PIRMAS miesto dienraĹĄtis
antradienis, KOVO 12, 2013
www.kl.lt
.;A?.162;6@ 8<C<
9
RUBRIKA
`cRVXNaN-XY Ya ?RQNXa\_Ă&#x203A; 7\YN[aN 7b XRcVĂ&#x2DC;VR[Ă&#x203A;
sveikata
LigĹł neiĹĄvengia ir
TĹŤkstantinÄ&#x2014; minia be leidimĹł uĹžplĹŤdo sostinÄ&#x2014;s Gedimino prospektÄ&#x2026;.
Lietuva 5p.
Gamtos nuskriausti japonai meldÄ&#x2014; ĹĄviesaus rytojaus.
Pasaulis 8p.
SveiÂkas gyÂveÂniÂmo bĹŤÂdas nuo klasÂtinÂgos liÂgos neapÂsauÂgoÂjo.
Sveikas gyvenimo bĹŤdas moters neapsaugojo nuo klas tingos akiĹł ligos. Net suĹžinojusi diagno zÄ&#x2122; klaipÄ&#x2014;dietÄ&#x2014; toliau sportavo, stovÄ&#x2014;jo ant galvos ir mÄ&#x2014; gavosi pirtele net neÄŻtardama, kad taip dar labiau kenkia savo regÄ&#x2014;jimui.
s.lukosiute@kl.lt
Sandra LukoĹĄiĹŤ
tÄ&#x2014;
Suklaidino geras
regÄ&#x2014;
Ĺ iandien priedas
DauÂgiaÂvaiÂkÄ&#x2014;s klai pÄ&#x2014;ÂdieÂÄ?iĹł ĹĄeiÂmos svaÂjoÂnÄ&#x2014;s gyÂven ti presÂtiÂĹžiÂniu laiÂko mo DraÂgĹŤÂnĹł kvarÂta lo triÂjĹł kamÂbaÂriĹł bu te suÂduÂĹžo ÄŻ ĹĄiÂpuÂlius, kai jie gaÂvo praÂneÂĹĄi mÄ&#x2026;, kad sÄ&#x2026;ÂĹžiÂninÂgai ÄŻsiÂgyÂtas bĹŤsÂtas bus parÂduoÂtas iĹĄ varÂĹžy tiÂniĹł. PrieÂĹžasÂtis â&#x20AC;&#x201C; su banÂku neatÂsisÂkaiÂtÄ&#x2014; anksÂtesÂnis saÂviÂnin kas, kuÂris iĹĄ pirÂkÄ&#x2014; jĹł gauÂtus piÂniÂgus iĹĄÂ ĹĄvaisÂtÄ&#x2014;, o gaÂliauÂsiai atÂsiÂdĹŤÂrÄ&#x2014; uĹž groÂtĹł.
â&#x20AC;&#x17E;Jei yra siÂtuaÂciÂja, bus ir iĹĄeiÂtis.â&#x20AC;&#x153; AkÂtyÂviai gyÂveÂnanÂÄ?ios AlÂdoÂnos MontÂviÂlieÂnÄ&#x2014;s neÂgaÂli iĹĄÂgÄ&#x2026;sÂdinÂti nieÂkas, neÂtgi liÂga.
Baseino statybos veja ÄŻ Kanus VirÂgiÂniÂja SpuÂryÂtÄ&#x2014; v.spuryte@kl.lt
Dvi KlaiÂpÄ&#x2014;Âdos saÂviÂvalÂdyÂbÄ&#x2014;s val diÂninÂkÄ&#x2014;s ĹĄiÄ&#x2026; saÂvaiÂtÄ&#x2122; iĹĄÂvyksÂta ÄŻ Ka nus â&#x20AC;&#x201C; diÂdĹžiauÂsiÄ&#x2026; paÂsauÂlyÂje neÂkilÂno jaÂmoÂjo turÂto paÂroÂdÄ&#x2026;, nors diÂdeÂlÄ&#x2014;s nauÂdos miesÂtui iĹĄ jos ir neÂsiÂtiÂki.
v.spuryte@kl.lt
ÄŽraÂĹĄÄ&#x2014; kiÂtÄ&#x2026; sÄ&#x2026;ÂskaiÂtÄ&#x2026;
4
Kaina 1,30 Lt
11
9p.
VirÂgiÂniÂja SpuÂryÂtÄ&#x2014;
EleÂna ir GinÂtaÂras PauÂliai triÂjĹł kam baÂriĹł buÂtÄ&#x2026; DraÂgĹŤÂnĹł gatÂvÄ&#x2014;Âje uĹž 400 tĹŤkst. liÂtĹł iĹĄ klaiÂpÄ&#x2014;ÂdieÂÄ?io OleÂgo P. nuÂsiÂpirÂko prieĹĄ ĹĄeÂĹĄeÂrius meÂtus. Tris vaiÂkus auÂgiÂnanÂti ĹĄeiÂma di dĹžiÄ&#x2026;ÂjÄ&#x2026; daÂlÄŻ bĹŤsÂtui ÄŻsiÂgyÂti reiÂkiaÂmos suÂmos â&#x20AC;&#x201C; 345 tĹŤkst. liÂtĹł skoÂliÂnoÂsi iĹĄ â&#x20AC;&#x17E;SwedÂbankâ&#x20AC;&#x153; banÂko ir iki ĹĄiol sÄ&#x2026;ÂĹži ninÂgai moÂka paÂskoÂlos ÄŻmoÂkas, ku rios per mÄ&#x2014;ÂneÂsÄŻ sieÂkia apie 2,5 tĹŤkst. liÂtĹł.
sveikuoliai
jimas â&#x20AC;&#x17E;Blikst ir sumirgu liavo akyse. NuÄ&#x2014;jau pasitikrinti ir iĹĄgir panele, ÄŻ ligoninÄ&#x2122;â&#x20AC;&#x153;, dau: gulkis, â&#x20AC;&#x201C; 14 metĹł senumo ÄŻvykius pri siminÄ&#x2014; Aldona MontvilienÄ&#x2014;. BĹŤtent tuomet 82 metĹł klaipÄ&#x2014;dietÄ&#x2014; suĹžinojo ser ganti nepagydoma akiĹł liga â&#x20AC;&#x201C; atvi ro kampo glaukoma. Kai ji iĹĄgir do ĹĄiÄ&#x2026; diagnozÄ&#x2122;, liga jau buvo gero kai paĹžengusi. Sveikai gyvenanÄ?iai Aldonai ĹĄi ď Ž Komp Ĺžinia buvo itin ne romisai: [\_` QĂ&#x203A;Y YV tikÄ&#x2014; T\` . :\[a cV YVR [ tol Ĺžinojo apie glau ta. Nors iki [RV `V N QN RV aR X\ Na `V `N Xf aV `a\ cĂ&#x203A; WV Z\ N[a TNY komÄ&#x2026;, taÄ?iau buvo tvirtai ÄŻsitiki c\` V_ YN[ Xf Z\ ` V `]\_ a\ XYb OR aN nusi, kad pati su Ă&#x2DC;VNb NX af cNb` Tf rekomenduojama ĹĄia liga tikrai nesu cR [V Z\ OĂ Q\ WV lÄ&#x2122;ĹĄiuko keitimo sidurs. Ji taip pat operacija. Moteris vengdavo tikrintis Cf aNb a\ =Ra _V X\ [b\ Moteris niekaip akispĹŤdÄŻ, manyniekaip negaa_ Namuose ji turi lÄ&#x2014;jo suprasti, kodÄ&#x2014;l dama, kad geras re neÄŻsirengusi sienegÄ&#x2014;jimas savotiĹĄgrieĹžtas gydygalÄ&#x2014;jo suprasti, ga liga. Jiems rizi lÄ&#x2122;, prie kurios taip tojĹł nurodymĹł pai kai apsaugo nuo li ka susirgti glaukonorÄ&#x2014;tĹłsi pasisymas ir sveika gĹł. koma yra 10 kartĹł mankĹĄtinti. Pasita gyvensena nepade â&#x20AC;&#x17E;Nebijau net mir dÄ&#x2014;l grieĹžtas gydy didesnÄ&#x2014;. rusi da uĹžkirsti kelio ties. Jei yra sitoja, dabar ji ir toliau su gydytoAmerikos oftalmo klastingai ligai. tuacija, bus ir iĹĄei logi mankĹĄtinasi, so tisâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; paaiĹĄkino jĹł nurodymĹł pai taÄ?iau vengia ÄŻtam rius, iĹĄtyrÄ&#x2122;s per 150 jos profepaĹĄnekovÄ&#x2014;, pasitei sypÄ&#x2026; di tĹŤkst. Ĺžmoravus, ar neiĹĄÄ?iĹł niĹł, kuriĹł mas DarÄ&#x2014; viskÄ&#x2026;, ko ne gÄ&#x2026;sdino nepagydo ir sveika gyven- pratimĹł. RegÄ&#x2014;jimas po kudirionan artimieji arba gimi galima mos ligos diaglaiko serga glau nÄ&#x2014;s pagerÄ&#x2014;jo, o ji ir to Atsakymas A.Mont nozÄ&#x2014;. koma, nustatÄ&#x2014;, kad sena nepadeda liau gali mÄ&#x2014;gauvi jie uĹžpatys serga ĹĄia li tis visaverÄ?iu gyve tuomet, kai ji ÄŻsitrau lienei atÄ&#x2014;jo ga apie tai nieko nimu. kÄ&#x2014; kirsti kelio klas neĹžinodami. glaukoma serganÄ?iĹł ÄŻ KlaipÄ&#x2014;dos KontrolÄ&#x2014; ligos ne tinsustabdÄ&#x2014; ĹžmoniĹł klubo Suserga ir sutuok Neseniai nustatyta, gai ligai. veiklÄ&#x2026;. Gydytojos Glaukoma mote tinis riai nesutrukdÄ&#x2014; paskaitos, kaip koma serga vyras kad jei glauInternete apstu in susidraugauti su toliau dĹžiaugtis gy formacijos apie ar ĹĄia liga, jai atvÄ&#x2014;venimu â&#x20AC;&#x201C; ji inkurio laiko ji uĹžklum Ĺžmona, po glaukomÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x201C; Ä?ia rÄ&#x2014; akis. tensyviai sportavo, ga lima rasti bepa ir kitÄ&#x2026; sudaug skaitÄ&#x2014; ir tuokti veik tris milijonus nesiskundÄ&#x2014; regÄ&#x2014;ji â&#x20AC;&#x17E;SuĹžinojau, kad da ĹĄaltiniĹł. Ta- Tam nÄŻ. mu. Aldona reriau viskÄ&#x2026;, ko Su Ä?iau, nepaisant Ĺži negalima, sergant sidraugavus â&#x20AC;&#x17E;ne guliariai lankÄ&#x2014;si ÄŻtakos turi pana niĹł gausos, akiĹł besikandĹžiojaâ&#x20AC;&#x153; pas akiĹł gydytoglaukomaâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; mo bĹŤdas, skatinan ĹĄus gyveniligĹł gydytoja Vai Aktyviai gyvenan prisiminÄ&#x2014; paĹĄneko jÄ&#x2026; ir skrupulingai da Gerbauskietis vystytis liti A.MontvilienÄ&#x2014; vÄ&#x2014;. vartojo paskirgÄ&#x2026;. TaÄ?iau pastebÄ&#x2014; nÄ&#x2014; pastebi, kad ne ne kartÄ&#x2026; ÄŻsitikino, tus vaistus. Kaip paaiĹĄkÄ&#x2014;jo, ta, kad net iĹĄkad ĹĄiandien daĹžmaĹžai pacientĹł sto silavinÄ&#x2122; ĹžmonÄ&#x2014;s kreipiasi tuomet, galvos, svarsÄ?iĹł kil vÄ&#x2014;jimas ant nai reklamuojamos ne Sporto klube mote neĹži kai liga jau bĹŤva sveikatÄ&#x2026; ge- na nojimas ar kiris kilnojo vis ti artimĹłjĹł turint ser no, kad tarp rinanÄ?ios prekÄ&#x2014;s tik paĹžengusi. sunkesnius svorius, ÄŻtam gantÄŻjÄŻ glaukopakenkia. Tad jai stovÄ&#x2014;davo ant akis pÄ&#x2026; keliantys pratimai didina kas ma, jiems taip pat Be to, pas gydyto galvos, o atsipalai dien kyla naujĹł klau pĹŤdÄŻ, taip dar labiau padidÄ&#x2014;ja rizika jÄ&#x2026; daĹžniausiai duoti mÄ&#x2014;gdavo simĹł, ko rei- at skatinda- kÄ&#x2014;tĹł susirgti. veda kitos su regÄ&#x2014; mi ligos progresa karĹĄtoje pirtyje. vengti sergant glau jimu susijusios vimÄ&#x2026;. koma. bÄ&#x2014;dos. V.Gerbaus â&#x20AC;&#x17E;Sergant bet kokia Aldona apgailesta Nors A.Montvilie kienÄ&#x2014;s nestebina liga svarbu iĹĄ- to vo, kad lankannÄ&#x2014; nesiskundÄ&#x2014; AkispĹŤdis nÄ&#x2014;ra manyti, kaip su ja kia situacija â&#x20AC;&#x201C; susi tis sporto klube jos sveikata, bet regÄ&#x2014; rodiklis gyven rgÄ&#x2122;s glaukoma jimas vis labiau niekas neÄŻspÄ&#x2014;Kaip sakÄ&#x2014; V.Ger tikrai â&#x20AC;&#x17E;nesikandĹžiosâ&#x20AC;&#x153;, ti. Tada ji Ĺžmogus iĹĄ pradĹžiĹł jo apie galimÄ&#x2026; rizi silpo. Galiausiai mo bauskienÄ&#x2014;, apsinieko nejauÄ?ia. kÄ&#x2026;. Moteriai taip â&#x20AC;&#x201C; ÄŻsitikinute lankyti pas akiĹł si paĹĄnekovÄ&#x2014;. Gydytoja atkreipia riai nusilpusios vie riai dÄ&#x2014;l stip- pat teko atsisakyti li gĹł gy dÄ&#x2014; mau dyto nos akies buvo mesÄŻ, kad rÄ&#x2014;tĹł dyniĹł pirdaĹžniau pas akiĹł tyje ir miegojimo Nors Aldona nesle paskatinti neryĹĄkus jÄ&#x2026; tuligĹł specialistÄ&#x2026; be pagalvÄ&#x2014;s. pia, jog nÄ&#x2014;ra tu vaizdas, silpnÄ&#x2014;jantis regÄ&#x2014; lengva susitaikyti rÄ&#x2014;tĹł apsilankyti jimas tam tikru tie, kuriĹł artisu draudimais. paros metu ar il mieji ar giminÄ&#x2014;s giau serga ĹĄia klastinpadirbus.
ÄŽ gatÂvÄ&#x2122; â&#x20AC;&#x201C; dÄ&#x2014;l sveÂtiÂmĹł skoÂlĹł
57 (19 660)
Â&#x201E;Â&#x201E;NeÂpaÂvyÂdÄ&#x2014;ÂtiÂna: nors vis dar tiÂkiÂsi steÂbukÂlo, E.PauÂlieÂnÄ&#x2014; neatÂmeÂta tiÂkiÂmyÂbÄ&#x2014;s, jog su vyÂru ir triÂmis vaiÂkais iĹĄ
sÄ&#x2026;ÂĹžiÂninÂgai pirkÂto buÂto gaÂli tekÂti iĹĄÂsiÂkrausÂtyÂti ÄŻ gatÂvÄ&#x2122;.
VyÂtauÂto PetÂriÂko nuoÂtr.
KaÂnuoÂse priÂsiÂstaÂtys trys LieÂtuÂvos saÂviÂvalÂdyÂbÄ&#x2014;s â&#x20AC;&#x201C; KlaiÂpÄ&#x2014;Âdos, VilÂniaus, DrusÂkiÂninÂkĹł. PasÂtaÂroÂsios dvi tuÂrÄ&#x2014;s saÂvo sten dus, o KlaiÂpÄ&#x2014;ÂdoÂje ÄŻgyÂvenÂdiÂnaÂmais proÂjekÂtais bus bandoma sudominti tik daÂliÂjant inÂforÂmaÂciÂnius leiÂdiÂnius. KlaiÂpÄ&#x2014;Âda paÂroÂdoÂje priÂstaÂtys ke lis amÂbiÂcinÂgiauÂsius saÂvo proÂjek tus: 50 m baÂseiÂno su sveiÂkaÂtinÂgu mo centÂru, piÂliaÂvieÂtÄ&#x2014;s priÂtaiÂkyÂmo tuÂrizÂmo reikÂmÄ&#x2014;ms, FutÂboÂlo spor to moÂkykÂlos su 25 m baÂseiÂnu re konstÂrukÂciÂjos, AntÂroÂsios vanÂden vieÂtÄ&#x2014;s priÂtaiÂkyÂmo moksÂlo ir techÂnoÂloÂgiÂjĹł veikÂlai.
3
2
antradienis, kovo 12, 2013
miestas kovo 11-oji uostamiestyje
Klaipėdiečiai žygiavo „Laisvės tiltu“ Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną uostamiestyje plazdėjo trispalvės. Tą dieną atiduoti pagarbos ženklai iškiliausiems bei linksmai švęsta tiek mieste, tiek arenoje vykusiame grandioziniame koncerte. Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Pagerbė signatarą A.Žalį
Kovo 11-oji uostamiestyje prasidė jo tradiciškai – prieš daugiau nei šešerius metus mirusio Lietuvos Nepriklausomybės Akto signata ro, Klaipėdos garbės piliečio, ilga mečio miesto vadovo Alfonso Ža lio pagerbimu. Ant jo kapo kareiviai padėjo Sei mo pirmininko atsiųstą vainiką. Kuklioje ceremonijoje dalyvavo Klaipėdos mero pavaduotojas Vy tautas Čepas, A.Žalio našlė Euge nija Genutė, Klaipėdos savivaldy bės Kultūros skyriaus vyriausiasis specialistas Vidas Pakalniškis. Klaipėdos piliavietės Karlo po ternoje vakar vyko kasmečiai veik liausių uostamiesčio jaunimo lyde rių ir organizacijų apdovanojimai „Jaunoji Klaipėda“. Ant tilto – grandinės
Vidurdienį švęsti nepriklausomy bę kvietė uostamiesčio jaunimas. Kovo 11-ąją Biržos tiltą jie paver tė „Laisvės tiltu“. Nuo pat ryto jis buvo papuoštas trispalvėmis. Prieš renginio atidarymą „Lais vės tiltas“ simboliškai grandinėmis buvo padalytas į dvi dalis. Atrakinti ant jų kabančių spy nų buvo pakviesti Klaipėdos mero pavaduotojas Artūras Šulcas ir jau nimo reikalų koordinatorius Mo destas Vitkus. Atrakinus spynas grandinės nukrito. Susirinkusieji sugiedojo valstybės himną. „Švenčiame 23-iuosius lais vės metus. Ši karta jau baigia uni versitetus. Džiaugiuosi, kad jiems neteks prisiminti baimės ištarti
netinkamą žodį, baimės eiti į baž nyčią, tuščių lentynų parduotuvė se. Dabar jie organizuoja renginius, o ateityje, net neabejoju, taps vals tybės, savivaldybių valdžios atsto vais. Spynos tarsi simbolis. Linkiu būti savų širdžių, miesto šeiminin kais“, – kalbėjo A.Šulcas. Rašė linkėjimus ant laivelių
Į jaunimo organizuotą renginį atė jo įvairaus amžiaus klaipėdiečių. Žvarbaus vėjo nepabūgo ir patys mažiausieji. Rankose atėjusieji lai kė vėliavėles, trispalvius balionus. Specialiai į renginį atėję ar tik pro šalį pėdinę žmonės buvo kviečiami pereiti „Laisvės tiltu“ ir tapti laisvais žmonėmis, atsisveikinti su visais ap ribojimais, priklausomybėmis, blo gomis mintimis, kurios trukdo jaus tis laisviems, laimingiems. Žmonės ant trispalvių kaspinė lių galėjo užrašyti linkėjimus sau, artimiesiems, Klaipėdai ir Lietu vai ir užrišti ant tilto turėklų. Taip pat visi buvo kviečiami į kūrybines dirbtuves. Čia buvo galima išlanks tyti trispalvius laivelius ir užrašius linkėjimus paleisti juos į Danę. „Laiveliai – tai laisvės simbolis“, – tvirtino vienas iš renginio orga nizatorių Marius Tumšys. Klaipėdiečiai plūdo į koncertą
Lietuvos nepriklausomybės atkūri mo dieną vainikavo Klaipėdos are noje vykęs šventinis nemokamas koncertas „Lietuva, kylanti iš nau jo“. Dar gerokai prieš renginį čia būriavosi žmonės. Į koncertą buvo išdalyta per 5 tūkst. kvietimų. Šiemet Kovo 11-osios šventi nį koncertą organizavo Klaipė dos koncertų salė. Koncertas bu
Akcija: šventiškai nusiteikusius klaipėdiečius vidurdienį pasitiko trispalvėmis papuoštas „Laisvės tiltas“.
Vytauto Petriko nuotr.
Artūras Šulcas:
Džiaugiuosi, kad jiems neteks prisi minti baimės ištarti netinkamą žodį, bai mės eiti į bažnyčią, tuščių lentynų par duotuvėse.
vo skirtas jaunajai kartai, jaunoms šeimoms. Jo metu pasirodė ne tik uostamiesčio atlikėjai: Klaipėdos kamerinis orkestras ir dirigentas Mindaugas Piečaitis, choras „Au kuras“, Klaipėdos jaunimo teat ro aktoriai, Vydūno vidurinės mo kyklos moksleivės, bet ir svečiai iš Vilniaus – Neda Malūnavičiūtė, Olegas Ditkovskis, Saulius Barei kis, Andrius Kulikauskas.
Tradicija: Kovo 11-ąją ant Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro,
Klaipėdos garbės piliečio Alfonso Žalio kapo buvo padėtas vainikas.
3
antradienis, kovo 12, 2013
miestas
kovo 11-oji uostamiestyje
Ilgąjį šventinį sa vaitgalį netrūko vi siškai nešventinių – tiek kriminalinio, tiek politinio atspalvio – įvykių.
Dienos telegrafas Meditacija. Rytoj 17.30 val. Klaipėdos apskrit ies vieš os ios I.Simonait ytės bibl iotekos konferencijų salėje vyks užs iėm imas „Pirmas is žingsn is“. Jo metu bus pristatoma jogos, meditaci jos, kvėpavimo technikos. Bus kalba ma apie kvėpav imo paslapt is ir kaip tai gali pagerinti gyvenimą. Koncertas. Rytoj 17.30 val. Klaipėdos apskrit ies vieš os ios I.Simonait ytės bibliotekos Muzikos skyriuje (Herkaus Manto g. 9A) vyks vakaras-koncertas „Pavasaris – saulės spinduliai“.
Protestas: ant Rusijos konsulato tvoros kažkas sugebėjo pakabinti politinį plakatą.
Vytauto Petriko nuotr.
Reikalavo laisvės karininkams Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Pakabino plakatą
Sekmadienio rytą ant Rusijos Fe deracijos konsulato tvoros patru lių rinktinės pareigūnas pastebėjo pakabintą plakatą su užrašu rusų kalba „Svabodu padpolkovnikam Kvačkovu ir Xabarovu“. Leonidas Chabarovas buvo nu teistas už sąmokslą perimti valdžią Jekaterinburgo mieste. Jam skir ta puspenktų metų laisvės atėmi mo bausmė. L.Chabarovas priklausė nacio nalistų organizacijai, kurią įkūrė pulkininkas Vladimiras Kvachko vas. Jis buvo nuteistas kalėti 13 me tų už kito perversmo planavimą. Prieš kelias dienas Maskvoje bu vo surengtas mitingas dėl šių karių išlaisvinimo. Uostamiestyje iš bal tos drobės pagamintas plakatas ant
Rusijos konsulato tvoros buvo pa kabintas iš Minijos gatvės pusės. Įvykio aplinkybes tiria 1-ojo Klaipėdos policijos komisariato pareigūnai. Šovė sau į galvą
Sekmadienio pavakarę į ligoninę iš savo namų, esančių Taikos pro spekte, buvo pristatytas 44 metų vyras. Dėl šautinės žaizdos smilki nyje ir smegenų kontūzijos jis buvo paguldytas į ligoninę. Giminaičiai medikams tvirtino, kad klaipėdietis prieš pusvalandį pats šovė į smilkinį iš ginklo guminėmis kulkomis. Tą pačią dieną save žalojo ir 38 metų vyras, kuris dėl plėšimo bu vo uždarytas Klaipėdos vyriausiojo policijos komisariato areštinėje. Jis vienkartiniu skutimosi pei liuku susižalojo ranką. Suteikus medicinos pagalbą vyras grąžin tas į kamerą.
Sekmadienį peiliu švaistėsi ir neblaivi moteris. Ji Vingio gatvėje esančiame bute peiliu dūrė savo 41 metų sugyventiniui į šoną. Klaipė diečiui buvo pažeistas inkstas. Vyrui dūrusi 50 metų moteris uždaryta į areštinę. Jai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – 2,42 promilės. Plėšikai atėmė kebabus
Savaitgalį siautė ir plėšikai. Šešta dienio vakarą prie J.Janonio gatvės 2 namo maždaug 24 metų vyras iš dviejų paauglių – penkiolikmetės ir šešiolikmečio – atėmė ne tik te lefonus, pinigus, bet ir tris keba bus. Žala įvertinta 230 litų. Nuo nepažįstamų dviejų vy rų pirmadienio naktį nukentėjo ir 23 metų palangiškis. Jis buvo už pultas Taikos prospekto 24 namo tualete. Plėšikai grasino palangiš kiui ir atėmė telefoną, laikrodį bei
piniginę. Nukentėjusysis žalą įver tino 400 litų. Netoli įvykio vietos policijos pa truliai sulaikė 20 metų Debreceno gatvės gyventoją. Įtariamasis buvo apklaustas ir uždarytas į areštinę. Išviliojo 102 tūkst. litų
Vagys įsibrovė ir į namus. Į Klaipė dos rajone, Girkaliuose esančius du namus vagys pateko pro langus. Iš vieno namo dingo auksinė apyran kė, kurios vertė 15 tūkst. litų. Iš kito vagys pagrobė 900 litų ir 500 eurų. Į Klaipėdos policiją kreipėsi ir nuo telefoninių sukčių nukentėju si 73 metų klaipėdietė. Iš jos buvo išviliota didelė pinigų suma – 102 tūkst. litų. Nukentėjusioji tik praėjus dviem savaitėms po įvykio kreipėsi į poli cijos pareigūnus. Tai didžiausia su ma, kurią telefoniniai sukčiai yra išvilioję Klaipėdos regione.
Apdovanojimai. Klaipėd iečiai kvie čiam i siūlyt i kand idat us Klaip ėdos sav ivaldyb ės įsteigt am uost am ies čio teatralų apdovanojimui „Padėkos kaukė“. Taip įvert inam i Klaip ėdoje kuriančių teatralų praėjusių kalendo rin ių met ų pasiek imai bei reikšm in giausi darbai. Apdovanojimai skir ia mi pagal šias nom inacijas: „Met ų re žisier ius“, „Met ų aktor ius“, „Met ų ak torė“, „Met ų scenografas“, „Met ų vaid muo“, „Metų dramos spektaklis“, „Me tų muz ik in is spektakl is“, „Met ų cho reografas“, „Metų šokio projektas“, „Me tų debiutas“, „Metų teatro kompozito rius“, „Metų dramaturgas“, „Metų kriti kas“, „Už nuopelnus teatro menui“ ir ki tas teatro kūrėjams skirtas nominaci jas. Juos vertina speciali komisija. Siū lymus prašoma siųsti elektroniniu pa štu raimonda.mazoniene@klaipeda.lt iki kovo 15 d. imtinai. Mirtys. Šeštadien į Klaipėdos savival dybės Civilinės metrikacijos skyr iuje užreg istruotos 3 klaipėdiečių mirtys. Mirė Karol ina Merk ienė (g. 1919 m.), Adelė Paurienė (g. 1930 m.), Kostanti nas Dirgėla (g. 1931 m.). Naujag imiai. Per stat ist inę parą pa gimdė 5 moterys. Gimė 3 mergaitės ir 2 berniukai.
Baseino statybos veja į Kanus Į Kanus vyks Klaipėdos 1 savivaldybės administ racijos direktoriaus pavaduoto
ja Alina Velykienė ir Projektų at rankos ir analizės poskyrio vedėja Skaidrė Raudytė. „Klaipėdos savivaldybė dalyvauja bendroje Lietuvos ir Latvijos pro gramoje, kurios tikslas – skatin ti verslumą. Viena šios programos priemonių yra dviejų asmenų išvy ka į Kanus. Nė vienas uostamiesčio politikas vykti nepanoro, todėl ten dalyvausime mes su S.Raudyte“, – paaiškino A.Velykienė. Numatyta, jog kelionei galima išleisti 10 tūkst. litų, tik 1,5 tūkst. litų šios sumos būtų iš miesto biu džeto. „Nežinau, ar visą numatytą sumą ir išleisime. Viskas priklau sys nuo to, kiek kainuos viešbučiai.
Lėktuvo bilietai į abi puses iš Rygos oro uosto kainavo po 1,6 tūkst. li tų“, – skaičius vardijo A.Velykienė. Jos žodžiais, pagrindinis Klaipė dos savivaldybės dalyvavimas Ka nuose rengiamoje nekilnojamojo turto parodoje tikslas yra praneš ti užsienio projektuotojams, staty tojams, jog uostamiestyje bus įgy vendinami dideli projektai. „Mes svarstome 50 m baseino projektuotojų ieškoti tarptauti nėje erdvėje, taip pat gali būti ir su statytojais, todėl tai bus puiki pro ga pranešti apie tai, ką planuojame statyti Klaipėdoje“, – teigė Klai pėdos savivaldybės administraci jos direktoriaus pavaduotoja. Ji pripažino, jog investuoto jų Kanų parodoje nei tikimasi ras ti, nei jų bus ieškoma, nes planuo
Investuotojų Kanų parodoje nei tiki masi rasti, nei jų bus ieškoma, nes pla nuojami projektai uostamiestyje bus įgyvendinami ES lė šomis. jami projektai uostamiestyje bus įgyvendinami ES lėšomis. „Be to, mums svarbu ir įgyti pa tirties – pasižiūrėti, kaip kitose ša lyse įgyvendinami panašūs projek tai, kad Klaipėdoje galėtume siekti geriausio rezultato“, – tvirtino A.Velykienė.
Tikslas: tarptautinėje nekilnojamojo turto parodoje Klaipėdos savivaldy
bės atstovės ieškos, kas nori projektuoti ir statyti naują 50 m baseiną.
„Shutterstock“ nuotr.
4
antradienis, kovo 12, 2013
miestas
Į gatvę – dėl svetimų skolų 1
Olegas P. butą buvo nu sipirkęs už iš SEB banko gautą paskolą, ir kai pardavė butą Paulių šeimai, dar buvo neišmokė jęs apie 250 tūkst. litų. SEB bankas klaipėdiečiui suteikė teisę butą parduoti, tačiau su sąly ga, kad už jį gauti pinigai bus per vesti į tame pačiame banke esan čią sąskaitą ir taip bus grąžinta visa paskola. Apie tokią sąlygą byloja ir SEB banko išduota pažyma. Tačiau kai buto pirkimo ir par davimo sutartį tvirtino 23 metų darbo patirtį turinti notarė, doku mente buvo įrašyta ne SEB banko sąskaita, o ta, kurią nurodė Olegas P. – „Swedbanke“ esanti jo asme ninė sąskaita. Šokiravo antstolių vizitas
„Man iškart kilo įtarimų, kad kažkas vyksta ne taip. Juk SEB banko išduotoje pažymoje net paryškintai parašyta, kad pini gus už butą būtina pervesti į šio banko sąskaitą, kad būtų pa dengta paskola. Nuogąstavimus išsakiau notarei, tačiau ji pareiš kė, kad viskas gerai. Butą pirko me pirmą kartą, neturėjome pa tirties. Be to, kaip nepasitikėti notare, kuri prilyginta valstybės tarnautojai?“ – ir ant notarės, ir ant savęs pyko E.Paulienė. Po savaitės, kai abi šalys pasi rašė pirkimo ir pardavimo sutartį, Olegas P. dar kartą apsilankė pas notarę ir raštiškai patvirtino, kad pinigus už parduotą butą iš Pau lių gavo ir jiems jokių pretenzi jų neturi. Tačiau naujame savo būste Pau lių šeima ramiai pagyveno tik ketu ris mėnesius. „Vieną dieną į duris pasibeldė antstoliai, kurie pareiš kė, kad arba per 30 dienų SEB ban kui sumokame paskolos įmokas už keturis mėnesius, arba krausto mės lauk, nes butas bus parduo tas iš varžytinių. Kojas ir rankas pakirto, nes tokio akibrokšto tik
Situacija: prieš šešerius metus Dragūnų kvartale įsigytą butą iš klaipėdiečių šeimos nori atimti bankas, ku
riam jie neskolingi.
rai nesitikėjau. Butą įsigijome są žiningai, „Swedbankui“ kas mėne sį mokame paskolos įmokas, o mus nori išmesti į gatvę“, – graudino si E.Paulienė. Paaiškėjo, kad pinigus už butą gavęs Olegas P. jų SEB bankui ne pervedė – paimtos paskolos negrą žino. Jis per kelis mėnesius pinigus tiesiog ištaškė – pirko brangius au tomobilius, įvairių kitų daiktų, ga liausiai įklimpo į narkotikus ir da bar dėl padarytų nusikaltimų yra už grotų. Kalinys žadėjo atidirbti
E.Paulienei, sužinojus, kad su vai kais gali būti išmesta į gatvę, pa šlijo sveikata. Jo pačios žodžiais tariant, greitosios medicinos pa
Vytauto Petriko nuotr.
galbos medikai kone budėjo po jos buto langais. Tačiau suradusi savyje jėgų ji dar stengėsi kovoti. Paraginta „Swed banko“ teisininkų, ji kreipėsi į uos tamiesčio pareigūnus, bet byla nei Olegui P., nei pirkimo ir pardavi mo sutartį tvirtinusiai notarei ne buvo iškelta. Paulių šeima tuomet kreipėsi į teismą, kad notarės veiksmai būtų pripažinti neteisėtais. Tačiau dvie jų instancijų teismuose teko nusi vilti – jų sprendimai klaipėdie čiams buvo nepalankūs. „Teismai mums kainavo jau apie 15 tūkst. litų, nes reikėjo sumokėti žyminį mokestį. O juose išgirsda vome tą patį – patys esame kalti, nes savo valia pasirašėme pirki mo ir pardavimo sutartį“, – aiški no pašnekovė. Tokios pat pozicijos laikosi ir no tarė – sutartis yra teisėta ir galio janti, nes ją savo parašais patvirtino abi pusės. Tačiau iki šiol neaišku, kodėl notarė sutartyje įrašė ne SEB banko sąskaitą, į kurią turėjo bū ti pervesti pinigai už parduodamą butą, o kitą – asmeninę pardavė jo sąskaitą. Teigiama, kad tokią nurodė jis pats. Olegas P. nė neneigia, kad butą Pauliams pardavė ir pinigus iš jų gavo. „Kartą jį, kai dar buvo areštinėje ir laukė teismo, atvežė liudyti mano šeimos byloje. Ole gas pareiškė, kad mus visi palik tų ramybėje, nes mes nieko blo go nepadarėme. Esą SEB bankui yra skolingas tik jis, tad kai išeis iš kalėjimo, dirbs ir pinigus grąžins. Tačiau tokie jo žodžiai mūsų tikrai neišgelbėjo ir neišgelbės“, – liūd nai šyptelėjo E.Paulienė. Yra tik daikto saugotojai
Paulių šeima įsitikinusi, kad da bar jiems gali padėti tik stebuklas – Lietuvos Aukščiausiojo teismo sprendimas, jei jis būtų palankus. „Mes vis dar ne gatvėje esa me todėl, kad suspėjome Lietuvos apeliacinio teismo sprendimą ap skųsti Aukščiausiajam teismui. Jis skundą priėmė, tačiau data, kada
jis bus nagrinėjamas, dar nepaskir ta. Jei sprendimas bus nepalankus, turėsime su vaikais išeiti į gatvę ir dar mokėti „Swedbankui“ paskolą už butą, kurį iš mūsų atims“, – sie lojosi E.Paulienė. Jie buto parduoti ir paskolų grą žinti negali, nes teismo sprendi mu yra ne jo savininkai, o tik daik to saugotojai.
Elena Paulienė:
Jei sprendimas bus nepalankus, turėsi me su vaikais išeiti į gatvę ir dar mokėti paskolą už butą, ku rį iš mūsų atims. Sužinojusi, kad pateko į ne pavydėtiną situaciją, E.Paulie nė dar buvo nuėjusi aiškintis pas pirkimo ir pardavimo su tartį tvirtinusią notarę, tačiau iš jos teišgirdo, kad pirmiausia rei kia įrodyti, jog ji kalta, ir tik tada ieškoti teisybės. „Iki šiol negaliu suvokti, kad at sidūrėme tokioje situacijoje. Mus apgavo ne telefoniniai sukčiai, ku riuos paskui laukuose lyg vėją ga li gaudyti. Patekome į istoriją, ku rioje dalyvauja du bankai, notarė, o teisybės vis tiek nepavyksta ras ti“, – ašaras vos tramdė daugiavai kė mama. Tikisi palankaus sprendimo
„Akivaizdu, jog tai labai reta, iš skirtinė ir nemaloni situacija, ku rią lėmė įvairios sutapusios ap linkybės. Viliamės, jog panašios situacijos tikrai nepasikartos. Kol vyksta teisminiai ginčai, komen tuoti situacijos galimos baigties neturime galimybių. Tikime, kad teismas, įvertinęs visas aplinkybes ir surinkęs visą reikalingą infor maciją, priims atitinkamą spren dimą, kuris bus palankus Pau lių šeimai“, – palaikymą išreiškė
Komentaras Aleksandras Matonis
Lietuvos notar ų rūmų atstovas viešiesiems ryšiams
K
lausimus dėl notarų veiks mų teisėt umo nagr inėja teismai. Šiuo atveju buto pirkėjai kreipėsi dėl nota rės veiksmų į teismą, dviejų instan cijų teismai – Klaipėdos apygardos ir Lietuvos apeliacinis – patvirtino no tarės veiksmų teisėtumą, ir šie spren dimai įsigaliojo. Šiuo metu skundas kasacine tvarka paduotas Lietuvos Aukščiausiajam teismui. Atkreipia me dėmesį, kad notar ų klientai yra gerai apsaugot i nuo notar ų klaidų. Jeigu teismas nuspręstų, kad notari nis veiksmas neteisėtas ir dėl notaro ar jo darbuotojų kaltės atsirado žala, ją privalo atlyginti notaras. Tuo tiks lu jis draudžiasi privalomuoju ir sa vanoriškuoju profesinės civilinės at sakomybės draudimais. Jau kelerius metus Lietuvos notarus privalomuo ju civilinės atsakomybės draudimu draud žia autor itet ingos užs ien io bendrovės. Notarų rūmai yra profe sinė teisinė asociacija, kurios viena svarbiausių užduočių – kelti notarų kval ifi kaciją ir jų klientų aptarnavi mo kokybę. Klientų paklausimai dėl notarinių veiksmų Notarų rūmus pa siekia beveik kasdien, tačiau absoliu ti dauguma jų yra susiję su informa cijos pateik imu. Jei klientai abejoja notarinio veiksmo teisėtumu, jiems patar iama kreipt is į teismą. Notar ų rūmai rūpinasi notarų elgesio ir eti kos klausimais. Notar ų rūmų prezi diumas tur i teisę inicijuot i notar ui neeil inę atestaciją, kur ios metu tik rinama notaro kompetencija ir veik los organ izav imas, arba drausmės bylą, kur ią svarsto Notar ų garbės teismas. Priklausomai nuo pažeidi mo, notarui gali būti skirtos bausmės nuo pastabos iki siūlymo teising u mo ministrui atleisti notarą iš eina mų pareig ų. Pernai buvo iškeltos ir išnagr inėtos dviejų notar ų draus mės bylos, notarams skirtos draus minės nuobaudos.
„Swedbanko“ atstovas spaudai Saulius Abraškevičius. Jis pabrėžė, kad bankas palai ko Paulių poziciją, jog į pirkimo ir pardavimo sutartį turėjo bū ti įtrauktos visos sąlygos, kurio se nurodoma, kad pinigai turi būti pervesti ne į asmeninę būsto par davėjo sąskaitą, bet į banko, ku riam būstas buvo įkeistas, sąskaitą. „Dėl šios sąlygos nevykdymo ir ki lo ši sudėtinga situacija“, – kons tatavo S.Abraškevičius. SEB banko atstovai strėles dėl į nepavydėtiną istoriją patekusių Paulių šeimos taip pat nukreipė į notarę. „Įsigyjant jau įkeistą bankui būstą ir atsiskaitant su tokio būs to pardavėju labai svarbu užsitik rinti, kad pardavėjas tikrai nurodo tinkamą bankui priklausančią są skaitą, į kurią pirkėjas turi perves ti lėšas už įsigyjamą būstą. Šiuos duomenis tikrina pirkimo ir par davimo sutartį tvirtinantis nota ras“, – aiškino SEB banko ryšių su žiniasklaida vadovas Arvydas Ži linskas. E.Paulienė prisiminė, kaip eilinį kartą dėl pašlijusios sveikatos gu lėdama ligoninėje liūdnai juokavo, kad jei loterijoje laimėtų milijo ną litų, paliktų Dragūnų kvarta lą, apsigyventų kur nors kitur, o dėl būsto prestižinėje vietoje tegul abu bankai ir pešasi.
5
antradienis, kovo 12, 2013
lietuva
Kovo 11-osios maršas vyko be leidimo Vakar ryte ramiai prasidėjęs Nepriklauso mybės dienos minėjimas pavakare virto nesankcionuotu tūkstantinės minios žy giu – nors ir nebuvo gavę savivaldybės lei dimo, eitynių iniciatoriai vedė minią Ge dimino prospektu.
Andrejus Žukovskis a.zukovski@diena.lt
Draudimų nepaisė
Sostinės savivaldybė tautinin kams ir jų šalininkams išdavė leidi mą žygiuoti tik Upės gatve, tačiau šie nepaisė nurodymo ir į žygį ėmė rinktis Katedros aikštėje. Be Tau tininkų sąjungos atstovų ir Juliaus Pankos vadovaujamo Lietuvių tau tinio centro (LTC), minioje netrū ko ir kitų skandalingų asmenybių. Į eitynes atvyko tautininkas Marius Kundrotas, LTC vadovas Ričardas Čekutis, nemažai įvairių Lietuvos provincijos marginalinių organi zacijų atstovų. Minią vedė skan dalingomis kalbomis garsėjantys Nepriklausomybės Akto signa tarai Romualdas Ozolas ir Petras Gražulis. Minia mirgėjo nuo trispalvių, ta čiau netrūko ir kareiviškais batais avinčių jaunuolių, ir nacistinę sim boliką primenančiais ženklais pa puoštų raudonų vėliavų. Vienas žygeivių trispalvę buvo „papuo šęs“ juoda juostele.
Aikštėje pirmą kartą viešai pasi rodė ir civiliais drabužiais vilkin čių policininkų grupė. Raiščius su užrašais „Dialogo grupė“ ryšintys vyriškiai teigė atėję į aikštę pa bendrauti su žmonėmis, sužinoti, kokių šie turi priekaištų, patarimų, klausimų policijai. „Mūsų klausia, prieš ką mes. Mes ne prieš ką. Mes esame už visus. Atėjome sužinoti, ko žmonėms reikia, kaip galėtume jiems padėti. Ką daryti, kad pilie čiai labiau mumis pasitikėtų“, – dėstė vienas policininkų.
Romualdas Ozolas:
Ateityje taip pat ne planuojame paisyti jų draudimo. Įvyko tai, kas turėjo įvykti. Incidentų išvengta
Apie 16 val. minia, nepaisyda ma policijos įspėjimų, pajudėjo Gedimino prospekto link. Prieš tūkstantinę minią protestavo ke
Pasirinkimas: eitynių dalyviai nepaisė nei savivaldybės, nei teismo, galiausiai nei policijos perspėjimų – jie
vakar su trenksmu marširavo sostinės centre.
li judėjimo „Antifa“ atstovai, jie į šūkį „Lietuva – lietuviams“ atsi liepė šūkiu „Lietuva – visiems“. Konfliktas tarp nacionalistiškai nusiteikusios minios ir protes tuotojų nekilo, nors iš Gedimino prospektu žygiuojančių jaunuo lių netrūko kandžių replikų. „O, žiūrėkit, tie žydruoliai dar ir vai ką atsitempė“, – piktinosi seny va moteris. Aplenkę Gedimino prospekte renginiams pastatytas palapines bei ekspozicijas ir lydimi policijos žygiuotojai be didesnių trikdžių pasiekė Lukiškių aikštę. Joje skir tingiems judėjimams atstovau jantys dalyviai stovėjo grupelė mis, taip pat buvo renkami parašai už Lietuvos vientisumą ir lietuvių kalbos išsaugojimą.
Apie 16.30 val. susirinkusieji su giedojo „Tautinę giesmę“ ir ėmė skirstytis. Pasibaigus renginiui vienas ak tyvių jo dalyvių R.Ozolas pabrė žė, kad įstatymas neužkirs kelio žygiuojantiems ir ateityje. „Atei tyje taip pat neplanuojame paisy ti jų draudimo. Įvyko tai, kas tu rėjo įvykti“, – žurnalistams teigė politikas. Vakare, nuo 18 val., sostinės nak tiniame klube „Propaganda“ tęsėsi Kovo 11-osios minėjimas – vakari niame renginyje koncertavo „Dik tatūra“ ir kitos ultradešinės pakrai pos grupės. Rytas ramus
Beje, pirmąją dienos pusę buvo apstu renginių, kurie didesnio at
Margaritos Vorobjovaitės nuotr.
garsio nesukėlė. Aktyvių pramo gų gerbėjai noriai būriavosi prie šventei įrengtų riedlenčių rampų, o vyresnės kartos atstovai mieliau rinkosi į šiaurietiško ėjimo pamo kas. Didžiausiu pilietiniu traukos centru išliko duris atvėręs Sei mas, čia nuo pat vakar popietės vyko patriotinių dainų koncertai, buvo įrengta kūrybos erdvė vai kams, iš arti buvo galima pama tyti didžiulę Nepriklausomybės Akto kopiją. Minint Lietuvos nepriklauso mybės atkūrimo 23-ąsias meti nes, daugiau nei pustrečio tūks tančio žmonių vakar vidurdienį buvo susirinkę ir į Nepriklauso mybės aikštę prie Seimo, kur vyko trijų Baltijos šalių vėliavų pakėli mo ceremonija.
Bijo siūlomų įstatymų „lietaus“
Nori drausti abortus
Sveikindama Seimą su pavasario sesija Prezidentė Dalia Grybaus kaitė linkėjo „padėti valstybei ju dėti į priekį“, o parlamento pirmi ninkas Vydas Gedvilas prašė ne skubėti registruoti kuo daugiau teisės aktų.
Lietuvos lenkų rinkimų akci jos (LLRA) atstovai Seime siūlo priimti gyvybės prenatalinėje fa zėje įstatymą, kuriuo būtų drau džiama atlikti abortus.
Savo sveikinimo laiške, kurį pir majame plenariniame sesijos po sėdyje sekmadienį perskaitė Sei mo pirmininkas V.Gedvilas, šalies vadovė pabrėžė, kad prasideda at sakomybės metas, kai žmonių lū kesčiai turi virsti konkrečiais dar bų rezultatais. „Sąlygos pateisinti žmonių pasi tikėjimą geresnės nei praeityje. Šios kadencijos Seimui nereikia pradė ti nuo skausmingo diržų veržimo ir nepopuliarių sprendimų gelbstint finansinę ir ekonominę situaciją“, – sakė D.Grybauskaitė. Ji teigė besitikinti, kad parla mentas visą kadenciją laikysis ilga laikių valstybės strateginių kryp čių ir uždavinių, ypač finansų bei energetikos srityse. Seimo pirmininkas V.Gedvilas kreipdamasis į parlamentą sesijos pradžios proga parlamentarus ra gino dirbti ne tam, kad išsiskirtų pagal aktyvumo rodiklius dėl re gistruotų teisės aktų, pasiūlymų, replikų, nes „gausa neužtikrina kokybės“. „Tikiuosi, kad Seimo sesijos il gumas nebus paskata registruo ti ir priimti kuo daugiau teisės aktų, pagrindinis Seimo kaip įsta
Linkėjimai: Prezidentė D.Grybauskaitė, pasveikinusi Seimą su pavasa
rio sesijos pradžia, palinkėjo eiti į priekį ir nenutraukti pradėtų darbų. Gedimino Bartuškos nuotr.
tymų leidėjo darbdavys turi būti Vyriausybė. Norėtųsi, kad pavie niai Seimo nariai teisės aktų pro jektų gausa nepralenktų Vyriausy bės. Norėčiau priminti ir paprašyti skirti daugiau dėmesio įstatymų kokybei, o ne kiekybei“, – kalbė jo Seimo pirmininkas. Anot jo, jei kiekvienas priima mas teisės aktas bus kuo plačiau aptartas su visuomene, visuome ninėmis organizacijoms, suinte resuotomis grupėmis, „įstatymų leidyba nebebus panaši į įstatymų gamybą, nebebus priimami abejo tino reikalingumo ir Konstitucijai prieštaraujantys teisės aktai“. Vyriausybė į pavasario sesi
jos darbų programą pasiūlė įrašy ti 140, Prezidentė D.Grybauskaitė – šešis, Seimo frakcijos – apie 240 įstatymų projektų. Be to, sesijoje bus išklausytas Prezidentės meti nis pranešimas, Vyriausybės meti nė veiklos ataskaita. Pagal Seimo valdybos patvirtin tą posėdžių grafik ą per pavasario sesiją, nuo kovo 10 iki birželio 30 d., planuojama surengti 54 plena rinius posėdžius. Pavasario sesiją numatoma pra tęsti ir liepos 4 d. surengti iškil mingą Seimo posėdį, skirtą Lie tuvos pirmininkavimo ES Tarybai pradžiai paminėti. „Klaipėdos“, BNS inf.
Lenkijos, kurioje abortas lai komas kriminaliniu nusikalti mu, pavyzdys įkvėpė parlamen te esančius LLRA atstovus ir dar kelis bendraminčius – jie įregist ravo įstatymo projektą, pagal ku rį nėštumą gydytojas galėtų nu traukti tik tuo atveju, jei jis gresia nėščios moters gyvybei ar sveika tai arba yra pagrįstų įtarimų, kad nėštumas atsirado dėl nusikalsta mų veikų. Nutraukti nėštumą esant aukš čiau minėtoms sąlygoms būtų lei džiama, jei nuo nėštumo pradžios būtų praėję ne daugiau kaip 12 sa vaičių.
Projektą teikia LLRA frakcijos nariai, Darbo partijai priklausantis Kęstutis Daukšys ir „Drąsos kelio“ frakcijos atstovas Algirdas Patackas. Projekte taip pat siūloma mo kyklose mokyti apie žmogaus ly tinį gyvenimą, sąmoningą bei atsakingą tėvystę, šeimos verty bes, gyvybę prenatalinėje fazėje ir žmogaus gimimą. Lietuvoje nutraukti nėštumą šiuo metu leidžiama iki 12 nėš tumo savaitės be papildomų są lygų. Kasmet Lietuvoje nėštumą nutraukti ryžtasi apie 10 tūkst. moterų. ES abortai draudžiami Malto je, Airijoje ir Lenkijoje. Likusios valstybės, tarp jų ir Lietuva, abor tų nedraudžia, tik nustato ribą, iki kurios jis leidžiamas. Šis terminas įvairuoja nuo 10 iki 18 savaičių. „Klaipėdos“, BNS inf.
Nepasitenkinimas: projekto autoriai norėtų, kad Europoje tik Maltoje,
Airijoje ir Lenkijoje esantis draudimas galiotų ir Lietuvoje.
Gedimino Bartuškos nuotr.
6
antradienis, kovo 12, 2013
nuomonės
Tikyba mokyklose – privaloma?
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
Sandra Lukošiūtė
A
štuoni Lietuvos lenkų rinkimų akcijos nariai Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Švietimo įstaty mo pataisą dėl privalomo tikybos dėstymo pradinėse ir pagrindinėse mokyklose. Rinktis vieną iš privalomojo dorinio ugdymo dalykų – tradicinės religinės bendruomenės ar bendri jos tikybą arba etiką – būtų galima tik nuo 14 metų. Šiuo metu moksleiviams iki 14 metų tikybą ar ba etiką parenka tėvai, o nuo 14 metų jie renkasi patys.
Už
Prieš
Saulius Pocius
T
Sutinku su straipsnio autoriumi
Perskaičiau V.Skumano straipsnį „Ar galėjome gyventi geriau? („Klaipė da“, 2013 03 07). Autorius rašė apie tai, kad valdžioje liko tik KGB žmonės. Visiškai sutinku su juo. Prieš daug metų nebuvau paprasta pilietė, o da bar esu visiška skurdė. Greta minėto buvo išspausdintas kitas straipsnis – „Ar skaitėte savo programą, ponai?“ Susidaro įspūdis, kad tas žmogus yra iš šalies ir nežino mūsų šaknų. Asta
ryl ik ai men in ink ų praėj ęs ketv irt ad ien is buvo turbūt laim ing iausia diena, – jiems buvo įteiktos Vyr iaus yb ės kult ūros ir meno prem ijos. Žod žiu, po 44 tūkst. litų. Gerokai anksčiau vyko kitas išk ilm in gas erzelis – nacionalinių premijų po 104 tūkstančius dalybos. Laimėjus tok į lem ties „teleloto“, įmanoma išk il iau vert in ti pat į save ir dar kartą susivokti, kad esi toks vienintelis, toks Kastytis baltalytis, kur is žiba tarsi žiedas su bril iantu tarp daugybės než ieduotų rankų. Gerai, kad valdžia remia kultūrą, nes jei to nedar yt ų, tauta tapt ų klejojančia bū tybe be viršugalv io. Išt ies diev iškai ge rai, kad biudžeto pinigais klerkai pabars
Premijų skirstytojai apie Euriką, matyt, nie kada ir negalvojo, nes jiems net Donatas Ba nionis, kaip paaiškėjo, yra niekas. to tam tikrus asmenis. Juk neapdovano ti jie taip ir liktų než inomi, kaip ir jų kur piami dekadentizmo kolosai. Tik kas tie biurokratinio rojaus teisieji, iš did žiai nustatantys, kurie kūrėjai vert i ir tūkstančių, ir nomenklatūrinės pagarbos? Aišku tik tai, kad išmonės tiems lėšų daly tojams tikrai nestinga, nes premijų pasky ras jie sugeba išt ies įmantr iai motyv uo ti: „kūrėjas men in iam sprend imui taiko aukštus profesinio meistriškumo reikala vimus“, „kūriniui būdinga maksimaliai ap galvota sprendimo idėja“. Ir taip toliau. Tačiau ar šis argumentų „barokas“ nestu mia į nežinią tų, kurie dar daugiau verti ir be tų senmerg išk ų menotyrinių pliurpa lų? Štai per šventes vis girdime Euriką Ma sytę ir jos „Laisvę“. Kaip mes visi nemiršta me iš gėdos, kad laisvės dainė, savo kūri niu suvienijusi lietuvius, emigravo ir din go? Kai jos gyvenimą talžė žiaurūs likimo išbandymai, visiems į tai buvo nusispjau ti. Premijų skirstytojai apie Euriką, matyt, niekada ir negalvojo, nes jiems net Dona tas Ban ion is, kaip paaiškėjo, yra niekas. Kaip niekas jiems ir vienintelis visų laikų Lietuvos poetas Gintaras Patackas. Arba už visą kompoz itor ių sąjungą išk ilesn is Dar ius Mick us iš „Rebelheart“. Arba Po vilas Meškėla iš anuometės „Katedros“. Ir visi tie, į kuriuos nereik ia rodyt i pirštu ir veidmainiškai aiškinti apie tai, kad jie „me niniam sprendimui taiko aukštus profesi nio meistriškumo reikalavimus“.
Verčiau pasirūpintų algomis
Irina Rozova, Seimo narė, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcijos narė: – Švietimo įstatymo pataisą dėl privalomos tikybos pasiūlė mūsų frakcija, tad aš taip pat pritariu šiai nuostatai. Nemanau, kad įvedus privalomą tiky bą mokyklose mūsų mokiniams ir visuomenei nuo to bus blogiau. Ši idėja gimė iš to, kad visuomenėje norime sutvirtinti moralines žmonių vertybes. Tinkamas religinis ugdymas gali daryti didelį poveikį ugdant žmogiškumą ir užkertant kelią vai kų bei jaunimo nusikalstamumui. Be to, dabarti nė pasirinkimo laisvė neužtikrina galimybių mo kiniui susipažinti su tomis dvasinėmis vertybėmis, kurias teigia religija ir kurių reikia bręstančiai as menybei. Dabar mokinių tėvų apsisprendimą tikėjimo at žvilgiu dažniau lemia asmeniniai motyvai ir išori niai veiksniai, negu mokyklinės programos ar moky tojo poveikis.
Arūnas Baublys, Klaipėdos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Teologijos katedros vedėjas ir Evange liškosios teologijos centro direktorius: – Bet koks prievartinis dalykas nėra gerai. Kaip tada konfesinėms mažumoms bei jų šeimoms reikėtų ga rantuoti šias pamokas, jeigu ir šiandien tikybos dės tymas mokyklose leidžiamas, jeigu tikybos pamokas pasirenka ne mažiau kaip aštuoni vaikai? 3–4 tūkst. ti kinčiųjų turinčioje parapijoje vaikai išsiskirsto po įvai rias mokyklas ir, žinoma, tos grupės nesusidaro. Kita vertus, krikščioniškos vertybės, kuriomis remiasi europinė civilizacija, deja, pas mus labai sunkiai suvokia mos ir identifikuojamos. Jei tai bus brukama per prievar tą, žinant mūsų visuomenės alergizaciją iš posovietinių laikų, net geras dalykas gali sukelti neigiamą reakciją. Pritariu vyskupo Sigito Tamkevičiaus pozicijai, kad bažnyčia nepalaiko šitos idėjos. Gal reikėtų realiai pa sižiūrėti į situaciją, kiek yra praktikuojančių katalikų, atlikti tyrimus.
Per šventes – blaškymasis po ligonines
N
ors Klaipėdoje yra kelios ligoninės, daugybė klini kų, nustebino tai, kad sa vaitgaliais ar švenčių die nomis buvo sunku surasti mediką, kuris po operacijos išimtų siūlus iš žaizdos. Negana to, už tokią paslau gą tenka mokėti nemažus pinigus. Prieš savaitę buvau operuota. Gy dytojai, išleisdami gydytis į namus, perspėjo, kad turėčiau sekmadienį arba pirmadienį išsiimti siūlus. Šventinį pirmadienį, kovo 11-ąją, nusprendžiau paskambinti į visų ligoninių priėmimo skyrius ir su žinoti, kuri gydymo įstaiga ne dar bo dieną padės sutvarkyti žaizdą. Susisiekus su vienos uostamies čio gydyklos priėmimo skyriumi, iš telefonu atsiliepusios slaugyto jos sužinojau, kad siūlus budintis chirurgas išims, tačiau įspėjo, kad tai padarys už pinigus. Nemokamai tokią paslaugą esą galima gauti tik šeimos gydytojo kabinete. Tačiau ilgoje eilėje su ki
Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700
397 728
telefonas@kl.lt
s.lukosiute@kl.lt
„Laisvė“ išvyko su E.Masyte
karštas telefonas
tais ligoniais nenorėjau sėdėti, nes maniau, jog po operacijos vertėtų vengti galimų infekcijų ar kitų li gų užkratų. Ligoninės darbuotoja pranešė, kad už chirurgo paslaugą tektų sumokėti beveik 22 litus ir patikino, kad galiu atvažiuoti man tinkamu laiku. Gyvenu užmiestyje, tad paskam binau į artimiausiai esančią Gargždų ligoninę. Maniau, kad išvengdama kelionės į uostamiestį, tą pačią pa slaugą be vargo gausiu ir rajono li goninėje. Galbūt ten ir eilių nebus. Telefonu išgirdau sutrikusios slaugytojos priekaištų, kad skambi nu ne darbo dieną. Ji pasakė, kad jei man nereikalinga skubi pagalba, tu riu kreiptis į savo šeimos gydytoją. Telefono ragelyje buvo girdėti šalia slaugytojos esančio gydytojo žodžiai, kad jis nesiterlios su siū lų išėmimu. Nusistebėjau, kai buvo pasaky ta, kad tokios paslaugos Gargž duose negausiu. Paklausiau ligo
Asta
Augustinas
Smerkti pirkėjų nereikėtų
Rubrikoje „Karštas telefonas“ („Klai pėda“, 2013 03 07) ponia Jadvyga pik tinosi, kad pirkėjai prekybos centruose kojomis pastumia krepšius su prekė mis. Tačiau noriu pasakyti, kad žmo nės taip elgiasi ir dėl sveikatos proble mų. Mane kamuoja galvos kraujagyslių sutrikimas, – sunku laikyti krepšį, pil ną prekių. Griozdišką vežimą man dar sunkiau valdyti. Būna, kad net ratai jo įstringa. Juk yra krepšio dugnas. Ką man daryti, jei mano sveikatos būklė sunki, o aptarnauti manęs nėra kam? Vida
Šventė net čigonės
Kovo 8-ąją mieste masiškai buvo par davinėjamos tulpės. Tačiau keisčiau sia, kad ryte eilėse prie gėlių stovėjo ne vyrai, o moterys. Matyt, taip jos el gėsi, nes nesitikėjo, kad sulauks gėlių iš vyrų. Pastarieji turėtų suklusti. Dar vienas pastebėjimas: Moters dieną švenčia net čigonės, kurios prekiau ja cigaretėmis vadinamajame Žvejy bos uosto rajone. Kovo 8-ąją įprasto se vietose jų nebuvo nė vienos. Eglė
Džiaukimės, kad žmonės skaito
Rubrikoje „Karštas telefonas“ („Klai pėda“, 2013 03 07) Giedrė piktina si, kad žmonės parduotuvėse skaito laikraščius ir žurnalus. Sovietmečiu visur būdavo iškabinti laikraščiai. Niekas nepavydėjo, kad žmogus pa skaitys. Reikia džiaugtis, kad žmogus domisi spauda. O kad moteriai ne pavyko nusipirkti norimo žurnalo, ji pati kalta. Jei labai nori įsigyti mėgs tamą žurnalą, reikia ateiti ryte. Genovaitė Parengė Milda Skiriutė
Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija
750
reklamos skyrius: 397
„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys
„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius
„Diena Media News“ laikinai einantis vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis
Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė
Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija
ninės darbuotojos – negi gydymo įstaigoje nėra budinčio chirurgo, negi iš tiesų niekas negali padė ti? Išgirdau atsakymą, kad chirur gas yra, tačiau, net ir susimokėjus maždaug 27 litus už paslaugą, ne labai kas norės tuo užsiimti. Neatlyžau ir paskambinau į dar vieną uostamiesčio ligoninę. Pa maniau, tiek to, nuvažiuosiu tuos keliasdešimt kilometrų, jei tik iš girsiu ką nors žmogiško ir paguo džiamo. Ir iš tiesų čia man malo niai paaiškino, kad galiu atvažiuoti ir siūlus išims budintis gydytojas. Tačiau oficialiai už tokią paslaugą teks pakloti daugiau nei pusę šim to litų. Paklausiau, kodėl tokia didelė kai na. Darbuotoja pareiškė, kad tai už chirurgo darbą bei jo konsultaciją. Tad paciento teisė rinktis: šian dien ar vėliau, brangiai ar veltui, maloniai ar per pykčius išsireika lauti tai, kas jam priklauso.
Dabar kai kurie politikai aiškina, kaip už mūsų emigravusius medikus tos šalys, į kurias jie išvyksta dirbti, tu rėtų sumokėti Lietuvai kompensaci ją už tai, kad jie čia įgijo išsimoksli nimą. Tai labai reikalingi specialistai bet kokioje visuomenėje. Ir šį dar bą gali dirbti ne kiekvienas. Tačiau kažkodėl niekas nekalba apie medi kų atlyginimus. Žmonės išvažiuoja iš Lietuvos, nes nesugeba čia išgyven ti. O ar valstybei rūpi paprastų žmo nių gerovė? Jau prisigyvenome iki to, kad tūkstančiai tautiečių eina į labda ros valgyklas sriubos valgyti.
Administratorė Daiva Pavliukovaitė –
397 750
711, 397 715
Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė – Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –
Platinimo tarnyba: 397 772 397 727 397 706 397 725 397 770 397 729
Sportas: Česlovas Kavarza –
397 713
Prenumeratos skyrius: 397
„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388
714
Platinimo tarnyba – 397 713 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 „Namai“: Fotokorespondentai: e. paštas reklama@kl.lt Lina Bieliauskaitė – 397 730 Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Skelbimų skyrius – 397 717 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 „Sveikata“: e. paštas skelbimai@kl.lt 397 705 Techninės redaktorės: Sandra Lukošiūtė – Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Pasaulis: Loreta Ruikė Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Laima Laurišonienė – 397 737 e. paštas akropolis@kl.lt
Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 8 000. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėm
pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.
7
antradienis, kovo 12, 2013
ekonomika
Ekonomikos perspektyvoms – valdžios optimizmo pliūpsnis Premjeras Algirdas Butkevičius žada, kad šalies finansų tvarumui užtikrinti Vyriau sybė teiks Seimui „didelės apimties pataisų paketą“. Jis tikisi, kad per dvejus trejus metus pavyks pertvarkyti šilumos ūkį. Kaups rezervą
Prognozės: premjeras A.Butke
vičius žada ne tik mažinti biu rokratiją, nedarbą, tačiau ir im tis, anot jo, demokratizuoti bib liotekų bei muziejų valdymą.
Margaritos Vorobjovaitės nuotr.
„Finansiniam tvarumui užtikrin ti bus skiriamas didelės apimties pataisų paketas. Priėmus jas bus sukurtas ilgalaikis pagrindas tva riems valstybės finansams išlaiky ti, vykdoma tvari biudžeto politi ka ir esant palankioms ekonomikos sąlygoms būtų reguliariai kaupia mas stabilizavimo rezervas, garan tuojamas žmonių pajamų augimas, darbo vietų kūrimas, būtų suma žinta infliacijos didėjimo grėsmė“, – žadėjo premjeras sekmadienį pa vasario sesiją pradėjusiems parla mentarams. Pasak jo, daug dėmesio bus ski riama namų renovacijai ir energe tikos, kurios ūkyje A.Butkevičius mato daugiausia problemų, klau simams. „Energetikos sektorius valdomas chaotiškai. Ta savivaldybė, kuri tu ri kompetentingą merą, dar suge
Gyrė suomių investicijas Su Suomijos parlamento pirminin ku Eero Heinäluoma pirmadienį Vilniuje susitikusi Prezidentė Da lia Grybauskaitė pabrėžė energeti kos korporacijos „Fortum“ investi cijų reikšmę Lietuvai.
Prezidentės spaudos tarnybos pra nešime pabrėžiama, kad ketvirtos pagal dydį pasaulyje suomių ener getikos korporacijos „Fortum“ padalinys „Fortum Heat Lietuva“ Klaipėdoje baigia statyti biokuru ir komunalinėmis atliekomis kū renamą termofikacinę elektrinę, kuri šilumos vartotojams paga mins apie 40 proc. reikalingo me tinio šilumos kiekio. „Energijos gamybai komunali nes atliekas naudojanti elektrinė bus pirmas toks projektas Lietu voje. Tai šiuolaikiškas ir ekologiš kas komunalinių atliekų tvarkymo
būdas, kuris padės ne tik spręs ti aplinkosaugos problemas, bet ir mažinti šilumos kainas jos varto tojams“, – rašoma prezidentūros pranešime. Jame nurodoma, kad bendro vė „Fortum Heat Lietuva“ taip pat pradėjo biokurą ir komunalines at liekas naudosiančios termofikaci nės elektrinės Kaune projektą ir svarsto galimybę įgyvendinti tokį pat projektą Vilniuje. „Atliekomis ir biokuru kūrena mos elektrinės užtikrintų mies tų gyventojams patikimą šilumos tiekimą už konkurencingą kainą“, – rašoma pranešime. Suomijos parlamento pirmi ninkas Lietuvoje vakar dalyva vo šventiniuose renginiuose, skir tuose Nepriklausomybės atkūrimo 23-osioms metinėms. „Klaipėdos“, BNS inf.
Skųs sprendimą Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo projektą įgyvendinanti „Klaipėdos nafta“ žada skųsti teis mo sprendimą stabdyti dujotiekio konkursą.
„Klaipėdos naftos“ vadovas Rokas Masiulis sakė, kad bendrovė skųs teismo sprendimą stabdyti šimta milijoninės vertės dujotiekio ran govo konkursą. Anot vadovo, šio konkurso rezultatai labai geri: įmo nė gavo kur kas mažesnę kainą nei pirmą kartą. „Konkursas tikrai pavyko – mes gavome mažesnę kainą. Konkur se dalyvaujantys vokiečiai pasiūlė daugiau nei 40 mln. litų mažesnę kainą nei pirmojo konkurso lai mėtojas. Todėl kreipsimės į teis mą, kad jis atšauktų laikinąsias
apsaugos priemones“, – BNS sa kė R.Masiulis. Anot jo, jei Vokietijos koncer nas „PPS Pipeline Systems“ bus pripažintas konkurso laimėtoju ir su juo bus pasirašyta sutartis, jis privalės laiku – iki kitų metų rugpjūčio – ir už pasiūlytą kainą padaryti šį darbą. R.Masiulio tei gimu, jeigu teismai ir toliau stab dytų konkursą, bendrovė praras tų 4 mėnesius. R.Masiulis nesutiko atskleisti konkrečių tiekėjų pasiūlytų kainų. Neoficialiomis BNS žiniomis, vokiečių pasiūlyta kaina yra 95 mln. litų (be PVM), o „Kauno du jotiekio statybos“ ir „Šiaulių dujo tiekio statybos“ konsorciumo – 115 mln. litų. BNS inf.
bėjo savarankiškai pertvarkyti ši lumos gamybos ūkį bei sumažinti kainą ir tai teigiamai atsiliepė žmo nėms. Valstybiniu lygiu šis sekto rius buvo visiškai nereguliuojamas. Šiuo metu daroma kiekvienos sa vivaldybės analizė, kokia yra ši lumos gamybos situacija, – kokia jos kaina, savikaina, aiškinamasi, kiek kainuotų šilumos ūkio per tvarka panaudojant ES paramą iš 2014–2020 m. finansinės perspek tyvos finansavimo, kiek savival dybės prisidėtų ir kokios galimos skolintos lėšos“, – parlamenta rams teigė A.Butkevičius. Premjeras tikisi, kad pertvarky ti šilumos gamybos ūkį pavyks per dvejus trejus metus. Nauji eksperimentai bedarbiams
Nedarbo problemos, anot A.But kevičiaus, bus sprendžiamos su kuriant naują bedarbių profesi
nio mokymo modelį. „Profesinis mokymas turi tapti patraukles nis ir darbdaviams, ir darbo ieš kantiems žmonėms, ir profesinio mokymo organizatoriams“, – sa kė jis. Vyriausybė taip pat prašys Sei mo priimti pataisas, leisiančias visoms šalies savivaldybėms pa čioms skirstyti socialines išmokas nepasiturintiems gyventojams. Taip pat bus pateiktos svarstyti pataisos, leisiančios didinti viešųjų įstaigų veiklos skaidrumą ir supaprastinti jų steigimo procedūras. A.Butkevičiaus teigimu, Seimui bus siūlomos pataisos, atversian čios galimybes įmonėms įsigy ti akcijų, bus nustatyti kriterijai, leidžiantys įvertinti su nemoku mu susijusių nesąžiningų įmo nių veiksmus, taip pat bus siūloma nustatyti atsakomybę už tyčinius bankrotus.
Vėl mažins biurokratiją
Teritorijų planavimo įstatymo pa taisos, anot premjero, turėtų su paprastinti teritorijų planavimą – išsklaidyti biurokratines painiavas ir pagerinti sąlygas investicijoms bei apskritai verslui. Taip pat ketinama pateikti patai sas, kurios leistų lengviau įmonėms kurtis laisvosiose ekonominėse zo nose, nes būtų nustatyta aiškesnė nuomos tvarka. A.Butkevičius ža dėjo, kad Vyriausybė pateiks patai sas, demokratizuosiančias muziejų ir bibliotekų valdymą, – bus keičia mas jų finansavimo modelis. „Tai garantuotų geresnį viešųjų paslau gų valdymą“, – kalbėjo jis. Šešio liktoji Vyriausybė, pasak A.Butke vičiaus, planuoja pateikti 311 įvairių įstatymų projektų. „Šiame darbe tikimės Seimo paramos ir konst ruktyvumo“, – sakė premjeras. „Klaipėdos”, BNS inf.
8
antradienis, kovo 12, 2013
pasaulis Atidėjo svarstymą
Pasikorė kaltinamasis
Rodo raumenis
Tverės rajono teismas atidėjo areštinėje mirusio Sergejaus Magnitskio, fondo „Hermita ge Capital“ teisininko, ir bend rovės vadovo Williamo Brow derio baudžiamosios bylos dėl mokesčių vengimo svarstymą. S.Magnitskio artimieji boiko tuoja šį teismą, nes laiko jį ab surdišku.
Pagrindinis kaltinamasis by loje dėl pernai gruodį De lio autobuse įvykdyto grupi nio vienos studentės išžagini mo, nulėmusio merginos mir tį, buvo rastas negyvas sa vo kalėjimo kameroje. Parei gūnai sakė, kad Ramas Sing has pasikorė, pasidaręs kilpą iš drabužių.
Šiaurės ir Pietų Korėjos su rengė atskiras karines praty bas. Pietų Korėjoje vykstan čiuose 11 dienų truksiančiuo se kariniuose mokymuose da lyvauja 10 tūkst. Pietų Korėjos ir apie 3 tūkst. amerikiečių ka rių. Šiaurės Korėjos pratybose dalyvauja armija, karinis jūrų laivynas ir oro pajėgos.
Dvasios liepė vesti Pietų Afrikoje įvyko gana ne tradicinės vestuvės. Aštuone rių berniukas vedė 61-ų pen kių vaikų motiną, nes, pasak jo, jam taip liepė padaryti protėvių dvasios.
Mokinys Sanele’is Masilela, kaip pats sako, buvo priverstas vesti, nes jo šeima bijojo, kad gali už sitraukti protėvių prakeiksmą. Nors jo žmona Helen Sha bangu tiktų vaikui į mamas, o gal net močiutes, regis, tai – nė motais. Tiesa, vestuvės šokiravo vie tos bendruomenę, nors jaunuo lio šeima gynė sprendimą, esą tai tiesiog ritualas, kuris teisiš kai nieko neįpareigoja. Įdomu tai, kad S.Masilelos mamai – 46-eri, tačiau mote ris visiškai pritarė sūnaus san tuokai. „Sanele’is buvo pavadintas senelio garbei, kuris mirė taip ir nesulaukęs savo vestuvių. Jis paprašė Sanele’io, kad šis vestų. Manau, dabar senelis bus lai mingas. Jei nebūtume leidę susi tuokti, tikiu, kad būtų nutikę kas nors bloga“, – kalbėjo moteris. Sanele’is ir jo naujoji žmona nepasirašė santuokos liudijimo, todėl neprivalo gyventi kartu. Taigi po vestuvių abu gyvens, kaip gyveno. Sanele’is sakė, kad vieną dieną jis sutiks savo am žiaus moterį ir ją ves. „Aš pasakiau mamai, kad ve siu, nes to noriu. Aš laimingas, kad vedžiau Helen. Tačiau turiu lankyti mokyklą ir uoliai moky tis. Kai paaugsiu, sutiksiu savo amžiaus moterį ir ją vesiu“, – sakė jaunikis. Helen, kurios vaikų amžius 27–37 metai, taip pat džiaugėsi. „Aš ištekėjusi, turiu pen kis vaikus, tačiau žinau, jog šių vestuvių prašė protėviai, todėl džiaugiuosi, kad jie dabar lai mingi, – sakė moteris. „Daily Mail“ inf.
Keistuoliai: 61-ų H.Shabangu
ir aštuonerių S.Masilela susi tuokė, nes to pareikalavo pro tėvių dvasios. „Scanpix“ nuotr.
Dykvietė: kai kurie cunamio sugriauti Japonijos miestai taip ir nebuvo atstatyti.
AFP nuotr.
Japonai į ateitį žvelgia su viltimi Svarbiausia neprarasti vilties. Su tokia nuotaika kovo 11-ąją japonai paminėjo antrąsias šalį nusiaubusių žemės drebėji mo ir cunamio metines. Nepraranda vilties
Per dvejus metus buvo visko – sielvarto, liūdesio, nevilties. Ta čiau japonai tiki, kad laukia švie si ateitis. Cunamis ir galingas žemės dre bėjimas prieš dvejus metus pražu dė beveik 19 tūkst. žmonių. Ofi cialiai patvirtinta 15 881 žmogaus žūtis, dar 2668 gyventojų likimas tebėra nežinomas. 9 balų žemės drebėjimas sukėlė milžinišką vandens sieną, kuri nu šlavė ištisus gyvenamuosius rajo nus ir nuniokojo didžiulius derlin gų žemės ūkio laukų plotus. Bangos apgadino ir Fukušimos atominę elektrinę, esančią už 220 km į šiaurę nuo sostinės Tokijo. Vanduo sugadino elektros tieki mo reaktoriams sistemą ir atsargi nius generatorius, todėl išsijungė aušinimo sistemos. O dėl to išsi lydė trijų reaktorių šerdys ir įvyko didžiausia branduolinė avarija nuo Černobylio katastrofos 1986 m. Tiki vyriausybės pažadais
Iki šiol iš maždaug 470 tūkst. žmonių, kurie turėjo palikti savo
namus per pačią katastrofą ir vė lesnėmis savaitėmis, kai prasidė jo branduolinė krizė, daugiau nei 315 tūkst. tebegyvena laikinuose būstuose, daugelis – socialiniuo se butuose. Nors per pastaruosius dvejus metus Japonijos vyriausybė sky rė milžiniškas lėšas nuo stichijos nukentėjusiam regionui atstatyti, pastangos nepasiteisino. Priešin gai, milijardų pumpavimas išseki no šalies ekonomiką. Dauguma griuvėsių jau išgaben ta iš pajūrio gyvenviečių gatvių, tačiau daugybė nuolaužų tebeguli parkuose ir tuščiuose sklypuose. Atstatymo darbus trikdo ir vy riausybės bei vietos bendruomenių ginčai – statyti namus tose vietose, kur jie buvo, ar perkelti aukščiau, kad nekiltų pavojus? Per pastaruosius dvejus metus regioną sukrėtė net 10 tūkst. pa kartotinių smūgių, 736 iš jų buvo stipresni nei 5 balų. Kai kurie drebino žemę Fukuši moje, kur iki šiol nėra nuolatinių priemonių pažeistų reaktorių sau gumui užtikrinti.
Gamta sukėlė chaosą ir Japoni jos politinėje padangėje. Vis dėlto naujoji šalies vyriausybė su prem jeru Shinzo Abe priešakyje žada, kad žmonių likimo valiai niekas nepaliks. Shinzo Abe teigia, kad vyriau sybė organizuos didelio masto in vesticijų programas, kuriomis bus siek iam a pas part int i atk ūr im o darbus ir suteikti postūmį ekono mikai. Nors oponentai kritikuoja biudžeto išlaidas skolintomis lė šomis, Shinzo Abe’s ryžto tai ne sumažino.
Sakoma, kad Japoni joje nebus jokio at sigavimo, kol nebus atstatyta Fukušima.
„Kovo 11-oji turi tapti vilties diena, – sakė premjeras. – Kai ko vo 11-oji ateis kitais metais, tai bus diena, kai žmonės katastrofos zo noje galės pajusti, kad padėtis jų bendruomenėse taisosi ir kad jų gyvenimas smarkiai pagerėjo.“ Į naująją vyriausybę ir jos vado vą regiono politikai deda nemažai vilčių. Už 40 km nuo Fukušimos elekt rinės esančio Iitatės miestelio, iš kurio teko evakuoti beveik 6 tūkst. žmonių, meras Norio Kan no pabrėžė: „Sakoma, kad Japo
nijoje nebus jokio atsigavimo, kol nebus atstatyta Fukušima.“ Atsta tymo darbai tapo aukso gysla sta tybų verslui. Daugelis regiono gy ventojų priversti kurti gyvenimą iš naujo, todėl jiems tenka pirkti įvai rių daiktų – pradedant šaldytuvais, baigiant automobiliais. Vis dėlto ne visi miestai atsiga vo. Kai kurie jų tapo vaiduokliais. Ypač daug žmonių paliko bran duolinę krizę išgyvenusią Fukuši mos prefektūrą. Branduolinė energetika
Vyriausybei teks spręsti ir kitą opią – branduolinės energetikos – pro blemą. Dauguma visuomenės po Fukušimos avarijos atsargiai žiūri į atomo panaudojimą elektros ga mybai, tačiau valdžia neturi alter natyvų. Šiuo metu valdžia priversta pirk ti brangius išteklius elektros ga mybai, nes po avarijos Fukušimos elektrinėje paleisti veikti buvo tik du reaktoriai iš 50-ies. Premjeras Shinzo Abe yra linkęs pritarti dėl atominių elektrinių, to dėl kai kurie politikos analitikai pa stebi, kad tik laiko klausimas, kada dalis reaktorių vėl bus įjungti. O Fukušimos elektrinei galuti nai uždaryti, pasak „Tokyo Elect ric Power Co.“ ekspertų, gali pri reikti 40 metų. Vyriausybė teigia, kad padėtis šioje elektrinėje stabi li ir iš jos nebesklinda pavojingos medžiagos. BNS, BBC inf.
9
ANTRADIENIS, kovo 12, 2013
rubrika sveikata@kl.lt Redaktorė Jolanta Juškevičienė
sveikata
Ligų neišvengia ir sveikuoliai Sveikas gyvenimo būdas moters neap saugojo nuo klastin gos akių ligos. Net sužinojusi diagnozę klaipėdietė toliau sportavo, stovėjo ant galvos ir mėga vosi pirtele net neį tardama, kad taip dar labiau kenkia savo regėjimui.
Sandra Lukošiūtė s.lukosiute@kl.lt
Suklaidino geras regėjimas
„Blikst ir sumirguliavo akyse. Nuė jau pasitikrinti ir išgirdau: gulkis, panele, į ligoninę“, – 14 metų se numo įvykius prisiminė Aldona Montvilienė. Būtent tuomet 82 metų klaipė dietė sužinojo serganti nepagydo ma akių liga – atviro kampo glau koma. Kai ji išgirdo šią diagnozę, liga jau buvo gerokai pažengusi. Sveikai gyvenančiai Aldonai ši žinia buvo itin netikėta. Nors iki tol žinojo apie glaukomą, tačiau buvo tvirtai įsitikinusi, kad pati su šia liga tikrai nesusidurs. Ji taip pat vengdavo tikrintis akispūdį, many dama, kad geras regėjimas savotiš kai apsaugo nuo ligų. „Nebijau net mirties. Jei yra si tuacija, bus ir išeitis“, – paaiškino pašnekovė, pasiteiravus, ar neiš gąsdino nepagydomos ligos diag nozė. Kontrolė ligos nesustabdė
Glaukoma moteriai nesutrukdė toliau džiaugtis gyvenimu – ji in tensyviai sportavo, daug skaitė ir nesiskundė regėjimu. Aldona re guliariai lankėsi pas akių gydyto ją ir skrupulingai vartojo paskir tus vaistus. Sporto klube moteris kilnojo vis sunkesnius svorius, stovėdavo ant galvos, o atsipalaiduoti mėgdavo karštoje pirtyje. Nors A.Montvilienė nesiskundė sveikata, bet regėjimas vis labiau silpo. Galiausiai moteriai dėl stip riai nusilpusios vienos akies buvo
Kompromisai: nors dėl ligos A.Montvilienei teko atsisakyti stovėjimo ant galvos ir lankymosi sporto klube, tačiau aktyvaus gyvenimo būdo ji
neišsižada.
rekomenduojama lęšiuko keitimo operacija. Moteris niekaip nega lėjo suprasti, kodėl griežtas gydy tojų nurodymų paisymas ir sveika gyvensena nepadeda užkirsti kelio klastingai ligai. Darė viską, ko negalima
Atsakymas A.Montvilienei atėjo tuomet, kai ji įsitraukė į Klaipėdos glaukoma sergančių žmonių klubo veiklą. Gydytojos paskaitos, kaip susidraugauti su šia liga, jai atvė rė akis. „Sužinojau, kad dariau viską, ko negalima, sergant glaukoma“, – prisiminė pašnekovė. Kaip paaiškėjo, stovėjimas ant galvos, svarsčių kilnojimas ar ki ti įtampą keliantys pratimai didina akispūdį, taip dar labiau skatinda mi ligos progresavimą. Aldona apgailestavo, kad lankan tis sporto klube jos niekas neįspė jo apie galimą riziką. Moteriai taip pat teko atsisakyti maudynių pir tyje ir miegojimo be pagalvės.
Vytauto Petriko nuotr.
Moteris niekaip ne galėjo suprasti, ko dėl griežtas gydyto jų nurodymų paisy mas ir sveika gyven sena nepadeda už kirsti kelio klastin gai ligai.
Susidraugavus „nebesikandžioja“
Aktyviai gyvenanti A.Montvilienė ne kartą įsitikino, kad šiandien daž nai reklamuojamos neva sveikatą ge rinančios prekės tik pakenkia. Tad jai kasdien kyla naujų klausimų, ko rei kėtų vengti sergant glaukoma. „Sergant bet kokia liga svarbu iš manyti, kaip su ja gyventi. Tada ji tikrai „nesikandžios“, – įsitikinu si pašnekovė. Nors Aldona neslepia, jog nėra lengva susitaikyti su draudimais.
Namuose ji turi įsirengusi siene lę, prie kurios taip norėtųsi pasi mankštinti. Pasitarusi su gydyto ja, dabar ji ir toliau mankštinasi, tačiau vengia įtampą didinančių pratimų. Regėjimas po kurio laiko pagerėjo, o ji ir toliau gali mėgau tis visaverčiu gyvenimu. Suserga ir sutuoktinis
Internete apstu informacijos apie glaukomą – čia galima rasti be veik tris milijonus šaltinių. Ta čiau, nepaisant žinių gausos, akių ligų gydytoja Vaida Gerbauskie nė pastebi, kad nemažai pacientų kreipiasi tuomet, kai liga jau bū na pažengusi. Be to, pas gydytoją dažniausiai atveda kitos su regėjimu susijusios bėdos. V.Gerbauskienės nestebina tokia situacija – susirgęs glaukoma žmogus iš pradžių nieko nejaučia. Gydytoja atkreipia dėmesį, kad dažniau pas akių ligų specialistą turėtų apsilankyti tie, kurių arti mieji ar giminės serga šia klastin
ga liga. Jiems rizika susirgti glau koma yra 10 kartų didesnė. Amerikos oftalmologijos profe sorius, ištyręs per 150 tūkst. žmo nių, kurių artimieji arba giminės serga glaukoma, nustatė, kad jie patys serga šia liga apie tai nieko nežinodami. Neseniai nustatyta, kad jei glau koma serga vyras ar žmona, po kurio laiko ji užklumpa ir kitą su tuoktinį. Tam įtakos turi panašus gyveni mo būdas, skatinantis vystytis li gą. Tačiau pastebėta, kad net iš silavinę žmonės nežino, kad tarp artimųjų turint sergantįjį glauko ma, jiems taip pat padidėja rizika susirgti. Akispūdis nėra rodiklis
Kaip sakė V.Gerbauskienė, apsi lankyti pas akių ligų gydytoją tu rėtų paskatinti neryškus vaizdas, silpnėjantis regėjimas tam tikru paros metu ar ilgiau padirbus.
11
10
ANTRADIENIS, kovo 12, 2013
rubrika sveikata 18 naujų ŽIV atvejų
Neapsaugo nuo lūžių
Išplitęs krūties vėžys
2012 m. Lietuvoje užregistruo ta 160 naujų žmogaus imuno deficito viruso (ŽIV) atvejų. Dau giausia užsikrėtusiųjų pernai už registruota Vilniaus (60), Kau no (28), Klaipėdos (18), Šiaulių (10) ir Telšių (10) apskrityse. Šių metų sausio 1-osios duomeni mis, Lietuvoje iš viso ŽIV infekci ja diagnozuota 2060 asmenų.
Ištyrus pomenopauzinio amžiaus moteris nustatyta, kad 400 tarp tautinių vienetų vitamino D ir 1000 mg kalcio kasdieniame racione ne tik neapsaugo nuo kaulų lūžimų, bet ir didina inkstų akmenligės rizi ką. Mokslininkų teigimu, vitamino D ir kalcio pakanka tiek, kiek gaunama iš maisto produktų, ir papildus rei kėtų vartoti tik žiemos periodu.
Pastaraisiais metais išplitęs krū ties vėžys diagnozuojamas jau noms moterims dažniau nei prieš tris dešimtmečius, rašo ma žurnale „Journal of the Ame rican Medical Association“. Jis diagnozuojamas vienai iš 173 jaunesnių nei 40 metų moterų. Šis skaičius nuo 1976 m. kasmet auga vidutiniškai 2 proc.
Gimdymą apsunkino neišdygęs dantis Jaunos moters pir magimė į pasaulį atėjo netikėtomis sąlygomis. Kol vie na gydytojų briga da kūdikiui padėjo ateiti į šį pasaulį, kita specialistų koman da laukė savo eilės, kada galės gelbėti gimdyvės gyvybę.
Sandra Lukošiūtė s.lukosiute@kl.lt
Bėdų pridarė dantis
Praėjusią savaitę Klaipėdos univer sitetinės ligoninės gydytojai susi dūrė su nekasdiene situacija. Jie per valandą turėjo apsispręsti, ką daryti su besilaukiančia moterimi, kuriai veido srityje išsivystė pavo jinga infekcija. Endogeninės kilmės infekci ja plinta labai greitai. Tokiu atveju žmogus gali ir mirti. Tad baiminta si dėl motinos ir kūdikio gyvybių. 29 metų moteris savaitės pra džioje kreipėsi į ligoninę, kur ją nusiuntė akušerė-ginekologė dėl suėjusio gimdymo termino. Pa cientei pasiskundus dėl danties skausmo, ji buvo nusiųsta konsul tuotis su veido ir žandikaulių chi rurgu. Jai ramybės nedavė ištinęs skruostas, o vėliau pakilo ir tem peratūra. Tad nėščioji buvo pagul dyta į Veido ir žandikaulių chirur gijos skyrių. Atlikti tyrimai patvirtino, kad organizme prasidėjo uždegiminis procesas. Gydymui buvo paskirti antibiotikai. Iš pradžių neskubėta nieko da ryti, tikintis, kad gimdymas prasi dės savaime. Tačiau po dviejų dienų nėščiosios būklė gerokai pablogėjo – iš skau dėjusio neišdygusio protinio dan ties infekcija pradėjo plisti į kaklą. Moteris nebegalėjo nuryti. Narkozė viena, operacijos dvi
Sukviestas gydytojų konsiliumas, sudarytas iš akušerių-ginekolo gų, anesteziologų-reanimatologų, veido ir žandikaulių chirurgų, ta rėsi, ką daryti. Kolegos iš Kauno pirmiausia siū lė pašalinti infekcijos židinį, o tada imtis gimdymo.
Svarba: kiekvieno gimdymo metu medikai atsakingi už dvi gyvybes.
Evaldo Butkevičiaus nuotr.
Tačiau po dviejų die nų nėščiosios būklė pablogėjo – iš skau dėjusio neišdygusio protinio danties in fekcija pradėjo plisti į kaklą.
Kaip paaiškino Klaipėdos uni versitetinės ligoninės Veido ir žan dikaulių chirurgijos skyriaus vedė jas Laimis Dubosas, šio pasiūlymo atsisakyta, baiminantis, kad taip galima prarasti kūdikį. Per valandą uostamiesčio gydy tojai apsisprendė pirmiau atlikti cezario pjūvį ir tuomet pasirūpinti ištinusiu moters veidu – taip vienu metu buvo atliktos dvi operacijos. Toks atvejis ligoninės praktikoje pasitaikė pirmą kartą. Susilaukė pirmagimės
Vienu metu operacinėje dirbo ne maža gydytojų brigada: anestezio logai-reanimatologai, akušeriaiginekologai, veido ir žandikaulių chirurgai. Jie pripažįsta, kad situa cija iš tiesų buvo pavojinga. Klaipėdos universitetinės ligo ninės Nėštumo patologijos sky riaus vedėjas Vytautas Rauba pa sidžiaugė, kad po cezario pjūvio gimė sveika mergytė. Moteriai šis
Bendradarbiavimas: pasak V.Raubos, akušeriams-
ginekologams kartais tenka dirbti su įvairiais ligoni nės specialistais.
vaikas – pirmasis. Pakeitus instru mentus, į darbą kibo veido ir žan dikaulio chirurgai ir pašalino iš pa žandės pūlinį. Dviguba operacija užtruko apie 1,5 val. Po jos pacientė buvo pa guldyta į Reanimacijos ir intensy viosios priežiūros skyrių, tačiau jau kitą dieną ji buvo perkelta į Veido ir žandikaulių chirurgijos skyrių. Gydytojai patikino, kad abi pa cientės jaučiasi gerai. L.Dubosas buvo atsargesnis: „Kai abi išleisi me namo, tada galėsime pasakyti, kad viską gerai padarėme“. Infekcija prišaukia mirtį
Kaip paaiškino L.Dubosas, en dogeninę infekciją sukelia paties
Rizika: L.Dubosas paaiškino, kad iš dantų kylanti
infekcija pavojinga bet kuriam žmogui.
žmogaus nešiojami mikroorganiz mai, kurių dauguma yra burnoje. Nusilpus žmogaus imunitetui, o nėštumo metu taip ir nutinka, in fekcija gali paūmėti. Būtent dėl šios priežasties nėš čiosioms yra privaloma profil akti nė odontologo apžiūra. Minėtai pacientei rūpesčių sukė lė neišdygęs protinis dantis, po ku riuo susidariusioje kišenėje slypė jusi infekcija greitai progresavo. Kitose kūno vietose toks pūlinys susiformuoja į kapsulę. Šioje vie toje beorėje erdvėje besidauginanti infekcija greitai plinta tarpraume niniais tarpais. Pasak veido ir žandikaulių chi rurgo, per kelias dienas išplitusi
Vytauto Liaudanskio nuotr.
infekcija gali baigtis mirtimi. Tad ji pavojinga bet kuriam žmogui. Tokių mirčių neišvengiama visa me pasaulyje. Apsaugo reguliari patikra
Ligoninės Veido ir žandikaulių sky riuje per metus gydoma 1100–1200 pacientų. Trečdalis jų čia patenka dėl uždegiminių procesų. Kartais infekcija pasireiškia ne tikėtai, sugriaudama visus žmo gaus planus. Kai kurie tokiais at vejais vietoj kelionės atsiduria ant operacinio stalo. Pasak L.Duboso, norint, kad pla nai nesugriūtų, reikėtų profilaktiš kai tikrintis dantis, nes pūliniai per vieną dieną neatsiranda.
11
ANTRADIENIS, kovo 12, 2013
sveikata
Efektyvus organizmo valymas sÄ&#x2014;dint prieĹĄ televizoriĹł KodÄ&#x2014;l ir lietuviams nepasinaudojus naujausiais iĹĄradimais ir nepagerinus savijautos neliejant prakaito ir neinvestuojant tĹŤkstanÄ?iĹł litĹł? ÄŽvertintas Nobelio premija
TokiÄ&#x2026; progÄ&#x2026; suteikia organizmo valymo aparato â&#x20AC;&#x17E;Detoxasâ&#x20AC;&#x153; kĹŤrÄ&#x2014;jai. â&#x20AC;&#x17E;Detoxoâ&#x20AC;&#x153; vonelÄ&#x2014;, ÄŻ kuriÄ&#x2026; reikia ÄŻmerkti kojas, sukuria silpnÄ&#x2026;, 1,5 miliamperĹł elektros srovÄ&#x2122;, kuri ĹĄvelniai aktyvuoja organizmo lÄ&#x2026;steles, atkuria normalĹł funkcionavimo ritmÄ&#x2026;, kartu greitina kraujo cirkuliacijÄ&#x2026;, aktyvina svarbiĹł organizmo veiklai medĹžiagĹł gamybos procesÄ&#x2026; ir toksinĹł pasiĹĄalinimÄ&#x2026;. Mokslininkai yra apskaiÄ?iavÄ&#x2122;, kad Ĺžmogaus organizme yra nuo 2,5 iki 25 kg toksinĹł. Daugiausia, apie 80 proc., toksinĹł ÄŻ organizmÄ&#x2026; patenka per maistÄ&#x2026;. NÄ&#x2014;ra Ĺžmogaus, kurio organizme jĹł nebĹŤtĹł. BĹŤtent todÄ&#x2014;l â&#x20AC;&#x17E;Detoxoâ&#x20AC;&#x153; atliekama jonĹł organizmo valymo terapija leidĹžia pasijusti sveikesniam, Ĺžvalesniam ir pajusti energijos antplĹŤdÄŻ.
Padeda iĹĄvengti problemĹł
Kuo toksinĹł daugiau, tuo organizmas lÄ&#x2014;Ä?iau sugeba juos ĹĄalinti. Organizmo uĹžterĹĄtumas pasireiĹĄkia pilvo pĹŤtimu, blogu burnos kvapu, spuoguota oda, chroniĹĄku nuovargio jausmu, padidÄ&#x2014;jusiu nervingumu, jautrumu. BĹŤtent dÄ&#x2014;l susikaupusiĹł toksinĹł maĹžÄ&#x2014;ja organizmo imuninÄ&#x2014; sistema, ima pulti ligos, kyla kraujospĹŤdis, atsiranda endokrininÄ&#x2014;s sistemos negalavimĹł, kankina nemiga, prastÄ&#x2014;ja atmintis, ĹĄÄ&#x2026;la galĹŤnÄ&#x2014;s, atsiranda nuotaikĹł kaita, dingsta arba labai padidÄ&#x2014;ja apetitas, kinta svoris ir kita. Toksinai yra viena iĹĄ svarbiausiĹł alergijos atsiradimo prieĹžasÄ?iĹł. To galima iĹĄvengti nuolat naudojant â&#x20AC;&#x17E;DetoxÄ&#x2026;â&#x20AC;&#x153;. Rekomenduojama du kartus per metus atlikti po 15 procedĹŤrĹł kas dvi dienas. Jau po pirmos procedĹŤros ĹžmonÄ&#x2014;s jauÄ?ia palengvÄ&#x2014;jimÄ&#x2026;. Po antros procedĹŤros pagerÄ&#x2014;ja miego kokybÄ&#x2014;, padidÄ&#x2014;ja darbingumas, sÄ&#x2026;nariĹł
Kad organizmas uĹžterĹĄtas, rodo pilvo pĹŤtimas, blogas burnos kvapas, spuoguota oda, chroniĹĄkas nuovargio jausmas.
ď Ž Poveikis: WNb ]\ ]V_ Z\` ]_\ PR QĂ _\` Z\ [Ă&#x203A;` WNb Ă&#x2DC;VN ]N YR[T cĂ&#x203A; WV ZĂ&#x2013;
lankstumas, sumaĹžÄ&#x2014;ja arba dingsta skausmai ir t. t. IĹĄsijungia automatiĹĄkai
Kai kuriuos susigundĹžiusius iĹĄbandyti â&#x20AC;&#x17E;Detoxoâ&#x20AC;&#x153; poveikÄŻ Ĺžmones gÄ&#x2026;sdina, kad jis organizme sukuria papildomÄ&#x2026; elektros energijÄ&#x2026;. Bijoti nereikia, nes jos stiprumas lygiai toks pats, kaip ir elektros energijos, kuriÄ&#x2026; kuria paties Ĺžmogaus kĹŤnas.
Be to, ÄŻrenginys turi automatinÄ&#x2122; apsaugÄ&#x2026;. Kai tik vanduo pasiekia apsaugos lygÄŻ, aparatas automatiĹĄkai iĹĄsijungia. Aparatas labai patogus ir malonus nau doti, be to, yra kompaktiĹĄkas, tad procedĹŤras galima atlikti ne tik bandant atsipalaiduoti visiĹĄkoje tyloje, bet ir stebint mÄ&#x2014;gsta mÄ&#x2026; televi zi jos progra mÄ&#x2026; ar skai tant nau jie nas internete.
BĹŤtent dÄ&#x2014;l pa togumo, sau gumo ir savo unikalaus poveikio jonĹł te ra pi ja orga niz mÄ&#x2026; va lan Ä?io bĹŤdo principu veikantys prietaisai tapo vieni iĹĄ paÄ?iĹł populiariausiĹł ir Europoje, ir JAV, ir Japonijoje. NorinÄ?iuosius iĹĄbandyti â&#x20AC;&#x17E;Detoxoâ&#x20AC;&#x153; poveikÄŻ kvieÄ?iame susisiekti su oficialiu atstovu Lietuvoje UAB â&#x20AC;&#x17E;Sivantonyâ&#x20AC;&#x153;. Konsultantai atvaĹžiuos pas jus ÄŻ namus ar biurÄ&#x2026; ir pademonstruos procedĹŤrÄ&#x2026; jums ar jĹŤsĹł artimiesiems. UAB â&#x20AC;&#x17E;Sivantonyâ&#x20AC;&#x153; tel. 8 615 11 888, www.detoxas.lt. UĹžs. 1081177
LiÂgĹł neiĹĄvengia ir sveikuoliai KrauÂjaÂgysÂlÄ&#x2014;s
stanÂdÄ&#x2014;Âja dÄ&#x2014;l amÂĹžiaus
9
KarÂtais glauÂkoÂma ga li paÂsiÂreikĹĄÂti galÂvos skausÂmu, kuÂris atÂsiÂranÂda paÂkiÂlus akisÂpĹŤÂdĹžiui. Ĺ˝moÂgus tuoÂmet ge ria vaisÂtus nuo skausÂmo, taÂÄ?iau jie maÂĹžai gelbsÂti. GlauÂkoÂmÄ&#x2026; taip pat gaÂliÂma ÄŻtar ti, jeiÂgu be aiĹĄÂkios prieÂĹžasÂties per ťi ar aĹĄaÂroÂja akys, atÂsiÂranÂda ĹĄvie sos baiÂmÄ&#x2014;. Kai liÂga bĹŤÂna laÂbiau paÂĹženÂgu si arÂba bĹŤÂna paÂdiÂdÄ&#x2014;ÂjÄ&#x2122;s akisÂpĹŤÂdis, ĹžiĹŤÂrÄ&#x2014;ÂdaÂmas ÄŻ ĹĄvieÂsÄ&#x2026; ĹžmoÂgus ma to raÂtiÂlus. TaÂÄ?iau gyÂdyÂtoÂja atÂkreiÂpia dÄ&#x2014; meÂsÄŻ, kad glauÂkoÂma ne viÂsaÂda ser ga tik tie, kuÂriems bĹŤÂna paÂdiÂdÄ&#x2014;ÂjÄ&#x2122;s akisÂpĹŤÂdis. NorÂmaÂlaus akisÂpĹŤÂdĹžio glauÂkoÂma daĹžÂniauÂsiai serÂga jauÂni ĹžmoÂnÄ&#x2014;s. Ĺ i liÂga gaÂli paÂliesÂti ir vaiÂkus. Pa sak V.GerÂbausÂkieÂnÄ&#x2014;s, ÄŻgimÂta glau koÂma bĹŤÂna suÂdÄ&#x2014;ÂtinÂgesÂnÄ&#x2014;, ji taip pat sunÂkiau diagÂnoÂzuoÂjaÂma. Nors toÂkiĹł atÂveÂjĹł nÄ&#x2014;Âra daug.
KomÂpiuÂteÂriÂnÄ&#x2014;s toÂmogÂraÂfiÂjos tyÂri mai, atÂlikÂti su 137 muÂmiÂjoÂmis iĹĄ ke tuÂriĹł geogÂraÂfiÂniĹł reÂgioÂnĹł, apiÂman Ä?iĹł 4 tĹŤkst. meÂtĹł isÂtoÂriÂjos laiÂkoÂtar pÄŻ, roÂdo, kad arÂteÂriÂjĹł sieÂneÂliĹł su kieÂtÄ&#x2014;ÂjiÂmas buÂvo ÄŻprasÂtas reiĹĄÂkiÂnys, ypaÄ? tarp vyÂresÂniĹł ĹžmoÂniĹł, toÂdÄ&#x2014;l gaÂliÂma daÂryÂti iĹĄÂvaÂdÄ&#x2026;, jog ĹĄis svar bus ĹĄirÂdies liÂgĹł poÂĹžyÂmis tikÂriauÂsiai laÂbiau suÂsiÂjÄ&#x2122;s su seÂnÄ&#x2014;ÂjiÂmo proÂceÂsu, o ne su neÂtinÂkaÂma miÂtyÂba.
DaĹžÂniau serÂga vyÂresÂni
AkiĹł liÂgĹł gyÂdyÂtoÂja atÂkreiÂpia dÄ&#x2014; meÂsÄŻ, kad nÄ&#x2014; vieÂna amÂĹžiaus gru pÄ&#x2014; neÂgaÂli bĹŤÂti raÂmi dÄ&#x2014;l glauÂkoÂmos. Nors ja daĹžÂniau serÂga vyÂresÂni Ĺžmo nÄ&#x2014;s, taÂÄ?iau, kaip neÂreÂtai ĹĄiais lai kais bĹŤÂna, ji nuÂstaÂtoÂma ir vis jau nesÂniems. Per 60 meÂtĹł amÂĹžiaus gruÂpÄ&#x2014;Âje serÂganÂÄ?iĹłÂjĹł glauÂkoÂma bĹŤÂna apie 1 proÂc. Kas 10 meÂtĹł ĹĄis skaiÂÄ?ius vis diÂdÄ&#x2014;Âja. PaÂsieÂkus 80 meÂtĹł riÂbÄ&#x2026;, ser ganÂÄ?iĹłÂjĹł skaiÂÄ?ius jau perÂkoÂpia per 5â&#x20AC;&#x201C;6 proÂc. V.GerÂbausÂkieÂnÄ&#x2014; paaiĹĄÂkiÂno, kad neÂgyÂdant glauÂkoÂmos ŞōsÂta opÂti nio nerÂvo lÄ&#x2026;sÂteÂlÄ&#x2014;s, kuÂriĹł atÂkurÂti neÄŻÂmaÂnoÂma. Bet jei nÄ&#x2014;Âra staiÂgaus glauÂkoÂmos prieÂpuoÂlio, apaÂkiÂmas vysÂtoÂsi gaÂna lÄ&#x2014;Âtai. Lyg pro rakÂto skyÂluÂtÄ&#x2122;
Iki paÂskuÂtiÂnÄ&#x2014;s dieÂnos serÂganÂtis ĹžmoÂgus gaÂli laÂbai geÂrai maÂtyÂti, ta Ä?iau siauÂrÄ&#x2014;Âja reÂgÄ&#x2014;ÂjiÂmo lauÂkas. Jo maÂtyÂmas priÂmeÂna ĹžiĹŤÂrÄ&#x2014;ÂjiÂmÄ&#x2026; pro rakÂto skyÂluÂtÄ&#x2122;.
Â&#x201E;Â&#x201E;ÄŽspÄ&#x2014;jimas: V.GerÂbausÂkieÂnÄ&#x2014; atÂkreiÂpia dÄ&#x2014;ÂmeÂsÄŻ, kad nÄ&#x2014; vieÂna amÂĹžiaus
gruÂpÄ&#x2014; neÂgaÂli bĹŤÂti raÂmi dÄ&#x2014;l glauÂkoÂmos.
ApaÂkuÂsiam ĹžmoÂgui paÂdÄ&#x2014;Âti neÂbeÄŻÂ maÂnoÂma. BĹŤÂtent dÄ&#x2014;l ĹĄios prieÂĹžasÂties ak cenÂtuoÂjaÂma anksÂtyÂva glauÂkoÂmos diagÂnosÂtiÂka. Kaip saÂkÄ&#x2014; gyÂdyÂtoÂja, kai liÂga nu staÂtoÂma, vos paÂsiÂreiĹĄÂkus pirÂmiems poÂĹžyÂmiams, ĹžmoÂgus graÂĹžiai nuÂgy veÂna viÂsÄ&#x2026; liÂkuÂsÄŻ gyÂveÂniÂmÄ&#x2026;. VieÂninÂteÂlis neÂpaÂtoÂguÂmas â&#x20AC;&#x201C; nuo laÂtiÂnis vaisÂtĹł laÂĹĄiÂniÂmas ÄŻ akis. DaÂbar jau ir LieÂtuÂvoÂje atÂlieÂkaÂmos opeÂraÂciÂjos, paÂdeÂdanÂÄ?ios atÂsiÂkraÂty ti nuoÂlaÂtiÂnio vaisÂtĹł varÂtoÂjiÂmo. Ta Ä?iau jos yra moÂkaÂmos. V.GerÂbausÂkieÂnÄ&#x2014; paÂsiÂdĹžiauÂgÄ&#x2014;, kad ryĹĄÂkÄ&#x2014;Âja nauÂja tenÂdenÂciÂja â&#x20AC;&#x201C; 30â&#x20AC;&#x201C;40 meÂtĹł paÂcienÂtams glauÂkoÂmÄ&#x2026; pa vyksÂta nuÂstaÂtyÂti kur kas anksÂÄ?iau. Mat jie rĹŤÂpiÂnaÂsi saÂvo reÂgÄ&#x2014;ÂjiÂmu ir, uĹžÂkluÂpus koÂkioms bÄ&#x2014;Âdoms, krei piaÂsi ÄŻ gyÂdyÂtoÂjÄ&#x2026;.
VyÂtauÂto LiauÂdansÂkio nuoÂtr.
DiÂdesÂnÄ&#x2014; riÂziÂka suÂsiÂrgti glauÂkoÂma Â&#x201E;Â&#x201E;trumÂpaÂreÂgiams (kai reÂgÄ&#x2014;ÂjiÂmas bĹŤÂna
nuÂsiÂlpÄ&#x2122;s dauÂgiau kaip â&#x20AC;&#x201C;3) Â&#x201E;Â&#x201E;vyÂresÂniems nei 40 meÂtĹł Â&#x201E;Â&#x201E;serÂganÂtiems cukÂriÂniu diaÂbeÂtu Â&#x201E;Â&#x201E;paÂtyÂruÂsiems akiĹł trauÂmas ar opeÂ
raÂciÂjas Â&#x201E;Â&#x201E;ilÂgai horÂmoÂniÂniais preÂpaÂraÂtais gyÂ
dyÂtiems ĹžmoÂnÄ&#x2014;ms Â&#x201E;Â&#x201E;tuÂrinÂtiems paÂdiÂdÄ&#x2014;ÂjuÂsÄŻ krauÂjosÂpĹŤÂdÄŻ Â&#x201E;Â&#x201E;jeiÂgu tarp arÂtiÂmĹłÂjĹł ar giÂmiÂniĹł yra
serÂganÂÄ?iĹłÂjĹł ĹĄia liÂga
Ĺ ios iĹĄÂvaÂdos, kuÂrios buÂvo priÂstaÂty tos San FranÂcisÂke vyÂkuÂsiaÂme Ame riÂkos karÂdioÂloÂgiÂjos koÂleÂgiÂjos suÂsi tiÂkiÂme ir paÂskelbÂtos meÂdiÂciÂnos ĹžurÂnaÂle â&#x20AC;&#x17E;LanÂcetâ&#x20AC;&#x153;, meÂta iĹĄÂĹĄĹŤÂkÄŻ nu siÂstoÂvÄ&#x2014;ÂjuÂsiai nuoÂmoÂnei, kad ate roskÂleÂroÂzÄ&#x2014;, arÂba arÂteÂriÂjĹł sieÂneÂliĹł suÂstanÂdÄ&#x2014;ÂjiÂmas, suÂkeÂlianÂtis inÂfark tus bei inÂsulÂtus, yra nauÂjauÂsiĹłÂjĹł laiÂkĹł rykĹĄÂtÄ&#x2014;, nuÂleÂmiaÂma rĹŤÂkyÂmo, nuÂtuÂkiÂmo ir neÂjudÂraus gyÂveÂniÂmo bĹŤÂdo. â&#x20AC;&#x17E;AtÂroÂdo, kad tai yra seÂnoÂviÂnis ĹžmoÂniĹł poÂpuÂliaÂciÂjos neÂgaÂlaÂviÂmas, seÂnesÂnis nei ĹĄiuoÂlaiÂkiÂnis paÂsauÂlis, ir iĹĄ tikÂrĹłÂjĹł gaÂli bĹŤÂti mĹŤÂsĹł rĹŤÂĹĄies seÂnÄ&#x2014;ÂjiÂmo proÂceÂso daÂlisâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; saÂkÄ&#x2014; PieÂtĹł KaÂliÂforÂniÂjos uniÂverÂsiÂteÂto ge ronÂtoÂloÂgiÂjos proÂfeÂsoÂrius CaÂleÂbas FinÂchas, vieÂnas iĹĄ paÂgrinÂdiÂniĹł ĹĄios
stuÂdiÂjos auÂtoÂriĹł. Tarp tirÂtĹł muÂmi jĹł buÂvo paÂlaiÂkai ĹžmoÂniĹł, gyÂveÂnu siĹł prieÂĹĄisÂtoÂriÂnÄ&#x2014;Âse PeÂru kulÂtĹŤÂro se; AmeÂriÂkos Ä?iaÂbuÂviĹł, gyÂveÂnuÂsiĹł paÂlei KoÂloÂraÂdo upÄ&#x2122;; AleuÂtĹł sa lĹł, esanÂÄ?iĹł tarp AliasÂkos ir SiÂbiÂro, gyÂvenÂtoÂjĹł; taip pat seÂnoÂvÄ&#x2014;s Egip to gyÂvenÂtoÂjĹł. TyÂrÄ&#x2014;Âjai tiÂkÄ&#x2014;ÂtiÂnĹł arÂba neaÂbeÂjoÂtiÂnĹł ateÂroskÂleÂroÂzÄ&#x2014;s poÂĹžyÂmiĹł raÂdo iĹĄ vi so 34 proÂc. tirÂtĹł muÂmiÂjĹł. â&#x20AC;&#x17E;PuÂsÄ&#x2014;Âje vyÂresÂniĹł nei 40 me tĹł ĹžmoÂniĹł muÂmiÂjĹł buÂvo tam tik rĹł krauÂjaÂgysÂliĹł suÂkalÂkÄ&#x2014;ÂjiÂmo poÂĹžy miĹłâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; saÂkÄ&#x2014; ĹĄiai stuÂdiÂjai vaÂdoÂvaÂvÄ&#x2122;s dr. RanÂdalÂlas ThompÂsoÂnas iĹĄ Kan zas SiÂtyÂje ÄŻsiÂkĹŤÂruÂsio Ĺ v.LuÂko ViÂdu rio AmeÂriÂkos ĹĄirÂdies insÂtiÂtuÂto. Ĺ ios iĹĄÂvaÂdos buÂvo ne pirÂmieÂji muÂmiÂjĹł tyÂriÂmĹł ÄŻroÂdyÂmai, kad se noÂvÄ&#x2014;s ĹžmoÂnÄ&#x2014;ms buÂvo bĹŤÂdinÂga ate roskÂleÂroÂzÄ&#x2014;. Per anksÂtesÂnius tyÂri mus suÂkieÂtÄ&#x2014;ÂjuÂsiĹł arÂteÂriÂjĹł poÂĹžyÂmiĹł rasÂta seÂnoÂvÄ&#x2014;s EgipÂto muÂmiÂjoÂse, taÂÄ?iau dauÂgeÂlis buÂvo ÄŻsiÂtiÂkiÂnÄ&#x2122;, jog tai buÂvo nuÂlemÂta fakÂto, kad EgipÂte bĹŤÂdaÂvo muÂmiÂfiÂkuoÂjaÂmi tik viÂsuo meÂnÄ&#x2014;s eliÂto naÂriai, kuÂrie tikÂriau siai valÂgyÂdaÂvo rieÂbĹł maisÂtÄ&#x2026; ir ma Şai juÂdÄ&#x2014;ÂdaÂvo â&#x20AC;&#x201C; kaip ir ĹĄiuoÂlaiÂkiÂnÄ&#x2014;Âje viÂsuoÂmeÂnÄ&#x2014;Âje. â&#x20AC;&#x17E;KlaiÂpÄ&#x2014;Âdosâ&#x20AC;&#x153;, BNS inf.
12
antradienis, kovo 12, 2013
sportas
Sporto telegrafas Dubleriai. Pergale Lietuvos A lygos dukterinių komandų futbolo čempionatą pradėjo „Atlanto“ dubleriai. Sekmadienį Gargžduose jie net 5:1 įveikė „Sūduvos“ antrąją komandą. Po pirmojo kėlinio buvo lygu – 1:1, tačiau antroje rungtynių pusėje „Atlanto-2“ persvara buvo akivaizdi. Pergalė. NBA pirmenybėse pergalę iškovojo dviejų lietuvių – Jono Valančiūno ir Lino Kleizos – atstovaujamas Toronto „Raptors“ klubas. Kanadiečiai namie po atkaklios kovos rezultatu 100:96 (20:27; 26:28; 33:19; 21:22) įveikė Klivlando „Cavaliers“ krepšininkus. J.Valančiūnas rungtynes pradėjo starto penkete ir aikštelėje praleido 33 min. Per jas aukštaūgis iš Lietuvos pelnė 11 taškų, atkovojo 7 kamuolius. L.Kleiza rungtynėms buvo registruotas, tačiau aikštelėje nepasirodė. Indėlis. Dvidešimtą kartą surengtose Graikijos vyrų krepšinio čempionato „Visų žvaigždžių“ rungtynėse iš legionierių sudaryta komanda 131:125 nugalėjo šeimininkų ekipą. Paskutinį kartą užsieniečiams Graikijos vyrų krepšinio žvaigždes nugalėti buvo pavykę 2006–2007 metų sezone. Legionierių gretose žaidęs Jonas Mačiulis pelnė vos 2 taškus. 26 taškus surinko bei naudingiausiu mačo žaidėju tapo amerikietis Brentas Petway’us.
LRT taurė neparvežta Česlovas Kavarza Kauno sporto halėje tapo žinomas 52-ojo Lietuvos televizijos ir radijo rankinio vyrų taurės turnyro laimėtojas. Antrus metus paeiliui vertingą trofėjų iškovojo Vilniaus „Šviesos“ vyrai, finale net 29:22 įveikę Kauno „Granito-Gajos-Kario“ komandą.
Kauniečiai po pirmojo kėlinio pirmavo 13:10, tačiau po pertraukos pristigo jėgų. Šios dvi komandos finale kovojo ir praėjusiais metais. 2012-aisiais sostinės septynetukas laimėjo vos vienu įvarčiu – 27:26 (12:13). Kaip ir pernai, vėl nepasisekė Klaipėdos „Dragūno“ rankininkams, grįžusiems iš laikinosios sostinės po pusfinalio rungtynių. Daugkartiniams, šiame sezone traumų išretintiems, čempionams koją pakišo „Granito-Gajos-Kario“ klubas, po permainingos kovos įveikęs klaipėdiečius 23:20. Įvykiai pirmąjį kėlinį nežadėjo blogos pabaigos – po pirmųjų 30 minučių Artūro Juškėno auklėtiniai pirmavo 13:11. Tačiau po pertraukos uostamiesčio vyrams buvo paruošta geležinė gynyba, kuri tapo lemiamu kauniečių pergalės faktoriumi. Laimėję antrąjį kėlinį 12:7, kauniečiai pasiekė saldų revanšą už triuškinamą pralaimėjimą 11 įvarčių skirtumu šalies pirmenybėse. Varžovų ekipoje 6 įvarčius pelnė Valdas Jarukas, po 5 –Lukas Feoktistovas ir Robertas Švedas. Tarp klaipėdiečių rezultatyviausiai žaidęs Jonas Truchanovičius taikliai atakavo 5 kartus , Evaldas Griežė – 4, Tadas Stankevičius – 3.
Ramybė: „Atlanto“ vyriausiasis treneris K.Sarsanija santūriai džiau-
gėsi pergale.
Draugai: pasiekusiam įvartį A.Bartkui teko atlaikyti kartu besidžiau-
giantį M.Papšį.
LFF nuotr.
Sezonas pradėtas pergale Po itin ilgos pertraukos – aštuonerių metų – Klaipėdos „Atlanto“ futbolininkai laimėjo pirmąsias sezono rungtynes. Kardinaliai pasikeitęs uostamiesčio klubas Marijampolėje, Lietuvos futbolo A lygos čempionato pirmajame susitikime 1:0 įveikė pastaraisiais metais bronzos medalius iškovojančią „Sūduvos“ vienuolikę.
Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt
Pergalę lėmė įspūdingo grožio įvartis, kurį 49-ąją min. pasiekė Andrius Bartkus. Nuo pirmųjų varžybų minučių aktyviau rungtyniavę klaipėdiečiai iki pertraukos galėjo pasižymėti keletą kartų. Ryžto pritrūko puolėjams Tadui Eliošiui, Evaldui Razuliui. 26-ąją min. suvalkiečių komandos vartininkas atrėmė Kazimiero Gnedojaus galva smūgiuotą kamuolį, kuris skriejo į vartų kampą. 33-iąją min. puikią galimybę pelnyti įvartį turėjo Marius Papšys, tačiau saugas nepataikė į kamuolį. Antrojo kėlinio pradžia niekuo nesiskyrė nuo pirmojo. Atakos ritosi šeimininkų vartų link. Po vieno antpuolio kamuolys atšoko A.Bartkui. Klaipėdiečio smūgis buvo ir stiprus, ir taiklus. 57-ąją min. padvigubinti rezultatą galėjo E.Razulis. Puolėjas iššoko vienas prieš vartininką, tačiau sukirto kamuolį į jį. Baigiantis susitikimui suvalkiečiai bandė išgelbėti tašką, tačiau prie Manto Galdiko vartų jiems nepavyko sukurti pavojingų progų. „Per rungtynes – nė vieno tikro smūgio į vartus“, – keiksnojo sa-
viškius „Sūduvos“ sirgaliai, skirstydamiesi iš futbolo maniežo. „Atlanto“ vyriausiasis treneris Konstantinas Sarsanija neslėpė, kad rungtynės jo komandai buvo sunkios. „Vaikinai – šaunuoliai, – gyrė auklėtinius strategas. – Iki įvarčio juos kaustė įtampa. Pirmąjį kėlinį nerealizavome dviejų gerų progų. Įsiveržę į priekį, sukoncentravome dėmesį, kad išsaugotume palankų rezultatą. Jei E.Razulis būtų išnaudojęs turėtą progą, būtume susitikimui baigiantis iš viso nesinervinę. Apskritai žaidėme su stipria ekipa, kurios žaidėjai sugeba gerai kontratakuoti, todėl negalėjome vien aklai pulti.“ K.Sarsanija pabrėžė, kad dar reikia laiko, jog futbolininkai susižaistų. Ypač tai jaučiasi puolimo grandyje. „Atakos užstringa baudos aikštelės prieigose. Tai tik dėl treniruočių stygiaus“, – sakė specialistas iš Rusijos. „Sūduvos“ vyriausiasis treneris Darius Gvildys tvirtino, kad jo auklėtiniai „perdegė“. „Toks jausmas, kad komanda perdegė. Buvau nustebęs, jog gynėjai klydo elementariose situacijose. Bet reikia pripažinti, kad šiandien „Atlantas“ buvo stipresnis.
Negali kalbėti apie sėkmę tuomet, kai varžovas turi persvarą, pavojingiau atakuoja. Klaipėdos komanda – sustiprėjusi, žaidžia agresyviai, to iš jų ir tikėjausi. Konkurencija A lygoje padidės, bet Lietuvos futbolas iš to tik laimės“, – mintimis dalijosi neseniai dar pats žaidęs D.Gvildys. Rungtynes stebėjo Lietuvos rinktinės vyriausiasis treneris Csaba Laszlo, Vilniaus „Žalgirio“ klubo atstovai. Būtent šiandien sostinės ekipa antrojo turo rungtynes žais su „Atlantu“.
Rungtynių statistika „Sūduva“ – „Atlantas“ 0:1 (0:0). „Atlantas“: M.Galdikas, A.Jokšas (60 min. įspėtas), K.Gnedojus, E.Žarskis, M.Kazlauskas, D.Kazlauskas (29 min. įspėtas, nuo 56 min. G.Kruša), A.Bartkus (66 min. įspėtas), A.Urbšys, M.Papšys, T.Eliošius, E.Razulis (85 min. įspėtas). Alytaus „Dainava“ – Panevėžio „Ekranas“ 1:3 (0:3).D.Padaigis (66)/U.Umehas (4), A.Buinickis (14 – iš 11 m, 28). Tauragės „Tauras“ – Pakruojo „Kruoja“ 1:2 (0:1). S.Babilius (84 – iš 11 m), G.Alaverdašvilis (37, 55). Gargždų „Banga“ – „Šiauliai“ 1:1 (1:0). T.Chargeišvilis (22); A.Vaskela (57 –iš 11m).
„Atlanto“ pirmosios A lygos sezonų rungtynės nuo 2003 metų 2003 m.
„Atlantas“ – Rūdiškių „Vėtra“
1:0 (Klaipėdoje)
2004 m.
„Atlantas“ – Vilniaus „Žalgiris“
1:0 (Klaipėdoje)
2005 m.
„Atlantas“ – Marijampolės „Sūduva“
1:0 (Klaipėdoje)
2006 m.
„Sūduva“ – „Atlantas“
1:0 (Marijampolėje)
2007 m.
„Atlantas“ – Vilniaus „Žalgiris“
1:2 (Klaipėdoje)
2008 m.
„Vėtra“ – „Atlantas“
0:0 (Vilniuje)
2009, 2010 m.
„Atlantas“ žaidė 2-oje ir 1-oje lygose
2011 m.
„Atlantas“ – Šiaulių „Šiauliai“
0:1 (Gargžduose)
2012 m.
„Atlantas“ – Šiaulių „Šiauliai“
0:3 (Gargžduose)
13
antradienis, kovo 12, 2013
sportas
Po pralaimėjimo – grasinimas streikuoti „Neptūno“ krepšininkai patyrė 15-ąjį pralaimėjimą Vieningosios lygos (VL) turnyre. Tačiau po nesėkmės (88:97) dvikovoje su Maskvos srities Liubercų „Triumf“ ekipa Klaipėdos klubo atstovai nesigilino į žaidimo niuansus, o prabilo apie galimą streiką.
Ataka: R.Broadusas (su kamuoliu) įvairiais būdais ieškojo kelio varžovų krepšio link.
Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt
Kapitonas: apie sunkų gyvenimą prakalbęs M.Mažeika (mėlyna apran-
ga) atvėrė, kokia yra tikroji klubo finansinė padėtis.
Vytauto Petriko nuotr.
Rungtynių statistika „Neptūnas“ – „Triumf“ 88:97 (20:36, 17:17, 24:20, 27:24). D.Gailius 18, V.Vasylius 17, R.Broadusas, M.Runkauskas po 13, M.Mažeika 8, V.Šarakauskas 6, G.Gustas 5,
S.Galdikas, D.McClure po 3, R.Danys 2/K.Landry 21, S.Karasiovas 19, T.McKee 18, J.Valijevas, J.Naimis po 10, T.Mitchellas 9, A.Kuziakinas, D.Searcy po 4, A.Vichrovas 2.
Nemokamai į rungtynes įleisti žiūrovai liko nusivylę „Neptūno“ žaidimu pirmąjį kėlinį, kuri uostamiesčio komanda pralaimėjo net 20:36. Tai ir nulėmė varžybų baigtį. Galėtų klaipėdiečiai žaidėjai teisintis, kad rusai per pirmąsias dešimt minučių neįtikėtinai taikliai atakavo – pataikė 16 kartų iš 20. Tačiau to nebūtų buvę, jei šeimininkai savo krepšį būtų gynę akyliau. Ketvirtąjį kėlinį klaipėdiečiams buvo pavykę priartėti iki 6 taškų – 86:92 (38 min.). Aistras arenoje atvėsino Jevgenijus Valijevas, greitai sugrąžinęs 8 taškų skirtumą. O netrukus penketukus skyrė 10 taškų.
Apie sunkią finansinę padėtį spaudos konferencijoje prakalbo „Neptūno“ ekipos kapitonas Martynas Mažeika. Anot jo, žaidėjai algų nesulaukia po 3–4 mėnesius, taip pat svarsto apie streiką – nesitreniruoti. „Pavargome nuo pažadų, – sakė M.Mažeika. – Norime aiškumo. Stengiamės, kovojame sukandę dantis, tačiau ir mes esame ne geležiniai. Kai kurie žaidėjai siūlo trečiadienį nevykti į Vilnių, į Lietuvos krepšinio lygos rungtynes su „Sakalais“. Jei padėtis nepagerės, tai gali būti realu.“ Žaidėjų demaršui pritarė ir vyriausiasis treneris Kazys Maksvytis. „Kai algos vėluoja, žaidėjus sunku motyvuoti, – neslėpė strategas. – Reikia jiems padėkoti,
kad stengiasi ir kovoja. Sutartyse yra įrašyta, kad jei pinigų negauna tris mėnesius, gali palikti ekipą. Bijau, kad žaidėjai neišsilakstytų prieš svarbiausias sezono rungtynes.“ Nuotaikos nepakėlė atskriejęs rezultatas iš Minsko, kur B grupės varžybose Minsko „CmokiMinsk“ klubas pateikė sensaciją, įveikęs grupės lyderį – Kauno „Žalgirį“ 86:82. Po šios pergalės baltarusiai turi tiek pat pergalių, kaip ir klaipėdiečiai, tačiau dėl geresnio tarpusavio rungtynių santykio mūsų komandą nustumta į paskutinę vietą. Negana to, paskutiniąsias VL rungtynes „Neptūnas“ žais Krasnojarske. Tai bus tolimiausia klaipėdiečių kelionė po 2003 metų išvykos į Kiniją.
Auksas sužibo Klaipėdos „FM-Baltų“ jaunučiams Česlovas Kavarza
Lietuvos čempionai
Klaipėdoje vykusios Lietuvos 13mečių salės futbolo čempionato finalinės varžybos baigėsi šeimininkų triumfu.
Iš 46 pirmenybes pradėjusių ekipų į finalą pateko tik keturios geriausios – Vilniaus futbolo mokyklos, Vilkaviškio sporto mokyklos, Gargždų „Bangos“ ir Klaipėdos „Futbolo mokyklos-Baltų“ – komandos. Puikiai rungtyniavę Rimanto Skersio jaunieji uostamiesčio futbolininkai laimėjo visas trejas rungtynes ir tapo čempionais. Iš pradžių klaipėdiečiai 7:3 įveikė nuolatinius varžovus – gargždiškius. Labai rezultatyviai rungtyniavęs Lukas Pušinskas įmušė net 4 įvarčius. Po kartą pasižymėjo Marijus Jazbutis, Jonas Bičkus ir Kęstutis Riekašius. Tą pačią dieną nugalėti bendraamžiai iš Vilkaviškio – 3:0. Du kartus taikliai spyrė K.Riekašius, sykį – Neilas Urba.
Mantas Bertašius, Rokas Simutis, Ernestas Mockus, Dovydas Švambaris, Neilas Urba, Jegoras Jaroslavskis, Kęstutis Riekašius, Gustas Gumbaravičius, Lukas Pušinskas, Marijus Jazbutis, Henrikas Zobėla, Jonas Bičkus, Benas Rudys, Rosvidas Stonkus, Arnas Radavičius, Nerijus Šemetas. Treneris – Rimantas Skersys.
Neįveikiamieji: šalies pirmenybių nugalėtojai klaipėdiečiai su treneriu R.Skersiu (dešinėje), Lietuvos vaikų ir
jaunių futbolo asociacijos direktoriumi E.Venciumi ir Klaipėdos futbolo federacijos prezidentu R.Jonaičiu.
Ši pergalė garantavo uostamiesčio komandai nugalėtojų titulą.
Nepaisant to, paskutiniąsias rungtynes „Baltai“ žaidė nė nemanydami taupyti jėgų. Po dviejų
N.Urbos ir vieno Jegoro Jaroslavskio įvarčių klaipėdiečiai išplėšė pergalę 3:2.
Pagyrimo verti ir Gargždų jaunieji futbolininkai, kurie po pralaimėjimo uostamiesčio komandai vėliau šventė dvi pergales ir užėmė antrąją vietą. Bronzos medalius iškovojo suvalkiečiai, o ketvirti liko sostinės futbolininkai. Į čempionato simbolinę rinktinę pateko du klaipėdiečiai. Geriausiu vartininku pripažintas Mantas Bertašius, puolėju – L.Pušinskas. Klaipėdos komandos geriausio žaidėjo prizas atiteko gynėjui N.Urbai.
19
antradienis, kovo 12, 2013
įvairenybės kryžiažodis
horoskopai
„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė kartu su „Luceo“ leidykla –
Avinas (03.21 – 04.20). Jūsų polinkis impulsyviai reaguoti gali sukelti problemų, kadangi jums sunkiai sekasi pripažinti egzistuojančias ribas. Kartais pasipriešinti yra gerai, tačiau elkitės atsargiai. Jautis (04.21 – 05.21). Būsite nusiteikęs kūrybiškai, o aplinkiniai žavėsis jūsų idėjomis. Visgi nepamirškite, kad nesate tobulas, todėl prieš ką nors nusprendžiant reikėtų gerai apgalvoti detales. Dvyniai (05.22 – 06.21). Gali pasijusti avantiūristiškos nuotaikos, aplinkiniai gali imtis provokacijų. Galite ryžtis atskleisti savo šiltus jausmus jums senai patinkančiam asmeniui. Vėžys (06.22 – 07.22). Pajusite vidinę laisvę, taip pat pagaliau galėsite laisvai išreikšti tai, ką jaučiate. Tačiau šis ribų nejutimas taip pat gali sukelti nedidelį chaosą. Pasistenkite siekti harmonijos. Liūtas (07.23 – 08.23). Jei būsite lankstus, šiandien sutaupysite daug laiko. Beje, jei griežtai bandysite laikytis savo dienotvarkės, kaip tik galite įsivelti į konfliktą su artimaisiais. Nenorėkite visko kontroliuoti. Mergelė (08.24 – 09.23). Būsite emocingas, todėl sudėtinga bus išlaikyti blaivų analitinį protą. Greičiausiai norėsite užslopinti emocijas, tačiau tai sumažins grožį ir netikėtumo magiją jūsų kasdienybėje. Svarstyklės (09.24 – 10.23). Vieniši šiandien turi galimybę užmegzti labai įdomią pažintį, ypač internetu. Susituokę gali tikėtis rimtų ir reikšmingų pokalbių. Labai tinkamas laikas naujiems projektams. Skorpionas (10.24 – 11.22). Nežinosite, ar džiaugtis, ar liūdėti – šiandien jus užplūs begalė prieštaringų jausmų, o pasaulis atrodys išprotėjęs. Nebijokite jausti. Kuriam laikui praėjus, suvoksite, kodėl jaučiatės būtent taip. Šaulys (11.23 – 12.21). Nepraleiskite progos paflirtuoti. Vienintelė bėda, kad būdamas toks rimtas, veikiausiai ją praleisite ir nežinia, ar rasite kitą būdą atsipalaiduoti ir pailsėti. Ožiaragis (12.22 – 01.20). Kankins dvejonės, jausitės neryžtingas. Bus labai sunku priimti bent kiek svarbesnį sprendimą. Jei tik galite, verčiau likite namie, kuo daugiau laiko praleiskite su artimu ir brangiu žmogumi. Vandenis (01.21 – 02.19). Visi kalba, bet nieko doro nepasako. Gali tekti priimti keletą sunkių sprendimų. Norėsite pabūti vienas ir susikaupti. Neapgalvotai mesta frazė aplinkiniams gali pasirodyti labai dviprasmiška. Pasistenkite to išvengti. Žuvys (02.20 – 03.20). Su kitais šiandien vargu ar susikalbėsite, o štai su savimi iš tiesų atėjo metas rimtai ir nuoširdžiai padiskutuoti. Beje, tai gali užtrukti. Kitiems darbams tikriausiai nebeliks nei laiko, nei noro.
Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame knygą „Jūsų tikėjimo jėga“.
B. Newman, C.M. Bristol ir H. Sherman „Jūsų tikėjimo jėga“. Trys knygos vienoje. Bill Newman „Skrajokit su ereliais!“. Ereliai dėl įgimtų savybių jau daugelį metų laikomi ryžto, jėgos ir laisvės simboliu. Kaip tvirtina šios knygos autorius Bilas Njumenas, garsus motyvacijos specialistas, Australijos nacionalinės premijos laureatas, gimdamas žmogus užprogramuotas siekti pačių aukščiausių tikslų, niekada nevengti kovos ir nepasiduoti. Galbūt bėgant metams šie jūsų bruožai išblėso? Jei taip, jums atėjo laikas atsisakyti smulkių ambicijų. Atėjo laikas kaip ereliui išskleisti sparnus, perskrosti ūkanas ir pakilti virš debesų! Claude M. Bristol, Harold Sherman „Jėga, stipri kaip dinamitas“. Šioje knygoje jūs sužinosite: • Kaip tapti tuo, kuo norite būti. • Kodėl vien tik sunkus darbas neatneš sėkmės. • Kaip paversti mintis į pasiekimus. • Kokia yra stipri tikėjimo ir vidinė kūrybinė galia. Claude M.Bristol „Proto magija“. Ar jūs bijote atsakomybės, bijote nuspręsti, bijote vieni žengti pirmyn? Daugelis žmonų, deja, bijo. Štai kodėl tiek mažai yra lyderių ir tiek daug – sekėjų.
Praėjusios savaitės teisingi atsakymai: pirmadienis – BirŠtonas antradienis – Tomas ir Džeris trečiadienis – Politika ketvirtadienis – Atestatas penktadienis – Skruostai Praėjusios savaitės laimėtoja – Marytė Skorikienė.
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite DIENA
(tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, kovo 19 d.
Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
Orai
Šiandien daugelyje rajonų pasnigs. Šiaurės rytų, rytų vėjas pamažu rims. Dieną temperatūra kils iki 2–7 laips nių šalčio. Rytoj naktį kai kur trum pai pasnigs. Vėjas silpnas. Tempera tūra naktį 10–15, vietomis iki 20 laips nių šalčio, dieną 2–7 šalčio.
Šiandien, kovo 12 d.
–4
–4
Telšiai
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (jaunatis)
–4
Šiauliai
Klaipėda
–4
Panevėžys
–4
Utena
–3
6.58 18.33 11.35
71-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 294 dienos. Saulė Žuvų ženkle.
Tauragė
–4
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +17 Berlynas –2 Brazilija +30 Briuselis +3 Dublinas +5 Kairas +35 Keiptaunas +30 Kopenhaga 0
kokteilis Dovana – atleidimo lapelis Prisimenate, kovo 8-ąją šaun iosios moter ytės šventė savo dieną. Mes, vyrai ąžuolai, joms Tarptautinės mo ters dienos proga dovanojome didžiu lius glėbius tulpių, dėžes su šampanu, kuponus į brang ių drabuž ių parduo tuves, žėrėme komplimentus. Mums buvo malonu mat yt i jas besid žiau giančias, o joms – sulaukus sveik in i mų ir dovanų. Tikriausiai visus vyrus pranoko Klai pėdos valstybinės koleg ijos direkto rius Valerijus Kuznecovas. Jis, ne ku rią nors kitą, o būtent kovo 8 d., išdali jo mokymo įstaigos moterims perspė jimo apie atleidimą iš darbo lapelius. Lauk usios gėl ių, o sulaukusios tok ių lapelių – dailiosios lyties atstovės ko ne suakmenėjo iš nuostabos.
Londonas +3 Madridas +10 Maskva –4 Minskas –5 Niujorkas +12 Oslas +2 Paryžius –2 Pekinas +11
Praha +1 Ryga 0 Roma +13 Sidnėjus +28 Talinas –4 Tel Avivas +30 Tokijas +19 Varšuva –1
Vėjas
Vilnius
Marijampolė Alytus
3–8 m/s
orai klaipėdoje Šiandien
–5
–4
–4
Vardai Darmantė, Fajina, Galvirdas, Grigalius, Teofanas.
kovo 12-ąją
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
-8
-4
-4
-6
2
-7
-3
-4
-5
1
-5
-1
-3
-5
4
rytoj
ketvirtadienį
1365 m. įkurtas Vienos universitetas. 1799 m. Austrija paskel bė karą Prancūzijai. 1854 m. britai ir prancū zai sudarė sąjungą su Turkija prieš Rusiją. 1909 m. gimė raš yto jas Petras Cvirka. Mirė 1947 m. 1922 m. gimė JAV rašy tojas Jackas Kerouacas. 1925 m. gimė amerikie čių moksl inės fantast i kos rašytojas Harry Har risonas.
1946 m. gimė akto rė bei dainininkė Liza Minnelli.
Paukščius suvalgo afrikiečiai?
1994 m. Anglijos bažny čia įšvent ino į kun ig us 32 moteris. 1997 m. Albanija kreipėsi į Vakar ų valstybes, pra šydama padėt i „atk urt i konst it ucinę tvarką bei išsaugoti šalies vientisu mą“: riaušės šioje Balka nų šalyje kilo po investi cinių kompanijų žlugimo, tūkstančiams albanų pra radus savo santaupas. 1999 m. Vengr ija, Len kija ir Ček ija priimtos į NATO.
teleloto
Nr. 883
2013 03 10
„Kokteilio“ pozicija Kovo 8-oji, penktad ien is – geresnės dienos nuotaikai sugad int i ir neras tumėme.
§§§ §§§ §§§ Visa lentelė – 71 111 (1 x 71 111) Lt §§ §§§ Įstrižainės – 12 Lt §§§ Eilutė – 3 Lt §§ §§ Keturi kampai – 5 Lt
Damos darbštesnės Anot visažinės statistikos, 15–64 metų moterų užimtumas 2012 m. siekė 61,9 proc. Kas antra (54 proc.) 15–74 metų dama dirbo. Praėjusiais metais silpnosios lyties at stov ių nedarbo lyg is buvo mažesnis nei vyrų. Net sunk u įsivaizduot i, 2012-aisiais moter ys sudarė 88 proc. sveikatos priež iūros ir social in io darbo veikla užsiimančių įmon ių darbuotojų, 79 proc. – švietimo, 78 proc. – apgyvendi nimo ir mait in imo paslaug ų įmon ių darbuotojų.
§§ §§ 09 24 75 40 57 70 52 34 03 30 21 64 55 43 73 42 48 27 47 50 25 05 07 26 37 23 33 63 56 14 38 49 60 06 20 §§§ 12 08 62 39 59 §§ §§§ 16 04 19 46 51 §§§ §§§ 17 36 71 67 53 22 §§§
Skaičius: ornitologo spėjimu, pajūryje gali būti likę tik apie 100 kurapkų.
Tiesa: kai moteris yra užsiėmusi,
ji neturi laiko niurzgėti.
Moters tipas „Lolita“ Tok ia moter is egzalt uota, įnor inga, permaininga ir nenuspėjama. „Lolita“ tikra nepasėda: tai tempia part ner į į diskoteką, kur teks trypti ištinusiomis kojom is iki aušros, tai reikalauja nu vežti ją prie jūros, tai naktį užsigeidžia ledų. Šiandien ji gali plepėti be persto jo – apie mokykloje gautus pažymius, bjaurią mokytoją, eilinę muilo operos seriją, o kitą dieną tylės it žuvis.
Linksmieji tirščiai – Karalius gali būti karūnuotas nuo 12 metų, tačiau vesti gali būdamas ne jau nesnis nei 18 metų. Ar žinote kodėl? – Ogi valstybę valdyti daug paprasčiau nei moterį! Česka (397 719; apskritai, tai, kas moteriai mintyse, vyrui ne pagal kišenę)
Pajūryje gali grei tai nebelikti nei ku rapkų, nei kregž džių. Ornitologų tei gimu, šių paukščių kasmet pavojingai mažėja. Karolis Rupkus k.rupkus@kl.lt
Lietuvoje uždrausta kurapkų me džioklė. Tokio sprendimo prie žastis – vis mažėjanti šios rūšies paukščių populiacija. Remiantis Lietuvos ornitologų draugijos duo menimis, per pastaruosius 30 metų šių paukščių mūsų šalyje sumažė jo 82 proc. O pagrindine populiaci
jos nykimo priežastimi įvardijama intensyvėjanti žemės ūkio veiklos modernizacija. Kaip teigė Ventės rago ornito logijos centro direktorius Vytau tas Jusys, situacija kasmet prastė ja ir pajūrio zonoje. Mat anksčiau tam tikrose pajūrio vietose gausius kurapkų būrius buvo galima paste bėti gana dažnai. Tačiau šiuo me tu, ornitologo spėjimu, visame re gione gali būti likę mažiau nei 100 kurapkų. „Paskutinį kartą kurapką šiame regione buvau pastebėjęs 2011 m. gegužę. O šiemet ir pernai apskri tai šių paukščių būrių man išvysti neteko“, – teigė V.Jusys. Centro direktoriaus teigimu, pa jūrio regione kasmet mažiau pa stebima ir kitų tradicinių paukščių. Pasak V.Jusio, gana stipriai šiuo metu yra sumažėjusi kregždžių po puliacija. To priežastis, ornitologo nuomone, gali būti tam tikrų šalių gyventojų mitybos įpročiai.
„Shutterstock“ nuotr.
„Kiek žinau, kai kurios Afrikos gentys šiuos paukščius valgo. Te ko girdėti, kad vienas Afrikos kai mas per žiemą gali suvalgyti iki šimto tūkstančių kregždžių. Todėl daug šių paukščių paprasčiausiai nebegrįžta iš savo žiemaviečių“, – kalbėjo V.Jusys Ornitologas teigė, jog pastebi mas tik šelmeninių kregždžių po puliacijos mažėjimas. Nuo įprastų kregždžių jos skiriasi tuo, kad sa vo lizdus lipdo pastato viduje, o ne išorėje. Todėl viena iš populiacijos mažėjimo priežasčių, pasak Orni tologijos centro direktoriaus, gali būti ir peraviečių sumažėjimas. Kaip teigė V.Jusys, kasmet pa jūryje vis mažiau pastebima ir žvirblių. Per pastaruosius dvide šimt metų šių paukščių Lietuvoje sumažėjo net 90 proc. Tačiau, pa sak V.Jusio, išnykimas, dėl ir taip didelės šių paukščių populiacijos pasaulyje, žvirbliams artimiausiu metu tikrai negresia.
Papildomi prizai: „Škoda Fabia“ – 0303869 „Škoda Fabia“ – 0241485 „Škoda Fabia“ – 0316850 Antivirusinės programos „Kaspersky“ – 041*575 10 000 Lt (tel. 1634, kovo 4 d.) – Agnė Stonkevičienė iš Vilniaus 10 000 Lt (tel. 1634, kovo 4 d.) – Irena Chilobokova iš Vilniaus 10 000 Lt (tel. 1634, kovo 4 d.) – Aleksas Stungys iš Šilutės 10 000 Lt (tel. 1634, kovo 4 d.) – Indrė Kučinskytė iš Pakruojo raj. 10 000 Lt (tel. 1634, kovo 4 d.) – Rita Taparauskienė iš Elektrėnų Kvietimai į TV: 046*263, 029*947, 032*295 Prognozė: Aukso puode bus – 400 000 Lt
EUROJACKPOTAS 2013 03 08 EUROJACKPOTAS – 74 345 219 Lt 10 12 14 30 43 Papildomi skaičiai 2 5 5 + 2 skaičiai 74 345 219 Lt (0 priz.) 5 + 1 skaičius 571 515 Lt (0 priz.) 5 skaičiai 382 353 Lt (0 priz.) 4 + 2 skaičiai 8 823 Lt (1 priz.) 4 + 1 skaičius 812 Lt (5 priz.) 4 skaičiai 360 Lt (4 priz.) 3 + 2 skaičiai 157 Lt (10 priz.) 3 + 1 skaičius 69 Lt (117 priz.) 2 + 2 skaičiai 46 Lt (147 priz.) 3 skaičiai 46 Lt (165 priz.) 1 + 2 skaičiai 28 Lt (813 priz.) 2 + 1 skaičius 26 Lt (1753 priz.) Prognozė: „Eurojackpotas“ – 86 mln. Lt
Nr. 6