy binė bendrovė „Šviesos konversi ja“ yra daugiaspalvių femtosekun dinių lazerių gamybos pradininkė ir pasaulinė lyderė. Jos gaminami femtosekundiniai parametriniai šviesos stiprintuvai užima apie 80 proc. pasaulinės rinkos. Įmonė eksportuoja 94 proc. produkcijos į daugiau nei 35 ša lis. 2008 m. įmonėje įdiegta seriji nė mikroelektronikos pramonei ir medicininiams tikslams skirtos la zerinės sistemos „Pharos“ gamy ba. Iki 2011 m. įmonė pagamino ir pardavė daugiau kaip 800 dau giaspalvių lazerių TOPAS. 2006 m. įmonės lazerinė sistema „Pha ros“ buvo įvertinta „Inovatyvaus šalies produkto“ prizu. 2007-ai siais „Šviesos konversijos“ moks
lo direktorius dr. Romualdas Da nielius už Lietuvos lazerių mokslo ir pramonės sutelkimą prover žiui į pasaulines rinkas tapo vienu Nacionalinės pažangos premijos laureatų. 2008 m. įmonei įteikti „InovatyviosLietuvosįmonės“,2010aisiais – „Metų žinių ekonomikos įmonės“ apdovanojimai. „Intelektas LT“ ir „Intelektas LT+“
ES finansuojamos priemonės „In telektas LT“ tikslas – skatinti ša lies įmones investuoti į inovacinius gaminius, paslaugoms ar proce sams kurti reikalingus taikomuo sius mokslinius tyrimus ir techno loginę plėtrą bei didinti Lietuvos pramonės įmonių konkurencin gumą Europos rinkose. Priemone „Intelektas LT+“ sie kiama padidinti mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros (MTTP) veiklos aktyvumą privačiaja me sektoriuje. Priemonės tikslas – skatinti įmonių plėtrą ir nau jų inovacinių įmonių steigimą in vestuojant į MTTP, padedant įmo nėms kurti naujas tyrėjų, technikų (laborantų) bei panašaus aukš tos kvalifikacijos personalo dar bo vietas. Pagal priemonę „Intelektas LT+“ remiamos veiklos: įmonių investi cijos, kuriomis kuriama nauja arba plečiama jau esama įmonės MTTP infrastruktūra. Užs. 1079741
10
antrADIENIS, vasario 26, 2013
sportas
Šiauliuose intriga nepakvipo Kauno „Žalgirio“ krepšininkai vieti niame fronte ir to liau neįveikiami. Vakar šalies čem pionai Lietuvos krepšinio lygoje (LKL) iškovojo de vintąją pergalę iš ei lės, svečiuose 78:68 patiesę „Šiaulių“ krepšininkus.
Rezultatas „Šiauliai“–„Žalg iris“ 68:78 (15:25, 11:17, 18:20, 24:16) C.Simonas 19 taš kų, L.Samėnas 17, R.Alijevas 10, S.Kuzm inskas 9/ M.Kuzm inskas 14, J.Foote’as 13, A.Juškev ičius 12, R.Javtokas ir D.Lavr inov ičius po 8, D.McGrathas 6.
Turnyro lentelė Komanda
Debiutantas: D.McGrathas pirmą kartą Viešnagė: M.Kuzminskas negailestingai bombardavo savo buvu
apsivilko „Žalgirio“ marškinėlius.
Marius Bagdonas
m.bagdonas@kaunodiena.lt
Pagerbė puolėją
Prieš rungtynes buvo pagerbtas buvęs „Šiaulių“ ir „Žalgirio“ klu bų krepšininkas Mindaugas Žu kauskas. 5-uoju numeriu pažymėti marškinėliai pakilo į Šiaulių arenos palubes. Simboliška, kad ši proce dūra įvyko prieš šiauliečių dvikovą su „Žalgiriu“. Šiauliuose 1995 m. savo profesionalo karjerą pradėjęs puolėjas 1997 m. persikėlė į Kauną
ir po dvejų metų su „Žalgiriu“ ta po Eurolygos čempionu. Šiuo metu 37-erių M.Žukauskas dirba „Šiaulių“ klubo vadybininku. „Žalgirio“ klube Joano Plazos asis tentu dirba buvęs puolėjo bendra žygis Kauno ekipoje ir Lietuvos rinktinėje Saulius Štombergas. Amerikiečio debiutas
Šiose rungtynėse „Žalgirio“ marš kinėlius oficialiame mače paga liau vilkėjo ir amerikietis Donnie McGrathas. Vos tik aikštėje pasi
sios komandos krepšį.
rodęs gynėjas smeigė tolimą me timą ir prisidėjo prie Lietuvos eki pos spurto. Šeimininkams priešintis pavyko tik pusę kėlinio. Nuo pirmojo ket virčio antrosios pusės žalgiriečiai čiupo jautį į savo rankas ir lemtin gai nutolo. Tai buvo jau trečiasis iš eilės „Šiaulių“ ekipos pralaimėjimas nacionalinėse pirmenybėse. Prieš tai šiauliečiai po atkaklios kovos (76:78) išvykoje nusileido Pasvalio „Pieno žvaigždžių“ ekipai, o dar
„Fotodienos“ / Roberto Dačkaus nuotr.
anksčiau taip pat mačo pabaigoje turėjo pripažinti Klaipėdos „Nep tūno“ pranašumą (81:82). „Baltai“ kovos šiandien
Šiandien LKL pirmenybėse sa vo rungtynes žais ir antroji Kauno komanda. Debiutantė „LSU-Bal tai“ Kauno sporto halėje susitiks su labai sėkmingai šiemet rung tyniaujančiais „Neptūno“ krepši ninkais. Pirmojo rato dvikovą uostamies tyje lapkritį 92:71 įtikimai laimė
1. „Žalgiris“ 2. „Prienai“ 3. „Neptūnas“ 4. „Liet. rytas“ 5. „Pieno žvaigždės“ 6. „Juventus“ 7. „Šiauliai“ 8. „Nevėžis“ 9. „Lietkabelis“ 10. „LSU-Baltai“ 11. „Sakalai“ 12. „Palanga-Triob.“
Perg.
Pral.
Proc.
9 12 11 5 8 8 7 7 5 4 4 0
0 2 3 2 6 6 7 8 10 10 11 15
100 86 79 71 57 57 50 47 33 29 27 0
jo Kazio Maksvyčio vadovaujami klaipėdiečiai. Su klaipėdiečiais dėl bronzos, o galbūt ir istorinio sidabro nusitei kęs pakovoti „Prienų“ klubas ne seniai sukirto rankomis su 192 cm ūgio gynėju Ernestu Ežerskiu. Šį sezoną krepšininkas pradėjo Šve dijos Ostersundo „KFUM Jamt land“ ekipoje. Kol kas LKL turnyro lentelė je „Prienai“, patyrę dvi nesėkmes, žengia antri, o „Neptūnas“ suklu po tris kartus ir yra trečias.
Žurnalistų futbolas: čempionai – kauniečiai Lietuvos žurnalistų futbolo čem pionato aukso medalius pirmą kar tą iškovojo Kauno atstovai.
Vilniaus „Sportimos“ manieže įvykusiame turnyre dėl bendro vės „Orakulas“ įsteigtos čempionų taurės varžėsi dvylika komandų. Kauniečiai finale po baudinių se rijos 3:2 įveikė Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) sporto klubo ant rąją komandą „Freelancers“. Pag rindinis rungtynių laikas baigėsi be įvarčių, o finalo didvyriu tapo tris baudinius atrėmęs Kauno koman dos vartininkas Giedrius Rodale
Zigmantas Jurevičius:
Po penkių nesėk mingų bandymų pa galiau iškovojome auksą ir pirmą kartą čempionų trofėjus at keliavo į Kauną.
vičius. Jis išrinktas ir viso turnyro geriausiuoju žaidėju.
Lemiamoje serijoje tikslūs bu vo Mar iaus Bagd on o, Mar ijaus Rim o ir Ryč io Pakrosn io smū giai. Be jų, Kaun o garb ę gyn ė Zigm ant as Jurev ič ius, Tom as Grigal ev ič ius, Art ūras Grigor jevas, Art ūras Šedys, Ryt is Pak rosn is, Vytautas Rim as, Ged i min as Stan iš ausk as ir Petras Biel iauskas. „Pagaliau! – po finalo džiaugė si Kauno žurnalistų komandos ka pitonas Z.Jurevičius. – Finale žai dėme jau ne pirmą kartą, tačiau dėl apmaudžių klaidų vis nepavykda vo laimėti. Po penkių nesėkmin
gų bandymų pagaliau iškovojome auksą ir pirmą kartą čempionų tro fėjus atkeliavo į Kauną.“ Iki šiol vis uos e penk iuo se Liet uvos žurn al ist ų futb o lo čempionatuose triumfavo tik sostinės ekipos: po du kartus – „PRESS’as“ ir antroji LŽS sporto žurnalistų klubo komanda „Free lancers“, kartą – Vilniaus univer siteto (VU) Žurnalistikos institu to studentai. Grup ės varž yb os e kaun ieč iai 2:0 park lupd ė „Delf i.lt“ ekip ą ir 7:1 – VU žurn al ist ikos stud en tus. Ketv irtf in al yj e būs im iej i
čemp ion ai 1:0 nugal ėjo Pan ev ė žio žurn al ist ų rinkt in ę, o pusf i nalyje 3:0 nepal iko vilč ių „Lie tuvos ryto“ futb ol in inkams. Šį kartą „PRESS’o“ neišgelbėjo net buvęs nacionalinės Lietuvos futbolo rinktinės gynėjas Žydrū nas Grudzinskas – vilniečiai su klupo ketvirtfinalyje ir tenkinosi tik penktąja vieta. Lietuvos žurnalistų futbolo čem pionai iškovojo teisę žaisti jau de vintus metus iš eilės rengiamame Tarptautiniame žurnalistų turny re Druskininkuose. KD inf.
Sutriuškino: pusfinalyje Kauno žurnalistai buvo akivaizdžiai pranašesni už „Lietuvos Rinktinė: kauniečiai pirmą kartą laimėjo Lietuvos žurnalistų futbolo čempionatą.
ryto“ atstovus (raudona apranga).
Pauliaus Čirbos (pressas.lt) nuotr.
11
antrADIENIS, vasario 26, 2013
sportas kaunodiena.lt/naujienos/sportas
Miestą užplūs pasaulio stipruoliai
„Teisės organizuoti pasaulio čem pionatą siekėme daugiau nei septy nerius metus“, – sakė Lietuvos jėgos trikovės federacijos (LJTF) vicepre zidentas Raimundas Linkauskas. IPF, kurią sudaro daugiau nei šimtas nacionalinių federacijų iš visų kontinentų, planetos štangos spaudimo pirmenybes Lietuvai patikėjo 2011-aisiais. Pernai LJTF sprendimui surengti čempionatą būtent Kaune pritarė miesto sa vivaldybė, tam neprieštaravo ir Lietuvos kūno kultūros ir sporto departamentas (KKSD).
kę ir Japonijos, Mongolijos, Pietų Afrikos Respublikos (PAR), Aust ralijos galiūnai. Svorio kategori jos iki 120 kg stipruolių varžybose aukso medalį iškovojo kaunietis Amandas Paulauskas. „Amandas – mūsų rinktinės lyderis ir didžiausia viltis. Jis – pirmasis lietuvis, tapęs pasaulio rekordininku: tai jam buvo pa vykę padaryti 2011-ųjų plane tos jėgos trikovės čempionate, kai jis išspaudė 317,5 kg sverian čią štangą. Be to, A.Paulauskas – 2010-ųjų jaunimo jėgos trikovės pasaulio vicečempionas“, – pa pasakojo R.Linkauskas. LJTF viceprezidentas tikisi, kad aukštų rezultatų pasieks ir į prizi nes vietas taip pat pretenduos 2012 m. pasaulio jaunių jėgos trikovės čempionato mažojo aukso medalio štangos spaudimo rungtyje laimė tojas lazdijietis Klaudijus Malevs kis, planetos jaunių vicečempionas joniškietis Paulius Pupinis.
Raimundas Linkauskas:
Pripažino ir IOC
Romas Poderys Kaune vyksiantis Tarptautinės jėgos trikovės federacijos (IPF) 24-asis štangos spaudimo pasau lio čempionatas bus pirmasis šios sporto šakos tokio rango rengi nys ne vien Lietuvoje, bet ir Bal tijos šalyse. Dalyviai jau registruojasi
Finalininkai: E.Stanionio (kairėje) ir E.Petrausko dvikova papuošė Lietuvos čempionatą.
„Fotodienos“ / Alfredo Pliadžio nuotr.
E.Stanionis išlaikė olimpiečio egzaminą Didžiausią staigmeną Lietuvos bokso čempionate pateikęs kaunietis Eimantas Stanionis planuoja šiemet išmėginti jėgas ir svarbiausiose tarptautinėse varžybose. Romas Poderys
r.poderys@kaunodiena.lt
Išbandymai svoriu
Kauno sporto mokyklos „Ga ja“ trenerio Vido Bružo auklėti nis E.Stanionis šalies pirmenybių svorio kategorijos iki 69 kg fina le Vilniuje po atkaklios kovos 15:13 įveikė Londono olimpiados bron zos medalio laimėtoją Evaldą Pet rauską. Pusfinalyje 2010 m. Europos jau nių čempionato prizininkas E.Sta nionis 19:1 sutriuškino jonavietį Giedrių Kalujanską, o pastaruoju metu sostinėje gyvenantis šilutiš kis E.Petrauskas, turėjęs boksuo tis su kauniečiu Mariumi Palioniu, į finalą pateko be kovos. E.Stanionis ir E.Petrauskas su sigrūmė sau neįprastoje – sunkes nėje – svorio kategorijoje: 2012ųjų pasaulio jaunimo (iki 18 metų) čempionate Eimantas kovojo iki 64 kg boksininkų grupėje, o Eval das olimpiadoje – iki 60 kg. Pernai gruodį Kaliningrade su rengtame 1-ajame Europos bok so olimpinių vilčių čempionate E.Petrauskas pelnė sidabrą svo rio kategorijoje iki 64 kg, jos keti na nekeisti ir šį sezoną.
E.Petrauskas – stiprus, patyręs boksininkas, be to, dvejais metais vyresnis, bet mums pavyko nuste binti jį gudrumu ir greičiu, pasie kėme, kad jis kovotų pagal mums palankią taktiką“, – mintimis apie finalą dalijosi V.Bružas. E.Petrauskas po varžybų sakė, kad iki čempionato nespėjo atsi gauti po virusinės ligos.
Vidas Bružas:
Aš tikėjau, kad Eiman tas gali laimėti, tačiau svarbiausia, kad jis pats tikėtų savo jėgomis. V.Bružas teigė, kad 18-metis E.Stanionis – vienas perspekty viausių naujosios Lietuvos boksi ninkų kartos talentų. Pernai Armė nijoje įvykusiame pasaulio jaunimo čempionate kaunietis liko vos per žingsnį nuo medalio – svorio ka tegorijos iki 64 kg ketvirtfinalyje pralaimėjo azerbaidžaniečiui Par vizui Bagirovui. Šalmus – į šalį
Taktika pasiteisino
„Mes gerai pasirengėme susiti kimui su Evaldu, iki panagių iš nagrinėjome jo stilių. Aš tikėjau, kad Eimantas gali laimėti, ta čiau svarbiausia, kad jis pats tikė tų savo jėgomis. Džiugu, kad vis kas susiklostė taip, kaip norėjome.
„Jeigu sezonas ir toliau klostysis sklandžiai, Eimantas dalyvaus Al girdo Šociko turnyre, taip pat Eu ropos ir pasaulio čempionatuose“, – sakė V.Bružas. Tradicinį tarptautinį A.Šoci ko turnyrą gegužės pradžioje nu matyta surengti Kaune, o mėnesio
Finalai Svorio kategorija iki 49 kg: 1. Ma rius Vyšn iauskas (Panevėž ys), 2. Karol is Balys (Alyt us); iki 52 kg – 1. Tautv ydas Stepšys (Mar ijampo lė), 2. Deivydas Lipnickas (Kaunas); iki 56 kg – 1. Ruslanas Jefremovas (Kaunas), 2. Mindaugas Bankaus kas (Kėdain iai); iki 60 kg – 1. Gy tis Vaitk us (Klaipėda), 2. Edgaras Skurdelis (Šilutė); iki 64 kg – 1. Au rimas Naud žius (Kaunas), 2. Miros lavas Ustinovičius (Vilniaus r.); iki 69 kg – 1. Eimantas Stanionis (Kau nas), 2. Evaldas Petrauskas (Vil nius); iki 75 kg – 1. Mantas Balčiaus kas (Klaipėda), 2. Paul ius Petron is (Kaunas); iki 81 kg – 1. Vlad im iras Milevsk is (Vilnius), 2. Donatas Ma čianskas (Vilnius); iki 91 kg – 1. Eu genijus Tutkus (Vilnius), 2. Vitalijus Subačius (Kaunas); per 91 kg – 1. Ta das Tamašauskas (Vilnius), 2. Man tas Valavičius (Kaunas).
pabaigoje Minske startuos Euro pos čempionatas. Spalio 4–20 d. Kazachstane vyks pasaulio čem pionatas. Tarptaut in ei boks o mėg ėj ų asoc iac ijai (AIBA) vėl pakeit us taisykl es, Liet uvos čemp ion ate sportininkai kovojo be apsaugos šalmų. „Boksininkai bet kokiu atveju privalo operatyviai persiorientuo ti ir prisitaikyti prie naujų sąlygų. Žiūrovams boksas be šalmų, ma nau, yra patrauklesnis“, – kalbė jo V.Bružas.
Pernai Kaune ap silankęs IPF gene ralinis sekretorius Emanuelis Schei beris gerai įvertino mūsų bazę ir infrast ruktūrą.
Gegužės 20–25 d. vyksiančia me IPF pasaulio čempionate tiki masi sulaukti 42 šalių delegacijų, iš viso – beveik pusantro tūks tančio dalyvių ir oficialių asme nų. Sportininkai trijose amžiaus grupėse kovos dėl 144 komplek tų apdovanojimų. „Pernai Kaune apsilankęs IPF generalinis sekretorius Emanue lis Scheiberis gerai įvertino mū sų bazę ir infrastruktūrą, todėl registracija į varžybas vyksta ak tyviai“, – teigė R.Linkauskas. Lyderis – kaunietis
Pernai štangos spaudimo pasaulio čempionatas įvyko Čekijoje. Iš mėginti jėgų į Europą buvo atvy
Štangos spaudimas – viena iš jė gos trikovės rungčių, kai svoris keliamas rankomis nuo krūtinės gulint nugara ant suoliuko. Kitos dvi rungtys – pritūpimas su štanga ir jos pakėlimas nuo grindų (arba trauka). IPF įkurta 1971-aisiais, Europos jėgos trikovės federacija (EPF) – 1977-aisiais, LJTF – 1991-aisiais. Jėgos trikovė yra tarp Tarptauti nio olimpinio komiteto (IOC) pri pažįstamų sporto šakų, IPF turi sutartį su Pasauline antidopingo agentūra (WADA). 2012-ųjų IPF štangos spaudi mo reitingų lentelėje A.Paulaus kas su amerikiečiu Prestonu Tur neriu dalijosi 1–2 vietas.
144
komplektai
– dėl tiek apdovanojimų kovos sportininkai trijose amžiaus grupėse.
Favoritas: pasaulio jėgos trikovės čempionas A.Paulauskas bus vie
nas pagrindinių pretendentų į medalius ir planetos štangos spaudi mo pirmenybėse Kaune. LJTF nuotr.
12
antradienis, vasario 26, 2013
pasaulis Kaltinimai kardinolui
Pristatė įpėdinį
Švelnins sankcijas?
Kardinolas Keithas O’Brienas, Didžiosios Britanijos aukš čiausio rango katalikų dvasi ninkas, atsistatydino žiniask laidoje pasigirdus įtarimų dėl jo nederamo elgesio su kuni gais. Teigiama, kad vienas ku nigas kartą sulaukė iš kardi nolo nepageidaujamo dėme sio po išgertuvių.
Kubos prezidentas Raúlis Castro, sekmadienį perrink tas, anot jo, paskutinei šalies vadovo kadencijai, atskleidė, kad Kubos režimo ateitį norė tų patikėti 52 metų savo poli tiniam įpėdiniui Migueliui Día zui-Canelui, buvusiam kariš kiui ir profesoriui iš Vilja Kla ros provincijos.
Kazachstano sostinėje šią sa vaitę vyksiančiose derybose ekonomiškai stipriausios ša lys siūlys panaikinti kai kurias sankcijas Teheranui, jeigu šis sutiks sustabdyti savo bran duolinę programą. Visgi, jei susitarimo nebus, Iranui gre sia dar skaudesnės ekonomi nės sankcijos.
Italų nusivylimas ir pyktis Rinkimus Italijoje ekspertai pra vardžiuoja protestu. Italams po litika įgriso juodai.
Vakar po pietų Italijoje duris už vėrė visos balsavimo apylinkės. Žmonių šiais metais į rinkimus atėjo gerokai mažiau – apie 55 proc., taigi 7 proc. mažiau nei per praėjusius rinkimus 2008 m. „Italija atsuka nugarą politikai, palieka balsadėžes ir štai taip re gistruoja savo protestą“, – trimi tavo kairiosios pakraipos dienraš tis „Il Fatto Quotidiano“.
Balsavau už de mokratus, nes jie vieninteliai gali su formuoti stabilią vyriausybę.
„Corriere della Sera“ pridūrė, jog mažas aktyvumas rodo, kad rinkėjams įgriso griežtos taupy mo priemonės ir „krizė, kurios galo nematyti“. 47 metų taksistas Daniele skundėsi: „Visa politinė siste ma supuvusi. Tai bus žadintuvo skambutis.“ 49 metų teisininkas Paolo Gen tile pridūrė: „Man jau bloga nuo skandalų ir vagysčių. Mums rei kia jaunų ir naujų žmonių parla mente, o ne tų pačių senųjų par tijų, kurios susimovė.“ „Aš nusiteikęs pesimistiškai, – piktinosi 43 metų žvejas iš Paler mo Cristiano Reale. – Nemanau,
kad kas nors, kas laimės šiuos rin kimus, sugebės išspręsti šios ša lies problemas.“ Ekonomistas Riccardo Barbieri pabrėžė, kad jam rinkimai Italijoje panašūs į balsavimą Graikijoje. „Iš tiesų nemažai panašumų. Proeuropietiškos partijos pra randa populiarumą populistams, – komentavo ekonomistas. – Vi suomenės nuotaikos blogos, nes žmonės nemato naudos iš taupy mo ir nepasitiki politinėmis par tijomis.“ Daugelis analitikų sako, kad ne svarbu, kas laimės rinkimus, kita Italijos vyriausybė vis tiek priva lės tęsti reformas, nes kito kelio nėra. Tačiau nemažai balsų prognozuojama į Italijos politinę are ną ryžtingai įsiveržusiam „Penkių žvaigždučių judėjimui“, vadovau jamam komiko Beppe Grillo. O šis žodžių į vatą nevynioja – jis kriti kuoja visus ir visur. Tačiau 80-metė pensininkė Viola Rossi sakė, kad balsuos už Pierą Luigi Bersani, nes Italijai reikia stabilumo. „Balsavau už demokratus, nes jie vieninteliai gali suformuo ti stabilią vyriausybę, kad Italijai nesibaigtų taip kaip Graikijai“, – sakė moteris. „Aš irgi nenoriu, kad baigtume kaip Graikija“, – pridūrė 63 metų Alessandro, taip pat balsavęs už Demokratų partiją. Daugelis analitikų sako, kad P.L.Bersani veikiausiai burs jėgas su buvusiu Italijos premjeru Ma rio Monti, nepaisydamas kalbų, kad koalicija nebus tvirta. „Reuters“, BBC, BNS inf.
Rūpesčiai: N.Anastasiadis laiko švęsti neturi, jam reikia galvoti, kaip skubiai gauti Kiprui pinigų.
Džiaugtis pergale nėra laiko Kipro prezidento rinkimus laimėjęs Nicas Anastasiadis turi kuo skubiau pramany ti šaliai pinigų. Antraip gresia bankrotas. Bet vokiečiai prieš rinkimus pinigų kapšo praverti, regis, neskuba. Skubės derėtis
Ekonomika, finansai – kitų te mų per rinkimų kampaniją nebu vo. Kipras duobėje, tad būtina kuo skubiau šalį gelbėti nuo bankroto. Tam reikia paramos iš Europos, o ar jos bus? 66 metų N.Anastasiadis pareiš kė, kad Kipras stengsis kuo skubiau užbaigti derybas dėl finansinės pa ramos ir jis yra pasirengęs refor moms, nesvarbu, kad ir kokios jos skausmingos būtų. „Ketiname diskutuoti ir bendra darbiauti su mūsų partneriais Eu ropoje, kad kiek įmanoma anksčiau užbaigtume derybas dėl finansi nio gelbėjimo sutarties, – žadėjo N.Anastasiadis. – Įgyvendinsime ambicingą struktūrinių pokyčių ir reformų programą tiek valstybė je, tiek mūsų ekonomikoje. Kipras priklauso Europai. Atkursime pa sitikėjimą mumis Europos ir tarp tautinėje arenose.“
N.Anastasiadis per rinkimų kampaniją žadėjo pritarti griež toms priemonėms, kurios bus rei kalingos siekiant finansinės pagal bos iš euro zonos ir Tarptautinio valiutos fondo. Tvirtą paramą nau jajam Kipro vadovui išreiškė Eu ropos Komisijos (EK) vadovas José Manuelis Barroso.
Kipras priklauso Eu ropai. Atkursime pa sitikėjimą mumis Europos ir tarptauti nėje arenose. „Kipro žmonės suteikė N.Anas tasiadžiui tvirtus įgaliojimus įgy vendinti jo reformų programą ir daryti viską, ko reikės fiskaliniam bei finansiniam tvarumui užtikrin ti“, – buvo sakoma EK vadovo pa reiškime.
Kairiojo ir dešiniojo dvikova
Kritikas: visus visur kritikuojantis komikas B.Grillo balsuoti atėjo
kartu su žmona Parvin.
„Reuters“ nuotr.
AFP nuotr.
Rinkimuose dalyvavo 81,5 proc. Kip ro rinkėjų. Pagrindinis N.Anastasia džio konkurentas kairiųjų atstovas Stavras Malas surinko 42,5 proc., o N.Anastasiadis – 57,5 proc. balsų. Pirmajame ture nė vienas iš kan didatų nesurinko 50 proc. balsų, to dėl buvo rengiamas antrasis turas.
Ar vokiečiai bus dosnūs?
N.Anastasiadis palaiko gerus san tykius ir su Vokietijos kanclere An gela Merkel. Ekspertas Christoferis Christoforas prognozavo, kad „Ni kosijos ir Briuselio tarpusavio kli matas ir supratimas pagerės“. Tiesa, vokiečiai leido suprasti,
kad neketina laukti, kol naujasis šalies vadovas apšils kojas. Berly nas pareiškė, kad reformos turi bū ti vykdomos ir kuo greičiau. Vokietijos finansų ministras Wolf gangas Schäuble su Prancūzijos ko lega Pierre’u Moscovici pabrėžė, kad Kipras gali tikėtis gauti finansi nę paramą iki kovo mėnesio pabai gos, jei viskas vyks pagal planą. „Diskusijos turi būti kuo sku biau atnaujintos, kad iki kovo pa baigos būtų galima pasiekti susi tarimą“, – buvo sakoma bendrame W.Schäuble’s ir P.Moscovici pa reiškime. Abu ministrai paragino kuo sku biau įvykdyti visas reformas, kurių reikalauja kreditoriai. Tačiau Vokie tijos gyventojai nelinkę suteikti fi nansinės paramos Kiprui, o vokie čių politikams rinkimai ant nosies. Nauja apklausa Vokietijoje parodė, kad 63 proc. vokiečių yra prieš pa galbos paketo suteikimą Kiprui ir tik 16 proc. palaiko tokį sprendimą. Be to, daugelis apklaustų vokiečių pa reiškė, kad Kipro klausimas jiems „labai svarbus“ prieš rinkimus. O Kipras neturi laiko laukti. Ša liai iš kreditorių reikia gauti 17,5 mlrd. eurų paskolą, antraip šalis gali bankrutuoti. Visgi ekspertai abejoja, kad Kip ras prašys pagalbos iš Rusijos, ku ri anksčiau padėjo sunkumų pri spaustai valstybei. Mažytė ES narė smarkiai nuken tėjo nuo krizės Graikijoje. EK prognozuoja, kad Kipro ekonomika šiais metais susitrauks 3,5 proc. po 2,3 proc. siekusios recesijos praeitais metais. EK numato, kad šios šalies ekonomika smuks iki 2016 m. Ne darbas Kipre sausį siekė 14,7 proc. „Der Spiegel“, BNS inf.
13
Antradienis, vasario 26, 2013
16p.
Naujos mitybos normos.
sveikata
sveikata@diena.lt Redaktorius Arūnas Andriuškevičius
Akla drąsa prieš pneumokoką tos kreipėsi“, – priėjo prie išva dos O.Ivanauskienė. Tėvų nusiskundimų, pasak jos, Kauno visuomenės sveikatos cent ras dar nėra gavęs. „Vakcina asmens sveikatos prie žiūros įstaigas pasiekė tik praėju sios savaitės pabaigoje, tad gal ne mažai tėvų dar nežino apie tokią galimybę“, – aiškino Užkrečia mųjų ligų profil aktikos ir kontro lės skyriaus vedėja.
Užkrečiamųjų li gų specialistai ste bisi, kodėl tiek daug Kauno gydymo įstaigų nereagavo į raginimą kreip tis dėl nemokamos pneumokokinės vakcinos, galinčios padėti išvengti labai sunkių komplikaci jų vaikams.
Sės prie telefonų
Jurgita Šakienė
j.sakiene@kaunodiena.lt
Sukelia sunkių komplikacijų
14 tūkst. vaikų kovo mėnesį turi galimybę būti nemokamai paskie pyti nuo pneumokokinės infekci jos. Vakciną paskirstyti Lietuvos asmens sveikatos priežiūros įstai goms buvo įpareigotas Užkrečia mųjų ligų ir AIDS centras. Šio centro Imunoprofilaktikos skyriaus vedėja Daiva Razmuvienė aiškino, kad skiepai kol kas yra vie nintelė profilaktikos priemonė, ku ri gali apsaugoti vaikus nuo pneu mokokinės infekcijos, sukeliančios sinusitą, pūlingą ausų, plaučių, smegenų uždegimą. Vaikystėje ši infekcija yra viena dažniausių bakterinės infekcijos sukėlėjų, ji gydoma antibiotikais. „Į pneumokokinę vakciną sudė ti visi serotipai – 13 rūšių, kurie ir sukelia pačias sunkiausias ligos formas“, – teigė D.Razmuvienė. Specialistė pastebėjo, kad ši in fekcija yra labai apgaulinga. „Ji neturi specifinių požymių, ją ilgai sunku atskirti nuo paprasto perša limo“, – sakė vedėja. D.Razmuvienės teigimu, tai yra puiki galimybė nemokamai ap saugoti vaikus nuo nereikalingų sveikatos problemų arba jas bent sušvelninti. Anot jos, rinkoje vak cinos dozės kaina viršija 200 litų. Kaunui užsakytos 1 466 dozės
Pneumokokine vakcina rekomen duota skiepyti vaikus nuo dve jų metų, neskirstant pagal rizikos grupes. Vis dėlto Užkrečiamųjų li gų ir AIDS centras susidūrė su gy dymo įstaigų pasyvumu.
Vietoje: vakcina jau pasiekė daugelį ją užsisakiusių įstaigų.
D.Razmuvienė teigė, kad nė vie nos dozės neužsakė daugiau nei trečdalis Kauno apsrities asmens sveikatos priežiūros įstaigų. Kauno apskrityje pneumokoki nės vakcinos užsisakė 37 gydymo įstaigos iš 95, Kauno mieste – 29, tai yra daugiau kaip pusė įstaigų, galinčių atlikti pirminę imunop rofil aktiką. Iš viso Kauno apskritis užsisa kė 2 176, Kauno miestas – 1 466 dozes. „Tiek, kiek paprašė, tiek ir gaus“, – sakė specialistė. Pasak jos, Lietuvoje bent po vie ną dozę užsakė 266 gydymo įstai gos, o 143 liko abejingos. Vienu metu buvo likę virš 1 000 neužsakytų vakcinos dozių, tačiau kai kurios įstaigos suskubo teikti papildomus prašymus.
tokia vakcina nebuvo užsakyta, tad jos neturės, ir viskas“, – pasakojo D.Razmuvienė. Anot jos, toks atsakymas yra negalimas. Jeigu buvo atsisakyta skiepyti vaiką ne dėl medicininių kliūčių, būtina oficialiai kreiptis į savo asmens priežiūros įstaigą ir ji turi ieškoti galimybių suteikti pra šomą paslaugą.
Vaikystėje ši infek cija yra viena daž niausių bakterinės infekcijos sukėlė jų, ji gydoma anti biotikais. Mokamos vakcinos – patraukliau?
Nustebino atsainus požiūris
„Esu labai nustebusi, kad tiek daug įstaigų taip atsainiai žiūri į šią ak ciją. Nemažai tėvų laukia nesu laukia tokios galimybės vaikus pa skiepyti nemokamai. Jie žino, kas yra pneumokokas ir kokia vakcinos kaina rinkoje. Ir iš Kauno jau esame gavę nemažai skundų iš tėvų, kad gydytojai jiems tiesiog pasakė, jog
Imun oprof il akt ikos spec ial ist ė D.Razmuvienė spėjo, kad kai kurie medikai papračiausiai kratosi pa pildomo darbo, arba įžvelgė įstai gų finansinius interesus. „Juk įstaigoms labiau apsimoka platinti mokamas vakcinas“, – pa stebėjo pašnekovė. Kaun o vis uom en ės sveika tos centro Užkreč iam ųj ų lig ų
Vytauto Petriko nuotr.
profilaktikos ir kontrolės sky riaus vedėjos Orinos Ivanauskie nės manymu, gal asmens sveika tos priežiūros įstaigos suabejojo, kad per mėnesį nespės rekomen duoti tėvams paskiepyti savo at žalas (vakcina galioja iki kovo pa baigos). „O gal išsigando daugiau kaip mėnesį užsitęsusios gripo epi demijos Kauno mieste, Prienų ir Kaišiadorių rajonuose, ir bijojo, kad dėl to neatsiras norinčiųjų“, – svarstė O.Ivanauskienė. Vis dėlto, anot jos, daugiau kaip 2 000 užsakytų dozių Kauno ap skričiai yra gana nemažas kiekis. Nusiskundimų nesulaukė
„Stengėmės visas įstaigas para ginti kreiptis dėl skiepų. Infor macija apie galimybę paskiepyti vaikus nuo dvejų metų amžiaus, nes kirstant pagal riz ikos gru pes, viena pneumokokinės vakci nos doze, suteikta visoms Kauno apskrities teritorijoje esančioms asm ens sveikatos priež iūros įstaigoms, užsiimančioms imu noprofilaktika. Tokių įstaigų vien Kauno mieste yra daugiau kaip 50. Kurios rūpinasi savo pacientais,
Kauno Kalniečių poliklinika yra užsisakiusi apie 200 dozių. Vakci na jau gauta. „Kreipėmės į pediat rus, konsultavomės su gydančiais gydytojais, klausėme, kiek jie ga lėtų išnaudoti vakcinos: kiek tė vų sutiktų skiepyti vaikus, kiek jų jau yra paskiepytų, kiek jų negali ma skiepyti dėl medicinių priežas čių. Šią savaitę pradėsime skiepy ti“, – pirmadienį sakė poliklinikos direktorė Virginija Gailienė. Kauno Šilainių poliklinikos Pir minės sveikatos priežiūros sky riaus vedėja Aldona Gargalevičie nė, kalbinta praėjusį penktadienį, sakė vakcinos dar nesulaukusi. Vis dėlto, net jei vakcina jau ir bū tų gauta, skiepyti vaikus anksčiau nei gripo epidemijos pabaigoje ne pradėtų. „Iš viso užsisakėme apie 200 dozių. Skaičių nustatėme apklau sę gydytojus, kiek šie turi nepilna mečių pacientų, vyresnių nei dve ji metai. Kai pradėsime skiepyti, slaugytojos skambins tėvams ir kvies atvykti“, – aiškino A.Gar galevičienė. Pasak jos, su skiepais, kurie yra numatyti valstybiniame kalendo riuje, sutinka beveik visi tėvai. „O su papildomais – pagal išgales. Net kai skiepai yra nemokami, pagei dauja ne visi“, – pastebėjo vedėja. Pašnekovės, paklaustos, kodėl tiek daug įstaigų neužsisakė nė vienos vakcinos dozės, sakė ne galinčios kalbėti už kolegas. „Ga liu kalbėti tik apie tai, kas vyks ta mūsų poliklinkoje“, – kalbėjo V.Gailienė. Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėja O.Iva nauskienė teigė, jog galima skie pyti ir siaučiant gripo epidemijai. „Vis dėlto, jei žmogus jau sloguo ja ar karščiuoja, skiepyti tikrai per vėlu“, – atkreipė dėmesį specia listė.
14
Antradienis, vasario 26, 2013
sveikata
LiÂgoÂniÂnÄ— turi veikÂti it laikÂroÂdis PorÂtaÂle kauÂnoÂdieÂna.lt lanÂkÄ—Âsi ir ÄŻ skaiÂtyÂtoÂjĹł klauÂsiÂmus apie KauÂno kliÂniÂkiÂnÄ—s liÂgoÂniÂnÄ—s veikÂlÄ…, nauÂjieÂnas ir me diÂciÂnos akÂtuaÂliÂjas atÂsaÂkÄ— liÂgoÂniÂnÄ—s diÂrekÂtoÂrius psi chiatÂras GeÂdiÂmiÂnas AbeÂciĹŤÂnas.
„„Permainos: KauÂno kliÂniÂkiÂnei liÂgoÂniÂnei vadovaujantis diÂrekÂtoÂrius G.AbeÂciĹŤÂnas Ĺžada nemaĹžai pasikeitimĹł.
ArtĹŤro Morozovo nuotr.
– KoÂkie diÂdĹžiauÂsi paÂsiÂkeiÂtiÂmai lauÂkia liÂgoÂniÂnÄ—Âje? Ar bus ÄŻdieg ta e. korÂteÂlÄ—? – Taip, ji bus ÄŻdiegÂta. PaÂkeiÂtiÂmĹł nuÂmaÂtoÂma neÂmaÂĹžai. – Kaip koÂvoÂsiÂte su kyÂĹĄiÂninÂka viÂmu liÂgoÂniÂnÄ—Âje? – KyÂĹĄiÂninÂkaÂviÂmas, kaip ĹžiÂnoÂme, yra viÂsos sveiÂkaÂtos apÂsauÂgos sis teÂmos proÂbleÂma. Su kyÂĹĄiÂninÂkaÂvi mu bus koÂvoÂjaÂma paÂgal ÄŻstaÂtyÂmus ir grieĹžÂtai.
/ZONASÄ…gamtos dovana Tau ?
!RąÜINAI ąKAIPąJĀąPANAUDOTIąSVEIKATAI ą ENERGIJAI ąSÞKMEI ąGROÜIUI
3USIPAĂśINKÄ…SUÄ…OZONUÄ…IĂ´Ä…ARTI Ä… !TEIKąĀąMEDICINOSÄ…KLINIKúą„-IRAMEDA“
'YDYTOJOÄ…OZONOTERAPEUTOÄ… KONSULTACIJAÄ…Ä„Ä… tik 20 Lt!
2EGISTRUOKITĂžSÄ… DABAR
VILNIUS Ä…3AVANORIÄ Ä…PR Ä… ! Ä… TEL Ä… Ä… Ä… Ä… Ä… Ä… Ä… VILNIUS MIRAMEDA LT Ä… KAUNAS Ä…6YTAUTOÄ…PR Ä… Ä… TEL Ä… Ä… Ä… Ä… Ä…Ä… Ä… Ä… KAUNAS MIRAMEDA LT Ä… + ç ,!)0Ă˝$! Ä…-INIJOSÄ…G Ä… Ä…)Ä…KORPUSAS Ä… TEL Ä… Ä… Ä… Ä… Ä…) 6Ä… Ä„
0ASIăLYMASąGALIOJAąIKIąKOVOą ąD
$AUGIAUÄ…INFORMACIJOSÄ…WWW MIRAMEDA LT
– Koks jĹŤÂsĹł poÂĹžiĹŤÂris ÄŻ tai, kad slauÂgyÂtoÂjos, tuÂrinÂÄ?ios slauÂgos maÂgistÂro laipsÂnÄŻ, dirÂba eiÂli nÄ—Âmis slauÂgyÂtoÂjoÂmis, o prieĹĄ daug meÂtĹł baiÂguÂsieÂji tik pa prasÂt Ä… meÂd iÂc iÂn os moÂk ykÂl Ä… uĹžiÂma vyÂresÂniĹłÂjĹł poÂstus. Ar neÂmaÂnoÂte, kad slauÂgyÂtoÂjoms su uniÂverÂsiÂteÂtiÂniu iĹĄÂsiÂlaÂviÂni mu reiÂkÄ—ÂtĹł paÂdiÂdinÂti darÂbo uŞ moÂkesÂtÄŻ? – SlauÂgyÂtoÂjĹł, ÄŻgiÂjuÂsiĹł uniÂverÂsiÂte tiÂnÄŻ iĹĄÂsiÂlaÂviÂniÂmÄ…, darÂbo uĹžÂmoÂkes tis yra diÂdesÂnis. – KoÂdÄ—l reiÂkia reÂgistÂraÂtĹŤÂroÂje laiÂkyÂti amÂbuÂlaÂtoÂriÂnes korÂte les? GalÂbĹŤt bĹŤÂtĹł geÂriau viÂsaÂda tuÂrÄ—Âti jas su saÂviÂmi (naÂmuo se) ir tik atÂsiÂneĹĄÂti ÄŻ konÂsulÂta ciÂjas? – LiÂgoÂniÂnÄ— vaÂdoÂvauÂjaÂsi sveiÂkaÂtos apÂsauÂgos miÂnistÂro ÄŻsaÂkyÂmu. – Ar jĹŤÂsĹł liÂgoÂniÂnÄ—Âse yra meÂdi kĹł, kuÂrie itin stipÂrĹŤs? KoÂkiĹł sriÂÄ?iĹł speÂciaÂlisÂtai? – MĹŤÂsĹł liÂgoÂniÂnÄ—Âje dirÂba daug sa vo sriÂties proÂfeÂsioÂnaÂlĹł. – Ar teiÂsyÂbÄ—, kad liÂgoÂniÂnÄ—s tu ri liÂmiÂtÄ… branÂgiems vaisÂtams ir toÂdÄ—l meÂdiÂkai stenÂgiaÂsi pa cienÂtams praÂkiĹĄÂti piÂgius kom penÂsuoÂjaÂmuoÂsius vaisÂtus, ku rie yra neeÂfekÂtyÂvĹŤs. O tuos, kuÂr ie komÂp enÂs uoÂjaÂm i, bet branÂg ĹŤs tauÂp o vaÂd iÂn aÂm ie siems saÂviems paÂcienÂtams? – NeÂtieÂsa.
– Kaip verÂtiÂnaÂte liÂgoÂniÂnÄ—s vaÂd oÂv yÂb Ä—s sanÂtyÂk ius su miesÂto saÂv iÂval dyÂbÄ—s adÂmiÂnistÂra ciÂja ir koÂkie jĹŤÂsĹł arÂt iÂm iauÂs i pla nai koorÂd iÂn uo jant suÂjungÂtĹł liÂgo niÂniĹł darÂbÄ…? – MaÂno plaÂnai yra toÂkie, kad su jungÂtos liÂgoÂniÂnÄ—s ÄŻ vieÂnÄ… liÂgoÂniÂnÄ™ veikÂtĹł neÂprieÂkaiĹĄÂtinÂgai it laikÂro dis. O sanÂtyÂkiai su KauÂno miesÂto saÂviÂvalÂdyÂbÄ—s adÂmiÂnistÂraÂciÂja yra geÂraÂnoÂriĹĄÂki ir darÂbinÂgi. – Kaip verÂtiÂnaÂte LieÂtuÂvos svei kaÂtos apÂsauÂgos sisÂteÂmÄ…, kaÂda liÂgoÂnis praÂdeÂdaÂmas gyÂdyÂti po keÂliĹł saÂvaiÂÄ?iĹł ar mÄ—ÂneÂsio? – VieÂnas maÂno tiksÂlĹł – kad pa cienÂtams paÂgalÂba (tyÂriÂmai ir gy dyÂmas) bĹŤÂtĹł suÂteiÂkiaÂma kuo grei Ä?iau ir efekÂtyÂviau.
KyÂĹĄiÂninÂkaÂviÂmas, kaip ĹžiÂnoÂme, yra viÂsos sveiÂkaÂtos ap sauÂgos sisÂteÂmos proÂbleÂma. Su kyÂĹĄi ninÂkaÂviÂmu bus ko voÂjaÂma paÂgal ÄŻsta tyÂmus ir grieĹžÂtai. – Ĺ ianÂdieÂnis gyÂveÂniÂmo ritÂmas mus viÂsus stuÂmia psiÂchiÂkos liÂgĹł link. Kaip to iĹĄÂvengÂti? Ar yra koks nors veiksÂminÂgas re cepÂtas? – VieÂnaÂreikĹĄÂmio atÂsaÂkyÂmo nÄ—Âra. Bet kiekÂvieÂnas tuÂrÄ—ÂtuÂme praÂdÄ—Â ti nuo saÂvÄ™s. DrauÂgiĹĄÂkuÂmas, at viÂruÂmas, nuoÂĹĄirÂduÂmas ĹĄeiÂmoÂje, darÂbe ar net gatÂvÄ—Âje tÄ… gyÂveÂni mo temÂpÄ… paÂdaÂryÂtĹł ne toÂkÄŻ spar tĹł. PaÂvyzÂdĹžiui, darÂbe taÂda neÂlikÂtĹł vieÂtos meÂlui, intÂriÂgoms. Ir tas gy veÂniÂmo ritÂmas neÂbĹŤÂtĹł toks beÂpro tiĹĄÂkai greiÂtas, nes jÄŻ amorÂtiÂzuoÂtu me dvaÂsiÂnio ryÂĹĄio stipÂriÂniÂmu. – KoÂkius, jĹŤÂsĹł maÂnyÂmu, konk reÂÄ?ius reikĹĄÂminÂgus darÂbus jau nuÂveiÂkÄ—Âte per saÂvo reaÂlaus va doÂvaÂviÂmo laiÂkoÂtarÂpÄŻ? – DarÂb Ä… liÂgoÂn iÂn Ä—Âj e teÂk o praÂd Ä—Â ti be saÂvos koÂmanÂdos, toÂdÄ—l dar bÄ… praÂd ĹžioÂj e apÂs unÂk iÂn o ÄŻvaiÂr ĹŤs neÂpagÂrÄŻsÂti trukÂdĹžiai, kuÂriuos ke lia tam tikÂri asÂmeÂnys. NeÂnoÂrÄ—ÂÄ?iau jĹł ÄŻvarÂdyÂti, bet tie asÂmeÂnys ir pa tys puiÂkiai ĹžiÂno, kÄ… daÂrÄ— ir vis dar mÄ—ÂgiÂna daÂryÂti, stengÂdaÂmieÂsi su prieÂĹĄinÂti darÂbuoÂtoÂjus. NetÂruÂkus
bus baigÂti liÂgoÂniÂnÄ—s strukÂtĹŤÂriÂniai perÂtvarÂkyÂmai. – MĹŤÂsĹł biuÂre yra koÂleÂgÄ—, ku ri nuoÂl at elÂg iaÂs i neaÂd ekÂva Ä?iai. DrauÂgiĹĄÂkai jai paaiĹĄÂki nus, kaip yra dirÂbaÂma, ji visÂkÄ… priiÂma laÂbai asÂmeÂniĹĄÂkai, pyks ta ir elÂgiaÂsi keisÂtai, nerÂviÂnaÂsi, apÂkalÂbiÂnÄ—Âja. NuoÂlaÂtiÂnÄ™ ÄŻtam pÄ… dÄ—l to paÂtiÂria viÂsi koÂleÂgos, kuÂriems tenÂka su ja suÂsiÂdurÂti. BaiÂsu ir paÂsaÂkyÂti kÄ… nors, pa moÂkyÂti ar paÂtaiÂsyÂti, nes dÄ—l to kiĹł smulkÂmeÂnĹł tenÂka skaiÂty ti ilÂgus jos laiĹĄÂkus ir iĹĄÂklauÂsyÂti prieÂkaiĹĄÂtus, kad viÂsi kiÂti kalÂti, nors nieÂkas jos net neÂkalÂtiÂna, o teÂnoÂri paÂdÄ—Âti ar paÂtarÂti. Kaip elgÂtis su toÂkia koÂleÂge? – KlauÂsiÂmas yra laÂbai suÂbtiÂlus. KarÂtais yra toÂkiĹł darÂbuoÂtoÂjĹł, su kuÂriais sunÂku uĹžÂmegzÂti konÂtak tÄ… ir paÂlaiÂkyÂti geÂrus sanÂtyÂkius, bendÂrauÂti. SunÂku tai verÂtinÂti kaip psiÂchiÂkos suÂtriÂkiÂmÄ…. ToÂkio Ĺžmo gaus joÂkiu bĹŤÂdu neÂreiÂkÄ—ÂtĹł igÂno ruoÂti, atÂskirÂti nuo koÂlekÂtyÂvo. Jei tik ÄŻmaÂnoÂma, reiÂkia banÂdyÂti rasÂti dar arÂtiÂmesÂnÄŻ konÂtakÂtÄ…, ir gal pa siÂseks – toks koÂleÂga atÂsiÂvers ir pri ims apÂlinÂkiÂniĹł paÂgalÂbÄ…. Kol kas ji yra uŞėÂmuÂsi tam tikÂrÄ… gyÂnyÂbiÂnÄ™ poÂziÂciÂjÄ…, prieÂĹĄiÂnaÂsi bet koÂkiai pa galÂbai. Gal toÂdÄ—l ir paÂti yra dirgÂli. Vis dÄ—lÂto toÂkÄŻ ĹžmoÂgĹł reiÂkia ne ig noÂruoÂti, bet stengÂtis ÄŻtraukÂti ÄŻ ko lekÂtyÂvo gyÂveÂniÂmÄ…. MÄ—ÂgiÂniÂmas tai paÂdaÂryÂti koÂlekÂtyÂvÄ… gaÂli ir varÂginÂti, bet banÂdyÂti verÂta. Jei ir tai neÂpa dÄ—s, ÄŻmoÂnÄ—s veikÂla dÄ—l toÂkio koÂleÂgos ims strigÂti, tuoÂmet ÄŻstaiÂgos vaÂdo vas tuÂrÄ—ÂtĹł ĹĄiam ĹžmoÂgui skirÂti toÂkÄŻ darÂbÄ…, toÂkias uĹžÂduoÂtis, kuÂriĹł at liÂkiÂmas neÂdaÂryÂtĹł ÄŻtaÂkos koÂmanÂdi niam darÂbui. KiÂta verÂtus, gaÂli bĹŤÂ ti, kad tieÂsiog toks ĹžmoÂgaus bĹŤÂdas. Jam atÂroÂdo, kad viÂsas paÂsauÂlis yra bloÂgas, o jis paÂts – koÂvoÂtoÂjas. – PrieĹĄ penÂkeÂrius meÂtus jĹŤÂ sĹł liÂgoÂniÂnÄ—Âje atÂlikÂta kluÂbo sÄ…Â naÂrio keiÂtiÂmo opeÂraÂciÂja, gy dyÂtoÂjas nuÂroÂdÄ—, kad ĹĄio kluÂbo vaÂdiÂnaÂmoÂji gaÂranÂtiÂja – penÂke ri meÂtai. Ĺ is terÂmiÂnas praÄ—Âjo, ar reiÂkÄ—ÂtĹł paÂsiÂtikÂrinÂti? KoÂjÄ… skauÂda, taÂÄ?iau ne kluÂbÄ…, o ke lio sriÂtyÂje. Ar tai gaÂli bĹŤÂti su siÂjÄ™? – ReÂkoÂmenÂduoÂju tieÂsioÂgiai kreip tis ÄŻ trauÂmaÂtoÂloÂgus, kuÂrie jus ope raÂvo. Jie priÂvaÂlo suÂteikÂti konÂsulÂta ciÂjÄ… ir paÂgalÂbÄ…. Jei atÂsaÂkyÂmai jĹŤÂsĹł neÂpaÂtenÂk ins, tuoÂm et kreipÂk iÂt Ä—s tieÂsiai ÄŻ maÂne. PaÂsisÂtengÂsiu pa gelÂbÄ—Âti. Kaunodiena.lt
15
Antradienis, vasario 26, 2013
sveikata
Medicinos studentai – prieš ministrą Visuomenė ir žiniasklaida šiandien ne paliaujamai diskutuoja apie socialde mokratišką ministro Vytenio Povilo Andriukaičio sveikatos apsaugos refor mos reformą. Pakeitimai didele dali mi nukreipti į jaunų medicinos specia listų statuso pakeitimą, galimą teisių ir laisvių suvaržymą.
Susirūpinimas – didelis
Medicinos studentų įsitikinimu, priverstinis įdarbinimas visiškai destruktūrizuotų sveikatos apsau gos sistemą. Lietuvos sveikatos mokslų uni versiteto (LSMU) medicinos stu dentija vis dar kviečia LR Sveikatos apsaugos ministeriją atviro dialo go, siekiant abiem pusėms priim tinų sprendimų, tačiau atrodo, kad ministras ir jo komanda jau turi vi sus atsakymus ir leistis į diskusi ją atsisako. Visuomenė, kartu ir mes, stu dentai, matome sveikatos apsaugos sistemos netobulumus ir šių neto bulumų rezultatus kasdienybėje. Problemų daug, jos komplek sinės, tačiau ministerija šiandien akcentuoja dvi: medicinos spe cialistų stygių šalies periferijo je ir paraleliai vykstančią medikų emigraciją. Reaguodama į šias problemas, jų mastą, ministerijos siūlomus sprendimo būdus, LSMU Studen tų atstovybė reiškia didelį susirū pinimą. Ministerijos užmojus legali zuoti priverstinį įdarbinimą mes, studentų atstovai, vertiname kaip grėsmę pagrindinėms žmogaus teisėms ir laisvėms, reglamentuo toms tarptautiniais teisės aktais ir šalies Konstitucija. Kaip dėl lygių galimybių?
LR Konstitucijos 41 straipsnis tei gia: „Aukštasis mokslas priei namas visiems pagal kiekvieno žmogaus sugebėjimus. Gerai be simokantiems piliečiams valsty binėse aukštosiose mokyklose lai duojamas nemokamas mokslas.“ Konstitucijos 48 straipsnis tei gia: „Kiekvienas žmogus gali lais vai pasirinkti darbą ir verslą ir tu ri teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisin gą apmokėjimą už darbą ir sociali nę apsaugą nedarbo atveju.“ Vadinasi, susidūrusi su medikų darbo jėgos stygiumi, mūsų šalies valdžia nusprendė ignoruoti pi liečių konstitucinę teisę ir prabilo apie priverstinį jaunų specialistų įdarbinimą SAM nustatytose pe riferinėse gydymo įstaigose. Ar ministro V.P.Andriukaičio viešojoje erdvėje išsakyti užmojai nėra lygių galimybių pažeidimas mūsų valstybėje? Kodėl valsty bė neprašo už suteiktą išsilavini mą atidirbti vadybininkų, teisinin kų, sociologų, ekonomistų, kurių už mūsų mokesčių mokėtojų lė šas paruošiama gerokai daugiau nei medikų?
Ministerijos užmojus le galizuoti pri verstinį įdar binimą ver tiname kaip grėsmę pa grindinėms žmogaus tei sėms ir lais vėms.
Nesuderinama su Konvencija
Panašaus įstatymo įsigaliojimas akivaizdžiai pažeistų teisę į lais vą galimybę įsidarbinti ES, reg lam ent uot ą Europ os Bendr ijos sutarties 39 straipsnio 1 dalyje („Bendrijoje užtikrinama darbuo tojų judėjimo laisvė“) ir Visuoti nės žmogaus teisių deklaracijos 23 straipsnio 1 dalyje (kiekvie nas turi teisę į darbą, laisvą dar bo pasirinkimą, teisingas ir tin kamas darbo sąlygas ir apsaugą nuo nedarbo). Jis būtų nesuderinamas su pa grindinėms laisvėms, nubrėžtoms Europos žmogaus teisių ir pagrin dinių laisvių apsaugos konvenci jos 4 straipsnio 2 punkte („Niekas negali būti verčiamas dirbti pri verstinį ar privalomąjį darbą“). Reikalavimų daug, atlygis mažas
Kalbant apie ministerijos iškel tą problemą, reikia paanalizuoti, kodėl rajoninės ligoninės nesuge ba sukurti patrauklios darbo vie tos jauniems sveikatos priežiūros specialistams ir apskritai kodėl Lietuvos sveikatos sistema tam pa vis mažiau patraukli. Atsakymas nėra vienareikšmis, tačiau studentų atstovai įžvelgia neadekvataus darbo užmokesčio ir atsakomybės už darbą santy kio problemą, gydytojo profesijos visuomenėje nuolatinį menkini mą, nestabilią sveikatos apsaugos sistemą, paremtą reformų refor momis. Priėmus pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatymą šalies teismuose masiškai buvo pradėtos nagrinėti bylos prieš gydytojus. Gydytoj o darb as reikal auja maksimalus pasiruošimo ir atsa komybės, o jo darbo klaidos yra tiesiogiai susijusios su žmogaus sveikata ir gyvybe. Kokį atlygini mą mūsų valstybė siūlo žmogui, kasdien disponuojančiam mak simalia atsakomybe ir žmogaus sveikata bei gyvybe? Kaip troleibuso vairuotojas
Lietuvoje vidutinis darbo užmo kestis yra apie 2 140 litų. Tokios šiand ien yra gydytojo rez iden to arba jauno gydytojo specialis to pajamos. Gydytojas su patirti mi uždirba apie 2 500 litų. Lietuvos darbo biržos skelbi mų duomenimis, Lietuvos peri ferijoje esanti Naujosios Akmenės ligoninė ieško gydytojo otorino laringologo, turinčio bent pen kerių metų darbo patirtį, ir siūlo jam 2 200 litų, atskaičius mokes čius. Tiek pat minėtos periferinės ligoninės vadovai žada mokėti ir
Nerimas: „Atrodo, kad ministras ir jo komanda jau turi visus atsakymus ir leistis į
diskusiją atsisako“, – V.P.Andriukaičio poziciją kritikuoja būsimieji medikai.
į ligoninę dirbti atvykusiam gy dytojui echoskopuotojui už visą darbo krūvį. Vadinasi, Lietuvos periferijoje gydytojas uždirba panašiai, kiek troleibuso vairuotojas, statybi ninkas, pardavimo vadybininkas. Kodėl patraukli D.Britanija
Didelis medikų emigracijos srau tas yra nukreiptas į Jungtinę Ka ralystę. Joje vidutinis darbo už mokestis siekia apie 9 500 litų, o gydytojo vidutinis atlyginimas, anot D.Britanijos leidinio „This is Money“, siekia 25 000 litų, paty rusio gydytojo specialisto atlygi nimas prasideda nuo 30 000 litų. Anot „This is Money“, gydy tojo specialybė D.Britanijoje yra geriausiai apmokama profesija po aukščiausio rango vadovų ir orlai vių pilotų ir užima ketvirtą vietą darbo rinkoje pagal atlygį. Mes, medicinos studentų at stovai, raginame SAM ne prievar ta ir antikonstituciniais sprendi mais kurti struktūrišką sveikatos apsaugą Lietuvoje ir reikalauja me rasti lėšų jaunų specialistų at lyginimams didinti, priartinant juos prie santykinių tarptautinių dydžių. Kvietimas dialogo
Mes, studentija, nereikalaujame vakarietiškų atlyginimų, mes iš reiškiame susirūpinimą, kad Lie tuvos sveikatos sistemos darbuo
„Fotodienos“ / Dmitrijaus Radlinsko nuotr.
tųjų atlyginimai darbo rinkoje yra palyginti labai maži. Manome, kad keliolikos me tų investicija į studijas, kurios yra vertinamos visame pasaulyje, taip pat nuolatinio tobulėjimo ir aukš čiausio kvalifikacijos bei atsako mybės, kaip išaiškino LR Aukš čiausiasis Teismas, reikalaujantis darbas negali būti vertinamas to kia pinigine išraiška, kokią mums šiandien siūlo sveikatos sistema ir mūsų valstybė. Taip pat esame įsitikinę, kad teisės aktų, reglamentuojančių priverstinį įdarbinimą, priėmi mas Lietuvai atneštų didelį žmo giškųjų išteklių nuostolį ir dest ruktūrizuotų sistemingą sveikatos apsaugą. Dar kart ą atv irai kvieč iam e Sveikatos apsaugos ministeriją ir
atsakingas valdžios institucijas konstruktyvaus dialogo su Lietu vos medicinos studentija. Prašom įsiklausyti į mūsų argumentus ir daugiau nepriešinti mediko ir vi suomenės. XXI a. Europos valstybėje į prie vartą orientuoti regresyvūs spren dimai gali atnešti didžiulės nepa taisomos žalos. Tikime, kad bendromis pastan gomis galime sukurti europietišką, tvarią, pažangią sveikatos apsau gos sistemą, kurioje darbo vietas atras šalyje mokslus baigę jauni aukštos kvalifikacijos specialistai, gebantys įgytas žinias pritaikyti ir didžiųjų miestų, ir šalies periferi jos ligoninėse. Justas Simonavičius Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Studentų atstovybė
Savo artimųjų vardu nuoširdžiai dėkojame VšĮ Kauno Centro poliklinikos Psichikos sveikatos centro gydytojai psichiatrei Violetai Savinovai. Jūsų darbas labai prasmingas, nes Jūs ne tik padedate žmogui, bet ir teikiate jam pagalbą pažeidžiamiausiu ir reikalingiausiu metu. Jūs nepaprastai nuoširdi, rūpestinga ir kompetentinga gydytoja. Norime išreikšti padėką VšĮ Kauno Centro poliklinikos direktoriui Gintarui Aukštakalniui už tai, kad Psichikos sveikatos centre dirba puiki specialistė – gydytoja psichiatrė Violeta Savinova. Su pagarba – Kazimieras Milevskis, Jolita Kučinskienė, Diana Capkovaitė, Snieguolė Vaičytė, Regina Chachišvili, Arūnas Jakštas, Ona Žilinskienė, Virginija Rudienė, Tamara Ruzgaitienė, Raimundas Babrauskas, Irena Budrienė, Daiva Marcinkevičienė, Anatolijus Laskovas, Rita Brazinskaitė, Vilija Pakalnienė, Viktoras Žindžius, Liudmila Fatejeva, Vita Voverienė, Loreta Pečiulienė
16
Antradienis, vasario 26, 2013
sveikata
Gydytojo verdiktas: kaip jis pasakomas Nėra planetoje svarbesnių šeimos rūpes čių, nei rūpestis artimojo – vaiko, sesers ar brolio, žmonos ar vyro, tėvo ar motinos sveikata. Nėra lygiavertės profesijos, kaip gydytojo, nes tik jie gali prikelti. Alfredas Jankūnas
Lietuvos lar ingektomuot ų asmenų draug ijos „Naujas balsas“ pirm in inkas
Gyventi 250 metų
Mes iki žilos senatvės prisimename savo pirmąją ar geriausiąją moky toją, atvedusią mus į užburtą kny gos pasaulį, išmokiusią skaityti ir rašyti. Daug yra ir kitų svarbių šioje Žemėje profesijų, specialybių. Vi sos jos reikalingos. Prieš daug metų Lietuvoje buvo rodomas fantastinis kino filmas, kuriame Žemės gyventojas susiti ko su kitos galaktikos mokslininko dukra. Ji pasakojo, kad vidutinis jų planetos gyventojų amžius siekia 150 metų. Pasauliui itin reikalin gi žmonės gali išgyventi ir iki 250 metų. Pasitrauks, kai pajaus, kad jau viską atidavė ir padarė, ką ga lėjo ir privalėjo. Šiame kino filme pagrindinis dė mesys – žmogaus ilgaamžiškumui ir paskirties prievolei. Ir mūsų Že mėje fantastika virsta tikrove. Svei katos būklės reguliavimu siekiama gyventi tiek, kiek tu nori, gali su voki savo paskirtį, kol supranti, kad esi reikalingas ir netampi našta sa vo artimiesiems, valstybei. Skersai kelio slibinui
O kas šia didžiausia aktualija rūpi nasi mūsų planetoje, šalyje, mieste,
rajone? Žemėje mažėjant natūralių gamtos išteklių, reikalingų moks lui ir gamybai, vis daugiau, pasitel kiant chemijos pramonę, atranda ma pakaitalų. Ši šaka padėjo labai sparčiai išplėtoti gamybą, tačiau kartu daugėja ir susirgimų vėžiu, nusinešančiu vis daugiau aukų.
Sergančiam žmo gui svarbiausia, ką pasakys gydytoja. Ar ji suteiks viltį ir dar galėsiu džiaug tis gyvenimu? O jei gu ne?
Kas stoja chemijos pramonės dži nui ir slibinui skersai kelio? Gydyto jai onkologai. Bet grįžkime prie mo terų. Kuri puošnesnė, į kurią kryps akys: į tą, kuri išsipuošusi, su begale deimantų, o galvoje – neaišku kas? Ar į tą, kuri vilki kuklų baltą cha latą, o vietoje deimantų šviečia tik nerūdijančio plieno įrankiai, skir ti ligų diagnostikai, galvoje ne ko šė, bet medicinos enciklopedija ir tūkstančių onkologine liga įtariamų ar sergančių klipatėlių istorijos.
Savybė: gydytojo nuoširdumas gali suteikti labai daug jėgų ligoniui.
„Shutterstock“ nuotr.
tis: sveikata be lazdos ir gulto, žingsniai, delnų šiluma. Įžengus į gydytojo kabinetą gali paaiškėti, kad visa tai tampa niekuo. Tavo problemos išnyks rūke, nevertos nei sudilusio skatiko, o deiman tų kalnas ir žydintys sodai – tuš čia vieta. Sergančiam žmogui svarbiau sia, ką pasakys gydytoja. Ar ji su teiks viltį ir dar galėsiu džiaugtis gyvenimu? O jeigu ne? Tik nuo gydytojo priklauso vil tis. Gydytoja A.Barzdienė moka ir
sugeba ją suteikti. Ir nuo jos žo džių purvinas takelis ir šlapias be lapų medelis pasipuošia vaivo rykštės spalvomis. Nuo padrąsi namų, stiprybės kovai su liga su teikiančių šios kuklios, o kartu ir nepaprastos šviesių akių moters gydytojos A.Barzdienės žodžių. Nėra kitos tokios. Ją galiu lyginti tik su savo motina. Vien intel ė ir did žiaus ia žmo nių pagarba Žemėje buvo, yra ir bus gydytoj ui, nors jis taip pat žmogus.
Deimantai tampa niekuo
Bet kuris Lietuvos ar Kauno mies to gyventojas, įtariamas sergant bais iaus ia plan etoje liga, per žengia Kauno onkologijos ligo ninės Priėmimo skyriaus vedė jos gydytojos onkol og ės Alm os Barzd ien ės vad ovaujam o sky riaus gydytojų ar jos pačios kabi nėto slenkstį. Žmogui brangiausias turtas – ne drab už iai, pin igai, auksas, rūm ai ar paž ad ai patekt i į ro jų. Brangiausia yra sveika dabar
Naujos mitybos normos Europos maisto saugos tarnyba (EMST) nustatė rekomenduoja mas energijos paros normas suau gusiesiems, kūdikiams ir vaikams, nėščioms ir žindančioms mote rims.
Kaip teigia Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistai, rekomen duojamos energijos paros normos leis įvertinti energijos poreikį įvai rioms populiacijos grupėms viso je Europoje, padės plėtoti ir ste bėti visuomenės sveikatai skirtas mitybos programas, taip pat ir su maisto produktais susijusias mi tybos gaires. EMST mokslinė nuomonė dėl rekomenduojamų energijos paros normų yra naujausia mokslinė in formacija, nustatanti rekomen duojamas mitybos vertes, kurias Europos Komisijos prašymu nu statė Dietinių produktų, mitybos ir alergologijos grupės specialistai. Tam tikro amžiaus ir lyties gru pėje vidutinis energijos suvartoji mas buvo paskaičiuotas atsižvel giant į skirtingą fizinį aktyvumą ir optimalų kūno masės indeksą. Pa vyzdžiui, buvo nustatytas energi jos suvartojimas tam tikroms am žiaus grupėms, esant vidutiniam gyvenimo būdo aktyvumui.
Kada ir kiek valgyti?
Kūno masės indeksas
Nacionalinio maisto ir veterinari jos rizikos vertinimo instituto spe cialistai pažymi, kad racionaliausia, kai per pusryčius ir pietus žmogus gauna daugiau nei du trečdalius pa ros raciono kalorijų, o vakarienei – mažiau nei trečdalį.
Žmogaus kūno svor is vert inamas pagal kūno masės indeksą, kur is apskaičiuojamas kūno svor į kilog ramais padalijus iš metrais išreikš to ūgio rodiklio kvadrato.
Valgyti reikia 3 arba 4 kartus per
dieną. Maitinimosi laikas gali būti įvai
rus, tačiau rekomenduojama, kad tarp pusryčių, pietų ir vakarienės būtų 5–6 valandų tarpas. Valgant tris kartus per pusryčius
reikia gauti 30 proc. paros normos, maitinantis keturis – 25 proc. Per pietus rekomenduojama gauti ati tinkamai 40–45 proc. ir 35 proc. Per pavakarius (priešpiečius) – 15 proc., vakarienė atitinkamai 25–30 proc. ir 25 proc.
Apskaičiavo: rekomenduojamos energijos paros normos buvo suda
romos atsižvelgiant į fizinį aktyvumą, skirtingą gyvenimo būdą ir dar bo pobūdį. „Shutterstock“ nuotr.
Rekomenduojamos energijos pa ros normos buvo sudaromos atsi žvelgiant į fizinį aktyvumą, skir tingą gyvenimo būdą ir darbo pobūdį (pavyzdžiui, sėdimas ar fi
zinis darbas, žmogus sportuoja ar užsiima kasdieniais namų ūkio darbais, įskaitant apsipirkimą ir maisto gaminimą). KD inf.
Rekomenduojamos energijos paros normos Amžius
Energija (Kcal/dieną)
6 12 17 30–39 50–59 70–79
1500–1600 2000–2200 2300–2900 2000–2600 2000–2500 1800–2300
Pvz., svor is – 58 kg, ūgis – 170 cm, KMI = 58 / (1,7x1,7) = 20,07 KMI < 18,5 – nepakankamas svoris KMI 18,5–24,99 – normalus svoris KMI 25–29,99 – nežymus antsvoris KMI > 30 – nutukimas
Nėščiųjų poreikiai Nėščioms moter ims, kur ių kūno svoris padidėja 12 kg, energ ijos su vartojimas buvo skaičiuojamas at siž velg iant į optimalius motinos ir vaisiaus organizmo poreik ius. Bu vo įvertinta, kad papildomos ener gijos kiek is, reikal ingas nėšt umo metu, yra 70 kcal per dieną pirmo trimestro metu bei atitinkamai 260 kcal per dieną ir 500 kcal per dieną antro ir trečio trimestro metu. Nus tatyta, kad moter ims, kur ios savo kūdik ius maitina pirmus šešis mė nesius išskirtinai tik savo pienu, pa pildomas vidutinis energijos porei kis yra 500 kcal per dieną.
17
antradienis, vasario 26, 2013
Tomo Raginos nuotr.
menas ir pramogos
Emocija: iš pirmo žvilgsnio paprastos, neįmantrios, tačiau stilistiškai švarios A.Poškos kūrinių formos išgrynina mintį, kurios užuomazga, akivaizdu, – tyloje, harmonijos paieškose.
Nesibaigiantis formos kelias
Dailininkas Arvydas Poška, po nemen kos pertraukos sugrįžęs į keramikos pa saulį, šiuo metu Kauno fotografijos galeri joje eksponuoja savo darbų parodą. Enrika Striogaitė
e.striogaite@kaunodiena.lt
1988 m. Vilniaus dailės akademijos Keramikos fakultetą baigęs A.Poš ka netruko įsilieti į aktyvų kūrybi nį gyvenimą. Sėkmingai pasirodęs respublikinėse ir tarptautinėse pa rodose ir užsirekomendavęs kaip progresyvus kūrėjas, dėl susiklos čiusių aplinkybių paliko keramiką nuošalyje ir 18 metų darbavosi di zaino srityje. „Keramika – brangus hobis, – liūdnai konstatuoja menininkas.
– Iš pradžių buvo užsakymų ir iš jų buvo galima kažkaip verstis, o netruko ateiti laikas, kai plūstelė jo gaminiai iš Kinijos, papuošti vi sokiais lipdukais, deja, jie buvo pi gesni ir užsakovus tenkino.“ Taigi nemažai keramikų ėmė ieš koti srities, kurioje galėtų išgyven ti, A.Poška pasuko į dizaino sritį. Vis dėlto ilgesys keramikai, pro fesiniai įgūdžiai niekur nedingo, o susapnuotos, mintyse nesiliaujan čios gimti formos ir kompozicijos niekada nedavė ramybės, kita ver tus, į dizaino sritį šiuo metu įsilie
ja jauni greitai, be didelių skrupu lų dirbantys jaunuoliai. „Metų jau šiek tiek turiu, – šyp sosi menininkas, – norisi susi kaupti ties širdžiai miela kūryba, o jei pradėsiu kalbėti apie kerami ką, tai bijau, kad ir nebesustosiu“, – sako Romualdo Požerskio albu mo „Mažasis Alfonsas“ dizaineris A.Poška, šiuo metu iš rankų nebe paleidžiantis molio. Neseniai vėl sugrįžęs į kerami kų gildiją, dailininkas aktyviai da lyvauja simpoziumuose, parodose, savo kūryba patvirtindamas šiuo laikinį kultūrinio konteksto kinta mumą. Kaip pastebi menotyrininkė Rūta Marija Purvinaitė, dailininko ku riama architektoniškų formų kera mika intriguoja prasminiais kodais, matomo ir nematomo pasaulio pa jauta. Kūryboje A.Poška remiasi tiek į individualias, tiek į bendruomeni
nes vertybes, raiškia menine kalba išsakydamas savo potyrius. Jo su kurta keramika intriguoja prasmi niais kodais, matomo ir nemato mo pasaulio pajauta, patraukliomis formomis, savita stilistika, įtaigiais spalviniais deriniais, kruopščiu techniniu atlikimu.
Dailininko kuriama architektoniškų for mų keramika intri guoja prasminiais kodais, matomo ir nematomo pasaulio pajauta. Beje, prie A.Poškos abstrak čių formų, lakoniškos minties mi nimalistinių kūrinių pavadinimų nerasime, paroda – taip pat be pa
vadinimo: „Nenorėjau žiūrovo įpa reigoti kažką konkretaus matyti, – prie savo kūrinių stabtelėja kera mikas, – kad jis galėtų įžvelgti tai, ko reikia būtent jam, pats užbaigtų mintį, remdamasis savo, o ne ma no, patirtimis.“ Iš pirmo žvilgsnio paprastos, neįmantrios, tačiau stilistiškai švarios A.Poškos kūrinių formos išgrynina mintį, kurios užuomaz ga, akivaizdu, – tyloje, harmonijos paieškose, ramiuose, nors skau dokuose vidiniuose atradimuose. „Mane ypač traukia forma, kurios pabaigą sunku nuspėti“, – pako mentuoja dailininkas, apžvelgda mas naują tarpsnį savo gyvenimo ir kūrybos kelyje. kas: A.Poškos keramikos darbų paroda. kur: Kauno fotografijos galerijoje. kada: Veikia iki vasario 28 d.
Ją dievino milijonai Virginija Skučaitė
v.skucaite@kaunodiena.lt
Kai Marios Callas mokinys paklau sė, ką ji jam patartų daryti po dai navimo pamokų, operos primado na atsakė: „Pagalvokite apie pava sarį. Gyvenimas nėra vien darbas.“ Simboliška, kad būtent pirmą pa vasario dieną kauniečiai turės pui kią progą prisiminti prasmingo pa tarimo autorę spektaklyje „Meist riškumo pamokos“ Kauno dramos teatre. Fantastinė nosinė
Ne vienas sužinojęs, kad didžiau sia aktorės Nijolės Narmontaitės svajonė – turėti kokį nors auten tišką daiktą, priklausiusį legendi
nei praėjusio amžiaus operos daini ninkei M.Callas, patraukia pečiais. Greičiausia todėl, kad nematė Kau ne prieš 13 metų pastatyto ir iki šiol vaidinamo spektaklio „Meistrišku mo pamokos“. Jame N.Narmontai tė skaudžiai atvirai perteikia M.Cal las vidinių išgyvenimų dramatizmą, kurį dainininkė patyrė 1972 m., kai vedė meistriškumo kursus garsiojo je Niujorko Juilliardo mokykloje. „M.Callas talento stiprybė ir jį lydintis maksimalizmas, emo cijų proveržiai, patirtas triumfas ir skaudžios asmeninio gyveni mo peripetijos – visa tai taip gi liai paveikė mane, kad iki šiol vai dindama, rodos, jaučiu kiekvieną jos širdies tvinksnį, sie los virpesį.
18
Įsikūnijo: N.Narmontaitės M.Callas – įtikinamas emocijų ir maksimalizmo kalnas.
Nijolės Narmontaitės asmeninio archyvo nuotr.
18
antradienis, vasario 26, 2013
menas ir pramogos
Muzikinės pavasario sutiktuvės
Retai Kaune koncertuojanti Eglė Sirvydytė šiuo metu matoma įvai riausiuose amplua: kompozito rės, vokalistės, kuriančios grupė se „mmpsuf“ ir „Kurak“.
gerokai prieš pirmą 17 Dar sias repeticijas perskai
čiau kalnus literatūros, dokumen tikos apie šią didžią dainininkę, klausiausi jos balso. Iki šiol renku jos įrašus, atvirukus, lankiausi tose vietose, kur ji dirbo, gyveno. Ir net kapinėse Paryžiuje, kur yra atmini mo lenta M.Callas, nes jos pelenai ilsisi Egėjo jūros dugne… Beje, ne seniai teko skaityti apie vieną auk cioną, kuriame buvo parduodama didžiosios dainininkės nosinė su jos inicialais – vienas M.Callas ta lento gerbėjas sumokėjo už ją tiek, kiek kainuoja neblogas butas Lie tuvoje“, – liūdnai kalbėjo aktorė.
Paskutiniuose savo kūriniuose Eglė stipriai pasinėrė į elektroninės mu zikos eksperimentą, tad vis rečiau ją galima išgirsti grojant akustiškai, nors klausytojai vis dar pamena re tus, jaukius jos solinius koncertus. Anot atlikėjos, geras muzikos kūri nys – kaip geras filmas, kuris vyks ta klausytojo sąmonėje, kai tu sėdi ir pasineri į save. Kai kūrinys baigiasi, klausytojas supranta pajutęs stiprų vidinį išgyvenimą. Pirmąjį kalendo rinio pavasario šeštadienį E.Sirvy dytė suteiks progą vieniems patir ti déjàvu, kitiems – naujų potyrių. Kamerinėje erdvėje Eglė gros akus tinę autorinių kūrinių programą.
Legendos ir tikrovė
KD inf.
kas: Eglės Sirvydytės koncertas. kur: „Teatro klubE“. kada: kovo 2 d., šeštadienį.
kryžiažodis Praėjusios savaitės nugalėtojas Lai mutis MACKEVIČIUS. Teisingi atsakymai: TURNYRAS (pirm.), BALTRAMIEJUS (antr.), CECILIJA (treč.), MEILĖS ŽEMĖ (ketv.), STORAS BELGAS (penkt.).
Šią savaitę laimėkite vitaminus „C-300 Imuno N60“ ir Rachelės Gibson knygą Sudėtyje esantys „Gana citrusiniai bioflavonoidai gali padėti pagerinti nevykusių vitaminų įsisavinimą. Tik 1 tabletė per dieną! pasimatymų“. Ką daryti, kad būtum pakviesta į padorų pasimatymą? Adelė Haris nė nenutuokia. Jau kelerius metus jai tenka eiti į nevykusius pasimatymus, lyg būtų prakeikta. Dėl ko gi dar vyrai, su kuriais susitinka, staiga ima elgtis kaip puspročiai? Ar gali būti blogiau? Pasirodo, gali... Adelė sužino, kad subyrėjo jos tobulosios sesers santuoka...
Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite: DIENA (tarpas) KD (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA KD KAUNAS (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba, iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu, atneškite į „Kauno dienos“ redakciją, Kęstučio g. 86, Kaunas. Šios savaitės nugalėtoją paskelbsi me antradienį, kovo 5 d.
Ją dievino milijonai
Emocija: E.Sirvydytės teigimu, geras muzikos kūrinys – kaip geras filmas, kuris vyksta klausytojo są
monėje.
Garsiosios Graikijos dukros M.Cal las honorarai už vieną pasirodymą scenoje siekė 50 tūkst. dolerių. Jos brangenybių aprašymai užimda vo spaudoje ištisus aukštuomenės kronikos puslapius, sklido legen dos apie jos garderobą, meilės isto rijas, kolegų pavydą ir neapykantą. Pasaulis dar neužmiršo jos tragiš kos meilės istorijos su graikų mili jardieriumi Aristoteliu Onassiu. Ją dievino milijonai, bet ji troško to vienintelio, meilės... Kokia iš tikrųjų buvo XX a. ope ros primadona? Į šį sudėtingą klau simą mėgina atsakyti McNally pje sėje „Meistriškumo pamokos“. „Joje M.Callas atgyja savo šlovės saulėly dyje, kai mokė studentus dainavi mo subtilybių JAV. Ne, spektaklyje aš nedainuoju – skamba autentiš kas M.Callas balsas. Tiesa, tuo metu dainininkė jau buvo praradusi bal so įstabumą, bet ne maksimaliz mą, kurio reikalavo iš savo studen tų. Pjesėje M.Callas nuolat užplūsta džiugūs ir skausmingi prisiminimai, išgyvenimai. Šį dainininkės emoci jų, maksimalizmo kalną užsiverčiau ant savo pečių prieš 13 metų“, – pri siminė aktorė. Pjesės krikštatėvis – E.Stancikas
Tas sunkus emocijų ir maksima lizmo kalnas – M.Callas tapo pa čiu mylimiausiu N.Narmontaitės vaidmeniu, už kurį, beje, turėtų būti dėkinga dabartiniam Kauno dramos teatro direktoriui Egidijui Stanci kui. Prieš 14 metų šis jaunas Kauno dramos teatro aktorės kolega parve žė iš JAV pjesę „Meistriškumo pa mokos“ ir pasakė Nijolei: „Šis vaid muo tau.“ Ir neapsiriko. Režisieriaus Gyčio Padegimo ir aktorės Nijolės Narmontaitės kūry binio dueto vaisius – „Meistrišku mo pamoka“, 13 metų keliaudamas po Lietuvos ir įvairių šalių teatrų scenas, skindamas kritikų laurus, žiūrovų simpatijas, tikisi priartėti ir prie 300-ojo spektaklio. Šį kartą N.Narmontaitei Kauno dramos teatro scenoje talkins sce nos darbininką vaidinantis spek taklio režisierius Gytis Padegimas, jauni dainininkai A.Pilibavičiūtė, I.Simonavičiūtė, P.Padleckis, at liekantys arijas iš M.Callas reper tuaro. Jiems pianinu akompanuos J.Šervenikas. kas: Spektaklis „Meistriškumo pamokos“. kur: Nacionaliniame kauno dramos teatre. kada: kovo 1 d., 18.30 val.
19 3
antraDIENIS, vasario 26, 2013
klasifikuoti skelbimai Skelbimų ir prenumeratos skyrius!
Kęstučio g. 86, I–V 7.30–17.30 val. Tel. 302 202, 302 231. Vytauto pr. 23, priešais Autobusų stotį, I–V 7–16 val. (pietų pertrauka 13–14 val.) , VI 8–11 val. Tel. 8 655 45 114.
Klasifikuoti
Darbo skelbimai ��������������������������������� 19 Paslaugos ���������������������������������������� 19, 20 Parduoda � ������������������������������������������������20 Perka � ����������������������������������������������������������20 Įvairūs � �������������������������������������������������������20 Karščiausi kelionių pasiūlymai ������������������������ 21 Pramogos, šventės, laisvalaikis � ��������������������������������������������� 21 Kviečia � ������������������������������������������������������ 21 Kviečia mokytis ���������������������������������� 21 Pamesta � ���������������������������������������������������20 Informuoja � ��������������������������������������������� 21
skelbimai skelbimai@kaunodiena.lt 302 202, 302 231 (redakcijoje) Trikotažo įmonė ieško dizaino ir technologijų programuotojo, mokančio dirbti M1 + programomis. Teirautis darbo dienomis tel. 393 893, 8 698 86 780.
DARBo skelbimai
1080302
Siūlo darbą Automobilių servisui reikalingi: serviso važiuoklės meistrai, automobilių mechanikai. Tel. 8 698 02 939. 1078806
Baldų gamybai Domeikavoje reikalingi: baldų surinkėjai, montuotojai, staliai specialistai, pagalbiniai darbininkai (-ės), dažytojai (-os). Tel. 8 657 52 722. 1080287
Baldų gamybos įmonė UAB „FPI Baltic” (Žeimiai, Jonavos r.) ieško SUVIRINTOJO-ŠALTKALVIO, BALDŲ SURINKĖJO, KOKYBĖS VADYBININKO. Reikalavimas – darbo patirtis baldų gamybos įmonėje. Visos socialinės garantijos. Atlyginimas sutartinis. Tel. 8 687 21 336 arba e. p. personalas@fpifurniture.eu. 1078984
Buhalterinės apskaitos įmonė ieško vyr. buhalterio tvarkyti kelių įmonių apskaitą. Laiku mokamas atlyginimas ir visos socialinės garantijos. Privalumas – mokėjimas dirbti programa „Būtent“. Tel. 8 603 26 118. 1077983
DARBAS VYRAMS IR MOTERIMS. IŠVYKIMAS KOVO MĖN. ANGLIJOJE: PAKAVIMO DARBAI FABRIKE. NORVEGIJOJE: KEPYKLOS, SŪRIO FABRIKAI, DRABUŽIŲ, GĖLIŲ PAKAVIMAS. VOKIETIJOJE: DEŠRELIŲ GAMYKLA, SULČIŲ FABRIKAS. Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Panevėžys. Tel. 8 699 94 931; karjeros.biuras@gmail.com. 1079039
Ieškau sukirpėjų ir siuvėjų dirbti pagal individualius užsakymus. Tel. 8 615 42 937.
1078256
Įmonei reikalingi cecho darbininkai: stiklintojai, paruošėjos. Darbas Karmėlavoje. Skambinti tel. 8 670 30 627. 1078268
Įmonei, užsiimančiai šildymo sistemų montavimo darbais, reikalingi: montuotojai-santechnikai, montuotojai-suvirintojai, specialistai šiluminių punktų sistemoms montuoti. Tel. 8 699 90 126 arba CV siųsti e. paštu arnoldas@lakmalit.lt. 1075558
Jei esi simpatiška! Nori dirbti Graikijoje! Šokti. Konsumacija. Naktiniuose klubuose. Išlaidos apmokamos. Tel. +3069 8143 4650 (Inga), +3069 7568 6534 (Vilma). 1078408
Reikalingas staliaus darbą išmanantis ir vairuotojo pažymėjimą turintis darbininkas. Kreiptis K.Donelaičio g. 46, Kaunas, tel. 8 612 97 190. 1080043
Restauravimo įmonei reikalingi: statybos darbų vadovas, turintis atestatą, kvalifikuoti apdailininkai, dažytojai. Tel. 8 614 23 139. 1079727
Restoranui „Bajorų kiemas“, PLC MEGA, Islandijos pl. 32, Kaunas, reikalingas virėjas (-a), pageidautina turintis patirties. Be patirties – apmokome. Tel. 8 612 82 313. 1077196
Saugos tarnybai reikalingi apsaugos darbuotojai dirbti reagavimo ekipažuose. Darbas pamainomis. Visos socialinės garantijos. Atlyginimas – iki 1900 Lt, atskaičius mokesčius. Kontaktinė informacija: e. paštas apsauga@jungtis.lt; tel. (8 37) 361 354. 1079214
Šilainiuose reikalinga (-as) pardavėja (-as) dirbti alkoholio skyriuje. Tel. 8 698 22 004.
1079921
Siuvyklai Garliavoje reikia kvalifikuotų siuvėjų dirbti viena pamaina ir pameistrio dirbti ne visą darbo dieną. Tel. 8 686 55 793 8–16 val. 1078775
UAB „Kauno spauda“ skelbia kompiuterinio kasos terminalo (POS) programinės sistemos sukūrimo konkursą. Reikalavimas: galimybė sistemą įsigyti dalimis. Apmokėjimas įsigyjant darbo vietas (iš viso 115 darbo vietų). Pasiūlymai su detalia sąmata dalyvauti konkurse laukiami iki 2013 03 11 UAB „Kauno spauda“, K.Donelaičio g. 46, Kaunas. Projekto įgyvendinimo terminas 2013 06 30. Detalius reikalavimus sistemai pateiksime pagal prašymą. Informacija info@kaunospauda.lt, tel. 8 615 89 245. 1080042
UAB „Tenta & Service“ atlieka sunkvežimių remontą. Įmonei dirbti Jonavoje reikalingi AUTOMOBILIŲ REMONTO ŠALTKALVIAI. Reikalingos technikos žinios, atsakingumas, darbo patirtis sunkvežimių remonto srityje būtų privalumas. Mes siūlome puikias darbo sąlygas, atlyginimą, priklausantį nuo rezultatų. Pasiteirauti tel. (8 349) 77 100, 8 699 85 360, 8 685 44 471 1079954
Valymo paslaugų įmonė mielai priims į darbą valytojas (-us) ir kiemsargius, turinčius 35–55 proc. darbingumą. Kreiptis tel. 8 618 00 837. 1071878
Vytauto g. 67, Garliavoje, IKI parduotuvės antrąjame aukšte, Soliarumo studijoje reikalinga (-as) kirpėja (-as). Tel. 8 699 85 627. 1077990
Klinika „Neuromeda“: echoskopiniai ir kraujo tyrimai, neurologinių ligų, nugaros skausmų diagnostika ir gydymas, psichikos ligų gydymas, kodavimas, išblaivinimas. Net 50 % nuolaida kraujo tyrimų kompleksui kepenų veiklai įvertinti! Tel. 8 613 42 780, 331 511. www.neuromeda.lt. 1073349
Medikų 20 % nuolaida elektromechaniniam vakuuminiam limfodrenažiniam masažui LPG aparatu – tai masažas, turintis stiprų valantį, kūno linijas koreguojantį poveikį, puiki priemonė, lėtinanti senėjimo procesus. „NATURA MUNDA“ biologinės medicinos ir diagnostikos centras, J.Naugardo g. 13, Kauno senamiestis, tel. 8 678 39 202, (8 37) 200 620; www.naturamunda.lt. 1079791
20 % NUOLAIDA VIENINTELEI LIETUVOJE TRIMATEI PAGRINDINIŲ ORGANŲ IR SISTEMŲ DIAGNOSTIKAI 3D METATRON4025 CLINICAL APARATŪRA. Nustatome ligas esant ankstyvoms jų stadijoms, mikroelementų, mineralų trūkumą, alergenus, psichoemocines būsenas, parenkame vaistus ir sudarome tikslią gydymo bei mitybos programą. „NATURA MUNDA“ biologinės medicinos ir diagnostikos centras, J.Naugardo g. 13, Kauno senamiestis, tel. 8 678 39 202, (8 37) 200 620; www.naturamunda.lt. 1079794
ECHOSKOPINIAI TYRIMAI, atliekami išskirtinės kokybės 2D/3D vaizdą atkuriančiu ultragarsiniu aparatu SIEMENS ACUSON 3D! Pritaikius pažangias vokiškas technologijas Jums bus atlikti itin tikslūs pilvo ir dubens organų, skydliaukės, krūtų, prostatos, sąnarių, minkštųjų audinių ultragarsiniai tyrimai. Taip pat ypač efektyviai ištiriami kūdikių klubų sąnariai. BIOFIRST klinika, Studentų g. 37, Kaunas, tel. (8 37) 750 866; www.bioklinika.lt. 1080598
Efektyvus ūmaus ir lėtinio skausmo, stuburo, sąnarių ligų gydymas. LAZERIO TERAPIJOS CENTRAS, Šiaurės pr. 77, tel. 8 685 31 848, 385 858, 262 330. www.reameda.lt.
Tarptautinių pervežimų įmonė plečia savo veiklą ir ieško vairuotojų-ekspeditorių. Darbas Vakarų Europoje (4 savaitės). Reikalavimai: ADR pažymėjimas. Privalumai: 2 metų darbo patirtis, ankstesnių darboviečių rekomendacijos, užsienio kalbų žinios. Siūlome: stabilų darbo grafiką, greitai ir laiku mokamą užmokestį, visas socialines garantijas, naujus vilkikus. Kreiptis tel. (8 37) 268 960, 8 656 14 298.
Ginekologo konsultacijos, smulkios operacijos. Lytiniu keliu plintančių ligų gydymas. Anonimiškumas garantuojamas. Č.Sasnausko g. 56, tel. 731 692.
1080289
1074905
1074043
1074538
IŠBLAIVINIMAS VISĄ PARĄ. Priklausomybės ligų gydymas. Tel. 8 606 91 150.
Nebrangiai prijungiame skaitmeninę televiziją. Taisome televizorius, garso aparatūrą ir kitus el. prietaisus – su garantija. Galime atvykti. Tel. 8 617 77 751. 1072382
Automatinių skalbyklių, džiovyklių, indaplovių, elektrinių viryklių, mikrobangų krosnelių, dulkių siurblių, smulkios buitinės technikos remontas. Detalės. Garantija iki 36 mėn. Tel. 230 110, 8 610 72 777, 8 670 72 013, 8 612 62 443. 1078198
MAISTO NETOLERAVIMO TESTAS – puikus būdas, norint išvengti ligų. Vokietijos mokslininkai, pasinaudoję Rytų medicinos išmintimi, sukūrė unikalų, vienintelį Baltijos šalyse DERMATRON CLS 3D aparatą. Šiandien jo galimybėmis galite pasinaudoti ir Jūs! Ištyrus net 200 maisto produktų ir gėrimų, nustatysime, kuriuos Jūsų organizmas toleruoja, o kurių derėtų atsisakyti. BIOFIRST klinika, Studentų g. 37, Kaunas, tel. (8 37) 750 866; www.bioklinika.lt. 1080599
Odontologijos centras ODONTEX (Gedimino g. 17, šalia PPC „AKROPOLIS“) teikia visas odontologijos paslaugas. Veido raukšlių šalinimas hialurono injekcijomis. Nemokamas protezavimas ligonių kasų pacientams. Pensininkams – NUOLAIDOS! Dantų implantai – nuo 1000 iki 1500 Lt. Registruotis tel. (8 37) 228 265. 1064748
Odontologijos paslaugos su nuolaidomis. Metalo keramikai – 50 % nuolaida. Apžiūra nemokama. Tel. 203 101, 8 672 44 348. Maironio g. 26A, Kaunas.
1079082
Paslaugos
8 655 45 114 (Vytauto pr. 23)
OZONOTERAPIJA – efektyvi pagalba po infarktų, insultų, sergant diabetu, ateroskleroze, endarteritu, impotencija. Natūralaus gydymo centras, Savanorių pr. 284. Tel. (8 37) 710 602, 8 682 92 261; www.ngc.lt. 1073725
Psichiatro konsultacija, alkoholizmo gydymas, kodavimas, psichoterapija, medikamentai, hipnozė. Blaivinimas. Priklausomybės azartiniams žaidimams gydymas. Č.Sasnausko g. 56. Tel. 731 692. 1074551
Automobilininkams
Skubiai ir nemokamai išveža nenaudojamą buitinę techniką: šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę techniką ir kitus elektronikos prietaisus. Tel. 8 641 99 000; www.kaunakiemis. 1075896
SNAIGĖS servisas (M.K.Čiurlionio g. 5). Visų šaldytuvų, skalbyklių remontas. Prekyba SNAIGĖS šaldytuvais, atsarginėmis dalimis. Tel. 341 876, 8 652 44 908. 1074234
Taisome įvairių tipų televizorius klientų namuose. Iškvietimas nemokamas. Garantija. Tel. 719 765, 8 652 39 176. 1078176
Taisome įvairių tipų televizorius klientų namuose. Iškvietimas nemokamas. Suteikiama garantija. Tel. 715 991, 8 671 55 064. 1078686
Kompiuterininkų
Automobilių kompiuterinė diagnostika. Taisome visus elektros gedimus, starterius, generatorius, automatines, mechanines dėžes, variklius, važiuoklę. Tel. 8 676 20 355. 1074185
Automobilių radiatorių, žibintų, buferių remontas, dažymas ir keitimas. Šildymo-aušinimo sistemos remontas. Tel. 332 520, 8 699 55 568. 1077173
Dujų įranga automobiliams. Kompiuterinė diagnostika. Riešutų g. 30, tel. 8 600 24 966, dirbame I-VI. 1080005
Plovimas – automobilių, variklių, dugno. Šildymo-aušinimo automobilio sistemos remontas, perdirbimas. V. Krėvės pr. 118B, 6 garažas. Tel. 8 604 16 842. 1078630
Buitinės technikos remonto
Atliekame visų kompiuterių programinį ir techninį remontą, lituojame pagrindines plokštes, tiesiame tinklus. Kaune atvykimas nemokamas. Tel. 8 608 36 336. 1079139
Taisome nešiojamuosius, stacionarius ir žaidimų kompiuterius. Atnaujiname NAVIGACIJAS. Suteikiame garantiją. Galime atvykti. Tel. 8 617 77 731.
1073669
2 patyrę meistrai atlieka visų kompiuterių programinį ir tech. remontą, tinklų diegimą, plokščių litavimą. Kaune atvykimas nemokamas. Tel. 8 611 40 917. 1078014
Atlieku visus kompiuterių priežiūros darbus, Windows instaliavimą, virusų šalinimą, Smart TV, interneto tvarkymą. Atvykstu į namus nemokamai. Tel. 8 684 32 863.
Statybos, remonto
1079558
Šaldytuvų taisymas užsakovo namuose. Tel. 230 762, 8 699 20 896. 1070899
Atlieku nebrangų mikrobangų krosnelių, skalbyklių, dulkių siurblių, šaldytuvų, el. viryklių remontą. Garantija iki 2 m. Atvykstu nemokamai. Tel. 8 680 85 778.
Dažau, glaistau, tapetuoju, lyginu „Rotband“u, suvežu medžiagas, darbus atlieku greitai ir kokybiškai. Tel. 8 601 71 035, 779 732, e. paštas artas2222@gmail.com. 1080044
Dedame gipskartonį, glaistome, dažome, klojame plyteles. Elektros ir santechnikos darbai. Visa apdaila. Tel. 8 600 37 166. 1079961
Dedu laminuotas grindis, kalu dailylentes, statau duris, spynas. Glaistau, dažau. Smulkūs santechnikos ir elektros darbai. Tel. 8 689 30 950. 1079644
Durys – Jūsų, darbas – mūsų. Kokybiškai statome duris, lankstus, spynas, prikalame apvadus. Tel. 8 699 39 451. 1079845
Greitai dengiame stogus įvairia danga. Nestandartiniai skardos lankstymo ir montavimo darbai. Pigiau sukomplektuojame medžiagas. Garantija. Nuolaidos! Tel. 8 682 47 001. 1067235
AKCIJA! ALUPLAST profilio 5 kamerų langai – su 30 % nuolaida ir vidine apdaila. Šarvuotos durys. Balkonų stikl. Ritininės užuolaidos. Pramonės pr. 16 („Urmo“ bazė, 2 vagonėlis). Tel. (8 37) 451 712, 8 647 00 002. Atliekame dažymo, glaistymo, tapetavimo darbus. Dedame grindis. Kokybę ir darbo kultūrą garantuojame. Patirtis – 20 metų. Tel. 8 677 50 219, 707 989.
Įvairios durys pigiau. Didelis spalvų, modelių pasirinkimas. Naujiena – stogeliai, terasos. Dirba kvalifikuoti specialistai. Tel. 457 915, 8 676 70 000; www.lietuviskosdurys.lt.
Atliekame griovimo darbus – sienų, pertvarų, angų pjovimas (su dulkių nusiurbimu), kirtimas. Sąramų montavimas. Konsultacijos. Statybinio laužo išvežimas. Pastatų griovimas. Tel. 8 699 77 162.
Kaminų įdėklai (darbo patirtis), valymas. Pristatomieji kaminai. Latakų valymas. Garantija. Be poilsio dienų. Tel. 8 676 53 813. www.kaminuideklai.com.
1079311
1079602
1071973
Atliekame kokybiškai parketo, grindų šlifavimą, lakavimą, poliravimą, dedame parketą. Tel. 8 698 87 702, 264 557 (namų). 1079640
1079573
Atliekame santechnikos, elektros, staliaus darbus. Meistro iškvietimas į namus. Tel. 8 682 06 662, 8 602 44 898. 1078479
Atliekame statybos ir apdailos darbus. Gipskartonio montavimas, glaistymas, dažymas, tapetavimas ir t.t. Tel. 8 626 70 671. 1078652
Atliekame vidaus ir lauko apdailą. Tel. 8 611 40 315.
1078564
1068078
Automatinių skalbyklių (visų rūšių) remontas ir prekyba jomis. Dirbame ir savaitgaliais. Garantija iki 2 m. Tel. 8 609 07 201, 8 606 40 061.
Automobilinio bokštelio nuoma (15 m aukščio). Šlaitinių stogų dengimas, skardinimas. Tel. 8 687 19 660 (Rolandas), 8 602 92 845.
1073161
1072163
Be dulkių šlifuojame, restauruojame, dedame grindis. Statome medines konstrukcijas. Kapitaliniai ir kiti statybos darbai. Apdaila. Šiltinimas. Tel. 8 638 92 411.
Įvairios BETONAVIMO paslaugos (betonuojame nuo 1 kv. m iki Jūsų norimo ploto) – butams, namams, biurams ir t.t. LIEJAME pamatus. Patirtis. Kokybė. Garantija. Tel. 8 618 20 971.
Atliekame kokybiškai tik gipskartonio montavimo darbus (sunkias ir lengvas konstrukcijas). Tel. 8 620 80 461, 8 671 13 410.
Remontuoju visas automatines skalbykles. Garantija iki 2 metų. Dirbu be poilsio dienų ir švenčių dienomis. Tel. 8 606 76 900.
1075006
Be dulkių kokybiškai šlifuojame, lakuojame, restauruojame parketą, medines grindis, laiptus. Tel. 8 677 36 264. www.slifavimas.info.
1080075
1071717
Remontuoju lengvųjų automobilių ir VILKIKŲ RADIATORIUS, BUFERIUS ir kitas stiklo pluošto ir plastmasines detales. Garantija. Tel. 220 176 9-18 val., 8 699 25 402
Atliekame visus statybos darbus: stogų dengimo, apdailos, santechnikos, elektros, trinkelių klojimo ir kitus. Suteikiame garantiją. NUOMOJAME AUTOKRANĄ. Tel. 362 127, 8 687 39 361.
1063879
1080626
1058284
1072534
Kaminų įdėklai, valymas, pristatomieji kaminai, remontas. Kaminų mūrijimas. Tel. 8 619 29 430.
1079873
Kaminų valymas, kaminų įdėklų montavimas. Standartinių ir nestandartinių skardos gaminių gamyba ir montavimas. Tel. 8 655 35 213; info@skardlanksta.lt. 1067122
Kokybiškai atliekame apdailos darbus. Sienų, lubų dažymas, gipskartonio montavimas, laminato dėjimas ir t.t. Tel. 8 682 71 222, 8 655 05 180. 1078536
Nuomojame ekskavatorius, buldozerius (su vairuotoju). Valome sniegą. Vežame savivarčiu žvyrą, skaldą, sniegą. Įrengiame įvažas. Tel. 8 699 77 162.
1071997
Paskola be užstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Tel. 314 531, skambinti d. d. nuo 9 iki 17 val., „Aujama-credit“, P.Lukšio g. 34.
1071661
Nukelta į 20 p.
20 2
antradIENIS, vasario 26, 2013
klasifikuoti skelbimai Paslaugos
parduoda
Statybos, remonto
Nekilnojamasis turtas Kaune ir Kauno rajone
Metalo gaminiai: laiptai, turÄ&#x2014;klai, ÄŻvairios metalo konstrukcijos. Tel. 341 750, 8 699 15 875, e. p. metalas@zebra.lt. 1059510
Plastikiniai langai (vokieÄ?iĹł gamybos), ĹĄarvo durys, balkonĹł stiklinimas, apdaila. LangĹł reguliavimas, taisymas. SavanoriĹł pr. 287â&#x20AC;&#x201C;316, tel. 8 606 28 921. 1072803
Santechnikas atlieka visus santechnikos darbus. Padeda nupirkti, atveĹžti medĹžiagas (su nuolaidomis). Tel. 8 680 84 699 nuo 7 iki 22 val. 1076801
Santechnikas atlieka visus santechnikos darbus. Vandentiekis, ĹĄildymas, kanalizacija. Stato kietojo kuro, dujinius katilus. Tel. 8 605 85 205, 389 258. 1076385
Santechnikas-elektrikas taiso gedimus. Montuoja elektrÄ&#x2026;, ĹĄildymÄ&#x2026;, vandentiekÄŻ, kanalizacijÄ&#x2026;. Dirbame be poilsio dienĹł. Garantija. Tel. 8 604 31 597. 1076989
Ĺ arvuotos durys butams, namams, laiptinÄ&#x2014;ms. DurĹł remontas. Nuolaidos! GalimybÄ&#x2014; pirkti iĹĄsimokÄ&#x2014;tinai. Tel. 8 604 01 136. 1079848
SienĹł ĹĄiltinimas uĹžpildant oro tarpÄ&#x2026; termoputomis. 1 kv. m kaina nuo 5 Lt. Taikomos nuolaidos. Tel. 8 674 44 496. 1070720
SienĹł ĹĄiltinimas uĹžpildant oro tarpÄ&#x2026; termoputomis. 1 kv. m kaina nuo 5 Lt. Tel. 8 606 43 131. 1070732
Ĺ iltiname sienas,stogus ir grindis, uĹžpildant oro tarpus ekovata ir termoputa. 1 kv. m kaina 7â&#x20AC;&#x201C;10 Lt. Tel. 8 698 47 767. 1070779
AtveĹžame malkĹł miĹĄkaveĹžiu. Malkos trinkelÄ&#x2014;mis. Brangiai perkame miĹĄkÄ&#x2026;. Tel. 8 618 28 211. 1078947
â&#x20AC;&#x17E;NT unijaâ&#x20AC;&#x153; padÄ&#x2014;s Jums greitai parduoti, pirkti ar iĹĄnuomoti nekilnojamÄ&#x2026;jÄŻ turtÄ&#x2026;. Turime daug pirkÄ&#x2014;jĹł, ieĹĄkanÄ?iĹł butĹł, namĹł, sklypĹł, sodĹł, sodybĹł. Tel. 8 678 00 678. 1077652
1 k. butÄ&#x2026; Ĺ ilainiuose, monolitiniame name (12/10 a., bendr. pl. 37 kv. m, su balkonu, vidinis, saulÄ&#x2014;ta pusÄ&#x2014;, tvarkingas, rakinama laiptinÄ&#x2014;). Tel. 8 676 63 692.
1075161
20 kv. m naujai pastatytÄ&#x2026; prekybos kioskÄ&#x2026; be vandens Ĺ ilainiĹł turgavietÄ&#x2014;je, Ĺ˝emaiÄ?iĹł pl. 66, Kaune. Yra galimybÄ&#x2014; IĹ SINUOMOTI ÄŻvairaus ploto patalpas. Tel. 8 686 36 028 darbo dienomis 8â&#x20AC;&#x201C;16 val. 1079781
8,5 a namĹł valdos sklypÄ&#x2026; Rokeliuose (naujas kvartalas, elektros dÄ&#x2014;ĹžutÄ&#x2014;, privaĹžiavimo kelias). Tel. 8 676 22 944. 1079607
ATSKIRÄ&#x201E; butÄ&#x2026; su Ĺžeme SargÄ&#x2014;nuose, RadviliĹĄkio g. (3/3 a., mĹŤrinis, b. pl. 76 kv. m, dalinÄ&#x2014; apdaila, 18 cm apĹĄiltintas). Tel. 302 537, 8 659 79 940. 1079608
DnB bĹŤstas teikia paslaugas norintiesiems parduoti ar iĹĄnuomoti savo nekilnojamÄ&#x2026;jÄŻ turtÄ&#x2026;. Tel. 8 676 22 040, e. paĹĄtas darius.daugela@dnbbustas.lt. 1058047
Norite be tarpininkĹł parduoti, pirkti, nuomoti nekilnojamÄ&#x2026;jÄŻ turtÄ&#x2026;? ÄŽvertiname, konsultuojame, talpiname skelbimÄ&#x2026; su nuotraukomis internete (nuo 50 Lt). Tel. 8 685 55 552; www.nekturtas.lt. 1069240
Padedame parduoti JĹŤsĹł butÄ&#x2026;, namÄ&#x2026;, sodÄ&#x2026;, ĹžemÄ&#x2014;s sklypÄ&#x2026; ir sutvarkyti visus dokumentus. Firma â&#x20AC;&#x17E;Aujamaâ&#x20AC;&#x153;, tel. 412 960 (d.d. 9â&#x20AC;&#x201C;18 val.).
1072336
SmulkĹŤs santechnikos darbai. Tel. 8 618 19 775.
PadÄ&#x2014;siu nupirkti, parduoti butÄ&#x2026;, namÄ&#x2026;, garaĹžÄ&#x2026;, patalpas, sodÄ&#x2026;, sodybÄ&#x2026;, sklypÄ&#x2026;. Tel. 8 606 62 622.
VoniĹł restauravimo lyderiai. Patirtis 16 m. Stipriausia Lietuvoje GREENEKO danga su akmeniu ir keramika. www.restauruok.lt. Tel. (8 37) 440 201, 8 671 88 575.
Parduodamas 1 kambario butas (3 aukĹĄtĹł namo 1 aukĹĄtas). Kaina sutartinÄ&#x2014;. Be tarpininkĹł. Tel. 8 653 74 751.
1078769
1077369
Vidaus ÄŻrangos
1074030
1079291
Parduodamas 3 kambariĹł butas Ringauduose (plytinis namas, II a., geras remontas, ekonominis ĹĄildymas). Kaina sutartinÄ&#x2014;. Tel. 8 6 47 19 898. 1080037
PLISUOTOS Ĺ˝ALIUZÄ&#x2013;S, RITININÄ&#x2013;S UĹ˝UOLAIDOS, ROMANETÄ&#x2013;S â&#x20AC;&#x201C; UAB â&#x20AC;&#x17E;Eurivilaâ&#x20AC;&#x153;. K.DonelaiÄ?io g. 33, tel. 423 333. www.eurivila.lt. 1072589
BaldĹžiĹł Aptraukiame baldus gobelenu. KeiÄ?iame spyruokles, vatinÄ&#x2026;, porolonÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x201C; dirbtuvÄ&#x2014;se ir pas klientÄ&#x2026;. Pensininkams â&#x20AC;&#x201C; nuolaidos. Tel. 366 160, 8 651 82 459. 1070917
Greitai, kokybiĹĄkai remontuojame minkĹĄtuosius baldus. KeiÄ?iame dizainÄ&#x2026;. Platus gobeleno pasirinkimas. Be poilsio dienĹł. Transportas nemokamas. Tel. 440 774. 1079437
VirtuvÄ&#x2014;s, svetainÄ&#x2014;s, biuro, miegamojo, vonios, spintĹł ir kitĹł kietĹłjĹł baldĹł gamyba. Garantija, iĹĄsimokÄ&#x2014;tinai. Tel. 8 679 77 357; www.ivairusbaldai.lt. 1061907
Ĺ ventÄ&#x2014;ms
Parduodu dviejĹł kambariĹł butÄ&#x2026; pirmajame aukĹĄte Ĺ ilainiuose, VÄ&#x2014;trungÄ&#x2014;s g. Tel. 8 604 27 948.
1079642
Paskola be uĹžstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Tel. 314 531, skambinti d. d. nuo 9 iki 17 val., â&#x20AC;&#x17E;Aujama-creditâ&#x20AC;&#x153;, P.LukĹĄio g. 34.
1071666
Vieno kambario butÄ&#x2026; PartizanĹł g. (5 a. blokinio namo I a., b. pl. 29 kv. m, didelis balkonas). MaĹži mokesÄ?iai. Be tarpininkĹł. Tel. 8 656 79 880. 1079295
Nekilnojamasis turtas kitose vietose
1067906
SalÄ&#x2014; pobĹŤviams iki 50 asmenĹł. Yra pirtis, kubilas, maitinimas, nakvynÄ&#x2014;. Tel. 8 659 21 691. 1071243
Kitos â&#x20AC;&#x17E;AUJAMAâ&#x20AC;&#x153; VERTÄ&#x2013;JŲ PASLAUGOS
t 1 -VLĂ?JP H (prie KalnieÄ?iĹł PC), tel.
â&#x20AC;&#x17E;ABDONOâ&#x20AC;&#x153; kilimĹł ir ĹžaliuziĹł valykla valo kilimus (kliento patalpose arba iĹĄsiveĹžame), minkĹĄtuosius baldus, Ä?iuĹžinius, â&#x20AC;&#x17E;Bauerâ&#x20AC;&#x153; ir kt. patalynÄ&#x2122; sausu ir ĹĄlapiu giluminiu bĹŤdu amerikietiĹĄka ÄŻranga. LangĹł valymas, grindĹł dangos atnaujinimas, patalpĹł tvarkymas po remonto ir visos kitos ĹĄvaros paslaugos. UAB â&#x20AC;&#x17E;ABDONASâ&#x20AC;&#x153; (bet kada), tel. 77 09 44, 8 688 18 946. Ĺ˝emaiÄ?iĹł g. 31, www.abdonas.lt. 1071282
Aplinkotvarka. MedĹžiĹł, gyvatvoriĹł, tujĹł genÄ&#x2014;jimas. AugalĹł sodinimas, kvalifikuoto sodininko paslaugos. TinklinÄ&#x2014;s ir segmentinÄ&#x2014;s tvoros. Tel. 8 600 92 922.
1077636
Tik 30 Lt uĹž val. Perkraustymo, perveĹžimo paslaugos Kaune, senĹł baldĹł, daiktĹł iĹĄveĹžimas utilizuoti. Yra krovikai, dirbame visÄ&#x2026; savaitÄ&#x2122;! 8â&#x20AC;&#x201C;22 val. tel. 8 680 11 777. 1078263
1079263
Malkas â&#x20AC;&#x201C; lapuoÄ?iĹł, supjautas ir suskaldytas. Sausos. Turime ir atraiŞų. AtveĹžame nemokamai. Tel. 8 621 44 130. 1078881
1 k. butÄ&#x2026; Jonavoje, PaneriĹł g. (6/9 a., gyv. pl. 12, virtuvÄ&#x2014; 5 kv. m, WC ir pusvonÄ&#x2014; kartu, balkonas, naujas remontas, renovuotas). Kaina 20 000 Lt. Galimas keitimas ÄŻ butÄ&#x2026; Kaune. Tel. d.d. 8 698 20 630.
BuitinÄ&#x2014; technika Defektuota, naudota, nauja buitinÄ&#x2014; technika. VirtuvÄ&#x2014;s ÄŻrankiai, aksesuarai ir indai. www.aldile.com, Jonavos g. 254, Kaunas. Tel. 8 698 31 328.
1062749
AutomobiliĹł supirkimo ÄŻmonÄ&#x2014; perka visĹł markiĹł dauĹžtus, nevaĹžiuojanÄ?ius automobilius nuo 200 iki 2000 Lt. Patys pasiimame. Atsiskaitome vietoje. Tel. 8 615 87 008. 1076754
Malkos pigiau. Supjautos trinkelÄ&#x2014;mis arba skaldytos. AtveĹžame ir maĹžais kiekiais. Tel. 8 631 33 736.
Automobilius (senus, surĹŤdijusius, su defektais, nevaĹžiuojanÄ?ius) ir kÄ&#x2014;bulus. Atsiskaito iĹĄ karto, pasiima patys. Tel. 8 673 31 752, 8 607 97 663.
NebrangĹŤs baltarusiĹĄki durpiĹł briketai (sufasuoti didmaiĹĄiuose po 500 kg) ir pjuvenĹł briketai. AtveĹžame nemokamai. Tel. 8 600 79 065.
BendrovÄ&#x2014; perka ĹžemÄ&#x2014;s ĹŤkio paskirties ĹžemÄ&#x2122; visoje Lietuvoje. Tel. 8 618 05 112.
1078127
974209
Parduodame Ä&#x2026;Ĺžuolines, uosines, berĹžines, juodalksnio malkas (rÄ&#x2026;stais, trinkelÄ&#x2014;mis, skaldytas). Perkame miĹĄkÄ&#x2026; visoje Lietuvoje. Tel. 8 675 55 671
1075654
1080012
Brangiai juodĹłjĹł ir spalvotĹłjĹł metalĹł lauĹžÄ&#x2026;: aliuminÄŻ, varÄŻ, ĹžalvarÄŻ, akumuliatorius. IĹĄsiveĹžame patys. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724. 1072019
1080457
Parduodame pigiai geras malkas. Tel. 8 603 93 477. 1066797
AB â&#x20AC;&#x17E;SUSKYSTINTOS DUJOSâ&#x20AC;&#x153; parduoda suskystintas dujas balionuose, uĹžpildo rezervuarus. UĹžsakymai priimami tel. (8 37) 373 525, 8 615 55 324.
Brangiai perka juodĹłjĹł ir spalvotĹłjĹł METALŲ LAUĹ˝Ä&#x201E;, elektros variklius, akumuliatorius. IĹĄsiveĹža patys. IĹĄveĹža senus automobilius. VandĹžiogalos pl. 106, Domeikava, tel. 8 682 69 307, 8 37 478 989. 1072126
1079815
RAB â&#x20AC;&#x17E;Suskystintos dujosâ&#x20AC;&#x153; pakartotinai skelbia apie parduodamÄ&#x2026; (naujÄ&#x2026; ir naudotÄ&#x2026;) nenaudojamÄ&#x2026; turtÄ&#x2026;, medĹžiagas, automobiliĹł (rusiĹĄkĹł) atsargines detales. DÄ&#x2014;l informacijos apie parduodamÄ&#x2026; turtÄ&#x2026;, iĹĄsamiĹł parduodamo turto sÄ&#x2026;raĹĄĹł gavimo kreiptis tel. 8 687 13 837 arba e. paĹĄtu jolita.t@suskystintosdujos.lt. 1079802
VeĹžame malkas po 4 kub. m â&#x20AC;&#x201C; berĹžas, alksnis, sausa puĹĄis. Skaldytos arba trinkelÄ&#x2014;mis (berĹžas, alksnis vasaros pjovimo). Tel. 8 629 94 161. 1075379
Brangiai perkame juodĹłjĹł ir spalvotĹłjĹł METALŲ LAUĹ˝Ä&#x201E;, elektros variklius, akumuliatorius. IĹĄsiveĹžame patys. IĹĄveĹžame senus automobilius. S.LozoraiÄ?io g. 19, Garliava. Tel. 8 611 39 500.
Perka
1072348
1061760
1074417
1077145
Superku aukso lauĹžÄ&#x2026;, auksines monetas, auksinius ir sidabrinius juvelyrinius dirbinius, dantĹł karĹŤnÄ&#x2014;les (gali bĹŤti nevalytos), senus baldus ir dirbinius, senus tapytus lietuviĹł autoriĹł paveikslus, ÄŻvairiĹł ĹĄaliĹł karinÄ&#x2122; atributikÄ&#x2026;. Tel. 8 681 17 830.
AB SUPERKA AUTOMOBILIUS. Gali bĹŤti seni, po avarijos, nevaĹžiuojantys. Atsiskaitome iĹĄ karto. Sutvarkome dokumentus. Pasiimame patys. Europos pr. 56. Tel. 391 549, 8 639 10 001.
ĹŞkininkas brangiai pirktĹł, nuomotĹłsi ĹžemÄ&#x2122; Krekenavos, Ĺ˝ibartoniĹł, Sidabravo, NaujamiesÄ?io apylinkÄ&#x2014;se. Tel. 8 606 14 770.
1064338
1071738
VAZ, â&#x20AC;&#x17E;MoskviÄ?â&#x20AC;&#x153;, GAZ ir kitus importinius automobilius, kÄ&#x2014;bulus. Pasiimame. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724. 1072040
Vieno arba dviejĹł kambariĹł butÄ&#x2026; Dainavoje, Eiguliuose, Ĺ ilainiuose arba Ĺ˝aliakalnyje (gali bĹŤti bendrabutyje). Tel. 8 600 27 072, 8 676 22 529. Nebrangiai pirksiu namÄ&#x2026; Kaune ar Kauno r. Gali bĹŤti ir dalis namo arba kotedĹžas. Tel. 8 614 21 023, 8 614 22 030. TvarkingÄ&#x2026; trijĹł arba keturiĹł kambariĹł butÄ&#x2026; Kaune. SiĹŤlyti ÄŻvairius variantus. Tel. 8 676 22 955, 8 600 41 775.
Akumuliatorius, spalvotĹłjĹł, juodĹłjĹł metalĹł ir nerĹŤdijanÄ?io plieno lauĹžÄ&#x2026;, el. variklius, senus automobilius. VokieÄ?iĹł g. 187, tel. 478 088, 8 681 46 384.
SUPERKA ÄŽVAIRIUS SENUS AUTOMOBILIUS
Maisto prekÄ&#x2014;s Parduodu bulves, morkas, burokÄ&#x2014;lius, svogĹŤnus, ĹĄvieĹžius ir raugintus kopĹŤstus, raugintus agurkus. Pristatau ÄŻ vietÄ&#x2026;, iĹĄraĹĄau dokumentus. Tel. 545 842, 8 685 81 393.
1064273
Akumuliatorius, spalvotĹłjĹł, juodĹłjĹł metalĹł ir nerĹŤdijanÄ?io plieno lauĹžÄ&#x2026;, el. variklius. IĹĄsiveĹžame metalÄ&#x2026;. Raudondvario pl. 112, tel. 267 424, 8 650 50 353. 1064597
1079949
Nuomojami kambariai (2 val., parai ir ilgiau) Dujotiekio g. Tel. 8 657 60 707.
1056287
Gabenimai BaldĹł, pianinĹł perkraustymo (krauname, montuojame), kroviniĹł gabenimo paslaugos. Tel. 8 650 12 579, 740 666. 1073307
Paskolos
1074020
1079570
1062776
Nauja, nukainota buitinÄ&#x2014; technika (skalbyklÄ&#x2014;s, orkaitÄ&#x2014;s ir kt). AEG, BOSCH, LIEBHER, SIEMENS ir kt. Kovo 11-osios g. 45A. Tel. 313 656, 8 699 83 487; www.ventara.lt.
3 k. butÄ&#x2026; Taikos pr., Dainavoje, â&#x20AC;&#x17E;BermudĹł trikampyjeâ&#x20AC;&#x153; (5 a. plytinio namo 4 a., kambariai 17, 12, 10 kv. m, 2 balkonai, su baldais ir buitine technika). Kaina 550 Lt + mokesÄ?iai. Tel. 8 698 86 009.
1052119
Akumuliatorius, spalvotĹłjĹł, juodĹłjĹł metalĹł ir nerĹŤdijanÄ?io plieno lauĹžÄ&#x2026;, el. variklius, senus automobilius. VeiveriĹł g. 148A, tel. 392 213, 8 686 40 259. 1064469
Nuomoja
1065546
AB BRANGIAUSIAI KAUNE PERKA: juodĹłjĹł ir spalvotĹłjĹł metalĹł lauĹžÄ&#x2026;, akumuliatorius, senus automobilius. IĹĄraĹĄome utilizavimo paĹžymas. Pasiimame patys. Europos pr. 56. Iâ&#x20AC;&#x201C;V nuo 9 iki 17.30 val., VI nuo 9 iki 14 val. Tel. 391 549, 8 639 10 001.
Akumuliatorius, spalvotĹłjĹł, juodĹłjĹł metalĹł ir nerĹŤdijanÄ?io plieno lauĹžÄ&#x2026;, el. variklius, senus automobilius. Demontuojame metalÄ&#x2026;. Technikos g. 8C, tel. 8 687 46 496.
1079768
1069070
PERKAME MIĹ KÄ&#x201E;. Tel. 8 602 31 516.
Perku ĹžemÄ&#x2014;s grÄ&#x2026;Ĺžinimo dokumentus, taip pat nesutvarkytus paveldÄ&#x2014;jimo teisÄ&#x2014;s liudijimus. Atsiskaitau iĹĄ karto. Tel. 8 684 94 670.
Akumuliatorius, spalvotĹłjĹł, juodĹłjĹł metalĹł ir nerĹŤdijanÄ?io plieno lauĹžÄ&#x2026;, el. variklius, nichromÄ&#x2026;. BirĹželio 23-iosios g. 23A, tel. 312 043, 8 682 40 444.
Akcininkams! UAB â&#x20AC;&#x17E;GRANITASâ&#x20AC;&#x153; AKCININKAMS! PraneĹĄame, kad bendrovÄ&#x2014;s valdybos iniciatyva ir sprendimu 2013 m. kovo 20 d. 10 val. bendrovÄ&#x2014;s patalpose, ElektrÄ&#x2014;nĹł g. 16, LT-51205 Kaunas, ĹĄaukiamas eilinis visuotinis UAB â&#x20AC;&#x17E;Granitasâ&#x20AC;&#x153; (ÄŻm. kodas 132084071) akcininkĹł susirinkimas. SUSIRINKIMO DARBOTVARKÄ&#x2013;: 1. Auditoriaus iĹĄvada apie bendrovÄ&#x2014;s metiniĹł finansiniĹł ataskaitĹł rinkinÄŻ ir metinÄŻ praneĹĄimÄ&#x2026;. 2. BendrovÄ&#x2014;s vadovo metinis praneĹĄimas uĹž 2012 m. 3. BendrovÄ&#x2014;s metiniĹł finansiniĹł ataskaitĹł rinkinio uĹž 2012 m. tvirtinimas. 4. BendrovÄ&#x2014;s savĹł akcijĹł ÄŻsigijimas. 5. BendrovÄ&#x2014;s pelno (nuostoliĹł) paskirstymas. 6. Audito ÄŻmonÄ&#x2014;s rinkimai ir apmokÄ&#x2014;jimo sÄ&#x2026;lygĹł nustatymas. Akcininkai bus registruojami nuo 9.30 val. Kiekvienas akcininkas privalo turÄ&#x2014;ti asmens tapatybÄ&#x2122; patvirtinantÄŻ dokumentÄ&#x2026;. AkcininkĹł atstovai (ÄŻgaliotiniai) privalo pateikti jĹł asmens tapatybÄ&#x2122; patvirtinanÄ?ius dokumentus bei tinkamai ÄŻformintus ÄŻgaliojimus ar kitus jĹł teisÄ&#x2122; patvirtinanÄ?ius dokumentus. Su susirinkimo dokumentais galima susipaĹžinti bendrovÄ&#x2014;s patalpose (ElektrÄ&#x2014;nĹł g. 16, Kaunas) nuo ĹĄ.m. kovo 8 d. Asmuo, ÄŻgaliotas teikti informacijÄ&#x2026;, â&#x20AC;&#x201C; referentÄ&#x2014;-personalo inspektorÄ&#x2014; AgnÄ&#x2014; StankeviÄ?ienÄ&#x2014;, tel. (8 37) 350 304.
1072106
â&#x20AC;&#x17E;Metrampaâ&#x20AC;&#x153; brangiai perka juodĹłjĹł ir spalvotĹłjĹł metalĹł lauĹžÄ&#x2026;, automobilius. Moka iĹĄ karto, iĹĄsiveĹža. Ĺ venÄ?ioniĹł g. 8, Betygalos g. 2. Tel. 740 405, 8 682 55 681, www.metrampa.lt.
1077157
ÄŽvairĹŤs
IeĹĄkau pirkti arba nuomotis butÄ&#x2026;, namÄ&#x2026; Kaune ar ĹĄalia Kauno. Domina ÄŻvairĹŤs pasiĹŤlymai. Martynas, tel. 8 657 53 810.
Perku 1â&#x20AC;&#x201C;2 kambariĹł butÄ&#x2026;, gali bĹŤti ÄŻkeistas, apleistas, su skolomis. SiĹŤlyti ÄŻvairius variantus. Tel. 311 208 (d. d. 9â&#x20AC;&#x201C;18 val.).
1064404
1072271
KavinÄ&#x2014; UAB â&#x20AC;&#x17E;Partizanaiâ&#x20AC;&#x153; kvieÄ?ia ĹĄauniai praleisti laikÄ&#x2026;, atĹĄvÄ&#x2122;sti ĹĄeimos ĹĄventes (iki 100 asmenĹł). Tel. 8 612 65 960, 731 865. www.kavinepartizanai.lt.
IĹĄparduodame kokybiĹĄkos plautos D rĹŤĹĄies angliĹł likutÄŻ didmaiĹĄiuose. PjuvenĹł briketai, baltarusiĹĄki durpiĹł briketai. Tel. 8 677 57 228.
BALTIC METAL, UAB â&#x20AC;&#x201C; aukĹĄtomis kainomis neribotais kiekiais perka juodĹłjĹł ir spalvotĹłjĹł metalĹł lauĹžÄ&#x2026;. Atsiskaitome iĹĄ karto. Kreiptis R.Kalantos g. 49, Kaunas, tel. (8 37) 215 092, 8 698 55 553.
Specializuota ÄŻmonÄ&#x2014;
(su defektais, po avarijos) ir
KÄ&#x2013;BULUS.
Pasiimame patys. RaĹĄome utilizavimo paĹžymas.
Tel. 8 671 67 189; 8 648 74 669.
www.autoperka.lt
Paskola be uĹžstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Tel. 314 531, skambinti d. d. nuo 9 iki 17 val., â&#x20AC;&#x17E;Aujama-creditâ&#x20AC;&#x153;, P.LukĹĄio g. 34.
1071639
Paskolos per 1 valandÄ&#x2026; (turintiesiems uĹžstatÄ&#x2026;), perkreditavimai, konsultacijos, visĹł dokumentĹł tvarkymas. Firma â&#x20AC;&#x17E;Aujama-creditâ&#x20AC;&#x153;, P.LukĹĄio g. 34. Tel. 412 960. 1071590
Paskolos, perkreditavimai per 1 val. UĹžstatas â&#x20AC;&#x201C; auksas, nekilnojamasis turtas, automobilis. VisĹł dokumentĹł tvarkymas, konsultacijos. Tel. 315 599. 1071568
Skubi paskola uĹž maĹžiausias palĹŤkanas. UĹžstatas â&#x20AC;&#x201C; auksas, automobilis, nekilnojamasis turtas. Konsultacijos, visĹł dokumentĹł tvarkymas. Tel. 8 600 69 691. 1071548
Suteikiame ilgalaikes ir trumpalaikes paskolas nuo 1 %. Kredituojame bĹŤsto pirkimui. Refinansuojame. Tel. 8 600 06 886, e. paĹĄtas tavopasirinkimas@gmail.com. 1077102
Akcija GREITOS PASKOLOS. UĹžstatas â&#x20AC;&#x201C; nekilnojamasis turtas arba automobiliai. Konsultuojame, tvarkome visus dokumentus.Tel. 8 687 82 448. Mituvos g. 5, Kaunas. 1071090
1069671
Kitos prekÄ&#x2014;s Aleksote, KalvarijĹł g. 7, prekiaujame Ä&#x2026;Ĺžuolo, juodalksnio ir miĹĄriĹł pjuvenĹł briketais. Taip pat durpiĹł briketais. AtveĹžame. Tel. 8 683 54 559. 1075634
AtveĹĄime geros kokybÄ&#x2014;s baltarusiĹĄkĹł durpiĹł briketĹł ir akmens angliĹł. Tel. 8 683 13 463. 1077474
AtveŞame įvairių skaldytų malkų, atraiŞų, berŞinių sausų trinkelių. Pristatymas nemokamas. Tel. 8 673 06 327.
Akumuliatorius, spalvotĹłjĹł, juodĹłjĹł metalĹł ir nerĹŤdijanÄ?io plieno lauĹžÄ&#x2026;, elektros variklius, nichromÄ&#x2026;. Jurbarko g. 2, tel. 363 283, 8 601 17 935. 1064205
AlavÄ&#x2026;, nichromÄ&#x2026;, nerĹŤdijantÄŻ ir instrumentinÄŻ plienÄ&#x2026;, elektros variklius, generatorius, starterius ir ÄŻvairius metalus. Tel. 8 610 22 688. 1064142
Kiti UAB SPAUDOS VERSMÄ&#x2013; (ÄŻmonÄ&#x2014;s kodas 302590079, Erfurto g. 16â&#x20AC;&#x201C;10, Vilnius) keiÄ?ia pavadinimÄ&#x2026; ir adresÄ&#x2026; ÄŻ UAB â&#x20AC;&#x17E;Press Printâ&#x20AC;&#x153;, adresas Erdvilo g. 3, Kaunas. 1080311
Pamesta
BerĹžo, uosio, Ä&#x2026;Ĺžuolo, juodalksnio skaldytas malkas. Tel. 8 613 23 999.
AukĹĄtomis kainomis ÄŻmonÄ&#x2014; perka ÄŻvairius AUTOMOBILIUS ir kt. technikÄ&#x2026; (po eismo ÄŻvykio ar su kt. defektais). Greitai tvarkome dokumentus, atsiskaitome, pasiimame. Tel. 8 684 26 629, 8 603 62 208.
Pamestus Kauno maisto pramonÄ&#x2014;s mokyklos diplomÄ&#x2026; B Nr. 040147 ir priedÄ&#x2026; D Nr. 039277 bei brandos atestatÄ&#x2026; V Nr. 031585 ir priedÄ&#x2026; VP Nr. 034245, iĹĄduotus 2005 06 22 Audriui JasiuleviÄ?iui, laikyti negaliojanÄ?iais.
1078954
1072930
1080600
1077804
21 3
antraDIENIS, vasario 26, 2013
klasifikuoti skelbimai Kauno pantomimos ir plastikos teatro kreipimasis į Kauno m. savivaldybės tarybos narius Vienašališkai priimtas sprendimas dėl Kauno pantomimos ir plastikos teatro reorganizavimo, prijungiant jį prie Kauno šokio teatro „Aura“ tikrai nepagerins įstaigai skirtų funkcijų kokybės. Kauno pantomimos ir plastikos teatras yra vienintelis profesionalus tokio žanro teatras Lietuvoje su giliomis šio unikalaus žanro tradicijomis. Prijungiant prie Kauno šokio teatro „Aura“, Kauno pantomimos ir plastikos teatras visiškai neteks savarankiško statuso ir realiai tai būtų Pantomimos teatro sunaikinimas. Būtų nedovanotina priimti tokį sprendimo būdą neapsvarsčius kitokių sprendimo variantų su abiejų teatrų kolektyvais. Kauno pantomimos ir plastikos teatras
kviečia
Šokio spektaklis
„IŠ(NE)PLAUTAS DANGUS“ Kovo 1 d. 18.30 val. Choreografė – Birutė Letukaitė BLC verslo lyderių centras, Elipsės salė K.Donelaičio g. 62, Kaunas Bilietus galite įsigyti bilietai.lt kasose ir valandą prieš renginį. Bilieto kaina 30 Lt. Moksleiviams, studentams, senjorams, žmonėms su negalia – 50 % nuolaida. Daugiau informacijos tel. (8 37) 202 062
informuoja SVEIKATOS MOKYKLA Vasario 26 d. 18 val. Vaidoto pagrindinėje mokykloje (Vaidoto g. 115) – paskaita VAN DENS PASLAPTYS. Lektorius gydytojas Gin tautas Laurinavičius. Danutės patarimai sveikatos klausimais. Panemunės bendruomenės centras ir Žolinčių akademija KAUNO TAUTINĖS KULTŪROS CENTRAS A.Jakšto g. 18 Vasario 26 d. 18 val. KTKC (A.Jakšto g. 18) – mokymai jaunimui ir suaugusiesiems ,,Vakarojimai seklyčioje”: rankinės vėlimas. Veda Daiva Vainauskienė. Informacija tel. 8 679 36 715. Vasario 27 d. 15 val. – 2013 m. Lietuvos moksleivių liaudies dailės konkurso „Sidabro vainikėlis” miesto turo parodos pristatymas ir apibendrinimas. 18 val. – romansų vakaras „Kai meilė sniegą ištirpins”. Dalyvauja etnografinis ansamblis „Sūduva”, vadovė Teresėlė Varnagirienė. Įėjimas nemokamas. ASOCIACIJA „ŠVIESUVA“ UAB „Pirmas žingsnis” konferencijų salė, Raudondvario pl. 150, tel. 8 699 76 438 www.sviesuva.lt Vasario 28 d. 14 val. – Vidmantas Obelienius, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras, nusipelnęs sveikatos apsaugos darbuotojas, Kauno Šilainių poliklinikos direktorius, vyriausiasis gydytojas, Socialinės adaptacijos asociacijos pirmininkas. AMBULATORINĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS NAUJOVĖS IR PERSPEKTYVOS. JAU KETVIRTI METAI RENGINIAI NEMOKAMI! DVASINIO UGDYMO IR MEDITACIJOS CENTRAS Kovo 2–3 d. (šeštadienį 15–18 val., sekma dienį 10–13 val.) kviečia į nemokamą semi narą „Gyvojo „aš” stebuklas: kintanti ir pa stovioji tikrovė”. Seminarą veda soc. moksl. daktarė Egidija Laumenskaitė. I diena. Dvasinio „aš” esmė ir laikinos susi tapatinimų formos. Nerimo ir baimės prie žastys bei išsivadavimo iš jų galimybė. II diena. Aukščiausios jėgos supratimas. Kū rėjas ir kūrinys: panašumas bei skirtumai. Susipažinsime su senąja radža jogos medi tacija. Seminaras vyks Gedimino g. 47, 307 kab. (buv. „Žemprojekto” patalpose). Užsiregistruoti iki vasario 28 d. tel. 8 600 51 418.
Karščiausi kelionių pasiūlymai Kelionių AgentūrA „Krantas Travel“ „COMMODORRE“ KAJUTĖ VIENAM + AUTOMOBILIS – nuo 495 Lt (asm.) Akcija galioja linijai Klaipėda–Kylis iki 2013 05 31. Tel. (8 37) 490 202, I.Kanto g. 22, kaunas@kaunas.krantas.lt www.krantas.lt
„COMMODORRE“ KAJUTĖ DVIEM + AUTOMOBILIS – nuo 425 Lt (asm.) Akcija galioja linijai Klaipėda–Karlshamnas iki 2013 05 31.
AKCIJOS KELTŲ BILIETAMS IŠ KLAIPĖDOS
KELIONĖ KELTU Į EUROVIZIJOS DAINŲ KONKURSĄ – nuo 266 Lt (asm.) (vieta kajutėje) Galioja linijai Klaipėda–Karlshamnas.
KETURVIETĖ KAJUTĖ + AUTOMOBILIS – nuo 218 Lt (asm.) Akcija galioja linijoms Klaipėda–Kylis ir Klaipėda–Karlshamnas iki 2013 05 31.
Daugiau specialių pasiūlymų www.krantas.lt
Pramogos, šventės, laisvalaikis Pramogos Kovo 7 d. 18 val. kviečiame apsilankyti Kauno valstybinėje filharmonijoje, renginyje TEATRO BALSAI. Dalyvauja: REGINA VARNAITĖ, VY TAUTAS PAUKŠTĖ, SAULIUS BAREIKIS, VIRGINIJA KOCHANSKYTĖ. Bilietai: Filharmonijos kasoje, kioske (S.Daukanto g. 17), „Girstupio“ turgaus spaudos kioske, bilietai.lt, www.atmkompanija.lt. Informacija tel. 8 672 62 322. 1079456
Kovo 9 d. viešbutyje „Vanagupė“ – Lietuvos talentų finalininko Ju rijaus Veklenko „Tribute to James Blant & Bruno Mars“ koncertas, skirtas specialiai moterims jų šventės proga! Bilieto kaina 40 Lt (asmeniui). Į kainą įskaičiuota: koncertas, taurė vyno su užkandžiu. Daugiau informacijos www.vanagupe.lt. 1074405
Šokiai Sportinių šokių klubas „Gintarėliai“ kviečia norinčius išmokti šokti į naujas grupes: vaikų (nuo 6–7 m.) sportinių šokių; suaugusiųjų pramoginių šokių pradedantiesiems. Repeticijos vyks antradieniais ir ketvirtadieniais, pradžia kovo 7 d. Kauno technikos kolegijos didžiojoje salėje, Tvirtovės al. 35, Kaune. Daugiau informacijos tel. 8 612 54 053, e. paštu orestas@daliadance.lt. Ateikite, pažiūrėkite, pabandykite – Jums tikrai patiks! 1079379
Sportas Dėmesio! Vasario mėnesį priimami nauji nariai! Kyokushin kara tė treniruotės vaikams, paaugliams, jaunimui, suaugusiesiems, vyresniems! Treneris G.Tankevičius – pasaulio karatė vicečempionas, Kauno klinikų sporto medicinos gydytojas – didelį dėmesį skiria saugiam sportui, sveikatai stiprinti, tvirtam fiziniam parengimui, pasitikėjimo savimi ugdymui. Naudojamos efektyvios, moksliškai pagrįstos metodikos, modernus inventorius. G.Tankevičiaus individualios treniruotės asmenims, atsigaunantiems po sportinių traumų, operacijų, geresniam fiziniam pasirengimui, sveikatai stiprinti, traumų profilaktikai. Savanorių pr. 206, tel. 8 678 34 748. www.stoikas.lt. 1074804
Kauno bridžo klubas kviečia į sportinio bridžo kursus, kurie vyks Jonavos g. 40, „Undinės“ salėje, 2 aukšte, ketvirtadieniais nuo 18 val. Įvadinė paskaita – vasario 28 d. Turinčiuosius bridžo pagrindus kviečiame prisijungti nuo kovo 14 d. Balandžio mėnesį vyks naujokų turnyrai. Informacija tel. 8 687 60 254, 8 682 17 227; www.bridzas.lt.
1078968
kviečia mokytis Kursai: masažo, kosmetikų-vizažistų, kirpėjų, manikiūro-pedikiūro, floristikos, buhalterių, darbo kompiuteriu. www.kursaikaune.lt, tel. 8 652 09 313, Gedimino g. 33–4.
1070924
KAUNO JONO ŽEMAIČIO-VYTAUTO PROGIMNAZIJA (Radvilėnų pl. 7) Kviečiame mokytis į priešmokyklinę, pirmą ir penktą klases. Priešmokyklinėje ir pradinėse klasėse mokymas vyksta pagal „Geros pradžios“ metodiką. Nuo 5 klasės vykdomas sustiprintas anglų k., matematikos mokymas. Vasario 28 d. (ketvirtadienį) nuo 16 iki 18 val. vyks
ATVIRŲ DURŲ DIENA. Maloniai kviečiame apsilankyti.
22
antradienis, vasario 26, 2013
kas, kur, kada KAUNO VALSTYBINIS LĖLIŲ TEATRAS
Jūratė NADZEIKIENĖ
Ona Radzevičienė
(1973–2013)
(1926–2013)
Išeina žmonės mieli, Šalia kurių gyvenai, Kuriuos gerai pažinai, Vardu vadinai... Vasario 22 d. po sunkios ligos nustojo plakti Aleksandro Stulginskio universiteto docentės daktarės Jūratės Nadzeikienės širdis. Netekome nepaprastai jautrios, darbščios, pareigingos, atsakingos pedagogės ir mokslininkės, bičiulės ir bendradarbės. J.Nadzeikienė gimė 1973 m. birželio 20 d. Kauno rajone, tarnautojų šeimoje. 1991 m. aukso medaliu baigė Noreikiškių vidurinę mokyklą. Tais pačiais metais įstojo į Kauno technologijos universitetą. 1996 m. su pagyrimu baigė bakalauro studijas ir įgijo pramonės inžinerijos bakalauro kvalifikaciją. 1998 m. su pagyrimu baigė magistrantūros studijas KTU Dizaino ir technologijų fakultete ir įgijo pramonės inžinerijos mokslo magistro laipsnį. 2000 m. Kauno technologijos universitete įgijo diplomuoto matematikos mokytojo kvalifikaciją. 1998–2000 m. dirbo Kauno V.Kudirkos vidurinėje mokykloje matematikos mokytoja. 2000 m. J.Nadzeikienė įstojo į doktorantūrą Lietuvos žemės ūkio universitete, Profesinės saugos ir inžinerijos vadybos katedroje. 2005 m. sėkmingai apgynė disertaciją tema „Aplinkos, įtakojančios žemdirbio šiluminę komfortinę būseną, tyrimai“ ir įgijo technologijos mokslų daktarės laipsnį. Nuo 2000 m. dirbo Profesinės saugos ir inžinerijos vadybos katedros asistente, lektore. Nuo 2006 m. J.Nadzeikienė – šios katedros docentė. Studentams dėstė darbuotojų saugos ir aplinkos apsaugos dalykus, sėkmingai vadovavo bakalaurams, magistrantams, doktorantams, buvo doktorantūros komitetų narė. Ji yra 6 mokomųjų knygų ir metodinių priemonių, daugelio mokslinių straipsnių darbo aplinkos tyrimų tematika autorė ir bendraautorė. Doc. J.Nadzeikienė aktyviai dalyvavo Žemės ūkio inžinerijos fakulteto tarybos, komitetų ir komisijų veikloje. Ypač reikšmingas jos indėlis kuriant ir tobulinant fakulteto kuruojamas studijų programas. Jūratės nueitas trumpas gyvenimo kelias liks pavyzdžiu bendradarbiams ir Jos auklėtiniams. Sunkią netekties valandą reiškiame gilią užuojautą velionės tėveliams Genovaitei ir Juozui Eičinams, sūnui Algimantui. Urna su velionės palaikais pašarvota laidojimo namuose „Rimtis“, Juozapavičiaus pr. 1. Šv. Mišios vyks Aleksandro Stulginskio universiteto koplyčioje vasario 26 d. 8.30 val., palaikai išnešami vasario 26 d. 14 val. Laidojama Panemunės kapinėse. Žemės ūkio inžinerijos ir saugos institutas, Žemės ūkio inžinerijos fakultetas, Universiteto bendruomenė
Ji gyvens gėlės kiekvienu žiedu, Pūs vėjeliu ir plaukus sušukuos, Bus skarele, kai ašara nurieda, Ir tik sapne paguodos ranką bepaduos. Vasario 23 d. amžinybėn išėjo puikus žmogus, mylinti mama, rūpestinga močiutė Ona Radzevičienė. Ji gimė 1926 m. lapkritį Prienų rajone, Taurakiemio kaime, mokėsi Pakuonio gimnazijoje. Pokario metais trūko mokytojų, todėl baigusi kursus mokė kaimo vaikus Prienų rajone, skiepijo jiems pačias svarbiausias gyvenimo tiesas ir vertybes. Jai teko dirbti ir kolūkio darbus, triūsti Radijo gamyklos sanatorijoje-profilaktoriume virėja, V.Kapsuko-Mickevičiaus spaustuvėje (dabar „Aušra“), sukosi spaudos darbų baruose. Visur buvo gerbiama ir įvertinta kolegų. O.Radzevičienė ją pažinojusių atsiminimuose liks išmintinga, žmogiška, randanti gerą, šiltą žodį, pasiaukojanti ir visada graži. Velionė pašarvota Prienų rajono Pakuonio šarvojimo salėje. Šv. Mišios bus aukojamos vasario 26 d., antradienį, 12 val. Pakuonio bažnyčioje. Į Pakuonio kapines išlydima po šv. Mišių. Sūnus Gintautas su anūkais Deividu ir Sandra
Amžinąjį atilsį Mirus buvusiam ilgamečiam darbuotojui Romualdui Gedgaudui, šeimą ir artimuosius nuoširdžiai užjaučia ir kartu liūdi VĮ Registrų centro Kauno filialo darbuotojai.
Gimimas yra visada laukiamas, džiaugsmingas, o mirtis – netikėta, staigi ir be galo skaudi. Dėl Aleksandro Stulginskio universiteto darbuotojos docentės daktarės Jūratės NADZEIKIENĖS mirties reiškiame gilią užuojautą velionės šeimai ir artimiesiems. Aleksandro Stulginskio universiteto bendruomenė Liūdime netekę Romučio NAVARDAUSKO-PALAIMOS, mielo kolegos ir pareigingo bičiulio. Liko nebaigti jo darbai, neįgyvendinti sumanymai, neišsipildžiusios gražiausios viltys. Nuoširdžiai užjaučiame jo šeimą, artimuosius, gimines ir draugus. Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas, Administracijos direktorius Dainius Ratkelis ir savivaldybės tarnautojų bendruomenė Šv. Mišios už Romučio vėlę bus aukojamos trečiadienį 13 val. Šv. Arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje. Po Mišių urna su palaikais išlydima į Gelvonų kapines. Šeima prašo atsisveikinti kukliu gėlės žiedu.
Norėtume, kad mūsų žodžiai būtų dideli, Kad sielvarte sušildytų, paguostų, Gyventi šauktų vėl be sopulio širdy Ir ašaras nušluostytų nuo skruostų. Mirus mylimam broliui, nuoširdžiai užjaučiame UAB „Pirmas žingsnis“ gamybos direktorę Elvyrą ASTRAUSKIENĘ ir siuvėją technikę Rasą AVIŽINIENĘ bei jų artimuosius. UAB „Pirmas žingsnis“ kolektyvas Dėl mamos mirties nuoširdžiai užjaučiame UAB „Kauno gatvių apšvietimas“ darbuotoją Vladimirą Blinovą ir jo artimuosius. UAB „Kauno gatvių apšvietimas“ kolektyvas Skaudžią netekties valandą, mirus Mamai, nuoširdžiai užjaučiame poetą Gintautą DABRIŠIŲ. Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyrius Vilmą GRIGALIŪNIENĘ skaudžią netekties ir liūdesio valandą, mirus mylimam Tėveliui, nuoširdžiai užjaučia ir kartu liūdi VšĮ Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties darbuotojai.
Laisvės al. 87A, www.kaunoleles.lt
55-asis teatro sezonas Kovo 2 d. 12 val. – numatoma PREMJERA – SKRUDŽAS, ARBA DIENA, KAI GALIMA ATVERTI SAVO ŠIRDĮ (pagal Č.Dikenso apy saką „Kalėdų giesmė”), nuo 6 m. Autorė Daiva Čepauskaitė, režisierius Arvydas Lebeliūnas, dailininkai Sergėjus Bocullo, Danielius Sodeika, kompozitorius Jonas Sakalauskas.
KAUNO PANTOMIMOS IR PLASTIKOS TEATRAS M.Daukšos g. 34, kasos tel. 220 586 http://www.pantomimosteatras.lt/
Vasario 28 d. 19 val. – KAMASUTRA. Vizualinis spektaklis suaugusiesiems (N-18).
KAUNO VAIKŲ IR JAUNIMO TEATRAS „VILKOLAKIS“ Kovo 11-osios g. 108. Tel. 313 712
Vasario 27 d. 16 val. – S. Ivanauskaitė. PRINCESĖ IR MĖNULIS (neišgalvota istorija Džeimso Terberio kūrinių motyvais).
TEATRO KLUBAS
Skaudžią netekties valandą nuoširdžiai užjaučiame Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto prodekanę Violetą Ivanauskienę dėl mylimos mamos mirties. Socialinių mokslų fakulteto bendruomenė Viešosios įstaigos Kauno Kalniečių poliklinikos Personalo skyriaus viršininkę Dolireną IVOŠKIENĘ, mirus mamai, nuoširdžiai užjaučia Kalniečių poliklinikos administracija ir darbuotojai.
Išėjus amžinybėn artimam žmogui, lieka skausmas ir tuštuma. Teužpildo ją nuoširdi užuojauta ir palinkėjimas stiprybės. Skaudžią netekties valandą dėl mylimos sesers mirties nuoširdžiai užjaučiame Kauno vaikų ir jaunimo teatro „Vilkolakis“ direktorių Algį KYBARTĄ. Kauno savivaldybės administracijos Švietimo ir ugdymo skyriaus darbuotojai Kauno vaikų ir jaunimo teatro „Vilkolakis“ direktorių Algį KYBARTĄ dėl sesers mirties nuoširdžiai užjaučia teatro darbuotojai ir aktoriai. Skaudžią netekties ir liūdesio valandą dėl mylimos sesers mirties nuoširdžiai užjaučiame Kauno vaikų ir jaunimo teatro „Vilkolakis“ direktorių Algį KYBARTĄ. Kauno neformaliojo švietimo įstaigų vadovai ir kuratorė Reiškiame nuoširdžią užuojautą Kauno Vaidoto pagrindinės mokyklos direktorei Gražinai ŠLIUŽIENEI ir jos šeimai dėl netikėtos vyro mirties. Kauno Vaidoto pagrindinės mokyklos bendruomenė
Vilniaus g. 22, Architektų namai, II aukštas
Vasario 27 d. 19 val. – I.Pukelytės komedija MEILĖ PARYŽIUJE. Bilietus platina „Tiketa”.
KAUNO ŠOKIO TEATRAS „AURA“ Kovo 1 d. 18.30 val. – IŠ(NE)PLAUTAS DANGUS. Chor. B.Letukaitė. BLC verslo lyderių centras, Elipsės salė, K.Donelaičio g. 62. Kovo 11 d. 18.30 val. – PREMJERA. 1863. Chor. F.Feher. Nacionalinis Kauno dramos teatras, Didžioji salė, Laisvės al. 71. Bilietus galite įsigyti bilietai.lt kasose ir valandą prieš renginį.
„NYKŠTUKO“ LĖLIŲ TEATRAS Rotušės a. 19, Ryšių istorijos muziejuje
Kovo 3 d. 12 val. – VILKAS IR LINKSMIEJI OŽIUKAI. Bilietai parduodami 1 val. prieš spektaklį.
renginiai KAUNO AKLŲJŲ IR SILPNAREGIŲ CENTRAS Savanorių pr. 206, salėje
Vasario 26 d. 14 val. – koncertas PAŽADINKIM PAVASARĮ. Jį dovanoja Nacionalinio Kauno dramos teatro aktorius Saulius Čiučelis ir VDU Muzikos akademijos dainavimo katedros prof. Tomo Ladigos dainavimo klasės magistrantai Edita Astrauskaitė (sopranas) ir Artūras Kurmalijevas (tenoras).
KAUNO MIESTO MUZIEJUS M.Valančiaus g. 6
Vytautą RUDĮ skaudžią netekties valandą, mirus mylimai mamai, nuoširdžiai užjaučia ir kartu liūdi UAB „Kauno vandenys“ kolektyvas.
Ilgametė darbo patirtis – užtikrinta kokybė ir nebrangios paslaugos. Laidojimo paslaugų biuras teikia visas laidojimo paslaugas. Platus karstų, rūbų, laidojimo atributikos pasirinkimas. Šarvojimo salės KAUNE. Pensininkus, neįgaliuosius laidojame už valstybės lėšas. KREMAVIMAS LIETUVOS krematoriume. K.Baršausko g. 65 (priešais PC „Molas“). Dirbame visą parą. www.laidojimas-kremavimas.lt. Tel. 8 670 22 835, 8 608 37 933. 1078452
teatras nacionalinis KAuno dramos TEATRAS Laisvės al. 71, tel. 224 064 www.dramosteatras.lt
Vasario 26 d. 18 val. – Antonas Čechovas. PALATA. Vienos dalies spektaklis. Inscenizacijos autorius ir režisierius Rolandas Kazlas. Ilgoji salė. 18.30 val. – Klaipėdos dramos teatras. Mate Matisic. MOTERIS BE KŪNO. Vienos dalies drama. Rež. Ramunė Kudzmanaitė. Didžioji scena. Vasario 27 d. 18 val. – Antonas Čechovas. PALATA Vienos dalies spektaklis. Inscenizacijos autorius ir režisierius Rolandas Kazlas. Ilgoji salė. 19 val. – Danielis Danis. GELBĖKIME MEILĘ. Manifestacija. Rež. Agnius Jankevičius. Rūtos salė. Vasario 28 d. 14 val. – BALTA DROBULĖ. Pagal Antaną Škėmą. Drama. Rež. Jonas Jurašas. Didžioji scena. 19 val. – Daniel Danis. AKMENŲ PELENAI. Prisiminimų drama. Rež. Agnius Jankevičius. Rūtos salė.
KAUNO VALSTYBINIS MUZIKINIS TEATRAS
Vasario 26 d. 15 val. – Trečiojo amžiaus universiteto užsiėmimas tema „Evangelikų liuteronų bažnyčia Kaune”.
V.KUDIRKOS VIEŠOJI BIBLIOTEKA JAUNIMO, MENO IR MUZIKOS SKYRIUS Savanorių pr. 377, tel. 411 185
Vasario 26 d. 16.30 val. – Anelės Petronė lės Butkuvienės paskaita „Lietuvių siekis laisvės” (1863 m. sukilimo 150-osioms metinėms paminėti).
KTU HUMANITARINIŲ MOKSLŲ FAKULTETO AULA
Laisvės al. 91, tel. (8 37) 200 933
102 a., Gedimino g. 43
Vasario 27 d. 17 val. – Richardas Rodgersas. MUZIKOS GARSAI. 2 veiksmų miuziklas visai šeimai. SKIRTA VYRESNIŲJŲ KLASIŲ MOKSLEIVIAMS. Vasario 28 d. 18 val. – ZYGFRYDO VERNERIO KABARETAS. 2 dalių muzikinis reviu. Režisierius Kęstutis Jakštas.
Vasario 27 d. 17 val. KTU HMF Vokiečių in formacinis centras kviečia paklausyti paskai tos „Apie gyvenimą, mirtį ir melancholiją” (pastabos A.Šopenhauerio filosofijos pa raštėse). Pranešėjas – KTU Humanitarinių mokslų fakulteto Filosofijos ir kultūrologijos katedros docentas Nerijus Čepulis. Renginys skirtas paminėti 225-osioms vo kiečių filosofo A.Šopenhauerio (1788–1860) gimimo metinėms. Įėjimas nemokamas.
KAUNO KAMERINIS TEATRAS Kęstučio g. 74A, www.kamerinisteatras.lt info@kamerinisteatras.lt
Vasario 26 d. 10, 12 val. – KAIP ATPAŽINTI RAGANĄ? Spektaklis vaikams. Režisierius A.Rubinovas. Vasario 28 d. 18 val. – D.Čepauskaitė. BE GALO ŠVELNI ŽMOGŽUDYSTĖ. Dviejų dalių juodoji komedija. Režisierius S.Rubinovas.
KAUNO MAŽASIS TEATRAS M.Daukšos g. 34, tel. 408 470, 226 090, www.tiketa.lt, www.bilietai.lt, www.mazasisteatras.lt
Vasario 26 d. 19 val. – Aleksejus Slapov skij. NUO RAUDONOS ŽIURKĖS IKI ŽALIOS ŽVAIGŽDĖS. Rež. D.Rabašauskas.
VDU GALERIJA „101“ Laisvės al. 53, tel. 327 940
Vasario 27 d. 17 val. – atvira S.Rybakovaitės (Nacionalinis M.K.Čiurlionio muziejus) paskaita „Socialistinio realizmo ikonografija vaizduojamajame mene”. S.Rybakovaitės paskaita simboliškai pratęs 2009 metais galerijos inicijuotą projektą „Sovietmečio dailės pristatymas: tarp mito ir tikrovės”. Paskaitos dalyvius S.Rybakovaitė dar sykį pakvies atidžiai patyrinėti ano meto vaizduojamosios dailės leksiką ir simbolius.
23
antradienis, vasario 26, 2013
kas, kur, kada KAUNO MENININKŲ NAMAI V.Putvinskio g. 56, tel. 223 144, www.kmn.lt
Vasario 27 d. 18 val. – Gintaro Patacko dvi kalbės knygos „Akistata su savimi” – „Ot čnaja stavka samim soboj” (Leidykla „Ogi”. Maskva) sutiktuvės. Dalyvaus: rašytojas Viktoras Rudžianskas, aktorė Olita Dau tartaitė, vertėja Ana Gerasimova (UMKA). Įėjimas nemokamas.
KAUNO ĮVAIRIŲ TAUTŲ KULTŪRŲ CENTRAS Šv. Gertrūdos g. 58, tel. 426 680
Vasario 27 d. 18 val. – doc. Aleksandros Žvirblytės mokinių LMTA studentų, magistrantų, Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos mokinių koncertas S.RACHMANINOVAS IR AMŽININKAI. Renginys nemokamas.
M. ir K.PETRAUSKŲ LIETUVIŲ MUZIKOS MUZIEJUS K.Petrausko g. 31
Vasario 28 d. 15 val. – vokalinės muzikos koncertas. Dalyvaus J.Naujalio muzikos gimnazijos mokytojų Jūratės Bukauskaitės, Rimos Daugėlienės, Gražinos Miliauskaitės dainavimo klasės mokiniai, koncertmeiste riai Ella Vladimirskaja, Agnė Pranculytė-Jon čienė, Darius Kudirka. Koncerto vedėja – J.Bukauskaitė. Įėjimas su muziejaus bilietais.
„ŽALGIRIO“ ARENOS AMFITEATRAS Karaliaus Mindaugo pr. 50, kasos tel. 354 403
Vasario 28 d. 19 val. – atlikėjos KARIMOS NAYT koncertas. Bilietus platina „Bilietai.lt”.
KAUNO FOTOGRAFIJOS GALERIJA
6.00 Labas rytas, Lietuva. 9.00 „Kobra 11“ (N-7) (k). 10.00 „Namelis prerijose“ (6) (k). 11.00 LRT aktualijų studija. Tiesioginė laida. 12.00 Laba diena, Lietuva. Tiesioginė aktualijų laida. 12.20 Žinios. 12.25 Sportas, orai. 12.30 Laba diena, Lietuva. Tiesioginė aktualijų laida. 13.00 LRT radijo žinios. 13.05 Laba diena, Lietuva. Tiesioginė aktualijų laida. 14.00 LRT radijo žinios. 14.05 Laba diena, Lietuva. Tiesioginė aktualijų laida. 14.40 Žinios. 14.50 Sportas, orai. 15.00 „Namelis prerijose“ (7). 16.00 „Kobra 11“ (N-7). 17.00 „Senis“ (N-7). 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.). 18.35 Sportas. 18.40 Orai. 18.45 „Komisaras Reksas“ (N-7). 19.40 Nacionalinė paieškų tarnyba. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. Verslas. 21.05 Kultūra. Sportas. Orai. 21.15, 22.05 Emigrantai. 22.00 Loterija „Perlas“. 22.15 Pinigų karta. 23.15 Vakaro žinios. 23.20 Sportas. Orai. 23.30 „Šnipai“ (N-7). 0.30 „Senis“ (N-7) (k).
Rotušės a. 1/Vilniaus g. 2
Vasario 28 d. 17.30 val. – Alvydo Lukio retros pektyvinės parodos ŽINGSNIAI atidarymas.
kinas „CINAMON“ PLC „Mega“ tel. 8 700 70 111
„Sniego karalienė“ 3D – 28 d. 11.30 val.; iki 28 d. 13.25 val. „Sniego karalienė“ – iki 28 d. 12, 14, 16 val. „Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėri mai“ – iki 28 d. 11.15*, 13.45*, 18.15, 20.45 val. (*išsk. 28 d.). „Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti“ – iki 28 d. 12.30, 14.45, 17, 19.15, 21.30 val. „Rusų nuotykiai Las Vegase“ – iki 28 d. 16.15*, 20, 22 val. (*išsk. 28 d.). „Valentinas vienas“ – iki 28 d. 11.45, 15.20, 16.35, 17.25, 18.45*, 19.35, 21.45 val. (*išsk. 27 d.). „Ana Karenina“ – 27 d. 18.45 val.; iki 28 d. 21.15 val. „Žuviukas Nemo“ 3D – 26 d. 11.15 val. „Tyli naktis“ – iki 28 d. 18 val. „Ralfas Griovėjas“ (liet. k.) – iki 28 d. 14.15 val.
„FORUM CINEMAS“ Karaliaus Mindaugo pr. 49, „Akropolis“, III a.
„Sniego karalienė“ 3D (premjera, liet. k., V) – iki 28 d. 12.30, 15.15, 17.30 val. „Sniego karalienė“ (liet. k., V) – iki 28 d. 10.30 val. „Aukšta klasė“ (premjera) – iki 28 d. 13.30, 16, 18.30, 21 val. „Linkolnas“ (premjera, N-13) – iki 28 d. 11.30, 14.45, 18, 21.15 val. „Svajonių komanda, 1935“ (premjera, latvių k.) – iki 28 d. 16.45, 19.15 (seansas nevyks 27 d.) val. „Gimę mylėti“ (premjera, N-13) – iki 28 d. 21.45 val. IŠANKSTINIS SEANSAS. „Saugus prieglobstis“ – 27 d. 19.15 val. „Valentinas vienas“ (N-16) – iki 28 d. 10.45, 13.15, 15.45, 18.15, 20.45 val. „Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti“ (N-13) – iki 28 d. 14, 16.15, 18.45, 21.30 val. „Žuviukas Nemo“ 3D (liet. k., V) – iki 28 d. 10.15, 12.45, 14.30 val. „Rusų nuotykiai Las Vegase“ (N-16) – iki 28 d. 19.30, 22 val. „Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai“ (N-7) – iki 28 d. 12, 17.45 (seansas nevyks 26 d.) val. „Ana Karenina“ (N-13) – iki 28 d. 15, 20.30 val. „Legendos susivienija“ (liet. k., V) – iki 28 d. 11.45 val. KITOKIO KINO KLUBAS. „Prancūziška apgaulė“ (T ) – 26 d. 17.45 val. Renginio vedėjas G.Jankauskas. Bilietai jau parduodami. Bilieto kaina 7 Lt.
KINO TEATRAS „ROMUVA“ Laisvės al. 54
Nuo vasario 26 d. vyks „Vokiško kino dienos”.
DATOS (vasario 26 d.)
TV programa
6.20 „Nickelodeon“ pristato. „Smalsutė Dora“ (2). 6.50 „Kung Fu Panda“ (k). 7.20 „Kempiniukas Plačiakelnis“ (k). 7.50 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (4) (N-7) (k). 8.50 24 valandos (N-7) (k). 9.45 Būk mano meile! (k). 10.45 Komedija „Policijos akademija 5. Užduotis Majamio pakrantėje“ (JAV, 1988 m.) (k). 12.40 Kitas! (N-7). 13.10 „Nickelodeon“ valanda. „iKarli“. 13.40 „Kempiniukas Plačiakelnis“. 14.15 „Tomas ir Džeris“. 14.50 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (5) (N-7). 15.55 Būk mano meile! 17.00 Labas vakaras, Lietuva. 17.45 24 valandos (N-7). 18.45 Žinios. Kriminalai. 19.25 Sportas. 19.28 Orai. 19.30 KK2 (N-7). 20.00 Pasaulis X (N-7). 21.00 Šlovė ir turtai (N-14). 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. Verslas. 22.19 Sportas. 22.23 Orai. 22.25 Kriminalinė Lietuva (N-7). 22.35 Veiksmo f. „Atpildas“ (JAV, 1991 m.) (N-14). 0.25 „Įstatymas ir tvarka“ (N-7). 1.20 „4400“ (N-7).
6.45 Teleparduotuvė. 7.00 „Simpsonai“. 7.30 Diena. 8.00 „Biuras“. 9.00 „Meilės sūkuryje“. 10.00 „Naisių vasara“. 11.00 Gyvenimo kryžkelės. 12.00 Gyvenimas yra gražus. 12.30 „Gormitai“. 13.00 „Ponas Jangas“. 13.30 „Bailus voveriukas“. 14.00 „Čipas ir Deilas skuba į pagalbą“. 14.30 „Simpsonai“. 15.00 „Natalija“. 16.00 „Drąsi meilė“. 17.00 Diena. Tiesioginė transliacija. 17.40 Gyvenimo kryžkelės. 18.45 TV3 žinios. 19.10 TV3 sportas. 19.17 TV3 orai. 19.20 „Pamiršk mane“. 19.50 „Pilis“. 20.30 Be komentarų. 21.00 „Moterys meluoja geriau“. 21.35 TV3 vakaro žinios. 21.50 TV3 sportas. 21.55 TV3 orai. 22.00 „Tėvynė“. 23.10 „CSI Majamis“. 0.10 „Kaulai“. 1.05 „Firma“. 2.00 „Liudininkai“ (8).
6.30 Televitrina. 7.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 8.00 Tauro ragas (N-7) (k). 8.30 Cukrus (N-7) (k). 9.00 Ekstrasensai detektyvai (N-7) (k). 10.00 „Alibi. Tapatybė“ (N-7). 11.00 Kalbame ir rodome (N-7). 12.00 „Mentai“ (N-7) (k). 13.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 14.00 „Laukinis“ (N-7) (k). 15.00 „Raudonas dangus“ (N-7). 16.00 Ekstrasensai prieš nusikaltėlius (N-7). 17.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 18.00 Žinios. Sportas. Orai. 18.25 „Laukinis“ (N-7). 19.25 Atsargiai – moterys! 20.00 Žinios. Verslas. Sportas. 20.23 Orai. 20.30 Juoko kovos (N-7). 21.30 Pasitarkime (N-7). 22.30 S. „Spartakas: kerštas“ (JAV, 2012 m.) (N-14). 23.30 Ekstrasensų mūšis (N-7). 0.30 „Laukinis“ (N-7) (k). 1.30 Bamba (S).
8.00 Tele bim-bam. 8.30 Septynios Kauno dienos. 9.00 Labas rytas, Lietuva (k). 11.30 Vytauto Klovos opera „Pilėnai“ (k). 13.00 Mokslo ekspresas. 13.15 „Šnipai“ (N-7). 14.10 Mūsų miesteliai. Deltuva (2) (k). 15.00 Posūkiai su Viktoru Gerulaičiu (k). 15.30 Laba diena, Lietuva (k). 18.00 Durys atsidaro. 18.30 Diskusija „Kokios norime Europos?“ Dalyvauja Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Hermanas Van Rompuy. Tiesioginė transliacija iš Lietuvos Respublikos prezidento rūmų Kolonų salės. 19.50 Gintarinės batutos meistrai. Saulius Sondeckis. 21.25 Kazimieros Danutės Prunskienės 70-mečiui. Dalia Kutraitė kalbina... (1997 m.). 22.00 Lietuvos šokių dešimtukas. 23.00 Pasaulio dokumentika. „Su hidžabu ir aukštakulniais“ (5, 6). 0.00 Panorama (k). 0.25 Verslas (k). 0.30 Kultūra (k). 0.35 Sportas (k). 0.40 Orai (k). 0.45 „Lyderiai“ su Audriumi Matoniu. 1.30 Muzikos pasaulio žvaigždės. J.Brahmso Trio klarnetui, violončelei ir fortepijonui a-moll. Atlieka A.Budrys (klarnetas), E.Kulikauskas (violončelė), P.Geniušas (fortepijonas).
9.15 Teleparduotuvė. 9.30 Tavo augintinis. 10.00 „Išlikimas“. 11.00 „112. Ekstremali pagalba“. 12.00 „Po pasaulį su Anthony Bourdainu“. 13.00 „Kaip aš susipažinau su jūsų mama“. 14.00 „Moterų lyga“. 14.30 Teleparduotuvė. 15.00 „Išlikimas“. 16.00 „Tarzano nuotykiai“. 17.00 „112. Ekstremali pagalba“. 18.00 „Kastlas“. 19.00 „CSI Majamis“. 20.00 „Kaip aš susipažinau su jūsų mama“. 21.00 „Moterų lyga“. 21.30 Trileris „Avinėlių tylėjimas“ (JAV, 1991 m.). 23.50 „Naša Raša“. 0.50 „6 kadrai“. 1.20 „Kastlas“. 2.05 „CSI Majamis“
8.45 „Linksmieji traukinukai“. 9.10 Senoji animacija. 9.45 Drama „Ketvirtoji grupė“ (Ukraina, 2006 m.). 11.55 Pasaulis tavo lėkštėje. 12.55 Drama „Marija Mersedes“ (Meksika, 1992 m.). 13.45 „Naisių vasara“. 15.00 „Žavūs ir drąsūs“. 16.00 Marthos Stewart šou. 17.00 Pasaulis tavo lėkštėje. 18.00 „Mano likimo šeimininkė“. 19.00 Drama „Marija Mersedes“ (Meksika, 1992 m.). 20.00 Labanakt, vaikučiai. 20.35 „Naisių vasara“. 21.55 Drama „Atleidimas“ (Rusija, 2009 m.). 23.25 „Mano likimo šeimininkė“.
6.14 TV parduotuvė. 6.30, 7.55 Ryto reporteris. 7.50 Bunda sirgaliai. 9.15 Gyvenimo būdas. 10.15 Šiandien kimba. 10.55 Dok. f. „Didysis barjerinis rifas“ (1) (N-7). 12.00 Lietuvos diena. 13.00 Mokausi gaminti. 13.20 „Padūkėlis Eliotas“. 13.35 TV parduotuvė. 14.10 „Kas tu toks?“ 15.00 Žinios. 15.12 Orai. 15.15 „Pašėlę TV pokštai“ (N-7). 15.45, 16.10 Dok. f. „Treblinka, mirties stovykla. Išlikusiųjų istorijos“ (N-7). 16.00, 17.00, 18.00 Žinios. Orai. 17.20 Lietuva tiesiogiai. 18.50 LKL čempionatas. Utenos „Juventus“– Vilniaus „Lietuvos rytas“. Tiesioginė transliacija iš Utenos. 21.00 Reporteris. 21.52 Orai. 21.55 Lietuva tiesiogiai. 22.30 „Negaliu tylėti“. 23.30 Reporteris. 0.22 Orai. 0.25 „Pašėlę TV pokštai“ (N-7). 0.55 „Griūk negyvas!“
9.00 Žinios (k). 9.20 Drama „Hačiko. Šuns istorija“ (N-7). 10.55 Istorinė laida „Mūsų praeities beieškant“ (k). 11.25 Romantinė komedija „Suaugusi dukra, arba Tėvo išbandymas“ (N-7). 13.00 Telelaikraštis. 15.50 Komiška drama „Denas tikrame gyvenime“ (N-7). 17.30 Atradimai. 18.00 Žinios. 18.20 Mokomės kartu. 19.00 „Susitikimai“. 20.00 Nematomas teatras (2). 20.30 Automoto. 21.00 Žinios. Orai. 21.20 Veiksmo drama „Kova su šešėliu 2. Revanšas“. 23.35 Žinios (k). 23.55 Trileris „Elitinis būrys“. 1.45 Veiksmo komedija „Ponas ir ponia gangsteriai“ (N-7).
7.00 Žinios. Orai (k). 7.20 Kauniečių akimis (k). 7.30 Muzika. 9.00 Kitokia Lietuva. 10.00 OTV muzika. 18.00 Žinios. Orai. 18.20 Kauniečių akimis. 18.30 Muzika. 19.00 Kitokia Lietuva (k). 20.00 Žinios. Orai (k). 20.20 Kauniečių akimis (k). 20.30 Muzika. 21.00 OTV muzika.
8.00 Komedija „Ačiū, užteks“ (JAV, 2007 m.) (N-14). 9.40 Veiksmo f. „Niekada nepasiduok“ (JAV, 2008 m.) (N-14). 11.35 Drama „Dėkui, kad rūkot“ (JAV, 2005 m.) (N-14). 18.00 Nuotykių f. „Audros karys“ (Vokietija, JAV, D.Britanija, 2006 m.) (N-14). 19.35 Romantinė drama „Emos laimė ir palaima“ (Vokietija, 2006 m.) (N-14). 21.20 Komedija „Pažadėk man tai“ (Serbija, Prancūzija, 2007 m.) (N-14). 23.30 Komedija „Paspringęs“ (JAV, 2008 m.) (S).
12.00 Televitrina. 13.00, 19.00, 21.00, 23.00 Žinios +. 13.15 VTB vieningoji krepšinio lyga. „Donetsk“–Samaros „Krasnyje Krylja“. 15.00 VTB vieningoji krepšinio lyga. Kauno „Žalgiris“–Krasnojarsko „Enisey“. 16.45 VTB vieningoji krepšinio lyga. Kauno „Žalgiris“–Rygos VEF. 18.30 Futbolo dievai. M.van Bastenas. 19.15 VTB vieningoji krepšinio lyga. Klaipėdos „Neptūnas“–„Nižnij Novgorod“. 21.15 Lietuvos krepšinio lyga. „Šiauliai“–Kauno „Žalgiris“. 23.15 Krepšinio pasaulyje.
1802 m. gimė prancūzų rašytojas Victoras Hugo. 1806 m. gimė gydytojas ir kultūros veikėjas Kazimieras Vilčinskis. Jis savo lėšomis leido ir spausdino „Vilniaus albumą“ Paryžiuje bei Londone. 1885 m. gimė Aleksandras Stulginskis, Lietuvos visuomenės ir valstybės veikėjas, 1918 m. Vasario 16-osios Lietuvos Valstybės atkūrimo akto signataras, antrasis Lietuvos prezidentas. 1902 m. gimė poetas, kunigas, vienuolis jėzuitas Pranciškus Masilionis. 1932 m. gimė amerikiečių aktorius ir muzikantas Johnny Cashas. 1935 m. pirmą kartą viešai pademonstruotas radaro veikimas. 1943 m. gimė politikė, pirmoji Lietuvos ministrė pirmininkė po Nepriklausomybės atkūrimo (1990–1991 m.) Kazimira Danutė Prunskienė. 1998 m. įvyko Prezidento Valdo Adamkaus inauguracijos iškilmės.
horoskopai Avinas (03 21–04 20). Vertinsite savo sugebėjimus, noriai ieškosite problemų sprendimo būdų. Vadovybė pagirs jūsų požiūrį į darbą. Tik atminkite, kad už iniciatyvą baudžiama, jei elgiamasi neapgalvotai. Jautis (04 21–05 20). Neigiamai vertinsite savo gyvenimą, o pažįstami nepateisins vilčių. Jūsų norai ir svajonės prieštaraus jūsų vertybėms. Neskubėkite reikšti savo nuomonės. Dvyniai (05 21–06 21). Atrodys, kad aplinkybės klostosi ne jūsų naudai. Trūks artimųjų pritarimo ir meilės. Galite susipykti su mylimu žmogumi, todėl patirsite stresą. Vėžys (06 22–07 22). Sveika nuovoka padės sėkmingai bendrauti su aplinkiniais, ypač su jaunimu ir vaikais. Nemalonūs dalykai nepasikartos, jei numosite ranka į prietarus ir baimes. Liūtas (07 23–08 23). Niekuo neišsiskirianti diena. Trūks vaizduotės. Net knyga ar filmas nepadės atitolti nuo realybės. Jausitės visų apleistas ir vienišas. Gelbės darbas ir fizinis krūvis, venkite tuščiai leisti laiką. Mergelė (08 24–09 23). Nepalanki diena planuoti veiksmus ir spręsti svarbius dalykus, nes bus sunku pasirinkti teisingą kelią. Būsite nepatenkintas dabartiniu gyvenimu. Svarstyklės (09 24–10 23). Kas nors jums mes iššūkį dėl keblaus dalyko. Tai gali tapti kivirčo priežastimi. Palankus laikas ugdyti kantrybę. Skorpionas (10 24–11 22). Galimi emocijų protrūkiai. Psichologinis spaudimas gali sugadinti santykius su aplinkiniais. Jei laiku tai suvoksite, nekils jokių nemalonių situacijų. Šaulys (11 23–12 21). Esate nusivylęs karjera. Jūsų nepasitenkinimas gali turėti neigiamos įtakos visai darbo dienai ir kolegų nuotaikai. Pasistenkite būti kantrus. Ožiaragis (12 22–01 20). Palanki diena atlikti įvairius darbus. Jūsų gera koordinacija ir darbštumas padės įveikti bet kokią užduotį. Esate kupinas energijos, bet nepraraskite savitvardos. Vandenis (01 21–02 19). Būsite labai energingas, todėl nepraleiskite galimybės padaryti dvigubai daugiau nei įprastai, juk bus ir ne tokių palankių dienų. Žuvys (02 20–03 20). Esate komunikabilus ir sumanus, lengvai atrandate naujų idėjų. Iš naujos pažinties ar susitikimo nieko daug nesitikėkite, greičiausia tai bus tiesiog malonus pokalbis.
Orai
Artimiausiomis naktimis Lietuvoje paspaus šaltis, dienomis bus mažai debesuota, be kritulių. Šiandien temperatūra svyruos nuo 0 iki 2 laipsnių šilumos. Trečiadienio naktį bus 3–9 laipsniai šalčio, dieną nuo 0 iki 2 laipsnių šilumos.
Šiandien, vasario 26 d.
+2
+1
0
Telšiai
Šiauliai
Klaipėda
0
Panevėžys
+2
Utena
+2
Tauragė
0
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +17 Berlynas +3 Brazilija +28 Briuselis +3 Dublinas +5 Kairas +27 Keiptaunas +26 Kopenhaga +2
Londonas +6 Madridas +9 Maskva 0 Minskas 0 Niujorkas +5 Oslas +3 Paryžius +5 Pekinas +13
orai kaune šiandien
Praha +3 Ryga 0 Roma +11 Sidnėjus +28 Talinas +1 Tel Avivas +27 Tokijas +9 Varšuva +2
0
+2
Vėjas
Marijampolė
0–3 m/s
Vilnius
+2
Alytus
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis) teka Mėnulis leidžiasi
57-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 308 dienos. Saulė Žuvų ženkle.
Vardai Aleksandras, Aurimė, Izabelė, Jogintas, Sandra, Valburga.
Virpėjo žemė
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
–4
0
0
0
2
–5
+2
+1
–4
2
0
+6
+4
–3
5
rytoj
poryt
Smark us žemės dreb ėjimas supur tė Japoniją ir buvo juntamas Tokijuje. Sostinėje aukšti pastatai siūbavo ilgiau nei pusę minutės. Drebėjimo epicent ras, kaip nurodė Japonijos meteorolo gijos agentūra, buvo sausumoje, o stip rumas siekė 6,2 balo. Negauta duome nų apie kokius nors nuostolius. „Tokyo Electric Power Co“ paskelbė, kad Fu kušimos atominė elektrinė nenuken tėjo. 2011 m. kovo 11 d. Japoniją sukrėtė beveik 9 balų pagal Richterio skalę že mės drebėjimas, sukėlęs cunamį. Žuvo mažiausiai 19 tūkst. žmonių, 160 tūkst. buvo priversti palikti savo namus. „Reuters“ inf., „Reuters“ nuotr.
įvairenybės
Pokytis: prancūzo gyvenamoji vieta nuo šiol bus Rusijos mieste.
AFP nuotr.
G.Depardieu adresas – Demokratijos gatvėje Prancūzas aktorius Gerard’as De pardieu penktadienį vėl atvyko į Rusiją, neseniai suteikusią jam sa vo pilietybę. G.Depardieu planai – susitikti su ortodoksų patriarchu, atidaryti kino teatrą ir apsilankyti savo naujoje gyvenamojoje vietoje – Demokratijos gatvėje. G.Dep ard ieu, kur iam Rus i jos pasą asmeniškai įteikė pre zidentas Vladimiras Putinas, kai aktorius pareiškė pasipiktinimą dėl Prancūzijoje planuotų įvesti drakoniškų mokesčių turtingie siems, iš Maskvos vyks į provin cijos miestą Saranską, kur užsire
gistruos kaip Demokratijos gatvės gyventojas. „Jo svarbiausiame dokumen te (pase) bus uždėtas antspaudas, suteikiantis nuolatinę registraciją konkrečiu adresu... Butas, kuria me bus registruotas G.Depardieu, yra pastatas Demokratijos gatvėje Saransko centre“, – pranešė Rusi jos valstybinė televizija. Ši gatvė yra į rytus nuo Maskvos esančio 300 tūkst. gyventojų tu rinčio miesto Lenino rajone. Butas, kuriame bus registruotas G.Depar dieu, priklauso Rusijos valstybinio kino fondo vedėjo Nikolajaus Bo
rodačevo, kuris yra aktoriaus drau gas, šeimai, nurodė Rusijos naujie nų agentūros. Saranskas yra Mordovijos regio no, labiausiai žinomo dėl Sovie tų Sąjungos laikų lagerių, sosti nė. Vienoje iš jos laisvės atėmimo įstaigų bausmę atlieka Rusijos merginų pankroko grupės „Pussy Riot“ narės. Rusijos televizijos reportaže G.Depardieu buvo matomas besi šypsantis ir sėdantis į didelį juo dą automobilį Maskvos Šeremet jevo oro uoste. BNS, KD inf.
7.15 17.49 10.34 19.03 6.55
„Kauno dienos“ reklamos pardavimo skyrius: tel. 302 230, 302 234, 308 862, 308 863, e. paštas reklama@kaunodiena.lt