2013-03-05 Klaipeda

Page 1

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

ANTRADIENIS, KOVO 5, 2013

www.kl.lt

.;A?.162;6@ 8<C< "

9

RUBRIKA

sveikata

`cRVXNaN-XY Ya ?RQNXa\_Ă› 7\YN[aN 7b XRcVĂ˜VR[Ă›

PavasarÄŻ – kanÄ?ios dÄ—l figĹŤ

Kaip numesti per Şiemą priaugtus kelis kilogramus svorio – galvosōkis daugybei moterų, ir ne tik. Spe cialistai primena, kad reikia ne stebuk lingos dietos ar pradėti badauti, o svei ko poŞiōrio į mitybą ir gyvenseną.

DÄ—l ĹŞkio ban­ko griō­ties bus aiť­ki­na­ma­si Sei­me.

Vo­kie­Ä?iai ru­mu­nams ir bul­ga­rams ne­leis pa­tek­ti ÄŻ Ĺ en­ge­no erd­vÄ™.

Lietuva 5p.

Pasaulis 12p.

Pa­va­sa­rio gal­vo­sō­kis – kaip nu­mes­ti per Ĺžie­mÄ… priaug­tus ki­log­ra­mus.

Ĺ iandien priedas

Vereta RupeikaitÄ—

v.rupeikaite@diena.lt

Testas – liemens apim tis

52 (19 655)

ros

jomis, tai turi rĹŤpÄ—ti visais metĹł laikais. Akivaizdu, kad tai daro ne visi. L.LukoĹĄeviÄ?ius pastebi, kad po Ĺžiemos labai padaugÄ—ja vadinamĹłjĹł Rubenso tipo moterĹł. „YpaÄ? ĹžiemÄ… reikia kiek labiau atkreipti dÄ—mesÄŻ ÄŻ mi tybÄ… ir gyvensenÄ…. Ĺ altuoju ir tamsiuoju metu ĹžmonÄ—s maĹžiau juda, tamsiais vakarais daugiau ilgais uĹžkandĹžiauja“, – daĹžnai pasi taikantÄŻ reginÄŻ ÄŻsivaizduoja profeso rius. „Šiek tiek veikia ir mĹŤ sĹł genai, nes, ateinant ĹĄaltesniam orui, organizmas linkÄ™s kaup ti riebalus. Buvo laikas, kai ĹžmonÄ—s neturÄ—jo kÄ… apsirengti, neturÄ—jo tokiĹł ĹĄiltĹł patalpĹł ir jei ne riebalai, bĹŤtĹł suĹĄalÄ™. Tai ĹžmogĹł iĹĄgelbÄ— jo kaip rĹŤĹĄÄŻ. Be to, maistas suĹĄildo iĹĄ vidaus“, – pripaĹžino paĹĄnekovas. Vadovaujantis tokia lo gika, ĹžiemÄ… reikÄ—tĹł stengtis ne tik aklai nepasiduoti apetitui, bet ir bĹŤti kuo ĹĄiltesnÄ—se patalpose ar ba ĹĄilÄ?iau rengtis, antraip kĹŤnas gali pradÄ—ti savotiĹĄkai saugotis ir kaupti ĹĄildantÄŻ kĹŤno sluoksnÄŻ.

„Sakoma, kad savo kĹŤnÄ… reikia mylÄ—ti tokÄŻ, koks jis yra. Jei pats sukĹŤrei tokÄŻ dizainÄ…, tada ir mylÄ—k jÄŻâ€œ, – moko Mitybos ir svo rio reguliavimo centro konsul tantas profesorius Leonardas Lu koĹĄeviÄ?ius. Tiems, kurie ryĹžtasi ďŹ gĹŤ rÄ… modeliuoti iĹĄ naujo, patariama pirmiausia objektyviai pasitikrin ti, ar to iĹĄ tiesĹł reikia ir koks turÄ— tĹł bĹŤti kĹŤno svoris. Bet kas gali ap siskaiÄ?iuoti savo kĹŤno masÄ—s indek sÄ… (KMI), jis tik netinkamas ver tinti vaikĹł ir paaugliĹł, nÄ—ĹĄÄ?iĹł mo terĹł, sportininkĹł, kuriĹł raumenys yra labai iĹĄvystyti, svorÄŻ.

Pirma taisyklÄ— norintiesiems turÄ—ti sveikÄ… figĹŤrÄ…: ne vien pavasarÄŻ reikia staiga susirĹŤpinti kĹŤno linijomis, tai turi rĹŤpÄ—ti visais metĹł laikais.

SaulÄ— maĹžina apetitÄ…

L.LukoĹĄeviÄ?ius vardija dar daugybÄ™ prieĹžasÄ?iĹł, dÄ—l ko priaugama nepageidaujamo KMI apskaiÄ?iuojamas antsvorio. svorÄŻ (ki- PavyzdĹžiui, jei norÄ—dami numeslogramais) padalijus iĹĄ ĹŤgio (met- ti svorio ĹžmonÄ—s staiga pradeda rais), pakelto kvadratu. PavyzdĹžiui, badauti, efektas prieĹĄingas. „Lajei svoris yra 60 kg, o ĹŤgis – 1,7 m, bai sumaĹžinÄ™ KMI yra 20,8. maisto organizmui sukeliame stresÄ…, jis tai supranta kaip ekstremaliÄ… situa cijÄ… ir saugosi – kaupia riebalus“, – paaiĹĄkino profesorius. Labai neigiamai, pasak jo, mitybÄ… veikia ÄŻvairĹŤs dirbti niai maisto aromatai ir skonio stip rikliai, kurie paĹžadina tikrÄ… riji mÄ…. ÄŽdomu tai, kad apetitÄ… ir alkÄŻ reguliuoja vadinamieji hormo nai. „Vieni jĹł skatina valgymÄ…, kiti – slopina. Yra hormonĹł, kurie ska tina valgyti naktÄŻ. Yra ĹžmoniĹł, ku rie keliasi ir vidurnaktÄŻ kepa kiau ĹĄinienÄ™. Tai didelÄ— bÄ—da“, – pavyz dÄŻ pateikÄ— profesorius. Riebalai natĹŤraliai ĹĄil do ÄŽsigilinus ÄŻ uoslÄ—s ir skonio Pirma taisyklÄ— norintie ďŹ ziolosiems tu- gijÄ…, nusta tyta, kad jĹł aĹĄtrumas parÄ—ti sveikÄ… ďŹ gĹŤrÄ…: ne vien pavasarÄŻ didÄ—ja ÄŻ vaka rÄ…, kai mareikia staiga susirĹŤpinti ď Ž TaisyklÄ—: ]_N QĂ› W kĹŤno lini- Ĺžiau dienos b` ZNV aV[ aV` _R Tb YVN _VNV `NV ĹĄviesos. XV[ TNV V_ `cRV Vadovaujantis Pasaulio sveikatos organizacijos rekomen dacijomis, jei KMI maĹžesnis kaip 18,5, svoris nepakankamas. Jei ĹĄis rodiklis yra nuo 18,5 iki 25 – svoris normalus. Jei KMI siekia 25–30, lai koma, kad Ĺžmogus turi antsvorÄŻ. Kai KMI didesnis uĹž 30, diagnozuo jamas nutukimas. L.LukoĹĄeviÄ?iaus ÄŻsitiki nimu, labai gerai ďŹ gĹŤros situa cijÄ… nusako liemens apimtis: „Vyrams liemens apimtis turi bĹŤti iki 94 cm, moterims – iki 84 cm.“

Po smur­to va­lan­dĹł – mir­tis Ke­tu­rias va­lan­das po­li­ci­jos lau­ku­siai jau­nai ke­tu­riĹł vai­ kĹł ma­mai pa­gal­ ba taip ir ne­bu­vo su­teik­ta. Per tÄ… lai­ kÄ…, kol pa­rei­gō­nai va­Şia­vo, uĹž smur­tÄ… prieĹĄ Ĺžmo­nÄ… jau nu­ teis­tas, bet lais­vÄ—­ je vis dar bu­vÄ™s su­ tuok­ti­nis jÄ… sa­dis­tiť­ kai nu­kan­ki­no.

10

]\ Xf Ă˜VĂş TN YV ZN aV XĂ› aV` ]\ ]b` ZR Ă˜V\

Kaina 1,30 Lt

XNV ]_V `V YNV XN[a SV gV [V\ NX af c

b Z\ YNb XVN Zú SV Tí _\`  @Uba aR_` a\PX• [b\ a_

„Kaps­to­mÄ—s keb­lio­je si­tua­ ci­jo­je.“ Prik­lau­so­my­bÄ—s li­gĹł cent­ro di­rek­to­rius Liu­das And­ri­kis ap­gai­les­ta­vo, kad cent­re be­li­ko vos trys gy­dy­to­jai, ku­riĹł am­Şiaus vi­dur­kis sie­kia 75 me­tus.

11p.

Re­no­vuo­ti – grei­tuo­ju bō­du Mil­da Ski­riu­tÄ— m.skiriute@kl.lt

Va­di­na­mų­jĹł kiau­riau­siĹł na­mĹł re­ no­va­ci­jÄ… ban­do­ma vyk­dy­ti ypaÄ? spar­Ä?iai. Per ma­Şiau nei dvi sa­vai­ tes pa­sta­tuo­se tu­ri bō­ti su­reng­ti gy­ ven­to­jĹł su­si­rin­ki­mai, ta­Ä?iau val­di­ nin­kai aiť­ki­na, kad to pa­da­ry­ti neį­ ma­no­ma.

Dai­va Ja­naus­kai­tÄ— d.janauskaite@kl.lt

Au­kai ne­lei­do kvÄ—­puo­ti

Va­sa­rio 11-Ä…jÄ… Di­tu­vos so­dĹł ma­ sy­ve gy­ve­nan­Ä?io­je ĹĄei­mo­je ÄŻvy­ko tra­ge­di­ja. Nuo pa­tir­to iť­kry­pÄ—­liť­ko smur­to mi­rÄ— 33 me­tĹł ke­tu­riĹł ma­ Şų vai­kĹł ma­ma Lau­ra V. ÄŽta­ria­ma­sis – jos 37 me­tĹł su­ tuok­ti­nis. Mo­te­ris mi­rÄ— nuo uŞ­ du­si­mo, ji bu­vo Ĺžiau­riai mu­ťa­ma, uŞ­spaus­ti jos kvÄ—­pa­vi­mo ta­kai, uŞ­kim­ťÄ™s bur­nÄ… vy­ras ne­lei­do au­ kai kvÄ—­puo­ti. Tai bu­vo pa­sku­ti­nis kar­tas, kai vy­ras jÄ… ne­gai­les­tin­gai kan­ki­no. Ta­Ä?iau iĹĄ tie­sĹł smur­tas tÄ™­sÄ—­si ne vie­nus me­tus.

7

„„Mi­si­ja: smur­tas ĹĄei­mo­se pa­rei­gō­nĹł va­di­na­mas sun­kiau­siai tram­do­mu nu­si­kal­ti­mu.

METŲ KLAIPÄ–DIETÄ–S RINKIMAI Vyksta finalinis balsavimas SuĹžinokite daugiau 2 p.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Klai­pÄ—­dos sa­vi­val­dy­bÄ— iĹĄ Ap­lin­ kos mi­nis­te­ri­jos praÄ—­ju­sios sa­vai­ tÄ—s pa­bai­go­je su­lau­kÄ— laiť­ko. Ja­me pra­ťo­ma or­ga­ni­zuo­ti su­si­ rin­ki­mus na­muo­se, ku­rie ÄŻtrauk­ti ÄŻ re­no­vuo­ti­nĹł sÄ…­ra­ťÄ…, ir iť­siaiť­kin­ti, ar gy­ven­to­jai pri­ta­ria mo­der­ni­za­ vi­mo dar­bams. Pa­sak Klai­pÄ—­dos sa­vi­val­dy­bÄ—s Mies­to ĹŤkio de­par­ta­men­to di­rek­ to­riaus Liud­vi­ko Dō­dos, mi­nis­te­ri­ ja pra­ťo iki ko­vo 13 die­nos pa­teik­ti sÄ…­ra­ťÄ… na­mĹł, ku­riĹł gy­ven­to­jai su­ ti­ko im­tis mo­der­ni­za­vi­ mo dar­bĹł.­

2

2

antradienis, kovo 5, 2013

miestas

Pa­sku­ti­nė proga balsuoti Dien­raš­čio „Klai­pė­da“ ren­gia­mi Me­tų klai­pė­die­tės rin­ki­mai ne­ tru­kus pa­sieks kul­mi­na­ci­ją. Iki jos li­ko su­skai­čiuo­tos die­nos – šių­me­tės lau­rea­tės pa­var­dė iš­kil­min­go­je ce­re­mo­ni­jo­je nu­skam­ bės jau ko­vo 8-ąją. Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

VYKSTA FINALINIS BALSAVIMAS Balsuokite iki kovo 6 d. 12 val. ir išsirinkite iš septynių finalininkių moterį, kurią būtų galima tituluoti vienuoliktąja Metų klaipėdiete. Metų klaipėdietės titulo laimėtoja bus paskelbta per apdovanojimų ceremoniją kovo 8 d.

Metų klaipėdietės rinkimuose BALSUOJU UŽ:

Nors lai­kas spar­čiai tirps­ta, klai­pė­ die­čiai dar ga­li su­skub­ti pa­lai­ky­ti sa­vo fa­vo­ri­tes, už fi­na­li­nio sep­ty­ ne­tu­ko mo­te­ris bal­suo­da­mi in­ter­ ne­tu ar spe­cia­liais iš laik­raš­čio iš­ kirp­tais la­pe­liais. Tai pa­da­ry­ti dar įma­no­ma šian­dien ir ry­toj – bal­ sa­vi­mas bus ofi­cia­liai su­stab­dy­tas tre­čia­die­nį 12 val. Dien­raš­čio „Klai­pė­da“ rin­ko­da­ ros pro­jek­tų va­do­vė Mo­ni­ka Sal­to­ nė pri­mi­nė, jog, kaip ir per­nai, in­ ter­ne­tu bei ku­po­nais skir­ti bal­sai tu­rės ne­vie­no­dą ver­tę. „In­ter­ne­ti­niai bal­sai bus ver­čia­ mi į taš­kus ir de­šim­ta­da­lis jų bus pri­de­da­ma prie pel­ny­tų­jų bal­sų spe­cia­liais iš laik­raš­čio iš­kirp­tais la­pe­liais. Bend­ra di­džiau­sia su­ma ir

lems, kas taps vie­nuo­lik­tą­ja Me­tų klai­pė­die­te“, – aiš­ki­no M.Sal­to­nė. Rin­ko­da­ros pro­jek­tų va­do­vė skai­ty­to­jus ra­gi­no ne­dels­ti iki pa­ sku­ti­nės mi­nu­tės, kad ne­tek­tų gai­ lė­tis pa­vė­la­vus. „Anks­tes­nių me­tų pa­tir­tis ro­ do, kad žmo­nės ne­re­tai su­si­grie­bia jau pa­si­bai­gus bal­sa­vi­mui, kai vi­ sos bal­sa­dė­žės bū­na su­vež­tos at­gal į re­dak­ci­ją. Ten­ka su­lauk­ti pra­šy­mų priim­ti bal­sa­vi­mo la­pe­lius, ta­čiau tai­syk­lės yra tai­syk­lės. Kas ži­no, gal­būt po­ten­cia­lios lau­rea­tės per­ sva­rą prieš ki­tą kan­di­da­tę bū­tent ir nu­lems tie ke­li lai­ku nea­ti­duo­ti bal­sai“, – kal­bė­jo M.Sal­to­nė. Dien­raš­tis „Klai­pė­da“, šie­met jau vie­nuo­lik­tą kar­tą pa­kvie­tęs siū­ly­ti bei rink­ti la­biau­siai uos­ta­mies­čiui bei čia gy­ve­nan­tiems žmo­nėms nu­si­pel­niu­sias mo­te­ris, su­lau­

Fi­na­las: Me­tų klai­pė­die­tės bal­

sa­dė­žės bus su­rink­tos jau ry­toj.

kė ak­ty­vaus mies­tie­čių dė­me­sio. Į kon­kur­so są­ra­šą klai­pė­die­čiai bu­vo pa­siū­lę net 37 kan­di­da­tes, iš ku­rių po pir­mo­jo eta­po tra­di­ciš­kai bu­vo iš­rink­tas fi­na­li­nis Me­tų klai­pė­die­ tės sep­ty­ne­tu­kas.

Re­no­vuo­ti – grei­tuo­ju bū­du Klai­pė­do­je yra 26 na­ 1 mai, ku­rie tu­ri pir­mu­ mo tei­sę re­no­va­ci­jai.

„Vis­kas vyk­do­ma grei­tuo­ju bū­du. Lai­ko su­si­rin­ki­mams su­reng­ti skir­ta la­bai ma­žai – ma­žiau nei dvi sa­vai­ tės. Vie­nam na­mui ne­ten­ka nė die­ nos. Var­gu ar spė­si­me or­ga­ni­zuo­ ti su­si­rin­ki­mus 26 na­muo­se. Juo­lab kad lai­ko su­ma­žė­ja ir dėl ne­dar­bo die­nos“, – tvir­ti­no L.Dū­da, tu­rė­da­ mas ome­ny­je Ko­vo 11-osios šven­tę. Va­do­vas at­krei­pė dė­me­sį ir į tai, kad pa­gal nu­sta­ty­tą tvar­ką gy­ven­ to­jai apie vyk­sian­tį su­si­rin­ki­mą tu­ri bū­ti in­for­muo­ti prieš dvi sa­ vai­tes. Tai­gi lai­ko neuž­ten­ka net to­kiam ter­mi­nui. „Iš­siun­tė­me šią in­for­ma­ci­ją ad­ mi­nist­ra­to­riams. Da­bar lau­kia­

Są­ra­še esan­čių na­mų gy­ven­to­jams vals­ty­ bė kom­pen­suos in­ ves­ti­ci­nio pro­jek­to pa­ren­gi­mą.

MECENATAS

PAGRINDINIS RĖMĖJAS

RĖMĖJAS

PARTNERIAI

me ži­nių. Gal iki nu­sta­ty­tos da­tos ne­pa­vyks su­reng­ti bal­sa­vi­mo, bet ban­dy­si­me iš­siaiš­kin­ti, ko­kia ap­ skri­tai į są­ra­šą įtrauk­tų na­mų gy­ ven­to­jų nuo­mo­nė apie re­no­va­ci­ją. Ma­nau, kad nie­ko to­kio, jei mi­nis­ te­ri­jai in­for­ma­ci­ja, kad gy­ven­to­jai su­tin­ka re­no­vuo­ti na­mą, bus pa­ teik­ta ko­vo 20 ar 30 die­ną“, – dės­ tė di­rek­to­rius. Anot L.Dū­dos, ne­rei­kia gal­vo­ti, kad tiek lai­ko mie­go­ję na­mų, ku­rie su­var­to­ja dau­giau­sia ši­lu­mos, gy­ ven­to­jai da­bar puls im­tis re­no­va­ ci­jos. Ta­čiau di­rek­to­rius pa­brė­žė, kad tai ge­ra pro­ga. Są­ra­še esan­čių na­mų gy­ven­to­jams, ap­si­spren­du­ siems im­tis mo­der­ni­za­ci­jos dar­bų, vals­ty­bė kom­pen­suos in­ves­ti­ci­nio pro­jek­to pa­ren­gi­mą.

Kie­kis: re­no­vuo­ti sa­vo būs­tą pa­lan­kio­mis są­ly­go­mis tu­ri ga­li­my­bę 26

uos­ta­mies­čio na­mų gy­ven­to­jai.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Taip pat jie ga­li gau­ti iki 40 pro­c. pa­ra­mą dar­bams. 15 pro­c. dar­bų ver­tės kom­pen­suo­ja­ma iš kar­to. Ki­ta da­lis pri­klau­sys nuo pa­siek­ to ener­ge­ti­nio efek­ty­vu­mo. Jei po re­no­va­ci­jos dar­bų na­mas su­tau­ pys 40 pro­c. ener­gi­jos, jo gy­ven­ to­jai gaus dar 25 pro­c. pa­ra­mą. Jei ener­ge­ti­nis efek­ty­vu­mas bus ma­ žes­nis, ta­da – 15 pro­c.

„Svar­biau­sia, kad gy­ven­to­jams ne­rei­kės įkeis­ti sa­vo būs­tų. Pas­ko­lą dar­bams iš ban­ko ims pa­skir­tas ad­ mi­nist­ra­to­rius. Taip pat at­nau­ji­nus na­mą jiems ne­rei­kės mo­kė­ti už šil­ dy­mą ir at­lik­tus dar­bus dau­giau, nei už šil­dy­mą su­mo­kė­jo prieš re­no­va­ ci­ją“, – tvir­ti­no L.Dū­da. Kiek na­mų bus re­no­vuo­ja­ma, pri­klau­sys nuo to, kiek gy­ven­to­jų su­tiks tai da­ry­ti.

3

antradienis, kovo 5, 2013

miestas Per­rin­ko va­do­vą

Eks­por­tuos van­de­nį

Ga­mi­na elekt­rą

Lie­tu­vos sta­ty­bos in­ži­nie­rių są­ jun­gos Klai­pė­dos klu­bui dar vie­ ną ka­den­ci­ją va­do­vaus uos­ta­ mies­ty­je ži­no­mas in­ži­nie­rius pro­jek­tuo­to­jas Taut­vy­das Pet­ras Tu­bis. Or­ga­ni­za­ci­ja ir to­liau tęs sa­vo mi­si­ją – rū­pin­sis in­ži­nie­ rių švie­ti­mu bei kva­li­fi­ka­ci­jos kė­ li­mu, šios pro­fe­si­jos at­sto­vų sta­ tu­so įtvir­ti­ni­mu vi­suo­me­nė­je.

Uk­rai­nos ir Lie­tu­vos ty­ri­mų ir ga­ my­bos bend­ro­vė „Mėlt wa­ter“ per tre­jus me­tus Klai­pė­do­je pla­ nuo­ja in­ves­tuo­ti 350 mln. li­tų ir pa­siek­ti mi­li­jar­di­nę apy­var­tą ga­ min­da­ma bei eks­por­tuo­da­ma už­šal­dy­tą ir ati­tir­pin­tą van­de­nį. Šiuo me­tu ga­myk­lo­je, ku­ri pra­ dė­jo veik­lą va­sa­rį, dir­ba vie­na 20 žmo­nių pa­mai­na.

Nau­jo­jo­je Klai­pė­dos ter­mo­fi­ka­ ci­jos elekt­ri­nė­je pra­dė­ta ga­min­ti elekt­ra. Jė­gai­nė­je ban­dy­mai at­ lie­ka­mi nuo sau­sio pa­bai­gos, ta­ čiau iki šiol bu­vo ga­mi­na­ma tik ši­lu­ma. Skai­čiuo­ja­ma, kad apie 450 mln. li­tų ver­tės „For­tum Klai­pė­da“ elekt­ri­nė tu­rė­tų pa­ tiek­ti apie 40 pro­c. uos­ta­mies­ čiui rei­ka­lin­gos ener­gi­jos.

Klaipėda įveikė gri­po epi­de­mi­ją Šią sa­vai­tę uosta­ miestyje at­šauk­ta gri­po epi­de­mi­ja – to­ kį spren­di­mą va­kar priė­mė mies­to val­ džia, per­pus su­ma­žė­ jus ser­ga­mu­mui. Sand­ra Lu­ko­šiū­tė s.lukosiute@kl.lt

Klai­pė­dos vi­suo­me­nės svei­ka­tos cent­ro duo­me­ni­mis, praė­ju­sią sa­ vai­tę ūmio­mis vir­šu­ti­nių kvė­pa­vi­ mo ta­kų in­fek­ci­jo­mis su­si­rgo 717 klai­pė­die­čių, iš jų 608 – vai­kai iki 17 me­tų. Per tą lai­ką ser­ga­mu­mas su­ma­ žė­jo be­veik per­pus. Prieš po­rą sa­ vai­čių vi­ru­si­nė­mis in­fek­ci­jo­mis uos­ta­mies­ty­je sir­go 1 357 gy­ven­to­ jai, iš jų 875 – vai­kai. Praė­ju­sią sa­vai­tę nu­sta­ty­ti 95 gri­po at­ve­jai, iš jų 56 – vai­kams. Prieš po­rą sa­vai­čių gri­pu sir­go 225 klai­pė­die­čiai, iš jų 118 – vai­kų. Dėl sun­kios gri­po li­gos ei­gos į Klai­pė­dos ap­skri­ties li­go­ni­nes taip pat bu­vo pa­gul­dy­ta ma­žiau pa­cien­ tų – 20, iš jų 15 – vai­kų. Prieš tai į li­go­ni­nes pa­te­ko 39 li­go­niai, iš jų 25 – vai­kai. Per sa­vai­tę ser­ga­mu­mo ro­dik­lis nu­kri­to nuo 84,6 at­ve­jo 10 tūkst. gy­ven­to­jų iki 44,7 at­ve­jo. Tad Klai­

Truk­mė: gri­po epi­de­mi­ja uos­ta­mies­ty­je tru­ko dau­giau nei mė­ne­sį.

pė­dos vi­suo­me­nės svei­ka­tos cent­ro spe­cia­lis­tai mies­to val­džiai šią sa­ vai­tę vėl pa­kar­to­ti­nai siū­lė at­šauk­ ti gri­po epi­de­mi­ją. Šį­kart į re­ko­men­da­ci­ją at­si­žvelg­ ta. Kaip paaiš­ki­no Klai­pė­dos mies­ to sa­vi­val­dy­bės Svei­ka­tos ap­sau­gos sky­riaus ve­dė­ja Ja­ni­na Asa­daus­ kie­nė, gri­po epi­de­mi­jos pa­bai­ga pa­skelb­ta su­ma­žė­jus klai­pė­die­čių ser­ga­mu­mui, ma­žiau li­go­nių su­ lauk­ta ir li­go­ni­nė­se. Praė­ju­sią sa­ vai­tę ši­to ne­sku­bė­ta pa­da­ry­ti vien

Praė­ju­sią sa­vai­tę nu­sta­ty­ti 95 gri­po at­ve­jai, iš jų 56 – vai­kams. dėl di­de­lio ma­žų­jų li­go­nių skai­ čiaus Klai­pė­dos vai­kų li­go­ni­nė­je. Gri­po epi­de­mi­jos pra­džia uos­ta­ mies­ty­je bu­vo pa­skelb­ta sau­sio 30 die­ną.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Klai­pė­dos vi­suo­me­nės svei­ka­tos cent­ro Užk­re­čia­mų­jų li­gų kont­ ro­lės ir pro­fi­lak­ti­kos sky­riaus vy­ riau­sio­ji spe­cia­lis­tė Ina Kuz­ne­co­va pa­si­džiau­gė, kad per šią epi­de­mi­ją ser­ga­mu­mas bu­vo ne toks aukš­tas kaip prieš ket­ve­rius me­tus, siau­ čiant pan­de­mi­niam gri­pui. Šį se­zo­ną pas mus iš­veng­ta mir­čių nuo gri­po komp­li­ka­ci­jų. Kaip pa­ro­dė at­lik­ti la­bo­ra­to­ri­niai ty­ri­mai už vals­ ty­bės lė­šas gri­po ti­pui nu­sta­ty­ti, uos­ ta­mies­ty­je vy­ra­vo A ti­po gri­pas.

Pur­vą gatvėse paliks iki ba­lan­džio Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Nu­tir­pus snie­gui, kelk­raš­čiuo­se, ant ša­li­gat­vių pil­na pur­vo, ta­čiau kol kas jo ne­ža­da­ma va­ly­ti.

Neš­va­ra: per žie­mą kelk­raš­čiuo­se pri­si­kau­pė daug pur­vo.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Per žie­mą kelk­raš­čiuo­se, gat­vių pa­kraš­čiuo­se ir ant ša­li­gat­vių su­ si­kau­pęs pur­vas pa­šil­džius sau­lu­tei ir pa­pū­tus vė­jui kaip­mat virs dul­ kė­mis. Ta­čiau nei nuo jų, nei nuo at­gra­saus vaiz­do va­duo­ti mies­ tie­čių ne­sku­ba­ma. Pa­sak Klai­pė­ dos sa­vi­val­dy­bės Mies­to tvar­ky­mo sky­riaus ve­dė­jos Ire­nos Ša­ka­lie­nės, kol kas su­si­kau­pu­siam pur­vui va­ ly­ti yra ne­tin­ka­mos oro są­ly­gos. „Pa­gal su­tar­tį ke­li­nin­kai kelk­raš­ čius tu­ri nu­va­ly­ti ba­lan­dį. Ša­li­gat­vių va­ly­to­jai jau ėmė­si šluo­ti po žie­mos li­ku­sį pur­vą. Ta­čiau vis­kas at­lie­ka­ma ran­ko­mis. Ma­ši­nos dul­kių dar neį­ veik­tų, nes vis­kas su­ša­lę į le­dą. Be to, ma­ši­nos, ša­li­nant pur­vą, nau­do­ ja van­de­nį“, – tvir­ti­no ve­dė­ja.

Dienos telegrafas Kon­k ur­s as. Šian­d ien 13 val. Klai­p ė­ dos et­n o­k ul­t ū­ros cent­re vyks Lie­ tu­vos vai­k ų ir moks­lei­v ių – lie­t u­v ių liau­d ies kū­r y­b os at­l i­kė­j ų – kon­k ur­ so „Tram­t a­t u­l is“ vie­t i­n is tu­r as. Kon­ kur­s as or­g a­n i­z uo­j a­m as Lie­t u­vos liau­d ies kul­t ū­ros cent­ro ini­c ia­t y­v a ir vyks­t a kas dve­jus me­t us. „Tram­t a­ tu­l is“ ska­t i­n a vai­k us ir moks­lei­v ius do­mė­t is sa­vo kraš­to tra­d i­c i­ne kul­t ū­ ra, su­vok­t i jos ver­tę, ug­do pa­v ie­n ius jau­nuo­s ius lie­t u­v ių liau­d ies dai­nų, sa­k y­t i­n ės kū­r y­b os, inst­r u­men­t i­n ės mu­z i­kos at­l i­kė­j us. Ko­vo 5-ąją vyk­ sian­č io Klai­p ė­dos tu­ro me­t u bus iš­ rink­t i at­s to­v ai, ku­r ie var­ž y­s is re­g io­ ni­n ia­m e tu­r e, or­g a­n i­z uo­j a­m a­m e ko­vo 29-ąją Tel­š iuo­s e. Res­p ub­l i­k i­ nis tu­r as vyks Kau­ne ba­l an­d žio 20 ir 21 die­no­m is. Pris­t a­t y­m as. Šian­d ien 17 val. Klai­ pė­d os ap­s kri­t ies vie­š o­s ios I.Si­m o­ nai­t y­tės bib­l io­te­kos Ger­l a­c ho pa­lė­ pė­j e vyks skai­t y­to­j ų ker­te­l ės „Tarp ei­lu­č ių“ or­g a­n i­z uo­j a­m as Ire­nos Skir­ ke­v i­č ie­n ės ei­lė­r aš­č ių kny­g os „Il­g es­ nis už il­ge­s į...“ pri­s ta­t y­m as. Da­ly­vau­ ja kny­g os au­to­rė ir skai­t y­to­j ų ker­te­ lės „Tarp ei­lu­č ių“ na­r iai. Šven­t ė. Svar­b iau­s ia Lie­t u­vos ka­ riuo­me­n ės šven­tė – Ka­r iuo­me­n ės ir vi­s uo­me­n ės die­n a – ke­l ia­s i į pa­j ū­r į. Šie­met ji vyks ge­g u­ž ės 18 die­n ą Klai­ pė­d o­j e. Ka­r iuo­m e­n ės ir vi­s uo­m e­ nės šven­tė ren­g ia­m a kar­t ą per me­ tus, kai mo­b i­l i­z uo­j a­m os vi­s os ka­ riuo­m e­n ės pa­j ė­g os. Kaip ir kas­m et į šven­tę at­v y­kę sve­č iai iš ar­t i ga­lės pa­m a­t y­t i, kuo gy­ve­n a ir su ko­k iais iš­š ū­k iais su­s i­du­r ia da­b ar­t i­n ė Lie­t u­ vos ka­r iuo­me­n ė. Mir­t ys. Va­k ar Klai­p ė­d os sa­v i­v al­ dy­b ės Ci­v i­l i­n ės met­r i­k a­c i­j os sky­ riu­j e už­re­g ist­r uo­tos 10 klai­p ė­d ie­ čių mir­t ys. Mi­rė Se­r a­f i­m a Se­l i­v a­no­ va (g. 1922 m.), Ana Kud­r iav­ce­v a (g. 1926 m.), Ja­n i­n a Jad­v y­g a Ste­p a­n o­ va (g. 1927 m.), Na­d ež­d a Cha­rec­k a­ ja (g. 1932 m.), Feo­f a­n i­j a Gri­g a­r a­v i­ čie­n ė (g. 1934 m.), Vla­d i­m ir Kiš­l ian (g. 1935 m.), Jo­n as Pa­rei­g is (g. 1952 m.), Ni­ko­l aj Pu­dov (g. 1953 m.), Igo­ ris Iva­no­v as (g. 1967 m.), Ne­r i­j us By­ la (g. 1985 m.). Lė­b ar­t ų ka­p i­n ės. Šian­d ien lai­d o­ ja­m i And­r ej Je­f i­m ov, Ka­z i­m ie­r as Rakš­t ys, Ana Kud­r iav­ce­v a, Na­d ež­ da Cha­rec­k a­j a, Igo­r is Iva­n o­v as, Ni­ ko­l aj Pu­dov. Nau­j a­g i­m iai. Per sta­t is­t i­nę pa­r ą pa­ gim­d ė 4 mo­te­r ys. Gi­mė 3 mer­g ai­tės ir ber­n iu­k as. Grei­t o­j i. Va­k ar iki 16 val. grei­to­ sios pa­g al­b os me­d i­k ai su­l au­kė 51 iš­k vie­t i­mų. Klai­p ė­d ie­č iai dau­g iau­ sia skun­d ė­s i aukš­t u krau­j os­p ū­d žiu, pil­vo skaus­m ais, krau­j o­t a­kos su­t ri­ ki­m ais.

4

antradienis, kovo 5, 2013

miestas

Glo­bos įstai­go­se – pa­žei­di­mai Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Ins­pek­to­riai tik­ri­no, kaip mai­ti­na­ mi uos­ta­mies­čio glo­bos na­muo­se gy­ve­nan­tys vai­kai ir se­ne­liai. Nus­ ta­ty­ta, kad kai ku­rios įstai­gos tai da­ro ap­lai­džiai. Sky­rė bau­dą

Klai­pė­dos mies­te ir ra­jo­ne iš vi­ so yra sep­ty­nios suau­gu­sių­jų glo­ bos įstai­gos. Še­šio­se iš jų mais­tas ga­mi­na­mas ten pat. Prie­ku­lės so­ cia­li­nių pa­slau­gų cent­re pa­tie­ka­lai glo­bo­ti­niams yra at­ve­ža­mi. Pa­tik­rin­tos bu­vo vi­sos įstai­gos. Pa­žei­di­mai nu­sta­ty­ti vie­šo­jo­je įstai­go­je „Gy­ve­ni­mo vil­tis“, esan­ čio­je Klai­pė­dos ra­jo­ne, Do­vi­luo­se.

Jū­ra­tė Ma­čiu­lie­nė:

Įver­ti­nus pa­tik­ri­ni­ mų re­zul­ta­tus, ga­li­ ma teig­ti, kad si­tua­ ci­ja glo­bos įstai­go­se nė­ra blo­ga. Čia mai­ti­na­mi 33 žmo­nės. Pa­sak Klai­pė­dos vals­ty­bi­nės mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bos vir­ši­nin­ko pa­va­duo­to­jos Jū­ra­tės Ma­čiu­lie­nės, įstai­go­je nu­sta­ty­ti bend­ri hi­gie­nos pa­žei­di­mai. Nus­ta­ty­ti ir mais­to pro­duk­tų lai­ky­mo, at­se­ka­mu­mo pa­žei­di­mai. Pie­no pro­duk­tai bu­vo lai­ko­mi ne­ tin­ka­mo­je tem­pe­ra­tū­ro­je. Taip pat kai ku­rių jų ta­ra bu­vo be eti­ke­čių. Pas­ta­rų­jų ne­bu­vo ir ant kra­bų laz­ de­lių pa­kuo­čių. Už pa­žei­di­mus bu­vo skir­ta bau­da. Trūks­ta mo­der­nių vir­tu­vių

J.Ma­čiu­lie­nė at­krei­pė dė­me­sį, kad yra pa­ruoš­tas šių glo­bos na­mų re­ konst­ruk­ci­jos pro­jek­tas. Bai­gus re­mon­tą, si­tua­ci­ja įstai­go­je tu­rė­ tų pa­si­keis­ti. Pa­sak ve­dė­jos, sep­ty­nių suau­ gu­sių­jų glo­bos na­mų mo­der­nios vir­tu­vės yra įreng­tos tri­jo­se įstai­

go­se. Tarp jų – Klai­pė­dos mies­ to glo­bos na­mai, ku­riuo­se gy­ve­ na 80 žmo­nių. Šio­je įstai­go­je ins­pek­to­riai jau daug me­tų neuž­fik­suo­ja jo­kių pa­ žei­di­mų. Įs­tai­ga yra įtrauk­ta į pa­ ti­ki­mų mais­to pro­duk­tų tvar­ky­mo su­bjek­tų są­ra­šą. Mo­der­nios vir­tu­vės įreng­tos ir V.Gai­ga­lai­čio glo­bos na­muo­se Gargž­duo­se, Gargž­dų so­cia­li­nių pa­slau­gų cent­re. At­ve­žė ne­šva­rio­je ta­ro­je

Vai­kų glo­bos na­mai Klai­pė­dos mies­te ir ra­jo­ne taip pat yra sep­ty­ ni. Še­šios šių įstai­gų mais­tą ga­mi­na pa­čios. Į vie­ną – Klai­pė­dos mies­to šei­mos ir vai­ko ge­ro­vės cent­rą – jis at­ve­ža­mas. At­li­kus pa­tik­ri­ni­mus, pa­žei­di­mų ap­tik­ta ke­tu­rio­se įstai­go­se. J.Ma­čiu­lie­nės tei­gi­mu, bu­vo nu­ sta­ty­ta, kad į Klai­pė­dos mies­to šei­ mos ir vai­ko ge­ro­vės cent­rą pa­ tie­ka­lus įmo­nė at­ve­žė ne­šva­rio­je ta­ro­je. Vai­kų glo­bos na­muo­se „Da­nė“ bu­vo nu­sta­ty­ti bend­ri hi­gie­nos pa­ žei­di­mai. Taip pat mė­sa bu­vo lai­ ko­ma ne­tin­ka­mo­je tem­pe­ra­tū­ro­je, ne­vyk­do­ma sa­vi­kont­ro­lės sis­te­ma. Pro­duk­tai, skir­ti va­ka­rie­nei, bu­vo lai­ko­mi ne­tin­ka­mo­je ta­ro­je. Ki­to­se įstai­go­se nu­sta­ty­ti pa­žei­ di­mai ne­bu­vo es­mi­niai.

Pla­nai: ti­ki­ma­si, kad Se­na­sis tur­gus nau­ją va­do­vą tu­rės po mė­ne­sio.

Turgui ieškos vadovo Kon­kur­sas, ku­rio me­tu bus iš­rink­tas Se­no­ jo tur­gaus va­do­vas, tu­rė­tų bū­ti pa­skelb­ tas šian­dien. Ti­ki­ma­si, kad pa­rei­gas nauja­ sis vadovas pra­dės ei­ti ba­lan­dį. Ki­tai mies­ to pre­ky­vie­tei va­do­vo ieš­ko­ti ne­sku­ba­ma.

Ras­ta drau­džia­mų pro­duk­tų

Vai­kų glo­bos na­muo­se taip pat bu­ vo tik­ri­na­ma, kaip lai­ko­ma­si per­nai pa­tvir­tin­to vai­kų mai­ti­ni­mo or­ga­ ni­za­vi­mo tvar­kos ap­ra­šo. Ja­me yra nu­ro­dy­ta, ko­kie mais­to pro­duk­tai, jų prie­dai yra drau­džia­mi. Są­ra­še yra 17 da­žik­lių, 7 ko­ser­ van­tai, 8 sal­dik­liai, 16 aro­ma­tų ir sko­nio stip­rik­lių, ku­rių ne­tu­ri bū­ti vai­kams tie­kia­ma­me mais­te. Pro­duk­tų, ku­riuo­se bu­vo drau­ džia­mų kon­ser­van­tų, ap­tik­ta vai­ kų glo­bos na­muo­se „Ry­tas“ ir „Da­nė“. Ne­leis­ti­nų me­džia­gų ras­ ta duo­no­je, ma­jo­ne­ze, džio­vin­to­ se sly­vo­se. J.Ma­čiu­lie­nė at­krei­pė dė­me­sį, kad iš vi­sų vai­kų glo­bos na­mų mo­ der­nią vir­tu­vę tu­ri tik „Ry­to“.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Klai­pė­dos me­ro pa­ta­rė­jas, Se­no­ jo tur­gaus įmo­nės ste­bė­to­jų ta­ry­ bos pir­mi­nin­kas Si­mo­nas Gent­ vi­las va­kar tvir­ti­no, kad bai­gia­mi de­rin­ti va­do­vo at­ran­kos kri­te­ri­jai. Kon­kur­są mi­nė­toms pa­rei­goms ei­ti ža­dė­ta pa­skelb­ti šian­dien. Pa­sak pir­mi­nin­ko, nau­ja­jam Se­ no­jo tur­gaus va­do­vui ke­lia­mi tra­di­ ci­niai rei­ka­la­vi­mai. Jis tu­rės iš­ma­ ny­ti vers­lo va­dy­bą, tur­gaus veik­lą, taip pat ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to plėt­rą. „Se­no­jo tur­gaus te­ri­to­ri­jo­je yra su­pla­nuo­ta ke­le­tas pa­sta­tų. Taip pat ke­le­tas jų bus par­duo­ta. Dėl to bū­si­mas va­do­vas pri­va­lo ži­no­ti, kaip dirb­ti su ne­kil­no­ja­muo­ju tur­

tu“, – tvir­ti­no S.Gent­vi­las. Nu­ma­ to­ma, kad nau­ja­sis tur­gaus va­do­ vas pa­rei­gas pra­dės ei­ti ba­lan­džio pra­džio­je. Jo al­ga sie­kia 3 tūkst. 300 li­tų per mė­ne­sį, neats­kai­čius mo­kes­čių. Il­ga­me­tė Se­no­jo tur­gaus di­rek­ to­rė Ra­mu­tė Ku­bi­lie­nė ne­be­dir­ba nuo ko­vo 1 die­nos. Iš pa­rei­gų ji pa­ si­trau­kė abi­pu­siu su­si­ta­ri­mu. Dau­giau nei me­tus be va­do­vo yra ir įmo­nė Nau­ja­sis tur­gus. Ta­čiau jo ieš­ko­ti vis dar ne­sku­ba­ma. „Kol kas va­do­vo neieš­ko­me. Ne­ži­nau, ka­da tai da­ry­si­me. Da­ bar šias pa­rei­gas ei­na pa­va­duo­to­ja. Ji su­si­tvar­ko su dar­bu. Prob­le­mų ne­ky­la. Kol nė­ra va­do­vo, ir pi­ni­ gai tau­po­si“, – tvir­ti­no Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Tur­to sky­riaus vy­

riau­sio­ji spe­cia­lis­tė, Nau­jo­jo tur­ gaus val­dy­bos na­rė Mil­da Pet­raus­ kai­tė. No­rą ei­ti šias pa­rei­gas bu­vo pa­ reiš­kęs Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riaus pa­va­ duo­to­jas Via­čes­la­vas Kar­ma­no­vas. Per­nai lie­pą jis bu­vo at­šauk­tas iš Nau­jo­jo tur­gaus val­dy­bos pir­mi­ nin­ko pa­rei­gų. Vy­riau­sio­sios tar­ny­bi­nės eti­kos ko­mi­si­jos išaiš­ki­ni­mu, as­muo, ku­ ris kont­ro­lia­vo bend­ro­vę, bu­vo jos val­dy­bos pir­mi­nin­kas, vie­nus me­ tus, nu­sto­jęs bū­ti vals­ty­bės tar­ nau­to­ju, ne­ga­li jai va­do­vau­ti. Lie­pą sueis me­tai, kai V.Kar­ ma­no­vas ne­bė­ra Nau­jo­jo tur­gaus bend­ro­vės val­dy­bos na­rys.

3 300 – tiek li­tų per mė­ne­sį, neats­kai­čius mo­kes­čių, uždirbs turgaus vadovas.

Valdyboje – nepriklausomi nariai As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ ra­ci­ja ban­do pa­ge­rin­ti sa­vi­val­dy­ bės įmo­nių val­dy­mą. Dvie­jo­se iš jų – „Klai­pė­dos gat­vių ap­švie­ti­mo“ ir Se­nojo tur­gaus val­dy­bo­se dar­ bą pra­dė­jo ne­prik­lau­so­mi val­dy­ bų na­riai.

Re­zul­ta­tai: pa­tik­ri­ni­mus vyk­dę ins­pek­to­riai kai ku­rio­se glo­bos įstai­go­

se ap­ti­ko pa­žei­di­mų.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Pa­sak Klai­pė­dos me­ro pa­ta­rė­jo Si­ mo­no Gent­vi­lo, nuo per­nai pra­ dė­jo veik­ti stra­te­gi­nio sa­vi­val­dy­ bės įmo­nių pla­na­vi­mo sis­te­ma, o da­bar pra­bil­ta apie tai, kaip tu­rė­ tų keis­tis šių ko­mer­ci­nių įmo­nių val­dy­mas. „Jau į dvi įmo­nes de­le­ga­vo­me ne­prik­lau­so­mus val­dy­bos na­rius. Pir­mo­ji bu­vo „Klai­pė­dos gat­vių

ap­švie­ti­mas“, ten į val­dy­bą įtrauk­ tas olan­das Ri­čar­das Švi­je­ris, o į Se­no­jo tur­gaus val­dy­bą – klai­pė­ die­tis Vy­tis Rad­vi­las“, – pa­sa­ko­jo S.Gent­vi­las. Pre­ten­den­tas pa­si­rink­tas iš 7 kan­di­da­tų. Tei­gia­ma, kad V.Rad­vi­ las tu­ri pra­kti­kos rin­ko­da­ro­je, su­ jun­giant ir rest­ruk­tū­ri­zuo­jant įmo­ nes. Ki­ti kan­di­da­tai at­mes­ti, nes jie esą bu­vo kai ku­rių Lie­tu­vos ban­kų pa­da­li­nių va­do­vai. „No­ri­si de­po­li­ti­zuo­ti sa­vi­val­dy­ bių įmo­nių val­dy­mą. Nep­rik­lau­so­ mi val­dy­bos na­riai kri­tiš­kai ver­ti­ na si­tua­ci­ją. Jie rei­ka­lin­gi tam, kad už­duo­tų ne­pa­to­gius klau­si­mus“, – tei­gė me­ro pa­ta­rė­jas. Nep­r ik­l au­so­m i sa­v i­val­dy­b ės įmo­nių val­dy­bų na­riai al­gos ne­ gau­na. Bend­ro­vės „Klai­pė­dos gat­

vių ap­švie­ti­mas“ val­dy­bos pir­mi­ nin­kui R.Švi­je­riui ap­mo­ka­mos tik ke­lio­nės iš­lai­dos, nes jis at­va­žiuo­ ja į uos­ta­mies­tį iš Vil­niaus. „Jie at­ly­gio kol kas ne­gau­na, bet per­spek­ty­vo­je tu­rė­tų bū­ti ki­taip. Nes tai yra aukš­tos kom­pe­ten­ci­ jos žmo­nės, jie at­lie­ka at­sa­kin­gą dar­bą. Pap­ras­tai vals­ty­bės tar­ny­ bo­je to­kiems žmo­nėms yra mo­ ka­mas ket­vir­tis ge­ne­ra­li­nio di­ rek­to­riaus at­ly­gi­ni­mo“, – ti­ki­no S.Gent­vi­las. Tei­gia­ma, kad ne­prik­lau­so­mi sa­ vi­val­dy­bės įmo­nių val­dy­bų na­riai pa­si­tei­si­no, tad da­bar bus ke­lia­ mas klau­si­mas, ar ir ki­tos sa­vi­val­ dy­bės įmo­nės tu­rė­tų tu­rė­ti to­kius išo­ri­nius eks­per­tus. Klai­pė­do­je yra 11 sa­vi­val­dy­bės kont­ro­liuo­ja­mų įmo­nių.

5

antradienis, kovo 5, 2013

lietuva

Atveria dalį skyrių

Sei­me ne­tru­kus ga­ li bū­ti su­da­ry­ta lai­ ki­no­ji ty­ri­mo ko­ mi­si­ja, ku­ri aiš­kin­ sis Ūkio ban­ko (ŪB) už­da­ry­mo ap­lin­ ky­bes, – da­lis par­la­ men­ta­rų abe­jo­ja, ar Lie­tu­vos ban­ko (LB) vyk­do­ma ko­mer­ci­ nių ban­kų prie­žiū­ra veiks­min­ga.

Šian­dien nuo vi­dur­die­nio bu­vu­ sio Ūkio ban­ko (ŪB) klien­tams pa­slau­gas at­nau­ji­nan­tis Šiau­lių ban­ kas per šią sa­vai­tę pla­nuo­ja ati­da­ ry­ti 25 žlu­gu­sio ŪB sky­rius.

Ini­cia­ty­va: da­lis par­la­men­ta­rų no­ri su­bur­ti spe­cia­lią ko­mi­si­ją, ku­ri iš­siaiš­kin­tų, ko­dėl ŪB bu­vo už­da­ry­

tas, o ne­tru­kus ir per­duo­tas Šiau­lių ban­kui.

To­mo Ra­gi­nos nuo­tr.

Ban­ko griū­tį aiš­kin­sis Sei­mas Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

Per daug klaus­tu­kų

Ko­dėl ŪB už­da­ry­tas? Ar LB tin­ ka­mai vyk­do ko­mer­ci­nių ban­kų prie­žiū­rą? Ko­dėl vals­ty­bė, griu­vus ban­kui, vėl pa­ty­rė šim­ta­mi­li­jo­ni­ nių nuo­sto­lių? Šį mė­ne­sį, pra­si­dė­ jus Sei­mo pa­va­sa­rio se­si­jai, par­la­ men­ta­rai grei­čiau­siai im­sis ty­rė­jų dar­bo ir į šiuos klau­si­mus ban­dys ras­ti at­sa­ky­mą. Da­lis so­cial­de­mok­ra­tų, Dar­bo par­ti­jos (DP) bei Tvar­kos ir tei­sin­ gu­mo par­ti­jos (TTP) frak­ci­jų at­sto­ vų šiam rei­ka­lui no­rė­tų su­bur­ti lai­ ki­ną­ją ty­ri­mo ko­mi­si­ją. „Su­da­ry­ti ko­mi­si­ją – bū­ti­na. Nes bet ko­kiu at­ve­ju jau ant­ro ban­ko „lū­ži­mas“ per to­kį trum­pą lai­ką – įtar­ti­nas. Rei­kia iš­siaiš­kin­ti, ar ban­kų kont­ ro­lės sis­te­mo­je kas nors ne­ge­rai, ar ki­ti čia da­ly­kai. Mes šią idė­ją tik­rai pa­lai­ky­si­me“, – va­kar dės­tė Sei­mo vi­ce­pir­mi­nin­kas, TTP frak­ci­jos at­ sto­vas Kęs­tas Koms­kis. Par­la­men­ta­ro tei­gi­mu, rei­kė­tų aiš­kin­tis ir LB at­sto­vų veiks­mus ŪB žlu­gi­mo is­to­ri­jo­je. „Mes tu­ ri­me iš­siaiš­kin­ti, ar LB vis­ką pa­ da­rė tei­sin­gai. Nes „Sno­ro“ at­ve­ju bu­vo mi­li­jar­di­nių nuo­sto­lių, da­bar vėl ga­li bū­ti ar­ti mi­li­jar­do. Į šiuos klau­si­mus tu­ri­me tu­rė­ti at­sa­ky­ mus“, – aiš­ki­no K.Koms­kis.

Bal­sų už­tek­tų

Pa­na­šios nuo­mo­nės lai­ko­si ir DP frak­ci­jos at­sto­vai. Pa­sak Vir­gi­ni­ jos Balt­rai­tie­nės, DP frak­ci­jos na­ rės, to­kios ko­mi­si­jos Sei­me rei­kė­ tų ir da­lis dar­bo par­ti­jos na­rių šiai ini­cia­ty­vai pri­tar­tų.

Kęstas Komskis:

Sudaryti komisiją – būtina. Nes bet kokiu atveju jau antro banko „lūžimas“ per tokį trumpą laiką – įtartinas. „Kaip bu­vo dėl „Sno­ro“, taip ir da­bar rei­kė­tų. Ar­gu­men­tas – iš­ siaiš­kin­ti, kas ten iš tik­rų­jų įvy­ ko. Juk ir vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­ jos lai­kė ta­me ban­ke pi­ni­gus, o jų nie­kas ne­pers­pė­jo. Ir Vals­ty­bi­nė mo­kes­čių ins­pek­ci­ja ta­me ban­ke bu­vo ati­da­riu­si są­skai­tą. Ga­liau­ siai neat­sa­ky­ta, ko­dėl ban­kas taip grei­tai lik­vi­duo­tas. Daug klaus­tu­ kų“, – kal­bė­jo V.Balt­rai­tie­nė. DP frak­ci­jos at­sto­vės tei­gi­mu, lai­ ki­no­sios ty­ri­mo ko­mi­si­jos ini­cia­ty­vą rem­tų di­de­lis skai­čius par­la­men­ta­ rų, tad kliū­čių bu­riant to­kią ko­mi­si­

ją tik­rai ne­kil­tų. „Kri­ti­nė ma­sė, ku­ri no­rė­tų iš­girs­ti at­sa­ky­mus, tik­rai su­ si­da­ry­tų“, – tvir­ti­no ji. Dar rei­kia pa­gal­vo­ti

DP ir TTP frak­ci­jų at­sto­vai dėl lai­ ki­no­sios ty­ri­mo ko­mi­si­jos – daug­ maž vie­nin­gi. Abe­jo­jan­čių dau­ giau­sia tarp so­cial­de­mok­ra­tų ir opo­zi­ci­jos at­sto­vų. Bro­nius Bra­daus­kas, Sei­mo Biu­ dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­to pir­mi­ nin­kas, tei­gė dar ne­ga­lįs pa­sa­ky­ti, jis už ar prieš to­kią ini­cia­ty­vą. Po­ li­ti­ko tei­gi­mu, kol kas par­la­men­ ta­rai tu­ri per ma­žai in­for­ma­ci­jos apie ŪB už­da­ry­mo pro­ce­są. „Ga­liau­siai dar neaiš­ku, kiek kai­nuos šis už­da­ry­mo pro­ce­sas. Rei­kia pa­lauk­ti. Per ar­ti­miau­ sias sa­vai­tes paaiš­kės. Be to, pri­ si­min­ki­me, pro­ce­sas dėl „Sno­ro“ dar ne­baig­tas, o dar vie­na par­la­ men­to ko­mi­si­ja kirs­tų per vals­ty­ bės re­pu­ta­ci­ją“, – kal­bė­jo so­cial­ de­mok­ra­tas. Opo­zi­ci­jai pri­klau­san­čių frak­ ci­jų at­sto­vai bend­ros nuo­mo­nės dėl ty­ri­mo Sei­me taip pat ne­tu­ri. Eli­gi­jus Ma­siu­lis, Sei­mo li­be­ra­lų frak­ci­jos ved­lys, sam­pro­ta­vo, kad LB veiks­mus dėl ŪB ga­lė­tų aiš­kin­ tis Sei­mo Biu­dže­to ir fi­nan­sų ar­ba Au­di­to ko­mi­te­tas. „Ne­ži­nau, ar čia bū­ti­na bur­ti spe­cia­lią ko­mi­si­ją. Ko­mi­te­tų įga­

Žy­giuo­ti pro­spek­tu ne­lei­džia Teis­mas va­kar at­me­tė na­cio­na­ lis­tų ei­ty­nių or­ga­ni­za­to­rių skun­ dą dėl Vil­niaus val­džios spren­di­ mo ne­leis­ti Ko­vo 11-ąją pla­nuo­ja­ mo ren­gi­nio Ge­di­mi­no pro­spek­tu, o pa­skir­ti jam Upės gat­vę.

Vil­niaus apy­gar­dos ad­mi­nist­ra­ci­nis teis­mas pa­skel­bė, kad sa­vi­val­dy­

500 žmonių

planavo žygiuoti Gedimino prospektu kovo 11-ąją.

bė re­mia­si Su­si­rin­ki­mų įsta­ty­mu, o vals­ty­bės šven­tes or­ga­ni­zuo­jant pir­ mu­mo tei­sė pa­si­rink­ti ren­gi­nio lai­ką su­tei­kia­ma vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­joms. Teis­mas at­me­tė Lie­tu­vių tau­ti­nio jau­ni­mo są­jun­gos ar­gu­men­tus, esą tei­sė į ei­ty­nes ri­bo­ja­ma dirb­ti­nai. Šis teis­mo spren­di­mas ne­ga­lu­ti­ nis – per 14 die­nų jis ga­li bū­ti skun­ džia­mas Lie­tu­vos vy­riau­sia­jam ad­ mi­nist­ra­ci­niam teis­mui. Lie­tu­vių tau­ti­nio jau­ni­mo są­jun­ gos va­do­vas Ju­lius Pan­ka ne­slė­pė ne­pa­si­ten­ki­ni­mo teis­mo spren­di­ mu, ta­čiau žur­na­lis­tams ne­ga­lė­jo pa­sa­ky­ti, ar jį skųs, nes dar nė­ra iša­ na­li­za­vęs mo­ty­vų. „Upės gat­vė nė­ra sak­ra­li vie­ta, ne­ga­li to­kia šven­tė bū­ti Ga­riū­nuo­se. <...> Kiek­vie­nai šven­tei yra jos vie­ta“, – po teis­mo po­sė­džio žur­na­lis­tams sa­kė J.Pan­ka. BNS inf.

lio­ji­mai dar di­des­ni nei ko­mi­si­jos. Mes svars­ty­si­me šiuos klau­si­mus, kai Sei­mas su­si­rinks į pa­va­sa­rio se­si­ją“, – svars­tė E.Ma­siu­lis. Pa­gal Sei­mo sta­tu­tą ini­cia­ty­vos tei­sę su­da­ry­ti lai­ki­ną­sias kont­ro­ lės ar­ba ty­ri­mo ko­mi­si­jas tu­ri Sei­ mo val­dy­ba, ko­mi­te­tai, frak­ci­jos ir ne ma­žes­nė kaip 1/4 Sei­mo na­rių gru­pė.

Ne pir­mas kar­tas Praė­ju­sios ka­den­ci­jos Sei­mas aiš­ ki­no­si „Sno­ro“ ban­ko griū­tį. 2012 m. pa­va­sa­r į bu­vo su­da­r y­ta lai­k i­no­ ji Sei­mo ko­mi­si­ja ban­ko bank­ro­ to ap­lin­ky­bėms tir­ti. To­kios ko­mi­ si­jos no­rė­jo tuo­me­čiai opo­zi­ci­jos at­sto­vai. Mi­nė­tai ko­mi­si­jai va­do­ va­vo Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo frak­ ci­jos at­sto­vas, da­bar­ti­nis ap­lin­kos mi­nist­ras Va­len­ti­nas Ma­zu­ro­nis. Šios par­la­men­to ko­mi­si­jos iš­va­do­ se kri­ti­kos ak­me­nys skrie­jo į LB va­ do­vy­bės dar­žą. Iš­va­do­se bu­vo tei­ gia­ma, kad LB ne­pa­kan­ka­mai kont­ ro­lia­vo „Sno­ro“ ban­ką. Ko­mi­si­ja, be ki­ta ko, reiš­kė abe­jo­nių dėl ban­ko na­cio­na­li­za­vi­mo. Ta­čiau ga­lu­ti­nių iš­va­dų vi­sas Sei­mas taip ir ne­pat­ vir­ti­no – pri­trū­ko bal­sų. Tam prie­ ši­no­si tuo­me­čiai val­dan­tie­ji – kon­ ser­va­to­riai, Li­be­ra­lų są­jū­džio at­sto­ vai ir li­be­ral­cent­ris­tai.

Tai pra­ne­šė Šiau­lių ban­ko ad­mi­ nist­ra­ci­jos va­do­vas Aud­rius Žiugž­ da. „Per sa­vai­tę iš vi­so at­nau­jin­ si­me 25 ŪB sky­rių dar­bą, juo­se klien­tai ga­lės nau­do­tis vi­so­mis pa­ slau­go­mis“, – tvir­ti­no jis. Anot jo, Šiau­lių ban­kas įdar­bi­no dau­giau nei 200 ŪB dar­buo­to­jų. Kiek dar ŪB dar­buo­to­jų iš­sau­gos dar­bo vie­tas, A.Žiugž­da sa­kė kol kas ne­ga­lin­tis pa­sa­ky­ti – esą bus ple­čia­ma­si „pa­gal po­rei­kį“. „Va­kar (sek­ma­die­nį – red. past.) vė­lai va­ka­re mes pa­si­ra­šė­me do­ku­ men­tus su lai­ki­nuo­ju ŪB ad­mi­nist­ ra­to­riu­mi dėl dar­bo at­nau­ji­ni­mo, dėl vi­sų da­lies tur­to ir įsi­pa­rei­go­ji­ mų per­da­vi­mo Šiau­lių ban­kui. Ke­ ti­na­me ant­ra­die­nį 12 val. pra­dė­ ti teik­ti pir­mą­sias pa­s-lau­gas ŪB klien­tams, bus ati­da­ry­ti pir­mie­ji 6 ŪB sky­riai“, – va­kar sa­kė Šiau­ lių ban­ko va­do­vas. A.Žiugž­da tvir­ti­no, kad in­dė­li­ nin­kų su­tar­tys ir to­liau ga­lios to­ mis pa­čio­mis są­ly­go­mis. „Vi­sos pa­lū­ka­nos to­kios, ko­ kios nu­ma­ty­tos ŪB su­tar­ty­se pa­gal tuos ter­mi­nus ir pa­lū­ka­nas, ga­lio­ ja. Jei­gu nė­ra bū­ti­ny­bės nu­trauk­ti in­dė­lio su­tar­ties pir­ma lai­ko, re­ko­ men­duo­čiau klien­tams to ir ne­da­ ry­ti, nes to­kiu at­ve­ju jie pra­ras vi­ sas pa­lū­ka­nas. <...> Kiek jų nu­te­kės, tiek nu­te­kės. Mes ne­ga­li­me da­ry­ti įta­kos žmo­nėms, jų spren­di­mams. Kiek­vie­nas ga­li spręs­ti, ką da­ry­ti su pi­ni­gais“, – kal­bė­jo Šiau­lių ban­ ko va­do­vas. Jo tei­gi­mu, nuo šian­ dien pra­dė­sian­tys veik­ti ŪB sky­riai iš pra­džių ap­tar­naus tik pri­va­čius klien­tus. Anot jo, vers­lo klien­ tai sa­vo lė­šo­mis ga­lės pra­dė­ti dis­ po­nuo­ti per ŪB in­ter­ne­ti­nės ban­ ki­nin­kys­tės sis­te­mą, ku­ri taip pat pra­dės veik­ti nuo šian­die­nos vi­ dur­die­nio. Pa­sak ban­ko va­do­vo, ati­da­rius 25 ŪB sky­rius, Šiau­lių ban­kas taps ant­ru ban­ku ša­ly­je pa­gal val­do­mų sky­rių skai­čių. Anot jo, iš vi­so ŪB tu­rė­jo 60 sky­rių. BNS inf.

 Domitės sezoniniu darbu?  Domitės darbo ir gyvenimo sąlygomis Europos šalyse?

ATEIKITE Į SEZONINIŲ DARBŲ MUGĘ Kovo 7 d., ketvirtadienį, nuo 11 iki 19 val. – viešbutyje „Amberton Klaipėda“ (Naujojo Sodo g. 1, Klaipėda). Sezoninių darbų mugėje dalyvaus Norvegijos darbdaviai, kurie teiks informaciją apie darbo galimybes statybų sektoriuje (betonuotojai, trinkelių klojėjai, staliai, stogdengiai, elektrikai). Mugėje bus skelbiami sezoninio darbo pasiūlymai Vokietijoje (žemės ūkyje, greitojo maitinimo sektoriuje), Švedijoje (braškių rinkėjai, kiti žemės ūkio darbininkai), Norvegijoje (viešbučių ir maitinimo sektoriuose), Nyderlanduose (suvirintojai, IT specialistai, kiti darbuotojai), Italijoje (padavėjai, pramogų organizatoriai/animatoriai, gelbėtojai). Renginyje dalyvaus EURES konsultantai iš:

 Jungtinės Karalystės;  Bulgarijos;  Slovėnijos;

Po­žiū­ris: J.Pan­ka žur­na­lis­tams

ne­ga­lė­jo pa­sa­ky­ti, ar teis­mo spren­di­mą skųs, nes dar nė­ra iša­na­li­za­vęs mo­ty­vų.

Ar­tū­ro Mo­ro­zo­vo nuo­tr.

 Nyderlandų;  Norvegijos;  Švedijos;  Graikijos;

 Latvijos;  Lenkijos;  Vokietijos;  Prancūzijos.

EURES konsultantai skaitys pranešimus apie darbo ir gyvenimo sąlygas jų atstovaujamose šalyse bei viso renginio metu teiks individualias konsultacijas apie darbo ir gyvenimo sąlygas, darbo paiešką bei, darbdavių pageidavimu, vykdys pirminę darbuotojų atranką. Lietuvos EURES konsultantai padės renginio lankytojams, kurių užsienio kalbų žinios nepakankamos. Renginio metu bus sudaryta galimybė užpildyti anketą sezoniniam darbui Danijoje ar Nyderlanduose.

KVIEČIAME ATVYKTI! Informacija apie renginį EURES Lietuva interneto svetainėje www.ldb.lt/eures, EURES biuruose, el. paštu eures@ldb.lt.

6

antradienis, kovo 5, 2013

nuomonės

Grą­žin­ki­me pa­gar­bą kal­bai

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Gal­vos smė­ly­je

Sau­lius Tvir­bu­tas

I

š­se­k u­si į kli­n i­kas iš vai­k ų na­mų at­vež­ta mer­gai­tė ne tik šo­k i­ra­ vo, bet ir dar kar­tą pa­ro­dė įsi­ga­ lin­čias mū­sų vi­suo­me­nė­je li­gas – abe­jin­gu­mą ir ci­niz­mą. Me­d i­kai la­bai aiš­k iai ir at­v i­rai pa­sa­ kė, kad mer­gai­tė ne­te­ko daug svo­r io dėl pra­stos prie­ž iū­ros. Ven­tos so­cia­ li­nės glo­bos na­mų va­do­vė die­va­go­ja­ si, kad vai­ku bu­vo rū­pi­na­ma­si, ir me­ tė kal­t i­ni­mus Šiau­l ių li­go­n i­nės me­di­ kams, ku­rie esą ne­su­ge­bė­jo pa­gel­bė­ti

Tu­ri­me su­kū­rę įvai­rių vie­na ki­tą kont­ro­liuo­ jan­čių tar­ny­bų, bet to aki­vaiz­džiai ne­pa­kan­ka. vai­kui. Šiau­l ie­čiai su­sku­bo neig­ti kal­ ti­n i­mus. Žo­d žiu, pra­si­dė­jo vi­suo­t i­n is mun­du­r ų plo­vi­mas. Jei ne kau­nie­čių me­d i­k ų at­v i­r u­mas, is­to­r i­ja ap­skri­tai bū­tų neaiš­k i. Ven­tos so­cia­l i­nės glo­b os na­mų in­ ter­ne­to sve­tai­nė­je yra nuo­ro­da, skir­ ta įstai­gos nau­jie­noms ir ak­tua­li­joms. Gal ten yra bent koks si­tua­ci­jos paaiš­ ki­n i­mas, at­s a­k y­mas į krau­pius kal­ ti­n i­mus, kad neį­ga­l i mer­gai­tė ne­su­ lau­kė tin­ka­mos glo­bos na­mų prie­ž iū­ ros? Ta­čiau ten in­for­muo­ja­ma, kaip įstai­gos dar­buo­to­jai va­sa­rio pa­bai­go­ je lan­kė­si Ven­tos mies­te­lio bib­lio­te­ko­ je, prieš tai klau­sė­si kon­cer­to, žo­d žiu, vien gra­ž ios ir šven­t iš­kos ak­t ua­l i­jos. Ir nė žo­d žio apie kaip tik to­mis die­no­ mis ki­lu­sį skan­da­lą. Tai la­bai bū­d in­ gas mū­sų įstai­g ų, tar­ny­bų, o gal jau ir vi­sos vi­suo­me­nės bruo­žas: kiš­k i­me gal­vas į smė­l į, slėp­ki­me bet ko­kias ne­ ge­ro­ves, ta­da gal pa­vyks iš­sau­go­ti nu­ pud­ruo­tą įvaiz­d į. O pra­trū­kę skan­da­ lais skau­du­l iai gal kaip nors už­si­mirš. Ta­čiau tai gim­do tik dar di­des­n į abe­ jin­g u­mą pa­rei­gai ir ne­pa­gar­bą vi­suo­ me­nei. Iš čia ir mo­kyk­lų va­do­v ų to­le­ ran­ci­ja siau­tė­jan­t iems chu­l i­ga­nams. Te­g ul ne­val­do­mas moks­lei­v is pri­lu­ pa ko­kį nors lė­tes­nį vai­ką, jį su­luo­ši­na, bet svar­biau­sia – iš­sau­go­ti ne­prie­kaiš­ tin­gos mo­kyk­los re­pu­ta­ci­ją, pres­ti­žą. Blo­giau­sia, kaip ro­do pa­vie­šin­ti fak­tai, kai kur ši to­le­ran­ci­ja ve­ši dar ir su mo­ kyk­lų tė­v ų ta­ry­bų pri­ta­ri­mu. Vien dėl tos mis­ti­nės re­pu­ta­ci­jos. Tu­ri­me su­kū­ rę įvai­r ių vie­na ki­tą kont­ro­l iuo­jan­čių tar­ny­bų, bet to aki­vaiz­d žiai ne­pa­kan­ ka. Per­ne­lyg daž­nai į sa­vo dar­bą žiū­ri­ me ne pa­gal jo ko­ky­bę, o pa­gal tai, kaip bliz­ga mun­du­ras. O juk bū­tent drą­sa pri­pa­ž in­ti sa­vo klai­das pa­ver­čia žmo­ gų stip­riu ir ke­l ia pa­gar­bą.

J

au ant­rą de­šimt­me­ tį sėk­min­gai nai­ki­na­ me pra­smin­gus l i e t­ u ­v i š ­ kus už­ra­šus įstai­ gų, par­duo­tu­vių, mai­ti­ni­mo įmo­ nių ir kt. pa­va­di­ ni­muo­se, pre­kių ženk­luo­se. Mies­ tų gat­vės puo­šia­ si be­pras­miš­kais ar­ba už­sie­nie­tiš­ kais už­ra­šais. Gim­to­sios kal­ bos skur­di­ni­mą sėk­min­gai pe­rė­mė jau­ni­mas, jau nuo ma­žu­ mės dai­nuo­da­mas ir kur­da­mas „už­sie­nie­tiš­kai“. Liau­diš­kai ta­ riant – nors ir ne­žmo­niš­kai, be­le ki­to­niš­kai. Ta li­ga plin­ta įsi­ga­lint įsi­ti­ki­ni­ mui, kad grei­čiau tap­si gar­sus ir ži­no­mas, kur­da­mas sve­ti­ma kal­ ba. Gai­la, kad pa­mirš­ta­ma, ko­kius tur­tus sle­pia gim­to­sios kal­bos lo­ by­nas. Pa­ro­dy­ti gim­to­sios kal­bos gro­ žį tu­rė­jo ga­li­my­bę Lie­tu­vo­je vy­ku­ sio Eu­ro­pos krep­ši­nio čem­pio­na­ to ta­lis­ma­nas – Am­be­ris, Lie­tu­vą pa­sau­liui pri­sta­čiu­si jach­ta „Am­ ber­sail“. Klai­pė­dos se­na­mies­tį puo­šian­tis „Ry­žių ma­lū­nas“ pui­kuo­ja­si ang­ liš­ku už­ra­šu, ku­ris, anot mies­to sa­ vi­val­dy­bės kal­bos tvar­ky­to­jos, yra už­pa­ten­tuo­tas ir nie­ko čia ne­ga­li­ ma pa­keis­ti. Klai­pė­dos uni­ver­si­te­tą gar­bin­gai rek­la­muo­ja už­ra­šas „Stud­len­das“. O juk uni­ver­si­te­tas tu­ri lie­tu­vių

Tai tik ke­le­tas pa­vyz­dė­lių. Kal­bos skur­di­ni­mui sėk­min­ gai tal­ki­na pre­kės ženk­lu va­di­na­ mi trum­pi­niai: LTR, LES­TO, KNŠ ir t.t. Čia jau rei­ka­lin­gas iš­šif­ruo­ to­jas. Ban­dant iš­siaiš­kin­ti, ko­dėl ty­ li kal­bos tvar­ky­mo ir kont­ro­lės tar­ny­bos, ko­dėl ne­si­gir­di jų bal­so

spau­do­je, ra­di­ju­je ir te­le­vi­zi­jo­je, kaip vi­sa­da kal­tas „kaž­kas“. Spau­dai ir ra­di­jui nė­ra pi­ni­gų. Nau­jas kal­bos įsta­ty­mas jau pa­ ruoš­tas še­še­ri me­tai ir ne­priim­tas. Vals­ty­bi­nės lie­tu­vių kal­bos ko­mi­ si­jos ir Kal­bos ins­pek­ci­jos at­sto­vų aiš­ki­ni­mu, pre­kės ženk­lo pa­va­di­ ni­mą glo­bo­ja Eu­ro­pos Są­jun­ga ir, gink Die­ve, ne­liesk jo. Dėl vi­sos šios ne­tvar­kos kal­ti­ na­mi „krikš­ta­tė­viai“, už­ra­šų ir ženk­lų sa­vi­nin­kai. Lie­tu­vo­je vie­ šuo­sius už­ra­šus tvar­ko ir kont­ro­ liuo­ja neaiš­ku kas, tik ne kal­bi­ nin­kai. Kal­bos tvar­ky­to­jai pri­va­lė­tų tu­ rė­ti Di­dį­jį lie­tu­vių kal­bos žo­dy­ną, juo nau­do­tis siū­lant lie­tu­viš­kus pa­va­di­ni­mus. Už lie­tu­vių kal­bos prie­žiū­rą at­ sa­kin­gų ins­ti­tu­ci­jų dar­buo­to­jai tu­ rė­tų tap­ti ne tik sa­vo kraš­to, bet ir gim­to­sios kal­bos pa­trio­tais, bū­nant ne tik ste­bė­to­jais, bet ir ak­ty­viais vie­šo­sios kal­bos tvar­ky­to­jais. Ri­čar­das Pa­da­gas

Atgarsiai

Re­no­va­ci­ja tik­rai rei­ka­lin­ga

P

a­si­sa­kau už re­no­va­ci­ją, kad ir pri­vers­ti­nę. Ypač ver­čia su­si­rū­pin­ti Len­ki­jos, ku­ ri yra kur kas dau­giau pa­ žen­gu­si šio­je sri­ty­je nei Lie­tu­va, pa­vyz­dys (L.Bie­liaus­kai­tė. „Len­ kams re­no­va­ci­ja – ne bau­bas“, „Klai­pė­da“, 2013 02 27). Klai­pė­dos na­mus taip pat rei­kia at­nau­jin­ti. Val­džia tu­rė­tų ne­kreip­ti dė­me­sio į tuos, ku­rie bur­ba dėl re­ no­va­ci­jos, ir ei­ti pir­myn. Siū­ly­čiau per­žiū­rė­ti ir kom­pen­ sa­vi­mo už šil­dy­mą sis­te­mą. Da­bar yra to­kių si­tua­ci­jų, kad mo­čiu­tė gy­ve­na 40–50 kvad­ra­ti­ nių met­rų plo­to bu­te, gau­na kom­ pen­sa­ci­ją už šil­dy­mą, o du kam­ba­ rius nuo­mo­ja. Kom­pen­sa­vi­mo už šil­dy­mą tvar­ ką rei­kė­tų per­tvar­ky­ti ar­ba iš­vis pa­nai­kin­ti to­kias leng­va­tas. Ki­ taip re­no­va­ci­jos pro­ce­so neiš­ju­ din­si­me. Ga­liu pa­sa­ky­ti, jog daug žmo­ nių pa­si­sa­ky­tų už na­mų at­nau­ji­ ni­mą.

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

Ro­do per daug anon­sų

And­riaus Del­tu­vos ka­ri­ka­tū­ra

Už lie­tu­vių kal­bos prie­žiū­rą at­sa­kin­gų ins­ti­tu­ci­jų dar­buo­ to­jai tu­rė­tų tap­ti ne tik sa­vo kraš­to, bet ir gim­to­sios kal­bos pa­ trio­tais.

Vai­das

Iš­ka­ba klai­di­na pir­kė­jus

Vie­nas pre­ky­bos cent­ras, esan­tis Tai­kos pro­spek­te, ne­nu­ka­bi­na jau se­niai iš­si­kraus­čiu­sios par­duo­tu­ vės iš­ka­bos ir taip klai­di­na klien­ tus. Jis ap­ga­vo ir ma­ne. Nuo­lat lan­ky­da­vau­si vie­no­je par­duo­tu­vė­ je. Va­žia­vau ten ir šį kar­tą. Nuei­ nu, o man pa­sa­ko, kad par­duo­tu­vė jau prieš pus­me­tį iš­si­kraus­tė. Ta­ čiau iš­ka­bos nuo pre­ky­bos cent­ro nie­kas taip ir ne­nu­ka­bi­no. Pre­ky­ bos cent­ro ad­mi­nist­ra­ci­jai de­rė­tų nu­ka­bin­ti šią len­te­lę ir ne­klai­din­ ti pir­kė­jų. Jo­lan­ta

Bend­ri­jos kiem­sar­gė – tin­gi­nė

Gy­ve­nu na­me, ku­ria­me yra įkur­ ta bend­ri­ja. Ste­biu, kaip dir­ba mū­ sų kiem­sar­gė. Sup­ran­tu, kad va­ly­ to­jams ne­mo­ka daug pi­ni­gų, dirb­ti rei­kia ne kiek­vie­ną die­ną, bet jos tin­gu­mas – bai­sus. Vel­ka­si kaip mu­sė prieš lie­tų. Žie­mą, kai bu­ vo daug snie­go, kiem­sar­gė jį pra­ dė­da­vo va­ly­ti, kai vi­si jau bū­da­ vo išė­ję į dar­bą. Le­das su­si­da­ręs bai­siau­sias, o žvy­ro ant ša­li­gat­vio – nė gra­mo. Žmo­nės vaikš­čio­jo kaip kar­vės ant le­do. Ša­lia yra ki­ tos bend­ri­jos na­mas. Ten kiem­ sar­gė dir­ba vi­sai ki­taip. Kai bu­vo sli­du, ant ta­ke­lio žvy­ro bu­vo pri­ pil­ta tiek, kad vi­si žmo­nės ga­lė­jo ei­ti drą­siai, ne­bi­jo­da­mi par­griū­ti. To­kie da­ly­kai pa­ro­do, kaip ski­ria­ si žmo­nių po­žiū­ris į dar­bą. Ju­di­ta

Val­di­nin­kai ne­tu­ri už­si­ra­kin­ti

And­riaus Del­tu­vos ka­ri­ka­tū­ra

Aki­vaiz­du, kad, at­li­kus re­no­va­ ci­ją, są­skai­tos už šil­dy­mą ge­ro­kai su­ma­žė­ja. Ta­čiau per su­si­rin­ki­mus žmo­nėms rei­kė­tų ge­riau paaiš­kin­

reklamos skyrius: 397

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

„Diena Media News“ laikinai einantis vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Ma­ne er­zi­na per te­le­vi­zi­jas nuo­ lat ro­do­mi įvai­rių lai­dų anon­ sai. Kiek ga­li­ma juos ro­dy­ti? Su­ ka ir su­ka te­le­vi­zi­jos tuos pa­čius anon­sus vi­są sa­vai­tę per kiek­vie­ną rek­la­mi­nę per­trau­ką be su­sto­ji­mo. Net blo­ga nuo jų da­ro­si. Ne­nei­giu, kad lai­das anon­suo­ti rei­kia, ta­čiau ne­rei­kia taip daž­nai ir įky­riai. Už­ tek­tų anon­sus pa­ro­dy­ti li­kus die­ nai iki lai­dos. Žmo­nės su­ži­no­tų, ką ro­dys, ir tiek. Juk kai ku­rie, to­kie kaip aš, ap­skri­tai ne­žiū­ri tų lai­dų, tai kam jų sme­ge­nis ap­krau­ti ne­ rei­ka­lin­ga in­for­ma­ci­ja?

ti apie at­si­skai­ty­mo už re­no­va­ci­ ją sis­te­mą. Ga­na vilk­tis pa­skui ir lauk­ti, kol su­grius na­mai. Au­gus­ti­nas

Ko­dėl uos­ta­mies­čio val­di­nin­ kai taip no­ri at­si­skir­ti nuo žmo­ nių ir už­si­ra­kin­ti? Ma­tyt, sa­vi­val­ dy­bė už­si­ra­ki­na, nes bi­jo žmo­nių. Ma­nau, kad kai ku­rios pro­ce­dū­ ros dar la­biau už­truks. Jau ir da­ bar kai ku­rių spe­cia­lis­tų pa­ra­ šų rei­kia lauk­ti 15 die­nų, tai kas bus, kai už­si­ra­kins? Pik­čiau­sia, kad mes iš­lai­ko­me val­di­nin­kus, o jie no­ri at­si­skir­ti. Pa­so­dins ko­kią nors ne­kom­pe­ten­tin­gą spe­cia­lis­tę ta­me vie­na­me lan­ge­ly­je ir ne­ži­no­ si, ar ji tik­rai pra­ne­šė apie iš­ki­lu­sią pro­ble­mą tam, kam rei­kia. Li­na Pa­ren­gė Mil­da Ski­riu­tė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

750

Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

397 728

telefonas@kl.lt

r­ iau ­ os ge ald m ­ š i r I – ai! ang­liš­k pra­šyt­ i

kal­bos ka­ted­rą! Lie­tu­vių tar­mių me­tų vir­šū­nė – Lie­tu­vos pa­što nu­pirk­tų „sno­riu­kų“ pa­krikš­ti­ ji­mas „Pay­Post“.

karštas telefonas

397 750

711, 397 715

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė – Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

Platinimo tarnyba: 397 772 397 727 397 706 397 725 397 770 397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

Prenumeratos skyrius: 397

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

714

Platinimo tarnyba – 397 713 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 „Namai“: Fotokorespondentai: e. paštas reklama@kl.lt Lina Bieliauskaitė – 397 730 Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Skelbimų skyrius – 397 717 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 „Sveikata“: e. paštas skelbimai@kl.lt 397 705 Techninės redaktorės: Sandra Lukošiūtė – Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Pasaulis: Loreta Ruikė Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Laima Laurišonienė – 397 737 e. paštas akropolis@kl.lt

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėm

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

antradienis, kovo 5, 2013

užribis Iš­si­ne­šė vi­sus pi­ni­gus

Pa­bė­go iš ava­ri­jos vietos

Iš­gel­bė­jo sken­du­sį žve­ją

Va­sa­rio 28 d. į 1933 m. gi­mu­sio vy­ro na­mus Dzū­kų gat­vė­je atė­jo dvi ne­pa­žįs­ta­mos mo­te­rys ir pa­ reiš­kė prieš įve­dant eu­rus tu­rin­ čios su­ra­šy­ti jo tu­ri­mus bank­no­ tus. Kai žmo­gus iš slap­ta­vie­tės iš­trau­kė 5 tūkst. li­tų ir 900 do­ le­rių, jos pa­stvė­rė pi­ni­gus ir pa­ bė­go. Po ke­lių die­nų pen­si­nin­kas krei­pė­si į po­li­ci­ją.

Sek­ma­die­nį į Vai­kų li­go­ni­nę krei­ pė­si 17-me­tė klai­pė­die­tė. Šeš­ ta­die­nį apie 22 val. pe­rė­jo­je ties Nau­jo­jo So­do g. 1 na­mu ją par­ tren­kė kaž­koks au­to­mo­bi­lis. Ma­ ši­na ne­sus­to­jo. Paaug­lei ply­ šo kai­rės ko­jos čiur­nos raiš­čiai, ji gy­do­ma am­bu­la­to­riš­kai. Ke­ lių po­li­ci­ja ieš­ko eis­mo įvy­kio liu­ di­nin­kų.

Va­kar prieš 8 val. Kur­šių ma­rio­ se ties Kai­rių po­li­go­nu sken­do įlū­žęs 52 m. vy­ras. Žmo­gus van­ de­ny­je iš­bu­vo apie pus­va­lan­dį. Iš van­dens jį iš­trau­kė pa­sie­nie­ čiai. Žve­jys ne­bu­vo pra­ra­dęs są­ mo­nės, ta­čiau la­bai su­ša­lo. Vy­ ras gy­do­mas Klai­pė­dos uni­ver­si­ te­ti­nė­je li­go­ni­nė­je, jo gy­vy­bei pa­ vo­jus ne­gre­sia.

Po smur­to va­lan­dų – mir­tis 1

Be­ne prieš me­tus su­ tuok­ti­nio pa­stum­ta mo­ te­ris su­si­lau­žė ran­ką, o prieš po­ rą me­tų vy­ras bu­vo su­kne­ži­nęs jai žan­di­kau­lį. Lau­ra V. lau­kė va­sa­rio 12-osios. Tą­dien tu­rė­jo įsi­tei­sė­ti teis­mo spren­di­mas įka­lin­ti Po­vi­lą V. už smur­tą prieš žmo­ną (pa­var­ dė ne­skel­bia­ma sau­gant šios šei­ mos vai­kus nuo ža­lin­go in­for­ ma­ci­jos po­vei­kio). Už gro­tų jis tu­rė­jo pra­leis­ti pust­re­čių me­tų. Iki tol teis­mas bu­vo įpa­rei­go­jęs Po­vi­lą V. ne­siar­tin­ti prie na­mų, ku­riuo­se gy­ve­no šei­ma. Ti­kė­jo­si pa­gal­bos po va­lan­dos

Va­sa­rio 11-ąją 18.38 val. Lau­ra V. pa­ skam­bi­no bend­ruo­ju pa­gal­bos te­le­fo­ nu. Už­fik­suo­tą mo­ters pa­gal­bos pra­ šy­mą da­bar ban­do įver­tin­ti po­li­ci­jos Vi­daus ty­ri­mų tar­ny­bos pa­rei­gū­nai. – Gal ga­lė­tu­mė­te su Gargž­dų po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­tu su­jung­ti? – Kas nu­ti­ko? – Vy­ras, ku­ris ne­ga­li grįž­ti na­ mo, grį­žo. Jam bu­vo už­draus­ta lan­ky­tis na­muo­se. – Smur­ta­vo prieš jus da­bar? – Šiuo me­tu ne, bet grį­žo ir yra iš­gė­ręs. Bi­jau aš jo. – Teis­mo spren­di­mas yra?

– Nu, kaip pa­sa­kyt, čia ne aš, tiks­liau, klaus­ti no­ri žmo­na, bet ji­nai ne­drįs­ta. – Pa­tiks­lin­kit, kas per klau­si­mas? – Dėl, nu, pa­pras­čiau­siai dėl teis­mų. – Tu­rit kur už­si­ra­šyt nu­me­rį tą? – Taip. – 8 46 354 113. – Ačiū už, už iš­sa­mų. Ge­ro va­ ka­ro jums. Ko­kiu klau­si­mu apie teis­mus no­ rė­jo kal­bė­ti Po­vi­las V. ar jo žmo­na Lau­ra, ga­li­ma tik spė­lio­ti. Per pen­ke­rius me­tus Po­vi­las V. bu­vo pen­kis kar­tus nu­teis­tas už smur­tą prieš su­tuok­ti­nę. Ta­čiau daž­niau­siai šiuos spren­di­mus ap­ skųs­da­vo nu­ken­tė­ju­sio­ji. Ji pra­šy­ da­vo ne­skir­ti vy­rui rea­lios lais­vės atė­mi­mo baus­mės ir nea­tim­ti tei­ sės gy­ven­ti jų na­muo­se. „Se­suo tai da­ry­da­vo iš bai­mės. Ji bu­vo taip įbau­gin­ta, kad bi­jo­da­vo gin­tis ir net mums pa­si­sa­ky­ti. Ne­ ži­nau, ką ji pla­na­vo, bet tik­rai ži­ nau, kad ji kaip iš­si­gel­bė­ji­mo lau­kė die­nos, ka­da jį iš­veš at­lik­ti baus­ mės. Ma­nau, ir tą va­ka­rą ji ti­kė­jo­si, kad iš­kęs, kol at­va­žiuos po­li­ci­ja“, – kal­bė­jo nu­žu­dy­to­sios bro­lis. ri­zi­kuo­ja ne­tek­ti gy­vy­bės.

Gre­sia di­džiu­lis ieš­ki­nys

– Yra ma­ža­me­čių. Bū­tų ge­rai, kad at­va­žiuo­tų po­li­ci­jos pa­rei­ gū­nai, nes aš jo bi­jau. Šiuo me­ tu jis yra iš­gė­ręs ir... – In­for­muo­ja­me pa­rei­gū­nus, lau­kit.

Bi­jo­jo prie­šin­tis ir skųs­tis

Nei po va­lan­dos, nei po po­ros, tri­jų ar ke­tu­rių po­li­ci­ja į Di­tu­vos so­duo­ se esan­tį na­mą neat­va­žia­vo. Pa­rei­ gū­nai ten pa­si­ro­dė tik ta­da, kai apie se­sers mir­tį pra­ne­šė Lau­ros V. bro­ lis Ry­tis Ur­ba­na­vi­čius. 21.20 val. iš Lau­ros V. te­le­fo­no į Bend­rą­jį pa­gal­bos cent­rą skam­bi­ no jos vy­ras. – La­bas va­ka­ras. – Po­nia, no­rė­čiau ži­no­ti, gal bū­tų ga­li­ma su Gargž­dų po­ li­ci­ja. – Kas at­si­ti­ko?

Žmo­ną muš­da­vo ty­lė­da­mas

Bai­mė: dau­ge­lis au­kų bi­jo skųs­ti sa­vo skriau­di­kus, nors daž­ną die­ną

– Taip, teis­mo spren­di­mas yra ne­si­lan­ky­ti. – Yra ma­ža­me­čių?

– Už kiek lai­ko, ne­ži­not? Bet per va­lan­dą bus? – Taip. – Sup­ra­tau, lauk­siu. Ačiū la­bai. Lau­ra V. kal­bė­jo ra­miu, ta­čiau ku­ pi­nu bai­mės bal­su. Jos bro­lis įsi­ti­ ki­nęs, kad smur­tau­to­jas ga­lė­jo bū­ ti vi­sai ne­to­li, to­dėl se­suo sten­gė­si ne­pa­ro­dy­ti di­de­lio su­si­jau­di­ni­mo.

– ti­ki­no G.Sa­vic­kas. Nu­žu­dy­to­ sios bro­lis įsi­ti­ki­nęs, kad se­suo ne vie­ną kar­tą skam­bi­no po­li­ci­ jai. Pir­mą­jį kar­tą ji su­rin­ko Bend­ ro­jo pa­gal­bos cent­ro nu­me­rį, o vė­ liau skam­bi­no tie­siai į Gargž­duo­se esan­tį Po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­tą. „Ne­tie­sa, kad po­li­ci­ja ne­ži­no­jo, kur rei­kia va­žiuo­ti. Kai pa­skam­ bi­nau pra­neš­ti apie jos nu­žu­dy­ mą, ma­ne su­jun­gė su po­li­ci­jos eki­pa­žu. Aš dar ne­bai­giau kal­bė­ ti, kai, iš­gir­dę se­sers pa­var­dę, pa­ rei­gū­nai pa­sa­kė, kad pui­kiai ži­no šią vie­tą. Po­li­ci­ja čia lan­ky­da­vo­si daž­nai“, – sa­vo ar­gu­men­tus dės­ tė R.Ur­ba­na­vi­čius.

Be­no­nas Iva­naus­kas:

Aki­vaiz­du, kad kaž­kas dėl šios tra­ge­di­jos kal­tas. Pra­bi­lo apie išė­ju­sią sutuoktinę

Vė­lų va­sa­rio 11-osios va­ka­rą jam pa­skam­bi­no Po­vi­lo V. se­suo ir pra­ ne­šė, kad šis te­le­fo­nu ne­riš­liai kal­ bė­jo apie išė­ju­sią žmo­ną. Su­rin­kęs se­sers te­le­fo­no nu­me­ rį vy­ras iš­gir­do Po­vi­lo V. bal­są. Šis kaž­ką ne­riš­liai va­pė­jo, o ga­liau­siai pa­sa­kė: „Jei ga­li, at­va­žiuok“. Ži­no­ da­mas apie nuo­lat smur­tą ken­čian­ čią se­se­rį, R.Ur­ba­na­vi­čius nu­va­žia­vo pa­žiū­rė­ti, kas at­si­ti­ko, ir ra­do ją ne­ be­gy­vą. Po­vi­las V. sė­dė­jo ant so­fos ir to­liau gė­rė. Nors bu­vo smar­kiai ap­ gir­tęs, vy­ras ban­dė pa­slėp­ti įkal­čius, imi­ta­vo ne­lai­min­gą at­si­ti­ki­mą.

„Aki­vaiz­du, kad kaž­kas dėl šios tra­ ge­di­jos kal­tas. Tu­ri­me vis­ką nuo­ dug­niai iš­siaiš­kin­ti. Kol kas ga­li­me tik ap­gai­les­tau­ti“, – tei­gė Klai­pė­ dos ap­skri­ties vy­riau­sio­jo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to vir­ši­nin­kas Be­no­nas Iva­naus­kas. Klai­pė­dos ap­skri­ties po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to Vi­daus ty­ri­ mų tar­ny­bos pa­rei­gū­nai ne­tru­kus baigs tar­ny­bi­nį pa­tik­ri­ni­mą ir tu­rės ne­dvip­ras­miš­kai at­sa­ky­ti, kas tin­ ka­mai neat­li­ko pa­rei­gos ap­sau­go­ti nuo nu­teis­to smur­tau­to­jo pa­gal­bos pra­šiu­sią mo­te­rį. Tai ne tik tar­ny­bos gar­bės rei­ka­ las. Jei pa­rei­gū­nai pri­pa­žins, kad yra kal­ti dėl tra­ge­di­jos, Po­li­ci­jos de­par­ta­men­tui ga­li tek­ti pa­kra­ty­ti ki­še­nę, ku­ri ir taip yra kiau­ra. Nu­žu­dy­to­sios ar­ti­mie­ji yra nu­si­ tei­kę by­li­nė­tis ir pa­reikš­ti ne­men­ką ci­vi­li­nį ieš­ki­nį pa­tir­tai tur­ti­nei bei ne­tur­ti­nei ža­lai at­ly­gin­ti. Gel­bė­jo ki­tą smur­to au­ką

Da­bar svar­bu iš­siaiš­kin­ti, ar iš Lau­ ros V. kal­bos bu­vo ga­li­ma su­pras­ti apie grės­mę jos gy­vy­bei. Po­li­ci­jos bu­dė­to­jai pa­tys su pa­ gal­bos pra­šiu­sia mo­te­ri­mi tą­dien ne­bend­ra­vo. Bend­ro­jo pa­gal­bos cent­ro dar­buo­to­jai Lau­ros V. pra­ ne­ši­mą pri­ly­gi­no že­miau­siai po­li­

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

ci­jos rea­ga­vi­mo ska­lės – C ka­te­go­ ri­jai. Tad pa­rei­gū­nai tu­rė­jo at­vyk­ti per va­lan­dą. Tuo pa­čiu me­tu, kai Di­tu­vo­je gy­ ve­nu­si mo­te­ris kvie­tė­si pa­gal­bą, iš Gargž­dų į Prie­ku­lės pu­sę bu­vo iš­ vy­kęs pa­tru­lių eki­pa­žas. Vie­na­me pa­ma­rio kai­me­ly­je jie tram­dė ki­tą smur­tau­to­ją, ve­žė jį į Klai­pė­dos ra­ jo­no po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­tą bei for­ mi­no do­ku­men­tus, to­dėl už­tru­ko. Pa­rei­gū­nai aiš­ki­na­si, ko­dėl į Di­ tu­vą ne­bu­vo pa­siųs­ti po­li­ci­nin­kai iš Klai­pė­dos. Po šios tra­ge­di­jos ša­lia di­džiau­ sių Klai­pė­dos ra­jo­no gy­ven­vie­čių nuo­lat pa­tru­liuo­ja uos­ta­mies­čio pa­rei­gū­nai. Te­le­fo­nas bu­vo iš­jung­tas

Kol tar­ny­bi­nis pa­tik­ri­ni­mas ne­ baig­tas, uos­ta­mies­čio po­li­ci­jos Vi­ daus ty­ri­mų tar­ny­bos va­do­vas Ge­ di­mi­nas Sa­vic­kas ne­no­ri at­skleis­ti jo de­ta­lių ir ga­li­mos baig­ties, ta­čiau ne­sle­pia, kad kal­tie­ji tik­rai bus nu­ baus­ti. „Šian­dien jau aiš­ku, kad po­li­ ci­nin­kai tris kar­tus ban­dė pri­si­ skam­bin­ti te­le­fo­nu, ku­riuo kvies­ta pa­gal­ba, nes ne­bu­vo tiks­liai ži­no­ ma, kur ta mo­te­ris gy­ve­na. Vi­sus tris kar­tus pri­si­skam­bin­ti ne­pa­ vy­ko, te­le­fo­nas bu­vo iš­jung­tas“,

„Nors se­suo pa­reiš­ki­muo­se ra­šy­ da­vo, kad vy­ras iš­lai­ko šei­mą, to­ dėl pra­šo jo neį­ka­lin­ti, tai bu­vo vi­ siš­ka ne­tie­sa. Tai ji iš­lai­kė šei­mą. Iki pa­sku­ti­nių vai­kų gi­mi­mo ji dir­ bo bu­hal­te­re gal aš­tuo­nio­se ar de­ vy­nio­se įmo­nė­se, to­dėl daug už­ dir­bo. O kai gi­mė dvy­nu­kai, net bū­da­ma vai­ko prie­žiū­ros ato­sto­ go­se ji tvar­kė vie­nos įmo­nės do­ ku­men­tus. Ka­dan­gi au­gin­da­ma vai­kus ofi­cia­liai ne­ga­lė­jo dirb­ ti, bu­hal­te­riu įfor­min­tas bu­vo jos vy­ras, bet rea­liai šis nie­ko ne­dir­ bo. Mes ra­do­me ban­ko iš­ra­šą, ku­ ris įro­do, kad vi­sus šei­mos pi­ni­gus už­dir­bo bū­tent ji“, – pa­sa­ko­jo nu­ žu­dy­to­sios bro­lis. Apie svai­nį vy­ras yra pa­čios blo­ giau­sios nuo­mo­nės. Vie­no­je dar­ bo­vie­tė­je il­giau nei po­rą mė­ne­sių neiš­bū­da­vęs Po­vi­las V. bu­vo pra­ sto bū­do. Lau­ra V. bro­liui yra pa­sa­ko­ju­si, kad su­tuok­ti­nis muš­da­vo ją be jo­ kio pre­teks­to ar ar­gu­men­to. Tie­ siog pa­žiū­rė­da­vo pa­ba­lu­sio­mis aki­mis ir nie­ko ne­tar­da­mas im­da­ vo ją muš­ti bei spar­dy­ti. „Kai sau­sio 28 die­ną teis­mas dar kar­tą vy­rą nu­tei­sė ka­lė­ti dve­ jus su pu­se me­tų, jį tu­rė­jo suim­ ti teis­mo sa­lė­je ir iš­vež­ti, o ne pa­leis­ti į lais­vę ir duo­ti jam dar 20 die­nų siau­tė­ti. Ko­dėl teis­mai neat­siž­vel­gė, kad jis iki pa­žin­ties su ma­no se­se­ri­mi du kar­tus sė­dė­ jo ka­lė­ji­me už smur­tą prieš žmo­ nes. Ma­no ži­nio­mis, kar­tą nuo jo nu­ken­tė­jo ir in­va­li­dais ta­po du se­ne­liai. Ma­nau, jis to­kio el­ge­sio iš­mo­ko dar vai­kys­tė­je, kai au­go vai­kų na­muo­se, nes li­ko naš­lai­ čiu dar ma­žas“, – svars­tė R.Ur­ ba­na­vi­čius. Ket­ve­rių ber­niu­ką ir pen­ke­rių me­tų mer­gai­tę au­gi­nan­tis R.Ur­ ba­na­vi­čius da­bar ta­po tė­čiu ir nu­ žu­dy­tos se­sers ma­žy­liams. Šei­ma ėmė­si glo­bo­ti naš­lai­čiais ta­pu­sius še­še­rių me­tų ber­niu­ką, pus­ket­ vir­tų mer­gai­tę bei po­ros me­tu­kų dvy­nu­kus – mer­gai­tę ir ber­niu­ką.

8

antrADIENIS, kovo 5, 2013

ekonomika

80

Be­dar­bių ­ ne­mažė­ja Lie­tu­vo­je ne­dar­bo ly­gis sausį siekė 13,3 pro­c. ir iš­si­laikė aš­tun­to­je vie­to­je tarp 27 ES ša­lių, kaip ro­do ES sta­tis­ti­kos tar­ ny­bos duo­me­nys. Per mėnesį ne­dar­bas ne­pa­ki­to, per me­tus su­mažė­jo 0,4 pro­c. Jau­ni­mo iki 25 metų ne­dar­bas Lie­tu­vo­ je sausį, pa­ly­gin­ti su gruod­žiu, šok­telė­ jo 1,5 punk­to, iki 25,7 pro­c. Vyrų ne­dar­ bas Lie­tu­vo­je siekė 14,9 pro­c., mo­terų – 11,7 pro­c.

mln. litų

va­kar išp­la­ti­nu­si iž­do vek­se­lius pa­si­sko­li­no Fi­nansų mi­nis­te­ri­ja.

Bank­ru­tuo­ti ver­čia ir šil­dy­mo sąskai­tos Nuo ko­vo 1-osios įsi­ga­lio­jus Fi­zi­nių as­menų bank­ro­to įsta­ty­mui, teis­mai jau su­laukė pirmųjų kregžd­žių. Tie­sa, kol kas bank­ru­tuo­ti ry­žo­si tik ke­li as­ me­nys, o bank­ro­to ad­mi­nist­ra­to­riai ti­ ki­na – bank­ru­tuo­ti galės vos de­šim­tys.

kalbė­jo Įmo­nių bank­ro­to val­dy­mo de­par­ta­men­to va­do­vas. „Kal­bant spor­to ter­mi­nais, ma­no gal­va, bank­rotų bus ne­bent šim­tai. Tūkstan­čių tik­rai ne­turėtų būti“, – tvir­ti­no A.Gei­ga­las. Neiš­si­mo­ka už šil­dymą

Ig­nas Ja­čaus­kas i.jacauskas@diena.lt

Sau­gik­lių – dau­gybė

Nau­jau­siais (va­sa­rio 1 d.) Vals­ty­ binės mo­kes­čių ins­pek­ci­jos (VMI) duo­me­ni­mis, įsta­ty­mu pa­si­nau­ do­ti šiuo me­tu ga­li 1422 as­me­nys – būtent tiek sko­li­ninkų per­žengė 25 tūkst. litų sko­los ribą, kai įsta­ ty­mas jau leid­žia skelb­ti bank­rotą. Tie­sa, ši su­ma nuo sau­sio 1-osios pa­didė­jo nuo 21,25 iki 25 tūkst. litų dėl mi­ni­ma­laus at­ly­gi­ni­mo, išau­ gu­sio nuo 850 iki 1000 litų. VMI vir­ši­nin­ko pa­va­duo­to­jas Artū­ras Kle­raus­kas pri­pa­ži­no, kad kiek­vie­nas fi­zi­nis as­muo, ku­rio mo­kes­čių sko­los vir­ši­ja nu­ro­dytą sumą, po­ten­cia­liai galėtų kreip­ tis į teismą dėl bank­ro­to by­los jam iškė­li­mo. „Ta­čiau bank­ro­to by­lai iš­kel­ ti būti­na sąly­ga, kad fi­zi­nis as­muo ne­turėtų ga­li­my­bių įvyk­dy­ti visus sa­vo įsi­pa­rei­go­jimus (t. y. ne­tu­ ri tam pa­kan­ka­mai pa­jamų, tur­to, pri­va­lo iš­lai­ky­ti ki­tus as­me­nis)“, – tvir­ti­no A.Kle­raus­kas. Anot jo, įsta­ty­me nu­ma­ty­ta ir dau­giau sau­gik­lių, ka­da bank­ru­

Prob­le­mos: net ir ants­to­liams per­ėmus įkeis­tus bu­tus iki šiol da­lis į gatvę iš­mestų gy­ven­tojų lik­da­vo sko­

lin­gi iki gy­ve­ni­mo ga­lo; da­bar su­ži­bo men­ka vil­tis, kad bank­ru­ta­vus skolų naš­tos pa­vyks nu­si­kra­ty­ti.

tuo­ti ne­leid­žia­ma. Pa­vyzd­žiui, teis­mas at­si­sa­ko fi­zi­niam as­me­ niui iš­kel­ti bank­ro­to bylą, jei­gu paaiškė­ja, kad žmo­gus per pa­sta­ ruo­sius tre­jus me­tus iki no­ro bank­ ru­tuo­ti pa­reiš­ki­mo ta­po ne­mo­kus dėl san­do­rių, pa­gal Ci­vi­linį ko­ deksą lai­komų ne­sąži­nin­gais, ar dėl ža­lingų įpro­čių (pikt­naud­žia­ vi­mo al­ko­ho­liu, nar­ko­tinė­mis ar ki­to­mis psi­chot­ro­pinė­mis med­žia­go­mis, azar­ti­nių lo­šimų ir kt.). Bank­rotą at­si­sa­ko­ma kel­ti ir tuo­ met, kai fi­zi­nis as­muo yra nu­baus­ tas už vei­kas, nu­ro­dy­tas Baud­žia­ mo­jo ko­dek­so 208, 209, 216, 222, 223 straips­niuo­se (ty­či­nis bank­ro­ tas, pi­nigų plo­vi­mas, ap­gau­lin­gas ar ap­lai­dus ap­skai­tos tvar­ky­mas), ir jo teis­tu­mas nėra iš­nykęs (jei­gu dėl to jis ta­po ne­mo­kus) ar­ba kai fi­ zi­niam as­me­niui iš­kel­ta ne­ri­bo­tos ci­vi­linės at­sa­ko­mybės ju­ri­di­nio as­

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

mens, ku­rio da­ly­vis yra fi­zi­nis as­ muo, bank­ro­to by­la. Tie­sa, kiek­vieną šių at­vejų teis­ mas ver­ti­na in­di­vi­dua­liai, tad retų išim­čių ga­li būti. Su­si­tar­ti bus sun­ku

Įmo­nių bank­ro­to val­dy­mo de­par­ta­ men­to di­rek­to­rius Al­vy­das Gei­ga­las dien­raš­čiui tvir­ti­no, kad jo įstai­ga apie iš­kel­tas fi­zi­nių as­menų bank­ ro­to by­las skelbs ge­riau­siu at­ve­ju po mėne­sio, – būtent per šį laiką teis­ mai įsta­ty­mu įpa­rei­go­ti iš­nag­rinė­ ti ir pa­ten­kin­ti ar­ba at­mes­ti žmo­nių pra­šy­mus dėl bank­ro­to. „Ma­no gal­va, be ba­land­žio mėne­ sio pirmųjų pro­cesų ne­bus. Kad no­rin­čių bank­ru­tuo­ti yra, ži­nau tik­rai – sig­na­lus mums duo­da ir bank­ro­to ad­mi­nist­ra­to­riai. Kal­bant apie skai­čius – pa­vyzd­žiui, įsta­ty­ mui įsi­ga­lio­jus Lat­vi­jo­je, fi­zi­nių as­

menų bank­rotų skai­čius pu­sant­ro kar­to vir­ši­jo įmo­nių bank­rotų. Kad taip pat at­si­tiks ir Lie­tu­vo­je, sa­ky­ ti ne­drįsčiau, nes ne­ži­nia, kaip pa­ si­suks įsta­ty­mo tai­ky­mas. Ma­nau, ir pa­ts bank­ro­to įsta­ty­mas dar pa­ ro­dys įvai­rių mi­nusų, trūkumų“, – pri­pa­ži­no A.Gei­ga­las. Jo nuo­mo­ne, pa­ts įsta­ty­mas per­ ne­lyg griež­tas, tad pri­tai­ko­mas tik ne­di­de­lei da­liai as­menų, tu­rin­čių pro­blemų dėl skolų. „Pa­tys ko­men­ta­to­riai kal­ba, jog tai la­biau ne bank­ro­to, o sko­los rest­ruktū­ri­za­vi­mo įsta­ty­mas: esmė – sko­los išdė­lio­ja­mos per pen­ke­rių metų lai­ko­tarpį, kre­di­to­riai tu­ri su­tik­ti, kad pa­si­bai­gus šiam lai­kui jie ne­be­turės jo­kių pre­ten­zijų. Vis­ kas yra kre­di­to­rių ran­ko­se – pri­tar­ ti šiam pla­nui ar ne. Tad tu­ri būti visų ša­lių su­ta­ri­mas“, – apie fi­zi­ nių as­menų bank­ro­to sun­ku­mus

Bank­ro­to ad­mi­nist­ra­to­rių aso­cia­ ci­ja ti­ki­na, kad pir­mie­ji bank­ro­tai bus pa­skelb­ti ne anks­čiau, nei ge­ gužės pra­džio­je. Aso­cia­ci­jos val­dy­ bos pir­mi­nin­kas Gin­ta­ras Gri­nius ti­ki­no, kad bank­ro­tu dau­giau­sia do­mi­si už šil­dy­mo pa­slau­gas įsis­ ko­linę žmo­nes. „Ke­li as­me­nys kreipė­si ir tvir­ti­ no, kad tu­ri di­de­les pa­tal­pas, bet ne­su­ge­ba su­mokė­ti sąskaitų už šil­dymą. Yra ir to­kių, ku­rie iš vals­ tybės ins­ti­tu­cijų gautų baudų il­gai ne­mokė­jo. Bet did­žiau­sios sko­los – už šil­dymą, yra ir 50 tūkst. litų su­ mų“, – at­skleidė G.Gri­nius. Pa­sak jo, nuo ko­vo 1-osios ad­mi­ nist­ra­to­riai jau pa­ju­to žmo­nių su­ si­domė­jimą bank­ro­to pro­cedū­ra. Ta­čiau net ir įver­ti­nus, kad ga­lin­čių bank­ru­tuo­ti yra dau­giau nei 1400, rea­liai pro­cedūrų esą ga­li būti pra­ dėta vos ke­lios de­šim­tys. „Rei­kia įver­tin­ti tai, kiek jų norės bank­ru­tuo­ti, taip pat tai, kad teis­ mas ne­būti­nai vi­sus pra­šy­mus pa­ ten­kins. Tai­gi, bank­rotų ga­li būti vi­sai ne­daug“, – sakė jis. Did­žiau­sias įsta­ty­mo mi­nu­sas, pa­sak aso­cia­ci­jos va­do­vo, – per il­ gas pro­ce­so ter­mi­nas. „Klau­si­mas, ar teis­mas leis šį ter­miną trum­pin­ti, – ki­to­se ša­ly­se jis daug trum­pes­nis. Juk bank­ro­ to esmė ir yra tai, kad žmo­gus no­ ri pra­dėti gy­ve­nimą iš nau­jo, o čia vis­kas už­sitęs“, – trūku­mus pri­pa­ ži­no G.Gri­nius.

1422

as­me­nys

šiuo me­tu tu­ri teisę pra­šy­ti teis­mo pa­skelb­ti bank­rotą.

Būsto pa­skolų drau­di­mui – 30 mln. litų in­jek­ci­ja Vals­ty­bei pri­klau­san­ti kre­ditų drau­di­mo bend­rovė „Būsto pa­skolų drau­di­mas“ pa­pil­do­mais pi­ ni­gi­niais įna­šais di­di­na įsta­tinį ka­ pi­talą 30 mln. litų iki 66 mln. litų.

Vy­riau­sybė pri­tarė spren­di­mui pa­ di­din­ti „Būsto pa­skolų drau­di­mo“, ku­ris per­nai pa­tyrė apie 21 mln. litų

nuo­stolį, įsta­tinį ka­pi­talą 30 mln. litų, tam pa­nau­do­jant vals­tybės var­du pa­si­sko­lin­tas lėšas. Fi­nansų mi­nis­te­ri­ja tuo­met teigė, kad ne­ga­ vu­si pi­nigų jau šių metų pra­džio­je bend­rovė su­si­durtų su sun­ku­mais – jai trūksta lėšų įsi­pa­rei­go­ji­mams vyk­dy­ti ir todėl tektų sko­lin­tis rin­ ko­je, ji ne­ten­kintų mo­ku­mo at­sar­

gos rei­ka­la­vimų, pri­trūktų lik­vid­žių lėšų. Šiuo me­tu bend­rovė­je ap­draus­ ta 35 tūkst. šeimų būsto pa­skolų, tai su­da­ro apie 18 pro­c. būsto pa­skolų rin­kos. Per­nai lapk­ritį Vals­tybės kont­ rolė sua­be­jo­jo Vy­riau­sybės pla­ nais dar 60 mln. litų pa­rem­

ti bend­rovę. Vals­tybės kont­rolė nu­statė, kad 2010 m. „Būsto pa­skolų drau­d i­m o“ ka­p i­ta­l as bu­vo pa­d i­d in­tas 110 mln. litų, o po dvejų metų Fi­nansų mi­nis­te­ri­ja ėmė kalbė­ti apie būti­nybę įmo­ nei skir­ti dar 60 mln. litų. Vals­tybės au­di­to­rių nuo­mo­ne, jei­ gu įmonė yra nuo­sto­lin­ga, rei­kia ne

duo­ti pi­nigų, o iša­na­li­zuo­ti si­tua­ciją ir priim­ti spren­di­mus, ko­kios yra bend­rovės fi­nan­sinės ga­li­mybės. Įmonė „Būsto pa­skolų drau­di­ mas“ įsteig­ta 1998 m., jos steigė­ ja ir vie­nin­te­lė ak­ci­nin­kė yra vals­ tybė. Šiuo me­tu įmonės įsta­ti­nis ka­pi­ta­las yra 36 mln. litų. „Klaipėdos“, BNS inf.

9

ANTRADIENIS, kovo 5, 2013

rubrika

sveikata@kl.lt Redaktorė Jolanta Juškevičienė

sveikata

Pavasarį – kančios dėl fi­gū­ros Kaip nu­mes­ti per žie­mą priaug­tus ke­ lis ki­log­ra­mus svo­rio – gal­vo­sū­kis dau­gy­ bei mo­te­rų, ir ne tik. Spe­cia­lis­tai pri­me­ na, kad rei­kia ne ste­buk­lin­gos die­tos ar pra­dė­ti ba­dau­ti, o svei­ko po­žiū­rio į mi­ty­bą ir gy­ven­se­ną. Ve­re­ta Ru­pei­kai­tė v.rupeikaite@diena.lt

Tes­tas – lie­mens apim­tis

„Sa­ko­ma, kad sa­vo kū­ną rei­kia my­ lė­ti to­kį, koks jis yra. Jei pa­ts su­kū­ rei to­kią išvaizdą, tai ir my­lėk ją“, – mo­ko Mi­ty­bos ir svo­rio re­gu­ lia­vi­mo cent­ro kon­sul­tan­tas pro­ fe­so­rius Leo­nar­das Lu­ko­še­vi­čius. Tiems, ku­rie ryž­ta­si fi­gū­rą mo­de­ liuo­ti iš nau­jo, pa­ta­ria­ma pir­miau­ sia ob­jek­ty­viai pa­si­tik­rin­ti, ar to iš tie­sų rei­kia ir koks tu­rė­tų bū­ti kū­ no svo­ris. Bet kas ga­li ap­si­skai­čiuo­ ti sa­vo kū­no ma­sės in­dek­są (KMI), jis tik ne­tin­ka­mas ver­tin­ti vai­kų ir paaug­lių, nėš­čių mo­te­rų, spor­ ti­nin­kų, ku­rių rau­me­nys yra la­bai iš­vys­ty­ti, svo­rį.

Pir­ma tai­syk­lė no­ rin­tie­siems tu­rė­ ti liekną fi­gū­rą: ne vien pa­va­sa­rį rei­ kia stai­ga su­si­rū­pin­ ti kū­no li­ni­jo­mis, tai tu­ri rū­pė­ti vi­sais me­tų lai­kais. KMI ap­skai­čiuo­ja­mas svo­rį (ki­ log­ra­mais) pa­da­li­jus iš ūgio (met­ rais), pa­kel­to kvad­ra­tu. Pa­vyz­džiui, jei svo­ris yra 60 kg, o ūgis – 1,7 m, KMI yra 20,8. Va­do­vau­jan­tis Pa­sau­lio svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­jos re­ko­men­da­ci­jo­mis, jei KMI ma­žes­nis kaip 18,5, svo­ris ne­pa­kan­ka­mas. Jei šis ro­dik­lis yra nuo 18,5 iki 25 – svo­ris nor­ma­lus. Jei KMI sie­kia 25–30, teigiama, kad žmo­gus tu­ri ant­svo­rį. Kai KMI di­ des­nis už 30, diag­no­zuo­ja­mas nu­ tu­ki­mas. L.Lu­ko­še­vi­čiaus įsi­ti­ki­ni­mu, la­ bai ge­rai fi­gū­ros si­tua­ci­ją nu­sa­ko lie­mens apim­tis: „Vy­rams lie­mens apim­tis tu­ri bū­ti iki 94 cm, mo­te­ rims – iki 84 cm.“ Rie­ba­lai na­tū­ra­liai šil­do

Pir­ma tai­syk­lė no­rin­tie­siems tu­ rė­ti liekną fi­gū­rą: ne tik pa­va­sa­rį rei­kia stai­ga su­si­rū­pin­ti kū­no li­ni­

jo­mis, tai tu­ri rū­pė­ti vi­ sais me­tų lai­kais. Aki­ vaiz­du, kad tai da­ro ne vi­si. L.Lu­ko­še­vi­čius pa­ ste­bi, kad po žie­mos la­bai pa­dau­gė­ja va­di­na­mų­jų Ru­ben­so ti­po mo­te­rų. „Ypač žie­mą rei­kia la­biau at­ kreip­ti dė­me­sį į mi­ty­bą ir gy­ven­ se­ną. Šal­tuo­ju ir tam­siuo­ju me­tu žmo­nės ma­žiau ju­da, il­gais tam­ siais va­ka­rais dau­giau už­kan­džiau­ ja“, – daž­nai pa­si­tai­kan­tį re­gi­nį įsi­ vaiz­duo­ja pro­fe­so­rius. „Šiek tiek vei­kia ir mū­sų ge­nai, nes, atei­nant šal­tes­niam orui, or­ ga­niz­mas lin­kęs kaup­ti rie­ba­lus. Bu­vo lai­kas, kai žmo­nės ne­tu­rė­jo ko ap­si­reng­ti, ne­tu­rė­jo to­kių šil­tų pa­tal­pų ir jei ne rie­ba­lai, bū­tų su­ ša­lę. Tai žmo­gų iš­gel­bė­jo kaip rū­šį. Be to, mais­tas su­šil­do iš vi­daus“, – pri­pa­ži­no pa­šne­ko­vas. Va­do­vau­jan­tis to­kia lo­gi­ka, žie­ mą rei­kė­tų steng­tis ne tik ak­lai ne­ pa­si­duo­ti ape­ti­tui, bet ir bū­ti kuo šil­tes­nė­se pa­tal­po­se ar­ba šil­čiau reng­tis, ant­raip kū­nas ga­li pra­dė­ ti sa­vo­tiš­kai sau­go­tis ir kaup­ti šil­ dan­tį kū­no sluoks­nį. Sau­lė ma­ži­na ape­ti­tą

L.Lu­ko­še­vi­čius var­di­ja dar dau­ gy­bę prie­žas­čių, dėl ko priau­ga­ ma ne­pa­gei­dau­ja­mo ant­svo­rio. Pa­vyz­džiui, jei no­rė­da­mi nu­mes­ ti svo­rio žmo­nės stai­ga pra­de­da ba­dau­ti, efek­tas prie­šin­gas. „La­ bai su­ma­ži­nę mais­to or­ga­niz­mui su­ke­lia­me stre­są, jis tai su­pran­ta kaip ekst­re­ma­lią si­tua­ci­ją ir sau­ go­si – kau­pia rie­ba­lus“, – paaiš­ ki­no pro­fe­so­rius. La­bai nei­gia­mai, pa­sak jo, mi­ty­ bą vei­kia įvai­rūs dirb­ti­niai mais­to aro­ma­tai ir sko­nio stip­rik­liai, ku­ rie pa­ža­di­na tik­rą ri­ji­mą. Įdo­mu tai, kad ape­ti­tą ir al­kį re­gu­liuo­ ja va­di­na­mie­ji hor­mo­nai. „Vie­ni jų ska­ti­na val­gy­mą, ki­ti – slo­pi­na. Yra hor­mo­nų, ku­rie ska­ti­na val­gy­ ti nak­tį. Yra žmo­nių, ku­rie ke­lia­ si ir vi­dur­nak­tį ke­pa kiau­ši­nie­nę. Tai di­de­lė bė­da“, – pa­vyz­dį pa­tei­ kė pro­fe­so­rius. Įsi­gi­li­nus į uos­lės ir sko­nio fi­zio­lo­ gi­ją, nu­sta­ty­ta, kad jų ašt­ru­mas pa­ di­dė­ja va­ka­re, kai ma­ žiau die­nos švie­sos.

10

Tai­syk­lė: pra­dė­jus mai­tin­tis re­gu­lia­riai, sai­kin­gai ir svei­kai, nevengiant fi­zi­nio ak­ty­vu­mo, lau­kia­mų fi­gū­ros

po­ky­čių ga­li­ma ti­kė­tis po pus­me­čio.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

10

ANTRADIENIS, kovo 5, 2013

rubrika sveikata

Pavasarį – kančios dėl fi­gū­ros vi­ta­mi­no. Dėl to ga­li su­si­for­muo­ ti dep­re­si­jos po­žy­miai, o kai kam – ir li­ga. Ta­da žmo­gų ly­di blo­ga nuo­tai­ka, nuo­var­gis. To­kiu at­ ve­ju ne­ma­žai žmo­nių nuo­tai­ ką ke­lia su­kda­mie­si apie šal­ dy­tu­vą. Ne­tin­ka­mą mai­ti­ni­mą­si le­ mia ir stip­rūs stre­sai: vie­ni pra­de­da be sai­ko val­gy­ti, o ki­ ti nu­sto­ja mai­tin­tis. Pro­fe­so­ riaus įsi­ti­ki­ni­mu, ken­kia ir pa­ pil­do­mi už­kan­džia­vi­mai, nors už­tek­tų val­gy­ti ke­tu­ris­kart per die­ną. Vai­šės prie ar­ba­tos ar ka­ vos tarp pa­grin­di­nių val­gy­mų ke­ liau­ja ne kur ki­tur, o į kū­ną. Mi­ty­bos spe­cia­lis­tas aiš­ki­na, kad suau­gęs žmo­gus tu­ri val­gy­ti tik jaus­da­mas al­kį. Jei la­bai no­ri­si ko nors už­kąs­ti dar ne­su­lau­kus pie­tų ar va­ka­rie­nės, jis pa­ta­ria iš­ger­ti pa­ pras­to van­dens stik­li­nę. Ne­val­gy­mas pri­šau­kia li­gas

„Štai ko­dėl po­bū­viai 9 daž­n iau­s iai or­ga­n i­ zuo­ja­mi va­ka­re, gal­būt to­dėl va­ka­

re no­ri­si val­gy­ti dau­giau?“ – svars­ tė L.Lu­ko­še­vi­čius. Dar vie­na lie­tu­vių bė­da – sau­lės, kar­tu ir vi­ta­mi­no D sty­gius. Pa­sak pro­fe­so­riaus, yra įro­dy­ta, kad 73 pro­c. Lie­tu­vos žmo­nių stin­ga šio

Re­ko­men­duo­ja­mos ener­gi­jos pa­ros nor­mos Am­ž ius

Ener­gi­ja

Kcal/­die­ną

Mer­gai­tės

Ber­niu­kai

6

1500

1600

12

2000

2200

17

2300

2900

Mo­te­rys

Vy­rai

30–39

2000

2000

50–59

2000

2500

70–79

1800

2300

Ne­ma­žai dai­lio­sios ly­ties at­sto­vių bū­tent atė­jus pa­va­sa­riui nu­spren­ džia pa­si­gra­žin­ti, kad įlįs­tų į anks­ tes­nius dra­bu­žius, ir nu­sto­ja re­gu­ lia­riai mai­tin­tis: so­čius pa­tie­ka­lus pa­kei­čia už­kan­džiais ar­ba vi­sai at­ si­sa­ko pie­tų ar va­ka­rie­nės. Toks mi­ty­bos re­ži­mas ga­li pa­da­ry­ti dau­ giau ža­los nei nau­dos. „Jo­kiu bū­du ne­ga­li­ma ba­dau­ti, ne­bent tai bū­tų gy­do­mo­ji prie­mo­ nė. Jei pra­de­da­ma ba­dau­ti sie­kiant nu­mes­ti svo­rio, vis tiek or­ga­niz­mas tu­ri to­kią sa­vy­bę, kad svo­ris ne tik su­grįž­ta, bet dar jo užau­ga ir pa­pil­ do­mai“, – per­spė­jo pa­šne­ko­vas. Pa­sak pro­fe­so­riaus, stai­ga nu­ mes­ti daug svo­rio ir­gi ne­svei­ka, tai pri­klau­so nuo to, kur ir kiek

Nėš­čių­jų po­rei­kiai Nėš­čioms mo­te­rims, ku­rių kū­no svo­ ris pa­di­dė­ja 12 kg, ener­gi­jos su­var­to­ ji­mas bu­vo skai­čiuo­ja­mas at­si­žvel­ giant į op­ti­ma­lius mo­ti­nos ir vai­siaus or­ga­niz­mo po­rei­kius. Bu­vo įver­tin­ta, kad pa­pil­do­mos ener­gi­jos kie­kis, rei­ ka­lin­gas nėš­tu­mo me­tu, yra 70 kcal per die­ną pir­mo tri­mest­ro me­tu bei ati­tin­ka­mai 260 kcal per die­ną ir 500 kcal per die­ną ant­ro ir tre­čio tri­mest­ ro me­tu. Nus­ta­ty­ta, kad mo­te­rims, ku­rios sa­vo kū­di­kius mai­ti­na pir­mus še­šis mė­ne­sius iš­skir­ti­nai tik sa­vo pie­nu, pa­pil­do­mas vi­du­ti­nis ener­gi­ jos po­rei­kis yra 500 kcal per die­ną.

Ka­da ir kiek val­gy­ti? Na­cio­na­li­nio mais­to ir ve­te­ri­na­ri­

Val­gant tris

jos ri­zi­kos ver­ti­ni­mo ins­ti­tu­to spe­cia­

kar­tus per pus­r y­č ius rei­kia gau­ ti 30 pro­c. pa­r os nor­ mos, mai­t i­ nan­t is ke­t u­ ris – 25 pro­c. Per pie­tus re­ko­ m e n ­d u o ­j a ­m a gau­ti ati­tin­ka­mai 40–45 pro­c. ir 35 pro­c. Per pa­va­ka­rius (prieš­pie­čius) – 15 pro­c., va­ka­rie­nė ati­tin­ka­mai 25–30 pro­c. ir 25 pro­c.

lis­tai pa­žy­mi, kad ra­cio­na­liau­sia, kai per pus­ry­čius ir pie­tus žmo­gus gau­ na dau­giau nei du treč­da­lius pa­ros ra­cio­no ka­lo­ri­jų, o va­ka­rie­nei – ma­ žiau nei treč­da­lį. Val­gy­ti rei­kia 3 ar­ba 4 kar­tus per

die­ną. Mai­ti­ni­mo­si lai­kas ga­li bū­ti įvai­rus,

ta­čiau re­ko­men­duo­ja­ma, kad tarp pus­ry­čių, pie­tų ir va­ka­rie­nės bū­tų 5–6 va­lan­dų tar­pas.

yra su­si­kau­pu­sių rie­ba­lų. Kai kam nu­mes­ti 2 kg per mė­ne­sį ga­li su­ kel­ti pro­ble­mų, o kai kas net ne­ pa­jus, kad ta­po leng­ves­nis. Esant rim­tes­nėms kū­no svo­rio pro­ble­ moms, pa­ta­ria­ma ne pa­tiems ieš­ ko­ti die­tų, bet kon­sul­tuo­tis su spe­cia­lis­tais. Ak­ty­viai ju­dė­ti pri­va­lu

Vis dėl­to yra uni­ver­sa­li tai­syk­ lė no­rin­tie­siems at­si­kra­ty­ti vie­no ki­to ne­rei­ka­lin­go ki­log­ra­mo. „No­ ri­te keis­ti išvaizdą – su­ma­žin­ki­te mais­to“, – pa­ta­rė mi­ty­bos spe­ cia­lis­tas. Jis sa­vo pa­cien­tams pa­ta­ria iki pie­tų ne­val­gy­ti sun­kaus mais­to – ge­riau su­val­gy­ti vai­sių, iš­ger­ti ar­ ba­tos su cit­ri­na. Sun­kus mais­tas iš ry­to, L.Lu­ko­še­vi­čiaus tei­gi­mu, slo­pi­na. So­tes­nį pa­tie­ka­lą pro­fe­so­rius siū­lo val­gy­ti va­ka­re, ta­čiau po­rci­ jos tu­ri bū­ti ma­žes­nės, nei įpras­ta. „Tu­ri bū­ti sai­kas, įvai­ro­vė, mais­ tas tu­ri bū­ti su­ba­lan­suo­tas“, – re­ ziu­ma­vo pro­fe­so­rius. Be to, rei­kia siek­ti, kad bū­tų val­go­mi kuo na­ tū­ra­les­ni mais­to pro­duk­tai. Tie­ sa, na­tū­ra­laus pie­no suau­gu­sie­ siems jis siū­lo ger­ti la­bai sai­kin­gai, o įvai­rius pie­no pro­duk­tus, pa­ veik­tus bio­che­mi­nių pro­ce­sų, pa­ vyz­džiui, varš­kę, rūg­pie­nį, pa­ta­ria bū­ti­nai val­gy­ti. „Taip pat la­bai svar­bu fi­zi­ nis ak­ty­vu­mas. Bent pus­va­lan­ dį kas­dien ar kas ant­rą die­ną rei­ kia pa­si­mankš­tin­ti, ne­svar­bu kur – na­muo­se, lau­ke ar spor­to klu­be. Be ju­dė­ji­mo su­re­gu­liuo­ti kū­no ma­ sės neį­ma­no­ma“, – per­spė­jo L.Lu­ ko­še­vi­čius.

Komentaras

Ai­da Žvirb­lie­nė

S

Gast­roen­te­ro­lo­gė, die­to­lo­gė

vei­kai ko­re­g uo­t i sa­vo svo­ rį įma­no­ma tik per il­gą lai­ ką. Trum­pa­lai­kės pa­va­sa­ri­ nės die­tos re­zul­ta­tas bus tik lai­ki­nas. Pa­si­tai­ko, kad svo­ris me­ta­ mas ne­ten­kant ne rie­ba­lų, o ma­žė­ jant rau­me­nų ir skys­čių. Svo­rio ma­ ži­ni­mo pa­grin­das yra ne tik mi­ty­ba, bet ir svei­kas gy­ve­n i­mo bū­das, fi­ zi­n is ak­ty­vu­mas. La­bai svar­bu ko­ ky­biš­k ai ir pa­k an­k a­mai mie­go­t i. Ba­da­vi­mas ir la­bai ma­žo ka­lo­rin­gu­ mo die­tos die­to­lo­gi­jo­je ne­tai­ko­mos. Nus­ta­ty­ta, kad jei suau­gęs žmo­g us per die­ną su­var­tos ma­ž iau nei 800 ki­lo­ka­lo­ri­jų, svo­ris grei­tai nu­kris, bet ir grei­tai su­grįš. Įvai­rios po­pu­lia­rios die­tos daž­nai ne­tu­r i moks­l i­n io pa­ grin­d i­mo, neį­ro­dy­tas jų sau­g u­mas ir veiks­min­gu­mas, jos nea­ti­tin­ka fi­ zio­lo­g i­n ių po­rei­k ių. Juo­lab kad tai, kas tin­ka vie­nam žmo­gui, ga­li vi­siš­ kai ne­tik­ti ki­tam. Ba­dau­jant at­si­ran­ da va­di­na­ma­sis ląs­te­l i­nis al­k is, dėl to vė­l iau žmo­g us priau­ga dau­g iau svo­rio, nei tu­rė­jo prieš tai. Apsk­ri­tai ba­da­vi­mas iš­ba­lan­suo­ja or­ga­niz­mo fi­zio­lo­g i­ją. No­rin­t ie­ji mes­t i svo­r į ga­ li pra­dė­t i ra­šy­t i mi­ty­bos die­no­raš­ tį. Juk nu­tu­kę žmo­nės daž­nai sa­ko, kad la­bai ma­žai val­go, bet su­ra­šius vis­ką ant la­po paaiš­kė­ja, kad jie var­ to­ja įvai­rius be­ver­čius gė­r i­mus, ka­

lo­rin­gus už­kan­džius. Bet koks į bur­ną įdė­tas kąs­nis tu­ri ka­lo­ri­jų. Nu­tu­ki­mas – ne tik es­te­t i­nė pro­ble­ma. Kai KMI tam­pa di­des­n is nei 30, di­dė­ja ri­z i­ka su­si­rgti įvai­r io­m is li­go­m is. Kai mes siū­lo­me die­tą, pir­miau­sia išaiš­ki­na­me, kad vi­si pri­va­lo val­gy­ti pus­ry­čius, pie­ tus ir va­ka­rie­nę, gal­būt ir prieš­pie­čius bei pa­va­ka­rius. Ki­taip ta­riant, be­si­lai­ kan­tie­ji nu­sta­ty­tos die­tos tu­ri ne­nus­ to­ti mai­tin­tis, val­gy­ti daž­nai, kaip vi­si svei­ki žmo­nės, ta­čiau po­rci­jos tu­ri bū­ti ne­di­de­lės. Pa­vyz­džiui, pie­tums rei­kia rink­tis ar­ba sriu­bą, ar­ba ant­rą pa­tie­ka­ lą. Jų abie­jų daž­niau­siai yra per daug. Sai­kin­gu­mas, re­gu­lia­ru­mas ir yra svei­ kos mi­ty­bos prin­ci­pai, ku­rių tu­rė­tų lai­ ky­tis ir ne­tu­rin­tie­ji ant­svo­rio. Taip pat svar­bu ne­pa­mirš­ti var­to­ti skys­čių. Jais ne­lai­ko­mi ka­va, juo­do­ji ir ža­lio­ji ar­ba­ tos, nes šie gė­ri­mai kaip tik ša­li­na van­ de­n į iš or­ga­n iz­mo. Prieš val­gant ge­ riau­sia pir­ma nu­mal­šin­ti troš­ku­lį, nes daž­nai bū­na su­si­mai­šęs po­jū­tis, ar no­ ri­si ger­ti, ar val­gy­ti. Tai­gi rei­kė­tų bū­ti są­ž i­nin­giems pa­tiems sau, tu­rė­ti rea­ lius tiks­lus ir ži­no­ti, kad re­zul­ta­tai pa­ si­ma­tys po ge­ro pus­me­čio. Jei nuo vie­ no pa­va­sa­rio iki ki­to žiū­rė­si, ką val­gai, ne­per­si­val­gy­si, ne­bus ir pa­pil­do­mų ki­ log­ra­mų. Tie, kas šo­ki­nės nuo vie­nos die­tos prie ki­tos, ne­nu­mes svo­rio, bet dar dau­giau priaugs, jaus psi­cho­lo­gi­nį dis­kom­for­tą. Ne­rei­kia pul­ti į ki­tą kraš­ tu­ti­nu­mą – steng­tis su­lie­sė­ti iki ma­ne­ ke­nės fi­g ū­ros. Kai nor­ma­laus svo­r io žmo­nės no­r i vis la­biau liek­nė­t i, ga­l i kil­ti val­gy­mo su­tri­ki­mų, ky­la pa­vo­jus su­si­rgti ner­vi­ne ano­rek­si­ja ar bu­li­mi­ ja. Daž­nai tai pra­si­de­da paaug­lys­tė­je ir už­si­tę­sia. No­rin­tie­siems pro­fe­sio­na­ lių pa­ta­r i­mų ar­ba tu­r in­t ie­siems rim­ tes­nių svo­rio pro­ble­mų rei­kia kreip­tis į spe­cia­lis­tus.

Mi­ty­bą įspraudė į nor­mas Eu­ro­pos mais­ to sau­gos tar­ny­ ba (EMST) nu­sta­ tė re­ko­men­duo­ja­ mas ener­gi­jos pa­ ros nor­mas suau­ gu­sie­siems, kū­di­ kiams ir vai­kams, nėš­čioms ir žin­dan­ čioms mo­te­rims. Kaip tei­gia Na­cio­na­li­nio mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos ri­zi­kos ver­ti­ni­mo ins­ti­ tu­to spe­cia­lis­tai, re­ko­men­duo­ja­mos ener­gi­jos pa­ros nor­mos leis įver­tin­ti ener­gi­jos po­rei­kį įvai­rioms po­pu­lia­ ci­jos gru­pėms vi­so­je Eu­ro­po­je, pa­dės plė­to­ti ir ste­bė­ti vi­suo­me­nės svei­ka­ tai skir­tas mi­ty­bos pro­gra­mas, taip pat ir su mais­to pro­duk­tais su­si­ju­ sias mi­ty­bos gai­res. EMST moks­li­nė nuo­mo­nė dėl re­ko­men­duo­ja­mų ener­gi­jos pa­ ros nor­mų yra nau­jau­sia moks­li­nė in­for­ma­ci­ja, nu­sta­tan­ti re­ko­men­ duo­ja­mas mi­ty­bos ver­tes, ku­rias Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos pra­šy­mu nu­ sta­tė Die­ti­nių pro­duk­tų, mi­ty­bos ir

Suskaičiavo: ra­cio­na­liau­sia, kai per pus­ry­čius ir pie­tus žmo­gus gau­

na dau­giau nei du treč­da­lius pa­ros ra­cio­no ka­lo­ri­jų.

aler­go­lo­gi­jos gru­pės spe­cia­lis­tai. Tam tik­ro am­žiaus ir ly­ties gru­ pė­je vi­du­ti­nis ener­gi­jos su­var­to­ji­ mas bu­vo apskai­čiuo­tas at­si­žvel­ giant į skir­tin­gą fi­zi­nį ak­ty­vu­mą ir op­ti­ma­lų kū­no ma­sės in­dek­są. Pa­ vyz­džiui, bu­vo nu­sta­ty­tas ener­gi­jos su­var­to­ji­mas tam tik­roms am­žiaus gru­pėms, esant vi­du­ti­niam gy­ve­ ni­mo bū­do ak­ty­vu­mui.

Re­ko­men­duo­ja­mos ener­gi­jos pa­ ros nor­mos bu­vo su­da­ro­mos at­si­ žvel­giant į fi­zi­nį ak­ty­vu­mą, skir­ tin­gą gy­ve­ni­mo bū­dą ir dar­bo po­bū­dį (pa­vyz­džiui, sė­di­mas ar fi­ zi­nis dar­bas, žmo­gus spor­tuo­ja ar už­sii­ma kas­die­niais na­mų ūkio dar­bais, įskai­tant ap­si­pir­ki­mą ir mais­to ga­mi­ni­mą). „Klaipėdos“ inf.

11

ANTRADIENIS, kovo 5, 2013

sveikata

San­tuo­ka svei­ka ĹĄir­dĹžiai Su­si­tuo­kÄ™ Ĺžmo­nÄ—s re­Ä?iau nei vie­ni­ ĹĄiai pa­ti­ria in­fark­tÄ… ir tu­ri dau­giau ga­li­my­biĹł pa­sveik­ti, jei jis vis dÄ—l­ to iť­tin­ka, ro­do nau­jau­sias suo­miĹł ty­ri­mas.

„„Si­tua­ci­ja: Klai­pÄ—­dos pri­klau­so­my­bÄ—s li­gĹł cent­ro sky­riaus veik­la Kau­no gat­vÄ—­je pa­ki­bo ant plau­ko.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Li­gĹł cent­ras – Ĺžaiz­do­tas Klai­pÄ—­dos pri­klau­so­my­bÄ—s li­gĹł cent­re ne­ra­mios die­nos. Vi­sai ne­se­niai cent­ro sky­riaus veik­la bu­vo su­stab­dy­ta dÄ—l an­ti­sa­ni­ta­ ri­niĹł sÄ…­ly­gĹł. O da­bar, neiĹĄt­vÄ—­ru­sios ne­pa­ken­Ä?ia­mĹł dar­bo sÄ…­ ly­gĹł ir Ĺže­mi­nan­Ä?iai men­kĹł at­ly­gi­ni­mĹł, ĹĄur­mu­liuo­ja slau­gy­to­jos. As­ta Dy­ko­vie­nÄ— a.dykoviene@kl.lt

Ďdar­bi­na pa­cien­tus

Kau­no gat­vÄ—­je bend­ra­bu­Ä?io penk­ ta­ja­me aukť­te ÄŻkur­ta nuo al­ko­ho­lio pri­klau­so­mĹł Ĺžmo­niĹł gy­dyk­la, ro­ dos, pa­sie­kÄ— dug­nÄ…. Vi­suo­me­nÄ—s svei­ka­tos cent­ro at­ sto­vai vi­sai ne­se­niai lai­ki­nai bu­vo su­stab­dÄ™ sky­riaus veik­lÄ… dÄ—l pa­tal­ pĹł gry­be­lio, drÄ—g­mÄ—s. Sky­riaus pa­la­to­se Ĺžie­mos me­tu tem­pe­ra­tō­ra sie­kÄ— 13 laips­niĹł ĹĄi­ lu­mos, o li­go­niai Ä?ia be­veik ne­nu­ si­vilk­da­vo striu­kiĹł. Si­tua­ci­jÄ… bu­vo ban­dy­ta pa­tai­sy­ti at­lie­kant kos­me­ ti­nÄŻ pa­tal­pĹł re­mon­tÄ…. „Slau­gy­to­jos net ne­tu­ri per­si­ ren­gi­mo kam­ba­rio, to­se pa­Ä?io­se pa­tal­po­se mes val­go­me, lei­dĹžia­me pa­cien­tams vais­tus, lai­ko­me me­di­ ka­men­tus, at­lie­ka­me ki­tas pro­ce­ dō­ras, vis­kas – vie­na­me kam­ba­ry­ je. Taip ir dir­ba­me“, – dien­rať­Ä?iui „Klai­pÄ—­da“ guo­dÄ—­si Prik­lau­so­my­ bÄ—s li­gĹł cent­ro dar­buo­to­jos. Mais­tÄ… ga­mi­na ir ÄŻ cent­rÄ… at­ve­ Ĺža kon­kur­sÄ… lai­mÄ—­ju­si ÄŻmo­nÄ—. „Vi­ sus tuos puo­dus su mais­tu laip­tais ten­ka temp­ti ÄŻ penk­tÄ… aukť­tÄ…, nes lif­to nÄ—­ra. Nau­do­tÄ… ar ĹĄva­riÄ… pa­ta­ ly­nÄ™ – taip pat“, – pa­sa­ko­jo dar­ buo­to­jos, ku­rios ne­sle­pia, jog ne­ re­tai pra­ťo, kad tuos svo­rius pa­dÄ—­tĹł pa­neť­ti li­go­niai. Krei­pÄ—­si ÄŻ mi­nist­rÄ…

Klai­pÄ—­dos mies­to pri­klau­so­my­bÄ—s li­gĹł cent­ro slau­gy­to­jos, neiĹĄt­vÄ—­ ru­sios to­kiĹł dar­bo sÄ…­ly­gĹł, iť­siun­tÄ— krei­pi­mÄ…­si svei­ka­tos mi­nist­rui Vy­ te­niui And­riu­kai­Ä?iui. Rať­te mi­nist­rui ra­ťo­ma, kad slau­ gy­to­joms at­ly­gi­ni­mas jau penk­tus me­tus te­sie­kia 1 098 li­tus. „Aki­vaiz­du, kad ne­sa­me ver­ti­ na­mos kaip spe­cia­lis­tÄ—s, ypaÄ? at­ si­Şvel­giant ÄŻ ri­zi­kos veiks­nius, su ku­riais su­si­du­ria­me kas­die­ni­nia­ me dar­be“, – ra­ťo­me krei­pi­me­si. EsÄ… pa­kÄ—­lus mi­ni­ma­liÄ… mÄ—­ne­si­ nÄ™ al­gÄ…, cent­re dir­ban­Ä?iĹł slau­gy­to­ jĹł dar­bo uŞ­mo­kes­tis su­si­ly­gi­no su

ĹĄio cent­ro ne­kva­li­fik ­ uo­tĹł dar­buo­ to­jĹł at­ly­gi­ni­mais. Rať­te mi­nist­rui slau­gy­to­jos pa­ brÄ—­Şia dir­ban­Ä?ios psi­cho­lo­giť­kai ypaÄ? sun­kĹł dar­bÄ… su al­ko­ho­lio, nar­ko­ti­kĹł ir ki­tĹł pri­klau­so­my­ biĹł ka­muo­ja­mais Ĺžmo­nÄ—­mis, ku­rie ne­re­tai ser­ga in­fek­ci­nÄ—­mis li­go­mis. Ten­ka per­riť­ti Ĺžaiz­das, pri­Şiō­rÄ—­ti am­pu­tuo­tas ga­lō­nes, slau­gy­ti. „Mō­sĹł dar­bas pa­vo­jin­gas, ten­ka dirb­ti su li­go­niais, ser­gan­Ä?iais dar ir tu­ber­ku­lio­ze, AIDS, vi­sĹł rō­ťiĹł he­pa­ti­tu, ta­Ä?iau mums pa­nai­ki­no prie­mo­kas uĹž dar­bo pa­vo­jin­gu­mÄ…, tai yra 30 pro­c. dar­bo uŞ­mo­kes­ Ä?io“, – ra­ťo­ma rať­te mi­nist­rui.

Aki­vaiz­du, kad ne­sa­ me ver­ti­na­mos kaip spe­cia­lis­tÄ—s, ypaÄ? at­ si­Şvel­giant ÄŻ ri­zi­kos veiks­nius, su ku­riais su­si­du­ria­me kas­die­ ni­nia­me dar­be.

Jis tei­gÄ—, kad sky­rius ne­ga­li dirb­ti vi­su krō­viu dÄ—l spe­cia­lis­tĹł sty­giaus. Ĺ iuo me­tu ten trĹŤks­ta 3 gy­dy­to­jĹł psi­chiat­rĹł ir sky­riaus ve­dÄ—­jo. „Pa­li­ko mus sky­riaus ve­dÄ—­jas, nu­vi­lio­jo jÄŻ ÄŻ ki­tÄ… ÄŻstai­gÄ…. Tai­gi ne­ te­ko­me jau­niau­sio – 58 me­tĹł gy­ dy­to­jo. To­dÄ—l pas mus dir­ban­Ä?iĹł me­di­kĹł am­Şiaus vi­dur­kis da­bar – 75 me­tai, o bu­vo 71-eri“, – sa­kÄ— L.And­ri­kis. Vy­riau­siai Prik­lau­so­my­bÄ—s li­gĹł cent­ro gy­dy­to­jai – 79 me­tai, ji taip pat ar­ti­miau­siu me­tu ke­ti­na baig­ti dar­bi­nÄ™ veik­lÄ…. Bō­tent dÄ—l gy­dy­to­jĹł trō­ku­mo sta­cio­na­re dir­ban­Ä?ios slau­gy­to­jos nak­ti­mis, sa­vait­ga­liais ir ĹĄven­Ä?iĹł die­no­mis dir­ba be gy­dy­to­jĹł. „To­dÄ—l daŞ­nai pa­si­tai­ko, kad slau­gy­to­ja, ne­tu­rÄ—­da­ma ki­tos iĹĄei­ ties, pri­va­lo per­Şeng­ti sa­vo kom­pe­ ten­ci­jos ri­bas ir priim­ti spren­di­mÄ… sa­va­ran­kiť­kai, nors tai ne­nu­ma­ty­ ta jos pa­rei­gi­niuo­se nuo­sta­tuo­se“, – pa­brÄ—­Şia­ma slau­gy­to­jĹł rať­te mi­ nist­rui. Ma­Şins eta­tus?

Slau­gy­to­jos ti­ki­na, kad ten­ka su­ si­dur­ti ir su pa­kri­ku­sios psi­chi­kos ag­re­sy­viais pa­cien­tais, ku­rie ÄŻĹžei­ di­nÄ—­ja, gra­si­na, nau­do­ja net fi­zi­nÄŻ smur­tÄ…. Prik­lau­so­my­bÄ—s li­gĹł cent­ro slau­ gy­to­jos ti­ki­na, kad ri­zi­ka kas­die­ nia­me dar­be ir gau­na­mas at­ly­gi­ ni­mas ne tik ne­mo­ty­vuo­ja, bet ir Ĺžei­dĹžia tei­sÄ—­tus lō­kes­Ä?ius, o vi­sĹł svar­biau­sia – oru­mÄ…. Rať­tÄ… mi­nist­rui pa­si­ra­ťÄ— 12 Prik­ lau­so­my­bÄ—s li­gĹł cent­ro slau­gy­to­jĹł. Gy­dy­to­jai sprun­ka

„Si­tua­ci­ja kri­tiť­ka. TrĹŤks­ta pi­ni­gĹł pa­cien­tĹł mais­tui, pa­ta­ly­nÄ—s skal­bi­ mui, to­dÄ—l praÄ—­ju­siĹł me­tĹł pa­bai­go­ je te­ko ri­bo­ti nau­jĹł pa­cien­tĹł priÄ—­ mi­mÄ… ÄŻ sky­riĹł. Kaps­to­mÄ—s keb­lio­je si­tua­ci­jo­je“, – ne­slÄ—­pÄ— Prik­lau­so­ my­bÄ—s li­gĹł cent­ro di­rek­to­rius Liu­ das And­ri­kis.

Prik­lau­so­my­bÄ—s li­gĹł cent­ras yra iť­lai­ko­mas iĹĄ vals­ty­bÄ—s do­ta­ci­jĹł, ta­Ä?iau me­tams trĹŤks­ta maŞ­daug 600 tĹŤkst. li­tĹł, pa­tvir­ti­no Klai­pÄ—­ dos sa­vi­val­dy­bÄ—s Svei­ka­tos ap­sau­ gos sky­riaus ve­dÄ—­ja Ja­ni­na Asa­ daus­kie­nÄ—. „Ir mes, tai yra sa­vi­val­dy­bÄ—, ne tik Prik­lau­so­my­bÄ—s li­gĹł cent­ro slau­gy­to­jos, krei­pÄ—­mÄ—s ÄŻ svei­ka­tos mi­nist­rÄ…, nes ne­pa­kan­ka­mas fi­ nan­sa­vi­mas – ne vie­nin­te­lÄ— pro­ ble­ma. Bet ÄŻstai­ga ĹĄian­dien dir­ba“, – sa­kÄ— J.Asa­daus­kie­nÄ—. Svei­ka­tos ap­sau­gos sky­riaus ve­dÄ—­ja ti­ki­no, kad cent­re „lo­vos funk­cio­na­vi­mo ro­dik­liai pa­kan­ka­ mai ma­Şi“, tai yra trĹŤks­ta pa­cien­ tĹł. To­kia esÄ… yra sta­tis­ti­ka. Ta­Ä?iau cent­ro dar­buo­to­jai tvir­ti­na prie­ ĹĄin­gai. J.Asa­daus­kie­nÄ— pa­brÄ—­ŞÄ—, kad nei eta­tĹł, nei lo­vĹł ma­Şi­ni­mo Prik­lau­ so­my­bÄ—s li­gĹł cent­re kol kas ne­bu­ vo, ta­Ä?iau apie tai svars­to­ma.

Ty­rÄ—­jai su­rin­ko duo­me­nis apie 15 330 Ĺžmo­niĹł Suo­mi­jo­je, ku­riĹł am­ Ĺžius – nuo 35 iki 99 me­tĹł ir ku­rie nuo 1993-ių­jĹł iki 2002-ĹłjĹł pa­ty­rÄ— „ōmiĹł ko­ro­na­ri­niĹł in­ci­den­tĹłâ€œ. Kiek dau­giau nei pu­sÄ— ĹĄiĹł pa­ cien­tĹł mi­rÄ— per 28 die­nas nuo ĹĄir­ dies smō­gio. Ty­rÄ—­jai nu­sta­tÄ—, kad ne­ve­du­ siems bet ko­kio am­Şiaus vy­rams ri­zi­ka pa­tir­ti ĹĄir­dies smō­gÄŻ bu­vo 58–66 pro­c. di­des­nÄ—, pa­ly­gin­ti su ve­du­siais vy­rais. Mo­te­rims san­tuo­kos nau­da bu­ vo dar di­des­nÄ— – vie­ni­ťoms mo­te­ rims ĹŤmiĹł ko­ro­na­ri­niĹł in­ci­den­tĹł ti­ki­my­bÄ— bu­vo 60–65 pro­c. di­ des­nÄ—, ra­ťo ty­rÄ—­jai Ĺžur­na­le „Eu­ro­ pean Jour­nal of Pre­ven­ti­ve Car­dio­ lo­gy“. Abie­jĹł ly­Ä?iĹł at­sto­vams san­tuo­ka taip pat reikť­min­gai ma­Şi­na mirť­ ta­mu­mÄ… nuo ĹĄir­dies smō­gio. Ne­ve­ du­siems vy­rams ti­ki­my­bÄ— mir­ti per 28 die­nas nuo ĹĄir­dies smō­gio bu­vo 60–168 pro­c. di­des­nÄ—, o ne­te­kÄ—­ju­ sioms mo­te­rims – 71–175 pro­c. di­ des­nÄ—. „Vie­ni­ťiaus gy­ve­ni­mas ir/ar bu­ vi­mas ne­su­si­tuo­kus di­di­na ri­zi­ kÄ… pa­tir­ti ĹĄir­dies smō­gÄŻ ir blo­gi­na jo pro­gno­zÄ™ ir vy­rĹł, ir mo­te­rĹł at­ ve­ju ne­prik­lau­so­mai nuo am­Şiaus, – ra­ťo suo­miĹł ty­rÄ—­jai. – Dau­gu­ma pa­pil­do­mo mir­tin­gu­mo (at­ve­jĹł) ÄŻvyks­ta dar prieĹĄ at­ve­Şant ÄŻ li­go­ni­ nÄ™ ir, re­gis, nÄ—­ra su­si­jÄ™ su skir­tin­ gu gy­dy­mu.“ SpÄ—­lio­da­mi apie prie­Şas­tis, ty­rÄ—­ jai sa­ko, kad su­si­tuo­kÄ™ Ĺžmo­nÄ—s ga­

li tu­rÄ—­ti di­des­nes bend­ras pa­ja­mas, svei­kes­nius ÄŻpro­Ä?ius ir dau­giau juos re­mian­Ä?iĹł Ĺžmo­niĹł. „Ga­li­ma sakyti, kad gai­vi­ni­mas ar pa­gal­bos iť­kvie­ti­mas ini­ci­juo­ja­ mi grei­Ä?iau ir daŞ­niau at­ve­jais, su­ si­ju­siais su san­tuo­ko­je ar par­tne­ rys­tÄ—­je gy­ve­nan­Ä?iais Ĺžmo­nÄ—­mis“, – sa­ko au­to­riai. Jie taip pat ne­ga­li ne­kreip­ti dÄ—­ me­sio ÄŻ psi­cho­lo­gi­nÄŻ san­tuo­ki­ nÄ—s lai­mÄ—s po­vei­kÄŻ. „Ne­su­si­tuo­kÄ™ Ĺžmo­nÄ—s, kaip nu­sta­ty­ta, daŞ­niau iť­gy­ve­na dep­re­si­jÄ…, o dep­re­si­

Pa­ly­gin­ti su ve­du­ siais, ne­ve­du­siĹł vy­ rĹł ri­zi­ka pa­tir­ti ĹĄir­ dies smō­gÄŻ 58–66 pro­c. di­des­nÄ—. ja, kaip ro­do anks­tes­nÄ—s stu­di­jos, tik­riau­siai da­ro nei­gia­mÄ… po­vei­kÄŻ mir­tin­gu­mui nuo ĹĄir­dies ir krau­ ja­gys­liĹł li­gĹłâ€œ, – sa­kÄ— pa­grin­di­nÄ— straips­nio au­to­rÄ— Ai­no Lam­min­ taus­ta iĹĄ Tur­ku uni­ver­si­te­ti­nÄ—s li­ go­ni­nÄ—s. Anks­tes­nÄ—s stu­di­jos dÄ—l tei­gia­mo san­tuo­kos po­vei­kio svei­ka­tai daŞ­ nai rem­da­vo­si frag­men­tiť­kais duo­ me­ni­mis apie mo­te­ris ir pa­gy­ve­nu­ sius Ĺžmo­nes. Nau­ja­sis ty­ri­mas bu­vo at­lik­tas re­mian­tis duo­me­ni­mis apie ÄŻvai­riĹł ra­siĹł ir so­cia­li­nÄ—s pri­klau­so­my­bÄ—s Ĺžmo­nes, to­dÄ—l ĹĄios iť­va­dos tik­riau­ siai ga­li bō­ti apy­tiks­liai tai­ko­mos ir ki­to­se Va­ka­rĹł vals­ty­bÄ—­se. Ty­rÄ—­jai ne­ga­lÄ—­jo tie­sio­giai ÄŻver­ tin­ti, ko­kÄŻ po­vei­kÄŻ da­ro gy­ve­ni­mas drau­ge ne­su­si­tuo­kus. BNS inf.

/ZONASÄ…gamtos dovana Tau ?

!RąÜINAI ąKAIPąJĀąPANAUDOTIąSVEIKATAI ą ENERGIJAI ąSÞKMEI ąGROÜIUI

3USIPAĂśINKÄ…SUÄ…OZONUÄ…IĂ´Ä…ARTI Ä… !TEIKąĀąMEDICINOSÄ…KLINIKúą„-IRAMEDA“

'YDYTOJOÄ…OZONOTERAPEUTOÄ… KONSULTACIJAÄ…Ä„Ä… tik 20 Lt!

2EGISTRUOKITĂžSÄ… DABAR

VILNIUS Ä…3AVANORIÄ Ä…PR Ä… ! Ä… TEL Ä… Ä… Ä… Ä… Ä… Ä… Ä… VILNIUS MIRAMEDA LT Ä… KAUNAS Ä…6YTAUTOÄ…PR Ä… Ä… TEL Ä… Ä… Ä… Ä… Ä…Ä… Ä… Ä… KAUNAS MIRAMEDA LT Ä… + ç ,!)0Ă˝$! Ä…-INIJOSÄ…G Ä… Ä…)Ä…KORPUSAS Ä… TEL Ä… Ä… Ä… Ä… Ä…) 6Ä… Ä„

0ASIăLYMASąGALIOJAąIKIąKOVOą ąD

$AUGIAUÄ…INFORMACIJOSÄ…WWW MIRAMEDA LT

12

AntrADIENIS, kovo 5, 2013

pasaulis Ofi­cia­lus ­ krei­pi­ma­sis

Kar­di­nolų ­ de­ry­bos

Re­kor­di­nis ­ skai­čius

Lat­vi­ja ofi­cia­liai pa­prašė Eu­ro­ pos Ko­mi­si­jos pa­tik­rin­ti, ar ša­ lis ati­tin­ka fi­nan­si­nius kri­te­ri­ jus, tarp jų – dėl ša­lies sko­los, ku­rie leistų Ry­gai įsi­ves­ti eu­ rą 2014 m. Lat­vi­ja pre­li­mi­na­ riai ati­tin­ka minė­tus kri­te­ri­jus, tarp jų – dėl vals­tybės įsis­ko­li­ ni­mo ly­gio, biud­že­to de­fi­ci­to ir inf­lia­ci­jos.

Ka­ta­likų kar­di­no­lai, tarp ku­ rių – ir Vil­niaus ar­ki­vys­ku­ pas met­ro­po­li­tas Aud­rys Juo­ zas Bač­kis, pra­dėjo de­ry­bas dėl konk­la­vos. De­ry­bo­se bus pa­skir­ta šį mėnesį tu­rin­čios įvyk­ti konk­la­vos pra­džios da­ ta ir bus ap­tar­ti ga­li­mi kan­di­ da­tai į Ka­ta­likų baž­ny­čios va­ do­vus.

Šie­met No­be­lio tai­kos pre­ mi­jai bu­vo no­mi­nuo­ta re­kor­ diš­kai daug kan­di­datų – 259. Pre­mi­jai bu­vo no­mi­nuo­ti 209 as­me­nys ir 50 or­ga­ni­za­cijų. Anks­tes­nis re­kor­das bu­vo už­ fik­suo­tas 2011 m., kai bu­vo no­mi­nuo­tas 241 kan­di­da­tas. No­mi­nantų sąra­šai 50 metų lai­ko­mi pa­slap­ty­je.

Šen­ge­no var­tai liks už­ver­ti? Iš pra­džių at­li­ki­te namų dar­bus, o ta­da pa­ gal­vo­si­me, leis­ti jums lais­vai ke­liau­ti po ES ar ne. To­kia yra vo­kie­čių ži­nia ru­mu­ nams ir bul­ga­rams, sie­kian­tiems pa­tek­ti į Šen­ge­no erdvę.

Vo­kie­čių ve­to

Ber­ly­nas pa­reiškė, kad bent jau kol kas ru­mu­nams ir bul­ga­rams ne­ke­ ti­na leis­ti pri­si­jung­ti prie 26 Eu­ ro­pos ša­lis api­man­čios Šen­ge­no erdvės, prie ku­rios vi­di­nių sienų ne­tik­ri­na­mi ke­liau­tojų pa­sai. Pa­sak Vo­kie­ti­jos vi­daus rei­kalų mi­nist­ro Han­so Pe­te­rio Fried­ri­cho, abi ša­lys tu­ri ryž­tin­giau ko­vo­ti su ko­rup­ci­ja ir nu­si­kals­ta­mu­mu. Ru­mu­nai ir bul­ga­rai pla­na­vo šią sa­vaitę pra­šy­ti ES, kad būtų įleis­ti į Šen­ge­no erdvę, ta­čiau jei tai pa­ da­rys, pa­sak vo­kie­čių, su­lauks nei­ gia­mo at­sa­ky­mo. „Jei­gu Ru­mu­ni­ja ir Bul­ga­ri­ja rei­ ka­laus bal­suo­ti <per tą susitiki­ mą>, tas mėgi­ni­mas bus su­žlug­ dy­tas Vo­kie­ti­jos ve­to“, – per­spėjo H.P.Fried­ri­chas, kon­ser­va­ty­vus po­ li­ti­kas iš Ba­va­ri­jos re­gio­no. Jis pri­dūrė, kad ne­bus svars­to­ ma ga­li­mybė pa­nai­kin­ti vi­dinę pa­ sų kont­rolę kai ku­rio­se sri­ty­se – pa­vyzd­žiui, at­vyks­tant lėktu­vais ar­ba lai­vais. Ne­ke­ti­na šelp­ti imig­rantų

ES tei­sin­gu­mo ir vi­daus rei­kalų mi­ nist­rai ke­ti­na su­si­tik­ti ir ap­tar­ti šį klau­simą ket­vir­ta­dienį.

Ta­čiau H.P.Fried­ri­chas lei­do su­pras­ti, jog Bul­ga­ri­ja ir Ru­mu­ni­ ja dar ne­pa­darė rei­kia­mos pa­žan­ gos, kad joms būtų at­ver­ti Šen­ge­no var­tai. „Šen­ge­no erdvės plėtra mū­ sų pi­lie­čiams priim­ti­na tik tuo at­ ve­ju, jei­gu bus ten­ki­na­mi es­mi­niai rei­ka­la­vi­mai. Šiuo me­tu taip nėra“, – pa­brėžė mi­nist­ras, pri­klau­san­tis An­ge­los Mer­kel par­ti­jai.

Jei­gu Ru­mu­ni­ja ir Bul­ga­ri­ja rei­ka­laus bal­suo­ti, tas mėgi­ni­ mas bus su­žlug­dy­tas Vo­kie­ti­jos ve­to. Jis kar­tu pa­ra­gi­no tai­ky­ti griež­ tes­nes san­kci­jas as­me­nims, mėgi­ nan­tiems pel­ny­tis iš Vo­kie­ti­jos so­cia­li­nio sau­gu­mo sis­te­mos pikt­ naud­žiau­jant Šen­ge­no su­tar­ties už­ tik­ri­na­mu lais­vu žmo­nių judė­ji­mu. Sie­kiant pa­tek­ti į zoną būti­nas visų jos na­rių su­ti­ki­mas. Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja (EK) ke­lis kar­tus at­metė Ru­mu­ni­jos ir Bul­ga­ri­jos pra­šy­mus. EK taip pat ar­gu­men­ta­vo, kad abie­

Sun­ku­mai: ru­mu­nams ir bul­ga­rams vyks­tant į ES, ko ge­ro, dar reikės turė­ti pa­sus.

jų ša­lių vy­riau­sybės ne­su­ge­ba su­si­ do­ro­ti su or­ga­ni­zuo­tu nu­si­kals­ta­ mu­mu ir ko­rup­ci­ja. Ga­li gy­ven­ti be Šen­ge­no

Ru­mu­ni­jos prem­je­ras Vic­to­ras Pon­ta pa­reiškė, kad ša­lies na­rystė Šen­ge­no erdvė­je ne­bebūtų jo vy­ riau­sybės prio­ri­te­tas, jei­gu Bu­ka­ reš­to pa­stan­gos vėl su­lauktų at­ kir­čio per ES mi­nistrų su­si­ti­kimą šią sa­vaitę. „Ma­no vy­riau­sybė pa­darė viską, ką galė­jo, kad spren­di­mas <...> bū­ tų tei­gia­mas, ir mes te­be­tu­ri­me to­ kių vil­čių“, – tvir­ti­no V.Pon­ta. Ru­mu­ni­jos už­sie­nio rei­kalų mi­ nist­ras Ti­tus Corlă­ţea­nas pa­brėžė, kad jo ša­lis ga­li gy­ven­ti ir be Šen­ ge­no erdvės. „Gy­ve­na­me be Šen­ge­no erdvės ir ga­li­me be jos ap­siei­ti“, – sakė Ru­ mu­ni­jos dip­lo­ma­ti­jos va­do­vas.

Ša­lies va­do­vas Traia­nas Băses­cu at­metė kal­ti­ni­mus, kad Ru­mu­ni­jai pri­si­jun­gus prie Šen­ge­no erdvės Eu­ropą užplūs ru­mu­nai. Pa­sak jo, ša­lies gy­ven­to­jai, ku­ rie ieš­ko­jo dar­bo sve­tur, jau da­bar dar­buo­ja­si Prancū­zi­jo­je, Is­pa­ni­jo­ je ir Ita­li­jo­je. Ru­mu­ni­ja ir Bul­ga­ri­ja prie ES pri­si­jungė 2007 m. Abi ša­lys sie­ kė 2011 m. pa­tek­ti į Šen­ge­no er­ dvę, ta­čiau jų na­rystę ta­da blo­ka­ vo Prancū­zi­ja ir Vo­kie­ti­ja. Vėliau Pa­ry­žius ir Ber­ly­nas su­ti­ ko, kad abiem ša­lims būtų leis­ta pri­ si­jung­ti prie Šen­ge­no erdvės su tam tik­ro­mis išim­ti­mis – pa­vyzd­žiui, at­ vyks­tant lėktu­vais ar­ba lai­vais. Ta­čiau ta­da idė­jai pa­si­prie­ši­no Ny­der­lan­dai. Praė­ju­sią va­sarą Ru­ mu­ni­jo­je ki­lus po­li­ti­nei kri­zei Ber­ ly­nas vėl pa­keitė po­zi­ciją – pa­ reiškė, kad ve­tuos Bu­ka­reš­to siekį.

„Reu­ters“ nuo­tr.

Šen­ge­no erdvė Jun­g ia 22 ES ir ke­t u­r ias Bend­r i­ jai ne­prik­lau­s an­č ias ša­l is – Švei­ ca­r iją, Nor­ve­g iją, Is­lan­d iją ir Lich­ tenš­teiną. Erd­vei ne­prik­lau­so Ai­ri­ ja ir Did­ž io­ji Bri­ta­n i­ja. Prie vi­d i­n ių sienų ne­tik­ri­na­mi ke­liau­tojų pa­sai. Pa­va­d i­n i­mas ki­lo nuo ma­žo Liuk­ sem­bur­ge esan­čio mies­te­l io Šen­ ge­no, ku­ria­me 1985 m. Prancū­zi­ja, Vo­kie­ti­ja, Liuk­sem­bur­gas, Bel­gi­ja ir Ny­der­lan­dai pa­si­rašė Šen­ge­no su­ tartį. Šen­ge­no erdvė­je yra 400 mln. gy­ven­tojų, ji api­ma 4,3 mln. kvad­ ra­ti­nių ki­lo­metrų. Į Šen­ge­no erdvę šiuo me­t u sie­k ia pa­tek­t i Ru­mu­n i­ ja, Bul­ga­ri­ja, Kip­ras ir nau­jo­ji ES na­ rė Kroa­ti­ja. „Deuts­che Wel­le“, „Der Spie­gel“, „EUOb­ser­ver“, BNS inf.

Pre­zi­den­ta­vi­mo me­tinės: tyla prieš audrą? Prieš me­tus Ru­si­jo­je įvy­ko pre­zi­ den­to rin­ki­mai, ku­riuos, su­rinkęs 63,6 pro­c. balsų, tre­čią­syk laimė­jo Vla­di­mi­ras Pu­ti­nas.

Po­pu­lia­ru­mas: V.Pu­ti­nas tebė­ra

itin po­pu­lia­rus tarp ei­li­nių Ru­si­ jos gy­ven­tojų. AFP nuo­tr.

60 metų buvęs KGB agen­tas pa­ keitė iki tol Krem­liu­je šei­mi­nin­ ka­vusį Dmit­rijų Med­ve­devą. Šis po rin­kimų ta­po Ru­si­jos mi­nist­ru pir­mi­nin­ku. Tie­sa, rin­ki­mai neap­siė­jo be pro­ testų – jie kaip rei­kiant išgąs­di­no Krem­lių. Ta­čiau, nors de­mont­ ra­ci­jos iš­sikvėpė, V.Pu­ti­nas ne­ snaudė. Krem­lius pra­stūmė par­la­men­ te teisės ak­tus, nu­ma­tan­čius mil­ ži­niš­kas bau­das ne­sank­cio­nuotų pro­testų da­ly­viams, o lėšų iš už­

sie­nio gau­nan­čius pi­lie­tinės vi­suo­ menės judė­ji­mus įpa­rei­go­jo dek­la­ ruo­ti esant „už­sie­nio agen­tus“. „Jo po­zi­ci­jos su­si­lpnėjo, todėl po­li­ti­ka su­griežtė­jo“, – svarstė po­li­ti­kos ana­li­ti­kas Ju­ri­jus Kor­gu­niu­kas. „Sky­lant vi­suo­me­nei, V.Pu­ti­nas ėmėsi veiksmų, kad su­ma­žintų ky­ lan­čią grėsmę, – pri­dūrė Hu­ma­ni­ ta­ri­nių ir po­li­ti­nių stu­dijų ins­ti­tu­to ana­li­ti­kas Vla­di­mi­ras Sla­ti­no­vas. – Ne­ma­nau, kad jis tai darė su di­de­ liu ma­lo­nu­mu. Ma­nau, jis būtų lin­ kęs vyk­dy­ti po­li­ti­nes re­for­mas.“ V.Pu­ti­nas ga­na at­vi­rai teigė, kad pro­tes­tai fi­nan­suo­ja­mi JAV vals­tybės de­par­ta­men­to. Tie­sa, šie pa­reiš­ki­ mai ge­ro­kai ap­kar­ti­no san­ty­kius su JAV, nors, at­ro­do, te­bu­vo dip­lo­ma­

ti­nių grum­ty­nių pra­džia. Abiejų ša­ lių san­ty­kių tem­pe­ratū­ra grei­tai nu­ smu­ko iki že­mumų, pri­me­nan­čių at­mos­ferą per V.Pu­ti­no pirmą­sias dvi ka­den­ci­jas 2000–2008 m. Ru­si­jos at­si­sa­ky­mas im­tis tei­ si­nių veiksmų prie­š pa­reigū­nus, sie­ja­mus su ad­vo­ka­to Ser­ge­jaus Mag­nic­kio, at­sklei­du­sio did­žiulę ko­rup­ci­jos schemą, mir­ti­mi kalė­ ji­me per iki­teis­minį areštą, nulėmė Va­šing­to­no spren­dimą užd­raus­ti kai ku­riems Mask­vos pa­reigū­nams atvyk­ti į JAV. Mask­va at­sakė užd­ raus­da­ma ame­ri­kie­čių šei­moms įsi­vai­kin­ti Ru­si­jo­je ir taip su­kėlė pa­si­pik­ti­nimą ki­to­se ša­ly­se. At­ro­do, kad Krem­liaus konf­ron­ ta­cinė stra­te­gi­ja le­mia dar di­desnę

V.Pu­ti­no izo­lia­ciją už­sie­ny­je. Ta­ čiau šis ly­de­ris tebė­ra itin po­pu­lia­ rus tarp ei­li­nių Ru­si­jos gy­ven­tojų, ku­rie jau­čia­si ne­pa­ten­kin­ti su­men­ ku­siu sa­vo ša­lies sta­tu­su po to, kai su­byrė­jo Ta­rybų Sąjun­ga. Ju­ri­jaus Le­va­dos cent­ro at­lik­ ta ap­klau­sa at­skleidė, kad 65 pro­c. res­pon­dentų įsi­ti­kinę, jog per pa­ sta­ruo­sius me­tus V.Pu­ti­nas dėl sa­ vo ša­lies nu­veikė dau­giau ge­ra ne­gu blo­ga. Tik ma­žiau nei penk­ta­da­lis ap­klaustųjų laikė­si nuo­monės, kad V.Pu­ti­nas griau­na Ru­siją. Ši ap­ klau­sa taip pat pa­rodė, kad 36 pro­c. žmo­nių did­žiau­siu V.Pu­ti­no pa­sie­ ki­mu lai­ko jo „gebė­jimą grąžin­ti Ru­si­jai did­žio­sios ga­lybės sta­tusą“. BNS inf.

13

antradienis, kovo 5, 2013

sportas Įveiktos aukštaitės

Generalinė repeticija

T.Delininkaičio indėlis

Klaipėdos „Fortūnos“ žaidėjos iškovojo 17-ąją pergalę Lietuvos moterų krepšinio lygos čempionate, namie 81:74 palaužusios „Utenos“ penketuką. Rezultatyviausiai tarp klaipėdiečių žaidė Monika Grigalauskytė, pelniusi 20 taškų, Lina Aglinskaitė – 19, Laura Puplauskaitė – 16.

„Atlantas“ prieš artėjantį sezoną dar sužais vienerias kontrolines rungtynes. Šiandien 16 val. klaipėdiečiai Liepojoje susitiks su „Liepajas Metalurgs“ vienuolike. Anot „Atlanto“ vyriausiojo trenerio Konstantino Sarsanijos, Lietuvos ir Latvijos komandos sutarė rungtyniauti pajėgiausių sudėčių.

Aštuonioliktąją pergalę Ukrainos krepšinio čempionate iškovojo Čerkasų „Čerkaski Mavpy“ klubas su Tomu Delininkaičiu, namuose 73:42 (9:14, 21:13, 21:8, 22:7) sutriuškinęs šeštojoje pozicijoje likusią Ivano Frankivsko „Goverla“ ekipą. Klaipėdietis pelnė 10 taškų, atliko 7 rezultatyvius perdavimus.

Sporto telegrafas NBA. Antrą pergalę iš eilės NBA čempionate iškovojo Hjustono „Rockets“ (33 pergalės ir 28 pralaimėjimai) klubas su Donatu Motiejūnu, sekmadienį namuose po ypač sėkmingo trečiojo kėlinio – 136:103 (31:33, 33:28, 44:17, 28:25) – sutriuškinęs Dalaso „Mavercks“ (26/33) krepšininkus. Starto penkete mačą pradėjęs lietuvis pelnė 8 taškus, po krepšiais atkovojo 8 kamuolius. Per 30 minučių D.Motiejūnas pataikė 1 tritaškį iš 3, 2 dvitaškius iš 3 bei realizavo 1 baudos metimą iš 3. 32 taškais prie pergalės prisidėjo Chandleris Parsonsas, 21 – Jamesas Hardenas ir Jeremy’is Linas. Svečių gretose sėkmingiausiai rungtyniavo O.J. Mayo (18 taškų), Shawnas Marionas (14), Brandanas Wrightas ir Vince’as Carteris (po 12). Iki sekmadienio rungtynių NBA čempionatuose „Rockets“ krepšininkai Dalaso komandai buvo pralaimėję devynerias rungtynes iš eilės. Tinklinis. Savaitgalį sužaistos ketverios iš penkerių numatytų Lietuvos vyrų tinklinio čempionato rungtynių – susitikimo pabaigos Panevėžyje nesulaukė ir aikštę paliko autsaideris Vilniaus VGTU (3 tšk.) klubas. Tuo metu Panevėžio „KKSC-Naujosios Agluonos“ tinklininkai pirmavo 2:0 (25:20, 25:7) ir jiems buvo įskaityta pergalė 3:0. Anot Lietuvos tinklinio federacijos generalinio sekretoriaus Juozo Lapeikos, vilniečių poelgis bus atskirai svarstomas, kadangi „tai jau ne pirmasis toks VGTU ekipos pasivaikščiojimas iš aikštės“. Futbolas. Pergale Estijos aukščiausiosios futbolo lygos turnyrą pradėjo klaipėdiečio Algimanto Briaunio treniruojamas Silamiajės „Kalev“ klubas, pirmojo turo mače išvykoje 2:1 (1:0) nugalėjęs Narvos „Trans“ futbolininkus. Visas rungtynes svečių gretose žaidė gynėjai Mindaugas Bagužis ir Marius Činikas. Įvarčius nugalėtojams, kurie mačą baigė be iš aikštės pašalinto Aleksandro Volodino (78 min.), pelnė Viačeslavas Zachovaika (26 min.) ir prancūzas Kassimas Aidara (67 min.). Tenisas. Vakar paskelbtoje naujoje geriausių pasaulio tenisininkų ATP klasifikacijoje aukščiausiai iš lietuvių esantis 22 metų Ričardas Berankis su 635 taškais pakilo į 80-ąją vietą iš 87-osios. Per savaitę pajėgiausias Lietuvos tenisininkas „uždirbo“ 51 įskaitinį tašką. Vienuolika pozicijų prarado ir į 456-ąją vietą iš 445-osios nukrito 21-erių Laurynas Grigelis, kuris praėjusią savaitę prarado 5 įskaitinius taškus ir dabar jų turi 77-is. ATP reitinge klasifikuoti dar du Lietuvos tenisininkai – 28-erių Gvidas Sabeckis (2 tšk.) iš 1435-osios vietos nukrito į 1439-ąją, o dvidešimtmetis Dovydas Šakinis (1 tšk.) smuktelėjo į 1 571-ąją poziciją iš 1 563-iosios. ATP reitingo lyderiu tebėra ketvirtąjį kartą savaitgalį turnyrą Dubajuje laimėjęs 25erių serbas Novakas Džokovičius.

Rusijoje – rekordinė nesėkmė Klaipėdos „Neptūno“ krepšininkai Vieningosios lygos (VL) turnyre patyrė didžiausią pralaimėjimą. 16-ojo turo dvikovoje klaipėdiečius Krasnodare 84:48 sutriuškino „Lokomotyv-Kuban“ žaidėjai.

Lyderis: S.Galdikas (mėlyna apranga) Krasnodare rungtyniavo efektingiausiai tarp „Neptūno“ žaidėjų.

Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Tai aštuoniais taškais didesnis pralaimėjimas, nei uostamiesčio ekipa nusileido Kauno „Žalgiriui“ – 62:90. Ir rusų klubo pergalė – rekordinė šį sezoną. Lapkričio mėnesį Krasnodaro penketukas buvo pasiekęs pergalę 29 taškų skirtumu, kai 93:64 įveikė Krasnojarsko „Jenisej“ ekipą. Siekiantys užimti antrąją vietą B grupėje „Lokomotyv-Kuban“ žaidėjai iki susitikimo su „Neptūnu“ buvo laimėję penkerias rungtynes paeiliui. Pergalingą seriją rusų klubas buvo pasiryžęs pratęsti ir žaisdamas su VL debiutantais. Šeimininkai nuo pirmųjų minučių spaudė klaipėdiečius net jų pačių aikštės pusėje. O kai „Neptūno“ krepšininkams pavykdavo priartėti prie „Lokomotyv-Kuban“ krepšio, atakai būdavo likę keletas sekundžių. Aktyviai žaisdami, rusai gana greitai privertė lietuvius kiek-

vieną kėlinį prasižengti po keturis kartus. Negana to, rusų krepšys buvo lyg užkeiktas – mūsų krepšininkai netaikliai atakavo net iš patogių padėčių. Ko gero, klaipėdiečiai pasiekė antirekordą mesdami iš tritaškio zonos. „Neptūno“ taikliarankiai pataikė vos kartą iš dvidešimties. Prastai Klaipėdos žaidėjai atakavo iš dvitaškio zonos: iš 40 metimų taiklūs buvo vos 14 (35 proc.). Rusijos ekipoje rungtyniavę lietuviai buvo tarp rezultatyviausių. Mantas Kalnietis, kaip ir Derrickas Brownas, pelnė 14 taškų, Simo Jasaičio sąskaitoje – 9 taškai. Patyręs 14 pralaimėjimų ir iškovojęs 2 pergales „Neptūnas“ tarp dešimties B grupės komandų užima 9-ąją vietą. Pajūrio ekipa lenkia tik Minsko „Cmoki-Minsk“ penketuką, turintį viena pergale mažiau. Artimiausias VL rungtynes Klaipėdos krepšininkai žais namie kovo 10 d. (sekmadienį) 18 val. su Maskvos srities Liubercų „Triumf“ komanda. Pirmąjį šių ekipų susitikimą Rusijoje laimėjo varžovai – 83:80.

Didžiausi „Neptūno“ pralaimėjimai su „Žalgiriu“ 62:90 (namie), 87:111 (išvykoje) su VEF 60:86 (namie) su „Nižnij Novgorod“ 63:84 (išvykoje), 72:90 (namie) su CSKA 72:83 (namie), 57:79 (išvykoje) su „Cmoki-Minsk“ 71:93 (išvykoje) su „Lokomotyv-Kuban“ 83:95 (namie), 48:86 (išvykoje)

„Lokomotyv-Kuban“ klubo nuotr.

Nesiseka: vyriausiajam treneriui K.Maksvyčiui pergalės lygoje – retenybė.

Rungtynių statistika Komandų rikiuotė „Lokomotyv-Kuban“ – „Neptūnas“ 84:48 (24:15, 27:7, 12:18, 21:8). M.Kalnietis, D.Brownas po 14, M.Grigorjevas, R.Hendrixas po 10, S.Jasaitis 9, V.Lichodėjus 6/D.Gailius 12, V.Vasylius 9, V.Šarakauskas, S.Galdikas po 7, M.Runkauskas, M.Mažeika po 4, R.Broadusas 3, R.Danys, G.Gustas po 2.

Vieta Miestas Komanda

1.Kauno „Žalgiris“ 2.Maskvos CSKA 3.Krasnodaro „Lokomotyv-Kuban“ 4.Rygos VEF 5.Nižnij Novgorodo „Nižnij Novgorod“ 6.Liubercų „Triumf“ 7.Nymburko ČEZ 8.Krasnojarsko „Jenisej“ 9.Klaipėdos „Neptūnas“ 10.Minsko „Cmoki-Minsk“

Rungt.

Perg.

16 15 16 16 19 6 15 16 16 16

15 12 12 10 9 8 5 5 2 1

14

antradienis, kovo 5, 2013

sportas

„Neptūno“ skolos – bereikšmė panika Klaipėdos „Neptūno“ krepšinio klubo direktorius Osvaldas Kurauskas pripažinęs, kad pasklidusios žinios apie komandą kamuojančias skolas – tiesa, kviečia nepanikuoti.

Toliaregis: klubo valdybos pirmininkas E.Gentvilas (antras iš kairės)

dar prieš sezoną teigė, kad „Neptūnui“ reikės daugiau pinigų.

Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

„Vasarą gavę teisę dalyvauti Vieningosios lygos varžybose, kreipėmės į Klaipėdos valdžią, kad turime galimybę žaisti labai stiprių komandų turnyre, o tam reikia papildomų lėšų. Dėl jų buvome lyg ir sutarę, – sakė direktorius. – Dar lapkritį turėtas būti išspręstas klausimas dėl papildomo finansavimo buvo

vis nukeliamas. Tolimos kelionės – brangios, stipresni žaidėjai irgi brangesni Todėl ir atsirado skolų duobė. Viliuosi, kad bent šį mėnesį situacija taps aiškesnė.“ Kiek mėnesių krepšininkai negauna algų, O.Kurauskas nekonkretino: „Yra sunku. Tikrai nelengva.“ Klubo vadovą labiau erzino kitų Lietuvos komandų elgesys, kurios, sužinojusios apie „Neptūno“ sunkumus, ėmė vilioti pagrindi-

nius žaidėjus. „Net keli klubai iš Lietuvos, nugirdę informaciją apie skolas krepšininkams, tiksint papildomos registracijos šalies pirmenybėse laikui, viliojo žaidėjus rungtyniauti pas juos. Ypač reali grėsmė buvo dėl vieno pagrindinio žaidėjo“, – pripažino O.Kurauskas, nenorėjęs sakyti jo pavardės. Kartu direktorius nepaneigė, kad klubas rado pinigų išmokėti sportininkui atlyginimą.

Diplomatas: O.Kurauskui tenka tiesiogiai bendrauti su krepšininkais

ir juos tikinti, kad padėtis pagerės.

Negaunant ilgesnį laiką algų, sutartys su „Neptūnu“ leidžia krepšininkams patiems ieškoti pragyvenimo šaltinių kitose komandose. Tačiau žaidėjai nesiblaško. „Kadangi vėluojame mokėti algas, vadinasi nevykdome savo įsipareigojimų. Pagal sutarties sąlygas, esant tokiai situacijai, krepšininkai gali ieškoti kitų komandų. Tad kiekvienas žaidėjas

gali nuspręsti, ar ieškoti kito klubo, ar likti „Neptūne“, – situaciją komentavo direktorius. – Vyrai tiki, kad finansiniai reikalai susitvarkys, todėl malonu, jog nesidairo kitų komandų.“ Vienuolika paeiliui pergalių Lietuvos krepšinio lygos (LKL) čempionate iškovojęs uostamiesčio klubas šįmet turi geras galimybes pirmą kartą iškovoti LKL medalius.

Baltijos fronte – balta vėliava Česlovas Kavarza „Dragūno“ rankininkai namie sužaidė dvejas Baltijos rankinio lygos turnyro rungtynes. Klaipėdiečiai, pralaimėję Minsko SKA ekipai 20:30, kitą dieną pasidalijo po tašką su Kauno „Granitu-Gaja-Kariu“ – 23:23.

Prizininkai: A.Mačerauskas ir A.Kravčenka namo grįžo su bronzos

medaliais.

Prarastas taškas pastarojoje kovoje sumažino klaipėdiečių viltis patekti į finalinį ketvertuką iki minimumo.

Klaipėdiečiai, prieš keletą dienų Lietuvos čempionate sutriuškinę kauniečius 11 įvarčių skirtumu, ir šįkart buvo arti pergalės - likus iki susitikimo pabaigos dviem minutėms uostamiesčio ekipa pirmavo 3 įvarčių persvara - 23:20. Kauniečiai išlygino rezultatą kone aidint finalinei sirenai. Anot vyriausiojo trenerio Artūro Juškėno, teorinių galimybių patekti tarp keturių geriausių komandų dar yra, tačiau tai – beveik stebuklas. Daugkartiniai šalies čempi-

onai dar žais dvejas rungtynes Estijoje su „Polva Serviti“ komanda ir Latvijoje su Rygos „LSPA/NBSAN“ rankininkais. Negana to, kad klaipėdiečiai turi laimėti abejas varžybas, o aukščiau esančios dvi estų komandos turi prarasti taškus. Šeštąją vietą užimantis „Dragūnas“ turi 12 taškų, ketvirtoje ir penktoje pozicijoje esantys Estijos klubai „Kehra/Daisy“ ir „Polva Serviti“ – po 13 taškų. „GranitasGaja-Karys“ su 15 taškų yra įsitvirtinęs trečioje vietoje.

Pergalių siekti trukdė negalavimai Česlovas Kavarza Kaune vykusiame Lietuvos jaunių dziudo čempionate bronzos medalius iškovojo du Klaipėdos sporto centro auklėtiniai – Aistis Mačerauskas ir Aleksandras Kravčenka.

Svorio iki 55 kg grupėje rungtyniavęs A.Mačerauskas nužingsniavo iki pusfinalio. Čia klaipėdiečio laukė daugkartinis šalies jaunučių ir jaunių pirmenybių čempionas vilnietis Edgaras Lizūnas. Uostamiesčio atletas dėl traumuotos rankos negalėjo kovoti visa jėga, todėl varžovui, vėliau tapusiam čempionu, buvo lengviau kovoti su klaipėdiečiu. Po nesėkmės A.Mačerausko laukė

varžybos dėl bronzos medalio. Šįkart jaunasis imtynininkas šventė pergalę ir užėmė trečiąją vietą. Panašiai varžybos susiklostė ir Aleksandrui Kravčenkai. Klaipėdiečiui varžybų dienos rytą pakilo temperatūra ir čempionate teko kovoti negaluojant. Pirmajai akistatai burtai uostamiesčio atstovui lėmė pajėgų varžovą iš Vilniaus. Po apylygės kovos teisėjai pergalę skyrė varžovui. Po šios nesėkmės klaipėdietis galėjo kovoti tik dėl trečiosios vietos. A.Kravčenka parodė valią. Likusias varžybas laimėjęs skausmingais veiksmais, jis iškovojo bronzos medalį. Dėl jo Aleksandras varžėsi su broliu Andrejumi, kuris liko penktas.

Puolimas: klaipėdiečiai, žaidę su Minsko ASK, tokių progų atakuoti turėjo gana nedaug.

Vytauto Petriko nuotr.

19

antradienis, kovo 5, 2013

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė kartu su „Eugrimas.lt“ leidykla –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Edwardo W. Knappmano knygą „Garsiausios pasaulio bylos“.

Edwardas W. Knappmanas. „Garsiausios pasaulio bylos“. Tapkite prisiekusiaisiais pačiuose įdomiausiuose teismo procesuose! „Garsiausios pasaulio bylos“ nukelia Jus tiesiai į teismo salę, kurioje vyksta viena iš šioje knygoje aprašomų garsiausių teisinių kovų. Vienas jų prisiminsite iš skambių laikraščių antraščių, kitos – atrastos archyvuose. Tačiau jos visos atskleidžia tikras konkrečių žmonių gyvenimo dramas. Knygoje apibūdinamos kiekvienos bylos aplinkybės, analizuojamos esminės smulkmenos, aprašomas nuosprendis ir atskleidžiamas jo poveikis. Daugiau nei 90 nuotraukų leidžia skaitytojams geriau pajusti konkrečios bylos, vykusios tam tikru istorijos momentu, dvasią.

Praėjusios savaitės teisingi atsakymai: pirmadienis – Slovakija antradienis – Kilmininkas trečiadienis – Greitkelis ketvirtadienis – Koridorius penktadienis – Tranzitinis Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Praėjusios savaitės laimėtoja – Liuda Ruseckienė.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu

1337. Siųsdami žinutę rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, kovo 12 d.

Avinas (03.21 – 04.20). Jums didelę įtaką darys aplinka, todėl galite „užsikrėsti“ tiek gera, tiek bloga nuotaika. Venkite demonstruoti kategoriškumą, nes kitiems tai visiškai nepatiks. Jautis (04.21 – 05.21). Gali būti, kad spręsis verslo arba finansiniai reikalai. Vargu ar jums pavyks maksimaliai priartėti prie tikslo. Galimas nuostolis. Dvyniai (05.22 – 06.21). Ši diena neapsaugos nuo įtampos. Jausitės stipriai priklausomi nuo kitų žmonių, verslo partnerių. Kartu jais nepasitikėsite ir ieškosite patvirtinimų savo įtarimams. Vėžys (06.22 – 07.22). Spirgėsite noru daug nuveikti, pasirodyti nepakeičiami darbe, projekte. Galite keisti kai kuriuos savo tikslus arba vienu metu pradėti iškart kelis darbus. Liūtas (07.23 – 08.23). Diena pasižymės permainingomis emocijomis. Įvykis, susijęs su turtiniais reikalais, meile, kūryba arba vaikais, gali sunervinti ir išmušti iš vėžių. Mergelė (08.24 – 09.23). Šiandien nepalanku sudarinėti sutartis, dėl ko nors svarbaus tartis, prisižadėti, nes maža vilties, kad tai bus įvykdyta. Tiek kiti, tiek jūs nepakankamai objektyviai vertinsite situaciją. Svarstyklės (09.24 – 10.23). Problemos, susijusios su artimais žmonėmis, gali jus priversti nerimauti. Galbūt išaiškės nemalonus dalykas, kurio anksčiau nesuvokėte. Skorpionas (10.24 – 11.22). Tikriausiai šiandien norėsite gauti daugiau nei esate nusipelnę. Galite pasiduoti abejotinai įtakai, prisidėti prie kažkieno sumanytos negarbingos ar pavojingos avantiūros. Šaulys (11.23 – 12.22). Šiandien būsite nelinkę savarankiškai veikti, arba norėdami įtikti kitiems perleisite jiems iniciatyvą. Nors ketinimai bus gana geri, nesusipratimai vis tiek neišvengiami. Ožiaragis (12.23 – 01.20). Kad pasisektų įgyvendinti svarbų sumanymą, gali tekti šio to atsisakyti, kažkam nusileisti ar kai ką nutylėti. Vandenis (01.21 – 02.19). Diena bus aktyvi, bet prieštaringa. Jausis pakantumo stoka. Bendraudami pernelyg pabrėšite savo emocijų bei minčių svarbą ir per mažai atsižvelgsite į kitų. Žuvys (02.20 – 03.20). Pasverkite savo jėgas, prieš imdamiesi finansinių operacijų ir didesnės atsakomybės. Staiga galite susipykti su įtakingu asmeniu, atsisveikinti su veiklos planu ar kt. Venkite konfliktinių situacijų, toleruokite kitokią nuomonę.

„ArtVio“ kviečia pasisupti ant žvaigždėto dangaus skliauto Ketvirtadienį 18 val. Klaipėdos koncertų salėje skambės styginių kvarteto „ArtVio“ kūrybinės veiklos 10-mečiui skirta koncertinė programa „Sūpuoklės ant žvaigždėto dangaus skliauto“.

Prieš dešimtmetį susibūręs kolektyvas iškart pasinėrė į aktyvų koncertinį gyvenimą, greitai sukaupė spalvingą ir svarų repertuarą, kuriame kryptingai propaguoja ir lietuvių kompozitorių muziką. Ansamblis tapo respublikinio kamerinių ansamblių konkurso Vilniuje laureatu, dalyvavo tarptautiniame kamerinių ansamblių konkurse Kuhmo mieste Suomijoje, tarptautiniuose festivaliuose Lenkijoje, Portugalijoje, Vokietijoje,

Islandijoje. Kelis kartus kvartetas tobulinosi meistriškumo kursuose Reichenau (Austrija), jau išleido keletą kompaktinių plokštelių. Koncerto „Sūpuoklės ant žvaigždėto dangaus skliauto“ programa atspindi „ArtVio“ kredo – stilistinę atliekamos muzikos įvairovę. Skambės tiek klasika, tiek šiuolaikinių užsienio bei lietuvių autorių kūryba. Jaunatviško entuziazmo, drąsių kūrybinių sumanymų nestokojantis kvartetas pasirodys ir su pianiste Indre Baikštyte – kartu skambės anglų kompozitoriaus ir altininko Franko Bridge’o Fortepijoninis kvintetas d-moll. O su kanklininke Aiste Bružaite „ArtVio“ atliks neseniai sukurtą ir jiems dedikuotą Vytauto Germanavičiaus

kūrinio „Sūpuoklės ant žvaigždėto dangaus skliauto“ premjerą. Kaip aiškino pastarojo kūrinio autorius, „sūpuoklės lietuvių tautosakoje žymi pavasario virsmą. Tai laikas, kai reikia pradėti suptis iki pat Rasų šventės. Lietuvių dainose sūpuoklėmis vadinamas mėnulis. Jis yra nakties žibintas, išblaškantis tamsoje slankiojančias piktąsias dvasias, o žvaigždės mėnulį saugančios nuo velnių ir raganų. Taip lietuvių mitologijoje, mįslėse mėnulis virsta piemeniu, ganančiu avis – žvaigždes. Kūrinio pradžioje besikartojantis „sūpuoklių“ motyvas tampa intensyviu ritminiu judėjimu, kurio atskiri segmentai vėliau virsta naujomis, besikeičiančiomis tembrinėmis

Kvartetas: „ArtVio“ ansamblyje muzikuoja Kristijonas Venslovas (II

smuikas), Tomas Petrikis (altas), Ingrida Rupaitė-Petrikienė (I smuikas) ir Povilas Jacunskas (violončelė).

faktūromis, laipsniškai tirpstančiomis kūrinio pabaigoje“. Koncerto programoje taip pat skambės

Josepho Haydno ir Fausto Latėno Styginių kvartetai. „Klaipėdos“ inf.

Orai

Šiandien dieną daugiausia be kritulių, šils iki 1–4 laipsnių aukščiau nulio. Rytoj kritulių nenumatoma. Naktį vyraus 1–6 laipsnių šaltukas, bus slidu. Dieną temperatūra kops iki 3–8 laipsnių šilumos.

Šiandien, kovo 5 d.

+3

+2

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia)

+3

Šiauliai

Klaipėda

+2

Panevėžys

+1

Utena

+3

7.16 18.19 11.03

64-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 301 diena. Saulė Žuvų ženkle.

Tauragė

+3

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +12 Berlynas +9 Brazilija +31 Briuselis +16 Dublinas +8 Kairas +23 Keiptaunas +30 Kopenhaga +6

kokteilis Ko­dėl ski­li­nė­ja lū­pos? Fer­di­nan­du pri­si­sta­tęs skai­ty­to­jas pa­ si­guo­dė, kad jam šią žie­mą, kaip nie­ka­ da anks­čiau, itin skel­dė­ja lū­pos. „Ko­dėl?“ – klau­sė jis. Anot vy­riš­kio, jis ga­li iš­gy­dy­ti lū­pas, jas tep­da­mas kre­mu, bal­za­mu. Ta­čiau Fer­ di­nan­dui la­biau rū­pi ras­ti prie­žas­t į. „Man, anks­čiau ne­ž i­no­ju­siam, kas tai yra ski­l i­nė­jan­čios lū­pos, smal­su su­ž i­ no­t i at­sa­ky­mą, kas tai lė­mė – oro są­ly­ gos ar koks nors svei­ka­tos su­tri­ki­mas“, – klau­sia­mai pe­čiais trau­kė vy­riš­k is.

Londonas +13 Madridas +14 Maskva –10 Minskas 0 Niujorkas +6 Oslas +5 Paryžius +17 Pekinas +14

Praha +6 Ryga +1 Roma +14 Sidnėjus +25 Talinas +1 Tel Avivas +17 Tokijas +13 Varšuva +8

Vėjas

4–7 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

+3

+3

Vilnius

Marijampolė Alytus

+3

Vardai Adrijonas, Giedrė, Klemensas, Liucijus, Olivija, Vydotas, Virgilijus.

kovo 5-ąją

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+1

+2

+2

+2

5

+1

-3

+1

0

5

-1

+2

-1

-4

4

rytoj

ketvirtadienį

1133 m. gi­mė Ang­li­jos ka­ ra­lius Hen­ri­kas II. 1684 m. Šven­to­ji Ro­mos im­pe­r i­ja, Len­k i­ja ir Ve­ ne­ci­ja su­da­rė są­jun­gą prieš tur­kus. 1794 m. Len­k i­jo­je pra­si­ dė­jo Ta­deu­šo Kos­ciuš­kos va­do­vau­ja­mas su­ki­li­mas. 1827 m. mi­rė elekt­ros ele­men­to iš­ra­dė­jas ita­lų gra­fas Al­les­sand­ro Giu­ sep­pe Volt. 1856 m. Lon­do­ne su­de­ gė „Co­vent Gar­den“ teat­ ro pa­sta­tas.

1933 m. na­ciai Vo­kie­ti­jos par­la­men­to rin­ki­muo­se lai­mė­j o 52 pro­cen­t us vie­tų. 1945 m. Vo­kie­ti­jo­je pra­ dė­ta sku­biai mo­bi­li­zuo­ ti 16-me­čius paaug­lius. 1953 m. mi­rė SSRS va­ do­vas Jo­si­fas Sta­l i­nas (Jo­si­fas Vi­sa­rio­no­vi­čius Džiu­gaš­vi­lis). Sta­li­ni­nio re­ži­mo iri­mo pra­džia. 1953 m. mi­rė ru­sų kom­ po­zi­to­rius Ser­ge­jus Pro­ kof­je­vas.

1976 m. gi­mė krep­ši­ nin­kas Ša­r ū­nas Ja­si­ ke­vi­čius.

Gė­jų ei­ty­nių ne­to­le­ruo­ja Pa­ta­ri­mas: rū­pin­ki­tės sa­vo lū­

po­mis, nes jos – itin svar­bi bur­ nos da­lis.

Nu­girs­ta šam­pū­no rek­la­ma Anks­čiau ma­no plau­kai bu­vo sau­si ir ne­gy­vi, o da­bar jie drėg­ni ir kru­ta.

Gim­ta­die­nio va­ka­rė­lis stebuklų šalyje

Pa­si­rū­pin­ki­te sa­vi­mi Šiuo­lai­ki­nio žmo­gaus gy­ve­ni­mo tem­ pas, kai dau­gu­ma nuo­lat kur nors sku­ ba, le­k ia, yra nuo gal­vos iki ko­jų už­si­ ver­tę įvai­riau­siais rū­pes­čiais ir dėl to ne­ran­da lai­ko ne tik poil­siui, bet net ir nor­ma­l iam, vi­sa­ver­čiam mai­ti­ni­mui­ si, tu­r i pa­sek­mių. Anks­ty­vą pa­va­sa­r į or­ga­niz­mas ken­čia nuo avi­ta­mi­no­zės, imu­ni­te­tas tam­pa ne­be toks at­spa­rus per­š a­l i­mo li­goms, ki­to­k iems svei­ka­ tos su­t ri­k i­mams. No­r int ne­si­rgti, bū­t i žva­l iems ir ener­g in­g iems, ge­rai jaus­ tis, bū­t i­na or­ga­n iz­mą ap­r ū­pin­t i vi­ta­ mi­nais ir mik­roe­le­men­tais. Vi­ta­m i­nai C, E ir A neut­ra­l i­z uo­ja lais­ vuo­sius ra­di­ka­lus, taip pa­leng­vin­da­mi imu­ni­nės sis­te­mos dar­bą. Vi­ta­mi­no C tu­r i cit­r u­si­n iai vai­siai, dau­g u­ma švie­ žių vai­sių ir dar­žo­vių. Vi­ta­mi­no A gau­ su ku­ku­rū­zuo­se, bu­ro­kuo­se, mor­ko­se, mo­liū­guo­se, vi­ta­mi­no E – kvie­čių dai­ guo­se, rie­šu­t uo­se, ža­l ios spal­vos dar­ žo­vė­se, au­ga­li­niuo­se alie­juo­se.

Pa­ta­ri­mas biu­rok­ra­tams Jei jū­sų dar­bo sta­las su­re­gu­liuo­tas ne­ tin­ka­ma­me, jums ne­pa­to­g ia­me aukš­ ty­je, o kom­piu­te­r io pe­lė taip pat nuo­ lat yra ne­pa­to­g io­je vie­to­je, ran­ko­se jau­č ia­mas dilg­č io­ji­mas, ga­l i at­ro­dy­ ti, kad ran­kos tins­ta. Bū­ti­na su­si­re­gu­ liuo­ti sa­vo dar­bo vie­tą taip, kad jaus­tu­ mė­tės pa­to­g iai, o vi­sas sė­dė­ji­mo krū­ vis ne­tek­tų vie­nai kū­no da­liai.

Links­mie­ji tirš­čiai Grįž­ta įkau­šęs vy­ras na­mo. – Na, tai kur val­k io­jai­si, bjau­ry­be? – Na, tu gi pro­t in­ga mo­te­r is, pa­t i ką nors su­gal­vok. Čes­ka (397 719; ge­rai be­stu­bu­riams – jų ne­kan­ki­na ra­di­ku­li­tas)

Apk­lau­sa: gė­jų ei­ty­nėms ne­pri­ta­ria 62 pro­c. lie­tu­vių.

Ho­mo­sek­sua­lų ei­ty­nėms ne­pri­ta­ ria 62,1 pro­c. Lie­tu­vos gy­ven­to­jų, ro­do pir­ma­die­nį pa­skelb­ti ap­klau­ sos re­zul­ta­tai.

Vyk­dant ty­ri­mą pa­klau­sus, ar pri­ ta­ria va­sa­rą Vil­niu­je pla­nuo­ja­ moms ant­ro­sioms ho­mo­sek­sua­ lų ei­ty­nėms, tei­gia­mai at­sa­kė 15,2 pro­c. res­pon­den­tų, 15,8 pro­c. sa­ kė ne­tu­rį nuo­mo­nės, 5 pro­c. nu­ro­ dė apie ren­gi­nį ne­gir­dė­ję. Sek­sua­li­nių ma­žu­mų ei­ty­nės Vil­niu­je pla­nuo­ja­mos lie­pos 27 d. Vil­niaus val­džia iš­da­vė lei­di­mą ren­gi­niui Upės gat­vė­je, bet or­ga­

Snie­go ata­ka Ja­p o­n i­j os šiau­r i­nė­j e Ho­k ai­do sa­lo­j e smar­k us sny­g is praei­t ą sa­vait­ga­l į nu­ si­ne­šė aš­tuo­n ių žmo­n ių gy­v y­bes, tarp jų vie­nos šei­mos, ku­rių au­to­mo­bi­lis bu­ vo už­vers­tas snie­gu. Trys žmo­nės žu­vo ap­si­nuo­di­ję smal­kė­mis, kai jų au­to­mo­bi­ lį už­g riu­vo snie­go la­v i­na. Ki­to­je Ho­kai­ do sa­los da­ly­je sa­vait­ga­l į snie­go pus­ny­ se taip pat bu­vo ras­ti mir­ti­nai su­ša­lę 54 ir 76 me­tų vy­rai. Smar­ki pū­ga su­ne­šė iki dvie­jų met­r ų aukš­čio pus­nis. Ma­no­ma, kad dėl gau­saus sny­gio šeš­ta­die­nio po­ pie­tę į pie­tus nuo Ho­kai­do esan­čio­je Aki­ tos pre­fek­tū­ro­je nuo bė­gių nu­lė­kė grei­ta­ sis trau­ki­nys „Shin­kan­sen“. BNS inf., AFP nuo­tr.

ni­za­to­riai, no­rin­tys žy­giuo­ti Ge­ di­mi­no pro­spek­tu, ap­skun­dė to­kį spren­di­mą teis­mui. Nau­jie­nų po­rta­lo del­fi.lt skel­bia­ mo­je ap­klau­so­je gy­ven­to­jų taip pat klaus­ta, ar jie sa­vo ap­lin­ko­je pa­žįs­ta ho­mo­sek­sua­lių as­me­nų. 11,4 pro­c. pa­tvir­ti­no pa­žįs­tan­tys ho­mo­sek­ sua­lų, 12,8 pro­c. pa­si­rin­ko at­sa­ky­ mą „tiks­liai ne­ži­nau, bet įta­riu“, o 71,8 pro­c. tei­gė ne­pa­žįs­tan­tys ho­ mo­sek­sua­lų. Bend­ro­vė „Spin­ter“ sau­sio 17– 28 d. ap­klau­sė 1 004 Lie­tu­vos gy­ ven­to­jus nuo 18 iki 75 me­tų. BNS inf.

Gar­si auk­si­nio jau­ni­mo at­sto­vė Pa­ ris Hil­ton sa­vo na­mus šeš­ta­die­nį bu­vo pa­ver­tu­si pa­sa­kų ša­li­mi – drau­gams ji su­ren­gė gim­ta­die­ nio va­ka­rė­lį „Ali­sos Ste­buk­lų ša­ly­je“ te­ma.

Vieš­bu­čių tink­lo pa­vel­dė­to­ja, ku­riai va­sa­rio 17 d. su­ka­ko 32eji, pa­si­da­bi­no Ali­sos kos­ tiu­mu, o sa­vo pra­šmat­nų na­mą Los An­dže­le iš­ puo­šė tos te­mos rek­vi­zi­ tu, įskai­tant di­džiu­lius gry­bus ir pe­te­liš­kes. Įžy­mius sa­vo drau­gus ji vai­ši­no šam­pa­nu, ku­ rio bu­vo pa­tiek­ta 100 bu­te­lių, sal­du­my­nais ir gim­ta­die­nio tor­tais, ku­rių vie­nas bu­vo pa­ puoš­tas pa­čios su­kak­ tu­vi­nin­kės ir ją fo­tog­ ra­f uo­jan­č ių ma­ž y­č ių pa­pa­ra­cų fi­gū­rė­lė­mis. Kom­pa­ni­ją links­mi­no re­ pe­ris Li­las Way­ne’as ir DJ Ties­to. Tarp sve­čių bu­vo ek­ ra­no žvaigž­dės Chi­na Chow, Ef­re­nas Ra­mi­re­zas ir Jes­se Wood­row, taip pat re­ži­sie­rius Eli Rot­has. P.Hil­ton Twit­ter. com pa­skel­bė va­ka­rė­lio nuo­trau­kas ir pa­ra­šė: „Taip links­ma! Neį­ti­ki­ma nak­tis! Ge­riau­siai iš vi­sų pra­leis­tas lai­kas!“ E.Rot­has pri­dū­rė: „Lai­min­ go gim­ta­die­nio, Pa­ris Hil­ton! Nuos­ Te­ma: per gim­ta­die­nį P.Hil­ton ta­biai pra­lei­dau lai­ką. Taip!!!“ WENN-BNS inf.

vir­to Ali­sa iš ste­buk­lų ša­lies.

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.