2013-02-28 Vilniaus diena

aštis r t i a v a S

TODĖL, KAD ESU VILNIETIS Savaitraštis miestui

vASARIO 28–Kovo 6 d., 2013 m. Nr. 9 (1510)

Leng­vas ra­ga­na­vi­mas – sun­kus nu­si­kal­ti­mas

400 namuose gimdžiusių moterų dalyvavo prokurorų apklausose.

išeina ketvirtadieniais | 2 Lt

Be jokių apribojimų!

49 Lt*

Mokant už visą sutarties laikotarpį.

Skambučiai į Tele 2 tinklą Skambučiai į Bitės tinklą Skambučiai į Omnitel tinklą Skambučiai į fiksuotąjį tinklą Trumpos SMS žinutės ** Kitos paslaugos pagal Omnitel ir Bitės operatorių tinklus. Planas skirtas vartotojams.

0,00 Lt

Dėl papildomos informacijos kreiptis: UAB „Interselas“ Tel. 8 659 66 659 E. p. teleinterselas@gmail.com

MIES­TAS

2p.

Vil­nius – Lie­tu­vos pro­tes­tų sos­ti­nė

GY­VE­NI­MAS 18p.

Ra­šy­to­jo bur­tai nu­kels į an­ti­ką Ita­lų pa­leon­to­lo­g as Al­b er­to An­ ge­l a tė­v y­nė­j e ge­r iau­s iai ži­no­mas kaip te­le­v i­z i­jos moks­lo po­pu­l ia­r i­ ni­mo lai­dų ve­dė­jas. Lie­t u­vo­je jis – uni­ka­lus ra­šy­to­jas, su­ge­ban­t is per­ teik­t i an­t i­kos lai­k us taip, tar­si sė­dė­ tu­me prie vie­no sta­lo su im­pe­ra­to­ riais ar ple­bė­jais.

8 „Shutterstock“ nuotr.

2

vasario 28–kovo 6, 2013

miesto aktualijos diena.lt/naujienos/miestas

Vilnius per savaitę

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Ket­vir­ta­die­nis

Kas di­džiau­si nu­si­kal­tė­liai Lie­tu­vo­je?

Margarita Narvydaitė

A

ist­ros dėl gim­dy­mo na­muo­se ir ke­l ioms pri­b u­vė­j oms iš­kel­ ta by­la įsi­siū­ba­vo iki skan­da­lo, ku­ris įtrau­kė net iki šiol abe­jin­gai nu­mo­da­v usius ran­ka, esą, šiaip ar taip, tai tik ne­di­de­lės gru­pe­lės žmo­n ių, pro­pa­g uo­jan­ čių ki­to­k į nei dau­gu­mos gy­ve­ni­ mo bū­dą, pro­ble­mos.

Gy­ve­na­me vals­ty­bė­je, ku­ri, re­gis, į ko­vą su ne­ tei­sė­ta veik­la, su­kčia­vi­ mu mo­kant mo­kes­čius ir pan. di­džiau­sias pa­ jė­gas me­ta prieš pa­žei­ džia­miau­sią vi­suo­me­ nės da­lį – mo­te­ris.

Kra­tos ki­no re­ž i­s ie­rės na­muo­ se įžie­b ė me­n i­n in­k ų bend­r uo­ me­nės pa­si­pik­ti­ni­mą – da­bar tai jau ne tik mo­ters tei­sės pa­si­rink­ ti, kur ir kaip jai gim­dy­ti, bet ir žo­ džio lais­vės klau­si­mas. Kai ku­rių vi­suo­me­ni­nin­kų įsi­ti­ki­ni­mu, dre­ ba de­mok­ra­t iš­kos vi­suo­me­nės pa­ma­tai. Re­por­ta­žą apie tai pa­ro­ dė ir ke­l ios Va­ka­r ų ša­lių te­le­vi­zi­ jos. Dau­g u­mai prieš akis vėl iš­k i­ lo Ta­r y­bų Są­jun­gos šmėk­la, kur dėl ab­sur­diš­kos cen­z ū­ros me­ni­ nin­k ų kū­ri­niai tap­da­vo įkal­čiais „nu­si­kal­ti­muo­se“ prieš sis­te­mą.

Vie­n in­te­l io tei­sin­go at­s a­k y­mo, kur ir kaip mo­te­riai ge­r iau ir sau­ giau gim­dy­t i, nė­ra. Nėš­t u­mas – ne li­ga, tad ko­dėl kiek­vie­na svei­ ka gim­dy­vė tu­rė­tų bū­ti prie­var­ta tem­pia­ma į li­go­ni­nę?

Ne­ži­nau, ku­ri mo­te­ris pa­sa­ky­tų, kad ne­no­rė­tų su­si­lauk­ti kū­di­kio emo­ciš­kai pa­lan­k io­je ap­l in­ko­ je, – bė­da ta, kad Lie­tu­vo­je na­mų są­ly­go­mis tai per­ne­lyg ri­zi­kin­ga.

Tad ar­ba me­d i­ci­nos įstai­gos tu­ rė­tų tap­ti ta emo­ciš­kai pa­lan­kia gim­dy­vei ap­lin­ka (tu­riu min­ty­je tiek li­go­ni­nės pa­tal­pas, tiek ir per­ so­na­lą), ar­ba vals­t y­bė tu­r i bū­t i suin­te­re­suo­ta ap­sau­go­ti sa­vo pi­

lie­čius nuo ne­rei­ka­lin­gos ri­zi­kos.

Ne­pa­mirš­tant fak­to, kad tiek gim­ dy­vė, tiek į pa­sau­lį atei­nan­tis nau­ ja­gi­mis yra esa­mas ir po­ten­cia­lus mo­kes­čių mo­kė­to­jai, – svei­ka­tos ap­sau­gos sis­te­ma pri­va­lo už­t ik­ rin­t i jų sau­g u­mą. Ta­čiau nie­kas ne­ga­li nu­ro­di­nė­ti, kur ir kaip pa­ si­t ik­t i sa­vo nau­ja­g i­m į, kaip ir to, kaip ir kur jis tu­ri bū­t i pra­dė­tas, – tai in­ty­mus ir as­me­n iš­kas šei­ mos, ne biu­rok­ra­tų, rei­ka­las.

Esu ma­ma, tad jau­čiuo­si tu­r in­t i tei­sę kal­bė­t i vi­sų mo­te­r ų var­du.

Nors pri­jau­čiu na­t ū­ra­lų gy­ve­n i­ mo bū­dą iš­pa­ž įs­tan­t iems, vi­sa­ da la­biau pa­si­k lio­viau, kaip man at­ro­dė, sa­vo dar­bą iš­ma­nan­čiais me­di­kais. Ta­čiau net da­bar, praė­ jus be­veik de­šim­čiai me­tų po pa­ tir­t ies, ku­r i skam­biai va­d i­na­ma uni­ka­l ia ir lai­m in­g iau­sia die­na šei­mos gy­ve­n i­me, va­ž iuo­da­ma pro gim­dy­mo na­mus su­stings­tu iš siau­bo. Leng­vai ir sklan­d žiai pa­g im­d žiu­si svei­ką duk­r y­tę, jos vos ne­pra­ra­dau per me­d i­ci­nos per­so­na­lo ap­lai­du­mą.

Taip, gal­būt mums ne­pa­si­se­kė, pa­si­tai­kė „blo­ga die­na“... Lai­mė, dau­gu­ma ten pat gim­džiu­sių mo­ te­rų, drau­gių, to­kio koš­ma­ro neiš­ gy­ve­no – nors itin šil­tų pri­si­mi­ni­ mų iš li­go­ni­nių neiš­si­ne­šė nė vie­ na šei­ma. O pa­si­rin­k i­mo, ku­r į tu­ ri net kai­my­nės lat­vės, mes, de­ja, ne­tu­ri­me.

At­me­t us emo­c in­g us pri­s i­m i­n i­ mus ir to­l iau ra­c io­n a­l iai ver­t i­ nant šių sa­vai­č ių įvy­k ius, kliū­ na dar vie­nas akis ba­dan­t is fak­ tas. Gy­ve­na­me vals­t y­b ė­je, ku­r i, re­g is, į ko­vą su ne­tei­s ė­t a veik­ la, su­kčia­v i­mu mo­k ant mo­kes­ čius ir pan. di­d žiau­s ias pa­j ė­gas me­ta prieš pa­žei­d žia­m iau­sią vi­ suo­me­nės da­l į – mo­te­r is. To­k į pat uo­lu­m ą pa­rei­g ū­nai pa­ro­dė tik mo­t i­nys­tės pa­š al­pų grobs­t y­ mo by­lo­se, kai už gro­t ų ki­šo šim­ tą ki­t ą li­t ų pa­pil­do­mai vai­k ui iš­ lai­k y­t i pra­s i­ma­ny­t i su­r i­z i­ka­v u­ sias mo­t i­nas.

Ar su­si­da­ro klai­din­gas įspū­dis, ar tik­rai Lie­tu­vo­je ne­bė­ra di­des­nių nu­si­kal­tė­lių ir stam­bes­nių nu­si­ kal­ti­mų už ke­lių nai­vių pri­bu­vė­ jų „klas­tą“? O gal to­kiais mo­men­ tais vi­suo­me­nei tu­rė­tų kil­ti klau­ si­mas, nuo ko­kių įvy­kių vals­ty­ bė­je iš tie­sų ban­do­ma ati­trauk­ti dė­me­sį? Tai se­nas fo­ku­si­nin­k ų triu­kas ir gal ne­tru­kus su­ži­no­si­ me, dėl ko bu­vo­me ap­mau­ti, kol iš­si­žio­ję vėp­so­jom į iš ka­ti­liu­ko iš­ trauk­tą bal­tą triu­šį.

Praė­ju­sį ket­vir­ta­die­nį pra­si­dė­jo ir iki pat sek­ma­die­nio va­ka­ro vy­ko li­te­ra­tū­ros mė­ gė­jų bei lei­dė­jų lau­kia­miau­sias me­tų ren­ gi­nys – 14-oji tarp­tau­ti­nė Vil­niaus kny­gų mu­gė. Jo­je pa­grin­di­nis dė­me­sys skir­tas paaug­lių bei jau­ni­mo li­te­ra­tū­rai – vy­ko dau­gy­bė dis­ku­si­jų šia te­ma, pri­sta­ty­tos jau­ni­mo ir vai­kų li­te­ra­tū­ros nau­jie­nos.

Vai­kų bei paaug­lių sa­lė­je bu­vo įsi­kū­rę sten­dai, ku­ rie siū­lė jau­ na­jai skai­ty­ to­jų kar­tai ne tik kny­gų, bet ir įvai­rių žai­di­ mų. Bu­ki­nis­tų pa­sa­žas kvie­tė tuos, ku­rie lin­ kę pri­si­min­ ti net ir prieš

ke­lis de­šimt­me­čius iš­leis­tas kny­gas. Akį trau­kė ir į 1996-uo­sius su­grą­ži­nęs sten­ das – ja­me de­monst­ruo­ti se­nie­ji te­le­fo­ nai „No­kia“, ma­ža­sis te­le­vi­zo­rius „Ši­le­lis“, daug ki­tų da­ly­kė­lių, ku­rie per sep­ty­nio­li­ka me­tų jau ge­ro­kai pri­mirš­ti.

2013 02 21 2013 02 27

Šešta­die­nis Šeš­ta­die­nį, va­sa­rio 23-ią­ją, ku­ri so­viet­me­ čiu mi­nė­ta kaip Rau­do­no­sios ar­mi­jos die­ na, An­ta­kal­nio ka­pi­nė­se kai ku­rie ka­pai bu­vo pa­puoš­ti gė­lė­mis. Nors Lie­tu­vo­je ši

Vil­nius – Lie­tu­vos pro Po pa­ly­gin­ti ra­mios me­tų pra­džios šią sa­ vai­tę Vil­niu­je pa­si­py­lė vir­ti­nė pi­ke­tų ir pro­tes­tų.

And­re­jus Žu­kovs­kis a.zukovski@diena.lt

Sa­vai­tę pra­dė­jo azer­bai­dža­nie­čiai

1992 m. įvy­ku­sio Kal­nų Ka­ra­ba­cho konf­lik­to, mir­ti­nai su­kir­ši­nu­sio ar­ mė­nus ir azer­bai­dža­nie­čius, at­gar­ siai praė­ju­sį pir­ma­die­nį pa­sie­kė ir Lie­tu­vą. Mi­nė­da­mi 21-ąsias konf­ lik­to Kal­nų Ka­ra­ba­che me­ti­nes pir­ ma­die­nį Vil­niu­je prie Ar­mė­ni­jos am­ba­sa­dos pro­tes­ta­vo gru­pė jau­ nuo­lių iš Azer­bai­dža­no.

Azer­bai­dža­no vė­lia­vo­mis ne­ši­ ni jau­nuo­liai prie Lenk­to­sios g. 17 esan­čios Ar­mė­ni­jos am­ba­sa­dos pir­ ma­die­nį vi­dur­die­nį pro­tes­ta­vo ga­na ty­liai. Jau tre­čia­die­nį Lu­kiš­kių aikš­ tė­je į pro­tes­tą su­si­rin­ko abi konf­ lik­to pu­sės – ar­mė­nai ir azer­bai­ dža­nie­čiai. Vie­ni ki­tų ne­ken­čian­tys Kau­ka­zo vals­ty­bių at­sto­vai ap­si­žo­ džia­vo ir ne­gai­lė­jo kal­ti­ni­mų vie­ni ki­tiems – ar­mė­nai kal­ti­no azer­bai­ dža­nie­čius ar­mė­nų sker­dy­nė­mis, o azer­bai­dža­nie­čiai ar­mė­nus – Kal­nų Ka­ra­ba­cho oku­pa­ci­ja. Lai­mė, pro­ tes­tas bai­gė­si tai­kiai.

Van­de­nį drums­tė ska­lū­nai

Tę­si­nys: pro­tes­tuo­jan­tiems prieš ska­lū­nus vie­nos die­nos neuž­te­ko.

Ant­ra­die­nį nuo­skau­das lie­ję po Pre­zi­den­tės lan­gais, tre­čia­die­nį jie su­ si­rin­ko į „dūz­ges“ prie Vy­riau­sy­bės.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

Net dvi die­nas – ant­ra­die­nį ir tre­ čia­die­nį – mies­te reiš­kė­si ska­lū­nų du­jų ga­vy­bos mū­sų ša­ly­je prie­ši­ nin­kai iš Že­mai­ti­jos. Vė­lia­vos, būg­ nai, ke­lios ar­mo­ni­kos, barš­ka­lai, sti­li­zuo­tos ša­kės, Už­ga­vė­nių kau­ kės – taip bu­vo ap­si­gink­la­vu­si ne­ gau­si ir pa­gy­ve­nu­si pub­li­ka, ku­ri iš pra­džių už­plū­do S.Dau­kan­to aikš­tę prie­šais pre­zi­den­tū­rą, o vė­liau pa­ trau­kė ir Vy­riau­sy­bės link.

Ge­riau­si tua­le­tai – mi­nis­te­ri­ja And­re­jus Žu­kovs­kis Ten­den­ci­jos Vil­niu­je ne­si­kei­čia – vie­šų­jų tua­le­tų Vil­niu­je pa­si­gen­dan­ tys už­sie­nie­čiai daž­niau­siai gam­ti­ nius rei­ka­lus ir to­liau lin­kę at­lik­ti prie pre­zi­den­tū­ros ar­ba prie Kraš­ to ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos (KAM). Mat vie­šų­jų tua­le­tų ne­ran­da.

Vil­niu­je be­si­lan­kan­tys už­sie­nie­ čiai pa­dau­gi­nę al­ko­ho­lio ne­si­ var­gi­na ieš­ko­ti vie­šo­jo tua­le­to, o

sku­ba „ženk­lin­ti“ vals­ty­bės ins­ti­ tu­ci­jų sie­nų. Ši­taip pa­si­žy­mė­ję jau yra nor­ve­gai, olan­dai, bri­tai, ru­sai, vo­kie­čiai, ita­lai, ame­ri­kie­čiai, suo­ miai, po­rtu­ga­lai.

Nau­jau­sias in­ci­den­tas bu­vo už­ fik­suo­tas praė­ju­sį šeš­ta­die­nį pa­ ry­čiais, 6.10 val. Po­li­ci­jos de­par­ ta­men­tas pra­ne­šė, kad Vil­niu­je, To­to­rių gat­vė­je, su­lai­ky­tas Nor­ ve­gi­jos pi­lie­tis J.J.G. (g. 1975 m.), ku­ris šla­pi­no­si ant KAM sie­nos.

Su­l ai­k y­ta­jam su­ra­š y­tas ad­m i­

nist­ra­ci­nio tei­sės pa­žei­di­mo pro­ to­ko­las.

Pas­ta­rą­jį kar­tą Nor­ve­gi­jos pi­lie­ tis, „ženk­li­nan­tis“ vals­ty­bės ins­ ti­tu­ci­ją, Vil­niu­je bu­vo su­lai­ky­tas 2009 m. – pu­sam­žis vy­riš­kis tuo­ met nu­si­šla­pi­no ant pre­zi­den­tū­ros sie­nos, o kai bu­vo su­lai­ky­tas ir nu­ vež­tas į ko­mi­sa­ria­tą, taip pat pa­siel­ gė ir ten. Tą pa­čią 2009-ųjų die­ną, kai bu­vo su­lai­ky­tas nor­ve­gas, pre­zi­ den­tū­rą „pa­žy­mė­jo“ dar vie­nas už­ sie­nie­tis – 20-me­tis olan­das.

3

vasario 28–kovo 6, 2013

miesto aktualijos

kont­ro­ver­siš­ka die­na ne­šven­čia­ma, Vil­niu­ je rau­do­nų gvaz­di­kų at­si­ra­do net ir ant len­ kų, pran­cū­zų, vo­kie­čių ka­rių ka­pų. Pa­dė­ta gė­lių bei už­deg­ta žva­kė bu­vo ir prie Al­gir­ do Bra­zaus­ko ka­po.

Tie­sa, ne­ži­nia, ar tai su­si­ję su šia da­ ta. Rau­do­nų gvaz­ di­kų į snie­gą bu­vo su­kiš­ta ir prie Lie­tu­ vos ko­mu­nis­tų par­ ti­jos vei­kė­jo An­ta­no Snieč­kaus pa­mink­lo, dar ke­lios gė­lės gu­ lė­jo ant po­sta­men­to, nuo ku­rio prieš ke­le­ rius me­tus bu­vo pa­grob­ta bron­zi­ nė A.Snieč­kaus gal­va.

Pir­ma­die­nis

Antra­die­nis

Į gat­ves iš­rie­dė­jo aš­tuo­ni pa­to­bu­lin­ti Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bės Vie­šo­ sios tvar­kos sky­riaus au­to­mo­bi­liai – juo­se su­mon­tuo­tos vaiz­do ka­me­ros.

Vie­na vaiz­do ka­me­ra fil­muo­ja au­to­ mo­bi­lio sa­lo­ną, dvi ka­me­ros vai­ruo­ to­jo ir ke­lei­vio pu­sė­je fik­suo­ja išo­rės vaiz­dus, dar vie­na fil­ma­vi­mo ka­me­ra įtai­sy­ta taip, kad fil­muo­tų vaiz­dą au­to­ mo­bi­lio prie­ky­je. Sa­vi­val­dy­bės at­sto­ vų tei­gi­mu, vaiz­do ka­me­ros su­mon­ tuo­tos sie­kiant už­tik­rin­ti vil­nie­čių ir mies­to sve­čių sau­gu­mą, o ki­lus gin­čų dėl pa­žei­di­mų – ope­ra­ty­viau ir grei­ čiau išaiš­kin­ti tuos at­ve­jus. Taip pat tai – pre­ven­ci­jos prie­mo­nė ir pa­pil­do­mas įro­dy­mas spren­džiant konf­lik­ti­nes si­ tua­ci­jas. Ka­me­ros esą jau nau­do­ja­ mos ir Ry­gos sa­vi­val­dy­bės vie­šo­sios tvar­kos dar­buo­to­jų.

Teis­mas ant­ra­die­nį iš­tei­si­no kon­ ser­va­to­rių, bu­vu­sį Vil­niaus me­rą Vi­lių Na­vic­ką (juodi marškinėliai) ir nu­spren­dė, kad mo­ky­ti sa­viš­kį grei­ tai priim­ti par­ti­jai pa­lan­kius spren­ di­mus – ne nu­si­kal­ti­mas. Kal­ti­ni­mą pa­lai­kiu­si pro­ku­ro­rė Ra­sa Lu­ko­še­ vič po po­sė­džio žur­na­lis­tams tei­gė kol kas ne­ga­lin­ti pa­sa­ky­ti, ar spren­ di­mą skųs. Pats V.Na­vic­kas tvir­ti­no, kad ki­taip ir bū­ti ne­ga­lė­jo. „Ti­kė­tas spren­di­mas. Tų veiks­mų, ku­riuos man ban­dė pri­mes­ti, ne­bu­vo. Ar kreip­si­mės į teis­mą dėl šmeiž­to – kol kas ne­ži­no­me. Kai ad­vo­ka­tas per­siųs teis­mo spren­di­mą ir su juo iš­sa­miai su­si­pa­žin­si­me, neat­me­ta­ me ir to­kios ga­li­my­bės“, – teis­mo spren­di­mą šią sa­vai­tę sa­vait­raš­čiui komentavo V.Na­vic­kas.

o­tes­tų sos­ti­nė „Ma­zu­ro­ni, ne­būk Chev­ro­no be­ždžio­ne“, „Wel­co­me į pra­ga­rą“, „Chev­ro­nas = gazp­ro­mas“, „Ne­ da­ry­kit že­mei skaus­mo“. Ne­ši­ni pla­ka­tais su to­kiais už­ra­šais ir Lie­

Mi­nia pa­lai­ky­mą sa­vo ly­de­riui reiš­ kė pla­ka­tais su už­ ra­šais „Stip­ry­bės, Vik­to­rai“, „Vik­to­rai, sveik“.

tu­vos vė­lia­vo­mis į mi­tin­gą su­si­rin­ ko dau­giau­sia Žy­gai­čių se­niū­ni­jos – vie­to­vės, kur yra pla­nų žval­gy­ti ska­lū­nų du­jas, – gy­ven­to­jai.

Kal­ti­ni­mai skam­bė­jo Lie­tu­ vos Vy­riau­sy­bei, iš ska­lū­nų du­ jų ga­vy­ba už­sii­man­čios JAV įmo­ nės „Chev­ron“ bu­vo rei­ka­lau­ja­ma „ne­šdin­tis iš mū­sų ša­lies“ ir net ne­sva­jo­ti ieš­ko­ti čia du­jų.

Mar­ga pub­li­ka prie pre­zi­den­ tū­ros kaip rei­kiant pa­si­sma­gi­no: skam­bė­jo lie­tu­vių liau­dies me­lo­ di­jos „Suk suk ra­te­lį“, „Pa­duok, se­su­te, kar­dą“, „Že­mėj Lie­tu­vos“, „Pa­sė­jau li­ne­lį ant py­li­mo dėl jau­no ber­ne­lio my­li­mo“. Kaip šios dai­nos su­si­ju­sios su ska­lū­nais? Pub­li­ka at­ sa­ky­ti ne­ga­lė­jo.

Mi­tin­go da­ly­viai ti­ki­no, kad ska­ lū­nų du­jų ga­vy­ba pa­dės kry­žių ant Lie­tu­vos ne­prik­lau­so­my­bės. Tre­ čia­die­nį ke­lio­li­ka prieš ska­lū­nus

pro­tes­tuo­jan­čių „at­ska­lū­nų“ vėl su­si­rin­ko į, jų pa­čių žo­džiais ta­ riant, af­ter­par­ty, ar­ba lie­tu­viš­kai – dūz­ges, prie Vy­riau­sy­bės. Šio su­ si­rin­ki­mo es­mė – ne­leis­ti Vy­riau­ sy­bei pa­mirš­ti „Chev­ron“ grės­ mės.

Pad­vel­kė so­vie­ti­ne dva­sia

Ant­ra­die­ni­niam „at­ska­lū­nų“ pro­ tes­tui prie Vy­riau­sy­bės ban­dė su­ truk­dy­ti ne­gau­sus pi­lie­ti­nio jau­ ni­mo bū­re­lis, ta­čiau vie­nas iš be­si­prie­ši­nan­čių stu­den­tų, Ado­ mas Bu­žins­kas, į po­li­ci­jos na­gus pa­kliu­vo „už so­vie­ti­nę pro­pa­gan­ dą“, nes pa­juo­ka­vo, kad pro­tes­ tuo­to­jai su­si­rin­ko Čer­nia­chovs­kio aikš­tė­je.

Dar vie­nas „so­vie­ti­nis“ in­ci­den­ tas tą pa­čią die­ną įvy­ko V.Ku­dir­kos aikš­tė­je – čia per me­ga­fo­ną skam­ bė­jo Ta­ry­bų Lie­tu­vos him­nas. Jį lei­dę jau­nuo­liai taip pat bu­vo su­ lai­ky­ti po­li­ci­jos.

Lin­kė­jo stip­ry­bės pir­mi­nin­kui

Tre­čia­die­nio ry­tą Lu­kiš­kių aikš­tė­je, reikš­da­mi pro­tes­tą prieš pro­ku­ro­ rų ke­ti­ni­mus su­stab­dy­ti Dar­bo bei Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo par­ti­jų su­ si­jun­gi­mą, su­si­rin­ko apie 200 su­kčia­vi­mu kal­ti­na­mos Dar­bo par­ti­ jos rė­mė­jų.

Mi­nia pa­lai­ky­mą sa­vo ly­de­riui reiš­kė pla­ka­tais su už­ra­šais „Stip­ ry­bės, Vik­to­rai“, „Vik­to­rai, sveik“, „Ne­pa­si­duok, Vik­to­rai“, „VMI = KGB“, „DP by­lai – tarp­tau­ti­nę eks­per­ti­zę“, „už ob­jek­ty­vius teis­ mus“.

ir pre­zi­den­tū­ra Ki­tų už­sie­nio ša­lių at­sto­vai prie vals­ty­bės įstai­gų lan­kė­si vi­sai ne­ se­niai. Praė­ju­sių me­tų lapk­ri­čio 15 d. nak­tį prie KAM sie­nos bu­ vo su­lai­ky­tas ne­blai­vus be­si­šla­pi­ nan­tis ru­sas. Jam bu­vo su­ra­šy­tas ad­mi­nist­ra­ci­nio tei­sės pa­žei­di­mo pro­to­ko­las ir skir­ta 100 li­tų bau­ da.

2011 m. rug­sė­jo 9 d. prie pre­zi­ den­tū­ros bu­vo su­lai­ky­ti du gir­ti rei­ka­lus at­li­ekantys slo­vė­nai, ku­ rie į Vil­nių bu­vo at­vy­kę ste­bė­ti Eu­

ro­pos krep­ši­nio čem­pio­na­to var­žy­ bų. Abiem pa­žei­dė­jams skir­tos 100 li­tų bau­dos.

Be­maž „ori­gi­na­liau­siai“ pa­siel­ gė 1989 m. gi­męs ne­blai­vus Por­tu­ ga­li­jos pi­lie­tis, ku­ris praei­tų me­tų rug­sė­jo 26 d. pa­ry­čiais šla­pi­no­si vi­du­ry Ro­tu­šės aikš­tės.

Daž­niau­siai su­lai­ky­ti už­sie­nie­ čiai tei­si­na­si se­na­mies­čio ar­chi­ tek­tū­ros pa­vel­dą „ženk­li­nan­tys“ to­dėl, kad Vil­niaus se­na­mies­ty­je nė­ra vie­šų­jų tua­le­tų.

A.Zuo­ko kė­dė vėl kli­ba?

Dar­bo bei Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo par­ti­jų su­si­lie­ji­mas kli­bi­na me­ro Ar­tū­ro Zuo­ko kėdę – vi­sų žvilgs­ niai kryps­ta į vi­ce­me­rą Jo­ną Pins­ kų, bet šis tvir­ti­na per­vers­mo ne­ vyk­dan­tis.

Rea­liau­siu kan­di­da­tu į mies­to va­ do­vo sos­tą šiuo me­tu lai­ko­mas vi­ce­me­ras Dar­bo par­ti­jos na­rys J.Pins­kus. To­kią prie­lai­dą lei­ do pa­da­ry­ti tiek Tvar­kos ir tei­ sin­gu­mo, tiek Dar­bo par­ti­jos na­ rių liaup­sės. Ir Ro­lan­das Pak­sas, ir Vik­to­ras Us­pas­ki­chas įsi­ti­ki­nę, kad J.Pins­kus pui­kiai at­lie­ka sa­vo pa­rei­gas, tad ti­kė­ti­na, kad ge­rai

ga­lė­tų tvar­ky­tis ir užė­męs me­ro kė­dę. Kol kas Dar­bo par­ti­jos at­sto­ vai Vil­niaus ta­ry­bo­je yra A.Zuo­ko koa­li­ci­jo­je ir bent jau vie­šai dek­ la­ruo­ja sa­vo pa­ra­mą da­bar­ti­niam me­rui. Pats „kan­di­da­tas“ į me­rus – J.Pins­kus – šios eti­ke­tės kra­to­si.

„Ne­tie­sa. Kol kas jo­kių pla­nų nė­ra“, – pa­klaus­tas apie ke­ti­ni­mus keis­ti me­rą „Vil­niaus die­ną“ ti­ki­no J.Pins­kus, bet neatsk­lei­dė, ar to­kių pla­nų ne­ga­li bū­ti atei­ty­je.

Vil­niu­je val­dan­čio­ji koa­li­ci­ja su­ si­de­da iš dvy­li­kos A.Zuo­ko ju­dė­ji­ mo „Taip!“ na­rių, de­vy­nių Lie­tu­ vos len­kų rin­ki­mų ak­ci­jos at­sto­vų, aš­tuo­nių Dar­bo par­ti­jos na­rių ir pen­kių so­cial­de­mok­ra­tų.

Ke­tu­ri Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo par­ti­jos at­sto­vai ir de­šimt kon­ser­ va­to­rių su­da­ro Vil­niaus ta­ry­bos opo­zi­ci­ją. Jo­kiai frak­ci­jai ne­prik­ lau­so du Ru­sų al­jan­so at­sto­vai.

VD inf.

Brangs sto­vė­ji­mas po žeme Pa­ža­dai įreng­ti dau­giau sto­vė­ji­ mo vie­tų Vil­niaus cent­re neiš­te­ sė­ti, už­tat sa­vi­val­dy­bė pra­ne­šė bran­gin­sian­ti sto­vė­ji­mo vie­tas po­že­mi­nė­se aikš­te­lė­se.

Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bė in­for­ ma­vo, kad nuo ko­vo 1 d. au­to­mo­ bi­lių sta­ty­mas po­že­mi­nė­se aikš­te­ lė­se Ge­di­mi­no pr. 9A ir Til­to g. 14 kai­nuos 2,5 li­to už va­lan­dą. Il­ga­ lai­kė (mė­ne­sio ir il­ges­nė) au­to­mo­ bi­lių sta­ty­mo kai­na ne­si­keis. „Pas­ta­rai­siais mė­ne­siais šių aikš­ te­lių ap­kro­va vir­ši­jo 80 pro­c. Ap­lin­ ki­nė­se cent­ri­nės da­lies gat­vė­se nu­

sta­ty­tas 3 li­tų mo­kes­tis už va­lan­dą.

Dėl to net ir per­žiū­rė­jus ta­ri­fą sta­ ty­ti au­to­mo­bi­lius šio­se po­že­mi­nė­se aikš­te­lė­se vis tiek bus pi­giau nei ki­ tur“, – sa­kė SĮ „Su­si­sie­ki­mo pa­slau­ gos“ di­rek­to­rius Gin­tas Bliu­vas.

Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bės ta­ ry­ba, nu­sta­ty­da­ma mi­ni­ma­lų 2 li­tų dy­džio įkai­nį po­že­mi­nė­se Ge­di­mi­ no pro­spek­to ir Til­to gat­vės aikš­ te­lė­se, taip pat nu­ma­tė, kad šis įkai­nis bus di­di­na­mas, jei­gu die­ną bus užim­ta dau­giau ne­gu 80 pro­c. šio­se aikš­te­lė­se esan­čių au­to­mo­ bi­lių sta­ty­mo vie­tų. Tai ra­šo­ma sa­ vi­val­dy­bės pra­ne­ši­me. Po­že­mi­nė­ je au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mo aikš­te­lė­je Ge­di­mi­no pr. 9A yra 262 sto­vė­ji­mo vie­tos, dau­giaaukš­tė­je au­to­mo­bi­ lių sto­vė­ji­mo aikš­te­lė­je Til­to g. 14 – 112 sto­vė­ji­mo vie­tų.

VD inf.

Grafičiams – dau­giau vie­tos Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bė pa­di­ di­no vie­tų, kur ga­li­ma pieš­ti gra­fi­ čius, skai­čių – be spe­cia­lių lei­di­mų jau lei­džia­ma pieš­ti ir po­že­mi­nė­ je pe­rė­jo­je ša­lia pre­ky­bos cent­ro „Pa­no­ra­ma“.

„Daž­nai pa­pras­čiau­sios ter­lio­nės ant sie­nų, taip pik­ti­nan­čios gy­ ven­to­jus ir mies­tų ta­ry­bas, klai­ din­gai pa­va­di­na­mos gra­fi­čiais.

Dis­ku­tuo­ja­ma, kur ir kaip ga­li­ ma pieš­ti, ne­re­tai tai tam­pa ne­tgi konf­lik­tų prie­žas­ti­mi.

Ta­čiau mies­tas nė­ra ste­ri­li li­go­ ni­nės ope­ra­ci­nė, to­dėl tin­ka­mo­je vie­to­je ne­ti­kė­tas gra­fi­tis ar gat­vės už­ra­šas mums pri­me­na, kad gy­

ve­na­me erd­vė­je, kur sa­vo pa­reiš­ ki­mą mies­tui bei pa­sau­liui ga­li­ma pa­teik­ti ir taip – sa­vaip, ki­taip“, – sa­kė Vil­niaus mies­to me­ras Ar­tū­ ras Zuo­kas.

Sos­ti­nės sa­vi­val­dy­bės pra­ne­ši­ me tei­gia­ma, kad šiuo me­tu Vil­

niu­je be jo­kių lei­di­mų ga­li­ma pieš­ti Ne­ries upės prie­plau­ko­je, tarp Ka­ra­liaus Min­dau­go ir Žir­ mū­nų til­tų, Olim­pie­čių gat­vė­je; Pi­lai­tės ried­len­čių par­ke ant ten esan­čių sta­ti­nių, Vy­dū­no g. 17A; po­že­mi­nių pe­rė­jų po­že­mi­nė­se da­ly­se: prie­šais Res­pub­li­ki­nę Vil­ niaus uni­ver­si­te­ti­nę li­go­ni­nę Os­lo gat­vė­je, prie Vin­gio par­ko S.Ko­ nars­kio gat­vė­je ir ša­lia Lie­tu­vos vai­kų ir jau­ni­mo cent­ro, Kons­ti­ tu­ci­jos pr. 25.

No­rint pieš­ti ku­rio­je nors ki­to­je aukš­čiau ne­nu­ro­dy­to­je vie­to­je, tai bū­ti­na su­de­rin­ti su Vil­niaus mies­ to sa­vi­val­dy­be.

VD inf.

4

vasario 28–kovo 6, 2013

miestas diena.lt/naujienos/miestas

Na­mą ati­da­vė api­plėš­ti Virš Gied­rai­čių g. 2 esan­čio dau­gia­bu­čio vėl pa­ki­bo Da­mok­lo kar­das: sa­vi­val­dy­bė nu­spren­dė jį nu­sa­vin­ti, na­mui at­jung­ tas šil­dy­mas, o be­na­miai plė­šia ra­dia­to­rius ir ne­ša lauk vi­du­je esan­tį tur­tą.

And­re­jus Žu­kovs­kis a.zukovski@diena.lt

Ga­vo lei­di­mą nio­ko­ti

„Mums pa­skam­bi­no ir pa­sa­kė: pa­ siim­kit, vy­rai, ką nors ant alaus“, – at­vi­ra­vo iš dau­gia­bu­čio Gied­ rai­čių gat­vė­je du­ji­nę vi­ryk­lę tem­ pian­tys vy­riš­kiai.

Val­ka­tau­jan­tys vy­rai tvir­ti­no, kad skam­bu­čio su­lau­kė iš na­mo bend­ri­jos at­sto­vų, šie jiems at­ra­ ki­no du­ris ir lei­do iš­si­neš­ti vi­są ne­ va jau ne­rei­ka­lin­gą tur­tą. To­dėl iš dau­gia­bu­čio bu­vo plė­šia­ma ir ne­ ša­ma vis­kas – nu­pjau­ti ra­dia­to­ riai, rau­na­mi elekt­ros lai­dai, tem­ pia­mi šal­dy­tu­vai, du­ji­nės vi­ryk­lės, spin­te­lės, švies­tu­vai. Iš­vers­tos net apy­nau­jės šar­vuo­tos du­rys, o ne­ži­ no­mi pik­ta­va­liai lauž­tu­vais pra­dė­ jo dau­žy­ti mū­ri­nius laip­tus, vie­na­ me bu­tų nu­trau­kė du­jų vamz­dį ir vos ne­su­kė­lė spro­gi­mo.

Na­mas pra­dė­tas ar­dy­ti po praė­ju­ sį penk­ta­die­nį įvy­ku­sio dau­gia­bu­ čio bend­ri­jos su­si­rin­ki­mo, ku­ria­me dau­gu­mos bu­tų sa­vi­nin­kės ne­kil­ no­ja­mo­jo tur­to bend­ro­vės „Han­ner pro­per­ty“ bal­sų per­sva­ra nu­spręs­ ta su­tik­ti su sau­sį priim­tu Vil­niaus ta­ry­bos spren­di­mu nu­sa­vin­ti na­mą vi­suo­me­nės po­rei­kiams.

Nus­te­ke­no per žie­mą

Bend­ri­ja ne tik su­ti­ko leis­ti sa­vi­val­ dy­bei iš­pirk­ti skly­pą, ku­ria­me sto­ vi na­mas, bet ir priė­mė spren­di­mą na­mą nu­griau­ti pa­ti, t. y. sa­vi­val­dy­ bei per­duo­ti skly­pą jau be na­mo.

Tai, kad na­mas truk­do mies­to plėt­rai, vie­na­me in­ter­viu „Vil­niaus die­nai“ yra pa­tvir­ti­nęs „Han­ner“ val­dy­bos pir­mi­nin­kas Ar­vy­das Avu­lis, ku­rio bend­ro­vei ir pri­klau­so 8 iš 12 dau­gia­bu­ty­je esan­čių bu­tų. „Šiuo me­tu sa­vi­val­dy­bė pra­ de­da že­mės paė­mi­mo vi­suo­me­ nės po­rei­kiams pro­ce­dū­rą ir mes tam ne­prieš­ta­rau­ja­me, nes aki­ vaiz­du, kad Lvo­vo gat­vės su­ siau­rė­ji­mas prie Gied­rai­čių gat­ vės san­kir­tos ke­lia pa­vo­jų tiek pės­tie­siems, tiek vai­ruo­to­jams“, – pa­brė­žė A.Avu­lis.

Vie­no to­kių sa­vi­nin­kų, For­tū­ na­to Bu­čiaus, in­te­re­sams at­sto­ vau­jan­tis Vid­man­tas Jan­kaus­kas tei­gė ne­pri­ta­rian­tis to­kiai dau­gu­ mos bu­tų sa­vi­nin­ko po­zi­ci­jai. „Mes sa­vo bu­to ne­no­ri­me par­ duo­ti, juo la­biau ati­duo­ti. Tai ge­ra vie­ta, čia ga­li­ma pa­da­ry­ti biu­rą, o da­bar tur­tas tie­siog nio­ko­ja­mas, ir, svar­biau­sia, vis­kas da­ro­ma už mū­sų nu­ga­rų“, – pik­ti­no­si V.Jan­kaus­kas. Įkū­rė ir at­jun­gė

Pa­sak pa­šne­ko­vo, nuo 2006 m., kai tur­to čia įsi­gi­jo „Han­ner pro­ per­ty“ ir ki­tos bend­ro­vės, na­mas bu­vo ge­ros būk­lės, o spar­čiai blo­ gė­ti ji pra­dė­jo tuo­met, kai sa­vi­val­ dy­bė ėmė kė­sin­tis į skly­pą, ku­ria­ me na­mas sto­vi.

Praė­ju­sių me­tų ru­de­nį bend­ri­ jos pra­šy­mu dau­gia­bu­ty­je bu­vo at­jung­tas šil­dy­mas, to­dėl iš na­mo iš­si­kraus­tė pa­sku­ti­niai nuo­mi­nin­ kai, į sie­nas įsi­me­tė pe­lė­sis.

„Iki bend­ri­jos įkū­ri­mo per­nai ru­de­nį na­mą val­dė „Žir­mū­nų būs­ tas“ – jis da­rė eks­per­ti­zę ir nu­sta­ tė, kad na­mas vi­siš­kai tvar­kin­ gas ir pa­ruoš­tas šil­dy­mo se­zo­nui.

Ta­čiau na­mo val­dy­mą pe­rė­mu­ si bend­ri­ja už­sa­kė sa­vo eks­per­ti­ zę, po ku­rios stai­ga paaiš­kė­jo, kad na­mas šil­dy­mo se­zo­nui ne­tin­ka­ mas“, – teigė V.Jankauskas.

Da­lis tur­to areš­tuo­ta

No­rė­da­mi nu­sa­vin­ti skly­pą Gied­ rai­čių gat­vė­je, sa­vi­val­dy­bės at­ sto­vai tu­rė­tų tar­tis net su še­šiais no­mi­na­liais že­mės sa­vi­nin­kais.

Be­veik 11 arų skly­pas, ku­ria­me sto­vi dau­gia­bu­tis, yra su­skirs­ty­ tas į 1077 da­lis, ku­rios pa­da­ly­tos sa­vi­nin­kams.

379 jo da­lys pri­klau­so vals­ty­ bei, įmo­nei „Han­ner pro­per­ty“ – 428 da­lys, be to, įmo­nė da­lį skly­po nuo­mo­ja­si iš vals­ty­bės. Ma­žes­ nio­ji skly­po da­lis val­do­ma ant­ri­ nės ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to bend­ro­ vės „Vėt­rū­na“ įmo­nės „Vysp­ra“ – ji tu­ri 173 da­lis skly­po – ir dvie­ jų fi­zi­nių as­me­nų (po 24 da­lis).

Su pa­sta­rai­siais tri­mis sa­vi­nin­ kais sa­vi­val­dy­bė, pra­dė­da­ma skly­ po nu­sa­vi­ni­mo pro­ce­są, tu­rė­tų sun­ku­mų. „Vysp­ros“ skly­po da­lis praė­ju­sių me­tų va­sa­rą bu­vo areš­ tuo­ta ant­sto­lių, vie­nas fi­zi­nių as­ me­nų skly­pu ne­ga­li dis­po­nuo­ti nuo 2008 m., o ki­tas – nuo šių me­ tų sau­sio. Ta­čiau, ne­pai­sant vi­sų šių ap­lin­ky­bių, pra­de­da­mas reng­ti de­ta­lu­sis te­ri­to­ri­jos pla­nas.

At­vi­ru­mas: nors dau­gia­bu­čio laip­ti­nė dar prieš ke­lias die­nas bu­vo už­ra­kin­ta, už­va­kar be­na­miai nu­ka­bi­

no spy­ną, kraus­tė bu­tų tur­tą ir mie­lai po­za­vo „Vil­niaus die­nos“ fo­tog­ra­fams.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

Gied­rai­čių g. 2 na­mo is­to­ri­ja 2006 m. gruo­dį įvai­rios ne­kil­no­

ja­mo­jo tur­to bend­ro­vės ir du fi­zi­ niai as­me­nys iš bu­vu­sių sa­vi­nin­ kų nu­s i­p ir­k o vi­s us bu­t us. Da­l iai gy­ven­to­jų bend­ro­vė „Han­ner pro­ per­ty“ mai­nais pa­siū­lė bu­tus Ba­jo­ rų Kal­vo­se.

2007–2012 m. da­lis bu­tų bu­vo nuo­ mo­ja­ma, da­ly­je gy­ve­no su bend­ro­ ve „Han­ner pro­per­ty“ bend­ro­ve su­ si­ję dar­buo­to­jai. Kai na­mo ad­mi­nist­ ra­to­rius bu­vo „Žir­mū­nų būs­tas“, jis

bu­vo tvar­ko­mas – pa­keis­tas sto­gas, vie­na­me bu­tų pa­da­ry­tas ka­pi­ta­li­nis re­mon­tas.

2012 m. sa­vi­val­dy­bė pla­na­vo skly­

pą iš­pirk­ti, na­mą nu­griau­ti. Pra­dė­tas reng­ti de­ta­lu­sis pla­nas, nu­ma­tan­tis su­tvar­ky­ti san­kry­žą, o skly­po pa­skir­ tį iš ma­žaaukš­čių gy­ve­na­mų­jų na­ mų sta­ty­bos pa­keis­ti į ko­mer­ci­nę.

2012 m. spa­lį Gied­rai­čių g. 2 įku­ria­

ma bend­ri­ja, ku­ri pe­ri­ma dau­gia­bu­čio

ad­mi­nist­ra­vi­mą iš „Žir­mū­nų būs­to“.

2012 m. lapk­ri­tį bend­ri­jos pra­šy­

mu na­mui at­jun­gia­mas cent­ri­nis šil­dy­mas, iš na­mo iš­si­kraus­to pa­sku­ti­niai nuo­mi­nin­kai.

2013 m. sau­sį Vil­niaus ta­ry­ba nu­

spren­džia skly­pą nu­sa­vin­ti vi­suo­ me­nės po­rei­kiams.

2013 m. va­sa­rį įvyks­ta bend­ri­jos su­

si­rin­ki­mas, ja­me nu­spren­džia­ma na­ mą nu­si­griau­ti sa­vo lė­šo­mis.

5

vasario 28–kovo 6, 2013

lietuva

Už­sie­nie­čius vi­lios jung­tis prie bend­ro pro­jek­to Bal­ti­jos ir Juo­dą­ ją jū­ras jun­gian­tis kon­tei­ne­ri­nis trau­ ki­nys „Vi­kin­gas“ šie­met šven­čia de­ šimt­me­tį. Ti­kin­ tis, kad į bend­rą ke­ lių vals­ty­bių pro­jek­ tą įsi­trauks ir dau­ giau ša­lių, šian­dien Vil­niu­je or­ga­ni­zuo­ ja­ma tarp­tau­ti­nė ge­le­žin­ke­lių ir jū­rų trans­por­to at­sto­vų kon­fe­ren­ci­ja.

Atei­tis: kro­vi­nių ve­ži­mas kon­tei­ne­riais dėl sa­vo uni­ver­sa­lu­mo tam­pa pa­grin­di­ne kro­vi­nių ve­ži­mo pa­slau­gų plėt­ros kryp­ti­mi.

Gre­ta Gruo­dy­tė Star­tą da­vė trys ša­lys

2003-iai­siais Lie­tu­vos, Bal­ta­ru­si­jos ir Uk­rai­nos pra­dė­tas pro­jek­tas, pa­gal ku­rį iš Klai­pė­dos į Ode­są Uk­rai­no­ je per Mins­ką, Ki­je­vą ir at­gal pra­dė­ jo kur­suo­ti kon­tei­ne­ri­nis trau­ki­nys, da­bar lai­ko­mas pa­trauk­liu ir ki­tų ša­ lių trans­por­to at­sto­vams.

Per­nai prie šio pro­jek­to pri­si­jun­ gė Bul­ga­ri­ja, o šiuo me­tu de­ra­ma­si su Gru­zi­ja ir Mol­do­va. Pa­sak įmo­ nės „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­liai“ Kro­vi­ nių ve­ži­mo di­rek­ci­jos di­rek­to­riaus Sta­sio Gud­va­lio, pro­jek­tas ga­li ne tik pa­leng­vin­ti kro­vi­nių ve­ži­mą, padėti iš­lai­ky­ti esa­mus klien­tus, bet ir pa­di­din­ti ga­be­ni­mo apim­tį.

Sie­kiant pri­sta­ty­ti trau­ki­nį „Vi­ kin­gas“ ir la­biau iš­stu­di­juo­ti už­sie­ nio ša­lių kro­vi­nių ga­be­ni­mo po­rei­

Diskusijos Kon­fe­ren­ci­ja „10-ies me­tų kro­vi­nių ve­ž i­mo kon­tei­ne­r i­n iu trau­k i­n iu „Vi­k in­gas“ veik­los pa­t ir­t is ir nau­ji iš­šū­k iai“ šian­d ien nuo 9 iki 18 val. vyks sos­t i­nė­je esan­čia­me vieš­bu­ ty­je „Crown Pla­za“.

Kon­fe­ren­ci­jos mo­de­ra­to­r iai – Už­ sie­n io rei­ka­lų mi­n is­te­r i­jos am­ba­ sa­do­r ius ener­ge­t i­kos ir trans­por­ to po­l i­t i­kos klau­si­mams Vy­tau­tas Nau­du­ž as, pro­jek­to „Rail Bal­t i­ca“ di­rek­ci­jos di­rek­to­r ius An­ta­nas Ze­ no­nas Ka­mins­kas, Klai­pė­dos vals­ ty­bi­nio jū­rų uos­to di­rek­ci­jos rin­ko­ da­ros ir ad­m i­n ist­ra­ci­jos di­rek­to­ rius Ar­t ū­ras Drun­g i­las, Uk­rai­nos bend­ro­vių „Plas­ke“ ir „Fia­ta“ vi­cep­ re­zi­den­tas Iva­nas Lip­tu­ga.

Ren­g i­ny­je taip pat da­ly­vau­ja su­si­ sie­ki­mo mi­nist­ras Ri­man­tas Sin­ke­ vi­čius, Bal­ta­r u­si­jos am­ba­sa­do­r ius Lie­tu­vo­je Vla­di­mi­ras Dra­ži­nas, Uk­ rai­nos am­ba­sa­do­rius Lie­tu­vo­je Va­ le­r i­jus Žov­ten­ka, Už­sie­n io rei­ka­lų mi­n is­te­r i­jos am­ba­s a­do­r ius Eval­ das Ig­na­ta­vi­čius.

Kon­fe­ren­ci­jo­je bus ap­ta­r ia­mi ge­le­ žin­ke­l ių įmo­n ių bend­ra­dar­bia­v i­ mo, ino­va­ci­jų klau­si­mai.

kius bei pa­tir­tis, šian­dien sos­ti­nė­je ir ren­gia­ma tarp­tau­ti­nė kon­fe­ren­ ci­ja, ku­rio­je da­ly­vau­ja at­sto­vai iš 14 ša­lių – Bal­ta­ru­si­jos, Uk­rai­nos, Ru­ si­jos, Gru­zi­jos, Tur­ki­jos, Ita­li­jos, Šve­di­jos, Len­ki­jos, Azer­bai­dža­no, Bel­gi­jos, Suo­mi­jos, Ru­mu­ni­jos, Bul­ga­ri­jos ir, ži­no­ma, Lie­tu­vos.

Sieks bend­ra­dar­biau­ti

Pag­rin­di­nis kon­fe­ren­ci­jos tiks­las – įver­tin­ti to­les­nes pro­jek­to plėt­ros ga­li­my­bes ir di­din­ti kro­vi­nių srau­ tus tarp Bal­ti­jos ir Juo­do­sios jū­ros pa­kran­tės ša­lių. „Iš šios kon­fe­ren­ci­jos la­biau­siai ti­ki­mės nau­jų ry­šių, ša­lių, ku­rios ga­lė­tų pri­si­jung­ti prie „Vi­kin­go“ tink­lo, su­si­do­mė­ji­mo. Tiks­lin­ga bū­ tų tu­rė­ti ge­le­žin­ke­lio li­ni­ją iš Tur­ki­ jos, nes da­bar dau­gu­ma kro­vi­nių iš ten ke­liau­ja ke­lių trans­por­tu, – juos

ga­ben­ti kel­tais per Juo­dą­ją jū­rą per bran­gu, o su Ru­mu­ni­ja ir Bul­ga­ri­ja dar tik dis­ku­tuo­ja­me apie li­ni­ją, ku­ ria bū­tų ga­li­ma Juo­dą­ją jū­rą ap­lenk­ ti trau­ki­niais“, – sa­kė S.Gud­va­lis.

Sta­sys Gud­va­lis:

Iš šios kon­fe­ren­ci­ jos la­biau­siai ti­ki­mės nau­jų ry­šių, ša­lių, ku­ rios ga­lė­tų pri­si­jung­ti prie „Vi­kin­go“ tink­lo, su­si­do­mė­ji­mo.

Kon­fe­ren­ci­jo­je da­ly­vau­ja ne tik ge­le­žin­ke­lių, bet ir jū­rų trans­por­to at­sto­vai. S.Gud­va­lis vi­lia­si, kad jie nu­si­leis ir su­ma­žins kro­vi­nių ga­be­

ni­mo kai­nas. To­kiu at­ve­ju per ke­lias ša­lis kur­suo­jan­čiam kon­tei­ne­ri­niam trau­ki­niui at­si­ver­tų dar ge­res­nės kro­vi­nių ve­ži­mo ga­li­my­bės.

S.Gud­va­lis pri­dū­rė, kad to­les­nės „Vi­kin­go“ per­spek­ty­vos sie­ti­nos vi­sų pir­ma su au­gan­čiais kon­tei­ ne­ri­nių per­ve­ži­mų srau­tais vi­sa­ me pa­sau­ly­je. Pa­pil­do­mų ga­li­my­ bių su­teiks ir Vil­niu­je, Kau­ne bei Klai­pė­do­je stei­gia­mi vie­šie­ji lo­gis­ ti­kos cent­rai, Šeš­to­kų ge­le­žin­ke­lio sto­ties plėt­ra.

Marš­ru­tą įvei­kia per 52 va­lan­das

Kro­vi­nių ve­ži­mas kon­tei­ne­riais dėl sa­vo uni­ver­sa­lu­mo tam­pa pa­ grin­di­ne kro­vi­nių ve­ži­mo pa­slau­ gų plėt­ros kryp­ti­mi, to­dėl jam ski­ ria­mas ypa­tin­gas dė­me­sys.

Trau­ki­niu ve­ža­mi įvai­raus dy­džio uni­ver­sa­lūs ir spe­cia­li­zuo­ti kon­tei­

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

ne­riai bei vil­ki­kai su pusp­rie­ka­bė­ mis, ku­rie iš Skan­di­na­vi­jos ir Va­ ka­rų Eu­ro­pos ša­lių at­ve­ža­mi jū­rų trans­por­tu į Klai­pė­dos uos­tą, taip pat per Mukrano–Klaipėdos per­ kė­lą ir ve­ža­mi to­liau į Uk­rai­ną, Bal­ ta­ru­si­ją, Ar­ti­muo­sius Ry­tus, Kau­ ka­zą, Tur­ki­ją – per Il­ji­čiovs­ko bei Ode­sos uos­tus – ir at­gal.

Trau­ki­nys „Vi­kin­gas“, pa­ly­gin­ti su ke­lių trans­por­tu, kro­vi­nius ga­ be­na daug sau­giau ir eko­lo­giš­kiau – šiuo me­tu 1734 ki­lo­met­rus be­si­ tę­sian­tis marš­ru­tas įvei­kia­mas per 52 va­lan­das, o kai­nos maž­daug 30 pro­c. ma­žes­nės ne­gu ve­žant au­to­ mo­bi­li­niu trans­por­tu.

Iš vi­so trau­ki­nys „Vi­kin­gas“ per de­šimt­me­tį jau nu­va­žia­vo maž­ daug 2,3 mln. ki­lo­met­rų ir per­ve­ žė dau­giau nei 4,8 mln. to­nų kro­ vi­nių.

6

vasario 28–kovo 6, 2013

lietuva diena.lt/naujienos/lietuva

Po­li­ti­niams jau­na­ve­džiams – pro­ku­ro­rų staig­me­na „Jei­gu par­ti­jos bū­tų su­jung­tos į vie­ną, šio­je bau­džia­mo­jo­je by­lo­ je Dar­bo par­ti­ja nu­sto­tų eg­zis­tuo­ti kaip ju­ri­di­nis vie­ne­tas, bū­tų iš­re­ gist­ruo­ta iš re­gist­ro. Nors ko­dek­ se nu­ma­ty­ta, kad tei­sės ir pa­rei­ gos pe­rei­na, nie­kur ne­nu­ma­ty­ta, jog nau­jai įsteig­tas ju­ri­di­nis as­muo ga­li bū­ti trau­kia­mas bau­džia­mo­jon at­sa­ko­my­bėn už nu­si­kals­ta­mą vei­ ką“, – teis­mui paaiš­ki­no pro­ku­ro­ ras S.Ver­sec­kas.

Pro­ku­ro­ro tei­gi­mu, toks žings­nis bū­ti­nas, kad par­ti­jos at­žvil­giu bū­tų įma­no­ma priim­ti nuo­spren­dį. „Mes šiuo pra­šy­mu sie­kia­me, kad ne­bū­tų su­kliu­dy­ta pro­ce­sui šio­je by­lo­je ir bū­tų įma­no­ma kal­ti­ na­mo­jo ju­ri­di­nio as­mens at­žvil­giu priim­ti vie­no­kį ar ki­to­kį nuo­spren­

Kliū­tys: V.Us­pas­ki­chas li­go­ni­nė­je, o pro­ku­ro­ras pra­šo jo par­ti­jai su­riš­

dį. Aš pri­va­lau siek­ti Bau­džia­mo­jo pro­ce­so ko­dek­so pir­ma­me straips­ ny­je nu­ma­ty­tų tiks­lų, kad pro­ce­sas vyk­tų ne­kliu­do­mai ir bū­tų įma­no­ ma priim­ti nuo­spren­dį by­lo­je“, – po po­sė­džio žur­na­lis­tams sa­kė pro­ku­ro­ras.

Dar­bo par­ti­jos juo­do­sios bu­hal­ te­ri­jos by­lo­je kal­ti­na­mų­jų ad­vo­ka­ tai pro­ku­ro­ro pra­šy­me tei­gė įžvel­ gian­tys „kons­ti­tu­ci­nį gin­čą“.

Pro­ku­ro­ras sa­kė, kad tarp tei­ si­nin­kų vi­sa­da vyks­ta gin­čai ir jis bū­tų nu­ste­bęs, jei­gu ad­vo­ka­tai bū­tų su­ti­kę su jo pra­šy­mu ir ne­ si­gin­či­ję.

Kal­ti­na­ma­sis šio­je by­lo­je Dar­bo par­ti­jos pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­jas Vy­tau­tas Gap­šys pa­reiš­kė, kad dėl įsta­ty­mų nuo­sta­tų, ku­rio­mis re­ mia­si pro­ku­ro­ras, ga­li bū­ti kreip­ ta­si į Kons­ti­tu­ci­nį Teis­mą. Pro­ku­ ro­ras sa­vo kal­bo­je ci­ta­vo Po­li­ti­nių par­ti­jų įsta­ty­mą, Bau­džia­mo­jo pro­ce­so ko­dek­są.

O Dar­bo par­ti­jos vi­ce­pir­mi­nin­ kė Vir­gi­ni­ja Balt­rai­tie­nė tei­gė, kad pro­ku­ro­ro pra­šy­mas ap­ri­bo­ti par­ ti­jos veik­lą ne­lei­džiant jai jung­ tis su Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo par­ti­ ja tik įro­do juo­do­sios bu­hal­te­ri­jos by­lą esant po­li­ti­nę. „Tai tik įro­do, kad ši by­la po­li­ ti­nė. Ir ne­ma­nau, kad pro­ku­ro­ras čia sa­va­ran­kiš­kai priė­mė spren­di­ mą. Kaip vi­sa­da ma­niau ir ma­nau, kad šio­je by­lo­je yra re­ži­sie­rius, ku­ ris vis­ką re­ži­suo­ja nuo pra­džių, ir la­bai bi­jo­ma, kad neat­si­ras­tų vie­ na stip­ri jė­ga, ku­ri bū­tų di­džiu­lis opo­nen­tas ki­toms par­ti­joms“, – ko­men­tuo­da­ma pro­ku­ro­ro S.Ver­ sec­ko pra­šy­mą teis­me sa­kė Dar­bo par­ti­jos at­sto­vė.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

BNS, VD inf.

Pla­nai su­jung­ti Vik­to­ro Us­pas­ki­ cho ir Ro­lan­do Pak­so par­ti­jas ga­li ir neiš­deg­ti, nes pro­ku­ro­rai Dar­bo par­ti­jai rei­ka­lau­ja pri­tai­ky­ti lai­ki­ ną­sias pro­ce­si­nes prie­var­tos prie­ mo­nes. Gin­čas ga­li pa­siek­ti net Kons­ti­tu­ci­nį Teis­mą.

Pro­ku­ro­ras vadinamojoje Dar­ bo par­ti­jos juo­do­sios bu­hal­te­ri­jos by­lo­je Sau­lius Ver­sec­kas Vil­niaus apy­gar­dos teis­mo va­kar pa­pra­šė lai­ki­nai ap­ri­bo­ti par­ti­jos veik­lą ir iki įsi­tei­sė­jant nuo­spren­džiui už­ draus­ti keis­ti jos ju­ri­di­nį sta­tu­są, ją lik­vi­duo­ti ar per­tvar­ky­ti.

To­kį pra­šy­mą pro­ku­ro­ras pa­tei­ kė ne­tru­kus po to, kai Dar­bo par­ti­ ja pra­dė­jo de­ry­bas dėl jun­gi­mo­si su Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo par­ti­ja.

ti ran­kas.

Baig­ti teis­mų re­ for­mą ir įtei­sin­ti vi­suo­me­nės ta­rė­ jus. Lig šiol to ne­ pa­vy­ko pa­da­ry­ti nė vie­nai val­džiai.

Ta­čiau tei­sin­gu­ mo mi­nist­ras so­ cial­de­mok­ra­tas Juo­zas Ber­na­to­ nis ma­no šias pro­ ble­mas iš­sprę­siąs per dve­jus tre­jus me­tus.

At­sar­ga: „Ge­riau ne­sku­bė­ti, kad ne­r

na­to­nis.

Tei­sin­gu­mo t Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

– Vy­riau­sy­bės pro­gra­mos sky­riu­je „Tei­sė ir tei­sėt­var­ ka“ – daug už­kei­ki­mų. Ža­da­ te dau­giau tei­sin­gu­mo vi­sur ir vi­siems. O ko­kie jū­sų trys prio­ri­te­tai, trys svar­biau­si už­ da­vi­niai?

– Rei­kia pa­keis­ti si­tua­ci­ją, kai dau­ge­lis mū­sų žmo­nių ne­pa­si­ti­ ki tei­si­nė­mis ins­ti­tu­ci­jo­mis, tei­ sė­sau­ga. To­dėl svars­to­me, kad tu­ri bū­ti di­di­na­mas tei­si­nių ins­ ti­tu­ci­jų veik­los vie­šu­mas. Ži­nia, pro­gra­mo­je nu­ma­ty­ta ge­rin­ti ir per­žiū­rė­ti ati­tin­ka­mus pro­ce­si­ nius ko­dek­sus, kad bū­tų su­da­ ry­tos ga­li­my­bės teis­mams by­las nag­ri­nė­ti spar­čiau ir efek­ty­viau, nes žmo­nės iš­gy­ve­na dėl il­go by­ lų nag­ri­nė­ji­mo. Svars­to­me to­kias prie­mo­nes kaip vi­suo­me­nės ta­rė­jų ins­ti­tu­tas, nes lig šiol nie­ko ne­bu­ vo pa­da­ry­ta tuo klau­si­mu. Vyks­ ta teis­mų re­for­ma ir, su­pran­ta­ma, mi­nis­te­ri­ja pa­gal sa­vo kom­pe­ten­ ci­ją tal­ki­na teis­mams. Be to, vals­ ty­bė­je yra daug su­si­kau­pu­sių pro­ ble­mų ir dėl baus­mių vyk­dy­mo, dėl si­tua­ci­jos ka­lė­ji­muo­se. Ma­tau dar la­bai di­de­lį svar­bų dar­bą dėl var­ to­to­jų tei­sių ap­sau­gos. Kaž­kaip tie klau­si­mai da­bar bu­vo per ma­ žai ak­cen­tuo­ja­mi. Svar­būs ir tei­ si­nio švie­ti­mo da­ly­kai, kad žmo­ nės ži­no­tų sa­vo tei­ses, ži­no­tų, ko jie ga­li rei­ka­lau­ti.

– Ne taip se­niai bu­vo­te su­si­ti­ kęs su Pre­zi­den­te dėl teis­mų re­for­mos. Skelb­ta, kad re­for­ ma bus baig­ta per po­rą me­tų.

Ar tai rea­lu? Nė vie­nam jū­sų pirm­ta­kų jos taip ir ne­pa­vy­ ko baig­ti.

– Nuo­lat su­si­tin­ka­me ir su Tei­ sė­jų ta­ry­bos pir­mi­nin­ku. Te­ko su­si­tik­ti ir su apy­lin­kių teis­mų pir­mi­nin­kais, lan­ky­tis dau­gy­bė­ je teis­mų. Ma­nau, tie ter­mi­nai vi­siš­kai rea­lūs. Ži­no­ma, tai pri­ klau­sys nuo to, kaip spar­čiai Sei­ mas priims ati­tin­ka­mas įsta­ty­mų pa­tai­sas. At­si­ran­da nau­jas ins­ti­ tu­tas, vy­res­nio­jo tei­sė­jo, – jį rei­ kia Teis­mų įsta­ty­me reg­la­men­ tuo­ti, rei­kia reg­la­men­tuo­ti pa­tį jun­gi­mą.

– Ką at­sa­ky­tu­mė­te re­for­mos kri­ti­kams? Jie aiš­ki­na, kad po teis­mų re­for­mos tei­sin­gu­mo kaip tik su­ma­žės, jei­gu ma­ žes­niuo­se mies­te­liuo­se tei­sė­ jų ne­liks, ati­to­lin­si­me tei­sin­ gu­mo funk­ci­ją nuo žmo­gaus.

– Toks trak­ta­vi­mas ne­tiks­lus. Gal žmo­nės ne­ži­no, neį­si­gi­li­nę. Teis­mai nie­kur ne­dings, liks Teis­mų rū­mai, tie­siog jie bus su­jung­ti į apy­lin­kės teis­mą. Apy­lin­kės teis­mų su­ma­ žės iki 15-os. Trys apy­lin­kės teis­ mai bus su­jung­ti. Vie­nas bus, ga­ li­ma sa­ky­ti, cent­ri­nis, jis va­din­sis Apy­lin­kės teis­mas, o ki­tuo­se mies­ tuo­se liks Teis­mų rū­mai, ku­rie ne­ bus sa­va­ran­kiš­ki vie­ne­tai. Teis­ mų ap­tar­na­vi­mas bus su­jung­tas, bet teis­mo po­sė­džiai vyks, tei­sė­jai dirbs tuo­se rū­muo­se, ir by­los bus nag­ri­nė­ja­mos tuo­se rū­muo­se. Tas su­jun­gi­mas pa­dės to­ly­giau pa­ skirs­ty­ti by­las tarp tei­sė­jų, su­da­ rys są­ly­gas tei­sė­jams spe­cia­li­zuo­ tis. Bent jau to­kia re­for­mos idė­ja.

Dar­bas pa­ro­dys, koks bus efek­tas.

– Skel­bia­ma, kad tai nie­ko ne­ kai­nuos.

– Taip, Tei­sė­jų ta­ry­bos ma­ny­ mu, tai nie­ko ne­kai­nuos. Aiš­ku, aš ma­nau, kad su­tau­py­ta ir­gi ne­ bus. Nes tos lė­šos, ku­rios at­si­lais­ vins iš teis­mų ap­tar­na­vi­mo, bus pa­nau­do­tos tie­sio­gi­niam dar­bui.

Da­bar teis­muo­se yra to­kia di­de­lė pro­ble­ma – tei­sė­jai at­lie­ka daug tech­ni­nio dar­bo, ku­rį ga­lė­tų at­lik­ti jų pa­dė­jė­jai. Tai kei­sis nuo lie­pos 1-osios (jei vis­kas vyks sėk­min­gai) įsi­ga­lio­jus e. by­lai, kai vir­tua­lio­je erd­vė­je tu­rė­si­me vi­sas by­las. Pa­ leng­vės si­tua­ci­ja. Tad bū­tų efek­ ty­viau nau­do­ja­mos tei­sė­jų ga­ li­my­bės, jei apy­lin­kių teis­muo­se bū­tų dau­giau pa­dė­jė­jų.

– Vy­r iau­sy­b ės pro­g ra­m o­ je kal­ba­ma ir apie ta­rė­jų ins­ ti­tu­tą. Ži­nia, lig šiol vi­si ban­ dy­mai įves­ti teis­muo­se ta­rė­jus žlu­go. O da­bar jūs vėl grįž­ta­te prie to klau­si­mo. Ko­dėl?

– Jei taip at­vi­rai, ma­nau, kad anks­ tes­nių val­džių bu­vo dir­ba­ma ne­si­ ste­min­gai. Pa­gal Tei­sė­kū­ros įsta­ ty­mą pir­miau­sia tu­ri bū­ti pa­reng­ta kon­cep­ci­ja, o pa­skui ren­gia­mi tei­ sės ak­tai. O kai pir­miau pa­ren­gia­mi

7

vasario 28–kovo 6, 2013

lietuva

10p.

Ar baltarusių turistų atverta aukso gysla Lietuvos verslui – iš tiesų neišsenkama?

Eu­ro ki­tą­met dar nežadama Fi­nan­sų mi­nist­ras Ri­man­tas Ša­ džius abe­jo­ja, ar Lie­tu­va spė­tų įsi­ ves­ti eu­rą 2014 m., ta­čiau jis įsi­ti­ki­ nęs, kad ša­lis ati­tiks Mast­rich­to inf­ lia­ci­jos kri­te­ri­jų ir bend­rą ES va­liu­ tą Lie­tu­va tu­rės jau 2015-ai­siais.

rei­kė­tų kaip Lat­vi­jo­je to ta­rė­jų ins­ti­tu­to vė­liau at­šauk­ti“, – svars­to J.Ber­ „Fotodienos“ / Dmitrijaus Radlinsko nuotr.

teks palaukti tei­sės ak­tai, tik tuo­met pra­si­de­da dis­ku­si­jos apie es­mę, tai na­tū­ra­ lu, kad sun­ku juos priim­ti. Ir, kiek su­pra­tau, iš­si­sky­rė nuo­mo­nės dėl ta­rė­jų, priar­tė­jo rin­ki­mai, tai ta­po po­pu­lia­riu rin­ki­mų šū­kiu ir ne­pa­ vy­ko ap­svars­ty­ti net tų Kons­ti­tu­ci­ jos pa­tai­sų, ku­rios bu­vo su­gal­vo­tos, o įsta­ty­mai bu­vo grą­žin­ti iš Sei­mo.

To­dėl da­bar pir­miau­sia ren­gia­me kon­cep­ci­ją. O stu­di­jos, rep­re­zen­ta­ ty­vio­sios ap­klau­sos bu­vo at­lik­tos jau per anos Vy­riau­sy­bės ka­den­ ci­ją, bet kaž­ko­dėl įsta­ty­muo­se į tai ne­bu­vo at­si­žvelg­ta.

So­viet­me­čiu bu­ vo liau­dies ta­rė­jai. Įmo­nės bu­vo vals­ ty­bi­nės, tad, kai jie ei­da­vo į teis­mą, gau­da­vo lais­vų die­ nų. O da­bar rei­kia svars­ty­ti apie at­ly­ gi­ni­mą.

– Ko­kį jūs įsi­vaiz­duo­ja­te tų ta­ rė­jų vaid­me­nį teis­muo­se? Ar jie tu­rė­tų pa­ta­ria­mo­jo bal­ so ga­lią, ar spren­džia­mo­jo, ar bū­tų dar kaip ki­taip?

– Mes ma­no­me, jog ge­riau ne­ sku­bė­ti, kad ne­rei­kė­tų kaip Lat­ vi­jo­je pa­skui at­šauk­ti ta­rė­jų ins­ ti­tu­to. Jei jau įve­si­me, rei­kia, kad ta­rė­jų ins­ti­tu­tas bū­tų nau­din­gas ir žmo­nėms, ir tei­sė­jams, kad pa­ dė­tų prii­mant spren­di­mus. Žmo­nių nuo­mo­nė bu­vo, kad tai tu­rė­tų bū­ ti pa­ta­rė­jai, tu­rin­tys pa­ta­ria­mą­jį bal­są. Vė­liau bu­vo nuei­ta tuo ke­ liu, kad tai bū­tų kaip tei­sė­jai, – jie tu­rė­tų spren­džia­mą­jį bal­są. Tuo­ met rei­kia keis­ti Kons­ti­tu­ci­ją, jei prii­mant spren­di­mą tie­sio­giai da­ ly­vau­ja ta­rė­jai. So­viet­me­čiu bu­vo liau­dies ta­rė­jai. Įmo­nės bu­vo vals­ ty­bi­nės, tad, kai jie ei­da­vo į teis­mą, gau­da­vo lais­vų die­nų, kad pa­sė­dė­ jo teis­me, ir tuo vis­kas baig­da­vo­si.

O da­bar rei­kia svars­ty­ti apie at­ly­ gi­ni­mą, ana­lo­giš­ką tei­sė­jų al­goms, už tą da­ly­va­vi­mą by­lo­se. To­dėl tai su­si­ję ir su lė­šo­mis. O jei jau mes gal­vo­ja­me apie lė­šų nau­do­ji­mą,

rei­kia svars­ty­ti ir apie tai, kad jos bū­tų ra­cio­na­liai pa­nau­do­tos.

– Ku­rių ly­gių teis­muo­se ir ko­ kio­se by­lo­se ga­lė­tų at­si­ras­ti ta­rė­jai?

– Bu­vo ir te­bė­ra skir­tin­gų nuo­mo­ nių – dau­gu­mo­je vals­ty­bių jie ne­ da­ly­vau­ja vi­so­se by­lo­se, bet pra­kti­ka įvai­ri. Jei­gu žiū­rė­tu­me į ES, pa­na­šūs ins­ti­tu­tai yra ma­žiau ne­gu treč­da­ly­je vals­ty­bių. Gal­ būt ne­ge­rai bu­vo, kad vyk­dant pro­pa­gan­dą į tai bu­vo su­si­telk­ta kaip į tam tik­rą tiks­lą. Ta­rė­jai – tai tik prie­mo­nė vie­šu­mui, ge­res­ niam by­lų nag­ri­nė­ji­mui pa­siek­ti, bet jo­kiu bū­du ins­ti­tu­tas ne­ku­ria­ mas dėl pa­ties jo kū­ri­mo. To­dėl tai tru­pu­tį už­truks.

– Iki ka­den­ci­jos pa­bai­gos ža­ da­te su­spė­ti?

– Kon­cep­ci­ją pla­nuo­ja­me pa­reng­ ti per ki­tus me­tus. Gal­būt pa­vyks anks­čiau. Bet aš žiū­riu rea­liai į gy­ve­ni­mą.

– Šios ka­den­ci­jos Sei­mas bei Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­ja tu­ rės spręs­ti ir Ro­lan­do Pak­so apo­ri­ją: kiek lai­ko jam ne­leis­ ti bū­ti ren­ka­mam, kaip to­bu­ lin­ti Kons­ti­tu­ci­ją. Ko­kia jū­sų po­zi­ci­ja?

– Yra Stras­bū­ro teis­mo spren­di­ mas. Praė­ju­sio­je ka­den­ci­jo­je bu­ vo su­da­ry­ta dar­bo gru­pė, ji pa­ tei­kė siū­ly­mų, kaip ga­lė­tų bū­ti įgy­ven­din­tas spren­di­mas. Ta link­ me ir bu­vo ga­li­ma ei­ti. Ki­lu­si Sei­ mo na­rių ini­cia­ty­va bu­vo ki­to­kia.

Da­bar pa­tai­sa svars­to­ma Sei­me, yra įvai­rių nuo­mo­nių, su­lau­kia­ ma daug kri­ti­kos. Ma­ny­čiau, kad pa­to­bu­li­nus pa­tai­są tas klau­si­mas tu­ri bū­ti vie­naip ar ki­taip iš­spręs­ tas. Tam rei­ka­lin­ga Kons­ti­tu­ci­ jos pa­tai­sa. Kaip pa­vyks priim­ti Kons­ti­tu­ci­jos pa­tai­są, su­dė­tin­ga pro­gno­zuo­ti. Rei­kia di­de­lės kon­ so­li­da­ci­jos Sei­me. Ne­ma­nau, kad vis­kas bus grei­ta ir pa­pras­ta. Be­je, čia gal­būt per daug ak­cen­tuo­ja­ma, kad tai R.Pak­so klau­si­mas. Tai yra konk­re­tus at­ve­jis. Taip, Stras­bū­ ro teis­mas pa­si­sa­kė dėl R.Pak­ so, ta­čiau tai yra ir žmo­gaus tei­ sių klau­si­mas. Ma­no su­pra­ti­mu, jis tu­ri bū­ti su­re­gu­liuo­tas.

Po­zi­ci­ja: fi­nan­sų mi­nist­ras R.Ša­

džius ma­no, kad įsi­ves­ti eu­rą 2014-ai­siais – per anks­ti.

In­gos Juo­dy­tės nuo­tr.

„Mū­sų in­te­re­sas yra įsi­ves­ti eu­rą kuo grei­čiau, vos tik ma­to­me, kad ati­tin­ka­me kri­te­ri­jus. Ar tai pa­vyk­ tų pa­da­ry­ti 2014 m., tu­riu tam tik­rų abe­jo­nių, turėdamas ome­ny­je, kad šian­dien dar nė­ra iki ga­lio su­skai­ čiuo­ta, ar 2012 m. mes ne­vir­ši­jo­me lei­džia­mų kri­te­ri­jų fis­ka­li­nio de­fi­ ci­to sri­ty­je“, – tre­čia­die­nį in­ter­viu Ži­nių ra­di­jui tei­gė R.Ša­džius.

Taip jis ko­men­ta­vo bu­vu­sios fi­ nan­sų mi­nist­rės Ing­ri­dos Ši­mo­ ny­tės tei­gi­nį, kad Lie­tu­va eu­rą ga­ lė­tų įsi­ves­ti jau 2014 m. Ta­čiau R.Ša­džius ma­no, kad Lie­tu­va ati­ tiks Mast­rich­to kri­te­ri­jus ir su­val­ dys inf­lia­ci­ją. „Iš tik­rų­jų Lie­tu­vos inf­lia­ci­jos ro­dik­lis pa­ma­žu ar­tė­ja (prie ES vi­ dur­kio – BNS past.). Pa­gal tai mes ar­tė­ja­me prie eu­ro zo­nos vi­dur­kio ir ne­ma­tau prie­žas­čių, ko­dėl ga­lė­ tu­me nea­ti­tik­ti Mast­rich­to kri­te­ri­ jaus“, – tei­gė fi­nan­sų mi­nist­ras.

Pa­sak jo, va­sa­rio 22 d. pa­skelb­to­se Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos pro­gno­zė­se nu­ ro­do­ma, kad Lie­tu­vo­je inf­lia­ci­ja ma­ žės ar­ti­miau­sius ke­le­rius me­tus.

Su­de­rin­ta vi­du­ti­nė me­ti­nė inf­lia­ ci­ja Lie­tu­vo­je sau­sį sie­kė 3,1 pro­c.,

3,1

pro­c.

sie­kė su­de­rin­ta vi­du­ti­nė me­ti­nė inf­lia­ci­ja Lie­tu­vo­je sau­sį. o Mast­rich­to inf­lia­ci­jos kri­te­ri­jus – 2,8 pro­c. No­rint 2015 m. įsi­ves­ti eu­rą, rei­kia, kad ša­lis jau šių me­tų pa­bai­go­je ati­tik­tų Mast­rich­to kai­ nų sta­bi­lu­mo kri­te­ri­jų.

Tam, kad ga­lė­tų įsto­ti į eu­ro zo­ną, vals­ty­bė na­rė tu­ri ati­tik­ti Mast­rich­ to kri­te­ri­jus dėl vie­šų­jų fi­nan­sų de­fi­ ci­to, inf­lia­ci­jos ir vals­ty­bės sko­los.

Lie­tu­va, ku­riai dėl per di­de­lės inf­lia­ci­jos ne­pa­vy­ko įsi­ves­ti eu­ro 2007 m. pra­džio­je, jį ke­ti­na įsi­ves­ ti 2015 m. Vy­riau­sy­bė pir­ma­die­nį iš es­mės pri­ta­rė eu­ro įve­di­mo pla­nui, ku­riuo nu­ma­ty­ta su­da­ry­ti stra­te­gi­ nę ko­mi­si­ją ir dar­bo gru­pes.

BNS inf.

8

vasario 28–kovo 6, 2013

tema

Lais­vas pa­si­rin­ki­mas gim­dy Kas mo­te­riai už­draus gim­dy­ti na­mie? Nie­kas. Ta­čiau Lie­tu­vo­je tai va­di­na­ma ne­tei­sė­ta veik­la. Ma­ža to – svei­ka­tos ap­sau­gos mi­ nist­ro įsa­ky­mas drau­džia me­di­kams teik­ti pa­gal­bą na­muo­se gim­dan­čioms mo­te­rims. Kri­mi­na­lis­tai ga­lė­tų pri­dur­ti, kad iš to šie su­si­krau­tų ne­le­ga­lių pa­ja­mų.

Lai­ma Že­mu­lie­nė l.zemuliene@diena.lt

Vil­niaus ra­jo­no po­li­ci­jos ko­mi­sa­ ria­to pa­rei­gū­nai ir Vil­niaus apy­ lin­kės pro­ku­ro­rai at­lie­ka iki­teis­mi­ nį ty­ri­mą dėl gim­dy­mo ne gy­dy­mo įstai­go­se. Jau ap­klaus­ta apie 400 liu­dy­to­jų – na­muo­se gim­džiu­sių mo­te­rų.

ra­fi­nin­kai – po kra­tos jai skam­bi­no ki­no kū­rė­jai iš Jung­ti­nių Ame­ri­kos Vals­ti­jų, Gru­zi­jos ir iš­reiš­kė so­li­da­ ru­mą, apie įvy­kį pra­ne­šė vo­kie­čių te­le­vi­zi­ja.

Nus­kam­bė­jo pa­sau­ly­je

Praė­ju­sią sa­vai­tę anks­tų ry­tą kri­ mi­na­li­nės po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai at­ vy­ko į ki­no re­ži­sie­rės Ine­sos Kurk­ lie­ty­tės ir jos vy­ro ak­to­riaus bei re­ži­sie­riaus Ra­mū­no Abu­ke­vi­čiaus na­mus da­ry­ti kra­tos.

Pa­rei­gū­nai iš­si­ve­žė I.Kurk­lie­ty­ tės fil­mo „Leng­vas ra­ga­na­vi­mas“ vaiz­da­juos­tę, kom­piu­te­rius. Šis do­ku­men­ti­nis fil­mas apie na­muo­ se gim­dan­čias mo­te­ris bu­vo su­kur­ tas prieš aš­tuo­ne­rius me­tus, ro­dy­ tas Ber­ly­no ki­no fes­ti­va­ly­je. „Kri­mi­na­lis­tams rei­kė­jo su fil­mu su­si­ju­sios „me­džia­gos“. Fil­muo­ta „me­džia­ga“ – taip pat au­to­ri­nis kū­ri­nys. Jie atė­jo jė­ga pa­rei­ka­lau­ ti au­to­ri­nio kū­ri­nio, ku­ris tu­rė­tų pa­dė­ti jiems įro­dy­ti fil­mo he­ro­jės kal­tę. Pa­ra­dok­sas tai, kad jie atė­jo paim­ti au­to­ri­nio kū­ri­nio kaip nu­ si­kals­ta­mos vei­kos įro­dy­mo. Me­no kū­ri­nys iš prin­ci­po ne­ga­li tar­nau­ti tei­sėt­var­kos pa­rei­gū­nams“, – ma­ no ki­no re­ži­sie­rė.

Pa­sak jos, me­ni­nin­ko ir tei­sė­sau­ gos po­kal­bis tu­ri vyk­ti disk­re­tiš­kai: „Jie tu­rė­tų ma­nęs pa­klaus­ti, kur yra iš­mo­nė, o kur rea­ly­bė. Pa­žiū­ rė­ję tam tik­rą „me­džia­gą“ ir apie ją ma­nęs ne­pa­si­tei­ra­vę, jie ga­li pa­da­ ry­ti ne­tei­sin­gas iš­va­das.“ Re­ži­sie­rę pa­lai­ko ne tik Lie­tu­vos ki­ne­ma­tog­

Ine­sa Kurk­lie­ty­tė:

Į by­lą me­ta­mos di­ džiu­lės kri­mi­na­lis­ tų pa­jė­gos, iš es­mės nu­kreip­tos į vie­ną žmo­gų – pri­bu­vė­ją.

„Sma­gu, kad me­ni­nin­kai ko­vo­ ja, kad jiems ne tas pat. Pa­ma­čiau, kiek vi­suo­me­nei yra svar­bu lais­vas žo­dis, tei­sė reikš­ti sa­vo nuo­mo­nę.

Mes pra­ran­da­me žo­džio lais­vę“, – kal­bė­jo re­ži­sie­rė.

I.Kurk­lie­ty­tė šio­je by­lo­je – ne įta­ria­mo­ji, o liu­dy­to­ja. Į ap­klau­są ji kvie­čia­ma ko­vo 4 d. Kvie­ti­mas jai bu­vo įteik­tas po kra­tos.

Pluša daugybė kriminalistų

Ge­ne­ra­li­nės pro­ku­ra­tū­ros pra­ne­ ši­me sa­ko­ma, kad šio ty­ri­mo pa­grin­das yra są­mo­nin­gai bei sis­te­

min­gai be­si­kar­to­jan­ti veik­la, ku­ria bu­vo sie­kia­ma pa­si­pel­ny­ti ir ku­ri tei­siš­kai Lie­tu­vos vals­ty­bė­je drau­ džia­ma. „Fil­me neuž­fik­suo­tas joks at­si­ skai­ty­mas už mo­ra­li­nę ir dva­si­nę pa­gal­bą gim­dan­čiai mo­te­riai. Kiek ma­čiau, kiek pa­ti su tuo su­si­dū­riau, pri­bu­vė­jos nie­ka­da ne­pra­šė tam tik­ros „tak­sos“ ar ki­to­kio už­mo­ kes­čio“, – kal­bė­jo I.Kurk­lie­ty­tė.

Kai mo­te­rys gim­do li­go­ni­nė­ se, dau­gu­ma už gim­dy­mo pa­slau­ gas mo­ka vo­ke­liuo­se, ir tai – vie­ša pa­slap­tis. Ga­li­ma kal­tin­ti – ko­dėl mo­ka? Ta­čiau ne vie­na gim­dy­vė yra pa­ty­ru­si: ne­mo­kė­si, bū­si pri­ žiū­rė­ta at­bu­lo­mis ran­ko­mis ir tai ga­li tu­rė­ti rim­tų pa­da­ri­nių. Ką apie tai ma­no re­ži­sie­rė? „Ta by­la vyks­ta dve­jus me­tus. Į ją me­ta­mos di­džiu­lės kri­mi­na­lis­tų pa­jė­gos, iš es­mės nu­kreip­tos į vie­ ną žmo­gų – pri­bu­vė­ją, taip ban­do­ ma nu­kreip­ti dė­me­sį nuo ko­rup­ci­ jos li­go­ni­nė­se. Man per­ša­si min­tis, kad tai da­ro­ma gy­dy­to­jų už­sa­ky­ mu“, – sa­kė I.Kurk­lie­ty­tė.

Anot pa­šne­ko­vės, įsi­vaiz­da­vi­ mas, kad tie žmo­nės, ku­rie bu­vo ša­lia gim­dy­vių, su­si­kro­vė tur­tus, ne­tei­sin­gas. Pri­bu­vė­jos bu­tu­kas – kuk­lus, jo­kio na­mo, jo­kio ba­sei­no ša­lia. „Kai vals­ty­bė tu­ri tiek daug pro­ble­mų, ku­rias žmo­nės ma­to pli­ka aki­mi, kai tam tik­ros by­los sto­vi neiš­ti­ria­mos, ne­pa­bai­gia­mos, nes sa­ko­ma, kad nė­ra po­li­ci­jos dar­ buo­to­jų, ty­rė­jų, o čia me­ta­mos to­ kios pa­jė­gos su­si­do­ro­ti su ke­tu­rio­ mis mo­te­ri­mis, man keis­ta. Ar taip vi­suo­me­nės dė­me­sys ne­nuk­rei­pia­ mas nuo daug svar­bes­nių da­ly­kų?“ – klau­sė I.Kurk­lie­ty­tė.

Teisė: tik mo­ti­na nu­spręs, kur jos kū­di­kis – na­muo­se ar li­go­ni­nė­je – at­ke

Fil­mas tu­ri reikš­mės ty­ri­mui

Pro­ku­ro­rai nu­ta­rė už­glais­ty­ti vi­ suo­me­nė­je ki­lu­sį pa­si­pik­ti­ni­mą.

Praė­ju­sį pir­ma­die­nį Ge­ne­ra­li­nė­ je pro­ku­ra­tū­ro­je bu­vo su­reng­ta spau­dos kon­fe­ren­ci­ja. Vi­suo­me­nei paaiš­kin­ti apie kra­tą I.Kurk­lie­ty­ tės bei R.Abu­ke­vi­čiaus na­muo­se ir apie iki­teis­mi­nį ty­ri­mą bu­vo pa­si­ telk­ti ne vy­rai mū­rai, o dvi mo­te­rys – Vil­niaus apy­gar­dos pro­ku­ra­tū­ros Ape­lia­ci­nio sky­riaus pro­ku­ro­rė La­ ri­sa Fe­do­to­va ir Vil­niaus apy­lin­kės 6-ojo sky­riaus pro­ku­ro­rė Aud­ro­nė Pu­pei­kie­nė.

„Tas fil­mas bu­vo paim­tas kar­tu su ki­tais duo­me­ni­mis, ku­rie ga­li pa­ tvir­tin­ti tam tik­rų as­me­nų da­ly­va­ vi­mą tam tik­ro­je veik­lo­je. Jis paim­ tas ne kaip au­to­ri­nis dar­bas, o kaip daik­tas, tu­rin­tis reikš­mės iki­teis­mi­ niam ty­ri­mui“, – sa­kė L.Fe­do­to­va.

Bet ar kra­ta na­muo­se ne­by­lo­ja, kad kė­si­na­ma­si į žo­džio lais­vę? „Šiuo at­ve­ju ty­ri­mo ob­jek­tas nė­ ra nei pa­ts me­ni­nin­kas, nei jo kaip au­to­riaus tei­sės, nei me­no kū­ri­nys.

Ty­ri­mas vyks­ta vi­siš­kai ne dėl to.

Iki­teis­mi­nis ty­ri­mas vyks­ta dėl do­ ku­men­tų su­klas­to­ji­mo, dėl spau­

„Vie­ną anks­tų ry­tą gali būti pa­si­bels­ta ir į Lai­ma Že­mu­lie­nė Ži­no­ma ra­šy­to­ja Lau­ra Sin­ti­ja Čer­ niaus­kai­tė ir jos vy­ras – Vil­niaus uni­ver­si­te­to do­cen­tas, fi­lo­lo­gi­jos moks­lų dak­ta­ras Re­gi­man­tas Ta­ mo­šai­tis – dėl gim­dy­mo na­muo­se jau bu­vo iš­kvies­ti į ap­klau­są. Su­ tuok­ti­niai bu­vo ap­klaus­ti at­ski­rai.

Ir vis dėl­to L.S.Čer­niaus­kai­tė tvir­ ti­na, kad gim­dy­mas na­muo­se – di­ džiu­lė ver­ty­bė, ir at­vi­rai apie tai pa­sa­ko­ja.

– Lau­ra, vi­sus tris sa­vo vai­kus pa­gim­dė­te na­muo­se. Ar tai bu­ vo jū­sų ir jū­sų vy­ro R.Ta­mo­šai­ čio spren­di­mas?

– Vi­sų pir­ma tai bu­vo ma­no spren­ di­mas, nes vai­kus iš­ne­šio­jau ir gim­ džiau aš. Ma­ty­da­mas ma­no ra­my­bę ir pa­si­ti­kė­ji­mą, vy­ras ma­ne vis­kuo rė­mė. Jam ir klau­si­mo ne­ki­lo, kur gim­dy­si­me (pir­ma­gi­mį Her­kų su pir­muo­ju vy­ru taip pat gim­dė­me

na­mie; Re­gi­man­tas tai, aiš­ku, ži­ no­jo).

Ta­čiau no­riu pa­brėž­ti: net jei­ gu nėš­tu­mas nor­ma­lus, vi­sa­da lie­ ka ne­di­de­lė gim­dy­mo komp­li­ka­ci­jų ti­ki­my­bė. Gal­vo­jo­me apie tai vi­sus tris kar­tus. Ir ke­lią iki ar­ti­miau­sios li­go­ni­nės ap­skai­čia­vo­me, ir „re­pe­ ta­vo­me“, per kiek lai­ko pri­rei­kus nu­va­žiuo­tu­me, ir mai­še­lis su cha­ la­čiu­ku bei do­ku­men­tais bū­da­vo pa­ruoš­tas prie du­rų, kad komp­li­ka­ ci­jos at­ve­ju ne­su­gaiš­tu­me be rei­ka­ lo nė aki­mir­kos. Dė­kui Die­vui, nie­ kur va­žiuo­ti ne­pri­rei­kė.

– Ko­dėl nu­spren­dė­te gim­dy­ ti na­muo­se? Kaip tam ruo­šė­tės – gal lan­kė­te ko­kius nors kur­ sus?

– Neat­si­me­nu, kaip atė­jo tas ap­ si­spren­di­mas, – tai bu­vo prieš 12 me­tų. Tie­siog vi­sa­da bu­vau iš tų ne­for­ma­lių žmo­nių, ku­riems sun­ ku pri­si­tai­ky­ti prie bet ko­kios sis­te­ mos. Kaip ta­me so­vie­ti­nia­me mul­

ti­ke, kur kaž­koks už­si­spy­ręs žvė­re­lis la­bai ne­no­rė­jo bū­ti su­skai­čiuo­tas.

Tas ne­no­ras bū­ti su­skai­čiuo­tai kaip koks as­me­ny­bės sa­vi­gy­nos ins­tink­ tas ma­ny­je krebž­da nuo vai­kys­tės.

Pras­mės ir tie­sos klau­si­mas iš­ky­la net men­kiau­sio­se bui­ti­nė­se smulk­ me­no­se. Au­to­ma­tiš­kai ne­mėgs­ tu da­ry­ti nie­ko. O čia – gim­dy­mas!

Trys svar­biau­si ma­no gy­ve­ni­mo įvy­kiai, ku­riems sa­vo stip­ru­mu ir šven­tu­mu (ne­pa­bi­jo­ki­me šio žo­ džio) tur­būt jau nie­kas ne­pri­lygs.

Ka­dan­gi vi­si nėš­tu­mai vys­tė­si nor­ ma­liai, gy­dy­to­jai jo­kių bai­sy­bių ne­ ža­dė­jo, ma­ny­je au­gęs no­ras gim­dy­ti lais­vai, na­tū­ra­liai, be sve­ti­mų žmo­ nių ėmė ir su­bren­do. Kaž­kas vi­du­ je kuž­dė­jo, kad esu lai­mi­na­ma, kad nie­ko blo­ga neat­si­tiks. Taip ir bu­vo.

Vėl no­riu pri­dur­ti – jo­kiais bū­dais ne­su nu­si­sta­čiu­si prieš me­di­kus. Jie yra to­kie pat sis­te­mos įkai­tai, kaip ir mes, gim­dy­vės.

Lan­kiau kur­sus pas la­bai švie­sią, o da­bar taip bar­ba­riš­kai per­se­kio­

ja­mą gim­dy­vių glo­bė­ją. Lauk­da­ma­ si pir­mo­jo skai­čiau vi­są įma­no­mą, pa­čią įvai­riau­sią pa­sie­kia­mą li­te­ ra­tū­rą apie nėš­tu­mą, gim­dy­mą ir mo­ti­nys­tę. Su ki­tais dviem vai­kais jau pa­si­klio­viau tuo, ką su­ži­no­jau ir pa­ty­riau su pir­muo­ju.

Na­mie gim­dan­čios mo­te­rys ap­ skri­tai pa­si­žy­mi są­mo­nin­gu­mu, ap­si­skai­ty­mu, ini­cia­ty­vu­mu. Ne pa­slap­tis, kad tarp jų – daug ži­no­ mų me­ni­nin­kių. Tai toks sa­vo­tiš­ kas vi­suo­me­nės avan­gar­das, ku­ris pra­lau­žia le­dus. Ma­ty­sit, po ke­lias­ de­šim­ties me­tų gim­dy­mas na­muo­ se bus lai­ko­mas vi­siš­kai nor­ma­lia al­ter­na­ty­va, nie­kas nė neat­si­mins lai­kų, kai bu­vo ki­taip.

– Kaip vy­ko gim­dy­mas? Kas jums pa­dė­jo? Ar po gim­dy­mo į na­mus at­vy­ko me­di­kas?

– Vi­si gim­dy­mai vy­ko sklan­džiai ir ab­so­liu­čiai na­tū­ra­liai. O tai reiš­ kia – jo­kių vais­tų, jo­kios įran­gos, jo­kio tarp­vie­tės kir­pi­mo ir siu­vi­

mo. Bu­vau vie­na su sa­vo vy­ru, ku­ ris iš kur­sų bei li­te­ra­tū­ros ir ma­no pa­čios pra­šy­mų ži­no­jo, kaip man pa­dė­ti. Pa­sik­vie­tė­me ir mū­sų mie­ lą pa­žįs­ta­mą gim­dy­vių drau­gę, ku­ri ži­no, kaip pa­guos­ti, kaip pa­šne­kin­ti gim­dan­čią mo­te­rį, ka­da jai pa­siū­ ly­ti at­si­gert. Ji pa­dė­jo ir to­kiuo­se mo­te­riš­kuo­se rei­ka­luo­se, ku­riuo­se vy­ras tie­siog ne­su­si­gau­do.

Apsk­ri­tai tur­būt kiek­vie­na gim­ dy­vė ži­no, kaip svar­bu, kad to­mis va­lan­do­mis prie jos bu­dė­tų ne tik vy­ras, bet ir bent vie­na gim­džiu­si mo­te­ris, ku­ri pui­kiai jaus gim­dy­mą „iš vi­daus“ ir pa­va­duos vy­rą ta­da, kai jis pa­ts bus emo­ciš­kai su­krės­ tas, ap­kvai­tęs nuo įspū­džių. Pak­ laus­ki­te vy­rų, kaip ten jiems bū­na, – iš­gir­si­te nuo­sta­bių is­to­ri­jų. Gy­ dy­to­ją iš­si­kvies­da­vom skir­tin­gai – tą pa­čią ar­ba ki­tą pa­rą. Ji ap­žiū­rė­ da­vo nau­ja­gi­mį. O aš jaus­da­vau­si ge­rai, va­žiuo­da­vau į po­lik­li­ni­ką pa­ ti, jau at­si­ga­vu­si po gim­dy­mo. Vi­ sais kar­tais bu­vau svei­ka.

9

vasario 28–kovo 6, 2013

tema

dy­ti: na­muo­se ar li­go­ni­nė­je? Šiuo me­tu ti­ ria­mi še­šių kū­di­kių mir­ ties ir aš­tuo­ nių gim­dy­vių su­ža­lo­ji­mo at­ve­jai.

Komentaras

Vi­da Ma­ri­ja Čig­rie­jie­nė

Sei­mo na­rė, aku­še­rė-gi­ne­ko­lo­gė

A

ku­še­rės-gi­ne­ko­lo­gės dar­ bą dir­bau per 40 me­tų, tei­ kiau gim­dy­vėms pa­gal­bą vi­soj Lie­tu­voj. Nie­kam ne­ pa­tar­čiau gim­dy­ti na­mie. Tai ne­są­mo­ nė. Ge­rai, jei­gu vis­kas ge­rai. Bet ne­ri­zi­ kin­gas gim­dy­mas ga­li tap­ti ri­zi­kin­gas ir ga­li bū­ti ne­spė­ta iš­gel­bė­ti nei mo­ti­ nos, nei vai­ko gy­vy­bės. O jei­g u nau­ ja­g i­mį rei­kia gai­vin­ti? Kur apa­ra­tū­ra, kaip su­teik­t i pa­gal­bą? Kiek­vie­na mi­

nu­tė svar­bi aku­še­ri­jo­je. Bet tos mir­čių sta­tis­ti­kos ne­la­bai yra – va ko­kia pro­b le­ma.

O į ko­k ią pa­dė­t į sta­to­mas aku­še­ris-gi­ ne­ko­lo­gas? Gim­dy­t i Lie­t u­vos įsta­t y­ mai lei­d žia, kur mo­te­ris no­ri, – mė­nu­ ly­je, grio­v y, trau­k i­ny, lėk­tu­ve. Bet jos no­ri, kad pa­gal­bą su­teik­tu­me iš pri­va­ lo­mo­jo svei­ka­tos drau­di­mo fon­do, kad gim­dant ša­lia bū­tų gy­dy­to­jas ir aku­še­ rė. Ta­čiau me­di­kai tu­ri tu­rė­ti li­cen­ci­ją dirb­ti na­mie. Apie tai rei­kia dis­ku­tuo­ti.

Koks pro­tin­gas gy­dy­to­jas ga­li ei­ti į na­ mus ir teik­ti pa­gal­bą, kai ži­no, ko­kia ri­ zi­ka bū­na gim­dy­mo me­tu?

1992 m. su­k ū­rė­me du pe­r i­na­ta­l i­nius cent­rus, pa­ren­gė­me pe­ri­na­ta­li­nę pro­gra­mą ir stai­ga grįž­ta­me į XVIII a. Li­go­ ni­nė­je da­bar to­k ios są­ly­gos kaip na­ mie. Gim­dy­vė ga­l i bū­t i su vy­r u, vai­ kais, ar­t i­mai­siais – jos in­t y­mu­mas ne­pa­žeis­tas.

Kreipėsi į Stras­bū­rą Li­nas Kra­naus­kas

ė­je – at­ke­liaus į šį pa­sau­lį.

do su­klas­to­ji­mo ir jo nau­do­ji­mo, dėl sun­kaus ir ne­sun­kaus svei­ka­ tos su­trik­dy­mo, dėl ne­tei­sė­to ver­ ti­mo­si ši­ta veik­la“, – dės­tė A.Pu­ pei­kie­nė.

Gre­sia ket­ve­ri me­tai ka­lė­ji­mo

Ko­men­tuo­da­mos pai­nio­jo­si ir pa­ čios pro­ku­ro­rės: li­ko neaiš­ku, kas yra ne­tei­sė­ta veik­la – gim­dy­mas na­muo­se ar jo priė­mi­mas. O kas už­draus mo­te­riai gim­dy­ti na­muo­ se? Kur ji no­ri, ten ir gim­do. Be abe­jo, kas nors jai tu­ri pa­dė­ti. Ta­ čiau pri­bu­vė­jos dar­bą kri­mi­na­lis­tai

„Shutterstock“ nuo­tr.

įvar­di­ja kaip ne­le­ga­lią veik­lą. Va­di­ na­si, kad vis­kas bū­tų tei­siš­kai le­ga­ lu, na­muo­se gim­dan­ti mo­te­ris tu­ri bū­ti pa­lik­ta vie­na?

L.Fe­do­to­va sa­kė, kad ne­tei­sė­ ta veik­la – tai ne­tei­sė­tas gim­dy­ mas na­muo­se. To­kių gim­dy­mo at­ ve­jų šiuo me­tu nu­sta­ty­ta apie 400.

Ty­ri­mas at­lie­ka­mas ir dėl ke­lių kū­ di­kių mir­ties bei gim­dy­vių su­ža­lo­ ji­mo. Šiuo me­tu ti­ria­mi še­šių kū­ di­kių mir­ties ir aš­tuo­nių gim­dy­vių su­ža­lo­ji­mo at­ve­jai. Aiš­ki­na­ma­si, ar kū­di­kių mir­tis su­si­ju­si su gim­dy­mu na­muo­se, o gim­dy­vių su­ža­lo­ji­mas –

su ne­kva­li­fi­kuo­tu gim­dy­mo priė­mi­ mu. „No­riu pa­ti­kin­ti, kad tė­vai nė­ra pa­trauk­ti bau­džia­mo­jon at­sa­ko­ my­bėn. Iki­teis­mi­nis ty­ri­mas vyks­ ta dėl ne­tei­sė­tos pro­fe­si­nės veik­los – gim­dy­mo priė­mi­mo na­muo­se, ku­ri nė­ra li­cen­ci­juo­ta mū­sų ša­ly­je.

Lie­tu­vo­je gim­dy­mas reg­la­men­tuo­ tas tik­tai me­di­ci­nos įstai­go­je, esant kva­li­fik ­ uo­tai me­di­ci­ni­nei pa­gal­bai“, – dės­tė L.Fe­do­to­va.

Jei­gu įta­ri­mai bus pa­reikš­ti dėl ne­tei­sė­tos pro­fe­si­nės veik­los, už tai nu­ma­to­ma iki ket­ve­rių me­tų lais­ vės atė­mi­mo baus­mė.

į mū­sų du­ris“ – Kaip žiū­ri­te į tai, kai praė­ju­ sią sa­vai­tę kri­mi­na­li­nės po­li­ ci­jos pa­rei­gū­nai įsi­ver­žė į ki­no re­ži­sie­rės Ine­sos Kurk­lie­ty­ tės ir jos vy­ro ak­to­riaus, re­ži­ sie­riaus Ra­mū­no Abu­ke­vi­čiaus na­mus da­ry­ti kra­tos – ieš­ko­ ti vaiz­da­juos­čių, ku­rio­se nu­fil­ muo­ti gim­dy­mai na­muo­se?

– O kaip ga­li­ma ver­tin­ti to­kį fak­tą?

Kaip bar­ba­riš­ku­mą. Sa­vo ša­ly­je ne­ sa­me sau­gūs. Pa­si­jun­ti kaip be­glo­ bis naš­lai­tis – tu ir ta­vo vai­kai, kai žmo­nės, ku­rie tu­rė­tų mus gin­ti, yra ant mū­sų už­siun­do­mi. Tie kra­tas vyk­dan­tys pa­rei­gū­nai juk taip pat tu­ri sa­vo šei­mas, pa­ga­liau jie, kaip ir mes, yra sis­te­mos įkai­tai. Kie­no in­te­re­sai jiems už nu­ga­ros, kam čia taip su­skau­do tie na­mi­niai gim­dy­ mai, kad pra­dė­tas toks per­se­kio­ ji­mas, ne vi­sai aiš­ku. Už­jau­čiu ir pa­lai­kau Ine­sos šei­mą, taip pat neat­me­ta­me ga­li­my­bės, kad vie­ną anks­tų ry­tą bus pa­si­bels­ta ir į mū­ sų du­ris.

Gim­dy­mo na­muo­se są­jū­dis su­lau­kė dau­giau dė­me­sio pa­skel­bus „gy­dy­ to­jos B.K.“ laiš­ką. Ini­cia­ty­va „Gi­mi­ mas LT“ ir ki­ti en­tu­zias­tai su­sku­bo reikš­ti pa­ra­mą, kreip­ta­si net į Eu­ro­ pos Žmo­gaus Tei­sių Teis­mą (EŽTT).

O svei­ka­tos ap­sau­gos sis­te­mos at­sto­ vai at­si­ker­ta, kad gim­dy­ti na­muo­se tė­ra dar vie­na na­tū­ra­lis­tų ma­da.

Ke­tu­rios Lie­tu­vos pi­lie­tės krei­pė­si į EŽTT dėl to, kad mū­sų ša­ly­je gal­būt neuž­tik­ri­na­mos su gim­dy­mu su­si­ ju­sios žmo­gaus tei­sės. Anot pa­reiš­ kė­jų, Lie­tu­vo­je ne­su­da­ro­mos są­ly­gos pa­si­rink­ti gim­dy­mo vie­tą, bū­dą bei są­ly­gas ir gau­ti kva­li­fi­kuo­tą pa­gal­bą gim­dant ne li­go­ni­nė­je. Iš Stras­bū­ro gau­tas pa­tvir­ti­ni­mas, kad tarp­tau­ ti­nis teis­mas pra­dė­jo pir­mi­nį by­los prieš Lie­tu­vą nag­ri­nė­ji­mą. EŽTT iš­ siun­tė Lie­tu­vos Vy­riau­sy­bei su by­la su­si­ju­sių klau­si­mų, į ku­riuos ji tu­ri at­sa­ky­ti iki šių me­tų ba­lan­džio.

Pokyčiams nepasiruošusi

Su­si­da­ro įspū­dis, kad svei­ka­tos sis­ te­mos at­sto­vai per­ne­lyg at­mes­ti­nai rea­guo­ja į gim­dy­vių ir or­ga­ni­za­ci­jų kri­ti­ką dėl li­go­ni­nės ap­lin­kos, per­ so­na­lo, lanks­tu­mo gim­dy­mo pro­ ce­se ir bend­rau­jant su šei­mo­mis.

At­kir­tis dėl gim­dy­mo van­de­ny­ je „ma­dos“ ki­tos reak­ci­jos į kri­ti­ką ro­do, kad me­di­ci­nos sis­te­ma po­ky­ čiams ne­pa­si­ruo­šu­si. Ką jau kal­bė­ti apie prie­kaiš­tus dėl ky­šių.

Ne­riš­lūs ir vals­ty­bi­nių svei­ka­tos spe­cia­lis­tų ar ad­mi­nist­ra­to­rių at­ sa­ky­mai į ar­gu­men­tus, kad iš­si­vys­ čiu­sio­se Va­ka­rų ša­ly­se, kur pa­žan­ gi ir vie­šo­sios svei­ka­tos prie­žiū­ros sis­te­ma, gim­dy­mas na­muo­se lei­ džia­mas ir įtei­sin­tas.

Gi­na gi­mi­mo na­tū­ra­lu­mą

Vil­tis: tri­jų vai­kų mo­ti­na ra­šy­to­ja L.S.Čer­niaus­kai­tė ir jos vy­ras Vil­

niaus uni­ver­si­te­to do­cen­tas, fi­lo­lo­gi­jos moks­lų dak­ta­ras R.Ta­mo­šai­ tis ma­no, kad po ke­lias­de­šim­ties me­tų gim­dy­mas na­muo­se bus lai­ ko­mas vi­siš­kai nor­ma­lia al­ter­na­ty­va. As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

„Su gim­dy­mu na­muo­se pir­mą kar­ tą su­si­dū­riau prieš dvi­de­šimt me­ tų, – pri­si­mi­nė Svei­kuo­lių są­jun­ gos pre­zi­den­tas Dai­nius Ke­pe­nis.

– Ta­da su­si­pa­ži­nau su Jur­ga, ki­to­ mis en­tu­zias­tė­mis, Pa­lan­gos svei­ ka­tos mo­kyk­lo­je priė­miau ke­lias gru­pes bū­si­mų gim­dy­vių ir su­pra­ tau jų idė­ją – no­rą pa­tiems ra­mio­je, šei­mos ap­lin­ko­je su­tik­ti nau­ją gy­

vy­bę ir pri­glaus­ti prie šir­dies. Ta­ da ma­tė­me ru­sų ir lie­tu­vių su­kur­tų fil­mų apie tai ir džiau­gė­mės nau­ jo­mis ga­li­my­bė­mis, ku­rių Lie­tu­vo­ je anks­čiau ne­tu­rė­jo­me. Gir­dė­jo­me apie spar­tų van­de­ny­je gi­mu­sių kū­ di­kių vys­ty­mą­si. De­ja, dėl kon­ve­ je­ri­nio me­di­ci­nos dar­bo ir ne­no­ro su­pras­ti to­kio na­tū­ra­laus gim­dy­ mo nau­dos vai­ko rai­dai vals­ty­bė­ je neat­si­ra­do įsta­ty­mais pa­rem­to gim­dy­mo na­muo­se. Pa­sau­ly­je ne vie­no­je ša­ly­je su­da­ry­tos są­ly­gos gim­dy­ti na­muo­se ir gau­ti tin­ka­mą pa­gal­bą. Iner­tiš­ka ir abe­jin­ga na­ tū­ra­liam ma­mų po­rei­kiui me­di­ci­na mū­sų ša­ly­je be rei­ka­lo su­da­ro kliū­ tis ši­tam pro­ce­sui. Lin­kiu sėk­mės Lie­tu­vos ma­moms įvei­kiant tą far­ ma­ma­fi­nę at­gy­ve­ną. Juo la­biau kad me­di­ci­na šian­dien lei­džia pro­gno­zuo­ti bū­si­mo gim­dy­mo sėk­mę ar grės­mę ir lai­ku apie tai įspė­ti bū­si­ mą ma­mą.“ Gim­dy­mo na­muo­se en­tu­zias­ tai pa­brė­žia, kad jie pra­šo įtei­sin­ ti bū­tent to­kį gim­dy­mą, kai ja­me da­ly­vau­tų spe­cia­lis­tai, ir tik to­ kiais at­ve­jais, kai ne­grės­tų ri­zi­ ka. Dis­ku­si­ja ky­la dėl pa­si­rin­ki­mo tei­sės ir lei­di­mo jau vyks­tan­čiuo­se gim­dy­muo­se da­ly­vau­ti me­di­ci­nos pro­fe­sio­na­lams. O at­si­ra­dus ne­nu­ ma­ty­tų komp­li­ka­ci­jų sku­biai bū­tų vyks­ta­ma į li­go­ni­nę.

Me­di­kų neį­ti­ki­na

Svei­ka­tos sis­te­mos at­sto­vai rep­ li­kuo­ja, kad komp­li­ka­ci­jų at­ve­jų pro­cen­tas – 12 – yra per­ne­lyg di­ de­lis. Be­je, už­sie­nio ša­lių ty­ri­mai ro­do, kad dėl komp­li­ka­ci­jų į li­go­ni­ nę ga­li bū­ti iš­ve­ža­ma ir iki 15 pro­c. gim­dy­vių, jei jos gim­do jau ne pir­ mą kar­tą, o „nau­jo­kėms“ šis ro­dik­ lis ga­li siek­ti net ir 40 pro­c.

Ta­čiau svar­biau­sia prie­žas­tis, ko­dėl me­di­kai ir po­li­ti­kai at­si­tve­ria sie­na nuo po­ky­čių įtei­si­nant gim­ dy­mą na­muo­se, – tai mir­čių at­ ve­jai. Už­sie­nio skai­čia­vi­mai pa­ro­ dė, kad nors pe­ri­na­ta­li­nis (t. y. iki 28 nau­ja­gi­mio gy­ve­ni­mo die­nos) mirš­ta­mu­mas sta­tis­tiš­kai ne­si­sky­ rė, ri­zi­ka, kad nau­ja­gi­mis ga­li mir­ ti gim­dant na­muo­se, yra sep­ty­nis kar­tus di­des­nė, o ri­zi­ka už­dus­ti net 27 kar­tus di­des­nė nei li­go­ni­nė­je.

10

vasario 28–kovo 6, 2013

turtas

Sen­kan­ti bal­ta­ru­siĹł auk­so Pre­ky­bos cent­re ar mies­te iť­vys­ti au­to­ mo­bi­lÄŻ su bal­ta­ru­siť­ kais nu­me­riais ar­ ba uŞ­sie­nie­tÄŻ, ap­si­ kro­vu­sÄŻ mai­ťais pir­ ki­niĹł, – ne­be nau­jie­ na. Ta­Ä?iau spe­cia­lis­ tai tei­gia, kad tur­tin­ gi pir­kė­jai iĹĄ ĹĄa­lies kai­my­nÄ—s ÄŻ Lie­tu­ vÄ… plĹŤs ne­beil­gai, – po po­ros me­tĹł par­ duo­tu­viĹł skai­Ä?ius ir pa­siō­la Bal­ta­ru­si­jo­je ma­Şai be­si­skirs nuo esan­Ä?ios pas mus.

Gin­ta­rÄ— Mi­ce­vi­Ä?iō­tÄ— g.miceviciute@diena.lt

giau­sia do­mi­na bran­ges­niĹł pre­kÄ—s Ĺženk­lĹł par­duo­tu­vÄ—s“, – sa­kÄ— Z.Bu­ ki­na.

Turistų – daugėja

Vals­ty­bi­nio tu­riz­mo de­par­ta­men­to duo­me­ni­mis, per­nai Lie­tu­vos vieť­ bu­Ä?iuo­se ir ki­to­se ap­gy­ven­di­ni­ mo ÄŻstai­go­je iĹĄ vi­so buvo ap­si­sto­jÄ™ 1,1 mln. uŞ­sie­nie­Ä?iĹł, dau­giau­sia – sve­Ä?iĹł iĹĄ Ru­si­jos. 2012-ai­siais ofi­ cia­lio­se ĹĄa­lies nak­vy­nÄ—s ÄŻstai­go­se vie­ťė­jo ir 117 tĹŤkst. iĹĄ Bal­ta­ru­si­jos at­vy­ku­siĹł Ĺžmo­niĹł.

Spe­cia­lis­tĹł tei­gi­mu, ÄŻ Lie­tu­vÄ… at­vyks­tan­Ä?iĹł sve­Ä?iĹł iĹĄ Bal­ta­ru­si­jos srau­tai iť­lie­ka di­de­li, o ÄŻ ĹĄa­lÄŻ at­vy­ kÄ™ kai­my­nai Ä?ia ne tik pra­mo­gau­ ja, bet ir no­riai lei­dĹžia pi­ni­gus ÄŻvai­ riems pir­ki­niams.

Vil­niaus tu­riz­mo in­for­ma­ci­jos cent­ro vy­riau­sio­ji pro­jek­tĹł va­ do­vÄ— Zi­ta Bu­ki­na skai­Ä?ia­vo, kad vien ĹĄÄŻ sau­sÄŻ pa­si­kon­sul­tuo­ti Ä?ia bu­vo uŞ­su­kÄ™ 612 sve­Ä?iĹł iĹĄ Bal­ta­ ru­si­jos. Per­nai jĹł su­lauk­ta 6124, ir tai yra 62 pro­c. dau­giau nei 2011ai­siais. „UŞ­sie­nie­Ä?iai ÄŻ tu­riz­mo in­for­ma­ ci­jos cent­rus daŞ­niau­siai uĹžei­na, nes jiems rei­kia mies­to Ĺže­mė­la­piĹł.

Ta­Ä?iau bal­ta­ru­siai mō­sĹł dar­buo­ to­jĹł la­bai daŞ­nai tei­rau­ja­si ir vie­ tĹł, kur ga­lė­tĹł ap­si­pirk­ti. Juos dau­

Dai­ro­si į nau­jas ko­lek­ci­jas

Da­lis ÄŻ Lie­tu­vÄ… at­vy­ku­siĹł tu­ris­ tĹł pra­mo­gau­ja tik di­dĹžių­jĹł mies­ tĹł cent­ruo­se ar pa­jō­ry­je, ta­Ä?iau sve­Ä?iĹł iĹĄ Bal­ta­ru­si­jos ke­liai daŞ­nai drie­kia­si ir ÄŻ ato­kiau nuo se­na­mies­ Ä?iĹł esan­Ä?ius pre­ky­bos cent­rus. ÄŒia jie ĹĄluo­ja dra­bu­Şius, ava­ly­nÄ™, elekt­ ro­ni­kos pre­kes, ju­ve­ly­ri­nius dir­bi­ nius, kos­me­ti­kÄ….

Sos­ti­nė­je vei­kian­tis pre­ky­bos cent­ras „Ozas“ jau ku­rÄŻ lai­kÄ… ak­ ty­viai rek­la­muo­ja­mas Mink­se, Vi­ tebs­ke, ir ĹĄis Ĺžings­nis pa­si­tei­si­no.

Kaip tei­gÄ— pre­ky­bos cent­ro „Ozas“ rin­ko­da­ros va­dy­bi­nin­kÄ— Dai­va Gai­ liu­ťai­tÄ—, praė­ju­siais me­tais pir­kė­ jĹł iĹĄ Bal­ta­ru­si­jos skai­Ä?ius iĹĄau­go dau­giau nei dvi­gu­bai, pa­ly­gin­ti su 2011-ai­siais. Klien­tai iĹĄ ĹĄa­lies kai­ my­nÄ—s su­da­ro 6–7 pro­c. vi­sĹł ĹĄio pre­ky­bos cent­ro pir­kė­jĹł. „Bal­ta­ru­siams yra svar­bĹŤs Ĺži­no­ mi pre­kiĹł Ĺženk­lai, o pre­kÄ—s Ä?ia pi­ ges­nÄ—s ne­gu pas juos. Be to, bal­ta­ ru­siai ga­li su­si­grą­Şin­ti da­lÄŻ PVM“, – sa­kÄ— D.Gai­liu­ťai­tÄ—.

Vie­nas bal­ta­ru­sis ťia­me pre­ky­ bos cent­re iť­lei­dŞia vi­du­ti­niť­kai

500–600 li­tĹł, o dau­giau­sia klien­ tĹł iĹĄ ĹĄios ĹĄa­lies su­lau­kia­ma sa­vait­ ga­liais. „Dau­giau­sia bal­ta­ru­siĹł ap­si­lan­ko gruo­dĹžio ir sau­sio mė­ne­siais, taip pat pa­va­sa­rÄŻ ir ru­de­nÄŻ, kai par­duo­ tu­vė­se pa­si­ro­do nau­jĹł ko­lek­ci­jĹłâ€œ, – kal­bė­jo D.Gai­liu­ťai­tÄ—.

Zi­ta Bu­ki­na:

UŞ­sie­nie­Ä?iai uĹžei­na Ĺže­mė­la­piĹł. Bal­ta­ru­ siai tei­rau­ja­si ir vie­tĹł, kur ga­lė­tĹł ap­si­pirk­ti.

Per­ka ir mais­tą

Pre­ky­bos cent­ro „Ak­ro­po­lis“ val­ dy­to­jas ÄŒes­lo­vas Ur­bo­na­vi­Ä?ius pa­ste­bė­jo, kad pa­sta­ruo­ju me­ tu klien­tai iĹĄ Bal­ta­ru­si­jos ren­ka­ si ne tik Ĺži­no­mus pre­kÄ—s Ĺženk­lus ir bran­ges­nes pre­kes, pra­de­da dai­ ry­tis ir ÄŻ Lie­tu­vo­je par­duo­da­mus mais­to pro­duk­tus. „Pas­ta­rai­siais me­tais ma­to­me, kad sve­Ä?iai vis daŞ­niau Lie­tu­vo­je per­ka ir mais­to pro­duk­tĹł. Ĺ i ten­ den­ci­ja stip­rė­ja ĹĄie­met – nuo sau­ sio 1 d. bal­ta­ru­siai da­lÄŻ mo­kes­Ä?iĹł

ga­li su­si­grą­Şin­ti pirk­da­mi ir vi­sas mais­to pre­kes, iť­sky­rus al­ko­ho­ lÄŻ bei ta­ba­ką“, – tei­gÄ— ÄŒ.Ur­bo­na­ vi­Ä?ius.

Nors ĹĄia­me pre­ky­bos cent­re bal­ ta­ru­siai vi­du­ti­niť­kai iť­lei­dĹžia 600– 800 li­tĹł, ÄŒ.Ur­bo­na­vi­Ä?ius skai­Ä?iuo­ ja, kad pa­sta­ruo­ju me­tu kai­my­nai pi­ni­gi­niĹł Ä?ia ne­beat­ve­ria taip pla­ Ä?iai, kaip prieĹĄ ke­le­rius me­tus. „Su­ma, ku­riÄ… vi­du­ti­niť­kai iť­lei­ dĹžia pir­kė­jai iĹĄ Bal­ta­ru­si­jos, pa­ sta­rai­siais me­tais kiek su­ma­Şė­jo.

Tai la­biau­siai su­si­jÄ™ su au­gan­Ä?iais pir­kė­jĹł srau­tais – anks­Ä?iau ap­si­ pirk­ti ÄŻ Lie­tu­vÄ… va­Şiuo­da­vo ar­ba tur­tin­ges­ni Bal­ta­ru­si­jos gy­ven­ to­jai, ar­ba tie, kas pir­mie­ji at­ra­do to­kiĹł ke­lio­niĹł nau­dÄ…. Ĺ ie pre­kiĹł daŞ­nai pirk­da­vo ne tik sau, bet ir ar­ti­mie­siems, drau­gams, kai­my­ nams. Tad ne­re­tai tek­da­vo ma­ty­ ti, kaip per­ka­mi iĹĄ kar­to du ar net trys te­le­vi­zo­riai ir pa­na­ťiai. Da­ bar ap­si­pirk­ti ÄŻ Lie­tu­vÄ… tie drau­ gai, ar­ti­mie­ji ir kai­my­nai jau va­ Ĺžiuo­ja pa­tys. Su­lau­kia­me kur kas dau­giau vi­du­ri­nÄ—s kla­sÄ—s pir­kė­jĹł iĹĄ ĹĄa­lies kai­my­nÄ—s, o ir ap­si­pir­ki­ mo nau­dÄ… pas mus ÄŻver­ti­nÄ™ bal­ta­ ru­siai at­va­Şiuo­ja daŞ­niau – po ke­ lis kar­tus per me­tus“, – pa­sa­ko­jo ÄŒ.Ur­bo­na­vi­Ä?ius.

Produkcijos gamybÄ… pasufleravo paklausa Ĺ eimos ir, be abejo, Europos SÄ…jungos kaimo plÄ—tros 2007–2013 m. programos priemoniĹł teikiama parama – dalykai, be kuriĹł vargu ar bĹŤtĹł atsiradusios „Evaldo darĹžovÄ—s“. Bent jau tokios, kokios jos yra ĹĄiandien.

Aleksandras Koreika Darbas – tai hobis

„Darbas, hobis, malonumas“, – taip savo darĹžoviĹł ĹŤkÄŻ trumpai apibĹŤdina vadovas Evaldas MaseviÄ?ius. Ĺ iandien ĹŤkininko valdos – 1 ha ĹžemÄ—s stovintys ĹĄeĹĄi didĹžiuliai ĹĄiltnamiai ir net 80 ha dirbamos ĹžemÄ—s, kur nuo ankstyvo pavasario iki vÄ—lyvo rudens au gi na mos ÄŻvai riau sios dar ĹžovÄ—s. Ĺ iltnamiuose net vidurĹžiemÄŻ, kai uĹž lango sninga ir spaudĹžia ĹĄaltukas, galima dĹžiaugtis ĹžaliuojanÄ?iomis salotomis, svogĹŤnais, prieskoninÄ—mis ĹžolelÄ—mis. Juose taip ĹĄilta, kad net vasario mÄ—nesÄŻ puikiai veĹĄi citrinmedis ir palmÄ—, kuriuos ÄŻdomumo dÄ—lei Ä?ia pasodino E.MaseviÄ?ius.

Kad viskas atrodytĹł taip, kaip dabar, reikÄ—jo ne vienĹł kruopĹĄtaus ir atsakingo darbo metĹł bei milijoniniĹł investicijĹł, pavertusiĹł ĹŤkininko sumanymus modernia darĹžoviĹł plantacija.

taip pat veikia automatinÄ— laistymo sistema. Ĺ iltnamiai ĹĄiandien taip pat visiĹĄkai kitokie, nei buvo kadaise egzistavusiuose tarybiniuose ĹŤkiuose.

Dabar nÄ—ra taip, kad juose bĹŤtĹł auginama viskas – nuo agurkĹł ir pomidorĹł iki svogĹŤnĹł. „Evaldo darĹžoviĹłâ€œ ĹĄiltnamiuose didĹžiulius plotus uĹžima salotos, svogĹŤnĹł laiĹĄkai ir ÄŻvai rĹŤs prieskoniai vazonÄ—liuose. Vie nu me tu 30 a ploto ĹĄiltnamyje salotĹł auginama tiek, kad, jas pardavus prekybos centrui, galima gauti 300 tĹŤkst. litĹł. „NepasakyÄ?iau, kad norÄ—jau iĹĄkart auginti salotas, minÄ?iĹł buvo ÄŻvairiĹł. Bet yra rinka, yra paklausa. Dirbi, analizuoji ir randi, kÄ… auginti. Svarbu ir tai, kad visi auginimo procesai automatizuoti – reikia daug maĹžiau darbo rankĹł, be to, technika kur kas tikslesnÄ— uĹž ĹžmogĹł, tad ir nuostoliai auginant – minimalĹŤs“, – pastebÄ—jo ĹŤkio vadovas.

ParamÄ… skaiÄ?iuoja milijonais

SukĹŤrÄ— specializuotÄ… ĹŤkÄŻ

Dabar laukuose ĹĄiltuoju metĹł laiku auginami krapai, petraĹžolÄ—s. Juose

E.MaseviÄ?ius savo ĹŤkÄŻ ÄŻkĹŤrÄ— beveik prieĹĄ 13 metĹł – 2000-aisiais.

Tuomet savo sumanymo kÄ… nors

rinti ĹŤkio veiklÄ… ir svarbiausia – neatsilikti nuo konkurentĹł. Projekto vertÄ— – 690 tĹŤkst. 560 litĹł, o tai tikrai nemenka suma“, – pabrėŞė ĹŤkininkas.

Investuoja ÄŻ taupymÄ…

2010 m. modernizuojant ĹŤkÄŻ jame buvo ÄŻrengta itin moderni fasavimo, plovimo ir pjaustymo ÄŻranga, per dienÄ… galinti supakuoti iki 20 t produkcijos. „Žinoma, mes tiek daug nepagaminame, taÄ?iau tokia ÄŻranga yra labai gerai. TodÄ—l mes kuo puikiausiai tiekiame mĹŤsĹł produkcijÄ… ne tik prekybos centrams Lietuvoje, bet ir uĹžsienyje – Italijoje, Ispanijoje“, – teigÄ— E.MaseviÄ?ius.

Lie tu vos kai mo plÄ—t ros 2007–2013 m. priemonÄ— – Ĺ˝emÄ—s ĹŤkio valdĹł modernizavimas – padÄ—jo ĹŤkininkui sutaupyti nemaĹžai lÄ—ĹĄĹł, kuriĹł jis nepaleido vÄ—jais, bet ď Ž Technika: TN cĂ?` 2b _\ ]\` @Ă– Wb[ T\` ]N _N ZĂ– Ă­XV [V[ XN` 2 :N `R cV Ă˜Vb` irgi investavo ÄŻ savo ĹŤkÄŻ, ypaÄ? atsa`N c\ Ă­Xf WR aNV X\ ]N N[ TVb` QN_ \ cVĂş Nb TV [V Z\ ZR a\ Qb` kingai ĹŤkininkas paĹžvelgÄ— ÄŻ energi :N_ TN _V a\` C\ _\O W\ cNV aĂ›` [b\ a_ jos taupymÄ…. „IĹĄlaidĹł yra daug ir jos bĹŤna viauginti jis Ä—mÄ—si su Ĺžmona. Drau- gÄ…, mes taip pat nusiperkame. Po sus metus. Ĺ˝iemÄ… didĹžiÄ…jÄ… iĹĄlaige Ä—mÄ—si ir pirmĹłjĹł darbĹł. PamaĹžu dvejĹł metĹł rinkoje atsiranda vi- dĹł dalÄŻ, be abejo, sudaro ĹĄildybuvo perkama ĹžemÄ—, statomi ĹĄilt- sai nauji ÄŻrenginiai, o mes jĹł ne- mas, bet jeigu pasiĹžiĹŤrÄ—site ÄŻ mĹŤsĹł namiai – iĹĄ pradĹžiĹł stikliniai. VÄ—- galime pirkti, nes sena ÄŻranga dar ĹĄiltnamiĹł stogus, pamatysite, kad liau stiklÄ… keitÄ— polikarbonatas – neatsipirko. UĹžsienyje visai kas sniegas ant jĹł netirpsta, vadinasi, nedĹŤĹžtanti, kur kas lengvesnÄ— ir kita. Kadangi pas juos didĹžiuliai ĹĄiluma nÄ—ra skleidĹžiama ÄŻ aplinkÄ…. kur kas geriau nei stiklas sulaikan- kiekiai, jĹł ÄŻsigyjama ÄŻranga atsi- Nuolat stengiamÄ—s investuoti ir ÄŻ ti ĹĄilumÄ… medĹžiaga. perka labai greitai ir jie gali regu- ĹĄilumos taupymÄ…. Jau vien tai, kad Ĺ iandien ĹŤkyje nuolat ÄŻdarbinta liariai pirkti naują“, – dÄ—stÄ— pa- metinis dujĹł suvartojimas per 10 50 ĹžmoniĹł, kuriems mokamas kur ĹĄnekovas. metĹł sumaŞėjo nuo 500 tĹŤkst. iki kas didesnis nei minimalus atlygiE.MaseviÄ?ius taip pat dĹžiaugiasi 120 tĹŤkst. kub. m, kai kÄ… pasako“, nimas. galÄ—jÄ™s pasinaudoti Lietuvos kai- – pabrėŞė paĹĄnekovas. ĹŞkininko skaiÄ?iavimais, norint mo plÄ—tros 2007–2013 m. prograwww.kaimesypsenudaugeja.lt – atlaikyti milĹžiniĹĄkÄ… konkuren- mos priemone – Ĺ˝emÄ—s ĹŤkio valdĹł uĹžeik, pamatyk, pasirodyk...

UŞs. 1078662 tų spaudimą, taip pat ir uŞsienio, modernizavimas. Bendra projekį ōkį kasmet reikia investuoti bent to vertė sudarė beveik 700 tōkst. pusę milijono litų. litų. „PavyzdŞiui, Danijoje didŞiu„Tai viena iť didesnių paramų ir lis ōkis nusiperka fasavimo įran- investicijų, leidusi gerokai page-

11

vasario 28–kovo 6, 2013

turtas

gys­la par­da­vė­jų ne­gąs­di­na Pa­tys sta­to pre­ky­bos cent­rus

Va­sa­rio pra­džio­je rek­la­mos agen­ tū­ra „AD Hun­ters Bal­tics“ at­li­ ko ty­ri­mą, per ku­rį ap­klau­sė 1032 Bal­ta­ru­si­jos pi­lie­čius, at­vy­ku­sius į Lie­tu­vą ap­si­pirk­ti. Paaiš­kė­jo, kad bal­ta­ru­sių pir­ki­niai su­da­ro ne­ma­ žą Vil­niaus par­duo­tu­vių apy­var­ tos da­lį – vi­du­ti­niš­kai 10–15 pro­c., o kai ku­rio­se bran­ges­nė­mis pre­kė­ mis pre­kiau­jan­čio­se par­duo­tu­vė­se – net iki 30 pro­c.

Vi­du­ti­niš­kai per vie­ną ke­lio­ nę bal­ta­ru­siai Lie­tu­vos par­duo­ tu­vė­se iš­lei­džia 450–600 JAV do­ le­rių (1170–1560 li­tų). La­biau­siai kai­my­nams Lie­tu­vo­je ap­si­mo­ka pirk­ti ava­ly­nę, dra­bu­žius, bui­ti­nę tech­ni­ką, par­fu­me­ri­ją, ju­ve­ly­ri­nius dir­bi­nius, al­ko­ho­li­nius gė­ri­mus iš Va­ka­rų ša­lių, nes Bal­ta­ru­si­jo­je dėl mui­tų jie bran­ges­ni ko­ne dvi­gu­ bai.

40 pro­c. ap­klaus­tų bal­ta­ru­sių nu­ro­dė, kad į Lie­tu­vą vyks­ta as­ me­ni­niu au­to­mo­bi­liu, 30 pro­c. ke­liau­ja marš­ru­ti­niais au­to­bu­sais ir trau­ki­niais, o li­ku­sie­ji nau­do­ja­ si ke­lio­nių agen­tū­rų or­ga­ni­zuo­ja­ mais tu­rais.

Tie­sa, pa­sak agen­tū­ros „AD Hun­ters Bal­tics“ di­rek­to­riaus Kęs­ tu­čio Isa­ko, pir­kė­jų iš Bal­ta­ru­si­jos ant­plū­dis tę­sis dar ke­le­rius me­ tus – šiuo me­tu ša­ly­je kai­my­nė­je sta­to­ma apie 30 šiuo­lai­kiš­kų pre­ ky­bos ir pra­mo­gų cent­rų. Ke­lis jų sta­to lie­tu­viai. „Pre­ky­bos cent­rų pro­jek­tų vyk­ dy­to­jai pa­ste­bė­jo, kad Bal­ta­ru­si­jos, kur gy­ve­na 10 mi­li­jo­nų žmo­nių, rin­ka pa­trauk­li Va­ka­rų Eu­ro­pos maž­me­ni­nės pre­ky­bos tink­lams, pre­kiau­jan­tiems po­pu­lia­rių pre­ kės ženk­lų dra­bu­žiais, ak­se­sua­rais, ava­ly­ne, par­fu­me­ri­ja ir kos­me­ti­

117

tūkst. sve­čių

iš Bal­ta­ru­si­jos per­nai ap­si­sto­jo Lie­tu­vos ap­gy­ven­di­ni­mo įstai­go­se.

Su­ma: ty­ri­mas pa­ro­dė, kad vi­du­ti­niš­kai per vie­ną ke­lio­nę bal­ta­ru­siai Lie­tu­vos par­duo­tu­vė­se iš­lei­džia 1170–1560 li­tų.

ka, bui­ti­ne tech­ni­ka ir na­mų apy­ vo­kos pre­kė­mis. Dau­gu­ma jų jau dir­ba Ru­si­jos rin­ko­je. Bal­ta­ru­si­jai, Ru­si­jai ir Ka­zachs­ta­nui su­kū­rus Mui­tų są­jun­gą, pa­si­da­rė leng­viau im­por­tuo­ti pre­kes, to­dėl Mins­ke ir ki­tuo­se ša­lies mies­tuo­se pa­si­ro­ do vis dau­giau gar­sių pre­kės ženk­lų par­duo­tu­vių. Tai­gi. tik lai­ko klau­ si­mas, ka­da bal­ta­ru­siai nu­stos va­ ži­nė­ti ap­si­pirk­ti į Lie­tu­vą“, – ma­ no K.Isa­kas.

Va­žiuo­ja, nes no­ri į Eu­ro­pą

Ta­čiau Lie­tu­vos vers­li­nin­kai pir­kė­ jų iš Bal­ta­ru­si­jos srau­to ma­žė­ji­mo ne­si­bai­mi­na. D.Gai­liu­šai­tė tei­gė, kad pa­grin­di­nis Lie­tu­vos pre­ky­bos cent­rų ko­zi­ris prieš to­kias pat Bal­ ta­ru­si­jos įstai­gas vis dėl­to yra kai­ nos. „Ir da­bar prie Mins­ko yra mo­ der­nių pre­ky­bos cent­rų, bet bal­ ta­ru­siai vis tiek va­žiuo­ja pas mus.

Pag­rin­di­nis da­ly­kas, dėl ku­rio jie

va­žiuo­ja, – kai­nos ir ga­li­my­bė su­ tau­py­ti. Ne­ma­nau, kad atei­ty­je Bal­ta­ru­si­jo­je kai­nos bus ma­žes­nės ne­gu pas mus“, – sa­kė D.Gai­liu­ šai­tė. Č.Ur­bo­na­vi­čius pri­dū­rė, kad bal­ ta­ru­sius į Lie­tu­vą vi­lio­ja ne tik ga­ li­my­bės ap­si­pirk­ti, bet ir pra­mo­ gos. „Pas­te­bi­me, kad Lie­tu­va sve­ čius iš gre­ti­mų vals­ty­bių vis la­biau trau­kia ga­li­my­be ne tik ap­si­pirk­ti,

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

bet ir tu­ri­nin­gai pra­leis­ti lais­va­ lai­kį, paa­tos­to­gau­ti, ga­lų ga­le iš­ va­žiuo­ti „į Eu­ro­pą“, „į už­sie­nį“.

Kaip mi­nė­jau, pas mus iš Bal­ta­ ru­si­jos va­žiuo­ja vi­du­ti­nes ir aukš­ tes­nes pa­ja­mas gau­nan­tys žmo­nės, ku­riems ap­si­pir­ki­mas yra vie­na iš ke­le­to prie­žas­čių at­va­žiuo­ti į Vil­ nių. „Ap­si­mo­ka – neap­si­mo­ka“ šiuo at­ve­ju daž­nai nė­ra svar­biau­ sia pa­si­rin­ki­mo prie­žas­tis“, – įsi­ ti­ki­nęs Č.Ur­bo­na­vi­čius.

Ke­lei­vių srau­to ma­žė­ji­mo ne­si­bai­mi­na Vie­nas po­pu­lia­riau­sių bal­ta­ru­sių ke­ lia­vi­mo į Lie­tu­vą bū­dų – trau­ki­niais.

Daž­niau­siai bal­ta­ru­siai ke­lio­nes trau­ki­niais ren­ka­si va­sa­rą ir nau­ja­ me­čių šven­čių lai­ko­tar­piu. Iš Bal­ta­ ru­si­jos į Lie­tu­vą at­vyks­ta ir pa­vie­nių vers­li­nin­kų vien su ne­šio­ja­mai­siais kom­piu­te­riais, ir še­šių as­me­nų šei­ mų su pen­kiais la­ga­mi­nais.

Skai­čiai au­ga

Įmo­nės „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­liai“ Ke­lei­vių ve­ži­mo di­rek­ci­jos di­rek­ to­riaus pa­va­duo­to­jas Da­li­jus Žeb­ raus­kas pa­tvir­ti­no, kad trau­ki­ niais vyks­tan­čių ke­lei­vių srau­tas iš Mins­ko į Vil­nių ir at­gal pa­sta­rai­ siais me­tais ypač išau­go.

Praė­ju­siais me­tais tarp dvie­ jų sos­ti­nių ke­lia­vo 269 tūkst., ar­ ba net 65,6 pro­c., dau­giau ke­lei­vių nei 2011-ai­siais. Vien šį sau­sį tarp Vil­niaus ir Mins­ko trau­ki­niais va­ žia­vo dau­giau nei 26 tūkst. ke­lei­vių – tai 44 pro­c. dau­giau nei tą pa­tį mė­ne­sį 2012-ai­siais.

Nors Vil­nius iš­lie­ka pa­grin­di­ nė sto­te­lė iš Bal­ta­ru­si­jos vyks­tan­ tiems ke­lei­viams, daž­nai šios ša­lies gy­ven­to­jai va­žiuo­ja ir į Kau­ną.

kad ši­taip jie ga­li va­ži­nė­ti iš vie­ nos sos­ti­nės į ki­tą. Ke­liau­ti trau­ki­ niu ge­ro­kai pi­giau nei au­to­mo­bi­liu.

Bi­lie­tas iš Mins­ko į Vil­nių ar­ba at­ gal kai­nuo­ja 36 li­tus. Tie­sa, ke­lio­ nė trau­ki­niu iš­lie­ka il­ges­nė, ne­gu iš Mins­ko į Vil­nių va­žiuo­jant au­ to­mo­bi­liu, – 3 va­lan­dos.

Ta­čiau, pa­sak D.Žeb­raus­ko, nuo 2011-ųjų kar­tu su Bal­ta­ru­si­jos ge­ le­žin­ke­lių bendrove vyk­do­mas pro­ jek­tas, ku­rio tiks­las – ke­lio­nes tarp dvie­jų vals­ty­bių pa­da­ry­ti trum­pes­ nes, pa­leis­ti mo­der­nes­nius trau­ki­ nius. „Ant­rą­jį pro­jek­to eta­pą pla­nuo­ ja­me įgy­ven­din­ti iki 2013-ųjų bir­ že­lio. Pla­nuo­ja­ma su­trum­pin­ti ke­ lei­vi­nių trau­ki­nių Vilnius–Minskas va­žia­vi­mo lai­ką dar 30 mi­nu­čių – iki dvie­jų su pu­se va­lan­dos“, – sa­ kė D.Žeb­raus­kas. Šiam tiks­lui įgy­ven­din­ti nu­ma­ ty­ta vie­toj šiuo me­tu esa­mų pra­dė­ti eksp­loa­tuo­ti nau­jus ir grei­čiau va­ žiuo­jan­čius dy­ze­li­nius trau­ki­nius, iš Vil­niaus iš­vyks­tan­čius ke­lei­vius tik­rin­ti dar ge­le­žin­ke­lio sto­ty­je, o at­vyks­tan­čius – trau­ki­ny­je.

Ke­lio­nė truks 2 va­lan­das

Trau­ki­niai mo­der­nė­ja

Ke­lio­nės trau­ki­niais Bal­ta­ru­si­jos gy­ven­to­jams pa­to­gios ne tik to­dėl,

Iki 2015-ųjų ke­lio­nės iš Vil­niaus į Mins­ką lai­kas tu­rė­tų su­trum­pė­ti dar la­biau. Elekt­ri­fi­ka­vus da­lį ke­

Au­gi­mas: ti­ki­ma­si, kad ar­ti­miau­siu me­tu ke­lei­vių, vyks­tan­čių iš Bal­ta­ru­si­jos į Lie­tu­vą ar at­gal, pa­dau­gės iki

pu­sės mi­li­jo­no per me­tus.

lio ruo­žo Bal­ta­ru­si­jo­je ir Lie­tu­vo­je, šiuo marš­ru­tu tu­rė­tų pra­dė­ti kur­ suo­ti elekt­ri­niai trau­ki­niai – to­kie pat, ko­kie va­ži­nė­ja marš­ru­tu Vil­ nius–Kaunas, o ke­lio­nė iš Mins­ko į Vil­nių tuo­met truk­tų 2 va­lan­das.

Ke­lei­vių srau­to tarp Bal­ta­ru­si­ jos ir Lie­tu­vos mies­tų su­ma­žė­ji­mo D.Žeb­raus­kas ar­ti­miau­siais me­ tais ne­si­ti­ki. Prie­šin­gai, spe­cia­lis­ tas ma­no, kad jų ga­lė­ti pa­dau­gė­ti

be­ne dvi­gu­bai – iki pu­sės mi­li­jo­ no per me­tus. „Rin­ka nuo­lat kei­čia­si, vi­suo­ met ieš­ko­me ir ran­da­me bū­dų, kaip prie jos pri­si­tai­ky­ti. Trau­ ki­niais, kur­suo­jan­čiais tarp Vil­ niaus ir Mins­ko, nau­do­ja­si ne tik tie, ku­rie va­žiuo­ja vien ap­si­pirk­ti, bet ir vers­li­nin­kai bei šei­mos, lėk­ tu­vais ke­liau­jan­čios ato­sto­gau­ti į to­li­mą­sias ša­lis ir be­si­ren­kan­čios

„Fo­to­die­nos“ nuo­tr.

Tarp­tau­ti­nį Vil­niaus oro uos­tą kaip pra­di­nę sto­te­lę. Šiuo me­tu skry­ džiai iš Vil­niaus ge­ro­kai pi­ges­ni nei iš Mins­ko. Ti­ki­mės, kad pa­daž­nė­ jus rei­sams Mins­kas taps pa­trauk­ liu per­sė­di­mo punk­tu ir va­žiuo­jan­ tiems trau­ki­niais to­lyn į įvai­rius Ry­tų ša­lių mies­tus, tai­gi for­muo­ sis pa­pil­do­mi ke­lei­vių srau­tai“, – įsi­ti­ki­nęs D.Žeb­raus­kas.

VD inf.

12

vasario 28–kovo 6, 2013

turtas

Len­kams daugiabučių re­no­va­ci­ja – ne bau­bas Kom­pen­sa­ci­jas būs­to šil­dy­mui už­si­mo­ju­si ap­kar­py­ti val­džia vi­lia­si iš­ju­din­ti įstri­gu­sį re­no­va­ci­jos ve­ži­mą. Šį žings­nį svei­ki­nan­tys spe­cia­lis­tai dar ka­te­go­riš­kesni – Lie­tu­ vo­je il­gai­niui tu­rė­tų iš­nyk­ti bet ko­kios do­ta­ci­jos bei PVM leng­va­ta šil­dy­mui.

Li­na Bie­liaus­kai­tė

l.bieliauskaite@diena.lt

Pi­ni­gai draus­mi­na

So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­ nis­te­ri­ja sie­kia įtvir­tin­ti pa­ra­mos už būs­to šil­dy­mą tei­ki­mo są­ly­gas, kai sa­vi­nin­kas at­si­sa­ko da­ly­vau­ ti svars­tant ir prii­mant spren­di­mą dėl dau­gia­bu­čio at­nau­ji­ni­mo.

To­kiu at­ve­ju at­si­sa­kiu­­siems ar­ti­ miau­sią šil­dy­mo se­zo­ną kom­pen­ sa­ci­ja už šil­dy­mą ir karš­tą van­de­ nį bū­tų su­ma­žin­ta 50 pro­c., o nuo ki­to šil­dy­mo se­zo­no – vi­siš­kai ne­ be­tei­kia­ma tre­jus me­tus.

Na­cio­na­li­nės pa­sta­tų ad­mi­nist­ ra­to­rių aso­cia­ci­jos bei Res­pub­li­ ki­nių būs­to val­dy­mo ir prie­žiū­ros rū­mų at­sto­vai įsi­ti­ki­nę, jog no­rint, kad gy­ven­to­jai ak­ty­viau įsitrauk­ tų į dau­gia­bu­čių mo­der­ni­za­vi­mo pro­ce­są, san­kci­jos neiš­ven­gia­mos.

O So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­ nisterijos pa­siū­ly­tos prie­mo­nės – tik pir­ma­s žings­nis.

Na­cio­na­li­nės pa­sta­tų ad­mi­nist­ ra­to­r ių aso­c ia­c i­jos pir­m i­n in­ko Vy­tau­to Tu­ro­nio tei­gi­mu, griež­ tos san­kci­jos prieš­ta­rau­jan­tiems re­no­va­ci­jos nė­ra nau­jie­na Eu­ro­ po­je.

Kai­my­­nė­je Len­ki­jo­je, taip pat Slo­va­k i­jo­je ma­s i­n is re­n o­va­c i­jos pro­ce­sas iš es­mės su­si­jęs su tuo, kad šio­se ša­ly­se bu­vo pa­nai­kin­ tos bet ko­kios kom­pen­sa­ci­jos už šil­dy­mą.

Atot­rū­kis – 15 me­tų

Apie tai, kad šian­dien Len­ki­jo­je iš da­lies ar vi­siš­kai at­nau­jin­ta apie 80

pro­c. dau­gia­bu­čių na­mų, by­lo­ja ne tik sta­tis­ti­ka. Šio­je ša­ly­je be­si­lan­ kan­tys tau­tie­čiai tuo ga­li įsi­ti­kin­ ti aki­vaiz­džiai – tiek di­džiuo­siuo­ se, tiek ma­žes­niuo­se mies­tuo­se akį trau­kia re­no­vuo­tų na­mų kvar­ta­lai.

Ne išim­tis – ir ne­to­li Lie­tu­vos ir Len­ki­jos pa­sie­nio esan­tis Au­gus­ ta­vo mies­te­lis, ku­ria­me gy­ve­na per 30 tūkst. gy­ven­to­jų. Čia iš­ti­so­mis gat­vė­mis re­no­vuo­ti se­no­s sta­ty­bos dau­gia­bu­čiai, švy­tin­tys ryš­kio­mis spal­vo­mis, at­ro­do tar­si pa­sta­ty­ti pa­sta­rai­siais me­tais.

Per 15 me­tų nuo ma­si­nės re­no­ va­ci­jos pradžios šia­me mies­te bu­vo at­nau­jin­ta be­veik pu­sė se­no­s sta­ty­ bos na­mų.

Au­gus­ta­vo bur­mist­ras Ka­zi­mier­ zas Ko­żu­chows­kis pri­pa­ži­no, kad, kal­bant apie dau­gia­bu­čių mo­der­ ni­za­vi­mą, Len­ki­ja jau prieš dau­ge­ lį me­tų iš­gy­ve­no pa­na­šią si­tua­ci­ją, ko­kią da­bar jis re­gi Lie­tu­vo­je.

Nau­jo eta­p o pra­d žia ta­p o 1998-ie­ji, kai ša­lies vy­riau­sy­bė nu­ spren­dė pa­nai­kin­ti gy­ven­to­jams fi­ nan­si­nę pa­ra­mą už būs­tų šil­dy­mą.

Tik ta­da, bur­mist­ro žo­džiais, at­si­ ra­do „pa­gar­ba ši­lu­mos ener­gi­jai“.

Au­gus­ta­vo va­do­vas ne­nei­gė, kad, vie­na ver­tus, tai bu­vo ne­ma­žas su­ krė­ti­mas, ki­ta ver­tus, pa­ska­ti­no žmo­nes im­tis konk­re­čių po­ky­čių.

vo dau­gia­bu­čių koo­pe­ra­ty­vo na­riai.

Iš pra­džių į re­mon­to fon­dą gy­ven­ to­jams tek­da­vę mo­kė­ti po 30–35 gra­šius už 1 kv. m gy­ve­na­mo­jo plo­ to, šian­dien šis įna­šas išau­go iki 80–85 gra­šių.

Zdzis­ła­was Szor­cas:

Iš ban­ko ne­paė­mė­ me nė vie­no zlo­to.

Tai ir ge­rai, ir blo­ gai. Nes jei tai bū­tu­ me pa­da­rę, pro­ce­ sas bū­tų bu­vęs la­bai stai­gus, šian­dien vi­ si na­mai jau bū­tų at­ nau­jin­ti.

Ne­sis­ko­li­no nė zlo­to

Dau­gia­bu­čius mo­der­ni­zuo­jan­tys len­kai ga­li nau­do­tis ne tik vals­ty­ bės pa­ra­ma, ban­kų tei­kia­mais kre­ di­tais, bet ir kau­pti lė­šas pa­tys.

Bū­tent pa­sta­rą­jį ke­lią pa­si­rin­ ko 120 na­mų vie­ni­jan­čio Au­gus­ta­

Kas mė­ne­sį ten­ka mo­kė­ti įmo­kas ir į ši­lu­mos mo­der­ni­za­vi­mo fon­dą – 0,60 zlo­to už 1 kv. m nau­do­ja­mo plo­to bei kaup­ti eksp­loa­ta­ci­nes lė­ šas (1,6 zlo­to už 1 kv. m).

Vie­na vals­ty­ bės pa­ra­ mos ga­vi­ mo są­ly­gų – paskui mo­der­ ni­za­vus namą ši­ lu­mos su­ var­to­ji­ mas tu­ri su­ma­žė­ti 40 pro­c.

Drąsūs: at­nau­jin­da­mi dau­gia­bu­čius len­kai ne­si­bai­do ryš­kių spal­vų.

Vi­si su­ren­ka­mi pi­ni­gai su­kren­ ta į bend­rą koo­pe­ra­ty­vo ka­są ir ga­ li bū­ti pa­nau­do­ja­mi bet ku­rio na­ mo reik­mėms. „Iš ban­ko ne­paė­mė­me nė vie­no zlo­to. Tai ir ge­rai, ir blo­gai. Nes jei tai bū­tu­me pa­da­rę, pro­ce­sas bū­ tų bu­vęs la­bai stai­gus, šian­dien vi­si na­mai jau bū­tų at­nau­jin­ti“, – tei­gė koo­pe­ra­ty­vo pir­mi­nin­kas Zdzis­ła­was Szor­cas ir pri­pa­ži­no, kad įsi­pa­rei­go­ji­mai ban­kams žmo­ nių ne­ža­vi.

Pa­sak pir­mi­nin­ko, pa­ra­mos iš vals­ty­bės pro­ce­dū­ra la­bai komp­li­ kuo­ta: „Rei­kia at­lik­ti ter­mi­nį na­mo au­di­tą, o vie­na vals­ty­bės pa­ra­mos ga­vi­mo są­ly­gų – paskui mo­der­ni­ za­vus namą ši­lu­mos su­var­to­ji­mas tu­ri su­ma­žė­ti 40 pro­c.“ Ga­li ne­keis­ti lan­gų

Koo­p e­ra­ty­vo na­r iai pa­s i­r in­ko laipsnišką ir nuo­sek­lų na­mų at­ nau­ji­ni­mo mo­de­lį. Iš pra­džių bu­ vo šil­ti­na­mos ga­li­nės pa­sta­tų sie­ nos, mon­t uo­ja­m i da­v ik­l iai ant ra­dia­to­rių, mo­der­ni­zuo­ja­mi ši­lu­ mos maz­gai. Pa­sak Z.Szor­co, jau vien šios prie­mo­nės gy­ven­to­jams lei­do pa­jus­ti nemenką eko­no­mi­ nę nau­dą.

Re­no­vuo­jant dau­gia­bu­čius su­ tvir­ti­na­mos ir sie­nų konst­ruk­ci­jos, kei­čia­mi rū­sių bei laip­ti­nių lan­gai, me­ta­li­nė ap­dai­la, o laip­ti­nių du­rys – į plas­ti­ki­nes, „šil­tas“, taip pat re­mon­tuo­ja­mi bal­ko­nai – iš nau­ jo per­klo­ja­mos grin­dys, ­kei­čia­mas grin­di­nys ap­link pa­sta­tą. Įdo­mu tai, kad pa­tys gy­ven­to­jai ga­li ap­si­spręs­ti, ar no­ri keis­ti sa­

Eta­pai: nors kai ku­rie dau­gia­bu­čiai d

vo būs­tų lan­gus, o iš koo­pe­ra­ty­vo fon­do kom­pen­suo­ja­ma 40 pro­c. pa­tir­tų iš­lai­dų. Į dau­gia­bu­čių at­ nau­ji­ni­mo pro­gra­mą neįei­na ir bal­ ko­nų stik­li­ni­mas. Pa­sak Z.Szor­co, tai pa­rei­ka­lau­tų pa­pil­do­mų są­nau­ dų, o tai ak­tua­lu ne vi­siems gy­ven­ to­jams.

At­nau­ji­nant dau­gia­bu­čius pir­ mu­mo tei­sė su­tei­kia­ma se­niau­ siems na­mams. Koo­pe­ra­ty­vo pir­ mi­nin­kas pri­pa­ži­no, jog ne­re­tai su­lau­kia gy­ven­to­jų prie­kaiš­tų, kad jų būs­tai vis ne­su­lau­kia sa­vo ei­lės.

Per 15 me­tų iš 120 dau­gia­bu­čių

13

vasario 28–kovo 6, 2013

turtas Komentaras

Vy­tau­tas Tu­ro­nis

Na­cio­na­l i­nės pa­sta­t ų ad­m i­n ist­ra­to­r ių aso­cia­ci­jos pir­m i­n in­kas

S

dar lau­kia sa­vo ei­lės, ta­čiau ir juo­se at­lik­ti at­ski­ri mo­der­ni­za­ci­jos dar­bai.

visiškai re­no­vuo­tas 51 pa­sta­tas. Li­ ku­siuo­se ap­šil­tin­tos ga­li­nės sie­nos bei at­lik­ti 41 pa­sta­to sto­gų konst­ ruk­ci­jų šil­ti­ni­mo dar­bai. Cent­ri­nio šil­dy­mo sis­te­ma at­nau­jin­ta vi­suo­ se dau­gia­bu­čiuo­se. Skai­čiuo­ja­ma, kad likę 69 koo­pe­ra­ty­vo na­mai bus iki galo re­no­vuo­ti maž­daug per 15 me­tų.

Su­tau­po apie 30 pro­c.

Au­gus­ta­vo bur­mist­ro K.Ko­żu­ chows­kio tei­gi­mu, jei re­no­vuo­jant dau­gia­bu­čius ne­bū­tų im­ta­si ryž­ tin­gų veiks­mų, šian­dien 1 kv. m šil­

dy­mo kai­na siek­tų apie 3 zlo­tus. O 2012 m. ši kai­na sie­kė 2,11 zlo­to ir yra apie 30 pro­c. že­mes­nė, nei bū­tų te­kę mo­kė­ti, jei ne­bū­tų at­lik­ti lig­ šio­li­niai dar­bai.

Pa­vyz­džiui, iki re­no­va­ci­jos be­ veik 2,4 tūkst. kv. m plo­to dau­gia­ bu­ty­je su­var­to­tos ener­gi­jos kai­ na sie­kė kiek dau­giau nei 70 tūkst. zlo­tų, o po mo­der­ni­za­vi­mo – apie 53 tūkst. zlo­tų.

Praė­ju­siais me­tais mo­der­ni­zuo­ to na­mo gy­ven­to­ja Ma­ria Ge­do tei­gė dar ne­ga­lin­ti pa­sa­ky­ti, ko­ kią da­lį iš­lai­dų jai pa­vyks su­tau­

py­ti. Koo­pe­ra­ty­vo na­riai už ko­ mu­na­li­nes pa­slau­gas kas mė­ne­sį mo­ka vie­no­dą su­mą, kar­tą per me­tus at­gau­da­mi ar­ba per­mo­ką ar­ba su­mo­kė­da­mi trūks­ta­mą pi­ ni­gų da­lį. Šiuo me­tu už 61 kv. m plo­to būs­ tą mo­te­ris per mė­ne­sį mo­ka po 335 zlo­tus (apie 285 li­tus) ir ti­ki­si, kad po šio šil­dy­mo se­zo­no jai su­grįš bent dvie­jų mė­ne­sių iš­lai­dos.

Au­gus­ta­vo gy­ven­to­ja džiau­gė­ si, kad po re­no­va­ci­jos jau­čia­si tar­si nau­jo būs­to nau­ja­ku­rė – ja­me ta­po ge­ro­kai šil­čiau ir ty­liau.

Li­nos Bie­liaus­kai­tės nuo­tr.

14

tūkst. li­tų šilumai sutaupė eilinis Augustavo daugiabutis po renovacijos.

ėk­m in­g ą re­no­v a­c i­j os pro­ce­ są Lie­t u­vo­j e už­t ik­r in­t ų trys pa­p ras­t i da­ly­k ai – pri­v a­l o­ ma­s is lė­š ų kau­pi­m as, skaid­ rus vals­t y­b ės ska­t i­n i­m as ir san­ kci­j os. Pri­v a­l o­m o­j o lė­š ų kau­p i­m o pra­k ti­k a įpras­t a fak­t iš­k ai vi­s o­s e ap­ lin­k i­nė­s e ša­ly­s e, tarp jų ir Len­k i­j o­j e bei Slo­va­k i­jo­je, kur pa­s ta­rai­s iais me­ tais ste­bi­m as ryš­k iau­s ias re­no­v a­c i­ jos pro­ce­s as. Lai­ko­m ės nuo­s ta­tos, kad sėk­m in­g ai mo­d er­n i­z a­c i­j ai lė­ šų kau­pi­m as tu­rė­t ų bū­t i vi­s uo­t i­n is ir vi­s iems vie­no­d as ar bent jau vie­ no­do ba­z i­n io dy­d žio. Pra­d žiai siū­ ly­t u­me kaup­t i bent po 50 cen­t ų už 1 kv. m gy­ve­n a­mo­j o plo­to per mė­ne­ sį. Ant­ras pri­va­lo­m as punk­t as re­no­ va­c i­j ai įsi­b ė­g ė­t i – skaid­r i, aiš­k i ir vi­ siems vie­n o­d a vals­t y­b ės pa­r a­m a.

Tai yra ji tu­rė­t ų bū­t i susieta su plo­ tu, o ne su pro­cen­t u nuo są­m a­tos.

Taip pat pa­r a­mos dy­d is tu­rė­t ų pri­ klau­s y­t i nuo re­z ul­t a­to – tai yra ko­ kia bu­vo pa­s iek­t a pa­s ta­to ener­g i­n io efek­t y­v u­m o kla­s ė po re­n o­v a­c i­j os.

Tre­č ias neiš­ven­g ia­m as da­ly­k as – san­kci­j os. Da­b ar ga­l io­j an­t i leng­va­t ų ir kom­p en­s a­c i­j ų už šil­dy­m ą sis­te­m a yra ydin­g a, nes ji ne­s ka­t i­n a žmo­n ių pri­t ar­t i re­n o­v a­c i­j ai. Ma­n o­m e, kad kom­p en­s a­c i­j os ir PVM leng­v a­t a šil­ dy­mui ga­l ė­t ų bū­t i pa­n ai­k in­t a nuo 2017 m. Taip pat tu­rė­t ų bū­t i aiš­k iai pa­s a­k y­t a, kad sa­v i­v al­dy­b ių būs­t ų gy­ven­to­j ai bei kom­p en­s a­c i­j as gau­ nan­t ys as­me­nys au­to­m a­t iš­k ai skai­ čiuo­ja­m i kaip re­m ian­t ys re­no­va­ci­jos pro­j ek­t us. Tai, ką šian­d ien siū­lo mū­ sų aso­c ia­c i­j a, nė­ra koks nors ra­ke­t ų moks­l as. Ap­l in­k i­nė­s e ša­ly­s e, kurio­ se pa­n a­š us pra­g y­ve­n i­mo ly­g is, dau­ gia­b u­č ių mo­der­n i­z a­c i­j a sėk­m in­g ai vyks­t a. Tiek Len­k i­j o­j e, tiek Slo­va­k i­ jo­j e įspū­d in­g i re­z ul­t a­t ai pa­s iek­t i fak­ tiš­k ai to­m is pa­č io­m is prie­mo­nė­m is.

To­d ėl mums te­rei­k ia pa­s i­n au­d o­t i kai­my­nų pa­v yz­d žiu.

Skai­čiai ir fak­tai Šiuo me­tu Lie­tu­vo­je yra apie 40

tūkst. dau­gia­bu­čių na­mų, ku­riuo­se gy­ve­na maž­daug 70 pro­c. ša­lies gy­ ven­to­jų.

Apie 35 tūkst., ar­ba be­veik 88

pro­c., se­no­sios sta­ty­bos na­mų bū­ ti­na re­no­vuo­ti, nes jie yra ener­giš­ kai nee­fek­ty­vūs. Ši­lu­mos są­skai­tos ta­me pa­čia­

me mies­te, pri­klau­so­mai nuo dau­ gia­bu­čio būk­lės, už tą pa­tį plo­tą ga­ li skir­tis iki 10 kar­tų.

Nau­da: po­nia Ma­ria ti­ki­no, kad vi­si dau­gia­bu­čio gy­ven­to­jai ne­kant­rau­

da­mi lau­kė, ka­da bus pra­dė­ta jų na­mo re­no­va­ci­ja, tad la­bai nu­džiu­go, prie sa­vo na­mo iš­vy­dę dar­bi­nin­kus.

14

vasario 28–kovo 6, 2013

pasaulis

Ope­ra­ci­ja

„Ar­go“ –

iš pir­mų lū­pų To pa­ties pa­va­di­ni­mo fil­mui tris „Os­ka­rus“ pel­niu­sios ope­ra­ci­jos „Ar­go“ au­to­rius, bu­ vęs žval­gy­bi­nin­kas To­ny Men­de­zas pa­pa­ sa­ko­jo, kaip gi­mė Ira­ne įkai­tais paim­tų ame­ri­kie­čių va­da­vi­mo pla­nas.

Sta­tu­la: JAV am­ba­sa­dą Te­he­ra­ne po 1979–1981 m. įkai­tų kri­zės pe­rė­mė Ira­no re­vo­liu­ci­jos gvar­di­ja, sie­nos bu­v

Prie­dan­gos paieš­kos

Še­ši ame­ri­kie­čiai 1979 m. lapk­ri­tį spė­jo pa­spruk­ti per ga­li­nes du­ris, kai į JAV am­ba­sa­dą Te­he­ra­ne įsi­ ver­žė jau­ni re­vo­liu­cio­nie­riai, ir ra­ do prie­globs­tį Ka­na­dos am­ba­sa­do­ riaus re­zi­den­ci­jo­je.

JAV am­ba­sa­do­je įkai­tais bu­vo paim­ti 66 ame­ri­kie­čiai. 13 jų at­ ga­vo lais­vę po dvie­jų sa­vai­čių, dar vie­nas – po pus­me­čio, o li­ku­siems už­grob­ta­me pa­sta­te te­ko pra­leis­ ti 444 die­nas. Pre­zi­den­tas Jim­my Car­te­ris bu­vo spau­džia­mas sau­ giai su­grą­žin­ti na­mo vi­sus įkai­tus, įskai­tant ir tuos, apie ku­riuos ira­ nie­čiai ne­ži­no­jo. Ši už­duo­tis bu­vo pa­ti­kė­ta Cent­ ri­nės žval­gy­bos val­dy­bos (CŽV) agen­tui T.Men­de­zui. Jam rei­kė­ jo pa­tek­ti į Ira­ną, ne­su­ke­liant jo­ kių įta­ri­mų. „Ieš­ko­jo­me tin­ka­mo pa­grin­do pa­tek­ti į Te­he­ra­ną, bet jo ne­bu­vo, – Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos trans­liuo­to­jui BBC pa­sa­ko­jo 73-ejų T.Men­de­zas.

– Pap­ras­tai mes ieš­ko­me prie­dan­ gos, ku­ri bū­tų nuo­bo­di ir pa­mirš­ ta­ma. Bet tą­kart ne­ga­lė­jo­me ap­si­ mes­ti mo­ky­to­jais, nes tarp­tau­ti­nės mo­kyk­los bu­vo už­da­ry­tos. Ne­ga­ lė­jo­me vyk­ti ir kaip naf­tos tech­ni­ kai ar­ba mi­ty­bos spe­cia­lis­tai, ku­rie tik­ri­na der­lių.“

To­ny Men­de­zas:

Jei­gu pla­nas bū­tų ne­ pa­si­se­kęs, ira­nie­ čiai ga­lė­jo nu­kirs­din­ ti mums gal­vas ar­ba tam­py­ti gat­vė­mis pri­ riš­tus prie vi­su­rei­gių.

Vi­si sce­na­ri­jai bu­vo įma­no­mi.

Fik­ty­vi stu­di­ja ir fil­mas

T.Men­de­zas bu­vo Ka­na­do­je ir bend­ra­vo su šios ša­lies vy­riau­sy­be, kai jam šo­vė min­tis ap­vers­ti tai­syk­ les aukš­tyn ko­jo­mis.

„Vi­si ži­no, kad Ho­li­vu­do vai­ ki­nai va­ži­nė­ja, kur pa­no­rė­ję, ne­ kreip­da­mi dė­me­sio nei į lai­ką, nei į po­li­ti­nę pa­dė­tį. Jie tie­siog pa­mirš­ ta, kad pa­sau­ly­je yra to­kių da­ly­kų, kaip po­li­ti­ka ir pa­vo­jus“, – pa­sa­ko­ jo T.Men­de­zas.

1980 m. sau­sį jis nu­skri­do į Los An­dže­lą, tu­rė­da­mas ki­še­nė­je 10 tūkst. do­le­rių. CŽV ir anks­čiau bend­ra­dar­biau­da­vo su Ho­li­vu­du, ypač kai rei­kė­da­vo kur­ti iliu­zi­jas.

T.Men­de­zas pa­si­sam­dė sce­na­ri­ jaus au­to­rių, ku­ris tuoj pat ėmė­si dar­bo, ir iš­si­nuo­mo­jo pa­tal­pas fik­ ty­viai ki­no stu­di­jai „Stu­dio 6“, pa­ va­din­tai pa­gal skai­čių žmo­nių, ku­ riuos rei­kė­jo iš­lais­vin­ti.

Per dvi die­nas bu­vo pa­reng­tas sce­na­ri­jus fil­mui „Ar­go“. Siu­že­ tas pri­mi­nė moks­li­nės fan­tas­ti­kos tri­lo­gi­ją „Žvaigž­džių ka­rai“, ku­ rie tuo me­tu bu­vo la­bai po­pu­lia­ rūs. Veiks­mo vie­ta bu­vo pa­si­rink­ ta nea­pib­rėž­ta mi­ti­nė su eg­zo­tiš­ku tur­gu­mi. „Stu­dio 6“ krei­pė­si į Ho­li­vu­do laik­raš­čius, kad jie su­kur­tų ažio­ta­ žą dėl bū­si­mo fil­mo. T.Men­de­zas no­rė­jo, kad is­to­ri­ja at­ro­dy­tų kuo la­biau įti­ki­na­ma, jei­gu Ira­no val­ džia su­gal­vo­tų pa­tik­rin­ti.

pasaulis per savaitę

Ne­bu­vo jo­kio pla­no B

T.Men­de­zui pri­rei­kė net ke­lių sa­ vai­čių CŽV va­do­vams JAV bei Ka­ na­dos vy­riau­sy­bėms įti­kin­ti, kad jo pla­nas pa­ti­ki­mas. Ki­lo daug abe­jo­nių dėl ne­nus­pė­ja­mų įvy­kių ope­ra­ci­jos vie­to­je ir dėl to, ko­kius su­klas­to­tus pa­sus iš­duo­ti įkai­ tams: JAV, Ka­na­dos ar ki­tos už­ sie­nio ša­lies.

Ope­ra­ci­jos ne­sėk­mė bū­tų smar­ kiai smo­gu­si JAV bei Ka­na­dos re­ pu­ta­ci­jai ir su­kė­lu­si pa­vo­jų įkai­tų gy­vy­bei. „Ne­t u­r ė­jo­m e jo­k io pla­n o B. Pap­ras­tai tu­r i­m e at­s i­t rau­k i­m o pla­ną, bet ten ne­ga­lė­jo­me pa­sta­ ty­ti lau­ke au­to­mo­bi­lio su vei­kian­ čiu va­rik­liu“, – sa­kė T.Men­de­zas ir pri­pa­ži­no, kad tai bu­vo pa­vo­jin­ ga mi­si­ja.

Kai jis jau bu­vo pa­si­ren­gęs skris­ ti į Te­he­ra­ną, net jo žmo­na Jon­na Men­dez, ir­gi dir­bu­si CŽV, nie­ko ne­ži­no­jo.

Pre­zi­den­tui J.Car­te­riui bu­vo pra­ neš­ta apie ope­ra­ci­ją, ir jis at­siun­tė T.Men­de­zui trum­pą ži­nu­tę: „Lin­ kiu sėk­mės.“ Tai bu­vo ga­na neįp­ ras­tas ges­tas, nes pre­zi­den­tai pa­ pras­tai ven­gia tie­sio­gi­nių ry­šių su CŽV agen­tais.

Re­pe­ta­vo net įkai­tų tar­dy­mą

Re­ži­sie­riaus pa­dė­jė­ju ap­si­me­tęs T.Men­de­zas pri­si­me­na, kad at­vy­ ku­sį į Te­he­ra­ną jį nu­ste­bi­no mies­te tvyranti anar­chi­jos at­mos­fe­ra. „Re­vo­liu­ci­nės gvar­di­jos na­riai nak­ti­mis sma­gi­no­si va­ži­nė­da­mi au­to­mo­bi­liais pir­myn at­gal ir au­ to­ma­tais šau­dy­da­mi į pa­sta­tus“, – pa­sa­ko­jo bu­vęs CŽV agen­tas.

Ame­ri­kie­čiui at­si­dur­ti jų ran­ko­ se to­mis die­no­mis bu­vo la­bai pa­vo­ jin­ga. Bet T.Men­de­zui ir jo ver­tė­jui var­du Ju­lio pa­si­se­kė, kai jie pa­ klau­sė gvar­die­čių, kaip nu­si­gau­ti iki Ka­na­dos am­ba­sa­dos. „Mes bu­vo­me iš Ho­li­vu­do. Bu­ vo­me įdo­mes­ni nei bet kas ki­tas“, – sa­kė T.Men­de­zas.

1980 m. sau­sio 25 d., penk­ta­die­ nį, jis su ko­le­ga pa­ga­liau su­si­ti­ko su Ka­na­dos am­ba­sa­do­je pa­si­slė­pu­ siais ame­ri­kie­čiais. CŽV agen­tas pa­pa­sa­ko­jo jiems apie pla­ną, iš­da­ li­jo vi­zi­ti­nes „Stu­dio 6“ kor­te­les ir nau­jus dra­bu­žius, kad jie at­ro­dy­tų pa­na­šes­ni į žmo­nes iš Ho­li­vu­do.

Ka­na­dos vy­riau­sy­bė su­ti­ko pa­ ga­min­ti pa­dirb­tus pa­sus, o T.Men­ de­zas įkai­tams at­ve­žė ženk­liu­kų su kle­vo la­pu, ku­riuos rei­kė­jo pri­tvir­ tin­ti prie krep­šių ir la­ga­mi­nų. Pas­

2013 02 21 2013 02 27

Penk­ta­die­nis

Sek­ma­die­nis

Pir­ma­die­nis

Grai­k i­j os sos­t i­n ė­j e stip­ri liū­tis už­tvin­dė rū­sius, pri­ver­tė val­džią su­stab­dy­ti eis­mą pa­grin­di­niuo­se ke­liuo­se ir už­da­ry­ti cent­ri­nę met­ro­po­li­te­no sto­tį Atė­nuo­se. Vie­na mo­te­ris, ku­ri pa­te­ko į van­dens srau­to spąs­tus sa­vo au­to­mo­ bi­ly­je, bu­vo iš­trauk­ta ki­tų vai­ruo­to­jų ir nu­vež­ta į li­go­ni­nę, bet ten ji mi­rė. Mir­ties prie­žas­tis dar ne­ži­no­ma. Mies­to cent­re su­griu­vo vie­nas ap­leis­tas pa­sta­tas, bet apie nu­ken­tė­ju­sius ne­pra­neš­ta.

Po­li­ci­ja už­da­rė po­že­mi­nes pe­rė­jas ir ke­ lius že­mes­nė­se mies­to da­ly­se, ku­rias už­ lie­jo van­duo. Stip­rūs srau­tai ne­šė gat­vė­se ar sto­vė­ji­mo aikš­te­lė­se pa­lik­tus au­to­mo­ bi­lius. Il­giau kaip va­lan­dai nu­trū­ko tram­ va­jų eis­mas. Mies­to ge­le­žin­ke­lį už­tvė­rė ant bė­gių nu­vir­tęs me­dis. Dėl liū­ties kai kur sos­ti­nė­je din­go elekt­ra.

Pran­cū­zi­jos ak­to­rius Gérard’as De­par­dieu, ne­se­niai ta­pęs Ru­ si­jos pi­lie­čiu, ap­lan­ kė sa­vo „drau­gą“ – žmo­nių gro­bi­mu ir opo­nen­tų žu­dy­mu kal­ti­na­mą Če­čė­ni­jos ly­de­rį Ram­za­ną Ka­dy­ro­vą, su juo šo­ko kal­nie­čių liau­dies šo­kį per iki vė­lu­mos už­si­tę­su­sį va­ka­rė­lį, taip pat pa­ža­dė­jo su­kur­ti fil­mą apie šį ne­ra­mų m u ­s u l ­ mo­niš­ką Šiau­ r ė s Kau­ k a ­z o re ­g i o ­ ną.

Ita­li­jos par­la­men­to rin­ ki­mai ne­pa­ro­dė aiš­kaus nu­ga­lė­to­jo, ir ša­liai iš­ki­ lo po­li­ti­nės ak­la­vie­tės pa­vo­jus. De­mok­ra­tų par­ti­jos ly­de­ris Pie­ras Lui­gi Ber­sa­ni ir jo kai­rio­ji koa­li­ci­ja itin ma­ža per­sva­ra už­si­tik­ ri­no per­ga­lę per rin­ki­mus į že­muo­sius par­ la­men­to rū­mus. Jie lai­mė­jo tik 29,55 pro­c. bal­sų prieš 29,18 pro­c. bal­sų, ku­riuos su­ rin­ko bu­vęs prem­je­ras Sil­vio Ber­lus­co­ni.

Kar­tu su nu­ga­lė­to­jams ten­kan­čio­mis pa­ pil­do­mo­mis vie­to­mis kai­rie­ji tu­rės dau­gu­ mą par­la­men­to že­muo­siuo­se – De­pu­ta­tų – rū­muo­se. Ta­čiau pre­li­mi­na­rūs re­zul­ ta­tai ro­do, kad 305 vie­tų Se­na­te S.Ber­ lus­co­ni koa­li­ci­ja gal­būt tu­rės 110, o kai­ rie­ji – 97 vie­tas, tad nė vie­nas blo­kas ne­tu­rės dau­gu­mos.

Dau­gu­ma abe­juo­se par­la­men­to rū­ muo­se rei­ka­lin­ga, kad bū­tų su­for­muo­ta

vy­riau­sy­bė, to­dėl Ita­li­jos par­la­men­tas lie­ ka pa­te­kęs į nea­pib­rėž­tą pa­dė­tį, ku­ri ne­tu­ ri pre­ce­den­to ša­lies is­to­ri­jo­je nuo Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro.

Eu­ro­pos ša­lių sos­ti­nė­se bai­mi­na­ma­ si, kad ne­sant aiš­kaus nu­ga­lė­to­jo Ita­li­jos eko­no­mi­ka, tre­čia di­džiau­sia eu­ro zo­no­je po Vo­kie­ti­jos bei Pran­cū­zi­jos, ga­li vėl tap­ti ne­sta­bi­li ir pa­tek­ti į sko­lų kri­zės sū­ku­rį.

15

vasario 28–kovo 6, 2013

pasaulis diena.lt/naujienos/uzsienis

Mo­nar­chi­ją iš­ti­ko kri­zė Ko­rup­ci­jos skan­da­lai per­se­kio­ ja ne tik Is­pa­ni­jos po­li­ti­kus, bet ir ka­ra­liš­kuo­sius rū­mus. De­šimt­me­ čius di­de­lį au­to­ri­te­tą tu­rė­ju­si mo­ nar­chi­ja iš­gy­ve­na kri­zę.

vo iš­pai­šy­tos an­tia­me­ri­kie­tiš­kais pie­ši­niais.

kui 48 va­lan­das gru­pė pa­žin­di­no­ si su įkai­tų tar­dy­mo me­to­dais. Vi­si su­pra­to, kad pa­bė­gi­mo pla­nas pa­ vo­jin­gas. „Jei­gu pla­nas bū­tų ne­pa­si­se­kęs, ira­nie­čiai ga­lė­jo nu­kirs­din­ti mums gal­vas ar­ba tam­py­ti gat­vė­mis pri­ riš­tus prie vi­su­rei­gių. Vi­si sce­na­ ri­jai bu­vo įma­no­mi“, – pri­pa­ži­no T.Men­de­zas.

Kad įkai­tai ne­si­ner­vin­tų, pa­si­ ruo­ši­mą ope­ra­ci­jai jis ban­dė pa­ vers­ti žai­di­mu. „Ti­kė­jau­si, kad jie at­si­pa­lai­duos ir mė­gau­sis ope­ra­ci­ja. Žmo­gų leng­ viau pra­blaš­ky­ti juo­kais nei bai­me.

Su vie­nu sve­čiu ne­tgi tu­rė­jau ati­ da­ry­ti li­ke­rio, kad jį pa­ska­tin­čiau“, – pa­sa­ko­jo bu­vęs CŽV agen­tas.

Slė­pė 17 me­tų

Sau­sio 28 d. gru­pė nu­vy­ko į Te­he­ ra­no oro uos­tą ir sė­do į 7 va­lan­dos lėk­tu­vą į Ciu­ri­chą. „Kai ėjo­me per kont­ro­lės punk­ tus, bu­vo aki­mir­kų, kai ne­bu­vo­me tik­ri, kad vis­kas pa­vyks“, – pri­pa­ ži­no T.Men­de­zas.

Jis su ko­le­go­mis pa­si­rin­ko oro bend­ro­vę „Swis­sair“, nes ji bu­vo lai­ko­ma pa­ti­ki­miau­sia. Be to, ry­ti­ nis rei­sas lei­do ti­kė­tis, kad oro uos­

„Reu­ters“ nuo­tr.

to pa­rei­gū­nai bei ap­sau­gos dar­ buo­to­jai dar bus mie­guis­ti ir ne to­kie bud­rūs. Šie lū­kes­čiai pa­si­tei­si­no. Ki­ taip, nei vaiz­duo­ja­ma Be­no Aff­ lec­ko fil­me, lėk­tu­vas ne­kliu­do­ mas pa­ki­lo, ir še­ši ame­ri­kie­čiai Ciu­ri­che bu­vo per­duo­ti JAV vals­ty­bės de­par­ta­men­to pa­rei­ gū­nams. „Ne­bu­vo lai­ko pa­dė­koms, to­ dėl mes su Ju­lio tie­siog nuė­jo­me pa­pie­tau­ti“, – pa­sa­ko­jo T.Men­ de­zas.

1980 m. ko­vą po as­me­ni­nio su­si­ti­ki­mo su pre­zi­den­tu J.Car­ te­riu T.Men­de­zas ga­vo CŽV ap­ do­va­no­ji­mą, bet ka­dan­gi jo mi­ si­ja bu­vo įslap­tin­ta, agen­tas me­da­lį tuoj pat tu­rė­jo grą­žin­ti.

Net šei­mos na­riai ne­da­ly­va­vo ap­do­va­no­ji­mo ce­re­mo­ni­jo­je.

Ope­ra­ci­ja bu­vo lai­ko­ma pa­ slap­ty­je dar 17 me­tų, apie ją ne­ra­šė net ži­ny­bi­nis žur­na­las „Stu­dies in In­tel­li­gen­ce“, skir­ tas tik CŽV dar­buo­to­jams.

Ga­liau­siai George’as Te­ne­tas, va­do­va­vęs CŽV nuo 1997 iki 2004 m., pa­sie­kė, kad ši drą­si ope­ra­ci­ja bū­tų iš­slap­tin­ta.

Pa­ren­gė Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis

Ant­ra­die­nis Egip­te spro­gus karš­ to oro ba­lio­nui, ku­ris skri­do virš se­no­vės šven­tyk­lų Luk­so­ro mies­to, žu­vo 19 žmo­ nių, tarp jų tu­ris­tų iš Ja­po­ni­jos, Pie­tų Ko­rė­jos ir Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos.

Ba­lio­nas, skrai­di­nęs 21 žmo­gų, ky­ bo­jo 300 met­rų aukš­ty­je virš Kur­

nos kai­mo Ni­lo va­ka­ri­nia­me kran­te prie­šais Luk­so­rą, kai už­si­lieps­no­jo ir spro­go.

Du gy­vi li­kę žmo­nės, tarp jų – ba­lio­no pi­lo­tas, bu­vo iš­vež­ti į li­go­ni­nę.

Bend­ro­vės, ku­riai pri­klau­sė tas ba­lio­ nas, dar­buo­to­ja sa­kė, kad pi­lo­tas ir vie­ nas tu­ris­tas li­ko gy­vi, nes spė­jo iš­šok­ti iš krep­šio prieš jam rė­žian­tis į že­mę.

Praė­ju­sį šeš­ta­die­nį įžen­gęs į Mal­ jor­kos Pal­mos teis­mą, Iña­ki Ur­dan­ ga­ri­nas tu­rė­jo su­pras­ti li­ki­mo iro­ ni­ją. 1981 m. va­sa­rio 23 d. jo uoš­vis ka­ra­lius Jo­nas Ka­ro­lis už­kir­to ke­lią ka­ri­niam per­vers­mui, ap­gy­nė de­ mok­ra­ti­ją ir už­tik­ri­no mo­nar­chi­jos au­to­ri­te­tą ke­liems de­šimt­me­čiams.

Da­bar šis au­to­ri­te­tas griū­va.

I.Ur­dan­ga­ri­nas sa­vait­ga­lį liu­di­jo by­lo­je, ku­rio­je yra kal­ti­na­mas ko­ rup­ci­ja. Dar vie­na Is­pa­ni­ją su­dre­ bi­nu­si ko­rup­ci­jos by­la su­si­ju­si su bu­vu­siu val­dan­čio­sios kon­ser­va­ to­rių Liau­dies par­ti­jos iž­di­nin­ku Lui­su Bárce­na­su ir juo­do­sios ka­ sos iš­mo­ko­mis, ku­rios il­gus me­tus bu­vo mo­ka­mos aukš­tiems par­ti­jos pa­rei­gū­nams. Šią sa­vai­tę Is­pa­ni­jos mi­nist­ras pir­mi­nin­kas Ma­ria­no Ra­joy pa­ siū­lė su­kur­ti an­ti­ko­rup­ci­nį pla­ną ir priim­ti įsta­ty­mus, ku­rie pa­dė­tų už­tik­rin­ti skaid­ru­mą.

Bet prem­je­ro re­pu­ta­ci­ja ir­gi dė­ mė­ta. Jo var­das fi­gū­ruo­ja tarp aukš­tų Liau­dies par­ti­jos pa­rei­gū­ nų, ku­riems, įta­ria­ma, bu­vo mo­ka­ ma iš juo­do­sios ka­sos, pa­pil­do­mos kor­po­ra­ci­jų ir pri­va­čių as­me­nų.

Is­pa­nai jau­čia­si nu­si­vy­lę tiek po­ li­ti­kais, tiek mo­nar­chi­ja. Ne­se­niai at­lik­ta 18–29 me­tų gy­ven­to­jų ap­ klau­sa pa­ro­dė, kad 58 pro­c. res­ pon­den­tų no­rė­tų, jog Is­pa­ni­ja bū­

tų res­pub­li­ka, o ne kons­ti­tu­ci­nė mo­nar­chi­ja.

Jo­no Ka­ro­lio au­to­ri­te­tas kri­to po skan­da­lin­gos me­džiok­lės Bots­va­ no­je praė­ju­siais me­tais, kai jis su­ si­lau­žė de­ši­nį­jį klu­bą. Dau­ge­lį is­ pa­nų pa­pik­ti­no, kad tuo me­tu, kai vals­ty­bė iš­gy­ve­na sun­kią kri­zę, o ket­vir­ta­da­lis žmo­nių ne­tu­ri dar­bo, mo­nar­chas lei­džia sau to­kias bran­ gias ke­lio­nes. Žen­tui iš­kel­ta by­la ga­li pri­da­ry­ti ka­ra­liui dar dau­giau ža­los.

I.Ur­dan­ga­ri­nas kal­ti­na­mas nau­ do­ję­sis pro­tek­ci­niais ry­šiais, kad jo or­ga­ni­za­ci­ja „Nóos Ins­ti­tu­te“, ku­ri dek­la­ruo­ja ne­sie­kian­ti pel­no ir or­ ga­ni­zuo­ja spor­to, kul­tū­ros bei tu­ riz­mo ren­gi­nius, lai­mė­tų vie­šų­jų pir­ki­mų kon­kur­sus. Taip pat įta­ ria­ma, kad jis iš lai­mė­tų pro­jek­tų pa­si­sa­vi­no 8 mln. eu­rų. Šeš­ta­die­nį teis­me I.Ur­dan­ga­ri­

nas ti­ki­no, kad apie jo or­ga­ni­za­ ci­jos veik­lą ne­ži­no­jo nei žmo­na In­fan­ta Cris­ti­na, ku­ri bu­vo vie­ na „Nóos Ins­ti­tu­te“ va­do­vių, nei jo uoš­vis ka­ra­lius. Bet teis­mui pa­ teik­ti bu­vu­sio I.Ur­dan­ga­ri­no par­tne­rio Die­go Tor­re­so elekt­ro­ni­niai laiš­kai ro­do prie­šin­gai.

Pa­gal Is­pa­ni­jos įsta­ty­mus ka­ra­ lius ne­ga­li bū­ti trau­kia­mas teis­mi­ nėn at­sa­ko­my­bėn, o pro­ku­ro­rai kol kas ne­tu­ri pa­kan­ka­mai įkal­čių pa­ teik­ti kal­ti­ni­mus jo duk­rai.

Bet by­la nea­be­jo­ti­nai kurs­to įtam­pą. „Ka­ra­liš­kie­ji rū­mai ne­ži­no, kaip spręs­ti šią kri­zę, – sa­kė Sa­ra­ go­sos uni­ver­si­te­to is­to­ri­kas Ju­liá­nas Ca­sa­no­va. – Ne­ži­nau, ar jie ži­no­jo ir per 1981 m. per­vers­mą, bet tuo­ met mo­nar­chi­ją su­po vie­nin­gu­mas, ne­bu­vo res­pub­li­ko­nų ju­dė­ji­mo. Da­ bar jis yra ir nuo­lat stip­rė­ja.“ „Ti­me“ inf.

Pa­si­pik­ti­ni­mas: Is­pa­ni­jos pro­tes­tuo­to­jų pla­ka­tuo­se da­bar ma­ty­ti ne

tik šū­kiai prieš tau­py­mą, bet ir ka­ra­liaus žen­to I.Ur­dan­ga­ri­no vei­das.

AFP nuo­tr.

16

vasario 28–kovo 6, 2013

pasaulis

Ko­vo­ju­sios už mo­te­rų tei­ses Jos ne­bi­jo­jo gar­siai sto­ti į ko­vą už mo­te­ rų ir vai­kų tei­ses, ne­pai­sy­da­mos to, kad joms pa­čioms ir jų šei­moms grė­sė pa­vo­ jus. Koks ge­res­nio pa­sau­lio sie­ku­sių Af­ga­ nis­ta­no did­vy­rių li­ki­mas – tre­čia­me Go­ro pro­vin­ci­jos at­kū­ri­mo gru­pės (PAG) na­rės die­no­raš­ty­je.

Jo­lan­ta Span­ge­vi­čiū­tė

PAG-16 štabo CKB (civilių ir karių bendradarbiavimas) grupės specialistė

Ko­ją ki­ša iš­si­la­vi­ni­mo sto­ka

Pri­me­na­me, kad lapk­ri­čio pra­džio­je Af­ga­nis­ta­no Go­ro pro­vin­ci­jo­je įsi­kū­ rė 16-oji ka­rių pa­mai­na. Pag­rin­di­nė PAG, ku­rią su­da­ro ci­vi­liai ir ka­riai, mi­si­jos už­duo­tis – pa­dė­ti Af­ga­nis­ ta­no val­džiai plės­ti įta­ką, už­tik­rin­ti sau­gu­mą ir su­da­ry­ti tin­ka­mas są­ly­ gas pro­vin­ci­jai at­kur­ti. Die­no­raš­čio au­to­rės už­duo­tis – kar­tu su vie­tos val­džios ins­ti­tu­ci­jo­mis ir tarp­tau­ ti­nė­mis or­ga­ni­za­ci­jo­mis pa­dė­ti vie­ tos mo­te­rims, vai­kams in­teg­ruo­tis į so­cia­li­nį gy­ve­ni­mą, ska­tin­ti veik­lu­ mą, bend­ra­vi­mą, už­siim­ti švie­ti­mu ir mo­ky­mu.

Su­dė­tin­ga siek­ti pa­dė­ti kai­mo gy­ven­ to­joms, ku­rios net neį­si­vaiz­duo­ja ki­to­ kio gy­ve­ni­mo, iš­sky­ rus na­mų ruo­šą, rū­ pi­ni­mą­si vai­kais ir vy­rais.

Mo­te­rų tei­sės Af­ga­nis­ta­ne, kaip jau bu­vo mi­nė­ta anks­tes­nė­se die­ no­raš­čio te­mo­se, ne­vie­na­reikš­mis reiš­ki­nys – ja­me su­si­py­nu­si is­ la­mo re­li­gi­ja, Ko­ra­no in­terp­re­ta­ ci­jos, vie­tos kul­tū­ra ir pa­pro­čiai, kar­tais – pa­čių vie­tos mo­te­rų sa­ vęs ver­ti­ni­mas. Dau­gu­ma Čag­ča­ ra­no mies­to or­ga­ni­za­ci­jų mo­te­rų at­kak­liai ko­vo­ja už tei­sę da­ly­vau­ ti so­cia­li­nia­me gy­ve­ni­me, bū­ti iš­ girs­tos prii­mant įvai­rius įsta­ty­mus, ta­čiau atokesniuose ra­jo­nuo­se si­ tua­ci­ja kiek ki­to­kia.

Mū­sų ap­lan­ky­ta­me kai­me­ly­je, ku­ris nuo Čag­ča­ra­no nu­to­lęs vos

40 km, mo­te­rys vis dar jau­čia vy­rų spau­di­mą. Joms ne­lei­džia­ma ne tik pir­moms pra­bil­ti vy­ro aki­vaiz­do­ je, bet ir už­si­min­ti apie sa­vo tei­ses.

Pa­sak vie­ti­nės se­no­lės, toks mo­te­ rų sta­tu­sas kai­me su­pran­ta­mas kaip nor­ma­lus, nors pri­pa­žįs­ta­ma, kad to­kį su­vo­ki­mą dau­giau­sia le­mia iš­ si­la­vi­ni­mo sto­ka. Iš vie­tos gy­ven­to­ jų su­ži­no­jo­me, kad dar prieš dve­jus me­tus kai­me gy­ve­no dvi iš­si­la­vi­nu­ sios mo­te­rys, ska­ti­nu­sios mo­te­rų veik­lu­mą, ren­gu­sios mo­te­rų šu­ras (arab. shu­ra – su­si­rin­ki­mas), per ku­rias vi­sos kai­mo gy­ven­to­jos tu­ rė­jo ga­li­my­bę iš­si­kal­bė­ti, pa­si­da­ly­ ti pro­ble­mo­mis ir jas kar­tu spręs­ti.

Ta­čiau vie­ną die­ną mi­nė­tos mo­te­ rys tie­siog pa­li­ko kai­mą ir iš­vy­ko ten, kur ma­ty­ti ge­res­nės gy­ve­ni­ mo per­spek­ty­vos. Sup­ran­ta­ma, kad ga­na su­dė­tin­ga siek­ti pa­dė­ti kai­mo gy­ven­to­joms, ku­rios net neį­si­vaiz­ duo­ja ki­to­kio gy­ve­ni­mo, iš­sky­rus na­mų ruo­šą, rū­pi­ni­mą­si vai­kais ir vy­rais.

Su­si­do­ro­ja su ly­de­rė­mis

Vis dėl­to esa­ma to­kių, ku­rias bū­ tų ga­li­ma pa­va­din­ti tik­ro­mis Af­ga­ nis­ta­no did­vy­rė­mis, bet ko­kia kai­ na ko­vo­ju­sio­mis už vi­sų mo­te­rų tei­ses į vi­sa­ver­tį gy­ve­ni­mą.

Remiantis 2012 m. Afganistano teisių monitoringo organizacijos atlikta studija „Forgotten Heroes.

Afghan Women Leaders Killed in Impunity Ignored in Justice“, nuo 2008 m. (iki 2009 m. dar valdant Talibano režimui) per įvairius ka­ rinius konfliktus apie 10 tūkst. Af­ ganistano žmonių neteko gyvybės.

Dauguma jų tiesiogiai karo veiks­ muose nedalyvavo.

Pab­rėž­ti­na, kad dau­gu­ma mo­ te­rų, pa­kliu­vu­sių į ka­ri­nius konf­ lik­tus, bu­vo au­to­ri­te­tin­gos vi­suo­ me­nė­je, iš­si­la­vi­nu­sios ir įgi­ju­sios pro­fe­si­jas. Toks su­si­do­ro­ji­mas neat­si­tik­ti­nis – taip sie­kia­ma at­si­

Padėtis: dauguma Čagčarano organizacijų moterų atkakliai kovoja už teisę dalyvauti socialiniame gyveni-

me, tačiau toliau esančiose gyvenvietėse moterys vis dar jaučia vyrų spaudimą.

kra­ty­ti au­to­ri­te­tais, ku­riais se­ka vi­ suo­me­nė, ypač mo­te­rys, nes tarp jų ly­de­rių yra ma­žu­ma. Žur­na­lis­tė, ra­šy­to­ja Sha­ki­ba (vi­si var­dai čia ir to­liau teks­te yra nevisi − red. pa­st.) bu­vo sek­ti­nas pa­vyz­dys mer­gi­noms, be­si­ren­kan­čioms žur­ na­lis­ti­kos ke­lią. Pa­ti Sha­ki­ba ne kar­ tą yra pa­reiš­ku­si, kad ke­ti­na drą­siai ko­vo­ti ir tap­ti Af­ga­nis­ta­no mo­te­rų bal­su. Apie tai ji kal­bė­jo ir sa­vo ren­ gia­mo­se tie­sio­gi­nė­se te­le­vi­zi­jos lai­ do­se, drą­sin­da­ma vie­tos mo­te­ris.

Ke­le­tą kar­tų į Sha­ki­bos šei­mos na­mus bu­vo įmes­ta gra­na­ta ir jiems te­ko keis­ti gy­ve­na­mą­ją vie­tą, de­ja, ne­lai­mės iš­veng­ti ne­pa­vy­ko. 2007 m. ge­gu­žę žur­na­lis­tė ir ra­šy­to­ja bu­ vo nu­šau­ta sa­vo na­muo­se Ka­bu­ lo cent­re.

Ko­vo­to­jas nu­til­dė bru­ta­liai

Za­kia – taip pat žur­na­lis­tė, su sa­ vo vy­ru ji va­do­va­vo ra­di­jo sto­čiai „Ra­dio Sol­ha“, ku­rio­je ren­gė lai­das apie tai­ką, švie­ti­mo svar­bą, smer­kė smur­tą prieš mo­te­ris. Ji taip pat va­ do­va­vo Par­va­no pro­vin­ci­jos pra­di­ nei mo­kyk­lai. Vie­na­me in­ter­viu Za­ kia yra pa­reiš­ku­si: „Šis ra­di­jas yra na­mai vi­siems pro­vin­ci­jos gy­ven­

to­jams, ir tai vie­nin­te­lė vie­ta, kur žmo­nės ga­li kal­bė­ti ne­var­žo­mai.“ Po šio pa­reiš­ki­mo Za­kia su­lau­kė ne­ma­žai gra­si­ni­mų su­si­do­ro­ti, ta­ čiau žur­na­lis­tė tę­sė sa­vo dar­bą. 2005 m. jos dar­bą pa­ste­bė­jo UNES­CO ir pa­skel­bė žur­na­lis­tę vie­na ži­no­ miau­sių ir reikš­min­giau­sių mo­te­ rų Af­ga­nis­ta­ne.

2007 m. lie­pą 40-me­tė mo­te­ris, laikanti ant ran­kų sa­vo dve­jų me­tų sū­nų, bu­vo nu­šau­ta na­muo­se.

Ha­mi­da bu­vo ge­rai ži­no­ma tei­ si­nin­kė, dės­tė Ka­bu­lo uni­ver­si­te­to Tei­sės fa­kul­te­te. Be to, ji ak­ty­viai dir­bo Nep­rik­lau­so­mo­je žmo­gaus tei­sių ko­mi­si­jo­je (angl. – In­de­pen­ dent Hu­man Rights Com­mis­sion, AIHRC) ko­vo­da­ma už vai­kų tei­ses.

Ji pa­si­sa­kė prieš ne­pil­na­me­čių ber­ niu­kų siun­ti­mą į ka­riuo­me­nę, pri­ vers­ti­nes vai­kų ve­dy­bas, sek­sua­li­ nį iš­nau­do­ji­mą ir smur­tą.

2011 m. va­sa­rį Ha­mi­da su šei­ma pa­kliu­vo į žiau­rias sker­dy­nes Ka­ bu­lo pre­ky­bos cent­re – per jas žu­ vo vi­sa šei­ma ir ke­le­tas ci­vi­lių.

Tai tik keletas žiau­rių su­si­do­ro­ji­ mo su vie­tos ly­de­rė­mis pavyzdžių.

Ne­ma­žai nu­si­kal­ti­mų taip ir li­ko ne­ ži­no­mi.

Pasiteisina: PAG-16 narių rengiamos konferencijos, praktiniai užsiėmimai duoda naudos. Vietos moterys užsidega noru pačios kibti į tokią veik-

lą, drąsiau kalbėti apie galimybes atsisakyti griežtų kultūrinių papročių, ribojančių jų teises.

PAG-16 archyvo nuotr.

AFP nuotr.

Kal­ba vis drą­siau ir lais­viau

Vis dėl­to, ne­pai­sant mi­nė­tų iš­ puo­lių prieš or­ga­ni­za­ci­jų va­do­ves, mo­te­rys ga­li jaus­tis kiek sau­giau.

Mo­te­rų rei­ka­lų kon­fe­ren­ci­jo­je bu­ vo­me nu­ste­bin­tos mo­te­rų ak­ty­ vu­mo, drą­sos kal­bė­ti apie pro­ ble­mas ir net prieš­ta­rau­ti vy­rų po­zi­ci­jai. Nors sa­lė­je bu­vo ma­ty­ ti dau­giau vy­rų va­do­vau­ja­mų or­ ga­ni­za­ci­jų at­sto­vų, kon­fe­ren­ci­jos da­ly­viai įdė­miai klau­sė­si mo­te­ rų ir sten­gė­si at­sa­ky­ti į kiek­vie­ną už­duo­tą klau­si­mą. Drą­siai kal­bė­ ta ne­tgi apie kul­tū­ri­nius pa­pro­ čius. Pa­sak vi­sų kon­fe­ren­ci­jos da­ ly­vių, rei­kė­tų at­si­sa­ky­ti mo­kes­čio už nuo­ta­ką jos tė­vams – tai, ti­ki­ ma, su­ma­žin­tų smur­to prieš mo­ te­ris šei­mo­je at­ve­jų. Kon­fe­ren­ci­ ja bai­gė­si se­mi­na­ru ir pra­kti­niais už­siė­mi­mais – mo­te­rys ir vy­rai, su­skirs­ty­ti į gru­pes, at­sa­ki­nė­jo į or­ga­ni­za­to­rių klau­si­mus, su­si­ju­ sius su mo­te­rų tei­sė­mis, spren­dė gau­tas už­duo­tis ir ak­ty­viai da­li­ jo­si idė­jo­mis dėl mo­te­rų pa­dė­ties per­spek­ty­vų.

Praė­jus ke­lioms die­noms nuo kon­fe­ren­ci­jos pa­bai­gos su­lau­kė­ me ma­lo­nios staig­me­nos – at­ vy­ku­si į sto­vyk­lą kon­fe­ren­ci­jos pra­ne­šė­ja su už­si­de­gi­mu pa­sa­ko­ jo apie tai, kad pa­ti no­rė­tų reng­ti pa­na­šius se­mi­na­rus. Pa­sak mo­ters, stu­di­juo­da­ma Ka­bu­lo uni­ver­si­te­ te ji įgi­jo pa­kan­ka­mai ži­nių, ku­ rio­mis no­rė­tų pa­si­da­ly­ti ne tik su Čag­ča­ra­no, bet ir su to­les­nių ra­ jo­nų gy­ven­to­jais. To­kia idė­ja mus la­bai nu­džiu­gi­no. Pa­na­šios ini­ cia­ty­vos ro­do, kad pa­ga­liau vie­tos gy­ven­to­jai (ne tik mo­te­rys) su­vo­ kia švie­ti­mo svar­bą, vis drą­siau ir lais­viau kal­ba apie ga­li­my­bes at­si­ sa­ky­ti griež­tų kul­tū­ri­nių pa­pro­čių, ri­bo­jan­čių mo­te­rų ga­li­my­bes da­ly­ vau­ti so­cia­li­nia­me gy­ve­ni­me, o iš pa­čių Af­ga­nis­ta­no mo­te­rų vis daž­ niau iš­girs­ta­me tei­gia­mų at­si­lie­pi­ mų apie jų pa­čių sau­gu­mą ir lais­ vę kal­bė­ti.

17

vasario 28–kovo 6, 2013

24p.

Vilniečio savaitgalio renginių gidas.

savaitgalis Nepailstantis scenos karalius

prasideda su „Vilniaus diena“

Vi­siems pui­kiai ži­ no­mas šla­ge­rių ka­ ra­lius S.Po­vi­lai­tis sce­no­je – jau pu­sę am­žiaus. Ke­lių kar­ tų niū­niuo­ja­mos ne­ sens­tan­čios dai­nos „Švies­ki man vėl“, „Dar šir­dy­je ne su­ te­ma“, „Su­de­gin­ti til­ tai“, „Lai­mės vai­ni­ kas“ ir dau­ge­lis ki­ tų skam­bės šven­ti­ niuo­se kon­cer­tuo­se ko­vo mė­ne­sį.

Mu­zi­ka – kaip vais­tas

Tik­ra ir ne­gęs­tan­ti Lie­tu­vos est­ ra­dos žvaigž­dė – taip drą­siai ga­li­ ma pa­sa­ky­ti apie 50-me­tį sce­no­je šie­met šven­čian­tį S.Po­vi­lai­tį, iš­ si­ruo­šu­sį į gran­dio­zi­nį tu­rą, ku­rio kon­cer­tai vyks di­džiau­sio­se ša­lies are­no­se. „Jei­gu pa­klaus­tu­mė­te, kas pa­si­ kei­tė per tuos 50 me­tų, at­sa­ky­čiau, kad nie­kas. Žmo­nės į kon­cer­tus su­ si­ren­ka to­kie pat lai­min­gi ir gra­žūs, juk mu­zi­ka – tai vais­tas, ku­ris vei­ kia ge­riau nei bet ku­ris me­di­ci­ni­nis pre­pa­ra­tas. O da­bar, kai Lie­tu­vo­ je tiek daug pro­ble­mų, pri­myg­ti­ nai siū­ly­čiau vi­siems pa­si­nau­do­ti mu­zi­kos te­ra­pi­ja“, – juo­ka­vo vi­sa­ da be­si­šyp­san­tis šie­met 66 me­tų gim­ta­die­nį at­šven­tęs S.Po­vi­lai­tis.

At­vi­ras sce­nos žmo­gus

„Bū­siu sce­no­je ir dai­nuo­siu tol, kol ma­nęs rei­kės bent vie­nam ma­no ger­bė­jui. Esu sce­nos žmo­gus, man kaip oras rei­ka­lin­ga mu­zi­ka, o di­džiau­sias

19

Žvaigž­dė: per 50 me­tų S.Po­vi­lai­tis su­ren­gė ke­lio­li­ka tūks­tan­čių kon­cer­tų ir iš­lei­do net 22 al­bu­mus. Tai dai­ni­nin­kas, ku­riam ne­blės­tan­čios sce­ni­

nės šlo­vės ga­li pa­vy­dė­ti kiek­vie­nas.

18

vasario 28–kovo 6, 2013

gyvenimas

Su A.An­ge­lu – į ke­lio­nę po Ro­m „Kai ra­šau kny­gas, vi­sa­da įsi­vaiz­duo­ju, kad jas ra­šau ma­mai, se­se­riai ar drau­ gui, ku­riems no­riu pa­pa­sa­ko­ti is­to­ri­jų.

Tas ma­no pa­sa­ko­ji­mas – tai lyg istorijos drau­gams prie va­ka­rie­nės sta­lo“, – sa­kė Vil­niaus kny­gų mu­gė­je vie­šė­jęs Al­ber­to An­ge­la.

Lai­ma Že­mu­lie­nė l.zemuliene@diena.lt

A.An­ge­la – ita­lų pa­leon­to­lo­gas, gam­tos ty­ri­nė­to­jas ir ra­šy­to­jas.

Ita­li­jo­je jis ge­riau­siai ži­no­mas kaip „Rai 3“ te­le­vi­zi­jos ka­na­lo moks­lo po­pu­lia­ri­ni­mo lai­dų ve­dė­jas.

Kny­gų mu­gė­je bu­vo pri­sta­ty­tos dvi A.An­ge­los kny­gos: „Vie­na die­ na se­no­vės Ro­mo­je. Kas­die­nis gy­ ve­ni­mas, pa­slap­tys ir įdo­my­bės“ bei „Ro­mos im­pe­ri­ja. Ke­lio­nė pa­skui mo­ne­tą“, ku­rio­se ap­ra­šo­ma se­ no­vės Ro­mos im­pe­ri­ja im­pe­ra­to­ riaus Tra­ja­no lai­kais. Kny­gas iš ita­lų kal­bos iš­ver­tė Au­re­li­jus Kat­ke­vi­čius, iš­lei­do lei­dyk­la „Ty­to al­ba“.

Apie ke­lią iš da­bar­ties į an­ti­kos griu­vė­sius ir jų pa­slap­tis, apie ke­ lio­nes po pa­sau­lį bei „te­le­vi­zi­nį“ ra­šy­mo sti­lių – „Vil­niaus die­nos“ in­ter­viu su A.An­ge­la.

Vizitinė kortelė Gi­mė 1962 m. ba­lan­džio 8 d. Pa­

ry­žiu­je.

Nuo vai­kys­tės daug ke­lia­vo su tė­

vu TV pra­ne­šė­ju Pie­ro An­ge­la – šio­ se ke­lio­nė­se su­kau­pė di­de­lę įvai­ rių kul­tū­rų pa­ži­ni­mo pa­tir­tį, iš­mo­ ko dau­gy­bę kal­bų.

Bai­gė stu­di­jas Pran­cū­zi­jo­je, stu­

di­ja­vo La Sa­pien­za uni­ver­si­te­te Ro­mo­je, pa­si­rin­ko gam­tos moks­ lų spe­cia­ly­bę, to­bu­li­no­si įvai­riuo­se JAV uni­ver­si­te­tuo­se.

Dir­bo pa­leon­to­lo­gų eks­pe­di­ci­jo­

se Af­ri­ko­je: Zai­re (dab. Kon­go De­ mok­ra­ti­nė Res­pub­li­ka), Tan­za­ni­jo­ je, taip pat Azi­jo­je – Mon­go­li­jo­je, Go­ bio dy­ku­mo­je.

Iš­lei­do dau­gy­bę kny­gų kar­tu

su sa­vo tė­vu, pa­ts pa­ra­šė kny­gas „Neei­li­nė is­to­ri­ja apie žmo­gaus kil­ mę“, „Neei­li­nė is­to­ri­ja apie gy­vy­bę Že­mė­je“, „Ryk­liai, jū­rų gro­buo­nys“, į lie­tu­vių kal­bą iš­vers­tas „Vie­na die­ na se­no­vės Ro­mo­je. Kas­die­nis gy­ ve­ni­mas, pa­slap­tys ir įdo­my­bės“ bei „Ro­mos im­pe­ri­ja. Ke­lio­nė pa­skui mo­ne­tą“.

– Ger­bia­mas Al­ber­to, dau­ge­ lį me­tų gy­ve­na­te Ro­mo­je, esa­te pui­kiai iš­ty­ri­nė­jęs an­ti­ki­nius jos griu­vė­sius. Ar tai pa­ska­ti­no pa­ ra­šy­ti šias dvi pui­kias kny­gas?

– Dau­giau nei 10 me­tų do­mė­jau­si pa­leon­to­lo­gi­ja ir at­lik­da­vau įvai­ rius ka­si­nė­ji­mus. Kai pra­dė­jau dirb­ti te­le­vi­zi­jo­je, su­pra­tau, kad yra daug kli­šių, daug mi­tų apie Ro­mą, ap­skri­tai apie an­ti­ki­nius mies­tus ir kad rea­ly­bė vi­siš­kai ki­to­kia. Apie 15 me­tų dirb­da­mas įvai­rio­se ar­cheo­ lo­gi­nė­se eks­pe­di­ci­jo­se su­kau­piau įvai­rios me­džia­gos ir pa­gal­vo­jau – ne, aš ne­ga­liu tos me­džia­gos lai­ky­ ti sau pa­čiam, vie­nam. Tai tu­ri su­ ži­no­ti ir ki­ti.

– Atsk­leis­ki­te pa­slap­tį – kaip jums pa­vy­ko taip šil­tai ir įtai­ giai pa­ra­šy­ti tas kny­gas? Pa­ vyz­džiui, skai­ty­da­mas kny­gą „Vie­na die­na se­no­vės Ro­mo­je“, tar­si pa­ts vaikš­tai po tą mies­tą – ma­tai, kaip ro­mie­čiai ap­si­ ren­gę, tar­si val­gai su jais drau­ ge prie vie­no sta­lo, gir­di, kaip pub­li­ka šėls­ta gla­dia­to­rių kau­ ty­nė­se Ko­li­zie­ju­je.

– Ra­šy­da­mas šias kny­gas, nau­do­ jau­si tam tik­ra te­le­vi­zi­jos tech­ni­ka: lyg vaiz­do ka­me­ra slink­tų drau­ge su ma­ni­mi ir ty­ri­nė­tų, fil­muo­tų žmo­ nes. Ir kar­tu pa­nau­do­jau tuos pen­ kis mū­sų gy­ve­ni­mo po­jū­čius: tiek žvilgs­nį, tiek ju­ti­mus, tiek lie­ti­mus ir pa­na­šiai.

Kai jūs vaikš­to­te, pa­vyz­džiui, po Ro­mą ar Pom­pė­ją, juk įsi­vaiz­duo­ ja­te, kaip ten žmo­nės gy­ve­no? Kai ra­šiau šias kny­gas, tie­siog no­rė­ jau paim­ti žmo­gų už ran­kos ir ly­ dė­ti vaikš­tant po tuos mies­tus. Taip įkū­ni­jau jū­sų vaiz­duo­tę, jū­sų įsi­ vaiz­da­vi­mus.

Dar vie­nas da­ly­kas: tik­rus is­to­ ri­nius, ar­cheo­lo­gi­nius fak­tus su­ jun­giau su vi­siems su­pran­ta­ma, pa­pras­ta kal­ba. Ir tai gal­būt bu­vo rak­tas į tą is­to­ri­nį pa­sau­lį. Rak­tas, kai mes kal­ba­mės vie­nas prieš ki­tą: aš pa­sa­ko­ju jums, o jūs klau­so­tės.

Ma­no kny­gos – lyg mu­zie­jaus mi­ to su­grio­vi­mas. Lyg mu­zie­ju­je bū­ tų nuim­tas stik­las nuo eks­po­na­tų, o žmo­nės tuos eks­po­na­tus ga­lė­tų pa­lies­ti ran­ko­mis, pa­čiu­pi­nė­ti. Tai bu­vo ma­no pa­grin­di­nis tiks­las.

Iš tik­rų­jų rak­tas – tai kon­tak­tas, ry­šys su skai­ty­to­ju. Kai ra­šau kny­ gas, vi­sa­da įsi­vaiz­duo­ju, kad jas ra­ šau ma­mai, se­se­riai ar drau­gui, ku­ riems no­riu pa­pa­sa­ko­ti is­to­ri­jų. Tas ma­no pa­sa­ko­ji­mas – tai lyg istorijas drau­gams prie va­ka­rie­nės sta­lo.

– Pa­pa­sa­ko­ki­te, kaip ra­šo­te?

– Ra­šau spon­ta­niš­kai. Nie­ka­da ne­su­si­da­rau tam tik­ro pla­no. Sa­ ky­čiau, ži­nau, kur tu­riu nu­ke­liau­ ti, bet ne­ži­nau, ko­kiu ke­liu ten nu­

Gud­ry­bės: „Ra­šy­da­mas šias kny­gas, nau­do­jau­si tam tik­ra te­le­vi­zi­jos tech­ni­ka: lyg vaiz­do ka­me­ra slink­tų drau­g

tį at­sklei­dė A.An­ge­la.

si­gau­siu. Jūs įsi­vaiz­duo­ki­te, kad ma­no ra­šy­mas yra toks, kaip va­ sa­rą jū­ros ban­gų mė­to­ma val­tis su bu­rė­mis, plau­kio­jan­ti ap­lin­kui įvai­rias sa­las. Ji ži­no, kad rei­kia api­plauk­ti tas sa­las, bet ne­ži­no, ko­kiu ke­liu plauks, nes pri­klau­so nuo vė­jo, nuo ban­gų, nuo sro­vių ir pa­na­šiai. Tai­gi ma­no ra­šy­mas – kas nors pa­na­šaus į tą bur­lai­vį, plau­kio­jan­tį jū­ro­se.

Jei ap­ra­šau mo­te­rį, ku­ri vaikš­to Ro­mos gat­vė­mis, ma­tau ją, bet ne­ ži­nau, ką ji už kam­po su­tiks. Ži­nau, kur ji tu­ri nuei­ti, bet no­riu, kad ji užuo­stų vi­sus Ro­mos kva­pus, pa­ ma­ty­tų net pur­vą ir pa­na­šiai.

No­riu pa­brėž­ti, kad nie­ko neiš­ gal­vo­jau. Vi­sus is­to­ri­nius fak­tus per 15 me­tų su­rin­kau ir pa­skui tie­ siog no­rė­jau juos pa­pa­sa­ko­ti skai­ ty­to­jui su­pran­ta­ma kal­ba, lyg jis sė­dė­tų, kaip mi­nė­jau, prie va­ka­ rie­nės sta­lo ir klau­sy­tų­si. Tai­gi aš su­jun­giau is­to­ri­nius įvy­kius ir tam tik­rą sa­vo pa­sa­ko­ji­mo sti­lių.

Juk ir Kris­tu­pas Ko­lum­bas, nu­vy­ kęs į Ame­ri­ką, neiš­ra­do nau­jų da­ ly­kų. Jis tie­siog tu­rė­jo pa­pa­sa­ko­ti, ką pa­ma­tė. Jo is­to­ri­jos bu­vo la­bai pa­trauk­lios skai­ty­to­jams. Ly­giai to­kios da­bar tik­riau­siai yra ir ma­ no is­to­ri­jos.

Tai, kas bu­vo se­no­vės Ro­mo­je, iš da­lies ga­li­me pa­tir­ti tam tik­ro­se kul­ tū­ro­se ir šian­dien. Vi­sų pir­ma – Vi­ dur­že­mio jū­ros re­gio­no, taip pat kai ku­rio­se Ar­ti­mų­jų ir To­li­mų­jų Ry­tų kul­tū­ro­se. Šiais lai­kais, kai jūs nu­ vyks­ta­te į In­di­ją, ten ma­to­te tai, kas vy­ko se­no­vės Ro­mos lai­kais. Ma­to­te

žmo­nes, vil­kin­čius tu­ni­kas, avin­čius san­da­lais, stip­rius vy­rus, vy­ro kul­ tą, mo­te­rį, api­pil­tą auk­su. Juk taip gy­ve­no ir se­no­vės ro­mė­nai.

Ma­no kny­gos – lyg mu­zie­jaus mi­to su­ grio­vi­mas. Lyg mu­ zie­ju­je bū­tų nuim­tas stik­las nuo eks­po­na­ tų, o žmo­nės juos ga­ lė­tų pa­čiu­pi­nė­ti.

– Ar pa­vy­ko ap­lan­ky­ti tą gran­ dio­zi­nę se­no­vės Ro­mos im­pe­ ri­ją, ku­ri im­pe­ra­to­riaus Tra­ja­ no lai­kais drie­kė­si nuo Ško­ti­jos iki Ku­vei­to, nuo Por­tu­ga­li­jos iki Ar­mė­ni­jos? Sa­vo kny­go­se bū­ tent apie Tra­ja­no val­dy­mo lai­ kus ir ra­šo­te.

– Ant­ro­jo­je kny­go­je „Ro­mos im­pe­ ri­ja. Ke­lio­nė pa­skui mo­ne­tą“ ke­ liau­ju po Ro­mos im­pe­ri­ją, ži­no­ma, įsi­vaiz­duo­ja­mą, bet ji to­kia eg­zis­ ta­vo. Pa­si­ren­ku mo­ne­tą, ku­ri ei­ na iš ran­kų į ran­kas, ir aš su sa­vo įsi­vaiz­duo­ja­ma vaiz­do ka­me­ra tos mo­ne­tos ke­lio­nę se­ku.

Vi­so­se vie­to­se, kad ga­lė­čiau jas api­bū­din­ti, apie jas pa­pa­sa­ko­ti, bu­ vau. Šios kny­gos ori­gi­na­le yra Ro­ mos im­pe­ri­jos že­mė­la­pis, ja­me pa­ žy­mė­ti svar­biau­si taš­kai, ku­riuo­se lan­kiau­si. Aš bu­vau Ang­li­jo­je, Ško­ ti­jo­je, Egip­te, Grai­ki­jo­je, Ira­ne, Por­

tu­ga­li­jo­je, Is­pa­ni­jo­je ir dau­ge­ly­je ki­ tų ša­lių. Vi­sa ga­lė­jau ap­ra­šy­ti tik pa­ma­tęs, pa­ži­nęs, ran­ko­mis pa­čiu­ pi­nė­jęs. Bū­tent to­dėl ir sten­giuo­si, kad ir ma­no skai­ty­to­jai tuos da­ly­ kus ga­lė­tų pa­lies­ti ran­ko­mis. Ži­no­ma, aš bu­vau ne­tgi Li­bi­jo­je.

Vie­na­me sky­re­ly­je ap­ra­šau, kaip vie­na­me Li­bi­jos mies­te­ly­je mar­ mu­ras at­si­spin­di tam­sio­se tos ša­ lies gy­ven­to­jų aky­se. Bet tai – jau ma­no, kaip ste­bė­to­jo, at­ra­di­mas.

– Ku­rie se­no­vės Ro­mos griu­vė­ siai jums la­biau­siai pa­tin­ka?

– Man la­bai pa­tin­ka Pom­pė­ja, Op­ lon­tis, Er­ko­la­nas. Pom­pė­jos mies­ te gy­ve­no Ne­ro­no mei­lu­žė Pom­pė­ja, ten jai bu­vo pa­sta­ty­ta vi­la. Pom­pė­ jos mies­tas man pa­tin­ka to­dėl, kad jis dar gy­vas. Ten pa­ti­ri ge­rų emo­ ci­jų.

Kai vie­ną kar­tą ėjau į se­no­vi­nius ro­mie­čių na­mus, pa­ma­čiau ma­žą veid­ro­dį. Ir ta­me veid­ro­dy­je, ku­ riam tiek daug am­žių, iš­vy­dau sa­ vo at­vaiz­dą. Veid­ro­dis bu­vo daug že­mes­nis – žmo­nės tais lai­kais bu­ vo ma­žes­nio ūgio. Bet ja­me ma­ty­ ti sa­vo at­vaiz­dą – tai lyg pa­duo­ti ran­ką per veid­ro­dį tam iš anų am­ žių atei­nan­čiam žmo­gui. Lyg ap­si­ ka­bin­ti, pa­si­svei­kin­ti su juo.

Dar ga­lė­čiau pa­mi­nė­ti se­no­vės Os­ti­ją. Iš tik­rų­jų Os­ti­ją ma­žai kas pa­žįs­ta, ma­žai kas lan­ko, nes ne­ži­ no jos is­to­ri­jos. Os­ti­jo­je daug fres­ kų, daug po­že­mi­nių ter­mų.

Man pa­tys gra­žiau­si tie griu­ vė­siai, ku­riuo­se bū­ni su tam tik­ ru žmo­gu­mi, kur at­si­ne­ši tam tik­rą

19

vasario 28–kovo 6, 2013

gyvenimas

20p.

Kaip pakito Kaziuko mugė nuo savo ištakų XVII a. pradžioje?

mos im­pe­ri­ją

Nepailstantis scenos karalius įver­ti­ni­mas – pil­ 17 nos kon­cer­tų sa­lės.

Kiek­vie­na ma­no dai­na gi­mė įkvėp­

ta gy­ve­ni­miš­kos si­tua­ci­jos, iš­gy­ve­ ni­mų ir at­ra­di­mų, tad ga­liu sa­ky­ti, kad kiek­vie­na­me žings­ny­je bu­vau tie­siog at­vi­ras žmo­gus“, – kal­bė­ jo dai­ni­nin­kas.

Kiek­vie­na dai­na gi­ mė įkvėp­ta gy­ve­ni­ miš­kos si­tua­ci­jos, iš­gy­ve­ni­mų ir at­ra­ di­mų – kiek­vie­na­me žings­ny­je bu­vau tie­ siog at­vi­ras žmo­gus.

Pui­kiai vi­sai Lie­tu­vai pa­žįs­ta­mas vy­ras sa­kė ne­ži­nan­tis sa­vo sėk­mės re­cep­to, ta­čiau nea­be­jo­ja, kad prie jos pri­si­dė­jo su­tik­ti žmo­nės. Tai, kad dai­ni­nin­kas per pen­kias de­ šim­tis me­tų ne­pra­ra­do po­pu­lia­ru­ mo, ro­do ne tik lai­mė­ti ap­do­va­no­ ji­mai, bet ir pil­nos sa­lės pub­li­kos bei jau­nų­jų at­li­kė­jų no­ras kon­cer­ tuo­ti kar­tu su sce­nos gran­du.

Bet la­biau už bet ko­kius ap­do­va­ no­ji­mus jis ver­ti­na pub­li­kos mei­lę.

Ger­bė­jų šis dai­ni­nin­kas tu­ri pa­ čių įvai­riau­sių – ir iš­ti­ki­mų bend­ raam­žių, ku­riems „Su­de­gin­ti til­tai“ pri­me­na jau­nys­tės šė­lio­nes, ir jau­ ni­mo, ku­ris „Švies­ki man vėl“ sa­vo va­ka­rė­liuo­se trau­kia taip pat aud­

g ­ e su ma­ni­mi ir ty­ri­nė­tų, fil­muo­tų žmo­nes“, – sa­vo kny­gų įtai­gos pa­slap­ Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

nuo­tai­ką, nuo­jau­tą. Ten ir pa­tir­si gra­žiau­sių emo­ci­jų. Ži­no­ma, yra daug pro­ble­mų dėl res­tau­ra­vi­mo dar­bų. Ita­li­jo­je sun­ ku tam ras­ti fi­nan­sa­vi­mo šal­ti­nių.

Bet pa­gal­vo­ki­te, Pom­pė­ja pa­sta­ ty­ta dau­giau kaip prieš 2 tūkst. me­tų. Juk da­bar sun­ku su­re­mon­ tuo­ti būs­tą, ku­riam 30 me­tų, tai ką kal­bė­ti apie to­kius se­no­vi­nius pa­sta­tus?

– Ty­ri­nė­ja­te, ra­šo­te apie to­ li­mą praei­tį. Kiek tam dar­bui pa­de­da da­bar­tis? Ar tie­sia­te vaiz­duo­tės til­tus iš šių lai­kų į praei­tį?

– Ro­ma – tam tik­ras kul­tū­ros lop­ šys. Kal­bė­da­mas apie se­no­vės ci­ vi­li­za­ci­jas, kar­tu la­biau pa­žįs­tu ir mū­sų da­bar­tį. Pa­žiū­rė­ki­me, mū­ sų al­fa­be­tas – lo­ty­niš­kas, jį su­ kū­rė ro­mė­nai. Ly­giai kaip ir tei­ sės sis­te­mą. Kaip trau­ki­nius. Juk trau­ki­nių ra­tai bu­vo nu­ko­pi­juo­ti nuo ro­mė­niš­kų ka­ru­čių ra­tų.

Ro­mos im­pe­ri­jos lai­kais bu­vo nu­ties­ta per 100 tūkst. ki­lo­met­rų ke­lių. Tais ke­liais bu­vo ga­be­na­mi laiš­kai, pre­kės. Tuo me­tu tai vei­kė lyg da­bar­ti­nis in­ter­ne­tas. Da­bar in­ter­ne­tu vis­ką siun­čia­me, o tais lai­kais bu­vo Ro­mos ke­lių tink­las vi­so­je Eu­ro­po­je.

Dar dau­giau: mū­sų gro­žio sa­ lo­nai – kas juos su­kū­rė? Taip pat ro­mie­čiai. Jų ter­mos – pir­tys – at­ ke­lia­vo iki mū­sų lai­kų ir ta­po gro­ žio sa­lo­nais, SPA cent­rais.

Gy­ve­ni­mas Ro­mo­je pa­de­da su­ vok­ti sa­ve, o kar­tu iš tik­rų­jų pa­

de­da ra­šy­ti, kur­ti. Mei­lė mies­tui pa­de­da ra­šy­ti. Bet nie­ka­da nė­ ra ap­ra­šy­tas, pa­vyz­džiui, Ro­mos kli­ma­tas ar­ba Ro­mos švie­sa. Ko­ kie nuo­sta­būs Ro­mo­je sau­lė­te­kiai ir sau­lė­ly­džiai! Sa­vo kny­go­se apie tai pa­ra­šiau – nuo kal­vų ste­bė­jau, kaip įvai­rio­mis spal­vo­mis „už­si­ lieps­no­ja“ pa­sta­tai. Aiš­ku, į teks­ tą įpy­niau is­to­ri­nių fak­tų.

– Gal su­ži­no­jo­te ko­kių pri­ tren­kian­čių is­to­ri­jų, rink­da­ mas me­džia­gą toms kny­goms?

Pa­vyz­džiui, apie im­pe­ra­to­rių ir im­pe­ra­to­rie­nių mei­lu­žes ir mei­lu­žius? Ar im­pe­ra­to­rių žmo­nos gim­dy­da­vo ne­san­ tuo­ki­nius vai­kus, kaip to­kį šei­mos na­rį priim­da­vo im­pe­ ra­to­rius?

– Pa­ra­šiau ir tre­čią­ją kny­gą apie mei­lę ir sek­są an­ti­ki­nė­je Ro­mo­je („Amo­re e ses­so nell’antica Ro­ ma“). Ji Ita­li­jo­je iš­leis­ta praė­ju­ sių me­tų pa­bai­go­je. Šio­je kny­go­ je at­si­ve­riu 360 laips­nių kam­pu – kal­bu apie mei­lę ir sek­są, apie žmo­nos ir vy­ro, mei­lu­žių san­ty­ kius. Tie san­ty­kiai, ku­rie vy­ra­vo se­no­vės Ro­mo­je tarp vy­ro ir mo­ ters, vy­rau­ja ir da­bar – šian­die­ nos vi­suo­me­nė­je.

Vi­sos trys kny­gos su­da­ro tri­lo­ gi­ją. Pir­mo­ji kny­ga pa­sa­ko­ja se­ no­vės Ro­mos kas­die­ny­bę. Ant­ro­ji – lyg eko­no­mi­kos kny­ga, bet vis­ kas pa­sa­ko­ja­ma per mo­ne­tos – ses­ter­ci­jaus – is­to­ri­ją. Na, o tre­ čio­ji kny­ga kal­ba apie tam tik­rus vi­di­nius, in­ty­mius da­ly­kus.

rin­gai, kaip kaž­ka­da jų tė­vai ar net se­ne­liai.

Ypa­tin­gą su­kak­tį mi­nė­sian­čiam S.Po­vi­lai­čiui ju­bi­lie­ji­nia­me tu­re akom­pa­nuos Kau­no big­ben­das ir Šiau­lių ka­me­ri­nis or­kest­ras, o sce­ no­je dvi va­lan­das skam­bės ger­bė­ jų itin mėgs­ta­mi maest­ro kū­ri­niai.

Su Lie­tu­vos po­psce­nos le­gen­ da kon­cer­tuo­se pa­si­ro­dys ir Man­ tas Jan­ka­vi­čius bei Ka­ri­na Krys­koSkam­bi­nė, o ren­gi­nius ves ak­to­rius Vy­tau­tas Rum­šas jau­nes­ny­sis.

Neap­lenks ir Vil­niaus

Pa­dai­nuo­ti vie­no­je sce­no­je su maest­ro yra ko­ne kiek­vie­no at­li­kė­ jo gar­bės rei­ka­las. Vi­sai ne­se­niai tuo ga­lė­jo pa­si­mė­gau­ti M.Jan­ka­vi­čius – su S.Po­vi­lai­čiu jį su­ve­dė mu­zi­ kos ap­do­va­no­ji­mai M.A.M.A. Pa­ si­ro­dy­mas bu­vo toks sėk­min­gas, kad dai­ni­nin­kai jį ža­da pa­kar­to­ti ir ju­bi­lie­ji­nių kon­cer­tų tu­re.

Le­gen­di­nė est­ra­dos žvaigž­ dė iš­ti­ki­miau­sius ger­bė­jus sa­vo auk­si­nį kū­ry­bos ju­bi­lie­jų kvie­ čia švęs­ti kar­tu gran­dio­zi­niuo­ se kon­cer­tuo­se Klai­pė­do­je, Šiau­liuo­se, Vil­niu­je, Kau­ne ir Pa­ne­vė­žy­je.

Tu­rą po Lie­tu­vą S.Po­vi­lai­tis pra­ dės ko­vo 1-ąją pa­jū­ry­je – uos­ta­ mies­čio „Švy­tu­rio“ are­no­je. Ko­vo 8 d. jis kon­cer­tuos Šiau­lių are­no­ je, ko­vo 17 d. – „Sie­mens“ are­no­ je Vil­niu­je, ko­vo 23 d. – „Žal­gi­rio“ are­no­je Kau­ne ir ko­vo 28 d. – „Ci­ do“ are­no­je Pa­ne­vė­žy­je.

Pa­ren­gė Ri­ta Bo­čiu­ly­tė

Stul­bi­na­ma kar­je­ra Lie­t u­vos po­psce­nos le­gen­da pir­ mą­kart į žy­m ią­ją Pa­lan­gos va­sa­ ros est­ra­dą už­ko­pė dar be­si­mo­ky­ da­mas mo­kyk­lo­je.

Kiek vė­liau bu­vo pa­ste­bė­tas ta­len­ tų ieš­kan­čio kom­po­zi­to­riaus Mi­ko Vait­ke­vi­čiaus ir pa­kvies­tas dai­nuo­ ti gru­pė­je „Rit­mas“.

Pas­kui S.Po­vi­lai­tis pra­dė­jo kon­cer­ tuo­ti Lie­tu­vos na­cio­na­li­nė­je fil­har­ mo­n i­jo­je su „Ne­mu­no ži­bu­r ių“ an­ samb­liu, o vė­liau – su „Ne­ri­jos“ ir Mi­ ko Su­rau­čiaus an­samb­liais.

Net­ru­kus ta­po ži­no­mas vi­so­je ša­ly­ je. Per 50 me­tų S.Po­vi­lai­tis su­ren­gė ke­lio­li­ka tūks­tan­čių kon­cer­tų ir iš­ lei­do net 22 al­bu­mus.

S.Po­vi­lai­t į ga­l i­ma drą­ siai va­din­ti ne tik šla­ ge­rių ka­ra­liu­mi, bet ir tik­ra Lie­tu­vos po­pmu­ zi­kos sce­nos le­ gen­da, mu­zi­kos au­to­r i­te­tu ke­l ių kar­t ų Lie­t u­vos žmo­nėms.

1991 m. jis ga­ vo An­t a­no Ša­ ba­n iaus­ko pre­ mi­ją, 1997 m. už nuo­p el­nus mu­ zi­kai pa­gerb­tas „Bra­ vo“ pre­m i­j a, ap­do­ va­no­tas Lie­tu­vos di­ džio­jo ku­n i­gaikš­čio Ge­d i­m i­no V laips­ nio or­d i­nu. Šie­met M.A.M.A. ap­do­va­ no­ji­muo­se S.Po­v i­ lai­tis įver­tin­tas už nuo­pel­nus Lie­tu­ vos mu­zi­kai.

20

vasario 28–kovo 6, 2013

legendos

Ka­ziu­ko mu­gės vei­das „Ka­ziu­ko šir­dys“, pa­puoš­tos šmaikš­čiais ir mei­lin­gais už­ra­šais, meš­kų šok­di­ni­mas, iš­ kil­min­gos, teat­ra­li­zuo­tos pro­ce­si­jos, ran­kų dar­bo me­džio ga­mi­niai, spal­vin­go­sios Vil­ niaus ver­bos, nuo Ža­lio­jo til­to iki Žvė­ry­no be­si­drie­kian­ti pre­kiau­to­jų vir­ti­nė. Ka­da pra­si­dė­jo ir ko­kia bu­vo šimt­me­čius skai­čiuo­jan­ti Ka­ziu­ko mu­gė?

Ind­rė Pep­ce­vi­čiū­tė i.pepceviciute@diena.lt

Pra­si­dė­jo nuo pro­ce­si­jų

Ry­toj sos­ti­nės gat­vė­se pa­sklis šur­ mu­lys. Pra­si­dės tris die­nas truk­ sian­ti kas­me­tė, jau 420-oji, Ka­ziu­ ko mu­gė. Or­ga­ni­za­to­rių tei­gi­mu, sos­ti­nė­je lau­kia­ma apie 2 tūkst. pre­ky­bi­nin­kų.

Kaip pa­sa­ko­jo pro­fe­so­rius Li­ber­ tas Klim­ka, šio spal­vin­go ren­gi­nio tra­di­ci­ja sie­kia 1604 m., kai ka­ra­lai­ tis Ka­zi­mie­ras pa­skelb­tas šven­tuo­ ju ir su­lauk­ta iš Ro­mos at­ga­ben­tos šven­to­jo vė­lia­vos. Nuo ta­da Vil­niu­je vyk­da­vo la­bai iš­kil­min­gos, net kiek teat­ra­li­zuo­tos pro­ce­si­jos, ku­rio­ se da­ly­vau­da­vo vi­sų sos­ti­nės ama­ tų ce­chų meist­rai, gil­di­jų pirk­liai, nak­ti­nės sar­gy­bos ka­riai, vie­nuo­ li­jos ir jų mo­kyk­lų auk­lė­ti­niai, Vil­ niaus uni­ver­si­te­to stu­den­tai, kraš­to di­di­kai su va­sa­lų pa­ly­do­mis. „Su iš­skleis­to­mis vė­lia­vo­mis, sa­ vo ama­to ar už­siė­mi­mo ženk­lais, gink­lais ir iš­bliz­gin­tais šar­vais jie ri­kiuo­da­vo­si iš­var­dy­ta tvar­ka žy­ giuo­ti Vil­niaus se­na­mies­čio gat­ vė­mis. Iš­kil­mės už­truk­da­vo, tad kaip ap­siei­si be pre­ky­bos ska­nu­ my­nais“, – apie mu­gės užuo­maz­ gas pa­sa­ko­jo et­no­lo­gas.

1827 m. mu­gė bu­vo įtei­sin­ta Ka­ ted­ros aikš­tė­je, 1901 m. per­kel­ta į Lu­kiš­kių aikš­tę. Bet ne­til­po ir ten. „Ta­da su­va­žiuo­da­vo per 2,4 tūkst. vals­tie­čių ve­ži­mų, o pre­ky­bi­nin­kai sa­vo „bū­do­mis“ už­sta­ty­da­vo vi­są Ne­ries kran­ti­nę nuo Ža­lio­jo til­to iki Žvė­ry­no“, – sa­kė pro­fe­so­rius.

Ju­dan­tys me­di­niai žais­lai

Ap­lin­ki­nių kai­mų žmo­nės į mu­gę at­vež­da­vo par­duo­ti pa­čių ga­min­ tų me­džio dir­bi­nių, že­mės ūkio pa­dar­gų me­di­nių da­lių, to­kių kaip dal­gia­ko­čiai, grėb­lia­ko­čiai, kin­ky­ mo lan­kai, ka­ma­nos. Me­džio te­kin­ to­jai pre­kiau­da­vo ver­pi­mo ra­te­liais, o pus­ber­niai – drož­tais šaukš­tais ir sam­čiais. Tur­gų, pa­sak pro­fe­so­ riaus, la­bai paį­vai­rin­da­vo me­di­niai žais­lai vai­kams. „Bū­da­vo ir la­bai iš­mo­nin­gų, vi­ saip ju­dan­čių: dru­ge­liai me­di­niais spar­ne­liais plas­no­da­vo, šu­niu­kai uo­de­gas viz­gin­da­vo, meš­kos mal­ kas pjau­da­vo. O ber­niu­kų akį ypač trauk­da­vo me­di­niai ark­liu­kai: su ra­tu­kais, lin­gė­mis, da­žy­ti įvai­rio­ mis spal­vo­mis, ki­ti net oda pa­muš­ ti, su tik­rais kar­čiais“, – apie vai­kų džiaugs­mą pa­sa­ko­jo L.Klim­ka.

Po­pu­lia­rios bu­vo ir me­di­nės gė­lės, ga­mi­na­mos iš įvai­rio­mis spal­vo­mis nu­da­žy­tų ob­liuo­tų drož­lių. Ir, ži­no­ ma, kraš­tui bū­din­gos Vil­niaus ver­ bos, ku­rio­mis, et­no­lo­go pa­ste­bė­ji­ mu, puo­šė­si vi­sa Ka­ziu­ko mu­gė. Šir­de­lės – po­pu­lia­riau­sia pre­kė

Šian­dien iš mu­gės lauk­tu­vių ve­ža­mi ne tik sal­du­my­nai, bet ir sū­riai, mė­ sa, įvai­riau­si dir­bi­niai. Anks­čiau pa­ grin­di­nės lauk­tu­vės bu­vo „Ka­ziu­ko šir­dys“ – tra­di­ci­niai me­duo­liai su mei­lin­gais lin­kė­ji­mais ar var­dais –

Šių­me­tė mu­gė Or­ga­n i­za­to­r ius V.Ur­ba kvie­čia vi­ sus pri­si­m in­t i de­r y­bų įgū­d žius ir ne­bi­jo­t i jų pa­nau­do­t i. Esą tai bus tar­si at­sa­kas į mu­gę gau­siai at­vyks­ tan­tiems su­val­k ie­čiams.

Pag­r in­d i­n iai ren­g i­n iai tra­d i­c iš­ kai vyks prie Na­c io­na­l i­n io dra­ mos teat­ro ir Ro­tu­šės aikš­tė­je, taip pat Užu­py­je. Čia bus ro­do­ma, kaip XIX a. sa­mo­va­r uo­se bu­vo ver­da­ ma ar­ba­ta. Žmo­nės ga­lės pa­ra­gau­ ti ir įver­t in­t i, kuo an­t ik­va­r i­n iuo­se sa­mo­va­r uo­se vir­ta ar­ba­ta ski­r ia­si nuo įpras­tos šių lai­k ų. Šie­met Ka­ziu­ko mu­gė nu­si­drieks iki pat Ty­mo tur­gaus. Per­nai pre­ky­bi­ nin­kai ne­no­rė­jo ten pre­kiau­ti, to­dėl šie­met šven­tės or­ga­ni­za­to­riai šio­je Vil­niaus da­ly­je rengs dau­giau ren­ gi­nių. Vie­nas jų – XIX a. fut­bo­las. Šven­tė­je vyks ir lie­tu­viš­kų keps­nių čem­pio­na­tas. No­r in­t ys net ga­lės pa­ma­ty­ti, kaip da­ri­nė­ja­ma kiau­lė.

To­je pa­čio­je aikš­tė­je pa­lan­giš­kiai kvies su­si­pa­žin­ti su jų mies­to – šių me­tų kul­tū­ros sos­ti­nės – pa­sie­ki­mais, taip pat bus vai­ši­na­ma stin­to­mis.

Per tris links­my­bių die­nas ne­trūks kon­cer­tų, šo­kių prie lau­žo, li­te­ra­tū­ ri­nių po­pie­čių, pa­ro­dų, teat­ra­li­zuo­ tų kar­na­va­li­nių ei­ty­nių.

27p.

Pla­tes­nė ren­gi­nio pro­gra­ma.

Vlado Drėmos knygos „Dingęs Vilnius“ iliustracija

ir dau­gy­bė Smur­go­nių ries­tai­nių su aguo­no­mis, juodg­rū­džiais, gars­ty­ čio­mis, sal­džių­jų, sū­rių­jų.

Li­ber­tas Klim­ka:

Ta­da su­va­žiuo­da­vo per 2,4 tūkst. vals­tie­ čių ve­ži­mų, o pre­ky­ bi­nin­kai sa­vo „bū­ do­mis“ už­sta­ty­da­vo vi­są Ne­ries kran­ti­nę nuo Ža­lio­jo til­to iki Žvė­ry­no.

Pro­fe­so­rius L.Klim­ka pa­pa­sa­ko­ jo et­nog­ra­fo Ba­lio Bu­ra­čo įspū­džius iš 1940 m. Ka­ziu­ko mu­gės. „Mū­ sų ry­to­jaus“ laik­raš­ty­je jis ra­šė, kad žy­miau­sia mu­gės pre­kė yra šir­de­lės ir esą ne vel­tui, nes pa­da­ry­tos itin gra­žiai. Et­nog­ra­fo tei­gi­mu, „Ka­ ziu­ko šir­džių“ bū­da­vo įvai­riau­sių dy­džių ir spal­vų: ru­dos – su me­ du­mi, bal­tos – su mė­to­mis, raus­ vos – su span­guo­lė­mis. Ga­lė­da­vai iš­si­rink­ti su už­ra­šy­tu my­li­mo­sios ar my­li­mo­jo var­du ar­ba gra­žiu pa­ lin­kė­ji­mu, mei­lės pri­si­pa­ži­ni­mu: „Uo­ge­le, priimk ma­no šir­dį“, „Pa­ sa­kyk, mie­lo­ji, ar ga­liu pa­si­bels­ti į Ta­vo šir­dį?“, „Il­giuo­si, pa­sa­kyk, ar bū­si ma­no?“, „Tu man vie­nin­ te­lė!“, „Bu­čiuok ma­ne“ ir kt.

Re­tas ku­ris iš mu­gės grįž­da­vo ir be vir­ti­nės ries­tai­nių ant kak­lo. Kaip ra­šė et­nog­ra­fas B.Bu­ra­čas, ries­tai­ nė­lių gau­sa ste­bi­no mu­gės lan­ky­ to­jus. Esą, vie­no par­da­vė­jo tei­gi­ mu, jei vi­sus mu­gės ries­tai­nė­lius ant vir­ve­lės su­ver­tum, vir­ti­nė nu­ si­driek­tų nuo Vil­niaus iki Kau­no.

Pak­laus­tas, ką pa­ts per­ka Ka­ziu­

ko mu­gė­je, pro­fe­so­rius L.Klim­ka iš­da­vė: „Per­ku tau­to­dai­lės ga­mi­ nius, dau­giau­sia ama­tų, o pa­skui vi­sus me­tus tu­riu drau­gams do­va­ nų.“ O štai me­duo­liams et­no­lo­go krep­šy­je vie­tos neat­si­ran­da. „Me­ duo­liai bu­vo beiš­nyks­tą, tik da­bar di­de­lė­mis pa­stan­go­mis pa­vyks­ta at­gai­vin­ti šią tra­di­ci­ją. Anks­čiau ant jų bu­vo la­bai sma­gių už­ra­šų, da­bar to­kių ne­ra­si. Jei­gu bū­tų su hu­mo­ru, pirk­čiau“, – sa­kė 66 me­ tus mu­gę lan­kan­tis pro­fe­so­rius.

Tik­rų meš­kų pa­si­ro­dy­mas

L.Klim­ka už­si­mi­nė, kad anks­ čiau nė vie­na mu­gė neap­siei­da­vo be meš­kų šok­di­ni­mo. Jos bū­da­vo mo­ko­mos Smur­go­nių „aka­de­mi­jo­ je“, įsteig­to­je ku­ni­gaikš­čių Rad­vi­ lų. Prieš­ka­rio mu­gė­se su­ki­nė­da­vo­ si po­ra „bal­tų­jų lo­kių“, ieš­ko­da­mi, kas no­ri su jais ap­si­ka­bi­nęs nu­si­fo­ tog­ra­fuo­ti. No­rin­čių ne­trūk­da­vo.

1935 m., et­no­lo­go pa­sa­ko­ji­mu, se­ną­sias šven­tės tra­di­ci­jas pri­si­mi­ nė stu­den­ti­ja. Iš­va­ka­rė­se su­si­rin­ko prie Šv. Ka­zi­mie­ro baž­ny­čios ir pa­ trau­kė Lu­kiš­kių aikš­tės link. Prie­ ky­je ėjo šauk­liai su fan­fa­ro­mis, už jų – per­si­ren­gę is­to­ri­niais pirk­lių ir ka­rių kos­tiu­mais.

So­v iet­m e­č iu mu­gei te­ko su­ si­gūž­ti Kal­va­ri­jų tur­ga­vie­tė­je. Į mies­tą „Ka­ziu­kas“ vi­siš­kai su­ grį­žo tik 1991 m., kai bu­vo leis­ ta pre­kiau­ti se­na­mies­čio gat­vė­se ir aikš­tė­se.

At­kur­ti vi­du­ram­žius ar ne?

Be­je, kal­bant apie tra­di­ci­jas, il­ga­ me­tis mu­gės or­ga­ni­za­to­rius Vy­ te­nis Ur­ba už­si­mi­nė, kad ki­tą­met per mu­gę pla­nuo­ja­ma at­kur­ti vi­ du­ram­žių „Ka­ziu­ką“. Pa­ti mu­gė veik­tų įpras­to­se gat­vė­se, o spe­ cia­liam ren­gi­niui bū­tų ieš­ko­ma ypa­tin­gos vie­tos. Vil­niaus di­zai­no

ko­le­gi­jos stu­den­tai jau šie­met pri­ sta­tys tam skir­tą kos­tiu­mų ko­lek­ ci­ją, o ki­tą­met jais pa­si­da­bi­nę pa­ si­ro­dys šven­tė­je. Jų taip pat bus ga­li­ma įsi­gy­ti. „Dė­si­me vi­sas pa­stan­gas, kad bū­tų la­bai įdo­mu. Pla­nuo­ja­me ren­ gi­nį ko­kio­je nors pres­ti­ži­nė­je mies­ to vie­to­je, ku­ri bū­tų pa­trauk­li ir is­to­riš­kai svar­bi. Eu­ro­po­je tai po­ pu­lia­ru. Kiek te­ko bū­ti Len­ki­jo­je, ki­to­se ša­ly­se, per­ka­mi ir se­no­vi­niai dra­bu­žiai, ir kar­dai, vyks­ta ri­te­rių ko­vos. Mes la­biau ke­ti­na­me orien­ tuo­tis į ama­tus. Šiuo me­tu tu­ri­me to­kią pa­la­pi­nių mu­gę, o šiam ren­ gi­niui no­rė­tų­si su­kur­ti tar­si mies­ te­lį, ne iš pa­la­pi­nių, o iš rim­tes­nių sta­ti­nių“, – atei­nan­čių me­tų pla­ nais da­li­jo­si V.Ur­ba.

Min­čiai Ka­ziu­ko mu­gė­je at­kur­ti vi­du­ram­žių dva­sią ne­pri­ta­ria et­no­ lo­gas L.Klim­ka. Pa­sak jo, vi­sų pir­ ma, jau tu­ri­me Šv. Balt­ra­mie­jaus mu­gę, ku­rio­je at­kur­ta Re­ne­san­so lai­kų dva­sia, ir esą ne­rei­kia mėg­ džio­ti. Ant­ra, mū­sų Ka­ziu­kas yra ­ iu pa­grin­du su­si­klos­tęs et­nog­ra­fin ir vi­du­ram­žių ama­tų jau se­niai ne­ bu­vo li­kę. „Vi­du­ram­žių dra­bu­žiai Ka­ziu­ ko mu­gė­je tin­ka­mi ne­bent meist­ rų ei­ty­nė­se, jos vy­ko nuo XVII a. pra­džios, vė­liau, prieš­ka­riu, se­no­ vi­niais dra­bu­žiais per­si­reng­da­vo ir Ste­po­no Ba­to­ro uni­ver­si­te­to stu­ den­tai. La­biau ak­cen­tuo­ti rei­kė­tų tau­to­dai­li­nin­kų dar­bus, vals­tie­čių ama­tus, o tie vi­du­ram­žių dra­bu­ žiai čia vi­sai ne­tin­ka. Va­sa­rą, per Šv. Balt­ra­mie­jaus mu­gę, tai taip, nes ten pa­brė­žia­ma ama­tų ce­chų tra­di­ci­ja, o jie tik­rai įsi­kū­rė vi­du­ ram­žiais. Ten aš ma­tau la­bai gra­ žią pra­smę, – sa­kė pro­fe­so­rius ir ste­bė­jo­si: – Ko­dėl mes no­rim vis­ ką su­ni­ve­liuo­ti? Te­gu bū­na vie­na mu­gė to­kia, ki­ta – ki­to­kia.“

Prekyba: mugėje galima įsigyti

amatininkų rankų darbo kūrinių, verbų ir tradicinių meduolių „Kaziuko širdys“. Gedimino Bartuškos nuotr.

21

vasario 28–kovo 6, 2013

kinas Re­kor­di­nis „Os­ka­ras“

Ge­riau­sia juosta

Ne­ti­kė­tas pa­si­ro­dy­mas

Da­nie­lis Day-Le­wi­sas (nuotr.) ­ ga­vo re­kor­di­nį tre­čią ge­riau­ sio ak­to­riaus „Os­ka­rą“ – už 16-ojo JAV pre­zi­den­to vaid­me­ nį Ste­ve­no Spiel­ber­go po­li­ti­nė­ je dra­mo­je „Lin­kol­nas“. Jis ge­ riau­sio ak­to­riaus ka­te­go­ri­jo­je įvei­kė Brad­ley Coo­pe­rį, Hugh Jack­ma­ną, Joa­qui­ną Phoe­ni­ xą, Den­ze­lį Was­hing­to­ną.

40-mečio aktoriaus ir režisieriaus Be­no Aff­lec­ko „Ar­go“ su­si­šla­vė be­veik vi­sus pa­grin­ di­nius se­zo­no ap­do­va­no­ji­mus, o ko­lek­ci­ją sek­ma­die­nį pa­pil­ dė trys „Os­ka­rai“, tarp ku­rių – už ge­riau­sią fil­mą. Jis pa­ti­ki­no ne­jau­čiąs kar­tė­lio, kad ne­bu­vo no­mi­nuo­tas ge­riau­sio re­ži­sie­ riaus ka­te­go­ri­jo­je.

Pir­mo­ji JAV po­nia Mi­chel­ le Oba­ma sek­ma­die­nį ne­ti­kė­ tai pa­si­ro­dė per „Os­ka­rų“ tei­ ki­mo ce­re­mo­ni­jos trans­lia­ci­ją ir pa­skel­bė ge­riau­sio fil­mo ka­ te­go­ri­jos nu­ga­lė­to­ją. Tai bu­vo pir­mas kar­tas per vi­są is­to­ri­ją, kai pre­zi­den­tas ar pir­mo­ji po­ nia įtei­kia Ki­no me­no ir moks­ lo aka­de­mi­jos ap­do­va­no­ji­mą.

230 „Ki­no pa­va­sa­rio“ žie­dų Pag­rin­di­niu pa­va­ sa­rio šauk­liu va­di­ na­mas 18-asis Vil­ niaus tarp­tau­ti­nis ki­no fes­ti­va­lis „Ki­no pa­va­sa­ris“, vyk­sian­ tis ko­vo 14–28 d., šie­ met su­žy­dės gra­ žiau­siais žie­dais – įspū­din­ga 230 fil­mų pro­gra­ma.

Skaičiai: 16 kino programų, keturios iš jų – naujos, 230 filmų, 38 iš jų – sukurti tautiečių, per 100 festivalio

svečių – metų pasiekimais didžiuojasi „Kino pavasario“ vadovė V.Ramaškienė.

Ag­nė Klim­čiaus­kai­tė a.klimciauskaite@diena.lt

Gar­sių fes­ti­va­lių per­lai

„Ki­no pa­va­sa­rio“ sie­la va­di­na­ ma fes­ti­va­lio va­do­vė Vi­da Ra­maš­ kie­nė džiaugs­min­gai pri­sta­tė vi­sų me­tų dar­bo re­zul­ta­tus. „Ki­no pa­ va­sa­rio“ ko­man­da per me­tus ap­ lan­kė per dvi­de­šimt ki­no fes­ti­va­ lių vi­sa­me pa­sau­ly­je. Ji dir­bo be ato­sto­gų, ypač pro­gra­mų su­da­ry­ to­jai, ku­riems ten­ka sun­kiau­sias dar­bas – su­ras­ti ki­no per­liu­kus.

At­ro­do, mums pa­vy­ko. Tuo įsi­ti­ kin­si­te atė­ję į fes­ti­va­lį“, – kal­bė­jo V.Ra­maš­kie­nė. Fil­mai į Lie­tu­vą at­ ke­lia­vo iš Ka­nų, Ber­ly­no, To­ron­to, San Se­bas­tia­no, San­dan­so, Ve­ne­ ci­jos ir ki­tų ki­no fes­ti­va­lių. „Ki­no fes­ti­va­lis yra ne tik fil­mų žiū­rė­ji­mas, bet ir ki­no šven­tė. O šven­tę šie­met steng­si­mės su­kur­ti vi­sa­me mies­te – tiek klu­buo­se, tiek ki­to­se erd­vė­se vyks daug ren­gi­nių.

Tu­riu vil­ties, kad žiū­ro­vai ne tik dvi sa­vai­tes ga­lės la­bai įdo­miai pra­leis­ ti lai­ką, bet ir pa­tirs daug emo­ci­jų, ku­rios pra­vers gy­ve­ni­me“, – kal­ bė­jo V.Ra­maš­kie­nė.

kai „Ki­no pa­va­sa­ris“ pa­sieks Kau­ ną, per du di­džiuo­sius Lie­tu­vos mies­tus pen­kiuo­se ki­no teat­ruo­se vie­nu me­tu bus ro­do­ma net ke­tu­ rio­li­ka fil­mų. Tai mums – di­džiu­lis iš­šū­kis“, – sa­kė A.Ra­maš­ka.

Staig­me­na ki­no teat­ro lan­ky­ to­jams – zo­na „Čia ki­nas“. „Čia veiks ke­tu­ri skir­tin­gi ba­rai, šur­mu­ liuos įvai­rūs ren­gi­niai ir bus ga­li­ ma iš­ban­dy­ti ki­no efek­tus. Čia bus ga­li­ma su­si­tik­ti, bend­rau­ti, dis­ku­ tuo­ti, ap­tar­ti fil­mus, ne­tgi nak­vo­ ti, nes ir šiais me­tais vyks trum­pa­ met­ra­žių fil­mų nak­tis“, – pa­sa­ko­jo A.Ra­maš­ka.

Vida Ramaškienė:

Turiu vilties, kad žiūrovai ne tik dvi savaites galės labai įdomiai praleisti laiką, bet ir patirs daug emocijų, kurios pravers gyvenime.

Tur­tin­gas re­per­tua­ras

Sean­sai de­vy­nio­se sa­lė­se

Šiais me­tais pa­reng­ta 16 pro­gra­ mų, o iš vi­so bus pa­ro­dy­ta 230 fil­ mų, ku­rie įtiks net iš­ran­kiau­siems ki­no mė­gė­jams. Fes­ti­va­lio di­rek­to­ rius Al­gir­das Ra­maš­ka pri­dū­rė, kad šie­met at­lai­ky­ti žiū­ro­vų mi­nias pa­ si­ren­gęs vi­sas ki­no cent­ras „Fo­rum Ci­ne­mas Vin­gis“. Čia vie­nu me­tu de­vy­nio­se sa­lė­se bus ro­do­mi net de­vy­ni skir­tin­gi ki­no fil­mai. „O

„Ki­no pavasaris“ šie­met kaip nie­ ka­da tur­tin­gas. Prog­ra­mo­se bus pri­sta­to­mi meist­rų dar­bai – „Os­ ka­rams“ no­mi­nuo­ti, už­sie­nio fes­ ti­va­liuo­se pri­pa­žin­ti fil­mai, do­ku­ men­ti­ka, nau­jau­si ki­no at­ra­di­mai, kri­ti­kų dė­me­sio nu­si­pel­nę fil­mai, „Via­sat“ ko­me­di­jos, JAV ne­prik­ lau­so­mas ki­nas.

Fes­ti­va­lio pro­gra­mos su­da­ry­to­ jas Ed­vi­nas Pukš­ta at­sklei­dė, kad

„Ki­no pa­va­sa­rį“ iš­kil­min­gai ati­ da­rys „Auk­si­niam gaub­liui“ no­ mi­nuo­tas fil­mas „Kvar­te­tas“, ku­ ria­me su­si­pi­na de­biu­tas, at­ra­di­mas ir gar­sus var­das. „Kvar­te­to“ re­ži­ sie­rius Dus­ti­nas Hof­ma­nas įro­ do, kad de­biu­tuo­ti nie­ka­da ne per vė­lu“, – sa­kė E.Pukš­ta. O fes­ti­va­ lį pa­baigs gar­saus veng­rų re­ži­sie­ riaus George’o Pal­fi juos­ta „Ga­lu­ ti­nis mon­ta­žas, po­nios ir po­nai“.

Ja­me – 500 gar­siau­sių pa­sau­lio fil­ mų iš­trau­kų.

Dėl prizo kovos ir „Au­ro­ra“

Jau ket­vir­tus me­tus fes­ti­va­lio ren­ gė­jai žiū­ro­vams ža­da pui­kią kon­ kur­si­nę pro­gra­mą. Šį­kart ji bus su­ da­ry­ta iš Ry­tų ir Vi­du­rio Eu­ro­pos ša­lių fil­mų. Ar­gu­men­tas – šios ša­ lys yra di­džiau­sios no­va­to­rės ki­ne, su­lau­kia di­džiau­sio dė­me­sio įvai­ riuo­se fes­ti­va­liuo­se. Be to, pri­sta­ ty­ti sa­vo fil­mų į Lie­tu­vą at­va­žiuos pa­tys ki­no kū­rė­jai.

Dėl pa­grin­di­nio fes­ti­va­lio pri­ zo var­žy­sis 12 fil­mų iš Ru­mu­ni­ jos, Len­ki­jos, Ser­bi­jos, Bul­ga­ri­jos, Bos­ni­jos ir Her­ce­go­vi­nos, Uk­rai­ nos, Slo­va­ki­jos, Gru­zi­jos. Įdo­mu tai, kad „Ki­no pa­va­sa­rio“ kon­kur­ si­nė­je pro­gra­mo­je su už­sie­nie­tiš­ ko­mis juos­to­mis rung­sis lie­tu­viš­ kas fil­mas – Kris­ti­nos Buo­žy­tės „Au­ro­ra“. Be­je, spa­lį 47-aja­me SIT­GES fan­tas­ti­nių fil­mų fes­ti­va­ ly­je Is­pa­ni­jo­je jis iš­rink­tas ge­riau­ siu me­tų Eu­ro­pos fan­tas­ti­niu fil­ mu ir ap­do­va­no­tas „Mé­liès d’Or“ pri­zu. „Ma­no­me, kad jis tik­rai ne pra­stes­nis už ki­tus vie­nuo­li­ka už­sie­nie­tiš­kų fil­mų“, – pa­sa­ko­

Margaritos Vorobjovaitės nuotr.

jo fes­ti­va­lio at­sto­vė spau­dai Ži­vi­ lė Vaš­ky­tė.

Pran­cū­zi­jos ki­no ka­ra­lius

Ret­ros­pek­ty­vos pro­gra­ma šie­met skir­ta Pran­cū­zi­jos ki­no ka­ra­liu­ mi, ki­no mil­ži­nu va­di­na­mam le­ gen­di­niam re­ži­sie­riui Jea­nui Lu­cui Go­dard’ui. Įdo­mu, kad dau­gy­ bė jo po­sa­kių įtrauk­ta į šiuo­lai­ki­ nės kul­tū­ros auk­so fon­dą ir net be pa­te­ti­kos tei­gia­ma, kad jis pa­kei­tė Pran­cū­zi­jos bei vi­so pa­sau­lio ki­ne­ ma­tog­ra­fi­ją, gy­ve­ni­mą ir dar­bą. „Kiek­vie­nas ki­no mė­gė­jas tu­rė­ tų pa­ma­ty­ti bent ke­le­tą šio gar­sio­jo pran­cū­zų re­ži­sie­riaus juos­tų, nors vi­si jo fil­mai šio­je ret­ros­pek­ty­vo­ je žy­mi auk­si­nį jo kū­ry­bos am­žių.

Tai la­biau­siai ana­li­zuo­ja­mas re­ži­ sie­rius ki­no is­to­ri­jo­je“, – sa­kė fes­ ti­va­lio „Ki­no pa­va­sa­ris“ pro­gra­mos su­da­ry­to­ja San­ta Lin­ge­vi­čiū­tė.

Dė­me­sys lie­tu­viš­kiems filmams

Di­de­lis dė­me­sys fes­ti­va­ly­je bus ski­ria­mas lie­tu­viš­kam ki­nui. Šie­ met at­ran­ko­se „Ki­no pa­va­sa­rio“ ren­gė­jai su­lau­kė net 70 fil­mų, iš jų at­rin­ko 38. Tarp jų – Ine­sos Kurk­ lie­ty­tės dar­bas „Ge­gu­čių vai­kai“, Min­dau­go Ur­bo­na­vi­čiaus „Be­ga­ li­nis ko­ri­do­rius“ ir Li­no Mi­ku­tos do­ku­men­ti­nis fil­mas „Dzū­ki­jos Jau­tis“. Sa­vo fil­mą „Mie­gan­tis vy­ ras“ pri­sta­tys ir ki­no gran­do Jo­no Me­ko duk­ra Oo­na Me­kas. Fes­ti­va­ lis lai­ky­sis tra­di­ci­jos vie­nam lie­tu­ viš­kos pro­gra­mos fil­mų skir­ti žiū­ ro­vų sim­pa­ti­jų pri­zą.

Gra­ži nau­jo­vė – pir­mą kar­tą „Ki­ no pa­va­sa­ry­je“ skel­bia­mas stu­den­

Ke­tu­rios ypa­tin­gos nau­jie­nos

Di­džio­ji fes­ti­va­lio staig­me­na – ke­tu­ rios nau­jos pro­g ra­mos. Tai – „Nau­ ja­sis Ru­si­jos ki­nas“, „Lie­tu­v iai sve­ tur“, „Mu­zi­ki­niai fil­mai“ ir „Ku­li­na­ri­ niai fil­mai“. Pir­mo­ji pri­sta­tys ne­ko­ mer­ci­nes ru­sų kū­rė­jų juos­tas, ku­ rios sa­va­me kraš­te nu­stu­m ia­mos į še­šė­l į, ta­čiau sve­t ur itin ver­t i­na­ mos. „Lie­t u­v iai sve­t ur“ skir­ta tau­ tie­čiams, ku­r ie ki­ną ku­r ia sve­čio­ se ša­ly­se. Ši pro­g ra­ma api­ma šalis nuo Di­d žio­sios Bri­ta­n i­jos iki Ma­ lai­zi­jos. Mu­zi­k i­nių fil­mų pro­g ra­ma žiū­ro­vams at­skleis gar­sių at­l i­kė­jų biog­ra­fi­jų de­ta­les, kon­cer­t ų už­k u­ li­sius, o kai ku­r ių fil­mų per­ž iū­ros vyks klu­be, kur po sean­sų žiū­ro­vai mė­gau­sis tik­ro gar­so kon­cer­tais.

Be­ne di­d žiau­sia int­ri­ga – ape­ti­tą ir no­rą eks­pe­ri­men­tuo­ti vir­tu­vė­je ža­ din­sian­ti ku­li­na­ri­nių fil­mų pro­g ra­ ma. Be­je, jiems tin­ka­mą at­mos­fe­rą steng­sis su­kur­t i ypa­t in­g i ren­g i­niai – Lie­tu­vos vir­tu­vės meist­r ų še­dev­ rų pri­sta­ty­mas, o po sean­sų žiū­ro­ vai ga­lės jų pa­ra­gau­t i tie­siog ki­no teat­re.

tų ki­no kū­rė­jų kon­kur­sas. Taip pat vėl bus ren­ka­ma ge­riau­sia lie­tu­vių ki­no ak­to­rė. Pre­ten­den­tės į šį ti­tu­ lą bus pa­skelb­tos ko­vo 1 d., o už jas bal­suos ne ko­mi­si­jos na­riai, bet pa­ tys „Ki­no pa­va­sa­rio“ žiū­ro­vai. Nu­ ga­lė­to­jai tra­di­ciš­kai bus įteik­ta ke­ lio­nė į Pa­ry­žių.

Sve­čių gau­sa

Kaip ir kas­met, „Ki­no pavasario“ žiū­ro­vų lau­kia su­si­ti­ki­mai su fil­mų kū­rė­jais ir ak­to­riais. Į fes­ti­va­lį šie­ met at­vyks­ta gar­sus kroa­tų ak­to­ rius Ra­de Šer­be­dži­ja, ru­sų re­ži­sie­ rius Alek­se­jus Fe­dor­čen­ka, vie­nas gar­siau­sių pa­sau­lio smui­ki­nin­kų Ju­lia­nas Rach­li­nas, uk­rai­nie­čių re­ ži­sie­rius Ser­ge­jus Loz­ni­ca, pa­les­ti­ nie­čių ak­to­rius Ali Su­li­ma­nas.

O į ki­no pra­mo­nės ren­gi­nį „Vil­ nius Mee­ting Point“ lau­kia­ma at­ vyks­tant net 100 įta­kin­gų ki­no pra­mo­nės at­sto­vų iš Eu­ro­pos ki­no fes­ti­va­lių bei įvai­rių ki­no or­ga­ni­ za­ci­jų. Ren­gi­ny­je bus ap­ta­ria­mos vie­tos bei tarp­tau­ti­nio ki­no ak­ tua­li­jos ir ga­li­mas bend­ra­dar­bia­ vi­mas.

Dau­giau in­for­ma­ci­jos –

ki­no­pa­va­sa­ris.lt

22

vasario 28–kovo 6, 2013

kinas

Mo­ters po­žiū­ris į pa­sau­lį Ki­no pa­sau­lis vis dar la­bai vy­riš­kas, tad te­ma apie mo­te­rų ki­ną dar il­gai bus ak­tua­li – tuo įsi­ti­ki­nę aš­tun­to­jo tarp­tau­ti­nio mo­te­rų fil­mų fes­ti­va­lio „Šer­šė­lia­fam“, ku­ris Vil­niu­je vyks ko­vo 1–9 d., ren­gė­jai.

Ag­nė Klim­čiaus­kai­tė a.klimciauskaite@diena.lt

Ak­tua­lu ne tik mo­te­rims

Jo­kia nau­jie­na, kad dis­ku­si­jo­se apie mo­te­rų ku­ria­mą ki­ną ne­re­tai iš­šo­ka ste­reo­ti­pų. „At­ro­do, jei fil­mą ku­ria mo­te­ris, jis bus jaus­min­gas, verks­ min­gas, jaut­rus. Tai klai­din­ga nuo­ mo­nė, nors iš tik­rų­jų mo­te­rys ku­ria ki­taip nei vy­rai. Ge­ras kū­rė­jas kal­ba apie uni­ver­sa­lius da­ly­kus, apie tai, kas skau­da, tik gal vy­rams ir mo­ te­rims ak­tua­lūs skir­tin­gi da­ly­kai.

Vy­rams „Šer­šė­lia­fam“ ro­do­mi fil­ mai taip pat tu­rė­tų bū­ti įdo­mūs – juk jie ne­kal­ba tik apie mo­te­ris. Tai tie­siog mo­ters po­žiū­ris į tam tik­rus da­ly­kus, vyks­tan­čius pa­sau­ly­je“, – „Vil­niaus die­nai“ kal­bė­jo ki­no teat­ ro „Pa­sa­ka“ pro­gra­mų koor­di­na­to­ rė Dai­va Ru­dy­tė.

O ar­gu­men­tas, ko­dėl ver­ta ap­si­ lan­ky­ti fes­ti­va­ly­je „Šer­šė­lia­fam“, yra pa­pras­tas ir tvir­tas – be to, kad ja­me ro­do­mi nuo­sta­bių kū­rė­jų fil­ mai, tai ga­li­my­bė pa­ma­ty­ti to­kių, ku­rie vė­liau, de­ja, ne­be­bū­na ro­do­ mi ki­no teat­ruo­se.

Tri­jų da­lių pro­gra­ma

Šių me­tų „Šer­šė­lia­fam“ pro­gra­mą su­da­rys pa­grin­di­nė pro­gra­ma, prieš ke­le­tą mė­ne­sių ana­pi­lin iš­ke­lia­vu­ sios ak­to­rės Eu­ge­ni­jos Pleš­ky­tės fil­ mų ret­ros­pek­ty­va ir pro­gra­ma „Ki­no avan­tiū­ris­tės“. Pag­rin­di­nė­je pro­

gra­mo­je – 2011–2012 m. su­kur­ti fil­ mai. Jų pla­nuo­ja­ma pa­ro­dy­ti de­šimt.

Do­mi­nuo­jan­čios ša­lies nė­ra – fil­mai su­kur­ti nuo JAV ir Ka­na­dos iki Ai­ ri­jos bei Egip­to. Šiais me­tais nė­ra ir vy­rau­jan­čios te­mos, ta­čiau ne­ma­žai fil­mų apie jau­nus žmo­nes, paaug­ lys­tės pro­ble­mas, jau­nų žmo­nių in­ teg­ra­vi­mą­si į vi­suo­me­nę, jų jaus­mus ir lū­kes­čius iš šio pa­sau­lio.

At­ro­do, jei fil­mą ku­ ria mo­te­ris, jis bus jaus­min­gas, verks­ min­gas, jaut­rus. Tai klai­din­ga nuo­mo­nė, nors iš tik­rų­jų mo­te­ rys ku­ria ki­taip nei vy­rai.

E.Pleš­ky­tės fil­mų ret­ros­pek­ty­ vo­je – pen­ki fil­mai. O ko­vo 5 d. ki­ no teat­re „Pa­sa­ka“ vyks nau­jo do­ ku­men­ti­nio fil­mo apie E.Pleš­ky­tę „Sa­vi ke­liai“ pri­sta­ty­mas, ja­me da­ly­vaus jo au­to­riai – Bi­ru­tė Vyš­ niaus­kai­tė ir Val­das Ba­ba­liaus­kas.

Pen­kiems šio ki­no sean­so žiū­ro­ vams bus pa­do­va­no­ta ką tik Kny­gų mu­gė­je pri­sta­ty­ta B.Vyš­niaus­kai­tės kny­ga apie E.Pleš­ky­tę – „Vie­nin­ te­lė“.

Fes­ti­va­ly­je taip pat pri­sta­to­ma kuk­li ret­ros­pek­ty­va, pa­va­din­ta „Ki­no avan­tiū­ris­tė­mis“. Jo­je – tri­jų žy­mių ki­no re­ži­sie­rių, kū­ru­sių XX a. šeš­ta­ ja­me ir sep­tin­ta­ja­me de­šimt­me­ty­je, fil­mai. Tai – re­ži­sie­rės Shir­ley Klar­ke fil­mas „Ry­ši­nin­kas“, Věros Chy­ti­lo­ vos „Sau­lu­tės“ ir Chan­tal Aker­man „Ža­na Dil­man, Pre­ky­bos kran­ti­nė 23, 1080 Briu­se­lis“.

Pris­ta­tys ju­dė­ji­mą „Do­ris“

Be fil­mų per­žiū­rų, ki­no mė­gė­ jų lau­kia dis­ku­si­ja apie vu­je­riz­mą, ku­rio­je da­ly­vaus psi­choa­na­li­ti­kai ir įvai­rių sri­čių spe­cia­lis­tai, vyks ju­ dė­ji­mo „Do­ris“ kon­fe­ren­ci­ja. „Do­ris“ – tai šve­džių re­ži­sie­rių ju­dė­ji­mas, ku­ris kal­ba apie tai, kad ki­ne vis dėl­to do­mi­nuo­ja vy­rai, o mo­te­rys te­su­da­ro 20 pro­c. Jų tiks­ las – kad ki­ne bū­tų dau­giau mo­te­ rų kū­rė­jų. „Do­ris“ da­ro įdo­mų ty­ ri­mą: kaip at­ro­dy­tų fil­mas, ku­rio re­ži­sie­rė, pa­grin­di­nė ak­to­rė, sce­ na­ri­jaus au­to­rė, kom­po­zi­to­rė bū­ tų mo­te­ris. Dis­ku­tuo­ja­ma, kaip tuo­met pa­si­kei­čia fil­mo struk­tū­ ra, at­mos­fe­ra“, – apie dvie­jų šve­ džių re­ži­sie­rių ve­da­mą kon­fe­ren­ ci­ją ir ju­dė­ji­mą „Do­ris“ „Vil­niaus die­nai“ pa­sa­ko­jo D.Ru­dy­tė.

Ko­vo 2 ir 3 d. „Šer­šė­lia­fam“ su „ME­DIA Desk Lie­tu­va“ ren­gia ani­ ma­ci­jos dirb­tu­ves, ku­rioms va­do­ vaus lek­to­rius Mai­kas Ro­bin­so­nas.

Jos skir­tos 15-ai ani­ma­ci­jos pro­diu­

Ho­ri­zon­tai: šie­met „Šer­šė­lia­fam“ su­da­rys pa­grin­di­nė pro­gra­ma, ak­

to­rės E.Pleš­ky­tės fil­mų ret­ros­pek­ty­va, pro­gra­ma „Ki­no avan­tiū­ris­tės“, dis­ku­si­jos, kū­ry­bi­nės dirb­tu­vės ir kon­fe­ren­ci­jos. „Shut­ters­tock“ nuo­tr.

se­rių ir kū­rė­jų. Da­ly­va­vi­mas dirb­ tu­vė­se ne­mo­ka­mas, ta­čiau da­ly­vių skai­čius ri­bo­tas, tad re­gist­ruo­tis rei­kia iš anks­to.

Tę­sia dvi tra­di­ci­jas

Fes­ti­va­ly­je „Šer­šė­lia­fam“ per­nai de­biu­ta­vu­si trum­pa­met­ra­žių fil­mų pro­gra­ma su­lau­kė di­de­lio žiū­ro­vų dė­me­sio, tad ir šie­met ki­no mė­gė­jai kvie­čia­mi nak­ti­nė­ti ki­no teat­re. „Šer­šė­lia­fam trum­pai“ ke­ti­na­ma pri­sta­ty­ti apie 15 trum­pa­met­ra­žių fil­mų iš Eu­ro­pos, JAV, Aust­ra­li­jos ir Ka­na­dos. Šie mo­te­rų re­ži­sie­rių kur­ti fil­mai yra su­lau­kę ap­do­va­

no­ji­mų ne vie­na­me ki­no fes­ti­va­ ly­je. Tie­sa, trum­pa­met­ra­žių fil­mų nak­tis truks ne vi­są nak­tį, o maž­ daug 4 va­lan­das. „Šer­šė­lia­fam“ tęs ir per­nai pra­ dė­tą tra­di­ci­ją rink­ti Me­tų ki­no mo­ te­rį. Per­nai bu­vo pa­skelb­tos dvi fa­vo­ri­tės: ki­ne­ma­tog­ra­fi­jos pro­ fe­sio­na­lai pir­mą­ja Me­tų ki­no mo­ te­ri­mi iš­rin­ko pro­diu­se­rę Li­ne­tą Mi­šei­ky­tę, o pub­li­kos nu­my­lė­ti­ne ta­po re­ži­sie­rė Ja­ni­na La­pins­kai­tė.

Kur? Ki­no teat­re „Pa­sa­ka“ ir ki­no cent­re „Skal­vi­ja“.

Ka­da? Ko­vo 1–9 d.

Ke­le­tas iš­skir­ti­nių „Šer­šė­lia­fam“ fil­mų

„Džin­džer ir Ro­sa“ (Jung­ti­nė Ka­ra­lys­tė, Da­ni­ja, Ka­na­da, Kroa­ ti­ja, 2012 m., rež. Sal­ly Pot­ter).

Ka­tak­liz­mai. Dra­mos cent­re – 1962-ųjų Lon­do­nas, kur gy­ve­na neišs­ki­ria­mos drau­gės paaug­lės Džin­džer ir Ro­sa. Fil­mo fo­ne – įsi­bė­gė­jan­tis Šal­ta­sis ka­ras, au­gan­ti vi­suo­ti­nė ato­mi­nės bom­bos bai­mė ir be­si­sklei­džian­ti sek­sua­li­nė re­vo­liu­ci­ja.

„Ka­rū­nos bran­gak­me­niai“ (Šve­di­ja, 2011 m., rež. El­la Eli­sa­bet Lem­ha­gen).

Nu­si­kal­ti­mas. Fra­gan­ci­ja yra kal­ti­na­ma įta­kin­go pra­mo­ni­nin­ko sū­naus Ri­čar­do nu­žu­dy­mu. Vyks­tant teis­mo tar­dy­mui at­si­sklei­ džia neį­ti­k i­ma mer­g i­nos is­to­ri­ja. Fil­mo fa­bu­la ne­ria gi­lyn į mer­ gi­nos praei­t į, kai jiedu bu­vo neišs­k i­ria­mi drau­gai.

„Elekt­ri­niai vai­kai“ (JAV, 2012 m., rež. Re­bec­ca Tho­mas).

„Kayan“ (Ka­na­da, 2012 m., rež. Ma­ryam Na­ja­fi).

Ne­kal­to­ji. Pa­dū­kė­lė Rei­če­lė au­ga mor­mo­nų fun­da­men­ta­lis­tų šei­ mo­je. Per sa­vo 15-ąjį gim­ta­die­nį ji ran­da už­draus­tą ka­se­tę su ro­ ko mu­zi­ka. Po tri­jų mė­ne­sių pa­si­ro­do, kad ji lau­kia­si. Ta­čiau Rei­ če­lė tvir­ti­na pa­sto­ju­si vi­siš­kai ne­kal­tai – be­si­klau­sy­da­ma mu­zi­ kos. Ir pa­bė­ga į Las Ve­ga­są.

Duo­bė. Ha­n i­na – vie­n i­ša, ta­čiau stip­r i li­ba­n ie­tė, au­g i­nan­t i dvi duk­ras. Ji at­kak­liai ban­do iš­lai­ky­ti sa­vo res­to­ra­ną „Kayan“, iš­si­ kaps­ty­ti iš sko­lų, ne­pa­vy­ku­sios san­tuo­kos, komp­li­kuo­tų san­ty­ kių su jau­nes­niu vy­ru. Bet Ha­ni­na pa­mirš­ta kur kas svar­bes­nę pro­ble­mą.

„Lė­lių na­mai“ (Ai­ri­ja, 2012 m., rež. Kirs­ten She­ri­dan).

„Ma­ri­nos na­mai“ (Lie­tu­va, Ru­si­ja, 2012 m., rež. Da­li Rust).

Pas­lap­tys. Fil­mo he­ro­jai – gru­pė vi­ta­liš­kų Dub­li­no gat­vės paaug­ lių, kar­tą su­ma­niu­sių įsi­lauž­ti į pra­ban­gia­me ra­jo­ne esan­tį na­mą.

Vi­sa siau­bian­tis kar­na­va­las tę­sia­si tol, kol į du­ris pa­si­bel­džia kai­ my­nys­tė­je gy­ve­nan­tis ber­niu­kas. Jo pa­si­ro­dy­mas iš­pro­vo­kuo­ja se­nų pa­slap­čių at­sklei­di­mą.

Šei­ma. Do­ku­men­ti­nis fil­mas apie ra­šy­to­jos Ma­ri­nos Tar­kovs­ka­ jos ir re­ži­sie­riaus Alek­sand­ro Gor­do­no šei­mą, su­si­py­nu­sią su­dė­ tin­gais san­ty­k iais, ku­pi­nais skaus­mo, ne­su­sip­ra­ti­mų ir liū­de­sio.

Kaip ir kiek­vie­na šei­ma. Tik šios šei­mos žmo­nės as­me­ni­nį skaus­ mą mal­do kū­ry­bi­nė­mis kan­čio­mis.

23

vasario 28–kovo 6, 2013

kinas Visos savaitės TV programos – priede

Pa­nai­kin­ti ver­gi­ją ar pa­skelb­ti žmo­nių ly­gy­bę?

Dviem „Os­ka­rais“ iš dvy­li­kos no­mi­na­ci­jų ap­do­va­no­tas nau­ jau­sias Ste­ve­no Spiel­ber­go fil­mas „Lin­kol­nas“ spren­džia la­bai su­ dė­tin­gą is­to­ri­nį už­da­vi­nį.

Ge­di­mi­nas Jan­kaus­kas Įs­pū­din­gos ba­ta­li­jos

1865 m. ba­lan­džio pra­džio­je bai­gė­ si ket­ve­rius me­tus tru­kęs pi­lie­ti­nis ka­ras. Jo vaiz­dus S.Spiel­ber­gas ro­ do tik pa­čio­je fil­mo pra­džio­je, bet ke­lių šio pro­lo­go mi­nu­čių pa­kan­ka, kad brol­žu­diš­ko ka­ro tra­ge­di­ją žiū­ ro­vas pa­jus­tų fi­ziš­kai.

Pa­na­šų efek­tą re­ži­sie­rius pa­ siek­da­vo ir anks­čiau. Ta­čiau, skir­ tin­gai nei ki­to­se ka­ri­nė­se dra­mo­ se („Gelbs­tint ei­li­nį Ra­ja­ną“, „Ka­ro žir­gas“), po efek­tin­go pro­lo­go ir pa­ te­tiš­ko jo ko­men­ta­ro („Aš mi­riau ne vel­tui. Ši tau­ta, pa­de­dant Die­vui, at­gims ir bus lais­va“) dar be­veik dvi su pu­se va­lan­dos žiū­ro­vas ste­bės ne ma­žiau įspū­din­gas ba­ta­li­jas, ku­rios ru­tu­lio­sis ka­bi­ne­tų ty­lo­je ir triukš­ min­guo­se Kong­re­so po­sė­džiuo­se.

Išsp­ręs­ti skau­džią di­le­mą

Vi­si jau pa­var­go ka­riau­ti. Ką tik ant­rai ka­den­ci­jai iš­rink­tas pre­zi­ den­tas Lin­kol­nas tu­ri pui­kią pro­ gą pa­baig­ti šį įsi­se­nė­ju­sį kru­vi­ ną konf­lik­tą. O pra­si­dė­jo jis po to, kai pie­ti­nės vals­ti­jos (Kon­fe­de­ra­ci­ ja) pa­skel­bė pa­si­trau­kian­čios iš JAV su­dė­ties. Try­lik­to­ji kons­ti­tu­ci­jos pa­tai­sa, pa­nai­ki­nan­ti ver­gi­ją, ga­

lė­tų tap­ti ka­ta­li­za­to­riu­mi, iš­sprę­ sian­čiu skau­džią di­le­mą, ku­rią pa­ts Lin­kol­nas iš­sa­kė šiais žo­džiais: „Ša­lis ne­ga­li am­žiais iš­lik­ti pu­siau ver­go­vi­nė, pu­siau lais­va.“ Kaip Pro­me­tė­jas nak­ty­je

Pa­nai­kin­ti ver­gi­ją nė­ra taip pa­pras­ ta. Nes Kong­re­so vi­du­je vyks­ta ar­ ši de­mok­ra­tų ir res­pub­li­ko­nų ko­va.

Pir­mie­ji pa­lai­ko pie­ti­nių vals­ti­ jų in­te­re­sus, ant­rie­ji gi­na Są­jun­gos po­zi­ci­ją. O ir tarp ver­gi­jos pa­nai­ ki­ni­mo ša­li­nin­kų res­pub­li­ko­nų yra dvi ne­su­tai­ko­mos po­zi­ci­jos. Vie­ nus pa­ten­kin­tų Kons­ti­tu­ci­jo­je įra­ šy­ti žo­džiai apie ver­gi­jos drau­di­mą, o ki­tiems rei­kia kur kas drą­ses­nės for­mu­luo­tės, tei­gian­čios, kad vi­si žmo­nės yra ly­gūs.

Išei­ties ieš­kan­tis Lin­kol­nas (jį tie­siog to­bu­lai vai­di­na Da­nie­ lis Day-Le­wi­sas) fil­me įam­žin­ tas ne tik kaip iš­min­tin­gas kan­ čio­se gi­mu­sios tau­tos pa­triar­chas.

S.Spiel­ber­gas iš­duo­tų pa­ts sa­ve, jei ap­siei­tų be kur kas efek­tin­ges­ nių api­bend­ri­ni­mų. Pro­lo­ge nak­ ties tam­so­je Lin­kol­nas pa­ro­dy­tas kaip Pro­me­tė­jas, o fi­na­li­nis šū­vis į Lin­kol­ną teat­ro lo­žė­je pa­tei­kia­ mas kaip ri­tua­li­nė au­ka ant tė­vy­ nės au­ku­ro.

Ira­no įkai­tų kri­zę bend­ro­mis CŽV ir Ho­li­vu­do pa­stan­go­mis bu­vo įvyk­dy­ ta še­šių ame­ri­kie­čių gel­bė­ji­mo ope­ ra­ci­ja). Nors nau­jau­sias S.Spiel­ber­ go dar­bas, pa­šlo­vi­nan­t is še­šio­l ik­tą­ jį JAV pre­zi­den­tą Ab­ra­ha­mą Lin­col­ ną, pa­sa­ko­ja apie se­n iai praė­ju­sius lai­kus, jis su­kur­tas taip, kad įti­kin­tų žiū­ro­vą, jog ame­ri­kie­čiams jų ša­lies praei­tis nė­ra vien pa­gel­tu­sių va­do­vė­ lių teks­tai. „Lin­kol­nas“ pir­miau­sia bu­ vo pa­ro­dy­tas da­bar­ti­nio JAV Kong­ re­so na­riams, kad šie ne­pa­mirš­tų sa­ vo ša­lies is­to­ri­nių pa­mo­kų, kaip rei­ kia val­dy­ti iš gar­bin­g ų pro­tė­vių pa­ vel­dė­tą vals­ty­bę.

FORUM CINEMAS AKROPOLIS Ozo g. 25

„Saugus prieglobstis“ – Premjera.

1–7 d. 11.30, 14, 16.30, 19.15 (seansas nevyks 7 d.), 21.40 (seansas nevyks 7 d.), 21.30 (seansas vyks 7 d.) val. „Mama“ – Premjera. 1–7 d. 11.15, 13.30, 15.45, 18.15, 20.45 val. „Šalutinis poveikis“ – Premjera. 1–7 d.

14.30, 16.45, 19, 21.15 val. „Ką išdarinėja vyrai“ – Premjera. 1–7 d.

15.30, 18.30, 21 val.

A.Bocelli koncertas – 8 d. 19 val. „Ozas: didingas ir galingas“ (3D) – LNK kino startas. 7 d. 19 val. „Gimtadienis“ – „Radiocentro“ seansas. 7 d. 18 val. „Valentinas vienas“ – 1–7 d. 13.15, 16.15, 18.45, 21.30 (seansas nevyks 7 d.), 21.40 (seansas vyks 7 d.) val. „Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti“ – 1–7 d. 11, 15.15, 19.45 val. „Rusų nuotykiai Las Vegase“ – 1–7 d.

13, 17.30, 21.50 val. „Sniego karalienė“ (lietuviškai) – 1–7 d. 10.45, 16 val. „Sniego karalienė“ (lietuviškai, 3D) – 1–7 d. 13.45, 18 (seansas nevyks 7 d.) val. „Sniego karalienė“ (3D) – 1–7 d.

11.45 val. „Ana Karenina“ – 1–7 d. 15, 20.15 val. „Žuviukas Nemo“ (3D, lietuviškai) – 1–7 d. 10.30, 12.45 val. „Gimę mylėti“ – 1–7 d. 20.30 val. „Legendos susivienija“ (lietuviškai) – 2, 3 d. 10.15 val. „Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai“ – 1–7 d. 12.15 val. „Aukšta klasė“ – 1–7 d. 17.45 val. „Ralfas Griovėjas“ (lietuviškai) – 1–7 d. 11.45 val.

FORUM CINEMAS VINGIS Savanorių pr. 7

Po­li­ti­ka ima vir­šų „Po­l i­t i­ka – per­ne­lyg rim­tas rei­ka­las, kad jį bū­tų ga­li­ma pa­ti­kė­ti vien po­li­ ti­kams“, – šie ki­ta­dos pa­sa­ky­ti Pran­ cū­z i­jos pre­z i­den­to Charles’io de Gaulle’io žo­džiai šie­met ga­li bū­ti Ho­ li­vu­do šū­kis. Net ką tik pa­si­bai­gu­sio­ je „Os­ka­rų“ ce­re­mo­ni­jo­je kaip nie­kad ryš­k iai do­m i­na­vo po­l i­t i­nės te­ma­t i­ kos fil­mai. Ne­ma­žai paauk­suo­tų sta­ tu­lė­lių, kaip ir bu­vo pro­gno­zuo­ta, ga­ vo ir re­ži­sie­rės Kath­ryn Bi­ge­low po­li­ ti­nė dra­ma „Tai­ki­nys #1“ (apie tai, kaip bu­vo lik­v i­duo­tas gar­siau­sias mū­sų lai­k ų te­ro­r is­tas bin La­de­nas), ir ak­ to­riaus Be­no Aff­lec­ko re­ži­suo­ta dra­ ma „Ar­go“ (apie tai, kaip per 1980 m.

Kino repertuaras

„Lin­kol­nas“ („Lin­coln“) Biog­ra­fi­nė dra­ma. JAV, 2012 m.

Rež. S.Spiel­ber­gas.

Vai­di­na D.Day-Le­wi­sas, Jo­sep­has Gor­do­nasLe­vit­tas, Tom­my Lee Jo­ne­sas, Da­vi­das Strat­hair­nas.

veiksmas

••• humoras

••• įtampa

••• erotika

••• siaubas

•••

5 N-13 „Lin­kol­nas“ Nuo 2013 02 22 Truk­mė 150 min.

„Saugus prieglobstis“ – Premjera.

1–7 d. 11.40, 16.45, 18.40 (seansas nevyks 7 d.), 21 val. „Mama“ – Premjera. 1–7 d. 12, 14.30, 16.45, 19.10, 21.40 val. „Šalutinis poveikis“ – Premjera. 1–7 d.

12.30, 15.20, 18.20, 20.45 val. „Ką išdarinėja vyrai“ – Premjera.

1–7 d. 14.15, 19.30, 22 val.

A.Bocelli koncertas – 8 d. 20 val. „Ozas: didingas ir galingas“ (3D) – LNK kino startas. 7 d. 19 val. „Gimtadienis“ – „Radiocentro“ seansas. 7 d. 18 val.

R.Vagnerio opera „Parsifalis“ – Tiesioginė premjeros transliacija iš Niujorko Metropolitano operos teatro. 2 d. 19 val. „Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti“ – 1–7 d. 13.50, 16.40, 19.20 (seansas nevyks 1, 6 d.), 22 val. „Linkolnas“ – 1–7 d. 12 (seansas vyks 2, 3 d.), 15.10, 18.10 (seansas nevyks 1 d.), 18.50 (seansas vyks 1 d.), 21.40 val. „Valentinas vienas“ – 1–7 d. 11.20, 13.40, 16, 18.40, 21.20 (seansas nevyks 7 d.), 21.50 (seansas vyks 7 d.) val. „Ana Karenina“ – 1–7 d. 11 (seansas vyks 2, 3 d.), 16.20, 21 val. „Žuviukas Nemo“ (3D, lietuviškai) – 1–7 d. 11, 13.20, 15.40 (seansas nevyks 2 d.) val. „Sniego karalienė“ (lietuviškai) – 1–7 d. 11.20, 16 val. „Sniego karalienė“ (3D) – 1–7 d. 13.40, 18 (seansas nevyks 2, 7 d.) val. „Rusų nuotykiai Las Vegase“ – 1–7 d.

14.10, 19 val. „Gimę mylėti“ – 1, 3–7 d. 20.15 val. „Legendos susivienija“ (lietuviškai) – 2, 3 d. 11.40 val.

SEANSAI UŽ SPECIALIĄ KAINĄ „Ištrūkęs Džango“ – 1–7 d. 12.15 (seansas vyks 2, 3 d.), 20.45 val. „Argo“ – 1–7 d. 15.30, 18.15 val. „Ralfas Griovėjas“ (lietuviškai) – 2, 3 d. 12.45 val. „Pi gyvenimas“ – 1–7 d. 15.15 val. „Vargdieniai“ – 1–7 d. 18 val. „Aukšta klasė“ – 1–7 d. 21.15 val.

MULTIKINO Ozo g. 18

Kadrai iš filmo

„Saugus prieglobstis“ – Premjera.

1–7 d. 11.15 (seansas nevyks 6 d.), 12 (seansas mamoms su mažyliais vyks 7 d.), 13.45 (seansas nevyks 6 d.), 16.15, 18.45, 21.15 val. „Šalutinis poveikis“ – 1–7 d. 14.45, 17, 19.15, 21.30 val. „Mama“ – Premjera. 1–7 d. 15.15, 17.30, 19.45, 22 val.

„Ką išdarinėja vyrai“ – Premjera.

1–7 d. 16, 18, 20, 22 val. „Gimtadienis“ – Išankstinė premjera.

7 d. 21 val. „Sniego karalienė“ (3D, lietuviškai) – 1–7 d. 11, 13, 15, 16.15 (seansas vyks 7 d.), 16.30 (seansas nevyks 7 d.) val. „Sniego karalienė“ (lietuviškai) – 1–7 d.

10, 12, 14 val. „Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai“ – 1–7 d. 10.30, 13 val. „Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti“ – 1–7 d. 17.45, 19.45, 22 val. „Ana Karenina“ – 1–6 d. 18.30 val., 7 d. 18.15 val. „Valentinas vienas“ – 1–7 d. 17.15, 19.30, 21.45 val. „Žuviukas Nemo“ (3D, lietuviškai) – 1–7 d. 10.15, 12.30 val. „Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai“ – 1–7 d. 15.45 val. „Ištrūkęs Džango“ – 1–6 d. 21.15 val. „Ralfas Griovėjas“ (3D, lietuviškai) – 1–7 d. 10.15, 12.45 val. „Ralfas Griovėjas“ (lietuviškai) – 1–7 d.

10.15, 12.45 val.

SKALViJA A.Goštauto g. 2 / 15

„Medžioklė“ – 28 d. 21.40 val. „7 dienos Havanoje“ – 4 d. 14.30 val., 4 d.

21.10 val., 5 d. 16.30 val., 6 d. 18.40 val. „VOKIŠKO KINO DIENOS 2013“ „Parduotas vaikis“, „Čia aš, Helmutas“ – 28 d. 17 val. „Sunaikink tėvą“ – 28 d. 19.20 val., 3 d.

19 val. „Italas“, „Kurtas ir keltuvas“ – 1 d. 17 val. „Storulės“ – 1 d. 19.10 val. „Siena“ – 2 d. 17 val. „Gerhardas Ricteris tapo“ – 3 d. 17 val. „ŠERŠĖLIAFAM“ „Makaronai ir sūris“ – 1 d. 21.20 val. „Lėlių namai“ – 3 d. 21.20 val. „Herkus Mantas“ – 4 d. 17 val. „Marinos namai“ – 4 d. 19.50 val. „Dileris“ – 5 d. 19 val. „Gilbė“ – 5 d. 21.10 val. „Faktas“ – 6 d. 17 val. „Saulutės“ – 6 d. 21.10 val.

CIKLAS „KARLSONO KINAS“ „Kukis grįžta“ – 2 d. 15 val., 3 d. 13 val.

SUSITIKIMAS SU ČEKŲ REŽISIERIUMI JÁNU SVĚRÁKU „Tuščios taros“ – 2 d. 19 val. „Pasivažinėjimas“ – 2 d. 21.10 val.

CIKLAS „LAIKAS EINA PER KINĄ.

ALMANTUI GRIKEVIČIUI ATMINTI“ „Sadūto tūto“ – 3 d. 15 val.

PASAKA Šv. Ignoto g. 4 / 3

„Populiari mergina“ – 28 d. 15 (senjorų arbatėlė) val., 2 d. 17 val. „Sniego karalienė“ – 28 d. 15.30 (beibikinas) val., 2 d. 15.30 val. „7 dienos Havanoje“ – 28 d. 16 val., 4 d. 18.15 val., 6 d. 20 val. „Meilė kaip nuodai“ – 28 d. 17 val., 2 d. 15 val. „Optimisto istorija“ – 28 d. 17.30 val., 3 d. 19 val. „Ištrūkęs Džango“ – 28 d. 18.30 val., 3 d. 20.30 val. „Provokuojantys užrašai“ – 28 d.

21 val., 2 d. 19.30 val. „Gimę mylėti“ – 28 d. 21.30 val., 2 d.

17.15 val. „Medžioklė“ – 2 d. 20 val., 4 d. 18.30 val., 5 d. 20.15 val., 6 d. 19.30 val.

Repertuaro intriga – 2 d. 21.45 val. „Legendos susivienija“ – 3 d. 15 val. „Taikinys Nr. 1“ – 3 d. 17 val. „Magiškas Paryžius 3“ – 4 d. 20.45 val., 5 d. 18.30 val. „VOKIŠKO KINO DIENOS 2013“ „Storulės“ – 28 d. 19 val. „ŠERŠĖLIAFAM“ „Džindžer ir Rosa“ – 2 d. 19.45 val., 3 d. 15.45 val. „Elektriniai vaikai“ – 2 d. 22 val. „Kayan“ – 3 d. 18 val. „Karūnos brangakmeniai“ – 3 d.

20.15 val. „Laiptai į dangų“ – 4 d. 18 val. „Makaronai ir sūris“ – 4 d. 21 val. „Savi keliai“ – 5 d. 17.30 val. „Velnio sėkla“ – 5 d. 18 val. „Žana Dilman“, „Prekybos krantinė 23“, „1080 Briuselis“ – 5 d. 20 val. „Lėlių namai“ – 5 d. 20.30 val. „Kasdieną vis pirmyn į šviesą“ – 6 d.

18 val. „Gulbė“ – 6 d. 21 val.

24

vasario 28–kovo 6, 2013

idėjos laisvalaikiui diena.lt/naujienos/laisvalaikis

Į mies­tą – ieš­ko­ti se­nų Ignas Jačauskas i.jacauskas@diena.lt

Ra­šy­to­ją R.Še­re­ly­tę bū­tų ga­li­ma va­din­ti na­mi­sė­da. Vis dėl­to ir ji neat­sis­pi­ria Vil­niaus se­na­mies­ čio ža­ve­siui. O ir lan­ko­si ne tik ten, kur kve­pia kny­go­mis.

Skir­tin­gai nei dau­ge­lio vil­nie­ čių, R.Še­re­ly­tės dar­bo lai­kas daž­ nai ne­tel­pa į įpras­tos dar­bo sa­vai­ tės rė­mus ir per­si­ke­lia į sa­vait­ga­lį.

Bū­tent to­dėl se­na­mies­ty­je gy­ve­ nan­ti ra­šy­to­ja sa­ko re­tai ka­da iš­ trūks­tan­ti iš na­mų į mies­te vyks­ tan­čius ren­gi­nius.

Ta­čiau R.Še­re­ly­tės tik­rai ne­ga­ lė­tum ap­kal­tin­ti so­cio­fo­bi­ja, tik jos aist­ra – ti­piš­ka me­no žmo­gui: teat­ras ir ma­žy­čiai kny­gy­nė­liai, ku­riuo­se ga­li­ma įsi­gy­ti dar so­ viet­me­čiu leis­tos moks­li­nės fan­ tas­ti­kos. „Ži­no­te, ra­šy­to­jo dar­bas – sė­ dė­ti prie ra­šo­mo­jo sta­lo, ir tiek.

Iš­trūks­tu re­tai. Bet kart­kar­tė­mis lan­kau­si Vil­niaus cent­re esan­

Akiratis: di­džiau­sia ti­ki­my­bė R.Še­re­ly­tę su­tik­ti li­te­ra­tū­ri­nia­me ren­

gi­ny­je, pa­vyz­džiui, Kny­gų mu­gė­je – į se­na­mies­čio gat­ves il­ges­niam lai­kui ji iš­trūks­ta re­tai.

In­gos Juo­dy­tės nuo­tr.

čiuo­se teat­ruo­se. Vi­suo­se – ne tik Na­cio­na­li­nia­me, bet ir Ma­ža­ja­ me, Jau­ni­mo. Kny­gy­nuo­se? Taip, aiš­ku, ten taip pat daž­nai už­su­ku.

Vi­sai sma­gus kny­gy­nė­lis, esan­tis Ge­di­mi­no pr. 9. Ten kar­tu ir kny­ gy­nas, ir jau­ki ka­vi­nu­kė, kur ga­li pa­sė­dė­ti ir pa­skai­ty­ti“, – sa­kė ra­ šy­to­ja.

Ta­čiau la­biau­siai R.Še­re­ly­tę trau­kia skai­ty­tų kny­gų kny­gy­nai – Vil­niu­je, se­na­mies­ty­je, jų ne­ ma­žai. Pa­vyz­džiui, ryš­kiau­sias jų – „Mint Vi­ne­tu“ Šv. Ig­no­to gat­ vė­je. Čia ga­li pri­sės­ti ir ne­truk­do­ mas skai­ty­ti, kny­gy­nas neap­si­ri­ bo­ja tik skai­ti­niais – čia ga­li­ma įsi­gy­ti ir se­nų plokš­te­lių, ir pa­

Teatro mėgėjams

muzikos mėgėjams

KUR? Lietuvos nacionaliniame dramos teatre, Gedimino pr. 4.

KA­DA? Vasario 28, kovo 1 d. 18.30 val. KIEK? 30–50 litų.

KUR? Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje, Aušros Vartų g. 5.

KA­DA? Kovo 2 d. 19 val. KIEK? 20–50 litų.

Vengrų dramaturgo pjesės premjera

Pasaulio muzikos klasikos lobynas

Ferencas Molnáras – garsus XX a. pirmos pusės Vengrijos rašytojas, žurnalistas ir dramaturgas.

Vienoje žinomiausių jo pjesių „Lilijomas“ susipina realybė ir fantazija, juokas ir ašaros, švelni šypsena ir tragizmas, o riba tarp gėrio ir blogio – labai trapi. Spektaklio veiksmas vyksta tikrovėje ir skaistykloje. Spektaklio režisierius László Bagossy.

Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, vadovaujamas pagrindinio Sankt Peterburgo simfoninio orkestro dirigento Vladimiro Lande, pravers pasaulio muzikos lobyną. Jame Sergejaus Prokofjevo, Piotro Čaikovskio kūriniai. Koncerte grieš jaunas smuikininkas, Rusijai ir Jungtinei Karalystei atstovaujantis Eugene’as Ugorskis.

KUR? Kongresų rūmuose, Vilniaus g. 6 / 16.

KA­DA? Vasario 28 d., kovo 2 d. 19 val. KIEK? 37–127 litai.

KUR? Taikomosios dailės muziejuje, Arsenalo g. 3A. KA­DA? Kovo 3 d. 16 val. KIEK? 20 litų.

Verterio kančios

Fortepijono rečitalis

„Vilnius City Opera“ ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras pristato Jules’io Massenet operą „Verteris“. Pagrindinio herojaus vaidmens atlikti grįžta žymusis tenoras Edgaras Montvidas. „Tai kamerinis, intymus, psichologiškas kūrinys su didžiuliu emociniu krūviu, giliu vidiniu turiniu – tai aukštoji opera, aukštoji muzika“, – sakė spektaklio režisierė Dalia Ibelhauptaitė.

Vilniuje gimęs Leonidas Dorfmanas, Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos auklėtinis, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos absolventas, nuolat grįžta į Lietuvą. Šį rečitalį menininkas skiria savo mylimai motinai, Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos ilgametei mokytojai Lidijai Dorfman, atminiti.

25

vasario 28–kovo 6, 2013

idėjos laisvalaikiui

26p.

„Žalgirio“ treneris J.Pla­za pri­sta­tė savo ro­ma­ną „An­dže­li­nos pa­klo­dės“.

kny­gų bend­rau­ti su bend­ra­min­čiais. Tie­ sa, R.Še­re­ly­tę į to­kius kny­gy­nė­lius trau­kia ki­tos prie­žas­tys – jos aist­ra se­noms kny­goms. „Aš ren­ku ir vie­ nos se­niau­sių so­viet­me­čiu leis­tos se­ri­jos „Ze­ni­tas“ kny­gas. Tai toks kaip ir ho­bis“, – pri­si­pa­ži­no ji.

Ra­šy­to­ja at­sklei­dė, kad ke­liau­ja ne tik kny­gų pėd­sa­kais, bet neat­ si­sa­ko ir že­miš­kes­nių ma­lo­nu­mų, pa­vyz­džiui, už­suk­ti į pi­ce­ri­ją ar tie­siog pa­sė­dė­ti ku­rio­je nors se­na­ mies­čio ka­vi­nu­kė­je. „Sno­biš­kų vie­tų ne­mėgs­tu. Ne­ jau­kiai ten jau­čiuo­si. Ir šiaip to­kių pa­mėg­tų, iš­skir­ti­nių vie­tų ne­tu­riu.

Ra­šy­to­jų są­jun­gos ka­vi­nė „Suo­ kal­bis“ – tai ma­no jau­nys­tės lai­ kų aist­ra. Da­bar net ne­ži­nau, ar ten kas nors yra. Bet nos­tal­gi­ja ma­nęs tik­rai ne­kan­ki­na, kad kas nors bu­ vo, ko nors ne­bė­ra, – vi­sa­da ga­li­ma ras­ti ki­tą vie­tą, ją pri­si­jau­kin­ti. Yra ir da­bar to­kių ka­vi­nių, ku­rios trau­kia me­ni­nin­kus, – tik­rai tai ži­nau. Svar­ bi net ne vie­ta, o jo­je be­si­bu­rian­tys žmo­nės. Ne vie­ta ren­ka­si žmo­nes, o žmo­nės ją“, – tvir­ti­no me­ni­nin­kė.

PRivalai dalyvauti!

Ko ne­da­vė M.A.M.A., duos T.Ė.T.Ė.

Vi­si ti­kin­tys al­ter­na­ty­vio­sios mu­ zi­kos ap­do­va­no­ji­mų T.Ė.T.Ė or­ ga­ni­za­to­rių pa­ža­dais duo­ti vis­ką, ko ne­da­vė ki­ti, ko­vo 2-osios va­ka­ rą tu­rė­tų ap­si­lan­ky­ti me­nų fab­ri­ ke „Lof­tas“.

Al­ter­na­ty­vio­sios mu­zi­kos šven­ tę kurs ir ap­do­va­no­ji­mų tei­ki­ mo džiaugs­mus pa­stip­rins tik­ro gar­so pa­si­ro­dy­mai – gros gru­pės „Mo­vo“, „Sie­la“, „Tie Ge­res­ni“, „Liūd­ni Sli­bi­nai“, „Kar­ma“, „Yo­ko Mo­no“, „Er­kė Mai­še“, mu­zi­kan­tai Vi­das Ba­rei­kis, Li­las, Umi­ko, Čiu­ bas. Ži­no­ma, ren­gi­nio ak­cen­tas – no­mi­na­ci­jos. O jos to­kios. „Me­tų de­biu­to“ no­mi­nan­tai – „Ku­rak“, „Tie Ge­res­ni“, „The Per­ fect Pill“, „Gjan“. „Me­tų al­bu­mo“ kategorijoje – Mar­ko Pa­lu­ben­kos „No Fun In 101“, Pus­haz „Kny­ ga be pa­va­di­ni­mo“, Li­lo – „Pop“, „Kar­mos“ „Už­si­merk­siu“.

Ge­riau­siais „Me­tų vaiz­do“ kate­ gorijoje pre­ten­duo­ja tap­ti šie vaiz­ do kli­pai: Pus­haz – „Jazz’as gy­do“,

„Dee­per Up­per“ – „In the Sands of a De­sert“, „Ra­sa­ba­sa“ – „She“, „Road­kill“– „Sold My Soul“. „Me­tų cha­riz­ma­tiš­kiau­sių­jų“ no­mi­nantai – Do­mi­ny­kas Vai­ tie­kū­nas iš „Liūd­nų Sli­bi­nų“, „The Per­fect Pill“ at­sto­vas Jos­hua McClun­gas, Kar­piz iš gru­pės „Tie Ge­res­ni“, „Gar­ba­no­to Bo­sis­to“ vo­ka­lis­tas Ša­rū­nas Jo­nei­kis. Pas­ ta­ro­ji gru­pė taip pat var­žy­sis „Me­ tų Rock“ kategorijoje kar­tu su jau mi­nė­tais „The Per­fect Pill“, taip pat su gru­pė­mis „Mo­vo“, „An­ bo“. „Me­tų hip hop“ no­mi­nan­tai – Li­las, „Tie Ge­res­ni“, „Ga­raz­ he ne­rū­ko­ma“, „G&G Sin­di­ka­ tas“. Ge­riau­sia me­tų me­ta­lo gru­ pė bus ren­ka­ma taip pat iš ke­tu­rių pre­ten­den­tų – tai „Awa­ke­ning Sun“, „Dis­si­mu­la­tion“, „Pa­ra­ ly­tic“, „Pek­la“. Dėl Me­tų et­no­ mu­zi­kos gru­pės ti­tu­lo su­si­grums se­nie­ji šio žan­ro at­sto­vai – „Ata­ ly­ja“, „Sky­lė“, „Spanx­ti“, „Žal­va­ ri­nis“. Me­tų punk sce­nos pa­ži­bos – „Saint Old Sand“, „Luc­ky stri­

kam nesimiega

VD inf.

Kur? Menų fabrike „Loftas“, Švitrigailos g. 29.

Ka­da? Kovo 2 d. 20 val.

Kiek? 29 litai.

ne tik vaikams

Konstantinas Korovinas. „Paryžius naktį“

Parodų lankytojams

ke“, „Bro­si­ded“, GXFXTX. Prie tri­jų ge­rai ži­no­mų fan­ko mu­zi­ kos ko­lek­ty­vų – „Be­ke­šo vil­kų“ , „Sau­lės klio­šo“ ir „Bi­čių“ – „Me­tų funk“ jategorijoje at­si­dū­rė ir „Ai, šiaip bi­čiu­kai“.

T.Ė.T.Ė. ap­do­va­no­ji­mų dė­me­ sio su­lau­kė ir ex­pe­ri­men­tal sti­ liaus at­sto­vai. Šios ka­te­go­ri­jos no­mi­nan­tai – „BA.“, „Mmpsuf“, „AVas­po“, „Can­dee Train“. „Me­ tų elekt­ro“ ge­riau­sie­ji – „Pro­per Heat“, Ma­rio Ba­sa­nov, Driez­has ir ne­se­niai į akus­ti­nę mu­zi­ką persi­ me­tęs due­tas „Gol­den Pa­ra­zyth“.

Ne­pa­gai­lė­ta dė­me­sio ir mu­zi­ kos fes­ti­va­liams – ge­riau­siu me­tų ren­gi­niu pre­ten­duo­ja tap­ti „Vel­nio ak­muo“, „Ga­la­pa­gai“, „Kark­lė“ ir „Sat­ta Out­si­de“. Dėl Me­tų DJ ko­ man­dos ti­tu­lo su­si­rungs „Dis­co Ma­fia“, „Bal­tic Bal­kan“, „Mon­ day Jazz“, „Me­tal on Me­tal“. Me­ tų mu­zi­kos sklei­dė­ju tap­ti ban­dys Ra­mū­nas Zil­nys, mu­sic.lt, ma­no­ mu­zi­ka.lt, shar­keen.lt.

KUR? Muzikos klube „Tamsta“, Subačiaus g. 11A. KA­DA? Kovo 2 d. 21.30 val. KIEK? 40 litų.

KUR? Radvilų rūmuose, Vilniaus g. 24.

KA­DA? Iki gegužės 5 d. KIEK? 3–6 litai.

KUR? Menų fabrike „Loftas“, Švitrigailos g. 29.

KA­DA? Vasario 28 d. 21 val. KIEK? 33 litai.

KUR? Valstybiniame jaunimo teatre, Arklių g. 5.

KA­DA? Kovo 3 d. 12 val. KIEK? 10 litų.

Perfekcionistas ir romantikė

Rusų dailės sidabro amžius

Sėkmingiausias estų „eksportas“

prisiminimai apie vaikystės kiemą

Preciziškumas ir romantika – pirmieji žodžiai, ateinantys į galvą, išgirdus Leon Somov ir Jazzu. Kad ir kaip atrodytų nesuderinama, tačiau šie prieštaravimai papildo vienas kitą tobulai. Jazzu spinduliuoja jaunatviška ekspresija ir emociniu maksimalizmu, kurį atsveria konkretumas, sklindantis iš perfekcionisto Leon Somov.

Baigiantis XIX a. prasidėjo audringas rusų kultūrinio gyvenimo periodas, įėjęs į istoriją sidabro amžiaus pavadinimu ir laikomas rusų dvasinės kultūros renesansu. Šio laikotarpio menininkai save laikė naujos meninės pasaulėjautos žmonėmis ir savo kūryba gynė koncepciją „Menas menui“.

Estų grupė „Ewert and The Two Dragons“ per dvejus metus tapo pačiu sėkmingiausiu Baltijos šalių muzikos „eksportu“. Turbūt neliko šalies Europoje, kurioje jie nebūtų groję. Koncerto Lietuvoje muzikantai laukia itin nekantriai, nes mūsų šalyje įvyko vienas pirmųjų jų koncertų užsienyje.

Muzikinis spektaklis pagal Juozo Erlicko poeziją sugrąžins kūnu ir dvasia į tuos laikus, kai žaisdavome indėnus ir vaduodavome damas, kada pykdavome nuoširdžiai ir atvirai, o bučiuodavomės nedrąsiai. „Bilietas iš dangaus“ skirtas visiems, kurie myli teatrą, mėgsta žaisti, svajoti ir fantazuoti.

KUR? Ūkio banko teatro arenoje, Olimpiečių g. 3.

KA­DA? Kovo 3 d. 20 val. KIEK? 89–199 litai.

KUR? Ekspozicijų salėje „Titanikas“, Maironio g.

3. KA­DA? Iki kovo 6 d. KIEK? Nemokamai.

KUR? Menų fabrike „Loftas“, Švitrigailos g. 29.

KA­DA? Kovo 1 d. 22 val. KIEK? 15 litų.

KUR? Žaislų muziejuje, Šiltadaržio g. 2. KA­DA? II–V 10–20 val., VI–VII 11–18 val. KIEK? 8–12 litų.

Zemfira sugrįžta į Vilnių

10 metų tapatybės

Drum&bass vakarėlis

Žaislų pasaulyje

Po ilgos kūrybinės veiklos pertraukos populiari Rusijos dainininkė Zemfira vėl grįžta į sceną.

Koncerte skambės ne tik kūriniai iš naujojo albumo, bet ir visiems gerbėjams gerai pažįstamos bei pamėgtos dainos iš ankstesnių albumų. Visų ištikimų Zemfiros gerbėjų įsigyti ir išsaugoti bilietai į praėjusiais metais neįvykusį koncertą galios ir šiemet.

Kostiumo dizainerės Jolanta Rimkutė ir Ieva Ševiakovaitė 2003-iųjų festivalyje „Mados infekcija“ pristatė ryškią lietuvio tapatumo ženklų kolekciją „LT identity“.

Dešimto jubiliejaus proga „LT identity“ pristato parodą, supažindinsiančią su Lietuvos dizaino procesu madoje, fotografijoje ir grafikoje.

Į Vilnių atvyksta drum&bass žvaigždė vengras Zero Method. Su svečiu renginyje pasirodys drum&bass scenos Lietuvoje senbuviai: Salty Sugar („Amenų Broliai“), Astralas ir Emery. Taip pat išskirtinį pasirodymą šiame renginyje surengs Justin Xara.

Neseniai duris atvėrusiame Žaislų muziejuje dalis ekspozicijos skirta seniausiems Lietuvos žaislams, galėsite išmėginti jų kopijas. Antroje dalyje aplankysite keičiamą parodėlę „XX a. prisiminimai“. Jauniesiems lankytojams bus smagu žaislus paliesti, vyresniems – atgaivinti vaikystės prisiminimus.

26

vasario 28–kovo 6, 2013

sportas

Eu­ro­ly­go­je – le­mia­mos iš­li­ki­mo ko­vos Lie­tu­vių pa­stan­gos ir tur­kų ago­ni­ja

Pa­jė­giau­sia­me Se­ no­jo že­my­no krep­ ši­nio tur­ny­re iki „Top 16“ eta­po pa­ bai­gos lie­ka vos še­ ši tu­rai. Nors Kau­no „Žal­gi­rio“ ga­li­my­ bės ženg­ti to­liau – mig­lo­tos, Lie­tu­vos krep­ši­nio mė­gė­jų vil­tys dar ne­mi­rė.

Šan­sas: „Žal­gi­riui“ klys­ti ne­be­ga­li­ma – pra­lai­mė­ji­mas „Uni­ca­jai“ penk­ta­die­nio Eu­ro­ly­gos rung­ty­nė­se kau­

nie­čiams iš es­mės atim­tų ga­li­my­bę ženg­ti to­liau.

Ba­lys Šmi­gels­kas

b.smigelskas@diena.lt

Vil­ties šiau­das

Po praė­ju­sia­me tu­re pa­tir­tos skau­ džios ne­sėk­mės run­gian­tis su Atė­ nų „Pa­nat­hi­nai­kos“ „Žal­gi­rio“ šan­sai iš­lik­ti Eu­ro­ly­go­je su­ma­žė­ jo iki mi­ni­mu­mo. Tie­sa, „Žal­gi­ris“ šį se­zo­ną jau įro­dė, kad su­ge­ba pa­ siek­ti aukš­čiau­sių re­zul­ta­tų net ir sun­kiau­sio­mis aki­mir­ko­mis.

Ta­čiau no­rė­da­mi su­grįž­ti į rea­ lią ko­vą dėl pa­te­ki­mo tarp ke­tu­ rių stip­riau­sių E gru­pės ko­man­dų kau­nie­čiai per li­ku­sius tu­rus tu­ ri iš­ko­vo­ti bent pen­kias per­ga­les, o tai reiš­kia, kad klys­ti be­veik ne­ ga­li­ma. Ma­ža to, net ir per­ga­lių at­

ve­ju vis­kas jau ne­bė­ra tik žal­gi­rie­ čių ran­ko­se. Šiuo me­tu ket­vir­to­je vie­to­je, ku­ ri su­tei­kia ke­lia­la­pį į Eu­ro­ly­gos ket­ virt­fi­na­lį, su 5 per­ga­lė­mis įsi­tai­siu­ si „Pa­nat­hi­nai­kos“. Grai­kai į sa­vo są­skai­tą grei­čiau­siai įsi­ra­šys dar ma­žiau­siai 2 taš­kus – dvi­ko­vo­se su Bam­ber­go „Bro­se Bas­kets“ ir Ber­ ly­no „Al­ba“. Jau ry­toj Jo­no Ma­čiu­ lio at­sto­vau­ja­mas „Pa­nat­hi­nai­kos“ na­mų aikš­te­lė­je priims gru­pės ly­ de­rę Stam­bu­lo „Ana­do­lu Efes“ (7/1). Pir­ma­ja­me ra­te He­la­dos sū­ nūs tur­kams pra­lai­mė­jo 64:78. Dar vie­na Atė­nų klu­bo ne­sėk­mė bū­si­ mo­se rung­ty­nė­se kau­nie­čiams pra­ vers­tų taip pat, kaip ir grai­kų pra­ lai­mė­ji­mas An­da­lū­zi­jo­je Ma­la­gos

„Uni­ca­jos“ eki­pai ki­tos sa­vai­tės rung­ty­nė­se. Dar la­biau ti­kė­ti­nas jų pra­lai­mė­ji­mas Mad­ri­do „Real“ ir Mask­vos CSKA klu­bams.

Kas lau­kia „Žal­gi­rio“

Jei­gu šis op­ti­mis­ti­nis sce­na­ri­jus tap­tų rea­ly­be, „Pa­nat­hi­nai­kos“ po „Top 16“ eta­po sa­vo krai­ty­je tu­rė­ tų su­krapš­tę 7 taš­kus. „Žal­gi­riui“ tuo­met „be­lik­tų“ iš­ko­vo­ti 5 per­ ga­les, pa­si­lie­kant tei­sę vie­ną­kart su­klys­ti. Kad ir ma­če Mask­vo­je su vie­tos CSKA ka­riau­na. Klu­bo ger­bė­jams be­lie­ka ti­kė­ti šia gra­ žia pa­sa­ka.

Prie sie­nos pri­rem­ti žal­gi­rie­čiai pir­mą­ją pla­no da­lį ga­li įgy­ven­din­ ti jau ry­toj va­ka­re, kai Ma­la­go­je

Ar­tū­ro Mo­ro­zo­vo nuo­tr.

ban­dys pa­lauž­ti kar­tą jau nu­ga­lė­ tą „Uni­ca­jos“ eki­pą (4/4). Per­ga­ lė „Žal­gi­riui“ ne tik leis­tų pa­kil­ti į penk­tą­ją tur­ny­ri­nės len­te­lės po­zi­ ci­ją, bet ir su­teik­tų tar­pu­sa­vio pra­ na­šu­mą, ku­ris ga­li bū­ti itin svar­bus „Top 16“ eta­po pa­bai­go­je.

Vė­liau žal­gi­rie­čių lau­kia su­dė­ tin­ga iš­vy­ka į Mask­vą ir rung­ty­nės na­mie su „Ana­do­lu Efes“. Ant­rą­ jį Eu­ro­ly­gos eta­pą Lie­tu­vos klu­bas už­baigs su­si­ti­ki­mais su vo­kie­čių ko­man­do­mis.

Neat­mes­ti­nas va­rian­tas, kad ko­ vo­jant dėl pa­te­ki­mo į ket­virt­fi­na­lį ga­li tek­ti vy­tis ne ką ki­tą, o Cent­ ri­nį Ar­mi­jos klu­bą. Ga­lin­gos su­dė­ ties CSKA kol kas klu­pi­nė­ja ir jau yra pa­ty­ru­si 3 pra­lai­mė­ji­mus.

F gru­pė­je ly­de­riau­ja „Bar­ce­lo­na“ (7/1), ant­ri žen­gia Sie­nos „Mon­ te­pas­chi“ krep­ši­nin­kai, ku­rie kar­ tu su ki­ta­me po­gru­py­je rung­ty­ niau­jan­čia „Ana­do­lu Efes“ eki­pa ta­po di­džiau­sio­mis tur­ny­ro staig­ me­no­mis. Komp­li­kuo­tai į „Top 16“ pra­si­bro­vę ita­lai po Nau­jų­jų me­tų per­ga­les raš­kė vie­ną po ki­tos. Ant že­mės Sie­nos eki­pą kol kas nu­lei­ do tik ka­ta­lo­nai, na­mie sve­čius nu­ kau­da­mi 85:66.

Su Eu­ro­ly­gos ka­ra­va­nu neat­sis­ vei­kin­ti pa­si­ry­žę ir „lie­tu­viš­kie­ji“ klu­bai. Mar­ty­no Ge­ce­vi­čiaus Pi­rė­jo „Olym­pia­cos“ ir Ri­mo Kur­ti­nai­čio Mask­vos sri­ties „Chim­ki“ yra iš­ko­ vo­ję po 5 per­ga­les ir gru­pė­je uži­ma 3 bei 4 vie­tas. M.Ge­ce­vi­čiaus klu­bas šį va­ka­rą Tur­ki­jo­je ban­dys įveik­ti per­ ga­lės džiaugs­mo dar ne­pa­ty­ru­sius Stam­bu­lo „Be­şik­taş“ krep­ši­nin­ kus. O R.Kur­ti­nai­čio mušt­ruo­ja­mai „Chim­ki“ teks ge­ro­kai rim­tes­nis iš­ ban­dy­mas – iš­vy­ka į Bar­se­lo­ną.

Jiems ant kul­nų li­pa Vi­to­ri­jos „Ca­ja La­bo­ral“ (4/4) ir Tel Avi­ vo „Mac­ca­bi“ (3/5). Pas­ta­rų­jų ko­ man­dų akis­ta­ta Is­pa­ni­jo­je įvyks jau šį va­ka­rą. Iz­rae­lio klu­bas ba­lan­suo­ ja ant be­dug­nės kraš­to ir kiek­vie­ nos li­ku­sios rung­ty­nės jiems yra iš „gy­venk ar­ba mirk“ se­ri­jos.

F gru­pės aut­sai­de­riai – tur­kų „Fe­ner­bah­çe Ülker“ ir „Be­şik­taş“ ko­man­dos. Pir­mų­jų vy­riau­sia­sis tre­ne­ris Si­mo­ne Pia­ni­gia­ni jau pa­ si­trau­kė iš po­sto ir tai pa­da­rė sa­vo no­ru. Stra­te­go mo­ty­vas pa­pras­tas – il­ga­me­tis „Mon­te­pas­chi“ ved­ lys ne­be­ti­kė­jo ko­man­dos sėk­me, nors prieš šį se­zo­ną, be vi­so bū­rio žvaigž­džių, į Stam­bu­lą pa­si­kvie­ tė ir jam pui­kiai pa­žįs­ta­mą vi­jur­ką Les­te­rį Bo McCa­leb­bą.

Krep­ši­nį iš­kei­tė į ra­šy­mą Ba­lys Šmi­gels­kas Kau­no „Žal­gi­rio“ vy­riau­sia­sis tre­ ne­ris Joa­nas Pla­za Lie­tu­vai pa­tei­kė ne­ti­kė­tą staig­me­ną. Tie­sa, ne krep­ ši­nio aikš­te­lė­je, o pri­sta­ty­da­mas su spor­tu ne­su­si­ju­sį sa­vo dar­bą – ro­ ma­ną „An­dže­li­nos pa­klo­dės“.

Požiūris: „Kai ra­šiau kny­gą „An­

dže­li­nos pa­klo­dės“, žmo­na ma­ne va­di­no be­pro­čiu, ta­čiau da­bar ji la­ bai džiau­gia­si“, – su­si­rin­ku­siems ger­bė­jams pa­sa­ko­jo J.Pla­za. „Fo­to­die­nos“ / Ro­ber­to Dač­kaus nuo­tr.

Praė­ju­sį sa­vait­ga­lį „Žal­gi­rio“ stra­ te­gas at­si­sklei­dė ki­tu amp­lua – Vil­ niaus tarp­tau­ti­nė­je kny­gų mu­gė­je pri­sta­tė prieš 14 me­tų pa­ra­šy­to ro­ ma­no „An­dže­li­nos pa­klo­dės“ lie­ tu­viš­ką ver­si­ją. Pris­ta­ty­me da­ly­va­ vo ir žal­gi­rie­čiai Pau­lius Jan­kū­nas, Ta­das Kli­ma­vi­čius bei Min­dau­gas Kuz­mins­kas. „Neį­ti­ki­ma, kad ma­no min­tys įdo­mios lie­tu­viams. <...> Esu krep­ ši­nio tre­ne­ris, tik­rai ne­va­di­nu sa­ vęs ra­šy­to­ju. Ži­nau, kad pa­vo­jin­ga kal­bė­ti mo­ters bal­su, jei esi vy­ras.

Dau­gu­ma vy­rų nė­ra to­kie jaut­rūs.

Pra­džio­je ra­šiau trum­pą ap­sa­ky­mą įsi­jau­tęs į mer­gai­tės vaid­me­nį. Ma­ no drau­gams tai pa­ti­ko, nu­spren­ džiau šį pa­sa­ko­ji­mą iš­plė­to­ti. De­ šimt me­tų dir­bau mo­te­rų ka­lė­ji­mo pri­žiū­rė­to­ju. Au­gau kar­tu su tri­mis se­se­ri­mis, tre­ni­ra­vau mo­te­rų krep­ ši­nio ko­man­dą. Kny­ga nė­ra skir­ta vien mo­te­rims, ji – vi­siems žmo­ nėms“, – kal­bė­jo J.Pla­za.

Cha­riz­ma­tiš­ka­sis stra­te­gas ra­ gi­no ne­bi­jo­ti siek­ti sa­vo sva­jo­nių

ir drą­siai žvelg­ti į atei­tį. Jis sa­kė­ si ban­dęs pa­sa­ky­ti žmo­nėms, taip pat sa­vo žai­dė­jams, kad jie ko­vo­tų už sa­vo sva­jo­nes ir ne­nu­leis­tų ran­ kų siek­da­mi tiks­lo. „Rei­kia be­pro­tiš­kai daug dar­bo, jei­gu no­ri su­lauk­ti sėk­mės kaip vers­li­nin­kas, mu­zi­kan­tas ar bet ku­rios ki­tos sri­ties pro­fe­sio­na­ las. Man la­bai pa­tin­ka bend­rau­ ti su žmo­nė­mis, ku­rie sis­te­min­gai sie­kia sa­vo tiks­lo. <...> Skam­bės ba­na­liai, bet žmo­nėms ši kny­ga pa­dė­jo. Tai nė­ra dra­mi­nis ir sun­ kiai skai­to­mas kū­ri­nys. Kai ra­šiau „An­dže­li­nos pa­klo­des“, žmo­na ma­ne va­di­no be­pro­čiu, ta­čiau da­ bar ji la­bai džiau­gia­si“, – pa­sa­ko­ jo tre­ne­ris.

Ka­ta­lo­nas pri­si­mi­nė dar­bą ka­lė­ ji­me, taip pat pri­si­pa­ži­no, kad ku­rį lai­ką yra te­kę pa­dir­bė­ti ir pa­dan­gų par­duo­tu­vė­je. „Pa­tir­tis lei­džia ly­gin­ti pro­ble­ mas ka­lė­ji­me ir aikš­te­lė­je. Ži­no­ma, krep­ši­ny­je pra­lai­mė­ji­mai nė­ra to­kie tra­giš­ki kaip įvy­kiai ka­lė­ji­muo­se.

Ta­čiau dirb­da­mas tre­ne­riu į rung­ ty­nes žiū­riu kaip į gy­ve­ni­mo ir mir­ ties klau­si­mą. Kai prieš ta­ve sto­vi dvi­met­ri­nis krep­ši­nin­kas, ta­vo vie­ nin­te­lis gink­las lie­ka žo­dis. Esu tik ma­žas ir ne­gra­žus vy­ru­kas. Il­gą lai­ ką, be krep­ši­nio, te­ko dirb­ti ir ki­tus dar­bus, to­dėl la­bai ver­ti­nu da­bar­ti­ nę si­tua­ci­ją“, – sa­kė J.Pla­za.

27

vasario 28–kovo 6, 2013

skelbimai VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS NAUJIENOS

Vilniaus miesto savivaldybė, Konstitucijos pr. 3, LT-09601, Vilnius. Tel. (8 5) 211 2000, faks. (8 5) 211 2222. www.vilnius.lt. Vilniaus miesto savivaldybė socialiniuose tinkluose: www.facebook.com/vilnius.lt, www.twitter.com/vilnius_lt.

Informacija tel. 1664. Pasitikėjimo tel. (8 5) 211 2885. Pirminė teisinė pagalba – gyventojai registruojami tel. (8 5) 211 2744, www.teisinepagalba.lt. Klauskite: e.vicemeras@vilnius.lt.

Kaziuko mugės ir suvalkiečių (sūduvių) dienų Vilniuje kultūrinė programa

Kovo 1 d. (penktadienis)

LR Seime (Gedimino pr. 53) 10 val. – diskusija Suvalkijos (Sūduvos) krašto plėtros klausimais.

Vilniaus A.Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje (Trakų g. 10) 12 val. – vaikų literatūros klasiko Prano Mašioto 150-osioms gimimo metinėms skirtos vaikų piešinių parodos „Mokykis tik džiaugtis ir kitiems padėk džiaugtis“ ir Suvalkijos (Sūduvos) krašto rašytojų knygų parodos „Man esi Tėviškė: sūduvių kūryba“ atidarymas.

nalių dailininkų parodos „Vilnius – vartai į Suvalkiją (Sūduvą)“ atidarymas. Suvalkijos (Sūduvos) profesionalių dailininkų parodos dar veiks ir „Arkos“ bei Šv. Jonų gatvės galerijose, Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje.

liaudies meistrų, kulinarinio paveldo atstovų ir meno mėgėjų kolektyvų pasirodymai.

Vilniaus mokytojų namų svetainėje (Vilniaus g. 39)

Prie Nacionalinio dramos teatro (Gedimino pr. 4)

18 val. – vakaras „Sūduva – knygnešystės centras: V. Kudirka, „Sietyno“ draugija“. Dalyvaus solistas Danielius Sadauskas, Sintautų (Šakių r.) kultūros centro folkloro ansamblis „Santaka“ (vad. Jūratė Navickienė). Veiks Marijampolės Petro Kriaučiūno viešosios bibliotekos parengta paroda „Sietyno“ draugija ir Marijampolės krašto knygnešiai“, bus rodomas dokumentinis filmas „Dr. Vinco Kudirkos gyvenimo ir kūrybos apžvalga“, veiks leidyklos „Piko valanda“ išleistų knygų apie Suvalkiją ekspozicija. (Leidinių bus galima įsigyti.)

12.30–18 val. – Suvalkijos (Sūduvos) meno mėgėjų kolektyvų koncertas.

Prie Nacionalinio dramos teatro (Gedimino pr. 4)

Kovo 2 d. (šeštadienis)

12 val. – Kaziuko mugės atidarymas.

9 val. – Šv. Mišios už Suvalkijos (Sūduvos) krašto žmones.

VšĮ Vilniaus vaikų ir jaunimo meno galerijoje (Vilniaus g. 39) 16 val. – vaikų piešinių parodos „Žvilgsnis į Sūduvą“ atidarymas ir meninis vyksmas „Skaitome P.Mašioto kūrybą ir piešiame“.

Vilniaus arkikatedroje (Katedros a. 2)

11–12 val. – teatralizuotos karnavalinės eitynės nuo Lukiškių aikštės iki Rotušės aikštės.

11–18 val. – vizualinė projekcija LED vaizdo ekrane „Suvalkijos (Sūduvos) panorama“.

Vilniaus mokytojų namų svetainėje (Vilniaus g. 39) 14 val. – literatūros popietė „Ir nurimsime tik tėviškės papėdėj...“ (Kazys Bradūnas). Dalyvaus rašytojai Gasparas Aleksa, Gintautas Iešmantas, Vitalija Filipova, Jonas Kalinauskas, Vaiva Markevičiūtė-Rykštė, Česlava Jakštytė, Selemonas Paltanavičius, Dalia Saukaitytė, Rita Mockeliūnienė, Justinas Sajauskas, bardai Vilma, Kornelija, Virginijus Aneliauskai, Gytis Ambrazevičius, aktorės Gražina Urbonaitė, Alvyda Čapaitytė ir kt. Popietėje taip pat skambės Salomėjos Nėries, Vinco Mykolaičio-Putino, K.Borutos, Kazio Bradūno eilės.

Veiks Sūduvos rašytojų knygų parodėlė-pardavimas.

12–15 val. – Vilniaus meno mėgėjų kolektyvų pasirodymai.

15–16 val. – Kaziuko mugės ir Suvalkijos (Sūduvos) dienų uždarymas.

Prie Nacionalinio dramos teatro (Gedimino pr. 4) 12–15 val. – Suvalkijos (Sūduvos) ir Vilniaus meno mėgėjų kolektyvų pasirodymai. „KAZIUKAS“ UŽUPYJE Kovo 1 d. (penktadienis)

Tymo kvartale 13–14 val. – XIX a. „Putbalas“ (futbolas).

Kovo 2 d. (šeštadienis)

Vasaros terasoje „Žalia žąsis“ (prie Maironio–Malūnų gatvių sankryžos – už tiltelio) 12–16 val. – Šilčiausia vieta Kaziuko mugėje – Samovarų vaišės“.

12–16 val. – unikali XIX a. antikvarinių samovarų kolekcija.

Kovo 1, 2, 3 d.

Galeroje (Užupio g. 2A) 10–19 val. – archyvinė Užupio plenerų tapybos paroda.

Vilniaus rotušėje (Didžioji g. 31)

10–19 val. – diagnostika kūrybai (gyd.

Alfredas Maruška).

18.30 val. – koncertas „Mes – sūduviai“.

Vilniaus rotušėje (Didžioji g. 31)

12 val. – suvalkiečių (sūduvių) dienų atidarymas.

Užupio meno inkubatoriaus kieme (Užupio g. 2A)

Kovo 3 d. (sekmadienis)

17 val. – suvalkiečių (sūduvių) profesio-

12.30–18 val. – Suvalkijos (Sūduvos)

Rotušės aikštėje (Didžioji g. 31)

10–19 val. – linksmybės prie laužo. „Retro“ – vinilinių plokštelių šėlsmas.

Karjera

Skubiai ir nemokamai išveža

Siūlo darbą Jei esi simpatiška! Nori dirbti Graikijoje! Šokti. Konsumacija. Naktiniuose klubuose. Išlaidos apmokamos. Tel. +3069 8143 4650 (Inga), +3069 7568 6534 (Vilma).

1078395

Klaipėdos valstybiniam muzikiniam teatrui reikalingas garso ir vaizdo režisierius, režisieriaus asistentas. Gyvenimo aprašymą siųsti personalas@klaipedosmuzikinis.lt. Išsamesnė informacija www.klaipedosmuzikinis.lt, tel. (8 46) 397 410.

1075476

Skubiai reikalingi mūrininkai ir kiti plataus profilio statybininkai. Darbas Belgijoje. Tel. +32486372176.

1077348

Vadyba Reikalingi vadybininkai (vokiškos automobilių chemijos prekyba). Skambinti tel. 8 688 10 603 11–18 val.

1077441

Rotušės aikštėje (Didžioji g. 31)

nenaudojamą buitinę techniką: šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę techniką ir kitus elektronikos prietaisus.

Tel. 8

641 99 000 www.kaunakiemis.lt

Technikos remonto Visų kompiuterių ir televizorių bei garso technikos servisas. Žalgirio g. 131, Vilnius, tel. (8 5) 275 4665; www.pc-help.lt.

1071045

Kelionių Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siuntinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8 687 58 503, +44 778 627 1449. Informacija – www.lietuvalondonas.com.

1077452

Paskolos

NUO 300 IKI 20 000 Lt

Parduoda Gaminu nestandartinius baldus pagal kliento pageidavimus. Išklausau, paruošiu projektą, suderinu, pagaminu, atvežu ir surenku pageidaujamoje vietoje. Tel. 8 685 74 135; baldai@birmanas.lt.

1065808

Mūras, betonavimas, tinkavimas, dažymas, plytelių klijavimas; kloju laminatą, parketą, tvarkau angokraščius. Tel. 8 626 82 814.

1074171

Buitinės technikos remonto

Nekilnojamąjį turtą Naujos statybos 178 kv. m 2 a. namą prie jūros Melnragėje, Klaipėdoje (yra 4 a žemės).

Tel. 8 652 36 554.

1076705

Parduodame puikų 2 kambarių butą Antakalnyje, P.Širvio g. (48 kv. m, 5/1 a., atliktas kapitalinis remontas, stilingai įrengtas, su baldais ir buitine technika). Kaina 209 000 Lt. Tel. 8 683 42 501, e. paštas seimosbutas@gmail.com.

1080839

Taisome visų tipų KOMPIUTERIUS ir TELEVIZORIUS bei kitus el. prietaisus. Atrišame žaidimų kompiuterius. Suteikiame garantiją.

Tel. 8 647 07 741.

1076318

Pigiai gamina spintas su stumdomosiomis durimis, virtuvės, miegamojo, kitus baldus pagal individualius užsakymus. Tel. 8 676 80 295.

1078477

Automobilius (senus, surūdijusius, su defektais, nevažiuojančius) ir kėbulus. Atsiskaito iš karto, pasiima patys. Tel. 8 607 97 663.

1076579

Brangiai perkame mišką su žeme arba išsikirsti. Visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 676 41 155.

1058696

Kitas prekes Bankroto administratorius UAB „ATENERGO“ parduoda bankrutavusios UAB „Baltic Express transportas“ turtą – priekabą SCHMITZ KO18, 1996 m., kaina 8000 Lt. Informacija teikiama ir parduodamo turto apžiūra vykdoma iš anksto susitarus telefonu 8 689 73 256. Šią informaciją galima rasti tinklapyje http://www.atenergo.lt.

1081301

Prekiaujame pjuvenų briketais. Tel. 8 610 01 279.

1075622

Perka

Paslaugos Statybos ir remonto

Baldus

Perku konteinerinę degalų laikymo ir pilstymo įrangą. Tel. 8 687 29 349.

1079320

Stambi įmonė brangiai perka įvairaus brandumo miškus Lietuvoje. Tel. 8 633 33 333, 8 644 44 444.

1068509

UAB BEST COMPANY.LT PERKA KARVES, BULIUS, BULIUKUS, VERŠELIUS. Tel. (8 310) 48 323, 8 613 70 805, 8 613 70 803.

1070830

Išsinuomoja Motyvuotas klientas ieško 1–2 k. buto nuomai Vilniaus mieste. Siūlyti visus variantus.

Tel. 8 603 11 011.

1079950

Parengtas „Teritorijos tarp Vasario 16-osios, A.Goštauto ir J.Jakšto gatvių“ detalusis planas.

Planavimo pagrindas: Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-07-02 įsakymas Nr. 30-1520. Planavimo organizatorius: Vilniaus miesto savivaldybės administracija, atstovaujama Miesto plėtros departamento, Konstitucijos pr.

3, LT-09601 Vilnius, tel. 211 2633. Planavimo tikslas: žemės sklypų ribų prie daugiabučių gyvenamųjų namų ir žemės tvarkymo bei naudojimo režimo nustatymas. Planuojamos žemės sklypų būdai ir pobūdžiai: daugiabučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Naujų statinių statyti nenumatoma.Planavimo terminai: pradžia – 2010 m. rugpjūtis, pabaiga – 2013 m. spalis. Detaliojo plano rengėjas: savivaldybės įmonė „Vilniaus planas“, Konstitucijos pr. 3, LT-09601 Vilnius. Su detaliojo plano sprendiniais galima susipažinti SĮ „Vilniaus planas“ patalpose 513 kab., o jų vieša ekspozicija Vilniaus miesto savivaldybėje, Konstitucijos pr. 3, II aukšto vestibiulyje (prie 215 kab.) darbo dienomis (9–17 val.), nuo 2013 m. balandžio 8 d. iki balandžio 23 d. Informaciją teikia projekto vadovas Nerijus Siciūnas, tel.

(8 5) 211 2763, el. paštas: nerijus.siciunas@ vplanas.lt. Planavimo pasiūlymų pateikimo tvarka: planavimo pasiūlymai ir pastabos teikiami projekto rengėjui ir organizatoriui raštu iki viešo aptarimo pradžios ir jo metu. Viešas svarstymas: detaliojo plano sprendinių pristatymas viešam susirinkimui vyks 2013 m. balandžio 23 d. 16 val. Vilniaus miesto savivaldybėje, Konstitucijos pr. 3, 215 kab. Planavimo dokumentų sprendinių pasiūlymų apskundimas: asmenys gautą atsakymą, kad į jų pasiūlymus neatsižvelgta parengtame planavimo dokumente, gali apskųsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui Juozapavičiaus g. 9, 09311 Vilnius, per mėnesį nuo jiems išsiųsto laiško (atsakymo į pateiktą pasiūlymą) siuntimo dienos.

Įvairūs Kita Kovo 12 d. 11 val. Vilniaus m., Šilėnų sodų 9-oji g. 13, bus atliekami kadastriniai matavimai bei ženklinamos žemės sklypo ribos (skl. kad. Nr. 0101/0007/2101). Kviečiame atvykti gretimo sklypo paveldėtojus/savininkus (skl. kad. Nr. 0101/0007:2074) suderinti bendrų ribų. Žemės sklypų kadastrinius matavimus ir ženklinimą vykdys UAB „Geodezinis standartas” darbuotojai.

UAB „Geodezinis standartas”, Minties g.

8A-118, Vilnius. Tel./faksas (8 5) 271 1562, tel. 8 601 65 246, e. paštas geodezinis. standartas@gmail.com.

1079065

Projektuojami apie 95 ir 155 kv. m ploto žemės sklypai prie Panevėžio g. 57. Dėl išsamesnės informacijos prašom kreiptis Konstitucijos pr. 3, SĮ „VILNIAUS PLANAS“, 527 kab., Vilnius, tel. 8 698 81 851, matininkas A.Kunigėlis.

1079631

28

vasario 28â&#x20AC;&#x201C;kovo 6, 2013

skelbimai Informuojame, kad Anai GrigaleviÄ?ienei, TadeuĹĄ Dzimera priklausanÄ?io ĹžemÄ&#x2014;s sklypo, kad. Nr. 0101/0036:2394, MileiĹĄiĹĄkiĹł g. 53, Vilniaus m., ribos bus Ĺženklinamos vietovÄ&#x2014;je ĹĄ.m. kovo 5 d.10 val. Gretimo sklypo, kad.

Nr. 0101/0036:1379, savininkus kvieÄ?iame atvykti ÄŻ vietÄ&#x2026; arba kreiptis ÄŻ UAB â&#x20AC;&#x17E;Geodeziniai matavimaiâ&#x20AC;?, Vytauto g. 19, Trakai. geodeziniai_matavimai@yahoo.com. Tel. (8 5) 285 1183, 8 671 96 775.

1079504

Informuojame, kad yra rengiamas ĹžemÄ&#x2014;s sklypo, kad. Nr. 4162/0200:1101, esanÄ?io DidĹžiasalio kaime, NemÄ&#x2014;Ĺžio seniĹŤnijoje, Vilniaus rajone, formavimo ir pertvarkymo projektas. Planavimo organizatorÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x201C; Vladislava BriĹžis. Gretimo ĹžemÄ&#x2014;s sklypo, kad. Nr. 4162/0200:0030, savininkÄ&#x2026; AleksandrÄ&#x2026; SmirnovÄ&#x2026; susipaĹžinti su formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniais ir poveikio vertinimu nuo 2013 03 04 iki 2013 03 18 praĹĄom atvykti ÄŻ individualiÄ&#x2026; S.Bumblausko ÄŻmonÄ&#x2122; â&#x20AC;&#x17E;Matininkasâ&#x20AC;&#x153;, RinktinÄ&#x2014;s g. 55-18, LT-09207 Vilnius, tel. (8 5) 247 0382, e. paĹĄtas matininkas@konsolidacija.lt.

1080687

2013 m. kovo 8 d. 12 val. bus atliekami kadastriniai matavimai adresu Ĺ˝eimenos 6-oji g. 2, SB â&#x20AC;&#x17E;Ĺ˝eimenaâ&#x20AC;?. Nr. 1, Vilniaus r. sav. (skl. kad. Nr. 4101/0902:1000). PraĹĄom atsiliepti gretimo sklypo paveldÄ&#x2014;tojus (skl. kad. Nr. 4101/0902:0002), nes savininkas Anatolijus DeĹžurnyj yra mirÄ&#x2122;s. Taip pat 2013 m. kovo 12 d. 10.00 val. bus atliekami ĹžemÄ&#x2014;s sklypo (kad. Nr. 4184/1103:747), esanÄ?io AstrĹł g. 12, PakoniĹł k., SudervÄ&#x2014;s sen., Vilniaus r. kadastriniai matavimai. PraĹĄome atsiliepti gretimo ĹžemÄ&#x2014;s sklypo (kad. Nr. 4184/1102:750) savininkÄ&#x2122; Edita Vu. Kontaktinis asmuo Karolis Katiliavas, tel. 8 601 01 654, e. paĹĄtas info@adrprojektai.lt.

1081398

INFORMACIJA apie vietovÄ&#x2014;s lygmens ĹžemÄ&#x2014;s sklypo (kad. Nr. 4184/0400:41), esanÄ?io VabaliĹł k., SudervÄ&#x2014;s sen., Vilniaus r., atrankos iĹĄvadÄ&#x2026; dÄ&#x2014;l poveikio aplinkai vertinimo. 1. Plano rengimo organizatorius: UAB â&#x20AC;&#x17E;Moderus Investâ&#x20AC;?,

adresas Minties g. 9-57, Vilnius. 2. Plano pavadinimas: VietovÄ&#x2014;s lygmens ĹžemÄ&#x2014;s sklypo (kad. Nr. 4184/0400:41), esanÄ?io VabaliĹł k., SudervÄ&#x2014;s sen., Vilniaus r., detalusis planas. 3. Detaliojo plano tikslas: keisti ĹžemÄ&#x2014;s sklypo pagrindinÄ&#x2122; tikslinÄ&#x2122; ĹžemÄ&#x2014;s naudojimo paskirtÄŻ iĹĄ ĹžemÄ&#x2014;s ĹŤkio ÄŻ kitos paskirties ĹžemÄ&#x2122;: pramonÄ&#x2014;s ir sandÄ&#x2014;liavimo objektĹł teritorijÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x201C; pramonÄ&#x2014;s ir sandÄ&#x2014;liavimo ÄŻmoniĹł statybai (P1) bei komercinÄ&#x2014;s paskirties objektĹł teritorijÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x201C; prekybos, paslaugĹł ir pramogĹł objektĹł statybos (K1), numatant statyti svarbĹł savivaldybÄ&#x2014;s infrastruktĹŤros objektÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x201C; mediniĹł langĹł gamybos ir surinkimo linijÄ&#x2026;, parduotuvÄ&#x2122; su administracinÄ&#x2014;mis patalpomis. Nustatyti planuojamos teritorijos naudojimo ir tvarkymo reĹžimÄ&#x2026;. 4.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento iĹĄvada - strateginis pasekmiĹł aplinkai vertinimas neprivalomas.

5. SusipaĹžinti su PAV atrankos dokumentacija, motyvais, dÄ&#x2014;l kuriĹł buvo priimtas atrankos sprendimas, galima Vytenio g. 50, 208 kab., Vilniuje, darbo dienomis nuo 9 iki 12 val. (10 darbo dienĹł nuo ĹĄio skelbimo paskelbimo), tel. 8 600 86 222. 6. PasiĹŤlymus persvarstyti atrankos iĹĄvadÄ&#x2026; galima teikti raĹĄtu UAB â&#x20AC;&#x153;Moderus Investâ&#x20AC;?, Minties g. 9-57, 08233 Vilnius, 10 darbo dienĹł nuo ĹĄio skelbimo paskelbimo.

09 06 ÄŻsakymu Nr. 48VÄŽ-(14.48.2.)-32857 patvirtintas ĹžemÄ&#x2014;s sklypo, Nr. 4172/0300:0142, esanÄ?io PakryĹžÄ&#x2014;s k., SuĹžioniĹł sen., Vilniaus r., kaimo plÄ&#x2014;tros ĹžemÄ&#x2014;tvarkos projektas ĹŤkininko sodybos vietai parinkti. Planavimo organizatorÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x201C; Teresa Kubicka; rengÄ&#x2014;ja â&#x20AC;&#x201C; UAB â&#x20AC;&#x17E;Baltijos matavimĹł organizacijaâ&#x20AC;&#x153;.

1081466

Rengiamas ĹžemÄ&#x2014;s sklypo Polocko g. 6 planas, prilyginamas detaliojo teritorijĹł planavimo dokumentui. Rengimo pagrindas â&#x20AC;&#x201C; Vilniaus miesto savivaldybÄ&#x2014;s 2012 10 12 ÄŻsakymas Nr. A30-3142.

Rengimo tikslas â&#x20AC;&#x201C; suformuoti naudojamÄ&#x2026; valstybinÄ&#x2014;s ĹžemÄ&#x2014;s sklypÄ&#x2026; esamiems statiniams eksploatuoti. DÄ&#x2014;l iĹĄsamesnÄ&#x2014;s informacijos praĹĄom kreiptis Konstitucijos pr. 3, SÄŽ â&#x20AC;&#x17E;VILNIAUS PLANASâ&#x20AC;&#x153;, 527 kab., Vilnius, tel. 8 698 81 851, matininkas A.KunigÄ&#x2014;lis.

1079627

Pramogos, ĹĄventÄ&#x2014;s KarĹĄÄ?iausi laisvalaikio pasiĹŤlymai

1080427

PraneĹĄame, kad kovo 16 d. 11 val. Gojaus kaime, RĹŤdiĹĄkiĹł seniĹŤnijoje, TrakĹł rajone, ĹžemÄ&#x2014;s sklypui, kad. Nr. 7938/0005:0152, atliekami kadastriniai matavimai. PraĹĄom gretimo ĹžemÄ&#x2014;s sklypo, kad. Nr. 7938/0005:0517, savininkÄ&#x2026; THADDEUS STOMMA atvykti prie savo ĹžemÄ&#x2014;s sklypo dÄ&#x2014;l bendros ĹžemÄ&#x2014;s sklypĹł ribos suderinimo arba kreiptis ÄŻ individualiÄ&#x2026; S.Bumblausko ÄŻmonÄ&#x2122; â&#x20AC;&#x17E;Matininkasâ&#x20AC;&#x153;, RinktinÄ&#x2014;s g. 55-18, LT-09207 Vilnius, tel. (8 5) 247 0382, e. paĹĄtas matininkas@konsolidacija.lt.

1079305

PRANEĹ IMAS. NacionalinÄ&#x2014;s ĹžemÄ&#x2014;s tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedÄ&#x2014;jo 2012

Maloniai kvieÄ?iame vasario 16 d. 21 val. ÄŻ merginĹł trio â&#x20AC;&#x17E;BON AMIâ&#x20AC;? koncertÄ&#x2026; !

PrancĹŤziĹĄka muzika, ĹĄansonai, populiarios dainos, vynas JĹŤsĹł jaukiam ĹĄeĹĄtadienio vakarui.

Bilieto kaina 40 Lt asmeniui. ÄŽ kainÄ&#x2026; ÄŻskaiÄ?iuota: koncertas, taurÄ&#x2014; vyno su prancĹŤziĹĄku uĹžkandĹžiu.

Daugiau informacijos www.vanagupe.lt

-JFUVWPT EBJMÇ&#x2C6;T NV[JFKVT

SECESIJOS MADA

*Ă&#x2DC; "MFLTBOESP 7BTJMKFWP LPMFLDJKPT

N MBQLSJÇ JP E m N TQBMJP E

5BJLPNPTJPT EBJMÇ&#x2C6;T NV[JFKVT "STFOBMP H " 7JMOJVT

%BSCP MBJLBT BOUSBEJFOJBJTmĂ&#x2DC;FĂ&#x2DC;UBEJFOJBJT m TFLNBEJFOJBJT m 7BMTUZCJOJÇą Ă&#x2DC;WFOÇ JÇą JĂ&#x2DC;WBLBSÇ&#x2C6;TF EJSCB WJFOB WBMBOEB USVNQJBV /FEJSCB QJSNBEJFOJBJT JS WBMTUZCJOJÇą Ă&#x2DC;WFOÇ JÇą EJFOPNJT RÄ&#x2014;mÄ&#x2014;jai:

1070067

?0B48:BY ?0A8];F<Y 60D8<> 384=>A

37 721.

975626 ' -+ & * , -

- *T , +S ,@0=4N0<4 0?84 :0@B>90<Y D8AC><4=\A 8=5>@ Technikos remonto ÄŽvairĹŤs <0D8<> ?@>243]@Y 3\; ?0@4=6B> O4<\A A:;F ?> >1@>D>;\A : 70 A:;F?> :03 @ % ' $ ! " G( H 8/8+> ÄŽmonei reikalingi aukĹĄtalipiai. Tel. 8 650 91 29 ,0=4@8[ A4=8]=89>94 8;=8C94 .94+7Q ,>3=38K =/-2835Q D I+6.A=>?>< !

253, 8 699 98 086.

973725 34B0;8>9> ?;0=> ,;0=0D8<> ?06@8=30A I <5+6,A56/< ?3;A56/< 597:3>=/;38K =/-2 835Q 3; 53=>< /6/5=;98359< :;3/=+3<>< &/6 < 10;0=3O8> 3 4B0;8>9> B4@8B>@89[ ?;0=0D8 <> >@60=8G0B>@80CA B48A8[ 8@ ?0@486[ ?4@30D8

@@@ 5+>8+53/73< 6= Transportas, logistika

<> ACB0@B8A @ ,;0=0D8<> B8:A;0A I Konditerijos ÄŻmonÄ&#x2014; priims ÄŻ darbÄ&#x2026; Vilniaus ?0:48AB8 O4<\A B8:A;8=W ?0A:8@BX ?060; 14=3@>9> 8A[ :><?8CB4@8[ 8@ B4;4D8G>@8[ B08AF<0A 8; ?;0=> regione vairuotojÄ&#x2026;-ekspeditoriĹł, A?@4=38=8CA ?030;FB8 A:;F?Y vadybinin=CAB0BFB8 =8C94 M0;68@8> 6 B4; " B4@8B>@89>A =0C3>98<> 8@ BD0@:F<> @4O8<Y 4 kÄ&#x2026;-ekspeditoriĹł ir prekybos agentÄ&#x2026;. Tel. 8 KarĹĄÄ?iausi EEE ?2 74;? ;B 611 45 ?;0=> 000. >@60=8G0B>@8CA I % J -40;H B0;8>9>

976056 (>NB0CB> 6 8;=8CA B4; kelioniĹł ,@>94:B> @4=6\90A I % J- 0@278B4:B[ ABC KelioniĹł pasiĹŤlymai 3890H ,0<\=:0;=8> 6 8;=8CA ,0@4=6 N X >=3>=Y A0C6808 6@48B08 D4O0<4 A8C= KelioniĹł B8=8CA 84BCD>94 ?@8AB0B><4 8:8 3C@[ 4; KELIONIŲ ORGANIZATORIUS =5>@<028 IĹĄ/ÄŻ LondonÄ&#x2026; saugiai, greitai veĹžame siun90 I EEE ;84BCD0;>=3>=0A 2>< tinius. Lietuvoje pristatome iki durĹł. Tel. 8

/ :+I=+< ?3.38/<.>;A< B/,;+ 6=

vasario 28â&#x20AC;&#x201C;kovo 6, 2013

Tel. 261 3653, 261 3655, 261 3659 skelbimai@vilniausdiena.lt

skelbimai

PASLAUGOS

?CA48 14=3@89> <0A 1CA N0C: Kita ?0Z8>94 D84B>94 BIÄŽ â&#x20AC;&#x17E;Kontrast 9>A ?8@<8=8=:\ da atsargas uĹž didĹžiausiÄ&#x2026; % J 4:8;=> nei:030AB@8=8C 35 730 Lt :0 2012 m. birĹže C34@D\A A4= kuose bankro A:; @ A Legaleâ&#x20AC;&#x153;, Ukm ?@0N>< 6@4B8< giau informac ?> @ A0D 51 518.

D0; 0BDF:B8 ?@ 30;FD0CB8 O4= Vladislavos S D> >D8=A:8> A jĹł dÄ&#x2014;mesiui.

A8A84:B8 AC 30 adresu Vilnia D8Z M0;68@8> 6 nĹł k., SB â&#x20AC;&#x17E;Ek 4 ?0NB0A 4167/1002:00 KvieÄ?iame d UAB â&#x20AC;&#x17E;Baltijos kmenĹł g.13, V

KARĹ Ä&#x152;IAUSI KELIONIŲ PAS

4O0<4 :4;48D8CA X >:84B89Y 0=89Y ;0=38 9Y 4; 4 ?0NB0A ?4@D4G8<08 8=5>$6<08; 2><

Kitos

%

KARĹ Ä&#x152;IAUSI KELIONIŲ P (3/8>9639 1

A.Vienuolio g. 6, LT-01104 Vilnius Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt

KELIONIŲ ORGANIZATORIUS

AKCIJOS KELTŲ BILIETAMS IĹ KLAIPÄ&#x2013;DOS

4AB0=30@B8=8[ 10;3[ 60<F10 C:NB0 :>:F 1\ I O4<0 :08=0 EEE 6C>1>A10;308 ;B 4;

PARDUODA NekilnojamÄ&#x2026;jÄŻ turtÄ&#x2026; ,0@3C>30<0A 3D849[ :0<10@8[ 1CB0A ,0;0= 6>A 24=B@4 CO 10O=FZ8>A \@84A 6 4;

PERKA

KETURVIETÄ&#x2013; KAJUTÄ&#x2013; + AUTOMOBILIS â&#x20AC;&#x201C; ; <?+494+=/ +:6+85A=3 !3>49;5Q nuo 218 Lt / asm. Akcija galioja linijoms

60;1]B *CA D8A030 O0D\9> 0A 460A0A I KlaipÄ&#x2014;daâ&#x20AC;&#x201C;Kylis ir KlaipÄ&#x2014;daâ&#x20AC;&#x201C;Karlshamnas iki 2013 05 31.

ND84A[ :0G8=> ?0A8@>3F<[ 8@ D84N1CZ8[ @>9CA# â&#x20AC;&#x17E;COMMODORREâ&#x20AC;&#x153; KAJUTÄ&#x2013; VIENAM + AU,0<0BF:8B4 =C>AB018Y9Y L80C@\A <4@8:Y CO AtÄ&#x2014;jo laikas TIKROMS ATOSTOGOMS! TOMOBILIS â&#x20AC;&#x201C; nuo 495 Lt / asm. Akcija galioja linijai KlaipÄ&#x2014;daâ&#x20AC;&#x201C;Kylis iki 2013 05 31.

F?0B8=6Y :08=Y â&#x20AC;&#x17E;COMMODORREâ&#x20AC;&#x153; KAJUTÄ&#x2013; DVIEM + AUTO OA8A0:F:8B4 A:@F3X 8:8 646CO\A 384=>A 8@ JoniniĹł kruizas Rygaâ&#x20AC;&#x201C;Stokholmasâ&#x20AC;&#x201C;Ryga nuo MOBILIS â&#x20AC;&#x201C; nuo 425 Lt / asm. Akcija galio;48A:8B\A X =4?0<8@NB0<Y :4;8>=W 110jaLtlinijai KlaipÄ&#x2014;daâ&#x20AC;&#x201C;Karlshamnas iki 2013 05 31. Jus ÄŻ trumpiausios nakties va I KvieÄ?iame KELIONÄ&#x2013; KELTU ÄŽ EUROVIZIJOS DAINŲ KON 8C9>@:0A =C> B karÄ&#x2014;lÄŻ!

KURSÄ&#x201E; â&#x20AC;&#x201C; nuo 266 Lt asm. (vieta kajutÄ&#x2014;je ka 0N8=6B>=0A =C> B jutÄ&#x2014;je)jĹŤroje Galioja KlaipÄ&#x2014;daâ&#x20AC;&#x201C;Karlshamnas Baltijos buslinijai ir disko, ir linksmybÄ&#x2014;s iki %>AB>=0A =C> B ryto!

Daugiau specialiĹł pasiĹŤlymĹł www.kran-

tas.lt.

%@0=6808 ?4@:0<4 <8N:Y AC O4<4 0@10 8NA8 :8@AB8 8A>94 84BCD>94 BA8A:08B><4 8N :0@B>

4;

%

KELIONIŲ ORGANIZATORIUS

% J% & +, .H 0@\=>A @ ?4@:0!

D4@N4;8CA 60;D89CA 0D8A C<>:0<4 8N :0@B> +>:0<4 , + 4;

ÄŽVAIRĹŞS Kita 8;=80CA 0?F60@3>A B48A<> =CB0@ B8<8 % J*>0=>A 0D80;8=89>AH 8N:4;B0 10=:@>B> 1F;0 2 1 @ % %0=:@CBC> 90=Z8>A % J*>0=>A 0D80;8=89>AH 03<8=8AB@0B> @8C<8 ?0A:8@B0 % - .+ - -

- R- / & * & - U60;8>B0A 0A<C> I V4A>=8A B4; ,@0N>< 8:8 < 18@O4;8> 3 8<B8=08 ?0B48:B8 A0D> :@438B> @8=8CA @48:0;0D8<CA < 646CO\A 384=08 10=:@>B> 1F;>A XA8B48A\98<> 384=08 :0@BC ?@8 3430=B :@438B>@8=8CA @48:0;0D8<CA ?0BD8@B8=0= Z8[ 3>:C<4=B[ B8=:0<08 X5>@<8=BCA =C>@0NCA

08? ?0B ?@0N>< =C@>3FB8 0@ N8[ @48:0;0D8<[ XDF:3F<0A F@0 COB8:@8=B0A =C@>3FB8 :>:8C 1]3C B08 F@0 ?030@FB0 @438B>@8=X @48:0;0D8<Y ?0B48: B8 0D0=>@8[ ?@ 0C=0A = 5>@<02890 B4; 50:A

' -+ & * , -

- *T , +S ,0@4=6B0A O4<\A A:;F?> 4A0=Z8> D>D> 6 L=8?8N:8[ A4=8]=89>94 8;=8C94 A:;F ?> :03 @ ! 14=3@0A ?;>B0A 70 34B0;CA8A ?;0=0A ,;0=0D8<> ?0 6@8=30A! 8;=80CA <84AB> A0D8D0;3F1\A 03<8 =8AB@0289>A 38@4:B>@80CA ?0D03C>B>9> XA0:F<0A @ 34B0;8>9> B4@8B>@89[ ?;0=0D8<> >@60=8G0B> @80CA B48A8[ 8@ ?0@486[ ?4@30D8<> ACB0@B8A @

PamÄ&#x2014;nkalnio g. 5/K.Griniaus g., Vilnius "!P% '&" '%' KELIONÄ&#x2013;S Tel. 8-5 AUTOBUSU 262 7777, mob. 8 616 16 777 ;FD[ OF3\98<> ND4=B\ C>14;\94 0BD89>94 info@svite.lt, www.svite.lt, www.lek.lt Ä&#x152;ekijos pilysâ&#x20AC;&#x201C;Ä&#x152;ekijos rojusâ&#x20AC;&#x201C;Praha â&#x20AC;&#x201C; 577 Lt I B AUTOBUSU Didingoji Italija ir Kaprio sala â&#x20AC;&#x201C; 1747 Lt +CG849[ =0:B8A 0@NCD>94 GÄ&#x2014;liĹł paradas Olandijoje 04 I B 16â&#x20AC;&#x201C;21 â&#x20AC;&#x201C; 1280 Rygaâ&#x20AC;&#x201C;Saremos salaâ&#x20AC;&#x201C;Talinas â&#x20AC;&#x201C; 377 Lt 1180 Lt V4:89>A ?8;FAIV4:89>A @>9CAI,@070 I B KelionÄ&#x2014;s kolektyvams po LietuvÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x201C; nuo 65 Ĺ iaurÄ&#x2014;s Italija su poilsiu prie Adrijos LD4820@89>A 60<B>A AB41C:;08 I BjĹŤros Lt/asm. nuo 1197 Lt -F60I 0@4<>A A0;0I 0;8=0A I B LÄ&#x2013;KTUVU Kroatija nuoRomoje 990 Lt 03 30â&#x20AC;&#x201C;04 02 â&#x20AC;&#x201C; 1395 Lt B L80C@\A B0;890 ?>8;A8=\ ?0O8=B8=\ =C> Velykos Aviabilietai B Praha-Viena-BudapeĹĄtas nuo 627 Lt @>0B890 =C> FINNAIR akcija: LÄ&#x2013;KTUVU EuropaIĹ â&#x20AC;&#x201C; VILNIAUS: nuo 645 Lt ,@070I 84=0I%C30?4NB0A =C> B Azija â&#x20AC;&#x201C;Kosta nuo 1648 Ispanija, BravaLtnuo 822 Lt Amerika â&#x20AC;&#x201C; nuo 1746 Lt Malta â&#x20AC;&#x201C; 904 Lt www.lek.lt Pirkti internetu: G ( $G'("% ?>8;A8=\A Graikija, CgalkidikÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x201C; 979 Lt 68?B0A )C@6030 =C> B Keltai Lietuvos NepriklausomybÄ&#x2014;s Ispanija, Kosta Dorada â&#x20AC;&#x201C; 999 Lt ĹĄventÄ&#x2014; Bal%C;60@890 =C> B tijos jĹŤroje su ĹĄauniomis pramogomis â&#x20AC;&#x201C; Ispanija, AlikantÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x201C; 1108 L@8 0=:0 =C> B nuo 105 Lt Konferencijos kiti jĹŤsĹł Graikija, Kos sala irâ&#x20AC;&#x201C; 1128 Lt kompanijos ren @4B0 =C> B giniai Baltijos jĹŤroje!

Turkija, Antalija â&#x20AC;&#x201C; 1185 Lt

C=8A0A =C> B KRUIZAIBurgas â&#x20AC;&#x201C; 1199 Lt Bulgarija, 9 dienĹł kruizas. KanarĹł salos iĹĄ BarseloKroatija, Rijeka â&#x20AC;&#x201C; 1279Spiritâ&#x20AC;&#x153;) Lt nos (â&#x20AC;&#x17E;Norwegian â&#x20AC;&#x201C; nuo 1795 Lt/ G ( $G'("% ?0O8=B8=\A ?>8;A8=\A asm. (skrydis ÄŻskaiÄ?iuotas) Turkija, Marmaris 1289 Lt @C8G0A 8;C =C> B 7 dienĹł kruizas. VakarĹł Karibai â&#x20AC;&#x201C; nuo 3550 Lt/asm.

Bulgarija, Burgas(skrydis â&#x20AC;&#x201C; 1199 LtÄŻskaiÄ?iuotas) G@04;8AI*>@30=890I 68?B0A =C> B Portugalija, AlgarvÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x201C; 1899 Lt +0@>:0A =C> B VIZOS ÄŽ RusijÄ&#x2026;IĹ â&#x20AC;&#x201C;VARĹ UVOS nuo 260 (poilsinÄ&#x2014;s) Lt, BaltarusijÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x201C; nuo C10 =C> B LÄ&#x2013;KTUVU 85 Lt Egiptas, Hurgada nuo 995 Lt TailandÄ&#x2026;, KinijÄ&#x2026;... ÄŽvaĹžiavimo leidimai ÄŻ JAV, AustralijÄ&#x2026;.

G $) "% Bulgarija â&#x20AC;&#x201C; 995 Lt

08;0=30A ?0O8=B8=\ ?>8;A8=\ I =C> B PAĹ˝INTINÄ&#x2013;S kelionÄ&#x2014;s autobusu: Turkija â&#x20AC;&#x201C; 1078 Lt SerengeÄ?io parkasâ&#x20AC;&#x201C;BrÄ&#x2014;menasâ&#x20AC;&#x201C;HeidÄ&#x2014;s Ĺ riparkas Lanka â&#x20AC;&#x201C;â&#x20AC;&#x201C;3500 640 LtLt Eurodisneilendasâ&#x20AC;&#x201C;HeidÄ&#x2014;s parkas â&#x20AC;&#x201C; 1190 Lt G ( ! '% Kreta â&#x20AC;&#x201C; 1170 Lt Juodkalnijaâ&#x20AC;&#x201C;Bosnija ir Hercegovinaâ&#x20AC;&#x201C;Kroa 68?B0A )C@6030 =C> B Tunisas â&#x20AC;&#x201C; 770 Lt tijaâ&#x20AC;&#x201C;Serbijaâ&#x20AC;&#x201C;Albanija â&#x20AC;&#x201C; 1148 Lt Ĺ iaurÄ&#x2014;sIĹ Italija (paĹžintinÄ&#x2014;-poilsinÄ&#x2014;) 1360 Lt A?0=890 +0;9>@:0 I B LÄ&#x2013;KTUVU VARĹ UVOS (paĹžintinÄ&#x2014;s â&#x20AC;&#x201C;â&#x20AC;&#x201C;poilKroatija â&#x20AC;&#x201C; 918 Lt

C@:890 =B0;890 I B PietĹł PrancĹŤzija ir Italijos Rivjera â&#x20AC;&#x201C; 1431 Lt sinÄ&#x2014;s) ParyĹžiusâ&#x20AC;&#x201C;Amsterdamasâ&#x20AC;&#x201C;Liuksemburgas â&#x20AC;&#x201C; Kruizas 1097Nilu Lt nuo 1440 Lt Prahaâ&#x20AC;&#x201C;Vienaâ&#x20AC;&#x201C;BudapeĹĄtas Izraelis â&#x20AC;&#x201C; Egiptas nuo 1678 Lt â&#x20AC;&#x201C; 544 Lt Marokas 2634 Lt iĹĄ Vilniaus POILSISâ&#x20AC;&#x201C; lÄ&#x2014;ktuvu Ispanija, Kosta Kuba â&#x20AC;&#x201C; 5853 Lt Brava, Kosta Dorada â&#x20AC;&#x201C; nuo 1279 Lt Graikija, Kreta â&#x20AC;&#x201C; 1159 Lt STOVYKLOS LIETUVOJE Graikija, Kos sala â&#x20AC;&#x201C; 1089 Lt Pasaka nuo 550 Lt Turkija, Antalija â&#x20AC;&#x201C; 1249 Lt TopBulgarija, Fun 540 LtVarna â&#x20AC;&#x201C; 999 Lt Turkija, Marmaris 1029 Lt RaganÄ&#x2014; 550 Lt AlgarvÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x201C; 2069 Lt Portugalija, Pirkti internetu: Energetikas 600 Lt www.kelioniupasiulymai.lt Laimingas Ĺžmogus â&#x20AC;&#x201C;iĹĄtaiVarĹĄuvos aĹĄ! 600 Lt POISIS lÄ&#x2014;ktuvu Egiptas, Hurgada â&#x20AC;&#x201C; nuo 1237 Lt Trimitas 520 Lt Ĺ arm El Ĺ eichas â&#x20AC;&#x201C; 1314 Lt Portugalija â&#x20AC;&#x201C; 1633 Lt Ĺ ri Lanka â&#x20AC;&#x201C; 5072 Lt

SLIDINÄ&#x2013;JIMAS lÄ&#x2014;ktuvu Bulgarija (Bansko) nuo 1194 Lt Andora â&#x20AC;&#x201C; 1290 Lt Italija, Ĺ veicarija ir PrancĹŤzija (Aostos slÄ&#x2014;nis) â&#x20AC;&#x201C; 1550 Lt Italija (Vialattea) â&#x20AC;&#x201C; 1650 Lt autobusu PrancĹŤzija (Trys SlÄ&#x2014;niai) â&#x20AC;&#x201C; 1241 Lt Italija (Sela Ronda, Kronplazas, Isako slÄ&#x2014;nis) â&#x20AC;&#x201C; 1490 Lt Austrija, Ĺ veicarija, PrancĹŤzija â&#x20AC;&#x201C; 1490 Lt Slovakija (Ĺ˝emieji Tatrai) â&#x20AC;&#x201C; 590 Lt Ukraina (Bukovelis) 7 d. â&#x20AC;&#x201C; 720 Lt

&/6

?3683>< ?3683>< @@@ 5;+8=+< 6= A.Vienuolio g Tel. (8 5) 231 33 0A 460A0A =C vilnius@vilni

>@>=B0A =C> +>=@40;8A =C> )8CAB>=0A =C> Vasaros kruiza 0;60@8A =C> nuo 125 Lt PamirĹĄkite ka 08=0 ?0B48:B0 laiduokite laiv :4AZ808A MÄ&#x2014;gaukitÄ&#x2014;s s -4G4@D0289>A < ?8;3><08 Kruizo kaina p 84B[ A:08Z8CA @ Daugiau infor

#+7N85+6839 1 &/6 3809 <?3=/ 6= @

(@08:890 @4B0 MaĹžieji Lauky %C;60@890 0@= Holivudo aka ,>@BC60;890 ; Mes jÄ&#x2014;ga 450 Ĺ˝aidimĹł gala %&"() "% ApaÄ?i indÄ&#x2014;nai ,0A0:0 =C> Avataro nuoty -060=\ I Mes ĹĄampinjo 08<8=60A O<> Aplink pasaul

>? 'C= B Mano pasaul Kitas varianta %&"() "% 'H Dodi 550 Lt =6;[ :0;1>A A STOVYKLOS U %C;60@89>94 Stovykla Ukra @>0B89>94 60 Lt dienai Kryme â&#x20AC;&#x17E;Saliu ( & %0:C =C> Bulgarijoje 16 :08=>A X 018 ?

Kroatijoje 214 Juodkalnijoje &O & AnglĹł kalbos -F60I B>:7>;< AVIABILIETAI*

0;8=0AI)4;A8= Delis nuo 187

0;8=0AI B>:7> Tokijas â&#x20AC;&#x201C; 2229 4=BA?8;8AI F= Seulas â&#x20AC;&#x201C; 230 ;08?\30I 0@;A SingapĹŤras â&#x20AC;&#x201C; ;08?\30I F;8A Bankokas â&#x20AC;&#x201C; 2 ;08?\30I/0A= Puketas â&#x20AC;&#x201C; 261

C@:CI ;0=3> *kainos ÄŻ abi KELTAI ( *"% JoninÄ&#x2014;s Baltij U -CA89Y =C> nuo 105 Lt Rygaâ&#x20AC;&#x201C;Stokho Talinasâ&#x20AC;&#x201C;Helsi Talinasâ&#x20AC;&#x201C;Stokh Ventspilisâ&#x20AC;&#x201C;Ny KlaipÄ&#x2014;daâ&#x20AC;&#x201C;Kar KlaipÄ&#x2014;daâ&#x20AC;&#x201C;Kyli KlaipÄ&#x2014;daâ&#x20AC;&#x201C;Zas Turkuâ&#x20AC;&#x201C;Alando VIZOS ÄŽ RusijÄ&#x2026; nuo 2 BaltarusijÄ&#x2026; nu

30

Vasario 28â&#x20AC;&#x201C;kovo 6, 2013

personaĹžas diena.lt/naujienos/laisvalaikis

RYR UHSHUWXDUDV _ Ę&#x17E;Ę&#x201C;Ę?Ę&#x201C;Ę&#x17E;Ę ĘĄĘ&#x17D;Ę&#x17E; Ę&#x203A;Ę&#x17D; Ę&#x17D;Ę&#x17E;Ę SHQNWDGLHQLV

<DHO 5RQHQ

3$0,Ĺ?Ä&#x2020;/Ä&#x2020; ÉżĘ ÉşÉŽÉżĘ&#x2020;ɳɲĘ&#x2020;ÉŽĘ?

WUHĂžLDGLHQLV $O\WDXV PLHVWR WHDWUDV

5$*$1,86 É¸ÉźÉšÉ˛Ę Éť

5HĹŞ /DLPD $GRPDLWLHQÄ&#x2021; VX OLHWXYLĹ&#x17D;NDLV WLWUDLV

3DJDO 9 .UÄ&#x2021;YÄ&#x2030; 0LFNHYLĂžLĹ 5HĹŞ 'DOLD .LPDQWDLWÄ&#x2021; OLHWXYLĹ NDOED

Ĺ&#x17D;HĹ&#x17D;WDGLHQLV

$OHNVDQGU 9YHGHQVNLM

(*/87Ä&#x2020; 3$6 ,9$12986 É&#x;ɚɸɎ Ę ÉśÉ°ÉŽÉťÉźÉ°Ę&#x2030;Ę&#x192; 5HĹŞ -RQDV 9DLWNXV VX OLHWXYLĹ&#x17D;NDLV WLWUDLV

VHNPDGLHQLV

*pUDOG 6LEOH\UDV

NHWYLUWDGLHQLV

$OHNVDQGU *ULERMHGRY

9$5*$6 'Ä&#x2020;/ 35272 ɹɟɞɳ ÉźĘ&#x20AC; Ę ÉşÉŽ 5HĹŞ -RQDV 9DLWNXV VX OLHWXYLĹ&#x17D;NDLV WLWUDLV

SHQNWDGLHQLV

9Ä&#x2020;-$6 7823Ĺ&#x; 9,5Ĺ?Ĺ&#x2014;1Ä&#x2020;6( É°ÉłĘ&#x20AC;ɳɞ Ę&#x2020;Ę ÉşÉśĘ&#x20AC; É° Ę&#x20AC;ɟɽɟɚĘ?Ę&#x192;

-HDQ 0DULH &KHYUHW

69(,., (0,*5$17$, 648$7

ɽɞɜɰɳĘ&#x20AC; Ę&#x2039;ɺɜɹɞɎɝĘ&#x20AC;Ę&#x2030;

5HĹŞ $QGUHM Ĺ?ĂžLXFNLM VX OLHWXYLĹ&#x17D;NDLV WLWUDLV

5HĹŞ 0LFKDLO 3ROLĹ&#x17D;ĂžLXN

Ĺ&#x17D;HĹ&#x17D;WDGLHQLV

DQWUDGLHQLV

1HLO 6LPRQ

Ĺ?LDXOLĹ ELJEHQGDV LU Ĺ?LDXOLĹ NDPHULQLV RUNHVWUDV

3$6.87,1<6,6 $,675,1*$6 0(,/8ĹŠ,6 ɽɟɿɚɳɲɝɜɡ É˝Ę&#x2030;ɚɸɜɡ É°ÉšĘ&#x152;ɯɚɳɝɝĘ&#x2030;ɡ

.21&(57$6 ɸɟɝĘ&#x201E;ɳɞĘ&#x20AC;

ÉŻĘ&#x2013;Ę&#x2018; Ę?ĘŤĘ&#x203A;Ę&#x2019; Ę&#x2013; Ę&#x2DC;Ę&#x17D;Ę&#x161;Ę&#x201C;Ę&#x17E;Ę&#x203A;ĘŠĘ&#x2014; Ę&#x153;Ę&#x17E;Ę&#x2DC;Ę&#x201C;Ę&#x;Ę Ę&#x17E; Ę&#x2018; Ę&#x2020;Ę­ĘĄĘ&#x2122;Ę­Ę&#x2014;

5HĹŞ 2OJD /DSLQD -HOHQD %RJGDQRYLĂž *ROXEHYD VX OLHWXYLĹ&#x17D;NDLV WLWUDLV

WUHĂžLDGLHQLV Ă&#x2026;,GLRWHDWUDV´ SULVWDWR 0DUF &DPROHWWL

VHNPDGLHQLV

%2,1* %2,1* ɯɟɜɝɹ ɯɟɜɝɹ

$QQD .URJHUXV

,Ĺ? 0(,/Ä&#x2020;6 0$1 ÉźĘ&#x20AC; ÉšĘ&#x152;ÉŻÉ°Éś ɸɟ ɺɝɳ

5HĹŞ 6LPRQDV $Ĺ&#x17D;NHODYLĂžLXV OLHWXYLĹ NDOED

5HĹŞ $JQÄ&#x2021; 'LO\WÄ&#x2021;

SHQNWDGLHQLV

/HY 7ROVWRM

$1$ .$5(1,1$ ɎɝɝɎ ɸɎɞɳɝɜɝɎ

SHQNWDGLHQLV Ĺ&#x17D;HĹ&#x17D;WDGLHQLV 35(0-(5$ :LOOLDP 6KDNHVSHDUH

*ULJRULM *RULQ

520(2 ,5 'ĹŠ,8/-(7$ ɞɟɺɳɟ Éś É˛É´Ę ÉšĘ&#x160;ÉłĘ&#x20AC;Ę&#x20AC;ÉŽ

5HĹŞ $OJLUGDV /DWÄ&#x2021;QDV VX OLHWXYLĹ&#x17D;NDLV WLWUDLV

VHNPDGLHQLV -XULM Ĺ?ĂžLXFNLM

5HĹŞ (GXDUG 0LWQLFNLM

Ĺ&#x17D;HĹ&#x17D;WDGLHQLV

-82.'$5<6 %$/$.,5(9$6 Ę&#x2020;Ę Ę&#x20AC; ɯɎɚɎɸɜɞɳɰ

5HĹŞ 3HWHU 8UD\ 9HQJULMD

SHQNWDGLHQLV 35(0-(5$

&2/,8.Ä&#x2020; ɲĘ&#x152;ɡɺɟɰɟĘ&#x2026;ɸɎ

67$%0(/'ĹŠ,$, Ę?ÉľĘ&#x2030;Ę&#x2026;ɝɜɸɜ

VHNPDGLHQLV -HYJHQLM Ĺ?YDUF

SLUPDGLHQLV

5HĹŞ $QGUHM Ĺ?ĂžLXFNLM

$QQD -DEORQVNDMD

61,(*2 .$5$/,(1Ä&#x2020; ɿɝɳɴɝɎĘ? ɸɟɞɟɚɳɰɎ

5HĹŞ -RQDV 9DLWNXV VX OLHWXYLĹ&#x17D;NDLV WLWUDLV 1

7HDWUDOL]XRWDV /LHWXYRV VFHQRV ĹŞYDLJĹŞGĹŞLĹ NRQFHUWDV

6.(569Ä&#x2020;-,6 ɿɸɰɟɾɝĘ?ɸ

NHWYLUWDGLHQLV Ă&#x2026;1LNLQGRP´ SULVWDWR

/$'< 6+$.(63($5( ɚɳɲɜ Ę&#x2020;ɳɸɿɽɜɞ 5HĹŞ 1LND .RVHQNRYD

SHQNWDGLHQLV

9DOHULM 0XFKDUMDPRY

67(%8./,1*2-, .5(,'(/Ä&#x2020; ɰɟɚĘ&#x2020;ɳɯɝĘ&#x2030;ɡ ɺɳɚɟɸ 5HĹŞ 2OJD /DSLQD WLN PHWĹ YDLNDPV WÄ&#x2021;YDPV ² QHPRNDPDV KXPDQLVWLQÄ&#x2021;V SHGDJRJLNRV XĹŞVLÄ&#x2021;PLPDV

VSHNWDNOLV URGRPDV OLHWXYLĹ NDOED

VHNPDGLHQLV .ODVLNLQLR Ĺ&#x17D;RNLR EDOHWR

NROHNW\YDV Ă&#x2026;1XRWDLNDÂľ

$Ă˝,Ĺ&#x2014; 0$5*2 ɿɽɎɿɜɯɟ ɺɎɞɹɟ 5HĹŞ -XULM Ĺ?ĂžLXFNLM

Ĺ&#x17D;HĹ&#x17D;WDGLHQLV

1LNRODM *RJRO

61,(*2 .$5$/,(1Ä&#x2020; ɿɝɳɴɝɎĘ? ɸɟɞɟɚɳɰɎ 9DGRYÄ&#x2021; 2OJD 7DPDĹ&#x17D;DXVNLHQÄ&#x2021;

Ĺ&#x17D;HĹ&#x17D;WDGLHQLV

/2Ĺ?Ä&#x2020;-$, ɜɹɞɟɸɜ

=LQNHQ +RSS

5HĹŞ 0LFKDLO %\ĂžNRY

VHNPDGLHQLV

)UDQFLV 9HEHU

.9$,/,Ĺ&#x; 9$.$5,(1Ä&#x2020; Ę É´ÉśÉť É˛Ę ÉžÉŽÉ¸ÉźÉ° 5HĹŞ 0LFKDLO 3ROLĹ&#x17D;ĂžLXN VX OLHWXYLĹ&#x17D;NDLV WLWUDLV

Ĺ&#x17D;HĹ&#x17D;WDGLHQLV

=LQNHQ +RSS

Ę&#x20AC;Ę&#x201C;Ę&#x17D;Ę Ę&#x17E;Ę&#x17D;Ę&#x2122;Ę&#x2013;Ę&#x2022;Ę&#x153;Ę?Ę&#x17D;Ę&#x203A;Ę&#x203A;ĘŠĘ&#x2014; Ę&#x2DC;Ę&#x153;Ę&#x203A;ʤĘ&#x201C;Ę&#x17E;Ę

5HĹŞ -XULM Ĺ?ĂžLXFNLM

/LHWXYRV UXVĹ GUDPRV WHDWUR VSHNWDNOLDL

ÉżĘ?Ę&#x201C;Ę&#x2DC;Ę Ę&#x17D;Ę&#x2DC;Ę&#x2122;Ę&#x2013; ɞʥĘ&#x;Ę&#x;Ę&#x2DC;Ę&#x153;Ę&#x2018;Ę&#x153; Ę&#x2019;Ę&#x17E;Ę&#x17D;Ę&#x161;Ę&#x17D;Ę Ę&#x2013;ĘĽĘ&#x201C;Ę&#x;Ę&#x2DC;Ę&#x153;Ę&#x2018;Ę&#x153; Teatro Teatroradijas radijas radijas Teatro Ę Ę&#x201C;Ę&#x17D;Ę Ę&#x17E;Ę&#x17D; ÉšĘ&#x2013;Ę Ę?ĘŠ

6SHNWDNOLDL YDLNDPV ÉżĘ?Ę&#x201C;Ę&#x2DC;Ę Ę&#x17D;Ę&#x2DC;Ę&#x2122;Ę&#x2013; Ę&#x2019;Ę&#x2122;Ę­ Ę&#x2019;Ę&#x201C;Ę Ę&#x201C;Ę&#x2014; Teatro Teatroradijas radijas radijas Teatro

67(%8./,1*2-, .5(,'(/Ä&#x2020; ɰɟɚĘ&#x2020;ɳɯɝĘ&#x2030;ɡ ɺɳɚɟɸ 5HĹŞ 2OJD /DSLQD WLN PHWĹ YDLNDPV WÄ&#x2021;YDPV ² QHPRNDPDV KXPDQLVWLQÄ&#x2021;V YSHGDJRJLNRV XĹŞVLÄ&#x2021;PLPDV

VSHNWDNOLV URGRPDV UXVĹ NDOED

VHNPDGLHQLV +DQV &KULVWLDQ $QGHUVHQ

81',1Ä&#x2020;/Ä&#x2020; ÉžĘ ÉżÉŽÉšÉźĘ&#x2026;ɸɎ 5HĹŞ -XULM Ĺ?ĂžLXFNLM

- %DVDQDYLĂžLDXV J /7 9LOQLXV (O SDĹ&#x17D;WDV OUGW#UXVXGUDPD OW ,QIRUPDFLMD WHO IDNVDV .DVRV GDUER ODLNDV LU VHNPDGLHQÄ&#x; ² SLUPDGLHQLV ² SRLOVLR GLHQD 7HO ZZZ UXVXGUDPD OW ZZZ IDFHERRN FRP UXVXGUDPD Teatro Teatroradijas radijas radijas Teatro

Teatro Teatroradijas radijas radijas Teatro

Vis tiek norÄ&#x2014;Ä?iau bĹŤti Ĺžmogumi

Margaritos VorobjovaitÄ&#x2014;s nuotr.

Teat­ras, ĹĄo­kis, mu­zi­ka, ÄŻvai­rĹŤs pro­jek­tai, spal­vin­gos kom­pa­ni­ jos â&#x20AC;&#x201C; drau­gĹł sma­giai va­di­na­ma ne­sus­tab­do­ma Do­vi­lÄ&#x2014; su pa­ vy­dÄ&#x2014;­ti­nu leng­vu­mu ran­da bend­rÄ&#x2026; kal­bÄ&#x2026; su vi­sais, iĹĄ di­dĹžio­sios sa­vo gy­ve­ni­mo mei­lÄ&#x2014;s, teat­ro, iť­mo­ku­si svar­biau­sio â&#x20AC;&#x201C; ne­su­vai­ din­to tik­ru­mo. â&#x20AC;&#x201C; Kas tau yra to­bu­la lai­mÄ&#x2014;? â&#x20AC;&#x201C; Reik­tĹł pa­svars­tyt la­bai at­sa­ kin­gai, ypaÄ? jei­gu lai­mÄ&#x2014; su­si­ju­ si su no­rĹł iť­si­pil­dy­mu ir jei­gu ĹĄi­tÄ&#x2026; klau­si­mÄ&#x2026; bō­tĹł ga­li­ma per­fra­zuo­ti ÄŻ â&#x20AC;&#x17E;Koks ta­vo di­dĹžiau­sias no­ras?â&#x20AC;&#x153;.

Tuo­met la­bai il­gai svars­ty­Ä?iau vi­ sus ga­li­mus no­ro iť­si­pil­dy­mo pa­ da­ri­nius, nes no­rai vi­sa­da iť­si­ pil­do. O ĹĄiaip lai­mÄ&#x2014; yra ke­lias ÄŻ Ĺži­niÄ&#x2026;. â&#x20AC;&#x201C; Ta­vo di­dĹžiau­sia bai­mÄ&#x2014;. â&#x20AC;&#x201C; JĹł ne­tu­rÄ&#x2014;­ti. â&#x20AC;&#x201C; Ko­kiÄ&#x2026; vie­nÄ&#x2026; sa­vo sa­vy­bÄ&#x2122; la­ biau­siai no­rÄ&#x2014;­tum pa­keis­ti? â&#x20AC;&#x201C; Jei nu­spren­dĹžiu, kad jau kas nors truk­do bend­rau­ti, sten­giuo­si keis­ ti. Bet da­bar gal­vo­ju, kad gal ne­de­ rÄ&#x2014;­tĹł nie­ko keis­ti, nes juk skir­tin­gus Ĺžmo­nes ste­bi­na, ÄŻkve­pia, pri­ver­ Ä?ia su­si­mÄ&#x2026;s­ty­ti ir ÄŻvai­riai nu­tei­kia skir­tin­gos ta­vo sa­vy­bÄ&#x2014;s. Ai, tai kol kas nie­ko ne­kei­siu! (Ĺ yp­so­si.) â&#x20AC;&#x201C; KÄ&#x2026; lai­kai sa­vo di­dĹžiau­siu pa­ sie­ki­mu? â&#x20AC;&#x201C; Kad tu­riu ĹĄu­nÄŻ, vi­sai ne­pla­nuo­ tÄ&#x2026; na­mĹł gy­ven­to­jÄ&#x2026;, ir tik­rai jau­Ä?iu â&#x20AC;&#x201C; kad ir kaip aĹĄ kas­ryt kan­kin­Ä?iau jÄ&#x2026; su sa­vo nuo­la­ti­niu ati­dÄ&#x2014;­lio­ji­mu ei­ti ÄŻ lau­kÄ&#x2026; (o kar­tais rei­kia iť­tver­ ti tik­rai il­gai), ji Ĺžiau­riai ma­ne my­ li ir klau­so.

?

â&#x20AC;&#x201C; Kas yra ta­vo he­ro­jus kas­die­ nia­me gy­ve­ni­me? â&#x20AC;&#x201C; Kaip die­na, taip nau­jie­na. NÄ&#x2014;­ ra to­bu­lo Ĺžmo­gaus, yra nuo­sta­bios sa­vy­bÄ&#x2014;s tam tik­ro­se aki­mir­ko­se. â&#x20AC;&#x201C; Ko­kiu ta­len­tu la­biau­siai no­ rÄ&#x2014;­tum bō­ti ap­do­va­no­ta? â&#x20AC;&#x201C; No­rÄ&#x2014;­Ä?iau mo­kÄ&#x2014;­ti pieť­ti, ge­ rai gro­ti ir­gi bō­tĹł ne­blo­gai, o la­ biau­siai gal no­rÄ&#x2014;­Ä?iau su­pras­ti ki­tĹł Ĺžmo­niĹł kal­bÄ&#x2026; ir mo­kÄ&#x2014;­ti pa­ sa­ky­ti sa­vo min­tis bei jaus­mus jĹł kal­ba. â&#x20AC;&#x201C; Ko­kia vy­ro sa­vy­be la­biau­siai Ĺža­vie­si? â&#x20AC;&#x201C; Pri­vers­ti mo­te­rÄŻ pa­si­jaus­ti Ĺža­ vin­gÄ&#x2026;! ÄŽ tai la­bai daug tel­pa: rei­ kia mo­kÄ&#x2014;­ti klau­sy­tis, do­mÄ&#x2014;­tis ki­ tais, bō­ti ryŞ­tin­gam ir sva­jo­ti! â&#x20AC;&#x201C; Kokius savo draugĹł bruoĹžus la­biau­siai ver­ti­ni? â&#x20AC;&#x201C; Po­lÄ&#x2014;­kÄŻ ir ge­bÄ&#x2014;­ji­mÄ&#x2026; priim­ti ÄŻvai­ rias gy­ve­ni­mo pu­ses. â&#x20AC;&#x201C; Ryť­kiau­sia ta­vo sa­vy­bÄ&#x2014;, bō­ do bruo­Şas? â&#x20AC;&#x201C; Vaikť­tau iť­si­tie­su­si, bet, ma­ nau, Ä?ia se­ni ÄŻpro­Ä?iai. O bō­das pri­klau­so nuo kiek­vie­no Ĺžmo­ gaus, su ku­riuo bend­rau­ji, skir­tin­ gi Ĺžmo­nÄ&#x2014;s skir­tin­gus bō­do bruo­Şus iť­lais­vi­na.

â&#x20AC;&#x201C; Jei­gu ne­bō­tum sa­vi­mi, kuo no­rÄ&#x2014;­tum bō­ti? â&#x20AC;&#x201C; Ne­Şi­nau, iĹĄ ko ga­liu rink­tis, nors ĹĄiaip gal vie­no­dai jau ta­da. Bet, ma­nau, vis tiek Ĺžmo­gum no­rÄ&#x2014;­Ä?iau bō­ti. â&#x20AC;&#x201C; Ĺ˝mo­giť­kas trō­ku­mas, ku­rio ne­ga­li pa­kÄ&#x2122;s­ti? â&#x20AC;&#x201C; Tai kad aĹĄ pa­ti jĹł pil­na, tai ir ki­ tĹł ten­ka kÄ&#x2122;s­ti vi­sus iĹĄ ei­lÄ&#x2014;s. â&#x20AC;&#x201C; Ta­vo gy­ve­ni­mo mo­to? â&#x20AC;&#x201C; Tai­gi kiek­vie­noj si­tua­ci­joj jis ki­toks ga­li bō­ti. Bet jei toks bend­ ras, tai â&#x20AC;&#x201C; ban­dy­ti ir ban­dy­ti tuos da­ly­kus gy­ve­ni­me, dÄ&#x2014;l ku­riĹł ne­ rei­kÄ&#x2014;­tĹł, ne­si­no­rÄ&#x2014;­tĹł tei­sin­tis vÄ&#x2014;­ liau.

VizitinÄ&#x2014; kortelÄ&#x2014; Â&#x201E;Â&#x201E;Var­das: Do­vi­lÄ&#x2014; Â&#x201E;Â&#x201E;Pa­var­dÄ&#x2014;: Ja­ciuns­kai­tÄ&#x2014; Â&#x201E;Â&#x201E;Am­Şius: 25 Â&#x201E;Â&#x201E;UŞ­siÄ&#x2014;­mi­mas: so­cia­li­niĹł pro­jek­

tĹł va­do­vÄ&#x2014; Â&#x201E;Â&#x201E;Lais­va­lai­kis: kar­tais teat­re, kar­

tais mu­zi­ko­je, kar­tais ĹĄur­mu­ly­je, ku­rÄŻ ap­link sa­ve skar­dĹžiu juo­ku pa­sklei­dĹžia pa­ti Do­vi­lÄ&#x2014; Â&#x201E;Â&#x201E;Gy­ve­na: ne­pa­kar­to­ja­ma­me na­

me Til­to gat­vÄ&#x2014;je

Ar pa­Şįsta­te ĹžmogĹł, â&#x20AC;&#x201C; draugÄ&#x2026;, kai­mynÄ&#x2026;, ko­legÄ&#x2026;, â&#x20AC;&#x201C; ku­ris tar­si ne­si­ski­ria nuo kitĹł pa­prastĹł mĹŤsĹł mies­to gatvÄ&#x2014;­mis sku­ban­Ä?iĹł gy­ven­tojĹł, ta­Ä?iau yra kuo nors ypa­tin­gas? GalbĹŤt jis mÄ&#x2026;sto ki­taip ne­gu vi­si, iť­sis­ki­ria sa­vo sti­liu­mi, gy­ve­ni­mo bĹŤdu ar da­ro dar­bus, ku­riĹł nie­kas ne­pas­te­bi? â&#x20AC;&#x17E;Vil­niaus die­nosâ&#x20AC;&#x153; rub­ri­ka â&#x20AC;&#x17E;Per­so­na­Şasâ&#x20AC;&#x153; skir­ta bĹŤtent jiems â&#x20AC;&#x201C; NE­pap­ras­tiems vil­nie­Ä?iams. Ra­ťy­ki­te redakcija@vilniausdiena.lt ir ne­leis­ki­te lik­ti ne­pas­tebÄ&#x2014;­tiems tiems, apie ku­riuos skai­ty­ti ÄŻdo­mu.

Orai

Vėjas 7–12 m/s

penktadienį +5

Artimiausiomis dienomis Lietuvoje numatomi krituliai. Šiandien sušils iki 4 laipsnių šilumos. Bus debesuota, pajūryje numatomas nedidelis lietus. Penktadienio naktį numatoma šlapdriba visoje Lietuvoje, oro temperatūra nukris iki 2 laipsnių šalčio. Dieną sušils iki 2 laipsnių šilumos, numatomi krituliai – pasnigs, vietomis šlapdriba.

9-oji metų savaitė.

Saulė Žuvų ženkle.

Savaitgalio orai

+4

Telšiai

+4

Naktis

Šiauliai

+3

Klaipėda

–2

Panevėžys

+4

8

Šeštadienį Naktis

Kaunas

Pasaulyje +13 +5 +28 +6 +8 +23 +21 +6

+2

+4

+3

Atėnai Berlynas Brazilija Briuselis Dublinas Kairas Keiptaunas Kopenhaga

Vėjas (m/s)

Utena Tauragė

Diena

Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas

+8 +5 +4 +3 +7 +7 +5 +4

Praha Ryga Roma Sidnėjus Talinas Tel Avivas Tokijas Varšuva

–7

+3

Vėjas (m/s)

–2

4

Vilnius

+4

+3 +4 +13 +21 +4 +20 +15 +4

Diena

Marijampolė

+5

SEkmadienį

Alytus

Naktis

Diena

–6

Vėjas (m/s)

+1

8

Kalendorius Ketvirtadienis, vasario 28 d.

penktadienis, Kovo 1 d.

šeštadienis, Kovo 2 d.

sekmadienis, Kovo 3 d.

antradienis, Kovo 5 d.

trečiadienis, Kovo 6 d.

Teka 7.11 Leidžiasi 17.53

Teka 7.08 Leidžiasi 17.55

Teka 7.06 Leidžiasi 17.57

Teka 7.03 Leidžiasi 17.59

Teka 7.01 Leidžiasi 18.01

Teka 6.59 Leidžiasi 18.03

Teka 6.56 Leidžiasi 18.05

Mėnulis Pilnatis

Mėnulis Pilnatis

Mėnulis Pilnatis

Mėnulis Pilnatis

Mėnulis Delčia

Mėnulis Delčia

Mėnulis Delčia

VARDAI: Ramonas, Roma, Romanas, Vilgardas

VARDAI: Albina, Albinas, Antanina, Rusnė

VARDAI: Eitautas, Helė, Helianta, Kovas

1942 m. gimė grupės „Rolling Stones“ gitaristas Brianas Jonesas.

1966 m. gimė žurnalistė, televizijos laidų vedėja Edita Mildažytė.

1969 m. gimė Robertas Seanas Leonardas, amerikiečių aktorius, geriausiai žinomas dėl vaidmens seriale „Daktaras Hausas“.

1982 m. gimė Rusijos supermodelis Natalija Vodianova.

1984 m. gimė penkiakovininkė, olimpinė čempionė Laura Asadauskaitė.

2010 m. mirė rašytojas, vertėjas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Juozas Aputis.

2011 m. mirė garsi prancūzų aktorė Annie Girardot.

1810 m. gimė lenkų kompozitorius ir pianistas Frédéricas Chopinas 1904 m. gimė amerikiečių džiazo muzikantas Glennas Milleris.

1934 m. gimė tapytojas ir grafikas Vincas Kisarauskas.

1937 m. gimė fotomenininkas Rimantas Dichavičius.

1956 m. gimė Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

1969 m. gimė ispanų aktorius Javieras Bardemas.

1994 m. gimė kanadiečių dainininkas Justinas Bieberis.

1995 m. nužudytas Rusijos žurnalistas Vladislavas Listjevas.

1930 m. mirė anglų rašytojas Davidas Herbertas Lawrence’as.

1931 m. gimė paskutinis Sovietų Sąjungos vadovas Michailas Gorbačiovas.

1939 m. mirė poetas, filosofas, Lietuvos diplomatas Oskaras Milašius.

1942 m. gimė amerikiečių rašytojas Johnas Irvingas.

1948 m. gimė airių gitaristas Rory Gallagheris.

1962 m. gimė grupės „Bon Jovi“ lyderis Jon Bon Jovi.

1968 m. gimė anglų aktorius Danielis Craigas.

1973 m. gimė buvęs serbų krepšininkas Dejanas Bodiroga.

1977 m. gimė grupės „Coldplay“ vokalistas Chrisas Martinas.

6

2

3

4

1

7 5

5

6

7 4

9 6

5

8

9 6 9

4

7 8

3

2

karštOJI linija: 212

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

1

6 2022

„Diena Media News“ L.e.p. vyriausiasis redaktorius Alvydas Staniulis „Vilniaus dienos“ vyriausioji redaktorė Margarita Narvydaitė – 219 1386 „VILNIAUS DIENOS“ VYRIAUSIOSIOS REDAKTORĖS PAVADUOTOJAS Ignas Jačauskas – 219 1372

Šv. Kazimiero – Lietuvos globėjo – diena Kovarnių diena (kovų grįžimo diena) 1678 m. gimė italų kompozitorius, smuikininkas Antonio Vivaldi.

1852 m. mirė rusų rašytojas Nikolajus Gogolis.

1951 m. gimė anglų dainininkas Chrisas Rea. 1963 m. gimė aktorius, režisierius, prodiuseris Sigutis Jačėnas.

1974 m. gimė buvęs krepšininkas, nacionalinės rinktinės žaidėjas Virginijus Praškevičius.

1980 m. gimė krepšininkas Giedrius Gustas.

2002 m. mirė visuomenės veikėja, literatūros kritikė, vertėja Ugnė Karvelis.

1808 m. gimė 1830-iųjų Lenkijos ir Lietuvos sukilimo veikėjas Simonas Konarskis.

1935 m. gimė širdies chirurgas, profesorius Vytautas Sirvydis.

1937 m. gimė kino režisierius Raimondas Vabalas.

1953 m. mirė Sovietų Sąjungos vadovas Josifas Stalinas.

1953 m. mirė rusų kompozitorius Sergejus Prokofjevas.

1966 m. mirė Ana Achmatova, rusų poetė, rašytoja, literatūrologė, literatūros kritikė, vertėja.

1974 m. gimė amerikiečių aktorė Eva Mendes.

1976 m. gimė krepšininkas Šarūnas Jasikevičius.

1475 m. gimė italų dailininkas, skulptorius ir architektas Michelangelo.

1619 m. gimė prancūzų satyrikas ir dramaturgas Cyrano de Bergeracas.

1926 m. gimė lenkų režisierius Andrzejus Wajda.

1928 m. gimė Kolumbijos rašytojas, Nobelio premijos laureatas Gabrielis García-Márquezas.

1939 m. gimė poetas, vertėjas Jonas Strielkūnas.

1946 m. gimė „Pink Floyd“ gitaristas ir vokalistas Davidas Gilmouras.

1969 m. gimė režisierius, scenografas Oskaras Koršunovas.

1972 m. gimė buvęs NBA krepšininkas Shaquille’as O’Nealas.

7

9 1

7

8

2 3

7

2

4

1 6

2

reklamos skyrius: 261

Praėjusios savaitės sudoku atsakymai

6

7

3

VARDAI: Noviltas, Novydas, Raminta, Rozina, Rožė

2

3

3

VARDAI: Giedra, Giedrė, Giedrius, Olivija, Vydotas

8 8

8

VARDAI: Kazė, Kazimiera, Kazimieras, Kazys

3 1

4

ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius.

Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt

Tarptautinė rašytojų diena 1847 m. Škotijoje gimė telefono išradėjas Alexanderis Grahamas Bellas.

1929 m. Ventės rage įkurta ornitologijos stotis.

1953 m. gimė rašytojas, poetas, publicistas Juozas Erlickas.

1974 m. gimė amerikiečių aktorius Davidas Faustino, išgarsėjęs vaidmeniu seriale „Vedęs ir turi vaikų“.

1977 m. gimė airių dainininkas Ronanas Keatingas.

1982 m. gimė amerikiečių aktorė Jessica Biel.

1991 m. Vilniuje atšventinta Šv. Kazimiero bažnyčia, kuri sovietiniais metais buvo paversta ateizmo muziejumi.

4 9

5

VARDAI: Gunda, Kunigunda, Uosis

5

sunkus sudoku

5

lengvas sudoku

pirmadienis, Kovo 4 d.

3

9 3654

MIESTAS: Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Jonas Varnas – 219 1385 Andrejus Žukovskis – 219 1391 LIETUVA: Justinas Argustas – 219 1381 EKONOMIKA: Gintarė Micevičiūtė – 219 1374

3

8

1

5

7

4

2

9

6

6

2

4

3

1

9

8

5

6

7

2

9

3

8

4

1

5

8

3

9

5

7

6

4

2

1

5

4

9

1

6

2

7

3

8

1

7

5

4

2

8

3

9

6

4

2

7

3

5

9

6

8

1

5

1

6

9

8

7

2

3

4

1

5

8

7

4

6

9

2

3

3

9

8

2

4

1

7

6

5

9

6

3

8

2

1

5

7

4

2

4

7

6

3

5

9

1

8

7

9

5

6

8

3

1

4

2

4

5

1

8

9

2

6

7

3

2

3

6

4

1

7

8

5

9

9

6

3

7

5

4

1

8

2

8

1

4

2

9

5

3

6

7

7

8

2

1

6

3

5

4

9

Užsuk į diena.lt/konkursai ir išbandyk savo laimę įvairiuose žaidimuose.

5

Platinimo tarnyba: 261

1688

PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387 SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Balys Šmigelskas – 219 1383 GYVENIMAS: Laima Žemulienė – 219 1374

Prenumeratos skyrius: 261

PR

1688

TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFĖ Margarita Vorobjovaitė – 219 1384

Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Ženklu

7

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 4000.

Buhalterija: (8

46) 397 767

rinkodaros skyrius: 261 3000 REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS:

261 3656, 279 1370, 261 3659,

faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS: 261 3653 PRENUMERATOS SKYRIUS: 261 1688 PLATINIMO TARNYBA: 261 1688