Miestas
5p.
Beisbolo lazdomis ginkluoti užpuolikai sumušė buvusį Lietuvos futbolo federacijos prezidentą L.Varanavičių.
Lietuva
8p.
Pasaulis
Sostinės valdžia tautiniam jaunimui Kovo 11-ąją neleido rengti eitynių Vilniaus senamiestyje.
10p. Venesuela po prezidento H.Chávezo mirties: ar Bolivaro revoliucija tęsis?
„Aktorių trio“ narys K.Smoriginas: mūsų dainos yra atviravimai, išpažintys.
25p.
Šeštadienio
Kovo 9, 2013 Nr. 56 (19917) Kaunodiena.lt 2,50 Lt
Partijoje J.Plaza: kai reikės kaista išvažiuoti, žmona verks aistros Saulius Tvirbutas
s.tvirbutas@kaunodiena.lt
Artėjant Kauno socialdemokra tų pirmininko rinkimams pratrū ko ilgai tvinkę skauduliai. Kai ku rie partijos nariai, nepatenkinti da bartinės lyderės Orintos Leiputės vadovavimu Kauno skyriui, teigia, kad pagerinti slogų klimatą galėtų tik naujas lyderis. Skyrius nukraujavo
Kovo 16 d. Lietuvos socialdemok ratų partijos (LSDP) Kauno skyrius rinks naują pirmininką. Ketverius metus skyriui vadova vo pernai Seimo nare ta pusi O.Leiputė.
4
Kitas „Kauno dienos“ numeris išeis kovo 12 d., antradienį.
Dienos citata „Rengiuosi piligrimo ke lionei. Birželį noriu perei ti šventojo Jokūbo keliu Ispanijoje. Ar vienas? Ti kiuosi, ne“, – Savas: J.Plaza mano, kad Lietuvoje surasti draugai – iki gyvenimo pabaigos.
„Žalgirio“ vyriausiasis treneris Joanas Plaza purto galvą paklaustas, ar išties jo gyvenimas ir buitis Kaune tokie apgailėtini, kaip pranešė žiniasklaida. Tiesa, tai buvo greitai paneigta. J.Plaza tai irgi neigia. Ant signatarų kapų – gėlės
7p.
Tadas Širvinskas
t.sirvinskas@kaunodiena.lt
Kauno vyrų krepšinio komandos „Žalgiris“ vyriausiasis treneris ka talonas J.Plaza nedievina lietuviškos žiemos. Jis nesižavi ir duobėtomis Kauno gatvėmis. Nėra patenkintas buto, kuris jam nuomojamas, sa vininko elgesiu. Vis dėlto gyveni
Tomo Raginos nuotr.
mo Kaune pliusų J.Plaza suskaičia vo gerokai daugiau nei minusų. Jis pasakojo, kad sutuoktinė Margari ta jau prisirišo prie Kauno, o jis ne siliauja didžiuotis galintis su legen diniu krepšinio klubu kurti istoriją. Ispano teigimu, pasitaikantys inci dentai ir nesusipratimai nesužlugdė jo geros nuomonės apie lietuvius ir mūsų šalį.
18
Pasmerkė Macių išpuolį
Rudy Fernandezą „Žalgirio“ are noje po rungtynių užpuolę broliai Maciai vakar išleisti iš areštinės. Po šio incidento Eurolyga ėmė si tyrimo. Macių poelgį vakar pa smerkė „Žalgiris“. „Tai, kas įvyko ketvirtadienį, sunkiai suvokiama. Tai akibrokštas, kuris garbės ne daro nei Lietuvai, nei „Žalgiriui“. Krepšininkai sportuoja ir net neį sivaizduoja, kad gali sulaukti tokių atakų iš savų ar priešininkų aist ruolių. Jei tokie dalykai būtų to leruotini, nė vienas krepšininkas nebaigtų karjeros“, – sakė trene ris Saulius Štombergas. 14p.
sako aktorius Giedrius Savickas, kuris filme „Valentinas vienas“ nusifilmavo scenoje su guminiu falu.
17p.
2
Šeštadienis, kovo 9, 2013
miestas
Oro kokybė Kaune 25
0
Šaltinis: Kauno miesto aplinkos kokybės tyrimai
Kietosios dalelės (KD10)
50mg/m3
Nustatyta 24 val. ribinė vertė
01,32
Anglies monoksidas (CO)
10 mg/m3
Nustatyta 8 val. ribinė vertė
0
36
200 mg/m3 Azoto dioksidas (NO2)
Nustatyta 1 val. ribinė vertė
Policija moterims dovanojo gėles
Tradicija: pareigūnų surengtas neįprastas reidas pradžiugino silpno
sios lyties vairuotojas.
Mantas Lapinskas
m.lapinskas@kaunodiena.lt
Mielieji Kauno rajono žmonės! Kovo 11-oji yra diena, atvėrusi mūsų tautai laisvės vartus. Kauno kraštas visada buvo Nepriklausomybės kovų sūkuryje. Tai liudija pokario partizanų kovas menantys pakaunės miškai, ryškūs sovietmečio rezistentų pėdsakai, aktyvi Sąjūdžio veikla. Kauno krašto žmonėms būdingas vienybės jausmas, neapsimestinis patriotizmas ir tradicijų puoselėjimas. Sveikinu mums visiems svarbios šventės proga. Branginkime laisvę – neįkainojamą žmogaus ir tautos vertybę! Valerijus Makūnas Kauno rajono savivaldybės meras
Kovo 8-osios rytą Kauno policinin kai, pasitelkę studentus, surengė neįprastą reidą. Trijose vietose bu vo stabdomos išskirtinai moterys vairuotojos, o vietoj baudų kvitų pareigūnai joms dovanojo tulpes.
„Labas rytas, Kauno policija svei kina Kovo 8-osios, Tarptautinės moters dienos, proga“, – I.Kanto gatvėje sustabdyto 105-ojo marš ruto mikroautobuso vairuotojai tiesdamas gėlę sakė M.Romerio universiteto studentas – būsima sis policininkas. „O Dieve! Didelė staigmena, di delė. Yra dar keletas moterų Kau
Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.
ne, kurios vairuoja mikroautobu sus. Darbas nėra sunkus, patinka“, – sakė mikroautobuso vairuoto ja Virginija. „Kai pareigūnas stabdė, galvojau kad tikrins dokumentus. Tik į po licininką žiūrėjau, tad gėlės nema čiau“, – staigmena džiaugėsi kita vairuotoja Violeta. „Labai ačiū! Šimtą kartų malo niau, nei gauti baudą. Džiugu, kai vyrai prisimena“, – sakė daugiau kaip 30 metų troleibuso vairuotoja dirbanti Nijolė Žebrauskienė. Pasak Kauno apskrities vyriau siojo policijos komisariato atstovo spaudai Kęstučio Kasciukevičiaus, ši akcija – tradicinė ir surengta ne tik Kaune, bet ir Kaišiadoryse, Jo navoje.
Atšilus orams, Kaune prasidės gatvių remonto darbymetis
Planai: duobėms tvarkyti šįmet planuojama skirti beveik dvigubai dau
giau lėšų nei pernai.
Į gatvių tvarkymą ir rekonstrukci ją Kauno miesto savivaldybė inves tuos dešimtis milijonų litų. Tai – vie nintelis receptas, kaip pastebimai pagerinti miesto gatvių būklę. Reikėtų surasti 1 mlrd. litų
„Daugelis Kauno gatvių yra tiestos prieš kelis dešimtmečius, kai darbų kokybės standartai, švelniai tariant, buvo kiek kitokie. Dabar esame tapę tarsi praeities įkaitais. Po kiekvienos
Tomo Raginos nuotr.
žiemos gatvėse atsiveria vis daugiau duobių, vairuotojai laužo savo au tomobilius ir keikia valdžią. Būtų gerai, jei visas Kauno gatves būtų įmanoma sutvarkyti pamojus bur tų lazdele. Deja, realybė yra kitokia. Mieste yra daugiau nei 960 km gat vių. Norint jas visas sutvarkyti, rei kėtų iš kažkur surasti 1 mlrd. litų“, – pabrėžė Kauno miesto savivaldy bės Miesto tvarkymo skyriaus va dovas Aloyzas Pakalniškis.
2012 m. Kaune atlikti darbai Technikumo g. (nuo Veiverių g. iki
Naujokų g.); Panerių g. (nuo Panerių g. 10 iki Pa
nerių g. 139); Radvilėnų pl. (nuo K.Petrausko g. iki
Vydūno al.); J.Basanavičiaus al. (nuo Radvilėnų
g. iki Taikos pr.); Partizanų g. (nuo Partizanų g. 49 iki Kovo 11-osios g.);
Panemunės tiltas (pradėta rekonst
rukcija); A.Juozapavičiaus pr. (tęsiama re
konstrukcija); Parodos g. (pradėta rekonstrukcija); Nuokalnės g. (pabaigta rekonstruk
cija); K.Petrausko g. (nuo Parodos g. iki
Vydūno al.); Čėčėnijos aikštė.
Šiuo metu avarijas sukelian čias, pačias pavojingiausias duo bes, esančias pagrindinėse miesto gatvėse, šaltu asfaltbetoniu tvarko konkursą laimėjusi bendrovė „Ka mesta“. Nors kasdien miesto gatvė se dirba kelios kelininkų brigados, tai – tik laikinas problemos spren dimas. Kai oro temperatūra pasieks statybos reglamente nustatytą ribą ir pradės veikti karšto asfaltbetonio gamyklos, miesto gatvėse prasidės kur kas rimtesni darbai. Sąraše – penkios gatvės
Tikriausiai visi sutiks, kad priori tetas turi būti teikiamas toms gat vėms, kuriomis važiuoja didžiausi transporto srautai. Per artimiau sius dvejus metus Kaune bus vyk domi plataus masto darbai – bus visiškai sutvarkytos penkios di džiausios transporto arterijos. Artimiausiu metu Kauno miesto savivaldybė skelbs konkursą, kurio nugalėtojas atliks pagrindinių mies to gatvių rekonstrukciją. Konkur so sąlygose numatyta, kad lėšos už šiuos darbus – maždaug 100 mln. litų bus išmokėta per 10 metų. Į šį projektą siūloma įtraukti Ka raliaus Mindaugo prospektą (at karpą nuo Vytauto Didžiojo tilto iki prekybos centro „Akropolis“), Jo navos, Tunelio, K.Baršausko gatves ir Pramonės prospektą. Jei rangovo parinkimo konkursas vyks sklan džiai, gatvių rekonstrukcijos darbai bus pradėti jau po kelių mėnesių. „Nors prasčiausios būklės yra Rau dondvario plentas, šią gatvę rekonst ruosime atskirai. Kadangi joje susidė vėjusi ne tik važiuojamoji dalis, bet ir
2011 m. Kaune atlikti darbai Taikos pr. žiedas (tarp Kovo 11-osios
g. ir Taikos pr.); VI forto žiedas (tarp K.Baršausko ir Kovo 11-osios g.); Nuokalnės g. (pradėta rekonstrukcija); Technikumo g. (pradėti darbai); viadukas per geležinkelį Rokuose; Molėtų g. (nuo Alantos g. iki P.Dovy daičio g.); S.Moniuškos g. (nuo Radvilėnų pl. iki J.Mateikos g.); Ukmergės g. (nuo namo Nr. 9 iki
požeminės komunikacijos, tai yra di džiulis projektas, prilygstantis A.Juo zapavičiaus prospekte vykdomiems darbams. Jei jį įtrauktume į šį 100 mln. litų vertės projektą, darbams Raudondvario plente prireiktų kone pusės šios sumos, – aiškino A.Pakal niškis. – Per šiuos metus parengsime Raudondvario plento rekonstrukcijos techninį projektą ir, pasinaudodami ES parama, šios gatvės rekonstruk ciją vykdysime atskirai.“ Darbai – visame mieste
Neskaitant šio 100 mln. litų vertės projekto, Kaune šįmet bus vykdomi ir kitų gatvių tvarkymo darbai. Keli ninkai šiais metais baigs A.Juozapa vičiaus prospekto ir Parodos gatvės rekonstrukciją. Nors miesto tary ba dar nepatvirtino Kauno miesto gatvių priežiūros programos, šįmet planuojama pradėti K.Petrausko gatvės rekonstrukciją (atkarpa nuo Vydūno alėjos iki Radvilėnų plento). Be to, šįmet bus vykdomi Jurbarko
Šiaurės pr.); Tymo g. (nuo Lukštinės g. iki Paštu
vos g. ); Lukštinės g. (nuo Medekšinės g. iki
Berlainių g. ); Ramunių g. (nuo Bivylių g. iki Zy
lių g.); Aido g. (nuo Pienių g. iki Garso g.); Veiverių g. (nuo namo Nr. 55 iki Nr.
117) ; Ąžuolyno takas (nuo Radvilėnų pl.
iki Sporto g.).
gatvės, Utenos gatvės viaduko, Tai kos ir Pramonės prospektų žiedinės sankryžos atnaujinimo darbai. Taip pat planuojama pabaig ti Technikumo gatvės rekonst rukcijos darbus. Jiesios plento ir Piliakalnio gatvių bei Jiesios plen to, Vaidoto, Plytinės ir Moliakelio gatvių sankirtose ketinama įreng ti žiedines sankryžas. Panemunėje savivaldybės pastatytuose sociali niuose būstuose gyvenantys kau niečiai jau šįmet važinės visiškai rekonstruota Tilto gatve, kur taip pat bus įrengti šaligatviai ir pasta tyti gatvės apšvietimo stulpai. Žinoma, šįmet bus tęsiami Pa nemunės tilto statybos darbai. Ki tose asfaltuotose gatvėse bus vyk domi intensyvūs duobių tvarkymo darbai, kuriems šįmet planuojama skirti beveik dvigubai daugiau lėšų nei pernai – t. y. 5 mln. litų. 1 mln. litų bus skirtas žvyruotoms gat vėms lyginti ir žvyruoti. Užs. 1085757
3
šeštadienis, kovo 9, 2013
miestas
Mielieji, Sveikinu Kovo 11-osios, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos proga. Ši data jau amžiams liks įrašyta ne tik istorijos vadovėliuose, bet kiekvieno iš mūsų širdyje. Išlaikę visus išbandymus, nepraradę tikėjimo ir vilties, kurkime ir toliau nepriklausomą Lietuvą. Dalykimės vienybės, meilės ir pagarbos savajam kraštui jausmu. LSDP Kauno skyriaus vardu Seimo narė Orinta Leiputė
Pagerbė: prieš trejus metus į „Žalgirio“ garbės klubą įstoję aistruoliai jau vadinami bronziniais klubo na
riais. Juos sveikino klubo prezidentas M.Paulauskas.
„Žalgirio“ nuotr.
Meilė „Žalgiriui“ buria į klubą Krepšinio sirgalių valdoma ir net išlaikoma mylimiausia koman da – utopija? Ne visai. Augančios Kauno „Žalgirio“ sirgalius vieni jančio „Žalgirio“ garbės klubo gretos greitai gali turėti atstovą „Žalgirio“ valdyboje ir labai prisidėti prie komandos rėmimo. Tadas Širvinskas
t.sirvinskas@kaunodiena.lt
Sirgaliai jaučia pareigą
Didžiausius Kauno „Žalgirio“ aist ruolius suvienijęs „Žalgirio“ gar bės klubas trejų metų gimtadie nį rudenį atšventė turėdamas 500 narių. Jų gretos nuolat auga, nes dalyvavimas garbės klubo veiklo je leidžia būti arčiau mylimos ko mandos.
Modestas Paulauskas:
„Žalgiris“ – visos Lie tuvos komanda. Ši fra zė nėra reklaminis šū kis, o realybė.
si vaikų namuose. Susibūrę nariai ne tik aptaria rungtynes ir disku tuoja tarpusavyje, bet ir susitinka su „Žalgirio“ komandos treneriais, žaidėjais ir vadovais, kurių gali pa reikalauti pasiaiškinti dėl kai kurių sprendimų. Kol kas aistruoliai didelės įtakos komandos valdymui neturi, tačiau padėtis pasikeistų, jei į „Žalgirio“ garbės klubą susiburtų 10 tūkst. narių. „Numatyta, kad tokiu atveju vie nas garbės klubo deleguotas narys pretenduotų tapti „Žalgirio“ val dybos nariu ir turėtų tiesioginės įtakos komandos valdymui“, – pasakojo „Žalgirio“ garbės klubo prezidentas, legendinis žalgirietis Modestas Paulauskas. Galėtų išlaikyti patys
„Klubo veikloje dalyvauju nuo pat jo įkūrimo. Tai jau ne tik gar bė, bet ir pareiga. Manau, kad sa ve ištikimu aistruoliu vadinantis žmogus privalo visokeriopai pa laikyti tą komandą, kuri suteikia tiek gerų emocijų“, – kalbėjo tre jus metus garbės klubo veikloje dalyvaujantis, todėl bronzinio na rio statuso užsitarnavęs Laurynas Martinkus. Gali prisidėti prie valdymo
Garbės klubo nariai patys dalyvau ja ir organizuoja įvairius renginius, su „Žalgirio“ dovanomis lanko
Skaičiuojama, kad 200 litų dy džio metinį klubo nario mokestį mokantys 100 tūkst. sirgalių sa vo jėgomis galėtų išlaikyti myli mą komandą. Garbės klubo prezi dentas M.Paulauskas pripažįsta, kad į vieną klubą suburti tokį di delį aistruolių skaičių labai sun ku, tačiau jis neabejoja, kad tai yra įmanoma. „Žalgiris“ – visos Lietuvos ko manda. Ši frazė nėra reklaminis šūkis, o realybė. „Žalgiris“ tu ri nepakartojamą istoriją ir reikš mę visiems lietuviams. „Žalgirio“ arenos tribūnos lūžta ne tik nuo kauniečių gausos“, – kalbėjo pre
Nariams – išskirtinės nuolaidos Suž inot i, kaip tapt i klub o na riu, gal ima interneto svet ainėje zalg iris.lt. Priklausomai nuo nar ystės truk mės, garbės klubo nar iai skirsto mi į paprastuosius, bronz in ius, si dabr in ius ir auksin ius. Klubo na rys, klube išbuvęs iki 3 metų, laiko mas paprastuoju klubo nariu. Klu bo narys, klube be pertrauk ų išbu vęs nuo 3 iki 5 metų, laikomas bron ziniu klubo nariu. Klubo narys, klu be be pert rauk ų išbuvęs nuo 5 iki 10 metų, laikomas sidabriniu klubo nar iu. Klubo nar ys, klube be per trauk ų išbuvęs daug iau nei 10 me tų, laikomas auksiniu klubo nariu. Skirt ing ų lyg ių klubo nar ius išski ria skirting ų lyg ių klubo nario atri butai ir gaunamos privileg ijos. Visi nar iai lepinam i ypat ingom is nuolaidomis ne tik į „Žalgirio“ rung tynes.
zidentas. „Žalgirio“ garbės klube daugiausia yra kauniečių, tačiau kone trečdalį narių sudaro ne tik kituose Lietuvos miestuose, bet ir užsienyje gyvenantys lietuviai. Klubo gretose yra ir keletas užsie niečių.
„Kauno dienos“ reklamos pardavimo skyrius: tel. 302 234, 308 863, 308 864, 302 230, e. paštas reklama@kaunodiena.lt
4
Šeštadienis, Kovo 9, 2013
Miestas
Partijoje kaista aistros
Konkuruos: neoficialiais duomenimis, socialdemokratų Kauno skyriaus vado rinkimuose dabartinei pirmininkei O.Leiputei pirštinę mes A.Nava
kauskas.
Jai pirštinę rinkimuose 1 žada mesti buvęs Kauno savivaldybės administracijos di
rektorius Antanas Navakauskas, tarp kandidatų minimi miesto ta rybos nariai Valys Venslovas ir Va silijus Popovas. Neseniai buvo paskelbtas viešas pareiškimas, kuriame dalis social demokratų atvirai kaltina O.Lei putę sumenkinus partijos sky riaus prestižą. Po to, kai dalis į Kauno tary bą išrinktų socialdemokratų nu sprend ė sug riaut i vald anč iąj ą koaliciją ir prisijungė prie kon servatorių, skyrių paliko dešim tys partijos narių. Kauno taryboje šiuo metu li kę vos du socialdemokratai: vice meras V.Popovas ir V.Venslovas. Kęstučio Kriščiūno narystė par tijoje sustabdyta, nes šis politi kas įklimpo į korupcijos skanda lą ir yra teisiamas. Anksčiau socialdemokratai Kau no taryboje turėjo šešis narius. Narių gerokai sumažėjo
„Tokio nubyrėjimo partijos sky riaus istorijoje niekada nebuvo. Deja, Kaune mūsų prestižas šiuo metu visai pašlijęs. Nėra tarpu savio supratimo, vadovai nesita ria su partijos nariais“, – apgai lestavo partijos senbuvis, buvęs Lietuvos ambasadorius Danijo
Tomo Raginos nuotr.
je ir Islandijoje profesorius Rai mundas Jasinevičius. Kauno tarybos narė Antanina Medviedevienė sako palikusi so cialdemokratų partiją dėl to, kad nepritarė dabartinės Kauno sky riaus pirmininkės pozicijai keisti koalicijos partnerius ir dėl O.Leipu tės netolerancijos kitai nuomonei. „Man buvo keista, kad iš par tijos buvo paš al intas Gintau tas Labanauskas, kuris laikytas tikruoju miesto socialdemokra tų veidu. Užteko, kad jis pareiš kė stabdantis narystę, nes nesu tinka su frakcijos sprendimu eiti į koaliciją su konservatoriais, o ki tą dieną žmogus jau buvo išmes tas lauk“, – stebėjosi buvusi il gametė Socialdemokratų partijos narė A.Medviedevienė. Suviliojo konservatoriai
Savivaldybių tarybų rinkimuo se Kaune socialdemokratai pasi rodė palyginti gerai – jie gavo še šias vietas ir su kitomis partijomis ėmėsi formuoti koaliciją be kon servatorių. Socialdemokratai gavo savival dybės administracijos direkto riaus, vicemero postus. Anuometis meras, Liberalų sąjūdžio parti jos narys Rimantas Mikaitis, pri simena, kad su socialdemokratais vyko konstruktyvus darbas. „Pui kiai sekėsi bendradarbiauti su ad
ministracijos direktoriumi A.Na vakausku. Nors mūsų ideologinės pažiūros skiriasi, bet sutapo verty binės nuostatos“, – kalbėjo R.Mi kaitis. Apie A.Navakauską gerai atsi liepė ir Lietuvos liberalų ir cent ro frakcijos seniūnas Tautvydas Barštys. „Duok Dieve tokį lyde rį. Tai nepriekaištingos reputaci jos, dalykiškas žmogus“, – mano T.Barštys.
Raimundas Jasinevičius:
Deja, Kaune mū sų prestižas šiuo metu visai pašli jęs. Nėra tarpusa vio supratimo, va dovai nesitaria su partijos nariais. Vis dėlto po pusmečio O.Leipu tė, V.Venslovas ir K.Kriščiūnas pa sidavė konservatorių vilionėms ir su jais ėmė burti naują valdančią ją koaliciją. Pasipylė skandalai
„Soc iald em okratai pad ovan ojo konservatoriams absoliučią val džią mieste, nuvylė savo rinkėjus,
o patys liko apgailėtinoje padėty je“, – skelbia viešą laišką išplatinę keli partijos senbuviai. Kai kurie jungtuvėms su kon servatoriais nepritariantys social demokratai ironizavo, kad Kau no skyriaus vadė O.Leiputė sutiko formuoti naują valdančiąją koalici ją dėl vicemerės posto. Jį O.Leipu tė užėmė tol, kol pagal sąrašą pate ko į Seimą. Prisišlieję prie konservatorių so cialdemokratai neišvengė nemalo numų – Kauno skyrių ėmė pliekti teisėsaugos kirčiai. Buvęs vicemeras, kai kurių ko legų įvardijamas kaip pirmosios koalicijos griūties iniciatorius, K.Kriščiūnas sulaukė kaltinimų piktnaudžiavimu tarnyba, jam ne tgi teko pasėdėti belangėje, šiuo metu vyksta teismo procesas. V.Venslovas kurį laiką vadovavo savivaldybės įmonei „Kauno gatvių apšvietimas“ ir yra įtariamas daly vavęs liuminiscencinių lempų uti lizavimo skandale. Nepatenkintas ir A.Butkevičius?
Kauno savivaldybės seniūnų suei gos vadovas socialdemokratas Al gimantas Vilkevičius akcentavo, kad šiuo metu miesto socialde mokratai nėra lygiaverčiai kitų po litinių partijų varžovai. „Ir tai vyksta tuo metu, kai šaly je LSDP yra ypač populiari“, – ap gailestavo jis. „Artėjantys Kauno skyriaus pir mininko rinkimai bus gera pro ga paanalizuoti mūsų nesėkmes ir partijos pirmininko Algirdo But kevičiaus pastebėjimus, kad di džiųjų miestų socialdemokratai paskutiniuose Seimo rinkimuo se nepateisino lūkesčių“, – mano A.Vilkevičius. Per Seimo rinkimus nė vienas Kauno socialdemokratas nepate ko į antrąjį turą. Skyriaus vadovė O.Leiputė Kalniečių apygardoje li ko tik penkta, o į Seimą pateko pa gal partijos sąrašą. Nori susigrąžinti orumą
Buvęs socialdemokratas G.Laba nauskas linkėjo buvusiems kole goms atsinaujinti ir išrinkti stip rų lyderį. „Reikėtų saugotis išsirinkti pir mininką, kuris ateityje gali turėti rūpesčių su teisėsauga. Apskritai socialdemokratai dabar neturi to kios stiprios politinės figūros, kuri
Komentaras Algirdas Butkevičius
Premjeras, LSDP pirm in inkas
T
enka pripaž int i, kad iki šiol soc ialdemokrat ai daug iau rinkėjų turėjo mažesn iuo se miestel iuose ir rajonuo se, todėl ir kur iame strateg ij ą, kaip sus tipr int i savo įtak ą did žiuos iuose Liet uvos miest uos e ir užs it arn aut i miest ieč ių pasit ikėjimą. Tad būsimieji savivaldos rinkimai bus nemenkas išbandymas visų didžiųjų miest ų socialdemokrat ų skyr iams, visiems jiems teks gerokai pasitemp ti, taip pat – ir Kauno miesto socialde mokratams. Kauno socialdemokratams nor iu pa linkėt i demokrat išk ų rink imų, išr ink ti LSDP Kaun o skyr iaus vadov ais vis uom en ės ir bič iul ių autor itet ą peln ius ius žmones, o svarbiaus ia – sėkmės dirb ant Kauno miesto sav i valdybėje ir rūpinant is kaun iečių ge rove.
kaip lygus su lygiu galėtų bendrauti su tokiais kitų partijų skyrių vado vais kaip R.Mikaitis, Andrius Kup činskas, Vydas Gedvilas“, – mano G.Labanauskas. Viešą pareiškimą pasirašę so cialdemokratai atskleidė, kad pir min inko rink im uose pal aik ys A.Navakauską. „Jis yra patyręs, iš silavinęs ir, kas svarbiausia, princi pingas, su korupcija nesitaikstan tis žmogus. Tai jis įrodė dirbdamas Kauno miesto savivaldybės admi nistracijos direktoriumi“, – paste bėjo R.Jasinevičius. Vieša paslaptis, kad A.Navakaus kas, būdamas savivaldybės admi nistracijos direktorius, kai kuriais miesto ūkio klausimais radikaliai nesutikdavo su tuomečiu savo par tijos nariu vicemeru K.Kriščiūnu. Tačiau kai K.Kriščiūnui buvo už dėti antrankiai, A.Navakauskas nuo viešų komentarų susilaikė. Pats A.Navakauskas mano, kad socialdemokratams atėjo metas susigrąžinti orumą, kurį prara do dirbdami dabartinėje koalicijo je. „Dabar atrodome apgailėtinai. Reikia suvienyti skyrių, pritraukti visuomenės pasitikėjimą turinčių žmonių. Mums būtini pokyčiai“, – įsitikinęs jis. Dabartinė lyderė rami
O.Leiputė sako nedramatizuojan ti kolegų kritikos ir nemano esanti bloga vadovė. „Natūralu, kad vyksta diskusijos, tai – normalus demokratiškas pro cesas. Tik būtų gerai, jei pirmiau sia diskutuotume viduje, per savo susirinkimus, o neskubėtume to daryti viešojoje erdvėje“, – mano O.Leiputė. Seimo narė nepripažįsta sukly dusi, kai jos vedami partijos nariai pasirinko draugystę su konserva toriais. „Pirmoje koalicijoje buvo dide lė įtampa. Norėjome nuveikti kuo daugiau kauniečių labui, todėl ry žomės pokyčiams“, – aiškino ji. O.Leiputė neneigė, kad šie poky čiai galėjo pakenkti socialdemok ratų prestižui, bet dėl to kaltina at skilusius LSDP frakcijos narius. „Mums pakenkė nesutikę ei ti į koaliciją buvę partijos kolegos, kurie po to išsakė daug nepagrįs tos kritikos socialdemokratams. Tai galėjo atsiliepti ir rinkimų į Seimą rezultatams“, – įsitikinusi O.Leiputė.
5
Šeštadienis, Kovo 9, 2013
Miestas Mielieji, Istorinės datos turi išlikti svarbios modernios visuomenės gyvenime. Lietuvos valstybės Nepriklausomybės atgavimas po 50-ies nelaisvės metų – išskirtinė mūsų gyvenimo dalis. Branginkime šią datą, nes dabartiniu pasaulio globalizacijos laiku tai mūsų visų, ir ypač jaunų žmonių, identiteto atramos taškas. Būkime vieningi rūpindamiesi savo šalies, savo vaikų ir anūkų ateitimi. Telydi Jus sėkmė, stiprybė, tikėjimas ir viltis. Visuomeninio judėjimo „Dirbam Kaunui“ vardu Gintautas Labanauskas
„Kauno dienos“ skelbimų skyrius: tel. 308 862, 302 233, 302 231, 302 202, e. paštas skelbimai@kaunodiena.lt
Užpultas buvęs LFF prezidentas Zigmas Jurevičius
z.jurevicius@kaunodiena.lt
Kol ketvirtadienio vakarą kau niečiai „Žalgirio“ arenoje gyve no krepšinio aistromis, netoliese įvyko incidentas, susijęs su žino mu šalies futbolo atstovu. Tradicija: Kazimiero mugė Kaune surengta tryliktą kartą.
Tomo Raginos nuotr.
Kazimiero mugė: ir pavalgyti, ir pasigrožėti
21.25 val. Kauno centre, S.Dau kanto gatvėje, netoli savo na mų, buvo užpultas ir sumuštas buv ęs Liet uvos futb ol o fed e racijos (LFF) prezidentas Liu tauras Varanavičius. Netoliese esanč ios picer ijos darb uoto jai iškvietė policiją ir greitosios med ic in os pagalb os med ik us. Tyr im ą atl iekant iems Kaun o
miesto Centro policijos komisa riato pareigūnams pranešta, kad užpuolikų buvo keletas. Kaukė ti chuliganai auką talžė beisbo lo lazdomis. Po incidento L.Varanavičius buvo skubiai nuvežtas į Klini kas, vėliau jis buvo išleistas gy dytis į namus. „Prastai jaučiuosi, todėl da bar nenorėčiau nieko komen tuoti“, – „Kauno dienai“ sakė L.Varanavičius. Policijos pareigūnai nekomen tuoja, ar užpuolimas gali būti su sijęs su L.Varanavičiaus anks tesne profesine veikla. 42 metų kaunietis LFF paliko pernai, o dabar dirba finansų srityje.
Lietuviškos muzikos garsai, pirkėjų šurmulys, nosiai malo nūs rūkytos mėsos ir žuvų aromatai, nuo saldumynų lūžtan tys prekystaliai – visai tai laukia vakar prasidėjusioje Kazimiero mugėje. Vilija Žukaitytė
v.zukaityte@kaunodiena.lt
Laisvės alėją ir Vilniaus gatvę iki Rotušės aikštės užėmę prekybi ninkai siūlo įsigyti ne tik maisto produktų, bet ir odos, medžio ga minių, rankdarbių. Miesto cent re įsikūrė ir bitininkai, duonos ke pėjai, aludariai, tautodailininkai, kalviai iš visos Lietuvos ir užsie nio šalių. Tikru žemaitišku obuolių sūriu prekiaujantis Algirdas Sausys at skleidė, kad jo gaminamų sūrių re ceptas keliauja iš kartos į kartą. „Obuoliukus pats auginu, įdedu šiek tiek riešutų, aguonų“, – re cepto paslaptį atskleidė ūkininkas. Mažesnį sūrio gabalėlį jis įkainojo 8 litais, didesnius – po 15 litų.
„Skanesnės riebžuvės ar lietu viškos strimelės nesate ragavę“, – tikino žuvimis prekiaujanti Anta nina. Ant jos prekystalio išrikiuotų žuvų kainos labai įvairios – nuo 10 iki 60 litų. Štai kilogramas rūkytų kalmarų kainuoja 18,90 litų, o vi sas šamas – 25,90 litų. Ieškantieji kaimiško alaus tikrai turės iš ko pasirinkti. Savo produk ciją į Kauną atvežė alaus gamintojai iš bene visų Lietuvos kampelių. „Mūsų alaus kainos per kelerius metus nesikeitė: butelis alaus su medumi kainuoja 10 litų, be me daus – 8 litų“, – sakė iš Pasvalio krašto atvežtu alumi prekiaujanti moteris. Šalto rūkymo skilandžius, kumpelius, dešras gaminantis ir parduodantis iš Ramučių kilęs ūki ninkas Valdas Dičkus su mama ne
Asortimentas: mugėje apstu ne tik maisto produktų.
drįso prognozuoti, kaip seksis pre kyba mugėje. Jų produkcijos kainos svyruoja nuo 30 iki 50 litų. „Praėjusią savaitę Vilniuje vyku sioje Kaziuko mugėje pardavėme beveik viską, žiūrėsim, kaip seksis čia“, – teigė V.Dičkus. Ekologiška mėsa prekiaujanti ra seiniškė Audronė Žilienė tvirtino, kad jos produkcija pigesnė nei kitų pardavėjų. „Lašinukai kainuoja 21 litą, o rūkytos dešros – 33 litus“, – pasakojo A.Žilienė. Ant prekystalių netrūko saldu mynų, riestainių, medaus, riešu tų, tačiau pirkėjai pasigedo dides nio daržovių ir vaisių asortimento. „Kur ne kur galima rasti lietuviš kų obuolių, ir viskas“, – nusivyli mo neslėpė kaunietė Vilma. 25-erius metus įvairiausius krep šius pinantis Edmundas Stankevi čius į Kazimiero mugę atvežė gau sią krepšių kolekciją. „Mažesnis krepšelis kainuoja 30, didžiausias – 50 litų. Jau penkeri metai kainos iš lieka tokios pačios. Pirkėjai manęs nesuprastų – jeigu jas padidinčiau, tikriausiai ir nebepirktų“, – pripa žino E.Stankevičius. Kazimiero mugė Kaune tęsis iki sekmadienio, kovo 10 d. Mugės metu vyks tautinių šokių kolektyvų pasirodymai. Šventė 13.30 val. pra sidėjo eitynėmis per Laisvės alėją iki Muzikinio teatro, kur 14 val. vy ko atidarymas.
Savijauta: nuo kaukėtų užpuolikų nukentėjęs L.Varanavičius kol kas
nuo komentarų susilaiko.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Informuojame, kad Kovo 11 d. (Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną) atliekos bus vežamos įprastu grafiku. Daugiabučių namų gyventojų prašytume rasti galimybę neužstatyti privažiavimo keliukų prie bendrai naudojamų buitinių atliekų ir antrinių žaliavų konteinerių.
PREKYBA KIETUOJU KURU:
ĩ Akmens anglys, medžio pjuvenų briketai, durpių briketai. ĩ Medžio pjuvenų granulės, malkos.
Vaidoto g. 1, tel. (8 37) 746 419.
6
Šeštadienis, kovo 9, 2013
Savaitė
Premjero patarėjas: kilpas verslui atleisime
Kitoks žvilgsnis
Knygyno dvasia
Tą ten denciją mes už sibrė žę „per laužti“ ir siekti, kad dar bingų gyvento jų skai čius im tų augti.
Justinas Argustas j.argustas@diena.lt
M
ažėjančios investici jos ilgainiui gali tap ti rimta Lietuvos eko nomikos problema, tačiau Vyriausybė pasiryžusi šią problemą išspręsti. Bent jau taip tvirtina premjero patarėjas finansų klausimais Stasys Jake liūnas.
Poetas Kęstutis Navakas
K
ą gi, pavasaris, šmaikštūs kauniečiai juokauja, kad miesto gatvėse su snie gu nutirpo ir asfaltas, o kiti šmaikštūs kauniečiai į asfalto duobes prisodino tulpių. Nežinia, ar jų dar liko po Kovo 8-osios, tre ti šmaikštūs kauniečiai galėjo nunešti savo da moms. Vis dėlto pavasaris ir vėl atjojo drąsiai ir atnešė pačių įvairiausių žinių. Viena jų, itin kelianti nerimo, – „Vagos“ koncer nas kėsinasi į Kauno centrinį knygyną. Gerai, kad miesto pol itikai nepardavė knygyno, ta čiau šis dalykas komentuotinas plačiau. „Vaga“ perimti Centrinį knygyną bando jau nuo 1995-ųjų, vadinasi, bandys ir toliau. Tačiau kam parduoti kuo puikiausiai veikiantį, anaiptol ne nuostolingą objektą? Kauniečiai įpratę prie šio interjero, jis iš esmės skiriasi nuo visų „Pegasų“ ir kitų tinklams priklausančių knygynų, virtu sių beveidėmis knygų pardavimo mašinomis. Centrinis turi dvasią ir bet koks euroremontas ją sunaikintų. Be to, „Vaga“ ketina imtis kadrų politikos, skirti direktorių, formuoti personalą. Kauno centrinio knygyno direktorė Stasė Gad liauskienė vadovauja jam nuo 1972-ųjų! Raski te dar vieną tokią profesionalią knygyno vado vę su tokiu stažu. Tokias reikia saugoti kaip sa vo akį, o ne keisti.
Centrinio pardavimas „Vagai“ (ar bet kuriam ki tam monopolininkui) bū tų ir nusikalstamas. Tiesą sakant, direktorė apie ketinimus privati zuoti jos knygyną perskaitė internete. Įdomu, ar ilgai dar žmonių likimai bus bandomi spręs ti jų neatsiklausiant? Vieną sykį atsibundi savo mieste, Centriniame knygyne – nauji žmonės, nauji interjerai, nauja tvarka, o iš širdžiai mielų nerenovuotų objektų Laisvės alėjoje likusi vie nintelė „Spurginė“. Įdomu, kaip pasijustume. „Pegasai“ ir „Vagos“ knygynai visų pirma rūpi nasi savo leid žiamomis knygomis, skirdami joms geriausias vietas ir dažniausiai siūlyda mi pirkėjui savus leidinius. Centrinis nesusi jęs su jok ia leidykla, todėl siūlys tiesiog gerą knygą, nesvarbu, kieno leistą. Tapus „Vagos“ tinklo dalimi, ši demokratija grei tai baigtųsi. Tiesą sakant, neturiu nieko prieš „Vagos“ knygynus, kai kuriuose dirba tikrai iš manantys žmonės. Vis dėlto Centrinio parda vimas „Vagai“ (ar bet kuriam kitam monopoli ninkui) būtų ir nusikalstamas, ir paprasčiausiai kvailas. Tikėkimės, kad tai niekad neįvyks. informacija:
302 250
– Kokie išorės ir vidaus veiksniai gali šiemet sutrik dyti prognozuojamą lėtą, bet užtikrintą Lietuvos ekono mikos augimą? – Mes labai priklausomi nuo euro zonos situacijos, nuo to kių valstybių kaip Italija. Jei gu ten stabilumo nebus, nesta bilumas teoriškai gali išsiplėsti į tokias valstybes kaip Portuga lija, Ispanija. Revanšizmo, abe jonių dėl finansinės padėties ir tvarumo, skolų nurašymo, atsi sakymo, populistinių pasvars tymų – tikrai nemažai. Tai su keltų papildomos rizikos visoje ES, ir finansų rinkos, žinoma, į tai sureaguotų. Taigi tokiu at veju centrinėms Europos finan sų institucijoms reiktų arba im tis veiksmų užtikrinimo, arba augtų palūkanų normos. Taigi teoriškai ir Lietuvai tektų bran giau skolintis, kitose valstybėse mažėtų vartojimas. Pavyzdžiui, Vokietijoje. Taigi tai paveiktų ir Lietuvos eksportą bei pramo nę. Tokia rizika išlieka, tačiau ji mažesnė nei prieš kelis ar kelio lika mėnesių. Kiti tikėtini neigiami veiksniai susiję su mūsų vidaus rinka. Nors akivaizdžiai matome, jog situa cija ir lūkesčiai gerėja, tačiau ne taip reikšmingai, kad galėtu me patikėti, jog toliau viskas tik augs ir plėtosis, bus stabilu. Ži nia, statybų sektorius itin smu kęs. Jis šiek tiek atsitiesė 2011 m., tačiau 2012 m. – vėl nuosmukis. Jei antrą šių metų pusmetį įsi važiuos masinė namų renovavi mo programa, tai padės tiek šiam sektoriui, tiek biudžetui. Ir dar bo vietų turėtų daugiau atsirasti. O kitas veiksnys – vidaus rinka: ar bus daugiau darbų, kai labiau augs vartojimas? – Bet Lietuvos ekonomikos garvežiu ir toliau turėtų išlik ti eksportas. Jau apie pusmetį jis vis labiau įsibėgėja. Tačiau kiek dar jis gali augti? – Šiemet, ko gero, eksporto plėt ros tempas bus mažesnis, nors pernai buvo išties įspūdingas. reklamos skyrius:
E. paštas redakcija@kaunodiena.lt
Kasdienė prenumerata 1 mėn. – 26 (13*) Lt
ISSN 1392-7639 ©1992-2007 UAB „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius. Tel. (8 5) 262 4242.
laikinai einantis „Diena media news“ vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis „Kauno dienos“ Vyriausioji redaktorė Jūratė Kuzmickaitė Vyr. redaktoriaus pavaduotojai: Arūnas Andriuškevičius – 302 252 Violeta Juodelienė – 302 260
„Kauno dienos“ redakcija Kęstučio g. 86, 44296 Kaunas. Faksas 423 404. „Diena media news“ generalinis direktorius Laimutis Genys
Mostai: premjero patarėjas finansų klausimais S.Jakeliūnas viliasi, kad masinė na
MIESTO NAUJIENOS: Tadas Širvinskas – Mantas Lapinskas – Vilija Žukaitytė – Saulius Tvirbutas – Virginija Skučaitė – Jurgita Šakienė – TEISĖTVARKA: Diana Krapavickaitė –
mų renovacija įsibėgės jau antrąjį šių metų pusmetį.
Jis, žinoma, plėtosis, bet ne tokiu tempu. Ko gero, daugiau akcentų galima tikėtis dėl to postūmio iš mūsų vidaus rinkų. Bent jau pa lyginti su 2012 m., tos propor cijos turėtų šiek tiek pasikeisti. Galbūt nelabai reikšmingai, bet antrą pusmetį turėtų pasikeisti.
Investicijų klau simu dirba ir Vy riausybė, ir minis terijos, agentūros, siekdamos gerinti verslo aplinką.
– Jau kurį laiką Lietuvoje ne bedaugėja investicijų. Tai kaip rimtą Lietuvos ekono mikos problemą įvardija ir Lietuvos bankas, ir kitos ins titucijos. Ką darys Vyriausy bė, kad pagerintų padėtį? – Investicijų mažėjimas – išties nemenka problema. Tiesioginių investicijų pritraukimo požiūriu mes atsiliekame nuo šalių kaimy nių, jei skaičiuotume tūkstančiui gyventojų. Tai problema, kuri il gainiui trukdys mums užtikrin ti ekonomikos plėtrą, didinti jos konkurencingumą. Investicijų klausimu dirba ir Vyriausybė, ir ministerijos, agentūros, siekda mos gerinti verslo aplinką. Tai – ir mokestinė aplinka, re guliavimo, teritorijų planavimo dalykai. Šiais klausimais darbai
302 230
Platinimo tarnyba: 302
Margaritos Vorobjovaitės nuotr.
numatyti. Taip pat ryšiai su ga limais tiesioginiais užsienio in vestuotojais. Jie buvo, yra ir bus palaikomi, bus ieškoma tų inves ticijų. Tačiau ne mažiau svarbu, kad ir vidaus, arba vietos, inves ticijos augtų, nes yra nemažai verslininkų lietuvių, kurie abe jodami, nežinodami, neturėda mi tikrumo dėl išorės rinkų, dėl pačių mūsų rinkos vidaus plėt ros perspektyvų lūkuriuoja ir ne siryžta investuoti. Kad ir ta pa ti verslo aplinka – jei euro zonoje padėtis stabilizuosis, tai paska tins vietos investicijas. Be to, la bai svarbu žengti žingsnius, kurie skatintų gyventojų skaičiaus au gimą, o ne mažėjimą. Tai reikštų, kad rinka nesitraukia. Nes, ma žėjant gyventojų skaičiui, mažėja ir vartojimas, ir būsto poreikis, ir pan. Tą tendenciją mes užsibrė žę „perlaužti“ ir siekti, kad dar bingų gyventojų skaičius imtų augti. Prie to pirmiausia galima priskirti būsto renovavimo pro gramą. Juk 2009–2010 m. buvo didžiausias bedarbių skaičius, o to pagrindas – sustojęs statybų sektorius. Tad spėjame, kad jei renovaci jos programa startuos, tie, kurie ketino išvažiuoti, neišvažiuos, o dalis tų, kurie išvažiavę ir dir ba statybose kitose valstybėse, galbūt įvertins galimybes ir grįš darbuotis į Lietuvą. O su šei momis – ir pajamos. Tada ir tas sektorius, kuris dirba vidaus rin kose, ryšis investuoti. Tai komp leksiniai sprendimai, jų bus sie kiama.
242
Prenumeratos skyrius: 302
244
3 mėn. – 69 (39*) Lt Tik šeštadienio prenumerata 1 mėn. – 9 (6*) Lt 302 266 302 251 302 273 302 262 302 267 302 261 302 243
LIETUVA, Ekonomika: Justinas Argustas –
Menas ir Pramogos: (8 5) 219 1381
PASAULIS: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Valentinas Beržiūnas – (8 5) 219 1387 SPORTAS: Romas Poderys – Marius Bagdonas – Balys Šmigelskas –
302 258 302 259 (8 5) 219 1383
Enrika Striogaitė –
302 272
FOTOKORESPONDENTAI: Andrius Aleksandravičius – Artūras Morozovas – Tomas Ragina –
302 269 302 269 302 269
302 263
http://www.kaunodiena.lt * prenumeratos kaina laikraštį atsiimant redakcijoje
TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1380
Ratai:
NAMAI: Vereta Rupeikaitė –
Sveikata: Marijana Jasaitienė –
– Vyriausybės programo je daug kalbama, kad reikia atskirti ir pagerinti veiklos sąlygas smulkiajam bei vi dutiniam verslui ir, savaime suprantama, skatinti inves ticijas. Ar galite įvardyti bent porą konkrečių pavyzdžių, kas šiemet bus padaryta? – Yra sudaryta darbo grupė, kuri turi peržiūrėti mokesčius ir įvertinti smulkiojo bei viduti nio verslo apmokestinimo tvar ką. Manau, per šitą prizmę žiū rėdami pasistengsime įvertinti, kokios būklės yra tas verslas, ir galbūt atsižvelgti, jei bus porei kis, į tai, kaip smulkusis vers las prisitaiko prie minimalios algos padidinimo. Taigi turime ir įvertinti, ir siūlyti mokesti nius pakeitimus, jei būtų tokia būtinybė. Ir apskritai sieksime, kad visas verslas, ypač smulku sis, gyventų geriau. Juk admi nistravimo naštą (licencijavimo, kontrolės mechanizmų) smul kiajam verslui sunkiau pakelti, jis neturi institucijų, žmonių, išteklių, kad galėtų tam skirti pakankamai visų savo išteklių. Manau, vidutinio bei smulkio jo verslo režimas – ir mokesčių režimas, ir valstybės administ ravimo – turėtų būti laisvesnis ir paprastesnis. Galiu patikinti: dėl mokesčių anksčiau nei 2014 m. tikrai nieko nebus keičiama. Mokesčių sistemos stabilumas, prognozuojamumas ir pasiren gimas pokyčiams yra vienas es minių principų, kurių laikysis ši Vyriausybė.
302 265
Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Indeksas 0041. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėmis
Arūnas Andriuškevičius –
302 260
aukštyn žemyn: Marijana Jasaitienė – Darius Sėlenis – Laima Žemulienė –
302 263 302 276 (8 5) 219 1374
ASMENINIAI SKELBIMAI: 302 231, 302 202, faksas 321 717 skelbimai@kaunodiena.lt
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS:
SKELBIMŲ IR PRENUMERATOS SKYRIUS (Vytauto pr. 23) mob. 8 655 45 114
302 234, 308 862, 308 863, 308 864, 302 230 reklama@kaunodiena.lt
PRENUMERATOS SKYRIUS: 302 244
pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 22 620.
PLATINIMO TARNYBA: 302 242, 302 228
7
šeštadienis, kovo 9, 2013
miestas
Kauno rajone atsiras centras sutrikusio intelekto vaikams Socialinės apsaugos ir darbo minist rė Algimanta Pabedinskienė vakar dieną praleido Kauno rajone: aplankė Sociali nių paslaugų centrą, senelių namus, vaikų globos namus.
Vilija Žukaitytė
v.zukaityte@kaunodiena.lt
Kauno rajone mažėja socialinė at skirtis, nes čia kasmet įgyvendina mi vis nauji socialiniai projektai. Rajono pasididžiavimas – įvairias paslaugas teikiantis Socialinių pa slaugų centras. „Galiu tik pasveikinti, kad tokia idėja virto realybe. Kauno rajono požiūris į socialines paslaugas yra pagirtinas: žvelgiama į priekį, in vestuojama“, – sakė A.Pabedins kienė. Ministrė su Kauno rajono
meru Valerijumi Makūnu, Seimo nare Raminta Popoviene apžiūrėjo ir šiuo metu renovuojamas patal pas, kuriose įsikurs dienos globos centras neįgaliesiems ir sutrikusio intelekto vaikams. Jis duris turėtų atverti 2014 m. sausį. Socialinių paslaugų infrastruk tūros įstaigų plėtra Kauno rajone prasidėjo 2007 m. Tuomet gimė mintis įkurti Socialinių paslaugų centrą. Buvo skirtos apleistos pa talpos Kaune, Ežero gatvėje. Gavus Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų paramą, bu
Gėlės – ant mirusių signatarų kapų Virginija Skučaitė
v.skucaite@kaunodiena.lt
Grupė kauniečių, artėjant Kovo 11-ajai, Petrašiūnų kapinėse ketino pagerbti visus čia palaidotus Lietu vos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signatarus, tačiau nenuma tytas atsitiktinumas sugriovė da lį planų.
Ne vieno žinomo žmogaus mir ties data sutampa su svarbiausia jo buvusios veiklos diena. Prisimin kime, pavyzdžiui, Jono Basanavi čiaus mirtį Vasario 16-ąją. Toks sutapimas lydėjo ir Nepriklauso mybės Akto signatarą prof. Vytautą Paliūną – ant signatarų vėlių suo lelio jis atsisėdo 2005 m. kovą, kai per Lietuvą vilnijo renginiai, skir ti Akto pasirašymo 15-osioms me tinėms. Vakar profesoriaus našlė ir jo bendram inč iai Alfonsas Petr u kevičius bei Gediminas Žukaus kas tradiciškai apsilankė Petra šiūnų kapinėse, kur ilsisi ne tik V.Paliūnas, bet ir signatarai An tanas Karoblis (mirė 2007 m.) bei Meč islovas Treinys (mirė 2008
m.). Deja, suspėta aplankyti tik V.Paliūno kapą – pastarojo sig nataro našl ė pas ij uto blogai, ir G.Žukauskas išvežė ją į namus, o A.Karobliui ir M.Treiniui skir tos gėlės liko išskubėjusiame au tomobilyje. Buvęs „Vilnijos“ draugijos Kau no skyriaus pirmininkas A.Petru kevičius teigė negalėjęs neateiti kartu su V.Paliūno žmona į Pet rašiūnų kapines, nes, Lietuvai at kūrus nepriklausomybę, būtent ji su kitais savo kolegomis atsiliepė į „Vilnijos“ draugijos prašymą va žiuoti į Šalčininkų rajone įsteigtas lietuviškas mokyklas gydyti moks leivių ir jų tėvų. „Toks Danutės elgesys manęs nenustebino – Lietuvai pasukus nepriklausomybės link, jos vyras fizikas, anuomet dirbęs KTU, pa šventė savo gyvenimą nepriklau somai Lietuvai ir jos žmonėms“, – sakė jis. Priminsime, kad kauniškė sig natarė Birutė Nedzinskienė (mirė 1994 m.) palaidota Kaniūkų kapi nėse. Lietuvos Nepriklausomybės Akto 23-iųjų metinių nesulaukė 20 jį pasirašiusiųjų.
Darbštus: miręs signataras V.Paliūnas įsiamžino ir tuo, kad buvo vie
nas iš VDU atkūrėjų.
Tomo Raginos nuotr.
vo rekonstruota sporto salė, skir ta neįgalių ir pagyvenusių žmonių sveikatinimui, sportui. Socialinių paslaugų centrui tuo metu vadovavo dabartinė Seimo narė R.Popovienė. „Norėjome, kad šis centras būtų daugiafunkcis, to dėl sporto salėje rajono gyventojai gali ne tik sportuoti, bet čia orga nizuojami ir koncertai, vyksta me no užsiėmimai“, – pasakojo R.Po povienė. „Viską pradėjome nuo plyno lau ko, tačiau mūsų sprendimas įsteigti Socialinių paslaugų centrą pasitei sino. Dabar čia dirba profesionalai, todėl gyventojai noriai vyksta į šį centrą“, – sakė Kauno rajono me ras V.Makūnas. Šia sale naudojasi visų 25 Kauno rajono seniūnijų gyventojai. Pa gal sudarytą grafiką jie čia atveža mi specialiu transportu, o sociali nių paslaugų centre gali praleisti visą dieną. Čia jiems vyksta ne tik grupinės, bet ir individualios tre niruotės.
Viešnia: Kauno rajono socialinėse įstaigose apsilankiusi A.Pabedinskie
nė įsitikino, kad jose netrūksta investicijų.
Socialinių paslaugų centre įreng ti vienetiniai treniruokliai: vibraci nė platforma, vibracinės lazdos. „Vibracinė platforma sukelia že mo dažnio vibraciją, kuri priverčia dirbti visą kūną. 10 minučių su šiuo treniruokliu atitinka 1,5 valandos darbą su kitais sportiniais treni ruokliais. Tai padeda nuo osteopo rozės ir raumenų atrofijos. Vibra cinės lazdos priverčia įsitempti ir
Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.
dirbti visus kūno raumenis, page rina kraujotaką“, – atskleidė cent re dirbanti kineziterapeutė Daina Kazlauskienė. Ministrė vakar taip pat apsilankė Kauno apskrities gestų kalbos ver tėjų centre, Šeimos gerovės sky riuje Domeikavoje, Muniškių so cialinės globos namuose, Pagynės vaikų globos namuose, Čekiškės senelių namuose.
8
šeštadienis, kovo 9, 2013
lietuva
Tautiniam jaunimui – Vilniaus mero kirtis Kovo 11-ąją Lietuvos tautinio jaunimo są junga negalės reng ti eitynių sostinės centre. Vienas eity nių organizatorių Julius Panka pareiš kė vis tiek žygiuo siąs centrine Vil niaus gatve – su šei ma ir Lietuvos vė liava.
Andrejus Žukovskis, Jonas Varnas Pakeitimų nebus
Požiūris: J.Panka piktinasi, kad A.Zuokas Vilniuje elgiasi tarsi savo
kieme.
Artūro Morozovo nuotr.
„Leidimai eitynėms yra suteikti prieš keletą mėnesių. Tokia teisė ir galimybė yra suteikta Upės gatvė je. Jokių kitų pakeitimų ir sprendi mų nebus, nes tai yra organizacinis darbas“, – griežtai vakar nukirto sostinės meras Artūras Zuokas. Negavusi leidimo Kovo 11-ąją rengti eitynes sostinės Gedimino prospekte, Lietuvos tautinio jau nimo sąjunga siekė jas organizuo ti kitose Vilniaus senamiesčio gat vėse – Pilies ir Didžiojoje. Organizatoriai įteikė Vilniaus miesto savivaldybei raštą, siūlantį suderinti Kovo 11 d. eitynių marš rutą nuo Katedros aikštės iki Auš ros vartų. Buvo prašoma leisti sostinės centre žygiuoti 5 tūkst. žmonių. A.Zuoko teigimu, eitynių dalyviai stengiasi konfliktuoti, nes taip sie kia atkreipti visuomenės dėmesį. „Konflikto nėra, o konfliktas rei kalingas tiems, kam trūksta dėme sio, – kalbėjo meras. – Kiekvienas gali žygiuoti ir su vėliava, ir su Vy čio ženklais. Man nepriimtini šū kiai „Lietuva tik lietuviams“. Jeigu kunigaikščio Vytauto laikais bū tų šaukiama, kad „Lietuva tik lie tuviams!“, mes tikrai neturėtume tokios didelės valstybės ir šiandie nis tautiniu save vadinantis jauni mas neturėtų kuo didžiuotis.“ Nepatiko eitynės pernai
Paklaustas, ar gėjų ir kitos eitynės taip pat bus leidžiamos tik Upės gatvėje, Vilniaus vadovas teigė, kad tai priklauso nuo jų dydžio. „Kol kas tvarka yra tokia, kad vieta eitynėms yra parenkama pri klausomai nuo jų dydžio ir paties renginio, – pareiškė A.Zuokas. – Dabar tokios vietos yra dvi: Gedi mino prospektas ir Upės gatvė, bei kelios aikštės.“ Miesto meras taip pat pažymėjo kad praėjusiais metais tautinio jau nimo eitynės nebuvo gražus šven tės paminėjimas. „Pernai eitynės neatrodė labai šventiškai. Aš sutinku, kad tokie žmonės turi teisę į savo nuomonę, bet tai ne pats gražiausias vaizdas, simbolizuojantis nepriklausomy bės dieną“, – sakė meras. A.Zuokas vylėsi, kad šiemet tauti nio jaunimo eitynės bus taikesnės nei pernai: „Tikiuosi, kad policijos paly dos neprireiks jokiam renginiui.“
Vilnius – A.Zuoko kiemas?
„Sudėtinga komentuoti, nes ofi cialaus atsakymo iš merijos mes dar negavome. O A.Zuokas neturi kompetencijos vienas spręsti, ne pasitaręs su miesto taryba. Viską iš girdome tik iš spaudos“, – A.Zuoko vadovaujamos savivaldybės spren dimus komentavo vienas eitynių organizatorių Julius Panka. Jis pareiškė, kad tautinis jauni mas rinksis ten, kur buvo duotas leidimas. „Rinksimės kaip organizacija, bet žygiuosime kaip fiziniai asme nys. Ten, kur buvo numatyta, Upės gatvėje, kur leido savivaldybė. To lesnė kryptis nenumatyta. Susirin kę nuspręsime vietoje“, – „Kauno dienai“ sakė J.Panka.
Artūras Zuokas:
Konflikto nėra, o konfliktas reika lingas tiems, kam trūksta dėmesio. „Jeigu bus bendraminčių, gal visa tai gražiai atrodys, bet nenuostabu, jei vienoje vietoje atsidurs daug mūsų. Tai bus tik sutapimas. Jokio išanks tinio organizavimo“, – tęsė jis. Jis pridūrė žygiuosiąs su visa sa vo šeima. Sostinės policija yra pasiruošusi įvairioms provokacijoms ir pirma dienį ketina atidžiai prižiūrėti Ge dimino prospekto prieigas. „Tur im e arogant išk ą mer ą (A.Zuoką – red. past.), kuris Vil niuje elgiasi kaip savo kieme. Aš gerbiu policiją, kuri, tikiuosi, bus supratingesnė“, – dėstė J.Panka. Tradicinės eitynės
Nacionalistinės eitynės Kovo 11ąją Vilniuje vyksta kasmet. Pernai jose dalyvavo apie 900 žmonių. Nešina trispalvėmis, minia Ge dimino prospekte skandavo Lietu vos vardą, dainavo patriotines tau tines dainas, bet sulaukė kritikos dėl tokių šūkių kaip „Lietuva lie tuviams!“ ir skustagalvių dalyva vimo eitynėse. Lietuva Kovo 11-ąją švenčia Nepriklausomybės atkūrimo die ną, pažymint 1990 m. pasirašytą Nepriklausomybės Atkūrimo Ak tą, kuris sugrąžino nepriklauso mybę po 50 metų trukusios sovie tų okupacijos.
9
ŠeštADIENIS, kovo 9, 2013
ekonomika Nauja kryptis
Vagysčių mažėja
€
Pigių skrydžių bendrovė „Wizz Air“ iš Vil niaus skraidins į Norvegijos Olesiundo miestą. „Wizz Air“ iš Vilniaus į Olesiundą nuo birželio 5 d. „Airbus A320“ orlaiviu skraidins du kartus per savaitę – trečia dieniais ir sekmadieniais. Bendrovė pra nešė, kad per metus tikisi pervežti 30 tūkst. keleivių. Iš 14-os „Wizz Air“ marš rutų Vilniaus oro uosto vasaros tvarkaraš tyje – net penki į Norvegiją.
Lietuvos elektros skirstomųjų tinklų ope ratorės „Lesto“ nuostoliai dėl vagysčių pernai sumažėjo 28 proc., iki 0,9 mln. litų. Pasak bendrovės, nuostoliai sumažėjo dėl bendradarbiavimo su teisėsauga ir bend ruomenėmis – žmonės ėmė aktyviai pra nešinėti apie vagystes. Transformatorių aušinimo alyvos vagystės sudaro 78 proc. visų dėl vagysčių patiriamų nuostolių – pernai jie buvo 669 tūkst. litų.
Baltarusijos rublis 10000 3,0893 DB svaras sterlingų 1 3,9804 JAV doleris 1 2,6568 Kanados doleris 1 2,5763 Latvijos latas 1 4,9228 Lenkijos zlotas 10 8,3253 Norvegijos krona 10 4,6436 Rusijos rublis 100 8,6315 Šveicarijos frankas 1 2,8021
Valiutų kursai
Šiandien Valiuta
kiekis Santykis
pokytis
+0,5992 % –0,4751 % +0,4233 % –0,0116 % –0,0974 % –0,5222 % –0,0517 % –0,0104 % –0,2563 %
Terminalo konkursas skundžiamas teismui Kaip ir tikėtasi, valstybinės naf tos produktų krovos bendrovės „Klaipėdos nafta“ skelbtas suskys tintųjų gamtinių dujų (SGD) termi nalo dujotiekio rangovo konkursas toliau stringa teismuose – šį kartą jo procedūras skundžia bendrovė „Kauno dujotiekio statyba“.
Kaina: šildymo kainos truputį mažėja, tačiau kauniečiai pinigines
purtyti priversti daugiausia.
Vytauto Petriko nuotr.
Kaune šiluma brangiausia Centralizuotai tiekiamos šilumos kaina Lietuvoje per metus – ko vą, palyginti su 2012 m. kovu, – su mažėjo 4,8 proc., o per mėnesį – ko vą, palyginti su vasariu, – 2 proc., iki 25,47 cento už kilovatvalandę.
Šiluma Lietuvoje pinga šeštą mė nesį iš eilės, kaip pranešė kainų komisija. Tačiau Kaune šildymo kainos išlieka didžiausios. Labiausiai šilumos kainų mažė jimą vasarį pajuto Biržų, Kau no, Telšių ir Trakų vartotojai – jiems centralizuotai tiekiama šiluma pigo daugiau nei 6 proc. Akmenėje ir Panevėžyje šilumos kaina mažėjo daugiau nei 4 proc., Kelmėje, Mažeikiuose ir Vilkaviš kyje – apie 2 proc. Didžiausias šilumos kainos au gimas (apie 6 proc.) buvo Molė tuose, tačiau Molėtų vartotojai ir toliau už šilumą moka mažiausiai Lietuvoje. Daugiau nei 2 proc. ši luma brango Jonavoje, Širvinto se ir Utenoje. Kituose miestuose centralizuotai tiekiamos šilu
mos kainos per mėnesį keitėsi 1–2 proc. Iš penkių didžiųjų miestų už šilumą mažiausiai moka Panevė žio, daugiausia – Kauno gyven tojai. Panevėžyje bei Šiauliuose fiksuojamas didesnis metinis ši lumos kainos mažėjimas: Panevė žyje šiluma atpigo 11,6 proc., iki 23,79 cento už kilovatvalandę (su PVM), Šiauliuose – 15,4 proc., iki 25,59 cento už kilovatvalandę. Vilniuje kovo mėnesį, palyginti su 2012-ųjų kovu, šilumos kaina mažėjo 3,4 proc., iki 28,86 cento už kilovatvalandę, Klaipėdoje – 2,5 proc., iki 27,26 cento už kilo vatvalandę, Kaune – 8,9 proc., iki 29,23 cento už kilovatvalandę. 2013 m. sausį, palyginti su 2012 m. sausio mėnesiu, gamtinės dujos pigo 3,5 proc., o palygin ti su 2012 m. gruodžio mėnesiu, – 3,1 proc. Biokuro kaina sau sį, palyginti su 2012-ųjų gruod žiu, mažėjo 4 proc., o palyginti su 2012 m. sausiu, – 14,6 proc. KD, BNS inf.
„Neab ej oj u, kad daug iam etė eksp ertų pat irt is šioje srity je būtų itin vertinga ne tik Lie tuvos politikams, bet ir moksli ninkams, vietos bendruomenių atstovams. Šiandien mums rei kia konstr uktyvaus, faktais ir skaičiais pagrįsto dialogo, to kio, koks vyksta Marselus ska lūnų uolienų baseino verslovė se ir miesteliuose“, – pranešime spaudai cituojamas V.Mazuro
Konsultacinė firma „SABELIJA“ kviečia Jus ir Jūsų darbuotojus į seminarą:
„LR DARBO TEISĖ – KĄ TURI ŽINOTI VADOVAS. TEISĖS AKTAI SUPRANTAMAI“
Reklamuos skalūnus Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis pakvietė JAV moksli ninkus į Lietuvą papasakoti Lie tuvos visuomenei apie skalūnų dujų žvalgybą ir išgavimą.
Anksčiau jį apskundė Vokieti jos koncernas „PPS Pipeline Sys tems“. „Kauno dujotiekio staty ba“ šią savaitę kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą ir Vilniaus apy gardos administracinį teismą. Tai BNS patvirtino teismų atstovai. „Bendrovė ieškinį pateikė dėl neteisėtai, jų manymu, atsakovo atliktų veiksmų ir priimtų spren dimų, vykdant viešojo pirkimo procedūras. Tai reiškia, jog bend rovė greičiausiai prašo panaikinti „Klaipėdos naftos“ sprendimus“, – BNS sakė Klaipėdos teismo at stovė Erika Tamošaitienė. Anot jos, „Kauno dujotiekio statybos“ ieški nys gautas ketvirtadienį. Ji kol kas negalėjo pasakyti, ar bendrovė pra šo teismo laikinųjų apsaugos prie monių – stabdyti konkursą. Vilniaus apygardos administraci nio teismo atstovė Laura Žvirblienė BNS patvirtino, kad „Kauno dujo tiekio statybos“ skundas gautas ant radienį, tačiau jis kol kas nepriimtas nagrinėti. Teismas dėl to turėtų nu spręsti per septynias dienas. Neoficialiomis BNS žiniomis, at naujintas šimtamilijoninės vertės
nis, kur is lankės i JAV Pens il vanijos universitete įsikūrusia me Marsel us skalūnų uol ienų telk in io Tyr imų ir edukac ijos centre. Lietuva netrukus turi priim ti sprendimą dėl skalūnų dujų iš gavimo Vakarų Lietuvoje. Parlamentiniai Aplinkos apsau gos ir Ekonomikos komitetai savo išvadą Vyriausybei pateiks tik po to, kai kovo 19-ąją gaus moks lininkų analizę. Tik tada Vy riausybė apsispręs, ar leisti JAV energetikos bendrovei „Chev ron“ žvalgyti skalūnų dujas Va karų Lietuvoje. KD inf.
SEMINARO METU: 1. Pateiksime rekomendacijas, susijusias su darbo saugos ir sveikatos priežiūros įmonėse problemomis ir jų sprendimo būdais; 2. Turėsite praktinių pavyzdžių; 3. Turėsite galimybę pasikonsultuoti su lektoriais Jums aktualiais darbų saugos ir sveikatos klausimais. SEMINARO LAIKAS: 2013 m. kovo 21 d. SEMINARO PRADŽIA: 10.00 val. SEMINARO VIETA: UAB „Sabelija“, Uosio g. 10, Kaunas SEMINARO KAINA: 120 Lt + PVM REGISTRACIJA IR INFORMACIJA: tel. 8 37 310 410, e. paštu: info@sabelija.lt
Problemos: nors valdžios atstovai tikino, kad „Klaipėdos naftos“ skelb
to konkurso dalyvių skundai teismams terminalo projekto neužvilkins, atrodo, kad galimas ir pesimistinis scenarijus. Vytauto Liaudanskio nuotr.
konkursas Kauno bendrovei buvo nesėkmingas – jos pasiūlyta kaina buvo didesnė nei konkurentės. BNS šaltinių teigimu, „PPS Pi peline Systems“ pateikė mažiausią kainą „Klaipėdos naftos“ atnaujin tame konkurse – bendrovės pasiūly ta kaina buvo mažesnė nei lietuvių, o abiejų dalyvių kainos – gerokai mažesnės nei anksčiau siūlytos. „PPS Pipeline Systems“ anksčiau siūlyta galutinė kaina buvo 192,182 mln. litų (su PVM), Lietuvos kon sorciumo – 166,979 mln. litų. Be to, abi bendrovės pasiūlė darbus at likti iki 2014 m. rugpjūčio 1 d. Neo ficialiomis BNS žiniomis, „Kauno
dujotiekio statyba“ trečiadienį pa teikė kainų komisijai dvi pretenzijas „Klaipėdos naftai“, tačiau ši jas at metė kaip nepagrįstas. „Klaipėdos nafta“ vasario 19 d., vadovaudamasi Viešųjų pirkimų tarnybos išvada, atnaujino SGD ter minalo dujotiekio konkursą ir kon kurso dalyviams išsiuntė kvietimus pateikti galutinius pasiūlymus. Nepaisyd am as grėsmės, jog terminalo projektas gali įstrigti, premjeras A.Butkevičius dar pra ėjusį penktadienį pareiškė manan tis, kad tai neturėtų vėlinti termi nalo statybos pabaigos. KD, BNS inf.
10
šeštadienis, kovo 9, 2013
12p.
Europos prarastoji karta: jaunimo nedarbo statistika šokiruoja, prognozės nedžiugina.
pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis
pasaulis
Venesuela po H.Chávezo: ar Boliva Kai kas jį mėgo, kai kas nekentė, kai kas laikė pamišėliu, o kai kas kovotoju už teisingumą. Kad ir kas teisus, Hugo Chávezas tikrai nebuvo eilinė asmenybė.
Kas perims vadeles?
Venesuela laukė šios akimirkos. Visgi daugeliui žinia apie preziden to mirtį buvo lyg šaltas dušas. Atro do, Venesuelos gyventojai buvo taip pripratę prie H.Chávezo, kad sun kiai įsivaizduoja savo šalį be jo. Tačiau nieko nėra amžina. Taip sykį sakė ir pats H.Chávezas. Re voliucija, pasak jo, „nepriklauso nuo vieno žmogaus“. Tačiau ar po H.Chávezo mirties revoliucija Venesueloje tęsis? Viceprezidentas Nicolásas Ma duro pareiškė, kad po 30 dienų ša lyje bus skelbiami pirmalaikiai pre zidento rinkimai. Retas kuris tiki, kad N.Maduro rinkimuose nedaly vaus. O iššūkį jam veikiausiai mes Henrique Caprilesas – charizma tiškasis opozicijos lyderis iš Mi randos provincijos.
Vadas pasitraukė fi ziškai, tačiau jis te bėra mūsų širdyse, tad privalome toliau kurti tėvynę. N.Maduro, buvęs autobuso vai ruotojas iš Karakaso, laikytas labai artimu H.Chávezo draugu. Ne nuostabu, kad šį augalotą vyrą ve lionis prezidentas pasirinko savo įpėdiniu. H.Chávezo palankumą pelnė ir N.Maduro žmona, teisininkė Cilia Flores. Būtent ji ištraukė H.Cháve zą iš kalėjimo po 1992 m. žlugusio karinio perversmo. Dabar C.Flores yra Venesue los generalinė prokurorė. Juodu su vyru valdžios sluoksniuose laikomi labai įtakinga pora. Tiesa, N.Maduro nėra toks cha rizmatiškas kaip H.Chávezas. Ki ta vertus, konkurentų valdančiojo elito gretose jis neturi. Buvęs kariškis Nacionalinės Asamblėjos (parlamento) pirmi ninkas Diosdado Cabello nėra my limas liaudies, nes palaiko ryšius tiek su armijos vadovybe, tiek su verslu. D.Cabello taip pat laikytas labai artimu H.Chávezui. Kartu su juo jis dalyvavo organizuojant maiš tą 1992 m., paskui D.Cabello ėjo
įvairias pareigas: dirbo Mirandos valstijos gubernatoriumi, vėliau ministru, atsakingu už viešuosius darbus ir būstus, kol galiausiai bu vo paskirtas parlamento vadovu. Daug kas mano, jog tarp N.Ma duro ir D.Cabello gali kilti nesuta rimų, juolab kad juodu priklauso skirtingoms elito frakcijoms – ci vilių ir kariškių. Visgi, bent jau kol kas, abu vyrai rodo pavyzdinę vienybę, net vadi na vienas kitą broliais. Opozicijos kandidatas H.Capri lesas D.Cabello privertė pasitrauk ti iš Mirandos valstijos guberna toriaus posto. H.Caprilesas baigė teisės studijas, o sulaukęs 26 me tų tapo jauniausiu Venesuelos is torijoje įstatymų leidėju. Nors charizmos jam netrūks ta, liaudies meilės užsitarnauti H.Caprilesui, regis, taip ir nepa vyko. Dažniau jis laikomas atsto vaujančiu ne skurdžiau gyvenan čių, o turtingųjų interesams. Skurstančių globėjas
O H.Chávezo šalininkų Venesue loje nors vežimu vežk. Ir, tikėti na, daugelis jų norėtų matyti tęs tinumą. „Mes visi esame Chávezas!“ ir „Chávezas gyvas!“, – skandavo prie ligoninės, kurioje dienas bai gė H.Chávezas, susirinkusi minia. „Jis buvo žmogus, kuris mus mokė mylėti savo tėvynę, – sakė 40-metis savivaldybės darbuoto jas Francisco Izquierdo. – Vadas pasitraukė fiziškai, tačiau jis tebė ra mūsų širdyse, tad privalome to liau kurti tėvynę.“ „Galiu pasakyti, kad man labai liūdna“, – pridūrė Isabel Febres, žiūrėdama į H.Chávezo nuotrauką. „Aš jį myliu, – apgailestavo 62-ų Iris Dicuro, atvykusi iš šiaurrytinio Puerto la Kruso miesto. – Noriu su juo atsisveikinti, nes jis buvo geras žmogus, viską atidavęs neturtin giesiems.“ Skurdžiau gyvenantys žmo nės visuomet buvo svarbiausia H.Chávezo atrama. Jis padidino algas bei pensijas, dosniai rėmė socialinės ir sveika tos apsaugos bei švietimo siste mas, padėjo varguoliams išbris ti iš skurdo. H.Chávezui žmonių dėkingumas nešė pergales rinkimuose. Jį rėmė
Tragedija: Venesuelos gyventojai žinią apie prezidento H.Chávezo mirtį sutiko su ašaromis akyse.
ir didelė dalis vidurinės klasės at stovų. Visgi ne viską H.Chávezas sugebėjo padaryti. Jam taip ir nepavyko sumažinti nusikalstamumo, pažaboti inflia cijos ir korupcijos. Dažnai velionis Venesuelos lyderis buvo kaltina mas švaistantis šalies išteklius, jam prikaišiota dėl nacionalizacijos. Naujajam šalies lyderiui, kuris pakeis H.Chávezą, neabejotinai teks spręsti šias problemas. Nes varbu, ar žmonės pasirinks dabar tinio elito atstovą, ar opoziciją. Filosofija ir politika
H.Chávezas save laikė demok ratinės socialistinės revoliucijos šaukliu, tačiau niekuomet nebuvo marksistinio-leninistinio socializ mo šalininkas. Jis pabrėžė, kad Tarybų Sąjungos ir Kinijos socialistiniai modeliai
stokoja demokratinio valdymo. Politikos analitikas Gregory Wil pertas, apibūdindamas H.Cháve zo ideologiją, sakė: „Pagrindiniai H.Chávezo ideologijos elementai – prioritetas švietimui, karinės ir civilinės valdžios vienybė, Loty nų Amerikos integracija, sociali nis teisingumas ir nacionalinis su verenitetas.“ H.Chávezas atmetė ne tik mark sizmą bei leninizmą, tačiau ir so cialdemokratiją, arba vadinamą jį Trečiąjį kelią. Tačiau G.Wilpertas pridūrė, kad jis taip niekuomet ir nepatikslino, ką tiksliai reiškia jo propaguojamas XXI a. socializmas. „H.Chávezas neapibrėžė, kas yra tas XXI a. socializmas, išskyrus tai, kad jis apibrėžia laisvę, lygybę, so cialinį teisingumą ir solidarumą“, – komentavo G.Wilpertas. H.Chávezas žavėjosi įvairiomis
socializmo atmainomis Lotynų Amerikoje. Jis palaikė glaudžius santykius su daugelio regiono valstybių lyderiais, ypač kairiai siais. H.Chávezas savosios filosofijos ryšį su marksizmu apibūdino pa prastai: „Aš nesu marksistas, ta čiau nesu nusistatęs prieš mark sizmą. Nesu komunistas, bet nesu nusistatęs prieš komunizmą.“ „Jankiai imperialistai“
Lotynų Amerikoje H.Chávezas veikiausiai bus prisimenamas kaip vyrukas, kuriam rūpėjo ne tik Ve nesuela, bet ir visas regionas. Daugelis Lotynų Amerikos šalių ly derių vadino jį tiesiog geru draugu. Vakaruose H.Chávezas garsė jo kaip aršus JAV kritikas, pravar džiavęs amerikiečius jankiais im perialistais.
11
šeštadienis, kovo 9, 2013
pasaulis Didėja įtampa
Apkaltino žentą
Sudegino atvaizdą
Šiaurės Korėja į naujas Jung tinių Tautų sankcijas vakar at sakė naujais grasinimais dėl branduolinio karo, taikos paktų su Pietų Korėja anulia vimu ir tiesioginės telefono li nijos su Seulu nutraukimu. Šios priemonės dar labiau pa didino įtampą Korėjos pusia salyje.
Tarptautinio džihadistų tink lo „Al Qaeda“ velionio lyderio Osamos bin Ladeno žentas, terorizmo propagandininku vadinamas 47-metis kuveitie tis Sulaimanas Abu Ghaithas vakar stojo prieš teismą Niu jorke, kur jam pateikti kaltini mai dėl sąmokslo vykdyti iš puolius prieš amerikiečius.
Šimtai kadenciją baigusio Če kijos prezidento Václavo Klau so oponentų Prahoje ketvirta dienį, paskutinę jo darbo die ną, šventė vadovo pasitrauki mą ir sudegino jo atvaizdą. Žy giuodami nuo Prahos pilies iki Karolio tilto demonstrantai traukė prezidentą išjuokian čias dainas.
aro revoliucija tęsis? Paskutiniai H.Chávezo metai Gydytis vėž io į Kubą H.Chávezas pirmąsyk išv yko 2011 m. biržel į. Nors ir sergantis, pernai spalį jis bu vo išrinktas naujai šešerių metų ka dencijai. Po dviejų mėnesių Kuboje, kur praėjusių metų gruodį H.Cháve zui buvo atlikta ketvirta vėžio ope racija, vasario 18 d. šalies vadovas buvo paguldytas į ligoninę dėl che moterapijos kurso. Anksčiau vi sur dalyvaudavęs ir rodydavęsis H.Chávezas po gruodžio 10-osios, kai buvo nuskraidintas į Kubą, din go iš viešumos. Tai kėlė įvairiausių gandų. Vyriausybė kelias savaites siuntė prieštar ing us signalus dėl prezidento sveikatos – tai perspė davo, kad jis grumiasi už savo gy vybę, tai tvirtindavo, – dar praėju sį savaitgalį, – kad jis tebevadovau ja ir duoda nurodymus. O opozicija kaltino vyriausybę meluojant apie prezidento būklę. Apie paskutinį ša lies vadovo sugrįžimą iš Kubos į tė vynę buvo pranešta ne per mitingą ar iškilmingą sutikimo ceremoniją, o žinute socialiniame tinkle „Twit ter“ vasario 18-osios naktį. Tai buvo bloga lemiantis ženklas šalyje. Ga liausiai H.Chávezą įveikė vėžys – jis mirė būdamas 58-erių.
„Scanpix“ nuotr.
Sykį jis apkaltino amerikiečius, kad šie sukėlė žemės drebėjimą Hai tyje, o buvusį JAV vadovą George’ą W.Bushą Venesuelos lyderis 2006 m. Jungtinių Tautų tribūnoje išva dino velniu, smirdančiu siera. Nors JAV prezidento postą perė mus Barackui Obamai H.Chávezas pripažino, kad „sieros tvaikas iš sisklaidė“, jis toliau vaizdavo JAV kaip piktavalę kolonijinę galybę. Sykį net pareiškė, kad jankiai iš rado būdą, kaip kairiųjų pažiūrų Lotynų Amerikos lyderius užkrės ti vėžiu. O buvusį Libijos lyderį Mua mmarą al Gaddafi, nenustygstantį vietoje Irano prezidentą Mahmudą Ahmadinejadą, Sirijos lyderį Bas harą al Assadą ir Baltarusijos pre zidentą Aliaksandrą Lukašenką jis vadino tikrais draugais, nors už tai sulaukdavo pašaipų.
Iššūkis – šalies ekonomika
Ekon om istai pab rėž ia, kad H.Chávezo sprendimai dažnai bū davo trumpalaikiai. Pavyzdžiui, valiutos devalvacija, privačių įmo nių nacionalizacija ar atlyginimų didinimas. O strukt ūr in ių prob lem ų H.Chávezas nesprendė. „Venesue la yra penkta pagal ekonomikos dy dį Lotynų Amerikos šalis, tačiau per pastarąjį dešimtmetį jos bendrasis vidaus produktas vienam asme niui augo lėčiausiai regione“, – ko mentavo Arturo Franco iš Harvardo universiteto Tarptautinio vystymo si centro. Be to, ekspertai pridūrė, kad ne reikėtų sureikšminti H.Chávezo socialinės politikos pasiekimų, nes panašios kaip Venesueloje augimo tendencijos buvo pastebimos visa me Pietų Amerikos regione.
„Priklauso, kaip vertinsime. Jei palygintume su gyvenimu Vene sueloje iki H.Chávezo, jo erą ver tinčiau palankiai. Bet jei lygin tum e Ven es uel os ekon om ikos vystymąsi su pažanga Brazilijoje ar Kolumbijoje tuo pat laikotar piu, H.Chávezo valdymas neatro dytų toks jau rožinis“, – komen tavo A.Franco. Nafta ir jos eksportas – Vene suelos ekonomikos variklis. Eko nom ikos divers if ikac ijos stoka – didžiulė problema. Bent taip mano analitikai. Šiuo metu, re miantis statistika, net 90 proc. Ven es uel os užs ien io prek yb os įplaukų sudaro už naftos ekspor tą gautos lėšos. Valstybės remiamos socialinės programos tiesiogiai priklauso nuo naftos sektoriaus. O išlaidos auga. Anot „Bank of America-Merrill Lynch“, vyriausybės išlaidos per pastaruosius 12 mėnesių išaugo 30 proc., o finansinių tyrimų įmonė „Capital Economics“ pranešė, kad 2012 m. Venesuelos biudžeto defi citas perkopė 9 proc. BVP. Nors praėjusiais metais, pasak Pasaulio banko, šalies ekonomika augo 5 proc., 2013 m. prognozuoja mas tik 1,8 proc. augimas arba, re miantis pesimistinėmis prognozė mis, net recesija. Parengė Valentinas Beržiūnas
Venesuelos lyderio gyvenimo akimirkos 1954 m. gimė pietvakarinėje Ba
rinaso valstijoje, Sabanetos mies te, mokytojų šeimoje. Augo kai mo mokytojo Hugo de los Reyeso Chávezo ir jo žmonos Elenos Frías de Chávez šeimoje. Jį taip pat glo bojo senelė iš tėvo pusės. H.Cháve zas vaikystėje buvo žinomas kaip Huguito. 1975 m. H.Chávezas baigė Vene
suelos karo akademiją Karakase. Po studijų jaunasis H.Chávezas pradė jo tarnauti šalies karinių pajėgų de santininkų padalinyje.
2002 m. H.Chávezui teko laikinai
pasitraukti nuo valdžios vairo. Ba landį jį nušalino kariuomenės va dai. Maištas truko 47 valandas. 2004 m. buvo surengtas referen
dumas, per kurį Venesuelos žmo nių klausta, ar H.Chávezą jie ir to liau nori matyti prezidento poste. Referendumas vyko rugpjūtį. Dau guma jame dalyvavusių žmonių nusprendė leisti H.Chávezui baig ti pradėtą kadenciją.
1992 m. H.Chávezas kartu su
bendražygiais bandė nuo valdžios nuversti tuometį šalies prezidentą Carlosą Andrésą Péresą. Pervers mas žlugo, ir H.Chávezas dvejus metus praleido kalėjime – vėliau jam suteikta malonė. Netrukus iš vyko į Kubą, ten studijavo Hava nos universitete ir kūrė socialisti nio valdymo principus.
2006 m. H.Chávezas perrink
tas šalies vadovu. Po trejų metų jis sėkmingai prastūmė referendumą, kuris panaikino suvaržymus prezi dentui siekti tolesnių kadencijų. 2011 m. paskelbta, kad H.Cháve
zas gydosi vėžį. 2012 m. perrinktas šalies vado
vu. Jam buvo atlikta ketvirtoji vėžio operacija. Metų pabaigoje H.Cháve zas nebesirodė viešumoje. 2013 m. grįžo į Venesuelą tęsti gy 1994 m. įkūrė Penktosios respub
likos judėjimą (Movimiento Quinta República). 1998 m. gruodžio 6 d. H.Chávezas
laimėjo prezidento rinkimus. Jis su rinko 56,2 proc. rinkėjų balsų. 1999 m. pradėjo eiti šalies vadovo
pareigas. Perrašė Venesuelos kons tituciją – joje šalį pervadino Boliva ro Venesuelos respublika. Vėliau šalies vadovas daug dėmesio sky rė bandymams perimti valstybinės naftos bendrovės valdymą, todėl sulaukė itin aktyvaus pasipriešini mo, šalyje prasidėjo masiniai pro testai, suprastėjo santykiai su JAV ir kitomis šalimis.
dymo, tačiau kovo mėnesį mirė.
12
šeštadienis, kovo 9, 2013
pasaulis
Europos prarastoji karta Nedarbo lygis euro zonoje, remiantis Europos Komisijos prognozėmis, šiemet gali pasiekti naują rekordą – 12,2 proc. Kol ES ly deriai delsia ieškodami sprendimų, pažeidžiamiausiai bedar bių grupei – jaunimui – piešiamos liūdnos perspektyvos. Šansai lygūs nuliui
Italijos jaunimas nebeturi iliuzi jų. Ar šaliai vadovaus Pieras Lui gi Bersani, ar Silvio Berlusconi, ar Beppe Grillo, ar Mario Monti – ne beturi reikšmės. 24 metų Sara ne deda į naująją vyriausybę jokių vilčių. Konrado Adenauerio fondo ataskaitoje teigiama, kad jauni italai nemato profesinių perspektyvų. „Tai liečia visą jaunimą, ypač moteris“, – Vokietijos laikraščiui „Handelsblatt“ sakė Sara. Ji ruo šiasi paskutiniams egzaminams ir siuntinėja savo gyvenimo aprašy mą, ieškodama darbo užsienyje. 23 metų Thanassis pernai kovą neteko kurjerio darbo Atėnuose. Devynis mėnesius jis gavo pašalpą, dabar pinigai išseko. Pastaruosius du mėnesius jis gyvena su tėvais, kaip ir metais vyresnė jo bedarbė sesuo Tassoula. Vis daugiau jaunų graikų sulau kia panašaus likimo. Amžiaus ka tegorijoje iki 24 metų šeši iš dešim ties graikų sėdi be darbo. Kiekvieną dieną šalies bedarbių gretas papil do maždaug 900 žmonių.
26,4
proc.
siekė jaunimo (15–24 metų) nedarbo lygis Lietuvoje 2012 m.
„Mano šansai rasti naują darbą lygūs nuliui“, – liūdnai konstata vo Thanassis.
Jaunuoliai išgyvena nuolatinę gyvenimo laikotarpių kaitą – švietimą, mokymus, laikinus darbus, ne darbą – ir jaučia, kad gyvenimas vis ne prasideda.
Prognozės nedžiugina
Krizės ištiktose Europos šalyse for muojasi prarastoji karta. Europos statistikos biuro „Eurostat“ duo menimis, Graikijoje ir Ispanijo je daugiau nei kas antras jaunuo lis neturi darbo (atitinkamai 57,6 ir 55,6 proc.), Italijoje šis rodiklis sie kia 36,6 proc., o Vokietijoje – vos 8 proc. Tarptautinės darbo organizacijos ekonomistas Ekkehardas Ernstas, kalbėdamas apie jaunimo nedarbą Europoje, piešė liūdnas perspek tyvas. „Tie, kas šiandien neturi darbo, ir per kitus penkerius metus sun kiai jį susiras“, – teigė ekspertas. Tarptautinė darbo organizaci ja prognozuoja, kad 2017 m. jau nimo nedarbo lygis Ispanijoje vir šys 50 proc., Italijoje ir Graikijoje – 30 proc. Tačiau Kelno ekonomikos tyri
mų instituto ekspertas Holgeris Schäferis nėra toks pesimistas. „Man nepatinka terminas „pra rastoji karta“, nes iš tikrųjų ne vis kas prarasta, – sakė jis. – Aišku, negali ginčyti fakto, kad šios kar tos laukia keletas ekonomiškai su dėtingų metų. Bet krizės ištiktos šalys gali išspręsti šią problemą, tam yra daug pavyzdžių. Danija ir Didžioji Britanija sugebėjo įveik ti krizę darbo rinkoje, o Vokietija per penkerius metus iš esmės pa keitė padėtį.“ Gyvenimas vis neprasideda
Bet, anot ekonomisto E.Ernsto, di džiausia problema ta, kad netgi ne didelis nedarbo laikotarpis karjeros pradžioje neigiamai veikia profesi nį augimą. „Karjeros galimybės mažėja, at lyginimas menksta, darbo sąlygos blogėja“, – padarinius vardijo jis. Atsiranda ir psichologinių proble mų. Remiantis Vokietijos Friedricho Eberto fondo atliktu tyrimu, jau nuoliai psichologiškai sunkiau iš gyvena neintegraciją darbo rinkoje nei brandesnio amžiaus žmonės. „Jie išgyvena nuolatinę gyveni mo laikotarpių kaitą – švietimą, mokymus, laikinus darbus, ne darbą – ir jaučia, kad gyvenimas vis neprasideda“, – rašoma tyri mo išvadose. Apie nusivylimą profesinio kelio pradžioje savo tinklaraštyje rašo ir Juliane Sarnes, dalyvaujanti pro jekte „FutureLab Europe“, kuris kviečia jaunus aktyvius europie čius dalyvauti diskusijose dėl Eu ropos ateities.
pasaulis per savaitę Šeštadienis Japonijos šiaurinėje Hokaido saloje smar kus snygis nusinešė aštuonių žmonių gy vybę, tarp jų – viena šeima, kurios automobilis buvo užvers tas sniegu. 40-metė Kazuyo Miyashita, dvi jos dukros – 17-metė Misa ir 14-me tė Sayo, – taip pat 11-metis sūnus Daiki mirė apsinuodiję smalkėmis, kai jų auto mobilis buvo užverstas sniegu. 23 metų Haruna Kitagawa mirtinai sušalo, išėjusi ieškoti pagalbos, kai jos automobilis įstri go apsnigtame kelyje. Be to, 53 metų vy ras, užverstas sniegu, mirė, tačiau kartu su juo rasta devynmetė dukra išgyveno. Smarki pūga sunešė iki 2 metrų aukščio pusnis. Dėl gausaus snygio šeštadienio popietę į pietus nuo Hokaido esančio je Akitos prefektūroje nuo bėgių nulėkė greitasis traukinys „Shinkansen“.
Perspektyvos: profesinio kelio pradžioje darbo nerandantiems jaunuoliam
prastesnės darbo sąlygos.
„Daugeliu atvejų jaunimo sun kumai susirasti darbą nesusiję su per menka kvalifikacija. Graikijos ir Ispanijos jaunuoliams izoliaci jos ir skurdo grėsmė kyla ne dėl to, kad jie prastai mokėsi mokyklo je ar gavo nepakankamą išsilavini mą. Jie lieka be darbo dėl didžiulio darbo vietų deficito visoje Europo je“, – rašė J.Sarnes. Jos išvada – jaunimo nedarbo problemą reikia pradėti spręsti ku riant naujas darbo vietas. Siūlo radikalius sprendimus
Politikų diskusijos rodo, kad jie su pranta šią problemą ir sutaria, jog reikia ką nors daryti. Tačiau konk rečių programų niekas neįvardi ja, skamba tik žodžiai „augimas“, „nauja iniciatyva“ ir „visos Euro pos programos“.
„Dėl nedarbo vis daugiau žmo nių tiesiog nusigręžia nuo darbo rinkos ir renkasi socialinę izolia ciją“, – neseniai kalbėjo ES prezi dentas Hermanas van Rompuy. Europos Komisija skelbia, kad jaunimo nedarbas kasmet ES kai nuoja 150 mlrd. eurų, arba 1,2 proc. Bendrijos BVP. Kartu su Europos Parlamentu ji svarsto iniciatyvą garantuoti žmonėms iki 25 metų įdarbinimą bent keturiems mėne siams. „Laikinų darbo vietų ir kelti kvali fikaciją reikia tam, kad jauni žmonės neprarastų įgūdžių, kurių įgijo be simokydami“, – pritarė Tarptauti nės darbo organizacijos ekonomis tas E.Ernstas. Anot jo, geriau turėti bent laikiną darbą ir plėsti savo ho rizontą, negu tysoti ant sofos. Dar vieną sprendimą pasiūlė
2013 03 02 2013 03 08
Sekmadienis
Pirmadienis
Did žios ios Brit an i jos karalienė Elžbieta II buvo paguldyta į li goninę dėl gastroen terito – skrandžio ir žarnyno infekcijos – simptomų. Tarp jų paprastai būna vėmimas, viduriavimas ir dehidratacija. Kitą dieną 86 metų monarchė šyp sodamasi išvyko iš ligoninės, bet šią savaitę planuotas jos vizitas į Ro mą, kuris būtų buvęs pirm o ji karalienės iš vyka į užs ien į nuo 2011 m. spalio, buvo at šauk tas.
Čekijos senatoriai bal savo už kaltinimus tė vynės išdavimu ka denciją baigiančiam euroskeptiškam pre zid ent ui Václa vui Klausui dėl jo prieštaringai ver tinamos amnes tijos, pagal kurią buvo paleista ko ne trečdalis visų Čekijos kalinių. Tačiau šie Senato kaltinimai prilygsta tik simboliniam pa peikimui. V.Klausas negali patirti gali mos apkaltos pa darinių, nes kovo 7 d. baigia eiti savo pa
reigas. Jį pakeis kairiųjų veteranas Milo šas Zemanas, kuris laimėjo sausį vyku sius pirmuosius tiesioginius prezidento rinkimus. 71-ų V.Klausas, į konfliktus linkęs deši nysis, ir politikų, ir rinkėjų pa lankumo neteko dėl sausio 1 d. amnestijos, pagal kurią į laisvę išėjo 6442 žmonės. Tarp jų yra ir rezonansinėse sukčiavimo bylose nuteistų asmenų. Senatas, kuriame domi nuoja kairieji, taip pat apkaltino prezidentą delsiant skirti teisėjus ir pasirašyti tarptau tines sutartis, tarp jų – ES Lisabonos su tarties pataisą dėl naujo euro zonos gelbėjimo fondo.
13
šeštadienis, kovo 9, 2013
pasaulis kaunodiena.lt/naujienos/uzsienis
Kodėl gruzinai tebemyli J.Staliną? Praėjus lygiai 60-iai metų nuo Jo sifo Stalino mirties, Gruzijoje te beverda diskusijos dėl jo istorinio vaidmens.
ms ateityje gresia mažesnės karjeros galimybės, menkesni atlyginimai ir AFP nuotr.
šimto Vokietijos akademikų, pro fesinių sąjungų veikėjų ir politikų grupė. Jie siūlo įvesti 30 valandų darbo savaitę, išsaugant tuos pa čius atlyginimus. Bendrame laiš ke „Alternatyvi ekonomikos po litika“ jie rašė, kad ES išgyvenant sunkią ekonominę ir socialinę krizę būtina sąžiningai paskirs tyti darbą ir kolektyviai trum pinti darbo laiką. Bet Kelno ekonomikos tyrimų instituto ekspertas H.Schäferis tokį pasiūlymą vadina nevyku siu pokštu. „Masinis darbo laiko mažini mas mokant visą atlyginimą – tai absurdiška mintis, – teigė jis. – Tai smarkiai padidins darbo sąnaudas ir daugelyje sričių ims trūkti specialistų.“
Nedarbas Lietuvoje 2012 m. jaunimo (15–24 metų)
nedarbo lygis Lietuvoje siekė 26,4 proc. ir buvo dvigubai dides nis už bendrą šalies nedarbo ly gį (13,2 proc.). Palyginti su 2011 m., jaunimo nedarbo lygis šalyje su mažėjo 5,8 proc. 15–24 metų amžiaus grupės
vaikinų nedarbo lygis buvo 29,9 proc., merginų – 21,9 proc. Kaime 15–24 metų gyvento
jų nedarbo lygis buvo aukštes nis nei mieste ir siekė 32,8 proc. (mieste – 22,9 proc.). Lietuvos statistikos departamento inf.
Parengė Julijanas Gališanskis
Antradienis Kinijoje prasidėjo kas metė dviejų savaičių parlamento sesija, už baigsianti įprastą val džios perdavimo pro cesą. Kadenciją baigiantis premjeras Wen Jiabao perduos įgaliojimus įpėdiniui Li Ke qiangui, o Komunistų partijos vadovas Xi Jinpingas bus paskirtas šalies pre
zidentu vietoj Hu Jintao. Pradėdamas Na cionalinio liaudies kongreso sesiją prem jeras Wen Jiabao iškėlė tikslą, kad šiais metais šalies ekonomika turėtų paaugti 7,5 proc., taip pat pažadėjo kovoti su korupcija ir gerinti visuomenės gyvenimo kokybę. Vyriausybė atskirame dokumente paskelbė, kad karo išlaidos šiemet di dės 10,7 proc.
J.Stalino valdymo metais represi jų aukomis tapo milijonai žmonių, taip pat ir Gruzijoje. Bet Gorio miesto, kuriame gi mė J.Stalinas, taryba neseniai nu sprendė grąžinti milžinišką jo pa minklą, kuris prieš trejetą metų prezidento Michailo Saakašvilio įsakymu buvo pašalintas iš pagrin dinės miesto gatvės. Labiausiai turistų pamėgta vieta Goryje – J.Stalino muziejus. Vadi namojo Stalino ampyro stiliaus pa statas, kur saugomos tirono nuo traukos ir pomirtinė kaukė, atrodo lyg sustingęs laike. Ši sovietų dik tatoriaus šventovė beveik nepasi keitė nuo 1957-ųjų, kai buvo pa statyta. „Gruzijoje vyresnioji karta myli J.Staliną, – sakė muziejaus ekskur sijų vadovė Olga Točišvili. – Seno liai laiko jį didžiu valstybės veikė ju, kuris padarė nedidelių klaidų. O mūsų jaunimas nesidomi istorija ir nemėgsta J.Stalino.“ Naujausios apklausos rodo, kad beveik pusė gruzinų – 45 proc. – palankiai vertina J.Staliną. Bet tai nereiškia nostalgijos sovietinei praeičiai arba grėsmės grįžti į au
Sugrįžtuvės: Gorio valdžia nu
sprendė grąžinti 2010 m. de montuotą J.Stalino paminklą. AFP nuotr.
toritarizmą. Gruzija yra nepriklau soma valstybė, ir dauguma jos gy ventojų palaiko integraciją į ES bei NATO. Tačiau J.Stalinas yra žino miausias gruzinas pasaulyje. Šaly je, kur vertinamos stiprios asme nybės, tai tapo lemiamu veiksniu. „Pažiūrėkite, – aiškino Gruzijos
istorikė ir žurnalistė Nestan Čark viani. – Gruzija yra maža valsty bė, turinti vos 6 mln. gyventojų, bet būtent jos sūnus, gruzinas, il gą laiką vadovavo milžiniškai im perijai. Nors oficiali Gruzijos vadovybė smerkia J.Stalino paminklų res tauravimą ir jo asmenybės kultą, ji nepajėgi pasipriešinti šiam pasidi džiavimui, nes šis asmenybės kul tas kartu yra ir tautos kultas, taip pat kurstantis visuomenėje antiru siškas nuotaikas.“ Tbilisio universiteto istorijos profesorius Laša Bakradzė mano, kad Gruzija iki šiol neįveikė savo sovietinės praeities. „Nieko nedaroma tam, kad vi suomenė suprastų, kas iš tikrųjų buvo J.Stalinas, – sakė jis. – Apie tai tiesiog nekalbama, o istorijos vadovėliuose nėra paaiškinimų, kas yra totalitarinė sistema. Todėl gali ma suprasti, kodėl žmonės iki šiol J.Staliną laiko savo žmogumi, stip riu lyderiu.“ „Gruzijos visuomenė suskaldy ta, – tęsė istorikas. – Viena vertus, gruzinai simpatizuoja J.Stalinui, kita vertus, dauguma jų palaiko demokratiją, laisvę ir taip toliau. Mes kalbame apie labai primity vų patriotinį jausmą: kai kas buvo garsus, ir tai buvo gruzinas.“ BBC inf.
14
šeštadienis, kovo 9, 2013
Daugiau sporto naujienų skaitykite kaunodiena.lt sportas@diena.lt ???? Redaktorius ?? Romas Poderys
???? ??
???? ??
???? ??
???? ??
???? ??
sportas „Žalgirio“ ir „Real“ dvikovos Kauno „Žalgirio“ krepšininkai pada rė beveik viską. Gal būt ir daugiau, nei gali, tačiau net tai Lietuvos čempionų neišgelbėjo: Mad rido „Real“ išsivežė gyvybiškai svarbią pergalę, o nesėkmę dar labiau apkarti no „Žalgirio“ gerbė jais save vadinan čių brolių Macių iš puolis prieš ispanų krepšinio žvaigždę Rudy Fernandezą.
Apmaudas: M.Kuzminskas krimtosi, kad per rungtynes su „Real“ žalgiriečiai neišvengė vaikiškų klaidų.
Marius Bagdonas, Zigmas Jurevičius, Saulius Tvirbutas Dramatiškas trileris
Po pratęsimo 104:105 grupės ly deriams madridiečiams nusileidęs „Žalgiris“ turi minimalius šansus iš „Top 16“ etapo E grupės žengti toliau, bet savo pastangomis finan sinių problemų krečiamos ekipos žaidėjai pavergė ne tik ištikimiau sius mūsų krepšinio gerbėjus, ta čiau ir visą Europą. „Labiau nei bet kada šį vakarą di džiuojuosi šiuo klubu, šiuo miestu ir šia šalimi. Dėkoju savo krepši ninkams, kurie atidavė visas jėgas. Tai buvo puikus spektaklis visiems krepšinio aistruoliams. Deja, mes jį pralaimėjome“, – po varžybų spau dos konferencijoje sakė „Žalgirio“ vyriausiasis treneris Joanas Plaza. Iki ketvirtojo kėlinio pabaigos li kus 1 minutei ir 11 sekundžių, žal giriečiai dar turėjo 7 taškų persva rą, tačiau ypatingą charakterį bei valią pademonstravęs „Real“ su gebėjo išlyginti rezultatą – 84:84 ir išplėšti pratęsimą. „Tai buvo puikus krepšinio vaka ras. Rungtynių pabaigoje mes bu
vome nugalėtojai, po akimirkos – pralaimėjusieji, vėl – nugalėtojai ir pralaimėjusieji, kol galiausiai iš kovojome pergalę“, – apie paskuti nių minučių dramą kalbėjo Madri do ekipos strategas Pablo Laso.
Joanas Plaza:
Sunku kalbėti apie tai, kas vyko paskuti nę ketvirtojo kėlinio minutę. Tikiu, kad kiekviena tokia si tuacija grūdina. Lemiama minutė
„Nežinau, ką ir pasakyti“, – atsi duso rezultatyviausias šio sezono „Žalgirio“ krepšininkas Marko Po povičius. Kauno ekipos kapitonas negalėjo patikėti, kad pergalė taip apmaudžiai išsprūdo žalgiriečiams iš rankų. „Kad ir kas nutiko, laikysimės iki paskutinio mačo. Šį sezoną įrodė me, kad atiduodame visas jėgas. Klubas negali nusipirkti pajėgių
žaidėjų, kad pakeistų išvykusius ar traumuotus. Tie, kurie esame, kausimės iki sezono pabaigos“, – tvirtino M.Popovičius. „Pralaimėjimą lėmė smulkme nos. Labai svarbūs epizodai bu vo ketvirtojo kėlinio pabaigoje, kai varžovai atkovojo kelis kamuolius po mūsų krepšiu. Niekas negalė tų kaltinti ekipos, kad neatidavė me visų jėgų. Stengėmės iš pasku tiniųjų ir manau, kad visi lietuviai turėtų didžiuotis mūsų komandos pastangomis. Sunku kalbėti apie tai, kas vyko paskutinę ketvirtojo kėlinio minutę. Tikiu, kad kiekvie na tokia situacija grūdina. Bet ko kia tokia patirtis yra naudinga“, – sakė J.Plaza. Eurolygos „Top 16“ etape „Žalgi ris“ jau penkeriose iš šešerių pra laimėtų rungtynių nusileido var žovams 1–5 taškais. Tritaškį per pratęsimą pataikęs R.Javtokas to kią seriją pavadino absurdiška. „Tiek rungtynių pralaimėti vie nu, keliais taškais... To jau negali ma pavadinti nesėkme ar pasaky ti, kad mums nesiseka, – tai jau yra absurdas. Kaip galima nesinervin ti pralaimėjus laimėtas rungtynes? Ypač žaidžiant su tokia koman
da kaip „Real“, – atsiduso vidurio puolėjas. Jaunųjų talentų šou
Ketvirtajame kėlinyje, kai mačo įtampa pasiekė apogėjų, „Žalgirį“ įkvėpė Mindaugas Kuzminskas. Bene didžiausią pažangą šiemet padaręs jaunasis žalgirietis drąsiai ėmėsi iniciatyvos. „Nusipelnėme laimėti dar vie ną mačą, tačiau sėkmė vėl nebu vo mūsų pusėje. Gerai žaidėme 39 minutes, tačiau paskutinės vienos užteko, kad viskas sugriūtų. Prida rėme tokių klaidų, kokių net vaikai neturėtų daryti. Gaila“, – krimto si jaunasis puolėjas. „Real“ komanda taip pat turėjo sa vo didvyrį. Juodkalnijoje gimęs, ta čiau Ispanijos pilietybę turintis Niko la Mirotičius įmetė visas 18 baudų. 22-ejų 209 cm ūgio talentas pa gerino du Eurolygos rekordus: daugiausiai per vienas rungtynes pataikytų baudų metimų ir taik liausiai per vienas rungtynes bau das metusio krepšininko. Sirgaliai – lyg žarijos
Ilgai išvyką į Kauną prisimins eks centriškoji „Real“ žvaigždė R.Fer
„Fotodienos“ / Roberto Dačkaus nuotr.
nandezas. 15 tūkst. sirgalių „Žalgi rio“ arenoje ispaną pasitiko ypač karštai ir agresyviai. Aistras prieš šį mačą kurstė ne tik revanšo nuotaikos, tačiau ir in cidentas sausio 11-ąją Ispanijos sostinėje vykusių rungtynių pabai goje, kai R.Fernandezas užsipuolė Paulių Jankūną. „Žalgirio“ gerbėjai ispaną pasi tiko kurtinamu švilpimu ir plaka tu su užrašu „Those born to crawl will never rise“ („Gimę šliau žioti niekada neskraidys“ – aut. past.). Vos tik R.Fernandezas pri siliesdavo prie kamuolio, tribū nos vieningu choru į provokatorių kreipdavosi nešvankia skanduote. Prasidėjus antrajam kėliniui, ofi cialaus „Žalgirio“ gerbėjų klu bo „Green death“ nariai ištiesė didelę vėliavą su užrašu „ActoR dUmb cowarD scurvY“ („Nie kingas, bailus, kvailas aktorius“ – aut. past.). „Gerbėjų reakcija į R.Fernande zą? Apie tai daugiau sužinojome iš Martyno Pociaus. Suprantu, kad dėl kai kurių epizodų per rungty nes Madride dabar „Žalgirio“ sir galiai galėjo taip elgtis“, – pripa žino „Real“ treneris P.Laso.
15
šeštadienis, kovo 9, 2013
sportas R.Meilutytės rekordas
Buriavo Brazilijoje
Pergalė ir lygiosios
Olimpinė čempionė Rūta Mei lutytė tarptautinėse „British Gas International Swimming Meet“ plaukimo varžybose Anglijoje pagerino sau priklau siusį Lietuvos rekordą – 100 m laisvuoju stiliumi nuplaukė per 55,28 sek. (ankstesnis re kordas – 55,35 sek.) ir užėmė 5-ąją vietą.
Pasaulio „RS:X“ klasės bur lenčių čempionate Brazilijo je startavęs kaunietis Juozas Bernotas (nuotr.) tarp 66 da lyvių užėmė 26-ąją vietą. De vyniuose įskaitiniuose plau kimuose iš 11 lietuvis surin ko 171 baudos balą. Čempionu tapo britas Nickas Dempsey’s – 30 baudos taškų.
Pirmąsias Europos futbolo ly gos aštuntfinalio rungtynes Giedriaus Arlauskio (nuotr.) atstovaujama Kazanės „Ru bin“ ekipa 0:0 sužaidė su is panų „Levante UD“ vienuolike, o Romos „Lazio“ komanda, kuriai priklauso Marius Stan kevičius, 2:0 įveikė vokiečių „VfB Stuttgart“.
aistros aikštėje nebesutilpo
Atsipeikėjo: broliai Maciai, išėję iš areštinės, pareiškė, kad gailisi dėl konflikto su R.Fernandezu.
Andriaus Aleksandravičiaus, Artūro Morozovo nuotr.
dutinis (2,22 promilės) girtumo laipsniai. Iki vidurnakčio areštinėje buvo ir su „Real“ atvykęs apsaugos dar buotojas, kuris pateikė parodymus. Madrido klubas į Kauną specialiai R.Fernandezui saugoti buvo pa samdęs atskirą apsaugos darbuo toją Chose Mario Alvaresą, tačiau net jis šįsyk nepadėjo.
„Mes jiems kvietimų į rungty nes neduodame, brolius Macius į varžybas pakviečia „Žalgirio“ ko mandos žaidėjai, su kuriais jie bi čiuliaujasi, asmeniškai bendrauja“, – sakė G.Jankauskas. Jis pastebėjo, kad po kiekvienų „Žalgirio“ rungtynių prie tarnybi nio išėjimo esančią nedraudžiamą zoną ateina grupelė sirgalių, lau kiančių „Žalgirio“ ir svečių ko mandų žaidėjų autografų. Tarp sir galių būna ir broliai Maciai. „Apsaug in inkai paž įsta tuos žmones, jie visą laiką elgdavo si kultūringai, todėl ir ketvirta dienio vakarą, pamačius brolius Macius įprastoje vietoje, niekam
Po mačo – incidentas
Šįkart R.Fern and ezas sul auk ė brutalios atakos po mačo. Nese niai Latvijos pilietybės atsisakę ir Lietuvos piliečiais tapę „Žalgirio“ aistruoliai Nauris ir Normundas Maciai „Žalgirio“ arenos prieigo se užsipuolė ispaną, Nauris trenkė krepšininkui į veidą. Dvyniai buvo sulaikyti ir už daryti į Centro policijos komi sariato areštinę. Vienas iš brolių priešinosi sulaikomas, todėl po licijos pareigūnams teko panau doti elektrošoką. Nustatyta, kad abu jie buvo neblaivūs: Nauriui nustatytas sunkus (2,62 promi lės), jo dvyniui Normundui – vi
Pasmerkė poelgį
„Žalgirio“ arenos apsaugos tarny bos vadovo Gintaro Jankausko tei gimu, incidentas truko vos kelias sekundes. N.Maciaus smūgis ne buvo stiprus ir R.Fernandezas ne turėjo smarkiai nukentėti.
Angelė Dementavičiūtė:
Noriu tikėti, kad tai buvo sirgalių vyriš kas emocinis protrū kis, bet ne gerai supla nuota provokacija. G.Jankauskas sakė, kad broliai Maciai yra nuolatiniai krepšinio rungtynių, vykstančių „Žalgirio“ arenoje, lankytojai, jie lydi Lietu vos krepšinio rinktinę į užsienyje vykstančias varžybas.
iš apsaugos darbuotojų nekilo įta rimų. Tai buvo ne tie sirgaliai, iš kurių galima laukti netinkamų veiksmų. Juolab kad visiems ži nomas jų lojalumas Lietuvai, už kurį Prezidentė Maciams sutei kė Lietuvos pilietybę“, – teigė G.Jankauskas. Apsaugos vadovas tvirtino, kad pareigūnai niekada nepraran da budrumo, tačiau prie kiekvie no sirgaliaus apsaugininko nepas tatysi. „Žalgirio“ arenos direktorė An gelė Dementavičiūtė pripažino, kad šis incidentas – labai nema lonus, jis gali turėti neigiamų pa darinių arenos įvaizdžiui, taip pat didelių finansinių nemalonumų „Žalgirio“ klubui. „Kai kurie „Žalgirio“ krepši ninkai per daug prisijaukino bro lius Macius, o šie įgijo nepagrįstą kai kurių žalgiriečių pasitikėjimą ir išskirtinių sirgalių statusą. Pra gaištingas pasitikėjimas ir jų elge sio neprognozavimas dar labiau sukomplikavo ir taip sudėtingą „Žalgirio“ situaciją. Noriu tikėti, kad tai buvo sirgalių vyriškas emo cinis protrūkis, bet ne gerai supla nuota provokacija“, – sakė A.De mentavičiūtė. Direktorė teigė, kad arenos vado vybė atidžiai seka incidento tyri mo eigą ir su visa atsakomybe im sis adekvačių priemonių, kad tokie nemalonūs įvykiai ne pasikartotų.
16
16
šeštadienis, kovo 9, 2013
sportas
„Žalgirio“ ir „Real“ dvikovos aistros aikštėje nebesutilpo 15 Vakar Eurolyga išplati no oficialų pranešimą, kad pradė
E grupė
Berlyno ALBA–Stambulo „Ana dolu Efes“ 86:91 (24:28, 22:22, 22:18, 18:23). 10 788 žiūrovai. Rez ultat y viausi žaidėjai: D.Woodas 24 taš kai (6/10 tritašk ių, 5 rez ultat yv ūs perd av im ai), A.Traorė ir Z.Mor ley po 12/J.Farmaras 23 (5 klaidos), S.Erdenas 12 (8 atkovoti kamuoliai), S.Guleras 10.
taip pat labai dažnai lankosi „Žal girio“ mačuose. Brolius puikiai pa žįsta visi „Žalgirio“ žaidėjai. Tai, kas įvyko ketvirtadienį, nesuvo kiama. Tai išsišokimas, kuris gar bės nedaro nei Lietuvai, nei „Žal giriui“. Krepšininkai sportuoja ir nė neįsivaizduoja, kad gali sulauk ti tokių atakų iš savų ar varžovų aistruolių. Jei tokie dalykai būtų toleruotini, nė vienas krepšinin kas nebaigtų karjeros“, – stebėjosi 1999-ųjų Eurolygos čempionas. „Tai, ką padarė broliai, – baisu. Tokie dalykai jau nebėra sportas. Jie užtraukė gėdą Lietuvai. Tokį poelgį vertinčiau blogai, labai blo gai“, – sakė traumą besigydantis „Žalgirio“ kapitonas P.Jankūnas.
Pradėjo tyrimą
tas incidento Kaune tyrimas. „Madrido „Real“ pranešė apie R.Fernandezo užpuolimą ir ren gia visus reikalingus dokumentus. Incidentas įvyko, kai „Real“ krep šininkai po rungtynių ėjo autobu so link. Eurolygos atstovai kreipė si į „Žalgirį“ prašydami pateikti ataskaitą apie incidentą ir paaiš kinimą dėl saugumo užtikrini mo. Abiejų komandų ataskaitos ir Kauno policijos informacija bus perduota Eurolygos krepšinio val dybos teisėjams, kurie nedelsdami išnagrinės šį įvykį. Eurolyga neto leruoja smurto aikštėse ar už jų ri bų“, – rašoma pranešime. „Eurolyga pradėjo oficialų inci dento tyrimą, todėl apie galimas sankcijas kalbėti dar anksti. Atsiž velgusi į „Real“, „Žalgirio“, Kauno miesto policijos pasiaiškinimus, Eu rolygos drausmės komisija nustatys, kokios sankcijos bus taikomos. Kol kas dar laukiame iš Eurolygos oficia laus rašto. Pateiksime visą informa ciją dėl įvykusio incidento“, – sakė „Žalgirio“ klubo komunikacijos di rektorius Almantas Kiveris Anot jo, klubas netoleruoja tokių veiksmų ir juos smerkia. „Nors in cidentas įvyko arenos prieigose ir ne per rungtynes, tačiau šį įvykį klubas vertina be išlygų neigiamai. Gavęs Eurolygos oficialų sprendimą, „Žal
Rezultatai
Bamb erg o „Bros e Bask ets“– Maskvos CSKA 58:78 (18:23, 17:23, 12:16, 11:16). 6 800 žiūrovų. Sh.Fordas 16, M.Walshas 13 (8 atkovoti kamuo liai)/V.Micovas ir N.Krstičius (8 atko voti kamuoliai) po 17, M.Teodosičius 16 (8 rezultatyvūs perdavimai). F grupė
Pirėj o „Olymp iacos“–„Barc elo na Regal“ 77:90 (20:17, 16:29, 26:17, 15:27). 10 000 žiūrov ų. V.Spanou lis 23 (6 klaidos), G.Printez is 16 (7 atkovoti kamuoliai), J.Powellas 15/ E.Lorbekas 21, P.Mickealas 20 (9/10 dvitašk ių), J.C.Navarro ir A.Tom i čius po 20. Stambulo „Fenerb ahçe Ülker“– Tel Avivo „Maccabi“ 85:94 (22:22, 18:27, 20:22, 25:23). 1 800 žiūrov ų. B.Bogdanov ičius 26, E.Preld žičius 15 (7 rez ult at yv ūs perd av imai), K.Pekeris 13/R.Hickmanas 18 (6 re zultatyvūs perdavimai), D.Smithas 16, D.Loganas 15.
Gresia laisvės atėmimas
Statistika: R.Javtokas (Nr. 15) pataikė trečiąjį tritaškį per savo karje-
rą Eurolygoje.
giris“ pasiliks galimybę imtis teisi nių priemonių dėl galimų nuostolių atlyginimo“, – teigė A.Kiveris. Užtraukė gėdą
„Tai, kas įvyko ketvirtadienio va karą, sunku paaiškinti. Tai nepa teisinama“, – kategoriškai brolių išpuolį įvertino „Žalgirio“ koman
Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.
dos treneris Saulius Štombergas. Jo nuomone, Maciai visuomet pasižymėjo geranoriškumu ir šis jų išpuolis buvo tarsi griaustinis iš giedro dangaus. „Pažįstu brolius jau labai seniai. Jie nuolat atvyksta stebėti rinkti nės rungtynių per Europos ar pa saulio čempionatus ir olimpiadas,
Iš Kauno policijos areštinės broliai Maciai buvo išleisti vakar po pie tų. Bendraudami su žurnalistais jie tryško gera nuotaika. „Mylime „Žalgirį“ ir Lietuvą. Vi siems, kalbantiems negražiai apie Lietuvą, taip ir reikia daryti. Jis (R.Fernandezas – aut. past.) va dino lietuvius komunistais, kitaip negražiai kalbėjo“, – savo poelgį aiškino 42-ejų dvyniai. Ispanų krepšininkui R.Fernan dezui smogęs prisipažino Nauris. „Mes stovėjome, o R.Fernandezas ėjo pro šalį ir mane užkliudė, kažką pasakė. Sudaviau. Nieko tokio ne buvo, gal tik per daug emocijų. Gai limės, bet ką mes galime dabar pa keisti?“ – bėrė žodžius N.Macius. Broliai prisipažino, kad buvo iš gėrę. „Nedaug – po penkis bokalus alaus“, – teigė jie. Maciai neneigė ir to, kad pasipriešino policijos pa reigūnams. „Truputį pamasažavo,
bet nieko tokio. Jūsų policija ge ra“, – juokėsi jie, turėdami galvo je elektrošoką. Kauno vyriausiojo policijos ko misariato atstovas spaudai Kęstutis Kasciukevičius sakė, kad Maciams pareikšti įtarimai dėl viešosios tvarkos pažeidimo. „Jiems gresia atsakomybė – areštas arba lais vės atėmimas iki penkerių metų“, – sakė jis. K.Kasciukevičius ne komentavo, ar sulaukė kokio nors pareiškimo iš nukentėjusiųjų. Taip pat neskelbiama apie sportininko ir jo apsaugos darbuotojo galimo su žeidimo sunkumą.
Rungtynių statistika Kauno „Žalgiris“–Madrido „Real“ 2013 03 07, Kauno „Žalgirio“ arena, 15 010 žiūrovų.
104:105 (29:19, 15:21, 17:23, 23:21, 20:21) „Žalgiris“ Žaidėjas
T.Dardenas D.McGrathas M.Popovičius D.Lavrinovičius V.Lipkevičius R.Javtokas M.Delašas M.Kuzminskas O.Lafayette‘as R.Kaukėnas J.Foote‘as K.Lavrinovičius Komanda
Min.
Tšk.
Dvit.
Trit.
Baud.
AK
RP
PK
K
EF
25:07 16:06 28:24 24:06 0:56 19:11 20:20 19:32 30:38 15:55 24:45
20 9 8 7 6 7 16 13 4 14 104
6/7 1/1 1/5 1/3 0/1 1/2 5/5 1/4 2/3 4/5 22/36 61,1%
2/2 2/3 2/4 1/4 1/1 1/1 2/2 3/7 0/1 0/2 14/27 51,9%
2/4 1/2 0/2 2/2 1/1 4/4 2/2 6/6 18/23 78,3%
5 1 5 2 4 3 3 1 5 32
2 3 3 2 2 5 1 18
1 1 1 3 6
1 2 1 3 1 3 2 1 16
24 6 6 -2 10 14 15 12 25 111
Min.
Tšk.
Dvit.
Trit.
Baud.
AK
RP
PK
K
EF
15:31 28:30 10:48 18:33 35:31 23:12 15:01 24:01 33:04 20:49
4 11 3 4 31 10 2 21 14 5 105
2/3 1/3 1/2 1/3 2/6 1/3 1/2 3/3 1/2 2/3 15/30 50%
0/2 3/6 0/2 3/9 1/5 5/7 4/6 16/37 43,2%
1/2 2/4 18/18 5/6 0/2 0/1 1/2 27/35 77,1%
1 1 2 5 11 2 2 3 3 3 36
4 1 2 8 5 20
2 2 3 1 8
2 3 2 1 3 1 13
3 14 2 5 37 16 -1 18 14 3 113
„Real“ Žaidėjas
D.Draperis R.Fernandezas C.Suarezas F.Reyesas A.Martinas N.Mirotičius S.Rodriguezas R.Hettsheimeiras M.Begičius J.Carrollas S.Llullas M.Slaughteris Komanda
Paaiškinimai: Min. – minutės, Tšk. – pelnyti taškai, Dvit. – dvitaškiai, Trit. – tritaškiai, Baud. – baudų metimai, AK – atkovoti kamuoliai, RP – rezultatyvūs perdavimai, PK – perimti kamuoliai, K – klaidos, EF – efektyvumas.
17
Šeštadienis, kovo 9, 2013
20p.
aukštyn žemyn
Lietuvių šeima Pietų Afrikos respublikoje šiurpo nuo šalies kontrastų.
aukstynzemyn@diena.lt Redaktorė Jūratė Kuzmickaitė
Aktorius G.Savickas rengiasi tapti piligrimu Išgėręs, kaip pats juokauja, cisterną degti nės, dabar negeriantis ir nerūkantis, be silankantis bažnyčioje ir graužiantis sa ve dėl retų skambučių mamai. Apie tai – pokalbis su teatro ir kino aktoriumi Gied riumi Savicku. Darius Sėlenis
kinis vien todėl, kad gyvenu šiais laikais.
– Po to, kai nusifilmavote filme „Valentinas vienas“, po sce nos su guminiu falu... Ar jums svarbus įvaizdis, ar rūpinatės, ką žmonės galvoja apie jus? – Įvaizdis man nėra svarbu. Yra žmonių, kurių nuomonė man svar bi, – tai mama, draugai. Bet gy venime kuriu įvaizdį viduje, kad būčiau sąžiningas sau. Stengiuo si kiekvieną sekmadienį eiti į baž nyčią.
– Kokią knyga dabar guli ant jūsų stalo? – Kai buvau Italijoje, skaičiau „Knygą apie San Mikelę“, nes ten minima daug šventų vietų. Tarp jų – ir tos, kurias aplankiau, – Nea polis, Roma. Vakar „Katalikų pa saulio“ knygyne nusipirkau įdomią knygą „Interviu su egzorcistu“. Da bar galvoju, kaip atpažinti žmones, kuriuose tūno velnias. Kartais ma tai tokių aplink save. Ir suku galvą, kaip tyliai išvaryti iš jų velnią jiems nežinant (šypsosi).
d.selenis@kaunodiena.lt
– Kaip praleidote Valentino dieną? – Italijoje, su spektakliu. Kelionė į Italiją yra malonu. Trečią kartą vykome į miestelį netoli Florenci jos su spektakliu „Dugnas“. – Dugnas ir meilės diena... – Na, taip... Bet ten irgi yra mei lės. Svarbiausia – meilė žmogui. Meilė sau pačiam irgi gerai. – Esate sakęs, kad žudytis iš meilės – kažkas nesuvokia mo. – Šiais laikais taip atrodo. Kvai lina – jis ką, kitos negalėjo susi rasti? Bet kai nusižudė Romeo ir Džuljeta, visi sakė: kaip gražu. Nepateisinu savižudybės, bet gal tam žmogui nutiko tai, ko kitas visą gyvenimą nepatirs? – Kiek žmonių mylite? – Neskaičiuoju. Kartais manai, kad myli, bet kai imi galvoti, ką iš tiesų reiškia mylėti, apima jaus mas, kad iš tiesų net nežinai, kas yra ta meilė. Daug žmonių gerbiu. Myliu muziką, knygas. Labai my liu šeimą. Bet jei skaičiuočiau, kiek žmonių myliu, kiek turiu draugų feisbuke, būtų bėda. Nuomonė: pasak G.Savicko, ir pergalė, ir nuopuolis slypi žmogaus viduje, o ne išorėje.
„Fotodienos“ / Roberto Dačkaus nuotr.
– Feisbuku nesinaudojate? Ne sate šiuolaikinis? – Nesinaudoju. Bet esu šiuolai
Gyvenimas yra kaip uždavinys. Viskas priklauso nuo to, ar spręsi ir kaip spręsi tą uždavinį.
– Esate tikintis žmogus? – Aš tikiu. Tai labai asmeniška erdvė. Galiu tik pasakyti, kad reikia skirti tikėjimą nuo religijos. Man įdomios visos religijos. Ir islamas, apie kurį kalba, neva jis skatina žu dyti. Kryžiaus karai irgi buvo žudy nės. Bet žudo ne religija, žudo žmo gus, kuris manipuliuoja religija. – Ar nėra apmaudu, kad teatre turite daug rimtų vaidmenų, o jus atpažinti pradėjo iš paviršu tiniškų – seriale „Moterys me luoja geriau“ ir ypač po scenos su guminiu falu komerciniame filme „Valentinas vienas“? – Nepadarysiu perversmo, nesu kultūros Che Guevara. Tūkstan čius metų tikroji kultūra – teatras, dailė – nebuvo populiaresnė už ko mercinę. Bet rimtosios kultūros iš liekamoji vertė daug didesnė. Klau simas, tu nori dabar ar po to?
19
18
Šeštadienis, kovo 9, 2013
aukštyn žemyn
J.Plaza: kai reikės išvažiuoti, ž – Kaip Lietuvoje jau 1 čiasi jūsų žmona? – pasiteiravo „Kauno diena“ „Žalgi
rio“ vyriausiojo trenerio. – Ji prastai kalba angliškai, bet su rado čia draugų. Aš jai sakiau, kad jei nori, gali grįžti į Ispaniją arba važinėti kas porą savaičių, tačiau ji nenori. Ne tik dėl manęs. Jai čia pa tinka, ji čia jaučiasi gerai, ji mėgs ta sniegą. Ji yra iš tų žmonių, kurie prie naujų vietų prisitaiko geriau nei aš. Visas vietas, kuriose gyve nome, ji palikdavo verkdama. Ma nau, kad taip pat bus, kai reikės iš važiuoti iš Kauno.
– O jūs mėgstate sniegą? – Man sniegas yra didesnis rūpes tis nei mano žmonai, nes aš vairuo ju. Čia jokių nelaimių nebuvo, bet Maskvoje paslydęs griuvau, visas šonas buvo mėlynas. Mums snie
gas yra kažkas nauja. Niekur tiek daug jo nesame matę.
– Ką manote apie Kauno gat ves? – Kai atvažiavau, klubo vadybi ninkas perspėjo, kad gatvėse bus duobių. Pamaniau, kad jis perde da, tačiau išaiškėjo, kad tai yra tiesa. Manau, kad tokios gatvės – laiko klausimas. Kažkada Ispa nijoje buvo daugiau problemų nei dabar čia, bet viskas pamažu pasi keitė. Jūsų šalis turi daug galimy bių tobulėti. – Ar jau gerai susipažinote su Lietuva? – Gaila, bet tam dar nebuvo lai ko. Kai svetur žaidžiame Euroly gos rungtynes, būna laiko aplan kyti įžymiausias tų miestų vietas. O kai važiuojame žaisti į Klaipėdą
Joanas Plaza:
Didžiuojuosi bū damas šio klubo, miesto ir šalies da limi. Žinau, kad esu Lietuvai svarbiu metu, kai ji auga.
ar Šiaulius, važiuojame kelioms va landoms, nėra laiko kažkur vaikš čioti. Tikiuosi tam skirti laiko po sezono. Jau pažįstu daug Lietuvos žmonių, nenoriu šios šalies palik ti jos neapžiūrėjęs. Neabejojo, kad per ateinančius dešimt metų Lie tuva taps didelės traukos šalimi. Europa vis labiau atras jos miškus, ežerus ir veiklos sritis, kuriose Lie tuva yra stipri. Didžiuojuosi būda mas šio klubo, miesto ir šalies dali mi. Žinau, kad esu Lietuvai svarbiu metu, kai ji auga. – Jums šį sezoną jau teko daug išgyventi. Gal į Lietuvą nebeg rįžtumėte už jokius pinigus? – Neatmetu tikimybės, kad Kau ne praleisiu dar ne vieną sezoną. Į Madridą važiavau keturiems mė nesiams, bet likau ketverius metus. Į Seviliją važiavau vieniems me
tams, bet likau trejus. Kiek užsi būsiu čia, negaliu pasakyti. Tikrai sutikčiau grįžti ir kitą sezoną, bet turėčiau vieną reikalavimą – pa keisti butą. Žinau, kad kiti koman dos nariai dėl to neturi jokių pro blemų, bet aš turiu.
– Žiniasklaidoje pasirodė in formacija, kad buvote likę be elektros energijos, interneto, televizijos ir šildymo. – Ne, tai nėra tiesa. Tiesa yra ta, kad kai žaidėme Vokietijoje su Bam bergo komanda, žmona pranešė, jog bute išjungtas internetas ir televi zija. Ispanijos žurnalistams, var dydamas visas krepšinio užkulisi nes problemas, pasakiau ir apie tai. Po kurio laiko paskambinę jie juo kais pasiteiravo, ar dar bute turiu elektrą. Aš juokais atsakiau, kad dar turiu, bet nežinau, kada ji gali
Katalonijos dukra pasigenda ne saul Virginija Skučaitė
v.skucaite@kaunodiena.lt
Joano Plazos žmona Margarita gy vūnų prieglaudoje „Penkta koja“ nuoširdžiai talkina savanoriškai čia dirbantiems žmonėms, kar tu su jais siekdama sugrąžinti be daliams keturkojams gyvenimo džiaugsmą, jų sveikatą ir pasiti kėjimą žmogumi. Dėsningas atsitiktinumas
Besispardant prieš pabaigą žie mai, pūtė šaltas vėjas, sūkuria vo snaigės. Prie įvairaus plauko ir dydžio benamių šunų su kibiru vandens rankose sukiojosi spor
tine apranga vilkinti jaunatviškos išvaizdos moteris. „Aš čia atva žiuoju bent porą kartų per savaitę pagirdyti ir pašerti šių nelaimin gų keturkojų, kurių dėl vienokių ar kitokių priežasčių atsisakė jų bu vę šeimininkai“, – aiškino bena mių gyvūnų prieglaudoje „Penkta koja“ užkalbinta Margarita Plaza, savo gimtojoje Katalonijoje (Ispa nijos regionas – red. past.) sava noriaujanti Barselonos ir Sevilijos gyvūnų prieglaudose. Kas atvedė šią garsaus žmogaus žmoną į vieną iš gyvūnų prieglau dų Kaune? Pasirodo, dėsningas atsitiktinu mas. Marga (taip Margaritą vadina
draugai katalonai) Naujųjų metų išvakarėse Kauno centre pastebė jo pirotechnikos išsigandusią besi blaškančią kalytę ir ją priglaudė. Tokie pametę galvas gyvūnai Naujųjų metų išvakarėse – jokia naujiena Kaune. Mat linksmybės prieš didžiąsias metų šventes Lie tuvos miestuose ir miesteliuose tampa tikru košmaru lakstantiems ant žemės ir skraidantiems virš jos gyvūnams – apkvaitusių žmo nių be jokių apribojimų naudojama pirotechnika sukelia didžiulį stresą ir laukiniams paukščiams, ir nami niams gyvūnams. Sujaudino kasdienybė
Paklydusios kalytės šeiminin ko paieška atvedė Margą į gyvūnų prieglaudą „Penkta koja“ – mote rį čionai su kalyte atvežė „Žalgirio“ komandos gydytojas Petras Miku čionis. „Prieglaudoje apžiūrėjus kalytę paaiškėjo, kas jos šeimininkas, – tai buvo įrašyta ausyje aptiktoje mikroschemoje. Buvau labai lai minga, kad pavyko susisiekti su rastinukės šeimininku, ir kalytė iškeliavo į savo namus. Tačiau tai, ką pamačiau pačioje prieglaudoje, mane labai nuliūdino“, – pasako jo M.Plaza. „Priglausti šunys čia ir žiemą gy vena po atviru dangumi. Tiesa, jie turi būdas, kuriose pakreikta šieno, tačiau bedaliai vis vien kenčia šaltį, vėją, sniegą, šlapdribą. Tik mažes ni keturkojų broliai apgyvendin ti senuose autobusuose, kur jiems įrengti laikini voljerai“, – jautriai apie benamių gyvūnų gyvenimo sąlygas kalbėjo Marga. Būtent tai ir paakino imtis to, kas jai jau daugelį metų įprasta gyve nant Katalonijoje – savanoriau ti gyvūnų prieglaudoje. Marga dėkinga Kauno „Žalgirio“ klubo sporto direktoriaus Vitoldo Ma salskio dukrai Linai, suderinusiai su „Penktos kojos“ vadovais jos savanorystę prieglaudoje. Pažįsta iš tolo
Klausimas: dar nežinia, kas džiaugiasi labiau – ar duodantis, ar gau
nantis.
Luna – tai antra ge riausia do vana, ko kią esu ga vusi savo gyvenime.
Iš kur toks Margos pasiaukoji mas, atida bedaliams gyvūnams?
Namuose: labradorė gyvena M. ir J.Plazų bute kaip vis
Į šį klausimą M.Plaza atsako labai paprastai: „Nuo vaikystės mylėjau gyvūnus, žavėjausi jų beatodairiš ka meile šeimininkui, kuris, deja, dažnai tą meilę išduoda, palikda mas savo šunį likimo valiai.“ „Žinote, ir Ispanijoje netrūks ta tokių žiaurių žmonių – antraip juk nebūtų gyvūnų prieglaudų. Jos Ispanijoje, kaip ir Lietuvoje, išsi laiko vien padedant visuomenei, bendrovėms ir savanoriams. Aš esu viena iš tokių rėmėjų ir pagal bininkių“, – kalbėjo „Žalgirio“ vy riausiojo trenerio žmona. Nenuostabu, kad šią kuklią, jaut rią mažesniųjų už mus likimui mo terį „Penktos kojos“ globotiniai pažįsta iš tolo.
Prie M.Plazos automobilio, įva žiavusio į „Penktos kojos“ terito riją, pirmoji pribėgo prieglaudos senbuvė Bagira (jai leidžiama lais vai lakstyti, nes kalytė prieglau dą jau laiko savo namais) ir patik liai įbruko savo snukį tarp Margos rankų. Ši nešykštėjo Bagirai švel numo. Ir su kitais keturkojais beda liais Marga elgėsi taip pat – lie tuviškai sakydama „geras, geras“, glostė kiekvieną prieglaudos gy ventoją, maitino, girdė, valė bū dų aplinką, voljerus. Jei nematytum – nepatikėtum, kad tokius darbus širdingai atlie ka žinomo ne tik Europoje krepši nio trenerio žmona, beje, pati žai dusi krepšinį.
„Geras“ taria lietuviškai
Vos Marga išlipo iš „Žalgirio“ ko mandos trenerio vardu pažymė to automobilio, ją pasitiko džiugus lojimas – nors ir prirakinti gran dinėmis prie būdų, šunys veržė si jos link.
Jie irgi turi teisę
Marga žino, kad „Penkta koja“ ieško prig laust iems gyv ūn ams naujų šeimininkų ir niekada ne siunčia į amžinąsias medžiok lės pievas tų šunų, kuriems ilgai
19
Šeštadienis, kovo 9, 2013
aukštyn žemyn kaunodiena.lt/naujienos
mona verks būti išjungta. Žurnalistai išpūtė is toriją, kad mes neturime nei elekt ros, nei šilumos. O nesusipratimo priežastis – nesutarimai su buto savininku. Vos dėlto išgirdęs apie „Žalgirio“ finansines problemas, jis nieko neperspėjęs ėmėsi veiks mų. Kaip ir sakiau, kažkodėl taip įvyko, kad su tokia problema susi dūriau būtent aš.
ta greitai susidraugauti, bet taip pat sakoma, kad katalonas drau gas yra draugas iki gyvenimo pa baigos. Manau, kad tą patį galima pasakyti ir apie lietuvius. Pradėjus bendrauti lietuviai yra gana šalti, bet kai juos pažįsti iš arčiau, ga li užmegzti draugystę iki gyveni mo pabaigos. Manau, kad aš jau tai padariau.
– Ar buto savininkas turėjo di delės įtakos susidaryti nuomo nę apie lietuvius? – Ne. Tas su butu susijęs nesusip ratimas yra vienas iš aplinkinių trukdžių, tačiau visi mane klube supantys žmonės yra labai malo nūs, paslaugūs.
– Daug dirbate. Kaip atsipalai duojate? – Ispanijoje, norėdamas atsipa laiduoti, motociklu išvažiuodavau porai valandų be jokio tikslo bet kuria kryptimi. Pabūdavau vie nas. Čia motociklo neturiu, todėl išeinu pasivaikščioti su žmona ir šunimi, naktimis rašau knygą. Kai dirbi užsienyje, turi labiau steng tis. Pailsėsiu vasarą. O dabar tu riu daug darbo, kurį mėgstu.
– Lietuvoje susiradote draugų? – Taip. Aš esu katalonas. Ispanijo je sakoma, kad katalonai nemėgs
ės, o jautrumo
Aktorius G.Savickas rengiasi tapti piligrimu – O jūs kaip norite: 17 dabar ar po to? – Aš nenoriu ko nors daryti vien
todėl, kad apie mane kalbėtų. Stengiuosi netrukdyti žmonėms gyventi. Labiausiai norėčiau tyri nėti vandenyno gilumas arba bū ti vaikų darželio auklėtojas. Ne dirbu tam, kad mane pažintų. Na, taip, kinas... – ... kuria populiarumą ir lei džia uždirbti. – Taip, kinas yra pinigai. Bet ne gali sakyti, kad komercinis kinas – tai pigiena, o štai teatras... Teatre irgi būna daug š..., net kai kalba ma apie rimtus dalykus. Kartais žmogus sėdi scenoje ir mastur buojasi. Rimtai. – Žmogus dabar nenori galvo ti. Jam patogiau praryti jau su kramtytą produktą. – Taip, dabar už mus visi galvo ja. Išmanusis telefonas, kompiu teris, automobilis. Bet mes ne gauname daugiau laiko gyventi. Išmanusis telefonas atima dar daugiau laiko, o protingesni ne tampame. Knyga jau tapo atgy vena. Netrukus tokia taps ir tele vizija, nes yra internetas. Keista, kai žmogus sako, kad televizija yra blogis, bet naudojasi inter netu. Tai gali būti lygiai toks pat blogis – keisti vieną po kito ka nalus ar interneto puslapius. Aš, jei turiu laiko, žiūriu tele vizorių. Vakar per MEZZO kana lą žiūrėjau nuostabią prancūzų operą, taip pat dokumentinį filmą apie Gorkį. Labai įdomu. Mes pa tys pasirenkame. – Tokios mintys kyla artėjant Kristaus amžiui? Balandžio 16 d. jums sukaks 33-eji. – Nieko keisto. Rengiuosi piligri mo kelionei. Birželį noriu perei ti šventojo Jokūbo keliu Ispanijo je. Ar vienas? Tikiuosi, ne.
sateisė šeimos narė. Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.
nepav yksta surast i nauj us na mus. „Žinau, kad šioje prieglau doje dirbantys žmonės daro viską, kad pagerintų savo globotiniams gyvenimo sąlygas. Mačiau, kiek daug padaryta rekonstruojama me sename pastate, kuriame šie met numatoma įkurdinti visus šią žiemą atvirame ore kentusius šu nis“, – kalbėjo M.Plaza. „Ten, Linksm akalnyje, jiems bus daug geresnės gyvenimo są lygos, tačiau užbaigti darbų bus neįmanoma, jei nepadės visuo men ė, versl in inkai. Nesvarb u, kad šie keturkojai vargšai ma žai kam reikalingi – jie turi teisę į padoresnes gyvenimo sąlygas. Ar jos tokios bus, priklausys nuo žmonių geranoriškumo ir jaut rumo“, – įsitikinusi Marga, savo lėšomis parėmusi prieglaudos re konstrukciją. Bute laiko šunį
Joanas Plaza su žmona Margari ta gyvena Kauno centre ne vie
ni – kartu su jais puikiai jaučiasi nepaprastai draugiško būdo lab radorė Luna (liet.k. – Mėnulis), atsivežta iš Ispanijos. Luna kiekvieną svečią meiliai sutinka ir palydi, neatsisako ma loniai bendrauti, pavyzdžiui, ant minkštasuolio, nors svetainėje tu ri erdvų minkštą guolį. „Luna – tai antra geriausia do vana, kokią esu gavusi savo gyve nime. Kokia buvo pirmoji? – nu sišypsojo Marga. – Tai irgi buvo šuo – Laris gyveno su mumis 11 met ų. Jis ats irad o mūs ų su Joa nu nam uose, kai netekau savo nuo vaik yst ės aug intos 21 met ų katės.“ „Abu šun is man pad ovan o jo Joanas, – pasakojo M.Plaza. – Pirm ąj į gavau savo jub il iej in io gimtadienio proga, o antrąjį – kai pirmasis šuo iškeliavo į dau sas, palikdama namuose tuštumą. Beje, labai džiaugiuosi, kad Luna apsiprato Lietuvoje su sniegu ir su malonumu jame žaidžia.“
– Piligrimo kelias – savęs ar atsakymų į klausimus paieš kos? – Jau atradau save ir žinau, ko no riu. Vis dėlto gyvenimas yra kaip uždavinys. Viskas priklauso nuo to, ar spręsi ir kaip spręsi tą už davinį. Jei teisingai dauginsi, su dėsi, dalysi, pridėsi, sulauksi tei singo atsakymo. – Norint mokėti teisingai atlik ti veiksmus, reikia mokytojo. – Gyvenimas ir yra mokytojas. Geras mokinys turi mokytis iš klaidų. Kartais jauniems linkiu patirti klaidų. Aš džiaugiuosi net nuopuoliais. Yra tokių, kurie mo kosi iš kitų nuopuolių, bet visada labiau įvertinsi, kai pats tai būsi patyręs. Kai žmogus netyčia par krenta ir susitrenkia, kai kam su kelia juoką. O tu nenori parody ti, kad skauda, todėl irgi juokiesi. Tai vaidyba: vienas juokiasi, nors turėtų užjausti, kitas juokia si, nors turėtų prisipažinti, kad jam skauda. O norisi tikrumo: jei skauda – tai skauda, jei juokiesi – juokis. Tik nemeluok sau.
Pozicija: „Mūsų valdžia yra asociali“, – sako G.Savickas, kalbėda
mas apie Lietuvą paliekančius žmones ir tuos, kurie valdo šalį.
– Sakote, žinote, ko norite. Ko? – Žinau, kad esu žmogus. Aš esu aš, bet kiekvieną dieną galiu būti kitoks, nes būna skirtingų situa cijų. Gyvenime nėra griežtų tai syklių. – Užsiminėte, kad džiaugiatės ir nuopuoliais. Koks didžiau sias jūsų nuopuolis? Statinė degtinės ir su tuo susiję da lykai? – Tai buvo cisterna, ne stati nė. Bet kuo toliau, tuo labiau su pranti, kad ne tik tokie dalykai yra nuopuolis. Reikia kalbėti apie vi dinius dalykus. Savęs nemylėji mas yra nuopolis. Degtinės cister na nėra nuopuolis. Nuopuolis esu aš, mano vidus. Tinginystė, apsi leidimas. Nepaskambinti mamai – nuopuolis. Randi šimtus pa siteisinimų ir staiga suvoki, kad prabėgo metai, mama jau sena, o tu vis nerasdavai laiko net pa skambinti. Mano tėtis jau miręs.
Labiausiai norė čiau tyrinėti vande nyno gilumas arba būti vaikų darželio auklėtojas. – Mes dažnai nepasakome ir nepadarome kažko gero ir tai sup rantam e tik stov ėd am i prie kapo. – Tai – skaudžiausias dalykas. Dabar galvoju, kad mamą reikia kur nors vežti, viską dėl jos da ryt i. Sekm ad ien į pad arys iu jai staigmeną. Ji, deja, ligoninėje. Kartais šmėkštelėja kaustanti mintis, kad prasėdžiu prie tele vizoriaus, bet nepaskambinu ar nenuvažiuoju pas savo brangiau sią žmogų. Gali eiti ilgą ir sun kų šventojo Jokūbo kelią, bet ne nueiti paskutinių metrų. – Nerūkote, nevartojate al koholio, sportuojate. Gyve nimas sukasi ratu. Nebaisu,
Gedimino Bartuškos nuotr.
kad blogi įpročiai sugrįš? – Bus – tai bus. Jei bijosiu, išger siu. Daug blogiau yra jėgos, val džios troškimas. Lietuvos valdžia. Valstybė yra kaip šeima, valdžia – kaip tėvai, kurie turi prižiūrėti savo vaikus, kad jie būtų laimingi, sotūs, aprengti. O kaip tie tėvai rūpinasi, jei 30 proc. vaikų pabėgo ir dar bė ga? Tokiems tėvams iškart reikia atimti tėvystės teises. O jie dar no sį iškėlę, kad tokie yra – tėvai, ku riuos palieka vaikai. Mūsų valdžia yra asociali. – O ar nėra nėra asocialu, kai žmonės puikuojasi savo po rtretais ant dangoraižių? Kad ir jūsų nuotrauka Pietų Korė joje? – Tai – ne mano problema. Per galė buvo spektaklis. O portretą ne aš kabinau. Net liftu man bu vo nemalonu kilti, kai mačiau tą plakatą. – Kokia didžiausia Giedriaus Savicko pergalė? Koks di džiausias malonumas? – Ramybė. Baseinas. Mama. Drau gai. Paprasti dalykai. Kartais lai mingas pasijuntu netikėtai – kad ir važiuodamas automobiliu. Bū na, kad mes neįvertiname, ką ga lime. Padarome kažką, ko nesuvo kiame, ir tik po to pajuntame laimę. Didelė laimė yra turėti vaikų. Deja, aš jų neturiu. – Jau radote tą vienintelę? – Tai galėsiu pasakyti po 60 metų. Tik gyvenimo gale. Jei dar gyven siu aš, jūs, paskambinkite ir pa klauskite, ar tai – vienintelė. – Jei žinotumėte, kad laukia paskutinis gyvenime vaid muo, kokį pasirinktumėte? – Būčiau su didele žila kvepiančia senelio barzda. Dar šviežia gal va. Greta ir kituose kambariuo se – 24 anūkai, 12 vaikų. O man tiek metų, kad jau nėra ašarų. Visi mane išlydi, o aš tariu: „Na štai, viskas, padariau, o dabar – atsa kymas.“
20
Šeštadienis, kovo 9, 2013
aukštyn žemyn
Pietų Afrikos Respublika – tarp
Poilsis: A.Motekaitienė PAR ilsėjosi su vyru ir vaikais.
Tviskantys dangoraižiai ir dvokiantys lūšnynai, aptvertos pen sininkų teritorijos ir nacionaliniai parkai, aukštesnės rasės atsto vais už juodaodžius save laikantys baltaodžiai ir deimantų ka syklos, nuostabūs vaizdai ir siautėjantys vagys. Tai – Pietų Af rikos Respublika (PAR). Paminklas: N.Mandelos aikštę puošia jo skulptūra.
Darius Sėlenis
d.selenis@kaunodiena.lt
Priminė JAV
Pietų Afrikos Respublikoje (PAR) beveik tris savaites pas draugus Christo ir Marlizę su šeima vie šėjusi LCC universiteto rinkoda ros direktorė Aistė Motekaitienė iš įdomios šalies atsivežė pilną skry nią įspūdžių. „Tarsi JAV“, – toks buvo pirma sis A.Motekaitienės įspūdis, lėk tuvui nusileidus finansiniame PAR centre Johanesburge prieš vykstant į Pretoriją, trečią pasaulyje miestą pagal užimamą plotą. „Tokie patys kaip JAV kelio ženk lai, aplink kalba angliškai, panašūs gyvenamieji privačių namų kvarta lai, dangoraižiai“, – pasakojo ji. Universitete dirbantys Aistės ir jos šeimos draugai priklauso vidu tinei PAR klasei. Christo ir Marli zės namuose nesijaučia prabangos, nėra baseino, o nedidelis, labai jau kus namukas – grotuotas ir supa mas aukštos tvoros su elektros vie la ir signalizacija. Sankryžose uždaro langus
„Šalyje – didelis nusikalstamumas, bet atrodė, kad vietiniai labiau bi jo nusikaltėlių, nei realiai reikėtų jų bijoti“, – svarstė Aistė. Tiesa, PAR didelis nedarbas, kiekv ien oje sank ryž oje išv ys i šlamštą pardavinėjančių, elgetau
jančių žmonių. Todėl vairuotojai akimirksniu uždaro langus. „Baltaodžių PAR – apie 10 proc. Iki 1994 m. jie ir juodaodžiai turė davo atskirus suoliukus parkuose, įeigas į parduotuves ar kitus pa status, – stebėjosi A.Motekaitie nė. – Neofic ialiai vis dar jaučiama, kad ten baltieji save laiko aukštes ne rase.“
tiškai išrinktas PAR prezidentas. Dabar kiekviename PAR mieste yra N.Mandelos vardu pavadintų kelių, tiltų, aikščių. Mokė rasizmo ideologijos
Johanesburgas išdygo mažiau nei per šimtmetį ir pagal augimo tem pą yra pirmas miestas pasaulyje. Sparti pažanga – dėl atrastų dei mantų ir aukso.
Kontrastai pribloškė
Lietuviai pervažiavo ne vieną lūš nynų rajoną. Gyventojai ten netu ri elektros, kitų reikalingų sąlygų normaliam gyvenimui. Jie degina laužus ir ant jų gami na maistą, todėl dažnai kyla gaisrai ir tokie rajonai sudega. „Kontrastas nerealus – vakarie tiškas pasaulis, kuriame nieko ne trūksta, skendi prabangoje, ir lūš nynai, kuriuose gyvena labai daug skurstančių žmonių“, – pasakojo įspūdžius lietuvė. Pro garsiausią juodaodžių lūšny nų regioną Mamelode, kuris žino mas ir kaip vagių gyvenamoji vieta, keliautojai iš Lietuvos pravažiavo nesustodami ir uždarytais auto mobilio langais. Pro šiukšlyn uose, smarv ėje skendintį rajoną reikėjo važiuo ti ir iki Nelsono Mandelos namu ko Vilakazi gatvėje Johanesburge, kuriame kadaise gyveno 27 metus kalėjęs, vėliau Nobelio premija apdovanotas pirmasis demokra
Bananus žmonės skina žalius, nes pri nokusius tuoj pat nuraško beždžionės, kurių daug kaip val kataujančių kačių.
Dabar tai – PAR finansų ir inves ticijų centras: pilnas dangoraižių, transporto srautų, su skirtingiau siais rajonais. „Kadaise juodaodžiams reikė jo specialių dokumentų, leidžian čių jiems įeiti į baltųjų kvartalus. Būtent tokį dokumentą sudegino N.Mandela, – pasakojo Aistė. – Ilgus šimtmečius žmonėms buvo aiškinama, kad ir gamtoje tos pa čios taisyklės – žirafos gyvena su žirafomis, drambliai su drambliais ir niekur nevyksta jokia kraujomai
ša, todėl daugeliui baltųjų skirtin gos teisės su juodaodžiais buvo įprasta.“
„Saugojomės, kad virš galvos lakstančios beždžionės nesugalvo tų nusilengvinti“, – juokėsi Aistė.
Deimantų kasyklų tuneliais
Namų šiltinti nereikia
Nacionalinis parkas, kur gyvūnai gyvena laisvėje, lietuvius sužavė jo. Zebrai, bizonai, stirnos, vietos elniai, liūtai, žirafos, šernai, kroko dilai, įvairiausi paukščiai, begemo tas, raganosis. Čia galima pamaty ti daugybę gyvūnų rūšių. „Ilgai ieškojome dramblių, kol pagaliau vienas jų perėjo kelią tie siai prieš mūsų automobilį“, – nu sijuokė A.Motekaitienė. Jos vyras vietos restorane ryžosi paragauti krokodilienos. Ji didelio įspūdžio nepadarė. Parkas „Gold Reef City“ įreng tas kaip sen ov in is kaln akas ių miestelis. Žmonės gali aplankyti ir dei mantų kasyklą, kur buvo rastas di džiausias deimantas pasaulyje. Da bar jis spindi Didžiosios Britanijos karalienės karūnoje. Kasykla turi griežtas taisyk les: įleidžiami lankytojai tik nuo 16 metų. Tai – vienintelė ekskur sija pasaulyje, kur žmonės vaikšto tikrais deimantų kasyklų požemi niais tuneliais. Vaikams įspūdį padarė pingvi nų rezervatas, Beždžionių mies tas, kur žmonės jaučiasi tarsi įka linti narve, o aplink juos siautėja beždžionės.
PAR žiemą dienos temperatūra sie kia apie 11–13 laipsnių ir nuolat švie čia saulė. Naktį retkarčiais tempera tūra nukrenta iki nulio. Namai – be apšiltinimo, įprasti langai, viengu bas stiklas, grindys – plytelių. Tą patį kondicionierių, kuriuo vasarą vėsina patalpas, žiemą vie tiniai kartais naudoja ir šildymui. „Į Keiptauną suvažiuoja žmonių iš visos PAR, daug turistų iš JAV, Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Nyderlandų. Miestas dūzgia nuo žmonių gausos, restoranai pilni, – juos sužavėjusį miestą gyrė Aistė. – Nuostabus vaizdas atsiveria nuo lygaus kaip stiklas Table (Stalo) kalno. Jis įtrauktas į septynių na tūralių gamtos stebuklų sąrašą ir miestą lyg padalija pusiau.“ Viename populiariausių šalies ku rortų ir paplūdimių Strand vėjuotą dieną galima išvysti daugybę bang lentininkų ir jėgos aitvarų meistrų. Pensininkų gyvenvietės
Aistė susipažino su prieš metus iš Durbano į Pretoriją atsikrausčiu siais Christo tėvais. „Bananų Durbane tiek, kad iš jų kepdavome keksus, duoną, ku rią šaldydavome“, – apie fazen dą Durbane, kurioje, be bananų,
21
Šeštadienis, kovo 9, 2013
aukštyn žemyn
p deimantų ir skurdo
Kelias: pakeliui į bene gražiausią PAR miestą – Keiptauną.
derėjo ličiai ir avokadai, pasakojo Christo tėvai. Durbane bananus žmonės skina žalius, nes prinokusius tuoj pat nu raško beždžionės, kurių daug kaip valkataujančių kačių. Kavinėse ka
bo perspėjantys ženklai, nes be ždžionės vagia maistą, daiktus. Pretorijoje Christo tėvai nusipir ko namuką senjorams skirtoje teri torijoje. Ta vieta griežtai saugoma, aptverta, yra sargybinių postai,
Aistės Motekaitienės asmeninio archyvo nuotr.
pakeliami užkardai. Namą galima pirkti sulaukus 45 metų, bet gyven ti jame leidžiama nuo 60 metų. „Ten tylu ramu, yra ligoninė, centras, kur senjorai valgo ir bend rauja, biblioteka. Teritorijoje gy
vena apie 300 žmonių. Tokios gy venvietės PAR labai populiarios“, – pasakojo Aistė. Keliautojai iš Lietuvos neaplen kė moderniai įrengto „Žmonijos ištakų“ muziejaus. Kai kurių šalių,
taip pat ir PAR, mokslininkai tvir tina, kad žmonijos ištakos – Afrika. Čia rasti seniausi žmonijos istori joje žmogaus kaulai. Tų mokslinin kų nuomone, pirmieji mūsų plane tos žmonės buvo juodaodžiai.
22
Šeštadienis, kovo 9, 2013
aukštyn žemyn
Lietuvės medicininio dizaino idėja sudom Jevgenijos Sidorevič svajonė – dirbti me dicinos dizaino srityje. Vilnietė sukūrė dirbtinio širdies skilvelio dėklo dizainą, o vokiečių medicinos bendrovė „Berlin Heart“ tą dėklą pradėjo gaminti. Laima Žemulienė l.zemuliene@diena.lt
uždarydamas mašinos dureles, nu kirto iš to dėklo išvestą kabelį“, – pasakojo 25 metų J.Sidorevič.
Žvelgė iš praktinės pusės
Dirbtinio širdies skilvelio įran gą ligonis paprastai nešiojasi su savimi kokiame nors dėkle. J.Si dorevič sukūrė naują to dėklo, tiksliau, diržo, dizainą. Jį sukur ti pastūmėjo asmeninė patirtis – moters senelis turėjo širdies pro blemų, todėl nuolat nešiodavosi tą įrangą. O jos dėklas nebuvo pa togus. Tai Jevgeniją – tuomet dar Vilniaus dailės akademijos dizai no specialybės studentę – priver tė pažvelgti į dizainą iš praktinės pusės.
Viskas buvo apskai čiuota – Berlyne ji jautėsi nesuvaržyta. Jai dar buvo pasiū lyti vokiečių kalbos kursai, už kuriuos mokėjo įmonė.
„Tada kaip tik reikėjo rengti bakalauro darbą. Jo vadovas Juo zas Brundza (dabar Dailės aka demijos Dizaino katedros vedėjas – red. past.) užduotį suformula vo labai taikliai – „eiti“ į dizai ną per žmogų. Reikėjo pasirinkti žmogų, kurį labai gerai pažįsti, ir aprašyti kasdienį jo gyvenimą: ką jis mėgsta, kuo gyvena. Iš tos ana lizės pamatai, ko iš dizaino pusės tam žmogui trūksta“, – pasakojo dizainerė. „Mačiau, kaip ta įranga nešioja ma, naudojama ir kokie jos minu sai. Buvo net atvejų, kai žmogus,
pacientams, kurie turi širdies pro blemų“, – tada vylėsi Jevgenija. Vokiečių specialistai dizainerę pasikvietė trims dienoms. Dirbti nio širdies skilvelio gamyboje su kasi inžinieriai, chemikai, IT spe cialistai – Jevgenijai viskas buvo parodyta. Kai mergina parodė savo darbą, vokiečiai paprašė, kad jo maketą paliktų dviem savaitėms. Po dvie jų savaičių ji sulaukė skambučio – įmonė kvietė atvykti į stažuo tę pusei metų, kad drauge šį dar bą įdiegtų į gamybą.
Dėklą išbandė ir pati
Dizainerė nusprendė sukurti pato gų dirbtinio širdies skilvelio įran gos dėklą, kuris nevaržytų ligonio judesių, kasdienės jo veiklos ir su teiktų jam kuo daugiau laisvės ir erdvės. Dėl to ji atliko daugybę vi sokių tyrimų. „Pati įranga sveria apie 2 kg. Su kūriau kelis to dėklo variantus. Jį pati nešiojau – bandžiau įsijausti, kaip jis „gula“ ant paciento. Visus elementus norėjau išdėstyti taip, kad įrangos svoris būtų tolygiai pa skirstytas ant žmogaus kūno. Kad pacientui būtų patogu ir pasilenk ti, ir atsistoti, ir vaikščioti. Pasku tinė mano dėklo forma – diržas su petnešomis. Jo elementai slankio ja. Iš medicininės pusės man labai pagelbėjo kardiochirurgas profeso rius Vytautas Sirvydis“, – pasako jo J.Sidorevič. Studentės darbas Vilniaus dai lės akademijoje buvo įvertintas puikiai. „Tai – komandinis mano, mano šeimos (ypač mamos), mano darbo vadovo J.Brundzos ir profe soriaus V.Sirvydžio darbas“, – sa kė J.Sidorevič. Pakvietė atvykti stažuotis
Jevgenijos seneliui buvo implan tuota vokiška „Berlin Heart“ įmo nės dirbtinio širdies skilvelio įran ga. Atsiminusi, kad ant tos įrangos dėklo buvo užrašytas toks logo tipas, mergina išsiuntė įmonei elektroninį laišką: „Jeigu jus do mina mano idėja, galiu atvažiuoti jums jos pristatyti.“ „Norėjosi, kad tas mano sukur tas dėklas būtų ne į stalčių įkištas, o pritaikytas gyvenime – pagelbėtų
Patiko vokiška tvarka
Tie pusė metų prasitęsė – Berly ne ji gyveno devynis mėnesius ir vaikščiojo į darbą. Įmonėje turėjo atskirą kabinetą ir darbo stalą. Visus devynis mėnesius Jevge nija gavo algą, įmonė jai nuomojo puikų vieno kambario butą mies to centre. Iš uždarbio ji pragyve no ir mokėjo už butą. Viskas buvo vokiškai apskaičiuota – Berlyne ji jautėsi nesuvaržyta. Negana to, jai dar buvo pasiūlyti vokiečių kalbos kursai, už kuriuos mokėjo įmonė. Pirmą mėnesį be šeimos, arti mųjų, draugų buvo sunku. Paskui ji pastebėjo, kad mieste yra daug da lykų, kurie džiugina. Berlynas – la bai atviras miestas. Ten kiekvienas suras tai, ko jam reikia, ko jis nori. „Man labai patiko dirbti su vokie čiais ir gyventi Berlyne“, – džiau gėsi Jevgenija. Labiausiai jai patiko vokiška tvarka. Anūkei padeda ir miręs
Pirmiausia, pasitelkiant mulia žą, Jevgenijai buvo parodyta, kaip įjungiama dirbtinio širdies skilve lio įranga. Jų komanda reguliariai susitik davo ir aptardavo, ką nuveikė, pa vyzdžiui, per mėnesį. Visi koman dos nariai, anot jos, – kaip viena grandinė. Viskas taip tvarkinga, ir jeigu kuri dalis kliba, jie žino, kas yra silpnesnis šioje komandoje. Viskas vyksta laiku, viskas tikslu. Diskusijos vykdavo angliškai. Niekada nebūdavo puolimų – tiktai mandagūs patarimai. Daugiausia ten buvo inžinierių vyrų, o Jevge nija – studentė. Į ją jie žiūrėjo kaip
Sritis: „Per praktiką Vokietijoje atradau save toje dizaino srityje, kurio
je tiktai ir norėčiau dirbti, – tai medicininis dizainas“, – džiaugėsi J.Si dorevič. Margaritos Vorobjovaitės nuotr.
į žmogų, kuris yra kompetentingas dizaino srityje, su kuriuo kartu gali ieškoti kompromisų. Anot pašne kovės, tai buvo darbas, kuris tave skatina, motyvuoja. Gal senelis anūkei tiesiog paro dė jos gyvenimo kelią ir dabar jai padeda? „Gal. Visko gali būti. Jis man bu vo ir yra labai brangus“, – sakė Jev genija. Pasiilgsta Berlyno šurmulio
„Per praktiką Vokietijoje atradau save toje dizaino srityje, kurio
je tiktai ir norėčiau dirbti, – tai medicininis dizainas. Kartais tai ir emociškai sudėtinga – tu ma tai ligon ius, sup rant i, kur iems ko reikia. Tu nekuri kokio nors gražaus daikto, į kurį būtų tie siog malonu žiūrėti, – kuri daik tą, kuris reikalingas, naudingas ir naudojamas šią akimirką“, – dės tė Jevgenija. Vilnietės bendradarbiavimas su „Berlin Heart“ įmone tęsiasi. Dirb tinio širdies skilvelio įrangos dėk lo dizainą, kurį sukūrė J.Sidorevič, vokiečiai įdiegė į gamybą. Šis dėk
R.Petrauskas: Rusijoje nen Darius Sėlenis
d.selenis@kaunodiena.lt
Gyvenime ne viskas saldu, ne vis kas patinka ir ne viskas rožėmis klota. Šį kartą apie tai, kas nepa tinka, nemalonu ar baisu, – sporto komentatorius, televizijos laidų vedėjas Robertas Petrauskas.
– Labiausiai erzinantis žurna listų klausimas? – Oi, nežinau. Būna, kad klausimai kartojasi, kai kurie žurnalistai bū na nepasirengę interviu. Vienas iš tokių klausimų – kaip pradėjau ko mentuoti? Atvirai: sporto komentatorius R.Petrauskas prisipažino, kad yra jo nu
viltų moterų.
Gedimino Bartuškos nuotr.
– Garsus politikas, su kuriuo neitumėte į žvalgybą, kuris ne kelia pasitikėjimo?
– Politikai jau pagal savo prigim tį yra tokia kategorija žmonių, su kuriais į žvalgybą eiti nereikia. Ir neįsivaizduoju, kad jie galėtų eiti į žvalgybą. Jie geriau stengsis nieko nedaryti. – Neskaniausias patiekalas ar gėrimas? – Nesu išrankus maistui, valgau viską. Tiesa, kadaise apsinuodijau virtų bulvių didžkukuliais, kurių po to 10 metų nevalgiau. – Labiausiai nuvylęs moters poelgis? – Tokių moterų nesutikau. Grei čiau atvirkščiai – aš esu nuvylęs, bet kaip – nesakysiu. – Kokia nemaloniausia Rober to Petrausko savybė?
– Trūksta valios, nes niekaip nega liu mesti rūkyti.
Politikai jau pagal savo prigimtį yra to kia kategorija žmo nių, su kuriais į žval gybą eiti nereikia. – Didžiausia baimė? – Aukščio. Jo labai bijau. – Labiausiai pykdantis ES įsta tymas ar propaguojama idėja? – Pagal pažiūras esu liberalas, todėl nepatinka, kad ES yra proteguoja mas žemės ūkis. Jei kruša sunaikina burokų derlių, ES ūkininkui nuostolį atlygina, o jei nepasisekė kitas vers
23
Šeštadienis, kovo 9, 2013
aukštyn žemyn horoskopai.diena.lt
omino vokiečius
Astrologinė prognozė kovo 9– 15 dienoms AVINAS (03 21–04 20)
Iki sekmadienio būsite nu siteikę smagiai leisti lai ką su draugais, būti tarp žmonių, tačiau po to porą dienų būsite to kie ramūs, pasyvūs, linkę svaigin tis vienatve, menu, ezoterinėmis praktikomis ar alkoholiu, kad savo iniciatyvos viešumoje turbūt visiš kai nerodysite. Tik nuo antradienio pajusite didesnį energijos pliūpsnį ar net meilės aistrų šėlsmą. Gali mas slaptas meilės nuotykis, ro mantiška intriga, flirtas, kuris tu rės įdomų tęsinį. Nuotaiką gali kiek gadinti tik negrąžintos skolos. JAUTIS (04 21–05 20)
Regis, periodo pradžioje jus labiausiai domins poli tinė situacija ir įvykiai, vieši ren giniai, bendraminčių susibūrimai. Kažkuris iš draugų gali nuvilti neišpildęs pažado ar ką nereika linga įpiršęs. Vis dėlto numatoma žavių akimirkų, dvelkiančių mei lės romantika, simpatija ir drau gišku palaikymu. Nuo antradienio porą dienų nuotaiką gali kartinti apkalbos, slaptų priešų intrigos ar kitoks pasalūniškas kenkimas, tačiau širdį glostys gerbėjų dėme sys, flirtai. DVYNIAI (05 21–06 21)
Stengėsi: „Visus elementus norėjau išdėstyti taip, kad pacientui būtų
patogu“, – apie dirbtinio širdies skilvelio įrangos dėklą, kurio dizainą sukūrė, sakė J.Sidorevič.
las gaminamas „Berlin Heart“ ga mykloje. „Tačiau įmonė planuoja sukur ti šiuolaikiškesnę dirbtinės širdies įrangą. Taigi šiai reikės naujo dėk lo. Jo eskizus jau išsiunčiau“, – sa kė Jevgenija. Praėjusį rudenį vokiečiai mergi ną pakvietė dar kartą atvykti trims mėnesiams. „Tame darbe daug žingsnių ir daug laiptelių iki galutinio etapo. Kol kas tai buvo pirmas darbo eta pas kuriant naujojo dėklo dizainą, mes apsikeitėme idėjomis, – sa
kė Jevgenija. – Dirbome, kūrėme drauge su ta pačia komanda. Da bar vyksta inžinerinis darbas, ta me etape dizaineris nebūtinas.“ Jeigu nėra darbo reikalų su įmo ne, kas porą mėnesių moteris vis tiek kelioms dienoms grįžta į Ber lyną. Ir lėktuvu ten yra skridusi, ir autobusu, ir mašina važiavusi su draugais. „Kai ten gyvenau, man trūko mažų siaurų Vilniaus gatvelių – kamerinio miesto, – sakė Jevgenija. – Kai pabūni ilgiau Vilniuje, trūks ta didelio miesto šurmulio.“
orėčiau gyventi las, tai jau paties verslininko pro blemos. Manau, kad tai nesąmonė. Galimybės ir sąlygos turi būti vie nodos. – Labiausiai nuvylęs filmas? – Mėgstu ne Holivudo, bet festiva lių, ypač „Kino pavasario“, filmus. Nuvylusių per daug nepamenu. Pa žiūriu apie 30 filmų, būna, kad ke li ir nuvilia. Vienas iš jų – „Gėda“, kuris neva turėjo šokiruoti. Dėl to filmo buvo sukeltas ažiotažas, bet nei jis novatoriškas, nei šokiruo ja. Nepateko į jokią kategoriją, kad galėčiau rekomenduoti savo drau gams. Labiausiai nusivili, kai iš fil mo daug tikiesi. Iš šių metų „Oskarų“ laimėtojų kažkokia prasme nuvylė „Argo“. Nemanau, kad jis vertas geriau sio filmo nominacijos, „Oskaro“,
nes filmas politizuotas ir taip to liau. – Skaudžiausias matytas lie tuvių krepšininkų pralaimėji mas? – „Žalgirio“, kai 2004 m. su Ar vydu Saboniu Tel Avive pralaimė jo vietos „Maccabi“. Tuomet, kai tai atrodė visiškai neįmanoma (li kus 15,5 sek. kauniečiai pirmavo 6 taškais – red. past. ). – Laikas ir šalis, kur niekada nenorėtumėte gyventi? – Rusijoje nenorėčiau gyventi. Nei dabar, nei kai valdė Ivanas Rūstu sis, nei prie Nikolajaus II ar Pet ro I. Kuo labiau gilinuosi į istoriją, tuo labai suprantu, kad ten žmo nėms gyventi sunku ir niekas iš es mės nesikeičia.
Periodo pradžioje tikėtina tolima išvyka, dalyvavimas viešuose renginiuose. Pastaruo siuose galite pasireikšti iš tribūnos ar kitaip, aktyviai politikuoti ir pan. Regis, sutiksite įtakingą pažįstamą, tačiau nebūtinai gerai pasijusite dėl jo pasiekimų ar to, ką jis jums pri mins iš praeities įvykių. Kartu įma nomi ir žavūs, įdomūs kontaktai. Flirtų galite tikėtis ir po išeiginių, ypač tvarkant dalykinius reikalus. Neblogas laikas turėti reikalų su potencialiais darbdaviais, politi kais ar valdininkais. VĖŽYS (06 22–07 22)
Periodo pradžia gali pri minti posakį apie tai, kad sena meilė nerūdija. Žmogus iš jū sų praeities gali prabilti apie neišb lėsusius jausmus ir aistringas viltis. Arba bus kalbama apie nostalgiją ankstesniam gyvenimo tarpsniui, buvusiai veiklai. Galite gauti kvie timą į svečius, leistis į kelionę ar ba ją planuoti. Susirašinėdami in ternete arba komandiruotėje galite užmegzti romantišką pažintį. Nuo antradienio teks pulti prie darbų. Į savaitės pabaigą ims traukti įvairūs renginiai, susibūrimai.
LIŪTAS (07 23–08 23)
Periodo pradžia jums bus tiek maloni, kiek maloniai elgsis partneris. O jeigu dar galė site sau leisti paišlaidauti, tuomet ilgasis savaitgalis apskritai atrodys šaunus. Tiesa, bus didelė pagunda prisipirkti nebūtinų daiktų, išlai dauti brangioms pramogoms. Bū site erotiškai ir seksualiai nusitei kę lyg katinai, pavasario dvelksmą pajutę. Nuo antradienio labiausiai į veiklą įtrauks mokslo, kultūros, tei sės reikalai, o jeigu aktualūs ryšiai su užsieniu, užsienio kalbos žinios, gausite ir apčiuopiamos naudos. MERGELĖ (08 24–09 23)
Ilgasis savaitgalis neleis iš karto pamiršti darbo rū pesčius. Kad ir kaip būtų, jums vis labiau rūpės išvaizda, didės noras puoštis, keisti šukuoseną ar ap rangos stilių. Regis, permaina patiks antrajai pusei ir sulauksite komplimentų. Kita vertus, savait galį jums patiems gali tekti uoliai dirbti ir puošti kitus. Vis dėlto jums užteks laiko ir sau bei arti miesiems. Bus progų pasilinks minti, patirti meilės peripetijų. Regis, jausitės mylimi ir kupini aistros, o ir pagundų netrūks. SVARSTYKLĖS (09 24–10 23)
Periodo pradžioje jūsų drau gijos pageidaus ir artimieji, ir draugai, o ypač vaikai. Jums išties seksis bendrauti ir pozityviai veik ti aplinkinius. Regis, pajusite porei kį keisti įvaizdį, atsinaujinti. Tai ga li puikiai pavykti. Kitą savaitę galite gauti reikalingos informacijos, už megzti dalykinį ar meilės, draugys tės ryšį. Kai ko verta pasimokyti iš konkurentų, oponentų. Tuomet net konfliktinėje situacijoje jums pavyks kitus įtikinti savo teisumu. Galite ti kėtis pasiūlymų dėl finansiškai nau dingo bendradarbiavimo.
ŠAULYS (11 23–12 21)
Ilgasis savaitgalis žada su sitikimų, bendravimo su giminaičiais, šeimos nariais. Tu rėtumėte pasisemti neblogų įspū džių, tik sekmadienį labiau grės nesusipratimai ir vagystės, ku rios nebūtinai pasitvirtins. Vei kiausiai dingęs daiktas, dokumen tas, žmogus ar gyvūnas atsiras, tad nepulkite piktai kaltinti kitų. Gurmaniška, neliūdna turėtų bū ti ir kitos savaitės pradžia. Tikė tini pasimatymai. Turbūt kažkuo nudžiugins vaikai, kiti šeimos na riai arba gerbėjai. OŽIARAGIS (12 22–01 20)
Per šį ilgąjį savaitgalį tu rėtumėte susitikti ir dau giau nei paprastai bendrauti su giminaičiais, kaimynais, drau gais. Turėtumėte atgauti kažko kį paskolintą daiktą, knygą arba kaip tik atiduoti savininkui tai, ką patys buvote pasiskolinę. Tikėti na, kad kils poreikis arba būtiny bė atmintyje atgaivinti primirštą informaciją. Regis, domins se nos nuotraukos, dokumentai, se ni straipsniai. Kitą savaitę ne iš kart įsitrauksite į darbus. Skirkite pakankamai dėmesio vaikams. VANDENIS (01 21–02 19)
Periodo pradžia palanki ko mercijai, nuomos reikalams, apsipirkti, reklamai. Regis, tuo do mėdamiesi ir leisite ilgąjį savaitga lį. Galbūt kažkam pirksite dovanas ar patarinėsite apsipirkimo klau simais. Nuo antradienio neblogai seksis transporto, techninės ko mercijos reikalais. Vis dėlto reikė tų atsargiau elgtis kelyje, kad ne sudarytumėte avarinių situacijų. Ir nepamirškite apie kitų šeimos na rių poreikius, nes darnos ir nuošir dumo namuose tikrai pristigs, jeigu domėsitės vien savo interesais.
SKORPIONAS (10 24–11 22)
Per ilgąjį savaitgalį atsiras progų susitaikyti su myli muoju, pagerinti tarpusavio supra timą su jaunąja karta, susipažinti su patinkančiu asmeniu, įgyti gerbėjų, laimėti didesnį publikos palaikymą ir pan. Galimas neįprastas renginys, pobūvis ar pasimatymas. Regis, tu rėsite vikriai suktis, jeigu esate su siję su šou verslu, scena, menu. Ki tą savaitę pravartu užmegzti ar bent jau aptarti verslo sandorį, projektą, įdarbinimo galimybes. Atidžiai vai ruokite, pasirūpinkite darbų sauga ir higiena darbe. ŽUVYS (02 20–03 20)
Ilgasis savaitgalis prasi dės pagiriomis arba nu siteikimu izoliuotis nuo įprastų kontaktų ir atsiribojus gilintis į dominančią informaciją, naršy ti internete, tyrinėti kitų žmonių nuomones ir pan. Ne viskas pa tiks, bet kai ką svarbaus sužinosi te ir suprasite. Regis, būsite linkę šiek tiek veidmainiauti, vado vautis gandais ir abejotina infor macija, apgaudinėti save ir kitus. Galite patirti tam tikrą manipu liavimą ar meilės apžavus. Kartu jausitės labai išsiilgę meilės, flir tų, komplimentų. Ir jums turėtų sektis vilioti, patikti, daryti įspū dį ir net iš to gauti naudos. Sidonija
24
Šeštadienis, kovo 9, 2013
menas ir pramogos
Istorinis sukilimas – per šiuolaikinio šokio prizmę
Šokio spektaklis „1863“ Choreografija – Ferencas Fehe
ris (Vengrija). Muzika – Davidas Kovacsovicsas
(Vengrija).
Kovo 11 d. Kauno šokio teatras „Aura“ pristatys šokio spektaklio „1863“ premjerą.
Pasirinkta data neatsitiktinė, nes naujojo spektaklio choreografi jos objektas – istorinis įvykis – 1863 m. sukilimas. Šiais metais minimos 150-osios Lietuvos isto rijoje svarbią vietą užimančio su kilimo metinės. Spektaklio choreografas Ferencas Feheris – viena ryškiausių šiuolai kinio šokio asmenybių Vengrijoje. Jis yra pelnęs daugybę apdovano jimų ne tik gimtojoje šalyje, bet ir įvairiose pasaulio scenose. Spektaklis įdomus ne tik kaip (tarp)kultūrinio bendradarbiavi mo produktas, bet ir kaip netradi cinė savo forma švietimo priemo nė, išsiveržianti už parodų salių ir istorinės literatūros ribų. Nors spektaklio choreografijos objektas yra istorinis įvykis, kūri nyje nerasime pažodinės sukilimo iliustracijos. Tai greičiau jaudinan tis susitikimas su visa apiman čia žmogiškąja patirtimi: orumu, aistra, mirtimi, kova dėl laisvės, papasakota savitais choreografi niais sprendimais ir originalia šo kio plastika. „Visame pasaulyje vyksta ko vos – tarp valstybių, žmonių, ga liausiai kasdien kovojame su savi
Kostiumai: Ferencas Feheris,
Paulina Nešukaitytė. Apšvietimas: Davidas Kovacso
vicsas, Vladas Šerstobojevas. Šokėjai: Gotautė Kalmatavičiū
tė, Ema Nedobežkina, Marius Pini gis (Andrius Stakelė), Mantas Sta bačinskas, Solveiga Vasiliauskaitė (Indrė Puišytė).
Vaizdo filmas Autorius – Mindaugas Arlinskas
(„Oro pagalvės“). Garso takelis – Jaras
Ramūnas. Reginys: Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną – šokio teatro „Aura“ premjera. Artūro Morozovo nuotr.
mi. Tai – bendražmogiška tema. Vienodai artima visiems, neprik lausomai, kuriame pasaulio kam pelyje gyventum“, – sakė choreog rafas F.Feheris. Teatro „Aura“ meno vadovei Bi rutei Letukaitei kilo idėja sukurti vaizdo filmą, kuris būtų rodomas prieš spektaklį. Šis filmas taps sa votišku prologu, nurodančiu žiū
rovams kryptį, įvedančiu į istori nę aplinką. Tiesa, ir vaizdo medžiagoje ne rasime tiesmuko Lietuvos istori jos atpasakojimo. Šiuolaikiškais vaizdų ir garsų instrumentais at liekamas sukilimo skerspjūvis leis esmingiau ir jautriau pažvelgti į Lietuvos istorijos žaizdas. Į spek taklio premjerą iš Vengrijos at
vyks „1863“ chorografas F.Feheris ir kompozitorius Davidas Kovac sovicsas. Kūrėjus savo dalyvavi mu pagerbs Vengrijos garbės kon sulė Ilona Jočionisne-Meszaros ir Vengrijos ambasadorius Lietuvoje Zoltanas Pecze. Projektą remia Kultūros rėmi mo fondas. KD inf.
Autentiškos sukilėlių dainos
atlikėja – Irena Višnevska. Modelis – Mindaugas Armona
vičius.
kas: spektaklio „1863“ premjera. kur: Kauno Nacionaliniame dramos teatre, Didžiojoje salėje. kada: kovo 11 d. 18.30 val.
Rusai žavisi R.Požerskio kūryba
Pastebėjimas: šios nuotraukos – ne tik estetinės vertybės, bet tapo ir istoriniais dokumentais.
Sankt Peterburge, fotografijos ga lerijoje „Rachmaninovo kieme lis“, eksponuojama autorinė Ro mualdo Požerskio paroda „Laik mečio dokumentas“.
Kovo 12 d. vyks oficialus parodos atidarymas, o kovo 13 d. rengiamas kūrybinis autoriaus vakaras ir pa skaita „Fotografij os serijos sukū rimas lygiavertus didelio romano parašymui“. Autorius papasakos apie savo fotografavimo meto dus ir atsakys į klausytojų klau simus. Pasak parodos kuratoriaus
Romualdo Požerskio nuotr.
Jurijaus Gurčenkovo, R.Požers kio fotografijos – „meniniai do kumentai“, todėl jie gerai atitinka galerijos „Rachmaninovo kieme lis“ koncepciją. Galerija vykdo projektą „Pasau lio fotografij os žvaigždės“. Tai jau antroji R.Požerskio paroda šio je galerijoje. „R.Požerskis – Lie tuvos fotografij os legenda. Jo var das ir darbai šiandien priklauso ne tik gimtinei Lietuvai, bet ir bend rajai pasaulio kultūrai. Fotogra fas kuria dideles fotografij ų seri jas, imasi naujų temų ir sėkmingai
jas įgyvendina, nes tai jo per de šimtmečius įvaldytas ir ištobulin tas firminis stilius“, – sakė J.Gur čenkovas. Parodai buvo pasirinktas auto riaus kūrybos klasikinis periodas, kuris akivaizdžiai parodo neatsie jamą fotografij os ryšį su šviesa ir šešėliu. Visos fotografijos sukur tos dar praėjusiame amžiuje so vietų okupuotoje Lietuvoje, todėl, be estetinės vertės, mūsų dieno mis jos tapo ir istoriniais fotodo kumentais. KD inf.
25
Šeštadienis, kovo 9, 2013
menas ir pramogos
K.Smoriginas: skyrėmės du kartus Į Kauną grįžta „Aktorių trio“ – legendinis lietuviškų autorinių dainų kolektyvas. Vienas jo narių, aktorius Kostas Smo riginas, pasakojo ne tik apie artėjantį koncertą, bet ir apie tai, kokiomis min timis ir nuotaika šiandien gyvena ne vieną dešimtmetį gyvuojantis trio.
– Ko tikėtis klausytojams ko vo 9-osios koncerte Kaune? Ar ket in ate pris tatyt i nauj ų kūrinių? – Taip, bus naujų ir mano, ir Sau liaus Bareikio, ir Olego Ditkovskio dainų. Bet iš tiesų publika iš mū sų visuomet laukia senųjų kūri nių. Naująsias dainas pateiki at sargiai, po truputį, ir ilgainiui jos tampa taip pat mėgstamos kaip senosios. – Ką toks senųjų dainų popu liarumas reiškia pačiam atli kėjui? Ar tai malonu, ar ilgai niui vis dėlto pradeda įgristi? – Malonu, nes tai laiko patikrin tos dainos. Be to, gyvai grojant kaskart skiriasi jų interpretaci jos, akcentai, juolab kai koncer tuoji trise. Ir šiame koncerte bus labai daug naujo ir labai daug se no. Turbūt už tai publika mus ir myli. O netikėtumai vykstant gy vo garso koncertui yra neišven giami.
Mes visi trys esame labai skirtingi. Skir tingos asmenybės, skirtingi mūsų kū riniai. Bet gal ir dėl to mus žmonės ir myli. – Kaip dažn ai šiand ien vis i kartu koncertuojate? – Tiesą sakant, ir su šiuo trio, ir su kitu (kartu su Neda ir O.Dit kovskiu) koncertuojame gana daž nai. Be abejo, visi turime ir kitos veiklos, pavyzdžiui, Saulius kon certuoja su Andriumi Kulikausku, aš turiu darbų teatre. Tenka lavi ruoti, bet turint tokią profesiją tai neišvengiama. Su „Aktorių trio“ esame kartu jau daug metų, surengėme daugy bę koncertų. Kitas trio – su puikia vokal iste, instr um ent al iste Ne da, kuri įneša dar kitokių spalvų. Abu šie trio yra mano idėjos vai kai. Man nėra jokio skirtumo, su kuriuo groti. – „Aktor ių trio“ sus ik ūr ė 1995-aisiais. Kaip per tą laiką keitėsi jūsų klausytojai? – Turiu pasakyti, kad mūsų žiū rovai jaunėja. Yra, aišku, žmo nių, kurie dar vežiojasi mūsų ka setes, saugo jas kaip relikvijas. Bet dabar mūsų klauso ir labai daug akademinio jaunimo, moksleivių.
Jauni žmonės domisi daina ir ge ra poezija. Esu daug ybę kartų sakęs, kad nevadinu mūsų kūrybos dainuo jam ąja poez ija. Ties iog yra ge ras tekstas ir gera muzika. Mūsų dainos yra atviravimai, išpažin tys. Man dabar pat inka tik tie kūriniai, kurie pasakoja istori ją. Nors, pavyzdžiui, „Žalia ža lia“ dar dažnai grojame, nes tai – jau klasika. O „Daugiau nebeliko“ mūsų koncertuose dabar skamba rečiau. – Kaip per tiek met ų jums, S.Bareik iui ir O.Ditkovsk iui pavyko neišsidraskyti, vis dar kartu tilpti scenoje? – Buvo visko. Mes skyrėmės du kartus – čia ne paslaptis. Bet ne buvo jokių tragedijų, niekas nie kien o žmon os nen uv il ioj o (juo kiasi). Parodykite man grupę, kuri neišsiskyrė. „Beatles“ – ir tie iš siskyrė. Nors „Pink Floyd“ nariai, pavyzdžiui, po šitiek metų vėl gro ja kartu. Pokyčiai nėra blogas da lykas. Be jų tiesiog stovėtum vie toje, užsikonservuotum. Mes visi trys esame labai skir tingi. Skirtingos asmenybės, skir tingi mūsų kūriniai. Bet gal ir dėl to mus žmonės myli. Be to, suge bame susitarti, rasti bendrą kal bą. Neišveng iam ai vien as kit ą formuojame. – Gal jau pagalvojate apie ar tėjantį „Aktorių trio“ dvide šimtmetį? Kaip ketinate jį pa minėti? – Dabar daug iau galvoj u apie alb um ą, kur į išl eis iu 60-meč io proga. Albumo pristatymas vyks balandį, dalyvaus ir trio, ir ki ti žmonės, su kuriais teko dirbti: Audrius Balsys, Petras Vyšniaus kas, Gintaras Šulinskas. O „Ak torių trio“ dvidešimtmetis – net nežinau, kada jis iš tiesų sukan ka. Juk buvome išsiskyrę, vėliau vėl susiėjome. Gal surengsime ge riaus ių abiej ų trio dain ų kon cert us. Be to, mūs ų atl iekam as žanras toks, kad čia stadionų ne surinksi. Tūkstantis žiūrovų – jau gerai. Juk negrojame popso. Tai, ką darome, nėra lengva, koncer tus baigiame šlapi. KD inf.
kas: „Aktorių trio“ (K.Smorigino, O.Ditkovskio, S.Bareikio) koncertas. kur: Kauno „Park Inn“ viešbučio „Alfa“ salėje. kada: kovo 9 d. 18 val.
Gerbėjai: K.Smoriginas pastebi, kad jų klausytojai jaunėja. „Fotodienos“ / Tomo Lukšio nuotr.
26 2
ŠeštadIENIS, kovo 9, 2013
klasifikuoti skelbimai Skelbimų ir prenumeratos skyrius!
Kęstučio g. 86, I–V 7.30–17.30 val. Tel. 302 202, 302 231. Vytauto pr. 23, priešais Autobusų stotį, I–V 7–16 val. (pietų pertrauka 13–14 val.) , VI 8–11 val. Tel. 8 655 45 114.
Klasifikuoti
Darbo skelbimai �������������������������������� 26 Paslaugos ���������������������������������������� 26, 27 Parduoda � ���������������������������������������� 27, 28 Perka � ���������������������������������������������������������� 29 Įvairūs � ������������������������������������������������������� 30 Karščiausi kelionių pasiūlymai ����������������������� 30 Pramogos, šventės, laisvalaikis ��������������������������������������������� 30 Kviečia � ������������������������������������ 28, 29, 30 Kviečia mokytis �������������������������������� 30 Dingo � ���������������������������������������������������������� 29 Informuoja � �������������������������������������������� 30
skelbimai skelbimai@kaunodiena.lt 302 202, 302 231 (redakcijoje) Pervežimų kompanijai UAB Hoptransa reikalingi tolimųjų reisų vairuotojai, turintys CE kategoriją. Tel. 8 687 70 945.
DARBo skelbimai
1082952
Reikalingas pardavimo vadybininkas. Būtina darbo patirtis aktyvaus pardavimo srityje ir labai geros anglų k. žinios. CV prašom siųsti e. paštu jurate@alsena.lt iki 2013 03 15. Tel. 8 616 00 962; www.alsena.lt. 1082790
8 655 45 114 (Vytauto pr. 23)
Trikotažo įmonei UAB „T1 Gija” reikalingos mezgėjos (-ai) (darbas pamainomis), sukirpėjos (-ai), siuvėjos (-ai) (darbas viena pamaina). Neturinčius darbo patirties, bet norinčius dirbti – mokome. Teirautis tel. (8 37) 361 872, 8 686 42 663. 1080976
UAB „Solotransa“ reikalingi CE kat. vairuotojai-ekspeditoriai dirbti maršrutu Europa–Rusija. Atlyginimas mokamas laiku. Tel. 8 685 23 820. 1081624
Reikalingas tekintojas įmonėje, dirbančioje hidraulikos srityje. Tel. 8 611 18 185. 1081650
Reikalingi tarptautinių reisų vairuotojai dirbti vilkikais su užuolaidinėmis puspriekabėmis ir autotraukiniais. Maršrutai Europa–Rusija, Kazachstanas. Tel. 8 687 52 240. Kaunas. 1084055
UAB ,,Tenta & Service“ atlieka sunkvežimių remontą. Įmonei dirbti Jonavoje reikalingi AUTOMOBILIŲ REMONTO ŠALTKALVIAI. Reikalingos technikos žinios, atsakingumas, darbo patirtis sunkvežimių remonto srityje būtų privalumas. Mes siūlome puikias darbo sąlygas, atlyginimą, priklausantį nuo rezultatų. Pasiteirauti tel. (8 349) 77 100, 8 699 85 360. 1084705
Reikalingi vairuotojai, turintys E kategoriją, taip pat turintys C kategoriją. Reisai – pastovūs. Tel. 393 232, e. paštas atranka@erdves.lt. 1084743
Reikalingos (-i) jaunos (-i), energingos (-i) automobilių salonų valytojos (-ai). Darbas Dainavos r. Apmokome. Tel. 712 525. 1081461
Saugos tarnybai reikalingi apsaugos darbuotojai dirbti reagavimo ekipažuose. Darbas pamainomis. Visos socialinės garantijos. Atlyginimas – iki 1900 Lt, atskaičius mokesčius. Kontaktinė informacija: e. paštas apsauga@jungtis.lt; tel. (8 37) 361 354. 1079217
Siūlome darbą meistrui, turinčiam 35–55 % darbingumą, mokančiam atlikti elektronikos, mechanikos remonto darbus. Tel. 8 618 00 837. 101 kepyklėlei-kavinei Laisvės al. reikalinga (-as) virėja (-as). Patirtis būtina. Tel. 8 655 77 884. 1083241
Automobilių plovyklai reikalingi darbuotojai (vaikinai ir merginos). Darbas nuolatinis. Būtina patirtis. Tel. 8 606 85 045. 1083339
Besiplečiančiai 101 kepyklėlei skubiai reikalingas kepėjas-konditeris (-ė). Nemokančius apmokome. Tel. 8 655 25 628. 1081008
Ieškome spec. darbų vadovo, suvirintojųsantechnikų. Atlyginimas pagal išdirbį. Tel. 8 698 24 269. 1084654
Įmonė UAB „Industrika“ siūlo darbą Vokietijoje elektros darbų specialistams, turintiems patirties, susijusios su darbu prie aukštos įtampos. Būtina anglų arba vokiečių kalba ir elektrotechninis išsilavinimas. Skambinti tel. 8 621 03 389, CV siųsti e. paštu tomas.budrys@industrika.lt. 1085486
Jei esi simpatiška! Nori dirbti Graikijoje! Šokti. Konsumacija. Naktiniuose klubuose. Išlaidos apmokamos. Tel. +3069 8143 4650 (Inga), +3069 7568 6534 (Vilma). 1078418
Kauno rajono žemės ūkio bendrovei reikalingi mechanizatorius ir pagalbinis darbininkas. Darbas nuolatinis. Tel. 8 640 27 774. 1083537
Kirpyklai Aleksote reikalinga manikiūrininkė. Tel. 8 603 63 016. 1084112
Kviečiame nuolat dirbti aktyvią pardavėją (vaikiškų prekių parduotuvėje). Kreiptis tel. 8 686 33 075. 1085524
Maisto prekių parduotuvei Garliavoje reikalingas mėsos išpjaustytojas. Tel. 8 698 20 884. 1084240
1081947
Tarptautinių pervežimų įmonei reikalingas serviso vadovas. Tel. 210 777.
UAB „KRS“ priims dirbti vamzdžių klojėjus ir mechanizatorius. Privalumas – C kat. vairuotojo pažymėjimas. Kreiptis specialistas@krs-group.com arba skambinti tel. (8 37) 454 464. 1085468
UAB „KRS“ priims mechanizatorius dirbti su valdomo gręžimo įrenginiais. Privalumas – C:CE kat. vairuotojo pažymėjimas. Kreiptis specialistas@krs-group.com arba skambinti tel. (8 37) 454 464. 1085470
UAB „Soloservis“ plečia veiklą ir į savo kolektyvą kviečia suvirintojus, šaltkalviusmontuotojus dirbti Jonavoje (kelionės išlaidos kompensuojamos). CV prašom siųsti e. paštu jolanta@soloservis.lt. Tel. 8 696 63 650. 1080947
Valymo paslaugų įmonė mielai priims į darbą valytojas (-us) ir kiemsargius, turinčius 35–55 proc. darbingumą. Kreiptis tel. 8 618 00 837. 1080546
1084734
TECHNOLOGAS (-Ė) (vaistų gamyba, maisto papildų gamyba). Darbuotojo veiklos sritis: gamybos technologas. Siūloma darbo vieta: darbas gamykloje, Kauno miestas. Reikalavimai: aukštasis išsilavinimas (gali būti paskutinio kurso studentas maisto pramonės, chemijos, biotechnologijos, biologijos ar mikrobiologijos srityse); kruopštumas, atsakingumas, sąžiningumas, pareigingumas, tikslo ir profesinio tobulėjimo siekimas; darbas komandoje; geras anglų kalbos mokėjimas (būtina sąlyga); sugebėjimas ir norėjimas dirbti pagal GMP, ISO ar HACCP sistemas. Privalumai: patirtis maisto arba vaistų pramonėje, reikalavimų išmanymas, patirtis kokybės kontrolėje ar gamyboje. Įmonė siūlo: profesinio ir asmeninio tobulėjimo galimybes lietuviškoje kompanijoje, konkurencines darbo bei atlygio sąlygas. Gyvenimo aprašymus siųsti e. paštu valentis@valentis.lt. 1084724
Transporto įmonei reikalingas transporto vadybininkas-ekspeditorius. CV siųsti atranka@erdves.lt. Tel. 210 777. 1084755
Transporto įmonei reikalingi tarptautinių gabenimų vairuotojai vairuoti automobilius-šaldytuvus (važiavimas po vieną ir po du). Reikalavimai: darbo patirtis, E kat. Tel. 8 685 83 888. 1084200
Transporto įmonei reikalingi TARPTAUTINIŲ PERVEŽIMŲ VAIRUOTOJAI dirbti Europoje. Geros darbo sąlygos. Tel. 8 686 70 121. 1082427
UAB „Kauno Daisotra“ nuolat dirbti maršrutais Lietuva–Rusija ir Italija–Rusija reikalingi patyrę tarptautinių krovinių gabenimo vairuotojai. Kreiptis Kaune tel. 8 685 03 016. 1085149
Paslaugos Medikų Ar žinote, kad dėl kaklo kraujagyslių aterosklerotinių pokyčių sutrinka galvos smegenų kraujotaka ir padidėja insulto tikimybė? KAKLO KRAUJAGYSLIŲ ECHOSKOPIJA padės užbėgti nelaimei už akių! Šį tyrimą rekomenduojama atlikti, esant neaiškios kilmės galvos svaigimui ir skausmui, ūžesiui, nepatikslintam insultui. BIOFIRST klinika, Studentų g. 37, Kaunas, tel. (8 37) 750 866; www.bioklinika.lt. 1085274
GYDYMAS DĖLĖMIS – efektyvus sergant ginekologinėmis, urologinėmis ligomis, venų varikoze, hipertonija, parodontoze, migrena, klausos neuritu. Natūralaus gydymo centras, Savanorių pr. 284. Tel. (8 37) 710 602, 8 682 92 261; www.ngc.lt. 1082798
IŠBLAIVINIMAS VISĄ PARĄ. Priklausomybės ligų gydymas. Tel. 8 606 91 150.
Odontologijos paslaugos (galima išsimokėtinai). Nemokamas protezavimas ligonių kasų pacientams. E.Ožeškienės g. 31A, tel. 202 094. www.masdenta.lt. 1063557
Prekiaujame kraujospūdžio matuokliais. Taisome sugedusius. „Medicinos reikmenys“, V.Putvinskio g. 49, darbo dienomis nuo 9 iki 17 val. Tel. 206 511, 8 684 45 751. 1079718
Psichologų konsultacijos ir tyrimai, psichikos ligų gydymas, kompiuterinis nervų sistemos ištyrimas, kodavimas, išblaivinimas. Pagalba net ir sudėtingais atvejais klinikoje „Neuromeda“! Tel. 8 613 42 780, 331 511; www.neuromeda.lt.
1079677
Senà buitinæ, kompiuterinæ technikà ir kitus elektronikos prietaisus Registracija tel.
8 641 99 000
www.kaunakiemis.lt Nebrangiai prijungiame skaitmeninę televiziją. Taisome televizorius, garso aparatūrą ir kitus el. prietaisus – su garantija. Galime atvykti. Tel. 8 617 77 751. 1080768
1082173
UAB „Rasos klinikoje“ suaugusiesiems atliekamos vidaus organų, skydliaukės, mažojo dubens ir širdies echoskopijos. Konsultuoja chirurgas. S.Žukausko g. 14–1, tel. 312 111. Darbo laikas I–V 8–20 val. 1071839
Vargina nugaros ar stuburo skausmai? Jaučiate įtampą kaklo ir pečių srityse? Patikėkite šią problemą daugiau nei 15 metų darbo patirtį turinčiam KINEZITERAPEUTUI, FIZINĖS MEDICINOS IR REABILITACIJOS SPECIALISTUI SERGEJUI SOSUNKEVIČ. Specialistas, įvertinęs Jūsų nugaros raumenų ir stuburo būklę, atliks gydomąjį masažą, kuris pašalins skausmą, raumenų nuovargį, įtampą, pagerins kraujotaką ir medžiagų apykaitą. BIOFIRST klinika, Studentų g. 37, Kaunas, tel. (8 37) 750 866; www.bioklinika.lt. 1085273
Vilmos Rugevičienės odontologijos klinika ir dantų protezavimo laboratorija. Dantų gydymas ir plombavimas, burnos gleivinės, periodonto gydymas, protezavimas įvairiais protezais, dantų implantavimas, burnos chirurgija, profesionali burnos higiena, rentgenografija. Teikiame paslaugas asmenims, turintiems ligonių kasų finansavimą iš PSDF biudžeto. Tvirtovės al. 47 (I–V 8–14 ir 15–20 val.). Tel. 338 084, 8 687 72 847. 1081229
„AEG“, „Ardo“, „Beko“, „Bosch“ ir kt. automatinių skalbyklių remontas. Dirbame ir savaitgaliais. Garantija iki 2 m. Tel. 8 602 56 100. 1076591
Atlieku nebrangų mikrobangų krosnelių, skalbyklių, dulkių siurblių, šaldytuvų, el. viryklių remontą. Garantija iki 2 m. Atvykstu nemokamai. Tel. 8 680 85 778. 1078574
Automatinių skalbyklių (visų rūšių) remontas ir prekyba jomis. Dirbame ir savaitgaliais. Garantija iki 2 m. Tel. 8 609 07 201, 8 606 40 061. 1083468
Siuvimo mašinų remontas. Atvažiuoju į namus. Suteikiu garantiją. Tel. 8 601 83 804. 1083113
Kompiuterininkų Atliekame visų kompiuterių programinį ir techninį remontą, lituojame pagrindines plokštes, tiesiame tinklus. Kaune atvykimas nemokamas. Tel. 8 608 36 336. 1079149
Taisome nešiojamuosius, stacionarius ir žaidimų kompiuterius. Atnaujiname NAVIGACIJAS. Suteikiame garantiją. Galime atvykti. Tel. 8 617 77 731. 1080793
2 patyrę meistrai atlieka visų kompiuterių programinį ir tech. remontą, tinklų diegimą, plokščių litavimą. Kaune atvykimas nemokamas. Tel. 8 611 40 917. 1078024
Automobilininkams
1083902
Klinikoje GROŽIO PASAULIS gyd. onkologėchirurgė L.Šarakauskienė ištiria apgamus siaskopu ir juos pašalina chirurginiu lazeriu bei kitais metodais. Tel. 313 900. Su EUROVAISTINĖS kortele MEDUS suteikiama 10 proc. nuolaida.
Nemokamai iðveþa
Automobilio apsauga nuo korozijos. Antikorozinis automobilio padengimas „Dinitrol“ medžiagomis. Kėbulo paruošimas, dažymas, suvirinimas. Suteikiame garantiją. Kalvarijos g. 28A, tel. 392 803, 8 698 36 705.
Visų kompiuterių ir televizorių bei garso technikos servisas. Adresas Savanorių pr. 192, Kaunas, tel. (8 37) 327 424; www.pc-help.lt. 1071009
Statybos, remonto
1083264
Buitinės technikos remonto
Klinikos BENDROSIOS MEDICINOS PRAKTIKA naujiena – kaulų, sąnarių ir minkštųjų audinių magnetinio rezonanso tyrimai. Gali būti atliekami skubiai. Tel. 313 665. Su EUROVAISTINĖS kortele MEDUS suteikiama 12 proc. nuolaida.
Remontuoju visas automatines skalbykles. Garantija iki 2 metų. Dirbu be poilsio dienų ir švenčių dienomis. Tel. 8 606 76 900.
1079682
1083679
Apdailos darbai: gipskartonio plokščių montavimas, glaistymas, dažymas, plytelių klijavimas, laminato klojimas. www.keisida.lt. Tel. 8 601 05 644, 262 354. 1085852
Nukelta į 27 p.
27 3
šeštaDIENIS, kovo 9, 2013
klasifikuoti skelbimai Muzikantas – švenčių vedėjas su vakaro programa pagal Jūsų pageidavimus. Tel. 8 686 97 021, Kaunas.
Paslaugos Statybos, remonto
1082649
Siuvėjų
Atliekame griovimo darbus – sienų, pertvarų, angų pjovimas (su dulkių nusiurbimu), kirtimas. Sąramų montavimas. Konsultacijos. Statybinio laužo išvežimas. Pastatų griovimas. Tel. 8 699 77 162. 1083410
1084063
Kitos
1079583
Aplinkotvarka. Medžių, gyvatvorių, tujų genėjimas. Augalų sodinimas, kvalifikuoto sodininko paslaugos. Tinklinės ir segmentinės tvoros. Tel. 8 600 92 922.
Automobilinio bokštelio nuoma (15 m aukščio). Šlaitinių stogų dengimas, skardinimas. Tel. 8 687 19 660 (Rolandas), 8 602 92 845.
1083654
1083723
ILGALAIKIS (permanentinis) makiažas, antakiai, kurie išlieka ant Jūsų odos 5 metus! Mielos moterys, būkite gražios ištisus metus – ryte, pirtyje, paplūdimyje ir t.t. Kainos nuo 400 Lt. Tel. 8 600 87 882.
Be dulkių kokybiškai šlifuojame, lakuojame, restauruojame parketą, medines grindis, laiptus. Tel. 8 677 36 264. www.slifavimas.info. 1082019
1085434
Betonuojame grindis, ruošiame pagrindus. Klojame visų tipų grindų dangą. Ilgalaikė patirtis. Garantija. Tel. 8 686 44 993, 8 687 24 321. 1074710
Darome pamatus, atliekame mūro, stogų dengimo ir įvairius statybos darbus. Namo su visa išorės apdaila 1 kv. m kaina nuo 1000 Lt. Tel. 8 656 27 767.
Santechnikas montuoja kietojo kuro, dujines katilines, šildymo ir vandentiekio, vėdinimo sistemas. Konsultuoja. Taiko nuolaidas. Tel. 8 674 43 938. 1067960
1083342
Gaminame: laiptus, turėklus, stogelius, grotas, tvoras, garažų, sandėliukų duris ir kt. www.keisida.lt. Tel. 8 601 05 644, 262 354. 1085835
Glaistau, dažau, tapetuoju, atlieku plastikinių langų apdailą. Tel. 8 606 58 865. 1084163
Griauname pertvaras, tapetuojame, glaistome, dažome, montuojame gipskartonį, plastiką, klojame plyteles, dedame laminatą. Tel. 8 614 59 727. 1085818
GRINDŲ BETONAVIMAS (nuo 1 kv. m iki Jūsų pageidaujamo ploto) – butams, namams, biurams ir t.t. LIEJAME pamatus. Patirtis. Kokybė. Tel. 8 618 20 971. 1080727
Kaminų įdėklai (darbo patirtis), valymas. Pristatomieji kaminai. Latakų valymas. Garantija. Be poilsio dienų. Tel. 8 676 53 813. www.kaminuideklai.com. 1072544
Kaminų įdėklai, valymas, pristatomieji kaminai, remontas. Kaminų mūrijimas. Tel. 8 619 29 430. 1079883
Karkasinių namų statyba, šlaitinių stogų montavimas. Tel. 8 670 06 645. 1080962
Klijuoju glazūruotas plyteles, darau vonios ir vamzdynų uždengimus, atlieku santechnikos darbus. Tel. 707 838, 8 619 66 635. 1085390
Klijuoju plyteles, laminatą, linoleumą, kalu grindis, dailylentes, montuoju gipskartonį, tinkuoju, mūriju, betonuoju, įstatau duris. Tel. 8 601 76 217. 1084983
Kokybiškai atlieku vidaus apdailos ir kitus smulkius remonto darbus, tapetuoju, glaistau, šlifuoju be dulkių. Tel. 8 677 05 040. 1080518
Meistro pagalba: santechnika, elektra, apdailos darbai, tvirtinimai ir t.t. Išsikvieskite meistrą tel. 8 618 00 700. 1069347
Nebrangiai ir greitai atlieku visą namo bei buto vidaus remontą. Kloju plyteles, dedu gipskartonį, atlieku staliaus darbus. Tel. 8 677 14 549.
Santechnikos darbai. Medžiagas perkame su didele nuolaida. Darbams suteikiama garantija. UAB Ekstra projektai, Savanorių pr. 287–316, tel. 8 607 84 480, 332 247. 1079985
SAULĖS ELEKTRINĖS, STOVAI. Moduliai Renesola, SHARP ir kiti. SMA, PowerONE, Fronius, KACO. Integravimo į pastatus sprendimai. Tel. 8 603 18 700. pvLT@live.com. 1085975
Savivarčiais su manipuliatoriumi atvežu žvyro, smėlio, skaldos iki 5 kub. m. Parvežu krovinius. Tel. 8 604 97 679.
1084089
Santechnikas keičia vandentiekio, kanalizacijos vamzdynus, stato WC. Kiti santechnikos darbai. Dirba be poilsio dienų. Garantija. Tel. 8 645 22 683. 1083650
1084043
parduoda Nekilnojamasis turtas Kaune ir Kauno rajone Trečią dalį namo Metelių g. (b. p. 156, gyv. pl. 86 kv. m, 1,4 a žemės, apšiltintas, garažas 2 automobiliams, dalis rūsio, šildymas dujomis). Tel. 8 687 79 361.
Vidaus patalpų dažymas, glaistymas, tapetavimas, sienų dekoravimas. Tel. 8 630 01 186. 1081512
Vokiški plastikiniai langai, šarvuotos durys. Balkonų stiklinimas. Langų remontas. Tel. 8 688 87 055, 8 687 82 361. 1083869
Vidaus įrangos LANGAI, RITININĖS UŽUOLAIDOS, ŽALIUZĖS, MARKIZĖS, ROMANETĖS, tinkleliai nuo vabzdžių. Garažo vartai. Balkonų stiklinimas. Matavimas nemokamas. Tel. 8 677 18 688. 1082044
PLISUOTOS ŽALIUZĖS, ritininės užuolaidos, ROMANETĖS – UAB „Eurivila“. K.Donelaičio g. 33, tel. 423 333. www.eurivila.lt. 1081106
Baldžių BALDAI PER VIENĄ SAVAITĘ! Nestandartiniai kietieji baldai: spintos, virtuvės, komodos, prieškambario baldai ir kiti. Galima įsigyti IŠSIMOKĖTINAI. Atvykstame, konsultuojame ir išmatuojame NEMOKAMAI. Tel. 8 683 90 946. 1081445
Greitai, kokybiškai remontuojame minkštuosius baldus. Keičiame dizainą. Platus gobeleno pasirinkimas. Be poilsio dienų. Transportas nemokamas. Tel. 440 774. 1085579
1084100
1078224
Profesionaliai ir nebrangiai genime vaismedžius. Pavasarinis medžių purškimas, medžių šalinimo darbai. Tel. 8 611 45 542.
1084136
Kietųjų baldų gamyba: virtuvės, prieškambario, svetainės, jaunuolio baldai, spintos ir kt. Tel. 8 698 43 448 nuo 8 iki 21 val.
Plokščiųjų stogų dengimas, šiltinimas ir renovacija. Ilgametė patirtis. UAB „Verslo gama“. Tel./faksas (8 37) 390 089, 8 616 17 706; www.stogudengimasjums.lt.
1085864
Medžių, vaismedžių pjovimas, genėjimas, kelmų rovimas. Tel. 8 655 55 800.
1 kambario butą Draugystės g. (įstiklintas balkonas, 5/3 a., geri kaimynai, šalia poliklinika, mokykla, PC „Maxima“). Tel. 8 681 18 235.
Nuomojame ekskavatorius, buldozerius (su vairuotoju). Valome sniegą. Vežame savivarčiu žvyrą, skaldą, sniegą. Įrengiame įvažas. Tel. 8 699 77 162. Nuomojame fasadinius statybinius pastolius. Universalūs, tinka mūro bei kitiems darbams. Lengvai surenkami. Tel. 8 686 79 386; www.stogudengimasjums.lt.
Medžių, krūmų pjovimas. Šakų smulkinimas. Sodų ir nedidelių žemės plotų arimas, kultivavimas. Dirbama Kauno m. ir Kauno r. Tel. 8 616 71 652.
1084954
1085177
1083416
1081991
Individualus moteriškų ir vaikiškų drabužių siuvimas bei taisymas. Tel. 8 614 87 214, Kęstučio g. 54.
Atliekame kokybiškai tik gipskartonio montavimo darbus (sunkias ir lengvas konstrukcijas). Tel. 8 620 80 461, 8 671 13 410.
1082919
Pigiai gamina spintas su stumdomosiomis durimis, virtuvės, miegamojo, kitus baldus pagal individualius užsakymus. Tel. 8 676 80 295. 1084909
Šventėms Kavinė UAB „Partizanai“ kviečia šauniai praleisti laiką, atšvęsti šeimos šventes (iki 100 asmenų). Tel. 8 612 65 960, 731 865. www.kavinepartizanai.lt. 1082907
1 kambario butą Piliakalnio g. (b. pl. 28 kv. m, suremontuota kanalizacija, elektros instaliacija, pakeistas vamzdynas, medinės grindys, įstiklintas balkonas). Tel. 8 600 27 936.
1085578
2 kambarių butą Aleksote, S.Hariso g. (2 aukštas mediniame name, kūrenama krosnimi, yra vanduo, tualetas, yra žemės). Tel. 8 650 50 958. 1076997
20 kv. m naujai pastatytą prekybos kioską be vandens Šilainių turgavietėje, Žemaičių pl. 66, Kaune. Yra galimybė IŠSINUOMOTI įvairaus ploto patalpas. Tel. 8 686 36 028 darbo dienomis 8–16 val. 1079790
5 kambarių butą Vytauto pr. (5/4 a., b. pl. 95 kv. m, plytinis, šiltas, renovuotas, plastikiniai langai, rakinama laiptinė, vidinis kiemas). Tel. 8 674 37 073. 1085571
Butą naujame name prie Kauno marių (64 kv. m, autonominis šildymas, maži mokesčiai, sandėliukas, vieta automobiliui, rami, graži aplinka, liftas, su baldais). Kaina sutartinė Tel. 8 682 43 719. 1085676
DnB būstas teikia paslaugas norintiesiems parduoti ar išnuomoti savo nekilnojamąjį turtą. Tel. 8 676 22 040, e. paštas darius.daugela@dnbbustas.lt.
Nekilnojamojo turto brokerė padeda pirkti, parduoti, nuomoti Jūsų būstą, namą, admin. patalpas, sodo namą, žemės sklypą. Nemokamai konsultuoja NT ir statybos klausimais, vertina. Tel. 8 670 51 635. 1080567
Parduodama namo dalis su kiemu (33 kv. m, 1 kambarys, atliktas kapitalinis remontas, šildymas autonominis, vieta automobiliui). Tel. 8 676 77 672. 1081855
Parduodamas 1 kambario butas (37 kv. m) Žemuosiuose Šančiuose, A.Juozapavičiaus pr. (plytinis namas, 4/3 a., butui reikalingas remontas). Kaina 45 000 Lt. Kreiptis tel. 8 682 17 319. 1083393
Parduodamas 15,8 a sklypas Kaune (elektra, nuotekų tinklai, namų valda). 1 a – 3890 Lt. Tel. 8 655 55 644. 1083169
Parduodamas 2 kambarių butas (34 kv. m) Panemunėje, Mažojoje g. (4/4 a., butas suremontuotas). Kaina 79 000 Lt. Kreiptis tel. 8 682 17 319. 1083395
1058057
Dviejų kambarių butą Sargėnuose (b. p. 51,81 kv. m, su autonominiu šildymu, yra garažas). Tel. 8 610 07 242. 1078790
Išparduodu: butus, namus, sodus, sodybas, sklypus, patalpas. Padedu parduoti, nupirkti, konsultuoju. Tel. 8 646 46 366, 8 610 23833, (8 37) 333 666, www.simokusilas.lt. 1081764
Naujos statybos 2 a. mūrinį namą Šaltupio g., Šilainiuose (150 kv. m, 7,3 a, visos komunikacijos name, dalinė apdaila, tinka 2 šeimoms). 315 000 Lt. Tel. 8 675 03 868. 1079419
Naujos statybos karkasinį namą Aleksote, Mokolų g. (6 a, 80 kv. m, be vidaus apdailos, pageidaujant įrengsime, yra tvenkinukas). 125 000 Lt. Tel. 8 694 44 666. www.ipsgroup.lt. 1074687
Parduodamas 2 kambarių butas Žaliakalnyje, J.Basanavičiaus al. (44 kv. m, 4/4 a., plastikiniai langai, tvarkingas). Kaina 109 000 Lt. Kreiptis tel. 8 682 17 319. 1083398
Parduodu 15 arų sklypą už Ringaudų Mitkūnų kaime (elektra, kelias, iki Senamiesčio 10 km). Tel. 8 656 27 767. 1083349
Skubiai ir nebrangiai Žaliakalnyje parduodamas medinis namelis, kuriam reikalinga rekonstrukcija. Tel. 373 897. 1084504
Zapyškyje pusę namo su ūkiniais pastatais. Ir greta 16 a žemės sklypas. Tel. 8 628 57 851. 1084658
Nukelta į 28 p.
28 2
ŠeštadIENIS, kovo 9, 2013
klasifikuoti skelbimai parduoda
Kviečia
Nekilnojamasis turtas kitose vietose 100 kv. m naujos statybos namą Prienų r. (su garažu, rūsiu) ir 1,1 ha žemės sklypą. Nuo Kauno 22 km. Tel. 8 634 47 957, 8 603 91 022. 1084928
Naujos statybos 178 kv. m 2 a. namą prie jūros Melnragėje, Klaipėdoje (yra 4 a žemės). Tel. 8 652 36 554.
Jogos akademija (Savanorių pr. 192) kviečia kovo 16 d. 10 val. į įvadinę paskaitą apie taisyklingą laikyseną, kvėpavimą, kūno grožį, emocijų valdymą, atsipalaidavimo naudą. Gydytoja neurologė ir osteopatė Tatjana Strujeva papasakos apie osteopatijos principus. Tel. 8 685 18 997. www.jogosakademija.lt.
Kovo 9 d. 19 val. Kauno bokso federacija kviečia į renginį KOVŲ NAKTIS („Gargaras“, Raudondvario pl. 101, buvęs „Vilko“ fabrikas). Kovos vyks pagal K-1 Buchido MMA ir Bokso taisykles. Bilietai bus parduodami prieš renginį (kainos 10–40 Lt). Teirautis tel. 8 686 15 154, 8 687 88 888. 1085162
1085674
Kitoks metodas pakeisti gyvenimą! Visus, norinčius pagerinti savo sveikatą, miegą, atsikratyti antsvorio, išmokti tinkamai kvėpuoti, pamiršti vaistus, kviečiame į 2 mėnesių trukmės užsiėmimus. Registruotis tel. 8 600 24 977. 1085197
1076701
Parduoda sodybą netoli Šakių arba keičia. Tel. 8 678 46 314. 1084462
Parduodamas gražus renovuotas namas pačiame Stakliškių centre. Namo plotas 75 kv. m, sklypas 25 a. Visi patogumai name. Šildymas krosnimi. Netoliese stotelė ir kelios parduotuvės. Puiki vieta poilsiui ir gyventi. Kaina 85 000 Lt. (galima derėtis). Tel. 8 659 86 188. 1077116
Prie įvažiavimo į Palangą statomam kempingui reikalingas kompanionas – statybos įmonė. Tel. 8 687 13 957. 1081917
Sodybą ant ežero kranto Lazdijų r. (18 ha žemės, 3 pastatai, 500 m pakrantės, giluminis gręžinys, liepto projektas). Kaina 380 000 Lt. Tel. 8 607 88 825. 1083361
Buitinė technika Defektuota, naudota, nauja buitinė technika. Virtuvės įrankiai, aksesuarai ir indai. www.aldile.com, Jonavos g. 254, Kaunas. Tel. 8 698 31 328. 1075139
Nauja, nukainota buitinė technika (skalbyklės, orkaitės ir kt). AEG, BOSCH, LIEBHER, SIEMENS ir kt. Kovo 11-osios g. 45A. Tel. 313 656, 8 699 83 487; www.ventara.lt. 1071743
„Kauno dienos“ skelbimų skyrius: tel. 308 862, 302 233, 302 231, 302 202, e. paštas skelbimai@kaunodiena.lt.
Statybinės medžiagos YPATINGAS PASIŪLYMAS! Beržiniai briketai 390 Lt; uosio, ąžuolo briketai. Tel. 8 698 55 663. 1081416
Kitos prekės AB „SUSKYSTINTOS DUJOS“ parduoda suskystintas dujas balionuose, užpildo rezervuarus. Užsakymai priimami tel. (8 37) 373 525, 8 615 55 324.
AB „Swedbank“ LT 39 7300 0100 0226 4304
1079818
Malkas beržines, juodalksnines, 3 m ilgio rąsteliais. Perkame mišką. Tel. 8 636 09 694. 1066750
Malkos pigiau. Supjautos trinkelėmis arba skaldytos. Atvežame ir mažais kiekiais. Tel. 8 631 33 736. 1081833
Parduodame ąžuolines, uosines, beržines, juodalksnio malkas (rąstais, trinkelėmis, skaldytas). Perkame mišką visoje Lietuvoje. Tel. 8 675 55 671 1080466
Parduodu malkas „iš pirmų rankų“. Atvežu miškavežiu. Tel. 8 685 16 221, 8 635 30 367, (8 37) 291 255. 1074100
Parduodu malkas (trinkelėmis, skaldytas) ir atraižas iš lentpjūvės. Tel. 8 614 95 487. 1075489
SK E L B I M
AI
M SKELBI
Užpildę ir išsikirpę šį kvitą, jūs galite užsisakyti skelbimus į „Kauno dieną“ bet kuriame „Kauno spaudos“ kioske
AKCIJA
UŽSISAKYKITE 5 SKELBIMUS IR GAUKITE DOVANĄ – DAR
1 SKELBIMĄ!
AI
Kauno diena
29 3
šeštaDIENIS, kovo 9, 2013
klasifikuoti skelbimai Perka AB BRANGIAUSIAI KAUNE PERKA: juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą, akumuliatorius, senus automobilius. Išrašome utilizavimo pažymas. Pasiimame patys. Europos pr. 56. I–V nuo 9 iki 17.30 val., VI nuo 9 iki 14 val. Tel. 391 549, 8 639 10 001. 1084310
AB SUPERKA AUTOMOBILIUS. Gali būti seni, po avarijos, nevažiuojantys. Atsiskaitome iš karto. Sutvarkome dokumentus. Pasiimame patys. Europos pr. 56. Tel. 391 549, 8 639 10 001. 1084319
Brangiai perku mišką (su žeme arba išsikirsti). Atsiskaitau iš karto. Miškavežio paslaugos. Tel. 8 685 16 221, 8 635 30 367, (8 37) 291 255. 1074108
Perka arba išsinuomoja žemę visoje Lietuvoje. Gali būti: apleista, su mišku, su bendraturčiais, išnuomota. Sutvarko dokumentus, atsiskaito iš karto. Tel. 8 671 08 059. 1082345
SUPERKA ĮVAIRIUS SENUS AUTOMOBILIUS (su defektais, po avarijos) ir
1064414
Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, el. variklius, senus automobilius. Demontuojame metalą. Technikos g. 8C, tel. 8 687 46 496. 1064348
Tel. 8 671 67 189; 8 648 74 669.
www.autoperka.lt
Perka katalizatorius, akumuliatorius, starterius, generatorius, el. variklius, automobilių laidus, kompiuterių ir kitas plokštes. Tel. 8 660 99 000; www.kaunakiemis.lt.
Kovo 14–17 dienomis HORDALANDAS–KAUNAS
Perkame mišką visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 699 29 992.
1074145
PERKAME MIŠKĄ. Tel. 8 602 31 516. 1065556
Perkame žemės ūkio paskirties žemę: miškus ir kitą nekilnojamąjį turtą. Gali būti areštuoti. Tel. 8 659 40 213. 1072498
Perku žemės grąžinimo dokumentus, taip pat nesutvarkytus paveldėjimo teisės liudijimus. Atsiskaitau iš karto. Tel. 8 684 94 670. 1074420
Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, el. variklius, senus automobilius. Veiverių g. 148A, tel. 392 213, 8 686 40 259. 1064479
Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, el. variklius, senus automobilius. Vokiečių g. 187, tel. 478 088, 8 681 46 384.
1064283
Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, el. variklius. Išsivežame metalą. Raudondvario pl. 112, tel. 267 424, 8 650 50 353. 1064607
Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, elektros variklius, nichromą. Jurbarko g. 2, tel. 363 283, 8 601 17 935. 1064215
Pirkčiau 1 arba 2 kamb. butelį. Susiremontuosiu, jei kaina protinga. Siūlyti įvairius variantus. Domintų centriniai Kauno r. Tiktų dalis namo. Tel. 8 630 00 439. 1079750
Pirksiu japonišką magnetolą Sharp GF 800 arba Sharp GF 777. Siūlyti tik geros būklės, veikiantį. Tel. 8 608 88 825. 1083358
UAB EUROFOREST 2 Nuolat visoje Lietuvoje
PERKAME MIŠKĄ
ĩ Brangiai mokame ĩ Atsiskaitome iš karto ĩ Perkame ir nebrandžius bei kirstus miškus ĩ Domina įvairaus dydžio valdos Tel. 8 656 65 074, e. paštas euroforest2@gmail.com.
Skubiai perkame žemės ūkio paskirties žemę (be planelių, be dokumentų). Tel. 8 673 19 696. 1080350
1080363
Užsienio bendrovė brangiai perka žemės ūkio paskirties žemę visoje Lietuvoje, pageidautina nuo 5 ha. Siūlyti įvairius variantus. Tel. 8 606 14 770.
Automobilius (senus, surūdijusius, su defektais, nevažiuojančius) ir kėbulus. Atsiskaito iš karto, pasiima patys. Tel. 8 673 31 752, 8 607 97 663. 1084864
Kovo 17 d., sekmadienį, 17 val.
BAIGIAMASIS KONCERTAS Vilniaus miesto savivaldybės ŠV. KRISTOFORO KAMERINIS ORKESTRAS Meno vadovas ir dirigentas Donatas Katkus Solistės: KATAŽYNA NARKEVIČ (smuikas) GIEDRĖ ŽARĖNAITĖ (smuikas) INDRĖ BAIKŠTYTĖ (fortepijonas) Dirigentas DONATAS KATKUS Programoje – kompozitorių Joseph Haydn, Vidmanto Bartulio, Edvard Grieg kūriniai Bilietų kaina: 10, 15, 20 Lt Festivalio rėmėjai: LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS RĖMIMO FONDAS NORVEGIJOS KARALYSTĖS AMBASADA LIETUVOJE Festivalio partneris HILMARO REKSTENO FONDAS
Bilietai parduodami Kauno filharmonijos kasoje antradieniais–sekmadieniais 14–18 val., tel. (8 37) 200 478, bei platinami www.tiketa.lt (aptarnavimo mokestis Kauno filharmonijos kasoje netaikomas, „Tiketos“ sistemoje +3 Lt/ bilietui, +5 Lt užsakant bilietus internetu ar trumpuoju numeriu ir atsiimant juos kasose). Informacija teikiama tel. 222 538. Internetinis adresas www.kaunofilharmonija.lt. Ikimokyklinio amžiaus vaikai į vakarinius koncertus neįleidžiami. Filharmonijoje veikia dailės paroda „Atgimimas“, skirta Lietuvos valstybės atkūrimo dienai – Vasario 16-ajai ir Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienai – Kovo 11-ajai pažymėti.
Dingo Kovo 3 d., sekmadienį, iš kiemo Vytėnuose (Kaune) išbėgo ir dingo 1,5 m. australų aviganių kalytė (ženklinta, ilgo plauko, juodos spalvos, krūtinė ir pėdutės baltos, snukutis ir kojos rudos). Mačiusius ar priglaudusius prašom paskambinti. ATSILYGINSIME! Tel. 8 686 39 477.
1084590
AB „Swedbank“ LT 39 7300 0100 0226 4304
1074736
Bendrovė perka žemės ūkio paskirties žemę visoje Lietuvoje. Tel. 8 618 05 112. 1080017
Brangiai juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą: aliuminį, varį, žalvarį, akumuliatorius. Išsivežame patys. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724. 1074930
Brangiai perkame mišką su žeme arba išsikirsti, žemę, pievas. Visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 676 41 155. 1058646
Brangiai perkame mišką visoje Lietuvoje. Atliekame miško ruošos, medienos transportavimo darbus. Tel. 8 650 16 017. 1061922
1059334
NILS ØKLAND (smuikas, smuikas d'amore, Hardanger vietovės smuikas, Norvegija) GINTARAS ČESONIS (fotografijų, vaizdinės instaliacijos autorius) Programoje skambės originalios akademinės bei džiazinės muzikos kompozicijos smuikui solo, paremtos norvegų liaudies muzikos temomis Bilietų kaina: 10, 15 Lt
1074953
Automobilius, mikroautobusus, sunkvežimius – geromis kainomis. Išsivežame. Tvarkome dokumentus. Tel. 8 604 27 116, 8 643 06 597.
Brangiai perkame. Stambi įmonė – įvairaus brandumo miškus Lietuvoje. Tel. 8 633 33 333, 8 644 44 444.
Kerintis Norvegijos grožis
VDU KAMERINIS ORKESTRAS Meno vadovas ir dirigentas Robertas Bliškevičius KAUNO VALSTYBINIS CHORAS Meno vadovas ir vyr. dirigentas Petras Bingelis Koncertmeisterė Beata Andriuškevičienė Solistai: STEIN SKJERVOLD (baritonas, Norvegija) JONĖ PUNYTĖ (fortepijonas) Dirigentai: PETRAS BINGELIS ROBERTAS BLIŠKEVIČIUS Programoje – kompozitorių Oddvar Lönner, Edvard Grieg, Zitos Bružaitės, Vaclovo Augustino, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūriniai Bilietų kaina: 10, 15 Lt
VAZ, „Moskvič“, GAZ ir kitus importinius automobilius, kėbulus. Pasiimame. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724.
1083917
BALTIC METAL, UAB – aukštomis kainomis neribotais kiekiais perka juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą. Atsiskaitome iš karto. Kreiptis R.Kalantos g. 49, Kaunas, tel. (8 37) 215 092, 8 698 55 553.
Kovo 16 d., šeštadienį, 17 val.
PRADEDAMASIS KONCERTAS
Festivalio globėja KAUNO MIESTO SAVIVALDYBĖ
1085635
1085967
1080337
Kovo 14 d., ketvirtadienį, 18 val.
Kovo 15 d., penktadienį, 18 val. STEIN SKJERVOLD (baritonas, Norvegija) SONATA ir ROKAS ZUBOVAI (fortepijonas) Programoje – kompozitorių Edvard Grieg, Wolfgang Plagge, Hugo Wolf, Frederick Delius kūriniai Bilietų kaina: 10, 15 Lt
UAB „Alternate heat’’ perka žemės ūkio paskirties žemę Jurbarko r. Tel. 8 643 75 526.
Aukštomis kainomis įmonė perka įvairius AUTOMOBILIUS ir kt. techniką (po eismo įvykio ar su kt. defektais). Greitai tvarkome dokumentus, atsiskaitome, pasiimame. Tel. 8 684 26 629, 8 603 62 208. Automobilių supirkimo įmonė perka visų markių automobilius nuo 200 iki 2000 Lt. Patys pasiimame. Atsiskaitome vietoje. Tel. 8 615 87 008.
XVI KOMPOZITORIŲ E.GRIEGO (1843–1907) ir M.K.ČIURLIONIO (1875–1911) MUZIKOS FESTIVALIS
KĖBULUS.
Pasiimame patys. Rašome utilizavimo pažymas.
1082707
Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, el. variklius, nichromą. Birželio 23-iosios g. 23A, tel. 312 043, 8 682 40 444.
Kauno valstybinė filharmonija Norvegijos Hordalando grafystės taryba M.K.Čiurlionio draugijos Kauno skyrius
Specializuota įmonė
Užpildę kvitą, prenumeratą galite užsisakyti „Kauno spaudos“ kioskuose.
Filharmonijos partneriai:
Filharmonijos dienraštis
30 2
Ĺ eĹĄtadIENIS, kovo 9, 2013
klasifikuoti skelbimai Pramogos, ĹĄventÄ—s, laisvalaikis
KvieÄ?ia mokytis
kinas
Sportas
„CINAMON“ Kovo 9 d. 19 val. Kauno bokso federacija kvieÄ?ia ÄŻ renginÄŻ KOVŲ NAKTIS („Gargaras“, Raudondvario pl. 101, buvÄ™s „Vilko“ fabrikas). Kovos vyks pagal K-1 Buchido MMA ir Bokso taisykles. Bilietai bus parduodami prieĹĄ renginÄŻ (kainos 10–40 Lt). Teirautis tel. 8 686 15 154, 8 687 88 888..
Lietuvos ir PrancĹŤzijos asociacijos Kauno skyrius kvieÄ?ia ÄŻ prancĹŤzĹł kalbos kursus pradedantiesiems ir paĹžengusiesiems. Taip pat renkamos ĹĄeĹĄtadienio grupÄ—s. Tel. 203 994, 8 676 20 235. 1061414
1085160
KarĹĄÄ?iausi kelioniĹł pasiĹŤlymai KelioniĹł AgentĹŤrA „Krantas Travel“ IĹĄplaukimas iĹĄ Talino. 72 val. nereikia vizos! Ispanija–PrancĹŤzija–Italija. 5 naktĹł kruizo kaina nuo 1460 Lt (asm.). IĹĄplaukimas iĹĄ Barselonos.
Tel. (8 37) 490 202, I.Kanto g. 22, kaunas@kaunas.krantas.lt www.krantas.lt
Graikijos salos–Kroatija–Turkija. 7 naktų kruizo kaina nuo 1835 Lt (asm.). Iťplaukimas iť Savonos.
KRUIZAI – NEUŽMIRŠTAMOS IR ĎSPŪDINGOS ATOSTOGOS! Ryga–Stokholmas–Ryga. 2 naktų kruizo kaina nuo 125 Lt. Iťplaukimas iť Rygos.
Haitis–Jamaika–Meksika. 7 naktų kruizo kaina nuo 1958 Lt (asm.). Iťplaukimas iť Fort Lauderdale, JAV. Kaina pateikta iť iťvykimo uosto.
Talinas–Helsinkis–Stokholmas– Sankt Peterburgas. 4 naktų kruizo kaina nuo 550 Lt.
Daugiau kruizĹł pasiĹŤlymĹł www.krantas.lt
KelioniĹł organizatorius „AĹ KELIAUJU“
ÄŽvairĹŤs
informuoja
Teismo informacija PraneĹĄame, kad Vilniaus apygardos teismas 2013 m. vasario 15 d. nutartimi civ. byloje Nr. B2-3260-781/2013 iĹĄkÄ—lÄ— bankroto bylÄ… KB Nacionalinei kredito unijai, j. a. k. 1120 41454. Administratoriumi paskirta UAB „Verslo konsultantai“ (leidimas teikti bankroto administravimo paslaugas Nr. 114), ÄŻgaliotas asmuo Alvydas Mogenis, tel. (8 37) 201 433, faks. (8 37) 261 122, e. paĹĄtas info@administravimas.lt. Informuojame, kad bankrutuojanti KB NacionalinÄ— kredito unija nuo 2013 02 26 nevykdys ÄŻmonÄ—s sudarytĹł sutarÄ?iĹł, kuriĹł vykdymo terminai dar nepasibaigÄ™, iĹĄskyrus tas, dÄ—l kuriĹł vykdymo ÄŻmonÄ—s bus informuotos atskirais praneĹĄimais. Reikalavimai, atsiradÄ™ dÄ—l bankrutuojanÄ?ios KB NacionalinÄ—s kredito unijos sutarÄ?iĹł nevykdymo, bus tenkinami LR ÄŻmoniĹł bankroto ÄŻstatymo nustatyta tvarka. 1085603
Nuomoja 2 kambariĹł bute PaĹĄilÄ—s g. nuomojamas kambarys (kartu gyvena buto ĹĄeimininkÄ—). Galimas buto pirkimas. Tel. 8 687 13 957. 1081907
KOSAS geguŞės–birĹželio mÄ—n. 3*, pusryÄ?iai ir vakarienÄ— – 1150 Lt (asm.) TURKIJA birĹželio mÄ—n. 4*, „viskas ÄŻskaiÄ?iuota“ – 1390 Lt (asm.) Kruizas ITALIJA–GRAIKIJA–KROATIJA balandĹžio mÄ—n., pusryÄ?iai, pietĹŤs, vakarienÄ— – 1990 Lt (asm.)
Tel. (8 37) 214 010, 8 656 37 114, Savanorių pr. 363A–202, askeliauju@askeliauju.lt. Darbo laikas I–V 8–18 val.
ÄŽskaiÄ?iuota: lÄ—ktuvo bilietai, uostĹł mokesÄ?iai, apgyvendinimas su nurodytu maitinimu, detali kelionÄ—s programa. VietĹł skaiÄ?ius ribotas.
YPATINGI ATOSTOGŲ PASIŪLYMAI!
UAB „MĹŞSŲ ODISÄ–JA“
IĹĄsinuomoja NorÄ—tume iĹĄsinuomoti tvarkingÄ… butÄ… Kaune ilgalaikei nuomai. MokÄ—sime iki 400 Lt ir mokesÄ?ius. Tel. 8 684 55 498. 1078097
ĹŞkininkas ieĹĄko iĹĄsinuomoti ĹžemÄ—s Ĺ irvintĹł r. Tel. 8 689 73 000. 1064636
Gabenimai KrovininiĹł mikroautobusĹł nuoma (be vairuotojo). Tinka vairuoti B kat. vairuotojui, taip pat kroviniĹł perveĹžimas, perkraustymas. Tel. 8 603 71 199. 1085428
baĹžnyÄ?ios ir vienuolyno ansamblis, Malborko pilis. Kovo 23 d. – „ZanavykĹł kraĹĄto fiesta“, 85 Lt. V.Grybo memorialinis muziejus, sÄ—menĹł aliejaus gamybos paslaptys ir degustacija, ZypliĹł dvaras.
M.ValanÄ?iaus g. 19 (darbo laikas 8–21 val.) Tel. 207 879, 8 698 03 091 E. p. info@turinfo.lt www.musuodiseja.lt Kovo 16 d. – „Lenkijos pilys ir...“, 332 Lt. Vilko guolis, GierloĹžo giria, Ĺ v.Lipkos
Kovo 30 d. – „Militarizmas Ĺ˝emaitijoje“, 98 Lt. Rietavo ir PlungÄ—s dvarai, Plateliai, „Šaltojo karo muziejus“, BerĹžoras.
Ă€0,*0 41&,5",-*4
$)03&0(3"'*+" ČŞ '&3&/$"4 '&)&3*4 Č°7&/(3*+"Čą
,"6/0 À0,*0 5&"53"4 v"63"i
Kelionės Kiekvieną pirmadienį veŞame keleivius, siuntinius, automobilius marťrutu Lietuva– Vokietija–Anglija. Paimame iť namų. Tel. 8 618 07 311. 1078528
Vizos Vizos: Rusija, Baltarusija, Kazachstanas, Kinija. Vizos vairuotojams. Kreiptis KÄ™stuÄ?io g. 3, tel. 321 760, 8 685 04 003. Dirbame nuo 9 iki 18 val. 1062169
Paskolos
Paskola be uĹžstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Tel. 314 531, skambinti d. d. nuo 9 iki 17 val., „Aujama-credit“, P.LukĹĄio g. 34.
1080218
Paskolos palankiausiomis sÄ…lygomis nekilnojamojo ir kt. turto savininkams. Teirautis ir savaitgaliais. Tel. 8 602 36 979, (8 37) 210 625. www.sgpartneriai.lt. 1070374
Kiti
13&.+&3"
,PWP E WBM
/BDJPOBMJOJT ,BVOP ESBNPT UFBUSBT #JMJFUVT QMBUJOB CJMJFUBJ MU JS UFBUSP LBTB 3Ę?NĘ?KBT ,6-5Éľ304 3É?.*.0 '0/%"4 %BVHJBV JOGPSNBDJKPT XXX BVSB MU
Vadovaujantis 2013 m. vasario 28 d. Kauno r. tarybos sprendimu Nr. TS-31 Kauno rajono turizmo centras, juridinio asmens kodas 301995530, buveinÄ—s adresas AkacijĹł al. 29, Kulautuva, Kauno r., duomenys apie juridinÄŻ asmenÄŻ kaupiami ir saugomi VÄŽ RegistrĹł centro Kauno filiale, likviduojama ir nutraukia savo veiklÄ…. Tel. 8 687 12 563. 1085784
KAUNO TAUTINÄ–S KULTĹŞROS CENTRAS A.JakĹĄto g. 18, tel. 407 135, www.ktkc.lt KoÂvo 9 d. 15 val. – lekÂtoÂriaus AlekÂsanÂdro Ĺ˝arsÂkaus paÂskaiÂta „Kas tÄ—ÂvyÂnÄ™ praÂras, ant ros neÂiĹĄÂmels apÂgaiÂlÄ—ÂjÄ™sâ€?. SuÂsiÂtiÂkiÂmas su kraĹĄÂtoÂtyÂriÂninÂke JĹŤÂraÂte DruÄ?ÂkieÂne. „VaÂsaÂrio 16-osios AkÂto sigÂnaÂtaÂro JoÂkĹŤÂbo Ĺ erÂno gy veÂniÂmas ir darÂbaiâ€?. KAUNO JUNGTINIS SVEIKATOS KLUBAS KoÂvo 11 d. kvieÂÄ?ia ÄŻ ĹĄiauÂrieÂtiĹĄÂkoÂjo Ä—jiÂmo ĹžyÂgÄŻ KauÂno piÂlis–Šv. ArÂkanÂgeÂlo MyÂkoÂlo (ÄŽguÂlos) baĹžÂnyÂÄ?ia)–KauÂno piÂlis, skirÂtÄ… LieÂtuÂvos neÂpri klauÂsoÂmyÂbÄ—s atÂkĹŤÂriÂmo dieÂnai. ViÂsĹł, noÂrinÂÄ?iĹł priÂsiÂjungÂti, lauÂkiaÂme prie KauÂno piÂlies 13 val. AtÂsiÂneĹĄÂkiÂte lieÂtuÂviĹĄÂkos atÂriÂbuÂtiÂkos, paÂsiÂpuoĹĄÂ kiÂte, kas tuÂriÂte, sveiÂkuoÂliĹĄÂkais marĹĄÂkiÂnÄ—Âliais, atÂsiÂneĹĄÂkiÂte gelÂtoÂnĹł, rauÂdoÂnĹł ir ĹžaÂliĹł baÂlioÂnĹł. GaÂliÂte reÂgistÂruoÂtis tel. 8 617 31 521 arÂba e. p. krisÂtiÂna.viÂsaÂgursÂkieÂne@gmail.com. ReiÂkia tuÂrÄ—Âti: neÂslysÂtanÂÄ?iÄ… avaÂlyÂnÄ™, paÂtoÂgiÄ… arÂba sporÂtiÂnÄ™ apÂranÂgÄ…. NeÂtuÂrinÂtiems lazÂdĹł – pa skoÂlinÂsiÂme. SVEIKATOS MOKYKLA KoÂvo 12 d. 18 val. VaiÂdoÂto paÂgrinÂdiÂnÄ—Âje moÂkykÂloÂje (VaiÂdoÂto g. 115) – vaÂkaÂras AMĹ˝INAI Ĺ˝YDÄ–K, ATMINIMO VYĹ NIA (E.Ĺ imÂkĹŤÂ naiÂtei atÂminÂti). PaÂskaiÂta „PaÂros bioÂritÂmai. MeÂriÂdiaÂnĹł laik roÂdis. IĹĄÂminÂtinÂga miÂtyÂbaâ€?. LekÂtoÂrÄ— DaÂnuÂtÄ— KunÂÄ?ieÂnÄ—. Ĺ˝oÂlinÂÄ?iĹł akaÂdeÂmiÂja ir PaÂneÂmuÂnÄ—s benÂdruoÂmeÂnÄ—s cenÂtras ATMINIMO LENTA J. ir J.DOBKEVIÄŒIAMS KoÂvo 12 d. 14 val. K.DoÂneÂlaiÂÄ?io g. 11, ant paÂstaÂto, kuÂriaÂme gyÂveÂno JoÂnas ir JurÂgis DobÂkeÂviÂÄ?iai ir kuÂriaÂme 1925–1932 m. vei kÄ— VengÂriÂjos KaÂraÂlysÂtÄ—s konÂsuÂlaÂtas, bus ati dengÂta atÂmiÂniÂmo lenÂta. Bus paÂgerbÂtas bu vÄ™s VengÂriÂjos kaÂraÂlysÂtÄ—s konÂsuÂlas, buÂvÄ™s LieÂtuÂvos ResÂpubÂliÂkos fiÂnanÂsĹł miÂnistÂras, pir maÂsis LieÂtuÂvos preÂkyÂbos ir praÂmoÂnÄ—s rĹŤÂmĹł pirÂmiÂninÂkas JoÂnas DobÂkeÂviÂÄ?ius ir jo broÂlis, uniÂkaÂlus LieÂtuÂvos kaÂro aviaÂciÂjos makÂsiÂmaÂlis tas, laÂkĹŤÂnas, konÂstrukÂtoÂrius, banÂdyÂtoÂjas vy resÂnyÂsis leiÂteÂnanÂtas JurÂgis DobÂkeÂviÂÄ?ius. KTU EUROPOS INSTITUTAS KÄ™stuÂÄ?io g. 8 FranÂkoÂfoÂniÂjos mÄ—Ânuo KoÂvo 12 d. 17.30 val. – EUROPOS SÄ„JUNGA. PhiÂlipÂpe PERCHOC, LiuÂveÂno uniÂverÂsiÂteÂto ty rÄ—Âjo, Collège d’EuÂroÂpe kviesÂtiÂnio proÂfeÂso riaus, nouÂvelÂle-euÂroÂpe.eu sveÂtaiÂnÄ—s ÄŻkĹŤÂrÄ—Âjo, atÂviÂra paÂskaiÂta-disÂkuÂsiÂja su KTU EuÂroÂpos ins tiÂtuÂto maÂgistÂranÂtais ir dÄ—sÂtyÂtoÂjais AR REIKIA KRITIKUOTI EUROPOS SÄ„JUNGÄ„? ROBERO Ĺ UMANO CENTRAS GeÂdiÂmiÂno g. 43, 102 aud. KoÂvo 14 d. 17.30 val. – TURIZMAS. PoÂliÂti kos moksÂlĹł dakÂtaÂro, buÂvuÂsio RenÂnes miesÂto kulÂtĹŤÂros, ĹĄvieÂtiÂmo ir sporÂto geÂneÂraÂliÂnio di rekÂtoÂriaus p. GilÂles RiÂbarÂdière paÂskaiÂta PARYĹ˝IUS: JO PASLAPTINGI IR NETIKÄ–TI KAMPELIAI. Bus verÂÄ?iaÂma ÄŻ lieÂtuÂviĹł kalÂbÄ…. DÄ–MESYS SENJORAMS Kauno pedagogĹł kvalifikacijos centras (Vytauto pr. 44) tÄ™sia renginiĹł ciklÄ…, skirtÄ… senjorams. YpaÄ? kvieÄ?iami ir laukiami senjorai mokytojai. Kadangi ÄŻ kai kurias veiklas galime priimti ribotÄ… skaiÄ?iĹł dalyviĹł, todÄ—l praĹĄom registruotis iĹĄ anksto. Kovo mÄ—nesÄŻ vyks: INFORMACINÄ–S TECHNOLOGIJOS 12 d. 12 val. – seminaras „Interneto galimybÄ—sâ€?. Lektorius – mokyt. eksp. R.RaÄ?iauskas. BĹŤtina iĹĄankstinÄ— registracija tel. 324 211. SVEIKATOS KURSAS 18 d. 14 val. – paskaita „Sveikas senÄ—jimas ir neurobikaâ€?. LektorÄ— – psichol. R.VaitkienÄ— (VisuomenÄ—s sveikatos centras). Registruotis tel. 200 127. 20 d. 9.30 val. – praktinis renginys „ŠiaurietiĹĄkas Ä—jimasâ€?. Instruktorius – L.Rakauskas. Registruotis tel. 324 158. BENDRAKULTĹŞRINIS KURSAS 13 d. 15 val. – iĹĄvyka „RytietiĹĄka dvasia Ĺ˝aliakalnyje. Liudas Truikysâ€?. LektorÄ— – gidÄ— S.GrigaliĹŤnienÄ—. Registruotis tel. 324 158, renkamÄ—s 14.30 val. Kauno pedagogĹł kvalifikacijos centro fojÄ—. Visi renginiai nemokami.
PLC „MeÂga“ tel. 8 700 70 111
„GimÂtaÂdieÂnis“ – iki 14 d. 12.30, 14.45, 17, 19.15, 21.30 val. „Ozas: diÂdinÂgas ir gaÂlinÂgas“ – iki 14 d. 13.25, 16.10, 19 val. „MaÂma“ – iki 14 d. 13.15, 15.30, 19.45, 22 val. „ŠaÂluÂtiÂnis poÂveiÂkis“ – iki 14 d. 18* val. (*iĹĄsk. 9, 11, 13 d.). „KÄ… iĹĄÂdaÂriÂnÄ—Âja vyÂrai“ – iki 14 d. 14, 17.45*, 20.15, 22.15 val. (*iĹĄsk. 9, 11, 13 d.). „SnieÂgo kaÂraÂlieÂnė“ 3D – iki 14 d. 11.30 val. „SnieÂgo kaÂraÂlieÂnė“ – iki 14 d. 12.15, 14.15, 16 val.; 9, 11, 13 d. 17.45 val. „NeÂmirÂtinÂgĹłÂjĹł kroÂniÂkos: nuoÂstaÂbĹŤs suÂtvÄ—Âri mai“ – iki 14 d. 10.45 val. „KieÂtas rieÂĹĄuÂtÄ—Âlis. PuiÂki dieÂna mirÂti“ – iki 14 d. 11.45 val.; 9, 11, 13 d. 18 val. „VaÂlenÂtiÂnas vieÂnas“ – iki 14 d. 16.20, 18.30, 20.45, 21.45 val.
„FORUM CINEMAS“ KaÂraÂliaus MinÂdauÂgo pr. 49, „AkÂroÂpoÂlis“, III a.
„Ozas: didingas ir galingas“ 3D (premjera, N-7) – iki 14 d. 10.30, 13.45, 16.45, 20 val.; 9 d. 23.15 val. „Gimtadienis“ 3D (premjera, N-16) – iki 14 d. 13.15, 16.30, 19, 21.15 val.; 9 d. 23.40 val. „Diatlovo perÄ—ja: dingusi ekspedicija“ (premjera, N-16) – iki 14 d. 17, 19.15, 21.45 val.; 9 d. 23.50 val. „HiÄ?kokas“ (premjera, N-13) – iki 14 d. 11.30, 13.45, 18.15, 20.45 val.; 9 d. 23 val. AKROPOLIO KINO PREMJERA. „KrudĹžiai“ 3D (liet. k., V) – 15 d. 19 val. „Valentinas vienas“ (1 versija, N-16 ) – iki 14 d. 11.15, 15.45, 20.30 val.; 9 d. 22.40 val. „Mama“ (N-13) – iki 14 d. 18.30 (seansas nevyks 12 d.), 21 val.; 9 d. 23.30 val. „KÄ… iĹĄdarinÄ—ja vyrai“ (N-18) – iki 14 d. 17.45, 22 val. „Šalutinis poveikis“ (N-16) – iki 14 d. 15.30, 19.50 val.; 9 d. 23.59 val. „Saugus prieglobstis“ (N-13) – iki 14 d. 13.25, 18 val. „Sniego karalienė“ 3D (liet. k., V) – iki 14 d. 12.15, 14.30 val. „Sniego karalienė“ (liet. k., V) – iki 14 d. 10.15 val. „Ralfas GriovÄ—jas“ (liet. k., V) – 9, 10, 11 d. 10.45 val. „Kietas rieĹĄutÄ—lis. Puiki diena mirti“ (N-13) – iki 14 d. 13 val. „Linkolnas“ – iki 14 d. (N-13) – iki 14 d. 15.15 val. „Žuviukas Nemo“ 3D (liet. k., V) – iki 14 d. 11 val. „Legendos susivienija“ (liet. k., V) – iki 14 d. 11.45 val. „Ana Karenina“ (N-13) – iki 14 d. 14.15 val. KITOKIO KINO KLUBAS. „Pianistė“ (T) – 12 d. 18.20 val. Renginio vedÄ—jas G.Jankauskas. Bilietai jau parduodami. Bilieto kaina 7 Lt.
KINO TEATRAS „ROMUVA“ Laisvės al. 54
Kovo 9 d. 12 val. – projekto „Mokausi iĹĄ kinoâ€? seansas. Projekto dalyviĹł sukurtĹł filmĹł demonstravimas. ÄŽÄ—jimas nemokamas. 16 val. – premjera „Misija Sibiras’12. Chakasijaâ€? (dokumentinis filmas). 18 val. (Ĺ ERĹ Ä–LIAFAM 2013) – „GulbÄ—â€? (pagrindinÄ— programa, drama, 2011 m., Portugalija). 20 val. (Ĺ ERĹ Ä–LIAFAM 2013) – trumpametraĹžiĹł filmĹł programa. Kovo 10 d. 14 val. – „Misija Sibiras’12. Chakasijaâ€? (dokumentinis filmas). 16 val. (Ĺ ERĹ Ä–LIAFAM 2013) – „Herkus Mantasâ€? (E.PleĹĄkytÄ—s retrospektyva, istorinÄ— drama, 1972 m., Lietuva, reĹž. Marijonas Giedrys). 18.30 val. (Ĺ ERĹ Ä–LIAFAM 2013) – „Faktasâ€? (E.PleĹĄkytÄ—s retrospektyva, drama, 1980 m., Lietuva, reĹž. Almantas GrikeviÄ?ius). 20 val. – „MedĹžioklÄ—â€? (drama, 2012 m.). Kovo 11 d. 15 val. – nemokamas seansas Kovo 11-osios dienos proga. 17 val. – „Misija Sibiras’12. Chakasijaâ€? (dokumentinis filmas). 19 val. – „AngelĹł dalisâ€? (drama, komedija, JungtinÄ— KaralystÄ—, PrancĹŤzija, Belgija, Italija, 2012 m.). Kovo 12 d. 17 val. – „Populiari merginaâ€? (komedija, PrancĹŤzija, 2012 m.). 19 val. – „AngelĹł dalisâ€? (drama, komedija, JungtinÄ— KaralystÄ—, PrancĹŤzija, Belgija, Italija, 2012 m.). Kovo 13 d. 17 val. – „Misija Sibiras’12. Chakasijaâ€? (dokumentinis filmas). 19 val. – „Populiari merginaâ€? (komedija, PrancĹŤzija, 2012 m.). Kovo 14 d. 17 val. – „AngelĹł dalisâ€? (drama, komedija, JungtinÄ— KaralystÄ—, PrancĹŤzija, Belgija, Italija, 2012 m.). 19 val. – „IĹĄsiskyrimasâ€? (drama, Iranas, 2011 m.).
31
šeštadienis, kovo 9, 2013
kas, kur, kada „NYKŠTUKO“ LĖLIŲ TEATRAS
Amžinąjį atilsį
Rotušės a. 19, Ryšių istorijos muziejuje
Dėl ilgametės Kačerginės pagrindinės mokyklos mokytojos Onos Jokužienės mirties skaudžią netekties ir liūdesio valandą nuoširdžiai užjaučiame šeimą, gimines ir artimuosius. Kauno rajono savivaldybės vardu – meras Valerijus Makūnas Skaudžią netekties ir liūdesio valandą, mirus mylimai mamytei, protezinių gaminių cecho darbuotoją Rimą ARDZIJAUSKĄ nuoširdžiai užjaučia AB „Ortopedijos technika“ kolektyvas. Rolandą Augustiną BRAZAITĮ skaudžią netekties ir liūdesio valandą, mirus mylimai Mamytei, nuoširdžiai užjaučia ir kartu liūdi VšĮ Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties darbuotojai. Skaudžią netekties valandą, mirus mylimai mamai, UAB „Elinta“ generalinį direktorių, Kauno technikos kolegijos tarybos pirmininką Vytautą Jokužį ir artimuosius nuoširdžiai užjaučia Kauno technikos kolegijos bendruomenė. Liūdną netekties valandą dėl mylimos mamos mirties nuoširdžiai užjaučiame „Varpo“ gimnazijos mokytoją Ingridą VAŠKEVIČIŪTĘ. „Varpo“ gimnazijos kolektyvas „PRARADIMAS“ – laidojimo paslaugos, kremavimas, parvežimas iš užsienio, platus laidojimo reikmenų pasirinkimas, paėmimas iš namų ir ligoninių, šaldytuvai, dokumentų sutvarkymas, giesmininkai, smuikas, gėlės, naujas MERCEDES katafalkas. Renovuotos šarvojimo salės Panerių g. 19, Vilijampolėje. Šarvojame Saulėtekio, Šv. Antano, Aleksoto bažnyčiose, S.Žukausko g. 3B, Perlojos g. 37, Kauno r. šarvojimo salėse. Užsakymai priimami 24 val. per parą be poilsio dienų – K.Petrausko g. 28, Žaliakalnis. Tel. (8 37) 730 200, 8 650 68 220. Taikome nuolaidas. 1082002
Ilgametė darbo patirtis – užtikrinta kokybė ir nebrangios paslaugos. Laidojimo paslaugų biuras teikia visas laidojimo paslaugas. Platus karstų, rūbų, laidojimo atributikos pasirinkimas. Šarvojimo salės KAUNE. Pensininkus, neįgaliuosius laidojame už valstybės lėšas. KREMAVIMAS LIETUVOS krematoriume. K.Baršausko g. 65 (priešais PC „Molas“). Dirbame visą parą. www.laidojimas-kremavimas.lt. Tel. 8 670 22 835, 8 608 37 933. 1078457
VISOS KAPŲ PRIEŽIŪROS PASLAUGOS: kapo dekoravimas skaldele, smėliu, juodžemiu. Tvarkymas po laidotuvių. Senų kapaviečių restauravimas, atnaujinimas. Trinkelių, plytelių, skaldytų akmenų klojimas. PAMINKLAI, AKMENS PLOKŠTĖS: gaminame įvairius paminklus iš kokybiško suomiško akmens. Liejame pamatus. Tel. 8 648 55 567, (8 37) 334 633, Savanorių pr. 225 („Juzėje“). www.kapineta.lt. Užsisakant iki balandžio 1 d. taikoma 15 % nuolaida darbams. 1080608
teatras nacionalinis KAuno dramos TEATRAS Laisvės al. 71, tel. 224 064 www.dramosteatras.lt
Kovo 9 d. 12 val. – Inesa Paliulytė. ANDERSENO GATVĖ. Vienos dalies spektaklis. 18.30 val. – Jean Dell ir Gerald Sibleyras. TEGYVUOJA BUŠONAS! Vienos dalies komedija. Kovo 10 d. 12 val. – Inesa Paliulytė. ASTRIDA. 18 val. – Sofi Oksanen. APSIVALYMAS. Vienos dalies drama. Kovo 12 d. 18 val. – Antonas Čechovas. PALATA. Vienos dalies spektaklis. Kovo 12 d. spektaklis MEDINUKO, VARDU PINOKIS, PAMOKANČIOS ISTORIJOS nukeliamas į gegužės 7 d. 14 val. Bilietai galioja tie patys arba juos galima grąžinti iki kovo 26 d. jų įsigijimo kasoje. Kovo 12 d. spektaklis RAGANIUS nukeliamas į gegužės 7 d. 18.30 val. Bilietai galioja tie patys arba juos galima grąžinti iki kovo 26 d. jų įsigijimo kasoje. Kovo 12 d. 19 val. žiūrovų pageidavimu bus rodomas spektaklis ŽEMĖS AR MOTERS.
KAUNO VALSTYBINIS MUZIKINIS TEATRAS Laisvės al. 91, tel. (8 37) 200 933
Kovo 9 d. 18 val. – Karlas Millockeris. STUDENTAS ELGETA. 3 veiksmų operetė. Kovo 10 d. 12 val. – Zita Bružaitė. GRYBŲ KARAS IR TAIKA. 2 veiksmų operėlė-parodija vaikams ir tėveliams. 18 val. – Johannas Straussas. ČIGONŲ BARONAS. 2 dalių operetė. Žiūrovų pageidavimu balandžio 1 d. bus rodomas miuziklas AIDA.
KAuno KAMERINIS TEATRAS Kęstučio g. 74A, www.kamerinisteatras.lt, info@kamerinisteatras.lt
Kovo 9 d. 18 val. – M.Walczakas. PIRMASIS KARTAS. Dviejų dalių spektaklis.
KAUNO VALSTYBINIS LĖLIŲ TEATRAS Laisvės al. 87A, www.kaunoleles.lt
55-asis teatro sezonas Kovo 9 d. 12 val. Valerijos ir Stasio Ratkevi čių lėlių muziejuje – KIŠKIS DRĄSUOLIS. 17 val. – ANDRIAUS KULIKAUSKO naujojo CD/ DVD pristatymo koncertas VISAS AŠ (BEVEIK). Kovo 10 d. 11 ir 12 val. Mažojoje scenoje – MEŠKIUKO GIMTADIENIS. 15 val. – jaunimui ir suaugusiesiems Kauno ir Sankt Peterburgo kūrybinis projektas KELIONĖ SAULĖS LINK).
KAUNO MAŽASIS TEATRAS M.Daukšos g. 34, tel. 408 470, 226 090, www.tiketa.lt, www.bilietai.lt, www.mazasisteatras.lt
Kovo 10 d. 12 val. – spektaklis vaikams. A.Dilytė. KREIVOS DAIKTŲ ISTORIJOS. Rež. Audrius Baniūnas.
KAUNO PANTOMIMOS IR PLASTIKOS TEATRAS M.Daukšos g. 34, tel. 220 586, www.pantomimosteatras.lt
Kovo 9 d. 18 val. – KARŠTAI MYLĖK! Teatri nis-muzikinis komiksas. Kovo 10 d. 12 val. – NORŲ SKRYNELĖ. Ma giškas spektaklis vaikams.
KAUNO VAIKŲ IR JAUNIMO TEATRAS „VILKOLAKIS“ Kovo 11-osios g. 108. Tel. 313 712
Kovo 10 d. 12 val., 13 d. 16 val. – S.Iva nauskaitė. PRINCESĖ IR MĖNULIS (neiš galvota istorija Džeimso Terberio kūrinių motyvais).
„GIRSTUČIO“ RŪMAI Kovo 11-osios g. 26, tel. 454 480, www.girstutis.lt
DOMINO TEATRAS Kovo 9 d. 18 val. – SEX GURU. Kovo 12 d. 18 val. – APIE KĄ KALBA VYRAI. Komedija. Režisierius O.Šapošnikovas.
Kovo 10 d. 12 val. – PARŠELIŲ NUOTYKIAI. Bilietai parduodami 1 val. prieš spektaklį.
KAUNO ŠOKIO TEATRAS „AURA“ Kovo 11 d. 18.30 val. – PREMJERA. 1863. Chor. F.Feher. Nacionalinis Kauno dramos teatras, Didžioji salė, Laisvės al. 71. Bilietus galite įsigyti bilietai.lt, teatro kaso se ir valandą prieš renginį.
VYTAUTO DIDžIOJO UNIVERSITETO TEATRAS S.Daukanto g. 27, I aukštas
Kovo 12 d. 19 val. – Yasmina Reza. ATSITIKTINIS ŽMOGUS. Rež. Jonas Vaitkus. Bilietus platina „Tiketa” internete www.tiketa.lt, taip pat visose „Tiketos” ka sose. Rezervacija tel. 1588 (2 Lt/min.).
renginiai V.KUDIRKOS VIEŠOJI BIBLIOTEKa Laisvės al. 57
Kovo 9 d. 12 val. – Atminimo valanda LIETUVIŲ KOVOS UŽ LAISVĘ IR NEPRIKLAUSOMYBĘ, skirta Kovo 11-ajai ir 1863 m. sukilimo 150-osioms metinėms paminėti.
KAUNO APSKRITIES VIEŠOJI BIBLIOTEKA Radastų g. 2, aktų salė
Kovo 9 d. 13 val. – koncertas SU MEILE MOTERIAI. Įėjimas nemokamas. Organizatorius – Kauno rusų kultūros centras „Mokslas – Šviesa”.
KAUNO KULTŪROS CENTRAS „TAUTOS NAMAI“ Vytauto pr. 79/Kęstučio g. 1
Kovo 9 d. 13 val. – liaudiškos muzikos an samblio „Kaunas” (vad. Vytautas Brušnius) koncertas. Miniatiūras skaitys aktorė Dolo resa Kazragytė. Koncerto vedėjas – aktorius Rimantas Štaras. Koncertas nemokamas. Kovo 11 d. 15 val. – chorinės muzikos kon certas LAISVĖS VARPAS, skirtas Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienai. Dalyvauja mišrūs chorai „Gintaras” (vad. Jovita Kulakauskienė), „Ainiai” (vad. Min daugas Šikšnius), vyrų choras „Perkūnas” (vad. Romaldas Misiukevičius). Koncertas nemokamas.
P.STULGOS LIETUVIŲ TAUTINĖS MUZIKOS INSTRUMENTŲ MUZIEJUS L.Zamenhofo g. 4, www.muzikos-instrumentu-muziejus.lt
Kovo 9 d. 14 val. – koncertas PADAINUOKIME, PALINGUOKIME, PAŠOKIME KARTU, skirtas Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienai – Kovo 11-ajai paminėti. Įėjimas nemokamas.
KAUNO ĮGULOS KARININKŲ RAMOVĖ A.Mickevičiaus g. 19, didžiojoje salėje
Kovo 9 d. 14 val. – minėjimas-koncertas DAINUOJU LIETUVAI, skirtas Lietuvos ne priklausomybės atkūrimo dienai paminėti. Įėjimas laisvas.
KAUNO VALSTYBINĖ FILHARMONIJA L.Sapiegos g. 5
Kovo 10 d. 14 val. – koncertinės įstaigos „Kauno santaka” kolektyvų, Kauno pučiamųjų instrumentų orkestro ĄŽUOLYNAS, Kauno muzikos ansamblio AINIAI ir KAUNO BIGBENDO, koncertinių programų pristatymas Kauno visuomenei. Koncertas nemokamas, kvietimus galite atsiimti Kauno valstybinės filharmonijos kasoje.
„GIRSTUČIO“ RŪMAI Kovo 11-osios g. 26, tel. 454 480, www.girstutis.lt
Kovo 10 d. 12 val. – Lietuvos nepriklausomy bės atkūrimo dienos minėjimas PAVASARIUI – SAULEI – GYVENIMUI. Meninėje programo je dalyvauja: lopšeliai-darželiai GIRSTUTIS ir MALŪNĖLIS, dainos ir šokio studija RŪTA, Kauno vaikų šokio teatras GIJELĖ, Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademi jos profesorė Sabina MARTINAITYTĖ ir jos studentai, tarptautinių konkursų laureatai: Andrius APŠEGA, Mantas GACEVIČIUS, Ieva GOLECKYTĖ, Mangirdas DABKUS, Jurgis JARAŠIUS, Arnoldas STONYS, pianistė docentė Audronė EITMANAVIČIŪTĖ. Vedėjas – akto rius Petras VENSLOVAS. Įėjimas nemokamas.
A. ir J.JUŠKŲ ETNINĖS KULTŪROS MUZIEJUS Kauno mažoji g. 2, Vilkija, Kauno r., tel. 556 400
Kovo 11 d. 16 val. – karinių-istorinių dainų vakaras KAI AŠ JAUNAS VAISKAN JOJAU. Koncertuos Andriaus Morkūno vadovauja mas folkloro ansamblis „Gadula” iš Kauno.
VYTAUTO DIDŽIOJO KARO MUZIEJAUS SODELIS Kovo 11 d. 11.30 val. – varpų muzikos kon certas LAISVĖS VARPO PAŠAUKTI, skirtas Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo die nai paminėti. Karilionu skambins Giedrius Kuprevičius ir Julius Vilnonis. Programoje – lietuvių patriotinė muzika, liaudies dainų motyvai ir šiuolaikinių lietuvių kompo zitorių kūriniai, sukurti specialiai Kauno karilionui.
VYTAUTO DIDŽIOJO KARO MUZIEJUS K.Donelaičio g. 64
Kovo 11-ąją, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną, muziejaus lankymas – ne mokamai (darbo laikas 10–17 val.).
KAUNO ĮGULOS KARININKŲ RAMOVĖ A.Mickevičiaus g. 19
Kovo 11 d. 14 val. – šventinis koncertas. Koncertuos Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių mišrūs chorai „Ainiai” iš Utenos (vad. A.Driukas) ir „Atminties gaida” iš Klaipėdos (vad. V.Saikauskas) ir A.Stulgins kio mokyklos daugiafunkcinio centro miš rus choras „Gimtinė” (vad. R.Vaičekonis). Įėjimas nemokamas.
ALEKSOTO SENIŪNIJA Veiverių g. 132, salėje
Kovo 11 d. 14 val. – šventinė programa, skirta Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienai paminėti. Programoje dalyvauja: Birštono moterų choras „Aušrinė”, liaudiš kos muzikos ansamblis „Svirbė” ir šokių klubas „Viena linija”. Organizatoriai: Aleksoto seniūnija, Alekso to bendruomenės centras.
KAUNO AKLŲJŲ IR SILPNAREGIŲ CENTRAS Savanorių pr. 206, salėje
Kovo 12 d. 14 val. – koncertas, skirtas Lietu vos nepriklausomybės atkūrimo dienai. Atlikėjai: Trečiojo amžiaus universiteto mo terų vokalinis ansamblis „Guboja”, vaikų studijos „Saulutė” mažieji solistai (vad. Danutė Žiedelienė) ir smagi liaudiškos muzikos kapela „Bičiuliai” (vad. Vytautas Brušnius).
M. DOBUŽINSKIO KULTŪROS CENTRAS ir SLAVŲ ESTETINIO LAVINIMO CENTRAS V.Krėvės pr. 54, tel. 313 039
Kovo 12 d. 17 val. – renginys ŽYDINTIS KULTŪRŲ MEDIS, skirtas Kovo 11-ajai pami nėti ir tarptautinės parodos DONELAIČIO PASAULIS atidarymas. Tai bendras Kalining rado meno ir istorijos muziejaus, Maironio lietuvių literatūros muziejaus, M.Dobu žinskio kultūros centro bei Slavų estetinio lavinimo centro projektas, skirtas Kristijono Donelaičio 300-osioms gimimo metinėms paminėti.
KTU EUROPOS INSTITUTAS Kęstučio g. 8
Frankofonijos mėnuo Kovo 12 d. 17.30 val. – EUROPOS SĄJUNGA. Philippe PERCHOC, Liuveno universiteto tyrėjo, Collège d’Europe kviestinio profeso riaus, nouvelle-europe.eu svetainės įkūrė jo, atvira paskaita-diskusija su KTU Europos instituto magistrantais ir dėstytojais AR REIKIA KRITIKUOTI EUROPOS SĄJUNGĄ?
ERIKOS GALERIJA M.Daukšos g. 8
Iki balandžio mėn. vyksta Erikos Stelmokie nės ir Elonos Gutauskaitės-Šustarevienės gobelenų paroda LAIKO PATIKRINTI.
MAIRONIO LIETUVIŲ LITERATŪROS MUZIEJUS Rotušės a. 13
Kovo 13 d. 17 val. – katalikų radijo Mažo sios studijos bendradarbės, Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos kon certmeisterės Jūratės Kuodytės knygos „Slenkstis. Pokalbiai su Antanu Saulaičiu SJ” sutiktuvės.
DATOS (kovo 9 d.) 1454 m. gimė italų keliautojas ir geografas Amerigas Vespuccis. Jo vardu buvo pavadinta Amerika. 1760 m. gimė Antanas Strazdas, kunigas ir poetas. 1890 m. gimė būsimas Sovietų Sąjungos premjeras Viačeslavas Molotovas. 1917 m. gimė Algirdas Julius Greimas, Prancūzijos lietuvių kalbininkas, etnografas. 1934 m. gimė pirmasis SSRS kosmonautas Jurijus Gagarinas. 1964 m. gimė prancūzų aktorė Juliette Binoche, už vaidmenį filme „Anglas ligonis“ laimėjusi Oskarą. 2010 m. poetas, eseistas ir vertėjas Marcelijus Martinaitis apdovanotas premija už kūrybiškiausia 2009 m. knyga išrinktą kūrinį „Mes gyvenome: biografiniai užrašai“.
horoskopai Avinas (03 21–04 20). Sveika nuovoka padės sėkmingai bendrauti su aplinkiniais, ypač su jaunais žmonėmis. Sugebėsite lengvai apmąstyti praeities įvykius ir padaryti teisingas išvadas. Jautis (04 21–05 20). Galimi konfliktai ir skaudūs įžeidimai. Jausmai neatitiks jūsų idėjų. Tačiau nevarginkite savos galvos sudėtingomis mintimis, imkitės įprastų reikalų. Dvyniai (05 21–06 21). Sprendimai, susiję su karjera, gali turėti įtakos jūsų saugumui ir atmosferai namuose. Prieš ko nors imantis, patartina atsargiai apsvarstyti visas galimybes. Vėžys (06 22–07 22). Niekuo neišsiskirianti diena. Susidarys įspūdis, kad pasiekti ką nors reikšminga tiesiog neįmanoma. Bet jūs žinote, kad ateis kiti laikai, o kol kas teks panuobodžiauti darbe, tvarkyti aplinką. Liūtas (07 23–08 23). Šis laikas nėra sėkmingas. Kils pavojus būti suklaidintiems ar pernelyg susižavėti tam tikra idėja. Kruopščiai atlikite savo tiesiogines pareigas ir neapsikraukite naujomis idėjomis. Mergelė (08 24–09 23). Pavyks mėgautis gyvenimu ir įvertinti savo padėtį. Noriai padėsite draugui ar mylimam žmogui. Kas nors pagirs jūsų ypatingą skonį. Svarstyklės (09 24–10 23). Pastebėsite, kad esate vertinami dėl savo jausmų bei gebėjimo susitvarkyti su duotomis užduotimis. Žmonės supras jūsų problemas ir palaikys jus. Tačiau nereikia pernelyg atvirauti. Skorpionas (10 24–11 22). Palanki diena bendrauti su draugais ir jaunais žmonėmis. Puikiai praleiskite laiką. Ir nesidrovėkite savo minčių bei darbų. Šaulys (11 23–12 21). Puikiai seksis suprasti aplinkinius ir praleisti laiką su mylimu žmogumi. Malonūs jausmai, geri santykiai su kitais ir artimųjų parama padarys jus laimingus. Ožiaragis (12 22–01 20). Laikas pasinaudoti savo kūrybingumu ir vaizduote, kad įgyvendintumėte savo idėjas. Šiuo metu praverstų gera knyga ar paprasto siužeto filmas. Vandenis (01 21–02 19). Viskas erzins ir pykdys. Antra dienos pusė palankesnė, atsiras progų maksimaliai išnaudoti savo kūrybines galimybes. Žuvys (02 20–03 20). Lengvai bendrausite su aplinkiniais, taip pat galėsite juos patikrinti, nes jūsų protas dabar yra ypač aktyvus. Netyčia neįskaudinkite pačių artimiausių draugų, kuriems ši diena galbūt ne tokia puiki.
Orai
Šiandien sniego tikimybė bus maža. Pūs žvarbus vėjas. Dieną temperatūra svyruos tarp 1–4 laipsnų žemiau nulio. Rytoj prognozuojami sausi, dar šaltesni orai.
Šiandien, kovo 9 d.
–1
–1
Telšiai
–3
Šiauliai
Klaipėda
–2
Panevėžys
–4
Utena
–2
Tauragė
–2
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +15 Berlynas +2 Brazilija +31 Briuselis +10 Dublinas +8 Kairas +25 Keiptaunas +21 Kopenhaga +2
Londonas +9 Madridas +14 Maskva –4 Minskas –5 Niujorkas +6 Oslas 0 Paryžius +16 Pekinas +12
orai kaune šiandien
Praha +6 Ryga –3 Roma +16 Vėjas Sidnėjus +28 6–8 m/s Talinas –6 Tel Avivas +22 Tokijas +22 Varšuva –2
–3
–2
Vilnius
Marijampolė
–2
Alytus
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia) teka Mėnulis leidžiasi
6.49 18.11 11.22 5.21 15.35
68-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 297 dienos. Saulė Žuvų ženkle.
Vardai Šiandien: Dangyra, Dominykas (Domas), Domininkas, Pranciška (Pranė), Savijus, Visgailė, Žygimantas. Rytoj: Bautgailė, Demetrija, Emilis, Geraldas, Naubartas, Virmantas.
Oro tarša viršija normas
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
–8
–2
–5
–7
6
–9
–4
–6
–9
6
–8
–4
–6
–8
5
rytoj
poryt
Lietuvos didmiesčiuose oro tarša ne mažėja ir tol iau viršija normas, skel bia apl inkos aug in inkai. Past aros io mis dienomis vidutinė kietųjų dalelių koncentracija Viln iuje, Kaune ir Klai pėdoje viršijo paros ribinę vertę. Kon centracija galėjo padidėti dėl vietinių šalt in ių – energet ikos įmon ių, ind iv i dualių namų šildymo įrenginių, trans porto keliamos taršos, teigia Aplinkos apsaugos agent ūra. Hidrometeorolo gijos tarnybos duomenimis, artimiau siom is dienom is krit ul ių nenumato ma, pūs vidut in io stipr umo šiaurės rytų, rytų krypčių vėjas. BNS inf., Artūro Morozovo nuotr.
įvairenybės
Balyje galvojama apie ženklus „seksas draudžiamas“
Vieta: Idonezijos pareigūnų kantrybė trūko, kai viena estų porelė bu
vo užklupta besimylinti šventykloje.
„Shutterstock“ nuotr.
Indonezijos Balio salos pareigūnai svarsto, ar reiktų hinduistų šven tyklose iškabinti ženklus „seksas draudžiamas“, nes vienoje jų bu vo užklupta besimylinti porelė iš Estijos. Policininkai įsimylėjėlius, ku riuos užklupo jaunimo lyderiai, nuėję patikrinti, kaip vyksta re montas Sarasedos kaimo šventyk loje, išsivedė apklausai.
„Jie sakė, kad iš tikrųjų nežino jo, jog Balyje seksas šventyklose draudžiamas, tad tiesiog juos pa leidome ir palikome kaimo lyde riams nuspręsti, kaip tvarkyti šį reikalą“, – penktadienį AFP sakė Gianjaro rajono policijos viršinin kas Hadi Purnomo. „Galiausiai kaimas nusprendė, kad nori atlikti apvalymo ceremo niją, ir nurodė porai sumokėti 20
mln. rupijų (2 tūkst. dolerių) toms apeigoms finansuoti“, – sakė jis. Pora taip pat prisipažino, kad prieš užsiimdami seksu pasinaudojo šven tyklos lauko dušu, ir atsiprašė. Rajono pareigūnai dabar dis kutuoja, ar iškabinti šventyklose greta įprastų perspėjimų „neval gyti“ ir „nerūkyti“ ženklus „sek sas draudžiamas“. AFP-BNS inf.