PIRMAS miesto dienraĹĄtis
www.kl.lt
TREÄŒIADIENIS, VASARIO 27, 2013
47 (19 650)
A?2š6.162;6@ C.@ .?6< $
11
RUBRIKA
[NZNV-XY Ya ?RQNXa\_Ă&#x203A; 9V[N /VRYVNb`XNVaĂ&#x203A;
namai
Lenkams renova cija â&#x20AC;&#x201C; ne baubas
Ĺ aÂlies ĹžmoÂnes suÂpjuÂdÄ&#x2014; skaÂlĹŤÂnai.
Lietuva 5p.
KaiÂriĹłÂjĹł lyÂdeÂris P.L.BerÂsaÂnis itaÂlĹł perÂneÂlyg neÂsuÂĹžaÂvÄ&#x2014;Âjo.
Pasaulis 9p.
ReÂnoÂvaÂciÂjos proÂceÂsas LenÂkiÂjoÂje â&#x20AC;&#x201C; paÂvyzÂdys konÂserÂvaÂtyÂviems lieÂtuÂviams.
Kompensacijas bĹŤsto ĹĄildymui uĹžsimojusi apkarpy ti valdĹžia viliasi iĹĄjudinti ÄŻstrigusÄŻ renovacijos veĹžimÄ&#x2026;. Ĺ ÄŻ ĹžingsnÄŻ sveikinantys specialistai pasisako dar kategoriĹĄkiau â&#x20AC;&#x201C; Lietuvoje ilgainiui turÄ&#x2014;tĹł iĹĄnykti bet kokios dotacijos bei PVM lengvata ĹĄildymui.
Lina Bieliauskai
l.bieliauskaite@k
l.lt
Pinigai drausmi
tÄ&#x2014;
na
SocialinÄ&#x2014;s apsau gos ir darbo ministerija siekia ÄŻtvir tinti paramos uĹž bĹŤsto ĹĄildymÄ&#x2026; teikimo sÄ&#x2026;lygas, kai savininkas at sisako dalyvauti svarstant ir prii mant sprendimÄ&#x2026; dÄ&#x2014;l daugiabuÄ?io at naujinimo. Tokiu atveju atsi sakiusiesiems artimiausiÄ&#x2026; ĹĄildy mo sezonÄ&#x2026; kompensacija uĹž ĹĄildy mÄ&#x2026; ir denÄŻ bĹŤtĹł sumaĹžin karĹĄtÄ&#x2026; vanta 50 proc., o nuo kito ĹĄildymo sezo nebeteikiama trejus no â&#x20AC;&#x201C; visiĹĄkai metus. NacionalinÄ&#x2014;s pasta tĹł administratoriĹł asociacijos bei RespublikiniĹł bĹŤsto valdy mo ir prieĹžiĹŤros rĹŤmĹł atstovai ÄŻsiti kinÄ&#x2122;, jog norint, kad gyventojai ak tyviau ÄŻtrauktĹł ÄŻ daugiabuÄ?iĹł moder ni cesÄ&#x2026;, sankcijos neiĹĄ zavimo provengiamos. Ir SocialinÄ&#x2014;s apsau gos ir darbo pa- ZdzisĹ&#x201A;awas Szorcas: siĹŤlytos priemonÄ&#x2014;s â&#x20AC;&#x201C; tik pirmasis Ĺžingsnis. IĹĄ banko nepaÄ&#x2014; mÄ&#x2014;NacionalinÄ&#x2014;s pasta tĹł administ- me nÄ&#x2014; vieno zlo ratoriĹł asociacijos to. Tai pir tauto Turonio tei mininko Vy- ir gerai, ir blogai. gimu, grieĹžtos Nes sankcijos prieĹĄtarau jantiesiems re- jei tai bĹŤtume pada rÄ&#x2122;, novacijai nÄ&#x2014;ra nau jiena Europoje. procesas bĹŤtĹł bu KaimyninÄ&#x2014;je Len vÄ&#x2122;s kijoje, taip pat la bai staigus, ĹĄianSlovakijoje masi nis renovacijos procesas iĹĄ esmÄ&#x2014;s dien visi namai su jau jog ĹĄiose ĹĄalyse bu sijÄ&#x2122;s su tuo, vo bet kokios kompen panaikintos bĹŤtĹł atnaujinti. sacijos uĹž ĹĄildymÄ&#x2026;.
Ĺ iandien priedas AtotrĹŤkis â&#x20AC;&#x201C; 15 me
Kaina 1,30 Lt
tĹł
kantys tautieÄ?iai Apie tai, kad ĹĄian tuo dien Lenkijoje iĹĄ ti akivaizdĹžiai â&#x20AC;&#x201C; tiek gali ÄŻsitikindalies ar visiĹĄkai at naujinta apie 80 didĹžiuosiuose, tiek maĹžesniuo proc. daugiabuÄ?iĹł se miestuose akÄŻ namĹł, byloja ne traukia renovuotĹł tik statistika. Ĺ io naje ĹĄalyje besilanmĹł kvartalai.
12
ď Ž RĹŤbas: Na [Nb
WV[ QN ZV QNb TVN O
b Ă&#x2DC;Vb` YR[ XNV [R ` V ONV Q\ _f XVĂş `]NY cĂş
9V [\` /VR YVNb` XNV a
Ă&#x203A;` [b\ a_
Ĺ eiÂmos versÂlas â&#x20AC;&#x201C; afeÂros
SukÂÄ?iai be baiÂmÄ&#x2014;s viÂlioÂja piÂniÂgus iĹĄ ĹžmoÂniĹł, kuÂrie ap siÂperÂka inÂterÂneÂtu. ApÂgaÂviÂkai nauÂdoÂja si tuo, kad uĹž paÂda ryÂtÄ&#x2026; neÂdiÂdeÂlÄ&#x2122; â&#x20AC;&#x201C; iki 130 liÂtĹł ĹžaÂlÄ&#x2026; greÂsia tik keÂliĹł ĹĄimÂtĹł liÂtĹł bauÂda, o dauÂgeÂlis nuÂkenÂtÄ&#x2014;ÂjuÂsiĹłÂjĹł dÄ&#x2014;l keÂliasÂdeÂĹĄimÂties liÂtĹł net neÂsiÂkreiÂpia ÄŻ po liÂciÂjÄ&#x2026;. ÄŽ toÂkÄŻ suÂkÄ?iaÂvi mÄ&#x2026; ÄŻsiÂtrauÂkiaÂma ir ĹĄeiÂmoÂmis.
â&#x20AC;&#x17E;LieÂtuÂvoÂje yra laÂbai iĹĄÂpleÂrÄ&#x2122; ÄŻstaÂtyÂmai.â&#x20AC;&#x153; KlaiÂpÄ&#x2014;Âdos meÂro paÂvaÂduoÂtoÂjas ArÂtĹŤÂras Ĺ ulÂcas neÂslÄ&#x2014;ÂpÄ&#x2014; kriÂtiÂkos gaÂlioÂjanÂtiems teiÂsÄ&#x2014;s akÂtams, suÂkeÂlianÂtiems paiÂniaÂvÄ&#x2026;.
3p.
DÄ&#x2014;l duÂjĹł kaiÂnos â&#x20AC;&#x201C; galÂvoÂsĹŤÂkis VirÂgiÂniÂja SpuÂryÂtÄ&#x2014; v.spuryte@kl.lt
AkyÂlĹŤs klaiÂpÄ&#x2014;ÂdieÂÄ?iai paÂsteÂbÄ&#x2014;Âjo, kad deÂgaÂliÂniĹł valÂdyÂtoÂjus vÄ&#x2014;l uŞ valÂdÄ&#x2014; gobÂĹĄuÂmas. Nors didÂmeÂniÂnÄ&#x2014; je preÂkyÂboÂje litÂras duÂjĹł nuo meÂtĹł praÂdĹžios atÂpiÂgo 40 cenÂtĹł, deÂgaÂli nÄ&#x2014;Âse jĹł kaiÂna nÄ&#x2014; kiek neÂpaÂsiÂkeiÂtÄ&#x2014;. PreÂkyÂbiÂninÂkai aiĹĄÂkiÂna, esÄ&#x2026; maÂĹžinÂti kaiÂnos neÂgaÂli, nes vis dauÂgiau vai ruoÂtoÂjĹł atÂsiÂsaÂko duÂjoÂmis vaÂroÂmĹł auÂtoÂmoÂbiÂliĹł ir perÂka dyÂzeÂliÂnius.
MilÂda SkiÂriuÂtÄ&#x2014; m.skiriute@kl.lt
SuÂmoÂkÄ&#x2014;Âjo, bet preÂkiĹł neÂgaÂvo
InÂterÂneÂte yra ne vieÂna sveÂtaiÂnÄ&#x2014;, kur ĹžmoÂnÄ&#x2014;s gaÂli keisÂtis, preÂkiauÂti ne tik nauÂjais, bet ir dÄ&#x2014;ÂvÄ&#x2014;Âtais rĹŤÂbais ar daikÂtais. TinkÂlaÂlaÂpiuoÂse inÂfor maÂciÂjÄ&#x2026; varÂtoÂtoÂjai gaÂli skelbÂti ne moÂkaÂmai. MiÂnÄ&#x2014;Âtos sveÂtaiÂnÄ&#x2014;s poÂpuÂliaÂrios, bet ne viÂsĹł banÂdyÂmai ÄŻsiÂgyÂti geÂros koÂkyÂbÄ&#x2014;s daikÂtÄ&#x2026; uĹž maÂĹžÄ&#x2026; kaiÂnÄ&#x2026; bai giaÂsi sÄ&#x2014;kÂminÂgai. DaĹžÂnai sveÂtaiÂniĹł naÂriai paÂkliĹŤÂva ÄŻ iĹĄÂraÂdin gĹł suÂkÄ?iĹł pinkÂles.
4
SkirÂtuÂmas â&#x20AC;&#x201C; 30 cenÂtĹł
Â&#x201E;Â&#x201E;RyÂĹĄys: inÂterÂneÂtiÂne preÂkyÂba nauÂdoÂjaÂsi vis dauÂgiau ĹžmoÂniĹł, tad daĹžÂnÄ&#x2014;Âja ir suÂkÄ?iaÂviÂmo atÂveÂjĹł.
VyÂtauÂto LiauÂdansÂkio foÂtoÂmonÂtaÂĹžas
METŲ KLAIPÄ&#x2013;DIETÄ&#x2013;S RINKIMAI VYKSTA FINALINIS BALSAVIMAS SuĹžinokite daugiau 2 p.
KlaiÂpÄ&#x2014;ÂdieÂtis AisÂmanÂtas jau senokai yra vieÂnas akÂtyÂviauÂsiĹł deÂgaÂlĹł rin kos steÂbÄ&#x2014;ÂtoÂjĹł. Jis kiekÂvieÂnÄ&#x2026; saÂvaiÂtÄ&#x2122; apÂsiÂlanÂko bendÂroÂvÄ&#x2014;s â&#x20AC;&#x17E;OrÂlen LieÂtu vaâ&#x20AC;&#x153; inÂterÂneÂto sveÂtaiÂnÄ&#x2014;Âje, kur skel biaÂma viÂduÂtiÂnÄ&#x2014; praÄ&#x2014;ÂjuÂsios saÂvaiÂtÄ&#x2014;s didÂmeÂniÂnÄ&#x2014; deÂgaÂlĹł litÂro kaiÂna. KlaiÂpÄ&#x2014;ÂdieÂtis jau kuÂrÄŻ laiÂkÄ&#x2026; lyÂginÂo didÂmeÂniÂnÄ&#x2122; deÂgaÂlĹł parÂdaÂviÂmo ir maĹžÂmeÂniÂnÄ&#x2122; jĹł kaiÂnÄ&#x2026; de gaÂliÂnÄ&#x2014;Âse.
2
2
TREČIADIENIS, VASARIO 27, 2013
miestas
Dėl dujų kainos – galvosūkis
Skirtumas: ir vakar degalinėse dujų kaina siekė 2,51 lito už litrą, nors didmeninėje prekyboje ji buvo 74 cen
tais mažesnė.
VYKSTA FINALINIS BALSAVIMAS
Metų klaipėdietės rinkimuose BALSUOJU UŽ:
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Jis nustatė, kad skirtu 1 mas yra apie 30 centų – tiek brangiau litras bet kurios rū
šies degalų kainuoja degalinėje. „Tačiau pastaruoju metu stebiu labai įdomią situaciją dėl dujų. Kai didmeninė jų kaina pasiekė aukš tumas ir praėjusių metų pabaigoje litras kainavo 2,17 lito, degalinėse reikėjo mokėti 2,51 lito. Skirtumas buvo 34 centai – lyg ir norma. Ta čiau didmeninė dujų kaina nuolat krito ir dabar ji yra 1,77 lito už lit rą, o degalinėse vis tiek kainuoja 2,51 lito. Išeina, jog degalų parda vėjai iš litro dujų uždirba nebe 30, o 74 centus. Jų uždarbis sudaro ket virtadalį pardavimo kainos. Jei toks antkainis būtų taikomas ir benzi nui bei dyzelinui, jų litras šiuo me tu turėtų kainuoti daugiau nei 5 li tus, bet taip nėra. Kodėl dujoms taikoma tokia išimtis?“ – ir klau sė, ir stebėjosi pašnekovas.
„Dujų pardavimai labai mažėja, nes vyksta „dyzelizacijos“ proce sas. Vairuotojai vis dažniau renka si automobilius, varomus dyzelinu. Arba perka senus ir juose montuo ja dyzelinį variklį, o ne brangią du jų įrangą. Paskui į tokius automo bilius pilamas pigesnis nelegaliai parduodamas dyzelinas iš Balta rusijos“, – aiškino L.Vosylius.
Lukas Vosylius:
Didmeninėje preky boje kainoms augant, mažmenininkai jas taip pat operatyviai pakels, tačiau suma žinti, nors ir yra ob jektyvių priežasčių, neskubės.
Renkasi dyzeliną
Bendrovės „Ventus-Nafta“, ku ri valdo ir degalinių tinklą „Orlen Lietuva“, vadovas Laimonas Luko čius aiškino, jog viena priežasčių, kodėl dujų kaina degalinėse nema žėja, nors didmeninėje prekyboje jos atpigo, gali būti ta, jog mažme ninėje prekyboje vis dar prekiauja ma tomis dujomis, kurios įsigytos pernai gruodį. „Be to, automobilių dujos yra tas produktas, kuris skirtas mažesnes
pajamas gaunantiems, taupan tiems vairuotojams, todėl tokiems degalams taikomas nedidelis ant kainis ir jo neišeina greitai suma žinti“, – tikino L.Lukočius. Lietuvos naftos produktų pre kybos įmonių asociacijos vadovas Lukas Vosylius pateikė dar vieną versiją, kodėl dujos degalinėse ne pinga.
Mažinti niekada neskuba
Todėl jis ir darė prielaidą, kad menkstant dujų pardavimams, degalinių valdytojai tiesiog nebe gali operatyviai reaguoti į didme ninės dujų kainos mažėjimą ir šios rūšies degalus pigiau parduoti var totojams. „Kainos mažmeninėje prekybo je, aišku, priklauso nuo didmeni nės. Tačiau visada išliks tendencija, kad didmeninėje prekyboje kainoms augant, mažmenininkai jas taip pat operatyviai kels, bet sumažinti, nors ir yra objektyvių priežasčių, nesku bės“, – atskleidė L.Vosylius. L.Lukočius pabrėžė, jog mažmeni nėje prekyboje dujų kaina nemažėja ne dėl verslininkų gobšumo, o tik to dėl, jog tai yra būdas išgyventi. „Dujų parduodama mažiau, o juk reikia išlaikyti įrangą, mokėti at lyginimus, tad privaloma surinkti tam tikrą sumą pinigų. Akivaizdu, kad tai įmanoma padaryti tik ne mažinant kainos“, – samprotavo L.Lukočius.
Žemaičiai sulaukė klaipėdi Virginija Spurytė v.spuryte@kl.lt
MECENATAS
PAGRINDINIS RĖMĖJAS
RĖMĖJAS
PARTNERIAI
Klaipėdiečiai prisijungė prie kelių šimtų žemaičių, kurie vakar Vil niuje prie prezidentūros ir Vyriau sybės piketavo, kad Šilutės ir Tau ragės rajonuose nebūtų ieškoma skalūnų dujų telkinių.
Ankstų antradienio rytą iš Klaipė dos stoties į Vilnių išvyko pilnas autobusas – apie 50 žmonių. „Iš jų klaipėdiečių buvo tik treč dalis, o kiti žmonės – iš Klaipėdos rajono, Palangos, Šventosios. Aiš
ku, piketuoti būtų važiavę ir dau giau klaipėdiečių, tačiau juk darbo diena, tad nebuvo galimybės iš vykti į mitingą Vilniuje“, – aiški no klaipėdiečių kelionės koordina torė Laima Laurinavičienė. Kelionė kiekvienam žmogui iš Klaipėdos į Vilnių ir atgal į uosta miestį kainavo apie 30 litų. Paklausta, kodėl klaipėdiečiai taip pat priešinasi skalūnų dujų žvalgybai ir galimai gavybai, kuri planuojama Tauragės ir Šilutės ra jonuose, o ne kur kas arčiau Klai pėdos, L.Laurinavičienė pabrėžė, jog Lietuva yra viena, jos žemė pri
klauso visiems žmonėms, tad visi ja ir turi rūpintis. „Mums labai svarbu, kad atei nančios kartos gyventų švarioje žemėje. Skalūnų dujų žvalgymas ir gavyba yra susinaikinimas. Da bar juk yra įvairiausių naujų tech nologijų, kaip energijos ir elektrai ir šilumai galima pasigaminti eko logiškai. Tikrai nereikia lįsti į že mę, ieškoti dujų, teršti gruntinių vandenų ir galbūt net sukelti že mės drebėjimų“, – aiškino L.Lau rinavičienė. Visi keli šimtai mitinge dalyva vusių žemaičių taip pat buvo įsi
3
TREČIADIENIS, VASARIO 27, 2013
miestas Kviečia absolventus
Paklausiausios profesijos
Atsisveikins su popiežiumi
Klaipėdos valstybinė kolegija penktadienį 17 val. rengia tradi cinį Socialinių mokslų fakulteto Absolventų dienos renginį. Jo tikslas – ryšių su absolventais palaikymas. Toks renginys or ganizuojamas nuo 2006-ųjų ir jau tapo gražia tradicija. Rengi nys vyks Socialinių mokslų fa kultete (Jaunystės g. 1).
Lietuvos darbo birža apklau sė 4,2 tūkst. darbdavių ir atliko darbo rinkos analizę. Nustaty ta, kad šiemet didesnes įsidar binimo galimybes turi elektro nikos inžinieriai, programuoto jai, siuvėjai, pardavimo ir trans porto vadybininkai, finansinin kai, gydytojai, vairuotojai, virė jai, suvirintojai ir statybininkai.
Rytoj 18 val. Šv. Pranciškaus Asy žiečio koplyčioje (Savanorių g. 4) skambės varpai tarnystę bai giančiam popiežiui Benediktui XVI. Broliai pranciškonai kviečia klaipėdiečius atvykti stebėti po piežiaus išlydėtuvių tiesioginę transliaciją iš Vatikano ir kartu su publicistu Tomu Vilucku apžvelg ti Benedikto XVI veiklą.
Iš savivaldybės kraustys į butą? Bemaž 11 tūkst. žmo nių, kurie yra pri siregistravę prie Klaipėdos savi valdybės, gali tekti „kraustytis“ į valdiš ką būstą.
Meras. Šiandien 13.30 val. Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas miesto rotušėje priims Kalugos miesto (Rusi jos Federacija) delegaciją. Pos ėd žiai. Šiand ien sav ivaldyb ėje posėd žiaus Finansų ir Ekonom ikos bei Kontrolės komitetų nariai. Mugė. Rytoj 11 val. Klaipėdos univer sitete (Aula Magna aud itor ijoje) pra sidės Klaipėdos mok in ių mokomųjų bendrovių (MMB) mugė.
Virginija Spurytė v.spuryte@kl.lt
Uostamiesčio vadovai netikėtai su žinojo, kad žmonių, kurie savo gy venamąją vietą yra deklaravę ne konkrečiame bute ar name mies te, o prie savivaldybės, sumokėtas gyventojų pajamų mokestis galimai nepatenka į Klaipėdos biudžetą, o pervedamas iškart į šalies iždą. To kiu būdu savivaldybė esą praranda didžiulius pinigus. „Savivaldybės pastatas, esantis Liepų g. 11, kur apie 11 tūkst. žmo nių deklaravo savo gyvenamą ją vietą, realiai nėra jų gyvenamoji vieta, nes tai – kontora. Natūralu, kad vien deklaravus gyvenamą ją vietą Klaipėdoje prie savivaldy bės, sumokėtas gyventojų pajamų mokestis į uostamiesčio biudžetą nepatenka. Svarstėme, kur nuke liauja tie pinigai ir pirminė versija buvo, kad į valstybės biudžetą“, – aiškino Klaipėdos mero pavaduo tojas Artūras Šulcas. Todėl net imta svarstyti, kad ofic ial iai nuol at in ės gyven a mosios vietos neturintiems gy ventojams, kurie prisiregistravę prie savivaldybės, reikės „persi kraustyti“. Esą būtų galima skirti vieną so cialinį būstą ir jame galėtų prisi
Kontora: Klaipėdos savivaldybės pastatas yra daugybės žmonių oficiali, bet ne reali gyvenamoji vieta.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
reg istr uot i vis i tie, kur ie dek laravos i gyven am ąj ą viet ą prie savivaldybės. „Jei žmonės deklaruotų savo gy venamą vietą Klaipėdoje gyvena mosiose patalpose, tuomet ir pro blemų dėl sumokėto gyventojų pajamų mokesčio nebūtų – jis pa tektų į uostamiesčio biudžetą“, – tvirtino A.Šulcas. Tačiau vakar vykusiame pasitari me Klaipėdos savivaldybės Finan sų ir turto departamento direktorė Aldona Špučienė išaiškino, jog ry šio tarp žmonių prisiregistravimo prie savivaldybės ir sumokamo gy ventojų pajamų mokesčio nėra. „Pirminiais duomenimis, kaip man paaiškino savivaldybės finan
Esą būtų galima skirti vieną sociali nį būstą ir jame ga lėtų prisiregistruo ti visi tie, kurie dek laravosi gyvenamą ją vietą prie savival dybės. sininkai, į Klaipėdos biudžetą pa tenka gyventojų pajamų mokestis, kurį sumokėjo žmonės, savo dar bovietės buhalteriams pranešę, jog gyvena Klaipėdoje. Buhalteriai ne
tikrina realios gyvenamosios vie tos, todėl nurodo, kad sumokėtas gyventojų pajamų mokestis turi būti pervedamas į Klaipėdos biu džetą“, – teigė A.Špučienė. Tačiau ir ji, ir A.Šulcas pripaži no, kad tam, jog būtų gauti atsa kymai į visus rūpimus klausimus, susijusius su gyvenamosios vie tos deklaravimu ir gyventojų paja mų mokesčio surinkimu, reikalin ga išsamesnė analizė. Todėl nuspręsta sudaryti darbo grupę, kuriai ir duota užduotis at sakyti į visus iškilusius klausimus ir, jei reikia, pateikti siūlymus, ko imtis, kad kuo daugiau gyventojų pajamų mokesčio patektų į uosta miesčio biudžetą.
iečių palaikymo tikinę, kad skalūnų dujoms išgauti naudojamos cheminės medžiagos užterš gruntinius vandenis, dir vas ir apnuodys šalia gyvenan čius žmones. Tai esą rodo interne te skelbiami mokslininkų tyrimai. Verslininkai išreiškė norą žval gyti teritorijas Tauragės ir Šilutės rajonuose ieškant skalūnų dujų tel kinių. Sausio 15 d. buvo atplėšti vokai su konkurso dėl skalūnų dujų žval gybos ir naudojimo dalyvių pasiū lymais. Tuo užsiimti tepanoro vie na įmonė – JAV energetikos įmonė „Chevron“.
Dienos telegrafas
50
– tiek žmonių vakar iš Klaipėdos važiavo į mitingą Vilniuje, kad pasipriešintų užmojams ieškoti skalūnų dujų.
Žvejyb a. Šešt ad ien į ant Tūb aus ių tvenk in io, esanč io Kret ingos rajo ne, ledo reng iamos poledinės žūklės varžybos Kretingos rajono savivaldy bės mero pereinamajai taurei laimė ti. Kviečiamos dalyvauti žvejų mėgė jų komandos, kur ias sudaro 3 asme nys. Vaikai bei moter ys gal i varž yt is ir individual iai. Varž ybos vyks pagal sport inės žūklės taisykles: viena žie minė meškerė su viena avižėle (kab liuk u). Dalyv ių amž ius ir komandų skaičius ner ibojamas. Komandų re gistracija prasidės nuo 8 val. Varž y bų startas – 10 val. Pasibaig us varž y boms prie laužo bus aptariami rezul tatai, apdovanojam i nugalėtojai. Net rūks ir įvairių atrakcijų. Sąraš as. Ner ingos sav ivaldybės ad min istracija inicijuoja sav ivaldyb ės saugomų botan in ių gamtos paveldo objektų sąrašo sudarymą. Į sąrašą gali būti įrašomi med žiai ir krūmai. Pasiū lymus gal ima teikt i iki baland žio 30 d. Laisvos formos teik ime reik ia nu rodyt i rūšį, pag rind in ius matmen is – aukšt į, stor į, apimt į, kamienų skaičių, kitas svarbias ypatybes (dreves, išskir tinę kamieno formą, šakojimosi savi tumus), buvimo vietą. Informacija tu ri būt i pateikta rašt u Ner ingos sav i valdybės administracijai arba atsiųs ta į elektron in į paštą viktoras.kolok sanskis@neringa.lt. Mirtys. Vakar Klaip ėdos sav ivaldy bės Civ il inės metr ikac ijos skyr iuje užreg istruotos 7 klaipėdiečių mirtys. Mirė Vladimir Suvorov (g. 1926 m.), Va lent ina Chilenko (g. 1934 m.), Rimv y das Stonk us (g. 1935 m.), Nina Žovno (g. 1938 m.), Mindaugas Martišauskas (g. 1951 m.), Dalytė Kazakev ičienė (g. 1952 m.), Sergej Suchoj (g. 1959 m.). Lėbartų kapinės. Šiandien laidojami Liusia Sysojeva, Vladimir Suvorov, Ni kita Ananjev. Naujag imiai. Per stat ist inę parą pa gimdė 14 moter ų. Gimė 6 mergaitės ir 9 berniukai (dvyniai).
Mitingas: žemaičiai Vilniuje taikiai, bet vaizdingai priešinosi skalūnų
dujų žvalgybai Vakarų Lietuvos region e.
Margaritos Vorobjovaitės nuotr.
Greitoj i. Vakar iki 18 val. greitosios pagalb os med ikai sulaukė apie 80 išk viet imų. Klaip ėd ieč iai skundės i kraujotakos sut rik imais, pilvo skaus mais, karščiavimu.
4
trečiadienis, vasario 27, 2013
miestas
Šeimos verslas – aferos 1
Klaipėdietė Vilma M. pa sakojo, kad naudojosi ne vienos tokios svetainės paslaugo mis. Pasak moters, tai gera galimybė ne tik pačiai atsikratyti jau pabodu siu daiktu, bet ir pigiau įsigyti kitą. „Tokiose svetainėse tikrai ne su naujokė. Žinau apie apgavystes, skaičiau, kaip atskirti sukčius, ta čiau ir pati užkibau ant jų kabliu ko“, – pasakojo klaipėdietė. Vilma M. tvirtino, kad iš vienos svetainės užsisakė rūbų už 50 litų. Moteris pardavėjai pervedė pini gus, bet ši po to dingo. Klaipėdie tė jau daugiau nei dvi savaites ne gauna prekių. „Pardavėja į žinutes neatsako, nors matau, jog prie svetainės bu vo prisijungusi. Pinigų praradau nedaug, bet vis tiek pikta, kad pa kliuvau į tokią situaciją“, – neslė pė apmaudo moteris.
žmonių, praradę keliasdešimt litų, patys nesikreipia į policiją, nes ne nori vargo“, – pasakojo moteris. Yra nemažai nukentėjusiųjų, ku rie informaciją apie apgavikus ban do išsiaiškinti patys. Būna, kad aferų aukomis tapę klaipėdiečiai patys ieško kitų nu kentėjusiųjų nuo to paties asmens ir policijai teikia grupinį skundą, kad įtariamiesiems būtų taikomos griežtesnės sankcijos. Pasitaiko atvejų, kai paaiškė ja, jog apgavikas – jaunas žmogus, kurio tėvai, sužinoję apie jo dar belius, atlygina nukentėjusiems nuostolius, kad šie tik nesikreip tų į policiją.
Bando išsukti tėvai
Vilma M. pastebėjo, kad sukčiai stengiasi pirkėjui padaryti žalą, kuri nesiektų 130 litų. Esant to kiems nuostoliams, policija nepra deda ikiteisminio tyrimo. Apgavikui tuomet gresia tik ke lių šimtų litų bauda. „Žinau, kad tuo užsiima net vi sos šeimos. Klientams nurodoma pinigus pervesti į vis kito šeimos nario banko sąskaitą, kad viena ža la nesiektų 130 litų. Be to, nemažai
Julius Sabatauskas
Seimo Teisės ir teisėtvarkos kom iteto pirm in inkas
D
ab ar nukentėjus ys is tu ri pat irt i ne mažesnę nei 130 litų žalą, kad būtų pra dėt as ikiteism in is tyr i mas. Šio dyd žio maž int i tikrai nerei kėt ų. Priešingai, manau, kad reikėt ų susimąstyt i apie jo didinimą. Ikiteis minis tyrimas labai brang iai kainuo ja, o nuostolis nėra didelis. Pavyzdys – 15 centų vertės maišelio istorija, kur visas procesas kainavo apie 2 tūkst. litų. Tai yra tik administracinis nusi žengimas. Kai skiriama administraci nė nuobauda, procesas kainuoja kur kas maž iau. Valst yb ės ištekl iai nė ra begal in iai. Todėl reik ia apsispręs ti, kur turime nukreipti savo pajėgas. Kalbant apie internetinę prekybą, pir kėjai patys turėtų labiau pasisaugoti – nepirkti prekių iš nežinomų interneti nių parduotuvių.
žalą. Jei ši informacija būtų pateik ta aiškiai, tada tikrai daugiau nu kentėjusių žmonių kreiptųsi į poli ciją“, – tvirtino E.Gailevičius.
Pavagia svetimas anketas
Pasak klaipėdietės, sukčiavimo at vejai tokiose svetainėse – dažnas reiškinys. Jų forumuose net yra sukurtos atskiros paskyros, kurio se žmonės informuoja apie apgavi kus, nuo kurių nukentėjo. Dažniausiai pirkėjai negauna prekių, už kurias sumokėjo. Ta čiau pasitaiko ir dar išradingesnių sukčių. Apgavikai įsibrauna į patikimų narių anketas arba jas tiesiog pa vagia – nukopijavę visas nuotrau kas sukuria naują tuo pačiu vardu. Tik prekių kainos jose nurodomos mažesnės. Nuo tokių sukčių nukentėję pir kėjai netrunka pagal nuotrauką su rasti tikrąjį anketos savininką ir iš jo ima reikalauti žalos atlyginimo.
Komentaras
Vietoje papildų – bulvė
Tomas Balčius:
Jei negali paduoti pinigų į rankas ir ta da gauti prekės, vi sada rizikuoji būti apgautas. Gavo suplyšusią striukę
Vienos interneto svetainių, kurio se galima parduoti ar keistis rūbais, Klientų aptarnavimo direktorius Egi dijus Gailevičius tvirtino, jog sunku pasakyti, kiek yra tikrų sukčių. „Dažniausiai atsiranda vienas apgavikas, kuris susikuria kelias anketas ir jomis manipuliuodamas apgauna kelis ar keliolika narių. Apgavysčių daug, bet tikrų sukčių yra vienas kitas. Dauguma atve jų kyla dėl nesusipratimų, parda vėjų neatsakingumo, kitų priežas čių“, – tikino direktorius. Vadovas tvirtino, kad daugiau skundų gaunama dėl netinkamos prekių kokybės, tačiau, anot jo, tai
Atsiskaitymas: policijos pareigūnai pataria neskubėti pervesti pinigų
už interneto svetainėje išsirinktą ir užsakytą prekę.
natūralu, nes prekiaujama dėvėtais rūbais – vieniems žmonėms prekė atrodo kokybiška, kitiems – ne. Viena mergina skundėsi ypač nemaloniu atveju. Gavusi striukę, už kurią sumokėjo 100 litų, ji nu stėro. Juodos spalvos rūbas buvo suplyšęs ir susiūtas raudonais siū lais. Pardavėjas iškoneveikė pirkė ją, kai ši pareiškė pretenziją. Kita svetainės narė sulaukė su knelės, kuri dvokė ir taip pat buvo suplyšusi. Trūksta daugiau aiškumo
Pasak E.Gailevičiaus, siekiant iš vengti apgavysčių, svetainė yra paruošusi patarimų, kaip atpažin ti sukčius. Taip pat yra sukurta juodoji duo menų bazė, kur galima patikrinti, ar pardavėjas nėra sukčius. „Nepamenu atvejų, kad žmo gus, kuris naudojosi patarimais,
„Shutterstock“ nuotr.
būtų nukentėjęs. Jei kyla įtarimas, galima pasakyti, jog esi iš to paties miesto, ir prašyti susitikti. Jei as muo kategoriškai atsisakys, tada didelė tikimybė, kad jis sukčius“, – pabrėžė vadovas. Apgavikui, kuris padaro žalos už mažiau nei 130 litų, gresia tik ad ministracinė nuobauda nuo 300 iki 700 litų. Taip pat jam gali būti skirtas administracinis areštas nuo 10 iki 30 parų. E.Gailevičius nukentėjusiems pirmiausia patarė išsiaiškinti, gal yra daugiau asmenų, kurie nuken tėjo nuo to paties sukčiaus, ir žala viršys 130 litų. Tuomet apgavikui grės griežtesnės sankcijos. „Manau, tokiais atvejais turė tų būti daugiau aiškumo policijos darbe, ar bus atliktas tyrimas, nes vienais atvejais tai daroma, kitais – ne. Taip pat turėtų būti aišku, per kiek laiko ir kaip apgavikas atlygins
Klaipėdos policijos pareigūnai pa brėžė, kad nukentėjusieji bet ku riuo atveju turėtų kreiptis į polici ją, nesvarbu, ar žala yra mažesnė, ar didesnė nei 130 litų. Kreiptis rei kėtų kuo greičiau. „Bet kuriuo atveju aiškinsimės. Jei žala yra mažesnė nei 130 litų, bus pradėta administracinė byla. Bus nustatyti sukčiavę asmenys, o teismas spręs, kokią baudą skirti pažeidėjui. Dažniausiai jis taip pat nurodo atlyginti žalą nukentėju siajam“, – aiškino Klaipėdos 1-ojo policijos komisariato Viešosios po licijos skyriaus vyriausiasis tyrėjas Arūnas Pužauskas. Uostamiesčio policija yra sulau kusi tokio pobūdžio skundų. Yra buvę situacijų, kai žmogus užsisa kė batus, pervedė pinigų, o prekės negavo. Taip pat buvo atvejis, kai žmogus užsisakė maisto papildus, o vietoje jų gavo bulvę. Pasak A.Pužausko, pasitaiko, kai kreipiamasi ir dėl mainų. Žmonės susitarė apsikeisti telefonais, vie nas nusiuntė gerą, o gavo prastai veikiantį, nors buvo tartasi kitaip. „Tai nėra visiškas sukčiavimas. Žmonės, kalbėdamiesi dėl daiktų mainų, turėtų gerai aptarti visas detales, kad vėliau nekiltų proble mų“, – pabrėžė A.Pužauskas. Slepia didesnius pažeidimus
80 70 60
64,4 59,3
50 40 30
34,5
40,3 34,1
20
30 16,6
14,5
10
20,1
16,4
12,6 6,2
0 „Vakarų ekspresas“
„15min“
„Lietuvos rytas“
„Respublika“
„Vakaro žinios“
Pagal TNS LT tyrimų duomenis 2012 ruduo
Klaipėdos apskrities policijos Eko nominių nusikaltimų tyrimo sky riaus, kuris tiria nusikaltimus, pa daryt us intern et in ėje erdv ėje, viršininkas Tomas Balčius tvirtino, kad tiriant tokius atvejus, gali paaiš kėti ir kur kas sunkesni pažeidimai. „Gal prekeivis prekiauja nelega liai ar yra apgavęs labai daug žmo nių. Todėl kreiptis į policiją reikia, nesvarbu, kokia padaryta žala. Gal tas pats sukčius po 5 litus išviliojo jau iš šimto žmonių“, – teigė vir šininkas. T.Balčius taip pat pabrėžė, kad, užsakant prekes internetu ir iš anksto pervedus pinigus už jas, vi sada yra rizika būti apgautam. „Jei negali paduoti pinigų į ran kas ir tada gauti prekės, visada ri zikuoji būti apgautas“, – pabrėžė viršininkas.
5
trečiadienis, vasario 27, 2013
lietuva
Kaltinamojo širdis – pavojuje Vietoj teismo posėdžių salės – ligoninės palata. Bent penkias die nas Darbo partijos (DP) lyderis Viktoras Uspaskichas praleis Kauno klinikose. 53-ejų teisiamojo širdis neatlaikė – jis patyrė miokardo infarktą. Teisme nepasirodė
Juodosios buhalterijos bylos nag rinėjimas teisme bent jau kuriam laikui sustos, nes vienas kaltina mųjų – ligoninėje ir nežinia, ka da iš jos išeis. Vakar V.Uspaski chas teismo posėdyje turėjo duoti parodymus, tačiau jame taip ir ne pasirodė. Paaiškėjo, kad DP vedlys dėl gresiančio miokardo infarkto ankstyvą rytą paguldytas į Kauno klinikas. Kardiologijos klinikos vadovas profesorius Remigijus Žaliūnas in formavo, kad V.Uspaskichas atvež tas antradienio naktį. „V.Uspaskichas tiriamas ir gy domas Kardiologijos klinikoje, jis sutiko, kad ta žinia būtų pa skleista. Šiuo metu atliekame ty rimus. Kadangi pacientui jau per 50 metų, esant tokiai klinikinei būklei, mes įtariame ūminį mio kardo infarktą, o ar ta diagno zė pasitvirtins, ar mes ją paneig sim, bus aišku artimiausiu metu, – vakar perpiet sakė R.Žaliūnas. – Jo būklė yra stabili, manau, kad gyvybei kokių nors grėsmių nėra. Kokia bus klinikinė eiga ir galuti
nė diagnozė, nustatysime per ar timiausiais dienas.“
Remigijus Žaliūnas:
V.Uspaskichas tiria mas ir gydomas Kar diologijos klinikoje, jis sutiko, kad ta žinia būtų paskleista. Užtruks tris–penkias dienas
Kardiologijos klinikos Kardiolo gijos skyriaus vedėja doc. Olivija Gustienė teigė, kad V.Uspaskichui atliekami tyrimai, kurie patvirtins arba paneigs įtarimus dėl ūminio išeminio širdies sindromo, dėl ku rio gresia miokardo infarktas. „Pacientui taikomas standartinis medikamentinis gydymas. Tyrimai gali užtrukti tris–penkias dienas“, – teigė medikė. Blogiausiu atveju, anot jos, V.Uspaskichui gresia šir dies operacija. Žurnalistams pa siteiravus, ar galima šio sindromo simptomus suvaidinti, O.Gustie
nė atsakė, jog klinikos taiko meto dus, kurie leidžia objektyviai nu statyti ligą. Turėjo problemų
Vakar vidurdienį Kauno klinikose apsilankė ir V.Uspaskicho advoka tas Vytautas Sviderskis. Jis rūpi nosi specialia pažyma, kurią reikia pristatyti teismui, nes teismo po sėdžiai – suplanuoti. „Žinau tik faktą, kad jis čia guli. Dabar skubu pažymos, nes tuoj bus pietūs. Man tai gyvybiškai svarbu“, – žurnalistams teištarė V.Sviders kis. Kad DP vedlys turi sveikatos problemų, jis teigė pastebėjęs ir anksčiau. „Juokais mes visada pa sikalbėdavome apie sveikatą. Aš mačiau, kas yra žmogui, kad yra kažkokių problemų. Bet principas toks – ko man nesako klientas, to man neprivalu žinoti“, – kalbėjo V.Sviderskis. Būrė pajėgas
Vakar į Vilniaus apygardos teismo posėdį rinkosi net kelios dešimtys DP atstovų. Tai – kol kas gausiau sios pajėgos šiais metais. Į teismą
Pikete – raudos dėl skalūnų Andrejus Žukovskis, Justinas Argustas
Bėda: teisiamasis V.Uspaskichas iki šiol jautėsi neblogai, tačiau vakar
paryčiais išvežtas tirti ir gydyti į Kauną; vakar medikai jam su žiniask laida kalbėtis dar neleido. „Fotodienos“ / Dmitrijaus Radlinsko nuotr.
atvyko ne tik eiliniai DP nariai, bet ir parlamentarai – Kęstutis Dauk šys, Viktoras Fiodorovas, Vilija Fi lipovičienė. Buvo numatytos Vytauto Gapšio ir buvusios DP finansininkės Mari nos Liutkevičienės apklausos. Ta
Protestuotojai iš Žemaitijos savo protestą vakar pradėjo S.Daukanto aikštės prieigose. Vėliavos, būgnai, kelios armonikos, barškalai, stili zuotos šakės, Užgavėnių kaukės. Taip buvo apsiginklavusi negausi ir pagyvenusi publika. Po Dalios Grybauskaitės langais, o vėliau – ir prie Vyriausybės, Aplin kos ministerijos saujelė protestuo tojų skandavo ir plakatuose skelbė ne argumentus, o užkeikimus. „Mazūroni, nebūk Chevrono beždžione“, „Welcome į pragarą“, „Chevronas = Gazpromas“, „Ne darykit žemei skausmo“. Apsi ginklavę tokiais plakatais ir Lietu vos vėliavomis į mitingą susirinko apie 100 žmonių, daugiausia Žy gaičių seniūnijos – vietovės, kur yra planų žvalgyti skalūnų dujų telkinius, – gyventojai. Kaltinimai skambėjo Lietuvos Vyriausybei, iš skalūnų dujų gavy ba užsiimančios įmonės „Chev ron“ buvo reikalaujama „nešdintis iš mūsų šalies“ ir net nesvajoti ieš koti čia dujų. Marga publika prie prezidentū ros kaip reikiant pasismagino: pro
j.varnas@diena.lt
Konservatorių Vilių Navicką, bu vusį Vilniaus merą, teismas ištei sino ir nusprendė, kad mokyti sa viškį partijai palankius sprendi mus greitai priimti – ne nusikal timas.
Klejonės: vienas protesto dalyvis tikino, kad skalūnų dujų yra visur,
net po prezidentūra, o gal ir pačiame pastate.
testuotojai rodė savo muzikinius sugebėjimus, S.Daukanto aikštė je skambėjo lietuvių liaudies me lodijos. Beje, protestuotojai prieš ska lūnų dujas iš Žemaitijos dėjosi ne tik gerai dujų gavybos procesus iš studijavusiais inžinieriais, bet ir neprastais buhalteriais. Pusamžis vyriškis, prisistatęs „protestuoto ju iš Vakarų Lietuvos“, tikino, kad eiliniai Lietuvos gyventojai jokios materialinės naudos iš skalūnų du jų gavybos nepajus. „Lietuvoje jau dabar naftą iš gauna, milijoną tonų per metus. O ar žinote, kiek šitie ponai sumoka į biudžetą? 38 tūkst. litų. Taip bus
Margaritos Vorobjovaitės nuotr.
ir su skalūnais“, – tvirtino protes tuojas. Dar vienas protesto dalyvis tikino, kad skalūnų dujų yra visur, net po prezidentūra, o gal ir pačiame pa state. „Jų visur yra, visą Lietuvą iš raus, viską užnuodys, gamtą nužudys ir paliks. O parsidavusi žiniasklaida gins jų interesą“, – apokaliptinį vaiz dą piešė mitingo dalyvis. Atkeliavę iki Vyriausybės, mi tinguotojai gero ūpo neprarado. Toliau skandavo savo šūkius, dai navo dainas. Susitikti su mitinguo tojais buvo išėjęs ir premjeras Al girdas Butkevičius. Jis pažadėjo, kad nieko nebus daroma prieš gy ventojų valią.
BNS, „Klaipėdos“ inf.
Buvęs Vilniaus meras išteisintas Jonas Varnas
Kai kurie veikėjai iš Žemaitijos taip išsigando skalūnų dujų, kad surengė protestus prie preziden tūros, Vyriausybės ir Aplinkos mi nisterijos.
čiau dėl V.Uspaskicho negalavimų teismo posėdis atidėtas. V.Uspas kicho advokatas V.Sviderskis žur nalistams teigė apie savo kliento sunegalavimą sužinojęs tik prieš pat teismo posėdį.
„Teismas nusprendė V.Navic ką išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, bau džiamojo nusižengimo požymių“, – tokį nuosprendį vakar perskaitė teisėja Nijolė Žimkienė. Šis nuosprendis dar gali bū ti skundžiamas apeliacine tvar ka. Pasak teisėjos, įsiteisėjus nuosprendžiui, bus panaikinta ir V.Navickui taikoma kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėji mas neišvykti. Ikiteisminis tyrimas pradėtas paskelbus slapta darytus įrašus, kuriuose užfiksuota, kaip buvęs Vilniaus miesto meras tuometį savivaldybės kontrolierių Šarū ną Skučą ragino priimti Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams palankius spren dimus. Šiuose įrašuose V.Navic kas teigė, kad valdančiajai partijai naudingus patikrinimus reikia at likti per tris dienas, o nenaudin gus – per trejus metus. Kaltinimą palaikiusi prokurorė
Rasa Lukoševič po posėdžio žur nalistams teigė kol kas negalinti pasakyti, ar sprendimą skųs. „Tikėtas sprendimas. Tų veiks mų, kuriuos man bandė primes ti, nebuvo. Ar kreipsimės į teismą dėl šmeižto – kol kas nežinome. Kai advokatas persiųs teismo sprendimą ir su juo išsamiai susi pažinsime, neatmetame ir tokios galimybės“, – teismo sprendi mą vakar dienraščiui komentavo V.Navickas.
Klasta: V.Navickas (stovi) tvir
tino tapęs buvusio savo patarė jo Arūno Totoraičio auka. „Fotodienos“ / Roberto Dačkaus nuotr.
6
trečiadienis, vasario 27, 2013
nuomonės
Apie jaunimą – ne tik blogai
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
Panašumai ir skirtumai
Valentinas Berž iūnas
P
ažvelk ime į rink imus Lietuvo je 2008 m. ir šių metų rinkimus Italijoje. Buvo Liet uvoje tok ia Tautos prisikėl imo part ija (TPP), įkurta pramo gų verslo atstovo Arūno Valinsko. Italijo je kur buvęs kur nebuvęs išdygo toks Bep pe Grillo – komikas, įkūręs „Penkių žvaigž dučių judėjimą“. Italams Beppe patinka, lietuviams A.Valins kas taip pat patiko. Abu vyrai yra kandūs, šmaikštūs, žinomi... Abu sakė kovojantys su sistema, nepriklausantys nuo jokių po litinių jėgų, neturintys jokių interesų ir t.t.
Jei visuomenė yra nusi vylusi tradicinėmis po litinėmis jėgomis, ne ketina už jas balsuoti, kodėl gi nesukūrus ko nors, kas patrauktų rin kėjų dėmesį? Italijoje komikas B.Grillo į šuns dienas dė jo viską – politines partijas, Europos Są jungą, krizę, taupymą, ekonomiką – žo džiu, viską. Terpė šiai, pavadinkime, politinei dema gogijai sklisti, puiki. Pastaruosius kelerius metus Italija iš tiesų gyvena sunkiai. „Prisikėlėliai“ buvo labai panaši į itališką jį „Penkių žvaigždučių judėjimą“. Dauge lis balsavusiųjų už juos lietuvių taip pat reiškė protestą prieš tradicines politines jėgas ir tūnančius Seime nuobodybes. Suprantama, tiesiogiai niekas TPP ir „Pen kių žvaigždučių judėjimo“ ar A.Valinsko ir B.Grillo nelygina. Įdomiau panagrinėti, kaip tokie judėjimai gimsta ir kodėl? Kyla įtarimas, kad už šių politinių judėjimų kažkas stovi. Kažkas įtakingas... Jei visuomenė yra nusivylusi tradicinėmis politinėmis jėgomis, neketina už jas balsuo ti, kodėl gi nesukūrus ko nors, kas patrauk tų rinkėjų dėmesį? Ir A.Valinskas, ir B.Grillo – puikus pasirin kimas. Vis dėlto, remiant is Lietuvos analog ija, „Penkių žvaigždučių judėjimas“ vargu ar priims kokius nors sprendimus savaran kiškai ir apskritai vargu ar bus savarankiš ka politinė jėga. Todėl tikėtis, kad B.Grillo tesės savo rink imų pažadus – daug iau nei naivu. Tai, ką žada B.Grillo, vargu ar bus realizuota dabartinėje situacijoje. Be to, labai tikėtina, kad kuri nors didžioji Italijos partija papras čiausiai absorbuos „Penkių žvaigždučių ju dėjimą“ arba šis išsivaikščios kaip TPP. Galiausiai protestas prieš sistemą atsisuks prieš pačius rinkėjus, nes stabilumo tokia rinkimų baigtis tikrai nežada.
S
akoma, jaunimas ir šioks, ir toks. Taip. Šaukštas deguto visą statinę sugadina. Ta čiau mano patirtis – 5:1 ge rųjų naudai. Štai anąsyk Vilniuje išėjusios su drauge Marija iš Edukologijos uni versiteto nežinojome, kaip nuva žiuoti: jai – į Gedimino prospektą, man – į Antakalnį. Sustojusios gatvėje žvalgomės. Ji patraukė pėstute, o man rei kia 19 maršruto troleibuso. Kur jis sustoja? Priešais ateina bernaitis. Klausiu jo. Jaunuolis sustojęs pa sakoja, bet mato, kad aš nelabai nutuokiu. „Gerai, aš palydėsiu“, – pasako ir, paėmęs mano nešulį, grįžo at gal. Man sunku eiti, dūstu. Jis pai ma mane už parankės. „Ne, – sakau, – geriau aš įsikib siu – man bus lengviau“. Atėjome į stotelę, tuoj atvažia vo troleibusas, ir jis mane įsodi no. Pasakė esąs Radvilų gimnazi jos moksleivis. Parvažiuoju į Klaipėdą. Lagami nas – ne mano jėgai. Iš autobuso kažkas iškėlė ir padėjo ant šaligat vio. Stoviu ir laukiu pagalbos. Šaligatviu eina vaikinukas, ausis kištukais užsikišęs. Pašnekinau. Kištukus ištraukęs ir sužinojęs apie mano bėdą, čiupo lagaminą, nune šė iki aštuntuko stotelės. Pasisakė esąs Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijos vienuoliktokas. Priva žiuoju savo stotelę, vėl kažkas iš kelia iš autobuso mano lagaminus. Laukiu pagalbos. Eina skrybėlėtas jaunikaitis. Pra šau jį pagalbos pernešti mano laga minus per eismo juostas į kitą gat vės pusę. Jis čiupo mano nešulį ir klausia: „O kur gyvenate?“ Atsakau: „Štai čia pat, tame try likaaukštyje“. „O aš – Naujakiemio gatvėje“. Parnešė jis mano lagaminą, užsi kėlė liftu ir įnešė į kambarį. Neslėpė esąs Klaipėdos universi teto antrojo kurso vadybininkas. Važiuoju vėl į Vilnių su lagami nais. Pasiprašiau į „kajutę“, sė džiu viena, stebiu pro šalį bėgan čius medžius. Ir vis galvoju, kaip
397 728
telefonas@kl.lt
Tvarkingas eismo dalyvis
Vieną rytą skubėdama į darbą, miesto centre pastebėjau vienišą šunelį. Jis buvo neapleistas, maty ti, kad išsprūdęs iš tvarkingų namų. Tačiau nustebino, kad gyvūnas ži nojo, kur eina. Jam reikėjo kirs ti judrią gatvę. Šuo stabtelėjo ties pėsčiųjų perėja, palaukė, kol prava žiuos mašinos ir tada perbėgo į ki tą pusę. Žiūrėjau ir stebėjausi. Ži noma, tai sutapimas, kad šuo per gatvę ėjo ten, kur priklauso visiems eismo dalyviams. Prisiminiau, jog žmonės neretai per gatvę puola ten, kur į galvą šauna, o čia štai šunelis parodė tvarkingo eismo dalyvio pa vyzdį. Yra iš ko mokytis. Ingrida Andriaus Deltuvos karikatūra
stoties požemiais aukštyn-žemyn tuos savo maišelius iki antrojo maršruto troleibuso nugabensiu. Įeina vaikinas, vėl ausis, kaip ir anas, užsikišęs. Pašnekinu. Išsit raukia kištukus – studentas Vid mantas, važiuosiąs į Antakalnį. Na, matai, kai Dievas davė, tai ir drib telėjo.
Padariau išvadą: ku rie dviratininkai sa vo taku važiuoja – šaunuoliai, o ku rie zuja bet kur, daž niausiai paaugliai, tų reikia saugotis.
„Gal, – sakau, – ir mano maiše lius iki troleibuso paneštumei?“ „ Su mielu noru“, – atsakė. Ir iš tiesų, užsimetė savo maišą ant pe čių, mano – į rankas ir... Klaipėdoje šaligatvis kai kur pa dalytas į tris dalis. Viena pusė – pėstiesiems nueiti, kita – pareiti, o per vidurį – dviratininkams. Einu kartą į polikliniką savo ta ku ramstydamasi į stulpus ir me
džius. Vos kojas pavelku. Į vieną medį atsirėmiau pailsėti. Prie šais atvažiuoja dviračiu jauni kaitis. Strykt, nušoko nuo dvi račio, pribėgo prie manęs: „Kas yra, močiut? Gal bloga? Pakvie siu greitąją“. „Ačiū, mielasis, pailsėsiu ir eisiu. Jau nebetoli“, – atsakiau. Jaunikaitis nuvažiavo, o aš – lyg sparnus įgavusi. Grįžtu atgal. Prie parduotuvės aikštelėje zuja dviračiais du paaug liai. Aš vos laikausi ant kojų. Kau lai, anot K.Donelaičio, lyg stagarai braška. Galvoju: mane kas nors piršte liu paliestų – subyrėčiau. Nė kel mo! Vienas tų paaugliukų įsibėgėjo ir dunkst man į nugarą. Nieko – tik batelius suplėšė. Padariau išvadą: kurie dvirati ninkai savo taku važiuoja – šau nuoliai, o kurie zuja bet kur, daž niaus iai paaugl iai, tų reik ia saugotis. Priėjau ir prie kitos išvados: jei tas paaugliukas būtų važinėjęsis vienas – nebūtų drįsęs taip pa sielgti. Gal ir šiedu dar metelius kitus paūgėję įgaus proto, kaip tie penki jaunuoliai. Esu dėkinga jiems už supratimą ir pagalbą.
Pašiurpino rūkančios moksleivės
Pačiame miesto centre, neto li S.Dacho mokyklos yra labai ska nių bandelių krautuvėlė. Į ją užsu ka ir mokiniai, ir aplinkinių įstaigų darbuotojai. Mane labai nuliūdino moksleivės, būtent merginos, ku rios ten būriuojasi pulkeliais ir rū ko. Šiaip jau gatvėje rūkanti mo teris malonių asociacijų ir taip nesukelia, o čia tokios jaunos, ko ne vaikai su cigaretėmis dantyse – pasibaisėtina, nors kad ir kaip šau nu joms pačioms tai atrodytų. Arnoldas
Pamišo dėl šuniukų
Stebina masinis žmonių pamiši mas dėl kišeninių šuniukų, tų ma žų, aprengiamų įvairiausiais „ma dingais“ skarmalais. Nešiojasi juos visur – į turgų, į parduotuvę, į ren ginius. Bet ar pagalvoja tie šeimi ninkai, kokį stresą gyvūnui sukelia, juk aplinkui daugybė kvapų, triukš mo, begalė svetimų žmonių? Ar jie pamąsto, kaip jų augintiniai jaučia si? Galiausiai kam juos nešiojasi, ar kad jam namie vienam bus liūdna, ar tuos šuniukus taip lavina? Kar tais šuneliai žiūri tokiais protingais snukiukais, primenančiais žmogaus veidą, ir atrodo kur kas išmintin gesni už jų šeimininkus. Rasa
Močiutė Rožė
Jie teršia mūsų miestą
Nereikėtų šmeižti praeities
P
erskaičiau kai kurių žmo nių pastabas apie sovietinę praeitį bei prekybos sistemą anais laikais ir nutariau pa ti parašyti. Puikiausiai visi prisimename, kaip dar sovietiniais laikais Preky bos valdybos viršininkas Arkadijus Lichtinšainas Klaipėdos parduotu vėse buvo įvedęs moderniausią sa vitarnos sistemą visoje Sovietų Są jungoje.
Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700
karštas telefonas
Gal metaliniai krepšeliai ir dėžės ir nebuvo labai dailūs, bet jie tikrai buvo ilgaamžiai. Pienas ir kiti skysčiai tuomet pardavinėti daugkartinio naudo jimo stikliniuose buteliuose – kei čiami arba superkami. Juk visi ži no, kad stiklas – pati sveikiausia tara. Paskaičiuokime, kokią dalį kai nos dabar sudaro mūsų prekybos centruose perkamas maisto pro
Marija
Zigmas Parengė Asta Dykovienė
Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija
750
reklamos skyrius: 397
„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys
„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius
„Diena Media News“ laikinai einantis vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis
Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė
Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija
duktas ir kokią – į sąvartyną iš metama jo pakuotė. O po to dar mokame už keliskart didesnio kiekio šiukšlių išvežimą ir tvarkymą, negu būdavo anksčiau, sovietiniais metais. Suprantu, kad kiekvienas laik metis turi ir gero, ir blogo, kad atgal kelio nėra. Tačiau kai kuriems žmo nėms nereikėtų rašinėti netiesos ar ba tiesiog šmeižto apie praeitį.
Prie savo daugiabučio vis ran du į kampą nutėkštus pilnus mai šus šiukšlių, nors konteineriai – už 15 metrų. Niekaip negaliu supras ti tokių nevalyvų gyventojų. Regis, padorūs žmonės aplinkui gyvena, bet juk svetimi čia tikrai nešiukšli na, vadinasi, tai daro kuris nors iš mūsų pačių. Suprantama, už rankos nepagavau, negaliu nieko kaltin ti, bet labai norėčiau pričiupti to kius niekdarius ir gerokai papurtyti. O dar geriau, reikėtų, kaip tarybi niais laikais, atgaivinti viešą lentą „Jie teršia mūsų miestą“ ir kabinti miesto šiukšlintojų nuotraukas, kad visi žinotų, kas yra kas.
Administratorė Daiva Pavliukovaitė –
397 750
711, 397 715
Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė – Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –
Platinimo tarnyba: 397 772 397 727 397 706 397 725 397 770 397 729
Sportas: Česlovas Kavarza –
397 713
Prenumeratos skyrius: 397
„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388
714
Platinimo tarnyba – 397 713 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 „Namai“: Fotokorespondentai: e. paštas reklama@kl.lt Lina Bieliauskaitė – 397 730 Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Skelbimų skyrius – 397 717 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 „Sveikata“: e. paštas skelbimai@kl.lt 397 705 Techninės redaktorės: Sandra Lukošiūtė – Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Pasaulis: Loreta Ruikė Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Laima Laurišonienė – 397 737 e. paštas akropolis@kl.lt
Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėm
pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.
7
trečiadienis, vasario 27, 2013
užribis
Senolės skriaudikai vėl atsidūrė laisvėje Pagyvenusią klaipėdietę jos na muose apiplėšę benamiai po ap klausų policijoje išleisti į laisvę nepaisant to, kad anksčiau buvo ne kartą teisti.
Nelaimė: antrojo aukšto balkone įsiplieskusios liepsnos išgąsdino bute tik su šuneliu buvusį mažametį. Vytauto Petriko nuotr.
Degančiame bute – aštuonmetis su augintiniu Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugnia gesiai uostamiestyje iš degančio buto evakavo aštuonmetį berniuką. Asta Aleksėjūnaitė a.aleksejunaite@kl.lt
Vaikas namuose nelaimės metu buvo tik su šuniuku. Praeiviai pirmadienį pastebėjo, kad viename I.Simonaitytės gat vės name kilo gaisras. Antrajame aukšte esančiame bu te žmonės išvydo iš buto besiver žiančius dūmus. Atvykę ugniagesiai pastebėjo, kad mažametis stovėjo prie pravi ro virtuvės lango. Tuo metu juodi dūmai virto iš balkono pusės.
Drebantis vaikas buvo iškeltas pro langą ir pasodintas į ugniagesių automobilį bei užklotas antklode. Paaiškėjo, kad gaisras bute kilo dėl balkone degusių šiukšlių. Ug niagesiai netrukus užgesino įstik lintame balkone siautusias liepsnas. Per gaisrą apdegė kvadratinis met ras balkono sienos, namų apyvokos daiktai, palangė, aprūko lubos. Į įvykio vietą iškviesti greitosios medicininės pagalbos medikai nu vežė išsigandusį mažametį į Klai pėdos vaikų ligoninę. Vaikui nenustatyta apsinuodiji mo dūmais, nėra ir nudegimo žy
mių, tačiau išsigandęs berniu kas paguldytas į bendrąjį ligoninės skyrių, kur stebima jo sveikatos būklė. Greitosios medicininės pagalbos ekipažas susisiekė su vaiko mama, kuri tuo metu buvo darbe ir prane šė apie incidentą. Pasak Klaipėdos vaikų teisių ap saugos tarnybos vedėjos Gražinos Aurylienės, tokiais atvejais, kai paaiškėja, jog mažamečiai vaikai buvo palikti be priežiūros, parei gūnai dažniausiai informuoja vaikų teisių apsaugos tarnybos darbuo tojus. Tačiau šį kartą apie inciden tą tarnybai nebuvo pranešta. Dėl ko kilo gaisras, aiškinasi ug niagesiai. Kol kas nežinoma, ar vaikas pats įžiebė ugnį, ar tai bu vo atsitiktinumas. Pranešama, kad gaisras kilo nuo balkone degusių popierinių dėžių.
Parduotuvėles siaubia plėšikai Daiva Janauskaitė d.janauskaite@kl.lt
Antrą pirmadienį iš eilės uosta miestyje ginkluoti ir kaukėti nu sikaltėliai apiplėšė mažą maisto prekių parduotuvėlę. Grobis – pi nigai.
Vasario 25-ąją likus penkioms mi nutėms iki uždarymo, 21.55 val., į maisto prekių parduotuvę Lūžų gatvės 3-iajame name įsiveržė du jauni vyrai ir pagrasino 56 metų pardavėjai šaunamuoju ginklu. Nusikaltėliai pagrobė kasos apa ratą ir dingo. Nuostoliai tikslinami. Labai panašus nusikaltimas įvykdytas prieš savaitę Debrece no gatvėje. Tada parduotuvėje buvo dvi dar buotojos. Pirmojo nusikaltimo metu taip pat grasinta ginklu. Tada plėši kai taip pat pagrobė kasos aparato stalčių su pinigais bei pinigus iš ki to aparato. Tąkart nuostoliai siekė apie 2,9 tūkst. litų. Išanalizavę abu nusikaltimus, 2-ojo policijos komisariato pa reigūnai priėjo prie išvados, kad
Rizika: nusikaltėliai renkasi mažas, daugiabučių namų pirmuosiuose aukš
tuose įrengtas parduotuvėles ir į jas veržiasi prieš pat darbo pabaigą.
Pušyno gatvėje gyvenanti 83 metų senolė buvo apiplėšta vasario 4 d. Tada į jos namus įsiveržę du nepa žįstami vyrai šeimininkę stvėrė už gerklės ir liepė tylėti. Vienas įsibrovėlis ją laikė prispau dęs prie sienos, o kitas tuo metu į krepšį susikrovė nešiojamąjį kom piuterį, radijo aparatą, žvakidę. Plė šikas pagrobė metalinį gėlės stovą, keptuvę, raktų ryšulį, samtį ir peilį. Išeidami iš buto, vyrai pensinin kei liepė apie apiplėšimą policijai nepranešti, tačiau moteris jų nu rodymo nepaklausė ir iškart krei pėsi į pareigūnus. Išsiaiškinę šio nusikaltimo ap linkybes bei pagrobtų daiktų sąra šą, kriminalistai priėjo prie išva dos, kad bute pabuvojo narkomanai arba benamiai.
Prieš daugiau nei penkerius me tus pietinėje Klaipėdos dalyje taip pat siautėjo ginkluoti plėšikai. Jų nusikaltimų braižas buvo labai pa našus, o išpuoliai tokie dažni, kad parduotuvių savininkai ėmėsi pa pildomų apsaugos priemonių. Nebepasitikėdami vien apsau gos mygtukais jie patys ar parda vėjų vyrai budėdavo parduotuvė se iki pat darbo pabaigos.
„Klaipėdos“ inf.
Plėšikas tykojo tamsoje Daiva Janauskaitė Garbaus amžiaus klaipėdietė tam sų vakarą neišsigando pamačiusi iš paskos einantį paauglį. Tačiau jos drąsa greitai išgaravo – jau nuolis senolę pargriovė, suspardė ir apiplėšė.
Pirmadienį prieš devintą vakaro na mo iš darbo ėjusi 75 metų I.Simonai tytės gatvės gyventoja pasijuto nejau kiai, – take tarp dviejų daugiaaukščių namų buvo visiškai tamsu. Greta savo laiptinės moteris at sisuko ir vos už kelių žingsnių pa matė paauglį. „Visą gyvenimą dirbau jūreivys tės mokykloje, todėl jaunų žmo nių nebijau. Labiau baiminuosi, kai sutinku apšepusius benamius. Pamačiau gal 16 ar 17 metų vaiki ną ir tikrai nesitikėjau, kad jis ty kojo manęs“, – po dienos prisimi nė klaipėdietė. Po akimirkos paauglys užšoko pagyvenusiai moteriai ant nuga ros ir ėmė ją ranka dusinti. Senolė griuvo ant žemės, bet rankinės nepaleido. „Klausiau jo, ko nori. Jis kelis kartus pakartojo: „Žertva“. Pama niau, kad jis rusas, todėl toliau kal binau rusiškai. Sakiau jam, kad tu riu tik 30 ar 40 litų, kad atiduosiu
jam litus, tik tegu paleidžia rankinę. Tačiau jis tik spyrė man koja į galvą. Tuo metu pamačiau atokiau einantį vyrą ir sušukau: „Gelbėkit!“. Tada užpuolikas dar smarkiau spyrė man į galvą, išplėšė rankinę ir pabėgo“, – pasakojo nukentėjusioji. Moteris pakilo nuo žemės ir nu skubėjo jaunajam nusikaltėliui iš paskos. Vėliau ji pati stebėjosi sa vo narsa. Paprastai baugšti mo teris klibinkščiavo paskui paaug lį, pakeliui klausinėdama praeivių, kur jis nubėgo. Ji pasakojo, kad pyktis ir apmau das suteikė jėgų, o kitą dieną labai skaudėjo suspardytą galvą. Nukentėjusioji tikėjosi, kad plė šikas numes rankinę, tačiau nei tą vakarą, nei kitą rytą moteris jos nerado. Mobiliojo ryšio telefonas, pinigi nė, keli asmeniniai daiktai įvertin ti 300 litų. Tamsus takas tarp namų pakeliui iš Vingio pasažo, matyt, yra tapęs nuolatine plėšikavimo vieta. Prieš keletą dienų ta pati mote ris šioje vietoje rado piniginę su 18metės studentės dokumentais, banko kortele bei nuolatiniu autobuso bilie tu, bet be pinigų. Akivaizdu, kad mer gina buvo apiplėšta. Piniginę klai pėdietė atidavė netoliese esančios parduotuvės „Iki“ apsaugininkams.
Šunį skandino bausdamas Daiva Janauskaitė
Vytauto Liaudanskio nuotr.
abiem atvejais nusikaltimus vyk dė tie patys asmenys. Nors nusikaltimų metu jie vilkė jo skirtingais rūbais, visos trys par davėjos juos apibūdino panašiai: jauni, smulkaus kūno sudėjimo. Manoma, kad grasinta dujiniu pistoletu. Pareigūnai tikrina visus įtaria muosius ir mano, jog netrukus su čiups nusikaltėlius.
Greitai išaiškėjo, kad pareigūnai nesuklydo. Artimiausiame lombar de buvo aptiktas pagrobtasis kom piuteris. Paaiškėjo ir vieno plėšiko asmenybė. Po dienos policijos pareigūnai su laikė bei uždarė į areštinę abu įtaria muosius. Išaiškėjo, kad tai 1970 m. gimęs Nakvynės namų gyventojas Robertas P. bei 1963 m. gimęs Klai pėdos rajone gyvenamąją vietą dek laravęs, tačiau realiai benamis Valen tinas S. Abu vyrai anksčiau teisti už įvairius nusikaltimus. Sulaikius įta riamuosius, greitai buvo surasti ir kiti iš senolės buto pagrobti daiktai. Pasi rodo, keptuvę, samtį bei kitus meta linius daiktus plėšikai už keliolika litų pardavė metalo supirktuvėje. Po dviejų policijos areštinėje praleistų parų įtariamieji išleisti į laisvę. Jiems skirtos kardomosios priemonės – įpareigojimai kasdien registruotis policijos komisariate. Už padarytą sunkų nusikaltimą jiems gresia ilgi nelaisvės metai.
Plungės parke girtas vyras bandė nuskandinti savo šunį, prieš tai su rišęs jam kojas.
Sekmadienį po pietų Plungės parke vaikštinėjusi moteris su vaikais pa matė šiurpų vaizdą. Apgirtęs vyras pasaitėliu surišo šuniui užpakalines kojas ir murdė jo galvą į tvenkinį. Moteris subarė vyrą ir iškvietė policiją. Pareigūnai rado gyvūno kankintoją toje pačioje vietoje.
26 metų Simonas T. paaiški no, kad jo paties šuo jį puolė ir su kandžiojo. Tikino neketinęs gyvū no nuskandinti, o tik jį apraminti ir paauklėti. Šuo liko gyvas, jis tebegyvena su šeimininku. Kaip paaiškino Plungės parei gūnai, šiame mieste nėra gyvū nų prieglaudos, tad kitos išeities nebuvę. Plungės rajono policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl žiauraus elgesio su gy vūnu. Kaltininkas apklaustas.
8
trečiadienis, vasario 27, 2013
ekonomika
OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn kl.lt/naujienos/ekonomika
Degalų kainos Vakar Tinklas
A 95
Dyzelinas
€ Dujos
„Statoil“
4,76
4,60
2,50
„Apoil“
4,68
4,53
2,49
Vid. kaina viso aptarnavimo degalinių tinkluose. Šaltinis: www.degalukainos.lt WTI nafta
„Brent“ nafta
92,91 dol. už 1 brl. 113,76 dol. už 1 brl.
–0,05 %
kiekis Santykis
Baltarusijos rublis 10000 3,0648 DB svaras sterlingų 1 4,0163 JAV doleris 1 2,6449 Kanados doleris 1 2,5812 Latvijos latas 1 4,9327 Lenkijos zlotas 10 8,3038 Norvegijos krona 10 4,6384 Rusijos rublis 100 8,6407 Šveicarijos frankas 1 2,8386
+0,41 %
Algų siūlo nebedidinti
Valiutų kursai
Šiandien Valiuta
–0,01 %
pokytis
Premjero patarėjas finansų klausimais Stasys Jakeliūnas mano, kad Lietuvai sie kiant nuo 2015-ųjų įsivesti eurą nereikėtų svarstyti apie tolesnį minimalios mėnesi nės algos (MMA) kėlimą. Pasak S.Jakeliū no, pastarasis MMA didinimas ir taip pri sideda prie galimybės, kad infliacija bus šiek tiek didesnė, negu reikės įsivedant eurą. Dėl per didelės infliacijos Lietuvai euro įsivesti nepavyko 2007-aisiais.
+0,8755 % +1,5705 % +1,2867 % +1,0927 % –0,0263 % +0,2184 % +0,3158 % +0,4265 % +0,9531 %
60,3 mln. litų
pernai buvo Nacionalinio Ignalinos atominės elektrinės už darymo fondo išlaidos.
Kas trečia cigaretė – kontrabandinė Dauguma Lietuvos gyventojų pateisina nelegalią prekybą cigaretėmis, alkoholiu ir degalais: žmonės ne tik prisipažįsta per kantys kontrabandinių prekių, bet ir pasi tiki jų kokybe. Mažiausias kontrabandi nės prekybos mastas tarp Baltijos šalių – Estijoje.
Gintarė Micevičiūtė g.miceviciute@diena.lt
Dažniausiai pirko cigarečių
Lietuvos laisvosios rinkos institu to (LLRI) užsakymu atliktas tyri mas parodė, kad cigarečių, alko holio, degalų bei kuro kontrabandą ir nelegalų vartojimą šalyje patei sina daugiau nei pusė gyventojų – 62 proc. apklaustųjų. Kas trečias tyrime dalyvavęs Lietuvos gyventojas prisipažino, kad pernai pats arba jo šeimos na riai pirko neoficialiai pagamintų ar pardavinėjamų prekių. Daugiau sia – 35 proc. – apklaustųjų teigė praėjusiais metais pirkę kontra bandinių cigarečių. 29 proc. res pondentų nelegaliai įsigijo degalų, 16 proc. gyventojų prisipažino pir kę kontrabandinio alkoholio. Beveik ketvirtadalis žmonių pir ko ir kitokių nelegaliai pardavinėja mų prekių – drabužių, automobilių, namų ūkio daiktų – ar naudojosi neoficialiai teikiamomis statybos darbų, maitinimo, slaugos, grožio, medicinos paslaugomis. „Analizuojant šį klausimą reikia turėti omenyje, kad galbūt ne visi apklaustieji atsakė sąžiningai, da lis jų buvo linkę nutylėti. Todėl šio klausimo atsakymus reikia vertin ti kaip savotišką žemutinę ribą –
kad bent ši dalis atsakiusių gyven tojų tikrai įsigijo nelegalių prekių ar paslaugų, nors iš tikro ji gali būti ir didesnė“, – sakė tyrimo vadovas, LLRI instituto vyriausiasis eksper tas Vytautas Žukauskas.
Vytautas Žukauskas:
Kuo žmonėms gy venti ir verstis sun kiau, tuo labiau jie pateisina būdus ko nors įsigyti nelega liai ar pigiau.
Prieš krizę smerkė
Septintą kartą atliktas tyrimas pa rodė, kad gyventojai kontrabandą labiausiai pateisina tuo metu, kai šalyje ekonomikos situacija sudė tingesnė. Pasak V.Žukausko, kuo žmonėms gyventi ir verstis sun kiau, tuo labiau jie pateisina būdus ko nors įsigyti nelegaliai ar pigiau. Prieš pat ekonomikos sunkme tį, 2008–2009 m., kontrabandą smerkiančių Lietuvos gyventojų buvo netgi daugiau negu tų, kurie tokią veiklą pateisino. Tiesa, vė
Mastas: trečdalis gyventojų prisipažįsta, jog nelegaliai įsigyja akcizinių prekių, tačiau specialistai mano, kad
jų šalyje gali būti gerokai daugiau.
„Fotodienos“ / Audriaus Bagdono nuotr.
prekes, bet ir tų, kurie pasitiki neo ficialiai įsigyjamų produktų kokybe. Estijoje tikinčių gera kontrabandinių prekių kokybe – mažiausiai. „Visose šalyse gyventojai labiau siai pasitiki cigarečių kokybe, kiek mažiau – degalų, o mažiausiai vi sose šalyse pasitikima alkoholio kokybe“, – sakė V.Žukauskas. Visų trijų Baltijos valstybių gy ventojai nurodė tas pačias prie žastis, kodėl, jų manymu, paplitu si kontrabanda ir nelegalių prekių bei paslaugų vartojimas.
nedideli, mažėjantys atlyginimai ir menkstančios galimybės įpirkti legalias prekes. Panaši dalis apklaustųjų kaip priežastį nurodė ir aukštus mokes čius – akcizus, dėl kurių atsiranda kainų skirtumai, palyginti su šali mis kaimynėmis. Baltijos šalių gy ventojai taip pat mano, kad efekty viausia kova su kontrabanda būtų mokesčių mažinimas, siekiant at piginti akcizines prekes. LLRI prezidentas Žilvinas Ši lėnas pridūrė, kad pernai atliktas panašus tyrimas atskleidė, jog per metus dėl kontrabandinių prekių Lietuva negavo maždaug milijar do litų mokesčių. Pasak jo, geriau sias kovos su kontrabanda receptas – sienų apsauga ir protingas akci zinių prekių apmokestinimas.
liau šis santykis keitėsi kontraban dos naudai. 2010-aisiais nelegalias prekes ir paslaugas smerkė tik maž daug trečdalis, o pateisino dvigubai daugiau – 60 proc. – gyventojų. Kaimynėje Latvijoje kontraban dinių ir nelegalių prekių vartojimą šiemet pateisino maždaug kas ant ras gyventojas – 51 proc. apklaustų jų. Estija – vienintelė iš Baltijos ša lių, kurioje gyventojų, smerkiančių kontrabandą, yra daugiau negu tų, kurie nemano, jog nelegalių prekių vartojimas yra kas nors bloga. Kont rabandą Estijoje pateisina 31 proc. gyventojų, nepateisina – 62 proc. Estai abejoja dėl kokybės
Tarp Baltijos šalių Lietuvoje dau giausia yra ne tik pateisinančių kont rabandą ir vartojančių nelegalias
Siūlo mažinti akcizus
Beveik pusė – 46 proc. – Lietuvos gyventojų mano, kad kontraban dos ir nelegalios prekių gamybos bei prekybos paplitimo priežas tis – augančios produktų kainos,
Sugrąžinti emigrantus sieks renovacijomis Atnaujinant gyvenamuosius na mus Lietuvoje gali prireikti dar bo jėgos iš užsienio. Todėl, pasak šalies premjero Algirdo Butkevi čiaus, daugiabučių renovacija na mo sugrąžins ir dalį emigravusių lietuvių.
Permainos: įgyvendinus renovacijos projektus, gyvenamieji namai tu
rėtų ne tik būti taupesni, bet ir gražiau atrodyti.
„Shutterstock“ nuotr.
Naują daugiabučių atnaujinimo sistemą pasiūlę politikai tikisi, kad didžiausia renovacijos banga Lie tuvą pasieks jau ateinančiais me tais, o statybų darbams atlikti gali netgi pritrūkti darbo jėgos. „Jeigu matysime, jog trūksta kvalifikuotos darbo jėgos, gali būti taip, kad bus pakviesta ir įmonių iš
užsienio gyvenamųjų namų reno vacijai Lietuvoje įgyvendinti. Ma nau, žmonės pamatys, kad gyve namieji namai renovuojami, kad ne vien kalbama, ir didžioji dalis lietuvių sugrįš iš užsienio, pradės dirbti čia, Lietuvoje. Tokiu atveju, manau, turėsime daugiau kvalifi kuotos darbo jėgos“, – teigė prem jeras A.Butkevičius. Pasak jo, Lietuvos institucijos taip pat turėtų reaguoti į pokyčius darbo rinkoje. „Ir dar labai svarbu – perkvali fikavimo institucijos turėtų jaus ti rinkos pokyčius ir stengtis kuo daugiau bedarbių nusiųsti persi
kvalifikuoti“, – įsitikinęs A.But kevičius. Pamatyti pirmą pagal naują mo delį pradėtą renovuoti gyvenamą jį namą A.Butkevičius norėtų jau šių metų liepą. Jis tikisi, kad iš vi so šiemet Lietuvoje pavyks reno vuoti 600–700 namų. Šiuo metu valstybė teikia 30 proc. dydžio kompensaciją inves ticijoms į energiją taupančias prie mones, o neturintiems savų lėšų gyventojams sudarytos galimybės lengvatinėmis sąlygomis pasisko linti renovacijai reikiamą sumą su 3 proc. fiksuotomis palūkanomis. „Klaipėdos“, BNS inf.
9
trečiadienis, vasario 27, 2013
pasaulis Nelaimė ore
Sieks euro
Rekordinė siunta
Egipte sprogus karšto oro ba lionui, kuris skrido virš seno vės šventyklų Luksoro mies te, žuvo iki 19 žmonių, tarp jų – turistų iš Europos ir Azi jos. Gyvi liko trys žmonės – du užsienio turistai ir egiptietis. Tarp turistų buvo korėjiečių, japonų ir britų, taip pat vienas egiptietis.
Lenkijos prezidentas Bronis ławas Komorowskis paragino vyriausybę siekti, kad šalis iki 2015 m. atitiktų kriterijus, rei kalingus stojant į euro zoną. B.Komorowskis sakė, kad pa stangos išpildyti euro įvedimo reikalavimus suaktyvintų Len kijos ekonomiką ir padarytų ją konkurencingesnę.
Prahos tarptautinio oro uos to muitininkai konfiskavo re kordinę 31 kilogramo kokaino siuntą, paslėptą trijų olandų keleivių bagaže. Kvaišalų siun tos vertė – apie 8,12 mln. litų. Pareigūnai aptiko 25 paketus su narkotikais, sudėtus 73-ejų bei 21-ų metų vyrų ir 49-erių moters lagaminuose.
Kam atiteks valdžios pyragas Rinkimų rezultatai Žemieji parlamento rūmai P.L.Bersani centro kairės blokas –
29,55 proc. S.Berlusconi centro dešinės koa
licija – 29,18 proc. B.Grillo M5S – 25,55 proc. M.Monti centristų blokas – 10,56
proc. Sen at as (aukšt iej i parl amento rūmai) Nė viena iš politinių partijų neuž
sitikrino 158 vietų, būtinų daugu mai suformuoti. P.L.Bersani centro kairiųjų koali
cija gavo 113 vietų (31,63 proc.). S.Berlusconi centro dešiniųjų blo
kas – 116 vietų (30,72 proc.). M5S – 54 vietas (23,79 proc.). M.Monti blokas – 18 vietų (9,13
proc.).
Dalybos: Italijos politikams teks sėsti prie stalo ir derėtis.
Italijos rinkėjai tėškė skuduru politikams per veidą. Žmonių žinutė paprasta – „visi jūs tokie patys“. Regis, laukia ilgos pešty nės dėl valdžios. Europoje – nerimas
Rinkimų sistemą būtina reformuo ti – taip Italijoje kalbėjo visi, kas netingi. Tačiau niekas nieko ne darė ir dabar politikai skina kar čius vaisius. Suskaičiavus visus balsus deši nieji ir kairieji gavo bene tiek pat. Kairieji demokratai, vadovauja mi Piero Luigi Bersani, gavo 29,55 proc., o Silvio Berlusconi dešinie ji – 29,18 proc. Tačiau kairieji lai mėjo tik žemųjų rūmų kontro lę. Senatas liko be daugumos, nes demokratai negavo 158 vietų, bū tinų daugumai. O tai gresia poli tiniu paralyžiumi – jei nė viena iš politinių jėgų neturi daugumos ir Senate, ir žemuosiuose rūmuo se, tampa neįmanoma suformuo ti vyriausybės. Tokios situacijos Italijoje nebu vo nuo pat Antrojo pasaulinio ka ro pabaigos. Tarp finansų rinkų analitikų op timizmo mažoka. Investicijų ban ko „SMBC Nikko Securities“ mak lerių padalinio direktorius Hiroichi Nishi pareiškė, kad rinkos neabe jotinai reaguos į situaciją. „Politinis netikrumas grįžo“, – trumpai pakomentavo ekspertas. Entuziazmas rinkose išblėso, nors
prieš rinkimus Italijos akcijų ver tė augo. Europa bijo, kad Italija taps kri zės euro zonoje epicentru. „Aklavietė tarp abejų parlamen to rūmų suteiktų triukšmingą ne stabilumo elementą politiniam kokteiliui ir galbūt galiausiai lem tų naujus rinkimus“ – komenta vo Vokietijos banko „Berenberg“ analitikai. Populistų pergalė
Užtat populistinis Penkių žvaigž dučių judėjimas (M5S) tapo trečiąja didžiausia šalies politine jėga. Judėjimo vadovas komikas Bep pe Grillo žada daug – jis reikalauja, kad Italija net surengtų referendu mą dėl šalies ateities euro zonoje, nors jo partijoje nėra nė vieno, ku ris žinotų, ką veikti parlamente. Tačiau italams tai – nė motais. M5S bus didžiausia partija že muosiuose rūmuose, ji gavo 25,55 proc. „Tai fantastika! Mes būsime ne paprasta jėga! – tryško džiaugsmu B.Grillo. – Turėsime 110 žmonių parlamente, o už jo ribų mūsų bus milijonai.“ Italijoje jau kalbama, kad netru kus šalyje teks rengti naujus rin
AFP nuotr.
kimus, nes dabartinė situacija – apverktina. Jie galėtų įvykti po žadėtosios rinkimų reformos. Tačiau dalis ekspertų pastebi, kad su M5S bus įmanoma vienaip ar kitaip susitarti arba gali bū ti grįžta prie plačiosios dešinių jų ir kairiųjų koalicijos. Būtent to kia vyriausybė dirbo vadovaujama Mario Monti pastaruosius 18 mė nesių. Tiesa, M.Monti rinkimuose gavo vos 10,56 proc. balsų. Ekspertai tai pavadino italų kerštu. Ketvirtoji galimybė – paleisti tik Senatą ir surengti rinkimus į vie nus parlamento rūmus. „Tipiškas Italijai“ rezultatas
S.Berlusconi štabe taip pat netrūko džiaugsmo. Buvusio Italijos prem jero „Laisvės tautos“ partijos na cionalinis sekretorius Angelino Al fano sakė, kad rinkimų rezultatai yra nepaprasti. „Manau, šie rinkimai parodė, kad žmonės, kurie manė, kad S.Berlus coni jau atėjo galas, turėtų manyti iš naujo“, – kalbėjo A.Alfano. S.Berlusconi populistinė rinkimų kampanija atsipirko su kaupu. Po rinkimų S.Berlusconi pareiš kė, kad nesudarys koalicijos su bu vusiu premjeru M.Monti, taip pat pridūrė, kad šalis privalo išvengti pirmalaikių rinkimų. 36 metų rinkėja Roberta Federi ca sakė, kad rezultatai jos nė kiek nenustebino. „Klasikinis rezultatas. Tipiš kas Italijai, – ironizavo moteris. – Akivaizdu, kad Italija nėra vienin
Prancūzijos ir Vokietijos reakcija
Ar pasieks susitarimą? Nutraukti urano sodrinimo iki 20 proc. programą mainais į vi sų sankcijų atšaukimą – to no rėtų Iranas. Ar sutiks su sąlygo mis Vakarų šalys?
Derybos dėl Irano branduolinės programos trunka jau dešimtme tį, tačiau Kazachstane susirinkę derybininkai sako, jog sieks, kad persilaužimas įvyktų. Derybose dalyvauja vadina moji grupė 5+1, kurią sudaro Didžioji Britanija, Kinija, Pran cūzija, Vokietija, Rusija ir JAV. Iranas pareiškė, kad ketina pa siūlyti išsamų sprendimą, ta čiau derybų baigtis, pasak jo, priklausys nuo kitos pusės.
Derybos dėl Irano branduolinės pro gramos trunka jau dešimtmetį.
ga. Tai rodo, kad valstybė neveikia. Beveik buvau tikra, kad taip bus.“ Stefano Zamagni, ekonomikos profesorius iš Bolonijos universite to, pabrėžė, kad italams įgriso tau pymas. „Žmonėms įgriso Merkel politika“, – komentavo ekspertas. Italijos dienraštis „Corriere del la Sera“ rinkimus pavadino sukre čiančiais, o „La Repubblica“ ap žvalgininkas Massimo Razzi išrėžė, kad Italijos po rinkimų nebeįma noma valdyti.
„Esame paruošę savo pasiū lymą su keliomis skirtingomis versijomis, – teigė vienas ira niečių šaltinis. – Kurią versiją pateiksime, priklausys nuo 5+1 grupės pasiūlymų.“ Pastarasis derybų ratas Mask voje praėjusiais metais nebu vo sėkmingas. Todėl neįvardy ti Vakarų pareigūnai pareiškė, kad esminio persilaužimo nesi tiki ir dabar. „Iraniečiai pastarosiomis die nomis darė skirtingas deklaraci jas. Viskas priklauso nuo to, ar imi pozityviąsias, ar negatyvią sias“, – sakė vienas Vakarų pa reigūnas. Neoficialūs šaltiniai tvirti na, jog Vakarai nori, kad Iranas sustabdytų urano sodrinimą iki 20 proc., uždarytų prieštaringai vertinamą Fordo urano sodrini mo gamyklą ir išsiųstų į užsienį visą iki 20 proc. jau prisodrintą uraną. Tačiau mainais į tai Va karai žada tik sankcijų sušvel ninimą, o ne visišką jų nutrau kimą. Prieš derybas Irano aukščiau siasis lyderis ajatola Ali Khame nei iš esmės atmetė pasiūlymą dėl tiesioginių derybų su JAV. A.Khamenei anksčiau sakė, kad nors Iranas ir neketina pasiga minti branduolinių ginklų, JAV negalėtų tam sutrukdyti, jeigu Iranas to norėtų. Vašingtonas siekia išvengti karinio konflikto su Iranu. Kari niai smūgiai galėtų sukelti pla tesnį konfliktą Artimuosiuose Rytuose.
„Reuters“, BBC, BNS inf.
BNS inf.
Vokietijos užsienio reikalų ministras Guido Westerwelle paragino Italiją tęsti reformų politiką po rinkimų. „Pol it ikai Romoje žino, kad Ital ijai vis dar reikal inga reformų pol it i ka, biudžeto konsol idacijos pol it i ka, – sakė Vok iet ijos diplomat ijos vadovas. – Tai atitinka ne vien Ita lijos, bet ir visos Europos interesus. <...> Kai tenka kovot i su skolų krize, visi esame toje pačioje valtyje – ar gyventume Vokietijoje, Prancūzijo je, Italijoje, ar Ispanijoje.“ G.Wester welle pabrėžė, jog dėl šių priežas čių Italijos politikams svarbu jaus ti atsakomybę už visą bloką. Prancūzijos pramonės atnaujinimo min istras Arnaud Montebourg’as pabrėžė, kad italų rinkėjai atmetė finansų rink ų diktuojamą politiką, tvirt ai palaik ydam i naują popu list inę part iją, pasisakančią prieš griežtas taupymo priemones. „Ital ai pas akė nes ut ink ant ys su rinkos primest a pol it ika“, – sakė A.Montebourg’as.
10
trečiadienis, vasario 27, 2013
sportas Rankinio rungtynės
Pergalė prieš „Baltus“
Tikslas – penketukas
Šiandien 19 val. sporto arenoje (Taikos pr. 61A) vyks paskutiniosios Lietuvos rankinio lygos čempionato rungtynės tarp Klaipėdos „Dragūno“ ir Kauno „Granito-Gajos-Kario“. Prieš šį susitikimą pirmenybėse pirmaujantys klaipėdiečiai turi 29 taškus, ketvirtą vietą užimantys kauniečiai – 22.
Lietuvos krepšinio lygos čempionato rungtynes vakar Kaune žaidė „LSU-Baltų“ ir Klaipėdos „Neptūno“ komandos. Uostamiesčio krepšininkų persvara nekėlė abejonių. Kazio Maksvyčio auklėtiniai iškovojo pergalę 102:80. Tai buvo vienuoliktoji klaipėdiečių sėkmė paeiliui šalies pirmenybėse.
Kaune įvyko Lietuvos krepšinio federacijos Vykdomojo komiteto posėdis. Šalies 16-mečių vaikinų ekipos vairas įteiktas Robertui Giedraičiui. Taip pat buvo pateikti tikslai čempionatuose dalyvausiančioms rinktinėms. Iš vyrų komandos Europos čempionate tikimasi vietos tarp penkių geriausių ekipų.
Klaipėdos boksininkų triumfas Lietuvos bokso čempionate, kuriame po ilgo laikotarpio vyrai vėl kovojo be šalmų, Klaipėdos komanda iškovojo net septynis medalius – 3 aukso, 1 sidabro ir 3 bronzos.
Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt
Viltis pateisino ir net pranoko uostamiesčio ekipos lyderiai – Gytis Vaitkus ir Mantas Balčiauskas, iškovoję nugalėtojų vardus. Čempiono titulą gynęs G.Vaitkus (svorio iki 60 kg grupė) finale, kaip ir praėjusiais metais Klaipėdoje, pirštines surėmė su šilutiškiu Edgaru Skurdeliu, 2012-ųjų Europos vyrų iki 23 metų čempionato bronzos medalininku. Pirmą raundą pavojingiau atakavo varžovas, tačiau vėliau iniciatyvą perėmė G.Vaitkus, o trečiajame raunde jo pranašumas nekėlė abejonių. „Pernai laimėjau 8:7, šįmet – 11:8. Ne tik rezultatas atspindėjo mano įtikinamesnę sėkmę, bet ir pats jaučiau, kad šįmet pavyko laimėti lengviau“, – įspūdžiais dalijosi klaipėdietis. Mantas Balčiauskas (iki 75 kg) lemiamoje kovoje po įtemp-
tos kovos vienu tašku 15:14 įveikė pernai svorio iki 69 kg grupėje čempionu tapusį kaunietį Paulių Petronį. Iki finalo nenužingsniavo Vladimiras Lepiochinas (iki 52 kg). Uostamiesčio boksininkas suklupo pusfinalyje, todėl turėjo tenkintis bronzos medaliu. Net keturis medalius į pajūrio komandos taupyklę įmetė dailiosios lyties atstovės. Aukso medalį iškovojo 17-metė Kristina Rimkutė (per 81 kg). Klaipėdos sporto centro auklėtinė šalies čempione tapo antrus metus paeiliui. Lemiamo žingsnio žengti neįstengė Bartautė Barišauskaitė (iki 64 kg). Ji, finale nusileidusi labiau patyrusiai kovotojai iš Vilniaus, iškovojo vicečempionės titulą. Ant trečiojo prizininkų pakylos laiptelio kopti iškovojo teisę perspektyvios jaunosios boksininkės Laura Jonauskaitė (iki 64 kg) ir Simona Balsaitė (iki 75 kg).
Ekipa: Klaipėdos komandos boksininkai su treneriais A.Skripkausku (stovi kairėje) ir E.Vaitkumi (priekyje).
Prasčiau sekėsi ir prizininkais nepavyko tapti Dominykai Prakapaitei (iki 64 kg), Vytautui Ančeriui (iki 69 kg), Sigitui Galdikui (iki 81 kg), Artūrui Gelžiniui (iki 91 kg) ir Mindaugui Ročkui (per 91 kg). Visi čempionais tapę klaipėdiečiai bus pakviesti į Lietuvos nacionalinę rinktinę.
Pagal iškovotus medalius Klaipėdos ekipa užėmė neregėtai aukštą trečią vietą. Daugiau titulų iškovojo Vilniaus ir Kauno atletai. Sostinėje vykusiame čempionate sulaukta staigmenos. Svorio iki 69 kg grupės finale 2010-ųjų Europos jaunių čempionato prizininkas Ei-
mantas Stanionis įveikė Londono olimpinių žaidynių bronzos medalininką Evaldą Petrauską. Nuo pirmo dūžio užvirė įnirtinga dvikova, kurios metu abu kovotojai pademonstravo aukščiausio lygio meistriškumą. Nuožmiausiame mūšyje kaunietis E.Stanionis pelnė pergalę 15:13.
„Nendrės“ plaukikai gerino rekordus Česlovas Kavarza Rygoje surengtose 5-osiose Baltijos šalių plaukimo senjorų „Gintarinė taurė-2013“ varžybose Klaipėdos „Nendrės“ sportininkai užėmė dešimtą vietą tarp 21 komandos.
Aklimatizacija: Latvijos sostinės baseine „Nendrės“ nariai jautėsi
lyg namie.
Net tris Lietuvos 75-79 metų senjorų rekordus pasiekė savo rungtis laimėjusi Margarita Volkova. Šiandien jubiliejų švęsianti klaipėdietė buvo greičiausia plaukdama 50 m krūtine, nugara ir laisvu stiliumi. Tiek pat rungčių laimėjo nenuilstanti Aida Vilimienė (50–54 m.). Ji buvo nepralenkiama plaukdama 100, 200 ir 400 m laisvu stiliumi. Be to, 200 m distancijoje mūsų senjorė pasiekė šalies rekordą. Maloniai nustebino į senjorų būrį atėjusi Eglė Vaupšaitė (2529 m.). Ji iškovojo keturias pergales, nuplaukusi greičiausiai 50, 100 ir 200 m (pasiekė Lietuvos
rekordą) krūtine bei 200 m laisvu stiliumi. Be nugalėtojos titulo namo negrįžo Aušra Gardžiulienė (40-44 m.). Mūsų „nendrė“ pranoko varžoves rungtyniaudama 100 ir 200 m krūtine. Dviejose distancijose (50 m krūtine ir peteliške) ji buvo antra. Nors nė karto nebuvo pirmas, tačiau dviem Lietuvos rekordais nudžiugino Eugenijus Juodzevičius (60–64 m). Klaipėdietis aukščiausius rezultatus pasiekė plaukdamas 100 ir 200 m krūtine. Kaip ir šiose rungtyse, jis antrąsias vietas taip pat užėmė kovodamas 100 ir 200 m kompleksiniu būdu. Šalies rekordais nudžiugino ir Rasa Girdeikienė (45–49 m.; 200 m krūtine), Alvydas Jucevičius (55– 59 m.; 50 m laisvu stiliumi) bei Tatjana Bogdanova (60–64 m.; 50 m krūtine). Latvijos sostinėje daug pergalių dar pasiekė Artūras Novikovas (25–
29 m.), Sigitas Tachtarovas (30–31 m.), Gediminas Šimkevičius (30– 34 m.), Rimvydas Plaktakis (35–39 m.), Aidas Pelešinas (40–44 m.), Kęstutis Dučinskas (60–64 m.), Antanas Vogonis (70–74 m.) Neliko klaipėdiečiai tuščiomis estafetės varžybose. Abi mūsų komandos užėmė trečiąsias vietas. Prizininkais tapo A.Gardžiulienė, R.Girdeikienė, E.Vaupšaitė ir A.Vilimienė, S.Tachtarovas, A.Pelešinas, R.Plaktakis ir G.Šimkevičius. Anot „Nendrės“ senjorų plaukimo klubo prezidentės Astos Dirgėlienės, varžybos buvo itin aukšto lygio. Dalyvavo sportininkai ne tik iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos, bet ir Rusijos, Baltarusijos. Baseine varžėsi 280 dalyvių. Pagal nuostatus komandai taškus galėjo pelnyti ne visi, o tik 12 narių. Jei taisyklės būtų liberalesnės, Klaipėdos komanda būtų užėmusi dar aukštesnę vietą.
11
TREČIADIENIS, VASARIO 27, 2013
rubrika
namai
namai@kl.lt Redaktorė Lina Bieliauskaitė
Lenkams renovacija – ne baubas Kompensacijas būsto šildymui už simojusi apkarpyti valdžia viliasi išju dinti įstrigusį reno vacijos vežimą. Šį žingsnį sveikinan tys specialistai pa sisako dar katego riškiau – Lietuvo je ilgainiui turėtų išnykti bet kokios dotacijos bei PVM lengvata šildymui.
Lina Bieliauskaitė l.bieliauskaite@kl.lt
Pinigai drausmina
Socialinės apsaugos ir darbo mi nisterija siekia įtvirtinti paramos už būsto šildymą teikimo sąlygas, kai savininkas atsisako dalyvau ti svarstant ir priimant sprendimą dėl daugiabučio atnaujinimo. Tokiu atveju atsisakiusiesiems artimiausią šildymo sezoną kom pensacija už šildymą ir karštą van denį būtų sumažinta 50 proc., o nuo kito šildymo sezono – visiškai nebeteikiama trejus metus. Nacionalinės pastatų administ ratorių asociacijos bei Respubli kinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų atstovai įsitikinę, jog norint, kad gyventojai aktyviau įsitrauk tų į daugiabučių modernizavimo procesą, sankcijos neišvengiamos. Ir Socialinės apsaugos ir darbo pa siūlytos priemonės – tik pirmasis žingsnis. Nacionalinės pastatų administ ratorių asociacijos pirmininko Vy tauto Turonio teigimu, griežtos sankcijos prieštaraujantiesiems re novacijai nėra naujiena Europoje. Kaimyninėje Lenkijoje, taip pat Slovakijoje masinis renovacijos procesas iš esmės susijęs su tuo, jog šiose šalyse buvo panaikintos bet kokios kompensacijos už šil dymą. Atotrūkis – 15 metų
Apie tai, kad šiandien Lenkijoje iš dalies ar visiškai atnaujinta apie 80 proc. daugiabučių namų, byloja ne tik statistika. Šioje šalyje besilan
Zdzisławas Szorcas:
Iš banko nepaėmė me nė vieno zloto. Tai ir gerai, ir blogai. Nes jei tai būtume padarę, procesas būtų buvęs labai staigus, šian dien visi namai jau būtų atnaujinti.
kantys tautiečiai tuo gali įsitikin ti akivaizdžiai – tiek didžiuosiuo se, tiek mažesniuose miestuose akį traukia renovuotų na mų kvartalai.
12
Rūbas: atnaujindami daugiabučius lenkai nesibaido ryškių spalvų.
Linos Bieliauskaitės nuotr.
12
TREČIADIENIS, VASARIO 27, 2013
rubrika namai
Lenkams renovacija – ne baubas Komentaras
Vytautas Turonis
Nacional inės pastat ų adm in istrator ių asociacijos pirm in inkas
S
Etapai: nors kai kurie daugiabučiai dar laukia savo eilės, tačiau ir juose atlikti atskiri modernizacijos darbai.
Ne išimtis – ir netoli 11 Lietuvos-Lenkijos pa sienio esantis Augustavo mieste
lis, kuriame gyvena per 30 tūkst. gyventojų. Čia ištisomis gatvė mis renovuoti senosios statybos daugiabučiai, švytintys ryškiomis spalvomis, atrodo tarsi pastatyti pastaraisiais metais. Per 15 metų nuo masinės renova cijos starto šiame mieste buvo at naujinta beveik pusė senosios sta tybos namų. Augustavo burmistras Kazimier zas Kożuchowskis pripažino, jog kalbant apie daugiabučių moder nizavimą Lenkija jau prieš dauge lį metų išgyveno panašią situaciją, kokią dabar jis regi Lietuvoje. Naujo etap o prad žia tap o 1998-ieji, kai šalies vyriausybė nu sprendė panaikinti gyventojams fi nansinę paramą už būstų šildymą. Tik tada, burmistro žodžiais, atsi rado „pagarba šilumos energijai“. Augustavo vadovas neneigė, jog, viena vertus, tai buvo nemažas su krėtimas, kita vertus, paskatino žmones imtis konkrečių pokyčių. Nesiskolino nė zloto
Daugiabučius modernizuojantys lenkai gali naudotis ne tik valsty bės parama, bankų teikiamais kre ditais, bet ir kaupia lėšas patys. Būtent pastarąjį kelią pasirinko 120 namų vienijančio Augustavo daugiabučių kooperatyvo nariai. Iš pradžių į remonto fondą gyvento jams tekdavę mokėti po 30–35 gra šius už 1 kv. m gyvenamojo ploto, šiandien šis įnašas išaugo iki 80– 85 grašių. Kas mėnesį tenka mokėti įmokas ir į šilumos modernizavimo fondą – 0,60 zloto už 1 kv. m naudojamo ploto bei kaupti eksploatacines lė šas (1,6 zloto už 1 kv. m). Visi surenkami pinigai sukren ta į bendrą kooperatyvo kasą ir ga
Linos Bieliauskaitės nuotr.
li būti panaudojami bet kurio na mo reikmėms. „Iš banko nepaėmėme nė vieno zloto. Tai ir gerai, ir blogai. Nes jei tai būtume padarę, procesas bū tų buvęs labai staigus, šiandien visi namai jau būtų atnaujinti“, – teigė kooperatyvo pirminin kas Zdzisławas Szorcas, pripaži nęs, jog įsipareigojimai bankams žmonių nežavi. Pasak pirmininko, paramos iš valstybės procedūra labai kompli kuota: „Reikia atlikti terminį namo auditą, o viena valstybės paramos gavimo sąlygų – po modernizavi mo šilumos suvartojimas turi su mažėti 40 proc.“ Gali nekeisti langų
Kooperatyvo nariai pasirinko pa laipsnį ir nuoseklų namų atnauji nimo modelį. Iš pradžių buvo šil tinamos galinės pastatų sienos, montuojami davikliai ant radiato rių, modernizuojami šilumos maz gai. Pasak Z.Szorco, jau vien šios priemonės gyventojams leido pa justi ženklią ekonominę naudą. Renovuojant daugiabučius su tvirtinamos ir sienų konstrukcijos, keičiami rūsių bei laiptinių langai, metalinė apdaila, o laiptinių durys – į plastikines, „šiltas“, taip pat remontuojami balkonai – iš naujo perklojamos grindys, pakeičiamas grindinys aplink pastatą. Įdomu tai, kad patys gyvento jai gali apsispręsti, ar nori keis ti savo būstų langus, o iš koope ratyvo fondo kompensuojama 40 proc. patirtų išlaidų. Į daugiabu čių atnaujinimo programą neįei na ir balkonų stiklinimas. Pasak Z.Szorco, tai pareikalautų papil domų sąnaudų, tuo tarpu yra ak tualu ne visiems gyventojams. Atnaujinant daugiabučius pir mumo teisė suteikiama seniau siems namams. Kooperatyvo pir
Nauda: ponia Maria tikino, kad visi daugiabučio gyventojai nekantrau
dami laukė, kada bus pradėta jų namo renovacija, tad labai nudžiugo, prie savo namo išvydę darbininkus.
mininkas pripažino, jog neretai sulaukia gyventojų priekaištų, kad jų būstai vis nesulaukia savo eilės. Per 15 metų iš 120 daugiabučių pilnai renovuotas 51 pastatas. Li kusiuose apšiltintos galinės sienos bei atlikta 41 pastato stogų konst rukcijų šiltinimo darbai. Centrinio šildymo sistema atnaujinta visuo se daugiabučiuose. Skaičiuojama, jog likusieji 69 kooperatyvo namai bus pilnai renovuoti maždaug per 15 metų. Sutaupo apie 30 proc.
Augustavo burmistro K.Kożu chowskio teigimu, jei renovuo jant daugiabučius nebūtų imta si ryžtingų veiksmų, šiandien 1 kv. m šildymo kaina siektų apie 3 zlotus. Tuo tarpu 2012 m. ši kaina siekė 2,11 zloto ir yra apie 30 proc. žemesnė, nei būtų tekę mokėti, jei nebūtų atlikti ligšioliniai darbai.
Pavyzdžiui, iki renovacijos be veik 2,4 tūkst. kv. m ploto daugia butyje suvartotos energijos kai na siekė kiek daugiau nei 70 tūkst. zlotų, o po modernizavimo – apie 53 tūkst. zlotų. Praėjusiais metais modernizuo to namo gyventoja Maria Gedo tei gė dar negalinti pasakyti, kokią dalį išlaidų jai pavyks sutaupyti. Koo peratyvo nariai už komunalines paslaugas kas mėnesį moka vieno dą sumą, kartą per metus atgauda mi arba permoką arba sumokėda mi trūkstamą pinigų dalį. Šiuo metu už 61 kv. m ploto būs tą moteris per mėnesį moka po 335 zlotus (apie 285 litus) ir tikisi, kad po šio šildymo sezono jai sugrįš bent dviejų mėnesių išlaidos. Augustavo gyventoja džiaugė si, kad po renovacijos jaučiasi tarsi naujo būsto naujakurė – jame tapo gerokai šilčiau ir tyliau.
ėkm ing ą renov ac ij os proce są Liet uvoj e užt ikr int ų trys pap rast i dalyk ai – priv al o mas is lėš ų kaupim as, skaid rus valst yb ės skat in im as ir san kcij os. Priv al om oj o lėš ų kaup im o prak tik a įprast a fakt išk ai vis os e ap link inės e šalys e, tarp jų ir Lenk ij oj e bei Slovak ijoje, kur pas tarais iais me tais stebim as ryšk iaus ias renov ac i jos proces as. Laikom ės nuos tatos, kad sėkm ing ai modern iz ac ij ai lėš ų kaupimas turėt ų būt i vis uot in is ir vi siems vienod as ar bent jau vienodo baz in io dyd žio. Prad žiai siūlyt ume kaupt i bent po 50 cent ų už 1 kv. m gyven amoj o ploto per mėnes į. Ant ras priv al om as punkt as ren ov ac i jai įsib ėg ėt i – skaidr i, aišk i ir vis iems vienoda valst yb ės parama. Tai yra ji turėt ų būt i fiksuot a į kv. m plot ą, o ne į procent ą nuo sąm atos. Taip pat pa ramos dyd is turėt ų prik laus yt i nuo rez ult ato – tai yra kok ia buvo pas iek ta pas tato energ et in io efekt yv umo klas ė po renov ac ij os. Treč ias neiš veng iam as dalyk as – sankcij os. Da bar gal iojant i lengvat ų ir komp ens a cij ų už šildym ą sistem a yra yding a, nes ji nes kat in a žmon ių prit art i re novac ij ai. Manome, kad komp ens a cij os ir PVM lengvat a šildymui galė tų būt i pan aik int a nuo 2017 m. Taip pat turėt ų būt i aišk iai pas ak yt a, kad sav iv aldyb ių būst ų gyventoj ai bei komp ens ac ij as gaun ant ys asm e nys autom at išk ai skaič iuoj am i kaip rem iant ys ren ov ac ij os proj ekt us. Tai, ką šiand ien siūlo mūs ų asoc ia cij a, nėra koks nors raket ų moksl as. Apl ink inės e šalys e su pan aš iu pra gyven im o lyg iu daug iab uč ių mo dern iz ac ij a sėkm ing ai vykst a. Tiek Lenk ij oj e, tiek Slov ak ij oj e įspūd in gi rez ult at ai pas iekt i fakt išk ai to mis pač iom is priemon ėm is. Tod ėl mums tereik ia pas in audot i kaimy nų pav yzd žiu.
Skaičiai ir faktai Šiuo metu Lietuvoje yra apie 40
tūkst. daugiabučių namų, kuriuose gyvena maždaug 70 proc. šalies gy ventojų. Apie 35 tūkst., arba beveik 88
proc., senosios statybos namų būti na renovuoti, nes jie yra energetiš kai neefektyvūs. Šilumos sąskaitos tame pačiame
mieste, priklausomai nuo daugiabu čio būklės, už tą patį plotą gali skirtis iki 10 kartų.
13
TREČIADIENIS, VASARIO 27, 2013
namai
Auginti bonsą reikia išmonės Prieš du mėnesius žmonai pa dovanojau bonsą. Po kurio lai ko nukrito lapai. Prie medelio aprašymo nebuvo. Nežinau, ar bonsas jau žuvo. Bandžiau in ternete ieškoti literatūros, bet radau tik nevykusius vertimus, iš kurių nieko nesupratau. Įta riu, kad šis augalas yra kininis ligustras, jei teisingai išversta. Gal galite patarti, kaip prižiū rėti bonsą? Ramūnas
Kęstutis Ptakauskas bonso meistras
P
ard uot uv ėj e pard uod a mi bons ai nėr a tink am ai par uošt i aug int i. Tai tik med žiag a arb a „pusf abr i kat is“. Žmog us, nus ip irkęs bons o med el į iš pard uot uvės, pirm iau sia tur i jį pers od int i į spec ialų bon sams skirt ą grunt ą, kur io parduo tuvėj e nėr a pirkt i. Jo reik ia įsig yt i spec ial iz uotos e parduot uvės e ar
ba pas ig am int i pač iam, ats iž vel giant į aug al o rūš į. Kad ang i grun tas, kur iam e aug a med el is, nėr a tink am as jam nuol at augt i, jis pra ded a mest i lap us, nykt i arb a vis ai žūst a. Jei nuk rito lap ai, dar nereiš kia, kad medel is mirė. Tai tik rodo, kad aug alui kažk as negerai ir reik ia šal int i to priež ast is. Jei to nep ad a rys ime laik u ir kok ybišk ai, medel is žus. Jei bons as augo blog ame grun te, o dažn iaus iai tai būn a pap ras čiaus ios durp ės, kur ios ilg ai laiko
Rūpestis: K. Ptakausko (dešinėje) teigimu, bonsai džiugins, jei bus tinkamai prižiūrimi ir augs sveikoje ap
linkoje.
Kęstučio Ptakausko nuotr.
drėgm ę, prad ed a pūt i šaknys. Dėl to medel is praded a mest i lapus ir vėl iau žūv a. Nup irkt as medel is galėjo turėt i šaknų puv in į, bet pirkėj as to než inoj o ir nieko ned ar yd am as dar pas par tin o jo žūt į. Tai ats it ink a mažd aug apie 70 proc . nup irkt ų bons ų. Jei yra pras id ėj ęs šaknų puv i nys, medel į išg elb ėt i la bai sunk u – tai gal i pada ryt i tik ger ai išm an ant is šį darb ą žmog us. Gydy mas gal i trukt i nuo dvie jų iki šeš ių mėn es ių. Jai šaknų puv inys la bai išplitęs, medel io beveik neįm an om a išg elb ėt i. Kit a lap ų num et im o priež as tis gal i būt i prieš ing a: grunt as vis išk ai išd žiū vo, medel is pat yrė stres ą. Med el į pal aisč ius, jis gal i ats i gaut i ir vėl prad ėt i leist i nauj us la pus. Dar deš imt ad al is pirkt ų bons ų būn a silpn i ir juos užpuol a kenkė jai (dažn iaus iai vor at inkl in ė erk u tė), kur ie galut in ai prib aig ia ir taip silpn ą aug al ą. Laik u pas teb ėj us ir
sut eik us pirm ą ją pag alb ą, med e lį gal im a išg elb ėt i. Da liai šių aug al ų kenk ia kitos priež ast ys: pas ikei tus i viet a, per saus as oras, šalt is, skersvėj is ir kit a. Liet uvoj e, taip pat ir jų prek yb os vietos e, beveik nėr a spec ia list ų, kur ie gal i tin kamai ir profes ion a liai paaišk int i, kaip elgt is su bons ais. Šie, kaip ir žmon ės, jei ger ai mait in as i ir aug a sveikoj e apl inkoj e, būn a sveik i ir tvirt i. No rint medel į pers od int i, taip pat rei kia išm anym o ir žin ių. Apskr it ai, nor int aug int i bons us, reik ia spe cial ių žin ių, meil ės ir kantr yb ės – tuom et med is žmog ui ats id ėkoj a šimter iop ai.
Terminalo kaimynystės vertę pajuto ir statytojai Sparčiai kylantis naujasis keleivių ir krovinių terminalas ilgainiui taps dar vienu ryškiu miesto traukos centru. Bent jau tuo neabejoja su šia teritorija savo investicijų planus siejantys bei jau nekilnojamojo turto projektus įgyvendinantys verslo atstovai. Justė Labutytė Miestas mieste
Vieni jų – gyvenamojo Gandrališkių kvartalo – statytojai gerokai prieš dešimtmetį įžvelgė šios uostamiesčio dalies ties Kuršių mariomis perspektyvas. Žinoma, keleivių ir krovinių terminalas buvo tik vienas iš daugelio patrauklumo aspektų. „Unikalus atvejis, kad miesto centrinėje dalyje liko neužstatyta nemažo ploto teritorija, taigi mums teko galimybė čia sukurti miestą mieste. Pasirinkome kompleksinį požiūrį į mikrorajoną, suprojektavome išskirtinės architektūros namus su požeminėmis automobilių aikštelėmis, laisvalaikio ir poilsio zonomis“, – aiškino Gandrališkių nekilnojamojo turto projektą įgyvendinančios bendrovės „Plienas“ rinkodaros vadovė Irena Lūžienė. Pašnekovė prisiminė, jog terminalo projekto vizija atsirado 2004ųjų pabaigoje – tuo metu Gandrališkėse kaip tik iškilo pirmojo gyvenamojo namo karkasas. Tačiau, kaip neretai nutinka, viskas
užtruko ilgiau, nei planuota – tiek terminalo detaliojo plano rengimo, tiek projektavimo darbai. Įnešė naujos gyvybės
Šiandien jau įsibėgėjusios terminalo statybos, pašnekovės pastebėjimu, išjudino ir verslininkus, kurie ėmė aktyviai domėtis aplinkinėmis teritorijomis, keičia žemės sklypų paskirtis. Būsimojo komplekso kaimynystėje imta planuoti daugiau visuomeninės ir komercinės paskirties pastatų, tarp kurių – ir dar vienas viešbutis. Ir tai ne nuostabu – 20 ha plote iškilsiantis terminalas bus pajėgus aptarnauti apie 5 mln. tonų krovinių ir apie 1 mln. keleivių per metus. „Naujasis keleivių ir krovinių terminalas pritrauks į uostamiestį daugiau kruizinių laivų, padidės turistų, taip pat išaugs krovinių srautai bei apimtys, turėtų atsirasti naujų keltų linijų. Ženkliai pasikeis ir teritorijos aplinka bei infrastruktūra, bus pastatytos naujos krantinės, o prieiga prie Kuršių marių taps atvira visuomenei. Taigi manome,
Panorama: pro aukščiausio Gandrališkių pastato – „Pilsoto“ langus matomas vaizdas, iškilus naujajam ter
minalui, įgaus naujų ryškių spalvų.
jog čia turėtų atsirasti naujas traukos centras su lauko kavinukėmis, vaikų žaidimo aikštelėmis, poilsio bei laisvalaikio zonomis, o tai neabejotinai pagerins ir įsikūrusiųjų Gandrališkėse gyvenimo kokybę“, – įvardijo pašnekovė. Viskas po ranka
Anot I.Lūžienės, nors būsto pirkėjai vadovaujasi individualiais poreikiais, vis dėlto gyvenimui mieste patraukliausia, kai viskas po ranka, kai gali naudotis visais civilizacijos teikiamais privalumais.
„Šiuo atveju reikėtų kalbėti apie kompleksą privalumų, kurie nulemia apsisprendimą. Be naujausių techninių ir inžinerinių sprendimų, įgyvendintų Gandrališkių gyvenamuosiuose namuose, pirkėjai butus čia renkasi dėl patogios vietos mieste bei infrastruktūros privalumų. Šį mikrorajoną pamėgo jauni, mobilūs ir aktyvūs žmonės, norintys būti įvykių centre“, – įvertino „Plieno“ atstovė. Jaunos šeimos naudojasi aplink įsikūrusių ugdymo įstaigų paslaugomis, į užklasinės veiklos būrelius
patogu nuvykti ir miesto transportu. Taip pat gyventojų vertinama saugi mikrorajono vidinė aplinka, uždari kiemeliai su jaukiomis vaikų žaidimų aikštelėmis. Šalia mikrorajono veikia keletas didžiųjų prekybos centrų, renginių arena. Gandrališkių gyventojai senamiestį pėstute gali pasiekti vos per 10 minučių, o šalia esanti Naujoji perkėla suteikia galimybę per keliolika minučių persikelti į Neringą.
19
trečiadienis, vasario 27, 2013
įvairenybės kryžiažodis
horoskopai
Šios savaitės prizas – „Svajonių knygos“ kategorijos leidiniai. Jį įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė.
Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Judith McNaught knygą „Tikras stebuklas“.
Judith McNaught. „Tikras stebuklas“. Paprastos merginos Aleksandros Lorens ir turtingo bei įtakingo didiko Džordano Taunsendo santuoka virsta didžiuliu meilės ir ištikimybės išbandymu. Susižavėjusi spindulingu Londono aukštuomenės pasauliu laisvos dvasios mergina pakliūva į pavydo, keršto, puikybės ir deginančių aistrų spąstus. Tačiau po šalta, arogantiška jos sutuoktinio kauke slypi švelnus, rūpestingas ir jausmingas vyras... Aleksandra ryžtasi kovoti už jųdviejų santuoką ir ypatingą juos siejantį jausmą. J.McNaught – viena populiariausių romantinės literatūros kūrėjų. Jos istoriniai jausmų romanai išsiskiria nepaprastai emocingais, spalvingais ir kartu tikroviškais veikėjų charakteriais, meistriškai supintais ir netikėtais siužeto vingiais. „Noriu rašyti džiaugsmingus romanus, kurie būtų pripildyti humoro ir švelnumo, kurie verstų skaitytojus garsiai juoktis ir verkti iš džiaugsmo. Noriu, kad mano kuriamos istorijos ilgam įstrigtų į širdį ir skatintų kuo daugiau šypsotis“, – sako J.McNaught.
Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę
rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, kovo 5 d.
Avinas (03 21–04 20). Tinkamas laikas imtis iniciatyvos. Jausitės energingas, jus palaikys aplinkiniai. Tačiau jų parama nelabai reikalinga, nes pats esate pajėgus tempti į priekį bet kokį naują užmojį. Jautis (04 21–05 20). Emocingumas bei jautrumas turės neigiamos įtakos jūsų interesams ir tolesnei veiklai. Galite neteisingai apsispręsti, būti pernelyg dosnus ir iššvaistyti per daug pinigų. Dvyniai (05 21–06 21). Sėkmingai kuriate planus ir juos įgyvendinate. Palankus laikas priimti sprendimus. Tik iki rytojaus nepamirškite sau ir kitiems duotų pažadų. Vėžys (06 22–07 22). Galimi konfliktai su senamadiškais žmonėmis. Pokalbiai bus labai emocionalūs, nepraraskite savitvardos. Liksite nesuprastas. Pasistenkite neįgyti priešo, bet ir neišduokite savo pažiūrų. Liūtas (07 23–08 23). Dėl savo gyvenimo jausitės prislėgtas. Tikriausiai manysite, kad artimieji tolsta nuo jūsų. Susikivirčijus galimas emocijų protrūkis. Venkite iliuzijų ir neapgaudinėkite pats savęs. Mergelė (08 24–09 23). Svajokite, fantazuokite, juk ne taip dažnai pasitaiko tokių galimybių. Gera knyga ar filmas padės atitrūkti nuo realybės. Dar geriau būtų aplankyti parodą, prezentaciją, ką nors, kas jus įkvėptų ir suteiktų naujų jėgų. Svarstyklės (09 24–10 23). Palanki diena bendrauti su draugais, giminaičiais. Teigiamai vertinsite savo padėtį, bus malonu padėti aplinkiniams. Pasikliaukite savo jėgomis ir sugebėjimais. Skorpionas (10 24–11 22). Dėl neigiamos energijos jausite emocinį išsekimą ir įtampą. Nesistenkite pakeisti situacijos, tiesiog palaukite palankesnio laiko. Svarbiausia nesusipykti, nes susitaikyti bus sudėtinga. Šaulys (11 23–12 21). Pastebėsite, kad esate vertinamas dėl gebėjimo susitvarkyti su duotomis užduotimis. Žmonės supras jūsų problemas ir palaikys jus. Neužrieskite nosies ir nepamirškite padėti kitiems. Ožiaragis (12 22–01 20). Gali kilti gerų idėjų. Puikus laikas priimti sprendimus, imtis protinės veiklos. Tik nebūkite paviršutiniškas ir pernelyg pasitikintis savimi. Vandenis (01 21–02 19). Puikiai praleisite laiką su mylimu žmogumi. Malonūs jausmai, geri santykiai ir artimųjų parama padarys jus laimingą. Ši diena tikrai puiki, o ir rytoj nenusimato jokių nemalonių staigmenų. Žuvys (02 20–03 20). Viską vertinsite ir branginsite, jausitės laimingas. Tačiau paskubėkite susitvarkyti visus reikalus, nes artėja nelabai palankus laikotarpis.
Orai
Šiandien prognozuojami ramūs, sausi orai. Temperatūra bus 2–5 laipsniai šilumos. Ketvirtadienį kritulių nenumatoma. Naktį temperatūra bus 0–4 laipsniai šalčio, dieną šils iki 1–5 laipsnių šilumos.
Šiandien, vasario 27 d.
+4
+3
Telšiai
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis)
+3
Šiauliai
Klaipėda
+2
Panevėžys
+4
Utena
+4
7.31 18.06 10.35
58-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 307 dienos. Saulė Žuvų ženkle.
Tauragė
+2
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +17 Berlynas +3 Brazilija +28 Briuselis +2 Dublinas +7 Kairas +26 Keiptaunas +25 Kopenhaga +3
kokteilis Ar kultūringa viską suvalgyti? „Dažnai tenka pietauti ar vakarieniau ti bar uose. Nors ne kiekv ieną kartą, tačiau gana dažnai vad inam ieji ant rieji patiekalai būna tokie skanūs, jog suvalgau net paskut in ius padažo li kučius, o lėkštė būna lyg išlaižyta. Ar tiesa, kad padavėjai apie viską suval gančius ir kone švarią lėkštę paliekan čius klientus tarp savęs pasijuokia: net išlaižė?“ – klausė Jogailė. Mergina svarstė, kad tokių pašaipų ga lėtų išvengti, gal reikėtų lėkštėje palik ti patiekalo likučių? „Tačiau tėvai mums nuo mažens į gal vą kalė ir net bardavo, jog privalu su valg yti viską, kas įdedama į lėkštę“, – vaikystės pamoką esu išmokusi ir taip stengiuosi elgtis“, – lyg save teisindama juokavo „Kokteilio“ skaitytoja.
„Kokteilio“ pozicija Kartais būna taip skanu, kad net pačią lėkštę galima suvalgyti.
Maistas: anot medikų, geras ape
titas – sveiko žmogaus požymis.
Iš slaptų šaltinių Stat ist ika atskleid žia faktą, kad dau giausia picų yra užsisakoma šeštadie nio naktimis. Be to, skaičiai byloja, jog sausį picų suvalgoma daugiausia.
Pranešimas iš Italijos Labai seniai – dar 1889 m. birželį kara lienės garbei neapolietis virtuvės še fas Raffaele Esposito sukūrė picą „Mar garita“, kurios gamybai naudojami pro duktai – pomidorai, mocarelos sūr is bei bazilikas – simbolizavo Italijos vė liavą. R.Esposito buvo pirmasis, kuris ruošdamas picą panaudojo sūrį. Autentiška neapolietiška pica yra tradi ciškai gaminama naudojant tik pomido rus bei sūrį. „Napoletanos“ picos išskirti nės sudėtinės dalys – San Marzano pomi dorai, auginami vulkaninės kilmės dirvo žemyje, Vezuvijaus ugnikalnio apylinkė se, bei sūris mozzarella di bufala Campana, kuris gaminamas iš Kampanijos regiono pelkynuose auginamų bizonių pieno.
Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas
+6 +8 +1 +2 +11 +3 +4 +9
Praha +2 Ryga +3 Roma +13 Sidnėjus +25 Talinas +3 Tel Avivas +25 Tokijas +13 Varšuva +2
3–8 m/s
Marijampolė
Vilnius
+4
Alytus
Vardai Gabrielius, Gabrielė, Fortūnatas, Gentvilas, Leandras, Skirmantė.
vasario 27-ąją
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
+2
+3
+2
+1
3
+2
+4
+3
+4
8
+3
+3
+2
+4
9
rytoj
penktadienį
1425 m. mirus Maskvos did žiaj am kun ig aikš čiui Vasil ijui, jo uošv is Vytautas tapo Maskvos soste likusios savo duk ters Sofijos ir jo sūnaus Vasilijaus globėju. 1536 m. gimė Merkel is Giedraitis, žemaičių vys kupas, liet uv ių rašt ijos rėmėjas. Mirė 1609 m. 1902 m. gimė JAV rašy tojas, Nobelio literatūros premijos laureatas Joh nas Steinbeckas.
1932 m. Londone gimė aktorė Elizabeth Tay lor. Mirė 2011 m.
1950 m. gimė italų madų dizainer is Franco Mos chino. 1952 m. pirmą kartą nuo lat inėje būst inėje Niujor ke (JAV) posėdžiavo JTO. 1991 m. JAV prezidentas George’as Bushas paskel bė apie karo veiksmų su stabdymą ir nurodė Ira kui sąlygas, kurias įvyk džius būtų pasiektos pa liaubos. 1998 m. JAV atšaukė 35 metus galiojusį ginklų par davimo draudimą PAR.
Kels antras vestuves Muzikos legenda seras Eltonas Johnas ir jo partneris Davidas Furnishas ruošiasi surengti prabangias vestuves Los An džele, kai tik Kalifornijoje bus įteisintos gėjų santuokos. Civilinę sąjungą 2005 m. Didžio joje Britanijoje įregistravusi pora tikisi dar šiais metais ten teisėtai atnaujinti duotus įžadus. Neseniai antro kūdikio susilaukę tėveliai norėtų paminėti tos pačios lyties santuokas draudžiančio įstatymo panaikinimą Kalifornijoje ir ta pro ga čia ketina iškelti didžiulę vestu vių puotą. „Los Andželas mums yra kaip antrieji namai. Mes esame užre gistravę civilinę partnerystę... ir sugrįžę į Britaniją tikrai atnaujin sime savo įžadus pasinaudoję gė jų santuokų įstatymu. Tačiau no
rėtumėme tai padaryti ir čia, Los Andžele, kuris mums yra antrieji namai. Taigi, atnaujinsime įžadus visur, kur tik tai bus įteisinta“, – sakė D.Furnishas interviu Hollys coop.com. „Tai vienas svarbiausių ir dau giausia lemiančių mūsų laikų klau simų.... Nors mūsų santykiai yra įteisinti, žmonės kas dieną sun kiai kovoja (už santykių įteisini mą) ir taip pat to nusipelnė. Jeigu tik galėsime rodyti pavyzdį ir pa ramą, mes taip ir darysime“, – kal bėjo D.Furnishas. „Klaipėdos“, BNS inf.
Pavyzdys: E.Johnas ir D.Furnishas ruošiasi įžadus atnaujinti ten, kur
tik bus įteisinta gėjų partnerystė.
Everesto viršūnę pasiekė dukartus per savaitę Viena jauna Nepalo šerpų alpinistė tapo pirmąja pasaulyje moterimi, dukart per savaitę įkopusia į Eve resto viršūnę, patvirtino Guinnes so pasaulio rekordų knyga.
Nugirstas dialogas – Brangusis, nueik į parduotuvę. – Brangioji, pažiūrėk pro langą, dabar toks oras, kad net šuns neišginsi. – Dieve mano, tai eik be šuns.
Linksmieji tirščiai Per policijos raciją: – „Dubysa penkiolika“, čia „lapė septyni“, Herkaus Manto gatvėje kilo muštynės. Pastiprinimo nereikia – pats pabėgsiu. Česka (397 719; ei, skaitytojai, gal žinote, ar meškos ir lokiai jau pabudo?)
Vėjas
orai klaipėdoje Šiandien
+2
+4
Pasiekimas: į Everestą yra įkopę apie 4 tūkst. alpinistų.
29 metų šerpė Chhurim pasiekė 8 850 m aukščio kalno viršūnę pernai gegužės 12-ąją ir 19-ąją. „Man tai didelis pripažinimas“, – Chhurim, kuri, kaip ir dauguma šerpų, turi tik vardą, sakė naujienų agentūrai „Reuters“. Chhurim, kilusi iš Soluchumbu re giono šiaurės rytų Nepale, kur stūkso Everestas ir kitos garsios viršukalnės, po savo pirmojo žygio į aukščiausio pasaulyje kalno viršūnę grįžo į bazi nę stovyklą ir trumpai pailsėjusi vėl į ją įkopė po septynių dienų.
„Kopti antrąjį kartą buvo sudėtin ga ir sunku, – pasakojo ji. – Buvau labai laiminga, kad sugebėjau atlikti, ką visuomet norėjau padaryti.“ Chhurim sakė norinti kada nors vėl kopti į Everestą, tačiau nepla nuojanti to daryti artimiausioje ateityje. Pirmaisiais Everesto viršūnę pa siekusiais žmonėmis tapo seras Ed mundas Hillary, bičių augintojas iš Naujosios Zelandijos, ir šerpas Ten zingas Norgay, kuriems tai pavyko padaryti 1953 m. Nuo to laiko į šį kalną įkopė apie 4 tūkst. alpinistų. Daugiausia kartų į Everestą yra įkopęs Nepalo šerpas Apa, dabar gy venantis Jungtinėse Valstijose – jis šio kalno viršūnę aplankė 21 kartą. BNS inf.