2013-03-13 Klaipeda

Page 1

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

treÄ?iadienis, KOVO 13, 2013

www.kl.lt

A?2š6.162;6 @ 8<C<

[NZNV-XY Ya ?RQNXa\_Ă› 9V[N /VRYVNb`XNVa Ă›

namai

ÄŽ namus ÄŻsi leido pavasa rio

Opo­zi­ci­jos ly­de­ris A.Ku­bi­lius eg­za­mi­na­vo prem­je­rÄ….

Ka­ta­li­kai lau­kia, kol bal­ti dō­mai iĹĄ Siks­to kop­ly­Ä?ios ka­mi­no pra­neĹĄ apie nau­jÄ… Ro­mos po­pie­ŞiĹł.

Lietuva 7p.

BĹŤs­to in­ter­je­re – pa­va­sa­rio spal­vos.

OranĹžinÄ—, aly vi Ĺžalsva, gelto nÄ—, na, lyna – tokius mÄ—spalvinius akcen tus ne daĹžnas drÄ… siai ÄŻsileistĹł ÄŻ savo namĹł interje rÄ…. TaÄ?iau netradi cinÄŻ koloritÄ… pasirin kÄ™ to KlaipÄ—dos bĹŤspriemiestyje ĹĄei mininkai ekstrava gancijos efekto ne siekÄ—. Lina Bieliaus

l.bieliauska

58 (19 661)

RUBRIKA11

dvelksmÄ…

kaitÄ—

ite@kl.lt

MÄ—gstamiau sia

– Şalsva

Apie 260 kv. m bendro plo dividualaus to inna dizainerÄ— Liu mo interjerÄ… kĹŤrusi bovÄ— Budiuk nÄ—, jog svar prisimibiau sukurti ne tik sia uĹžduotis buvo bĹŤstÄ…, bet ir patogĹł ĹĄiuolaikiĹĄkÄ… ÄŻ jo tamas uĹžsako rĹŤbÄ… ÄŻpinti mÄ—gsď Ž Darna: vĹł spalvas. Vie  XN ]V a\ [V X ĹĄviesiai Ĺžalia na jĹł – N ZR• QN_ O\ XNZ – WN WĂ­ _V [Ă› aR ON _f WR QNVX ZN aV XN aukĹĄto erdvÄ— dominuoja pirmojo ab` ONY Qb` N] se. QNV YĂ– `VR Neatsitiktinai PamaĹžu atsi ir interjerĹł rado kitĹł gi kurse ĹĄÄŻ savo minin darbÄ… prista kon- spalvos detaliĹł: kĹŤrÄ—ja jÄŻ sÄ…ly tydama fa virtuviniĹł spin gos Neabejingi jĹŤrinei giĹĄ sadai, baro, tematikai valgomojo kÄ— teliĹł KĹŤrÄ—ja ĹĄiam sario Ĺžaluma“. kai ÄŻvardijo „PavabĹŤstui supro potÄ—piai ne dÄ—s. Ĺ ie vo tik jektafak tiĹĄ kai „Tai mÄ—gsta tonĹł fone, bet iĹĄryĹĄkÄ—ja pasteliniĹł miau baldus. Ypa vi sus kor pu si nius ir kontrastuo spalva. Pirmiau sia ĹĄeimininkÄ—s tin kesniais ja su ryĹĄsia suradome tas virtuvÄ—s gas dÄ—mesys skirkamÄ… fotota tin- smÄ—lio akcentais. „SalotiniĹł, bal komplektui, petÄ…, o nuo tĹł ir biau spalvĹł pa jo prasidÄ—jo juo pirmojo aukĹĄ kad uĹžsako rinti tamsesniaisletÄ™ pasiĹŤliau paÄŻvaito interjero vÄ— su malo laga kĹŤrimas“, mi – pasakojo numu medĹžio fragmen na paĹĄnekovÄ—. – tam buvo tais gonomiĹĄmaistÄ…. Baldai ne tik pa erki, bet ir pa lukĹĄtas“, – pa naudotas palisandro sitelktos paĹžangiausios sakojo dizaine technorÄ—. logijos.

12

Ĺ iandien priedas

Pasaulis 10p.

ď Ž Nuotaika:

]V_ ZN WN ZR [N Z\ NbX aR Q\ ZV [b\ WN[ aV cVR `VNV N YVN `]NY cN `b aRV XVN ]N cN `N _V X\` TNV c\`

Kaina 1,30 Lt

AN Q\ =Ra _Nb` X\ [b\ a_

IĹĄ Klai­pÄ—­dos – ÄŻ ei­ty­nes

„Ma­no­te, kad vi­sa tai jau pa­si­bai­gÄ—? Ĺ i­tas klau­si­mas nai­vus. Bet aĹĄ ne­su nai­vus.“ Pro­fe­so­rius Vy­tau­tas Lands­ber­gis ma­no, kad iť­puo­liai prieĹĄ Lie­tu­vÄ… dar tik­rai ne­si­bai­gÄ—.

4p.

Siurp­ri­zas pa­gal­vÄ—­je – kir­mi­nas Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tÄ— v.spuryte@kl.lt

Pa­to­giai mie­go­ti no­rÄ—­jÄ™s, gri­kiĹł lukť­ tĹł pa­gal­vÄ™ ÄŻsi­gi­jÄ™s klai­pÄ—­die­tis pir­mÄ…­ jÄ… nak­tÄŻ ne­tu­rÄ—­jo ga­li­my­biĹł nÄ— bluos­ to su­dÄ—­ti, nes ÄŻ sap­nus leis­tis su­truk­ dÄ— ne­ma­lo­ni staig­me­na – kir­mi­nas. At­ku­to nuo ĹĄi­lu­mos

„„Po­za: ti­ki­na­ma, kad Klai­pÄ—­do­je ti­kin­Ä?iĹłjĹł na­cio­na­lis­ti­nÄ—­mis idÄ—­jo­mis, – vie­nas ki­tas, vi­siems ki­tiems – tai tik Ĺžai­di­mas.

Ne­sank­cio­nuo­to­se Ko­vo 11-osios ei­ty­nÄ—­ se Vil­niu­je da­ly­va­vo ir gru­pe­lÄ— klai­pÄ—­ die­Ä?iĹł. Kai ku­rie ti­ki­no, kad tai jĹł pi­lie­ti­nÄ— po­zi­ci­ja, o pa­trio­tai esÄ… ne­pel­ny­tai ap­ťau­ kia­mi na­cio­na­lis­tais.

As­ta Dy­ko­vie­nÄ— a.dykoviene@kl.lt

No­rÄ—­jo pa­si­jus­ti tau­tos da­li­mi

Klai­pÄ—­die­tis Vi­ta­li­jus nuo 2010 m. da­ly­vau­ja va­di­na­mo­sio­se na­ cio­na­lis­tĹł ei­ty­nÄ—­se Vil­niu­je Ko­ vo 11-osios pro­ga, ÄŻ jas vy­ko ir ĹĄiais me­tais.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tÄ—s nuo­tr.

„Va­Şia­vau iĹĄ Klai­pÄ—­dos ÄŻ Vil­niĹł spe­cia­liai ÄŻ tas ei­ty­nes. Nep­rik­lau­ sau jo­kiai po­li­ti­nei jÄ—­gai. Tai – ma­ no pi­lie­ti­nÄ— po­zi­ci­ja. IĹĄ Klai­pÄ—­dos ir dau­giau Ĺžmo­niĹł bu­vo ten“, – ti­ki­ no Vi­ta­li­jus. EsÄ… da­ly­va­vi­mas ei­ty­nÄ—­se – tai dar vie­nas bō­das iť­reikť­ ti sa­vo pi­lie­tiť­ku­mÄ….

4

Klai­pÄ—­die­tis Man­tas Pral­gaus­kas jau ne vie­nus me­tus mie­go­jo ant gri­kiĹł lukť­tĹł pa­gal­vÄ—s. Jam ji itin pa­ti­ko, to­dÄ—l jis nu­spren­dÄ— ÄŻsi­gy­ti di­des­nÄ™, kad mie­go­ti bō­tĹł dar pa­to­giau. UĹž 50 li­tĹł gri­kiĹł lukť­tĹł pa­gal­ vÄ™ ÄŻsi­gi­jÄ™s vy­ras nÄ— ne­nu­ma­nÄ—, kad sy­kiu nu­si­pirks ir ÄŻna­mÄŻ. „Nu­si­pir­kÄ™s pa­gal­vÄ™, jÄ… iť­pa­ka­ vau, o kai pa­dÄ—­jau ant jos gal­vÄ…, iť­ gir­dau, jog kaŞ­kas krebŞ­da. Ma­niau, kad pa­gal­vÄ™ pa­si­dÄ—­jau ne­tin­ka­mai ir gar­sus sklei­dĹžia vie­nas ÄŻ ki­tÄ… be­si­ tri­nan­tys gri­kiĹł lukť­tai. Ta­Ä?iau ir ap­ver­tus pa­gal­vÄ™, trať­kÄ—­ji­mas jo­ je ne­si­lio­vė“, – pri­si­mi­ nÄ— M.Pral­gaus­kas.

5

2

TREČIADIENIS, kovo 13, 2013

miestas

Vil­nie­čiai įsiu­ti­no Klai­pė­dos val­džią Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Lie­tu­vos spor­ti­nių šo­kių fe­de­ra­ci­ja už­si­trau­kė Klai­pė­dos val­džios ne­ ma­lo­nę, nes tarp­tau­ti­niai čem­pio­ na­tai, ku­riuo­se da­ly­vau­ja gar­sio­ji uos­ta­mies­čio „Žu­vėd­ros“ ko­man­ da, vyks­ta Vil­niu­je.

„Klai­pė­da“ ra­šė, jog šie­met ge­gu­ žės 18 d. Lie­tu­vo­je vyks Eu­ro­pos Lo­ty­nų Ame­ri­kos spor­ti­nių šo­kių an­samb­lių čem­pio­na­tas. Ta­čiau jis or­ga­ni­zuo­ja­mas Vil­niu­je, o ne uos­ ta­mies­ty­je, nors čem­pio­na­te Lie­tu­ vos gar­bę gins tik dvi ko­man­dos ir

Vytautas Čepas:

Ren­gi­nys yra pel­nin­ gas ir jo no­ri dau­ge­lis mies­tų, ta­čiau Klai­ pė­da tu­ri bū­ti pir­mo­ ji šia­me są­ra­še.

abi jos – Klai­pė­dos „Žu­vėd­ros“. Klai­pė­dos me­ro pa­va­duo­to­jas Vy­tau­tas Če­pas, ku­ris yra at­sa­ kin­gas už spor­to sri­tį, pri­si­pa­ži­no net ne­ži­no­jęs, jog toks čem­pio­na­ tas vyks Lie­tu­vo­je. Ta­čiau jis sy­kiu

ir ste­bė­jo­si, kad Lie­tu­vos šo­kių fe­ de­ra­ci­ja apie to­kį įvy­kį uos­ta­mies­ čio val­džios nein­for­ma­vo. „Iš uos­ta­mies­čio val­džios nie­ka­da ne­sa­me su­lau­kę jo­kios pa­ra­mos, pra­ šy­mų, pa­gei­da­vi­mų reng­ti to­kį čem­ pio­na­tą“, – Lie­tu­vos spor­ti­nių šo­kių fe­de­ra­ci­jos vi­cep­re­zi­den­tas Vir­gi­ni­jus Vi­soc­kas prieš ke­lias sa­vai­tes „Klai­ pė­dai“ die­va­go­jo­si, jog uos­ta­mies­čio val­džios el­ge­sys lei­do su­pras­ti, kad Eu­ro­pos Lo­ty­nų Ame­ri­kos spor­ti­nių šo­kių an­samb­lių čem­pio­na­tas, ku­ ria­me Lie­tu­vai at­sto­vaus tik Klai­pė­ dos ko­man­dos, jai ne­rū­pi. To­kie vie­šai iš­sa­ky­ti žo­džiai įsiu­ ti­no V.Če­pą ir jis Klai­pė­dos sa­vi­ val­dy­bės Spor­to ir kū­no kul­tū­ros sky­riui nu­ro­dė pa­reng­ti raš­tą fe­ de­ra­ci­jai. „Raš­tas jau pa­ruoš­tas, bet jo dar ne­pa­si­ra­šiau, lie­piau pa­tai­sy­ti. Jis per švel­niai pa­ra­šy­tas, lyg at­si­pra­šy­ tu­me, nors at­si­pra­šy­ti tik­rai ne­tu­ri­ me už ką“, – pa­brė­žė vi­ce­me­ras. Sa­vo raš­tu Lie­tu­vos spor­ti­nių šo­kių fe­de­ra­ci­ją Klai­pė­dos val­džia sie­kia aiš­kiai in­for­muo­ti, jog uos­ ta­mies­tis tu­ri bū­ti pir­ma­sis tarp vi­sų mies­tų, ku­rie pre­ten­duo­tų su­ reng­ti Eu­ro­pos ar pa­sau­lio Lo­ty­nų Ame­ri­kos spor­ti­nių šo­kių an­samb­ lių čem­pio­na­tą. „Mes to­kio čem­pio­na­to vi­sa­da no­rė­jo­me ir no­rė­si­me, bet yra tvar­ ka. Fe­de­ra­ci­jos at­sto­vai tu­ri at­va­ žiuo­ti pas mus, in­for­muo­ti, ka­da to­ kie čem­pio­na­tai Lie­tu­vo­je ga­li vyk­ti, ir jau ta­da pra­dė­ti de­ry­bas dėl fi­nan­ sa­vi­mo. Aiš­ku, ren­gi­nys yra pel­nin­ gas ir jo no­ri dau­ge­lis mies­tų, ta­čiau Klai­pė­da tu­ri bū­ti pir­mo­ji šia­me są­ ra­še“, – emo­cin­gai kal­bė­jo V.Če­pas. Ta­čiau kol kas neaiš­ku, ka­da Lie­ tu­vai vėl bus pa­ti­kė­ta su­reng­ti Eu­ ro­pos ar pa­sau­lio Lo­ty­nų Ame­ri­kos spor­ti­nių šo­kių an­samb­lių čem­ pio­na­tą.

Sos­ti­nė: „Žu­vėd­ra“ da­ly­vaus Eu­ro­pos Lo­ty­nų Ame­ri­kos spor­ti­nių šo­kių an­

samb­lių čem­pio­na­te, ku­ris jau ant­rą kar­tą vyks Vil­niu­je, o ne Klai­pė­do­je.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Ko­vo 11-ąją vė­lia­vos bu­vo iš­kel­tos ne ant vi­sų pa­sta­tų, nors tai da­ry­ti pri­va­lo­ ma. Tarp už­fik­suo­ tų pa­žei­dė­jų – vien pri­va­čių na­mų sa­vi­ nin­kai.

Pa­žei­di­mas: Ko­vo 11-ąją vė­lia­vas iš­kė­lė ne vi­si klai­pė­die­čiai.

Vy­tau­to Liaudanskio nuo­tr.

Bau­dos kvi­tai ke­liaus į Gi­ru­lius Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Vie­šo­sios tvar­kos sky­riaus dar­buo­to­jai ste­ bė­jo, kaip uos­ta­mies­čio gy­ven­to­jai bei dau­gia­bu­čių na­mų ad­mi­nist­ ra­to­riai Lie­tu­vos ne­prik­lau­so­my­ bės at­kū­ri­mo die­ną pa­ger­bė prie pa­sta­tų iš­kel­da­mi tris­pal­ves. Nors ofi­cia­lūs pa­tik­ri­ni­mai ne­ bu­vo or­ga­ni­zuo­ti, Vie­šo­sios tvar­ kos sky­riaus spe­cia­lis­tai kaip pi­ lie­čiai fik­sa­vo na­mus, ant ku­rių ne­ple­vė­sa­vo vė­lia­va. Pa­sak sky­riaus ve­dė­jos pa­va­ duo­to­jo Ma­riaus Poi­mans­kio, bu­ vo nu­sta­ty­ta apie 20 pa­žei­di­mų.

Vi­sais at­ve­jais vė­lia­vos ne­bu­vo iš­ kel­tos prie pri­va­čių na­mų. „Pie­ti­nė­je mies­to da­ly­je, kur dau­giau­sia yra dau­gia­bu­čiai na­ mai, si­tua­ci­ja ir vėl bu­vo ge­res­nė nei šiau­ri­nė­je. Vi­si pa­žei­di­mai bu­ vo už­fik­suo­ti Gi­ru­liuo­se. Rei­kia at­ kreip­ti dė­me­sį ir į tai, kad pa­tik­ri­ ni­mai ne­bu­vo vyk­do­mi ma­siš­kai. To­dėl gal ir pa­žei­di­mų ne­bu­vo už­ fik­suo­ta tiek daug kaip anks­čiau“, – tvir­ti­no pa­va­duo­to­jas. M.Poi­mans­kis pa­brė­žė, kad si­ tua­ci­ja šį kar­tą ne­bu­vo to­kia tra­giš­ ka, kaip pir­mų­jų pa­tik­ri­ni­mų me­tu. „Yra tam tik­ras pa­sto­vių pa­žei­di­ mų skai­čius. Gal žmo­nės iš­va­žia­ vo ir neiš­kė­lė vė­lia­vos. Bū­na at­ve­

jų, ka tris­pal­ves pa­va­gia“, – tei­gė pa­va­duo­to­jas. Pa­žei­di­mus už­fik­sa­vę Vie­šo­sios tvar­kos sky­riaus dar­buo­to­jai da­bar ra­šys pra­ne­ši­mus sky­riaus ve­dė­jai. Ši nu­ro­dys su­ra­šy­ti pro­to­ko­lus. Pir­mą kar­tą nu­sta­čius pa­žei­di­ mą įstai­gų, įmo­nių ir or­ga­ni­za­ci­ jų va­do­vams, gy­ve­na­mų­jų na­mų sa­vi­nin­kams ar­ba as­me­nims, at­ sa­kin­giems už gy­ve­na­mų­jų na­mų eksp­loa­ta­vi­mą, gre­sia bau­da nuo 10 iki 30 li­tų. Už pa­kar­to­ti­nį pa­ žei­di­mą – nuo 30 iki 60 li­tų. Vė­lia­vas ant vi­sų pa­sta­tų pri­va­ lo­ma iš­kel­ti tri­mis pro­go­mis – Va­ sa­rio 16-ąją, Ko­vo 11-ąją ir Lie­pos 6-ąją.

Pa­ta­ri­mų dėl atei­ties – į moks­li­nin­kus Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė Uos­ta­mies­čio val­di­nin­kams, po­li­ ti­kams, įvai­rių sri­čių eks­per­tams pri­rei­kė net su­si­bur­ti į dar­bo gru­ pę, kad jie su­gal­vo­tų te­mų, ku­rio­ mis moks­li­nin­kai ga­lė­tų pa­teik­ ti re­ko­men­da­ci­jų apie Klai­pė­dos plėt­rą.

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ ra­ci­jos di­rek­to­rės Ju­di­tos Si­mo­na­ vi­čiū­tės įsa­ky­mu su­da­ry­ta 13 žmo­ nių dar­bo gru­pė, ku­ri tu­ri pa­reng­ti uos­ta­mies­čio pri­sta­ty­mo Lie­tu­vos moks­lų aka­de­mi­jo­je pro­gra­mą. Su šia įstai­ga Klai­pė­dos me­ras Vy­tau­tas Grub­liaus­kas pa­si­ra­šė bend­ra­dar­bia­vi­mo su­tar­tį ir nors jo­je nu­ma­ty­ta daug tiks­lų, su­tar­ti­

mi rea­liai dar ne­bu­vo pra­dė­ta nau­ do­tis. „Klai­pė­dos pri­sta­ty­mas Lie­tu­vos moks­lų aka­de­mi­jo­je ir bus pir­ma­ sis dar­bas“, – tei­gė Klai­pė­dos sa­vi­ val­dy­bės Kul­tū­ros sky­riaus ve­dė­jas Na­rū­nas Lend­rai­tis. Jo tei­g i­m u, dar­b o gru­p ė tu­r i ras­ti ke­lias te­mas – eko­no­mi­nes, so­cia­li­nes, eko­lo­gi­nes, jas su­de­ rin­ti su Lie­tu­vos moks­lų aka­de­ mi­ja, kad ba­l an­d žio pa­bai­go­je bū­tų ga­li­ma or­ga­ni­zuo­ti bend­rą ren­gi­nį. „Tik­rai ne­si­no­ri da­ry­ti kaž­ko tik dėl da­ry­mo ir pa­si­ra­šy­ti pliu­są. No­ri­me ras­ti mies­tui ak­tua­lių te­ mų, ku­rio­mis su mu­mis ga­lė­tų dis­ ku­tuo­ti ir Lie­tu­vos moks­lų aka­de­ mi­jos moks­li­nin­kai. Ki­taip ta­riant,

tu­ri­me ras­ti te­mų, ku­rio­mis moks­ li­nin­kai mums pa­teik­tų re­ko­men­ da­ci­jų, kaip to­liau vys­ty­ti Klai­pė­dą, ar tei­sin­ga link­me ei­na­ma“, – aiš­ ki­no N.Lend­rai­tis. Jo tei­gi­mu, nu­ma­ty­ta ne­veng­ ti ir uos­ta­mies­čiui itin ak­tua­lių te­ mų, pa­vyz­džiui, at­lie­kų de­gi­ni­mo, kraš­tot­var­kos rei­ka­lų. Klai­pė­dos pri­sta­ty­mas Lie­tu­vos moks­lų aka­de­mi­jo­je bus skir­tas la­ biau val­di­nin­kams, spe­cia­lis­tams ir moks­li­nin­kams, o ne vi­suo­me­nei. To­dėl nu­ma­ty­ta, kad pa­grin­di­nis dar­bas bus pa­gal te­mas su­skirs­ty­ to­se gru­pė­se. „To­kiu bū­du su­si­ti­ki­mas su moks­li­nin­kas bus re­zul­ta­ty­vus, o ne dek­la­ra­ty­vus“, – pa­brė­žė N.Lend­rai­tis.

3

TREČIADIENIS, kovo 13, 2013

miestas Sko­li­na­si 150 mln. li­tų

Kvie­čia į su­si­ti­ki­mą

ragina siū­ly­ti kan­di­da­tus

Klai­pė­dos jū­rų uos­tas iš Šiau­ rės in­ves­ti­ci­jų ban­ko sko­li­na­si 44 mln. eu­rų (151,9 mln. li­tų) in­ ves­ti­ci­jų pro­jek­tams. Lė­šas ke­ti­ na pa­nau­do­ti uos­to kran­ti­nėms sta­ty­ti bei re­konst­ruo­ti, ke­lei­vi­ nių bei kro­vi­ni­nių kel­tų ter­mi­na­lo inf­rast­ruk­tū­rai – pir­sui – įreng­ ti ir uos­to lai­vy­bos ka­na­lui gi­lin­ ti bei pla­tin­ti.

Šeš­ta­die­nį 12 val. Klai­pė­dos vie­šo­sios I.Si­mo­nai­ty­tės bib­ lio­te­kos kon­fe­ren­ci­jų sa­lė­ je vyks su­si­ti­ki­mas su Ko­vo 11-osios ak­to sig­na­ta­re Bi­ru­te Va­lio­ny­te. Jo te­ma – „Po­kal­bis apie Di­džia­ją Lie­tu­vą“. Ren­gi­ nio me­tu bus pri­sta­to­mas tre­ čia­sis B.Va­lio­ny­tės fo­tog­ra­fi­jų al­bu­mas „Di­džio­ji Lie­tu­va“.

Klai­pė­die­čiai kviečia­mi siū­ly­ti kan­di­da­tus Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­ bės įsteig­tam uos­ta­mies­čio teat­ ra­lų ap­do­va­no­ji­mui „Pa­dė­kos kau­kė“. Siū­ly­mų el. pa­štu rai­mon­ da.mazoniene@klaipeda.lt lau­kia­ ma iki ko­vo 15 d. im­ti­nai. Ap­do­va­ no­ji­mai ski­ria­mi 15-oje no­mi­na­ ci­jų. Spren­di­mą dėl ap­do­va­no­ja­ mų­jų prii­ma ver­ti­ni­mo ko­mi­si­ja.

Miesto gat­vė­se nu­skus pe­rė­jas Klai­pė­die­čiams įvai­rio­se mies­to vie­to­se pe­rei­ti gat­ vę bus su­dė­tin­giau ir pa­vo­jin­giau – jau šį pa­va­sa­rį bus pa­ nai­kin­ta 16 pės­čių­jų pe­rė­jų.

Dienos telegrafas Gri­pas. Klai­pė­dos vi­suo­me­nės svei­ ka­tos cent­ras in­for­muo­ja, kad praė­ju­ sią sa­vai­tę Klai­pė­dos ap­skri­ty­je ser­ga­ mu­mo gri­pu ir ūmi­nė­m is vir­šu­t i­n ių kvė­pa­vi­mo ta­kų in­fek­ci­jo­mis ro­dik­lis, pa­ly­g in­ti su prieš tai bu­vu­siu, pa­di­dė­ jo 1,3 kar­to. Ser­ga­mu­mo ro­dik­lis su­ma­ žė­jo Pa­lan­gos, Skuo­do, Kre­t in­gos bei Ši­lu­tės ra­jo­nuo­se, pa­di­dė­jo Klai­pė­dos mies­te ir ra­jo­ne, Kre­tin­go­je. Pas­kai­ta. Šian­d ien 18 val. Že­mai­t i­jos dai­l i­n in­k ų są­jun­gos ga­le­r i­jo­je (Žve­ jų g. 2/1) įvyks 47-as va­ka­ras su „Se­ ną­ja Klai­pė­da“. Šį kar­tą lei­dyk­los „Lib­ ra Me­me­len­sis“ va­do­vas, Klai­pė­dos ir jos apy­lin­kių is­to­ri­jos ži­no­vas Kęs­tu­tis De­me­rec­kas skai­t ys pra­ne­ši­mą apie se­ną­sias Klai­pė­dos svars­tyk­les.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Taip nu­spren­dė Sau­gaus eis­mo ko­ mi­si­ja, ga­vu­si spe­cia­lios ko­mi­si­jos iš­va­das. Iš Su­si­sie­ki­mo, Vi­daus rei­ka­ lų mi­nis­te­ri­jų, ki­tų at­sa­kin­gų ins­ ti­tu­ci­jų at­sto­vų su­da­ry­ta spe­cia­li ko­mi­si­ja at­li­ko Klai­pė­dos gat­vė­ se esan­čių pės­čių­jų pe­rė­jų au­di­ tą – skai­čia­vo, kiek jų yra, kur jos įreng­tos.

Ko­mi­si­ja nu­sta­tė, kad uos­ta­mies­ty­je rei­kia pa­nai­kin­ti 23 pės­čių­jų pe­rė­jas. Ko­mi­si­ja nu­sta­tė, kad uos­ta­ mies­ty­je rei­kia pa­nai­kin­ti 23 pės­ čių­jų pe­rė­jas. Vie­na prie­žas­čių – kai ku­rios yra per tan­kiai iš­si­dės­ čiu­sios, ki­ta prie­žas­tis – pės­čių­jų pe­rė­jos įreng­tos to­kio­se ma­gist­ ra­li­nių gat­vių vie­to­se, kad pe­rei­ ti į ki­tą pu­sę la­bai pa­vo­jin­ga ir jo­se rei­kia ar­ba po­že­mi­nių pe­rė­jų, ar­ ba til­tų. Sau­gaus eis­mo ko­mi­si­ja įver­ti­no pa­siū­ly­mus dėl nai­kin­ti­nų pe­rė­jų, taip pat at­si­žvel­gė į gy­ven­to­jų iš­ sa­ky­tas pa­sta­bas ir nu­spren­dė, jog

Prie­žas­tis: kai ku­rios pės­čių­jų pe­rė­jos Klai­pė­dos gat­vė­se bus pa­nai­kin­tos, nes jos da­bar esą yra per ar­ti

vie­na ki­tos.

Klai­pė­dos gat­vė­se ne­be­liks 16 pės­ čių­jų pe­rė­jų. Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Mies­ to ūkio de­par­ta­men­to di­rek­to­riaus Liud­vi­ko Dū­dos tei­gi­mu, jos bus pa­nai­kin­tos dar šį pa­va­sa­rį, ta­čiau kol kas tiks­li da­ta nė­ra aiš­ki. „Pe­rė­jų nai­ki­ni­mo dar­bų dar ne­ga­li­me pra­dė­ti, nes iš že­mės nei­šė­jęs įša­las. Be to, kol kas ne­ ga­vo­me pi­ni­gų iš Lie­tu­vos au­to­ mo­bi­lių ke­lių di­rek­ci­jos“, – aiš­ki­ no L.Dū­da. Praė­ju­siais me­tais Klai­pė­dos gat­ vė­se taip pat bu­vo pa­nai­kin­tos ke­ lios pės­čių­jų pe­rė­jos – iš­mon­tuo­ ti jas žy­mė­ję ke­lio ženk­lai, o bal­tos juos­tos ant va­žiuo­ja­mo­sios da­lies bu­vo už­da­žy­tos. „Šie­met im­si­mės ki­tų prie­mo­ nių, nes da­žy­mas ne­bu­vo efek­ty­ vus. Lie­tus nu­plo­vė da­žus ir pe­ rė­jos vėl bu­vo tar­si nau­jos. To­dėl da­bar pe­rė­jų spal­vas iš­sku­si­me, o pa­skui užas­fal­tuo­si­me. Aiš­ku, tai kai­nuos bran­giau, bet bus efek­ty­ viau“, – tei­gė L.Dū­da.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Nai­ki­na­mos pe­rė­jos Ties Ši­lu­tės pl. 96 (prie de­ga­li­nės

Dvi pe­rė­jas Pa­ry­žiaus Ko­mu­nos gat­

„Or­len“).

vė­je (iš ke­tu­rių ten esan­čių).

Ties Ši­lu­tės pl. ir Sva­jo­nių g. san­kry­ža

Ties Lie­pų g. ir J.Ka­ro­so g. san­kry­ža

(vie­na pe­rė­ja iš ten esan­čių dvie­jų).

(vie­na iš ten esan­čių dvie­jų).

Ties Mo­kyk­los g. ir Ver­pė­jų g. san­

Ties Lie­po­jos g. ir Pa­ne­vė­žio g. san­

kry­ža.

kry­ža (vie­na pe­rė­ja iš ten esan­čių dvie­jų).

Ties Pries­to­čio g. 1 na­mu. Prieš Lie­po­jos g. ir Gi­ri­nin­ki­jos g. Ties iš­va­ža iš ge­le­žin­ke­lio sto­ties.

san­kry­žą.

Pries­to­čio g. ir Tri­la­pio g. san­kry­žo­je.

Kre­tin­gos g. ir Šilt­na­mių g. san­kry­

Ties S.Da­riaus ir S.Gi­rė­no g. ir Šau­lių

žos zo­no­je (vie­na pe­rė­ja iš ten esan­ čių dvie­jų).

g. san­kry­ža (vie­na pe­rė­ja iš ten esan­ čių dvie­jų).

Ties Kre­tin­gos g. 19 na­mu (vie­na pe­

rė­ja iš ten esan­čių dvie­jų). Ties Til­ž ės g. 60 (vie­n a iš dvie­j ų

pe­r ė­j ų, esan­č ių ties įva­ž a į „Til­ž ės“ tur­gų).

Kre­tin­gos g. ir Įgu­los g. san­kry­žo­je

m.skiriute@kl.lt

Šy­lant orams klai­pė­die­čiai vis daž­ niau at­si­grę­žia į sa­vo so­dus. Au­to­ bu­sai į kai ku­rias bend­ri­jas pra­dės kur­suo­ti po ma­žiau nei mė­ne­sio.

Nuo­lat au­to­bu­sai iš Klai­pė­dos va­ žiuo­ja į Di­tu­vą, ku­ri yra di­džiau­sia so­dų bend­ri­ja Lie­tu­vo­je. Į so­dų bend­ri­jas „To­lu­pis“, „Vai­ te­liai“, „Ra­sa“ or­ga­ni­zuo­ja­mi se­ zo­ni­niai marš­ru­tai. Au­to­bu­sai į jas kur­suo­ja nuo ba­lan­džio 1 iki lapk­

ri­čio 1 d. Jie iš­vyks iš „Ski­ba­lės“ sto­te­lės. „Or­ga­ni­zuo­ti šių marš­ ru­tų vi­sus me­tus neap­si­mo­ka. Juk vis­kas kai­nuo­ja. Ateis pa­va­sa­ris ir au­to­bu­sai pra­dės va­žiuo­ti į so­ dų bend­ri­jas. Sodininkai yra taip įpratę. Va­žiuo­ti iš­ti­sus me­tus nė­ ra pra­smės“, – tvir­ti­no Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Trans­por­to sky­riaus ve­dė­jas Ri­man­tas Moc­kus. Au­to­bu­sų, ve­žan­čių į so­dų bend­ ri­jas, bi­lie­tų kai­nos ne­si­keis. Ke­lio­ nė į Di­tu­vą at­sieis 3,50, „To­lu­pį“ – 3,60, „Vai­te­lius“ ir „Ra­są“ – 4,60 li­to.

Mir­t ys. Va­kar Klai­p ė­dos sa­v i­val­dy­ bės Ci­v i­l i­nės met­r i­k a­c i­jos sky­r iu­j e už­re­g ist­r uo­tos 24 klai­p ė­d ie­č ių mir­ tys. Mi­rė Sta­s ė Bud­r i­k ie­nė (g. 1916 m.), Ep­ra­z i­na Liau­gau­d ie­nė (g. 1923 m.), Ta­ma­ra Borš­čevs­ka­ja (g. 1925 m.), Kle­men­sas Gai­l iū­nas (g. 1928 m.), Ky­ ly­na Tyazh­chen­ko (g. 1928 m.), El­vy­ra Ona Tom­ke­v i­čie­nė (g. 1929 m.), Klav­ di­ja Kuz­ne­co­va (g. 1929 m.), Hen­r ich Ro­d io­nov (g. 1930 m.), Ele­na Rut­ke­v i­ čie­nė (g. 1930 m.), Ol­ga Spi­ri­do­no­va (g. 1931 m.), Ani­ce­ta Tra­naus­kie­nė (g. 1931 m.), Pran­ciš­k us Paš­ke­v i­č ius (g. 1933 m.), Kons­tan­t i­nas Ta­mo­šai­t is (g. 1935 m.), Ale­xei Yur­chen­ko (g. 1935 m.), Ire­ na Ron­k ie­nė (g. 1936 m.), Bro­n is­lo­vas Ke­mek­l is (g. 1937 m.), Ni­na Bo­te­va (g. 1938 m.), Ni­ko­laj Ve­reš­čia­g in (g. 1942 m.), Al­fon­sas Nei­mon­tas (g. 1942 m.), My­ko­las And­r i­jaus­kas (g. 1945 m.), Bi­ ru­tė Vai­č ie­nė (g. 1948 m.), Vi­da Ali­ šaus­k ie­nė (g. 1950 m.), Al­ber­tas And­ riū­nas (g. 1960 m.), Liu­bov Pas­tar­na­ ko­va (g. 1961 m.).

(vie­na pe­rė­ja iš ten esan­čių dvie­jų). Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mi Al­ber­tas And­r iū­nas, Ky­ly­na Tyazh­ chen­ko, Vi­da Ali­šaus­k ie­nė, Ol­ga Spi­ ri­do­no­va, Hen­r ich Ro­d io­nov, Ire­na Ron­kie­nė, Al­fon­sas Nei­mon­tas, Ta­ma­ ra Borš­čevs­ka­ja, Ep­ra­zi­na Liau­gau­die­ nė, Liu­bov Pas­tar­na­ko­va.

Į so­dus – nuo ba­lan­džio Mil­da Ski­riu­tė

Pris­ta­ty­mas. Ry­toj 17 val. Klai­pė­dos ap­skri­t ies vie­š o­s ios I.Si­mo­nai­t y­tės bib­l io­te­kos Ger­la­cho pa­lė­p ė­je vyks kny­gos „Lie­tu­vių eti­ke­tas ir bend­ra­vi­ mo kul­tū­ra XX am­ž iu­je“ pri­sta­ty­mas.

Jo­niš­kės ka­pi­nės. Šian­d ien lai­do­ja­ mos Sta­sė Bud­r i­k ie­nė, Klav­d i­ja Kuz­ ne­co­va. Nau­ja­g i­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 6 mo­te­rys. Gi­mė 3 mer­gai­tės ir 3 ber­niu­kai.

Tvar­ka: į so­dų bend­ri­jas au­to­bu­sai pra­dės va­žiuo­ti nuo ba­lan­džio.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Grei­to­ji. Va­kar iki 16 val. grei­to­sios pa­ gal­bos me­di­kai su­lau­kė 59 iš­kvie­ti­mų. Klai­pė­d ie­čiai skun­dė­si aukš­t u krau­ jos­pū­d žiu, pil­vo skaus­mais, vi­du­r ia­ vi­mu. Ke­le­tas žmo­n ių krei­pė­si ir dėl karš­čia­vi­mo.

4

trečiadienis, kovo 13, 2013

miestas

Iš Klai­pė­dos – į ei­ty­nes

Komentaras

Prof. Vy­tau­tas Lands­ber­gis Eu­ro­pos Par­la­men­to na­r ys

E

i­ty­n ių ne­ma­čiau. Jei­g u bū­ tų kas nors blo­go nu­t i­kę, apie tai bū­t ų pla­čiai kal­ba­ ma. Žmo­nės tie­siog praė­jo, ir vis­kas. Jo­k ių pro­vo­ka­ci­n ių šū­k ių ne­g ir­dė­jau net ci­tuo­jant. Kaž­kam la­ bai ne­nau­d in­ga, kad vis­kas taip ra­ miai vy­ko. Pro­vo­ka­to­rių kon­to­rai tai ne­nau­din­ga, jie ne tam dir­ba. Nea­be­ jo­ju, kad kaž­kam už tai pa­ra­šys pa­pei­ ki­mą ar neiš­mo­kės su­tar­to ho­no­ra­ro. Ko­dėl da­bar apie tai sten­gia­ma­si rėk­ti vi­sam pa­sau­liui? La­bai pa­pras­ta, no­ ri Lie­tu­vą su­komp­ro­mi­tuo­ti, rei­kia su­ kel­ti kuo dau­giau prie­šiš­ku­mo mū­sų vi­suo­me­nė­je, kad ji bū­tų be­jė­gė. Aki­ vaiz­du, ruo­šia­ma­si bū­si­miems iš­puo­ liams. Jūs ma­no­te, kad vi­sa tai jau pa­ si­bai­gė? Ši­tas klau­si­mas nai­vus. Bet aš ne­su nai­vus.

Po­zi­ci­ja: į ne­sank­cio­nuo­tas ei­ty­nes Vil­niaus Ge­di­mi­no pro­spek­te Ko­vo 11-ąją su­si­rin­ko ne tik vil­nie­čiai, bet ir uos­ta­mies­čio gy­ven­to­jai. Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

1

„No­rė­jau pa­ro­dy­ti, kad ne­su iš tų, ku­rie sė­di na­muo­se prie te­le­vi­zo­riaus ir tik gurkš­no­ja alų. No­rė­jau pa­si­jus­ti tau­tos da­li­mi, pa­jus­ti pa­ky­lė­tas nuo­tai­kas, ku­rios pa­pras­tai bū­ na to­kiuo­se sam­bū­riuo­se“, – pa­ sa­ko­jo 30 me­tų ne­tu­rin­tis klai­pė­ die­tis. Šū­kis „Lie­tu­va – lie­tu­viams“ ei­ se­no­je esą nu­skam­bė­jo ke­lis kar­tus, daž­niau bu­vo dai­nuo­ja­mos liau­dies ir pa­trio­ti­nės dai­nos.

Al­gir­das Grub­lys:

Kam mums Lie­tu­vo­ je is­te­ri­ja, to­kiai ra­ miai tau­tai?

„Vi­sas Ge­di­mi­no pro­spek­tas bu­ vo užim­tas la­bai „tau­ti­niais ren­gi­ niais“ – bu­vo iš­dė­lio­tos di­de­lės šaš­kės ant grin­di­nio, ten pat ga­li­ ma bu­vo pa­žais­ti beis­bo­lą ir ri­tu­lį, ten nie­kur žmo­nių ne­bu­vo, vi­si – ei­ty­nė­se“, – liu­di­jo Vi­ta­li­jus. Pa­sak klai­pė­die­čio, Ko­vo 11-o­ sios ne­sank­cio­nuo­tos ei­ty­nės bu­ vo trak­tuo­ja­mos kaip blo­gis. Ir tai esą pa­ro­do ten­den­cin­gu­mą, kai ku­rių po­li­ti­kų po­žiū­rį. Nors, pa­sak Vi­ta­li­jaus, Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė ei­ty­nių da­ly­vių ne­ va­di­na na­cio­na­lis­tais, o – tau­ti­niu jau­ni­mu. Tai pra­džiu­gi­no žy­giuo­

to­jus. Juo­lab kad ten da­ly­va­vo ne tik jau­ni­mas. „Ar jūs fa­šis­tai?“

„Prieš pat pa­ju­dant ei­se­nai prie ma­nęs priė­jo se­ny­va mo­te­riš­kė, ku­ri man pra­si­ta­rė, kad ir­gi no­rė­tų ei­ti kar­tu su vi­sais, bet bi­jo, kad ją su­muš po­li­ci­nin­kai. Jų tik­rai bu­vo la­bai daug. Pa­sa­kiau, kad nei jos, nei ma­nęs ar ko ki­to čia nie­kas ne­ muš, pa­siū­liau ei­ti kar­tu“, – pa­sa­ ko­jo klai­pė­die­tis. Mo­te­ris esą ste­bė­jo­si, jog net so­ viet­me­čiu tiek spe­cia­lių­jų pa­jė­gų ne­bū­da­vo su­telk­ta į pa­pras­čiau­sią sam­bū­rį. Pa­sak Vi­ta­li­jaus, per ket­ve­rius me­tus, tai bu­vo gau­siau­sia Ko­vo 11-osios ei­se­na. Po­li­ci­jos duo­me­ni­mis, jo­je su­ si­rin­ko apie 3 tūkst. žmo­nių, ta­ čiau ei­se­nos da­ly­viai tvir­ti­no, kad – maž­daug 5–6 tūkst. „Tiek žmo­nių to­kia­me ren­gi­ny­je aš dar ne­ma­čiau. Ir to­kio skir­tin­go am­ žiaus – nuo vai­kų iki sen­jo­rų. „Ski­ nai“, dėl ku­rių vi­si la­biau­siai ne­ri­ ma­vo, su­da­rė gal ko­kius 5 pro­cen­tus vi­sų da­ly­vių“, – tei­gė Vi­ta­li­jus. Pa­sak klai­pė­die­čio, skus­ta­gal­viai esą nė­ra to­kie grės­min­gi, kaip vaiz­ duo­ja­mi. Vi­ta­li­jus ti­ki­no ne­su­si­dū­ ręs su to­kiais, ku­rie sė­di nak­ti­mis ir pei­lius ga­lan­da. Da­bar yra bai­mi­na­ma­si neo­na­ cis­tų re­ne­san­so, ta­čiau, pa­sak Vi­ ta­li­jaus, skus­ta­gal­viai nė­ra nau­jie­ ji na­cis­tai ar hit­le­ri­nin­kai, jiems svar­biau­sia – Lie­tu­va. „Jie tie­siog ra­di­ka­liau tai iš­reiš­ kia, to­kia jų su­bkul­tū­ra, ap­ran­gos de­ta­lės ir taip to­liau. Ma­nau, kad bai­mė dėl smur­to pro­trū­kių per ei­ty­nes bu­vo per­dė­ta. Tai ma­čiau iš šyp­se­nų, iš reak­ci­jų į rep­li­kas iš ša­lies. Keis­tai at­ro­dė klau­si­mai ei­ se­no­je da­ly­va­vu­sioms mo­čiu­tėms ir se­no­liams: ar jūs esa­te fa­šis­tai?“ – pri­si­mi­nė Vi­ta­li­jus.

lia­vo­mis su­si­rin­ko žmo­nės ir ėjo pro­spek­tu. „Ko mes bi­jo­me? Juk pas mus lais­va vi­suo­me­nė, tie ei­se­nos da­ ly­viai nie­ko neį­žei­dė, neuž­ga­vo. Tai gal pa­kvies­ki­me juos į dis­ku­ si­ją, ką jie tu­ri gal­vo­je skan­duo­ da­mi „Lie­tu­va – lie­tu­viams“ ir iš­ siaiš­kin­si­me, kas yra kas?“ – siū­lė klai­pė­die­tis. Pa­sak E.Kaz­laus­kio, vi­so­kiuo­ se su­si­bū­ri­muo­se yra int­ri­gan­tų, mėgs­tan­čių pro­vo­ka­ci­jas. „Tą jų va­do­vą ke­lis kar­tus ma­ čiau per te­le­vi­zo­rių – švie­sių akių, lo­giš­ko mąs­ty­mo, tvar­kin­gas žmo­ gus. Jis trak­tuo­ja­mas kaip na­cio­na­ lis­tas. Ne­sup­ran­tu, už ką?“ – klau­ sė E.Kaz­laus­kis. Kam mums ta is­te­ri­ja?

Ap­mau­das: uos­ta­mies­čio vi­suo­me­ni­nin­kas D.Var­ka­lis ap­gai­les­tau­ja,

kad pa­trio­tiš­kai nu­si­tei­ku­sių mies­tie­čių ei­se­nos per Ko­vo 11-ąją ne­bu­ vo Klai­pė­do­je. Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Rei­kia ei­se­nos Klai­pė­do­je

Ko­dėl to­kių pa­trio­ti­nių ei­ty­nių, kaip jas va­di­na pa­tys da­ly­viai, ne­ bu­vo Klai­pė­do­je? Esą nė­ra ini­cia­ty­vos. Vil­niu­je su­si­klos­tė ki­taip, vis­kas pra­si­dė­jo drau­gų bū­re­ly­je, o šie­met jau su­va­žia­vo bend­ra­min­čiai iš vi­ sos Lie­tu­vos. Tai esą bu­vo ga­li­ma at­pa­žin­ti iš vė­lia­vų. Uos­ta­mies­čio vi­suo­me­ni­nin­kas Dio­ny­zas Var­ka­lis ti­ki­no, jog yra lai­min­gas, kad at­si­ra­do pi­lie­čių, ku­rie pa­ga­liau išė­jo į gat­ves. „Gal­vo­jau, kad mes jau se­niai nu­mi­rę. O va­kar pa­si­ju­tau kaip At­gi­mi­mo Są­jū­džio lai­kais. Kas ga­li už­draus­ti švęs­ti Ko­vo 11-ąją? Bet pri­va­rę tiek po­li­ci­jos tik er­zi­ na žmo­nes. Ar ga­li­ma taip elg­tis?“ – pik­ti­no­si D.Var­ka­lis. Esą, jei ir to­liau taip bus el­gia­ ma­si, vi­si li­kę žmo­nės pa­bėgs iš Lie­tu­vos. „Vi­sus čia gąs­di­na šū­kis „Lie­ tu­va – lie­tu­viams“. O kam ta Lie­

tu­va tu­ri pri­klau­sy­ti? Juk čia tiek kan­čios, tiek au­kų, vien po­ka­riu 30 tūkst. gal­vas pa­dė­jo. Ir už ką? Juk mū­sų ma­ža ša­lis, ma­ža vals­ty­ bė, ar ga­li­me jos ne­sau­go­ti?“ – ne­ sank­cio­nuo­tas ei­ty­nes tei­si­no klai­ pė­die­tis. Pak­vies­ki­me į dis­ku­si­ją

Is­to­ri­nio ka­ry­bos klu­bo va­do­vas klai­pė­die­tis Egi­di­jus Kaz­laus­kis ma­no, kad per grei­tai žmo­nėms kli­juo­ja­mos eti­ke­tės. „Kas nu­sta­tė, kad jie yra ra­di­ka­ lai ar ne ra­di­ka­lai? Išė­jo du žmo­nės, rik­te­lė­jo: „Lie­tu­va – lie­tu­viams“ ir kaž­kam pa­si­ro­dė, kad tai – ra­di­ka­ lai, ku­rie pa­vo­jin­gi vi­suo­me­nei. Pir­miau­sia, jų bu­vo vos ke­li ar ke­ lio­li­ka. O gal tai yra vi­siš­ki li­go­niai, neišp­ru­sę ar pa­si­kly­dę?“ – svars­tė E.Kaz­laus­kis. Esą rei­kia ap­si­dai­ry­ti, kiek tų žmo­nių to­je mi­nio­je bu­vo. Pa­sak E.Kaz­laus­kio, kas čia blo­go, kad Ko­vo 11-ąją su lie­tu­viš­ko­mis vė­

Klai­pė­dos mies­to ta­ry­bos na­rys Al­ gir­das Grub­lys, ka­dai­se va­do­va­vęs Lie­tu­vos vals­ty­bės sau­gu­mo de­ par­ta­men­to Klai­pė­dos sky­riui, sa­ kė, kad pa­trio­tai ir na­cis­tai ar na­ cio­na­lis­tai – skir­tin­gi da­ly­kai. A.Grub­lys įsi­ti­ki­nęs, kad ir Klai­ pė­do­je ga­lė­tų bū­ti pa­trio­ti­nės ei­ty­ nės, ir tam jis pri­tar­tų. Klai­pė­die­tis pri­si­mi­nė, kad jam be­dir­bant sau­gu­me, uos­ta­mies­ty­je bu­vo skus­ta­gal­vių, ta­čiau esą ma­ žai į juos kreip­da­vo dė­me­sį. „Bu­vo čia Klai­pė­do­je ke­li, ku­ rie na­cis­ti­nes vė­lia­vas kel­da­vo per A.Hit­le­rio gim­ta­die­nį, sie­nas tep­lio­jo svas­ti­ko­mis. Bet tai – tik po­za, su­si­reikš­mi­ni­mas, ma­žai jų ti­ki tuo, ką da­ro. Gy­ve­nan­čių na­cis­ti­nė­mis idė­jo­mis bent jau Klai­pė­do­je vie­nas ki­tas“, – ma­ no A.Grub­lys. Ta­čiau klai­pė­die­tį šo­ki­ruo­ja per ašt­ri val­džios reak­ci­ja į tas ei­ty­ nes. Pa­sak A.Grub­lio, vi­si ši­tie da­ ly­kai „penk­to­sios ko­lo­nos“ dar­bas, jie esą ne­no­ri, kad pas mums bū­tų san­tar­vė ir ra­my­bė. „Kam mums Lie­tu­vo­je is­te­ri­ja, to­kiai ra­miai tau­tai? Toks įspū­dis, kad kaž­kas čia dirb­ti­nai vis­ką pu­ čia, lyg mes bū­tu­me blo­ges­ni nei ap­lin­ki­niai. Įž­vel­giu pro­vo­ka­ci­jas, kaž­kam tai nau­din­ga, kaž­kas no­ri kir­šin­ti čia gy­ve­nan­čius žmo­nes, tuo grei­tai pa­si­nau­do­ja ži­niask­lai­ da, ir štai re­zul­ta­tas“, – įsi­ti­ki­nęs A.Grub­lys.

5

TREČIADIENIS, kovo 13, 2013

miestas

Siurp­ri­zas pa­gal­vė­je – kir­mi­nas Jis pa­siū­lė ir žmo­nai pa­ 1 ban­dy­ti pa­dė­ti gal­vą ant nau­jo­sios pa­gal­vės, ta­čiau su­tuok­

ti­nė pa­bi­jo­jo, to­dėl pa­siū­lė ge­riau ati­trauk­ti už­trauk­tu­ką ir pa­si­žiū­ rė­ti, kas yra pa­gal­vės vi­du­je. „Kai už­trauk­tu­ką ati­trau­kė­me ir šiek tiek pa­sklai­dė­me gri­kių lukš­ tus, ap­stul­bo­me tarp jų ra­dę rie­bų kir­mi­ną. Aki­vaiz­du, kad jį par­si­ve­ žė­me sy­kiu su pa­gal­ve iš pre­ky­bos cent­ro ir gy­vis šil­ta­me bu­te tie­siog at­ku­to“, – nea­be­jo­jo pa­šne­ko­vas. At­sip­ra­šy­mo ne­su­lau­kė

Jis iš pa­gal­vės iš­bė­rė vi­sus gri­ kių lukš­tus, juos per­si­jo­jo ir dau­ giau kir­mi­nų ne­ra­do. Ta­čiau vy­ ras neat­me­tė ga­li­my­bės, jog ku­rią nors nak­tį jis ga­li bū­ti vėl ne­ma­lo­ niai nu­ste­bin­tas. „Gri­kių lukš­tus su­py­liau at­gal į pa­gal­vės im­pi­lą, ta­čiau jei juo­se yra kir­mi­nų kiau­ši­nė­lių, jie juk ga­li iš­ si­ris­ti“, – svars­tė M.Pral­gaus­kas. Jis krei­pė­si į pa­gal­vės ga­min­to­

jus nu­ro­dy­tu ko­ky­bės te­le­fo­nu. Juo at­si­lie­pu­si mo­te­ris paaiš­ki­no, jog tik­rai taip ne­ga­li bū­ti, kad pa­gal­vė­ je at­si­ras­tų kir­mi­nas, ta­čiau už­si­ ra­šė klai­pė­die­čio te­le­fo­ną ir ža­dė­jo

Vi­jo­le­ta Bud­riu­vie­nė:

Ma­tyt, gri­kių lukš­tai, ku­riais bu­vo už­pil­dy­ ta pa­gal­vė, bu­vo už­ terš­ti pa­ra­zi­tų kiau­ši­ nė­liais, o esant tin­ka­ moms są­ly­goms ir iš­ si­ri­to vikš­ras.

jį per­duo­ti dar­buo­to­jams, at­sa­kin­ giems už pa­gal­vių ko­ky­bę. Iki va­kar po­pie­tės M.Pral­gaus­kas te­le­fo­no skam­bu­čio ar at­si­pra­šy­mo dar ne­bu­vo su­lau­kęs.

Ra­di­nys: gri­kių lukš­tų pa­gal­vė­je knibž­dan­tis vikš­ras ar į jį pa­na­šus gy­

vis ne­ma­lo­niai nu­ste­bi­no klai­pė­die­čių šei­mą.

Man­to Pral­gaus­ko nuo­tr.

Ori­gi­na­lo duo­ti ne­ga­li­ma

Vals­ty­bi­nės ne mais­to pro­duk­tų ins­ pek­ci­jos Klai­pė­dos sky­riaus ve­dė­ jos Vi­jo­le­tos Bud­riu­vie­nės tei­gi­mu, klai­pė­die­tis pir­miau­sia tu­ri kreip­ tis ne į pa­gal­vės ga­min­to­ją, o į par­ da­vė­ją. „Jam raš­tu rei­kia iš­dės­ty­ti nu­si­skun­di­mą ir sa­vo pa­gei­da­vi­mą – pa­keis­ti pre­kę ar už ją grą­žin­ti pi­ ni­gus. Prie pre­ten­zi­jos rei­kia pri­dė­ ti pre­kės pir­ki­mo ka­sos če­kio ko­pi­ją, o ne ori­gi­na­lą, nes pa­si­tai­ko at­ve­jų, kai par­da­vė­jai če­kius pra­dan­gi­na, o pa­skui aiš­ki­na, kad pir­kė­jai jų ne­da­ vė“, – pa­ta­rė V.Bud­riu­vie­nė. Par­da­vė­jas tu­ri ten­kin­ti pir­kė­jo pa­gei­da­vi­mą, o jei at­si­sa­ko tai da­ ry­ti, tuo­met per 10 die­nų tu­ri pa­ teik­ti raš­tiš­ką at­sa­ky­mą, ko­dėl pre­ ten­zi­jos ne­ten­kins.

Si­tua­ci­ja: klai­pė­die­čiai ne­sku­ba va­ly­ti gra­fi­ti­nin­kų ter­lio­nių nuo pa­sta­tų.

Ter­lio­nių nevalo Mil­da Ski­riu­tė

Skun­das – iš­skir­ti­nis

Jei par­da­vė­jo at­sa­ky­mas ir at­si­sa­ ky­mas ne­ten­ki­na pir­kė­jo, jis ga­ li kreip­tis į Vals­ty­bi­nę ne mais­to pro­duk­tų ins­pek­ci­ją. „Tuo­met mes or­ga­ni­zuo­ja­me pa­tik­ri­ni­mą ir nu­ro­ do­me, ar pir­kė­jo rei­ka­la­vi­mas pa­ grįs­tas. Jei taip, tai par­da­vė­jas per dvi sa­vai­tes tu­ri iš­pil­dy­ti pir­kė­jo va­lią“, – aiš­ki­no V.Bud­riu­vie­nė. Ji tvir­ti­no, jog ins­pek­ci­jos Klai­ pė­dos sky­riu­je per pa­sta­ruo­sius ke­le­rius me­tus ne­bu­vo gau­ta nė vie­no skun­do dėl ne­ko­ky­biš­kų gri­ kių lukš­tų pa­gal­vių ir juo la­biau – jo­se ras­tų kir­mi­nų. „Ma­tyt, gri­kių lukš­tai, ku­riais bu­vo už­pil­dy­ta pa­gal­vė, bu­vo už­ terš­ti pa­ra­zi­tų kiau­ši­nė­liais, o esant tin­ka­moms są­ly­goms ir iš­si­ri­to vikš­ras“, – svars­tė pa­šne­ko­vė. Jos tei­gi­mu, klai­pė­die­čiai daž­ niau­siai skun­džia­si dėl ne­ko­ky­ biš­kos ava­ly­nės, mo­bi­lių­jų te­le­fo­ nų ir bal­dų.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

m.skiriute@kl.lt

Klai­pė­die­čiai ne­sku­ba va­ly­ti gra­ fi­čių nuo pa­sta­tų, nors lai­kas, nuo ka­da gy­ven­to­jai bus pra­dė­ti baus­ ti už ne­tvar­kin­gus fa­sa­dus, tirps­ta. Griež­tą kont­ro­lę pla­nuo­ja­ma pra­ dė­ti vyk­dy­ti nuo ge­gu­žės 1 d.

Uos­ta­mies­čio val­džia dar praė­ju­sių me­tų gruo­džio pa­bai­go­je klai­pė­die­ čius įspė­jo, kad duo­da pus­me­tį nu­ va­ly­ti gra­fi­ti­nin­kų „iš­gra­žin­tus“ fa­ sa­dus. To ne­pa­da­riu­sių­jų lau­kia bau­dos iki 2 tūkst. li­tų. Klai­pė­die­ čiams li­ko pu­sant­ro mė­ne­sio fa­sa­ dams su­tvar­ky­ti. Nuo ge­gu­žės 1 d. sa­vi­val­dy­bės Vie­šo­sios tvar­kos sky­ riaus spe­cia­lis­tai pra­dės griež­čiau tik­rin­ti, ar tin­ka­mai pri­žiū­ri­mi fa­sa­ dai. Mi­nė­tas ter­mi­nas su­si­tvar­ky­ti pa­sta­tams tai­ko­mas ir sa­vi­val­dy­bės įstai­goms, įmo­nėms, bend­ro­vėms. Nors nuo įspė­ji­mo praė­jo ke­li mė­ne­siai, pa­sak Klai­pė­dos sa­vi­val­

dy­bės Vie­šo­sios tvar­kos sky­riaus ve­dė­jos pa­va­duo­to­jo Ma­riaus Poi­ mans­kio, si­tua­ci­ja pa­si­kei­tė ma­žai. „Tik­rai nė­ra taip, kad žmo­nės ma­siš­kai va­ly­tų gra­fi­čius nuo fa­ sa­dų. Tą da­ro tik vie­nas ki­tas. Si­ tua­ci­ja nė­ra daug pa­ge­rė­ju­si. Žmo­ nės apa­tiš­ki. Ta­čiau rei­kia at­kreip­ti dė­me­sį ir į tai, kad anks­čiau iš­vis gra­fi­čiai nuo fa­sa­dų ne­bu­vo va­lo­ mi“, – tvir­ti­no pa­va­duo­to­jas. M.Poi­mans­kio nuo­mo­ne, grei­ čiau­siai si­tua­ci­ja pa­si­keis ta­da, kai bus pra­dė­tos skir­ti bau­dos, gy­ ven­to­jai pra­dės pyk­ti ir skųs­tis ži­ niask­lai­dai. „Gal ta­da žmo­nės su­si­mąs­tys ir pra­dės va­ly­ti fa­sa­dus. Pre­ven­ci­ja tu­rė­jo ma­žes­nės nau­dos nei ti­kė­ jo­mės“, – pa­sa­ko­jo pa­va­duo­to­jas. Sta­ti­nių tin­ka­mos prie­žiū­ros tai­syk­les mies­to ta­ry­ba pa­tvir­ti­no praė­ju­sių me­tų sau­sio pa­bai­go­je. Ta­čiau griež­tos kont­ro­lės ne­bu­vo im­ta­si. Bu­vo duo­tas lai­kas su­si­ tvar­ky­ti.

Nelegaliai įsirengusieji nuotekų tinklus turėtų sukrusti Į Klaipėdos miesto savivaldybę metų pradžioje kreipėsi sodininkų bendrijos „Aušra“ nariai, prašyda­ mi išspręsti problemą – jų sklypus Mažojo Kaimelio kvartale nuolat semia vanduo. Savivaldybė savo ruožtu kreipėsi į bendrovę „Klai­ pėdos vanduo“, kad nuotekų sis­ temą prižiūrinčios tarnybos ištir­ tų situaciją. Tai, ką vandentieki­ ninkai atrado privačiuose skly­ puose, nustebino ir visko mačiu­ sius specialistus. Nelegalūs vamzdynai su kliūtimis

Patikrinimo metu nustatyta, kad per sodininkų bendrijos sklypus nutiesti vamzdynai yra kažkieno savivalė. Tai nėra nei vandentie­ kio, nei nuotekų tinklai, kuriuos eksploatuoja bendrovė „Klaipėdos vanduo“. Tai ir ne lietaus nuotekų tinklai, kuriuos ši bendrovė prižiū­ ri pagal sutartį su Klaipėdos mies­ to savivaldybe. Minėti vamzdynai nėra įteisinti, nežinia, kas ir kada juos nutiesė. Vamzdynai sumon­ tuoti iš skirtingų medžiagų, skir­ tingo skersmens vamzdžių. Negalėdamas normaliai tekėti per šiuos vamzdynus vanduo se­ mia gyventojų sklypus. Dar labiau situaciją sunkina sodininkų ben­ drijos teritorijos šuliniuose įreng­ tos savadarbės užtvaros, kuriomis ši linija yra dirbtinai užtvenkiama, pridaroma ar dar kitaip apriboja­ mas pratekėjimas.

Pavyzdžiui, nuotekų tinklų tarny­ bos darbuotojams apžiūrint vamz­ dynus sklypuose Liepojos gatvėje viename šulinyje buvo aptikti su­ mesti maišai su smėliu, ribojantys vandens tekėjimą, o kitame šulinyje – visai užbetonuota nutekėjimo an­ ga. Ten pat rasti savadarbiai sietai, kurių numanoma paskirtis – riboti vandens tekėjimo intensyvumą. Kaip padėti žmonėms?

Specialistų manymu, pagrindi­ ne sodininkų bendrijos „Aušra“ sklypų apsėmimo priežastimi ta­ po kadaise per šią teritoriją tekėju­ sio upelio nuvedimas į savavališkai nutiestus požeminius vamzdynus. Upelis nukreiptas per Aušrinės, Liepojos, Šiltnamių gatves į Kre­ tingos gatvėje esantį griovį. Dabartinėje situacijoje, pagal galiojančius teisės aktus, bendro­ vė „Klaipėdos vanduo“ negali vyk­ dyti sodininkų bendrijos „Aušra“ vamzdyno valymo ar kitokių prie­ žiūros darbų, nes vamzdynai yra pakloti privačiuose sklypuose ne­ silaikant nei statybos reglamen­ tų, nei vamzdynų įrengimo tech­ nologijų. Norint išspręsti problemą rei­ kia Aušrinės gatvėje tiesti naujus lietaus nuotekų tinklus. Jei sodų bendrijos gyventojai ar Klaipė­ dos miesto savivaldybės specialis­ tai pageidautų minėtoje teritorijo­ je suprojektuoti ir įrengti lietaus

nuotekų sistemą, bendrovė „Klai­ pėdos vanduo“ žada suteikti viso­ keriopą konsultacinę pagalbą. Bus demaskuojami dūmais

„Aušros“ sodai – ne vienintelė vieta mieste, kur dėl savavališkai įrengtų nuotekų tinklų kenčia nie­ kuo dėti gyventojai. Numanoma, kad nelegalių prisijungimų prie miesto nuotekų sistemos yra vi­ suose seniau statytuose individu­ alių namų kvartaluose, nes gausiai lyjant nuotekų tinklai yra nepro­ porcingai perkraunami. Pagal Lie­ tuvoje galiojančius teisės aktus miestų teritorijose paviršinės lie­ taus nuotekos ir buitinės nuote­ kos turi būti surenkamos, trans­ portuojamos ir tvarkomos atskirai. Todėl siekiant nustatyti bet kokius neteisėtus prijungimus arba de­ fektus nuotekų tinkluose, bendro­ vė „Klaipėdos vanduo“ specialistai įtartinose vietose planuoja vamz­ dynus tikrinti dūmų mašina. Tikrinimo metu su generatoriu­ mi į nuotekų šulinį bus pučiami dūmai, kurie turi pasirodyti tik iš nuotekų šulinių ir ventiliacijos an­ gų. Jei dūmai pasirodys iš kitų vie­ tų, tai bus vertinama kaip nuote­ kų tinklų ar pastatų vidaus tinklų avarijos, kurios turi būti kuo grei­ čiau pašalintos. Specialaus įrenginio skleidžiami dūmai nepavojingi, nekenksmingi žmonėms, neturi įtakos augalams

Priežastis: sodininkų bendrijos „Aušra“ nuotekų šuliniuose rastos iš­

radingai užtvenktos ir net užbetonuotos vamzdynų angos.

ar gyvūnams ir nekelia gaisro pa­ vojaus. Norint išvengti galimo dū­ mų patekimo į patalpas, patartina vandeniu užpilti pastate esančius visus sifonus: kriauklėse, voniose, grindyse, tualetuose. Nuotekų tinklų tikrinimo metu į patalpas patekę dūmai kartu ir įspės gyventojus apie potencialų pavojų: jei į pastato vidaus nuotekų siste­ mą pakliūva dūmų, vadinasi, ji tu­ ri trūkumų – buitinių nuotekų tin­ klų kenksmingos dujos taip pat gali patekti į patalpas. Išvydę dūmus sa­

vo patalpose gyventojai turėtų sku­ biai kreiptis į kvalifikuotą santechni­ ką, kad defektus pašalintų. Na o tie vamzdynai, kuriuose bus pristebėti savavališki paviršinių nuotekų pajungimai prie buitinių nuotekų tinklų, bus atjungti. Nu­ stačius nelegalaus prijungimo ini­ ciatorius, jiems bus surašyti sava­ vališko nuotekų šalinimo nustatymo aktai bei pateiktos sąskaitos už van­ dens tiekėjui padarytą žalą pagal ga­ liojančius teisės aktus.

6

trečiadienis, kovo 13, 2013

nuomonės

Kas yra tik­ro­ji val­džia?

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Pen­si­nin­kai be pi­ni­gų

Sau­lius Tvir­bu­tas

G

a­l i bū­t i, kad jau ne­to­l i­mo­ je atei­ty­je su nos­tal­g i­ja pri­ si­m in­s i­me lai­ko­t ar­pį, kai ga­lė­jo­me sau leis­t i dis­k u­ tuo­ti apie tau­ti­nių or­ga­ni­za­ci­jų ren­g ia­ mas ei­t y­nes, pik­t in­t is na­cio­na­l is­tais ar­ba jiems sim­pa­t i­z uo­t i. Ne­bus ak­tua­ lus ir klau­si­mas, ar šū­k is „Lie­tu­va lie­tu­ viams!“ žei­džia ki­ta­tau­čius. Taip at­si­tiks dėl la­bai pa­pras­tos prie­žas­ties: mes tie­ siog neiš­gy­ven­si­me be ki­ta­tau­čių. Ki­tu at­ve­ju teks at­si­sa­ky­ti pen­si­jų. Jau da­bar trys dir­ban­t ie­ji tu­r i iš­lai­k y­ ti du sen­jo­r us. O kur dar ne­mo­kan­tys mo­kes­č ių be­dar­biai, ku­r iems rei­k ia mo­kė­t i iš­mo­kas iš dir­ban­čių­jų su­ne­

Vis vien ne­ma­ty­ti ki­tos išei­ties kaip tik kvies­tis čia ki­ta­tau­čius. ša­mų mo­kes­čių. Dar pri­dė­k i­me iš biu­ dže­to iš­lai­ko­mus tar­nau­to­jus, mo­k y­ to­jus, me­di­kus, po­li­ci­nin­kus, ug­nia­ge­ sius, ku­riems taip pat bū­ti­na ga­ran­tuo­ti pa­do­rią al­gą. Tai­gi rea­liai tur­ti­nan­čių­jų vals­ty­bės biu­d že­tą lie­ka ma­žai. O ir šie spar­čiai tirps­ta emig­ra­ci­jos įkarš­ty­je. Šian­dien pen­si­nin­k ų mai­tin­to­jos „Sod­ ros“ de­fi­ci­tas su­da­ro apie 2 mlrd. li­t ų. Va­di­na­si, bū­tent tiek ši įstai­ga su­lau­k ia ma­ž iau pa­ja­mų nei tu­ri įsi­pa­rei­go­ji­mų gy­ven­to­jams. Ši sky­lė da­bar kai­šio­ja­ma sko­lo­mis, o tai reiš­kia ne­pa­ke­lia­mus įsi­ pa­rei­go­ji­mus atei­ties kar­toms. Tik štai gims­ta­mu­mas jau daug me­t ų yra per ma­žas, kad mū­sų tau­tie­čių gau­sė­tų. O pa­gy­ve­nu­sių žmo­nių, tai­gi ir pen­si­nin­ kų, dau­gė­ja. Tai bū­din­ga vi­sai Eu­ro­pai. Net ir di­de­lės tau­tos jau se­n iai su­si­r ū­ pi­nu­sios, kaip rei­kės iš­g y­ven­t i sen­jo­ rams, kas už­tik­rins jų orią se­nat­vę. Mū­ sų ma­žai ir dar iš­si­va­ži­nė­jan­čiai sve­tur tau­tai tai tu­rė­tų bū­ti daug di­des­nis gal­ vos skaus­mas, nes ga­li tek­ti gal­vo­ti net ne apie orią, o apie bet ko­k ią pen­si­ją. Kad ir kiek no­rė­si­me, kad mū­sų ša­ly­je gy­ ven­tų vien lie­tu­viai, vis vien ne­ma­ty­ti ki­ tos išei­t ies, kaip tik kvies­t is ki­ta­tau­čius. Jau da­bar rei­kė­t ų gal­vo­t i, kaip vi­l io­t i darbš­čius žmo­nes iš ma­ž iau gy­ven­ti pa­ trauk­lių ša­lių. Idea­lu bū­tų su­lauk­ti ir grįž­ tan­čių emig­ran­tų. Bet net ir jų vi­sų neuž­ tek­tų iš­lai­ky­ti bū­si­mus pen­si­nin­kus. Į val­d žią atė­ju­sios par­t i­jos imig­ra­ci­jos te­mos bai­mi­na­si kaip vel­nias kry­žiaus. Vie­toj to vis per­svars­to­m i tik pen­si­jų kau­pi­mo mo­de­liai, o rea­lių stra­te­g i­nių spren­di­mų paieš­ka ig­no­ruo­ja­ma.

N

o­rė­čiau su­rea­guo­ti į Vir­ gi­ni­jos Spu­ry­tės straips­ nį „Val­džia su­si­gin­či­jo dėl švie­so­fo­rų“ („Klai­pė­da“, 2013 03 06). Pa­va­di­ni­me vie­to­je žo­džio „val­ džia“ aš bū­čiau pa­ra­šęs „val­džios“. Nors ir aukš­tas pa­rei­gas ei­na Liud­ vi­kas Dū­da, jis yra tik tar­nau­to­ jas. Ir laip­te­liu aukš­čiau už jį sto­ vi klai­pė­die­čiams at­sto­vau­jan­čios, spren­di­mus prii­man­čios ir jų vyk­ dy­mą kont­ro­liuo­jan­čios mies­to ta­ ry­bos na­rys Arū­nas Barb­šys. Sup­ran­ta­ma, aukš­čiau­siai sto­vi­ me mes, mies­tie­čiai, ku­rie da­lį sa­ vo tei­sių rin­ki­mų me­tu per­da­vė­me mies­to ta­ry­bos na­riams, o ne ko­ kiems nors tar­nau­to­jams. Man pa­ tin­ka L.Dū­dos tie­sūs pa­si­sa­ky­mai ir ko­men­ta­rai žur­na­lis­tams. Bet šį kar­tą aš su juo ne­su­tin­ku. Kad ir vy­riau­sias ūki­nin­kas bū­da­ mas, tar­nau­to­jas ne­tu­ri tei­sės auk­ lė­ti ir men­kin­ti po­li­ti­ko dėl ta­ria­mo skai­čių ne­ži­no­ji­mo ir ne­tie­sio­giai ap­kal­tin­ti jo nu­si­šne­kė­ji­mu. Bent man taip iš to straips­nio pa­si­ro­dė. Suk­ri­ti­ka­vęs po­li­ti­ką, po ke­lių aki­mir­kų, ma­tyt, pa­ts to ne­sup­ras­ da­mas, A.Dū­da pri­ta­rė, kad tik­rai rei­kia bent ke­lių pės­čių­jų val­do­mų švie­so­fo­rų. Šis pa­vyz­dys yra la­bai cha­rak­te­ rin­gas. Tai tik led­kal­nio vir­šū­nė­lė.

L

a­bai su­jau­di­no Dai­vos Ja­ naus­kai­tės straips­nis apie nu­ž u­dy­t ą mo­te­r į („Po smur­to va­lan­dų – mir­tis“, „Klai­pė­da“, 2013 03 05). Iš as­me­ni­nės pa­tir­ties ži­nau, kad pas mus la­bai men­kai rea­guo­ja­ma į gra­si­ni­mus. Tu­rė­jo­me kai­my­ną chu­li­ga­ną, ku­ris gra­si­no mus pa­ deg­ti, bet po­li­ci­ja rea­ga­vo van­giai. Man bu­vo pa­sa­ky­ta, kad gra­si­ni­mai ne­rea­lūs, nors tas kai­my­nas jau bu­

Ras­tas ra­tų už­rak­tas

Prie se­no­jo Gargž­dų ke­lio, vieš­ke­ ly­je į nau­ją pri­va­čių na­mų ra­jo­ną prie Šlap­ši­lės kai­mo ras­tas leng­ vo­jo au­to­mo­bi­lio ra­tų blo­ka­vi­ mo už­rak­tas. Ne­tu­rint šio už­rak­to, ne­ga­li­ma at­suk­ti ra­tų verž­lių. Tie, kas pa­si­ge­do­te, kreip­ki­tės te­le­fo­ nu 8 676 70 878, ati­duo­siu. Siųs­ ki­te SMS, nes dėl dar­bo po­bū­džio ne vi­sa­da ga­liu at­si­liep­ti. Ra­du­sy­sis

Tė­vų auk­lė­ji­mas su­kre­čia

And­riaus Del­tu­vos ka­ri­ka­tū­ra

Jau ne vie­ną kar­tą prieš mies­to ta­ry­bos po­sė­džius ak­ty­ves­ni pi­lie­ čiai ra­gi­no ne tik po­li­ti­kus bū­ti sa­ va­ran­kiš­kus, bet ir kon­sul­tuo­tis su gy­ven­to­jais ir tar­nau­to­jams tvir­ tin­ti pa­teik­tus spren­di­mų pro­jek­ tus ver­tin­ti kri­tiš­kai, ana­li­zuo­ti, o ne ty­liai ir abe­jin­gai, kar­tais gal net suo­kal­biš­kai juos tvir­tin­ti. Ste­bint mies­to ta­ry­bos, ko­mi­te­tų po­sė­džius, ma­ty­ti, kad tik­ro­ji mies­ to val­džia kol kas te­bė­ra val­di­nin­ kai, o ne po­li­ti­kai. Ki­tas klau­si­mas, ar jie to no­ri, ar tu­ri tam lai­ko?

Pa­si­kar­to­siu, kad aukš­čiau­sias laip­te­lis pa­gal de­mok­ra­ti­jos prin­ ci­pus ir mū­sų ša­lies Kons­ti­tu­ci­ ją pri­klau­so pa­pras­tam pi­lie­čiui – man ir tau. Ne­bū­ki­me abe­jin­gi, ne­bi­jo­ki­ me, ne­tin­gė­ki­me mo­ky­tis val­dy­ ti sa­vo mies­to, o po to – ir vals­ty­ bės. Aukš­čiau­sia val­džia es­me mes, o ne par­ti­nių kla­nų at­sto­vai iš Da­ nės gat­vės 17 ar juo la­biau tar­nau­ to­jai, dar va­di­na­mi kler­kais, iš Lie­ pų gat­vės 11. Vir­gis iš Poil­sio gat­vės

vo su­dau­žęs ne vie­ną žmo­gų. Kai krei­piau­si į vie­ną pro­ku­ro­rą, jis net pa­si­juo­kė – jau tos mo­te­rys ko­kios jaut­rios. Ma­ne tai ap­stul­bi­no. Pa­ ma­niau, su­lauk­siu pa­gal­bos ir pa­ ta­ri­mo, kur kreip­tis. Aš vis pri­si­me­nu ki­tą bai­sią is­ to­ri­ją, kai bu­vo nu­žu­dy­ta mo­te­ris – pen­si­nin­kė iš Žar­di­nin­kų gat­vės, ku­riai bu­vo rea­liai gra­si­na­ma. Ta­ čiau ir ta­da pa­rei­gū­nų po­žiū­ris bu­ vo at­sai­nus – na, ir kas.

Ma­nau, kad Lie­tu­vo­je si­tua­ci­ja yra dra­ma­tiš­ka, la­bai daug smur­tau­ja­ ma. O dar, re­gis, pir­mau­ja­me žmog­ žu­dys­čių skai­čiu­mi vi­sa­me pa­sau­ly­ je. Nors šie fak­tai ke­lia di­de­lį ne­ri­mą, bet į juos per ma­žai rea­guo­ja­ma. Tar­ki­me, kai ku­rie psi­cho­lo­gai, ku­rie ga­lė­tų tuo už­siim­ti, tai ty­ri­ nė­ti, mie­liau ra­šo vi­so­kius po­rnog­ ra­fi­nius ro­ma­nus. Pa­dė­tis tik­rai ne­ nor­ma­li, rei­kia ką nors da­ry­ti. Ag­nė

Savo anū­kams ati­da­viau vis­ką

V

.Spu­r y­t ės pub­l i­ka­c i­ ja „Naš­lai­čiams – pre­kės da­lia“ (2013 03 07, „Klai­ pė­da“) ma­ne pa­ska­ti­no pa­pa­sa­ko­ti sa­vo is­to­ri­ją. Aš ir ma­no vy­ras, prieš išei­da­mi į pen­si­ją, ma­tė­me, kad mū­sų duk­ra, ku­ri au­gi­no tris vai­kus, tu­ri svei­ka­tos pro­ble­mų. Su­ta­rė­me, kad at­si­ti­kus blo­giau­siam, tas, ku­ris lik­si­me gy­ vas, pa­si­steng­si­me, kad mū­sų anū­kai ne­pa­tek­tų į glo­bos na­mus, nes ten jie nei­šaugs at­sa­kin­gais žmo­nė­mis. Jau yra 12 me­tų, kai esu naš­lė. Gy­ve­nu skur­džiai. Kuo to­liau, tuo la­biau vargs­tu. Ta­čiau pa­ža­dą vy­ rui iš­pil­džiau. Mi­rus duk­rai, nea­ti­ da­viau tri­jų anū­kų į glo­bos na­mus,

nors daug kas siū­lė pa­lik­ti juos, kad pa­si­rū­pin­tų vals­ty­bė. Vers­tis bu­vo sun­ku, bet sa­vo pa­rei­gą at­li­kau. Da­ bar du ma­no anū­kai stu­di­juo­ja. Tre­ čias yra jau­nes­nis. Ži­no­ma, jei vai­kai bū­tų gy­ve­nę glo­bos na­muo­se, išei­da­mi į gy­ve­ni­ mą jie bū­tų ga­vę ma­te­ria­li­nę pa­ra­ mą. Gal ne­bū­tų ir taip skur­dę, kaip gy­ven­da­mi su ma­ni­mi. Ta­čiau ga­ liu pa­sa­ky­ti, kad jie išau­go at­sa­kin­gi žmo­nės, kad to gal­būt ne­bū­tų įvy­kę, jei jie bū­tų au­gę glo­bos na­muo­se. Esu ma­čiu­si ne vie­ną pa­vyz­dį, kad tie vai­kai, ku­rie au­ga šei­mo­je, nors ir be ma­my­tės ar tė­ve­lio, la­ biau ka­bi­na­si į gy­ve­ni­mą, nei gy­ ve­nu­sie­ji glo­bos na­muo­se.

reklamos skyrius: 397

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

„Diena Media News“ laikinai einantis vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Ir da­bar mums sun­ku gy­ven­ti. Iš vals­ty­bės ne­su­lau­kia­me jo­kios pa­ra­ mos. Praė­ju­sią va­sa­rą ma­no anū­kas įsi­dar­bi­no. Ga­vo ne­di­de­lę 500 li­tų dy­ džio al­gą. Tai ta pro­ga iš kar­to iš šei­ mos bu­vo atim­ta so­cia­li­nė pa­šal­pa. Da­bar ant­ra­sis anū­kas bai­gia pir­ mą kur­są. Jis taip pat įsi­dar­bins va­ sa­rą, tai vėl 3–4 mė­ne­siams ne­tek­ si­me so­cia­li­nės pa­šal­pos. Tai la­bai ne­tei­sin­ga. Žmo­gus ka­ bi­na­si į gy­ve­ni­mą, o vals­ty­bė jam ne­su­tei­kia jo­kios pa­gal­bos. Apie vai­kus, ku­rie gy­ve­na glo­bos na­muo­se, nuo­lat kal­ba­ma. Ta­čiau pa­mirš­ta­ma, kad ne vi­si ar­ti­mie­ji stu­mia sa­vo vai­kus į glo­bos na­mus. Ge­no­vai­tė

Daž­nai ten­ka bū­ti liu­di­nin­ke ne­ ma­lo­nių įvy­kių, kaip tė­vai el­gia­ si su sa­vo vai­kais. Kaž­ku­rią die­ną ma­čiau, kaip vie­nas tė­vas ne sa­vu bal­su rė­kė ant ket­ve­rių me­tų sū­ naus, kad šis blo­gai už­da­rė ma­ši­ nos du­re­les. Keiks­ma­žo­džių iš jo ga­lė­jo pa­si­mo­ky­ti net suau­gu­sie­ ji. Te­ko ma­ty­ti ir tai, kaip ma­ma draus­mi­no sa­vo ge­rai nu­si­tei­ku­ sį stri­ki­nė­ju­sį sū­nų, kad per gar­ siai kal­ba. „Kaip čia el­gie­si, ko čia šū­kau­ji?“ – rė­kė ma­ma. La­bai gai­ la vai­kų. Tė­vai tu­rė­tų su­si­mąs­ty­ti, kaip auk­lė­ja sa­vo vai­kus. Ire­na

Šven­ti­niai ren­gi­niai su­ža­vė­jo

La­bai džiau­giuo­si Ko­vo 11-osios ren­ gi­niais mies­te. Ypač šven­tiš­kai nu­ tei­kė jau­ni­mo ak­ci­ja ant til­to, ku­ris bu­vo pa­puoš­tas tris­pal­vė­mis. At­ rak­ci­jos tik­rai la­bai pa­ti­ko. Gai­la, kad čia atė­jo ne­la­bai daug žmo­nių. Sun­ku pa­sa­ky­ti, ar klai­pė­die­čius šal­tas oras iš­gąs­di­no, ar jie ne­bu­vo nu­si­tei­kę švęs­ti. Vi­siš­kai ki­to­kia si­tua­ci­ja bu­vo are­no­je. Ji lū­žo nuo žmo­nių. Kon­cer­ tas bu­vo įspū­din­gas. Ypač ma­ne su­ ža­vė­jo jau­nie­ji teat­ra­lai. Kar­tais net ne­su­si­mąs­tai, kiek Klai­pė­do­je yra ta­ len­tin­gų žmo­nių. Ačiū už la­bai gra­žią šven­tę ir pui­kią nuo­tai­ką. Vai­da

Svar­biau­sia – už­da­ry­ti til­tą

Jei Klai­pė­do­je vyks­ta šven­tė, tai bū­ ti­nai tu­ri bū­ti už­da­ry­tas eis­mas Til­ tų gat­ve. Su­si­da­ro įspū­dis, kad ki­taip šven­tė ne­bus šven­te. Eis­mas Til­tų gat­ve bu­vo už­da­ry­tas ir ko­vo 11-ąją. Ne­gi Klai­pė­do­je nė­ra ki­tų vie­šų­jų vie­tų, kur ga­li vyk­ti ren­gi­niai? Or­ga­ ni­za­to­riai ne­pa­gal­vo­ja, kiek pro­ble­mų su­ke­lia ki­tiems žmo­nėms. Au­to­bu­sai tu­ri va­žiuo­ti ap­lin­kui, ke­lei­viai pai­ nio­ja­si, kur jų lauk­ti. Šį kar­tą dvi­ra­ ti­nin­kams te­ko net dvi­ra­čius per­kel­ ti per gran­di­nes. Ki­tą kar­tą siū­ly­čiau ren­gi­nį or­ga­ni­zuo­ti ant Pi­lies til­to. Tuo­met „at­rak­ci­ją“ vi­si pri­si­mins il­ gam. Ypač dėl už­da­ry­to eis­mo. Vik­to­ras

Lin­kė­ji­mas pa­spring­ti

Ko­vo 4 die­ną prie cent­ri­nio pa­što Lie­pų gat­vė­je pa­mes­tas siun­ti­nys, ad­re­suo­tas Jur­gi­tai K. Ra­du­siam (ir ne­grą­ži­nu­siam) – kad tu pa­ spring­tum! Jur­gi­ta Pa­ren­gė Mil­da Ski­riu­tė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

750

Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

397 728

telefonas@kl.lt

Lie­tu­vo­je smur­tas te­bek­les­ti

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

karštas telefonas

397 750

711, 397 715

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė – Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

Platinimo tarnyba: 397 772 397 727 397 706 397 725 397 770 397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

Prenumeratos skyrius: 397

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

714

Platinimo tarnyba – 397 713 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 „Namai“: Fotokorespondentai: e. paštas reklama@kl.lt Lina Bieliauskaitė – 397 730 Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Skelbimų skyrius – 397 717 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 „Sveikata“: e. paštas skelbimai@kl.lt 397 705 Techninės redaktorės: Sandra Lukošiūtė – Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Pasaulis: Loreta Ruikė Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Laima Laurišonienė – 397 737 e. paštas akropolis@kl.lt

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėm

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

TrečiADIENIS, kovo 13, 2013

lietuva Prem­je­ras so­cial­de­ mok­ra­tas Al­gir­das But­ke­vi­čius tvir­ti­ na, kad Lie­tu­va ne­ su­da­rys sąlygų įgy­ven­din­ti Ka­ra­ liau­čiaus sri­ty­je pla­ nuo­jamą ato­minės elekt­rinės pro­jektą. Ta­čiau opo­zi­ci­ja aiš­ ki­na nie­ko konk­re­ taus neiš­gir­du­si.

De­ši­nie­siems kliū­va su­si­ti­ki­mai Kon­ser­va­to­r iai ener­ge­t i­kos po­l i­t i­ kos po­sūkį į Ry­tus sa­ko ro­dant Ru­ si­jos ato­m inės ener­ge­t i­kos bend­ rovės „Ro­sa­tom“ at­stovų vi­zi­tus ir su­si­t i­k i­mus su aukš­tais pa­reigū­ nais.

Po­žiū­ris: A.But­ke­vi­čiaus (nuotr. dešinėje) pa­reiš­ki­mai, kad jis nie­kaip ne­vei­kia­mas Ru­si­jos įtakų, dar nie­ko

ne­reiš­kia, kaip ma­no A.Ku­bi­lius.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Vie­nas kalbė­jo, ki­ti ne­girdė­jo Ven­gia at­sa­kymų?

„Aš jo­k io­se Ka­l i­n ing­ra­d o ato­ minės elekt­rinės sta­ty­bo­se ne­da­ ly­vau­ju, ne­da­ly­vau­siu ir ne­si­ruo­ šiu da­ly­vaut. <...> Ne­si­jau­din­ki­te, ne­su­da­ry­siu ga­li­my­bių“, – ant­ ra­d ienį lan­k y­d a­m a­s is opo­z i­c i­ nių kon­ser­va­to­rių frak­ci­jo­je sakė A.But­ke­vi­čius. Opo­zi­ci­jos ly­de­rio kon­ser­va­ to­riaus And­riaus Ku­bi­liaus per­ klaus­tas, ar Lie­tu­va ne­su­da­rys ga­li­my­bių Ka­li­ning­ra­do elekt­ri­nei do­mi­nuo­ti Bal­ti­jos vals­tybė­se, Vy­ riau­sybės va­do­vas at­sakė: „Ne­bus su­da­ry­ta.“ Ta­čiau A.But­ke­vi­čius iki šiol neat­sa­ko, ar bus tęsia­mas kon­ser­ va­to­rių pra­dėtas Vi­sa­gi­no ato­minės elekt­rinės sta­tybų pro­jek­tas.

„Aki­vaiz­du, kad prem­je­ras vis dar ven­gia at­sa­ky­ti į svar­biau­sius stra­ te­gi­nius klau­si­mus. Mes klausė­me, ar iš tiesų Lie­tu­vos Vy­riau­sybė su­ vo­kia, ko­kia grėsmė ky­la Lie­tu­vos elekt­ros ūkiui, kai ma­ty­ti pa­stan­ gos Lie­tuvą pa­vers­ti Ka­li­ning­ra­do ato­minės elekt­rinės prie­du, ir mes neiš­gir­do­me aiš­kaus at­sa­ky­mo“, – po frak­ci­jos po­sėdžio žur­na­lis­tams sakė A.Ku­bi­lius.

Ru­si­jos įta­ka. Ru­si­ja ne­skel­bia apie sa­vo pa­stan­gas vie­naip ar ki­taip

And­rius Ku­bi­lius:

Neuž­ten­ka prem­je­ro pa­sa­ky­mo, kad jis nie­ ka­da ne­pa­si­duos Ru­si­ jos įta­koms, nes jos ga­li atei­ti per įvai­rius pro­ ce­sus – rei­kia iš­min­ties Pa­si­ge­do iš­min­ties Pa­sak bu­vu­sio prem­je­ro A.Ku­bi­ ir at­sa­ko­mybės no­rint liaus, da­bar­ti­nio Vy­riau­sybės va­ įžvelg­ti grėsmes. do­vo pa­reiš­ki­mai, esą jis nie­kaip

ne­vei­kia­mas Ru­si­jos, ne­reiš­kia, kad to­kios grėsmės nėra. „Ru­si­jos įta­ka ga­li būti rea­li­zuo­ja­ ma be skam­bių pa­reiš­kimų, kad tai

da­ry­ti įtaką Lie­tu­vos ener­ge­tinės ne­prik­lau­so­mybės pro­ce­sams. Ir todėl neuž­ten­ka vien prem­je­ro pa­

Ko­mi­si­ja pa­ša­li­nių ne­įsi­leis Sei­mas lei­do lai­ki­na­jai ty­ri­mo ko­ mi­si­jai dėl „Drąsos ke­lio“ frak­ci­ jos se­niūnės Ne­rin­gos Venc­kienės tei­si­nio imu­ni­te­to pa­nai­ki­ni­mo po­ sėdžiau­ti už­da­rai.

Sei­mas tokį pro­to­ko­linį nu­ta­rimą lai­ki­no­sios ko­mi­si­jos pra­šy­mu va­ kar pa­tvir­ti­no bend­ru su­ta­ri­mu. Dėl po­sėdžių tvar­kos pra­ėju­sią sa­vaitę spren­du­si ko­mi­si­ja nu­tarė pra­šy­ti lei­di­mo reng­ti už­da­rus po­sėdžius, bet dėl kiek­vie­no po­ sėdžio spręsti at­ski­rai, t. y. reng­ ti už­da­rus, jei po­sėdy­je pla­nuo­ ja­ma pa­teik­ti iki­teis­mi­nio ty­ri­mo med­žiagą bei ki­tais at­ve­jais, ku­

rie su­si­ję su vie­šai ne­skelb­ti­na in­ for­ma­ci­ja. Sei­mo sta­tu­tas nu­ma­to, kad lai­ kinųjų ty­ri­mo ko­mi­sijų po­sėdžiai už­da­ri, jei­gu nag­rinė­ja­mas klau­ si­mas yra su­si­jęs su vals­tybės pa­ slap­ti­mi. Sta­tu­tas nu­ma­to, kad „ki­tais at­ve­jais lai­ki­no­ji kont­rolės ar­ba ty­ri­mo ko­mi­si­ja reng­ti už­da­ rus po­sėdžius ga­li tik ga­vu­si Sei­mo pri­ta­rimą“. Ko­mi­si­ja iki ko­vo 25 d. tu­ri pa­ reng­ti re­zo­liu­ci­jos pro­jektą, ar ten­ kin­ti ge­ne­ra­li­nio pro­ku­ro­ro pra­šymą leis­ti pa­trauk­ti baud­žia­mo­jon at­sa­ ko­mybėn, suim­ti ar ki­taip su­var­žy­ti Sei­mo narės N.Venc­kienės laisvę.

Spren­di­mas: N.Venc­kienės tei­sinės ne­lie­čia­mybės klau­simą nag­rinė­

jan­ti ko­mi­si­ja po­sėdžiaus už už­darų durų. Ge­di­mino Bar­tuš­kos nuo­tr.

sa­ky­mo, kad jis nie­ka­da ne­pa­si­ duos Ru­si­jos įta­koms, nes jos ga­li atei­ti per įvai­rius pro­ce­sus, įvai­rius pro­jek­tus, ir tie­siog rei­kia iš­min­ties bei at­sa­ko­mybės no­rint įžvelg­ti to­ kias grėsmes“, – sakė A.Ku­bi­lius. Klau­sia­mas, ar da­bar­ti­niam Mi­ nistrų ka­bi­ne­tui, jo ver­ti­ni­mu, trūksta to­kios iš­min­ties, A.Ku­bi­ lius sakė: „Mes iki šiol iš prem­je­ro neiš­gir­dom aiš­kių at­sa­kymų.“ Prem­je­ras ra­mus

Žur­na­lis­tams vėliau ko­men­tuo­da­mas su­si­ti­kimą su kon­ser­va­to­rių frak­ci­ ja prem­je­ras at­metė šių nuo­gąsta­ vi­mus dėl ga­li­mo Ru­si­jos po­vei­kio. „Mes įgy­ven­din­sim tre­čiąjį ener­ge­ ti­kos pa­ketą jau iki 2014 m. pa­bai­gos, ir mes ne­su­kam į jo­kią kitą pusę. Ti­

Sei­mo pir­mi­nin­kas Dar­bo par­ti­jos na­r ys Vy­das Ged­v i­las va­sa­r io vi­ du­r y­je bu­vo su­si­t ikęs su įmonės „Ro­sa­tom“ at­sto­vu, ofi­cia­liai šis su­ si­t i­k i­mas ne­bu­vo skelb­tas. „Ro­sa­ tom“ ant­rinės bend­rovės „Ru­sa­tom Over­seas“ at­sto­vai taip pat da­ly­va­ vo per prem­je­ro A.But­ke­vi­čiaus vi­ zitą į Ig­na­l i­nos ato­m inę elekt­r inę (IAE) vy­ku­sia­me su­si­ti­ki­me su IAE už­da­ry­mo dar­bus vyk­dan­čios „Ro­ sa­tom“ val­do­mos Vo­k ie­ti­jos bend­ rovės „Nu­kem“ at­sto­vais. Prem­je­ ras pa­t vir­t i­no, kad „Ro­s a­tom“ at­ sto­vai dek­la­ra­vo esan­tys suin­te­re­ suo­ti Kruo­nio hid­roa­ku­mu­lia­ci­ne elekt­ri­ne ir ga­li­my­be jo­je už­tik­rin­ti at­sar­g i­nius pa­jėgu­mus Ru­si­jos Ka­ ra­liau­čiaus sri­ty­je sta­to­mai ato­mi­ nei elekt­ri­nei.

kiuo­si, kad lai­ku bus nu­ties­ti elekt­ros ka­be­liai į Šve­diją bei Len­kiją, ir turė­ sim ga­li­mybę in­teg­ruo­tis į Va­karų ener­ge­ti­kos rinką, jo­kių per­gy­ve­nimų čia ne­ma­tau. Aš tik­rai ne­priim­siu jo­ kių spren­dimų, ku­rie kenktų Lie­tu­vai žvel­giant į il­ga­laikę per­spek­tyvą“, – sakė A.But­ke­vi­čius. Jis taip pat teigė esan­tis už tai, kad Lie­tu­va pa­ti ga­mintų­si elekt­ros ener­giją, ta­čiau tai tu­ri ap­si­mokė­ ti. „Aš esu už tai, kad mes elekt­ ros ener­gi­jos galė­tu­me pa­si­ga­min­ti Lie­tu­vo­je, bet eks­per­tams su­for­ mu­luo­ta, kad jie pa­teiktų skai­čia­ vi­mus, ko­kia yra elekt­ros ener­gi­jos ga­my­bos, trans­por­ta­vi­mo ir ga­lu­ tinė par­da­vi­mo kai­na įver­ti­nus ka­ pi­ta­lo grąžą“, – sakė A.But­ke­vi­čius. BNS, „Klaipėdos“ inf.

Pa­siūlė STT va­dovą

Į po­sėdį ko­mi­si­ja ren­ka­si jau šian­dien, į jį kvie­čia ge­ne­ra­linį pro­ ku­rorą Da­rių Valį. Kreip­da­ma­sis į Seimą dėl bu­vu­sios teisė­jos, „Drą­ sos ke­lio“ par­ti­jos at­stovės ne­lie­ čia­mybės pa­nai­ki­ni­mo ge­ne­ra­li­ nis pro­ku­ro­ras iš vi­so nu­rodė še­šis Baud­žia­mo­jo ko­dek­so straips­nius, pa­gal ku­riuos no­ri­ma N.Venc­kie­nei pa­teik­ti įta­ri­mus. Pa­sak D.Va­lio, įta­ria­ma, kad ji prie­š dve­jus me­tus Pa­nevė­žio mies­ to apy­linkės teis­mo pa­tal­po­se vie­šai už­gau­liai pa­že­mi­no teismą, ne­vykdė 2011 m. gruodį priim­to Kėdai­nių teis­mo spren­di­mo sku­biai per­duo­ti mer­gaitę mo­ti­nai Lai­mu­tei Stankū­ nai­tei, pra­ėju­sių metų ge­gužę truk­ dė ant­sto­lei vyk­dy­ti teis­mo spren­ dimą, pikt­naud­žia­vo vai­ko at­sto­vo teisė­mis psi­chiš­kai gniuž­dy­da­ma vaiką ir pa­nau­do­da­ma fi­zinį smurtą pa­si­prie­ši­no po­li­ci­jos pa­reigū­nui, o per­duo­da­ma vaiką jo mo­ti­nai su­kėlė ne­smarkų svei­ka­tos su­trik­dymą. Kons­ti­tu­ci­ja ir Sei­mo sta­tu­tas nu­sta­to, kad par­la­men­ta­ras be Sei­ mo su­ti­ki­mo ne­ga­li būti trau­kia­ mas baud­žia­mo­jon at­sa­ko­mybėn, sui­ma­mas ar ki­taip su­var­žo­ma jo laisvė. Dėl Sei­mo na­rio laisvės su­ var­žy­mo ga­li kreip­tis tik ša­lies ge­ ne­ra­li­nis pro­ku­ro­ras.

Ša­lies va­dovė, dek­re­tu tei­kian­ti Sei­mui pri­tar­ti šiai kan­di­datū­rai, pa­brėžė, kad S.Ur­ba­na­vi­čius tu­ri il­ga­metę dar­bo pa­tirtį teisė­sau­gos sri­ty­je: be­veik še­še­rius me­tus dir­ bo Vil­niaus mies­to vy­riau­sia­ja­me po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­te Or­ga­ni­zuo­to nu­si­kals­ta­mu­mo ty­ri­mo tar­ny­bo­je ir dau­giau nei de­šimt metų – Mui­ tinės kri­mi­na­linė­je tar­ny­bo­je. „S.Ur­ba­na­vi­čiaus va­do­vau­ja­ ma Mui­tinės kri­mi­na­linė tar­ny­ba or­ga­ni­za­vo su­dėtin­gus tarp­tau­ ti­nius ty­ri­mus, per ku­riuos bu­vo išaiš­kin­tos nu­si­kals­ta­mos sche­ mos, vyk­dy­ti di­de­li su­lai­ky­mai ir ap­sau­go­ti Lie­tu­vos eko­no­mi­niai in­te­re­sai“, – ra­šo­ma Pre­zi­dentės spau­dos tar­ny­bos pra­ne­ši­me. Anot Pre­zi­dentū­ros, kan­di­ da­tas į STT di­rek­to­rius va­do­va­ vo pir­mie­siems su ne­teisė­tu pra­ turtė­ji­mu su­si­ju­siems ty­ri­mams, taip pat išaiš­ki­nant ir už­kar­dant dvi did­žiau­sias Lie­tu­vos is­to­ri­jo­je nu­si­kals­ta­mas kont­ra­ban­di­ninkų gru­puo­tes.

BNS inf.

BNS inf.

Pre­zi­dentė Da­lia Gry­baus­kaitė Spe­c ia­l iųjų ty­r imų tar­n y­b os (STT) di­rek­to­riu­mi siū­lo skir­ti da­ bar lai­ki­nai šias pa­rei­gas ei­nantį Sau­lių Ur­ba­na­vi­čių.

Tei­ki­mas: D.Gry­baus­kaitė nuo­

la­ti­niu STT va­do­vu siū­lo skir­ ti lai­ki­nai šiai ins­ti­tu­ci­jai va­do­ vau­jantį as­menį.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

8

trečiadienis, kovo 13, 2013

užribis

Nau­jas vir­ši­nin­ko pa­va­duo­to­jas Va­kar Klai­pė­dos ap­skri­ties vir­ši­ nin­ko pa­va­duo­to­jo pa­rei­gas pra­ dė­jo ei­ti at­ran­ką į jas lai­mė­jęs bu­ vęs Ne­rin­gos po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­ to vir­ši­nin­kas vy­res­ny­sis ko­mi­sa­ ras Si­gi­tas Švei­kaus­kas.

47-erių S.Švei­kaus­kas tar­ny­bą po­ li­ci­jo­je pra­dė­jo prieš 23 me­tus. Per tą lai­ką jis bu­vo daug kar­tų ska­tin­ tas už ne­prie­kaiš­tin­gą, są­ži­nin­gą ir il­ga­me­tį dar­bą.

Reikš­min­giau­si ap­do­va­no­ji­mai: 2006 m. ge­ne­ra­li­nio Lie­tu­vos po­li­ci­ jos ko­mi­sa­ro skir­tas II laips­nio po­li­ ci­jos pa­si­žy­mė­ji­mo ženk­las „An­ge­las Sar­gas“, 2009 m. Vi­daus rei­ka­lų mi­ nis­te­ri­jos pa­dė­ka, 2012 m. – I laips­ nio ženk­las „An­ge­las Sar­gas“. Dar vi­sai ne­se­niai Klai­pė­dos ap­ skri­ties po­li­ci­jos vir­ši­nin­kas tu­rė­ jo tris pa­va­duo­to­jus, da­bar jų be­ li­ko du. „Klaipėdos“ inf.

Spė­ji­mai: ma­no­ma, kad iš lai­vo prieš ke­tu­rias die­nas din­gęs boc­ma­nas ga­li bū­ti nu­sken­dęs.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Boc­ma­no ieš­kos ir van­de­ny­je Mįs­lin­gai iš Ru­si­jos lai­vo din­gu­sio boc­ ma­no paieš­kos ga­li baig­tis uos­to ak­va­to­ ri­jos van­de­ny­se. Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Vė­lų ko­vo 8-osios va­ka­rą pa­si­ ges­ta 1947 me­tais gi­mu­sio lai­vo „At­lan­ti­ka“ boc­ma­no Alek­se­jaus S. Su Ru­si­jos vė­lia­va plau­kio­jan­tis lai­vas sto­vi uos­to kran­ti­nė­je prie

Pa­rei­gos: iki šiol Ne­rin­go­je dir­bęs S.Švei­kaus­kas da­bar ta­po Klai­pė­

dos ap­skri­ties po­li­ci­jos vir­ši­nin­ko pa­va­duo­to­ju.

Po­li­ci­jos nuo­tr.

Pas mė­si­nin­kus – krūvos gry­nųjų Uos­ta­mies­čio Fi­nan­si­nių nu­si­kal­ ti­mų ty­ri­mo tar­ny­bos bei Klai­pė­ dos apy­gar­dos pro­ku­ra­tū­ra at­ sklei­dė še­šė­li­nį len­kiš­kos sker­ die­nos pre­ky­bos tink­lą, ku­rios or­ ga­ni­za­to­riai įta­ria­mi nu­slė­pę mil­ ži­niš­kas pa­ja­mas.

Bend­ros še­šė­li­nę mais­to pre­kių apy­var­tą ma­ži­nan­čios ope­ra­ci­ jos me­tu uos­ta­mies­čio Vy­riau­sio­ jo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to pa­rei­gū­nai ir Mo­kes­čių ins­pek­ci­jos spe­cia­lis­ tai at­li­ko 31 kra­tą Klai­pė­do­je, Pa­ lan­go­je, Kau­ne, Šiau­liuo­se, Pak­ ruo­jo ra­jo­ne ir Pa­gė­giuo­se. Klai­pė­do­je vei­kian­čio­je mė­sos per­dir­bi­mo bend­ro­vė­je at­sa­kin­gi dar­buo­to­jai or­ga­ni­za­vo iš Len­ki­jos įsi­gy­ja­mos sker­die­nos par­da­vi­mą be do­ku­men­tų Kau­no ir Pak­ruo­ jo ra­jo­no bend­ro­vėms. Len­kiš­ka sker­die­na bu­vo rea­li­zuo­ja­ma su fik­ty­viais do­ku­men­tais, ku­rie vė­ liau, po at­si­skai­ty­mo, bu­vo su­nai­ ki­na­mi. Ty­ri­mo me­tu už­fik­suo­ta, kad Lie­tu­vos bend­ro­vėms sker­die­na daž­niau­siai bu­vo par­duo­da­ma ir ga­be­na­ma nak­tį, o sie­kiant iš­veng­ ti ga­li­mų pa­tik­ri­ni­mų ke­ly­je, ji bu­ vo ve­ža­ma su fik­ty­vio­mis PVM są­ skai­to­mis fak­tū­ro­mis.

Pir­mi­niais skai­čia­vi­mais, Klai­ pė­dos bend­ro­vė neaps­kai­tė bend­ ro­vės bu­hal­te­ri­nė­je ap­skai­to­je apie 1,5 mln. li­tų pa­ja­mų, į vals­ty­ bės biu­dže­tą ne­su­mo­kė­jo dau­giau kaip 540 tūkst. li­tų pri­dė­ti­nės ver­ tės ir pel­no mo­kes­čių. Įta­ria­ma, kad gau­tus pi­ni­gus Klai­pė­dos bend­ro­vė nau­do­jo mo­ kė­da­ma at­ly­gi­ni­mus vo­ke­liuo­se, to­dėl nu­slėp­tų mo­kes­čių su­ma ga­ li di­dė­ti. Be to, Kau­no ir Pak­ruo­jo ra­jo­no bend­ro­vės, įsi­gi­ju­sios len­kiš­kos sker­die­nos be do­ku­men­tų, ją rea­ li­zuo­da­vo tur­ga­vie­tė­se ne­fik­suo­ da­mos do­ku­men­tuo­se gau­tų pa­ ja­mų. Kra­tų me­tų bu­vo paim­ta bend­ro­ vių tvar­ko­ma neo­fic­ ia­li bu­hal­te­ri­ ja, do­ku­men­tai, kom­piu­te­riai, iki­ teis­mi­niam ty­ri­mui reikš­min­gos laik­me­nos, ku­rio­se yra duo­me­nų apie vyk­dy­tą nu­si­kals­ta­mą veik­lą. Taip pat kra­tų me­tu ras­ta dau­giau nei 100 tūkst. li­tų gry­nų­jų, ku­rie, kaip įta­ria­ma, yra neaps­kai­ty­tos pa­ja­mos. Įta­ri­mai su­kčia­vi­mu ir ap­gau­lin­ gu ap­skai­tos tvar­ky­mu pa­reikš­ti 4 as­me­nims, ta­čiau, tę­siant ty­ri­mą, įta­ria­mų­jų ra­tas ga­li plės­tis. „Klai­pė­dos“ inf.

Nau­jo­sios Uos­to gat­vės 3 na­mo. Boc­ma­nas mi­nė­tą va­ka­rą ne kar­ tą lan­kė­si gre­ti­ma­me lai­ve. Iš sa­ vo lai­vo į ki­tą jis pa­tek­da­vo liep­ te­liu. Ga­li bū­ti, kad ko­vo 8-osios va­ka­ rą lai­vų įgu­los vai­ši­no­si. Jū­ri­nin­ko pa­si­ges­ta pus­va­lan­dis iki vi­dur­

nak­čio po to, kai jis nuė­jo į gre­ti­ mą lai­vą. Din­gu­sy­sis api­bū­di­na­mas kaip 165 cm ūgio, vil­kė­jo tam­siu gol­ fu bei mė­ly­no­mis kel­nė­mis su at­ švai­tais, avė­jo dar­bo ba­tais. Spė­lio­ja­ma, ar vy­ras ne­ga­lė­jo nu­kris­ti nuo til­te­lio į van­de­nį. Pir­ mie­ji na­rų ban­dy­mai ras­ti sken­ duo­lį bu­vo be­vai­siai. Lai­vo įgu­la vis dar tu­ri vil­čių, kad jų ko­man­dos na­rys yra gy­vas. Pa­na­šiu bū­du Klai­pė­dos uos­ te gy­vy­bes yra pra­ra­dęs ne vie­nas už­sie­nio lai­vų jū­rei­vis.

Dėl paklodės – ne­ma­lo­nu­mai Dai­va Ja­naus­kai­tė Ant Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­jos ge­ne­ra­ li­nio kon­su­la­to pa­ka­bin­tas po­li­ ti­nio po­bū­džio trans­pa­ran­tas pa­ rei­ka­laus mū­sų po­li­ci­nin­kų pa­ stangų, aiškinantis, ko šia akcija siekta. Transparante pa­mi­nė­tos aukš­tų ru­sų ka­ri­nin­kų pa­var­dės uos­ta­mies­čio pa­rei­gū­nams nie­ko ne­sa­ko.

Ko­vo 10-ąją ke­lios mi­nu­tės po 8 val. kon­su­la­to te­ri­to­ri­ją sau­gan­tis pa­rei­gū­nas ant te­ri­to­ri­ją juo­sian­ čios tvo­ros nuo Mi­ni­jos gat­vės pu­sės pa­ste­bė­jo pa­ka­bin­tą bal­tą pa­klo­dę. Jos kam­puo­se per­ver­tos pro sky­les vie­los kil­pos pa­da­ry­tos taip, kad bū­tų ga­li­ma pa­klo­dę pa­ ka­bin­ti ant tvo­ros vir­šu­je esan­čių smai­ga­lių. Juo­dais purš­kia­mais da­žais ant bal­to au­dek­lo ru­siš­kai be klai­dų pa­ra­šy­ta: „Lais­vę pul­ki­nin­kams Kvač­ko­vui ir Cha­ba­ro­vui“. Ant­ra­die­nį, pir­mą­ją šios sa­vai­ tės dar­bo die­ną, Ru­si­jos ge­ne­ra­ li­nio kon­su­la­to at­sto­vai pa­ra­šė pa­reiš­ki­mą uos­ta­mies­čio po­li­ci­ jos 1-ajam po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­ tui pra­šy­da­mi iš­siaiš­kin­ti, kas tai pa­da­rė. Va­kar pra­dė­tas iki­teis­mi­nis ty­ri­ mas dėl šio in­ci­den­to. Taip pat po­li­ci­jos Vi­daus ty­ri­mų tar­ny­ba at­liks tar­ny­bi­nį pa­tik­ri­ni­ mą, ku­riuo sie­kia­ma iš­siaiš­kin­ti, ar kon­su­la­to pa­sta­tą sau­gan­tys pa­rei­ gū­nai tin­ka­mai at­li­ko pa­rei­gą. Prie kon­su­la­to bu­di mū­sų po­li­ci­nin­kai.

Įkal­tis: ant med­vil­ni­nės pa­klo­dės už­purkš­tas už­ra­šas dau­ge­liui klai­

pė­die­čių nie­ko ne­reiš­kia, – re­tas yra ka­da nors gir­dė­jęs pa­mi­nė­tų ka­ riš­kių pa­var­des. Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Kol kas neatsk­lei­džia­ma, ar at­ sto­vy­bės te­ri­to­ri­ja vaiz­do ka­me­rų ste­bi­ma iš išo­rės. Už­ra­še mi­ni­mi aukš­ti Ru­si­jos ka­ riš­kiai 64-erių Vla­di­mi­ras Kvač­ko­ vas ir 65-erių Leo­ni­das Cha­ba­ro­ vas bu­vo nu­teis­ti lais­vės atė­mi­mo baus­mė­mis už at­ski­rų ka­ri­nių per­ vers­mų or­ga­ni­za­vi­mą. Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­jos ge­ne­ra­li­nis kon­su­las Vla­di­mi­ras Ma­ly­gi­nas va­kar „Klai­pė­dai“ sa­kė net ne­nu­ tuo­kian­tis, kas ga­lė­jo pa­ka­bin­ti šį trans­pa­ran­tą. Jis ti­ki­si, kad uos­ta­ mies­čio po­li­ci­ja tai iš­siaiš­kins. „Pa­gal Vie­nos kon­ven­ci­ją vie­tos po­li­ci­ja ne tik sau­go už­sie­nio ša­lių

at­sto­vy­bių dar­buo­to­jus, bet ir už­ tik­ri­na ra­mią įstai­gos veik­lą, ga­ran­ tuo­ja pa­tal­pų ne­lie­čia­my­bę. Už­ra­ še pa­mi­nė­ti ka­ri­nin­kai yra nu­teis­ti teis­mo. Kaip sa­ky­da­vo se­no­vės ro­ mė­nai: „Du­ra lex sed lex“, tai yra įsta­ty­mas yra, koks yra. Rei­ka­lau­ ti pa­leis­ti teis­mo nu­teis­tus as­me­ nis yra ne­pro­tin­ga“, – tei­gė V.Ma­ ly­gi­nas. Ge­ne­ra­li­nis kon­su­las įsi­ti­ki­nęs, kad tie, ku­rie pa­ka­bi­no pa­klo­dę su už­ra­šu, pa­žei­dė kon­su­la­to ne­lie­ čia­my­bę. Pa­na­šių po­li­ti­nių iš­puo­lių prieš Ru­si­jos ge­ne­ra­li­nį kon­su­la­tą Klai­ pė­do­je jo dar­buo­to­jai ne­pa­me­na.

9

TreČiADIENIS, kovo 13, 2013

ekonomika

OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn

–0,14 %

–0,61 %

7,3 pro­c.

išau­go butų par­da­vi­mas Lie­tu­vo­je šie­met.

+0,57 %

kl.lt/naujienos/ekonomika

Mi­li­jo­nie­rių ­ ma­žiau

€

Vals­ty­binės mo­kes­čių ins­pek­ci­jos duo­ me­ni­mis, per pra­ėju­sius me­tus 22 as­me­ nys už­dir­bo po mi­li­joną. Vi­si jie minėtą algą ga­vo dirb­da­mi vie­no­je įmonė­je. Pa­ ly­gin­ti su 2011 m., po mi­li­joną už­dir­bu­sių as­menų su­mažė­jo treč­da­liu – nuo 32 iki 22. Did­žiau­sią at­ly­gi­nimą ne­įvar­di­ja­mo­je už­da­ro­jo­je ak­cinė­je bend­rovė­je ga­vo vie­ nas as­muo – jam per me­tus iš­mokė­ta iš vi­so 3,1 mln. litų.

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,0874 DB sva­ras ster­lingų 1 3,9548 JAV do­le­ris 1 2,6552 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,5841 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9226 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,3326 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,6286 Ru­si­jos rub­lis 100 8,6291 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,7964

Valiutų kursai

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

De­ga­lų kai­nos pokytis

+1,2262 % –0,0051 % +0,6444 % +0,9927 % +0,0264 % +0,1081 % –0,3466 % +0,4786 % +0,1612 %

Vakar Tink­las

A 95

Dy­ze­li­nas

Du­jos

„Sta­toil“

4,81

4,65

2,49

„Apoil“

4,73

4,59

2,47

Vi­d. kai­na vi­so ap­tar­na­vi­mo de­ga­li­nių tink­luo­se. Šal­ti­nis: www.de­ga­lu­kai­nos.lt WTI naf­ta

„Brent“ naf­ta

91,87 dol. už 1 brl. 110,22 dol. už 1 brl.

Skurdą ma­žins sve­tur Eu­ros­tat pa­skelbė, kad treč­da­lis Lie­tu­vos pi­lie­čių ba­lan­suo­ja ties skur­do ri­ba. Fi­nansų mi­nis­te­ri­ja taip pat išp­la­ti­no pra­ ne­šimą – Lie­tu­vai ten­kan­ti Tarp­tau­ti­nio va­liu­tos fon­do (TVF) da­lis bus skir­ta tre­čiųjų ša­lių skur­dui ma­žin­ti. Pa­ten­kins TVF pra­šymą

Lie­tu­va jai ten­kan­čią maž­daug 5,33 mln. litų TVF pel­no dalį ke­ ti­na skir­ti TVF skur­do ma­ži­ni­mo ir au­gi­mo fon­dui, ku­ris fi­nan­suo­ ja skurd­žias ša­lis. Tai nu­ma­ty­ta Fi­nansų mi­nis­te­ ri­jos kar­tu su Lie­tu­vos ban­ku pa­ reng­ta­me Vy­riau­sybės nu­ta­ri­mo pro­jek­te. TVF ša­lys narės, tarp jų ir Lie­ tu­va, tu­ri priim­ti spren­dimą dėl joms pri­klau­san­čios TVF pel­no da­ lies, gau­tos par­da­vus fon­do auksą, pa­nau­do­ji­mo. Rem­da­ma­sis TVF vyk­do­mo­sios val­dy­bos pa­tvir­tin­ta stra­te­gi­ja dėl fi­nan­sinės pa­ra­mos skurd­žioms ša­lims per pa­sau­linę krizę, TVF pra­šo vals­ty­bių na­rių sa­vo pelną skir­ti minė­tam Skur­do ma­ži­ni­mo ir au­gi­mo fon­dui. Lie­tu­vai pri­klau­san­ti ant­ro­ ji TVF pel­no da­lis sie­kia apie 1,35 mln. spe­cia­liųjų sko­li­ni­mo­si tei­ sių (SST), ar­ba apie 5,33 mln. litų.

Per­nai ba­landį Vy­riau­sybė jau pri­ tarė, kad pir­mo­ji fon­do pel­no da­lis – 540 tūkst. SST (apie 2,2 mln. li­ tų) – būtų skir­ta Skur­do ma­ži­ni­mo ir au­gi­mo fon­dui.

Prob­le­ma: nors, anot agentū­ros Eu­ros­tat, Lie­tu­vo­je 2011-ai­siais ar­ti skur­do ri­bos gy­ve­no kas tre­čias Lie­tu­

vos gy­ven­to­jas, TVF už­dirbtą pelną Lie­tu­va ga­li skir­ti tik kitų vals­ty­bių skur­dui ma­žin­ti.

Pa­ra­mai ati­davė be­veik viską

Anot Fi­nansų mi­nis­te­ri­jos, Vy­riau­ sybės pro­gra­mo­je nu­ma­to­ma rem­ti per­mai­nas TVF, ma­ži­nant ato­trūkį tarp tur­tingų bei skurd­žių ša­lių, ir ak­ty­vin­ti plėtros bei pa­gal­bos tre­ čio­sioms ša­lims po­li­tiką. Vi­sas TVF pel­nas, gau­tas par­ da­vus TVF auksą 2009–2010 m., siekė 6,85 mlrd. SST, iš jų 4,4 mlrd. SST nu­tar­ta lai­ky­ti TVF spe­cia­lio­ jo re­zer­vo in­ves­ti­cinė­je sąskai­to­je, o 2,45 mlrd. SST lai­ky­ti kaip bendrą­ sias at­sar­gas, kol bus priim­tas spren­di­mas dėl jų pa­nau­do­ji­mo. Pir­mo­ji TVF bendrųjų at­sargų da­lis, su­da­ran­ti 0,7 mlrd. SST, bu­ vo pa­skirs­ty­ta per­nai, iš jos 0,63 mlrd. SST ša­lys narės skyrė Skur­do

ma­ži­ni­mo ir au­gi­mo fon­dui. Per­ nai rugsėjį TVF vyk­do­mo­ji val­dy­ ba nu­tarė ša­lims narėms pa­skirs­ty­ ti ant­rą bendrųjų at­sargų dalį, ku­ri sie­kia 1,75 mlrd. SST. TVF vyk­do­mo­sios val­dy­bos spren­di­mas dėl ant­ro­sios pel­no da­ lies pa­skirs­ty­mo, kaip ir pa­skirs­ tant pirmąją pel­no dalį, įsi­ga­lios tik įvykd­žius „mi­ni­ma­laus su­ti­ki­mo są­ lygą“ – ša­lims narėms įsi­pa­rei­go­jus su­grąžin­ti į Skur­do ma­ži­ni­mo ir au­ gi­mo fondą ne ma­žiau nei 90 pro­c. pa­skirs­ty­ti nu­ma­ty­tos su­mos. Skurs­ta ir pa­ti Lie­tu­va

Tie­sa, ką tik pa­skelb­tais Eu­ro­pos sta­tis­ti­kos agentū­ros duo­me­ni­mis,

„Fo­to­die­nos“ / Ie­vos Bu­dzei­kaitės nuo­tr.

Lie­tu­va pa­gal gy­ven­tojų skai­čių, ku­riems gre­sia skur­das ar so­cia­linė at­skir­tis, iš­lie­ka tarp pra­sčiau­siai at­ro­dan­čių ša­lių ES. Pa­sak Eu­ros­ tat, 33,4 pro­c. Lie­tu­vos gy­ven­tojų 2011 m. gy­ve­no ties skur­do ri­ba, ir tai bu­vo vie­nas did­žiau­sių ro­dik­lių Eu­ro­po­je. San­ty­ki­nai dau­giau to­kių žmo­nių bu­vo tik Bul­ga­ri­jo­je (49,1 pro­c.), Ru­mu­ni­jo­je ir Lat­vi­jo­je (po 40 pro­c.). Kiek ma­žiau nei Lie­tu­vo­ je to­kių žmo­nių bu­vo Grai­ki­jo­je ir Veng­ri­jo­je (po 31 pro­c.). Es­ti­jo­je šis ro­dik­lis siekė 23,1 pro­c., o vi­du­ti­niš­kai ES – 23,4 pro­c. Ge­riau­siai pa­gal šį ro­diklį ES kon­teks­te at­rodė Če­ki­ja (15,3

pro­c.), Olan­di­ja (15,7 pro­c.) ir Šve­ di­ja (16,1 pro­c.). Skur­do ir so­cia­linės at­skir­ ties grėsmė 2011 m., pa­ly­gin­ti su 2010-ai­siais, Lie­tu­vo­je išau­go 0,4 pro­cen­ti­nio punk­to – 2010 m. šiai ri­zi­kos gru­pei bu­vo pri­skir­ta 33 pro­c. gy­ven­tojų. Pa­gal ty­ri­mo me­to­diką skur­do ri­zi­kai pri­ski­ria­mi žmonės, ku­rių pa­ja­mos ne­sie­kia 60 pro­c. ša­lies vi­dur­kio. Lie­tu­vo­je skur­do ri­zi­kos ri­ba 2011 m. bu­vo 691 li­tas per mėnesį vie­nam as­me­niui bei 1452 li­tai šei­ mai, ku­rio­je yra du suaugę as­me­ nys ir du vai­kai iki 14 metų. „Klaipėdos“, BNS inf.

Jungtį ties did­žiau­sios kai­nos siū­ly­to­jai Vil­niaus sa­vi­val­dybė, tre­čią­kart pa­kei­tu­si ap­link­ke­lio jung­ties į Vil­niaus oro uostą kon­kur­so re­ zul­ta­tus, laimė­to­ju pa­skelbė „Kau­ no til­tus“. Bend­rovė pro­jektą įgy­ ven­din­ti pa­si­ūlė bran­giau­siai – už 53 mln. litų.

Sėkmė: jei ki­tos bend­rovės neapskųs kon­kur­so re­zul­tatų, ap­link­ke­lio

jungtį su oro uos­tu turėtų ties­ti „Kau­no tiltų“ dar­buo­to­jai.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Len­ki­jos ge­le­žin­ke­lių ir ke­lių inf­ rast­ruktū­ros kon­cer­no „Trakc­ ja“ gru­pei pri­klau­san­ti did­žiau­sia Bal­ti­jos ša­ly­se ke­lių ir tiltų sta­ty­ bos bend­rovė „Kau­no til­tai“ tu­ rėtų gau­ti Vil­niaus sa­vi­val­dybės už­sa­kymą tiesti Vil­niaus pie­ti­ nio ap­link­ke­lio tęsinį. Tai jau tre­ čias kar­tas, kai sa­vi­val­dybė pa­keitė kon­kur­so re­zul­ta­tus ir pa­skelbė jau tre­čią laimė­toją. Cent­ri­nia­me viešųjų pir­kimų po­rta­le skel­bia­ma, kad pra­ėjusį ket­vir­ta­dienį kon­kur­so laimė­to­ ja pa­skelb­ta bend­rovė „Kau­no til­ tai“. Ji pa­si­ūlė dar­bus at­lik­ti bran­ giau­siai – už 52,999 mln. litų. „Kau­no tiltų“ at­stovė Ri­mantė

Jab­lons­kytė BNS pa­tvir­ti­no apie gautą sa­vi­val­dybės kvie­timą pa­si­ ra­šy­ti su­tartį, ta­čiau, anot jos, su­ tar­tis ga­li būti pa­si­ra­šy­ta tik pra­ ėjus 15-os dienų ap­skun­di­mo ter­mi­nui. Por­ta­le nu­ro­do­ma, kad sa­vi­val­ dybė at­metė trijų kon­kur­so da­ly­vių – bend­rovės „Uk­mergės ke­liai“ (45 mln. litų), Lat­vi­jos sta­tybų bend­ rovės „Lat­vi­jas til­ti“ bei bend­ rovės „Kau­no ke­liai“ kon­sor­ciu­ mo (42,103 mln. litų) ir bend­ro­vių „Pa­nevė­žio ke­liai“ bei „Feg­da“ kon­sor­ciu­mo (51,9 mln. litų) pa­si­ūly­mus kaip nea­ti­tin­kan­čius pir­ki­ mo do­ku­mentų. Praė­ju­sių metų pa­bai­go­je laimė­ to­ju bu­vo pa­skelb­tas bend­ro­vių „Lat­vi­jas til­ti“ ir „Kau­no ke­liai“ kon­sor­ciu­mas, ta­čiau Viešųjų pir­ kimų tar­ny­ba va­sa­rio pa­bai­go­je Vil­niaus sa­vi­val­dy­bei nu­rodė pa­ nai­kin­ti šį spren­dimą. Per­nai spalį laimė­to­ju bu­vo pa­ skelb­tas „Pa­nevė­žio ke­lių“ ir „Feg­

dos“ kon­sor­ciu­mas, ta­čiau sa­vi­val­ dybės ko­mi­si­ja pa­ti pa­nai­ki­no sa­vo spren­dimą po to, kai bend­ro­vių „Lat­vi­jas til­ti“ ir „Kau­no ke­liai“ kon­sor­ciu­mas, ku­rio pa­si­ūly­mas dėl ne­pagrįs­tai ma­žos med­žiagų kai­nos bu­vo at­mes­tas, pa­teikė pre­ ten­ziją. Kon­kur­so laimė­to­jas iki 2013 m. spa­lio turės nu­ties­ti jungtį nuo Žir­nių gatvės iki Vil­niaus oro uos­ to, įreng­ti via­du­kus ir nu­ties­ti gat­ ves – ši jung­tis yra svar­bi tarp­tau­ ti­nio IXB trans­por­to ko­ri­do­riaus da­lis. Įgy­ven­di­nant pro­jektą, Žir­nių gatvė­je bus pa­sta­ty­ta dviejų ly­ gių san­kry­ža su jun­gia­mai­siais ke­ liais, gatvė tarp via­du­ko ir Ty­zen­ hauzų gatvės, taip pat re­konst­ruo­ti A.Gus­tai­čio ir Ty­zen­hauzų gat­vių ruo­žai. Bend­ras tiltų ir gat­vių il­ gis – apie 3,4 ki­lo­met­ro. Ti­ki­ma­si, kad tai Vil­niu­je leis pa­ge­rin­ti su­si­ sie­kimą tarp mies­to ir oro uos­to. „Klaipėdos“, BNS inf.

10

TreČiADIENIS, kovo 13, 2013

pasaulis

153 die­nas

Si­ri­jos su­kilė­lių ne­laisvė­ je lai­ky­ta uk­rai­nietė žur­na­listė An­char Koč­ne­va at­ga­vo laisvę.

Pa­sislėpė ­ Lie­tu­vo­je

Nu­teis­ti ­ kalė­ti

Ru­si­jos ieš­ko­mas Gru­zi­jos įsta­tymų leidė­ jas Gi­vis Tar­ga­madzė, ku­ris yra pre­zi­den­ to Mi­chai­lo Saa­kaš­vi­lio opo­zi­ci­nio Jung­ ti­nio na­cio­na­li­nio judė­ji­mo at­sto­vas, nu­ rodė esan­tis Lie­tu­vo­je. Jis sakė ne­pla­nuo­ jan­tis grįžti į Tbi­lisį, ta­čiau taip pat nu­ rodė ne­pra­šy­sian­tis Lie­tu­vos su­teik­ti po­li­ ti­nio pa­bėgėlio sta­tusą. Mask­va pa­skelbė G.Tar­ga­madzės paiešką ir kal­ti­na jį ma­si­ nių ne­ra­mumų kurs­ty­mu Ru­si­jo­je.

Su­si­komp­ro­mi­ta­vu­siam Did­žio­sios Bri­ ta­ni­jos ener­ge­ti­kos eks­mi­nist­rui Chri­ sui Huh­ne’ui ir jo bu­vu­siai žmo­nai Vic­ ky Pry­ce pir­ma­dienį bu­vo skir­tos aš­tuo­ nių mėne­sių laisvės at­ėmi­mo bausmės už truk­dymą tei­sin­gu­mui. Bu­vu­si su­tuok­tinė 2003 m. su­ti­ko pri­siim­ti bau­dos taš­kus, kai Ch.Huh­ne’as bu­vo už­fik­suo­tas vir­šijęs greitį, bet vėliau ėmėsi kerš­to, kai vy­ras pa­li­ko ją dėl vie­nos bi­sek­sualės.

Daž­niau­siai mi­ni­mi pre­ten­den­tai į po­pie­žiaus sostą

Tra­di­ci­ja: ka­ta­li­kai lau­kia, kol bal­ti dūmai iš Siks­to kop­ly­čios ka­mi­no pra­neš apie iš­rinktą naują Ro­mos po­

pie­žių.

AFP nuo­tr.

Pa­sau­lio ka­ta­li­kai su­laikė kvapą

Pa­si­meldę Šv. Pet­ro ba­zi­li­ko­je ir pa­prašę Die­vo pa­ta­ri­mo, kar­di­no­ lai va­kar už­si­darė tarp Va­ti­ka­no sienų, kad pa­gal šimt­me­čių se­nu­mo ri­tua­lus iš­rinktų naują 1,2 mlrd. pa­sau­lio ka­ta­likų va­dovą. Kar­di­nolų ko­le­gi­jos de­ka­nas An­ge­lo So­da­no sa­ky­da­mas ho­mi­liją pa­ra­ gi­no Baž­ny­čią su­si­vie­ny­ti ir bend­ ra­dar­biau­ti su nau­juo­ju po­nti­fi­ku. „Kiek­vie­nas mūsų pri­va­lo steng­tis stip­rin­ti Baž­ny­čios vie­nybę, – sakė jis. – Todėl kiek­vie­nas mūsų yra ra­ gi­na­mas bend­ra­dar­biau­ti su Pet­ro įpėdi­niu, re­gi­mu to­kios baž­ny­tinės vie­nybės pa­ma­tu.“ Mi­šio­se da­ly­vau­jan­tys dva­si­ nin­kai ir pa­pras­ti ti­kin­tie­ji aud­ rin­gais plo­ji­mais pa­lydė­jo A.So­ da­no žod­žius apie Be­ne­diktą XVI, ku­ris pra­ėjusį mėnesį pri­bloškė pa­ saulį ne­tikė­tu pa­reiš­ki­mu apie at­ si­sta­ty­di­nimą po aš­tuo­ne­rius me­ tus tru­ku­sio po­pie­žia­vi­mo, daž­nai tem­dy­to Va­ti­ka­no vi­daus kovų. Kar­di­no­lui A.So­da­no sa­vo ho­mi­ li­jo­je pa­minė­jus „my­li­mo ir ger­bia­ mo po­nti­fi­ko Be­ne­dik­to XVI nuo­ stabų po­pie­žia­vimą“ plo­ji­mai tru­ko be­veik mi­nutę. Kar­di­no­lams meld­žian­tis, smar­ kus lie­tus merkė tūkstan­čius mal­ di­ninkų, ste­bin­čių šį svarbų mo­ mentą ke­tu­riuo­se did­žiu­liuo­se ek­ra­nuo­se Šv. Pet­ro aikštė­je. 16.30 val. vie­tos (17.30 val. Lie­tu­vos) lai­

ku kar­di­no­lai, lo­ty­niš­kai gie­do­da­ mi, kreip­da­mie­si į Šventąją Dva­sią su pra­šy­mu įkvėpti tei­singą pa­si­ rin­kimą, su­ėjo į Siks­to kop­ly­čią.

An­ge­lo So­da­no:

Kiek­vie­nas mūsų pri­ va­lo steng­tis stip­rin­ ti Baž­ny­čios vie­nybę. Todėl kiek­vie­nas mūsų yra ra­gi­na­mas bend­ra­dar­biau­ti su Pet­ro įpėdi­niu. Kar­di­no­lai, ku­rie tra­di­ciš­kai va­ di­na­mi Baž­ny­čios ku­ni­gaikš­čiais, bus at­skir­ti nuo išo­ri­nio pa­sau­lio, kad per šimt­me­čių se­nu­mo ri­tua­ lus, ku­rių dau­ge­lis at­lie­ka­mi lo­tynų kal­ba, iš­rinktų naują po­pie­žių. Prieš konk­lavą jie at­si­svei­ki­no su sa­vo sekė­jais so­cia­li­nia­me tink­ le „Twit­ter“, nes per konk­lavą vei­ kia mo­bi­lio­jo ry­šio blo­ka­vi­mo įran­

ga, kad elek­to­riai – bal­sa­vi­mo teisę tu­rin­tys jau­nes­ni nei 80 metų kar­ di­no­lai – ne­turėtų jo­kio ry­šio su išo­ri­niu pa­sau­liu. „Pas­ku­tinė ži­nutė prie­š konk­ lavą: te­gu mūsų Tėvas iš­girs­ta vi­sas mal­das ir prii­ma au­kas dėl vai­sin­go re­zul­ta­to ir su mei­le bei gai­les­tin­ gu­mu į jas at­sa­ko. Die­ve, lai­mink!“ – tūkstan­čiams sa­vo sekėjų pa­rašė Pietų Af­ri­kos Res­pub­li­kos kar­di­ no­las Wilf­ri­das Na­pie­ras. 115 kar­di­nolų elek­to­rių davė slap­tu­mo prie­saiką neatsk­leis­ ti jo­kių de­ta­lių apie sa­vo svars­ty­ mus, o ją su­lau­žius gre­sia eks­ko­ mu­ni­ka­ci­ja. Ga­liau­siai iš sa­vo būrio jie dviejų treč­da­lių balsų dau­gu­ma ir elek­to­ riams su­ta­rus dėl re­zul­ta­to iš­rinks 266-ąjį po­pie­žių. Prieš va­ka­rykštį pirmąjį bal­sa­ vimą Va­ti­ka­nas pa­skelbė be­si­ti­kin­ tis, kad po šio bal­sa­vi­mo de­gi­nant bal­sa­la­pius spe­cia­lio­je kros­ny­je iš ka­mi­no rūks juo­di dūmai, reiš­kian­ tys, jog po­pie­žius dar neiš­rink­tas. Kai tik po­pie­žius bus iš­rink­tas, iš ka­mi­no pra­dės kil­ti bal­ti dūmai. BNS inf.

Angelo Sco­la:

José Fran­cis­co

71-ų Mi­la­no ar­ki­ vys­ku­pas, uo­lus tarp­re­li­gi­nio dia­lo­ go, ypač – mu­sul­ monų ir krikš­čio­ nių, pro­pa­guo­to­jas.

Rob­le­sas-Or­te­ga: 64-erių Gva­da­la­ cha­ros – ant­ro pa­ gal dydį Mek­si­kos mies­to – ar­ki­vys­ ku­pas, lai­ko­mas san­tūriu žmo­gu­ mi, ku­riam trūksta cha­riz­mos.

So­c ia­l is­t i­n ių pa­ žiūrų sunk­ve­ž i­ mio vai­r uo­t o­j o sūnus A.Sco­la bu­vo vie­nas ar­ti­miau­ sių Be­ne­dik­to XVI sąjun­gi­ninkų, o jo kon­ser­va­ty­vios pa­žiū­ros de­ra su pa­ žan­gia so­cia­li­ne po­zi­ci­ja to­kiais klau­ si­mais, kaip imig­ra­ci­ja ir skur­das. Odi­lo Sche­re­ ris: 63-ejų bra­zilų ar­k i­v ys­k u­p as iš San Pau­lo, ku­ria­ me gy­ve­na 5 mln. ti­kin­čiųjų. Apsk­ri­ tai Bra­zi­li­jo­je gy­ve­ na did­žiau­sia ka­ta­ likų bend­ruo­menė pa­sau­ly­je.

Jis užėmė po­z i­c iją prie­š smurtą, su­s i­j usį su nar­ko­t ikų kont­r a­b an­d i­ nin­k ais, ir didė­j antį se­k u­l ia­r izmą sa­vo ša­ly­j e. Lui­s as An­t o­ nio Tag­le: Ma­ni­ los ar­ki­vys­ku­pas, per­n ai ta­p o ant­ ru pa­gal jau­numą Ka­t a­l ikų baž­n y­ čios kar­d i­n o­l u. Šis 55-erių hie­rar­ chas lai­ko­mas pa­ ša­lie­čiu, į jį reiktų at­k reip­t i dėmesį dėl jo ener­g i­j os, O.Sche­re­rio šei­ma ki­lu­si iš imig­rantų vo­kie­čių, o jis pa­ts lai­ko­mas nuo­sai­ cha­riz­mos ir įspūdin­go iš­ki­li­mo. kiu kon­ser­va­to­r iu­m i, at­v i­r u ir cha­ Tai, kad L.A.Tag­le pa­ly­g in­t i jau­nas, riz­ma­tiš­ku, be to, ge­ru ad­mi­nist­ra­to­ lai­ko­ma trūku­mu, bet jis la­bai po­pu­ riu­mi. lia­r us Azi­jo­je ir ar­t i­mai bend­ra­dar­ Mar­cas Ouel­let: bia­vo su Be­ne­dik­tu XVI. Ti­mot­hy Do­la­ 68-erių ka­na­die­tis, nas: 63-ejų Niu­jor­ buvęs Kve­be­ko ar­ ko ar­ki­vys­ku­pas, ki­vys­ku­pas, da­bar kon­s er­v a­t o­r ius va­do­vau­jan­tis įta­ mo­der­nis­tas, mo­ kin­g ai Vys­k upų kan­tis bend­rau­ti kong­re­ga­ci­jai. Jis su ži­niask­lai­da, – lai­ko­mas pa­grin­di­ o tai pra­na­šu­mas niu Šiaurės Ame­ri­ šian­die­nos so­cia­ kos kan­di­da­tu į po­ linės ži­niask­lai­dos pie­žius. vi­suo­menė­je. M.Ouel­let garsė­ja kon­ser­va­ty­vio­mis teo­lo­ginė­mis pa­žiū­ro­mis, ku­rios ati­ tin­ka Be­ne­dik­to XVI pa­žiū­ras, jis galėtų būti iš­rink­tas dėl įta­kos, ku­rią galėtų da­r y­t i se­k u­l ia­r iz­mo vis la­biau api­ma­muo­se Va­ka­ruo­se. Ša­li­nin­kai vi­lia­si, kad jis galėtų pa­ža­ bo­ti sun­kiai val­domą Ro­mos ku­riją – Va­ti­ka­no vy­riau­sybę. Péte­r is Erdő: Bu­da­peš­to vys­ku­ pas nuo 2002-ųjų, ka­n o­n inės teisės eks­p er­t as, dėstė Po­p ie­ž iš­k a­j a­m e La­t e­ra­no uni­ver­ si­te­te Ro­mo­je. Šis 60-me­tis veng­ras garsė­j a pa­s tan­ go­m is ko­v o­t i su didė­jan­čiu se­ku­lia­riz­mu.

Va­t i­k a­n o eks­p er­t ai sa­ko, kad jo stip­r ybė yra va­do­va­v i­m as vys­k u­ pi­jai, at­s i­dūru­s iai ly­t i­n io iš­nau­do­ji­ mo skan­da­lo cent­re, o ak­t y­v is­t ai jį kri­t i­ka­vo dėl įta­r i­mo ly­t i­n ių nu­si­kal­ timų dangs­t y­mu. Seá­nas O’Mal­ ley: Bos­to­no ar­ki­ vys­ku­pas, griež­ tas abortų prie­ši­ nin­k as, pri­k lau­ so ka­pu­cinų or­di­ nui, 2006-ai­siais ta­p o pir­m uo­j u kar­di­no­lu, tu­rin­ čiu tink­la­raštį.

68-erių S.O’Mal­ ley žadė­j o nu­l inės to­le­ran­ci­jos po­l i­t iką dėl ku­n igų ly­t i­n ių nu­s i­k al­t imų ir išsp­rendė Chris­t op­h as de­š im­t is pre­ten­z ijų. S c h ö n b o r ­n a s : Wilf­r i­d as Na­ pie­ras: 71-ų Pietų 68-erių Vie­nos ar­ Af­r i­k os Res­p ub­ ki­vys­ku­pas, ku­ris li­k os kar­d i­n o­l as, ki­lus vaikų ly­ti­nio Dur­b a­n o ar­k i­ iš­nau­do­ji­mo skan­ vys­k u­p as, jis sada­lui ra­gi­no iš nau­ kė, kad Baž­ny­čia jo nag­rinė­ti ku­nigų iš­g y­v e­n a di­d elę ce­li­ba­to klau­simą. krizę ir kad jai rei­ Šis aust­ras taip pat kia nau­j o po­p ie­ kri­t i­k a­vo įta­k in­ žiaus, ku­r is at­ gas Va­t i­ka­no figū­ras, dangs­čiu­sias neštų „dva­sinį at­si­nau­ji­nimą“. ku­nigų ly­ti­nius nu­si­kal­ti­mus.

11

TREČIADIENIS, kovo 13, 2013

rubrika

namai

namai@kl.lt Redaktorė Lina Bieliauskaitė

Į na­mus įsi­lei­do pa­va­sa­rio dvelks­mą Oran­ži­nė, aly­vi­nė, žals­va, gel­to­na, mė­ ly­na – to­kius spal­ vi­nius ak­cen­tus ne daž­nas drą­siai įsi­ leis­tų į sa­vo na­ mų in­ter­je­rą. Ta­ čiau ne­tra­di­ci­nį ko­ lo­ri­tą pa­si­rin­kę būs­ to Klai­pė­dos prie­ mies­ty­je šei­mi­nin­ kai ekst­ra­va­gan­ci­ jos efek­to ne­sie­kė.

Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Mėgs­ta­miau­sia – žals­va

Apie 260 kv. m bend­ro plo­to in­ di­vi­dua­laus na­mo in­ter­je­rą kū­ru­si di­zai­ne­rė Liu­bo­vė Bu­diuk pri­si­mi­ nė, jog svar­biau­sia už­duo­tis bu­vo su­kur­ti ne tik pa­to­gų šiuo­lai­kiš­ką būs­tą, bet ir į jo rū­bą įpin­ti mėgs­ ta­mas už­sa­ko­vų spal­vas. Vie­na jų – švie­siai ža­lia – do­mi­nuo­ja pir­mo­jo aukš­to erd­vė­se. Neat­si­tik­ti­nai ir in­ter­je­rų kon­ kur­se šį sa­vo dar­bą pri­sta­ty­da­ma kū­rė­ja jį są­ly­giš­kai įvar­di­jo „Pa­va­ sa­rio ža­lu­ma“. „Tai mėgs­ta­miau­sia šei­mi­nin­kės spal­va. Pir­miau­sia su­ra­do­me tin­ ka­mą fo­to­ta­pe­tą, o nuo jo pra­si­dė­jo pir­mo­jo aukš­to in­ter­je­ro kū­ri­mas“, – pa­sa­ko­jo pa­šne­ko­vė.

Dar­na: „ka­pi­to­niš­ka­me“ dar­bo kam­ba­ry­je daik­tus, bal­dus, ap­dai­lą sie­

ja jū­ri­nė te­ma­ti­ka.

Pa­ma­žu at­si­ra­do ki­tų gi­mi­nin­gos spal­vos de­ta­lių: vir­tu­vi­nių spin­te­lių fa­sa­dai, ba­ro, val­go­mo­jo kė­dės. Šie po­tė­piai ne tik iš­ryš­kė­ja pa­ste­li­nių to­nų fo­ne, bet ir kont­ras­tuo­ja su ryš­ kes­niais ak­cen­tais. „Sa­lo­ti­nių, bal­tų ir smė­lio spal­vų pa­le­tę pa­siū­liau paį­vai­ rin­ti tam­ses­niais me­džio frag­men­tais – tam bu­vo pa­nau­do­tas pa­li­sand­ro lukš­tas“, – pa­sa­ko­jo di­zai­ne­rė.

Nea­be­jin­gi jū­ri­nei te­ma­ti­kai

Kū­rė­ja šiam būs­tui su­pro­jek­ta­ vo fak­t iš­kai vi­s us kor­p u­s i­n ius bal­dus. Ypa­tin­gas dė­me­sys skir­ tas vir­tu­vės komp­lek­tui, juo la­ biau kad už­sa­ko­vė su ma­lo­nu­mu ga­mi­na mais­tą. Bal­dai ne tik er­ go­no­miš­ki, bet ir pa­si­telk­tos pa­ žan­giau­sios tech­no­ lo­gi­jos.

12

Nuo­tai­ka: pir­ma­ja­me na­mo aukš­te do­mi­nuo­jan­ti švie­siai ža­lia spal­va su­tei­kia pa­va­sa­riš­kos gai­vos.

Ta­do Pet­raus­ko nuo­tr.

12

TREČIADIENIS, kovo 13, 2013

rubrika namai

Į na­mus įsi­lei­do pa­va­sa­rio dvelks­mą Štai vir­š u­t i­n ių spin­ 11 te­l ių du­re­l ės at­s i­d a­ ro ir už­si­da­ro vien prie jų pri­si­

lie­tus. Kad val­go­ma­sis at­ro­dy­tų erd­ ves­nis, bu­vo spe­cia­liai su­for­muo­ ta ni­ša, ku­riai su­pro­jek­tuo­ta tal­pi spin­ta ir įmon­tuo­tas te­le­vi­zo­rius. Pri­rei­kus jį ga­li­ma iš­stum­ti ir pa­ suk­ti į vir­tu­vės pu­sę. Erd­vios sve­tai­nės ryš­kiau­siu ak­ cen­tu ta­po di­džiu­lis jū­ri­nis ak­va­ riu­mas, ku­ris bu­vo įkur­din­tas spe­ cia­liai su­pro­jek­tuo­ta­me bal­de. Pir­ma­ja­me aukš­te įreng­tas dar­ bo kam­ba­rys taip pat ar­ti­mas jū­ri­ nei te­ma­ti­kai. Ka­dan­gi būs­to šei­mi­nin­kas – bu­ vęs ka­pi­to­nas, pa­si­steng­ta, jog ši erd­vė pri­min­tų anks­tes­nę jo dar­ bo ap­lin­ką.

Ar įma­no­ma duo­na be mie­lių?

Įren­gė poil­sio sa­lę

Nors na­mas – ne­men­ko plo­to, ant­ ra­ja­me jo aukš­te nu­spręs­ta su­for­ muo­ti vos ke­tu­rias funk­ci­nes zo­ nas: čia įreng­ti šei­mi­nin­kų ir sve­čių mie­ga­mie­ji, vo­nios kam­ba­rys bei poil­sio sa­lė, ku­rio­je už­te­ko vie­tos tre­ni­ruok­liams, te­ni­so sta­lui ir net ne­di­de­lei vir­tu­vė­lei. „Kvad­ra­tų“ daug, o gy­ven­to­jų – ma­žai. Šei­mi­nin­kai gy­ve­na dvie­se, ta­čiau na­mai at­vi­ri sve­čiams, at­va­ žiuo­ja vai­kai, anū­kai. Be to, žmo­nės daug ke­liau­ja, par­si­ve­ža įvai­rių su­ ve­ny­rų, to­dėl na­mus rei­kė­jo pri­tai­ ky­ti ir to­kiems po­rei­kiams“, – pa­ sa­ko­jo pa­šne­ko­vė. Tad kū­rė­ja pa­si­rū­pi­no, jog už­sa­ ko­vų ren­ka­moms daik­tų, iko­nų ko­ lek­ci­joms bū­tų įreng­tos spe­cia­lios len­ty­nė­lės, ni­šos. Pa­sak L.Bu­diuk, ka­dan­gi būs­to šei­mi­nin­kė do­mi­si feng­šui, daug dė­me­sio bu­vo ski­ria­ma ne tik spal­ vi­niams spren­di­mams, bet ir erd­ vių ­pla­na­vi­mui. For­muo­jant ant­rą­jį aukš­tą, te­ko iš­griau­ti ke­le­tą sie­nų. Kad lo­vos gal­vū­ga­lis bū­tų orien­ tuo­tas į šiau­rės pu­sę, su­tuok­ti­nių mie­ga­ma­sis bu­vo su­pro­jek­tuo­tas iš dvie­jų at­ski­rų kam­ba­rių. Ži­no­jo, ko no­ri

L.Bu­diuk ne­nei­gė, jog būs­to šei­ mi­nin­kai ne­ma­žai in­ves­ta­vo tiek į ko­ky­biš­kas ap­dai­los me­džia­gas, tiek į bal­dus bei ap­skri­tai in­ter­je­ ro spren­di­mus. „Žmo­nės jau daug ko pa­sie­kę gy­ ve­ni­me ir įgy­ven­din­da­mi sa­vo no­ rus, sva­jo­nes, ga­lė­jo sa­vęs ne­var­ žy­ti“, – pri­pa­ži­no dizainerė.

Konst­ruk­ci­ja: šei­mi­nin­kų mie­ga­ma­ja­me akys kryps­ta ir į lu­bas.

Liu­bo­vė Bu­diuk:

Mū­sų šei­ma yra ke­tu­rių as­me­ nų – aš su vy­ru ir du vai­kai. La­bai rū­pi­nuo­si, do­miuo­si svei­ka mi­ty­ba. Kaip dau­ ge­lis lie­tu­vių su­val­go­ me daug duo­nos. Vy­ras la­bai mėgs­ta pli­ky­tą, o aš ren­kuo­si įvai­res­nę. Pas­ta­ruo­ju me­tu ten­ka daug gir­dė­ti apie be­mie­ lę duo­ną. Ko­kia tai duo­ na? Kuo ji ski­ria­si nuo pli­ky­tos? Ar­gi ap­skri­tai įma­no­ma iš­kep­ti duo­ ną be mie­lių?

Kai žmo­gus ži­no, ko no­ri, ta­da ir daug leng­viau dirb­ti.

Pa­sak L.Bu­diuk, šį in­ter­je­rą tik­tų api­bū­din­ti kaip ek­lek­tiš­ko sti­liaus – ja­me mi­ni­ma­lis­ti­niai spren­di­mai va­ri­juo­ja su kla­si­ki­niais. Bū­tent to­kius, pa­si­tel­kę sa­vo po­ rei­kius, po­mė­gius, dik­ta­vo pa­tys būs­to šei­mi­nin­kai. „Lai­kau­si nuo­sta­tos, kad di­zai­ nas – tai psi­cho­lo­gi­ja. In­ter­je­ro di­zai­ne­ris pir­miau­sia tu­ri su­pras­ ti žmo­gų, ku­riam ku­ria, kad bū­ tent jis lik­tų pa­ten­kin­tas, kad tuo­ se na­muo­se jam bū­tų tik­rai ge­ra ir pa­to­gu. O kai žmo­gus ži­no, ko no­ ri, ta­da ir daug leng­viau dirb­ti“, – šyp­so­jo­si pa­šne­ko­vė.

Ko­lo­ri­tas: vo­nios kam­ba­riai taip pat nu­tei­kia žais­min­gai.

Ane­lė Bart­kie­nė

Bend­ro­vės „Klai­pė­dos duo­na“ la­bo­ra­to­ri­jos vir­ši­nin­kė

D Vie­ta: maž­mo­žiams su­si­dė­ti –

pa­to­gios len­ty­nos.

Ta­do Pet­raus­ko nuo­tr.

žiu­gu, kad svei­ka gy­ven­se­ na be­si­do­min­tys pir­kė­jai rū­ pi­na­si vi­sos šei­mos mi­ty­ba ir par­duo­tu­vių len­ty­no­se ieš­ ko pa­pras­tų ir na­tū­ra­lių pro­duk­tų. Šiuo konk­re­čiu at­ve­ju, kai jau ren­ka­ma­si pli­ ky­ta duo­na, ga­li­ma tik pa­svei­kin­ti, jog šei­ma pa­si­rin­ko tą duo­ną, ku­ri ruo­šia­ma tra­di­ci­niu lie­tu­viš­ku ke­pi­mo bū­du. Se­no­ vė­je, ruo­šiant pli­ky­tą duo­ną, me­di­nia­me duon­ku­bi­ly­je mil­tai bū­da­vo už­pli­ko­mi ver­dan­čiu van­de­niu, už­den­gia­mi li­ni­ne dro­be­le ir pa­lie­ka­mi pa­rai, kad ap­sal­tų ir iš­rūg­tų. Di­džiu­liuo­se „Klai­pė­dos duo­ nos“ ce­chų ku­bi­luo­se „Klai­pė­dos pli­ky­ta“ duo­na sa­vo pa­slap­tin­ga kal­ba šne­ka iki šiol. Tik tal­pyklos ke­lias de­šim­tis kar­tų di­des­nės, o vi­sa at­lie­ka­ma ne ran­ko­mis, bet spe­cia­liais įren­gi­mais. Minkš­ta, kvap­ ni, neįp­ras­to ir ma­lo­naus sal­džia­rūgš­čio sko­nio – pli­ky­ta pusk­vie­ti­nė duo­na iš­si­ ski­ria uni­ka­lia ga­my­bos tech­no­lo­gi­ja, gi­ lio­mis tra­di­ci­jo­mis ir au­ten­tiš­ka re­cep­tū­ ra. Iki šiol „Klai­pė­dos duo­na“ va­do­vau­ja­si griež­to­mis tra­di­ci­nė­mis duo­nos ga­my­ bos tai­syk­lė­mis – jo­kių da­žik­lių, emul­

sik­lių bei sko­nį stip­ri­ nan­čių me­džia­gų. Tuo tar­pu kai ki­to­se ke­pyk­lo­se duo­na „gims­ta“ per ke­lias va­ lan­das, „Klai­pė­dos pli­ky­tos“ duo­nos pro­ce­sas – rau­gi­ni­ mas, bran­di­ni­mas ir ke­pi­ mas – trun­ka il­giau nei pa­rą. O be­mie­lė duo­na – tai taip pat la­bai svei­ kin­ti­nas pa­si­rin­ki­mas. Jos teš­los pa­grin­das – įmo­nė­je iš­ves­ti bei su­ bran­din­ti na­tū­ra­lus rau­ gas ir pli­ki­nys, ta­čiau į teš­lą vi­sai ne­de­da­ma mie­lių. Šiai duo­ nai ko­rė­tu­mą su­tei­kia tik rau­gas, ku­rio, kaip ir se­no­vė­je, po kiek­vie­no už­mai­šy­ mo šiek tiek pa­lie­ka­ma ki­tam kar­tui. Be mie­lių ke­pa­mos duo­nos tech­no­lo­gi­nis pro­ce­sas – dar su­dė­tin­ges­nis ir il­ges­nis, tad ten­ka įdė­ti dar dau­giau pa­stan­gų ir mei­lės, kad bū­tų pa­siek­tas trokš­ta­mas re­zul­ta­tas. Šiuo me­tu par­duo­tu­vė­se ga­ li­ma įsi­gy­ti bend­ro­vės „Klai­pė­dos duo­ na“ ke­pa­mos tam­sios ir švie­sios be­mie­ lės „El­zės“ duo­nos. Kad šio­je duo­no­je tik­rai nė­ra mie­lių gry­be­lių, dar kar­tą pa­ tvir­ti­no Vil­niaus mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos ri­zi­kos ver­ti­ni­mo ins­ti­tu­to la­bo­ra­to­ri­jo­ je at­lik­ti ty­ri­mai. Tad skai­ty­to­jai ga­li­me ga­ran­tuo­ti, jog iš­kep­ti duo­ną be mie­lių tik­rai ga­li­ma. Be­mie­lė duo­na – švel­nes­ nio aro­ma­to ir sal­džia­rūgš­čio sko­nio, o jos minkš­ti­mas – ne­to­ly­gaus ko­rė­tu­mo, la­biau pri­me­na kep­tą na­mie. Švie­sio­je „El­zės“ be­mie­lė­je duo­no­je do­mi­nuo­ja kvie­ti­niai mil­tai. Ji pa­tiks ver­ti­nan­tiems su­bti­lų švel­nes­nį sko­nį. Tam­sios „El­zės“ be­mie­lės duo­nos iš­skir­ti­nu­mas – dau­ giau or­ga­niz­mui nau­din­gų skai­du­li­nių me­džia­gų ir sal­džia­rūgš­tis sko­nis, ku­rį su­tei­kia ru­gi­nių mil­tų sa­lyk­las. Skai­ty­ to­jai pa­lin­kė­si­me ir to­liau rink­tis to­kią duo­ną, ku­ri yra ga­mi­na­ma lai­kan­tis se­ nų­jų duon­ke­pys­tės tra­di­ci­jų. Ar tai bū­tų bend­ro­vės „Klai­pė­dos duo­na“ ke­pa­ma be­mie­lė „El­zės“ duo­na, ar „Klai­pė­dos pli­ ky­ta“ – abu šie pa­si­rin­ki­mai pui­kiai nu­sa­ ko jū­sų ge­rą sko­nį, ren­kan­tis duo­ną tiek pa­gal jos sko­ni­nes, tiek pa­gal ga­mi­ni­mo re­cep­tū­ros sa­vy­bes.

13

trečiadienis, kovo 13, 2013

sportas

Nugalėtojų laiptelis – per aukštai Latvijoje vykusiame bokso turnyre dviem klaipėdiečiams Artūrui Gelžiniui ir Edvinui Momkui pavyko patekti į finalą, tačiau lemiamų kovų jie neįstengė laimėti.

Krep­ši­nis. Šian­dien Klai­pė­dos „Nep­ tū­nas“ 18 val. Vil­niu­je tu­rė­tų žais­ti Lie­ tu­vos krep­ši­nio ly­gos var­žy­bas su „Sa­ ka­lų“ ko­man­da. Ran­ki­nis. Klai­pė­dos „Dra­gū­nas“ šian­ dien pra­de­da Lie­tu­vos ran­ki­nio ly­gos at­krin­ta­mų­jų var­žy­bų eta­pą. Re­gu­lia­ rio­jo čem­pio­na­to nu­ga­lė­to­jų klai­pė­ die­čių var­žo­ve bus Va­rė­nos „Ūla“, ku­ri užė­mė aš­tun­tą­ją vie­tą. Aš­tunt­fi­na­ly­je žai­džia­ma iki dvie­jų per­ga­lių. Pir­mo­ sios var­žy­bos – šian­dien 19 val. Vie­ta – Tai­kos pr. 61A, Klai­pė­da („Dra­g ū­no“ are­na). Kar­je­ra. Bu­vęs Lie­tu­vos na­cio­na­li­nės fut­bo­lo rink­t i­nės puo­lė­jas Ro­ber­tas Poš­kus pla­nuo­ja grįž­ti į gim­tą­ją Klai­ pė­dą. Por­ta­lo pe­nal­ty.lt ži­nio­mis, fut­ bo­li­nin­kas tu­rė­tų tap­ti žai­džian­čiuo­ ju „Klai­pė­dos gra­ni­to“ tre­ne­riu. Ši eki­ pa šie­met star­tuos LFF I ly­go­je.

Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Vyrų iki 91 kg grupėje rungtyniavęs A.Gelžinis pusfinalyje įveikė RalfąVilkaną iš Rygos. Finale Klaipėdos sporto centro auklėtinis susitiko su kitu Latvijos sostinės atstovu Nikoljaumi Siominu. Po apylygės kovos teisėjai pergalę skyrė šeimininkui. Jaunimo grupėje kovojusiam Edvinui Momkui (iki 69 kg) pusfinalyje pavyko nugalėti rygietį Michailą Pavlovą. Tačiau lemiamoje kovoje, varžydamasis su Nikita Danilovu iš Daugpilio, Eugenijaus

Sporto telegrafas

Sėkmė: turnyre prizininkais tapę A.Gelžinis ir E.Momkus su treneriais E.Vaitkumi ir A.Skripkausku.

Vaitkaus ir Antano Skripkausko ugdomas boksininkas turėjo pripažinti varžovo persvarą. Varžybų burtai buvo negailestingi dviem uostamiesčio atletams. Jie pirmosiose kovose susitiko su būsimaisiais turnyro laimėtojais. Vyrų svorio iki 81 kg grupėje kovojęs Sigitas Galdikas vos kelių

taškų skirtumu nusileido Martinui Čekanovskiui. Edmundas Liekis (iki 57 kg) kovojo tarp jaunių. Jis, pirmoje dvikovoje neįstengęs įveikti Aleksejaus Aboltinio, pasitraukė iš kovos dėl prizų. Jelgavoje vykusiose varžybose dalyvavo beveik 150 atletų iš Es-

tijos, Rusijos, Lenkijos, Lietuvos ir Latvijos. Šią savaitę Čekijoje, Gusčio prie Labės mieste, vyks Tarptautinės bokso federacijos (AIBA) aukščiausiosios lygos turnyras, kuriame Lietuvos rinktinės garbę gins du klaipėdiečiai – Gytis Vaitkus ir Mantas Balčiauskas.

Jaunosios plaukikės – greičiausios Česlovas Kavarza Lietuvos vaikų plaukimo pirmenybėse puikiai varžėsi uostamiesčio jaunieji plaukikai (11 metų ir jaunesni), iškovoję nemažai medalių.

Čempionės: Klaipėdos sportininkės buvo greičiausios estafečių rungtyse.

Individualiose rungtyse du kartus čempione tapo Evita Vismerytė. Trenerio Romualdo Kazakevičiaus auklėtinė buvo greičiausia plaukdama 50 m laisvu stiliumi (32,34 sek.) ir peteliške (35,93 sek.). Be to, Klaipėdos ekipos lyderė iškovojo bronzos žetoną 100 m įveikusi laisvu stiliumi – 1 min. 14,88 sek. E.Vismerytė pripažinta geriausia varžybų plaukike.

R.Kazakevičius išugdė dar vieną prizininkę – Pauliną Pekūnaitę. Ji buvo trečia plaukdama 50 m nugara – 38,69 sek. Šauniai estafečių varžybose kovojo Klaipėdos mergaitės, susibūrusios į ketvertukus. Lukrecija Balsytė, P.Pekūnaitė, Darja Kononova ir E.Vismerytė užėmė pirmąją vietą estafetėje 4 po 50 m laisvu stiliumi – 2 min. 22,75 sek. Vėliau P.Pekūnaitė, V.Juozakaitė, L.Balsytė ir E.Vismerytė buvo nepralenkiamos kombinuoto plaukimo estafetėje (4 po 50 m) – 2 min. 39,11 sek. Šiauliuose surengtose pirmenybėse kovojo per 180 vaikų iš įvairių Lietuvos miestų ir miestelių.

Pakvietė „Palangos Juzė“ Palangoje prasidėjo 51-asis „Palangos Juzės“ futbolo turnyras, kuriame rungtyniaus šešios komandos.

Pirmoje grupėje žais Liepojos „Metalurgs“ klubo dubleriai, Lietuvos 1-ojoje lygoje debiutuoti besirengianti Klaipėdos „Granito“ komanda bei šios lygos senbuvė „Šilutė“. Antroje grupėje su Lietuvos jaunimo (iki 18 metų) rinktine kovos 1-ojoje lygoje rungtyniaujanti „Palanga“ ir Klaipėdos „Atlanto“ antroji komanda, žaisianti šalies 2-ojoje lygoje. Vakar „Metalurgs-2“ žaidė su „Granitu“ (1:0) ir Lietuvos jaunuoliai su „Palanga“ – 3:3. Šiandien 11 val. kovos Lietuvos rinktinė ir „Atlantas-2“, 15.30 val. – „Metalurgs-2“ ir „Šilutė“. Rytoj 11 val. išmėgins jėgas „Palangos“ ir „Atlanto-2“ vienuolikės, 15.30 val. – „Šilutės“ ir „Granito“ komandos. Penktadienį dėl 5-osios vietos kovos trečiąsias vietas grupėse užėmusios ekipos. Šeštadienį vyks pusfinalio kovos, o sekmadienį – rungtynės dėl 3-osios vietos ir finalas. „Klaipėdos“ inf.

Suklupo persekiotojai Česlovas Kavarza Nacionalinės ledo ritulio lygos 1-ojo diviziono Vakarų konferencijos čempionate brangius taškus prarado pagrindiniai Klaipėdos „Baltijos“ ekipos persekiotojai – Šiaulių „Ledo linijos“ žaidėjai.

Šiauliečiai namie žaidę dvejas rungtynes su Kaliningrado „Delovaja Rus-2“ ekipa, pasidalijo po pergalę. Pirmąjį susitikimą laimėjo rusai 7:2, o antrąjį lietuviai 6:3.

Pirma laiko teisę kovoti dėl 1-ojo diviziono čempiono vardo užsitikrino klaipėdiečiai ir „Ledo linijos“ komanda.

Vakarų konferencijos komandų rikiuotė Vieta Komanda

1. Klaipėdos „Baltija“ 2. Šiaulių „Ledo linija“ 3. Kaliningrado „Delovaja Rus-2“ 4. Kretingos „Grifai“ 5. Klaipėdos „Kirai“

Rungt. Taškai

12 14 12 13 12

31 28 18 10 9

Konkurentai: „Baltijos“ (balti marškiniai) pagrindiniais varžovais pastaraisiais metais nuolat buvo šiauliečiai.

19

trečiadienis, kovo 13, 2013

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė kartu su „Luceo“ leidykla –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame knygą „Jūsų tikėjimo jėga“.

B. Newman, C.M. Bristol ir H. Sherman „Jūsų tikėjimo jėga“. Trys knygos vienoje. Bill Newman „Skrajokit su ereliais!“. Ereliai dėl įgimtų savybių jau daugelį metų laikomi ryžto, jėgos ir laisvės simboliu. Kaip tvirtina šios knygos autorius Bilas Njumenas, garsus motyvacijos specialistas, Australijos nacionalinės premijos laureatas, gimdamas žmogus užprogramuotas siekti pačių aukščiausių tikslų, niekada nevengti kovos ir nepasiduoti. Galbūt bėgant metams šie jūsų bruožai išblėso? Jei taip, jums atėjo laikas atsisakyti smulkių ambicijų. Atėjo laikas kaip ereliui išskleisti sparnus, perskrosti ūkanas ir pakilti virš debesų! Claude M. Bristol, Harold Sherman „Jėga, stipri kaip dinamitas“. Šioje knygoje jūs sužinosite: • Kaip tapti tuo, kuo norite būti. • Kodėl vien tik sunkus darbas neatneš sėkmės. • Kaip paversti mintis į pasiekimus. • Kokia yra stipri tikėjimo ir vidinė kūrybinė galia. Claude M.Bristol „Proto magija“. Ar jūs bijote atsakomybės, bijote nuspręsti, bijote vieni žengti pirmyn? Daugelis žmonų, deja, bijo. Štai kodėl tiek mažai yra lyderių ir tiek daug – sekėjų.

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę

rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, kovo 19 d.

Avinas (03.21 – 04.20). Puiki diena, mat visur bus jūsų viršus. Metas neblogas, jei ketinate žengti lemtingą žingsnį. Galite priimti sprendimus, susijusius su šeimos ateitimi bei gyvenamąja vieta. Jautis (04.21 – 05.21). Galite pakoreguoti jūsų netenkinančius santykius su draugais, kolegomis ar vadovu. Pasistenkite susigrąžinti šiltus ar bent pagarbius santykius. Vakaras žada staigmenų iš senų draugų. Dvyniai (05.22 – 06.21). Pasikliaukite nuojauta, tuomet galėsite išvvengti nemalonių įvykių. Ši diena nepalanki rizikuoti darbe, taip pat kelyje ar mėginti laimę lošiant azartinius žaidimus. Vėžys (06.22 – 07.22). Diena žada sėkmę, mat pavyks išspręsti ankstesnes problemas. Tinka tvarkyti svarbius dalykinius reikalus. Nebijokite pasinaudoti įtakingų asmenų, vyresnių kolegų pasiūlymais. Liūtas (07.23 – 08.23). Dalykiniams reikalams tvarkyti metas neblogas. Seksis tiems, kurie ketina užmegzti bendradarbiavimo ryšius su užsieniu. Tik į namus nesineškite problemų iš darbo. Mergelė (08.24 – 09.23). Ieškokite pagalbos, aiškinkitės teisybę. Palanku pradėti sunkų bylinėjimąsi, taip pat tvarkyti sudėtingus dokumentus. Tinka kreiptis su prašymu į šefą, partnerius ar savo tėvus. Svarstyklės (09.24 – 10.23). Net nemalonumai būna naudingi. Mėginkite nepalankius įvykius pakreipti savo naudai. Pasistenkite kuo daugiau nuveikti, kad rytoj galėtumėte ramiau atsipūsti. Skorpionas (10.24 – 11.22). Ambicijos pagaliau bus patenkintos. Negaiškite laiko nereikšmingiems dalykams, imkitės tik pačių svarbiausių. Ir nepamirškite vakare apie meilės pasimatymą. Šaulys (11.23 – 12.21). Pasistenkite kuo daugiau nuveikti, būti tikslūs, konkretūs, reiklūs. Palanku spręsti darbo problemas. Gauti veiklos pasiūlymai bus naudingi. Ožiaragis (12.22 – 01.20). Galite susidurti su svarbia informacija, reikalingu žmogumi. Gali tekti pasikalbėti svarbiu klausimu ir, jei būsite nuoseklūs bei kantrūs, liksite suprasti bei įvertinti, sulauksite norimos pagalbos. Vandenis (01.21 – 02.19). Verta dažniau tartis su draugais, atsižvelgti į giminaičių nuomonę. Tai gerų naujienų, naudingų susitikimų metas. Vakare tikėtinos romantiškos pažintys tai geras laikas ir meilės pasimatymams. Žuvys (02.20 – 03.20). Nebijokite pakeisti dalykus, trukdančius jums ramiai jaustis bei džiaugtis atliktais darbais. Palanku tvarkyti reikalus, susijusius su nekilnojamuoju turtu, žeme, namo apstatymu ir pan.

Pavasario vakarui – prancūziškos muzikinės impresijos Rytoj Klaipėdos koncertų salėje muzikuos žavus moteriškas duetas „Duo Sensibile“ iš Vilniaus. Fleitininkė Viktorija Zabrodaitė ir pianistė Šviesė Čepliauskaitė kviečia pasitikti pavasarį klausantis jų parengtos programos „Prancūziškos impresijos“.

„Duo Sensibile“ narės įsitikinusios, kad kūriniai fleitai ir fortepijonui Lietuvoje skamba pernelyg retai – juk yra tiek daug gražios muzikos jiems. Po ilgos žiemos monotonijos Šviesė ir Viktori-

ja kviečia pasinerti į jausmingą ir spalvingą XIX–XX a. muzikos pasaulį: jei impresionistų paveikslai – atgaiva spalvų išsiilgusiai akiai, tai to paties laikotarpio muzika tarsi pavasario saulė gaivina širdį ir žadina jausmus. „Šiai programai pasirinkome vien tik prancūzų kompozitorių kūrinius – visi jie nuostabūs, bet Lietuvoje juos retai kada galima išgirsti, – pasakojo atlikėjos. – Gal tik Franciso Poulenco Sonata, kuria pradėsime vakarą, dažniau skamba koncertuose. O štai nuostabios Mel Bonis So-

natos fleitai ir fortepijonui atlikimas bus ne tik prasminis visos programos akcentas, bet, ko gero, ir kūrinio premjera Lietuvoje. Ši prancūzų kompozitorė – Césaro Francko mokinė, Claude’o Debussy amžininkė ir 300 kūrinių autorė. Ji specialiai sutrumpino savo vardą (Mélanie Hélène), kad būtų vertinama ne kaip moteris, o kaip muzikos kūrėja. Jos muzika subtili ir aistringa, ilgesinga ir veržli, rafinuota ir jausminga – šie apibūdinimai tinka ir visai mūsų programai. Koncerte grosime dvi žavias André Caplet pjeses,

taip pat Camille’o Saint-Saënso ir C.Debussy kūrinius solo fortepijonui ir fleitai, o kiekvieną dalį baigsime virtuoziškomis Jeano-Baptiste’o Singelée ir Paulo Taffanelo variacijomis operų „Faustas“ ir „Francesca da Rimini“ temomis. Pasirinkome pavadinimą „Duo Sensibile“ (it. sensibile – jausmingai, jautriai), nes manome, kad šis apibūdinimas puikiai atitinka mūsų abiejų prigimtį. Labai įdomu, ar ir Klaipėdos publika susidarys tokį įspūdį?..“ Koncerto pradžia – 18 val. „Klaipėdos“ inf.

Duetas: fleitininkė V.Zabrodaitė ir pia-

nistė Š.Čepliauskaitė kartu koncertuoja kaip ansamblis „Duo Sensibile“.

Orai

Artimiausiomis dienomis Lietuvoje truputį pasnigs, šals, naktimis prognozuojama iki 21 laipsnio šalčio. Šiandien temperatūra – 1-6 laipsniai šalčio. Ketvirtadienį išsilaikys žiemiškai šalti orai, snigti neturėtų.

Šiandien, kovo 13 d.

–4

–3

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (jaunatis)

–3

Šiauliai

Klaipėda

–3

Panevėžys

–4

Utena

–3

6.56 18.35 11.39

72-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 293 dienos. Saulė Žuvų ženkle.

Tauragė

–4

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +17 Berlynas –1 Brazilija +30 Briuselis +2 Dublinas +5 Kairas +32 Keiptaunas +30 Kopenhaga 0

kokteilis Reikia sudėtingesnių slaptažodžių „Kokteilis“ nenori tuo tikėti, tačiau ati­ tinkamų institucijų specialistai tvir­ tino, kad didelė dalis žmonių, tarp jų ir skaitytojų, tingi ar dėl kitų priežas­ čių neprisiruošia sugalvoti sudėtingų slaptažodžių. Kaip žinoma, dabar jų reikia vos ne kiekviename žingsnyje. 3 proc. žmonių slaptažodžiai – jų gimi­ mo datos, 7 proc. – vardas arba pavardė arba augintinio vardas. Tai arba pana­ šią informaciją gali žinoti ne tik artimi draugai ar giminaičiai. Ją nesunku rasti internete, pavyzdžiui, socialiniuose tin­ kluose, kenkėjui tereikia sumanumo. „Kokteilis“ sužinojo, kad 4 proc. vartoto­ jų naudoja skaičių „12345“ arba panašų derinį, o 9 proc. – žodį „slaptažodis“. Kai kurie piliečiai naudojasi originales­ niais slaptažodžiais, tarp kurių žodžiai, tiesiog ateinantys į galvą registruojantis, pavyzdžiui, miestų pavadinimai, auto­ mobilių numeriai, kiti įmantrūs žodžiai.

Londonas +4 Madridas +7 Maskva –4 Minskas –4 Niujorkas +12 Oslas 0 Paryžius +2 Pekinas +11

Praha –2 Ryga –1 Roma +13 Sidnėjus +28 Talinas –4 Tel Avivas +25 Tokijas +19 Varšuva –3

Vėjas

1–2 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

–5

–5

Vilnius

Marijampolė Alytus

–5

Vardai Eufrazija, Kristina, Liutauras, Paulina, Rodrigas, Teodora, Vaidilė.

kovo 13-ąją

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

-7

-3

-3

-4

2

-6

-2

-4

-7

4

-7

-2

-4

-6

9

rytoj

penktadienį

1781 m. vo­k ie­čių kil­mės ang­lų ast­ro­no­mas se­ras Wil­lia­mas Hers­che­lis at­ra­ do Ura­no pla­ne­tą – sep­tin­ tą­ją pla­ne­tą nuo Sau­lės. 1886 m. Jo­niš­ky­je gi­mė ra­š y­to­ja, li­te­ra­t ū­ros ir me­no kri­ti­kė, dra­ma­tur­ gė, ver­tė­ja So­fi­ja Čiur­lio­ nie­nė-Ky­man­tai­tė. Mi­rė 1958 m. Kau­ne. 1896 m. Vil­niu­je pra­dė­ jo veik­t i pir­mo­ji te­le­fo­ nų sto­tis. 1913 m. Aust­ra­li­jos sos­ti­ ne pa­skelb­ta Kan­be­ra.

1928 m. su­g riu­v us už­ tvan­kai ne­to­l i Los An­ dže­lo (JAV), per po­tvy­ nį nu­sken­do ma­ž iau­ siai 450 as­me­nų. 1961 m. su­lau­kęs 79 me­ tų Pab­lo Pi­cas­so Ni­co­je ve­dė 37-erių Jac­que­li­ne Roc­que. 1974 m. ša­lia Pa­ry­ž iaus iš­k il­m in­gai ati­da­r y­t as Char­les de Gaul­le’io oro uos­tas. 1979 m. įsi­ga­lio­jo Eu­ro­ pos pi­n i­g i­nė sis­te­ma ir įkur­tas Eu­ro­pos Są­jun­

gos pi­n i­g i­n is vie­ne­tas ekiu (ECU). 1990 m. po 72 me­tų so­ vie­t ų par­la­men­tas bal­ sa­vo už kom­par­ti­jos val­ džios mo­no­po­lio pa­nai­ ki­ni­mą. 1992 m. dėl lė­šų sto­kos nu­sto­jo gy­va­vęs 1912 m. V. Le­ni­no įkur­tas laik­raš­ tis „Prav­da“. 1994 m. bai­mi­nan­tis Ai­ ri­jos res­pub­l i­kos ar­m i­ jos (IRA) iš­puo­lių, už­da­ ry­t i Lon­do­no Hit­rou ir Get­vi­ko oro uos­tai.

Menas – iš lūpų dažų

Vagystę atskleidė po septynerių metų Slapukai: ypač vyresnio amžiaus

Serbijos policija surado 2006-aisiais pavogtą olandų meistro Rembrandto paveikslą ir areštavo keturis žmones, antradienį pranešė atstovė.

žmonės moka saugoti savo slaptažodžius.

Arbatos puodelyje – sveikata Mokslininkai daužosi į krūtinę, kad ar­ bata skatina, stimuliuoja žmogaus pro­ tinius sugebėjimus. Šis poveikis atsiran­ da dėl jos sudėtyje esančio kofeino. Pa­ sirodo, išgėrus arbatos, kraujyje padi­ dėja kofeino koncentracija, jo lygis esti toks pat, kaip ir išgėrus kavos, tačiau sti­ muliuojantis poveikis yra visiškai skir­ tingas. Nepatikėsite, arbatoje esantis ko­ feinas veikia ilgiau ir lėčiau, jis stimu­ liuoja centrinę nervų sistemą. O kofei­ nas, esantis kavoje, veikia trumpiau, ak­ tyvina širdies darbą ir gali šiek tiek dir­ ginti. Arbatoje tūnančios rauginės me­ džiagos ramina skrandį ir žarnyną.

Iš laikraščių skelbimų puslapių „Naikinu žiurkes. Atnešti nuo 9 iki 11 val.“, „Santuokos liudijimą AT 28673 lai­ kyti negaliojančiu. Supratai, kvaiša?“, „Buhalterių kursai. Apmokysime. Įdar­ binsime. Pasodinsime.“, „Išsinuomosiu kambarį. Gali būti su šeimininke.“, „Ati­ duosiu kačiuką į geras, rūpestingas ir švelnias rankas... arba paskandinsiu.“

Linksmieji tirščiai Vyras kioskelyje klausia: – Ar turite atvirukų, kur užrašyta „ma­ no vienintelei“? – Taip. – Tada duokite kokius penkis. Česka (397 719; čia ne mano sąskaitos slaptažodis – čia „Kokteilio“ telefono numeris)

Įspūdingas: A.Kišonaitės sukurtas rekordinis lūpdažis yra 2,5 m aukš-

čio ir sveria apie 170 kg.

Menininkė Agnė Kišonaitė Vilniuje pristatė milžiniško lūpdažio instaliaciją. Moteriškumą simbolizuojantis meno objektas pavadinimu „Lūpdažis Milžinas“ sudarytas iš 5 tūkst. lūpų dažų tūbelių. Ryškioje teatrinėje šviesoje eksponuojamas meno objektas atkreipia dėmesį į grožio industrijos šiukšlių perdirbimo problemas.

Iš naudotų lūpdažių tūbelių sukurto analogų neturinčio lūpdažio milžino aukštis – 2,5 m, svoris – apie 170 kg. A.Kišonaitė kreipėsi į Lietuvos rekordų fiksuotojus ir į Guinnesso rekordų knygą. „Kartą, dažydamasi lūpas, pagalvojau, kiek daug yra skirtingų lūpų dažų spalvų. O kai sužinojau, kad lūpų dažai nėra perdirbami, nu-

tariau prasmingai juos panaudoti – sukurti meno kūrinį,– apie netradicinę idėją pasakojo menininkė. – Šiuo projektu taip pat skatinu kiekvieną moterį pagalvoti, ar tikrai viso to, kas yra tavo rankinėje, tau tikrai reikia.“ Lūpų dažų tūbelės buvo rinktos daugiau nei mėnesį. „Dažna mano kūrybos tema – šiuolaikinė miesto moteris. Ji žavinga, įvairiapusiška, nenuspėjama. Nors pagrindinė mano kūrybos sritis – tapyba, neapsiriboju vien ja. Šio meno objekto kūrimas buvo įdomus iššūkis realizuoti idėjas ir kuriant tokias meno formas kaip skulptūra, instaliacija“, – pasakojo A.Kišonaitė. „Klaipėdos“ inf.

XVII a. nutapytas „Tėvo portretas“ buvo surastas pirmadienį, per policijos operaciją Sremska Mitrovicoje, esančioje 50 km į vakarus nuo Belgrado. Paveikslas su kitais trimis meno kūriniais 2006 m. sausį buvo pavogtas iš muziejaus Novi Sade, esančiame 70 km į šiaurės vakarus nuo sostinės. Minimas Rembrandto darbas, kurio vertė, muziejaus vertinimu, yra 2,8 mln. eurų, buvo pavogtas ir

dešimčia metų anksčiau, bet paskui surastas Ispanijoje. 28 cm aukščio ir 22,5 cm pločio portretas buvo nutapytas maždaug 1630 m. Kiti drauge su juo 2006-aisiais pavogti paveikslai yra Peterio Paulio Rubenso, XVII a. gyvenusio Francesco Molos ir XVI a. gyvenusio nežinomo vokiečių ir olandų dailininko darbai. Nė vienas jų dar nerastas. Anuomet policija buvo pranešusi, kad du kaukėti ir ginkluoti plėšikai įsilaužė į muziejų, surišo du budėjusius darbuotojus ir pavogė paveikslus. AFP-BNS inf.

Pūgos pridarė nemalonumų Šiaurės Vakarų Europą vakar užklupo užsitęsusios žiemos pūgos, kurios pa­ ralyžiavo transportą, nutraukė elek­ tros tiekimą tūkstančiams gyvento­ jų ir šimtus žmonių įkalino jų automo­ biliuose. Prancūzija nuo tokio nesezo­ ninio oro kenčia labiausiai, tačiau apie didelius sutrikdymus taip pat praneša Didžioji Britanija, Vokietija, Belgija ir Nyderlandai. Beveik trečdalyje Pran­ cūzijos regionų paskelbta parengtis, vyriausybė nurodė krizių valdymo grupei imtis likviduoti padarinius. Du pagrindiniai sostinės oro uostai, Char­ les de Gaulle'io ir Orli, pranešė, kad at­ šaukė iki ketvirtadalio skrydžių. BNS inf., AFP nuotr.

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.