aštis r t i a v a S
TODĖL, KAD ESU VILNIETIS Savaitraštis miestui
vASARIO 28–Kovo 6 d., 2013 m. Nr. 9 (1510)
Lengvas raganavimas – sunkus nusikaltimas
400 namuose gimdžiusių moterų dalyvavo prokurorų apklausose.
išeina ketvirtadieniais | 2 Lt
Be jokių apribojimų!
49 Lt*
Mokant už visą sutarties laikotarpį.
Skambučiai į Tele 2 tinklą Skambučiai į Bitės tinklą Skambučiai į Omnitel tinklą Skambučiai į fiksuotąjį tinklą Trumpos SMS žinutės ** Kitos paslaugos pagal Omnitel ir Bitės operatorių tinklus. Planas skirtas vartotojams.
0,00 Lt
Dėl papildomos informacijos kreiptis: UAB „Interselas“ Tel. 8 659 66 659 E. p. teleinterselas@gmail.com
MIESTAS
2p.
Vilnius – Lietuvos protestų sostinė
GYVENIMAS 18p.
Rašytojo burtai nukels į antiką Italų paleontolog as Alb erto An gel a tėv ynėj e ger iaus iai žinomas kaip telev iz ijos mokslo popul iar i nimo laidų vedėjas. Liet uvoje jis – unikalus rašytojas, sugebant is per teikt i ant ikos laik us taip, tarsi sėdė tume prie vieno stalo su imperato riais ar plebėjais.
8 „Shutterstock“ nuotr.
2
vasario 28–kovo 6, 2013
miesto aktualijos diena.lt/naujienos/miestas
Vilnius per savaitę
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
Ketvirtadienis
Kas didžiausi nusikaltėliai Lietuvoje? Margarita Narvydaitė
A
istros dėl gimdymo namuose ir kel ioms prib uvėj oms iškel ta byla įsisiūbavo iki skandalo, kuris įtraukė net iki šiol abejingai numodav usius ranka, esą, šiaip ar taip, tai tik nedidelės grupelės žmon ių, propag uojan čių kitok į nei daugumos gyveni mo būdą, problemos.
Gyvename valstybėje, kuri, regis, į kovą su ne teisėta veikla, sukčiavi mu mokant mokesčius ir pan. didžiausias pa jėgas meta prieš pažei džiamiausią visuome nės dalį – moteris. Kratos kino rež is ierės namuo se įžieb ė men in ink ų bendr uo menės pasipiktinimą – dabar tai jau ne tik moters teisės pasirink ti, kur ir kaip jai gimdyti, bet ir žo džio laisvės klausimas. Kai kurių visuomenininkų įsitikinimu, dre ba demokrat iškos visuomenės pamatai. Reportažą apie tai paro dė ir kel ios Vakar ų šalių televizi jos. Daug umai prieš akis vėl išk i lo Tar ybų Sąjungos šmėkla, kur dėl absurdiškos cenz ūros meni nink ų kūriniai tapdavo įkalčiais „nusikaltimuose“ prieš sistemą. Vien intel io teisingo ats ak ymo, kur ir kaip moteriai ger iau ir sau giau gimdyt i, nėra. Nėšt umas – ne liga, tad kodėl kiekviena svei ka gimdyvė turėtų būti prievarta tempiama į ligoninę? Nežinau, kuri moteris pasakytų, kad nenorėtų susilaukti kūdikio emociškai palank ioje apl inko je, – bėda ta, kad Lietuvoje namų sąlygomis tai pernelyg rizikinga. Tad arba med icinos įstaigos tu rėtų tapti ta emociškai palankia gimdyvei aplinka (turiu mintyje tiek ligoninės patalpas, tiek ir per sonalą), arba valst ybė tur i būt i suinteresuota apsaugoti savo pi
liečius nuo nereikalingos rizikos. Nepamirštant fakto, kad tiek gim dyvė, tiek į pasaulį ateinantis nau jagimis yra esamas ir potencialus mokesčių mokėtojai, – sveikatos apsaugos sistema privalo užt ik rint i jų saug umą. Tačiau niekas negali nurodinėti, kur ir kaip pa sit ikt i savo naujag im į, kaip ir to, kaip ir kur jis turi būt i pradėtas, – tai intymus ir asmen iškas šei mos, ne biurokratų, reikalas. Esu mama, tad jaučiuosi tur int i teisę kalbėt i visų moter ų vardu. Nors prijaučiu nat ūralų gyven i mo būdą išpaž įstant iems, visa da labiau pasik lioviau, kaip man atrodė, savo darbą išmanančiais medikais. Tačiau net dabar, praė jus beveik dešimčiai metų po pa tirt ies, kur i skambiai vad inama unikal ia ir laim ing iausia diena šeimos gyven ime, važ iuodama pro gimdymo namus sustingstu iš siaubo. Lengvai ir skland žiai pag imd žiusi sveiką dukr ytę, jos vos nepraradau per med icinos personalo aplaidumą. Taip, galbūt mums nepasisekė, pasitaikė „bloga diena“... Laimė, dauguma ten pat gimdžiusių mo terų, draugių, tokio košmaro neiš gyveno – nors itin šiltų prisimini mų iš ligoninių neišsinešė nė vie na šeima. O pasirink imo, kur į tu ri net kaimynės latvės, mes, deja, neturime. Atmet us emoc ing us pris im in i mus ir tol iau rac ion al iai vert i nant šių savaič ių įvyk ius, kliū na dar vienas akis badant is fak tas. Gyvename valst yb ėje, kur i, reg is, į kovą su neteis ėt a veik la, sukčiav imu mok ant mokes čius ir pan. did žiaus ias paj ėgas meta prieš pažeid žiam iausią vi suomenės dal į – moter is. Tok į pat uolum ą pareig ūnai parodė tik mot inystės paš alpų grobst y mo bylose, kai už grot ų kišo šim tą kit ą lit ų papildomai vaik ui iš laik yt i pras imanyt i sur iz ikav u sias mot inas. Ar susidaro klaidingas įspūdis, ar tikrai Lietuvoje nebėra didesnių nusikaltėlių ir stambesnių nusi kaltimų už kelių naivių pribuvė jų „klastą“? O gal tokiais momen tais visuomenei turėtų kilti klau simas, nuo kokių įvykių valsty bėje iš tiesų bandoma atitraukti dėmesį? Tai senas fokusinink ų triukas ir gal netrukus sužinosi me, dėl ko buvome apmauti, kol išsižioję vėpsojom į iš katiliuko iš trauktą baltą triušį.
Praėjusį ketvirtadienį prasidėjo ir iki pat sekmadienio vakaro vyko literatūros mė gėjų bei leidėjų laukiamiausias metų ren ginys – 14-oji tarptautinė Vilniaus knygų mugė. Joje pagrindinis dėmesys skirtas paauglių bei jaunimo literatūrai – vyko daugybė diskusijų šia tema, pristatytos jaunimo ir vaikų literatūros naujienos. Vaikų bei paauglių salėje buvo įsikūrę stendai, ku rie siūlė jau najai skaity tojų kartai ne tik knygų, bet ir įvairių žaidi mų. Bukinistų pasažas kvietė tuos, kurie lin kę prisimin ti net ir prieš
kelis dešimtmečius išleistas knygas. Akį traukė ir į 1996-uosius sugrąžinęs sten das – jame demonstruoti senieji telefo nai „Nokia“, mažasis televizorius „Šilelis“, daug kitų dalykėlių, kurie per septyniolika metų jau gerokai primiršti.
2013 02 21 2013 02 27
Šeštadienis Šeštadienį, vasario 23-iąją, kuri sovietme čiu minėta kaip Raudonosios armijos die na, Antakalnio kapinėse kai kurie kapai buvo papuošti gėlėmis. Nors Lietuvoje ši
Vilnius – Lietuvos pro Po palyginti ramios metų pradžios šią sa vaitę Vilniuje pasipylė virtinė piketų ir protestų.
Andrejus Žukovskis a.zukovski@diena.lt
Savaitę pradėjo azerbaidžaniečiai
1992 m. įvykusio Kalnų Karabacho konflikto, mirtinai sukiršinusio ar mėnus ir azerbaidžaniečius, atgar siai praėjusį pirmadienį pasiekė ir Lietuvą. Minėdami 21-ąsias konf likto Kalnų Karabache metines pir madienį Vilniuje prie Armėnijos ambasados protestavo grupė jau nuolių iš Azerbaidžano. Azerbaidžano vėliavomis neši ni jaunuoliai prie Lenktosios g. 17 esančios Armėnijos ambasados pir madienį vidurdienį protestavo gana tyliai. Jau trečiadienį Lukiškių aikš tėje į protestą susirinko abi konf likto pusės – armėnai ir azerbai džaniečiai. Vieni kitų nekenčiantys Kaukazo valstybių atstovai apsižo džiavo ir negailėjo kaltinimų vieni kitiems – armėnai kaltino azerbai džaniečius armėnų skerdynėmis, o azerbaidžaniečiai armėnus – Kalnų Karabacho okupacija. Laimė, pro testas baigėsi taikiai. Vandenį drumstė skalūnai
Tęsinys: protestuojantiems prieš skalūnus vienos dienos neužteko.
Antradienį nuoskaudas lieję po Prezidentės langais, trečiadienį jie su sirinko į „dūzges“ prie Vyriausybės. Margaritos Vorobjovaitės nuotr.
Net dvi dienas – antradienį ir tre čiadienį – mieste reiškėsi skalūnų dujų gavybos mūsų šalyje prieši ninkai iš Žemaitijos. Vėliavos, būg nai, kelios armonikos, barškalai, stilizuotos šakės, Užgavėnių kau kės – taip buvo apsiginklavusi ne gausi ir pagyvenusi publika, kuri iš pradžių užplūdo S.Daukanto aikštę priešais prezidentūrą, o vėliau pa traukė ir Vyriausybės link.
Geriausi tualetai – ministerija Andrejus Žukovskis Tendencijos Vilniuje nesikeičia – viešųjų tualetų Vilniuje pasigendan tys užsieniečiai dažniausiai gamti nius reikalus ir toliau linkę atlikti prie prezidentūros arba prie Kraš to apsaugos ministerijos (KAM). Mat viešųjų tualetų neranda.
Vilniuje besilankantys užsienie čiai padauginę alkoholio nesi vargina ieškoti viešojo tualeto, o
skuba „ženklinti“ valstybės insti tucijų sienų. Šitaip pasižymėję jau yra norvegai, olandai, britai, rusai, vokiečiai, italai, amerikiečiai, suo miai, portugalai. Naujausias incidentas buvo už fiksuotas praėjusį šeštadienį pa ryčiais, 6.10 val. Policijos depar tamentas pranešė, kad Vilniuje, Totorių gatvėje, sulaikytas Nor vegijos pilietis J.J.G. (g. 1975 m.), kuris šlapinosi ant KAM sienos. Sul aik ytajam suraš ytas adm i
nistracinio teisės pažeidimo pro tokolas. Pastarąjį kartą Norvegijos pilie tis, „ženklinantis“ valstybės ins tituciją, Vilniuje buvo sulaikytas 2009 m. – pusamžis vyriškis tuo met nusišlapino ant prezidentūros sienos, o kai buvo sulaikytas ir nu vežtas į komisariatą, taip pat pasiel gė ir ten. Tą pačią 2009-ųjų dieną, kai buvo sulaikytas norvegas, prezi dentūrą „pažymėjo“ dar vienas už sienietis – 20-metis olandas.
3
vasario 28–kovo 6, 2013
miesto aktualijos
kontroversiška diena nešvenčiama, Vilniu je raudonų gvazdikų atsirado net ir ant len kų, prancūzų, vokiečių karių kapų. Padėta gėlių bei uždegta žvakė buvo ir prie Algir do Brazausko kapo. Tiesa, nežinia, ar tai susiję su šia da ta. Raudonų gvaz dikų į sniegą buvo sukišta ir prie Lietu vos komunistų par tijos veikėjo Antano Sniečkaus paminklo, dar kelios gėlės gu lėjo ant postamento, nuo kurio prieš kele rius metus buvo pagrobta bronzi nė A.Sniečkaus galva.
Pirmadienis
Antradienis
Į gatves išriedėjo aštuoni patobulinti Vilniaus miesto savivaldybės Viešo sios tvarkos skyriaus automobiliai – juose sumontuotos vaizdo kameros. Viena vaizdo kamera filmuoja auto mobilio saloną, dvi kameros vairuo tojo ir keleivio pusėje fiksuoja išorės vaizdus, dar viena filmavimo kamera įtaisyta taip, kad filmuotų vaizdą auto mobilio priekyje. Savivaldybės atsto vų teigimu, vaizdo kameros sumon tuotos siekiant užtikrinti vilniečių ir miesto svečių saugumą, o kilus ginčų dėl pažeidimų – operatyviau ir grei čiau išaiškinti tuos atvejus. Taip pat tai – prevencijos priemonė ir papildomas įrodymas sprendžiant konfliktines si tuacijas. Kameros esą jau naudoja mos ir Rygos savivaldybės viešosios tvarkos darbuotojų.
Teismas antradienį išteisino kon servatorių, buvusį Vilniaus merą Vilių Navicką (juodi marškinėliai) ir nusprendė, kad mokyti saviškį grei tai priimti partijai palankius spren dimus – ne nusikaltimas. Kaltinimą palaikiusi prokurorė Rasa Lukoše vič po posėdžio žurnalistams teigė kol kas negalinti pasakyti, ar spren dimą skųs. Pats V.Navickas tvirtino, kad kitaip ir būti negalėjo. „Tikėtas sprendimas. Tų veiksmų, kuriuos man bandė primesti, nebuvo. Ar kreipsimės į teismą dėl šmeižto – kol kas nežinome. Kai advokatas persiųs teismo sprendimą ir su juo išsamiai susipažinsime, neatmeta me ir tokios galimybės“, – teismo sprendimą šią savaitę savaitraščiui komentavo V.Navickas.
otestų sostinė „Mazuroni, nebūk Chevrono beždžione“, „Welcome į pragarą“, „Chevronas = gazpromas“, „Ne darykit žemei skausmo“. Nešini plakatais su tokiais užrašais ir Lie
Minia palaikymą savo lyderiui reiš kė plakatais su už rašais „Stiprybės, Viktorai“, „Viktorai, sveik“.
tuvos vėliavomis į mitingą susirin ko daugiausia Žygaičių seniūnijos – vietovės, kur yra planų žvalgyti skalūnų dujas, – gyventojai. Kaltinimai skambėjo Lietu vos Vyriausybei, iš skalūnų du jų gavyba užsiimančios JAV įmo nės „Chevron“ buvo reikalaujama „nešdintis iš mūsų šalies“ ir net nesvajoti ieškoti čia dujų. Marga publika prie preziden tūros kaip reikiant pasismagino: skambėjo lietuvių liaudies melo dijos „Suk suk ratelį“, „Paduok, sesute, kardą“, „Žemėj Lietuvos“, „Pasėjau linelį ant pylimo dėl jauno bernelio mylimo“. Kaip šios dainos susijusios su skalūnais? Publika at sakyti negalėjo. Mitingo dalyviai tikino, kad ska lūnų dujų gavyba padės kryžių ant Lietuvos nepriklausomybės. Tre čiadienį keliolika prieš skalūnus
protestuojančių „atskalūnų“ vėl susirinko į, jų pačių žodžiais ta riant, afterparty, arba lietuviškai – dūzges, prie Vyriausybės. Šio su sirinkimo esmė – neleisti Vyriau sybei pamiršti „Chevron“ grės mės. Padvelkė sovietine dvasia
Antradieniniam „atskalūnų“ pro testui prie Vyriausybės bandė su trukdyti negausus pilietinio jau nimo būrelis, tačiau vienas iš besipriešinančių studentų, Ado mas Bužinskas, į policijos nagus pakliuvo „už sovietinę propagan dą“, nes pajuokavo, kad protes tuotojai susirinko Černiachovskio aikštėje. Dar vienas „sovietinis“ inciden tas tą pačią dieną įvyko V.Kudirkos aikštėje – čia per megafoną skam bėjo Tarybų Lietuvos himnas. Jį leidę jaunuoliai taip pat buvo su laikyti policijos. Linkėjo stiprybės pirmininkui
Trečiadienio rytą Lukiškių aikštėje, reikšdami protestą prieš prokuro rų ketinimus sustabdyti Darbo bei Tvarkos ir teisingumo partijų su sijungimą, susirinko apie 200 sukčiavimu kaltinamos Darbo parti jos rėmėjų. Minia palaikymą savo lyderiui reiškė plakatais su užrašais „Stip rybės, Viktorai“, „Viktorai, sveik“, „Nepasiduok, Viktorai“, „VMI = KGB“, „DP bylai – tarptautinę ekspertizę“, „už objektyvius teis mus“.
ir prezidentūra Kitų užsienio šalių atstovai prie valstybės įstaigų lankėsi visai ne seniai. Praėjusių metų lapkričio 15 d. naktį prie KAM sienos bu vo sulaikytas neblaivus besišlapi nantis rusas. Jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir skirta 100 litų bau da. 2011 m. rugsėjo 9 d. prie prezi dentūros buvo sulaikyti du girti reikalus atliekantys slovėnai, ku rie į Vilnių buvo atvykę stebėti Eu
ropos krepšinio čempionato varžy bų. Abiem pažeidėjams skirtos 100 litų baudos. Bemaž „originaliausiai“ pasiel gė 1989 m. gimęs neblaivus Portu galijos pilietis, kuris praeitų metų rugsėjo 26 d. paryčiais šlapinosi vidury Rotušės aikštės. Dažniausiai sulaikyti užsienie čiai teisinasi senamiesčio archi tektūros paveldą „ženklinantys“ todėl, kad Vilniaus senamiestyje nėra viešųjų tualetų.
A.Zuoko kėdė vėl kliba? Darbo bei Tvarkos ir teisingumo partijų susiliejimas klibina mero Artūro Zuoko kėdę – visų žvilgs niai krypsta į vicemerą Joną Pins kų, bet šis tvirtina perversmo ne vykdantis.
Realiausiu kandidatu į miesto va dovo sostą šiuo metu laikomas vicemeras Darbo partijos narys J.Pinskus. Tokią prielaidą lei do padaryti tiek Tvarkos ir tei singumo, tiek Darbo partijos na rių liaupsės. Ir Rolandas Paksas, ir Viktoras Uspaskichas įsitikinę, kad J.Pinskus puikiai atlieka savo pareigas, tad tikėtina, kad gerai
galėtų tvarkytis ir užėmęs mero kėdę. Kol kas Darbo partijos atsto vai Vilniaus taryboje yra A.Zuoko koalicijoje ir bent jau viešai dek laruoja savo paramą dabartiniam merui. Pats „kandidatas“ į merus – J.Pinskus – šios etiketės kratosi.
„Netiesa. Kol kas jokių planų nėra“, – paklaustas apie ketinimus keisti merą „Vilniaus dieną“ tikino J.Pinskus, bet neatskleidė, ar tokių planų negali būti ateityje. Vilniuje valdančioji koalicija su sideda iš dvylikos A.Zuoko judėji mo „Taip!“ narių, devynių Lietu vos lenkų rinkimų akcijos atstovų, aštuonių Darbo partijos narių ir penkių socialdemokratų. Keturi Tvarkos ir teisingumo partijos atstovai ir dešimt konser vatorių sudaro Vilniaus tarybos opoziciją. Jokiai frakcijai neprik lauso du Rusų aljanso atstovai. VD inf.
Brangs stovėjimas po žeme Pažadai įrengti daugiau stovėji mo vietų Vilniaus centre neište sėti, užtat savivaldybė pranešė branginsianti stovėjimo vietas požeminėse aikštelėse.
Vilniaus miesto savivaldybė infor mavo, kad nuo kovo 1 d. automo bilių statymas požeminėse aikšte lėse Gedimino pr. 9A ir Tilto g. 14 kainuos 2,5 lito už valandą. Ilga laikė (mėnesio ir ilgesnė) automo bilių statymo kaina nesikeis. „Pastaraisiais mėnesiais šių aikš telių apkrova viršijo 80 proc. Aplin kinėse centrinės dalies gatvėse nu
statytas 3 litų mokestis už valandą. Dėl to net ir peržiūrėjus tarifą sta tyti automobilius šiose požeminėse aikštelėse vis tiek bus pigiau nei ki tur“, – sakė SĮ „Susisiekimo paslau gos“ direktorius Gintas Bliuvas.
Vilniaus miesto savivaldybės ta ryba, nustatydama minimalų 2 litų dydžio įkainį požeminėse Gedimi no prospekto ir Tilto gatvės aikš telėse, taip pat numatė, kad šis įkainis bus didinamas, jeigu dieną bus užimta daugiau negu 80 proc. šiose aikštelėse esančių automo bilių statymo vietų. Tai rašoma sa vivaldybės pranešime. Požeminė je automobilių stovėjimo aikštelėje Gedimino pr. 9A yra 262 stovėjimo vietos, daugiaaukštėje automobi lių stovėjimo aikštelėje Tilto g. 14 – 112 stovėjimo vietų. VD inf.
Grafičiams – daugiau vietos Vilniaus miesto savivaldybė padi dino vietų, kur galima piešti grafi čius, skaičių – be specialių leidimų jau leidžiama piešti ir požeminė je perėjoje šalia prekybos centro „Panorama“.
„Dažnai paprasčiausios terlionės ant sienų, taip piktinančios gy ventojus ir miestų tarybas, klai dingai pavadinamos grafičiais. Diskutuojama, kur ir kaip gali ma piešti, neretai tai tampa netgi konfliktų priežastimi. Tačiau miestas nėra sterili ligo ninės operacinė, todėl tinkamoje vietoje netikėtas grafitis ar gatvės užrašas mums primena, kad gy
vename erdvėje, kur savo pareiš kimą miestui bei pasauliui galima pateikti ir taip – savaip, kitaip“, – sakė Vilniaus miesto meras Artū ras Zuokas. Sostinės savivaldybės praneši me teigiama, kad šiuo metu Vil
niuje be jokių leidimų galima piešti Neries upės prieplaukoje, tarp Karaliaus Mindaugo ir Žir mūnų tiltų, Olimpiečių gatvėje; Pilaitės riedlenčių parke ant ten esančių statinių, Vydūno g. 17A; požeminių perėjų požeminėse dalyse: priešais Respublikinę Vil niaus universitetinę ligoninę Oslo gatvėje, prie Vingio parko S.Ko narskio gatvėje ir šalia Lietuvos vaikų ir jaunimo centro, Konsti tucijos pr. 25. Norint piešti kurioje nors kitoje aukščiau nenurodytoje vietoje, tai būtina suderinti su Vilniaus mies to savivaldybe. VD inf.
4
vasario 28–kovo 6, 2013
miestas diena.lt/naujienos/miestas
Namą atidavė apiplėšti Virš Giedraičių g. 2 esančio daugiabučio vėl pakibo Damoklo kardas: savivaldybė nusprendė jį nusavinti, namui atjung tas šildymas, o benamiai plėšia radiatorius ir neša lauk viduje esantį turtą. Andrejus Žukovskis a.zukovski@diena.lt
Gavo leidimą niokoti
„Mums paskambino ir pasakė: pa siimkit, vyrai, ką nors ant alaus“, – atviravo iš daugiabučio Gied raičių gatvėje dujinę viryklę tem piantys vyriškiai. Valkataujantys vyrai tvirtino, kad skambučio sulaukė iš namo bendrijos atstovų, šie jiems atra kino duris ir leido išsinešti visą ne va jau nereikalingą turtą. Todėl iš daugiabučio buvo plėšiama ir ne šama viskas – nupjauti radiato riai, raunami elektros laidai, tem piami šaldytuvai, dujinės viryklės, spintelės, šviestuvai. Išverstos net apynaujės šarvuotos durys, o neži nomi piktavaliai laužtuvais pradė jo daužyti mūrinius laiptus, viena me butų nutraukė dujų vamzdį ir vos nesukėlė sprogimo. Namas pradėtas ardyti po praėju sį penktadienį įvykusio daugiabu čio bendrijos susirinkimo, kuriame daugumos butų savininkės nekil nojamojo turto bendrovės „Hanner property“ balsų persvara nuspręs ta sutikti su sausį priimtu Vilniaus tarybos sprendimu nusavinti namą visuomenės poreikiams. Nustekeno per žiemą
Bendrija ne tik sutiko leisti savival dybei išpirkti sklypą, kuriame sto vi namas, bet ir priėmė sprendimą namą nugriauti pati, t. y. savivaldy bei perduoti sklypą jau be namo.
Tai, kad namas trukdo miesto plėtrai, viename interviu „Vilniaus dienai“ yra patvirtinęs „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis, kurio bendrovei ir priklauso 8 iš 12 daugiabutyje esančių butų. „Šiuo metu savivaldybė pra deda žemės paėmimo visuome nės poreikiams procedūrą ir mes tam neprieštaraujame, nes aki vaizdu, kad Lvovo gatvės su siaurėjimas prie Giedraičių gat vės sankirtos kelia pavojų tiek pėstiesiems, tiek vairuotojams“, – pabrėžė A.Avulis. Vieno tokių savininkų, Fortū nato Bučiaus, interesams atsto vaujantis Vidmantas Jankauskas teigė nepritariantis tokiai daugu mos butų savininko pozicijai. „Mes savo buto nenorime par duoti, juo labiau atiduoti. Tai gera vieta, čia galima padaryti biurą, o dabar turtas tiesiog niokojamas, ir, svarbiausia, viskas daroma už mūsų nugarų“, – piktinosi V.Jankauskas. Įkūrė ir atjungė
Pasak pašnekovo, nuo 2006 m., kai turto čia įsigijo „Hanner pro perty“ ir kitos bendrovės, namas buvo geros būklės, o sparčiai blo gėti ji pradėjo tuomet, kai savival dybė ėmė kėsintis į sklypą, kuria me namas stovi. Praėjusių metų rudenį bendri jos prašymu daugiabutyje buvo atjungtas šildymas, todėl iš namo išsikraustė paskutiniai nuominin kai, į sienas įsimetė pelėsis.
„Iki bendrijos įkūrimo pernai rudenį namą valdė „Žirmūnų būs tas“ – jis darė ekspertizę ir nusta tė, kad namas visiškai tvarkin gas ir paruoštas šildymo sezonui. Tačiau namo valdymą perėmu si bendrija užsakė savo eksperti zę, po kurios staiga paaiškėjo, kad namas šildymo sezonui netinka mas“, – teigė V.Jankauskas. Dalis turto areštuota
Norėdami nusavinti sklypą Gied raičių gatvėje, savivaldybės at stovai turėtų tartis net su šešiais nominaliais žemės savininkais. Beveik 11 arų sklypas, kuriame stovi daugiabutis, yra suskirsty tas į 1077 dalis, kurios padalytos savininkams. 379 jo dalys priklauso valsty bei, įmonei „Hanner property“ – 428 dalys, be to, įmonė dalį sklypo nuomojasi iš valstybės. Mažes nioji sklypo dalis valdoma antri nės nekilnojamojo turto bendro vės „Vėtrūna“ įmonės „Vyspra“ – ji turi 173 dalis sklypo – ir dvie jų fizinių asmenų (po 24 dalis). Su pastaraisiais trimis savinin kais savivaldybė, pradėdama skly po nusavinimo procesą, turėtų sunkumų. „Vyspros“ sklypo dalis praėjusių metų vasarą buvo areš tuota antstolių, vienas fizinių as menų sklypu negali disponuoti nuo 2008 m., o kitas – nuo šių me tų sausio. Tačiau, nepaisant visų šių aplinkybių, pradedamas rengti detalusis teritorijos planas.
Atvirumas: nors daugiabučio laiptinė dar prieš kelias dienas buvo užrakinta, užvakar benamiai nukabi
no spyną, kraustė butų turtą ir mielai pozavo „Vilniaus dienos“ fotografams.
Margaritos Vorobjovaitės nuotr.
Giedraičių g. 2 namo istorija 2006 m. gruodį įvairios nekilno
jamojo turto bendrovės ir du fizi niai asmenys iš buvusių savinin kų nus ip irk o vis us but us. Dal iai gyventojų bendrovė „Hanner pro perty“ mainais pasiūlė butus Bajo rų Kalvose. 2007–2012 m. dalis butų buvo nuo mojama, dalyje gyveno su bendro ve „Hanner property“ bendrove su siję darbuotojai. Kai namo administ ratorius buvo „Žirmūnų būstas“, jis
buvo tvarkomas – pakeistas stogas, viename butų padarytas kapitalinis remontas. 2012 m. savivaldybė planavo skly
pą išpirkti, namą nugriauti. Pradėtas rengti detalusis planas, numatantis sutvarkyti sankryžą, o sklypo paskir tį iš mažaaukščių gyvenamųjų na mų statybos pakeisti į komercinę. 2012 m. spalį Giedraičių g. 2 įkuria
ma bendrija, kuri perima daugiabučio
administravimą iš „Žirmūnų būsto“. 2012 m. lapkritį bendrijos prašy
mu namui atjungiamas centrinis šildymas, iš namo išsikrausto paskutiniai nuomininkai. 2013 m. sausį Vilniaus taryba nu
sprendžia sklypą nusavinti visuo menės poreikiams. 2013 m. vasarį įvyksta bendrijos su
sirinkimas, jame nusprendžiama na mą nusigriauti savo lėšomis.
5
vasario 28–kovo 6, 2013
lietuva
Užsieniečius vilios jungtis prie bendro projekto Baltijos ir Juodą ją jūras jungiantis konteinerinis trau kinys „Vikingas“ šiemet švenčia de šimtmetį. Tikin tis, kad į bendrą ke lių valstybių projek tą įsitrauks ir dau giau šalių, šiandien Vilniuje organizuo jama tarptautinė geležinkelių ir jūrų transporto atstovų konferencija.
Ateitis: krovinių vežimas konteineriais dėl savo universalumo tampa pagrindine krovinių vežimo paslaugų plėtros kryptimi.
Greta Gruodytė Startą davė trys šalys
2003-iaisiais Lietuvos, Baltarusijos ir Ukrainos pradėtas projektas, pagal kurį iš Klaipėdos į Odesą Ukraino je per Minską, Kijevą ir atgal pradė jo kursuoti konteinerinis traukinys, dabar laikomas patraukliu ir kitų ša lių transporto atstovams. Pernai prie šio projekto prisijun gė Bulgarija, o šiuo metu deramasi su Gruzija ir Moldova. Pasak įmo nės „Lietuvos geležinkeliai“ Krovi nių vežimo direkcijos direktoriaus Stasio Gudvalio, projektas gali ne tik palengvinti krovinių vežimą, padėti išlaikyti esamus klientus, bet ir padidinti gabenimo apimtį. Siekiant pristatyti traukinį „Vi kingas“ ir labiau išstudijuoti užsie nio šalių krovinių gabenimo porei
Diskusijos Konferencija „10-ies metų krovinių vež imo konteiner in iu trauk in iu „Vik ingas“ veiklos pat irt is ir nauji iššūk iai“ šiand ien nuo 9 iki 18 val. vyks sost inėje esančiame viešbu tyje „Crown Plaza“. Konferencijos moderator iai – Už sien io reikalų min ister ijos amba sador ius energet ikos ir transpor to pol it ikos klausimams Vytautas Nauduž as, projekto „Rail Balt ica“ direkcijos direktor ius Antanas Ze nonas Kaminskas, Klaipėdos vals tybinio jūrų uosto direkcijos rinko daros ir adm in istracijos direkto rius Art ūras Drung ilas, Ukrainos bendrovių „Plaske“ ir „Fiata“ vicep rezidentas Ivanas Liptuga. Reng inyje taip pat dalyvauja susi siekimo ministras Rimantas Sinke vičius, Baltar usijos ambasador ius Lietuvoje Vladimiras Dražinas, Uk rainos ambasadorius Lietuvoje Va ler ijus Žovtenka, Užsien io reikalų min ister ijos ambas ador ius Eval das Ignatavičius. Konferencijoje bus aptar iami gele žinkel ių įmon ių bendradarbiav i mo, inovacijų klausimai.
kius bei patirtis, šiandien sostinėje ir rengiama tarptautinė konferen cija, kurioje dalyvauja atstovai iš 14 šalių – Baltarusijos, Ukrainos, Ru sijos, Gruzijos, Turkijos, Italijos, Švedijos, Lenkijos, Azerbaidžano, Belgijos, Suomijos, Rumunijos, Bulgarijos ir, žinoma, Lietuvos. Sieks bendradarbiauti
Pagrindinis konferencijos tikslas – įvertinti tolesnes projekto plėtros galimybes ir didinti krovinių srau tus tarp Baltijos ir Juodosios jūros pakrantės šalių. „Iš šios konferencijos labiausiai tikimės naujų ryšių, šalių, kurios galėtų prisijungti prie „Vikingo“ tinklo, susidomėjimo. Tikslinga bū tų turėti geležinkelio liniją iš Turki jos, nes dabar dauguma krovinių iš ten keliauja kelių transportu, – juos
gabenti keltais per Juodąją jūrą per brangu, o su Rumunija ir Bulgarija dar tik diskutuojame apie liniją, ku ria būtų galima Juodąją jūrą aplenk ti traukiniais“, – sakė S.Gudvalis.
Stasys Gudvalis:
Iš šios konferenci jos labiausiai tikimės naujų ryšių, šalių, ku rios galėtų prisijungti prie „Vikingo“ tinklo, susidomėjimo. Konferencijoje dalyvauja ne tik geležinkelių, bet ir jūrų transporto atstovai. S.Gudvalis viliasi, kad jie nusileis ir sumažins krovinių gabe
nimo kainas. Tokiu atveju per kelias šalis kursuojančiam konteineriniam traukiniui atsivertų dar geresnės krovinių vežimo galimybės. S.Gudvalis pridūrė, kad tolesnės „Vikingo“ perspektyvos sietinos visų pirma su augančiais kontei nerinių pervežimų srautais visa me pasaulyje. Papildomų galimy bių suteiks ir Vilniuje, Kaune bei Klaipėdoje steigiami viešieji logis tikos centrai, Šeštokų geležinkelio stoties plėtra. Maršrutą įveikia per 52 valandas
Krovinių vežimas konteineriais dėl savo universalumo tampa pa grindine krovinių vežimo paslau gų plėtros kryptimi, todėl jam ski riamas ypatingas dėmesys. Traukiniu vežami įvairaus dydžio universalūs ir specializuoti kontei
„Shutterstock“ nuotr.
neriai bei vilkikai su puspriekabė mis, kurie iš Skandinavijos ir Va karų Europos šalių atvežami jūrų transportu į Klaipėdos uostą, taip pat per Mukrano–Klaipėdos per kėlą ir vežami toliau į Ukrainą, Bal tarusiją, Artimuosius Rytus, Kau kazą, Turkiją – per Iljičiovsko bei Odesos uostus – ir atgal. Traukinys „Vikingas“, palyginti su kelių transportu, krovinius ga bena daug saugiau ir ekologiškiau – šiuo metu 1734 kilometrus besi tęsiantis maršrutas įveikiamas per 52 valandas, o kainos maždaug 30 proc. mažesnės negu vežant auto mobiliniu transportu. Iš viso traukinys „Vikingas“ per dešimtmetį jau nuvažiavo maž daug 2,3 mln. kilometrų ir perve žė daugiau nei 4,8 mln. tonų kro vinių.
6
vasario 28–kovo 6, 2013
lietuva diena.lt/naujienos/lietuva
Politiniams jaunavedžiams – prokurorų staigmena „Jeigu partijos būtų sujungtos į vieną, šioje baudžiamojoje bylo je Darbo partija nustotų egzistuoti kaip juridinis vienetas, būtų išre gistruota iš registro. Nors kodek se numatyta, kad teisės ir parei gos pereina, niekur nenumatyta, jog naujai įsteigtas juridinis asmuo gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už nusikalstamą vei ką“, – teismui paaiškino prokuro ras S.Verseckas. Prokuroro teigimu, toks žingsnis būtinas, kad partijos atžvilgiu būtų įmanoma priimti nuosprendį. „Mes šiuo prašymu siekiame, kad nebūtų sukliudyta procesui šioje byloje ir būtų įmanoma kalti namojo juridinio asmens atžvilgiu priimti vienokį ar kitokį nuospren
Kliūtys: V.Uspaskichas ligoninėje, o prokuroras prašo jo partijai suriš
dį. Aš privalau siekti Baudžiamojo proceso kodekso pirmame straips nyje numatytų tikslų, kad procesas vyktų nekliudomai ir būtų įmano ma priimti nuosprendį byloje“, – po posėdžio žurnalistams sakė prokuroras. Darbo partijos juodosios buhal terijos byloje kaltinamųjų advoka tai prokuroro prašyme teigė įžvel giantys „konstitucinį ginčą“. Prokuroras sakė, kad tarp tei sininkų visada vyksta ginčai ir jis būtų nustebęs, jeigu advokatai būtų sutikę su jo prašymu ir ne siginčiję. Kaltinamasis šioje byloje Darbo partijos pirmininko pavaduotojas Vytautas Gapšys pareiškė, kad dėl įstatymų nuostatų, kuriomis re miasi prokuroras, gali būti kreip tasi į Konstitucinį Teismą. Proku roras savo kalboje citavo Politinių partijų įstatymą, Baudžiamojo proceso kodeksą. O Darbo partijos vicepirminin kė Virginija Baltraitienė teigė, kad prokuroro prašymas apriboti par tijos veiklą neleidžiant jai jung tis su Tvarkos ir teisingumo parti ja tik įrodo juodosios buhalterijos bylą esant politinę. „Tai tik įrodo, kad ši byla poli tinė. Ir nemanau, kad prokuroras čia savarankiškai priėmė sprendi mą. Kaip visada maniau ir manau, kad šioje byloje yra režisierius, ku ris viską režisuoja nuo pradžių, ir labai bijoma, kad neatsirastų vie na stipri jėga, kuri būtų didžiulis oponentas kitoms partijoms“, – komentuodama prokuroro S.Ver secko prašymą teisme sakė Darbo partijos atstovė.
Gedimino Bartuškos nuotr.
BNS, VD inf.
Planai sujungti Viktoro Uspaski cho ir Rolando Pakso partijas gali ir neišdegti, nes prokurorai Darbo partijai reikalauja pritaikyti laiki nąsias procesines prievartos prie mones. Ginčas gali pasiekti net Konstitucinį Teismą.
Prokuroras vadinamojoje Dar bo partijos juodosios buhalterijos byloje Saulius Verseckas Vilniaus apygardos teismo vakar paprašė laikinai apriboti partijos veiklą ir iki įsiteisėjant nuosprendžiui už drausti keisti jos juridinį statusą, ją likviduoti ar pertvarkyti. Tokį prašymą prokuroras patei kė netrukus po to, kai Darbo parti ja pradėjo derybas dėl jungimosi su Tvarkos ir teisingumo partija.
ti rankas.
Baigti teismų re formą ir įteisinti visuomenės tarė jus. Lig šiol to ne pavyko padaryti nė vienai valdžiai. Tačiau teisingu mo ministras so cialdemokratas Juozas Bernato nis mano šias pro blemas išspręsiąs per dvejus trejus metus.
Atsarga: „Geriau neskubėti, kad ner
natonis.
Teisingumo t Justinas Argustas j.argustas@diena.lt
– Vyriausybės programos skyriuje „Teisė ir teisėtvar ka“ – daug užkeikimų. Žada te daugiau teisingumo visur ir visiems. O kokie jūsų trys prioritetai, trys svarbiausi už daviniai? – Reikia pakeisti situaciją, kai daugelis mūsų žmonių nepasiti ki teisinėmis institucijomis, tei sėsauga. Todėl svarstome, kad turi būti didinamas teisinių ins titucijų veiklos viešumas. Žinia, programoje numatyta gerinti ir peržiūrėti atitinkamus procesi nius kodeksus, kad būtų suda rytos galimybės teismams bylas nagrinėti sparčiau ir efektyviau, nes žmonės išgyvena dėl ilgo by lų nagrinėjimo. Svarstome tokias priemones kaip visuomenės tarėjų institutas, nes lig šiol nieko nebu vo padaryta tuo klausimu. Vyks ta teismų reforma ir, suprantama, ministerija pagal savo kompeten ciją talkina teismams. Be to, vals tybėje yra daug susikaupusių pro blemų ir dėl bausmių vykdymo, dėl situacijos kalėjimuose. Matau dar labai didelį svarbų darbą dėl var totojų teisių apsaugos. Kažkaip tie klausimai dabar buvo per ma žai akcentuojami. Svarbūs ir tei sinio švietimo dalykai, kad žmo nės žinotų savo teises, žinotų, ko jie gali reikalauti. – Ne taip seniai buvote susiti kęs su Prezidente dėl teismų reformos. Skelbta, kad refor ma bus baigta per porą metų. Ar tai realu? Nė vienam jūsų pirmtakų jos taip ir nepavy ko baigti. – Nuolat susitinkame ir su Tei sėjų tarybos pirmininku. Teko susitikti ir su apylinkių teismų pirmininkais, lankytis daugybė je teismų. Manau, tie terminai visiškai realūs. Žinoma, tai pri klausys nuo to, kaip sparčiai Sei mas priims atitinkamas įstatymų pataisas. Atsiranda naujas insti tutas, vyresniojo teisėjo, – jį rei kia Teismų įstatyme reglamen tuoti, reikia reglamentuoti patį jungimą.
– Ką atsakytumėte reformos kritikams? Jie aiškina, kad po teismų reformos teisingumo kaip tik sumažės, jeigu ma žesniuose miesteliuose teisė jų neliks, atitolinsime teisin gumo funkciją nuo žmogaus. – Toks traktavimas netikslus. Gal žmonės nežino, neįsigilinę. Teismai niekur nedings, liks Teismų rūmai, tiesiog jie bus sujungti į apylinkės teismą. Apylinkės teismų suma žės iki 15-os. Trys apylinkės teis mai bus sujungti. Vienas bus, ga lima sakyti, centrinis, jis vadinsis Apylinkės teismas, o kituose mies tuose liks Teismų rūmai, kurie ne bus savarankiški vienetai. Teis mų aptarnavimas bus sujungtas, bet teismo posėdžiai vyks, teisėjai dirbs tuose rūmuose, ir bylos bus nagrinėjamos tuose rūmuose. Tas sujungimas padės tolygiau pa skirstyti bylas tarp teisėjų, suda rys sąlygas teisėjams specializuo tis. Bent jau tokia reformos idėja. Darbas parodys, koks bus efektas. – Skelbiama, kad tai nieko ne kainuos. – Taip, Teisėjų tarybos many mu, tai nieko nekainuos. Aišku, aš manau, kad sutaupyta irgi ne bus. Nes tos lėšos, kurios atsilais vins iš teismų aptarnavimo, bus panaudotos tiesioginiam darbui. Dabar teismuose yra tokia didelė problema – teisėjai atlieka daug techninio darbo, kurį galėtų atlikti jų padėjėjai. Tai keisis nuo liepos 1-osios (jei viskas vyks sėkmingai) įsigaliojus e. bylai, kai virtualioje erdvėje turėsime visas bylas. Pa lengvės situacija. Tad būtų efek tyviau naudojamos teisėjų ga limybės, jei apylinkių teismuose būtų daugiau padėjėjų. – Vyr iausyb ės prog ram o je kalbama ir apie tarėjų ins titutą. Žinia, lig šiol visi ban dymai įvesti teismuose tarėjus žlugo. O dabar jūs vėl grįžtate prie to klausimo. Kodėl? – Jei taip atvirai, manau, kad anks tesnių valdžių buvo dirbama nesi stemingai. Pagal Teisėkūros įsta tymą pirmiausia turi būti parengta koncepcija, o paskui rengiami tei sės aktai. O kai pirmiau parengiami
7
vasario 28–kovo 6, 2013
lietuva
10p.
Ar baltarusių turistų atverta aukso gysla Lietuvos verslui – iš tiesų neišsenkama?
Euro kitąmet dar nežadama Finansų ministras Rimantas Ša džius abejoja, ar Lietuva spėtų įsi vesti eurą 2014 m., tačiau jis įsitiki nęs, kad šalis atitiks Mastrichto inf liacijos kriterijų ir bendrą ES valiu tą Lietuva turės jau 2015-aisiais.
reikėtų kaip Latvijoje to tarėjų instituto vėliau atšaukti“, – svarsto J.Ber „Fotodienos“ / Dmitrijaus Radlinsko nuotr.
teks palaukti teisės aktai, tik tuomet prasideda diskusijos apie esmę, tai natūra lu, kad sunku juos priimti. Ir, kiek supratau, išsiskyrė nuomonės dėl tarėjų, priartėjo rinkimai, tai tapo populiariu rinkimų šūkiu ir nepa vyko apsvarstyti net tų Konstituci jos pataisų, kurios buvo sugalvotos, o įstatymai buvo grąžinti iš Seimo. Todėl dabar pirmiausia rengiame koncepciją. O studijos, reprezenta tyviosios apklausos buvo atliktos jau per anos Vyriausybės kaden ciją, bet kažkodėl įstatymuose į tai nebuvo atsižvelgta.
Sovietmečiu bu vo liaudies tarėjai. Įmonės buvo vals tybinės, tad, kai jie eidavo į teismą, gaudavo laisvų die nų. O dabar reikia svarstyti apie atly ginimą. – Kokį jūs įsivaizduojate tų ta rėjų vaidmenį teismuose? Ar jie turėtų patariamojo bal so galią, ar sprendžiamojo, ar būtų dar kaip kitaip? – Mes manome, jog geriau ne skubėti, kad nereikėtų kaip Lat vijoje paskui atšaukti tarėjų ins tituto. Jei jau įvesime, reikia, kad tarėjų institutas būtų naudingas ir žmonėms, ir teisėjams, kad pa dėtų priimant sprendimus. Žmonių nuomonė buvo, kad tai turėtų bū ti patarėjai, turintys patariamąjį balsą. Vėliau buvo nueita tuo ke liu, kad tai būtų kaip teisėjai, – jie turėtų sprendžiamąjį balsą. Tuo met reikia keisti Konstituciją, jei priimant sprendimą tiesiogiai da lyvauja tarėjai. Sovietmečiu buvo liaudies tarėjai. Įmonės buvo vals tybinės, tad, kai jie eidavo į teismą, gaudavo laisvų dienų, kad pasėdė jo teisme, ir tuo viskas baigdavosi. O dabar reikia svarstyti apie atly ginimą, analogišką teisėjų algoms, už tą dalyvavimą bylose. Todėl tai susiję ir su lėšomis. O jei jau mes galvojame apie lėšų naudojimą,
reikia svarstyti ir apie tai, kad jos būtų racionaliai panaudotos. – Kurių lygių teismuose ir ko kiose bylose galėtų atsirasti tarėjai? – Buvo ir tebėra skirtingų nuomo nių – daugumoje valstybių jie ne dalyvauja visose bylose, bet praktika įvairi. Jeigu žiūrėtume į ES, panašūs institutai yra mažiau negu trečdalyje valstybių. Gal būt negerai buvo, kad vykdant propagandą į tai buvo susitelkta kaip į tam tikrą tikslą. Tarėjai – tai tik priemonė viešumui, geres niam bylų nagrinėjimui pasiekti, bet jokiu būdu institutas nekuria mas dėl paties jo kūrimo. Todėl tai truputį užtruks. – Iki kadencijos pabaigos ža date suspėti? – Koncepciją planuojame pareng ti per kitus metus. Galbūt pavyks anksčiau. Bet aš žiūriu realiai į gyvenimą. – Šios kadencijos Seimas bei Teisingumo ministerija tu rės spręsti ir Rolando Pakso aporiją: kiek laiko jam neleis ti būti renkamam, kaip tobu linti Konstituciją. Kokia jūsų pozicija? – Yra Strasbūro teismo sprendi mas. Praėjusioje kadencijoje bu vo sudaryta darbo grupė, ji pa teikė siūlymų, kaip galėtų būti įgyvendintas sprendimas. Ta link me ir buvo galima eiti. Kilusi Sei mo narių iniciatyva buvo kitokia. Dabar pataisa svarstoma Seime, yra įvairių nuomonių, sulaukia ma daug kritikos. Manyčiau, kad patobulinus pataisą tas klausimas turi būti vienaip ar kitaip išspręs tas. Tam reikalinga Konstituci jos pataisa. Kaip pavyks priimti Konstitucijos pataisą, sudėtinga prognozuoti. Reikia didelės kon solidacijos Seime. Nemanau, kad viskas bus greita ir paprasta. Beje, čia galbūt per daug akcentuojama, kad tai R.Pakso klausimas. Tai yra konkretus atvejis. Taip, Strasbū ro teismas pasisakė dėl R.Pak so, tačiau tai yra ir žmogaus tei sių klausimas. Mano supratimu, jis turi būti sureguliuotas.
Pozicija: finansų ministras R.Ša
džius mano, kad įsivesti eurą 2014-aisiais – per anksti. Ingos Juodytės nuotr.
„Mūsų interesas yra įsivesti eurą kuo greičiau, vos tik matome, kad atitinkame kriterijus. Ar tai pavyk tų padaryti 2014 m., turiu tam tikrų abejonių, turėdamas omenyje, kad šiandien dar nėra iki galio suskai čiuota, ar 2012 m. mes neviršijome leidžiamų kriterijų fiskalinio defi cito srityje“, – trečiadienį interviu Žinių radijui teigė R.Šadžius. Taip jis komentavo buvusios fi nansų ministrės Ingridos Šimo nytės teiginį, kad Lietuva eurą ga lėtų įsivesti jau 2014 m. Tačiau R.Šadžius mano, kad Lietuva ati tiks Mastrichto kriterijus ir suval dys infliaciją. „Iš tikrųjų Lietuvos infliacijos rodiklis pamažu artėja (prie ES vi durkio – BNS past.). Pagal tai mes artėjame prie euro zonos vidurkio ir nematau priežasčių, kodėl galė tume neatitikti Mastrichto kriteri jaus“, – teigė finansų ministras. Pasak jo, vasario 22 d. paskelbtose Europos Komisijos prognozėse nu rodoma, kad Lietuvoje infliacija ma žės artimiausius kelerius metus. Suderinta vidutinė metinė inflia cija Lietuvoje sausį siekė 3,1 proc.,
3,1
proc.
siekė suderinta vidutinė metinė infliacija Lietuvoje sausį. o Mastrichto infliacijos kriterijus – 2,8 proc. Norint 2015 m. įsivesti eurą, reikia, kad šalis jau šių metų pabaigoje atitiktų Mastrichto kai nų stabilumo kriterijų. Tam, kad galėtų įstoti į euro zoną, valstybė narė turi atitikti Mastrich to kriterijus dėl viešųjų finansų defi cito, infliacijos ir valstybės skolos. Lietuva, kuriai dėl per didelės infliacijos nepavyko įsivesti euro 2007 m. pradžioje, jį ketina įsives ti 2015 m. Vyriausybė pirmadienį iš esmės pritarė euro įvedimo planui, kuriuo numatyta sudaryti strategi nę komisiją ir darbo grupes. BNS inf.
8
vasario 28–kovo 6, 2013
tema
Laisvas pasirinkimas gimdy Kas moteriai uždraus gimdyti namie? Niekas. Tačiau Lietuvoje tai vadinama neteisėta veikla. Maža to – sveikatos apsaugos mi nistro įsakymas draudžia medikams teikti pagalbą namuose gimdančioms moterims. Kriminalistai galėtų pridurti, kad iš to šie susikrautų nelegalių pajamų. Laima Žemulienė l.zemuliene@diena.lt
Vilniaus rajono policijos komisa riato pareigūnai ir Vilniaus apy linkės prokurorai atlieka ikiteismi nį tyrimą dėl gimdymo ne gydymo įstaigose. Jau apklausta apie 400 liudytojų – namuose gimdžiusių moterų.
rafininkai – po kratos jai skambino kino kūrėjai iš Jungtinių Amerikos Valstijų, Gruzijos ir išreiškė solida rumą, apie įvykį pranešė vokiečių televizija.
Nuskambėjo pasaulyje
Praėjusią savaitę ankstų rytą kri minalinės policijos pareigūnai at vyko į kino režisierės Inesos Kurk lietytės ir jos vyro aktoriaus bei režisieriaus Ramūno Abukevičiaus namus daryti kratos. Pareigūnai išsivežė I.Kurkliety tės filmo „Lengvas raganavimas“ vaizdajuostę, kompiuterius. Šis dokumentinis filmas apie namuo se gimdančias moteris buvo sukur tas prieš aštuonerius metus, rody tas Berlyno kino festivalyje. „Kriminalistams reikėjo su filmu susijusios „medžiagos“. Filmuota „medžiaga“ – taip pat autorinis kūrinys. Jie atėjo jėga pareikalau ti autorinio kūrinio, kuris turėtų padėti jiems įrodyti filmo herojės kaltę. Paradoksas tai, kad jie atėjo paimti autorinio kūrinio kaip nu sikalstamos veikos įrodymo. Meno kūrinys iš principo negali tarnauti teisėtvarkos pareigūnams“, – ma no kino režisierė. Pasak jos, menininko ir teisėsau gos pokalbis turi vykti diskretiškai: „Jie turėtų manęs paklausti, kur yra išmonė, o kur realybė. Pažiū rėję tam tikrą „medžiagą“ ir apie ją manęs nepasiteiravę, jie gali pada ryti neteisingas išvadas.“ Režisierę palaiko ne tik Lietuvos kinematog
Inesa Kurklietytė:
Į bylą metamos di džiulės kriminalis tų pajėgos, iš esmės nukreiptos į vieną žmogų – pribuvėją.
„Smagu, kad menininkai kovo ja, kad jiems ne tas pat. Pamačiau, kiek visuomenei yra svarbu laisvas žodis, teisė reikšti savo nuomonę. Mes prarandame žodžio laisvę“, – kalbėjo režisierė. I.Kurklietytė šioje byloje – ne įtariamoji, o liudytoja. Į apklausą ji kviečiama kovo 4 d. Kvietimas jai buvo įteiktas po kratos. Pluša daugybė kriminalistų
Generalinės prokuratūros prane šime sakoma, kad šio tyrimo pagrindas yra sąmoningai bei siste
mingai besikartojanti veikla, kuria buvo siekiama pasipelnyti ir kuri teisiškai Lietuvos valstybėje drau džiama. „Filme neužfiksuotas joks atsi skaitymas už moralinę ir dvasinę pagalbą gimdančiai moteriai. Kiek mačiau, kiek pati su tuo susidūriau, pribuvėjos niekada neprašė tam tikros „taksos“ ar kitokio užmo kesčio“, – kalbėjo I.Kurklietytė. Kai moterys gimdo ligoninė se, dauguma už gimdymo paslau gas moka vokeliuose, ir tai – vieša paslaptis. Galima kaltinti – kodėl moka? Tačiau ne viena gimdyvė yra patyrusi: nemokėsi, būsi pri žiūrėta atbulomis rankomis ir tai gali turėti rimtų padarinių. Ką apie tai mano režisierė? „Ta byla vyksta dvejus metus. Į ją metamos didžiulės kriminalistų pajėgos, iš esmės nukreiptos į vie ną žmogų – pribuvėją, taip bando ma nukreipti dėmesį nuo korupci jos ligoninėse. Man peršasi mintis, kad tai daroma gydytojų užsaky mu“, – sakė I.Kurklietytė. Anot pašnekovės, įsivaizdavi mas, kad tie žmonės, kurie buvo šalia gimdyvių, susikrovė turtus, neteisingas. Pribuvėjos butukas – kuklus, jokio namo, jokio baseino šalia. „Kai valstybė turi tiek daug problemų, kurias žmonės mato plika akimi, kai tam tikros bylos stovi neištiriamos, nepabaigiamos, nes sakoma, kad nėra policijos dar buotojų, tyrėjų, o čia metamos to kios pajėgos susidoroti su keturio mis moterimis, man keista. Ar taip visuomenės dėmesys nenukreipia mas nuo daug svarbesnių dalykų?“ – klausė I.Kurklietytė.
Teisė: tik motina nuspręs, kur jos kūdikis – namuose ar ligoninėje – atke
Filmas turi reikšmės tyrimui
Prokurorai nutarė užglaistyti vi suomenėje kilusį pasipiktinimą. Praėjusį pirmadienį Generalinė je prokuratūroje buvo surengta spaudos konferencija. Visuomenei paaiškinti apie kratą I.Kurkliety tės bei R.Abukevičiaus namuose ir apie ikiteisminį tyrimą buvo pasi telkti ne vyrai mūrai, o dvi moterys – Vilniaus apygardos prokuratūros Apeliacinio skyriaus prokurorė La risa Fedotova ir Vilniaus apylinkės 6-ojo skyriaus prokurorė Audronė Pupeikienė.
„Tas filmas buvo paimtas kartu su kitais duomenimis, kurie gali pa tvirtinti tam tikrų asmenų dalyva vimą tam tikroje veikloje. Jis paim tas ne kaip autorinis darbas, o kaip daiktas, turintis reikšmės ikiteismi niam tyrimui“, – sakė L.Fedotova. Bet ar krata namuose nebyloja, kad kėsinamasi į žodžio laisvę? „Šiuo atveju tyrimo objektas nė ra nei pats menininkas, nei jo kaip autoriaus teisės, nei meno kūrinys. Tyrimas vyksta visiškai ne dėl to. Ikiteisminis tyrimas vyksta dėl do kumentų suklastojimo, dėl spau
„Vieną ankstų rytą gali būti pasibelsta ir į Laima Žemulienė Žinoma rašytoja Laura Sintija Čer niauskaitė ir jos vyras – Vilniaus universiteto docentas, filologijos mokslų daktaras Regimantas Ta mošaitis – dėl gimdymo namuose jau buvo iškviesti į apklausą. Su tuoktiniai buvo apklausti atskirai.
Ir vis dėlto L.S.Černiauskaitė tvir tina, kad gimdymas namuose – di džiulė vertybė, ir atvirai apie tai pasakoja. – Laura, visus tris savo vaikus pagimdėte namuose. Ar tai bu vo jūsų ir jūsų vyro R.Tamošai čio sprendimas? – Visų pirma tai buvo mano spren dimas, nes vaikus išnešiojau ir gim džiau aš. Matydamas mano ramybę ir pasitikėjimą, vyras mane viskuo rėmė. Jam ir klausimo nekilo, kur gimdysime (pirmagimį Herkų su pirmuoju vyru taip pat gimdėme
namie; Regimantas tai, aišku, ži nojo). Tačiau noriu pabrėžti: net jei gu nėštumas normalus, visada lie ka nedidelė gimdymo komplikacijų tikimybė. Galvojome apie tai visus tris kartus. Ir kelią iki artimiausios ligoninės apskaičiavome, ir „repe tavome“, per kiek laiko prireikus nuvažiuotume, ir maišelis su cha lačiuku bei dokumentais būdavo paruoštas prie durų, kad komplika cijos atveju nesugaištume be reika lo nė akimirkos. Dėkui Dievui, nie kur važiuoti neprireikė. – Kodėl nusprendėte gimdy ti namuose? Kaip tam ruošėtės – gal lankėte kokius nors kur sus? – Neatsimenu, kaip atėjo tas ap sisprendimas, – tai buvo prieš 12 metų. Tiesiog visada buvau iš tų neformalių žmonių, kuriems sun ku prisitaikyti prie bet kokios siste mos. Kaip tame sovietiniame mul
tike, kur kažkoks užsispyręs žvėrelis labai nenorėjo būti suskaičiuotas. Tas nenoras būti suskaičiuotai kaip koks asmenybės savigynos instink tas manyje krebžda nuo vaikystės. Prasmės ir tiesos klausimas iškyla net menkiausiose buitinėse smulk menose. Automatiškai nemėgs tu daryti nieko. O čia – gimdymas! Trys svarbiausi mano gyvenimo įvykiai, kuriems savo stiprumu ir šventumu (nepabijokime šio žo džio) turbūt jau niekas neprilygs. Kadangi visi nėštumai vystėsi nor maliai, gydytojai jokių baisybių ne žadėjo, manyje augęs noras gimdyti laisvai, natūraliai, be svetimų žmo nių ėmė ir subrendo. Kažkas vidu je kuždėjo, kad esu laiminama, kad nieko bloga neatsitiks. Taip ir buvo. Vėl noriu pridurti – jokiais būdais nesu nusistačiusi prieš medikus. Jie yra tokie pat sistemos įkaitai, kaip ir mes, gimdyvės. Lankiau kursus pas labai šviesią, o dabar taip barbariškai persekio
jamą gimdyvių globėją. Laukdama si pirmojo skaičiau visą įmanomą, pačią įvairiausią pasiekiamą lite ratūrą apie nėštumą, gimdymą ir motinystę. Su kitais dviem vaikais jau pasiklioviau tuo, ką sužinojau ir patyriau su pirmuoju. Namie gimdančios moterys ap skritai pasižymi sąmoningumu, apsiskaitymu, iniciatyvumu. Ne paslaptis, kad tarp jų – daug žino mų menininkių. Tai toks savotiš kas visuomenės avangardas, kuris pralaužia ledus. Matysit, po kelias dešimties metų gimdymas namuo se bus laikomas visiškai normalia alternatyva, niekas nė neatsimins laikų, kai buvo kitaip. – Kaip vyko gimdymas? Kas jums padėjo? Ar po gimdymo į namus atvyko medikas? – Visi gimdymai vyko sklandžiai ir absoliučiai natūraliai. O tai reiš kia – jokių vaistų, jokios įrangos, jokio tarpvietės kirpimo ir siuvi
mo. Buvau viena su savo vyru, ku ris iš kursų bei literatūros ir mano pačios prašymų žinojo, kaip man padėti. Pasikvietėme ir mūsų mie lą pažįstamą gimdyvių draugę, kuri žino, kaip paguosti, kaip pašnekinti gimdančią moterį, kada jai pasiū lyti atsigert. Ji padėjo ir tokiuose moteriškuose reikaluose, kuriuose vyras tiesiog nesusigaudo. Apskritai turbūt kiekviena gim dyvė žino, kaip svarbu, kad tomis valandomis prie jos budėtų ne tik vyras, bet ir bent viena gimdžiusi moteris, kuri puikiai jaus gimdymą „iš vidaus“ ir pavaduos vyrą tada, kai jis pats bus emociškai sukrės tas, apkvaitęs nuo įspūdžių. Pak lauskite vyrų, kaip ten jiems būna, – išgirsite nuostabių istorijų. Gy dytoją išsikviesdavom skirtingai – tą pačią arba kitą parą. Ji apžiūrė davo naujagimį. O aš jausdavausi gerai, važiuodavau į polikliniką pa ti, jau atsigavusi po gimdymo. Vi sais kartais buvau sveika.
9
vasario 28–kovo 6, 2013
tema
dyti: namuose ar ligoninėje? Šiuo metu ti riami šešių kūdikių mir ties ir aštuo nių gimdyvių sužalojimo atvejai.
Komentaras
Vida Marija Čigriejienė
Seimo narė, akušerė-ginekologė
A
kušerės-ginekologės dar bą dirbau per 40 metų, tei kiau gimdyvėms pagalbą visoj Lietuvoj. Niekam ne patarčiau gimdyti namie. Tai nesąmo nė. Gerai, jeigu viskas gerai. Bet nerizi kingas gimdymas gali tapti rizikingas ir gali būti nespėta išgelbėti nei moti nos, nei vaiko gyvybės. O jeig u nau jag imį reikia gaivinti? Kur aparatūra, kaip suteikt i pagalbą? Kiekviena mi
nutė svarbi akušerijoje. Bet tos mirčių statistikos nelabai yra – va kokia prob lema. O į kok ią padėt į statomas akušeris-gi nekologas? Gimdyt i Liet uvos įstat y mai leid žia, kur moteris nori, – mėnu lyje, griov y, trauk iny, lėktuve. Bet jos nori, kad pagalbą suteiktume iš priva lomojo sveikatos draudimo fondo, kad gimdant šalia būtų gydytojas ir akuše rė. Tačiau medikai turi turėti licenciją dirbti namie. Apie tai reikia diskutuoti. Koks protingas gydytojas gali eiti į na mus ir teikti pagalbą, kai žino, kokia ri zika būna gimdymo metu? 1992 m. suk ūrėme du per inatal inius centrus, parengėme perinatalinę programą ir staiga grįžtame į XVIII a. Ligo ninėje dabar tok ios sąlygos kaip na mie. Gimdyvė gal i būt i su vyr u, vai kais, art imaisiais – jos int ymumas nepažeistas.
Kreipėsi į Strasbūrą Linas Kranauskas
ėje – atkeliaus į šį pasaulį.
do suklastojimo ir jo naudojimo, dėl sunkaus ir nesunkaus sveika tos sutrikdymo, dėl neteisėto ver timosi šita veikla“, – dėstė A.Pu peikienė. Gresia ketveri metai kalėjimo
Komentuodamos painiojosi ir pa čios prokurorės: liko neaišku, kas yra neteisėta veikla – gimdymas namuose ar jo priėmimas. O kas uždraus moteriai gimdyti namuo se? Kur ji nori, ten ir gimdo. Be abejo, kas nors jai turi padėti. Ta čiau pribuvėjos darbą kriminalistai
„Shutterstock“ nuotr.
įvardija kaip nelegalią veiklą. Vadi nasi, kad viskas būtų teisiškai lega lu, namuose gimdanti moteris turi būti palikta viena? L.Fedotova sakė, kad neteisė ta veikla – tai neteisėtas gimdy mas namuose. Tokių gimdymo at vejų šiuo metu nustatyta apie 400. Tyrimas atliekamas ir dėl kelių kū dikių mirties bei gimdyvių sužalo jimo. Šiuo metu tiriami šešių kū dikių mirties ir aštuonių gimdyvių sužalojimo atvejai. Aiškinamasi, ar kūdikių mirtis susijusi su gimdymu namuose, o gimdyvių sužalojimas –
su nekvalifikuotu gimdymo priėmi mu. „Noriu patikinti, kad tėvai nėra patraukti baudžiamojon atsako mybėn. Ikiteisminis tyrimas vyks ta dėl neteisėtos profesinės veiklos – gimdymo priėmimo namuose, kuri nėra licencijuota mūsų šalyje. Lietuvoje gimdymas reglamentuo tas tiktai medicinos įstaigoje, esant kvalifik uotai medicininei pagalbai“, – dėstė L.Fedotova. Jeigu įtarimai bus pareikšti dėl neteisėtos profesinės veiklos, už tai numatoma iki ketverių metų lais vės atėmimo bausmė.
į mūsų duris“ – Kaip žiūrite į tai, kai praėju sią savaitę kriminalinės poli cijos pareigūnai įsiveržė į kino režisierės Inesos Kurkliety tės ir jos vyro aktoriaus, reži sieriaus Ramūno Abukevičiaus namus daryti kratos – ieško ti vaizdajuosčių, kuriose nufil muoti gimdymai namuose? – O kaip galima vertinti tokį faktą? Kaip barbariškumą. Savo šalyje ne same saugūs. Pasijunti kaip beglo bis našlaitis – tu ir tavo vaikai, kai žmonės, kurie turėtų mus ginti, yra ant mūsų užsiundomi. Tie kratas vykdantys pareigūnai juk taip pat turi savo šeimas, pagaliau jie, kaip ir mes, yra sistemos įkaitai. Kieno interesai jiems už nugaros, kam čia taip suskaudo tie naminiai gimdy mai, kad pradėtas toks persekio jimas, ne visai aišku. Užjaučiu ir palaikau Inesos šeimą, taip pat neatmetame galimybės, kad vieną ankstų rytą bus pasibelsta ir į mū sų duris.
Gimdymo namuose sąjūdis sulaukė daugiau dėmesio paskelbus „gydy tojos B.K.“ laišką. Iniciatyva „Gimi mas LT“ ir kiti entuziastai suskubo reikšti paramą, kreiptasi net į Euro pos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT). O sveikatos apsaugos sistemos atsto vai atsikerta, kad gimdyti namuose tėra dar viena natūralistų mada.
Keturios Lietuvos pilietės kreipėsi į EŽTT dėl to, kad mūsų šalyje galbūt neužtikrinamos su gimdymu susi jusios žmogaus teisės. Anot pareiš kėjų, Lietuvoje nesudaromos sąlygos pasirinkti gimdymo vietą, būdą bei sąlygas ir gauti kvalifikuotą pagalbą gimdant ne ligoninėje. Iš Strasbūro gautas patvirtinimas, kad tarptau tinis teismas pradėjo pirminį bylos prieš Lietuvą nagrinėjimą. EŽTT iš siuntė Lietuvos Vyriausybei su byla susijusių klausimų, į kuriuos ji turi atsakyti iki šių metų balandžio. Pokyčiams nepasiruošusi
Susidaro įspūdis, kad sveikatos sis temos atstovai pernelyg atmestinai reaguoja į gimdyvių ir organizacijų kritiką dėl ligoninės aplinkos, per sonalo, lankstumo gimdymo pro cese ir bendraujant su šeimomis. Atkirtis dėl gimdymo vandeny je „mados“ kitos reakcijos į kritiką rodo, kad medicinos sistema poky čiams nepasiruošusi. Ką jau kalbėti apie priekaištus dėl kyšių. Nerišlūs ir valstybinių sveikatos specialistų ar administratorių at sakymai į argumentus, kad išsivys čiusiose Vakarų šalyse, kur pažan gi ir viešosios sveikatos priežiūros sistema, gimdymas namuose lei džiamas ir įteisintas. Gina gimimo natūralumą
Viltis: trijų vaikų motina rašytoja L.S.Černiauskaitė ir jos vyras Vil
niaus universiteto docentas, filologijos mokslų daktaras R.Tamošai tis mano, kad po keliasdešimties metų gimdymas namuose bus lai komas visiškai normalia alternatyva. Asmeninio archyvo nuotr.
„Su gimdymu namuose pirmą kar tą susidūriau prieš dvidešimt me tų, – prisiminė Sveikuolių sąjun gos prezidentas Dainius Kepenis. – Tada susipažinau su Jurga, kito mis entuziastėmis, Palangos svei katos mokykloje priėmiau kelias grupes būsimų gimdyvių ir supra tau jų idėją – norą patiems ramioje, šeimos aplinkoje sutikti naują gy
vybę ir priglausti prie širdies. Ta da matėme rusų ir lietuvių sukurtų filmų apie tai ir džiaugėmės nau jomis galimybėmis, kurių Lietuvo je anksčiau neturėjome. Girdėjome apie spartų vandenyje gimusių kū dikių vystymąsi. Deja, dėl konve jerinio medicinos darbo ir nenoro suprasti tokio natūralaus gimdy mo naudos vaiko raidai valstybė je neatsirado įstatymais paremto gimdymo namuose. Pasaulyje ne vienoje šalyje sudarytos sąlygos gimdyti namuose ir gauti tinkamą pagalbą. Inertiška ir abejinga na tūraliam mamų poreikiui medicina mūsų šalyje be reikalo sudaro kliū tis šitam procesui. Linkiu sėkmės Lietuvos mamoms įveikiant tą far mamafinę atgyveną. Juo labiau kad medicina šiandien leidžia prognozuoti būsimo gimdymo sėkmę ar grėsmę ir laiku apie tai įspėti būsi mą mamą.“ Gimdymo namuose entuzias tai pabrėžia, kad jie prašo įteisin ti būtent tokį gimdymą, kai jame dalyvautų specialistai, ir tik to kiais atvejais, kai negrėstų rizi ka. Diskusija kyla dėl pasirinkimo teisės ir leidimo jau vykstančiuose gimdymuose dalyvauti medicinos profesionalams. O atsiradus nenu matytų komplikacijų skubiai būtų vykstama į ligoninę. Medikų neįtikina
Sveikatos sistemos atstovai rep likuoja, kad komplikacijų atvejų procentas – 12 – yra pernelyg di delis. Beje, užsienio šalių tyrimai rodo, kad dėl komplikacijų į ligoni nę gali būti išvežama ir iki 15 proc. gimdyvių, jei jos gimdo jau ne pir mą kartą, o „naujokėms“ šis rodik lis gali siekti net ir 40 proc. Tačiau svarbiausia priežastis, kodėl medikai ir politikai atsitveria siena nuo pokyčių įteisinant gim dymą namuose, – tai mirčių at vejai. Užsienio skaičiavimai paro dė, kad nors perinatalinis (t. y. iki 28 naujagimio gyvenimo dienos) mirštamumas statistiškai nesisky rė, rizika, kad naujagimis gali mir ti gimdant namuose, yra septynis kartus didesnė, o rizika uždusti net 27 kartus didesnė nei ligoninėje.
10
vasario 28–kovo 6, 2013
turtas
SenÂkanÂti balÂtaÂruÂsiĹł aukÂso PreÂkyÂbos centÂre ar miesÂte iĹĄÂvysÂti auÂto moÂbiÂlÄŻ su balÂtaÂruÂsiĹĄÂ kais nuÂmeÂriais ar ba uĹžÂsieÂnieÂtÄŻ, apÂsi kroÂvuÂsÄŻ maiÂĹĄais pir kiÂniĹł, – neÂbe nauÂjie na. TaÂÄ?iau speÂciaÂlis tai teiÂgia, kad turÂtin gi pirÂkÄ—Âjai iĹĄ ĹĄaÂlies kaiÂmyÂnÄ—s ÄŻ LieÂtu vÄ… plĹŤs neÂbeilÂgai, – po poÂros meÂtĹł par duoÂtuÂviĹł skaiÂÄ?ius ir paÂsiĹŤÂla BalÂtaÂruÂsiÂjoÂje maÂĹžai beÂsiÂskirs nuo esanÂÄ?ios pas mus.
GinÂtaÂrÄ— MiÂceÂviÂÄ?iĹŤÂtÄ— g.miceviciute@diena.lt
giauÂsia doÂmiÂna branÂgesÂniĹł preÂkÄ—s ĹženkÂlĹł parÂduoÂtuÂvÄ—s“, – saÂkÄ— Z.Bu kiÂna.
Turistų – daugėja
ValsÂtyÂbiÂnio tuÂrizÂmo deÂparÂtaÂmenÂto duoÂmeÂniÂmis, perÂnai LieÂtuÂvos vieĹĄÂ buÂÄ?iuoÂse ir kiÂtoÂse apÂgyÂvenÂdiÂni mo ÄŻstaiÂgoÂje iĹĄ viÂso buvo apÂsiÂstoÂjÄ™ 1,1 mln. uĹžÂsieÂnieÂÄ?iĹł, dauÂgiauÂsia – sveÂÄ?iĹł iĹĄ RuÂsiÂjos. 2012-aiÂsiais ofi ciaÂlioÂse ĹĄaÂlies nakÂvyÂnÄ—s ÄŻstaiÂgoÂse vieÂĹĄÄ—Âjo ir 117 tĹŤkst. iĹĄ BalÂtaÂruÂsiÂjos atÂvyÂkuÂsiĹł ĹžmoÂniĹł. SpeÂciaÂlisÂtĹł teiÂgiÂmu, ÄŻ LieÂtuÂvÄ… atÂvyksÂtanÂÄ?iĹł sveÂÄ?iĹł iĹĄ BalÂtaÂruÂsiÂjos srauÂtai iĹĄÂlieÂka diÂdeÂli, o ÄŻ ĹĄaÂlÄŻ atÂvy kÄ™ kaiÂmyÂnai Ä?ia ne tik praÂmoÂgau ja, bet ir noÂriai leiÂdĹžia piÂniÂgus ÄŻvai riems pirÂkiÂniams. VilÂniaus tuÂrizÂmo inÂforÂmaÂciÂjos centÂro vyÂriauÂsioÂji proÂjekÂtĹł va doÂvÄ— ZiÂta BuÂkiÂna skaiÂÄ?iaÂvo, kad vien ĹĄÄŻ sauÂsÄŻ paÂsiÂkonÂsulÂtuoÂti Ä?ia buÂvo uĹžÂsuÂkÄ™ 612 sveÂÄ?iĹł iĹĄ BalÂta ruÂsiÂjos. PerÂnai jĹł suÂlaukÂta 6124, ir tai yra 62 proÂc. dauÂgiau nei 2011aiÂsiais. „UĹžÂsieÂnieÂÄ?iai ÄŻ tuÂrizÂmo inÂforÂma ciÂjos centÂrus daĹžÂniauÂsiai uĹžeiÂna, nes jiems reiÂkia miesÂto ĹžeÂmÄ—ÂlaÂpiĹł. TaÂÄ?iau balÂtaÂruÂsiai mĹŤÂsĹł darÂbuo toÂjĹł laÂbai daĹžÂnai teiÂrauÂjaÂsi ir vie tĹł, kur gaÂlÄ—ÂtĹł apÂsiÂpirkÂti. Juos dauÂ
DaiÂroÂsi ÄŻ nauÂjas koÂlekÂciÂjas
DaÂlis ÄŻ LieÂtuÂvÄ… atÂvyÂkuÂsiĹł tuÂris tĹł praÂmoÂgauÂja tik diÂdĹžiĹłÂjĹł mies tĹł centÂruoÂse ar paÂjĹŤÂryÂje, taÂÄ?iau sveÂÄ?iĹł iĹĄ BalÂtaÂruÂsiÂjos keÂliai daĹžÂnai drieÂkiaÂsi ir ÄŻ atoÂkiau nuo seÂnaÂmies Ä?iĹł esanÂÄ?ius preÂkyÂbos centÂrus. ÄŒia jie ĹĄluoÂja draÂbuÂĹžius, avaÂlyÂnÄ™, elekt roÂniÂkos preÂkes, juÂveÂlyÂriÂnius dirÂbi nius, kosÂmeÂtiÂkÄ…. SosÂtiÂnÄ—Âje veiÂkianÂtis preÂkyÂbos centÂras „Ozas“ jau kuÂrÄŻ laiÂkÄ… ak tyÂviai rekÂlaÂmuoÂjaÂmas MinkÂse, Vi tebsÂke, ir ĹĄis ĹžingsÂnis paÂsiÂteiÂsiÂno. Kaip teiÂgÄ— preÂkyÂbos centÂro „Ozas“ rinÂkoÂdaÂros vaÂdyÂbiÂninÂkÄ— DaiÂva Gai liuÂĹĄaiÂtÄ—, praÄ—ÂjuÂsiais meÂtais pirÂkÄ—Â jĹł iĹĄ BalÂtaÂruÂsiÂjos skaiÂÄ?ius iĹĄauÂgo dauÂgiau nei dviÂguÂbai, paÂlyÂginÂti su 2011-aiÂsiais. KlienÂtai iĹĄ ĹĄaÂlies kai myÂnÄ—s suÂdaÂro 6–7 proÂc. viÂsĹł ĹĄio preÂkyÂbos centÂro pirÂkÄ—ÂjĹł. „BalÂtaÂruÂsiams yra svarÂbĹŤs ĹžiÂno mi preÂkiĹł ĹženkÂlai, o preÂkÄ—s Ä?ia pi gesÂnÄ—s neÂgu pas juos. Be to, balÂta ruÂsiai gaÂli suÂsiÂgrÄ…ÂĹžinÂti daÂlÄŻ PVM“, – saÂkÄ— D.GaiÂliuÂĹĄaiÂtÄ—. VieÂnas balÂtaÂruÂsis ĹĄiaÂme preÂky bos centÂre iĹĄÂleiÂdĹžia viÂduÂtiÂniĹĄÂkai
500–600 liÂtĹł, o dauÂgiauÂsia klien tĹł iĹĄ ĹĄios ĹĄaÂlies suÂlauÂkiaÂma saÂvait gaÂliais. „DauÂgiauÂsia balÂtaÂruÂsiĹł apÂsiÂlanÂko gruoÂdĹžio ir sauÂsio mÄ—ÂneÂsiais, taip pat paÂvaÂsaÂrÄŻ ir ruÂdeÂnÄŻ, kai parÂduo tuÂvÄ—Âse paÂsiÂroÂdo nauÂjĹł koÂlekÂciÂjĹłâ€œ, – kalÂbÄ—Âjo D.GaiÂliuÂĹĄaiÂtÄ—.
ZiÂta BuÂkiÂna:
UĹžÂsieÂnieÂÄ?iai uĹžeiÂna ĹžeÂmÄ—ÂlaÂpiĹł. BalÂtaÂru siai teiÂrauÂjaÂsi ir vieÂtĹł, kur gaÂlÄ—ÂtĹł apÂsiÂpirkÂti. PerÂka ir maisÂtÄ…
PreÂkyÂbos centÂro „AkÂroÂpoÂlis“ val dyÂtoÂjas ÄŒesÂloÂvas UrÂboÂnaÂviÂÄ?ius paÂsteÂbÄ—Âjo, kad paÂstaÂruoÂju me tu klienÂtai iĹĄ BalÂtaÂruÂsiÂjos renÂka si ne tik ĹžiÂnoÂmus preÂkÄ—s ĹženkÂlus ir branÂgesÂnes preÂkes, praÂdeÂda dai ryÂtis ir ÄŻ LieÂtuÂvoÂje parÂduoÂdaÂmus maisÂto proÂdukÂtus. „PasÂtaÂraiÂsiais meÂtais maÂtoÂme, kad sveÂÄ?iai vis daĹžÂniau LieÂtuÂvoÂje perÂka ir maisÂto proÂdukÂtĹł. Ĺ i ten denÂciÂja stipÂrÄ—Âja ĹĄieÂmet – nuo sau sio 1 d. balÂtaÂruÂsiai daÂlÄŻ moÂkesÂÄ?iĹł
gaÂli suÂsiÂgrÄ…ÂĹžinÂti pirkÂdaÂmi ir viÂsas maisÂto preÂkes, iĹĄÂskyÂrus alÂkoÂho lÄŻ bei taÂbaÂką“, – teiÂgÄ— ÄŒ.UrÂboÂna viÂÄ?ius. Nors ĹĄiaÂme preÂkyÂbos centÂre bal taÂruÂsiai viÂduÂtiÂniĹĄÂkai iĹĄÂleiÂdĹžia 600– 800 liÂtĹł, ÄŒ.UrÂboÂnaÂviÂÄ?ius skaiÂÄ?iuo ja, kad paÂstaÂruoÂju meÂtu kaiÂmyÂnai piÂniÂgiÂniĹł Ä?ia neÂbeatÂveÂria taip pla Ä?iai, kaip prieĹĄ keÂleÂrius meÂtus. „SuÂma, kuÂriÄ… viÂduÂtiÂniĹĄÂkai iĹĄÂlei dĹžia pirÂkÄ—Âjai iĹĄ BalÂtaÂruÂsiÂjos, pa staÂraiÂsiais meÂtais kiek suÂmaÂŞėÂjo. Tai laÂbiauÂsiai suÂsiÂjÄ™ su auÂganÂÄ?iais pirÂkÄ—ÂjĹł srauÂtais – anksÂÄ?iau apÂsi pirkÂti ÄŻ LieÂtuÂvÄ… vaÂĹžiuoÂdaÂvo arÂba turÂtinÂgesÂni BalÂtaÂruÂsiÂjos gyÂven toÂjai, arÂba tie, kas pirÂmieÂji atÂraÂdo toÂkiĹł keÂlioÂniĹł nauÂdÄ…. Ĺ ie preÂkiĹł daĹžÂnai pirkÂdaÂvo ne tik sau, bet ir arÂtiÂmieÂsiems, drauÂgams, kaiÂmy nams. Tad neÂreÂtai tekÂdaÂvo maÂty ti, kaip perÂkaÂmi iĹĄ karÂto du ar net trys teÂleÂviÂzoÂriai ir paÂnaÂĹĄiai. Da bar apÂsiÂpirkÂti ÄŻ LieÂtuÂvÄ… tie drau gai, arÂtiÂmieÂji ir kaiÂmyÂnai jau va ŞiuoÂja paÂtys. SuÂlauÂkiaÂme kur kas dauÂgiau viÂduÂriÂnÄ—s klaÂsÄ—s pirÂkÄ—ÂjĹł iĹĄ ĹĄaÂlies kaiÂmyÂnÄ—s, o ir apÂsiÂpirÂki mo nauÂdÄ… pas mus ÄŻverÂtiÂnÄ™ balÂta ruÂsiai atÂvaÂĹžiuoÂja daĹžÂniau – po ke lis karÂtus per meÂtus“, – paÂsaÂkoÂjo ÄŒ.UrÂboÂnaÂviÂÄ?ius.
Produkcijos gamybÄ… pasufleravo paklausa Ĺ eimos ir, be abejo, Europos SÄ…jungos kaimo plÄ—tros 2007–2013 m. programos priemoniĹł teikiama parama – dalykai, be kuriĹł vargu ar bĹŤtĹł atsiradusios „Evaldo darĹžovÄ—s“. Bent jau tokios, kokios jos yra ĹĄiandien.
Aleksandras Koreika Darbas – tai hobis
„Darbas, hobis, malonumas“, – taip savo darĹžoviĹł ĹŤkÄŻ trumpai apibĹŤdina vadovas Evaldas MaseviÄ?ius. Ĺ iandien ĹŤkininko valdos – 1 ha ĹžemÄ—s stovintys ĹĄeĹĄi didĹžiuliai ĹĄiltnamiai ir net 80 ha dirbamos ĹžemÄ—s, kur nuo ankstyvo pavasario iki vÄ—lyvo rudens au gi na mos ÄŻvai riau sios dar ĹžovÄ—s. Ĺ iltnamiuose net vidurĹžiemÄŻ, kai uĹž lango sninga ir spaudĹžia ĹĄaltukas, galima dĹžiaugtis ĹžaliuojanÄ?iomis salotomis, svogĹŤnais, prieskoninÄ—mis ĹžolelÄ—mis. Juose taip ĹĄilta, kad net vasario mÄ—nesÄŻ puikiai veĹĄi citrinmedis ir palmÄ—, kuriuos ÄŻdomumo dÄ—lei Ä?ia pasodino E.MaseviÄ?ius. Kad viskas atrodytĹł taip, kaip dabar, reikÄ—jo ne vienĹł kruopĹĄtaus ir atsakingo darbo metĹł bei milijoniniĹł investicijĹł, pavertusiĹł ĹŤkininko sumanymus modernia darĹžoviĹł plantacija.
taip pat veikia automatinÄ— laistymo sistema. Ĺ iltnamiai ĹĄiandien taip pat visiĹĄkai kitokie, nei buvo kadaise egzistavusiuose tarybiniuose ĹŤkiuose. Dabar nÄ—ra taip, kad juose bĹŤtĹł auginama viskas – nuo agurkĹł ir pomidorĹł iki svogĹŤnĹł. „Evaldo darĹžoviĹłâ€œ ĹĄiltnamiuose didĹžiulius plotus uĹžima salotos, svogĹŤnĹł laiĹĄkai ir ÄŻvai rĹŤs prieskoniai vazonÄ—liuose. Vie nu me tu 30 a ploto ĹĄiltnamyje salotĹł auginama tiek, kad, jas pardavus prekybos centrui, galima gauti 300 tĹŤkst. litĹł. „NepasakyÄ?iau, kad norÄ—jau iĹĄkart auginti salotas, minÄ?iĹł buvo ÄŻvairiĹł. Bet yra rinka, yra paklausa. Dirbi, analizuoji ir randi, kÄ… auginti. Svarbu ir tai, kad visi auginimo procesai automatizuoti – reikia daug maĹžiau darbo rankĹł, be to, technika kur kas tikslesnÄ— uĹž ĹžmogĹł, tad ir nuostoliai auginant – minimalĹŤs“, – pastebÄ—jo ĹŤkio vadovas. ParamÄ… skaiÄ?iuoja milijonais
SukĹŤrÄ— specializuotÄ… ĹŤkÄŻ
Dabar laukuose ĹĄiltuoju metĹł laiku auginami krapai, petraĹžolÄ—s. Juose
E.MaseviÄ?ius savo ĹŤkÄŻ ÄŻkĹŤrÄ— beveik prieĹĄ 13 metĹł – 2000-aisiais. Tuomet savo sumanymo kÄ… nors
rinti ĹŤkio veiklÄ… ir svarbiausia – neatsilikti nuo konkurentĹł. Projekto vertÄ— – 690 tĹŤkst. 560 litĹł, o tai tikrai nemenka suma“, – pabrėŞė ĹŤkininkas. Investuoja ÄŻ taupymÄ…
2010 m. modernizuojant ĹŤkÄŻ jame buvo ÄŻrengta itin moderni fasavimo, plovimo ir pjaustymo ÄŻranga, per dienÄ… galinti supakuoti iki 20 t produkcijos. „Žinoma, mes tiek daug nepagaminame, taÄ?iau tokia ÄŻranga yra labai gerai. TodÄ—l mes kuo puikiausiai tiekiame mĹŤsĹł produkcijÄ… ne tik prekybos centrams Lietuvoje, bet ir uĹžsienyje – Italijoje, Ispanijoje“, – teigÄ— E.MaseviÄ?ius. Lie tu vos kai mo plÄ—t ros 2007–2013 m. priemonÄ— – Ĺ˝emÄ—s ĹŤkio valdĹł modernizavimas – padÄ—jo ĹŤkininkui sutaupyti nemaĹžai lÄ—ĹĄĹł, kuriĹł jis nepaleido vÄ—jais, bet ď Ž Technika: TN cĂ?` 2b _\ ]\` @Ă– Wb[ T\` ]N _N ZĂ– ĂXV [V[ XN` 2 :N `R cV Ă˜Vb` irgi investavo ÄŻ savo ĹŤkÄŻ, ypaÄ? atsa`N c\ ĂXf WR aNV X\ ]N N[ TVb` QN_ \ cVĂş Nb TV [V Z\ ZR a\ Qb` kingai ĹŤkininkas paĹžvelgÄ— ÄŻ energi :N_ TN _V a\` C\ _\O W\ cNV aĂ›` [b\ a_ jos taupymÄ…. „IĹĄlaidĹł yra daug ir jos bĹŤna viauginti jis Ä—mÄ—si su Ĺžmona. Drau- gÄ…, mes taip pat nusiperkame. Po sus metus. Ĺ˝iemÄ… didĹžiÄ…jÄ… iĹĄlaige Ä—mÄ—si ir pirmĹłjĹł darbĹł. PamaĹžu dvejĹł metĹł rinkoje atsiranda vi- dĹł dalÄŻ, be abejo, sudaro ĹĄildybuvo perkama ĹžemÄ—, statomi ĹĄilt- sai nauji ÄŻrenginiai, o mes jĹł ne- mas, bet jeigu pasiĹžiĹŤrÄ—site ÄŻ mĹŤsĹł namiai – iĹĄ pradĹžiĹł stikliniai. VÄ—- galime pirkti, nes sena ÄŻranga dar ĹĄiltnamiĹł stogus, pamatysite, kad liau stiklÄ… keitÄ— polikarbonatas – neatsipirko. UĹžsienyje visai kas sniegas ant jĹł netirpsta, vadinasi, nedĹŤĹžtanti, kur kas lengvesnÄ— ir kita. Kadangi pas juos didĹžiuliai ĹĄiluma nÄ—ra skleidĹžiama ÄŻ aplinkÄ…. kur kas geriau nei stiklas sulaikan- kiekiai, jĹł ÄŻsigyjama ÄŻranga atsi- Nuolat stengiamÄ—s investuoti ir ÄŻ ti ĹĄilumÄ… medĹžiaga. perka labai greitai ir jie gali regu- ĹĄilumos taupymÄ…. Jau vien tai, kad Ĺ iandien ĹŤkyje nuolat ÄŻdarbinta liariai pirkti naują“, – dÄ—stÄ— pa- metinis dujĹł suvartojimas per 10 50 ĹžmoniĹł, kuriems mokamas kur ĹĄnekovas. metĹł sumaŞėjo nuo 500 tĹŤkst. iki kas didesnis nei minimalus atlygiE.MaseviÄ?ius taip pat dĹžiaugiasi 120 tĹŤkst. kub. m, kai kÄ… pasako“, nimas. galÄ—jÄ™s pasinaudoti Lietuvos kai- – pabrėŞė paĹĄnekovas. ĹŞkininko skaiÄ?iavimais, norint mo plÄ—tros 2007–2013 m. prograwww.kaimesypsenudaugeja.lt – atlaikyti milĹžiniĹĄkÄ… konkuren- mos priemone – Ĺ˝emÄ—s ĹŤkio valdĹł uĹžeik, pamatyk, pasirodyk... UĹžs. 1078662 tĹł spaudimÄ…, taip pat ir uĹžsienio, modernizavimas. Bendra projekÄŻ ĹŤkÄŻ kasmet reikia investuoti bent to vertÄ— sudarÄ— beveik 700 tĹŤkst. pusÄ™ milijono litĹł. litĹł. „PavyzdĹžiui, Danijoje didĹžiu„Tai viena iĹĄ didesniĹł paramĹł ir lis ĹŤkis nusiperka fasavimo ÄŻran- investicijĹł, leidusi gerokai page-
11
vasario 28–kovo 6, 2013
turtas
gysla pardavėjų negąsdina Patys stato prekybos centrus
Vasario pradžioje reklamos agen tūra „AD Hunters Baltics“ atli ko tyrimą, per kurį apklausė 1032 Baltarusijos piliečius, atvykusius į Lietuvą apsipirkti. Paaiškėjo, kad baltarusių pirkiniai sudaro nema žą Vilniaus parduotuvių apyvar tos dalį – vidutiniškai 10–15 proc., o kai kuriose brangesnėmis prekė mis prekiaujančiose parduotuvėse – net iki 30 proc. Vidutiniškai per vieną kelio nę baltarusiai Lietuvos parduo tuvėse išleidžia 450–600 JAV do lerių (1170–1560 litų). Labiausiai kaimynams Lietuvoje apsimoka pirkti avalynę, drabužius, buitinę techniką, parfumeriją, juvelyrinius dirbinius, alkoholinius gėrimus iš Vakarų šalių, nes Baltarusijoje dėl muitų jie brangesni kone dvigu bai. 40 proc. apklaustų baltarusių nurodė, kad į Lietuvą vyksta as meniniu automobiliu, 30 proc. keliauja maršrutiniais autobusais ir traukiniais, o likusieji naudoja si kelionių agentūrų organizuoja mais turais. Tiesa, pasak agentūros „AD Hunters Baltics“ direktoriaus Kęs tučio Isako, pirkėjų iš Baltarusijos antplūdis tęsis dar kelerius me tus – šiuo metu šalyje kaimynėje statoma apie 30 šiuolaikiškų pre kybos ir pramogų centrų. Kelis jų stato lietuviai. „Prekybos centrų projektų vyk dytojai pastebėjo, kad Baltarusijos, kur gyvena 10 milijonų žmonių, rinka patraukli Vakarų Europos mažmeninės prekybos tinklams, prekiaujantiems populiarių pre kės ženklų drabužiais, aksesuarais, avalyne, parfumerija ir kosmeti
117
tūkst. svečių
iš Baltarusijos pernai apsistojo Lietuvos apgyvendinimo įstaigose.
Suma: tyrimas parodė, kad vidutiniškai per vieną kelionę baltarusiai Lietuvos parduotuvėse išleidžia 1170–1560 litų.
ka, buitine technika ir namų apy vokos prekėmis. Dauguma jų jau dirba Rusijos rinkoje. Baltarusijai, Rusijai ir Kazachstanui sukūrus Muitų sąjungą, pasidarė lengviau importuoti prekes, todėl Minske ir kituose šalies miestuose pasiro do vis daugiau garsių prekės ženklų parduotuvių. Taigi. tik laiko klau simas, kada baltarusiai nustos va žinėti apsipirkti į Lietuvą“, – ma no K.Isakas.
Važiuoja, nes nori į Europą
Tačiau Lietuvos verslininkai pirkė jų iš Baltarusijos srauto mažėjimo nesibaimina. D.Gailiušaitė teigė, kad pagrindinis Lietuvos prekybos centrų koziris prieš tokias pat Bal tarusijos įstaigas vis dėlto yra kai nos. „Ir dabar prie Minsko yra mo dernių prekybos centrų, bet bal tarusiai vis tiek važiuoja pas mus. Pagrindinis dalykas, dėl kurio jie
važiuoja, – kainos ir galimybė su taupyti. Nemanau, kad ateityje Baltarusijoje kainos bus mažesnės negu pas mus“, – sakė D.Gailiu šaitė. Č.Urbonavičius pridūrė, kad bal tarusius į Lietuvą vilioja ne tik ga limybės apsipirkti, bet ir pramo gos. „Pastebime, kad Lietuva sve čius iš gretimų valstybių vis labiau traukia galimybe ne tik apsipirkti,
„Shutterstock“ nuotr.
bet ir turiningai praleisti laisva laikį, paatostogauti, galų gale iš važiuoti „į Europą“, „į užsienį“. Kaip minėjau, pas mus iš Balta rusijos važiuoja vidutines ir aukš tesnes pajamas gaunantys žmonės, kuriems apsipirkimas yra viena iš keleto priežasčių atvažiuoti į Vil nių. „Apsimoka – neapsimoka“ šiuo atveju dažnai nėra svarbiau sia pasirinkimo priežastis“, – įsi tikinęs Č.Urbonavičius.
Keleivių srauto mažėjimo nesibaimina Vienas populiariausių baltarusių ke liavimo į Lietuvą būdų – traukiniais. Dažniausiai baltarusiai keliones traukiniais renkasi vasarą ir nauja mečių švenčių laikotarpiu. Iš Balta rusijos į Lietuvą atvyksta ir pavienių verslininkų vien su nešiojamaisiais kompiuteriais, ir šešių asmenų šei mų su penkiais lagaminais. Skaičiai auga
Įmonės „Lietuvos geležinkeliai“ Keleivių vežimo direkcijos direk toriaus pavaduotojas Dalijus Žeb rauskas patvirtino, kad trauki niais vykstančių keleivių srautas iš Minsko į Vilnių ir atgal pastarai siais metais ypač išaugo. Praėjusiais metais tarp dvie jų sostinių keliavo 269 tūkst., ar ba net 65,6 proc., daugiau keleivių nei 2011-aisiais. Vien šį sausį tarp Vilniaus ir Minsko traukiniais va žiavo daugiau nei 26 tūkst. keleivių – tai 44 proc. daugiau nei tą patį mėnesį 2012-aisiais. Nors Vilnius išlieka pagrindi nė stotelė iš Baltarusijos vykstan tiems keleiviams, dažnai šios šalies gyventojai važiuoja ir į Kauną.
kad šitaip jie gali važinėti iš vie nos sostinės į kitą. Keliauti trauki niu gerokai pigiau nei automobiliu. Bilietas iš Minsko į Vilnių arba at gal kainuoja 36 litus. Tiesa, kelio nė traukiniu išlieka ilgesnė, negu iš Minsko į Vilnių važiuojant au tomobiliu, – 3 valandos. Tačiau, pasak D.Žebrausko, nuo 2011-ųjų kartu su Baltarusijos ge ležinkelių bendrove vykdomas pro jektas, kurio tikslas – keliones tarp dviejų valstybių padaryti trumpes nes, paleisti modernesnius trauki nius. „Antrąjį projekto etapą planuo jame įgyvendinti iki 2013-ųjų bir želio. Planuojama sutrumpinti ke leivinių traukinių Vilnius–Minskas važiavimo laiką dar 30 minučių – iki dviejų su puse valandos“, – sa kė D.Žebrauskas. Šiam tikslui įgyvendinti numa tyta vietoj šiuo metu esamų pradėti eksploatuoti naujus ir greičiau va žiuojančius dyzelinius traukinius, iš Vilniaus išvykstančius keleivius tikrinti dar geležinkelio stotyje, o atvykstančius – traukinyje. Kelionė truks 2 valandas
Traukiniai modernėja
Kelionės traukiniais Baltarusijos gyventojams patogios ne tik todėl,
Iki 2015-ųjų kelionės iš Vilniaus į Minską laikas turėtų sutrumpėti dar labiau. Elektrifikavus dalį ke
Augimas: tikimasi, kad artimiausiu metu keleivių, vykstančių iš Baltarusijos į Lietuvą ar atgal, padaugės iki
pusės milijono per metus.
lio ruožo Baltarusijoje ir Lietuvoje, šiuo maršrutu turėtų pradėti kur suoti elektriniai traukiniai – tokie pat, kokie važinėja maršrutu Vil nius–Kaunas, o kelionė iš Minsko į Vilnių tuomet truktų 2 valandas. Keleivių srauto tarp Baltarusi jos ir Lietuvos miestų sumažėjimo D.Žebrauskas artimiausiais me tais nesitiki. Priešingai, specialis tas mano, kad jų galėti padaugėti
bene dvigubai – iki pusės milijo no per metus. „Rinka nuolat keičiasi, visuo met ieškome ir randame būdų, kaip prie jos prisitaikyti. Trau kiniais, kursuojančiais tarp Vil niaus ir Minsko, naudojasi ne tik tie, kurie važiuoja vien apsipirkti, bet ir verslininkai bei šeimos, lėk tuvais keliaujančios atostogauti į tolimąsias šalis ir besirenkančios
„Fotodienos“ nuotr.
Tarptautinį Vilniaus oro uostą kaip pradinę stotelę. Šiuo metu skry džiai iš Vilniaus gerokai pigesni nei iš Minsko. Tikimės, kad padažnė jus reisams Minskas taps patrauk liu persėdimo punktu ir važiuojan tiems traukiniais tolyn į įvairius Rytų šalių miestus, taigi formuo sis papildomi keleivių srautai“, – įsitikinęs D.Žebrauskas. VD inf.
12
vasario 28–kovo 6, 2013
turtas
Lenkams daugiabučių renovacija – ne baubas Kompensacijas būsto šildymui užsimojusi apkarpyti valdžia viliasi išjudinti įstrigusį renovacijos vežimą. Šį žingsnį sveikinantys specialistai dar kategoriškesni – Lietu voje ilgainiui turėtų išnykti bet kokios dotacijos bei PVM lengvata šildymui.
Lina Bieliauskaitė
l.bieliauskaite@diena.lt
Pinigai drausmina
Socialinės apsaugos ir darbo mi nisterija siekia įtvirtinti paramos už būsto šildymą teikimo sąlygas, kai savininkas atsisako dalyvau ti svarstant ir priimant sprendimą dėl daugiabučio atnaujinimo. Tokiu atveju atsisakiusiems arti miausią šildymo sezoną kompen sacija už šildymą ir karštą vande nį būtų sumažinta 50 proc., o nuo kito šildymo sezono – visiškai ne beteikiama trejus metus. Nacionalinės pastatų administ ratorių asociacijos bei Respubli kinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų atstovai įsitikinę, jog norint, kad gyventojai aktyviau įsitrauk tų į daugiabučių modernizavimo procesą, sankcijos neišvengiamos. O Socialinės apsaugos ir darbo mi nisterijos pasiūlytos priemonės – tik pirmas žingsnis. Nacionalinės pastatų administ rator ių asoc iac ijos pirm in inko Vytauto Turonio teigimu, griež tos sankcijos prieštaraujantiems renovacijos nėra naujiena Euro poje. Kaimynėje Lenkijoje, taip pat Slovak ijoje mas in is ren ovac ijos procesas iš esmės susijęs su tuo, kad šiose šalyse buvo panaikin tos bet kokios kompensacijos už šildymą. Atotrūkis – 15 metų
Apie tai, kad šiandien Lenkijoje iš dalies ar visiškai atnaujinta apie 80
proc. daugiabučių namų, byloja ne tik statistika. Šioje šalyje besilan kantys tautiečiai tuo gali įsitikin ti akivaizdžiai – tiek didžiuosiuo se, tiek mažesniuose miestuose akį traukia renovuotų namų kvartalai. Ne išimtis – ir netoli Lietuvos ir Lenkijos pasienio esantis Augus tavo miestelis, kuriame gyvena per 30 tūkst. gyventojų. Čia ištisomis gatvėmis renovuoti senos statybos daugiabučiai, švytintys ryškiomis spalvomis, atrodo tarsi pastatyti pastaraisiais metais. Per 15 metų nuo masinės reno vacijos pradžios šiame mieste buvo atnaujinta beveik pusė senos staty bos namų. Augustavo burmistras Kazimier zas Kożuchowskis pripažino, kad, kalbant apie daugiabučių moder nizavimą, Lenkija jau prieš dauge lį metų išgyveno panašią situaciją, kokią dabar jis regi Lietuvoje. Naujo etap o prad žia tap o 1998-ieji, kai šalies vyriausybė nu sprendė panaikinti gyventojams fi nansinę paramą už būstų šildymą. Tik tada, burmistro žodžiais, atsi rado „pagarba šilumos energijai“. Augustavo vadovas neneigė, kad, viena vertus, tai buvo nemažas su krėtimas, kita vertus, paskatino žmones imtis konkrečių pokyčių.
vo daugiabučių kooperatyvo nariai. Iš pradžių į remonto fondą gyven tojams tekdavę mokėti po 30–35 grašius už 1 kv. m gyvenamojo plo to, šiandien šis įnašas išaugo iki 80–85 grašių.
Zdzisławas Szorcas:
Iš banko nepaėmė me nė vieno zloto. Tai ir gerai, ir blo gai. Nes jei tai būtu me padarę, proce sas būtų buvęs labai staigus, šiandien vi si namai jau būtų at naujinti.
Nesiskolino nė zloto
Daugiabučius modernizuojantys lenkai gali naudotis ne tik valsty bės parama, bankų teikiamais kre ditais, bet ir kaupti lėšas patys. Būtent pastarąjį kelią pasirin ko 120 namų vienijančio Augusta
Kas mėnesį tenka mokėti įmokas ir į šilumos modernizavimo fondą – 0,60 zloto už 1 kv. m naudojamo ploto bei kaupti eksploatacines lė šas (1,6 zloto už 1 kv. m).
Viena valsty bės para mos gavi mo sąlygų – paskui moder nizavus namą ši lumos su vartoji mas turi sumažėti 40 proc.
Drąsūs: atnaujindami daugiabučius lenkai nesibaido ryškių spalvų.
Visi surenkami pinigai sukren ta į bendrą kooperatyvo kasą ir ga li būti panaudojami bet kurio na mo reikmėms. „Iš banko nepaėmėme nė vieno zloto. Tai ir gerai, ir blogai. Nes jei tai būtume padarę, procesas bū tų buvęs labai staigus, šiandien visi namai jau būtų atnaujinti“, – teigė kooperatyvo pirmininkas Zdzisławas Szorcas ir pripažino, kad įsipareigojimai bankams žmo nių nežavi. Pasak pirmininko, paramos iš valstybės procedūra labai kompli kuota: „Reikia atlikti terminį namo auditą, o viena valstybės paramos gavimo sąlygų – paskui moderni zavus namą šilumos suvartojimas turi sumažėti 40 proc.“ Gali nekeisti langų
Koop eratyvo nar iai pas ir inko laipsnišką ir nuoseklų namų at naujinimo modelį. Iš pradžių bu vo šiltinamos galinės pastatų sie nos, mont uojam i dav ikl iai ant radiatorių, modernizuojami šilu mos mazgai. Pasak Z.Szorco, jau vien šios priemonės gyventojams leido pajusti nemenką ekonomi nę naudą. Renovuojant daugiabučius su tvirtinamos ir sienų konstrukcijos, keičiami rūsių bei laiptinių langai, metalinė apdaila, o laiptinių durys – į plastikines, „šiltas“, taip pat remontuojami balkonai – iš nau jo perklojamos grindys, keičiamas grindinys aplink pastatą. Įdomu tai, kad patys gyventojai gali apsispręsti, ar nori keisti sa
Etapai: nors kai kurie daugiabučiai d
vo būstų langus, o iš kooperatyvo fondo kompensuojama 40 proc. patirtų išlaidų. Į daugiabučių at naujinimo programą neįeina ir bal konų stiklinimas. Pasak Z.Szorco, tai pareikalautų papildomų sąnau dų, o tai aktualu ne visiems gyven tojams. Atnaujinant daugiabučius pir mumo teisė suteikiama seniau siems namams. Kooperatyvo pir mininkas pripažino, jog neretai sulaukia gyventojų priekaištų, kad jų būstai vis nesulaukia savo eilės. Per 15 metų iš 120 daugiabučių
13
vasario 28–kovo 6, 2013
turtas Komentaras
Vytautas Turonis
Nacional inės pastat ų adm in istrator ių asociacijos pirm in inkas
S
dar laukia savo eilės, tačiau ir juose atlikti atskiri modernizacijos darbai.
visiškai renovuotas 51 pastatas. Li kusiuose apšiltintos galinės sienos bei atlikti 41 pastato stogų konst rukcijų šiltinimo darbai. Centrinio šildymo sistema atnaujinta visuo se daugiabučiuose. Skaičiuojama, kad likę 69 kooperatyvo namai bus iki galo renovuoti maždaug per 15 metų. Sutaupo apie 30 proc.
Augustavo burmistro K.Kożu chowskio teigimu, jei renovuojant daugiabučius nebūtų imtasi ryž tingų veiksmų, šiandien 1 kv. m šil
dymo kaina siektų apie 3 zlotus. O 2012 m. ši kaina siekė 2,11 zloto ir yra apie 30 proc. žemesnė, nei būtų tekę mokėti, jei nebūtų atlikti lig šioliniai darbai. Pavyzdžiui, iki renovacijos be veik 2,4 tūkst. kv. m ploto daugia butyje suvartotos energijos kai na siekė kiek daugiau nei 70 tūkst. zlotų, o po modernizavimo – apie 53 tūkst. zlotų. Praėjusiais metais modernizuo to namo gyventoja Maria Gedo teigė dar negalinti pasakyti, ko kią dalį išlaidų jai pavyks sutau
pyti. Kooperatyvo nariai už ko munalines paslaugas kas mėnesį moka vienodą sumą, kartą per metus atgaudami arba permoką arba sumokėdami trūkstamą pi nigų dalį. Šiuo metu už 61 kv. m ploto būs tą moteris per mėnesį moka po 335 zlotus (apie 285 litus) ir tikisi, kad po šio šildymo sezono jai sugrįš bent dviejų mėnesių išlaidos. Augustavo gyventoja džiaugė si, kad po renovacijos jaučiasi tarsi naujo būsto naujakurė – jame tapo gerokai šilčiau ir tyliau.
Linos Bieliauskaitės nuotr.
14
tūkst. litų šilumai sutaupė eilinis Augustavo daugiabutis po renovacijos.
ėkm ing ą renov ac ij os proce są Liet uvoj e užt ikr int ų trys pap rast i dalyk ai – priv al o mas is lėš ų kaupim as, skaid rus valst yb ės skat in im as ir san kcij os. Priv al om oj o lėš ų kaup im o prak tik a įprast a fakt išk ai vis os e ap link inės e šalys e, tarp jų ir Lenk ij oj e bei Slovak ijoje, kur pas tarais iais me tais stebim as ryšk iaus ias renov ac i jos proces as. Laikom ės nuos tatos, kad sėkm ing ai mod ern iz ac ij ai lė šų kaupim as turėt ų būt i vis uot in is ir vis iems vienod as ar bent jau vie nodo baz in io dyd žio. Prad žiai siū lyt ume kaupt i bent po 50 cent ų už 1 kv. m gyven amoj o ploto per mėne sį. Antras privalom as punkt as reno vac ij ai įsib ėg ėt i – skaidr i, aišk i ir vi siems vien od a valst yb ės par am a. Tai yra ji turėt ų būt i susieta su plo tu, o ne su procent u nuo sąm atos. Taip pat par amos dyd is turėt ų pri klaus yt i nuo rez ult ato – tai yra ko kia buvo pas iekt a pas tato energ in io efekt yv um o klas ė po ren ov ac ij os. Treč ias neišveng iam as dalyk as – sankcij os. Dab ar gal ioj ant i lengvat ų ir komp ens ac ij ų už šildym ą sistem a yra yding a, nes ji nes kat in a žmon ių prit art i ren ov ac ij ai. Man om e, kad komp ens ac ij os ir PVM lengv at a šil dymui gal ėt ų būt i pan aik int a nuo 2017 m. Taip pat turėt ų būt i aišk iai pas ak yt a, kad sav iv aldyb ių būst ų gyventoj ai bei komp ens ac ij as gau nant ys asmenys autom at išk ai skai čiuojam i kaip rem iant ys renovacijos proj ekt us. Tai, ką šiand ien siūlo mū sų asoc iac ij a, nėra koks nors raket ų moksl as. Apl ink inės e šalys e, kurio se pan aš us prag yven imo lyg is, dau giab uč ių modern iz ac ij a sėkm ing ai vykst a. Tiek Lenk ij oj e, tiek Slovak i joj e įspūd ing i rez ult at ai pas iekt i fak tišk ai tom is pač iom is priemonėm is. Tod ėl mums tereik ia pas in aud ot i kaimynų pav yzd žiu.
Skaičiai ir faktai Šiuo metu Lietuvoje yra apie 40
tūkst. daugiabučių namų, kuriuose gyvena maždaug 70 proc. šalies gy ventojų. Apie 35 tūkst., arba beveik 88
proc., senosios statybos namų bū tina renovuoti, nes jie yra energiš kai neefektyvūs. Šilumos sąskaitos tame pačia
me mieste, priklausomai nuo dau giabučio būklės, už tą patį plotą ga li skirtis iki 10 kartų.
Nauda: ponia Maria tikino, kad visi daugiabučio gyventojai nekantrau
dami laukė, kada bus pradėta jų namo renovacija, tad labai nudžiugo, prie savo namo išvydę darbininkus.
14
vasario 28–kovo 6, 2013
pasaulis
Operacija
„Argo“ –
iš pirmų lūpų To paties pavadinimo filmui tris „Oskarus“ pelniusios operacijos „Argo“ autorius, bu vęs žvalgybininkas Tony Mendezas papa sakojo, kaip gimė Irane įkaitais paimtų amerikiečių vadavimo planas.
Statula: JAV ambasadą Teherane po 1979–1981 m. įkaitų krizės perėmė Irano revoliucijos gvardija, sienos buv
Priedangos paieškos
Šeši amerikiečiai 1979 m. lapkritį spėjo pasprukti per galines duris, kai į JAV ambasadą Teherane įsi veržė jauni revoliucionieriai, ir ra do prieglobstį Kanados ambasado riaus rezidencijoje. JAV ambasadoje įkaitais buvo paimti 66 amerikiečiai. 13 jų at gavo laisvę po dviejų savaičių, dar vienas – po pusmečio, o likusiems užgrobtame pastate teko praleis ti 444 dienas. Prezidentas Jimmy Carteris buvo spaudžiamas sau giai sugrąžinti namo visus įkaitus, įskaitant ir tuos, apie kuriuos ira niečiai nežinojo. Ši užduotis buvo patikėta Cent rinės žvalgybos valdybos (CŽV) agentui T.Mendezui. Jam reikė jo patekti į Iraną, nesukeliant jo kių įtarimų. „Ieškojome tinkamo pagrindo patekti į Teheraną, bet jo nebuvo, – Didžiosios Britanijos transliuotojui BBC pasakojo 73-ejų T.Mendezas. – Paprastai mes ieškome priedan gos, kuri būtų nuobodi ir pamirš tama. Bet tąkart negalėjome apsi mesti mokytojais, nes tarptautinės mokyklos buvo uždarytos. Nega lėjome vykti ir kaip naftos techni kai arba mitybos specialistai, kurie tikrina derlių.“
Tony Mendezas:
Jeigu planas būtų ne pasisekęs, iranie čiai galėjo nukirsdin ti mums galvas arba tampyti gatvėmis pri rištus prie visureigių. Visi scenarijai buvo įmanomi. Fiktyvi studija ir filmas
T.Mendezas buvo Kanadoje ir bendravo su šios šalies vyriausybe, kai jam šovė mintis apversti taisyk les aukštyn kojomis.
„Visi žino, kad Holivudo vai kinai važinėja, kur panorėję, ne kreipdami dėmesio nei į laiką, nei į politinę padėtį. Jie tiesiog pamirš ta, kad pasaulyje yra tokių dalykų, kaip politika ir pavojus“, – pasako jo T.Mendezas. 1980 m. sausį jis nuskrido į Los Andželą, turėdamas kišenėje 10 tūkst. dolerių. CŽV ir anksčiau bendradarbiaudavo su Holivudu, ypač kai reikėdavo kurti iliuzijas. T.Mendezas pasisamdė scenari jaus autorių, kuris tuoj pat ėmėsi darbo, ir išsinuomojo patalpas fik tyviai kino studijai „Studio 6“, pa vadintai pagal skaičių žmonių, ku riuos reikėjo išlaisvinti. Per dvi dienas buvo parengtas scenarijus filmui „Argo“. Siuže tas priminė mokslinės fantastikos trilogiją „Žvaigždžių karai“, ku rie tuo metu buvo labai populia rūs. Veiksmo vieta buvo pasirink ta neapibrėžta mitinė su egzotišku turgumi. „Studio 6“ kreipėsi į Holivudo laikraščius, kad jie sukurtų ažiota žą dėl būsimo filmo. T.Mendezas norėjo, kad istorija atrodytų kuo labiau įtikinama, jeigu Irano val džia sugalvotų patikrinti.
pasaulis per savaitę
Nebuvo jokio plano B
T.Mendezui prireikė net kelių sa vaičių CŽV vadovams JAV bei Ka nados vyriausybėms įtikinti, kad jo planas patikimas. Kilo daug abejonių dėl nenuspėjamų įvykių operacijos vietoje ir dėl to, kokius suklastotus pasus išduoti įkai tams: JAV, Kanados ar kitos už sienio šalies. Operacijos nesėkmė būtų smar kiai smogusi JAV bei Kanados re putacijai ir sukėlusi pavojų įkaitų gyvybei. „Net ur ėjom e jok io plan o B. Paprastai tur im e ats it rauk im o planą, bet ten negalėjome pasta tyti lauke automobilio su veikian čiu varikliu“, – sakė T.Mendezas ir pripažino, kad tai buvo pavojin ga misija. Kai jis jau buvo pasirengęs skris ti į Teheraną, net jo žmona Jonna Mendez, irgi dirbusi CŽV, nieko nežinojo. Prezidentui J.Carteriui buvo pra nešta apie operaciją, ir jis atsiuntė T.Mendezui trumpą žinutę: „Lin kiu sėkmės.“ Tai buvo gana neįp rastas gestas, nes prezidentai pa prastai vengia tiesioginių ryšių su CŽV agentais.
Repetavo net įkaitų tardymą
Režisieriaus padėjėju apsimetęs T.Mendezas prisimena, kad atvy kusį į Teheraną jį nustebino mieste tvyranti anarchijos atmosfera. „Revoliucinės gvardijos nariai naktimis smaginosi važinėdami automobiliais pirmyn atgal ir au tomatais šaudydami į pastatus“, – pasakojo buvęs CŽV agentas. Amerikiečiui atsidurti jų ranko se tomis dienomis buvo labai pavo jinga. Bet T.Mendezui ir jo vertėjui vardu Julio pasisekė, kai jie pa klausė gvardiečių, kaip nusigauti iki Kanados ambasados. „Mes buvome iš Holivudo. Bu vome įdomesni nei bet kas kitas“, – sakė T.Mendezas. 1980 m. sausio 25 d., penktadie nį, jis su kolega pagaliau susitiko su Kanados ambasadoje pasislėpu siais amerikiečiais. CŽV agentas papasakojo jiems apie planą, išda lijo vizitines „Studio 6“ korteles ir naujus drabužius, kad jie atrodytų panašesni į žmones iš Holivudo. Kanados vyriausybė sutiko pa gaminti padirbtus pasus, o T.Men dezas įkaitams atvežė ženkliukų su klevo lapu, kuriuos reikėjo pritvir tinti prie krepšių ir lagaminų. Pas
2013 02 21 2013 02 27
Penktadienis
Sekmadienis
Pirmadienis
Graik ij os sost in ėj e stipri liūtis užtvindė rūsius, privertė valdžią sustabdyti eismą pagrindiniuose keliuose ir uždaryti centrinę metropoliteno stotį Atėnuose. Viena moteris, kuri pateko į vandens srauto spąstus savo automo bilyje, buvo ištraukta kitų vairuotojų ir nuvežta į ligoninę, bet ten ji mirė. Mirties priežastis dar nežinoma. Miesto centre sugriuvo vienas apleistas pastatas, bet apie nukentėjusius nepranešta. Policija uždarė požemines perėjas ir ke lius žemesnėse miesto dalyse, kurias už liejo vanduo. Stiprūs srautai nešė gatvėse ar stovėjimo aikštelėse paliktus automo bilius. Ilgiau kaip valandai nutrūko tram vajų eismas. Miesto geležinkelį užtvėrė ant bėgių nuvirtęs medis. Dėl liūties kai kur sostinėje dingo elektra.
Prancūzijos aktorius Gérard’as Depardieu, neseniai tapęs Ru sijos piliečiu, aplan kė savo „draugą“ – žmonių grobimu ir oponentų žudymu kaltinamą Čečėnijos lyderį Ramzaną Kadyrovą, su juo šoko kalniečių liaudies šokį per iki vėlumos užsitęsusį vakarėlį, taip pat pažadėjo sukurti filmą apie šį neramų m u s u l monišką Šiau r ė s Kau k a z o re g i o ną.
Italijos parlamento rin kimai neparodė aiškaus nugalėtojo, ir šaliai iški lo politinės aklavietės pavojus. Demokratų partijos lyderis Pieras Luigi Bersani ir jo kairioji koalicija itin maža persvara užsitik rino pergalę per rinkimus į žemuosius par lamento rūmus. Jie laimėjo tik 29,55 proc. balsų prieš 29,18 proc. balsų, kuriuos su rinko buvęs premjeras Silvio Berlusconi. Kartu su nugalėtojams tenkančiomis pa pildomomis vietomis kairieji turės daugu mą parlamento žemuosiuose – Deputatų – rūmuose. Tačiau preliminarūs rezul tatai rodo, kad 305 vietų Senate S.Ber lusconi koalicija galbūt turės 110, o kai rieji – 97 vietas, tad nė vienas blokas neturės daugumos. Dauguma abejuose parlamento rū muose reikalinga, kad būtų suformuota
vyriausybė, todėl Italijos parlamentas lie ka patekęs į neapibrėžtą padėtį, kuri netu ri precedento šalies istorijoje nuo Antrojo pasaulinio karo. Europos šalių sostinėse baiminama si, kad nesant aiškaus nugalėtojo Italijos ekonomika, trečia didžiausia euro zonoje po Vokietijos bei Prancūzijos, gali vėl tapti nestabili ir patekti į skolų krizės sūkurį.
15
vasario 28–kovo 6, 2013
pasaulis diena.lt/naujienos/uzsienis
Monarchiją ištiko krizė Korupcijos skandalai persekio ja ne tik Ispanijos politikus, bet ir karališkuosius rūmus. Dešimtme čius didelį autoritetą turėjusi mo narchija išgyvena krizę.
vo išpaišytos antiamerikietiškais piešiniais.
kui 48 valandas grupė pažindino si su įkaitų tardymo metodais. Visi suprato, kad pabėgimo planas pa vojingas. „Jeigu planas būtų nepasisekęs, iraniečiai galėjo nukirsdinti mums galvas arba tampyti gatvėmis pri rištus prie visureigių. Visi scena rijai buvo įmanomi“, – pripažino T.Mendezas. Kad įkaitai nesinervintų, pasi ruošimą operacijai jis bandė pa versti žaidimu. „Tikėjausi, kad jie atsipalaiduos ir mėgausis operacija. Žmogų leng viau prablaškyti juokais nei baime. Su vienu svečiu netgi turėjau ati daryti likerio, kad jį paskatinčiau“, – pasakojo buvęs CŽV agentas. Slėpė 17 metų
Sausio 28 d. grupė nuvyko į Tehe rano oro uostą ir sėdo į 7 valandos lėktuvą į Ciurichą. „Kai ėjome per kontrolės punk tus, buvo akimirkų, kai nebuvome tikri, kad viskas pavyks“, – pripa žino T.Mendezas. Jis su kolegomis pasirinko oro bendrovę „Swissair“, nes ji buvo laikoma patikimiausia. Be to, ryti nis reisas leido tikėtis, kad oro uos
„Reuters“ nuotr.
to pareigūnai bei apsaugos dar buotojai dar bus mieguisti ir ne tokie budrūs. Šie lūkesčiai pasiteisino. Ki taip, nei vaizduojama Beno Aff lecko filme, lėktuvas nekliudo mas pakilo, ir šeši amerikiečiai Ciuriche buvo perduoti JAV valstybės departamento parei gūnams. „Nebuvo laiko padėkoms, to dėl mes su Julio tiesiog nuėjome papietauti“, – pasakojo T.Men dezas. 1980 m. kovą po asmeninio susitikimo su prezidentu J.Car teriu T.Mendezas gavo CŽV ap dovanojimą, bet kadangi jo mi sija buvo įslaptinta, agentas medalį tuoj pat turėjo grąžinti. Net šeimos nariai nedalyvavo apdovanojimo ceremonijoje. Operacija buvo laikoma pa slaptyje dar 17 metų, apie ją nerašė net žinybinis žurnalas „Studies in Intelligence“, skir tas tik CŽV darbuotojams. Galiausiai George’as Tenetas, vadovavęs CŽV nuo 1997 iki 2004 m., pasiekė, kad ši drąsi operacija būtų išslaptinta. Parengė Julijanas Gališanskis
Antradienis Egipte sprogus karš to oro balionui, kuris skrido virš senovės šventyklų Luksoro miesto, žuvo 19 žmo nių, tarp jų turistų iš Japonijos, Pietų Korėjos ir Didžiosios Britanijos. Balionas, skraidinęs 21 žmogų, ky bojo 300 metrų aukštyje virš Kur
nos kaimo Nilo vakariniame krante priešais Luksorą, kai užsiliepsnojo ir sprogo. Du gyvi likę žmonės, tarp jų – baliono pilotas, buvo išvežti į ligoninę. Bendrovės, kuriai priklausė tas balio nas, darbuotoja sakė, kad pilotas ir vie nas turistas liko gyvi, nes spėjo iššokti iš krepšio prieš jam rėžiantis į žemę.
Praėjusį šeštadienį įžengęs į Mal jorkos Palmos teismą, Iñaki Urdan garinas turėjo suprasti likimo iro niją. 1981 m. vasario 23 d. jo uošvis karalius Jonas Karolis užkirto kelią kariniam perversmui, apgynė de mokratiją ir užtikrino monarchijos autoritetą keliems dešimtmečiams. Dabar šis autoritetas griūva. I.Urdangarinas savaitgalį liudijo byloje, kurioje yra kaltinamas ko rupcija. Dar viena Ispaniją sudre binusi korupcijos byla susijusi su buvusiu valdančiosios konserva torių Liaudies partijos iždininku Luisu Bárcenasu ir juodosios ka sos išmokomis, kurios ilgus metus buvo mokamos aukštiems partijos pareigūnams. Šią savaitę Ispanijos ministras pirmininkas Mariano Rajoy pa siūlė sukurti antikorupcinį planą ir priimti įstatymus, kurie padėtų užtikrinti skaidrumą. Bet premjero reputacija irgi dė mėta. Jo vardas figūruoja tarp aukštų Liaudies partijos pareigū nų, kuriems, įtariama, buvo moka ma iš juodosios kasos, papildomos korporacijų ir privačių asmenų. Ispanai jaučiasi nusivylę tiek po litikais, tiek monarchija. Neseniai atlikta 18–29 metų gyventojų ap klausa parodė, kad 58 proc. res pondentų norėtų, jog Ispanija bū
tų respublika, o ne konstitucinė monarchija. Jono Karolio autoritetas krito po skandalingos medžioklės Botsva noje praėjusiais metais, kai jis su silaužė dešinįjį klubą. Daugelį is panų papiktino, kad tuo metu, kai valstybė išgyvena sunkią krizę, o ketvirtadalis žmonių neturi darbo, monarchas leidžia sau tokias bran gias keliones. Žentui iškelta byla gali pridaryti karaliui dar daugiau žalos. I.Urdangarinas kaltinamas nau dojęsis protekciniais ryšiais, kad jo organizacija „Nóos Institute“, kuri deklaruoja nesiekianti pelno ir or ganizuoja sporto, kultūros bei tu rizmo renginius, laimėtų viešųjų pirkimų konkursus. Taip pat įta riama, kad jis iš laimėtų projektų pasisavino 8 mln. eurų. Šeštadienį teisme I.Urdangari
nas tikino, kad apie jo organiza cijos veiklą nežinojo nei žmona Infanta Cristina, kuri buvo vie na „Nóos Institute“ vadovių, nei jo uošvis karalius. Bet teismui pa teikti buvusio I.Urdangarino partnerio Diego Torreso elektroniniai laiškai rodo priešingai. Pagal Ispanijos įstatymus kara lius negali būti traukiamas teismi nėn atsakomybėn, o prokurorai kol kas neturi pakankamai įkalčių pa teikti kaltinimus jo dukrai. Bet byla neabejotinai kursto įtampą. „Karališkieji rūmai nežino, kaip spręsti šią krizę, – sakė Sara gosos universiteto istorikas Juliánas Casanova. – Nežinau, ar jie žinojo ir per 1981 m. perversmą, bet tuo met monarchiją supo vieningumas, nebuvo respublikonų judėjimo. Da bar jis yra ir nuolat stiprėja.“ „Time“ inf.
Pasipiktinimas: Ispanijos protestuotojų plakatuose dabar matyti ne
tik šūkiai prieš taupymą, bet ir karaliaus žento I.Urdangarino veidas.
AFP nuotr.
16
vasario 28–kovo 6, 2013
pasaulis
Kovojusios už moterų teises Jos nebijojo garsiai stoti į kovą už mote rų ir vaikų teises, nepaisydamos to, kad joms pačioms ir jų šeimoms grėsė pavo jus. Koks geresnio pasaulio siekusių Afga nistano didvyrių likimas – trečiame Goro provincijos atkūrimo grupės (PAG) narės dienoraštyje.
Jolanta Spangevičiūtė
PAG-16 štabo CKB (civilių ir karių bendradarbiavimas) grupės specialistė
Koją kiša išsilavinimo stoka
Primename, kad lapkričio pradžioje Afganistano Goro provincijoje įsikū rė 16-oji karių pamaina. Pagrindinė PAG, kurią sudaro civiliai ir kariai, misijos užduotis – padėti Afganis tano valdžiai plėsti įtaką, užtikrinti saugumą ir sudaryti tinkamas sąly gas provincijai atkurti. Dienoraščio autorės užduotis – kartu su vietos valdžios institucijomis ir tarptau tinėmis organizacijomis padėti vie tos moterims, vaikams integruotis į socialinį gyvenimą, skatinti veiklu mą, bendravimą, užsiimti švietimu ir mokymu.
Sudėtinga siekti padėti kaimo gyven tojoms, kurios net neįsivaizduoja kito kio gyvenimo, išsky rus namų ruošą, rū pinimąsi vaikais ir vyrais.
Moterų teisės Afganistane, kaip jau buvo minėta ankstesnėse die noraščio temose, nevienareikšmis reiškinys – jame susipynusi is lamo religija, Korano interpreta cijos, vietos kultūra ir papročiai, kartais – pačių vietos moterų sa vęs vertinimas. Dauguma Čagča rano miesto organizacijų moterų atkakliai kovoja už teisę dalyvau ti socialiniame gyvenime, būti iš girstos priimant įvairius įstatymus, tačiau atokesniuose rajonuose si tuacija kiek kitokia. Mūsų aplankytame kaimelyje, kuris nuo Čagčarano nutolęs vos
40 km, moterys vis dar jaučia vyrų spaudimą. Joms neleidžiama ne tik pirmoms prabilti vyro akivaizdo je, bet ir užsiminti apie savo teises. Pasak vietinės senolės, toks mote rų statusas kaime suprantamas kaip normalus, nors pripažįstama, kad tokį suvokimą daugiausia lemia iš silavinimo stoka. Iš vietos gyvento jų sužinojome, kad dar prieš dvejus metus kaime gyveno dvi išsilavinu sios moterys, skatinusios moterų veiklumą, rengusios moterų šuras (arab. shura – susirinkimas), per kurias visos kaimo gyventojos tu rėjo galimybę išsikalbėti, pasidaly ti problemomis ir jas kartu spręsti. Tačiau vieną dieną minėtos mote rys tiesiog paliko kaimą ir išvyko ten, kur matyti geresnės gyveni mo perspektyvos. Suprantama, kad gana sudėtinga siekti padėti kaimo gyventojoms, kurios net neįsivaiz duoja kitokio gyvenimo, išskyrus namų ruošą, rūpinimąsi vaikais ir vyrais. Susidoroja su lyderėmis
Vis dėlto esama tokių, kurias bū tų galima pavadinti tikromis Afga nistano didvyrėmis, bet kokia kai na kovojusiomis už visų moterų teises į visavertį gyvenimą. Remiantis 2012 m. Afganistano teisių monitoringo organizacijos atlikta studija „Forgotten Heroes. Afghan Women Leaders Killed in Impunity Ignored in Justice“, nuo 2008 m. (iki 2009 m. dar valdant Talibano režimui) per įvairius ka rinius konfliktus apie 10 tūkst. Af ganistano žmonių neteko gyvybės. Dauguma jų tiesiogiai karo veiks muose nedalyvavo. Pabrėžtina, kad dauguma mo terų, pakliuvusių į karinius konf liktus, buvo autoritetingos visuo menėje, išsilavinusios ir įgijusios profesijas. Toks susidorojimas neatsitiktinis – taip siekiama atsi
Padėtis: dauguma Čagčarano organizacijų moterų atkakliai kovoja už teisę dalyvauti socialiniame gyveni-
me, tačiau toliau esančiose gyvenvietėse moterys vis dar jaučia vyrų spaudimą.
kratyti autoritetais, kuriais seka vi suomenė, ypač moterys, nes tarp jų lyderių yra mažuma. Žurnalistė, rašytoja Shakiba (visi vardai čia ir toliau tekste yra nevisi − red. past.) buvo sektinas pavyzdys merginoms, besirenkančioms žur nalistikos kelią. Pati Shakiba ne kar tą yra pareiškusi, kad ketina drąsiai kovoti ir tapti Afganistano moterų balsu. Apie tai ji kalbėjo ir savo ren giamose tiesioginėse televizijos lai dose, drąsindama vietos moteris. Keletą kartų į Shakibos šeimos namus buvo įmesta granata ir jiems teko keisti gyvenamąją vietą, deja, nelaimės išvengti nepavyko. 2007 m. gegužę žurnalistė ir rašytoja bu vo nušauta savo namuose Kabu lo centre. Kovotojas nutildė brutaliai
Zakia – taip pat žurnalistė, su sa vo vyru ji vadovavo radijo stočiai „Radio Solha“, kurioje rengė laidas apie taiką, švietimo svarbą, smerkė smurtą prieš moteris. Ji taip pat va dovavo Parvano provincijos pradi nei mokyklai. Viename interviu Za kia yra pareiškusi: „Šis radijas yra namai visiems provincijos gyven
tojams, ir tai vienintelė vieta, kur žmonės gali kalbėti nevaržomai.“ Po šio pareiškimo Zakia sulaukė nemažai grasinimų susidoroti, ta čiau žurnalistė tęsė savo darbą. 2005 m. jos darbą pastebėjo UNESCO ir paskelbė žurnalistę viena žino miausių ir reikšmingiausių mote rų Afganistane. 2007 m. liepą 40-metė moteris, laikanti ant rankų savo dvejų metų sūnų, buvo nušauta namuose. Hamida buvo gerai žinoma tei sininkė, dėstė Kabulo universiteto Teisės fakultete. Be to, ji aktyviai dirbo Nepriklausomoje žmogaus teisių komisijoje (angl. – Indepen dent Human Rights Commission, AIHRC) kovodama už vaikų teises. Ji pasisakė prieš nepilnamečių ber niukų siuntimą į kariuomenę, pri verstines vaikų vedybas, seksuali nį išnaudojimą ir smurtą. 2011 m. vasarį Hamida su šeima pakliuvo į žiaurias skerdynes Ka bulo prekybos centre – per jas žu vo visa šeima ir keletas civilių. Tai tik keletas žiaurių susidoroji mo su vietos lyderėmis pavyzdžių. Nemažai nusikaltimų taip ir liko ne žinomi.
Pasiteisina: PAG-16 narių rengiamos konferencijos, praktiniai užsiėmimai duoda naudos. Vietos moterys užsidega noru pačios kibti į tokią veik-
lą, drąsiau kalbėti apie galimybes atsisakyti griežtų kultūrinių papročių, ribojančių jų teises.
PAG-16 archyvo nuotr.
AFP nuotr.
Kalba vis drąsiau ir laisviau
Vis dėlto, nepaisant minėtų iš puolių prieš organizacijų vadoves, moterys gali jaustis kiek saugiau. Moterų reikalų konferencijoje bu vome nustebintos moterų akty vumo, drąsos kalbėti apie pro blemas ir net prieštarauti vyrų pozicijai. Nors salėje buvo maty ti daugiau vyrų vadovaujamų or ganizacijų atstovų, konferencijos dalyviai įdėmiai klausėsi mote rų ir stengėsi atsakyti į kiekvieną užduotą klausimą. Drąsiai kalbė ta netgi apie kultūrinius papro čius. Pasak visų konferencijos da lyvių, reikėtų atsisakyti mokesčio už nuotaką jos tėvams – tai, tiki ma, sumažintų smurto prieš mo teris šeimoje atvejų. Konferenci ja baigėsi seminaru ir praktiniais užsiėmimais – moterys ir vyrai, suskirstyti į grupes, atsakinėjo į organizatorių klausimus, susiju sius su moterų teisėmis, sprendė gautas užduotis ir aktyviai dali josi idėjomis dėl moterų padėties perspektyvų. Praėjus kelioms dienoms nuo konferencijos pabaigos sulaukė me malonios staigmenos – at vykusi į stovyklą konferencijos pranešėja su užsidegimu pasako jo apie tai, kad pati norėtų rengti panašius seminarus. Pasak moters, studijuodama Kabulo universite te ji įgijo pakankamai žinių, ku riomis norėtų pasidalyti ne tik su Čagčarano, bet ir su tolesnių ra jonų gyventojais. Tokia idėja mus labai nudžiugino. Panašios ini ciatyvos rodo, kad pagaliau vietos gyventojai (ne tik moterys) suvo kia švietimo svarbą, vis drąsiau ir laisviau kalba apie galimybes atsi sakyti griežtų kultūrinių papročių, ribojančių moterų galimybes daly vauti socialiniame gyvenime, o iš pačių Afganistano moterų vis daž niau išgirstame teigiamų atsiliepi mų apie jų pačių saugumą ir lais vę kalbėti.
17
vasario 28–kovo 6, 2013
24p.
Vilniečio savaitgalio renginių gidas.
savaitgalis Nepailstantis scenos karalius
prasideda su „Vilniaus diena“
Visiems puikiai ži nomas šlagerių ka ralius S.Povilaitis scenoje – jau pusę amžiaus. Kelių kar tų niūniuojamos ne senstančios dainos „Švieski man vėl“, „Dar širdyje ne su tema“, „Sudeginti til tai“, „Laimės vaini kas“ ir daugelis ki tų skambės šventi niuose koncertuose kovo mėnesį.
Muzika – kaip vaistas
Tikra ir negęstanti Lietuvos est rados žvaigždė – taip drąsiai gali ma pasakyti apie 50-metį scenoje šiemet švenčiantį S.Povilaitį, iš siruošusį į grandiozinį turą, kurio koncertai vyks didžiausiose šalies arenose. „Jeigu paklaustumėte, kas pasi keitė per tuos 50 metų, atsakyčiau, kad niekas. Žmonės į koncertus su sirenka tokie pat laimingi ir gražūs, juk muzika – tai vaistas, kuris vei kia geriau nei bet kuris medicininis preparatas. O dabar, kai Lietuvo je tiek daug problemų, primygti nai siūlyčiau visiems pasinaudoti muzikos terapija“, – juokavo visa da besišypsantis šiemet 66 metų gimtadienį atšventęs S.Povilaitis. Atviras scenos žmogus
„Būsiu scenoje ir dainuosiu tol, kol manęs reikės bent vienam mano gerbėjui. Esu scenos žmogus, man kaip oras reikalinga muzika, o didžiausias
19
Žvaigždė: per 50 metų S.Povilaitis surengė keliolika tūkstančių koncertų ir išleido net 22 albumus. Tai dainininkas, kuriam neblėstančios sceni
nės šlovės gali pavydėti kiekvienas.
18
vasario 28–kovo 6, 2013
gyvenimas
Su A.Angelu – į kelionę po Rom „Kai rašau knygas, visada įsivaizduoju, kad jas rašau mamai, seseriai ar drau gui, kuriems noriu papasakoti istorijų. Tas mano pasakojimas – tai lyg istorijos draugams prie vakarienės stalo“, – sakė Vilniaus knygų mugėje viešėjęs Alberto Angela. Laima Žemulienė l.zemuliene@diena.lt
A.Angela – italų paleontologas, gamtos tyrinėtojas ir rašytojas. Italijoje jis geriausiai žinomas kaip „Rai 3“ televizijos kanalo mokslo populiarinimo laidų vedėjas. Knygų mugėje buvo pristatytos dvi A.Angelos knygos: „Viena die na senovės Romoje. Kasdienis gy venimas, paslaptys ir įdomybės“ bei „Romos imperija. Kelionė paskui monetą“, kuriose aprašoma se novės Romos imperija imperato riaus Trajano laikais. Knygas iš italų kalbos išvertė Aurelijus Katkevičius, išleido leidykla „Tyto alba“. Apie kelią iš dabarties į antikos griuvėsius ir jų paslaptis, apie ke liones po pasaulį bei „televizinį“ rašymo stilių – „Vilniaus dienos“ interviu su A.Angela.
Vizitinė kortelė Gimė 1962 m. balandžio 8 d. Pa
ryžiuje. Nuo vaikystės daug keliavo su tė
vu TV pranešėju Piero Angela – šio se kelionėse sukaupė didelę įvai rių kultūrų pažinimo patirtį, išmo ko daugybę kalbų. Baigė studijas Prancūzijoje, stu
dijavo La Sapienza universitete Romoje, pasirinko gamtos moks lų specialybę, tobulinosi įvairiuose JAV universitetuose. Dirbo paleontologų ekspedicijo
se Afrikoje: Zaire (dab. Kongo De mokratinė Respublika), Tanzanijo je, taip pat Azijoje – Mongolijoje, Go bio dykumoje. Išleido daugybę knygų kartu
su savo tėvu, pats parašė knygas „Neeilinė istorija apie žmogaus kil mę“, „Neeilinė istorija apie gyvybę Žemėje“, „Rykliai, jūrų grobuonys“, į lietuvių kalbą išverstas „Viena die na senovės Romoje. Kasdienis gy venimas, paslaptys ir įdomybės“ bei „Romos imperija. Kelionė paskui monetą“.
– Gerbiamas Alberto, dauge lį metų gyvenate Romoje, esate puikiai ištyrinėjęs antikinius jos griuvėsius. Ar tai paskatino pa rašyti šias dvi puikias knygas? – Daugiau nei 10 metų domėjausi paleontologija ir atlikdavau įvai rius kasinėjimus. Kai pradėjau dirbti televizijoje, supratau, kad yra daug klišių, daug mitų apie Romą, apskritai apie antikinius miestus ir kad realybė visiškai kitokia. Apie 15 metų dirbdamas įvairiose archeo loginėse ekspedicijose sukaupiau įvairios medžiagos ir pagalvojau – ne, aš negaliu tos medžiagos laiky ti sau pačiam, vienam. Tai turi su žinoti ir kiti. – Atskleiskite paslaptį – kaip jums pavyko taip šiltai ir įtai giai parašyti tas knygas? Pa vyzdžiui, skaitydamas knygą „Viena diena senovės Romoje“, tarsi pats vaikštai po tą miestą – matai, kaip romiečiai apsi rengę, tarsi valgai su jais drau ge prie vieno stalo, girdi, kaip publika šėlsta gladiatorių kau tynėse Koliziejuje. – Rašydamas šias knygas, naudo jausi tam tikra televizijos technika: lyg vaizdo kamera slinktų drauge su manimi ir tyrinėtų, filmuotų žmo nes. Ir kartu panaudojau tuos pen kis mūsų gyvenimo pojūčius: tiek žvilgsnį, tiek jutimus, tiek lietimus ir panašiai. Kai jūs vaikštote, pavyzdžiui, po Romą ar Pompėją, juk įsivaizduo jate, kaip ten žmonės gyveno? Kai rašiau šias knygas, tiesiog norė jau paimti žmogų už rankos ir ly dėti vaikštant po tuos miestus. Taip įkūnijau jūsų vaizduotę, jūsų įsi vaizdavimus. Dar vienas dalykas: tikrus isto rinius, archeologinius faktus su jungiau su visiems suprantama, paprasta kalba. Ir tai galbūt buvo raktas į tą istorinį pasaulį. Raktas, kai mes kalbamės vienas prieš kitą: aš pasakoju jums, o jūs klausotės. Mano knygos – lyg muziejaus mi to sugriovimas. Lyg muziejuje bū tų nuimtas stiklas nuo eksponatų, o žmonės tuos eksponatus galėtų paliesti rankomis, pačiupinėti. Tai buvo mano pagrindinis tikslas. Iš tikrųjų raktas – tai kontaktas, ryšys su skaitytoju. Kai rašau kny gas, visada įsivaizduoju, kad jas ra šau mamai, seseriai ar draugui, ku riems noriu papasakoti istorijų. Tas mano pasakojimas – tai lyg istorijas draugams prie vakarienės stalo. – Papasakokite, kaip rašote? – Rašau spontaniškai. Niekada nesusidarau tam tikro plano. Sa kyčiau, žinau, kur turiu nukeliau ti, bet nežinau, kokiu keliu ten nu
Gudrybės: „Rašydamas šias knygas, naudojausi tam tikra televizijos technika: lyg vaizdo kamera slinktų draug
tį atskleidė A.Angela.
sigausiu. Jūs įsivaizduokite, kad mano rašymas yra toks, kaip va sarą jūros bangų mėtoma valtis su burėmis, plaukiojanti aplinkui įvairias salas. Ji žino, kad reikia apiplaukti tas salas, bet nežino, kokiu keliu plauks, nes priklauso nuo vėjo, nuo bangų, nuo srovių ir panašiai. Taigi mano rašymas – kas nors panašaus į tą burlaivį, plaukiojantį jūrose. Jei aprašau moterį, kuri vaikšto Romos gatvėmis, matau ją, bet ne žinau, ką ji už kampo sutiks. Žinau, kur ji turi nueiti, bet noriu, kad ji užuostų visus Romos kvapus, pa matytų net purvą ir panašiai. Noriu pabrėžti, kad nieko neiš galvojau. Visus istorinius faktus per 15 metų surinkau ir paskui tie siog norėjau juos papasakoti skai tytojui suprantama kalba, lyg jis sėdėtų, kaip minėjau, prie vaka rienės stalo ir klausytųsi. Taigi aš sujungiau istorinius įvykius ir tam tikrą savo pasakojimo stilių. Juk ir Kristupas Kolumbas, nuvy kęs į Ameriką, neišrado naujų da lykų. Jis tiesiog turėjo papasakoti, ką pamatė. Jo istorijos buvo labai patrauklios skaitytojams. Lygiai tokios dabar tikriausiai yra ir ma no istorijos. Tai, kas buvo senovės Romoje, iš dalies galime patirti tam tikrose kul tūrose ir šiandien. Visų pirma – Vi duržemio jūros regiono, taip pat kai kuriose Artimųjų ir Tolimųjų Rytų kultūrose. Šiais laikais, kai jūs nu vykstate į Indiją, ten matote tai, kas vyko senovės Romos laikais. Matote
žmones, vilkinčius tunikas, avinčius sandalais, stiprius vyrus, vyro kul tą, moterį, apipiltą auksu. Juk taip gyveno ir senovės romėnai.
Mano knygos – lyg muziejaus mito su griovimas. Lyg mu ziejuje būtų nuimtas stiklas nuo ekspona tų, o žmonės juos ga lėtų pačiupinėti.
– Ar pavyko aplankyti tą gran diozinę senovės Romos impe riją, kuri imperatoriaus Traja no laikais driekėsi nuo Škotijos iki Kuveito, nuo Portugalijos iki Armėnijos? Savo knygose bū tent apie Trajano valdymo lai kus ir rašote. – Antrojoje knygoje „Romos impe rija. Kelionė paskui monetą“ ke liauju po Romos imperiją, žinoma, įsivaizduojamą, bet ji tokia egzis tavo. Pasirenku monetą, kuri ei na iš rankų į rankas, ir aš su savo įsivaizduojama vaizdo kamera tos monetos kelionę seku. Visose vietose, kad galėčiau jas apibūdinti, apie jas papasakoti, bu vau. Šios knygos originale yra Ro mos imperijos žemėlapis, jame pa žymėti svarbiausi taškai, kuriuose lankiausi. Aš buvau Anglijoje, Ško tijoje, Egipte, Graikijoje, Irane, Por
tugalijoje, Ispanijoje ir daugelyje ki tų šalių. Visa galėjau aprašyti tik pamatęs, pažinęs, rankomis pačiu pinėjęs. Būtent todėl ir stengiuosi, kad ir mano skaitytojai tuos daly kus galėtų paliesti rankomis. Žinoma, aš buvau netgi Libijoje. Viename skyrelyje aprašau, kaip viename Libijos miestelyje mar muras atsispindi tamsiose tos ša lies gyventojų akyse. Bet tai – jau mano, kaip stebėtojo, atradimas. – Kurie senovės Romos griuvė siai jums labiausiai patinka? – Man labai patinka Pompėja, Op lontis, Erkolanas. Pompėjos mies te gyveno Nerono meilužė Pompėja, ten jai buvo pastatyta vila. Pompė jos miestas man patinka todėl, kad jis dar gyvas. Ten patiri gerų emo cijų. Kai vieną kartą ėjau į senovinius romiečių namus, pamačiau mažą veidrodį. Ir tame veidrodyje, ku riam tiek daug amžių, išvydau sa vo atvaizdą. Veidrodis buvo daug žemesnis – žmonės tais laikais bu vo mažesnio ūgio. Bet jame maty ti savo atvaizdą – tai lyg paduoti ranką per veidrodį tam iš anų am žių ateinančiam žmogui. Lyg apsi kabinti, pasisveikinti su juo. Dar galėčiau paminėti senovės Ostiją. Iš tikrųjų Ostiją mažai kas pažįsta, mažai kas lanko, nes neži no jos istorijos. Ostijoje daug fres kų, daug požeminių termų. Man patys gražiausi tie griu vėsiai, kuriuose būni su tam tik ru žmogumi, kur atsineši tam tikrą
19
vasario 28–kovo 6, 2013
gyvenimas
20p.
Kaip pakito Kaziuko mugė nuo savo ištakų XVII a. pradžioje?
mos imperiją
Nepailstantis scenos karalius įvertinimas – pil 17 nos koncertų salės. Kiekviena mano daina gimė įkvėp
ta gyvenimiškos situacijos, išgyve nimų ir atradimų, tad galiu sakyti, kad kiekviename žingsnyje buvau tiesiog atviras žmogus“, – kalbė jo dainininkas.
Kiekviena daina gi mė įkvėpta gyveni miškos situacijos, išgyvenimų ir atra dimų – kiekviename žingsnyje buvau tie siog atviras žmogus.
Puikiai visai Lietuvai pažįstamas vyras sakė nežinantis savo sėkmės recepto, tačiau neabejoja, kad prie jos prisidėjo sutikti žmonės. Tai, kad dainininkas per penkias de šimtis metų neprarado populiaru mo, rodo ne tik laimėti apdovano jimai, bet ir pilnos salės publikos bei jaunųjų atlikėjų noras koncer tuoti kartu su scenos grandu. Bet labiau už bet kokius apdova nojimus jis vertina publikos meilę. Gerbėjų šis dainininkas turi pa čių įvairiausių – ir ištikimų bend raamžių, kuriems „Sudeginti tiltai“ primena jaunystės šėliones, ir jau nimo, kuris „Švieski man vėl“ savo vakarėliuose traukia taip pat aud
g e su manimi ir tyrinėtų, filmuotų žmones“, – savo knygų įtaigos paslap Margaritos Vorobjovaitės nuotr.
nuotaiką, nuojautą. Ten ir patirsi gražiausių emocijų. Žinoma, yra daug problemų dėl restauravimo darbų. Italijoje sun ku tam rasti finansavimo šaltinių. Bet pagalvokite, Pompėja pasta tyta daugiau kaip prieš 2 tūkst. metų. Juk dabar sunku suremon tuoti būstą, kuriam 30 metų, tai ką kalbėti apie tokius senovinius pastatus? – Tyrinėjate, rašote apie to limą praeitį. Kiek tam darbui padeda dabartis? Ar tiesiate vaizduotės tiltus iš šių laikų į praeitį? – Roma – tam tikras kultūros lop šys. Kalbėdamas apie senovės ci vilizacijas, kartu labiau pažįstu ir mūsų dabartį. Pažiūrėkime, mū sų alfabetas – lotyniškas, jį su kūrė romėnai. Lygiai kaip ir tei sės sistemą. Kaip traukinius. Juk traukinių ratai buvo nukopijuoti nuo romėniškų karučių ratų. Romos imperijos laikais buvo nutiesta per 100 tūkst. kilometrų kelių. Tais keliais buvo gabenami laiškai, prekės. Tuo metu tai veikė lyg dabartinis internetas. Dabar internetu viską siunčiame, o tais laikais buvo Romos kelių tinklas visoje Europoje. Dar daugiau: mūsų grožio sa lonai – kas juos sukūrė? Taip pat romiečiai. Jų termos – pirtys – at keliavo iki mūsų laikų ir tapo gro žio salonais, SPA centrais. Gyvenimas Romoje padeda su vokti save, o kartu iš tikrųjų pa
deda rašyti, kurti. Meilė miestui padeda rašyti. Bet niekada nė ra aprašytas, pavyzdžiui, Romos klimatas arba Romos šviesa. Ko kie nuostabūs Romoje saulėtekiai ir saulėlydžiai! Savo knygose apie tai parašiau – nuo kalvų stebėjau, kaip įvairiomis spalvomis „užsi liepsnoja“ pastatai. Aišku, į teks tą įpyniau istorinių faktų. – Gal sužinojote kokių pri trenkiančių istorijų, rinkda mas medžiagą toms knygoms? Pavyzdžiui, apie imperatorių ir imperatorienių meilužes ir meilužius? Ar imperatorių žmonos gimdydavo nesan tuokinius vaikus, kaip tokį šeimos narį priimdavo impe ratorius? – Parašiau ir trečiąją knygą apie meilę ir seksą antikinėje Romoje („Amore e sesso nell’antica Ro ma“). Ji Italijoje išleista praėju sių metų pabaigoje. Šioje knygo je atsiveriu 360 laipsnių kampu – kalbu apie meilę ir seksą, apie žmonos ir vyro, meilužių santy kius. Tie santykiai, kurie vyravo senovės Romoje tarp vyro ir mo ters, vyrauja ir dabar – šiandie nos visuomenėje. Visos trys knygos sudaro trilo giją. Pirmoji knyga pasakoja se novės Romos kasdienybę. Antroji – lyg ekonomikos knyga, bet vis kas pasakojama per monetos – sestercijaus – istoriją. Na, o tre čioji knyga kalba apie tam tikrus vidinius, intymius dalykus.
ringai, kaip kažkada jų tėvai ar net seneliai. Ypatingą sukaktį minėsiančiam S.Povilaičiui jubiliejiniame ture akompanuos Kauno bigbendas ir Šiaulių kamerinis orkestras, o sce noje dvi valandas skambės gerbė jų itin mėgstami maestro kūriniai. Su Lietuvos popscenos legen da koncertuose pasirodys ir Man tas Jankavičius bei Karina KryskoSkambinė, o renginius ves aktorius Vytautas Rumšas jaunesnysis. Neaplenks ir Vilniaus
Padainuoti vienoje scenoje su maestro yra kone kiekvieno atlikė jo garbės reikalas. Visai neseniai tuo galėjo pasimėgauti M.Jankavičius – su S.Povilaičiu jį suvedė muzi kos apdovanojimai M.A.M.A. Pa sirodymas buvo toks sėkmingas, kad dainininkai jį žada pakartoti ir jubiliejinių koncertų ture. Legendinė estrados žvaigž dė ištikimiausius gerbėjus savo auksinį kūrybos jubiliejų kvie čia švęsti kartu grandioziniuo se koncertuose Klaipėdoje, Šiauliuose, Vilniuje, Kaune ir Panevėžyje. Turą po Lietuvą S.Povilaitis pra dės kovo 1-ąją pajūryje – uosta miesčio „Švyturio“ arenoje. Kovo 8 d. jis koncertuos Šiaulių areno je, kovo 17 d. – „Siemens“ areno je Vilniuje, kovo 23 d. – „Žalgirio“ arenoje Kaune ir kovo 28 d. – „Ci do“ arenoje Panevėžyje. Parengė Rita Bočiulytė
Stulbinama karjera Liet uvos popscenos legenda pir mąkart į žym iąją Palangos vasa ros estradą užkopė dar besimoky damas mokykloje. Kiek vėliau buvo pastebėtas talen tų ieškančio kompozitoriaus Miko Vaitkevičiaus ir pakviestas dainuo ti grupėje „Ritmas“. Paskui S.Povilaitis pradėjo koncer tuoti Lietuvos nacionalinėje filhar mon ijoje su „Nemuno žibur ių“ an sambliu, o vėliau – su „Nerijos“ ir Mi ko Suraučiaus ansambliais. Netrukus tapo žinomas visoje šaly je. Per 50 metų S.Povilaitis surengė keliolika tūkstančių koncertų ir iš leido net 22 albumus. S.Povilait į gal ima drą siai vadinti ne tik šla gerių karaliumi, bet ir tikra Lietuvos popmu zikos scenos le genda, muzikos autor itetu kel ių kart ų Liet uvos žmonėms. 1991 m. jis ga vo Ant ano Ša ban iausko pre miją, 1997 m. už nuop elnus mu zikai pagerbtas „Bra vo“ prem ij a, apdo vanotas Lietuvos di džiojo kun igaikščio Ged im ino V laips nio ord inu. Šiemet M.A.M.A. apdova nojimuose S.Pov i laitis įvertintas už nuopelnus Lietu vos muzikai.
20
vasario 28–kovo 6, 2013
legendos
Kaziuko mugės veidas „Kaziuko širdys“, papuoštos šmaikščiais ir meilingais užrašais, meškų šokdinimas, iš kilmingos, teatralizuotos procesijos, rankų darbo medžio gaminiai, spalvingosios Vil niaus verbos, nuo Žaliojo tilto iki Žvėryno besidriekianti prekiautojų virtinė. Kada prasidėjo ir kokia buvo šimtmečius skaičiuojanti Kaziuko mugė? Indrė Pepcevičiūtė i.pepceviciute@diena.lt
Prasidėjo nuo procesijų
Rytoj sostinės gatvėse pasklis šur mulys. Prasidės tris dienas truk sianti kasmetė, jau 420-oji, Kaziu ko mugė. Organizatorių teigimu, sostinėje laukiama apie 2 tūkst. prekybininkų. Kaip pasakojo profesorius Liber tas Klimka, šio spalvingo renginio tradicija siekia 1604 m., kai karalai tis Kazimieras paskelbtas šventuo ju ir sulaukta iš Romos atgabentos šventojo vėliavos. Nuo tada Vilniuje vykdavo labai iškilmingos, net kiek teatralizuotos procesijos, kurio se dalyvaudavo visų sostinės ama tų cechų meistrai, gildijų pirkliai, naktinės sargybos kariai, vienuo lijos ir jų mokyklų auklėtiniai, Vil niaus universiteto studentai, krašto didikai su vasalų palydomis. „Su išskleistomis vėliavomis, sa vo amato ar užsiėmimo ženklais, ginklais ir išblizgintais šarvais jie rikiuodavosi išvardyta tvarka žy giuoti Vilniaus senamiesčio gat vėmis. Iškilmės užtrukdavo, tad kaip apsieisi be prekybos skanu mynais“, – apie mugės užuomaz gas pasakojo etnologas. 1827 m. mugė buvo įteisinta Ka tedros aikštėje, 1901 m. perkelta į Lukiškių aikštę. Bet netilpo ir ten. „Tada suvažiuodavo per 2,4 tūkst. valstiečių vežimų, o prekybininkai savo „būdomis“ užstatydavo visą Neries krantinę nuo Žaliojo tilto iki Žvėryno“, – sakė profesorius. Judantys mediniai žaislai
Aplinkinių kaimų žmonės į mugę atveždavo parduoti pačių gamin tų medžio dirbinių, žemės ūkio padargų medinių dalių, tokių kaip dalgiakočiai, grėbliakočiai, kinky mo lankai, kamanos. Medžio tekin tojai prekiaudavo verpimo rateliais, o pusberniai – drožtais šaukštais ir samčiais. Turgų, pasak profeso riaus, labai paįvairindavo mediniai žaislai vaikams. „Būdavo ir labai išmoningų, vi saip judančių: drugeliai mediniais sparneliais plasnodavo, šuniukai uodegas vizgindavo, meškos mal kas pjaudavo. O berniukų akį ypač traukdavo mediniai arkliukai: su ratukais, lingėmis, dažyti įvairio mis spalvomis, kiti net oda pamuš ti, su tikrais karčiais“, – apie vaikų džiaugsmą pasakojo L.Klimka. Populiarios buvo ir medinės gėlės, gaminamos iš įvairiomis spalvomis nudažytų obliuotų drožlių. Ir, žino ma, kraštui būdingos Vilniaus ver bos, kuriomis, etnologo pastebėji mu, puošėsi visa Kaziuko mugė. Širdelės – populiariausia prekė
Šiandien iš mugės lauktuvių vežami ne tik saldumynai, bet ir sūriai, mė sa, įvairiausi dirbiniai. Anksčiau pa grindinės lauktuvės buvo „Kaziuko širdys“ – tradiciniai meduoliai su meilingais linkėjimais ar vardais –
Šiųmetė mugė Organ izator ius V.Urba kviečia vi sus prisim int i der ybų įgūd žius ir nebijot i jų panaudot i. Esą tai bus tarsi atsakas į mugę gausiai atvyks tantiems suvalk iečiams. Pagr ind in iai reng in iai trad ic iš kai vyks prie Nac ional in io dra mos teatro ir Rotušės aikštėje, taip pat Užupyje. Čia bus rodoma, kaip XIX a. samovar uose buvo verda ma arbata. Žmonės galės paragau ti ir įvert int i, kuo ant ikvar in iuose samovar uose virta arbata skir iasi nuo įprastos šių laik ų. Šiemet Kaziuko mugė nusidrieks iki pat Tymo turgaus. Pernai prekybi ninkai nenorėjo ten prekiauti, todėl šiemet šventės organizatoriai šioje Vilniaus dalyje rengs daugiau ren ginių. Vienas jų – XIX a. futbolas. Šventėje vyks ir lietuviškų kepsnių čempionatas. Nor int ys net galės pamatyti, kaip darinėjama kiaulė. Toje pačioje aikštėje palangiškiai kvies susipažinti su jų miesto – šių metų kultūros sostinės – pasiekimais, taip pat bus vaišinama stintomis. Per tris linksmybių dienas netrūks koncertų, šokių prie laužo, literatū rinių popiečių, parodų, teatralizuo tų karnavalinių eitynių.
27p.
Platesnė renginio programa.
Vlado Drėmos knygos „Dingęs Vilnius“ iliustracija
ir daugybė Smurgonių riestainių su aguonomis, juodgrūdžiais, garsty čiomis, saldžiųjų, sūriųjų.
Libertas Klimka:
Tada suvažiuodavo per 2,4 tūkst. valstie čių vežimų, o preky bininkai savo „bū domis“ užstatydavo visą Neries krantinę nuo Žaliojo tilto iki Žvėryno. Profesorius L.Klimka papasako jo etnografo Balio Buračo įspūdžius iš 1940 m. Kaziuko mugės. „Mū sų rytojaus“ laikraštyje jis rašė, kad žymiausia mugės prekė yra širdelės ir esą ne veltui, nes padarytos itin gražiai. Etnografo teigimu, „Ka ziuko širdžių“ būdavo įvairiausių dydžių ir spalvų: rudos – su me dumi, baltos – su mėtomis, raus vos – su spanguolėmis. Galėdavai išsirinkti su užrašytu mylimosios ar mylimojo vardu arba gražiu pa linkėjimu, meilės prisipažinimu: „Uogele, priimk mano širdį“, „Pa sakyk, mieloji, ar galiu pasibelsti į Tavo širdį?“, „Ilgiuosi, pasakyk, ar būsi mano?“, „Tu man vienin telė!“, „Bučiuok mane“ ir kt. Retas kuris iš mugės grįždavo ir be virtinės riestainių ant kaklo. Kaip rašė etnografas B.Buračas, riestai nėlių gausa stebino mugės lanky tojus. Esą, vieno pardavėjo teigi mu, jei visus mugės riestainėlius ant virvelės suvertum, virtinė nu sidriektų nuo Vilniaus iki Kauno. Paklaustas, ką pats perka Kaziu
ko mugėje, profesorius L.Klimka išdavė: „Perku tautodailės gami nius, daugiausia amatų, o paskui visus metus turiu draugams dova nų.“ O štai meduoliams etnologo krepšyje vietos neatsiranda. „Me duoliai buvo beišnykstą, tik dabar didelėmis pastangomis pavyksta atgaivinti šią tradiciją. Anksčiau ant jų buvo labai smagių užrašų, dabar tokių nerasi. Jeigu būtų su humoru, pirkčiau“, – sakė 66 me tus mugę lankantis profesorius. Tikrų meškų pasirodymas
L.Klimka užsiminė, kad anks čiau nė viena mugė neapsieidavo be meškų šokdinimo. Jos būdavo mokomos Smurgonių „akademijo je“, įsteigtoje kunigaikščių Radvi lų. Prieškario mugėse sukinėdavo si pora „baltųjų lokių“, ieškodami, kas nori su jais apsikabinęs nusifo tografuoti. Norinčių netrūkdavo. 1935 m., etnologo pasakojimu, senąsias šventės tradicijas prisimi nė studentija. Išvakarėse susirinko prie Šv. Kazimiero bažnyčios ir pa traukė Lukiškių aikštės link. Prie kyje ėjo šaukliai su fanfaromis, už jų – persirengę istoriniais pirklių ir karių kostiumais. Sov ietm eč iu mugei teko su sigūžti Kalvarijų turgavietėje. Į miestą „Kaziukas“ visiškai su grįžo tik 1991 m., kai buvo leis ta prekiauti senamiesčio gatvėse ir aikštėse. Atkurti viduramžius ar ne?
Beje, kalbant apie tradicijas, ilga metis mugės organizatorius Vy tenis Urba užsiminė, kad kitąmet per mugę planuojama atkurti vi duramžių „Kaziuką“. Pati mugė veiktų įprastose gatvėse, o spe cialiam renginiui būtų ieškoma ypatingos vietos. Vilniaus dizaino
kolegijos studentai jau šiemet pri statys tam skirtą kostiumų kolek ciją, o kitąmet jais pasidabinę pa sirodys šventėje. Jų taip pat bus galima įsigyti. „Dėsime visas pastangas, kad būtų labai įdomu. Planuojame ren ginį kokioje nors prestižinėje mies to vietoje, kuri būtų patraukli ir istoriškai svarbi. Europoje tai po puliaru. Kiek teko būti Lenkijoje, kitose šalyse, perkami ir senoviniai drabužiai, ir kardai, vyksta riterių kovos. Mes labiau ketiname orien tuotis į amatus. Šiuo metu turime tokią palapinių mugę, o šiam ren giniui norėtųsi sukurti tarsi mies telį, ne iš palapinių, o iš rimtesnių statinių“, – ateinančių metų pla nais dalijosi V.Urba. Minčiai Kaziuko mugėje atkurti viduramžių dvasią nepritaria etno logas L.Klimka. Pasak jo, visų pir ma, jau turime Šv. Baltramiejaus mugę, kurioje atkurta Renesanso laikų dvasia, ir esą nereikia mėg džioti. Antra, mūsų Kaziukas yra iu pagrindu susiklostęs etnografin ir viduramžių amatų jau seniai ne buvo likę. „Viduramžių drabužiai Kaziu ko mugėje tinkami nebent meist rų eitynėse, jos vyko nuo XVII a. pradžios, vėliau, prieškariu, seno viniais drabužiais persirengdavo ir Stepono Batoro universiteto stu dentai. Labiau akcentuoti reikėtų tautodailininkų darbus, valstiečių amatus, o tie viduramžių drabu žiai čia visai netinka. Vasarą, per Šv. Baltramiejaus mugę, tai taip, nes ten pabrėžiama amatų cechų tradicija, o jie tikrai įsikūrė vidu ramžiais. Ten aš matau labai gra žią prasmę, – sakė profesorius ir stebėjosi: – Kodėl mes norim vis ką suniveliuoti? Tegu būna viena mugė tokia, kita – kitokia.“
Prekyba: mugėje galima įsigyti
amatininkų rankų darbo kūrinių, verbų ir tradicinių meduolių „Kaziuko širdys“. Gedimino Bartuškos nuotr.
21
vasario 28–kovo 6, 2013
kinas Rekordinis „Oskaras“
Geriausia juosta
Netikėtas pasirodymas
Danielis Day-Lewisas (nuotr.) gavo rekordinį trečią geriau sio aktoriaus „Oskarą“ – už 16-ojo JAV prezidento vaidme nį Steveno Spielbergo politinė je dramoje „Linkolnas“. Jis ge riausio aktoriaus kategorijoje įveikė Bradley Cooperį, Hugh Jackmaną, Joaquiną Phoeni xą, Denzelį Washingtoną.
40-mečio aktoriaus ir režisieriaus Beno Afflecko „Argo“ susišlavė beveik visus pagrin dinius sezono apdovanojimus, o kolekciją sekmadienį papil dė trys „Oskarai“, tarp kurių – už geriausią filmą. Jis patikino nejaučiąs kartėlio, kad nebuvo nominuotas geriausio režisie riaus kategorijoje.
Pirmoji JAV ponia Michel le Obama sekmadienį netikė tai pasirodė per „Oskarų“ tei kimo ceremonijos transliaciją ir paskelbė geriausio filmo ka tegorijos nugalėtoją. Tai buvo pirmas kartas per visą istoriją, kai prezidentas ar pirmoji po nia įteikia Kino meno ir moks lo akademijos apdovanojimą.
230 „Kino pavasario“ žiedų Pagrindiniu pava sario šaukliu vadi namas 18-asis Vil niaus tarptautinis kino festivalis „Kino pavasaris“, vyksian tis kovo 14–28 d., šie met sužydės gra žiausiais žiedais – įspūdinga 230 filmų programa.
Skaičiai: 16 kino programų, keturios iš jų – naujos, 230 filmų, 38 iš jų – sukurti tautiečių, per 100 festivalio
svečių – metų pasiekimais didžiuojasi „Kino pavasario“ vadovė V.Ramaškienė.
Agnė Klimčiauskaitė a.klimciauskaite@diena.lt
Garsių festivalių perlai
„Kino pavasario“ siela vadina ma festivalio vadovė Vida Ramaš kienė džiaugsmingai pristatė visų metų darbo rezultatus. „Kino pa vasario“ komanda per metus ap lankė per dvidešimt kino festiva lių visame pasaulyje. Ji dirbo be atostogų, ypač programų sudary tojai, kuriems tenka sunkiausias darbas – surasti kino perliukus. Atrodo, mums pavyko. Tuo įsiti kinsite atėję į festivalį“, – kalbėjo V.Ramaškienė. Filmai į Lietuvą at keliavo iš Kanų, Berlyno, Toronto, San Sebastiano, Sandanso, Vene cijos ir kitų kino festivalių. „Kino festivalis yra ne tik filmų žiūrėjimas, bet ir kino šventė. O šventę šiemet stengsimės sukurti visame mieste – tiek klubuose, tiek kitose erdvėse vyks daug renginių. Turiu vilties, kad žiūrovai ne tik dvi savaites galės labai įdomiai praleis ti laiką, bet ir patirs daug emocijų, kurios pravers gyvenime“, – kal bėjo V.Ramaškienė.
kai „Kino pavasaris“ pasieks Kau ną, per du didžiuosius Lietuvos miestus penkiuose kino teatruose vienu metu bus rodoma net ketu riolika filmų. Tai mums – didžiulis iššūkis“, – sakė A.Ramaška. Staigmena kino teatro lanky tojams – zona „Čia kinas“. „Čia veiks keturi skirtingi barai, šurmu liuos įvairūs renginiai ir bus gali ma išbandyti kino efektus. Čia bus galima susitikti, bendrauti, disku tuoti, aptarti filmus, netgi nakvo ti, nes ir šiais metais vyks trumpa metražių filmų naktis“, – pasakojo A.Ramaška.
Vida Ramaškienė:
Turiu vilties, kad žiūrovai ne tik dvi savaites galės labai įdomiai praleisti laiką, bet ir patirs daug emocijų, kurios pravers gyvenime. Turtingas repertuaras
Seansai devyniose salėse
Šiais metais parengta 16 progra mų, o iš viso bus parodyta 230 fil mų, kurie įtiks net išrankiausiems kino mėgėjams. Festivalio direkto rius Algirdas Ramaška pridūrė, kad šiemet atlaikyti žiūrovų minias pa sirengęs visas kino centras „Forum Cinemas Vingis“. Čia vienu metu devyniose salėse bus rodomi net devyni skirtingi kino filmai. „O
„Kino pavasaris“ šiemet kaip nie kada turtingas. Programose bus pristatomi meistrų darbai – „Os karams“ nominuoti, užsienio fes tivaliuose pripažinti filmai, doku mentika, naujausi kino atradimai, kritikų dėmesio nusipelnę filmai, „Viasat“ komedijos, JAV neprik lausomas kinas. Festivalio programos sudaryto jas Edvinas Pukšta atskleidė, kad
„Kino pavasarį“ iškilmingai ati darys „Auksiniam gaubliui“ no minuotas filmas „Kvartetas“, ku riame susipina debiutas, atradimas ir garsus vardas. „Kvarteto“ reži sierius Dustinas Hofmanas įro do, kad debiutuoti niekada ne per vėlu“, – sakė E.Pukšta. O festiva lį pabaigs garsaus vengrų režisie riaus George’o Palfi juosta „Galu tinis montažas, ponios ir ponai“. Jame – 500 garsiausių pasaulio fil mų ištraukų. Dėl prizo kovos ir „Aurora“
Jau ketvirtus metus festivalio ren gėjai žiūrovams žada puikią kon kursinę programą. Šįkart ji bus su daryta iš Rytų ir Vidurio Europos šalių filmų. Argumentas – šios ša lys yra didžiausios novatorės kine, sulaukia didžiausio dėmesio įvai riuose festivaliuose. Be to, prista tyti savo filmų į Lietuvą atvažiuos patys kino kūrėjai. Dėl pagrindinio festivalio pri zo varžysis 12 filmų iš Rumuni jos, Lenkijos, Serbijos, Bulgarijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Ukrai nos, Slovakijos, Gruzijos. Įdomu tai, kad „Kino pavasario“ konkur sinėje programoje su užsienietiš komis juostomis rungsis lietuviš kas filmas – Kristinos Buožytės „Aurora“. Beje, spalį 47-ajame SITGES fantastinių filmų festiva lyje Ispanijoje jis išrinktas geriau siu metų Europos fantastiniu fil mu ir apdovanotas „Méliès d’Or“ prizu. „Manome, kad jis tikrai ne prastesnis už kitus vienuolika užsienietiškų filmų“, – pasako
Margaritos Vorobjovaitės nuotr.
jo festivalio atstovė spaudai Živi lė Vaškytė. Prancūzijos kino karalius
Retrospektyvos programa šiemet skirta Prancūzijos kino karaliu mi, kino milžinu vadinamam le gendiniam režisieriui Jeanui Lucui Godard’ui. Įdomu, kad daugy bė jo posakių įtraukta į šiuolaiki nės kultūros aukso fondą ir net be patetikos teigiama, kad jis pakeitė Prancūzijos bei viso pasaulio kine matografiją, gyvenimą ir darbą. „Kiekvienas kino mėgėjas turė tų pamatyti bent keletą šio garsiojo prancūzų režisieriaus juostų, nors visi jo filmai šioje retrospektyvo je žymi auksinį jo kūrybos amžių. Tai labiausiai analizuojamas reži sierius kino istorijoje“, – sakė fes tivalio „Kino pavasaris“ programos sudarytoja Santa Lingevičiūtė. Dėmesys lietuviškiems filmams
Didelis dėmesys festivalyje bus skiriamas lietuviškam kinui. Šie met atrankose „Kino pavasario“ rengėjai sulaukė net 70 filmų, iš jų atrinko 38. Tarp jų – Inesos Kurk lietytės darbas „Gegučių vaikai“, Mindaugo Urbonavičiaus „Bega linis koridorius“ ir Lino Mikutos dokumentinis filmas „Dzūkijos Jautis“. Savo filmą „Miegantis vy ras“ pristatys ir kino grando Jono Meko dukra Oona Mekas. Festiva lis laikysis tradicijos vienam lietu viškos programos filmų skirti žiū rovų simpatijų prizą. Graži naujovė – pirmą kartą „Ki no pavasaryje“ skelbiamas studen
Keturios ypatingos naujienos
Didžioji festivalio staigmena – ketu rios naujos prog ramos. Tai – „Nau jasis Rusijos kinas“, „Lietuv iai sve tur“, „Muzikiniai filmai“ ir „Kulinari niai filmai“. Pirmoji pristatys neko mercines rusų kūrėjų juostas, ku rios savame krašte nustum iamos į šešėl į, tačiau svet ur itin vert ina mos. „Liet uv iai svet ur“ skirta tau tiečiams, kur ie kiną kur ia svečio se šalyse. Ši prog rama apima šalis nuo Did žiosios Britan ijos iki Ma laizijos. Muzik inių filmų prog rama žiūrovams atskleis garsių atl ikėjų biografijų detales, koncert ų užk u lisius, o kai kur ių filmų perž iūros vyks klube, kur po seansų žiūrovai mėgausis tikro garso koncertais. Bene did žiausia intriga – apetitą ir norą eksperimentuoti virtuvėje ža dinsianti kulinarinių filmų prog ra ma. Beje, jiems tinkamą atmosferą stengsis sukurt i ypat ing i reng iniai – Lietuvos virtuvės meistr ų šedev rų pristatymas, o po seansų žiūro vai galės jų paragaut i tiesiog kino teatre.
tų kino kūrėjų konkursas. Taip pat vėl bus renkama geriausia lietuvių kino aktorė. Pretendentės į šį titu lą bus paskelbtos kovo 1 d., o už jas balsuos ne komisijos nariai, bet pa tys „Kino pavasario“ žiūrovai. Nu galėtojai tradiciškai bus įteikta ke lionė į Paryžių. Svečių gausa
Kaip ir kasmet, „Kino pavasario“ žiūrovų laukia susitikimai su filmų kūrėjais ir aktoriais. Į festivalį šie met atvyksta garsus kroatų akto rius Rade Šerbedžija, rusų režisie rius Aleksejus Fedorčenka, vienas garsiausių pasaulio smuikininkų Julianas Rachlinas, ukrainiečių re žisierius Sergejus Loznica, palesti niečių aktorius Ali Sulimanas. O į kino pramonės renginį „Vil nius Meeting Point“ laukiama at vykstant net 100 įtakingų kino pramonės atstovų iš Europos kino festivalių bei įvairių kino organi zacijų. Renginyje bus aptariamos vietos bei tarptautinio kino ak tualijos ir galimas bendradarbia vimas.
Daugiau informacijos –
kinopavasaris.lt
22
vasario 28–kovo 6, 2013
kinas
Moters požiūris į pasaulį Kino pasaulis vis dar labai vyriškas, tad tema apie moterų kiną dar ilgai bus aktuali – tuo įsitikinę aštuntojo tarptautinio moterų filmų festivalio „Šeršėliafam“, kuris Vilniuje vyks kovo 1–9 d., rengėjai. Agnė Klimčiauskaitė a.klimciauskaite@diena.lt
Aktualu ne tik moterims
Jokia naujiena, kad diskusijose apie moterų kuriamą kiną neretai iššoka stereotipų. „Atrodo, jei filmą kuria moteris, jis bus jausmingas, verks mingas, jautrus. Tai klaidinga nuo monė, nors iš tikrųjų moterys kuria kitaip nei vyrai. Geras kūrėjas kalba apie universalius dalykus, apie tai, kas skauda, tik gal vyrams ir mo terims aktualūs skirtingi dalykai. Vyrams „Šeršėliafam“ rodomi fil mai taip pat turėtų būti įdomūs – juk jie nekalba tik apie moteris. Tai tiesiog moters požiūris į tam tikrus dalykus, vykstančius pasaulyje“, – „Vilniaus dienai“ kalbėjo kino teat ro „Pasaka“ programų koordinato rė Daiva Rudytė. O argumentas, kodėl verta apsi lankyti festivalyje „Šeršėliafam“, yra paprastas ir tvirtas – be to, kad jame rodomi nuostabių kūrėjų fil mai, tai galimybė pamatyti tokių, kurie vėliau, deja, nebebūna rodo mi kino teatruose. Trijų dalių programa
Šių metų „Šeršėliafam“ programą sudarys pagrindinė programa, prieš keletą mėnesių anapilin iškeliavu sios aktorės Eugenijos Pleškytės fil mų retrospektyva ir programa „Kino avantiūristės“. Pagrindinėje pro
gramoje – 2011–2012 m. sukurti fil mai. Jų planuojama parodyti dešimt. Dominuojančios šalies nėra – filmai sukurti nuo JAV ir Kanados iki Ai rijos bei Egipto. Šiais metais nėra ir vyraujančios temos, tačiau nemažai filmų apie jaunus žmones, paaug lystės problemas, jaunų žmonių in tegravimąsi į visuomenę, jų jausmus ir lūkesčius iš šio pasaulio.
Atrodo, jei filmą ku ria moteris, jis bus jausmingas, verks mingas, jautrus. Tai klaidinga nuomonė, nors iš tikrųjų mote rys kuria kitaip nei vyrai. E.Pleškytės filmų retrospekty voje – penki filmai. O kovo 5 d. ki no teatre „Pasaka“ vyks naujo do kumentinio filmo apie E.Pleškytę „Savi keliai“ pristatymas, jame dalyvaus jo autoriai – Birutė Vyš niauskaitė ir Valdas Babaliauskas. Penkiems šio kino seanso žiūro vams bus padovanota ką tik Knygų mugėje pristatyta B.Vyšniauskaitės knyga apie E.Pleškytę – „Vienin telė“.
Festivalyje taip pat pristatoma kukli retrospektyva, pavadinta „Kino avantiūristėmis“. Joje – trijų žymių kino režisierių, kūrusių XX a. šešta jame ir septintajame dešimtmetyje, filmai. Tai – režisierės Shirley Klarke filmas „Ryšininkas“, Věros Chytilo vos „Saulutės“ ir Chantal Akerman „Žana Dilman, Prekybos krantinė 23, 1080 Briuselis“. Pristatys judėjimą „Doris“
Be filmų peržiūrų, kino mėgė jų laukia diskusija apie vujerizmą, kurioje dalyvaus psichoanalitikai ir įvairių sričių specialistai, vyks ju dėjimo „Doris“ konferencija. „Doris“ – tai švedžių režisierių judėjimas, kuris kalba apie tai, kad kine vis dėlto dominuoja vyrai, o moterys tesudaro 20 proc. Jų tiks las – kad kine būtų daugiau mote rų kūrėjų. „Doris“ daro įdomų ty rimą: kaip atrodytų filmas, kurio režisierė, pagrindinė aktorė, sce narijaus autorė, kompozitorė bū tų moteris. Diskutuojama, kaip tuomet pasikeičia filmo struktū ra, atmosfera“, – apie dviejų šve džių režisierių vedamą konferen ciją ir judėjimą „Doris“ „Vilniaus dienai“ pasakojo D.Rudytė. Kovo 2 ir 3 d. „Šeršėliafam“ su „MEDIA Desk Lietuva“ rengia ani macijos dirbtuves, kurioms vado vaus lektorius Maikas Robinsonas. Jos skirtos 15-ai animacijos prodiu
Horizontai: šiemet „Šeršėliafam“ sudarys pagrindinė programa, ak
torės E.Pleškytės filmų retrospektyva, programa „Kino avantiūristės“, diskusijos, kūrybinės dirbtuvės ir konferencijos. „Shutterstock“ nuotr.
serių ir kūrėjų. Dalyvavimas dirb tuvėse nemokamas, tačiau dalyvių skaičius ribotas, tad registruotis reikia iš anksto. Tęsia dvi tradicijas
Festivalyje „Šeršėliafam“ pernai debiutavusi trumpametražių filmų programa sulaukė didelio žiūrovų dėmesio, tad ir šiemet kino mėgėjai kviečiami naktinėti kino teatre. „Šeršėliafam trumpai“ ketinama pristatyti apie 15 trumpametražių filmų iš Europos, JAV, Australijos ir Kanados. Šie moterų režisierių kurti filmai yra sulaukę apdova
nojimų ne viename kino festiva lyje. Tiesa, trumpametražių filmų naktis truks ne visą naktį, o maž daug 4 valandas. „Šeršėliafam“ tęs ir pernai pra dėtą tradiciją rinkti Metų kino mo terį. Pernai buvo paskelbtos dvi favoritės: kinematografijos pro fesionalai pirmąja Metų kino mo terimi išrinko prodiuserę Linetą Mišeikytę, o publikos numylėtine tapo režisierė Janina Lapinskaitė. Kur? Kino teatre „Pasaka“ ir kino centre „Skalvija“. Kada? Kovo 1–9 d.
Keletas išskirtinių „Šeršėliafam“ filmų
„Džindžer ir Rosa“ (Jungtinė Karalystė, Danija, Kanada, Kroa tija, 2012 m., rež. Sally Potter). Kataklizmai. Dramos centre – 1962-ųjų Londonas, kur gyvena neišskiriamos draugės paauglės Džindžer ir Rosa. Filmo fone – įsibėgėjantis Šaltasis karas, auganti visuotinė atominės bombos baimė ir besiskleidžianti seksualinė revoliucija.
„Karūnos brangakmeniai“ (Švedija, 2011 m., rež. Ella Elisabet Lemhagen). Nusikaltimas. Fragancija yra kaltinama įtakingo pramonininko sūnaus Ričardo nužudymu. Vykstant teismo tardymui atsisklei džia neįtik ima merg inos istorija. Filmo fabula neria gilyn į mer ginos praeit į, kai jiedu buvo neišsk iriami draugai.
„Elektriniai vaikai“ (JAV, 2012 m., rež. Rebecca Thomas).
„Kayan“ (Kanada, 2012 m., rež. Maryam Najafi).
Nekaltoji. Padūkėlė Reičelė auga mormonų fundamentalistų šei moje. Per savo 15-ąjį gimtadienį ji randa uždraustą kasetę su ro ko muzika. Po trijų mėnesių pasirodo, kad ji laukiasi. Tačiau Rei čelė tvirtina pastojusi visiškai nekaltai – besiklausydama muzi kos. Ir pabėga į Las Vegasą.
Duobė. Han ina – vien iša, tačiau stipr i liban ietė, aug inant i dvi dukras. Ji atkakliai bando išlaikyti savo restoraną „Kayan“, išsi kapstyti iš skolų, nepavykusios santuokos, komplikuotų santy kių su jaunesniu vyru. Bet Hanina pamiršta kur kas svarbesnę problemą.
„Lėlių namai“ (Airija, 2012 m., rež. Kirsten Sheridan).
„Marinos namai“ (Lietuva, Rusija, 2012 m., rež. Dali Rust).
Paslaptys. Filmo herojai – grupė vitališkų Dublino gatvės paaug lių, kartą sumaniusių įsilaužti į prabangiame rajone esantį namą. Visa siaubiantis karnavalas tęsiasi tol, kol į duris pasibeldžia kai mynystėje gyvenantis berniukas. Jo pasirodymas išprovokuoja senų paslapčių atskleidimą.
Šeima. Dokumentinis filmas apie rašytojos Marinos Tarkovska jos ir režisieriaus Aleksandro Gordono šeimą, susipynusią sudė tingais santyk iais, kupinais skausmo, nesusipratimų ir liūdesio. Kaip ir kiekviena šeima. Tik šios šeimos žmonės asmeninį skaus mą maldo kūrybinėmis kančiomis.
23
vasario 28–kovo 6, 2013
kinas Visos savaitės TV programos – priede
Panaikinti vergiją ar paskelbti žmonių lygybę? Dviem „Oskarais“ iš dvylikos nominacijų apdovanotas nau jausias Steveno Spielbergo filmas „Linkolnas“ sprendžia labai su dėtingą istorinį uždavinį. Gediminas Jankauskas Įspūdingos batalijos
1865 m. balandžio pradžioje baigė si ketverius metus trukęs pilietinis karas. Jo vaizdus S.Spielbergas ro do tik pačioje filmo pradžioje, bet kelių šio prologo minučių pakanka, kad brolžudiško karo tragediją žiū rovas pajustų fiziškai. Panašų efektą režisierius pa siekdavo ir anksčiau. Tačiau, skir tingai nei kitose karinėse dramo se („Gelbstint eilinį Rajaną“, „Karo žirgas“), po efektingo prologo ir pa tetiško jo komentaro („Aš miriau ne veltui. Ši tauta, padedant Dievui, atgims ir bus laisva“) dar beveik dvi su puse valandos žiūrovas stebės ne mažiau įspūdingas batalijas, kurios rutuliosis kabinetų tyloje ir triukš minguose Kongreso posėdžiuose. Išspręsti skaudžią dilemą
Visi jau pavargo kariauti. Ką tik antrai kadencijai išrinktas prezi dentas Linkolnas turi puikią pro gą pabaigti šį įsisenėjusį kruvi ną konfliktą. O prasidėjo jis po to, kai pietinės valstijos (Konfederaci ja) paskelbė pasitraukiančios iš JAV sudėties. Tryliktoji konstitucijos pataisa, panaikinanti vergiją, ga
lėtų tapti katalizatoriumi, išsprę siančiu skaudžią dilemą, kurią pats Linkolnas išsakė šiais žodžiais: „Šalis negali amžiais išlikti pusiau vergovinė, pusiau laisva.“ Kaip Prometėjas naktyje
Panaikinti vergiją nėra taip papras ta. Nes Kongreso viduje vyksta ar ši demokratų ir respublikonų kova. Pirmieji palaiko pietinių valsti jų interesus, antrieji gina Sąjungos poziciją. O ir tarp vergijos panai kinimo šalininkų respublikonų yra dvi nesutaikomos pozicijos. Vie nus patenkintų Konstitucijoje įra šyti žodžiai apie vergijos draudimą, o kitiems reikia kur kas drąsesnės formuluotės, teigiančios, kad visi žmonės yra lygūs. Išeities ieškantis Linkolnas (jį tiesiog tobulai vaidina Danie lis Day-Lewisas) filme įamžin tas ne tik kaip išmintingas kan čiose gimusios tautos patriarchas. S.Spielbergas išduotų pats save, jei apsieitų be kur kas efektinges nių apibendrinimų. Prologe nak ties tamsoje Linkolnas parodytas kaip Prometėjas, o finalinis šūvis į Linkolną teatro ložėje pateikia mas kaip ritualinė auka ant tėvy nės aukuro.
Irano įkaitų krizę bendromis CŽV ir Holivudo pastangomis buvo įvykdy ta šešių amerikiečių gelbėjimo ope racija). Nors naujausias S.Spielber go darbas, pašlovinant is šešiol iktą jį JAV prezidentą Abrahamą Lincol ną, pasakoja apie sen iai praėjusius laikus, jis sukurtas taip, kad įtikintų žiūrovą, jog amerikiečiams jų šalies praeitis nėra vien pageltusių vadovė lių tekstai. „Linkolnas“ pirmiausia bu vo parodytas dabartinio JAV Kong reso nariams, kad šie nepamirštų sa vo šalies istorinių pamokų, kaip rei kia valdyti iš garbing ų protėvių pa veldėtą valstybę.
FORUM CINEMAS AKROPOLIS Ozo g. 25
„Saugus prieglobstis“ – Premjera. 1–7 d. 11.30, 14, 16.30, 19.15 (seansas nevyks 7 d.), 21.40 (seansas nevyks 7 d.), 21.30 (seansas vyks 7 d.) val. „Mama“ – Premjera. 1–7 d. 11.15, 13.30, 15.45, 18.15, 20.45 val. „Šalutinis poveikis“ – Premjera. 1–7 d. 14.30, 16.45, 19, 21.15 val. „Ką išdarinėja vyrai“ – Premjera. 1–7 d. 15.30, 18.30, 21 val. A.Bocelli koncertas – 8 d. 19 val. „Ozas: didingas ir galingas“ (3D) – LNK kino startas. 7 d. 19 val. „Gimtadienis“ – „Radiocentro“ seansas. 7 d. 18 val. „Valentinas vienas“ – 1–7 d. 13.15, 16.15, 18.45, 21.30 (seansas nevyks 7 d.), 21.40 (seansas vyks 7 d.) val. „Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti“ – 1–7 d. 11, 15.15, 19.45 val. „Rusų nuotykiai Las Vegase“ – 1–7 d. 13, 17.30, 21.50 val. „Sniego karalienė“ (lietuviškai) – 1–7 d. 10.45, 16 val. „Sniego karalienė“ (lietuviškai, 3D) – 1–7 d. 13.45, 18 (seansas nevyks 7 d.) val. „Sniego karalienė“ (3D) – 1–7 d. 11.45 val. „Ana Karenina“ – 1–7 d. 15, 20.15 val. „Žuviukas Nemo“ (3D, lietuviškai) – 1–7 d. 10.30, 12.45 val. „Gimę mylėti“ – 1–7 d. 20.30 val. „Legendos susivienija“ (lietuviškai) – 2, 3 d. 10.15 val. „Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai“ – 1–7 d. 12.15 val. „Aukšta klasė“ – 1–7 d. 17.45 val. „Ralfas Griovėjas“ (lietuviškai) – 1–7 d. 11.45 val.
FORUM CINEMAS VINGIS Savanorių pr. 7
Politika ima viršų „Pol it ika – pernelyg rimtas reikalas, kad jį būtų galima patikėti vien poli tikams“, – šie kitados pasakyti Pran cūz ijos prez idento Charles’io de Gaulle’io žodžiai šiemet gali būti Ho livudo šūkis. Net ką tik pasibaigusio je „Oskarų“ ceremonijoje kaip niekad ryšk iai dom inavo pol it inės temat i kos filmai. Nemažai paauksuotų sta tulėlių, kaip ir buvo prognozuota, ga vo ir režisierės Kathryn Bigelow poli tinė drama „Taikinys #1“ (apie tai, kaip buvo likv iduotas garsiausias mūsų laik ų teror istas bin Ladenas), ir ak toriaus Beno Afflecko režisuota dra ma „Argo“ (apie tai, kaip per 1980 m.
Kino repertuaras
„Linkolnas“ („Lincoln“) Biografinė drama. JAV, 2012 m. Rež. S.Spielbergas. Vaidina D.Day-Lewisas, Josephas GordonasLevittas, Tommy Lee Jonesas, Davidas Strathairnas.
veiksmas
••• humoras
••• įtampa
••• erotika
••• siaubas
•••
5 N-13 „Linkolnas“ Nuo 2013 02 22 Trukmė 150 min.
„Saugus prieglobstis“ – Premjera. 1–7 d. 11.40, 16.45, 18.40 (seansas nevyks 7 d.), 21 val. „Mama“ – Premjera. 1–7 d. 12, 14.30, 16.45, 19.10, 21.40 val. „Šalutinis poveikis“ – Premjera. 1–7 d. 12.30, 15.20, 18.20, 20.45 val. „Ką išdarinėja vyrai“ – Premjera. 1–7 d. 14.15, 19.30, 22 val. A.Bocelli koncertas – 8 d. 20 val. „Ozas: didingas ir galingas“ (3D) – LNK kino startas. 7 d. 19 val. „Gimtadienis“ – „Radiocentro“ seansas. 7 d. 18 val. R.Vagnerio opera „Parsifalis“ – Tiesioginė premjeros transliacija iš Niujorko Metropolitano operos teatro. 2 d. 19 val. „Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti“ – 1–7 d. 13.50, 16.40, 19.20 (seansas nevyks 1, 6 d.), 22 val. „Linkolnas“ – 1–7 d. 12 (seansas vyks 2, 3 d.), 15.10, 18.10 (seansas nevyks 1 d.), 18.50 (seansas vyks 1 d.), 21.40 val. „Valentinas vienas“ – 1–7 d. 11.20, 13.40, 16, 18.40, 21.20 (seansas nevyks 7 d.), 21.50 (seansas vyks 7 d.) val. „Ana Karenina“ – 1–7 d. 11 (seansas vyks 2, 3 d.), 16.20, 21 val. „Žuviukas Nemo“ (3D, lietuviškai) – 1–7 d. 11, 13.20, 15.40 (seansas nevyks 2 d.) val. „Sniego karalienė“ (lietuviškai) – 1–7 d. 11.20, 16 val. „Sniego karalienė“ (3D) – 1–7 d. 13.40, 18 (seansas nevyks 2, 7 d.) val. „Rusų nuotykiai Las Vegase“ – 1–7 d. 14.10, 19 val. „Gimę mylėti“ – 1, 3–7 d. 20.15 val. „Legendos susivienija“ (lietuviškai) – 2, 3 d. 11.40 val. SEANSAI UŽ SPECIALIĄ KAINĄ „Ištrūkęs Džango“ – 1–7 d. 12.15 (seansas vyks 2, 3 d.), 20.45 val. „Argo“ – 1–7 d. 15.30, 18.15 val. „Ralfas Griovėjas“ (lietuviškai) – 2, 3 d. 12.45 val. „Pi gyvenimas“ – 1–7 d. 15.15 val. „Vargdieniai“ – 1–7 d. 18 val. „Aukšta klasė“ – 1–7 d. 21.15 val.
MULTIKINO Ozo g. 18
Kadrai iš filmo
„Saugus prieglobstis“ – Premjera. 1–7 d. 11.15 (seansas nevyks 6 d.), 12 (seansas mamoms su mažyliais vyks 7 d.), 13.45 (seansas nevyks 6 d.), 16.15, 18.45, 21.15 val. „Šalutinis poveikis“ – 1–7 d. 14.45, 17, 19.15, 21.30 val. „Mama“ – Premjera. 1–7 d. 15.15, 17.30, 19.45, 22 val.
„Ką išdarinėja vyrai“ – Premjera. 1–7 d. 16, 18, 20, 22 val. „Gimtadienis“ – Išankstinė premjera. 7 d. 21 val. „Sniego karalienė“ (3D, lietuviškai) – 1–7 d. 11, 13, 15, 16.15 (seansas vyks 7 d.), 16.30 (seansas nevyks 7 d.) val. „Sniego karalienė“ (lietuviškai) – 1–7 d. 10, 12, 14 val. „Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai“ – 1–7 d. 10.30, 13 val. „Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti“ – 1–7 d. 17.45, 19.45, 22 val. „Ana Karenina“ – 1–6 d. 18.30 val., 7 d. 18.15 val. „Valentinas vienas“ – 1–7 d. 17.15, 19.30, 21.45 val. „Žuviukas Nemo“ (3D, lietuviškai) – 1–7 d. 10.15, 12.30 val. „Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai“ – 1–7 d. 15.45 val. „Ištrūkęs Džango“ – 1–6 d. 21.15 val. „Ralfas Griovėjas“ (3D, lietuviškai) – 1–7 d. 10.15, 12.45 val. „Ralfas Griovėjas“ (lietuviškai) – 1–7 d. 10.15, 12.45 val.
SKALViJA A.Goštauto g. 2 / 15
„Medžioklė“ – 28 d. 21.40 val. „7 dienos Havanoje“ – 4 d. 14.30 val., 4 d. 21.10 val., 5 d. 16.30 val., 6 d. 18.40 val. „VOKIŠKO KINO DIENOS 2013“ „Parduotas vaikis“, „Čia aš, Helmutas“ – 28 d. 17 val. „Sunaikink tėvą“ – 28 d. 19.20 val., 3 d. 19 val. „Italas“, „Kurtas ir keltuvas“ – 1 d. 17 val. „Storulės“ – 1 d. 19.10 val. „Siena“ – 2 d. 17 val. „Gerhardas Ricteris tapo“ – 3 d. 17 val. „ŠERŠĖLIAFAM“ „Makaronai ir sūris“ – 1 d. 21.20 val. „Lėlių namai“ – 3 d. 21.20 val. „Herkus Mantas“ – 4 d. 17 val. „Marinos namai“ – 4 d. 19.50 val. „Dileris“ – 5 d. 19 val. „Gilbė“ – 5 d. 21.10 val. „Faktas“ – 6 d. 17 val. „Saulutės“ – 6 d. 21.10 val. CIKLAS „KARLSONO KINAS“ „Kukis grįžta“ – 2 d. 15 val., 3 d. 13 val. SUSITIKIMAS SU ČEKŲ REŽISIERIUMI JÁNU SVĚRÁKU „Tuščios taros“ – 2 d. 19 val. „Pasivažinėjimas“ – 2 d. 21.10 val. CIKLAS „LAIKAS EINA PER KINĄ. ALMANTUI GRIKEVIČIUI ATMINTI“ „Sadūto tūto“ – 3 d. 15 val.
PASAKA Šv. Ignoto g. 4 / 3
„Populiari mergina“ – 28 d. 15 (senjorų arbatėlė) val., 2 d. 17 val. „Sniego karalienė“ – 28 d. 15.30 (beibikinas) val., 2 d. 15.30 val. „7 dienos Havanoje“ – 28 d. 16 val., 4 d. 18.15 val., 6 d. 20 val. „Meilė kaip nuodai“ – 28 d. 17 val., 2 d. 15 val. „Optimisto istorija“ – 28 d. 17.30 val., 3 d. 19 val. „Ištrūkęs Džango“ – 28 d. 18.30 val., 3 d. 20.30 val. „Provokuojantys užrašai“ – 28 d. 21 val., 2 d. 19.30 val. „Gimę mylėti“ – 28 d. 21.30 val., 2 d. 17.15 val. „Medžioklė“ – 2 d. 20 val., 4 d. 18.30 val., 5 d. 20.15 val., 6 d. 19.30 val. Repertuaro intriga – 2 d. 21.45 val. „Legendos susivienija“ – 3 d. 15 val. „Taikinys Nr. 1“ – 3 d. 17 val. „Magiškas Paryžius 3“ – 4 d. 20.45 val., 5 d. 18.30 val. „VOKIŠKO KINO DIENOS 2013“ „Storulės“ – 28 d. 19 val. „ŠERŠĖLIAFAM“ „Džindžer ir Rosa“ – 2 d. 19.45 val., 3 d. 15.45 val. „Elektriniai vaikai“ – 2 d. 22 val. „Kayan“ – 3 d. 18 val. „Karūnos brangakmeniai“ – 3 d. 20.15 val. „Laiptai į dangų“ – 4 d. 18 val. „Makaronai ir sūris“ – 4 d. 21 val. „Savi keliai“ – 5 d. 17.30 val. „Velnio sėkla“ – 5 d. 18 val. „Žana Dilman“, „Prekybos krantinė 23“, „1080 Briuselis“ – 5 d. 20 val. „Lėlių namai“ – 5 d. 20.30 val. „Kasdieną vis pirmyn į šviesą“ – 6 d. 18 val. „Gulbė“ – 6 d. 21 val.
24
vasario 28–kovo 6, 2013
idėjos laisvalaikiui diena.lt/naujienos/laisvalaikis
Į miestą – ieškoti senų Ignas Jačauskas i.jacauskas@diena.lt
Rašytoją R.Šerelytę būtų galima vadinti namisėda. Vis dėlto ir ji neatsispiria Vilniaus senamies čio žavesiui. O ir lankosi ne tik ten, kur kvepia knygomis.
Skirtingai nei daugelio vilnie čių, R.Šerelytės darbo laikas daž nai netelpa į įprastos darbo savai tės rėmus ir persikelia į savaitgalį. Būtent todėl senamiestyje gyve nanti rašytoja sako retai kada iš trūkstanti iš namų į mieste vyks tančius renginius. Tačiau R.Šerelytės tikrai nega lėtum apkaltinti sociofobija, tik jos aistra – tipiška meno žmogui: teatras ir mažyčiai knygynėliai, kuriuose galima įsigyti dar so vietmečiu leistos mokslinės fan tastikos. „Žinote, rašytojo darbas – sė dėti prie rašomojo stalo, ir tiek. Ištrūkstu retai. Bet kartkartėmis lankausi Vilniaus centre esan
Akiratis: didžiausia tikimybė R.Šerelytę sutikti literatūriniame ren
ginyje, pavyzdžiui, Knygų mugėje – į senamiesčio gatves ilgesniam laikui ji ištrūksta retai. Ingos Juodytės nuotr.
čiuose teatruose. Visuose – ne tik Nacionaliniame, bet ir Mažaja me, Jaunimo. Knygynuose? Taip, aišku, ten taip pat dažnai užsuku. Visai smagus knygynėlis, esantis Gedimino pr. 9. Ten kartu ir kny gynas, ir jauki kavinukė, kur gali pasėdėti ir paskaityti“, – sakė ra šytoja.
Tačiau labiausiai R.Šerelytę traukia skaitytų knygų knygynai – Vilniuje, senamiestyje, jų ne mažai. Pavyzdžiui, ryškiausias jų – „Mint Vinetu“ Šv. Ignoto gat vėje. Čia gali prisėsti ir netrukdo mas skaityti, knygynas neapsiri boja tik skaitiniais – čia galima įsigyti ir senų plokštelių, ir pa
Teatro mėgėjams
muzikos mėgėjams
KUR? Lietuvos nacionaliniame dramos teatre, Gedimino pr. 4. KADA? Vasario 28, kovo 1 d. 18.30 val. KIEK? 30–50 litų.
KUR? Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje, Aušros Vartų g. 5. KADA? Kovo 2 d. 19 val. KIEK? 20–50 litų.
Vengrų dramaturgo pjesės premjera
Pasaulio muzikos klasikos lobynas
Ferencas Molnáras – garsus XX a. pirmos pusės Vengrijos rašytojas, žurnalistas ir dramaturgas. Vienoje žinomiausių jo pjesių „Lilijomas“ susipina realybė ir fantazija, juokas ir ašaros, švelni šypsena ir tragizmas, o riba tarp gėrio ir blogio – labai trapi. Spektaklio veiksmas vyksta tikrovėje ir skaistykloje. Spektaklio režisierius László Bagossy.
Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, vadovaujamas pagrindinio Sankt Peterburgo simfoninio orkestro dirigento Vladimiro Lande, pravers pasaulio muzikos lobyną. Jame Sergejaus Prokofjevo, Piotro Čaikovskio kūriniai. Koncerte grieš jaunas smuikininkas, Rusijai ir Jungtinei Karalystei atstovaujantis Eugene’as Ugorskis.
KUR? Kongresų rūmuose, Vilniaus g. 6 / 16. KADA? Vasario 28 d., kovo 2 d. 19 val. KIEK? 37–127 litai.
KUR? Taikomosios dailės muziejuje, Arsenalo g. 3A. KADA? Kovo 3 d. 16 val. KIEK? 20 litų.
Verterio kančios
Fortepijono rečitalis
„Vilnius City Opera“ ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras pristato Jules’io Massenet operą „Verteris“. Pagrindinio herojaus vaidmens atlikti grįžta žymusis tenoras Edgaras Montvidas. „Tai kamerinis, intymus, psichologiškas kūrinys su didžiuliu emociniu krūviu, giliu vidiniu turiniu – tai aukštoji opera, aukštoji muzika“, – sakė spektaklio režisierė Dalia Ibelhauptaitė.
Vilniuje gimęs Leonidas Dorfmanas, Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos auklėtinis, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos absolventas, nuolat grįžta į Lietuvą. Šį rečitalį menininkas skiria savo mylimai motinai, Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos ilgametei mokytojai Lidijai Dorfman, atminiti.
25
vasario 28–kovo 6, 2013
idėjos laisvalaikiui
26p.
„Žalgirio“ treneris J.Plaza pristatė savo romaną „Andželinos paklodės“.
knygų bendrauti su bendraminčiais. Tie sa, R.Šerelytę į tokius knygynėlius traukia kitos priežastys – jos aistra senoms knygoms. „Aš renku ir vie nos seniausių sovietmečiu leistos serijos „Zenitas“ knygas. Tai toks kaip ir hobis“, – prisipažino ji. Rašytoja atskleidė, kad keliauja ne tik knygų pėdsakais, bet neat sisako ir žemiškesnių malonumų, pavyzdžiui, užsukti į piceriją ar tiesiog pasėdėti kurioje nors sena miesčio kavinukėje. „Snobiškų vietų nemėgstu. Ne jaukiai ten jaučiuosi. Ir šiaip tokių pamėgtų, išskirtinių vietų neturiu. Rašytojų sąjungos kavinė „Suo kalbis“ – tai mano jaunystės lai kų aistra. Dabar net nežinau, ar ten kas nors yra. Bet nostalgija manęs tikrai nekankina, kad kas nors bu vo, ko nors nebėra, – visada galima rasti kitą vietą, ją prisijaukinti. Yra ir dabar tokių kavinių, kurios traukia menininkus, – tikrai tai žinau. Svar bi net ne vieta, o joje besiburiantys žmonės. Ne vieta renkasi žmones, o žmonės ją“, – tvirtino menininkė.
PRivalai dalyvauti!
Ko nedavė M.A.M.A., duos T.Ė.T.Ė. Visi tikintys alternatyviosios mu zikos apdovanojimų T.Ė.T.Ė or ganizatorių pažadais duoti viską, ko nedavė kiti, kovo 2-osios vaka rą turėtų apsilankyti menų fabri ke „Loftas“.
Alternatyviosios muzikos šven tę kurs ir apdovanojimų teiki mo džiaugsmus pastiprins tikro garso pasirodymai – gros grupės „Movo“, „Siela“, „Tie Geresni“, „Liūdni Slibinai“, „Karma“, „Yoko Mono“, „Erkė Maiše“, muzikantai Vidas Bareikis, Lilas, Umiko, Čiu bas. Žinoma, renginio akcentas – nominacijos. O jos tokios. „Metų debiuto“ nominantai – „Kurak“, „Tie Geresni“, „The Per fect Pill“, „Gjan“. „Metų albumo“ kategorijoje – Marko Palubenkos „No Fun In 101“, Pushaz „Kny ga be pavadinimo“, Lilo – „Pop“, „Karmos“ „Užsimerksiu“. Geriausiais „Metų vaizdo“ kate gorijoje pretenduoja tapti šie vaiz do klipai: Pushaz – „Jazz’as gydo“,
„Deeper Upper“ – „In the Sands of a Desert“, „Rasabasa“ – „She“, „Roadkill“– „Sold My Soul“. „Metų charizmatiškiausiųjų“ nominantai – Dominykas Vai tiekūnas iš „Liūdnų Slibinų“, „The Perfect Pill“ atstovas Joshua McClungas, Karpiz iš grupės „Tie Geresni“, „Garbanoto Bosisto“ vokalistas Šarūnas Joneikis. Pas taroji grupė taip pat varžysis „Me tų Rock“ kategorijoje kartu su jau minėtais „The Perfect Pill“, taip pat su grupėmis „Movo“, „An bo“. „Metų hip hop“ nominantai – Lilas, „Tie Geresni“, „Garaz he nerūkoma“, „G&G Sindika tas“. Geriausia metų metalo gru pė bus renkama taip pat iš keturių pretendentų – tai „Awakening Sun“, „Dissimulation“, „Para lytic“, „Pekla“. Dėl Metų etno muzikos grupės titulo susigrums senieji šio žanro atstovai – „Ata lyja“, „Skylė“, „Spanxti“, „Žalva rinis“. Metų punk scenos pažibos – „Saint Old Sand“, „Lucky stri
kam nesimiega
VD inf.
Kur? Menų fabrike „Loftas“, Švitrigailos g. 29. Kada? Kovo 2 d. 20 val. Kiek? 29 litai.
ne tik vaikams
Konstantinas Korovinas. „Paryžius naktį“
Parodų lankytojams
ke“, „Brosided“, GXFXTX. Prie trijų gerai žinomų fanko muzi kos kolektyvų – „Bekešo vilkų“ , „Saulės kliošo“ ir „Bičių“ – „Metų funk“ jategorijoje atsidūrė ir „Ai, šiaip bičiukai“. T.Ė.T.Ė. apdovanojimų dėme sio sulaukė ir experimental sti liaus atstovai. Šios kategorijos nominantai – „BA.“, „Mmpsuf“, „AVaspo“, „Candee Train“. „Me tų elektro“ geriausieji – „Proper Heat“, Mario Basanov, Driezhas ir neseniai į akustinę muziką persi metęs duetas „Golden Parazyth“. Nepagailėta dėmesio ir muzi kos festivaliams – geriausiu metų renginiu pretenduoja tapti „Velnio akmuo“, „Galapagai“, „Karklė“ ir „Satta Outside“. Dėl Metų DJ ko mandos titulo susirungs „Disco Mafia“, „Baltic Balkan“, „Mon day Jazz“, „Metal on Metal“. Me tų muzikos skleidėju tapti bandys Ramūnas Zilnys, music.lt, mano muzika.lt, sharkeen.lt.
KUR? Muzikos klube „Tamsta“, Subačiaus g. 11A. KADA? Kovo 2 d. 21.30 val. KIEK? 40 litų.
KUR? Radvilų rūmuose, Vilniaus g. 24. KADA? Iki gegužės 5 d. KIEK? 3–6 litai.
KUR? Menų fabrike „Loftas“, Švitrigailos g. 29. KADA? Vasario 28 d. 21 val. KIEK? 33 litai.
KUR? Valstybiniame jaunimo teatre, Arklių g. 5. KADA? Kovo 3 d. 12 val. KIEK? 10 litų.
Perfekcionistas ir romantikė
Rusų dailės sidabro amžius
Sėkmingiausias estų „eksportas“
prisiminimai apie vaikystės kiemą
Preciziškumas ir romantika – pirmieji žodžiai, ateinantys į galvą, išgirdus Leon Somov ir Jazzu. Kad ir kaip atrodytų nesuderinama, tačiau šie prieštaravimai papildo vienas kitą tobulai. Jazzu spinduliuoja jaunatviška ekspresija ir emociniu maksimalizmu, kurį atsveria konkretumas, sklindantis iš perfekcionisto Leon Somov.
Baigiantis XIX a. prasidėjo audringas rusų kultūrinio gyvenimo periodas, įėjęs į istoriją sidabro amžiaus pavadinimu ir laikomas rusų dvasinės kultūros renesansu. Šio laikotarpio menininkai save laikė naujos meninės pasaulėjautos žmonėmis ir savo kūryba gynė koncepciją „Menas menui“.
Estų grupė „Ewert and The Two Dragons“ per dvejus metus tapo pačiu sėkmingiausiu Baltijos šalių muzikos „eksportu“. Turbūt neliko šalies Europoje, kurioje jie nebūtų groję. Koncerto Lietuvoje muzikantai laukia itin nekantriai, nes mūsų šalyje įvyko vienas pirmųjų jų koncertų užsienyje.
Muzikinis spektaklis pagal Juozo Erlicko poeziją sugrąžins kūnu ir dvasia į tuos laikus, kai žaisdavome indėnus ir vaduodavome damas, kada pykdavome nuoširdžiai ir atvirai, o bučiuodavomės nedrąsiai. „Bilietas iš dangaus“ skirtas visiems, kurie myli teatrą, mėgsta žaisti, svajoti ir fantazuoti.
KUR? Ūkio banko teatro arenoje, Olimpiečių g. 3. KADA? Kovo 3 d. 20 val. KIEK? 89–199 litai.
KUR? Ekspozicijų salėje „Titanikas“, Maironio g. 3. KADA? Iki kovo 6 d. KIEK? Nemokamai.
KUR? Menų fabrike „Loftas“, Švitrigailos g. 29. KADA? Kovo 1 d. 22 val. KIEK? 15 litų.
KUR? Žaislų muziejuje, Šiltadaržio g. 2. KADA? II–V 10–20 val., VI–VII 11–18 val. KIEK? 8–12 litų.
Zemfira sugrįžta į Vilnių
10 metų tapatybės
Drum&bass vakarėlis
Žaislų pasaulyje
Po ilgos kūrybinės veiklos pertraukos populiari Rusijos dainininkė Zemfira vėl grįžta į sceną. Koncerte skambės ne tik kūriniai iš naujojo albumo, bet ir visiems gerbėjams gerai pažįstamos bei pamėgtos dainos iš ankstesnių albumų. Visų ištikimų Zemfiros gerbėjų įsigyti ir išsaugoti bilietai į praėjusiais metais neįvykusį koncertą galios ir šiemet.
Kostiumo dizainerės Jolanta Rimkutė ir Ieva Ševiakovaitė 2003-iųjų festivalyje „Mados infekcija“ pristatė ryškią lietuvio tapatumo ženklų kolekciją „LT identity“. Dešimto jubiliejaus proga „LT identity“ pristato parodą, supažindinsiančią su Lietuvos dizaino procesu madoje, fotografijoje ir grafikoje.
Į Vilnių atvyksta drum&bass žvaigždė vengras Zero Method. Su svečiu renginyje pasirodys drum&bass scenos Lietuvoje senbuviai: Salty Sugar („Amenų Broliai“), Astralas ir Emery. Taip pat išskirtinį pasirodymą šiame renginyje surengs Justin Xara.
Neseniai duris atvėrusiame Žaislų muziejuje dalis ekspozicijos skirta seniausiems Lietuvos žaislams, galėsite išmėginti jų kopijas. Antroje dalyje aplankysite keičiamą parodėlę „XX a. prisiminimai“. Jauniesiems lankytojams bus smagu žaislus paliesti, vyresniems – atgaivinti vaikystės prisiminimus.
26
vasario 28–kovo 6, 2013
sportas
Eurolygoje – lemiamos išlikimo kovos Lietuvių pastangos ir turkų agonija
Pajėgiausiame Se nojo žemyno krep šinio turnyre iki „Top 16“ etapo pa baigos lieka vos še ši turai. Nors Kauno „Žalgirio“ galimy bės žengti toliau – miglotos, Lietuvos krepšinio mėgėjų viltys dar nemirė.
Šansas: „Žalgiriui“ klysti nebegalima – pralaimėjimas „Unicajai“ penktadienio Eurolygos rungtynėse kau
niečiams iš esmės atimtų galimybę žengti toliau.
Balys Šmigelskas
b.smigelskas@diena.lt
Vilties šiaudas
Po praėjusiame ture patirtos skau džios nesėkmės rungiantis su Atė nų „Panathinaikos“ „Žalgirio“ šansai išlikti Eurolygoje sumažė jo iki minimumo. Tiesa, „Žalgiris“ šį sezoną jau įrodė, kad sugeba pa siekti aukščiausių rezultatų net ir sunkiausiomis akimirkomis. Tačiau norėdami sugrįžti į rea lią kovą dėl patekimo tarp ketu rių stipriausių E grupės komandų kauniečiai per likusius turus tu ri iškovoti bent penkias pergales, o tai reiškia, kad klysti beveik ne galima. Maža to, net ir pergalių at
veju viskas jau nebėra tik žalgirie čių rankose. Šiuo metu ketvirtoje vietoje, ku ri suteikia kelialapį į Eurolygos ket virtfinalį, su 5 pergalėmis įsitaisiu si „Panathinaikos“. Graikai į savo sąskaitą greičiausiai įsirašys dar mažiausiai 2 taškus – dvikovose su Bambergo „Brose Baskets“ ir Ber lyno „Alba“. Jau rytoj Jono Mačiu lio atstovaujamas „Panathinaikos“ namų aikštelėje priims grupės ly derę Stambulo „Anadolu Efes“ (7/1). Pirmajame rate Helados sū nūs turkams pralaimėjo 64:78. Dar viena Atėnų klubo nesėkmė būsi mose rungtynėse kauniečiams pra verstų taip pat, kaip ir graikų pra laimėjimas Andalūzijoje Malagos
„Unicajos“ ekipai kitos savaitės rungtynėse. Dar labiau tikėtinas jų pralaimėjimas Madrido „Real“ ir Maskvos CSKA klubams. Kas laukia „Žalgirio“
Jeigu šis optimistinis scenarijus taptų realybe, „Panathinaikos“ po „Top 16“ etapo savo kraityje turė tų sukrapštę 7 taškus. „Žalgiriui“ tuomet „beliktų“ iškovoti 5 per gales, pasiliekant teisę vienąkart suklysti. Kad ir mače Maskvoje su vietos CSKA kariauna. Klubo gerbėjams belieka tikėti šia gra žia pasaka. Prie sienos priremti žalgiriečiai pirmąją plano dalį gali įgyvendin ti jau rytoj vakare, kai Malagoje
Artūro Morozovo nuotr.
bandys palaužti kartą jau nugalė tą „Unicajos“ ekipą (4/4). Perga lė „Žalgiriui“ ne tik leistų pakilti į penktąją turnyrinės lentelės pozi ciją, bet ir suteiktų tarpusavio pra našumą, kuris gali būti itin svarbus „Top 16“ etapo pabaigoje. Vėliau žalgiriečių laukia sudė tinga išvyka į Maskvą ir rungtynės namie su „Anadolu Efes“. Antrą jį Eurolygos etapą Lietuvos klubas užbaigs susitikimais su vokiečių komandomis. Neatmestinas variantas, kad ko vojant dėl patekimo į ketvirtfinalį gali tekti vytis ne ką kitą, o Cent rinį Armijos klubą. Galingos sudė ties CSKA kol kas klupinėja ir jau yra patyrusi 3 pralaimėjimus.
F grupėje lyderiauja „Barcelona“ (7/1), antri žengia Sienos „Mon tepaschi“ krepšininkai, kurie kar tu su kitame pogrupyje rungty niaujančia „Anadolu Efes“ ekipa tapo didžiausiomis turnyro staig menomis. Komplikuotai į „Top 16“ prasibrovę italai po Naujųjų metų pergales raškė vieną po kitos. Ant žemės Sienos ekipą kol kas nulei do tik katalonai, namie svečius nu kaudami 85:66. Su Eurolygos karavanu neatsis veikinti pasiryžę ir „lietuviškieji“ klubai. Martyno Gecevičiaus Pirėjo „Olympiacos“ ir Rimo Kurtinaičio Maskvos srities „Chimki“ yra iško voję po 5 pergales ir grupėje užima 3 bei 4 vietas. M.Gecevičiaus klubas šį vakarą Turkijoje bandys įveikti per galės džiaugsmo dar nepatyrusius Stambulo „Beşiktaş“ krepšinin kus. O R.Kurtinaičio muštruojamai „Chimki“ teks gerokai rimtesnis iš bandymas – išvyka į Barseloną. Jiems ant kulnų lipa Vitorijos „Caja Laboral“ (4/4) ir Tel Avi vo „Maccabi“ (3/5). Pastarųjų ko mandų akistata Ispanijoje įvyks jau šį vakarą. Izraelio klubas balansuo ja ant bedugnės krašto ir kiekvie nos likusios rungtynės jiems yra iš „gyvenk arba mirk“ serijos. F grupės autsaideriai – turkų „Fenerbahçe Ülker“ ir „Beşiktaş“ komandos. Pirmųjų vyriausiasis treneris Simone Pianigiani jau pa sitraukė iš posto ir tai padarė savo noru. Stratego motyvas paprastas – ilgametis „Montepaschi“ ved lys nebetikėjo komandos sėkme, nors prieš šį sezoną, be viso būrio žvaigždžių, į Stambulą pasikvie tė ir jam puikiai pažįstamą vijurką Lesterį Bo McCalebbą.
Krepšinį iškeitė į rašymą Balys Šmigelskas Kauno „Žalgirio“ vyriausiasis tre neris Joanas Plaza Lietuvai pateikė netikėtą staigmeną. Tiesa, ne krep šinio aikštelėje, o pristatydamas su sportu nesusijusį savo darbą – ro maną „Andželinos paklodės“.
Požiūris: „Kai rašiau knygą „An
dželinos paklodės“, žmona mane vadino bepročiu, tačiau dabar ji la bai džiaugiasi“, – susirinkusiems gerbėjams pasakojo J.Plaza. „Fotodienos“ / Roberto Dačkaus nuotr.
Praėjusį savaitgalį „Žalgirio“ stra tegas atsiskleidė kitu amplua – Vil niaus tarptautinėje knygų mugėje pristatė prieš 14 metų parašyto ro mano „Andželinos paklodės“ lie tuvišką versiją. Pristatyme dalyva vo ir žalgiriečiai Paulius Jankūnas, Tadas Klimavičius bei Mindaugas Kuzminskas. „Neįtikima, kad mano mintys įdomios lietuviams. <...> Esu krep šinio treneris, tikrai nevadinu sa vęs rašytoju. Žinau, kad pavojinga kalbėti moters balsu, jei esi vyras. Dauguma vyrų nėra tokie jautrūs. Pradžioje rašiau trumpą apsakymą įsijautęs į mergaitės vaidmenį. Ma no draugams tai patiko, nuspren džiau šį pasakojimą išplėtoti. De šimt metų dirbau moterų kalėjimo prižiūrėtoju. Augau kartu su trimis seserimis, treniravau moterų krep šinio komandą. Knyga nėra skirta vien moterims, ji – visiems žmo nėms“, – kalbėjo J.Plaza. Charizmatiškasis strategas ra gino nebijoti siekti savo svajonių
ir drąsiai žvelgti į ateitį. Jis sakė si bandęs pasakyti žmonėms, taip pat savo žaidėjams, kad jie kovotų už savo svajones ir nenuleistų ran kų siekdami tikslo. „Reikia beprotiškai daug darbo, jeigu nori sulaukti sėkmės kaip verslininkas, muzikantas ar bet kurios kitos srities profesiona las. Man labai patinka bendrau ti su žmonėmis, kurie sistemingai siekia savo tikslo. <...> Skambės banaliai, bet žmonėms ši knyga padėjo. Tai nėra draminis ir sun kiai skaitomas kūrinys. Kai rašiau „Andželinos paklodes“, žmona mane vadino bepročiu, tačiau da bar ji labai džiaugiasi“, – pasako jo treneris. Katalonas prisiminė darbą kalė jime, taip pat prisipažino, kad kurį laiką yra tekę padirbėti ir padangų parduotuvėje. „Patirtis leidžia lyginti proble mas kalėjime ir aikštelėje. Žinoma, krepšinyje pralaimėjimai nėra tokie tragiški kaip įvykiai kalėjimuose. Tačiau dirbdamas treneriu į rung tynes žiūriu kaip į gyvenimo ir mir ties klausimą. Kai prieš tave stovi dvimetrinis krepšininkas, tavo vie nintelis ginklas lieka žodis. Esu tik mažas ir negražus vyrukas. Ilgą lai ką, be krepšinio, teko dirbti ir kitus darbus, todėl labai vertinu dabarti nę situaciją“, – sakė J.Plaza.
27
vasario 28–kovo 6, 2013
skelbimai VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS NAUJIENOS
Vilniaus miesto savivaldybė, Konstitucijos pr. 3, LT-09601, Vilnius. Tel. (8 5) 211 2000, faks. (8 5) 211 2222. www.vilnius.lt. Vilniaus miesto savivaldybė socialiniuose tinkluose: www.facebook.com/vilnius.lt, www.twitter.com/vilnius_lt. Informacija tel. 1664. Pasitikėjimo tel. (8 5) 211 2885. Pirminė teisinė pagalba – gyventojai registruojami tel. (8 5) 211 2744, www.teisinepagalba.lt. Klauskite: e.vicemeras@vilnius.lt.
Kaziuko mugės ir suvalkiečių (sūduvių) dienų Vilniuje kultūrinė programa
Kovo 1 d. (penktadienis)
LR Seime (Gedimino pr. 53) 10 val. – diskusija Suvalkijos (Sūduvos) krašto plėtros klausimais. Vilniaus A.Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje (Trakų g. 10) 12 val. – vaikų literatūros klasiko Prano Mašioto 150-osioms gimimo metinėms skirtos vaikų piešinių parodos „Mokykis tik džiaugtis ir kitiems padėk džiaugtis“ ir Suvalkijos (Sūduvos) krašto rašytojų knygų parodos „Man esi Tėviškė: sūduvių kūryba“ atidarymas.
nalių dailininkų parodos „Vilnius – vartai į Suvalkiją (Sūduvą)“ atidarymas. Suvalkijos (Sūduvos) profesionalių dailininkų parodos dar veiks ir „Arkos“ bei Šv. Jonų gatvės galerijose, Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje.
liaudies meistrų, kulinarinio paveldo atstovų ir meno mėgėjų kolektyvų pasirodymai.
Vilniaus mokytojų namų svetainėje (Vilniaus g. 39)
Prie Nacionalinio dramos teatro (Gedimino pr. 4)
18 val. – vakaras „Sūduva – knygnešystės centras: V. Kudirka, „Sietyno“ draugija“. Dalyvaus solistas Danielius Sadauskas, Sintautų (Šakių r.) kultūros centro folkloro ansamblis „Santaka“ (vad. Jūratė Navickienė). Veiks Marijampolės Petro Kriaučiūno viešosios bibliotekos parengta paroda „Sietyno“ draugija ir Marijampolės krašto knygnešiai“, bus rodomas dokumentinis filmas „Dr. Vinco Kudirkos gyvenimo ir kūrybos apžvalga“, veiks leidyklos „Piko valanda“ išleistų knygų apie Suvalkiją ekspozicija. (Leidinių bus galima įsigyti.)
12.30–18 val. – Suvalkijos (Sūduvos) meno mėgėjų kolektyvų koncertas.
Prie Nacionalinio dramos teatro (Gedimino pr. 4)
Kovo 2 d. (šeštadienis)
12 val. – Kaziuko mugės atidarymas.
9 val. – Šv. Mišios už Suvalkijos (Sūduvos) krašto žmones.
VšĮ Vilniaus vaikų ir jaunimo meno galerijoje (Vilniaus g. 39) 16 val. – vaikų piešinių parodos „Žvilgsnis į Sūduvą“ atidarymas ir meninis vyksmas „Skaitome P.Mašioto kūrybą ir piešiame“.
Vilniaus arkikatedroje (Katedros a. 2)
11–12 val. – teatralizuotos karnavalinės eitynės nuo Lukiškių aikštės iki Rotušės aikštės.
11–18 val. – vizualinė projekcija LED vaizdo ekrane „Suvalkijos (Sūduvos) panorama“.
Vilniaus mokytojų namų svetainėje (Vilniaus g. 39) 14 val. – literatūros popietė „Ir nurimsime tik tėviškės papėdėj...“ (Kazys Bradūnas). Dalyvaus rašytojai Gasparas Aleksa, Gintautas Iešmantas, Vitalija Filipova, Jonas Kalinauskas, Vaiva Markevičiūtė-Rykštė, Česlava Jakštytė, Selemonas Paltanavičius, Dalia Saukaitytė, Rita Mockeliūnienė, Justinas Sajauskas, bardai Vilma, Kornelija, Virginijus Aneliauskai, Gytis Ambrazevičius, aktorės Gražina Urbonaitė, Alvyda Čapaitytė ir kt. Popietėje taip pat skambės Salomėjos Nėries, Vinco Mykolaičio-Putino, K.Borutos, Kazio Bradūno eilės. Veiks Sūduvos rašytojų knygų parodėlė-pardavimas.
12–15 val. – Vilniaus meno mėgėjų kolektyvų pasirodymai. 15–16 val. – Kaziuko mugės ir Suvalkijos (Sūduvos) dienų uždarymas. Prie Nacionalinio dramos teatro (Gedimino pr. 4) 12–15 val. – Suvalkijos (Sūduvos) ir Vilniaus meno mėgėjų kolektyvų pasirodymai. „KAZIUKAS“ UŽUPYJE Kovo 1 d. (penktadienis)
Tymo kvartale 13–14 val. – XIX a. „Putbalas“ (futbolas). Kovo 2 d. (šeštadienis)
Vasaros terasoje „Žalia žąsis“ (prie Maironio–Malūnų gatvių sankryžos – už tiltelio) 12–16 val. – Šilčiausia vieta Kaziuko mugėje – Samovarų vaišės“. 12–16 val. – unikali XIX a. antikvarinių samovarų kolekcija. Kovo 1, 2, 3 d.
Galeroje (Užupio g. 2A) 10–19 val. – archyvinė Užupio plenerų tapybos paroda.
Vilniaus rotušėje (Didžioji g. 31)
10–19 val. – diagnostika kūrybai (gyd. Alfredas Maruška).
18.30 val. – koncertas „Mes – sūduviai“.
Vilniaus rotušėje (Didžioji g. 31)
12 val. – suvalkiečių (sūduvių) dienų atidarymas.
Užupio meno inkubatoriaus kieme (Užupio g. 2A)
Kovo 3 d. (sekmadienis)
17 val. – suvalkiečių (sūduvių) profesio-
12.30–18 val. – Suvalkijos (Sūduvos)
Rotušės aikštėje (Didžioji g. 31)
10–19 val. – linksmybės prie laužo. „Retro“ – vinilinių plokštelių šėlsmas.
Karjera
Skubiai ir nemokamai išveža
Siūlo darbą Jei esi simpatiška! Nori dirbti Graikijoje! Šokti. Konsumacija. Naktiniuose klubuose. Išlaidos apmokamos. Tel. +3069 8143 4650 (Inga), +3069 7568 6534 (Vilma). 1078395
Klaipėdos valstybiniam muzikiniam teatrui reikalingas garso ir vaizdo režisierius, režisieriaus asistentas. Gyvenimo aprašymą siųsti personalas@klaipedosmuzikinis.lt. Išsamesnė informacija www.klaipedosmuzikinis.lt, tel. (8 46) 397 410. 1075476
Skubiai reikalingi mūrininkai ir kiti plataus profilio statybininkai. Darbas Belgijoje. Tel. +32486372176. 1077348
Vadyba Reikalingi vadybininkai (vokiškos automobilių chemijos prekyba). Skambinti tel. 8 688 10 603 11–18 val. 1077441
Rotušės aikštėje (Didžioji g. 31)
nenaudojamą buitinę techniką: šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę techniką ir kitus elektronikos prietaisus. Tel. 8
641 99 000 www.kaunakiemis.lt
Technikos remonto Visų kompiuterių ir televizorių bei garso technikos servisas. Žalgirio g. 131, Vilnius, tel. (8 5) 275 4665; www.pc-help.lt. 1071045
Kelionių Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siuntinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8 687 58 503, +44 778 627 1449. Informacija – www.lietuvalondonas.com. 1077452
Paskolos
NUO 300 IKI 20 000 Lt
Parduoda Gaminu nestandartinius baldus pagal kliento pageidavimus. Išklausau, paruošiu projektą, suderinu, pagaminu, atvežu ir surenku pageidaujamoje vietoje. Tel. 8 685 74 135; baldai@birmanas.lt. 1065808
Mūras, betonavimas, tinkavimas, dažymas, plytelių klijavimas; kloju laminatą, parketą, tvarkau angokraščius. Tel. 8 626 82 814. 1074171
Buitinės technikos remonto
Nekilnojamąjį turtą Naujos statybos 178 kv. m 2 a. namą prie jūros Melnragėje, Klaipėdoje (yra 4 a žemės). Tel. 8 652 36 554. 1076705
Parduodame puikų 2 kambarių butą Antakalnyje, P.Širvio g. (48 kv. m, 5/1 a., atliktas kapitalinis remontas, stilingai įrengtas, su baldais ir buitine technika). Kaina 209 000 Lt. Tel. 8 683 42 501, e. paštas seimosbutas@gmail.com. 1080839
Taisome visų tipų KOMPIUTERIUS ir TELEVIZORIUS bei kitus el. prietaisus. Atrišame žaidimų kompiuterius. Suteikiame garantiją. Tel. 8 647 07 741. 1076318
Pigiai gamina spintas su stumdomosiomis durimis, virtuvės, miegamojo, kitus baldus pagal individualius užsakymus. Tel. 8 676 80 295. 1078477
Automobilius (senus, surūdijusius, su defektais, nevažiuojančius) ir kėbulus. Atsiskaito iš karto, pasiima patys. Tel. 8 607 97 663. 1076579
Brangiai perkame mišką su žeme arba išsikirsti. Visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 676 41 155. 1058696
Kitas prekes Bankroto administratorius UAB „ATENERGO“ parduoda bankrutavusios UAB „Baltic Express transportas“ turtą – priekabą SCHMITZ KO18, 1996 m., kaina 8000 Lt. Informacija teikiama ir parduodamo turto apžiūra vykdoma iš anksto susitarus telefonu 8 689 73 256. Šią informaciją galima rasti tinklapyje http://www.atenergo.lt. 1081301
Prekiaujame pjuvenų briketais. Tel. 8 610 01 279. 1075622
Perka
Paslaugos Statybos ir remonto
Baldus
Perku konteinerinę degalų laikymo ir pilstymo įrangą. Tel. 8 687 29 349. 1079320
Stambi įmonė brangiai perka įvairaus brandumo miškus Lietuvoje. Tel. 8 633 33 333, 8 644 44 444. 1068509
UAB BEST COMPANY.LT PERKA KARVES, BULIUS, BULIUKUS, VERŠELIUS. Tel. (8 310) 48 323, 8 613 70 805, 8 613 70 803. 1070830
Išsinuomoja Motyvuotas klientas ieško 1–2 k. buto nuomai Vilniaus mieste. Siūlyti visus variantus. Tel. 8 603 11 011.
1079950
Parengtas „Teritorijos tarp Vasario 16-osios, A.Goštauto ir J.Jakšto gatvių“ detalusis planas. Planavimo pagrindas: Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-07-02 įsakymas Nr. 30-1520. Planavimo organizatorius: Vilniaus miesto savivaldybės administracija, atstovaujama Miesto plėtros departamento, Konstitucijos pr. 3, LT-09601 Vilnius, tel. 211 2633. Planavimo tikslas: žemės sklypų ribų prie daugiabučių gyvenamųjų namų ir žemės tvarkymo bei naudojimo režimo nustatymas. Planuojamos žemės sklypų būdai ir pobūdžiai: daugiabučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Naujų statinių statyti nenumatoma.Planavimo terminai: pradžia – 2010 m. rugpjūtis, pabaiga – 2013 m. spalis. Detaliojo plano rengėjas: savivaldybės įmonė „Vilniaus planas“, Konstitucijos pr. 3, LT-09601 Vilnius. Su detaliojo plano sprendiniais galima susipažinti SĮ „Vilniaus planas“ patalpose 513 kab., o jų vieša ekspozicija Vilniaus miesto savivaldybėje, Konstitucijos pr. 3, II aukšto vestibiulyje (prie 215 kab.) darbo dienomis (9–17 val.), nuo 2013 m. balandžio 8 d. iki balandžio 23 d. Informaciją teikia projekto vadovas Nerijus Siciūnas, tel. (8 5) 211 2763, el. paštas: nerijus.siciunas@ vplanas.lt. Planavimo pasiūlymų pateikimo tvarka: planavimo pasiūlymai ir pastabos teikiami projekto rengėjui ir organizatoriui raštu iki viešo aptarimo pradžios ir jo metu. Viešas svarstymas: detaliojo plano sprendinių pristatymas viešam susirinkimui vyks 2013 m. balandžio 23 d. 16 val. Vilniaus miesto savivaldybėje, Konstitucijos pr. 3, 215 kab. Planavimo dokumentų sprendinių pasiūlymų apskundimas: asmenys gautą atsakymą, kad į jų pasiūlymus neatsižvelgta parengtame planavimo dokumente, gali apskųsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui Juozapavičiaus g. 9, 09311 Vilnius, per mėnesį nuo jiems išsiųsto laiško (atsakymo į pateiktą pasiūlymą) siuntimo dienos.
Įvairūs Kita Kovo 12 d. 11 val. Vilniaus m., Šilėnų sodų 9-oji g. 13, bus atliekami kadastriniai matavimai bei ženklinamos žemės sklypo ribos (skl. kad. Nr. 0101/0007/2101). Kviečiame atvykti gretimo sklypo paveldėtojus/savininkus (skl. kad. Nr. 0101/0007:2074) suderinti bendrų ribų. Žemės sklypų kadastrinius matavimus ir ženklinimą vykdys UAB „Geodezinis standartas” darbuotojai. UAB „Geodezinis standartas”, Minties g. 8A-118, Vilnius. Tel./faksas (8 5) 271 1562, tel. 8 601 65 246, e. paštas geodezinis. standartas@gmail.com. 1079065
Projektuojami apie 95 ir 155 kv. m ploto žemės sklypai prie Panevėžio g. 57. Dėl išsamesnės informacijos prašom kreiptis Konstitucijos pr. 3, SĮ „VILNIAUS PLANAS“, 527 kab., Vilnius, tel. 8 698 81 851, matininkas A.Kunigėlis. 1079631
28
vasario 28â&#x20AC;&#x201C;kovo 6, 2013
skelbimai Informuojame, kad Anai GrigaleviÄ?ienei, TadeuĹĄ Dzimera priklausanÄ?io ĹžemÄ&#x2014;s sklypo, kad. Nr. 0101/0036:2394, MileiĹĄiĹĄkiĹł g. 53, Vilniaus m., ribos bus Ĺženklinamos vietovÄ&#x2014;je ĹĄ.m. kovo 5 d.10 val. Gretimo sklypo, kad. Nr. 0101/0036:1379, savininkus kvieÄ?iame atvykti ÄŻ vietÄ&#x2026; arba kreiptis ÄŻ UAB â&#x20AC;&#x17E;Geodeziniai matavimaiâ&#x20AC;?, Vytauto g. 19, Trakai. geodeziniai_matavimai@yahoo.com. Tel. (8 5) 285 1183, 8 671 96 775. 1079504
Informuojame, kad yra rengiamas ĹžemÄ&#x2014;s sklypo, kad. Nr. 4162/0200:1101, esanÄ?io DidĹžiasalio kaime, NemÄ&#x2014;Ĺžio seniĹŤnijoje, Vilniaus rajone, formavimo ir pertvarkymo projektas. Planavimo organizatorÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x201C; Vladislava BriĹžis. Gretimo ĹžemÄ&#x2014;s sklypo, kad. Nr. 4162/0200:0030, savininkÄ&#x2026; AleksandrÄ&#x2026; SmirnovÄ&#x2026; susipaĹžinti su formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniais ir poveikio vertinimu nuo 2013 03 04 iki 2013 03 18 praĹĄom atvykti ÄŻ individualiÄ&#x2026; S.Bumblausko ÄŻmonÄ&#x2122; â&#x20AC;&#x17E;Matininkasâ&#x20AC;&#x153;, RinktinÄ&#x2014;s g. 55-18, LT-09207 Vilnius, tel. (8 5) 247 0382, e. paĹĄtas matininkas@konsolidacija.lt. 1080687
2013 m. kovo 8 d. 12 val. bus atliekami kadastriniai matavimai adresu Ĺ˝eimenos 6-oji g. 2, SB â&#x20AC;&#x17E;Ĺ˝eimenaâ&#x20AC;?. Nr. 1, Vilniaus r. sav. (skl. kad. Nr. 4101/0902:1000). PraĹĄom atsiliepti gretimo sklypo paveldÄ&#x2014;tojus (skl. kad. Nr. 4101/0902:0002), nes savininkas Anatolijus DeĹžurnyj yra mirÄ&#x2122;s. Taip pat 2013 m. kovo 12 d. 10.00 val. bus atliekami ĹžemÄ&#x2014;s sklypo (kad. Nr. 4184/1103:747), esanÄ?io AstrĹł g. 12, PakoniĹł k., SudervÄ&#x2014;s sen., Vilniaus r. kadastriniai matavimai. PraĹĄome atsiliepti gretimo ĹžemÄ&#x2014;s sklypo (kad. Nr. 4184/1102:750) savininkÄ&#x2122; Edita Vu. Kontaktinis asmuo Karolis Katiliavas, tel. 8 601 01 654, e. paĹĄtas info@adrprojektai.lt. 1081398
INFORMACIJA apie vietovÄ&#x2014;s lygmens ĹžemÄ&#x2014;s sklypo (kad. Nr. 4184/0400:41), esanÄ?io VabaliĹł k., SudervÄ&#x2014;s sen., Vilniaus r., atrankos iĹĄvadÄ&#x2026; dÄ&#x2014;l poveikio aplinkai vertinimo. 1. Plano rengimo organizatorius: UAB â&#x20AC;&#x17E;Moderus Investâ&#x20AC;?,
adresas Minties g. 9-57, Vilnius. 2. Plano pavadinimas: VietovÄ&#x2014;s lygmens ĹžemÄ&#x2014;s sklypo (kad. Nr. 4184/0400:41), esanÄ?io VabaliĹł k., SudervÄ&#x2014;s sen., Vilniaus r., detalusis planas. 3. Detaliojo plano tikslas: keisti ĹžemÄ&#x2014;s sklypo pagrindinÄ&#x2122; tikslinÄ&#x2122; ĹžemÄ&#x2014;s naudojimo paskirtÄŻ iĹĄ ĹžemÄ&#x2014;s ĹŤkio ÄŻ kitos paskirties ĹžemÄ&#x2122;: pramonÄ&#x2014;s ir sandÄ&#x2014;liavimo objektĹł teritorijÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x201C; pramonÄ&#x2014;s ir sandÄ&#x2014;liavimo ÄŻmoniĹł statybai (P1) bei komercinÄ&#x2014;s paskirties objektĹł teritorijÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x201C; prekybos, paslaugĹł ir pramogĹł objektĹł statybos (K1), numatant statyti svarbĹł savivaldybÄ&#x2014;s infrastruktĹŤros objektÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x201C; mediniĹł langĹł gamybos ir surinkimo linijÄ&#x2026;, parduotuvÄ&#x2122; su administracinÄ&#x2014;mis patalpomis. Nustatyti planuojamos teritorijos naudojimo ir tvarkymo reĹžimÄ&#x2026;. 4. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento iĹĄvada - strateginis pasekmiĹł aplinkai vertinimas neprivalomas. 5. SusipaĹžinti su PAV atrankos dokumentacija, motyvais, dÄ&#x2014;l kuriĹł buvo priimtas atrankos sprendimas, galima Vytenio g. 50, 208 kab., Vilniuje, darbo dienomis nuo 9 iki 12 val. (10 darbo dienĹł nuo ĹĄio skelbimo paskelbimo), tel. 8 600 86 222. 6. PasiĹŤlymus persvarstyti atrankos iĹĄvadÄ&#x2026; galima teikti raĹĄtu UAB â&#x20AC;&#x153;Moderus Investâ&#x20AC;?, Minties g. 9-57, 08233 Vilnius, 10 darbo dienĹł nuo ĹĄio skelbimo paskelbimo.
09 06 ÄŻsakymu Nr. 48VÄŽ-(14.48.2.)-32857 patvirtintas ĹžemÄ&#x2014;s sklypo, Nr. 4172/0300:0142, esanÄ?io PakryĹžÄ&#x2014;s k., SuĹžioniĹł sen., Vilniaus r., kaimo plÄ&#x2014;tros ĹžemÄ&#x2014;tvarkos projektas ĹŤkininko sodybos vietai parinkti. Planavimo organizatorÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x201C; Teresa Kubicka; rengÄ&#x2014;ja â&#x20AC;&#x201C; UAB â&#x20AC;&#x17E;Baltijos matavimĹł organizacijaâ&#x20AC;&#x153;. 1081466
Rengiamas ĹžemÄ&#x2014;s sklypo Polocko g. 6 planas, prilyginamas detaliojo teritorijĹł planavimo dokumentui. Rengimo pagrindas â&#x20AC;&#x201C; Vilniaus miesto savivaldybÄ&#x2014;s 2012 10 12 ÄŻsakymas Nr. A30-3142. Rengimo tikslas â&#x20AC;&#x201C; suformuoti naudojamÄ&#x2026; valstybinÄ&#x2014;s ĹžemÄ&#x2014;s sklypÄ&#x2026; esamiems statiniams eksploatuoti. DÄ&#x2014;l iĹĄsamesnÄ&#x2014;s informacijos praĹĄom kreiptis Konstitucijos pr. 3, SÄŽ â&#x20AC;&#x17E;VILNIAUS PLANASâ&#x20AC;&#x153;, 527 kab., Vilnius, tel. 8 698 81 851, matininkas A.KunigÄ&#x2014;lis. 1079627
Pramogos, ĹĄventÄ&#x2014;s KarĹĄÄ?iausi laisvalaikio pasiĹŤlymai
1080427
PraneĹĄame, kad kovo 16 d. 11 val. Gojaus kaime, RĹŤdiĹĄkiĹł seniĹŤnijoje, TrakĹł rajone, ĹžemÄ&#x2014;s sklypui, kad. Nr. 7938/0005:0152, atliekami kadastriniai matavimai. PraĹĄom gretimo ĹžemÄ&#x2014;s sklypo, kad. Nr. 7938/0005:0517, savininkÄ&#x2026; THADDEUS STOMMA atvykti prie savo ĹžemÄ&#x2014;s sklypo dÄ&#x2014;l bendros ĹžemÄ&#x2014;s sklypĹł ribos suderinimo arba kreiptis ÄŻ individualiÄ&#x2026; S.Bumblausko ÄŻmonÄ&#x2122; â&#x20AC;&#x17E;Matininkasâ&#x20AC;&#x153;, RinktinÄ&#x2014;s g. 55-18, LT-09207 Vilnius, tel. (8 5) 247 0382, e. paĹĄtas matininkas@konsolidacija.lt. 1079305
PRANEĹ IMAS. NacionalinÄ&#x2014;s ĹžemÄ&#x2014;s tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedÄ&#x2014;jo 2012
Maloniai kvieÄ?iame vasario 16 d. 21 val. ÄŻ merginĹł trio â&#x20AC;&#x17E;BON AMIâ&#x20AC;? koncertÄ&#x2026; ! PrancĹŤziĹĄka muzika, ĹĄansonai, populiarios dainos, vynas JĹŤsĹł jaukiam ĹĄeĹĄtadienio vakarui. Bilieto kaina 40 Lt asmeniui. ÄŽ kainÄ&#x2026; ÄŻskaiÄ?iuota: koncertas, taurÄ&#x2014; vyno su prancĹŤziĹĄku uĹžkandĹžiu. Daugiau informacijos www.vanagupe.lt
-JFUVWPT EBJMÇ&#x2C6;T NV[JFKVT
SECESIJOS MADA
*Ă&#x2DC; "MFLTBOESP 7BTJMKFWP LPMFLDJKPT
N MBQLSJÇ JP E m N TQBMJP E
5BJLPNPTJPT EBJMÇ&#x2C6;T NV[JFKVT "STFOBMP H " 7JMOJVT
%BSCP MBJLBT BOUSBEJFOJBJTmĂ&#x2DC;FĂ&#x2DC;UBEJFOJBJT m TFLNBEJFOJBJT m 7BMTUZCJOJÇą Ă&#x2DC;WFOÇ JÇą JĂ&#x2DC;WBLBSÇ&#x2C6;TF EJSCB WJFOB WBMBOEB USVNQJBV /FEJSCB QJSNBEJFOJBJT JS WBMTUZCJOJÇą Ă&#x2DC;WFOÇ JÇą EJFOPNJT RÄ&#x2014;mÄ&#x2014;jai:
1070067
?0B48:BY ?0A8];F<Y 60D8<> 384=>A 37 721. 975626 ' -+ & * , -
- *T , +S ,@0=4N0<4 0?84 :0@B>90<Y D8AC><4=\A 8=5>@ Technikos remonto ÄŽvairĹŤs <0D8<> ?@>243]@Y 3\; ?0@4=6B> O4<\A A:;F ?> >1@>D>;\A : 70 A:;F?> :03 @ % ' $ ! " G( H 8/8+> ÄŽmonei reikalingi aukĹĄtalipiai. Tel. 8 650 91 29 ,0=4@8[ A4=8]=89>94 8;=8C94 .94+7Q ,>3=38K =/-2835Q D I+6.A=>?>< ! 253, 8 699 98 086. 973725 34B0;8>9> ?;0=> ,;0=0D8<> ?06@8=30A I <5+6,A56/< ?3;A56/< 597:3>=/;38K =/-2 835Q 3; 53=>< /6/5=;98359< :;3/=+3<>< &/6 < 10;0=3O8> 3 4B0;8>9> B4@8B>@89[ ?;0=0D8 <> >@60=8G0B>@80CA B48A8[ 8@ ?0@486[ ?4@30D8 @@@ 5+>8+53/73< 6= Transportas, logistika <> ACB0@B8A @ ,;0=0D8<> B8:A;0A I Konditerijos ÄŻmonÄ&#x2014; priims ÄŻ darbÄ&#x2026; Vilniaus ?0:48AB8 O4<\A B8:A;8=W ?0A:8@BX ?060; 14=3@>9> 8A[ :><?8CB4@8[ 8@ B4;4D8G>@8[ B08AF<0A 8; ?;0=> regione vairuotojÄ&#x2026;-ekspeditoriĹł, A?@4=38=8CA ?030;FB8 A:;F?Y vadybinin=CAB0BFB8 =8C94 M0;68@8> 6 B4; " B4@8B>@89>A =0C3>98<> 8@ BD0@:F<> @4O8<Y 4 kÄ&#x2026;-ekspeditoriĹł ir prekybos agentÄ&#x2026;. Tel. 8 KarĹĄÄ?iausi EEE ?2 74;? ;B 611 45 ?;0=> 000. >@60=8G0B>@8CA I % J -40;H B0;8>9> 976056 (>NB0CB> 6 8;=8CA B4; kelioniĹł ,@>94:B> @4=6\90A I % J- 0@278B4:B[ ABC KelioniĹł pasiĹŤlymai 3890H ,0<\=:0;=8> 6 8;=8CA ,0@4=6 N X >=3>=Y A0C6808 6@48B08 D4O0<4 A8C= KelioniĹł B8=8CA 84BCD>94 ?@8AB0B><4 8:8 3C@[ 4; KELIONIŲ ORGANIZATORIUS =5>@<028 IĹĄ/ÄŻ LondonÄ&#x2026; saugiai, greitai veĹžame siun90 I EEE ;84BCD0;>=3>=0A 2>< tinius. Lietuvoje pristatome iki durĹł. Tel. 8
/ :+I=+< ?3.38/<.>;A< B/,;+ 6=
vasario 28â&#x20AC;&#x201C;kovo 6, 2013
Tel. 261 3653, 261 3655, 261 3659 skelbimai@vilniausdiena.lt
skelbimai
PASLAUGOS
?CA48 14=3@89> <0A 1CA N0C: Kita ?0Z8>94 D84B>94 BIÄŽ â&#x20AC;&#x17E;Kontrast 9>A ?8@<8=8=:\ da atsargas uĹž didĹžiausiÄ&#x2026; % J 4:8;=> nei:030AB@8=8C 35 730 Lt :0 2012 m. birĹže C34@D\A A4= kuose bankro A:; @ A Legaleâ&#x20AC;&#x153;, Ukm ?@0N>< 6@4B8< giau informac ?> @ A0D 51 518. D0; 0BDF:B8 ?@ 30;FD0CB8 O4= Vladislavos S D> >D8=A:8> A jĹł dÄ&#x2014;mesiui. A8A84:B8 AC 30 adresu Vilnia D8Z M0;68@8> 6 nĹł k., SB â&#x20AC;&#x17E;Ek 4 ?0NB0A 4167/1002:00 KvieÄ?iame d UAB â&#x20AC;&#x17E;Baltijos kmenĹł g.13, V
KARĹ Ä&#x152;IAUSI KELIONIŲ PAS
4O0<4 :4;48D8CA X >:84B89Y 0=89Y ;0=38 9Y 4; 4 ?0NB0A ?4@D4G8<08 8=5>$6<08; 2><
Kitos
%
KARĹ Ä&#x152;IAUSI KELIONIŲ P (3/8>9639 1
A.Vienuolio g. 6, LT-01104 Vilnius Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt
KELIONIŲ ORGANIZATORIUS
AKCIJOS KELTŲ BILIETAMS IĹ KLAIPÄ&#x2013;DOS
4AB0=30@B8=8[ 10;3[ 60<F10 C:NB0 :>:F 1\ I O4<0 :08=0 EEE 6C>1>A10;308 ;B 4;
PARDUODA NekilnojamÄ&#x2026;jÄŻ turtÄ&#x2026; ,0@3C>30<0A 3D849[ :0<10@8[ 1CB0A ,0;0= 6>A 24=B@4 CO 10O=FZ8>A \@84A 6 4;
PERKA
KETURVIETÄ&#x2013; KAJUTÄ&#x2013; + AUTOMOBILIS â&#x20AC;&#x201C; ; <?+494+=/ +:6+85A=3 !3>49;5Q nuo 218 Lt / asm. Akcija galioja linijoms
60;1]B *CA D8A030 O0D\9> 0A 460A0A I KlaipÄ&#x2014;daâ&#x20AC;&#x201C;Kylis ir KlaipÄ&#x2014;daâ&#x20AC;&#x201C;Karlshamnas iki 2013 05 31. ND84A[ :0G8=> ?0A8@>3F<[ 8@ D84N1CZ8[ @>9CA# â&#x20AC;&#x17E;COMMODORREâ&#x20AC;&#x153; KAJUTÄ&#x2013; VIENAM + AU,0<0BF:8B4 =C>AB018Y9Y L80C@\A <4@8:Y CO AtÄ&#x2014;jo laikas TIKROMS ATOSTOGOMS! TOMOBILIS â&#x20AC;&#x201C; nuo 495 Lt / asm. Akcija galioja linijai KlaipÄ&#x2014;daâ&#x20AC;&#x201C;Kylis iki 2013 05 31. F?0B8=6Y :08=Y â&#x20AC;&#x17E;COMMODORREâ&#x20AC;&#x153; KAJUTÄ&#x2013; DVIEM + AUTO OA8A0:F:8B4 A:@F3X 8:8 646CO\A 384=>A 8@ JoniniĹł kruizas Rygaâ&#x20AC;&#x201C;Stokholmasâ&#x20AC;&#x201C;Ryga nuo MOBILIS â&#x20AC;&#x201C; nuo 425 Lt / asm. Akcija galio;48A:8B\A X =4?0<8@NB0<Y :4;8>=W 110jaLtlinijai KlaipÄ&#x2014;daâ&#x20AC;&#x201C;Karlshamnas iki 2013 05 31. Jus ÄŻ trumpiausios nakties va I KvieÄ?iame KELIONÄ&#x2013; KELTU ÄŽ EUROVIZIJOS DAINŲ KON 8C9>@:0A =C> B karÄ&#x2014;lÄŻ! KURSÄ&#x201E; â&#x20AC;&#x201C; nuo 266 Lt asm. (vieta kajutÄ&#x2014;je ka 0N8=6B>=0A =C> B jutÄ&#x2014;je)jĹŤroje Galioja KlaipÄ&#x2014;daâ&#x20AC;&#x201C;Karlshamnas Baltijos buslinijai ir disko, ir linksmybÄ&#x2014;s iki %>AB>=0A =C> B ryto! Daugiau specialiĹł pasiĹŤlymĹł www.kran-
tas.lt.
%@0=6808 ?4@:0<4 <8N:Y AC O4<4 0@10 8NA8 :8@AB8 8A>94 84BCD>94 BA8A:08B><4 8N :0@B>
4;
% KELIONIŲ ORGANIZATORIUS
% J% & +, .H 0@\=>A @ ?4@:0! D4@N4;8CA 60;D89CA 0D8A C<>:0<4 8N :0@B> +>:0<4 , + 4;
ÄŽVAIRĹŞS Kita 8;=80CA 0?F60@3>A B48A<> =CB0@ B8<8 % J*>0=>A 0D80;8=89>AH 8N:4;B0 10=:@>B> 1F;0 2 1 @ % %0=:@CBC> 90=Z8>A % J*>0=>A 0D80;8=89>AH 03<8=8AB@0B> @8C<8 ?0A:8@B0 % - .+ - -
- R- / & * & - U60;8>B0A 0A<C> I V4A>=8A B4; ,@0N>< 8:8 < 18@O4;8> 3 8<B8=08 ?0B48:B8 A0D> :@438B> @8=8CA @48:0;0D8<CA < 646CO\A 384=08 10=:@>B> 1F;>A XA8B48A\98<> 384=08 :0@BC ?@8 3430=B :@438B>@8=8CA @48:0;0D8<CA ?0BD8@B8=0= Z8[ 3>:C<4=B[ B8=:0<08 X5>@<8=BCA =C>@0NCA
08? ?0B ?@0N>< =C@>3FB8 0@ N8[ @48:0;0D8<[ XDF:3F<0A F@0 COB8:@8=B0A =C@>3FB8 :>:8C 1]3C B08 F@0 ?030@FB0 @438B>@8=X @48:0;0D8<Y ?0B48: B8 0D0=>@8[ ?@ 0C=0A = 5>@<02890 B4; 50:A
' -+ & * , -
- *T , +S ,0@4=6B0A O4<\A A:;F?> 4A0=Z8> D>D> 6 L=8?8N:8[ A4=8]=89>94 8;=8C94 A:;F ?> :03 @ ! 14=3@0A ?;>B0A 70 34B0;CA8A ?;0=0A ,;0=0D8<> ?0 6@8=30A! 8;=80CA <84AB> A0D8D0;3F1\A 03<8 =8AB@0289>A 38@4:B>@80CA ?0D03C>B>9> XA0:F<0A @ 34B0;8>9> B4@8B>@89[ ?;0=0D8<> >@60=8G0B> @80CA B48A8[ 8@ ?0@486[ ?4@30D8<> ACB0@B8A @
PamÄ&#x2014;nkalnio g. 5/K.Griniaus g., Vilnius "!P% '&" '%' KELIONÄ&#x2013;S Tel. 8-5 AUTOBUSU 262 7777, mob. 8 616 16 777 ;FD[ OF3\98<> ND4=B\ C>14;\94 0BD89>94 info@svite.lt, www.svite.lt, www.lek.lt Ä&#x152;ekijos pilysâ&#x20AC;&#x201C;Ä&#x152;ekijos rojusâ&#x20AC;&#x201C;Praha â&#x20AC;&#x201C; 577 Lt I B AUTOBUSU Didingoji Italija ir Kaprio sala â&#x20AC;&#x201C; 1747 Lt +CG849[ =0:B8A 0@NCD>94 GÄ&#x2014;liĹł paradas Olandijoje 04 I B 16â&#x20AC;&#x201C;21 â&#x20AC;&#x201C; 1280 Rygaâ&#x20AC;&#x201C;Saremos salaâ&#x20AC;&#x201C;Talinas â&#x20AC;&#x201C; 377 Lt 1180 Lt V4:89>A ?8;FAIV4:89>A @>9CAI,@070 I B KelionÄ&#x2014;s kolektyvams po LietuvÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x201C; nuo 65 Ĺ iaurÄ&#x2014;s Italija su poilsiu prie Adrijos LD4820@89>A 60<B>A AB41C:;08 I BjĹŤros Lt/asm. nuo 1197 Lt -F60I 0@4<>A A0;0I 0;8=0A I B LÄ&#x2013;KTUVU Kroatija nuoRomoje 990 Lt 03 30â&#x20AC;&#x201C;04 02 â&#x20AC;&#x201C; 1395 Lt B L80C@\A B0;890 ?>8;A8=\ ?0O8=B8=\ =C> Velykos Aviabilietai B Praha-Viena-BudapeĹĄtas nuo 627 Lt @>0B890 =C> FINNAIR akcija: LÄ&#x2013;KTUVU EuropaIĹ â&#x20AC;&#x201C; VILNIAUS: nuo 645 Lt ,@070I 84=0I%C30?4NB0A =C> B Azija â&#x20AC;&#x201C;Kosta nuo 1648 Ispanija, BravaLtnuo 822 Lt Amerika â&#x20AC;&#x201C; nuo 1746 Lt Malta â&#x20AC;&#x201C; 904 Lt www.lek.lt Pirkti internetu: G ( $G'("% ?>8;A8=\A Graikija, CgalkidikÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x201C; 979 Lt 68?B0A )C@6030 =C> B Keltai Lietuvos NepriklausomybÄ&#x2014;s Ispanija, Kosta Dorada â&#x20AC;&#x201C; 999 Lt ĹĄventÄ&#x2014; Bal%C;60@890 =C> B tijos jĹŤroje su ĹĄauniomis pramogomis â&#x20AC;&#x201C; Ispanija, AlikantÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x201C; 1108 L@8 0=:0 =C> B nuo 105 Lt Konferencijos kiti jĹŤsĹł Graikija, Kos sala irâ&#x20AC;&#x201C; 1128 Lt kompanijos ren @4B0 =C> B giniai Baltijos jĹŤroje! Turkija, Antalija â&#x20AC;&#x201C; 1185 Lt
C=8A0A =C> B KRUIZAIBurgas â&#x20AC;&#x201C; 1199 Lt Bulgarija, 9 dienĹł kruizas. KanarĹł salos iĹĄ BarseloKroatija, Rijeka â&#x20AC;&#x201C; 1279Spiritâ&#x20AC;&#x153;) Lt nos (â&#x20AC;&#x17E;Norwegian â&#x20AC;&#x201C; nuo 1795 Lt/ G ( $G'("% ?0O8=B8=\A ?>8;A8=\A asm. (skrydis ÄŻskaiÄ?iuotas) Turkija, Marmaris 1289 Lt @C8G0A 8;C =C> B 7 dienĹł kruizas. VakarĹł Karibai â&#x20AC;&#x201C; nuo 3550 Lt/asm. Bulgarija, Burgas(skrydis â&#x20AC;&#x201C; 1199 LtÄŻskaiÄ?iuotas) G@04;8AI*>@30=890I 68?B0A =C> B Portugalija, AlgarvÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x201C; 1899 Lt +0@>:0A =C> B VIZOS ÄŽ RusijÄ&#x2026;IĹ â&#x20AC;&#x201C;VARĹ UVOS nuo 260 (poilsinÄ&#x2014;s) Lt, BaltarusijÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x201C; nuo C10 =C> B LÄ&#x2013;KTUVU 85 Lt Egiptas, Hurgada nuo 995 Lt TailandÄ&#x2026;, KinijÄ&#x2026;... ÄŽvaĹžiavimo leidimai ÄŻ JAV, AustralijÄ&#x2026;. G $) "% Bulgarija â&#x20AC;&#x201C; 995 Lt
08;0=30A ?0O8=B8=\ ?>8;A8=\ I =C> B PAĹ˝INTINÄ&#x2013;S kelionÄ&#x2014;s autobusu: Turkija â&#x20AC;&#x201C; 1078 Lt SerengeÄ?io parkasâ&#x20AC;&#x201C;BrÄ&#x2014;menasâ&#x20AC;&#x201C;HeidÄ&#x2014;s Ĺ riparkas Lanka â&#x20AC;&#x201C;â&#x20AC;&#x201C;3500 640 LtLt Eurodisneilendasâ&#x20AC;&#x201C;HeidÄ&#x2014;s parkas â&#x20AC;&#x201C; 1190 Lt G ( ! '% Kreta â&#x20AC;&#x201C; 1170 Lt Juodkalnijaâ&#x20AC;&#x201C;Bosnija ir Hercegovinaâ&#x20AC;&#x201C;Kroa 68?B0A )C@6030 =C> B Tunisas â&#x20AC;&#x201C; 770 Lt tijaâ&#x20AC;&#x201C;Serbijaâ&#x20AC;&#x201C;Albanija â&#x20AC;&#x201C; 1148 Lt Ĺ iaurÄ&#x2014;sIĹ Italija (paĹžintinÄ&#x2014;-poilsinÄ&#x2014;) 1360 Lt A?0=890 +0;9>@:0 I B LÄ&#x2013;KTUVU VARĹ UVOS (paĹžintinÄ&#x2014;s â&#x20AC;&#x201C;â&#x20AC;&#x201C;poilKroatija â&#x20AC;&#x201C; 918 Lt
C@:890 =B0;890 I B PietĹł PrancĹŤzija ir Italijos Rivjera â&#x20AC;&#x201C; 1431 Lt sinÄ&#x2014;s) ParyĹžiusâ&#x20AC;&#x201C;Amsterdamasâ&#x20AC;&#x201C;Liuksemburgas â&#x20AC;&#x201C; Kruizas 1097Nilu Lt nuo 1440 Lt Prahaâ&#x20AC;&#x201C;Vienaâ&#x20AC;&#x201C;BudapeĹĄtas Izraelis â&#x20AC;&#x201C; Egiptas nuo 1678 Lt â&#x20AC;&#x201C; 544 Lt Marokas 2634 Lt iĹĄ Vilniaus POILSISâ&#x20AC;&#x201C; lÄ&#x2014;ktuvu Ispanija, Kosta Kuba â&#x20AC;&#x201C; 5853 Lt Brava, Kosta Dorada â&#x20AC;&#x201C; nuo 1279 Lt Graikija, Kreta â&#x20AC;&#x201C; 1159 Lt STOVYKLOS LIETUVOJE Graikija, Kos sala â&#x20AC;&#x201C; 1089 Lt Pasaka nuo 550 Lt Turkija, Antalija â&#x20AC;&#x201C; 1249 Lt TopBulgarija, Fun 540 LtVarna â&#x20AC;&#x201C; 999 Lt Turkija, Marmaris 1029 Lt RaganÄ&#x2014; 550 Lt AlgarvÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x201C; 2069 Lt Portugalija, Pirkti internetu: Energetikas 600 Lt www.kelioniupasiulymai.lt Laimingas Ĺžmogus â&#x20AC;&#x201C;iĹĄtaiVarĹĄuvos aĹĄ! 600 Lt POISIS lÄ&#x2014;ktuvu Egiptas, Hurgada â&#x20AC;&#x201C; nuo 1237 Lt Trimitas 520 Lt Ĺ arm El Ĺ eichas â&#x20AC;&#x201C; 1314 Lt Portugalija â&#x20AC;&#x201C; 1633 Lt Ĺ ri Lanka â&#x20AC;&#x201C; 5072 Lt
SLIDINÄ&#x2013;JIMAS lÄ&#x2014;ktuvu Bulgarija (Bansko) nuo 1194 Lt Andora â&#x20AC;&#x201C; 1290 Lt Italija, Ĺ veicarija ir PrancĹŤzija (Aostos slÄ&#x2014;nis) â&#x20AC;&#x201C; 1550 Lt Italija (Vialattea) â&#x20AC;&#x201C; 1650 Lt autobusu PrancĹŤzija (Trys SlÄ&#x2014;niai) â&#x20AC;&#x201C; 1241 Lt Italija (Sela Ronda, Kronplazas, Isako slÄ&#x2014;nis) â&#x20AC;&#x201C; 1490 Lt Austrija, Ĺ veicarija, PrancĹŤzija â&#x20AC;&#x201C; 1490 Lt Slovakija (Ĺ˝emieji Tatrai) â&#x20AC;&#x201C; 590 Lt Ukraina (Bukovelis) 7 d. â&#x20AC;&#x201C; 720 Lt
&/6
?3683>< ?3683>< @@@ 5;+8=+< 6= A.Vienuolio g Tel. (8 5) 231 33 0A 460A0A =C vilnius@vilni
>@>=B0A =C> +>=@40;8A =C> )8CAB>=0A =C> Vasaros kruiza 0;60@8A =C> nuo 125 Lt PamirĹĄkite ka 08=0 ?0B48:B0 laiduokite laiv :4AZ808A MÄ&#x2014;gaukitÄ&#x2014;s s -4G4@D0289>A < ?8;3><08 Kruizo kaina p 84B[ A:08Z8CA @ Daugiau infor
#+7N85+6839 1 &/6 3809 <?3=/ 6= @
(@08:890 @4B0 MaĹžieji Lauky %C;60@890 0@= Holivudo aka ,>@BC60;890 ; Mes jÄ&#x2014;ga 450 Ĺ˝aidimĹł gala %&"() "% ApaÄ?i indÄ&#x2014;nai ,0A0:0 =C> Avataro nuoty -060=\ I Mes ĹĄampinjo 08<8=60A O<> Aplink pasaul
>? 'C= B Mano pasaul Kitas varianta %&"() "% 'H Dodi 550 Lt =6;[ :0;1>A A STOVYKLOS U %C;60@89>94 Stovykla Ukra @>0B89>94 60 Lt dienai Kryme â&#x20AC;&#x17E;Saliu ( & %0:C =C> Bulgarijoje 16 :08=>A X 018 ? Kroatijoje 214 Juodkalnijoje &O & AnglĹł kalbos -F60I B>:7>;< AVIABILIETAI*
0;8=0AI)4;A8= Delis nuo 187
0;8=0AI B>:7> Tokijas â&#x20AC;&#x201C; 2229 4=BA?8;8AI F= Seulas â&#x20AC;&#x201C; 230 ;08?\30I 0@;A SingapĹŤras â&#x20AC;&#x201C; ;08?\30I F;8A Bankokas â&#x20AC;&#x201C; 2 ;08?\30I/0A= Puketas â&#x20AC;&#x201C; 261
C@:CI ;0=3> *kainos ÄŻ abi KELTAI ( *"% JoninÄ&#x2014;s Baltij U -CA89Y =C> nuo 105 Lt Rygaâ&#x20AC;&#x201C;Stokho Talinasâ&#x20AC;&#x201C;Helsi Talinasâ&#x20AC;&#x201C;Stokh Ventspilisâ&#x20AC;&#x201C;Ny KlaipÄ&#x2014;daâ&#x20AC;&#x201C;Kar KlaipÄ&#x2014;daâ&#x20AC;&#x201C;Kyli KlaipÄ&#x2014;daâ&#x20AC;&#x201C;Zas Turkuâ&#x20AC;&#x201C;Alando VIZOS ÄŽ RusijÄ&#x2026; nuo 2 BaltarusijÄ&#x2026; nu
30
Vasario 28â&#x20AC;&#x201C;kovo 6, 2013
personaĹžas diena.lt/naujienos/laisvalaikis
RYR UHSHUWXDUDV _ Ę&#x17E;Ę&#x201C;Ę?Ę&#x201C;Ę&#x17E;Ę ĘĄĘ&#x17D;Ę&#x17E; Ę&#x203A;Ę&#x17D; Ę&#x17D;Ę&#x17E;Ę SHQNWDGLHQLV
<DHO 5RQHQ
3$0,Ĺ?Ä&#x2020;/Ä&#x2020; ÉżĘ ÉşÉŽÉżĘ&#x2020;ɳɲĘ&#x2020;ÉŽĘ?
WUHĂžLDGLHQLV $O\WDXV PLHVWR WHDWUDV
5$*$1,86 É¸ÉźÉšÉ˛Ę Éť
5HĹŞ /DLPD $GRPDLWLHQÄ&#x2021; VX OLHWXYLĹ&#x17D;NDLV WLWUDLV
3DJDO 9 .UÄ&#x2021;YÄ&#x2030; 0LFNHYLĂžLĹ 5HĹŞ 'DOLD .LPDQWDLWÄ&#x2021; OLHWXYLĹ NDOED
Ĺ&#x17D;HĹ&#x17D;WDGLHQLV
$OHNVDQGU 9YHGHQVNLM
(*/87Ä&#x2020; 3$6 ,9$12986 É&#x;ɚɸɎ Ę ÉśÉ°ÉŽÉťÉźÉ°Ę&#x2030;Ę&#x192; 5HĹŞ -RQDV 9DLWNXV VX OLHWXYLĹ&#x17D;NDLV WLWUDLV
VHNPDGLHQLV
*pUDOG 6LEOH\UDV
NHWYLUWDGLHQLV
$OHNVDQGU *ULERMHGRY
9$5*$6 'Ä&#x2020;/ 35272 ɹɟɞɳ ÉźĘ&#x20AC; Ę ÉşÉŽ 5HĹŞ -RQDV 9DLWNXV VX OLHWXYLĹ&#x17D;NDLV WLWUDLV
SHQNWDGLHQLV
9Ä&#x2020;-$6 7823Ĺ&#x; 9,5Ĺ?Ĺ&#x2014;1Ä&#x2020;6( É°ÉłĘ&#x20AC;ɳɞ Ę&#x2020;Ę ÉşÉśĘ&#x20AC; É° Ę&#x20AC;ɟɽɟɚĘ?Ę&#x192;
-HDQ 0DULH &KHYUHW
69(,., (0,*5$17$, 648$7
ɽɞɜɰɳĘ&#x20AC; Ę&#x2039;ɺɜɹɞɎɝĘ&#x20AC;Ę&#x2030;
5HĹŞ $QGUHM Ĺ?ĂžLXFNLM VX OLHWXYLĹ&#x17D;NDLV WLWUDLV
5HĹŞ 0LFKDLO 3ROLĹ&#x17D;ĂžLXN
Ĺ&#x17D;HĹ&#x17D;WDGLHQLV
DQWUDGLHQLV
1HLO 6LPRQ
Ĺ?LDXOLĹ ELJEHQGDV LU Ĺ?LDXOLĹ NDPHULQLV RUNHVWUDV
3$6.87,1<6,6 $,675,1*$6 0(,/8ĹŠ,6 ɽɟɿɚɳɲɝɜɡ É˝Ę&#x2030;ɚɸɜɡ É°ÉšĘ&#x152;ɯɚɳɝɝĘ&#x2030;ɡ
.21&(57$6 ɸɟɝĘ&#x201E;ɳɞĘ&#x20AC;
ÉŻĘ&#x2013;Ę&#x2018; Ę?ĘŤĘ&#x203A;Ę&#x2019; Ę&#x2013; Ę&#x2DC;Ę&#x17D;Ę&#x161;Ę&#x201C;Ę&#x17E;Ę&#x203A;ĘŠĘ&#x2014; Ę&#x153;Ę&#x17E;Ę&#x2DC;Ę&#x201C;Ę&#x;Ę Ę&#x17E; Ę&#x2018; Ę&#x2020;ĘĘĄĘ&#x2122;ĘĘ&#x2014;
5HĹŞ 2OJD /DSLQD -HOHQD %RJGDQRYLĂž *ROXEHYD VX OLHWXYLĹ&#x17D;NDLV WLWUDLV
WUHĂžLDGLHQLV Ă&#x2026;,GLRWHDWUDV´ SULVWDWR 0DUF &DPROHWWL
VHNPDGLHQLV
%2,1* %2,1* ɯɟɜɝɹ ɯɟɜɝɹ
$QQD .URJHUXV
,Ĺ? 0(,/Ä&#x2020;6 0$1 ÉźĘ&#x20AC; ÉšĘ&#x152;ÉŻÉ°Éś ɸɟ ɺɝɳ
5HĹŞ 6LPRQDV $Ĺ&#x17D;NHODYLĂžLXV OLHWXYLĹ NDOED
5HĹŞ $JQÄ&#x2021; 'LO\WÄ&#x2021;
SHQNWDGLHQLV
/HY 7ROVWRM
$1$ .$5(1,1$ ɎɝɝɎ ɸɎɞɳɝɜɝɎ
SHQNWDGLHQLV Ĺ&#x17D;HĹ&#x17D;WDGLHQLV 35(0-(5$ :LOOLDP 6KDNHVSHDUH
*ULJRULM *RULQ
520(2 ,5 'ĹŠ,8/-(7$ ɞɟɺɳɟ Éś É˛É´Ę ÉšĘ&#x160;ÉłĘ&#x20AC;Ę&#x20AC;ÉŽ
5HĹŞ $OJLUGDV /DWÄ&#x2021;QDV VX OLHWXYLĹ&#x17D;NDLV WLWUDLV
VHNPDGLHQLV -XULM Ĺ?ĂžLXFNLM
5HĹŞ (GXDUG 0LWQLFNLM
Ĺ&#x17D;HĹ&#x17D;WDGLHQLV
-82.'$5<6 %$/$.,5(9$6 Ę&#x2020;Ę Ę&#x20AC; ɯɎɚɎɸɜɞɳɰ
5HĹŞ 3HWHU 8UD\ 9HQJULMD
SHQNWDGLHQLV 35(0-(5$
&2/,8.Ä&#x2020; ɲĘ&#x152;ɡɺɟɰɟĘ&#x2026;ɸɎ
67$%0(/'ĹŠ,$, Ę?ÉľĘ&#x2030;Ę&#x2026;ɝɜɸɜ
VHNPDGLHQLV -HYJHQLM Ĺ?YDUF
SLUPDGLHQLV
5HĹŞ $QGUHM Ĺ?ĂžLXFNLM
$QQD -DEORQVNDMD
61,(*2 .$5$/,(1Ä&#x2020; ɿɝɳɴɝɎĘ? ɸɟɞɟɚɳɰɎ
5HĹŞ -RQDV 9DLWNXV VX OLHWXYLĹ&#x17D;NDLV WLWUDLV 1
7HDWUDOL]XRWDV /LHWXYRV VFHQRV ĹŞYDLJĹŞGĹŞLĹ NRQFHUWDV
6.(569Ä&#x2020;-,6 ɿɸɰɟɾɝĘ?ɸ
NHWYLUWDGLHQLV Ă&#x2026;1LNLQGRP´ SULVWDWR
/$'< 6+$.(63($5( ɚɳɲɜ Ę&#x2020;ɳɸɿɽɜɞ 5HĹŞ 1LND .RVHQNRYD
SHQNWDGLHQLV
9DOHULM 0XFKDUMDPRY
67(%8./,1*2-, .5(,'(/Ä&#x2020; ɰɟɚĘ&#x2020;ɳɯɝĘ&#x2030;ɡ ɺɳɚɟɸ 5HĹŞ 2OJD /DSLQD WLN PHWĹ YDLNDPV WÄ&#x2021;YDPV ² QHPRNDPDV KXPDQLVWLQÄ&#x2021;V SHGDJRJLNRV XĹŞVLÄ&#x2021;PLPDV
VSHNWDNOLV URGRPDV OLHWXYLĹ NDOED
VHNPDGLHQLV .ODVLNLQLR Ĺ&#x17D;RNLR EDOHWR NROHNW\YDV Ă&#x2026;1XRWDLNDÂľ
$Ă˝,Ĺ&#x2014; 0$5*2 ɿɽɎɿɜɯɟ ɺɎɞɹɟ 5HĹŞ -XULM Ĺ?ĂžLXFNLM
Ĺ&#x17D;HĹ&#x17D;WDGLHQLV
1LNRODM *RJRO
61,(*2 .$5$/,(1Ä&#x2020; ɿɝɳɴɝɎĘ? ɸɟɞɟɚɳɰɎ 9DGRYÄ&#x2021; 2OJD 7DPDĹ&#x17D;DXVNLHQÄ&#x2021;
Ĺ&#x17D;HĹ&#x17D;WDGLHQLV
/2Ĺ?Ä&#x2020;-$, ɜɹɞɟɸɜ
=LQNHQ +RSS
5HĹŞ 0LFKDLO %\ĂžNRY
VHNPDGLHQLV
)UDQFLV 9HEHU
.9$,/,Ĺ&#x; 9$.$5,(1Ä&#x2020; Ę É´ÉśÉť É˛Ę ÉžÉŽÉ¸ÉźÉ° 5HĹŞ 0LFKDLO 3ROLĹ&#x17D;ĂžLXN VX OLHWXYLĹ&#x17D;NDLV WLWUDLV
Ĺ&#x17D;HĹ&#x17D;WDGLHQLV
=LQNHQ +RSS
Ę&#x20AC;Ę&#x201C;Ę&#x17D;Ę Ę&#x17E;Ę&#x17D;Ę&#x2122;Ę&#x2013;Ę&#x2022;Ę&#x153;Ę?Ę&#x17D;Ę&#x203A;Ę&#x203A;ĘŠĘ&#x2014; Ę&#x2DC;Ę&#x153;Ę&#x203A;ʤĘ&#x201C;Ę&#x17E;Ę
5HĹŞ -XULM Ĺ?ĂžLXFNLM
/LHWXYRV UXVĹ GUDPRV WHDWUR VSHNWDNOLDL
ÉżĘ?Ę&#x201C;Ę&#x2DC;Ę Ę&#x17D;Ę&#x2DC;Ę&#x2122;Ę&#x2013; ɞʥĘ&#x;Ę&#x;Ę&#x2DC;Ę&#x153;Ę&#x2018;Ę&#x153; Ę&#x2019;Ę&#x17E;Ę&#x17D;Ę&#x161;Ę&#x17D;Ę Ę&#x2013;ĘĽĘ&#x201C;Ę&#x;Ę&#x2DC;Ę&#x153;Ę&#x2018;Ę&#x153; Teatro Teatroradijas radijas radijas Teatro Ę Ę&#x201C;Ę&#x17D;Ę Ę&#x17E;Ę&#x17D; ÉšĘ&#x2013;Ę Ę?ĘŠ
6SHNWDNOLDL YDLNDPV ÉżĘ?Ę&#x201C;Ę&#x2DC;Ę Ę&#x17D;Ę&#x2DC;Ę&#x2122;Ę&#x2013; Ę&#x2019;Ę&#x2122;Ę Ę&#x2019;Ę&#x201C;Ę Ę&#x201C;Ę&#x2014; Teatro Teatroradijas radijas radijas Teatro
67(%8./,1*2-, .5(,'(/Ä&#x2020; ɰɟɚĘ&#x2020;ɳɯɝĘ&#x2030;ɡ ɺɳɚɟɸ 5HĹŞ 2OJD /DSLQD WLN PHWĹ YDLNDPV WÄ&#x2021;YDPV ² QHPRNDPDV KXPDQLVWLQÄ&#x2021;V YSHGDJRJLNRV XĹŞVLÄ&#x2021;PLPDV
VSHNWDNOLV URGRPDV UXVĹ NDOED
VHNPDGLHQLV +DQV &KULVWLDQ $QGHUVHQ
81',1Ä&#x2020;/Ä&#x2020; ÉžĘ ÉżÉŽÉšÉźĘ&#x2026;ɸɎ 5HĹŞ -XULM Ĺ?ĂžLXFNLM
- %DVDQDYLĂžLDXV J /7 9LOQLXV (O SDĹ&#x17D;WDV OUGW#UXVXGUDPD OW ,QIRUPDFLMD WHO IDNVDV .DVRV GDUER ODLNDV LU VHNPDGLHQÄ&#x; ² SLUPDGLHQLV ² SRLOVLR GLHQD 7HO ZZZ UXVXGUDPD OW ZZZ IDFHERRN FRP UXVXGUDPD Teatro Teatroradijas radijas radijas Teatro
Teatro Teatroradijas radijas radijas Teatro
Vis tiek norÄ&#x2014;Ä?iau bĹŤti Ĺžmogumi
Margaritos VorobjovaitÄ&#x2014;s nuotr.
TeatÂras, ĹĄoÂkis, muÂziÂka, ÄŻvaiÂrĹŤs proÂjekÂtai, spalÂvinÂgos komÂpaÂni jos â&#x20AC;&#x201C; drauÂgĹł smaÂgiai vaÂdiÂnaÂma neÂsusÂtabÂdoÂma DoÂviÂlÄ&#x2014; su pa vyÂdÄ&#x2014;ÂtiÂnu lengÂvuÂmu ranÂda bendÂrÄ&#x2026; kalÂbÄ&#x2026; su viÂsais, iĹĄ diÂdĹžioÂsios saÂvo gyÂveÂniÂmo meiÂlÄ&#x2014;s, teatÂro, iĹĄÂmoÂkuÂsi svarÂbiauÂsio â&#x20AC;&#x201C; neÂsuÂvai dinÂto tikÂruÂmo. â&#x20AC;&#x201C; Kas tau yra toÂbuÂla laiÂmÄ&#x2014;? â&#x20AC;&#x201C; ReikÂtĹł paÂsvarsÂtyt laÂbai atÂsa kinÂgai, ypaÄ? jeiÂgu laiÂmÄ&#x2014; suÂsiÂju si su noÂrĹł iĹĄÂsiÂpilÂdyÂmu ir jeiÂgu ĹĄiÂtÄ&#x2026; klauÂsiÂmÄ&#x2026; bĹŤÂtĹł gaÂliÂma perÂfraÂzuoÂti ÄŻ â&#x20AC;&#x17E;Koks taÂvo diÂdĹžiauÂsias noÂras?â&#x20AC;&#x153;. TuoÂmet laÂbai ilÂgai svarsÂtyÂÄ?iau vi sus gaÂliÂmus noÂro iĹĄÂsiÂpilÂdyÂmo pa daÂriÂnius, nes noÂrai viÂsaÂda iĹĄÂsi pilÂdo. O ĹĄiaip laiÂmÄ&#x2014; yra keÂlias ÄŻ ĹžiÂniÄ&#x2026;. â&#x20AC;&#x201C; TaÂvo diÂdĹžiauÂsia baiÂmÄ&#x2014;. â&#x20AC;&#x201C; JĹł neÂtuÂrÄ&#x2014;Âti. â&#x20AC;&#x201C; KoÂkiÄ&#x2026; vieÂnÄ&#x2026; saÂvo saÂvyÂbÄ&#x2122; la biauÂsiai noÂrÄ&#x2014;Âtum paÂkeisÂti? â&#x20AC;&#x201C; Jei nuÂsprenÂdĹžiu, kad jau kas nors trukÂdo bendÂrauÂti, stenÂgiuoÂsi keis ti. Bet daÂbar galÂvoÂju, kad gal neÂde rÄ&#x2014;ÂtĹł nieÂko keisÂti, nes juk skirÂtinÂgus ĹžmoÂnes steÂbiÂna, ÄŻkveÂpia, priÂver Ä?ia suÂsiÂmÄ&#x2026;sÂtyÂti ir ÄŻvaiÂriai nuÂteiÂkia skirÂtinÂgos taÂvo saÂvyÂbÄ&#x2014;s. Ai, tai kol kas nieÂko neÂkeiÂsiu! (Ĺ ypÂsoÂsi.) â&#x20AC;&#x201C; KÄ&#x2026; laiÂkai saÂvo diÂdĹžiauÂsiu pa sieÂkiÂmu? â&#x20AC;&#x201C; Kad tuÂriu ĹĄuÂnÄŻ, viÂsai neÂplaÂnuo tÄ&#x2026; naÂmĹł gyÂvenÂtoÂjÄ&#x2026;, ir tikÂrai jauÂÄ?iu â&#x20AC;&#x201C; kad ir kaip aĹĄ kasÂryt kanÂkinÂÄ?iau jÄ&#x2026; su saÂvo nuoÂlaÂtiÂniu atiÂdÄ&#x2014;ÂlioÂjiÂmu eiÂti ÄŻ lauÂkÄ&#x2026; (o karÂtais reiÂkia iĹĄÂtver ti tikÂrai ilÂgai), ji ĹžiauÂriai maÂne my li ir klauÂso.
?
â&#x20AC;&#x201C; Kas yra taÂvo heÂroÂjus kasÂdie niaÂme gyÂveÂniÂme? â&#x20AC;&#x201C; Kaip dieÂna, taip nauÂjieÂna. NÄ&#x2014; ra toÂbuÂlo ĹžmoÂgaus, yra nuoÂstaÂbios saÂvyÂbÄ&#x2014;s tam tikÂroÂse akiÂmirÂkoÂse. â&#x20AC;&#x201C; KoÂkiu taÂlenÂtu laÂbiauÂsiai no rÄ&#x2014;Âtum bĹŤÂti apÂdoÂvaÂnoÂta? â&#x20AC;&#x201C; NoÂrÄ&#x2014;ÂÄ?iau moÂkÄ&#x2014;Âti pieĹĄÂti, ge rai groÂti irÂgi bĹŤÂtĹł neÂbloÂgai, o la biauÂsiai gal noÂrÄ&#x2014;ÂÄ?iau suÂprasÂti kiÂtĹł ĹžmoÂniĹł kalÂbÄ&#x2026; ir moÂkÄ&#x2014;Âti pa saÂkyÂti saÂvo minÂtis bei jausÂmus jĹł kalÂba. â&#x20AC;&#x201C; KoÂkia vyÂro saÂvyÂbe laÂbiauÂsiai ĹžaÂvieÂsi? â&#x20AC;&#x201C; PriÂversÂti moÂteÂrÄŻ paÂsiÂjausÂti Ĺža vinÂgÄ&#x2026;! ÄŽ tai laÂbai daug telÂpa: rei kia moÂkÄ&#x2014;Âti klauÂsyÂtis, doÂmÄ&#x2014;Âtis ki tais, bĹŤÂti ryĹžÂtinÂgam ir svaÂjoÂti! â&#x20AC;&#x201C; Kokius savo draugĹł bruoĹžus laÂbiauÂsiai verÂtiÂni? â&#x20AC;&#x201C; PoÂlÄ&#x2014;ÂkÄŻ ir geÂbÄ&#x2014;ÂjiÂmÄ&#x2026; priimÂti ÄŻvai rias gyÂveÂniÂmo puÂses. â&#x20AC;&#x201C; RyĹĄÂkiauÂsia taÂvo saÂvyÂbÄ&#x2014;, bĹŤÂ do bruoÂĹžas? â&#x20AC;&#x201C; VaikĹĄÂtau iĹĄÂsiÂtieÂsuÂsi, bet, ma nau, Ä?ia seÂni ÄŻproÂÄ?iai. O bĹŤÂdas priÂklauÂso nuo kiekÂvieÂno Ĺžmo gaus, su kuÂriuo bendÂrauÂji, skirÂtin gi ĹžmoÂnÄ&#x2014;s skirÂtinÂgus bĹŤÂdo bruoÂĹžus iĹĄÂlaisÂviÂna.
â&#x20AC;&#x201C; JeiÂgu neÂbĹŤÂtum saÂviÂmi, kuo noÂrÄ&#x2014;Âtum bĹŤÂti? â&#x20AC;&#x201C; NeÂĹžiÂnau, iĹĄ ko gaÂliu rinkÂtis, nors ĹĄiaip gal vieÂnoÂdai jau taÂda. Bet, maÂnau, vis tiek ĹžmoÂgum noÂrÄ&#x2014;ÂÄ?iau bĹŤÂti. â&#x20AC;&#x201C; Ĺ˝moÂgiĹĄÂkas trĹŤÂkuÂmas, kuÂrio neÂgaÂli paÂkÄ&#x2122;sÂti? â&#x20AC;&#x201C; Tai kad aĹĄ paÂti jĹł pilÂna, tai ir ki tĹł tenÂka kÄ&#x2122;sÂti viÂsus iĹĄ eiÂlÄ&#x2014;s. â&#x20AC;&#x201C; TaÂvo gyÂveÂniÂmo moÂto? â&#x20AC;&#x201C; TaiÂgi kiekÂvieÂnoj siÂtuaÂciÂjoj jis kiÂtoks gaÂli bĹŤÂti. Bet jei toks bend ras, tai â&#x20AC;&#x201C; banÂdyÂti ir banÂdyÂti tuos daÂlyÂkus gyÂveÂniÂme, dÄ&#x2014;l kuÂriĹł ne reiÂkÄ&#x2014;ÂtĹł, neÂsiÂnoÂrÄ&#x2014;ÂtĹł teiÂsinÂtis vÄ&#x2014; liau.
VizitinÄ&#x2014; kortelÄ&#x2014; Â&#x201E;Â&#x201E;VarÂdas: DoÂviÂlÄ&#x2014; Â&#x201E;Â&#x201E;PaÂvarÂdÄ&#x2014;: JaÂciunsÂkaiÂtÄ&#x2014; Â&#x201E;Â&#x201E;AmÂĹžius: 25 Â&#x201E;Â&#x201E;UĹžÂsiÄ&#x2014;ÂmiÂmas: soÂciaÂliÂniĹł proÂjekÂ
tĹł vaÂdoÂvÄ&#x2014; Â&#x201E;Â&#x201E;LaisÂvaÂlaiÂkis: karÂtais teatÂre, karÂ
tais muÂziÂkoÂje, karÂtais ĹĄurÂmuÂlyÂje, kuÂrÄŻ apÂlink saÂve skarÂdĹžiu juoÂku paÂskleiÂdĹžia paÂti DoÂviÂlÄ&#x2014; Â&#x201E;Â&#x201E;GyÂveÂna: neÂpaÂkarÂtoÂjaÂmaÂme naÂ
me TilÂto gatÂvÄ&#x2014;je
Ar paÂŞįstaÂte ĹžmogĹł, â&#x20AC;&#x201C; draugÄ&#x2026;, kaiÂmynÄ&#x2026;, koÂlegÄ&#x2026;, â&#x20AC;&#x201C; kuÂris tarÂsi neÂsiÂskiÂria nuo kitĹł paÂprastĹł mĹŤsĹł miesÂto gatvÄ&#x2014;Âmis skuÂbanÂÄ?iĹł gyÂvenÂtojĹł, taÂÄ?iau yra kuo nors ypaÂtinÂgas? GalbĹŤt jis mÄ&#x2026;sto kiÂtaip neÂgu viÂsi, iĹĄÂsisÂkiÂria saÂvo stiÂliuÂmi, gyÂveÂniÂmo bĹŤdu ar daÂro darÂbus, kuÂriĹł nieÂkas neÂpasÂteÂbi? â&#x20AC;&#x17E;VilÂniaus dieÂnosâ&#x20AC;&#x153; rubÂriÂka â&#x20AC;&#x17E;PerÂsoÂnaÂĹžasâ&#x20AC;&#x153; skirÂta bĹŤtent jiems â&#x20AC;&#x201C; NEÂpapÂrasÂtiems vilÂnieÂÄ?iams. RaÂĹĄyÂkiÂte redakcija@vilniausdiena.lt ir neÂleisÂkiÂte likÂti neÂpasÂtebÄ&#x2014;Âtiems tiems, apie kuÂriuos skaiÂtyÂti ÄŻdoÂmu.
Orai
Vėjas 7–12 m/s
penktadienį +5
Artimiausiomis dienomis Lietuvoje numatomi krituliai. Šiandien sušils iki 4 laipsnių šilumos. Bus debesuota, pajūryje numatomas nedidelis lietus. Penktadienio naktį numatoma šlapdriba visoje Lietuvoje, oro temperatūra nukris iki 2 laipsnių šalčio. Dieną sušils iki 2 laipsnių šilumos, numatomi krituliai – pasnigs, vietomis šlapdriba.
9-oji metų savaitė. Saulė Žuvų ženkle.
Savaitgalio orai
+4
Telšiai
+4
Naktis
Šiauliai
+3
Klaipėda
–2
Panevėžys
+4
8
Šeštadienį Naktis
Kaunas
Pasaulyje +13 +5 +28 +6 +8 +23 +21 +6
+2
+4
+3
Atėnai Berlynas Brazilija Briuselis Dublinas Kairas Keiptaunas Kopenhaga
Vėjas (m/s)
Utena Tauragė
Diena
Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas
+8 +5 +4 +3 +7 +7 +5 +4
Praha Ryga Roma Sidnėjus Talinas Tel Avivas Tokijas Varšuva
–7
+3
Vėjas (m/s)
–2
4
Vilnius
+4
+3 +4 +13 +21 +4 +20 +15 +4
Diena
Marijampolė
+5
SEkmadienį
Alytus
Naktis
Diena
–6
Vėjas (m/s)
+1
8
Kalendorius Ketvirtadienis, vasario 28 d.
penktadienis, Kovo 1 d.
šeštadienis, Kovo 2 d.
sekmadienis, Kovo 3 d.
antradienis, Kovo 5 d.
trečiadienis, Kovo 6 d.
Teka 7.11 Leidžiasi 17.53
Teka 7.08 Leidžiasi 17.55
Teka 7.06 Leidžiasi 17.57
Teka 7.03 Leidžiasi 17.59
Teka 7.01 Leidžiasi 18.01
Teka 6.59 Leidžiasi 18.03
Teka 6.56 Leidžiasi 18.05
Mėnulis Pilnatis
Mėnulis Pilnatis
Mėnulis Pilnatis
Mėnulis Pilnatis
Mėnulis Delčia
Mėnulis Delčia
Mėnulis Delčia
VARDAI: Ramonas, Roma, Romanas, Vilgardas
VARDAI: Albina, Albinas, Antanina, Rusnė
VARDAI: Eitautas, Helė, Helianta, Kovas
1942 m. gimė grupės „Rolling Stones“ gitaristas Brianas Jonesas. 1966 m. gimė žurnalistė, televizijos laidų vedėja Edita Mildažytė. 1969 m. gimė Robertas Seanas Leonardas, amerikiečių aktorius, geriausiai žinomas dėl vaidmens seriale „Daktaras Hausas“. 1982 m. gimė Rusijos supermodelis Natalija Vodianova. 1984 m. gimė penkiakovininkė, olimpinė čempionė Laura Asadauskaitė. 2010 m. mirė rašytojas, vertėjas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Juozas Aputis. 2011 m. mirė garsi prancūzų aktorė Annie Girardot.
1810 m. gimė lenkų kompozitorius ir pianistas Frédéricas Chopinas 1904 m. gimė amerikiečių džiazo muzikantas Glennas Milleris. 1934 m. gimė tapytojas ir grafikas Vincas Kisarauskas. 1937 m. gimė fotomenininkas Rimantas Dichavičius. 1956 m. gimė Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. 1969 m. gimė ispanų aktorius Javieras Bardemas. 1994 m. gimė kanadiečių dainininkas Justinas Bieberis. 1995 m. nužudytas Rusijos žurnalistas Vladislavas Listjevas.
1930 m. mirė anglų rašytojas Davidas Herbertas Lawrence’as. 1931 m. gimė paskutinis Sovietų Sąjungos vadovas Michailas Gorbačiovas. 1939 m. mirė poetas, filosofas, Lietuvos diplomatas Oskaras Milašius. 1942 m. gimė amerikiečių rašytojas Johnas Irvingas. 1948 m. gimė airių gitaristas Rory Gallagheris. 1962 m. gimė grupės „Bon Jovi“ lyderis Jon Bon Jovi. 1968 m. gimė anglų aktorius Danielis Craigas. 1973 m. gimė buvęs serbų krepšininkas Dejanas Bodiroga. 1977 m. gimė grupės „Coldplay“ vokalistas Chrisas Martinas.
6
2
3
4
1
7 5
5
6
7 4
9 6
5
8
9 6 9
4
7 8
3
2
karštOJI linija: 212
„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys
1
6 2022
„Diena Media News“ L.e.p. vyriausiasis redaktorius Alvydas Staniulis „Vilniaus dienos“ vyriausioji redaktorė Margarita Narvydaitė – 219 1386 „VILNIAUS DIENOS“ VYRIAUSIOSIOS REDAKTORĖS PAVADUOTOJAS Ignas Jačauskas – 219 1372
Šv. Kazimiero – Lietuvos globėjo – diena Kovarnių diena (kovų grįžimo diena) 1678 m. gimė italų kompozitorius, smuikininkas Antonio Vivaldi. 1852 m. mirė rusų rašytojas Nikolajus Gogolis. 1951 m. gimė anglų dainininkas Chrisas Rea. 1963 m. gimė aktorius, režisierius, prodiuseris Sigutis Jačėnas. 1974 m. gimė buvęs krepšininkas, nacionalinės rinktinės žaidėjas Virginijus Praškevičius. 1980 m. gimė krepšininkas Giedrius Gustas. 2002 m. mirė visuomenės veikėja, literatūros kritikė, vertėja Ugnė Karvelis.
1808 m. gimė 1830-iųjų Lenkijos ir Lietuvos sukilimo veikėjas Simonas Konarskis. 1935 m. gimė širdies chirurgas, profesorius Vytautas Sirvydis. 1937 m. gimė kino režisierius Raimondas Vabalas. 1953 m. mirė Sovietų Sąjungos vadovas Josifas Stalinas. 1953 m. mirė rusų kompozitorius Sergejus Prokofjevas. 1966 m. mirė Ana Achmatova, rusų poetė, rašytoja, literatūrologė, literatūros kritikė, vertėja. 1974 m. gimė amerikiečių aktorė Eva Mendes. 1976 m. gimė krepšininkas Šarūnas Jasikevičius.
1475 m. gimė italų dailininkas, skulptorius ir architektas Michelangelo. 1619 m. gimė prancūzų satyrikas ir dramaturgas Cyrano de Bergeracas. 1926 m. gimė lenkų režisierius Andrzejus Wajda. 1928 m. gimė Kolumbijos rašytojas, Nobelio premijos laureatas Gabrielis García-Márquezas. 1939 m. gimė poetas, vertėjas Jonas Strielkūnas. 1946 m. gimė „Pink Floyd“ gitaristas ir vokalistas Davidas Gilmouras. 1969 m. gimė režisierius, scenografas Oskaras Koršunovas. 1972 m. gimė buvęs NBA krepšininkas Shaquille’as O’Nealas.
7
9 1
7
8
2 3
7
2
4
1 6
2
reklamos skyrius: 261
Praėjusios savaitės sudoku atsakymai
6
7
3
VARDAI: Noviltas, Novydas, Raminta, Rozina, Rožė
2
3
3
VARDAI: Giedra, Giedrė, Giedrius, Olivija, Vydotas
8 8
8
VARDAI: Kazė, Kazimiera, Kazimieras, Kazys
3 1
4
ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius. Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt
Tarptautinė rašytojų diena 1847 m. Škotijoje gimė telefono išradėjas Alexanderis Grahamas Bellas. 1929 m. Ventės rage įkurta ornitologijos stotis. 1953 m. gimė rašytojas, poetas, publicistas Juozas Erlickas. 1974 m. gimė amerikiečių aktorius Davidas Faustino, išgarsėjęs vaidmeniu seriale „Vedęs ir turi vaikų“. 1977 m. gimė airių dainininkas Ronanas Keatingas. 1982 m. gimė amerikiečių aktorė Jessica Biel. 1991 m. Vilniuje atšventinta Šv. Kazimiero bažnyčia, kuri sovietiniais metais buvo paversta ateizmo muziejumi.
4 9
5
VARDAI: Gunda, Kunigunda, Uosis
5
sunkus sudoku
5
lengvas sudoku
pirmadienis, Kovo 4 d.
3
9 3654
MIESTAS: Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Jonas Varnas – 219 1385 Andrejus Žukovskis – 219 1391 LIETUVA: Justinas Argustas – 219 1381 EKONOMIKA: Gintarė Micevičiūtė – 219 1374
3
8
1
5
7
4
2
9
6
6
2
4
3
1
9
8
5
6
7
2
9
3
8
4
1
5
8
3
9
5
7
6
4
2
1
5
4
9
1
6
2
7
3
8
1
7
5
4
2
8
3
9
6
4
2
7
3
5
9
6
8
1
5
1
6
9
8
7
2
3
4
1
5
8
7
4
6
9
2
3
3
9
8
2
4
1
7
6
5
9
6
3
8
2
1
5
7
4
2
4
7
6
3
5
9
1
8
7
9
5
6
8
3
1
4
2
4
5
1
8
9
2
6
7
3
2
3
6
4
1
7
8
5
9
9
6
3
7
5
4
1
8
2
8
1
4
2
9
5
3
6
7
7
8
2
1
6
3
5
4
9
Užsuk į diena.lt/konkursai ir išbandyk savo laimę įvairiuose žaidimuose.
5
Platinimo tarnyba: 261
1688
PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387 SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Balys Šmigelskas – 219 1383 GYVENIMAS: Laima Žemulienė – 219 1374
Prenumeratos skyrius: 261
PR
1688
TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFĖ Margarita Vorobjovaitė – 219 1384
Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Ženklu
7
pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 4000.
Buhalterija: (8
46) 397 767
rinkodaros skyrius: 261 3000 REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 261 3656, 279 1370, 261 3659, faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS: 261 3653 PRENUMERATOS SKYRIUS: 261 1688 PLATINIMO TARNYBA: 261 1688