2013-03-02 Klaipeda

Page 1

8<C< 162;6@ 2 A.

Nr. 50 (19 653)

www.kl.lt

2 A.162 ;6@ 8<C <

8

10p.

l pasau

vimo vada jĹł. ÄŻkaitĹł rikieÄ?iĹłbuvo iĹĄ tikrĹł Ame s viska kaip

N Ya

QVR[ bYV`- ]N`N _Vb` ?RQNXa\ 7bYVWN[N` XV` 4NYV N[`

operacija

is

AMPLUA

„Argo“:

TELEVIZIJOS PROGRAMOS

KĖ“ TV3 SPORTO „ŽINIU KIAU KVIEÄŒIA GYVENTI SVEI

cNXN_R-XY Y a ?RQNX a\_Ă› 7\YN[aN 7b XRcVĂ˜VR[Ă›

KOVO 2–8 D.

DidĹžio ji kolek cininko

arÄ—lio Ĺł vak rinkim

TV HEROJAI

VY Y\ “ [

i: : :

jo sanbant apie dinni, kal galima va lusco S.Ber teisÄ—sauga, . su vos 30 bylĹł ninku. kad ko to- tykiusru rekordi iĹĄkelta net su neso ir ne damas, ti tik jÄŻ buvo dÄ—l sek S.Ber, saky vilegijomis da Ä—mÄ— PrieĹĄ teisiamas dalui temÄ… ta - sis litikĹł pri dinimo, onti, esÄ… Dabar jis Kilus skan Ĺžmona Veka praei Ä— su po italĹł skur M.M jos inpaliko teisÄ— 100 mete. nomi pilna 2009 m. pri Itali leruos kaltinimais lies ekovirtÄŻ susitrauk tus. mas siĹŤlÄ— vauti coni tis jo. Ĺ a ket Ĺžarsty geba atsto Jis net paÄ… dÄ—l lus ca, jai teis dienÄ… alimensidavÄ—, proc. virtÄ… ja pagilÄ—

irios

Lina Bie

l.bieliau

ď Ž Aist

liaus skaite@ kaitÄ— kl.lt

ra: X\ YRX PV [V[ X\ ]\ ZĂ›

TAIKIKLYJE

16

„PaslapÄ?iĹł namĹłâ€œ gidas

PRARAjeDIMAS TV3 etery nebelieka „Akistatos“

TiraĹžas 34 550

meilė – krepťi nis

TVbV . 8 A.Kalan N YN[ aN V GraĹžiau aV XV ZN` OR kiami vie tos manymu, si „Tai ma – Memelio pi cRVX cV `Ă– Tf siĹł per ni vertingiausiĹł joje pateinigai no gyve cR [V ZĂ– 55 ir Mano gy nimo pra kolekci metus jo sukaup ÄŻdomiau- by PalangiĹĄkio jos ekspo sukaup Ĺžino A.Kavenimo bĹŤdas“, tÄ™simas. bank ne“ – ne tos pini tame na gĹł ĹĄeima pri lanta, paĹĄmaikť– prisipa- do notĹł ir mone tĹł – bemaĹž 200 ĹĄto Ĺženklai, tik pinigai, ÄŻpras „lo- ir atiduo tĹł, Lie tĹł ÄŻvairiais lie ti ĹĄio ne pi versta nuolatos tavÄ™s, jog laikotar tuvoje nau- tos drobÄ—s, me tuviĹł kĹŤrÄ—jĹł pa- to pradÄ— davo man. Dau giai ken Ko tapypiais. dĹžio dro jo. Kiti ÄŻvairiau DalÄŻ pa kainuojanÄ?io tÄ—ti nuo jam lekcininkas rinkda guma nuo kitus Ĺžiniai, si daik prisipa patys gra metu ga langiĹĄkio kolek hobio. Ĺžino, jog niu bei olim tai, susijÄ™ su bet ir nela tradicinius da vo atvirukus, Ĺžiau leis li bai lykus. krep pinÄ—mis me uos ma iĹĄvysti ir cijos ĹĄiuo ÄŻam ti Memelio si – 1922 m. ĹžaidynÄ— ĹĄi- navimu,rimtai uĹžsiÄ—miau IĹĄ karto iĹĄ- Do di ta pi mis. re ekspo miesÄ?io preky dĹžiausia- vaiz Ĺžinti tuome nigai, kuriuo vanoda KaunÄ…, bet kai 1963 m. kolekcioÄ?io se vo kaimy nuo bos dai. uos ta jamoje Pir Tuo tar veiks iki ta ku, pri pau tikruoju atvykau ÄŻ parodo cent- ji eks pu vertin miesÄ?io sio maisiais kukliaisnai kovo 6-osio klausiau je, kuri ko pona gai“, – ket s. Filatelis lekcininkursavÄ™ tai – tarpuka giausie- ÄŻpraskolekcijos eg pasa tĹł zemplio virtaklata, tapo litĹł bank lietuviĹĄki 1 cen rio metais PradÄ—jÄ™s kojo paĹĄneko sÄ…junriais, kaip „Kaimy paĹĄto Ĺženklai. to ir 1000 notai. niui A.Ka nuo paĹĄto Ĺženkvas. nai iĹĄ uĹž laiĹĄkĹł, sienio ir pinigus.lanta Ä—mÄ— ko lĹł, ilgaio lekcionuo juoti gra ant vokĹł bĹŤda gaudavo Şōs Ĺženk „KrepĹĄi ti vo ninkai lai – nu prikli- par iĹĄ veĹžda plÄ—ĹĄdavo uĹžsienio ĹĄaliĹł pinigĹł. vo smulkiĹł

je S.Be kiai. viena on ? bom ti. Ĺ iam leisti vald ta. daini liM.M ni prieĹĄ Italijo nai ny sybÄ™ laivĹł mas – per M.Mon tau įŞōjos po kimĹł gailÄ—ti ersa ziniĹł s vyriau klausi lis rin kerĹĄtu Itali tu prieĹĄ kaip sutikti iĹĄrinks nepraleido. P.L.B atrodÄ— ap ir B.Grillo ti ir braiĹžo , – formuo vienas Dauge riuos lo tes tas? ni tatas“ ir net ne tau- tiems, ku coni progos jam pakaksjÄŻ B.Gril M.Mon - Kas kyla tik Scenarijus zulta , o pro rlusco rezul tas re uĹž lus lijai viena italÄ— ir vadinas partijoms vokieÄ?iĹł Dabar toliau? valdĹžiÄ…, argumen Kol S.Be S.Ber Ĺžinojo, kaditalus vÄ—l sudato gais kas Ita kitos kas bus tikavo gi. tinÄ—m tiksliau, zulta ris bu- liai kri ni protin , kad kad bus Eu- Politikas netin „TipiĹĄ po rinkimĹł kinti kio re nÄ—ra. visi, kas s atrodo, ĹĄiniĹłjĹł koaprieĹĄ si uĹžnuga rija. ersa ti tautÄ… mo ÄŻti Europos, de juokÄ— , kad „to ĹĄĹŤkavo Ĺ˝inoma, sumanu MaĹža to, jo tĹł paimpe tele- P.L.BbandÄ— ÄŻtikin pyti, dabarkairiĹłjĹł VieniemkairiĹłjĹł ir tis, kad pymÄ…. ti. siausiai ĹĄĹŤkius? laidos tau pridĹŤrÄ— kad reikÄ— illo. ti kad nebalsuo jo Ĺžiniask klausanÄ?ios bo. IĹĄ tais ties, nei ma tikÄ— si“. tus Kas gar se yra ryta pla tvirtina, ryti B.Gr prato, tikÄ—jo buvo gali illo neliks perlais da nukreip ir B.Grillo.je nemÄ—gs- vo visa Kiti ni pri Ä—mÄ—si dar onti iĹĄei rinkÄ—jĹł su riĹł ĹžodĹžiuoji vien jokas ropÄ… lusco ni licija. kÄ… nusprÄ™ Na, coni ir B.Gr , ÄŻdomĹŤs ropo Dalis ristĹł lyde Ĺžiais S.Ber laikraĹĄÄ?iai likusie sipurlusco kos nau Italijos ti M.M lus kas nors S.Ber rlusconi Eu buvÄ™s sa, ES laukti, ĹĄis politi visĹł, jo Ĺžod tanu taÄ?iau S.Ber ti. Jie, iĹĄ tiesĹł kritikuo tada ne- ir cent zijos ir gu ar nei ĹĄ dauS.Be ti. Tie kyti, vi dĹžiĹł imtas s politika, centro daug tiesos, „taupymas“ partijĹł, suKol kas kiau nuo kitaip pastebÄ— Visgi var kad prie nupra sybÄ— ĹžodÄŻ laukÄ— sitai si, rio Mon mas, ĹĄliĹŤkĹĄ- kosi ato „supuvusiĹłâ€œkad su juo girdÄ™ sonaĹžai.Ĺžiai tikÄ—jo jero postÄ… coni ta ras Ma su juo su ar Mal- ir jo vyriau dÄ—mesio su Pieras LuiiĹĄ ugnÄŻ , ti ÄŻ je ko, ni ragin balo tai sa tariant nuoĹĄird metus prem S.Berlus te, o premriams teko ne Kipras kos dydÄŻ malonaus voritas rlusco tydavo.daugiau Ĺži riai, Ä—mÄ™ vil- Ä?iau eksper lima. de neketinÄ…s jÄ—gĹł fa siai S.Be ti, kad Dar ropos lyde suoti. Nu giau neigalvÄ… palikÄ™svietĹł Sena kas ly Italija – tai ekonomi ti ga ĹžadÄ— riĹł nei ni sakÄ— galiau kairiĹłjĹł goŞė mi gal bal ris uĹž da- sikalbÄ—P.L.Bersa siniĹł sando Ro- gi Bersani, tautÄ… – Ä—mÄ— mokesÄ?ius, telÄ—jo Eu singai“ leidÄ™s daugiausia iĹĄlindÄ™s ko par- juk o treÄ?ia pa ku kai lis. Ä—, Bet Ä—ÄŻ ta, kuli savo italus „tei tinimas, ni skan rius laimÄ—s Ĺžino iĹĄ kur Ĺžemuosius nos ĹĄa sikvÄ—p keliu. sigręŞ nepopulia ru- sudaryti uĹž Ä—tus iĹĄ sipik lusco euro zolengviau at ti reformĹł tech- at sumok mlrd. eurĹł nijo pa tiek S.Ber litinÄŻ neiĹĄp velniai uĹžkariaus ĹĄauks teisir lo Visi – jo Ĺženg formuota jama at grÄ…Ĺžins jau – net 8 illo po mina coni B.Gril to rĹŤmus. viskÄ… ĹžadÄ— lus je r B.Gr ĹĄiol su pa net jo vau niask lamen rlusconi iki metĹł Ĺži mas ma lijoje buvo sybÄ—, vadogerai, kol kiĹĄenÄ—s. O valdo S.Be lus, tiek na . kriIta kurÄŻ riau Ä—si Ĺł S.Be sÄ?ius. 76 kal ti ratĹł vy kas klost liau. JislitinÄ™ simÄ… turtas, reform nedetas dar to ma. mĹł slenk mag na vimu, net me- nok onti. Vis liu pajuto jo ĹĄei illo ĹžengÄ— Italijos po M.M bas vo kai lai dos ja, sukÄ?ia su nepilna B.Gr puvusiÄ… ci skan- italai sa . Nedar resu korup santykiais , atrodo, nius. Ĺžemyn iki kavo padari Ä—mÄ— ristis ti iĹĄaugo cesi- ti ramais italams on ja re li dauo Ä?iau Ita M.M c., pro jant te. Ta berĹŤpi. paĹžadÄ…, kad lupsne vadovau lygio – 11,2 liak dalai gai, gavÄ™pyti ir ke lai panio kordi ita tau PrieĹĄin reikÄ—s pieÄ?ius, tÄ™s sekso giau neprieĹĄ euro iĹĄkrÄ— Ä?iauti viskÄ…, kÄ… yra mirĹĄo

Lauk

ď Ž Ver

13

– pag

STAIGMENOS

ket kesroni eurĹł per coni nepa vertÄ— poje. nesu – 0,2 dum tĹł metĹłc., o treÄ?iÄ… puliarĹŤs mo mo- ĹĄis sams Euro je referen lus stelus pa tĹŤkst. iĹĄ re S.Ber 0,9 pro ÄŻvesti nepo cialinÄ—s lis, o te skanda ĹĄaipas, kad ti ĹĄaly zonoje. TaÄ?iau kÄ… nu kai se pa ro sureng pergai, jis tos so Buvo je kai o karpy gyrÄ— tik Briu nojo narystÄ—s eu prieĹĄin lama. Net operacijas, makeiks pasii Italijo simÄ…styti, komi- Ä?iai, ap formas savirek plastines ir naudoja Ĺžingai ni ne jis ta kima kos. Re ti italai tul ir kus , lusco mÄ—gs virtÄ— su tĹł rin coni no plau S.Ber prieĹĄingai tÄ— papras sybÄ™. ma, kad sisodi kauja bejotinai Ĺ iĹł me i kÄ… prive vio Berlus jonĹł italĹł ... vyriau davÄ—, lus paver tos kiaŞą je buvo juo nea riauli ka Sil italÄ—s pamirĹĄ onti vy tada gis, bunItalijo . Ä—mÄ—s ti, bino, ir tikÄ—josi. rgÄ— mi M.M skan amĹžiaus coni. Re lijoje – Nuod po laĹĄo lama braĹĄkÄ— papave dutinio uĹž S.Berlus gerbÄ—jĹł Ita pavirek LaĹĄas pamatai Ä—mÄ—tuo gudriai sa suos terys kas to ppe Grillo liaus bal ra s ni ga ka „Juk mo– taip sakÄ— sybÄ— rlusco ga bun daugiau. “, nerems Interjero pokyÄ?iĹł s krui- Ä?iau S.Bejo. kas Be Kaip?.. lyderis gerokai vo jam ÄŻ glÄ—bÄŻ ja. daugiau kelio, do tis buvÄ™ . riĹłjĹł coni ir sinau reiĹĄkÄ—, kad buvo kito vairÄ… pulda lusconi gerbÄ— dinan kaitas star va ÄŻ Ä?ios dos ve ir lus ne pa ĹĄirdis lai kas. r baigt Ĺžios Jis ti nin S.Ber ba sa

PREMJERA

Klai­pÄ—­die­tÄ— Ĺ˝.Kris­tu­tie­nÄ— – vers­li­nin­kÄ—, ne­li­pan­ti per ki­tĹł gal­vas. Ĺ eť­ta­die­nio in­ter­viu 5p.

Dar vai kys lekciona tÄ—je kovi ra uĹžsikrÄ— mo aisttÄ™s Antanas Ka lan dien ver ta ĹĄiantin ponatus gus eksskaiÄ?iuo ja ne ĹĄim tais, o tĹŤks tanÄ?iais . Azartas, sispyri mas, ma uĹž_ lo- @PN[ ]Ve• [b\ a numas , pa dĹžiaugs Ĺžinimo mas – ko ro, tai tik gedalis emo cijĹł, ku rias su kau pu pati ria ĹĄio po gio aist ruoliai. mÄ—-

„CHORŲ KARŲ“

je: po Italijo

RV aV` YV W\` Na `\ 6aN ]_V XYNb

b\ WĂş

ga a bun Bung [V V_ / 4_ Yb` P\ [V @ /R_ /R_ `N

\[ aV = 9

ď Ž TĹŤza

vakarÄ—

2013 m. Nr. 9

kovO 2, 2013

tingi: 8YNV ]Ă› Q\ WR Vb\

Cf aNb a\ =Ra _V X\ [b\ a_

20 tĹŤkst.

– tiek eks ponatų puikuo jasi krepťinio A.Kalantos kolekci joje.

Ĺ iandien priedai ZR ab QR Z\[`a

ÄŽ Ro­mÄ… – po 600 me­tĹł

_b\ WN Z

\ WR RX` ]\ gV PV W \ WR “ 9VR

ab c\ WR [Nb Q\ aV `R [VR WV OY\X [\ aNV V_ Z

\ [R a\`

Kaina 1,60 Lt

Cf aNb a\ 9VNb QN[` XV\ [b\ a_

„Kuo dau­giau mo­te­rĹł lan­kys bok­so tre­ni­ruo­tes, tuo ma­Şiau dar­bo tu­rÄ—s Mo­te­rĹł kri­ziĹł cent­ras.“ Klai­pÄ—­dos me­ras Vy­tau­tas Grub­liaus­kas dai­lio­sios ly­ties bok­se ÄŻĹžvel­gia ne vien spor­ti­nius re­zul­ta­tus.

12p.

Ka­vi­nÄ—­je vai­kai – ne­lau­kia­mi Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tÄ— v.spuryte@kl.t

Klai­pÄ—­do­je ÄŻsi­ga­li nau­ja ma­da – ÄŻ ka­vi­nes va­ka­rais ne­beį­leis­ti tÄ—­vĹł, ku­rie at­si­ve­da ma­Şa­me­Ä?ius vai­ kus. Toks vers­li­nin­kĹł spren­di­mas su­kÄ—­lÄ— ir pri­ta­ri­mĹł, ir pa­si­pik­ti­ni­ mĹł ban­gÄ…. Ri­ba – 12 me­tĹł

„„Pi­lig­ri­mai: iĹĄ Klai­pÄ—­dos ÄŻ Ro­mÄ… anks­tĹł ket­vir­ta­die­nio ry­tÄ… iť­vy­ko au­to­bu­sas su 50 ti­kin­Ä?ių­jĹł. Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

ÄŽ pi­lig­ri­mi­nÄ™ ke­lio­nÄ™ ÄŻ Ro­mÄ… pir­mÄ… kar­tÄ… per vi­sÄ… ĹĄa­lies is­to­ri­jÄ… iť­vy­ko 700 at­sto­ vĹł iĹĄ Ĺ˝e­mai­Ä?iĹł vys­ku­pi­jos. Mi­si­jos tiks­ las – pa­skelb­ti pa­sau­liui, kad ly­giai prieĹĄ 600 me­tĹł pa­krikť­ty­ti pa­sku­ti­nie­ji Eu­ro­ pos pa­go­nys.

As­ta Dy­ko­vie­nÄ— a.dykoviene@kl.lt

Vy­ko pas po­pie­Şių

„Tai ne pir­ma to­kia gau­si Ĺže­mai­Ä?iĹł ke­lio­nÄ— ÄŻ Ro­mÄ…. Ly­giai tas pa­ts bu­ vo prieĹĄ 600 me­tĹłâ€œ, – sa­kÄ— pi­lig­ ri­mi­nÄ™ ke­lio­nÄ™ or­ga­ni­zuo­jan­tis Ĺži­ no­mas uos­ta­mies­Ä?io ku­ni­gas Vi­lius Vik­to­ra­vi­Ä?ius.

PrieĹĄ 600 me­tĹł Ĺže­mai­Ä?iĹł di­di­ kai pas po­pie­ŞiĹł vy­ko siek­da­mi su­ stab­dy­ti krau­jo pra­lie­ji­mus, sta­bi­ li­zuo­ti si­tua­ci­jÄ… krať­te. Ta­da 60 Ĺže­mai­Ä?iĹł ba­jo­rĹł vy­ko ÄŻ Kons­tan­cos su­si­rin­ki­mÄ…, kad BaŞ­ ny­Ä?ios hie­rar­chams ga­lÄ—­tĹł per­skai­ ty­ti skun­dÄ… prieĹĄ kry­Şiuo­Ä?ius, ku­ rie, uĹžuo­t krikť­ti­jÄ™ vie­tos Ĺžmo­nes, juos Ĺžu­dÄ—.

4

„No­ri­me pra­neť­ti, kad lan­ky­to­ jĹł pa­gei­da­vi­mu nuo 18 val. ÄŻ res­to­ ra­nÄ… neį­lei­dĹžia­mi vai­kai iki 12 me­ tĹł. DÄ—­ko­ja­me uĹž su­pra­ti­mÄ…. Tai nÄ—­ra grieŞ­tas drau­di­mas, o pra­ťy­ mas ne­pa­vers­ti res­to­ra­no pa­da­vÄ—­jĹł auk­lÄ—­mis“, – to­kÄŻ pra­ne­ťi­mÄ… sa­vo klien­tams ne­se­niai iť­pla­ti­no vie­ no uos­ta­mies­Ä?io res­to­ra­no ad­mi­ nist­ra­ci­ja. To­kia nau­jie­na klien­tĹł bu­vo ÄŻver­ tin­ta dvip­ras­miť­kai. Vie­ni tÄ—­vai pa­si­ju­to disk­ri­mi­nuo­ ja­mi, nes esÄ… da­bar, no­rÄ—­da­mi nuei­ ti ÄŻ res­to­ra­nÄ…, vai­kams tu­ rÄ—s ieť­ko­ti auk­lÄ—s.

METŲ KLAIPÄ–DIETÄ–S RINKIMai vyksta finalinis balsavimas SuĹžinokite daugiau 2 p.

2

2

šeštADIENIS, kovo 2, 2013

miestas

Ka­vi­nė­je vai­kai – ne­lau­kia­mi

Prob­le­ma: ne­ma­ža da­lis klien­tų pik­ti­na­si, jog ka­vi­nė­se vai­kai ke­lia kle­ge­sį ir truk­do il­sė­tis. „Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Ki­ti bu­vo įsi­ti­ki­nę, kad 1 to­kia tvar­ka nor­ma­li, nes atė­ję ro­man­tiš­kai pa­va­ka­rie­

VYKSTA FINALINIS BALSAVIMAS

Metų klaipėdietės rinkimuose BALSUOJU UŽ:

niau­ti žmo­nės tik­rai ne­no­ri klau­ sy­tis vai­kų kle­gė­ji­mo. „Kiek­vie­no res­to­ra­no sa­vi­nin­kas tu­ri tei­sę nu­spręs­ti, ką įleis­ti į sa­vo res­to­ra­ną, o ko ne. Jei uos­ta­mies­ty­ je at­si­ra­do ka­vi­nių, ku­rio­se vai­kai va­ka­rais ne­pa­gei­dau­ja­mi, tik­rai ne­ siim­čiau jų sa­vi­nin­kų smerk­ti. Pa­ si­rin­ki­mo ga­li­my­bė žmo­nėms juk lie­ka, nes Klai­pė­do­je yra daug ka­ vi­nių, kur vai­kai su tė­vais, suau­ gu­siais gi­mi­nai­čiais įlei­džia­mi net po vi­dur­nak­čio“, – tei­gė Klai­pė­dos vers­li­nin­kų se­na­mies­čio są­jun­gos pir­mi­nin­kė Lo­re­ta Ber­žins­kie­nė. Neį­lei­džia ir į vieš­bu­čius

Ji drą­siai reiš­kė ir sa­vo nuo­mo­nę, kad tik­rai ne­sma­gu po dar­bų ei­ti at­si­pa­lai­duo­ti į res­to­ra­ną, ku­ria­me siau­čia vai­kai. „Pri­pa­žin­ki­me, kad tė­vai šiais lai­kais sa­vo at­ža­loms tik­rai lei­džia per daug. Pri­si­den­gia de­mok­ra­ti­ja ir to­le­ruo­ja vis­ką, ką vai­kai kre­čia. Ne­no­riu ir ne­sė­džiu to­se ka­vi­nė­se, kur ša­lia lyg miš­ki­ niai rė­kau­ja vai­kai“, – žo­džių į va­ tą ne­vy­nio­jo pa­šne­ko­vė. Anot jos, res­to­ra­nų sa­vi­nin­kai, ku­rie va­ka­rais ne­beį­si­lei­džia klien­ tų su ma­ža­me­čiais, ger­bia ir sa­ve, ir ki­tus žmo­nes – ne­ver­čia jų va­ ka­rie­niau­ti vai­kų dar­že­ly­je. Ji tei­gė, kad vi­siš­kai ne­se­niai su­si­dū­rė su

pra­kti­ka, jog kai ku­rio­se už­sie­nio ša­ly­se jau yra vieš­bu­čių, kur ne­ prii­ma­mi sve­čiai su vai­kais. Ir ap­ si­sto­ti to­kiuo­se vieš­bu­čiuo­se kai­ nuo­ja bran­giau nei įpras­tuo­se.

Aud­ro­nė Bur­nei­kie­nė:

Jei su­lauk­tu­me skun­ do, kad į res­to­ra­ną neį­lei­džia­mi tė­vai, nes at­si­ve­da ir vai­ kus, jį tik­rai tir­tu­me.

„Dar vie­nas ar­gu­men­tas, ko­dėl pa­lai­kau spren­di­mą va­ka­rais į res­to­ ra­nus neį­leis­ti vai­kų, yra tas, kad jie tik­rai ne­tu­rė­tų ma­ty­ti al­ko­ho­lį var­ to­jan­čių suau­gu­sių­jų. Juk svai­gių­ jų gė­ri­mų rek­la­ma per te­le­vi­zi­ją lei­

džia­ma ro­dy­ti tik ta­da, kai vai­kai jau mie­ga“, – pa­brė­žė L.Ber­žins­kie­nė. Skun­dą tir­tų

Šiek tiek ki­to­kios nuo­mo­nės bu­ vo Ly­gių ga­li­my­bių kont­ro­lie­riaus tar­ny­bos va­do­vė Aud­ro­nė Bur­nei­ kie­nė. „Jei su­lauk­tu­me skun­do, kad į res­to­ra­ną neį­lei­džia­mi tė­vai, nes at­si­ve­da ir vai­kus, jį tik­rai tir­tu­ me“, – pa­brė­žė kont­ro­lie­rė. Ji pri­si­mi­nė, jog ana­lo­giš­kas skun­das jau bu­vo – su at­ža­lo­mis atė­ję suau­gu­sie­ji ne­bu­vo įlei­džia­ mi į vie­ną uos­ta­mies­čio vy­ni­nę. „Jos sa­vi­nin­kai aiš­ki­no, kad vai­ kams jo­je veik­ti nė­ra ką, nes ne­ pre­kiau­ja­ma nei už­kan­džiais, nei gai­viai­siais gė­ri­mais. Ta­čiau, kai pra­dė­jo­me aiš­kin­tis, išaiš­kė­jo, kad vy­ni­nė­je ga­li­ma nu­si­pirk­ti ir val­gių, ir sul­čių. Kiek pa­me­nu, įpa­rei­go­jo­ me tą vy­ni­nę įsi­leis­ti vi­sus klien­ tus“, – aiš­ki­no A.Bur­nei­kie­nė. Ji pa­brė­žė, jog ir tė­vai, ir ka­vi­nių sa­vi­nin­kai tu­ri va­do­vau­tis svei­ ku pro­tu. „Tė­vai tu­ri su­pras­ti, kad vė­lai va­ka­re ves­tis vai­kų į ka­vi­nes tik­rai ne­rei­kė­tų, o sa­vi­nin­kai ga­ lė­tų įpa­rei­go­ti res­to­ra­nų ap­sau­gos dar­b uo­to­j us, ad­m i­n ist­ra­to­r ius, kad jie suau­gu­siuo­sius, ku­rie vie­ šo­jo mai­ti­ni­mo įstai­go­je ne­pri­žiū­ri, ne­kont­ro­liuo­ja sa­vo at­ža­lų, iš­pra­ šy­tų lauk“, – re­ko­men­da­vo ly­gių ga­li­my­bių kont­ro­lie­rė.

Bal­suo­ti į pa­štą atė­jo trys rin­kė­jai Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė Vie­nam rin­kė­jui – vie­nas dar­buo­ to­jas. Taip nu­ti­ko Klai­pė­dos cent­ ri­nia­me pa­šte bal­suo­jant iš anks­to tri­jo­se vien­man­da­tė­se apy­gar­do­se rin­ki­muo­se į Sei­mą.

MECENATAS

PAGRINDINIS RĖMĖJAS

RĖMĖJAS

PARTNERIAI

Jie or­ga­ni­zuo­ja­mi Biržų–Kupiš­ kio, Zarasų–Visagino ir Uk­mer­gės vien­man­da­tė­se apy­gar­do­se ir vyks šį sek­ma­die­nį. Ta­čiau šią sa­vai­tę rin­kė­jai ga­ lė­jo bal­suo­ti ir iš anks­to. Uos­ta­ mies­ty­je gy­ve­nan­tys, ta­čiau sa­vo gy­ve­na­mą­ją vie­tą mi­nė­tų apy­gar­ dų te­ri­to­ri­jo­se dek­la­ra­vę rin­kė­jai, pa­vyz­džiui, stu­den­tai, ga­lė­jo bal­ suo­ti Klai­pė­dos ap­skri­ties cent­ri­ nia­me pa­šte. Ja­me bu­vo lau­kia­mi rin­kė­jai, gy­ve­nan­tys ne tik uos­ta­ mies­ty­je, bet ir ki­to­se Klai­pė­dos

ap­skri­ties sa­vi­val­dy­bių te­ri­to­ri­jo­ se, ta­čiau sa­vo gy­ve­na­mą­ją vie­tą dek­la­ra­vu­sie­ji Uk­mer­gė­je, Bir­žuo­ se, Ku­piš­ky­je ir Za­ra­suo­se. Paš­te bu­vo įreng­ta vie­na bal­sa­vi­mo ka­ bi­na, o rin­kė­jų lau­kė trys spe­cia­liai ap­mo­ky­ti pa­što dar­buo­to­jai. Per dvi išanks­ti­nio bal­sa­vi­mo die­ nas Klai­pė­dos ap­skri­ties cent­ri­nia­ me pa­šte ap­si­lan­kė ir iš anks­to bal­ sa­vo trys rin­kė­jai. Vie­nas jų iš­reiš­kė nuo­mo­nę rin­ki­muo­se į Sei­mą Zara­ sų–Visagino apy­gar­do­je, du – Uk­ mer­gės. „Vi­sų Lie­tu­vos ap­skri­čių cent­ ri­niuo­se pa­štuo­se per dvi die­nas iš anks­to bal­sa­vo 53 žmo­nės. Rin­kė­jai ne­bu­vo nei ak­ty­vūs, nei pa­sy­vūs, nes ne­rei­kia pa­mirš­ti, kad nau­ji Sei­mo na­riai ren­ka­mi tik tri­jo­se, o ne 71-oje apy­gar­do­je“, – aiš­ki­no Vy­riau­sio­sios rin­ki­mų ko­mi­si­jos Rin­ki­mų or­ga­ni­

za­vi­mo sky­riaus vy­riau­sio­ji spe­cia­ lis­tė Ro­ma Ri­ma­vi­čiū­tė. 2011 m., kai vy­ko pa­kar­to­ti­ niai rin­ki­mai Da­nės vien­man­da­tė­je apy­gar­do­je, vi­sos Lie­tu­vos ap­skri­ čių cent­ri­niuo­se pa­štuo­se bal­sa­vo vos 18 rin­kė­jų. Jei tri­jo­se vien­man­da­tė­se apy­ gar­do­se pri­reiks ant­ro­jo rin­ki­mų tu­ro, Klai­pė­dos ap­skri­ties cent­ ri­nia­me pa­šte taip pat bus ga­li­ma bal­suo­ti iš anks­to. To­kia pro­ce­dū­ra nu­ma­ty­ta ko­vo 13 ir 14 die­no­mis. Pa­kar­to­ti­niai rin­ki­mai Biržų–Ku­ piškio, Zarasų–Visagino vien­man­ da­tė­se apy­gar­do­se ren­gia­mi, nes jo­se bu­vo pa­nai­kin­ti per­nai spa­lį vy­ku­sių rin­ki­mų į Sei­mą re­zul­ta­tai. Uk­mer­gės vien­man­da­tė­je apy­ gar­do­je rin­ki­mai į Sei­mą or­ga­ni­ zuo­ja­mi, nes mi­rė jo­je į par­la­men­ tą iš­rink­tas Ju­lius Ve­sel­ka.

3

šeštADIENIS, kovo 2, 2013

miestas Perk­ro­vė dau­giau naf­tos

Inau­gu­ra­vo klu­bą

Su­lai­kė plė­ši­kus

Šie­met va­sa­rį bend­ro­vė „Klai­ pė­dos naf­ta“ į ter­mi­na­lo tal­pyk­ las per­kro­vė 637 tūkst. t naf­ tos pro­duk­tų – 9 pro­c. dau­giau nei 2012 m. va­sa­rį (582 tūkst. t). Bend­ro­vės pre­li­mi­na­rios pa­ ja­mos 2013 m. va­sa­rį sie­kė 13,08 mln. li­tų – gau­ta 19 pro­c. dau­giau, pa­ly­gin­ti su tuo pa­čiu praė­ju­sių me­tų lai­ko­tar­piu.

Tar­nys­tė ki­tiems, ge­ros va­lios ir kū­ry­biš­ku­mo ska­ti­ni­mas. Šie kil­ nūs tiks­lai su­bū­rė dar vie­ną, jau sep­tin­tą­jį „Ro­ta­ry“ klu­bą uos­ta­ mies­ty­je – „Ka­ra­lie­nė Lui­zė“. Va­ kar klu­bas bu­vo iš­kil­min­gai inau­ gu­ruo­tas ir įgi­jo vi­sas tei­sė­tas re­ga­li­jas bei pa­lai­mi­ni­mą veik­ti bend­ro­je tarp­tau­ti­nė­je „Ro­ta­ry“ or­ga­ni­za­ci­jos šei­mo­je.

Klai­pė­dos pa­rei­gū­nai su­lai­kė du ne kar­tą teis­tus klai­pė­die­ čius, ku­rie įta­ria­mi api­plė­šę apie 10 paaug­lių. Vi­są va­sa­rį pie­ti­ nės mies­to da­lies vai­kus api­plė­ ši­nė­jo kaž­ko­kie vy­rai. Gra­sin­da­ mi pei­liais, net ir die­nos me­tu jie ati­mi­nė­jo te­le­fo­nus bei ki­tus ver­ tin­gus daik­tus. Pgrob­ti te­le­fo­nai su­ras­ti lom­bar­duo­se.

Auk­si­nį žve­jų sa­vait­ga­lį – pa­vo­jai

Grės­mė: pa­sku­ti­ne po­le­di­ne žve­jy­ba no­rin­tys pa­si­džiaug­ti žve­jai tu­rė­tų bū­ti at­sar­gūs, nes pro­gno­zuo­ja­mas le­do ski­li­nė­ji­mas.

Žve­jų mė­gė­jų vis dar nu­tūp­tas Kur­šių ma­ rių le­das šį sa­vait­ga­lį ga­li pa­žer­ti ne­ma­lo­ nių staig­me­nų. Pra­na­šau­ja­ma, kad šiau­ri­ nė­je ma­rių da­ly­je le­das ims lū­ži­nė­ti. As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Auk­si­niu sa­vait­ga­liu žve­jų va­di­ na­ma šios sa­vai­tės pa­bai­ga at­neš stip­rių orų per­mai­nų. Lie­tu­vos hid­ro­me­teo­ro­lo­gi­jos tar­ny­ba per­spė­ja, kad ims stip­rė­ti vė­jas. Šiau­rės va­ka­rų kryp­čių vė­jo grei­tis sieks iki 15–18 m/s, o vie­to­ mis gū­siai – net 20–23 m/s. Si­nop­ti­kai įspė­jo, kad, pu­čiant to­kiam stip­riam vė­jui, Bal­ti­jos jū­

ros pa­kran­tė­je ims kil­ti van­dens ly­ gis, su­si­da­rys pa­tvan­ka. Šil­tes­nis drus­kin­gas jū­ros van­ duo pa­teks į šiau­ri­nę Kur­šių ma­rių da­lį, ir jų van­dens ly­gis ims kil­ti. To­d ėl di­d žiau­s ia grės­m ė ga­ li kil­ti ant le­do šiau­ri­nė­je ma­ rių da­ly­je žve­jo­ti su­si­ruo­šu­siems žve­jams. Klai­pė­die­čių mėgs­ta­mos žve­ jy­bos vie­tos ties Kai­rių po­li­go­nu šį sa­vait­ga­lį ga­li bū­ti pa­vo­jin­gos. Prog­no­zuo­ja­ma, jog ga­li iš­kris­ti ir

šlapd­ri­ba, o tai tik dar la­biau tirp­ dys le­do pa­vir­šių. „Po stip­rių vė­jų le­das ga­li bū­ti vie­to­mis su­lau­žy­tas. Mū­sų pa­rei­ gū­nai bu­vo ant le­do ties Dre­ver­na ir įsi­ti­ki­no, kad jis tik­rai yra plo­ nas. Vie­nas iš ko­le­gų net vie­na ko­ja įlū­žo. Spė­ju, kad po sa­vait­ ga­lio pro­per­šų ga­li at­si­ras­ti ir ties

Di­džiau­sia grės­mė ga­li kil­ti ant le­do šiau­ri­nė­je ma­rių da­ ly­je žve­jo­ti su­si­ruo­ šu­siems žve­jams. Kai­rių po­li­go­nu“, – ti­ki­no Klai­ pė­dos gy­vo­sios gam­tos ap­sau­ gos ins­pek­ci­jos vir­ši­nin­kas Vi­ta­ lis Ma­ro­zas.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Ne­rin­gos ap­sau­gos agen­tū­ros ve­dė­jas Jus­ti­nas Stan­čai­tis aiš­ki­ no, jog įspė­ja­mie­ji ženk­lai, kad le­ das plonas, dar sa­vai­tės pra­džio­ je bu­vo pa­sta­ty­ti ties Juodk­ran­te ir Alks­ny­ne. „Ei­nant far­va­te­rio link, le­das vi­ siš­kai plo­nas. Ta­čiau mū­sų pu­sė­je nie­kas ne­kim­ba, vos trys žve­jai ties Juodk­ran­te ant le­do sė­di“, – pa­sa­ ko­jo J.Stan­čai­tis. Prog­no­zuo­ja­ma, kad le­das ga­li imt ai­žė­ti pa­lei ne­ri­jos ry­ti­nę pa­ kran­tę, su­si­da­rys ply­šių, at­vi­rų ka­ na­lų, pro­per­šų. Di­džiau­sia žve­jų kon­cent­ra­ci­ ja šį sa­vait­ga­lį ti­kė­ti­na ties Ven­ tės ra­gu, nes šio­je vie­to­je žve­jai esą la­biau­siai džiau­gia­si puikiu lai­mi­kiu. Čia kol kas le­das yra tvir­tas, jo sto­ris sie­kia apie 30 cm. Ta­čiau žve­jai per­spė­ja­mi bū­ti at­sar­gūs.

Pa­si­kei­tė miesto au­to­bu­sų tvar­ka­raš­čiai Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Pa­va­sa­ris įne­šė per­mai­nų ir vie­ ša­ja­me trans­por­te – nuo va­kar pa­ si­kei­tė kai ku­rių mies­to au­to­bu­ sų va­žia­vi­mo gra­fi­kai. Be to, or­ga­ ni­zuo­ja­mas ir dar vie­nas nau­jas marš­ru­tas.

Po­ky­čiai: nuo va­kar kai ku­rie mies­to au­to­bu­sai va­žiuo­ja šiek tiek pa­

ko­re­guo­tais gra­fi­kais.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Nuo ko­vo 1-osios Mi­ni­jos gat­ve pra­dė­jo va­žiuo­ti au­to­bu­sas, pa­ žy­mė­tas 9A nu­me­riu. Jis kur­suos dar­bo die­no­mis nuo Se­no­jo tur­ gaus iki Va­ka­rų lai­vų ga­myk­los sto­ te­lės. Vie­šo­sios įstai­gos „Klai­pė­dos ke­lei­vi­nis trans­por­tas“ di­rek­to­ rius Gin­ta­ras Ne­niš­kis tvir­ti­no, kad šis marš­ru­tas pra­dė­tas or­ga­ni­zuo­ti Va­ka­rų lai­vų ga­myk­los bend­ro­vės pra­šy­mu. Įmo­nė jį ir fi­nan­suo­ja. „Bend­ro­vė for­muo­ja nau­ją dar­

bi­nin­kų gru­pę. Įmo­nei rei­kia, kad bū­tų už­tik­rin­tas jų at­ve­ži­mas. Dėl to krei­pė­si į mus, kad bū­tų or­ga­ni­ zuo­tas toks marš­ru­tas. Gal jis tiks ir ki­tiems ke­lei­viams, nes bus or­ ga­ni­zuo­ja­mas apie 7 ir 19 val.“, – tei­gė va­do­vas. Nuo va­kar pa­si­kei­tė ir 1, 6, 6E, 7, 8, 8E, 9, 11, 17, 21, 23 ir 26 marš­ru­ tų tvar­ka­raš­čiai. Pa­sak G.Ne­niš­kio, dau­gu­ma pa­ kei­ti­mų pa­da­ry­ti at­si­žvel­giant į ke­ lei­vių pa­gei­da­vi­mus. Ke­li 9 marš­ru­to au­to­bu­sų va­ žia­vi­mo lai­kai bu­vo pri­de­rin­ti prie kel­tų gra­fi­ko, nes žmo­nės į juos ne­ spė­da­vo. 6E ir 8E marš­ru­tų gra­fik ­ ai pa­ko­ re­guo­ti, nes au­to­bu­sai ry­ti­nio pi­ko me­tu ne­spė­ja va­žiuo­ti pa­gal gra­fi­ ką. Be to, 6E marš­ru­to au­to­bu­sas grįž­da­mas su­stos dar vie­no­je sto­ te­lė­je Mo­gi­lio­vo gat­vė­je.

Dienos telegrafas Mu­g ė. Šian­d ien ir ry­t oj nuo 8 iki 16 val. Teat­r o aikš­t ė­j e ir jos priei­g o­s e šur­m u­l iuos Ka­z iu­ko mu­g ė. Šis ren­ gi­n ys jau bus 21-asis. Ofi­c ia­l iai mu­ gė bus ati­d a­r y­t a šeš­t a­d ie­n į 12 val. Po ati­d a­r y­m o ce­r e­m o­n i­j os vyks liau­d iš­kos mu­z i­kos kon­c er­t as. Šie­ met mu­g ė­j e pre­k iaus apie 300 pre­ kei­v ių. Ap­s i­l an­k iu­s ie­j i ga­l ės įsi­g y­ ti ne tik tra­d i­c i­n ių ver­b ų, bet ir iš mui­l o pa­g a­m in­t ų rai­ž i­n ių, gė­l ių puokš­č ių, me­d žio, odos, žal­v a­r io ga­m i­n ių. Bend­r a­d ar­b ia­v i­m as. Klai­p ė­d os uni­ver­s i­te­to rek­to­r ius pro­f . dr. Vai­ du­t is Lau­rė­n as ir Bal­t a­r u­s i­j os vals­ ty­b i­n io uni­ver­s i­te­to rek­to­r ius Ser­ ge­j us Ab­l a­m ei­k a pa­s i­r a­š ė bend­r a­ dar­b ia­v i­m o su­t ar­t į. Šios su­t ar­t ies pa­g rin­d i­n is tiks­l as yra plė­to­t i abi­ pu­s iš­k ai nau­d in­g ą bend­r a­d ar­b ia­v i­ mą moks­l i­n ė­j e, aka­d e­m i­n ė­j e ir kul­ tū­r i­n ė­j e veik­l o­j e. Va­g ys­t ė. Už­v a­k ar apie 19 val. į Klai­ pė­do­j e, Nau­j a­k ie­m io gat­vė­j e, esan­t į so­l ia­r iu­m ą įbė­g ęs apie 30 me­t ų vy­ ras su­d a­vė per gal­v ą ad­m i­n ist­r a­to­ rei ir ban­d ė iš spin­te­l ės pa­g rob­t i pi­ ni­g us, ta­č iau mer­g i­n ai nu­s pau­d us pa­vo­j aus myg­t u­k ą pa­b ė­g o nie­k o ne­p ag­ro­b ęs. Pa­t al­p as sau­g o­j o pri­ va­t i sau­g os įmo­n ė. Pris­t a­t y­m as. Ant­ra­d ie­n į 17 val. Klai­ pė­d os ap­s kri­t ies vie­š o­s ios I.Si­m o­ nai­t y­tės bib­l io­te­kos Ger­l a­c ho pa­lė­ pė­j e vyks skai­t y­to­j ų ker­te­l ės „Tarp ei­lu­č ių“ or­g a­n i­z uo­j a­m as Ire­nos Skir­ ke­v i­č ie­n ės ei­lė­r aš­č ių kny­g os „Il­g es­ nis už il­ge­s į...“ pri­s ta­t y­mas. Da­ly­vaus kny­g os au­to­rė ir skai­t y­to­j ų ker­te­lės „Tarp ei­lu­č ių“ na­r iai. Mir­t ys. Va­k ar Klai­p ė­d os sa­v i­v al­ dy­b ės Ci­v i­l i­n ės met­r i­k a­c i­j os sky­ riu­j e už­r e­g ist­r uo­t os 8 klai­p ė­d ie­ čių mir­t ys. Mi­r ė An­t a­n as Ba­g uc­k is (g. 1929 m.), Kons­t an­c i­j a Jok­n ie­n ė (g. 1930 m.), Čes­l o­v as Blu­ž as (g. 1931 m.), Vy­t au­t as Pet­r as Kaz­l aus­k is (g. 1931 m.), Ge­n o­v ai­t ė Eleo­n o­r a Ker­ ve­l ie­n ė (g. 1934 m.), Pra­n as Pros­ cia­v i­č ius (g. 1946 m.), As­t a Ra­k aus­ kie­n ė (g. 1975 m.), Vik­to­r i­j a Gin­t a­l ai­ tė (g. 1987 m.). Lė­b ar­t ų ka­p i­n ės. Šian­d ien lai­d o­j a­ mi Ing­r i­d a Sker­s ie­n ė, Vik­to­r i­j a Gin­ ta­l ai­tė, Pra­n as Pros­c ia­v i­č ius, ry­toj – Kons­t an­c i­j a Jok­n ie­n ė, An­t a­n as Ba­ guc­k is. Nau­j a­g i­m iai. Per sta­t is­t i­nę pa­r ą pa­ gim­d ė 6 mo­te­r ys. Gi­m ė 3 mer­g ai­tės ir 3 ber­n iu­k ai. Grei­t o­j i. Va­k ar iki 16 val. grei­t o­ sios pa­g al­b os me­d i­k ai su­l au­kė 54 iš­k vie­t i­m ų. Klai­p ė­d ie­č iai skun­d ė­ si krau­j o­t a­k os su­t ri­k i­m ais, pil­v o skaus­m ais. Ke­l i žmo­n ės krei­p ė­s i ir dėl karš­č ia­v i­m o.

4

šeštadienis, kovo 2, 2013

miestas

Į Ro­mą – po 600 me­tų 1

Ta­me su­si­rin­ki­me ir bu­ vo įsteig­ta Že­mai­čių vys­ku­pi­ja.

And­rie­jus Sa­ba­liaus­kas Ku­n i­gas

Š

No­rin­čių­jų bu­vo dau­giau

„Pa­mi­nint ju­bi­lie­jų, vys­ku­po Jo­no Bo­ru­tos min­tis bu­vo pa­kvies­ti į šią ke­lio­nę vi­sų Že­mai­ti­jos vys­ku­pi­jos sa­vi­val­dy­bių va­do­vus, kad ga­lė­tu­me vyk­ti vi­si kar­tu. Tai bū­tų tar­si vie­ ny­bės ženk­lo ir ti­kė­ji­mo at­nau­ji­ni­mo ke­lio­nė“, – tei­gė V.Vik­to­ra­vi­čius. Vys­ku­pi­jo­je yra 10 sa­vi­val­dy­bių, bu­vo pa­kvies­ti me­rai ir ta­ry­bų na­ riai. Į Ro­mą vyks­ta 7 sa­vi­val­dy­bių va­do­vai. Ku­ni­gas pri­si­mi­nė, kad so­viet­me­ čiu 1987 m. po­pie­žius Jo­nas Pau­lius II kvie­tė lie­tu­vius at­vyk­ti į Ro­mą švęs­ti 600 me­tų Lie­tu­vos krikš­to ju­bi­lie­jaus. Ta­čiau at­vy­ko tik išei­ vi­jos lie­tu­viai, iš Lie­tu­vos ofi­cia­liai bu­vo iš­leis­tas vie­nin­te­lis (da­bar jau mi­ręs) vys­ku­pas An­ta­nas Vai­čius. „Da­bar, praė­jus 26 me­tams po tų įvy­kių, mes vyks­ta­me į pi­lig­ri­mi­nę ke­lio­nę į Ro­mą iš lais­vos ša­lies, kad pa­gerb­tu­me mū­sų ti­kė­ji­mo pa­ma­ tus, apaš­ta­lus. No­rė­jo­me ap­lan­ky­ti po­pie­žių, bet jis at­si­sta­ty­di­no“, – ap­gai­les­ta­vo V.Vik­to­ra­vi­čius. No­rė­ta, kad bū­tų sim­bo­li­nis 600 pi­lig­ri­mų skai­čius, ta­čiau pa­gei­da­ vi­mą ke­liau­ti pa­reiš­kė šim­tu žmo­nių dau­giau. Tarp pi­lig­ri­mų yra ir vers­li­ nin­kų, ir po­li­ti­kų, ir pa­pras­tų žmo­nių, iš­vy­ko ir vie­nas šei­mų au­to­bu­sas. Taip pat gau­si dva­si­nin­kų de­le­ ga­ci­ja – abu Že­mai­čių vys­ku­pi­jos

Komentaras

Kar­tė­lis: la­biau­siai že­mai­čiai ap­gai­les­tau­ja, kad ne­teks su­si­tik­ti su po­pie­žiu­mi Be­ne­dik­tu XVI, nors au­dien­

ci­ja bu­vo nu­ma­ty­ta.

vys­ku­pai, vi­si Tel­šių ku­ni­gų se­mi­ na­ri­jos dės­ty­to­jai ir klie­ri­kai. Fi­nan­sa­vo pi­lig­ri­mus

Klai­pė­dos ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė iš biu­dže­to pi­lig­ri­mi­nei ke­lio­nei į Va­ ti­ka­ną sky­rė 10 tūkst. li­tų. Pi­ni­gai per­ves­ti pa­ra­pi­jai, ku­ri lė­šas nau­ dos au­to­bu­so nuo­mai. Iš Klai­pė­dos ra­jo­no į is­to­ri­nę ke­lio­ nę iš­vy­ko 40 žmo­nių. Sa­vi­val­dy­bė kiek­vie­nam pi­lig­ri­mui kom­pen­ suos po 250 li­tų ke­lio­nės iš­lai­dų. „Pra­džio­je, kol ne­bu­vo sa­vi­val­ dy­bės spren­di­mo, bu­vo kal­bė­ta,

„Reu­ters“ nuo­tr.

ian­die­ną mes nu­vyks­ta­me pa­ liu­dy­ti, kad tai, ką pa­da­rė mū­ sų pro­tė­v iai prieš 600 me­t ų, ver­ti­na­me ir džiau­g ia­mės, jog esa­me vi­suo­t i­nės Ka­ta­l i­k ų baž­ny­čios da­l is. Pi­l ig­ri­mys­tė – pui­k i ga­l i­my­bė at­ pa­žin­ti sa­vo krikš­čio­niš­ką­jį pa­šau­ki­mą, per­mąs­ty­ti ta­pa­ty­bę. Ži­no­ma, gai­la, kad ne­teks su­si­tik­ti su po­pie­žiu­mi. At­sis­ta­ty­ di­ni­mo ga­li­my­bė pa­gal Baž­ny­čios ka­no­ nus nu­ma­ty­ta, Be­ne­dik­tas XVI ta tei­sę pa­si­nau­do­jo. Bet mes da­ly­vau­si­me is­to­ ri­nia­me įvy­ky­je, kai kar­di­no­lai ruo­šia­ si konk­la­vai, nors po­pie­žiaus ir nė­ra, ta­ čiau yra vil­tis, jog grei­tai tu­rė­si­me nau­ją Baž­ny­čios va­do­vą. Tai – is­to­ri­nis įvy­kis, pir­ma to­kia vie­nin­ga ir gau­si Že­mai­ti­jos ti­kin­čių­jų ke­lio­nė į Am­ži­ną­jį mies­tą.

kad tam bus skir­ta 20 tūkst. li­tų, bet dėl biu­dže­to sun­ku­mų pa­tvir­ tin­ta tik pu­sė su­mos“, – tei­gė Klai­ pė­dos ra­jo­no Kul­tū­ros sky­riaus ve­ dė­jas Gin­tau­tas Ba­rei­kis. Sa­vi­val­dy­bės at­sto­vų tei­gi­mu, nei ra­jo­no po­li­ti­kai, nei sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos at­sto­vai, iš­sky­rus ke­lio­nės or­ga­ni­za­to­rę, dir­ban­čią sa­vi­val­dy­bė­je, į Ro­mą neiš­va­žia­vo. „Aš ne­va­žiuo­ju, esu aukš­tai­tis, čia že­mai­čių krikš­to ju­bi­lie­jus, jie ir va­žiuo­ja“, – ti­ki­no G.Ba­rei­kis. Kol dar ne­bu­vo pa­tvir­tin­tas sa­ vi­val­dy­bės rė­mi­mas, no­rą va­žiuo­ti bu­vo pa­reiš­kę 10 Klai­pė­dos ra­jo­no gy­ven­to­jų, ne­prik­lau­so­mai nuo to, kiek tai kai­nuo­tų. Vi­so gy­ve­ni­mo sva­jo­nė

Že­mai­čių ta­pa­ty­bę ty­ri­nė­jan­tis Klai­pė­dos ra­jo­no ta­ry­bos na­rys Egi­di­jus Skar­ba­lius į pi­lig­ri­mi­nę ke­lio­nę į Ro­mą ne­va­žia­vo. Po­li­ti­kas pri­pa­žįs­ta, kad 600 me­tų že­mai­čių krikš­to ju­bi­lie­jus – svar­bi da­ta, ta­čiau tą pa­tį krikš­tą bu­vo ga­li­ma pa­mi­nė­ti ir Lie­tu­vo­je. Čia taip pat la­bai daug sak­ra­li­nių vie­tų, ir iš­lai­dų bū­tų ma­žiau. „Kiek­vie­nais me­tais et­no­kul­tū­ri­ nei veik­lai ra­jo­no val­džia skir­da­vo 30 tūkst. li­tų. Šie­met – 10 tūkst. ma­žiau. Ne­sa­kau, kad tuos pi­ni­gus atė­mė iš et­ no­kul­tū­ri­nin­kų ir ati­da­vė pi­lig­ri­mams, bet kul­tū­ra ra­jo­ne jau se­niai po­duk­ros vie­to­je“, – ma­no E.Skar­ba­lius. Pa­sak jo, kai ku­riems ka­ta­li­kams vy­ ki­mas į Ro­mą – vi­so gy­ve­ni­mo sva­jo­nė, ir tai – kiek­vie­no žmo­gaus as­me­ni­nis ap­si­spren­di­mas, ta­čiau esą fi­nan­siš­kai ke­lio­nę rei­kė­tų pa­rem­ti tik tiems, ku­ rie pa­tys neiš­ga­li to pa­da­ry­ti. „Ne­ži­nau, ar tei­sin­ga, kad fi­nan­ suo­ja­mi tie, ku­rie ir pa­tys už sa­ vo lė­šas ga­lė­jo nu­vyk­ti į Ro­mą“, – svars­tė E.Skar­ba­lius. Su­si­gun­dė ne vi­si

Klai­pė­dos me­rui Vy­tau­tui Grub­ liaus­kui pa­ruoš­tas po­tvar­kis ko­ man­di­ruo­tei į Ro­mą. Ofi­cia­liai ji ne­sie­ja­ma su pi­lig­ri­mais. „Sa­vi­val­dy­bė­je gau­tas elekt­ro­ ni­nis laiš­kas, kad vys­ku­pi­ja or­ga­ ni­zuo­ja to­kią ke­lio­nę. Jei su­ren­ki 4 žmo­nių gru­pę, vie­nam ke­lio­nė – ne­mo­ka­ma. Ta­čiau iš sa­vi­val­dy­bės dar­buo­to­jų nie­kas tuo ne­su­si­gun­ dė“, – ti­ki­no Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­ bės Vie­šų­jų ry­šių sky­riaus ve­dė­ja Ri­ma Bei­no­ra­vi­čie­nė.

Tiks­las: or­ga­ni­zuo­da­mas pi­lig­ri­mi­nę ke­lio­nę į Ro­mą, ku­ni­gas V.Vik­to­ra­vi­

čius net nea­be­jo­jo, kad ga­lės su­si­tik­ti su po­pie­žiu­mi.

Esą jei koks sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos na­rys va­žiuo­ja į pi­lig­ri­mi­nę ke­lio­ nę už sa­vo pi­ni­gus, jam sa­vi­val­dy­ bės lei­di­mo ne­rei­kia. Iš Klai­pė­dos iš­vy­ko vie­nas au­ to­bu­sas su 50 ke­liau­nin­kų. Pi­lig­

Vi­lius Vik­to­ra­vi­čius:

Pask­lei­si­me pa­sau­ liui ži­nią, kad ly­giai prieš 600 me­tų že­ mai­čiai pa­sku­ti­nie­ ji Eu­ro­po­je priė­mė krikš­čio­ny­bę. Juk tai ne lo­ka­lus, bet vi­ so pa­sau­lio įvy­kis.

ri­mi­ne ke­lio­ne vi­sai ne­su­si­gun­dė ne­rin­giš­kiai, sa­vi­val­dy­bė­je esą net ne­bu­vo svars­ty­ta to­kia ga­li­my­bė. Kre­tin­gos ra­jo­no de­le­ga­ci­ja – 38 pi­lig­ri­mai, su Kre­tin­gos ra­jo­no me­ ru Juo­zu Ma­žei­ka prie­ša­ky­je. Ta­čiau fi­nan­sa­vi­mo ra­jo­no val­ džia šiai ke­lio­nei ne­sky­rė. Pa­lan­giš­kiai vyks­ta šei­mo­mis

Iš Pa­lan­gos į Ro­mą iš­vy­ko dau­giau­sia val­džios at­sto­vų su sa­vo žmo­no­mis ar vy­rais. Kle­bo­nas kvie­tė vi­sus ga­lin­ čius leis­tis į pi­lig­ri­mi­nę ke­lio­nę, ta­

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

čiau su­rea­ga­vo be­veik tik val­di­nin­kai. „Ži­nau, kad vi­si jie va­žiuo­ja už sa­vo lė­šas, mies­tas iš biu­dže­to nie­ko ne­ sky­rė“, – ti­ki­no Pa­lan­gos sa­vi­val­dy­ bės vi­ce­me­ras Sau­lius Si­mė. „Iš vi­so iš Pa­lan­gos sa­vi­val­dy­bės va­žiuo­ja 24 as­me­nys, bet už vis­ką mo­ka­me pa­tys, žmo­nės ima ato­sto­ gas ir va­žiuo­ja į Ro­mą sa­vo są­skai­ ta“, – pa­brė­žė Pa­lan­gos sa­vi­val­dy­ bės me­ro pa­ta­rė­ja Jur­gi­ta Va­na­gė. Pa­sak jos, ke­lio­nės do­ta­ci­jos klau­si­mas sa­vi­val­dy­bė­je ne­bu­vo svars­ty­tas. Pa­lan­giš­kiai į Ro­mą iš­ skri­do lėk­tu­vu. Pon­ti­fi­ko ne­pa­ma­tys

Ku­ni­go V.Vik­to­ra­vi­čiaus tei­gi­mu, pir­ mą­kart iš Lie­tu­vos į Am­ži­ną­jį mies­tą vyks­ta tiek daug žmo­nių, ku­rie da­ly­ vaus bend­ro­se Mi­šio­se Šv.Pet­ro ba­ zi­li­ko­je, pa­skui – prie pir­mo­jo Lie­tu­ vos kar­di­no­lo Jur­gio Rad­vi­los, ku­ris mi­rė 1600 m. ir yra pa­lai­do­tas Ro­ mo­je, ka­po. „Taip pat ap­lan­ky­si­me Ro­mos ka­ta­kom­bas. Ir, ži­no­ma, pa­ sklei­si­me pa­sau­liui ži­nią, kad ly­giai prieš 600 me­tų že­mai­čiai pa­sku­ti­ nie­ji Eu­ro­po­je priė­mė krikš­čio­ny­bę. Juk tai ne lo­ka­lus, bet vi­so pa­sau­lio įvy­kis“, – tvir­ti­no V.Vik­to­ra­vi­čius. Di­d žiau­s ias ap­gai­l es­ta­v i­m as, kad ne­teks su­si­tik­ti su po­pie­žiu­ mi, nors, or­ga­ni­zuo­jant ke­lio­nę, au­dien­ci­ja bu­vo nu­ma­ty­ta. Nie­kas ta­da nė ne­nu­tuo­kė, kad Šven­ta­sis Tė­vas pa­si­trauks iš sa­vo po­sto.

5

šeštadienis, kovo 2, 2013

šeštadienio interviu

Ž.Kris­tu­tie­nei gė­les ten­ka pa­si­do­va­no­ti si­krau­nu tos ener­gi­jos, ku­rios ki­ ti gal­būt gau­na gu­lė­da­mi pa­jū­ry­je. Be to, at­si­ve­žu nau­jų idė­jų, pa­si­ žval­gau, kuo bū­tų ga­li­ma pra­tur­ tin­ti pa­siū­lą. Ta­čiau mū­sų rin­ko­je, ypač Klai­ pė­do­je, su­dė­tin­ga pri­sta­ty­ti ko­kį nors įdo­mes­nį pro­duk­tą, nes žmo­ nių per­ka­mo­ji ga­lia – ma­žo­ka.

Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

K

lai­pė­die­tei Ži­vi­lei Kris­tu­tie­ nei ga­lė­tų pa­vy­dė­ti ne­ma­ žai dai­lio­sios ly­ties at­sto­vių – veik­lios mo­ters na­muo­ se nie­ka­da ne­vys­ta gė­lės. „Ga­liu sau leis­ti to­kį ma­lo­nu­mą, ir tai nuo­sta­bu. Juk bet ku­riems na­mams žy­din­čios gė­lės su­tei­kia ši­lu­mos ir jau­ku­mo“, – įsi­ti­ki­nu­si jau dau­ge­lį me­tų gė­lių bei so­di­nu­kų vers­lu už­sii­man­ti klai­ pė­die­tė. Nors, pa­sak vers­li­nin­kės, šis dar­bas nė­ra toks ro­man­tiš­kas, kaip dau­ge­liui ga­li at­ro­dy­ti, ta­čiau pri­pa­ ži­no, jog ku­rian­čius, puo­se­lė­jan­čius gro­žį žmo­nės daž­niau ly­di ma­lo­nios emo­ci­jos.

Mėgs­ta­miau­sios – fre­zi­jos

– Ar klai­pė­die­čiai yra iner­tiš­ki ir įvai­rioms šven­tėms mie­liau ren­ka­si tra­di­ci­nes gė­les? – Iš tie­sų ga­li­ma pro­gno­zuo­ti, ko­ kias gė­les žmo­nės rink­sis vie­na ar ki­ta pro­ga, kiek­vie­nais me­tais kau­ pia­me ir sta­tis­ti­ką. Žmo­nių įpro­ čiai ne­la­bai kei­čia­si, tik pa­ste­bė­ jo­me, kad pir­kė­jai ma­žiau ren­ka­si puokš­tes. Štai Ko­vo 8-ajai tra­di­ciš­ kai dau­giau­sia nu­per­ka­ma tul­pių. O šiaip skir­tin­gais me­tų lai­kais po­ pu­lia­rios se­zo­ni­nės gė­lės. Pa­vyz­džiui, šiuo me­tu – nar­ci­zai, hia­cin­tai.

Pra­džia – nuo tur­gaus

– Ar už­siim­ti šiuo vers­lu ir paa­ki­no mei­lė gė­lėms, o gal tai bu­vo tie­siog pra­gma­tiš­kas žings­nis? – Mei­lę gam­tai įskie­pi­jo tė­vai. Gy­ ve­no­me so­dy­bo­je, ku­ri bu­vo pri­ pa­žin­ta pa­vyz­di­ne. Tie­siog vi­sa­ da do­mė­jau­si šia sri­ti­mi, ir vi­sa tai tur­būt pa­stū­mė­jo pir­ma­jam žings­ niui. Ne­tu­riu iš­si­la­vi­ni­mo, su­si­ju­ sio su au­ga­lais, gė­lė­mis, tad pa­ti vis­ko mo­kiau­si, to­bu­lė­jau ir pa­ma­ žu išau­gi­nau sa­vo fir­mą. – Vis­ką pra­dė­jus nuo nu­lio, tur­ būt bu­vo ne­leng­va? – Taip, pra­džia bu­vo sun­ki. Šia­me vers­le esu maž­daug 25 me­tus. O jis pra­si­dė­jo nuo tur­gaus, po to tu­rė­jau ne­di­de­lį kios­ke­lį. Ir da­bar kai ku­rie klien­tai pri­me­na, kad anuo­met aš jiems esu kū­ru­si puokš­tes. Vė­liau at­si­ra­do par­duo­tu­vė, so­do cent­ras, gė­lių sa­lo­nas. Ko­kius pa­sta­ruo­sius pen­ke­rius me­tus puokš­čių ne­be­kom­po­nuo­ju, ta­čiau užau­gi­nau, iš­mo­kiau sa­vo dar­buo­to­jus. Kai ku­rie su ma­ni­mi jau 20 me­tų. Esu žmo­gus, ku­ris pa­sie­kia sa­vo už­si­brėž­to tiks­lo, ta­čiau nie­ka­da ne­li­pu per ki­tų gal­vas. Tie­siog sten­ giuo­si su­ras­ti ko­kius nors tar­pe­lius, tarp ku­rių ga­liu iš­la­vi­ruo­ti. „Juo­do“ dar­bo ne­si­bo­di

– Net įsu­ku­si sėk­min­gą vers­ lą ne­si­bo­di­te ir pa­ti sto­vė­ti už pre­kys­ta­lio, rū­pin­tis pa­tal­pų de­ko­ra­vi­mu? – Taip, ir už pre­kys­ta­lio sto­viu su ma­lo­nu­mu. Ma­no, kaip įmo­nės va­ do­vės, sa­vi­nin­kės re­pu­ta­ci­ja nuo to tik­rai ne­nu­ken­čia. Prie­šin­gai. Ma­nau, kad ne­va­lia nuo klien­to at­si­tver­ti sie­na. Gal­būt tai sau ga­li leis­ti tie, ku­rie už­dir­ba di­de­lius pel­ nus ir plė­to­ja ki­to­kius vers­lus. Ir prieš ren­gi­nius pa­ti puo­šiu sa­ lę, nors tu­rė­čiau ga­li­my­bę tie­siog įpa­rei­go­ti tai pa­da­ry­ti sa­vo dar­ buo­to­jus. Tu­riu bū­ti ne tik vi­siš­kai tik­ra, kad vis­kas bus pa­da­ry­ta ge­rai, bet ir sten­giuo­si da­ly­vau­ti ta­me va­ di­na­ma­ja­me juo­da­me dar­be, kad nea­tit­rūk­čiau, nes ta­da ga­li kaž­ko ir ne­be­su­val­dy­ti. Kar­tais ma­nęs pa­klau­sia – kam tau vi­sa tai, ar tau ma­ža pi­ni­gų? Man jų tik­rai pa­kan­ka, bet jau­čiu ma­lo­nu­mą tie­sio­giai bend­rau­da­ ma su klien­tais, džiau­giuo­si, kai ma­tau, kad jie lie­ka pa­ten­kin­ti.

– Tiek jū­sų įmo­nės pa­va­di­ni­ me, tiek sim­bo­li­ko­je fi­gū­ruo­ ja fre­zi­ja. Tai yra jū­sų mėgs­ta­ miau­sia gė­lė? – Taip, ir bū­tent gel­to­na. Šios gė­lės man pa­tin­ka nuo vai­kys­tės. Kiek pa­me­nu, vi­sas pir­mą­sias puokš­ tes jau­no­sioms kur­da­vau bū­tent iš fre­zi­jų. Jos la­bai gra­žios ir pui­ kiai lai­ko­si, o užau­gin­tos at­vi­ra­me grun­te Lie­tu­vo­je dar ir la­bai gar­ džiai kve­pia. Pra­džiu­gi­na ne vi­sus

– Ar ga­lė­tu­mė­te pa­tvir­tin­ti, jog neiš­ran­kiau­si jū­sų klien­tai yra vy­rai? – Dar ir ko­kie iš­ran­kūs! Štai ir per Va­len­ti­no die­ną tu­rė­jo­me vie­ną at­ ve­jį, vis ne­ga­lė­jo­me įtik­ti.

At­vi­rai: nors tiek dar­be, tiek na­muo­se Ž.Kris­tu­tie­nę su­pa gė­lės, mo­te­ris pri­si­pa­žįs­ta, kad di­džiau­sia jos silp­

ny­bė – pa­puo­ša­lai.

Toks be­tar­piš­kas ir tu­ri bū­ti šei­ mos vers­las. Apie ne­gan­das neat­vi­ra­vo

– Ar jis įtrau­kė ir ki­tus jū­sų šei­ mos na­rius? – Tu­riu du vai­kus, jie jau suau­ gę. Ta­čiau į šį vers­lą įsi­trau­kė tik duk­ra, o sū­nus dir­ba fi­nan­sų ana­ li­ti­ku ir la­biau pa­de­da sa­vo pa­ta­ ri­mais. – Tad ga­li­te bū­ti ra­mi – bus kam per­duo­ti šį su mei­le išau­gin­tą „kū­di­kį“? – Bent jau kol kas ne. Duk­ra dar tu­ ri la­bai daug ko iš­mok­ti. – Jū­sų siū­lo­ma­me asor­ti­men­ te – ne pir­mo bū­ti­nu­mo pre­ kės. Kaip pa­vy­ko iš­si­lai­ky­ti per sunk­me­tį? – Ma­nau, kad tie, ku­rie sa­vo vers­lą kū­rė nuo nu­lio ir dau­ge­lį me­tų, o ne stai­ga pra­tur­tė­jo, per kri­zę vi­so­mis iš­ga­lė­mis sten­gė­si „ne­si­bank­ro­tin­ ti“, sie­kė ne­pa­lūž­ti, lai­ky­tis fi­nan­ si­nių įsi­pa­rei­go­ji­mų.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

2009–2010 m. bu­vo itin su­dė­ tin­gi, at­si­skai­ty­mai už at­lik­tus ap­lin­kos tvar­ky­mo dar­bus stri­go, už dau­ge­lį jų li­ko ne­su­mo­kė­ta. Ta­ da rei­kė­jo rink­tis – ar­ba bank­ro­tas, ar­ba sa­vo kū­di­kiui ati­duo­ti vis­ką, ką tik tu­ri, ir to­liau ei­ti į prie­kį. Aš pa­si­rin­kau ant­rą­jį ke­lią.

Ži­vi­lė Kris­tu­tie­nė:

Esu žmo­gus, ku­ris pa­ sie­kia sa­vo už­si­brėž­to tiks­lo, ta­čiau nie­ka­da ne­li­pu per ki­tų gal­vas. Tuo me­tu dau­ge­lis ma­nė, kad gy­ ve­nu la­bai ge­rai. Ta­čiau apie tai, ką tuo me­tu iš­ties iš­gy­ve­nau, su ko­kio­ mis pro­ble­mo­mis bu­vau su­si­dū­ru­si, ži­no­jo ne­daug kas. Vi­lio­ja bu­rės

– Tur­būt dau­ge­lio aki­mis šian­dien ga­lė­tu­mė­te sau leis­ti daug ką?

– Tik­rai ne. Bet neiš­si­duo­siu. Tai su­si­ję su ma­no sva­jo­nė­mis. Sa­ko­ ma, jei gar­siai imi apie kaž­ką sva­ jo­ti, tai ir neiš­si­pil­do. Bet man daug ir ne­rei­kia. Šian­dien tu­riu ap­rū­pin­ tą bui­tį, svei­kus vai­kus, pa­ti esu svei­ka, sa­vo dar­bu tei­kiu džiaugs­ mą ki­tiems. Ir tai jau yra daug. O pi­ni­gai – ne es­mi­nis da­ly­kas. – Kaip mėgs­ta­te at­si­pa­lai­duo­ti, kuo už­pil­do­te sa­vo lais­va­lai­kį? – Dau­giau­sia lai­ko pra­lei­džiu prie jū­ros. Ta­čiau mėgs­tu ne gu­li­nė­ti, o sė­dė­ti ko­po­se, klau­sy­tis, kaip ošia jū­ra. Ir man to pa­kan­ka. Taip pat pa­tin­ka skai­ty­ti, do­miuo­si gė­lė­ mis, au­ga­lais – vi­su tuo, kas su­si­ ję su ma­no vers­lu. La­bai mėgs­tu su drau­gais pa­si­plau­kio­ti jach­ta. Tai re­tai pa­si­tai­ko, ta­čiau bent kar­ tą per me­tus, rugp­jū­tį, sten­gia­mės iš­plauk­ti į ma­rias. Ma­no ke­lio­nės daž­niau­siai taip pat su­si­ju­sios su vers­lu, vi­sus fi­ nan­si­nius iš­tek­lius sten­giuo­si skir­ti aki­ra­čiui plės­ti. Ta­čiau ir bū­da­ma pa­ro­do­se, auk­cio­nuo­se, vaikš­čio­ da­ma po me­de­ly­nus pail­siu, pa­

– Ar tau­tie­čiai – džen­tel­me­niš­ ki, mėgs­ta pa­le­pin­ti sa­vo da­ mas gė­lė­mis? – Tik­rai taip. Su­lau­kia­me už­sa­ky­ mų ir iš ki­tų Lie­tu­vos mies­tų. Tu­ri­ me to­kių klien­tų, ku­rie jau pa­si­ti­ ki mū­sų sko­niu ir už­sa­ko pas mus puokš­tes, o mes me­tai iš me­tų jas ve­ža­me to­mis pa­čio­mis pro­go­mis ir į tuos pa­čius na­mus. Ži­no­ma, pa­si­tai­ko ir to­kių at­ve­ jų, kai mo­te­rys ka­te­go­riš­kai at­si­ sa­ko priim­ti konk­re­taus žmo­gaus siun­čia­mas gė­les. – O jums pa­čiai daž­nai do­va­no­ ja gė­lių? – Fak­tiš­kai jų ne­gau­nu. Sup­ran­ta­ ma, jog šiek tiek ap­mau­du, bet vi­si ma­no, kad ir taip dir­bu su gė­lė­mis, tai kam man jų rei­kia. Tad pa­si­do­ va­no­ju sau pa­ti.

Vi­zi­ti­nė kor­te­lė Ž.Kris­tu­t ie­nė gi­mė 1968 m. rugp­jū­ čio 26-ąją. Vai­kys­tė pra­bė­go Kre­tin­gos ra­jo­ne, Kar­te­nos mies­te­ly­je. Po vi­du­ri­nės mo­kyk­los trum­pam iš­ vy­ko į Kau­ną, kur bai­gė eko­no­mi­kos stu­di­jas. Tu­ri dvi at­ža­las. Sū­nus bai­gė ISM stu­ di­jas Vil­niu­je, duk­ra stu­di­juo­ja Klai­ pė­dos vals­ty­bi­nė­je ko­le­gi­jo­je.

6

šeštADIENIS, kovo 2, 2013

miestas

Per mėnulio pil­na­tį – sa­vi­žu­dy­bių pro­trū­kis As­ta Alek­sė­jū­nai­tė Klai­pė­dos ap­skri­ty­je po­li­ci­jos pa­ rei­gū­nai ti­ria pen­kių vy­rų mįs­lin­ gas mir­tis. Per pa­rą iš gy­ve­ni­mo sa­ vo no­ru pa­si­trau­kė trys vy­riš­kiai, dar dvie­jų stip­rio­sios ly­ties at­sto­ vų mir­ties prie­žas­tys paaiš­kės po iš­sa­mes­nio ty­ri­mo.

Po­li­ci­jos pa­tru­liai Tai­kos pro­spek­ to bu­te ap­ti­ko 27-erių vy­ro la­vo­ną. Žmo­gaus kū­nas su per­pjau­ta gerk­ le ras­tas ket­vir­ta­die­nį, apie 18 val. Spė­ja­ma, kad vy­ras nu­si­žu­dė. Nak­tį po­li­ci­jos ty­rė­jų bri­ga­da sku­bė­jo į Bro­žy­nų gat­vė­je esan­ tį bu­tą. Čia 46-erių vy­ro kū­nas ras­tas bu­te ant grin­dų, kur bu­vo ma­ty­ ti krau­jo dė­mių. Eks­per­tai tu­rė­ tų nu­sta­ty­ti, dėl ko mi­rė klai­pė­ die­tis. Vė­ly­vą ket­vir­ta­die­nio va­ka­ rą mies­to cent­re, Her­kaus Man­to gat­vė­je esan­čio bu­to rū­sy­je ap­tik­ tas 44 me­tų vy­ro kū­nas. Jis ka­bė­jo vir­vės kil­po­je. Taip iš gy­ve­ni­mo pa­si­trau­kė ir Kre­tin­gos ra­jo­no Pa­ser­tu­pio kai­mo gy­ven­to­jas. Ne­gy­vas 38-erių so­dy­bos šei­mi­ nin­kas ras­tas vi­dur­die­nį. Klai­pė­dos ra­jo­no po­li­ci­jos ko­ mi­sa­ria­te taip pat ti­ria­ma 67 me­tų

vy­ro mir­tis. Gru­žei­kių so­dų bend­ ri­jo­je ne­gy­vas vy­ras ras­tas ša­lia ke­ lio, pel­kin­go­je vie­to­je. Ka­dan­gi vy­ras tu­rė­jo bė­dų dėl šir­dies, spė­ja­ma, kad jo mir­tį ga­lė­ jo pri­šauk­ti li­ga. Klai­p ė­d os psi­c hi­kos svei­ka­ tos cent­ro vy­riau­sia­sis gy­dy­to­ jas Alek­sand­ras Slat­vic­kis ti­ki­ no, kad ke­lių vy­rų pa­si­trau­ki­mas iš gy­ve­ni­mo tą pa­čią pa­rą tė­ra su­ ta­pi­mas. Pa­sak gy­dy­to­jo, vy­rau­jan­ti nuo­ mo­nė, kad mė­nu­lio pil­na­tis da­ro įta­ką žmo­gaus psi­chi­kai, nė­ra tei­ sin­ga. „Man ne­te­ko skai­ty­ti moks­li­ nio dar­bo, ku­ria­me bū­tų ty­ri­nė­ ta pil­na­ties įta­ka svei­ka­tos su­tri­ ki­mams. Tai nė­ra įro­dy­ta. Nors žmo­nės daž­nai kal­ba apie per pil­ na­tį paū­mė­ju­sias li­gas“, – sa­kė A.Slat­vic­kis. Jo tei­gi­mu, rim­tes­nį pa­grin­dą psi­chi­kos svei­ka­tos būk­lei tu­ri se­ zo­ni­nė dep­re­si­ja. „Yra ru­de­ni­nė ar pa­va­sa­ri­nė dep­ re­si­ja. Iš tie­sų ru­de­nį ir pa­va­sa­rį ji paū­mė­ja. Ki­tiems pa­si­tai­ko žie­mos dep­re­si­ja, kai or­ga­niz­mui trūks­ ta sau­lės švie­sos spin­du­lių. Ta­ čiau pil­na­ties įta­ką rei­kia at­mes­ ti, ki­taip kas 28 die­nas tu­rė­tu­me sa­vi­žu­dy­bių pro­trū­kių“, – aiš­ki­no A.Slat­vic­kis.

Bu­vęs Ši­lu­tės ra­jo­ no po­li­ci­jos ko­mi­ sa­ria­to Kri­mi­na­li­ nės po­li­ci­jos sky­ riaus va­do­vas Ar­tū­ ras Rim­kus, 2011 m. at­leis­tas iš pa­rei­gų už pa­rei­gū­no var­ do disk­re­di­ta­vi­mą, teis­mo spren­di­mu tu­ri bū­ti grą­žin­tas į pa­rei­gas. Di­le­ma: teis­mo spren­di­mu A.Rim­kui tu­rės bū­ti grą­žin­tos bu­vu­sios pa­

rei­gos, ta­čiau ne­tru­kus jo lau­kia tei­sia­mų­jų suo­las.

nu­lio fa­zės tu­ri įta­kos žmo­nių psi­chi­nei svei­ka­tai.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

o Domitės sezoniniu darbu? o Domitės darbo ir gyvenimo sąlygomis Europos šalyse?

ATEIKITE Į SEZONINIŲ DARBŲ MUGĘ Kovo 7 d., ketvirtadienį, nuo 11 iki 19 val. – viešbutyje „Amberton Klaipėda“ (Naujojo Sodo g. 1, Klaipėda). Sezoninių darbų mugėje dalyvaus Norvegijos darbdaviai, kurie teiks informaciją apie darbo galimybes statybų sektoriuje (betonuotojai, trinkelių klojėjai, staliai, stogdengiai, elektrikai). Mugėje bus skelbiami sezoninio darbo pasiūlymai Vokietijoje (žemės ūkyje, greitojo maitinimo sektoriuje), Švedijoje (braškių rinkėjai, kiti žemės ūkio darbininkai), Norvegijoje (viešbučių ir maitinimo sektoriuose), Nyderlanduose (suvirintojai, IT specialistai, kiti darbuotojai), Italijoje (padavėjai, pramogų organizatoriai/animatoriai, gelbėtojai). Renginyje dalyvaus EURES konsultantai iš:

n Jungtinės Karalystės; n Bulgarijos; n Slovėnijos;

n Nyderlandų; n Norvegijos; n Švedijos; n Graikijos;

n Latvijos; n Lenkijos; n Vokietijos; n Prancūzijos.

EURES konsultantai skaitys pranešimus apie darbo ir gyvenimo sąlygas jų atstovaujamose šalyse bei viso renginio metu teiks individualias konsultacijas apie darbo ir gyvenimo sąlygas, darbo paiešką bei, darbdavių pageidavimu, vykdys pirminę darbuotojų atranką. Lietuvos EURES konsultantai padės renginio lankytojams, kurių užsienio kalbų žinios nepakankamos. Renginio metu bus sudaryta galimybė užpildyti anketą sezoniniam darbui Danijoje ar Nyderlanduose.

KVIEČIAME ATVYKTI! Informacija apie renginį EURES Lietuva interneto svetainėje www.ldb.lt/eures, EURES biuruose, el. paštu eures@ldb.lt.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Kri­mi­na­lis­tas iš­tei­sin­tas, bet bus tei­sia­mas As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Grą­žins į po­stą

Lie­tu­vos vy­riau­sia­sis ad­mi­nist­ra­ ci­nis teis­mas priė­mė ne­skun­džia­ mą nu­tar­tį ir pa­ten­ki­no A.Rim­kaus ape­lia­ci­nį skun­dą. Teis­mas pa­nai­ ki­no anks­tes­nę Klai­pė­dos apy­gar­ dos ad­mi­nist­ra­ci­nio teis­mo nu­tar­tį, ku­ri bu­vo jam ne­pa­lan­ki. Vy­riau­ sio­jo ad­mi­nist­ra­ci­nio teis­mo tei­sė­jų ko­le­gi­jos ma­ny­mu, A.Rim­kų at­lei­ dus iš pa­rei­gų jam ink­ri­mi­nuo­ja­mi nu­si­žen­gi­mai ne­bu­vo įro­dy­ti. Klai­pė­dos ap­skri­ties ko­mi­sa­ria­tui teis­mas nu­ro­dė iš­mo­kė­ti pri­vers­ti­ nai pa­rei­gų ne­te­ku­siam A.Rim­kui ne­gau­tą dar­bo už­mo­kes­čio sumą už pri­vers­ti­nės pra­vaikš­tos lai­ką. Nu­tar­ty­je pa­žy­mė­ta, kad 19 me­ tų tei­sė­sau­go­je dir­bu­siam A.Rim­kui tar­ny­bi­nio pa­tik­ri­ni­mo me­tu pa­ reikš­ti kal­ti­ni­mai ne­tin­ka­mai or­ga­ ni­za­vus ope­ra­ty­vi­nę veik­lą ar pra­sta pa­val­di­nių dar­bo kont­ro­lė nė­ra pa­ rei­gū­no var­dą že­mi­nan­tys da­ly­kai. Areš­ti­nė­je – al­ko­ho­lis ir su­si­ti­ki­mai

Teo­ri­jos: psi­chiat­rai vis dar ne­ga­li nei pa­tvir­tin­ti, nei pa­neig­ti, jog mė­

Ši­lu­tės po­li­ci­ja tar­ny­bi­nių pa­tik­ri­ ni­mų ir neei­li­nių ates­ta­ci­jų su­lau­kė po to, kai paaiš­kė­jo, jog ko­mi­sa­ria­

to areš­ti­nė­je bu­vu­siems su­lai­ky­ tiems as­me­nims bu­vo per­duo­da­ mas al­ko­ho­lis, mo­bi­lie­ji te­le­fo­nai, or­ga­ni­zuo­ja­mi su­si­ti­ki­mai su ar­ti­ mai­siais. Ty­ri­mo me­džia­go­je mi­ni­mos su­ lai­ky­tų­jų fo­tog­ra­fi­jos po­li­ci­jos pa­ rei­gū­nų uni­for­mo­mis.

Teis­mas nu­ro­dė iš­ mo­kė­ti pri­vers­ti­nai pa­rei­gų ne­te­ku­siam A.Rim­kui ne­gau­tą dar­bo už­mo­kes­čio su­mą už pri­vers­ti­nės pra­vaikš­tos lai­ką.

„Ne­nus­ta­čius, kad A.Rim­kui bu­ vo ži­no­ma apie jo pa­val­di­nių ne­tei­ sė­tus veiks­mus, ne­tin­ka­mas va­do­ vo kont­ro­lės funk­ci­jos vyk­dy­mas ne­lai­ky­ti­nas po­li­ci­jos pa­rei­gū­no var­dą že­mi­nan­čiu poel­giu“, – aiš­ ki­na­ma teis­mo nu­tar­ty­je. Klai­pė­dos po­li­ci­jos vir­ši­nin­kas Be­ no­nas Iva­naus­kas aiš­ki­no, kad kri­ mi­na­lis­tą iš pa­rei­gų at­lei­do Po­li­ci­

jos de­par­ta­men­tas, to­dėl jis ir tu­rė­tų rū­pin­tis, kaip su­grą­žin­ti pa­rei­gū­ną į dar­bą. „Ži­nau apie teis­mo spren­di­ mą, kai bus de­par­ta­men­to nu­ro­dy­ mas priim­ti at­gal į pa­rei­gas, vyk­dy­ si­me“, – tvir­ti­no B.Iva­naus­kas. Įta­ri­mai – ki­to­je by­lo­je

A.Rim­kus iki šiol yra mi­ni­mas ir ki­ta­me iki­teis­mi­nia­me ty­ri­me. Jis bu­vo su­lai­ky­tas kar­tu su ki­tais aš­tuo­niais įta­ria­mai­siais, kai paaiš­ kė­jo, jog esą imi­ta­vo sa­vo au­to­mo­ bi­lio BMW X5 va­gys­tę. Ma­ši­nos de­ta­les pa­rei­gū­nas ne­va par­da­vė, o iš drau­di­mo bend­ro­vės ga­vo iš­mo­ką už at­seit pa­vog­tą au­to­mo­bi­lį. „Šia­me ty­ri­me mi­ni­mos tri­jų pa­ rei­gū­nų pa­var­dės. Be A.Rim­kaus, įta­ri­mai pa­reikš­ti Klai­pė­dos ap­ skri­ties vy­riau­sio­jo po­li­ci­jos ko­mi­ sa­ria­to Au­tot­rans­por­to prie­mo­nių gro­bi­mo ty­ri­mo sky­riaus vir­ši­nin­ kui Ed­mun­dui Tau­ta­vi­čiui bei šio sky­riaus ty­rė­jui Žil­vi­nui Ukoc­kiui“, – tei­gė by­lą ku­ruo­jan­tis Klai­pė­dos apy­gar­dos pro­ku­ra­tū­ros pro­ku­ro­ ras Do­na­tas Blinst­ru­bis. Net­ru­kus ši by­la pa­sieks teis­mą, ta­čiau kol kas už­tru­ko įta­ria­mų­jų ap­klau­sos ir išar­dy­tų au­to­mo­bi­lių de­ta­lių eks­per­ti­zės.

Kovo 4-ąją minima Pasaulinė teniso diena Kovo 4 dieną, pirmadienį, Tarp­ tautinė teniso federacija mini Pa­ saulinę teniso dieną.

Klaipėdos teniso akademija, siek­ dama skatinti teniso sporto šakos populiarumą uostamiestyje ir di­ dinti bendruomenės užimtumą sportu, kviečia šią dieną paminė­ ti sportuojant „Carlsbergo“ are­ noje, adresu Šilutės pl. 48. Nuo 9 iki 19 val. vaikus ir jų tėve­ lius kviečiame išbandyti savo jėgas su rakete rankoje, smagiai praleisti laiką bei sužinoti daugiau apie te­ nisą iš akademijos trenerių. Tarptautinė teniso federaci­ ja skatina savo 210 nacionalinių federacijų prisidėti prie Pasauli­ nės teniso dienos savo klubų vei­ kla – pritraukiant naujus dalyvius sportuoti.

Jungtinių Amerikos Valstijų te­ niso asociacijos (USTA) jau suren­ gė sėkmingą akciją – Teniso mė­ nesį Amerikoje. Teniso klubai atvėrė savo duris bei suteikė galimybę vaikams pa­ simokyti žaisti tenisą. Dalyvavo daugiau kaip 2200 klubų Jungti­ nėse Valstijose. Šiuo metu skiriamas dėmesys vaikams, jiems pritaikoma pro­ grama, kurioje skatinama naudoti jiems patogesnius, mažiau šokinė­ jančius kamuoliukus, trumpesnes ir lengvesnes raketes, mažesnius kortus, kad būtų lengviau vaikams pradėti žaisti tenisą. Klaipėdos teniso akademija remia šią, į vaikus orientuotą programą savo kortuose, siekia skatinti teni­ so, kaip lengvos, smagios ir sveikos sporto šakos, populiarumą.

Akademijos veikla pagrįsta te­ niso sporto „prieinamumu“ pla­ čiajai visuomenei, nepriklausomai nuo socialinės padėties ar fizinių sugebėjimų. Akademijoje mokosi įvairaus amžiaus vaikai, nuo 4 iki 18 metų. Vienu metu grupėje tre­ niruojasi nuo 2 iki 8 vaikų. Jiems organizuojami įvairaus lygio te­ niso turnyrai. Diferencijuotos to­ bulinimo sistemos leidžia vaikų grupes skirstyti pagal amžių ir pa­ jėgumą. Mūsų sąlygos geriausios Klaipėdoje, todėl čia dirba kvali­ fikuoti treneriai. Tenisas lavina ne tik sportinius įgūdžius, bet ir formuoja vaiko in­ telektualinius ir protinius sugebė­ jimus. Iki susitikimo „Carlsberg“ teni­ so arenoje kovo 4 d. Užs. 1083331

7

ŠeštADIENIS, kovo 2, 2013

lietuva kl.lt/naujienos/lietuva

Švarus kuras, šilumos taupymas ir jokių rūpesčių:

gamtinės dujos – geriausias pasirinkimas

Pa­lai­ky­mas: kol kas V.Us­pas­ki­cho ir R.Pak­so ve­da­mas nau­ja­sis da­

Šiuo metu daugėjant susirgimų įvairiomis lėtinėmis ligomis bei alergija net nesusimąstome, kokios įtakos sveikatai gali turėti naudojamas kuras ar energija patalpoms šildyti, karštam vandeniui ruošti ir maistui gaminti. Kuro degimo metu į aplinką išsiskiria kenksmingųjų medžiagų, tokių kaip sieros dioksidas (SO2), azoto oksidai (NOx), anglies dvideginis (CO2). Padidėjusiai teršalų koncentracijai ypač jautrūs asmenys, kurie kenčia nuo astmos ir chroniškų plaučių ligų. Netgi vidutinė teršalų koncentracija gali nulemti astma sergančių asmenų plaučių funkcijų pablogėjimą (sunkumas krūtinėje, kosulys). Tarša SO2 yra pavojingesnė, kai kietųjų dalelių ir kitokių teršalų koncentracija ore yra didelė. NO2 gali dirginti plaučius ir sumažinti atsparumą kvėpavimo takų infekcijoms (gripui ir pan.). Nuolatinis arba dažnas teršalų poveikis, kai jų koncentracija daug didesnė nei normaliai aptinkama aplinkos ore, gali padidinti kvėpavimo takų ligomis sergančių vaikų skaičių ar padažnėti jų susirgimai. Gamtinės dujos laikomos viena švariausių kuro rūšių, nes pagrindiniai degimo produktai yra tik vandens garai ir nedidelis kiekis CO2 , o kitos medžiagos sudaro nereikšmingą degimo produktų dalį. Palyginkime: degdamos gamtinės dujos išskiria SO2 0,0003 kg/GJ, malkos – 0,13 kg/GJ (433 kartus daugiau nei gamtinės dujos), durpės – 0,3 kg/GJ (1000 kartų daugiau nei gamtinės dujos), atitinkamai kietųjų dalelių: gamtinės dujos išskiria 0,0015 kg/GJ, malkos – 0,205 kg/GJ (137 kartus daugiau nei gamtinės dujos), durpės – 1,64 kg/GJ (1093 kartus daugiau nei gamtinės dujos).

ri­nys ke­lią į prie­kį ski­na­si be kliū­čių – jam teis­mas ne­prieš­ta­ra­vo.

„Fo­to­die­nos“ / Dmit­ri­jaus Rad­lins­ko nuo­tr.

Po­li­tinėms jung­tuvėms teis­mas ne­prieš­ta­rau­ja Prob­lemų jun­gian­tis Dar­bo bei Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo par­ti­joms bent jau kol kas ne­li­ko – teis­mas at­metė pro­ku­ro­ro pra­šymą draus­ ti Dar­bo par­ti­jai jung­tis su Tvar­ kos ir tei­sin­gu­mo. Ši iš sa­vo gre­ tų iš­metė did­žiau­sią su­si­jun­gi­mo kri­tiką – Re­mi­gijų Ačą. Jung­tis lei­do

Vil­niaus apy­gar­dos teis­mas penk­ ta­dienį at­metė Ge­ne­ra­linės pro­ ku­ratū­ros pro­ku­ro­ro Sau­liaus Ver­ sec­ko pra­šymą dėl Dar­bo par­ti­jos veik­los ap­ri­bo­ji­mo ne­leid­žiant jai jung­tis su ki­ta par­la­men­ti­ne par­ti­ja. Pro­ku­ro­ras pra­šė ap­ri­bo­ti par­ti­ jos veiklą ir taip jai ne­leis­ti jung­ tis su Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo par­ti­ ja. Pro­ku­ro­ras sa­ko, kad prie­šin­gu at­ve­ju Dar­bo par­ti­ja iš­nyktų ir jos ne­bebūtų ga­li­ma pa­trauk­ti baud­ žia­mo­jon at­sa­ko­mybėn. O teis­mas pa­reiškė ma­nan­tis, kad kliū­čių reor­ga­ni­zuo­to ju­ri­di­ nio as­mens baud­žia­ma­jai at­sa­ko­ my­bei nėra. Vil­niaus apy­gar­dos teis­mo nu­ tar­tis per sep­ty­nias die­nas ga­li būti ap­skųsta. Pro­ku­ratū­ra spręs, ar ra­ šy­ti skundą. „Teis­mas ne­ma­no, kad ju­ri­di­nio as­mens reor­ga­ni­za­vi­mas į kitą ju­ri­dinį as­menį kliu­dytų baud­ žia­ma­jai at­sa­ko­my­bei. Ta­čiau mes esa­me išdėstę po­zi­ciją, kad pro­ble­ ma­tiš­ka priim­ti nuo­sprendį prie­š as­menį, ku­rio nėra. Aiš­ku, yra vi­ so­kios pra­kti­kos, kai by­linė­ja­ma­si ir prie­š mi­ru­sius as­me­nis“, – sakė pro­ku­ro­ras S.Ver­sec­kas. Kal­ti­ni­mai – nau­jam da­ri­niui

Teis­mas taip pat pa­skelbė, kad pa­gal įsta­ty­mus nau­jas ju­ri­di­nis as­muo tre­jus me­tus bus at­sa­kin­ gas už Dar­bo par­ti­jos veiks­mus. Re­mian­tis teisėjų ko­le­gi­jos priim­ta nu­tar­ti­mi, jei­gu su­si­jun­ gus Dar­bo bei Tvar­kos ir tei­sin­gu­ mo par­ti­joms būtų įkur­tas nau­jas ju­ri­di­nis as­muo, jam būtų ga­li­ma tai­ky­ti baud­žiamąją at­sa­ko­mybę dar tre­jus me­tus nuo jo įkūri­mo. „Pir­mos ins­tan­ci­jos spren­di­mas nėra ga­lu­ti­nis ir ga­li būti skund­žia­mas ape­lia­ci­ne tvar­ka. Kiek su­pran­tu, (nuo­spren­dis – BNS pa­st.) ga­li būti priim­tas dar šį pa­ va­sarį ar va­sarą. Tre­ji me­tai – pa­ kan­ka­mas lai­kas ape­lia­ci­jai įvyk­ti, ta­čiau, kaip ži­no­me, pir­mo­je ins­ tan­ci­jo­je by­la yra pen­ke­ri me­tai“,

– žur­na­lis­tams po po­sėdžio sakė pro­ku­ro­ras. Dar­bo par­ti­jos pir­mi­nin­ko pa­ va­duo­to­jas Vy­tau­tas Gap­šys žur­ na­lis­tams sakė, kad džiau­gia­si, jog teis­mas įsik­lausė į tei­si­ninkų ar­ gu­men­tus. „Jei­gu ši nu­tar­tis liks ir ne­bus ap­skųsta, tai bus spren­ di­mas, pa­rem­tas teisės nuo­sta­to­ mis“, – kalbė­jo V.Gap­šys. Kri­ti­kas iš­mes­tas „už bor­to“

Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo par­ti­jos val­dy­ba su­s tabdė jung­t uvėms su Dar­bo par­ti­ja pa­si­prie­ši­nu­ sio par­la­men­ta­ro R.Ačo na­rystę par­t i­jo­je. Kaip pra­ne­ša Tvar­ kos ir tei­sin­gu­mo par­ti­ja, taip pat su­stab­dy­ti ir R.Ačo kaip Ra­sei­nių sky­riaus pir­mi­nin­ko įga­lio­ji­mai. Tokį spren­dimą val­dy­ba pri­ėmė at­si­žvelg­da­ma į par­ti­jos drausmės ko­mi­si­jos iš­vadą ir va­do­vau­da­ ma­si par­ti­jos įsta­tais. Kaip tei­g ia­m a pra­n e­š i­m e, Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo par­ti­jos drausmės ko­mi­si­ja, iš­nag­rinė­ ju­si vie­šus R.Ačo pa­reiš­ki­mus par­t i­j os at­ž vil­g iu, kons­ta­ta­ vo, kad jis pa­žeidė par­ti­jos įsta­ tus, ir pa­si­ūlė par­ti­jos val­dy­bai spręsti klau­simą dėl to­lesnės jo veik­los par­ti­jo­je. R.Ačas pra­ėju­sią sa­vaitę vie­šai pa­reiškė, kad Dar­bo bei Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo par­tijų jung­tuvės vyks­ta iš rei­ka­lo, o „vien­pu­siš­ki šias par­ti­jas val­dan­čių as­menų spren­di­mai ir 26 tūkst. įkai­tais ta­pu­sių abiejų par­tijų na­rių si­ tua­ci­ja ver­čia su­si­mąsty­ti apie esamą pa­dėtį“. Jis taip pat teigė, kad Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo par­ti­ jos pir­mi­nin­kas Ro­lan­das Pak­sas „pri­ėjo liep­to galą“. R.Ačas tokį va­do­vybės spren­ dimą sa­ko ro­dant jos silp­numą ir de­mok­ra­ti­jos par­ti­jo­je ne­bu­vimą. „Tai ro­do jų silp­numą ir de­mok­ ra­ti­jos par­ti­jo­je ne­bu­vimą. Jei tu­ri sa­vo nuo­monę, įsi­ti­ki­ni­mus ku­riuo nors klau­si­mu, tau tai­ko­mos san­ kci­jos. Kas yra na­rystės su­stab­dy­ mas – juk tai pa­ša­li­ni­mas iš par­ ti­jos, va­din­kim daik­tus tik­rai­siais var­dais“, – BNS ko­men­tuo­da­mas val­dy­bos spren­dimą sakė R.Ačas. Jis taip pat tvir­ti­no, kad Ra­sei­ nių sky­rius jį pa­lai­ko: „Šią dieną manęs kaip ly­de­rio sky­rius ne­ kves­tio­nuo­ja.“ BNS, „Klaipėdos“ inf.

Gamtines dujas, vieną švariausių kuro rūšių, lengva efektyviai naudoti. Modernūs, lengvai reguliuojami gamtinių dujų šildymo katilai, sunaudojantys mažiau kuro ir suteikiantys galimybę palaikyti skirtingą temperatūrą įvairiu paros metu ir įvairiomis savaitės dienomis, išvaduoja nuo kasdienių rūpesčių, susijusių su namo ir patalpų šildymu. Gamtinių dujų, nereikia sandėliuoti kaip kitokio kuro, rūpintis jo atvežimu ir kasdien prižiūrėti šildymo katilo, o tai irgi mažina ir sąnaudas. Taip be didelių pastangų ir rūpesčių lengva susikurti komfortabilią, labiausiai poreikius atitinkančią, sveikatai nekenkiančią aplinką. Pasirenkant gamtines dujas šildymui, jas galima naudoti ir vandeniui pašildyti, maistui ruošti ir kitokiems poreikiams.

Naudinga informacija norintiems prisijungti prie gamtinių dujų tinklų Dujotiekio statyba iki vartotojo sklypo ribos gali užtrukti nuo 3 iki 9 mėnesių ar ilgiau, o šaltuoju metų laikotarpiu statybos darbai nevyksta, todėl jei nusprendėte prisijungti prie dujų tinklų, svarbu kuo anksčiau kreiptis į AB „Lietuvos dujos“, kad iki žiemos šalčių būtų baigti dujotiekio statybos darbai. Norėdami prisijungti prie dujų tinklų AB „Lietuvos dujos“ pateikite prašymą kartu su Registrų centro pažymėjimais apie nekilnojamąjį turtą (pastatus, žemę) ir žemės sklypo planą (kopijas), jei pastatas neregistruotas – statybos leidimą, taip pat dujotiekio projektą (jeigu turite).

Prijungimo įmoka Prisijungimo prie dujų tinklų įkainiai gyventojams, kurie dujas naudos šildymui, vis dar išlieka vieni mažiausių, kokie yra buvę. Buitiniams vartotojams prijungimo įmoką sudaro dvi dalys: 1) įmokos dalis, kuri taikoma nepriklausomai nuo atstumo, 2) įmokos dalis, kuri taikoma už kiekvieną nutiestą dujotiekio metrą. Buitiniams vartotojams nėra jokių įsipareigojimų suvartoti tam tikrą dujų kiekį. Nuo 2013 m. sausio 1 d. buitinių vartotojų prijungimo įkainiai yra tokie: Prijungimo įkainis už kiekvieną Prijungimo įkainis, nutiesto dujotiekio metrą, nepriklausantis Lt (su PVM) nuo atstumo, Lt (su PVM)

Vartotojai Suvartosiantys iki 500 m3 per metus arba dujas naudosiantys buitinėms viryklėms.

4021,06

172,01

Suvartosiantys daugiau kaip 500 m3 per metus arba dujas naudosiantys vandeniui/patalpoms šildyti.

1107,80

69,03

Kiekvienam nebuitiniam vartotojui prijungimo įmokos dydis apskaičiuojamas individualiai, pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintą prijungimo įkainių nustatymo metodiką.

Plėtros planai

AB „Lietuvos dujos“ Klaipėdos filialas kiekvienais metais, atsižvelgdamas į gautus gyventojų prašymus, dujotiekių tinklų plėtros perspektyvas ir galimybes, sudaro naujų vietovių dujofikavimo planus, numato investicijas naujiems vartotojams prijungti. Šiais metais kviečiame Klaipėdos rajono sodininkų bendrijos „Pakrantė“; Slengių, Kunkių, Trušelių, Klipščių, Mazūriškių, Aukštkiemio, Budrikių, Kalotės, Purmalių km., taip pat Palangos miesto Valteriškės, Vėžių, Lenktosios, Molyno bei gretimų gatvių gyventojus aptarti prisijungimo prie gamtinių dujų sistemos sąlygas. Naujų teritorijų dujofikavimo planai yra nuolat atnaujinami ir gali keistis pagal norinčių prisijungti prie dujų tinklų vartotojų poreikius. Jei planuojate įsirengti dujinį šildymą, kviečiame atvykti į AB „Lietuvos dujos” Klaipėdos filialo Naujų vartotojų skyrių (Birutės g. 8, Klaipėda), pateikti prašymą prisijungti prie dujų sistemos kartu su aukščiau nurodytais dokumentais.

Daugiau:

www.dujos.lt Buitiniams vartotojams

Tel. 1894

Nebuitiniams vartotojams

8

ŠeštADIENIS, kovo 2, 2013

10p. pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis

Amerikiečių įkaitų vadavimo operacija „Argo“: kaip viskas buvo iš tikrųjų.

pasaulis

Tūzai: M.Mon­ti, P.L.Ber­sa­ni, S.Ber­lus­co­ni ir B.Gril­lo – nuo jų pri­klau­so Ita­li­jos atei­tis.

Bun­ga bun­ga Ita­li­jo­je: po rin­kimų Šių metų rin­ki­mai Ita­li­jo­je kai ką nu­stebi­no, kai ką pri­vertė su­si­mąsty­ti, o kai kas to ir tikė­jo­si. Sil­vio Ber­lus­co­ni ir ko­mi­ kas Bep­pe Gril­lo pa­vergė mi­li­jonų italų šir­dis. Kaip?..

ja pa­gilė­jo. Ša­lies eko­no­mi­ka praei­ tų metų ket­virtą ket­virtį su­si­traukė 0,9 pro­c., o tre­čią – 0,2 pro­c. Bu­vo įves­ti ne­po­pu­liarūs mo­kes­ čiai, ap­kar­py­tos so­cia­linės iš­mo­ kos. Re­for­mas gyrė tik Briu­se­lis, o pa­pras­ti ita­lai tul­žin­gai keiks­no­jo vy­riau­sybę. Nuodėmės pa­mirš­tos

Lauk­tas re­zul­ta­tas?

„Ti­piš­kas Ita­li­jai re­zul­ta­tas“, – juokė­si po rin­kimų vie­na italė ir pri­dūrė, kad „to­kio re­zul­ta­to ir tikė­jo­si“. Na, bu­vo ga­li­ma tikė­tis, kad S.Ber­lus­co­ni ir B.Gril­lo ne­liks ne­ pas­tebė­ti. Jie, iš tiesų, įdomūs per­ so­na­žai. Vis­gi var­gu ar kas nors nuo­šird­žiai tikė­jo­si, kad prie­š dau­ giau nei me­tus prem­je­ro po­stą nu­ leidęs galvą pa­likęs S.Ber­lus­co­ni laimės dau­giau­sia vietų Se­na­te, o vel­niai ži­no iš kur iš­lindęs ko­mi­kas B.Gril­lo už­ka­riaus že­muo­sius par­ la­men­to rūmus. S.Ber­lus­co­ni iki šiol mi­na teis­ mų slenks­čius. 76 metų ži­niask­ lai­d os mag­n a­tas kal­t i­n a­m as ko­rup­ci­ja, su­kčia­vi­mu, net ne­de­ ra­mais san­ty­kiais su ne­pil­na­me­ te. Ta­čiau ita­lams, at­ro­do, skan­ da­lai ne­berū­pi. Prie­šin­gai, gavę pa­žadą, kad dau­ giau ne­reikės tau­py­ti ir ke­liak­lups­ čiau­ti prie­š eu­ro­pie­čius, ita­lai pa­ mir­šo viską, ką yra iškrėtęs sek­so

bom­ba sa­ve va­di­nan­tis buvęs krui­ zi­nių laivų dai­ni­nin­kas. Dau­ge­lis rin­kimų Ita­li­jo­je baigtį va­di­na net ne kerš­tu Ita­li­jos po­li­ tinėms par­ti­joms, o pro­tes­tu prie­š Eu­ro­pos, tiks­liau, vo­kie­čių tau­ pymą. Kas gar­siau­siai šūka­vo prie­š Eu­ ropą nu­kreip­tus šūkius? Ži­no­ma, S.Ber­lus­co­ni ir B.Gril­lo. S.Ber­lus­co­ni Eu­ro­po­je nemėgs­ ta­mas, ki­taip nei buvęs Ita­li­jos prem­je­ras Ma­rio Mon­ti. Tie­sa, ES ly­de­riams te­ko su juo su­si­tai­ky­ti, juk Ita­li­ja – tai ne Kip­ras ar Mal­ ta, o tre­čia pa­gal eko­no­mi­kos dydį eu­ro zo­nos ša­lis. Vi­si leng­viau at­si­kvėpė, kai Ro­ ma pa­žadė­jo ženg­ti re­formų ke­liu. Ita­li­jo­je bu­vo su­for­muo­ta tech­ nok­ratų vy­riau­sybė, va­do­vau­ja­ma M.Mon­ti. Vis­kas klostė­si ge­rai, kol ita­lai sa­vo kai­liu ­pa­ju­to re­formų pa­da­ri­nius. Ita­li­ja ėmė ris­tis že­myn. Ne­dar­bas va­do­vau­jant M.Mon­ti išau­go iki re­ kor­di­nio ly­gio – 11,2 pro­c., o re­ce­si­

La­šas po la­šo M.Mon­ti vy­riau­ sybės pa­ma­tai ėmė braškė­ti, ta­ čiau S.Ber­lus­co­ni tuo gud­riai pa­ si­nau­do­jo. Jis pa­reiškė, kad dau­giau ne­rems M.Mon­ti. Šiam ne­bu­vo ki­to ke­lio, kaip su­tik­ti per­leis­ti vald­žios vairą tiems, ku­riuos iš­rinks tau­ta. S.Ber­lus­co­ni pro­gos ne­pra­lei­do. Politikas ži­no­jo, kad jam pa­kaks su­ma­nu­mo įti­kin­ti ita­lus vėl už jį bal­suo­ti. Ma­ža to, jo už­nu­ga­ris bu­ vo vi­sa jo ži­niask­lai­dos im­pe­ri­ja. S.Ber­lus­co­ni pri­klau­san­čios te­le­ vi­zi­jos ir laik­raš­čiai ėmėsi dar­bo. Iš pra­džių im­tas kri­ti­kuo­ti M.Mon­ti ir jo vy­riau­sybės po­li­ti­ka, ta­da ne­ ma­lo­naus dėme­sio su­laukė cent­ro kai­riųjų jėgų fa­vo­ri­tas Pie­ras Lui­ gi Ber­sa­ni, ga­liau­siai S.Ber­lus­co­ni at­si­gręžė į tautą – ėmė žadė­ti, kad at­šauks ne­po­pu­lia­rius mo­kes­čius, net grąžins jau su­mokė­tus iš sa­vo ki­šenės. O jo­je – net 8 mlrd. eurų tur­tas, kurį val­do S.Ber­lus­co­ni ir jo šei­ma. B.Gril­lo žengė dar to­liau. Jis kri­ ti­ka­vo su­pu­vu­sią Ita­li­jos po­li­tinę

sis­temą, sa­ky­da­mas, kad ko­vos su po­li­tikų pri­vi­le­gi­jo­mis ir ne­to­ le­ruos italų skur­di­ni­mo, ta­da ėmė žars­ty­tis kal­ti­ni­mais M.Mon­ti, esą šis ne­su­ge­ba at­sto­vau­ti Ita­li­jos in­ te­re­sams Eu­ro­po­je. Jis net pa­si­ūlė su­reng­ti ša­ly­je re­fe­ren­dumą dėl na­rystės eu­ro zo­no­je.

S.Ber­lus­co­ni ne­pa­si­ davė, prie­šin­gai, jis skan­da­lus pa­vertė sa­vi­rek­la­ma.

M.Mon­ti ir kai­riųjų ly­de­ris P.L.Ber­sa­ni prie­š S.Ber­lus­co­ni ir B.Gril­lo at­rodė ap­gailė­ti­nai ny­kiai. Kol S.Ber­lus­co­ni ir B.Gril­lo įžū­ liai kri­ti­ka­vo vald­žią, M.Mon­ti ir P.L.Ber­sa­ni pro­tin­gais ar­gu­men­ tais bandė įti­kin­ti tautą, kad ki­tos išei­ties, nei tau­py­ti, da­bar nėra. Da­lis rinkėjų su­pra­to, kad kai­riųjų ir cent­ristų ly­de­rių žod­žiuo­se yra daug tie­sos, ta­čiau li­ku­sie­ji vien iš­girdę žodį „tau­py­mas“ nu­si­pur­ ty­da­vo. Dar dau­giau ži­ba­lo į ugnį šliūkš­ telė­jo Eu­ro­pos ly­de­riai, ėmę ra­gin­ti ita­lus „tei­sin­gai“ bal­suo­ti. Nu­vil­ ni­jo pa­si­pik­ti­ni­mas, ku­ris už­gožė viską – tiek S.Ber­lus­co­ni skan­da­ lus, tiek B.Gril­lo po­li­tinį neišp­ru­ simą.

S.Ber­lus­co­ni, kal­bant apie jo san­ ty­kius su teisė­sau­ga, ga­li­ma va­din­ ti tik­ru re­kor­di­nin­ku. Prieš jį bu­vo iš­kel­ta net 30 bylų. Da­bar jis tei­sia­mas dėl sek­so su ne­ pil­na­me­te. Ki­lus skan­da­lui S.Ber­ lus­co­ni 2009 m. pa­li­ko žmo­na Ve­ ro­ni­ca, jai teis­mas pri­teisė 100 tūkst. eurų per dieną ali­men­tus. Ta­čiau S.Ber­lus­co­ni ne­pa­si­davė, prie­šin­gai, jis skan­da­lus pa­vertė sa­vi­rek­la­ma. Net pa­šai­pas, kad mėgsta plas­ti­nes ope­ra­ci­jas, per­ si­so­di­no plau­kus ir nau­do­ja ma­ kiažą... Ita­li­jo­je bu­vo juo­kau­ja­ma, kad vi­ du­ti­nio am­žiaus italės nea­be­jo­ti­nai bal­suos už S.Ber­lus­co­ni. Re­gis, bun­ ga bun­ga ka­ra­liaus gerbėjų Ita­li­jo­je – ge­ro­kai dau­giau. „Juk mo­te­rys pa­ čios pul­da­vo jam į glėbį“, – taip sakė vie­na S.Ber­lus­co­ni gerbė­ja. Kas for­muos vy­riau­sybę?

Da­bar ky­la tik vie­nas klau­si­mas – kas bus to­liau? Sce­na­ri­jus brai­žo vi­si, kas ne­tin­gi. Vie­niems at­ro­do, kad bus su­da­ ry­ta pla­ti kai­riųjų ir de­ši­niųjų koa­ li­ci­ja. Ki­ti tvir­ti­na, kad reikėtų pa­ lauk­ti, ką nu­spręs da­ry­ti B.Gril­lo. Kol kas šis po­li­ti­kos nau­jo­kas lai­ ko­si ato­kiau nuo visų, jo žod­žiais ta­riant, „su­pu­vu­sių“ par­tijų, ta­ čiau eks­per­tai sa­ko, kad su juo su­ si­kalbė­ti ga­li­ma. Bet P.L.Ber­sa­ni sakė ne­ke­tinąs su­da­ry­ti už­ku­li­si­nių san­do­rių nei

9

ŠeštADIENIS, kovo 2, 2013

pasaulis Po­li­ci­jos ­ žiau­ru­mas

Nu­teis­ti ­ ža­gin­to­jai

Nus­ken­do ­ lai­vas

Pietų Af­ri­kos Res­pub­li­ko­je (PAR) ir vi­sa­me pa­sau­ly­je ki­ lo pa­si­pik­ti­ni­mas dėl aš­tuo­nių po­li­ci­jos pa­reigūnų, ku­rie sa­ vo pa­tru­lių au­to­mo­bi­liu tem­ pė gatvė­mis tak­si vai­ruo­toją imig­rantą ir jį nu­žudė. PAR po­ li­ci­jos ko­mi­sarė Riah Phiye­ga va­kar su­stabdė aš­tuo­nių įta­ riamųjų įga­lio­ji­mus.

Dviem ame­ri­kie­čių jūrei­viams, ku­rie pra­ėju­sių metų spa­ lį Oki­na­vo­je iš­ža­gi­no ja­ponę ir su­kėlė pa­si­pik­ti­ni­mo ban­ gą vi­so­je to­je Ja­po­ni­jos sa­ lo­je, bu­vo pa­skir­tos de­vy­ne­ rių ir de­šim­ties metų kalė­ji­ mo bausmės. Anks­čiau šią sa­ vaitę abu vy­rai pri­pa­ži­no sa­ vo kaltę.

Pen­ki žmonės žu­vo, kai Bag­ da­de ket­vir­ta­dienį vėlai va­ka­ re nu­sken­do lai­vas-res­to­ra­ nas, ku­ris bu­vo pri­švar­tuo­tas Tig­ro upės pa­krantė­je ir ku­ ria­me tuo me­tu vy­ko pri­va­tus va­karė­lis 150-iai žmo­nių. Ne­ laimės vie­to­je su­si­rin­ku­si mi­ nia verkė ir rei­ka­la­vo lai­vo sa­ vi­ninkų at­sa­ko­mybės.

Iš ko­mi­ko vir­to po­li­ti­ku Na, ir kas juok­da­rys? Ar juok­da­ rys ne­ga­li val­dy­ti vals­tybės? O ar ne juok­da­riai Ita­liją iki šiol valdė?

B.Gril­lo kal­bos ita­lams pa­tin­ ka, ne­nuos­ta­bu, kad jis iš esmės laimė­jo Ita­li­jo­je vy­ku­sius par­la­ men­to rin­ki­mus. Dėme­sio cent­ re šis 64 metų ita­las pra­tęs bū­ ti. Šim­tai, o kar­tais tūkstan­čiai žmo­nių įvai­riuo­se Ita­li­jos mies­ tuo­se ir mies­te­liuo­se klausė­si jo sar­kas­tiškų kalbų apie ne­ko­kią šian­die­nos si­tua­ciją gim­tinė­je. B.Gril­lo vardą da­bar ži­no vi­ sa Eu­ro­pa. Ko­mi­ko ve­da­mas Pen­ kių žvaigž­du­čių judė­ji­mas (M5S) ne­tikė­tai ta­po did­žiau­sia pa­vie­ne par­la­men­to par­ti­ja ir tre­čia pa­gal man­datų skai­čių jėga po pa­grin­di­ nių de­ši­niųjų ir kai­riųjų koa­li­cijų. Lie­ka stebė­tis, kaip šis ne­si­šu­ kavęs vy­riš­kis vos per vieną nak­ tį iš ko­me­dijų meist­ro ta­po po­li­ ti­niu tūzu.

„Scan­pix“ nuo­tr.

va­karė­lio – pa­gi­rios su S.Ber­lus­co­ni, nei su B.Gril­lo. Šiam kai­riųjų ly­de­ris per­davė ži­ nutę: „Lig šiol jis yra sakęs, kad vi­si turėtų ei­ti na­mo; da­bar jis taip pat yra vi­dinė­je pusė­je; ar­ba te­gu jis ei­ na na­mo, ar­ba pa­sa­ko, ką no­ri da­ ry­ti su ša­li­mi.“ Bet ar pir­ma­lai­kiai rin­ki­mai pa­dėtų išspręs­ti su­si­da­ riu­sią, kaip sakė P.L.Ber­sa­ni, de­li­ ka­čią si­tua­ciją? Ita­li­jos te­le­vi­zi­ja rin­kimų nak­ tį trans­lia­vo de­ba­tus pa­va­di­ni­mu „Por­ta a Por­ta“. De­ši­nie­ji ir kai­rie­ji de­ba­tuo­se dis­ku­ta­vo, kas dau­giau su­si­šlavė balsų, nors abi par­ti­jos ne­te­ko mi­ li­jonų ša­li­ninkų, o M.Mon­ti, vėliau pri­si­jungęs prie de­batų, bandė įti­ kin­ti žiū­ro­vus, kad yra pa­ten­kin­ tas, nors rinkė­jai jam iš esmės pa­ rodė špygą. Tarp de­batų da­ly­vių ne­bu­vo tik­ ro­jo laimė­to­jo – B.Gril­lo. Kodėl šis 64 metų ko­mi­kas laimė­jo ir kodėl Ita­li­jo­je rim­tai kal­ba­ma, kad jis ga­ lėtų laimė­ti ir pir­ma­lai­kius rin­ki­ mus, jei jie vyktų? Todėl, kad nu­si­vy­lu­sių italų gre­ tos au­ga. Juk jei nė vie­na par­tijų ne­su­gebės su­for­muo­ti vy­riau­ sybės, krizė tik pa­gilės ir vi­suo­ menės pa­si­pik­ti­ni­mas didės. Taip de­li­ka­ti si­tua­ci­ja taps kri­tinė. Ne­kom­pe­ten­tin­gas vals­tybės val­dy­mas metų me­tus ali­no Ita­liją. Ša­lies švie­ti­mo ir svei­ka­tos ap­sau­ gos sis­te­ma – ap­verk­ti­nos būklės, dau­ge­lis vals­tybės val­domų įmo­nių

nee­fek­ty­vios. Griū­va net į pa­sau­lio pa­vel­do sąrašą įtrauk­ti kultū­ri­niai ob­jek­tai, to­kie kaip Pompė­jos mies­ tas. Ta­čiau po­li­ti­nis eli­tas Ita­li­jo­je gy­ve­na ge­rai. Oi kaip ge­rai. Tie­sa, kai ku­rie bai­gia die­nas kalė­ji­me, ta­ čiau to­kių at­vejų – vie­ne­tai. B.Gril­lo sa­ko, kad lai­kas tai­sy­ ti pa­dėtį, ir žmonės juo ti­ki, ypač jau­nie­ji ita­lai, ku­riems die­na iš die­ nos ten­ka su­kti galvą, kur pra­si­ma­ ny­ti pi­nigų. Ta­čiau kodėl S.Ber­lus­co­ni? Ko­ dėl žmo­gus, ku­ris tie­sio­giai įpras­ mi­na tai, su kuo B.Gril­lo ko­vo­ja, vėl laimė­jo? S.Ber­lus­co­ni rėmėjai – var­gin­gai gy­ve­nan­tys ar­ba pa­gy­venę žmonės, taip pat tie, ku­rie ban­do iš pa­sku­

ti­niųjų su­dur­ti galą su ga­lu ir lau­ kia ste­buk­lo. Vie­nas jų – Mau­ras, sunk­ve­ži­mio vai­ruo­to­jas iš Tos­ka­nos. Jis vedęs, tu­ri du vai­kus, per mėnesį už­dir­ba ma­žiau nei tūkstantį eurų. Mau­ ras kiek­vie­no mėne­sio pa­bai­go­je ban­do su­dur­ti galą su ga­lu. Atė­jus M.Mon­ti vy­rui te­ko mokė­ti ke­lis kar­tu di­des­nius mo­kes­čius – pa­ bran­go elekt­ra, mais­tas ir van­duo. Kiek­vie­no mėne­sio 26 dieną jam bai­gia­si pi­ni­gai ir jis yra pri­vers­tas nau­do­tis kre­di­to kor­te­le. Mau­ras ti­ki­si ste­buk­lo – ma­žes­ nių mo­kes­čių ir di­desnės al­gos, to­ dėl, kaip sa­ko, bal­sa­vo už ste­buk­la­ darį S.Ber­lus­co­ni. Pa­rengė Va­len­ti­nas Ber­žiū­nas

Ga­li­mi sce­na­ri­jai po rin­kimų B.Gril­lo ir P.L.Ber­sa­ni koa­li­ci­ja: ma­

Vie­nas iš ke­tu­rių italų bal­sa­vo už par­tiją, ku­ri sa­ko „ne“ be­veik vis­kam. 2009 m. įkur­tas B.Gril­lo judė­ji­ mas iš pra­džių bu­vo vie­nas iš ke­lių pi­lie­tinės vi­suo­menės judė­jimų, nu­kreiptų prie­š tuo­metį prem­jerą Sil­vio Ber­lus­co­ni. Tie­sa, Bep­pe dėl Ita­li­jos pro­blemų bu­vu­sio ša­lies prem­je­ro ne­kal­ti­na. „S.Ber­lus­co­ni bu­vo tik pa­da­ri­nys“, – sakė prie­š rin­ki­mus ko­mi­kas. Vis­gi nie­kas prie­š me­tus į B.Gril­lo rim­tai ne­žiūrė­jo, o M5S bu­vo lai­ko­mas po­li­ti­kos aut­sai­ de­riu. Bet lyg iš dan­gaus prie­š kurį laiką nu­kri­to ke­li skan­da­lai: vie­nas dėl did­žiu­lio viešųjų lėšų švais­ty­mo, ki­tas – dėl po­li­ti­kams tai­komų pri­vi­le­gijų ir ky­ši­nin­ka­ vi­mo. M5S iš­nau­do­jo pro­gą. Pirmą­syk Pen­kių žvaigž­du­čių judė­ji­mas laimė­jo vie­tos rin­ki­mus Si­ci­li­jo­je. M5S na­riai su­si­ma­ži­ no at­ly­gi­ni­mus, o su­tau­py­tas lė­

šas nu­kreipė į fondą, tei­kiantį pa­ galbą smul­kia­jam vers­lui. Jie taip pat sėkmin­gai ko­vo­jo, kad vie­na­ me gam­tos draus­ti­ny­je ne­būtų įreng­ta JAV ra­darų sto­tis. Par­ti­ ja stengė­si tau­piai eik­vo­ti lėšas rin­kimų kam­pa­ni­jai, dau­giau­sia gau­tas iš au­ko­tojų in­ter­ne­tu. Dau­ge­lis naujųjų įsta­tymų lei­ dėjų la­bai jau­ni – kai ku­rie tik ne­ se­niai per­žengę 25 metų am­žiaus ribą, kai leid­žia­ma dirb­ti že­muo­ siuo­se rūmuo­se. Ta­čiau šią margą ža­liųjų ir kai­riųjų idėjų ša­li­ninkų šutvę la­biau­siai vie­ni­ja bend­ras ne­pa­kan­tu­mas ko­rup­ci­jai. Be­veik vi­si kan­di­da­tai yra po­li­ti­ kos nau­jo­kai; tarp jų yra stu­dentų, namų šei­mi­ninkų, gy­dy­tojų, taip pat iš dar­bo at­leistų ga­myklų dar­ bi­ninkų ir net ast­ro­fi­zi­kas. Ša­li­nin­kai sa­ko, kad B.Gril­lo judė­ ji­mas įpūtė po­li­ti­kai nau­jos gy­vybės, bet kri­ti­kai per­spėja, jog tai ne­ prog­no­zuo­ja­ma po­pu­lis­tinė grupė, tu­rin­ti ne­rea­lių tikslų, tarp ku­rių, pa­ vyzd­žiui, yra Ita­li­jos sko­los anu­lia­ vi­mas ir 20 va­landų dar­bo sa­vaitė. Ro­mo­je esan­čio Ame­ri­kos uni­ ver­si­te­to pro­fe­so­rius Ja­me­sas Wals­ to­nas ko­men­ta­vo: „Šis judė­ji­mas ne­tu­ri at­sto­vo ar aiš­kaus me­cha­ niz­mo po­li­ti­niams spren­di­mams priim­ti. Jis galėtų per ke­lias sa­vai­tes iš­nyk­ti, galėtų išplė­to­ti ne­prik­lau­ somą sta­tutą ar­ba galėtų lik­ti tie­ sio­giai kont­ro­liuo­ja­mas B.Gril­lo.“ Ste­fa­no Fol­li, dien­raš­čio „Il So­le 24 Ore“ ap­žval­gi­nin­kas, pa­brėžė, kad cent­ro kai­riųjų vy­riau­sybės be fik­suo­tos dau­gu­mos, ku­rią par­la­ men­te B.Gril­lo remtų at­ski­rai kiek­ vie­no įsta­ty­mo pro­jek­to at­ve­ju, ti­ ki­mybė būtų „la­bai men­ka“. Be­je, pa­ts B.Gril­lo į par­la­mentą neis, nes bu­vo teis­tas dėl ne­ty­či­nio nu­žu­dy­mo, su­si­ju­sio su au­to­mo­ bi­lio ava­ri­ja 9-aja­me de­šimt­me­ty­ je, per ku­rią žu­vo trys žmonės. Tai ke­lia ne­rimą kai ku­riems stebė­to­ jams. „Vie­nas iš ke­tu­rių italų bal­ sa­vo už par­tiją, ku­ri sa­ko „ne“ be­ veik vis­kam“, – pa­brėžė Fran­co De­be­ne­det­ti, to pa­ties „Il So­le 24 Ore“ ap­žval­gi­nin­kas. CNN, BNS inf.

P.L.Ber­sa­ni, S.Ber­lus­co­ni, M.Mon­ti

te­ma­tiš­kai įma­no­ma, ta­čiau B.Gril­lo var­gu ar su­tiks tap­ti vy­riau­sybės na­ riu. Prie­šin­gai, jis ne­no­ri sta­bi­li­zuo­ti sis­te­mos, jis no­ri ją su­griau­ti.

ir B.Gril­lo vie­nybės koa­li­ci­ja: po­li­ti­ niai ly­de­riai galėtų su­for­muo­ti pla­ tesnę trum­pa­laikę koa­li­ciją ir kar­tu val­d y­t i šalį ke­l etą mėne­s ių, gal iki S.Ber­lus­co­ni ir B.Gril­lo koa­li­ci­ja: naujų rin­kimų. To­kiu at­ve­ju pa­grin­ koa­li­ci­ja turėtų dau­gumą Se­na­te, ta­ di­nis koa­li­ci­jos tiks­las būtų įvyk­dy­ čiau ne­turėtų dau­gu­mos že­muo­siuo­ ti rin­kimų sis­te­mos re­formą. Rin­ki­ mai galėtų įvyk­t i kar­t u su ša­l ies se par­la­men­to rūmuo­se. pre­zi­den­to. P.L.Ber­sa­ni ir S.Ber­lus­co­ni koa­li­ci­ ja: šiuo at­ve­ju vy­riau­sybė būtų sta­bi­ Pir­ma­lai­kiai rin­ki­mai: nė vie­na Ita­ li, skai­čiuo­jant ma­te­ma­tiš­kai. S.Ber­lus­ li­jos po­li­ti­nių jėgų jų ne­no­ri, išs­ky­rus co­ni net pa­reiškė, kad su­tiktų su­da­ry­ galbūt B.Gril­lo. Ta­čiau net jis su­tiktų ti sąjungą su P.L.Ber­sa­ni. Ta­čiau kai­ palūkė­ti, kad jo ša­li­ninkų gre­tos dar rie­siems tai būtų po­li­tinė ka­tast­ro­fa. paaugtų.

Kan­dus: sykį B.Gril­lo pa­klausė, kodėl Ita­li­jos am­ba­sa­do­rius per mė­

nesį gau­na 20 tūkst., o An­ge­la Mer­kel 9 tūkst. eurų?

„Reu­ters“ nuo­tr.

10

šeštadienis, kovo 2, 2013

pasaulis

Ope­ra­ci­ja

„Ar­go“ –

iš pir­mų lū­pų To pa­ties pa­va­di­ni­mo fil­mui tris „Os­ka­rus“ pel­niu­sios ope­ra­ci­jos „Ar­go“ au­to­rius, bu­ vęs žval­gy­bi­nin­kas To­ny Men­de­zas pa­pa­ sa­ko­jo, kaip gi­mė Ira­ne įkai­tais paim­tų ame­ri­kie­čių va­da­vi­mo pla­nas.

Sta­tu­la: JAV am­ba­sa­dą Te­he­ra­ne po 1979–1981 m. įkai­tų kri­zės pe­rė­mė Ira­no re­vo­liu­ci­jos gvar­di­ja, sie­nos bu­v

Prie­dan­gos paieš­kos

Še­ši ame­ri­kie­čiai 1979 m. lapk­ri­tį spė­jo pa­spruk­ti per ga­li­nes du­ris, kai į JAV am­ba­sa­dą Te­he­ra­ne įsi­ ver­žė jau­ni re­vo­liu­cio­nie­riai, ir ra­ do prie­globs­tį Ka­na­dos am­ba­sa­do­ riaus re­zi­den­ci­jo­je. JAV am­ba­sa­do­je įkai­tais bu­vo paim­ti 66 ame­ri­kie­čiai. 13 jų at­ ga­vo lais­vę po dvie­jų sa­vai­čių, dar vie­nas – po pus­me­čio, o li­ku­siems už­grob­ta­me pa­sta­te te­ko pra­leis­ ti 444 die­nas. Pre­zi­den­tas Jim­my Car­te­ris bu­vo spau­džia­mas sau­ giai su­grą­žin­ti na­mo vi­sus įkai­tus, įskai­tant ir tuos, apie ku­riuos ira­ nie­čiai ne­ži­no­jo. Ši už­duo­tis bu­vo pa­ti­kė­ta Cent­ ri­nės žval­gy­bos val­dy­bos (CŽV) agen­tui T.Men­de­zui. Jam rei­kė­ jo pa­tek­ti į Ira­ną, ne­su­ke­liant jo­ kių įta­ri­mų. „Ieš­ko­jo­me tin­ka­mo pa­grin­do pa­tek­ti į Te­he­ra­ną, bet jo ne­bu­vo, – Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos trans­liuo­to­jui BBC pa­sa­ko­jo 73-ejų T.Men­de­zas. – Pap­ras­tai mes ieš­ko­me prie­dan­ gos, ku­ri bū­tų nuo­bo­di ir pa­mirš­ ta­ma. Bet tą­kart ne­ga­lė­jo­me ap­si­ mes­ti mo­ky­to­jais, nes tarp­tau­ti­nės mo­kyk­los bu­vo už­da­ry­tos. Ne­ga­ lė­jo­me vyk­ti ir kaip naf­tos tech­ni­ kai ar­ba mi­ty­bos spe­cia­lis­tai, ku­rie tik­ri­na der­lių.“

To­ny Men­de­zas:

Jei­gu pla­nas bū­tų ne­ pa­si­se­kęs, ira­nie­ čiai ga­lė­jo nu­kirs­din­ ti mums gal­vas ar­ba tam­py­ti gat­vė­mis pri­ riš­tus prie vi­su­rei­gių. Vi­si sce­na­ri­jai bu­vo įma­no­mi. Fik­ty­vi stu­di­ja ir fil­mas

T.Men­de­zas bu­vo Ka­na­do­je ir bend­ra­vo su šios ša­lies vy­riau­sy­be, kai jam šo­vė min­tis ap­vers­ti tai­syk­ les aukš­tyn ko­jo­mis.

„Vi­si ži­no, kad Ho­li­vu­do vai­ ki­nai va­ži­nė­ja, kur pa­no­rė­ję, ne­ kreip­da­mi dė­me­sio nei į lai­ką, nei į po­li­ti­nę pa­dė­tį. Jie tie­siog pa­mirš­ ta, kad pa­sau­ly­je yra to­kių da­ly­kų, kaip po­li­ti­ka ir pa­vo­jus“, – pa­sa­ko­ jo T.Men­de­zas. 1980 m. sau­sį jis nu­skri­do į Los An­dže­lą, tu­rė­da­mas ki­še­nė­je 10 tūkst. do­le­rių. CŽV ir anks­čiau bend­ra­dar­biau­da­vo su Ho­li­vu­du, ypač kai rei­kė­da­vo kur­ti iliu­zi­jas. T.Men­de­zas pa­si­sam­dė sce­na­ri­ jaus au­to­rių, ku­ris tuoj pat ėmė­si dar­bo, ir iš­si­nuo­mo­jo pa­tal­pas fik­ ty­viai ki­no stu­di­jai „Stu­dio 6“, pa­ va­din­tai pa­gal skai­čių žmo­nių, ku­ riuos rei­kė­jo iš­lais­vin­ti. Per dvi die­nas bu­vo pa­reng­tas sce­na­ri­jus fil­mui „Ar­go“. Siu­že­ tas pri­mi­nė moks­li­nės fan­tas­ti­kos tri­lo­gi­ją „Žvaigž­džių ka­rai“, ku­ rie tuo me­tu bu­vo la­bai po­pu­lia­ rūs. Veiks­mo vie­ta bu­vo pa­si­rink­ ta nea­pib­rėž­ta mi­ti­nė su eg­zo­tiš­ku tur­gu­mi. „Stu­dio 6“ krei­pė­si į Ho­li­vu­do laik­raš­čius, kad jie su­kur­tų ažio­ta­ žą dėl bū­si­mo fil­mo. T.Men­de­zas no­rė­jo, kad is­to­ri­ja at­ro­dy­tų kuo la­biau įti­ki­na­ma, jei­gu Ira­no val­ džia su­gal­vo­tų pa­tik­rin­ti.

pasaulis per savaitę Sek­ma­die­nis

Ant­ra­die­nis

Pran­cū­zi­jos ak­to­rius Gérard’as De­par­dieu, ne­se­niai ta­pęs Ru­si­ jos pi­lie­čiu, ap­lan­kė sa­vo „drau­gą“ – žmo­ nių gro­bi­mu ir opo­nen­tų žu­dy­mu kal­ti­ na­mą Če­čė­ni­jos ly­de­rį Ram­za­ną Ka­dy­ ro­vą, su juo šo­ko kal­nie­čių liau­dies šo­kį per iki vė­lu­mos už­s i­tę­s u­s į va­ ka­rė­lį, taip pat pa­ža­dė­jo su­kur­ti fil­mą apie šį ne­ r a ­m ų m u ­ sul­mo­ n i š ­k ą Šiau­rės Kau­ka­zo­ re­gio­ną.

Egip­te spro­gus karš­to oro ba­lio­nui, ku­ris skri­ do virš se­no­vės šven­ tyk­lų Luk­so­ro mies­to, žu­vo 19 žmo­nių, tarp jų tu­ris­tų iš Ja­po­ni­jos, Pie­tų Ko­rė­jos ir Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos. Ba­lio­nas, skrai­di­nęs 21 žmo­gų, ky­bo­jo

Ne­bu­vo jo­kio pla­no B

T.Men­de­zui pri­rei­kė net ke­lių sa­ vai­čių CŽV va­do­vams JAV bei Ka­ na­dos vy­riau­sy­bėms įti­kin­ti, kad jo pla­nas pa­ti­ki­mas. Ki­lo daug abe­jo­nių dėl ne­nus­pė­ja­mų įvy­kių ope­ra­ci­jos vie­to­je ir dėl to, ko­kius su­klas­to­tus pa­sus iš­duo­ti įkai­ tams: JAV, Ka­na­dos ar ki­tos už­ sie­nio ša­lies. Ope­ra­ci­jos ne­sėk­mė bū­tų smar­ kiai smo­gu­si JAV bei Ka­na­dos re­ pu­ta­ci­jai ir su­kė­lu­si pa­vo­jų įkai­tų gy­vy­bei. „Ne­t u­r ė­jo­m e jo­k io pla­n o B. Pap­ras­tai tu­r i­m e at­s i­t rau­k i­m o pla­ną, bet ten ne­ga­lė­jo­me pa­sta­ ty­ti lau­ke au­to­mo­bi­lio su vei­kian­ čiu va­rik­liu“, – sa­kė T.Men­de­zas ir pri­pa­ži­no, kad tai bu­vo pa­vo­jin­ ga mi­si­ja. Kai jis jau bu­vo pa­si­ren­gęs skris­ ti į Te­he­ra­ną, net jo žmo­na Jon­na Men­dez, ir­gi dir­bu­si CŽV, nie­ko ne­ži­no­jo. Pre­zi­den­tui J.Car­te­riui bu­vo pra­ neš­ta apie ope­ra­ci­ją, ir jis at­siun­tė T.Men­de­zui trum­pą ži­nu­tę: „Lin­ kiu sėk­mės.“ Tai bu­vo ga­na neįp­ ras­tas ges­tas, nes pre­zi­den­tai pa­ pras­tai ven­gia tie­sio­gi­nių ry­šių su CŽV agen­tais.

Re­pe­ta­vo net įkai­tų tar­dy­mą

Re­ži­sie­riaus pa­dė­jė­ju ap­si­me­tęs T.Men­de­zas pri­si­me­na, kad at­vy­ ku­sį į Te­he­ra­ną jį nu­ste­bi­no mies­te tvyranti anar­chi­jos at­mos­fe­ra. „Re­vo­liu­ci­nės gvar­di­jos na­riai nak­ti­mis sma­gi­no­si va­ži­nė­da­mi au­to­mo­bi­liais pir­myn at­gal ir au­ to­ma­tais šau­dy­da­mi į pa­sta­tus“, – pa­sa­ko­jo bu­vęs CŽV agen­tas. Ame­ri­kie­čiui at­si­dur­ti jų ran­ko­ se to­mis die­no­mis bu­vo la­bai pa­vo­ jin­ga. Bet T.Men­de­zui ir jo ver­tė­jui var­du Ju­lio pa­si­se­kė, kai jie pa­ klau­sė gvar­die­čių, kaip nu­si­gau­ti iki Ka­na­dos am­ba­sa­dos. „Mes bu­vo­me iš Ho­li­vu­do. Bu­ vo­me įdo­mes­ni nei bet kas ki­tas“, – sa­kė T.Men­de­zas. 1980 m. sau­sio 25 d., penk­ta­die­ nį, jis su ko­le­ga pa­ga­liau su­si­ti­ko su Ka­na­dos am­ba­sa­do­je pa­si­slė­pu­ siais ame­ri­kie­čiais. CŽV agen­tas pa­pa­sa­ko­jo jiems apie pla­ną, iš­da­ li­jo vi­zi­ti­nes „Stu­dio 6“ kor­te­les ir nau­jus dra­bu­žius, kad jie at­ro­dy­tų pa­na­šes­ni į žmo­nes iš Ho­li­vu­do. Ka­na­dos vy­riau­sy­bė su­ti­ko pa­ ga­min­ti pa­dirb­tus pa­sus, o T.Men­ de­zas įkai­tams at­ve­žė ženk­liu­kų su kle­vo la­pu, ku­riuos rei­kė­jo pri­tvir­ tin­ti prie krep­šių ir la­ga­mi­nų. Pas­

2013 02 23 2013 03 01

Ket­vir­ta­die­nis 300 met­rų aukš­ty­je virš Kur­nos kai­mo Ni­ lo va­ka­ri­nia­me kran­te prie­šais Luk­so­rą, kai už­si­lieps­no­jo ir spro­go. Du gy­vi li­kę žmo­ nės, tarp jų – ba­lio­no pi­lo­tas, bu­vo iš­vež­ti į li­go­ni­nę. Bend­ro­vės, ku­riai pri­klau­sė tas ba­lio­nas, dar­buo­to­ja sa­kė, kad pi­lo­tas ir vie­nas tu­ris­tas li­ko gy­vi, nes spė­jo iš­šok­ti iš krep­šio prieš jam rė­žian­tis į že­mę.

Bul­ga­ri­jos pre­zi­den­tas Ro­se­nas Plev­ne­li­je­vas pa­skel­bė, kad ge­gu­žės 12 d. bus su­reng­ti pir­ ma­lai­kiai rin­ki­mai sie­ kiant iš­spręs­ti po­li­ti­nę kri­zę, ga­lin­čią su­ trik­dy­ti šios Bal­ka­nų ša­lies eko­no­mi­kos sta­bi­lu­mą. Prem­je­ras Boi­ko Bo­ri­so­vas at­si­sta­ty­di­ no praė­ju­sią sa­vai­tę dėl ša­lies vi­suo­me­ nės spau­di­mo at­šauk­ti pa­di­din­tas elekt­ ros kai­nas, nors pla­nai su­ma­žin­ti kai­nas ir at­šauk­ti elekt­ros skirs­ty­mo ope­ra­to­riaus li­cen­ci­ją iš Če­ki­jos bend­ro­vės ČEZ ga­li at­ bai­dy­ti ki­tus in­ves­tuo­to­jus. Vi­sos di­džio­sios Bul­ga­ri­jos par­ti­jos pa­ reiš­kė ne­no­rin­čios for­muo­ti vy­riau­sy­bės esant da­bar­ti­nei par­la­men­to su­dė­čiai. Ne­tur­tin­giau­siai ES na­rei pa­vy­ko iš­lai­ ky­ti ma­žą sko­lą ir biu­dže­to de­fi­ci­tą, sie­ kiant už­tik­rin­ti pa­si­ti­kė­ji­mą jos va­liu­tos

su­sie­ji­mu su eu­r u 1997 m., kai ma­si­niai pro­ tes­tai dėl hi­ pe­r inf­l ia­c i­j os nu­ver­tė kai­rių­jų vy­riau­sy­bę. Ta­čiau de­šim­čių tūks­tan­čių bul­ga­rų de­monst­ra­ci­jos jau pri­ver­tė im­tis kai ku­ rių nuo­lai­dų, o bet ku­ri po­li­ ti­nė jė­ga, ku­ri lai­mės rin­ ki­mus, bus nuo­ lat spau­d žia­m a di­din­ti biu­dže­to iš­lai­ das ir ge­rin­ti gy­ve­ni­ mo stan­dar­tus.

11

šeštadienis, kovo 2, 2013

pasaulis kl.lt/naujienos/uzsienis

Mo­nar­chi­ją iš­ti­ko kri­zė Ko­rup­ci­jos skan­da­lai per­se­kio­ ja ne tik Is­pa­ni­jos po­li­ti­kus, bet ir ka­ra­liš­kuo­sius rū­mus. De­šimt­me­ čius di­de­lį au­to­ri­te­tą tu­rė­ju­si mo­ nar­chi­ja iš­gy­ve­na kri­zę.

vo iš­pai­šy­tos an­tia­me­ri­kie­tiš­kais pie­ši­niais.

kui 48 va­lan­das gru­pė pa­žin­di­no­ si su įkai­tų tar­dy­mo me­to­dais. Vi­si su­pra­to, kad pa­bė­gi­mo pla­nas pa­ vo­jin­gas. „Jei­gu pla­nas bū­tų ne­pa­si­se­kęs, ira­nie­čiai ga­lė­jo nu­kirs­din­ti mums gal­vas ar­ba tam­py­ti gat­vė­mis pri­ riš­tus prie vi­su­rei­gių. Vi­si sce­na­ ri­jai bu­vo įma­no­mi“, – pri­pa­ži­no T.Men­de­zas. Kad įkai­tai ne­si­ner­vin­tų, pa­si­ ruo­ši­mą ope­ra­ci­jai jis ban­dė pa­ vers­ti žai­di­mu. „Ti­kė­jau­si, kad jie at­si­pa­lai­duos ir mė­gau­sis ope­ra­ci­ja. Žmo­gų leng­ viau pra­blaš­ky­ti juo­kais nei bai­me. Su vie­nu sve­čiu ne­tgi tu­rė­jau ati­ da­ry­ti li­ke­rio, kad jį pa­ska­tin­čiau“, – pa­sa­ko­jo bu­vęs CŽV agen­tas. Slė­pė 17 me­tų

Sau­sio 28 d. gru­pė nu­vy­ko į Te­he­ ra­no oro uos­tą ir sė­do į 7 va­lan­dos lėk­tu­vą į Ciu­ri­chą. „Kai ėjo­me per kont­ro­lės punk­ tus, bu­vo aki­mir­kų, kai ne­bu­vo­me tik­ri, kad vis­kas pa­vyks“, – pri­pa­ ži­no T.Men­de­zas. Jis su ko­le­go­mis pa­si­rin­ko oro bend­ro­vę „Swis­sair“, nes ji bu­vo lai­ko­ma pa­ti­ki­miau­sia. Be to, ry­ti­ nis rei­sas lei­do ti­kė­tis, kad oro uos­

„Reu­ters“ nuo­tr.

to pa­rei­gū­nai bei ap­sau­gos dar­ buo­to­jai dar bus mie­guis­ti ir ne to­kie bud­rūs. Šie lū­kes­čiai pa­si­tei­si­no. Ki­ taip, nei vaiz­duo­ja­ma Be­no Aff­ lec­ko fil­me, lėk­tu­vas ne­kliu­do­ mas pa­ki­lo, ir še­ši ame­ri­kie­čiai Ciu­ri­che bu­vo per­duo­ti JAV vals­ty­bės de­par­ta­men­to pa­rei­ gū­nams. „Ne­bu­vo lai­ko pa­dė­koms, to­ dėl mes su Ju­lio tie­siog nuė­jo­me pa­pie­tau­ti“, – pa­sa­ko­jo T.Men­ de­zas. 1980 m. ko­vą po as­me­ni­nio su­si­ti­ki­mo su pre­zi­den­tu J.Car­ te­riu T.Men­de­zas ga­vo CŽV ap­ do­va­no­ji­mą, bet ka­dan­gi jo mi­ si­ja bu­vo įslap­tin­ta, agen­tas me­da­lį tuoj pat tu­rė­jo grą­žin­ti. Net šei­mos na­riai ne­da­ly­va­vo ap­do­va­no­ji­mo ce­re­mo­ni­jo­je. Ope­ra­ci­ja bu­vo lai­ko­ma pa­ slap­ty­je dar 17 me­tų, apie ją ne­ra­šė net ži­ny­bi­nis žur­na­las „Stu­dies in In­tel­li­gen­ce“, skir­ tas tik CŽV dar­buo­to­jams. Ga­liau­siai George’as Te­ne­tas, va­do­va­vęs CŽV nuo 1997 iki 2004 m., pa­sie­kė, kad ši drą­si ope­ra­ci­ja bū­tų iš­slap­tin­ta. Pa­ren­gė Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis

Ket­vir­ta­die­nis Be­ne­dik­tas XVI sraig­ tas­par­niu pa­li­ko Va­ti­ ka­ną ir ly­giai 20 val. Ita­li­jos lai­ku ofi­cia­liai nu­sto­jo bū­ti Ka­ta­li­kų baž­ny­čios va­do­vu. Šią aki­mir­ką, kai Be­ne­dik­tas XVI pa­te­ko į is­to­ri­ją kaip vos ant­ras lais­ va va­lia at­si­sta­ty­di­nęs po­pie­žius per Baž­ny­čios 2 tūkst. me­tų is­to­ri­ją, Švei­ ca­rų gvar­di­jos gar­bės sar­gy­ba už­da­rė Apaš­ta­liš­kų­jų rū­mų var­tus ir pa­si­trau­ kė iš gar­bės sar­gy­bos po­sto. Be­ne­dik­tas XVI nuo šiol yra Ro­mos po­nti­fi­kas eme­ri­tas, bet į jį ir to­liau bus ga­li­ma kreip­tis „Jū­sų Šven­te­ny­be“. Jis taip pat iš­sau­go­jo po­pie­žiš­ką Be­ ne­dik­to XVI var­dą ir ne­bus va­di­na­mas anks­tes­niu kar­di­no­lo Jo­sep­ho Rat­zin­ ge­rio var­du. Li­kus trims va­lan­doms iki šios is­to­ri­nės aki­mir­kos Be­ne­dik­tas XVI

iš Kas­tel Gan­dol­fo rū­mų pa­svei­ki­no su­ si­rin­ku­sią mi­nią ir sa­kė, kad nuo šiol jis „pa­pras­čiau­siai bus pi­lig­ri­mas, pra­de­ dan­tis pa­sku­ti­nį sa­vo pi­lig­ri­mys­tės šio­ je že­mė­je eta­pą“.

Praė­ju­sį šeš­ta­die­nį įžen­gęs į Mal­ jor­kos Pal­mos teis­mą, Iña­ki Ur­dan­ ga­ri­nas tu­rė­jo su­pras­ti li­ki­mo iro­ ni­ją. 1981 m. va­sa­rio 23 d. jo uoš­vis ka­ra­lius Jo­nas Ka­ro­lis už­kir­to ke­lią ka­ri­niam per­vers­mui, ap­gy­nė de­ mok­ra­ti­ją ir už­tik­ri­no mo­nar­chi­jos au­to­ri­te­tą ke­liems de­šimt­me­čiams. Da­bar šis au­to­ri­te­tas griū­va. I.Ur­dan­ga­ri­nas sa­vait­ga­lį liu­di­jo by­lo­je, ku­rio­je yra kal­ti­na­mas ko­ rup­ci­ja. Dar vie­na Is­pa­ni­ją su­dre­ bi­nu­si ko­rup­ci­jos by­la su­si­ju­si su bu­vu­siu val­dan­čio­sios kon­ser­va­ to­rių Liau­dies par­ti­jos iž­di­nin­ku Lui­su Bárce­na­su ir juo­do­sios ka­ sos iš­mo­ko­mis, ku­rios il­gus me­tus bu­vo mo­ka­mos aukš­tiems par­ti­jos pa­rei­gū­nams. Šią sa­vai­tę Is­pa­ni­jos mi­nist­ras pir­mi­nin­kas Ma­ria­no Ra­joy pa­ siū­lė su­kur­ti an­ti­ko­rup­ci­nį pla­ną ir priim­ti įsta­ty­mus, ku­rie pa­dė­tų už­tik­rin­ti skaid­ru­mą. Bet prem­je­ro re­pu­ta­ci­ja ir­gi dė­ mė­ta. Jo var­das fi­gū­ruo­ja tarp aukš­tų Liau­dies par­ti­jos pa­rei­

gū­nų, ku­riems, įta­ria­ma, bu­vo mo­ka­ma iš juo­do­sios ka­sos, pa­ pil­do­mos kor­po­ra­ci­jų ir pri­va­čių as­me­nų. Is­pa­nai jau­čia­si nu­si­vy­lę tiek po­ li­ti­kais, tiek mo­nar­chi­ja. Ne­se­niai at­lik­ta 18–29 me­tų gy­ven­to­jų ap­ klau­sa pa­ro­dė, kad 58 pro­c. res­ pon­den­tų no­rė­tų, jog Is­pa­ni­ja bū­ tų res­pub­li­ka, o ne kons­ti­tu­ci­nė mo­nar­chi­ja. Jo­no Ka­ro­lio au­to­ri­te­tas kri­to po skan­da­lin­gos me­džiok­lės Bots­va­ no­je praė­ju­siais me­tais, kai jis su­ si­lau­žė de­ši­nį­jį klu­bą. Dau­ge­lį is­ pa­nų pa­pik­ti­no, kad tuo me­tu, kai

vals­ty­bė iš­gy­ve­na sun­kią kri­zę, o ket­vir­ta­da­lis žmo­nių ne­tu­ri dar­bo, mo­nar­chas lei­džia sau to­kias bran­ gias ke­lio­nes. Žen­tui iš­kel­ta by­la ga­li pri­da­ry­ti ka­ra­liui dar dau­giau ža­los. I.Ur­dan­ga­ri­nas kal­ti­na­mas nau­ do­ję­sis pro­tek­ci­niais ry­šiais, kad jo or­ga­ni­za­ci­ja „Nóos Ins­ti­tu­te“, ku­ri dek­la­ruo­ja ne­sie­kian­ti pel­no ir or­ ga­ni­zuo­ja spor­to, kul­tū­ros bei tu­ riz­mo ren­gi­nius, lai­mė­tų vie­šų­jų pir­ki­mų kon­kur­sus. Taip pat įta­ ria­ma, kad jis iš lai­mė­tų pro­jek­tų pa­si­sa­vi­no 8 mln. eu­rų. „Ti­me“ inf.

Pa­si­pik­ti­ni­mas: Is­pa­ni­jos pro­tes­tuo­to­jų pla­ka­tuo­se da­bar ma­ty­ti ne

tik šū­kiai prieš tau­py­mą, bet ir ka­ra­liaus žen­to I.Ur­dan­ga­ri­no vei­das.

AFP nuo­tr.

12

šeštadienis, kovo 2, 2013

sportas Dvejos svarbios rungtynės

Sezono pradžia – Marijampolėje

Žinomos finalo dienos

Šiandien ir rytoj „Dragūnas“ Klaipėdoje žais dvejas Baltijos rankinio lygos turnyro rungtynes. Šiandien 17 val. sporto arenoje (Taikos pr. 61A) uostamiesčio ekipa susitiks su legendiniu Minsko (Baltarusija) ASK klubu, rytoj 14 val. klaipėdiečiai išmėgins jėgas su Kauno „Granito-Gajos-Kario“ komanda.

„Atlanto“ ir „Sūduvos“ klubai susitarė, kad Lietuvos futbolo čempionato pirmojo turo rungtynės tarp jų vyktų Suvalkijos sostinėje. Klaipėdos ekipa, pagal tvarkaraštį turėjusi būti dvikovos šeimininke, ruošėsi suvalkiečius priimti Gargžduose. Rungtynės su „Sūduva“ Marijampolėje numatytas kovo 9 d. 19 val.

Pirmosios Lietuvos krepšinio federacijos taurės turnyro finalinės rungtynės tarp „Prienų“ ir Pasvalio „Pieno žvaigždžių“ – kovo 15 d. Pasvalyje. Atsakomoji kova Prienuose vyks kovo 28ąją. 2007 metais atgimusiame taurės turnyre iki šiol dominavo Kauno „Žalgiris“, triumfavęs 2007, 2008, 2011 ir 2012 metais.

Čempionams – mero padėkos Meras Vytautas Grubliauskas spaudė rankas Lietuvos bokso čempionate aukso medalius iškovojusiems uostamiesčio boksininkams.

Rezultatyvumas: G.Council (balta apranga) pelnė net 26 taškus.

c.kavarza@kl.lt

„Fortūnos“ sėkmė Česlovas Kavarza Svarbią pergalę Lietuvos moterų krepšinio lygos čempionate iškovojo Klaipėdos „Fortūnos“ žaidėjos, namie 76:57 palaužusios turnyrinės rikiuotės kaimynes – Marijampolės „Sūduvos-Mantingos“ krepšininkes.

Iki didžiosios pertraukos vyko nuožmi kova. Ilsėtis ekipos išėjo pirmaujant viešnioms 32:31. Trečiąjį ketvirtį klaipėdietės, pademonstravusios geležinės gynybos pavyzdį, laimėjo 10 min. tarpsnį

Vaidyba: V.Grubliauskas boksininką pavaizdavo kartu su pasveikintai-

Česlovas Kavarza

Vytauto Petriko nuotr.

siais G.Vaitkumi, K.Rimkute ir treneriu E.Vaitkumi.

Miesto galva pasveikino svorio iki 60 kg grupėje čempiono vardą apgynusį Gytį Vaitkų, taip pat nugalėtoja svorio per 81 kg grupėje tapusią 17-metę Kristiną Rimkutę ir jų trenerį Eugenijų Vaitkų. Trečiasis čempionas Mantas Balčiauskas (iki 75 kg) ir treneris Antanas Skripkauskas negalėjo dalyvauti pagerbtuvėse, nes išvyko į turnyrą Jelgavoje (Latvija). „Klaipėda neturėjo garsių boksininkų, kaip antai Danas Pozniakas, Algirdas Šocikas, tačiau miesto bokso istorija šiandien nesibaigia. Tikiuosi, kad ateityje ir mes turėsime garsų sportininką“, – sveikindamas atletus sakė meras.

22:4. Įgijusios 17 taškų persvarą, Daliaus Ubarto auklėtinės paskutinįjį kėlinį nesunkiai ją išsaugojo. Iškovojusios 16 pergalę, Klaipėdos krepšininkės aplenkė viena pergale mažiau turinčias suvalkietes.

Rungtynių statistika „Fortūna“ – „Sūduva–Mantinga“ 76:57 (17:17, 14:15, 22:4, 23:21). G.Council 26, E.Šikšniūtė, M.Grigalauskytė po 13, L.Aglinskaitė 12, G.Gutkauskaitė 10/E.Briedytė 18, G.Kirstukaitė, I.Veinberga po 11.

V.Grubliauskas pasidžiaugęs, kad uostamiestyje jaučiamas tradicinio bokso renesansas ir palinkėjęs garbingos kovos ringe odinės pirštinės meistrams įteikė padėkos raštus. Spausdamas ranką jaunajai K.Rimkutei, miesto vadovas pašmaikštavo, jog kuo daugiau silpnosios lyties atstovių lankys bokso treniruotes, tuo mažiau darbo turės Moterų krizių centras. Vilniuje vykusios pirmenybės buvo vienos iš sėkmingiausių per pastaruosius 20 metų. Klaipėdos komanda laimėjo net septynis medalius – 3 aukso, 1 sidabro ir 3 bronzos.

Vytauto Petriko nuotr.

Vicečempionės vardą iškovojo Bartautė Barišauskaitė (iki 64 kg). Ji finale nusileido labiau patyrusiai kovotojai iš Vilniaus. Ant trečiojo prizininkų pakylos laiptelio kopė perspektyvios jaunosios boksininkės Laura Jonauskaitė (iki 64 kg) ir Simona Balsaitė (iki 75 kg). Iki finalo nenužingsniavo ir bronzos žetonu tenkinosi Vladimiras Lepiochinas (iki 52 kg), suklupęs pusfinalyje. Pagal iškovotus medalius Klaipėdos ekipa užėmė neregėtai aukštą trečią vietą. Daugiau titulų pelnė Vilniaus ir Kauno atletai.

„Atlantas“ grįžo be kamuolių ir be batų Česlovas Kavarza Klaipėdos futbolininkų kelionę namo iš antrosios treniruočių stovyklos Turkijoje aptemdė vagystės.

Praradimas: ne visi stovykloje buvę kamuoliai pasiekė Lietuvą. Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

750

reklamos skyrius: 397

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

„Diena Media News“ laikinai einantis vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Petro Brinko nuotr.

Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

397 750

711, 397 715

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė – Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

Iš Antalijos į Rygą (Latvija) ketvirtadienį grįžę klubo nariai pasigedo dešimties kamuolių, kurio vieno kaina apie 100 eurų. Taip pat iš sportinio krepšinio dingo Donato Kazlausko nauji sportiniai bateliai.

Platinimo tarnyba: 397 772 397 727 397 706 397 725 397 770 397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

„Kamuoliai dingo su visu maišu, kuriame jie buvo, – sakė klubo generalinis direktorius Vacys Lekevičius, pats iš Turkijos grįžęs be piniginės ir svarbių dokumentų, kurie buvo pavogti jam bevaikščiojant po šios šalies kurortą. – Manau, kad gerų kokybiškų kamuolių pagundai neatsispyrė turkų oro uosto darbuotojai.“ V.Lekevičius žadėjo ieškoti tūkstančiu eurų įvertinto komandos turto.

Prenumeratos skyrius: 397

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

714

Platinimo tarnyba – 397 713 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 „Namai“: Fotokorespondentai: e. paštas reklama@kl.lt Lina Bieliauskaitė – 397 730 Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Skelbimų skyrius – 397 717 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 „Sveikata“: e. paštas skelbimai@kl.lt 397 705 Techninės redaktorės: Sandra Lukošiūtė – Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Pasaulis: Loreta Ruikė Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Laima Laurišonienė – 397 737 e. paštas akropolis@kl.lt

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 8 000. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėm

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

13

šeštADIENIS, kovo 2, 2013

vakare@kl.lt Redaktorė Jolanta Juškevičienė

vakarė

Di­džio­ji ko­lek­ci­nin­ko mei­lė – krep­ši­nis Dar vai­kys­tė­je ko­ lek­cio­na­vi­mo aist­ ra už­si­krė­tęs An­ta­ nas Ka­lan­ta šian­ dien ver­tin­gus eks­ po­na­tus skai­čiuo­ja ne šim­tais, o tūks­ tan­čiais. Azar­tas, už­si­spy­ri­mas, ma­ lo­nu­mas, pa­ži­ni­mo džiaugs­mas – ko ge­ ro, tai tik da­lis emo­ ci­jų, ku­rias su kau­ pu pa­ti­ria šio po­mė­ gio aist­ruo­liai.

Aist­ra: ko­lek­ci­nin­ko po­mė­giui A.Ka­lan­ta iš­ti­ki­mas be­veik vi­są gy­ve­ni­mą.

Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Gra­žiau­si – Me­me­lio pi­ni­gai

„Tai ma­no gy­ve­ni­mo pra­tę­si­mas. Ma­no gy­ve­ni­mo bū­das“, – pri­si­pa­ ži­no A.Ka­lan­ta, pa­šmaikš­ta­vęs, jog šei­ma pri­vers­ta nuo­la­tos ken­tė­ti nuo šio ne pi­giai kai­nuo­jan­čio ho­bio. Da­lį pa­lan­giš­kio ko­lek­ci­jos šiuo me­tu ga­li­ma iš­vys­ti ir di­džiau­sia­ me uos­ta­mies­čio pre­ky­bos cent­ re eks­po­nuo­ja­mo­je pa­ro­do­je, ku­ri veiks iki ko­vo 6-osios.

A.Ka­lan­tos ma­ny­mu, jo­je pa­tei­ kia­mi vie­ni ver­tin­giau­sių ir įdo­miau­ sių per 55 me­tus jo su­kaup­tos pi­ni­gų ko­lek­ci­jos eks­po­na­tų – be­maž 200 bank­no­tų ir mo­ne­tų, Lie­tu­vo­je nau­ do­tų įvai­riais lai­ko­tar­piais. Ko­lek­ci­nin­kas pri­si­pa­ži­no, jog jam pa­tys gra­žiau­si – 1922 m. iš­ leis­ti Me­me­lio pi­ni­gai, ku­riuo­se įam­žin­ti tuo­me­čio uos­ta­mies­čio vaiz­dai. Tuo tar­pu ver­tin­giau­sie­ ji eks­po­na­tai – tar­pu­ka­rio me­tais kur­sa­vę lie­tu­viš­ki 1 cen­to ir 1000 li­tų bank­no­tai.

Pa­lan­giš­kio su­kaup­ta­me „lo­ by­ne“ – ne tik pi­ni­gai, įpras­ti pa­ što ženk­lai, lie­tu­vių kū­rė­jų ta­py­ tos dro­bės, me­džio dro­ži­niai, bet ir įvai­riau­si daik­tai, su­si­ję su krep­ši­ niu bei olim­pi­nė­mis žai­dy­nė­mis. Do­va­no­da­vo kai­my­nai

Pir­mai­siais kuk­liais ket­vir­tak­la­ sio ko­lek­ci­jos eg­zemp­lio­riais, kaip įpras­ta, ta­po pa­što ženk­lai. „Kai­my­nai iš už­sie­nio gau­da­vo laiš­kų, o ant vo­kų bū­da­vo pri­kli­ juo­ti gra­žūs ženk­lai – nu­plėš­da­vo

ir ati­duo­da­vo man. Dau­gu­ma nuo to pra­dė­jo. Ki­ti rink­da­vo at­vi­ru­kus, ki­tus tra­di­ci­nius da­ly­kus. Iš kar­to ne­la­bai rim­tai už­siė­miau ko­lek­cio­ na­vi­mu, bet kai 1963 m. at­vy­kau į Kau­ną, ta­pau tik­ruo­ju ko­lek­ci­nin­ ku, pri­klau­siau Fi­la­te­lis­tų są­jun­ gai“, – pa­sa­ko­jo pa­šne­ko­vas. Pra­dė­jęs nuo pa­što ženk­lų, il­gai­ niui A.Ka­lan­ta ėmė ko­lek­cio­nuo­ti ir pi­ni­gus. „Krep­ši­nin­kai iš už­sie­nio ša­lių par­vež­da­vo smul­kių pi­ni­gų.

16

Ver­tin­gi: Klai­pė­do­je šiuo me­tu de­monst­ruo­ja­mo­je eks­po­zi­ci­jo­je – Lie­tu­vo­je nau­do­ti se­nie­ji pinigai, iš kurių vienas vertingiausių – 1 cento banknotas.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

20

tūkst.

– tiek eks­po­na­tų pui­kuo­ja­si A.Ka­lan­tos krep­ši­nio ko­lek­ci­jo­je.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

14

šeštADIENIS, kovo 2, 2013

vakarė

Pa­ža­das: Eglija dar bū­ti­nai grįš į In­di­ją. Eg­li­jos Vait­ke­vi­čės as­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

Au­ga­lai: moteris daž­niau­siai fo­tog­ra­fa­vo gam­tą, gė­les.

E.Vait­ke­vi­čė par­si­ve­žė In­di­jos kva­pų Rei­kia ra­miai priim­ ti ir pra­ban­gą, ir skur­dą. Ir, kaip sa­kė Bu­da, ne­tu­rė­ti troš­ ki­mų, tuo­met ne­ bus nu­si­vy­li­mų. O mū­sų va­lia – rink­ tis. Taip po ke­lio­nės į In­di­ją tei­gė Eg­li­ja Vait­ke­vi­čė.

Da­rius Sė­le­nis

d.selenis@diena.lt

Er­zi­no chao­sas gat­vė­se

„Svar­biau­sia man bu­vo gam­ta ir žmo­nės, o ne ap­lan­ky­ti iš anks­to nu­ma­ty­tus tu­ris­ti­nius ob­jek­tus“, – pa­sa­ko­jo Eg­li­ja. Aro­ma­te­ra­pi­ja ir ma­sa­žu be­si­do­ min­ti, kve­pa­lus ku­rian­ti bur­les­kos ger­bė­ja E.Vait­ke­vi­čė In­di­jo­je daug dė­me­sio sky­rė kva­pams, au­ga­lams, prie­sko­niams. „Jau iš­li­pu­si iš lėk­tu­vo, iš­kart pa­ju­tau kva­pus. Lie­tu­vo­je da­bar žie­ma, nė­ra au­ga­lų, kva­pų ma­ žiau, o ten... Mais­to, prie­sko­nių, ne­šva­

ros kva­pai ir nuo­sta­biau­sių au­ ga­lų aro­ma­tai. Ne, kva­pai ma­nęs ne­šo­ki­ra­vo. Net­gi pa­ti­ko. In­di­jo­ je šo­ki­ra­vo ir iki pa­sku­ti­nės die­ nos ne­lei­do pri­pras­ti tik be­pro­tiš­ kas chao­sas gat­vė­se“, – pa­sa­ko­jo Eg­li­ja. De­ly­je, Ban­ga­lo­re ir Goa pa­bu­vo­ ju­si mo­te­ris mie­lai vaikš­čio­jo par­ kuo­se, ap­žiū­ri­nė­jo au­ga­lus, su­si­ pa­ži­no su ete­ri­nių alie­jų ga­min­to­jų va­dy­bi­nin­ku. Par­si­ve­žė daug alie­jų

„Vi­sur ki­šau no­sį, fo­tog­ra­fa­vau gė­ les, au­ga­lus“, – pa­sa­ko­jo Eg­li­ja, į Lie­tu­vą par­si­ve­žu­si be­ne pu­sę la­ ga­mi­no prie­sko­nių, bent 30-ies skir­tin­gų ete­ri­nių alie­jų mėginių bu­te­liu­kų. Tarp jų daug prie­sko­ni­ nių alie­jų – gvaz­di­kė­lių, pi­pi­rų. „Prie Tadž Ma­ha­lio uos­lė pri­ trau­kė ma­ne prie vie­no au­ga­lo. Paaiš­kė­jo, kad tai – jaz­mi­nas, ku­ ris la­bai ski­ria­si nuo mums įpras­ to. Vie­nas nuo­sta­biau­sių kva­pų“, – kal­bė­jo E.Vait­ke­vi­čė. Jai įstri­go dar vie­nas kva­pas. No­ rė­da­ma pauos­ty­ti iš ar­čiau, Eg­li­ja pa­lie­tė au­ga­lą ir ant del­no nu­kri­to ke­li žie­dai, pa­si­py­lė pie­nas: „Sal­do­ kas, kve­pian­tis va­ni­le, pie­nu, jo­gur­ tu. Val­go­mas kva­pas. Vė­liau iš sa­vo aro­ma­te­ra­pi­jos mo­ky­to­jos su­ži­no­ jau, kad tai – fran­dži­pa­ni“. Su­do­mi­no in­dų va­dy­bi­nin­ką

Gė­lės: aro­ma­te­ra­pi­jos ger­bė­ja neat­sis­pir­da­vo au­ga­lams ir kva­pams.

Ne­mėgs­tan­ti kai­tin­tis sau­lė­je ir pa­ sy­viai il­sė­tis E.Vait­ke­vi­čė gar­sia­ me ku­ror­te, bu­vu­sio­je hi­pių me­ ko­je Goa prie Ara­bų jū­ros, pra­lei­do tik tris die­nas. „In­di­jo­je vi­są lai­ką bend­ra­vo­me su daugeliu žmo­nių, in­ter­na­cio­na­ li­ne kom­pa­ni­ja“, – pa­sa­ko­jo Eg­li­ja. Ji ma­no, kad vie­nas su­si­ti­ki­mas ga­ li nu­lem­ti jos atei­ties pla­nus. „Va­dy­bi­nin­kas pre­li­mi­na­riai pa­ siū­lė me­tus kon­cer­tuo­ti jų klu­beres­to­ra­ne. Jiems esu eg­zo­ti­ka. In­

di­ja – di­de­lė rin­ka, o jį su­do­mi­no gla­mū­ri­nės Ma­ri­lyn Mon­ro sti­liaus ma­no dai­nos, ka­ba­re­ti­nė pro­gra­ ma“, – sa­kė E.Vait­ke­vi­čė. Da­ly­va­vo sik­hų ves­tu­vė­se

Goa Eg­li­jai pa­ti­ko sta­dio­no dy­džio nak­ti­nis tur­gus, kur ji neat­si­ža­vė­ jo ran­kų dar­bo sa­riais, ša­liais, su­ kne­lė­mis iš kaš­my­ro, šil­ko, prie­ sko­niais, smil­ka­lais, dir­bi­niais iš si­dab­ro, auk­so. Kar­tą, iš­gir­du­si mu­zi­ką vie­na­ me De­lio pa­sta­tų, E.Vait­ke­vi­čė įė­jo pro pra­vi­ras du­ris. Pa­tal­po­ je iš­vy­do dau­gy­bę gė­lių ir ne­tru­ kus su­pra­to, kad vyks­ta ves­tu­vių puo­ta. Jau išei­nan­čią Eg­li­ją pa­ste­ bė­jo vy­ras ir mo­te­ris, ku­rie lie­tu­ vę su drau­gais pa­kvie­tė da­ly­vau­ ti šven­tė­je. „Vy­ko sik­hų ves­tu­vės. Mums dė­ me­sio ne­trū­ko. Šo­kau in­diš­kus šo­ kius, ma­ne fil­ma­vo, fo­tog­ra­fa­vo“, – nu­si­juo­kė Eg­li­ja. Jai pa­tin­ka in­ dų mu­zi­ka, to­dėl ir tak­si vai­ruo­to­jų vi­są lai­ką pra­šy­da­vo per­jung­ti eu­ ro­pie­čių mu­zi­ką trans­liuo­jan­čius ra­di­jo ka­na­lus. In­di­jos vy­rai? Jie mie­li, drau­giš­ ki, šil­ti ir emo­cin­gi. Per­ne­lyg dė­ me­sio jiems ne­ro­džiu­si mo­te­ris įky­raus asis­ta­vi­mo ne­su­lau­kė. Kar­vė pa­plū­di­my­je

Be­veik pu­sę la­ga­mi­no dra­bu­žių į In­di­ją nu­si­ve­žu­si Eg­li­ja spė­jo ap­ si­vilk­ti to­li gra­žu ne vi­sus at­si­vež­ ti­nius ap­da­rus, nes ten reng­da­vo­ si sa­riu, tu­ni­ka ir be­veik ne­nau­do­jo kos­me­ti­kos. Vyk­da­ma į vie­ną pre­ky­bos cent­ rą ji nu­ste­bo iš­gir­du­si vai­ruo­to­jo klau­simą: „Jūs taip ir vaikš­čio­si­te gat­vė­mis?“ Eg­li­ja vil­kė­jo tu­ni­ką iki ke­lių. Ir la­bai grei­tai pa­ju­to, kad vai­ruo­ to­jo žo­džiai ne­bu­vo at­si­tik­ti­niai: mo­te­ris su­lau­kė daug at­vi­rų, įžū­ lių žvilgs­nių.

Eg­li­jai pa­ti­ko sta­dio­ no dy­džio nak­ti­nis tur­gus, kur ji neat­ si­ža­vė­jo ran­kų dar­ bo sa­riais, prie­sko­ niais, smil­ka­lais, dir­bi­niais iš si­dab­ro, auk­so.

„Vė­liau in­dė paaiš­ki­no, kad mo­ te­rys pri­va­lo deng­ti nuo­gas ko­jas, to­dėl ne­tru­kus nu­si­pir­kau kel­nes, – šyp­te­lė­jo Eg­li­ja. – Nors in­dės ne­ sle­pia nuo­gų ran­kų ir pil­vų.“ Ban­ga­lo­re nu­ste­bi­no, kad klu­ bai dir­ba ir al­ko­ho­lis par­duo­da­ mas tik iki pu­siau­nak­čio. Šiuo­lai­ kia­me, ant sto­go įreng­ta­me klu­be bu­vo la­bai daug vy­rų, o mo­te­rys el­ gė­si itin kuk­liai ir ne­šo­ko. Dar vie­nas ne­ti­kė­tu­mas Eg­li­jos lau­kė pa­plū­di­my­je, kai ji stai­ga pa­ ju­to, kad kaž­kas vaikš­to vos ne­lip­ da­mas ant gal­vos. „Tai bu­vo kar­vė, – kva­to­jo­si E.Vait­ke­vi­čė. – Ją vė­liau jau ma­tė­ me vaikš­ti­nė­jan­čią tur­ge­ly­je.“

15

šeštADIENIS, kovo 2, 2013

vakarė

L.Vai­ku­lė: Mo­ters die­nos ne­šven­čiu Lat­vi­jos ir Ru­si­jos at­li­kė­ja Lai­ma Vai­ ku­lė, ne­pai­sy­da­ ma vi­sų jai ski­ria­ mų ti­tu­lų ir gar­se­ ny­bės sta­tu­so, vi­ suo­met iš­lie­ka pa­ pras­ta ir at­vi­ra. „Ne­ tu­riu prie­šų. Pap­ ras­čiau­siai mėgs­tu bend­rau­ti su žmo­ nė­mis“, – at­sklei­dė ji iš­skir­ti­niame in­ter­ viu „Klaipėdai“.

– Į Lie­tu­vą at­vyks­ite per Tarp­ tau­ti­nę mo­ters die­ną. Šven­čia­ te Ko­vo 8-ąją? – Aš ne­šven­čiu šios šven­tės. Sa­vo at­vy­ki­mo su ja net ne­su­sie­jau. – Vis dėl­to tik­riau­siai tu­rė­jo­te ne vie­ną ­kvie­ti­mą kon­cer­tuo­ti šia pro­ga? – Ma­no kon­cer­tas Kau­ne, „Žal­ gi­rio“ are­no­je, su­pla­nuo­tas la­ bai se­niai. Nes­var­bu, ko­kia tai šven­tė. Ko­vo 8-osios pro­ga ma­ nęs nie­kas ne­s vei­k i­n a. Aš taip pat nie­ko ne­svei­ki­nu. Jei tai ge­ra šven­tė – te­gul ji bū­na. Man jo­kio skir­tu­mo. – Ne­mėgs­ta­te gau­ti gė­lių? – Ko­dėl ne­mėgs­tu? Mėgs­tu! (Juo­ kia­si.) Gė­les man do­va­no­ja iš­ti­sus me­tus, le­pi­na taip pat. Bet jei ko­kia nors mo­te­ris dau­giau dė­me­sio gau­ na Ko­vo 8-ąją, tuo­met ši šven­tė yra rei­ka­lin­ga.

Žvaigž­dė: L.Vai­ku­lė, ger­bė­jus skai­čiuo­jan­ti mi­li­jo­nais, vis dar mau­do­si šlo­vės spin­du­liuo­se.

Ka­ro­li­na Mar­cin­ke­vi­čiū­tė k.marcinkeviciute@diena.lt

– Vai­kys­tė­je sva­jo­jo­te tap­ti chi­ rur­ge, bet šiai sva­jo­nei ne­bu­vo lem­ta iš­si­pil­dy­ti. Ar ne­si­gai­li­ te dėl to? – Tai – li­ki­mas. Yra toks po­sa­kis: jei no­ri pra­juo­kin­ti Die­vą, pa­pa­sa­ kok jam apie sa­vo pla­nus. Tai pui­ kiai api­bū­di­na ma­ne. Aš to ne­si­ gai­liu. Di­de­lė lai­mė dirb­ti tai, kas tei­kia ma­lo­nu­mą. Aš my­liu sce­ną ir tai, ką šian­dien da­rau. – Jū­sų ko­le­gos Ru­si­jos šou vers­ le sa­ko, kad į jūs ma­lo­nu žiū­rė­ ti net ir ta­da, kai ne­dai­nuo­ja­te. Kaip ma­no­te, ar pa­kan­ka vien tik pui­kios iš­vaiz­dos no­rint tap­ti ži­no­mu at­li­kė­ju? – Tam, kad žmo­gus išei­tų į sce­ ną, rei­ka­lin­gas ta­len­tas, su­ge­bė­ji­ mas dirb­ti, sėk­mė, va­lia. Da­bar šou vers­le yra daug gra­žių mer­gi­nų, į ku­rias ma­lo­nu pa­žiū­rė­ti, ta­čiau jų ke­lias trum­pas. Vis dėl­to rei­kia cha­riz­mos. Ji bū­ti­na tam, kad tap­ tum tik­ru ar­tis­tu. Ir tai vi­siš­kai ne­ tu­ri nie­ko bend­ra su iš­vaiz­da. – Kar­je­ros pra­džio­je jums te­ko daug kon­cer­tuo­ti su Va­le­ri­ju­mi Leont­je­vu, Ala Pu­ga­čio­va. Tik­ riau­siai anks­ti ap­lan­kiu­si šlo­vė ir au­drin­gi jau­nys­tės me­tai ke­ lia daug pri­si­mi­ni­mų? – Gal ne taip daug mes ir švęs­da­ vo­me... (Juo­kia­si.) Ži­no­te, mes, ar­t is­t ai, vyks­t a­m e į skir­t in­gas pu­ses. Mū­sų džiaugs­min­gi su­si­ ti­ki­mai įma­no­mi tik bend­ruo­se kon­cer­tuo­se. O ten V.Leont­je­vas

vi­sa­da bū­na dė­me­sio cent­re. Nuo pat jau­nys­tės. Jis mo­ka daug juo­ kin­gų čias­tuš­kų. Ala taip pat tu­ri to­kių ta­len­tų. Ji ga­li už­sie­nie­tiš­kai mu­zi­kai grei­tai su­gal­vo­ti teks­tą ir su­dai­nuo­ti taip, tar­si tai bū­tų ru­ siš­ka dai­na. – Re­gis, ir šian­dien po kon­cer­ tų liūd­na ne­bū­na. – Tik­rai taip. Links­ma bū­na. Ir mes vėl pa­tvir­ti­na­me tai­syk­lę, kad svar­ bu ne tai, pa­tin­ki tu ar ne, dai­nuo­ji ar ne. Yra kai kas svar­biau. Į žmo­gų ga­li žiū­rė­ti pen­kias mi­nu­tes. Ne il­ giau. Tam, kad žmo­gus bū­tų iš tie­sų įdo­mus, jis tu­ri bū­ti as­me­ny­bė.

sau­ly­je. Jis ma­ne my­lė­jo taip pat. Šie ma­no au­gin­ti­niai vi­sai ki­to­ kie. Pir­kau bal­tus, o ne juo­dus šu­nis, kad ma­ma ne­bi­jo­tų. Atk­ rei­piau dė­me­sį ir į ge­nus, pa­vel­ di­mu­mą, psi­chi­ką. No­rė­jau, kad jie bū­tų ra­mūs ir nu­spė­ja­mi. Na­ muo­se jie tik­ri ka­ti­nė­liai. Su šei­ mi­nin­kais el­gia­si pui­kiai. – Anks­čiau esa­te mi­nė­ju­si, kad ne­no­ri­te au­gin­ti šu­nų, ku­ rie daž­nai ser­ga, ir ve­te­ri­na­ras jums re­ko­men­da­vo neau­gin­ ti pran­cū­zų bul­do­gų, nes šiai veis­lei bū­din­ga daug li­gų.

– Jūs daug me­tų už­sii­ma­te gy­ vū­nų ap­sau­ga. Ar jū­sų na­muo­ se vis dar gy­ve­na pran­cū­zų bul­ do­gai? – Taip. Pir­mo­jo var­das Bu­čas, nes lat­viš­kai tai reiš­kia bu­či­nį. Jis toks bu­čiuok­lis (juo­kia­si). Ki­to au­gin­ti­ nio var­das Le­le. Lat­viš­kai tai reiš­ kia lė­lę. Tai­gi au­gi­nu bu­či­nį ir lė­lę.

Šou vers­le yra daug gra­žių mer­ gi­nų, į ku­rias ma­lo­ nu pa­žiū­rė­ti, ta­čiau jų ke­lias trum­pas. Vis dėl­to rei­kia cha­ riz­mos.

– Pir­ma­sis jū­sų šuo my­lė­jo tik jus. Jis kan­džio­jo vi­sus ap­lin­ki­ nius, jū­sų šei­mos na­rius. Ar šie jū­sų au­gin­ti­niai ne to­kie nuo­ žmūs? – Dėl pir­mo­jo sa­vo šuns el­ge­sio kal­ti­nu tik sa­ve. Tai bu­vo rot­vei­ le­ris, var­du Ken­di. Rot­vei­le­ris ne­ ga­li bū­ti pir­masis šuo. Tu jį tie­ siog my­li ir ne­sup­ran­ti, kaip tai yra rim­ta. Ne­ga­li­ma šuns muš­ti, bet au­gin­ti­nį rei­kia au­gin­ti griež­ tai. Taip, kad jis ži­no­tų sa­vo vie­ tą. Pir­mą­jį šu­nį aš nu­si­pir­kau ir jį my­lė­jau la­biau nei bet ką pa­

– Taip. Tai vėl­gi li­ki­mas. Kai nu­ dvė­sė trys ma­no tu­rė­ti ame­ri­kie­ čių bul­do­gai, na­muo­se bu­vo per­ ne­lyg ty­lu ir ra­mu. Sup­ra­tau, kad ma­no ar­ti­mie­siems ir man per­ne­ lyg liūd­na. Bi­čiu­lė iš Mask­vos man pa­sa­kė, kad at­veš šu­nį. Aš at­sa­ kiau, kad ne­rei­kia to da­ry­ti. Aš tu­riu pa­ti iš­si­rink­ti au­gin­ti­nį, bet ji ne­si­klau­sė ir sa­kė, kad vė­lu, nes ji jau ke­ly­je. Tie­są pa­sa­kius, no­rė­jau paim­ti šu­nį iš gy­vū­nų prie­glau­dos. Ir jūs

tik įsi­vaiz­duo­ki­te – prieš ma­ne sto­ vi ma­žy­tis pran­cū­zų bul­do­gas. Jam te­bu­vo mė­nuo. Ta­da aš pri­si­mi­niau ve­te­ri­na­ro žo­džius apie pran­cū­zų bul­do­gų li­gas, ta­čiau jis jau bu­vo čia. Pa­ma­niau, kad jei jau ši veis­lė to­kia jaut­ri li­goms, ge­riau te­gu jis bus pas ma­ne ir ne­pak­lius į blo­gas ran­kas. O ame­ri­kie­čių bul­do­gą pir­ kau sa­vo tu­rė­tų my­li­mų au­gin­ti­nių at­mi­ni­mui. – Ar vis dar pla­nuo­ja­te pri­ glaus­ti be­na­mį au­gin­ti­nį? – Aš vis dar apie tai gal­vo­ju. Ta­ čiau gy­vū­nai į na­mus atei­na na­tū­ ra­liai. Aš juk pla­na­vau ei­ti į gy­vū­nų prie­glau­dą, o man au­gin­ti­nį at­ve­ žė drau­gė. – Žmo­nės į gat­vę iš­me­ta šu­nis, ka­tes, ki­tus iki tol my­lė­tus na­ mi­nius gy­vū­nė­lius. Ko­kią ži­nu­ tę jūs no­rė­tu­mė­te per­duo­ti to­ kiems žmo­nėms? – Ži­no­te, kas yra keis­čiau­sia? Dar W.Sha­kes­pea­re’as ra­šė apie iš­ da­vi­kus, pik­tus žmo­nes. Tuo­met daug ko ne­bu­vo. Da­bar juk XXI a., o mes, at­ro­do, ne­pa­si­kei­tė­ me. Žmo­gus li­ko toks pat lau­ki­nis. Dau­ge­lis ga­li nu­skriaus­ti silp­ nes­nį, ne­svar­bu, ar tai ka­čiu­kas, šu­niu­kas, vil­kas, ar vai­kas. Nuo to­kio žmo­gaus rei­kia lai­ky­tis ato­ kiau. Tai blo­gas žmo­gus. Štai Šve­di­jo­je ne­ga­li­ma pa­lik­ ti šuns il­giau nei trims va­lan­doms, nes jis ga­li su­si­rgti dep­re­si­ja. Ne­ bū­na blo­gų gy­vū­nų. Bū­na tik blo­gi šei­mi­nin­kai. Tai tas pa­ts, kas ei­ti į cir­ką ar dė­vė­ti kai­li­nius. Tai ne tik ne­ma­din­ga, bet ir blo­gas to­nas.

– Nors pa­si­kliau­ja­te at­si­tik­ti­ nu­mais, gal­būt iš­duo­si­te sa­vo atei­ties pla­nus? – Tu­riu dai­nų, ku­rioms rei­kia nu­ fil­muo­ti mu­zi­ki­nius kli­pus. Ge­gu­ žės 10-ąją Ry­go­je ma­nęs taip pat lau­kia di­de­lis kon­cer­tas. Tai rei­ ka­lau­ja daug pa­si­ruo­ši­mo. Vi­suo­ met yra ką veik­ti. Šiuo me­tu vi­sos ma­no min­tys yra apie kū­ry­bą. Tik pla­nuo­ti to­li į prie­kį aš ne­mėgs­tu. Tie­sa, įra­šy­siu nau­ją kom­pak­ti­ nę plokš­te­lę lat­vių kal­ba. At­ro­do, kad tai da­ro­ma la­bai grei­tai, ta­ čiau įra­šai pa­rei­ka­lau­ja daug jė­gų ir lai­ko. Aš ži­nau, ką da­ry­siu šian­ dien, o pla­na­vi­mu už­sii­ma ad­mi­ nist­ra­to­riai. – Anks­čiau prieš kon­cer­tus Lat­ vi­jo­je jus pri­sta­ty­da­vo kaip Ru­ si­jos at­li­kė­ją, o Ru­si­jo­je – kaip at­li­kė­ją iš Lat­vi­jos. Kaip jau­tė­ tės tuo me­tu? – Tik įsi­vaiz­duo­ki­te, kas bū­tų, jei Ma­don­ną Ame­ri­ko­je pri­sta­ty­tų kaip ita­lų at­li­kė­ją. Tai juk juo­kin­ga. Ji juk tie­siog Ma­don­na. Ar­ba bri­tai – „Beat­les“. Jie juk tie­siog „Beat­les“. Ma­no nuo­mo­ne, tau­ty­bė pas mus taip su­reikš­mi­na­ma to­dėl, kad mū­ sų tau­ty­bėms il­gai ne­bu­vo ski­ria­ma jo­kio dė­me­sio. Ne­no­riu to žais­ti. Aš my­liu vi­sus sa­vo klau­sy­to­jus. Nes­ var­bu, ko­kios jie tau­ty­bės. Ar­gi ga­li bū­ti dai­li­nin­kas, ku­ris ta­pys tik lie­ tu­viams? – Ar ne­ma­no­te, kad šian­die­nia­ me šou vers­le yra ne­ma­žai po­ li­ti­kos? – Ne. Ne­ga­li­ma suab­so­liu­tin­ti. Taip ra­šė žur­na­lis­tai. Sa­kė ne­la­ bai ta­len­tin­gas re­ži­sie­rius. Tai ne ma­no, ne vi­sos Lat­vi­jos ar Ru­si­jos žo­džiai. Tai konk­re­čių žmo­nių žo­ džiai, ku­rie to­kiu bū­du no­rė­jo kaž­ ką pa­siek­ti. – Ko no­rė­tu­mė­te pa­lin­kė­ti sa­vo klau­sy­to­jams Lie­tu­vo­je? – Ko daž­niau­siai lin­ki žmo­nės vie­ni ki­tiems? Svar­biau­sia – svei­ka­tos. Daž­niau­siai to lin­ki vy­res­ni žmo­ nės. O aš no­rė­čiau pa­lin­kė­ti ge­ros nuo­tai­kos. Juk įro­dy­ta, kad šyp­se­ na ir ge­ra nuo­tai­ka prail­gi­na gy­ ve­ni­mą. Dau­giau juok­tis ir šyp­so­ tis. To ir no­riu pa­lin­kė­ti. Jau atė­jo pa­va­sa­ris. Ge­ros nuo­tai­kos ir sau­ lės šei­mo­je!

16

šeštADIENIS, kovo 2, 2013

vakarė

Di­džio­ji ko­lek­ci­nin­ko mei­lė – krep­ši­nis 13

Iš se­ne­lės, iš ki­tur bu­vau ga­vęs ir įvai­ rių po­pie­ri­nių bank­no­tų – ca­ri­nės Ru­si­jos, Vo­kie­ti­jos. Kai vis­ką su­dė­ jau, išė­jo vi­sai ne­pras­ta ko­lek­ci­ja“, – šyp­so­jo­si A.Ka­lan­ta. Šian­dien An­ta­no su­kaup­to­je pi­ ni­gų ko­lek­ci­jo­je pui­kuo­ja­si per 20 tūkst. įvai­rių mo­ne­tų ir bank­no­tų, Lie­tu­vo­je nau­do­tų nuo XVI am­ žiaus iki Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro pa­bai­gos. Pra­ver­čia ir ba­tai

Paš­ne­ko­vas pri­si­pa­ži­no pa­sta­ruo­ ju me­tu pa­što ženk­lų ne­be­ren­kąs, ne­bent jie bū­tų su­si­ję su krep­ši­nio ar olim­pia­dos te­ma.

An­ta­nas Ka­lan­ta:

Tai bū­tų ga­li­ma pa­va­ din­ti sa­vo­tiš­ku pi­ni­gų kau­pi­mu, in­ves­ti­ci­ja. Štai ban­kai bank­ru­ tuo­ja, mo­ka ma­žus pa­ lū­ka­nų pro­cen­tus. O ko­lek­ci­ja kas­met pa­ brangs­ta po 10 pro­c. „Pa­vyz­džiui, krep­ši­nio ko­lek­ci­ jo­je tu­riu 20 tūkst. eks­po­na­tų: tai ir pa­što ženk­lai, ir me­da­liai, au­tog­ ra­fai, kny­gos, nuo­trau­kos, at­suk­tu­ vai, ra­šik­liai, net rek­la­mos, ku­rios bu­vo leis­tos čem­pio­na­tams, uni­ for­mos, ba­tu­kai ir taip to­liau. Da­ bar štai ga­vau skaid­res su Ar­vy­ do Sa­bo­nio žai­di­mu“, – di­džia­vo­si A.Ka­lan­ta.

Susidomėjimas: palangiškio surinkti eksponatai traukia smalsius

žvilgsnius.

In­ži­nie­riaus me­cha­ni­ko iš­si­la­vi­ni­ mą tu­rin­tis vy­ras ne­nei­gė, jog krep­ ši­nis jam – šven­tas rei­ka­las. Ka­dai­ se pa­ts gai­nio­jęs krep­ši­nio ka­muo­lį, šian­dien pa­lan­giš­kis yra aist­rin­gas „Žal­gi­rio“ ko­man­dos ger­bė­jas. Ver­tin­giau­si jo krep­ši­nio ko­lek­ ci­jos eg­zemp­lio­riai – prieš­ka­ri­niai spor­ti­niai ap­do­va­no­ji­mai, olim­pi­ niai me­da­liai. Uni­ka­lūs eks­po­na­tai praė­ju­siais me­tais die­nos švie­są iš­vy­do Kau­ne Lie­tu­vos krep­ši­nio 90 me­tų ju­bi­ lie­jaus pro­ga. Ko­lek­ci­nin­kas vi­lia­si, jog pa­na­šią eks­po­zi­ci­ją pa­vyks pa­ de­monst­ruo­ti ir Klai­pė­do­je. Do­mi­na ko­lek­ci­jos ver­tė

Per me­tus vy­ras įvai­riuo­se ša­lies mies­tuo­se ir mies­te­liuo­se pri­sta­to maž­daug po de­šimt sa­vo su­rink­tų

eks­po­na­tų pa­ro­dų, rū­pi­na­si ir sa­ vo bro­lio, di­si­den­to Ro­mo Ka­lan­tos at­mi­ni­mui skir­tais ren­gi­niais. Tad A.Ka­lan­ta šmaikš­ta­vo, jog tiek ži­niask­lai­dos, tiek pa­ro­dų lan­ ky­to­jų dė­me­sio ne­stin­ga. „To­kia pen­si­nin­ko da­lia“, – juo­kė­si pa­ šne­ko­vas. La­biau­siai pa­ro­dų lan­ky­to­jus, anot vy­ro, do­mi­na jo ko­lek­ci­jos ver­tė, taip pat esą dau­ge­lis pa­smal­ sau­ja, kaip pa­pil­dy­ti sa­vo trūks­ta­ mas ko­lek­ci­jas. Šiuo me­tu Klai­pė­do­je vei­kian­ čio­je pa­ro­do­je šian­dien nuo 13 val. pa­lan­giš­kis taip pat bend­raus su vi­sais no­rin­čiai­siais, pa­pa­sa­kos apie Lie­tu­vo­je nau­do­tų pi­ni­gų rai­ dą, pa­si­da­lys įdo­mio­mis is­to­ri­jo­ mis, kaip vie­ni ar ki­ti eks­po­na­tai pa­pil­dė jo ko­lek­ci­ją.

Įvairovė: ant senovinių pinigų puikuojasi ne tik lietuviški užrašai. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Bank­ro­tai ne­gąs­di­na

A.Ka­lan­ta tei­gė, jog ap­lin­ki­nius žmo­nes jis ne­re­tai už­kre­čia ko­lek­ cio­na­vi­mo aist­ra. Mo­ky­to­ja­vi­mo Pa­lan­gos V.Jur­gu­čio mo­kyk­lo­je lai­ kais jis net bu­vo su­bū­ręs ko­lek­ci­ nin­kų klu­bą. 13 me­tų tai­ko­mo­sios eko­no­mi­ kos moks­lei­vius mo­kęs A.Ka­lan­ta čia įstei­gė mu­zie­jų, ku­ria­me iki šiol li­ko jo su­kaup­ti eks­po­na­tai. Pa­lan­giš­kis ne­nei­gė, jog na­muo­ se ten­ka gy­ven­ti tarp gau­sy­bės sa­vo ko­lek­ci­jos daik­tų. Vis dėl­to ver­tin­ giau­siuo­sius – me­da­lius, mo­ne­tas – vy­ras jau daug me­tų lai­ko ban­ke,

spe­cia­lio­je dė­žu­tė­je. Už to­kį sau­ gu­mo ga­ran­tą pa­lan­giš­kis at­vi­ra­vo kas mė­ne­sį pa­klo­jąs po 63 li­tus. Ko­lek­ci­nin­kas pripažino, jog jo aist­ra – ne pi­gus ma­lo­nu­mas. Ta­ čiau sy­kiu – ir ver­tin­ga in­ves­ti­ci­ja. „Tai bū­tų ga­li­ma pa­va­din­ti sa­ vo­tiš­ku pi­ni­gų kau­pi­mu, in­ves­ti­ ci­ja. Štai ban­kai bank­ru­tuo­ja, mo­ ka ma­žus pa­lū­ka­nų pro­cen­tus. O ko­lek­ci­ja kas­met pa­brangs­ta po 10 pro­c.“, – dės­tė pa­šne­ko­vas. Pak­laus­tas, ar jau­čia­si esąs tur­ tin­gas žmo­gus, ko­lek­ci­nin­kas pri­ pa­ži­no, jog jei ir taip, vei­kiau ne pi­ ni­gais, o sa­vo ko­lek­ci­jos ver­te.

Kaip estrados princas R.Ci­ci­nas vir­to Ri­han­na pa­žįs­ta. Praė­ju­sios ka­den­ci­jos mi­nist­ro pir­mi­nin­ko And­riaus Ku­bi­liaus pa­var­dė „Goog­le“ ver­ tė­jo ir ang­lų kal­ba bu­vo pa­teik­ta iden­tiš­kai. Toks pat re­zul­ta­tas lau­kia įve­dus ir ša­lies Pre­zi­den­tės Da­lios Gry­ baus­kai­tės bei Klai­pė­dos mies­to me­ro Vy­tau­to Grub­liaus­ko var­dą bei pa­var­dę.

Ka­ro­lis Rup­kus k.rupkus@kl.lt

Ry­tis Ci­ci­nas kar­tais bū­na Ri­han­ na, o And­riaus Ma­mon­to­vo as­me­ ny­je „tel­pa“ bit­lai. Bent jau to­kią tie­są pa­tei­kia po­pu­lia­ri in­ter­ne­ti­ nė pro­gra­ma. Įs­pū­din­gi ant­ri­nin­kai

„Goog­le“ ver­tė­jas dau­ge­liui ta­po pa­to­gia prie­mo­ne ope­ra­ty­viai su­ ras­ti lie­tu­viš­kų žo­džių ver­ti­mus į ki­ tas kal­bas. Ta­čiau ši pro­gra­ma nere­ tai pa­tei­kia ku­rio­ziš­kų va­rian­tų. Pa­si­ro­do, „Goog­le“ ver­tė­jas la­ biau­siai klum­pa, ang­lų kal­ba pa­ pra­šy­tas pa­teik­ti žy­mių Lie­tu­vos žmo­nių pa­var­des. Į pro­gra­mą įve­dus ša­lies pra­mo­ gų pa­sau­lio žvaigž­džių pa­var­des, paaiš­kė­jo, kad jie tu­ri įdo­mių ant­ ri­nin­kų pa­sau­li­nė­je sce­no­je. Štai Lie­tu­vos po­pmu­zi­kos ka­ra­ liu­mi ti­tu­luo­ja­mam Ry­čiui Ci­ci­nui „Goog­le“ ver­tė­jas il­gai ne­tru­kęs pa­rin­ko at­sa­ky­mą Ri­han­na. Ne­ti­ kė­tą va­rian­tą pa­tei­kė ir įve­dus Gy­ čio Paš­ke­vi­čiaus pa­var­dę. Pa­si­ro­ do, „Goog­le“ ver­tė­jui lie­tu­vis yra pa­na­šus į Ame­ri­kos paaug­lių die­ vai­tę Se­le­ną Go­mez. Po­li­ti­kus pri­pa­žįs­ta

Iš pir­mo žvilgs­nio ga­li su­si­da­ry­ti įspū­dis, jog pro­gra­ma pa­pras­čiau­ siai ieš­ko pa­žįs­ta­mų ženk­lų jun­gi­

Pri­ver­čia nu­si­šyp­so­ti

Akib­rokš­tas: „Goog­le“ ver­tė­jas ti­ki­na, kad G.Paš­ke­vi­čius – tai Se­le­na Go­mez. And­riaus Alek­sand­ra­vi­čiaus, „Shut­ters­tock“ nuo­tr.

nių žo­džiuo­se bei pa­ren­ka ver­ti­mui op­ti­ma­lų va­rian­tą. Ta­čiau prie­lai­das grei­tai pa­nei­ gė And­rius Ma­mon­to­vas. Lie­tu­vos

mu­zi­kos le­gen­dai „Goog­le“ ver­tė­jas ang­lų kal­bo­je pa­rin­ko tik­rai gar­bin­gą ati­tik­me­nį, ku­ris vi­siš­kai ne­su­si­jęs su jo pa­var­dės ra­šy­ba. Vos į pro­gra­mą

įve­dus žo­džius „And­rius Ma­mon­to­ vas“, ver­tė­jas at­sa­kė – „Beat­les“. Tie­sa, ži­no­mus Lie­tu­vos po­ li­ti­kus pro­gra­ma vis dėl­to pri­

Kaip tei­gė in­for­ma­ci­nių tech­no­ lo­gi­jų spe­cia­lis­tas Da­rius Šo­pa­ras, to­kių keis­tų ver­ti­mų prie­žas­tis yra pa­ti „Goog­le“ ver­tė­jo vei­ki­mo sis­ te­ma. Mat ji ne­ver­čia žo­džio pa­rai­ džiui, o pa­si­tel­kia įvai­rias duo­me­ nų ba­zes. „Ši ver­ti­mo pro­gra­ma taip pat nau­do­ja ir vi­są „Goog­le“ paieš­ kos sis­te­mos su­kaup­tą duo­me­nų ba­zę. Jei ver­tė­jas ne­ran­da žo­džio ati­tik­mens ki­to­je kal­bo­je, jis pra­ de­da ieš­ko­ti są­sa­jų paieš­kos sis­ te­mo­je. To­dėl jei šios dvi pa­var­dės yra pa­mi­nė­tos pa­na­šia­me kon­ teks­te, jis kaž­ku­rią pa­tei­kia kaip ver­ti­mo al­ter­na­ty­vą“, – paaiš­ ki­no spe­cia­lis­tas. Pats at­li­kė­jas A.Ma­mon­to­vas „Klai­pė­dai“ pri­ si­pa­ži­no jau se­no­kai pa­ste­bė­jęs šį reiš­ki­nį. „Jei to­kie ver­ti­mai pri­ver­čia žmo­gų nu­si­šyp­so­ti, gal jų keis­ ti ir ne­rei­kė­tų“, – juo­ka­vo mu­zi­ kan­tas.

Orai

Šiandien kai kur galimi krituliai. Temperatūra nuo 6 laipsnių šalčio iki 1 laipsnio šilumos. Sekmadienį numatomos sudėtingos orų sąlygos. Naktį snigs, vietomis smarkiai, pus­ tys, kils pūga. Temperatūra 2–7 laips­ niai šalčio. Dieną daug kur trumpai pasnigs, kai kur bus trumpa pūga. Temperatūra bus nuo 2 laipsnių šal­ čio iki 2 šilumos.

Šiandien, kovo 2 d.

–2

0

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis)

–1

Šiauliai

Klaipėda

–2

Panevėžys

–5

Utena

0

7.24 18.12 10.48

61-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 304 dienos. Saulė Žuvų ženkle.

Tauragė

+1

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +15 Berlynas +5 Brazilija +27 Briuselis +5 Dublinas +9 Kairas +28 Keiptaunas +27 Kopenhaga +5

kokteilis El­ki­mės ne­stan­dar­tiš­kai Kad gy­ve­ni­mas bū­tų įdo­mes­nis, skai­ ty­to­jas Dei­v y­das siū­lo iš­ban­dy­t i kai ku­riuos va­rian­tus. Pie­tų per­trau­kos me­tu at­si­sės­ki­te sa­ vo ma­ši­no­je, už­si­dė­k i­te sau­lės aki­ nius ir nu­kreip­ki­te plau­kų džio­vin­tu­ vą į pra­va­ž iuo­jan­čius au­to­mo­bi­l ius. Ste­bė­ki­te, ar jie su­lė­ti­na grei­tį va­žiuo­ da­mi pro jus.

Londonas +7 Madridas +12 Maskva –8 Minskas –3 Niujorkas +7 Oslas +7 Paryžius +6 Pekinas +5

Praha +4 Ryga –2 Roma +15 Sidnėjus +23 Talinas –5 Tel Avivas +23 Tokijas +12 Varšuva +3

Vėjas

4–9 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

-1

0

+1

+2

3

+2

+1

-2

-4

11

-5

-2

-2

-1

3

rytoj

1899 m. gi­mė pro­z i­nin­ kas, dra­ma­t ur­gas, ver­ tė­jas Juo­zas Paukš­te­l is. Mi­rė 1981 m. 1855 m. mi­rė Ru­si­jos ca­ ras Ni­ko­la­jus I. 1868 m. Jung­t i­n ė­s e Ame­ri­kos Vals­t i­jo­se sa­ vo veik­lą pra­dė­jo Ili­no­ jaus uni­ver­si­te­tas. 1917 m. val­d žios at­si­sa­ kė Ru­si­jos ca­ras Ni­ko­la­ jus II. 1931 m. gi­mė pir­ma­sis SSRS pre­z i­den­t as Mi­ chai­l as Gor­b a­č io­v as.

Dautara, Eitautas, Elena, Marcelinas, Sulpicijus, Šviedrys.

1990 m. ap­do­va­no­t as No­be­l io tai­kos pre­m i­ja už Šal­to­jo ka­ro nu­t rau­ ki­mą. 1939 m. Fon­tainb­leau, Pran­cū­z i­jo­je, mi­rė poe­ tas, fi­lo­so­fas, Lie­t u­vos dip­lo­ma­tas Os­ka­ras V. Mi­la­šius. Gi­mė 1877 m. 1942 m. gi­mė ame­ri­kie­ čių ra­šy­to­jas Joh­nas Ir­ vin­gas, pa­ra­šęs ro­ma­ną „Pa­sau­lis pa­gal Gar­pą“. 1956 m. Pran­cū­z i­ja pri­ pa­ž i­no Ma­ro­ko ne­prik­ lau­so­my­bę.

Pie­tų Ki­ni­jos Cheng­du mies­te pa­ rei­gū­nai slap­ta nu­da­žė žo­lę švie­ siai ža­lia spal­va tam, kad sa­vi­val­ dy­bės lan­ky­to­jai jaus­tų­si links­ mes­ni ir pro­duk­ty­ves­ni, ra­šo „Oran­ge News“.

„Kai ėjau per pie­ve­lę, pa­ste­bė­ jau, kad ma­no spor­ti­niai ba­te­liai nu­si­da­žė ža­lia spal­va. Koks kvai­ lys su­gal­vo­jo taip ko­vo­ti su gam­ ta?“ – klau­sė vie­tos gy­ven­to­jas He Wan, ku­ris tvir­ti­na ant ve­jos pa­

Po­ky­čiai: pa­va­sa­rio sau­le il­gai džiaug­tis ne­te­ko – sa­vait­ga­lį ją pa­keis

vė­jas, šlapd­ri­ba ir snie­gas.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Pa­va­sa­rio kol kas teks palaukti

Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Čes­ka (gy­ve­ni­mas žmo­gui duo­da­mas vie­ną kar­tą. Ir daž­niau­siai ne­ty­čia)

–2

Alytus

Vardai

1962 m. gi­mė gru­pės „Bon Jo­v i“ ly­de­r is Jo­ nas Bon Jo­vi.

Po žie­mos ža­liai da­žė žo­lę

Vis skais­čiau ke­lias die­nas švie­tu­sią pa­va­ sa­ri­nę sau­lę sa­vait­ga­lį pa­keis stip­rus vė­ jas, šlapd­ri­ba ir snie­gas. Šiek tiek ge­res­ni orai pro­gno­zuo­ja­mi tik ki­tą sa­vai­tę.

Pa­siim­da­m i pi­n i­g us iš ban­ko­ma­to, gar­siai su­šu­k i­te: „Bin­go! Aš lai­mė­jau! Aš lai­mė­jau! Jau tre­čią kar­tą!“ Išei­da­mi iš zoo­lo­gi­jos so­do, bė­ki­te prie ma­ši­nos gar­siai rėk­da­mi: „Gel­bė­ki­tės, kas ga­li­te, jie vi­si lais­vi!“ Va­ka­rie­nės me­tu pa­sa­ky­ki­te sa­vo vai­ kams: „Ka­dan­gi pra­gy­ve­ni­mas sun­kė­ ja, vie­no iš jū­sų teks at­si­sa­ky­ti“.

Marijampolė

Vilnius

kovo 2-ąją

pirmadienį

Kiek­vie­ną kar­tą, kai kon­to­ro­je jū­sų pa­ pra­šo ką nors at­lik­ti, pa­klaus­ki­te, ar jie no­rė­tų dar ir kep­tų bul­vy­čių. Pas­ta­ty­ki­te šiukš­lių dė­žę ant sa­vo dar­ bo sta­lo ir ant jos pa­ra­šy­ki­te: „Atei­nan­ tys laiš­kai ir do­ku­men­tai“. Vi­sus sa­ki­nius do­ku­men­tuo­se už­bai­ ki­te fra­ze „re­mian­tis pa­tvir­tin­tais šal­ ti­niais“. Ra­šy­da­mi laiš­kus, ne­nau­do­ki­te jo­kių sky­ry­bos ženk­lų. Kai tik kur nors ei­na­te, šuo­liuo­ki­te, o ne ei­ki­te žings­niu. Kuo daž­niau klaus­ki­te žmo­nių, ko­kios jie ly­ties, o ga­vę at­sa­ky­mą pra­dė­ki­te is­ te­riš­kai juok­tis. Bū­da­m i ope­ro­je, gar­siai dai­nuo­k i­te kar­tu su at­li­kė­jais. Re­g u­l ia­r iai ei­k i­te į poe­z i­jos va­ka­r us ir kiek­vie­ną kar­tą gar­siai pa­klaus­ki­te, ko­dėl ei­lės ne­si­ri­muo­ja. Sa­vo dar­bo vie­tą už­den­k i­te tink­le­ liu nuo mos­k i­t ų. Vi­są die­ną leis­k i­te džiung­lių gar­sų įra­šus. Rei­ka­lau­ki­te, kad bend­ra­dar­biai ir vir­ ši­n in­kas į jus kreip­tų­si tik mo­kyk­los lai­kų pra­var­de.

0

–1

Lie­tu­vos hid­ro­me­teo­ro­lo­gi­jos tar­ ny­bos Jū­ri­nių pro­gno­zių sky­riaus ve­dė­jas Lion­gi­nas Pakš­tys tvir­ti­ no, kad sa­vait­ga­lį pro­gno­zuo­ja­mi de­be­suo­ti su pra­gied­ru­liais orai. Šeš­ta­die­nį va­ka­re ir sek­ma­die­nį pro­tar­piais nu­ma­to­ma šlapd­ri­ba, vie­to­mis – snie­gas. Pūs va­ka­rų, šiau­rės va­ka­rų vė­ jas. Šeš­ta­die­nio die­ną vė­jo grei­tis sieks 7–12 m/s.Va­ka­re jis su­stip­rės iki 15–20 m/s. Vė­jas ne­rims nak­tį ir sek­ma­die­nio die­ną.

Oro tem­pe­ra­tū­ra sa­vait­ga­lio die­ no­mis ir nak­ti­mis bus apie nu­lį. L.Pakš­čio tei­gi­mu, ki­tą sa­vai­ tę nu­ma­to­mi ne­pas­to­viai de­be­ suo­ti orai, kri­tu­lių ne­prog­no­ zuo­ja­ma. Tik sa­vai­tei be­veik bai­gian­tis de­be­suo­tu­mas di­dės, penk­ta­die­ nį lau­kia­ma ne­di­de­lių kri­tu­lių – lis ar­ba kris šlapd­ri­ba. Die­no­mis oro tem­pe­ra­tū­ra sieks 0–3 laips­nius ši­lu­mos, nak­ti­mis bus 0–3 laips­niai šal­čio. Ki­tą sa­vai­tę pūs piet­ry­čių, pie­tų vė­jas. Jis bus silp­nes­nis nei sa­vait­ ga­lį. Vė­jo grei­tis sieks 4–9 m/s.

ste­bė­jęs ir gels­vos žie­miš­kos žo­ lės plo­te­lių. Pa­rei­gū­nai pri­si­pa­ži­no, kad da­ žė žo­lę, ta­čiau jie ti­ki­no, kad spe­ cia­lios mais­tin­go­sios me­džia­gos, esan­čios da­žuo­se, pa­dės žo­lei ge­ riau aug­ti. „Žmo­nės jau­čia­si po­zi­ty­viau nu­ si­tei­kę, links­mes­ni ir pro­duk­ty­ves­ ni, kai ma­to, kad pa­va­sa­ris jau atė­jo ir vis­kas ap­link yra ža­lia“, – aiš­ki­ no sa­vi­val­dy­bės at­sto­vas spau­dai. gry­nas.lt inf.

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.