lietuva Vos po kelių komiteto posėdžių Seimo narė V.Vonžutaitė, regis, suprato, kad Europos reikalai – ne jai.
7p.
ekonomika
9p.
pasaulis
10p.
Popiežiaus rinkimai: kas vyko už uždarų konklavos durų?
Atsargiai: sukčiai ragina investuoti du litus ir žada 60 tūkst. litų pelną.
Šeštadienio
Kovo 16, 2013 Nr. 61 (19922) Kaunodiena.lt 2,50 Lt
Juodas darbas užsienyje – mažai pinigų, daug pykčio
L.Stankūnaitės antausis policijai Jurgita Šakienė, Jonas Varnas Ar iš Garliavos senelių namų paim ta mergaitė jaučiasi saugi gyven dama su motina? Tuo verčia abe joti valstybės saugomos Laimu tės Stankūnaitės vakar išplatin tas pareiškimas, kad nepasitiki ją saugančiais Kriminalinės polici jos biuro pareigūnais. Moteris vie šai reikalavo, kad būtų atšaukta apsauga. Nori sprukti iš Lietuvos?
„Facebook“ tinkle paskelbtame vaizdo įraše moteris teigia ne kartą ketinusi atsisakyti apsaugos, tačiau to padaryti jai esą nebuvo leista. Ji skundžiasi prastėjančia sveikata, suvaržytu gyvenimu ir kasdien ją lydinčia baime dėl gali mo susidorojimo.
2
Dienos citata „Grįžęs namo jis tikrai man neduoda ataskaitos, kas šiandien vyko darbe. Ir, aiš ku, neprašo patarimų“, –
Aksioma: dirbus juodą darbą svetur, namo į Lietuvą negrįžtama „Ferrari“, bet parsivežama nuoskaudų.
Mėnesį Austrijoje teišdirbusi 51 metų kau nietė Loreta Juknaitė, grįžusi namo, į šuns dienas išdėjo ir darbą suradusią Kauno firmą, ir darbdavius, ir bendradarbius. Ar jos istorija yra išnaudojimo pavyzdys, ar lietuvių bruožas kaltinti visus, tik ne save? Maciams užtrenkė duris į arenas
15p.
Jurgita Šakienė
j.sakiene@kaunodiena.lt
Per mėnesį – 511 valandų
„Žinojau, kad mane veža į tašką, kuriame niekas nenori dirbti, bet negalvojau, kad ten bus kaip kator goje“, – pasidėjusi pluoštą nuo traukų ir dokumentų pasakojimą pradėjo L.Juknaitė, darbdavio ap
sako premjero žmona Janina Butkevičienė. „Shutterstock“ nuotr.
gyvendinta, jos teigimu, vagonėlyje šalia kiaulių tvarto. Kaunietė pasa kojo, kad buvo verčiama dirbti po 17 valandų per parą be poilsio dienų. L.Juknaitė ėmė vartyti savo už rašus. „Atrodo, neįmanoma, bet per mėnesį Austrijoje atpyliau 511 valandų – viską žymėjausi kny gelėje“, – rodė į skaičių stulpelį ji.
4
17p.
2
šeštadienis, kovo 16, 2013
miestas
Oro kokybė Kaune 39
0
H.Daktaro skundą išgirdo
Šaltinis: Kauno miesto aplinkos kokybės tyrimai
Kietosios dalelės (KD10)
50mg/m3
Nustatyta 24 val. ribinė vertė
0
0,55
Anglies monoksidas (CO)
10 mg/m3
Nustatyta 8 val. ribinė vertė
0
67
delfi.lt inf.
Seneliai iš anūkės žinių nebesulaukia L.Stank ūnaitės dukros senelis Vy tautas Kedys vakar por talui kau nod iena.lt teigė, kad jok ių žin ių iš anūkės nebegaunant is jau po rą mėnesių. „Jeigu ji mums ir rašo, laišk ų mums niekas neperduoda. Kodėl taip yra? Labai gaila“, – sakė V. Kedys.
Pokyčiai: iki šiol viešai pasakojusi, kad su dukra gyvenanti puikiomis sąlygomis, dabar L.Stankūnaitė tei
gia, kad abi jaučiasi tarsi kalinės.
„Saugojam os gyven a 1 me tiek aš, tiek ir ma no dukra. Esame iškankintos ir iš
vargintos. Esame nukentėjusios ir netekusios savo artimųjų. Mano sveikata kiekvieną dieną vis blo gėja. Labai stipriai pradėjo ūmė ti alergija. Kiekvieną dieną jau tris mėnesius vaikštau užtinusiom akim. Kankina baisus skausmas. Skauda pilvą, širdį. Jaučiuosi la bai blogai, kankina nemiga. Ma tau, kaip kenčia mano dukrelė. Jai skauda galvą, pilvą“, – guodėsi moteris. Vakar viešojoje erdvėje pasiro dė informacija, kad L.Stankūnai tė su dukra nori išvykti iš Lietu vos. Į tai iškart sureagavo Vaiko teis ių apsaugos tarnyba, kur ios ats tovai teig ė prieštaraujantys, jog mergait ė būt ų išvežta į už sienį. Keisti manevrai
Sveikata: nepatenkintas įkalini
mo sąlygomis Henytė teigė tu rintis problemų dėl prostatos.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Nustatyta 1 val. ribinė vertė
L.Stankūnaitės antausis policijai
Kauno nusikalstamo pasaulio autoritetas Henrikas Daktaras sulaukė malonės iš Lietuvos apeliacinio teismo. Jis vakar Lu kiškių kalėjimo administracijai nurodė kiek įmanoma pagerinti įtariamojo kalinimo sąlygas.
Labai sunkiais nusikaltimais kaltinamo H.Daktaro ir jo ad vokato teismui pateiktuose do kumentuose nurodyta, kad Vi suomenės sveikatos centras nustatė, jog įtariamasis kalina mas higienos normų neatitin kančiomis sąlygomis – esą rūsy je esančioje kameroje ne tik per didelė drėgmė, bet ir nepakelia mas šaltis (maždaug 13 laipsnių temperatūra), todėl H. Daktaras skundėsi turintis problemų dėl prostatos, skelbia delfi .lt. Pasak teismo, kalėjimo admi nistracija nedelsiant privalo pa sirūpinti, kad nebūtų pažeidžia mos įtariamojo teisės ir jis taip nebūtų daugiau kankinamas. Anksčiau skelbta, kad nuo sprendžio laukiantis H.Dakta ras už nepatenkinamas kalini mo sąlygas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų depar tamento, reikalauja milijono li tų kompensacijos.
200 mg/m3 Azoto dioksidas (NO2)
L.Stankūnaitė dabar skundžia si, kad dukra kankinasi, jog negali niekur eiti, negali bendrauti su sa vo artimaisiais.
„Esame labai smarkiai apribo tos. Gyvename nepelnytą gyveni mą, esame įkalintos, mūsų teisės ir interesai, manau, yra niekinami, mes esame nevertinamos“, – tei gia L.Stankūnaitė.
Algirdas Matonis:
Ji turi ryšį internetu, nė karto jai nebuvo neleista su kažkuo susitikti ar praleisti laisvalaikį, pabend rauti. Iki šiol tiek ji, tiek vaiko teisių apsaugos specialistai viešai tikino, kad iš Garliavoje gyvenančių sene lių namų paimtos mergaitės gyve nimo sąlygos yra puikios. Įrašas nufilmuotas šių metų sausio 20 d., tačiau paskelbtas va kar, praėjus beveik dviem mėne siams.
Pas ak jo, pernai met ų pabaigoje perduot uose laišk uose mergaitė niek uo nesiskundė. Mergaitės se nelė Laimutė Ked ienė anksč iau yra sak ius i, kad anūkės laišk us sunku būdavo suprasti, juos vadi no nerišliais.
Artūro Morozovo nuotr.
„Yra žinių, kad Policijos departa mento darbuotojai žinojo apie ren giamą mano sesers ir teisėjo Jono Furmanavičiaus nužudymą, tačiau nieko nepadarė, kad tam užkirstų kelią. Labai bijau dėl savo gyvybės ir gresiančio susidorojimo, todėl prašau pagalbos, padėkit mums“, – vaizdo įraše kalba valstybės sau goma liudytoja. Priekaištai stebina
Pasak Kriminalinės policijos biu ro viršininko Algirdo Matonio, L.Stankūnaitės prašymas dėl ap saugos atsisakymo atmestas. „Turime pakankamai daug in formacijos, kad šiandien yra grės mės, nuolatiniai grasinimai susi doroti, taip pat ir viešoje erdvėje, bandymai sužinoti mergaitės bu vimo vietą ir organizuoti jos pa grobimą“, – spaudos konferenci joje aiškino pareigūnas. Žurnalistams replikavus, kad L.Stankūnaitė viešai dėsto, jog jo kių pavojų esą nėra bei žeria prie kaištus pareigūnams, kuriais ne pasitiki, A.Matonis teigė, kad tokie
moters kaltinimai nepagrįsti. Pasak jo, rimtų konfliktinių situacijų su L. Stankūnaite pareigūnams nekilo. „Ji turi ryšį internetu, nė karto jai nebuvo neleista su kažkuo susitikti ar praleisti laisvalaikį, pabendrauti. Jokių nepagrįstų suvaržymų nebu vo“, - tikino A.Matonis. Vaikas niekuo nesiskundžia
Vilniaus vaiko teisių apsaugos sky riaus vedėja Lina Juškevičienė tiki no, kad jos tarnyba nesulaukė jokių L.Stankūnaitės ar jos dukros nusi skundimų. „Mes neturime duomenų, kad blogėtų vaiko sveikata. Medikų pagalba jai visuomet gali būti su teikta, bet jos tiesiog neprireikia. Vaikas bendrauja su draugais, gimi naičiais, turi galimybes susitikti su tais, su kuriais nori ir su kuriais ga lima. Vaikas tikrai gyvena norma lų gyvenimą. Mergaitė mums nie kuo nesiskundė, ji guvi ir linksma. Ji džiaugiasi, kad gali bendrauti su vaikais eidama į mokyklą. Su mo tina ir dukra nuolat bendrauja psi chologai“, - pasakojo ji.
Ministras pažadėjo grąžinti kolegijai deramą vardą Vereta Rupeikaitė Praėjusią vasarą nepagrįstai disk redituota Kauno Kolpingo kolegija sulaukė pažado, kad anksčiau pa darytos Švietimo ir mokslo minis terijos klaidos įvertinant šią aukš tąją mokyklą kaip įmanoma grei čiau bus ištaisytos.
„Pamatėme, kad pastatai yra, pui kiai techniškai įrengtos auditorijos. Aukštosios mokyklos vertinimas buvo atliktas gana mechaniškai. Tai, kas buvo parašyta vertinimo pažy moje, tai, ką paviešino buvęs minist ras Gintaras Steponavičius, neatitin ka tikrovės. Formaliai, sprendimas galbūt ir buvo priimtas teisingai, bet iš tiesų – neteisingai“, – pareiškė penktadienį Kaune viešėjęs švieti mo ir mokslo ministras Dainius Pa valkis po to, kai pats apžiūrėjo Kol pingo kolegijos patalpas. Mi nist ro ver ti ni mu, nau ja sis Kolpingo kolegijos pastatas ir techninė bazė nepriekaištingi. Jis pripažino, kad mokyklos patalpos atrodo kiek nestandartiškai, nes
pareiškusių norą čia studijuoti, at sisakė šių ketinimų. Istorija prasidėjo nuo to, kai mi nistro G.Steponavičiaus įsakymu buvo atliktas visų aukštųjų mo kyklų išorinis vertinimas. Nuo jo priklauso mokyklai suteikiamos akreditacijos laikotarpis. Vertini mą 2012 m. pradžioje atliko Moks lo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA), tačiau vertin tojai naudojo 2008–2010 m. duo menis, kai Kolpingo kolegija dar tik statė antrąjį savo pastatą. Atliekant vertinimą, naujas mo dernus statinys jau stovėjo įrengtas ir buvo naudojamas. 2002–2011 m. Paliaubos: švie ti mo ir moks lo mi nist ras D.Pa val kis Kau no Kol pin go į kolegijos infrastruktūrą iš viso bu ko le gi jos va do vei L.Ka li ba tai tei (pirma iš dešinės) pa ža dė jo, kad prieš vo investuota apie 7 mln. litų. Tačiau nau juo sius moks lo me tus jos va do vau ja ma įstai ga tu rė tų bū ti įver tin į mokyklos vadovų pateiktus realius ta tin ka mai. And riaus Alek sand ra vi čiaus nuo tr. duomenis vertintojai neatsižvelgė. Pasak D.Pavalkio, išeitis iš ne pastatas yra Senamiestyje. „Tikrai tis Švietimo ir mokslo ministerijos malonios padėties yra. Vertinimo esu matęs daug prasčiau atrodan vadovas G.Steponavičius viešai pa išvados, pasak jo, gali būti peržiū čių, bet gerai vertinamų mokyklų“, reiškė, kad Kolpingo kolegija netu rėtos pateikus apeliaciją. Minist – patikino svečias. ri studijoms tinkamos materialinės ras neabejoja, kad neigiamas įver Privačios kolegijos reputacija nu bazės. Dėl to kolegijos institucinės tinimas bus pakeistas, ir pažadėjo, kentėjo pernai vasarą. Mat prieš pat akreditacijos pratęsimas pakibo ant kad šis klausimas bus išspręstas iki stojamuosius egzaminus tuome plauko, daugiau kaip 100 studentų, naujų studentų priėmimo.
„Stengsimės, kad naujais mokslo metais kolegijai grįžtų geras vardas“, – pridūrė ministerijos vadovas. „Anksčiau buvo priimti visiš kai nelogiški sprendimai. Manau, reikėtų įvertini kolegiją pagal 2011 m. arba įvertinti vien materialiuo sius resursus. Gavęs teigiamą iš vadą, Studijų kokybės vertinimo centras galėtų mums skirti šeše rių metų akreditaciją“, – svars tė Kolpingo kolegijos direktorė Li na Kalibataitė. Juolab kad 2012 m. rugsėjį mokykloje lankęsi užsienio ekspertai savo išvadų projekte, pa sak direktorės, įstaigą įvertino tei giamai, ypač materialiuosius re sursus. „Visos mūsų programos yra ak redituotos, viską darome, kaip ir priklauso“, – patikslino L.Kali bataitė. Dėl to, kad mokykla ne teko per 100 pirmakursių, ji pa tyrė apie 300 tūkst. litų nuostolį, nes tai yra privati aukštoji mokyk la. Per visus trejus mokslo metus materialinė žala gali būti įvertin ta 900 tūkst. litų.
3
Šeštadienis, kovo 16, 2013
miestas kaunodiena.lt/naujienos/miestas
Lentvaryje bus tęsiama kauniečio paieška Diana Krapavickaitė
d.krapavickaite@kaunodiena.lt
Kauniečiai Sendzikai nepraranda vilties rasti sūnaus Karolio kūną. Pernai gruodžio 15 d. Lentvaryje dingusio 25-erių kauniečio ieško ti padeda ne tik šeimos artimieji. Sekmadienį ieškoti vaikino kvie čia Lentvario gyventojai.
Netektis: I.Matijošaitienės palaikai vakar buvo kremuoti.
Tomo Raginos nuotr.
Atsisveikina su I.Matijošaitiene Kauno miesto tarybos narė, verslininkė Irena Matijošaitienė sekmadienį bus pa laidota Petrašiūnų kapinėse. Jurgita Šakienė, Mantas Lapinskas Įvykdė moters valią
Aparatai, palaikę moters gyvybę, kol buvo atliekami su organų do noryste susiję formalumai, atjungti ankstų penktadienio rytą, praėjus trims paroms po to, kai I.Matijo šaitienė namuose krisdama nuo laiptų patyrė labai sunkią galvos traumą. Nors I.Matijošaitienės smegenų mirtis buvo užfiksuota dar užva kar 14 val., tačiau aparatūra plau čių ir širdies veiklos darbą palaikė ilgiau. Moters artimieji, vykdydami jos valią, sutiko organus perduoti Nacionaliniam organų transplan tacijos biurui. Politikės bendražygis miesto ta ryboje Povilas Mačiulis vakar pa tvirtino, kad I.Matijošaitienės pa laikai kremuoti. Atsisveikinimas su velione vyks šiandien nuo 11 val. „Rimties“ šarvojimo salėje, A.Juozapavičiaus pr. 1, netoli bu vusio Panemunės tilto. Sekmadienį 8 val. Kristaus Pri sikėlimo bažnyčioje už velionę bus aukojamos šv.Mišios. Laidotuvės vyks tą pačią dieną 13 val. I.Mati jošaitienė amžinojo poilsio atguls Petrašiūnų kapinėse. Kalbėjo apie donorystę
Apie organų donorystę I.Matijo šaitienė kalbėjo nuoširdžiai ir at virai. Dar visai neseniai TV3 laidoje „Ką manai?“, kurioje buvo disku tuojama šia tema, ji sakė: „Reikia aiškinti visuomenei, kad jei sme genys mirė – viskas, žmogaus nėra. Nesvarbu, kad jis dar šiltas.“ Šie I.Matijošaitienės žodžiai skambėjo pranašiškai. „Aš į savo kūną žiūriu kaip į to kią vietą, kurioje gyvena kažkas aukščiau – siela ar kažkaip kitaip vadintume. Kūnas sugedo – ga
Karolio Sendziko mama Angelė neslepia, kad tikėjosi šiltesnio oro paieškoms numatytą kovo 17 d. Ir nors grįžusi žiema vėl baltu snie gu padengė žemę, moteris sako planų nekeisianti ir sekmadie nį vyksianti ieškoti sūnaus kūno. Tai jau ne pirma vaikino paieška padedant visuomenei. „Šį kartą paiešką rengia patys lentvariečiai. Čia jie, sujaudinti mūsų nelaimės, organizuoja paieš ką. Esu be galo dėkinga už jų para mą“, – A.Sendzikienė patvirtino būsianti 11 val. prie Lentvario ge ležinkelio stoties. Tos vietos, kuri tapo liūdna jos sūnaus lemtimi.
Nežinia: artimieji prarado viltį
K.Sendziko sulaukti gyvo.
Asmeninio archyvo nuotr.
Pernai gruodžio 15-osios vakarą Kauno technologijos universiteto magistrantas K.Sendzikas ketino aplankyti savo draugę, gyvenan čią maždaug 5 km nuo Lentvario. Tačiau planai pasikeitė, o trauki
nys į Kauną taip pat jau buvo iš vykęs. Ne geresnė padėtis buvo ir su tarpmiestiniais autobusais. Iš šios kelionės studentas namo ne grįžo. Tik pradėjus ikiteisminį tyri mą ir peržiūrint prekybos cent ro filmuotą medžiagą paaiškė jo, kad prie jaunuolio prisikabino du vietiniai policijai gerai žinomi gyventojai. Vėliau jie prisipaži no sumušę K.Sendziką ir apiplė šę. Jų namuose rastas jaunuo liui priklausęs kompiuteris ir kiti daiktai. Lentvariečiams pareikšti įtari mai dėl plėšimo. Netrukus ši byla turėtų pasiekti teismą. „Kol kūnas nerastas, tol jiems negali būti pa reikšti įtarimai dėl nužudymo ar dėl sumušimo, dėl kurio Karolis mirė“, – kalbėjo A.Sendzikienė. Atrodo, kad paskutinis K.Sen dziką matė geležinkelio darbuo tojas. Svirduliuojantis jaunuolis geležinkeliu ėjo Kauno kryptimi. Daugiau K.Sendziko niekas ne matė.
Nauja pilies puošmena
li paremontuoti. Jei sugedo visiš kai, vadinasi jis numirė. Viskas. Šiuolaikinė medicina žengia labai dideliais žingsniais į priekį. Tiki mės ir laukiame, kad bus stebuk lų. Ir greitai. Bet tuo momentu, kai esi toje situacijoje, kai tau nie kas negali padėti, ką gali padaryti pinigai? Nieko! Jei nėra būdo pa dėti, vadinasi, nėra“, – yra sakiu si moteris. Kilnus sprendimas
Nacionalinis transplantacijos biu ras, vadovaudamasis Transplanta cijos įstatymu, prašo gydytojų ir su transplantacija susijusių žmonių neskelbti konkrečių detalių apie tolesnį donorystės ir transplanta cijos procesą. Išsivysčiusiose pasaulio šalyse nusistovėjo laiko patikrinta pra ktika – neskelbti donorų vardų. Bet kokia konfidenciali informaci ja, paskelbta visuomenei, laikoma neetišku žingsniu. Dauguma Lietuvos ir Europos žmonių, gyvenančių su perso dintais organais, jaučia didelį dė kingumą organus paaukojusiems donorams ir jų artimiesiems, ta čiau neturi galimybės bendrau ti su jais tiesiogiai. Tokia tvar ka nustatyta tam, kad ir išėjusio Anapilin donoro šeima, ir naujam gyvenimui atgimęs ligonis galėtų gyventi ramiai, kad išvengtų ga limo visuomenės ar suinteresuo tų asmenų poveikio, psichologi nio spaudimo. „Nuoširdi užuojauta artimie siems dėl netekties ir didžiulė pa dėka už dovanotus donorinius or ganus. I.Matijošaitienės artimieji priėmė kilnų sprendimą. Dovano ti organai suteiks viltį gyventi sun kiai sergantiems ir transplantacijos laukiantiems žmonėms“, – rašoma Nacionalinio transplantacijos biu ro pranešime.
Vaizdas: vėtrungės forma primena stilizuotą kirvį.
Kauno pilies pietrytiniame bokš te iškilo vėtrungė, pagaminta iš plieno ir žalvario. Su stiebu ji sve ria apie 100 kg.
Vėtr ung ėje, kur ios form a pri men a stil iz uot ą kirv į, iškalta Kaun o miesto ir pil ies pirm ojo paminėjimo rašytiniuose šalti niuose data – 1361 metai, miesto
pavadinimas ir karžygio figūra. Jos dizain ą suk ūr ė dail in inkas Aug ustas Ram on as, o pagam i no ir įrengė bendrovė „Restau racija“. Kal av ij u, liet uv išk u skyd u ir šarvais ginkluoto riterio at vaizdas yra Trakų kunigaikščio Kęst uč io ants paud o, naud oto XIV a., kopija. Trakų kunigaikš
kaunas.lt nuotr.
tystei prik laus ius i Kaun o pil is pastatyta būtent šio kunigaikš čio valdym o laikotarp iu, tod ėl manoma, kad mūrinės pilies sta tybai vadovavo pats Kęstutis. Vėtr ung ės proj ektav im o ir įreng im o darb us organ izavo Kauno miesto savivaldybės Kul tūros paveldo skyrius. KD inf.
4
Šeštadienis, Kovo 16, 2013
Tema
Juodas darbas užsienyje – mažai pinigų Moters Liet uvoje iš 1 bandytų darbų sąraše – ir troleibuso vairuotoja, ir stiklo
fabriko darbininkė. Ji dirbo ir mė sos kombinate, ir „Maximos“ mė sos skyriuje.
Žeidė paniekinamas požiūris
Ne vieną darbdavį Lietuvoje pa žinusi L.Juknaitė vis dėlto buvo sukrėsta austrų požiūrio. Mote ris teigė, kad ją papiktino darbda vių ir bendradarbių požiūris į lie tuvius. „Bendravimas iš aukšto, su keiksmažodžiais. Jie apie mus, lietuvius, yra labai prastos nuo monės. Sako: o, atvažiavo labusai (taip jie vadina lietuvius), jie dirba už patį mažiausią atlyginimą – tik duok jiems darbo, ir jie dirbs“, – apie patirtą pažeminimą pasako jo moteris. Su kokiomis viltimis ji vyko į už sienį? „Tikėjausi normaliai dirb ti“, – sakė L.Juknaitė. Ką reiškia normaliai? „Darbą Austrijoje man suradusioje Kauno firmoje pasakė: tu dirbsi ne visą darbo dieną, bus trali vali, žodžiu, beveik neturėsiu ką veikti, ir gausiu kas mėnesį 800 eurų. Bet ką reikės dirbti, niekas konkrečiai nepasakė, nežinojau ir to, kuriam laikui išva žiuoju“, – aiškino kaunietė. Ji pasakojo iš pradžių maniusi, kad darbuosis Vokietijoje, bet iš šios šalies buvo nuvežta į Austriją. Atsidūrė prie tualeto
Ką reikės dirbti ir kokiomis sąlygo mis gyvens, L.Juknaitė, jos teigi mu, sužinojo tik atvykusi į vietą – degalinę prie greitkelio, esančią netoli Gryso miestelio Austrijoje. „Reikėjo skalbti, valyti degali nės kavinės patalpas, sanitarinius mazgus ir dar tvarkyti teritoriją lauke“, – kalbėjo L.Juknaitė ir pa brėžė, kad jai buvo suverstas kelių žmonių darbas. Vienas pagrindinių lietuvės dar bų buvo kokiu nors būdu privers ti žmones susimokėti už naudoji mąsi nemokamu degalinės tualetu ir dušu. Tai moterį labiausiai žemino. „Nebedirbsiu tokio nesąmoningo darbo! Gėda!“ – sakė sau L.Juk naitė. Bijojo policijos
„Žemam lygy atsidūriau… – api būdino savo savijautą moteris. – Keturis kartus į degalinę buvo užsukę lietuvių, bet su jais nesi sveikinau lietuviškai, nes buvo gė da, kad moteriškė iš Lietuvos stovi ištiesusi ranką. Lyg prie bažnyčios pinigų prašinėčiau.“ L.Juknaitę ėmė kamuoti baimė, kad lankytojai dėl neteisėtos rink liavos ją įskųs policijai. „Girdėdavau, kaip klientai rusai tarpusavyje kalbėdavosi, kad rei kia apskųsti už tokį neteisėtą pini gų kaulijimą“, – sakė moteris. Ji buvo įsitikinusi, kad tokiu at veju darbdaviai išsigintų jai liepę rinkti pinigus ir būtų ją palikę li kimo valiai. „Mane dirbti mokiusi rusė ma nimi nepasitikėjo ir nepasakė: su rink pinigų tiek ir tiek, o sau ga li pasiimti, kiek liko viršaus. Jeigu būčiau žinojusi, juk būčiau užsi dirbusi du nelegalius atlyginimus. Per vėlai sužinojau, kad dalį pinigų
vis dėlto reikia pačiai pasiimti“, – apgailestavo L.Juknaitė.
Reikė jo skalb ti, valyti degalinės kavinės patalpas, sanitari nius maz gus ir dar tvarkyti teritoriją lauke.
Gyveno šalia kiaulidės
Baimė ir gėdos jausmas vargino netgi labiau nei fizinis nuovargis. Negana to, pasakojo moteris, jai nebuvo sudarytos tinkamos sąly gos atsigauti bent po darbo. „Jaučiausi kaip bomžyne. Gy venau darbdavio ūkyje vagonėlyje ant ratų, šis buvo įstumtas į ūkinį pastatą, o tas buvo šalia kiaulidės. Guodė tik tai, kad ten gyventi turė jau tik du mėnesius“, – piešė vaiz dą L.Juknaitė. Sodybos savininkas apie 3 val. nakties keldavosi valyti kelių. „Specialią kelių valymo mašiną jis laikydavo už pastato, kuriame gy venau, sienos. Kai užvesdavo ma šiną, sunku būdavo neprabusti. Naktį dėl triukšmo būdavo neį manoma gerai išsimiegoti, tad die ną dar labiau pavargdavau“, – pri siminė kaunietė. Už stogą virš galvos ir maistą jai mokėti nereikėjo, tačiau, pasak jos, buvo maitinama tik sumušti niais. „Atėjusi į darbą jau rasda vau maišelyje sudėtų burgerių ir padėtą kapučino litrą. Bet tie bur geriai greitai ėmė lįsti per gerklę. Net purtydavo nuo jų kvapo, o jie vis sakydavo: „Good, good.“ Ma niau, kad išeisiu iš proto nuo to jų maisto. Ryte – burgeris, po dviejų valandų – vėl siūlo burgerį. Ir taip visą dieną: burgeris su sūriu, su dešra, su kumpiu, su vištiena“, – pasakojo L.Juknaitė. Galų gale ji pradėjo gaunamą maistą mesti į šiukšlių dėžę ir mai tintis pačios įsigytu. Firmos atstovė neigia
L.Juknaitę Austrijoje priėmusios į darbą firmos „Elid“ atstovai „Kau no dienai“ visus darbuotojos prie kaištus neigė ir stebėjosi, kad ji skųstis pradėjo tik grįžusi namo. „Kodėl Loreta nė žodeliu neužsi minė, kad jai blogai? – klausė viena „Elid“ savininkių Jelena Kamparo va. – Kas savaitę lankiausi toje de galinėje, ji nė karto nesiskundė. Ja taip pat niekas nesiskundė. Nei iš šio, nei iš to, ji paskambino vieną pirmadienio rytą ir isteriškai pra dėjo rėkti, kad jos sūnus papuolė į avariją, yra itin sunkiai sužalo tas. Sakė: nieko nežinau, važiuo ju namo.“ J.Kamparova, pak lausta, ar L.Juknaitė tikrai dirbo nuo ryto iki vakaro, teigė, kad jos niekas ne vertė dirbti po 18 valandų per pa rą, kad darbais apkrauta nebuvo. Kaip dėl pinigų rinkimo teisėtu mo? „Tai yra arbatpinigiai. Jie ren kami teisėtai, priklauso firmai, yra dedami į oficialią firmos sąskai tą banke“, – aiškino J.Kamparova. Kodėl slėpta nuo L.Juknaitės, ką jai reikės dirbti? „Su ja ilgai kalbė jome skaipu. Jai pasakojau, ką rei kės dirbti, kad teks anksti keltis, susitvarkyti darbo vietą ir taip to liau. Fizinio darbo jai buvo dau giausia dviem valandoms per die ną“, – tikino firmos atstovė. Istorija apie merdintį sūnų
Prabilus apie kaunietei suteiktas gyvenimo sąlygas, J.Kamparova nesigynė dėl namelio ant ratų. Bet ji pabrėžė, kad jis buvo keturvietis, o jame Loreta gyveno viena.
Nusivylė: L.Juknaitė teigė, kad vykdama į užsienį nė neįtarė, kas jos laukia.
„Ir jokių kiaulių aplink nebuvo“, – kalbėjo J.Kamparova. Darbuotojai, anot jos, paprastai apgyvendinami netoli degalinės esančioje užeigoje, bet joje vyko remontas. Išgirdusi apie skundus J.Kampa rova sakė pasijutusi lyg gavusi šla piu skuduru per veidą.
Į degalinę buvo užsukę lietuvių, bet su jais nesi sveikinau lietu viškai, nes buvo gėda. „Loreta nemoka kalbos, netu ri išsilavinimo, tokio darbo patir ties. Ji nėra svajonių darbuotoja, bet labai prašėsi. Sakė, kad netu ri iš ko pragyventi. Jos pagailėjau ir priėmiau, – pasakojo L.Juknai tei darbą užsienyje suteikusios fir mos atstovė. – O kai Loreta pasa kė apie neva merdintį sūnų, skubiai skambinau į turizmo firmas, ieško jau būdų, kaip jai būtų galima grei čiau grįžti į Kauną. Už savo pinigus nupirkau bilietą.“ L.Juknaitės pasirašytame dar bo pasiūlyme nurodyta, kad rei
Tomo Raginos nuotr.
kės dirbti valytoja, per savaitę laukia ne mažiau nei 40 darbo va landų, o mėnesinis atlyginimas – nuo 800 iki 1 200 eurų (nuo 2 800 iki 4 200 litų). Moteris pasakojo po mėnesio į Kauną išvykusi su 800 eurų kiše nėje, o už atgalinį skubų bilietą lei dusi sumokėti darbdavei.
Ji įsitikinusi, kad būtent įdarbini mo tarpininkas atsakingas už visas jos įžvelgtas darbdavio nuodėmes ir visas Austrijoje patirtas nesėkmes. „Ar jie žino, kur siunčia moteris? Ar žino, kad jos verčiamos nelega liai rinkti pinigus, verčiamos dirb ti net keliais etatais?“ – piktinosi L.Juknaitė.
Pakilo į karą su bendrove
Pasitikėti įkvėpė 2 tūkst. litų
L.Juknaitė neslėpė melavusi apie merdintį sūnų. Neslėpė ir to, kad nei apie pastebėtus, jos nuomone, pažeidimus, nei apie savo savijautą dirbdama niekam nė žodeliu neuž siminusi. Ji neskambino ir sutartyje su įdarbinimui tarpininkavusia firma nurodytais telefono numeriais, ku riais galima kreiptis kilus nesklan dumams dėl pasitikimo, apgyven dinimo ar įdarbinimo. „Niekam nesiskundžiau, nes ne pasitikėjau, kad galės kuo nors pa dėti, kad kas nors pasikeis“, – sa kė kaunietė. Visas per mėnesį susikaupusias nuoskaudas ir pyktį moteris nu kreipė į jai darbą padėjusią ras ti Kaune veikiančią agentūrą „An nus“ ir pareikalavo grąžinti 2 tūkst. litų, sumokėtų už dokumentų tvar kymą, informacijos teikimą, kelio nę ir gyvenamojo ploto suradimą.
Firmos, kuri padėtų įsidarbinti už sienyje, L.Juknaitė ieškojo interne te, skaitė įvairius atsiliepimus. Apie tautiečių nusivylimą užsie nio darbdaviais moteris sakė radusi daugybę atsiliepimų, bet „Annus“ imamas nemažas mokestis už pa slaugas jai atrodė patikimas firmos pasiūlyto darbdavio atitikimo jos viltims garantas. „Jeigu taip brangiai ima, galvo jau, gal ta sumokėta didžiulė suma pasiteisins, gal neapgaus“, – sakė L.Juknaitė. Darbo užsienyje ji pradėjo ieš koti, nes nesisekė jo rasti Kau ne. Prieš septynerius metus ji jau bandė uždarbiauti mėsos apdirbi mo įmonėje Anglijoje. Paklausta, ar ši istorija neatgrasys jos nuo darbo užsienyje, L.Juknai tė atsiduso: „Ką darysi... Bandysiu laimę dar kartą. Tik darbdavio jau daugiau visko išsiklausinėsiu“.
5
Ĺ eĹĄtadienis, Kovo 16, 2013
Miestas kaunodiena.lt/naujienos/miestas
Ĺł, daug pykÄ?io VirÂgiÂniÂjus BenÂdoÂraiÂtis
L
oÂreÂta JukÂnaiÂtÄ—, iĹĄÂvyÂkuÂsi iĹĄ LieÂt uÂvos, nei mĹŤÂsĹł agen tĹŤÂrai, nei komÂpaÂniÂjai „Elid“, kuÂrioÂje buÂvo ÄŻdarÂbinÂta, nie kuo neÂsiÂskunÂdÄ—. NoÂriu paÂbrÄ—ĹžÂti, kad p. LoÂreÂta keÂlia preÂtenÂziÂjas dÄ—l daÂlyÂkĹł, kuÂrie nieÂkaip nÄ—Âra suÂsiÂjÄ™ su mĹŤÂsĹł bu vuÂsiais suÂtarÂtiÂniais ÄŻsiÂpaÂreiÂgoÂjiÂmais. MĹŤÂsĹł agenÂt ĹŤÂros paÂslauÂg Ĺł teiÂk iÂmo suÂtarÂt is neÂtenÂka gaÂl ios klienÂtui nu vyÂkus ÄŻ darÂbo vieÂtÄ… ir praÂdÄ—Âjus dirb ti, taÂÄ?iau klienÂtĹł priÂmygÂtiÂnai praÂĹĄo me, iĹĄÂkiÂlus proÂbleÂmoms, neÂdelÂsiant inÂforÂmuoÂti mus ar mĹŤÂsĹł parÂtneÂrius. PrieĹĄ paÂsiÂraÂĹĄ ant suÂtarÂt is reiÂkaÂlau ju, kad su kiekÂvieÂnu kanÂdiÂdaÂtu bĹŤÂ siÂmaÂsis darbÂdaÂvys paÂsiÂkalÂbÄ—Ât Ĺł su pranÂtaÂma jam kalÂba. L.JukÂnaiÂtÄ— su „Elid“ firÂma per skaiÂpÄ… kalÂbÄ—Âjo ma ŞiauÂsiai vaÂlanÂdÄ…. Kaip gaÂlÄ—Âjau p. LoÂreÂtai saÂk yÂt i, kad darÂbe ji neÂtuÂrÄ—s kÄ… veikÂti? Ar darbÂda vys samÂdyÂtĹł darÂbuoÂtoÂjÄ… ir neÂduoÂtĹł jam kÄ… veikÂti? NeÂĹžiÂnau, kÄ… ji galÂvoÂjo
JurÂgiÂta Ĺ aÂkieÂnÄ—
j.sakiene@kaunodiena.lt
Komentaras AgenÂt ĹŤÂros „AnÂnus“ vaÂdoÂvas
PenkÂtaÂdieÂniÂniai seÂniĹŤÂno poÂkĹĄtai
ir girÂdÄ—Âjo per mĹŤÂsĹł poÂkalÂbÄŻ. NeÂĹžiÂnau, kaip ji klauÂsÄ—Âsi, jei neÂgirÂdÄ—Âjo, kÄ… kal bÄ—Âjau aĹĄ, kÄ… paÂsaÂkoÂjo darbÂdaÂvÄ—. MaÂnau, laiÂkas praÂdÄ—Âti doÂmÄ—Âtis ir at kreipÂti viÂsuoÂmeÂnÄ—s dÄ—ÂmeÂsÄŻ ÄŻ tai, kaip mĹŤÂsĹł tauÂtieÂÄ?iai elÂgiaÂsi iĹĄÂvyÂkÄ™ sveÂtur, kaip jie repÂreÂzenÂtuoÂja mĹŤÂsĹł ĹĄaÂlÄŻ. ÄŽdar binÂtieÂji reÂtai priÂsiÂpaÂŞįsÂta paÂtys neÂtei sinÂgai elÂgÄ™Âsi, bet daĹžÂniauÂsiai ieĹĄÂko, kas dÄ—l jĹł proÂbleÂmĹł kalÂtas, ir beÂveik viÂsuoÂmet stenÂgiaÂsi neÂsuÂmoÂkÄ—Âti arÂba bet koÂkia kaiÂna atÂgauÂti suÂmoÂkÄ—Âtus jĹł piÂniÂgus uĹž agenÂtĹŤÂros jiems suÂteikÂtas paÂslauÂgas. Kad neÂreiÂkÄ—ÂtĹł pulÂti ieĹĄÂkoÂti kalÂtĹłÂjĹł, ĹžmoÂgus, prieĹĄ imÂdaÂmaÂsis dar bo, tuÂri reaÂliai ÄŻverÂtinÂti saÂvo suÂgeÂbÄ—Âji mus, gaÂliÂmyÂbes ir noÂrus, kad bĹŤÂtĹł pa siÂrenÂgÄ™s: ĹžiÂnoÂtĹł, kur ir ko vaÂĹžiuoÂja. LieÂtuÂviĹł bruoÂĹžas toks, kad ieĹĄÂko ga liÂmyÂbiĹł atÂsiimÂti suÂmoÂkÄ—Âtus piÂniÂgus arÂba jĹł neÂmoÂkÄ—Âti, paÂslauÂgÄ… gauÂti ne moÂkaÂmai. Ne vieÂnas galÂvoÂja, kad par vaÂĹžiaÂvÄ™s paÂkels triukĹĄÂmÄ…, paÂbÄ—Âgios pas ĹžurÂnaÂlisÂtus ir neÂreiÂkÄ—s su muÂmis atÂsiÂskaiÂtyÂti. DeÂja, taip nÄ—Âra. DirÂbaÂme su skoÂlĹł iĹĄieĹĄÂkoÂjiÂmo bendÂroÂve.
CentÂro seÂniĹŤÂnas VyÂtauÂtas PauÂliuÂkas po darÂbo vaÂlanÂdĹł tarÂnyÂbiÂniu auÂto moÂbiÂliu paÂdaÂrÄ— avaÂriÂjÄ…. PirÂmiÂniais duoÂmeÂniÂmis, prie vaiÂro seÂniĹŤÂnas sÄ—Â do bĹŤÂdaÂmas neÂblaiÂvus – nuÂstaÂtyÂtas 0,45 proÂmiÂlÄ—s girÂtuÂmas. Tai paÂtvirÂti no KauÂno apÂskriÂties vyÂriauÂsioÂjo poÂli ciÂjos koÂmiÂsaÂriaÂto atÂstoÂvas spauÂdai.
AvaÂriÂjÄ… seÂniĹŤÂnas suÂkÄ—ÂlÄ— MerÂkiÂnÄ—s gatÂvÄ—Âje, ties 12-uoÂju naÂmu. ÄŽvyÂkis uĹžÂfikÂsuoÂtas prieĹĄ 17 val. V.PauÂliuÂkas apÂgaÂdiÂno saÂviÂvalÂdyÂbei priÂklauÂsanÂtÄŻ auÂtoÂmoÂbiÂlÄŻ „MitÂsuÂbisÂhi LanÂcer“. Prie KauÂno apÂskriÂties priÂklauÂso myÂbÄ—s liÂgĹł centÂro suÂtikÂtas seÂniĹŤÂnas „KauÂno dieÂnos“ ĹžurÂnaÂlisÂtus Ä—mÄ— ti kinÂti, kad nieÂko svarÂbaus neÄŻÂvyÂko. „NusÂlyÂdau nuo keÂlio, ir visÂkas“, – paÂreiĹĄÂkÄ— V.PauÂliuÂkas. PakÂlausÂtas, ar vaiÂraÂvo neÂblaiÂvus, valÂdiÂninÂkas Ä—mÄ— iĹĄÂsiÂsuÂkiÂnÄ—Âti. „Ne ŞiÂnau nieÂko... DaÂbar ateiÂnu paÂsi ŞiĹŤÂrÄ—Âti. AtÂlikÂsiu tyÂriÂmus, visÂkas bus aiĹĄÂku“, – saÂkÄ— seÂniĹŤÂnas, Ä—mÄ™s tiÂkin ti, kad penkÂtaÂdieÂnÄŻ alÂkoÂhoÂliÂniĹł gÄ—Âri mĹł neÂvarÂtoÂjo. UĹžÂsiÂmiÂnus, kad po ĹĄio ÄŻvyÂkio jis gaÂli neÂtekÂti seÂniĹŤÂno paÂreiÂgĹł, V.PauÂ
„„NuoÂpuoÂlis: dÄ—l ĹĄio ÄŻvyÂkio V.PauÂliuÂkas gaÂli praÂrasÂti CentÂro seÂniĹŤÂno poÂstÄ….
liuÂkas buÂvo laÂkoÂniĹĄÂkas: „MaÂty sim.“ KauÂno miesÂto saÂviÂvalÂdyÂbÄ—s ad miÂnistÂraÂciÂjos diÂrekÂtoÂrius DaiÂnius RatÂkeÂlis, apie ÄŻvyÂkÄŻ suÂĹžiÂnoÂjÄ™s iĹĄ poÂliÂciÂjos, saÂkÄ— neÂbuÂvÄ™s laÂbai nu steÂbinÂtas. „Tam ĹžmoÂgui tikÂrai ne vie ta saÂviÂvalÂdyÂbÄ—Âje. Toks atÂveÂjis, kai V.PauÂliuÂkas vaiÂruoÂja neÂblaiÂvus, ir dar tarÂnyÂbiÂnÄŻ auÂtoÂmoÂbiÂlÄŻ, uĹžÂfik suoÂtas pirÂmÄ… karÂtÄ…, bet buÂvo gir dÄ—Âti daug kalÂbĹł. O kai atÂsiÂranÂda kalÂbos, beÂlieÂka laukÂti ofiÂciaÂlaus uĹžÂfikÂsaÂviÂmo“, – kalÂbÄ—Âjo D.RatÂ
ToÂmo RaÂgiÂnos nuoÂtr.
keÂlis. „Tai neÂtoÂleÂruoÂtiÂna, toÂdÄ—l jis suÂlauks grieĹžÂÄ?iauÂsios nuoÂbauÂdos. Jau anksÂÄ?iau buÂvo nuÂsiÂskunÂdiÂmĹł jo darÂbu. KiÂtÄ… saÂvaiÂtÄ™ visÂkÄ… nu sprÄ™ÂsiÂme“, – ĹžaÂdÄ—Âjo Kauno meÂras Andrius KupÄ?inskas. Jis taip pat neÂslÄ—ÂpÄ—, kad bĹŤÂta sigÂnaÂlĹł, jog CentÂro seÂniĹŤÂnas, ypaÄ? penkÂtaÂdieÂniais, darÂbo vieÂtoÂje bĹŤÂ na, kaip ÄŻtaÂriaÂma, neÂblaiÂvus. „KalÂbÄ—ÂjoÂmÄ—s su saÂviÂvalÂdyÂbÄ—s PerÂsoÂnaÂlo skyÂriaus atÂstoÂvais, buÂvo ĹžaÂdÄ—Âta suÂrengÂti speÂciaÂlĹł paÂtikÂri niÂmÄ…. Bet, maÂtyt, jo neÂpriÂreiks“, – saÂkÄ— A.KupÂÄ?insÂkas.
Dovana „Mikrovisatos TV“ televizijos ĹžiĹŤrovams – iĹĄskirtinÄ— dokumentika Antros pagal dydÄŻ Lietuvoje televizijos ir interneto tiekÄ—jos „Cgates“ klientai, kuriĹł ĹĄiuo metu – net pusÄ— milijono, gali nesukti sau galvos, kad pavasaris vis delsia ateiti. BendrovÄ—s paslaugomis besinaudojantys laikinosios sostinÄ—s gyventojai (Kaune „Cgates“ veikia „Mikrovisatos TV“ vardu), jaukiai ÄŻsitaisÄ™ ĹĄiltuose namuose, jau dabar gali ĹžiĹŤrÄ—ti dar daugiau filmĹł, paĹžintiniĹł ir vaikams skirtĹł TV programĹł. Tiks net iĹĄrankiausiam
„„VieÂta: deÂgaÂliÂnÄ—Âje, kur lanÂkyÂtoÂjĹł reiÂkÄ—Âjo neÂtieÂsioÂgiai praÂĹĄiÂnÄ—Âti piÂniÂgĹł,
L.JukÂnaiÂtÄ— iĹĄÂtvÄ—ÂrÄ— vos mÄ—ÂneÂsÄŻ.
LoÂreÂtos JukÂnaiÂtÄ—s asÂmeÂniÂnio arÂchyÂvo nuoÂtr.
ReiÂkÄ—Âjo kreipÂtis ÄŻ uĹžÂsieÂnio insÂtiÂtuÂciÂjas SoÂciaÂl iÂnÄ—s apÂsauÂgos ir darÂbo mi nisÂteÂr iÂj os DarÂb o deÂp arÂt aÂmenÂto DarÂbo teiÂsÄ—s skyÂr iaus veÂdÄ—Âjos pa vaÂduoÂtoÂja RĹŤÂta JurÂĹĄaiÂtÄ— teiÂgÄ—, kad ginÂÄ?ai, kyÂlanÂt ys dÄ—l darÂbo suÂtar ties ir darÂbo sanÂtyÂkiĹł tarp uĹžÂsieÂnio valsÂtyÂbÄ—s darbÂdaÂvio ir iĹĄ LieÂtuÂvos dirÂbanÂÄ?io asÂmens, sprenÂdĹžiaÂmi tos ĹĄaÂlies ÄŻstaÂtyÂmĹł nuÂstaÂtyÂta tvarÂka, t. y. ÄŻdarÂbiÂn iÂmo agenÂt ĹŤÂra neatÂs aÂko uĹž ÄŻdarÂbiÂnaÂmo asÂmens ir darbÂda vio suÂsiÂtaÂr iÂmus. PoÂliÂciÂjos deÂparÂtaÂmenÂto KoÂmuÂniÂka ciÂjos skyÂr iaus virÂĹĄiÂn inÂkas RaÂmĹŤÂ nas MaÂtoÂn is teiÂgÄ—, kad L.JukÂnaiÂtei
reiÂkÄ—Âjo kreipÂtis ÄŻ ĹĄaÂlies, kuÂrioÂje dir bo, teiÂsÄ—ÂsauÂgÄ…. LieÂtuÂvoÂje uĹž neÂteiÂsÄ—ÂtÄ… verÂtiÂmÄ… Ĺžmo gĹł dirbÂti tam tikÂrÄ… darÂbÄ…, teikÂti tam tikÂras paÂslauÂgas, ÄŻskaiÂtant elÂgeÂtaÂvi mÄ…, paÂnauÂdoÂjant fiÂziÂnÄŻ smurÂtÄ…, gra siÂniÂmus, apÂgauÂlÄ™, greÂsia bauÂda arÂba laisÂvÄ—s apÂriÂboÂjiÂmas, arÂba areĹĄÂtas, ar ba laisÂvÄ—s atÄ—ÂmiÂmas iki treÂjĹł meÂtĹł. UĹž verÂt iÂmÄ… ĹžmoÂg Ĺł dirbÂt i ar teik ti paÂslauÂgas verÂg iÂjos ar kiÂtoÂk ioÂmis neÂĹž moÂn iĹĄÂkoÂm is sÄ…ÂlyÂgoÂm is greÂsia areĹĄÂtas arÂba laisÂvÄ—s atÄ—Âm iÂmas iki aĹĄÂtuoÂneÂriĹł meÂtĹł.
PraeitÄ… mÄ—nesÄŻ visus televizijos ĹžiĹŤrovus „Cgates“ pradĹžiugino viena populiariausiĹł „Discovery“ grupÄ—s programĹł – „Investigation Discovery“, o maĹžylius – ĹĄmaikĹĄÄ?iÄ…ja „Nickelodeon“. „Pagaliau turime galimybÄ™ smalsiems mĹŤsĹł ĹĄalies gyventojams pristatyti daugiau nei deĹĄimtmetÄŻ pasaulyje transliuojamÄ… „Investigation Discovery“, pelniusiÄ… vienos populiariausiĹł paĹžintiniĹł programĹł vardą“, – sako „Cgates“ Rinkodaros departamento vadovas Vygantas Tutlys. Ĺ ios programos ĹžiĹŤrovai gali mÄ—gautis tokiomis laidomis, kaip „GatviĹł patrulis“, „Pradingę“, „Tikri nusikaltimai su Afrodite DĹžons“ ir kt. Dabar „Cgates“ skaitmeninÄ—s televizijos ĹžiĹŤrovai pagrindiniame rinkinyje mato net 10 paĹžintiniĹł programĹł: kartu su „Travel Channel“ aplanko ÄŻspĹŤdingiausius Ĺ˝emÄ—s kampelius, ĹžiĹŤrÄ—dami „National Geographic Channel“, „Nat Geo Wild“ bei „Animal Planet“ iĹĄ arÄ?iau susipaŞįsta su ÄŻvairiomis civilizacijomis ir laukinÄ—s gamtos subtilybÄ—mis, per istorijos ĹĄimtmeÄ?ius juos skraidina „History Channel“. Pagrindinis televizijos „Cgates“ brangakmenis – kanalĹł grupÄ—s „Discovery“ kolekcijos rinkinys: „Discovery Channel“,
ď Ž ÄŽvairovÄ—: ;Ra ]N V[aV[VĂş ]_\T_NZĂş  :VX_\cV`Na\` AC• `XNVaZR[V
[Ă›` aRYRcVgVW\` VĂ_\cNZ`
„Discovery Science“, „Discovery World“, „Discovery TLC“ ir „Investigation Discovery“. Kol maĹžieji televizijos ĹžiĹŤrovai dĹžiaugiasi programos „Nickelodeon“ rodomais jau pamÄ—gtais animaciniais serialais „Kempiniukas PlaÄ?iakelnis“, „Madagaskaro pingvinai“, „Kung fu panda“ ar kt., jĹł mamytÄ—s, vertinanÄ?ios stiliĹł ir besiĹžavinÄ?ios garsiausiais uĹžsienio televizijĹł serialais ar ďŹ lmais, lepinasi ĹžiĹŤrÄ—damos programÄ… „Sony Entertainment“ ar pramoginÄ™ stiliaus, moteriĹĄkĹł paslapÄ?iĹł ir gyvenimo bĹŤdo programÄ… „Discovery TLC“. Naujiems klientams – ir nuolaida, ir dovana
Žiōrovai, iki ťiol nespėję pasirōpinti skaitmenine televizija savo namuose, turėtų suskubti ir iki
balandĹžio 30 d. pasinaudoti specialiu „Cgates“ pasiĹŤlymu: uĹžsisakius skaitmeninÄ™ televizijÄ… bus galima ne tik mÄ—gautis iĹĄskirtinÄ—mis programomis, bet ir sutaupyti iki 40 proc. SkaitmeninÄ™ televizijÄ… uĹžsisakiusiems klientĹł aptarnavimo salone dovanĹł atiteks linksmĹł animaciniĹł ďŹ lmĹł ir kompiuteriniĹł ĹžaidimĹł vaikams DVD rinkinys. Ĺ ios permainos – ne paskutinÄ—s geros naujienos bendrovÄ—s klientams. „AtsiĹžvelgdami ÄŻ savo klientĹł poreikius, kurie nori matyti iĹĄskirtines programas ir ÄŻdomiai leisti laisvalaikÄŻ, ateityje toliau planuojame investuoti ÄŻ programĹł turinÄŻ bei jĹł kokybę“, – sako „Cgates“ Rinkodaros departamento vadovas. „Cgates“ paslaugas teikia Vilniaus, Kauno, Alytaus, MarijampolÄ—s, Ĺ ilutÄ—s, VilkaviĹĄkio ir PR Lentvario gyventojams.
6
šeštadienis, kovo 16, 2013
savaitė
Naujas popiežius ir viltys
Kitoks žvilgsnis
Pilna įvykių savaitė
Saulius Tvirbutas
s.tvirbutas@kaunodiena.lt
I
šrinkus naująjį popiežių visa me pasaulyje žmonės išsako savo lūkesčius, viltis, dalija si pirmaisiais įspūdžiais iš jo pasakytos kalbos Šv.Petro bazi likos balkone. Pasidomėjome, ko tikisi ir laukia iš pontifiko Pran ciškaus žinomi lietuviai.
Poetas Kęstutis Navakas
N
egaliu nepaminėti mane sukrėtu sio įvykio – tragiškos Irenos Matijo šaitienės žūties. Kaip taip?! Nuosta bus žmogus sudužo į dulkes. Neįma noma patikėti. Prisimenu, kad taip žuvo ir viena mano mėgstamiausių dainininkių – Sandy Den ny – tačiau čia kiek skaudžiau, nes arčiau. Nuo širdi užuojauta šios puikios moters šeimai, ma nau, būtų pačiu laiku. Ją ir noriu pareikšti. Kita tema, žinoma, Kovo 11-oji, viena svarbiau sių datų mūsų valstybei. Tačiau diena, turinti sujungti visus Lietuvos Respublikos piliečius, vis labiau ima juos skirti. Kalbu apie garsiąsias eitynes plazdant ne tik trispalvėms, bet ir juo doms vėliavoms su kaukolėmis ir nacių atribu tika. Lietuva visada buvo daugiatautė valstybė, tik dabar ji tampa vis labiau monoetninė, todėl
„Rusija – rusams“ yra programi nis caro Aleksandro III šūkis. šūkiai „Lietuva – lietuviams!“ yra mažų mažiau siai vaikiškai neatsakingi. Jei paliktume Lietu vą tik su tuo, kas čia padaryta lietuvių, tektų nu griauti ne tik Pažaislį, bet ir visą Vilniaus baro ką. Trakų karaimams Vytautas Didysis yra ne mažiau svarbus nei mums, lietuviams, tad ko dėl jie negalėtų eiti tose Kovo 11-osios eitynėse greta „tikrųjų“ lietuvių. Todėl, kad lietuviškumas bandomas uzurpuoti vokiškojo arijiškumo pa vyzdžiu. Vilniaus žydai irgi paminėjo Kovo 11ąją rinkdamiesi sinagogoje, kurioje puikus teno ras Rafailas Karpis giedojo Lietuvos himną. Ko dėl šie Lietuvos piliečiai ir patriotai negalėjo eiti Gedimino prospektu su visais? Todėl, kad „Lie tuva – lietuviams!“ ir eitynėse matysime ponus Murzą, Uoką, Gražulį, Mažoną, Čekutį, Paleckį ir t.t. Žinoma, ten buvo ir tikrų patriotų, atėjusių išreikšti pagarbą savai valstybei. Tačiau eiti ko lonoje, kurioje figūruoja anksčiau suminėti as menys, niekad nesiryžčiau. Ir – kaip nustebtų ei tynių dalyviai, sužinoję tikrąsias šūkio „Lietuva – lietuviams, lietuviai – Lietuvai!“ šaknis. Dabar manoma, kad tai parašė Vincas Kudirka. Deja, ne, jam pakako išversti, pritaikant Lietuvai. Šio šūkio šaknys (baisu net pasakyti) rusiškos. „Ru sija – rusams!“ yra programinis caro Aleksand ro III šūkis, vėliau papildytas ir antruoju sandu – „rusai – Rusijai!“ Jei kas nori pasigilinti į šio šūkio istoriją, štai nuoroda: http://statehistory.ru/3194/ Rossiya-dlya-russkikh--Istoriya-lozunga/ Kitų metų Kovo 11-osios eitynėse noriu eiti su Lietuvos trispalve, tačiau be tų žmonių, kurie šią svarbią datą bando privatizuoti kitų Lietu vos žmonių sąskaita. informacija:
302 250
Gintaras Vitkus
Jėz uit ų draug ijos Lietuvos ir Latv ijos vadovas (prov inciolas)
K
aip ir kiekv ieną katal i ką mane apėmė didelis džiaugsmas suž inojus, kad vėl turime popiežių. Ypač daug džiaugsmo suteikė ži nia, kad Šventasis Tėvas yra jėzui tas. Taip pat pajutau dėk ing umą, kad jis priėmė šią tarnystę sudėtin gu pasaulyje metu. Jo pasirinktas Pranciškaus vardas leidžia tikėtis, kad jis dirbs Praciškaus Asyž iečio dvasia. Tai rodo tam tikrą popie žiaus veiklos kryptį – įsipareigojimą atnaujinti Bažnyčią ir solidarizuotis su paprastais žmonėmis, ir ypač su vargstančiaisiais. Manau, šis popie žius sieks didesnio teisingumo, ma žesnio turtinio atotrūkio tarp socia linių grupių, turtingų ir skurstančių valstybių. Jėzuitai visada buvo pa sirengę paklusti Šventajam Tėvui, eiti, kur reikia dialogo tarp Bažny čios ir pasaulio, tikėjimo ir kultūros, mokslo ir religijos, su kitų tikėjimų žmonėmis. Bažnyčia šiais laikais tu ri būti artima žmogui, padėti jam su sivokti ieškant gyvenimo prasmės sudėt ingame šiuolaik in iame pa saulyje.
Mairon io literat ūros muz iejaus direktorė
darbai, žodžiai užėmus popiežiaus sostą. Bažnyč ia vis ada steng ias i eit i ko ja kojon su laik u. Be abejo, pag rin dinės doktr inos išl ieka, bet reik ia priimt i ir naujus išš ūk ius. Vis ais amž iais Bažnyč ia sug eb ėj o pri sit aik yt i prie pok yč ių. Neman au, kad reikėt ų pas iduot i spaud imui naudot i bažnyč ioj e šou elemen tus, kaip tai popul iar u kai kur iose protest ant iškos e konfes ij os e. Ka tal ik ų Bažnyč ia tur i išs augot i pa grind ines nuostatas, fundamenta lias vert ybes.
Taip pat nor isi, kad Bažnyčia būtų atvira. Kiek teko pasidomėti, popie žius Pranciškus yra bendraujantis, paprastas. Jis gal i užmegzt i ger us ryšius ir su kitų relig ijų lyderiais. Manau, šis popiežius vienys Bažny čią, padės jai atsinaujinti. Jis yra pa sakęs, kad be dvasin io atsinaujin i mo Bažnyčia gal i virst i gail iaširde nevyriausybine organizacija. Viliuosi, kad šis popiežius aplankys ir mūsų šal į kaip Jonas Paulius II.
Evaldas Vitulskis Kauno ark ikatedros baz il ikos klebonas
L
abai susidomėjusi sekiau, koks bus naujasis popie žius, kaip jis atrodys. Jis yra labai charizmatiškas, šiltas. Atkreipt inas dėmesys į jo vardo pasirinkimą. Daug domėjau si Pranciškumi Asyžiečiu, kuris išsi skyrė rūpinimusi vargšais. Tik iuos i, kad dab art in is Pranc iš kus ats ig ręš ir į jaun im ą, ieškos su juo glaudesn io ryš io. Šiuo me tu kat astrof išk ai maž ėj a nor in reklamos skyrius:
Kasdienė prenumerata 1 mėn. – 26 (13*) Lt
ISSN 1392-7639 ©1992-2007 UAB „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius. Tel. (8 5) 262 4242.
laikinai einantis „Diena media news“ vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis „Kauno dienos“ Vyriausioji redaktorė Jūratė Kuzmickaitė Vyr. redaktoriaus pavaduotojai: Arūnas Andriuškevičius – 302 252 Violeta Juodelienė – 302 260
„Diena media news“ generalinis direktorius Laimutis Genys
čiųj ų stud ij uot i sem in ar ij oj e. Jau dab ar reg ionuos e trūkst a kleb o nų, jiems tenk a apt arn aut i ne vie ną parapij ą, o tai trukdo art im iau bendr aut i su tik inč iais iais. Kat a lik ų Bažnyč iai būt in a keist is ir la biau taik yt is prie naujojo laiko, bū ti lankstesnei. Tik tad a bus išs au got as tikėjim as.
„LaPresse“ nuotr.
Aldona Ruseckaitė
E. paštas redakcija@kaunodiena.lt
„Kauno dienos“ redakcija Kęstučio g. 86, 44296 Kaunas. Faksas 423 404.
Autoritetas: su popiežiumi Pranciškumi siejama nemažai vilčių.
MIESTO NAUJIENOS: Tadas Širvinskas – Mantas Lapinskas – Vilija Žukaitytė – Saulius Tvirbutas – Virginija Skučaitė – Jurgita Šakienė – TEISĖTVARKA: Diana Krapavickaitė –
K
Audrys Karalius
iekv ienas kat al ik as ti kisi, kad popiež ius bū tų priimtinas, paprastas, tikras autoritetas mums visiems. Juk jis turi būti maldos, ti kėjimo pavyzdys, lyderis. Popiežius atstovauja katalikų bendruomenei, bendrauja su kitų tikėjimų, konfesi jų atstovais. Manau, naujasis ponti fikas yra paprastas ir atsidavęs mal dai žmogus. Matysime, kokie bus jo
302 230
Platinimo tarnyba: 302
Architektas
Kęstutis Ignatavičius Kauno ceremon imeistras
L
aukėme jo išr ink imo. Pir mas jo pasirodymas buvo mielas, nuoširdus. Dabar mūsų robot iz uota, kom piuterizuota visuomenė nustumia į antrą planą moralines vertybes.
242
Prenumeratos skyrius: 302
244
3 mėn. – 69 (39*) Lt Tik šeštadienio prenumerata 1 mėn. – 9 (6*) Lt 302 266 302 251 302 273 302 262 302 267 302 261 302 243
LIETUVA, Ekonomika: Justinas Argustas –
Menas ir Pramogos: (8 5) 219 1381
PASAULIS: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Valentinas Beržiūnas – (8 5) 219 1387 SPORTAS: Romas Poderys – Marius Bagdonas – Balys Šmigelskas –
302 258 302 259 (8 5) 219 1383
Enrika Striogaitė –
302 272
FOTOKORESPONDENTAI: Andrius Aleksandravičius – Artūras Morozovas – Tomas Ragina –
302 269 302 269 302 269
302 263
http://www.kaunodiena.lt * prenumeratos kaina laikraštį atsiimant redakcijoje
TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1380
Ratai:
NAMAI: Vereta Rupeikaitė –
Sveikata: Marijana Jasaitienė –
M
an didelis autoritetas buvo Jonas Paulius II. Jis man buvo idealas, tobulas žmog us. Jis daug padėjo ir Lietuvai. Asmen iš kai jaučiau jo artumą, ryšį, o ir dabar dažnai jį prisimenu. Galiu tik tikėtis, kad šis popiež ius bent kiek prilygs Jonui Pauliui II.
302 265
Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Indeksas 0041. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėmis
Arūnas Andriuškevičius –
302 260
aukštyn žemyn: Marijana Jasaitienė – Darius Sėlenis – Laima Žemulienė –
302 263 302 276 (8 5) 219 1374
ASMENINIAI SKELBIMAI: 302 231, 302 202, faksas 321 717 skelbimai@kaunodiena.lt
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS:
SKELBIMŲ IR PRENUMERATOS SKYRIUS (Vytauto pr. 23) mob. 8 655 45 114
302 234, 308 862, 308 863, 308 864, 302 230 reklama@kaunodiena.lt
PRENUMERATOS SKYRIUS: 302 244
pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 22 590.
PLATINIMO TARNYBA: 302 242, 302 228
7
šeštadienis, kovo 16, 2013
lietuva kaunodiena.lt/naujienos/lietuva
Komitete – tyli rokiruotė Justinas Argustas j.argustas@diena.lt
Kaltinamoji Darbo partijos (DP) juo dosios buhalterijos byloje parlamen tarė Vitalija Vonžutaitė tyliai aplei do Seimo Europos reikalų (ERK) ko mitetą. Kalbama, kad Seimo narei ERK dirbti buvo nuobodu.
Išlaikytinės: didžioji dalis partijų pinigų – asignavimai iš valstybės biudžeto.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Partijų pajamos – milijonai Didžiųjų Lietuvos politinių partijų pajamos pernai siekė milijo nus litų. Konservatoriai turėjo per 8 mln. litų, socialdemokra tai – per 5 mln. litų, Tvarkos ir teisingumo partija – apie 3 mln. litų pajamų. Tokius duomenis partijos pateikė savo metinės veiklos finansinėse ataskaitose. Vakar buvo paskutinė diena Vyriausiajai rinkimų komi sijai pateikti šias ataskaitas. Tėv yn ės sąj ungos-Liet uvos krikščionių demokratų ataskai toje nurodoma, kad partija pernai turėjo 8 404 530 litų pajamų, iš jų 2,54 mln. litų sudarė paskolos. Valstybės biudžeto asignavi mų dalis konservatoriams siekė 5 141 901 litą, partijos nario mo kesčio buvo surinkta 174 821 litas, skirtos 1 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalies – 543 948 litai. Partija nurodo pernai iš Šiau lių banko paėmusi paskolas: kovo 29 d. – 1,25 mln. litų, rugsėjo 6 d. – 1,29 mln. litų. Lietuvos socialdemokratų parti jos ataskaitoje pateikiami duome nys, kad per 2012 m. partija gavo 5 330 564 litus pajamų. Didžiąją jų dalį sudaro valstybės biudžeto asig navimai – 3 466 020 litų. Iš parti jos nario mokesčio socialdemok
ratai surinko 672 823 litus, skirto 1 proc. GPM – 344 035 litus. Socialdemokratai taip pat yra gavę 800 tūkst. litų paskolą iš jau uždaryto Ūkio banko. Paskola bu vo paimta pernai lapkričio 17 d. Tvarkos ir teisingumo partija iš viso pernai gavo 3 663 025 litus. Valstybės biudžeto dotacijos da lis siekia 2 612 172 litus, partijos nario mokesčio suma – 246 743 litus, 1 proc. GPM – 124 110 litų. Taip pat partija yra gavusi 680 tūkst. litų paskolą, nurodoma, kad partija Ūkio bankui yra sko linga 470 tūkst. litų. Lietuvos lenkų rinkimų akci ja ataskaitoje nurodo 2012 m. tu rėjusi 1 647 747 litus pajamų, iš jų – biudžeto dotacija siekia 1 318 796 litus, surinkto partijos nario mo kesčio suma – 111 585 litus, o iš 1 proc. GPM partija surinko daugiau nei nario mokesčio – 217 366 litus. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų są junga nurodo pernai gavusi 1 251 670 litų pajamų, iš jų biudžeto do
Po kelių ERK posėdžių DP atstovė V.Vonžutaitė, regis, suprato, kad europiniai reikalai – ne jai, ir ko mitetą apleido. Komitete dirban tys parlamentarai pastebėjo, kad V.Vonžutaitei posėdžiuose svars tomos temos ne itin rūpėjo, jokios iniciatyvos parlamentarė nerodė, tad toks teisiamos parlamentarės sprendimas jų nenustebino. „Aš tikrai komiteto neapleidau. Apsisprendėme pasikeisti ir dele guoti čia Virginiją Baltraitienę“, – tiek dienraščiui tepasakė V.Vonžu taitė. Kas lėmė jos apsisprendimą, DP atstovė nepaaiškino.
Kiek konkretesnė buvo jos ko legė Loreta Graužinienė, taip pat dirbanti ERK. „Ne visi naujai atė ję į Seimą žino savo darbų kryptis. Natūralu, kad visų pirma vienur užsirašo, paskui persigalvoja. Kiek žinau, ji (V.Vonžutaitė – red. past.) pasisiūlė pasikeisti. Buvo dvi vie tos, tai mes su V.Baltraitiene perė jome. Gal V.Vonžutaitė nori gilin tis į kurią nors kitą sritį?“ – sakė parlamentarė. ERK pirmininkas socialdemok ratas Gediminas Kirkilas priminė, kad V.Vonžutaitė dalyvavo tik ke liuose ERK posėdžiuose. „Kokios nors ypatingos iniciatyvos nerodė. Gal DP frakcija suprato, kad reikia deleguoti labiau patyrusių. Komi tete darbo daug. Be to, mes posė džiaujame ne tik trečiadieniais, kaip kiti komitetai, bet ir penkta dieniais“, – aiškino G.Kirkilas. Šiuo metu pirmąsyk į Seimą iš rinkta V.Vonžutaitė dirba tik Seimo Biudžeto ir finansų komitete.
tacija siekė 1 074 181 litą, iš parti jos nario mokesčio surinkta 21 068 litai, skirta 1 proc. GPM dalis su daro 63 220 litų, dar partija yra ga vusi 92 tūkst. litų paskolą. „Drąsos kelio“ partija nurodo pernai turėjusi 17 932 litus paja mų, iš jų 14 363 litai skirta 1 proc. GPM dalis, nario mokesčio su rinkta 3564 litai. Pernai įkur ta „Drąsos kelio“ partija į valsty bės biudžeto dotaciją pretenduoja tik po spalio mėnesio rinkimų, kai perkopė 3 proc. barjerą valstybės asignavimams gauti. KD, BNS inf.
8,4 mln. litų pernai turėjo konservatoriai.
Pasirinkimas: vos po kelių komiteto posėdžių Darbo partijos narė
V.Vonžutaitė, regis, suprato, kad europiniai reikalai – ne jai.
„Fotodienos“ / Ievos Budzeikaitės nuotr.
PREKYBA KIETUOJU KURU:
ĩ Akmens anglys, medžio pjuvenų briketai, durpių briketai. ĩ Medžio pjuvenų granulės, malkos.
Vaidoto g. 1, tel. (8 37) 746 419.
Komisarą iškvietė ant kilimėlio Seimo Tvarkos ir teisingumo frak cija penktadienį generaliniam po licijos komisarui Sauliui Skverne liui išsiuntė kvietimą atvykti į ar timiausią Seimo plenarinį posėdį atsakyti į klausimus dėl pastarojo meto rezonansinių įvykių.
Anot Tvarkos ir teisingumo frak cijos, neseniai nutikę incidentai su buvusiu Lietuvos futbolo federa cijos prezidentu Liutauru Varana vičiumi, baltarusių klubo „Siab ryna“ vadovu Romanu Voinickiu, šeimos tragedija Dituvoje bei dau gelis kitų nutikimų „kelia nerimą ir rodo, kad situacija Lietuvoje vis sudėtingėja“. Per kelias pastarąsias savaites Kaune buvo užpultas ir sumuš tas buvęs Lietuvos futbolo fede
racijos prezidentas L.Varanavi čius, Vilniuje rastas nukankintas ir nužudytas Baltarusijos tauti nės mažumos Lietuvoje visuo menininkas Romanas Voinickis, Klaipėdos rajone laiku nesulau kusi policijos pagalbos nuo savo vyro rankos žuvo keturių maža mečių vaikų mama. Vykstant Seimo sesijai antra dieniais per Vyriausybės pusva landį į Seimo narių iš anksto raštu pateiktus klausimus turi atsaky ti atskiri Vyriausybės nariai, vals tybės kontrolierius, kiti valstybės institucijų vadovai, kuriuos ski ria Seimas arba kuriems paskir ti reikalingas Seimo pritarimas, taip pat kiti valstybės institucijų vadovai, išskyrus teisėjus. KD, BNS inf.
Kovo 22 d., penktadienį, 18 val. Kauno valstybinėje filharmonijoje
Richardo Vagnerio metams
KAUNO MIESTO SIMFONINIS ORKESTRAS
(orkestro vadovas Algimantas Treikauskas, vyr. dirigentas Imants Resnis)
Solistė SIGUTĖ STONYTĖ (sopranas) Dirigentas MODESTAS PITRĖNAS
Iškvos: Tvarkos ir teisingumo
frakcija nori, kad generalinis policijos komisaras S.Skverne lis atsakytų į klausimus apie pa staruoju metu visuomenę su krėtusius nusikaltimus.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Programoje Richardo Wagnerio kūriniai: Dainų ciklas balsui ir orkestrui „5 Mathilde Wesendock dainos“; Operos „Lohengrinas“ „3-iojo veiksmo įžanga“; Operos „Meisterzingeriai“ uvertiūra; F. Liszt - „Les Preludes“ Globėjas
Kauno miesto savivaldybė Rėmėjai:
8
šeštadienis, kovo 16, 2013
lietuva kaunodiena.lt/naujienos/lietuva
Kraustymosi nuotaikos Andrejus Žukovskis a.zukovski@diena.lt
Atrodo, viena seniausių Lietuvos įkalinimo įstaigų skaičiuoja pasku tinius savo gyvavimo metus – dar šiemet turėtų paaiškėti, kuri įmo nė imsis 100 mln. litų vertės Lukiš kių kalėjimo komplekso iškeldini mo į Pravieniškes darbų. Greitai: po šiek tiek ilgiau nei pusvalandį trukusio sutrikimo, banko
skyrių, bankomatų ir mokėjimo kortelių veikla buvo atnaujinta.
Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.
Sutriko „Swedbank“ bankomatų veikla Andrejus Žukovskis a.zukovski@diena.lt
Penkt ad ien io pop iet ę pradėjo strigti „Swedbank“ elektroninės bankininkystės kanalų veikla.
Dėl sutrikimų tūkstančiai klien tų negalėjo išsigryninti pinigų iš „Swedbank“ bankomatų, nebu vo galima ir atsiskaityti šio banko mokėjimo kortelėmis. Be to, din go ryšys visuose bankų skyriuo se. „Dėl tinklo įrangos sutrikimo
vakar ilgiau nei pusvalandį buvo sutrikusi „Swedbank“ elektroni nės bankininkystės kanalų veikla. Dabar banko klientai jau gali nau dotis visomis banko paslaugomis, kaip įprastai. Atsiprašome už ne patogumus“, – dienraščiui vakar sakė „Swedbank“ Korporatyvinių reikalų departamento komunika cijos projektų vadovė Orinta Bar kauskaitė. Tiesia, vėliau trikdžiai nesiliovė. Banko atstovai pranešė, jog deda visas pastangas, kad su tvarkytų sistemos veiklą.
Iki 2013 m. pabaigos turėtų baigtis nuo pernai vasaros užtrukusios vie šojo pirkimo procedūros ir pagaliau paaiškėti, kas taps Lukiškių kalėjimo iškeldinimo konkurso laimėtoju. Paraiškas dalyvauti konkurse yra pateikusios penkios įmonės: Pane vėžio statybos trestas (PST), „Han ner“, „City service“, „Bendras verslas“ ir „Pilies projektai“. Ka lėjimų departamento direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Širvaitis pa sakojo, kad, paaiškėjus nugalėtojui, šis turės rekonstruoti keturis ne naudojamus Pravieniškių kalėjimo pastatus, kuriuose bus įrengtas 320 vietų kalėjimas, o vėliau 25 metus juos prižiūrėti. „Tikimės, kad iki metų pabaigos paaiškės nugalėtojas. Jis turės pa tobulinti esamą projektą, pateik ti savo siūlymus ir pastatyti nau ją kalėjimą Pravieniškėse. Patalpas įmonė turės prižiūrėti dar 25 me
Planai: naujojo kalėjimo pasta
to statybas planuojama baigti tik 2016-aisiais, tačiau tikimasi, kad Lukiškių kalėjimo iškeldini mo konkurso nugalėtojas paaiš kės jau šiemet.
Margaritos Vorobjovaitės nuotr.
tus. Planuojame, kad statybos bus baigtos ir kaliniai į naujas patal pas bus iškeldinti iki 2016-ųjų“, – dienraščiui teigė K.Širvaitis. Pagal esamą Vyriausybės strateginį pla
ną iki 2017 m. iš Lukiškių kalėji mo teritorijos turėtų išsikraustyti visos su kalėjimu susijusios įstai gos. Tačiau, žinia, planai gali keis tis ne į gera. 2011 m. Vyriausybės strategijoje kalėjimą buvo ruošia masi iškeldinti iki 2014 m., tačiau vėliau šie planai buvo pakoreguoti ir terminas pratęstas dar trejiems metams. Vis dėlto K.Širvaitis teigė ti kįs, kad su kalinių kraustymusi bus pradėti ir ligoninės bei tardy mo izoliatoriaus iškeldinimo dar bai. Kada galėtų prasidėti 2,25 ha ploto teritorijos ir joje esančių ka lėjimo statinių privatizacijos pro cesas, Kalėjimų departamento at stovas prognozuoti nedrįso. „Kalbėti apie privatizaciją bus galima tik tada, kai visos įstaigos iš čia išsikels. Iki 2016 m. iškėlus ka linius, atsilaisvins 20 proc. teritori jos, bet juk negalėsime jos parduo ti, kol neišsikels ligoninė ir tardymo izoliatorius“, – sakė pašnekovas. Pagal Vyriausybės patvirtin tą planą Lietuvoje numatoma iš kraustyti dar tris įkalinimo įstaigas ir šešias rekonstruoti. Be Lukiškių kalėjimo Vilniuje, iš miestų cent ro būtų iškeldinti pataisos namai Marijampolėje, tardymo izoliato rius Šiauliuose ir moterų pataisos namai Panevėžyje.
9
šeštadienis, kovo 16, 2013
ekonomika
Piramidės turtų paslaptis – du litai Sukčiai toliau sėkmingai naudojasi jau daugiau nei šimtmetį gyvuojančiu triu ku pinigams iš lengvatikių išvilioti. „Inves tuok 2 litus ir uždirbk tūkstančius be dide lio vargo“, – tokių skelbimų pilna interneto portaluose. Specialistai pabrėžia – tai ele mentarus sukčiavimas. Milda Skiriutė
m.skiriute@diena.lt
60 tūkstančių – per 80 dienų?
Įvairiuose interneto portaluose vėl pradėti platinti skelbimai, kuriuose siūloma be didelio vargo užsidirbti įspūdingas pinigų sumas. Nurodoma, kad užtenka inves tuoti 2 litus ir tavo sąskaita pasipil dys nuo 1 tūkst. iki 60 tūkst. litų. Pabrėžiama, kad norint užsi dirbti nereikia pastangų. Užtenka 2 litus pervesti į nurodytas šešias sąskaitas. Tada vietoj paskutinės sąskaitos reikia įrašyti savo są skaitos numerį ir išplatinti skel bimą ne mažiau kaip 200 interne to portalų. Nurodoma, kad į šį žaidimą gali ma įtraukti ir savo artimuosius. Skelbimą platinantys žmonės tvirtina, kad pinigai į sąskaitas pra deda kapsėti labai greitai. Vienas tokių laimingųjų tvirtino, kad į jo sąskaitą vos per porą sa vaičių buvo pervesta 2 tūkst. litų. Antra tiek – dar po trijų savaičių. „Po pusantro mėnesio turėčiau būti uždirbęs apie 16 tūkst. litų ir ši suma toliau didės, o viskas pra sidėjo nuo 12 litų“, – teigė vienas skelbimo platintojų. Skelbimuose nurodoma, kad 60 tūkst. litų galima užsidirbti per 40–80 dienų. Masina įkvepianti istorija
Interneto portaluose platinamuo se skelbimuose pabrėžiama, kad tai ne apgaulė. Visur pasakojama ta pati atvira ir įkvepianti istorija. „Susigundžiau, pradėjau veikti ir žiūrėti, kas iš to išeis. Iki šiol ne tikėjome internetinėmis nesąmo nėmis, kai skelbiama apie lengvus pinigus. Tačiau vis badydavo akis skelbimai apie išleistus 12 litų. Pa maniau, tiek to – loterijos bilie tams išleidžiu daugiau, nors nieko
Komentaras
Raimundas Vaitiekūnas Rinkodaros patarėjas
Š
is triukas yra labai senas. Jis naudojamas ne tik bandant užs id irbt i. A.Smetonos lai kais šis triukas buvo vad ina mas „veln io lenciūgėl iu“. Tai yra kla sik in ė, pap rast a mult im arket ing o schema, kur i atsirado praėjusio šimt meč io prad žioje. Ji naudojama įvai riems tiksl ams. Pris imenu, mok yk loj e pan aš iu princ ipu vien i kit iems
nelaimiu“, – tvirtinama skelbime. Skelbimo rašytojas toliau pasakojo, kaip vieną vakarą pervedė po 2 li tus į nurodytas sąskaitas, tada vie toj paskutinės įrašė savo ir išplati no įvairiuose interneto forumuose bei portaluose.
Stasys Girdzijauskas:
Kadangi į šį žaidimą reikia įtraukti vis dau giau žioplių, piramidė greitai sugriūva.
„Tikėjausi, kad tuoj pradės byrėti pinigai, tačiau taip nebuvo. Sąskai ta kelias dienas po skelbimo išpla tinimo buvo tuščia. Pamaniau, kad likau apgautas ir tik sugaišau laiką. Numojau ranka ir pamiršau tuos 12 litų. Po mėnesio sugalvojau prisi jungti prie sąskaitos, o ji buvo pa sipildžiusi tūkstančiu litų“, – tei giama skelbime. Toks pat tekstas yra ir kituose platinamuose skel bimuose. Susižavėjo daug žmonių
Po įkvepiančios istorijos skelbi muose nurodoma instrukcija, ką daryti, ir šešios sąskaitos, į kurias reikia pervesti po 2 litus. Net atskleidžiama, kaip apgau ti elektroninę banko sistemą, kad būtų galima padaryti pavedimą be gavėjo vardo pavardės. Šiame lau kelyje patariama įrašyti bet ko kį žodį. Pabrėžiama, kad ši sistema sėk mingai veikia visame pasaulyje dėl dalyvių sąžiningumo – visi esą tik paprasčiausiai daro paslaugą vie nas kitam. „Suprantu, kad šie pinigai ga li daugeliui padėti per ekonomikos siunt inėdavome atv ir uk us, buvo žai dimas ir su vad inamaisiais vagnor iu kais, kvepalais, ženkl iukais, kalendo riukais, degt uk ų dėž uč ių etiketėm is. Tok iu princ ipu kai kur iuos daikt us plat in anč ios įmonės renk a ir klien tų duomenų baz ę, pav yzd žiui, pa kvieč ia į vak ar ienę žmog ų ir jo pa praš o ats ivest i dar penk is draug us. Vėl iau pas tar ųjų papraš o nurodyt i dar penk ių žmon ių kontakt us. Žmo gui neuždraus i dalyvaut i įvair ios e žaid imuose. Čia jo pasir ink imas. Ta čiau nors ir kiek buvo tok ių žaid imų, neprisimenu, kad kas būt ų tap ęs lai ming u ar turt ing u. Pin ig ų rink imas tok iu principu yra neet iškas. Tač iau akivaizdu, kad, nors šis triukas atsira do sen iai, jis gajus ir šiais laikais. Tik konkreč iu laikmeč iu jam parenk a mos skirt ingos priemonės.
Apgavystė: interneto portaluose siūlomu lengvu uždarbiu susižavėję ir po 2 litus į nurodytas sąskaitas per
vedę žmonės pildo kitų sąskaitas, bet patys grąžos nesulaukia.
krizę“, – masinama skelbime. Ja me taip pat plačiai ir įtikinamai iš dėstoma, kaip ir kodėl pinigai pra deda kauptis sąskaitoje. Asmenų, kurie susigundys leng vu uždarbiu, ieškoma ir darbo skel bimų svetainėse. Akivaizdu, kad šia sistema yra susižavėję daug žmo nių. Skelbimai platinami vis skir tingais vardais, juose pateikiami skirtingų sąskaitų, telefonų nu meriai. Vis dėlto su šiuos skelbimus platinančiais žmonėmis susisiek ti nepavyko. Pateikti telefono nu meriai buvo išjungti arba nebega liojantys. Lengvų pinigų nebūna
Nors skelbimuose pateiktas leng vo uždarbio būdas viliojantis, spe cialistai pabrėžia, kad juo nereikė tų susigundyti. Tai senas triukas – finansų piramidė, kuri susikrau ti turtus padeda tik žaidimą pradė jusiems asmenims. Vilniaus universiteto Kauno hu manitarinio fakulteto Informa tikos katedros profesorius Stasys Girdzijauskas, ilgą laiką tyrinėjęs finansų piramides, patvirtino, kad internete siūlomas būdas lengvai užsidirbti yra tikras sukčiavimas, t. y. paprasčiausia finansų pirami dės versija. „Šiuo atveju naudojamas klasi kinis triukas. Galima sakyti, kad iš kiekvieno žmogaus pavagiama po 2 litus. Žinoma, kai kurie asme nys ir atsiima tuos pinigus. Tačiau reikia pabrėžti, kad kuo daugiau žmonių atgauna pinigus, tuo dau giau asmenų jie nesugrįš“, – tvir tino S.Girdzijauskas. Pasak profe soriaus, šioje situacijoje labiausiai
išlošia tie žmonės, kurie pradėjo šį žaidimą. Būtent pradininkai ir gali susirinkti tuos 60 tūkst. litų, apie kuriuos kalbama skelbime. „Kadangi į šį žaidimą reikia pri traukti vis daugiau žioplių, pira midė greitai sugriūva. Reikia žino ti tai, kad jei vienas žmogus šiame žaidime gavo tūkstantį litų, tai ki tas, norintis uždirbti tiek pat, tu rės pritraukti tiek pat daug žmo nių. 2 litai nėra didelis nuostolis, bet pinigus organizatoriai surin ko nesąžiningai“, – pabrėžė pro fesorius.
Vytauto Liaudanskio fotomontažas
našu į loteriją, bet ši yra oficialus dalykas, o finansų piramidė nele galu“, – tvirtino profesorius. S.Girdzijausko nuomone, pa saulinė krizė – taip pat piramidės principo, tik jos schema kur kas sudėtingesnė. „Prie jos privedė per akcijų bir žas, vertybinius popierius. Žmonės dar nesuvokia. Tokie žaidimai se ni, bet daliai visuomenės patrauk lūs. Jų atsisakyti neįmanoma, kaip ir alkoholio, nors visi žino, kad jis nesveika“, – tvirtino profesorius.
Krizė – gigantiška versija
S.Girdzijauskas pasakojo, kad yra kur kas sudėtingesnių finansų pira midės versijų. Viena tokių, kai vers lininkai imituodavo investavimą. Žmonės buvo gundomi inves tuoti dideles sumas pinigų – pa vyzdžiui, 10 tūkst. litų. Jiems buvo žadama mokėti didelius procentus, tačiau joks investavimas nevykda vo. Procentai būdavo mokami iš kitų pasiūlymu susigundžiusių as menų atneštų pinigų. „Taip statoma piramidė, kol ga liausiai nebėra žmonių, iš kurių būtų galima pritraukti pinigų. Ta da organizatoriai nebeturi iš ko mokėti palūkanų. Žmonės pradeda atsiimti pinigus, ir piramidė griū va. Laimi tik jos organizatoriai“, – pabrėžė mokslininkas. Atvejų, kai bandoma užsidirbti naudojantis finansų piramide, pa daugėja per krizę, tai populiariau sia šalyse, kuriose žmonės patiria skurdą. „Žmonės išgyvena nepriteklių, sunkiai verčiasi ir juos nesunku su vilioti tokiais triukais. Čia labai pa
Konsultacinė firma „SABELIJA“ kviečia Jus ir Jūsų darbuotojus į seminarą:
„LR DARBO TEISĖ – KĄ TURI ŽINOTI VADOVAS. TEISĖS AKTAI SUPRANTAMAI“ SEMINARO METU: 1. Pateiksime rekomendacijas, susijusias su darbo saugos ir sveikatos priežiūros įmonėse problemomis ir jų sprendimo būdais; 2. Turėsite praktinių pavyzdžių; 3. Turėsite galimybę pasikonsultuoti su lektoriais Jums aktualiais darbų saugos ir sveikatos klausimais. SEMINARO LAIKAS: 2013 m. kovo 21 d. SEMINARO PRADŽIA: 10.00 val. SEMINARO VIETA: UAB „Sabelija“, Uosio g. 10, Kaunas SEMINARO KAINA: 120 Lt + PVM REGISTRACIJA IR INFORMACIJA: tel. 8 37 310 410, e. paštu: info@sabelija.lt
10
šeštadienis, kovo 16, 2013
12p.
Sekvestravimas JAV Lietuvai poveikio neturės.
pasaulis Kas vyko už uždarų konklav pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis
Išdavystė! Slapti susitarimai! Pavydas! JAV žurnalas „Newsweek“ rašo apie gan dus ir sąmokslo teorijas, gaubiančias popiežiaus Pranciškaus išrinkimą. Koją pakišo saviškiai?
Dar prieš tai, kai balti dūmai Va tikano Šv. Petro aikštėje paskel bė apie naujo popiežiaus išrinki mą, Romoje ėmė sklisti gandai apie tai, kas vyko Siksto koplyčioje per ypač slaptą konklavą. Kol pasaulio žiniasklaida nagrinėjo kardino lo Jorge Mario Bergoglio biografiją ir jo kelią į Šventąjį Sostą, Vatika no ekspertai šnabždėjosi apie iš davystę ir slaptus susitarimus po Michelangelo freskomis ištapyto mis lubomis. Vieną populiariausių teorijų, kaip Jorge Mario Bergoglio buvo išrink tas popiežiumi, Italijos laikrašty je „La Stampa“ išdėstė pripažin tas Vatikano ekspertas Giacomo Galeazzi. Anot jo, rinkimų favoritu laikytą italą Angelo Scolą per pir mąjį balsavimą išdavė tautiečiai. G.Galeazzi tvirtina, kad aukščiausi Italijos kardinolai iš Romos kurijos griežė dantį ant A.Scolos. Vatikano valstybės sekretorius Tarcisio Ber tone ir Kardinolų kolegijos dekanas Angelo Sodano esą baiminosi, kad A.Scola sumenkins jų įtaką. Cituo damas anoniminį šaltinį G.Galeazzi teigė, kad A.Scolai koją pakišo se nas pavydas ir konkurencija. Vatikano ekspertas iš Italijos laikraščio „Corriere Della Sera“ Massimo Franco yra kitokios nuo monės. Anot jo, J.M.Bergoglio iš rinkimas yra kompromisas, tu rintis parodyti Lotynų Amerikos
katalikų bendruomenės stiprybę ir tai, kad Vatikanas yra pasiren gęs bent išbandyti ką nors iš ki to pasaulio krašto. Be to, J.M.Ber goglio tėvas buvo italas imigrantas Argentinoje, o tai turėjo nuramin ti tuos, kurie norėjo popiežiaus eu ropiečio arba italo.
Iš naujojo popiežiaus tikimasi reformų, kurios gali būti nepalankios kai kuriems Vatikano prelatams. Sukliudė vokiška kilmė
Kalbama, kad kitas favoritu laiky tas kardinolas iš Lotynų Amerikos – didžiausiai katalikų bendruome nei pasaulyje vadovaujantis brazi las Odilo Schereris – per rinki mus pasirodė prastai. Jis, vokiečių imigrantų sūnus, būtų buvęs tarsi Benedikto XVI kopija. Antras vo kietis iš eilės popiežiaus soste būtų nepatikęs italams, kurių antivokiš kas nuotaikas pastaraisiais metais pakurstė ekonomikos krizė Euro poje. Ekonomiškai Italija, palygin ti su stipria Vokietija, atrodo tikra autsaiderė. Popiežiui Pranciškui – 76-eri, todėl jo popiežiavimas tikriau
Paslaptis: Siksto koplyčioje per konklavą veikė ryšio slopintuvai, o kiekvienas kardinolas turėjo tarti visiško sla
siai netruks dešimtmečius. Todėl jo išrinkimą Vatikano ekspertas M.Franco vadina bandomuoju lai kotarpiu, kuris parodys, kaip sek sis vadovauti popiežiui ne euro piečiui. M.Franco šaltiniai taip pat tei gia, kad buvo sudarytas slaptas su sitarimas skirti Italijos kardinolui A.Scolai „paguodos prizą“ – portfelį Vatikano valstybės sekretoria te. Čia jam tektų sunkus darbas re formuojant Romos kuriją.
Palaikė abi Amerikos
Romoje taip pat kalbama, kad kar dinolai, kurie rėmė J.M.Bergoglio 2005 m., kai jis varžėsi su Josephu Ratzingeriu ir jam nusileido, pa galiau pasiekė savo. Esą jie grie žė dantį ant Benedikto XVI visus aštuonerius jo popiežiavimo me tus ir siekė per kitą konklavą žūt būt pasodinti į popiežiaus sostą sa vo žmogų. Šaltiniai Vatikane kalba, kad ar gentinietį J.M.Bergoglio tvirtai pa
laikė Amerikos kardinolų blokas, nes jis priklauso vienai iš dviejų Amerikų. Amerikiečiams esą pa tiko ir tai, kad jis nebuvo suteptas jokių skandalų, kurie pastaraisiais metais krėtė Katalikų bažnyčią, ir todėl turi daugiau galimybių „išva lyti namus“. Tiesa, J.M.Bergoglio biografij oje yra šešėlių, jis kaltinamas prisidė jęs prie Argentinos Purvinojo karo aštuntajame praėjusio amžiaus de šimtmetyje, bet jo vardas niekada
Popiežius mokykloje buvo „velniukas“ Keli dešimtmečiai prieš tai, kai tapo popiežiumi Pranciškumi, J.M.Ber goglio buvo velniukas, šokinėda vęs laiptais savo šimto metų senu mo mokykloje Buenos Airėse.
Būsimasis argentiniečių kardi nolas ir popiežius Gailestingumo mokykloje, kur būdamas devyne rių priėmė Pirmąją komuniją, šo kinėdamas laiptų pakopomis gar siai mokėsi daugybos lentelę, kaip prisiminė sesuo Martha Rabino (nuotr.). „Jis buvo velniukas, mažas vel niukas, labai išdykęs, kaip ir visi berniukai, – šypsodamasi sakė ši 71 metų vienuolė. – Kas būtų ga
lėjęs žinoti, kad jis taps popiežiu mi!“ Ryškų pėdsaką J.M.Bergoglio vaikystėje ir dvasiniame gyveni me paliko jo dievobaiminga mo tina ir vienuolės, tokios kaip se suo Rosa, jo pirmoji mokytoja. Jis dažnai ją aplankydavo iki pat jos mirties praėjusiais metais, sulau kus 101-ų. „Jis mėgdavo klausinėti sesers Rosos, koks buvo vaikystėje, ir se suo, kuri buvo sena, bet labai švie saus proto, atsakydavo: „Tu buvai velnias. Ar pasitaisei?“ O jis imda vo kvatoti“, – pasakojo M.Rabino. „Sesuo Rosa jam sakydavo: „Prisimenu, kad mokeisi daugy
bos lentelę ant laiptų, peršokda vai po dvi pakopas ir kartodavai: du, keturi, šeši. Tu nenuilsdavai“, – pasakojo ji. J.M.Bergogl io vaik yst ė pra bėgo Floreso rajone, o religi nį pašaukimą jis pajuto Floreso šv. Juozapo bazilikoje, kur vėliau kiekvienais metais vadovauda vo mišioms prasidedant Didžia jai savaitei. Šis kardinolas, sulaukęs 75-erių, įteikė popiežiui Benediktui XVI at sistatydinimo raštą, bet šis jį at metė, kaip prisiminė M.Rabino. „Atmesdamas jį jis pasielgė pranašiškai. J.M.Bergoglio ketino grįžti į Floresą. Jis man pasakė:
„Paskutines savo dienas praleisiu čia.“ Bet Benediktas XVI jam ne leido. Galbūt tai buvo Šventosios Dvasios įkvėpimas“, – sakė ji. Naująjį popiežių ši vienuolė pa vadino taktišku, romiu žmogumi, labai dvasingu, labai tvirtu, bet kukliu ir prieinamu. Pasak jos, J.M.Bergoglio ranka, labai smulkia rašysena, rašo ilgus laiškus, kurių pabaigoje visada priduria: „Melskitės už mane.“ „Dabar turime už jį melstis la biau nei bet kada, – sakė M.Ra bino. – Jis yra dovana Bažnyčiai, šviežio oro gurkšnis, tarsi atvėrus langus.“ BNS inf.
11
šeštadienis, kovo 16, 2013
pasaulis Kantrybė senka
Karo kaina
Sukliudė orai
Siriją krečiančiam pražūtin gam konfliktui vakar įžen gus į trečius metus, ES lyde riai, nusivylę diplomatijos ne sugebėjimu nutraukti kraujo liejimo, paragino apginkluoti sukilėlius, nors tam priešta rauja Rusija. Per pilietinį ka rą jau žuvo daugiau nei 70 tūkst. žmonių.
Artėjant dešimtosioms Ira ko karo pradžios metinėms JAV ekspertai paskelbė išva dą, kad per konfliktą žuvo 116 tūkst. civilių irakiečių ir per 4800 koalicijos karių. Daly vavimas kare Vašingtonui iki šiol atsiėjo 810 mlrd. dolerių, tačiau ši suma gali ilgainiui išaugti iki 3 trln. dolerių.
Dideli mitingai, kuriuos ke tinta surengti vakar minint Vengrijos nacionalinę die ną ir kurie laikomi išbandy mu vyriausybei, buvo atšauk ti dėl blogo oro. Šalčio ban ga užvertė sniegu didelę da lį šalies, sutrikdė susisiekimą ir paliko be elektros dešimtis tūkstančių žmonių.
avos durų?
Popiežiaus vaikystės meilė Popiež iaus Pranciškaus gyven imas galėjo pasukti visai kita kryptimi, jei jo vaik ystės meilė nebūt ų jo atstū musi. 76 met ų Amal ia Damonte, užaug usi tame pačiame Buenos Air ių Floreso rajone, kaip ir J.M.Bergoglio, prisipaži no praradusi žadą, kai jis buvo išrink tas popiež iumi. „Sust ingau prieš telev izor ių. Negalė jau patikėti, kad Jorge tapo popiež iu mi!“ – sakė į pensiją išėjusi žilaplaukė akiniuota moteris, tebegyvenanti už kelių dur ų nuo J.M.Bergoglio vaikys tapti kunigu. Jam pasisekė, kad pasa tės namų. kiau „ne“. Buvo 1948-ieji arba 1949-ieji, kai bū simasis popiež ius parašė jai laišką ir „Jis buvo labai man im i susižavėjęs. Kartu žaidėme gatvėse. Tuomet mū prisipaž ino norintis ją vesti. sų rajonas buvo ramus, labai graž us“, „Mums buvo po 12 ar 13 metų, ne dau – pasakojo A.Damonte. giau, – pasakojo A.Damonte. – Jis bu vo nuostabus. Jis buvo šaunus vaik i Anot moters, J.M.Bergoglio buvo šau nus berniukas, kilęs iš darbininkų šei nas.“ mos. „Tai buvo tik vienas laiškas, bet jis man kainavo antausį nuo tėvo, – tęsė „Tik iuosi, jis pasieks visa ko gera, ką moteris. – Jis rašė, kad nori mane ves turi savo širdyje“, – linkėjo popiežiaus ti ir nupirkt i man baltą namą, kur ia vaikystės simpatija. me galėtume gyventi kartu. Jis sakė, Tik ėt in a, kad A.Dam ont e neb uv o kad jeigu nepasakysiu „taip“, jis turės vien int el ė merg in a, kur ia jis buvo
aptumo priesaiką.
nebuvo minimas nei vaikų lyti nio išnaudojimo, nei „VatiLeaks“ skandaluose, kurie pakirto pasi tikėjimą Bažnyčia. Pasiryžęs keisti taisykles
Vienu pirmųjų Pranciškaus rū pesčių turėtų tapti dviejų tomų ataskaita raudonais viršeliais, sudaryta Benedikto XVI liepimu. Tai tyrimas dėl slaptų dokumen tų, kuriuos popiežiaus liokajus praėjusiais metais nutekino Ita lijos žurnalistui. Kitaip nei dalis kitų konklavos kardinolų, Pran ciškus šioje ataskaitoje neras savo vardo prie padarytų pažeidimų. Iš naujojo popiežiaus tikima si reformų, kurios gali būti nepa lankios kai kuriems Vatikano pre latams. O pirmosios Pranciškaus popiežiavimo dienos rodo, kad jis nusiteikęs keisti taisykles. Po pa sirodymo Šv. Petro bazilikos bal kone jis atsisakė būti laikomas aukštesniu nei kiti kardinolai. Vietoj specialaus popiežiui skirto automobilio su Vatikano nume riais jis važiavo autobusu kartu su kitais kardinolais. Kai priėmė kar dinolus Siksto koplyčioje, pontifikas nesėdo į sostą, o stovėjo, kai visi jį sveikino. Ketvirtadienio ry tą pasimelsti Pranciškus irgi va žiavo paprastu automobiliu, o ne popiežiaus limuzinu. Po mi
„Scanpix“ nuotr.
šių jis stabtelėjo prie namo, kur buvo apsistoję į konklavą susi rinkę kardinolai, ir pats pasiėmė savo daiktus bei sumokėjo sąskai tą. Tokias smulkmenas popiežius galėjo patikėti kitiems, bet pada rė pats, kaip pats prisipažino, kad parodytų pavyzdį. Bet vienas iškalbingiausių in cidentų nutiko per vakarienę po konklavos vėlai trečiadienį. Kaip pasakojo Vatikano atstovas spau dai tėvas Federico Lombardi, kar dinolai kėlė tostą ir sveikino naująjį popiežių. Šis padėkojo ir keldamas savo taurę tarė: „Te atleidžia jums Dievas už tai, ką padarėt!“ Tą patį tikriausiai pagalvojo ir keletas kardinolų, kuriems Pran ciškaus reformos gali atnešti ne malonių netikėtumų. Parengė Julijanas Gališanskis
3
balsavimų
pakako kardinolams popiežiui Pranciškui išrinkti.
sus iž av ėj ęs. 2010 m. duod am as int erv iu J.M.Berg ogl io pris ip až i no tur ėj ęs draug ę, su kur ia šok davo tang o. Toks užs iėm im as tik riaus iai neb ūt ų sud om in ęs dvyl i kam eč io. „Ji buvo viena iš draug ų, mes eida vome į šok ius, – 2010 m. pas akojo J.M.Bergogl io. – Vėl iau atradau savy je relig in į pašauk imą.“ Tapti dvasininku jis nusprendė 1958 m., būdamas 21-ų, o į kun ig us buvo įšventintas 1969 m. „The Daily Mail“ inf.
12
šeštadienis, kovo 16, 2013
pasaulis
N.Mačiulis: sekvestravimas JAV Liet Kuo Europos ir Lietuvos ekonomikai aktualios JAV verdančios diskusijos dėl automatinio biudžeto išlaidų apkarpymo? Apie tai pokalbis su „Swedbank“ vyriausiuoju ekonomistu Neri jumi Mačiuliu.
Valentinas Berž iūnas v.berziunas@diena.lt
– JAV netyla diskusijos dėl au tomatinio biudžeto išlaidų kar pymo. Kalbant paprastai, kas yra tas sekvestravimas? Kodėl susidarė tokia situacija? – Situacija susidarė 2011 m. Kilo konfliktas tarp respublikonų ir de mokratų. Jie nesutarė, kaip suma žinti biudžeto deficitą ir ar reikėtų bei kada reikėtų padidinti vadina mąsias skolinimosi ribas. Šiuo at veju JAV įstatymuose yra apribota, kokią sumą valstybė gali skolintis. Tuo metu padidinus skolinimosi ribas iki dabartinio lygio buvo su tarta, kad ateityje mažės išlaidos, kad būtų sumažintas šalies biu džeto deficitas. Buvo priimti įvai rūs įstatymai, pavyzdžiui, dėl mo kesčių didinimo ir įvairių išlaidų mažinimo. Atėjo momentas mažin ti išlaidas, ir JAV viešojoje erdvėje kilo diskusijų, ar nesukels tai ša lyje recesijos. Dilema čia tokia pat, kokią sprendžia Europa šiuo metu. Niekam nekyla abejonių, kad mil žiniškas biudžeto deficitas, koks dabar yra JAV, turi būti sumažin tas, kad sustotų augti skola. Tačiau nežinoma, kokiu tempu ir kokiomis priemonėmis šį deficitą sumažin ti. Respublikonai mano, kad defi citą reikėtų mažinti gana greitai, nes skola jau viršija 100 proc. BVP, o demokratai labiau linkę tai dary ti nuosaikiau, pavyzdžiui, didinti mokesčius, perskirstymą per biu džetą. Taip demokratai siekia ma žesnio trumpalaikio neigiamo po veikio šalies ekonomikai. – Kuri partija šiuo atveju, jūsų nuomone, elgiasi įžvalgiau? – Respublikonai nori, kad mokes čiai nedidėtų, o mažėtų įvairios iš laidos. Kitaip tariant, ideologiškai
respublikonai palaiko poziciją, kad geriau verslui bei gyventojams lik tų daugiau pinigų ir jie patys nu spręstų, kur tos lėšos bus naudoja mos. Demokratai sako, kad reikėtų daugiau pinigų perskirstyti per biu džetą ir taip siekti mažesnės socia linės atskirties, mažesnio skurdo ir pajamų nelygybės. Sakyčiau, tai skirtingas ideologinis požiūris. Kita vertus, yra svarbi ir laiko dimensi ja. Respublikonai nori kuo greičiau stabilizuoti valstybės finansus, o demokratai laikosi nuostatos, kad dabar nebūtų neigiamo poveikio ekonomikai, o ateityje būtų gali ma žiūrėti, kaip sumažinti skolą ir deficitą. Kitaip sakant, demokra tai nori dalį šios problemos perkel ti ateities kartoms ir mokesčių mo kėtojams.
Respublikonai no ri mažesnių mokes čių ir mažesnių iš laidų, o demokratai – didesnių mokesčių ir ne mažesnių arba net didesnių išlaidų.
– Taigi, kas geriau – respubli konų, pavadinkime, šokas ar, kaip sakė prezidentas demok ratas Barackas Obama, labiau „subalansuotas požiūris“, kai „išmanus išlaidų mažinimas būtų derinamas su reformo mis“? – Na, kaip sakiau, abi partijos tu ri savo argumentų. Respublikonai teisūs dėl to, kad JAV jau ketverius metus turi biudžeto defic itą, kuris siekia beveik dešimtadalį BVP. Tai labai ilgas laikotarpis labai ne
stabilių valstybės finansų. Jie no ri matyti aiškius žingsnius, aiškias priemones, kaip bus mažinamas biudžeto deficitas. Kalbant apie de mokratus, jie taip pat turi gerų ar gumentų. Pakanka pažiūrėti į Euro pą. Greitai mažinant išlaidas, kaip tai darė Graikija, Portugalija ir Is panija, kyla neigiamas poveikis, nes prasideda recesija, krin ta biudžeto pajamos, didėja nedarbas, o tai reiškia, kad reikia mokėti daugiau iš mokų bedarbiams ir t. t. Taigi tokios pastan gos stabilizuoti valsty bės finansus pačios sa ve paneigia. Jos sukuria dar didesnį valstybės iš laidų poreikį. Šiuo atveju reikia labai subalansuoto plano. Turiu galvoje, reikė tų ilgalaikio plano, kaip išlai dos mažės visą dešimtmetį, kokios bus naikinamos mokesčių lengva tos, kurios leis gauti papildomų pajamų į valstybės biudžetą, ko kios bus įgyvendintos struktūrinės reformos, kurios galėtų paskatinti užimtumą, investicijas ir ekonomi kos augimą. Dėl ilgalaikio plano būtinybės demokratai ir respublikonai ne siginčija. Jie, regis, diskutuoja dėl priemonių. Paprastai tariant, res publikonai nori mažesnių mokesčių ir mažesnių išlaidų, o demokratai – didesnių mokesčių ir ne mažesnių arba net didesnių išlaidų. Taigi tu rime tokią ideologinę, net sakyčiau, moralinę dilemą. – Tarkime, JAV politikai neras sprendimo ir biudžeto išlaidos bus sumažintos automatiškai. Kaip tai galėtų paveikti Euro pą? – Visų pirma, manau, JAV iš vengs radikalaus biudžeto išlaidų
pasaulis per savaitę Ketvirtadienis Xi Jinpingas buvo pa skirtas Kinijos pre zidentu po balsa vimo per šalies parlamento se siją Pekine, praėjus keturiems mė nesiams po to, kai jis perėmė valdančiosios Komunis tų partijos vairą. Aidint garsiems plo jimams, 59 metų Xi Jinpingas, prieš pa spausdamas ran kas kitiems pareigū nams ir išeidamas iš scenos, atsistojo ir nusilenkė delegatams, susirinkusiems Didžiojoje liaudies salėje. Ši žinia buvo paskelb ta po to, kai parlamento,
faktiškai vien tvirtinančio Komunis tų partijos sprendimus, delega tai sumetė raudonus balsala pius per vadovybės rinkimus, kurių baigtis niekada nekėlė abejonių. Komunistų partijos Politi nio biuro narys Li Yuan chao, kuris nėra vie nas iš septynių šio biuro Nuolatinio ko miteto narių ir yra laikomas palankiu reformoms, buvo išrinktas viceprezi dentu. Kinijos vicepreziden to pareigos labiau simbo linės, nors jas einantis asmuo atlieka vaidme nį diplomatijoje.
Nesutarimai: pasak N.Mačiulio, tikslą tiek demokratai, tiek respublikona
apkarpymo. Jos mažės, tačiau, ti kėtina, bus rasti tam tikri komp romisai, kad dėl taupymo nekiltų recesija nei šiais, nei kitais me tais. Manau, tiek respublikonai, tiek demokratai suvokia, kad per greitas išlaidų sumažinimas arba mokesčių padidinimas gali sukel ti neigiamą šoką ekonomikai ir dėl to biudžeto deficitas nesumažėtų. Tiesioginio poveikio dėl to Euro pai nebus ir JAV nepateks į recesi ją, nors kai kurios išlaidos vis dėl to turės mažėti. Europai gali būti didesnis ne tiesioginis poveikis. Tikėtina, kad nuo to, kaip JAV politikai spręs skolų ir biudžeto deficito proble mas, priklausys ir tai, kaip Eu ropos politikai imsis dorotis su šiomis problemomis. Iš esmės ir vienoje, ir kitoje Atlanto vande nyno pusėje sprendžiama ta pa
ti problema – vyriausybės išlei džia per daug pinigų ir nesurenka jų pakankamai, kad padengtų ei namąsias išlaidas. Kitas poveikis galėtų būti tas, kad galbūt JAV pavyzdys parodys Europos politikams, jog fiskalinės drausmės politika buvo įgyven dinta pernelyg greitai. Šiuo atve ju būtų galima remtis amerikiečių pavyzdžiu, tarkim, numatant il galaikius tikslus, kaip būtų suma žinamos išlaidos ir subalansuoja mi valstybių finansai. Sakyčiau, tai būtų teigiamas poveikis. Jei, tar kim, tarp Europos valstybių būtų pasiektas tam tikras konsensusas, kad dabar patekome į daug prece dentų neturinčią krizinę finansų ir ekonomikos situaciją, galėtume ir turėtume sau leisti ilgesnį laiko tarpį, per kurį stabilizuotume vals tybių finansus.
2013 03 16 2013 03 22
Sekmadienis
Pirmadienis
Vokietijos pietvaka riuose per gaisrą dau giab uč iam e nam e žuvo aštuoni turkų kilmės šeimos nariai, tarp jų – septyni vaikai. Gaisro priežastis neaiški, bet policija ti ria malkomis kūrenamą krosnį viename pirmojo aukšto bute. Anksčiau tame na me netoli Štutgarto esančiame Baknan ge buvo odos fabrikas. „Nėra padegimo ar ksenofobinių moty vų požymių“, – nurodė policija bei pridū rė, kad pirmajame pastato aukšte buvo įsikūrusi Vokietijos ir Turkijos kultūrinių mainų asociacija. Šimtai ugniagesių gesino gaisrą, kuris kilo anksti sekmadienį. Televizijos repor tažuose buvo matyti pro langus besiver žiančios liepsnos ir į nakties dangų kylan tys tiršti dūmai.
Japonija atidavė pa garbą didžiausios šalį po Antrojo pasaulinio karo ištikusios katast rofos aukoms: 2011 m. kovo 11-ąją kilęs galingas žemės drebė jimas, didžiulis cunamis ir branduoli nė avarija nusinešė daugiau nei 19 tūkst. žmonių gyvybę, 315 tūkst. žmonių teko evakuoti – tarp šių yra ir pasitraukusių nuo ra dioaktyvių teršalų, pasklidusių iš nuniokotos Fukušimos ato minės elektrinės. Ši triguba nelaimė sukrėtė šalį, kuri laikė save pasiruo šusia reaguoti į katastrofas ir tikėjo, kad atominės elektrinės, tuo metu tiekusios beveik 30 proc. sunaudojamos elektros, yra šva rios, saugios ir pigios. Parlamen
13
šeštadienis, kovo 16, 2013
pasaulis
tuvai poveikio neturės
Komentaras
Dr. Margarita Šešelgytė VU TSPMI ekspertė
D
ai turi vieną, tačiau priemonės jam pasiekti skiriasi.
– Jei nebūtų poveikio Europai, Lietuva, regis, neturėtų bai mintis dėl situacijos Jungtinė se Valstijose? – Sekvestravimas JAV Lietuvai po veikio neturės. Klausimas, kaip Eu ropos šalys, pirmiausia Vokietija ir Prancūzija, ateityje matys fiskali nę drausmę? Jei Europa nutartų šiek tiek lė čiau įgyvendinti deficito mažinimo priemones, tai reikštų, kad greičiau sugrįžtų pasitikėjimas ir greičiau augtų Europos ekonomika, nors jos ir skola būtų kiek didesnė. Tai būtų geras ženklas mū sų eksportuotojams. Bet, kalbant apie JAV išlaidų mažinimo povei kį Europai ir Lietuvai, kaip jau sa kiau, poveikis bus minimalus. Iš laidos mažinamos tokiose srityse, kurios Europai ir Lietuvai turi ma žai įtakos.
to paskirta ekspertų komisija, tyru si branduolinę krizę, apibūdino ją kaip žmogaus sukeltą katastrofą, kilusią dėl „sąmokslo“ tarp vyriausy bės, reguliavimo insti tucijų ir elektrinės val dytojų. Praėjus dvejiems metams, atkūri mo projektai šiau rės rytų regione, jau anksč iau j a u t u s i a m e neigiamą po veikį dėl spar čiai senstančios bendruomenės ir vegetuojančios vie tos ekonomikos, pa grįstos žemės ūkiu, stringa.
„Reuters“ nuotr.
Ką palies sekvestravimas? Pagal 2011 m. pasirašytą deficito suma JAV Muitinė ir sienų apsauga: leis žinimo įstatymą numatoma 85 mlrd. ti darbuotojus nemokamų atostogų dolerių apkarpyti federalines išlaidas. nuo 12 iki 14 dienų, sumažinti muiti Gynybos departamentas: įšaldyti nės darbuotojų skaičių 2,7 tūkst., o sie civilių darbuotojų samdymą. Atleisti nos apsaugos darbuotojų – 5 tūkst. laikinai dirbančius darbuotojus, suma žinti išlaidas 10 mlrd. dolerių, atšauk ti dalį karinių laivų ir lėktuvų priežiū ros darbų. Sumažinti kariuomenės da linių išlaikymo išlaidas, nutraukti treč dalį karinio jūrų laivyno operacijų Ra miajame vandenyne. Sumažinti kari nių oro pajėgų pilotų skrydžių laiką, išlaidas kariškių sveikatos apsaugai ir naujų ginklų kūrimo programas.
Teisingumo departamentas: su
mažinti išlaidas 1,6 mlrd. dolerių, leis ti darbuotojus nemokamų atostogų, sumažinti prokurorų, tiriančių krimi nalines ir civilines bylas, skaičių. Ligų kontrolės ir prevencijos cen-
tras: sumažinti išlaidas 350 mln. do lerių. Švietimas: sumažinti paramą ma
žai uždirbančioms ugdymo įstai goms, pedagogų ir socialinių darbuo cija: išleisti darbuotojus nemokamų tojų skaičių 10 tūkst., apkarpyti speci atostogų iki 11 dienų. Įšaldyti naujų aliąsias ugdymo dotacijas valstijoms darbuotojų samdymą, sumažinti iš 600 mln. dolerių. laidas oro transporto kontrolei mo „Reuters“ inf. dernizuoti 136 mln. dolerių. Federalinė aviacijos administra-
iskusijos dėl gynybos biu džeto maž in imo vyko se niai. Buvo sutarta, kad per ateinant į dešimtmet į JAV gynybos biud žetas bus apkarpytas maždaug 500 mlrd. dolerių. Yra tokių, kurie mano, kad karpymas bus dar didesnis. Gynybos sektorius yra tas, kuriam lėšos mažinamos daž niausiai, nes tai priimtina visuomenei. Gerokai sunkiau sumažinti lėšų skyri mą švietimui arba sveikatos apsaugai, kitiems socialiniams reikalams, o gy nyba iš pirmo žvilgsnio visuomet at rodo neskausm ingas dalykas. Kita vertus, nuo ko mažinama. Reikėtų pri minti, kad nuo 2001 m. JAV biudžetas smarkiai pūtėsi. Nuo 400 mlrd. dolerių jis išaugo iki 700 mlrd. dolerių. Net Šal tojo karo metais nebuvo tokio didelio gynybos biudžeto. Taigi, ką reiškia šis sumažinimas? Kal bant apie pasaulinį kontekstą, reikėtų atkreipti dėmesį į keletą dalykų. Pirma, pasaulyje keičiasi gynybos išlaidų ba lansas. JAV biudžetas mažėja, tačiau besivystančios arba augančios šalys skiria gynybai vis daugiau lėšų. Tokių šalių, kaip Kinija, Indija ar Brazilija, svo ris nuolat auga ir augs. Dar svarbu ir tai, kad mažėja ne tik JAV galia, bet ir sąjun gininkių. Jei, tarkime, sumenksta ku rios nors vienos aljanso narės biudže tas, tai galbūt neskausminga, tačiau jei drauge mažėja visų aljanso narių išlai dos, gynybos požiūriu tai nepalankus dalykas. Pažvelgus į skaičius, 2010 m. JAV ir jų sąjungininkų išlaidos gynybai pasauliniu mastu siekė apie 71 proc., o 2015 m. prognozuojama, kad šis skai čius bus apie 64 proc. Akivaizdu, kad mažėjimas nemenkas. Su tuo sus ij ę kel i išš ūk iai. Pirmas iš šūk is, kad išl aid as gynyb ai did in a tos šalys, kur ias gal ime įvardyt i kaip nedemokrat ines. Antras – ekonom i nis. Europ os ir JAV gynyb os pramo nė pam až u prarand a konk urenc in gum ą. Žiūr int iš tarptaut inės pol it ikos per spektyvos, gal ima apibendr int i, kad
Antradienis
Trečiadienis
Šiaurės Vakarų Euro pą užklupo užsitęsu sios žiemos pūgos, jos paralyžiavo transportą, nutraukė elektros tie kimą tūkstančiams gyventojų ir šimtus žmonių įkalino jų automobiliuose. Pran cūzija nuo tokio nesezoninio oro kentėjo labiausiai, tačiau apie didelį sutrikdymą taip pat pranešė Didžioji Britanija, Vokie tija, Belgija ir Nyderlandai. Beveik trečdalyje Prancūzijos regionų buvo paskelbta parengtis, vyriausybė nu rodė krizių valdymo grupei imti likviduo ti padarinius. Daugiau kaip 2 tūkst. žmonių naktį įstri go savo automobiliuose, nes gausus snie gas paralyžiavo kelių eismą Normandijo je ir Bretanėje. Daugelis jų naktį praleido nepaprastųjų situacijų atvejams įkurtuo se centruose.
Europos Parlamentas paragino surengti nau jas derybas dėl dide lius ginčus kurstančio ES ilgalaikio biudžeto, dėl kurio Bendrijos lyderiai susitarė per viršūnių susitikimą praeitą mėnesį. Euro parlamentarai 506 balsais prieš 161, o 23 nariams susilaikius, priėmė rezoliuciją, ra ginančią keisti 2014–2020 m. ES biudže to projektą, be kita ko, užtikrinant didesnį finansavimo lankstumą atskirais metais. Per vasarį vykusį viršūnių susitiki mą lyderiai susitarė apriboti ES šalių į bendrą iždą sumokamą sumą iki 908,4 mlrd. eurų (3,14 trln. litų), nustatant 960 mlrd. eurų (3,31 trln. litų) absoliu čias išlaidų įsipareigojimams ribas. Šio biudžeto bendra suma pirmąkart buvo mažesnė, negu nustatyta ankstesniam finansavimo laikotarpiui.
mažėja JAV ir jos sąjungininkių galia. Ilgalaikėje perspektyvoje išlaidų su mažinimas gali turėti neigiamų pada rinių karinei Jungtinių Valstijų galiai. Tačiau kyla klausimas, ar karinė galia vienintelė lemia šalies įtaką tarptau tinėje politikoje. Juk yra ekonominė, normatyvinė galios... Ką reiškia Europai JAV išlaidų gyny bai sumažinimas? Reikėtų pažvelgti į istoriją. Prieš kokius 20 metų JAV da lis NATO sudarė apie 50 proc., o šian dien amerikiečių dalis siekia beveik 70 proc. Nors JAV ekspertai ir politikai ar gumentuoja, kad nemato saugumo iš šūkių Europai, svarbu pabrėžti, jog ne ramumų taškų aplink Senąjį žemyną daugėja. Tai ir Vidurio Rytai, ir Afrika, ir kiti regionai pasienyje. Taigi biudžeto sumažėjimas sukuria potencialią ne saugumo situaciją Europai. Antra, pa čių Europos valstybių išlaidos gyny bai mažėja. Kalbant apie ES valstybių išlaidas gynybai, nuo 2008 m. jos su mažėjo nuo 200 mlrd. eurų per metus iki 170 mlrd. Kai kurios valstybės gyny bos biudžetus susimažino nuo 10 iki 15 proc. Tai iš tiesų dideli skaičiai. Gal iausiai, kalbant apie Liet uvą, mū sų šal is yra viena Europ os valst y bių ir grėsmės, kylančios joms, žino ma, yra grėsmės ir Liet uvai. Tač iau mūs ų šal is tur i kit ų išš ūk ių, vienas jų – Rusija. Rusija nėra postmodern i šal is, kaip daugel is Europ os šal ių, o modern i, ir ten labai gajus pas aul io mat ymas pro real izmo priz mę. Ru sija dažnai akcent uoja kar inę gal ią ir gal ių balansą. Ką tai reišk ia? Tai reiš kia, kad pak it us priešin inko strateg i niam pranašumui tai gal i paskat int i Rusijoje oport un izmo nuotaikas. Tu rint galvoje vid inę sit uaciją Rusijoje, – ekonom ikos smuk imą, – gal imybės, kad oport un izmas išaugs, didėja. Ar reikėt ų skambint i pavojaus varpais? Ko gera, ne. Vis dėlto Maskvoje prie šin inko gal ios mažėjimas gal i būt i su prastas kaip žal ia šviesa. Kita vert us, nebūt inai gynybos biu džeto karpymas savaime reišk ia gy nybos efektyv umo sumažėjimą. Pa vyzdžiui, biudžetų mažėjimas galėtų paskat int i glaudesn į JAV ir Europos bendradarbiav imą. Iš gynybos vers lo jau matyti signalų, kad bendradar biauti būtina. Kam mokėti atskirai, jei galima susimesti ir kartu ką nors pirkti. Viena vertus, gynybos biudžeto mažė jimą galima vertinti neigiamai, tačiau jei tai paskatins integraciją, moderni zaciją ir dalijimąsi, ilguoju laikotarpiu tai galėtų būti geras ženklas.
14
šeštadienis, kovo 16, 2013
16p.
Kauno „Žalgirio“ jaunieji krepšininkai veržiasi į NKL finalo ketvertą.
sportas@diena.lt Redaktorius Romas Poderys
sportas
Talentingoji plaukikė randa laiko ir komiksams Viena perspektyviausių Lietuvos plaukikių kaunietė Ugnė Ma žutaitytė seka savo senelių ir tėvų pėdomis – gerina nacionali nius rekordus, sėkmingai atstovauja šalies rinktinei. Talentingos sportininkės svajonė – dalyvauti olimpinėse žaidynėse.
Valdas Kasperavičius Sėkmingi startai
Kovo pradžioje Vokietijoje sureng tose varžybose „ISM Internatio nal“ U.Mažutaitytė 200 m nuga ra nuplaukė per 2 min. 15,50 sek., daugiau nei dviem sekundėmis pagerino sau priklausiusį Lietuvos suaugusiųjų rekordą 50 m baseine (buvo 2 min. 17,98 sek.) ir įvykdė kvalifikacinį pasaulio čempionato B lygio normatyvą. Kovo 14-ąją šešioliktąjį gimta dienį sutikusios Ugnės pasiekimų sąskaitoje yra ir šalies suaugusiųjų rekordai 25 m baseine: 200 m nu gara – 2 min. 11,22 sek. ir kombi nuotoje estafetėje 4 po 100 m (su Urte Kazakevičiūte, Vaiva Gimbu tyte ir Monika Apčinikovaite) – 4 min. 17,90 sek. Neseniai Estijoje įvykusiame Baltijos šalių plaukimo čempio nate U.Mažutaitytė svariai prisi dėjo prie Lietuvos rinktinės per galės bendroje įskaitoje. Kaunietė laimėjo plaukimus nugara – 100 m (1 min. 05,33 sek.) ir 200 m (2 min. 18,58 sek.) ir su U.Kazakevi čiūte, V.Gimbutyte ir Jūrate Ščer binskaite – kombinuotąją estafetę 4 po 100 m (4 min. 19,67 sek.). U.Mažutaitytės seneliai Zita Užkuraitytė-Bičkauskienė ir Ro
mas Bičkauskas – praeityje žinomi plaukikai, sporto meistrai, Lietu vos čempionai ir rekordininkai.
Ugnė Mažutaitytė:
Namuose apie plau kimą nekalbėdavo me daugiau nei kito mis temomis. Mano sesuo linkusi į me ną, aš taip pat piešiu, be to, mėgstu skaity ti, žiūrėti filmus, kur ti komiksus. Ugnės mama Rasa Mažutaitie nė – buvusi plaukikė, kandidatė į sporto meistrus, dabar – ir trenerė. Sportininkės tėtis Šarūnas Mažu taitis – plaukimo sporto meistras, Sidnėjaus olimpinėse žaidynėse buvo Lietuvos plaukikų treneris. Treniruoja mama
– Ugne, ar būtent senelių ir tėvų pavyzdys paskatino ta ve pasirinkti šią sporto šaką? – pradėjome pokalbį su U.Mažu taityte.
– Taip, nors namuose apie plau kimą nekalbėdavome daugiau nei kitomis temomis. Mano sesuo lin kusi į meną, aš taip pat piešiu, be to, mėgst u skait yt i, žiūr ėt i fil mus, kurt i kom iks us. Tad plau kim as neužgož ė kit ų pom ėg ių. Man e nuo penker ių met ų tren i ravo pirm iaus ia moč iut ė, dabar – mama. – Ar daugiau privalumų, kai treniruoja mama? Ji tau – at laidesnė, o gal griežtesnė nei kitiems? – Yra ir privalumų, ir trūkumų. Mama mane labai gerai pažįsta, tad geriau suderina maistą. Ma nau, pliusų daugiau. – Pirmą kartą Lietuvos moterų rekordą 200 m nugara pageri nai būdama 14-os metų. Kada jauteisi smagiau – tada ar šių metų kovą, kai rekordas tau pa kluso trečią kartą? – Labiausiai džiaugiausi, kai re kordą pasiekiau pirmą kartą. Ta da Turkijoje vyko Europos jaunimo olimpinis festivalis, buvo didelis ži niasklaidos susidomėjimas. Smagu prisiminti tą dieną. – Geriausių rezultatų pasiekei plaukdama 200 m nugara. Tai
Pasirinkimas: U.Mažutaitytė treniruotis pradėjo būdama penkerių.
– tavo mėgstamiausia distan cija? – Taip, ją plaukdama jaučiuosi ge riausiai. Plaukiu ir 50 ir 100 m, ta čiau šios rungtys nepatinka taip, kaip 200 m. Kai kada išbandau jė gas estafečių varžybose ir 800 m laisvuoju stiliumi. Draugauja su R.Meilutyte
– Tavo ir Londono olimpi nių žaidynių čempionės Rūtos Meilutytės gimtadienius skiria vos kelios dienos. Ar turi am bicijų pasiekti tokių aukštumų kaip ji? – Žinoma! Be jokių abejonių.
– Iki 2010-ųjų Rūta sportavo Kaune. Kartu treniravotės Ši lainių baseine? – Ne. Aš lankiau treniruotes „Dai navos“ baseine, bet mes buvome ir esame draugės, dažnai bendrau jame. – Ar Rūta neišpuiko, kai tapo olimpine čempione? – Ji nė kiek nepasikeitė. Liko tokia pat paprasta, kokia buvo anks čiau. – R.Meilutytė treniruojasi Ang lijoje. Ar norėtum sportuoti ir tobulėti užsienyje? – Išties Kaune plaukikai neturi gerų sąlygų, bet aš esu čia ir man gerai. Svajonė – olimpiada
– Ar dėl treniruočių stovyklų ir varžybų nukenčia tavo mokslai A.Smetonos gimnazijoje? – Neslėpsiu: nukenčia. Gimnazijoje mokytojai geranoriški, bet nenuo laidžiauja. Stengiuosi pavyti kla sės draugus. – Ar mokytojai domisi, kaip tau sekasi varžybose? – Taip, jie žino. Po sėkmingų startų pasveikina prieš visą klasę. Tokiais momentais būna labai smagu.
Kartos: Ugnės seneliai Z.Užkuraitytė-Bičkauskienė ir R.Bičkauskas (nuotr. kairėje) – praeityje žinomi Lietuvos plaukikai, dabar jaunąją sporti-
ninkę treniruoja jos mama R.Mažutaitienė.
Ugnės Mažutaitytės asmeninio archyvo nuotr.
– Kokia tavo didžiausia sporti nė svajonė? – Norėčiau dalyvauti olimpinėse žaidynėse.
15
šeštadienis, kovo 16, 2013
sportas Rinktinė – be lyderių
Rungtyniaus ketvirtfinalyje
Sužinojo varžovus
Balandžio 5–7 d. Lisabono je vyksiančiame Daviso teniso taurės turnyro mače su Por tugalijos rinktine mūsų šalies ekipoje nebus lyderių Ričardo Berankio ir Lauryno Grigelio. Lietuvai atstovaus Dovydas Šakinis (nuotr.), Lukas Muge vičius, Mantas Bugailiškis ir Kasparas Žemaitėlis.
Į Europos futbolo lygos ket virtfinalį prasibrovė Mariaus Stankevičiaus (nuotr.) atsto vaujama Romos „Lazio“ eki pa, 2:0 ir 3:1 įveikusi vokiečių „VfB Stuttgart“. Sėkmė lydė jo ir Kazanės „Rubin“ klubą su Giedriumi Arlauskiu – Rusijos atstovai 0:0 ir 2:0 eliminavo ispanų „Levante UD“.
Vakar paaiškėjo, kad Europos futbolo klubų Čempionų lygos ketvirtfinalyje balandžio 2–3 ir 9–10 d. susitiks „Malaga“– Dortmundo „Borussia“, Mad rido „Real“–Stambulo „Ga latasaray“, Paryžiaus „Paris St. Germain“–„Barcelona“ ir Miuncheno „Bayern“–Turino „Juventus“.
Atsirevanšuoti Maskvoje nepavyko Romas Poderys
r.poderys@kaunodiena.lt
Ne stipriausios sudėties Kauno „Žalgiris“ privertė gerokai pasiner vinti CSKA krepšininkus, jų strate gus bei gerbėjus, tačiau Lietuvos čempionams atsirevanšuoti mas kviečiams Eurolygos turnyro „Top 16“ etapo rungtynėse nepavyko. Buvo pasiviję varžovus
Vakar žalgiriečiai po atkaklios ko vos nusileido maskviečiams jų aikštėje tik 61:70, nors buvo atsi likę net 15 taškų. Pirmojo rato su sitikimą Kaune taip pat laimėjo CSKA – 87:73. Rungtyniavę be traumuotų Pau liaus Jankūno ir Marko Popovi čiaus, Lietuvos čempionai pirmaja me kėlinyje neleido šeimininkams nutolti – 8:10, 12:13. Antrajame kėlinyje po Viktoro Chriapos dvi taškio ir Vladimiro Micovo tritaš kio CSKA šovė į priekį – 25:16, bet netrukus Kšištofas Lavrinovičius ir Oliveris Lafayette’as sušvelni no skirtumą – 23:28. Pirmąją ma čo dalį sėkmingiau užbaigė mask viečiai – 35:26. Trečiajame kėlinyje CSKA padi dino persvarą – 45:30, tačiau „Žal giris“ laimėjo daugiau nei keturių minučių atkarpą 18:3 ir išlygino rezultatą. Blykstelėjo O.Lafayet te’as, pataikęs du tritaškius ir dvi taškį bei perėmęs kamuolį. Suglebusią Maskvos komandą išgelbėjo buvęs žalgirietis Sonny Weemsas, įpusėjus ketvirtajam kė
Statistika CSKA– „Žalgiris“ 70:61 (17:12, 18:14, 13:22, 22:13). 4 517 žiūrov ų. Rez ul tatyviausi žaidėjai: S.Weemsas 13, V.Chriapa 12 (8 atkovoti kamuoliai), A.Jacksonas, N.Krstičius (8 atkovoti kamuoliai) ir S.Kaunas po 9/R.Kau kėnas 16 (5 atkovoti kamuoliai, 5 re zultatyvūs perdavimai), O.Lafayet te’as 11 (7 atkovoti kamuoliai, 4 re zultatyvūs perdavimai), D.Lavrino vičius (6 atkovoti kamuoliai), K.Lav rinovičius (5 atkovoti kamuoliai) ir M.Kuzminskas po 8.
Skyrė baudą
Pažįstami: CSKA ir „Žalgirio“ dvikova tradiciškai nestokojo įtampos.
liniui pažadinęs savo kovos drau gus, – 61:53. Deja, per likusį laiką „Žalgiriui“ nepavyko susigrąžinti iniciatyvos. T.Dardeno laiškas
Buvęs žalgirietis Tremmellas Dar denas, jau oficialiai sudaręs sutar tį su Madrido „Real“ klubu, savo „Facebook“ paskyroje parašė laiš ką, skirtą „Žalgiriui“ ir jo sirga liams. „Dėkoju Dievui, kad jis su kūrė krepšinį! Jis mano šeimai ir man suteikė galimybę su šiuo žai
dimu aplankyti daug pasaulio šalių. Ir jokia vieta neturėjo tiek aistros, tokio pasigėrėjimo ir tokios meilės krepšiniui kaip Lietuva! Žaidimas Kauno „Žalgiryje“ – didžiulė garbė ir aš esu dėkingas už tokią galimybę. Mano akyse „Žal giris“ yra nacionalinė vertybė, ku ri reprezentuoja didingumą, aistrą, vienybę ir meilę Lietuvai. Man teko žaisti su puikių žmo nių grupe. Kiekvieną vakarą nuo stabioje atmosferoje aš buvau ap suptas ypatingų trenerių ir žaidėjų.
AFP nuotr.
Dėkoju kiekvienam iš jų už mano šeimos ir mano priėmimą. Laikas, praleistas vilkint „Žalgirio“ marš kinėlius, visada išliks mano atmin tyje“, – rašė amerikietis. Lyg įprasmindamas savo žo džius, T.Dardenas žengė dar vieną žingsnį. Oficialiu raštu jis infor mavo klubą, kad atsisako ne tik iki sezono pabaigos jam priklausiusio užmokesčio, bet ir viso negauto at lyginimo. Džentelmeniškai pasiel gė ir krepšininko agentas – jis taip pat atsisakė savo dalies.
Vakar Eurolyga paskelbė pranešimą, kad „Žalgirio“ klubui už incidentą po rungtynių su Madrido „Real“ skirta 25 tūkst. eurų bauda. Po kovo 7-ąją Kaune įvykusio mačo neseniai Lietuvos piliety bę gavęs krepšinio aistruolis lat vis Nauris Macius „Žalgirio“ are nos patalpose, šalia tarnybinio išėjimo, kuris nėra griežto kont rolės režimo zonoje, smogė „Real“ žaidėjui Rudy Fernandezui į galvą. Išsišokėlį ir jo brolį Normundą su laikė policijos pareigūnai, Maciams tąsyk buvo nustatytas sunkus gir tumo laipsnis – atitinkamai 2,62 ir 2,22 promilės. Nauris ir Normundas Maciai paskelbti nepageidautinais asme nimis ne tik Eurolygos, tačiau ir Europos taurės vyrų krepšinio var žybose bet kurioje šalyje. Broliai Maciai viešai atsipra šė Lietuvos krepšinio gerbėjų bei „Žalgirio“ už savo poelgį. Jie paža dėjo įkurti fondą, kuris bus skirtas baudai atlyginti.
16
šeštadienis, kovo 16, 2013
sportas
Kelialapis į žiemos olimpiadą – ne miražas Lietuvos čiuožėjai Isabella Tobias ir Dei vidas Stagniūnas sėkmingai įveikė pir mąjį kovos dėl kelialapio į 2014-ųjų žie mos olimpines žaidynes barjerą. Romas Poderys
r.poderys@kaunodiena.lt
Tarp teisėjų – ir lietuvė
Kanadoje vykstančio pasaulio dai liojo čiuožimo čempionato ledo šokių varžybų teisėjai, tarp kurių buvo ir Lietuvos atstovė Laimu tė Krauzienė, I.Tobias ir D.Stag niūno trumpąją programą įvertino 57,39 balo. Tai mūsų šalies porai lėmė 18-ąją vietą ir teisę dalyvau ti laisvojoje programoje, kurioje iš viso pasirodys 20 duetų. Kelialapius į Sočio žiemos olim piadą iškovos 1–19 vietas užėmu
sios šokių ant ledo poros. Lyderiai po trumposios programos – ame rikiečiai Meryl Davis ir Charlie’s White’as (77,12 balo). Antrojo je vietoje – olimpiniai ir pasaulio čempionai kanadiečiai Tessa Vir tue ir Scottas Moiras (73,87 balo), treti – Europos čempionai rusai Je katerina Bobrova ir Dmitrijus So lovjovas (70,05 balo). M.Davis ir Ch.White’o trum posios programos rezultatas – kol kas geriausias pasaulyje nuo 2006ųjų, kai Tarptautinė čiuožimo są junga (ISU) patvirtino naują verti nimo sistemą.
Skolinosi pačiūžas
Į nepavydėtiną padėtį patekusi Baltarusijos ledo šokių pora Vik torija Kovaliova ir Jurijus Beliaje vas užėmė paskutinę – 26-ąją vie tą (32,50 balo). Baltarusiai buvo priversti skolin tis pačiūžas iš čempionatą aptar naujančių savanorių, nes per kelio nę kažkuriame oro uoste paklydo visas sportininkų bagažas. Kitas rūpestis – J.Beliajevui teko savanorio pačiūžos, nepritaikytos ledo šokiams. „Laiko priprasti nebuvo, o pa skutinį kartą tokiomis pačiūžomis čiuožiau maždaug prieš šešerius metus. Vis dėlto esame laimingi, kad išvis galėjome startuoti pasau lio čempionate“, – sakė čiuožėjas. Šiandien ledo šokių varžybų da lyviai atliks laisvąją programą. Aplenkė dvi varžoves
Pasirodymą pasaulio čempionate po moterų trumposios programos
Išbandymas: I.Tobias ir D.Stagniūnas šiandien pasaulio čempionate
atliks laisvąją programą.
baigė šiandien 18-ąjį gimtadienį švenčianti Inga Janulevičiūtė. Lietuvė pelnė 36,79 balo ir tarp 35 dalyvių užėmė 33-iąją vietą. I.Janulevičiūtė aplenkė tik slovė nę Patriciją Glesčič (36,66 balo) ir
„Reuters“ nuotr.
latvę Aliną Fiodorovą (36,44 balo). Į finalines varžybas pateko ir olimpinius kelialapius užsitikrino 24-ios čiuožėjos, tarp jų – ir Esti jos atstovė Jelena Glebova (54,59 balo – 15-oji vieta).
Jaunieji žalgiriečiai – NKL ketvirtfinalyje Kauno „Žalgirio“ jaunimo koman da – vos per kelis žingsnius nuo Na cionalinės krepšinio lygos (NKL) fi nalo ketverto turnyro.
NKL čempionato aštuntfinalio se rijoje iki dviejų pergalių jaunie ji žalgiriečiai 2:1 (78:72, 76:81 ir 82:60) eliminavo „RadviliškioJuodelių“ ekipą. Per lemiamą – trečiąją – dviko vą kauniečius į pergalę vedė Marius Grigonis: jis pelnė 16 taškų ir atko vojo 6 kamuolius. Po 14 taškų su rinko Artūras Gudaitis (14 atkovo tų kamuolių) ir Justas Tamulis, 11 taškų – Tomo Dimšos sąskaitoje. Radviliškiečių gretose pasižymėjo Vaidas Trepočka – 20 taškų ir 5 at kovoti kamuoliai. „Pagrindinis sėkmės veiksnys bu vo mūsų gynyba – varžovams leido me įmesti tik 60 taškų“, – „Žalgirio TV“ sakė jaunųjų žalgiriečių vyriau siasis treneris Tomas Masiulis. Ketvirtfinalyje iki dviejų perga lių „Žalgiris-2“ išmėgins jėgas su Plungės „Olimpo“ krepšininkais, kurie aštuntfinalyje 2:0 (82:73 ir 79:69) nugalėjo Birštono „JazzDiremtą“. Pirmoji kauniečių ir plungiškių dvikova vyks kovo 21-ąją „Olim po“ salėje, antroji – 23 d. „Žalgi rio“ klubo treniruočių bazėje. Jeigu prireiks trečiųjų rungtynių, jos nu matytos 28 d. vėl Plungėje. Reguliaraus sezono varžybo se T.Masiulio treniruojami žalgi riečiai abu kartus nugalėjo „Olim pą“: svečiuose – 91:84, namuose – 94:71. „Plungės komanda – stipri. Ji turės aikštės pranašumą, o pas juos žaisti labai sunku. Reguliariajame sezone mes juos įveikėme, bet da bar tai nieko nereiškia“, – teigė T.Masiulis. NKL aštuntfinalyje dviejų susi tikimų užteko Vilniaus ekipoms – „Statybai“ ir Šarūno Marčiulionio krepšinio akademijos (KA)-“Two menui“ (98:64 ir 74:72), taip pat „Mažeikiams“ ir „Šilutei“ (77:75
ir 87:80) bei Alytaus „Dzūkijai“ ir Molėtų „Ežerūnui-Kariui“ (80:71 ir 85:77). Trijų rungtynių prireikė Jonavos „Triobet“ ir Joniškio „Delikateso“ komandoms (91:71, 77:78 ir 74:71), Šakių „Zanavykui“ ir Pakruojo „Merestai“ (78:82, 89:85 ir 90:80) bei Vilniaus „MRU-Perlui“ ir Ma rijampolės „Sūduvai-Mantingai“ (68:74, 76:62 ir 79:65). Dėl kelialapių į finalo ketverto tur nyrą „Mažeikiai“ varžysis su „Sta tyba“, „Dzūkija“ – su „Zanavyku“, o „Triobet“ – su „MRU-Perlu“. NKL – antroji pagal pajėgumą Lietuvos krepšinio lyga. Ji įkurta 2005 m. ir pakeitė iki tol gyvavusią Lietuvos krepšinio A lygą (LKAL). Pirmąjį NKL čempionatą 2006 m. laimėjo Vilniaus „AkademijosMRU“ krepšininkai, po to aukso medalius iškovojo Klaipėdos „Naf tos-Uni-Laivitės“ (2007 m.), Kau no „Žalgirio-Sabonio mokyklos“ (2008 m.), Prienų „Rūdupio“ (2009 m.), Palangos „Naglio-Adakrio“ (2010 m.), Pasvalio „Pieno žvaigž džių“ (2011 m.) ir Kauno „LKKAAtleto“ (2012 m.) komandos. KD inf.
Lyderis: per lemiamą dvikovą su
Radviliškio komanda žalgiriečius į pergalę vedė M.Grigonis.
Tomo Raginos nuotr.
17
Šeštadienis, kovo 16, 2013
aukštyn žemyn
20p.
Lietuvis patraukė į Pietų Korėjos sostinę mokytis korėjiečių kalbos.
aukstynzemyn@diena.lt Redaktorė Jūratė Kuzmickaitė
Labai jį ger biu už tai, kad jis nie kada ne parsineša į namus blo gos nuo taikos, nors žinau, kad ne vi sada vis kas vyksta sklandžiai.
Pokyčiai: „Kartais suprantu, kad mane atpažįsta, iš žvilgsnių, reakcijos, iš to, kad man nusišypso“, – pasakojo J.Butkevičienė. Margaritos Vorobjovaitės nuotr.
Premjero A.Butkevičiaus žmona nenorėtų būti prezidentienė „Aš tikrai nepasikei čiau dėl to, kad ma no vyro pareigos pasikeitė“, – tvirti no premjero Algirdo Butkevičiaus žmona Janina Butkevičie nė, o į klausimą, ar norėtų tapti pirmąja Lietuvos ponia, atsa kė: „Tikrai ne.“
Laima Žemulienė l.zemuliene@diena.lt
Vyriausybės šimtadienį Butkevičiai švęs kartu toli nuo Lietuvos – Gran Kanarijoje. 53 metų J.Butkevičienė patenkinta, kad premjero žmonos našta jos dar neužgulė visu svoriu, kad jos gyvenimas mažai pasikeitė. – Ar Vyriausybės darbo šimta dienio proga sveikinsite vyrą? Gal tortą pagaminsite, gal kokį nors siurprizą pateiksite? – Siurprizų nežadu, bet taip atsi tiko, kad vyras randa savaitę laiko, kai šiek tiek bus laisvesnis. Pasiė mėme savaitę atostogų ir ištrūksi me truputį pailsėti. Kovo 21 d. iš skrendame į Gran Kanariją.
– Gal ši kelionė – jūsų idėja? – Tai – mūsų abiejų idėja. Jau praėjusį rudenį buvome nusipir kę kelionę į Meksiką ir gruodį pla navome ten vykti. Bet vyrą paskyrė premjeru, jam reikėjo formuoti Vy riausybę ir niekur neišvykome. Ke lialapius turėjome parduoti. – Kaip pasikeitė jūsų gyveni mas, vyrui tapus premjeru? Ar sunki premjero žmonos našta? – Dar nepajutau tos naštos, bet tam tikrą duoklę viešumui turiu atiduoti, nors norėčiau atskirti mūsų asmeninį gyvenimą nuo vy ro darbo. Kaip žinote, likome gyventi savo bute M.K.Čiurlionio gatvėje. Di dysis pasikeitimas būtų įvykęs, jei
būtų reikėję keltis į Turniškes. Ta čiau nebuvo kur kraustytis – tik roji premjero rezidencija dar re montuojama. Kai paaiškėjo, kad galime gyventi savo bute, man vi sai patiko. Privatumo liko labai mažai – dė mesio daugiau. Jau vien dėl to, kad nuo pat išėjimo iš namų iki sugrį žimo į juos mano vyrą lydi apsau gos darbuotojai. Šiek tiek trikdo tas pasikeitimas. Vis dėlto ypač didelių pokyčių dar nepajutau. – Ar žmonės gatvėje, parduo tuvėse jus atpažįsta? – Kartais tai suprantu iš žvilgsnių, reakcijos, iš to, kad man nusišyp so, o kartais gatvėje ir pasisveiki na nepažįstami žmonės.
– Papasakokite, kur dirbate. Kaip į jus, kai tapote antrąja ša lies ponia, žiūri bendradarbiai? Gal viršininkas tapo atlaidesnis ir jums pradėjo nešioti kavą? – Dirbu valstybės įmonėje „Energe tikos agentūra“ vyriausiąja specia liste. Į darbą miesto centre pėsčio mis ateinu per 20 minučių. Aš tikrai nepasikeičiau dėl to, kad mano vyro pareigos pasikeitė. Dirbu labai gera me kolektyve, mes puikiai sutariame, ir kokie santykiai buvo šilti, draugiš ki, darbiniai, tokie ir liko. Mūsų ne didelis, draugiškas kolektyvas. – Kaip, vyrui tapus premjeru, į jus pradėjo žvelgti giminaičiai? Gal kreipiasi prašy dami pagalbos?
18
18
Šeštadienis, kovo 16, 2013
aukštyn žemyn
Premjero A.Butkevičiaus žmona – Su giminaičiais, aiš 17 ku, santykiai išliko to kie patys. – Ar į visus renginius, kur turi dalyvauti premjeras, lydite vy rą? Gal jis prašo, kad lydėtu mėte? Ar jūsų tai nevargina? – Dalyvaujame tiktai tuose ren giniuose, į kuriuos iš tikrųjų rei kia eiti arba norisi eiti. Jeigu vyras turi kvietimą atvykti su žmona, aš jį visada lydžiu. Jis nori, kad ly dėčiau, ir mielai su juo einu į tuos renginius. Man tai nėra nemalo ni pareiga. Be to, tai – ir galimybė pabūti kartu. – Turbūt turėjote atnaujinti, papildyti garderobą? – Specialiai dar nieko nedariau. Mano drabužiai – santūri klasi ka, funkcionalūs. Jų galiu suras ti savo spintoje. Pirkdama naują drabužį apgalvoju, prie ko jis de rės. Be to, turiu siuvėją – tą pa čią daug metų. Ponia Irina turi nedidelį siuvimo saloną Vilniaus centre. Jau daug metų ji man siu va drabužius ir pataria stiliaus klausimais. – Argi atsispiriate garsių di zain er ių drab už iams, tų iš kalbingų prekės ženklų ma gijai, dėl kurios eina iš proto viso pasaulio moterys? – Visų pirma, man nėra svarbi eti ketė – jos nesureikšminu. Ne pa slaptis, kad reikia mokėti vien už vardą. Man svarbu, kad drabužis man tiktų, būtų kokybiškas. Vie ną kitą pasisiūdinu. Taip pat Vil niaus parduotuvėse randu savo fi gūrai tinkamų drabužių. Mėgstu ir per išpardavimus apsipirkti. Man malonu tą patį švarkelį, kurį nese
niai mačiau, vėliau nusipirkti už pusę kainos. – Kokius papuošalus mėgsta te derinti prie santūrios klasi kos? – Turiu perlų papuošalų. Buvau Kinijoje, iš ten parsivežiau. Vyras yra perlų padovanojęs. – Jei turite savo siuvėją, spėju, kad turite ir kirpėją bei kosme tologę? – Esu pastovus žmogus. Jau daug metų kerpuosi, tvarkausi plaukus pas tą pačią kirpėją Daivą. Ji dirba Gedimino prospekte, tai man labai patogu. Jei yra koks nors renginys, nueinu pas ją susišukuoti per pie tų pertrauką. Pas kosmetologę dažnai nesilan kau. Masažas, drėkinamoji kaukė atgaivina odą – juk centrinis šildy mas, šaltas oras ją sausina. Nega lėčiau niekam būti pavyzdys. Reikė tų daugiau dėmesio skirti sau, bet pritrūksta laiko.
šeimos gyvenimo. Aš domiuosi, kas vyksta, per televizorių žiūriu žinias, paskaitau interneto portalus. Ir kai vyras grįžta namo, kartais jo papra šau ko nors paaiškinti. Jau įsitiki nau, kad tai, kas pasirodo viešojoje erdvėje, ne visada yra tiesa. Jis man pasako, kaip yra iš tikrųjų. Bet grįžęs namo jis tikrai man ne duoda ataskaitos, kas šiandien vy ko darbe. Ir, aišku, neprašo pata rimų. To niekada nedaryčiau – jis turi darbuotojų, kurie jam pataria. Tačiau kartais pasikalbame apie tai, kas vyksta Lietuvos gyvenime.
Grįžęs namo jis tikrai man ne duoda ataskaitos, kas šiandien vy ko darbe. Ir, aiš ku, neprašo pata rimų.
– Jūsų vyras – labai užimtas. Kas dabar namuose šeimos gal va – ar jūs, ar jis? – Nėra pas mus tokio dalyko kaip šeimos galva – kad kas nors vado vautų, o kiti turėtų klausyti. Mes šeimoje esame lygiaverčiai partne riai, tariamės visais klausimais. Bet, aišku, daugeliu klausimų aš pripažįstu vyro autoritetą.
– Ar vyras papasakoja, kas jį slegia darbe? – Labai jį gerbiu už tai, kad jis nie kada neparsineša į namus blogos nuotaikos, kokių nors darbo pro blemų, nors žinau, kad ne visada viskas vyksta sklandžiai, ne visa da diena būna lengva. Jis man to neužkrauna ir už tai jam esu dė kinga.
– Ar namie su vyru kalbatės apie politiką? Gal namie ši te ma draudžiama? – Ne, nedraudžiama. Aš domiuosi politika. Tai savaime suprantama – mano vyras daug metų politiko je, tai – jo darbas ir gyvenimo bū das. Politika neatsiejama nuo mūsų
– Kokios Lietuvos problemos slegia jus kaip moterį, motiną, politiko žmoną? – Žinote, aš visur matau daug ne gatyvių dalykų. Įsijungi televizo rių – negatyvas, pirmiausia prane šamos blogos žinios. Pirmuosiuose laikraščių puslapiuose – negatyvūs
dalykai. O juk daug ir pozityvaus yra mūsų gyvenime. Ir tie patys po litiniai įvykiai pateikiami iš nega tyviosios pusės. Jei kas nors abejo tina, pasakoma, kad tai – blogai. Tas negatyvus požiūris į daug ką mane žeidžia. – Sakoma, kad laisvą valandėlę geriausias draugas – knyga. Ar mėgstate skaityti? – Labai. Esu perskaičiusi daug kny gų, bet pastaruoju metu nelabai tam lieka laiko. Eidama pro knygy ną, visada stengiuosi užeiti. Pažiū riu, kokios naujienos, kurios knygos populiariausios. Neiškenčiu nenu sipirkusi vienos kitos. Jau galvoju, kokią knygą vešiuosi skaityti per atostogas į Gran Kanariją. Tikrai perskaitysiu kokias dvi. – O kokias skaitote – roma nus, garsių žmonių biografijas, knygas apie meną ar psicholo gines? – Skaitau įvairias knygas. Neseniai perskaičiau Kristinos Sabaliaus kaitės „Silva rerum“. Labai pati ko – tiesiog iškart perskaičiau. Tas XVII a. Vilnius, istorinės asmeny bės – labai susižavėjau. Mėgstu tokias istorines knygas. (Bet fan tastinės man nepatinka.) O groži nę literatūrą mėgstu su psicholo giniu pamušalu – kad būtų apie ką pamąstyti. Niekada neskaityčiau meilės romanų. Būtų neįdomu. Patinka žymių psichologų, pa vyzdžiui, Irvino D.Yalomo knygos „Melagis ant kušetės“, „Kai Ny čė verkė“. Mačiau, knygyne jau yra nauja jo knyga. Ketinu nusipirkti. – Ar mėgstate su šeima bū ti gamtoje, slidinėti, grybauti, uogauti?
Santykiai: J.Butkevičienės teigimu,
sutuoktinio autoritetą.
– Tam juk reikia laisvo laiko. Gal sunku patikėti, bet mano vyras – taip užsiėmęs, kad visiškai neturi savaitgalių. Kai jis savaitgalį bū na užsiėmęs, o aš – laisva, važiuoju pas dukrą. Mes turime anūkėlę Ka milę, kuriai šio mėnesio pabaigoje
Advokatė su teptuku Laima Žemulienė l.zemuliene@diena.lt
Advokatė Jūratė Zabielaitė dau giau kaip 10 metų nesiskiria su alie jiniais dažais ir teptukais. Jos pa sirinktas žanras – portretas. Anks čiau ji tapė vyrų portretus, bet da bar advokatei pozuoja ir moterys. Ji teigia atskleidusi moters portre to paslaptį. Nebaigė jokių dailės mokslų
Patirtis: iš advokatės J.Zabielaitės nutapytų portretų žvelgia garsūs
žmonės.
Margaritos Vorobjovaitės nuotr.
Kad ir kiek kalbėtume apie portre tą – tai vienas įdomiausių ir pa slaptingiausių dailės žanrų. Iš J.Zabielaitės portretų žvelgia žinomi žmonės: filosofai ir poli tikai Romualdas Ozolas ir Bronius Genzelis, finansų analitikas Ri mantas Rudzkis. Vilnietė dažnai tapo savo mo kytojo – žinomo dailininko ir ge ro kaimyno Broniaus Grušo – stu dijoje. Tapyti advokatė pradėjo nuo vy rų portretų. Vienas pirmųjų jos po zuotojų buvo advokatas Rolandas Valiūnas. Tai buvo antras jos tapo mas portretas. „O ar tu mokeisi dailės?“ – pa klausė kolega. „Ne“, – atsakė J.Za bielaitė. „O aš dailės mokyklą esu
baigęs“, – tarė portretui pozavęs kolega advokatas. Vis dėlto Jūratė nutapė jo portretą, kuris kaipmat pritapo advokato namuose. J.Zabielaitė prisimena ir R.Ozo lo žmonos komentarą: „Tu šiame portrete – tikras. Tu toks ir esi.“ Prie moterų ėjo atsargiau
Kiekvienas portretas, ypač – mo terų, turi savą istoriją. Kartais isto rijos baigdavosi nelabai sklandžiai, todėl ne vieną portretą tekdavo ati dėti į šoną. „Prieš gerą dešimtmetį paban džiau nutapyti vieną moterį, gražią kaip Nefertitė. Bet dar nesupratau, ką reikia moterų veide matyti. Ta da nuoširdžiai ją kopijavau ir, deja, nutapiau tikslų jos amžių. Įtariu, kad jai tai nepatiko. Pasilikau sau šį paveikslą ir nustojau tapyti mote ris. Apimta nevilties dar negreitai supratau, ką moters portrete reikia matyti“, – kalbėjo J.Zabielaitė. Angeliškoji žmogaus pusė
Įspėti moters portreto paslaptį ad vokatei padėjo Rotušės ceremoni meistro Sauliaus Pilinkaus žmona Daiva Pilinkienė. Šiame portrete J.Zabielaitė ban dė pagauti angeliškumą – švelnią
ją, šviesiąją, skraidančią žmogaus pusę. „Kai nutapiau D.Pilinkienės portretą, supratau, ko turiu ieško ti moters veide. Kad ir kokio am žiaus moteris būtų, portrete ji tu rėtų būti pavaizduota tarp 18-os ir neaišku, kiek metų, – parodyta amžinuoju savo veidu. Tai – mano atradimas“, – sakė J.Zabielaitė. „Tikrai dailininkas neturi teisės tapyti bukos, šiurkščios, objekty vios „tikrovės“, nes tai nėra tikra sis žmogaus veidas“, – dėstė ad vokatė. Portretas – iš spalvotų linijų
2002 m. sukurtą verslininkės Jo lantos Urbonavičienės portretą po 10 metų J.Zabielaitė užtapė spal votomis linijomis. „Per tą laiką tos moters ir plaukų spalva, ir daug kas pasikeitė. Tačiau portrete ją gerai atpažįsta maži vai kai. Ateina draugių, giminaičių 4–5 metų vaikų ir sako: „Čia – tu.“ Be lieka manyti, kad ką nors, ką vaikai mato tikro, į tą portretą įdėjau“, – sakė autorė. Ko gero, vaikus nustebina kont rastas – skvarbus, dalykiškas mo ters žvilgsnis ir žaismingi brūkšniai bei linijos.
19
Šeštadienis, kovo 16, 2013
aukštyn žemyn
nenorėtų būti prezidentienė – Kuo užsiima jūsų duktė Ind rė? – Dabar augina dukrytę. ISM ji įgijo vadybos ir administravimo bakalauro, o Vilniaus universite te – tarptautinės teisės ir verslo magistro laipsnius. – Kiekvienam žmogui malonu prisiminti jaunystės laikus. Ar galite trumpai į juos nuklysti? Kur susipažinote su būsimuo ju vyru? – Tada aš studijavau Vilniaus uni versitete Prekybos fakultete, o jis studijavo VISI – dabartiniame Ge dimino technikos universitete. Mu du susipažinome studentų diskote koje. Buvome antrame kurse. Nuo to laiko ir esame kartu. Baigę tre čią kursą, susituokėme. Labai jau ni – abiem buvo 21-i. – Kuo jus sužavėjo tas jaunas studentas? – Buvo gražus. Linksmas, draugiš kas, paprastas. Mokėjo bendrauti. Buvo įdomus žmogus. – Gal ir komplimentus jums mokėjo žerti? – To neprisimenu. Žmogus arba patinka, arba ne. Patikome vienas kitam.
, šeimoje ir ji, ir vyras yra lygiaverčiai partneriai ir tariasi visais klausimais. Tiesa, daugeliu klausimų ji pripažįsta Margaritos Vorobjovaitės nuotr.
sukaks metukai. Ten su didžiausiu malonumu dirbu močiute. Kadangi gyvename netoli Vingio parko, vasarą ten dviračiais važi nėdavome. Mano vyras buvo ak tyvus sportininkas. Jis kultivavo laisvąsias imtynes, pasiekė gerų
rezultatų, buvo kandidatas į TSRS sporto meistrus. Jis tiesiog nega li be sporto. Kaip sako, važiuoju į sporto salę išprakaituoti įtampos. Turime šeiminį abonementą vie name sporto klube. Aš dažnai va žiuoju kartu su juo. Vyras mėgsta
aktyvų sportą – dirba su treni ruokliais. Aš dažniausiai plaukio ju baseine. – O ką veikia premjero apsau gininkai? – Ir apsaugininkai sportuoja.
– Ar užsiimate kokia nors vi suomenine veikla? Gal ketina te steigti labdaros fondą? – Pati labdaros idėja mane žavi. Man patinka labdaros iniciatyvos, mielai dalyvauju tose akcijose, ypač kai reikalinga parama vaikams, ser gantiems žmonėms. Mano vyras yra įsteigęs savo var du pavadintą labdaros ir paramos fondą. Iš fondo lėšų remiami skur džiai gyvenantys Vilkaviškio ra
jono – ten yra jo rinkimų apygar da – vaikai, neįgalieji, kultūros darbuotojai, sportininkai. Be to, Kybartuose mano vyras yra įkūręs labdaros valgyklą, kurioje kiekvieną dieną karštais patiekalais pamaiti nami 30–35 žmonės. O 15-ai neįga liųjų, kurie negali vaikščioti, pietūs vežami į namus. Aš pati kol kas negalvoju apie jokio fondo steigimą, nes matau, kaip yra su mano vyro fondu. Fon das veikia skaidriai, pateikiamos visos ataskaitos, tačiau nuolat su laukia tikrintojų iš įvairiausių ins titucijų. Pas mus yra taip: kiekvie noje geroje iniciatyvoje norima kokį nors blogio grūdą atrasti, kokį nors naudos siekimą sau. Fonde kiekvie nas litas apskaitomas, bet vis tiek kažko ieškoma. Girdėjau, kaip po litiniai oponentai kalbėjo, spaudo je skaičiau: esą tas fondas – kaž kas įtartino. – Pastaruoju metu A.Butkevi čius – vienas populiariausių Lietuvos politikų. Ar su vyru svarstote galimybę jam kandi datuoti į šalies prezidentus? Ar kalbatės apie tai namuose? – Tikrai nekalbame apie tai. Man atrodo, kad jis apie tai tikrai negal voja. Jam nėra svarbūs tie reitingai, jis tikrai dirba ne dėl jų. Bet malo nu, kai žmonės rodo pasitikėjimą. Kaip Vyriausybės vadovas, jis yra užsibrėžęs ambicingų uždavinių, sau išsikėlęs tikslų, kurių labai no rėtų pasiekti. Norėtų, kad Lietuvos žmonių gyvenimas pagerėtų. Jei tas darbas jam seksis, abejoju, ar jis galvos apie prezidento rinkimus. – Gal jūs turite svajonę tapti pirmąja Lietuvos ponia? – Tikrai ne.
įminė portreto paslaptį Ne pomėgis, o pažinimas
J.Zabielaitė neslėpė, kad iki linijų periodo buvo priėjusi krizę. „Kai nutapiau Lietuvos advoka tūros tarybos pirmininko Leono Virginijaus Papirčio portretą, su pratau, kad darau plakatus. Visus portretus nutapydavau per vieną sesiją. Kai pamačiau, kad po penk tos sesijos vis tiek būna ne gyvy bė, o kaukė, supratau: viskas, turiu daryti išvadas. Užsikompleksavau. Netapiau porą metų“, – atviravo J.Zabielaitė.
Jis prašė, kad portrete būtų jus ti pragaras. Manau, pageidavimą išpil džiau. Tada ji sumąstė, kad taisys se nus, nepavykusius portretus ir ieškos savo stiliaus. Linijomis, brūkšniais ji apipaišė ne vieną portretą. Tapyti portretus – jos pomėgis? „Ne. Tai – tik kelias žmogui pa žinti. Jei sutrinku, kad ne taip prie žmogaus ar prie portreto priėjau ir netapau po keletą metų, tai koks
čia pomėgis? Pirma pauzė buvo, kai, manau, blogai nutapiau rašy toją Saulių Šaltenį. Tada netapiau kokius penkerius metus. Kai nuta piau „plakatus“, į rankas teptuko neėmiau porą metų. Tokiais atve jais sutrinku ir laukiu naujo pa žinimo etapo. Net nemaniau, kad žmogaus veide tiek daug galima įžvelgti“, – kalbėjo J.Zabielaitė. Autoportrete – rami ir giedra
„O šitas portretas – mano šedev ras, – tarė Jūratė ir parodė Sei mo Teisės departamento vadovo Andriaus Kabišaičio portretą. – Jis prašė, kad portrete būtų justi pragaras. Manau, pageidavimą iš pildžiau. O eskizą padariau per 15 minučių. Eskizas jam taip pat la bai patiko.“ Dar vienas mažas šedevras – šachmatininkės Viktorijos Čmi lytės trenerio Gedimino Rastenio portretas. „Kol jį per tą pusvalandį padariau juo, jis man buvo virtęs ir Kristumi, ir Johnu Lennonu“, – tapymo seanso paslaptį atskleidė J.Zabielaitė. Į akis krito ir nedidelio formato švelnių spalvų moters portretas. „Tada pavyko atsukti tik tris da žų tūbeles: mėlyną, baltą ir gelto
ną, kitos buvo uždžiūvusios. Ban džiau tapyti savo autoportretą. Trimis spalvomis. Bet niekas ma nęs neatpažino. Net mama, – pa sakojo Jūratė. – Gal aš savęs ne matau?“
„Puikus portretas, – plačiu mostu jį tarsi pasveikino B.Gru šas. – Šedevriukas.“ „Namie, vonioje, su trimis spal vomis per pusvalandį“, – juokda masi komentavo autorė jo atsi
radimo aplinkybes. J.Zabielaitės autoportrete pagauta neįtikima vidinė ramybė: jokio nerimo, jo kio vėjo, jokių audrų. Neįtarsi, kad save nutapiusi moteris dirba labai sunkų darbą.
20
Šeštadienis, kovo 16, 2013
aukštyn žemyn
Susirasti žmo
Kūrybiškas: „Kalmarų epopėja. Rodenas“, – taip šią
savo fotografiją pavadino M.Šiaučiūnas-Kačinskas.
Tiltelis: ruduo Pietų Korėjoje toks pat spalvingas
Martyno ŠiaučiūnoKačinsko nenustebino lietuvio akiai neįprasti korėjie tiški rašmenys. Vil niaus universitete baigęs matematikos studijas, jis patrau kė į Pietų Korėjos sostinę mokytis korėjiečių kalbos. Seule su pertrauko mis vyras gyvena aštuntus metus.
kaip ir Lietuvoje.
Laima Žemulienė l.zemuliene@diena.lt
Domino Azijos šalys
Šalis: M.Šiaučiūnas-Kačinskas dažnai keliauja po Pietų Korėją.
Kai iš Vilniuje viešėjusio korėjiečių rašytojo Hailji atėjau imti interviu, netoli sukiojosi kažkoks budistas. Tačiau „budistas“ prakalbo lietu viškai. Paaiškėjo, kad jis – Hail ji knygos „Užupis“ vertėjas iš ko rėjiečių kalbos į lietuvių 32 metų M.Šiaučiūnas-Kačinskas. Savo „Užupį“ Hailji pristatė ne seniai Vilniuje vykusioje Kny gų mugėje, o jos vertėjas nutarė ta proga aplankyti gimtinę. Martynas sakė, kad jis – joks bu distas. Pastaruoju metu Lietuvoje vyras verčia korėjietiškų filmų, ku rie bus rodomi „Kino pavasaryje“, subtitrus į lietuvių kalbą. „Mane visada traukė Azijos ša lys, domino kalbos. Bet taip atsiti ko, kad Vilniaus universitete stu dijavau matematiką, o kaip antrą specialybę – japonologiją. Paskui išvažiavau į Japoniją. Nuo to vis kas ir prasidėjo“, – pasakojo iš Pa nevėžio kilęs M.Šiaučiūnas-Ka činskas. Grįžęs į Lietuvą jis sužinojo, kad yra galimybė išvažiuoti į Korėją mokytis korėjiečių kalbos. „Žinojau, kad japonų ir korėjie čių kalbos savo struktūra panašios. Pamaniau, kad išmokti korėjiečių kalbą nebus taip sunku. Jei yra ga limybė, galima pabandyti. Už pa bandymus niekas neužmuš. O jeigu nepatiks, visada galima grįžti“, – taip tada mintijo Martynas ir nė nesapnavo, kad toje šalyje užsibus ilgokai. Vienoje klasėje su japonais
Trauka: šalį kasmet aplanko tūkstančiai turistų.
Poilsis: keliauninkai eina į arbatos namelį atsipūsti.
Lietuvis patraukė į Seulą. Korėjie čių kalbą M.Šiaučiūnas-Kačinskas studijavo dviejuose universitetuo se – Yonsei ir Kyung Hee. „Sekėsi gerai. Buvo daug leng viau nei kai kuriems europiečiams, nes moku japonų kalbą. Ten mus vis perskirstydavo: silpnesnius – į vieną klasę, stipresnius – į kitą. Aš visada būdavau su japonais“, – prisiminė Martynas. Jis mokėsi šešis semestrus. Bai gęs tą programą žmogus turėtų laisvai kalbėti korėjietiškai. „Tačiau kai įstojau į doktorantūrą – kalbo
Didmiestis: žvilgsnis į milijoninį Seu
tyrą, supratau, kad tos programos – niekis. Ir kai reikia ką nors versti ar pačiam rašyti, supranti, kad ten buvo tiktai pradžia“, – neslėpė pa šnekovas, kalbos mokęsis dvejus, o doktorantūroje – ketverius metus. Ar gražiai jo ausiai skamba korė jiečių kalba? „Nelabai gražiai. Nors dabar ne galiu taip sakyti, – tos kalbos jau negirdžiu – ją suprantu. Iš skam besio tai nėra pati gražiausia kalba. Japonų – gražesnė. Tačiau nelygu, kuria tarme korėjietis kalba. Viena tarmė man labai gražiai skamba“, – dėstė M.Šiaučiūnas-Kačinskas. Užmynę ant kojos neatsiprašo
Seule, kur įsikūręs lietuvis, – per 10 mln. gyventojų. Aplinkui – be veik tiek pat. Taigi pusė Korėjos – Seule. „O aš gyvenu pačiame Seulo centre, keliese nuomojamės butą, – šypsojosi Martynas. – Aplinkui – daugybė klubų, restoranų, barų.“ Panevėžietis jau priprato gyventi betono, metalo ir stiklo džiunglė se, tas miestas jam tapo beveik sa vas: „Viskas vyko natūraliai. Tos „džiunglės“ – truputį toliau nuo centro, ten 16-os aukštų namai lai komi mažais. Centre, kur gyvenu, ypač kalnuotoje vietoje, yra priva čių trijų ar keturių aukštų namų.“ Prie gausybės žmonių Seule jis taip pat priprato. Pastebėjo, kad jie nėra tokie mandagūs, gatvėse skubėdami vienas kitą ir užkliudo, ir stumtelėja, ir ant kojos užmina. Lietuvoje paprastai, jei kas nors kam nors ant kojos užmina, atsi prašo, o ten – ne. Eina toliau. Pastaruoju metu M.ŠiaučiūnasKačinskas užsiima įvairiais su Lie tuva susijusiais projektais. Jis dir bo pernai Korėjoje vykusioje EXPO parodoje, kurioje dalyvavo ir Lie tuva. „Kainos Korėjoje panašios kaip Lietuvoje, bet ten atlyginimai – kitokie. Gaunant korėjietišką at
21
Ĺ eĹĄtadienis, kovo 16, 2013
aukĹĄtyn Ĺžemyn
oÂnÄ… KoÂrÄ—Âjos kaiÂmieÂÄ?iui – suÂdÄ—ÂtinÂga anot paÂĹĄneÂkoÂvo, KoÂrÄ—ÂjoÂje jau taÂpo proÂbleÂma. KaiÂmuoÂse dar iki ĹĄiol laiÂkoÂmaÂsi traÂdiÂciÂjos, kad vyÂriau siaÂsis sĹŤÂnus tuÂri gyÂvenÂti su tÄ—Âvais, priÂĹžiĹŤÂrÄ—Âti juos ir naÂmus, parÂsiÂvesÂti ĹžmoÂnÄ…. O kaiÂme suÂsiÂrasÂti ĹžmoÂną – suÂdÄ—ÂtinÂga. NÄ— vieÂna iĹĄÂsiÂlaÂviÂnuÂsi, saÂve gerÂbianÂti koÂrÄ—ÂjieÂtÄ— neÂnoÂri nu teÂkÄ—Âti ÄŻ kaiÂmÄ… – eiÂti prie karÂviĹł. ViÂsi noÂri, kad pirÂmaÂs vaiÂkas bĹŤÂtĹł berÂniuÂkas. AnksÂÄ?iau net buÂvo taip: jei suÂĹžiÂnoÂdaÂvo, kad gims merÂgaiÂtÄ—, moÂteÂris daÂryÂdaÂvoÂsi aborÂtÄ…. MeÂdi kams drauÂdĹžiaÂma paÂsaÂkyÂti tÄ—Âvams kĹŤÂdiÂkio lyÂtÄŻ prieĹĄ jam gimsÂtant.
ViÂsi noÂri, kad pir maÂs vaiÂkas bĹŤÂtĹł berÂniuÂkas. Anks Ä?iau net buÂvo taip: jei suÂĹžiÂnoÂdaÂvo, kad gims merÂgaiÂtÄ—, mo teÂris daÂryÂdaÂvoÂsi aborÂtÄ…. NauÂjieÂji meÂtai – lyg KĹŤÂÄ?ios
uÂlÄ… ir Han upÄ™.
lyÂgiÂniÂmÄ…, nÄ—Âra laÂbai branÂgu ten gyÂvenÂti. Su lieÂtuÂviĹĄÂku bĹŤÂtĹł sun ku“, – paÂlyÂgiÂno paÂĹĄneÂkoÂvas. Pa vyzÂdĹžiui, uĹž elektÂrÄ…, vanÂdeÂnÄŻ ir duÂjas per mÄ—ÂneÂsÄŻ jis suÂmoÂka apie 70–80 liÂtĹł. ProsÂtiÂtuÂciÂja – neÄŻÂteiÂsinÂta
MarÂtyÂnas jau perÂpraÂto koÂrÄ—ÂjieÂÄ?iĹł gyÂveÂniÂmo bĹŤÂdÄ…, paÂproÂÄ?ius ir traÂdi ciÂjas. Ar koÂrÄ—ÂjieÂÄ?iai tiek daug geÂria kaip lieÂtuÂviai? „NeÂgaÂlÄ—ÂÄ?iau paÂsaÂkyÂti, ar tiek pat daug, ar dauÂgiau. Bet kad geÂria ne maÂĹžai, tai tikÂrai. DaĹžÂniauÂsiai jie ge ria salÂdĹžiĹł bulÂviĹł degÂtiÂnÄ™, kuÂri yra maĹžÂdaug 20 laipsÂniĹł stipÂruÂmo. ArÂ
MarÂtyÂno Ĺ iauÂÄ?iĹŤÂno-KaÂÄ?insÂko asÂmeÂniÂnio arÂchyÂvo nuoÂtr.
ba rauÂginÂtĹł ryÂĹžiĹł gÄ—ÂriÂmÄ…. Jis – 5–6 laipsÂniĹłâ€œ, – paÂsaÂkoÂjo MarÂtyÂnas. ProsÂtiÂtuÂciÂja PieÂtĹł KoÂrÄ—ÂjoÂje neÄŻÂ teiÂsinÂta, bet gaÂna poÂpuÂliaÂri. SeuÂle yra atÂskiÂri raÂjoÂnai, kur viÂsi ĹžiÂno, kÄ… ten gaÂliÂma rasÂti. SporÂtu lieÂtuÂvis neuĹžÂsiiÂma, tai jam nieÂkaÂda neÂpaÂtiÂko. O KoÂrÄ—Âjo je svarÂbiauÂsia sporÂto ĹĄaÂka – beis boÂlas. „Ne tik aĹĄ, bet ir dauÂguÂma euÂroÂpieÂÄ?iĹł neÂsupÂranÂta, kÄ… daÂry ti beisÂboÂlo varÂĹžyÂboÂse“, – iroÂniÂza vo paÂĹĄneÂkoÂvas. Ar PieÂtĹł KoÂrÄ—ÂjoÂje jauÂnam ĹžmoÂgui sunÂku ÄŻsiÂtvirÂtinÂti gyÂveÂniÂme – suÂsi rasÂti darÂbÄ…, kuÂr alÂga geÂresÂnÄ—, iĹĄÂsi nuoÂmoÂti buÂtÄ…?
„AnksÂÄ?iau tai buÂvo lengÂva, o da bar viÂsi skunÂdĹžiaÂsi, kad jauÂniÂmui suÂsiÂrasÂti darÂbÄ… nÄ—Âra paÂprasÂta“, – saÂkÄ— paÂĹĄneÂkoÂvas. PirÂmo vaiÂko lauÂkia berÂniuÂko
PieÂtĹł KoÂrÄ—ÂjÄ… taip pat paÂlieÂtÄ— emig raÂciÂja. PoÂpuÂliaÂriauÂsios ĹĄaÂlys, ÄŻ ku rias emigÂruoÂja koÂrÄ—ÂjieÂÄ?iai, – JAV, AustÂraÂliÂja, NauÂjoÂji ZeÂlanÂdiÂja. Yra ir viÂdiÂnÄ— „emigÂraÂciÂja“ – iĹĄ kaiÂmĹł ĹžmoÂnÄ—s, ypaÄ? jauÂniÂmas, trauÂkia ÄŻ SeuÂlÄ…. KaiÂmai tuĹĄÂtÄ—Âja, o SeuÂlas pu Ä?iaÂsi kaip baÂlioÂnas. KaiÂmuoÂse lieÂka vyÂresÂni ĹžmoÂnÄ—s. KaiÂmuoÂse vyÂrams sunÂku ves ti, nes moÂteÂrys neÂnoÂri teÂkÄ—Âti. Tai,
Kaip pas mus yra KaÂlÄ—Âdos ir Ve lyÂkos, ten yra VÄ—ÂliÂnÄ—s ir NauÂjie ji meÂtai. Tai – dvi paÂgrinÂdiÂnÄ—s ko rÄ—ÂjieÂÄ?iĹł ĹĄvenÂtÄ—s. TaÂÄ?iau KoÂrÄ—ÂjoÂje neÂbĹŤÂna euÂroÂpieÂÄ?iui ÄŻprasÂtĹł Nau jĹłÂjĹł meÂtĹł. NauÂjuoÂsius jie ĹĄvenÂÄ?ia kaip kiÂnai, sauÂsio pabaigoje–va sario praÂdĹžioÂje. Tai – kilÂnoÂjaÂmoji ĹĄvenÂtÄ—. VÄ—ÂliÂnÄ—s – taip pat. Per VÄ—ÂliÂnes ant arÂtiÂmĹłÂjĹł kaÂpĹł koÂrÄ—ÂjieÂÄ?iai paÂdeÂda valÂgyÂti, uĹžÂde ga smilÂkaÂlĹł. PasÂkui teÂtos, dÄ—ÂdÄ—s, pusbÂroÂliai ir pusÂseÂseÂrÄ—s suÂsiÂrenÂka kuÂrio nors giÂmiÂnaiÂÄ?io naÂmuoÂse. Net ir per NauÂjuoÂsius atÂnaÂĹĄau jaÂma proÂtÄ—Âviams – naÂmuoÂse pa staÂtoÂmas alÂtoÂrius, ant jo paÂdeÂda ma maisÂto, uĹžÂdeÂgaÂmas smilÂkaÂlas ir kvieÂÄ?iaÂmos miÂruÂsiĹłÂjĹł vÄ—ÂlÄ—s. Ti kiÂma, kad jos ateiÂna, paÂvalÂgo, pa bĹŤÂna su arÂtiÂmaiÂsiais. PasÂkui uĹžÂde gaÂmas kiÂtas smilÂkaÂlas – tai ĹženkÂlas vÄ—ÂlÄ—ms iĹĄeiÂti.
„KoÂrÄ—ÂjieÂÄ?iĹł NauÂjieÂji man priÂme na mĹŤÂsĹł KĹŤÂÄ?ias, – paÂlyÂgiÂno Mar tyÂnas. – ÄŽ tas ĹĄvenÂtes viÂsiĹĄÂkai neÄŻÂ siÂpaiÂĹĄau, nes tai – ĹĄeiÂmos ĹĄvenÂtÄ—s. DauÂguÂma uĹžÂsieÂnieÂÄ?iĹł per jas neÂtu ri kÄ… veikÂti.“ KoÂrÄ—ÂjieÂtiĹĄÂki valÂgiai – aĹĄtÂrĹŤs, nes ÄŻ juos ÄŻbeÂriaÂma aitÂrioÂsios paÂpriÂkos. Nuo tos paÂpriÂkos visÂkas rauÂdoÂna. PaÂtieÂkaÂlai dar ir sĹŤÂrĹŤs, bet sĹŤÂruÂmas neÂlaÂbai junÂtaÂmas dÄ—l aĹĄtÂruÂmo. „Bet yra neÂmaÂĹžai paÂtieÂkaÂlĹł, ku rie paÂnaÂĹĄĹŤs ÄŻ lieÂtuÂviĹĄÂkus. KoÂrÄ—Âjie Ä?iai tuÂri ir ÄŻvaiÂriĹł blyÂnĹł, virÂtiÂniĹł, net vÄ—ÂdaÂrĹł. AiĹĄÂku, tie paÂtieÂkaÂlai kiek skiÂriaÂsi, bet jĹł esÂmÄ— – toÂkia pat kaip lieÂtuÂviĹĄÂkĹł. O vieÂnas net paÂnaÂĹĄus ÄŻ lieÂtuÂviĹĄÂkus ceÂpeÂliÂnus. Kai dirÂbau EXÂPO paÂroÂdoÂje, lieÂtu viams iĹĄ koÂrÄ—ÂjieÂtiĹĄÂkos virÂtuÂvÄ—s la biauÂsiai paÂtiÂko blyÂnai“, – paÂsaÂko jo MarÂtyÂnas. ReÂmia paÂbÄ—ÂgÄ—Âlius iĹĄ Ĺ iauÂrÄ—s
M.Ĺ iauÂÄ?iĹŤÂnas-KaÂÄ?insÂkas paÂtyÂrÄ—, kad koÂrÄ—ÂjieÂÄ?iai neÂnoÂrÄ—Âjo bĹŤÂti pa daÂlyÂti. Ĺ aÂlies jie neÂskirsÂto ÄŻ PieÂtĹł ar Ĺ iauÂrÄ—s, jĹł sÄ…ÂmoÂnÄ—Âje KoÂrÄ—Âja yra vie na, o SeuÂlas – centÂriÂnis reÂgioÂnas. „Vis dÄ—lÂto iki ĹĄiol tai – dvi be krauÂjo praÂlieÂjiÂmo kaÂriauÂjanÂÄ?ios valsÂtyÂbÄ—s. KoÂrÄ—Âjos kaÂras baiÂgÄ—Âsi 1953 m., bet taiÂkos suÂtarÂtis iki ĹĄiol neÂpaÂsiÂraÂĹĄyÂta. PaÂsiÂraÂĹĄyÂtos tikÂtai pa liauÂbos. Abi valsÂtyÂbÄ—s iki ĹĄiol ne suÂtaÂria, kuÂrios vyÂriauÂsyÂbÄ— tuÂrÄ—ÂtĹł peÂrimÂti valÂdĹžią“, – kalÂbÄ—Âjo Mar tyÂnas. Nuo SeuÂlo iki Ĺ iauÂrÄ—s KoÂrÄ—Âjos sieÂnos – apie 50 km. TaÂÄ?iau Ĺžmo nÄ—s neÂgaÂli iĹĄ vieÂnos ĹĄaÂlies ÄŻ kiÂtÄ… laisÂvai vaÂĹžiÂnÄ—Âti. Ĺ iauÂrÄ—Âje – koÂmu nizÂmas, PieÂtuoÂse – kaÂpiÂtaÂlizÂmas. Tarp valsÂtyÂbiĹł nuÂstaÂtyÂta deÂmar kaÂciÂnÄ— liÂniÂja. KarÂtais, daĹžÂniauÂsiai iĹĄ Ĺ iauÂrÄ—s KoÂrÄ—Âjos puÂsÄ—s, paÂsiÂtaiÂko neÂdiÂdeÂliĹł iĹĄÂpuoÂliĹł. SeuÂle, anot paÂĹĄneÂkoÂvo, ÄŻtam pa neÂtvyÂro. PaÂsiÂroÂdo paÂbÄ—ÂgÄ—ÂliĹł iĹĄ Ĺ iauÂrÄ—s KoÂrÄ—Âjos. PieÂtĹł KoÂrÄ—Âja juos priiÂma, neÂtgi duoÂda piÂniÂgĹł, kad jie Ä?ia gaÂlÄ—ÂtĹł ÄŻsiÂkurÂti.
DidĹžiausiam Kauno vieĹĄbuÄ?iui – penkeri „Park Inn by Radisson Kaunas“ vieĹĄbuÄ?iui kovo 17 d. – iĹĄskirtinÄ—. VieĹĄbutis ĹĄvÄ™s penktÄ…jÄŻ gimtadienÄŻ po rekonstrukcijos.
„Per ĹĄÄŻ laikÄ… vieĹĄbutis labai pakeitÄ— savo veidÄ…. Labai dĹžiugu bĹŤti didelÄ—s ĹĄeimos, vieĹĄbuÄ?iĹł tinklo „Carlson Rezidor“, dalimi“, – pasakoja vieĹĄbuÄ?io direktorÄ— Vilija RadzvilaviÄ?ienÄ—. DirektorÄ—s teigimu, ĹĄiandien vieĹĄbutis gali pasigirti ne tik jaukiu ir graĹžiu interjeru, centru „SaulÄ—ja SPA“, taÄ?iau ir vienu moderniausiĹł ĹĄalyje konferencijĹł centru. Jis sulaukÄ™s pripaĹžinimo tarp ÄŻvairiĹł Lietuvos ir uĹžsienio klientĹł – tai ÄŻrodo ir nuo atidarymo padvigubÄ—jÄ™s jo uĹžimtumas. VieĹĄbutis turi 206 kambarius, tarp jĹł – pritaikytus ĹĄeimoms ir neÄŻgaliesiems. Per metus vieĹĄbutÄŻ aplanko per 40 tĹŤkst. ĹžmoniĹł, o per penkmetÄŻ aptarnauta daugiau nei 200 tĹŤkst. sveÄ?iĹł. „DidĹžiuojamÄ—s tuo, kad pas mus buvo apsistojÄ™ pasaulio futbolo Ä?empionai – Ispanijos futbolo rinkti-
ď Ž PasididĹžiavimas: VN[ QVR[ cVR Ob aV` TN YV ]N `V TV_ aV [R aVX WNb XVb V_ T_N Vb V[ aR_ WR _b PR[a _b  @Nb YĂ› WN @=.• aN Ă˜VNb V_ cVR [b Z\ QR_ [VNb `VĂş N Yf WR X\[
SR _R[ PV WĂş PR[a _b
nÄ—. VieĹĄbuÄ?io neaplenkia ir pramogĹł pasaulio ĹžvaigĹždÄ—s – vieĹĄbutyje buvo apsistojÄ™ „Prodigy“, Katie Melua, Marilyn Manson, „Rammstein“, Slash“, – sakÄ— V.RadzvilaviÄ?ienÄ—. Penktojo gimtadienio proga visi sveÄ?iai pajus vieĹĄbuÄ?io ĹĄventÄ—s dvasiÄ… – kambariuose, restorane, bare jĹł lauks siurprizai. „IĹĄvykdami sveÄ?iai mini mĹŤsĹł personalo profesionalumÄ…. Vado-
A\Z\ ?NTV[\` [b\a_
vaujamÄ—s aptarnavimo ďŹ losoďŹ ja: „Taip, aĹĄ galiu.“ Ji skirta ne tik sveÄ?iams, bet ir mĹŤsĹł kolektyvo nariams. Daug investuojame ÄŻ personalo mokymus, o uĹž atsidavimÄ… 55 vieĹĄbuÄ?io darbuotojams gimtadienio proga taip pat surengsime ĹĄventę“, – ĹžadÄ—jo direktorÄ—. V.RadzvilaviÄ?ienÄ—s teigimu, nepaisant to, kad per penkmetÄŻ mieste duris atvÄ—rÄ— nemaĹžai konkurentĹł,
„Park Inn by Radisson“ lankytojĹł nuolat daugÄ—ja. Ji neabejojo, kad prie vieĹĄbuÄ?io populiarumo prisideda ir viena kertiniĹł socialiai atsakingo verslo strategijĹł. VieĹĄbutis investuoja ÄŻ ĹžaliÄ…jÄ… energetikÄ…, remia Kauno vaikĹł namus. „Park Inn by Radisson Kaunas“ vieĹĄbutis priklauso vienai greiÄ?iausiai auganÄ?iĹł vieĹĄbuÄ?iĹł tinklĹł
– „Carlson Rezidor group“. Kompanijai priklauso tokie Ĺženklai kaip „Park Inn by Radisson“, „Radisson Blu“, „Park Plaza, Country Inns & Suits“, „Regent“ ir „Missoni“, o vieĹĄbuÄ?iĹł skaiÄ?ius net 80 pasaulio ĹĄaliĹł perkopÄ— 1 320. Tinklas turi daugiau kaip 8 mln. lojaliĹł klientĹł, o kompanija ĹĄiemet paskelbta kaip viena etiĹĄkiausiĹł pasaulyje. UĹžs. 1087099
22
Šeštadienis, kovo 16, 2013
aukštyn žemyn
Kuo būti: Jėzumi Kristumi ar A. Būtų įspū dinga pajus ti skrydį kos mose, pama tyti beribę erdvę ir išsi laipinti Mė nulyje.
Kristus: E.Mildažytė pasirinktų garsiausią krikščioniškojo pasaulio as
menybę.
„Fotodienos“ / Dmitrijaus Radlinsko nuotr.
Įdomu, kaip An gelina su sitvar ko su tiek daug vai kų. Na, taip, pa tinka ir Bradas Pittas.
N.Armstrongas: E.Krungolcas apsil
J.Deppas: Kristina-Tina mielai įlįstų į garsaus aktoriaus kailį.
Galimybė parą pabūti garsiu žmogumi ar istorine asmenybe. Kieno kailyje 24 va landas norėtų pabūti žinomi Lietuvos žmonės ir galbūt išgyventi kokį nors įvykį ar gyvenimo akimirką?
Pirmasis: Pripsas pakiltų į kosmos
J.Gagarinu. Nerijaus J
Penelope: I.Budrienė norėtų įsikūnyti į ispanę ak
torę.
Darius Sėlenis
d.selenis@kaunodiena.lt
Mėnulis ir kosmosas
Ramybė: V.Matuzas 24 valandas mielai pabūtų Dalai Lama.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Olimpinių žaidynių sidabro ir Pa saulio čempionato aukso medalių laimėtojas, penkiakovininkas Ed vinas Krungolcas pasirinktų pa būti amerikiečių astronautu Neilu Armstrongu. Jis 1969 m. liepą erd vėlaiviu „Apollo 11“ su astronau tu Edwinu Eugene „Buzz“ Aldrinu nuskrido į Mėnulį ir, ten išsilaipi nę, išbuvo 21 val. 36 min. „Smalsumas, noras kažką atrasti, įveikti baimę, – savo pasirinkimą motyvavo E.Krungolcas. – Būtų įspūdinga pajusti skrydį kosmose, pamatyti beribę erdvę ir išsilaipin ti Mėnulyje.“ Pabuvoti kosmose norėtų ir fo tografas Pripsas. Tiesa, jo pasirin kimas – ne amerikiečių astronau tas N.Armstrongas, bet 1961 m. pirmasis į kosmosą pakilęs ir ap skriejęs Žemę kosminiu laivu „Vos tok“ rusų kosmonautas Jurijus Ga garinas. „Labai smagu būtų pajusti tas akimirkas, pirmąjį skrydį į kosmo
są. Visų kitų garsenybių gyvenimas gana įprastas, normalus. Rizikuoti, patirti J.Gagarino emocijas ir būti pirmuoju žmogumi kosmose – la bai įspūdinga“, – savo apsispren dimą komentavo Pripsas. K.Navickaitė būtų vyru
Merginų muzikos grupės narė Ok sana Pikul norėtų pabūti kokiu nors labai įtakingu politiku. „Norėčiau per dieną pakeisti mokesčius, kurie pagerintų žmo nių gyvenimo sąlygas. Kadangi artėja mano mamos gimtadienis, šios šventės proga mielai pabū čiau ir kokiu nors garsiu jos mėgs tamu Rusijos dainininku. Nudžiu ginčiau ją gimtadienio proga gražia daina“, – juokėsi Oksana. Verslininkė Inga Budrienė 24 va landas mielai pabūtų jai labai pa tinkančiomis aktorėmis Angelina Jolie arba Penelope Cruz. „Norėčiau pabūti gražios moters kailyje, – juokėsi Inga. – Ne, ne fil mavimo aikštelėje, o kasdieniame gyvenime. Įdomu, kaip Angelina susitvarko su tiek daug vaikų. Na, taip, patinka ir Bradas Pittas. Man
imponuoja ir Penelope Cruz. Taip, man patinka ir jos vyras Javieras Bardemas – gražus kaip mano vy ras Darius.“ Šokių grupės vadovė KristinaTina Navickaitė šyptelėjo išgirdu si klausimą ir iškart pasiteiravo: „O galima pabūti vyru? Ar tai – nor malu? Esu moteris, žinau, kas ir kaip, todėl norėčiau tą parą pabū ti vyru. Pasirinkčiau talentingus, charizmatiškus vyrus – dainininką Michaelį Jacksoną ir aktorių John ny Deppą. Esu šokėja, turiu šo kių grupę, todėl labai norėčiau pa justi tai, kaip jis šoka, charizmą. O J.Deppu norėčiau pabūti filmavimo aikštelėje.“ R.Grinevičiūtė – dingusi mergaitė
24 valandas pabūti aktoriumi pa sirinktų ir dainininkas Vaidas Bau mila. 25 metų vyras norėtų pabūti garsiu Australijos aktoriumi Hug hu Jackmanu. „Šis žmogus man imponuoja ir kaip aktorius, ir kaip šeimos žmo gus bei karjeros pavyzdys. Pradė jęs gyvenimą būdamas vargšas, tapo turtuoliu, nors dabar ir nu
23
Šeštadienis, kovo 16, 2013
aukštyn žemyn horoskopai.diena.lt
.Jolie?
Astrologinė prognozė kovo 16–22 dienoms AVINAS (03 21–04 20)
Šeštadienį jus žavės, vilios visa, kas gražu, miela, tei kia komforto jausmą, malonumą kūnui ir sielai. Sekmadienį būsite labiau linkę ginčytis ir liežuvau ti, tad kritikos sulauksite ir patys. Kitą savaitę vis stipriau imsite jausti savyje bundantį pavasarinį polėkį, stiprėjantį meilės porei kį. Suvoksite, kokie svarbūs jums yra artimi žmonės. Galbūt kaž kam pajusite meilės aistrą. Į pe riodo pabaigą prognozuojami pa simatymai. Seksis reikštis scenoje ir veikloje su vaikais. JAUTIS (04 21–05 20)
lankytų Mėnulyje kaip pirmasis astronautas. Gedimino Bartuškos nuotr.
Savaitgalis turėtų būti šaunus. Ramybės ir kom forto pojūtį gali drumsti nebent aplinkinių nusiskundimai dėl sa vo problemų arba jų nusiteikimas viskam prieštarauti, kritikuoti. Kita savaitė prasidės be ypatin gos įtampos, nors bus gausu nau jos informacijos ir gandų. Svai ginamai veiks meilės troškulys. Galite tarsi atsiriboti nuo aplin kos ir panirti į meno ar svajų pa saulį. Apkalbos, intrigos ar slaptų priešų klastos net gali išeiti jums į naudą. DVYNIAI (05 21–06 21)
Periodo pradžia bus geres nė, jei nesiveršite ten, kur daug žmonių, triukšmo, diskusijų ir ginčų. Neturėsite nei daug ener gijos, nei pakankamai kantrybės ir takto. Nuo pirmadienio turė tumėte pajusti, kad imate geriau, aiškiau vertinti situaciją ir kad baigėsi ar baigiasi kažkas, kas jus vargino, varžė iniciatyvą ir ver tė gręžiotis atgal. Regis, pasijusi te tvirčiau dėl materialinės padė ties gerėjimo, gauto užmokesčio, avanso arba dėl augančio populia rumo, draugiško solidarumo. VĖŽYS (06 22–07 22)
są būdamas
Jankausko nuotr.
Eksperimentas: R.Grinevičiūtė bandytų atskleisti paslaptį,
tapdama dingusia mergaite. „Fotodienos“ / Dmitrijaus Radlinsko nuotr.
sifilmavo „Vargdieniuose“. Mie lai atsidurčiau jo kailyje, kad pa jusčiau, ką reiškia būti aktoriumi, mielai nusifilmuočiau kad ir filmo „Vargdieniai“ kokioje nors sceno je“, – kalbėjo V.Baumila. Žurnalistė Rūta Grinevičiū tė tikino niekada nepuoselėju si fantazijų pabūti kitu žmogumi. Klausimas, kuo ji norėtų tapti 24 valandoms, ją privertė pagalvoti. „Pabūčiau žmogumi, kuris paliko po savęs paslaptį ir mes nežinome, kas iš tiesų nutiko. Kažkada plačiai nuskambėjo mažos mergaitės Ma delein istorija – jos šeima nuvy ko ilsėtis į Portugaliją ir Madelein dingo Praja da Luse kurorte. Norė čiau pabūti tas valandas jos kaily je ir sužinoti jos paslaptį“, – prisi pažino R.Grinevičiūtė. „Norėčiau pabūti ir Napoleonu Vaterlo mūšyje, – tarė ji. – Norė čiau sužinoti, kas dedasi diedo, ku ris kariauja ir nesąmones daro, gal voje.“ Imponuoja dvasiniai lyderiai
Dainininkas Vytautas Matuzas sa kė, kad galėtų išvardyti labai daug
žmonių, kurių kailyje norėtų atsi durti parai. „Prieš 15 metų tikrai būčiau pa sirinkęs būti krepšininku. Po to – Michaelu Jordanu. Dabar renkuosi dvasinę ramybę – parą pabūti Dalai Lama, – sakė Vytautas. – Šis žmogus yra tai, ko mums trūksta. Visi atėjo me į šį pasaulį kažko išmokti, prava lyti galvas ir nuraminti mintis. Ir vien todėl verta pabūti Dalai Lama.“ „Dar pasirinkčiau pabūti Fred die Mercury. Labai norėčiau tokio balso. Bet tik balso. Todėl ta pra leista para būtų dainuojant kokia me garsiame Freddie koncerte“, – sakė V.Matuzas. Žurnalistė Edita Mildažytė pasi rinko ilgai negalvojusi. „Žinoma, norėčiau parą pabū ti Jėzumi Kristumi. Visų laikų gar siausia krikščioniškojo pasaulio asmenybė. Jo išgyvenimai ypatin gi. Gal tas laikas – Paskutinė va karienė? Bendravimas su Petru, Judo išdavystė, – kalbėjo Edita. – Ne, nenorėčiau išgyventi paros, kai Jėzus buvo nukryžiuotas, tai turė tų būti jo gyvenimo epizodas dar prieš šį įvykį.“
Šeštadienis palankus su sitikimams, renginiams, pažintims, o sekmadienį jau ne rekomenduojama eikvoti daug energijos, intensyviai bendrauti. Reikėtų nežiopsoti kelyje ir nebūti patikliems, galite atsidurti sukčių taikinyje. Kitą savaitę būsite labai jautrūs, linkę sureikšminti tiek gerus, tiek blogus dalykus. Per didelis atsipalaidavimas gali pa kenkti santykiams su kai kuriais kolegomis, klientais. Į savaitės pabaigą jums turėtų pavykti su daryti naudingą verslo sandorį.
LIŪTAS (07 23–08 23)
Periodo pradžioje jus itin domins, kas vyksta viešu moje, visuomenėje. Kita savaitė bus palanki kūrybinei veiklai, ir jums pasiseks, jeigu galėsite atsi riboti nuo kitų reikalų. Tačiau bus nelengva, jei turite teisinių pro blemų, reikalų su užsieniečiais ar valstybės pareigūnais, biurokra tais, ketinate išvykti į komandi ruotę ar šiaip tolimą kelionę. Į pe riodo pabaigą, regis, jau turėsite priežasčių džiaugtis ir kažkuo di džiuotis. Galite gauti neblogą ži nią, pasiekti norimą rezultatą. MERGELĖ (08 24–09 23)
Šeštadienį gerų įspūdžių suteiks nekasdieniški už siėmimai, o sekmadienį verčiau pasisaugokite sukčių. Kita sa vaitė bus nenuobodi. Tiesa, bū tinybė mokėti mokesčius, skolas niekam nebus maloni, o mokėti reikės,galbūt – netgi delspinigius ar baudą. Su partnerio, draugų, pažįstamų pagalba galite išspręs ti opią finansinę, buhalterinę ar draudimo problemą. Regis, gau site vykusių patarimų. Nuo ket virtadieno labiau parūps erotika, seksas, slapti pomėgiai. SVARSTYKLĖS (09 24–10 23)
Periodo pradžioje kils pa gunda lankytis išpardavi mų vietose ir išlaidauti. Nors pats metas pavasariškai atsinaujin ti. Sekmadienį į savo pirkinius jau pažvelgsite objektyvesniu žvilgs niu ir galite likti kiek nusivylę. Atsargiai kelyje. Ir galvokite, ką kalbate, rašote. Kitą savaitę itin aktualūs jums gali būti įsidarbi nimo arba reformų darbe klausi mai. Kita vertus, stiprėja roman tikos dvelksmas. Galimas meilės prisipažinimas ar intriguojama pažintis.
ŠAULYS (11 23–12 21)
Periodo pradžioje būsi te darbingai nusiteikę, to dėl įvairūs ūkiniai darbeliai tirpte tirps jūsų rankose. Noriai pirksi te namų ūkiui reikalingus daiktus. Tiesa, negalėsite pasigirti geležine sveikata, tad patausokite ją. Sek madienį verčiau skirkite ne gin čams, o meilei. Kitą savaitę gal voje vis suksis erotiškos mintys arba nepaliausite galvoję apie pi nigus. Gali kilti pagunda rizikuoti, lįsti į avantiūras. Kad tik neprisi darytumėte bėdos. Seksis meilėje, kūrybiniai projektai. OŽIARAGIS (12 22–01 20)
Šeštadienis nepašykštės pramogų, kūrybinės savi raiškos. Norėsite suteikti džiaugs mo vaikams, mylimam žmogui arba tokį susirasti, pamilti. Arba patys be jokių ypatingų pastangų sulauksite malonaus dėmesio. Vis dėlto linksminkitės saikingai. Nuo pirmadienio kibsite į darbus ar ba pradėsite gydymosi kursą, jei gu turite sveikatos problemų. Re gis, kažkas iš artimiausių žmonių jums kels rūpesčių. Nuo ketvirta dienio situacija šeimoje ir darbe jau bus harmoningesnė. VANDENIS (01 21–02 19)
Savaitgalį apims šilti jaus mai, dosnumas. Jums bus gera leisti laisvalaikį su šeima, rū pintis namais, buitimi, vaikų lavi nimu ir jų poreikiais. Kitą savaitę būsite gabūs kūrybinei veiklai. Bet kokiame darbe galite demonst ruoti kūrybiškumą, inovatyvumą. Kitas klausimas, ar aplinkiniai po zityviai sureaguos į jūsų siūlymus, ar neatmes kaip nevykusių ar per nelyg rizikingų. Nuo ketvirtadie nio – ramesnis, produktyvesnis metas. Gali pavykti dalykinis su manymas.
SKORPIONAS (10 24–11 22)
Šį savaitgalį jums gali tek ti tenkinti partnerio ar kitų artimų žmonių įgeidžius. Kai ku rie iš jų patiks ir jums, tačiau kiti gali per daug kainuoti. Jumis ga li apsukriai manipuliuoti net ma ži vaikai. Kitą savaitę rimtai pa dirbėsite intelektualiai. Ne taip sklandžiai seksis fizinė, gamybinė veikla, nes galimi techniniai trik džiai. Daugės nusiteikimo meilei, kūrybinei saviraiškai, užsiėmi mams su vaikais. Savaitės pabai ga palanki įsidarbinti,vykti į ko mandiruotę. ŽUVYS (02 20–03 20)
Šeštadienis bus smages nis už sekmadienį, tad iki pastarojo paskubėkite aplanky ti giminaičius, pabendrauti su kaimynais, draugais. Sekmadie nį bus sunkiau išvengti barnių ir intrigų, o gal ir kaltinimų mela vimu, nesąžiningumu. Kitą sa vaitę būsite labai pavasariškai nusiteikę, kad ir koks būtų oras už lango. Norėsis keisti „kailį“, puoštis, mylėti. Regis, pamirši te skaičiuoti pinigus ir taupyti. Daugiau teks atseikėti ir vaikams, nes jų poreikiai gerokai ūgtels. Galite sublizgėti šou versle, sce noje. Tikėtinas neblogas honora ras arba naudinga sutartis. Sidonija
24
šeštadienis, kovo 16, 2013
menas ir pramogos
Sopranų prin Viena ryškiausių Kauno valstybinio mu zikinio teatro solisčių Jonė Ragaišytė šie met mini 80 metų jubiliejų. Jos garbei šį vakarą scenoje skambės Johanno Straus so operetė „Šikšnosparnis“.
Enrika Striogaitė
e.striogaite@kaunodiena.lt
Skambantis balsas
Akustika: I.Berino, I. ir G.Čepaičių atliekamos seniai pamiltos dainos skamba įgijusios naują kvėpavimą.
Legendos grįžta: „Hiperbolės“ dainos ir jų autorius I.Berinas Lauryna Mišk inytė Bėga laikas, keičiasi muzikos die vukai, bet sena gera klasika bu vo, yra ir bus visų mėgstama ir laukiama. Vos kelios dienos – ir „Miesto sodą“ užlies legendinės, jau klasika tapusios „Hiperbolės“ dainos, kurias atliks daugelio jų autorius, kompozitorius ir aran žuotojas Igoris Berinas.
– Kuo skiriasi šis kolektyvas nuo senosios „Hiperbolės“? – Noriu pabrėžti, kad tai – ne naujoji „Hiperbolė“, kaip mano nemaža dalis ateinančiųjų į mūsų pasirodymus. Tai naujas kolekty vas, kuris atlieka mano sukurtas populiariausias tos grupės atlik tas dainas. Žinoma, mes atlie kame ir naująsias mano dainas, bet šių dainų programos dar teks palaukti. Klausytojai turi prisi minti (jei užmiršo po tokios ilgos pauzės), kad tos senosios mano dainos įgavo naują kvėpavimą ir pagreitį. Nauja grupė – naujos idėjos. Nesižvalgau į praeitį. Esu dabar tyje ir man su nauja komanda la bai smagu muzikuoti. Sumažėjo jų kiekis, bet tik ne kokybė. Mu zika labiau sugitariškėjo, bet tra diciniai tribalsiai skamba nė kiek neprasčiau nei senesniais laikais.
O ta naujoji komanda – vos trys žmonės: broliai Irmantas ir Ger tautas Čepaičiai bei aš.
Muzika labiau su gitariškėjo, bet tra diciniai tribalsiai skamba nė kiek ne prasčiau nei senes niais laikais.
– Kok ią nuotaik ą koncer te stengsitės sukurti, kokiai publikai pasirodymas skir tas? – Žmonės pasiilgę tikros ir gyvos muzikos. Jie augo ir brendo su se nosiomis mano dainomis, todėl norime jiems sukurti džiaugsmin gą atmosferą, kurioje jie galėtų ir patys padainuoti drauge. Tad šis pasirodymas skirtas brandesnei publikai, bet... Jaunimas nepa miršo šios tėvų muzikos. Jų bal sai gan pastebimai puikiai įsipi na į balsų chorą. – Kuri daina jums brangiau sia? – Nesu kažkoks ypač sentimenta lus, tad man brangios visos mano dainos: ir senosios, ir naujosios.
Iš senesnių? Gal tai visų ypač šil tai priimamos „Kodėl“ ir „Sug rįžk“. Gal... Iš naujųjų? Gal... Pasakykite, kuris vaikas tėvams gali būti brangiausias? – Kokią paslaptį turite, kad praktiškai kiekviena jūsų su kurta daina – šlageris? – Man atrodo, kad visos dainos yra apie meilę ir moters grožį. Kai esi ramus ir tos mintys tiesiog plūsta iš sveikos gamtos, nors ir roko stilistika... Na, nejaugi tu riu savas mažytes paslaptis vie šai visiems skelbti?.. Vieną galiu. Svarbu, kad dainoje būtų melodi ja (šypsosi).
Dar 1966 m. dirigentas Juozas Ind ra po puikiai paruošto Elizos vaid mens F.Lou miuzikle „Mano pui kioji ledi“ pavadino J.Ragaišytę tikra scenos ledi, o lygiai po trijų dešimtmečių dirigentė Margarita Dvarionaitė, pasiklausiusi jos įrašų Lietuvos radijuje, – sopranų prin cese. Šįmet dainininkė pasitiko jau aštuoniasdešimtąjį gimtadie nį ir ta proga kolegos jai dedikuo ja J.Strausso operetę „Šikšnospar nis“. „Kai einu pro Muzikinį teatrą apšviestu sodo taku, žvelgiu į jį su meile ir grauduliu, prisimindama daug neužmirštamų akimirkų, iš gyventų jame“, – sunkiai tram dydama ašaras sako J.Ragaišytė, teatre pirmuosius žingsnius žen gusi dar 1958-aisiais. Taigi po sėkmingo vaidmens J.Indra jaunutei solistei pasa kė: „Nuo šiol dirbsim rimtai.“ O tas rimtai – tai garsioji „Traviata“.
„Prisimenu, išūžiau visiems tuo mečiams koncertmeisteriams gal vas prašydama, kad vis grotų „Tra viatos“ muziką, – prisiminimais pasidalija J.Ragaišytė. – Violetos vokalinę partiją išmokau pati. Dėl intensyvaus darbo galėjau judėti scenoje nekaustoma dirigento ba tutos. Tai neabejotinai padėjo toles niam mano kūrybiniam darbui“. Vėliau, kai Violetą teko dainuo ti Vilniaus operos ir baleto teatre (senajame pastate J.Basanavičiaus gatvėje), dirigentas Rimas Geniu šas užtikrintai pareiškė: „Nerei kia jokių mokytojų, balsas skam ba, viską išdainuojat.“ Ir išties – šviesų, aukštą lyrinį koloratūri nį, plataus diapazono J.Ragaišytės sopraną iki šiol puikiai mena ir jos gerbėjai žiūrovai, ir profesionalūs muzikos vertintojai. Išraiškinga vaidmenų mozaika
Jubiliatė dėkinga savo mokytojams – režisieriui R.Andrejevui ir diri gentui J.Indrai, kurių globojama žengė pirmuosius žingsnius išsva
Iš vandens išnyra
– Kokio tikėtis koncerto Kau ne? – Sakoma, kad Kaunas – mies tas, mėgstantis roko muziką. O mūsų trio būtent ir groja tai. Aiš ku, kad ateis nemažai tokių, ku rie norės palyginti. Jiems galiu tik palinkėti... klausytis muzikos ir džiaugtis tais gražiais jaunys tės prisiminimais su senomis iki begalybės pažįstamomis daino mis bei kartu padainuoti. Pašok ti – net pageidautina. kas: I.Berino ir grupės koncertas. kur: „Miesto sode“. kada: Kovo 22 d. 18 val.
Atspindys: fotografijose menininkas kuria raibuliavimo, linijos ritmo, spa
Enrika Striogaitė Nacionalinio Kauno dramos teatro kavinėje eksponuojama kamerinė galerijos „Aukso pjūvis“ parengta Rymanto Penkausko fotografijų paroda „Vandenyje“.
Fotografijose savitai išnyra vande nyje atsispindintis Kaunas: vienur objektus galima nesunkiai atpažin ti, kitur vaizdas fiksuoja spalvomis ir vandens paslaptimi apgaubtus kontūrus. Aleksoto ir M.K.Čiur lionio tiltai, Kauno jachtklubas, „Žalgirio“ arena – visų jų tik efe meriški atspindžiai vandenyje, tar
si priartėję prie ribos, kai suabejoji pačia realybe. O gal tai iš vandens išnyrantis pasaulis? Ir visa tai – tik fantazija? Klausimai kyla neat sitiktinai, nes fotografijų spalvinė žaismė, sugestyvumas neabejoti nai įtikina meninio pasaulio tikru mu. Vis dėlto tai išties šalia dvie jų upių įsikūrusio miesto vaizdai ir, atpažįstant chrestomatinius Kau no objektus, apima dar malonesnė nuotaika, nes autoriaus pamatytas miestas – jaukus, apgaubtas mei lės ir žavesio. Vandens tematikos seriją R.Pen kauskas pradėjo kurti 1987 m. Vė liau, pakitus fotografijos techno
25
šeštadienis, kovo 16, 2013
menas ir pramogos
ncesei kolegos dedikuoja operetę dymas, Jonė žiūrovus žavėjo ir pui kia aktorine vaidyba – jos sukurti vaidmenys tiksliai atspindėjo sta tytojų sumanymus. Dainininkė džiaugiasi, kad teko laimė dainuoti ir su Georgu Otsu ir Virgilijumi Noreika spektakliuo se „Rigoletas“ ir „Traviata“, bend radarbiauti su puikiais dirigentais, dalytis scena su talentingais kole gomis dainininkais.
Vaidmenų būta ne mažai. Ir visada jų laukdavau kaip dar vieno mažo stebuklo. Dainininkė ir pasakotoja
Išsipildė: J.Ragaišytės vaidmenų mozaika itin išraiškinga, jais dainininkė atskleidė įvairiapusį savo talentą.
jotoje scenoje, gavo vyresniųjų ko legų krikštą. „Viskas jau praeityje, liko tik prisiminimai“, – su virpu liu ištaria J.Ragaišytė. Tačiau visa tai padeda jausti, kad ne veltui prabėgo laikas, kad sukurta žiūrovų ir kole
Jonės Ragaišytės asmeninio archyvo nuotr.
gų atmintyje įsirėžusių spalvingų ir meistriškų vaidmenų. Artisto gyvenimas tarsi mozaika sudėliota iš didesnių ir mažesnių, pilkų ar skaidrių, spalvingesnių ak menėlių – vaidmenų. „J.Ragaišy
tės vaidmenų mozaika itin išraiš kinga“, – pastebi teatro reklamos ir informacijos vadovė Lina Stan kevičiūtė. Jais dainininkė atsklei dė įvairiapusį savo talentą. Tai ne tik šviesaus, skambaus balso val
antis paslaptingas Kaunas
alvų žaismo atspindėtą miestą.
loginėms galimybėms, atradus daugiau įdomių vietų, serija buvo pratęsta. „2005 m. pavasaris, šva raus vandens sklidinas Nemuno slėnis ir nuostabūs orai paskatino vėl griebtis šios temos, – mintimis pasidalija menininkas. – Ir tik tuo met, kai daugybė kadrų atgulė am žinojo poilsio į asmeninio archy vo panteoną, suvokiau, kad tai tik pradžia. Gan sudėtingo ir kruopš taus proceso pradžia.“ Pasak menotyrininkės Gabrielės Kuizinaitės, fotografuodamas van denį ar jame atsispindintį objektą R.Penkauskas kuria fantasmagori nį raibuliavimo, linijos ritmo, spal
vų žaismo įprasmintą vaizdinį, ku riame ištirpsta realybės kontūras. Linijos, spalvos, dėmių struktūra tampa abstrakčia modernia forma, liudijančia ne tik gamtos proveržį, bet ir stebimo bei įsivaizduojamo pasaulio harmoniją. Fotomenininkas nuo 1993 m. dirba kaip laisvai samdomas fo tografas, kartu kuria ir meninę fo tografiją, dalyvauja parodose. Ryš kiausios R.Penkausko fotografijų serijos – „Sub Spece Aeternita tis“, „Miestas“, „Šventųjų gyve nimas“, „Galutinis prisilietimas“. Autorius bendradarbiauja su lei dyklomis: jo fotografijomis iliust
ruojami vadovėliai, enciklopedi niai, pažintiniai leidiniai. R.Penkauskas yra pelnęs ne vie ną tarptautinį apdovanojimą: 2009 m. jam skirtas žiuri prizas Kinijoje, UNESCO globojamoje tarptautinėje parodoje „Humanity Photo Awards“ už lietuvių liaudies tautinio kostiu mo fotografijų koncepcijos sukūri mą ir atlikimą, 2010 m. – sidab ro medalis UNESCO globojamoje tarptautinės bienalėje „Tashkent Ale 2010“, 2011 m. dokumentinis apdovanojimas už fotografijų seri ją „Kryžių kalnas“ UNESCO globo jamoje tarptautinėje parodoje „Hu manity Photo Awards“.
Be puikių sceninių duomenų, dai nininkė išsiskyrė ir gebėjimu iš raiškingai pasakoti savo kūrybinga me gyvenime nutikusias istorijas, pati jas aprašyti. Tad aštuonias dešimtmečio proga pateikiame ju biliatės J.Ragaišytės kiek anksčiau perteiktas prabėgusias šviesiausias gyvenimo akimirkas: „Vartau 1920 m., vėlesnio ir pastarojo laikotar pio nuotraukas su jauduliu. Kokios ryškios asmenybės Kauno muziki nio teatro scenoje jaudino žiūrovų širdis. Ir kaip dosnus man buvo li kimas toje pačioje scenoje leidęs dainuoti Džildą, Violetą, Roziną, Martą, Siuzaną, Bajaderę, Žibuok lę, Kliviją, Rozmari, Elizą, Adelę,
Fransi, Džovaną, Sesilę ir daugelį kitų vaidmenų. Turbūt net dešimt metų pralėkė, kol aš pagaliau suvo kiau, kad reikia rinkti žiūrovų laiš kus, atsiliepimus, sveikinimus, pa dėkas, prisegtas gėlių puokštėse. O vaidmenų būta nemažai. Ir visada jų laukdavau kaip dar vieno mažo stebuklo, kuriame galėčiau išreikš ti save geriau, kitaip, kad galėčiau savo kūrybą su meile paskirti žiū rovui. Juk tam ir pasirenkama ar tisto profesija. Per trisdešimt kūrybinio darbo metų Muzikiniame teatre sukūriau 88 vaidmenis. Bet ne skaičius svar biausia, o tai, kaip pavyko šie dar bai, ar jie pasiekė žiūrovą. Kiek mes kartu patyrėme dvasinio virpulio, betarpiškai susiliedami su kūryba „čia ir dabar“. Ar įvyko tai, ko vi suomet laukia ir artistas, ir žiūro vas, ar sėkmingai tarnavau menui, palieku spręsti kiekvieno žiūrovo asmeniniams apmąstymams. Gal net pasitelkiant nuotraukas, įrašus, programėles, leidinukus, kurie, be abejonės, byloja apie kažkada teat re dirbusią artistę. Neslėpsiu, ma lonu, kad žiūrovas ir spauda ma no kūrybai buvo neabejingi. Tačiau į gyvenimą tenka žvelgti realiai – viskas turi pradžią ir pabaigą. 1988 m. atsisveikinusi, uždariau teatro tarnybines duris. Šiandien jubiliejaus proga už nuostabias akimirkas, praleis tas teatre, tariu dar kartą ačiū vi siems – draugams, artistams, žiū rovams.“
26 2
šeštadIENIS, kovo 16, 2013
klasifikuoti skelbimai Skelbimų ir prenumeratos skyrius!
Kęstučio g. 86, I–V 7.30–17.30 val. Tel. 302 202, 302 231. Vytauto pr. 23, priešais Autobusų stotį, I–V 7–16 val. (pietų pertrauka 13–14 val.) , VI 8–11 val. Tel. 8 655 45 114.
Klasifikuoti
Padėka � ������������������������������������������������������ 26 Darbo skelbimai �������������������������������� 26 Paslaugos ���������������������������������������� 26, 27 Parduoda � ������������������������������������������������ 27 Perka � ���������������������������������������������������������� 28 Įvairūs � �����������������������������������������������28, 29 Karščiausi kelionių pasiūlymai ����������������������� 29 Pramogos, šventės, laisvalaikis ��������������������������������������������� 29 Kviečia � ����������������������������������������������������� 29 Kviečia mokytis �������������������������������� 29 Atsiliepkite! ������������������������������������������� 27 Pamesta � ��������������������������������������������������� 29 Informuoja � �������������������������������������������� 29
skelbimai skelbimai@kaunodiena.lt 302 202, 302 231 (redakcijoje) Metalo apdirbimo įmonei reikalingas sandėlininkas (-ė). Reikalavimai: analogiško darbo patirtis, kompiuterinis raštingumas, kruopštumas. CV siųsti info@zers.lt.
padėka Mes esame visi žmonės, bet žmogumi būti ne kiekvienas gali. Nuoširdžiai dėkoju UAB „Transmetus“ firmos direktoriaus pavaduotojai Jolantai Čiupkevičienei, kuri ištiesė man pagalbos ranką tada, kai jos labai reikėjo. Linkiu Jums geros kloties darbe. Su pagarba Vida Valančiauskienė su šeima 1087295
DARBo skelbimai
1086845
Nedideliam moteliui reikalinga (-as) administratorė (-us), galinti (-is) tvarkyti ir kambarius. Darbą galima derinti su studijomis. Tel. 8 686 34 448. 1087393
Pervežimų kompanijai UAB Hoptransa reikalingi tolimųjų reisų vairuotojai, turintys CE kategoriją. Tel. 8 687 70 945. 1082954
Reikalinga (-as) spaudos pardavėja (-as). Lankstus darbo grafikas. Kreiptis K.Donelaičio g. 46, Kaunas, tel. (8 37) 204 293.
UAB Kėdainių konservų fabrikas ieško
1087408
Reikalingas garažo vartų surinkėjas. Darbas 1 pamaina Kaune. Tel. (8 37) 308 900, CV siųsti povilas@idomus.lt.
EKSPORTO VADYBININKO (-ĖS)
1087215
DARBO POBŪDIS: ĩ Darbas su potencialiais klientais: pirminis kontaktas, susitikimų organizavimas, komunikacijos palaikymas, komercinių pasiūlymų formavimas; ĩ Organizacinių, analitinių ir bendradarbiavimo kompetencijų panaudojimas aiškinantis klientų poreikius; ĩ Savarankiškas klientų aptarnavimo administravimas, ruošiant sutartis ir ataskaitas vadovybei; ĩ Galimybė prisidėti prie kitų įmonės veiklos procesų tobulinimo ir įmonės augimo. REIKALAVIMAI: ĩ Aukštasis išsilavinimas; ĩ Aktyvaus pardavimo verslo sprendimų srityje patirtis; ĩ Geri bendravimo, bendradarbiavimo ir organizaciniai įgūdžiai; ĩ Stiprūs analitiniai įgūdžiai; ĩ Geri anglų ir rusų kalbos įgūdžiai; ĩ Puikūs žodinės ir rašytinės komunikacijos įgūdžiai bei gebėjimas profesionaliai bendrauti su įvairiomis vartotojų grupėmis: vadovais, vadybininkais, techniniais specialistais ir t.t. MES JUMS SIŪLOME: ĩ Galimybę tobulinti savo žinias ir įgūdžius modernioje, technologiškai pažangioje įmonėje; ĩ Jūsų kompetenciją atitinkantį atlygį ir nuo darbo rezultatų priklausančius priedus. KITA INFORMACIJA: ĩ Konfidencialumas garantuojamas.
AB „Lytagra“ įrankių ir įrangos terminalas ieško sandėlininko. Reikalavimai: atsakingumas, dėmesingumas, tvarkingumas, automobilinio krautuvo vairuotojo pažymėjimas būtų privalumas. Tel. (8 37) 405 404, 8 614 96 693, e. paštas tools@lytagra.lt. 1086833
Anglijoje – sandėlių, gamyklų darbuotojams, virėjams, padavėjams; Graikijoje, Kipre – barmenėms, padavėjoms, vasaros darbai studentams; Vokietijoje – motelių valytojoms, paukštienos pakuotojams; Olandijoje jaunimui – mėsos, žuvies fabrikuose. UAB ANNUS, lic. Nr. L-94,99,144,182,189. Karo Ligoninės g. 29, Kaunas, tel. (8 37) 204 555, 8 652 18 180; e. paštas annus@takas.lt. 1087497
EUROCASH1 dirbti Kaune ieško apsaugos darbuotojų. Reikalavimai: vidurinis ir/arba aukštesnis išsilavinimas; sąžiningumas, atsakingumas; nepriekaištinga reputacija. Privalumai: apsaugos darbuotojo pažymėjimas, darbo patirtis. Tel. 8 612 49 081; www.eurocash1.lt. 1086567
Įmonė UAB „Industrika“ siūlo darbą Vokietijoje elektros darbų specialistams, turintiems patirties, susijusios su darbu prie aukštos įtampos. Būtina anglų arba vokiečių kalba ir elektrotechninis išsilavinimas. Skambinti tel. 8 621 03 389, CV siųsti e. paštu tomas.budrys@industrika.lt. 1085488
Įmonei reikalingi elektromontuotojai. Tel. 8 687 18 313, 3 dienas po skelbimo.
1087413
Jei esi simpatiška! Nori dirbti Graikijoje! Šokti. Konsumacija. Naktiniuose klubuose. Išlaidos apmokamos. Tel. +3069 8143 4650 (Inga), +3069 7568 6534 (Vilma).
DARBAS UŽSIENYJE. IŠVYKIMAS BALANDŽIO MĖN. ANGLIJOJE: pakavimo darbai fabrike. NORVEGIJOJE: kepyklos, sūrio fabrikai, drabužių, gėlių pakavimas, šiltnamiai. VOKIETIJOJE: dešrelių gamykla, sulčių fabrikas. Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Panevėžys. Tel. 8 699 94 931; karjeros.biuras@gmail.com.
Kietųjų baldų gamybos įmonė ieško baldžiaus staklininko-surinkėjo. Darbas Kauno r. Ilgakiemio kaime. Dėl darbo kreiptis tel. 8 687 81 516.
1087185
Ieškoma pensinio amžiaus moteris, galinti gyventi ir prižiūrėti 81 m. senutę, taip pat padėti namų ruošoje ir smulkiuose ūkio darbuose. Tel. 8 684 32 050, 8 670 46 551, 440 969. 1087395
1087407
Reikalingas vadybininkas. Darbo pobūdis: plastikinių langų, durų, garažo vartų pardavimas, išmatavimas, montavimas. Tel. 8 646 07 553. 1087098
Reikalingi plytelių klojėjai. Tel. 8 682 57 580.
1087577
Reikalingi tarptautinių reisų vairuotojai dirbti vilkikais su užuolaidinėmis puspriekabėmis ir autotraukiniais. Maršrutai Europa–Rusija, Kazachstanas. Tel. 8 687 52 240. Kaunas. 1084059
Reikalingi vairuotojai dirbti naujais autovežiais (Lietuva–Vakarų Europa). Galime apmokyti. Siūlome geras darbo sąlygas ir konkurencingą atlyginimą. Tel. 8 687 52 681; litaksa@autominute.lt. 1086673
1084746
Autoservisui reikalingas automobilių mechanikas-šaltkalvis, turintis darbo patirties. CV siųskite e. paštu info@pandaservisas.lt. Tel. 8 614 77 755. 1086024
1086915
Reikalingas mikroautobusą turintis vairuotojas rytinei spaudai išvežioti. Kreiptis K.Donelaičio g. 46, Kaunas, tel. (8 37) 204 293, 8 612 97 190.
Reikalingi vairuotojai, turintys E kategoriją, taip pat turintys C kategoriją. Reisai nuolatiniai. Tel. 393 232, e. paštas atranka@erdves.lt.
Gyvenimo aprašymą su nuoroda „Eksporto vadybininkas“ iki balandžio 8 d. atsiųskite e. paštu info@kkf.lt. Apie atrankos rezultatus informuosime tik atrinktus kandidatus. Pasiteirauti tel. (8 347) 77 282, 77 289.
Siūlo darbą
Reikalingas kiemo valytojas (-a) dirbti 0,5 etato prie daugiabučio namo Sukilėlių pr. Skambinti nuo 17 val. tel. 8 641 20 509.
1078423
1084945
Legalus darbas užsienyje mokantiems ir nemokantiems kalbos. Anglijoje – fabrikai, narcizai, paukštynas, slauga. Danijoje – bulvių rūšiavimas, pakavimas sandėliuose, fabrike. Norvegijoje – vištienos, žuvies, vaisių, kiaušinių fabrikai. Tel. 8 655 57 030; darbo.vartai@gmail.com, www.darbovartai.lt. 1087595
Saugos tarnybai reikalingi apsaugos darbuotojai dirbti reagavimo ekipažuose. Darbas pamainomis. Visos socialinės garantijos. Atlyginimas – iki 1900 Lt, atskaičius mokesčius. Kontaktinė informacija: e. paštas apsauga@jungtis.lt; tel. (8 37) 361 354. 1079219
Siūlome darbą meistrui, turinčiam 35–55 % darbingumą, mokančiam atlikti elektronikos, mechanikos remonto darbus. Tel. 8 618 00 837. 1081952
Tarptautinių pervežimų įmonei reikalingas serviso vadovas. Tel. 210 777. 1084737
Transporto įmonei reikalingas transporto vadybininkas-ekspeditorius. CV siųsti atranka@erdves.lt. Tel. 210 777. 1084758
Transporto įmonei reikalingi tarptautinių gabenimų vairuotojai vairuoti automobilius-šaldytuvus (važiavimas po vieną ir po du). Reikalavimai: darbo patirtis, E kat. Tel. 8 685 83 888. 1084203
Transporto įmonei reikalingi TARPTAUTINIŲ PERVEŽIMŲ VAIRUOTOJAI dirbti Europoje. Geros darbo sąlygos. Tel. 8 686 70 121. 1082429
UAB „Kauno Daisotra“ nuolat dirbti maršrutais Lietuva–Rusija ir Italija–Rusija reikalingi patyrę tarptautinių krovinių gabenimo vairuotojai. Kreiptis Kaune tel. 8 685 03 016. 1085151
UAB „Tenta & Service“ atlieka sunkvežimių remontą. Įmonei dirbti Jonavoje reikalingi AUTOMOBILIŲ REMONTO ŠALTKALVIAI. Reikalingos technikos žinios, atsakingumas, darbo patirtis sunkvežimių remonto srityje būtų privalumas. Mes siūlome puikias darbo sąlygas, atlyginimą, priklausantį nuo rezultatų. Pasiteirauti tel. (8 349) 77 100, 8 699 85 360. 1084706
UAB „KRS“ priims dirbti vamzdžių klojėjus ir mechanizatorius. Privalumas – C kat. vairuotojo pažymėjimas. Kreiptis specialistas@krs-group.com arba skambinti tel. (8 37) 454 464. 1085469
UAB „KRS“ priims mechanizatorius dirbti su valdomo gręžimo įrenginiais. Privalumas – C:CE kat. vairuotojo pažymėjimas. Kreiptis specialistas@krs-group.com arba skambinti tel. (8 37) 454 464. 1085471
UAB „Soloservis“ plečia veiklą ir į savo kolektyvą kviečia suvirintojus, šaltkalvius-montuotojus dirbti Jonavoje (kelionės išlaidos kompensuojamos). Gyvenimo aprašymus (CV) prašom siųsti e. paštu jolanta@soloservis.lt. Tel. 8 696 63 650. 1080949
Vaisvandenių gamybos įmonei UAB „Selita“ ir Ko reikalingas elektrinio krautuvo vairuotojas (privalumas – turintis neįgalumo grupę). Reikalavimai – elektrinio krautuvo vairuotojo pažymėjimas. Darbo pobūdis – darbas sandėlyje. Kreiptis tel. 8 612 56 965 nuo 8 iki 17 val. CV galite siųsti e. paštu jurga@selita.lt.
1087493
Valymo paslaugų įmonė mielai priims į darbą valytojas (-us) ir kiemsargius, turinčius 35–55 proc. darbingumą. Kreiptis tel. 8 618 00 837. 1080551
Vytauto g. 67, Garliavoje, IKI parduotuvės antrajame aukšte, Soliarumo studijoje reikalinga (-as) kirpėja (-as). Tel. 8 699 85 627.
8 655 45 114 (Vytauto pr. 23)
Klinikos BENDROSIOS MEDICINOS PRAKTIKA naujiena – kaulų, sąnarių ir minkštųjų audinių magnetinio rezonanso tyrimai. Gali būti atliekami skubiai. Tel. 313 665. Su EUROVAISTINĖS kortele MEDUS suteikiama 12 proc. nuolaida. 1079683
Prekiaujame kraujospūdžio matuokliais. Taisome sugedusius. „Medicinos reikmenys“, V.Putvinskio g. 49, darbo dienomis nuo 9 iki 17 val. Tel. 206 511, 8 684 45 751. 1079719
UAB „Rasos klinikoje“ suaugusiesiems atliekamos vidaus organų, skydliaukės, mažojo dubens ir širdies echoskopijos. Konsultuoja chirurgas. S.Žukausko g. 14–1, tel. 312 111. Darbo laikas I–V 8–20 val. 1071840
Vilmos Rugevičienės odontologijos klinika ir dantų protezavimo laboratorija. Dantų gydymas ir plombavimas, burnos gleivinės, periodonto gydymas, protezavimas įvairiais protezais, dantų implantavimas, burnos chirurgija, profesionali burnos higiena, rentgenografija. Teikiame paslaugas asmenims, turintiems ligonių kasų finansavimą iš PSDF biudžeto. Tvirtovės al. 47 (I–V 8–14 ir 15–20 val.). Tel. 338 084, 8 687 72 847. 1081230
1082692
Automobilininkams
Ieško darbo Santechnikas, turintis 20 metų darbo patirtį, sugebantis atlikti visus santechnikos darbus, ieško darbo. Tel. 8 685 62 748. 1086938
Paslaugos
Automobilio apsauga nuo korozijos. Antikorozinis automobilio padengimas „Dinitrol“ medžiagomis. Kėbulo paruošimas, dažymas, suvirinimas. Suteikiame garantiją. Kalvarijos g. 28A, tel. 392 803, 8 698 36 705. 1083267
Medikų „Retkarčiais man sudurdavo širdį, tad nusprendžiau išsitirti organizmą DERMATRON CLS 3D aparatu. Po diagnozės buvau šokiruota – reikėjo gydyti dantenų uždegimą! Gydytojas man paskyrė individualų gydymą. Po poros mėnesių širdies diegliai liko užmaršty!” – pasakojo Raimonda P. iš Kėdainių (35 m.). BIOFIRST klinika, Studentų g. 37, Kaunas, tel. (8 37) 750 866; www.bioklinika.lt. 1082788
Ar žinote, kad dėl kaklo kraujagyslių aterosklerotinių pokyčių sutrinka galvos smegenų kraujotaka ir padidėja insulto tikimybė? KAKLO KRAUJAGYSLIŲ ECHOSKOPIJA padės užbėgti nelaimei už akių! Šį tyrimą rekomenduojama atlikti, esant neaiškios kilmės galvos svaigimui ir skausmui, ūžesiui, nepatikslintam insultui. BIOFIRST klinika, Studentų g. 37, Kaunas, tel. (8 37) 750 866; www.bioklinika.lt. 1082690
Efektyvi anoniminė pagalba klinikoje „Neuromeda“ ir paciento namuose. Išblaivinimas, priklausomybių gydymas, kodavimas. Psichiatro konsultacija + kodavimas – tik 299 Lt. Tel. 8 613 42 780, 331 511; www.neuromeda.lt. 1082154
GYDYMAS DĖLĖMIS – efektyvus sergant ginekologinėmis, urologinėmis ligomis, venų varikoze, hipertonija, parodontoze, migrena, klausos neuritu. Natūralaus gydymo centras, Savanorių pr. 284. Tel. (8 37) 710 602, 8 682 92 261; www.ngc.lt. 1082799
IŠBLAIVINIMAS VISĄ PARĄ. Priklausomybės ligų gydymas. Tel. 8 606 91 150. 1083904
Klinikoje GROŽIO PASAULIS gyd. onkologėchirurgė L.Šarakauskienė ištiria apgamus siaskopu ir juos pašalina chirurginiu lazeriu bei kitais metodais. Tel. 313 900. Su EUROVAISTINĖS kortele MEDUS suteikiama 10 proc. nuolaida. 1079678
Automobilių kompiuterinė diagnostika. Taisome visus elektros gedimus, starterius, generatorius, automatines, mechanines dėžes, variklius, važiuoklę. Tel. 8 676 20 355. 1086546
Buitinės technikos remonto
Nemokamai iðveþa Senà buitinæ, kompiuterinæ technikà ir kitus elektronikos prietaisus Registracija tel.
8 641 99 000
www.kaunakiemis.lt Automatinių skalbyklių (visų rūšių) remontas ir prekyba jomis. Dirbame ir savaitgaliais. Garantija iki 2 m. Tel. 8 609 07 201, 8 606 40 061. 1083493
Nebrangiai prijungiame skaitmeninę televiziją. Taisome televizorius, garso aparatūrą ir kitus el. prietaisus – su garantija. Galime atvykti. Tel. 8 617 77 751. 1080773
Remontuoju visas automatines skalbykles. Garantija iki 2 metų. Dirbu be poilsio dienų ir švenčių dienomis. Tel. 8 606 76 900.
1085407
„AEG“, „Ardo“, „Beko“, „Bosch“ ir kt. automatinių skalbyklių remontas. Dirbame ir savaitgaliais. Garantija iki 2 m. Tel. 8 602 56 100. 1076594
ARDO, AEG, BOCH, BEKO ir kitų automatinių mašinų remontas. Iškvietimas nemokamas. Garantija iki 24 mėn. Tel. 8 662 39 860. 1086927
Atlieku nebrangų mikrobangų krosnelių, skalbyklių, dulkių siurblių, šaldytuvų, el. viryklių remontą. Garantija iki 2 m. Atvykstu nemokamai. Tel. 8 680 85 778. 1078579
Kliento namuose taisome siuvimo, skalbimo mašinas, elektrines virykles, dulkių siurblius. Garantija. Tel. 8 646 56 259, 8 616 56 726. 1086524
Taisome įvairių tipų televizorius klientų namuose. Iškvietimas nemokamas. Suteikiama garantija. Tel. 715 991, 8 671 55 064. 1086279
27 3
šeštaDIENIS, kovo 16, 2013
klasifikuoti skelbimai Kompiuterininkų Atliekame visų kompiuterių programinį ir techninį remontą, lituojame pagrindines plokštes, tiesiame tinklus. Kaune atvykimas nemokamas. Tel. 8 608 36 336. 1079154
Atlieku visus kompiuterių priežiūros darbus, Windows instaliavimą, virusų šalinimą, Smart TV, interneto tvarkymą. Atvykstu į namus nemokamai. Tel. 8 684 32 863. 1082617
Taisome nešiojamuosius, stacionarius ir žaidimų kompiuterius. Atnaujiname NAVIGACIJAS. Suteikiame garantiją. Galime atvykti. Tel. 8 617 77 731.
1080798
2 patyrę meistrai atlieka visų kompiuterių programinį ir tech. remontą, tinklų diegimą, plokščių litavimą. Kaune atvykimas nemokamas. Tel. 8 611 40 917. 1078029
Visų kompiuterių ir televizorių bei garso technikos servisas. Savanorių pr. 192, Kaunas, tel. (8 37) 327 424; www.pc-help.lt. 1071010
Statybos, remonto
Be dulkių kokybiškai šlifuojame, lakuojame, restauruojame parketą, medines grindis, laiptus. Tel. 8 677 36 264. www.slifavimas.info.
Patyrusi brigada atlieka mūrijimo ir betonavimo darbus. Tel. 8 651 11 544.
Betonuojame grindis, ruošiame pagrindus. Klojame visų tipų grindų dangą. Ilgalaikė patirtis. Garantija. Tel. 8 686 44 993, 8 687 24 321.
Iš sausos medienos gaminame filingines skydines duris, laiptus, palanges, langus. Stikliname balkonus. Atvežame, montuojame. Tel. 540 412, 8 618 79 554.
Dengiame naujus ir renovuojame senus šlaitinius stogus. Darbus atliekame kokybiškai. Tel. 8 647 57 756.
LANGAI, RITININĖS UŽUOLAIDOS, ŽALIUZĖS, MARKIZĖS, ROMANETĖS, tinkleliai nuo vabzdžių. Garažo vartai. Balkonų stiklinimas. Matavimas nemokamas. Tel. 8 677 18 688.
1082024
1074713
1086282
Dengiame šlaitinius stogus, rekonstruojame, skardiname. Komplektuojame medžiagas. Gaminame kaminų įdėklus ir juos valome. Tel. 8 612 82 740. 1086388
Dengiame stogus, rekonstruojame, skardiname. Kaminų įdėklai, valymas. Karkasinių namų statymas. Tel. 8 601 77 895.
1086379
1087235
1082047
PLISUOTOS ŽALIUZĖS, Ritininės užuolaidos, ROMANETĖS – UAB „Eurivila“. K.Donelaičio g. 33, tel. 423 333. www.eurivila.lt. 1081111
Baldžių
Kaminų įdėklai (darbo patirtis), valymas. Pristatomieji kaminai. Latakų valymas. Garantija. Be poilsio dienų. Tel. 8 676 53 813. www.kaminuideklai.com.
1072550
Kaminų įdėklai, valymas, pristatomieji kaminai, remontas. Kaminų mūrijimas. Tel. 8 619 29 430.
1079888
Karkasinių namų statyba, šlaitinių stogų montavimas. Tel. 8 670 06 645.
1080963
Meistro pagalba: santechnika, elektra, apdailos darbai, tvirtinimai ir t.t. Išsikvieskite meistrą tel. 8 618 00 700. 1069350
Nebrangiai ir greitai atlieku visą namo bei buto vidaus remontą. Kloju plyteles, dedu gipskartonį, atlieku staliaus darbus. Tel. 8 677 14 549. 1087512
Nebrangus ir kokybiškas butų, laiptinių remontas, glaistymas, dažymas, tapetavimas. Plastikinių langų apdaila. Tel. 317 126, 8 605 67 438. 1086196
Nuomojame ekskavatorius, buldozerius (su vairuotoju). Valome sniegą. Vežame savivarčiu žvyrą, skaldą, sniegą. Įrengiame įvažas. Tel. 8 699 77 162.
1086905
Nuomojame fasadinius statybinius pastolius. Universalūs, tinka mūro bei kitiems darbams. Lengvai surenkami. Tel. 8 686 79 386; www.stogudengimasjums.lt. 1084103
PAKABINAMOSIOS LUBOS: mineralinės, aliumininės, fibrocementinės, plieninės. Lubų montavimas. Tel. 8 611 33 973, 8 686 40 200; www.lubos.lt.
1085393
1085993
1085370
Greitai, kokybiškai remontuojame minkštuosius baldus. Keičiame dizainą. Platus gobeleno pasirinkimas. Be poilsio dienų. Transportas nemokamas. Tel. 440 774. 1085584
Kietųjų baldų gamyba: virtuvės, prieškambario, svetainės, jaunuolio baldai, spintos ir kt. Tel. 8 698 43 448 nuo 8 iki 21 val.
1082921
Pigiai gamina spintas su stumdomosiomis durimis, virtuvės, miegamojo, kitus baldus pagal individualius užsakymus. Tel. 8 676 80 295. 1084910
Siuvėjų Individualus moteriškų ir vaikiškų drabužių siuvimas bei taisymas. Tel. 8 614 87 214, Kęstučio g. 54. 1084066
Šventėms Kavinė UAB „Partizanai“ kviečia šauniai praleisti laiką, atšvęsti šeimos šventes (iki 100 asmenų). Tel. 8 612 65 960, 731 865. www.kavinepartizanai.lt.
1082909
Muzikantas – švenčių vedėjas su vakaro programa pagal Jūsų pageidavimus. Tel. 8 686 97 021, Kaunas. 1082650
Kitos Agronomas-sodininkas geni vaismedžius, dekoratyvinius augalus. Tel. 8 684 90 540.
1084906
Aplinkotvarka. Medžių, gyvatvorių, tujų genėjimas. Augalų sodinimas, kvalifikuoto sodininko paslaugos. Tinklinės ir segmentinės tvoros. Tel. 8 600 92 922.
1083657
Medžių, krūmų pjovimas. Šakų smulkinimas. Sodų ir nedidelių žemės plotų arimas, kultivavimas. Dirbama Kauno m. ir Kauno r. Tel. 8 616 71 652. 1085866
Medžių, vaismedžių pjovimas, genėjimas, kelmų rovimas. Tel. 8 655 55 800. 1078228
Plastikiniai langai (vokiški), šarvo durys, balkonų stiklinimas, apdaila. Langų reguliavimas, taisymas. Savanorių pr. 287–316, tel. 8 606 28 921, 332 247.
Atliekamas visas sienų paruošimas, dažome. Kokybė, garantija. Pensininkams – nuolaidos. Idv Nr. 433900. Tel. 8 638 40 305.
Plokščiųjų stogų dengimas, šiltinimas ir renovacija. Ilgametė patirtis. UAB „Verslo gama“. Tel./faksas (8 37) 390 089, 8 616 17 706; www.stogudengimasjums.lt.
Profesionaliai ir nebrangiai genime vaismedžius, medžių šalinimo darbai. Tel. 8 611 45 542.
Santechnikas atlieka įvairius santechnikos darbus: vamzdyno išvedžiojimas, kriauklių, boilerių, vonios, WC surinkimas, pastatymas ir t.t. Tel. 8 646 03 025.
Želdynų projektavimas, vizualizacija (3D). Želdinimo darbai (vejos, želdynai, gėlynai, alpinariumai ir t.t.), palankios kainos. Tel. 8 681 62 573, 8 653 28 262.
1086911
Atliekame kokybiškai tik gipskartonio montavimo darbus (sunkias ir lengvas konstrukcijas). Tel. 8 620 80 461, 8 671 13 410. 1079588
Atliekame vidaus apdailos darbus. Gipskartonio montavimas, glaistymas, dažymas, tapetavimas ir kt. – greitai ir kokybiškai. Tel. 8 602 35 333. 1083096
Atlieku visą lauko ir vidaus apdailą. Darbus atlieku kokybiškai. Dirbu visoje Lietuvoje. Tel. 8 686 71 655.
1079974
1084092
Santechnikas keičia vandentiekio, kanalizacijos vamzdynus, stato WC. Kiti santechnikos darbai. Dirba be poilsio dienų. Garantija. Tel. 8 645 22 683. 1086200
Statybos, remonto darbai: glaistau, dažau, tapetuoju, montuoju gipskartonį, dedu grindis, kloju plyteles; elektra, santechnika. Tel. 8 616 23 924. 1087221
Tinkavimas, glaistymas, dažymas, tapetavimas, plytelių klijavimas. Staliaus, baldų surinkimo ir kt. darbai. Patirtis, garantija. Tel. 8 687 64 567, 346 162. 1087233
Automobilinio bokštelio nuoma (15 m aukščio). Šlaitinių stogų dengimas, skardinimas. Tel. 8 687 19 660 (Rolandas), 8 602 92 845.
UAB „Verslo arka“ atlieka visus vidaus apdailos ir remonto darbus. Akcija gipskartonio montavimo darbams: 1 kv. m – 14 Lt. Suteikiame garantiją. Geras kokybės ir kainos santykis. Tel. 8 601 88 631, e. paštas vadyba@versloarka.lt.
1083728
1086757
1086265
NEMOKAMAI išvežame bet kokį nereikalingą metalo laužą, buitinę techniką. Mokamai – senus baldus, šiukšles ir visa kt. Pjauname medžius. Tel. 8 601 99 230, 799 681. 1087329
1086505
1087102
1087633
1058062
1087402
Garažą daugiaaukščiame pastate Partizanų g. 61A, 9 pusaukštyje. Ėjimas su leidimais. Atskirtas nuo kaimyno. Tel. 8 618 88 220. 1085879
Išparduodu: butus, namus, sodus, sodybas, sklypus, patalpas. Padedu parduoti, nupirkti, konsultuoju. Tel. 8 646 46 366, 8 610 23 833, (8 37) 333 666, www.simokusilas.lt. 1081766
Kauno mieste parduodami, nuomojami spaudos kioskai su vieta ir galimybe nusikelti. Savanorių pr., Panerių g., Tvirtovės al., Jurbarko g., K.Petrausko g., Sargėnuose, Šiaurės pr., Taikos pr. prie aklųjų komb. ir kt. Tel. 8 682 42 425. 1087409
Akcija! Plastikiniai langai, šarvuotos durys, aliuminio balkonai. Gamintojo kainomis. 5 m. garantija. Apdailos darbai. Tel. 8 600 61 010, 8 617 56 746.
Atliekame griovimo darbus – sienų, pertvarų, angų pjovimas (su dulkių nusiurbimu), kirtimas. Sąramų montavimas. Konsultacijos. Statybinio laužo išvežimas. Pastatų griovimas. Tel. 8 699 77 162.
1087523
Dviejų kambarių butą V.Putvinskio g., Centre (privati valda, autonominis šildymas, pirmasis aukštas). Kaina 135 000 Lt. Tel. 8 634 47 957, 8 603 91 022.
1080732
1087490
1087399
Butą naujame name prie Kauno marių (64 kv. m, autonominis šildymas, maži mokesčiai, sandėliukas, vieta automobiliui, rami, graži aplinka, liftas, su baldais). Kaina sutartinė. Tel. 8 682 43 719.
BALDAI PER VIENĄ SAVAITĘ! Nestandartiniai kietieji baldai: spintos, virtuvės, komodos, prieškambario baldai ir kiti. Galima įsigyti IŠSIMOKĖTINAI. Atvykstame, konsultuojame ir išmatuojame NEMOKAMAI. Tel. 8 683 90 946.
1087258
Atliekame glaistymo, dažymo, gipskartonio montavimo, grindų dėjimo ir kitus vidaus apdailos darbus. Tel. 8 606 67 199.
1085573
7,78 a namų valdos sklypą Šančiuose su gyvenamuoju namu. Reikalingas kapitalinis remontas. Kaina 109 000 Lt. Tel. 8 634 47 957.
Gaminame įvairaus pločio ir aukščio vartus, vartelius. Atliekame montavimo darbus. Tveriame įvairių tipų tvoras. Liejame sąramas po tvora. Tel. 8 674 52 897.
GRINDŲ BETONAVIMAS (nuo 1 kv. m iki Jūsų pageidaujamo ploto) – butams, namams, biurams ir t.t. LIEJAME pamatus. Patirtis. Kokybė. Tel. 8 618 20 971.
1085143
1084117
5 kambarių butą Vytauto pr. (5/4 a., b. pl. 95 kv. m, plytinis, šiltas, renovuotas, plastikiniai langai, rakinama laiptinė, vidinis kiemas). Tel. 8 674 37 073.
DnB būstas teikia paslaugas norintiesiems parduoti ar išnuomoti savo nekilnojamąjį turtą. Tel. 8 676 22 040, e. paštas darius.daugela@dnbbustas.lt.
1086409
1084973
4 kambarių butą Rotušės a., Kaune. Buto b. pl. 100 kv. m, II a., laiptinėje 1 kaimynas. Kaina 295 000 Lt. Tel. 8 699 41 428, 209 341.
Gaminame iš metalo laiptus, laiptinės duris, vartus, stumdomuosius vartus, tvoras, kaltinius gaminius, prancūziškus balkonus. Tel. 8 675 16 865.
Greitai ir kokybiškai montuojame gipskartonį, dedame laminuotas grindis. Glaistome, dažome, tapetuojame. Tel. 787 582, 8 684 39 734.
1087061
1087803
Vidaus įrangos
Aptraukiame baldus gobelenu. Keičiame medžiagas. Dirbame dirbtuvėje ir kliento namuose. Aukšta kokybė. Pensininkams – nuolaidos. Tel. 365 100, 8 699 39 904.
1087370
AKCIJA – 50 %! Balkonų stiklinimas. Plastikiniai langai (aliumininės stumdomos, varstomos sistemos, vokiškas 4–6 kamerų profilis). Tel. 8 646 07 553.
1085942
3 k. butą Partizanų g. (65 kv. m, 9/1 a., rekonstruotas, suremontuotas, su baldais). Kaina 149 000. Tel. 8 600 89 299.
parduoda Nekilnojamasis turtas Kaune ir Kauno rajone Trečią dalį namo Metelių g. (b. p. 156, gyv. pl. 86 kv. m, 1,4 a žemės, apšiltintas, garažas 2 automobiliams, dalis rūsio, šildymas dujomis). Tel. 8 687 79 361. 1084137
2 kambarių butą Aleksote, S.Hariso g. (2 aukštas mediniame name, kūrenama krosnimi, yra vanduo, tualetas, yra žemės). Tel. 8 650 50 958. 1076998
3 kambarių butą Ringauduose, ramioje vietoje (65 kv. m., II a., suremontuotas, šarvuotos durys, yra žemės pasisodinti daržovėms, ekonominis šildymas, pigūs mokesčiai už šildymą). Tel. 8 685 70 060. 1086522
Naują, individualaus projekto namą Kačerginėje. Ypač gražioje vietoje, ant Nemuno kranto. Kaina 1 400 000 Lt. Galimi įvairūs variantai. Tel. 8 671 98 551. 1087116
2 kambarių butą Šventojoje, iki jūros 15 min. pėsčiomis (31 kv. m, kapitališkai suremontuotas prieš metus). Kaina 140 000 Lt. Tel. 8 687 42 705, (8 37) 334 030, e. paštas vaclovas@tilts.lt. 1087410
45 a žemės sklypą Šakių r., 40 km nuo Kauno. 27 m Nemuno pakrantės. Be tarpininkų. Tel. 8 634 08 273. 1086541
Naujos statybos 178 kv. m 2 a. namą prie jūros Melnragėje, Klaipėdoje (yra 4 a žemės). Tel. 8 652 36 554. 1076702
Sklypą prie Lavyso ežero, Varėnos r. (10,5 a, galima statyba). Daugiau informacijos tel. 8 657 81 782.
1087501
Sodybą ant ežero kranto Lazdijų r. (18 ha žemės, 3 pastatai, 500 m pakrantės, giluminis gręžinys, liepto projektas). Kaina 380 000 Lt. Tel. 8 607 88 825. 1083363
Sodybą Dvylikių k., Prienų r., 11 km nuo Kauno ribos (347 a, gyvenamasis namas 87,5 kv. m, garažas, 3 ūkiniai pastatai). 149 000 Lt. Be tarpininkų. Tel. 8 610 16 482. 1087443
Buitinė technika Defektuota, naudota, nauja buitinė technika. Virtuvės įrankiai, aksesuarai ir indai. www.aldile.com, Jonavos g. 254, Kaunas. Tel. 8 698 31 328. 1075126
Nauja, nukainota buitinė technika (skalbyklės, orkaitės ir kt). AEG, BOSCH, LIEBHER, SIEMENS ir kt. Kovo 11-osios g. 45A. Tel. 313 656, 8 699 83 487; www.ventara.lt. 1071746
SAULĖS ELEKTRINĖS, STOVAI. Moduliai Renesola, SHARP ir kiti. SMA, PowerONE, Fronius, KACO. Integravimo į pastatus sprendimai. Tel. 8 603 18 700. pvLT@live.com. 1085980
Baldai Gaminame baldus: „Jotulė“, lovas, tachtas, sofas-lovas, spintas su slank. sistemomis, kitus nestandartinius baldus. Tel. 8 681 66 134, 8 685 76 772. 1085983
Statybinės medžiagos
Naujos statybos karkasinį namą Aleksote, Mokolų g. (6 a, 80 kv. m, be vidaus apdailos, pageidaujant įrengsime, yra tvenkinukas). 125 000 Lt. Tel. 8 694 44 666. www.ipsgroup.lt.
Įvairią statybinę medieną, dailylentes, terasines lentas, pjuvenas, atraižas. Transporto paslaugos. Dirbame ir šeštadieniais. Tel. (8 37) 330 071, 8 682 25 858.
Neįrengtą namą prie Lampėdžių karjero (du garažai, yra žemės, graži vieta, visos komunikacijos). Tel. 8 677 12 621.
YPATINGAS PASIŪLYMAS! Beržiniai briketai – 390 Lt; uosio, ąžuolo briketai. Tel. 8 698 55 663.
1074688
1087100
Nekilnojamojo turto brokerė padeda pirkti, parduoti, nuomoti Jūsų būstą, namą, admin. patalpas, sodo namą, žemės sklypą. Nemokamai konsultuoja NT ir statybos klausimais, vertina. Tel. 8 670 51 635.
1080379
1081417
Maisto prekės Naminę, ekologiškai augintą broilerių skerdieną. Tel. 8 656 66 042. 1087796
1080569
Parduodamas 1 kambario 30 kv. m butas Žaliakalnyje, J.Basanavičiaus al., Kaune. Parduodamas su visais baldais ir buitine technika. Netoli Ąžuolynas, miesto centras, KTU, LKKA, KMU fakultetai. Butas ekonomiškas, labai šviesus. Kaina 100 000 Lt. Tel. 8 616 02 299. 1087166
Parduodu 0,26 ha namų valdą (gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai) su sodu Zapyškyje. Kaina 120 000 Lt, galima derėtis. Tel. 8 655 78 742. 1086077
Parduodu 15 arų sklypą už Ringaudų, Mitkūnų kaime (elektra, kelias, iki Senamiesčio 10 km). Tel. 8 656 27 767. 1083352
Kitos prekės Aleksote, Kalvarijų g. 7, prekiaujame ąžuolo, juodalksnio ir mišrių pjuvenų briketais. Taip pat durpių briketais. Atvežame. Tel. 8 683 54 559. 1087433
Bankrutavusi UAB „EPSIUM KOMPOZITAS“ parduoda tris putplasčio pjovimo mašinas po 16 586,61 Lt, tris putplasčio padengimo mašinas po 14 112,14 Lt, putplasčio pjovimo mašinos visas komplektas už 880,08 Lt. Papildoma informacija teikiama tel. 8 686 32 435, faksas (8 37) 308 948, e. paštas biuras@adminbiuras.lt. 1087401
Parduodu autoservisą. Gera vieta. Išnuomotas. Kreiptis tel. 8 699 42 085.
Malkas beržines, juodalksnines, 3 m ilgio rąsteliais. Perkame mišką. Tel. 8 636 09 694.
Parduodu patalpas Žaliakalnyje, 1500 Lt už kv. m. Yra nuomininkai. Kreiptis tel. 8 656 99 890.
Malkas: uosis, ąžuolas (erdvinis metras – 115 Lt), beržas (105 Lt), drebulė, juodalksnis (90 Lt). Kauno mieste ir Kauno r. atvežame nemokamai. Tel. 8 602 37 845.
1087392
1087391
Skubiai 8–20 a sklypus Domeikavoje, graži vieta, kelias, elektra, šalia miesto, vanduo. Be tarpininkų. Tel. 8 654 43 665. 1086429
Sodybą 25 km nuo Kauno (2 a. namas, b. pl. 200 kv. m, pirmasis aukštas visiškai įrengtas, dvigubas garažas, 35 a žemės, geras privažiavimo kelias). Kaina 240 000 Lt. Tel. 8 686 62 887. 1087764
Nekilnojamasis turtas kitose vietose
1066751
1087669
Malkos pigiau. Supjautos trinkelėmis arba skaldytos. Atvežame ir mažais kiekiais. Tel. 8 631 33 736. 1087476
Parduodame ąžuolines, uosines, beržines, juodalksnio malkas (rąstais, trinkelėmis, skaldytas). Perkame mišką visoje Lietuvoje. Tel. 8 675 55 671 1080470
Parduodu malkas „iš pirmų rankų“. Atvežu miškavežiu. Tel. 8 685 16 221, 8 635 30 367, (8 37) 291 255. 1074102
100 kv. m naujos statybos namą Prienų r. (su garažu, rūsiu) ir 1,1 ha žemės sklypą. Nuo Kauno 22 km. Kaina 260 000 Lt. Tel. 8 634 47 957, 8 603 91 022.
Atsiliepkite!
1087398
1 ha žemės sklype statomos 2 naujos sodybos (kiekvienai priklauso po 50 a žemės, namas – 180 kv. m, tvenkinukas, pirtis, garažas, pagalbinės patalpos, gręžiniai, nuotekų valymo įrenginiai, be vidinės apdailos, nuo Kauno 30 km, asfaltuotas privažiavimo kelias). Sodybos kaina 240 000 Lt. Tel. 8 611 34 646. 1087775
2011 04 18 21.30 val. Karkazų kaime, Kauno r., į šalikelėje stovinčią juodos spalvos transporto priemonę „Renault Megane Cabriolet“ atsitrenkė raudonos spalvos automobilis „Volkswagen Golf“. Mačiusiuosius minėtą įvykį prašom kreiptis tel. 8 673 79 825. Atsilyginsiu. 1087123
28 2
šeštadIENIS, kovo 16, 2013
klasifikuoti skelbimai Perka
AB BRANGIAUSIAI KAUNE PERKA: juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą, akumuliatorius, senus automobilius. Išrašome utilizavimo pažymas. Pasiimame patys. Europos pr. 56. I–V nuo 9 iki 17.30 val., VI nuo 9 iki 14 val. Tel. 391 549, 8 639 10 001. 1084315
AB SUPERKA AUTOMOBILIUS. Gali būti seni, po avarijos, nevažiuojantys. Atsiskaitome iš karto. Sutvarkome dokumentus. Pasiimame patys. Europos pr. 56. Tel. 391 549, 8 639 10 001. 1084324
Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, el. variklius, nichromą. Birželio 23-iosios g. 23A, tel. 312 043, 8 682 40 444. 1064419
Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, el. variklius, senus automobilius. Demontuojame metalą. Technikos g. 8C, tel. 8 687 46 496. 1064353
Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, el. variklius, senus automobilius. Veiverių g. 148A, tel. 392 213, 8 686 40 259. 1064484
Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, el. variklius, senus automobilius. Vokiečių g. 187, tel. 478 088, 8 681 46 384.
1064288
Perka katalizatorius, akumuliatorius, starterius, generatorius, el. variklius, automobilių laidus, kompiuterių ir kitas plokštes. Tel. 8 660 99 000; www.kaunakiemis.lt. 1082708
Perkame mišką visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 699 29 992.
1074146
PERKAME MIŠKĄ. Tel. 8 602 31 516.
1065561
Perkame žemės ūkio paskirties žemę: miškus ir kitą nekilnojamąjį turtą. Gali būti areštuoti. Tel. 8 659 40 213. 1072500
Perku laukinių žvėrelių kailius. Gali būti neišdirbti. Tel. 8 698 28 171.
1085918
Perku radijo detales, mikroschemas, kondensatorius, matavimo prietaisus, elektrinius variklius, transformatorius, oscilografus. Tel. (8 37) 770 261, 8 655 07 636. 1086950
Perku žemės grąžinimo dokumentus, taip pat nesutvarkytus paveldėjimo teisės liudijimus. Atsiskaitau iš karto. Tel. 8 684 94 670. 1074422
Pirksiu japonišką magnetolą Sharp GF 800 arba Sharp GF 777. Siūlyti tik geros būklės, veikiantį. Tel. 8 607 88 825. 1083359
Pirksiu KAMAZ – vilkiko galinius tiltus su reduktoriais. Tel. 8 654 38 280.
1064612
Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, elektros variklius, nichromą. Jurbarko g. 2, tel. 363 283, 8 601 17 935.
Akcininkams! UAB „Kauno Rymonta” akcininkams! Bendrovės administracijos vadovo iniciatyva ir sprendimu šaukiamas UAB „Kauno Rymonta” (įmonės kodas 135880999) eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris vyks 2013 m. balandžio 26 d. 17 val. bendrovės buveinėje (Elektrėnų g. 8D, Kaune). Registracija nuo 16 val. Susirinkimo darbotvarkė: 1. Bendrovės trumpos metinės atskaitomybės ataskaitos tvirtinimas. 2. Bendrovės metinės finansinės atskaitomybės tvirtinimas. 3. Bendrovės pelno paskirstymas. Įgalioti asmenys teikti papildomą informaciją apie esminį įvykį – UAB „Kauno Rymonta“ direktorius Algirdas Lingė (tel. 8 698 37 683). 1087326
1085817
Skubiai perkame žemės ūkio paskirties žemę (be planelių, be dokumentų). Tel. 8 673 19 696. 1080352
UAB ,,Alternate heat’’ perka žemės ūkio paskirties žemę Jurbarko r. Tel. 8 643 75 526.
1080365
Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, el. variklius. Išsivežame metalą. Raudondvario pl. 112, tel. 267 424, 8 650 50 353.
Įvairūs
Užsienio bendrovė brangiai perka žemės ūkio paskirties žemę visoje Lietuvoje, pageidautina nuo 5 ha. Siūlyti įvairius variantus. Tel. 8 606 14 770. 1085640
VAZ, „Moskvič“, GAZ ir kitus importinius automobilius, kėbulus. Pasiimame. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724.
1074958
1064220
Aukštomis kainomis įmonė perka įvairius AUTOMOBILIUS ir kt. techniką (po eismo įvykio ar su kt. defektais). Greitai tvarkome dokumentus, atsiskaitome, pasiimame. Tel. 8 684 26 629, 8 603 62 208.
UAB „Elmova” akcininkams! Pranešame, kad UAB „Elmova” (įm. kodas 234007320) bendrovės valdybos sprendimu 2013 m. balandžio 29 d. 17 val. šaukiamas visuotinis akcininkų susirinkimas. Susirinkimo vieta – UAB „Elmova” bendrovės patalpose, Goštautų g. 3, LT-48324 Kaunas. Darbotvarkė: 1. Audito įmonės rinkimai ir audito paslaugų apmokėjimo sąlygų nustatymas. 2. Auditoriaus išvados apie bendrovės 2012 m. metinių finansinių ataskaitų rinkinį pristatymas. 3. Bendrovės metinis pranešimas. 4. Bendrovės 2012 m. metinės finansinės atskaitomybės tvirtinimas. 5. Bendrovės 2012 m. pelno (nuostolio) paskirstymo tvirtinimas. Registracija nuo 16 val., turėti asmens tapatybę liudijantį dokumentą. Papildomą informaciją apie esminį įvykį galima gauti tel. (8 37) 361 818. 1087229
Akcinė bendrovė „Kauno grūdai“ (juridinio asmens kodas 133818917, buveinės adresas H. ir O.Minkovskių g. 63, LT-46550 Kaunas). PRANEŠIMAS apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą. Bendrovės valdybos iniciatyva ir sprendimu 2013 m. balandžio 18 d. šaukiamas eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas. Susirinkimo vieta – bendrovės buveinės patalpos, H. ir O.Minkovskių g. 63, 46550 Kaunas. Susirinkimo pradžia 15.30 val. Susirinkimo darbotvarkė: 1. 2012 m. bendrovės metinio pranešimo pristatymas; 2. Auditoriaus išvada apie bendrovės 2012 m. metinių finansinių ataskaitų rinkinį; 3. Bendrovės 2012 m. metinių finansinių ataskaitų rinkinio tvirtinimas; 4. Bendrovės 2012 m. pelno (nuostolio) paskirstymo tvirtinimas; 5. Audito įmonės 2013 m. rinkimas ir apmokėjimo sąlygų nustatymas; 6. Einamieji klausimai. Susirinkime turi teisę dalyvauti ir balsuoti asmenys, susirinkimo apskaitos dienos pabaigoje buvę bendrovės akcininkais, arba jų įgalioti asmenys. Visuotinio akcininkų susirinkimo apskaitos diena – 2013 m. balandžio 11 d. Susirinkimo dalyviai registruojami nuo 15 iki 15.30 val. Akcininkams reikia turėti asmens tapatybę liudijantį dokumentą. Akcininkų įgaliotiniai papildomai turi turėti nustatyta tvarka patvirtintą įgaliojimą. Su susirinkimo nutarimų projektais ir susirinkimui pateikiamais svarstyti dokumentais bendrovės akcininkai gali susipažinti nuo 2013 m. balandžio 8 d. akcinės bendrovės „Kauno grūdai“ patalpose, tel. (8 37) 223 317. Generalinis direktorius Tautvydas Barštys
1085969
Automobilių supirkimo įmonė perka visų markių automobilius nuo 200 iki 2000 Lt. Patys pasiimame. Atsiskaitome vietoje. Tel. 8 615 87 008. 1087618
Automobilius (senus, surūdijusius, su defektais, nevažiuojančius) ir kėbulus. Atsiskaito iš karto, pasiima patys. Tel. 8 673 31 752, 8 607 97 663. 1084869
Automobilius, mikroautobusus, sunkvežimius – geromis kainomis. Išsivežame. Tvarkome dokumentus. Tel. 8 604 27 116, 8 643 06 597. 1084595
BALTIC METAL, UAB – aukštomis kainomis neribotais kiekiais perka juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą. Atsiskaitome iš karto. Kreiptis R.Kalantos g. 49, Kaunas, tel. (8 37) 215 092, 8 698 55 553. 1074739
Bendrovė perka žemės ūkio paskirties žemę visoje Lietuvoje. Tel. 8 618 05 112. 1080020
Brangiai juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą: aliuminį, varį, žalvarį, akumuliatorius. Išsivežame patys. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724. 1074935
Brangiai perkame mišką su žeme arba išsikirsti, žemę, pievas. Visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 676 41 155. 1058647
Brangiai perkame mišką visoje Lietuvoje. Atliekame miško ruošos, medienos transportavimo darbus. Tel. 8 650 16 017.
1087414
1061923
Brangiai perkame žemės grąžinimo dokumentus, išvadas. Tel. 8 606 14 770. 1082245
Brangiai perkame. Stambi įmonė – įvairaus brandumo miškus Lietuvoje. Tel. 8 633 33 333, 8 644 44 444. 1059335
Brangiai perku mišką (su žeme arba išsikirsti). Atsiskaitau iš karto. Miškavežio paslaugos. Tel. 8 685 16 221, 8 635 30 367, (8 37) 291 255. 1074110
Deguonies, angliarūgšties balionus.. Tel. 8 678 68 657, 8 653 26 800.
1087255
Perka arba išsinuomoja žemę visoje Lietuvoje. Gali būti: apleista, su mišku, su bendraturčiais, išnuomota. Sutvarko dokumentus, atsiskaito iš karto. Tel. 8 671 08 059. 1082348
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 5 d. įsakymo Nr. 3D-150 patvirtintomis Projekto vykdytojo, pretenduojančio gauti paramą iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones, prekių, paslaugų ar darbų pirkimo taisyklėmis, UAB „Vilnos apdaila“ skelbia
konkursą audimo ir siuvimo įrangai pirkti. Pirkimo objektas susideda iš šių dalių: audimo staklės (nytys, 2 vnt.), siuvimo įranga (25 vnt.), garo generatorius (1 vnt). Pasiūlymus dalyvauti konkurse pateikti raštu iki kovo 29 d. adresu UAB „Vilnos apdaila“, Samylų km., Samylų sen., Kauno r., faksu (8 37) 489 120 arba e. paštu vilnosapdirbimas@gmail.com, tel. pasiteiravimui 8 678 01 777. Vokai su pasiūlymais bus atplėšiami kovo 29 d. 10 val.
UAB „Kelprojektas“ akcininkams! Informuojame, kad šaukiamas uždarosios akcinės bendrovės „Kelprojektas“ (toliau – Bendrovės), buveinės adresas I.Kanto g. 25, Kaunas, įmonės kodas 234004210, PVM mokėtojo kodas LT340042113, duomenys kaupiami ir saugomi VĮ Registrų Centro Kauno filialo Juridinių asmenų registre, eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas (toliau – Susirinkimas), kuris vyks 2013 m. balandžio 10 d. 10 val. UAB „Kelprojektas“ patalpose, esančiose I.Kanto g. 25, Kaunas, Lietuvos Respublika, 317 kabinete. Bendrovės susirinkimo darbotvarkė: 1. Bendrovės finansinių ataskaitų rinkinio už 2012 m. patvirtinimas; 2. Bendrovės 2012 m. pelno (nuostolio) paskirstymas. Eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo iniciatorius: Bendrovės valdyba. Bendrovės organas, asmenys ar institucija, priėmę sprendimą sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą: Bendrovės valdyba. Akcininkai registruojami nuo 9.30 val. Į susirinkimą atvykstantys akcininkai turi turėti asmens tapatybę liudijantį dokumentą. Akcininkų įgaliotiems asmenims taip pat turėti įstatymo nustatyta tvarka patvirtintą įgaliojimą. UAB „Kelprojektas“ nenumato galimybės susirinkime dalyvauti ir balsuoti elektroninių ryšių priemonėmis. Sprendimų dėl kiekvieno Bendrovės eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės klausimo projektai, dokumentai teikiami Bendrovės eiliniam visuotiniam akcininkų susirinkimui, informacija, susijusi su akcininko teisių įgyvendinimu, bei kita informacija teikiama atvykus adresu I.Kanto g. 25, Kaunas, 249 kabinetas, taip pat telefonu (8 37) 751 067, 8 698 12 428. Informaciją įpareigotas teikti bendrovės finansų direktorius Kęstutis Butkus (darbo dienomis nuo 9 iki 11 val.).
Jauna pora išsinuomotų 1,5 ar 2 kambarių tvarkingą butą su baldais Žaliakalnyje. Tel. 736 333, 8 601 07 024.
1086987
Gabenimai Atvežu žvyro, smėlio, akmens skaldos, akmenukų, atsijų, grunto sklypui pakelti, juodžemio iki 12 kub. m. Savivarčio paslaugos. Tel. 8 618 67 815. 1085847
Kelionės Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siuntinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8 687 58 503, +44 778 627 1449. Informacija – www.lietuvalondonas.com. 1086764
Kiekvieną pirmadienį vežame keleivius, siuntinius, automobilius maršrutu Lietuva– Vokietija–Anglija. Paimame iš namų. Tel. 8 618 07 311. 1078529
Vežame keleivius, siuntinius, krovinius į ANGLIJĄ, AIRIJĄ, VOKIETIJĄ, OLANDIJĄ, DANIJĄ, NORVEGIJĄ, ŠVEDIJĄ. Patikimai, saugiai ir greitai! Tel. 8 672 97 228, e.paštas info@eurosiunta.lt. 1084343
Vizos Vizos: Rusija, Baltarusija, Kazachstanas, Kinija. Vizos vairuotojams. Kreiptis Kęstučio g. 3, tel. 321 760, 8 685 04 003. Dirbame nuo 9 iki 18 val. 1062170
Paskolos
1087607
Nuomoja Išnuomojamas 1 kambario butas Prancūzų g., netoli geležinkelio stoties (bendr. pl. 34 kv. m). Tel. 8 698 72 926.
1087442
Kaune, Baltų pr. 81, UAB „Žiemga“ išnuomoja gerai įrengtas 1000 kv. m patalpas prekiauti ar kitai komercinei veiklai. Patalpose autonominis šildymas (pigus), atskiras įėjimas, didelė automobilių stovėjimo aikštelė pirkėjams. Galima nuomotis dalimis, nuomos kaina sutartinė. Tel. 8 687 74 559, 8 687 77 442 1087216
Renovuotoje sodyboje Telšių r., prie Tryškių miestelio, priimama gyventi šeima, padėsianti prižiūrėti aplinką. Galima ūkinė veikla. Tel. 8 699 81 625. 1086222
Išsinuomoja Ūkininkas ieško išsinuomoti žemės Širvintų r. Tel. 8 689 73 000. 1064637
Paskola be užstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Tel. 314 531, skambinti d. d. nuo 9 iki 17 val., „Aujama-credit“, P.Lukšio g. 34.
1080223
Paskolos palankiausiomis sąlygomis nekilnojamojo ir kt. turto savininkams. Teirautis ir savaitgaliais. Tel. 8 602 36 979, (8 37) 210 625. www.sgpartneriai.lt. 1070376
Kiti ŽVEJAMS MĖGĖJAMS! Kuriama visuomeninė organizacija mėgėjiškos žvejybos problemoms spręsti. Galinčius ir norinčius prisidėti prašom registruotis tel. 8 617 35 947 arba e. paštu nemunozvejas@yahoo.com. Pagrindinės numatomos veiklos kryptys: siekti teisiniu būdu sudaryti palankesnes sąlygas mėgėjiškai žvejybai, stabdyti pramoninį brakonieriavimą. 1085236
Nukelta į 29 p.
293
šeštaDIENIS, kovo 16, 2013
klasifikuoti skelbimai Kiti R.Kemežio įmonė (į. k. 160288572) pertvar koma į mažąją bendriją „Biuras R“. Susipa žinti su įmonės dokumentais galima Tirkiliš kių k., Alšėnų sen., Kauno r., tel. (8 37) 206 895; info@namoprojektas.eu. 1087242
informuoja
Kviečia mokytis Lietuvos ir Prancūzijos asociacijos Kauno skyrius kviečia į prancūzų kalbos kursus pra dedantiesiems ir pažengusiesiems. Taip pat renkamos šeštadienio grupės. Tel. 203 994, 8 676 20 235.
Karščiausi kelionių pasiūlymai Kelionių AgentūrA „Krantas Travel“
1061415
Matematikos mokytoja padeda 5–10 kl. mokiniams mokytis matematikos. Tel. 8 661 23 454.
Išplaukimas iš Talino. 72 val. nereikia vizos!
1087524
KAUNO TAUTINĖS KULTŪROS CENTRAS A.Jakšto g. 18, tel. 407 135 Kovo 16 d. 15 val. – lektoriaus Aleksandro Žarskaus paskaita „Vartojimas, tausojimas ir pilnoji dikybė”, skirta Vydūno gimtadie niui paminėti. Susitikimas su knygos „At stumtieji” autore Anele Zurliene. KAUNO KULTŪROS CENTRAS „TAUTOS NAMAI“ Vytauto pr. 79/Kęstučio g. 1 Kovo 16 d. 12–17 val. – PAVASARIO RANK DARBIŲ DIENA. Lankytojams siūlome susipažinti su įvairių rankdarbių gamyba ir gamintojais, įsigy ti gražių darbelių, papuošiančių šv. Velykų šventę Jūsų namuose. Renginys nemokamas. DĖMESYS SENJORAMS Kauno pedagogų kvalifikacijos centras (Vy tauto pr. 44) tęsia renginių ciklą, skirtą sen jorams. Ypač kviečiami ir laukiami senjorai mokytojai. Kadangi į kai kurias veiklas galime priimti ribotą skaičių dalyvių, todėl prašom regis truotis iš anksto. Kovo mėnesį vyks: SVEIKATOS KURSAS 18 d. 14 val. – paskaita „Sveikas senėjimas ir neurobika”. Lektorė – psichol. R.Vaitkienė (Visuomenės sveikatos centras). Registruo tis tel. 200 127. 20 d. 9.30 val. – praktinis renginys „Šiaurie tiškas ėjimas”. Instruktorius – L.Rakauskas. Registruotis tel. 324 158. Visi renginiai nemokami.
Tel. (8 37) 490 202, I.Kanto g. 22, kaunas@kaunas.krantas.lt www.krantas.lt KRUIZAI – NEUŽMIRŠTAMOS IR ĮSPŪDINGOS ATOSTOGOS! Ryga–Stokholmas–Ryga. 2 naktų kruizo kaina nuo 125 Lt. Išplaukimas iš Rygos. Talinas–Helsinkis–Stokholmas– Sankt Peterburgas. 4 naktų kruizo kaina nuo 550 Lt.
Ispanija–Prancūzija–Italija. 5 naktų kruizo kaina nuo 1460 Lt (asm.). Išplaukimas iš Barselonos. Graikijos salos–Kroatija–Turkija. 7 naktų kruizo kaina nuo 1835 Lt (asm.). Išplaukimas iš Savonos. Haitis–Jamaika–Meksika. 7 naktų kruizo kaina nuo 1958 Lt (asm.). Išplaukimas iš Fort Lauderdale, JAV. Kaina pateikta iš išvykimo uosto. Daugiau kruizų pasiūlymų www.krantas.lt
Kelionių organizatorius „AŠ KELIAUJU“
Kviečia 2013 03 23 – ekskursija „Lietuvos valdovų rezidencijos“, 60 Lt. 2013 04 06 – ekskursija „Zanavykijos keliais“, 60 Lt. VšĮ RENGINIAI TAU. Tel. 8 648 85 842.
Tel. (8 37) 214 010, 8 656 37 114, Savanorių pr. 363A–202, askeliauju@askeliauju.lt. Darbo laikas I–V 8–18 val.
VISOS KELIONĖS – PO 900 Lt! Savaitė Maltoje: 3* viešbutis, su pusryčiais. Savaitgalis Barselonoje: 4 nakvynės 3* viešbutyje. Savaitgalis Paryžiuje: 3 nakvynės 3* viešbutyje su pusryčiais ir apžvalginė ekskursija. Įskaičiuota: tiesioginiai skrydžiai, apgy vendinimas, detali kelionės programa.
1086218
MŪSŲ ODISĖJA Kovo 20 d. 12 val. – ekskursija Maironio lie tuvių literatūros muziejuje. Būtina išankstinė registracija. Informacija M.Valančiaus g. 19, tel. 207 879, 8 698 03 091, www.musuodiseja.lt, info@turinfo.lt. KAUNĖNŲ BENDRUOMENĖ Žemės dienos proga skelbia kūrybinę akci ją „Linkėjimai Žemei“ ir „Svajonių namas paukščiui“ bei kviečia didelius ir mažus kauniečius pagaminti inkilėlį, jį papuošti ir iki kovo 19 d. 14 val. pristatyti į „Vitebs ko” biblioteką (P.Lukšio g. 60) kartu su laiš ku Žemei. Komisija įvertins jūsų darbus, iš rinkdama įspūdingiausius. Kovo 20 d. 14 val. „Vitebsko” bibliotekoje vyks kūrybinė valanda, susitikimas su žinomais kūrėjais, bus apdovanoti konkursų nugalėtojai, po to visi drauge iškelsime jūsų pagamintus inki lus Kalniečių parke. ŽEMĖS DIENOS ŠVENTĖ Kovo 20 d. 17 val. kviečiame visus, gerbian čius žemę ir mylinčius gamtą, į Pasaulinės žemės dienos šventę, kuri vyks Panemunė je, Vaidilos g. 27 (Panemunės bendruome nės centro namai), kieme. Pavasario lygiadienis – Žemės diena mus ragina konkrečiu darbu prisidėti prie gam tinės aplinkos puoselėjimo ir saugojimo. Tą galime ir privalome atlikti kiekvienas nors ir nedidelėje erdvėje – savo gyvenamoje ap linkoje. Mūsų šventės programoje: laužo kūrimas, inkilo čiulbuonėliams įkėlimas, dainos, skir tos Motinai Žemei, sveikatinantys kvėpavi mo pratimai, žaidimai, arbata ir suneštinės vaišės. Pirtis. Organizatoriai: Panemunės bendruome nės centras, Žolinčių akademija, Darna kū nui, Panemunės biblioteka, Panemunės se niūnija. ASOCIACIJA „ŠVIESUVA“ UAB „Pirmas žingsnis“ Raudondvario pl. 150, konferencijų salėje Kovo 21 d. 16–17.30 val. – prof. dr. Sau lius Čaplinskas, AIDS centro direktorius. AT GIMSTANČIOS UŽKREČIAMOS LIGOS: TUBER KULIOZĖ IR GONORĖJA. KETVIRTI METAI RENGINIAI NEMOKAMI!
Kauno valstybinė filharmonija Norvegijos Hordalando grafystės taryba M.K.Čiurlionio draugijos Kauno skyrius
XVI KOMPOZITORIŲ E.GRIEGO (1843–1907) ir M.K.ČIURLIONIO (1875–1911) MUZIKOS FESTIVALIS Kovo 14–17 dienomis HORDALANDAS–KAUNAS
Kovo 16 d., šeštadienį, 17 val.
Kovo 17 d., sekmadienį, 17 val.
Kerintis Norvegijos grožis
BAIGIAMASIS KONCERTAS
NILS ØKLAND (smuikas, smuikas d'amore, Hardanger vietovės smuikas, Norvegija) GINTARAS ČESONIS (fotografijų, vaizdinės instaliacijos autorius) Programoje skambės originalios akademinės bei džiazinės muzikos kompozicijos smuikui solo, paremtos norvegų liaudies muzikos temomis Bilietų kaina: 10, 15 Lt
Vilniaus miesto savivaldybės ŠV. KRISTOFORO KAMERINIS ORKESTRAS Meno vadovas ir dirigentas Donatas Katkus Solistės: KATAŽYNA NARKEVIČ (smuikas) GIEDRĖ ŽARĖNAITĖ (smuikas) INDRĖ BAIKŠTYTĖ (fortepijonas) Dirigentas DONATAS KATKUS Programoje – kompozitorių Joseph Haydn, Vidmanto Bartulio, Edvard Grieg kūriniai Bilietų kaina: 10, 15, 20 Lt
Festivalio globėja KAUNO MIESTO SAVIVALDYBĖ
Festivalio partneris HILMARO REKSTENO FONDAS Bilietai parduodami Kauno filharmonijos kasoje antradieniais–sekmadieniais 14–18 val., tel. (8 37) 200 478, bei platinami www.tiketa.lt (aptarnavimo mokestis Kauno filharmonijos kasoje netaikomas, „Tiketos“ sistemoje +3 Lt/ bilietui, +5 Lt užsakant bilietus internetu ar trumpuoju numeriu ir atsiimant juos kasose). Informacija teikiama tel. 222 538. Internetinis adresas www.kaunofilharmonija.lt. Ikimokyklinio amžiaus vaikai į vakarinius koncertus neįleidžiami. Filharmonijoje veikia dailės paroda „Atgimimas“, skirta Lietuvos valstybės atkūrimo dienai – Vasario 16-ajai ir Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienai – Kovo 11-ajai pažymėti. Filharmonijos partneriai:
Pamesta Dingusius UAB DISAVIJA (įmonės kodas 134859144) įstatus laikyti negaliojančiais.
1087552
Festivalio rėmėjai: LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS RĖMIMO FONDAS NORVEGIJOS KARALYSTĖS AMBASADA LIETUVOJE
Filharmonijos dienraštis
Pramogos, šventės, laisvalaikis Pramogos Šventėms ir laisvalaikio kelionėms nuomojame „Mercedes Benz“ 16 vietų mikroautobusus. Patyrę ir mandagūs vairuo tojai užtikrins Jums gerą, šventinę nuotaiką bei malonų ap tarnavimą. Vežame žmonių grupes užsakomaisiais reisais Lietuvoje ir užsienyje. Kainos sutartinės. Tel. 8 612 19 930; nuoma.litaksa@gmail.com. 1086685
30
šeštadienis, kovo 16, 2013
kas, kur, kada Irena Matijošaitienė
Juozas SUBAČIUS
(1957–2013)
Kovo 14 d. mirė buvęs ilgametis Lietuvos sporto universiteto dėstytojas, Dvikovos sporto šakų katedros vedėjas, Lietuvos nusipelnęs treneris, žinomas fechtuotojas, SSR sporto meistras Juozas Subačius. J.Subačius gimė 1928 m. vasario 29 d. Kamorūnuose, Leipalingio vlsč., Seinų apskrityje. 1953 m. baigė Lietuvos valstybinį kūno kultūros institutą (dabar – Lietuvos sporto universitetas). 1953–1954 m. dirbo „Spartako“ sporto draugijos sporto instruktoriumi, 1954–1995 m. – LVKKI Dvikovos sporto šakų katedroje: 1954–1956 m. – fechtavimo dėstytoju, 1956–1958 m. ir 1975– 1988 m. – vyr. dėstytoju, 1958–1975 m. katedros vedėju, 1988– 1995 m. – sporto įrenginių meistru. J.Subačius – aštuoniskart Lietuvos fechtavimo kardu čempionas (1954, 1956–1962 m.), septyniskart – komandinių varžybų (1953, 1956–1960, 1962 m.), penkiskart – Lietuvos taurės (1958–1962 m.) laimėtojas. Pabaltijo čempionas (1954 m.), Pabaltijo taurės komandinių fechtavimosi kardu varžybų laimėtojas (1962 m.). J.Subačius buvo fechtavimosi sporto teoretikas ir praktikas. Daug prisidėjo prie aukštos kvalifikacijos fechtavimo specialistų rengimo LVKKI. Buvo Lietuvos fechtavimo federacijos trenerių tarybos narys, rinktinės vyr. treneris (1963–1980 m.), federacijos prezidentas (1974–1975 m.). J.Subačius išugdė daug žymių auklėtinių. Tai – daugkartiniai Lietuvos čempionai ir prizininkai: A.Cechanavičiūtė, A.Špokas, R.Karpickaitė-Nekrašienė, V.Stašaitis, G.Maisiejus, B.Rusteika, V.Matulevičius, Z.Motiekaitis, L.Varneckienė, J.Petrauskaitė-Vėbrienė ir kiti. Parašė knygas: „Fechtavimo mokymo ir treniruotės pagrindai“ (1983), „Fechtuotojų techninis ir taktinis parengimas“ (1985), „Fechtavimo taktika ir fechtuotojų taktinis rengimas“ (1986). Savo gyvenimą J.Subačius pašventė Lietuvos sportui, jaunosios kartos ugdymui. Artimųjų, kolegų ir Lietuvos sporto atstovų buvo ypač vertinamas ir mylimas už sąžiningumą, darbštumą, ir nuoširdumą. Velionis šarvojamas Kaune, Sąjungos a. 3. Atsisveikinimas su velioniu – šeštadienį nuo 14 val. Karstas išnešamas sekmadienį, kovo 17 d., 14.30 val. Laidojamas Kaune, Petrašiūnų kapinėse.
„Nereikia gyventi metais, mėnesiais ar net savaitėmis į priekį. Pasaulis labai gražus. Kiekviena diena. Kiekviena akimirka… Anksčiau atrodė, kad pasaulis sugrius, jei aš neskubėsiu, nebėgsiu. Nėra taip. Pasaulis išlieka toks pat. Tik mes keičiamės.“ Užgeso verslininkės, mecenatės, „Vičiūnų“ įmonių grupės bendraturtės, Kauno tarybos narės, aktyvios visuomeninio gyvenimo dalyvės Irenos Matijošaitienės gyvybė. Vos penkiasdešimt penkerių metų sulaukusią moterį iš gyvenimo išplėšė nelaimingas atsitikimas. Irena Matijošaitienė buvo ryški asmenybė, šypsena ir spalvomis džiuginusi ne tik artimuosius, kolegas, bet ir jos asmeniškai nepažinojusius žmones. Irena Matijošaitienė gimė 1957 m. liepos 19 d. Dūkšte, Ignalinos rajone. 1975 m. ji baigė Vilniaus Antakalnio vidurinę mokyklą, 1980 m. – Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultetą, kur įgijo geografės-sinoptikės specialybę. Meilė gamtai išliko visam gyvenimui – moteris daug laiko praleisdavo sode, mėgo augalus, žalumą. Dar vaikystėje išryškėjo Irenos meniniai gabumai – ji grojo gitara, vedė renginius, pakerėdavo aplinkinius nuoširdumu. Irena Matijošaitienė buvo šeimos žmogus, labiausiai vertino ne turtus, o darną šeimoje, džiaugėsi vyro Visvaldo ir sūnų Dainiaus ir Šarūno draugija ir palaikymu sunkiomis akimirkomis. Moteris labai mylėjo anūkus ir praleisdavo su jais daug laiko. 2012 m. rugsėjį Irena ir Visvaldas Matijošaičiai paminėjo 33-ąsias savo vedybų metines. Ireną ir Visvaldą Matijošaičius visą gyvenimą siejo ypatinga draugystė ir bendrumas – jie kartu žengė nelengvus pirmuosius žingsnius versle, kartu sukūrė vieną didžiausių Lietuvos verslo grupių, kartu saugojo šeimos darną, augino vaikus, rėmė vienas kitą sunkiomis akimirkomis ir mokėjo džiaugtis pergalėmis bei gyvenimo suteiktomis šviesiomis valandomis. Likimas siuntė Irenai nemažai iššūkių, bet ji džiaugėsi gyvenimu, stengėsi džiuginti artimiausius žmones, siekė padėti aplinkiniams. Ji nemėgo girtis savo gausia filantropine veikla, tačiau gerų žodžių Irenai negaili gausus būrys jos paramą, meilę ir dėmesį gavusių žmonių – vaikų, jaunimo, sunkiau gyvenančių, mažiau likimo apdovanotų ir labai talentingų asmenybių. Šios žavios, ryškios asmenybės trūks ne tik patiems artimiausiems žmonėms, bet ir kolegoms, draugams, kauniečiams. Atsisveikinti su Irena Matijošaitiene bus galima šeštadienį, kovo 16 d., nuo 11 val. Kauno „Rimties“ laidojimo namuose (A.Juozapavičiaus pr. 1, Kaunas). Urna su kremuotais palaikais iš laidojimo rūmų išlydima kovo 17 d. 13 val. Laidotuvės vyks Petrašiūnų kapinėse. Norinčiųjų atsisveikinti artimieji prašo pasirinkti baltą gėlės žiedą.
Amžinąjį atilsį Dėl netikėtai užgesusios Kauno miesto savivaldybės tarybos narės Irenos MATIJOŠAITIENĖS gyvybės nuoširdžiai užjaučiu jos vyrą Visvaldą ir sūnus, artimuosius, visus ją pažinojusiuosius. Seimo Pirmininkas Vydas Gedvilas Gilus skausmas sukaustė širdis dėl tokios netikėtos nelaimės – miesto tarybos narės Irenos MATIJOŠAITIENĖS mirties. Netekome šiltos, visada linksmos, nuoširdžios, pareigingos ir stropios kolegės. Liko nebaigti darbai, neįgyvendintos gražiausios viltys. Liūdime visi, dalijamės netekties skausmu. Nuoširdžiai užjaučiame jos vyrą, miesto tarybos narį Visvaldą, sūnus Dainių ir Šarūną, gimines, artimuosius, draugus. Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas, miesto tarybos nariai ir Kauno m. savivaldybės bendruomenė
(1928–2013)
Šią skaudžią netekties valandą su mylimos Irenos artimaisiais liūdi ir visi visuomeninės organizacijos „Vieningas Kaunas“ nariai. Su nerimu ir viltimi gyvenome paskutines dienas, tačiau likimas ne visada įsiklauso į mūsų maldas. Vakar dangus priglaudė Ireną, kurią gerbėme ir mylėjome ne tik kaip kolegę, draugę, bet kartu kaip nuoširdumu trykštantį žmogų. Irena tikėjo gerumo ir pozityvumo prasme ir šiuo tikėjimu užkrėtė savo artimuosius draugus ir bendraminčius. Didžiąją dalį savo laiko ji skyrė visuomeninei veiklai. Neskaičiuodama jėgų buvo atidi kiekvienam žmogui ir jo rūpesčiams. Irenos atsidavimas mums visiems išliks žmogiškumo simboliu. Irena nuolatos pulsavo idėjomis, entuziazmu, ji troško kurti jaukų ir svetingą miestą. Ji paliko ši pasaulį nespėjusi įgyvendinti daugybės savo sumanymų. Viliamės, jog mums užteks pastangų puoselėti jos pradėtus darbus. Irenos nuoširdi veikla ir kilnūs poelgiai mums taps kelrodžiu. Nuoširdžiai šią sunkią valandą užjaučiame šeimos narius ir artimuosius. Ilsėkitės ramybėje, miela Irute. Visuomeninės organizacijos „Vieningas Kaunas“ narių vardu organizacijos valdybos nariai Mirus Irenai Matijošaitienei, šeimą ir artimuosius skaudžią netekties valandą nuoširdžiai užjaučia ir kartu liūdi Vičiūnų gyventojų bendruomenė. Mirus gerbiamai Irenai Matijošaitienei, nuoširdžią užuojautą šeimai ir artimiesiems reiškia Kauno jaunimo organizacijų sąjunga „Apskritasis stalas“. Skaudžią netekties ir liūdesio valandą, mirus mylimai Irenai Matijošaitienei, užuojauta šeimos nariams bei artimiesiems. Kauno lengvosios atletikos federacija
Skaudžią netekties ir liūdesio valandą dėl Irenos Matijošaitienės, Kauno miesto Tarybos narės, mirties nuoširdžiai užjaučiame šeimą, gimines ir artimuosius. Kauno rajono savivaldybės vardu meras Valerijus Makūnas
Skaudžią netekties ir liūdesio valandą, mirus mylimai Irenai Matijošaitienei, nuoširdžiai užjaučia šeimos narius bei artimuosius K.Veverskio gatvės gyventojų vardu Vanda Šernienė ir Adelė Gelažienė.
Skaudžią netekties ir liūdesio valandą, netikėtai mirus verslininkei ir politikei Irenai Matijošaitienei, nuoširdžiai užjaučiame velionės vyrą Visvaldą, sūnus Dainių ir Šarūną bei artimuosius. Seimo narys Kazys Starkevičius
Nors nuoširdžia užuojauta norime palengvinti praradimo skausmą. Liūdesio ir skaudžios netekties valandą reiškiame užuojautą Matijošaičių šeimai ir artimiesiems dėl mylimos Irenos Matijošaitienės mirties. Lietuvos motociklų sporto federacija
Balti žemės sodai, žemės pievos plačios – Tik siaura, kaip lieptas, mūsų pakelė. (B.Brazdžionis) Skaudžią netekties ir liūdesio valandą nuoširdžiai užjaučiame Irenos MATIJOŠAITIENĖS šeimą ir artimuosius. Liberalų ir centro sąjungos Kauno skyriaus vardu Arvydas Garbaravičius Skaudžios netekties valandą liūdime kartu su Irenos Matijošaitienės artimaisiais ir tikime, kad šviesi ir jauki jos gyvenimo brydė ilgam išliks visų ją pažinojusiųjų atminty... Visuomeninio judėjimo „Dirbam Kaunui“ vardu Gintautas Labanauskas Skaudžią netekties valandą, mirus Irenai MATIJOŠAITIENEI, nuoširdžią užuojautą šeimai ir artimiesiems reiškia Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų bendruomenė. Su skausmu ir liūdesiu lydime Ireną į amžinąją ramybę, jos šviesus ir kilnus atminimas tesuteikia tvirtybės šeimai ir artimiesiems. UAB „Baltic Pack“ darbuotojai nuoširdžiai užjaučia šeimą ir artimuosius dėl tragiškos Irenos MATIJOŠAITIENĖS mirties. Mirus „Vičiūnų“ įmonių grupės bendraturtei Irenai MATIJOŠAITIENEI, nuoširdžiai užjaučiame šeimą ir artimuosius. G.Debesio IĮ „Ratai visiems“ kolektyvas „Vičiūnų“ įmonių grupės darbuotojai liūdi dėl Irenos Matijošaitienės netekties ir nuoširdžiai užjaučia Visvaldą, Dainių ir Šarūną Matijošaičius. Dalinamės jų liūdesį netekus brangaus šeimos nario. Mūsų atmintyje ir širdyse ji tokia, kokią pažinojome – paprasta, gera, šilta ir nuoširdi Irena.
Atsigulam į žemę, Kurią buvom palikę, Ir stuburo syvai Suteka į ąžuolo kryžių, Tik burnoj lieka Nebaigtas gerumas... (V.Kusas) Tragiškai mirus Irenai MATIJOŠAITIENEI, šeimą ir artimuosius nuoširdžiai užjaučia Kauno V.Tumėnienės vaikų reabilitacijos centro ir reabilitacijos centro mokyklos kolektyvai. Irena Matijošaitienė visada kūrė gyvenimo šventę – atrodė, kad ji nuolat yra šalia: besišypsanti, nuoširdi ir palaikanti. Išlydėdami į amžinybę būtent tokią ją norime pasilikti savo atmintyje. Tikimės, kad mums visiems ilgam užteks Irenos padovanoto gyvenimo džiaugsmo. Užjaučiame Visvaldą ir sūnus Šarūną ir Dainių dėl tragiškos netekties ir liūdime kartu su jais. Ilgamečiai draugai ir partneriai Birutė Andriuškaitė, Regina ir Liudas Skierai Mirus Irenai Matijošaitienei, skaudžią netekties ir liūdesio valandą nuoširdžiai užjaučiame šeimą ir artimuosius. UAB „Kauno gatvių apšvietimas“ administracija Mirus Kauno miesto savivaldybės tarybos narei Irenai MATIJOŠAITIENEI, šeimą ir artimuosius skaudžią netekties valandą nuoširdžiai užjaučia ir kartu liūdi UAB „Kauno vandenys” kolektyvas. Skaudžią netekties ir liūdesio valandą, mirus Kauno miesto tarybos narei Irenai MATIJOŠAITIENEI, šeimą ir artimuosius nuoširdžiai užjaučia Kauno Kovo 11-osios vidurinės mokyklos bendruomenė. Mirus Kauno miesto tarybos narei Irenai MATIJOŠAITIENEI, skaudžią netekties ir liūdesio valandą nuoširdžiai užjaučiame šeimą ir artimuosius. UAB „Kauno švara“ kolektyvas
31
šeštadienis, kovo 16, 2013
kas, kur, kada Mirtis – tai slenkstis, bet ne pabaiga, Brangiausi žmonės eina ir palieka... Tačiau nuo jų nusidriekia šviesa Ir atminty gyvi išlieka. Mirus Kauno miesto tarybos narei Irenai MATIJOŠAITIENEI, nuoširdžiai užjaučiame šeimą ir artimuosius. UAB „Kauno autobusai“ kolektyvas Reiškiame nuoširdžią užuojautą šeimai bei artimiesiems dėl Irenos MATIJOŠAITIENĖS netekties. Šią sunkią akimirką linkime stiprybės ir tikėjimo. UAB „Liūtukas“ ir Ko akcininkai Skaudžią netekties ir sielvarto valandą, mirus mylimai žmonai, mamai ir bendražygei Irenai MATIJOŠAITIENEI, VšĮ Kauno Dainavos poliklinikos administracija nuoširdžiai užjaučia Kauno m. tarybos narį Visvaldą Matijošaitį ir jo šeimą. Sunkią liūdesio ir skaudžios netekties valandą, mirus Irenai MATIJOŠAITIENEI, šeimą, gimines ir artimuosius nuoširdžiai užjaučia „AutoAkstė“ kolektyvas. Sunkią netekties valandą, mirus ilgamečiam LSU katedros vedėjui Juozui SUBAČIUI, nuoširdžiai užjaučiame jo šeimą ir artimuosius. LSU bendruomenė Skaudžią netekties ir liūdesio valandą dėl Jurgos Totilienės, Kauno rajono Babtų kultūros centro direktorės, mirties nuoširdžiai užjaučiame šeimą, gimines ir artimuosius. Kauno rajono savivaldybės vardu meras Valerijus Makūnas Sunkią netekties valandą, mirus mylimai Irenai, nuoširdžiai užjaučiame Visvaldą Matijošaitį bei artimuosius. Laisvės alėjos bendruomenės nariai
Ta būtis – nebūtis. Tai likimas – deja. Išėjai, o mes likom. Širdyse visados Tu gyva. Netekties skausme drauge su Matijošaičių šeima Kauno bendruomenės centro „Girsta“ nariai. Žmogus bejėgis Ir gamta, ta visagalė, Prieš juodą nebūtį lemties. Sprendimo jos pakeisti Nieks negali... Dar taip reikėjo Tavo rankų ir širdies. Skaudžią netekties valandą dėl mylimos žmonos mirties nuoširdžiai užjaučiame Kauno m. savivaldybės tarybos narį Visvaldą Matijošaitį ir artimuosius. Lietuvos socialdemokratų partijos Kauno m. skyrius
Gyvenimas negailestingas, Nežiūri amžiaus ir jausmų. Į amžinybę pasikviečia Brangiausius mums ir artimiausius iš visų. Gilaus liūdesio valandą, mirus žmonai, Visvaldą Matijošaitį, jo šeimą ir artimuosius užjaučia AB „Autrolis” kolektyvas. Jus palietė tamsa ranka vėsia, Dabar jokia užuojauta neguodžia. Nebent viltis, kad neišnyks dvasia, Kad liks darbai, sumanymai ir žodžiai... Mirus mylimai žmonai, Visvaldą MATIJOŠAITĮ, jo šeimą ir artimuosius nuoširdžiai užjaučia UAB „Pirmas žingsnis“ direktorius Algimantas Astrauskas. Mirtis nesirenka nei laiko, nei kelio. Mes visi bejėgiai prieš lemtį ir mirtį, tačiau nors šia užuojauta norime palengvinti praradimo skausmą dėl mylimos žmonos netekties „Vičiūnų“ įmonių grupės valdybos pirmininkui Visvaldui MATIJOŠAIČIUI, jo šeimai, artimiesiems, kolegoms. Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacija Skaudžią netekties ir liūdesio valandą, mirus mylimai žmonai Irenai, vyrą Visvaldą MATIJOŠAITĮ, šeimą ir artimuosius nuoširdžiai užjaučia KKISK „Santaka“. Nuoširdžiai užjaučiame MATIJOŠAIČIŲ šeimą ir artimuosius, mirus brangiai mamytei, žmonai. UAB „Centrako“ kolektyvas Skaudžią netekties ir liūdesio valandą, mirus mylimai žmonai, „Vičiūnų“ įmonių grupės vadovą Visvaldą Matijošaitį ir jo artimuosius nuoširdžiai užjaučia ir kartu liūdi Kauno technologijos universiteto bendruomenė. Mirus mylimai mamai, nuoširdžiai užjaučiame Algį NAUSĖDĄ ir jo šeimą. UAB „Kauno pramontažas“ kolektyvas Skaudžią netekties ir liūdesio valandą AB „Kauno energija“ darbuotoją Laimutę SIMANAVIČIENĘ, mirus mamai, nuoširdžiai užjaučia bendradarbiai. Mirus UAB „COWI Lietuva“ projekto vadovo Vidmanto STRIAUPOS sūnui, nuoširdžiai užjaučia bendradarbiai. Nuoširdžiai užjaučiame Žydrūną TOTILĄ, mirus mylimai žmonai. AB „Kauno Grūdai“ kolektyvas „PRARADIMAS“ – laidojimo paslaugos, kremavimas, parvežimas iš užsienio, platus laidojimo reikmenų pasirinkimas, paėmimas iš namų ir ligoninių, šaldytuvai, dokumentų sutvarkymas, giesmininkai, smuikas, gėlės, naujas MERCEDES katafalkas. Renovuotos šarvojimo salės Panerių g. 19, Vilijampolėje. Šarvojame Saulėtekio, Šv. Antano, Aleksoto bažnyčiose, S.Žukauko g. 3B, Perlojos g. 37, Kauno r. šarvojimo salėse. Užsakymai priimami 24 val. per parą be poilsio dienų – K.Petrausko g. 28, Žaliakalnis. Tel. (8 37) 730 200, 8 650 68 220. Taikome nuolaidas. 1082005
Skaudžią netekties ir liūdesio valandą dėl mylimos Žmonos mirties reiškiame nuoširdžią užuojautą „Vičiūnų“ įmonių grupės vadovui Visvaldui Matijošaičiui. UAB „Senukų prekybos centras“ kolektyvas
Jūs likote tarsi kažko netekę, O juk, tiesa – netekote tiek daug. Uždekite širdy dar vieną žvakę Ir atsitieskite skausme. (J.Marcinkevičius) Skaudžią netekties ir liūdesio valandą dėl netikėtos žmonos ir mamos mirties nuoširdžiai užjaučiame Visvaldą, Dainių ir Šarūną MATIJOŠAIČIUS bei artimuosius. Ritos ir Arvydo Garbaravičių šeima
Ilgametė darbo patirtis – užtikrinta kokybė ir nebrangios paslaugos. Laidojimo paslaugų biuras teikia visas laidojimo paslaugas. Platus karstų, rūbų, laidojimo atributikos pasirinkimas. Šarvojimo salės KAUNE. Pensininkus, neįgaliuosius laidojame už valstybės lėšas. KREMAVIMAS LIETUVOS krematoriume. K.Baršausko g. 65 (priešais PC „Molas“). Dirbame visą parą. www.laidojimas-kremavimas.lt. Tel. 8 670 22 835, 8 608 37 933. 1078460
Paminklų, antkapių, tvorelių projektavimas ir gamyba iš įvairių spalvų granito. Didelis pagamintų paminklų pasirinkimas. Visiškas kapavietės sutvarkymas, pamatų liejimas, dengimas granitine plokšte. Atvežame juodžemio, smėlio, granitinės skaldos. Nemokamai konsultuojame. Paminklams iš ekspozicijos taikomos nuolaidos. Karmėlava, Vilniaus g. 3A, paminklų dirbtuvės, Kaune tel. 541 177, 8 655 79 020, 8 614 41 608; www.gransta.lt. 1086790
Mes negalime užpildyti Jūsų netekties, Bet norime pasidalinti Jūsų skausmu. Mes negalime pakeisti lemties, Bet norime palengvinti jos kelią. Mes negalime įveikti būties, Bet norėtume padėti savo buvimu. Skaudžią netekties ir liūdesio valandą dėl mylimos žmonos mirties nuoširdžiai užjaučiu Kauno miesto savivaldybės tarybos narį Visvaldą Matijošaitį. Lietuvos Respublikos Seimo narė Orinta Leiputė
VISOS KAPŲ PRIEŽIŪROS PASLAUGOS: kapo dekoravimas skaldele, smėliu, juodžemiu. Tvarkymas po laidotuvių. Senų kapaviečių restauravimas, atnaujinimas. Trinkelių, plytelių, skaldytų akmenų klojimas. PAMINKLAI, AKMENS PLOKŠTĖS: gaminame įvairius paminklus iš kokybiško suomiško akmens. Liejame pamatus. Tel. 8 648 55 567, (8 37) 334 633, Savanorių pr. 225 („Juzėje“). www.kapineta.lt. Užsisakant iki balandžio 1 d. taikoma 15 % nuolaida darbams. 1080613
„Kauno dienos“ skelbimų skyriaus tel. 308 862, 302 233, 302 231, 302 202.
DATOS (kovo 16 d.) Knygnešio diena 1716 m. Mažojoje Lietuvoje gimė evangelikų kunigas, lietuviškų religinių giesmių rinkėjas, vertėjas, eiliuotojas Vilhelmas Regė. Mirė Tilžėje 1918 m. 1751 m. gimė ketvirtasis Amerikos prezidentas James‘as Madisonas. 1846 m. gimė visuomenės veikėjas, knygnešys, „Aušros“, „Varpo“ bendradarbis Jurgis Bielinis. Mirė 1918 m. 1891 m. gimė , kompozitorius, vargonininkas, pedagogas, choro dirigentas, muzikologas, kultūros veikėjas Juozas Žilevičius. Mirė 1985 m. Baltimorėje. 1907 m. gimė prozininkas Vladas Baleišis. Mirė 1969 m. 1920 m. gimė poetė, literatūros tyrinėtoja Elena Valiūtė-Tumienė. Mirė 1994 metais Alamose (Kalifornija, JAV). 1926 m. gimė amerikiečių aktorius komikas Jerry Lewisas. 1932 m. gimė dailininkas keramikas Juozas Adomonis. 1939 m. gimė poetas Jonas Strielkūnas. 1940 m. gimė kino režisierius Bernardas Bertoluccis. 1955 m. gimė prancūzų aktorė Isabelle Huppert. 1978 m. gimė amerikiečių modelis ir aktorė Brooke Burns. 1990 m. SSRS prezidentas Michailas Gorbačiovas pasiūlė sovietų parlamentui paskelbti negaliojančiu Lietuvos valstybės nepriklausomybės atkūrimo aktą.
horoskopai Avinas (03 21–04 20). Esate komunikabilūs ir sumanūs, lengvai atrandate naujų idėjų. Tinkamas laikas apsvarstyti susidariusią situaciją. Bendrausite su autoritetingu žmogumi. Tačiau iš naujos pažinties ar susitikimo nieko daug nesitikėkite, greičiausiai tai bus tiesiog malonus pokalbis. Jautis (04 21–05 20). Labai sėkmingas laikas. Patyrinėkite savo emocijas, vertybes, veiksmus bei apmąstykite gyvenimą. Jums bus suprantamos aplinkinių emocijos. Tik apie tai niekam nesakykite, slėpkite savyje savo nuomones ir spėliones, kad neįžeistumėte artimo žmogaus. Dvyniai (05 21–06 21). Šiandien gali kilti slaptų ir tamsių minčių. Daug laiko praleisite mąstydami, bet galų gale tai nusibos. Kažkam iš aplinkinių galite pasirodyti įtartini. Nusiraminkite ir skirkite daugiau dėmesio savo dvasiniam pasauliui. Vėžys (06 22–07 22). Karjera ir gyvenimo būdas neigiamai veiks šeimą ir dvasinę būseną, dėl to atsiras poreikis kontroliuoti save. Kils problemų bendraujant su pavaldiniais ar jaunais žmonėmis. Nesisielokite ir pasistenkite nė su kuo nesusipykti. Liūtas (07 23–08 23). Seksis ieškant savo idealo ir siekiant svajonės. Nebijokite skraidyti padangėmis bei įgyvendinti savo svajas. Bendradarbiavimas bei bendravimas turės teigiamos įtakos jūsų karjerai. Kaip niekada dabar jums padės įgimtas nuoširdumas ir atvirumas. Mergelė (08 24–09 23). Dėl savo gyvenimo ar aplinkinių žmonių jausitės prislėgti. Tikriausiai manysite, kad artimieji tolsta nuo jūsų. Kivirčo metu galimas emocijų protrūkis. Pirmoje dienos pusėje venkite iliuzijų ir neapgaudinėkite patys savęs. Svarstyklės (09 24–10 23). Bus sunku atsidėkoti kitiems žmonėms. Netinkamas laikas įsigyti naujų daiktų, rinktis spalvas, nes daugelis nesupras jūsų skonio ir vertybių. Nesijaudinkite, nieko baisaus neatsitiko: šis sudėtingas laikotarpis baigsis, bet reikia palaukti, o dabar geriausia pabūti vieniems kur nors gamtoje. Skorpionas (10 24–11 22). Pajusite emocinę įtampą. Jausmai nesiderins su jūsų dvasinėmis vertybėmis. Laikinai prarasite gyvenimo džiaugsmą. Tačiau atsiras proga prisiminti seniai atidėliotus reikalus ir sėkmingai juos užbaigti, o tai tikrai pakels nuotaiką. Šaulys (11 23–12 21). Sprendimai darbe gali prieštarauti jūsų pačių jausmams bei norui tobulėti ir kažką keisti. Teks paprakaituoti, norint teisingai pasirinkti – kelias į sėkmę ir asmeninis tobulėjimas. Šios paieškos gali tapti net labai įdomiu procesu. Ožiaragis (12 22–01 20). Siekiai ir ambicijos gali nuvesti klaidingu keliu. Pasinersite į fantazijų pasaulį. Aišku, galima ir pasvajoti, bet dėl to gali nukentėti darbas ir jūsų artimieji. Nieko nekeiskite vien dėl noro pasinerti į svajones. Verčiau pailsėkite gamtoje, tai tikrai padės. Vandenis (01 21–02 19). Viską vertinsite ir branginsite, o gyvenimas bei problemų sprendimas teiks malonumą. Tačiau neužsnūskite ant laurų ir paskubėkite susitvarkyti visus reikalus, nes artėja nelabai palankus laikotarpis. Žuvys (02 20–03 20). Aplinkiniai gali neįvertinti jūsų idealų ar tikslų, o blogiausiu atveju net mesti iššūkį. Būsite nepasiruošę kovoti, dėl to galbūt neigiamai vertinsite savo sugebėjimus. Šios dienos sprendimai gali prieštarauti jūsų skoniui. Nesiveržkite į viešumą, nė su kuo nesiginčykite – pralaimėsite.
Orai
Šiandien dieną vėjas rims, nustos snigti. Šals iki 4 laipsnių šalčio. Rytoj sniego tikimybė nedidelė. Vyraus malonūs, gražūs, tačiau šalti orai. Naktį oro temperatūra nukris iki 15 laipsnių šalčio. Dieną oro temperatūra svyruos tarp 3 ir 1 laipsnio šalčio.
Šiandien, kovo 16 d.
–2
–2
Telšiai
–3
Šiauliai
Klaipėda
–2
Panevėžys
–3
Utena
–2
Tauragė
–3
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +13 Berlynas +3 Brazilija +28 Briuselis +10 Dublinas +4 Kairas +26 Keiptaunas +22 Kopenhaga +1
Londonas +10 Madridas +11 Maskva +6 Minskas –6 Niujorkas +3 Oslas 0 Paryžius +13 Pekinas +15
orai kaune šiandien
–4
–2 Vilnius Praha +2 Marijampolė Ryga –3 –3 Roma +9 Vėjas Alytus Sidnėjus +26 6–13 m/s Talinas –3 Tel Avivas +18 Tokijas +19 Varšuva 0
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (jaunatis) teka Mėnulis leidžiasi
6.31 18.25 11.54 8.02 –
75-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 290 dienų. Saulė Žuvų ženkle.
Vardai Šiandien: Henrikas, Herbertas, Julijonas, Norvilė, Vaidotas, Gunaras, Abanas. Rytoj: Gentvilas, Gertrūda, Patrikas, Vita, Varūna
Pragaištingas uraganas
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
–8
–3
–5
–9
8
–9
–1
–6
–9
3
–10
–3
–8
–9
2
rytoj
poryt
Bulg ar ij os centr in iame Gabrovo re gione dėl uragan in io vėjo žuvo vie na moter is ir buvo suž eist a dar 12 žmon ių. 34 met ų moter į ketv irt ad ie nio vak arą vienoje automobil ių sto vėjimo aikštelėj e užmuš ė nug riuvę pas tol iai. Dar du žmonės ats idūrė li gon inėje, o deš imč iai buvo suteikt a pag alb a dėl įvair ių sunk ių suž eid i mų. Dal į Gabrovo miesto ligon inės teko evak uot i, nes vėjas, kur io gūsiai siekė 120 km per val., nuplėš ė stogo čerp es. Du trečd al iai miesto liko be elektros, mok yklos vak ar teb ebuvo uždar ytos. BNS inf., AFP nuotr.
įvairenybės
Kosmose užsibuvo dėl pūgos Žemėje
Užtruko: TKS įgulos narių grįžimas į Žemę atidėtas dėl blogų orų.
picstopin.com nuotr.
Dviejų Rusijos kosmonautų ir vie no Jungtinių Amerikos Valstijų ast ronauto grįžimas į Žemę iš Tarp tautinės kosminės stoties (TKS) penktadienį buvo atidėtas dėl ne palankių orų numatomoje nusilei dimo vietoje Kazachstane, pranešė Rusijos kosmoso agentūra. Įgulos narių grįžimas buvo ati dėtas iki šeštadienio dėl pūgos ir lijundros, kuri trukdytų sraigtas parniams, siunčiamiems paim ti astronautų iš nusileidusios kos minės kapsulės „Sojuz“. „Dėl blogų orų sąlygų „Sojuz“ kapsulės nusileidimo zonoje buvo
nuspręsta atidėti nusileidimą iki kovo 16 d.“, – sakoma agentūros „Roskosmos“ tinklalapyje. Iš pradžių buvo planuota, kad Rusijos kosmonautai Olegas No vickis ir Jevgenijus Tarelkinas bei jų kolega amerikietis Kevinas For das nusileis Kazachstano stepėse penktadienį paryčiais. Naujienų agentūra „Interfax“ pranešė, kad nusileidimas buvo atidėtas iki šeštadienio, tačiau ga lutinį sprendimą turėjo priimti va kar vakare, atsižvelgus į naujausias orų prognozes. AFP-BNS inf.
VALICK VALLEY – naujas gero skonio slėnis Kaune Jei reikėtų trumpai apibūdin ti Kauno senamiesčio širdy je 4 žvaigždučių AMBERTON COZY viešbutyje įsikūrusį resto raną VALICK VALLEY, būtų tiks liausia jį pavadinti gero skonio sala arba slėniu. Jo šeimininkai – V.Valickienė su savo šeima, ku rie turėjo pirmąjį restoranėlį DA LI prekybos centre prieš 19 me tų, vėliau atidarė 19 restoranų už Lietuvos ribų. „Nuo DALI vis kas ir prasidėjo. Meilė šiai veiklos sričiai lydi iki šiol, todėl šis ma žas restoranas – tarsi sugrįžimas į gimtąjį miestą, tik jau su sukaup ta didžiule patirtimi ir per ilgą lai ką susiformavusia profesionalų komanda. Tai svarbiausia mūsų vertybė. Smagu, kad ir vyras koja kojon žengia šioje srityje jau daug metų, o sūnui ši veikla taip pat ta po gyvenimo būdu ir jis noriai pe rima sukauptą patirtį. Suteikdami restoranui savo šeimos vardą sa kome, kad kiekvienas restorano svečias – tai mūsų asmeninis sve čias“, – pasakoja šeimininkė.
Šeimos tradicijomis besivado vaujančiame restorane viskas ap galvota: nuo staltiesės, derančios su sienų faktūra, fotografijų su se nojo Kauno aplinkinių vietų vaiz dais iki prie šviežiai ir atidžiai pa gaminto maisto priderinto gėrimo. „Norime, kad į restoraną užsukęs lankytojas pasijustų tarsi šeimo je, kur galės jaukiai ir skaniai pa valgyti“, – sako šeimininkai, o šį jausmą patvirtina nedidelis vie tų skaičius restorane. Kilus res toranų tinklų bumui, neabejotina, kad lankytojas daug geriau jaučia si tokioje aplinkoje, kur jį pasitin ka ir viskuo rūpinasi patys resto rano savininkai. Visi patiekalai pagaminti su meile ir profesionaliai, ruošia mi iš tądien nupirktų šviežių, ne šaldytų ar konservuotų maisto produktų. „Midijos ant bulvinio blynelio“, „Ėriuko kulniukas“, „Jūros ešerys“ – tai tik keli ku linarinių įspūdžių suteikian tys patiekalai, kurie jau surado savo klientą per pirmąją darbo
savaitę. „Ypač pamėgtos salotos su karštu ožkos sūriu, o „Veršie nos žandukas“ – tai tiesiog mū sų klientų meilė iš pirmo žvilgs nio“, – džiaugiasi V.Valickienė ir išduoda keletą subtilybių, pa vyzdžiui, kad antienos sultiny je nesijaustų riebumo, įpilamas šlakelis tam tikros rūšies vyno. Beje, vynams restorane skiria mas ypatingas dėmesys. Jie pa
rinkti iš ilgalaikes tradicijas tu rinčių Senojo pasaulio vyninių ir prie kiekvieno patiekalo sub tiliai priderinti. Prie užkandė lės Jums bus pasiūlytas tinka mas aperityvas, čia rasite puikią grapų kolekciją. Gera pajusti prabangą, kai ji ma tuojama ne piniginiais vienetais, nes patiekalų ir gėrimų kainos nė ra aukštos, o atidumu kiekvienam
klientui, stengiantis, kad maistas sietųsi su kultūros sąvoka. Jaukus restoranėlis įsikūręs V.Kuzmos gatvėje 8. Jis vos ke li žingsniai nuo Kauno rotušės, Arkikatedros bazilikos ar Vytau to Didžiojo bažnyčios. Kadangi jis nedidelis, kviečiame vietas užsi sakyti iš anksto telefonu: +370 656 60 365. Lauksime Jūsų gero skonio slėnyje – VALICK VALLEY.