2013-03-07 Vilniaus diena

aštis r t i a v a S

TODĖL, KAD ESU VILNIETIS Savaitraštis miestui

kovo 7–13 d., 2013 m. Nr. 10 (1511)

išeina ketvirtadieniais

Sparnuotos Vilniaus svajonės pakibo ore

miestas

2p.

„Ka­ziu­kas“ dos­nus il­ga­pirš­čiams

Gyvenimas 16p.

Na­ciai ar tėvynės gynė­jai?

30

kinas

tūkst. litų

A.Hitch­coc­ko pa­slap­tys

8

sieks „Air Lituanicos“ vadovo atlyginimas.

Biografinės dramos apie spalvingąjį XX a. siaubo filmų kūrėjų etalonu laikomą režisierių Alfredą Hitchcocką autoriai šiųmetėje „Oskarų“ ceremonijoje atsiėmė vienintelį apdovanojimą – už grimą.

„Fotodienos“ / Audriaus Bagdono nuotr.

Prem­je­ro pa­tarė­jas fi­nansų klau­si­mais Sta­sys Ja­ke­liū­nas

7p.

diena.lt

Eu­ro­pos pra­ras­to­ji kar­ta: jau­ni­mo ne­dar­bo sta­tis­ti­ka šo­ki­ruo­ja, pro­gnozės – ne­džiu­gi­na.

Pasaulis 10p.

sugrįžim tv3 teLev as „taNGoMaNiZija PriMiNS ijo

S“ LaiKUS

Kartu su „Vilniaus diena“ priedas „TV diena“ su visos savaitės televizijos programa

2 Lt

Televi zijos PRoGRA kovo Mos 9–15 d.

2013 m.

Nr. 10

Ga­liu pa­ti­kin­ti: dėl mo­kes­čių anks­čiau nei 2014 m. tik­rai nie­ko ne­bus kei­čia­ma.

tv hero jai

LIETUV DIDVYROI S Ų PAIEŠKO S Tiražas 34 620

23p.

TAIK

E.JakilaIKLyjE itis dalys „Auksin ius kiauš inius“

2

kovo 7–13, 2013

miestas diena.lt/naujienos/miestas

Mu­gė­je – ir džiaugs­ma

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Tris die­nas Vil­niu­je vy­ku­si Ka­ziu­ko mu­gė at­ne­šė ir džiaugs­mo, ir pro­ble­mų: kai ku­rie skun­dė­si vos ga­lė­ję brau­tis per tirš­tą mi­nią su­siau­rė­ju­sio­se gat­vė­se, o po­li­ci­ja su­lai­kė net sep­ty­nis il­ ga­pirš­čius, šva­ri­nan­čius mu­gės lan­ky­to­jų ki­še­nes.

Ind­rė Pep­ce­vi­čiū­tė i.pepcevičiūtė@diena.lt

Da­li­jo nu­ro­dy­mus Pre­zi­den­tei

Ar skai­tė­te sa­vo pro­gra­mą, po­nai?

And­re­jus Žu­kovs­kis

K

o­vo 11-oji Lie­tu­vo­je jau ke­l in­t i me­tai iš ei­lės pri­me­n a ne ne­prik­ lau­s o­my­b ės šven­t i­ mą, o įvai­r ių gru­puo­čių tar­pu­sa­ vio san­ty­k ių aiš­k i­ni­mą­si.

Ar­tė­jant šiai iš­k i­l iai da­tai pra­bil­ ti, o drau­ge ir pa­ro­dy­ti sa­vo mei­ lę tė­vy­nei sku­ba vi­si, kas ne­tin­gi, bet pa­ste­bi­miau­sias – tau­ti­niu sa­ ve va­di­nan­tis jau­ni­mas.

Taip, na­cio­na­lis­tai iš pro­vin­ci­jos su­va­žia­ vę į mies­tus įgi­jo raš­ tin­gu­mo pra­dme­nis ir ėmė kur­ti pro­gra­mą. O pro­gra­mą pa­ra­šy­ti čia jums ne kiau­lių au­sis prie si­na­go­gos pri­kal­ti.

Jau ke­l in­t i me­tai iš ei­lės jie ne­ si­bo­d i ro­dy­t i sa­vo mei­lės na­cių sim­bo­l i­ką pri­me­nan­čiais ženk­ liu­k ais, skųs­to­m is gal­vo­m is ir ker­z i­n iais ba­tais. Toks mi­l i­ta­r is­ ti­n is mar­š as grą­ž i­na mus į tar­ pu­ka­r io Lie­tu­vą. Ki­ta ver­tus, šie žmo­nės vis la­biau pri­me­na lai­ ke pa­si­k ly­du­sius XIX a. ant­ros pu­sės ro­man­ti­kus, ti­k in­čius, kad no­r int iš­sau­go­t i lie­t u­v y­bę svar­ biau­sia kal­ba, at­gai­vin­ti pa­go­ny­ bę ir iš­siųs­ti juo­dao­d žius bei gel­ ton­vei­d žius už ša­l ies ri­bų.

Per ket­ve­r ius me­t us nuo vie­ nos or­ga­n i­za­ci­jų – Lie­t u­v ių tau­ ti­n io cent­ro – su­si­k ū­r i­mo 2008 m. rugp­jū­t į na­cio­na­l is­t i­n is ju­dė­ ji­mas Lie­tu­vo­je ge­ro­kai kei­tė­si ir ta­po ne toks ag­re­sy­vus.

Da­ly­va­vę ju­dė­ji­me tur­būt pri­si­ min­t ų, ko­k ie pa­reiš­k i­mai skam­ bė­jo anuo­met. O jei ne­pri­si­m in­ tų, ga­lė­t ų at­gai­v in­t i at­m in­t į ap­ si­lan­kę you­t u­b e.com in­ter­ne­to sve­tai­nė­je ir su­ra­dę pa­čių na­cio­ na­l is­t ų kur­tą fil­mu­ką apie sa­vo cent­ro įkū­r i­mą. „Cent­ro“ stei­gė­jai Ado­mo Mic­ke­ vi­čiaus pa­mink­lo pa­pė­dė­je ne­bi­ jo­jo taš­ky­tis šo­vi­nis­ti­nių fra­zių ir

keis­t ų moks­l i­n ių žo­d žių kok­tei­ liu. Trum­pai ta­r iant, skam­b ė­jo įpras­t i to­k iems su­si­r in­k i­mams bū­d in­g i tuš­t i žo­d žiai. Bet ne tik. Šis vaiz­do įra­š as taip pat pui­k i pro­ga pa­nag­r i­nė­t i Lie­t u­vos na­ cio­na­lis­tų pro­gra­mą, ku­rią jie im­ tų­si įgy­ven­din­ti atė­ję į val­d žią.

Tad kas gi slė­pė­si po šū­k iais, ai­ dė­ju­siais prieš ket­ve­r ius me­t us, „Aš no­riu pa­k laus­ti ar mes pri­ta­ riam ši­tiems punk­tams, po pa­ra­ liais?“, „Už Lie­tu­vą“, „Už vie­n in­gą lie­t u­v iš­ką vals­t y­bę“, „Lie­t u­v iš­ka tvar­ka tu­ri bū­ti Lie­tu­vo­je“, 2011 m. va­sa­rio 16 d. ir ko­vo 11 d. „pa­trio­tų“ ei­t y­nė­se skam­bė­ju­siu is­te­r iš­k u „Lie­tu­va – lie­tu­viams“ ir šių­me­te jo in­terp­re­ta­ci­ja „Lie­tu­va – lie­tu­ viams, lie­tu­viai – Lie­tu­vai“?

Po vi­so­mis šio­mis fra­zė­mis slė­pė­ si ir sle­pia­si pro­g ra­ma, ku­r ią bū­ tų ne­pro­šal pa­stu­di­juo­ti vi­siems žy­g iuo­jan­t iems. Taip, na­c io­na­ lis­tai iš pro­v in­ci­jos su­va­ž ia­vę į mies­t us įgi­jo raš­t in­g u­mo pra­dme­n is ir ėmė­si kur­t i pro­g ra­mą.

O pro­g ra­mą pa­ra­šy­ti čia jums ne kiau­lių au­sis prie Švėkš­nos si­na­ go­gos pri­kal­ti.

Pa­si­ro­do, kad Lie­tu­va bū­tų lie­tu­ viams, o ne ko­k iems nors „Lie­tu­ vos pi­l ie­čiams“, kaip rei­ka­lau­ja įvai­r ios žmo­gaus tei­sių gy­n i­mo or­ga­n i­z a­c i­jos, te­rei­k ia įgy­ven­ din­t i ke­l is na­cio­na­l is­t ų su­gal­vo­ tus punk­tus.

Sus­tab­dy­ti imig­ra­ci­ją, o už­sie­nie­ čius įdar­bi­nan­č ius darb­da­v ius ap­mo­kes­t in­t i. At­si­sa­k y­t i eu­ro ir iš­sau­go­t i li­tą. Taip pat iš­sau­go­ ti ry­šius su pro­tė­viais, pri­pa­ž in­ti se­no­vės bal­tų pa­sau­lė­ž iū­rą ir ti­ kė­ji­mo dva­si­nę, is­to­r i­nę bei kul­ tū­r i­nę ver­tę, tau­tos iš­sau­go­ji­mą iš­kel­t i aukš­čiau už eko­no­m i­ką, rem­t i gims­ta­mu­mą lie­t u­v ių šei­ mo­se bei iš­da­ly­t i lie­t u­v io pa­ž y­ mė­ji­mus lie­tu­viams.

Pas­kai­čius kai ku­rias šių pro­g ra­ mi­nių nuo­sta­tų, ky­la įta­ri­mų dėl jų kū­rė­jų pro­to blai­v u­mo. Na, o per­skai­čiuos sky­re­l į apie ry­š ių su pro­tė­viais iš­sau­go­ji­mą ir dva­ si­nės bal­t ų pa­sau­lė­ž iū­ros pri­pa­ ži­ni­mą su­si­da­ro įspū­dis, kad pro­ gra­mos au­to­rius di­de­lis „Įsi­k ū­ni­ ji­mo“ ger­bė­jas.

Ko ge­ro, vi­si šie punk­tai ne to­k ie jau svar­būs, pa­ly­g in­t i su rei­ka­ la­v i­mu pa­nai­k in­t i Bau­d žia­mo­jo ko­dek­so 170 straips­n į už ne­san­ tai­kos kurs­t y­mą. Pa­nai­k in­k i­me šį straips­n į ir, na­c io­na­l is­to gar­ bės žo­d is, Lie­t u­vo­je liks tik lie­ tu­v iai.

Mies­to va­do­vams me­rui Ar­tū­rui Zuo­kui bei vi­ce­me­rui Ja­ros­la­vui Ka­mins­kiui ir vie­nam or­ga­ni­za­to­ rių Vy­te­niui Ur­bai pa­skel­bus Ka­ ziu­ko mu­gės Vil­niu­je ati­da­ry­mą, jo­je pa­si­ro­dė ir ša­lies Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė. Ly­di­ma ap­ sau­gos dar­buo­to­jų ir bū­rio fo­tog­ ra­fų, ji mu­gė­je bend­ra­vo su ama­ ti­nin­kais, pir­ko Ka­ziu­ko žo­le­lių ar­ba­tos, ver­bų, priė­mė pre­kiau­to­ jų do­va­nas.

Ne vi­si mu­gės pre­ky­bi­nin­kai pa­ si­žy­mė­jo di­de­liu kuk­lu­mu, kai pro ša­lį ėjo vals­ty­bės va­do­vė. Iš Pa­ ne­vė­žio at­vy­ku­si se­ny­vo am­žiaus mo­te­ris į mu­gę at­ve­žė įvai­rių žo­ le­lių Ka­ziu­ko ar­ba­tos. Pa­ti už­kal­ bi­nu­si Pre­zi­den­tę pa­siū­lė jos įsi­gy­ ti. Pre­zi­den­tė grą­žos iš mo­te­riš­kės neė­mė, o ta­da ši ne­si­kuk­lin­da­ma pra­šė nuo­trau­kos ir už­si­ra­šy­ti jos ad­re­są ar nu­me­rį, kad su­si­siek­tų ir ži­no­tų, kur tą nuo­trau­ką at­siųs­ti. „Bet skam­bin­kit tik va­ka­re“, – dik­tuo­da­ma te­le­fo­no nu­me­rį aiš­ki­ no pre­kiau­to­ja ir su­kė­lė juo­ką ap­ lin­ki­niams.

Ver­bą veš į Va­ti­ka­ną

Ša­lies va­do­vė mu­gė­je įsi­gi­jo daug ver­bų – vie­nas pir­ko, ki­tas ga­vo do­va­nų. Ama­ti­nin­kai, lin­kė­da­mi jai lai­mės ir kad vi­sad bū­tų sau­go­ ma, pa­do­va­no­jo šiau­di­nį an­ge­lą, ki­ti – du pa­veiks­lė­lius su an­ge­lais. Ga­ vo do­va­nų ir me­di­nį mar­gu­tį, ma­ žą sim­bo­li­nę ver­bą, ki­tų ama­ti­nin­ kų dir­bi­nių.

Pre­zi­den­tė bu­vo už­si­mi­nu­si, kad Ka­ziu­ko mu­gė­je ieš­kos ypa­tin­gos ver­bos, – ją ke­ti­na per inau­gu­ra­ci­ ją, ku­rio­je da­ly­vaus vi­sų vals­ty­bių va­do­vai, įteik­ti nau­ja­jam po­pie­žiui.

Dar vaikš­ti­nė­da­ma mu­gė­je ji pa­ tvir­ti­no, kad įsi­gy­tas ver­bas pa­do­ va­nos ir Lie­tu­vių kop­ly­čiai Šv. Pet­ ro ir Po­vi­lo ba­zi­li­ko­je.

Gvel­bė rū­pin­to­jė­lius

Vyks­tant Ka­ziu­ko mu­gei po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai su­lai­kė sep­ty­nis žmo­ nes, įta­ria­mus va­gys­tėms iš mu­ gės pre­kiau­to­jų ir pir­kė­jų.

Kaip tei­gia­ma po­li­ci­jos pra­ne­ši­ me, praė­ju­sį penk­ta­die­nį 18.15 val. ša­lia Ge­di­mi­no pro­spek­to mu­gė­je bu­vo su­lai­ky­ti 32 me­tų A.D. ir 34 me­tų A.D., ku­rie iš pre­ky­bos pa­ la­pi­nės pa­vo­gė me­di­nę rū­pin­to­jė­ lio skulp­tū­rą. Abu bu­vo pri­sta­ty­ti į

po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­tą. Mu­gės me­ tu anks­ty­vą šeš­ta­die­nio ry­tą pa­rei­ gū­nai vyk­da­mi į tar­ny­bą pa­ste­bė­ jo, kad Min­dau­go gat­vė­je vy­riš­kis ne­ša ir krau­na į ša­lia sto­vin­tį au­ to­mo­bi­lį me­ta­lą – san­tech­ni­nius vamz­džius, gro­tas ir kt. Įta­ria­ma­ sis 45 me­tų S.A. su­lai­ky­tas ir pri­ sta­ty­tas į po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­tą.

Sek­ma­die­nį 10.30 val. Pi­lies ir Bar­bo­ros Rad­vi­lai­tės gat­vė­se su­ lai­ky­tas 29 me­tų T.T., ku­ris iš pre­ kiau­to­jo pa­la­pi­nės pa­vo­gė pin­tą krep­šį, kai­nuo­jan­tį 75 li­tus.

Kraus­tė ir ki­še­nes

Tą pa­čią die­ną 15.30 val. Ge­di­mi­no pro­spek­te bu­vo su­lai­ky­ta 30-me­tė D.B. ir 35 me­tų M.P., ku­rie pa­vo­gė pin­tą krep­še­lį, o iš pre­kiau­to­jo, at­ vy­ku­sio iš Lat­vi­jos, – me­dų ir me­ daus mui­lą. Abu pri­sta­ty­ti į po­li­ci­ jos ko­mi­sa­ria­tą.

Apie 16 val. Bar­bo­ros Rad­vi­lai­ tės gat­vė­je pa­rei­gū­nai su įkal­čiais su­lai­kė ankš­čiau ne kar­tą teis­tą ki­ šen­va­gį 26 me­tų I.O., ku­ris iš vy­ro išo­ri­nės kai­li­nių ki­še­nės pa­vo­gė pi­ ni­gi­nę su do­ku­men­tais ir pi­ni­gais.

Nuos­to­lis – 606 li­tai.

Nu­si­kal­ti­mų nuo­sa­vy­bei ty­ri­mo sky­riu­je pra­dė­tas iki­teis­mi­nis ty­ri­

Ap­link­ke­lio mi­li­jo­nai šil­dys ši­lu­m Vil­niaus sa­vi­val­dy­bei ne­spė­jant pa­nau­do­ti 30 mln. li­tų eu­ro­pi­nių lė­šų, skir­tų Vil­niaus va­ka­ri­niam ap­link­ke­liui, Vy­riau­sy­bė va­kar nu­spren­dė ati­duo­ti juos ši­lu­mos tie­kė­jams.

Vy­riau­sy­bė tre­čia­die­nį nu­spren­dė lė­šas, skir­tas aukš­tos įtam­pos oro li­ni­joms pa­keis­ti ka­be­li­nė­mis tarp Ozo ir Šiau­ri­nės gat­vių, per­leis­ ti ki­tai pro­gra­mai. Anot Ūkio mi­ nis­te­ri­jos, Vil­niaus sa­vi­val­dy­bė in­

Išei­tis: šiems gre­ta ap­link­ke­lio esan­tiems lai­dams pa­slėp­ti po že­me

skir­ti 30 mln. li­tų li­ko ne­pa­nau­do­ti – jie Vy­riau­sy­bės spren­di­mu ati­ teks ši­lu­mos tie­kė­jams.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

for­ma­vo, kad va­ka­ri­nio ap­link­ke­lio tre­čias eta­pas dar ne­pra­dė­tas įgy­ ven­din­ti, to­dėl 2013 m. ne­bus pa­ keis­tos ir šio ruo­žo elekt­ros li­ni­jos, tad pi­ni­gus siū­lo­ma skir­ti ši­lu­mos tink­lams mo­der­ni­zuo­ti.

Siek­da­ma kuo sku­biau pa­nau­do­ ti 2007–2013 m. ES Lie­tu­vai skir­tą pa­ra­mą, Ūkio mi­nis­te­ri­ja pa­ren­gė Eko­no­mi­kos au­gi­mo veiks­mų pro­ gra­mos pa­kei­ti­mus. Šiuo me­tu vyks­ta ant­ras Vil­niaus va­ka­ri­nio ap­link­ke­lio sta­ty­bos eta­ pas. Jo ran­go­vė yra di­džiau­sia Lie­ tu­vos ke­lių ir til­tų sta­ty­bos gru­pė „Kau­no til­tai“ kar­tu su sta­ty­bos ir mon­ta­vi­mo bend­ro­ve „Al­vo­ra“, Vil­niaus ke­lių bei in­ži­ne­ri­nių tink­ lų tie­si­mo įmo­ne „Feg­da“ – įmo­ nės tie­sia 169 mln. li­tų ver­tės ap­ link­ke­lio tę­si­nį.

miestas per savaitę

2013 02 28 2013 03 06

Penk­ta­die­nis

Šeš­ta­die­nis

Penk­ta­die­nį su­lai­kę du po­li­ci­jai ge­rai ži­ no­mus vil­nie­čius, sos­ti­nės pa­rei­gū­nai ra­do di­de­lį kie­kį nar­ko­ti­nių me­džia­gų ir gink­lų. Vil­niaus ap­skri­ties vy­riau­sia­sis po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­tas pra­ne­šė, kad pas 1972 m. gi­mu­sį O.R. ir 1946 m. gi­mu­sį G.R. ras­ta apie 10 kg ka­na­pių ir jų da­lių, 4 kg eks­ta­zio tab­le­čių, 1 kg am­fe­ta­mi­no.

Taip pat pa­rei­gū­nai ra­do 300 šaud­me­ nų, de­vy­nis šau­na­muo­sius gink­lus, tris sprogs­ta­mų­jų me­džia­gų bri­ke­tus, ku­rių bend­ras svo­ris – 600 g.

Kol vil­nie­čiai ir sos­ti­nės sve­čiai džiau­ gė­si mies­to ren­gi­niais, me­di­kams bu­vo pa­ts dar­by­me­tis. Šeš­ta­die­nį į Vil­niaus uni­ver­si­te­ti­nę li­go­ni­nę pri­sta­ty­ti ke­li be­ na­miai nu­ša­lu­sio­mis ga­lū­nė­mis. Li­go­ni­ nės Sku­bio­sios pa­gal­bos sky­riaus ve­dė­ jas Ar­tū­ras Zub­ric­kas

3

kovo 7–13, 2013

miestas

20p.

Ar lenkai ir lietuviai vėl susiburtų į Žalgirio mūšį?

ai, ir nuo­sto­liai

Snie­gas tuš­ti­na vil­nie­čių ki­še­nes And­re­jus Žu­kovs­kis a.zukovski@diena.lt

Paš­vie­tus pa­va­sa­ri­nei sau­lei praė­ju­sią sa­vai­tę ir sa­vait­ga­lį snie­go nuo­šliau­žos nuo sto­gų kri­ to tie­siai ant praei­vių. Ne­sus­ku­bu­ siems sa­vų sto­gų nu­va­ly­ti pa­sta­tų sa­vi­nin­kams už pa­rei­gų ne­vyk­dy­ mą sa­vi­val­dy­bė da­li­jo bau­das.

At­si­pa­lai­da­vo: tirš­to­je Ka­ziu­ko mu­gės mi­nio­je be­si­su­kio­jan­tys va­gi­

šiai ne tik ga­di­no mu­gės lan­ky­to­jų nuo­tai­ką, bet ir da­vė ne­ma­žai dar­ bo sos­ti­nės po­li­ci­jai. Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

mas. I.O. už­da­ry­tas į areš­ti­nę. Ty­ ri­mą ke­ti­na­ma baig­ti pa­grei­tin­to pro­ce­so tvar­ka.

Po­li­ci­ja tei­gia, kad šven­tės praė­jo sklan­džiai, be di­des­nių in­ci­den­tų. Šven­tės da­ly­vių sau­gu­mą už­tik­ ri­no ne tik uni­for­muo­ti vie­šo­sios po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai, bet ir ci­vi­liais dra­bu­žiais vil­kė­ję Vil­niaus ap­skri­

ties vy­riau­sio­jo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ ria­to Ope­ra­ty­vaus rea­ga­vi­mo po­ sky­rio pa­rei­gū­nai. Šio vie­nin­te­lio ša­ly­je pa­da­li­nio dar­buo­to­jai yra ki­šen­va­gys­čių už­kar­dy­mo ir išaiš­ ki­ni­mo spe­cia­lis­tai. Pa­rei­gū­nai per ma­si­nius su­si­bū­ri­mus su­si­lie­ja su mi­nia ir tam­pa ne­pas­te­bi­mi ne tik pi­lie­čiams, bet ir nu­si­kal­tė­liams.

m ­ i­nin­kus Be to, „Kau­no til­tų“ va­do­vau­ja­ mas kon­sor­ciu­mas už 40,488 mln. li­tų kei­čia šia­me ruo­že esan­čią 110 ki­lo­vol­tų elekt­ros li­ni­ją ka­be­li­ne.

Tai pir­mas di­de­lis „Kau­no til­tų“ įgy­ven­di­na­mas ener­ge­ti­kos pro­ jek­tas Lie­tu­vo­je.

Per­nai rug­sė­jį „Kau­no til­tai“ pra­ne­šė, kad li­ni­jų kei­ti­mas jau įpu­sė­jęs.

Nu­ma­ty­ta, kad ant­ras eta­pas tu­rė­tų baig­tis 2014-ųjų pir­mo­ je pu­sė­je, tre­čio eta­po ap­link­ke­ lio sta­ty­bų nuo Ozo iki Uk­mer­gės gat­vės kon­kur­sas dar ne­pas­kelb­ tas.

Vil­niaus sa­vi­val­dy­bės Inf­rast­ ruk­tū­ros sky­riaus ve­dė­jas Li­nas Bar­tu­se­vi­čius „Vil­niaus die­nai“ pa­tvir­ti­no, jog lė­šų at­si­sa­ky­ta dėl to, kad ap­link­ke­lio pro­jek­tui jų ne­

bū­tų spė­ta pa­nau­do­ti, – kon­kur­ sas už­stri­go dėl že­mės iš­pir­ki­mo iš pri­va­čių sa­vi­nin­kų pro­ble­mų. „Ūkio mi­nis­te­ri­ja bu­vo sky­ru­si ES lė­šų va­ka­ri­nio ap­link­ke­lio tre­ čio eta­po 110 ki­lo­vol­tų ori­nės li­ni­ jos re­konst­ruk­ci­jai. Ta­čiau dėl už­ si­tę­su­sio že­mės iš­pir­ki­mo pro­ce­so va­ka­ri­nio ap­link­ke­lio tre­čio eta­po per 2007–2013 m. lai­ko­tar­pį įgy­ ven­din­ti ne­spė­si­me. Dėl to bu­vo nu­spręs­ta šių lė­šų at­si­sa­ky­ti ir pra­ šy­ti mi­nis­te­ri­jos leis­ti jas pa­nau­ do­ti ki­tur, nes ki­tu at­ve­ju jos bū­tų ne­pa­nau­do­tos. Šiuo me­tu sta­tant va­ka­ri­nį ap­link­ke­lį ant­ro eta­po dar­bai vyks­ta pa­gal gra­fi­ką ir jie su Ūkio mi­nis­te­ri­jos skir­to­mis lė­šo­ mis ne­bu­vo su­si­ję“, – sa­kė L.Bar­ tu­se­vi­čius.

VD inf.

At­ly­dys ir snie­gas ne­ma­lo­niai nu­ ste­bi­no ne vie­ną vil­nie­tį ir net sa­ vait­ga­lį vy­ku­sios Ka­ziu­ko mu­gės da­ly­vį. Met­ri­nių var­vek­lių, ky­ ban­čių virš gal­vos, mies­te be­veik ne­bu­vo, tačiau snie­gas, ypač se­ na­mies­ty­je, nuo nuo­žul­nių sto­gų kri­to ant ne vie­no praei­vio gal­vos ar au­to­mo­bi­lio. Šie­met sau­sio ir va­sa­rio mė­ne­siais už sta­ti­nių ne­ prie­žiū­rą Vil­niu­je bu­vo skir­ta tris­ de­šimt vie­na nuo­bau­da. „Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos spe­cia­lis­tai už sta­ti­nių ne­prie­žiū­rą žie­mos se­ zo­nu – var­vek­lių ša­li­ni­mo dar­bų neat­li­ki­mą – 2013 m. sau­sio, va­ sa­rio mė­ne­siais su­ra­šė 31 ad­mi­ nist­ra­ci­nių tei­sės pa­žei­di­mų pro­ to­ko­lą, sky­rė nuo­bau­das“, – tei­gė Vil­niaus sa­vi­val­dy­bės Ap­lin­kos ir ener­ge­ti­kos de­par­ta­men­to Būs­ to re­no­va­vi­mo sky­riaus Sta­ti­nių nau­do­ji­mo prie­žiū­ros po­sky­rio ve­dė­jas Tau­ras Va­ren­ber­gas.

Sek­ma­die­nį vil­nie­čius ir mies­to sve­čius džiu­gi­no ne tik tra­di­ci­nė Ka­ziu­ko mu­gė, bet ir tul­pių pa­ro­da, ku­rio­je bu­vo pri­sta­ty­ ta dau­giau nei 100 rū­šių šių gė­lių. Pa­ro­da iki pir­ma­die­nio va­ka­ro vy­ko „Og­mios mies­ te“ įsi­kū­ru­sia­me Ver­kių gė­lių tur­gu­je.

Di­džiau­sio sos­ti­nė­je po sto­gu vei­kian­ čio gė­lių tur­gaus va­do­vo And­riaus Ple­ se­vi­čiaus tei­gi­mu, jau tre­čius me­tus ren­gia­ma pa­ro­da bu­vo sie­kia­ma ne tik pra­džiu­gin­ti lan­ky­to­jų akis, bet ir plės­ti jų aki­ra­tį, su­do­min­ti nau­jo­mis šių gė­lių

šliau­žos kri­to ant praei­vių ir au­to­mo­bi­lių. Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

Val­di­nin­kas pri­mi­nė, kad, va­ do­vau­jan­tis LR sta­ty­bos įsta­ty­mo 40 straips­niu, sta­ti­nių nau­do­to­jai pri­va­lo šio ir ki­tų įsta­ty­mų nu­sta­ ty­ta tvar­ka or­ga­ni­zuo­ti ir (ar) at­ lik­ti sta­ti­nio tech­ni­nę prie­žiū­rą. „Žie­mos se­zo­nu dėl su­si­kau­pu­ sio ant pa­sta­tų sto­gų snie­go, su­si­ da­riu­sio le­do pa­di­dė­ja lai­kan­čių­ jų konst­ruk­ci­jų ap­kro­va. Sie­kiant iš­veng­ti ekst­re­ma­lių si­tua­ci­jų žie­ mos se­zo­nu, pa­sni­gus ar tirps­tant snie­gui bū­ti­na ste­bė­ti, kad ne­si­ kaup­tų snie­gas ir le­das ant pa­sta­ tų sto­gų bei išo­ri­nių du­rų sto­ge­

lių, prie švies­lan­gių, sie­nų, lan­gų ir ki­tų ati­tva­rų ver­ti­ka­lių­jų pa­vir­ šių, o jo su­si­kau­pus – ne­del­siant ša­lin­ti. Pas­te­bė­jus pra­de­dan­čius su­si­da­ry­ti var­vek­lius, ne­del­siant or­ga­ni­zuo­ti jų ša­li­ni­mo dar­bus, iki dar­bų pra­džios ir juos at­lie­ kant pa­vo­jin­gas vie­tas ap­tver­ti STOP juos­ta. Su­si­kau­pu­sio snie­ go ir var­vek­lių ša­li­ni­mo dar­bai pri­ski­ria­mi pa­grin­di­niams tech­ ni­nės prie­žiū­ros dar­bams, to­dėl jų neat­li­ki­mas už­trau­kia ad­mi­ nist­ra­ci­nę at­sa­ko­my­bę“, – tei­gė T.Va­ren­ber­gas.

Va­do­vui – 30 tūkst. li­tų Va­kar vy­ku­sia­me ta­ry­bos po­ sė­dy­je Vil­niaus mies­to val­džia priė­mė spren­di­mą 5 mln. li­tų pa­ di­din­ti mies­to tak­si bend­ro­vės „Start Vil­nius“, ku­ri val­do oro li­ni­ jų bend­ro­vę „Air Li­tua­ni­ca“, įsta­ti­ nį ka­pi­ta­lą.

Už bal­sa­vo 27 as­me­nys, prieš – 12, su­si­lai­kė – 3. Šiuo me­tu „Start Vil­niaus“ įsta­ti­nis ka­pi­ta­las yra 42 mln. li­tų, jis di­dės iki 47 mln. li­tų.

Už­si­min­ta, kad nau­ją­ja „Air Li­ tua­ni­cos“ par­tne­re tu­rė­tų tap­ti Ang­li­jos pi­gių skry­džių bend­ro­vė „Fly­be“, per me­tus skrai­di­nan­ ti dau­giau kaip 8 mln. ke­lei­vių.

Bend­ra­dar­biau­jant su „Fly­be“ bū­tų ga­li­ma nau­do­tis bend­ra bi­ lie­tų už­sa­ky­mo sis­te­ma, or­ga­ni­ zuo­ti jun­gia­muo­sius skry­džius.

Bend­ro­vė „Air Li­tua­ni­ca“ jau yra įsi­gi­ju­si in­ter­ne­to ad­re­są fly­be-li­ tua­ni­ca.com.

Vil­niaus me­ro Ar­tū­ro Zuo­ko tei­gi­mu, kol kas pri­va­čių in­ves­ tuo­to­jų įsi­trau­ki­mas į bend­ro­

Sek­ma­die­nis no, kad per pa­rą pa­gal­bą ten­ka su­teik­ti pen­kiems še­šiems ga­lū­nes nu­ša­lu­siems as­me­nims. Anot jo, šių ne­lai­mė­lių srau­ tas ims sek­ti tik po mė­ne­sio. „Bai­gia­si šal­čiai ir bai­gia­si nu­ša­li­mai“, – „Vil­niaus die­nai“ tei­gė A.Zub­ric­kas.

Pa­vo­jus: dau­ge­ly­je se­na­mies­čio vie­tų to­kios su­le­dė­ju­sio snie­go nuo­

vės „Air Li­tua­ni­ca“ veik­lą yra tik po­pie­riu­je. „Šiuo me­tu pa­si­ra­šy­ ta su­tar­čių su 17 bend­ro­vių Lie­tu­ vo­je. Pa­gal su­tar­tį jie tu­ri per­ves­ti pi­ni­gus ta­da, kai, na­tū­ra­lu, ta­ry­ba priims spren­di­mus ir tu­rė­si­me li­ cen­ci­ją skrai­dy­ti. Tad šiuo at­ve­ju pa­gal su­tar­tį jie ne­pri­va­lo per­ves­ti.

Priė­mus vi­sus rei­ka­lin­gus spren­di­ mus mi­nė­ti ak­ci­nin­kai per­ves pi­ni­ gų „Air Li­tua­ni­cos“ veik­lai“, – sa­ kė me­ras.

Kal­b ė­d a­m as apie skry­d žių bend­ro­vės „Air Li­tua­ni­ca“ va­do­ vo at­ly­gi­ni­mą A.Zuo­kas tei­gė, kad šiuo me­tu Eri­kui Zub­rui mo­ka­ma 8,5 tūkst. li­tų. Pa­sak jo, kai pra­ si­dės bend­ro­vės veik­la, at­ly­gi­ni­ mas bus toks, koks bu­vo nu­ma­ty­ tas vers­lo pla­ne, t. y. 30 tūkst. li­tų, neats­kai­čius mo­kes­čių.

Kaip pri­va­tūs in­ves­tuo­to­jai skel­bia­mi ir vers­li­nin­kas An­ta­nas Guo­ga, „Lie­tu­vos ry­tas“, „Bal­sas Lt“, „Ad­lex“, „MG Bal­tic In­vest­ ment“, „Pa­ne­vė­žio ke­liai“.

VD inf.

Už­mo­jai: Vil­niaus me­ras A.Zuo­

kas tvir­ti­na, kad šiuo me­tu „Air Li­tua­ni­ca“ tu­ri 17 pri­va­čių in­ ves­tuo­to­jų.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

8p.

Ką apie pla­nus kur­ti skry­džių bend­ro­vę ma­no ki­tų did­mies­čių va­do­vai.

Tre­čia­die­nis veis­lė­mis. „Tul­pių se­lek­ci­nin­kai be­veik kas­met pa­siū­lo nau­jų hib­ri­di­nių tul­pių, ku­rios iš­si­ski­ ria žie­do dy­džiu, iš­vaiz­da, ko­to il­giu bei, ži­no­ma, spal­va“, – sa­ kė A.Ple­se­vi­čius.

Dau­gu­ma tul­pių į pa­ro­dą „Og­mios mies­te“ bu­vo at­vež­tos iš šio­mis gė­lė­mis gar­sė­jan­čios Olan­di­jos, ta­čiau lan­ky­to­jai ga­lė­ jo pa­ma­ty­ti ir Lie­tu­vos bei Len­ki­ jos au­gin­to­jų pri­sta­to­mų rū­šių.

Vil­niaus sa­vi­val­dy­bės ta­ry­ba tre­čia­die­ nį bend­ru su­ta­ri­mu pri­ta­rė spren­di­mui pa­va­din­ti vie­ną gat­vių per ka­rą ge­to žy­ dams tal­ki­nu­sios Vil­niaus uni­ver­si­te­to bib­lio­te­ki­nin­kės Onos Ši­mai­tės var­du, o ša­lia esan­čiam skve­rui su­teik­ti Pa­ sau­lio Tei­suo­lių var­dą. Vil­niaus uni­ver­si­ te­to bib­lio­te­ki­nin­kės O.Ši­mai­tės var­du bus pa­va­din­tas gat­vės ruo­žas ne­to­li Vil­ niaus ku­ni­gų se­mi­na­ri­jos – nuo Atei­ties ir Kal­va­ri­jų gat­vės san­kry­žos iki Pu­šy­no ke­lio. Pa­sau­lio tei­suo­lių var­du tu­rė­tų bū­

ti pa­va­din­tas skve­ras ša­lia mi­nė­tos gat­ vės. Na­cis­ti­nės Vo­kie­ti­jos oku­ pa­ci­jos me­tais O.Ši­ mai­tė į Vil­niaus ge­tą įneš­ da­vo mais­to, laiš­kų, kny­gų, iš­neš­da­vo ver­tin­gų is­ to­ri­nių ir li­te­ra­tū­ri­nių kū­ri­nių, pa­dė­jo slėp­ ti pa­bė­gė­lius.

4

Kovo 7–13, 2013

miestas diena.lt/naujienos/miestas

K.Žo­roms­kiui – at­mi­ni­mo len­ta Lai­ma Že­mu­lienė l.zemuliene@diena.lt

Pir­ma­dienį ant na­mo K.Ka­li­naus­ ko gatvė­je, ku­ria­me gy­ve­no ir kū­ rė ži­no­mas dai­li­nin­kas Ka­zi­mie­ ras Žo­roms­kis (1913–2004 m.), mi­ nint šimtą­sias jo gi­mi­mo me­ti­nes ati­deng­ta at­mi­ni­mo len­ta.

Įam­ži­ni­mas: pa­mink­linė len­ta ati­

deng­ta ant bu­vu­sios K.Žo­roms­kio stu­di­jos sie­nos – jo našlės Kris­ti­ nos Žo­roms­kienės ini­cia­ty­va šia­ me pa­sta­te eks­po­nuo­ja­mi dai­li­ nin­ko dar­bai.

„Fo­to­die­nos“ / Dmit­ri­jaus Rad­lins­ko nuo­tr.

Į skulp­to­riaus Ma­riaus Gru­šo su­ kur­tos me­mo­ria­linės len­tos su skulptū­ri­niu K.Žo­roms­kio po­rtre­ to ba­rel­je­fu ofi­cia­lias ati­den­gi­mo iš­kil­mes su­si­rin­ko dau­gybė gar­sių dai­li­nin­ko ta­len­to gerbėjų. Tarp jų – Vil­niaus ro­tušės ce­re­mo­ni­ meist­ras Sau­lius Pi­lin­kus, kultū­ ros vi­ce­mi­nist­ras Ro­mas Ja­roc­kis, ne­tgi Is­pa­ni­jos am­ba­sa­do­rius Lie­ tu­vo­je Mi­gue­lis Aria­sas-Esté­ve­ zas. Jis pri­minė, jog K.Žo­roms­kis dve­jus me­tus gy­ve­no Mad­ri­de, – būtent Mad­ri­do mo­der­nio­jo me­ no mu­zie­ju­je jis su­rengė pirmąją sa­vo per­so­na­linę pa­rodą. At­mi­ni­ mo len­ta – iš gra­ni­to, o jos cent­re įkom­po­nuo­tas K.Žo­roms­kio po­ rtre­tas – iš bron­zos.

1942 m. K.Žo­roms­kis baigė Vil­ niaus, 1945 m. – Vie­nos dailės aka­de­miją. 1946 m. mokė­si Ro­ mos ka­ra­liš­ko­jo­je dailės aka­de­mi­ jo­je. K.Žo­roms­kio kūri­niai iš­sis­ki­ria sti­liaus ori­gi­na­lu­mu ir aukš­tu pro­ fe­sio­na­lu­mu. Op­ti­nio imp­re­sio­ niz­mo sti­liaus pa­veiks­lai me­ni­nin­ kui pelnė tarp­tau­tinį pri­pa­ži­nimą. „Pa­gim­dei sūnų per pa­tį le­do­nešį, tai jis visą gy­ve­nimą ra­mybės ne­ turės“, – taip pa­sa­kiu­si pri­buvė­ja dai­li­nin­ko mo­ti­nai. Taip ir bu­vo.

1943–1986 m. K.Žo­roms­kis gy­ ve­no, kūrė ir dir­bo pe­da­go­ginį darbą pri­vers­tinė­je emig­ra­ci­jo­je – Aust­ri­ jo­je, Švei­ca­ri­jo­je, Ita­li­jo­je, Is­pa­ni­jo­ je, Ko­lum­bi­jo­je ir Jung­tinė­se Ame­ri­ kos Vals­ti­jo­se. Nuo 1950 iki 1986 m.

K.Žo­roms­kis gy­ve­no ir tapė JAV – Niu­jor­ko šir­dy­je Man­ha­ta­ne, 23-io­ jo­je gatvė­je. Gy­ven­da­mas Niu­jor­ke, K.Žo­roms­kis ak­ty­viai įsit­raukė į vi­ sos Ame­ri­kos ir lie­tu­vių bend­ruo­ menės veiklą, pa­rašė daug straips­ nių me­no klau­si­mais, da­ly­va­vo pa­ro­do­se Či­ka­go­je, Niu­jor­ke, Bos­ to­ne, Kliv­lan­de, Fi­la­del­fij­ o­je, ki­tur. Į Lie­tuvą dai­li­nin­kas grįžo 1986 m.

Ekst­re­ma­lu: žvar­bo­kas pra­ėju­sio šeš­ta­die­nio oras – jo­kia kliū­tis

svei­kuo­liams, ku­rie drąsiai nėrė į eketę.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vaitės nuo­tr.

Pa­va­sarį pa­si­ti­ko le­dinė­mis mau­dynė­mis Agnė Klim­čiaus­kaitė a.klimciauskaite@diena.lt

Net ir Vil­niu­je yra žmo­nių, ku­ riems mau­dynėms blo­go oro ne­ būna: pra­ėjusį šeš­ta­dienį Pi­laitė­ je svei­kuo­liai pa­va­sarį pa­si­ti­ko tra­di­ciš­kai mau­dy­da­mie­si Sa­ lotės eže­re iš­kirs­to­je eketė­je.

Ant kran­to – šal­čiau

Praė­jusį šeš­ta­dienį Vil­niaus svei­ kuo­lių klu­bai „Gi­lu­žis“ ir „Op­ ti­ma­lie­tis“ su­rengė jau 11-ąją svei­ka­tos ir grūdi­ni­mo­si šventę „Vil­niaus ruo­niai 2013“.

Sim­bo­liš­kai pa­lydė­ti žie­mos ir pa­si­tik­ti pa­va­sa­rio prie Sa­lotės eže­ro su­si­rin­ko ne­ma­žas būrys en­tu­ziastų, ku­rie smal­suo­lius šiur­pi­no pus­nuo­giai mankš­tin­da­ mie­si, ner­da­mi į le­dinį van­denį ir ti­kin­da­mi, kad eketė­je – kur kas šil­čiau, nei įsi­su­pus į kai­li­nius.

Ak­ty­viau­si ruo­niai dėstė, kad šie me­tai, Sei­mo pa­skelb­ti Svei­ka­tin­ gu­mo me­tais, yra ge­riau­sia pro­ga pri­si­jung­ti prie mau­dy­nių. „Tik­rai ne­šal­ta nei ant snie­ go, nei van­de­ny. Šo­ka­me į eketę kiek­vieną šeš­ta­dienį. Spe­cia­liai grūdin­tis ar tre­ni­ruo­tis ne­rei­kia, svar­biau­sia – nu­si­tei­ki­mas“, – sakė ruo­nis Vik­to­ras.

Jam pri­tarė Ge­nutė, ji teigė, kad bai­mes ir šaltį rei­kia pa­lik­ti ant kran­to, o už drąsą at­ly­gi­na­ ma pui­kia sa­vi­jau­ta. „Šal­tas van­ duo gy­do ir kūną, ir sielą. Žmo­gus ne­be­sis­kund­žia svei­ka­ta, dėl jo­kio per­ša­li­mo gal­vos ne­be­su­ka, o sie­ la ener­gi­jos gau­na, įkvėpi­mo“, – kalbė­jo mo­te­ris. Jos pa­čios gy­ve­ ni­me mau­dynės eketė­je at­si­ra­do įstei­gus svei­kuo­lių klubą – su­lau­ kus pa­lai­ky­mo ryž­tis svei­kiau gy­ ven­ti kur kas leng­viau.

Nėrė ir šim­ta­me­čiai

Pak­lau­sus, ar tap­ti ruo­niu ly­gu tap­ti svei­kuo­liu, nuo­monės iš­sis­ kyrė. Vie­ni sakė, kad vi­so­se gy­ve­ ni­mo sri­ty­se kraš­tu­ti­nu­mai ken­ kia, svar­biau­sia – klau­sy­ti sa­vo or­ga­niz­mo ir at­si­žvelg­ti į jo po­rei­ kius, tad mėsos, la­še­lio al­ko­ho­lio at­si­sa­ky­ti ne­būti­na. Ki­ti tvir­ti­no,

kad pa­si­rin­kus ruo­nio gy­ve­ni­mo būdą svei­katą nuo­di­jan­tys da­ly­kai ne­de­ra. „Aiš­ku, pir­telė­je yra alaus, iš­ge­ria­me ir vy­no, deg­tinės. Ne­gi svei­ko pro­to bei blai­vus žmo­gus šoktų į eketę ir mėgtų tai. Ži­no­ ma, tai tik be­pro­čių už­siė­mi­mas“, – juo­ka­vo vie­nas į van­denį pa­si­ rengęs šok­ti ruo­nis. Tie­sa, jis pri­ dūrė, kad iš tiesų ren­ka­si svei­katą, o al­ko­ho­lio ne­to­le­ruo­ja ir net ne­ sėda prie sta­lo, jei ant jo pui­kuo­ ja­si bu­te­lis.

Svei­kuo­liš­kos bu­vo ir šventės vaišės – kruopų košė ir ar­ba­ta su im­bie­ru. Ruo­niai pri­pa­ži­no, kad jų būry yra ir vaikų, ta­čiau šeš­ta­ dienį jų ne­bu­vo ma­ty­ti. Vy­riau­ sias svei­kuo­lis į eketę šok­da­vo net per­žengęs 100-metį.

12 svei­kuo­liškų mėne­sių

Va­sa­ris pa­gal Svei­ka­tin­gu­mo me­ tų pro­gramą bu­vo skir­tas dva­si­ niam, psi­chi­niam ir fi­zi­niam at­ spa­ru­mui di­din­ti, grūdin­tis. Visą mėnesį įvai­rio­se Lie­tu­vos vie­to­se bu­vo ren­gia­mos „svei­ka­tin­gu­mo, grūdi­ni­mo­si ban­gos“. Kul­mi­na­ ci­ja – did­žio­sios kas­me­tės svei­ kuo­lių mau­dynės – įvy­ko Pa­lan­ go­je va­sa­rio 16 d. Ko­vas skir­tas dva­si­nei bei psi­chi­nei žmo­gaus ir vi­suo­menės svei­ka­tai ap­tar­ti, puo­selė­ti.

Svei­ka­tin­gu­mo metų ini­cia­to­ rių nuo­žiū­ra 12 šių metų mėne­sių su­skirs­ty­ti te­mo­mis pa­gal lai­ko tarps­nius, sie­kiant pa­brėžti svei­ katą stip­ri­nan­čias ar­ba ar­dan­čias ak­tua­li­jas. Sau­sis – svei­ka pra­ džia: nėštu­mas, gim­dy­mas, kūdi­ kystė; va­sa­ris – or­ga­niz­mo (dva­si­ nio, psi­chi­nio, fi­zi­nio) at­spa­ru­mo, grūdi­ni­mo­si mėnuo; ko­vas – dva­ sinė, psi­chinė svei­ka­ta; ba­lan­dis – šva­ri ap­lin­ka; ge­gužė – judė­ji­mas, fi­zi­nis ak­ty­vu­mas; bir­že­lis – svei­ kos šei­mos mėnuo; lie­pa – gam­ tos ir natū­ra­lio­sios me­di­ci­nos; rugpjū­tis – lai­min­ga bran­da (se­ natvė); rugsė­jis – svei­ka mo­kyk­ la; spa­lis – svei­ka, vi­sa­vertė mi­ty­ ba; lapk­ri­tis – be ža­lingų įpro­čių, pri­klau­so­my­bių; gruo­dis – žvilgs­ nis į ateitį: Vi­suo­menės svei­ka­tos gelbė­ji­mo pro­gra­mos pra­džia.

5

kovo 7–13, 2013

Ĺžalias miestas

Mies­tas ir svei­ka­ta – ar tai su­de­ri­na­ma?

Dis­ku­si­jos apie svei­ką mi­ty­bą pa­gal po­pu­ lia­ru­mą jau se­niai pra­len­kė pa­ťne­ke­sius apie orą. DaŞ­nas mies­tie­tis dėl li­gų kal­ti­na svei­ka­tos sis­te­mą, ap­lin­ką ar net kai­my­ną.

O spe­cia­lis­tai pa­ta­ria – ge­riau pa­Şiō­rė­ki­ me, ką val­go­me ir kiek ju­da­me.

Ka­ro­li­na Vait­ke­vi­Ä?iō­tÄ— Tė­vai ga­di­na vai­kĹł mi­ty­bÄ…

Praė­ju­siÄ… sa­vai­tÄ™ reng­to­je dis­ku­si­ jo­je svei­kÄ… gy­ven­se­nÄ… pro­pa­guo­ jan­tys Ĺžy­mĹŤs tau­tie­Ä?iai su­ti­ko, kad Va­ka­rĹł ci­vi­li­za­ci­jos ÄŻpro­Ä?iai, neap­ len­kÄ™ ir Lie­tu­vos did­mies­Ä?iĹł gy­ven­ to­jĹł, dau­ge­lÄŻ pri­ver­tÄ— rim­tai su­si­rō­ pin­ti pro­ble­mo­mis, ku­riĹł anks­Ä?iau tu­rė­jo­me ga­na re­tai: ant­svo­riu, mi­ ty­bos su­tri­ki­mais, ĹĄir­dies li­go­mis, ga­liau­siai – bend­ra sa­vi­jau­ta.

Apie svei­kÄ… gy­ven­se­nÄ… kal­bė­jÄ™s gar­sus vir­tu­vÄ—s ĹĄe­fas Rus­la­nas Bol­ go­vas pa­ste­bė­jo – in­tui­ty­viÄ… ir tin­ ka­mÄ… vai­kĹł mi­ty­bÄ… su­ga­di­na tė­vai. „Mi­ty­bos ÄŻpro­Ä?iai su­si­for­muo­ ja vai­kys­tė­je. ÄŽde­da tė­vai vai­kui ÄŻ lÄ—kť­tÄ™ bul­viĹł, kot­le­tÄ…, dar­Şo­viĹł, duo­nos, – pa­Şiō­rė­ki­te, jis vis­kÄ… val­gys at­ski­rai, kaip rei­ka­lau­ja or­ ga­niz­mas“, – sa­kÄ— R.Bol­go­vas. Ĺ˝i­no­ma, au­gant tie ÄŻgim­ti ÄŻpro­ Ä?iai kin­ta, juos kei­Ä?ia ir gy­ve­ni­mo bō­das bei klai­din­gas mÄ…s­ty­mas.

DaŞ­nas no­rė­da­mas su­liek­nė­ti pra­ de­da val­gy­ti tik kar­tą per die­ną, o

pa­skui skun­dŞia­si, kad svo­ris ne krin­ta, o au­ga. „Val­gy­ti rei­kia ne kar­tą per die­ ną, o ke­le­tą kar­tų, bet po tru­pu­tį.

Apsk­ri­tai rei­kia la­biau sa­ve my­lė­ti.

Jei my­lė­si­te, ne­val­gy­si­te vis­ko iĹĄ ei­ lÄ—s, – tei­gÄ— vir­tu­vÄ—s ĹĄe­fas ir pri­dō­ rÄ—: – Nuo sta­lo rei­kia at­si­sto­ti ta­da, kai dar jau­Ä?ia­tÄ—s al­ka­ni.“ Spor­tas pa­sku­ti­nė­je vie­to­je

Ant­ras Ĺžings­nis svei­kos gy­ven­se­nos link – spor­tas, ju­dė­ji­mas ir Ĺža­lin­gĹł ÄŻpro­Ä?iĹł at­si­sa­ky­mas. „Ger­kit, rō­ky­ kit, be jō­sĹł pa­sau­lis bus ĹĄva­res­nis“, – to­kiu po­sa­kiu kal­bÄ… kon­fe­ren­ci­jo­ je pra­dė­jo pa­sau­lio Ä?em­pio­nas ga­ liō­nas Ĺ˝yd­rō­nas Sa­vic­kas.

Jis pa­tei­kė pa­vyz­dį, kad dau­ge­ly­ je ťa­lių gy­dy­to­jai pa­cien­tams vie­toj vais­tų re­cep­to iť­ra­ťo vi­zi­tą į spor­to klu­bą, o li­go­nių ka­sos tai kom­pen­ suo­ja. Pas mus, de­ja, to­kios pra­kti­ kos dar nė­ra.

Kal­bant apie svei­kÄ… mais­tÄ…, spor­tÄ…, rei­kia ne­pa­mirť­ti, kad la­bai svar­bus Ä?ia ir gry­nas oras bei ty­ras van­duo. Pa­sau­lio triat­lo­no Ä?em­

„„For­mu­lė: dis­ku­si­jos da­ly­viai pri­pa­Şi­no, kad tai, ar mies­to Şmo­gus bus svei­kas, pri­klau­so nuo jo pa­ties va­

lios kas­dien ju­dė­ti, svei­kai mai­tin­tis ir ne­tu­rė­ti Ĺža­lin­gĹł ÄŻpro­Ä?iĹł.

pio­nas, eko­lo­gi­niĹł ak­ci­jĹł ini­cia­to­ rius Vid­man­tas Ur­bo­nas tei­gÄ—, kad lie­tu­viai ne­ver­ti­na to, kÄ… tu­ri. „Bō­tĹł ÄŻdo­mus eks­pe­ri­men­tas tuos Ĺžmo­nes, ku­rie sa­ko, kad Lie­ tu­vo­je jiems blo­ga gy­ven­ti, nu­veŞ­ ti bent mė­ne­siui ÄŻ Etio­pi­jÄ…, Pie­ tĹł Ame­ri­kÄ…, kad pa­ma­ty­tĹł, kaip iĹĄ tik­rų­jĹł Ĺžmo­nÄ—s gy­ve­na, pvz., kai van­dens rei­kia ei­ti uĹž 50 km“, – kal­bė­jo V.Ur­bo­nas.

Pa­sak jo, tu­ri­me di­dĹžiu­lÄŻ tur­tÄ… – ĹĄva­rĹł van­de­nÄŻ. Pas mus jo lyg ir ÄŻ va­lias, bet pa­sau­lio sta­tis­ti­ka ro­do, kad van­duo spar­Ä?iai nyks­ta.

Spra­gos svei­ka­tos sis­te­mo­je

Nuo ko pri­klau­so svei­ka­ta? Kaip tei­ gė ha­bi­li­tuo­tas bio­me­di­ci­nos moks­ lų dak­ta­ras, pro­fe­so­rius Al­gir­das Bau­bi­nas, 50 pro­c. ji pri­klau­so nuo pa­ties Şmo­gaus, t. y. gy­ven­se­nos, po 20 pro­c. pri­klau­so nuo ap­lin­kos ir bio­lo­gi­nių veiks­nių. Ir tik 10 pro­c. – nuo vi­sa­ga­lės me­di­ci­nos. „Iť to ga­li­me spręs­ti, kur rei­kia su­dė­lio­ti ak­cen­tus: mō­sų svei­ka­tos po­li­ti­ko­je ar pra­kti­ko­je. Dėl to, kas su­ra­ťy­ta Lie­tu­vos svei­ka­tos po­li­ti­ ko­je ir stra­te­gi­jo­je, vis­kas yra ge­rai.

Bet kaip mes tą po­li­ti­ką ir stra­te­

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

gi­jÄ… ÄŻgy­ven­di­na­me, – ne­ran­du net kri­ti­kos Ĺžo­dĹžiĹłâ€œ, – kalbÄ—jo pro­fe­ so­rius.

Dis­ku­si­jos ini­cia­to­rÄ— van­dens ir oro jo­ni­za­to­rius ga­mi­nan­Ä?ios ÄŻmo­ nÄ—s „Bur­bu­liu­kas“ ko­mer­ci­jos di­ rek­to­rÄ— In­ga Tri­bui­ťie­nÄ— ÄŻsi­ti­ki­ nu­si, jog Ĺža­lin­gi mi­ty­bos ÄŻpro­Ä?iai, per ma­Şas dė­me­sys spor­tui, uŞ­ terť­ta mies­to ap­lin­ka ir neį­ti­ki­mai grei­tas gy­ve­ni­mo tem­pas le­mia tai, kad Lie­tu­va pa­gal ser­ga­mu­mÄ… yra vie­na pir­mau­jan­Ä?iĹł vals­ty­biĹł Eu­ ro­po­je.

UĹžs. 1081705

Geras duťas – ne tik ťvarai, bet ir gerai nuotaikai Tiesiai iť italų mados namų atkeliavusi vonios įranga pasiŞymi elegantiťku dizainu ir aukťta kokybe.

ď Ž DÄ—mesys: B./  .^bNU\ZR• QV_RXa\_Vb` 1 =_R`XR[V` VYaNV ]_VĂ›ZĂ› V_ _\QĂ› QĂ›ZR`Ă&#x; cV

`VRZ` cNXN_\ `cRĂ˜VNZ`

Linas Koreiva „Kiekviena diena prasideda ir baigiasi vonioje!“ – su tokiu skambiu ĹĄĹŤkiu Vilniuje atidaryta moderni vonios ÄŻrangos studija „Aquahome“. ÄŽ sostinÄ—s VerkiĹł gatvÄ—je ÄŻsikĹŤrusio salono atidarymo vakarÄ… susirinko deĹĄimtys vonios ÄŻranga ir dizainu besidominÄ?iĹł sveÄ?iĹł.

AnkstyvÄ… vakarÄ… prasidÄ—jusio renginio lankytojai mÄ—gavosi itin aukĹĄto lygio atidarymo ĹĄvente. ÄŽ naujÄ…jÄŻ salonÄ… sveÄ?iai ĹžengÄ— raudonu kilimu. Viduje juos stebino itin modernus studijos interjero dizainas. Sumaniai ÄŻrengtoje salono erdvÄ—je kiekvienas lankytojas turÄ—jo galimybÄ™ iĹĄ arti susipaĹžinti su Ä?ia eksponuojama vonios ÄŻranga.

Itin didelio dÄ—mesio sulaukÄ— gyva vandens ekspozicija.

Tiesa, lankytojai stebÄ—josi ne tik 340 kv. m ploto salono vidaus erdve. Vakaro ĹĄeimininkai pasirĹŤpino iĹĄskirtiniu dÄ—mesiu ir aptarnavimu – sveÄ?iai galÄ—jo pasivaiĹĄinti prabangiais uĹžkandĹžiais ir gÄ—rimais, o aplinkui vaikĹĄtantys padavÄ—jai ir personalas rĹŤpinosi, kad nieko netrĹŤktĹł.

Vakarui ÄŻsibÄ—gÄ—jus, sveÄ?ius pasveikino pats UAB „Aquahome“ direktorius Dalius Preskenis. NuoĹĄirdĹžiai dÄ—kodamas uĹž palaikymÄ…, ÄŻmonÄ—s direktorius nestokojo ambicijĹł ir patikino, kad „Aquahome“ ir toliau tieks tik paÄ?ios aukĹĄÄ?iausios kokybÄ—s vonios ÄŻrangÄ… ir teiks konsultacijas, todÄ—l naujasis salonas patenkins kiekvieno kliento lĹŤkesÄ?ius.

Direktoriui baigus kalbÄ…, renginio sveÄ?iams buvo rodomas prezentacinis ďŹ lmukas ir vedÄ—jas supaĹžindino su kompanijomis, kuriĹł gaminiais prekiauja „Aquahome“.

Pasirodo, ÄŻmonÄ— bendradarbiauja net su keliomis deĹĄimtimis VakarĹł Europos kompanijĹł, gaminanÄ?iĹł santechnikos ÄŻrangÄ…. Visos jos pasiĹžymi ne tik aukĹĄta kokybe, bet ir elegantiĹĄku dizainu, pripaĹžintu Italijos madĹł namuose.

Renginio organizatoriai pasirĹŤpino, kad sveÄ?iai nenuobodĹžiautĹł, todÄ—l iĹĄkart po pristatymo prasidÄ—jo Ĺžaidimai. Pirmiausia renginio vedÄ—jas surengÄ— viktorinÄ… ir tikrino sveÄ?iĹł pastabumÄ… – buvo uĹžduodami klausimai, susijÄ™ su prieĹĄ tai rodytu pristatomuoju ďŹ lmuku. Teisingai atsakiusieji ÄŻ klausi-

mus buvo apdovanoti vertingais prizais.

Vakaro organizatoriai buvo paruoĹĄÄ™ ir daugiau pramogĹł. ÄŒia pat buvo surengtos linksmos varĹžytuvÄ—s.

Dviem savanoriams buvo duota po popieriaus lapÄ… su vonios kambario atvaizdu. Tiesa, pagrindinio elemento – vonios – pieĹĄinyje trĹŤko, todÄ—l jÄ… nupieĹĄti turÄ—jo varĹžybĹł dalyviai. Kai kurie iĹĄ jĹł pasistengÄ— iĹĄ peties ir pieĹĄÄ— subtiliĹł formĹł ir dizaino vonias, taÄ?iau pasitaikÄ— ir keletas ĹĄmaikĹĄtuoliĹł, kurie nupieĹĄÄ— iĹĄties ĹĄypsenÄ… kelianÄ?iĹł „meno kĹŤriniĹłâ€œ, pavyzdĹžiui, tualetÄ… virĹĄ kopÄ—Ä?iĹł. Tarp stebÄ—tojĹł netrĹŤko iĹĄ juoko kvatojanÄ?iĹł ar su ĹĄypsena kolegĹł darbus aptarinÄ—janÄ?iĹł ĹžmoniĹł. NugalÄ—tojus rinko publika – didĹžiausio palaikymo sulaukusiems varĹžybĹł dalyviams buvo ÄŻteikti prizai.

Naujasis „Aquahome“ salonas Vilniuje – tai vieta, kurioje veikia gyva vandens ekspozicija. Lankytojai gali patys iĹĄmÄ—ginti vonios ÄŻrangÄ… tokiomis paÄ?iomis sÄ…lygomis, kokiomis ji veikia namuose ar kitose erdvÄ—se. Lietuvoje tai pirmasis ir kol kas vienintelis tokio tipo salonas.

UAB „Aquahome“ direktoriaus D.Pres ke nio ma ny mu, ma lonus prausimasis yra svarbi Ĺžmogaus gyvenimo dalis, todÄ—l vonios kambariui derÄ—tĹł skirti daug dÄ—mesio. „Svarbu iĹĄsirinkti ne tik patogiÄ…, bet ir praktiĹĄkÄ… bei ĹĄiuolaikines mados tendencijas atitinkanÄ?iÄ… produkcijÄ…. Per dvideĹĄimt metĹł atsirinkome tik tuos gamintojus, kuriais ĹžmonÄ—s patenkinti labiausiai“, – dĹžiaugÄ—si D.Preskenis.

UĹžs. 1082081

ď Ž ÄŽspĹŤdis: _R[TV[V\ YN[Xfa\WNV `aROĂ›W\`V [R aVX Ă˜VN cRVXVN[Ă˜VN TfcN cN[QR[`

RX`]\gVPVWN ORa V_ Ă&#x;`]Ă­QV[Tb [NbW\W\ `NY\[\ V[aR_WR_b Xb_VNZ ]NTf_Ăş [RTNVYĂ›W\ TR_VNb`V NYVR` N_PUVaRXaNV V_ QVgNV[R_VNV

6

kovo 7–13, 2013

lietuva diena.lt/naujienos/lietuva

Ką da­ry­ti su pen­si­ jų re­for­ma: ją tęs­ti, stab­dy­ti ar kaip rei­ kiant ko­re­guo­ti? Dėl to nie­kaip neap­ sisp­ren­džia val­ dan­tie­ji. Kai ku­rių jų at­sto­vų pa­reiš­ki­mai – itin prieš­ta­rin­gi.

Ne­su­si­kal­ba: so­cial­de­mok­ra­tas A.Sy­sas (nuotr. dešinėje) skel­bia, kad

pen­si­jų re­for­ma bus stab­do­ma, o A.But­ke­vi­čius tvir­ti­na prie­šin­gai.

„Fo­to­die­nos“ / Ka­ro­lio Ka­vo­lė­lio ir Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Blaš­ko­si dėl re­for­mos Ža­dė­jo stab­dy­ti

Cent­ro kai­rės koa­li­ci­jo­je nie­kaip ne­ran­da­ma su­ta­ri­mo dėl pen­si­ jų re­for­mos. Dar kovo 5 d. kai­rių­ jų at­sto­vas, Sei­mo vi­ce­pir­mi­nin­ kas Al­gir­das Sy­sas aiš­ki­no, kad ji bus stab­do­ma. Ta­čiau kovo 6 d. iš Vy­riau­sy­bės at­sto­vų skrie­jo jau ki­ to­kie pa­reiš­ki­mai.

Pa­vyz­džiui, so­cia­li­nės ap­sau­ gos ir dar­bo mi­nist­rė Al­gi­man­ ta Pa­be­dins­kie­nė trečiadienį net ne­ko­men­ta­vo Sei­mo vi­ce­pir­mi­ nin­ko A.Sy­so pa­reiš­ki­mo, kad so­ cial­de­mok­ra­tai stab­do pen­si­jų sis­ te­mos re­for­mą. Mi­nist­rė tei­gė, kad kol kas įsta­ty­mas vyk­do­mas pa­gal pla­ną.

O prem­je­ras Al­gir­das But­ke­vi­ čius už­si­mi­nė, kad Vy­riau­sy­bė dar aiš­kin­sis, kiek pen­si­jų re­for­ma ga­ lė­tų kai­nuo­ti. Jis neat­me­tė ga­li­my­ bės, jog re­for­ma ga­li bū­ti ko­re­guo­ ja­ma. „Ne­gy­ven­kim są­moks­lo teo­ri­jo­ mis – nie­kas nie­ko stab­dy­ti ne­si­ ren­gia. Va­do­vau­ja­mės ga­lio­jan­čiais įsta­ty­mais. Tie­siog tę­sia­si po­li­ti­kų dis­ku­si­ja. Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­ja tu­ri at­lik­ti tiks­lius skai­čia­vi­mus, kiek lė­šų iš vals­ty­bės biu­dže­to pa­rei­ ka­laus pa­pil­do­mi ati­dė­ji­mai pa­gal

nau­ją pen­si­jų kau­pi­mo for­mu­lę, ku­rią bus siū­lo­ma pa­si­rink­ti žmo­ nėms“, – va­kar ra­mi­no A.But­ke­ vi­čius.

Išaugs ne­pa­si­ti­kė­ji­mas

Pa­na­šiais per­spė­ji­mais svai­dė­si ir ki­tas opo­zi­ci­jos at­sto­vas – Li­be­ra­lų są­jū­džio ly­de­ris Eli­gi­jus Ma­siu­lis. „Ga­li­ma sa­ky­ti, kad to­kiais žings­ niais Vy­riau­sy­bė gy­ven­to­jams pa­ ti įtei­kia bi­lie­tą į lon­do­nus ir os­lus.

Toks blaš­ky­ma­sis ska­ti­na dar di­des­ nį žmo­nių ne­pa­si­ti­kė­ji­mą vals­ty­be.

To­dėl ra­gi­na­me Vy­riau­sy­bę ne­žlug­ dy­ti Sei­me jau pa­tvir­tin­tos pen­si­jų kau­pi­mo tvar­kos, ku­ria bu­vo įtvir­ tin­ta gy­ven­to­jų tei­sė sa­va­ran­kiš­kai rink­tis jiems pa­lan­kiau­sią sis­te­mą – vals­ty­bi­nį ir pri­va­tų kau­pi­mą se­ nat­vei“, – pa­reiš­kė Li­be­ra­lų są­jū­džio ved­lys. E.Ma­siu­lio nuo­mo­ne, keis­tai ir vi­siš­kai near­gu­men­tuo­tai skam­ba val­dan­čių­jų tei­gi­niai, esą da­bar­ti­ nė pen­si­jų kau­pi­mo sis­te­ma pa­lan­ ki tik­tai tur­tin­gie­siems, di­de­les pa­ ja­mas gau­nan­tiems žmo­nėms. „Siū­ly­čiau val­dan­tie­siems at­si­ pei­kė­ti ir iš­si­va­duo­ti iš mi­ra­žų, ku­ riuo­se jie daž­niau­siai re­gi mis­ti­nį vals­ty­bės lė­šų už­val­dy­mą ir tur­tin­ gų­jų in­te­re­sus. Jei Vy­riau­sy­bė ti­ki­ si, kad vals­ty­bi­nė „Sod­ros“ sis­te­ ma yra vie­nin­te­lis gel­bė­ji­mo ra­tas, tai la­bai siau­ras ir nai­vus po­žiū­ris į atei­tį“, – sa­kė E.Ma­siu­lis.

Re­gi pa­vo­jų

Į cent­ro kai­r ės koa­l i­c i­jos at­s to­ vų pa­reiš­k i­m us apie ga­l i­m ą re­ for­m os stab­dy­m ą ar jos ko­rek­ ci­jas iš­syk su­rea­ga­vo opo­z i­c i­jos at­sto­vai.

Val­dan­čio­sios dau­gu­mos par­tne­rių so­cial­de­mok­ra­tų pra­ne­ši­mai apie ga­li­mą pen­si­jų re­for­mos stab­ dy­mą ga­li tu­rė­ti liūd­nų pa­da­ri­nių, kaip įspė­jo kon­ser­va­to­rius Ri­man­ tas Da­gys. „Vi­si pui­kiai su­pran­ta, kad tai (so­cia­li­nė sri­tis – BNS past.) yra di­džiau­sias val­džios sek­to­rius , ku­ris dau­giau­sia kai­nuo­ja vi­sai vals­ty­bei, ir jo ne­sut­var­kius kal­ bė­ti apie fi­nan­si­nį tva­ru­mą ne­ga­ li­ma. Tai nea­be­jo­ti­nai tu­rės išo­ri­ nių pa­da­ri­nių – kas ga­li in­ves­tuo­ti į vals­ty­bę, ku­rio­je neaiš­ku, ko­ kia so­cia­li­nė re­for­ma, gal mo­kes­ čiai bus di­di­na­mi“, – va­kar aiš­ki­ no R.Da­gys. Par­la­men­ta­ras ma­no, kad at­šau­kus su­pla­nuo­tą re­for­mą „Sod­ros“ de­fic­ i­tas išaugs, o pen­si­ jos ne­di­dės.

VD, BNS inf.

Įs­ta­ty­mas – jau priim­tas Per­nai lapk­ri­čio vi­du­ry­je Sei­mo pa­tvir­ tin­to­se Pen­si­jų sis­te­mos re­for­mos įsta­ ty­mo pa­tai­so­se nu­ma­ty­ta, kad „Sod­ ros“ per­ve­di­mai į ant­ros pa­ko­pos pen­ si­jų fon­dus nuo 2013 m. di­di­na­mi iki 2,5 pro­c., nuo 2014-ųjų pra­džios bus su­ma­ žin­ti iki 2 pro­c., bet nuo 2020 m. – pa­ di­din­ti iki 3,5 pro­c. Taip pat nu­ma­ty­

ta, kad nuo 2014 m. sau­sio 1 d. į pen­si­jų fon­dus as­muo ga­lės mo­kė­ti pa­pil­do­mą 1 pro­c. dy­džio kau­pia­mą­ją įmo­ką, o iš vals­ty­bės biu­dže­to ga­lės gau­ti pa­pil­do­ mą ska­ti­na­mą­ją įmo­ką, ku­ri su­da­ry­tų 1 pro­c. vi­du­ti­nio dar­bo už­mo­kes­čio ša­ ly­je. Nuo 2016-ųjų abi šios įmo­kos bū­tų pa­di­din­tos iki 2 pro­c. Gy­ven­to­jams nuo

2014-ųjų ne­su­ti­kus mo­kė­ti pa­pil­do­mos įmo­kos sa­vo lė­šo­mis, ne­bus su­stab­dy­ tas jų įmo­kų į pri­va­čius pen­si­jų fon­dus per­ve­di­mas iš „Sod­ros“, jie pen­si­ją ir to­ liau ga­lės kaup­tis ir „Sod­ro­je“, ir ant­ros pa­ko­pos fon­duo­se. Bet jei­gu gy­ven­to­jai no­rės pa­pil­do­mai pri­mo­kė­ti ir su­kaup­ti di­des­nę pen­si­ją, rei­kės ra­šy­ti pra­šy­mą.

lietuva per savaitę Penk­ta­die­nis Vil­niaus apy­gar­dos teis­mo tei­sė­jų ko­le­gi­ja pa­skel­bė sa­vo spren­di­mą dėl pra­šy­ mo ap­ri­bo­ti Dar­bo par­ti­jos veik­lą: par­ti­jai neužd­raus­ ta reor­ga­ni­zuo­tis, lik­vi­duo­ tis ar ki­taip keis­ti sa­vo ju­ri­di­nį sta­tu­są.

Tai už­draus­ti Dar­bo par­ti­jai teis­mo pra­ šė pro­ku­ro­ras Sau­lius Ver­sec­kas.

Iki teis­mo ver­dik­to bu­vo vie­šai ap­ta­ ri­nė­ja­mi trys spren­di­mo va­rian­tai: pra­ šy­mo pa­ten­ki­ni­mas, jo at­me­ti­mas ir

2013 02 28 2013 03 06

Pir­ma­die­nis krei­pi­ma­sis į Kons­ti­tu­ci­ nį Teis­mą. Pas­ta­rą­jį va­ rian­tą siū­lė ir Dar­bo par­ ti­jos ad­vo­ka­tai, ir par­ti­jos pir­ma­sis vi­ce­pir­mi­nin­kas Vy­tau­tas Gap­šys.

Teis­mas ak­cen­ta­vo, kad ju­ri­di­niams as­me­nims jun­gian­tis jų bend­ras da­ri­nys pe­ri­ma ir at­sa­ko­my­bę. Ar tai reiš­kia, kad juo­do­sios bu­hal­te­ri­jos by­lo­je vie­toj Dar­bo par­ti­jos bus tei­sia­ma jung­ti­nė nau­jo­ji par­ ti­ja, S.Ver­sec­kas kol kas ne­prog­no­zuo­ja.

Al­gir­do But­ke­vi­čiaus Vy­riau­sy­bė į val­ džią atė­jo ne­pa­si­ruo­šu­si ir kol kas iš stal­čių dau­giau­sia trau­kia anks­tes­nės Vy­riau­sy­bės pa­reng­tus įsta­ty­mų pro­ jek­tus. Tai pa­reiš­kė Sei­mo Tė­vy­nės są­ jun­gos-Lie­tu­vos krikš­čio­nių de­mok­ra­ tų frak­ci­jos se­niū­nas, opo­zi­ci­jos ly­de­ris And­rius Ku­bi­lius (nuotr.). „Vy­riau­sy­bė trau­kia iš stal­čių dar mū­sų pa­reng­tus pro­jek­tus. Ne­ma­tė­me nė vie­no nau­jo pro­jek­to, idė­jos. Už­ten­ka pa­si­žiū­rė­ti į ar­tė­jan­čios Sei­mo pa­va­sa­rio se­si­jos dar­

7

kovo 7–13, 2013

lietuva

Kil­pas vers­lui ža­da at­leis­ti Ma­žė­jan­čios in­ves­ti­ci­jos il­gai­niui ga­li tap­ ti rim­ta Lie­tu­vos eko­no­mi­kos pro­ble­ma, ta­čiau Vy­riau­sy­bė pa­si­ry­žu­si šią pro­ble­ mą iš­spręs­ti. Bent jau taip tvir­ti­na prem­je­ ro pa­ta­rė­jas fi­nan­sų klau­si­mais Sta­sys Ja­ ke­liū­nas.

Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

– Ko­kie išo­rės ir vi­daus veiks­ niai ga­li šie­met su­trik­dy­ti pro­ gno­zuo­ja­mą lė­tą, bet už­tik­rin­tą Lie­tu­vos eko­no­mi­kos au­gi­mą?

– Mes la­bai pri­klau­so­mi nuo eu­ro zo­nos si­tua­ci­jos, nuo to­kių vals­ty­ bių kaip Ita­li­ja. Jei­gu ten sta­bi­lu­mo ne­bus, ne­sta­bi­lu­mas teo­riš­kai ga­ li iš­si­plės­ti į to­kias vals­ty­bes, kaip Por­tu­ga­li­ja, Is­pa­ni­ja. Re­van­šiz­mo, abe­jo­nių dėl fi­nan­si­nės pa­dė­ties ir tva­ru­mo, sko­lų nu­ra­šy­mo, at­si­sa­ ky­mo, po­pu­lis­ti­nių pa­svars­ty­mų – tik­rai ne­ma­žai. Tai su­kel­tų pa­pil­ do­mos ri­zi­kos vi­so­je ES, ir fi­nan­sų rin­kos, ži­no­ma, į tai su­rea­guo­tų.

Tai­gi to­kiu at­ve­ju arba cent­ri­nėms Eu­ro­pos fi­nan­sų ins­ti­tu­ci­joms reik­ tų im­tis veiks­mų už­tik­ri­ni­mo, ar­ ba aug­tų pa­lū­ka­nų nor­mos. Tai­gi teo­riš­kai ir Lie­tu­vai tek­tų bran­giau sko­lin­tis, ki­to­se vals­ty­bė­se ma­žė­ tų var­to­ji­mas. Pa­vyz­džiui, Vo­kie­ ti­jo­je. Tai­gi tai pa­veik­tų ir Lie­tu­vos eks­por­tą bei pra­mo­nę. To­kia ri­zi­ka iš­lie­ka, ta­čiau ji ma­žes­nė nei prieš ke­lis ar ke­lio­li­ka mė­ne­sių.

Ki­ti ti­kė­ti­ni nei­gia­mi veiks­niai su­si­ję su mū­sų vi­daus rin­ka. Nors aki­vaiz­džiai ma­to­me, jog si­tua­ci­ ja ir lū­kes­čiai ge­rė­ja, ta­čiau ne taip reikš­min­gai, kad ga­lė­tu­me pa­ti­kė­ti, jog to­liau vis­kas tik augs ir plė­to­ sis, bus sta­bi­lu. Ži­nia, sta­ty­bų sek­ to­rius itin smu­kęs. Jis šiek tiek at­si­ tie­sė 2011 m., ta­čiau 2012 m. – vėl nuo­smu­kis. Jei ant­rą šių me­tų pus­ me­tį įsi­va­žiuos ma­si­nė na­mų re­ no­va­vi­mo pro­gra­ma, tai pa­dės tiek šiam sek­to­riui, tiek biu­dže­tui. Ir dar­bo vie­tų tu­rė­tų dau­giau at­si­ras­ ti. O ki­tas veiks­nys – vi­daus rin­ka: ar bus dau­giau dar­bų, kai la­biau augs var­to­ji­mas?

– Bet Lie­tu­vos eko­no­mi­kos gar­ve­žiu ir to­liau tu­rė­tų iš­lik­ti eks­por­tas. Jau apie pus­me­tį jis vis la­biau įsi­bė­gė­ja. Ta­čiau kiek dar jis ga­li aug­ti?

– Šie­met, ko ge­ro, eks­por­to plėt­ros tem­pas bus ma­žes­nis, nors per­nai bu­vo iš­ties įspū­din­gas. Jis, ži­no­ma, plė­to­sis, bet ne to­kiu tem­pu. Ko ge­ ro, dau­giau ak­cen­tų ga­li­ma ti­kė­tis dėl to po­stū­mio iš mū­sų vi­daus rin­ kų. Bent jau pa­ly­gin­ti su 2012 m., tos pro­por­ci­jos tu­rė­tų šiek tiek pa­ si­keis­ti. Gal­būt ne­la­bai reikš­min­ gai, bet ant­rą pus­me­tį tu­rė­tų pa­ si­keis­ti.

Ga­l iu pa­t i­k in­t i: dėl mo­k es­č ių anks­ čiau nei 2014 m. tik­rai nie­k o ne­b us kei­č ia­m a.

– Ku­rie sek­to­riai ar ūkio ša­kos, jū­sų nuo­mo­ne, šie­met tu­ri dau­ giau­sia po­ten­cia­lo plės­tis, in­ ves­tuo­ti, aug­ti?

– Tai vėl­gi pri­klau­so nuo eks­por­ to. Di­džio­ji da­lis mū­sų pra­mo­nės ga­mi­nių eks­por­tuo­ja­ma, tad pri­ klau­so­mai nuo pa­klau­sos ki­to­se vals­ty­bė­se, nuo tų ni­šų, ku­rios jau su­kur­tos ar­ba dar ga­li bū­ti ieš­ko­ mos, tie sek­to­riai ir tu­rės dau­giau­ sia ga­li­my­bių. Ži­no­ma, že­mės ūkis.

Ta­čiau pri­si­min­ki­me: per­nai der­ lius bu­vo įspū­din­gas, tad šie­met jis var­gu ar su­kurs tiek pri­dė­ti­nės ver­tės kiek per­nai. Bet au­gi­mas, ži­no­ma, grei­čiau­siai bus. Apsk­ri­ tai tos au­gi­mo ten­den­ci­jos ir pro­ por­ci­jos tu­rė­tų iš­lik­ti to­kios pat kaip per­nai.

Mos­tai: „Siek­si­me, kad dar­bin­gų gy­ven­to­jų skai­čius aug­tų“, – ža­da prem­je­ro pa­ta­rė­jas fi­nan­sų klau­si­mais

S.Ja­ke­liū­nas.

– Jau ku­rį lai­ką Lie­tu­vo­je ne­ be­dau­gė­ja in­ves­ti­ci­jų. Tai kaip rim­tą Lie­tu­vos eko­no­mi­kos pro­ble­mą įvar­di­ja tiek Lie­tu­vos ban­kas, tiek ki­tos ins­ti­tu­ci­jos.

Ką da­rys Vy­riau­sy­bė, kad pa­ge­ rin­tų pa­dė­tį?

– In­ves­ti­ci­jų ma­žė­ji­mas iš­ties ne­ men­ka pro­ble­ma. Tie­sio­gi­nių in­ ves­ti­ci­jų pri­trau­ki­mo po­žiū­riu mes at­si­lie­ka­me nuo ša­lių kai­my­nių, jei skai­čiuo­tu­me tūks­tan­čiui gy­ven­to­jų.

Tai pro­ble­ma, ku­ri il­gai­niui truk­dys mums už­tik­rin­ti eko­no­mi­kos plėt­rą, di­din­ti jos kon­ku­ren­cin­gu­mą. In­ves­ ti­ci­jų klau­si­mu dir­ba ir Vy­riau­sy­bė, ir mi­nis­te­ri­jos, agen­tū­ros, siek­da­ mos ge­rin­ti vers­lo ap­lin­ką.

Tai – ir mo­kes­ti­nė ap­lin­ka, re­gu­ lia­vi­mo, te­ri­to­ri­jų pla­na­vi­mo da­ ly­kai. Šiais klau­si­mais dar­bai nu­ ma­ty­ti. Taip pat ry­šiai su ga­li­mais tie­sio­gi­niais už­sie­nio in­ves­tuo­to­ jais. Jie bu­vo, yra ir bus pa­lai­ko­mi, bus ieš­ko­ma tų in­ves­ti­ci­jų. Ta­čiau ne ma­žiau svar­bu, kad ir vi­daus, ar­ba vie­tos, in­ves­ti­ci­jos aug­tų, nes yra ne­ma­žai vers­li­nin­kų lie­tu­vių, ku­rie abe­jo­da­mi, ne­ži­no­da­mi, ne­tu­rė­da­ mi tik­ru­mo dėl išo­rės rin­kų, dėl pa­ čių mū­sų rin­kos vi­daus plėt­ros per­ spek­ty­vų lū­ku­riuo­ja ir ne­si­ryž­ta in­ves­tuo­ti. Kad ir ta pa­ti vers­lo ap­

Ant­ra­die­nis bot­var­kę. Jo­je – 177 pro­jek­tai, pa­ reng­ti mū­sų, ir tik 26 – nau­jos Vy­riau­ sy­bės“, – pir­ma­die­ nį su­reng­to­je spau­dos kon­fe­ren­ci­jo­je skai­čia­vo bu­vęs prem­je­ ras. A.But­ke­vi­čiaus Vy­riau­sy­bę A.Ku­bi­ lius va­di­no „lė­to vei­ki­mo“: „Dir­ba­ma lė­ tai, nie­kur ne­sku­bant ir aiš­ki­na­ma, kad tai pra­na­šu­mas. Ta­čiau jei ka­ra­lius yra nuo­ gas, il­gai­niui tai vis tiek pa­si­ma­tys.“

Mo­kyk­lo­se įves­ti pri­va­lo­mas ti­ ky­bos pa­mo­kas. Toks Val­de­ ma­ro To­ma­ševs­kio par­ti­jos at­sto­vų už­mo­jis pa­pik­ti­no ne tik val­dan­čio­sios koa­ li­ci­jos par­tne­rius, bet ir aukš­tus Lie­tu­vos ka­ta­li­kų baž­ny­čios hie­rar­chus. LLRA frak­ci­jos pa­siū­ly­mas mo­kyk­ lo­se įves­ti pri­va­lo­mas ti­ky­bos pa­mo­kas su­lau­kė ne pa­lai­ky­ mo, o kri­ti­kos ban­gos. An­tai

lin­ka – jei eu­ro zo­no­je pa­dė­tis sta­ bi­li­zuo­sis, tai pa­ska­tins vie­tos in­ ves­ti­ci­jas. Be to, la­bai svar­bu da­ry­ti žings­nius, ku­rie ska­tin­tų gy­ven­to­jų skai­čiaus au­gi­mą, o ne ma­žė­ji­mą.

Tai reikš­tų, kad rin­ka ne­si­trau­ kia. Nes ma­žė­jant gy­ven­to­jų skai­ čiui ma­žė­ja ir var­to­ji­mas, ir būs­to po­rei­kis, ir pan. Tą ten­den­ci­ją mes už­si­brė­žę „per­lauž­ti“ ir siek­ti, kad dar­bin­gų gy­ven­to­jų skai­čius im­tų aug­ti. Prie to pir­miau­sia ga­li­ma pri­ skir­ti būs­to re­no­va­vi­mo pro­gra­mą.

Juk 2009–2010 m. bu­vo di­džiau­sias be­dar­bių skai­čius, o to pa­grin­das – su­sto­jęs sta­ty­bų sek­to­rius.

Tad spė­ja­me, kad jei re­no­va­ci­jos pro­gra­ma star­tuos, tie, ku­rie ke­ti­ no iš­va­žiuo­ti, neiš­va­žiuos, o da­lis tų, ku­rie iš­va­žia­vę ir dir­ba sta­ty­ bo­se ki­to­se vals­ty­bė­se, gal­būt įver­ tins ga­li­my­bes ir grįš dar­buo­tis į Lie­tu­vą. O su šei­mo­mis – ir pa­ja­ mos. Ta­da ir tas sek­to­rius, ku­ris dir­ba vi­daus rin­ko­se, ry­šis in­ves­ tuo­ti. Tai komp­lek­si­niai spren­di­ mai, jų bus sie­kia­ma.

– Vy­riau­sy­bės pro­gra­mo­je daug kal­ba­ma, kad rei­kia at­skir­ti ir pa­ge­rin­ti veik­los są­ly­gas smul­ kia­jam bei vi­du­ti­niam vers­lui ir, sa­vai­me su­pran­ta­ma, ska­tin­

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

ti in­ves­ti­ci­jas. Ar ga­li­te įvar­dy­ti bent po­rą konk­re­čių pa­vyz­džių, kas šie­met bus pa­da­ry­ta?

– Yra su­da­ry­ta dar­bo gru­pė, ku­ ri tu­ri per­žiū­rė­ti mo­kes­čius ir įver­ tin­ti smul­kio­jo bei vi­du­ti­nio vers­lo ap­mo­kes­ti­ni­mo tvar­ką. Ma­nau, per ši­tą pri­zmę žiū­rė­da­mi pa­si­steng­si­ me įver­tin­ti, ko­kios būk­lės yra tas vers­las, ir gal­būt at­si­žvelg­ti, jei bus po­rei­kis, į tai, kaip smul­ku­sis vers­ las pri­si­tai­ko prie mi­ni­ma­lios al­gos pa­di­di­ni­mo. Tai­gi tu­ri­me ir įver­tin­ ti, ir siū­ly­ti mo­kes­ti­nius pa­kei­ti­mus, jei bū­tų to­kia bū­ti­ny­bė. Ir ap­skri­tai siek­si­me, kad vi­sas vers­las, ypač smul­ku­sis, gy­ven­tų ge­riau. Juk ad­ mi­nist­ra­vi­mo naš­tą (li­cen­ci­ja­vi­mo, kont­ro­lės me­cha­niz­mų) smul­kia­jam vers­lui sun­kiau pa­kel­ti, jis ne­tu­ ri ins­ti­tu­ci­jų, žmo­nių, iš­tek­lių, kad ga­lė­tų tam skir­ti pa­kan­ka­mai vi­sų sa­vo iš­tek­lių. Ma­nau, vi­du­ti­nio bei smul­kio­jo vers­lo re­ži­mas – tiek mo­ kes­čių re­ži­mas, tiek vals­ty­bės ad­mi­ nist­ra­vi­mo – tu­rė­tų bū­ti lais­ves­nis ir pa­pras­tes­nis. Ga­liu pa­ti­kin­ti: dėl mo­kes­čių anks­čiau nei 2014 m. tik­ rai nie­ko ne­bus kei­čia­ma. Mo­kes­čių sis­te­mos sta­bi­lu­mas, pro­gno­zuo­ja­ mu­mas ir pa­si­ren­gi­mas po­ky­čiams yra vie­nas es­mi­nių prin­ci­pų, ku­rių lai­ky­sis ši­ta Vy­riau­sy­bė.

Tre­čia­die­nis švie­ti­mo ir moks­lo mi­nist­ras Dai­nius Pa­val­kis pa­reiš­kė, kad šiam pa­siū­ ly­mui ne­pri­tars. Mo­ty­vas – tai aki­vaiz­džiai prieš­ta­rau­ja ša­ lies Kons­ti­tu­ci­jai. „Jei­gu tam pri­tar­čiau, ra­gin­čiau pa­žeis­ ti Kons­ti­tu­ci­ją, ku­rio­je pa­sa­ky­ ta, kad Lie­tu­vos mo­kyk­los yra pa­ sau­lie­ti­nės“, – dės­tė D.Pa­val­kis.

Net­gi Kau­no ar­ki­vys­ku­pas Si­gi­ tas Tam­ke­vi­čius pa­smer­kė to­kį LLRA pa­siū­ly­mą.

Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė daug pri­si­dė­jo priar­ti­nant Bal­ti­jos jū­ros re­ gio­ną prie ES ir eko­no­mi­ką plė­to­jant pa­gal eu­ro­pie­tiš­kus stan­dar­tus. Tai nu­ ro­dė Tarp­tau­ti­nį Ka­ro­lio Di­džio­jo ap­do­ va­no­ji­mą sky­ru­sios or­ga­ni­za­ci­jos pir­mi­ nin­kas Jürge­nas Lin­de­nas.

Tre­čia­die­nį Tarp­tau­ti­nio Ka­ro­lio Di­džio­ jo ap­do­va­no­ji­mo fon­do di­rek­to­rių ta­ry­bai va­do­vau­jan­tis J.Lin­de­nas kar­tu su Ache­ no mies­to me­ru Mar­ce­liu Phi­lip­pu ap­si­ lan­kė pre­zi­den­tū­ro­je ir ten ofi­cia­liai pa­

skel­bė apie D.G r y ­b a u s ­ kai­tei ski­ria­mą neo­fi­cia­liai po­li­ti­ kos „Os­ka­ru“ va­di­ na­mą ap­do­va­no­ji­mą. „Ša­lies Pre­zi­den­tė iš tie­sų yra vie­na svar­ biau­sių ES ly­de­rių. Ne tik ly­de­rė pa­čio­je Są­jun­go­je, bet pir­miau­sia Lie­tu­vos ly­de­rė Są­jun­gai. Tai reiš­kia vis la­biau ir la­biau ar­ tin­ti ša­lį prie in­teg­ra­ci­jos į šią bend­ruo­me­ nę“, – žur­na­lis­tams sa­kė J.Lin­de­nas.

8

kovo 7–13, 2013

tema

Trapūs „Air Li­tua­ni­cos“ spar­nai Du lėktu­vai ir ma­žiau­siai 75 dar­buo­to­jai. Taip turėtų at­ro­dy­ti Vil­niaus oro li­nijų bend­rovė „Air Li­tua­ni­ca“. Ta­čiau fak­tai liu­di­ja, kad nau­jau­sia sos­tinės in­ves­ti­ci­ja dan­gaus ga­li taip ir ne­pa­siek­ti. Bent jau kol kas.

And­re­jus Žu­kovs­kis a.zukovski@diena.lt

Vežė­jo pa­žymė­ji­mo ne­tu­ri

Kol pa­sau­lio vals­ty­bių na­cio­na­li­ niai vežė­jai svars­to ga­li­my­bes iš­lik­ ti rin­ko­je, Lie­tu­vo­je rez­ga­mi ki­to­kie pla­nai. Ams­ter­da­mas, Miun­che­ nas, Ber­ly­nas, Ki­je­vas, Sankt Pe­ ter­bur­gas, Ham­bur­gas, Tbi­li­sis – šio­mis kryp­ti­mis turėtų skrai­dy­ti sos­tinės me­ro Artū­ro Zuo­ko su­ma­ ny­tos sos­tinės oro li­nijų bend­rovės „Air Li­tua­ni­ca“ lėktu­vai bei kon­ ku­ruo­ti ne tik su Vil­niu­je, bet ir su ki­tuo­se ša­lies oro uos­tuo­se vyk­do­ mais skryd­žiais. Šiuo me­tu aiš­kus tik nau­jo­sios skryd­žių bend­rovės Ko­mer­ci­jos sky­riaus va­do­vas. Juo ta­po Si­mo­nas Bart­kus, iki šiol tas pa­čias pa­rei­gas ėjęs Tarp­tau­ti­nia­ me Vil­niaus oro uos­te.

Sa­vi­val­dybė pla­nuo­ja val­dy­ti 34 pro­c. ak­cijų, stra­te­gi­nis in­ves­tuo­ to­jas, apie kurį kol kas nie­ko ne­

5

mln. litų šiuo me­tu sie­kia „Air Li­tua­ni­cos“ dis­po­nuo­ja­mos lėšos.

skel­bia­ma ir ne­ži­nia, ar jis iš­vis yra, – 49 pro­c. Įmonės dis­po­nuo­ja­mos lėšos gan sun­kiai pa­siekė 5 mln. li­ tų, dau­giau nei pusę jų – 2,75 mln. litų – yra sky­ru­si sa­vi­val­dybė, be­je, tik prie­š mėnesį ji įsta­tinį įmonės ka­pi­talą pa­di­di­no 0,5 mln. litų nuo anks­čiau sie­ku­sių 2,25 mln. litų.

Keis­tai at­ro­do ir nau­jo­sios bend­ rovės va­dovų ti­ki­ni­mas, kad iki ba­land­žio pa­vyks gau­ti oro vežė­ jo pa­žymė­jimą. Ci­vi­linės avia­ci­jos ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rius Kęstu­ tis Au­ry­la įsi­ti­kinęs, kad oro li­nijų bend­rovės „Air Li­tua­ni­ca“ at­si­ra­ di­mas jau ma­žiau nei po mėne­sio – šakė­mis ant van­dens ra­šy­tas. „Kol kas lei­di­mas neiš­duo­tas, net pa­raiš­ka ne­nag­rinė­ja­ma. Bend­rovė iki pa­raiš­kos pa­tei­ki­mo tu­ri at­lik­ti ne­ma­žus namų dar­bus, ar­ba, ki­tais žod­žiais ta­riant, ati­tik­ti mi­ni­ma­ lius skryd­žio sau­gu­mo rei­ka­la­vi­ mus“, – dėstė K.Au­ry­la.

Pir­ma privalo su­bur­ti ko­mandą

Nors minė­ti rei­ka­la­vi­mai ir va­di­na­ mi mi­ni­ma­liais, iš tiesų jie griež­ ti. Juos ati­tin­kan­ti bend­rovė ga­ li sa­vo veiklą vyk­dy­ti vi­so­je ES, o bend­rovės or­lai­viais skren­dan­tys žmonės yra tik­ri, kad jiems nie­ ko ne­gre­sia. „Prieš iš­duo­dant oro vežė­jo pa­žymė­jimą vis­kas la­bai kruopš­čiai ver­ti­na­ma. Pir­miau­ sia tu­ri būti kom­pe­ten­tin­gas per­ so­na­las, tin­ka­mi lėktu­vai. Rei­ kia pa­reng­ti tech­ninės prie­žiū­ros

pro­gramą, skrai­dantį per­so­nalą, in­ži­nie­rių per­so­nalą, at­sa­kingą už or­lai­vių tech­ninę prie­žiūrą“, – var­di­jo pa­šne­ko­vas.

Vie­nas su­dėtin­giau­sių ir vie­nas bran­giau­siai at­siei­nan­čių da­lykų – pa­ts lėktu­vas. Prieš pre­ten­ duo­da­ma į oro vežė­jo pa­žymė­ jimą bend­rovė tu­ri or­laivį įsi­gy­ti ar­ba jį iš­si­nuo­mo­ti. „Tai mi­ni­ ma­lus rei­ka­la­vi­mas. Oro skryd­žių bend­rovė pre­ten­duo­da­ma gau­ti oro vežė­jo pa­žymė­jimą tu­ri dis­ po­nuo­ti ma­žiau­siai vie­nu or­lai­ viu, kurį tu­ri ap­tar­nau­ti ma­žiau­ siai ke­tu­rios įgu­los po du žmo­nes.

Stiuar­desės taip pat rei­ka­lin­gos“, – pa­brėžė K.Au­ry­la.

Spin­du­liuo­ja olim­pinę ra­mybę

Tik ga­vu­si oro vežė­jo pa­žymė­jimą bend­rovė galės pre­ten­duo­ti į li­cen­ ciją vyk­dy­ti ko­mer­cinę veiklą. Ta­ čiau iš­duo­dant li­cen­ciją koją ga­li pa­kiš­ti ir fi­nan­si­nis įmonės sta­bi­ lu­mas. Pir­mai­siais veik­los me­tais, kai pa­jamų ga­li neuž­tek­ti sąnau­ doms pa­deng­ti, įmonė pri­va­lo tai kom­pen­suo­ti iš sa­vo tu­rimų lėšų.

Tad iš­duo­dant li­cen­ciją tik­ri­na­ma, ar tų lėšų yra pa­kan­ka­mai.

Dar vie­nas su­dėtin­gas klau­si­mas – or­lai­vio va­dai. Nau­jo­sios bend­ rovės at­sto­vai ne kartą ži­niask­lai­ dos prie­monėms yra teigę, kad ras­ ti to­kių dar­buo­tojų ne­bus sun­ku. Iš vi­so pla­nuo­ja­ma sam­dy­ti 75 dar­ buo­to­jus, or­lai­vio vadų turėtų bū­

Mis­ti­ka: sos­tinės oro li­nijų bend­rovės tu­ri šansų pra­dėti veiklą, ta­čiau ar

ti iki de­šim­ties. Pla­nuo­ja­ma, kad bus ban­do­ma pri­si­vi­lio­ti už­sie­ny­ je dir­ban­čius šios pro­fe­si­jos lie­tu­ vius, nes tėvynė­je jų likę ne­daug.

Natū­ra­lu, kad pa­ty­ru­siam or­lai­vio va­dui teks mokė­ti ma­žiau­siai 20 tūkst. litų per mėnesį.

Pa­sak K.Au­ry­los, ras­ti ir pa­sam­ dy­ti or­lai­vio vadą ne taip jau pa­ pras­ta. Šie žmonės – auk­so vertės.

Jų var­dai bei pa­vardės ge­rai ži­no­ mi Lie­tu­vo­je, jų at­ly­gi­ni­mai ati­tin­ ka eu­ro­pi­nius ir svar­biau­sia – to­kie žmonės be dar­bo tik­rai ne­sėdi.

„Kol žmo­g us tam­pa or­l ai­v io va­du, tu­ri praei­ti ne vie­ni me­ tai. Pir­miau­sia vyks­ta pa­ren­gi­ mas, kur­sai. Vėliau ne vie­nus me­ tus reng­tas pi­lo­tas iš pra­džių tu­ri skrai­dy­ti ne­di­de­liais lėktuvė­liais.

Ta­da jis ga­li pre­ten­duo­ti į ant­ro­jo pi­lo­to ke­lei­vi­nia­me lėktu­ve pa­rei­ gas. Kurį laiką pa­dirbęs ant­ruo­ju pi­lo­tu žmo­gus ei­na į or­lai­vio va­ dų ren­gi­mo kur­sus ir tik tuo­met tam­pa or­lai­vio va­du. Nau­jai ku­ ria­mai bend­ro­vei rei­kia pa­sam­dy­ ti ma­žiau­siai tris ke­tu­ris va­dus“,

Kau­nui už oro li­nijų bend­rovę svar­biau „Žal­gi­ris“ Kau­no me­ras And­rius Kup­čins­kas svei­ki­na vil­nie­čių spren­dimą kur­ ti skryd­žių bend­rovę, ta­čiau ne­ma­ no, kad pro­jek­te turėtų da­ly­vau­ti Kau­nas.

Strin­ga: Ci­vi­linės avia­ci­jos ad­mi­nist­ra­ci­ja dar nė ne­pradė­jo svars­ty­ti

oro vežė­jo pa­žymė­ji­mo iš­da­vi­mo, tad pla­nai gauti oro vežėjo pažymė­ jimą jau nuo ba­land­žio įstri­go ne­ži­no­mybės pus­ny­se.

„Fo­to­die­nos“ / Ka­ro­lio Ka­volė­lio nuo­tr.

Sa­vait­raš­čiui lai­ki­no­sios sos­tinės va­do­vas įvar­di­jo sa­vo prio­ri­te­tinės veik­los vi­ziją. „Kau­no vers­lo ta­ry­ bo­je šis klau­si­mas bu­vo svars­ty­tas.

To­kia idė­ja svei­kin­ti­na, bet rei­kia aiš­kin­tis, koks jos pa­grin­das. Ži­no­ ma, ga­li­ma įsi­gy­ti sim­bo­linę ak­ciją, ta­čiau yra ki­ta pusė. Bend­rovė rei­ ka­laus lėšų, rei­ka­laus veik­los, sri­ ties iš­ma­ny­mo. Tad tai nėra šiaip – sumąs­čiau ir da­ly­vau­ju. Čia vis­kas tu­ri būti pa­sver­ta“, – dėstė Kau­no va­do­vas.

A.Kup­čins­kas at­kreipė dėme­ sį, kad pa­gal Tur­to val­dy­mo ir dis­ po­na­vi­mo įsta­tymą pa­ti vals­tybė ne­ga­li įsi­gy­ti įmonės ak­cijų. Ta­ čiau net jei tai būtų įma­no­ma ar­ba jei bend­rovės ak­cijų nu­spręstų įsi­ gy­ti vie­na iš sa­vi­val­dybės įmo­nių, vis vien reiktų ge­ro­kai pa­svars­ty­ ti. Me­ras abe­jo­jo, ar „Air Li­tua­ni­ ca“ ak­tua­li Kau­nui.

At­metė: Kau­no me­ras A.Kup­čins­kas tvir­ti­no, kad jo mies­to sa­vi­val­dybė

įsi­gy­ti sim­bo­linės ak­ci­jos ne­ke­ti­no dėl neaiš­kios bend­rovės per­spek­ ty­vos.

Artū­ro Mo­ro­zo­vo nuo­tr.

„Vil­nius yra sos­tinė, jiems gal­ būt ak­tua­liau turė­ti sa­vo oro bend­ rovę. O Kau­nui yra kitų klau­simų.

Pa­vyzd­žiui, šiuo me­tu „Žal­gi­rio“ ko­man­dos li­ki­mas mums yra svar­ biau­sias klau­si­mas. Net­gi sa­ky­čiau,

kad „Žal­gi­rio“ klau­si­mas nu­sve­ria „Air Li­tua­ni­cos“ ak­tua­lumą. Ma­nau, mes kreip­simės su siū­ly­mu Vil­niaus sa­vi­val­dy­bei tap­ti Kau­no „Žal­gi­rio“ da­li­nin­ke ir pri­si­dėti prie ko­man­dos gelbė­ji­mo“, – ti­ki­no A.Kup­čins­kas.

9

kovo 7–13, 2013

tema Ras­ti ir pa­sam­dy­ti or­lai­vio vadą ne taip jau pa­pras­ta. Šie žmonės – auk­ so vertės. Jų var­dai bei pa­ vardės ge­rai ži­no­mi Lie­tu­ vo­je, jų at­ly­gi­ ni­mai ati­tin­ka eu­ro­pi­nius ir svar­biau­sia – to­kie žmonės be dar­bo ne­sėdi.

tai ne­taps tak­si „Vil­nius ve­ža“ dan­giš­kuo­ju pro­to­ti­pu, o gal tai tik nau­jas Vil­niaus va­dovų žais­las?

– dėstė Ci­vi­linės avia­ci­jos ad­mi­ nist­ra­ci­jos va­do­vas.

Vi­lios vers­lo klien­tus

Jei­gu įvyktų ste­buk­las ir bend­ro­ vei pa­vyktų gau­ti oro vežė­jo pa­ žymė­jimą bei li­cen­ciją vyk­dy­ti ko­mer­cinę veiklą, kliū­tys tuo ne­ si­baigtų. Prabė­gus pir­mie­siems veik­los me­tams įmonė turėtų su­ si­mąsty­ti apie pelną. O jo gau­ti ne­bus leng­va. Kol kas skel­bia­ma, kad bend­rovė orien­tuo­sis į vers­ lo klien­tus, ku­rie su­da­ro ma­žiau

nei pusę visų lėktu­vais skrai­dan­ čių Lie­tu­vos ke­lei­vių.

Iki 2015 m. „Air Li­tua­ni­ca“ skel­ bia­si tap­sian­ti pa­grin­di­niu vežė­ju, tai reiš­kia, kad bus pre­ten­duo­ja­ma vež­ti nuo 15 iki 20 pro­c. visų ša­lies ke­lei­vių. Įmonę įkūrė per­nai

UAB „Air Li­tua­ni­ca“ bu­vo įre­gist­ ruo­ta pra­ėju­sių metų ge­gužės 31 d.

Vie­nin­te­le įmonės ak­ci­nin­ke ta­po ta pa­čią dieną įkur­ta bend­rovė „Air Vil­nius Group“, ku­rią val­do UAB „Šiaurės mies­te­lis“, įre­gist­ruo­ta

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

dar de­šim­čia dienų anks­čiau. Šios sa­vi­ninkė yra Vil­niaus mies­to sa­vi­ val­dybė. Įmo­nei va­do­vau­ti pa­skir­ tas ar­ti­mas A.Zuo­ko bend­ra­žy­gis Ja­nas To­ma­še­vi­čius. Tie­sa, ke­lias die­nas pra­šy­tas pa­si­da­ly­ti ar­ti­ miau­siais pla­nais, jis su žur­na­lis­ tais bend­rau­ti taip ir ne­pa­no­ro.

Pla­nai kur­ti bend­rovę iš Vil­niaus me­ro lūpų pirmą kartą vie­šai nu­ skambė­jo dar 2011 m. Tuo­met bu­ vo pra­neš­ta, kad nau­jo­ji skryd­žių bend­rovė pra­dės veik­ti 2012 m. ko­ vą, ta­čiau kūri­mo pla­nai nu­si­kėlė

vėles­niam lai­kui. Šiuo me­tu pla­ nuo­ja­ma, kad nau­ja bend­rovė pra­ dės sa­vo veiklą bir­želį, o pa­grin­di­ niu vežė­ju taps iki 2015 m. „Air Li­tua­ni­ca“, anot įkūrėjų, ne­ kon­ku­ruotų su šiuo me­tu dau­giau­ sia ke­lei­vių per­ve­žan­čio­mis pi­gių skryd­žių bend­rovė­mis „Rya­nair“ ir „Wiz­zair“, o pre­ten­duotų ap­tar­nau­ ti vers­lo klien­tus, tad stotų į kon­ku­ ren­cinę kovą su to­kio­mis ži­no­mo­mis įmonė­mis, kaip vo­kie­čių „Luft­han­ sa“, skan­di­navų SAS ar kai­mynų lat­vių val­do­ma „Air Bal­tic“.

Pa­nai­kins bank­rotų už­kei­kimą? „Air Li­tua­ni­cos“, sa­vo kūrėjų stu­mia­ nes“, bet ji ne­dir­bo nė pu­santrų me­ mos į na­cio­na­li­nio vežė­jo sostą, pirm­ tų. Bend­rovė vykdė už­sa­ko­muo­sius takė – na­cio­na­linė Lie­tu­vos oro li­ni­ skryd­ž ius, taip pat re­g u­l ia­riai skrai­ jų bendrovė „Fly­LAL-Lit­hua­nian air­ di­no į Bar­se­loną, Lon­doną, Dub­liną, li­nes“ – sa­vo veiklą baigė vi­siš­ku fias­ Edin­burgą, Mi­laną. Ant­rinė skryd­žių ko. Bend­rovė bu­vo įkur­ta 1991 m. ir bend­rovės įmonė už­siėmė ir tu­r iz­ val­do­ma vals­tybės iki 2005 m. Vė­ mo vers­lu. Ta­čiau jau ma­žiau nei po liau ją įsi­gi­jo vers­li­nin­kas Ge­di­mi­nas metų nuo veik­los pra­džios bend­rovė Žie­me­lis, o po ket­ve­rių metų 2009 m. su­si­dūrė su fi­nan­si­niais sun­ku­mais. bend­rovė bank­ru­ta­vo. Žlu­gu­sią „Fly­ Bend­rovės va­do­vas Mar­ty­nas Lai­vys LAL-Lit­hua­n ian air­l i­nes“ bandė pa­ karšt­li­giš­kai bandė su­ras­ti stra­te­ginį keis­t i 2009 m. įkur­ta lie­tu­v iš­ka pi­ in­ves­tuo­toją, bet jam ne­pa­vy­ko: „Star1 gių skryd­ž ių bend­rovė „Star1 Air­l i­ Air­li­nes“ iš­kel­ta bank­ro­to by­la.

Pir­mas skry­dis ne­pa­vy­ko A.Zuo­kas – ne pir­mas Lie­tu­vo­je žmo­ gus, pa­si­ryžęs pa­verg­ti dangų. Lie­tu­ vos avia­ci­jos pra­di­nin­ku mūsų ša­ly­je lai­ko­mas sa­va­moks­lis že­mai­tis Alek­ sand­ras Griš­ke­vi­čius. 1855 m. va­sarą pa­kaunė­je jis su­rengė ban­domąjį skrydį sa­va­dar­be ga­ro ma­ši­na. Pa­ žiūrė­ti nuo­sta­baus veiks­mo at­vy­ko Kau­no gu­ber­na­to­rius, o gy­ven­to­jai, lauk­da­mi jo, pa­statė var­tus ir rengė­si pra­mo­goms. Kai pa­si­rodė gu­ber­na­to­ riaus ka­rie­ta, nuo Ža­lia­kal­nio spe­cia­ liais bėgiais Vi­li­jam­polės link įsibėgė­ jęs A.Griš­ke­vi­čius su sa­vo ga­ru va­ro­ mu skrai­dy­mo apa­ra­tu pa­ki­lo į orą. Ki­

lo ne­girdė­tas triukš­mas, nes ga­ro va­ rik­lis la­bai ūžė ir kaukė. Iš­si­gan­do ne tik mies­te­lio gy­ven­to­jai, bet ir į gu­ber­ na­to­riaus ka­rietą pa­kin­ky­ti ark­liai. Jie pra­dėjo ne­šti ka­rietą taip, kad jos vos neap­vertė. Įpykęs gu­ber­na­to­rius lie­ pė tuoj pat at­leis­ti A.Griš­ke­vi­čių iš dar­ bo. Prie šios bėdos pri­si­dėjo dar ir ki­ tos, nes A.Griš­ke­vi­čius leis­da­ma­sis garlė­kiu su­si­laužė koją. Dėl šių bėdų konst­ruk­to­riaus šei­mo­je ki­lo vai­dų.

Iš­radė­jui gy­dan­tis su­lau­žytą koją, jo žmo­na garlėkį su­de­gi­no. Dėl to vy­ras su žmo­na iš­sis­kyrė, o ne­tru­kus po to su­si­krimtęs lakū­nas nu­mirė.

Pa­ža­dai: iš paukš­čio skryd­žio Vil­nių bend­rovės „Air Li­tua­ni­ca“ lėktu­

vai turėtų ma­ty­ti jau bir­želį, ta­čiau pla­nai pra­dėti skryd­žius ati­dėlio­ja­ mi nuo per­nai va­sa­ros. „Fo­to­die­nos“ / Alf­re­do Pliad­žio nuo­tr.

Komentarai

Vi­das Ur­bo­na­vi­čius

Vil­n iaus mies­to ta­r y­bos na­r ys

M

ies­t ie­čių pi­n i­gai švais­ to­mi pa­de­be­sių pro­jek­ tams. Ir dar at­si­ž vel­k i­ me į tą švais­t ymą, kai tu­r i­me skolą, ku­r i artė­ja prie mi­l i­jar­ do. Vie­ša­sis trans­por­tas – tie­sio­g inė sa­vi­val­dybės funk­ci­ja – pra­sko­lin­tas, o oro trans­por­tas – nė vie­na­me įsta­ ty­me ne­pa­ra­šy­ta, kad jį turėtų or­ga­ni­ zuo­t i mies­to sa­vi­val­dybė. Me­ras dar kartą len­da, kaip kad bu­vo su tak­si, į pri­vatųjį verslą. Pri­vatūs vers­li­nin­kai kaž­kodėl ne­ma­to čia ni­šos da­ry­ti vers­ lą, o me­ras ban­do įti­kin­ti, kad žemė yra la­ga­mi­no for­mos ir kad tą verslą įma­ no­ma da­ry­ti. Na, jei ne­pa­si­seks, jis ri­zi­ kuo­ja ne sa­vo, o visų mūsų pi­ni­gais.

Ar tu­ri pro­jek­tas ateitį? Kiek man te­ko stu­di­juo­ti šią temą, ką sa­ko avia­ci­jos vers­lo kon­sul­tan­tai, bend­rovės, ku­rios vei­kia būtent „Stan­dard“ sek­to­riu­je, tu­ ri pa­čią ma­žiau­sią pel­no maržą. Ir joms iš­lik­ti sun­kiau­sia, nes jos pa­ti­ria di­delį spau­dimą tiek iš žemų sąnaudų bend­ ro­vių, tiek iš „Pre­mium“ klasės. Tai ro­ do ir pa­tir­tis: Lie­tu­vo­je bank­ru­ta­vo dvi „Stan­dard“ klasės oro bend­rovės. Kiek skai­čiau Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­jos stu­ dijų ir avia­ci­jos pra­monės ap­žvalgų, šis sek­to­rius lai­ko­mas ne­pers­pek­ty­viu.

Galbūt pa­si­seks, jie bus ta­len­tin­gi ir iš­ lįs pro tą rak­to sky­lutę. Bet jei ne, ne­ sėkmės kai­na la­bai di­delė ir ją turės su­mokė­ti vi­si vil­nie­čiai.

Artū­ras Šul­cas

Klaipė­dos vi­ce­me­ras

P

rie „Air Li­t ua­n i­cos“ pro­jek­ to mes ne­p ri­s i­j ungė­m e grei­č iau­siai dėl tos pa­č ios prie­žas­ties kaip ir ki­tos sa­vi­ val­dybės: uto­pi­n ių pro­jektų nie­k uo­ met ne­ver­ti­no­me rim­tai. Be to, net pa­ti uto­piš­kiau­sia idė­ja tu­ri turė­ti fi­nan­sinį pa­grin­dimą, o šios bend­rovės at­ve­ju, ma­nau, to pa­grin­di­mo trūksta.

Sa­vi­val­da turėtų vyk­dy­ti sa­vo tie­sio­gi­ nes funk­ci­jas – rūpin­tis gy­ven­tojų so­ cia­li­ne rūpy­ba, mies­to trans­por­tu, teik­ ti ko­ky­biš­kas viešą­sias pa­slau­gas. Vi­sos pa­pil­do­mos veik­los tėra iš­tek­lių švais­ty­ mas. Mes­ti iš­tek­lius, visų mūsų, mo­kes­ čių mokė­tojų, pi­ni­gus į oro bend­ro­ves, kai neuž­ten­ka pi­nigų mies­tui ele­men­ta­ riai su­tvar­ky­ti, vie­ša­jam trans­por­tui išt­ rauk­ti iš skolų ba­los, – tai nu­si­kal­ti­mas.

Nep­ri­si­jun­gia­me prie šio pro­jek­to, nes ir anks­tes­ni bend­ri pro­jek­tai pa­li­ko ne pa­tį ge­riau­sią įspūdį. Pa­vyzd­žiui, elekt­ ro­ni­nis bi­lie­tas. Ma­nau, jei Klaipė­da bū­ tų die­gu­si šią sis­temą be Vil­niaus, vis­ kas būtų klostę­si kur kas ge­riau. Tie­sa, si­tua­ci­ja pas mus ir da­bar ge­resnė nei Vil­niu­je, ta­čiau jei da­ry­tu­me pa­tys, pa­ da­ry­tu­me tai grei­čiau ir ko­ky­biš­kiau.

Vie­nin­te­lis da­ly­kas, dėl ku­rio mes pa­ lai­ko­me Vil­nių, – tai jo teis­mi­nis gin­čas su Vy­riau­sy­be dėl gy­ven­tojų pa­jamų mo­kes­čio sky­r i­mo di­d ie­siems mies­ tams. Ma­nau, vil­nie­čiai vi­siš­kai teisūs rei­ka­lau­da­mi, kad vi­sas mies­te su­ren­ ka­mas mo­kes­tis ja­me ir liktų, o ne bū­ tų per­skirs­to­mas. Kodėl tu­ri­me do­tuo­ ti ki­tas sa­vi­val­dy­bes?

10

kovo 7–13, 2013

pasaulis

Eu­ro­pos pra­ras­to­ji kar­ta Ne­dar­bo ly­gis eu­ro zo­no­je, re­mian­tis Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos pro­gno­zė­mis, šie­met ga­li pa­siek­ti nau­ją re­kor­dą – 12,2 pro­c. Kol ES ly­ de­riai del­sia ieš­ko­da­mi spren­di­mų, pa­žei­džia­miau­siai be­dar­ bių gru­pei – jau­ni­mui – pie­šia­mos liūd­nos per­spek­ty­vos. Šan­sai ly­gūs nu­liui

Ita­li­jos jau­ni­mas ne­be­tu­ri iliu­zi­ jų. Ar ša­liai va­do­vaus Pie­ras Lui­ gi Ber­sa­ni, ar Sil­vio Ber­lus­co­ni, ar Bep­pe Gril­lo, ar Ma­rio Mon­ti – ne­ be­tu­ri reikš­mės. 24 me­tų Sa­ra ne­ de­da į nau­ją­ją vy­riau­sy­bę jo­kių vil­čių. Kon­ra­do Ade­naue­rio fon­do ata­skai­to­je tei­gia­ma, kad jau­ni ita­lai ne­ma­to pro­fe­si­nių per­spek­ty­vų. „Tai lie­čia vi­są jau­ni­mą, ypač mo­te­ris“, – Vo­kie­ti­jos laik­raš­čiui „Han­delsb­latt“ sa­kė Sa­ra. Ji ruo­ šia­si pa­sku­ti­niams eg­za­mi­nams ir siun­ti­nė­ja sa­vo gy­ve­ni­mo ap­ra­šy­ mą, ieš­ko­da­ma dar­bo už­sie­ny­je.

23 me­tų Tha­nas­sis per­nai ko­vą ne­te­ko kur­je­rio dar­bo Atė­nuo­se.

De­vy­nis mė­ne­sius jis ga­vo pa­šal­pą, da­bar pi­ni­gai iš­se­ko. Pas­ta­ruo­sius du mė­ne­sius jis gy­ve­na su tė­vais, kaip ir me­tais vy­res­nė jo be­dar­bė se­suo Tas­sou­la.

Vis dau­giau jau­nų grai­kų su­lau­ kia pa­na­šaus li­ki­mo. Am­žiaus ka­ te­go­ri­jo­je iki 24 me­tų še­ši iš de­šim­ ties grai­kų sė­di be dar­bo. Kiek­vie­ną die­ną ša­lies be­dar­bių gre­tas pa­pil­ do maž­daug 900 žmo­nių.

26,4

proc.

siekė jau­ni­mo (15–24 me­tų) ne­dar­bo ly­gis Lie­tu­vo­je 2012 m.

„Ma­no šan­sai ras­ti nau­ją dar­bą ly­gūs nu­liui“, – liūd­nai kons­ta­ta­ vo Tha­nas­sis.

Jau­nuo­liai iš­gy­ve­na nuo­la­ti­nę gy­ve­ni­mo lai­ko­tar­pių kai­tą – švie­ti­mą, mo­ky­mus, lai­ki­nus dar­bus, ne­ dar­bą – ir jau­čia, kad gy­ve­ni­mas vis ne­ pra­si­de­da.

Prog­no­zės ne­džiu­gi­na

Kri­zės iš­tik­to­se Eu­ro­pos ša­ly­se for­ muo­ja­si pra­ras­to­ji kar­ta. Eu­ro­pos sta­tis­ti­kos biu­ro „Eu­ros­tat“ duo­ me­ni­mis, Grai­ki­jo­je ir Is­pa­ni­jo­ je dau­giau nei kas ant­ras jau­nuo­ lis ne­tu­ri dar­bo (ati­tin­ka­mai 57,6 ir 55,6 pro­c.), Ita­li­jo­je šis ro­dik­lis sie­ kia 36,6 pro­c., o Vo­kie­ti­jo­je – vos 8 pro­c.

Tarp­tau­ti­nės dar­bo or­ga­ni­za­ci­jos eko­no­mis­tas Ek­ke­har­das Erns­tas, kal­bė­da­mas apie jau­ni­mo ne­dar­bą Eu­ro­po­je, pie­šė liūd­nas per­spek­ ty­vas. „Tie, kas šian­dien ne­tu­ri dar­bo, ir per ki­tus pen­ke­rius me­tus sun­ kiai jį su­si­ras“, – tei­gė eks­per­tas.

Tarp­tau­ti­nė dar­bo or­ga­ni­za­ci­ ja pro­gno­zuo­ja, kad 2017 m. jau­ ni­mo ne­dar­bo ly­gis Is­pa­ni­jo­je vir­ šys 50 pro­c., Ita­li­jo­je ir Grai­ki­jo­je – 30 pro­c.

Ta­čiau Kel­no eko­no­mi­kos ty­ri­

mų ins­ti­tu­to eks­per­tas Hol­ge­ris Schäfe­ris nė­ra toks pe­si­mis­tas. „Man ne­pa­tin­ka ter­mi­nas „pra­ ras­to­ji kar­ta“, nes iš tik­rų­jų ne vis­ kas pra­ras­ta, – sa­kė jis. – Aiš­ku, ne­ga­li gin­čy­ti fak­to, kad šios kar­ tos lau­kia ke­le­tas eko­no­miš­kai su­ dė­tin­gų me­tų. Bet kri­zės iš­tik­tos ša­lys ga­li iš­spręs­ti šią pro­ble­mą, tam yra daug pa­vyz­džių. Da­ni­ja ir Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja su­ge­bė­jo įveik­ ti kri­zę dar­bo rin­ko­je, o Vo­kie­ti­ja per pen­ke­rius me­tus iš es­mės pa­ kei­tė pa­dė­tį.“ Gy­ve­ni­mas vis ne­pra­si­de­da

Bet, anot eko­no­mis­to E.Erns­to, di­ džiau­sia pro­ble­ma ta, kad ne­tgi ne­ di­de­lis ne­dar­bo lai­ko­tar­pis kar­je­ros pra­džio­je nei­gia­mai vei­kia pro­fe­si­ nį au­gi­mą. „Kar­je­ros ga­li­my­bės ma­žė­ja, at­ ly­gi­ni­mas menks­ta, dar­bo są­ly­gos blo­gė­ja“, – pa­da­ri­nius var­di­jo jis.

At­si­ran­da ir psi­cho­lo­gi­nių pro­ble­ mų. Re­mian­tis Vo­kie­ti­jos Fried­ri­cho Eber­to fon­do at­lik­tu ty­ri­mu, jau­ nuo­liai psi­cho­lo­giš­kai sun­kiau iš­ gy­ve­na nein­teg­ra­ci­ją dar­bo rin­ko­je nei bran­des­nio am­žiaus žmo­nės. „Jie iš­gy­ve­na nuo­la­ti­nę gy­ve­ni­ mo lai­ko­tar­pių kai­tą – švie­ti­mą, mo­ky­mus, lai­ki­nus dar­bus, ne­ dar­bą – ir jau­čia, kad gy­ve­ni­mas vis ne­pra­si­de­da“, – ra­šo­ma ty­ri­ mo iš­va­do­se.

Apie nu­si­vy­li­mą pro­fe­si­nio ke­lio pra­džio­je sa­vo tink­la­raš­ty­je ra­šo ir Ju­lia­ne Sar­nes, da­ly­vau­jan­ti pro­ jek­te „Fu­tu­re­Lab Eu­ro­pe“, ku­ris kvie­čia jau­nus ak­ty­vius eu­ro­pie­ čius da­ly­vau­ti dis­ku­si­jo­se dėl Eu­ ro­pos atei­ties.

pasaulis per savaitę Šeš­ta­die­nis Ja­po­ni­jos šiau­ri­nė­je Ho­kai­do sa­lo­je smar­ kus sny­gis nu­si­ne­šė aš­tuo­nių žmo­nių gy­ vy­bę, tarp jų – vie­na šei­ma, ku­rios au­to­mo­bi­lis bu­vo už­vers­ tas snie­gu. 40-me­tė Ka­zuyo Miyas­hi­ta, dvi jos duk­ros – 17-me­tė Mi­sa ir 14-me­ tė Sayo, – taip pat 11-me­tis sū­nus Dai­ki mi­rė ap­si­nuo­di­ję smal­kė­mis, kai jų au­to­ mo­bi­lis bu­vo už­vers­tas snie­gu. 23 me­tų Ha­ru­na Ki­ta­ga­wa mir­ti­nai su­ša­lo, išė­ju­si ieš­ko­ti pa­gal­bos, kai jos au­to­mo­bi­lis įstri­ go ap­snig­ta­me ke­ly­je. Be to, 53 me­tų vy­ ras, už­vers­tas snie­gu, mi­rė, ta­čiau kar­tu su juo ras­ta de­vyn­me­tė duk­ra iš­gy­ve­no.

Smar­ki pū­ga su­ne­šė iki 2 met­rų aukš­čio pus­nis. Dėl gau­saus sny­gio šeš­ta­die­nio po­pie­tę į pie­tus nuo Ho­kai­do esan­čio­ je Aki­tos pre­fek­tū­ro­je nuo bė­gių nu­lė­kė grei­ta­sis trau­ki­nys „Shin­kan­sen“.

Pers­pek­ty­vos: pro­fe­si­nio ke­lio pra­džio­je dar­bo ne­ran­dan­tiems jau­nuo­lia

pra­stes­nės dar­bo są­ly­gos.

„Dau­ge­liu at­ve­jų jau­ni­mo sun­ ku­mai su­si­ras­ti dar­bą ne­su­si­ję su per men­ka kva­li­fi­ka­ci­ja. Grai­ki­jos ir Is­pa­ni­jos jau­nuo­liams izo­lia­ci­ jos ir skur­do grės­mė ky­la ne dėl to, kad jie pra­stai mo­kė­si mo­kyk­lo­ je ar ga­vo ne­pa­kan­ka­mą iš­si­la­vi­ni­ mą. Jie lie­ka be dar­bo dėl di­džiu­lio dar­bo vie­tų de­fi­ci­to vi­so­je Eu­ro­po­ je“, – ra­šė J.Sar­nes.

Jos iš­va­da – jau­ni­mo ne­dar­bo pro­ble­mą rei­kia pra­dė­ti spręs­ti ku­ riant nau­jas dar­bo vie­tas.

Siū­lo ra­di­ka­lius spren­di­mus

Po­li­ti­kų dis­ku­si­jos ro­do, kad jie su­ pran­ta šią pro­ble­mą ir su­ta­ria, jog rei­kia ką nors da­ry­ti. Ta­čiau konk­ re­čių pro­gra­mų nie­kas neį­var­di­ ja, skam­ba tik žo­džiai „au­gi­mas“, „nau­ja ini­cia­ty­va“ ir „vi­sos Eu­ro­ pos pro­gra­mos“.

„Dėl ne­dar­bo vis dau­giau žmo­ nių tie­siog nu­si­grę­žia nuo dar­bo rin­kos ir ren­ka­si so­cia­li­nę izo­lia­ ci­ją“, – ne­se­niai kal­bė­jo ES pre­zi­ den­tas Her­ma­nas van Rom­puy.

Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja skel­bia, kad jau­ni­mo ne­dar­bas kas­met ES kai­ nuo­ja 150 mlrd. eu­rų, ar­ba 1,2 pro­c.

Bend­ri­jos BVP. Kar­tu su Eu­ro­pos Par­la­men­tu ji svars­to ini­cia­ty­vą ga­ran­tuo­ti žmo­nėms iki 25 me­tų įdar­bi­ni­mą bent ke­tu­riems mė­ne­ siams. „Lai­ki­nų dar­bo vie­tų ir kel­ti kva­li­ fi­ka­ci­ją rei­kia tam, kad jau­ni žmo­nės ne­pra­ras­tų įgū­džių, ku­rių įgi­jo be­ si­mo­ky­da­mi“, – pri­ta­rė Tarp­tau­ti­ nės dar­bo or­ga­ni­za­ci­jos eko­no­mis­ tas E.Erns­tas. Anot jo, ge­riau tu­rė­ti bent lai­ki­ną dar­bą ir plės­ti sa­vo ho­ ri­zon­tą, ne­gu ty­so­ti ant so­fos.

Dar vie­ną spren­di­mą pa­siū­lė

2013 02 28 2013 03 06

Sek­ma­die­nis

Pir­ma­die­nis

Di­d žio­s ios Bri­t a­n i­ jos ka­ra­lie­nė Elž­bie­ta II bu­vo pa­gul­dy­ta į li­ go­ni­nę dėl gast­roen­ te­ri­to – skran­džio ir žar­ny­no in­fek­ci­jos – simp­to­mų. Tarp jų pa­pras­tai bū­na vė­mi­mas, vi­du­ria­vi­mas ir de­hid­ra­ta­ci­ja.

Ki­tą die­ną 86 me­tų mo­nar­chė šyp­ so­da­ma­si iš­vy­ko iš li­go­ni­nės, bet šią sa­vai­tę pla­nuo­tas jos vi­zi­tas į Ro­ mą, ku­ris bū­tų bu­vęs pir­m o­ ji ka­ra­lie­nės iš­ vy­ka į už­s ie­n į nuo 2011 m. spa­lio, bu­vo at­ šauk­ tas.

Če­ki­jos se­na­to­riai bal­ sa­vo už kal­ti­ni­mus tė­ vy­nės iš­da­vi­mu ka­ den­ci­ją bai­gian­čiam eu­ros­kep­tiš­kam pre­ zi­d en­t ui Václa­ vui Klau­sui dėl jo prieš­ta­rin­gai ver­ ti­na­mos am­nes­ ti­jos, pa­gal ku­rią bu­vo pa­leis­ta ko­ ne treč­da­lis vi­sų Če­ki­jos ka­li­nių.

Ta­čiau šie Se­na­to kal­ti­ni­mai pri­lygs­ta tik sim­bo­li­niam pa­ pei­ki­mui. V.Klau­sas ne­ga­li pa­tir­ti ga­li­ mos ap­kal­tos pa­ da­ri­nių, nes kovo 7 d. bai­gia ei­ti sa­vo pa­

rei­gas. Jį pa­keis kai­rių­jų ve­te­ra­nas Mi­lo­ šas Ze­ma­nas, ku­ris lai­mė­jo sau­sį vy­ku­ sius pir­muo­sius tie­sio­gi­nius pre­zi­den­to rin­ki­mus.

71-ų V.Klau­sas, į konf­lik­tus lin­kęs de­ši­ ny­sis, ir po­li­ti­kų, ir rin­kė­jų pa­ lan­ku­mo ne­te­ko dėl sau­sio 1 d. am­nes­ti­jos, pa­gal ku­rią į lais­vę išė­jo 6442 žmo­nės. Tarp jų yra ir re­zo­nan­si­nė­se su­kčia­vi­mo by­lo­se nu­teis­tų as­me­nų.

Se­na­tas, ku­ria­me do­mi­ nuo­ja kai­rie­ji, taip pat ap­kal­ti­no pre­zi­den­tą del­siant skir­ti tei­sė­jus ir pa­si­ra­šy­ti tarp­tau­ ti­nes su­tar­tis, tarp jų – ES Li­sa­bo­nos su­ tar­ties pa­tai­są dėl nau­jo eu­ro zo­nos gel­bė­ji­mo fon­do.

11

kovo 7–13, 2013

pasaulis diena.lt/naujienos/uzsienis

Ko­dėl gru­zi­nai tebemyli J.Sta­li­ną?

Praė­jus ly­giai 60-iai me­tų nuo Jo­ si­fo Sta­li­no mir­ties, Gru­zi­jo­je te­ be­ver­da dis­ku­si­jos dėl jo is­to­ri­nio vaid­mens.

J.Sta­li­no val­dy­mo me­tais rep­re­si­ jų au­ko­mis ta­po mi­li­jo­nai žmo­nių, taip pat ir Gru­zi­jo­je.

Bet Go­rio mies­to, ku­ria­me gi­ mė J.Sta­li­nas, ta­ry­ba ne­se­niai nu­ spren­dė grą­žin­ti mil­ži­niš­ką jo pa­ mink­lą, ku­ris prieš tre­je­tą me­tų pre­zi­den­to Mi­chai­lo Saa­kaš­vi­lio įsa­ky­mu bu­vo pa­ša­lin­tas iš pa­grin­ di­nės mies­to gat­vės.

La­biau­siai tu­ris­tų pa­mėg­ta vie­ta Go­ry­je – J.Sta­li­no mu­zie­jus. Va­di­ na­mo­jo Sta­li­no am­py­ro sti­liaus pa­ sta­tas, kur sau­go­mos ti­ro­no nuo­ trau­kos ir po­mir­ti­nė kau­kė, at­ro­do lyg su­stin­gęs lai­ke. Ši so­vie­tų dik­ta­ to­riaus šven­to­vė be­veik ne­pa­si­kei­tė nuo 1957-ųjų, kai bu­vo pa­sta­ty­ta. „Gru­zi­jo­je vy­res­nio­ji kar­ta my­li J.Sta­li­ną, – sa­kė mu­zie­jaus eks­kur­ si­jų va­do­vė Ol­ga To­čiš­vi­li. – Se­no­ liai lai­ko jį di­džiu vals­ty­bės vei­kė­ ju, ku­ris pa­da­rė ne­di­de­lių klai­dų. O mū­sų jau­ni­mas ne­si­do­mi is­to­ri­ja ir ne­mėgs­ta J.Sta­li­no.“ Nau­jau­sios ap­klau­sos ro­do, kad

ams atei­ty­je gre­sia ma­žes­nės kar­je­ros ga­li­my­bės, men­kes­ni at­ly­gi­ni­mai ir AFP nuo­tr.

šim­to Vo­kie­ti­jos aka­de­mi­kų, pro­ fe­si­nių są­jun­gų vei­kė­jų ir po­li­ti­kų gru­pė. Jie siū­lo įves­ti 30 va­lan­dų dar­bo sa­vai­tę, iš­sau­gant tuos pa­ čius at­ly­gi­ni­mus. Bend­ra­me laiš­ ke „Al­ter­na­ty­vi eko­no­mi­kos po­ li­ti­ka“ jie ra­šė, kad ES iš­gy­ve­nant sun­kią eko­no­mi­nę ir so­cia­li­nę kri­zę bū­ti­na są­ži­nin­gai pa­skirs­ ty­ti dar­bą ir ko­lek­ty­viai trum­pin­ ti dar­bo lai­ką.

Bet Kel­no eko­no­mi­kos ty­ri­mų ins­ti­tu­to eks­per­tas H.Schäfe­ris to­kį pa­siū­ly­mą va­di­na ne­vy­ku­ siu po­kštu. „Ma­si­nis dar­bo lai­ko ma­ži­ni­ mas mo­kant vi­są at­ly­gi­ni­mą – tai ab­sur­diš­ka min­tis, – tei­gė jis. – Tai smar­kiai pa­di­dins dar­bo są­ nau­das ir dau­ge­ly­je sri­čių ims trūk­ti spe­cia­lis­tų.“

Ne­dar­bas Lie­tu­vo­je 2012 m. jau­ni­mo (15–24 me­tų)

ne­dar­bo ly­gis Lie­tu­vo­je sie­kė 26,4 pro­c. ir bu­vo dvi­gu­bai di­des­ nis už bend­rą ša­lies ne­dar­bo ly­ gį (13,2 pro­c.). Palyginti su 2011 m., jaunimo nedarbo lygis šalyje su­ mažėjo 5,8 proc.

15–24 me­tų am­žiaus gru­pės

vai­ki­nų ne­dar­bo ly­gis bu­vo 29,9 pro­c., mer­gi­nų – 21,9 pro­c.

Kai­me 15–24 me­tų gy­ven­to­

jų ne­dar­bo ly­gis bu­vo aukš­tes­ nis nei mies­te ir sie­kė 32,8 pro­c. (mies­te – 22,9 pro­c.).

Lie­tu­vos sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­to inf.

Pa­ren­gė Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis

Ant­ra­die­nis Ve­ne­sue­los pre­zi­den­ tas Hu­go Cháve­zas neat­lai­kė ko­vos su vė­žiu. Jo mir­tis nu­til­ dė pa­grin­di­nį Lo­ty­nų Ame­ri­kos kai­rių­jų bal­są ir nu­krei­pė šią naf­ tos tur­tin­gą ša­lį į pir­ma­lai­kius rin­ki­mus.

Vi­cep­re­zi­den­tas Ni­colá­sas Ma­du­ro, sun­ kiai tram­dy­da­mas aša­ras, pa­skel­bė apie

H.Cháve­zo mir­tį. Jis sa­kė, kad vy­riau­sy­bė pa­siun­tė į gat­ves gink­luo­tą­sias pa­jė­gas ir po­li­ci­ją, siek­da­ma „pa­lai­ky­ti bei sau­go­ti mū­sų žmo­nės ir už­tik­rin­ti tai­ką“.

Ve­ne­sue­la, ku­ri te­bė­ra su­si­skal­džiu­si po per­nai spa­lį vy­ku­sių įtemp­tų rin­ki­mų, pa­ skel­bė sa­vai­tę truk­sian­tį na­cio­na­li­nį ge­du­ lą, o vie­nas įta­kin­gas mi­nist­ras tei­gė, kad nau­ji rin­ki­mai bus su­reng­ti per 30 die­nų.

Sug­rįž­tu­vės: Go­rio val­džia nu­

spren­dė grą­žin­ti 2010 m. de­ mon­tuo­tą J.Sta­li­no pa­mink­lą.

AFP nuo­tr.

be­veik pu­sė gru­zi­nų – 45 pro­c. – pa­lan­kiai ver­ti­na J.Sta­li­ną. Bet tai ne­reiš­kia nos­tal­gi­jos so­vie­ti­nei praei­čiai ar­ba grės­mės grįž­ti į au­ to­ri­ta­riz­mą. Gru­zi­ja yra ne­prik­lau­

so­ma vals­ty­bė, ir dau­gu­ma jos gy­ ven­to­jų pa­lai­ko in­teg­ra­ci­ją į ES bei NA­TO. Ta­čiau J.Sta­li­nas yra ži­no­ miau­sias gru­zi­nas pa­sau­ly­je. Ša­ly­ je, kur ver­ti­na­mos stip­rios as­me­ ny­bės, tai ta­po le­mia­mu veiks­niu. „Pa­žiū­rė­ki­te, – aiš­ki­no Gru­zi­jos is­to­ri­kė ir žur­na­lis­tė Nes­tan Čark­ via­ni. – Gru­zi­ja yra ma­ža vals­ty­bė, tu­rin­ti vos 6 mln. gy­ven­to­jų, bet bū­tent jos sū­nus, gru­zi­nas, il­gą lai­ ką va­do­va­vo mil­ži­niš­kai im­pe­ri­jai.

Nors ofi­cia­li Gru­zi­jos va­do­vy­bė smer­kia J.Sta­li­no pa­mink­lų res­ tau­ra­vi­mą ir jo as­me­ny­bės kul­tą, ji ne­pa­jė­gi pa­si­prie­šin­ti šiam pa­si­di­ džia­vi­mui, nes šis as­me­ny­bės kul­ tas kar­tu yra ir tau­tos kul­tas, taip pat kurs­tan­tis vi­suo­me­nė­je an­ti­ru­ siš­kas nuo­tai­kas.“ Tbi­li­sio uni­ver­si­te­to is­to­ri­jos pro­fe­so­rius La­ša Bak­ra­dzė ma­no, kad Gru­zi­ja iki šiol neį­vei­kė sa­vo so­vie­ti­nės praei­ties: „Vie­na ver­ tus, gru­zi­nai sim­pa­ti­zuo­ja J.Sta­li­ nui, ki­ta ver­tus, dau­gu­ma jų pa­lai­ ko de­mok­ra­ti­ją, lais­vę ir taip to­liau.

Mes kal­ba­me apie la­bai pri­mi­ty­vų pa­trio­ti­nį jaus­mą: kai kas bu­vo gar­ sus, ir tai bu­vo gru­zi­nas.“ BBC inf.

12

kovo 7–13, 2013

turtas

Ras­tas prie­šnuo­dis prie­š pro­tų nu­tekė­jimą Ar Har­var­do, Kemb­ rid­žo, Ma­sa­ču­set­so uni­ver­si­te­tams pa­ da­rius sa­vo stu­di­jas priei­na­mas vi­siems in­ter­ne­tu, Lie­tu­va su­gebės iš­lai­ky­ti su­si­domė­jimą stu­ di­jo­mis čia? Juk jau­nus pro­tus vi­lio­ja ga­li­mybės bend­rau­ti su ki­tais ge­ni­jais ir kur­ti bend­rus pro­jek­tus.

Mūsų vers­li­nin­kai ti­ki­na: Lie­tu­va šia si­tua­ci­ja ga­li ne­tgi pa­si­nau­do­ti, o mo­kymą­si pa­vers­ti žai­di­mu.

Dėl pir­mo­jo veiks­nio – uni­ver­si­ tetų įvaizd­žio – Lie­tu­vos švie­ti­mo įstai­gos galėtų tie­siog pa­si­nau­do­ti jau su­kur­tu šių gar­sių uni­ver­si­tetų įvaizd­žiu ir įtrauk­ti jų pro­gra­mas į Lie­tu­vo­je dėsto­mus mo­du­lius.

Ant­ruo­ju pra­na­šu­mu – dėsty­to­jais – lie­tu­viai taip pat ga­li pa­si­nau­do­ti tie­siog pe­rim­da­mi šias vi­siems ne­ mo­ka­mai pa­sie­kia­mas aka­de­mi­nio pa­sau­lio gar­se­ny­bių pa­skai­tas. Na, o tre­čio­ji už­duo­tis – emo­cinė iš­ti­ ki­mybė stu­di­joms – ga­li būti leng­ vai įgy­ven­din­ta stu­dijų pro­gra­mo­ se nau­do­jant žai­di­mo prin­cipą.

Rem­da­ma­sis šiuo prin­ci­pu klas­te­ ris dir­ba jau ne­be pir­mus me­tus.

Adaptuotas mo­ky­mas

Kip­ras Šums­kas Uni­ver­si­te­tai be sienų

Nuo 2012-ųjų rugsė­jo švie­ti­mo sri­ty­je bu­vo ne tik at­vers­tas nau­ jas pus­la­pis, bet ir im­ta ra­šy­ti ko­ ne nau­ja kny­ga: ke­le­tas pa­čių įta­ kin­giau­sių pa­sau­ly­je uni­ver­si­tetų sa­vo kur­sus ir pa­skai­tas at­vėrė ab­ so­liu­čiai vi­siems. Da­bar leng­vai ga­li­ma įsto­ti į, pa­vyzd­žiui, Har­var­ do uni­ver­si­tetą ir nuo­to­li­niu būdu ne­mo­ka­mai stu­di­juo­ti vie­nas ge­ riau­sių stu­dijų pro­gramų pa­sau­ly­ je – ge­riau­sių bent jau pa­gal pa­sau­ linį uni­ver­si­tetų rei­tingą. Stu­den­tai ga­li ma­ty­ti ir girdė­ti vi­sas pa­skai­ tas, ku­rios skai­to­mos uni­ver­si­te­ tuo­se, pa­sie­kia­ma ta­po ir vi­sa in­ for­ma­cinė dis­cip­linų med­žia­ga. O svar­biau­sia tai, kad stu­di­juo­jan­ tys ga­li pro­duk­ty­viai bend­rau­ti ne tik su ki­tais stu­den­tais, bet ir, tar­ ki­me, su Stan­for­do, Har­var­do ar Berk­lio uni­ver­si­te­tus jau bai­gu­ siais žmonė­mis, – šio­je bend­ruo­ menė­je ar­ti­mai da­li­ja­ma­si nau­din­ ga pa­tir­ti­mi, ku­ria­mi bend­ri vers­lo pro­jek­tai, tai­gi, gau­na­mas at­ga­li­ nis ry­šys. „Užu­pio kūry­bi­nio klas­te­rio“ va­ do­vas, vers­li­nin­kas Vy­tau­tas Rat­ke­ vi­čius tei­gia iš­kart pa­jutęs nea­be­ jo­tiną šio drąsaus pro­jek­to naudą, kai pa­ts ėmė nuo­to­li­niu būdu klau­ sy­ti Pa­žan­gaus vers­lu­mo pa­skaitų Stan­for­do uni­ver­si­te­te. Šia­me kur­ se, be­je, tuo me­tu stu­di­ja­vo be­veik 9 tūkst. žmo­nių. „Tiks­lu, pa­pras­ta, uni­ka­lu, išs­ kir­ti­niai dėsty­to­jai – tai bu­vo su nie­kuo ne­pa­ly­gi­na­ma, ge­riau­sia ma­no aka­de­minė pa­tir­tis per pa­sta­ruo­sius dvi­de­šimt metų“, – įspūdžiais da­li­jo­si vers­li­nin­kas, jau il­ gai bend­ra­dar­biau­jan­tis su uni­ver­ si­te­tais Lie­tu­vo­je ir to­li už jos ribų.

De­ja, jau da­bar aiš­kiai ma­to­ma di­ delė pro­ble­ma – klas­te­rio va­do­vas įsi­ti­kinęs, kad šis ger­bia­miau­sių

Išei­tis: su dar­buo­tojų ži­nių troš­ki­mu su­si­dūrę vers­li­nin­kai ti­ki­na – į pres­ti­ži­nius už­sie­nio uni­ver­si­te­tus Lie­

tu­vos aka­de­mi­nis pa­sau­lis ne­turėtų žiūrė­ti kaip į prie­šą. Kaip tik – ga­li­ma pa­si­nau­do­ti jų ne­mo­ka­mai ati­ duo­da­mo­mis pro­gra­mo­mis mūsų švie­ti­mui to­bu­lin­ti. „Shut­ters­tock“ nuo­tr.

uni­ver­si­tetų žings­nis smar­kiai at­ si­lieps lie­tu­vių iš­ti­ki­my­bei Lie­tu­ vai. Ypač iš­ti­ki­my­bei vie­tos švie­ ti­mo įstai­goms ir stu­den­to dar­bui.

Juk taip stu­di­juo­jan­tys žmonės su did­žiau­siu už­si­de­gi­mu pra­leid­ žia kiau­ras nak­tis klau­sy­da­mie­si pa­skaitų ir bend­rau­da­mi su pa­si­ rink­to uni­ver­si­te­to bend­ruo­menės na­riais. Vers­li­nin­kas pa­sa­ko­jo, kad ry­te grįžę „į pilką rea­lybę“ jie ne­ be­tu­ri mo­ty­va­ci­jos ir ener­gi­jos stu­di­juo­ti ar ne­tgi dirb­ti po to, kai visą naktį bend­ra­vo su žy­miau­sių uni­ver­si­tetų pub­li­ka ir kar­tu su jais to­bu­li­no švie­žius, be­pro­tiš­kai įdo­ mius su­ma­ny­mus.

Kaip Lie­tu­vai su­ kur­ti at­svarą pres­ ti­ži­nių uni­ver­si­tetų pro­gra­moms? In­teg­ ruo­ti jų kur­sus į mo­ ky­mo pro­gra­mas Lie­tu­vo­je.

Vers­las, moks­las ir žai­di­mai

Vie­na­me vaiz­din­giau­sių Vil­niaus ra­jonų, Užu­py­je, įsikūręs „Kūry­bi­ nis klas­te­ris“ ti­ki radęs spren­dimą šiam artė­jan­čiam iš­ti­ki­mybės nuo­ smu­kiui. Užu­py­je įsikū­rusį klas­terį

(angl. clus­ter – tam tik­ra geog­ra­fiš­ kai ar­timų kar­tu vei­kian­čių įmo­nių grupė) su­da­ro per dvi­de­šimt įmo­ nių, ku­rios vie­naip ar ki­taip pri­si­ de­da prie bendrų vi­sos grupės tikslų. Vie­na pa­grin­di­nių šių įmo­nių veik­los kryp­čių yra mo­komųjų žai­ dimų kūri­mas. Klas­te­ry­je sten­gia­ ma­si pa­nai­kin­ti ri­bas tarp pra­mo­ gi­nių ir edu­ka­ci­nių žai­dimų. Tam, kad žaidė­jas jaustų kuo di­desnį ma­lo­numą ir kar­tu įgytų rei­ka­lingų ži­nių. Pradėję nuo švie­čiamųjų žai­ dimų ka­li­niams 2004-ai­siais, grupės na­riai to­liau kūrė mo­ko­muo­ sius žai­di­mus suau­gu­sie­siems, stu­den­tams ir paaug­liams. Šiuo me­tu čia ku­ria­mi „MMO RPG 3D Flash“ (dau­gybės as­menų rea­liuo­ ju lai­ku žaid­žia­mas žai­di­mas, pa­ rem­tas vaid­me­ni­mis) ti­po žai­di­ mai, ku­rie kol kas tik­ra nau­jovė ne tik Bal­ti­jos ša­lims. Vie­nas lie­ tu­vių su­kurtų pro­duktų yra sma­ gus in­ter­ne­ti­nis vers­lu­mo žai­di­ mas, ku­ria­me as­muo ga­li pra­dėti sa­vo verslą, su­si­kur­ti sau įvaizdį, „gy­ven­ti“ sa­vo vers­lo rin­ko­je, at­ lik­ti su­dėtin­gas už­duo­tis, spręsti iš­ky­lan­čias pro­ble­mas, bend­rau­ti su ki­tais žaidė­jais. Taip mo­ko­ma­ si tiek va­dy­bos, tiek vers­lu­mo, aiš­ kiai jun­ta­ma vers­lo di­na­mi­ka, ug­ do­mas kūry­biš­ku­mas ir dau­gybė kitų rea­lio­se rin­ko­se būtinų gebė­ jimų. Be­je, ne­ma­žai to­kio ti­po žai­ di­muo­se gvil­de­namų idėjų iš tik­ro

virs­ta sėkmin­go­mis vers­lo ini­cia­ ty­vo­mis.

Iš­gelbės ai­ki­do tak­ti­ka

Tai­g i, iš­k y­l a pa­ts svar­b iau­s ias klau­si­mas – kaip Lie­tu­vai su­kur­ ti at­svarą at­vi­roms minėtų uni­ ver­si­tetų pro­gra­moms? „At­sa­ky­ mas pa­pras­tas – pa­si­nau­do­ti šiuo jų žings­niu ir in­teg­ruo­ti jų kur­sus į mo­ky­mo pro­gra­mas Lie­tu­vo­je“, – teigė V.Rat­ke­vi­čius. Paš­ne­ko­vas ne­tgi pa­teikė Rytų dvi­ko­vos ai­ki­ do pa­vyzdį, kai prie­ši­nin­ko jėga ir ener­g i­ja pa­n au­d o­ja­m os prie­š jį pa­t į. Sa­vai­m e su­p ran­ta­m a, į minė­tus uni­ver­si­te­tus ne­reikėtų žiūrė­ti kaip į prie­šą, o pa­si­nau­do­ ti jų ne­mo­ka­mai ati­duo­da­mo­mis pro­gra­mo­mis mūsų švie­ti­mui to­ bu­lin­ti tik­rai pra­smin­ga. Klas­te­rio va­do­vas tvir­ti­no, kad pa­žvel­gus į pa­sau­ly­je aukš­čiau­siai rei­tin­guo­ ja­mus uni­ver­si­te­tus pa­si­da­ro aiš­ ku, kodėl jie taip aukš­ti­na­mi: pir­ ma, jie su­si­kūrė pri­vi­le­gi­juotųjų įvaizdį ir iš­laikė už­da­ras eli­ti­nes uni­ver­si­te­to bend­ruo­me­nes. Ant­ ra, juo­se dėsto kruopš­čiai at­rink­ ti, ge­r iau­s ius įver­t i­n i­m us gau­ nan­tys dėsty­to­jai. Ir, tre­čia, šios pro­g ra­m os spin­d u­l iuo­ja ne­n u­ nei­gia­mu emo­ci­niu prie­rai­šu­mu – žmonės įgy­ja emo­cinę pri­klau­ so­mybę, nes to­kios stu­di­jos ža­vi, įtrau­kia, int­ri­guo­ja ir ap­do­va­no­ ja ma­lo­nu­mu.

Vie­nas per­spek­ty­viau­sių da­lykų švie­ti­me, apie kurį vie­nin­gai at­si­ lie­pia žymūs edu­ka­ci­jos eks­per­tai, yra per­so­na­li­za­ci­ja – mo­komų da­ lykų pri­tai­ky­mas konk­re­čiam žmo­ gui. Juk ne­be­rei­kia įro­dinė­ti, jog vi­ si mo­ko­si skir­tin­gais tem­pais ir yra pri­klau­so­mi nuo skir­tingų ap­lin­ky­ bių. Žmo­gus iš­moks­ta dau­giau­sia, kai sis­te­ma tai­ko­si prie jo. Nau­do­ jant lie­tu­vių klas­te­rio su­kurtą žai­ di­mo-mo­ky­mo­si mo­delį bus ga­ li­ma kaip įma­no­ma as­me­niš­kiau pa­teik­ti dėsto­mas pro­gra­mas pa­si­ rink­tam žmo­gui. „Tai yra komp­ro­ mi­so ieš­ko­ji­mas tarp to, kam žmo­ gus ga­bus, ir tarp to, ko jis no­ri, kuo do­mi­si, kas jam pa­tin­ka“, – džiau­ gia­si V.Rat­ke­vi­čius. Šia ir ki­to­mis „Užu­pio kūry­bi­nio klas­te­rio“ ini­cia­ty­vo­mis jau se­no­ kai do­mi­si įvai­rios stam­bios įmonės, tarp jų ir tech­no­lo­gijų ly­de­ riai, įsikūrę Si­li­cio slėny­je, kur ir pa­tiems klas­te­rio dar­buo­to­jams te­ko ne kartą lan­ky­tis dar­bo rei­ka­ lais. Tai­gi šios ino­va­ci­jos ga­li būti pa­dėtos rea­li­zuo­ti Lie­tu­vo­je daug grei­čiau, nei bu­vo tikė­ta­si. Pa­bai­ go­je lie­ka tik neiš­ven­gia­mas klau­ si­mas, ar Lie­tu­vos pe­da­go­gai ne­bi­ jos to­kio švie­ti­mo ban­gos išp­li­ti­mo Lie­tu­vo­je? V.Rat­ke­vi­čius at­sa­ko klau­si­mu: „Koks sąži­nin­gas pe­da­ go­gas ne­norėtų dirb­ti su la­biau už­ si­de­gu­siais ir dau­giau nau­dingų ži­ nių tu­rin­čiais stu­den­tais? Juo­lab jei šie kūry­bin­gi lie­tu­viai, baigę stu­di­ jas ar vis dar stu­di­juo­da­mi, kurtų sa­vo ino­va­ty­vius pro­jek­tus čia ir taip keltų mūsų visų gy­ve­ni­mo lygį, gy­ve­ni­mo kultūrą ir ko­kybę.“

„Užu­pio kūry­bi­nis klas­te­ris“ Veiklą pra­dėjo 2004 m.

Klas­te­rio įmo­nių skai­čius: 22.

Pag­rin­dinė veik­la: mo­komųjų

žai­dimų kūri­mas, ty­rimų at­li­ki­mas, mo­kymų įgy­ven­di­ni­mas, „Klas­te­ rio dienų“ or­ga­ni­za­vi­mas, žur­na­lo „UCC ga­mes in­dust­ry ne­ws“ lei­di­ mas (žur­na­las pla­ti­na­mas ne­mo­ka­ mai, 3000 eg­zemp­lio­rių ti­ra­žu), re­ gu­lia­rus da­ly­va­vi­mas tarp­tau­tinė­se kon­fe­ren­ci­jo­se, mugė­se, pa­ro­do­se.

Svar­biau­si pro­jek­tai: „Mo­komųjų

žai­dimų ir si­mu­lia­to­rių žaid­žia­ma­ sis mo­men­tas“, „Sau­gu­mas in­for­ma­ ci­nių tech­no­lo­gijų tink­le“, „Si­mu­lia­ to­rių kūri­mo so­cia­li­niai ir psi­cho­lo­ gi­niai as­pek­tai“, „IT si­mu­lia­to­rių pro­ gra­ma­vi­mo tech­no­lo­gijų ir kūri­mo me­to­dikų tai­ky­mas“, „Si­mu­lia­to­rių gra­fi­nio di­zai­no ir var­to­tojų sąsa­ jos“, „Si­mu­lia­to­rių tech­ninė įran­ga“.

13

kovo 7–13, 2013

turtas

Moks­lei­vių sva­jonės pil­do­si – mo­ky­tis ne­be­bus nuo­bo­du?

Kip­ras Šums­kas Dau­gybė psi­cho­lo­gi­nių ty­rimų pa­ tvir­ti­no, kad žaid­žian­čių emo­ci­ nis ry­šys su žai­di­mu yra mil­ži­niš­ kas. Tad Lie­tu­vos ug­dy­mo įstai­go­ se vers­li­ninkų pri­sta­ty­ta žai­di­mostu­dijų me­to­di­ka su­laukė ne­įti­ki­ mos sėkmės.

Turbūt kiek­vie­nas yra pa­jutęs, kad žai­di­mas – ar tai būtų krep­ši­nis, fut­bo­las, ar ele­men­ta­rus sta­lo žai­ di­mas „Mo­no­po­lis“ – kar­tais įtrau­ kia taip, jog pa­mirš­ti viską. Kal­bant ne apie sportą, o apie kom­piu­te­ri­ nius žai­di­mus, emo­ci­nis ry­šys su­ si­for­muo­ja dar di­des­nis.

Yra min­čių kur­ti ir naują at­skirą mo­ky­ mo­si įstaigą, ku­rio­ je būtų in­teg­ruo­tos šios pro­gra­mos.

Vien „World Of Warc­raft“ kas­ dien žaid­žia per 15 mln. as­menų.

O joks dėsty­mo me­to­das pa­sau­ly­je dar ne­bu­vo pa­tvir­tin­tas kaip nau­ din­ges­nis nei gry­no­ji ak­tua­lios sri­ ties pra­kti­ka, ly­di­ma gru­pi­nio dar­ bo ir būtent žai­dy­bi­nių ele­mentų.

Va­di­na­si, lie­tu­viams rei­ka­lin­

ga stu­dijų pro­gra­ma, ku­rio­je būtų nau­din­giau­si ži­nomų uni­ver­si­tetų mo­du­liai ir ku­ri įtrauktų stu­den­tus emo­ciš­kai, iš­lai­kytų jų iš­ti­ki­mybę ir ne­tgi teiktų ma­lo­numą.

To­kią pro­gramą „Užu­pio kūry­bi­ nio klas­te­rio“ tyrė­jai jau iš­bandė su Vil­niaus Vy­tau­to Did­žio­jo gim­na­ zi­jos 9 ir 10 kla­sių moks­lei­viais ir jiems, be­je, pui­kiai sekė­si įveik­ti kai ku­riuos žy­miųjų uni­ver­si­tetų pra­ti­ mus. Po tru­putį prie klas­te­rio veik­ los pri­si­de­da ir ki­tos švie­ti­mo įstai­ gos. Da­bar pro­gra­mos iš­ban­do­mos Tau­ragės „Versmės“ gim­na­zi­jo­ je, Ma­ri­jam­polės „Sudū­vos“ gim­ na­zi­jo­je, Kau­no šv. Ma­to gim­na­ zi­jo­je, Klaipė­dos Vy­tau­to Did­žio­jo gim­na­zi­jo­je, Šiau­lių uni­ver­si­te­to gim­na­zi­jo­je ir kt. Di­di­nant pa­na­ šių pro­gramų pa­sie­kia­mumą ga­ lėtų pri­si­jung­ti ir Kau­no tech­no­ lo­gijos uni­ver­si­te­to Ino­va­cijų ir vers­lo cent­ras, Klaipė­dos moks­lo ir tech­no­lo­gijų par­kas bei ki­ti in­ ku­ba­to­riai ar įmo­nių jun­gi­niai.

Su­k ur­ta mo­k y­m o­s i pro­g ra­ ma jau kurį laiką de­ta­liai de­ri­na­ ma su My­ko­lo Ro­me­rio uni­ver­si­ te­tu, Vil­niaus Ge­di­mi­no tech­ni­kos uni­ver­si­te­tu, Ka­zi­mie­ro Si­mo­na­vi­ čiaus uni­ver­si­te­tu ir ke­liais ki­tais.

Klas­te­rio va­do­vo Vy­tau­to Rat­ke­ vi­čiaus nuo­mo­ne, la­bai nau­din­ ga bur­ti bend­ruo­me­nes to­kio­se vie­to­se kaip bib­lio­te­kos, kad bū­

Atei­tis: vers­li­nin­kai ti­ki­na at­radę naują for­mulę, kaip mo­kymą­si pa­da­ry­ti dar pa­trauk­lesnį, – už­ten­ka pa­žan­

giau­sioms mo­ky­mo­si pro­gra­moms su­teik­ti kom­piu­te­ri­nio žai­di­mo formą.

tų ga­li­ma re­zul­ta­ty­viai siek­ti ben­ drų tikslų. „Sup­ran­ta­ma, yra min­ čių kur­ti ir naują at­skirą mo­ky­mo­si įstaigą, ku­rio­je būtų in­teg­ruo­tos šios pro­gra­mos ir ku­ri būtų pa­sie­kia­ ma ab­so­liu­čiai vi­siems, – at­skleidė

V.Rat­ke­vi­čius. – Bet la­bai svar­bu yra de­mis­ti­fi­kuo­ti did­žiuo­sius pa­sau­lio uni­ver­si­te­tus, t. y. pa­ro­dy­ti lie­tu­ viams, kad tos mo­ky­mo įstai­gos nė­ ra ko­kio­je nors to­bu­lo­je pa­sakų ša­ ly­je. Taip, jos tu­ri dau­giau pa­ra­mos,

„Užu­pio kūry­bi­nio klas­te­rio“ nuo­tr.

tin­ka­miau pa­tei­kia pa­slau­gas var­to­ to­jui ir yra api­py­nu­sios sa­vo bend­ ruo­menę pri­vi­le­gi­jo­mis, ta­čiau gau­ namų ži­nių pa­grin­das daž­nai būna la­bai pa­na­šus į Lie­tu­vo­je dėstomų pro­gramų bazę.“

Geriausiame rajono ūkyje – geriausia produkcija jaučiai ir veršiukai kliudė ūkinin­ kams ūkį registruoti kaip ekolo­ ginį. „Gyvulių sumažėjo ir reikala­ vimas buvo įvykdytas. Dabar pas mus 64 galvijai. Jie gyvena, kaip jiems patinka. Milžiniški plotai, gali lakstyti laukuose, gali eiti į mišką. Jei nori, gali grįžti į į tvar­ tą“, – dėstė ūkininkė.

Iš tiesų galvijai labiau primena stumbrus nei įprastas mūsų akiai karves – gauruotas kailis, visai drąsiai laksto. „Ekologiniame ūkis dar ypatin­ gas tuo, kad jame turi būti augi­ namos vietinių veislių karvės, ši­ taip prisidedant prie jų atkūrimo konkrečioje teritorijoje. Mes taip pat prisidedame prie šio proceso“, – džiaugėsi ūkio vadovė.

Aleksandras Koreika Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonės ūkinin­ kei Oksanai Jutkevič atvėrė nau­ jus ūkininkavimo horizontus – lei­ do modernizuoti ūkį ir eksportuo­ ti savo produkciją.

Tapo geriausiu ūkiu

Šalčininkų rajone įsikūręs Oksa­ nos Jutkevič gyvulininkystės ūkis ne pirmus metus stebina savo pa­ siekimais. Čia auginami galvijai, kuriuos galima sutikti tik geriau­ siuose Europos Sąjungos ūkiuo­ se. Tad nenuostabu, kad dar 1999 m. O.Jutkevič ūkis buvo pripa­ žintas geriausiu Šalčininkų rajo­ no ūkiu.

O.Jut kevič su vy ru Voi ce chu ūkininkauti pradėjo ne tuščioje vietoje. Moters valdomą ūkį prieš 25 metus, dar sovietmečiu, atga­ vę žemę įkūrė jos tėvai Vladimi­ ras ir Honorata Privalovai. Pas­ tarieji ši pradžių augino kiaules, paskui už siėmė gyvulininkyste. Ūkis buvo nemažas, tačiau įpras­ tas, trumpai tariant, toks, kad ne­ mirsi, bet ir pinigų daug neužsi­ dirbsi. „Žemės pas mus nederlingos, tad auginti nelabai ką sekasi. Tiksliau, auginti galima, bet reikia tręšti. Žodžiu, nenašu, o gyvuliai – vi­ sai kas kita“, – dėstė ūkio šeimi­ ninkė.

Panaudojo modernizavimui

2008 m. perėmusi ūkį iš tėvų, O.Jutkevič su sutuoktiniu nu­ sprendė pasinaudoti tik ką atsi­ radusia galimyba modernizuoti ūkį pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos prie­ monę „Jaunųjų ūkininkų įsikūri­

Daugiau pinigų negauna

Būdas: Voi ce chas ir Ok sa na Jut ke vi čiai pa si nau do jo pa ra ma eko lo gi­

nės gal vi ji nin kys tės ūkiui plės ti ir mo der ni zuo ti.

mas“. Tuomet ji gavo 138 112 litų paramos.

Vėliau nusprendė antrą kar­ tą kreiptis paramos ir pasinaudo­ ti priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ parama. Pro­ jektui įgyvendinti Oksanos ūkiui buvo išmokėta 296 700 litų. Jau panaudota 83,59 proc. minėtos sumos. Likusieji 16,41 proc. bus investuoti iki šių metų balandžio 30 d. Šitaip ūkininkė ne tik įstengė pa­ sivyti konkurentus, bet ir iškelti į aukštumas ir taip tvirtai ant ko­ jų stovintį ūkį. Buvo įsigyta nau­ jos technikos, pastatyti angarai, sutvarkyti tvartai, papildomai ap­

Mar ga ri tos Vo rob jo vai tės nuo tr.

tverti 123 ha žemės ir miško, kuria­ me ganosi gyvuliai. „Paramos prašysime ir dar kartą – būtina atnaujinti fermą ir dirb­ tuves“, – pastebėjo ūkininkė.

Galimybė gauti paramą kartu tapo paskata pereiti prie ekolo­ ginės gyvulininkystės. Svarbu net ne tai, kad pagerėjo gyvulių lai­ kymo sąlygos, bet tai, kad galvijai pasijuto kur kas laisvesni – tiek, kad dabar apsilankiusiems ūki­ ninkų sodyboje svečiams ne vi­ sada būna lemta išvysti poraka­ nopių gyvuliukų kaimenę. Tiesa, teko šiek tiek sumažinti gyvulių skaičių – ūkininkavimo aušroje tvartuose gyvenusios 78 karvės,

Kodėl būtent ekologinė? Jaunieji ūkininkai šitaip pasielgė tikrai ne todėl, kad ieškojo papildomo pel­ no ar norėjo tapti madingi. „Prieš penkerius metus, kai su vyru pradėjome aktyviai ūkinin­ kauti tėvų ūkyje, nutarėme pa­ sukti ekologinės galvijininkystės keliu, nors ūkininkauti ekologiškai kur kas sunkiau, tačiau, atnauji­ nus ūkį už Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos para­ mos lėšas, nereikėjo skaičiuoti pa­ skutinių centų, tad elgėmės šiek tiek drąsiau. Beje, mitas, kad eko­ logiškai auginamų galvijų mėsa su­ perkama gerokai brangiau“, – dės­ tė pašnekovė.

Pasak ūkininkės vyro, Lietuvo­ je už ekologiškai užaugintų galvijų mėsą mokama vos 5 proc. daugiau, nei už įprastai užaugintų galvijų. „Tai tikrai ne dėl pinigų, nes pi­ nigai tie patys praktiškai. Tiesiog

še ria me tuo, kas užau ga mū sų laukuose: šienu, šienainiu, žole.

Grūdų auginti neapsimoka, to­ dėl mes juos perkame, bet būti­ nai ekologiškus“, – pastebėjo pa­ šnekovas.

Produkciją tiekia užsieniui

Patys ūkininkai savo auginamų galvijų mėsos neragauja. Netu­ ri progos mėsos iš O.Jutkevič ūkio paragauti ir Lietuvos vartotojai – produkcija yra tokia gera, kad visa iškeliauja į užsienį. „Tai vadinamoji marmurinė mė­ sa. Bandėme prekiauti mėsa tur­ guje, bet žmonės ieško tradicinės produkcijos, o tai, kad šita mėsa atrodo kitaip, juos gąsdino. Pirkė­ jų buvo mažai. Patys mes iš mūsų galvijų mėsos nieko nesigamina­ me, nes jų neskerdžiame – neturi­ me skerdyklos.

Neseniai Oksana ir Voicechas pa­ tys atrado užsienio rinkas. „Praė­ jusių metų rudenį pirmą kartą pa­ bandėme eksportuoti produkciją į Lenkiją ir mus palankiai priėmė“, – pasakojo pašnekovė.

Užsienio rinkų atradimas, įkvė­ pė ūkininkus naujiems darbams ir naujoms investicijoms. Artimiau­ siu metu Voicechas ir Oksana vėl planuoja pretenduoti į ES paramą ir taupo savo lėšas tolesnei ūkio plėt­ rai ir modernizavimui. „Kai žinai, kad už mėgstamą darbą dar ir pa­ galbos sulauki, tai dirbti dvigubai maloniau“, – apibendrino V.Jut­ kevič. www.kaimesypsenudaugeja.lt – užeik, pamatyk, pasirodyk...

Užs. 1078663

14

kovo 7–13, 2013

turtas

0,7 pro­c.

išau­go Lie­tu­vos BVP pirmą 2013-ųjų ket­virtį.

At­šauks ­ li­cen­ciją

Au­go ­ ne­dar­bas

Lie­tu­vos ban­kas ko­vo 7 d. ke­ti­na at­ šauk­ti ne gy­vybės drau­di­mo bend­rovės „Er­go Lie­tu­va“, ku­ri nuo šių metų pra­ džios pri­jung­ta prie Eu­ro­pos bend­rovės „Er­go In­su­ran­ce“, veik­los li­cen­ciją. Šis klau­si­mas yra įtrauk­tas į Lie­tu­vos ban­ ko val­dy­bos po­sėdžio dar­bot­varkę. „Er­ go In­su­ran­ce“ cent­rinė bu­veinė yra Es­ ti­jo­je, o Lat­vi­jos ir Lie­tu­vos veik­la tęsia­ ma per fi­lia­lus.

Lie­tu­vo­je ne­dar­bas ko­vo pra­džio­je siekė 12,4 pro­c. – 0,1 punk­to dau­giau nei va­sa­rio pra­džio­je, kai jis bu­vo 12,3 pro­c. Dar­bo bir­žos duo­me­ni­mis, ko­vo 1 d. bu­vo re­gist­ruo­ta 229,9 tūkst. be­ dar­bių – 5,4 pro­c. ma­žiau nei per­nai tuo pat me­tu. Jau­nes­nių kaip 25 me­ tų be­dar­bių ko­vo pra­džio­je bu­vo re­ gist­ruo­ta 27,5 tūkst. – tai su­darė 12 pro­c. visų be­dar­bių.

Aiškėja prisijungimo prie naujo vandentiekio tvarka

At­leis nuo mo­kes­čių Bend­rovę „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­ liai“ siū­lo­ma at­leis­ti nuo di­vi­ dendų iš per­nai už­dirb­to pel­no.

Skai­čiuo­ja­ma, kad 2012-ai­siais už­dir­bu­si 130,2 mln. litų gry­no­ jo pel­no bend­rovė šie­met vals­ ty­bei turėtų su­mokė­ti 116 mln. litų di­vi­dendų.

Dalia Giriūnaitė UAB „Vilniaus vandenys“ pagal Sanglaudos skatinimo veiksmų programos „Aplinka ir darnus vystymasis“ prioriteto priemonę „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra“ įgyvendina projektą „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra Vilniaus mieste“. Jis iš dalies finansuojamas ES Sanglaudos fondo lėšomis.

Projekto finansavimo ir administravimo sutartyje numatyta didžiausia tinkamų finansuoti išlaidų suma – 32 638 117,5 Lt. Projekto vykdytojui UAB „Vilniaus vandenys“ projektui įgyvendinti skirta 31 004 897,67 Lt: 27 741 224,23 Lt ES fondo ir 3 263 897,67 Lt Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų. Projekto vykdytojas įsipareigojo projektui įgyvendinti skirti ne mažiau nei 1 633 219,83 Lt. Planuojama, kad per 2014 m. įgyvendinus projektą, Naujoje Vilnioje bei Kairėnuose, Antaviliuose, Daniliškėse, Pavilnyje, Sodų bendrijose (SB) „Šeškinė“ ir „Jurginas“, Gineitiškėse bei Trakų Vokėje iš viso bus nutiesta 32,9 km naujų vandentiekio ir 49,8 km naujų nuotekų tinklų. Šiuo metu pasirašytos 4 iš 5 suplanuotų rangos sutarčių, viešojo pirkimo procedūros vis dar vykdomos dėl projekto komponento „Nuotekų tinklų įrengimas Naujojoje Vilnioje bei vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra Kairėnuose“. Kitose vietovėse darbai jau pradėti arba jiems ruošiamasi. Gatvėse pradėjus kloti vamzdynus, paaiškėjo ir naujo prisijungimo prie centrinio vandentiekio bei nuotekų tinklų tvarka.

Prašymai dėl prisijungimo priimami jau dabar

UAB „Vilniaus vandenys“ Plėtros ir pardavimų padalinio Projektų valdymo skyriaus vadovė Irma Danilaitienė pasakojo, kad pasirašius rangos sutartį „Vandentiekio ir nuotekų tinklai Antavilių g., Lazdynų pelėdos g., J.Biliūno g., SB „Šeškinė“, SB „Jurginas“ ir Gineitiškėse“ statybos darbai sėkmingai atliekami Gineitiškėse ir SB „Šeškinė“. „Nors vartotojai prie klojamų vandentiekio ir nuotekų tinklų galės jungtis tik atlikus visus tinklų statybos darbus, jie jau dabar gali teikti prašymus dėl prisijungimo“, – komentavo I.Danilaitienė.

Pavilnyje rengiami darbo ir techninis projektai, artimiausiu metu

Darbai: UAB „Vilniaus vandenys“ projektui „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renova-

vimas ir plėtra Vilniaus mieste“ įgyvendinti skirta kiek daugiau nei 31 mln. litų.

bus pastatyti informaciniai stendai apie naujų vandentiekio bei nuotekų tinklų statybą šiame rajone. Čia bus pakloti vandentiekio ir nuotekų tinklai, taip pat pastatytos dvi nuotekų bei vandentiekio siurblinė. Gyventojai prie tinklų galės jungtis nuo 2014 m. pradžios.

Lengvatinės prisijungimo tvarkos pasiūlymas galioja iki 2014 m. rugsėjo 30 d.

Paruošiamieji darbai vyksta Trakų Vokėje bei Daniliškėse. Įgyvendinant Trakų Vokės objekto rangos sutartį šiuo metu derinami draudimai ir garantijos, paskelbus statybos darbų pradžią tinklų klojimo darbai turėtų būti baigti per 12 mėnesių. Daniliškėse šiuo metu įrengiami informaciniai stendai, ruošiami projektai, darbai bus pradėti vykdyti jau balandį. Numatoma, kad gyventojai prie naujų tinklų galės jungtis 2014 m. pavasarį.

Prireiks dar keleto žingsnių

UAB „Vilniaus vandenys“ paklojus vandentiekio bei nuotekų tinklus iki sklypo ribos, iki pastato gyventojai tinklus turės susikloti patys. „Individualių namų savininkams, kurių namai neprijungti prie naujai įrengtų ar įrengiamų Vilniaus miesto vandentiekio ir nuotekų tinklų, UAB „Vilniaus vandenys“ gali suteikti reikalingas projekta-

vimo paslaugas, – sakė bendrovės Plėtros ir pardavimų padalinio Techninių sąlygų skyriaus vadovas Dainius Gelžinis. – Mūsų specialistai parengs prisijungimo sąlygas dėl individualaus namo vandens įvado ir nuotekų išvado projektavimo bei prijungimo prie Vilniaus miesto vandentiekio ir nuotekų tinklų, parengs inžinerinį topografinį planą ir įvado bei išvado projektą ir jį suderins Vilniaus miesto ar rajono savivaldybėse. Bendrovė taip pat gali prijungti įvadą ir išvadą, kuriuos namo savininkas įrengė pagal suderintą projektą, praplauti ir dezinfekuoti įvadą, atlikti mikrobiologinį vandens tyrimą, įrengti vandens apskaitos mazgą.“ Individualių namų savininkams, neturintiems įvado ir išvado projekto, pasirašius projektavimo, prijungimo ir geriamojo vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo sutartis, už įvado bei išvado projekto parengimą reikės sumokėti tik dalį sumos.

Tam reikės turėti ne senesnes negu 3 metų žemės ir pastato nuosavybės dokumentų kopijas, sklypo ribų planą, pastato ar žemės nuosavybės bendraturčių (jei tokių yra) sutikimus, rūsio ar pirmojo aukšto plano iš kadastrinių matavimų bylos, namo savininko asmens identifikavimo dokumento bei atsiskaitymo knygelės lapo kopijas. Įvado ir išvado projektą jau turintiems gyventojams, pasirašiusiems prijungimo prie miesto vandentiekio ir nuotekų tinklų bei geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartis, „Vilniaus vandenys“ įvadą praplaus bei dezinfekuos, mi-

krobiologinį vandens tyrimą atliks ir vandens apskaitos mazgą įrengs nemokamai. Tam tereikės įvado ir išvado projekto (su Vilniaus miesto ar rajono savivaldybės Statybos leidimų skyriaus antspaudu), žemės ir pastato nuosavybės dokumentų, namo savininko asmens identifikavimo dokumento bei atsiskaitymo knygelės lapo kopijų.

Jei suderintas įvado ir išvado projektas jau yra, gyventojai turėtų kreiptis į pasirinktą atestuotą statybų įmonę, kuri pagal jį įrengs įvadą ir išvadą. Juos įrengdamas statytojas privalės kviesti UAB „Vilniaus vandenys“ atstovus: jie patikrins iškasos dugną ir sumontuotus gruntu neužpiltus įvadą bei išvadą, atliks hidraulinį įvado bandymą, įvertins įvado dezinfekavimą, užplombuos vandens skaitiklį ir pagal išpildomąsias geodezines nuotraukas patikrins įvadą ir išvadą.

ES parama – investicija į jūsų ateitį!

Informacija Prašymai ir dokumentai priimami UAB „Vilniaus vandenys“, Dominikonų g. 11, Vilniuje.

Tel. pasiteirauti: (8 5) 266 4455, (8 5) 266 4383.

Užs. 1083205

Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­ja siū­lo Vy­riau­sy­bei priim­ti tai nu­ma­ tantį spren­dimą. „Lie­tu­vos ge­le­ žin­ke­liai“ tei­gia, kad bend­rovės fi­nan­sinė būklė yra įtemp­ta, o di­vi­dendų mokė­ji­mas su­keltų reikš­mingų bend­rovės mo­ku­mo pro­blemų. „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­liai“ di­vi­ den­dams turėtų skir­ti 80 pro­c. pa­skirs­ty­ti­no­jo pel­no. Bend­ rovė, neau­di­tuo­tais duo­me­ni­ mis, 2012 m. už­dir­bo 130,2 mln. litų gry­no­jo pel­no ir pa­gal Vy­ riau­sybės nu­ta­rimą pri­skai­ čiuo­ti­na di­vi­dendų su­ma bus 116 mln. litų“, – tei­gia­ma mi­ nis­te­ri­jos raš­te Vy­riau­sy­bei.

Pro­jek­te nu­ro­do­ma, kad jei bend­ro­vei bus leis­ta ne­mokė­ti di­vi­dendų, tai duos di­desnę fi­ nan­sinę naudą nei pi­nigų per­ve­ di­mas į vals­tybės biud­žetą. „Su­kur­tas vie­šo­sios ge­le­žin­ ke­lių inf­rast­ruktū­ros tur­tas liks vals­tybės nuo­sa­vybė­je ir atei­ty­ je už­tik­rins pa­pil­do­mas pa­ja­mas į vals­tybės biud­žetą“, – ra­šo­ma Vy­riau­sybės nu­ta­ri­mo pro­jek­te.

Pa­sak mi­n is­te­r i­jos, bend­ rovę at­lei­dus nuo di­vi­dendų, būtų už­t ik­r in­tas ypa­t in­gos vals­ty­binės svar­bos ir vals­ty­ bei svar­bių eko­no­mi­nių pro­ jektų, pa­vyzd­žiui, „Rail Bal­ti­ cos“, Rytų–Vakarų trans­por­to ko­r i­d o­r iaus, įgy­ven­d i­n i­m as, „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­lių“ kon­ ku­ren­cin­gu­mas, iš­lai­ky­ti ge­ le­žin­ke­lių trans­por­to san­ty­kiai su tre­č io­s io­m is vals­tybė­m is kai­mynė­mis. „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­liai“ ti­ki­ na, kad mokė­da­ma di­vi­den­dus ir kar­tu fi­nan­suo­da­ma nuo­sto­ lingą ke­lei­vių ve­žimą 2015 m. įmonė sko­li­ni­mo­si li­mitą vir­šys 337 mln. litų. „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­liai“ per­ nai vals­ty­bei su­mokė­jo 122,668 mln. litų di­vi­dendų. „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­liai“ per­ nai už­dir­bo 130,189 mln. li­ tų neau­di­tuo­to gry­no­jo pel­no – 11,6 pro­c. ma­žiau nei 2011 m., kai įmonės gry­na­sis pel­nas sie­ kė 147,261 mln. litų. Per me­tus įmonė per­vežė 49,4 mln. tonų kro­vi­nių – 0,3 pro­c. dau­giau, nei pla­nuo­ta, ta­čiau 5,6 pro­c. ma­žiau nei 2011 m.

VD, BNS inf.

15

kovo 7–13, 2013

24p.

Vilniečio savaitgalio renginių gidas.

savaitgalis

prasideda su „Vilniaus diena“

Ba­ka­lau­ro dar­bą pa­sky­rė se­ne­liui Jev­ge­ni­jos Si­do­re­ vič sva­jo­nė – dirb­ ti me­di­ci­nos di­zai­ no sri­ty­je. Vil­nie­tė su­kū­rė dirb­ti­nio šir­ dies skil­ve­lio dėk­lo di­zai­ną, o vo­kie­čių me­di­ci­nos bend­ro­ vė „Ber­lin Heart“ tą dėk­lą pra­dė­jo ga­ min­ti.

Lai­ma Že­mu­lie­nė l.zemuliene@diena.lt

Žvel­gė iš pra­kti­nės pu­sės

Sri­tis: „Per pra­kti­ką Vo­kie­ti­jo­je at­ra­dau sa­ve to­je di­zai­no sri­ty­je, ku­rio­je tik­tai ir no­rė­čiau dir­ti, – tai me­di­ci­ni­nis di­zai­nas“, – džiau­gė­si Dai­lės aka­

de­mi­jos auk­lė­ti­nė J.Si­do­re­vič.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

Dirb­ti­nio šir­dies skil­ve­lio įran­gą li­ go­nis pa­pras­tai ne­šio­ja­si su sa­vi­mi ko­kia­me nors dėk­le. J.Si­do­re­vič su­ kū­rė nau­ją to dėk­lo – tiks­liau, dir­ žo – di­zai­ną. Jį su­kur­ti pa­stū­mė­jo as­me­ni­nė pa­tir­tis – mo­ters se­ne­ lis tu­rė­jo šir­dies pro­ble­mų, to­dėl su sa­vi­mi ne­šio­da­vo­si tą įran­gą. O jos dėk­las ne­bu­vo pa­to­gus. Tai Jev­ ge­ni­ją – tuo­met dar Vil­niaus dai­ lės aka­de­mi­jos di­zai­no spe­cia­ly­bės stu­den­tę – pri­ver­tė pa­žvelg­ti į di­ zai­ną iš pra­kti­nės pu­sės. „Ta­da kaip tik rei­kė­jo da­ry­ti ba­ ka­lau­ro dar­bą. Jo va­do­vas Juo­zas Brun­dza (da­bar Dai­lės aka­de­mi­ jos Di­zai­no ka­ted­ros ve­dė­jas – red. past.) už­duo­tį su­for­mu­la­vo la­bai taik­liai – „ei­ti“ į di­zai­ną per žmo­gų.

Rei­kė­jo pa­si­rink­ti žmo­gų, ku­rį la­bai ge­rai pa­žįs­ti, ir ap­ra­šy­ti kas­die­nį jo gy­ve­ni­mą: ką jis mėgs­ta, kuo gy­ve­ na. Iš tos ana­li­zės pa­ma­tai, ko iš di­ zai­no pu­sės tam žmo­ gui trūks­ta.

19

16

kovo 7–13, 2013

gyvenimas

Kas ke­lia siau­bą – pa­trio­tiz­ma Per­ga­lin­gam Lie­tu­vių tau­ti­nio jau­ni­mo są­jun­gos (LTJS) žy­giui Vil­niaus cent­re Ko­ vo 11-ąją ke­lią pa­sto­jo Vil­niaus val­džia ir teis­mas. Kau­no val­džia Va­sa­rio 16-ąją to­ kioms pat ei­ty­nėms ne­prieš­ta­ra­vo. Tad kas jie iš tie­sų – fa­šis­tai, skus­ta­gal­viai neo­na­ ciai ar tra­di­ci­jas ger­bian­tys pa­trio­tai?

Da­rius Sė­le­nis

d.selenis@diena.lt

LTJS žy­gio Vil­niaus cent­re ki­tą vals­ty­bei svar­bią die­ną, Ko­vo 11ąją, ne­bus: Ge­di­mi­no pro­spek­tu žy­giuo­ti jiems dar sau­sio 10-ąją už­drau­dė Vil­niaus sa­vi­val­dy­bė, o šį ant­ra­die­nį – ir teis­mas. „Upės gat­vė nė­ra sak­ra­li vie­ta, ne­ga­li to­kia šven­tė bū­ti Ga­riū­nuo­ se. <...> Kiek­vie­nai šven­tei yra jos vie­ta“, – rea­guo­da­mas į pa­siū­ly­ mą ei­ty­nes reng­ti Upės gat­vė­je po teis­mo po­sė­džio žur­na­lis­tams sa­kė LTJS ly­de­ris Ju­lius Pan­ka.

Sa­vi­val­dy­bė spren­di­mą mo­ty­ vuo­ja tuo, kad Ge­di­mi­no pro­spek­ te pir­mu­mo tei­sė su­tei­kia­ma vals­ ty­bės ins­ti­tu­ci­jų ren­gi­niams, tad vie­tos LTJS čia ne­bė­ra.

Per­nai tra­di­ci­nė­se na­cio­na­lis­tų ei­ty­nė­se mi­nint Nep­rik­lau­so­my­ bės at­kū­ri­mo die­ną da­ly­va­vo apie 900 žmo­nių. Ne­ši­na ša­lies tris­pal­ vė­mis mi­nia Ge­di­mi­no pro­spek­te skan­da­vo Lie­tu­vos var­dą, dai­na­vo pa­trio­ti­nes tau­ti­nes dai­nas. Ta­čiau di­džiau­sios žmo­gaus tei­sių gy­nė­jų kri­ti­kos su­lau­kė skus­ta­gal­vių da­ ly­va­vi­mas ir skan­duo­tės „Lie­tu­va lie­tu­viams!“. Be­je, žy­mus lie­tu­vių mu­zi­kan­tas Vik­to­ras Dia­wa­ra tei­ gia ei­ty­nių da­ly­vių bu­vęs iš­va­din­ tas be­ždžio­ne ir vos ne­su­muš­tas.

J.Pan­kos va­do­vau­ja­mi žy­giai Ge­di­mi­no pro­spek­tu prieš ke­le­ rius me­tus be­re­gint „iš­po­pu­lia­rė­ jo“ ir už Lie­tu­vos ri­bų. Į šias ei­ty­ nes griež­tai rea­guo­ja ne tik Si­mo­no Wie­sent­ha­lio biu­ro Je­ru­za­lė­je di­ rek­to­rius Ef­rai­mas Zu­rof­fas bei ki­ tų žy­dų or­ga­ni­za­ci­jų at­sto­vai – jis smer­kia­mas ir Lie­tu­vo­je, kal­ti­na­ mas neo­na­ciz­mo pro­pa­ga­vi­mu, ne­pa­kan­tu­mu ki­ta­tau­čiams.

In­ter­viu su J.Pan­ka – apie tai, kas jis ir jo bend­ra­žy­giai yra iš tie­ sų: fa­šis­tai, neo­na­ciai, Hit­le­rio se­ kė­jai ar pa­sku­ti­nie­ji mo­hi­ka­nai, gi­ nan­tys sa­vo ša­lies tra­di­ci­jas daug kam ne­priim­ti­nais bū­dais.

– Ar daug gra­si­ni­mų su­lau­kė­ te po Va­sa­rio 16-osios ei­ty­nių Kau­ne? – pa­klau­sė­me LTJS ly­de­ rio 34 me­tų Ju­liaus Pan­kos.

– Į akis, mo­bi­liuo­ju te­le­fo­nu, so­ cial­nio tink­lo pro­fi­ly­je – nė vie­no, bet ko­men­ta­ruo­se in­ter­ne­te va­di­no ir ru­dus dan­tis sle­pian­čiu fa­šis­tu, ir neo­na­ciu.

Nors iš ša­lies pa­žvel­ gus at­ro­do, kad kos­ mo­po­li­tiz­mas mū­šį lai­mi, dar sun­ku pa­ sa­ky­ti, kas lai­mės ka­rą.

– Skai­to­te in­ter­ne­to ko­men­ta­ rus?

– XXI a. – tai de­mok­ra­ti­jos pliūps­ nis. Da­lis ko­men­ta­to­rių tu­ri pro­ ble­mų, da­lis dir­ba tam tik­roms tar­ ny­boms. Yra sie­kian­čių su­ža­din­ti pyk­tį, su­kir­šin­ti žmo­nes, tau­tas.

Tas pa­ts žmo­gus vie­na­me straips­ ny­je – kraš­tu­ti­nis de­ši­ny­sis, prie ki­ to – kai­ry­sis. Ko­le­gos nu­sta­tė, kad ne­kart ra­šo­ma iš vie­no­dų IP ad­re­sų.

Vis dėl­to da­lis in­ter­ne­to ko­men­ta­rų at­spin­di tau­tos nuo­mo­nę.

– Ko­kioms tar­ny­boms dir­ba J.Pan­ka?

– (Šyp­te­lė­ja.) Skai­čiau, kad vie­ni ma­no vei­do bruo­žus pri­ski­ria žy­dų, ki­ti – mon­go­lų. Esu gry­nas lie­tu­vis ir nie­ka­da ne­dir­bau, net ne­su­lau­ kiau pa­siū­ly­mo dirb­ti tar­ny­boms.

– O gal pa­trio­ti­niai jaus­mai jums tik gra­ži pa­kuo­tė, sie­ kiant, pa­vyz­džiui, Sei­mo na­rio kė­dės ar ki­taip no­rint pa­ge­rin­ ti gy­ve­ni­mą?

– Yra dar so­vie­ti­nių lai­kų ani­ma­ci­ nis fil­mu­kas apie žmo­gų, ko­vo­jan­ tį su dra­ko­nu. Nu­ga­lė­jęs dra­ko­ną

Na­mai: J.Pan­ka su šei­ma gy­ve­na 20 kv. m bu­te.

nar­suo­lis ta­po dar vie­nu dra­ko­nu.

Kiek­vie­nas ga­li­me su­si­dur­ti su pa­ gun­do­mis ir pro­ble­mo­mis, bet apie tai ne­gal­vo­ju. Penk­tus me­tus va­do­ vau­ju Tau­ti­nio jau­ni­mo są­jun­gai, dir­bu iš idė­jos – ne­ga­vau nė cen­to, au­ko­ju ato­sto­gas ir su šei­ma va­ žiuo­ju ne į Pa­lan­gą, Tur­ki­ją, Egip­ tą, bet į jau­ni­mo sto­vyk­las.

Da­bar vyks­ta ka­ras tarp kos­mo­ po­li­tiz­mo, glo­ba­li­za­ci­jos, no­ro iš­ rau­ti, kas tra­di­ciš­ka, pa­mi­nant šei­mą, bru­kant iš­kry­pė­liš­kų pseu­ do­šei­mų idė­ją, ir tarp tūks­tan­čius me­tų kur­tų tau­ti­nių, vals­ty­bi­nių, do­ro­vi­nių, žmo­giš­kų­jų ver­ty­bių. Tai ka­ras ne tarp vals­ty­bių, tau­tų, bet ka­ras tarp ideo­lo­gi­jų. Ir nors iš ša­ lies pa­žvel­gus at­ro­do, kad kos­mo­ po­li­tiz­mas mū­šį lai­mi, dar sun­ku pa­sa­ky­ti, kas lai­mės ka­rą.

Ci­vi­li­za­ci­ja vys­to­si ban­go­mis.

Džiu­giai pa­ste­biu, kad Eu­ro­po­je, Lie­tu­vo­je ky­la tau­tiš­ku­mo ir tra­di­ ci­nių ver­ty­bių ban­ga.

– Ar jūs, bū­da­mas prieš kos­mo­ po­li­tiz­mą, esa­te prieš to­bu­lė­ji­ mą, ke­lio­nes, kei­ti­mą­si, ėji­mą į prie­kį?

– Ke­liau­ti, bend­rau­ti, iš­mok­ti kal­ bų, pa­žin­ti ki­tas kul­tū­ras la­bai gra­ žu. Tam ne­rei­kia bū­ti kos­mo­po­li­tu.

Už­ten­ka bū­ti smal­siam. Čin­gi­zo Ait­ma­to­vo ro­ma­ne „Il­ ga kaip šimt­me­čiai die­na“ ap­ra­ šy­ti man­kur­tai, ku­rie vai­kys­tė­je pai­ma­mi į ne­lais­vę. Jiems ant gal­ vų už­mau­na jau­no ėriu­ko odą, ku­ ri de­for­muo­ja gal­vą. Su­si­for­muo­ja be­dva­sis, ne­mąs­tan­tis, iš kur atė­ jo, kas toks yra, vis­kam abe­jin­gas, ak­lai vyk­dan­tis šei­mi­nin­ko įsa­ky­ mus man­kur­tas. Kos­mo­po­li­tas ly­ gus man­kur­tui.

Tik­ras na­cio­na­lis­tas nie­ka­da ne­bus šo­vi­nis­tas. Jei jis my­li sa­vo tau­tą, ger­bia ir ki­tų ša­lių na­cio­na­ lis­tus, kul­tū­rą. Jei ma­nai esąs ge­ res­nis, aukš­tes­nis – esi šo­vi­nis­tas.

Kiek­vie­na tau­ta tu­ri tu­rė­ti tau­ ti­nę vals­ty­bę. Pa­sau­lį įsi­vaiz­duo­ju kaip di­de­lį kai­mą su at­ski­rais kie­ mais. Vie­ni au­gi­na vyš­nias, obe­ lis, ja­vus, ki­ti puo­se­lė­ja de­ko­ra­ty­ vi­nę ve­ją, bet vi­si gra­žiai su­gy­ve­na, lan­ko­si vie­ni pas ki­tus sve­čiuo­se ir jiems ne­skau­da gal­vos, ką au­gi­na kai­my­nas. O kos­mo­po­li­tiš­kas pa­ sau­lis – tar­si su­sve­ti­mė­jęs mies­tas su daug bend­ra­bu­čio ti­po dau­gia­ bu­čių, kur žmo­nės ne­tu­ri nie­ko as­ me­niš­ko.

Tau­tos kū­rė­si ne vie­ną šimt­me­tį.

Lie­tu­vių tau­ta grei­čiau­siai pra­dė­ jo for­muo­tis prieš tris ke­tu­ris tūks­ tant­me­čius. Ir tai – mū­sų ge­nuo­se.

Kos­mo­po­li­tas yra vie­ni­šas, nuo sa­ vo šak­nų ati­trū­kęs žmo­gus.

– Po gra­žiais žo­džiais sle­pia­ te ru­dus dan­tis ir esa­te neo­na­ cis?

– Žmo­gų pa­ro­do dar­bai. Lie­tu­viui pa­lai­ky­ti hit­le­ri­nį na­cio­nal­so­cia­ liz­mą – ga­na ši­zof­re­niš­ka. Lie­tu­vių tau­ta, tau­ti­nin­kų val­do­ma vals­ty­ bė, bu­vo pir­mo­ji vals­ty­bė Eu­ro­po­

je, ku­ri pra­dė­jo teis­mo pro­ce­sus prieš na­cio­nal­so­cia­lis­tus (gar­sio­ ji Neu­man­no ir Sas­so by­la 1934– 1935 m.).

Kai „Ti­mes“ Hit­le­rį rin­ko Me­ tų žmo­gu­mi, Lie­tu­vo­je vy­ko pro­ce­ sas prieš na­cio­na­lis­tus, ku­rie ban­dė at­skir­ti Klai­pė­dą. 1939 m. Hit­le­ris atė­mė Klai­pė­dos kraš­tą. Nes­mer­kiu lat­vių ir es­tų, bet Lie­tu­va bu­vo vie­ nin­te­lė vals­ty­bė, kur ne­bu­vo su­kur­ tas SS ba­ta­lio­nas, o ge­ne­ro­lo Po­vi­lo Ple­cha­vi­čiaus vie­ti­nė rink­ti­nė bu­vo iš­di­di, su­ti­ko ka­riau­ti ir sau­goti tik Lie­tu­vos te­ri­to­ri­ją.

– Vis dėl­to jū­sų ei­ty­nė­se bu­vo žmo­nių, ku­rie skan­da­vo iš­tie­ sę ran­ką kaip na­ciai.

– Kiek­vie­ną žmo­gų ga­li­me ap­šauk­ ti kuo tik no­ri­me. Ma­tė­me du vei­ kė­jus iš Iz­rae­lio (Ef­rai­mą Zu­rof­fą ir Do­vy­dą Ka­cą – red. pa­st.), ku­ rie vi­sus ei­ty­nių da­ly­vius pa­va­di­no neo­na­ciais ir fa­šis­tais. Gal ir yra jau­nuo­lių, ku­rie mie­ga gre­ta pa­si­ dė­ję Hit­le­rio po­rtre­tą, bet aš to­kių ne­pa­žįs­tu.

– Bet šū­kis „Lie­tu­va – lie­tu­ viams, lie­tu­viai – Lie­tu­vai!“ kai ku­riems žmo­nėms skam­ba bau­gi­na­mai. Ko­dėl, kaip siū­lo kai ku­rios tau­ti­nės ma­žu­mos, ne­sa­ky­ti „Lie­tu­va – Lie­tu­vos pi­lie­čiams“?

– Da­bar di­de­lė emig­ra­ci­jos pro­ble­ ma. Žmo­gus klau­sia, o ką man duos vals­ty­bė, nes ki­to­je gau­siu štai tą ir tą. O ka­da žmo­gus pa­klaus, ką jis duos vals­ty­bei? Tu­ri bū­ti abi­pu­sė at­sa­ko­my­bė. Tad mū­sų šū­kis – at­ sa­ko­my­bė. Lie­tu­viai tu­ri pa­gal­vo­ti, kad tai – nuo­la­ti­nė jų gy­ve­na­mo­ ji vie­ta ir jų pa­rei­ga puo­se­lė­ti, kur­ ti sa­vo kraš­tą, pri­dė­ti­nę ver­tę čia, o ne Nor­ve­gi­jo­je, Ai­ri­jo­je, Ang­li­jo­je.

Dėl tau­ti­nių ma­žu­mų. Kons­ti­ tu­ci­nis Teis­mas aiš­ki­na, kad su­ ve­re­ni­te­tas pri­klau­so tau­tai. Ir jei su­pra­si­me, kad tau­ta yra vi­si pi­lie­ čiai, nė­ra ko bi­jo­ti. Į tau­ti­nes ma­ žu­mas žvel­giu kaip į bro­lius, gi­mi­ nai­čius, ku­rie kar­tu gy­ve­na ir ku­ria mū­sų ge­ro­vę, puo­se­lė­ja na­mus.

– Ar jau­kiai jaus­tų­si sve­tur at­si­ dū­rę lie­tu­viai, jei iš­girs­tų skan­ duo­tes „Nor­ve­gi­ja – nor­ve­ gams!“, „Ang­li­ja – ang­lams!“?

– Ne­ma­nau, kad jiems ky­la pro­ ble­mų, jei jie mo­ka tos ša­lies kal­ bą. Lie­tu­viai su­pran­ta, kad tai – tos tau­tos vals­ty­bė. Ma­nau, kad kai ku­rios vals­ty­bės, pa­vyz­džiui, Šve­di­ja, liūd­nai nu­si­va­žia­vo, dėl to jau su­si­grie­bė. Nuo XX a. pra­džios Šve­di­jos ge­ro­vę sun­kiai kū­rė, at­ro­ do, ke­tu­rios kar­tos. Da­bar at­vyks­ ta tre­čio­jo pa­sau­lio ša­lių žmo­nės, ne­mo­kan­tys kal­bos, ne­pa­žįs­tan­ tys šve­dų kul­tū­ros, ir po dve­jų me­ tų ti­ki­si sau, sa­vo vai­kams, anū­ kams tu­rė­ti to­kias pa­čias są­ly­gas kaip šve­dai. To ne­tu­ri bū­ti! Ačiū, kad šiuo po­žiū­riu pas mus įsta­ty­ mai yra ge­ri ir gau­ti Lie­tu­vos pi­lie­ ty­bę ga­na sun­ku.

Ly­de­ris: J.Pan­ka – pa­grin­di­nis LTJS

– Kuo paaiš­kin­tu­mė­te tai, kad prieš jus la­biau­siai pro­tes­tuo­ ja žy­dai?

– XX a. vi­du­ry­je žy­dų tau­ta iš­gy­ ve­no di­de­lį is­to­ri­jos smū­gį, da­bar vyks­ta skai­čių ko­va – bu­vo nu­ žu­dy­ta 6 ar 1,5 mln. žy­dų, to­dėl jų jaut­ru­mas pa­di­dė­jęs. Nors tas ka­ ras vi­siems bu­vo tra­ge­di­ja. Ta­čiau du Ame­ri­kos pi­lie­čiai D.Ka­cas ir E.Zu­rof­fas iš to da­ro vers­lą. Ne­ži­ nau, kiek už­dir­ba, bet ho­lo­kaus­to in­dust­ri­ja vei­kia efek­ty­viai.

Ma­tė­me, kaip pa­sku­ti­niu na­cių me­džio­to­ju va­di­na­mas E.Zu­rof­fas pa­sta­ruo­sius 20 me­tų ko­vo­jo su se­nu­kais. Ma­čiau Alek­sand­ro Li­ lei­kio teis­mo pro­ce­są – jis ne­sup­ ra­to, kas vyks­ta, nes pa­sku­ti­nes gy­ve­ni­mo die­nas jau tu­rė­jo gu­lė­ti lo­vo­je. Tačiau nė kar­to ne­gir­dė­jau E.Zu­rof­fo, D.Ka­co ir jo ly­gio vei­kė­ jų rei­ka­la­vi­mų, kad Iz­rae­lis iš­duo­tų Nach­ma­ną Du­šans­kį (KGB vei­kė­jas Lie­tu­vo­je) ir šis sto­tų prieš teis­mą.

Jų tei­sin­gu­mas – vie­nak­ryp­tis. Jei kal­ti­na­mas žy­das – drau­džia­ma, jei at­virkš­čiai – vi­si ke­liai at­vi­ri.

– Jūs ne­si­mpa­ti­zuo­ja­te žy­ dams?

– Sim­pa­ti­zuo­ju lie­tu­viams, bet ger­ biu vi­sas tau­tas.

– Kas jums yra Adol­fas Hit­le­ ris?

– Vei­k ė­jas, ku­r is pa­d a­r ė la­bai daug blo­go ru­sų, len­kų, žy­dų, lie­

17

kovo 7–13, 2013

gyvenimas

as ar na­ciz­mo gar­bi­ni­mas? kny­gos. Per­sų poe­tų, Ry­tų fi­lo­ so­fų kū­ry­ba jums ta­bu?

– Dėl spal­vų tie­sos yra (juo­kia­si).

Bu­te, ku­ria­me ke­tu­rie­se gy­ve­na­me 20 kv. m plo­te, ka­bo Lie­tu­vos vė­ lia­va. Kny­gų ma­no bu­te daug, ir ne tik lie­tu­vių au­to­rių. Vie­ni mėgs­ta­ miau­sių – pra­ras­to­ji kar­ta, mėgs­ ta­miau­sias au­to­rius – Eri­chas Ma­ ria Remarque’as. Is­to­ri­ja – ho­bis.

Vie­na pa­sta­rų­jų skai­ty­tų kny­gų – My­ko­lo Ro­me­rio die­no­raš­tis. Mėgs­ tu lie­tu­vių, ang­lų, ru­sų ro­ką. Ko­kia kal­ba dai­nuo­ja­ma ar ra­šo­ma, ne­ tu­ri įta­kos. Svar­bu žo­džiai ir min­ tys. Skai­tau net ideo­lo­gi­nių prie­ šų kny­gas, kad ga­lė­čiau dis­ku­tuo­ti su opo­nen­tais. Skai­čiau Hit­le­rio, Mark­so, Le­ni­no, Sta­li­no raš­tus.

– Jus siu­ti­na, kai už­sie­nie­čiai ap­der­gia Lie­tu­vos vė­lia­vą ir at­si­per­ka vos ke­lių šim­tų li­tų bau­da?

– As­muo, ku­ris į ki­tą ša­lį at­va­žiuo­ ja tik pri­si­ger­ti, ap­šla­pi­na pa­mink­ lą ar vė­lia­vą, man kaip gy­vu­liu­kas.

To­kių yra kiek­vie­no­je tau­to­je. Di­ des­nė pro­ble­ma, kai žmo­gus tai da­ro są­mo­nin­gai, pa­vyz­džiui, kai „An­ti­Fa“ su­ren­gė pi­ke­tą prie Grai­ ki­jos am­ba­sa­dos ir jau­na mer­gi­na pa­si­ga­mi­no pla­ka­tą su už­brauk­tais Ge­di­mi­no stul­pais, pri­ly­gin­da­ma juos na­cių sim­bo­liams. Žmo­nės, ku­rių toks mąs­ty­mas, ga­li su­de­gint tris­pal­vę, Vy­tį, nes tą vals­ty­bę jie jau iš­nie­ki­no sa­vo min­ty­se.

S ren­gi­nių or­ga­ni­za­to­rius.

tu­vių ir ki­toms tau­toms, bet la­ biau­siai nu­si­kal­to sa­vo tau­tai.

Jis, rem­da­ma­sis žo­džiu „na­ci­ja“, tau­tą at­ve­dė prie tra­ge­di­jos, ir Vo­ kie­ti­jo­je au­ga ne pir­ma kar­ta, ku­ rie ne­drįs­ta pa­si­di­džiuo­da­mi tar­ ti esą vo­kie­čiai.

– Ko­kia as­me­ny­bė im­po­nuo­ja jums kaip is­to­ri­kui?

– Vin­cas Ku­dir­ka, An­ta­nas Sme­to­ na ir Po­vi­las Ple­cha­vi­čius. Nuo jų neat­si­lie­ka fi­lo­so­fas An­ta­nas Ma­ cei­na, prem­je­ras Juo­zas Amb­ra­ze­ vi­čius-Bra­zai­tis, nors jį ban­do­ma juo­din­ti. Jis, kaip ir mi­nė­tos as­ me­ny­bės, tau­tai la­bai su­dė­tin­go­ mis ap­lin­ky­bė­mis la­bai sėk­min­gai iš­la­vi­ra­vo, ne­nu­si­ženg­da­mos žmo­ niš­ku­mui ir ne­pa­min­da­mos tau­tos gar­bės.

– Ne­sa­te di­de­lis emig­ran­tų už­ ta­rė­jas?

– Apie di­džiau­sią mig­ra­ci­ją skai­ to­me Se­na­ja­me tes­ta­men­te, ku­ris ra­šo apie žy­dų tau­tos mig­ra­vi­mą iš Egip­to į Pa­les­ti­ną. Emig­ra­ci­ja ar imig­ra­ci­ja – ne­su­nai­ki­na­mas, pro­ ble­miš­kas reiš­ki­nys. Emig­ra­vęs ati­ trūks­ti nuo šak­nų, imig­ra­vęs įne­ši ko nors sve­ti­mo ir kar­tais sun­kiai su­de­ri­na­mo kul­tū­ri­niu po­žiū­riu.

Tau­ti­nė vals­ty­bė tai tu­ri ri­bo­ti įsta­ ty­mais. Vie­ti­niams tu­ri bū­ti su­da­ ry­tos są­ly­gos dirb­ti ir už­dirb­ti, nes da­bar­ti­nės emig­ra­ci­jos pa­grin­das – eko­no­mi­nis.

– Jums bū­tų di­de­lis smū­gis, jei 13-me­tė duk­ra Mil­da ar 1,5 me­tų sū­nus Vai­tau­tas užau­gę emig­ruo­tų?

– Ne­duok Die­ve. Ma­nau, kad juos auk­lė­ju tei­sin­gai.

– Žmo­na Vir­gi­ni­ja ži­no­jo, kad iš­te­ka už na­cio­na­lis­to?

– Taip, ir la­bai pa­de­da, pa­ta­ria, ji – ma­no bend­ra­žy­gė. Tik šio­se Va­ sa­rio 16-osios ei­ty­nė­se ne­da­ly­va­vo, nes Vai­tau­tas sir­go gri­pu.

– Ki­ti sa­vo vai­kus blo­gai auk­ lė­jo?

– Dau­gu­ma tų, ku­rie da­bar emig­ ruo­ja, bu­vo auk­lė­ja­mi so­viet­me­čio tė­vų, to­dėl jiems trūks­ta pa­trio­tiz­ mo už­tai­so.

– Pan­kos pa­var­dė tur­būt ne vie­ nam su­ke­lia aso­cia­ci­jų su pan­ kais.

– (Juo­kia­si.) Daž­nai juo­kau­ja. Be­je, paaug­lys­tė­je pan­ka­vau. Bū­da­mas 18 me­tų tar­na­vau kraš­to sa­va­no­ rių pa­jė­go­se ir tu­rė­jau skiau­te­rę.

– Jus au­gi­no ne tė­vai.

– Iki de­vy­ne­rių me­tų gy­ve­nau kai­ me su ma­ma, ta­čiau ji su­si­rgo odos vė­žiu ir tu­rė­jo gy­dy­tis Vil­niu­je. Tuo me­tu man su­ra­do glo­bė­jus – gy­dy­to­ jų šei­mą. Ma­ma la­bai ne­no­rė­jo, kad pa­tek­čiau į vai­kų na­mus. Ten ne­pra­ lei­dau nė die­nos. Sa­vo tė­vo ne­pa­ži­ no­jau, tuo ne­la­bai ir do­miuo­si.

Su ma­ne au­gi­nu­siais glo­bė­jais bend­rau­ju. Glo­bė­jas – gy­dy­to­jas, ti­ky­bos mo­ky­to­jas, mū­sų ju­dė­ji­ mo na­rys, tad bu­vo stip­rus re­li­gi­ nis ir tau­ti­nis auk­lė­ji­mas, anks­ ti pra­dė­jau skai­ty­ti ne tik gro­ži­nę, bet ir rim­tą, fi­lo­so­fi­nę, moks­li­nę li­ te­ra­tū­rą.

– Nuo 2003 m. dir­ba­te va­dy­bi­ nin­ku. Na­cio­na­liz­mas dar­bui tu­ri įta­kos?

– Dar­be ne­bu­vo jo­kių niuan­sų. Be to, vi­suo­me­ni­ne veik­la už­sii­mu tik po dar­bo.

– Ko­kie jū­sų mi­nu­sai?

– Karš­ta­ko­šiš­ku­mas. Kar­tais rea­ guo­ju aud­rin­gai, nors ra­miai ap­ gal­vo­jęs vis­ką ma­tau ki­to­mis spal­ vo­mis.

– Ką įvar­dy­tu­mė­te kaip di­ džiau­sią sa­vo ne­sėk­mę?

– (Šyp­te­lė­ja.) Ma­no dos­jė tu­ri­te, tad ne­slėp­siu – sky­ry­bos su pir­ mą­ja žmo­na. Esu krikš­čio­nis, tra­ di­ci­nės šei­mos ger­bė­jas. Su­si­tuo­ kiau anks­ti, 19 me­tų. Iš klai­dų mo­ko­mės, bet man tai bu­vo di­de­ lė ne­sėk­mė.

– Nea­be­jo­ju, kad apie jus in­for­ ma­ci­jos tu­ri spe­cia­lio­sios tar­ ny­bos. Kuo ga­lė­tų su­komp­ro­ mi­tuo­ti?

– Kai gy­ve­ni lai­ky­da­ma­sis mo­ra­lės tai­syk­lių, su­komp­ro­mi­tuo­ti la­bai sun­ku. Alaus su drau­gais iš­ge­riu, o

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

šven­tė­se kar­tais pa­gal­vo­ju, kad gal kas nors nu­fo­tog­ra­fuos...

– ...pa­sam­dę ko­kį nors ho­mo­ sek­sua­lų as­me­nį gre­ta?

– (Juo­kia­si.) Ne, ši­to ne­bi­jau, nes ne­tu­riu to­kių po­lin­kių.

– Esa­te vie­šai pa­sa­kęs, jog ne­ no­ri­te, kad jū­sų anū­kus au­gin­ tų pe­de­ras­tai.

– Taip, bet pa­sa­kiau ne „pi“, o tarp­ tau­ti­nį žo­dį – pe­de­ras­tai. Esu ka­te­ go­riš­kas prieš vie­nos ly­ties as­me­nų san­tuo­kas. Jei eli­mi­nuo­ja­me pa­grin­ di­nį šei­mos są­vo­kos tiks­lą su­si­lauk­ti vai­kų ir le­ga­li­zuo­ja­me ho­mo­sek­sua­ lių žmo­nių san­tuo­kas, tuo­met sa­ vai­me pri­va­lo­me pa­nai­kin­ti bet ko­ kį in­ces­to drau­di­mą. Ir tuo­met, anot tų žmo­nių, pro­pa­guo­jan­čių dvi ma­ mas ir du tė­čius, nor­ma­lu, kad tuok­ sis du bro­liai ho­mo­sek­sua­lai, bro­lis ir se­suo, 18 me­tų su­lau­kęs sū­nus su ma­ma ar duk­ra su tė­vu.

– Ka­te­go­riš­kai pa­si­sa­ko­te ir apie pe­do­fi­lų kast­ra­ci­ją.

– Ji tu­rė­tų bū­ti sa­va­no­riš­ka. Che­ mi­nė kast­ra­ci­ja nau­do­ja­ma kai ku­rio­se ša­ly­se. Jie tu­rė­tų ga­li­my­ bę pa­si­rink­ti – ar­ba at­likt baus­mę ka­lė­ji­me, ar­ba kas mė­ne­sį su­si­leis­ ti vais­tų.

– Žmo­nėms at­ro­do, kad jū­sų na­muo­se tik gel­to­na, rau­do­na ir ža­lia spal­vos, tik lie­tu­viš­kos

– Ar ka­da nors ver­kė­te dėl Lie­ tu­vos?

– Esu išauk­lė­tas, kad vy­rai ne­ ver­kia, nors šir­dy­je ver­kiau ne­ kart. Vie­n as liūd­n iau­s ių įvy­k ių man bu­vo sto­ji­mas į ES, kai žmo­ nės bu­vo kvai­li­na­mi, jiems ža­dė­ ti auk­so kal­nai. Nuos­ta­biau­sias džiaugs­mo aša­ras šir­dy­je pa­do­ va­n o­j o krep­š i­n in­kai, Vir­g i­l i­j us Alek­na, Rū­ta Mei­lu­ty­tė. Bet la­ biau­s iai pa­m e­n u vi­s ų Są­j ū­d žio mi­tin­gų nuo­tai­kas. Nie­ka­da ne­ pa­m ir­š iu 1988 m. rugp­j ū­č io 23 d. Bu­vau de­vy­ne­rių ir da­ly­va­vau di­d žiau­s ia­m e vi­s ų lai­k ų mi­t in­ ge Vin­gio par­ke. Iš­g y­ve­nau tau­ tos vie­ny­bę, džiaugs­mą. Tą pa­čią die­ną grį­žęs na­mo su­ži­no­jau, kad li­go­ni­nė­je mi­rė ma­ma.

Va­sa­rio 16-osios, Ko­vo 11-osios ei­ty­nė­se vi­są lai­ką pa­si­jun­tu tar­si šiek tiek su­grį­žęs į Są­jū­dį. Tie švie­ sūs vei­dai, skan­duo­jan­tys „Lie­tu­ va!“, man yra tar­si Są­jū­džio lieps­ ne­lės.

Vizitinė kortelė J.Pan­ka gi­mė 1979 m. sau­sio 17 d.

Anykš­čių ra­jo­no Trau­pio mies­te­ ly­je. 1988 m., mi­rus mo­ti­nai, bu­vo paim­tas glo­bo­ti gy­dy­to­jų šei­mos iš Vil­niaus.

2001 m. bai­gė Vil­niaus pe­da­go­

gi­nį uni­ver­si­te­tą, is­to­ri­jos spe­cia­ ly­bę.

2001–2002 m. Vil­niaus vai­kų

glo­bos na­muo­se „Gi­lė“ dir­bo auk­ lė­to­ju.

2002–2003 m. – Vil­niaus Žir­mū­

nų gim­na­zi­jos ir Vil­niaus „Vil­nies“ pa­grin­di­nės mo­kyk­los is­to­ri­jos mo­ ky­to­jas.

Nuo 2003 m. bend­ro­vė­je „Big­re­

ta“ dir­ba va­dy­bi­nin­ku.

18

kovo 7–13, 2013

gyvenimas

Ar ideo­lo­gi­ja, tu­rė­ ju­si at­si­dur­ti ka­puo­ se kar­tu su žiau­ riuo­ju dik­ta­to­riu­mi Adol­fu Hit­le­riu, XXI a. įgau­na nau­ją pa­ grei­tį? Pa­sau­ly­je ku­ ria­si ag­re­sy­vios neo­na­cių gru­puo­ tės ir po­li­ti­nės par­ ti­jos, pa­na­šių reiš­ki­ nių užuo­maz­gų pa­ ste­bi­ma ir Lie­tu­vo­ je. Ta­čiau ar ver­ta su­ne­rim­ti?

Di­le­ma: nors dau­gu­mo­je Eu­ro­pos vals­ty­bių, taip pat Lie­tu­vo­je, na­cių sim­bo­li­kos de­monst­ra­vi­mas drau­džia­mas įsta­ty­mų, JAV si­tua­ci­ja ki­to­kia –

pa­vyz­džiui, Va­šing­to­no vals­ti­jo­je, Siet­le, vie­šuo­se pa­ra­duo­se vis dar nau­do­ja­mi na­cis­ti­niai sim­bo­liai.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Na­ciz­mo re­ne­san­sas gre­sia ir Lie­tu­vai?

Go­da Rai­by­tė

g.raibyte@diena.lt

Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja: BNP siau­tė­ji­mas

Nors Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je vi­suo­ met bu­vo ult­ra­de­ši­nio­sioms pa­ žiū­roms ar­ti­mų žmo­nių, si­tua­ci­ja paašt­rė­jo tik ta­da, kai prieš ke­le­ rius me­tus bu­vo įkur­ta BNP, ar­ba Bri­tų na­cio­na­li­nė par­ti­ja, ku­ri net pa­te­ko į Eu­ro­pos Par­la­men­tą.

Idė­ja iš pir­mo žvilgs­nio tik­rai ne­pras­ta: par­ti­ja pro­pa­guo­ja mei­lę gim­ta­jai ša­liai, ko­vo­ja už bri­tų ka­ rių tei­ses Af­ga­nis­ta­ne, no­ri pa­dė­ ti be­dar­biams ir sen­jo­rams. De­ja, rea­ly­bė­je jų veiks­mai nė iš to­lo ne­ pri­me­na iš­si­kel­tų idė­jų.

BNP pu­siau slap­ta įkū­rė ir EDL (angl. – Eng­lish De­fen­ce Lea­gue).

EDL kiek pri­me­na Hit­le­rio SS smo­ gi­kus. Li­be­ra­lių­jų ju­dė­ji­mų at­sto­ vų tei­gi­mu, jie or­ga­ni­zuo­ja mar­šus, ku­riuo­se aiš­kiai pro­pa­guo­ja tau­ti­nę ne­san­tai­ką, o po jų (tik jau ne vie­ šai) vyks­ta smur­ti­niai „rei­dai“ į ki­ ta­tau­čių ra­jo­nus. Tie­sa, po­pie­riu­je jie mėgs­ta pri­ra­šy­ti „tai­kūs pro­tes­ tai prieš mu­sul­mo­nus“.

Ru­si­ja: žu­dy­nės ir ag­re­si­ja

Ru­si­jos neo­na­ciai ir vi­si Hit­le­ rio sim­bo­li­kos ne­šio­to­jai tur­būt ne­ži­no, kad jis nie­ka­da ne­reiš­kė sim­pa­ti­jų nei Ru­si­jai, nei ki­tiems sla­vams. Hit­le­ris sla­vų ne­lai­kė vi­ sa­ver­čiais žmo­nė­mis ir kar­tais ant jų sa­ky­da­vo „vi­sai kaip žy­dai“. Ky­ la klau­si­mas, ko­dėl ru­sų neo­na­ciai gar­bi­na žmo­gų, ku­ris jų aiš­kiai ne­ ken­tė? Grei­čiau­siai dėl to, kad di­ džio­ji da­lis neo­na­cių net nė­ra skai­ tę Hit­le­rio vei­ka­lų, o prie ju­dė­ji­mo pri­si­jun­gia tik ve­da­mi ban­dos ins­ tink­to ir be­ga­li­nės ag­re­si­jos.

Da­bar­ti­niai Ru­si­jos na­cis­tai tur­ būt yra pa­tys žiau­riau­si. Jie ne tik su­mu­ša, bet ir žu­do ki­ta­tau­čius.

Prieš ke­le­rius me­tus in­ter­ne­te pa­ si­ro­dė vaiz­de­lis, kaip prieš di­de­ lę Tre­čio­jo rei­cho vė­lia­vą du neo­ na­ciai žiau­riai nu­žu­do du tam­saus gy­mio žmo­nes: vie­nam nu­pjau­na gal­vą, ki­tą nu­šau­na. Vė­liau sa­vo poel­gį už­bai­gia na­cių svei­ki­ni­mu.

Ir tai – tik la­še­lis jū­ro­je.

Be emig­ran­tų, ru­sų neo­na­ciai žu­do ir įvai­rių jų ideo­lo­gi­jai ne­pri­

Gied­rius Kau­la­kis:

Rep­re­si­nė­mis prie­ mo­nė­mis neo­na­cių neiš­gau­dy­si – ma­ nau, kad ei­ti rei­kia leis­ti vi­siems, kol tai ne­ke­lia grės­mės ap­ lin­ki­niams.

2011–2012 m. neo­na­cių ata­kų Ru­si­ jo­je bu­vo ypač daug. Nu­teis­tos ke­lios gru­puo­tės, vi­sos jos bu­vo nu­žu­džiu­ sios bent po ke­lias de­šim­tis žmo­nių.

Tie­sa, po­li­ci­ja net jei ir su­lai­ko neo­na­ cius, nu­si­kal­ti­mai daž­nai lie­ka neiš­tir­ ti, kal­tie­ji – ne­nu­baus­ti. An­ti­fa­šis­ti­ nės or­ga­ni­za­ci­jos tei­gia, kad dau­gu­ma neo­na­cių gru­puo­tėms va­do­vau­ jan­čių as­me­nų uži­ma aukš­tus po­stus vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jo­se ir tie­siog dangs­to sa­viš­kius.

Vo­kie­ti­ja: api­plė­šia­mi ban­kai

ta­rian­čių ju­dė­ji­mų at­sto­vus. Daž­ niau­siai – jų ly­de­rius. Prieš ke­le­tą me­tų pei­liais ir beis­bo­lo laz­do­mis gink­luo­ti neo­na­ciai už­puo­lė ap­ leis­to­je met­ro sto­ty­je vy­ku­sio ro­ko kon­cer­to pub­li­ką. Pa­na­šūs iš­puo­ liai vyks­ta kas mė­ne­sį, jie va­di­na­ mi „ša­lies va­ly­mu“.

Il­gą lai­ką neo­na­ciai Vo­kie­ti­jo­je bu­ vo be­veik ne­pas­te­bi­mi, daž­niau­siai – dėl griež­tos val­džios kont­ro­lės, nes Vo­kie­ti­jo­je na­ciz­mo te­ma ypač skau­di. Tam, kad iš­lai­ky­tų ge­rą ša­ lies įvaiz­dį, val­džios pa­rei­gū­nai la­bai sten­gė­si, ypač ša­liai ta­pus ES da­li­ mi. Ta­čiau nuo 2011-ųjų Vo­kie­ti­jo­je vyks­ta tik­ras „na­ciz­mo pa­va­sa­ris“.

2010 m. pa­bai­go­je ty­rė­jai pa­skel­ bė, jog at­ra­do liūd­nai pa­gar­sė­ju­sios neo­na­cių gru­puo­tės NSU, ar­ba Na­ cio­na­li­nio so­cia­lis­tų po­grin­džio, juo­dą­jį są­ra­šą, ku­rį su­da­rė 88 ki­ ta­tau­čiai ar­ba juos už­ta­rian­tys as­ me­nys. Gru­puo­tė api­plė­šė 14 ban­ kų ir nu­žu­dė ma­žiau­siai 10 žmo­nių, be to, jos na­riai kal­ti­na­mi ir dėl ke­ lių te­ro­ro iš­puo­lių.

Be­je, ku­ria­si nau­jos neo­na­cių gru­puo­tės, kai ku­riuo­se mies­te­ liuo­se, nors ir už­draus­ta, vie­šai de­ monst­ruo­ja­ma na­cis­ti­nė sim­bo­li­ka ir prie lau­žų dai­nuo­ja­mos Hit­le­rį šlo­vi­nan­čios odės.

Prieš Vo­kie­ti­jos na­cio­na­li­nę par­ ti­ją ata­ką su­ren­gė ir pro­gra­mi­šių gru­puo­tė „Ano­ny­mous“. Ji pa­ skel­bė „Ope­ra­tion Blitzk­rieg“, per ku­rią pa­vie­ši­no neo­na­cių ir par­ti­ jos at­sto­vų pa­var­des bei kon­tak­ ti­nius duo­me­nis. Pa­tys Vo­kie­ti­jos

pi­lie­čiai ne­pri­ta­ria ne tik NSU, bet ir Vo­kie­ti­jos na­cio­na­li­nės par­ti­jos vei­ki­mui. Net 73 pro­c. vo­kie­čių no­ ri, kad šios par­ti­jos ne­lik­tų.

Lie­tu­va: si­tua­ci­ja ra­mes­nė

Lie­tu­vo­je taip pat yra žmo­nių, šlo­ vi­nan­čių na­cis­ti­nes idė­jas. Tur­būt pri­si­me­na­te 2008 m. ko­vo 11-ąją vy­ku­sį mar­šą, ku­ria­me bu­vo ap­stu ne tik na­cis­ti­nės sim­bo­li­kos, bet ir ra­sis­ti­nių, gra­si­nan­čių šū­kių. Jau ki­tą­met priim­tais įsta­ty­mais už­ draus­tos skan­duo­tės ir na­cis­ti­nė sim­bo­li­ka. Vis dėl­to da­ly­vių gre­ to­se net ir per­nai dar bu­vo ga­li­ma pa­ma­ty­ti SS sim­bo­lių (ei­ty­nių or­ ga­ni­za­to­riai, tie­sa, nuo to­kių da­ly­ vių lyg ir at­si­ri­bo­jo).

Per Hit­le­rio gim­ta­die­nį, ba­lan­ džio 20 d., Lie­tu­vo­je kai kur vis dar ke­lia­ma Tre­čio­jo rei­cho vė­lia­ va ir pa­gau­sė­ja ra­siz­mo iš­puo­lių.

Žy­giai ge­riau nei nea­py­kan­ta po­grin­dy­je Apž­val­gi­nin­kas, is­to­ri­kas Gied­ rius Kau­la­kis pri­pa­žįs­ta, kad neo­ na­ciz­mo ap­raiš­kų Lie­tu­vo­je yra, ta­čiau tvir­ti­na, jog rep­re­si­nė­mis prie­mo­nė­mis to ne­su­nai­kin­si­me.

– Kaip ma­no­te, ar tai, kad na­ cio­na­lis­tų, neo­na­cių ir pan. ju­ dė­ji­mai suak­ty­vė­jo, ke­lia rea­ lią grės­mę? – „Vil­niaus die­na“ pa­klau­sė ap­žval­gi­nin­ko Gied­riaus Kau­la­kio.

– Ka­te­go­riš­kai teig­ti apie suak­ty­ vė­ji­mą aš ne­si­ryž­čiau – kiek pa­me­ nu, tai vy­ko ir prieš 10 me­tų. Gal­būt pa­si­kei­tė tik me­to­dai – ju­dė­ji­mams pri­klau­san­tys as­me­nys daž­niau išei­na į vie­šu­mą. Prieš 10 me­tų vai­ ki­nai sė­dė­jo po­grin­dy­je ir bu­vo tuo la­bai pa­ten­kin­ti. Kar­tu su vie­šu­ma at­si­ran­da tam tik­rų ci­vi­li­zuo­tes­nės raiš­kos for­mų. Pa­vyz­džiui, tam, kad pa­tek­tų į te­le­vi­zi­ją, jie ka­te­go­riš­kai nei­gia sa­vo są­sa­jas suHit­le­riu ir vi­ sa hit­le­ri­ne tra­di­ci­ja. Gal­būt taip ir yra... Gal­būt ult­ra­de­ši­nie­ji no­ri pa­ tek­ti į vie­šo­sios po­li­ti­kos lau­ką, da­ ly­vau­ti rin­ki­muo­se. O ga­li bū­ti, kad ir kai­rių­jų pa­žiū­rų at­sto­vai ne­la­bai ekst­re­mis­ti­nius na­cio­na­lis­tus iš kar­

to ap­šau­kia na­ciais. Eti­ke­tės kli­juo­ ja­mos, ir tai nė­ra la­bai są­ži­nin­ga.

Ma­ny­čiau, kad bur­bu­las pu­čia­ mas ir dėl „Jie atei­na!“. O kas tie „jie“, sun­ku api­brėž­ti. Ar tau­ti­ nin­kas Gin­ta­ras Son­gai­la ga­li bū­ ti sie­ti­nas su „jais“? Nes jei­gu sie­ ja­me jį, tai ta­da rei­kė­tų ir And­rių Ku­bi­lių.

Jei­gu pra­dė­si­me lip­dy­ti eti­ke­tes, vi­sas li­be­ra­lias jė­gas ap­šauk­si­me anar­chis­tais, de­mok­ra­tus – ko­ mu­nis­tais ir t. t.

– Kal­ba­te apie bur­bu­lo pū­ti­mą ir ne­rei­ka­lin­gą eti­ke­čių lip­dy­ mą, ta­čiau ne­pa­nei­gia­mas fak­ tas, kad Ko­vo 11-osios ei­ty­nė­se Vil­niu­je jų da­ly­viai „puo­šia­ si“ na­cis­ti­ne sim­bo­li­ka (ne tik svas­ti­ko­mis). Ži­no­ma, ei­ty­nių or­ga­ni­za­to­riai tei­si­na­si, kad tie žmo­nės yra „ne prie ko“. Kaip ma­no­te, ar tai tie­sa, ar tik tam tik­ra vie­šų­jų ry­šių ak­ci­ja?

– Šis rei­ka­las ga­na sli­dus. Na, taip, idė­jos, sim­bo­li­ka tik­rai yra, ir to­se gre­to­se ne­ma­žai pri­jau­čian­čių tam, kas vy­ko per Ant­rą­jį pa­sau­li­nį ka­ rą. Be to, la­bai sun­ku at­skir­ti, kiek ta sim­bo­li­ka yra tie­siog jau­nat­viš­

ko kvai­lu­mo ir maiš­to pa­da­ri­nys, o kiek – tik­ras idė­ji­nis sim­pa­ti­za­ vi­mas. Man pa­čiam ne prie šir­dies tai, kad vi­sa­da ban­do­ma vis­ką su­ ves­ti į tą ne­di­de­lę gau­ją „Whi­te po­ wer“ skus­ta­gal­vių.

Ma­nau, di­des­nė pro­ble­ma už tą sau­je­lę neo­na­cių yra tai, kad daug pa­pras­tų „bal­tų­jų“ žmo­nių tuoj iš­ dės­tys sa­vo nuo­mo­nę apie ne­grus, mu­sul­mo­nus, žy­dus, „žmo­nes ne žmo­nes“ ir pan. Ir ne tik Lie­tu­vo­ je, vi­so­se ša­ly­se to­kių žmo­nių la­ bai daug, tie­siog jie ne­drįs­ta prabil­ ti vie­šai. Na, nes „tai yra ne­ge­rai“ ir dar val­džia ga­li nu­baus­ti (juo­kia­si).

– Vis­gi už­sie­nio spau­da daž­nai pa­si­gau­na bū­tent tų neo­na­cių ke­lia­mas idė­jas per Ko­vo 11osios ei­ty­nes. Ar tai ne­ken­kia tarp­tau­ti­niam Lie­tu­vos įvaiz­ džiui?

– To­kio­se si­tua­ci­jo­se yra ke­lios išei­ tys. Nu­ro­dy­siu vi­siš­kai prie­šin­gus bū­dus. Pa­vyz­džiui, Vo­kie­ti­ja, ku­ rio­je kri­mi­na­li­zuo­tas bet koks įtar­ ti­nas sim­bo­liūkš­tis, į kri­mi­na­li­nę sta­tis­ti­ką trau­kia­mos net jų užuo­ mi­nos. Ki­to­je pu­sė­je yra Ame­ri­ka, ku­rio­je vis­kas lei­džia­ma, ir žmo­

gus, ap­si­kars­tęs na­cis­ti­ne sim­bo­ li­ka, ga­li lais­vai žy­giuo­ti ba­lan­džio 20 d. Ta­čiau jei­gu rep­re­si­nis ke­lias bū­tų veiks­min­gas, Vo­kie­ti­jo­je ne­be­ bū­tų nė vie­no na­cio, o JAV jie kles­ tė­tų. O nei JAV jie kles­ti, nei Vo­kie­ ti­jo­je jie iš­ny­ko. Tai­gi rep­re­si­nė­mis prie­mo­nė­mis neo­na­cių neiš­gau­dy­ si, to­dėl ma­nau, kad rei­kia leis­ti ei­ti vi­siems, kol tai ne­ke­lia grės­mės ap­ lin­ki­nių ir da­ly­vių svei­ka­tai.

Ver­ti­nant iš sau­gu­mo tar­ny­bų per­spek­ty­vos, taip net dar ge­riau: vi­si vie­no­je vie­to­je, ga­li­ma nu­si­ fo­tog­ra­fuo­ti vei­dus ir pan. O po­ grin­dy­je juk sun­ku vi­sus su­gau­dy­ ti ir su­sek­ti (juo­kia­si).

– Ar ma­no­te, kad sau­gu­mo tar­ny­bos iš tie­sų ga­lė­tų skir­ti sa­vo jė­gas ir iš­tek­lius neo­na­ ciams sek­ti?

– Na, jei­gu Eg­lei Ku­sai­tei bu­vo skir­ta tiek jė­gų, o neo­na­ciai ge­ro­ kai pa­vo­jin­ges­ni už tą ne­su­si­tu­pė­ ju­sią mer­gu­žė­lę... Aiš­ku, kaip mi­ nė­jau, tas pa­vo­jus kar­tais ga­li bū­ti įsi­vaiz­duo­ja­mas. Ta­čiau An­der­ so Behringo Brei­vi­ko pa­vyz­dys pa­ ro­dė, kad per­kū­nas ga­li ir iš gied­ro dan­gaus trink­te­lė­ti.

19

kovo 7–13, 2013

gyvenimas

Ba­ka­lau­ro dar­bą pa­sky­rė se­ne­liui Vis­kas tie­siog su­ta­po.

15 Ma­čiau, kaip ta įran­ga ne­šio­ja­ma, nau­do­ja­ma ir ko­kie jos

Vis­kas bu­ vo vo­kiš­kai ap­skai­čiuo­ ta – Ber­ly­ne ji jau­tė­si ne­su­ var­žy­ta. Ne­ ga­na to, jai dar bu­vo pa­ siū­ly­ti vo­kie­ čių kal­bos kur­sai, už ku­riuos mo­ kė­jo įmo­nė.

mi­nu­sai. Jos dėk­las bu­vo ne­pa­to­ gus. Bu­vo net at­ve­jų, kai žmo­gus, už­da­ry­da­mas ma­ši­nos du­re­les, nu­ kir­to iš to dėk­lo iš­ves­tą ka­be­lį“, – pa­sa­ko­jo 25 me­tų J.Si­do­re­vič.

Dėk­lą iš­ban­dė ir pa­ti

Di­zai­ne­rė nu­spren­dė su­kur­ti pa­to­ gų dirb­ti­nio šir­dies skil­ve­lio įran­ gos dėk­lą, ku­ris ne­var­žy­tų li­go­nio ju­de­sių, kas­die­nės jo veik­los ir su­ teik­tų jam kuo dau­giau lais­vės bei erd­vės. Dėl to ji at­li­ko ai­bę vi­so­kių ty­ri­mų. „Pa­ti įran­ga sve­ria apie 2 kg. Su­ kū­riau ke­lis to dėk­lo va­rian­tus. Jį pa­ti ne­šio­jau – ban­džiau įsi­jaus­ti, kaip jis „gu­la“ ant pa­cien­to. Vi­sus ele­men­tus no­rė­jau iš­dės­ty­ti taip, kad įran­gos svo­ris bū­tų to­ly­giai pa­ skirs­ty­tas ant žmo­gaus kū­no. Kad pa­cien­tui bū­tų pa­to­gu ir pa­si­lenk­ti, ir at­si­sto­ti, ir vaikš­čio­ti. Pas­ku­ti­nė ma­no dėk­lo for­ma – dir­žas su pet­ ne­šo­mis. Jo ele­men­tai – slan­kio­ja­ mi. Iš me­di­ci­ni­nės pu­sės man la­bai pa­gel­bė­jo kar­dio­chi­rur­gas pro­fe­so­ rius Vy­tau­tas Sir­vy­dis“, – pa­sa­ko­ jo J.Si­do­re­vič.

Stu­den­tės dar­bas Vil­niaus dai­ lės aka­de­mi­jo­je bu­vo įver­tin­tas pui­kiai. „Tai – ko­man­di­nis ma­no, ma­no šei­mos (ypač ma­mos), ma­no dar­bo va­do­vo J.Brun­dzos ir pro­fe­ so­riaus V.Sir­vy­džio dar­bas. Tiems žmo­nėms esu la­bai dė­kin­ga, be jų tur­būt ne­bū­tų bu­vę to pro­jek­to“, – sa­kė J.Si­do­re­vič.

Pak­vie­tė at­vyk­ti sta­žuo­tis

Jev­ge­ni­jos se­ne­liui bu­vo imp­lan­ tuo­ta vo­kiš­ka „Ber­lin Heart“ įmo­ nės dirb­ti­nio šir­dies skil­ve­lio įran­ ga. At­si­mi­nu­si, kad ant tos įran­gos dėk­lo bu­vo už­ra­šy­tas toks lo­go­ ti­pas, mer­gi­na iš­siun­tė įmo­nei elekt­ro­ni­nį laiš­ką. Šis skam­bė­jo maž­daug taip: „Jei­gu jus do­mi­na ma­no idė­ja, ga­liu at­va­žiuo­ti jums jos pri­sta­ty­ti.“ „No­rė­jo­si, kad tas ma­no su­kur­ tas dėk­las bū­tų ne į stal­čių įkiš­tas, o pri­tai­ky­tas gy­ve­ni­me – pa­gel­bė­tų pa­cien­tams, ku­rie tu­ri šir­dies pro­ ble­mų“, – ta­da vy­lė­si Jev­ge­ni­ja.

Vo­kie­čių spe­cia­lis­tai di­zai­ne­rę pa­si­kvie­tė trims die­noms. Dirb­ti­ nio šir­dies skil­ve­lio ga­my­bo­je su­ ka­si in­ži­nie­riai, che­mi­kai, IT spe­ cia­lis­tai – Jev­ge­ni­jai vis­kas bu­vo pa­ro­dy­ta. Kai mer­gi­na pa­ro­dė sa­ vo dar­bą, vo­kie­čiai pa­pra­šė, kad jo ma­ke­tą pa­lik­tų dviem sa­vai­ tėms. Po dvie­jų sa­vai­čių ji su­lau­kė skam­bu­čio – įmo­nė kvie­tė at­vyk­ti į sta­žuo­tę pu­sei me­tų, kad drau­ge šį dar­bą įdieg­tų į ga­my­bą.

2 kg

sveria dirbtinio širdies skilvelio įranga.

Sten­gė­si: „Vi­sus ele­men­tus no­rė­jau iš­dės­ty­ti taip, kad pa­cien­tui bū­tų pa­to­gu ir pa­si­lenk­ti, ir at­si­sto­ti, ir vaikš­čio­ti“, – dirb­ti­nio šir­dies skil­ve­lio

įran­gos dėk­lą, ku­rio di­zai­ną su­kū­rė, pa­ko­men­ta­vo J.Si­do­re­vič.

La­bai pa­ti­ko vo­kiš­ka tvar­ka

Tie pu­sė me­tų pra­si­tę­sė – Ber­ly­ ne ji gy­ve­no de­vy­nis mė­ne­sius ir vaikš­čio­jo į dar­bą. Įmo­nė­je tu­rė­jo at­ski­rą ka­bi­ne­tą ir dar­bo sta­lą. Vi­ sus de­vy­nis mė­ne­sius Jev­ge­ni­ja ga­ vo al­gą, įmo­nė jai nuo­mo­jo pui­kų vie­no kam­ba­rio bu­tą mies­to cent­ re. Iš už­dar­bio ji pra­gy­ve­no ir mo­ kė­jo už bu­tą. Vis­kas bu­vo vo­kiš­kai ap­skai­čiuo­ta – Ber­ly­ne ji jau­tė­ si ne­su­var­žy­ta. Ne­ga­na to, jai dar bu­vo pa­siū­ly­ti vo­kie­čių kal­bos kur­ sai, už ku­riuos mo­kė­jo įmo­nė.

Pir­mą mė­ne­sį be šei­mos, ar­ti­ mų­jų, drau­gų bu­vo sun­ku. Pas­kui ji pa­ste­bė­jo, kad mies­te yra daug da­ ly­kų, ku­rie džiu­gi­na. Ber­ly­nas – la­ bai at­vi­ras mies­tas. Ten kiek­vie­nas su­ras tai, ko jam rei­kia, ko jis no­ri. „Man la­bai pa­ti­ko dirb­ti su vo­ kie­čiais ir gy­ven­ti Ber­ly­ne“, – džiau­gė­si Jev­ge­ni­ja. La­biau­siai jai pa­ti­ko vo­kie­čių „ord­nun­gas“ (tvar­ka).

Anū­kei pa­de­da ir mi­ręs

Pir­miau­sia pa­si­tel­kiant mu­lia­ žą Jev­ge­ni­jai bu­vo pa­ro­dy­ta, kaip įjun­gia­ma dirb­ti­nio šir­dies skil­ve­ lio įran­ga.

Jų ko­man­da re­gu­lia­riai su­si­tik­ da­vo ir ap­tar­da­vo, ką nu­vei­kė, pa­ vyz­džiui, per mė­ne­sį. Vi­si ko­man­ dos na­riai, anot jos, – kaip vie­na gran­di­nė. O kiek­vie­nas žmo­gus – ma­žy­tė gran­di­nės de­ta­lė. Vis­ kas taip tvar­kin­ga, ir jei­gu ku­ri da­ lis kli­ba, jie ži­no, kas yra silp­nes­nis šio­je ko­man­do­je. Vis­kas vyks­ta lai­ ku, vis­kas tiks­lu.

Dis­ku­si­jos vyk­da­vo ang­liš­kai.

Nie­ka­da ne­bū­da­vo puo­li­mų – tik­tai man­da­gūs pa­ta­ri­mai. Dau­giau­sia ten bu­vo in­ži­nie­rių vy­rų, o Jev­ge­ ni­ja – stu­den­tė. Į ją jie žiū­rė­jo kaip į žmo­gų, ku­ris yra kom­pe­ten­tin­gas di­zai­no sri­ty­je, su ku­riuo kar­tu ga­li ieš­ko­ti komp­ro­mi­sų. Anot pa­šne­ ko­vės, tai bu­vo dar­bas, ku­ris ta­ve ska­ti­na, mo­ty­vuo­ja. „Dir­že įmon­tuo­tas val­dy­mo blo­ kas. Žiū­rė­jo­me, ar pa­kan­ka­mas to blo­ko au­ši­ni­mas. Ar au­di­nys, ku­ ris lie­čia­si su kū­nu, ne­su­lai­ko tem­ pe­ra­tū­ros, ki­taip pa­cien­to oda ga­ li iš­šus­ti. Bu­vo ai­bė ma­žų de­ta­lių, niuan­sų, į ku­riuos tu­rė­jo­me at­si­ žvelg­ti, – pa­sa­ko­jo J.Si­do­re­vič. – Tar­ki­me, pa­to­bu­li­nu ku­rią nors to dir­žo de­ta­lę ir ei­nu pas in­ži­nie­rių aiš­kin­tis, ar tai įma­no­ma įgy­ven­

Asmeninio archyvo nuotr.

din­ti. Įmo­nė tik su­si­tik­da­vo su pa­ cien­tais, o aš su juo vie­na­me bu­ te gy­ve­nau. Aš bu­vau lyg til­tas tarp ga­min­to­jo ir pa­cien­to. De­ja, kai pra­dė­jau kur­ti tą dir­žą, se­ne­lio jau ne­be­bu­vo. Ma­no ba­ka­lau­ro dar­bas skir­tas jam.“ Gal se­ne­lis anū­kei tie­siog pa­ro­ dė jos gy­ve­ni­mo ke­lią ir da­bar jai pa­de­da? „Gal. Vis­ko ga­li bū­ti. Jis man bu­ vo ir yra la­bai bran­gus“, – sa­kė Jev­ ge­ni­ja.

Pa­siilgs­ta Ber­ly­no šur­mu­lio

„Per pra­kti­ką Vo­kie­ti­jo­je at­ra­ dau sa­ve to­je di­zai­no sri­ty­je, ku­ rio­je tik­tai ir no­rė­čiau dir­ti, – tai me­di­ci­ni­nis di­zai­nas. Kar­tais tai ir emo­ciš­kai su­dė­tin­ga – tu ma­tai li­go­nius, su­pran­ti, kam ko rei­kia.

Ki­ta ver­tus, tu da­rai tai, kas jiems rei­ka­lin­ga šian­dien. Tu ne­ku­ri ko­ kio nors gra­žaus daik­to, į ku­rį bū­ tų tie­siog ma­lo­nu žiū­rė­ti, – ku­ri daik­tą, ku­ris rei­ka­lin­gas, nau­din­ gas ir nau­do­ja­mas šią aki­mir­ką“, – dės­tė Jev­ge­ni­ja.

Vil­nie­tės bend­ra­dar­bia­vi­mas su „Ber­lin Heart“ įmo­ne tę­sia­si. Dirb­ ti­nio šir­dies skil­ve­lio įran­gos dėk­

lo di­zai­ną, ku­rį su­kū­rė J.Si­do­re­vič, vo­kie­čiai įdie­gė į ga­my­bą. Šis dėk­ las ga­mi­na­mas „Ber­lin Heart“ ga­ myk­lo­je. „Ta­čiau įmo­nė pla­nuo­ja su­kur­ ti šiuo­lai­kiš­kes­nę dirb­ti­nės šir­dies įran­gą. Tai­gi šiai rei­kės nau­jo dėk­ lo. Jo es­ki­zus jau iš­siun­čiau“, – sa­ kė Jev­ge­ni­ja.

Praė­ju­sį ru­de­nį vo­kie­čiai mer­gi­ ną pa­kvie­tė dar kar­tą at­vyk­ti trims mė­ne­siams. „Ta­me dar­be daug žings­nių ir daug laip­te­lių iki ga­lu­ti­nio eta­po.

Kol kas tai bu­vo pir­mas dar­bo eta­ pas ku­riant nau­jo­jo dėk­lo di­zai­ną, mes ap­si­kei­tė­me idė­jo­mis, – sa­ kė Jev­ge­ni­ja. – Dir­bo­me, kū­rė­me drau­ge su ta pa­čia ko­man­da. Da­ bar vyks­ta in­ži­ne­ri­nis dar­bas, ta­ me eta­pe di­zai­ne­ris ne­bū­ti­nas.“ Jei­gu nė­ra dar­bo rei­ka­lų su įmo­ ne, kas po­rą mė­ne­sių mo­te­ris vis tiek ke­lioms die­noms grįž­ta į Ber­ ly­ną. Ir lėk­tu­vu ten yra skri­du­si, ir au­to­bu­su, ir ma­ši­na va­žia­vu­si su drau­gais. „Kai ten gy­ve­nau, man trū­ko ma­žų siau­rų Vil­niaus gat­ve­ lių – ka­me­ri­nio mies­to, – sa­kė Jev­ ge­ni­ja. – Kai pa­bū­ni il­giau Vil­niu­je, trūks­ta di­de­lio mies­to šur­mu­lio.“

20

kovo 7–13, 2013

istorija

žalgirio mūšio minėjimas žal Vienų žymiausių viduramžių Europos kautynių ir vieno svarbiausių Lietuvos istorijos įvykių – Žalgirio mūšio – metinės minimos tiek Lenkijoje, tiek Lietuvoje. Žalgirio mūšio inscenizacijos Lenkijoje pradėtos rengti nuo 1998 m. Jose dalyvauja riteriai iš visos Europos. Riterių būrys iš Lietuvos inscenizacijos kovose pradėjo dalyvauti nuo 2004-ųjų. Nuo 2008 m. Žalgirio mūšio inscenizacijoje dalyvauja ir Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai, vilkintys atkurtais XIV a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės riterių šarvais. 2010 m. minint 600-ąsias mūšio metines Lenkijoje vyko inscenizacija mūšio lauke netoli Olštyno, o Vilniaus „Žalgirio“ stadione šia proga buvo surengtos draugiškos futbolo varžybos tarp Vilniaus „Žalgirio“ ir Gdansko „Lechia“ komandų.

Ar len­ka Žal­gi­rio mū­šio te­ ma įvai­riais lai­ko­ tar­piais kė­lė daug klau­si­mų ir tau­tų tar­pu­sa­vio vai­dus – kas gi lai­mė­jo, kas pra­lai­mė­jo?

Is­to­ri­kai pa­ban­dė at­sa­ky­ti – o šian­ dien, kai mū­šis jau pra­ra­dęs ideo­lo­gi­ nę svar­bą, ar kai­ my­nai vėl sto­tų drau­ge į ko­vą?

Ind­rė Pep­ce­vi­čiū­tė i.pepceviciute@diena.lt

Len­ki­jo­je – anek­do­tai

Keturioliktoje Kny­gų mu­gė­ je buvo pri­sta­ty­ta Rim­vy­do Pet­raus­ko, Da­riaus Sta­liū­no ir Dan­gi­ro Ma­čiu­lio kny­ga „Kas lai­mė­jo Žal­gi­rio mū­šį? Is­to­ri­ nio pa­vel­do da­ly­bos Vi­du­rio ir Ry­tų Eu­ro­po­je“.

Ver­ti­ni­mas: net gar­sia­ja­me len­k

o Lie­tu­vos di­dy­sis ku­ni­gaikš­tis V

21

kovo 7–13, 2013

istorija

žalgirio mūšio minėjimas

ai ir lie­tu­viai vėl su­si­bur­tų į Žal­gi­rio mū­šį?

Is­to­ri­kai pri­sta­ty­da­mi kny­gą at­ sklei­dė fak­tą, kad ne­svar­bu, kiek anks­čiau šiuo klau­si­mu ne­su­ta­rė len­kai, lie­tu­viai ir vo­kie­čiai, šian­ dien Žal­gi­rio, ar­ba Griun­val­do, mū­šis ver­ti­na­mas ki­taip.

Jis ta­po neak­tua­lus vo­kie­čiams, nors ka­dai­se Vo­kie­čių or­di­nas sie­kė pa­ro­dy­ti, kad lie­tu­vių ir len­kų per­ ga­lė Žal­gi­rio mū­šy­je yra ne­tei­sė­ta, nes jų gre­to­se prieš ki­tus krikš­čio­ nis – Or­di­ną – ko­vė­si to­to­riai.

Len­ki­jo­je, mi­nint Žal­gi­rio mū­šio me­ti­nes, kas­met or­ga­ni­zuo­ja­ma mū­šio ins­ce­ni­za­ci­ja. Kny­gos bend­ raau­to­rio D.Sta­liū­no tei­gi­mu, ji ro­ do, kad Žal­gi­rio mū­šis šian­dien ne­ be­tu­ri ideo­lo­gi­nio už­tai­so. „Prieš ke­lis de­šimt­me­čius vie­nas tų iš­kil­mių or­ga­ni­za­to­rių len­kų sa­ ko: „Klau­sy­kit, gal jau bai­giam ši­ tą tra­di­ci­ją, gal leis­kim vie­ną kar­tą vo­kie­čiams lai­mė­ti?“ Ki­taip ta­ riant, jau ne­bė­ra to­kio ideo­lo­gi­ nio už­tai­so, ku­ris tą Žal­gi­rį pa­da­ rė cent­ri­ne at­mi­ni­mo vie­ta vi­sa­me šia­me re­gio­ne“, – sa­kė is­to­ri­kas.

Pa­sak kny­gos pri­sta­ty­me da­ly­ va­vu­sio Al­vy­do Nik­žen­tai­čio, Len­ ki­jo­je po­mpas­tiš­kai mi­nint Žal­gi­ rio mū­šį jau so­viet­me­čiu pra­dė­jo sklan­dy­ti anek­do­tai. „So­cia­liz­mas tu­ri to­kią vie­ną sa­ vy­bę – ten vi­są lai­ką vis­ko trūks­ ta. Prie vie­nos par­duo­tu­vės, ku­rio­ je bu­vo par­da­vi­nė­ja­mos de­fi­ci­tinės prakės, bu­vo iš­ka­bin­ta len­te­lė „Žal­gi­rio mū­šio da­ly­viams – be ei­

lės“. Ei­lė ju­da, nie­kas ne­si­brau­na, o vie­nas se­nas len­kas priei­na ir pra­ šo: „Aš esu Žal­gi­rio mū­šio da­ly­vis, pra­šo­me man duo­ti tų pro­duk­tų.“ Par­da­vė­ja sa­ko: „Tai duo­ki­te pa­ žy­mė­ji­mą, kad esa­te Žal­gi­rio mū­ šio da­ly­vis.“ Jis sa­ko: „Ži­no­te, ta­ da raš­to ne­bu­vo, nie­kas ne­da­vė tų pa­žy­mė­ji­mų.“ Par­da­vė­ja: „Ką tik bu­vo vie­nas kry­žiuo­tis, pas jį po­ pie­riai bu­vo tvar­kin­gi“, – pa­sa­ko­ jo A.Nik­žen­tai­tis.

Al­vy­das Nik­žen­tai­tis:

Jei „Rail Bal­ti­ca“ ir „Via Bal­ti­ca“ lik­tų dis­ku­si­jo­mis, gal da­ bar mes Žal­gi­rio mū­ šy su vo­kie­čiais ko­ vo­tu­me prieš len­kus.

Lie­tu­vių ver­si­ja kė­lė juo­ką

Ta­čiau so­viet­me­čiu – 1960 m. – Len­ki­jo­je bu­vo pa­sta­ty­tas Alek­ san­de­rio For­do fil­mas „Kry­žiuo­ čiai“ apie Žal­gi­rio mū­šį. Jis la­bai su­pyk­dė dai­li­nin­ką Vla­di­mi­rą Ka­ sat­ki­ną, nes fil­me lie­tu­viai bu­vo vaiz­duo­ja­mi ap­gai­lė­ti­nai. „Ži­no­jau, kad so­viet­me­čiu kau­ nie­tis dai­li­nin­kas V.Ka­sat­ki­nas bu­ vo su­kū­ręs pa­veiks­lą, skir­tą Žal­ gi­rio mū­šiui. Jis pa­pa­sa­ko­jo, kaip

gi­mė ta idė­ja, ir ji man bu­vo la­bai ne­ti­kė­ta. Sa­ko: „Kau­ne nuė­jau į ki­no teat­rą, pa­si­žiū­rė­jau A.For­do fil­mą „Kry­žiuo­čiai“ ir ma­ne taip suer­zi­no, kad pra­dė­jau ta­py­ti Vy­ tau­tus“, – sa­kė D.Ma­čiu­lis.

D.Sta­liū­nas pa­pa­sa­ko­jo dar vie­ną at­ras­tą is­to­ri­ją apie is­to­ri­ką Ju­ri­jų Tro­ni­ką, ku­ris Vil­niu­je bai­gė ke­lias gim­na­zi­jos kla­ses ir po Ant­ro­jo pa­ sau­li­nio ka­ro nu­vy­ko į Len­ki­ją tęs­ ti moks­lų. Ten per pir­mą pa­mo­ką bu­vo pri­vers­tas pa­pa­sa­ko­ti is­to­ri­ ją apie Žal­gi­rio mū­šį. „Lie­tu­viš­koj gim­na­zi­joj iš­mo­ kęs pa­mo­ką apie Vy­tau­to per­ga­ lę ir lie­tu­vių ma­nev­rą, jis vis­ką taip ir pa­pa­sa­ko­jo. Ta­da pa­si­gir­do gar­ sus juo­kas kla­sė­je. Ir jis ga­vo dve­je­ tą. Jei po ke­le­rių me­tų bū­tų grį­žęs ir tę­sęs moks­lus so­vie­ti­nėj lie­tu­viš­koj gim­na­zi­joj, jis už tą pa­sa­ko­ji­mą ir­gi bū­tų ne­ga­vęs pen­kių. Tas ideo­lo­gi­ nis pa­sa­ko­ji­mų iš­si­sky­ri­mas šian­ dien dar šiek tiek yra, bet jau ne toks stip­rus“, – sa­kė D.Sta­liū­nas ir pri­dū­rė, kad to­kių is­to­ri­jų var­giai ga­lė­tų be­nu­tik­ti šiais lai­kais. Įvy­kis, jun­gian­tis tau­tas

Kaip yra šian­dien? Ar Lie­tu­vos ir Len­ki­jos moks­lei­viams is­to­ri­jos va­do­vė­liuo­se Žal­gi­rio mū­šis pa­tei­ kia­mas to­kiu pa­čiu po­žiū­riu? „Va­do­vė­liuo­se ra­si­me ga­na se­ ną dlu­go­šiš­ką ver­si­ją. Ka­dan­gi yra bend­ra lie­tu­vių ir len­kų va­do­vė­ lių ko­mi­si­ja, ši ver­si­ja ge­ro­kai su­

švel­nin­ta, – sa­kė A.Nik­žen­tai­tis.

– Ir ap­skri­tai mes ma­to­me vi­siš­ kai nau­jas ten­den­ci­jas, kai kal­ba­ me apie Len­ki­ją ir tai, kaip ten el­ gia­ma­si su Žal­gi­rio mū­šiu.“ Pa­sak is­to­ri­ko, vie­nas as­pek­tas – kad Žal­gi­rio mi­nė­ji­mo šven­tę ir to­liau ban­do­ma ko­mer­cia­li­zuo­ti, ki­tas – kad iš šio įvy­kio, anks­čiau sky­ru­sio skir­tin­gas tau­tas, ban­do­ ma pa­da­ry­ti fe­no­me­ną, ku­ris pa­ro­ dy­tų tam tik­rą bend­ru­mą. „Jei im­si­me Len­ki­jo­je vyks­tan­tį Žal­gi­rio mū­šio mi­nė­ji­mą 2010 m., Vy­tau­tą ga­lė­jo vai­din­ti ne tik lie­ tu­vis, vy­ko dau­gy­bė Žal­gi­rio mū­ šiui skir­tų pa­ro­dų, ku­rio­se gre­ ta len­kiš­kų bu­vo ir už­ra­šų lie­tu­vių kal­ba. Len­ki­jo­je ma­ty­ti la­bai aiš­ki ten­den­ci­ja tie­siog pa­vaiz­duo­ti tai kaip įvy­kį, ku­ris jung­tų tas skir­ tin­gas tau­tas, o ne jas skir­tų. Prie to­kio vaiz­di­nio su­for­ma­vi­mo sa­vo lai­ku yra šiek tiek pri­si­dė­ję ir pre­ zi­den­tai Val­das Adam­kus bei Alek­ san­de­ris Kwaś­niews­kis, ku­rie su­ si­ti­kę Žal­gi­rio mū­šio lau­ke apie Žal­gi­rį kal­bė­jo kaip apie tam tik­ rą pa­vyz­dį Lie­tu­vai ir Len­ki­jai sto­ jant į NATO“, – aiš­ki­no A.Nik­žen­ tai­tis.

Lie­tu­viai su vo­kie­čiais prieš len­kus?

Is­to­ri­ko tei­gi­mu, Žal­gi­rio mū­šio te­ma lie­tu­viams gal net svar­bes­nė nei len­kams. Mes čia įžiū­ri­me tam tik­rą iš­skir­ti­nį lie­tu­vių vaid­me­nį, o Len­ki­jo­je ši­to konf­lik­to as­pek­

tai reiš­kia kur kas ma­žiau ir mū­šis nau­do­ja­mas pa­sa­ko­ti, kaip gra­žiai su­gy­ve­no tau­tos. „Šių įvy­kių nau­ja­sis ak­tua­li­za­ vi­mas vy­ko po 1990 m., Len­ki­jo­je la­bai stip­riai tai bu­vo ak­tua­li­zuo­ ja­ma 1960 m. Nors da­bar pa­ste­ bi­me tą pa­tį reiš­ki­nį, kad Žal­gi­rio mū­šio reikš­mė tau­ti­nei tiek len­ kų, tiek lie­tu­vių ta­pa­ty­bei men­kė­ ja, tie­siog lie­tu­vių vi­suo­me­nė tu­rė­ jo šiek tiek ma­žiau lai­ko kri­tiš­kam san­ty­kiui su Žal­gi­riu nu­sta­ty­ti, ta ta­pa­ty­bės trans­for­ma­ci­ja, pa­ly­gin­ ti su len­kais, yra jau­nes­nė“, – sa­kė A.Nik­žen­tai­tis.

Ta­čiau pri­dū­rė, kad vis dėl­to ap­ klau­so­se apie tam tik­rų is­to­ri­nių įvy­kių po­pu­lia­ru­mą Žal­gi­rio mū­ šis lie­ka tarp de­šim­ties svar­biau­ sių Len­ki­jos is­to­ri­jos įvy­kių.

Pak­laus­tas, kaip ma­no, at­si­žvelg­ da­mas į vi­sus dvie­jų tau­tų ne­su­ta­ ri­mus, jei šian­dien vyk­tų Žal­gi­rio mū­šis, ar ko­vo­tų lie­tu­viai ir len­ kai vie­no­je ba­ri­ka­dų pu­sė­je, is­to­ ri­kas tei­gė, kad tai pri­klau­sy­tų nuo konk­re­čių da­ly­kų ir ap­lin­ky­bių. „Jei­gu lie­tu­viai ir len­kai bū­tų su­ si­ta­rę dėl elekt­ros til­tų sta­ty­bos, „Rail Bal­ti­cos“ bei „Via Bal­ti­cos“ ir ma­ny­tų, kad ši inf­rast­ruk­tū­ra jiems vi­siems nau­din­ga, tai, aiš­ku, jie ko­vo­tų kar­tu. Bet jei ir to­liau šie klau­si­mai lik­tų dis­ku­si­jų ly­gio, ta­ da gal mes Žal­gi­rio mū­šy su vo­kie­ čiais ko­vo­tu­me prieš len­kus“, – su šyp­se­na svars­tė A.Nik­žen­tai­tis.

kų ta­py­to­jo Ja­no Ma­tej­kos pa­veiks­le „Žal­gi­rio mū­šis“ kiek ne­ti­kė­tai cent­re per­ga­lin­gai kar­dą iš­kė­lęs lai­ko ne Len­ki­jos ka­ra­lius Jo­gai­la (jis – de­ši­nia­ja­me kam­pe), Vy­tau­tas.

Ja­no Ma­tej­kos pa­veiks­lo rep­ro­duk­ci­ja

Kau­ne nuė­jau į ki­no teat­rą, pa­si­žiū­rė­jau A.For­do fil­mą „Kry­žiuo­čiai“ ir ma­ne taip suer­zi­no, kad pra­dė­jau ta­ py­ti Vy­tau­tus.

22

kovo 7â&#x20AC;&#x201C;13, 2013

pramogos diena.lt/naujienos/kultura

T.Ä&#x2013;.T.Ä&#x2013;. at­ne­ťÄ&#x2014; do­va­nĹł PraÄ&#x2014;­ju­sÄŻ sa­vait­ga­lÄŻ praō­ŞÄ&#x2014; il­gai lauk­ti al­ter­na­ty­vio­sios mu­zi­kos ap­do­va­no­ji­mai T.Ä&#x2013;.T.Ä&#x2013;.

Ge­ro­kai vÄ&#x2014;­la­vu­sÄŻ ir tik prieĹĄ 22 val. ÄŻsi­bÄ&#x2014;­gÄ&#x2014;­ju­sÄŻ ren­gi­nÄŻ pra­dÄ&#x2014;­jo re­pe­riai Li­las ir â&#x20AC;&#x17E;Tie ge­res­niâ&#x20AC;&#x153;. Net­ru­kus pa­ si­py­lÄ&#x2014; ir 14-os no­mi­na­ci­jĹł lie­tus. â&#x20AC;&#x17E;Me­tĹł de­biu­toâ&#x20AC;&#x153; ka­te­go­ri­jos nu­ ga­lÄ&#x2014;­to­ju ta­po â&#x20AC;&#x17E;Tie ge­res­niâ&#x20AC;&#x153;. Gru­pÄ&#x2014;s â&#x20AC;&#x17E;Dee­per Up­perâ&#x20AC;&#x153; mu­zi­kan­tai pa­tys ne­ti­kÄ&#x2014;­jo pel­nÄ&#x2122; â&#x20AC;&#x17E;Me­tĹł vaiz­doâ&#x20AC;&#x153; ap­ do­va­no­ji­mÄ&#x2026;. Elekt­ro­ni­nÄ&#x2014;s mu­zi­kos ka­te­go­ri­jo­je lau­rus nu­sky­nÄ&#x2014; ne­se­ niai ir akus­tiť­kai Ä&#x2014;mÄ&#x2122;s gro­ti due­tas â&#x20AC;&#x17E;Gol­den Pa­ra­zythâ&#x20AC;&#x153;. Tris var­Şo­vus â&#x20AC;&#x17E;Me­tĹł al­bu­moâ&#x20AC;&#x153; ka­te­go­ri­jo­je ap­len­ kÄ&#x2014; Mar­kas Pa­lu­ben­ka, kiek ne­ti­kÄ&#x2014;­ tai trium­fa­vo ir et­no­Şan­ro at­sto­vai â&#x20AC;&#x17E;Spanx­tiâ&#x20AC;&#x153;. Ap­do­va­no­ji­muo­se ne­ trō­ko hip­ho­po mu­zi­kos, o â&#x20AC;&#x17E;Me­ tĹł hip­ho­poâ&#x20AC;&#x153; ti­tu­lÄ&#x2026; pel­nÄ&#x2014; ren­gi­nio pra­dĹžio­je kon­cer­ta­vÄ&#x2122;s Li­las. â&#x20AC;&#x17E;Me­tĹł funkâ&#x20AC;&#x153; nu­ga­lÄ&#x2014;­to­jai â&#x20AC;&#x201C; be­ne il­giau­siai Lie­tu­vo­je gro­jan­tys funk mu­zi­kos at­sto­vai â&#x20AC;&#x17E;Sau­lÄ&#x2014;s klio­ťasâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x17E;Me­tĹł punkâ&#x20AC;&#x153; ka­te­go­ri­jo­je ge­riau­ siais pa­skelb­ti â&#x20AC;&#x17E;Luc­ky Stri­keâ&#x20AC;&#x153;. Me­

Â&#x201E;Â&#x201E;Re­gi­nys: kiek vÄ&#x2014;­la­vu­si T.Ä&#x2013;.T.Ä&#x2013;. ap­do­va­no­ji­mĹł ce­re­mo­ni­ja ne­tru­kus vir­

to pui­kiu ťvie­sų ir ge­ros mu­zi­kos ťou.

tĹł eks­pe­ri­men­ti­nÄ&#x2014;s gru­pÄ&#x2014;s ap­do­va­ no­ji­mo at­siim­ti ÄŻ sce­nÄ&#x2026; li­po Gab­rie­lÄ&#x2014; La­ba­naus­kai­tÄ&#x2014;, gru­pÄ&#x2014;s â&#x20AC;&#x17E;AVas­poâ&#x20AC;&#x153; ly­ de­rÄ&#x2014;. Nors ro­ke­riĹł Lie­tu­vo­je daug, T.Ä&#x2013;.T.Ä&#x2013;. ko­mi­si­jos ma­ny­mu, ge­riau­ si jĹł 2012-ai­siais bu­vo gru­pÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x17E;Gar­ba­ no­tas bo­sis­tasâ&#x20AC;&#x153;. Me­tĹł fes­ti­va­liu pa­

Ge­di­mi­no Bar­tuť­kos nuo­tr.

skelb­tas â&#x20AC;&#x17E;Sat­ta Out­si­deâ&#x20AC;&#x153;, o ge­riau­sia me­ta­lo mu­zi­kos gru­pe â&#x20AC;&#x201C; â&#x20AC;&#x17E;Awa­ke­ning Sunâ&#x20AC;&#x153;. Tink­la­la­pis mu­sic.lt pri­pa­Şin­ tas â&#x20AC;&#x17E;Me­tĹł mu­zi­kos sklei­dÄ&#x2014;­joâ&#x20AC;&#x153; ka­te­ go­ri­jos nu­ga­lÄ&#x2014;­to­ju, o ge­riau­sia di­dĹžÄ&#x2014;­ jĹł ko­man­da ta­po â&#x20AC;&#x17E;Bal­tic Bal­kanâ&#x20AC;&#x153;.

VD inf.

A.Grybauskas: iĹĄ anksto niekada neĹžinosi, kada muzika atsitiks Grupei â&#x20AC;&#x17E;Andrew Flameâ&#x20AC;&#x153; ir jos lyderiui Andriui Grybauskui kovo 8-oji bus ypatinga diena. Vakare sostinÄ&#x2014;s gyvos muzikos klube â&#x20AC;&#x17E;Tamstaâ&#x20AC;&#x153; vaikinai surengs pirmÄ&#x2026; bendrÄ&#x2026; savo kĹŤrybos koncertÄ&#x2026;. Kovo 15 d. prisistatymas jĹł laukia ir Kaune, muzikiniame klube â&#x20AC;&#x17E;Comboâ&#x20AC;&#x153;.

â&#x20AC;&#x17E;StengsimÄ&#x2014;s, kad jis bĹŤtĹł visapusiĹĄkas. Gerai skambÄ&#x2014;tĹł ne tik muzika, bet derÄ&#x2014;tĹł ir ĹĄviesĹł efektaiâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; sakÄ&#x2014; netrumpÄ&#x2026; darbo scenoje patirtÄŻ turintis bei Ĺžinantis, kÄ&#x2026; publikai gali bĹŤti malonu matyti, A.Grybauskas.

Pirmojoje koncerto dalyje gros â&#x20AC;&#x17E;Andrew Flameâ&#x20AC;&#x153; sveikinsiantys sveÄ?iai â&#x20AC;&#x201C; grupÄ&#x2014;s â&#x20AC;&#x17E;Stifferâ&#x20AC;&#x153; ir â&#x20AC;&#x17E;Thundertaleâ&#x20AC;&#x153;, Lietuvos balso nugalÄ&#x2014;toja Julija Jegorova, Ieva ZasimauskaitÄ&#x2014;.

Antroji bus skirta vakaro kaltininkĹł kĹŤrybai.

A.Grybauskas pasakojo pats kuriÄ&#x2026;s dainas. Jis raĹĄo ir tekstus, ir muzikÄ&#x2026;. Vaikinas ÄŻsitikinÄ&#x2122;s, jog niekas geriau uĹž jÄŻ patÄŻ ĹžodĹžiais neatskleis to, kÄ&#x2026; jis nori pasakyti, kÄ&#x2026; iĹĄgyveno. Ramiu save vadinantis atlikÄ&#x2014;jas tarsi gyvena du gyvenimus. Viename jis â&#x20AC;&#x201C; ramus svajotojas, kitame â&#x20AC;&#x201C; nesunkiai publikos meilÄ&#x2122; bei dÄ&#x2014;mesÄŻ uĹžsitarnaujantis scenos Ĺžmogus. â&#x20AC;&#x17E;Gal dÄ&#x2014;l to, kad mano tÄ&#x2014;tis buvÄ&#x2122;s muzikantas, o dÄ&#x2014;dÄ&#x2014; iki ĹĄiol groja ir yra Ĺžinomas, matau, kiek tai kainuoja. TodÄ&#x2014;l esu apsisprendÄ&#x2122;s nesidalyti asmeniniu savo gyvenimu.

Juk muzika yra mano produktas, o ne aĹĄ patsâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; sakÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x17E;Andrew Flameâ&#x20AC;&#x153; lyderis.

Jis ÄŻsitikinÄ&#x2122;s, jog papasakoti ĹĄiek tiek apie save, savo kĹŤrybÄ&#x2026; galima.

Bet nedaryti to nuolatos, nekurti skandalĹł. Vaikinas pastebÄ&#x2014;jo, kad nemaĹža dalis populiariĹł Lietuvos grupiĹł neĹĄneka apie savo dainas, muzikines vizijas, kĹŤrybos procesÄ&#x2026;, albumus. Dauguma jĹł stengiasi publikÄ&#x2026; sudominti savimi.

ď Ž Muzika: . 4_fONb`XĂ&#x2013; cV`Ă&#x2013; TfcR

[VZĂ&#x2013; `b]N ZbgVXNYĂ­` Z\[Ă&#x203A;`

â&#x20AC;&#x17E;Tai turbĹŤt lengvesnis kelias populiarumo link, bet mes jo rinktis nenorime. Geriau uĹžtruksime ilgiau, kol tai, kÄ&#x2026; darome, paliks publikos ĹĄirdyse ryĹĄkius pÄ&#x2014;dsakus, bet bĹŤsime savimiâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; ÄŻsitikinÄ&#x2122;s A. Grybauskas.

Koncertui jis paruoĹĄÄ&#x2014; neÄŻprastos struktĹŤros programÄ&#x2026;, kai pirmi penki ar ĹĄeĹĄi kĹŤriniai tarpusavyje bus savitai sujungti. Tarp jĹł nebus tarpĹł, kurie iĹĄryĹĄkÄ&#x2014;tĹł keiÄ?iantis muzikos dinamikai ir ritmikai.

PaĹĄnekovo teigimu, Lietuvoje muzikantai ne itin linkÄ&#x2122; tai propaguoti ir vienÄ&#x2026; savo dainÄ&#x2026; pratÄ&#x2122;sti kita. â&#x20AC;&#x17E;Ĺ˝inoma, jas jungiant reikia pagalvoti, kaip tÄ&#x2026; padaryti norint, kad kĹŤriniai tarpusavyje imtĹł derÄ&#x2014;ti ir tarsi

ÄŻsilietĹł vienas ÄŻ kitÄ&#x2026;â&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; komentavo A.Grybauskas.

Kiek lengviau tiems, kas turi didĹžiulÄŻ kĹŤrybinÄŻ bagaĹžÄ&#x2026; ir gali rinktis. Nors A.Grybauskas jau yra koncertavÄ&#x2122;s su grupe, tuo metu vaikinai daĹžniausiai atlikdavo ne savo, o ĹžinomĹł autoriĹł dainas. Dabar jie, pakeitÄ&#x2122; grupÄ&#x2014;s sudÄ&#x2014;tÄŻ, gali pristatyti savÄ&#x2026;jÄ&#x2026; kĹŤrybÄ&#x2026;. A. Grybauskas sakosi sukĹŤrÄ&#x2122;s apie 40 dainĹł. TaÄ?iau koncertui atrinktas maĹždaug tik ketvirtadalis. Kiti kĹŤriniai dar laukia savo eilÄ&#x2014;s. Kaip ir kiekvienas muzikantas, pats raĹĄantis sau, â&#x20AC;&#x17E;Andrew Flameâ&#x20AC;&#x153; lyderis turi ir nebaigtĹł darbĹł, kuriuos kartkartÄ&#x2014;mis vis iĹĄtraukia iĹĄ stalÄ?iaus ir bando paversti kĹŤnu.

A.Grybauskas sakÄ&#x2014; kurti tekstus dainoms pradÄ&#x2014;jÄ&#x2122;s vienuoliktoje klasÄ&#x2014;je, kai mokykloje pasikeitÄ&#x2014; lietuviĹł kalbos mokytoja. Naujoji sugebÄ&#x2014;jo surasti keliÄ&#x2026; ÄŻ jo vidĹł, sudominti ir atverti tai, kas glĹŤdi vaikino viduje. â&#x20AC;&#x17E;Ar grupÄ&#x2014;s nariai jauÄ?ia mano sukurtas dainas? Taip. Ilgai ieĹĄkojau tokio kolektyvo, kuris mane suprastĹłâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; pasakojo A.Grybauskas.

Pirmiausia bendrÄ&#x2026; kalbÄ&#x2026; vaikinas rado su savo broliu Mariumi Grybausku. Abu jie ĹžiĹŤrÄ&#x2014;jo tuos paÄ?ius ďŹ lmus, klausÄ&#x2014; tos paÄ?ios muzikos, panaĹĄiai leido laisvalaikÄŻ. â&#x20AC;&#x17E;TodÄ&#x2014;l ir muzikinis mĹŤsĹł skonis sutapoâ&#x20AC;&#x153;, ÄŻsitikinÄ&#x2122;s A.Grybauskas.

Kiti du grupÄ&#x2014;s nariai vienas kitÄ&#x2026; taip pat supranta iĹĄ pusÄ&#x2014;s ĹžodĹžio.

Jie ÄŻ â&#x20AC;&#x17E;Andrew Flameâ&#x20AC;&#x153; kĹŤrybÄ&#x2026; taip pat ÄŻneĹĄa spalvĹł. â&#x20AC;&#x17E;Muzika â&#x20AC;&#x201C; organinis dalykas. Kada ji atsitiks, ims skambÄ&#x2014;ti viduje, sunku pasakytiâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; kalbÄ&#x2014;jo A.Grybauskas, pasvajojantis apie mylimÄ&#x2026; merginÄ&#x2026;, ĹĄeimÄ&#x2026;, namÄ&#x2026;, ĹĄunis ir tris vaikus. â&#x20AC;&#x17E;KodÄ&#x2014;l tris? Nes vienas bĹŤtĹł bĹŤgnininkas, kitas â&#x20AC;&#x201C; bosistas, o treÄ?ias â&#x20AC;&#x201C; vokalistasâ&#x20AC;&#x153;, - su ĹĄypsena atsako A.Grybauskas.

23

Kovo 7–13, 2013

kinas Visos savaitės TV programos – priede

Šie­met jau matė­me ke­lis „Os­ka­rais“ ap­ do­va­no­tus fil­ mus. Vie­niems paauk­suotų sta­ tulė­lių bu­vo at­ seikė­ta dau­giau, ki­tiems – ma­ žiau. Biog­ra­fi­nei dra­mai „Hič­ko­ kas“ šio­je puo­ to­je ne­li­ko net tru­pi­nių – ga­vo vie­nin­telį ap­ do­va­no­jimą už grimą nu­galė­ju­ si „Varg­die­nius“.

Kino repertuaras FORUM CINEMAS AKROPOLIS Ozo g. 25

„Ozas: didingas ir galingas“ (3D) – Premjera. 8–14 d. 10.15, 13.45, 17, 20.15 val. „Gimtadienis“ – Premjera. 8–14 d.

15.30, 18 (seansas nevyks 8 d.), 19.30, 20.30 (seansas nevyks 8 d.), 21.20 (seansas vyks 8 d.) val. „Hičkokas“ – Premjera. 8–14 d. 12.30, 15.45, 18.30, 21 val. „Kino pavasaris 2013“ – 14–28 d.

Repertuaras – kinopavasaris.lt.

A.Bocelli koncertas – 8 d. 19 val. „Ką išdarinėja vyrai“ – 8–14 d. 12.45, 15, 17.15, 19.45, 21.50 val. „Valentinas vienas“ – 8–14 d. 11.45, 14, 16.15, 18.45, 21.15 val. „Šalutinis poveikis“ – 8–14 d. 14.30, 17, 19.15 val. „Mama“ – 8–14 d. 11.15, 16, 20.45 val. „Saugus prieglobstis“ – 8–14 d. 13.30, 18.15 val. „Žuviukas Nemo“ (3D, lietuviškai) – 8–14 d. 10.30, 13 val. „Sniego karalienė“ (3D, lietuviškai) – 8–14 d. 13.15, 17.30 val. „Sniego karalienė“ (3D) – 8–14 d.

11 val. „Sniego karalienė“ (lietuviškai) – 8–14 d. 15.15 val. „Ralfas Griovėjas“ (lietuviškai) – 9, 10, 11 d. 12 val. „Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti“ – 8–14 d. 21.30 val. „Rusų nuotykiai Las Vegase“ – 8–14 d. 21.40 val. „Legendos susivienija“ (lietuviškai) – 8–14 d. 10.45 val.

Kadras iš filmo

Tikrų ki­no še­devrų gi­mi­mas Ge­di­mi­nas Jan­kaus­kas

bar ek­ra­nuo­se pa­si­ro­dan­ti biog­ra­ finė dra­ma „Hič­ko­kas“.

Su­si­pa­ži­no­me vėlai

Per­si­kūni­ji­mo ste­buk­las

So­v iet­me­čiu ne­matė­me nė vie­no britų re­ž i­sie­riaus A.Hitch­coc­ko fil­ mo. Bet tai ne­trukdė jo va­din­ti be­ pras­miškų siaubų ka­ra­liu­mi ir pra­ vard­ž iuo­ti ki­to­k iais ne­g ra­ž iais epi­ te­tais.

Mokė­jo ma­ni­pu­liuo­ti jaus­mais

Ki­nas britų re­ži­sie­riaus Alf­re­do Hitch­coc­ko dėmesį dar anks­ty­ vo­je jau­nystė­je pa­traukė visų pir­ ma tuo, jog lei­do pa­sąmonė­je sly­ pin­čius vaiz­di­nius ma­te­ria­li­zuo­ti taip įtai­giai, kad juos tie­siog fi­ziš­ kai pa­justų filmų žiū­ro­vai. Anks­ti per­pras­ti baimės „or­kest­ra­vi­mo“ me­to­dai lei­do su­for­mu­luo­ti prin­ ci­pinę nuo­statą – ne­ro­dy­ti smur­ to tie­sio­giai. Ta­čiau žiū­ro­vams nuo to bu­vo dar bai­siau. Vėliau re­ži­sie­ rius to­bu­lai įvaldė ir ma­ni­pu­lia­vi­ mo žiū­ro­vais me­to­dus palengva di­ di­nant įtampą.

A.Hitch­coc­kas, ži­no­ma, iš­nau­ do­jo ak­to­rių ti­pa­žus, bet daž­nai stengė­si su­teik­ti jiems vi­sai prie­ šingą reikšmę. Pa­vyzd­žiui, kvies­ da­vo sim­pa­tiš­kus ak­to­rius vai­din­ti žmog­žud­žių ar ma­niakų. Ho­li­vu­ de tai bu­vo ne­įpras­ta, bet pri­vers­ da­vo žiū­ro­vus su­si­mąsty­ti apie tai, kad blo­gis daž­nai sly­pi už la­ bai pa­trauk­laus fa­sa­do. Ryš­kiau­siai ši A.Hitch­coc­ko sa­vybė pa­si­reiškė fil­muo­jant garsųjį „Psi­cho­patą“ (1960 m.). Kaip tik apie šio še­dev­ro gi­mi­mo ap­lin­ky­bes ir pa­sa­ko­ja da­

Pro­lo­ge au­to­riai pri­me­na prie­š pus­ šimtį metų la­bai po­pu­liarų TV se­ rialą „Alf­re­das Hitch­coc­kas pri­sta­ to“. Tai bu­vo trum­pos kri­mi­na­linės ki­no no­velės, ku­rių pra­džio­je įžan­ gi­niu ko­men­ta­ru ar­ba pa­mo­kan­čiu mo­ra­lu į žiū­ro­vus kreip­da­vo­si pa­ts re­ži­sie­rius. Kai ši­tai da­bar da­ro ne­ pap­ras­tai į A.Hitch­cocką pa­na­šus Ant­ho­ny Hop­kin­sas, su­pran­ti, kad re­gi vi­sai ne gri­muo­to­jo, o ak­to­ri­ nio per­si­kūni­ji­mo ste­buklą.

Jau pri­pa­žin­tu ki­no kla­si­ku tapęs Hi­čas ieš­ko siu­že­to nau­ja­jam fil­ mui. Stu­di­jo­je jam siū­lo ke­lis pro­ jek­tus – „Anos Frank die­no­raš­čio“ ek­ra­ni­za­ciją ar pirmąjį filmą apie agentą Džeimsą Bondą. Ta­čiau šie pa­si­ūly­mai re­ži­sie­riaus vi­sai ne­ do­mi­na. Jam rei­kia ge­ro siaubą ke­ lian­čio siu­že­to.

Vie­nas prie­š sis­temą

Kaip tik to­kią ge­ro siau­bo is­to­riją tri­le­rių meist­ras su­ran­da Ro­ber­ to Blo­cho ro­ma­ne „Psi­cho­pa­tas“, ku­ria­me ap­ra­šy­ti kru­vi­ni se­ri­ji­nio žu­di­ko Edo Gei­no nu­si­kal­ti­mai.

Ta­čiau stu­di­jos „Pa­ra­mount“ bo­ sai ryž­tin­gai pa­si­prie­ši­na tam, kad į ek­raną būtų per­kel­ta kny­ga, ku­rio­je, kaip rašė įta­kin­gas li­te­ratū­ros kri­ ti­kas, pil­na žiau­raus smur­to, vu­je­riz­mo, trans­ves­tiz­mo ir in­ces­to scenų.

Tąsyk A.Hitch­coc­kas tik­riau­ siai ge­rai su­pra­to, kaip jautė­ si jo filmų he­ro­jai, pri­vers­ ti vie­nui vie­ni prie­šin­tis ne­per­mal­dau­ja­mam li­ ki­mui. Ne vi­siems Hi­ čo filmų per­so­na­žams pa­vy­ko nu­galė­ti. Bet pa­ts re­ži­sie­rius tąkart tik­rai laimė­jo. Re­zul­tatą ži­no vi­si!

Da­bar, kai esant te­le­v i­z i­jai, DVD ir in­ter­ne­t ui ga­l i­me pa­ra­gau­t i anks­ čiau už­gin­to vai­siaus, da­ro­si aiš­ku, kodėl so­vie­ti­niai ideo­lo­gai A.Hitch­ cocką bu­vo pa­vertę tik­r u bau­bu.

Ko ge­ro, kal­č iau­si dėl to bu­vo du tik­rai ne pa­tys ge­r iau­si Maest­ro fil­ mai „Perplėš­ta už­dan­ga“ (1966 m.) ir „To­p a­z as“ (1969 m.), nu­s i­p elnę an­t i­ta­r y­bi­n ių kūri­n ių re­pu­ta­ci­jos.

Natū­ra­lu, kad kri­m i­na­l i­n iams siu­ že­t ams ir is­to­r i­joms apie šni­pus dau­g iau­sia dėme­sio skyręs filmų kūrėjas ne­galė­jo ig­no­r uo­t i Šal­to­ jo ka­ro rea­l ijų. Bet abu ban­dy­mai įtemptų tarp­tau­t i­n ių san­t y­k ių ak­ tua­l i­jas pa­da­r y­t i sa­vo filmų fo­nu at­skleidė keistą pa­ra­doksą. Abst­ rak­taus Blo­g io te­r i­to­r i­jo­je A.Hitch­ coc­k as bu­vo ne­pra­len­k ia­mas ir kaip pa­s a­ko­to­jas, ir kaip psi­c ho­ lo­gas, bet ak­t ua­l ios po­l i­t i­kos švie­ so­je jis pa­si­rodė esąs vi­siš­kas nai­ vuo­l is.

„Hič­ko­kas“­ („Hitch­cock“) Biog­ra­finė dra­ma.

JAV, 2012 m.

Rež. Sa­cha Ger­va­si.

Vai­di­na A.Hop­kin­sas, He­len Mir­ren, Scar­lett Jo­hans­son, To­ni Col­let­te, Jes­si­ca Biel.

N-13 „Hič­ko­kas“ Nuo 2013 03 08 ­ Trukmė 110 min.

veiksmas

••• humoras

••• įtampa

••• erotika

••• siaubas

•••

5

FORUM CINEMAS VINGIS Savanorių pr. 7

„Ozas: didingas ir galingas“ (3D) – Premjera. 8–13 d. 11.10, 14.10, 17 (seansas vyks 8 d.), 17.30 (seansas nevyks 8 d.), 21.20 (seansas nevyks 8 d.) val. „Ozas: didingas ir galingas“ – Premjera. 8–13 d. 12.30 (seansas vyks 9, 10, 11 d.), 15.30 val., 14 d. 11, 13.40, 16.20, 19 val. „Diatlovo perėja: dingusi ekspedicija“ – Premjera. 8–13 d. 12.30, 14.45, 17, 19.30, 22 val. „Gimtadienis“ – Premjera. 8–13 d.

13.20, 16, 18.30, 21.10 val.

A.Bocelli koncertas – 8 d. 20 val. „Pašėlę pirmieji metai“ – „Cosmo“ VIP seansas. 10 d. 18.10 val. „Kino pavasaris 2013“ – 14–28 d.

Repertuaras – kinopavasaris.lt. „Ką išdarinėja vyrai“ – 8–13 d. 12, 14.15, 16.45, 19.15, 21.45 val., 14 d. 17.45 val. „Šalutinis poveikis“ – 8–13 d. 11.20 (seansas vyks 9, 10, 11 d.), 13.40, 16.20, 19, 21.40 val., 14 d. 21.45 val. „Linkolnas“ – 8–13 d. 11.40 (seansas vyks 9, 10, 11 d.), 14.40, 17.50, 21 val., 14 d. 20.15 val. „Valentinas vienas“ – 8–13 d. 11.20, 16.20, 18.15, 20.50 val., 14 d. 15 val. „Argo“ – 8–13 d. 13.40, 18.45, 21.30 val. „Žuviukas Nemo“ (3D, lietuviškai) – 8–13 d. 11, 15.40 val. „Saugus prieglobstis“ – 8–13 d. 18.10 (seansas nevyks 10 d.), 20.40 val. „Sniego karalienė“ (lietuviškai) – 8–13 d. 11.40 val. „Sniego karalienė“ (3D) – 8–13 d.

14 val.

SEANSAI UŽ SPECIALIĄ KAINĄ „Mama“ – 8–13 d. 14.30, 16.45, 19 (seansas nevyks 10, 12, 13 d.), 21.15 val. „Ralfas Griovėjas“ (lietuviškai) – 8–13 d. 11.45 (seansas vyks 9, 10, 11 d.), 14.10 (seansas nevyks 8 d.) val., 14 d. 12 val. „Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti“ – 8–13 d. 19.15, 21.30 val. „Legendos susivienija“ (lietuviškai) – 9, 10, 11 d. 12 val. „Ana Karenina“ – 9–13 d. 16.30 val.

MULTIKINO Ozo g. 18

„Ozas: didingas ir galingas“ (3D) – Premjera. 8–14 d. 10.45, 12 (seansas mamoms su mažyliais vyks 13 d.), 13.30, 16.15, 19, 21.45 val. „Gimtadienis“ – Premjera. 8–14 d.

12.45, 15, 17.15, 19.30, 21.45 val. „Saugus prieglobstis“ – 8–14 d. 16.30 (seansas nevyks 9–11 d.), 19, 21.30 val.

„Šalutinis poveikis“ – 8, 10, 12 d. 17.15, 19.30 val., 9, 11, 13 d. 17.15, 21.45 val., 14 d. 21.15 val. „Mama“ – 8–14 d. 16.30, 19.45 val. „Ką išdarinėja vyrai“ – 8–14 d. 18, 20, 22 val. „Sniego karalienė“ (3D, lietuviškai) – 8, 12–14 d. 10.45, 12.30, 14.30 val., 9–11 d. 11, 13, 15, 17 val. „Sniego karalienė“ (lietuviškai) – 8–12, 14 d. 10, 12, 14, 16 val. „Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai“ – 8–14 d. 10.15, 14 val. „Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti“ – 8–14 d. 22 val. „Ana Karenina“ – 8, 10, 12, 14 d. 17.45 val., 9, 11, 13 d. 21 val. „Valentinas vienas“ – 8, 10, 12 d. 15.30, 21.45 val., 9, 11, 13 d. 15.30, 19.30 val., 14 d. 15.30, 16.45 val. „Žuviukas Nemo“ (3D, lietuviškai) – 8–13 d. 10.30, 12.45, 15 val., 14 d. 10, 12.15, 14.30 val. „Ištrūkęs Džango“ – 8, 10, 12, 14 d.

20.30 val., 9, 11, 13 d. 17.45 val. „Ralfas Griovėjas“ (3D, lietuviškai) – 8–14 d. 11.30 val. „Ralfas Griovėjas“ (lietuviškai) – 8–14 d. 10.30, 13 val.

SKALVIJA A.Goštauto g. 2 / 15

„7 dienos Havanoje“ – 7 d. 20.50 val., 9 d. 14.50 val., 10 d. 21.45 val. „Vargdieniai“ – 9 d. 17.20 val., 10 d.

15.50 val., 11 d. 15 val., 12 d. 20.20 val., 13 d. 16 val. „Ištrūkęs Džango“ – 9 d. 20.20 val., 10 d. 18.50 val., 11 d. 20.10 val., 12 d. 15.30 val., 13 d. 20.50 val. „Gyveno senelis ir bobutė“ – Pristato Vilniaus arkivyskupijos „Carito“ Migrantų mokymo centras. 10 d. 15 val. „Gyvenimas kaip lytiniu keliu perduodama mirtina liga“ – 11 d. 18 val.

Knygos „Kino teorija: įvadas per juslių prizmę“ pristatymas – 12 d. 18.30 val. „Klajoklių žiema“ – Frankofonijos dienų programa. 13 d. 19 val. „ŠERŠĖLIAFAM“ „Velnio sėkla“ – 7 d. 17 val. „Makaronai ir sūris“ – 7 d. 18.30 val.

CIKLAS „KARLSONO KINAS“ „Krokodilai 2“ – 9 d. 13 val., 10 d. 13 val.

PASAKA Šv. Ignoto g. 4 / 3

„Kuosvarnis“ – 7 d. 15.30 (beibikinas) val., 9 d. 15.30 val. „Magiškas Paryžius 3“ – 7 d. 17.30 val., 8 d. 19.45, 22 val., 10 d. 20.45 val., 11 d. 18.30 val., 12 d. 18 val. „Vargdieniai“ – 7 d. 19.30 val., 10 d.

17.15 val., 12 d. 20.15 val. „Optimisto istorija“ – 7 d. 20.30 val., 8 d. 17.30 val., 10 d. 18 val., 11 d. 20.45 val., 13 d. 20.45 val.

Tarptautinės moterų solidarumo dienos minėjimas – 8 d. 15 val. „Aurora“ – 8 d. 17.15 val. „Populiari mergina“ – 8 d. 21.30 val., 11 d. 18 val. „Skrydis“ – 9 d. 20 val., 11 d. 20.15 val.

Savaitgalis su „Pasaka“. Spektaklis „Peliukas Antanas“ – 10 d. 14 val. „Gimę mylėti“ – 10 d. 14.30 val., 11 d.

20.30 val. „Legendos susivienija“ – 10 d. 15 val. „Sniego karalienė“ – 10 d. 16 val. „Ištrūkęs Džango“ – 10 d. 17 val. „Taikinys Nr. 1“ – 10 d. 20.15 val., 13 d.

18 val. „7 dienos Havanoje“ – 10 d. 20.30 val., 12 d. 20.30 val. „Medžioklė“ – 11 d. 18.15 val., 12 d.

20.45 val., 13 d. 18.15 val. „Provokuojantys užrašai“ – 12 d.

18.15 val. „Meilė kaip nuodai“ – 13 d. 21 val. „ŠERŠĖLIAFAM“ „Sadūto tūto“ – 7 d. 15 val. „Marinos namai“ – 7 d. 15.30 val., 9 d.

19 val. „Kayan“ – 7 d. 17 val. „Ryšininkas“ – 7 d. 20 val. „Faktas“ – 8 d. 19.30 val. „Saulutės“ – 8 d. 20.15 val.

Trumpametražių filmų naktis – 8 d.

22.15 val. „Herkus Mantas“ – 9 d. 15 val. „Kas dieną vis pirmyn į šviesą“ – 9 d. 16 val.

24

kovo 7–13, 2013

idėjos laisvalaikiui diena.lt/naujienos/laisvalaikis

Liau­diš­kos šven­tės – Lo­re­ta Sun­gai­lie­nė praė­ju­sį sa­vait­ga­lį Vil­niu­je vy­ku­sio­je Ka­ ziu­ko mu­gė­je pri­pir­ko vai­kams sal­du­my­nų, o jos vy­ras Da­lius – pa­gal se­nuo­sius re­cep­tus pa­ga­min­tų mais­to pro­duk­tų. Len­ te­lę ku­li­na­ri­niam pa­vel­dui pjaus­ty­ti Lo­re­ta ga­vo do­va­nų.

Lai­ma Že­mu­lie­nė l.zemuliene@diena.lt

Et­no­mu­zi­ko­lo­gė, te­le­vi­zi­jos lai­ dų ve­dė­ja L.Sun­gai­lie­nė ne­pra­lei­ džia nė vie­nos sos­ti­nė­je vyks­tan­ čios liau­diš­kos šven­tės. Su­sir­gus vai­kui, po Ka­ziu­ko mu­gę ji su vy­ru Da­liu­mi žval­gė­si pa­kai­to­mis. Mo­ ters akį čia vi­sa­da trau­kia ke­ra­mi­ ka, me­džio dir­bi­niai, ver­bos. „Ori­gi­na­lių ver­bų re­tai ma­to­me.

Kas­met no­ri­si įdo­mes­nių, nau­jes­ nių nu­si­pirk­ti, ta­čiau ne vi­sa­da bū­ na. Ta­da ren­ka­mės ir per­ka­me tra­di­ ci­nes“, – pa­sa­ko­jo L.Sun­gai­lie­nė.

Sun­gai­lų na­mai nuo ver­bų ne­ lūž­ta – kas­met se­ną­sias tra­di­ciš­ kai su­de­gi­na ir per­ka nau­jų.

Vai­kams tė­vai mu­gė­je pri­per­ka

me­di­nių žais­lų, švil­pu­kų. Ne kar­ tą mu­gė­je Lo­re­ta yra įsi­gi­ju­si 100 ir net dau­giau ma­žų me­di­nių šaukš­ te­lių. „Tai – pui­kūs su­ve­ny­rai. Ant jų iš­de­gi­nu bal­tiš­kus var­dus ar sa­ vo kū­ry­bos sim­bo­lius ir juos do­va­ no­ja­me drau­gams, an­samb­lio na­ riams“, – pa­sa­ko­jo L.Sun­gai­lie­nė.

Pin­ti­nių ar iš vy­te­lių pin­tų lėkš­ čių, pa­dėk­lų mo­te­ris mu­gė­je jau ne­per­ka, na­mie tų da­ly­kų ap­stu – įvai­raus dy­džio pin­ti­nių ji tu­ri apie de­šimt. „O sma­giau­sia tai, kad į „Ka­ziu­ ką“ su­va­žiuo­ja folk­lo­ro, et­nog­ra­ fi­nių an­samb­lių iš vi­sos Lie­tu­ vos. Vi­sa­da su­tin­ku pa­žįs­ta­mų“, – džiau­gė­si L.Sun­gai­lie­nė.

Et­no­mu­zi­ko­lo­gė lan­ko­si ir Šv.

Balt­ra­mie­jaus mu­gė­je, ku­ri rug-

Teatro mėgėjams

KUR? Keistuolių teatre, Laisvės pr. 60.

KA­DA? Kovo 8 d. 19 val. KIEK? 25–45 litai.

p­jū­tį vyks­ta Vil­niaus Ro­tu­šės aikš­tė­je. L.Sun­gai­lie­nė svei­ki­na, kad ka­len­do­ri­nes ma­si­nes šven­ tes ren­gia spe­cia­lis­tai, ku­rie iš­ ma­no jų spe­ci­fi­ką, į jas įpi­na tra­ di­ci­jų, pa­vyz­džiui, per šven­tes kon­cer­tuo­ja an­samb­liai, vyks­ta žo­ly­nų tur­gūs.

Gal net la­biau už mi­nė­tas mu­ ges L.Sun­gai­lie­nei pa­tin­ka Vil­niu­ je vyks­tan­čios sau­lėg­rį­žos šven­tės – ly­gia­die­niai, kai su­si­ly­gi­na die­ na ir nak­tis. Tiek per pa­va­sa­rio, tiek per ru­dens ly­gia­die­nius bal­ tiš­kie­ji mo­ty­vai gra­žiai su­sie­ja­mi su ug­ni­mi – de­gi­na­mos įvai­rios šiau­di­nės ar me­di­nės skulp­tū­ ros, pa­vyz­džiui, iš šiau­dų nu­pin­ tas ožys. Toks re­gi­nys L.Sun­gai­ lie­nei la­bai gra­žus.

muzikos mėgėjams

KUR? Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje, Aušros Vartų g. 5.

KA­DA? Kovo 9 d. 19 val. KIEK? 20–40 litų.

Diskusija, raginanti rasti savo sprendimą

B.Britteno 100-mečiui paminėti

„Pinokio kronikos“ – tai žaismingas aktorių Andriaus Kaniavos ir Vaidoto Žitkaus dialogas, vienos dalies vieša išpažintis suaugusiesiems. Tragedija tai ar komedija, sprendžia pats žiūrovas . Spektaklį įkvėpė italų rašytojo Carlo Collodi knyga „Pinokio nuotykiai“.

Aktoriai klausia, kodėl yra blogai būti savotišku, į nieką kitą nepanašiu, gyvenimo džiaugsmu trykštančiu medinuku?

Simfoninės muzikos vakaras bus skirtas anglų kompozitoriaus Benjamino Britteno, vadinamo svarbiausia XX a. britų muzikos figūra, gimimo 100-osioms metinėms. Maestro Roberto Šerveniko vadovaujamas Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras pristatys šio kompozitoriaus Koncertą fortepijonui ir orkestrui. Solo partiją skambins rusų pianistė Natalia Trull.

KUR? Menų spaustuvėje, Šiltadaržio g. 6.

KA­DA? Kovo 9 d. 19 val. KIEK? 20–40 litų.

KUR? Šv. Kotrynos bažnyčioje, Vilniaus g. 30.

KA­DA? Kovo 12 d. 19 val. KIEK? 25–65 litai.

Spektaklis apie lietuvišką tapatybę

Neužmirštamas vakaras

Režisieriaus Cezario Graužinio vadovaujama „Cezario grupė“ dviejų dalių komedijoje „Drąsi šalis“ pasitelkdami šmaikščias situacijas ir saikingą humorą siekia išreikšti asmeninį santykį su dabartine Lietuvos realybe ir ieško atsakymų į klausimus: apie ką svajoja statistinis jaunas žmogus Lietuvoje ir ką reiškia gyventi XXI a. pradžios Lietuvoje?

Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo proga koncertą dovanoja solistė Sigutė Stonytė ir Viktoras Gerasimovas, unikalus Lietuvos atlikėjas, dainuojantis ypač retu balsu – vyrišku sopranu. Neįprastas, iš vyro lūpų sklindantis krištolinio skambesio aukštas balsas nustebina ne vieną. Koncerte dainininkus lydės pianisto Jurgio Karnavičiaus akompanimento garsai.

25

kovo 7–13, 2013

idėjos laisvalaikiui

26p.

Krepšinio ekspertai pateikia receptą, ką daryti, kad krepšinis liktų populiarus.

at­gai­va sie­lai

PRivalai dalyvauti!

Vie­nuo­liai, dai­nuo­jan­tys ro­ką Šiuo­lai­ki­nė mu­zi­ka pa­tei­kia įvai­ riau­sių staig­me­nų. Vi­du­ram­žius me­nan­tis vien­bal­sis vie­nuo­lių dai­na­vi­mas ir šiuo­lai­ki­niai hi­tai – iš­skir­ti­nis Lie­tu­vo­je be­si­lan­kan­ čios gru­pės „Gre­go­rian“ bruo­žas.

Pro­fe­sio­na­lai: L.Sun­gai­lie­nė svei­ki­na, kad ma­si­nes ka­len­do­ri­nes šven­

tes ren­gia spe­cia­lis­tai, ku­rie iš­ma­no jų spe­ci­fi­ką.

„Fo­to­die­nos“ / To­mo Luk­šio nuo­tr.

„Gre­go­rian“ – tai vie­nuo­lių dra­ bu­žius dė­vin­tys at­li­kė­jai ir inst­ru­ men­ti­nė gru­pė, ku­ri gri­ga­liš­ko­jo cho­ra­lo sti­liu­mi at­lie­ka pa­sau­li­ niais hi­tais ta­pu­sius ro­ko ir po­pmu­zi­kos kū­ri­nius. Gru­pės „Gre­ go­rian“ kon­cer­tuo­se gri­ga­liš­kų­jų cho­ra­lų sti­liu­mi per­dai­nuo­ja­mi hi­tai sce­no­je pa­puo­šia­mi įspū­ din­ga sce­nog­ra­fij­ a, ne­pa­kar­to­ja­mu švie­sos ir la­ze­rių efek­tų re­gi­niu. „Gre­go­rian“ at­lie­ka El­to­no Joh­no, Stin­go, „De­pe­che Mo­de“, „Me­ tal­li­cos“, „AC/DC“, „The Do­ ors“, „Ramms­tein“, „Pink Floyd“, „Du­ran Du­ran“, „Eva­nes­cen­ce“ ir ki­tų po­pu­lia­rių gru­pių bei at­li­kė­ jų dai­nas.

Neįp­ras­ta idė­ja po­pu­lia­rias šiuo­ lai­ki­nių at­li­kė­jų dai­nas at­lik­ti vi­du­

kam nesimiega

KUR? Muzikos klube „Artistai“, Šv. Kazimiero g. 3.

KA­DA? Kovo 8 d. 20 val. KIEK? 10 litų.

KUR? „Studio 9“, Gedimino pr. 9.

KA­DA? Kovo 8 d. 21 val.

Sėk­mė: pa­slap­tin­gų­jų „Gre­go­rian“ at­li­kė­jų bal­sai ir jų su­si­kur­tas vie­

nuo­lių įvaiz­dis ža­vi vi­so pa­sau­lio klau­sy­to­jus.

ram­žių vie­nuo­lių gie­do­ji­mo sti­liu­mi ki­lo Ham­bur­ge dir­ban­čiam gar­ siam pro­diu­se­riui Fran­kui Pe­ter­so­ nui. Jis žada, kad gru­pė at­si­ga­bens vi­są kon­cer­tams rei­ka­lin­gą gar­so ir švie­sos įran­gą, sce­nos de­ko­ra­ci­jas – pub­li­ką tu­rė­tų pri­blokš­ti ir pi­ro­ tech­ni­kos bei la­ze­rių šou. Nau­jau­

Parodų lankytojams

KUR? Galerijoje „Vartai“, Vilniaus g. 39.

KA­DA? Iki balandžio 6 d. KIEK? Nemokamai.

Or­ga­ni­za­to­rių nuo­tr.

sios gast­ro­lės bus pa­čios įspū­din­ giau­sios gru­pės is­to­ri­jo­je.

VD inf.

Kur? Pra­mo­gų are­no­je, Ąžuo­ly­no g. 9.

Ka­da? Ko­vo 7 d. 20 val.

Kiek? 80–140 li­tų.

ne tik vaikams

KUR? Žaislų muziejuje, Šiltadaržio g. 2.

KA­DA? Kovo 8 d. 17.30 val. KIEK? 20 litų.

Pagardintas alternatyvusis rokas

Vasariškai šilta portugalo muzika

Lietuviška olandų tapybos variacija

Žongliravimo pamokos

Duetas „The Perfect Pill“ – tai Germanas Skoris ir Joshas McClungas. Jie groja alternatyvųjį roką, smarkiai pagardintą dabartinių mados tendencijų prieskoniais. Energijos ir ambicijų duetui netrūksta, instrumentų valdymo meistriškumo taip pat, bet „The Perfect Pill“ rodo, kad moka būti ramūs bei melancholiški.

Ne pirmus metus nu disco vandenyne nardantis portugalas Moullinex nevengia švelnių garsų bei retro motyvų. Į 2012 m. išleistą debiutinį albumą portugalas sudėjo pietietišką temperamentą ir daug meilės. Rezultatas vasariškai šiltas ir buvo puikiai įvertintas kritikų.

Patricijos Jurkšaitytės parodoje eksponuojama naujausia menininkės tapyba ir objektai. Pasitelkdama savitą logiką ir strategijas P.Jurkšaitytė pertapo senųjų olandų meistrų darbus, visiškai juos pakeičia, išvalo interjerus nuo varginančiai reikšmingų pirmaplanių žmonių figūrų.

Žaislų muziejuje galima ne tik pasidairyti po ekspozicijas, bet ir dalyvauti edukaciniuose užsiėmimuose. Šio savaitgalio pamokėlė skirta norintiems išmokti vikriai žongliruoti. Kamuoliukus pasigaminsite ir išsinešite namo. Kartu paminėsite muziejaus įsteigimo 3 metų šventę.

KUR? Kongresų rūmuose, Vilniaus g. 6 / 16.

KA­DA? Kovo 12 d. 19 val. KIEK? 72–172 litai.

KUR? Menų fabrike „Loftas“, Švitrigailos g. 29.

KA­DA? Kovo 9 d. 22 val. KIEK? 23–28 litai.

KUR? AV17 galerijoje, Aušros Vartų g. 17.

KA­DA? Iki kovo 26 d. KIEK? Nemokamai.

KUR? Jaunimo teatre, Arklių g. 5.

KA­DA? Kovo 9 d. 12 val. KIEK? 10 litų.

Magiškas balsas iš Pietų Amerikos

Lilo ir Innomine gimtadienis

Pirmieji žingsniai

Paika pelytė

Dviejų Lotynų Amerikos „Grammy“ apdovanojimų laimėtoja Susana Baca pirmą kartą atvyksta į Lietuvą. Dainininkės balsas gilus ir jausmingas. Atlikėjos repertuare susipina Afrikos ir Peru muzikinė kultūra, autentiškais instrumentais atliekami jos gimtosios šalies liaudies muzikos motyvai, taip pat – Brazilijos ir Kubos ritmai.

Nestandartinio hiphopo duetas Lilas ir Innomine kviečia švęsti savo 3-iojo gimtadienio. Vaikinai gimtadieniui ruošia kur kas gyvesnę programą nei iki šiol. „Pastaruoju metu repeticijoms skiriame itin daug laiko, norime 4-us metus pradėti bent dukart stipresni,“ – pasakojo Lilas.

AV17 galerija su Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto Metalo plastikos katedra pristato studentų kursinių ir baigiamųjų darbų parodą „Step by step“. Tai paroda, kurioje pristatomi pirmieji tvirti studentų žingsniai link profesionalumo ir savito kūrybinio stiliaus išgryninimo.

Gyveno kartą pati gražiausia, protingiausia, puikiausia pelytė ir sumanė ji, kad nusipelnė būti viso pasaulio karaliene. Šiame spektaklyje vaikai su pagrindine heroje bandys atsakyti į klausimą, ką reiškia būti stipriam, ar visada yra stiprus tas, kas toks atrodo? Ar būtina laimės ieškoti toli?

26

kovo 7–13, 2013

sportas

Ar Lietuvos krepšinis netaps nuobodus?

Ar priim­tos Lie­tu­ vos krep­ši­nio ly­gos (LKL) nau­jo­vės pa­ si­tei­si­no? Ką, eks­ pertų manymu, ša­ lies klu­bams duo­da da­ly­va­vi­mas VTB vie­nin­go­jo­je ir Bal­ti­ jos krep­ši­nio (BBL) ly­go­se, ką jo­se rei­ kė­tų to­bu­lin­ti?

Sū­puok­lės: nors ban­guo­tai žai­du­sio „Lie­tu­vos ry­to“, pir­ma­die­nį pra­lai­mė­ju­sio „Chim­ki“, rung­ty­nes ste­bė­jo net 10 tūkst. žiū­ro­vų, S.Jovaiša (kai-

rėje) ir T.Pačėsas tvir­ti­na, kad Lie­tu­vos krep­ši­niui no­rint iš­lik­ti po­pu­lia­riam rei­kia per­mai­nų.

Ba­lys Šmi­gels­kas

b.smigelskas@diena.lt

Nors šią sa­vai­tę Jung­ti­nė­je ly­go­ je „Lie­tu­vos ry­tas“ nu­si­lei­do Ri­mo Kur­ti­nai­čio tre­ni­ruo­ja­miems Mask­ vos sri­ties „Chim­ki“ krep­ši­nin­kams re­zul­ta­tu 79:88, il­ga­me­tis Kau­no „Žal­gi­rio“ žai­dė­jas Sergejus Jo­vai­ ša ir Vie­nin­go­sios ly­gos vyk­do­ma­sis di­rek­to­rius Tomas Pa­čė­sas vil­nie­čių pa­si­ro­dy­mą, ypač ne­ti­kė­tą spur­tą ant­ra­ja­me kė­li­ny­je, įver­ti­no tei­gia­ mai. Taip pat eks­per­tai pri­pa­žįs­ta – Lie­tu­vos krep­ši­nis tu­ri keis­tis.

– Tai, kad vil­nie­čiai su­ge­bė­jo pa­ nai­kin­ti 18 taš­kų trū­ku­mą, ro­do ko­man­dos cha­rak­te­rį ar „Chim­ ki“ at­si­pa­lai­da­vi­mo ženk­lus?

S.J.: – Vil­nie­čiai dvi­ko­vos pra­ džio­je pa­ty­rė šo­ką ir gė­dos jaus­mą.

No­ro bu­vo, ta­čiau ko­ky­bės – ab­ so­liu­čiai ne. Gy­ny­bo­je šei­mi­nin­kai vien per pir­mą­jį kė­li­nu­ką pra­si­lei­ do be­veik 30 taš­kų. Puo­li­mas taip pat pri­mi­nė vaiz­dą, ku­rį ma­tė­me se­zo­no pra­džio­je. „Chim­ki“ po to­ kios sėk­min­gos pra­džios į rung­ty­

nes pra­dė­jo žiū­rė­ti at­sai­niau. Vil­ nie­čių gar­bei rei­kia pa­sa­ky­ti, kad jie pui­kiai iš­nau­do­jo sve­čių at­si­pa­lai­ da­vi­mą. De­ja, dvi­ko­vos pa­bai­go­je „Chim­ki“ iš­nau­do­jo šal­tą pro­tą ir šven­tė per­ga­lę.

T.P.: – Kri­ti­niu mo­men­tu šei­mi­ nin­kų gre­to­se at­si­ra­do ly­de­rių. Išs­ kir­čiau Re­nal­dą Sei­bu­tį, Ne­man­ ją Ne­do­vi­čių. Su­dė­tin­gus me­ti­mus pa­tai­kė Ste­po­nas Bab­raus­kas. Dėl ka­muo­lių pa­gir­ti­nai ko­vo­jo De­ja­nas Iva­no­vas. Vis­gi at­ko­vo­ti 18 taš­kų ir iš­si­verž­ti į prie­kį prieš to­kią ko­man­ dą kai­nuo­ja daug fi­zi­nių ir psi­cho­lo­ gi­nių jė­gų. Gal­būt to ir pri­trū­ko.

– Ga­na už­tik­rin­tai su­žai­dė Min­ dau­gas Ka­te­ly­nas. Ar puo­lė­jas ver­tas kvie­ti­mo į rink­ti­nės sto­ vyk­lą? Juo­lab kad jo po­zi­ci­jo­je rung­ty­niau­jan­tis Pau­lius Jan­kū­ nas gy­do­si su­dė­tin­gą trau­mą.

S.J.: – Apie Min­dau­go per­spek­ ty­vas kal­bė­jau jau prieš po­rą me­ tų. La­bai nu­ste­bau, kad jis praė­ju­ sią va­sa­rą net ne­pa­te­ko į iš­plės­ti­nį kan­di­da­tų są­ra­šą. Tas pa­ts ka­dai­ se bu­vo su And­riu­mi Šle­žu. M.Ka­

te­ly­nas sa­vo ge­riau­siu me­tu ga­lė­jo tap­ti svar­biau­siu šeš­tuo­ju rink­ti­nės žai­dė­ju. Jis vi­so­mis pra­smė­mis bu­vo pa­sie­kęs kar­je­ros ze­ni­tą. Gai­la, kad tre­ne­riai to neįž­vel­gė. Tas lai­kas jau pra­leis­tas, ta­čiau jei­gu žai­dė­jas li­ ku­sią se­zo­no da­lį žais sta­bi­liai ir vi­ siš­kai at­si­gaus po trau­mos – atei­ nan­ti va­sa­ra ga­li bū­ti sėk­min­ga.

T.P.: – Su tre­čios ir ket­vir­tos po­zi­ci­ jos žai­dė­jais rink­ti­nei pro­ble­mų ne­kils – P.Jan­kū­nas iki va­sa­ros tu­rė­tų pa­ sveik­ti. Pri­dė­ki­me Do­na­tą Mo­tie­jū­ną ir Li­ną Klei­zą. M.Ka­te­ly­nui no­rė­tų­si pa­lin­kė­ti sta­bi­lu­mo, ku­rį pa­si­tel­kęs ga­lė­tų iš­reikš­ti sa­vo meist­riš­ku­mą ir pel­ny­ti tre­ne­rių pa­si­ti­kė­ji­mą.

– Ko­kia jū­sų nuo­mo­nė apie šio se­zo­no LKL sis­te­mą?

S.J.: – Nuo pat pra­džių bu­vau prieš to­kius spren­di­mus, kai mū­sų gran­ dai žai­džia tik vie­no ra­to prin­ci­pu.

Ta­čiau Lie­tu­vos krep­ši­nio fe­de­ra­ ci­ja ir LKL no­rė­jo pa­dė­ti klu­bams.

Ne­ma­nau, kad jau­niems „Lie­tu­vos ry­to“ ar „Žal­gi­rio“ žai­dė­jams bū­tų la­bai sun­ku žais­ti pa­pil­do­mas rung­ ty­nes su LKL vi­du­ti­nio­kais. Kar­tais

tre­ni­ruo­tis yra sun­kiau ne­gu žais­ti. Šiuo me­tu jau­čiu nu­ver­tin­tą vi­daus čem­pio­na­tą, ku­ris ati­ma ga­li­my­bę to­bu­lė­ti jau­niems krep­ši­nin­kams.

T.P.: – „Žal­gi­rio“, „Prie­nų“ ar „Nep­tū­no“ at­ve­ju ly­gos va­do­vų spren­di­mai pa­si­tei­si­no vi­sa­pu­siš­ kai. „Lie­tu­vos ry­to“ pla­nai prieš se­ zo­ną bu­vo pa­tek­ti į Eu­ro­ly­gos „Top 16“ eta­pą. Prob­le­mų LKL – iki kak­ lo. Vis­gi iš­lie­ka ne­ti­kė­tu­mo veiks­nys – „Prie­nai“ ir „Nep­tū­nas“ gy­ve­na ga­li­my­be pir­mą kar­tą klu­bo is­to­ri­ jo­je žais­ti fi­na­le. Tai tam tik­ru po­ žiū­riu ža­vi ne tik žiū­ro­vus.

– Ką la­biau­siai rei­kia to­bu­lin­ti klu­bų ir ly­gų veik­lo­je?

S.J.: – Išei­čių iš su­si­da­riu­sios pa­ dė­ties me­tų me­tus ieš­ko klu­bo ir ly­ gų va­do­vai, ta­čiau rim­tes­nio įvy­kių po­sū­kio nematyti. <...> Ma­no ma­ ny­mu, rei­kia iš nau­jo už­siau­gin­ti žiū­ro­vus. Vy­res­ni krep­ši­nio mė­gė­jai į rung­ty­nes ateis ne­pai­sy­da­mi ap­ lin­ky­bių. Nau­din­ga su­gal­vo­ti įvai­ rių at­rak­ci­jų, kad į rung­ty­nes bū­tų ma­siš­kai įlei­džia­mi pra­di­nių kla­sių moks­lei­viai. Bū­tent to­kio am­žiaus

„Fo­to­die­nos“ / Ro­ber­to Dač­kaus nuo­tr.

ga­li­ma pri­si­jau­kin­ti il­ga­me­tį ir iš­ ti­ki­mą ko­man­dos ger­bė­ją.

T.P.: – Sta­bi­lu­mas. Ly­go­je ne­tu­ ri lik­ti ban­guo­jan­čių ko­man­dų. Jo­ je žais­ti tu­ri tik fi­nan­siš­kai pa­jė­gios eki­pos. Šiais lai­kais pri­trauk­ti žiū­ ro­vus į rung­ty­nes pa­ties krep­ši­nio jau ne­beuž­ten­ka. Ga­li bū­ti fa­na­ti­ kas, bet skai­čiuo­ti kiek­vie­ną li­tą.

Juk ne vi­si ga­li sau leis­ti nu­si­pirk­ti bi­lie­tą už 50 li­tų.

– Ko­kią ma­to­te BBL ly­gos atei­tį?

S.J.: – Kas­met dvi ar trys ko­man­dos LKL čem­pio­na­te at­ro­do tie­siog be­jė­ giš­kai. Tar­ki­me, „Pa­lan­ga“. Po se­zo­ no į ly­gą ateis Na­cio­na­li­nės krep­ši­nio ly­gos nu­ga­lė­to­ja. Jei klu­bas su­rinks pa­do­rų biu­dže­tą, jis ga­li šau­ti į tur­ ny­ri­nės len­te­lės vi­du­rį. To­kie da­ly­kai pa­gy­vin­tų Lie­tu­vos čem­pio­na­tą.

T.P.: – Dau­ge­lis ko­man­dų jo­je da­ ly­vau­ti at­si­sa­ko, nes ne­ma­to žai­ dy­bi­nės ir pra­kti­nės nau­dos. Be pa­grin­di­nių Lie­tu­vos ir Lat­vi­jos klu­bų BBL ta­po neį­do­mi. Tai di­ džiu­lis smū­gis ly­gai. Va­do­vy­bei reik­tų rim­tai ap­svars­ty­ti to­les­nę eg­zis­ta­vi­mo pra­smę.

27

kovo 7–13, 2013

skelbimai VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS NAUJIENOS

Vilniaus miesto savivaldybė, Konstitucijos pr. 3, LT-09601, Vilnius. Tel. (8 5) 211 2000, faks. (8 5) 211 2222. www.vilnius.lt. Vilniaus miesto savivaldybė socialiniuose tinkluose: www.facebook.com/vilnius.lt, www.twitter.com/vilnius_lt.

Informacija tel. 1664. Pasitikėjimo tel. (8 5) 211 2885. Pirminė teisinė pagalba – gyventojai registruojami tel. (8 5) 211 2744, www.teisinepagalba.lt. Klauskite: e.vicemeras@vilnius.lt.

Kovo 11-ąją – daugybė renginių 2013 m. kovo 11-ąją – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną – skirtingose Gedimino prospekto dalyse vyks įvairaus pobūdžio veiklos: sporto zona – sveikuoliams, vaikams – stalo žaidimai, šokių ir dainų mylėtojams – didžiulis kon-

certas, gatvės šokiai, poezijos gerbėjams – deklamuotojų susibūrimas, istorijos žinovams – žinių patikrinimas, dailininkams – parodos ir t. t. „Kovo 11-ąją kviečiu į Gedimino prospektą, kad pabendrautume

Informacinis pranešimas

su tais, kurie prisimena skirtumus tarp gyvenimo nelaisvėje ir gyvenimo Laisvėje“, – kviečia Vilniaus meras Artūras Zuokas. Šventinę programą organizuoja Vilniaus miesto savivaldybė ir LR kultūros ministerija.

Programa 11 val. Gedimino pr., nuo Kate-

Visą dieną Gedimino pr., nuo Jogai-

Nuo 13 val. toje pačioje Gedimino

dros a. iki V.Kudirkos a., bus pristatoma fotografijų paroda „LDK atspindžiai“. Ekspozicijoje atsiskleis A.Aleksandravičiaus – vieno žymiausių šalies fotomenininkų, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato – žvilgsnis į architektūrinį LDK paveldą ir jos praeities įvykius menančias vietoves.

los g. iki A.Jakšto g., veiks „Sveiko miesto“ erdvė. Nuo 11 val. joje bus vedamos mankštos: taiči, vaikščiojimas su šiaurietiškosiomis lazdomis ir mini žygis.

Po jų vyks gatvės šokių, lindihopo bei hiphopo pamokos. Nuo 13 val. prasidės turnyrai: stalo teniso, atviro stalo futbolo, riedlenčių ir gatvės krepšinio.

Programą papildys sostinės gyventojams ir svečiams rengiami žaidimai.

pr. dalyje sostinės gyventojų ir svečių lauks projektas „Audio biblioteka“. Jo metu po stogu įrengtoje erdvėje bus pastatyti apvalūs Lietuvos vėliavos spalvų stalai, prie kurių žmonės galės pasitikrinti savo žinias ir sužinoti įdomių faktų, įvykusių Lietuvoje bei Vilniuje per 23 Nepriklausomybės metus.

Nuo 13 val. aikštelėje prie Lietuvos

nacionalinio dramos teatro vyks projektas „Laisvės poezija“. Jo metu jaunieji Lietuvos bardai ir poetai pristatys kūrinius, tematiškai susijusius su Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena bei Kristijono Donelaičio kūryba.

Nuo 13 val. V.Kudirkos aikštėje pra-

sidės pagrindinis Kovo 11-osios koncertas, kuriame pasirodys žymiausi Vilniaus miesto orkestrai, chorai, folkloro ansambliai, liaudiškos muzikos kapelos bei populiarios, jaunimo mėgstamos muzikos grupės.

13 val. prie Žemaitės skvero bus orga-

Nuo 11 val. Gedimino pr., nuo J.Tu-

13 val. Gedimino pr., nuo Vasario

mo-Vaižganto iki A.Goštauto g., veiks moksleivių piešinių paroda Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo tematika. Atsižvelgiant į tai, kad ekspozicijoje dalyvaus visų Vilniaus miesto mokyklų mokiniai, tikimasi, kad paroda taps unikaliu, Kovo 11-ąją įprasminančiu renginiu, kuris išsiskirs rekordiniu dalyvių-autorių skaičiumi.

16-osios iki J.Tumo-Vaižganto g., prasidės koncertas vaikams ir jaunimui, kuriame pasirodys jaunieji Vilniaus mokyklų muzikos talentai, sostinės chorai ir ansambliai.

Kovo 11-osios minėjimo renginių programą globoja Vilniaus miesto savivaldybė, partnerė Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, organizatorius Vilniaus kultūros centras.

nizuojamas projektas „Lietuviška muzika kitaip“. Jo metu populiarūs ZIP FM radijo laidų didžėjai miksuos 1990–2013 m. lietuvišką muziką, derindami ją su elektroninės ir house muzikos stiliais. Šalia DJ pulto erdvės bus rengiami gatvės šokėjų ir grafičio mini užsiėmimai.

UAB „Irdaiva“ ieško elektromontuotojų.

Parduoda Nekilnojamąjį turtą 1076706

1083190

Automobilius ir detales „Audi A6“ Allroad Quattro (2001 m. 12 mėn., 2,5 TDI, tamsiai žalias perlamutras, oda, automatas). Tel. 8 675 11 551.

Tel.: 8 659 38 480, 8 659 38 414. info@irdaiva.lt

1083185

dimų kompiuterius. Suteikiame garantiją.

Tel. 8 647 07 741.

Karjera

1076319

Siūlo darbą Jei esi simpatiška! Nori dirbti Graikijoje! Šokti. Konsumacija. Naktiniuose klubuose. Išlaidos apmokamos. Tel. +3069 8143 4650 (Inga), +3069 7568 6534 (Vilma).

1078396

Reikalinga kvalifikuota kepėja Lentvaryje, kepyklėlėje. Turinčioms patirties, mokame gerą atlyginimą. Slankusis darbo grafikas.

Kreiptis tel. 8 662 20 427 (Daiva), 8 656 20 775 (Aušra).

1084699

Skubiai reikalingi mūrininkai ir kiti plataus profilio statybininkai. Darbas Belgijoje. Tel. +32486372176.

1077349

Paslaugos

Skubiai ir nemokamai išveža nenaudojamą buitinę techniką: šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę techniką ir kitus elektronikos prietaisus.

Tel. 8

641 99 000 www.kaunakiemis.lt

Technikos remonto Visų kompiuterių ir televizorių bei garso technikos servisas. Žalgirio g. 131, Vilnius, tel. (8 5) 275 4665; www.pc-help.lt.

1071046

Kelionių

Statybos ir remonto Mūras, betonavimas, tinkavimas, dažymas, plytelių klijavimas; kloju laminatą, parketą, tvarkau angokraščius. Tel. 8 626 82 814.

1074172

Sienų, grindų apšiltinimas į oro tarpus.

Ekovata, termoputa, poliuretanu, granulėmis. 1 kv. m – nuo 7 Lt. Garantuojame. Dirbame visoje Lietuvoje. Tel. 8 689 68 528; www.juodasisgarnys.lt.

1083196

Buitinės technikos remonto Taisome visų tipų KOMPIUTERIUS ir TELEVIZORIUS bei kitus el. prietaisus. Atrišame žai-

Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siuntinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8 687 58 503, +44 778 627 1449. Informacija – www.lietuvalondonas.com.

1081608

Paskolos

NUO 300 IKI 20 000 Lt

„Volga“ GAZ 3102 (1989 m., benzinas-dujos, važiuojantis) ir nevažiuojantį „Moskvič“ 403 (kaina 1000 Lt). Tel. 8 675 11 551.

1083180

Baldus Pigiai gamina spintas su stumdomosiomis durimis, virtuvės, miegamojo, kitus baldus pagal individualius užsakymus. Tel. 8 676 80 295.

1084900

Perka Brangiai perkame mišką su žeme arba išsikirsti. Visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 676 41 155.

1058697

2013 m. vasario 15 d. priimtas sprendimas Nr. 1-1079 „Dėl mokesčio už ugdymą Vilniaus vaikų ir jaunimo klubuose, moksleivių kūrybos namuose, jaunųjų turistų, moksleivių sveikatos centruose ir saugaus eismo mokykloje nustatymo tvarkos aprašo tvirtinimo“ yra skelbiamas interneto tinklapyje adresu www. vilnius.lt.

INFORMACIJA APIE TERITORIJŲ PLANAVIMĄ Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. 30-433 Miesto plėtros departamentui pavesta organizuoti apie 1 ha teritorijos tarp Ukmergės ir Salomėjos Nėries gatvių Fabijoniškių seniūnijoje detaliojo plano rengimą.

Detaliojo plano rengimo tikslas – pakeisti žemės sklypų ribas ir plotą, prijungti valstybinės žemės dalį, vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 m. sprendiniais, pakeisti sklypo (kadastro Nr. 0101/0100:2005) žemės naudojimo paskirtį (iš žemės ūkio į kitą), nustatyti planuojamos teritorijos komercinės paskirties objektų teritorijos naudojimo būdą (K), prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos naudojimo pobūdį (K1), naudojimo ir tvarkymo režimą.

Detaliuoju planu bus keičiami sklypo (kadastro Nr. 0101/0008:57) detaliojo plano sprendiniai, patvirtinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012 m. rugsėjo 12 d. sprendimu Nr. 1-771 (keičiamos sklypo ribos, teritorijos tvarkymo reglamentas).

Miesto ūkio ir transporto departamentas įpareigotas išduodamose planavimo sąlygose nustatyti reikalavimą, kad esant Vilniaus miesto savivaldybės poreikiui (planuojamo žemės sklypo dalis patenka į suplanuotas ar preliminarias gatvės raudonąsias linijas) turi būti suprojektuotas neatlygintinas servitutas inžinerinei ir (ar) susisiekimo infrastruktūrai įrengti.

Informacija tel. (8 5) 211 2752.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. 30-434 Miesto plėtros departamentui pavesta organizuoti apie 5,3 ha teritorijos šalia Didlaukio g. 45 detaliojo plano rengimą.

Detaliojo plano rengimo tikslas – vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 m. sprendiniais (teritorijoje esančio sklypo žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – visuomeninės paskirties objektų teritorijos, pobūdis – mokslo ir mokymo, kultūros ir sporto, sveikatos apsaugos pastatų bei statinių statybos), pakeisti sklypo ribas ir plotą prijungiant dalį laisvos valstybinės žemės, numatyti susisiekimo komunikacijas (viaduką) virš Geležinio Vilko gatvės, nustatyti statybos reglamentus.

Miesto ūkio ir transporto departamentas įpareigotas išduodamose planavimo sąlygose nustatyti reikalavimą, kad esant Vilniaus miesto savivaldybės poreikiui (planuojamo žemės sklypo dalis patenka į suplanuotas ar preliminarias gatvės raudonąsias linijas) turi būti suprojektuotas neatlygintinas servitutas inžinerinei ir (ar) susisiekimo infrastruktūrai įrengti.

Laikomas netekusiu galios Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. rugpjūčio 8 d. įsakymas Nr. 30-1619 „Dėl pavedimo organizuoti apie 4 ha teritorijos šalia Didlaukio g. 45 detaliojo plano rengimą“.

Informacija tel. (8 5) 211 2519.

Stambi įmonė brangiai perka įvairaus brandumo miškus Lietuvoje. Tel. 8 633 33 333, 8 644 44 444.

2013 03 18 10 val. bus pakartotinai atliekami žemės sklypo, esančio Balsių Sodų 12-oji g. 24, Vilniuje, kad. Nr. 0101/0127:0024, kadastriniai matavimai. Kviečiami gretimo sklypo, kad. Nr. 0101/0127:0025, savininkai. Darbus atliks UAB G.M.&Co (Verkių g.

29, Vilnius; tel. 8 655 94 415; gz@geodeziniaimatavimai.lt).

1068510

Naujos statybos 178 kv. m 2 a. namą prie jūros Melnragėje, Klaipėdoje (yra 4 a žemės).

Tel. 8 652 36 554. Žemės sklypus: 1,1 ha – Kalotėje; 55 a – Bruzdeilyno k., prie kelio Palanga–Klaipėda; 30 a – netoli Karklės. Tel. 8 675 11 551.

Pageidautina – panašaus darbo patirtis.

Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2013 m. vasario 15 d. priėmė sprendimą Nr. 1-1079, kuriuo nustatė mokesčio už ugdymą Vilniaus vaikų ir jaunimo klubuose, moksleivių kūrybos namuose, jaunųjų turistų, moksleivių sveikatos centruose ir saugaus eismo mokykloje dydį, lengvatas bei mokėjimo tvarką.

Visas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos

Išsinuomoja Motyvuotas klientas ieško 1–2 k. buto nuomai Vilniaus mieste. Siūlyti visus variantus.

Tel. 8 603 11 011.

1079951

Įvairūs Kita Vilniaus rajono skyrius informuoja, kad kovo 13 d. – balandžio 10 d. Vilniaus rajono skyriuje (Kalvarijų g. 147, Vilnius, 9 aukštas) vyks Vilniaus rajono Sužionių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto viešas svarstymas. Projekto autorius antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 14 iki 16 val. bus Vilniaus rajono skyriuje ir galės atsakyti į iškilusius klausimus.

Suinteresuoti asmenys iki balandžio 10 d. gali pateikti raštu Vilniaus rajono skyriui savo pastabas ir pretenzijas.

Informuojame, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2013 02 21 įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-286 patvirtintas vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo, formavimo ir pertvarkymo projektas dėl Vidai Strazevičienei ir Valentinui Strazevičiui priklausančio žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. 0101/0009:0229 Vilniaus m. k.v., Bajorų Sodų 5-oji g. 16, Vilniaus SB „Vitaminas“. Visą informaciją apie patvirtintą projektą galima rasti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos interneto tinklalapyje. Valentinas Strazevičius.

Tel. 8 678 16 911.

1082641

1084753

Informuojame, kad 2013 m. kovo 14 d. 12 val. bus atliekamas esamo sklypo Parodų g. 1, Vilnius (kad. Nr. 0101/51:7), ribų parodymas. Kviečiame gretimo sklypo (kad. Nr. 0101/51:124) savininkus dalyvauti ribų parodyme. Kadastrinius matavimus atliekanti įmonė SĮ „Vilniaus planas“, Konstitucijos pr. 3, 527 kab., Vilnius, tel. 8 699 67 224, 211 2697.

1084082

Informuojame, kad atliekami žemės sklypo, kad. Nr. 4132/0200:517, esančio Karvio k., Maišiagalos seniūnijoje, Vilniaus r. sav., kadastriniai matavimai.

Prašom gretimo žemės sklypo, kad. Nr. 4132/0200:391, savininkės Stanislavos Savlevič paveldėtojus atsiliepti ir susisiekti su UAB „Neranta“ matininku A.Kiškiu, tel. 8 699 42 411, e. paštas info@neranta.lt. Iki 2013 03 15 minėtiems asmenims neatsiliepus, darbai bus tęsiami įstatymų numatyta tvarka. Tel. 8 699 42 411, e. paštas info@neranta.lt.

1084691

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2013 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-302 yra patvirtintas žemės sklypo, esančio Kryžiokų g. 70, Verkių sen., Vilniaus m. (kad. Nr. 0101/0133:82), formavimo ir pertvarkymo projektas. Projekto organizatorius – Kęstutis Trečiakauskas.

1082592

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2013 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-303 yra patvirtintas žemės sklypo, esančio Kryžiokų g. 2, Verkių sen., Vilniaus m. (kad. Nr. 0101/0133:137), formavimo ir pertvarkymo projektas. Projekto organizatorė – Virginija Daugirdienė.

1082593

28

kovo 7–13, 2013

skelbimai Karščiausi kelionių pasiūlymai KELIONIŲ ORGANIZATORIUS

A.Vienuolio g. 6, LT-01104 Vilnius Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2013 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-304 yra patvirtintas žemės sklypo, esančio Kryžiokų g. 72, Verkių sen., Vilniaus m. (kad. Nr. 0101/0133:83), formavimo ir pertvarkymo projektas. Projekto organizatorius – Rimantas Motuzas.

1082594

Mini 3 dienų kruizas Ryga–Stokholmas VAIKAI – VAIKAMS Tėveliai, seneliai, krikštatėviai! Artėja moksleivių atostogos!

Padovanokite savo vaikams tikras, linksmas ir įsimenamas moksleivių atostogas laive!

Kovo 22–29 dienomis dainuokite, šokite ir

žaiskite laive su populiariais vaikų šokių ir dainų ansambliais.

Suaugusių taip pat laukia pramogos ir tikrai nebus nuobodu – laive Jūsų lauks didysis šou su karštais ir emocionaliais menininkais iš Kubos ir Afrikos!

Kruizo kaina – nuo 105 Lt asmeniui Daugiau informacijos www.krantas.lt

INFORMACIJA apie AB „Vilniaus baldai“ baldų gamybos Nr. 1 medinės pakuotės bei medienos atliekų naudojimo energijai gauti atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo. 1. Planuojamos ūkinės veiklos (toliau – PŪV) užsakovas – AB „Vilniaus baldai“, Savanorių pr. 178B, Vilnius, tel. (8 5) 252 5700. 2. PŪV pavadinimas – AB „Vilniaus baldai“ baldų gamybos Nr. 1 medinės pakuotės bei medienos atliekų naudojimas energijai gauti. 3. PŪV vieta – Savanorių pr. 178B, Vilnius. 4. Atsakingos institucijos (Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (RAAD)) priimta atrankos išvada – AB „Vilniaus baldai“ baldų gamybos Nr. 1 medinės pakuotės bei medienos atliekų naudojimui energijai gauti poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas (Vilniaus RAAD raštas: 2013-03-04, Nr. ((38-4)-VR-1.7-1113). 5. Išsamiau susipažinti su informacija apie PŪV galima AB „Vilniaus baldai“, Savanorių pr. 178B, Vilnius, tel. (8 5) 252 5700, faks. (8 5) 231 1130, (kontaktinis asmuo – ekologijos inžinierė Jurgita Montvilaitė, tel. (8 5) 252 5741).

6. Pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą galima teikti Vilniaus RAAD, A. Juozapavičiaus g. 9, Vilnius, tel. (8 5) 210 2492, faks.

(8 5) 272 8389 per 20 darbo dienų nuo šio informacinio pranešimo išspausdinimo. 7.

Išsamiau susipažinti su atrankos išvada ir atrankos dokumentais galima darbo dienomis Vilniaus RAAD, A.Juozapavičiaus g. 9, Vilnius, tel. (8 5) 210 2492, faks. (8 5) 272 8389 arba kreipiantis į PAV dokumentų rengėją – UAB „Ekokonsultacijos“, J.Galvydžio g. 3-205, Vilnius, tel./faks. (8 5) 274 5491 per 10 darbo dienų nuo šio informacinio pranešimo išspausdinimo.

1084648

Informuojame, kad vadovaujantis 2012 10 25 detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartimi Nr. 813-12 reg. Nr. AD-908-(3.31) rengiamas 0,5161 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kad. Nr. 4152/2200:100, esančio Skaisterių k., Mickūnų sen., Vilniaus r., detalusis planas. Planavimo organizatorė: Jadvyga Irena Purpurovič, adresas Skaisterių g. 30, Skaisterių k., Mickūnų sen., Vilniaus r. Plano rengėjas: UAB „Vildomus“, įmonės kodas 300655884, buveinės adresas Vytenio g. 50, 208 kab., Vilniuje, kontaktinis tel. 8 656 20 430, e. p. info@vildomus.lt. Planavimo tikslas: keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį į kitą, projektuoti gyvenamosios teritorijos – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos (G1) - sklypus, nustatyti statybos reglamentus naujai statomiems/rekonstruojamiems statiniams – iki dviejų aukštų, vieno buto. Planavimo terminai: parengtas detalusis planas viešai eksponuojamas nuo 2013 03 28 iki 2013 04 11 Mickūnų seniūnijos patalpose (detaliojo plano projekto sprendinių grafinė dalis pridedama). Detaliojo plano viešas aptarimas vyks 2013 04 11 10 val. Mickūnų seniūnijoje, Vilniaus rajone.

1083750

Informacija apie mokslo paskirties pastato (8.11) Saulėtekio al. 9, Vilniuje, statybos atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo. Planuojamos ūkinės užsakovas: Vilniaus universitetas, Universiteto g. 3, 01513 Vilnius, tel. (8 5) 268 7001, faks. (8 5) 268 7009.

Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas: Mokslo paskirties pastato (8.11) statyba. Planuojamos ūkinės veiklos vieta: Saulėtekio al. 9, Vilniaus m. Vilniaus apskr. Atsakingos institucijos priimta atrankos išvada, ar privaloma vertinti poveikį aplinkai: 2013 02 28 raštu Nr. (38-4)-VR-1.7-1095 LR AM Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas priėmė išvadą, kad planuojamai ūkinei veiklai poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas. Susipažinti su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą per 10 darbo dienų nuo šios informacijos paskelbimo dienos galima Vilniaus universitete, Universiteto g. 3, 01513 Vilnius, tel. (8 5) 268 7001, faks. (8 5) 268 7009. Pateikti pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą per 20 darbo dienų nuo šios informacijos paskelbimo dienos galima LR AM Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamente, A.Juozapavičiaus g. 9, 09311 Vilnius, tel. (8 5) 272 8536, faks. (8 5) 272 8389. Susipažinti su atrankos išvada ir atrankos dokumentais per 10 darbo dienų nuo šios informacijos paskelbimo dienos galima: LR AM Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamente, A.Juozapavičiaus g. 9, 09311 Vilnius, tel. (8 5) 272 8536, faks. (8 5) 272 8389. UAB „Sweco Lietuva“, V.Gerulaičio g. 1, 08200 Vilnius, tel. (8 5) 219 6573, faks. (8 5) 261 7507, e. p. ausra.juneviciute@sweco.lt.

1083386

Informacija apie priimtą galutinę atrankos išvadą dėl plastikinių vamzdžių gamybos ir sandėliavimo poveikio aplinkai vertinimo.

Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas UAB „Wavin Baltic“, Kirtimų g. 45, LT-01201 Vilnius, tel. (8 5) 269 1800, faks. (8 5) 269 1801. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas ir vieta –plastikinių vamzdžių gamyba ir sandėliavimas, Užkampio k., Vilniaus m. sav. Persvarstyta atsakingos institucijos – Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (RAAD) priimta atrankos išvada (2012-12-31 raštas Nr. (38-4)-VR-1.7-2563) – poveikio aplinkai vertinimas (PAV) neprivalomas. Motyvai peržiūrėti atrankos išvadą – Vilniaus visuomenės sveikatos centro (VSC) 2013-01-07 rašte Nr. (12-37)-2-51 pateikti motyvai: 1. Neįvertinta planuojamai ūkinei veiklai (PŪV) nustatoma sanitarinė apsaugos zona (SAZ). Neatsižvelgta į tai, kad į normatyvinės SAZ ribas patenka gyvenamieji namai (artimiausias gyvenamasis namas nuo planuojamos ūkinės veiklos nutolęs apie 0,125 km). 2. Nepateikta informacija apie su PŪV susijusį oro taršos, kvapo ir triukšmo poveikį gretimų gyvenamųjų teritorijų gyventojams. 3. Galimas gretimų teritorijų gyventojų nepasitenkinimas PŪV, galimi konfliktai. Pagrindiniai motyvai, kuriais buvo remtasi priimant galutinę atrankos išvadą: 1. PAV subjektas – Vilniaus m. sav. administracija pritaria, jog PAV neprivalomas. 2. PAV subjektas – Vilniaus apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba pastabų dėl PŪV neturi ir veiklai neprieštarauja.

3. PAV subjektas – Vilniaus VSC, išnagrinėjęs papildomą informaciją apie PŪV, pritaria, jog PAV neprivalomas. 4. Kietųjų dalelių išskyrimo į aplinką mažinimui numatyta montuoti rankovinius filtrus, kurių efektyvumas siekia 99,8 proc. 5. Gamyboje bus naudojamos bešvinės technologijos – vietoj švino, kaip plastiko stabilizatoriai bus naudojamos kitos ekologiškos, aplinkai nekenksmingos medžiagos. Vamzdžių gamybos metu nesusidarys atliekų. 6. Susidarančios paviršinės nuotekos nuo potencialiai teršiamos teritorijos dalies bus valomos paviršinių nuotekų valymo įrenginiuose. 7.

Vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklus numatoma prijungti prie centralizuotos sistemos. Gamybos metu bus naudojama apytakinė vandens naudojimo sistema. Atsa-

kingos institucijos – Vilniaus RAAD priimta galutinė atrankos išvada (2013-02-26 raštas Nr. (38-4)-VR-1.7-1040) – poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.

1084655

Informuojame apie parengtą sandėlio pertvarkymo į didmeninės prekybos bazę, Gamyklos g. 5, Vilniaus m., rekonstravimo projektą. Vadovaujantis STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ VIII skyriumi, informuojame apie parengtą sandėlio pertvarkymo į didmeninės prekybos bazę Gamyklos g.

5, Vilniaus m., rekonstravimo projektą. Statinio statybvietės adresas: Gamyklos g. 5, Vilnius, sklypo kad. Nr. 0101/0159:96, sklypo un. Nr. 4162-0900-0096. Statinio paskirtis: Prekybos paskirtis (8.3). Projektuotojo pavadinimas ir jo buveinės adresas: UAB „AIF LT“, E.Šimkūnaitės g. 10, LT-04130 Vilnius, el. paštas: info@aif.lt, tel./faks: (8 5) 275 7679, mob. 8 685 44 554. Atsakingas asmuo: Tomas Savukynas, el. paštas: tsavukynas@aif. lt, mob. 8 618 45 212. Statytojas (užsakovas): UAB „AD Baltic“, į. k. 120054177, Ukmergės g. 284, Vilnius. Supažindinimas su projektu: susipažinti su statinio projektu galima darbo dienomis 16-18 val. projektuotojo buveinėje.

Viešas susirinkimas: viešas susirinkimas projektui aptarti vyks 2013 03 26, 18.00 val. Salininkų gimnazijos patalpose adresu Vaikų g.

16, LT-02208 Vilnius.

1084826

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2013 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-173 yra patvirtintas žemės sklypo, esančio Kryžiokų g. 52, Verkių sen., Vilniaus m. (kad. Nr. 0101/0133:33), formavimo ir pertvarkymo projektas. Projekto organizatorius – Česlav Balsevič.

1082595

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2013 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-174 yra patvirtintas žemės sklypo, esančio Kryžiokų g. 54, Verkių sen., Vilniaus m. (kad. Nr. 0101/0133:26), formavimo ir pertvarkymo projektas. Projekto organizatorius – Česlav Balsevič.

1082597

Pranešame, kad atliekame žemės sklypo, esančio Vilniaus r., Nemėžio sen., Skaidiškių k., kad. Nr. 4162/0400:601, kadastrinius matavimus. Prašom žemės sklypo, esančio Vilniaus r. sav. Nemėžio sen., Skaidiškių k., kad. Nr. 4162/0400:0476, savininkę Juliją Kračiūtę 2013 m. kovo 19 d. 11 val. dalyvauti paženklinant žemės sklypo ribas. Plano rengėjas – UAB „EFFECTIVUS“, Kalvarijų g. 24A, Vilnius. Tel. 8 606 00 409, e. paštas effectivus@gmail.com.

1083567

UAB „Geo group“ kviečia 2013 m. kovo 16 d. 9 val. Skaistutę Vaščiulienę (ar jos įgaliotinius), skl. kad. Nr. 0101/0101:3 savininkę, į ribų ženklinimą, kuris vyks Vilniaus m. Garšvėnų g. 22, skl. kad. Nr. 0101/0085:771, ir Kazimierą Zavecką (ar jo įgaliotinius), skl. kad. Nr. 0101/0101:581, savininką į ribų ženklinimą, kuris vyks Vilniaus m., Mažųjų Gulbinų k., skl. kad. Nr. 0101/0101:0062 ir 0101/0101:0061. Tel. 8 677 03 016, e. paštas info@geogroup.lt.

1083564

2013 03 19 d. nuo 10 val. Vilniaus r., Uosininkų II k., bus atliekami naujai suformuotų formavimo ir pertvarkymo projektu (kad Nr.4152/1900:1 ir 4152/1900:29) žemės sklypų kadastriniai matavimai, kviečiami gretimo sklypo kad.Nr. 4152/1900:136 savininkai ir suinteresuoti asmenys. Darbus atliks UAB G.M. & Co, Verkių 29, Vilnius, gm@geodeziniaimatavimai.lt. Tel. (8 5) 260 1455.

1084968

29

kovo 7â&#x20AC;&#x201C;13, 2013

Tel. 261 3653, 261 3655, 261 3659 skelbimai@vilniausdiena.lt

skelbimai

30

kovo 7–13, 2013

personažas diena.lt/naujienos/miestas

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

Bū­do bruo­žas – vo­ve­rė

Gied­rė – ne gam­tos reiš­ki­nys, au­ga­las ar pro­fe­si­ja. 25-erių gri­ muo­to­ja ap­lin­ki­nių ir drau­gų va­di­na­ma tie­siog vo­ve­re, ku­ri su vo­ve­riš­ku įkvė­pi­mu gy­ve­na ir dir­ba sa­vo dar­bus.

– Kas tau yra to­bu­la lai­mė?

– To­bu­lai lai­min­ga jau­čiuo­si ga­ vu­si apel­si­ną do­va­nų, sto­vė­da­ma du­še, glos­ty­da­ma sa­vo šu­nį. Bet svar­biau­sia, ma­nau, – my­lė­ti.

– Ta­vo di­džiau­sia bai­mė.

– Bi­jau ne­pro­tin­gai pik­tų ir ag­re­ sy­vių žmo­nių.

– Ko­kią vie­ną sa­vo sa­vy­bę la­ biau­siai no­rė­tum pa­keis­ti?

– No­rė­čiau nu­sto­ti vis­ką svars­ty­ ti. Svars­ty­da­ma daž­nai pri­gal­vo­ju prie­žas­čių, ko­dėl ko nors ne­da­ry­ti.

– Ką lai­kai sa­vo di­džiau­siu pa­ sie­ki­mu?

– Ma­nau, kad ne­ma­žas pa­sie­ki­ mas yra tai, jog esu lai­min­ga.

– Kas yra ta­vo he­ro­jus kas­die­

?

nia­me gy­ve­ni­me?

– Žmo­nės... Kiek­vie­nas jų yra su­ per­he­ro­jus. Bet la­biau­siai ža­viuo­ si sa­vo drau­gais. Ir Ra­sa.

– Ko­kiu ta­len­tu la­biau­siai no­ rė­tum bū­ti ap­do­va­no­ta?

– Kaž­kur gir­dė­jau, kad apie 80 pro­c. ta­len­to yra darbš­tu­mas, o li­kę – sėk­mė. Tai no­rė­čiau bū­ti darbš­tes­nė.

– Ko­kia vy­ro sa­vy­be la­biau­siai ža­vie­si?

– Jei­gu tik vy­ro, tai vy­riš­ku­mu.

– Ko­kį sa­vo drau­gų bruo­žą la­ biau­siai ver­ti­ni?

– Vi­si ma­no drau­gai yra neį­ti­ki­ mai šau­nūs, to­dėl ne­ga­lė­čiau ver­ tin­ti ku­rio nors vie­no, ku­rios nors vie­nos sa­vy­bės.

– Ryš­kiau­sia ta­vo sa­vy­bė, bū­ do bruo­žas?

– Pa­čiai sa­ve ver­tin­ti la­bai sun­ ku, bet pa­klau­sus drau­gų dau­ge­lis įvar­di­ja vo­ve­riš­ku­mą. Ne­ži­nau, ką tai reiš­kia...

– Jei­gu ne­bū­tum sa­vi­mi, kuo no­rė­tum bū­ti?

– Bet ko­kiu at­ve­ju de­rė­tų bū­ti sa­ vi­mi.

– Žmo­giš­kas trū­ku­mas, ku­rio ne­ga­li pa­kęs­ti?

– Ne­ga­liu pa­kęs­ti, kai žmo­nės bum­ba.

– Ta­vo gy­ve­ni­mo mo­to?

– Gliau­dyk rie­šu­tą, kol jau­nas. O jei iš tik­rų­jų, ne­svar­bu, kaip gy­ve­ ni, svar­bu – kaip į tai žiū­ri.

Kal­bi­no Atė­nė Pa­kal­ny­tė

Ar pa­žįsta­te žmogų, – draugą, kai­myną, ko­legą, – ku­ris tar­si ne­si­ski­ria nuo kitų pa­prastų mūsų mies­to gatvė­mis sku­ban­čių gy­ven­tojų, ta­čiau yra kuo nors ypa­tin­gas? Galbūt jis mąsto ki­taip ne­gu vi­si, iš­sis­ki­ria sa­ vo sti­liu­mi, gy­ve­ni­mo būdu ar da­ro dar­bus, ku­rių nie­kas ne­pas­te­bi? „Vil­niaus die­nos“ rub­ri­ka „Per­so­na­žas“ skir­ta būtent jiems – NE­pap­ras­tiems vil­nie­čiams. Ra­šy­ki­te redakcija@vilniausdiena.lt ir ne­leis­ki­te lik­ti ne­pas­tebė­tiems tiems, apie ku­riuos skai­ty­ti įdo­mu.

Orai

Vėjas 2–5 m/s

penktadienį +2

Artimiausiu metu Lietuvoje naktimis pašals. Šiandien dieną oro temperatūra pakils iki 4 laipsnių šilumos. Kritulių nenumatoma, bus debesuota su pragiedruliais. Penktadienio naktį oro temperatūra nukris iki 12 laipsnių šalčio. Dieną temperatūra svyruos tarp 4 laipsnių šalčio ir 1 laipsnio šilumos. Bus debesuota su pragiedruliais.

10-oji metų savaitė.

Saulė Žuvų ženkle.

Savaitgalio orai

+4

+1

Telšiai

Naktis

Šiauliai

+1

Klaipėda

–9

Panevėžys

+3

4

Šeštadienį Naktis

Kaunas

Pasaulyje +12 +11 +28 +14 +7 +24 +21 +5

–2

+2

+2

Atėnai Berlynas Brazilija Briuselis Dublinas Kairas Keiptaunas Kopenhaga

Vėjas (m/s)

Utena Tauragė

Diena

Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas

+12 +14 +1 +4 +7 +2 +15 +20

Praha Ryga Roma Sidnėjus Talinas Tel Avivas Tokijas Varšuva

–11

+2

Vėjas (m/s)

–4

7

Vilnius

+5

+10 –1 +13 +28 –1 +22 +19 +9

Diena

Marijampolė

+4

SEkmadienį

Alytus

Naktis

Diena

–14

–6

Vėjas (m/s)

3

Kalendorius Ketvirtadienis, Kovo 7 d.

penktadienis, Kovo 8 d.

šeštadienis, Kovo 9 d.

sekmadienis, Kovo 10 d.

pirmadienis, Kovo 11 d.

trečiadienis, Kovo 13 d.

Teka 6.54 Leidžiasi 18.07

Teka 6.51 Leidžiasi 18.09

Teka 6.49 Leidžiasi 18.11

Teka 6.46 Leidžiasi 18.13

Teka 6.44 Leidžiasi 18.55

Teka 6.41 Leidžiasi 18.17

Teka 6.39 Leidžiasi 18.19

Mėnulis Delčia

Mėnulis Delčia

Mėnulis Delčia

Mėnulis Delčia

Mėnulis Jaunatis

Mėnulis Jaunatis

Mėnulis Jaunatis

VARDAI: Galmantė, Laima, Rimtas, Rimtautas, Rimtautė

VARDAI: Aušvydas, Aušvydė, Gaudvilė, Vydminas

VARDAI: Dominykas, Klausutis, Žyginta, Žygintas

VARDAI: Butgailė, Mėdūnė, Mintautas, Mintautė,

1875 m. gimė prancūzų kompozitorius Maurice’as Raveli.

1876 m. Alexanderis Grahamas Bellas gavo patentą už telefono išradimą.

1878 m. gimė rusų dailininkas ir scenografas Borisas Kustodijevas.

1924 m. gimė japonų rašytojas Kobo Abe. 1947 m. gimė grafikė Jūratė Stauskaitė.

1951 m. gimė teatro ir kino aktorius Vytautas Grigolis.

1970 m. gimė britų aktorė Rachel Weisz.

1971 m. gimė amerikiečių aktorius Peteris Sarsgaardas.

1999 m. mirė JAV kino režisierius ir prodiuseris Stanley Kubrickas.

Tarptautinė moters diena 1859 m. gimė anglų rašytojas Kennethas Grahame’as, pasaulinį pripažinimą pelnęs knyga „Vėjas gluosniuose“.

1869 m. mirė prancūzų kompozitorius Hectoras Berliozas.

1877 m. gimė rašytoja, vertėja Marija Pečkauskaitė (Šatrijos Ragana).

1936 m. gimė vengrų gitaristas Gáboras Szabó.

1941 m. gimė rusų aktorius Andrejus Mironovas.

1941 m. mirė amerikiečių rašytojas Sherwoodas Andersonas.

1953 m. gimė kino režisierė, aktorė, scenaristė Janina Lapinskaitė.

1763 m. gimė kunigas ir poetas Antanas Strazdas.

1917 m. gimė kalbininkas, etnografas Algirdas Julius Greimas.

1934 m. gimė pirmasis Sovietų Sąjungos kosmonautas Jurijus Gagarinas.

1943 m. gimė JAV šachmatininkas, pasaulio čempionas Bobby Fischeris.

1960 m. gimė Serbijos krepšinio treneris Željko Obradovičius.

1961 m. mirė istorikas Adolfas Šapoka.

1964 m. gimė prancūzų aktorė Juliette Binoche.

1965 m. mirė poetas, prozininkas, vertėjas Kazys Boruta.

1994 m. mirė JAV rašytojas Charlesas Bukowski.

Keturiasdešimties paukščių diena 1848 m. mirė rašytojas Simonas Stanevičius.

1893 m. gimė architektas Vytautas LandsbergisŽemkalnis.

1930 m. gimė poetas, dramaturgas, vertėjas Justinas Marcinkevičius.

1940 m. gimė karatė meistras, amerikiečių aktorius Chuckas Norrisas.

1957 m. Saudo Arabijoje gimė „Al Qaedos“ įkūrėjas, žymiausias pasaulio teroristas Osama bin Ladenas.

1958 m. gimė amerikiečių aktorė Sharon Stone.

1972 m. gimė čekų modelis Eva Herzigova.

1984 m. gimė amerikiečių aktorė Olivia Wilde.

4

8

2

5

7 2

8

5

6

5

1

1 1

3

1

2

7

8 4

6

6

1 8

5

7

3 karštOJI linija: 212

ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius.

Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt „Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

2 2022

„Diena Media News“ L.e.p. vyriausiasis redaktorius Alvydas Staniulis L.E.P. „VILNIAUS DIENOS“ VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Ignas Jačauskas – 219 1372

Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena 1920 m. gimė žolininkė Eugenija Šimkūnaitė.

1921 m. gimė argentiniečių kompozitorius Ástoras Piazzolla.

1950 m. gimė džiazo dainininkas Bobby McFerrinas.

1985 m. gimė lengvaatletė, septynkovininkė Viktorija Žemaitytė.

1990 m. Lietuvos Aukščiausioji Taryba pasirašė Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės atkūrimo aktą.

2011 m. Japonijoje įvyko 9 balų žemės drebėjimas, sukėlęs cunamį, pražudęs tūkstančius žmonių.

6 1

9

8 5 8

5

2

3 7

reklamos skyrius: 261

7

5 1

9

2

6

9

5 3654

MIESTAS: Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Jonas Varnas – 219 1385 Andrejus Žukovskis – 219 1391 LIETUVA: Justinas Argustas – 219 1381 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387

VARDAI: Darmantė, Galvirdas, Goštautas, Žostautė

VARDAI: Liutauras, Liutaurė, Varbutas

1922 m. gimė JAV rašytojas Jackas Kerouacas.

1928 m. gimė JAV dramaturgas Edwardas Albee.

1935 m. gimė poetas, rašytojas, vertėjas Robertas Keturakis.

1943 m. mirė norvegų skulptorius Gustavas Vigelandas.

1946 m. gimė aktorė bei dainininkė Liza Minnelli.

1957 m. gimė Steve’as Harrisas, britų grupės „Iron Maiden“ įkūrėjas, bosistas.

1965 m. gimė rusų, ukrainiečių aktorė Tatjana Liutajeva.

1979 m. gimė Pete’as Doherty, anglų muzikantas, artistas ir poetas.

1986 m. gimė krepšininkas Martynas Andriuškevičius.

1781 m. Williamas Herschelis atrado Urano planetą.

1886 m. gimė rašytoja, literatūros ir meno kritikė, dramaturgė, vertėja Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė.

1907 m. gimė rumunų religijotyrininkas, filosofas, rašytojas, vienas įtakingiausių pasaulio mitologijos ir religijos tyrinėtojų Mircea Eliade.

1926 m. gimė aktorė Undinė Nasvytytė.

1950 m. gimė amerikiečių aktorius Williamas H.Macy.

1960 m. gimė airių roko grupės „U2“ bosistas Adamas Claytonas.

1985 m. gimė amerikiečių aktorius Emile’is Hirschas.

Praėjusios savaitės sudoku atsakymai

1

4

8

VARDAI: Gedmilas, Konstancija, Konstantas, Konstantinas, Kostas, Kostė, Vijolė

8

2

2 9

6

4

sunkus sudoku

9

lengvas sudoku

antradienis, Kovo 12 d.

6

9

6

2

3

4

1

7

5

8

5

9

7

3

4

2

8

6

1

1

4

8

9

7

5

6

2

3

2

1

6

8

9

5

4

7

3

5

7

3

2

6

8

1

4

9

4

3

8

6

1

7

5

2

9

3

2

1

6

9

4

8

7

5

9

8

2

5

3

4

7

1

6

4

8

7

5

1

2

9

3

6

3

4

1

7

6

8

9

5

2

6

9

5

8

3

7

4

1

2

6

7

5

9

2

1

3

8

4

8

3

4

7

2

6

5

9

1

7

6

4

2

5

3

1

9

8

2

1

6

4

5

9

3

8

7

1

5

9

4

8

6

2

3

7

7

5

9

1

8

3

2

6

4

8

2

3

1

7

9

6

4

5

Užsuk į diena.lt/konkursai ir išbandyk savo laimę įvairiuose žaidimuose.

4

Platinimo tarnyba: 261

1688

SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Balys Šmigelskas – 219 1383 GYVENIMAS: Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380

Prenumeratos skyrius: 261

370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFĖ Margarita Vorobjovaitė – 219 1384

Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Ženklu

PR

1688

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 4000.

Buhalterija: (8

46) 397 767

rinkodaros skyrius: 261 3000 REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS:

261 3656, 279 1370, 261 3659,

faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS: 261 3653 PRENUMERATOS SKYRIUS: 261 1688 PLATINIMO TARNYBA: 261 1688