PIRMAS miesto dienraštis
penktadienis, kovo 1, 2013
www.kl.lt
Metų klaipėdietės segė žibės auksu ir sidabru.
Miesto parke moteris vėl baugina iškrypėlis.
Bulgarijos prezidentas R.Plevnelijevas neišgirdo tautos balso ir paskelbė pirmalaikius rinkimus.
Užribis 8p.
Miestas 5p.
49 (19 652)
Pasaulis 10p.
Verslas – už tylos sienos
Kaina 1,30 Lt
„Negaliu 37 metų nupasa koti per penkias minutes.“ Kapitonas Steponas Kudzevičius prašė leisti viršyti pasisakymui iš „Klaipėdiečių tribūnos“ numatytą laiko limitą.
2p.
Apžiūrų centruose – vėl naujovės Asta Aleksėjūnaitė a.aleksejunaite@kl.lt
Nuo šiandien įsigaliojantys nauji techninės apžiūros reikalavimai klaipėdiečių nebaugina. Šių pa sikeitimų išvakarėse pranašau tos Klaipėdos techninės apžiūros centrų apgulties nebuvo. Nuostata: daugelio kompanijų vidaus taisyklės draudžia darbuotojams viešai kalbėti.
„Shutterstock“ nuotr.
Klaipėdiečiai nuo daugybės verslo kompanijų tarsi atskirti geležine uždanga. Mies to gyventojai net nenutuokia apie daugumą čia veikiančių bendrovių. Ką slepia verslininkai ir kodėl jie vengia viešumo? Asta Dykovienė a.dykoviene@kl.lt
Uždarumas kelia įtarimų
Visos kompanijos, veikiančios mieste, yra visuomenės dalis, todėl turėtų paisyti ir visuomenės inte resų. Gyventojams svarbu, kokią socialinę naudą iš kiekvienos įmo nės turi visuomenė.
Tačiau yra įmonių, kurių veikla labai uždara. Niekas nežino, kokia tai kompanija, kokia reali jos repu tacija. Daugybė verslininkų mano, kad jei jie gavo visus oficialius leidi mus veikti, visuomenės nuomonė esą nebesvarbi. Keli viešai paskelbti sakiniai bendrovei gali atnešti milijoninius
Pristato:
nuostolius. Konkurentai tyko pa vogti kiekvieną naują verslo idėją. Tokiais argumentais kompanijos dažniausiai grindžia savo nenorą bendrauti su visuomene. Tačiau patologinis uždarumas yra ir požymis, kad toje kompani joje nėra viskas gerai: galbūt sle piami mokesčiai, gal algos moka mos vokeliuose, gal išnaudojami
darbuotojai. Tokių klausimų ne kyla dėl civilizuotų įmonių, nes joms būdingas bendravimas su aplinka. Veikla – lyg karinė paslaptis
Yra daug Klaipėdoje veikiančių bend rovių, užsienio kapitalo įmonių, ku rios atviros visuomenei, socialiai atsakingos.
4
Eilėse nesirikiavo
„Mes ruošėmės srauto padidėji mui, tačiau automobilių skaičius išaugo tik nežymiai. Tik šiek tiek daugiau mašinų pastebėjome šios savaitės pradžioje. Tokio bumo, kokio tikėjomės, nėra“, – aiškino įmonės „Transkona“ direktorius gamybai Algimantas Idzelis. Jis pastebėjo, kad dažniausiai vairuotojai suskumba pasirūpinti automobilių technine apžiūra atši lus orams. Vakar eilėje prie „Trans konos“ vartų būriavosi 10–15 au tomobilių. Didžiųjų šalies miestų vairuotojams techninės apžiūros teko laukti po kelias va landas.
4
METŲ KLAIPĖDIETĖS RINKIMUS jau vyksta finalinis balsavimo etapas! Sužinokite daugiau 5 p.
2
penktADIENIS, kovo 1, 2013
miestas Statybos vėluoja
Leis sugauti daugiau stintų
Aikštėje – Kaziuko mugė
Klaipėdos keleivių ir krovinių ter minalas derasi bent su keturio mis laivybos bendrovėmis, ku rios galimai pageidautų krovinius ir keleivius gabenti per naujai sta tomą terminalą. Derybas baig ti trukdo tai, jog terminalo staty bų darbų pabaigos data nukelta iš birželio į rugpjūčio pabaigą. Po jekto vertė – apie 70 mln. litų.
Aplinkos ministerija padidi no stintų sužvejojimo kvotą. Iki šiol vienam žmogui per parą buvo leidžiama sugauti ne dau giau kaip 7 kg šių žuvų. Kvota padidinta 3 kg – iki 10 kg per parą vienam žmogui. Moksli ninkai išaiškino, kad kvotos pa didinimas nesukels neigiamų padarinių stintų populiacijai.
Klaipėdiečiai kviečiami švęsti pa vasario pradžią – Teatro aikštė je ir jos prieigose kovo 2–3 die nomis nuo 8 iki 16 val. vyks Ka ziuko mugė. Joje skambės liau diška muzika, bus galima įsigy ti išskirtinių amatininkų dirbinių, paragauti įvairių skanėstų. Mu gėje tikimasi sulaukti kelių šim tų prekeivių.
Dienos telegrafas Minėjimas. Šiandien minima Pasauli nė civilinės saugos diena. Ta proga Klai pėdos savivaldybė organizavo piešinių konkursą „Aukime saugūs – 2013“. Šian dien 14 val. prekybos centre, esančiame Taikos pr. 61, vyks jo nugalėtojų apdova nojimas. Pirmininkas. Atsistatydinus Lietuvos jū rų laivininkystės valdybos pirmininkui Arūnui Štarui, naujuoju išrinktas susisie kimo viceministras Saulius Girdauskas. Žvejyba. Rytoj ant Tūbausių tvenkinio, esančio Kretingos rajone, ledo rengia mos poledinės žūklės varžybos Kretin gos rajono savivaldybės mero pereina majai taurei laimėti. Kviečiamos daly vauti žvejų mėgėjų komandos, kurias sudaro 3 asmenys. Vaikai bei moterys gali varžytis ir individualiai. Varžybos vyks pagal sportinės žūklės taisykles: viena žieminė meškerė su viena avižė le (kabliuku). Dalyvių amžius ir koman dų skaičius neribojamas. Komandų re gistracija vyks nuo 8 val. Varžybų star tas – 10 val. Pasibaigus varžyboms prie laužo bus aptariami rezultatai, apdova nojami nugalėtojai. Netrūks ir įvairių at rakcijų. Mirtys. Vakar Klaipėdos savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje užregist ruotos 4 klaipėdiečių mirtys. Mirė Regi na Vegytė (g. 1934 m.), Rita Blaškienė (g. 1937 m.), Valentina Parchomenko (g. 1938 m.), Ingrida Skersienė (g. 1970 m.). Lėbartų kapinės. Šiandien laidojami Artūras Česnulevičius, Valentina Par chomenko. Naujagimiai. Per statistinę parą pagim dė 10 moterų. Gimė 4 mergaitės ir 6 ber niukai. Greitoji. Vakar iki 17 val. greitosios pagal bos medikai sulaukė 77 iškvietimų.
Kapitonas maldavo pinigų Klaipėdos vardą pa saulyje garsinan čiai jachtai „Lietu va“ iškilo pavojus nebeskrosti van denynų, nes jos re montui reikia net kelių šimtų tūkstan čių litų.
Virginija Spurytė v.spuryte@kl.lt
Šiemet sukaks jau 37 metai, kai jachta „Lietuva“, dalyvaudama re gatose, skleidžia žinią apie Klaipė dą ir Lietuvą įvairiose šalyse. 1976 metais ji už Lietuvos žve jybinių organizacijų padovanotus pinigus buvo nupirkta parodoje tuometiniame Leningrade ir par plukdyta į Klaipėdą. „Per tuos dešimtmečius „Lie tuva“ dalyvavo daugybėje regatų, pasiekė puikių rezultatų. Ji sykiu su jachtomis „Dailė“ ir „Audra“ per plukdė Lietuvos trispalvę per Atlan tą – iš Klaipėdos į Niujorką. „Lietu va“ pirmoji iš šalies jachtų dalyvavo regatoje. Per visus tuos metus tikrai neprašėme didelės miesto paramos, jos daug ir negavome. Tačiau dabar nuoširdžiai prašome, maldauja me Klaipėdos valdžios pagalbos“, – į miesto tarybos narius vakar iš „Klaipėdiečių tribūnos“ kreipėsi
Istorija: jachta „Lietuva“ ir jos besikeičianti įgula Klaipėdos vardą garsina jau beveik 37 metus.
legendinis jachtos „Lietuva“ kapi tonas Steponas Kudzevičius. „Lietuvos“ išlaikymas per me tus kainuoja nuo 60 iki 150 tūkst. litų. Suma kinta atsižvelgiant į tai, kokiose regatose jachta dalyvauja ir kiek kainuoja joms pasiruošti. „Plaukiojame ne Kuršių mario se, o agresyviomis gamtos sąly gomis, todėl jachta nuo jų kenčia,
Vytauto Liaudanskio nuotr.
būklė prastėja ir reikia vis daugiau pinigų priežiūrai“, – aiškino S.Ku dzevičius. Todėl politikų jis prašė galimybės kasmet miesto biudžete rasti po 50 tūkst. litų jachtai „Lietuva“. Dar 300 tūkst. litų reikia jachtos denio remontui, kuris, anot S.Ku dzevičiaus, yra tragiškos būk lės. „Suprantama, kad tokia su
ma Klaipėdai tikrai yra per didelė. Galbūt uostamiesčio valdžia galėtų patarpininkauti, kad pinigų skirtų Vyriausybė“, – ir prašė, ir siūlė ka pitonas. Tam, kad politikai įsitikintų, kad „Lietuvai“ tikrai reikia pinigų, S.Kudzevičius juos pakvietė apsi lankyti jachtoje ir ją įdėmiai ap žiūrėti.
Politikus žavėjo ir R.Žiubrio dikcija, ir išvaizda Virginija Spurytė v.spuryte@kl.lt
Konkursą laimėjusį Romandą Žiubrį paskirti į įstaigos „Klaipė dos šventės“ direktoriaus parei gas miesto tarybos narius paskati no ir tai, kad jis į posėdį atėjo vilkė damas kostiumu.
Pradžia: R.Žiubrio pirmoji die
na įstaigoje „Klaipėdos šventės“ bus kitą savaitę.
R.Žiubrys konkursą „Klaipėdos švenčių“ direktoriaus pareigoms eiti laimėjo vasario 7 dieną. Jis bu vo vienintelis pretendentas. Tolimesnė procedūra – naujojo direktoriaus paskyrimui turi pri tarti miesto taryba, todėl jos vakar ir prašyta palaiminimo. „Balsuojame už žmogų, o mums nepateikta informacija apie jo išsi lavinimą, patirtį. Negaliu aklai bal
suoti“, – miesto tarybos narė Zita Šličytė pareiškė norą susipažinti su pretendentu. R.Žiubrys iš tribūnos politikams pasakojo, jog yra baigęs Klaipė dos universitetą, dirbo įvairio se žiniasklaidos priemonėse, o pastaruoju metu buvo viešosios įstaigos „Klaipėdos publika“ di rektorius. Šių pareigų jis teigė at sisakysiąs, kai tik pradės vadovau ti „Klaipėdos šventėms“. Kai kur iuos pol it ik us dom i no, ar R.Žiubrys priklauso kuriai nors politinei partijai. Tokį klau simą būsimasis „Klaipėdos šven čių“ vad ovas nuk irto griežt u: „Tikrai ne“. Politiką Vytautą Lupeiką labai domino R.Žiubrio požiūris į mies to šventes.
„Ar jos ir toliau bus tik susiėjimai pagerti alaus, o galbūt bus dau giau pilietiškų akcentų?“ – klau sė V.Lupeika.
Miesto taryba savo sprendimu taip pat nustatė, kad pasto vus R.Žiubrio atly ginimas per mėnesį bus 3,6 tūkst. litų.
R.Žiubrys patikino, kad švenčių koncepciją stengsis keisti. „Žmo gus gerbia valdžią, nes atėjo vil
kėdamas kostiumą, jo dikcija pui ki, turi patirties, todėl tikrai reikia pritarti, kad jis vadovautų „Klai pėdos šventėms“, – kolegas ragi no Klaipėdos mero pavaduotojas Vytautas Čepas. Politikai pasinaudojo šiuo siūly mu ir R.Žiubrį patvirtino „Klaipė dos švenčių“ direktoriumi. Jis darbą naujose pareigose turė tų pradėti kovo 5 dieną. Miesto taryba savo sprendi mu taip pat nustatė, kad pastovus R.Žiubrio atlyginimas per mėnesį bus 3,6 tūkst. litų. Tačiau įstaigos valdyba gali nu spręsti jam skirti iki 50 proc. dy džio priedą. Tuomet naujojo direktoriaus at lyginimas per mėnesį „ant popie riaus“ siektų 5,4 tūkst. litų.
3
penktADIENIS, kovo 1, 2013
miestas
Miesto biudžetui – kritika Nors ir ne itin optimistiškai nusiteikę, Klaipėdos politikai vakar patvirtino svarbiausią šių metų dokumentą – miesto biudže to išlaidų ir pajamų planą. Virginija Spurytė v.spuryte@kl.lt
Susimokėjo skolas
Prognozuojama, kad šiemet į mies to biudžetą bus surinkta beveik 370 mln. litų, o išleista – apie 381 mln. litų. Biudžeto deficitas bus dengia mas paskolos lėšomis – numato ma išleisti šiek tiek daugiau nei 6 mln. litų jau paimtos, bet dar ne panaudotos paskolos ir dar papil domai iš bankų skolintis 5 mln. litų. Svarbiausios yra savarankiš koms funkcijoms planuojamos lėšos, o jų šiemet prognozuojama surinkti 14,3 mln. litų daugiau nei pernai. Anot Klaipėdos savivaldybės Finansų skyriaus vedėjos Rūtos Kambaraitės, gera žinia ir ta, jog Klaipėda naujuosius finansinius metus pradeda be skolų. Jas pa vyko susimokėti, nes pernai į biu džetą buvo surinkta daugiau paja mų nei planuota. Pabėgs darbuotojai?
Nors didelių diskusijų dėl šiųme čio miesto biudžeto išlaidų ir pa jamų plano nebuvo, kai kurie poli tikai turėjo pastabų. Itin daug kritikos pažėrė Klaipė dos miesto tarybos narys Vytautas Lupeika. Jo teigimu, biudžeto lė šos itin neracionaliai naudojamos miesto ūkio srityje. „Daug pinigų išleidžiama gatvių remontui, duobių lopymui, o jos vėl atsiveria tose pačiose vietose. Kada Miesto ūkio departamentas prisiims atsakomybę dėl nekoky biškai atliktų darbų, ieškos kaltų jų, o ne švaistys pinigus vis tų pa
čių duobių lopymui?“ – ir klausė, ir piktinosi V.Lupeika. Teritorijų planavimo komiteto pirmininkė Ramunė Staševičiūtė reikalavo, jog miesto biudžete būtų padidinta suma biudžetinių įstaigų darbuotojų algoms.
Rūta Kambaraitė:
Gera žinia ir ta, jog Klaipėda naujuosius finansinius metus pradeda be skolų.
„Darbo užmokestis jau kelerius metus vis mažinamas. Dabar taip pat numatyta, kad algoms iš biu džeto bus skirta 5 proc. mažiau pi nigų nei reikia. Kainos kyla, pra gyventi žmonėms kažkaip reikia, todėl tikrai sulauksime situacijos, kad darbuotojai pradės bėgti iš biu džetinių įstaigų“, – įspėjo R.Staše vičiūtė. Tačiau į jos siūlymą atsižvelgta nebuvo, nes, anot R.Kambaraitės, 5 proc. darbo užmokesčio fondo su mažinimas biudžetinėms įstaigoms tikrai nėra didelis ir jos gali norma liai tvarkytis.
Siūlė nepritarti
Miesto tarybos nariui Arūnui Barb šiui užkliuvo tai, jog politikams tvirtinti biudžeto pajamų ir išlai dų projektą pateikiama paskuti nę dieną. „Tikrai negaliu už tokį biudžetą bals uot i, nes jis nėra kok yb iš kai parengtas, nen um atyta pi nigų kai kurių itin svarbių prie mon ių įgyvend in im ui“, – teig ė A.Barbšys. Tačiau tik jis ir dar vienas politi kas savo balsais nepalaikė parengto miesto biudžeto projekto, o daugu ma jam pritarė. „Suprantama, kad toks biudže tas netenkina Klaipėdos bendruo menės poreikių, todėl reikia ieško ti galimybių, kaip didinti pajamas, o kur išleisti pinigus yra tūkstan čiai pasiūlymų“, – reziumavo Klai pėdos mero pavaduotojas Artūras Šulcas. Politikai taip pat patvirtino ir prioritetus, kur turėtų būti nau dojamos lėšos, jei jų per metus į miesto biudžetą pavyks surinkti daugiau nei planuojama. Už jas pirmiausia turėtų būti keičiami langai darželiuose ir per kama daugiau elektros energijos, kad būtų visiškai atkurtas miesto apšvietimas.
370
– tiek mln. litų tikimasi šiemet surinkti į miesto biudžetą.
Kova: pro viešosios tvarkos sergėtojų akis nepraslys nė viena nelega
li reklama.
Reklama šiurpina kalbos tvarkytojus Asta Dykovienė a.dykoviene@kl.lt
Kas mėnesį Klaipėdos savivaldy bėje yra suderinama iki 200 rek laminių iškabų tekstų. Tačiau pa sitaiko ir taip, kad derinamas pro jektas gerokai skiriasi nuo iškabi namos reklamos. Prasilenkia su įstatymu
Savivaldybės Viešosios tvarkos sky riaus specialistai pastebi, kad yra ne vienas atvejis, kai su miesto daili ninku ir vyriausiąja kalbos tvarky toja verslininkai išorinės reklamos projektą derina vienokį, o realybėje jis įrengiamas visai kitoks. „Dažnu atveju apsiribojama prekės ženklu, tekstu be valsty binės kalbos. Kitaip tariant, pro jektų derinimo mechanizmas nė ra garantas, kad iškabos mieste bus tokios, kokios priklauso pagal įsta tymus“, – teigė Klaipėdos savival dybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėja Kristina Vintilaitė. Ji pateikė šalia rotušės atidary tos kavinės nelietuviško pavadini mo pavyzdį. Taip ji esą veikė kokius tris mėnesius. Teigiama, kad projekte buvo nu rodyti ir lietuviški užrašai, bet at likta tik pusė darbo. Nelietuviškos iškabos kabo ir ant baigiamo re konstruoti vieno Klaipėdos vieš bučio. „Pasirodo, projektas nede rintas, nes buvo bandymai išvengti lietuvių kalbos. Lietuviško teksto reklama neatitinka jokių reikala vimų“, – tvirtino K.Vintilaitė. Reikšmė – nesuprantama
Pasak valdininkų, gyventojai patys informuoja pareigūnus dėl to, kad valstybinė kalba prastai vartojama
Šviesa: yra vilčių, jog dar šiemet uostamiestis bus geriau apšviestas, nes valdininkai įpareigoti ieškoti lėšų
šiai problemai spręsti.
Vytauto Petriko nuotr.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
viešuosiuose užrašuose. „Kai kurie verslininkai sąmoningai pažeidinė ja įstatymus, kabindami neteisin gas reklamines iškabas“, – tikino Klaipėdos savivaldybės vyriausio ji kalbos tvarkytoja Asta Chrusta liova. Ji teigia, kad kai nuo 2009 me tų mieste buvo parengtos išori nės reklamos taisyklės, lietuviš kų įmonių pavadinimų Klaipėdoje gausėja, tačiau jų reikšmę supras ti sunku. „Yra simbolinių pavadinimų, kurie skamba keistai. Jie sudary ti iš kelių skirtingų skiemenų, bet galūnės lietuviškos – pavyzdžiui, „Baresta“, „Garesta“. Nežinai, ką jie reiškia, bet sudaryti pagal lietu vių kalbos taisykles, todėl teisėti“, – paaiškino A.Chrustaliova. Tačiau šalia užrašo esą būtina pateikti išaiškinimą, kuo ši įstaiga užsiima, kokias paslaugas teikia. Derins Kalbos komisija
Senamiestyje įsikūrusių įstaigų pa vadinimai derinami griežčiau nei kitose miesto dalyse. Iškabos tu ri įveikti miesto dailininko, kal bos tvarkytojo ir paveldosaugi ninko filtrą. „Pagal Vyriausybės nutarimą nuo šių metų gegužės visi pavadi nimai, kurie bus registruojami Re gistrų centre, bus vertinami kalbiš kai, o tai darys Valstybinė lietuvių kalbos komisija“, – sakė A.Chrus taliova. Teigiama, kad iki šiol kalbos tvarkytojai susidurdavo su tam tikrais sunkumais, nes verslininkai registruodavo bet kokius pavadini mus, neretai netaisyklingus, todėl derinant išorinės reklamos tekstus iškildavo nesusipratimų.
4
penktADIENIS, kovo 1, 2013
miestas
Verslas – už tylos sienos
Komentaras
Tačiau yra tokių, kurios 1 į kvietimą atsiverti vi suomenei primityviai klausia: ko
kia jiems bus iš to nauda? Skambutis į verslo įmonę su pasiūlymu parašyti informacinį straipsnį apie gaminamą produkci ją, apie sukurtas darbo vietas, apie tai, kodėl ši užsienio kompanija sa vo filialui Lietuvoje pasirinko bū tent Klaipėdą, buvo bergždžias. Investuotojai iš Rytų valstybės, pas mus sukūrę per 80 darbo vie tų ir 30 proc. savo pagamintos pro dukcijos parduodantys Lietuvoje, minimaliai informacijai gauti iš kėlė tokias sąlygas, lyg būtų kal bama apie karinę paslaptį. Dar viena Klaipėdoje veikianti garsaus pasaulinio koncerno įmonė, kurioje seniau dirbo 3,5 tūkst. žmo nių, po kelerių metų pertraukos vėl pradėjo savo veiklą. Tačiau atskleisti save visuomenei griežtai atsisako. Galima tik spėti, kad tai susiję su teismais, kuriuose dėl darbe įgy tos profesinės negalios bylinėjosi šios kompanijos darbuotoja. Taigi bendrovei viešumo turbūt užteko dar nuo anų laikų. Ką slepia verslininkas?
Klaipėdoje vienos Skandinavijos valstybės pilietis yra įsteigęs ne didelį fabriką, kuriame dirba klai pėdietės. Gaminama produkcija – specifinė, jos Lietuvoje nėra. Tačiau verslininkas nusiteikęs likti šešėlyje. Jis per savo buhal terę pateikė atsakymą, kad naudos iš paviešinimo įmonė neturės. Tad liko paslaptis, kokiomis sąlygomis dirba ir ką gamina klaipėdietės. Klausimas, ką slepia verslininkai nuo visuomenės, juolab niekas ne siteirauja ir neketina viešinti tech nologinių dalykų ar verslo idėjų?
Raimundas Vaitiekūnas Rinkodaros special istas
Š Požiūris: Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje veikia dešimtys įmonių, apie kurias ne vienas klaipėdie
tis nėra net girdėjęs.
turintys verslą Baltarusijoje. Pasak A.Kasparavičiaus, kai jų paklausia, gal jie nori viešumo, šie atsisako: jei pradės viešintis, tai bus jų pabaigos pradžia. „Nors jie nieko nelegalaus nedaro, tokią lietuvių elgseną dik tuoja kompanijos kultūra, jos va dovas, įpročiai. Tas pats buvo ir pas mus, o ir dabar kai kur yra. Ypač tai susiję su senosios kartos vadovais“, – mano A.Kasparavičius. Tačiau ne visais atvejais ši taisyklė tinka.
Andrius Kasparavičius:
Dažnai kyla klausi mas, kodėl aš turė čiau kažką viešinti, juk moku algas, mo kesčius, man neįdo mu šnekėti, man įdo mu daryti verslą.
Gerbia šalį, kurioje dirba
Viešųjų ryšių konsultantas And rius Kasparavičius, per 17 metų sa vo darbo praktikos turėjęs įvairiau sių klientų, teigia, kad Rytų ir Vakarų bendrovėse tradicijos labai skiriasi. „Nesvarbu, ar tai būtų rusai, ar uk rainiečiai, jiems yra įdiegta – jei ga li tylėti ir nieko nesakyti, tai nieko ir nesakyk“, – teigė A.Kasparavičius. Tai paveldėta dar iš tarybinės sis temos. Taip pat elgiasi ir lietuviai,
Klaipėdoje veikia stiklą gami nanti kompanija iš Baltarusijos. Jos atstovai mielai bendrauja ir pasa koja, kad gamina specifin es stiklo konstrukcijas. Nors Lietuvos rinkoje pagamintos produkcijos lieka vos 1 proc., niekas iš bendrovės atstovų nepaklausė, o kam jiems reikia viešumo, kokia iš to nauda. Jie gerbia vietą, kur vyk
Vytauto Liaudanskio nuotr.
do savo veiklą, ir mano, kad vietos žmonės turi teisę apie juos žinoti. Kalbėti uždrausta
Kodėl kompanijos nenori viešu mo? Ką slepia – mokestines ma nipuliacijas, vergovines darbo są lygas ar aplinkos taršą? „Manau, daugeliu atvejų yra ne taip. Dažniausiai viskas priklauso nuo konkretaus žmogaus ir jo mąs tymo. Dažnai kyla klausimas, kodėl aš turėčiau kažką viešinti, juk mo ku algas, mokesčius, man neįdomu šnekėti, man įdomu daryti verslą“, – teigė A.Kasparavičius, pridūręs, kad tokiam požiūriui pats nepritaria. Daugelis įmonių turi savo vidi nę politiką. Tikėtina, kad kai kurie klausimai bendrovės viduje yra labai aštrūs, todėl ir vengiama viešumo. Būna kompanijų padalinių, ku rioms korporacijos iš principo nelei džia šnekėti. Ir pagal vidaus taisyk les informaciją teikia vienintelis tam skirtas žmogus ir daugiau niekas. „Tokia verslo struktūra paplitu si Amerikos bendrovėse ir ji yra la bai nelanksti. Vietinis vadovas pa samdytas sėdėti vietinėje įmonėje, megzti kontaktus, ieškoti klientų, bet viešai kalbėti apie tai jis nega li“, – pasakojo A.Kasparavičius. Skandinaviška ramybė
Didelėse skandinaviško kapita lo įmonėse irgi yra griežtos vidaus taisyklės, bet komunikavimas su
visuomene vyksta. „Tačiau yra to kių reikalavimų, kurie darbuoto jams ne darbo metu apskritai drau džia šnekėti bet ką, kas susiję su verslu. Tos kompanijos nebūtinai turi ką slėpti, tiesiog tokia yra po litika“, – teigė viešųjų ryšių kon sultantas. A.Kasparavičiaus teigimu, bet koks uždarumas, išskyrus ypatin gus atvejus, kai užsiimama duome nų sauga ar aukštosiomis techno logijomis, toks viešumo vengimas nepateisinamas. „Mano manymu, bet kuriai kompanijai yra žymiai geriau būti viešai nei uždarai. Bet aš suprantu, kad yra teorija ir yra praktika, ir ta praktika būna viso kia“, – tvirtino A.Kasparavičius. Informaciją varžo akcijų biržos
Yra kompanijos, kurių akcijomis prekiaujama biržose. Biržos joms nustato pakankamai griežtas tai sykles. „Vienas užsienio kompani jos X atsakingas darbuotojas žur nalistui prasitarė, kad galbūt kada nors ketinama investuoti ne tik Klaipėdoje, bet ir Vilniuje. Ši, re gis, nekalta frazė sukėlė rimtą su maištį akcijų biržoje“, – prisiminė viešųjų ryšių konsultantas. A.Kasparavičius pasakojo, kad po šios frazės viename laikraštyje at sirado antraštė „Kompanija X ke tina investuoti Vilniuje“, dar buvo pateikti duomenys apie investici jas Kaune ir Klaipėdoje. Žurnalistas
iais laikais visi slepia savo vers lo idėjas, nes kinai pasivogė la bai daug technologijų, Europo je daug kur duoti net tylėjimo įžadai, vien tik dėl to, kad vyksta pra moninis špionažas, idėjų vagystės. Šian dien kai kurie vertelgos, neinvestuoda mi nieko į tam tikro produkto tyrimą ar analizę, kopijuoja kitų žmonių sumany mus, tikėdamiesi ir patys prasisukti. Pas mus jau niekas nebešneka tarpusavyje, kokią laisvą nišą užimti ar kaip pasida lyti rinką, nes atsiranda kopijuotojų, ku rie greitai nusavina idėjas ir mano, kad gali padaryti geriau už tuos, kurie turi autorines teises. Ne šiaip sau daugely je įmonių su darbuotojais pasirašomos konfidencialumo sutartys. Nes ir Lietu voje yra sukurta organizacijų, kurios už siiminėja idėjų ir specialistų medžiokle. Kartais, ką nors paskelbdami, žurnalis tai gali padaryti ir meškos paslaugą. Čia labai svarbu ir žiniasklaidininkų profe sionalumas bei atsakomybė.
darė savo prielaidas, kiekgi kompa nija X galėtų investuoti Vilniuje. Ši informacija nukeliavo į kitas Baltijos šalis, ten ją „pagavo“ „In terfax“ ir nutransliavo į Skandina viją, o ten per dvi valandas kompa nijos X akcijos biržoje pakilo 15 proc. Tačiau jau kitą dieną jos taip pat sėk mingai krito žemyn, kaip ir pakilo. „Tas akcijų kilimas buvo parem tas informacija, grįsta prielaidomis. Tada akcininkai klausė: ar Lietuvo je turite sveiko proto skleisdami tokią žinią? Juk kiekvienas investicinis su manymas turi būti patvirtintas aukš čiausiuose bendrovės sluoksniuose“, – pasakojo A.Kasparavičius. Todėl kompanijoms, kurių akcijo mis prekiaujama biržose, kiekviena žinia esą yra labai jautrus dalykas. Teigiama, kad per kelias valandas galima prarasti kelis milijonus ir nė ra aišku, kas už tai atsakys. „Gali būti, kad yra ne viena kom panija, kuri tokiais motyvais vado vaujasi, neleidžia bet kam kalbėti bet ką“, – mano A.Kasparavičius.
Apžiūrų centruose – vėl naujovės 1
Daugiausiai nerimo vai ruotojams kyla dėl griež tėsiančios išmetamųjų dujų neut ralizavimo sistemos patikros. Pagal naują tvarką bus tikrinama, ar nė ra išmontuotas vadinamasis kata lizatorius. „Tačiau reikalavimas, kad auto mobilyje būtų gamintojo įmontuo tas katalizatorius, galios tik tiems automobiliams, kurie į šalį buvo įvežti neseniai, o techninės apžiū ros talonas jiems išduodamas pir mą kartą ir po kovo 1-ąją įsigalio jusios naujos tvarkos“, – aiškino A.Idzelis. Tikrins net valytuvus
Nuo kovo mėnesio griežtės auto mobilių žibintų patikra – nuo šiol bus tikrinamas žibintų aukščio ly gio reguliatoriaus veikimas. Va
dinasi, turintis daužtą ir šiek tiek paremontuotą žibintą automobilis techninės apžiūros talono negaus. Taip pat bus tikrinama, ar stik lo valytuvai švariai valo visą valo mą plotą, ar veikia langų plovimo skysčio purkštukai. Techninės apžiūros metu bus patikrinta, ar vairuotojo matymo lauko neužstoja pašaliniai daiktai, todėl tų, kurie automobilyje na vigacines sistemas yra pritvirtinę prie priekinio stiklo, laukia nema lonumai. Tačiau švelnės reikalavimai au tomobilio kėbului. Smulkūs įbrė žimai, įlenkimai ar parūdiję kėbulo plotai neberūpės tikrintojams. Tik jei mašinos kėbulas bus pra rūdijęs kiaurai, o susidariusios sky lės – aštriais kraštais, tai bus laiko ma dideliu trūkumu.
Bus atidžiau tikrinama automo bilio stabdžių sistema, elektros lai dų būklė. Ilgės apžiūrų laikas
Daugiausiai naujovių atsiras tikri nant vairavimo sistemos veikimą. Patikra vyks iki kraštinių padėčių susukus priekinius ratus, kai jie yra pakelti arba yra ant specialių suka mųjų stovų. Prognozuojama, kad dėl naujų reikalavimų ilgės apžiūros laikas. Seniau lengvojo automobilio apžiūra užtrukdavo 6 minutes, sun kiasvorio – 10 min. „Mūsų įmonėje klientai gali iš anksto telefonu užsi sakyti laiką, kada jie nori atvažiuoti, ir be jokių eilių automobilis bus pa tikrintas“, – aiškino A.Idzelis. Be to, atsisakyta dvigubo išmeta mųjų dujų tikrinimo automobiliams su maitinimo dujomis įranga.
Pokyčiai: žemaičių naujoji techninės apžiūros tvarka neišgąsdino.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
5
penktADIENIS, kovo 1, 2013
miestas
Autorius: Metų klaipėdietei segę sukūręs juvelyras V.Bizauskas viliasi, kad papuošalas moteriai patiks ir
bus mielai segimas.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Metų klaipėdietei – išskirtinis papuošalas
VYKSTA FINALINIS BALSAVIMAS
Rafinuotą segę vienuoliktajai Metų klaipėdietei sukūręs juvely ras Vidas Bizauskas prisipažįsta, jog tokio stiliaus darbų jo kū ryboje – ne itin daug. Lina Bieliauskaitė l.bieliauskaite@kl.lt
Šių metų laureatė, kurios vardas iškilmingoje ceremonijoje paaiš kės jau kovo 8-ąją, pasipuoš pra bangiu sidabriniu kūriniu, pagra žintu paauksuotais fragmentais bei grakščiu grafikos ornamentu. Iš pirmo žvilgsnio masyvokam medalionui lengvumo, trapumo suteikia į jį tarsi įsikibęs žaismin gas paukštukas. Metų klaipėdietės segę menininkas inkrustavo špi nelio, cirkonio bei rubino akme nukais. V.Bizauskui dabar būtų sunku įvardyti, kas jį įkvėpė būtent šiam kūriniui. Menininkas prisipaži no net žiūrėdamas televizorių, ke liaudamas ar kitomis laisvalaikio akimirkomis iš rankų nepaleidžiąs bloknoto ir pieštuko. Juvelyras pa
tyrė, jog eskizai, galiausiai įgyjan tys unikalių papuošalų išraišką, ga li gimti bet kurią minutę. „Yra toks pasakymas – savi vaikai visada geresni, – šypsojosi V.Bi zauskas. – Bet jei jau pačiam ne patinka, kūriniai iš dirbtuvių taip ir neiškeliauja į viešumą.“ Juvelyras prisipažino, jog įpras tai pirmuoju jo darbų kritiku tam pa žmona. Tačiau iš jos meninin kui tenka sulaukti ne tik puikių įvertinimų. V.Bizauskas juokavo, jog Metų klaipėdietei skirtos segės sutuoktinė „neišbrokavo“. Pašnekovas neneigė, kad kurti papuošalą abstrakčiam, o ne konk rečiam žmogui nelengva. Todėl vi liasi, kad Metų klaipėdietei šis dir binys patiks ir laureatės bus mielai segimas. Pasak V.Bizausko, maty ti savo „kūdikį“ viešumoje – di džiausias kūrėjo įvertinimas.
Metų klaipėdietės rinkimuose BALSUOJU UŽ:
Vertė: prabangios segės autorius
viliasi, kad ji žibės ne tik Metų klai pėdietės titulavimo vakarą.
Baigia paruošti naujus užraktus Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Uostamiesčio valdžia baigia reng ti tvarkas, kurias patvirtinus klai pėdiečiams užsivers durys į savi valdybę. Teigiama, jog visus rei kalus ir problemas interesantai galės susitvarkyti pirmame pasta to aukšte.
Klaipėdos savivaldybės administ racijos direktoriaus pavaduoto jas Viačeslavas Karmanovas tvir tino, kad gyventojų aptarnavimo, patekimo į savivaldybės pastato
aukštesnius aukštus, miesto tary bos ir komitetų posėdžius baigia mos rengti. Vyksta jų derinimas. Planuoja ma, kad parengtos tvarkos turėtų būti patvirtintos kitą savaitę. Jei tai pavyks padaryti ir daugiau nekils problemų, planuojama, kad elektroninio užrakto sistema savi valdybėje pradės veikti kovo vidu ryje. Tada gyventojai galės patekti tik į pirmą savivaldybės pastato aukš tą, kur žadama jiems sudaryti są lygas išspręsti visas iškilusias pro blemas.
„Norime, kad pradėjus veikti naujajai užrakto sistemai nekiltų jokių problemų“, – pabrėžė pava duotojas. Pasak jo, kol kas tinkamai neveikia ir gyventojų aptarnavimo terminalas, tačiau jis turėtų būti suderintas artimiausiu metu. Planuota, kad elektroninio už rakto sistema savivaldybėje pradės veikti nuo sausio 2 dienos. Vėliau šis terminas buvo nukeltas, nes nespė ta paruošti patekimo į savivaldybę ir gyventojų aptarnavimo tvarkų. Elektroninio užrakto sistemos įdiegimas savivaldybei atsiėjo 13 tūkst. 300 litų.
MECENATAS
PAGRINDINIS RĖMĖJAS
RĖMĖJAS
PARTNERIAI
6
penktadienis, kovo 1, 2013
nuomonės
Tarmes puoselėja ir vaikai
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
Atgal į urvinius laikus
J
Saulius Tvirbutas
G
inčai, leist i ar neleist i daly vauti medikams gimdant na muose, atskleid žia, kok iais keist ais laik ais gyvename: naudojamės išmaniaisiais telefonais, lei džiame į kosmosą palydovus, bet įtariai žiūrime į sveikatos mokslų pasiekimus.
Ekologija yra gerai, bet jai turi būti ir saikas. Galbūt teisėsauga, persek iodama men i nink us, kažkada kūr usius dok ument in į filmą apie gimdymą ne ligoninėje, stipriai perlenkė lazdą. Bet sunku patikėti ir gim dymo namuose šal in ink ų arg umentais, esą tai sveikintinas būdas atvesti į pasau lį savo atžalas. Buvo labai konkretus atve jis, kai vienos šeimos vaiko gyvybė buvo išgelbėta tik dėl to, kad ligoninėje budėjo viskam pasirengę medikai. Moters nėštu mas buvo be jokių komplikacijų, bet gim dymo metu vaik ui kilo grėsmė uždust i. Med ikė ranka laikė naujag imio galvytę, stabdydama gimdymą, kol pacientė ne buvo pervežta į operacinę ir ten jai atlik tas Cezar io pjūv is. Pasak med ik ų, jei tai įvyktų jaukioje namų aplinkoje, tėvai, be abejonės, būtų praradę kūdik į. Tačiau mes apskritai daug mieliau klau somės visokio plauko šarlatanų nei kva lifi k uot ų special ist ų. Telev iz ijos, rad ijo laidose šal ies pol it in ius, ekonom in ius įvyk ius kuo rimčiausiu veidu komen tuoja astrologai, taro kort ų gerbėjai ar kitokio plauko vertelgos. Tai dar galime vertinti kaip cirką. Tik daug pavojingiau, kai apsišaukėliai viešai pradeda postrin gauti apie skiepų žalą. Jau yra ir tragiš kų tokių paistalų pasekmių: ėmė daugė ti kokliušo atvejų, turime ir mirčių nuo šios pavojingos ligos, kur i iki šiol buvo efektyviai kontroliuojama skiepais. Jei toliau tikėsime kvailystėmis apie skie pų žalą, pats laikas ieškoti laisvų žemių re zervatams, kur vešime gyvent i raupsuo tuosius, kaip būdavo viduramž iais. Nuo šios negandos Europą prieš 200 metų išva davo tik genialus atradimas – vakcinacija. Šok ir uoja ir vaik ų mirt ys vien dėl to, kad tėvai, prisik lausę kvailų teor ijų, at sisako gydytojų paskirt ų vaist ų ir gy do įsisiautėjusią ligą tik žolelėmis. Eko log ija yra gerai, bet tam tur i būt i ir sai kas. Kitu atveju reikėt ų uždar yt i elekt rines, nugriauti fabrikus ir grįžti į urvus. Tada tikrai šimtu procentų gyventume ekologiškai.
au aštuonerius metus lop šelio-darželio „Pagrandu kas“ priešmokyklinių ugdy mo grupių vaikai ir pedagogai bendradarbiauja su „Smeltės“ pro gimnazijos pradinukais ir jų moky tojais. Renginys „Graži mūsų šeimynė lė“, kuris buvo skirtas tarmių me tams paminėti, vėl subūrė mus: žaidėme ir dainavome aukštai tiškai, sekėme sakmes tarmiškai, ėjome ratelius, klausėmės seka mos pasakos dzūkiškai, šnekučia vomės suvalkietiškai, žaidėme jud riuosius žaidimus, rungtyniavome. Smagiai nuteikė ketvirtokų žemai tiškas šokis. Moksleiviai lankėsi grupėse, ap žiūrėjo žaislus, knygas, žaidė su būsimais mokinukais. Ypač džiaugėsi tie mokiniai, ku rie lankė mūsų darželį. Tikimės, kad šiuo renginiu pra turtinome vaikų socialinę patir tį, pasėjome jų širdelėse pagarbą
E
Renginys: vaikai žaidė judriuosius žaidimus ir bendravo kalbėdami
tarmiškai.
lietuviškam žodžiui ir tarmei. O mums, pedagogams, tai buvo dar viena galimybė padiskutuoti vai ko ugdymo ir rengimo mokyklai
Lopšelio-darželio „Pagrandukas“ nuotr.
klausimais ir stiprinti tarpinstitu cinį bendradarbiavimą. Violeta Jakimovičienė, Sniegina Sosidko, priešmokyklinio ugdymo pedagogės
Kartą kažkoks nusikaltėlis veb lena: „Mama, aš guliu“. Aš jam atsakiau, jog gulėtų to liau, nes ir aš guliu. Jis pradėjo sa kyti, kad jam reikia pinigų. Aš jo paklausiau: „O kas man jų duos?“ Tada jis pareiškė, kad jam reikia kažkam kažką atlyginti. Pasakiau: „Neapsimesk“. Tada jis neteko kantrybės ir nu metė ragelį.
Kitą kartą paskambinęs vyras ėmė aiškinti, kad jis yra pareigū nas, o iš mano sąskaitos išimami pinigai. Kai paklausiau, kas į mano sąskaitą jų padėjo, nes aš jų ten ne laikau, ir tas numetė ragelį. Todėl patariu kiekvienam žmo gui pagalvoti, ką pasakytų, jei koks melagis paskambintų. Tada bus lengviau jiems atsispirti. Birutė
Vicemeras padarė ne blogą, o gerą darbą
P
Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700
Vaistinėje nepriėmė recepto
Atgarsiai
erskaičiau pono Petro Var neckio rašinį „Įkurkime senamiesčio LEZ“ („Klai pėda“, 2013 02 28) apie tai, kad uostamiesčio centras merdi, o tą merdėjimą dar labiau skatins mašinų stovėjimo kiemuose ap mokestinimas. Noriu apginti miesto valdžią, priėmusią pastarąjį sprendimą. Gal nebūsiu labai populiarus, tačiau atvirai pasakysiu: manau, kad Klaipėdos taryba ir sprendi mą inicijavęs vicemeras Artūras Šulcas iš tiesų padarė gerą darbą, o senamiesčio gaivinimo veiks mams tai apskritai neturi jokios įtakos. Juk daugybę metų uostamiesčio centro gyventojai stebėjo, kaip jų kiemus darbo dienomis nuo pat ry to okupuoja atvykėlių automobiliai. Seniau kiemai centre būdavo pilni ne gyventojams priklausančių ma šinų, kurios pasibaigus darbo laikui vėl pradingdavo iki kito ryto.
Toks procesas daugybę me tų kamavo senamiesčio gyvento jus, tarp kurių išties yra daugy bė pagyvenusių žmonių, bet apie tai kažkodėl visi lyg susitarę ty li. Matyt, bijo būti nepopuliarūs, nes visuotinai reiškiamas pasipik tinimas orientuojamas visai kita kryptimi. Taigi miesto valdžios sprendi mas ir asmeniškai A.Šulco pastan gos prisidėjo prie tvarkos įvedimo Klaipėdos centre, kurio teritorijoje esantys namų kiemai iš tiesų duso nuo asmeninių mašinų. Juk net Rytų Europos valstybės savo miestų centruose labai ribo ja transporto stovėjimą ir apskri tai laikymą. Pavyzdžiui, Talino senamiestyje per naktį laikyti lengvąjį automo bilį gali kainuoti iki 100 litų ir nie kas tuo nesipiktina, nes yra alter natyva – mašiną palikti ne miesto centre. Panašūs ribojimai egzistuoja ir
reklamos skyrius: 397
„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys
„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius
„Diena Media News“ laikinai einantis vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis
Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė
Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija
Prahoje, Bratislavoje arba Liuk semburge. Kiekvienas išsilavinęs žmogus tai žino. Dar toliau šiuo klausimu pa žengė JAV. Pavyzdžiui, į Vašing tono centrą įvažiavęs automobi lis, kuriame yra tik vairuotojas, tuojau pat susilauks policijos dėmesio. Mat šio miesto cent re vienam žmogui važinėtis šiaip sau apskritai yra draudžiama, tu ri būtinai būti keleivių, kad cent ro neužkimštų lengvieji automo biliai. Turint visa tai omenyje, kyla klausimas: kodėl Klaipėda čia tu rėtų būti išimtis? Taigi mašinų srauto ribojimas centre turėtų būti ne smerkiamas, o sveikintinas dalykas. O senamiesčio gelbėjimas yra visai kita tema, visiškai neturinti ryšio su automobiliais. Nereikėtų suplakti šių dviejų dalykų ir klai dinti miesto gyventojus. Regimantas Alionis
Mano šeimos gydytoja išrašė man receptą antibiotikams. Tiesa, šį kartą receptas buvo ilgesnis nei įprasta, tačiau gydytoja nepamiršo antspaudų ir padarė viską teisin gai. Pakeliui iš poliklinikos užsu kau į vaistinę, tačiau vaistų nega vau. Vaistininkė užsiplieskė, kad receptas neva išrašytas ant netin kamo blanko, neva tai reklaminis lapelis ir ji negalinti tokio priim ti. Parėjęs namo paskambinau gy dytojai. Ji paaiškino, kad ne vaisti ninkės reikalas nurodinėti, ant ko rašyti receptą, ir patarė apskųs ti šią vaistinę. Susisiekiau su ati tinkama institucija Kaune ir išgir dau, kad mano skundas pagrįstas. Manau, kitą dieną kitoje vaistinė je gausiu vaistų, tačiau laikas eina, o mano liga be antibiotikų progre suoja. Esu tikras, kad vaistinės sa vavaliauja. Augustinas
Dėkingi už gerą filmą
Nebe pirmą kartą žiūrime serialą „Namelis prerijose“. Mums jis be galo patinka, nes jame nėra propa guojamas smurtas, rodomi geri ir nuoširdūs žmonių santykiai. Labai ačiū televizijai už tai, kad vėl ro do šį filmą. Viktoras
Norėtume komentarų
Man labai patinka „Klaipėdos“ rub rika „Karštas telefonas“. Jis nema ža dalimi lemia mano apsisprendi mą prenumeruoti šį laikraštį. Būtų dar geriau, jei miesto gyventojų iš sakomas problemas komentuotų atsakingi valdininkai. Aldona
Tėvai privalo kontroliuoti vaikus
Paskaičiau apie tai, kaip paauglys užpuolė moterį, ir pagalvojau, kad tėvai turi labiau kontroliuoti savo vaikus. Kas čia per įprotis visokius jaunimo pasilinksminimus rengti naktimis? Nepilnamečiai sutemus turi būti namuose, o tėvai turi vi sada žinoti, kur yra jų vaikai. Tada tokių nusikaltimų nebus. Janina
Į ligoninę nesiveržiu
Kartais atrodo, kad medikai įsi vaizduoja, jog visi žmonės tik ir svajoja patekti į ligoninę. Drau gę greitoji nuvežė dėl iki 200 pa kilusio kraujospūdžio, tai gydytoja tik pasišaipė iš jos. Apie save galiu pasakyti: aš ligoninėje tik blogiau jaučiuosi. Todėl dabar, kai kraujos pūdis pašoka iki kritinės ribos, ne bekviečiu greitosios, išgeriu vais tų, dar pačios susitaisyto medaus, citrinos ir česnakų sulčių, užside du šaltą kompresą ant galvos ir po krūtine. Atsigulu ir palaukiu ra miai, kol praeis. Ona Parengė Daiva Janauskaitė
Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija
750
Administratorė Daiva Pavliukovaitė –
397 728
telefonas@kl.lt
Sukčių reikia saugotis patiems su mama ir močiutė, tad nenuostabu, kad ir man vieną dieną paskambino telefoniniai sukčiai. Žinojau, kad tokie veikėjai ieško aukų, ir buvau iš anksto pasiruošu si pokalbiui su telefoniniais nusi kaltėliais. Kai kalbu telefonu, pirmiausiai visada stengiuosi įsitikinti, kad skambina mano šeimos žmogus.
karštas telefonas
397 750
711, 397 715
Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė – Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –
Platinimo tarnyba: 397 772 397 727 397 706 397 725 397 770 397 729
Sportas: Česlovas Kavarza –
397 713
Prenumeratos skyrius: 397
„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388
714
Platinimo tarnyba – 397 713 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 „Namai“: Fotokorespondentai: e. paštas reklama@kl.lt Lina Bieliauskaitė – 397 730 Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Skelbimų skyrius – 397 717 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 „Sveikata“: e. paštas skelbimai@kl.lt 397 705 Techninės redaktorės: Sandra Lukošiūtė – Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Pasaulis: Loreta Ruikė Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Laima Laurišonienė – 397 737 e. paštas akropolis@kl.lt
Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėm
pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.
7
penktadienis, kovo 1, 2013
lietuva
Grėsmė dujų terminalui – valdininkai Strateginio Lietuvos projekto – suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo – statybai iš kilo kliūčių: dar neprasidėjusį projektą stab do abejonių keliantys valdininkų veiksmai. Giedrius Šimkevičius g.simkevicius@diena.lt
Sąlygos – įtartinos VPT savo sprend imu į konk urso procedūras grąž ino stat ybų lai ką, kaip ekonomiškai nauding iau sio vertinimo kriterijų, ir įpareigo jo „Klaipėdos naftą“ konk urso da lyv iams pasiūlyt i pateikt i galut i nius pas iūlymus numat ant gal i mybę darbus atl ikt i anksčiau, t. y. iki 2014 m. rugpjūčio arba rugsė jo 1 d., ir už tai suteik iat papildomą skaičių balų.
testą“. Taigi, atrodo, kad strategi nio Lietuvai projekto statybos už truks, o ginčais kelsis į teismus.
Sprendimas miglotas
Bendrovės „Klaipėdos nafta“ orga nizuotas dujotiekio statybos pro jektas pakibo ant plauko. Koją čia kiša Žydrūno Plytniko vadovauja ma VPT. Statybų konkursas įvyko ir jį laimėjo net 20 mln. litų mažes nę kainą pasiūlęs Lietuvos įmonių „Kauno dujotiekio statyba“ (KDS) ir „Šiaulių dujotiekio statyba“ kon sorciumas, įveikęs Vokietijos įmo nę „PPS Pipeline systems“. Tačiau VPT pateikė savo išvadą ir konkur so rezultatus panaikino. Mat po lietuvių pergalės konkur se į VPT su skundu kreipėsi kon kurse net nedalyvavusi Vokietijos bendrovė „Friedrich Vorwerk“. Nors Viešųjų pirkimų įstatymas VPT įpareigoja priimant sprendi mus atsižvelgti į valstybės intere sus ir vadovautis protingumo kri terijais, tarnyba, nepaisydama šio strateginio objekto svarbos valsty bei, ne tik kad sustabdė, bet ir pa naikino konkurso rezultatus. Tarnyba paaiškino pritaikiu si „galbūt galėjusių dalyvauti, bet nedalyvavusių konkurse asmenų
Sujudo politikai
Abejotinu ir nepagrįstu VPT spren dimą vadina ne tik teisininkai, bet ir politikai. Remigijus Žemaitaitis, Seimo Ekonomikos reikalų komite to pirmininkas, sakė, kad valdinin kų rankomis stabdomas itin svar bus Lietuvai projektas. Maža to, valstybė dėl to gali patirti šimta milijoninių nuostolių. „Šį atvejį turi išsiaiškinti specia liosios tarnybos, Seimo Nacionali nio saugumo ir gynybos komitetas. Kas už ko stovi ir kieno intere sus gina viena ar kita institucija ar valstybės įstaiga. Kelsime vadovų atsakomybės klausimą, kodėl taip elgiamasi. Tikslas – kuo greičiau ir operatyviau atlikti SGD termi nalo statybos darbus, o dabar vis kas vyksta priešingai“, – vakar kal bėjo R.Žemaitaitis. „Klaipėdos nafta“ abejotiną VPT sprendimą galėjo skųsti teismui, tačiau to nepadarė. Neoficialiomis žiniomis, tokį sprendimą „Klai pėdos naftos“ vadovai priėmė po konsultacijų su Ūkio ministerijos
Balsavo vangiai Trečiadienį – pirmąją išankstinio balsavimo dieną – Seimo rinki muose trijose vienmandatėse apy gardose savo valią pareiškė 0,93 proc. visų balso teisę turinčių rin kėjų – 975 asmenys.
Aktyvesni išankstiniame balsavi me buvo Zarasų-Visagino apygar dos rinkėjai, čia savo valią pareiš kė 445 rinkėjai, arba 1,27 proc. viso apygardos elektorato. Biržų-Kupiškio apygardoje iš anksto ar specialiuosiuose paštuo se savo valią pareiškė 1,04 proc. rinkėjų, iš viso 368 asmenys. Pasyviausiai iš anksto balsuo ta Ukmergės apygardoje, bendras apygardos rinkėjų aktyvumas siekė 0,47 proc., balsavo 162 žmonės. Visose trijose apygardose iš anks to balsavo 682, specialiuosiuose paštuose – 293 rinkėjai. Šiose apy gardose iš viso yra 104 827 rinkėjai, vienoje apygardoje jų skaičius svy ruoja tarp 34 ir 35 tūkst. Trečiadienį prasidėjęs išanksti nis balsavimas vakar vis dar bu vo tęsiamas minėtų apygardų sa vivaldybėse nuo 8 iki 20 val., kitur Lietuvoje šių apygardų rinkėjai ga li balsuoti apskričių centriniuose paštuose jų darbo valandomis. Iš anksto galėjo balsuoti tie rinkėjai, kurie sekmadienį negalės atvykti į savo rinkimų apylinkę. Šiandien bus tęsiamas balsavi mas ir specialiuosiuose paštuo se. Čia balsuoja rinkėjai, kurie dėl sveikatos būklės ar amžiaus yra sveikatos priežiūros, socialinės rū pybos ar globos įstaigose arba at
lieka karo tarnybą, taip pat esan tys sulaikymo ar arešto įstaigose. Šiandien ir rytoj vyks balsavimas namuose. Balsuoti namuose gali tik šie rinkėjai: neįgalieji, dėl ligos laikinai nedarbingi rinkėjai, sulau kę 70 metų ir vyresni rinkėjai, jeigu jie dėl sveikatos būklės patys nega li atvykti rinkimų dieną į rinkimų apylinkę. Seimo nario rinkimai trijose vienmandatėse apygardose vyks sekmadienį, kovo 3 d. Dėl trijų par lamentarų mandatų iš viso varžo si 37 politikai. Juos kelia 17 partijų, taip pat trys kandidatai surinko ne mažiau kaip tūkstantį jų kandida tavimą remiančių apygardos rinkė jų parašų ir išsikėlė savarankiškai. Daugiausia – 14 – kandidatų re gistruota Ukmergės apygardoje, 12 – Zarasų-Visagino apygardoje, 11 – Biržų-Kupiškio apygardoje. Zarasų-Visagino ir Biržų-Kupiš kio apygardose rinkimų rezultatai panaikinti dėl nustatytų šiurkš čių pažeidimų, o Ukmergėje nau jas Seimo narys bus renkamas vie toj mirusio Juliaus Veselkos. „Klaipėdos“, BNS inf.
Abejonės: tiek ekspertų, tiek politikų tikinimų, šio plaukiojančio termi-
nalo projektui po keistų Viešųjų pirkimų tarnybos ir „Klaipėdos naftos“ veiksmų iškilo grėsmė strigti teismuose. Energetikos ministerijos vizualizacija
vadovybe – paradoksas, bet atro do, kad pati Vyriausybė nenori, jog projektas būtų baigtas sklandžiai ir laiku. „Klaipėdos naftos“ vadovai vakar savo sprendimų viešai neko mentavo – tai ketinama padaryti šiandien spaudos konferencijoje. „Susidaro įspūdis, kad „Klaipė dos naftos“ vadovai aplaidžiai at liko savo pareigą, – juk ant jų kris atsakomybė, jeigu neįvykdys pro jekto laiku. Mes jų klausime, ko dėl, nes jie yra pirkimo organizato riai ir įgyvendintojai. Anksčiau ar vėliau, jei projektas vėluos, mes jų klausime: kur jūs buvote ir ką da rėte, kad prasidėjo toks chaosas?“
– įspėjo Seimo Ekonomikos komi teto vadovas. Prasidės bylinėjimasis?
R.Žemaitaitis svarsto, kad „Klai pėdos nafta“ turėtų stabdyti nau ją konkursą ir kreiptis į teismą dėl VPT rašto, taip pat inicijuoti tyri mą dėl VPT veiksmų teisėtumo bei pagrįstumo. „Dabar žmonės, kurie dalyvavo konkurse, bus priversti kreiptis į, pavyzdžiui, Europos Teisingumo Teismą dėl pažeidžiamų direkty vų ir kitų teisės aktų, prieš Lietuvą gali būti pradėta pažeidimo proce dūra, projektas gali būti sustabdy
Tač iau eksp ertai nurodo, kad nė vien as konk urs o dalyv ių pirma laiko atl ikt i darbų jok ios gal imy bės net urės, nes šio konk urso ran gov ų darbams užbaigt i ir sutart i niams įsipareigojimams įvykdyt i reikal ing i kit ų „Klaip ėdos naftos“ organ iz uojamų darbų rez ult at ai, o jų lig šiol nėra.
tas, nes gali būti pritaikytos laiki nosios apsaugos priemonės. SGD terminalo statybos gali būti atidė tos, o paties projekto pabaiga nu kelta nežinia kuriam laikui. Taigi, ar galvojama apie tai, kai priima mi tokie sprendimai“, – sampro tavo R.Žemaitaitis. Ekonomikos reikalų komite to pirmininko teigimu, šiuo atveju žala gali siekti apie 100 mln. litų ir daugiau. Maža to, laukia nemaloni procedūra prieš pačią valstybę. Žiniasklaidoje jau skelbta, kad Lie tuvos bendrovė KDS, konkurse įvei kusi užsieniečius, bet vėliau likusi be nieko, rengia ieškinį teismui.
8
penktadienis, kovo 1, 2013
užribis
Įsisiautėjo jaunų plėšikų gaujos Uostamiesčio par duotuvėles siau biantys plėšikai už vakar vakare pabu vojo dar dviejose jų. Tą patį vakarą polici jos patruliai sulaikė penkis įtariamuo sius. Tačiau tyrimas tuo nesibaigia, poli cininkai ieško dau giau nusikaltėlių. Daiva Janauskaitė d.janauskaite@kl.lt
Smogė moteriai į veidą
Vasario 27 dieną po pusės septintos vakaro į greta automobilių serviso esančią parduotuvę-barą Rimkuo se įsiveržė trys kaukėti plėšikai, ku rie smogė pardavėjai į veidą, stvėrė kasos aparatą ir pabėgo. 48 metų parduotuvės savinin kė Jutlanda B. pati joje dirba parda vėja. Moteris pasakojo, jog tik prieš akimirką buvo išlydėjusi kaimynę, su kuria gėrė kavą ir šnekučiavo si. Matyt, nusikaltėliai stebėjo par duotuvę ir įsiveržė tada, kai parda vėja liko viena. Kaukėti nusikaltėliai įėjo ne visi iš karto. Pradžioje įžengė vienas. Jį pamačiusi moteris nepatikėjo savo akimis. Po kelių akimirkų pasirodė dar du plėšikai. Pardavėja bandė šaukti, bet vi si trys nusikaltėliai rėkė, kažkuris smogė jai į veidą. Jie taip veržėsi prie kasos aparato, kad beregint šukėmis virto stiklinė užtvara. Stvėrę apara tą plėšikai dingo. Nusikaltėliai nežinojo, kad parda vėja neseniai buvo iš kasos išėmu si dienos pajamas, tad stalčiukuose
Smulkaus kūno sudėjimo plėšikai dažniau siai par davėjoms sukėlė ne išgąstį, o nuostabą.
Savitvarda: Kuncų gatvėje dirbanti Jadvyga L. nusikaltėlius išbaidė riksmu.
buvo likę ne daugiau kaip 50 litų. Lauke plėšikus pastebėjo praei vis. Be to, vaizdo stebėjimo kame ros taip pat užfiksavo, kaip nusikal tėliai įsėdo į tamsų „BMW 316“ ir nuvažiavo. Netrukus policija jau turėjo įta riamųjų apibūdinimą ir žinojo, ko kio automobilio ieškoti. Prieš nusikaltimą – žvalgyba
Vakar kalbinama Jutlanda B. pasa kojo, jog vienas nusikaltėlių dar die ną buvo atėjęs į žvalgybą. Visus savo klientus puikiai pažįs tanti moteris atkreipė dėmesį į dar nepilnametį vaikiną, kuris atidžiai žvalgėsi po parduotuvę, bet nieko nepirko. Jis ne tik šniukštinėjo par duotuvėje, bet ir lipo laiptais į ant rąjį aukštą, kur yra Jutlandos B. bu tas. Moteris paklausė, ko vaikinas ten ieškojo, ir išgirdo nerišlų atsa kymą, neva jis dairęsis kavinės. „Man jo veidas pasirodė keistas, toks apdujęs, lyg narkomano“, – pastebėjo moteris. Išgąsdino šaižiu riksmu
Praėjo kiek daugiau nei valanda ir trys kaukėti plėšikai įsiveržė į Kuncų gatvės 5-ajame daugiabučiame na
me įrengtą maisto prekių parduotu vėlę. Čia dirbanti 63 metų Jadvyga L. pamatė į save nukreiptą pistole to vamzdį ir išgirdo šaukiant: „Pi nigus!“ „Vienu metu įjungiau abi sirenas: pirštu paspaudžiau apsaugos myg tuką ir pradėjau garsiai rėkti“, – apie įvykį pasakojo pardavėja. Vienas plėšikų stvėrė nuo pre kystalio stiklainį marinuotų agurkų ir sviedė jį į pardavėją. Stiklainis moters neužgavo, bet įskėlė kasos aparatą apsaugantį plastiko skydą. „Bėgau į lauką žiūrėti, į kurią pu sę jis nuskuodė. Mačiau, kad dingo tarp namų. Dar gal penkias minutes lauke stovėdama šaukiau, bet nie kas neatbėgo į pagalbą“, – pasako jo moteris.
veik neužklysta. Todėl trečiadienį pardavėja atkreipė dėmesį į nema tytą vaikiną, kuris pirko du butelius alaus. Jis Jadvygai L. taip pat, kaip ir Rimkuose dirbančiai moteriai, sukė lė įtarimų. „Mes žinojome, kad jau kuris lai kas plėšiamos panašios parduotu vės. Atkreipėme dėmesį, kad kitose parduotuvėse nusikaltėliai apsilan kė prieš pat uždarymą, todėl savi ninkė stengėsi tada, kai mažai pir kėjų – po 20 val., ateiti ir pabūti iki darbo pabaigos, – pasakojo parda vėja. – Kažkodėl trečiadienį buvo nuojauta, jog nieko blogo neatsitiks. Tiekėjas prieš kelias dienas pasako jo, kad buvo apiplėšta parduotuvė Lūžų gatvėje. Iš jo sužinojome, kad bėgdami nusikaltėliai pametė gink lą. Pamaniau, jog taip greitai kito jie negaus, tad buvau rami.“
Tikėjosi, kad neplėš
Jadvyga L. prisiminė, kad vienas plėšikas buvo aukštas, apie 190 cm ūgio, kiti du – žemesni. Smulkus kūno sudėjimas verčia manyti, kad visi trys yra jauno amžiaus, galbūt net nepilnamečiai. Šioje parduotuvėje miesto pa kraštyje dažniausiai perka aplinki nių namų gyventojai, o svetimi be
Griebė alaus butelius
Jadvyga L. prisiminė prieš pusmetį, praėjusią vasarą, šioje parduotuvė je įvykdytą nusikaltimą. Tada gal penki vaikinai stvėrė iš šaldytuvo kelis plastikinius bute lius alaus. Tuo metu prie kasos sto vėjo pirkėja su anūke. Jaunuoliai moteriai iš rankų išplėšė rankinę ir
spruko. Pakeliui jie išėmė piniginę, o rankinę numetė ant laiptų. Tada pardavėja taip pat išskubėjo nusikaltėliams iš paskos ir matė juos nubėgančius Mogiliovo gatvės link. Pardavėja piktinosi, kad tąkart pareigūnai daugiau dėmesio skyrė parodymams užrašyti, nei nusikal tėliams gaudyti. Įtariamieji vežėsi „žolės“
Maždaug tuo pačiu metu, kai kau kėti nusikaltėliai pasirodė parduo tuvėje Kuncų gatvėje, policijos pa truliai Šilutės plento ir Debreceno gatvės sankryžoje jau buvo sustab dę „BMW 316“. Juo važiavo penki vaikinai: vienas 16-metis, du 17-mečiai, 18-os ir 20ies metų. Keli jų gyvena Debreceno gatvėje, du – Šilutės plente. Vyriau sias jų jau buvo teistas. Mašinoje aptikta 20 lankstinu kų su džiovintomis kanapėmis ir du prietaisai joms smulkinti. Netrukus laukuose netoli bendro vės „Klaipėdos kranai“ pareigūnai rado sudaužytą kasos aparatą. Jut landa B. pažino, kad tai iš jos par duotuvės pagrobtas aparatas. Sulaikytieji vakar buvo tardomi. Esama įtarimų, kad mieste yra ke lios panašiais metodais veikiančios jaunų plėšikų grupės. Nusikaltėlius pasiuntė velniop
Vasarį kaukėti nusikaltėliai, grasin dami ginklu, apiplėšė pirmuosiuose daugiabučių namų aukštuose vei kiančias parduotuves Debreceno, Lūžų, Kuncų ir Rimkų gatvėse. Smulkaus kūno sudėjimo plėšikai dažniausiai pardavėjoms kėlė ne iš gąstį, o nuostabą. Pirmojo apiplėšimo metu išgirdu si reikalavimą atiduoti pinigus, par duotuvėje dirbanti moteris pasiun tė jaunuosius nusikaltėlius trumpa rusiška fraze tolėliau. Tik pamačiusi ginklą ji suvokė, kad tai ne pokštas. Pan aš u, kad nus ikalt ėl iai kruopščiai ruošdavosi apiplėši mams, būdavo pasirengę persi vilkti drabužius.
Pavasarį skelbia ir iškrypėliai Asta Aleksėjūnaitė a.aleksejūnaite@kl.lt
Vos šiek tiek atšilus orams iškry pėliai puolė ieškoti aukų. Poilsio parke su vaikais vaikštinėjusios dvi klaipėdietės ne tik akis į akį su sidūrė su ekshibicionistu, bet ir pa mėgino telefonu užfiksuoti šį lyti nę aistrą tenkinusį vyriškį. Mėgino nufilmuoti
Dvi jaunos mamos vakar popietę žingsniuodamos parko takeliu iš vydo už krūmo stypsantį vyriškį. Moterims priartėjus, vyras šaste lėjo kelnes žemyn ir ėmė demonst ruoti savo organus. „Draugė dar spėjo perspėti, kad neišsigąsčiau, tačiau vaizdas ne buvo malonus. Mes skubiai pa traukėme į kitą pusę“, – apie nu tikimą pasakojo jauna mama. Merginos tikino, jog mėgino už fiksuoti iškrypėlį, kad pagal jo at vaizdą policijos pareigūnams būtų lengviau šį vyrą sučiupti.
„Mėginau nufilmuoti, tačiau mobiliojo telefono atminties kor telė buvo pilna“, – apgailestavo įvykio liudininkė. Visgi akylos klaipėdietės įsidė mėjo vyro bruožus. „Tai buvo apie 40 metų vyras, man asmeniškai jis panašus į bena mį ar šiaip asocialų asmenį. Tam sių plaukų, juodus rūbus vilkintis žmogus buvo su tamsios spalvos kuprine“, – aiškino klaipėdietė. Būtina kviesti policiją
Viena jaunų moterų prisiminė, jog mamų su vaikais pamėgtame parke buvo girdėti kalbų, kad šioje vietoje ėmė smagintis iškrypėlis. „Jis jau buvo pastebėtas kitų ma mų. Juk čia vieša vieta. Baisu, kad tokioje vietoje, kur žmonės atei na su mažais vaikais, ėmė siautėti maniakas“, – šiurpo moterys. Klaipėdos 1-ojo policijos komi sariato viršininkas Mindaugas Bu silas tikino, kad kiekvienas pava saris prasideda pranešimais apie
įvairiose miesto vietose pastebi mus iškrypėlius. „Yra buvęs atvejis, kai prie Vy tauto Didžiojo gimnazijos mote rų ir mergaičių laiptinėje lūku riuodavo vyriškis. Poilsio parke taip pat buvo pastebėtas toks as muo. O prasidėjus vasarai tokių pranešimų gauname iš pliažuo se besiilsinčių moterų“, – neslė pė M.Busilas. Komisariato viršininkas primi nė, kad moterys, pastebėjusios taip besielgiantį vyriškį, turėtų nedel siant kviesti policiją. „Tik tada pavyks jį sučiupti. Dažniausiai jie slepiasi krūmuose, miškingose vietovėse. Jei pėdsakai karšti, įmanoma sugauti tokį vei kėją“, – aiškino M.Busilas. Užpuolė auką
Lytinių organų demonstravimas ar viešas lytinės aistros tenkini mas yra vertinamas kaip chuli ganizmas. „Už tai gresia viešieji darbai, bauda arba laisvės apribo
Nelaimėlis: į miesto parką išėjusių pasivaikščioti moterų jau tyko iš
krypėlis.
jimas, areštas ar net laisvės atėmi mas iki dvejų metų“, – teigė komi sariato viršininkas. Kadangi būta pranešimų apie tai, jog iškrypėlis aukų tyko poil sio parke, M.Busilas svarstė, ar tik nebus prie senų įpročių grįžęs jau seniau čia pastebėtas vyriškis. „Nebūtinai tokiais dalykais ga li užsiimti tik benamis ar asocialus asmuo. Taip gali elgtis ir iš pažiū ros kultūringi, šeimas ar vaikų tu rintys vyrai. Išskirtinumų čia nė
Redakcijos archyvo nuotr.
ra“, – pastebėjo M.Busilas. Nors nėra dažnas atvejis, kad lytinius organus demonstruojantys vyrai būtų užpuolę moteris, tačiau pa reigūnai pataria pasisaugoti. „Išgąstis nėra malonu, o ki ta tvirtesnė moteriškė ir pati ga li sugalvoti paauklėti tokį veikėją. Visko pasitaiko. Nors prieš keletą metų toks iškrypėlis buvo užpuo lęs moterį. Tai nutiko būtent šia me poilsio parke“, – prisiminė pa reigūnas.
9
penktadienis, kovo 1, 2013
OMX Vilnius
OMX Riga
–0,14 %
3,6
+0,93 %
+0,15 %
Optimizmas dėl statybų
patikslintais duomenimis, išaugo Lietuvos BVP 2012-aisiais.
kl.lt/naujienos/ekonomika
€
Valiutų kursai
Degalų kainos
Šiandien
Statybų sektoriuje verslo tendencijos va sarį kiek pagerėjo, o šio sektoriaus pa sitikėjimo rodiklis per mėnesį išaugo 3 punktais, tiesa, jis išlieka neigiamas – minus 30 proc. Šio sektoriaus pasitikėji mo rodiklio augimą lėmė optimistiškes nė darbuotojų skaičiaus prognozė. Di dinti darbuotojų skaičių žada 16 proc. apklaustų statybų įmonių vadovų, ma žinti – 21 proc.
proc.,
ekonomika
OMX Tallinn
Valiuta
kiekis Santykis
Baltarusijos rublis 10000 3,0498 DB svaras sterlingų 1 3,9858 JAV doleris 1 2,6274 Kanados doleris 1 2,5710 Latvijos latas 1 4,9281 Lenkijos zlotas 10 8,3086 Norvegijos krona 10 4,6109 Rusijos rublis 100 8,6060 Šveicarijos frankas 1 2,8262
pokytis
–0,3789 % +0,1155 % –0,3792 % –0,0467 % –0,0527 % +0,2328 % –0,3803 % –0,2492 % –0,2224 %
Vakar Tinklas
A 95
Dyzelinas
Dujos
„Statoil“
4,74
4,59
2,49
„Apoil“
4,68
4,53
2,48
Vid. kaina viso aptarnavimo degalinių tinkluose. Šaltinis: www.degalukainos.lt WTI nafta
„Brent“ nafta
97,90 dol. už 1 brl. 107,93 dol. už 1 brl.
Dujų monopolis ardomas Koncerno „Gazprom“ valdomų „Lietuvos dujų“ nuo liepos lau kia pertvarka: Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisi ja nusprendė atskirti Rusijos koncerno kontroliuojamo dujų tiekimo, perdavimo ir skirstymo Lietuvoje veiklas. Permainos – vasarą
„Šiandien komisija patvirtino „Lie tuvos dujų“ pateiktas atskyrimo są lygas, kurios iš principo konstatuoja, kad „Lietuvos dujos“ yra pasiren gusios tinkamai ir laiku įvykdyti ES trečiojo energetikos paketo reika lavimus. Taip pat buvo patvirtin ta, kad pateiktas turto sąrašas, ku ris turi teisingai atskirti turtą tarp veiklų, atitinka tokius kriterijus“, – vakar po komisijos posėdžio žurna listams sakė Kainų komisijos narys Vygantas Vaitkus. Pasak jo, pagal patvirtintas sąly gas iki liepos 31 d. turi būti įsteigta nauja bendrovė, kuri laikinai vyk dys dujų perdavimo veiklą. „Laikinai“ sakau todėl, kad licen cija bus laikina, iki tol, kol iki 2014 m. pabaigos bus galutinai apsispręs ta, kaip bus pertvarkyta tos įmonės kontrolė“, – sakė komisijos atsto vas. Anot jo, vakar priimtas spren dimas tenkino ir „Lietuvos dujas“, ir Kainų komisiją.
„Lietuvos dujų“ Strateginio vys tymo skyriaus viršininkas Saulius Bilys po posėdžio žurnalistams tei gė, kad konkrečios atskyrimo są lygos bus paskelbtos kovo 7 d. per akcijų biržą. Į kalbas nesileido
Pasak jo, „Lietuvos dujos“ toliau prekiaus gamtinėmis dujomis, tačiau plačiau atskyrimo nekomentavo. „Naujai įkurta bendrovė vykdys gamtinių dujų perdavimą, kaip tai numatyta įstatymuose, o „Lietu vos dujos“ tęs veiklą gamtinių du jų prekybos ir skirstymo sekto riuose“, – sakė „Lietuvos dujų“ atstovas. S.Bilys tvirtino, kad bendro vė atskirti veiklas yra pasiruošu si, tačiau paklaustas, kaip atskyri mas paveiks dujų kainas, teigė, kad bendrovė vadovaujasi įstatymais, ir šio klausimo nekomentavo. „Bendrovė vykdo teisės aktus. Man sunku komentuoti – įstaty
mai turi būti vykdomi ir aš nelabai įsivaizduoju kito būdo“, – paklaus tas, ar bendrovę tenkina sąlygos, tvirtino S.Bilys. Pertvarką vadino spaudimu
Kainų komisijos pernai patvirtinta me „Lietuvos dujų“ veiklų atskyri mo plane numatyta, kad bendrovė iki 2013 m. liepos 31 d. privalo at skirti dujų perdavimo veiklą ir įkurti naują bendrovę, o iki 2014 m. spalio 31 d. atskirti ir skirstymo veiklą bei įsteigti antrinę bendrovę. „Lietuvos dujų“ valdyba du jų perdavimo ir skirstymo veik lų atskyrimo sąlygas patvirtino šių metų sausio 30 d., tačiau abu „Gazprom“ atstovaujantys valdy bos nariai – Valerijus Golubevas ir Kirilas Selezniovas – balsavo su išlyga. Anot „Gazprom“ atstovų, dėl Lietuvos valstybės institucijų daromo spaudimo koncernas pri verstas pritarti jo iš dalies valdo mos bendrovės pertvarkai.
Prekyba atsigauna pamažu Nors per mėnesį, palyginti su sau siu, mažmeninė prekyba smukte lėjo net penktadaliu, ilgalaikės ten dencijos optimistinės – per metus mažmeninė prekyba augo 2,7 proc.
Mažmeninės prekybos apimtis Lie tuvoje, išskyrus automobilių parda vimą bei remontą ir maitinimo bei gėrimų įmones, šių metų sausį buvo 2,124 mlrd. litų (be PVM) – 2,7 proc. daugiau nei 2012-ųjų sausį. Variklinių transporto priemonių ir motociklų didmeninės bei maž meninės prekybos, taip pat remon to įmonių apyvarta šiemet sau sį siekė 559,9 mln. litų ir buvo 9,6 proc. didesnė nei tą patį 20012-ųjų mėnesį, maitinimo ir gėrimų įmo nių apyvarta smuktelėjo 1,6 proc., iki 102,7 mln. litų, kaip pranešė Statistikos departamentas. Mažmeninės prekybos įmonių, prekiaujančių maisto prekėmis, alkoholiu ir tabaku, apyvarta per metus padidėjo 0,6 proc., ne mais to prekėmis (neįskaitant automo bilių ir degalų) prekiaujančių įmo nių – 3,1 proc., automobilių degalų mažmeninės prekybos įmonių – 7 proc. Labiausiai augo elektrinių buitinių aparatų ir prietaisų maž meninė prekyba specializuotose parduotuvėse (22,8 proc.).
Sausį, palyginti su 2012-ųjų gruodžiu, mažmeninės prekybos apimtis Lietuvoje, išskyrus auto mobilių pardavimą bei remontą ir maitinimo bei gėrimų įmones, smuko 20,5 proc., tačiau atmetus sezono įtaką fiksuotas 0,5 proc. ūgtelėjimas. Per mėnesį įmonių, prekiaujan čių maisto prekėmis, alkoholiu ir tabaku, apyvarta sumažėjo 21,6 proc., prekiaujančių ne maisto pre kėmis – 25,1 proc., automobilių de galų mažmeninės prekybos įmonių
– 6,6 proc., palyginus kainas. La biausiai sumažėjo žaislų ir žaidimų (81 proc.), laikrodžių, papuošalų ir juvelyrinių dirbinių (52,6 proc.), telekomunikacijų įrangos specia lizuotų parduotuvių (49,3 proc.) apyvarta. Variklinių transporto priemonių ir motociklų didmeninės bei mažmeninės prekybos, taip pat remonto įmonių apyvarta per mė nesį sumenko 10,8 proc., maitini mo ir gėrimų teikimo veiklos įmo nių apyvarta smuko 21,4 proc. „Klaipėdos“ inf.
Ištuštėjo: per mėnesį penktadaliu smuktelėjo maitinimo ir gėrimų tei
kimo įmonių apyvarta.
Artūro Morozovo nuotr.
Keisis: „Lietuvos dujos“ pertvarką turės įgyvendinti iki liepos 31-
osios.
Iki 2014 m. spalio pagal ES tre čiąjį energetikos paketą pertvarkius „Lietuvos dujas“, magistraliniai dujotiekiai atiteks nuo „Lietuvos dujų“ atskiriamai naujai įmonei. Pačioms „Lietuvos dujoms“ liks tik dujų tiekimo veikla, o skirstymo veiklą ir skirstymo vamzdynus pe
Gedimino Bartuškos nuotr.
rims naujai steigiama antrinė „Lie tuvos dujų“ įmonė. „Gazprom“ dabar valdo 37,06 proc., Vokietijos „E.ON Ruhrgas International“ – 38,9 proc., Ener getikos ministerija – 17,7 proc. „Lietuvos dujų“ įstatinio kapitalo. „Klaipėdos“, BNS inf.
Išrinktas vadovas Energetikos ministerijos skelb tame uždaromos Ignalinos ato minės elektrinės (IAE) generali nio direktoriaus konkurse daly vavo ir du elektrinės darbuoto jai. Kas nugalėtojas – kol kas ne skelbiama.
Konkurse, kuris pasibaigė antra dienį, dalyvavo iš viso keturi kan didatai, iš jų išrinktas laimėtojas. Neoficialiomis BNS žiniomis, jis nesusijęs su atomine energetika. Laimėtojo pavardė, kol kandida tą tikrina specialiosios tarnybos, neskelbiama. BNS žiniomis, paraiškas kon kursui pateikė IAE Eksploata cijos nutraukimo departamento projekto vadovas, Statybos prie žiūros skyriaus viršininkas Erlan das Galaguzas bei IAE Patikros ir kalibravimo laboratorijos virši ninkas Jurijus Katvickis. Šis BNS patvirtino pateikęs pa raišką konkursui, tačiau sakė nieko daugiau negalintis komentuoti. Energetikos ministro patarė ja Daiva Rimašauskaitė anksčiau BNS yra sakiusi, jog dėl IAE ge neralinio direktoriaus posto var žėsi keturi pretendentai. Naujasis IAE vadovas pakeis iki šiol bendrovei vadovaujantį Žilvi
ną Jurkšų, kuris energetikos mi nistro Jaroslavo Neverovičiaus įsakymu nuo vasario 5 d. atšauk tas iš pareigų. Kol konkurso bū du bus paskirtas naujas įmonės vadovas, laikinai įmonės vadovo pareigas eina Eksploatacijos nu traukimo departamento direkto rius Vigantas Galkauskas. Informacijos technologijų spe cialistas Ž.Jurkšus IAE pradėjo va dovauti 2011 m. balandžio pabai goje, jis pakeitė Osvaldą Čiukšį. „Klaipėdos“, BNS inf.
Iššūkis: naujajam uždaromos
IAE vadovui teks rimtas išban dymas – išspręsti įsisenėjusį konfliktą su projekto rangove bendrove „Nukem“.
Margaritos Vorobjovaitės nuotr.
10
penktadienis, kovo 1, 2013
pasaulis Parems sukilėlius
Gerbs įpėdinį
Nauji įtarimai
JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry (nuotr.) vakar sakė, kad Vašingtonas suteiks 60 mln. dolerių pagalbą Siri jos opozicijai, kovojančiai su prezidento Basharo al Assado režimu. Jis taip pat sakė, kad Vašingtonas papildomai su teiks tiesioginę pagalbą mais tu ir vaistais sukilėliams.
Popiežius Benediktas XVI va kar, paskutinę savo vadovavi mo 1,2 mlrd. pasaulio katali kų bendruomenei dieną, pa žadėjo besąlygišką paklusnu mą ir pagarbą būsimam po piežiui. „Tegu Viešpats paro do tą, kurį išsirinko“, – sakė pontifikas, atsisveikindamas su susirinkusiais kardinolais.
Buvęs Italijos ministras pir mininkas Silvio Berlusco ni (nuotr.) atsidūrė naujo ko rupcijos tyrimo taikiklyje, įta riama, kad jis 2006 m. papir ko vieną kairiųjų pažiūrų se natorių. Prokurorai įsitikinę, kad jis sumokėjo senatoriui Sergio De Gregorio 3 mln. eurų (10,4 mln. litų).
Politinė krizė Bulgar ijos prez ident as R.Plevne lijevas vakar paskelb ė, kad geg u žės 12 d. bus surengt i pirmalaik iai rink imai, siek iant išs pręst i pol it i nę kriz ę, gal inč ią sut rikdyt i šios Balk anų šal ies ekonom ikos sta bilumą. Premjeras B.Borisovas atsistatydi no praėjusią savaitę dėl šal ies vi suomenės spaudimo atšaukti padi dintas elektros kainas, nors planai sumaž inti kainas ir atšaukti elekt ros skirstymo operatoriaus licenci ją iš Ček ijos bendrovės ČEZ gali at baidyti kitus investuotojus. Visos didžiosios Bulgarijos partijos pareiškė nenorinčios formuoti vy riausybės esant dabartinei parlamen to sudėčiai. Net urt ing iaus iai ES narei pav y ko išlaik yt i mažą skolą ir biud že to deficitą, siek iant užtikrinti pasi tikėjimą jos val iutos susiejimu su eur u 1997 m., kai masin iai protes tai dėl hiperinfl iacijos nuvertė kai riųjų vyriausybę.
Eitynės: dešimtys tūkstančių žmonių, sekmadienį žygiavusių Sofijos ir kitų Bulgarijos miestų gatvėmis, reikalavo dialogo su prezidentu
R.Plevnelijevu, o ne naujų prezidento rinkimų.
„Scanpix“ nuotr.
Tautos balso neišgirdo
Bulgarijos prezidentas Rosenas Plevnelijevas paskelbė pirmalaikius rinkimus, nors ne pirmą savaitę protestuojantys gyventojai tikėjosi iš jo visai kitokių žingsnių. Karti patirtis
Kalbėdamas per televiziją Bulgari jos prezidentas atrodo suglumęs. Tam yra priežasčių. Ministras pirmininkas Boiko Borisovas atsi statydino kartu su visa vyriausy be. Opozicijoje esantys socialistai ir trečią vietą pastaruosiuose rin kimuose laimėjęs Judėjimas už tei ses ir laisves reikalauja išankstinių parlamento rinkimų, o dešimtys tūkstančių protestuotojų gatvėse nori, kad deputatai dirbtų toliau ir pradėtų esmines reformas. Riau šių policija prie parlamento net ne supranta, ką turi daryti: ar stabdyti protestuotojus, kad jie neįsiveržtų į vidų, ar padėti jiems ir neleisti de putatams išeiti. Bulgarija turi didelę gatvės pro testų, laikinųjų vyriausybių ir nau jų politinių judėjimų patirtį. 1997 m. socialistų vyriausybė žlugo dėl hiperinfliacijos po savai tes trukusių protestų su barikado mis. Buvęs caras Simeonas Bori sovas 2001 m. laimėjo rinkimus ir užėmė premjero postą, bet nesu gebėjo tinkamai vykdyti savo pa reigų.
B.Borisovo partija „Piliečiai už europietišką Bulgarijos vystymąsi“ užtikrintai laimėjo 2009 m. parla mento rinkimus ir pažadėjo paža boti korupciją bei įveikti skurdą, bet to nepadarė.
Atėjau čia kovoti už teisybę, laisvę ir tei singumą. Ypač tei singumą, nes tai yra didelė problema mūsų visuomenėje. Niekas nesikeičia
„Galėtume sakyti, kad vyriausy bės griūtis rodo, jog Bulgarijos de mokratija reaguoja į piliečių valią, – sakė Sofijoje įsikūrusio Liberalių strategijų centro ekspertas Danielis Smilovas. – Bet tiems, kas nori ma žesnių sąskaitų ir didesnių pajamų, niekas nesikeičia. Padėtis tik pablo gėjo. Žmonės nebeturi į ką kreiptis su savo prašymais.“ Vieni apžvalgi ninkai atsistatydinusį premjerą va
dina bailiu, kiti sako, kad jis neturė jo kito pasirinkimo ir kad šalyje būtų kilusi tikra revoliucija, jeigu jis būtų toliau laikęsis įsitvėręs kėdės. „Gatvėse protestuoja įvairūs žmonės, nuo skurdžiausių iki vi durinės klasės atstovų“, – sakė 31 metų Angelo Slavchevas, vienas protestų lyderių. Jis buvo išrinktas per protestų organizatorių susirin kimą centriniame Sliveno mieste praėjusį savaitgalį. Paklaustas, ką mano apie kai kurių demonstrantų smurtinius veiksmus, kurie pakurstė kruvinus susirėmimus su policija, jis atsa kė: „Atlikome savo tyrimą. Priėjo me išvadą, kad tai buvo jaunuoliai, kurie nesusivaldė. Taip daugiau nenutiks – mes tai įrodėme sek madienį.“ Tą dieną dešimtys tūks tančių žmonių žygiavo Sofijos ir ki tų Bulgarijos miestų gatvėmis. Tai buvo didžiausia protesto akcija po to, kai žlugo vyriausybė. A.Slavchevo ir kitų organizatorių užduotis – palaikyti protestų ban gą ir padaryti taip, kad tautos rei kalavimai patektų į politinę dar botvarkę.
„Bet mes neformuosime politi nės partijos“, – sakė A.Slavche vas. Už esmines permainas
Socialistų partijos lyderis Sergejus Staniševas, ėjęs ministro pirminin ko pareigas nuo 2005 iki 2009 m., bando kalbėti nuosaikiai. „Mes pasisakome už esmines permainas, už demokratišką ir so cialiai orientuotą Bulgariją, – sa kė jis. – Pastarųjų dviejų dešimt mečių demokratinius pasiekimus, įskaitant pilietinės visuomenės ir gerovės valstybės sukūrimą, su griovė ši vyriausybė. Tūkstančiai žmonių gatvėse atstovauja didelei visuomenės daliai, bet yra ir kitų žmonių, turinčių partinių ir politi nių simpatijų. Ir pagaliau mes pir maujame apklausose.“ Psichologas Vihrenas, sekma dienį kartu su žmona Maja ir dviem dukromis prisijungęs prie protes tų, sakė: „Atėjau čia kovoti už tei sybę, laisvę ir teisingumą. Ypač teisingumą, nes tai yra didelė problema mūsų visuomenėje.“ BNS, BBC inf.
Tačiau dešimčių tūkstančių bul gar ų demonstracijos jau privertė imtis kai kurių nuolaidų, o bet kuri politinė jėga, kuri laimės rinkimus, bus nuolat spaudžiama didinti biu džeto išlaidas ir ger int i gyven imo standartus. Šiuo met u vidut in is darbo užmo kest is Bulgar ijoje nesiek ia nė pu sės ES vidurk io. „Esu įsitikinęs, kad dėl būtinų esmi nių įstatymų pakeitimų turėtų nu spręsti naujas parlamentas. Nusp ręsta surengt i rink imus“, – prez i dentas R.Plevnelijevas vakar sakė sausak imšoje parlamento salėje. Šiuo met u vidut in is atlyg in im as Bulg ar ij oj e yra apie 400 eur ų (1381 litas) per mėnes į, o pensijos perpus mažesnės, todėl pad id in tos elektros kainos, nors ir vienos maž iaus ių ES, tap o itin skaud žiu smūg iu, ypač žiemą, kai daugel is žmon ių elektra šildosi namus.
Protestuotojų reikalavimai Paskelbti moratoriumą visoms
sąskaitoms už elektrą ir šildymą, kol bus atliktas nepriklausomas jų auditas. Neteikti jokių ieškinių dešimtims
tūkstančių žmonių, kurie neapmo kėjo sąskaitų. Nedelsiant suformuoti „eksper
tų tarybą“, kuri pradėtų derybas su prezidentu dėl politinių reformų. Atid ėt i parl am ent o pal eid im ą,
kol bus priimt i nauj i įstat ym ai, užtikrinantys „pilietinę kontrolę“ parl am ent o, nac ion al in io bank o ir kit ų valst yb in ių inst it uc ij ų at žvilgiu.
11
penktadienis, kovo 1, 2013
pramogų
Redaktorė Rita Bočiulytė
gidas
„Be durų“ reiškia laisvę
šimt ir daugiau metų. Taip galime išsaugoti repertuarą. Jame turime 10 skirtingų spektaklių. Per sezoną jų suvaidiname 40–50. Kasmet atnaujiname po vieną spektaklį ir dar vieną ar du naujus pastatome. Repetuojame po gabalėlį, kada kas gali. Mudvi su Olga vis svarstome, ką dar galėtume... Jei turėtume daugiau etatinių darbuotojų, su jais galėtume dar daugiau dirbti, rodyti daugiau spektaklių, galbūt išvažiuoti į gastroles. Retai kur išvažiuojam. Žvejų rūmai neturi savo transporto, o samdyti labai brangu.
Rita Bočiulytė r.bociulyte@kl.lt
K
ovo savaitgaliais uostamiesčio teatras „Be durų“, įsikūręs po Žvejų rūmų stogu, ten pat parodys net septynis savo turtingo repertuaro spektaklius. Tarp jų bus net dvi premjeros. Toks maratonas – neįprastas ir neatsitiktinis. Bet ar tai ne pats geriausias būdas švęsti? Teatrui su savo publika. Juolab kad tikrai yra ką. „Be durų“ taip paminės savo 50-metį. Šio teatro meno vadovė ir režisierė Angelė Juškevičienė tvirtino, kad yra ne tik kuo džiaugtis, bet ir ką prisiminti. Ji 25 metus savo darbais ir mintimis paskendusi šiame teatre ir nenorėtų, kad būtų kitaip.
Neša teigiamą emociją
Pats geriausias dalykas
– Nejaugi šiam mūsų miesto teatrui jau tiek daug metų? – Kaip čia pasakius... Ištakos siekia tuos laikus, kai jis dar buvo lėlių teatras ir jam vadovavo Romualdas Grincevičius. Tuomet aš dirbau šalia, Liaudies operoje, ir jam baltai pavydėjau. Maestro taip gražiai dirbo su pionieriais!.. Po jo mirties toji laimė teko man. Atnaujinome jo spektaklius, pastatėme kelis naujus lėlių vaidinimus. Bet aktoriai panoro išeiti iš už širmos. Taip palaipsniui atėjome prie dramos teatro idėjos. Tuomet vadinomės „Vaje“. Tik nuo 2005-ųjų patys išsirinkome ir pakeitėme pavadinimą į „Be durų“. – Įdomu, ką jis jums pačiai reiškia? – Laisvę. O tai yra pats geriausias dalykas. – Su kuo kuriate spektaklius? – Tai maždaug 20 pačių įvairiausių žmonių. Pas mus kadrų kaita labai maža. Etatinės esame tik mes dvi – aš ir mūsų spektaklių dailininkė Olga Ronkaitienė. Ji yra ir kostiumų siuvėja, dažniausiai pati gamina ir dekoracijas. Mūsų artistų amžius dabar – nuo septynerių iki 50 metų. Dominuoja jaunimas. Tai įvairių profesijų žmonės, studentai, moksleiviai... Yra, kas pas mus pradėjo vaidinti, o vėliau išplaukė į platesnius teatro vandenis. Tai teatrologė Ramunė Balevičiūtė, Apeirono teatro įkūrėja Eglė Kazickaitė, režisūrą studijuojanti Monika Vilimaitė. Kompozitorius Haroldas Šlikas pas mus vaidina 13 metų ir rašo muziką mūsų spektakliams. Apskritai mes visuomet kviečiamės į talką čionykščius profesionalus. Su mū-
Pilnatvė: A.Juškevičienė 25 metus vadovauja 50-mečiui Klaipėdos žvejų rūmų teatrui „Be durų“, režisuo-
ja jo spektaklius ir džiaugiasi, kad profesija ir šis darbas yra tai, ką ji labiausiai mėgsta veikti.
sų artistais dirbo choreografai Jolanta Milčienė ir Arūnas Peštenis, muziką ne vienam spektakliui sukūrė Audronis Trakumas. Nuoširdūs ir azartiški
– Jūs pati studijavote režisūrą? – Taip, suma sumarum net septynerius metus. Vilniuje ir Klaipėdoje. Čia šiuos mokslus baigiau su pirmąja tuomečių Klaipėdos fakultetų režisierių laida. Režisūros ir lietuvių literatūros specialybės mokiausi pas Gediminą Šimkų, grynai režisūros – pas Tatjaną Maceinienę. – Kiek spektaklių pastatėte teatre „Be durų“? – Per tuos 25 metus jau bus 40... – Jūsų spektaklius visuomet žiūri pilna salė publikos. Kur slypi tokios sėkmės paslaptis – repertuare, vadyboje? – Galvoju, gal Klaipėdoje nelabai yra kur tiems žiūrovams nueiti, tai jie ateina pas mus (juokiasi). Vadybos nėra jokios. Reklamos – irgi minimaliai. Bilietai – „Tiketoje“. Betgi vaidinam Žvejų rūmų teatro
Asmeninio archyvo nuotr.
salėje – joje tik 112 vietų. Tiesa, spektaklius rodom gana dažnai. Nuo 2007-ųjų vaidinam kiekvieną sekmadienį devynis mėnesius per metus. Todėl šis – 50-asis sezonas, nors mūsų teatro ištakos siekia 1962-uosius. Mes nuoširdūs. Ir stengiamės pajusti, ką publika vertina. Mes investuojame į reginį, bet stengiamės išleisti kuo mažiau. Artistai gauna simbolinius honorarus – prisiduria benzinui, prie stipendijos ar algos. Bet tikrai vaidina ne dėl jų. Jiems tai daryti patinka. Pati stebiuosi, kas juos čia patraukia. Matytumėt, su kokiu azartu jie vadina vaikiškuose spektakliuose – šunis, katinus, princus... – O jus kas laiko su jais? – Per tiek metų iš savo teatro nesu patyrusi jokio kartėlio, nusivylimo, jokių nuoskaudų. Pas mus gera, jauku, įdomu visiems. Kito tokio nėra
– Gal papasakotumėte apie savo repertuaro ypatumus? – Dažniausiai statome pasakas. Ne pjeses. Inscenizacijas. Pati imu li-
teratūros kūrinį ir rašau scenarijų. Spektakliai būtinai turi būti su muzika, dainomis ir šokiais. Dažniausiai – muzikinės pasakos. – Kokia publika ateina į jūsų teatrą? – Tėvai su vaikais. Pastaruoju metu kažkodėl – vis mažesniais. Pusė salės – vien suaugusieji. Vieni vaikai sekmadienio vidurdienį į teatrą neina. Turime spektaklių ir mažesniems – nuo trejų ketverių metų, ir tokių, kurie įdomūs pradinukams, net septintokams. Du spektaklius esame pastatę suaugusiesiems: „Žvangutį“ pagal K.Sajos apysaką apie meilę ir „Margas šuo, bėgantis palei jūrą“ Č.Aitmatovo kūrybos motyvais. Pastarasis spektaklis gyvuoja nuo 2003-iųjų, pernai jį atnaujinome. Jis mums labai brangus. Už jį gavome daugybę apdovanojimų, tarp jų – ir „Aukso paukštę“. Dar ruošiame teatralizuotus koncertus. Dainuojame itališkas, čigonų dainas, šokame jų šokius. Ne kartą esame su jais pasirodę Jūros šventėse. Mūsų žmonės – dainuojantys, grojantys. Kiti pas mus vaidina, dainuoja ir šoka de-
– Apie ką dar svajoje, kuo džiaugiatės? – Norėtųsi, kad visuomenė, valdžia atkreiptų dėmesį į mūsų veiklą, kad įvertintų mūsų aktorius. Nes daugiau tokių teatrų Lietuvoje nėra. Kas dar iš mėgėjų teatrų galėtų pasigirti tokiu repertuaru? Kai gavome „Aukso paukštę“, Kultūros ministerija mums suteikė pirmąją mėgėjų teatro kategoriją (jų yra trys – aut. past.). Įdomu, kad žiūrovams nerūpi – mėgėjų ar profesionalų tai teatras. Jiems svarbu, ką pamatys scenoje. Iš tikrųjų mes nešame teigiamą emociją. Sekmadienio dieną mūsų žiūrovams – kaip šventė gauti tą valandą. Jie išeina tokie laimingi, akys švyti!.. Tuo labai džiaugiuosi. Tai įkvepia statyti vaikiškus spektaklius ir žmones nuo mažens gydyti teatru, pakylėti. Kad augtų, galvotų, kad vėliau teatrui nereikėtų imtis drastiškų spektaklių. Gera stebėti publiką salėje, žiūrėti į po spektaklio išeinančius žiūrovus – jiems nešame prasmę, šilumą. Kas tie kasdienybės vargai, rūpesčiai, palyginti su tuo!..
Jubiliejiniai spektakliai Kovo 2 d. – „Varniukas, kuris buvo
kitoks“ (PREMJERA). Kovo 3 d. – „Buratino nuotykiai“. Kovo 9 d. – „Raganiukė“. Kovo 10 d. – „Mikė Pūkuotukas“. Kovo 16 d. – „Karalaitės nori žaisti“. Kovo 17 d. – „Gandras Kalifas“. Kovo 23 d. – „Nykštukas Nosis“
(PREMJERA). Spektakliai bus rodomi Žvejų rūmų teatro salėje (Taikos pr. 70). Pradžia – 12 val. Bilietai – po 12 Lt.
12
penktadienis, kovo 1, 2013
pramogų gidas Parodų rūmuose – trys vernisažai
Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) Parodų rūmuose šiandien pristatomos net trys parodos. Tai atrankinė jauno meno ekspozicija, į kurią pateko 21 autorius iš 76 pretendentų. Per vernisažą bus paskelbti šeši, kurie atstovaus Lietuvai Jaunųjų Europos kūrėjų (JEK) 2013–2015 m. bienalėje. Parodoje „JEK. Laureatai 2012“ savo darbus eksponuos trys 2011–2013 m. JEK bienalės dalyviai – klaipėdietis Rodionas Petroffas bei italai Serena Zanardi ir Cesare Bignotti’s. Dar bus pristatyta Adolfo Meko gyvenimo ir kūrybos retrospektyva. KUR? KKKC Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2). KADA? Atidarymai – kovo 1 d. 18 val. KAINA? Nemokamai.
Kalbantys dailininko daiktai
Šiandien „Klaipėdos galerijoje“ atidaroma klaipėdiečio dailininko Evaldo Bernoto piešinių bei metalo plastikos paroda „Kalbantys daiktai“. E.Bernotas (g. 1961) dailės mokėsi nuo mažų dienų, baigė Estijos dailės institutą, įgydamas metalo plastikos specialybę. Dabar dirba pedagoginį darbą Adomo Brako bei Eduardo Balsio menų mokyklose, aktyviai užsiima kūrybine veikla. Pirmąją pavasario dieną „Klaipėdos galerijoje“ atidaroma ketvirtoji personalinė menininko paroda, veiksianti visą mėnesį. Joje autorius pristatys ne tik mažąją skulptūrą, bet ir piešinius. Paroda veiks iki kovo 31 dienos. KUR? „Klaipėdos galerijoje“ (Bažnyčių g. 4/Daržų g. 10). KADA? Pristatymas – kovo 1 d. 17 val. KAINA? Nemokamai.
Pavasarį skelbs Jauno teatro dienos Kovo 7–9 dienomis uostamiestyje vyks Jauno teatro dienos – kelių nevalstybinių profesionalių teatrų inicijuotas renginių ciklas, skirtas žiūrovams, neabejingiems teatrinės išraiškos formų įvairovei, bei patiems jauniesiems teatralams, aktyviai ieškantiems savojo braižo.
„trupės p.s.“) kolektyvas ryšius su šia asmenybe puoselėja jau keletą metų. Seminaro metu svečias pristatys aktualiuosius prancūzų teatro principus. Iš Londono atvyksiantis aktorius, režisierius ir teatro pedagogas Michaelas Woodwoodas nagrinės interakcijos tarp aktorių bei publikos dėsnius ir būdus. Pats V.Masalskis, besidomintis Konstantino Stanislavskio metodikai alternatyviomis aktorinio meistriškumo lavinimo sistemomis, pristatys Lee Strasbergo vaidybos metodą – populiarią JAV mokymo sistemą. Maskvos Vsevolodo Mejerholdo centre tobulinęsis V.Bareikis apžvelgs Rusijoje vyraujančias mokymo tendencijas, o kompozitorė N.Sinkevičiūtė skatins nagrinėti muziką ir judesį bei ieškoti naujų jų taikymo formų.
Šeimininkai: V.Masalskio vadovaujamas Klaipėdos jaunimo teatras žiūrovus ir kolegas iš sostinės pakvies
į tris spektaklius, tarp kurių – ir viena premjera.
Renginių ir susitikimų ciklas
Jauno teatro dienos – renginių ir susitikimų ciklas, kuriuo, anot rengėjų, skatinamas teatrų bendradarbiavimas, šiuolaikinių teatro metodikų ir mokyklų analizė bei gerosios praktikos mainai. Koks yra ir turėtų būti aktualus teatras? Šis klausimas kirba režisieriams, aktoriams ir jų veiklą nagrinėjantiems teatrologams bei teatrui neabejingai publikai. Visų išvardytų tikslinių grupių atstovai atsakymų drauge ieškos Klaipėdos universiteto (KU) Menų fakulteto (MF) Mokomajame teatre, tapsiančiame Jaunųjų teatro dienų namais. Ten vyks kūrybinės dirbtuvės, diskusijos profesinėmis temomis ir publikai skirti pasirodymai. Vakarais renginiai kelsis į vieną iš miesto barų. Renginio dienomis plati programa laukia teatru besidominčių klaipėdiečių, kurie norėtų išvysti Jauno teatro dienų organizatoriaus Klaipėdos jaunimo teatro kolektyvo ir jo bendraminčių iš Vilniaus „No Theatre“ bei „Atviro rato“ laboratorijos darbus – nuo jau spėjusių apkeliauti įvairias renginių sales iki visiškai naujų. Rodys spektaklius
Publikos laukia premjera – naujausias režisieriaus Valentino Masalskio bei jo suburtos aktorių trupės ir kompozitorės Nijolės Sinkevičiūtės muzikinis spektaklis „Batai“. Būtent jie, anot režisieriaus, pins sa-
vas istorijas intensyvaus šokio ritmo muzikos spektaklyje. „Batuose“ nėra įprasto teksto: pasakojimu tampa dainos ir šokio vienovė. „Gastrolių užsienyje metu supratome, kad šiuolaikinė publika išsiilgusi beteksčių spektaklių, kad kartais siekti meninės išraiškos geriau vartojant teatro ženklus ir kūno plastiką nei verbaliką“, – kalbėdamas apie naująjį spektaklį sakė V.Masalskis. Teatro judėjimas „No Theatre“ surengs teatralizuotą „No Concert“ ir pakvies į aktoriaus bei režisieriaus Vido Bareikio solinį kon-
certą. Teatro laboratorija „Atviras ratas“ pristatys du spektaklius: Aido Giniočio režisuotą „Pra“ su Justu Terteliu, įvardijamą kaip „vieno aktoriaus vienos dalies prasidėjimas“, bei Ievos Stundžytės „Brangiąją mokytoją“ pagal Liudmilos Razumovskajos pjesę. Klaipėdos jaunimo teatras taip pat rodys žaismingas „Gaidas“ ir didelio susidomėjimo sulaukusį „Paukštyno bendrabutį“. Dalysis žiniomis
Nuomonėmis apie teatro raišką ir raidą profesiniame dispute dalysis
Vytauto Petriko nuotr.
trijų teatrų režisieriai Aidas Giniotis, Vidas Bareikis ir Valentinas Masalskis. Į diskusiją įsijungs teatro kritikas Valdas Gedgaudas bei dramaturgas Mindaugas Nastaravičius. Stebėti lietuvių darbo bei dalytis žiniomis atvyks ir teatro specialistai iš užsienio. Bobas Dantonelis – Liono (Prancūzija) regiono „Theatre la Griffon“ vadovas, režisierius, pedagogas, pasaulinio garso pantomimos aktoriaus Marcelio Marceau mokinys. Nesyk Liono teatrų festivalyje dalyvavęs Klaipėdos jaunimo teatro (anksčiau –
PROGRAMA Kovo 7 d.
16–17 val. – teatro laboratorijos „Atviras ratas“ ir Justo Ter10–12 val. – įžanginę sesiją „Nuo J.Copeau iki M.Marceau“ telio monospektaklis „Pra“.* 18–20 val. – teatro judėjimo „No Theatre“ teatralizuotas ves režisierius B.Dantonelis (Prancūzija).* koncertas „No Concert“.* 13–14 val. – teatrų forumo atidarymas.* 21 val. – Klaipėdos jaunimo teatro muzikinis spektaklis 14–16 val. – teatro dirbtuves „Darbas su trupe ir publika“ ves „Gaidos“ (rež. V.Masalskis, kompozitorė N.Sinkevičiūtė) ir vakariniai pasišnekėjimai.** režisierius M.Woodwoodas (Didžioji Britanija).* 18–19 val. – Klaipėdos jaunimo teatro premjera muzi- Kovo 9 d. kinis spektaklis „Batai“ (rež. V.Masalskis, kompozitorė 12–14 val. – Klaipėdos jaunimo teatro spektaklis M.Nastaravičiaus „Paukštyno bendrabutis“ (rež. N.Sinkevičiūtė).* V.Masalskis, scenografija Renatos Valčik).* 21 val. – aktoriaus V.Bareikio solinis koncertas ir vakariniai 16–17.15 val. – teatro laboratorijos „Atviras ratas“ spekpasišnekėjimai.** taklis „Brangioji mokytoja“ pagal L.Razumovskają (rež. A.Giniotis).* Kovo 8 d. 18–20 val. – teatrų forumo uždarymas.* 10–12 val. – teatro dirbtuves-spektaklį „Aktorinio muzika21 val. – Afterparty, arba Atviras vakarėlis su „Soviet Groovimo paskaita“ ves kompozitorė N.Sinkevičiūtė.** ves“ (Weedska, Genn Bo, Artiomas Souldatovas) .** 13–15 val. – apskritojo stalo disputas „Teatras iš skirtingų mokyklų perspektyvų“ (rež. A.Giniotis, V.Masalskis, *KU MF Mokomajame teatre (K.Donelaičio g. 4). **Danės g. 6–1. V.Bareikis).*
Valentinas Masalskis:
Šiuolaikinė publika išsiilgusi beteksčių spektaklių.
Pratęs „Turgaus naktis“
Visi šie renginiai yra Baltijos jūros regiono programos tarptautinio projekto „Urbanistinės traukos erdvės“, vykdomo Klaipėdos ekonominės plėtros agentūros ir skirto aktyvinti uostamiesčio kūrybines industrijas, dalis. Anot agentūros vadovės Raimondos Laužikienės, tolesnį bendradarbiavimą su Klaipėdos jaunimo teatru paskatino pernai rudenį kartu su aktorių komanda ir verslininkais senojoje miesto turgavietėje surengta vadinamoji Turgaus naktis, kuri sulaukė didžiulio miesto bendruomenės susidomėjimo. „Šis renginys buvo puikus įrodymas, kad menininkai sugeba pažadinti verslą ir gyvybę senamiestyje, nestokoja universalių idėjų ir pasirengę savarankiškai veiklai“, – sakė R.Laužikienė. Ji užsiminė, kad įspūdingas renginys turi tapti tradicija – pavasario Turgaus naktis jau turi datą – gegužės 18 d. ir spalvingą, atraktyvų planą. „Klaipėdos“ inf.
13
penktadienis, kovo 1, 2013
pramogų gidas Naujame filme – maestro V.Noreika
S.Jokužio fotoparoda „Virpesiai“
Į Klaipėdos koncertų salę sugrįžta videoklubo tradicija – antradienį 1-ojo aukšto fojė bus pristatyta naujo lietuviško filmo premjera. Tai bus muzika ir prisiminimais supintas pasakojimas apie operos metrą, įspūdingo balso savininką Virgilijų Noreiką, neseniai apdovanotą Nacionaline kultūros ir meno premija. Filme „Veidas už balso – Virgilijus Kęstutis Noreika“ atskleista charizmatiška V.Noreikos asmenybė, nueitas kelias, koncertinė, pedagoginė veikla. Videoklube svečiuosis filmo režisierė Virginija Vareikytė ir prodiuserė Birutė Asevičiūtė. KUR? Klaipėdos koncertų salėje (Šaulių g. 36). KADA? Kovo 5 d. 18 val. KAINA? 10 Lt.
Tarptautinei moters dienai skirtą savo fotografijų parodą „Virpesiai“ artimiausią ketvirtadienį klaipėdiečiams pristatys Saulius Jokužys. Autorius – Lietuvos fotomenininkų sąjungos garbės narys, Klaipėdos krašte gerai žinomas kaip visuomeniškas žmogus, daugelio kultūros renginių mecenatas, spaustuvininkas-leidėjas, fotomenininkas, surengęs daugiau kaip 20 personalinių parodų, pelnęs ne vieną apdovanojimą. Jo kūrybos objektas – moteris. Galerijos salėje bus eksponuojamos ant specialios fotodrobės atspaustos didelio formato fotografijos. Paroda veiks iki kovo 27 d. KUR? Baroti galerijoje (Aukštoji g. 1). KADA? Vernisažas – kovo 7 d. 17 val. KAINA? Nemokamai.
Filmai: Vokiško kino dienų programoje Klaipėdoje – ir komedijos, ir dramos, ir dokumentika.
Vokiškas kinas: kokybė be stereotipų Kitą savaitę Klaipėdoje svečiuosis tradicinės Vokiško kino dienos. Uostamiesčiui skirtoje programoje šiemet gausu kino aktualijų, atskleidžiančių įvairiaspalvį vokiškai kalbančių šalių kinematografo pobūdį – anaiptol ne nuobodų, rūstų ir rimtą, kaip įprasta manyti. „Guck mal! Pažvelk!“ – žaismingai kviečia šiųmetis renginio šūkis. Kasmetis renginys, prieš septynetą metų Goethe’s instituto inicijuotas Vokietijos kino produkcijai Lietuvoje pristatyti, prieš trejus metus tapo jungtiniu tarptautiniu projektu, rengiamu kartu su Austrijos ambasada Vilniuje ir Šveicarijos ambasada Latvijoje, Lietuvoje ir Estijoje. Visi filmai rodomi originalo kalba su lietuviškais subtitrais. O jų kūrybiniai sprendimai, iškeltos temos, aktorių vaidyba pelnė susidomėjimą ne tik gimtosiose šalyse, bet ir užsienyje bei tarptautiniuose kino renginiuose. Festivalio vėliavnešiai
Vokietijos kino programos vėliavnešys – geriausiu praėjusių metų vokišku filmu tarptautinia-
me Oldenburgo kino festivalyje pripažinta jauno režisieriaus Jano-Olės Gersterio tragikomedija „Oh Boy“. Filmas, kurio pavadinimas cituoja grupės „Beatles“ dainą „A Day In The Life“, iš tiesų yra fragmentas iš Niko (akt. Tomas Schillingas) gyvenimo, o drauge – itin pastabiai ir ironiškai nespalvotoje juostoje užfiksuotas šių dienų Berlyno paveikslas. Nikas seniai metė teisės studijas ir leidžia laiką slampinėdamas po miestą, stebėdamas žmones. Sakytumėte, neperspektyvus užsiėmimas? Taip atrodo ir jo artimiesiems. Tačiau įvykiai staiga įgauna netikėtą kryptį... Netradicinį požiūrį į kino finansavimą, aktorių atranką, filmavimą
ir siužetą atspindi pastarųjų metų vokiško kino sensacija tapusi režisieriaus Axelio Ranischo juosta „Storulės“. Išskirtinai mažo – vos 517,32 eurų – biudžeto komedija, filmuota namų sąlygomis, vaidinant režisieriaus draugams ir senelei, pasakoja graudžią istoriją apie viengungį, gyvenantį su ligota motina ir susižavintį jos slaugytoju. Nuotykiai Berlyne
Architektų ir visų besidominčiųjų miestų kaita bendruomenei skirtas kino prodiuserio ir režisieriaus Hubertuso Siegerto dokumentinis filmas „Berlynas Babilonas“, dėmesingai nagrinėjantis po Berlyno sienos griūties prasidėjusį miesto augimą, savo įkarščiu autoriaus
Virtuvėje – apie lietuvybės esmę
Vieta: spektaklio „Lietuviai“ veiksmas vyksta mistiškoje kasdienėje erdvėje – virtuvėje.
„Kolektyvinio sodo“ nuotr.
prilyginamą Babilono bokšto statyboms. H.Siegerto darbas, kurtas nuo 1996-ųjų iki 2001-ųjų, o keliose vietose aprėpiantis ir senesnę archyvinę medžiagą, priklauso ilgalaikių stebėjimų kategorijai. Tačiau šiandien, po dešimties metų, jis jau yra virtęs akimirkos fiksacija – Berlynas pasikeitė siaubingai greitai. Filmo garso takelį sukūrė industrial grupė iš Berlyno „Einstürzende Neubauten“. Nenuglaistyta istorija
Istorinių filmų, įkvėptų tikrų faktų, mėgėjai neturėtų praleisti šveicarų juostos „Parduotas vaikis“. Režisieriaus Markuso Imbodeno drama atskleidžia iki šiol negvildentus šalies istorijos puslapius: iki XX a. vidurio Šveicarijoje gyvavusią įvaikinimo formą, kai vargingų šeimų atžalos arba našlaičiai buvo viešai parduodami įtėviams, dažniausiai – ūkio darbams atlikti, neišvengiant vaikų bei paauglių išnaudojimo bei žeminimo. Per devynias savaites nuo premjeros gimtojoje šalyje „Parduotas vaikis“ tapo žiūrimiausiu visų laikų šveicarišku filmu. Kovo 4 d. 19 val. uostamiesčio menininkų „Kolektyviniame sode“ bus rodomas spektaklis „Lietuviai“ pagal Gintaro Grajausko tekstus.
Šio spektaklio premjera įvyko pernai birželį „Kolektyvinio sodo“ erdvėse (Naujoji Uosto g. 3). Tai pirmasis debiutinis šios kūrybinės organizacijos viešai pristatytas spektaklis. Jis susilaukė didelio žiūrovų susidomėjimo, mat kiekvienas jame aptinka atpažįstamų gyvenimiškų situacijų, į kurias spektaklio kūrėjai pasižiūrėjo visai kitu kampu. Spektaklio veiksmas vyksta mistiškoje kasdienėje erdvėje – virtuvėje. Būtent čia ir prasideda lietuvio egzistenciniai-filosofiniai būties, tapatybės ieškojimai, neapsieinant be buitinio konflikto.
Programa Klaipėdoje Kovo 7 d. 18 val. – „Oh Boy“ (komedija, 85 min., rež. J.O.Gersteris, Vokietija, 2012). Kovo 8 d. 17 val. – „Parduotas vaikis“ (drama, 108 min., Šveicarija, Vokietija, rež. M.Imbodenas, 2011), 19.30 val. – „Berlynas Babilonas“ (dokumentinis, 93 min., rež. H.Siegertas, Vokietija, 1996–2001). Kovo 9 d. 17 val. – „Storulės“ (komedija, 76 min., rež. A.Ranischas, Vokietija, 2011), 19 val. – „Sunaikink tėvą“ (drama, 117 min., rež. M.Glawoggeris, Austrija, Vokietija, 2009) Filmai bus rodomi Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro parodinėse erdvėse (Didžioji Vandens g. 2). Bilietai – po 6 Lt.
Austrų kiną pristatys režisieriaus Michaelio Glawoggerio filmas „Sunaikink tėvą“ (2009). Jo pagrindinis veikėjas, keistuolis, nekenčiamam tėvui dedikavęs žiaurų kompiuterinį žaidimą, vyksta į Niujorką rūpintis jaunystės draugės seneliu, kuris vengia atsakomybės už Antrojo pasaulinio karo metais vykdytas Lietuvos žydų žudynes. „Klaipėdos“ inf.
Analizuojama aktuali emigracijos tema, ieškoma priežasčių, pa(si) teisinimų, pasitelkiant Lietuvos istoriją ir jai svarbius įvykius. Kelionė į lietuvybės esmę kupina originalių atradimų, bet ji taip ir lieka dviejų kaimynų pasisėdėjimu virtuvėje iki išnaktų. Spektaklis rekomenduojamas kiekvienam lietuviui. Anot jo kūrėjų, tai puiki proga atpažinti save, atgaivinti savo patriotiškumą ir suvokti, kad ne taip jau blogai ir gyvename... Režisierius – Donatas Savickis, scenografija – Angelinos Furmaniuk, vaidina Milginta Palubinskaitė, Marius Pažereckas ir Donatas Žilinskas. Bilietai – po 10 Lt. „Klaipėdos“ inf.
14
penktadienis, kovo 1, 2013
sportas
Titulų dalybos Šiauliuose
Tvirtybė: J.Putinienė (dešinėje) pranoko visas varžoves.
Klaipėdietė – pirma „Iššūkio“ varžybose Česlovas Kavarza Maskvos olimpinėse žaidynėse ietį sviedusi šiandien 68-erių Jadvyga Putinienė nė nemano atsisveikinti su lengvąja atletika.
Tai garsioji sportininkė įrodė Vilniuje vykusiose senjorų varžybose „Iššūkis-2013“, į kurias susirinko žilagalviai iš Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Tauragės, Telšių ir Radviliškio. Vienas kitą įvairiais būdais mėtydami svarstį pranokti siekė 21 vyras ir 6 moterys. Silpnosios lyties atstovių grupėje J.Putinienė laimėjo tris rungtis iš keturių. Pelniusi 43,46 taško, ji aplenkė garsiąją Birutę Keršulienę iš Vilniaus – 42,49 ir radviliškietę Genovaitę Kazlauskienę – 39,35.
Vyrų varžybose triumfavo kaunietis Saulius Kleiza – 49,31 taško. Kitas dvi prizines vietas užėmė vilniečiai Saulius Svilainis – 46,54 ir Antanas Černiauskas – 45,55. Gerai pasirodęs klaipėdietis Gintaras Pridotkas, anot paties sportininko, pranokęs save, užėmė ketvirtąją vietą. 55-erių uostamiesčio tvirtuolis pelnė 43,76 taško. Taip pat tradiciškai varžosi dalyviai pasiskirstę į komandas. Šįmet pereinamąją taurę nesunkiai laimėjo rutulio stūmikų – rutulininkų komanda – 175,67 taško. Antri buvo daugiakovininkai – 170,24, o trečioje liko kūjo metikai – 167,42. Pastarojoje ekipoje rungtyniavo ir G.Pridotkas. Jis tarp keturių komandos narių pelnė daugiausiai taškų – 43,76.
Į Saulės miestą rinkosi gražiausios sporto šakos – sportinių šokių – atstovai. Apie 300 įvairaus amžiaus porų antrus metus paeiliui Šiauliuose kovojo dėl Lietuvos standartinių šokių čempionato medalių.
Autoritetas: G.Sabaliauskaitė ir V.Viluckis su garsiuoju šokių specia-
listu Č.Norvaiša.
Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt
Pirmą kartą šalies pirmenybėse teisėjavo arbitrai iš užsienio – Latvijos, Baltarusijos, Rusijos, Danijos, Čekijos, Lenkijos ir Vokietijos. Tuo Lietuvos sportinių šokių federacija siekė užkirsti kelią kalboms, kurios seniau sklisdavo apie galimai neobjektyvius teisėjus. Pajėgiausių dalyvių – suaugusiųjų – varžybose kovojo 16 stipriausių porų. Čempionais tapo vilniečiai Vaidotas Lacitis ir Veronika Golod-niova, kitas dvi prizi-
nes vietas užėmė kauniečiai Evaldas Sodeika ir Ieva Žukauskaitė bei Žymantas Kučikas ir Urtė Januškevičiūtė. Į finalinį šešetuką pateko ir klaipėdietis Vytautas Viluckis, šokęs su kauniete Gabriele Sabaliauskaite. Neseniai jaunimo varžybose rungtyniavusiai porai buvo sunku varžytis su labiau patyrusiais varžovais. Daug metų Klaipėdos „Promenadai“ atstovavęs, o pastaruoju metu meistriškumą Kauno „Sūkurio“ klube keliantis V.Viluckis su G.Sabaliauskaite turėjo tenkintis šeštąja vieta.
Nepaisant to, aukšta pozicija šiai porai garantavo vietą Lietuvos rinktinėje, kuri varžysis Europos ir planetos čempionatuose, pasaulio lietuvių žaidynėse. Jaunių 1-oje grupėje čempionų vardus pelnė Klaipėdos „Žuvėdros“ šokėjai Mamertas Ložys ir Svajonė Jazilionytė. Senjorų 1-oje grupėje medalius iškovojo dvi uostamiesčio poros. Vicečempionais tapo Kęstutis ir Alina Kairiai, bronzos žetonus pelnė Egidijus ir Giedrė Norvaišos. Klaipėdiečius pranoko vilniečiai Nerijus Stukas ir Laura Montvilaitė.
„Dragūnas“ laimėjo reguliarųjį čempionatą Komandų rikiuotė
Česlovas Kavarza Klaipėdos „Dragūnas“, namuose net 33:22 (15:12) įveikęs legendinę Kauno „Granito-Gajos-Kario“ ekipą, laimėjo Lietuvos rankinio lygos reguliarųjį čempionatą.
Uostamiesčio klubas dėl traumų virtinės rungtynėms registravo vos aštuonis žaidėjus. Laikinosios sostinės komandai padėti negalėjo rankos traumą patyręs vienas rezultatyviausių lygos žaidėjų Vaidas Drevinskas. Rungtynes geriau pradėjo svečiai – 7:3, 8:4, tačiau tarsi pabudę klaipėdiečiai 25-ąją min. pavijo varžovus – 11:11. Per likusias iki pertraukos minutes Artūro Juškėno auklėtiniai sugebėjo net atitrūkti – 15:12. Antrajame kėlinyje svečiai, susitaikę su pralaimėjimu, leido klaipėdiečiams siausti prie jų vartų. O nuaidėjus finalinei sirenai švieslentėje žibėjo neįtikėtinas skirtumas – 33:22. Klaipėdiečiai šį sezoną antrą kartą nugalėjo „Granito-Gajos-Kario“ ekipą. Pirmasis susitikimas, vykęs lapkričio mėnesį Kaune, baigėsi pajūrio atstovų pergale 31:23. „Dragūną“ į pergalę vedė po 8 įvarčius pelnę Gražvydas Juška ir Evaldas Griežė, iš Kauno ekipos išsiskyrė
Vieta Miestas Komanda
1. Klaipėdos „Dragūnas“ 2. Alytaus „Almeida-Stronglasas“ 3. Vilniaus „Šviesa“ 4. Kauno „Granitas-Gaja-Karys” 5. Kauno „LSU-Lūšis“ 6. Vilniaus „Vilnius” 7. Šiaulių „Universitetas-Gubernija” 8. Varėnos „Ūla“ 9. Pasvalio „Triobet” 10. Utenos „Utena“
Rungt.
Tašk.
18 17 17 18 17 17 17 17 17 17
31 28 24 22 20 19 11 10 6 1
Rungtynių statistika
Sėkmė: E.Griežė (mėlyni marškinėliai), pelnęs 8 įvarčius, sužaidė savo rezultatyviausias sezono rungtynes.
Paulius Šarkauskas, atakavęs taikliai 7 kartus. Anot E.Griežės, komanda šiek tiek atsigavo po pralaimėjimo serbams. „Žaidėme susikaupę, esu patenkintas komandos puolimu, o gynyba buvo tik pusėtina. Nuotai-
„Dragūnas“ – „Granitas-Gaja-Karys“ 33:22 (15:12). G.Juška, E.Griežė po 8, M.Dumčius 5, J.Truchanovičius 4, A.Bučius, D.Jasinskas po 3, R . D u l i n ska s 2 / P. Š a rkau ska s 7, E.Balčiūnas, R.Švedas po 3, M.Urbonas, A.Šarkus, L.Feoktistovas po 2, A.Balčiūnas, A.Adomonis, L.Sutkus po 1.
Vytauto Petriko nuotr.
kos puikios. Pavyko tapti reguliariojo čempionato nugalėtojais, tačiau per daug džiūgauti nėra kada – savaitgalį laukia dvejos Baltijos rankinio lygos rungtynės. Kovosime su Minsko SKA (Baltarusija) ir vėl susitiksime
su „Granitu-Gaja-Kariu“, – mintimis dalijosi E.Griežė. „Dragūnas“ atkrintamosiose varžybose susitiks su Varėnos „Ūlos“ arba Šiaulių „Universiteto-Gubernijos“ atstovais.
Nuolat klaipėdiečiams ant kulnų lipę Alytaus „Almidos-Stronglaso“ vyrai šeštadienį dar žais vienerias rungtynes su absoliučia autsaidere „Utena“, tačiau aplenkti uostamiesčio ekipos neturi vilčių.
19
penktadienis, kovo 1, 2013
įvairenybės kryžiažodis
horoskopai
Šios savaitės prizas – „Svajonių knygos“ kategorijos leidiniai. Jį įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė.
Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Judith McNaught knygą „Tikras stebuklas“.
Judith McNaught. „Tikras stebuklas“. Paprastos merginos Aleksandros Lorens ir turtingo bei įtakingo didiko Džordano Taunsendo santuoka virsta didžiuliu meilės ir ištikimybės išbandymu. Susižavėjusi spindulingu Londono aukštuomenės pasauliu laisvos dvasios mergina pakliūva į pavydo, keršto, puikybės ir deginančių aistrų spąstus. Tačiau po šalta, arogantiška jos sutuoktinio kauke slypi švelnus, rūpestingas ir jausmingas vyras... Aleksandra ryžtasi kovoti už jųdviejų santuoką ir ypatingą juos siejantį jausmą. J.McNaught – viena populiariausių romantinės literatūros kūrėjų. Jos istoriniai jausmų romanai išsiskiria nepaprastai emocingais, spalvingais ir kartu tikroviškais veikėjų charakteriais, meistriškai supintais ir netikėtais siužeto vingiais. „Noriu rašyti džiaugsmingus romanus, kurie būtų pripildyti humoro ir švelnumo, kurie verstų skaitytojus garsiai juoktis ir verkti iš džiaugsmo. Noriu, kad mano kuriamos istorijos ilgam įstrigtų į širdį ir skatintų kuo daugiau šypsotis“, – sako J.McNaught.
Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę
rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, kovo 5 d.
Avinas (03 21–04 20). Patirsite malonių įspūdžių bendraudami su artimais žmonėmis. Sugebėsite lengvai išspręsti svarbias problemas. Nepraraskite pasitikėjimo savimi. Jautis (04 21–05 20). Lengvai bendrausite su aplinkiniais, jūsų protas bus ypač aktyvus. Tačiau pernelyg nesipuikuokite savo sugebėjimais, nes jei būsite ne itin dėmesingas, galite įžeisti kitus žmones. Dvyniai (05 21–06 21). Ieškosite, kur galėtumėte pritaikyti savo kūrybiškumą. Svajosite apie nerealią meilę. Laukia didžiulė veiklos įvairovė. Viskas seksis, todėl nė kiek neabejokite savo jėgomis. Vėžys (06 22–07 22). Jausite šeimos, draugų paramą. Darbe ir asmeniniame gyvenime vyraus darna. Galite patirti naudos iš pavaldinių bei jaunų žmonių. Tik nepiktnaudžiaukite tuo, kad jumis pasitikima. Liūtas (07 23–08 23). Iškils problemų dėl asmeninio gyvenimo, todėl tapsite labai jautrus. Tikėtina daug sunkumų, klaidų, konfliktų, ir visa tai teks įveikti bei ištaisyti. Bendraudamas su aplinkiniais pasistenkite būti malonus, venkite kivirčų. Mergelė (08 24–09 23). Jums bus suprantamos aplinkinių emocijos. Tačiau tai nesuteikia teisės kištis į jus supančių žmonių gyvenimą, venkite neapgalvotų žodžių ir vertinimų. Svarstyklės (09 24–10 23). Lengvas laikas, viskas vyks sklandžiai. Tinkamai organizuotas darbas neturėtų kelti rūpesčių. Gali kilti puikių idėjų. Pats laikas pagalvoti apie tobulinimosi ar karjeros galimybes. Skorpionas (10 24–11 22). Tikėtini emocijų protrūkiai ir konfliktai. Būkite atsargus ir kantrus bendraudamas su vyresniais žmonėmis. Neskubėkite pateikti savo išvadų ir apibendrinimų. Šaulys (11 23–12 21). Jūsų idėjos ir mintys gali prieštarauti kitų žmonių vertybėms. Galbūt teks iš naujo apsvarstyti jau priimtus sprendimus. Galima bloga nuotaika, nenoras bendrauti. Ožiaragis (12 22–01 20). Esate labai susikaupęs ir greitas, o žodžiai – vienintelis ginklas, kurio jums prireiks. Būsite labai jautrus. Galbūt jūsų vertinimai nepakankamai teisingi, todėl geriau mažiau kalbėkite. Vandenis (01 21–02 19). Pernelyg laki vaizduotė gali išmušti iš vėžių. Vėliau gailėsitės dėl priimto sprendimo. Nieko naujo nesiimkite, tvarkykite įprastus reikalus. Žuvys (02 20–03 20). Esate vertinamas dėl savo gebėjimo susitvarkyti su užduotimis. Pernelyg neatviraukite, ypač su mažai pažįstamais žmonėmis, nes galite sulaukti priekaištų dėl neatsargiai išsakytos nuomonės.
Orai
Artimiausiomis dienomis Lietuvoje ir švies saulė, ir snigs. Šiandien bus debesuota su pragiedruliais, vietomis pasnigs, oro temperatūra pakils iki 3 laipsnių šilumos. Šeštadienio naktį temperatūra nukris iki 7 laipsnių šalčio, snigs. Dieną vietomis pasnigs, bus debesuota su pragiedruliais. Oro temperatūra svyruos tarp 3 laipsnių šalčio ir 1 šilumos.
Šiandien, kovo 1 d.
+3
+3
Telšiai
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis)
+2
Šiauliai
Klaipėda
+1
Panevėžys
+1
Utena
+2
7.26 18.10 10.54
60-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 305 dienos. Saulė Žuvų ženkle.
Tauragė
+2
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +15 Berlynas +5 Brazilija +26 Briuselis +5 Dublinas +8 Kairas +22 Keiptaunas +24 Kopenhaga +5
kokteilis Šiandien – jau pavasaris Laukėme, laukėme ir pagaliau sulau kėme. Pavasario... Tris mėnesius mus kank inusi žiema bus priversta trauk tis, užleist i poz icijas saulei, šilumai. Nereikia būti naiviems, kad būtent ko vo 1-ąją tai prasidės. Žiema dar priešin sis berdama sniegą, pūsdama žvarbų vėją ir siųsdama į žemę šalt į. Teg ul. Mums tai nė motais, nes mūsų širdyse ne tik kalendor in is, bet ir tik rasis pavasar is.
Šiandien
Nepramiegokime švenčių Toks įspūdis, kad kovo mėnesį reik ia vien šventes švęsti. O kada dirbti? Spręsk ite patys: kovo 3-ioji – Tarptau tinė rašytojų diena, 8-oji – Tarptautinė moters diena, 16-oji – Knygnešio diena, 19-oji – Pempės šventė. Kovo 20-ąją minėsime Pasaul inę že mės dieną, kitądien – Tarptautinę mie go dieną. 22-oji, pasirodo, – Pasaulinė vandens diena. 25-ąją visa pažang io ji Liet uvos visuomenė švęs Gandro šventę. 27-ąją gitaros stygas virpins teatralai, mat tąd ien – Tarpt aut inė teatro diena. O elit inės Liet uvos ka riuomenės dal in iai 29-ąją gaus ska nesn io maisto, nes tą dieną Liet uva įstojo į NATO.
Vaikščioti šaligatviais – malonu „Pal ik usi automobil į serv ise ir užvė rusi jo dur is, staiga prisim in iau, kam žmog ui reikal ingos kojos, – apie va kar ykštę dieną papasakojo Violeta. – Turėjau galimybę eiti gatvėmis, maty ti žmones, girdėti jų kalbas. Toks keis tas užmirštas jausmas. Ramiai turse nau šal igatviu, bendravau telefonu. Ir staiga... Pamačiau važiuojančią polici jos mašiną! Vos spėjau suburbuliuoti į ragel į: „Palauk! Tuoj pravaž iuos poli cija!“ Ir bereg int paslėpiau telefoną ki šenėje. Iš kažkur labai gil iai parėjo su vok imas, kad aš kalbu nevair uoda ma. Nieko tok io neleist ino nedarau. Netr uk us parėjo tok ia ger umo ban ga, kad viena pat i plyšau iš juoko vi duryje miesto. Atrodo, tikrai atėjo pa vasar is.“
Linksmieji tirščiai Anądien dvi skruzdės vaikščiojo ant medžio šakų. Kai pro medį ėjo dramb lys, viena skruzdė šoko ant jo. Tuo me tu draugė ėmė rėkti: – Smauk jį, smauk! Česka (397 719; neužmirškite, kovas – tai dar ne gegužė)
Praha +3 Ryga +2 Roma +14 Sidnėjus +21 Talinas +1 Tel Avivas +19 Tokijas +12 Varšuva +4
Vėjas
6–17 m/s
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
+2
+3
+2
+1
9
-1
0
+1
+3
5
rytoj
sekmadienį
AUKSO PUODAS – 29 286 834 Lt DIDYSIS PRIZAS – 2 659 152 Lt 06 15 18 23 26 37 Auksinis skaičius 20 Papildomi skaičiai 11 14 Lietuvoje laimėti prizai: 5 skaičiai 4 017 Lt (9 priz.) 4 skaičiai 135 Lt (366 priz.)
Nr. 1042
Marijampolė
Vilnius
+2
Alytus
Vardai Albinas, Antanina, Eudokijus, Eudora, Rusnė, Talgaudas
kovo 1-ąją
Diena
+1
+2
+2
Rytas
VIKINGŲ LOTO
žolynai, ant kurių galėsime ma loniai leisti laiką.
+7 +9 +2 +2 +7 +4 +7 +5
orai klaipėdoje
+2
Laukimas: jau greitai sužaliuos
Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas
-2
-4
12
2013 02 27 3 skaičiai 11 Lt (5 736 priz.) 2 + papildomas sk. 6 Lt (7 798 priz.) Džokeris - bil. nr. 080 272 675 (170 000 Lt) Prognozė: Aukso puode – 31 mln. Lt Didysis prizas – 2,5 mln. Lt Džokeris – 170 000 Lt
1916 m. Berne prasidė jo Šveicar ijos liet uv ių konferencija (vyko ko vo 1–5 d.), kurioje pirmą kartą pareikalauta visiš kos Lietuvos nepriklau somybės. 1810 m. gimė lenk ų kil mės prancūz ų kompo zitorius ir pianistas Fre deric Chopin. 1872 m. JAV buvo įkur tas pirmasis pasaulyje Jeloustouno nacional i nis parkas.
1956 m. gimė Lietuvos Respublikos Prezidentė (nuo 2009 m. gegužės 17 d.) Dalia Grybauskaitė.
1961 m. JAV prezidento John Kennedy iniciaty va pradėti formuoti pir mieji Amer ikos taikda rių būriai. 1977 m. Amer ikos ban kas pradėjo naudoti „VI SA“ pavadinimą ant savo kreditinių kortelių. 1990 m. įsteigtas Lietu vos bankas. 1995 m. nužudytas vie nas Rusijos telev iz ijos vadov ų – žurn al ist as Vladislavas Listjevas.
Ekspedicijoje nušalo pirštus Keliautojas iš Didžiosios Britanijos seras Ranulphas Fiennesas trečia dienį evakuotas iš Antarktidos, kai veteranas nuotykių ieškotojas bu vo priverstas pasitraukti iš didelio masto ekspedicijos dėl nušalimo.
Praeitą savaitgalį kairiąją ranką nušalęs R.Fiennesas buvo paimtas trečiadienį paryčiais ir nugaben tas į vieną Belgijos stotį, esančią už 70 kilometrų, nurodė jo ko manda. 68 metų keliautojas priklausė še šių narių grupei, mėginančiai pir mąkart žiemą nukeliauti nuo vieno Antarktidos krašto iki kito. „Po ištisą amžinybę primenan čio laukimo, kol pagerės orai, Ra nas pagaliau galėjo pradėti savo ilgą kelionę namo šiandien pary čiais“, – sakė Hugh Bowringas iš ekspedicijos operacijų būstinės Londone. Apie R.Fienneso pasitraukimą iš sudėtingo žygio, kuris turi prasidė ti ateinantį mėnesį, buvo paskelb ta pirmadienį, tačiau jo evakuacija užtruko dėl smarkios pūgos. R.Fiennesas trečiadienį galiau siai buvo paimtas grupės belgų, gyvenančių Princesės Elžbietos stotyje. Gelbėtojų grupė ekspedicijos ko mandą pasiekė 6 val. vietos laiku, spaudžiant apie minus 18 laipsnių Celsijaus šalčiui ir pučiant apie 37 kilometrų per valandą vėjui. Jeigu leis orai, R.Fiennesas bus išskraidintas iš Belgijos bazės į Rusijos Novolazarevo bazę, kurio je yra aerodromas. Keliautojui pirmiausiai bus su teikta medicinos pagalba dėl nuša limo, prieš parskraidinant jį į Jung tinę Karalystę. Daugel io rekord ų autor ius R.Fiennesas nušalo keturis kairės rankos pirštus.
Išbandymas: komandos nariai
susiduria su poliarine žiema, kai temperatūra nukrenta iki minus 70 laipsnių Celsijaus.
Tai nutiko savaitgalį, kai jis nusi movė pirštinę, kad pasitaisytų sli džių tvirtinimą, ir dėl šio inciden to teko pasitraukti iš Antarktidos maratono. R.Fiennesas smarkiai nušalo tą pačią ranką per 2000 metų eks pediciją ir pats nupjaustė pažeis tas pirštų dalis. Penki kiti ekspedicijos nariai tęs žygį, pramintą „Šalčiausia kelione“ („The Coldest Journey“). Jie turėtų pradėti žiemos kelionę skersai že myno kovo 21-ąją. Ši grupė tikisi tapti pirmąja, kuriai pavyks atlikti šią beveik 4 tūkst. kilometrų kelionę žiemą. „Klaipėdos“, BNS inf.