2013-03-21 Vilniaus diena

štis a r t i a v Sa

TODĖL, KAD ESU VILNIETIS

Savaitraštis miestui

kovo 21–27 d., 2013 m. Nr. 12 (1513)

išeina ketvirtadieniais už ka dro

2 Lt TV3 la užrū idų kūrėj sTino garseai nybes

Tel PRoGevizijos

2013 m.

Nr. 12

kovo RAMos 23–2 9 d.

Taik

išjuniklyje švies k ą

Ku­riems da­bar links­miau?

Tv ž mo

Tiraža s 34

kadeLRT vad gus ncija ovo i baigi antis

Taip, žie­dai su­mai­ny­ti, vis­kas ge­rai, bet nie­kas neaiš­ku – gal į Ita­liją trauk­siu, nes tam Kau­ne bai­giu už­dust.

720

Vi­deo­me­ni­nin­kas ir ta­py­to­jas Eu­ge­ni­jus Var­ku­le­vi­čiusVar­ka­lis

20p.

miestas

5p.

Neo­fi­cialūs me­ni­ninkų na­mai Le­gen­dos apie Vil­niaus cent­re esan­ čio Til­to gatvės 29-o na­mo gy­ven­ to­jus sklan­do se­niai. Esą čia – me­ni­ ninkų bu­veinė. Jos gy­ven­to­jams tai ke­lia juoką. Bet ar tikrai?

Eko­no­mi­ka 10p.

Ne­ly­gi ko­va sep­ty­ne­rius me­tus Prin­c i­pin­gas vil­n ie­t is nuo 2006 m. ban­d o įro­d y­t i, kad jam iš­r a­š y­t a sąskai­t a nea­t i­t in­k a tik­rovės. De­j a, teis­m ai jo ne­p a­l ai­ko. Bi­j oma įtvir­ tinti pre­ce­d en­t ą?

Pasaulis BFL nuotr.

12p.

Irakiečių sapnas

Šim­ta­dienį turėtų švęsti ne tik da­bar­tinė Al­gir­do But­ke­vi­čiaus Vy­riau­sybė, bet ir šimtą virto košmaru dienų be vald­žios esan­tys buvę And­riaus Ku­bi­liaus Mi­nistrų ka­bi­ne­to na­riai. Savaitraštyje – bu­vu­sių mi­nistrų ke­liai ir da­bar­tinės Vy­riau­sybės iššū­kiai bei ver­ti­ni­mai. 7,8 diena.lt

Sa­vait­ga­lis 15p.

At­sar­giai, siautės „Ma­dos in­fek­ci­ja“! ien

d Jau šian

2

kovo 21–27, 2013

miestas diena.lt/naujienos/miestas

Dos­niau­si Vil­niui – ru­sai ir suo­miai Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bės už­ sa­ky­mu at­lik­tas ty­ri­mas pa­ro­dė, kad la­biau­siai iš­lai­dau­ti Lie­tu­vos sos­ti­nė­je lin­kę tu­ris­tai iš Suo­mi­ jos, nuo jų ne­daug at­si­lie­ka ir ru­ sai, taip pat bal­ta­ru­siai.

2012 m. Vil­niaus lan­ky­to­jus ver­ ti­nęs ty­ri­mas at­sklei­dė, kad dau­ giau­sia – 635 li­tus – per vie­ną die­ną Vil­niu­je 2012 m. iš­lei­do suo­ miai, 497 li­tus – ru­sai. Pir­ki­niams dau­giau ski­ria lan­ky­to­jai iš Ru­si­ jos ir Bal­ta­ru­si­jos. Vi­du­ti­nės vie­ no už­sie­nio tu­ris­to vie­nos die­nos iš­lai­dos bu­vo 275 li­tai, o iš­lai­dos per vi­są bu­vi­mo Vil­niu­je lai­ką sie­ kė 1120 li­tų. Ty­ri­mas pa­ro­dė, kad at­vy­ku­sie­ji vers­lo tiks­lais vi­du­ti­ niš­kai per die­ną iš­leis­da­vo 643 li­ tus. Di­džiau­sia tu­ris­tų iš­lai­dų da­ lis 2012 m. te­ko ap­gy­ven­di­ni­mui (35,3 pro­c.), mais­tui (22,8 pro­c.), pir­ki­niams (22,7 pro­c.), trans­por­ tui (8,1 pro­c.), lais­va­lai­kiui, kul­tū­ rai (6,8 pro­c.). Ty­ri­mas at­sklei­ dė, kad ar­ti­mų­jų ša­lių gy­ven­to­jai (Ru­si­jos, Len­ki­jos, Bal­ta­ru­si­jos, Bal­ti­jos ša­lių) į Vil­nių at­vyks­ta ne­be pir­mą kar­tą ir ap­si­sto­ja ke­ lioms die­noms, Vil­nius yra pa­ grin­di­nis ar­ba vie­nas pa­grin­di­nių jų tiks­lų, kaip ra­šo­ma sa­vi­val­dy­ bės po­rta­le.

Dau­giau­sia su­lau­kia­ma tu­ris­tų iš ša­lių kai­my­nių – Len­ki­jos, Bal­ ta­ru­si­jos. Taip pat Vil­nių kaip sa­ vo ke­lio­nės tiks­lą ren­ka­si Vo­kie­ti­ jos, Ru­si­jos, Ita­li­jos ir kt. Eu­ro­pos ša­lių lan­ky­to­jai.

Re­zul­ta­tai pa­ro­dė, kad vi­ du­ti­niš­kai vie­nas tu­ris­tas Vil­ niaus mies­te pra­lei­džia 3,5 nak­ ties. Il­giau nei sa­vai­tę daž­niau čia pra­lei­džia lan­ky­to­jai iš Azi­ jos, Jun­gi­nės Ka­ra­lys­tės, Ru­si­ jos. Trum­piau­siai – vie­nai dviem die­noms – at­vyks­ta lan­ky­to­jai iš Bal­ta­ru­si­jos ir Len­ki­jos. Len­ki­jos tu­ris­tai daž­niau nei ki­ti va­žiuo­ja į Lie­tu­vą tu­ris­ti­niais au­to­bu­sais ir dau­giau nei ki­ti nau­do­ja­si ke­lio­ nių agen­tū­rų pa­slau­go­mis.

VD inf.

Ten­den­ci­jos: nors daž­niau­siai

Vil­niu­je su­tin­ka­mi tu­ris­tai – len­ kai, pa­gal dos­nu­mą juos ge­ro­ kai len­kia sve­čiai iš ki­tų ša­lių.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ja skirs lė­šų ener­gi­niam na­mo au­di­tui ir in­ ves­ti­ci­jų pla­nui at­lik­ti.

Vil­nie­čiai ir to­liau ga­li teik­ ti duo­me­nis siek­da­mi da­ly­vau­ti dau­gia­bu­čių re­no­va­vi­mo pro­gra­ mo­je. Pa­pil­do­mą są­ra­šą Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jai Vil­niaus mies­to sa­vi­ val­dy­bė teiks vyk­dy­da­ma ant­rą­jį re­no­va­ci­jos pro­gra­mos eta­pą, ku­ ris tu­rė­tų pra­si­dė­ti va­sa­ros pa­bai­

ES pa­ra­mą ga­vu­si sos­ti­nės sa­vi­val­dy­bė ža­da įsi­gy­ti 19 nau­jų eko­ lo­giš­kų au­to­bu­sų. Mo­der­nia tech­ni­ka gink­luo­ja­si ir kont­ro­lie­ riai – jiems at­la­puo­se nuo šiol bus įtai­sy­tos fil­ma­vi­mo ka­me­ros.

At­nau­jins de­šim­ta­da­lį par­ko

Su­si­sie­ki­mo mi­nist­ro Ri­man­to Sin­ ke­vi­čiaus įsa­ky­mu Vil­niaus sa­vi­val­ dy­bei skir­ta be­veik 12 mln. li­tų ES Sang­lau­dos fon­do pa­ra­mos lė­šų, už ku­rias sos­ti­nė ga­lės įsi­gy­ti 19 nau­jų eko­lo­giš­kų au­to­bu­sų. Dar 18 au­to­bu­ sų už ES lė­šas bu­vo nu­pirk­ti pir­mu pro­jek­to eta­pu – jie jau ar­ti­miau­siu me­tu iš­va­žiuos į mies­to gat­ves. „Tai­gi ES pa­ra­ma smar­kiai pa­keis sos­ti­nės vie­šo­jo trans­por­to ko­ky­bę ir leis at­nau­jin­ti dau­giau kaip de­ šim­ta­da­lį kas­dien sos­ti­nės gat­vė­mis va­žiuo­jan­čių au­to­bu­sų – jau iki šių me­tų pa­bai­gos Vil­niu­je pra­dės kur­ suo­ti 37 nau­ji eko­lo­giš­ki au­to­bu­sai“, – sa­kė su­si­sie­ki­mo mi­nist­ras R.Sin­ ke­vi­čius. Vie­šo­jo trans­por­to prie­ mo­nėms Vil­niu­je at­nau­jin­ti iš vi­so ski­ria­ma 23,45 mln. li­tų ES Sang­ lau­dos fon­do pa­ra­ma. Už šias lė­šas įsi­gy­ti nau­ji au­to­bu­sai bus mo­der­ nūs, va­ro­mi su­spaus­to­mis gam­ti­ nė­mis du­jo­mis. Juos nupirkus Vil­ niu­je bus ga­li­ma at­si­sa­ky­ti se­nų tar­šių au­to­bu­sų, to­dėl su­ma­žės tar­ ša, trans­por­to prie­mo­nių ke­lia­mas triukš­mas, be to, ma­žiau kai­nuos au­to­bu­sų re­mon­tas ir prie­žiū­ra.

Neat­si­lie­ka ir ki­ti mies­tai

Nau­jų eko­lo­giš­kų au­to­bu­sų ES pa­ ra­mos lė­šo­mis įsi­gy­ja vi­si pen­ki di­

Re­no­vuos dau­gia­bu­čius Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ja pa­tvir­ti­no 26 dau­gia­bu­čių na­mų Vil­niu­je, no­rin­ čių da­ly­vau­ti nau­jo­jo­je dau­gia­bu­čių re­no­va­ci­jos pro­gra­mo­je, są­ra­šą.

Mies­tui – au­to­bu­sai, kont­ro­lie­riams – ka­me­ros

go­je. Dau­gia­bu­čiai na­mai, ku­riems bus ren­gia­mi in­ves­ti­ci­jų pla­nai: Vir­šu­liš­kių g. 63, S.Sta­ne­vi­čiaus g. 22, Švy­tu­rio g. 20, An­ta­kal­ nio g. 50, Tu­jų g. 13, Pa­ši­lai­čių g.

16, Pa­ši­lai­čių g. 9, Dar­bi­nin­kų g.

19, Pa­ši­lai­čių g. 4, Pa­ši­lai­čių g. 6, Jus­ti­niš­kių g. 78, Jus­ti­niš­kių g. 74, Jus­ti­niš­kių g. 76, Jus­ti­niš­kių g. 72, Rink­ti­nės g. 15, Ge­ro­sios Vil­ties g.

18, Tve­re­čiaus g. 10, Ver­kių Rie­šės g. 14, Did­lau­kio g. 36, Čio­biš­kio g.

25, Ozo g. 24, Dūkš­tų g. 16, Ža­lių­jų Eže­rų g. 5, Me­cha­ni­kų g. 81, Šalt­ kal­vių g. 66, Žal­gi­rio g. 95.

Dar vie­na nau­jo­vė Vil­niaus vie­ša­ ja­me trans­por­te – fil­ma­vi­mo ka­ me­ro­mis gink­luo­ti kont­ro­lie­riai.

Kaip pra­ne­šė Vil­niaus sa­vi­val­dy­ bė, kiek­vie­nas kont­ro­lie­rius nuo šiol vyk­dy­da­mas ke­lei­vių kont­ ro­lę tu­rės ma­žą fil­ma­vi­mo ka­me­ rą, pri­tai­sy­tą prie uni­for­mos. Apie tai vie­šo­jo trans­por­to ke­lei­vius in­ for­muos ant kont­ro­lie­rių ap­ran­gos pri­kli­juo­ti spe­cia­lūs lip­du­kai. „Kont­ro­lie­riai iki šiol vaiz­do ka­ me­ro­mis fil­muo­da­vo tik ke­lei­vių

„Su­si­sie­ki­mo pa­slau­gos“ 2012 m. ga­vo 770, 2013 m. – 55 vie­šo­jo trans­por­to ke­lei­vių skun­dus. Juo­ se ke­lei­viai daž­niau­siai in­for­muo­ ja apie tai, ko­dėl dėl vie­nų ar ki­ tų prie­žas­čių vie­šuo­ju trans­por­tu nau­do­jo­si neį­si­gi­ję vie­šo­jo trans­ por­to bi­lie­to, ta­čiau kai ku­riuo­se šių skun­dų ap­ta­ria­mas ir kont­ro­ lie­rių dar­bas. „Su­si­sie­ki­mo pa­slau­gų“ Ke­lei­vių kont­ro­lės sky­riu­je dir­ba 60 kont­ro­ lie­rių, kiek­vie­nas jų dar­bo me­tu nuo šiol nau­do­sis vaiz­do fil­ma­vi­mo įran­ ga. Kont­ro­lie­riams lei­di­mus dirb­ ti su ka­me­ro­mis iš­da­vė Vals­ty­bi­nė duo­me­nų ap­sau­gos ins­pek­ci­ja.

VD inf.

2013 03 14 2013 03 20

Penk­ta­die­nis mu, per žie­mą iš Vil­n iaus gat­vių bu­vo iš­vež­ta 8,3 tūkst. kub. m snie­go.

S o s ­t i ­n ė s k o ­m u ­n a ­ li­nin­kų tei­ gi­m u, iš­vež­ ti ku­bi­nį met­rą snie­g ą kai­n uo­j a­ 19,23 li­to. Tai­gi iš be­maž 12 mln. li­tų snie­gui iš­vež­ti te­bu­vo skir­ta ma­žiau nei 160 tūkst. li­tų.

Skun­džia kont­ro­lie­rius

lion’s ci­ty“ ne­tru­kus pa­si­ro­dys ir Vil­niu­je.

miestas per savaitę Vil­niaus sa­vi­val­dy­bė praei­tą ket­vir­ta­ die­nį pa­skel­bė, kiek kai­na­vo žie­ma mies­to biu­dže­tui. Šal­tuo­ju me­tų lai­ku bu­vo iš­leis­ta be­veik 12 mln. li­tų: spa­lį gat­vėms tvar­ky­ti skir­ ta 400 tūkst. li­tų, lapk­ri­tį – 1,2 mln. li­tų. Bran­giau­sio mė­ne­sio ti­tu­lu ga­li di­džiuo­tis gruo­dis – pa­sku­ti­nis me­tų mė­nuo iš mies­to pa­rei­ka­la­vo 3,5 mln. li­tų, ar­ba 112 tūkst. li­tų per die­ną. Sau­sį ir va­sa­rį iš­ lai­dos ko­mu­na­li­nėms reik­mėms sie­kė ati­tin­ka­mai 3,3 ir 3,4 mln. li­tų. Įdo­mu tai, kad, Vil­niaus sa­vi­val­dy­bės Sta­ti­nių sky­riaus ve­dė­jo Arū­no Vi­soc­ko tei­gi­

Fil­muos zui­kius

kont­ro­lės au­to­bu­siu­kuo­se, iš­ra­šy­ da­mi pa­žei­dė­jams bau­das. Ta­čiau kar­tais pa­si­tai­ky­da­vo ir in­ci­den­ tų tro­lei­bu­suo­se ar au­to­bu­suo­ se, sto­te­lė­se. Dėl to šie pa­kei­ti­mai leis už­tik­rin­ti ne tik ko­ky­biš­kes­nį kont­ro­lie­rių dar­bą, nes bus ga­li­ ma ste­bė­ti, kaip jie el­gia­si vie­šo­jo trans­por­to prie­mo­nė­se, bet ir de­ ta­liau iš­nag­ri­nė­ti ke­lei­vių skun­ dus“, – sa­kė sa­vi­val­dy­bės įmo­nės „Su­si­sie­ki­mo pa­slau­gos“ Ke­lei­vių kont­ro­lės sky­riaus va­do­vas Da­nius Rin­kaus­kas.

Pa­vyz­dys: dau­ge­ly­je Eu­ro­pos did­mies­čių, taip pat Miun­che­ne, Vo­kie­ti­jo­je, va­ži­nė­jan­tys au­to­bu­sai „MAN

VD inf.

Ket­vir­ta­die­nis

džiau­si Lie­tu­vos mies­tai – Vil­nius, Kau­nas, Klai­pė­da, Šiau­liai ir Pa­ne­ vė­žys. Nuo praė­ju­sių me­tų Kau­ne jau va­ži­nė­ja 24, Šiau­liuo­se – 8 su­ spaus­to­mis gam­ti­nė­mis du­jo­mis va­ro­mi au­to­bu­sai. Pa­ne­vė­žys įsi­gi­ jo 6 hib­ri­di­nius elekt­rą ir dy­ze­li­ną nau­do­jan­čius au­to­bu­sus. Klai­pė­ do­je 12 eko­lo­giš­kų au­to­bu­sų tu­rė­tų pra­dė­ti kur­suo­ti šių me­tų ge­gu­žę.

Iš vi­so 2007–2013 m. lai­ko­tar­piu Vil­niaus, Kau­no, Klai­pė­dos, Šiau­lių ir Pa­ne­vė­žio mies­tų vie­šo­jo trans­ por­to par­kus pa­pil­dys 87 eko­lo­giš­kos trans­por­to prie­mo­nės. Be to, už 75 mln. li­tų ES pa­ra­mą mies­tuo­se bus at­nau­ji­na­ma vie­šo­jo trans­por­to inf­ rast­ruk­tū­ra, nu­ties­ta ar­ba re­konst­ ruo­ta be­veik 22 km dvi­ra­čių ta­kų.

Į Sei­mą neiš­rink­tas są­jun­gos „Taip“ na­rys, ar­ti­mas Vil­ niaus me­ro Ar­tū­ro Zuo­ko bend­ra­žy­gis Žil­vi­nas Šil­ga­ lis nu­spren­dė pail­sė­ti nuo po­li­ti­kos – jis taps Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bės ta­ry­ bos na­riu. Vy­riau­sio­ji rin­ki­ mų ko­mi­si­ja praei­tą penk­ta­ die­nį pa­tvir­ti­no jo įga­lio­ji­mus.

Pa­rei­gas jis pra­dės ei­ti po to, kai duos prie­sai­ką.

Prieš tai bu­vo nu­trauk­ti Vil­ niaus mies­to sa­vi­val­dy­bės ta­ ry­bos na­rio Mi­ros­la­vo Mon­

Šeš­ta­die­nis ke­vi­čiaus įga­lio­ji­mai. Jis ta­ry­bos na­rio man­da­to at­si­sa­kė dėl ne­su­de­ri­na­ mų pa­rei­gų. M.Mon­ke­vi­ čius dirbs sa­vi­val­dy­bė­je są­jun­gos „Taip“ va­ do­vo ir sos­ti­nės me­ ro A.Zuo­ko po­li­ti­nio pa­si­ti­kė­ji­mo pa­rei­ gū­nu.

F r a k ­c i ­ ja „Taip“ Vil­ niaus mies­t o sa­vi­val­dy­bė­je tu­ri 12 na­rių.

Ža­lia Vil­nia, ai­riš­ki šo­kiai, gar­si mu­zi­ka, Šv. Pat­ri­ko die­nos ke­ pu­rė­mis pa­si­puo­šę vil­nie­čiai ir mies­to sve­čiai, ai­riš­kas troš­ki­ nys bei alus – sau­lė­tą šeš­ta­ die­nio po­pie­tę Užu­py­je ne­trū­ko links­my­bių.

Ko­vo 17-ąją Ai­ri­jo­je ir sve­tur gy­ve­nan­čių ai­rių šven­čia­ma Šv. Pat­ri­ko die­na jau ne pir­mus me­tus mi­ni­ma ir mū­sų ša­ly­je. Į šven­ tę su­si­ren­ka ne tik Lie­tu­vo­je gy­ ve­nan­tys ar čia vie­šin­tys ai­riai, bet ir pa­ tys tau­tie­čiai links­mi­na­si įsi­juo­sę.

3

kovo 21–27, 2013

6p.

miestas

Stoties istoriją gaubia paslaptingas sprogimas.

Bu­dins Ver­bos Lai­ma Že­mu­lie­nė l.zemuliene@diena.lt

Li­kus sa­vai­tei iki Ve­ly­kų krikš­ čio­nių pa­sau­lis švęs Ver­bų sek­ ma­die­nį. Šį sek­ma­die­nį vi­so­se Vil­niaus baž­ny­čio­se vyks mi­šios, į ku­rias ti­kin­tie­ji ne­šis ver­bą, – ši bus pa­šven­tin­ta.

Sim­bo­lis: kaip ir kas­met, mi­nint „Že­mės va­lan­dą“, bus su­dė­lio­tas skai­čius 60, sim­bo­li­zuo­jan­tis 60 mi­nu­

čių, ku­rias tą­dien skir­si­me Že­mei.

Kęs­tu­čio Va­na­go (BFL) nuo­tr.

Leis­ki­me Že­mei at­si­kvėp­ti Šeš­ta­die­nio va­ka­rą vi­si vil­nie­čiai kvie­čia­mi į sos­ti­nės Ro­tu­ šės aikš­tę įžieb­ti žva­ku­čių ir iš jų su­for­muo­ti „Že­mės va­lan­dos“ sim­bo­lį 60.

Ind­rė Pep­ce­vi­čiū­tė i.pepceviciute@diena.lt

Jau sep­tin­tus me­tus iš ei­lės šeš­ ta­die­nį pa­sau­lį ap­skries di­džiau­ sia žmo­ni­jos is­to­ri­jo­je sa­va­no­riš­ka ge­ros va­lios ini­cia­ty­va „Že­mės va­ lan­da“. 20.30 val. Lie­tu­vos lai­ku vi­si mū­sų ša­lies ir pa­sau­lio žmo­ nės bus pa­kvies­ti vie­nai va­lan­dai iš­jung­ti švie­sas ir leis­ti Že­mei at­si­ kvėp­ti. Kaip tei­gia ak­ci­jos or­ga­ni­ za­to­riai, vie­na va­lan­da be elekt­ros nie­ko ne­pa­keis, ta­čiau tai ga­li tap­ ti sim­bo­li­niu ak­tu, įro­dan­čiu, kad kiek­vie­nas žmo­gus tu­ri ga­lios pra­ dė­ti reikš­min­gus po­ky­čius. „Šios ini­cia­ty­vos tiks­las – stab­dy­ ti kli­ma­to kai­tą. „Že­mės va­lan­da“, kaip ak­ci­ja, vyks­tan­ti kar­tą per me­ tus, yra vi­so la­bo sim­bo­lis, pri­mi­ni­ mas. Tuo rū­pin­tis tu­ri­me kas­dien, tiek įmo­nės, tiek sa­vi­val­dy­bės, tiek kiek­vie­nas žmo­gus at­ski­rai: rink­ tis eko­no­miš­kes­nę lem­pu­tę, tau­ pius bui­ti­nius prie­tai­sus, iš­jung­ti ne­bū­ti­nas švie­sas, nau­do­ti eko­lo­ giš­kes­nius de­ga­lus ar iš­vis per­sės­ti ant dvi­ra­čio“, – sa­kė ak­ci­jos koor­di­ na­to­rė, Dar­nios plėt­ros ins­ti­tu­to di­ rek­to­rė Si­gu­tė Dau­tar­tai­tė.

Vil­niaus gy­ven­to­jai ir net mies­to sve­čiai šeš­ta­die­nį 20.30 val. va­ka­ ro kvie­čia­mi va­lan­dai iš­jung­ti švie­ sas, atei­ti į Ro­tu­šės aikš­tę, at­si­neš­ ti žva­ku­čių ir ant aikš­tės grin­di­nio su­dė­ti skai­čių 60, sim­bo­li­zuo­jan­tį 60 mi­nu­čių, ku­rias ga­li­me pa­skir­ ti Že­mei.

Si­gu­tė Dau­tar­tai­tė:

Šios ini­cia­ty­vos tiks­ las – stab­dy­ti kli­ma­to kai­tą. „Že­mės va­lan­ da“, kaip ak­ci­ja, vyks­ tan­ti kar­tą per me­tus, yra vi­so la­bo sim­bo­ lis, pri­mi­ni­mas.

Per­nai pa­sau­li­nė­je ak­ci­jo­je da­ ly­va­vo ke­tu­rio­li­ka Lie­tu­vos mies­tų ir mies­te­lių. Kai ku­rių pa­sta­tų, pa­ mink­lų ap­švie­ti­mas bu­vo iš­jung­tas ne tik Vil­niu­je, bet ir Kau­ne, Ma­

ri­jam­po­lė­je, Pa­lan­go­je, Pas­va­ly­je, Plun­gė­je, Kaz­lų Rū­do­je, Laz­di­juo­ se, Bab­tuo­se, Bir­žuo­se, Drus­ki­nin­ kuo­se, Šiau­liuo­se, Va­lų kai­me Tra­ kų ra­jo­ne, Va­rė­no­je. Šie­met prie ak­ci­jos ke­ti­na pri­si­jung­ti per 50 sa­vi­val­dy­bių.

Pa­sau­li­nę ini­cia­ty­vą „Že­mės va­ lan­da“ vyk­do „World Wi­de Fund of Na­tu­re“ – vie­na di­džiau­sių gam­to­ sau­gos or­ga­ni­za­ci­jų pa­sau­ly­je. Že­ mės va­lan­da pra­si­dė­jo 2007 m. nuo vie­no mies­to – Sid­nė­jaus. Ta­da 2,2 mln. žmo­nių iš­jun­gė švie­sas ir taip pa­si­sa­kė prieš kli­ma­to kai­tą. Jau po me­tų idė­ja ap­skrie­jo vi­są pa­sau­lį ir da­bar „Že­mės va­lan­da“, ku­ri pa­ sau­ly­je trun­ka 24 va­lan­das ir 45 mi­ nu­tes, va­di­na­ma di­džiau­siu sa­va­no­ riš­ku žmo­ni­jos ge­ros va­lios ak­tu.

Fak­tai 2011 m. „Že­mės va­l an­do­j e“ da­ly­va­ vo dau­g iau nei 5200 mies­t ų 135 ša­ ly­s e, vi­s uo­s e sep­t y­n iuo­s e že­my­ nuo­s e. Da­ly­v ių skai­č ius sie­kė 1,8 mlrd. žmo­n ių. 2012 m. pla­ne­t ai sim­ bo­l iš­kai at­si­k vėp­t i 60 mi­nu­čių lei­do 147 vals­t y­b ės ir dau­g iau kaip 5400 mies­t ų.

Va­lan­dai už­ge­so Di­džio­ji ki­nų sie­na, Pe­ki­no olim­pi­nis sta­dio­nas „Paukš­čio liz­das“, To­ki­jo bokš­tas, Tai­pė­jaus dan­ go­rai­žis „Tai­pei 101“, Ne­pa­lo Lum­bi­ni so­das, In­di­jos var­tai, Na­cio­na­li­nė bib­ lio­te­ka Bal­ta­ru­si­jo­je, Ei­fe­lio bokš­tas ir

Luv­ras Pran­cū­zi­jo­je, Bran­den­bur­go var­tai Vo­kie­ti­jo­je, Pi­zos bokš­tas ir Va­ti­ ka­nas Ita­li­jo­je, Big Be­nas, Taue­rio til­tas ir Ba­kin­ga­mo rū­mai Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­ jo­je, Kris­taus At­pir­kė­jo sta­tu­la Bra­zi­li­ jo­je, Nep­rik­lau­so­my­bės an­ge­las Mek­ si­ko­je, ak­ci­jų bir­žos NAS­DAQ pa­sta­tai Taims skve­re, „Em­pi­re Sta­te Buil­ding“ JAV ir ki­ti.

Vi­sus 938 Pa­sau­lio pa­vel­do są­ra­šui pri­klau­san­čius ob­jek­tus va­lan­dai iš­ jung­ti švie­sas praė­ju­siais me­tais pa­ ra­gi­no UNES­CO ge­ne­ra­li­nė di­rek­to­rė Iri­na Bo­ko­va.

Ant­ra­die­nis Kaip tvir­t i­n o šven­t ė­ je Užu­py­j e vie­š ė­j ęs ai­ ris Pat­r ic­k as, jo var­ do šven­t ė Ai­r i­j o­j e šven­č ia­m a iš­ ties di­d in­gai – vyks­t a pa­ra­d ai, įvai­r ios ki­t os links­my­b ės. Be­j e, šeš­t a­d ie­n io va­k a­r e ža­l ia spal­va nu­s i­d a­ žė ir Ka­ted­ros var­pi­nės bokš­tas, o vil­nie­čiai bu­vo kvie­čia­ mi pa­ž iū­r ė­t i ai­r iš­k ų šo­k ių į ba­rą „Pia­no Man“.

Vil­niaus apy­gar­dos pro­ku­ra­tū­ra at­ sklei­dė, kad bai­gė tir­ti ky­šio ėmi­ mu įta­ria­mo Vil­niaus vi­ce­me­ro Ro­mo Ado­ma­vi­čiaus by­lą, maž­ daug po mė­ne­sio ke­ti­na ją per­ duo­ti nag­ri­nė­ti teis­mui.

Praė­ju­sią sa­vai­tę Vil­niaus mies­ to apy­lin­kės teis­mas pa­ten­ki­no pro­ku­ra­tū­ros pra­šy­mą ir po­li­ti­ką dar trims mė­ne­siams nu­ša­li­no nuo pa­rei­gų.

R.Ado­ma­vi­čius yra vie­nin­te­lis įta­ria­ma­ sis by­lo­je.

Spe­cia­lių­jų ty­ri­mų tar­ny­ba per­nai spa­ lį Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bės vi­ce­me­rui pa­reiš­kė įta­ri­mus dėl 40 tūkst. li­tų ky­šio

Ver­bų sek­ma­die­nį Lie­tu­vo­je dar ga­ji tra­di­ci­ja sa­vo šei­mos na­rius, ar­ti­mus kai­my­nus anks­tų ry­tą už­klup­ti lo­vo­je bei iš­plak­ti ka­da­ gi­ne ver­ba. Ir iš­gau­ti pa­ža­dą, kad per Ve­ly­kas duos tam tik­rą skai­ čių ve­ly­kai­čių. „Ver­bų sek­ma­die­nį šven­čia­me kaip Jė­zaus Kris­taus įžen­gi­mo į Je­ ru­za­lę die­ną. Pab­rė­žia­ma, kad įė­ji­ mas į Je­ru­za­lę jam bu­vo kaip į kan­ čios, ar­ba tiks­liau – kaip į iš­ga­ny­mo, mies­tą. Tą sek­ma­die­nį pra­si­de­da Jė­zaus Kris­taus kan­čios, mir­ties ir pri­si­kė­li­mo sa­vai­tė – Di­džio­ji, ar­ba Šven­to­ji, sa­vai­tė“, – pa­sa­ko­jo Vil­ niaus Šv. Ar­kan­ge­lo Ra­po­lo pa­ra­pi­

jos kle­bo­nas Arū­nas Ke­si­lis. Ver­bų sek­ma­die­nį Je­ru­za­lė­je Jė­zus bu­vo su­tik­tas kaip pra­na­šas, Die­vo sū­ nus, di­dis žmo­gus. Įžen­gian­čiam į mies­tą žmo­nės jam me­tė po ko­ jo­mis pal­mių ša­ke­les. O po sa­vai­ tės vis­kas ap­si­ver­tė aukš­tyn ko­ jo­mis – ta pa­ti mi­nia šau­kė: „Ant kry­žiaus jį.“ Pa­gal Evan­ge­li­ją šis sek­ma­die­nis va­di­na­mas Pal­mių sek­ma­die­niu.

Ita­li­jo­je Ver­bų sek­ma­die­nį žmo­ nės iki šiol ne­ša­si į baž­ny­čią pal­ mės ša­ke­lę ir ji ten pa­šven­ti­na­ma.

Ka­d an­g i Lie­t u­vo­je pal­m ės neau­ga, ti­kin­tie­ji su­ma­nė jas kuo nors pa­keis­ti. Pra­dė­jo ne­štis į baž­ny­čią ke­lias ka­da­gio ša­ke­les. Į to­kią ver­bą įde­da­ma po ka­čiu­kų ir ber­žo ša­ke­lę. Vil­niaus kraš­te daž­ nas ne­ša­si į baž­ny­čią tra­di­ci­nę sa­ vo re­gio­no ver­bą, nu­pin­tą iš įvai­ rių su­džio­vin­tų gė­lių ir žo­ly­nų.

Nuo pir­ma­die­nio – Di­džio­ji sa­ vai­tė. Svar­biau­sios jos die­nos – Di­ dy­sis ket­vir­ta­die­nis, Di­dy­sis penk­ ta­die­nis ir Di­dy­sis šeš­ta­die­nis.

„Ikea“ sku­bi­na pla­nus Ig­nas Ja­čaus­kas i.jacauskas@diena.lt

Nors ne­to­li oro uos­to pla­nuo­jan­ čiai įsi­kur­ti skan­di­na­vų bend­ro­vei „Ikea“ rei­ka­lin­go Vil­niaus pie­ti­nio ap­link­ke­lio sta­ty­bos strin­ga, jos at­ sto­vams tai ne­ri­mo ne­ke­lia: cent­rą ati­da­ry­ti pla­nuo­ja­ma dar va­sa­rą.

Vil­niaus pie­ti­nio ap­link­ke­lio sta­ ty­bų kon­kur­są pra­lai­mė­ju­sioms įmo­nėms „Pa­ne­vė­žio ke­liai“ ir „Feg­da“ ap­skun­dus jo re­zul­ta­tus, pro­jek­tas įstri­go. Tie­sa, trum­ pam – šią sa­vai­tę įmo­nės skun­dą iš teis­mo at­siė­mė. Tai pa­tvir­ti­no ir Vil­niaus sa­vi­val­dy­bės Inf­rast­ruk­ tū­ros sky­riaus ve­dė­jas Li­nas Bar­ tu­se­vi­čius. „Įmo­nės yra at­siė­mu­sios ieš­ ki­nius dėl Vil­niaus mies­to sa­vi­ val­dy­bės skelb­to at­vi­ro kon­kur­so „IXB trans­por­to ko­ri­do­riaus (Žir­ nių g.) ir Vil­niaus tarp­tau­ti­nio oro uos­to jung­ties“ sta­ty­bos dar­bų“, – sa­kė jis. Anot sa­vi­val­dy­bės at­ sto­vo, kon­kur­so lai­mė­to­jas tu­rė­tų bū­ti pa­skelb­tas ki­tą sa­vai­tę.

Jis ti­ki­no, kad ša­lia ap­link­ke­lio pla­nuo­jan­čio įsi­kur­ti bal­dų pra­ mo­nės mil­ži­no „Ikea“ at­sto­vai kol kas ne­pa­tei­kė skun­dų, nors vie­

nin­te­lė šio in­ves­tuo­to­jo są­ly­ga sa­ vi­val­dy­bei ir bu­vo tin­ka­mos inf­ rast­ruk­tū­ros įren­gi­mas.

Par­duo­tu­vė du­ris pir­kė­jams tu­rė­tų at­ver­ti jau va­sa­ros pa­bai­go­je.

„Ikea“ rin­ko­da­ros va­dy­bi­nin­kė Ine­ta Lau­ciū­tė de­ta­liau apie įmo­ nės šiuo me­tu at­lie­ka­mą per­so­ na­lo paieš­ką bei ki­tus veiks­mus ne­kal­bė­jo, tik už­si­mi­nė, kad dar­ buo­to­jų sam­dy­mo pro­ce­sas pra­ si­dė­jo dau­giau nei prieš me­tus.

Pak­laus­ta, ar strin­gan­tis pie­ti­ nio ap­link­ke­lio pro­jek­tas ne­sud­rums pla­nų cent­rą ati­da­ry­ti ru­ de­nį, ji ne­tgi pa­ti­ki­no, kad pla­nai paanks­tin­ti – par­duo­tu­vė du­ris pir­kė­jams tu­rė­tų at­ver­ti jau va­ sa­ros pa­bai­go­je. „Pir­m o­s ios Bal­t i­jos ša­ly­ se „Ikea“ par­duo­tu­vės ati­da­ry­ mas su­pla­nuo­tas va­sa­ros pa­bai­ go­je, jos įgy­ven­di­ni­mo pro­ce­sas vyks­ta lai­ku pa­gal pla­ną“, – sa­ kė I.Lau­ciū­tė.

Tre­čia­die­nis ėmi­mo. Po­li­ ti­ko veiks­ mai trak­ t u o ­j a ­m i kaip pre­ ky­ba po­ vei­kiu. Už šį nu­s i­k al­t i­m ą įsta­ty­m as nu­ ma­to lais­vės atė­mi­ mą nuo dve­jų iki aš­tuo­ne­rių me­tų.

Na­rys­tę So­cial­de­mok­ra­tų par­ti­jo­je su­stab­dęs po­li­ti­kas kal­ti­ni­mus nei­gia ir tvir­ti­na, kad ras­ti gry­nie­ji – jo nuo­sa­vi pi­ ni­gai rin­ki­mų kam­pa­ni­jai.

Sos­ti­nės sa­vi­val­dy­bė pa­skel­bė mies­to fon­ta­nų prie­žiū­ros pa­slau­ gų pir­ki­mo kon­kur­są, ta­čiau kol kas at­si­sa­ko at­skleis­ti pre­ten­ den­tų pa­va­di­ni­mus. Įmo­nės, tre­ jus atei­nan­čius me­tus pri­žiū­rė­ sian­čios ir tvar­ky­sian­čios sos­ti­nės fon­ta­nus, pa­va­di­ni­mas tu­rė­tų paaiš­ kė­ti iki ba­lan­džio pa­bai­gos.

Pas­kelb­to kon­kur­so są­ly­go­se nu­ro­dy­ ta, kad pa­slau­gos tei­kė­jas tu­ri tu­rė­ti pa­ tir­ties pri­žiū­rint fon­ta­nus, o su­tar­ties, pa­gal ku­rią pa­sta­ruo­ju me­tu dir­bo fon­ ta­nus pri­žiū­rin­ti įmo­nė, ver­tė bū­tų ne ma­žes­nė nei 200 tūkst. li­tų.

Vil­niaus sa­ vi­val­dy­bė in­ f o r ­m a ­v o , kad kon­kur­ sas yra skel­ bia­mas, nes ar­tė­ja su­tar­ ties su iki šiol fon­ta­nus pri­žiū­rin­ čia įmo­ne „Ake­to­nas“ pa­bai­ga. Pa­sak sa­vi­val­dy­bės Mies­to tvar­ky­mo sky­riaus ve­dė­jos Ire­nos Mi­ka­ laus­kie­nės, kol vyks­ta vie­šo­jo pir­ki­mo pro­ce­dū­ros, in­for­ma­ci­jos dau­giau su­ teik­ti sa­vi­val­dy­bė ne­ga­li.

4

kovo 21–27, 2013

miestas

Su­ma­žin­ti šil­dy­mo są­skai­tas pa­pras­ta Tai įro­dė da­lis Vil­niaus dau­gia­bu­čių gy­ven­to­jų, ku­rie pri­si­jun­gė prie Pen­kių žings­nių ši­lu­mos tau­py­mo pro­gra­mos. Pa­sak įmo­ nės „Ma­no būs­tas“, šį va­sa­rį jie su­ma­ži­no ši­lu­mos su­var­to­ji­mą 10 pro­c., pa­ly­gin­ti su tuo pa­čiu 2011-ųjų lai­ko­tar­piu.

Ju­li­ja­na Chaz­laus­ky­tė

2013 m. va­sa­rį vi­du­ti­nis sver­ti­nis ši­lu­mos su­var­to­ji­mo koe­fic­ ien­tas „Ma­no būs­to“ ad­mi­nist­ruo­ja­muo­ se na­muo­se sie­kė 34,61, o 2011 m. va­sa­rį – 38,46. T. y. šis ro­dik­lis su­ ma­žė­jo de­šim­ta­da­liu. Kuo šis koe­ fi­cien­tas ma­žes­nis, tuo ši­lu­ma dau­ gia­bu­čiuo­se var­to­ja­ma efek­ty­viau.

Ki­taip ta­riant, prie Pen­kių žings­ nių ši­lu­mos tau­py­mo pro­gra­mos pri­ si­jun­gę sos­ti­nės dau­gia­bu­čiai šį va­ sa­rį su­tau­pė be­veik 380 tūkst. li­tų.

Dar prieš pra­si­de­dant šiam šil­ dy­mo se­zo­nui bend­ro­vės „Ma­ no būs­tas“ pri­žiū­ri­muo­se Vil­niaus dau­gia­bu­čiuo­se bu­vo ak­ty­viai die­ gia­mos ši­lu­mą tau­pan­čios prie­ mo­nės: kei­čia­mi pa­se­nę ši­lu­mos

punk­tai, sta­to­mi mo­der­nūs au­to­ ma­ti­zuo­ti įren­gi­niai, mon­tuo­ja­mi nau­ji bei san­da­ri­na­mi se­ni lan­gai ir laip­ti­nių du­rys, mon­tuo­ja­ma ši­lu­ mos sis­te­mų ba­lan­sa­vi­mo įran­ga, pa­se­nu­si ši­lu­mos vamz­dy­nų izo­ lia­ci­ja kei­čia­ma nau­ja. Dėl to at­ski­ ruo­se dau­gia­bu­čiuo­se ši­lu­mos bu­vo su­tau­py­ta net 30 pro­c. ir dau­giau. „Kaip ir šių me­tų sau­sį, taip ir va­sa­rį prie Pen­kių žings­nių ši­lu­mos tau­py­mo pro­gra­mos pri­si­jun­gu­ sių vil­nie­čių dau­gia­bu­čiuo­se ši­lu­ ma bu­vo var­to­ja­ma efek­ty­viau, – kal­bė­jo bend­ro­vės „Ma­no būs­tas“ Vil­niaus re­gio­no va­do­vas Arū­nas Ku­bi­lius. – Tai džiu­gi­na, nes rea­ lūs skai­čiai ro­do, kad tau­py­ti ši­lu­ mą tik­rai ver­ta. Nors žie­ma ei­na į pa­bai­gą, ne­san­da­rių na­mų gy­ven­

380

tūkst. li­tų

šį va­sa­rį su­tau­pė prie Pen­kių žings­nių ši­lu­mos tau­py­mo pro­gra­mos pri­si­jun­gę sos­ti­nės dau­gia­bu­čiai. to­jus ra­gin­čiau ne­lauk­ti ki­to šal­to­jo se­zo­no ir jau da­bar pa­si­rū­pin­ti ši­ lu­mą tau­pan­čio­mis prie­mo­nė­mis, ku­rias rei­kė­tų įgy­ven­din­ti sa­vo na­ PR muo­se.“

Pen­kių žings­nių ši­lu­mos tau­py­mo pro­gra­ma Prie Pen­kių žings­nių ši­lu­mos tau­py­mo pro­gra­mos vi­so­je Lie­tu­vo­je jau pri­si­ jun­gę 800 dau­gia­bu­čių na­mų, be­veik 500 iš jų – Vil­niu­je. Prie pro­gra­mos pri­ si­jun­gę vil­nie­čiai per 2011–2012 m. šil­

dy­mo se­zo­ną su­tau­pė 1,4 mln. li­tų. Ko­ kių žings­nių re­ko­men­duo­ja­ma im­tis, sie­kiant tau­py­ti ši­lu­mą, kaip pri­si­jung­ti prie ini­cia­ty­vos, ga­li­ma su­ži­no­ti in­ter­ ne­to sve­tai­nė­je www.tau­py­ki­me­si­lu­

ma.lt ir feis­bu­ko pa­sky­ro­je http://www. fa­ce­book.com/taupykimesiluma. Apie pro­gra­mos įgy­ven­di­ni­mą sa­vo na­me gy­ven­to­jai ga­li su­ži­no­ti ir jį ad­mi­nist­ ruo­jan­čio­je bend­ro­vė­je.

Pa­si­ren­gi­mas: dar prieš pra­si­de­dant šiam šil­dy­mo se­zo­nui bend­ro­

vės „Ma­no būs­tas“ pri­žiū­ri­muo­se Vil­niaus dau­gia­bu­čiuo­se bu­vo ak­ty­ viai die­gia­mos ši­lu­mą tau­pan­čios prie­mo­nės.

5

kovo 21–27, 2013

miestas Kon­cer­tai, fil­mų per­žiū­ros, poe­zi­ jos va­ka­rai, va­ka­rie­ nės pas kai­my­nus, pa­va­sa­ri­nės tal­kos ir daug ki­tų sma­ gių veik­lų. Taip gy­ ve­na Til­to gat­vės 29 na­me, ku­ris daž­ nai ap­lin­ki­nių va­di­ na­mas tie­siog me­ni­ nin­kų na­mais, įsi­kū­ rę jau­ni žmo­nės.

In­ter­je­ras: bu­tus, ku­riuo­se gy­ve­na, jau­ni­mas pa­ts pa­si­re­mon­tuo­ja. Tu­ri čia ir pra­mo­gų kam­pe­lį – sta­lo fut­bo­lą, o gi­ta­ros ir būg­nai iš­duo­da, kad

na­me gy­ve­na ne vie­nas mu­zi­kan­tas.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Til­to na­muo­se – smagus gyvenimas Ind­rė Pep­ce­vi­čiū­tė i.pepceviciute@diena.lt

Suar­ti­no kon­cer­tai

Sos­ti­nė­je jau se­niai sklan­do le­gen­ dos apie Vil­niaus cent­re esan­čio Til­ to gat­vės 29 na­mo gy­ven­to­jus. Esą čia – me­ni­nin­kų bu­vei­nė. Jos gy­ ven­to­jams toks po­sa­kis ke­lia juo­ką. „Jei čia gy­ven­tų vi­si me­ni­nin­kai, bū­tų neį­ma­no­ma nie­ko suor­ga­ni­ zuo­ti, o mes tu­ri­me daug veik­lų“, – šyp­so­da­ma­sis sa­kė vie­nas na­mo gy­ven­to­jų, elekt­ri­ne gi­ta­ra gru­pė­ je „Gar­ba­no­tas Bo­sis­tas“ gro­jan­tis Man­tas Jo­nei­kis.

Po Pir­mo­jo pa­sau­li­nio ka­ro pa­ sta­ty­ta­me na­me bu­tus nuo­mo­ja­si tik jau­ni žmo­nės. Vie­ni bu­tai ap­ tvar­ky­ti dau­giau, ki­ti – ma­žiau. „Šei­mi­nin­kai ne­drau­džia jų re­ mon­tuo­ti, už su­nau­do­tas me­džia­ gas at­ly­gi­na, o dar­bais tu­ri­me pa­ si­rū­pin­ti pa­tys“, – pa­sa­ko­jo dve­jus su pu­se me­tų čia gy­ve­nan­ti kir­pė­ja ir ta­py­to­ja Si­mo­na Rau­pė­nai­tė.

Be mu­zi­kan­tų, kir­pė­jų ir ta­py­to­ jų, va­di­na­muo­siuo­se Til­to na­muo­ se gy­ve­na ir fo­tog­ra­fų, re­ži­sie­rių, ak­to­rių, ope­ra­to­rius, vi­za­žis­tė, in­ ter­je­ro di­zai­ne­ris, skulp­to­rius, gra­ fi­kas, va­dy­bi­nin­kų, bu­hal­te­rė. Nė­ra jo­kios pa­slap­ties ar spe­cia­laus sce­ na­ri­jaus, pa­gal ku­rį į šį na­mą bū­tų įsi­kė­lę bū­tent šie žmo­nės. „Tie­siog ieš­ko­jo­me bu­to mies­to cent­re, – sa­kė Man­tas. – Ra­do­me šį ir įsi­kė­lė­me. Kai čia at­si­kraus­tė­ me, la­bai greit su­si­pa­ži­no­me su ki­ tų bu­tų gy­ven­to­jais, nes pra­dė­jo­me reng­ti kon­cer­tus. Čia daug mu­zi­ kuo­jan­čių, pa­si­kvies­da­vo­me dar ir ki­tų gru­pių. O pa­skui, kai tik at­si­ lais­vin­da­vo ku­ris nors bu­tas, vie­ni per ki­tus kvies­da­vo­me ap­si­gy­ven­ ti sa­vo drau­gus.“ Kar­tu ran­da įvai­rios veik­los

Šiuo me­tu vi­si na­mo bu­tai užim­ ti. Vy­res­nio am­žiaus gy­ven­to­jų čia nė­ra. O nuo­lat bend­rau­jan­čių bū­rį

su­da­ro apie penkiolika–dvidešimt žmo­nių. Kaip sa­kė M.Jo­nei­kis, pu­ sė na­mo gy­ven­to­jų yra ta­pę drau­ gais. Čia jau nie­kam ne­ke­lia nuo­ sta­bos, jei vie­ni pas ki­tus už­su­ka ne­pra­šy­ti, net ne­pa­si­bel­dę.

Man­tas Jo­nei­kis:

Ma­nau, svar­biau­sia, kad čia yra vi­so­kių žmo­nių, ku­rie tie­siog ge­rai su­ta­ria. Ta­da la­ bai ge­rai vie­ni ki­tus pa­pil­do. „Pa­vyz­džiui, atei­ni ry­te pa­si­da­ ry­ti ka­vos ir pa­ma­tai, kad šal­dy­tu­ ve nė­ra pie­no. Ta­da ei­ni su cha­la­ tu pas kai­my­nus, jei du­rys pra­vi­ros, tie­siog nuei­ni iki jų šal­dy­tu­vo, pa­ sii­mi pie­no, o pa­skui vėl at­ne­ši“, – apie šil­tus tar­pu­sa­vio san­ty­kius pa­sa­ko­jo mu­zi­kan­tas.

Jau­na links­mų žmo­nių bend­ruo­ me­nė ren­gia kon­cer­tus, fil­mų per­ žiū­ras, bend­ras va­ka­rie­nes, poe­zi­jos va­ka­rus, nu­tir­pus snie­gui ir at­ši­lus orui da­ro pa­va­sa­ri­nę tal­ką. Praė­ju­ siais me­tais Til­to na­mų bend­ruo­ me­nė da­ly­va­vo ir Gat­vės mu­zi­kos die­no­je. Mu­zi­kan­tai įsi­tai­sė Užu­ py­je ant vie­no na­mo sto­go. „Ma­nau, svar­biau­sia, kad čia yra vi­so­kių žmo­nių, ku­rie tie­siog ge­ rai su­ta­ria. Ta­da la­bai ge­rai vie­ni ki­tus pa­pil­do. Kal­bant apie veik­ las, bend­ru­mą, kiek daug ga­li­me pa­da­ry­ti kar­tu. Kad ir apie gim­ ta­die­nio do­va­nas – vie­nas nie­ka­ da žmo­gui ne­pa­do­va­no­si būg­nų už 500 li­tų. O čia su­si­dė­jom ir nu­pir­ kom. Tas pats ir su Gat­vės mu­zi­kos die­na. Vie­nam nie­ko ne­bū­tų išė­ję.

Su­ren­gė­me 8 va­lan­dų kon­cer­tą, su­ si­rin­ko apie 400 žmo­nių“, – pa­sa­ ko­jo Man­tas.

Vie­ni ki­tiems – ge­ra­no­riš­ki

Pui­kiai su­ta­rian­tys gy­ven­to­jai ne tik už­sii­ma pra­mo­gi­ne veik­la, bet ir vie­ni ki­tiems ge­ra­no­riš­kai pa­de­ da. Re­ži­sie­rė Ra­sa Niur­kai­tė sa­kė, kad na­me ran­da vi­sus, ku­rių pa­gal­ bos pri­si­rei­kia. „Sta­to­mam spek­tak­liui rei­kia sce­nog­ra­fi­jos – už­li­pu pas Do­vą, rei­kia mu­zi­kos – atei­nu pas Man­ tą, vis­ką ga­li­me gau­ti vie­ni iš ki­tų, net ne­rei­kia išei­ti iš na­mų“, – šyp­ so­da­ma­si kal­bė­jo Ra­sa.

Vi­si bend­rai su­ta­ria, kad na­me tvy­ro ge­ra au­ra, ži­no­ma, ma­tyt, pa­tys žmo­nės ją ir su­ku­ria. „Yra te­kę iš­girs­ti klau­si­mą „Kas ten per ko­mu­na Til­to gat­vė­je gy­ve­na, gal ži­nai?“ Kai klau­si žmo­gaus, kur ką gir­dė­jo, sa­ko, ne­ži­nau, kaž­kas pa­ sa­ko­jo. Ne­ži­nau, kuo kam ši vie­ta at­ro­do ypa­tin­ga, man čia pir­miau­ sia yra na­mai. Kad ga­lė­tų bū­ti ki­ taip, jau sun­ku ir įsi­vaiz­duo­ti“, – sa­kė Si­mo­na.

Pa­ry­žių iš­kei­tė į Vil­nių

Tarp da­bar­ti­nių na­mo gy­ven­to­jų yra ne tik iš ki­tų Lie­tu­vos vie­to­vių at­vy­ku­sių, bet ir pa­čių vil­nie­čių bei Pa­ry­žių į Lie­tu­vos sos­ti­nę iš­kei­tu­si pran­cū­zai­tė.

Vil­niaus ko­le­gi­jo­je dai­na­vi­mą ir vai­dy­bą stu­di­juo­jan­ti 24 me­tų Clo­ til­de Ri­gaud užau­go ma­ža­me Pran­ cū­zi­jos mies­te­ly­je. Pa­ry­žiu­je stu­ di­ja­vo vaiz­do mon­ta­žą, bet, kaip pa­ti sa­kė, su­pra­to, kad gy­ve­ni­mas Pran­cū­zi­jos sos­ti­nė­je – ne jai. „Man la­bai nu­si­bo­do Pa­ry­žiaus gy­ve­ni­mas: žmo­nių po­žiū­ris, aro­ gan­ci­ja, jie ne­la­bai drau­giš­ki, mies­ tas di­de­lis, vis­kas bran­gu. Pa­ry­žiu­je su­si­pa­ži­nau su vie­na lie­tu­ve, ku­ri ke­lia­vo po Pran­cū­zi­ją. Sa­kiau jai, kad nuo ši­to mies­to man jau dep­ re­si­ja, o ji man ir sa­ko: „At­va­žiuok pas mus į Lie­tu­vą. Ša­lis ma­ža, yra daug gam­tos, pas mus vis­kas pa­ pras­čiau.“ O man to pa­pras­tu­mo ir rei­kė­jo“, – sa­kė Clo­til­de.

Rek­la­mos agen­tū­ro­je pa­si­pra­ šė po­rą mė­ne­sių at­lik­ti pra­kti­ką ir at­vy­ko į Vil­nių. Kaip pa­ti pa­sa­ko­ jo, vi­si ti­kė­jo­si, kad at­li­ku­si pra­kti­ką ji grįš na­mo, ta­čiau mer­gi­na nu­ta­rė lik­ti. Per pu­sant­rų me­tų iš­ mo­ko lie­tu­vių kal­bą, ku­ri jai, be­je, la­bai gra­ži. Įs­to­jo į Vil­niaus ko­le­gi­ ją, ra­do čia daug drau­gų. „Žmo­nės, ku­riuos čia su­ti­kau, ta­po ne tik ma­no drau­gais, bet tar­si ant­rą­ja šei­ma. Šie­met baig­ siu moks­lus. Klau­si­mas, ką da­ry­ siu to­liau. Čia jau­čiuo­si at­ra­du­si sa­ve. Ne­ži­nau, ar sto­siu to­liau mo­ ky­tis, ar kur nors iš­va­žiuo­siu, bet ga­lė­siu vi­sa­da su­grįž­ti. Vie­na ži­ nau – tik­rai ne­gy­ven­siu Pran­cū­zi­ jo­je. Gal ne­jau­čiu mei­lės Pran­cū­zi­ jai, nes ne­su gry­na pran­cū­zė. Ma­no mo­čiu­tė bu­vo iš Tur­ki­jos, se­ne­lis – iš Vo­kie­ti­jos, – pa­sa­ko­jo Clo­til­de ir pri­dū­rė: – Pa­ry­žiu­je man la­bai trū­ ko dva­sin­gu­mo ir au­ten­tiš­ku­mo.

Vil­niu­je vis­kas ki­taip.“

Su­ta­ria: va­di­na­mo­ji Til­to na­mų bend­ruo­me­nė gy­ve­na kaip ar­ti­mi drau­gai: vie­ni pas ki­tus ge­ria ka­vą, val­go

va­ka­rie­nę, ren­gia fil­mų per­žiū­ras, kon­cer­tus.

6

Kovo 21–27, 2013

miesto legendos

Kont­ras­tai: Vil­niaus ge­le­žin­ke­lio sto­tis, pa­sak S.Žvirgž­do, nė iš to­lo ne­pri­me­na se­no­sios, pa­sta­ty­tos XIX a.

Ju­ze­fo Če­cha­vi­čiaus ir Sauliaus Žiūros (BFL) nuo­tr.

Sto­ties is­to­riją gau­bia pa­slap­tin­gas spro­gi­mas

Bai­gian­tis ka­rui Vil­ niaus ge­le­žin­ke­lio sto­ty­je nuaidė­jo spro­gi­mas, ku­rio at­gar­siai bu­vo jun­ta­mi net Šni­ piškė­se. Ta­čiau iki šiol neaiš­ku, ar pa­ti sto­tis tuo­met bu­vo su­ly­gin­ta su že­me.

And­re­jus Žu­kovs­kis a.zukovski@diena.lt

Sug­riovė, bet ne stotį

1945 m. sau­sio 12 d. 16.35 val. Vil­ niaus ge­le­žin­ke­lio sto­ty­je nuaidė­ jo mil­ži­niš­kas spro­gi­mas, su­ly­ginęs su že­me ne vieną pa­statą, o Šni­ piškė­se iškūlęs namų lan­gus. Pa­gal ofi­cia­lią Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­lių mu­ zie­jaus ver­siją sto­ties pa­sta­tui di­ desnės ža­los spro­gi­mas ne­pa­darė.

Bent jau to­kios, kad būtų reikėję griau­ti pa­statą, tik­rai ne­bu­vo. „Sto­tis bu­vo ap­ga­din­ta spro­gi­ mo jau po ka­ro. 1945 m. čia su­spro­ gus pro šalį va­žiuo­jan­čiam sąsta­tui su sprog­me­ni­mis, nu­kentė­jo ne­ ma­žai pa­statų mies­te, ta­čiau pa­ts ke­lei­vinės sto­ties pa­sta­tas ne­bu­ vo su­griau­tas tiek, kad jį būtų rei­ kėję su­ly­gin­ti su že­me. Pa­vyzd­žiui, Kau­no ge­le­žin­ke­lio sto­tis bu­vo la­bai smar­kiai su­nio­ko­ta ir ją tik­rai reikė­jo griau­ti“, – ofi­cia­lią mu­zie­jaus po­zi­ ciją pa­teikė vie­na jo dar­buo­tojų.

Spro­gimą bandė nu­slėpti

Il­gai in­for­ma­ci­ja apie spro­gimą bu­ vo sle­pia­ma, tvir­ti­nant, kad ge­le­ žin­ke­lio sto­tis ir ap­lin­ki­niai na­mai nu­kentė­jo po Vo­kie­ti­jos avia­ci­jos ant­puo­lio. Ta­čiau il­gai­niui in­for­ ma­ci­ja ta­po vie­šai priei­na­ma. Žlu­

gus Ta­rybų Sąjun­gai, ar­chy­vuo­se sau­go­mi to me­to spro­gi­mo liu­di­ ninkų at­si­mi­ni­mai ro­do bai­sią ka­ tast­rofą. „Pa­ga­liau... Vil­niaus prie­mies­tis.

De­šinė­je šmėkštelė­jo Auš­ros var­tai, o kairė­je, už sto­ties,.. griuvė­sių dyk­ vietė. Tai spro­gi­mo pa­da­ri­niai, kurį su­kėlė ge­le­žin­ke­lio va­gonų su „ka­ tiušų“ svie­di­niais ava­ri­ja. J.Pił­suds­ kio (da­bar Ge­le­žin­ke­lio) gatvės vi­du­ ry­je iš grin­di­nio sty­ro­jo gar­ve­žio ašis su ra­tais. Spro­gi­mo ban­ga pra­slin­ko virš se­na­mies­čio stogų, bet Šni­piš­ kių prie­mies­čio pa­ki­lu­mo­se iš­mušė vi­sus langų stik­lus“, – ra­šo­ma ne­ži­ no­mo au­to­riaus pri­si­mi­ni­muo­se.

Ki­tuo­se pri­si­mi­ni­muo­se už­fik­ suo­tas pa­ts spro­gi­mo mo­men­tas.

Juo­se taip pat už­si­me­na­ma apie nuo žemės pa­vir­šiaus nu­šluo­tą sto­ties pa­statą. „Tą sau­sio dieną, maž­daug 16 val., mies­tie­čiai virš mies­to pa­ tamsė­ju­sia­me dan­gu­je iš­vy­do gry­ bo for­mos lieps­nos stulpą. So­vietų eše­lo­nas su sprog­me­ni­mis, skir­tais fron­tui, spro­go ge­le­žin­ke­lio sto­ty­ je. Nė vie­nas ka­ro metų bom­bar­ da­vi­mas ne­sukėlė to­kių siau­bingų su­grio­vimų, kaip šis spro­gi­mas.

Eše­lo­nas spro­go ne iš­kart – visą naktį spro­ginė­jo pa­vie­niai va­go­nai, nors ka­rei­viai ne­pai­sy­da­mi mir­ti­ no pa­vo­jaus bandė nu­temp­ti va­go­ nus to­lyn nuo spro­gi­mo epi­cent­ro.

Re­gis, trau­ki­nys vežė ne pa­pras­tus sprog­me­nis – ug­nies vie­su­las nu­ šlavė sto­ties pa­statą ir ap­lin­ki­nius na­mus“, – ra­šo­ma ne­ži­no­mo liu­ di­nin­ko at­si­mi­ni­muo­se.

Pri­si­minė dūžtan­čius lan­gus

Apie spro­gimą ne­ma­žai pa­pa­sa­ko­ ti ga­li ir fo­to­me­ni­nin­kas, fo­tog­ra­fi­ jos eks­per­tas Sta­nis­lo­vas Žvirgž­das.

Sa­vait­raš­čio pa­šne­ko­vas šven­tai ti­ ki, kad spro­gi­mas bu­vo nu­šlavęs stotį nuo žemės pa­vir­šiaus. Šį sa­ vo įsi­ti­ki­nimą vy­riš­kis grind­žia ir ar­chy­vuo­se ma­ty­tais do­ku­men­tais, ir ar­timųjų pri­si­mi­ni­mais. „Tik­ra­ sis tos tra­ge­di­jos mas­tas lig šiol nė­ ra vi­siš­kai at­skleis­tas. Ofi­cia­liai per spro­gimą žu­vo 94 žmonės, 311 bu­vo su­žeis­ta, bet iš tikrųjų žu­vu­sių bu­vo daug dau­giau. Apie spro­gimą ir tai, kas dėjo­si mies­te, pa­sa­ko­jo ir ma­no uošvė“, – dėstė S.Žvirgž­das.

Paš­ne­ko­vo žod­žius pa­tvir­ti­na ir ne­ži­no­mo liu­di­nin­ko žod­žiai: „Vi­ Naujovė: 1950 m. rekonstravus stotį prie jos atsirado paminklas Josifui si sto­ty­je buvę žmonės vir­to pe­lenų Stalinui.

Il­jos Fi­še­rio nuo­tr. krūvelė­mis. Gi­minės juos at­pa­

žin­da­vo tik iš be­veik iš­si­lyd­žiu­sių laik­rod­žių, raktų ar kitų me­ta­li­nių daiktų. Mies­tas la­bai smar­kiai nu­ kentė­jo, dar dau­giau bu­vo žu­vu­ sių, ilgą laiką po spro­gi­mo gatvė­se galė­jai iš­vys­ti lai­do­tu­vių pro­ce­si­ jas, ne­šan­čias ma­žy­čius kars­te­lius, – aukš­to­je tem­pe­ratū­ro­je iš žmo­ nių li­ko tik pe­le­nai.“ Pir­mas rim­tas grio­vi­mas

„Tai bu­vo pir­ma ka­tast­ro­fa taip smar­kiai pa­ken­ku­si sto­ties pa­sta­ tui nuo pat jo pa­sta­ty­mo 1863-iai­ siais“, – ti­ki­no S.Žvirgž­das.

Pa­sak ge­le­žin­ke­lių is­to­ri­ja be­ si­do­min­čio pa­šne­ko­vo, li­ki­mas stotį sau­go­jo ir per Pirmąjį, ir per Antrąjį pa­sau­linį karą. „Per karą ge­le­žin­ke­lius bom­bar­duo­da­vo. Tai tie­sa. Ta­čiau sto­čių pa­sta­tai ma­žai ką do­mi­no. Vil­niaus ge­le­žin­ke­lio sto­tis sėkmin­gai iš­gy­ve­no Pirmąjį pa­sau­linį karą. Anuo­met nu­kentė­ jo tik Nau­jo­sios Vil­nios ge­le­žin­ke­lis ir sto­tis – juos su­bom­bar­da­vo di­ri­ žab­liai. Vil­nie­čiai iš­girdę šią ži­nią puolė va­žiuo­ti pa­žiūrė­ti, ta­čiau at­ vykę nie­ko įdo­maus ne­be­ra­do, la­ vo­nai jau bu­vo su­rink­ti“, – išt­rau­ kas iš ar­chyvų ci­ta­vo S.Žvirgž­das.

Ilgą laiką po spro­gi­ mo gatvė­se galė­jai iš­ vys­ti lai­do­tu­vių pro­ ce­si­jas, ne­šan­čias ma­žy­čius kars­te­lius.

Pa­sak fo­tog­ra­fi­jos eks­per­to, to me­to bom­bar­da­vi­mai, pa­ly­gin­ti su šių laikų tech­ni­ka, la­biau pri­minė vaikų žai­dimą. Ta­čiau kar­tais šie ce­ pe­li­nais pra­min­ti ag­re­ga­tai galė­da­vo sėti mirtį ir nu­šluo­ti pa­sta­tus. „Lie­tu­vo­je di­ri­žab­lių ant­skryd­žių ne­bu­vo daug. Bom­bar­da­vo Naująją Vil­nią, Šiau­lius. O į Vil­nių di­ri­žab­ liu, ro­dos, 1915 m. bu­vo at­skridęs Vo­kie­ti­jos im­pe­ra­to­rius Vil­hel­ mas“, – kalbė­jo pa­šne­ko­vas.

Lemtingas ap­lai­du­mas

Bai­gian­tis Ant­ra­jam pa­sau­li­niam ka­rui ir iš Vil­niaus pa­si­trau­kus vo­ kie­čiams, sto­tis taip pat stovė­ jo svei­kut svei­kutėlė ir, S.Žvirgž­do nuo­mo­ne, būtų stovė­ju­si li­gi šių dienų, jei­gu ne lem­tin­gas kro­vi­ni­ nis eše­lo­nas iš Ti­ras­po­lio.

Lie­tu­vo­je ka­ro veiks­mai jau ne­be­ vy­ko, ta­čiau so­vietų ka­riuo­menė vis dar kovė­si su vo­kie­čių ar­mi­jos li­ku­ čiais Lat­vi­jo­je. Taip pat vi­su pa­jėgu­ mu bu­vo nau­do­ja­mas Zok­nių ka­ri­ nis ae­rod­ro­mas prie Šiau­lių. „Tas sąsta­tas su šaud­me­ni­mis ir ke­lia­vo iš Ti­ras­po­lio į Šiau­lius. At­ vykęs į Vil­nių jis pir­miau­sia bu­ vo pa­sta­ty­tas Kir­timų kro­vi­nių sto­ty­je. Tuo­met gar­ve­žys jį turė­ jo pro ke­lei­vinę stotį nu­temp­ti to­ lyn. Leid­žian­tis nuo kal­no, ne­su­ veikė gar­ve­žio stabd­žiai ir į pa­čią ke­lei­vinę stotį sąsta­tas su gar­ve­žiu at­lėkė 60 ki­lo­metrų per va­landą grei­čiu“, – pa­sa­ko­jo fo­tog­ra­fas.

Atlėkęs į stotį sąsta­tas rėžėsi į čia va­žiuo­jantį ma­nev­rinį gar­vežį – ki­ lo gais­ras, spro­gi­mai. „Apie ka­tast­ rofą bu­vo pra­neš­ta tuo­me­čiam Lie­ tu­vos va­do­vui An­ta­nui Snieč­kui.

Bu­vo nu­spręsta in­for­ma­ciją nu­ slėpti, nors bu­vo sun­ku – su­degė ne tik sto­tis, bet ir de­pas, elekt­ ros sto­tis, dau­gybė kitų pa­statų“, – kalbė­jo S.Žvirgž­das. Įgy­ven­di­no sta­li­niz­mo su­ma­nymą

Nuo žemės pa­vir­šiaus nu­šluo­ta sto­tis, pa­sak pa­šne­ko­vo, ta­po nau­ ju pre­teks­tu „sta­li­ni­niam am­py­rui“ at­si­ras­ti. Vie­toj se­no­sios pa­sta­ty­ta sto­tis vi­siš­kai ne­bu­vo pa­na­ši į se­ nąją sa­vo ar­chi­tektū­ra. „Ca­ri­niais lai­kais net ne­bu­vo krei­pia­ma dėme­sio į in­ter­jerą. Ne­ su matęs to me­to sto­ties nuo­traukų iš vi­daus. Vi­sus do­min­da­vo tik iš­ orė. Kai bu­vo sta­to­ma nau­ja sto­tis griuvė­sių vie­to­je, jau bu­vo sta­li­niz­ mo apogė­jus, todėl nau­ja­ja­me pa­ sta­te at­si­spindė­jo vi­si to me­to ar­ chi­tektū­ros bruo­žai – lip­di­niai, at­ri­bu­ti­ka, di­din­gi in­ter­je­rai. Se­ na­ja­me pa­sta­te to ne­bu­vo“, – pa­ sa­ko­jo fo­tog­ra­fas.

Tie­sa, ofi­cia­liai ge­le­žin­ke­lių mu­ zie­jaus at­sto­vai ti­ki­na, kad pa­sta­ tas ne­bu­vo sta­to­mas nau­jai. Tie­ siog vyk­dant re­mon­to dar­bus bu­vo re­konst­ruo­tas se­na­sis. Ge­le­žin­ke­ li­ninkų tvir­ti­ni­mus pa­grind­žia ir tas ar­gu­men­tas, kad sto­ties sta­ tybų im­ta­si ne 1945, o 1950 m., tai yra pra­ėjus pen­ke­riems me­tams po spro­gi­mo. „Pas­ta­tas bu­vo ap­ga­din­ tas ir jį reikė­jo re­konst­ruo­ti. Taip ir bu­vo pa­da­ry­ta. Jis bu­vo išplės­tas į mies­to pusę. At­si­ra­do ki­to­kių puo­ šy­bos ele­mentų, ta­čiau se­no­jo tik­ rai nie­kas ne­griovė“, – ti­ki­no mu­ zie­jaus dar­buo­to­ja.

7

kovo 21–27, 2013

lietuva

Buvę mi­nist­rai – į skir­tin­gas pu­ses

Į Seimą neiš­rink­ti ar­ba į jį nė ne­kan­ di­da­tavę And­riaus Ku­bi­liaus Vy­riau­ sybės mi­nist­rai pa­ su­ko skir­tin­gais ke­ liais. Vie­ni lig šiol il­ si­si, ki­ti sėkmin­gai įsi­dar­bi­no. Ta­čiau kalbūs ne vi­si.

„Ne, kiek ži­nau, jis tik­rai į verslą ne­grįžo. Ma­no ži­nio­mis, jis iki va­ sa­ros ne­la­bai ką pla­nuo­ja. Kalbė­jau su juo, bet se­no­kai“, – po­kalbį su bend­ra­žy­giu pri­si­minė par­la­men­ tarė, bu­vu­si kraš­to ap­sau­gos mi­ nistrė Ra­sa Juk­ne­vi­čienė.

Su pa­čiu A.Sek­mo­ku ke­lias die­ nas su­si­siek­ti ne­pa­vy­ko. Kal­ba­ma, kad jis ven­gia ži­niask­lai­dos dėme­ sio dėl ne­pa­to­gių klau­simų, su­si­ju­ sių su Ener­ge­ti­kos mi­nis­te­ri­jo­je at­ lie­ka­mu au­di­tu.

Buvęs ap­lin­kos mi­nist­ras, Arū­no Va­lins­ko par­ti­jos de­le­guo­tas Ge­di­ mi­nas Kaz­laus­kas, ir jo ko­man­da – taip pat linkę slėptis šešė­ly­je. G.Kaz­ laus­kas, į mi­nis­te­riją at­ėjęs iš vers­lo, bu­vo ne­pa­sie­kia­mas. O 68-erių skan­da­lais dėl Ge­di­mi­no pro­spek­ to re­konst­ruk­ci­jos pa­garsėjęs buvęs ap­lin­kos vi­ce­mi­nist­ras Sta­nis­lo­vas Šriūbė­nas bu­vo la­ko­niš­kas ir te­pa­ sakė: „Aš jau dir­bu.“

Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

Sieks aukš­to po­sto?

Nu­ginė į Tan­za­niją

Ką to­liau veik­ti? Toks klau­si­mas turė­jo kil­ti še­šiems ka­den­ciją bai­ gu­sio A.Ku­bi­liaus Mi­nistrų ka­bi­ ne­to na­riams. Vie­ni į par­la­mentą nė ne­kan­di­da­ta­vo, ki­ti į jį tie­siog ne­pa­te­ko. „Pir­miau­sia – pailsė­ siu“, – taip pa­sku­tinė­mis XV Vy­ riau­sybės dar­bo die­no­mis tvir­ti­no vi­si mi­nistrų po­rfe­lius ki­tiems tu­ rėję per­duo­ti po­li­ti­kai. Šim­tas dienų – dau­giau, nei rei­ kia poil­siui. Kuo jie už­sii­ma da­ bar? Šis klau­si­mas ne iš lengvųjų, nes kai ku­rie bu­vu­sio Mi­nistrų ka­ bi­ne­to veikė­jai – ne­be vie­ši as­me­ nys ir apie sa­vo dar­bo­vie­tes kalbė­ ti ven­gia.

An­tai buvęs ūkio mi­nist­ras, kon­ ser­va­to­rių de­le­guo­tas Ri­man­tas Žy­lius, klau­sia­mas, kuo ver­čia­ si, pra­kal­bo pa­slap­tin­gai. Iš dien­ raš­čio po­kal­bio su bu­vu­siu mi­nist­ ru paaiškė­jo tik tiek, kad šis įkūrė bend­rovę ir tei­kia kon­sul­ta­vi­mo

Posū­kiai: iš po­li­ti­kos pa­si­traukę bu­vu­sios A.Ku­bi­liaus Vy­riau­sybės na­riai no­ri lik­ti šešė­ly­je.

pa­slau­gas, o vie­nin­te­lis dar­buo­to­jas jo įkur­to­je bend­rovė­je – jis pa­ts. „Vie­na temų, prie ku­rių dir­bu, tai kon­sul­ta­ci­jos ir pa­skai­tos Ry­ tų Af­ri­ko­je apie eko­no­mi­nių re­ formų pa­tirtį. Šios ša­lys šiuo me­tu iš­gy­ve­na did­žiu­les per­mai­nas, sie­ kia pa­ge­rin­ti vers­lo ap­linką ir su­ ma­žin­ti biu­rok­ra­tiją, tad Lie­tu­vos pa­tir­tis jiems at­ro­do la­bai ak­tua­li“, – tiks­li­no R.Žy­lius.

Jis nu­rodė ir vieną konk­retų pa­ vyzdį. Va­sa­rio pa­bai­go­je Tan­za­ni­ jo­je jis skaitė pa­skaitą apie tai, kaip pa­ge­rin­ti vals­ty­bei pri­klau­san­čių įmo­nių eko­no­minį na­šumą. „O dėl pa­slap­tin­gu­mo ne­su­tik­ čiau. Tie­siog ne­tu­riu ką daug pa­ sa­ky­ti ir esu pri­va­tus as­muo“, – pri­minė R.Žy­lius.

And­riaus Ufar­to (BFL) nuo­tr.

R.Pa­lai­tis in­ves­tuo­ja

Sei­mo rin­ki­mus pra­laimėjęs Li­be­ ralų ir cent­ro sąjun­gos (LiCS) at­sto­ vas, iš vi­daus rei­kalų mi­nist­ro po­sto dėl Fi­nan­si­nių nu­si­kal­timų ty­ri­mo tar­ny­bos va­dovų at­lei­di­mo turė­ jęs pa­si­trauk­ti Rai­mun­das Pa­lai­tis, taip pat jau tu­ri naują darbą. „Šiaip jau ne­be­su vie­šas as­muo ir ne­be­la­bai no­riu šnekė­ti. Esu įsi­dar­ binęs, taip. Ko­kia sri­tis? Pa­ra­šy­ki­te, kad man vis­kas ge­rai. Už­sii­mu in­di­ vi­dua­lio­mis in­ves­ti­ci­jo­mis, ir tiek“, – šykš­čiai kalbė­jo buvęs LiCS at­sa­ kin­ga­sis sek­re­to­rius R.Pa­lai­tis.

Jo ko­le­ga, LiCS pir­mi­nin­kas Artū­ras Me­lia­nas, dirbęs vi­daus rei­kalų mi­nist­ru, ti­ki­no, kad vi­sas jo dar­bas – va­do­va­vi­mas par­ti­jai. „Vien par­ti­jo­je dir­bu. Dau­giau de­

ta­li­zuo­ti ne­norė­čiau. Ma­nau, to­ kios in­for­ma­ci­jos pa­kan­ka“, – tiek te­pa­sakė A.Me­lia­nas.

A.Sek­mo­kas il­si­si?

Buvęs ener­ge­ti­kos mi­nist­ras, kon­ ser­va­to­rių de­le­guo­tas Ar­vy­das Sek­mo­kas, bu­vo ir tebė­ra vie­nas pa­slap­tin­giau­sių mi­nistrų. Net jo buvę ar­ti­miau­si bend­ra­žy­giai ne­ ga­li pa­sa­ky­ti, kuo da­bar už­sii­ma šis veikė­jas. „Anks­čiau la­bai daž­nai su­si­tik­ da­vo­me Ge­di­mi­no pro­spek­te. Ta­ čiau da­bar nie­kas ne­ži­no, ką jis vei­ kia“, – kalbė­jo vie­nas A.Sek­mo­ko bend­ra­žy­gių. Prieš darbą Vy­riau­ sybė­je A.Sek­mo­kas bu­vo sam­do­ mas bend­rovės „Doc­Lo­gix“ di­rek­ to­rius. Gal jis grįžo į verslą?

Suk­ti galvą, kur ras­ti darbą, reikė­jo ne vi­siems bu­vu­siems mi­nist­rams.

An­tai LiCS at­stovą Rai­mondą Šu­ kį dar sausį į Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ riją (TM) pa­si­kvietė nau­ja­sis mi­ nist­ras Juo­zas Ber­na­to­nis. R.Šu­kys TM dir­ba J.Ber­na­to­nio pa­tarė­ju.

Neo­fi­cia­lio­mis ži­nio­mis, dip­lo­ muotą tei­si­ninką R.Šukį do­mi­na Sei­mo kont­ro­lie­riaus po­stas, nes lig­šio­li­nio šios įstai­gos va­do­vo ka­ den­ci­ja jau ei­na į pa­baigą. „Ne jū­ sų rei­ka­las, ką aš da­bar da­rau. Kai nu­spręsiu pra­neš­ti, tai ir pra­ne­ šiu. Ra­dau darbą. Iki“, – tiek apie naują darbą te­pa­sakė Al­gis Čap­ li­kas, buvęs svei­ka­tos rei­kalų mi­ nist­ras, va­do­vavęs LICS, o da­bar – šios par­ti­jos vi­ce­pir­mi­nin­kas.

Ma­žiau­siai klaus­tukų – dėl bu­vu­ sios fi­nansų mi­nistrės Ing­ri­dos Ši­ mo­nytės. Šiuo me­tu ji dėsto mak­ roe­ko­no­miką Vil­niaus uni­ver­si­te­te. Ži­niask­lai­dai ji yra pra­si­ta­ru­si, kad „tu­ri įdo­mių pa­si­ūlymų“.

Kembridžo mokymo programa – pirmąkart Lietuvos mokyklose Dalia Girūnaitė Mūsų šalyje populiarumu tarptautinės privačios mokyklos šiandien jau turbūt prilygsta tradicinėms privačioms. Jos siūlo ne tik atnaujintą aplinką, bet neretai ir įdomesnes mokymo programas, popamokinę veiklą, galimybę visus ar dalį dalykų mokytis užsienio kalbomis.

Prieš septynerius metus į Lietu­ vos akademinę rinką įžengusi VšĮ „VIMS – International Meridian School“ (VIMS) išlaikė pusiaus­ vyrą tarp tarptautiškumo, stiprios mokymo programos, inovatyvumo ir jaukumo. Jos prioritetai – ne tik itin kokybiškas vaiko išsilavinimas, bet ir jo susidomėjimo bei sociali­ nės atsakomybės ugdymas.

Klasės formuojamos iš ne dau­ giau kaip 16 moksleivių, tad pro­ fesionalūs pedagogai kiekvienam individualiai gali skirti dėmesio, o plati ir šiuolaikiška mokyklos tech­ ninė bazė (ergonomiški suolai, in­ teraktyviosios lentos, moderni la­ boratorija ir t. t.), pamokos lietuvių

bei anglų kalbomis sudaro sąlygas gabumams atsiskleisti.

Dvikalbis ugdymas

Europoje, siekiant padėti vaikams prisitaikyti prie globalėjančios aplinkos, šiuo metu itin vystomas ir stiprinamas dvikalbis ugdymas. „Šiandienis pasaulis provokuo­ ja mus priimti globalizacijos iššūkį: kalbinę įvairovę, tarpkultūrinį ugdy­ mą, – teigė pedagogas, buvęs Švie­ timo ir mokslo viceministras Vai­ das Bacys. – Lietuvoje tampa ypač aktualu kurti įvairias mokyklas, nes daugėja mišrių šeimų tautiniu po­ žiūriu.“ Atsižvelgdama į pokyčius visuomenėje VIMS 5–8 klasių mo­ kiniams pradėjo taikyti Kembridžo universiteto mokymo sistemą. Ši prestižinė programa, kurią Lietuvoje taiko tik VIMS, moks­ leiviams suteiks galimybę įgy­ ti išsilavinimą ir tai patvirtinantį tarptautinį sertifikatą. Programos esmė – kelti matematikos, anglų kalbos, gamtos mokslų žinių ly­ gį bei stiprinti įgūdžius pirmai­ siais pagrindinio lavinimo metais,

šiuos dalykus mokantis lietuvių ir anglų kalbomis.

Dvikalbis mokymas padeda su­ vokti užsienio kalbos subtilybes ir ją vartoti laisvai. Nuolat kokybišką anglų kalbą vartojantys moksleiviai gali aktyviai dalyvauti tarptautinė­ se olimpiadose, jiems atsiveria ga­ limybės studijuoti užsienio šalių universitetuose.

Dėmesys mokslams ir saviraiškai

Dvi dukras į „Meridiano“ mokyklą leidžiantys Gintaras ir Donata Rin­ kevičiai pasakojo esą patenkin­ ti mokyklos darbuotojų ir vadovų požiūriu, dėmesiu tiek vaikams, tiek tėvams ir, žinoma, mokslams. „Mokyklą mums rekomendavo draugai, susitikome su vadovybe ir greitai apsisprendėme, nes sutapo mūsų požiūriai. Dukros čia moko­ si jau antrus metus, – pasakojo di­ rigento žmona. – Vaikai VIMS mo­ kykloje skatinami reikštis, skaityti knygas, dalytis savo talentais, di­ delis dėmesys skiriamas muziki­ niam lavinimui, šokiams. Nedidelė klasių apimtis leidžia vaikams su­

Modernu: mokykloje vaikams ugdyti naudojama pažangi įranga.

laukti asmeniško mokytojų dėme­ sio, o tai visada naudinga.“ Jau antrus metus VIMS mokykloje mokosi ir Artūro bei Akvilės Javtokų dukra. „VIMS mokyklo­ je atsižvelgiama į kiekvieną moki­ nuką – į jo gebėjimus ir poreikius.

Mūsų dukrelei pirmoje klasėje se­ kėsi kiek sunkiau, tačiau mokytojai savo iniciatyva pasilikdavo po pa­

mokų, prisėsdavo prie dalykų, ku­ rių mažoji nesuprato, ir ji netrukus juos perprato“, – pasakojo krepši­ PR ninko žmona.

8

kovo 21–27, 2013

nuomonės

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Bėdos tik prasideda Evaldas Labanauskas

V

y­r iau­sy­b ės va­do­v ui Al­g ir­dui But­ke­v i­č iui pa­s ta­ro­s ios šim­ tas die­nų tik­r iau­siai bu­vo vie­ nos sun­k iau­sių ir kar­č iau­sių gy­ve­ni­me. Atei­tis lau­k ia ne­ką leng­ves­nė.

Pir­ma pro­ble­ma – koa­l i­ci­ja. Nors val­dan­ tie­ji Sei­me da­bar tu­ri 88 vie­tas iš 141, ta­čiau nuo to ra­miau mie­go­ti A.But­ke­vi­čius ne­ga­ li. Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo bei Dar­bo par­ti­jų su­si­jun­g i­mas smar­k iai pa­keis jė­g ų ba­lan­ są. Ir tai tik­r iau­siai ne vie­n in­te­lė staig­me­ na, ku­r ią pa­si­r uo­šęs pa­teik­t i už gro­t ų at­ si­dur­t i la­bai ne­no­r in­t is Vik­to­ras Us­pas­k i­ chas. Ne tik jis, bet ir Len­k ų rin­k i­mų ak­ci­ja mėgs­ta ne­ti­kė­tu­mus, ku­rie yra di­de­lis gal­ vos skaus­mas prem­je­r ui, bet kar­t u la­bai ge­ra pro­ga len­k ų ly­de­riams pa­ro­dy­ti sa­ve ir sa­vo ver­tę. O ir da­lis į koa­li­ci­ją įei­nan­čių Sei­mo na­r ių sun­k iai nu­spė­ja­mi.

Atei­tis lau­kia ne­ką leng­ves­nė.

Ant­ra pro­ble­ma – opo­zi­ci­ja. To­kios opo­zi­ci­ jos kaip kon­ser­va­to­rių ne­krikš­čio­niš­ka bū­ tų lin­kė­ti net sa­vo prie­šui. Vien jau ko ver­ta tik­ra še­šė­li­nio mi­nist­rų ka­bi­ne­to „ka­ro pro­ pa­gan­dos“ mi­nist­rė Ra­sa Juk­ne­vi­čie­nė, ku­ ri net sa­vus su­ge­ba ap­kan­d žio­ti.

Tre­čia pro­ble­ma – pa­t ys so­cial­de­mok­ra­ tai. Jei ne ne­po­pu­l ia­r ios And­r iaus Ku­bi­ liaus Vy­riau­sy­bės an­tik­ri­zi­nės prie­mo­nės ir aro­gan­ci­ja, abe­jo­ti­na, kad A.But­ke­vi­čius bū­t ų ta­pęs prem­je­r u. Ki­tas svar­bes­n is as­ pek­tas, ku­r is iš­ryš­kė­ja pa­ž vel­gus į Vy­riau­ sy­bės su­dė­t į, – so­cial­de­mok­ra­tai sto­ko­ja as­me­ny­bių, in­te­lek­tua­l i­n ių ir ideo­lo­g i­n ių pa­jė­g u­mų, o svar­biau­sia – stip­r ios nau­jos kar­tos pa­mai­nos. Tai ypač krin­ta į akis, ly­ gi­nant juos su kon­ser­va­to­riais. Tai tie­sio­gi­ nė grės­mė so­cial­de­mok­ra­t ų par­t i­jos atei­ čiai, ir ne­sėk­min­g i rin­k i­mai did­mies­čiuo­ se yra rim­tas sig­na­las. Tuo la­biau kad tuoj į nu­ga­rą kvė­puos (ko­vos dėl iš es­mės to pa­ ties elek­to­ra­to) nau­ja­sis dar­bat­var­kės da­ ri­nys.

Ket­vir­ta pro­ble­ma – Pre­zi­den­tė. Bend­ri in­ te­re­sai, tiks­l iau – ki­tos išei­ties ne­bu­vi­mas, lė­mė šal­t ą­ją tai­ką tarp pre­z i­den­t ū­ros ir Vy­r iau­sy­bės. Ta­čiau ar­tė­jan­tys pre­z i­den­ to rin­k i­mai, ma­žė­jan­t is Vy­r iau­sy­bės po­ pu­l ia­r u­mas nu­si­sto­vė­ju­sią san­k lo­dą ga­l i leng­vai su­griau­ti. Nuo ko gi dau­giau gel­bė­ ti tau­tą, jei ne nuo blo­gos val­d žios (t. y. Vy­ riau­sy­bės ir Sei­mo)?

Na ir pa­sku­ti­nė pro­ble­ma – vi­sa Lie­tu­va su jos eko­no­mi­ka, emig­ra­ci­ja, re­no­va­ci­ja, ne­ dar­bu ir t. t Ką da­r y­t i? Ką da­r y­t i? Rei­k ia dar­bo gru­pę su­da­ry­ti. Abe­jo­ti­na, ar tai pa­dės. Vis dėl­to sėk­mės jums, Prem­je­re!

Pa­ta­ri­mai: A.But­ke­vi­čius ki­tą­met tu­rė­tų kan­di­da­tuo­ti pre­zi­den­to rin­ki­muo­se, kad ir kaip to ne­no­rė­tų, ma­no so­cial­de­mok­ra­tų pa­triar­chas

A.Sa­ka­las (nuo­tr.).

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Grei­čiau dirb­ti ir nenuo­lai­džiau­ti Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

S

a­vo nuo­mo­nę Al­gir­das But­ke­vi­čius ga­lė­ tų keis­ti re­čiau, dirb­ti grei­čiau ir ne­tūp­ čio­ti prieš len­kų at­sto­vus. Be to, prem­je­ ras tu­rė­tų gal­vo­ti ir apie kan­di­da­ta­vi­mą į pre­zi­den­to po­stą. Taip ma­no so­cial­de­mok­ra­tų gar­bės pir­mi­nin­kas Aloy­zas Sa­ka­las.

– Kaip įver­tin­tu­mė­te pir­mą­sias sa­viš­kio 100 die­nų prem­je­ro po­ste? Ar pir­mą­syk Mi­nist­rų ka­bi­ne­tui va­do­vau­jan­tis A.But­ ke­vi­čius pa­tei­si­no lū­kes­čius?

– Ma­ne A.But­ke­vi­čius nu­ste­bi­no. Jis su­ge­bė­ jo per tą lai­ką su­val­dy­ti triukš­min­gas par­ti­ jas – Lie­tu­vos len­kų rin­ki­mų ak­ci­ją (LLRA) ir Dar­bo par­ti­ją. Ne­pa­si­da­vė nei vie­nos, nei ki­ tos ly­de­rių gra­si­ni­mams.

Tie­sa, A.But­ke­vi­čius be rei­ka­lo lig šiol žai­ džia su LLRA. Vis dėl­to at­si­žvel­gia į jų ne­ pag­rįs­tus siū­ly­mus. LLRA bu­vi­mas koa­li­ ci­jo­je gal ir ge­ras da­ly­kas, bet ne­rei­kia jiems duo­ti ga­li­my­bės da­ry­ti ul­ti­ma­tu­mus Lie­tu­vai, ypač švie­ti­mo sri­ty­je. A.But­ke­vi­čiui pa­lin­kė­ čiau grei­tes­nių, bet, ži­no­ma, ge­rai pa­ma­tuo­ tų spren­di­mų.

Ak­ty­viau­siai Vy­riau­sy­bė­je reiš­kia­si Vy­te­ nis Po­vi­las And­riu­kai­tis. Svei­ka­tos ap­sau­gos sis­te­mą re­for­muo­ti rei­kia, tuo nie­kas nea­be­ jo­ja. V.P.And­riu­kai­čio idė­jos kai ku­rios svei­ kin­ti­nos, bet me­to­dai, ku­riuos jis siū­lo, dis­ ku­tuo­ti­ni.

– Opo­zi­ci­ja šią Vy­riau­sy­bę pa­va­di­no „lė­ to vei­ki­mo“. Spren­di­mų ati­dė­lio­ji­mas – ir­gi nuo­pel­nas?

– Sku­bo­tų spren­di­mų ne­priė­mi­mas svei­kin­ ti­nas. Pa­lai­kau ne­sku­bė­ji­mą dėl, pa­vyz­džiui, ska­lū­nų du­jų žval­gy­bos. Man pa­ti­ko, kad Vy­ riau­sy­bė nu­ta­rė kreip­tis į moks­li­nin­kus. Štai su­lau­kė­me iš­va­dos ir ga­li­ma ra­miai priim­ ti spren­di­mus.

O dėl Vi­sa­gi­no ato­mi­nės elekt­ri­nės (VAE) pro­jek­to A.But­ke­vi­čius pir­mai­siais dar­bo mė­ ne­siais pa­da­rė daug neap­gal­vo­tų pa­reiš­ki­mų.

Jo­kio aiš­kaus spren­di­mo dar ne­bu­vo, o A.But­ ke­vi­čius jau ko­men­ta­vo. Ne­rei­kė­jo da­ry­ti jo­kių pa­reiš­ki­mų, kol nė­ra ga­lu­ti­nai ap­si­spręs­ta.

Tai bu­vo jo klai­da, ir tai, kad jis kei­čia nuo­ mo­nę, pa­ste­bė­ta. Tai nė­ra ge­ras da­ly­kas. Bu­ vo ir grei­tų spren­di­mų, tar­kim, dėl mi­ni­ma­ lios al­gos kė­li­mo.

– O tai, kad per tris Vy­riau­sy­bės dar­bo mė­ne­sius taip ir ne­paaiš­kė­jo VAE li­ki­ mas, mo­kes­čių po­li­ti­ka, ko­kia bus pen­ si­jų re­for­ma, ne­ro­do, jog opo­zi­ci­jo­je ket­ ve­rius me­tus bu­vę kai­rie­ji nea­na­li­za­vo tų da­ly­kų ir tai rei­kia da­ry­ti da­bar?

– Bū­nant opo­zi­ci­jo­je sun­kiau vis­ką ap­skai­ čiuo­ti. Ano­ji val­džia, ma­no ma­ny­mu, ap­ skai­čia­vi­mų dėl VAE ne­pa­da­rė. Tai da­bar da­ro kai­rie­ji. Bū­nant opo­zi­ci­jo­je da­ry­ti skai­ čia­vi­mus sun­kiau: rei­kia pri­trauk­ti moks­li­ nin­kų, spe­cia­lis­tų, jiems su­mo­kė­ti. Tai­gi bū­ nant opo­zi­ci­jo­je sun­kiau. Dėl lė­tų spren­di­mų to­kiais klau­si­mais, sa­ky­čiau, Vy­riau­sy­bė lai­ ko­si ge­ros tak­ti­kos ir no­ri su­rink­ti dau­giau in­ for­ma­ci­jos apie tų spren­di­mų pa­da­ri­nius. Tai leis pa­da­ry­ti ma­žiau klai­dų.

V.Blin­ke­vi­čiu­tės kan­di­da­ tū­ra taip pat svars­ty­ti­na, bet aš jai daug šan­sų ne­duo­ čiau.

– Kar­tais su­si­da­ro įspū­dis, kad A.But­ ke­vi­čius ne­la­bai val­do si­tua­ci­ją. An­tai sa­viš­kiai, pa­vyz­džiui, Al­gir­das Sy­sas, pa­reiš­kia, kad pen­si­jų re­for­ma bus stab­ do­ma. A.But­ke­vi­čius puo­la neig­ti...

– Bū­na vi­saip. Dis­ku­ta­vo­me apie pen­si­jų re­ for­mą par­ti­jo­je. Tai liu­di­ja, kad pir­miau­ sia rei­kia ras­ti su­ta­ri­mą par­ti­jo­je bei aukš­ čiau­sio­se jos ins­ti­tu­ci­jo­se ir tik pa­skui ei­ti su spren­di­mais į vie­šu­mą.

Jū­sų pa­mi­nė­ta si­tua­ci­ja anaip­tol ne­ro­do, kad A.But­ke­vi­čius ne­val­do si­tua­ci­jos. Val­ do. Jis tik iš­reiš­kė nuo­mo­nę, kad Sei­mo na­ riai so­cial­de­mok­ra­tai, prieš pa­reikš­da­mi ką nors ra­di­ka­laus, in­for­muo­tų apie tą spren­di­ mą prem­je­rą ir su juo pa­si­tar­tų, kad nei­šei­tų taip į vie­šu­mą. Prieš prii­mant ko­kį spren­di­ mą, vi­sa­da rei­kia pa­si­tar­ti.

– A.But­ke­vi­čiaus ly­de­rys­tė tik­rai ne­ pri­me­na And­riaus Ku­bi­liaus. Ko­kią įta­ ką jam da­ro Juo­zas Ber­na­to­nis ir Juo­zas Ole­kas? Bū­tent šie as­me­nys kar­tais įvar­ di­ja­mi kaip še­šė­li­niai prem­je­rai, be ku­ rių pa­ta­ri­mo A.But­ke­vi­čius ne­žen­gia nė žings­nio.

– Še­šė­li­niais prem­je­rais jų ne­lai­ky­čiau. Taip, tai įta­kin­gi žmo­nės. Vy­riau­sy­bės dar­bo pra­ džio­je ma­niau, kad J.Ber­na­to­nis – še­šė­li­ nis par­ti­jos pir­mi­nin­kas, bet vė­liau pa­ma­ čiau, kad taip nė­ra. Taip, J.Ole­kas stip­rus.

Jis vie­nas iš tų, ku­rie ga­lė­tų bū­ti par­ti­jos pir­mi­nin­ku, jei at­si­tik­tų taip, kad A.But­ke­ vi­čius, tar­ki­me, kan­di­da­tuo­tų į pre­zi­den­ tus. Bet J.Ole­kas kol kas nė­ra ta fi­gū­ra, ku­ri ban­dy­tų nu­kon­ku­ruo­ti A.But­ke­vi­čių per ar­ ti­miau­sią par­ti­jos su­va­žia­vi­mą. Ir J.Ole­kas, ir J.Ber­na­to­nis, ži­no­ma, da­ro prem­je­rui įta­ ką, bet ne­ma­nau, kad ko­kią nors ypa­tin­gą, –

jie tie­siog ak­ty­vūs par­ti­jos na­riai. Kaip kad V.P.And­riu­kai­tis.

– A.But­ke­vi­čiaus pa­reiš­ki­mai, su­si­ję su ga­li­mu kan­di­da­ta­vi­mu į pre­zi­den­to po­stą, prieš­ta­rin­gi. Tai jis tei­gia, kad apie tai ne­ gal­vo­ja, tai vė­liau aiš­ki­na, jog vis­ką spręs par­ti­ja. Par­ti­ja, at­ro­do, kan­di­da­tą kels?

– Mes – stip­ri par­ti­ja, da­bar rei­tin­gų vir­šū­ nė­se ir lik­tu­me ne­sup­ras­ti, jei ne­kel­tu­me sa­ vo kan­di­da­to į pre­zi­den­tus. Kan­di­da­tas tu­rė­ tų bū­ti ta fi­gū­ra, ku­ri žmo­nėms pa­tik­tų, kad žmo­nės ja pa­si­ti­kė­tų. Abe­jo­ju, ar A.But­ke­vi­ čius no­ri kel­ti sa­vo kan­di­da­tū­rą į šį po­stą, kol kas to­kios ini­cia­ty­vos jis ne­ro­do. Mo­ty­vas – iš­lai­ky­ti ge­rus san­ty­kius su Da­lia Gry­baus­ kai­te. Kol kas jie, sa­ky­čiau, la­bai ge­ri. Dėl to A.But­ke­vi­čius ne­no­ri bū­ti kon­ku­ren­tu. Bet jei par­ti­ja priims spren­di­mą, jis tu­rės pa­klus­ti.

– Jis jau vie­ną­syk da­ly­va­vo pre­zi­den­to rin­ki­muo­se. Tie­sa, spren­džiant iš jo pa­ reiš­ki­mų ir lai­ky­se­nos, ne­no­ro­mis.

– Taip ga­li nu­tik­ti ir ant­rą kar­tą. Vi­li­jos Blin­ ke­vi­čiu­tės kan­di­da­tū­ra taip pat svars­ty­ti­na, bet aš jai daug šan­sų ne­duo­čiau. Ne to­kia fi­ gū­ra kaip A.But­ke­vi­čius. Jei ly­gin­tu­me, šio šan­sai kur kas di­des­ni.

– Šis Sei­mas ban­dys iš­spręs­ti Ro­lan­do Pak­so apo­ri­ją ir ap­si­spręs­ti, kiek me­ tų as­me­niui, su­lau­žiu­siam prie­sai­ką, draus­ti kan­di­da­tuo­ti į Sei­mą. Ar ket­ve­rių me­tų drau­di­mas – adek­va­ti baus­mė?

– Ne. Ma­nau, kad reik­tų draus­ti ne ma­žiau kaip 10 me­tų. Ži­no­ma, tai dis­ku­si­jų ob­jek­tas.

Prie­sai­ka – ne ko­kia ne­reikš­min­ga pro­ce­dū­ra.

Ir ge­rai, kad ji yra išaukš­tin­ta. Kad po to as­ me­nys ne­ma­ny­tų, jog ga­li ką no­ri sa­ky­ti, ža­ dė­ti, kal­bė­ti, o pa­skui ne­vyk­dy­ti. R.Pak­so rea­ bi­li­ta­ci­ja neį­ma­no­ma tol, kol ne­bus pa­keis­ta Kons­ti­tu­ci­ja. Ži­no­me, kad Sei­mo rin­ki­mų įsta­ty­mo pa­kei­ti­mai čia ne­tin­ka, nes vi­sa­ da at­si­ras Sei­mo na­rių gru­pė, ku­ri kreip­sis į Kons­ti­tu­ci­nį Teis­mą, o šis, kaip jau ne kar­tą yra pa­da­ręs, pa­sa­kys, kad rei­kia keis­ti Kons­ ti­tu­ci­ją. Ir tai ne­bus trum­pas pro­ce­sas.

– Kaip jūs in­terp­re­tuo­tu­mė­te Vy­tau­to Lands­ber­gio pa­raiš­ką vėl tap­ti kon­ser­ va­to­rių ly­de­riu?

– Aki­vaiz­du, kad jam jau vė­lu tai pa­da­ry­ti. Bet tai jo pa­sku­ti­nis ėji­mas žir­gu, kaip kad sa­ko Rim­vy­das Va­lat­ka. Tap­ti par­ti­jos pir­mi­nin­ ku, ma­no gal­va, jis jo­kių šan­sų ne­tu­ri. Sun­ku jį su­pras­ti, nu­spė­ti, ko jis sie­kia. Par­ti­jai ir to­ liau, ma­tyt, va­do­vaus A.Ku­bi­lius, nors jis sa­ viš­kių gre­to­se tu­ri ne­ma­žai prie­ši­nin­kų. Bet kai pa­si­rin­ki­mas – A.Ku­bi­lius ar V.Lands­ber­gis, tik­rai, ma­nau, vi­si rink­sis pir­mą­jį.

9

kovo 21–27, 2013

lietuva diena.lt/naujienos/lietuva

No­ri ­ stab­dy­ti

Pri­pa­ži­no ­ kaltę

Par­la­men­ti­niai Ap­lin­kos ap­ sau­gos ir Eko­no­mi­kos ko­ mi­te­tai siū­lo stab­dy­ti ska­ lūnų dujų žval­gy­bos Va­karų Lie­tu­vo­je kon­kursą, ku­ria­ me da­ly­va­vo JAV ener­ge­ti­ kos bend­rovė „Chev­ron“, kol bus priim­ti įsta­ty­mai dėl šių gam­tos iš­tek­lių paieš­kos ir jų nau­do­ji­mo.

Po­li­ci­jos ge­ne­ra­li­nis ko­mi­sa­ ras Sau­lius Skver­ne­lis va­kar pa­reiškė, kad iden­ti­fi­kuo­ti pa­reigū­nai, ku­rie tin­ka­mai neat­li­ko pa­reigų ir dėl to įvy­ ko tra­ge­di­ja Klaipė­dos ra­jo­ ne, kai nuo sa­vo vy­ro ran­kos žu­vo po­li­ci­jos pa­reigūnų pa­ gal­bos ne­su­lau­ku­si ke­tu­rių ma­ža­me­čių vaikų mo­ti­na.

Lyderis jau ketverius metus iš eilės Prie­žas­tis: pa­reigū­nai tei­gia, kad ginklų kont­rolė su­griež­tin­ta, nes

Va­karų Eu­ro­po­je Lie­tu­va bu­vo links­niuo­ja­ma kaip vie­na pa­grin­di­nių vals­ty­bių, ku­rio­je du­ji­niai pis­to­le­tai per­da­ro­mi į ko­vi­nius.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vaitės nuo­tr.

Už du­jinį pis­to­letą gali grėsti ir be­langė Jo­nas Var­nas

j.varnas@diena.lt

ES pa­ra­gi­nus su­griež­tin­ti du­ji­nių pis­to­letų ir ma­žo ka­lib­ro ginklų kont­rolę, Lie­tu­vo­je jau bu­vo įtei­ sin­ta per 13 tūkst. to­kių sa­vi­gy­nos įran­kių. Ta­čiau ginklų par­davė­jai tai va­di­na ne­rei­ka­lin­go­mis prie­ monė­mis ir skund­žia­si smar­kiai su­prastė­ju­sia pre­ky­ba.

Prie­žas­tis – per­dir­bi­mas

„Lie­tu­vo­je iki 2011-ųjų bu­vo ne­ sun­ku įsi­gy­ti du­jinį pis­to­letą, kurį vėliau ga­li­ma per­dirb­ti į šau­dantį tik­ro­mis kul­ko­mis, ir tuo bu­ vo pikt­naud­žiau­ja­ma“, – kalbė­jo Po­li­ci­jos de­par­ta­men­to Li­cen­ci­ ja­vi­mo sky­riaus vir­ši­nin­kas Aud­ rius Čiu­pa­la.

Praė­jusį de­šimt­metį Va­karų Eu­ ro­po­je Lie­tu­va bu­vo links­niuo­ja­ma kaip vie­na pa­grin­di­nių vals­ty­bių, ku­rio­je du­ji­niai pis­to­le­tai per­da­ ro­mi į ko­vi­nius. Už pusę tūkstan­ čio litų Lie­tu­vo­je pirk­tas ir vie­tos auk­sa­ran­kių per­dirb­tas du­ji­nis pis­to­le­tas už­sie­ny­je pa­brang­da­vo iki 10 tūkst. To­kie gink­lai pui­kiai ti­ko nu­si­kals­ta­mai veik­lai.

Todėl prie­š dve­jus me­tus, re­ mian­tis ES di­rek­ty­va, įves­ti pa­ kei­ti­mai įpa­rei­go­jo du­ji­nių ir ne­ di­delės ga­lios, taip pat se­no­vi­nių ginklų sa­vi­nin­kus re­gist­ruo­ti tu­ ri­mas šau­namą­sias prie­mo­nes po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­te. Prieš tai būti­na gau­ti rei­kiamą me­di­ci­ninę pa­žy­mą, be to, į po­li­ci­jos įstaigą at­si­neš­ti pa­čius gink­lus. Tai at­ lik­ti pri­va­lo­ma iki kitų metų pra­ džios – 2014 m. sau­sio 1 d. To ne­ pa­da­riu­siems bus tai­ko­ma griež­ta baud­žia­mo­ji at­sa­ko­mybė – areš­ tas ar­ba laisvės at­ėmi­mas iki pen­ke­rių metų. „Nu­ma­ty­ta, kad gink­lai, ku­rie ga­li būti per­dirb­ti į tik­rus gink­lus, to­kiais ir yra lai­ko­ mi“, – teigė A.Čiu­pa­la.

Be to, vi­siš­kai užd­raus­ti ru­siš­ki du­ji­niai pis­to­le­tai IZH-79, ku­rie, skir­tin­gai nei eu­ro­pie­tiš­ki, ga­mi­ na­mi iš tvir­to plie­no ir la­bai leng­ vai per­da­ro­mi į ko­vi­nius gink­lus.

Tūkstan­čiai jau su­si­griebė

Pa­sak A.Čiu­pa­los, nuo 2011-ųjų ko­vo Lie­tu­vo­je į po­li­ciją kreipė­ si ir du­ji­nius pis­to­le­tus bei ma­ žos ga­lios gink­lus už­re­gist­ra­vo jau dau­giau kaip 13 tūkst. as­menų. „Ti­ki­ma­si, kad iki metų pa­bai­ gos šis skai­čius smar­kiai pa­didės,

ta­čiau ei­lių po­li­ci­jos ko­mi­sa­ riatuose tik­rai nėra“, – apie du­ ji­nių pis­to­letų le­ga­li­za­vi­mo eigą pa­sa­ko­jo po­li­ci­jos at­sto­vas.

No­rin­tys šiuo me­tu įsi­gy­ti tokį ginklą taip pat tu­ri gau­ti lei­dimą.

ES ne­rei­ka­la­vo?

To­kie ginklų kont­rolės pa­kei­ti­mai smar­kiai kir­to ginklų par­davė­ jams. „Anks­čiau per mėnesį par­ duo­da­vo­me apie 200 du­ji­nukų, o da­bar per vi­sus me­tus – vos 20“, – teigė ginklų par­duo­tu­vių tink­ lo „Ok­sa­lis“ di­rek­to­rius ir Ginklų pirk­lių aso­cia­ci­jos pre­zi­den­ tas Gy­tis Mi­siu­ke­vi­čius.

Jo tei­gi­mu, per vie­nus me­tus vals­tybė vien iš PVM ne­ga­vo apie 1 mln. litų. „Kai ku­rie žmonės, ma­tyt, tie­siog pa­būgo ei­ti į po­lik­ li­niką ir ke­lių ap­si­lan­kymų po­li­ ci­jos ko­mi­sa­ria­te, kai ku­riems dėl to pa­si­da­ro su­dėtin­ga“, – svarstė G.Mi­siu­ke­vi­čius.

Jo įsi­ti­ki­ni­mu, tei­sin­tis ES di­ rek­ty­va ne­tei­sin­ga, nes iš esmės Eu­ro­p o­je nie­kas ne­pa­s i­keitė.

Tie­s a, Did­ž io­j o­j e Bri­ta­n i­j o­j e du­ji­nio gink­lo įsi­gi­ji­mo am­žiaus cen­zas su­griež­tin­tas nuo 15 iki 17 metų. „Ir net ne­bu­vo rei­ka­lo vis­ko griež­tin­ti – pa­ts Po­li­ci­jos de­par­ ta­men­tas pa­teikė sta­tis­tiką, ku­ rio­je ne­bu­vo už­fik­suo­ta nė vie­ no nu­žu­dy­mo ar sun­kaus kūno su­ža­lo­ji­mo du­ji­niais gink­lais gal per de­šimt metų“, – ar­gu­men­ta­ vo G.Mi­siu­ke­vi­čius.

Ką da­ry­ti no­rint le­ga­li­zuo­ti ginklą As­muo, pa­gei­dau­jan­tis už­re­gist­ ruo­ti ginklą ar gau­ti lei­dimą jį įsi­gy­ ti, te­ri­to­rinės po­li­ci­jos įstai­gos li­cen­ ci­ja­vi­mo pa­da­li­niui tu­ri pa­teik­ti: 1. pra­šymą už­re­gist­ruo­ti ginklą

(pil­do­mas vie­to­je); 2. svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­gos

pa­žymą, kad as­muo ne­įra­šy­tas į svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­gos įskai­ tą dėl al­ko­ho­liz­mo, nar­ko­ma­ni­jos; 3. svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­gos

pa­žymą, kad as­muo nėra svei­ka­ tos prie­žiū­ros įstai­gos prie­žiū­ro­je dėl psi­chi­kos li­gos ar su­tri­ki­mo; 4. ta­pa­tybę pa­tvir­ti­nantį do­ku­

mentą; 5. ginklą (-us), įsi­gytą (-us) iki 2011

m. ko­vo 1 d.

Prieš ketverius metus į populiariausių prekių viršūnę išsiveržęs „Daumantų“ pomidorų padažas „Tradicinis“ neužleidžia lyderio pozicijų ir iki šiol yra pamėgtų bei perkamiausių prekių krepšelyje.

Vartotojų pripažinimą pelnęs padažas nugalėtoju paskelbtas įvertinus vartojimą atspindinčius duomenis – keturių didžiausių prekybos tinklų pardavimo rezultatus 66 prekių kategorijose.

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos rengiamame „Populiariausios prekės 2012“ konkurse „Daumantų“ pomidorų padažas „Tradicinis“ tapo nugalėtoju pomidorų padažų kategorijoje. Vartotojai mėgsta šį gaminį, pasitiki „Daumantų“ pagardų gamintojais ir parduotuvių lentynose mielai renkasi lietuvišką produktą.

Pasitikėjimas produktu

„Mums malonu, kad pirkėjai palankiai vertina ir renkasi mūsų pomidorų padažą. Gerbdami jų pasirinkimą bei lojalumą nesinaudojame populiariausios prekės vardu ir nedidiname šio produkto kainos“, – sako lietuviško kapitalo bendrovės vadovas Saulius Grinkevičius. Tačiau ne medaliai daro padažą skanų ir mėgstamą. „Daumantų“ pagardų gamintojai daug dėmesio skiria ne tik produktų skoniui, bet ir jų kokybei bei maisto saugai. Gamintojai nuolat tobulina pagardų receptūras, kuria naujus pagardus ir daug dėmesio skiria maisto saugai. 2012 m. bendrovė už sveikatai palankių bei ekologiškų produktų gamybą ir dėmesį produktų kokybei bei maisto saugai pripažinta Inovatyviausia įmone Lietuvoje.

Sėkmės sudedamoji dalis

Požiūris: „Daumantų“ pagardų kūrėjas, inovacijų ir kokybės technolo-

gas A.Kairys sako, kad svarbiausia mėgti tai, ką darai, ir tikėti sėkme.

kelerius metus. Ir nė viename etape negalima nusivilti. „Tikėjimas produkto sėkme – viena svarbiausių sudedamųjų dalių, kurios niekada nerasite etiketėje“, – sako A.Kairys.

Produkto įvertinimai

Pomidorų padažas „Tradicinis“ į rinką iškeliavo 2000 m. Po trejų metų buvo apdovanotas konkurse „Lietuvos metų gaminys 2003“. 2010 m. Lietuvos prekybos įmonių asociacijos konkurse pirmą kartą buvo paskelbtas „Popu-

liariausia preke 2009“. Tokios pat sėkmės pomidorų padažas sulaukia jau ketvirtus metus iš eilės. Iš viso per metus pagaminama daugiau kaip 750 tonų „Tradicinio“ pomidorų padažo. 100 gramų šio padažo pagaminti sunaudojama 1,48 kg pomidorų. Per ketverius metus „Daumantų“ pagardų gamintojai pagamino 6 462 882 indelius (500 gramų) pomidorų padažo „Tradicinis“.

Produktas eksportuojamas ir į Didžiąją Britaniją. „Daumantų“ padažas „Tradicinis“ idealiai tinka įvairiems patiekalams gardinti, karštiems padažams gaminti, mėsos ir daržovių troškiniams bei sriuboms skaninti.

Originalios populiariausio Vertina lietuviškas prekes „Daumantų“ pomidorų padažo „Litexpo“ konferencijų centre vy„Tradicinis“ receptūros kūrėkusioje konkurso apdovanojimų jas yra UAB „Vesiga“ inovaciceremonijoje paaiškėjo, kad popujų ir kokybės technologas Algis liariausios maisto prekės LietuvoKairys. Pasak jo, kuriant pagarje yra lietuviški maisto produktai, o dus svarbiausia paisyti geriaupirkdami higienos prekes ir alkohosių padažų gaminimo tradicilį gyventojai dažniau renkasi jų, išsaugoti kuo natūralesnį užsienio gamintojų produkpomidorų skonį, kvapą, ciją. Iš viso populiariausių spalvą. Jau dvidešimtprekių krepšelyje yra 43 metį naujus pagardus maisto prekės, net 29 kuriantis technolojų – lietuviškos. Šiegas sako, kad reimet konkurso dalyviai kia mėgti patį iš viso buvo suskirskūrybos ir gatyti į 66 kategorijas, mybos procesą. jų nugalėtojai išrinkti Nes nuo propagal tai, kiek kokių dukto sugalvoprekių buvo parduota jimo, pirmos iš2012 m. mažmeninės virtos partijos iki pelnytos pirkėjų Laimėjimai: „Daumantų“ pomidorų padažas „Tradicinis“ ap- prekybos tinkluose „Madovanojimą pelnė jau ketvirtus metus iš eilės. Nuo pripaži- xima LT“, „Rimi Lietupagarbos – ilgas nimo populiariausia preke iš fabriko iškeliavo 6 462 882 in- va“, „Palink“ ir „Norfos kelias, kuris karPR deliai vartotojų pamėgto padažo. mažmena“. tais užtrunka net

10

kovo 21–27, 2013

ekonomika diena.lt/naujienos/ekonomika

Du­jos at­pigs tik 2014-ai­siais

Rei­kia ­ 1,1 mlrd. li­tų

Ma­Şes­niĹł gam­ti­niĹł du­jĹł kai­ nĹł Lie­tu­vo­je ga­li­ma ti­kė­tis tik 2014 m. pa­bai­go­je, kai Klai­pė­do­ je bus baig­tas sta­ty­ti su­skys­tin­ tų­jĹł gam­ti­niĹł du­jĹł ter­mi­na­las, kaip tei­gia ener­ge­ti­kos mi­nist­ ras Ja­ros­la­vas Ne­ve­ro­vi­Ä?ius. Ta­ Ä?iau jis neat­me­ta, kad ne­di­de­ lio kai­nĹł ma­Şė­ji­mo ga­li­ma ti­kė­ tis ir ĹĄie­met.

Ši­lu­mi­nin­kai sa­ko, kad tik ES pa­ ra­ma ga­li pa­dė­ti at­nau­jin­ti ťa­lies ťi­lu­mos ōkį ir at­pi­gin­ti ťi­lu­mą.

Pa­sak Ši­lu­mos tie­kė­jų aso­cia­ci­ jos va­do­vo Vy­tau­to Sta­siō­no, iť vi­so ťi­lu­mos ōkio per­tvar­kai rei­ kia 1,1 mlrd. li­tų, iť jų – 600 mln. li­tų ga­lė­tų bō­ti ES pa­ra­ma. Šie­ met pla­nuo­ja­ma skir­ti tik 80 mln. li­tų ES pa­ra­mos.

Ĺ˝ingsnis po Ĺžingsnio: prisijungimas prie centrinio vandentiekio Dalia GiriĹŤnaitÄ— NaujÄ… privatĹł namÄ… besiruoĹĄiantiems statyti asmenims tikrai netrĹŤksta ÄŻvairiĹł rĹŤpesÄ?iĹł. Vienas jĹł – kaip prisijungti prie centrinio vandentiekio ir nuotekĹł tinklĹł. Ĺ˝monÄ—s suabejoja, ar prie jĹł bĹŤsimĹł namĹł jau nutiesti reikalingi vamzdynai, daĹžnai painiavos gali sukelti ir neĹžinojimas, kokiĹł dokumentĹł reikia norint dĹžiaugtis namuose iĹĄ Ä?iaupo bÄ—ganÄ?iu lietuviĹĄku giluminiĹł ĹĄaltiniĹł vandeniu.

Apie privaÄ?iĹł namĹł ir daugiabuÄ?iĹł prijungimo prie centrinio vandentiekio ir nuotekĹł tinklĹł tvarkÄ… Vilniaus mieste, Ĺ alÄ?ininkĹł, Ĺ venÄ?ioniĹł bei Vilniaus rajonuose pasakoja didĹžiausios Lietuvoje vandentiekio bendrovÄ—s UAB „Vilniaus vandenys“ plÄ—tros ir pardavimĹł direktoriaus pavaduotojas Linas Didrikas. – Kaip Ĺžinoti, ar prie namo yra nutiesti vandentiekio ir nuotekĹł tinklai? – IĹĄ dalies ES lÄ—ĹĄomis paklotĹł ar klojamĹł tinklĹł schemas galima rasti UAB „Vilniaus vandenys“ interneto puslapyje www.vv.lt, skyrelyje „JĹŤsĹł namams“. Beje, ĹĄiame skyrelyje galima rasti ir ÄŻvairiĹł norint prisijungti reikalingĹł uĹžpildyti dokumentĹł formĹł.

Kiekvienas gyventojas, norintis prisijungti prie vandentiekio ir nuotekĹł tinklĹł, gali iĹĄsiimti prisijungimo sÄ…lygas. Norint jas gauti, reikia pateikti praĹĄymÄ… UAB „Vilniaus vandenys“ KlientĹł aptarnavimo centrui (DominikonĹł g. 11, Vilnius, 104 kab.) arba jÄŻ ir prie jo pridedamus dokumentus nuskenavus atsiĹłsti e. paĹĄtu info@vv.lt.

Gyventojams bus iĹĄduotos prisijungimo sÄ…lygos su detalia informacija, kokiu atstumu nuo sklypo yra vandentiekio ir nuotekĹł tinklai. Prisijungimo sÄ…lygos iĹĄduodamos nemokamai. – KÄ… reikia padaryti privaÄ?iĹł namĹł savininkams ir daugiabuÄ?iĹł namĹł gyventojams, norintiems prisijungti prie centrinio vandentiekio ir nuotekĹł tinklĹł? – NorinÄ?iĹł prisijungti prie vandentiekio ir nuotekĹł tinklĹł individualiĹł namĹł savininkĹł laukia keli Ĺžingsniai. Pirmiausia reikia kreiptis ÄŻ UAB „Vilniaus vandenys“ KlientĹł aptarnavimo centrÄ… Vilniuje, e. paĹĄto adresu info@vv.lt arba telefonu (8 5) 266 4376 ir pateikti praĹĄymÄ… gauti prisijungimo sÄ…lygas.

– Ar reikia kÄ… nors daryti pasikeitus buto ar gyvenamojo namo savininkui, jei pastatas prie centrinio vandentiekio jau buvo prijungtas? – Tais atvejais, kai pastatas anksÄ?iau buvo prijungtas prie miesto vandentiekio ir nuotekĹł tinklĹł, su naujuoju bĹŤsto (buto, individualaus namo ar jo dalies) savininku (nuomininku) geriamojo vandens tiekimo ir nuotekĹł tvarkymo sutartis sudaroma, kai buvÄ™s savininkas (nuomininkas) atsiskaito uĹž suteiktas paslaugas ir buvÄ™s bei naujasis savininkas raĹĄtu suderina, iki kokiĹł vandens skaitiklio rodmenĹł atsiskaito buvÄ™s savininkas. – Kuo skiriasi prisijungimas prie naujai tiesiamĹł tinklĹł ir jau esamĹł? – Miesto teritorijose, kur tinklai tiesiami ar jau nutiesti iĹĄ dalies ďŹ nansuojant ES lÄ—ĹĄomis, gyventojams galioja lengvatinÄ— pasijungimo tvarka. Kitais atvejais ji negalioja. – Kokiais atvejais gyvenamieji namai gali bĹŤti neprijungti prie centrinio Vilniaus vandentiekio ir nuotekĹł tinklĹł? – Prie centralizuotĹł vandentiekio ir nuotekĹł tinklĹł galima neprisijungti, jei gyvenamasis namas turi teisÄ—tai ÄŻrengtÄ… gręŞinÄŻ ar ĹĄulinÄŻ, iĹĄ kurio naudojamas vanduo savo reikmÄ—ms, o nuotekoms yra ÄŻrengta nuotekĹł tvarkymo sistema. – Ar galima prisijungti tik prie nuotekĹł tinklĹł, o vandeniu ir toliau naudotis iĹĄ privataus gręŞinio? – Galima. Tokiu atveju ant individualaus vandens gręŞinio ÄŻvado ÄŻ ď Ž Paprasta: ]_VcNĂ˜Vb` [NZb` ]_VR PR[a_V[V\ cN[QR[aVRXV\ V_ [b\aRXĂş aV[XYĂş namÄ… statomas vandens skaitiklis ]_VWb[TaV [R`bQĂ›aV[TN

B./  CVY[VNb` cN[QR[f`• N_PUfc\ [b\a_ ir pagal jo rodmenis gyventojas moka tik uĹž nuotekĹł tvarkymÄ… – 2,34 Gavus prisijungimo sÄ…lygas, rei- DÄ—l to reikÄ—tĹł kreiptis jau anksÄ?iau lito uĹž 1 kubinÄŻ metrÄ…. kia kreiptis ÄŻ atestuotÄ… projektavimo minÄ—tais kontaktais. UĹžbaigus darÄŻmonÄ™, kuri parengtĹł projektÄ… pa- bus, kvieÄ?iamas bendrovÄ—s atstovas – Ar vandentiekio ir nuotekĹł gal prisijungimo sÄ…lygas. ParengtÄ… (tel. (8 5) 266 4373, mob. tel. 8 687 tinklai tiesiami vienu metu? projektÄ… suderinus Vilniaus miesto 74 937), kuris patikrins, ar pasta- – Paprastai vandentiekio ir nuosavivaldybÄ—s administracijos Mies- tas prijungtas prie miesto tinklĹł tekĹł tinklai klojami vienu metu. to plÄ—tros departamente (Kons- pagal prisijungimo sÄ…lygas ir pro- TaÄ?iau yra atvejĹł, kai klojami tik titucijos pr. 3, Vilnius, 1 a., 23-ia jektÄ…. Jei viskas atlikta teisingai, vandentiekio arba nuotekĹł tinklai. vieta. ÄŒia bĹŤtina iĹĄankstinÄ— regis- UAB „Vilniaus vandenys“ iĹĄduoda Gali bĹŤti, kad teritorijoje vanduo tracija svetainÄ—je www.vilnius.lt), paĹžymÄ…. Tada lieka pasiraĹĄyti ge- tiekiamas iĹĄ esamo privataus grÄ™gaunamas statybos leidimas. Tada riamojo vandens tiekimo ir nuote- Ĺžinio ir vandentiekio tinklĹł kloti jau galima kreiptis ÄŻ statybĹł ÄŻmo- kĹł tvarkymo sutartÄŻ. nÄ—ra bĹŤtinybÄ—s, tokiu atveju klonÄ™, kuri pagal prisijungimo sÄ…lygas Na, o naujo daugiabuÄ?io na- jami tik nuotekĹł tinklai. DÄ—l skirir projektÄ… ÄŻrengs vandens ÄŻvadÄ… ir mo prijungimu prie vandentiekio tingĹł prisijungimo taĹĄkĹł vienos nuotekĹł iĹĄvadÄ…. ir nuotekĹł tinklĹł rĹŤpinasi projekto iĹĄ komunikacijĹł klojimas gali bĹŤVÄ—liau reikia pateikti praĹĄymÄ… dÄ—l vystytojas, vadovaudamasis van- ti ekonomiĹĄkai nenaudingas – tajĹł prijungimo prie miesto tinklĹł ir dentvarkos ĹŤkio naudojimo tai- da klojamas tik vienas inĹžinerinis geriamojo vandens tiekimo bei nuo- syklÄ—mis ir atitinkamais statybos tinklas.

UĹžs. 1088649 tekĹł tvarkymo sutarties sudarymo. techniniais reglamentais.

Auksi Principingi telekomunikacijĹł bendroviĹł klientai, tvirtinantys, kad nesiruoĹĄia taikstytis su bendroviĹł nesÄ…Ĺžiningumu, priversti kaip reikiant paprakaituoti bandydami ÄŻrodyti savo tiesÄ….

Deja, net ir teismams kartais pakanka įmonių patvirtinimo, kad sąskaitos – visiťkai pagrįstos.

Andrejus Žukovskis a.zukovski@diena.lt

GrÄŻĹžus laukÄ— staigmena

Skola – ne Ĺžaizda, neuĹžgis, kaip byloja liaudies iĹĄmintis. Su tokia situacija susidĹŤrÄ™s vilnietis Nerijus Urbonas jau septinti metai neatsikrato kadaise bendrovÄ—s „Omnitel“ jam uĹž mobiliojo interneto paslaugas pripaiĹĄytĹł skolĹł ĹĄleifo.

VyriĹĄkio nelaimÄ—s prasidÄ—jo dar 2006 m., kai jis prieĹĄ vykdamas ÄŻ komandiruotÄ™ Vengrijoje iĹĄ telekomunikacijĹł bendrovÄ—s „Omnitel“, kurios paslaugomis naudojosi, uĹžsisakÄ— mobiliojo interneto paslaugÄ… „Omni connect“. „PrieĹĄ vaĹžiuodamas ÄŻ VengrijÄ… uĹžsisakiau tarptinklinio ryĹĄio paslaugÄ…. Pagal tuo metu galiojusiÄ… tvarkÄ… taip pat palikau 500 litĹł uĹžstatą“, – dÄ—stÄ— N.Urbonas.

SugrįŞęs iĹĄ kelionÄ—s vyriĹĄkis nuÄ—jo ÄŻ „Omnitel“ salonÄ… atsiimti uĹžstato, taÄ?iau ne tik neatgavo pinigĹł, bet dargi buvo apĹĄauktas skolininku. „Mane priÄ—mÄ™s konsultantas praneĹĄÄ—, kad mobiliojo interneto paslaugos tiekimas man uĹžblokuotas, o aĹĄ esÄ… skolingas „Omnitel“ daugiau kaip tĹŤkstantÄŻ litĹłâ€œ, – prisiminÄ— paĹĄnekovas.

Nepasitiki savo ÄŻranga

IĹĄ pradĹžiĹł kliento ir paslaugÄ… teikianÄ?ios bendrovÄ—s atstovo dialogas vyko konstruktyviai: konsultantas atspausdino detaliÄ… iĹĄklotinÄ™, N.Urbonas kompiuteryje palygino iĹĄklotinÄ—je esanÄ?ius duomenis su „Omnitel“ kartu su „Omni connect“ ÄŻranga jam pateiktos programos „Globe Trotter Mobility Manager“ prisijungimĹł Ĺžurnale esanÄ?iais duomenimis. „Jau iĹĄ pirmo Ĺžvilgsnio buvo aiĹĄku, kad duomenys nesutampa. IĹĄ karto akÄŻ patraukÄ— iĹĄklotinÄ—je esantis ÄŻraĹĄas, esÄ… 2006 m. spalio 17 d. 21.57 val. persiĹłsta 42,77 MB duomenĹł, kurie ÄŻkainoti 838,62 lito. Ĺ io tariamo prisijungimo nebuvo programos „Globe Trotter Mobility Manager“ prisijungimĹł Ĺžurnale. KomandiruotÄ—je dalyvavau tarptautinÄ—je konferencijoje, kuri vyko 2006 m. spalio 16 ir 17 d. nuo 9 iki 17 val. Spalio

11

kovo 21–27, 2013

ekonomika

iniai „Omnitel“ megabaitai

7

metus

tęsiasi vilniečio ir „Omnitel“ ginčas.

Kryžkeliai: nepavykus taikiai išspręsti ginčo, N.Urbonas (nuotr.) pasiryžo minti valstybės institucijų ir teismų slenksčius, tačiau vienas po kito visų instancijų teismai priėmė vilnie-

čiui nepalankų sprendimą.

17 d. po konferencijos dar pasivaikščiojau po Budapeštą, pavakarieniavau viešbutyje ir nuėjau miegoti. Tą vakarą net nebuvau įsijungęs kompiuterio, ką ir kalbėti apie internetą“, – dėstė pašnekovas.

N.Urbono argumentų įmonės vadybininkas nelaikė įtikinamais, nes neva programos „Globe Trotter Mobility Manager“ prisijungimų žurnale esantys duomenys galėjo būti koreguojami. „Tačiau tai tik jokiais įrodymais nepagrįsta „Omnitel“ prielaida. Be to, jeigu jie tvirtina, kad jų įdiegta programa neatspindi realių duomenų, kaip galiu išvis pasitikėti jų pateiktomis sąskaitomis. Juolab kad man net nežinoma, kokia įranga ir kaip atliekami skaičiavimai“, – dėstė pašnekovas.

Įstatymai nustato, kad vartotojas moka už tą prekę ar paslaugą, kurią gauna.

Įtarimų sukėlė vengrai

Abejonių N.Urbonui sukėlė ir įmonės pateikti „įrodymai“ dėl neva persiųstų duomenų kiekio. Informacija apie suteiktą paslaugą iš Vengrijos operatoriaus buvo atsiųsta elektroniniu paštu, o esama medžiaga nebuvo patvirtinta elektroniniu parašu, vadinasi, ji galėjo būti lengvai padirbta. „Jei jau aš, jų teigimu, galėjau pakoreguoti pačios „Omnitel“ pateiktoje programoje esančius duomenis, tai patys „Omnitel“ atstovai tuo labiau galėjo pakoreguoti elektroniniu paštu siunčiamuose laiškuose ir pridedamuose failuose esančius duomenis. O iš jų esu gavęs atsakymų, kad Vengrijos operatorius duomenis siuntė būtent elektroniniu

Margaritos Vorobjovaitės, „Shutterstock“ nuotr.

paštu. Civiliniai įstatymai nustato, kad vartotojas moka už tą prekę, kurią gauna, už tą paslaugos kiekį, kurį sunaudoja. Niekas neturi mokėti už tą paslaugą, kurios negauna. Už tinkamą savo parduodamos paslaugos išmatavimą ir saugumą atsako tiekėjas. Tačiau ar taip buvo daroma, man niekas neįrodė“, – dėstė dienraščio pašnekovas.

Teismas nebuvo palankus

Nepavykus taikiai išspręsti ginčo, N.Urbonas, manydamas, kad mokesčiai jam buvo skaičiuojami nepagrįstai, pasiryžo minti valstybės institucijų ir teismų slenksčius.

Tačiau vienas po kito visų instancijų teismai, manydami, kad „Omnitel“ pateiktos išklotinės yra skolos pagrįstumo įrodymas, priėmė N.Urbonui nepalankų sprendimą. „Aš iš dalies suprantu teismus.

Nes priėmus palankų man sprendimą, tai galėjo tapti precedentu tūkstančiams panašių atvejų ir netgi grėsme telekomunikacijų paslaugų veiklai. Tačiau ar tai mano problema? Faktas, kad mobiliojo ryšio paslaugų apskaita man kaip klientui neaiški. Įranga, kuria atliekama apskaita, nėra metrologiškai patikrinta, o tai reiškia, kad aš ja pasitikėti negaliu“, – dėstė savo pozicija telekomunikacijų bendrovės klientas.

jie man nepateikia jų reikalavimus patvirtinančių dokumentų, o vien žodžiais šiais laikais tikėti negalima“, – pabrėžė pašnekovas.

Gali tik atidėti mokėjimą

Bendrovės „Omnitel“ ryšiams su visuomene atstovė Daiva Selickaitė, savaitraščiui komentuodama įmonės politiką skolininkų atžvilgiu, apgailestavo negalinti pateikti konkrečių skaičių. Taip pat be atsakymo liko žurnalistų klausimas, ar per pastaruosius kelerius metus yra buvę atvejų, kai bendrovė per klaidą buvo priskaičiavusi klientui didesnius mokesčius, nei turėjo priskaičiuoti iš tikrųjų. „Informacija apie skolas yra įmonės vidinė informacija, todėl negalėsiu pateikti jokių skaičių ar apibendrintų tendencijų. Noriu tik pabrėžti, kad „Omnitel“ stengiasi ieškoti kompromisų su vėluojančiais atsiskaityti klientais.

Mes sudarome galimybę klientams skolą sumokėti dalimis, pagal suderintą grafiką. Be to, prieš kele-

Komentaras

Perdavė skolų išieškotojams

Po 2006–2008 m. vykusio bylinėjimosi bemaž penkerius metus N.Urbono „skola“ telekomunikacijų bendrovei kažkodėl buvo nustojusi rūpėti. Tačiau šiemet į buvusį įmonės klientą kreipėsi skolų išieškojimo bendrovė „Gelvora“.

Tiesa, N.Urbonas tvirtino kol kas negalintis suprasti, ko ši įmonė iš jo nori ir kam tiksliai atstovauja. „Kol kas man dar visiškai neaišku, kas tai per bendrovė, kam ji tiksliai atstovauja, ko iš manęs nori. Nes kad ir kiek prašyčiau,

Mo­ni­ka Bu­kels­ky­tė

Aso­ci­juo­ta tei­si­n in­kė, NOR­DIA BAUB­LYS & Part­ners

S

traips­ny­je ap­ra­šo­mas gin­čas pri­skir­t i­nas prie gin­čų tarp elekt­ro­n i­n ių ry­šių pa­slau­g ų tei­kė­jo ir ga­lu­t i­nio pa­slau­g ų ga­vė­jo. At­siž­vel­giant į tai, jog elekt­ro­ni­ nių ry­šių pa­slau­gų var­to­ji­mas yra itin pla­čiai pa­pli­tęs, na­tū­ra­lu, kad pra­kti­ko­ je ky­la ne­ma­žai vie­no­kio ar ki­to­kio po­ bū­džio gin­čų (dėl pa­slau­gų ko­ky­bės,

Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) atstovė ryšiams su visuomene Rasa Karalienė teigė, kad pernai vartotojų skundų dėl telekomunikacijų bendrovių veiklos netrūko. „2012 m. dominavo vartotojų skundai dėl pateiktų sąskaitų už laidinio radijo paslaugas, dėl kurių teikimo paslaugų gavėjai nėra sudarę sutarčių ir šiomis paslaugomis nesinaudoja. Vartotojai taip pat

skundėsi dėl mobiliojo ryšio interneto kokybės, dėl sutarčių sąlygų, pateiktų sąskaitų, apskaitos, kredito limito“, – teigė pašnekovė.

Pasak R.Karalienės, RRT sulaukia nemažai paklausimų iš vartotojų, kaip elgtis tais atvejais, kai vartotojui nusprendus nutraukti terminuotą elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutartį reikalaujama sumokėti netesybas. Taip pat RRT neretai sulaukia vartotojų klausimų, ar elektroninių ryšių paslaugų teikėjai pagrįstai reikalauja mokėti skolos administravimo, įjungimo po skolos ir panašius mokesčius. „Didžiąją dalį skundų pavyksta išspręsti su paslaugų teikėjo geranoriškų sprendimų pagalba, tenkinant vartotojo teisėtus reikalavimus. Jei nepavyksta taikiai susitarti, tuomet ginčas nagrinėjamas pagal Ginčų tarp galutinių paslaugų gavėjų ir elektroninių ryšių paslaugų teikėjų bei ginčų tarp naudotojų ir pašto paslaugos teikėjų nagrinėjimo taisykles“, – teigė R.Karalienė.

są­skai­tų dy­džio ir t. t.) tarp šių su­bjek­ tų. Vis dėl­to di­džio­ji da­lis jų ne­pa­sie­kia teis­mų. Taip yra dėl dvie­jų prie­žas­čių.

Pir­ma, var­to­to­jas tu­ri rea­lią ga­li­my­bę iš­spręs­ti gin­čą ne­teis­mi­niu bū­du. Tai ga­li bū­ti da­ro­ma ieš­kant komp­ro­mi­so su pa­slau­gų tei­kė­ju ir su juo su­si­ta­riant tai­kiai. Ar­ba krei­pian­tis į Ry­šių re­gu­lia­ vi­mo tar­ny­bą, kad ši išanks­ti­ne, ne teis­ mo tvar­ka, iš­spręs­tų jo gin­čą su elekt­ ro­ni­nių ry­šių pa­slau­gų tei­kė­ju. Ant­ra, by­li­nė­ji­mo­si teis­me iš­lai­dos daž­nai ne­ pro­por­cin­gos gin­čo su­mai. Ma­ži­nant iš­lai­das ir nein­ves­tuo­jant į pro­fe­sio­ na­lią tei­si­nę pa­gal­bą ne­re­tai nu­ken­čia ieš­ki­nio ko­ky­bė, o tai le­mia ma­žes­nes ga­li­my­bes lai­mė­ti pro­ce­są.

Vie­nas šios pro­ble­mos spren­di­mo bū­ dų ga­lė­tų bū­ti JAV pla­čiai pa­pli­tę gru­ pės ieš­k i­n iai, ku­r ie leis­t ų su­tau­py­t i tei­si­nių iš­lai­dų. As­me­nis, tei­k ian­čius

gru­pės ieš­k i­n į, tu­rė­t ų sie­t i rei­ka­la­v i­ mai, ky­lan­tys iš ta­pa­čių fak­ti­nių ap­lin­ ky­bių ir tu­rin­tys tą pa­tį tei­si­nį pa­grin­ dą. Šiuo me­tu dėl tei­si­nio re­gu­lia­vi­mo trū­ku­mų Lie­tu­vo­je ši prie­mo­nė nė­ra pla­čiai nau­do­ja­ma, nes to­k ius ieš­k i­ nius ga­l i teik­t i tik tam tik­ri su­bjek­tai vie­ša­jam in­te­re­sui gin­t i. Ta­čiau kaip al­ter­na­ty­va gru­pės ieš­k i­n iui ga­l i bū­ ti pro­ce­si­n is bend­r i­n in­ka­v i­mas, kai vie­na­me ieš­k i­ny­je pa­reiš­k ia­m i tos pa­čios rū­šies rei­ka­la­vi­mai, pa­grįs­ti ta pa­čia tei­si­ne ir fak­ti­ne me­džia­ga. To­ kią al­ter­na­ty­vą iliust­ruo­jan­tis pa­vyz­ dys ga­lė­tų bū­ti „NOR­DIA BAUB­LYS & Part­ners“ pro­ce­si­n io bend­r i­n in­ka­v i­ mo pa­grin­du ren­gia­mas ieš­ki­nys dėl in­ves­tuo­to­jų į sau­lės elekt­r i­nes, nu­ ken­tė­ju­sių dėl At­si­nau­ji­nan­čių iš­tek­ lių ener­ge­t i­kos įsta­t y­mo pa­kei­t i­mų, at­sto­va­vi­mo.

tą metų įvedėme papildomus priminimus apie artėjantį mokėjimo už paslaugas terminą, nukėlėme paslaugų teikimo apribojimo laiką. Mes tikimės, kad klientai mūsų pasitikėjimu nepiktnaudžiaus ir taip pat stengsis laiku sumokėti už paslaugas, kuriomis pasinaudojo.

Nepavykus rasti sutarimo, klientui nemokant, skolų už paslaugas administravimą mes perduodame išieškojimo agentūroms, su kuriomis bendradarbiaujame (Skolų valdymo centrui , „Sergel“ arba „Gelvorai“)“, – teigė D.Selickaitė.

Užsiima taikdarių misija

12

kovo 21–27, 2013

pasaulis

De­šimt­me­tis ka­ro: Ira­kas te­be­gy­ve­na baimė­je Nuo ka­ro Ira­ke pra­džios pra­ėjo de­šimt metų. Ka­ro, ku­ris pa­rei­ka­la­vo tūkstan­čių ira­kie­čių gy­vybės. Ar po de­šimt­me­čio chao­so Ira­ko žmonės ras jėgų at­si­sto­ti ant kojų?

Fron­te nie­ko nau­jo

Ko­vo 20 d. su­ka­ko ly­giai de­šimt metų nuo tos die­nos, kai ame­ri­kie­ čių ir jų sąjun­gi­ninkų pa­jėgos pra­ dėjo ka­rinę kam­pa­niją „Tvir­ta tai­ ka“ (angl. – „En­du­ring Free­dom“).

Kam­pa­ni­jos tiks­las – nu­vers­ ti tuo­metį Iraką val­dantį Sad­da­mo Hus­sei­no re­žimą, su­ras­ti ma­si­nio nai­ki­ni­mo gink­lus ir juos lik­vi­duo­ti.

Ta­da nie­kas apie de­šimt­me­čio ope­ra­ciją ne­kalbė­jo, o ir ne­gal­vo­jo.

Prie­šin­gai, jau po dviejų mėne­sių tuo­me­tis JAV va­do­vas Geor­ge’as W.Bus­has lėktuv­ne­šio „Ab­ra­ham Lin­coln“ de­ny­je pa­skelbė: „Mi­si­ ja baig­ta“ (angl. – „Mis­sion Ac­ comp­lis­hed“).

Mi­si­ja Ira­ke, re­gis, ne­baig­ta iki šiol. Tie­sa, da­bar ša­lies pro­ble­mos – pa­čių ira­kie­čių rei­ka­las. JAV ka­ riuo­menė iš Ira­ko pa­si­traukė, ta­ čiau sun­ku­mai nie­kur ne­din­go.

Užuot rašę apie ka­ro me­ti­nes, Ira­ko žur­na­lis­tai šią sa­vaitę skubė­ jo į te­ro­ro iš­puo­lių vie­tas. Ko­vo 19 d. spro­gi­mai griaudė­jo Bag­da­do šii­ tų ra­jo­ne, prie­š tai – pie­ti­nia­me šii­ tų gy­ve­na­me Bas­ros mies­te, o dar anks­čiau Bag­da­do ža­lio­jo­je zo­no­je.

Ira­ke kas­met žūsta maž­daug nuo 4 iki 5 tūkst. ci­vi­lių gy­ven­tojų – be­veik tiek, kiek šio­je ša­ly­je žu­ vo tarp­tau­tinės koa­li­ci­jos ka­rių per vi­sus de­šimt metų.

Kru­vi­ni iš­puo­liai jau ta­po kas­ die­ny­be. Galbūt te­ro­ro aktų da­bar ma­žiau nei prie­š ke­le­rius me­tus, ta­čiau ra­my­be to tik­rai ne­pa­va­ din­si.

Nėra ko švęsti?

Ha­si­mas al Shi­ma­ris, Bag­da­do gy­ ven­to­jas, aky­lai sekė gaid­žių peš­ ty­nes vie­na­me Bag­da­do paukš­ čių turgų. „The New York Ti­mes“ žur­na­listų pa­klaus­tas, ar ži­no, kad

artė­ja ka­ro me­tinės, vy­ras at­sakė: „Ma­to­te šiuos žmo­nes. Jie čia, nes no­ri par­duo­ti paukš­čius, kad galė­ tų su­krapš­ty­ti pi­nigų ir iš­gy­ven­ti. Žmonėms nerū­pi jo­kios me­tinės.

Jie nu­si­vylę, jie no­ri ma­ty­ti tik­rus po­ky­čius.“ Vy­ras pri­dūrė: „Jei pa­dėtis bū­ tų ge­resnė, nei šiuo me­tu yra, mes galbūt tik­rai pri­si­min­tu­me die­ ną, kai at­ėjo ame­ri­kie­čiai, iš­lais­vi­ no Iraką ir su­teikė mums ga­li­mybę kur­ti ge­resnę ateitį. Ta­čiau ame­ri­ kie­čiai mums šios ga­li­mybės ne­su­ teikė. At­ro­do, jie pa­darė viską, kas įma­no­ma, kad Ira­kas žlugtų.“ Ar­ba­tos par­davė­jas Ab­dul­lah Fa­ di­las į tą pa­tį klau­simą at­sakė iro­ niš­kai: „Aš net ne­pa­me­nu kiek man metų. Kas­dien at­si­ke­liu ka­muo­ ja­mas gau­sybės pro­blemų. Kodėl turė­čiau pri­si­min­ti me­ti­nes?“ Ta­čiau Ira­ko nau­jienų agentū­ros va­do­vas Na­see­ras Awa­mas ap­gai­ les­ta­vo, kad ko­le­gos ne­no­ri in­for­ muo­ti žmo­nių apie svar­bią datą. „Nė vie­nas ne­rodė su­si­domė­ji­ mo šia te­ma. Ma­nau, ži­niask­lai­da turėtų in­for­muo­ti vi­suo­menę apie karą. Aki­vaiz­du, kad ira­kie­čiai ne­ ži­no, ko­kių pa­da­ri­nių ka­ras turė­ jo Ira­kui ir vi­sam re­gio­nui“, – ko­ men­ta­vo N.Awa­mas.

Po­li­ti­kos mokslų pro­fe­so­rius iš Bag­da­do uni­ver­si­te­to Ahs­sa­nas al Shmma­ry pri­dūrė, kad Ira­ko iš­ lais­vi­ni­mas ne­pa­tei­si­no žmo­nių lūkes­čių, todėl vi­suo­me­nei nėra ko minė­ti. „Žmonės sva­jo­jo apie Iraką ira­kie­čiams. Ta­čiau šis sap­nas vir­ to koš­ma­ru, – sakė moks­li­nin­kas.

– Štai kodėl žmonės apie šias me­ ti­nes ne­kal­ba.“ Tie­sa, šii­tas A.al Shmma­ry ne­ slėpė, kad jam pa­čiam gy­ve­ni­mas po in­va­zi­jos pa­gerė­jo. „Iki 2003 m. gy­ve­nau kaip ver­gas, nie­kas apie

ma­ne nie­ko ne­ži­no­jo. Da­bar jau­ čiu, kad gy­ve­nu. Ta­pau ger­bia­mu ir ži­no­mu po­li­ti­kos eks­per­tu“, – džiaugė­si moks­li­nin­kas.

O su­ni­tas A.Fa­di­las pa­brėžė, kad su­nitų bend­ruo­menė jau­čia­si ig­no­ ruo­ja­ma: „Su­nitų nėra sau­gu­mo pa­jėgo­se, su­nitų nėra vy­riau­sybė­ je. Mes jau­čiamės ne­rei­ka­lin­gi.“ Bep­ras­mis ka­ras?

Ka­ras nu­si­nešė 116 tūkst. ci­vi­lių ir per 4,8 tūkst. koa­li­ci­nių pa­jėgų ka­rių gy­vybę. Dar 31 tūkst. ame­ri­ kie­čių ka­rių bu­vo su­žeis­ti ar ki­taip trau­muo­ti. Jung­tinėms Vals­ti­joms ka­ras kai­na­vo 810 mlrd. do­le­rių.

Bri­tai ne­te­ko 179 ka­rių.

Britė Ca­rol Jo­nes Ira­ko ka­re pra­ ra­do sūnų Johną. Vy­ras žu­vo pie­ti­ nia­me Ira­ko Bas­ros mies­te 2005 m. „Joh­nas yra did­vy­ris, ta­čiau jis bu­vo ma­no sūnus. Ne­norė­jau, kad jis žū­ tų toks jau­nas“, – ap­gai­les­ta­vo mo­ te­ris. Pak­laus­ta, ką ži­no apie Iraką, ji pra­si­tarė: „Nie­ko ne­ži­nau apie Iraką. Ne­ži­nau, ar ten jau yra tai­ka.

Per te­le­vi­ziją ma­tau vi­sus tuos žu­ dy­mus, tai skau­di­na. Kar­tais at­ro­ do, kad Joh­nas žu­vo vel­tui.“ Ca­rol sūnų į Iraką pa­siuntęs bu­ vęs britų prem­je­ras To­ny Blai­ras, duo­da­mas in­ter­viu BBC, pa­brėžė, kad šian­die­nos si­tua­ci­ja Ira­ke nė­ ra to­kia, ko­kios jis tikė­jo­si.

Ta­čiau čia pat jis pri­dūrė, kad val­dant S.Hus­sei­nui si­tua­ci­ja bu­ vo dar blo­gesnė.

Ar ka­ras galė­jo išspręs­ti pro­ble­ mas? Var­gu. Dau­gelį pro­blemų ka­ ras tik paašt­ri­no – pa­vyzd­žiui, et­ no­kon­fe­si­nius konf­lik­tus. Galbūt Ira­ke ir dygs­ta de­mok­ra­ti­jos dai­gas, ta­čiau vi­suo­menės vie­nybės ne­bu­ vo ir bent jau ar­ti­mo­je per­spek­ty­ vo­je, re­gis, ne­bus.

Pa­rengė Va­len­ti­nas Ber­žiū­nas

pasaulis per savaitę

Au­kos: Ira­ko ka­ras nu­si­nešė tūkstan­čių ira­kie­čių ir am

2013 03 14 2013 03 20

Penk­ta­die­nis

Šeš­ta­die­nis

JAV pre­zi­den­to Ba­rac­ ko Oba­mos ad­mi­nist­ ra­ci­ja pra­nešė, kad at­ si­sa­ko svar­bios sa­vo Eu­ro­pos prie­šra­ke­ti­ nio gy­ny­bos pla­no da­lies – ra­ketų gau­ dyk­lių, ku­rioms ka­te­go­riš­kai prie­šta­ra­ vo Ru­si­ja.

Spren­di­mas at­si­sa­ky­ti gau­dyk­lių, ku­ rios turė­jo būti dis­lo­kuo­tos Len­ki­jo­je ir galbūt Ru­mu­ni­jo­je iki ki­to de­šimt­me­čio pra­džios, kaip nu­ro­do­ma, bu­vo priim­tas dėl plėto­ji­mo pro­blemų ir lėšų sto­kos.

Ru­si­jos pa­reigū­nai ne­slėpė sa­vo nuo­ gąsta­vimų, kad gau­dyklės dis­lo­kuo­ja­mos kaip at­sva­ra jų ra­ke­toms ir sakė, kad jei­gu Va­šing­to­nas neat­siž­velgs į Mask­vos su­si­ rūpi­nimą, ne­bus ga­li­ma tęsti de­rybų dėl to­ lesnės bran­duo­linės gink­luotės ma­ži­ni­mo.

JAV prie­šra­ke­tinės gy­ny­bos planų pa­si­ kei­ti­mas (jau ant­ras svar­bus po­ky­tis šio­

Tūkstan­čiai kip­rie­čių iš­si­ri­kia­vo prie ban­ko­ matų, kai eu­ro zo­nos ly­de­riai mai­nais į fi­nan­ sinę pa­galbą pa­rei­ka­la­ vo, kad bankų indė­li­nin­kai paau­kotų da­ lį sa­vo pi­nigų.

Eu­ro zo­nos ly­de­riai šeš­ta­dienį su­si­tarė skir­ti Kip­rui 10 mlrd. eurų (34,5 mlrd. litų) fi­nan­si­nio gelbė­ji­mo pa­ketą. Bet jo sąly­gos ra­di­ka­liai ski­ria­si nuo visų anks­tes­nių: eu­ ro zo­nos mi­nist­ rai pri­vertė Kip­ro bankų indė­li­nin­ kus, ku­rių be­veik pusę, ma­no­ma, su­da­ro to­je ša­ly­ je ne­gy­ve­nan­tys Ru­si­jos pi­lie­čiai, su­mokė­ti iki 10 pro­c. sa­vo indė­

je pro­gra­mo­je nuo to lai­ko, kai B.Oba­ma ta­po JAV ly­de­riu) ga­li su­kel­ti ne­rimą kai ku­riems JAV sąjun­gi­ninkėms, tarp jų – Len­ki­jai ir Ru­mu­ni­jai, ku­rios prie­šra­ke­tinį skydą lai­ko JAV įsi­pa­rei­go­ji­mu re­gio­nui ir at­sva­ra Ru­si­jai.

Žmonėms nerū­pi jo­kios me­tinės.

Jie nu­si­ vylę, jie no­ri ma­ ty­ti tik­rus po­ky­čius.

Pir­ma­die­nis lių, sie­kiant su­rink­ti be­veik 6 mlrd. eurų (apie 20 mlrd. litų).

Kip­ras ta­po penktą­ja ša­li­mi po Grai­ki­ jos, Ai­ri­jos, Por­tu­ga­li­jos ir Is­pa­ni­jos, ku­ ri kreipė­si fi­nan­sinės pa­gal­bos po šį re­ gioną iš­ti­ku­sios skolų krizės.

Be šio pa­ke­to Kip­ras taptų ne­mo­kus, dėl to smuktų in­ves­tuo­tojų pa­si­tikė­ji­mas eu­ro zo­na, ku­ris bu­vo su­tvir­tin­tas per­nai iš­sa­ky­tu Eu­ro­pos cent­ri­nio ban­ko pa­ža­ du pa­da­ry­ti viską, ko reikės, kad Eu­ro­pos bend­ro­sios va­liu­tos blo­ kas su­stiprėtų. Ta­čiau Kip­ro par­la­men­tas ko­vo 19 d. ne­pri­tarė, kad indė­ liai būtų ap­mo­kes­tin­ti, o ša­lies vy­riau­sybė ir cent­ ri­nis ban­kas ėmė reng­ti al­ter­na­tyvų pa­si­ūlymą, kaip ras­ti mi­li­jar­dus eu­ rų ir iš­veng­ti bank­ro­to.

In­di­jo­je še­ši vy­rai sto­jo prie­š teismą dėl švei­ carų tu­ristės, kar­tu su su­tuok­ti­niu dvi­ra­čiais ke­lia­vu­sios per ša­lies cent­ri­nia­me re­gio­ne esan­čią vals­tiją, gru­ pi­nio iš­ža­gi­ni­mo ir api­plėši­mo.

Gru­pi­niu iš­ža­gi­ni­mu bus ap­kal­tin­ti ke­ tu­ri iš še­šių areš­tuotų vyrų, ta­čiau vi­ siems še­šiems gre­sia kal­ti­ni­mai api­plėši­ mu, nes jie iš tu­ristės ir jos vy­ro pa­vogė ne­šio­jamąjį kom­piu­terį, mo­bilųjį te­le­foną ir 10 tūkst. ru­pijų (185 do­le­rių). Tu­ristų po­ra bu­vo už­pul­ta, kai penk­ta­die­nio va­ karą pa­si­statė pa­la­pinę ato­kia­me miš­kin­ ga­me Mad­ja Pra­de­šo vals­ti­jos ra­jo­ne.

Sek­ma­dienį va­ka­re po­li­ci­ja pa­rodė įta­ ria­muo­sius vie­no­je po­li­ci­jos nuo­va­do­je Da­ti­jos ra­jo­ne.

Tie vy­rai, kaip pra­ne­ša­ma, 20–25 me­ tų ūki­nin­kai, mūvėjo džin­sus ir vilkė­jo

13

kovo 21–27, 2013

pasaulis diena.lt/naujienos/uzsienis

Svar­biau­si Ira­ko ka­ro įvy­kiai 2003 m. ko­vo 20 d. JAV pre­zi­den­

tas G.W.Bus­has pa­skelbė ka­ro kam­pa­ ni­jos Ira­ke pra­džią.

Lau­kia ne­leng­vas ke­lias į taiką Ne­se­niai aukš­ti vald­žios pa­reigū­ nai su­ni­tai bu­vo ap­kal­tin­ti te­ro­riz­ mu, jiems bu­vo liep­ta pa­si­trauk­ti iš vy­riau­sybės. Pra­sidė­jo teis­mai, da­ lis su­nitų pa­bėgo per Kur­dis­taną į Tur­kiją. Aki­vaiz­du, kad vals­tybė nėra funk­cio­na­li. Be to, reikėtų pa­ sa­ky­ti, kad nuo­lat gir­di­me pra­ne­ šimų apie įvai­rius iš­puo­lius prie­š šii­tus tiek sos­tinė­je, tiek pie­tinė­je ša­lies da­ly­je, tiek Kur­dis­ta­ne.

Tai­gi, ver­ti­nant visą de­šim­ties metų lai­ko­tarpį sun­ku būtų sa­ky­ ti, kad si­tua­ci­ja Ira­ke sta­bi­li­za­vo­ si. Ga­li­ma pa­minė­ti la­bai ne­daug as­pektų, dėl ku­rių būtų ga­li­ma pa­si­džiaug­ti žvel­giant į Iraką tiek iš vi­daus, tiek iš išorės.

Ko­kia si­tua­ci­ja Ira­ke ir ko­kie iššū­kiai lau­kia šios ša­lies? Apie tai po­kal­bis su Kau­no Vy­tau­to Did­žio­jo uni­ver­si­te­to pro­fe­so­ riu­mi Egdū­nu Ra­čiu­mi.

2003 m. ba­l and­ž io 9 d. S.Hus­

sei­n o re­ž i­m as žlu­g o. Ame­r i­k ie­č ių pa­j ėgos užėmė ša­l ies sos­t inę Bag­ dadą.

2003 m. ge­g užės 1 d. lėktuv­

ne­š io „Ab­r a­h am Lin­c oln“ de­n y­j e G.W.Bus­h as pa­s kelbė, kad mi­s i­j a Ira­k e baig­t a.

2003 m. rugpjū­čio 19 d. prie Jung­

ti­nių Tautų biu­ro Bag­da­de su­reng­tas te­ro­ro iš­puo­lis.

2003 m. gruod­žio 13 d. ame­ri­kie­čių

spe­cia­lio­sios pa­jėgos su­ra­do ir areš­ta­ vo S.Hus­seiną, ku­ris slapstė­si gim­ta­ja­ me Tik­ri­to mies­te.

2004 m. sau­s io 25 d. buvęs Cent­

rinės žval­g y­b os val­d y­b os ginklų ins­p ek­t o­r ius Da­v i­d as A.Kay pa­ skelbė, kad žval­g y­b a ne­s u­g ebė­ jo su­r ink­t i rei­k ia­m os in­f or­m a­c i­ jos apie ma­s i­n io nai­k i­n i­m o gink­ lus Ira­k e.

2004 m. ba­land­žio 30 d. pa­si­rodė

in­for­ma­ci­ja, kad Abu Grai­bo kalė­ji­ me Bag­da­de bu­vo kan­ki­na­mi ira­kie­ čiai ka­li­niai.

2005 m. gruod­žio 15 d. mi­li­jo­nai ira­

kie­čių rin­ko par­la­mentą.

2006 m. va­sa­rio 26 d. per bom­bos

spro­gimą bu­vo smar­kiai ap­ga­din­ta pa­grin­dinė šiitų šven­tovė. Tai pa­ska­ ti­no šiitų kerštą su­ni­tams.

2006 m. gruod­žio 30 d. pa­kar­tas

S.Hus­sei­nas.

2006–2008 m. Iraką draskė su­nitų

ir šiitų konf­lik­tas, kurs­to­mas „Al Qae­ dos“. Koa­li­ci­jos ka­rių aukų skai­čius per­kopė 4 tūkst.

2010 m. rugpjū­čio 31 d. JAV pre­

zi­den­tas Ba­rac­kas Oba­ma pa­skelbė apie ope­ra­ci­jos Ira­ke pa­baigą.

2011 m. spa­lio 21 d. B.Oba­ma pa­

reiškė, kad pa­sku­ti­nis JAV ka­rys pa­ liks Iraką iki 2011 m. pa­bai­gos. Pradė­ tas pa­jėgų iš­ve­di­mas.

2011 m. gruod­ž io 15 d. JAV ofi­c ia­

liai pa­s kelbė apie mi­s i­j os Ira­k e pa­ baigą.

me­ri­kie­čių ka­rių gy­vybę.

„Scan­pix“ nuo­tr.

– Ira­kas pa­sta­ruo­ju me­tu tar­si din­go iš pa­sau­lio aki­ra­čio. Su kuo tai su­si­ję?

– Tie­sa, dėme­sys su­men­ko. Taip nu­ti­ko natū­ra­liai, pir­miau­sia dėl to, kad JAV ir sąjun­gi­nin­kai fi­ziš­ kai iš­vedė did­žiąją dalį sa­vo pa­ jėgų ir šiuo at­ve­ju de fac­to oku­ pa­ci­ja pa­si­baigė. Ka­dan­gi tiek JAV, tiek Jung­tinė Ka­ra­lystė ski­ ria ma­žiau dėme­sio ir iš­tek­lių Ira­ kui, natū­ra­lu, kad pa­sau­lio ži­niask­lai­dai, ypač Va­karų, tai ne­bėra to­kia ak­tua­li vie­ta.

Juo­lab kad Ira­kas ne­ke­lia to­kių iššū­kių kaip ki­tos vie­tos. Tar­ki­me, paaštrėjęs konf­lik­tas tarp Pietų ir Šiaurės Korė­jos, ku­ris ga­li turė­ti pa­da­ri­nių tiek re­gio­nui, tiek JAV. Si­ri­jo­je žmo­nių žūčių skai­čius jau artė­ja prie 100 tūkst. Tai­gi šiuo at­ve­ju Ira­kas li­ko pe­ri­fe­ri­jo­je, tie­ sa, spe­cia­lis­tai nea­be­jo­ti­nai se­ka įvy­kius.

– Ko­kia si­tua­ci­ja da­bar yra Ira­ke?

– Kal­bant apie Iraką, tie iššū­kiai, ku­rie bu­vo prie­š ko­kius pen­ke­rius ar juo­lab de­šimt metų, li­ko. Pir­ miau­sia – Ira­ko su­si­skal­dy­mas et­no­kon­fe­si­niu pa­grin­du.

Pir­mas as­pek­tas, šiurkš­čiai ta­ riant, – kurdų ir cent­rinės vald­ žios san­ty­kiai. Kur­dai, ku­rie sie­ kia sa­va­ran­kiš­ku­mo, jau dau­giau nei de­šimt­metį tu­ri au­to­no­miją Ira­ko su­dėty­je. Kurdų se­pa­ra­tiz­ mas ne­būti­nai pa­si­reiš­kia gink­ luo­tu pa­si­prie­ši­ni­mu cent­ri­nei vald­žiai, bet jie sie­kia su­ve­re­nu­ mo, galbūt ne de ju­re, o de fac­to.

Ki­taip ta­riant, Ira­ko kaip vals­ tybės, net fe­de­ra­linės, be­veik nėra.

Pa­vyzd­žiui, Kur­dis­ta­nas yra la­bai sa­va­ran­kiš­kas re­gio­nas, nors ne­ pri­pa­žin­tas pa­sau­lio kaip de ju­re at­ski­ra vals­tybė, rea­liai jis vei­kia kaip at­ski­ras vie­ne­tas, iš esmės kaip eko­no­mi­nis, ad­mi­nist­ra­ci­ nis ir net po­li­ti­nis su­bjek­tas.

Dėl to daž­nai ky­la konf­liktų tarp Kur­dis­ta­no ir cent­rinės vald­ žios Bag­da­de. Pir­miau­sia dėl naf­

Ant­ra­die­nis

marš­ki­nius, jų vei­dus dengė juo­das au­ dek­las.

Jie yra iš kai­mo ne­to­li nu­si­kal­ti­mo vie­ tos, esan­čios už 70 km nuo Gva­li­ja­ro mies­to.

Po­pie­žius Pran­ciš­kus per di­dingą inau­gu­ra­ ci­jos ce­re­mo­niją, prie­š ku­rią jį svei­ ki­no de­ šim­tys tūkstan­čių ti­kin­ čiųjų, klūpėjo prie šv.

Pet­ro ka­po ir už­si­ movė po­pie­žiškąją vald­žią sim­bo­li­zuo­ jantį žiedą.

Pran­ciš­kus stovė­ da­mas au­to­mo­bi­ly­je be sto­go va­žia­vo per saulės nu­tviekstą Šv.

Pet­ro aikštę ir svei­ki­no mi­ nias, o pa­skui, pre­la­tams lo­ty­niš­ kai gie­dant Visų šventųjų li­ta­niją, ėjo pro­ ce­si­jo­je per visą Šv. Pet­ro ba­zi­liką, kad pa­si­melstų šv. Pet­ro ka­po krip­to­je po pa­ grin­di­niu šven­tovės al­to­riu­mi.

Nuo­monė: pa­sak pro­fe­so­riaus

E.Ra­čiaus, si­tua­ci­ja Ira­ke net pra­ėjus de­šimt­me­čiui po ka­ro to­li gra­žu nėra sta­bi­li.

Kęstučio Vanago (BFL) nuo­tr.

tos su­tar­čių, ku­rias Kur­dis­ta­ no vald­žia pa­ski­ria vers­lovėms, neat­siž­velg­da­ma į Bag­da­do vald­ žios lūkes­čius.

Ki­tas as­pek­tas – pa­čia­me Bag­ da­de vy­rau­ja su­si­skal­dy­mas tarp su­nitų ir šiitų. Do­mi­nuo­jant šiitų po­li­tinėms jėgoms su­ni­tai te­be­si­ jau­čia mar­gi­na­li­zuo­ti. Ypač su­ni­ tai ara­bai. Šiuo at­ve­ju, jei kal­ba­ me apie visą Ira­ko vi­suo­menę, at­ro­do, kad pu­siaus­vy­ra tarp su­ nitų ir šiitų nėra pra­gaiš­tin­ga su­ nitų at­žvil­giu – šių yra apie 40 pro­c., o šiitų – 60 pro­c. Ta­čiau su­ni­tai su­da­ro did­žiąją dalį Kur­ dis­ta­no gy­ven­tojų, tai­gi pa­li­kus nuo­ša­ly­je kur­dus arabų su­nitų san­ty­kis su šii­tais yra la­bai ne­ pa­lan­kus su­nitų at­žvil­giu.

Cent­rinė­je vald­žio­je do­mi­nuo­ja šii­tai, ku­rie, kaip ma­to­me, yra iš da­lies pri­klau­so­mi nuo Ira­no re­ ži­mo, – su­si­ję drau­giš­kais ry­šiais, galbūt, net pa­tro­no ir klien­to ry­ šiais. Tai ke­lia tiek arabų su­nitų, tiek jų globėjų, pir­miau­sia Sau­do Ara­bi­jos ir kitų su­ni­tiškų vals­ty­ bių, ne­pa­si­ten­ki­nimą.

Et­no­kon­fe­si­nis su­si­prie­ši­ni­mas nei­gia­mai vei­kia Ira­ko vy­riau­sybę.

Iš esmės vald­žia yra pa­ra­ly­žiuo­ta.

– Ar ne­kils Ira­ke ma­žumų konf­lik­tas?

– Na, sun­ku pro­gno­zuo­ti. Ga­li­ma bend­rai pa­sa­ky­ti, kad to­kio­se vi­ suo­menė­se ar vals­tybė­se, ku­rio­se gy­ve­na ganė­ti­nai skir­tin­gos et­no­ kon­fe­sinės grupės, ne­su­ge­ban­čios su­si­tar­ti tar­pu­sa­vy­je dėl tau­tos pri­gim­ties, teo­riš­kai kal­bant, vi­ suo­met konf­lik­tas ga­li at­si­nau­jin­ ti. Tai ga­lio­ja ne tik Vi­du­ri­niams Ry­tams, mu­sul­monų kraš­tams ar konk­re­čiai Ira­kui. Tai ga­lio­ja ir gau­sy­bei Af­ri­kos bei Azi­jos vals­ ty­bių, net matė­me šį pro­cesą Eu­ ro­po­je, jei kalbė­tu­me apie va­di­na­ muo­sius Bal­kanų ka­rus.

Tie iššū­kiai, ku­rie bu­vo prie­š ko­kius pen­ke­rius ar juo­lab de­šimt metų, li­ko.

Prog­no­zuo­ti, kad Ira­ko vy­riau­ sybė už­tik­rins sau­gumą ir sta­bi­ lumą ar­ba tos ma­žu­mos ne­de­mok­ ra­ti­niu būdu bus vie­naip ar ki­taip mar­gi­na­li­zuo­tos, ar­ba, prie­šin­ gai, la­bai de­mok­ra­tiš­kai įtrauk­tos į val­dymą, būtų sun­ku. Dau­ge­lis, ži­no­ma, norėtų, kad konf­lik­tai pa­ sau­ly­je spręstųsi, ta­čiau la­bai op­ ti­mis­tiš­kai kalbė­ti nėra pa­grin­ do. Ki­ta ver­tus, sa­ky­ti, kad Ira­kas kaip vals­tybė žlugs ar­ba pa­nirs į pi­lie­tinį karą, tokį kaip Si­ri­jo­je, būtų ast­ro­lo­gi­nis klau­si­mas.

Kalbino Valentinas Beržiūnas

Tre­čia­die­nis 265-asis Pet­ro, ku­ris lai­ko­mas pir­muo­ ju po­pie­žiu­mi, įpėdi­nis iš sa­vo kar­di­nolų ga­vo žve­jo žiedą ir pa­lijų – ėriu­ko vil­nos juostą, ku­ri sim­bo­li­zuo­ja po­nti­fi­ ko, kaip ga­ny­to­jo, vaid­menį.

Po­pie­žiaus Pran­ciš­kaus inau­gu­ra­ci­jos iš­kilmė­ se Va­ti­ka­ne su ki­tais už­sie­nio va­do­vais da­ ly­va­vo ir Lie­tu­vos Pre­zi­dentė Da­lia Gry­ baus­kaitė. Ša­lies va­ dovė Lie­tu­vos žmo­nių var­du pa­svei­ki­no Šven­ tąjį Tėvą ir pa­do­va­no­jo jam uni­ka­lią tris­palvę Vil­niaus kraš­to verbą. Nau­ja­jam ka­ta­likų dva­si­niam ly­de­riui Pre­zi­dentė pa­linkė­jo ieš­ko­ti ke­lių ne tik į ti­kin­čiųjų, bet ir į ne­ ti­kin­čiųjų šir­dis, stip­rybės, iš­min­ties bei va­lios jo kil­nia­me ga­ny­to­jiš­ka­me dar­be.

JAV pre­zi­den­tas Ba­ rac­kas Oba­ma at­vy­ko į Iz­raelį, kur pra­dėjo ke­ tu­rių dienų ke­lionę po Ar­ti­muo­sius Ry­tus.

JAV pa­reigū­nai šią pre­ zi­den­to ke­lionę pa­tei­kia kaip pa­stan­gas iš nau­jo už­megz­ti ryšį su Iz­rae­lio prem­je­ru Ben­ja­mi­nu Ne­ta­ nya­hu, su ku­riuo san­ty­kiai pir­ mąją ka­den­ciją bu­vo komp­li­kuo­ti, ir koor­di­nuo­ti po­zi­ci­jas to­kiais svar­biais klau­si­mais kaip Ira­no bran­duo­linė pro­ gra­ma bei pi­lie­ti­nis ka­ras Si­ri­jo­je.

B.Oba­ma taip pat vyks į Va­karų Krantą su­si­tik­ti su pa­les­ti­nie­čių ly­de­riais ir lan­ ky­sis Jor­da­ni­jo­je. Tai pir­mo­ji jo ant­ros ka­ den­ci­jos už­sie­nio po­li­ti­kos mi­si­ja.

B.Oba­ma sa­vo ša­ly­je bu­vo kri­ti­kuo­ja­ mas dėl to, kad per pirmąją ka­den­ciją

nė kar­to neap­si­lankė Iz­rae­ly­je. Ne­pai­sy­ da­ma to, jo ad­mi­nist­ra­ci­ja kar­to­ja, kad šių ša­lių sąjun­ga ne­pa­lau­žia­ma.

JAV ad­mi­nist­ra­ci­jos pa­reigū­nai už­si­ minė, kad šio­je ke­lionė­je ne­bus pa­teik­ta jo­kių di­de­lių tai­kos ini­ cia­tyvų, o pa­ts B.Oba­ma pra­ėju­ sią sa­vaitę sakė, kad vyks­ta į re­gioną išk­lau­sy­ti Iz­rae­lio ir pa­les­ti­nie­čių nuo­mo­nių dėl to, kaip išspręs­ti de­ šimt­me­čius trun­kantį konf­liktą.

Pa­les­ti­nie­čiai yra sa­ kę, kad prie tai­kos de­ rybų grįš tik tuo at­ve­ju, jei­gu Iz­rae­lis su­stab­ dys nausė­dijų plė­ trą ir kaip de­rybų pa­grindą pri­pa­žins 1967 m. sie­nas.

14

kovo 21–27, 2013

sportas diena.lt/naujienos/sportas

SPO­RtO AIST­RUO­LIO SA­VAI­TĖ

Iš­gel­bės nau­jas tre­ne­ris?

Prieš svar­biau­sią se­zo­no ma­čą VTB Vie­nin­go­jo­je ly­go­je „Lie­tu­ vos ry­tą“ su­krė­tė ne­ti­kė­tos per­mai­nos. Le­mia­mo­se rung­ty­nė­ se su Ma­riu­po­lio „Azov­mash“ dėl pa­te­ki­mo į at­krin­ta­mų­jų var­ žy­bų trau­ki­nį sos­ti­nės klu­bui di­ri­guos nau­jas stra­te­gas.

KUR? „Žal­gi­rio“ are­no­je, Kau­ne, ar­ba per „Via­sat Sport Bal­tic“ te­le­vi­zi­ją.

KA­DA? Ko­vo 21 d. 19.25 val.

„Žal­gi­ris“–„Ana­do­lu Efes“ LKL čem­pio­nams šių me­tų Eu­ro­ly­go­je li­ko su­žais­ti tre­jas rung­ty­nes. Dve­jos iš jų vyks „Žal­gi­rio“ are­no­je. Pir­ma­sis prie­ši­nin­kas – E gru­pės ly­de­ris Stam­bu­ lo „Ana­do­lu Efes“ (9/2). Re­gu­lia­ria­ja­me se­zo­ne žal­gi­rie­čiai tur­kų ka­rius už­tik­ rin­tai įvei­kė abu kar­tus.

KUR? Kva­la Lum­pū­re ar­ba per „Via­sat Sport Bal­tic“ te­le­vi­zi­ją.

KA­DA? Ko­vo 24 d. 09.50 val. (Lie­tu­vos lai­ku).

„For­mu­lės-1“ eta­pas Ma­lai­zi­jo­je Pir­mą­jį nau­jo­jo se­zo­no eta­pą Aust­ra­li­jo­je per­gud­ra­vęs var­žo­vus lai­mė­jo „Lo­ tus“ pi­lo­tas Ki­mi Räikkö­ne­nas. Ta­čiau kiek­vie­nas eta­pas – nau­ja is­to­ri­ja. Ma­ lai­zi­jo­je lie­tus pi­la­lyg iš ki­bi­ro, o tai tik pa­sun­kins lenk­ty­ni­nin­kų už­duo­tį su­ dė­tin­go­je Se­pan­go tra­so­je.

Ba­lys Šmi­gels­kas

b.smigelskas@diena.lt

Spa­lį prie ko­man­dos vai­ro sto­jęs Da­rius Mas­ko­liū­nas ne­pa­tei­si­no klu­bo va­do­vų ir ger­bė­jų vil­čių. Per šį lai­ko­tar­pį stra­te­gas su sos­ti­nės klu­bu iš­ko­vo­jo 16 per­ga­lių ir pa­ty­ rė 15 ne­sėk­mių.

Nuo ko­vo 20 d. „Lie­tu­vos ry­to“ krep­ši­nin­kus mušt­ruo­ja su NBA su­perž­vaigž­de Dir­ku No­witz­ ki dau­ge­lį me­tų Vo­kie­ti­jos krep­ši­ nio rink­ti­nė­je dir­bęs Dir­kas Bauer­ man­nas.

Ko­kių per­mai­nų ge­le­ži­nės draus­ mės ša­li­nin­kas su­ge­bės įneš­ti į vil­ nie­čių žai­di­mą? Kaip krep­ši­nin­ kus pa­veiks ra­di­ka­lios per­mai­nos?

Ku­rie žai­dė­jai taps svar­biau­sio­mis de­ta­lė­mis dė­lio­nės, ku­rią min­ty­se jau ku­ria pre­ci­ziš­ku tiks­lu­mu gar­ sė­jan­tis vo­kie­tis? To­kie ir ki­ti ak­ tua­lūs klau­si­mai šiuo me­tu ky­la „Lie­tu­vos ry­to“ ger­bė­jams. Gal­ būt at­sa­ky­mus pa­teiks sek­ma­die­ nio rung­ty­nės su „Azov­mash“.

Ko­kių per­mai­nų ge­ le­ži­nės draus­mės ša­li­nin­kas su­ge­bės įneš­ti į vil­nie­čių žai­ di­mą?

KUR? Niu­jor­ke ar­ba in­ter­ne­tu sport­li­ve.lt.

KA­DA? Ko­vo 23 d. 01 val. ir ko­vo 24 d. 01.30 val. (Lie­tu­vos lai­ku).

J.Va­lan­čiū­nas prieš NBA ly­de­rius Jau­na­sis Lie­tu­vos vi­du­rio puo­lė­jas į ka­ra­liaus Leb­ro­no Ja­me­so klu­bo „Heat“ krep­šį įme­tė net 18 taš­kų. Da­bar Jo­no ke­ly­je – dvi­ko­va su vie­nais Ry­tų kon­ fe­ren­ci­jos ly­de­rių Niu­jor­ko „Knicks“. Su ga­lin­gais prie­ki­nės li­ni­jos žai­dė­jais J.Va­lan­čiū­nas per ar­ti­miau­sias die­nas su­si­grums net du kar­tus.

Sos­ti­nės klu­bas pa­dė­tį Vie­nin­ go­sios ly­gos A gru­pė­je su­si­komp­ li­ka­vo, kai pra­lai­mė­jo tris ma­čus iš ei­lės. Pas­ku­ti­nia­ja­me re­gu­lia­rio­ jo se­zo­no tu­re jau ne vis­kas vil­nie­ čių ran­ko­se. „Lie­tu­vos ry­tas“ ne tik pri­va­ lo lai­mė­ti pa­ts, bet ir ti­kė­tis, kad sek­ma­die­nį ne­sėk­mę pa­tirs As­ta­ nos „As­ta­na“ ar­ba Do­nec­ko „Do­

Po­ky­čiai: nuo ko­vo 20 d. „Lie­tu­vos ry­to“ krep­ši­nin­kus mušt­ruo­ja su

NBA su­perž­vaigž­de D.No­witz­ki dau­ge­lį me­tų Vo­kie­ti­jos krep­ši­nio rink­ ti­nė­je dir­bęs D.Bauer­man­nas (dešinėje). „Scan­pix“ nuo­tr.

netsk“ krep­ši­nin­kai. Bet koks ki­tas sce­na­ri­jus LKL vi­ce­čem­pio­nams reikš tarp­tau­ti­nio se­zo­no pa­bai­gą.

Si­tua­ci­jo­se, kai se­zo­no li­ki­mas pri­klau­so nuo ša­lu­ti­nių rung­ty­nių baig­ties, krep­ši­nin­kai lin­kę neuž­ siim­ti skai­čia­vi­mais ir su­si­kon­ cent­ruo­ti į tie­sio­gi­nį sa­vo dar­bą – lai­mė­ti. „Azov­mash“ eki­pa (3/14) ne­be­tu­ri jo­kių šan­sų pa­tek­ti į ki­tą eta­pą, ir ma­čas Vil­niu­je uk­rai­nie­ čiams bus tik gar­bės rei­ka­las. Vil­ ties tei­kia ir tai, kad pir­mo­je tar­pu­ sa­vio akis­ta­to­je Do­nec­ke per­ga­lę šven­tė „Lie­tu­vos ry­tas“ (94:88).

Ban­dy­d a­m as gel­b ė­t i se­zo­n ą „Lie­tu­vos ry­tas“ pa­si­pil­dė ir dviem ame­ri­kie­čiais – įžai­dė­ju Mil­to­ nu Pa­la­cio ir vi­du­rio puo­lė­ju Pat­ ric­ku O’Bryantu. „Lie­tu­vos ry­to“ tre­ni­ruo­tė­se žai­dė­jai pra­kai­tą lie­ja

jau du mė­ne­sius, ta­čiau NBA pa­tir­ ties tu­rin­tys krep­ši­nin­kai į juos dė­ tų vil­čių ne­pa­tei­si­na.

Ki­ta ver­tus, net ir be šių žai­dė­ jų sva­res­nio in­dė­lio „Lie­tu­vos ry­ tas“ pa­jė­gus įveik­ti „Azov­mash“ ir įženg­ti į at­krin­ta­mą­sias var­žy­ bas. Vie­nin­go­sios ly­gos vyk­do­ma­ sis di­rek­to­rius To­mas Pa­čė­sas sa­ vait­raš­čiui „Vil­niaus die­na“ tei­gė, jog žai­dė­jai per­ka­mi tam, kad žais­ tų ir bū­tų ma­to­mi, o ne tik tre­ni­ ruo­tų­si. Pra­lai­mė­ji­mo at­ve­ju NBA pa­tir­ties su­kau­pę žai­dė­jai ir nau­ja­ sis tre­ne­ris sa­vo meist­riš­ku­mą ga­ lės įro­di­nė­ti Lie­tu­vos krep­ši­nio ly­ gos vi­du­ti­nio­kams.

Kur? Sie­mens“ are­no­je, Vil­niu­je, ar­ba per „Sport1“ te­le­vi­zi­ją.

Ka­da? Ko­vo 24 d. 19 val.

15

KOvo 21–27, 2013

Vilniečio savaitgalio renginių gidas.

savaitgalis

24p.

prasideda su „Vilniaus diena“

Mo­ra­liš­kai ne­pa­sens­tan­ti

„Ma­dos in­fek­ci­ja“ Jau ry­toj du va­ka­rus iš eilės Šiuo­lai­ki­nis me­no cent­ras (ŠMC) vėl pra­vers du­ris ma­dos mėgėjams. Pa­va­sa­rinė­je „Ma­dos in­fek­ci­jo­je“ sa­vo kūrybą pri­sta­tys se­niai pri­pa­žin­ti lie­tu­vių di­zai­ne­riai, jau­nie­ji „In­ jek­ci­jos“ nu­galė­to­jai, įspūdingą re­ginį ža­ dan­tys sve­čiai iš už­sie­nio.

Indrė Pep­ce­vi­čiūtė i.pepceviciute@diena.lt

Kas kartą vis ki­to­kia

Pen­kio­lik­to­je „Ma­dos in­fek­ci­jo­ je“ iš­ti­ki­miems gerbė­jams penk­ ta­die­nio ir šeš­ta­die­nio va­karą bus pa­ro­dy­ta pen­kio­li­ka ko­lek­cijų, be­ veik pusė jų – skir­tos vy­rams. O jei kur nors ŠMC ko­ri­do­riuo­se iš­vy­si­te pa­si­da­bi­nu­sių tam­siais ju­bi­lie­jinės „In­fek­ci­jos“ aki­niais, ne­nus­teb­ki­ te, – šie­met or­ga­ni­za­to­riai skel­bia

ži­nią, kad madą rei­kia ne tik ma­ty­ ti, bet ir girdė­ti.

Anks­čiau ko­lek­ci­jas fes­ti­va­ly­je pri­sta­tan­tys di­zai­ne­riai būda­vo la­ bai aiš­kiai išs­ki­ria­mi į dvi li­ni­jas – ele­gan­tiš­kos ir kon­cep­tua­lios, eks­ pe­ri­men­tinės ma­dos. „Šie­met taip ne­bus. Nes­var­bu, į fes­ti­valį atei­si­ te pirmą ar ant­rą dieną, ne­trūks ir prêt-à-po­rter ko­lek­cijų, ir ne­kas­ die­nių kūry­bi­nių eks­pe­ri­mentų“, – pa­brėžė fes­ti­va­lio idė­jinė au­torė di­zai­nerė Sand­ra Strau­kaitė.

Tre­čią kartą „Ma­dos in­fek­ci­jo­ je“ da­ly­vau­sian­ti di­zai­nerė Li­li­ja La­rio­no­va džiaugė­si, kad jau ke­tu­ rio­lik­tus me­tus skai­čiuo­jan­tis did­žiau­sias ma­dos ren­gi­nys Lie­tu­vo­ je iš­lie­ka ak­tua­lus, be­si­kei­čian­tis ir leid­žian­tis sa­ve iš­reikš­ti. „Nors in­fek­ci­jai jau tiek metų, ji vis tiek iš­lie­ka ak­tua­li, žen­gia ko­ja ko­jon su lai­ku. Čia sa­vo ko­lek­ci­jas ga­li pri­sta­ty­ti ir jau­ni di­zai­ne­riai, ir pa­žengę kūrėjai.

La­bai ge­ras mik­sas.

16

16

kOVO 21–27, 2013

savaitgalis

Mo­ra­liš­kai ne­pa­sens­tan­ti „Ma Mo­ra­liš­kai šis ren­gi­ 15 nys ne­pa­sens­ta, kas kartą būna ki­toks. Kūry­bos po­žiū­

naujokų kolekcijos

riu tik­rai ga­li čia at­si­skleis­ti, nė­ ra ko­kių nors ri­bo­jimų tai da­ry­ti.

Ir man tai la­bai pa­tin­ka“, – sakė 2013–2014 m. prêt-a-po­rter ru­ dens-žie­mos ko­lek­ciją vy­rams pri­ sta­ty­sian­ti L.La­rio­no­va.

Vy­riš­ku­mo ženk­lai

„Ba­la­gans“ Vo­k ie­čių duetą „Ba­la­gans“ – Tanją Schmidt ir Phi­l ipą Ru­d zinskį – su­ kur­t i eks­p e­r i­men­t inę džinsų ko­ lek­ciją vy­rams „Al­les geh­tin die Ho­ se“ įkvėpė gatvės mu­z i­kan­tai. Nuo 2011-ųjų kar­tu dir­ban­čių jaunųjų di­ zai­ne­r ių tei­g i­mu, gatvės mu­z i­kan­ tai yra vie­na ryš­k iau­sių su­bkultūrų mūsų vi­suo­menė­je. Jie gy­ve­na sun­

kiai, ta­čiau ne­nus­to­ja šyp­so­tis ir už­ si­dir­ba links­min­da­mi praei­vius. Kai ku­riems jų gatvė ta­po na­mais. Tai ir links­mi, ir liūd­ni per­so­na­žai. „Vis­kas yra kur kas gi­liau. Čia ne kny­ga, ne fil­mas, o tik­ras gy­vas žmo­ gus. To tik­r u­mo ku­r iant ko­lek­ciją mums la­biau­siai ir norė­jo­si“, – sakė 2012 m. vie­ni „In­jek­ci­jos“ nu­galė­tojų.

Eva Ba­liul Išt­rau­kos iš kny­gos apie ka­ra­pa­nos gen­t ies indė­nus, gy­ve­nan­čius te­r i­ to­ri­jo­je tarp Ko­lum­bi­jos ir Bra­zi­li­jos, įkvėpta ko­lek­ci­ja „Pin­ga-pin­ga“ (reiš­ kia meilės aktą, sueitį) lei­do pa­mirš­ ti su­si­kaus­tymą ir tar­si švel­niai pa­ra­ gi­no ne­bi­jo­ti to, kas natū­ra­lu, – at­vi­ ru­mo, nuo­gu­mo, sek­sua­lu­mo. „Ši išt­rau­ka ma­ne už­ka­bi­no sa­vo ko­miš­k u ero­t iz­mo trak­ta­v i­mu ir la­

bai tiks­liu ka­ta­li­kiš­kos kultū­ros at­sto­ vo po­žiū­riu į tai. Be­veik pir­mykštė­se kultū­ro­se sek­so te­ma­ti­ka la­bai at­vi­ ra ir nie­kam ne­ke­lia nuo­sta­bos“, – aiš­ ki­no di­zai­nerė.

Ko­lek­ci­jo­je ji nau­do­ja tam tik­r us lie­t u­v ių tau­t i­n io kos­t iu­mo ele­men­ tus, mai­šo juos su odos de­talė­m is, ku­r ios, pa­sak E.Ba­l iul, pri­de­da šiek tiek fe­ti­šis­ti­nio at­spal­vio.

S.Strau­kaitės tei­gi­mu, šių­metį ren­ginį drąsiai ga­li­ma va­din­ti vyrų ma­dos sa­vai­te Lie­tu­vo­je – be­veik pusė visų ko­lek­cijų skir­ta stip­rio­ sios ly­ties at­sto­vams.

Pirmą kartą ant „Ma­dos in­fek­ ci­jos“ po­diu­mo prie­š de­šimt­metį pa­si­rod­žiu­sios L.La­rio­no­vos ko­ lek­ci­jo­je „Sta­te Troo­per / Whi­ te hor­ses“ vy­rau­ja vir­šu­ti­niai sto­ ro tri­ko­ta­žo, vil­nos pal­tai, švar­kai, džem­pe­riai, ap­siaus­tai. Dra­bu­žius puo­šia siu­vinė­tas bal­tas ark­lys. „Spe­cia­liai šiai ko­lek­ci­jai gra­ fi­kai Agnė ir Kęstas La­sins­kai su­ kūrė baltų ark­lių, ku­riuos įtrau­kiau į sa­vo ko­lek­ciją, pie­ši­nių. Iš­siu­ vinė­jau juos ant džem­pe­rių, tri­ko­ ta­ži­nių dra­bu­žių, ap­siaustų. Kodėl būtent bal­tas ark­lys? Tai – vy­riš­ ku­mo, išs­kir­ti­nu­mo ženk­las, galbūt net šis tas mis­tiš­ka“, – sakė pirmą rimtą ko­lek­ciją vy­rams pri­sta­ty­ sian­ti L.La­rio­no­va ir už­si­minė, kad būtent to­kią norėtų pri­sta­ty­ti kar­ tą per me­tus.

Vyrų šir­dis glos­tys ir di­zai­ne­riai Sand­ra Strau­kaitė, ku­rios nau­jau­sią vy­riškų dra­bu­žių ko­lek­ciją įkvėpė kla­si­ka bei rusų fil­mai, ir nebe pir­ mą kartą „Ma­dos in­fek­ci­jo­je“ viešė­ sian­tis da­nas As­ge­ras Jue­lis Lar­se­ nas, ku­ris sa­vo įkvėpi­mo šal­ti­niu va­di­na gotų bei rei­ve­rių su­bkultū­ ras. Su eks­pe­ri­men­ti­ne džinsų ko­ lek­ci­ja į fes­ti­va­lio gerbė­jus vy­rus nu­si­taikė ir vie­ni pra­ėju­sių metų „In­jek­ci­jos“ laimė­tojų – di­zai­ne­ rių iš Vo­kie­ti­jos due­tas „Ba­la­gans“.

Miš­rių ko­lek­cijų ak­cen­tai

Tiek vy­rams, tiek mo­te­rims skirtą 2013–2014 m. ru­dens-žie­mos ko­ lek­ciją pri­sta­tys Egi­di­jus Si­da­ras ir ma­dos na­mai „Can­tas“. Fes­ti­va­ly­ je di­zai­ne­ris da­ly­vaus jau sep­tintą kartą: ke­tu­ris kar­tus jis pri­statė ko­lek­ci­jas su di­zai­ne­re Kris­ti­na Kruo­pie­ny­te, o šie­met pa­ma­ty­

Žiema: trečią kartą ant „Mados infekcijos“ podiumo pasirodysiančios

vilnos siūti paltai, švarkai, apsiaustai, džemperiai. Drabužius puošia siuvinėtas

si­te jau tre­čią di­zai­ne­rio ir ma­dos namų „Can­tas“ ko­lek­ciją. Po de­ šimt mo­de­lių vy­rams ir mo­te­rims pa­ro­dy­sian­tis kūrėjas de­ta­lių iš­ duo­ti ne­bu­vo linkęs, esą viską pa­ ma­ty­si­me ant po­diu­mo.

Pen­kio­lik­to­je „Ma­dos in­fek­ci­jo­

je“ iš­vy­si­me jau ant­rą de­šimt­metį išs­kir­ti­nai tik iš natū­ra­laus li­no ku­ riantį ir po per­trau­kos į fes­ti­valį grįžtantį Gied­rių Šar­kauską su ko­ lek­ci­ja „Cy­lin­der“. Li­nas di­zai­ne­riui iš­reiš­kia es­te­ti­kos ir natū­ra­lis­tinės gy­ve­ni­mo fi­lo­so­fi­jos – bu­vi­mo tai­

„la­bà­die­nà“ Tai fo­tog­ra­fo ir dviejų gra­fi­kos di­zai­ne­ rių kūry­binė ko­la­bo­ra­ci­ja. Ne­se­niai ba­ ka­lau­ro stu­di­jas Vil­niaus dailės aka­de­ mi­jo­je baigę jau­nie­ji me­ni­nin­kai tei­gia ne­ku­rian­tys re­vo­liu­ci­jos, nie­kam ne­si­ sten­gian­tys įtik­ti ar ko nors ko­pi­juo­ti.

Jie tie­siog ku­ria tai, kas jiems pa­tin­ka.

Pa­s ak vai­k inų, „la­bà­d ie­nà“ grei­ čiau yra so­cia­l inė ini­cia­t y­va, ska­t i­

nan­t i mus su­pan­čią ap­l inką drau­ giš­kai ir ma­lo­niai bend­rau­ti, nei ko­ lek­ci­ja. Jie ne­lai­ko savęs di­de­liais pa­ trio­tais, ta­čiau jų kūry­ba pa­rem­ta lie­ tu­v iš­ko­m is ver­tybė­m is ir sie­k iu tai iš­sau­go­t i. „Sten­g iamės sėti po­z i­t y­ vumą vi­suo­menė­je“, – tvir­t i­no kū­ rėjai, fes­ti­va­ly­je pri­sta­ty­sian­tis sa­vo pirmą ru­dens-žie­mos ko­lek­ciją.

Požiūris: jubiliejinės „Mados infekcijos“ tamsiais akiniais pasipuošę organizatoriai ir dizaineriai šiemet skel-

bia žinią, kad madą reikia ne tik matyti, bet ir girdėti.

„Fotodienos“ / Roberto Dačkaus nuotr.

17

kOVO 21–27, 2013

savaitgalis

a­dos in­fek­ci­ja“

Komentarai

Ra­munė Pie­kau­taitė Di­zai­nerė

R

e­tai vaikš­tau į ma­dos ren­gi­ nius, ne­su ir daž­na „Ma­dos in­fek­ci­jos“ lan­ky­to­ja. Bet la­ bai džiau­g iuo­si, kad Lie­tu­ vo­je yra madų ren­gi­nys, tu­rin­tis to­kią

Jo­gai­la Morkū­nas

Te­le­v i­z i­jos laidų vedė­jas

Į

L.Larionovos kolekcijoje „State Trooper / White horses“ vyrauja viršutiniai iš storo trikotažo, baltas arklys, kuris, dizainerės teigimu, yra vyriškumo, išskirtinumo ženklas.

In­fek­ci­ja iš­lie­ka ak­tua­li, žen­gia ko­ja ko­jon su lai­ ku. Čia sa­vo ko­lek­ci­jas ga­li pri­sta­ ty­ti ir jau­ni di­zai­ne­riai, ir pa­žengę kūrėjai.

„Ma­dos in­fek­c iją“ ei­nu dėl ke­l ių prie­ž as­č ių. Pir­m a, tai yra tam tik­r a so­c ia­l i­z a­c i­j a: su­t in­k i daug pa­ž įstamų, ku­r ių ki­t ur ne­m a­t ai, ir tai yra pro­g a su jais pa­b end­r au­t i.

Ant­r a, naujų vėjų gai­v a jau­č ia­m a ir čia, ne tik ki­to­s e erdvė­s e. Ki­t aip ta­ riant, pa­ž iū­r i, ką žmonės ku­r ia, da­ ro, kaip jie vi­s a tai ma­to. Ga­l i kri­t i­ kuo­t i, ga­l i spjau­d y­t is, ga­l i sa­k y­t i,

Agnė Ja­ge­la­vi­čiūtė Sti­l istė

K

o­k y­biš­kas rim­tas ma­dos ren­gi­nys. Ei­nu dėl sma­gu­ mo, bet kar­tu man tai ir dar­ bo da­lis – su­ži­no­ti nau­jie­nas apie lie­tu­vių ir už­sie­nio di­zai­ne­rius.

ilgą is­to­r iją. Tai pui­k i sce­na di­zai­ne­ riams, nes yra ge­ras ap­švie­ti­mas, mu­ zi­ka, ki­taip ta­r iant, pui­k i ga­l i­mybė pri­sta­ty­t i sa­vo dar­bus klien­tams, ži­ niask­lai­dai, tie­siog pub­li­kai. Žmo­nių, ku­rie da­ly­vau­ja ma­dos žai­di­ me, ap­ran­gos net ne­skir­čiau kaip Lie­ tu­vos žmo­nių, jie pui­k iai at­ro­do, vis­ kas su jais ge­rai. Pas mus la­bai daug jaunų žmo­nių, ku­rie tik­rai su­ge­ba iš to, kas siū­lo­ma, ne­bran­gių, įdo­mių prekės ženklų, su­si­komp­lek­tuo­ti. Tai pui­kiai tiktų ir Vil­niaus gatvėms, ir Niu­jor­ko, ir Lon­do­no. Gal mūsų sti­lius la­biau į tą pusę links­ta, ne į Pa­ry­žiaus ir pan.

kad tai fai­n as , su­m a­n us spren­d i­ mas ir pan. Tre­č ia, aš klai­k iai my­l iu Re­n atą Mi­k ai­l io­nytę ir į jos da­romą ren­g inį ei­nu ne kiek dėl madų, kiek iš pa­g ar­b os jai.

Ap­ran­ga ir­gi yra sa­vi­raiš­kos for­ma. Dar ne­ži­nau, kaip at­ro­dy­siu šio­je in­fek­ci­jo­ je, bet dar­be ma­čiau mėto­si fla­min­go ke­purė, tai gal ją ir už­sidė­siu.

Džiau­g iuo­s i, kad Vil­n ius pa­v a­s arį pra­ž ys­t a. Da­b ar oras dar bjau­r us, bet pra­ėju­s iais me­t ais pa­va­s a­r is kar­ tu su „Ma­dos in­fek­c i­ja“ ir at­ėjo. Sma­ gu ma­t y­t i tiek daug gra­ž iai, sti­l in­gai ap­s i­ren­g u­s io jau­n i­mo. Ir vy­res­n io am­ž iaus žmonės jau pra­de­d a eks­ pe­r i­men­t uo­t i su dra­bu­ž iais, ne­s i­vel­ ka tik to, kas yra šva­r u, bet vel­k a­s i ir tai, kas gra­ž u, spal­vo­t a, links­ma, se­ ka ten­den­c i­jas.

Kal­bant apie lie­tu­vių ap­rangą, ma­nau, tiek vy­rai, tiek mo­te­rys ren­gia­si ga­na sti­lin­gai. Ne­sup­ran­tu tų di­zai­ne­rių, ku­ rie kri­ti­kuo­ja lie­tu­vių ap­rangą. Vi­so­se ša­ly­se žmonės ren­gia­si pa­gal gam­tos ko­lo­ritą. Mūsų gam­tos spal­vos ru­dos, pil­kos, toks yra ir mūsų oras. Ta pil­ka ce­pe­linų spal­va tu­ri be ga­lo daug at­ spal­v ių ir yra vie­na gra­ž iau­sių spal­ vų. Lie­tu­vių jau­ni­mas ren­gia­si pa­na­ šiai kaip skan­di­navų. Ma­no su­pra­ti­mu, skan­di­na­vai, gal konk­re­čiai da­nai stu­ den­tai, yra sti­lin­giau­sias jau­ni­mas pa­ sau­ly­je. Ma­no ma­ny­mu, jie sti­lin­ges­ni už pa­ry­žie­čius ar lon­do­nie­čius.

Modesto Ežerskio nuotr.

ko­je su sa­vo kūnu bei gam­ta – sin­ tezę. Iš li­no su­kūręs dau­giau kaip 20 ko­lek­cijų G.Šar­kaus­kas su­gebė­ jo įmin­ti vi­sas šio pre­ten­zin­go au­di­ nio pa­slap­tis ir at­skleis­ti ge­riau­sias jo sa­vy­bes. Ko­lek­ci­jos, ku­rią su­da­rys po de­šimt mo­de­lių vy­rams ir mo­te­ rims, min­tis – ne­įti­ki­ma, ab­sur­diš­ ka ma­da; ro­ko­ko kos­tiu­mo re­vo­liu­ ci­ja: tai, kas vy­riš­ka ir mo­te­riš­ka, su­si­pi­na į and­ro­gi­nišką lais­vumą, at­sai­numą, ne­prik­lau­so­mybę.

Vy­rams ir mo­te­rims skir­tus mo­ de­lius ku­ria ir nuo „In­jek­ci­jos“ ant „Ma­dos in­fek­ci­jos“ po­diu­mo pa­ tekę jau­nie­ji di­zai­ne­riai „la­bà­die­ nà“.

Duoklė mo­te­rims

Mo­terų ma­dos gerbė­joms ko­lek­ci­ jas ruo­šia fes­ti­va­lio sen­buvės. Lau­ ros Dai­lidė­nienės 2013–2014 m. ru­dens-žie­mos prêt-à-po­rter ko­ lek­ciją SAP įkvėpė jaus­mas, for­ ma, spal­va ir sko­nis. Įkvėpi­mo šal­ ti­niu, pa­sak di­zai­nerės, ta­po ber­žo ka­mie­nas, jis pa­dėjo su­kur­ti naują raštą ko­lek­ci­jos au­di­niui.

Eglės Žie­mytės su prekės ženk­lu D.EFECT 2013 m. ru­dens-žie­mos ko­lek­ci­jos min­tis – ar­chi­tektū­ ra gam­to­je. Ko­lek­ci­ja, pa­sąmonė­je įkvėpta paukš­čių si­luetų ir paukš­ tu­kiš­ko ti­pa­žo (pa­kum­pi­mas, lai­bos

ko­jos), de­ri­na­ma su mi­ni­ma­lis­tinė­ mis, ar­chi­tektū­rinė­mis for­mo­mis, šiek tiek sin­te­ti­niu įvaizd­žiu, do­ mi­nuo­ja šal­tos spal­vos.

Ket­virtą kartą fes­ti­va­ly­je da­ly­ vau­sian­čios Li­nos Gu­da­na­vi­čiūtės 18 mo­de­lių ko­lek­ciją „Sluoks­niai“, ku­riai temą pa­dik­ta­vo šal­tuo­ju metų lai­ku itin ak­tua­lus dra­bu­žių sluoks­nia­vi­mas, būtų ga­li­ma pa­va­ din­ti dra­ma­tiš­ka iš­li­ki­mo žie­ma.

Di­zai­nerę Dianą Paukš­tytę su­ kur­ti ko­lek­ciją „Bo­ho-chic“ įkvė­ pė pra­ėju­sio am­žiaus de­vin­to­jo de­ šimt­me­čio mu­zi­ka, sti­lius ir ma­da, ta­čiau ši ko­lek­ci­ja at­spin­di šių die­ nų gatvės sti­lių.

Mo­te­rims skir­ta ir Nor­ve­gi­jo­je su šei­ma gy­ve­nan­čios bei šio­je ša­ly­je ku­rian­čios lie­tuvės Kris­ti­nos Vi­kø­ ren 2014 m. pa­va­sa­rio-va­sa­ros ko­ lek­ci­ja „Bekk“. „Ma­no tre­čio­ji ko­ lek­ci­ja „Ma­dos in­fek­ci­jo­je“ įkvėpta van­dens, šal­ti­nio. Ji bus ža­lia, jaus­ min­ga, iš­dar­ky­ta“, – trum­pai api­ būdi­no prekės ženk­lo KRIS­TAR DE­SIGN kūrėja.

Pa­va­sa­rinė­je „Ma­dos in­fek­ci­jo­ je“ ko­lek­ci­jas mo­te­rims pri­sta­tys ir 2011 m. „In­jek­ci­jos“ nu­galė­to­ja Ie­ va Dau­gir­daitė bei fes­ti­va­lio nau­ jokė Eva Ba­liul, ga­li­mybę pa­si­ro­dy­ti ant „In­fek­ci­jos“ po­diu­mo iš­ko­vo­ ju­si 2012 m. „In­jek­ci­jos“ fi­na­le.

Ki­čo ka­ra­lius iš Ru­si­jos

„Vai­kystė­je tai vir­to ne­paaiš­ki­na­ ma ma­ni­ja. Ne­ga­liu pa­sa­ky­ti, kodėl būda­mas vai­kas čiu­pau žirk­les, kar­ piau pa­veikslė­lius ir kli­juo­da­vau juos į sąsiu­vinį. Šis veiks­mas man teikė be­ga­linį pa­si­ten­ki­nimą. Il­gai­niui ta­po natū­ra­lu, kad ėmiau per­da­ry­ti viską, kas pa­kliū­da­vo man į ran­kas. Kal­bu ne tik apie po­pie­ri­nius ko­lia­žus, bet ir apie sa­vo per­for­man­sams su­kur­tus ob­jek­tus. Tai nulėmė ma­no po­žiūrį ir judė­jimą erdvė­je. Kad ir ką da­ry­čiau, vis­kas tam­pa sa­vo­tiš­ka sin­te­ze“, – yra sakęs per­for­mansų me­ni­nin­ kas, di­zai­ne­ris And­re­jus Bar­te­ne­ vas, „The Guar­dian“ ti­tu­luo­tas ki­čo ka­ra­liu­mi. Įspūdingą pa­si­ro­dymą šis rusų di­zai­ne­ris su­rengė „Ma­dos in­fek­ ci­jai“ šven­čiant 10-ąjį gim­ta­dienį.

Ne­ma­žiau įspūdin­go šou or­ga­ni­za­ to­riai ti­ki­si ir fes­ti­va­liui mi­nint 15ąją su­kaktį. „Ma­lo­niai turėtų nu­ste­bin­ti gar­ su­sis Ru­si­jos per­for­mansų me­ni­ nin­kas, di­zai­ne­ris A.Bar­te­ne­vas.

Jis su Vil­niaus dailės aka­de­mi­jos stu­den­tais ren­gia kūry­bi­nes dirb­ tu­ves. Ant „Ma­dos in­fek­ci­jos“ po­ diu­mo fes­ti­va­lio gerbė­jai iš­vys tai, ką di­zai­ne­ris su stu­den­tais su­kūrė per sa­vaitę“, – sakė fes­ti­va­lio idė­ jinė vadė S.Strau­kaitė.

Ko­lek­cijų pri­sta­ty­mo pro­gra­ma ŠMC Ko­vo 22 d., penk­ta­die­nis, 19 val.

Ko­vo 23 d., šeš­ta­die­nis, 19 val.

I da­lis

I da­lis

1. „la­bà­die­nà“ („In­jek­ci­ja“)

1. Gied­rius Šar­kaus­kas

2. Lau­ra Dai­lidė­nienė („Dai­li“)

2. Li­na Gu­da­na­vi­čiūtė

3. Li­li­ja La­rio­no­va

3. „Ba­la­gans“ („In­jek­ci­ja“, Vo­k ie­ti­ja)

II da­lis

II da­lis

4. Ie­va Dau­g ir­daitė

4. Eglė Žie­mytė (D.EFECT)

5. Eva Ba­liul („In­jek­ci­ja“)

5. As­ge­ras Jue­lis Lar­se­nas (Da­ni­ja)

6. Sand­ra Strau­kaitė

6. KRIS­TAR DE­SIGN by

III da­lis

Kris­t i­na Vi­kø­ren

7. Dia­na Paukš­tytė

III da­lis

8. Egi­di­jus Si­da­ras ir ma­dos na­mai „Can­tas“

7. And­re­jus Bar­te­ne­vas (Ru­si­ja)

Po­diu­mo te­ma – san­kry­ža

Fes­ti­va­lio or­ga­ni­za­to­riai ti­ki­no, kad int­ri­guo­jan­tys bus ne tik ko­lek­cijų pri­sta­ty­mai, bet ir „Ma­dos in­fek­ci­ jos“ po­diu­mas. „Šie­met pro­jek­tuo­ da­mi fes­ti­va­lio po­diumą įkvėpi­ mo sėmėmės iš gar­sio­sios To­ki­jo Shi­buya per­ėjos. Yra daug įvai­rių va­riantų, kaip ei­ti per ją, ir nu­ lis tai­syk­lių, kaip tai da­ry­ti tei­sin­ gai. Todėl fes­ti­va­ly­je sa­vo ko­lek­ci­ jas pri­sta­ty­sian­tys di­zai­ne­riai galės rink­tis tiek ap­gal­votą, tiek imp­ro­

vi­zuotą sa­vo pa­si­ro­dymų cho­reog­ ra­fiją ir judė­ti ne­tra­di­ci­ne tra­jek­ to­ri­ja“, – sakė „Ma­dos in­fek­ci­jos“ pro­diu­serė Re­na­ta Mi­kai­lio­nytė. Šį pa­va­sarį fes­ti­va­lio erdvė­je iš­ liks pra­ėju­sio­je ru­dens „Ma­dos in­ fek­ci­jo­je“ iš­ban­dy­tas am­fi­teat­ras.

Jis fes­ti­va­lio žiū­ro­vams itin pa­ ti­ko, nes nė vie­nas, net ir įsi­gijęs sto­vi­mus bi­lie­tus, ko­jo­mis ne­lietė grindų: veiks­mas ant „Ma­dos in­ fek­ci­jos“ po­diu­mo vi­siems bu­vo ir šie­met bus kaip ant del­no.

18

kovo 21–27, 2013

savaitgalis diena.lt/naujienos/laisvalaikis

Dar vie­na po­ra ski­ria­si

Už­šal­dys kiau­ši­nė­lius

Bu­vu­si TV lai­dų ve­dė­ja Dai­va Ta­mo­šiū­nai­tė-Bud­ rė ski­ria­si su su­tuok­ti­niu Dai­niu­mi Bud­riu. „Taip, ski­ria­mės, tai tie­sa“, – sa­ kė del­fi.lt D.Ta­mo­šiū­nai­ tė-Bud­rė. Ta­čiau dau­giau apie sky­ry­bas mo­te­ris at­ vi­rau­ti at­si­sa­kė. Po­ra au­ gi­na duk­te­rį Ade­lę.

Ak­to­rė So­fia Ver­ga­ra pra­dė­jo sa­vo kiau­ši­nė­lių už­šal­dy­mo pro­ce­są, kad pa­di­din­tų ga­li­ my­bes su­si­lauk­ti vai­kų bū­ da­ma vy­res­nio am­žiaus. 40me­tė se­ria­lo „Mo­der­ni šei­ ma“ žvaigž­dė jau tu­ri 20-me­ tį sū­nų, bet žvel­gia ir į atei­tį, nes pla­nuo­ja iš­te­kė­ti už su­ ža­dė­ti­nio Nic­ko Loe­bo.

Kuo bū­t Jei ga­lė­tų rink­tis, ku­rio gar­saus žmo­ gaus ar is­to­ri­nės as­ me­ny­bės kai­ly­je 24 va­lan­das no­rė­tų pa­ bū­ti ži­no­mi Lie­tu­ vos žmo­nės ir gal­ būt iš­gy­ven­ti ko­kį nors įvy­kį ar gy­ve­ ni­mo aki­mir­ką?

Da­rius Sė­le­nis d.selenis@diena.lt

Mė­nu­lis ir kos­mo­sas

Olim­pi­nių žai­dy­nių si­dab­ro ir pa­ sau­lio čem­pio­na­to auk­so me­da­lių lai­mė­to­jas pen­kia­ko­vi­nin­kas Ed­ vi­nas Krun­gol­cas pa­si­rink­tų pa­ bū­ti ame­ri­kie­čių ast­ro­nau­tu Nei­lu Armst­ron­gu. Jis 1969 m. lie­pą erd­ vė­lai­viu „Apol­lo 11“ su ast­ro­nau­tu Buz­zu Ald­ri­nu nu­skri­do į Mė­nu­lį ir iš­si­lai­pi­nę iš­bu­vo ten 21 va­lan­dą 36 mi­nu­tes. „Smal­su­mas, no­ras ką nors at­ ras­ti, įveik­ti bai­mę, – sa­vo pa­si­ rin­ki­mą mo­ty­va­vo E.Krun­gol­cas.

– Bū­tų įspū­din­ga pa­jus­ti skry­dį kos­mo­se, pa­ma­ty­ti be­ri­bę erd­vę ir iš­si­lai­pin­ti Mė­nu­ly­je.“ Ap­si­lan­ky­ti kos­mo­se no­rė­tų ir fo­tog­ra­fas Prip­sas. Tie­sa, jo pa­si­ rin­ki­mas – ne ame­ri­kie­čių ast­ro­ nau­tas N.Armst­ron­gas, bet 1961 m. pir­ma­sis į kos­mo­są pa­ki­lęs ir Že­mę kos­mi­niu lai­vu „Vos­tok“ ap­skrie­ jęs ru­sų kos­mo­nau­tas Ju­ri­jus Ga­ ga­ri­nas. „La­bai sma­gu bū­tų pa­jus­ti tas aki­mir­kas, pir­mą­jį skry­dį į kos­mo­ są. Vi­sų ki­tų gar­se­ny­bių gy­ve­ni­mas ga­na įpras­tas, nor­ma­lus. Ri­zi­kuo­ti, pa­tir­ti J.Ga­ga­ri­no emo­ci­jas ir bū­ti pir­muo­ju žmo­gu­mi kos­mo­se – la­

Kos­mo­sas: E.Krun­gol­cas no­rė­tų ap

ro­nau­tas N.Armst­ron­gas. G

19

kovo 21–27, 2013

savaitgalis

ū­ti: Jė­zu­mi Kris­tu­mi ar A.Jo­lie?

Drą­sa: E.Mil­da­žy­tė rink­tų­si gar­siau­sią krikš­čio­niš­ko­jo pa­sau­lio as­me­ny­bę – Kris­tų.

Pir­ma­sis: Prip­sas no­rė­tų pa­kil­ti į kos­mo­są kaip J.Ga­ga­ri­nas.

bai įspū­din­ga“, – sa­vo ap­si­spren­ di­mą ko­men­ta­vo Prip­sas.

ror­te. No­rė­čiau pa­bū­ti tas va­lan­das jos kai­ly­je ir su­ži­no­ti jos pa­slap­tį“, – pri­si­pa­ži­no R.Gri­ne­vi­čiū­tė. „No­rė­čiau pa­bū­ti ir Na­po­leo­nu Va­ter­lo mū­šy­je, – ta­rė ji. – No­rė­ čiau su­ži­no­ti, kas de­da­si die­do, ku­ ris ka­riau­ja ir da­ro ne­są­mo­nes, gal­ vo­je.“

Esu mo­te­ris, ži­nau, kas ir kaip, to­dėl no­ rė­čiau pa­rą pa­bū­ti vy­ru.

K.Na­vic­kai­tė bū­tų vy­ru

Mer­gi­nų mu­zi­kos gru­pės na­rė Ok­ sa­na Pi­kul no­rė­tų pa­bū­ti ko­kiu nors la­bai įta­kin­gu po­li­ti­ku. „No­rė­čiau per die­ną pa­keis­ti mo­kes­čius, kad pa­ge­rė­tų žmo­nių gy­ve­ni­mo są­ly­gas.Mie­lai pa­bū­čiau ir ko­kiu nors gar­siu mamos mėgs­ ta­mu Ru­si­jos dai­ni­nin­ku. Nu­džiu­ gin­čiau ją gra­žia dai­na“, – juo­kė­si Ok­sa­na. Vers­li­nin­kė In­ga Bud­rie­nė 24 va­lan­das mie­lai pa­bū­tų jai la­bai pa­tin­kan­čio­mis ak­to­rė­mis An­ge­li­ na Jo­lie ar­ba Pené­lo­pe Cruz.

p­si­lan­ky­tų Mė­nu­ly­je kaip pir­ma­sis ast­

Gedimino Bartuškos, „Fotodienos“, „Shutterstock“ nuotr.

„No­rė­čiau pa­bū­ti gra­žios mo­ters kai­ly­je, – juo­kė­si In­ga. – Ne, ne fil­ ma­vi­mo aikš­te­lė­je, o kas­die­nia­me gy­ve­ni­me. Įdo­mu, kaip An­ge­li­na su­si­tvar­ko su tiek daug vai­kų. Na, taip, pa­tin­ka ir Bra­das Pit­tas. Man im­po­nuo­ja ir P.Cruz. Taip, man pa­ tin­ka ir jos vy­ras Ja­vie­ras Bar­de­mas – gra­žus kaip ma­no vy­ras Da­rius.“ Šo­kių gru­pės va­do­vė Kris­ti­na Na­ vic­kai­tė-Ti­na šyp­te­lė­jo iš­gir­du­ si klau­si­mą ir iš­kart pa­si­tei­ra­vo: „O ga­li­ma pa­bū­ti vy­ru? Ar tai nor­ma­lu?

Esu mo­te­ris, ži­nau kas ir kaip, to­dėl no­rė­čiau tą pa­rą pa­bū­ti vy­ru. Rink­ čiau­si ta­len­tin­gus, cha­riz­ma­tiš­kus vy­rus – dai­ni­nin­ką Mi­chae­lą Jack­ so­ną ir ak­to­rių John­ny Dep­pą. Esu šo­kė­ja, tu­riu šo­kių gru­pę, to­dėl la­bai no­rė­čiau pa­jus­ti tai, kaip M.Jack­so­ nas šo­ka, jo cha­riz­mą. O J.Dep­pu no­ rė­čiau pa­bū­ti fil­ma­vi­mo aikš­te­lė­je.“ R.Gri­ne­vi­čiū­tė – din­gu­si mer­gai­tė

24 va­lan­das pa­bū­ti ak­to­riu­mi rink­ tų­si ir dai­ni­nin­kas Vai­das Bau­mi­

la. 25-erių vy­ras no­rė­tų trumpam tapti gar­siu Aust­ra­li­jos ak­to­riu­mi Hugh Jack­ma­nu. „Šis žmo­gus man im­po­nuo­ja ir kaip ak­to­rius, ir kaip šei­mos žmo­ gus bei kar­je­ros pa­vyz­dys. Pra­dė­ jęs gy­ve­ni­mą bū­da­mas varg­šas, ta­po tur­tuo­liu, nors da­bar ir nu­ si­fil­ma­vo „Varg­die­niuo­se“. Mie­ lai at­si­dur­čiau jo kai­ly­je, kad pa­ jus­čiau, ką reiš­kia bū­ti ak­to­riu­mi, mie­lai nu­si­fil­muo­čiau kad ir fil­mo „Varg­die­niai“ ku­rio­je nors sce­no­ je“, – kal­bė­jo V.Bau­mi­la. Žur­na­lis­tė Rū­ta Gri­ne­vi­čiū­ tė ti­ki­no nie­ka­da ne­puo­se­lė­ju­ si fan­ta­zi­jų pa­bū­ti ki­tu žmo­gu­mi.

Klau­si­mas, kuo ji no­rė­tų tap­ti 24 va­lan­doms, ją pri­ver­tė pa­gal­vo­ti. „Pa­bū­čiau žmo­gu­mi, ku­ris pa­li­ ko po sa­vęs pa­slap­tį, ir mes ne­ži­ no­me, kas iš tie­sų nu­ti­ko. Kaž­ka­da bu­vo pla­čiai nu­skam­bė­ju­si ma­žos mer­gai­tės Ma­de­lein is­to­ri­ja – jos šei­ma nu­vy­ko il­sė­tis į Por­tu­ga­li­ją ir Ma­de­lein din­go Praia da Luz ku­

No­ras: Ti­na mie­lai įlįs­tų į gar­saus ak­to­riaus J.Dep­po kai­lį.

No­rė­čiau pa­bū­ti žmo­gu­mi, ku­ris pa­li­ ko po sa­vęs pa­slap­ tį, ir mes ne­ži­no­me, kas iš tie­sų nu­ti­ko.

Im­po­nuo­ja dva­si­niai ly­de­riai

Dai­ni­nin­kas Vy­tau­tas Ma­tu­zas sa­ kė, kad ga­lė­tų iš­var­dy­ti la­bai daug žmo­nių, ku­rių kai­ly­je no­rė­tų at­ si­dur­ti. „Prieš 15 me­tų tik­rai bū­ čiau pa­si­rin­kęs bū­ti krep­ši­nin­ku.

Pas­kui – Mi­chae­lu Jor­da­nu. Da­bar

ren­kuo­si dva­si­nę ra­my­bę – pa­rą pa­bū­ti Da­lai La­ma, – sa­kė Vy­tau­ tas. – Šis žmo­gus yra tai, ko mums trūks­ta. Vi­si atė­jo­me į šį pa­sau­lį ko nors iš­mok­ti, iš­va­ly­ti gal­vas ir nu­ ra­min­ti min­tis. Ir vien to­dėl ver­ta pa­bū­ti Da­lai La­ma.“ „Dar pa­si­rink­čiau pa­bū­ti Fred­ die Mer­cu­ry. La­bai no­rė­čiau to­kio bal­so. Bet tik bal­so. To­dėl ta pa­ra bū­tų pra­leis­ta dai­nuo­jant ko­kia­me gar­sia­me Fred­die kon­cer­te“, – sa­ kė V.Ma­tu­zas. Žur­na­lis­tė Edi­ta Mil­da­žy­tė pa­si­ rin­ko il­gai ne­gal­vo­ju­si. „Ži­no­ma, no­rė­čiau pa­rą pa­bū­ ti Jė­zu­mi Kris­tu­mi. Vi­sų lai­kų gar­ siau­sia krikš­čio­niš­ko­jo pa­sau­lio as­me­ny­be. Jo iš­gy­ve­ni­mai ypa­tin­ gi. Gal tas lai­kas – Pas­ku­ti­nė va­ ka­rie­nė? Bend­ra­vi­mas su Pet­ru, Ju­do iš­da­vys­tė, – kal­bė­jo Edi­ta. – Ne, ne­no­rė­čiau iš­gy­ven­ti pa­ros, kai Jė­zus bu­vo nu­kry­žiuo­tas, tai tu­rė­ tų bū­ti jo gy­ve­ni­mo epi­zo­das dar prieš šį įvy­kį.“

Min­tis: I.Bud­rie­nė no­rė­tų įsi­kū­ny­ti į is­pa­nų ak­to­rę P.Cruz.

20

kovo 21–27, 2013

savaitgalis

E.Var­ku­le­vi­čius-Var­ka­lis iki šiol Vil­niu­je sa­vo dar­ bų pa­ro­dą su­ren­ gęs ži­no­mas ta­py­ to­jas Eu­ge­ni­jus Var­ ku­le­vi­čius-Var­ka­ lis sa­kė, kad su­kur­ti šias dro­bes įkvė­pė Čep­ke­lių rais­tas, bet Niu­jor­ko, ku­ria­ me gy­ve­no 11 me­tų, pa­mirš­ti ne­ga­li.

Lai­ma Že­mu­lie­nė l.zemuliene@diena.lt

Gy­ve­ni­mą Ber­ly­ne ir Niu­jor­ke jis pri­si­me­na su di­džiau­siu ma­lo­nu­ mu. Į tuos did­mies­čius kaž­ka­da jis iš­dū­mė to­dėl, kad iki gy­vo kau­lo bu­vo už­kni­su­si anuo­me­tė so­vie­ti­ nė tik­ro­vė.

Jo­no Me­ko vi­zua­lių­jų me­nų cent­ re eks­po­nuo­ja­ma E.Var­ku­le­vi­čiausVar­ka­lio pa­veiks­lų ir vaiz­do dar­bų pa­ro­da ne­nus­pė­ja­ma, kaip ir jo mi­ nė­ti pa­sau­lio did­mies­čiai. Di­džiu­ liai – 2 x 1,5 m – abst­rak­tūs pei­za­ žai. Te­le­vi­zo­riai „non stop“ ro­do įvai­rius Niu­jor­ko vaiz­dus, ku­riuos jis nu­fil­ma­vo. Juo­se – gat­vės mu­ zi­kan­tai, įvai­rios ei­ty­nės, 2001 m. rug­sė­jo 11 d. su­sprog­din­tas Pa­sau­ lio pre­ky­bos cent­ras, avan­gar­do tė­ vas J.Me­kas su alaus bo­ka­lu ir įvai­ raus am­žiaus bi­čiu­liais. „Ka­dan­gi gy­ve­nau pas Jo­ną, jo fil­mų „An­to­lo­gi­jo­je“, nu­fil­ma­vau ir jį. Kai gau­nu pi­ni­gų, po tru­pu­ tį tuos fil­mus per­ra­šau į DVD“, – pa­sa­ko­jo Eu­ge­ni­jus.

Pa­ro­do­je ga­li­ma pa­žiū­rė­ti ir do­ ku­men­ti­nį fil­mą apie pa­tį E.Var­ ku­le­vi­čių-Var­ka­lį. Jį su­su­ko žur­ na­lis­tė En­ri­ka Strio­gai­tė. „Tas daug įdo­mes­nis. Daug me­džia­gos jai da­viau iš Niu­jor­ko“, – pa­tiks­ li­no Eu­ge­ni­jus. Fil­mo­te­ką pa­pil­do Niu­jor­ke gy­ve­nan­čio Ju­liaus Ziz (Žiž­liaus­ko) fil­mas „Vil­kas“, ku­ ria­me dai­li­nin­kas at­lie­ka pa­grin­ di­nį vaid­me­nį. „Niu­jor­kas – pa­sau­lio sos­ti­nė“, – sa­kė 56-erių dai­li­nin­kas, ti­kė­ti­ na, ten pa­li­kęs di­de­lę da­lį sa­vęs.

– Ar tei­sin­gai iš­gir­dau? – per­ klau­siu.

– Taip. Niu­jor­kas – pa­sau­lio sos­ ti­nė. Dar – juo­du­kų sos­ti­nė. Gy­ve­ nau pas J.Me­ką jo fil­mų „An­to­lo­ gi­jo­je“, ar­chy­vuo­se. Jis man bu­vo iš­sky­ręs to­kį kam­ba­rė­lį už ek­ra­ no. Bu­vo gan in­ten­sy­vus, įdo­mus lai­ko­tar­pis. Praė­ju­sį gruo­dį bu­ vau Lon­do­ne, kur Jo­nas šven­tė sa­ vo gim­ta­die­nį. Bet to jo gim­ta­die­ nio ne­fil­ma­vau – tu­rė­jau ten grot ir dai­nuot. 90 me­tų – fan­tas­tiš­ka!

To­kia J.Me­ko pa­ro­da bu­vo! Ko­kios ke­tu­rios pen­kios sa­lės už­krau­tos jo ka­me­ro­mis, vaiz­do dar­bais, nuo­ trau­ko­mis. Vi­sa šven­tė vy­ko to­

Kont­ras­tai: dai­li­nin­kas E.Var­ku­le­vi­čius-Var­ka­lis, ne vie­nus me­tus gy­ve­nęs Že­mai­ti­jos kai­me Ber­žo­re, bu­vo pri­si­jau­ki­nęs ir mi­li­jo­ni­nį Niu­jor­ką. Ten

jis ta­pė abst­rak­čius pa­veiks­lus, met­ro gro­jo sak­so­fo­nu, fil­ma­vo.

se sa­lė­se. Bu­vo sve­čių iš Lie­tu­vos, Pran­cū­zi­jos, Ita­li­jos.

– Kla­jo­nės ir ke­lio­nės po pa­ sau­lį vi­siš­kai pa­kei­tė jū­sų dar­ bų sti­lių. Po stu­di­jų tuo­me­čia­ me Dai­lės ins­ti­tu­te pa­bė­go­te į Že­mai­ti­ją, Ber­žo­ro kai­mą, ten ta­pė­te fi­gū­ri­nius re­li­gi­nius pa­ veiks­lus – Kris­tų, kry­žiaus ke­ lio sto­tis. Ir po ke­lių de­šimt­ me­čių – abst­rak­tūs dar­bai. Ar ti­kė­jo­te, kad taip nu­tiks?

– Il­ga is­to­ri­ja. Žmo­gus kei­tie­si. Bu­ vo lai­ko­tar­pis, kai bu­vo su­si­bū­ręs toks mū­sų ra­tas: Arū­nas Vait­kū­nas, Vai­do­tas Žu­kas, mis­ti­kas ir fi­lo­so­fas Jus­ti­nas Mi­ku­tis, aš. Bū­čiau nuė­jęs į abst­rak­čią­ją ta­py­bą jau anks­čiau.

Bet J.Mi­ku­tis pa­reiš­kė: „Va, jis jau at­ra­do sa­ve Ber­žo­re.“ Ta­da vis­kas bu­vo po­grin­dy­je, bend­ra­vau su ra­di­ka­lais ir Mask­ vo­je, ir Lie­tu­vo­je. Ta­py­ti Kris­tų, sta­ci­jas – ta­da tai bu­vo vie­nin­te­lis pa­si­prie­ši­ni­mas so­vie­tams. Ber­žo­ re gy­ve­nau ir ta­piau. Bu­vo ten švie­ sių žmo­nių. Su bo­bu­te Ju­ly­te bu­vom kaip bro­lis ir se­suo. Kai Kau­ne, Me­ ni­nin­kų na­muo­se, pa­da­riau pa­ro­dą, ją ki­tą die­ną už­da­rė. Atė­jo sau­gu­ mie­čiai ir lie­pė nu­ka­bin­ti pa­veiks­lus.

Spjo­viau į vis­ką. 1990 m. prieš pa­čią re­vo­liu­ci­ją iš­va­žia­vau į Vo­kie­ti­ją.

Pas­kui ma­ne Aud­rius Nau­jo­ kai­tis – per­nai jis mi­rė – pa­kvie­ tė į Niu­jor­ką. Ma­ne la­bai do­mi­no Jur­gis Ma­čiū­nas. Jis su J.Me­ku bu­ vo bend­ra­žy­giai, J.Me­kas tu­rė­jo jo dar­bų, pa­sa­ko­jo apie jį. Ne­ma­niau, kad Niu­jor­ke už­strig­siu vie­nuo­li­kai me­tų. Ma­niau, pa­bū­siu kiek, pi­ni­ gų nė­ra – grįž­tu at­gal. Bet man ten taip pa­ti­ko, kad tie me­tai pra­bė­go ne­pas­te­bi­mai. Ten pra­dė­jau fil­muot – da­riau tuos sa­vo fil­mus pai­šy­ti­ nius, abst­rak­čius, iš ko­lia­žų. Ir ta­ py­ba ten – Niu­jor­ke – pa­si­su­ko į abst­rak­čią­ją pu­sę.

– Gal iš J.Me­ko mo­kė­tės, kaip fil­mus da­ry­ti?

– Ne. Jis nie­ka­da nie­ko ne­mo­kė. Kai jis duo­da­vo in­ter­viu žur­na­lis­tams, ga­lė­da­vai pa­si­klau­sy­ti. Jis kū­rė do­ ku­men­ti­ką, pa­skui pa­su­ko į poe­ti­ nį ki­ną. O aš pra­dė­jau da­ry­ti dau­ giau ani­ma­ci­ją – tie­siai pai­šy­ti ant 16 ir 35 mm juos­tos. O pas Jo­ną tos me­džia­gos pil­na rū­siuo­se. Už­si­da­ rė ki­no la­bo­ra­to­ri­jos – vis­kas pe­ rė­jo prie vi­deo. Su J.Ziz pra­dė­jo­me da­ry­ti tuos fil­mus. Vi­sas iš­mes­tas juos­tas su­si­rink­da­vo­me.

Taip, žie­dai su­mai­ ny­ti, vis­kas ge­rai, bet nie­kas neaiš­ku – gal į Ita­li­ją trauk­siu, nes tam Kau­ne bai­ giu už­dust.

– Kaip Niu­jor­ke se­kė­si ta­py­ti ir par­duo­ti pa­veiks­lus?

– Ne­bu­vo ka­žin kas. Bet kar­tais par­duo­da­vau. Ver­čiau­si vi­so­kiais da­žy­mo dar­bais, te­ko res­tau­ruo­ ti tai ko­kį sta­liu­ką ar an­tik­va­ri­ nį bal­dą, tai ko­kį in­ter­je­rą. Bet tie dar­bai pri­puo­la­mi. Vi­są lai­ ką, bū­da­vo, „An­to­lo­gi­jo­je“ sė­di.

O ten – vi­si me­no pa­mi­šė­liai. Kai at­va­žia­vau, van­duo vi­sur var­vė­ jo, fil­mai, žur­na­lai iš­mė­ty­ti. Mes, su­va­žia­vę lie­tu­viai, vis­ką su­tvar­ kė­me.

– Kas Niu­jor­ke jums la­biau­siai pa­ti­ko?

– Lais­vė. Jie ka­rų ne­tu­rė­jo, vi­sur tie ver­gai – juo­du­kai, mek­si­ko­nai – vis­ką tvar­ko, o jie be­veik nie­ko ne­vei­kia, biz­nį da­ro. O tiek vis­ko pri­si­plė­šę, tiek pri­si­ve­žę. Vien Mo­ der­naus me­no mu­zie­jus pui­kiau­sias

To­mo Ra­gi­nos nuo­tr.

pa­ro­das kas mė­ne­sį da­ro. Net už dy­ ką ga­li ei­ti žiū­rė­ti penk­ta­die­niais. O ga­le­ri­jų – šim­tai. Kaip me­ni­nin­kui ne­bū­ti ten, kur vis­kas ver­da? O pas mus – sno­biz­mas. Pro­vin­ci­ja. Yra ir ge­rų me­ni­nin­kų. Bet nė­ra ko ly­gin­ ti su Niu­jor­ku.

– Tai ko­dėl ten vis­ką me­tė­te ir par­dū­mė­te at­gal į Kau­ną? Ne­gi sa­vęs neat­ra­do­te Niu­jor­ke?

– Jei ne tė­vai, bū­čiau ne­grį­žęs. Tu­ rė­jau pla­nų trauk­ti į Mek­si­ką – drau­gų tiek ir tiek at­si­ra­do pas Jo­ ną. Dar – į Ita­li­ją, Af­ri­ką. Nei aš ruo­šiau­si grįž­ti, nei ką. Ma­niau, gau­siu tą ža­lią­ją kor­tą ir lik­siu. O jie ma­ne taip kru­šo – vis ki­tą­met, ki­tą­met. Pi­ni­gus tik su­ki­šau – ir nie­ko. Biu­rok­ra­ti­ja. Rei­kė­jo įro­dyt, kad ga­liu ten pra­gy­vent.

Ki­ti gud­rūs – ve­dė, ir vis­kas. Ir ga­lė­jo iš­va­žiuo­ti į Lie­tu­vą, pa­skui grįž­ti. Aš nie­kur iš­va­žiuo­ti ne­ga­ lė­jau – bū­tų nu­trau­kę tą by­lą. Pa­ ga­liau ga­vau ža­lią­ją kor­tą. Mei­lės ne­nu­si­se­kė, ir grį­žau. Gi­mi­nės ra­ šė, pra­šė grįž­ti, čia – na­mai, dirb­ tu­vės, o ten nie­ko. Ir kas tu toks ten esi? Grį­žau – tė­vai pa­si­mi­rė, pa­skui – A.Vait­kū­nas, mu­du drau­gai bu­ vo­me nuo vai­kys­tės. Tie me­tai man bu­vo juo­di. Čia – nei džia­zo, nei klu­bo, tik džia­zo imi­ta­ci­ja. Ten džia­zas la­ biau­siai ma­ne lai­kė. In­ten­sy­vus gy­ve­ni­mas lai­kė. Aš sak­so­fo­nu ten gro­jau. Da­bar jau ap­lei­dau, nes čia nė­ra su kuo gro­ti. Su Da­liu­mi Nau­ jo­kai­čiu stu­di­ją tu­rė­jom, gro­da­vom gat­vėj, kol po­li­ci­ja nea­tei­da­vo. Pas­ kui ne­be­lei­do nei gat­vė­se, nei met­ ro gro­ti. O gro­ti met­ro man la­bai pa­tik­da­vo. To­kia akus­ti­ka, dar tas trau­ki­nys dun­da, tas rit­mas – fan­ tas­tiš­kas tas Niu­jor­kas! Jau bu­vau jį pri­si­pra­ti­nęs, jau ta­me ra­jo­ne – Man­ha­te­no cent­re Ist Vi­li­dže – ma­ ne vi­si pa­ži­no­jo. Nuo se­nų lai­kų čia

gy­ve­na me­ni­nin­kai, poe­tai, mu­zi­ kan­tai.

– Ne­gi jo­kia mo­te­ris jū­sų ne­ priš­var­ta­vo Niu­jor­ke? Gir­dė­ jau, vie­ną ame­ri­kie­tę vi­sai ne­ blo­gai iš­mo­kė­te lie­tu­viš­kai, kad ši net ei­lė­raš­tį pa­ra­šė mū­ sų kal­ba.

– Bu­vo vie­na to­kia – tru­pu­tį jau mo­kė­jo. Bet be rei­ka­lo lei­dau jai res­to­ra­ne dirb­ti. Dar stu­den­tė bu­ vo, tai puo­lė prie nar­ko­ti­kų, vi­so­ kio šū­do. Ame­ri­koj grei­tai to­kie da­ ly­kai įtrau­kia.

Tos ame­ri­ko­nės – to­kios pu­ri­to­ nės, šei­mai ne­tin­ka­mos. Kiek tu­ riu drau­gų ame­ri­ko­nų, ne­bū­ti­nai iš Niu­jor­ko, tai ko­kios lie­tu­vės, len­ kės ar ru­sės ieš­ko. O su ame­ri­ko­nė­ mis neį­ma­no­ma, nuo­lat po teis­mus.

Lie­tu­vai­tės pa­čios kant­riau­sios, o tos tik pi­ni­gus nu­raus, ir vis­kas.

Bet jau bus pen­ke­ri me­tai, kai esu ve­dęs. Duk­rai Ju­ly­tei – dve­ji su pu­ se. Ma­no žmo­na Jo­vi­ta Aukš­ti­kal­ ny­tė dės­to ta­py­bą Vil­niaus dai­lės aka­de­mi­jos Kau­no dai­lės fa­kul­te­te.

– Niu­jor­kui jau­čia­te di­džiu­lę nos­tal­gi­ją. Gal vėl pa­trauk­si­te į tą me­no me­ką?

– Ma­no am­žiui – jau ne. Ten pra­ si­dė­jo te­ro­riz­mas – ne­sma­gu. Vis­ ką pra­dė­jo draus­ti, daug ką už­da­ rė. Niu­jor­kas kei­čia­si, ten jau to­kia įtam­pa tvy­ro. Aš dar spė­jau į lais­vę – ta­da me­ras bu­vo Ru­dy Giu­lia­ni.

Prieš man iš­va­žiuo­jant į tą ra­ jo­ną pra­dė­jo plūs­ti ja­piai – žyd­ri, iš pie­tų, su pi­ni­gais, su šu­niu­kais, kaip pas mus nau­jie­ji ru­sai ar nau­ jie­ji lie­tu­viai. Oku­puo­ja ra­jo­nus – siau­bas. Vi­sus me­ni­nin­kus, ga­le­ri­ jas iš ten iš­stū­mė.

Taip, žie­dai su­mai­ny­ti, vis­kas ge­ rai, bet nie­kas neaiš­ku – gal į Ita­ li­ją trauk­siu, nes tam Kau­ne bai­giu už­dust.

21

kovo 21–27, 2013

savaitgalis

l svaigs­ta nuo Niu­jor­ko lais­vės Kaip me­ni­ nin­kui ne­ bū­ti ten, kur vis­kas ver­da? O pas mus – sno­biz­mas.

Pro­vin­ci­ja.

Pa­ro­da: Vil­niu­je, J.Me­ko vi­zua­lių­jų me­nų cent­re, E.Var­ku­le­vi­čius-Var­ka­lis eks­po­nuo­ja abst­rak­čius pei­za­žus, ku­riuos su­kur­ti įkvė­pė Čep­ke­lių rais­tas.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

22

kovo 21–27, 2013

savaitgalis

Pro­fe­so­rius, drį­sÄ™s mes­ti iť­ťō­kÄŻ kor­po­ra­ci­joms Ar mō­sĹł kas­die­ny­bÄ™ ne­ju­Ä?ia vis la­biau uŞ­val­do kor­po­ra­ci­jos? „Taip“, – tvir­tai sa­ko Ka­na­dos uni­ver­si­te­to tei­sÄ—s pro­ fe­so­rius Joe­lis Ba­ka­nas, ku­ris ban­do nuim­ti ro­Şi­nius aki­nius ne tik lie­tu­ viams.

Ba­lys Šmi­gels­kas

b.smigelskas@diena.lt

– Pro­fe­so­riau, at­vyks­ta­te ÄŻ Vil­ niĹł dis­ku­tuo­ti apie kor­po­ra­ci­ jĹł veik­lÄ… ir ÄŻta­kÄ…. KÄ… iki ĹĄiol Ĺži­ no­jo­te apie Lie­tu­vÄ…? – „Vil­niaus die­na“ pa­klau­sÄ— J.Ba­ka­no. – Vi­zi­to lau­kiu su ne­kant­ru­mu.

Vil­niu­je lan­kę­si ko­le­gos apie jō­sų mies­tą at­si­lie­pė la­bai pa­gar­biai.

Lie­tu­vos sos­ti­nę Şi­nau kaip la­bai gra­Şių, in­te­lek­tua­liai ir kul­tō­riť­kai tur­tin­gą mies­tą.

Tu­riu ry­ťį su jō­sĹł ĹĄa­li­mi – ma­ no Ĺžmo­nos pro­se­ne­lis prieĹĄ dau­ge­lÄŻ me­tĹł iĹĄ Lie­tu­vos emig­ra­vo ÄŻ Ka­na­ dÄ…. Tai ma­no ke­lio­nei su­tei­kia dar dau­giau Ĺža­ve­sio. „„ĎŞ­val­ga: pa­sak ka­na­die­Ä?io tei­sÄ—s pro­fe­so­riaus J.Ba­ka­no, pa­grin­di­nÄ— pro­ble­ma yra ne­pap­ras­tai iĹĄau­gu­si kor­

po­ra­ci­jų įta­ka so­cia­li­nia­me gy­ve­ni­me.

DE­MOS nuo­tr.

-JFUVWPT EBJMLjT NV[JFKVT

SECESIJOS MADA

*Ă˜ "MFLTBOESP 7BTJMKFWP LPMFLDJKPT

N MBQLSJÇ JP E m N TQBMJP E

5BJLPNPTJPT EBJMLjT NV[JFKVT "STFOBMP H " 7JMOJVT

%BSCP MBJLBT BOUSBEJFOJBJTmĂ˜FĂ˜UBEJFOJBJT m TFLNBEJFOJBJT m 7BMTUZCJOJÇą Ă˜WFOÇ JÇą JĂ˜WBLBSLjTF EJSCB WJFOB WBMBOEB USVNQJBV /FEJSCB QJSNBEJFOJBJT JS WBMTUZCJOJÇą Ă˜WFOÇ JÇą EJFOPNJT RÄ—mÄ—jai:

– Kaip kor­po­ra­ci­jĹł veik­la ir tiks­lai ki­to pa­sta­rą­jÄŻ dvi­de­ ĹĄimt­me­tÄŻ? – Dau­ge­lio kor­po­ra­ci­jĹł tiks­lai ne­ pa­ki­to – pa­grin­di­nÄ— uŞ­duo­tis yra uŞ­dirb­ti pi­ni­gus ÄŻmo­niĹł ak­ci­nin­ kams. Ta­Ä?iau yra trys as­pek­tai, ku­ rie, de­ja, pa­si­kei­tÄ— ne ÄŻ ge­ra.

Pir­m a, kor­p o­ra­c i­j oms pa­v y­ ko pa­siek­ti, kad jų lo­bis­ti­nė veik­ la bō­tų ma­Şiau kont­ro­liuo­ja­ma vy­riau­sy­bės. Vers­lo or­ga­ni­za­ci­jos da­bar tu­ri daug dau­giau lais­vės sa­va­ran­k iť­k iems spren­d i­m ams.

Jie daŞ­nai dest­ruk­ty­vĹŤs ir Ĺža­lin­gi, ypaÄ? jaut­rioms vi­suo­me­nÄ—s gru­ pÄ—ms.

Kor­p o­ra­c i­j os, pa­s i­t elk­d a­m os grei­to­jo mais­to kul­tō­rÄ…, al­ko­ho­lio, ci­ga­re­Ä?iĹł, ne­tgi kai ku­riĹł psi­chot­ ro­pi­niĹł me­dĹžia­gĹł ta­ria­mÄ… Ĺža­ve­ sÄŻ, ma­ni­pu­liuo­ja vai­kĹł ir paaug­liĹł są­mo­ne. Vers­las tie­siog nu­si­tai­ko ir me­dĹžio­ja sa­vo au­kÄ…. Apie tai iť­sa­ miai kal­bu nau­jau­sio­je sa­vo kny­go­ je „Vai­kys­tÄ—s ap­gul­tis“.

Mil­Şi­niť­ko pel­no sie­kian­Ä?ios or­ ga­ni­za­ci­jos su­da­ry­da­mos ÄŻtar­ti­nas fi­nan­si­nes sis­te­mas pri­si­dė­jo prie 2008 m. pa­sau­li­nÄ—s kri­zÄ—s. Naf­tos plat­for­mos spro­gi­mas Mek­si­kos ÄŻlan­ko­je at­spin­di dar vie­nÄ… aĹĄt­riÄ… pro­ble­mÄ… – abe­jin­gu­mÄ… dar­buo­to­ jĹł ir ap­lin­kos ap­sau­gai.

Ant­ras pa­ra­dok­sas yra tai, kad kor­po­ra­ci­jĹł el­ge­sys tam­pa vis la­ biau akip­lė­ťiť­kas, ta­Ä?iau vi­suo­me­ nei jos sa­ve pa­tei­kia kaip so­cia­liai at­sa­kin­gas or­ga­ni­za­ci­jas. Tai bus vie­na pa­grin­di­niĹł ma­no te­mĹł Vil­ niu­je.

Tre­Ä?ias ÄŻ blo­ga pa­si­kei­tÄ™s da­ly­kas – grÄ—s­min­gai pa­di­dė­ju­si pri­va­ti­za­ vi­mo karť­ti­nÄ—. IĹĄ vy­riau­sy­biĹł glo­ bos pe­rim­ta be­veik vis­kas – pra­ de­dant gė­lu van­de­niu, bai­giant mo­kyk­lo­mis, dar­Şe­liais ar so­cia­li­ nÄ—s ap­sau­gos sis­te­mo­mis. – Vis dÄ—l­to kor­po­ra­ci­jos, nau­ do­da­mo­si vie­ťai­siais ry­ťiais ir lo­biz­mu, su­ge­ba su­kur­ti daug iliu­zi­jĹł. Ar ÄŻma­no­ma to iť­veng­ ti?

– Šias iliu­zi­jas iť­sklai­dy­ti ga­li­ma tik vei­kiant kar­tu. Tam rei­ka­lin­ga pa­Şan­gi Şi­niask­lai­da, in­te­lek­tua­ lų ir me­ni­nin­kų gru­pės, pro­fe­si­nės są­jun­gos, po­li­ti­nės or­ga­ni­za­ci­jos.

Pag­rin­di­nė pro­ble­ma yra ne­pap­ ras­tai iťau­gu­si kor­po­ra­ci­jų įta­ka so­cia­li­nia­me gy­ve­ni­me. Žmo­nėms dik­tuo­ja­mos tam tik­ros ma­dos ir ste­reo­ti­pai, esą be jų neį­ma­no­ma gy­ven­ti. Šiai ideo­lo­gi­jai skleis­ti iť­ lei­dŞia­mi mi­li­jar­dai.

Su tuo ko­vo­ti ne­leng­va, ta­Ä?iau mes pri­va­lo­me mes­ti iť­ťō­kÄŻ.

Vers­las tie­siog nu­si­ tai­ko ir me­dĹžio­ja sa­ vo au­kÄ…. – Ar po kny­gos „Kor­po­ra­ci­ja: pa­to­lo­giť­kas pel­no ir ga­lios sie­ ki­mas“ sÄ—k­mÄ—s vers­lo or­ga­ni­ za­ci­jos ne­kai­ťio­jo pa­ga­liĹł ÄŻ ra­ tus? Ne­pa­ju­to­te spau­di­mo? – Ĺ˝i­nau, kÄ… reiť­kia pa­na­ťaus po­ bō­dĹžio kri­ti­ka. Su­lau­kiau skam­ bu­Ä?iĹł iĹĄ ĹĄiuo­lai­ki­nio vers­lo me­di­jĹł gi­gan­to Ĺžur­na­lo „The Eco­no­mist“.

Vis dėl­to di­dŞio­ji da­lis kri­ti­kos bu­vo iť­sa­ky­ta pa­gar­biai. Jie ma­nęs neig­ no­ra­vo, o tai svar­biau­sia.

Sa­vo dar­bÄ… esu lin­kÄ™s at­lik­ti gi­liai ir kruopť­Ä?iai, rem­da­ma­sis konk­re­ Ä?iais ty­ri­mais. Ma­no tiks­las nė­ra ap­ťmeiŞ­ti ar ak­lai uŞ­si­pul­ti ÄŻmo­nes ar pa­vie­nius vers­li­nin­kus. Tie­siog no­riu at­skleis­ti tie­sÄ…, jÄ… pa­teik­ti tiks­liai ir su­pran­ta­mai.

Ma­nau, dÄ—l to ir esu daŞ­nai kvie­ Ä?ia­mas skai­ty­ti pa­skai­tĹł vers­lo gru­pė­se, ma­no dar­bais nau­do­ja­ ma­si vers­lo mo­kyk­lo­se. Vers­lo pa­ sau­lio at­sto­vai tu­ri tei­sÄ™ ne­su­tik­ti su ma­no ÄŻĹžval­go­mis ar iť­va­do­mis, ta­Ä?iau jau­Ä?iu jĹł pa­gar­bÄ….

Kur? Ki­no teat­re „Pa­sa­ka“.

Ka­da? Ko­vo 23 d. 15 val.

Vi­zi­ti­nÄ— kor­te­lÄ— Har­var­do uni­ver­si­te­to ab­sol­ven­tas Joe­lis Ba­ka­nas yra Bri­tĹł Ko­lum­bi­ jos uni­ver­si­te­to Ka­na­do­je tei­sÄ—s pro­ fe­so­rius, dir­bÄ™s Ka­na­dos aukť­Ä?iau­ sia­ja­me teis­me.

Tarp­tau­t i­n ÄŻ pri­pa­Ş i­n i­mÄ… pel­n iu­ si jo kny­ga „Kor­po­ra­ci­ja: pa­to­lo­giť­ kas pel­no ir ga­lios sie­ki­mas“ iť­vers­ ta ÄŻ dau­giau nei 20 kal­bĹł. Kny­gos pa­ grin­du su­kur­tas fil­mas pel­nÄ— ge­riau­ sio do­ku­men­ti­nio fil­mo ap­do­va­no­ji­ mÄ… San­dan­so fil­mĹł fes­ti­va­ly­je. ÄŽvai­ria­ly­pei J.Ba­ka­no as­me­ny­bei ne­ sve­ti­ma ir mu­zi­kos kal­ba. Jis – pro­fe­ sio­na­lus gi­ta­ris­tas ir yra da­ly­va­vÄ™s dau­ge­ly­je dĹžia­zo pro­jek­tĹł. 2007 m. kar­tu su Ĺžmo­na, dai­ni­nin­ke ir ak­to­ re Ĺžmo­na Re­bec­ca Jen­nings, iť­lei­do al­bu­mÄ… „Blues Skies“.

23

kovo 21–27, 2013

savaitgalis

Pa­jus­ti Prancū­zi­jos dvelksmą Fran­ko­fo­ni­jos mėne­siu va­di­na­mas ko­vas vi­sus, kal­ban­ čius prancū­ziš­kai ir nea­be­jin­gus šiai kal­bai, kvie­čia su­si­tik­ti įvai­riuo­se ren­gi­niuo­se. Vie­nas jų – Vil­niu­je gy­vuo­ jan­čio fran­ko­fonų teat­ro spek­tak­lio prem­je­ra.

– Skir­tingų ša­lių ir hu­mo­ras skir­tin­gas. Nebūgš­tau­ja­te, kad lie­tu­viai prancū­ziškų juokų tie­ siog ne­sup­ras?

– Iš tiesų lie­tu­vių ir prancūzų hu­ mo­ras la­bai skir­tin­gas. Apsk­ri­tai ma­nau, kad hu­mo­ras yra pa­sku­ ti­nis da­ly­kas, kurį sun­kiau­sia su­ pras­ti ki­ta kal­ba. Neslėp­siu – la­bai bi­jau, kad žiū­ro­vai jo ne­sup­ras. Ta­ čiau ban­dau la­vi­ruo­ti, kad hu­mo­ ras būtų ne­vi­siš­kai prancū­ziš­kas, bet su­pran­ta­mas pla­čiau, at­si­žvel­ giu į kla­si­kinį hu­morą, uni­ver­sa­lias ko­miš­kas si­tua­ci­jas.

– O prancūzų ir lie­tu­vių teat­ras taip pat la­bai ski­ria­si?

– Lie­t u­vo­j e teat­ro ly­g is la­b ai aukš­tas. At­si­me­nu, kaip at­vy­ku­ si čia jau pirmą va­sarą norė­jau su­kur­ti spek­taklį, imp­ro­vi­zuo­ti, ma­niau, grei­tai su­ra­si­me ak­to­rių, pa­sta­ty­si­me. Bet... oi, ne – Lie­tu­ vo­je jau kur­da­mas tu­ri ži­no­ti, kas bus sce­nog­ra­fas, kas vai­dins. Ma­ no eksp­rom­tai ne­pa­vyk­da­vo. Taip pat su­pra­tau, kad lie­tu­viams bet koks ju­de­sys teat­re yra la­bai rim­ tas, spek­taklį jie sta­to kaip pa­ minklą. Prancū­zams tai la­biau spon­ta­niš­ku­mas, imp­ro­vi­za­ci­ja, kaip gėlių puokštė, šam­pa­nas. Ži­ no­ma, pa­žiūrė­ki­me į lie­tu­vių teat­ ro var­dus – Ei­mun­tas Nek­ro­šius, Os­ka­ras Kor­šu­no­vas, Ri­mas Tu­ mi­nas, po jų net ir gėda pre­ten­ duo­ti į re­ži­sie­rius. Bet siū­ly­ti tau­ rę šam­pa­no, ma­nau, ga­li­ma.

Agnė Klim­čiaus­kaitė a.klimciauskaite@diena.lt

Lie­tu­vos fran­ko­fonų klu­bo CLEF 2009-ai­siais įkur­tas teat­ras su­būrė žmo­nes, my­lin­čius ne tik prancūzų kalbą, bet ir sceną. Jų meilės re­zul­ ta­tas – jau tre­čias spek­tak­lis „6 rue Chan­te­rei­ne“, ku­ris bus pri­sta­ty­ tas ko­vo 24 d. Vil­niaus ka­me­ri­nia­ me teat­re. Kad jį galėtų žiūrė­ti ne tik prancū­za­kal­biai, bet ir šios kal­ bos ne­mo­kan­tys žiū­ro­vai, spek­tak­ lis su­btit­ruo­tas. O pa­ma­ty­ti jį galės ir kitų Lie­tu­vos miestų pub­li­ka.

CLEF teat­ro spek­tak­lius re­ži­suo­ ja Pa­ry­žiu­je gi­mu­si Ka­ro­li­na Ma­ siu­lytė-Pa­liu­lienė, ra­šy­to­ja, ak­torė, vertė­ja, ži­no­mo Lie­tu­vos knyg­ne­ šio Juo­zo Ma­siu­lio anūkė ir ak­ty­ vi fran­ko­fo­ni­jos puo­selė­to­ja. Su ja apie CLEF teatrą, prancūzų kultūrą ir kalbė­jo „Vil­niaus die­na“.

– Pa­pa­sa­ko­ki­te pla­čiau apie CLEF teatrą jo ne­pažįs­tan­čiam žmo­gui. Koks jis? Ką ku­ria?

Kaip jūs jį at­ra­do­te?

– Fran­ko­fo­niš­ko CLEF teat­ro idė­ ja at­si­ra­do prie­š ket­ve­rius me­tus – ini­cia­ty­vos ėmėsi tuo­metė CLEF pre­zi­dentė Gin­tarė Gram­baitė. Kaip tik tuo me­tu į Lie­tuvą kaip muš­kie­ ti­nin­kas pa­skui sa­vo meilę lie­tuvę at­vy­ko jau­nas prancū­zas pui­kus ak­to­rius Ti­moth­ée Pois­son­net. Čia jis dar­bo ne­turė­jo, todėl no­riai pra­ dėjo re­ži­suo­ti pjesę „Ma­da­me Ka“, ta­čiau įpusė­jus dar­bams turė­jo grįžti į Prancū­ziją, ir reikė­jo pe­rim­ ti jo dar­bus. Ma­niau, už­siim­siu ak­ to­riais, nes gy­ven­da­ma Prancū­zi­jo­je pa­ti bu­vau ak­torė. O išė­jo taip, kad ta­pau re­ži­sie­re, pjesė sėkmin­gai pa­ vy­ko, pa­ke­lia­vo­me su ja po Lie­tuvą.

Vėliau pa­statė­me ant­rą spek­taklį „Ça, c’est Pa­ris!“ apie ro­man­tiš­ko Pa­ry­žiaus ka­vinės gy­ve­nimą.

– Apie ką pa­sa­kos nau­ja­sis spek­ tak­lis „6 rue Chan­te­rei­ne“?

– Spek­tak­lio cent­re – įdo­mus, di­ na­miš­kas dau­gia­bu­čio gy­ve­ni­mas, gy­ven­tojų kas­die­nybė. Ne­ga­liu sa­

Ža­ve­sys: meilė, int­ri­gos, gražūs žmonės, is­to­ri­ja, flir­tas, džiaugs­mas – tokį Pa­ry­žių at­ras­ti sa­vo spek­tak­

liuo­se kvie­čia fran­ko­fo­niš­kas CLEF teat­ras.

ky­ti, kad sce­na­rijų ra­šiau vie­na pa­ ti – tai bu­vo ko­lek­ty­vi­nis dar­bas.

Iš pra­džių ke­ti­no­me kur­ti spek­taklį apie Na­po­leoną, bet pa­si­li­ko­me prie­s sau ar­ti­mo žan­ro – ko­me­di­jos.

Ne todėl, kad ne­gebė­tu­me su­kur­ti dra­mos, tra­ge­di­jos, rim­to spek­tak­ lio, bet pir­miau­sia no­ri­si, jog žiū­ ro­vams būtų džiaugs­mo atei­ti pas mus. Man as­me­niš­kai ko­me­di­jos taip pat ar­ti­miau­sios – Prancū­zi­jo­ je su tru­pe kur­da­vo­me etiu­dus, vai­ dy­bi­nes si­tua­ci­jas, ku­rias imp­ro­vi­ zuo­da­vo­me te­le­vi­zi­jo­je, tad ne­bu­vo sun­ku ra­šy­ti epi­zo­dus, ku­rie ir su­ gulė į pjesę. O jo­je pa­minė­tas ir Na­ po­leo­nas – pa­gal is­to­riją, bet ne is­ to­ri­nis per­so­na­žas.

– Koks jūsų pa­čios ak­to­rystės ke­lias?

– Ma­no ak­torės kar­je­ra bu­vo ga­na trum­pa – jai įpusė­jus iš­vy­kau į Lie­ tuvą. Bu­vau la­bai kla­si­kinė ak­torė ir po stu­dijų, kaip dau­gu­ma ma­no ko­legų, vai­di­nau kla­si­kinė­se pjesė­ se. Bet man tai ne­tru­kus nu­si­bo­do. Ži­no­ma, bu­vo ge­ra, gra­žu – ir vai­ din­ti, ir bend­rau­ti, kla­si­kos teks­ tai fan­tas­tiš­ki, bet norė­jo­si ko nors nau­ja, ki­lo no­ras artė­ti prie ko­me­ di­jos. Ma­no fi­zi­niai duo­me­nys kla­ si­ki­niai ir ko­me­di­joms lyg ne­la­bai

tin­ka­mi, nie­kas nė ne­manė, kad ga­ liu jo­se vai­din­ti. Tai­gi pa­ti ėmiau ra­šy­ti mo­nos­pek­tak­lius, vai­din­ti ir tai man ati­darė te­le­vi­zi­jos du­ris.

Kas­dien prie­š ži­nias mes, 25 žmo­nių trupė, kur­da­vo­me laidą, pa­na­šią į „Dvi­ra­čio šou“, – hu­mo­ris­tinę kas­ die­nių įvy­kių ap­žvalgą, bu­vo ir po­ li­ti­kos, bet dau­giau­sia – gy­ve­ni­mo si­tua­ci­jos. Prog­ra­ma su­laukė di­ delės sėkmės, žmonės ją mėgo, mus gatvė­je at­pa­žin­da­vo. Lai­da bu­vo ro­do­ma net sep­ty­ne­rius me­tus. O pa­ra­le­liai ma­no gy­ve­ni­mas bu­vo la­bai rim­tas, be juokų – lie­tu­vybė, rūpes­tis dėl jos.

– Kodėl at­si­ra­do fran­ko­fo­niš­ kas teat­ras ir kuo jis ga­li būti įdo­mus Lie­tu­vos žiū­ro­vams?

– Teat­ras at­vi­ras vi­siems no­rin­ tiems kur­ti. Prie jo pri­si­jun­gu­sių žmo­nių tiks­las – to­bulė­ti, iš­mok­ ti prancūzų kal­bos. Kai ku­rie jų anks­čiau nė žod­žio ne­mokė­jo, o da­ bar ku­ria vaid­me­nis, ku­riems rei­kia daug teks­to. Tai būdas pa­jus­ti ki­to­ kią prancūzų kalbą, ne tą kas­dienę.

Ak­to­rių tiks­las – ir įdo­mus lais­va­ lai­kis. O žiū­ro­vams jis ga­li būti įdo­ mus dėl to, kad su­tei­kia ga­li­mybę pa­gau­ti Pa­ry­žiaus, Prancū­zi­jos dvelksmą, su­pras­ti jos hu­morą.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vaitės nuo­tr.

– Koks tas jūsų siū­lo­mas Pa­ry­ žiaus dvelks­mas?

– Meilė, int­ri­gos, gra­žios pa­nelės, is­to­ri­ja, flir­tas, džiaugs­mas. Ži­ nau, koks Pa­ry­žius pa­tin­ka lie­tu­ viams, ir ma­nau, kad jie jį tik­rai at­ras CLEF teat­ro spek­tak­liuo­se.

Aiš­ku, Pa­ry­žius kei­čia­si ir jis jau ki­toks nei tas, kurį pa­li­kau, bet jo sti­lius, kad ir ka­vinė­se, tebė­ra gy­ vas – pa­davė­jai, gar­so­nai, ga­li pa­ klaus­ti, kaip lai­kotės, pra­juo­kin­ ti ar pa­si­juok­ti iš savęs. Pa­ry­žiu­je yra džiaugs­mo, kurį ir no­ri­me per­ teik­ti žiū­ro­vams.

– Ko­kie žmonės jun­gia­si į CLEF teatrą?

– Įvairūs. Yra trupės bran­duo­ lys ir yra kin­tan­tys ak­to­riai. Tu­ ri­me nuo­sta­bią nuo­la­tinę dai­ni­ ninkę, ji ir cho­reog­ra­fiją ku­ria, vi­sus mus už­de­ga, o gy­ve­ni­me yra ju­ristė. Būry­je yra tik vie­nas stu­ den­tas, vi­si ki­ti dir­ba, ei­na rim­tas pa­rei­gas, pa­vyzd­žiui, teisės, eko­ no­mi­kos, pra­monės sri­ty­se. Man did­žiau­sias džiaugs­mas yra mo­ men­tas, kai žmo­gus su­pran­ta, kas yra ak­to­rystė, pa­jun­ta norą to­bulė­ ti. Pradėję re­pe­tuo­ti, vi­si būna ne­ drąsūs, kal­ba pra­stai, o il­gai­niui at­si­ve­ria, iš­sisk­leid­žia.

– Įsi­vaiz­duo­ja­te CLEF teatrą po de­šim­ties metų?

– Taip. Atkū­rus Nep­rik­lau­so­mybę Lie­tu­vo­je daug kas kalbė­jo prancū­ ziš­kai, stu­di­ja­vo prancūzų kalbą, pa­skui – 15 metų nuo­smu­kio: kal­ bos kursų mažė­jo, mo­kyk­lo­se pran­ cūzų kal­ba ny­ko, mo­ky­to­jai ne­be­ži­ no­jo, kur dėtis. Bet da­bar prancūzų kal­ba grįžta į Lie­tuvą. Ma­nau, be anglų kal­bos, mokė­ti prancū­ziš­kai – tai gy­ven­ti įdo­mesnį gy­ve­nimą.

Jau­čiu pa­gyvė­jimą, di­desnį žmo­ nių su­si­domė­jimą. Be to, at­si­ra­do prancūzų mo­kyk­la Vil­niu­je, ku­rią lan­ko apie 200 vaikų, ir ją baigę jie kalbės kaip prancū­zai, be ak­cen­to.

Tai­gi to­kie fak­tai leid­žia tikė­ti, kad CLEF teat­ras turės ateitį ir įdės in­ dėlį į Vil­niaus kultū­rinį gy­ve­nimą. Ži­no­ma, reikėtų jį puo­selė­ti dar la­ biau, pa­ban­dy­ti kur­ti ir kla­si­ki­nes pje­ses.

– Dir­bo­te Prancū­zi­jos te­le­vi­ zi­jo­je. Ar su­do­mintų ga­li­mybė dirb­ti ku­ria­me nors Lie­tu­vos ka­na­le?

– Kaip grįžti prie anks­tes­nių da­ lykų, svars­tau daž­nai. Sugrį­žau prie ko­me­dijų. Vėl skai­tau Os­ka­ ro Mi­la­šiaus ei­les, da­bar su ak­ to­re Li­gi­ta Kond­ro­tai­te. Vai­din­ti taip pat norė­čiau, bet tu­rint ak­ centą su­dėtin­ga – ma­tyt, emig­ rantę vi­sad turė­čiau vai­din­ti. Bet aš jau esu lai­min­ga su CLEF teat­ ro ak­to­riais, o esant ma­no am­ žiaus dirb­ti su jau­nais žmonė­mis yra do­va­na.

KAS? Spek­tak­lio „6 rue­ Chan­te­rei­ne“ prem­je­ra.

KUR? Ka­me­ri­nia­me teat­re,­ Kons­ti­tu­ci­jos pr. 23.

KA­DA? Ko­vo 24 d. 17 val.

KIEK? 10–15 litų.

24

kovo 21–27, 2013

idėjos laisvalaikiui diena.lt/naujienos/laisvalaikis

Neplanuota A. pažintis su Vi Te­le­vi­zi­jos lai­dų ve­dė­jas, vers­li­nin­kas, ver­tė­jas, ra­šy­to­jas – api­bū­di­ni­mų And­ riui Ta­pi­nui ga­li­ma pri­gal­vo­ti be­ga­lę. O jo spon­ta­niš­kai pla­nuo­ja­mas lais­va­ lai­kis – ne ma­žiau tu­ri­nin­gas nei ei­li­nė dar­bo die­na.

Pa­si­rin­ki­mas: A.Ta­pi­nas Vil­

niu­je lais­va­lai­kį lei­džia ak­ty­ viai – už­sii­ma lo­bių paieš­ko­ mis, va­ži­nė­ja po se­na­mies­tį dvi­ra­čiu. Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Už­mies­ty­je su šei­ma gy­ve­nan­tis A.Ta­pi­nas Vil­niu­je lan­ko­si dėl dvie­jų pa­grin­di­nių prie­žas­čių – dar­bo ir lais­va­lai­kio. Tie­sa, anot jo, lais­va­lai­kis mies­te – „pra­ban­gos pre­kė“, t. y. ge­ro­kai re­tes­nis, nei gy­ve­nan­čių, tar­ki­me, se­na­mies­ty­ je. Tad dau­giau­sia į A.Ta­pi­no aki­ ra­tį pa­ten­ka ren­gi­niai, ku­riuo­se bū­tų įdo­mu lan­ky­tis vi­sai šei­mai,

Teatro mėgėjams

KUR? Jaunimo teatre, Arklių g. 5.

KA­DA? Kovo 22 d. 18 val. KIEK? 20–30 litų.

– fil­mai, spek­tak­liai. Ta­čiau yra ir ke­le­tas ak­ty­ves­nių veik­lų, ku­rios įtrau­kia vi­są Ta­pi­nų šei­mą vos tik su­šy­la oras. „Vie­n as mū­s ų mėgs­ta­m iau­ sių už­siė­mi­mų Vil­niu­je – lo­bių ieš­ko­ji­mas. Tai orien­ta­ci­nio ti­ po žai­di­mas. Vil­niu­je yra pa­slėp­ta ne­ma­žai to­kių va­di­na­mų­jų lo­bių, ku­riuos tu­ri su­ras­ti pa­gal in­ter­ne­

muzikos mėgėjams

KUR? Šv. Kotrynos bažnyčioje, Vilniaus g. 30.

KA­DA? Kovo 22 d. 19 val. KIEK? 22–52 litai.

absurdo pjesė apie nėščią šeimą

Širdies melodijos

Spektaklyje „Slaptoji dviratininkų draugija“ pagal dramaturgo Olego Bogajevo pjesę vaizduojama šeima, kuriai nutinka neįtikėtinas dalykas. Vieną dieną trylikametė dukra prisipažįsta besilaukianti vaikelio. Netrukus paaiškėja, kad laukiasi ir motina, ir močiutė, ir net tėvas. Totalinis giminės nėštumas priverčia kreiptis į gydytojus ir išsiaiškinti šio nemalonaus įvykio priežastis.

Prancūzijos Beethovenas ir Šiaurės Šopenas susitinka Vilniuje, prie jų prisijungia produktyviausias bei universaliausias Lietuvos kompozitorius. Toks scenarijus įmanomas tik Šv. Kristoforo kamerinio orkestro koncerte. Luigi Cherubini, Edvardo Griego ir Vidmanto Bartulio melodijos užlies pavasariškai gaivia banga ir primins, kad tikram grožiui nepavaldus net laikas.

KUR? Lietuvos nacionaliniame dramos teatre, Gedimino pr. 4.

KA­DA? Kovo 23 d. 16 val. KIEK? 20 litų.

KUR? Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje, Aušros Vartų g. 5.

KA­DA? Kovo 23 d. 19 val. KIEK? 20–50 litų.

Vilčių ir tikrovės konfliktai

Keliaujančio meistro koncertas

„Liūdnos dainos iš Europos širdies“ – tai suomių režisieriaus Kristiano Smedso darbas su aktore Aldona Bendoriūte. Spektaklio idėja gimė iš Fiodoro Dostojevskio „Nusikaltimo ir bausmės“. Veiksmas prasideda pasibaigus romano įvykiams, kai Sonia sugrįžta mintimis į praeitį, kad papasakotų savo artimiausių žmonių istorijas.

Simfoninės muzikos mėgėjų laukia ypatinga šventė – vokiečių dainininko vieno ryškiausių baritonų Thomo Bauerio pasirodymas. T.Baueris atliks dažnai autobiografiniu vadinamą G.Mahlerio ciklą „Keliaujančio pameistrio dainos“, maestro Juozo Domarko diriguojamas LNSO pagros italų kompozitoriaus simfoninę poemą „Romėnų šventės“.

25

kovo 21–27, 2013

idėjos laisvalaikiui

26p.

Su J.Stathamu pyktis nepatartina.

.Tapino ilniumi te pa­teik­tas koor­di­na­tes. Už­siė­mi­ mas tik­rai la­bai ge­ras, nes vyks­ta gry­na­me ore, jis įdo­mus ir vai­ kams, ir suau­gu­sie­siems. Tie lo­ biai pa­slėp­ti ir ne­ti­kė­to­se vie­to­ se, tar­ki­me, ca­ro lai­kų ap­leis­ta­me ge­le­žin­ke­lio tu­ne­ly­je, apie ku­rį tu nie­ko iki tol ne­ži­no­jai. Ar­ba ant kal­vos, nuo ku­rios at­si­ve­ria pui­ kus se­na­mies­čio vaiz­das“, – pa­ sa­ko­jo A.Ta­pi­nas.

Lo­bio, anot jo, pa­siim­ti ne­ga­li­ma – to­kios žai­di­mo tai­syk­lės. Tro­fė­ jus – tai ga­li­my­bė žai­di­mui skir­to­je in­ter­ne­to sve­tai­nė­je pa­žy­mė­ti, kad lo­bį ra­dai. Ši veik­la A.Ta­pi­ną taip įtrau­kė, kad ir jis pa­ts ėmė­si ne tik lo­bių ieš­ko­ti, bet ir juos slėp­ti.

Be­je, jis taip pat ne­pra­lei­džia pro­gos ap­si­lan­ky­ti dau­gy­bė­je pa­ sta­ruo­ju me­tu ren­gia­mų te­mi­nių eks­kur­si­jų po Vil­niaus se­na­mies­tį – dvi nau­jas vil­nie­tis su šei­ma ža­ da iš­ban­dy­ti ir šie­met. Ta­čiau di­

PRivalai dalyvauti!

At­vyks­ta tri­mi­to le­gen­da des­nį su­si­do­mė­ji­mą vis dėl­to ke­lia dar ak­ty­ves­nės ir spon­ta­niš­kai pa­ si­rink­tos lais­va­lai­kio veik­los. „Per­nai da­ly­va­vo­me orien­ta­ci­ nė­se dvi­ra­čių lenk­ty­nė­se – šie­met, ma­nau, taip pat iš­ban­dy­si­me. Į Vil­ nių iš­va­žiuo­ja­me ne tik, kad pa­sė­ dė­tu­me ba­re, bet bū­ti­nai tu­ri­me pla­nų vi­sai die­nai, su­da­ro­me di­ des­nę kul­tū­ri­nę pro­gra­mą. O šiaip vis­ką da­ro­me ga­na spon­ta­niš­kai – pla­nai pri­klau­so ne tik nuo to, kas tuo me­tu vyks­ta, bet ir nuo oro“, – sa­kė jis.

Bū­tent dėl ak­ty­vaus lais­va­lai­ kio A.Ta­pi­no mėgs­ta­miau­sios Vil­ niaus vie­tos – se­na­mies­čio kal­vos ir par­kai. „Sta­lo kal­nas, Be­ke­šo kal­nas – šio­se vie­to­se lan­ky­tis mėgs­ta­me la­biau­siai. Pa­si­vaikš­čio­ji­mai Užu­ py­je, Kal­nų par­ke man yra pa­tys ma­lo­niau­si“, – pri­pa­ži­no jis.

VD inf.

Pu­čia­mų­jų inst­ru­men­tų or­kest­ ras „Tri­mi­tas“ vil­nie­čius nu­ste­ bins bend­ru kon­cer­tu su le­gen­di­ niu džia­zo vir­tuo­zu, tri­mi­ti­nin­ku Ja­me­su Mor­ri­so­nu.

„Per dau­ge­lį me­tų tu­rė­jau pro­ gų dirb­ti su įvai­riais or­kest­rais, – prieš pa­si­ro­dy­mą Lie­tu­vo­ je pa­sa­ko­jo tri­mi­to vir­tuo­zas iš Aust­ra­li­jos. – Man la­bai pa­tin­ka pa­ts or­kest­ro gar­sas ir ener­gi­ja, no­riai imuo­si nau­jos par­ti­tū­ros, to­dėl ne­kant­riai lau­kiu bū­si­mo kon­cer­to su „Tri­mi­tu“.“ 49-erių Aust­ra­li­jo­je gi­mu­sio mul­tiinst­ru­men­ti­nin­ko kar­je­ra la­bai įvai­ri. Jis yra gro­jęs gar­siau­ siuo­se pa­sau­lio džia­zo klu­buo­ se, da­ly­va­vęs žy­miau­siuo­se džia­ zo fes­ti­va­liuo­se, mu­zi­ka­vęs su to­kio­mis le­gen­do­mis, kaip Diz­ zy Gil­les­pie, Ca­bas Calloway’us, Woo­dy Shaw, Re­das Rod­ney, George’as Ben­so­nas, Ray Char­ le­sas, B.B.Kin­gas, Ray Brow­nas, Wyn­to­nas Mar­sa­lis.

kam nesimiega

KUR? Kongresų rūmuose, Vilniaus g. 6 / 16.

KA­DA? Kovo 21 d. 19 val. KIEK? 43–63 litai.

KUR? „Kablyje“, Kauno g. 5 / 21.

KA­DA? Kovo 22 d. 22 val. KIEK? 15 litų.

Gar­bė: „Ne­kant­riai lauk­siu bū­si­mo kon­cer­to su „Tri­mi­tu“, – apie bū­

si­mą vieš­na­gę Vil­niu­je kal­bė­jo J.Mor­ri­so­nas.

Vir­tuo­zo at­lie­ka­mos mu­zi­kos klau­sė­si Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos ka­ ra­lie­nė Elž­bie­ta II, JAV pre­zi­den­tai George’as Bus­has ir Bil­las Clin­to­ nas. 1997 m. už in­dė­lį į gim­to­sios ša­lies me­ną J.Mor­ri­so­nas bu­vo ap­do­va­no­tas Aust­ra­li­jos or­di­nu, o 2000 m. savo su­kur­tą kom­po­ zi­ci­ją at­li­ko per Sid­nė­jaus olim­ pi­nių žai­dy­nių ati­da­ry­mo ce­re­ mo­ni­ją.

ne tik vaikams

KUR? „Domino“ teatre, Savanorių pr. 7.

KA­DA? Kovo 23 d. 12 val. KIEK? 15, 20 litų.

Or­ga­ni­za­to­rių nuo­tr.

Vi­sa­me pa­sau­ly­je gar­sus J.Mor­ ri­so­nas gro­ja ne tik tri­mi­tu, bet ir trom­bo­nu, eu­fo­niu­mu, tū­ba, sak­ so­fo­nu, fliu­gel­hor­nu, kont­ra­bo­su ir for­te­pi­jo­nu.

VD inf.

Kur? Na­cio­na­li­nė­je fil­har­mo­ni­jo­je, Auš­ros Var­tų g. 5.

Ka­da? Ko­vo 21 d. 19 val.

Kiek? 50–150 li­tų.

aktyviems

KUR? Neries krantinėje.

KA­DA? Kovo 23 d. KIEK? Nemokamai.

Debiutinio albumo pristatymas

Džiunglių vakarėlis

Meilės trikampiai ir keturkampiai

Diena prilygs nakčiai

Dešimt metų dainas kurianti Ieva Narkutė iki filmo „Tadas Blinda. Pradžia“ premjeros buvo žinoma tik siauram būriui dainuojamosios poezijos gerbėjų. Pasirodžius dainai „Raudoni vakarai“ apie dainininkę sužinojo visa Lietuva. Nuo šiol I.Narkutės talento mėgėjai gražiausias dainas galės rasti vienoje vietoje: netrukus dienos šviesą išvys debiutinis albumas „Vienas“.

J-Man – originalus jungle muzikos prodiuseris ir DJ iš Didžiosios Britanijos. „Dar būdamas jaunas pradėjau domėtis regio, dancehall muzikos stiliais. Paaugęs susipažinau su Bristolio klubine kultūra, atradau jungle muziką ir supratau, kad noriu eiti šiuo keliu“, – sako svečias.

Spektaklis „Briedis Eugenijus“ pagal Vytauto V.Landsbergio knygą – tarsi meilės situacijų enciklopedija, kurioje aistringai santykius aiškinasi, pykstasi ir keršija, liūdi ir džiaugiasi briedis Eugenijus, lakštingala Izabelė ir karštai briedį pamilusi lydeka Ifigenija.

Pavasario lygiadienis – laikas, kai diena lygi nakčiai, kai tamsa ima tirpti lyg sniegas ir leidžia vietą šviesai, vis ilgesniam saulutės ratui. Šiam metui skirti renginiai vyks Šventaragio slėnyje. O Gedimino kalne bus įkurta lygiadienio ugnis.

KUR? Muzikos klube „Tamsta“, Subačiaus g. 11A. KA­DA? Kovo 21 d. 20.30 val. KIEK? 20 litų.

KUR? Menų fabrike „Loftas“, Švitrigailos g. 29.

KA­DA? Kovo 23 d. 22 val. KIEK? 24 litai.

KUR? Vilniaus mažajame teatre, Gedimino pr.

22. KA­DA? Kovo 24 d. 14 val. KIEK? 22 litai.

KUR? Senamiestyje. KA­DA? Kovo 23 d. 11 val.

KIEK? 25 litai. Registracija tel. (8 5) 272 4805.

D.Razausko ir grupės staigmenos

Senoji mokykla

Pažintis su F.Dostojevskiu

Nuo studento iki prezidento

Domantas Razauskas ir grupė – tai nenusakomo žanro reiškinys, apimantis regio, rock’n’roll ar net eksperimentinę muziką ir, be abejo, poeziją. „Tamstos“ scenoje šios kompanijos koncertai jau tapo įprasti, tačiau nuspėti, kas skambės koncerte, neįmanoma. Nes net tie patys kūriniai kaskart atliekami vis kitaip.

„Senoji mokykla: „The Show“ yra dešimtojo dešimtmečio Niujorko hiphopo scenos atspindys Lietuvoje, inspiruotas dokumentinio filmo „The Show“.

Pirmoje renginio dalyje dalyvaus diskžokėjai su vokalistais, antroje – gyvas grupės koncertas ir paslaptyje laikomas pasirodymas.

Spektaklis „Dostojevskis vaikams“ sukurtas pagal rašytojo romanus – „Vargo žmonės“, „Netočka Nezvanovna“, „Jaunuolis“, „Broliai Karamazovai“ ir dienoraštį. Skirtingų kūrinių ištraukas vienija jose veikiantys vaikai bei bendražmogiškos temos, aktualios ir šiandienos jaunimui.

Lietuva tikriausiai vienintelė šalis visame pasaulyje, kur nuo studento iki prezidento toks trumpas kelias – vos 3 m pločio Universiteto gatvė, skirianti Vilniaus universitetą ir prezidentūrą. Ekskursijoje susipažinsite su universiteto bei prezidentūros kiemelių istorija ir su čia dirbusių žmonių likimais.

26

kovo 21–27, 2013

kinas Visos savaitės TV programos – priede

kino premjeros

KUR? Ki­no teat­ruo­se „Fo­rum Ci­ne­mas“, „Mul­ti­ki­no“.

KA­DA? Nuo kovo 22 d. KIEK? 13–20 litų.

Pašėlę pir­mie­ji me­tai Gudri, sąžininga, nenuspėjama, provokuojanti, necenzūruota, pilna humoristinių išdaigų ir ironiškų pokalbių romantinė komedija „Pašė­ lę pirmieji metai“. Nat ir Džošas nenori paleisti vienas kito, nors santy­ kius skaldo nesutampantys charakteriai, trūkumai ir skirtingi požiū­ riai į tuos pačius dalykus. Tačiau per pirmuosius pasimatymus įsižie­ busi aistra nuolat kaitina meilės židinį.

Pir­ma­sis su­si­ti­ki­mas su Ja­so­nu Stat­ha­mu šie­met gerbė­jams siun­čia ryškų sig­nalą – gar­su­sis su­per­me­ nas ne­pra­ ra­do ge­ros for­mos.

N-16 „Par­ke­ris“ Nuo 2013 03 15 Truk­mė 118 min.

Port­re­tas: pli­ka gal­va, ke­lias die­nas ne­skus­ta barz­da, ele­gan­tiš­kas kos­tiu­mas, idea­li

švel­nu­mo mo­te­rims ir grėsmės prie­šams dar­na – toks fil­muo­se įtvir­tin­tas J.Stat­ha­ mo įvaiz­dis.

Kad­rai iš fil­mo

KUR? Ki­no teat­ruo­se „Fo­rum Ci­ne­mas“, „Mul­ti­ki­no“.

KA­DA? Nuo kovo 22 d. KIEK? 13–20 litų.

Ar šauks­mas bus iš­girs­tas?

Nau­ja­ja­me Bra­do An­der­so­no fil­me „Pa­gal­bos šauks­mas“ įtam­pos ne­trūksta.

Veiks­mas vyks­ta sku­bios po­li­ci­jos pa­gal­bos 911 skam­bu­čių cent­re. Ki­taip ta­ riant, ten, kur skam­bi­na kiek­vie­nas ame­ri­kie­tis, iš­ti­kus ne­lai­mei. Nuo pa­ reigūnų pro­fe­sio­na­lu­mo pri­klau­so la­bai daug: skam­bin­to­jas daž­nai tu­ri tik ke­lias aki­mir­kas. O cent­ro dar­buo­tojų už­duo­tis – iš stre­so apimtų skam­bi­ nan­čių žmo­nių per tas ke­lias aki­mir­kas su­ži­no­ti svar­biau­sią in­for­ma­ciją.

KUR? Ki­no teat­re „Fo­rum Ci­ne­mas Vin­gis“ KA­DA? Ko­vo 23 d. 13 val. KIEK? 16 litų..

Gra­žios ir pa­vo­jin­gos Fil­mo „Mer­ginų gau­jos iš­pa­žin­tis“ is­to­ri­ja nu­ke­lia į 1953 m. Niu­jor­ko vals­ti­jo­je esantį dar­bo klasės žmo­nių mies­telį. Šio­je smur­to pil­no­je, vyrų kont­ro­liuo­ ja­mo­je po­ka­rio ap­lin­ko­je gru­pelė drąsių paaug­lių su­si­vie­ni­ja ir tam­pa lyg se­se­rys. Jos su­ku­ria „Lieps­no­jan­čios lapės“ gaują – slaptą vien mo­te­ris prii­ man­čią bend­ruo­menę, ku­rios narėms ant men­čių iš­ta­tui­ruo­ja­ma lieps­na. Šios gau­jos mer­gi­nos ne tik gra­žios, bet ir pa­vo­jin­gos.

KUR? Ki­no cent­re „Fo­rum Ci­ne­mas Vin­gis“.

KA­DA? Ko­vo 23 d. 11.15 val. KIEK? 8 li­tai.

Korė­jie­tiš­kas pie­tos va­rian­tas Norė­da­mas per­teik­ti šian­die­nio žmo­gaus kan­čių ir žiau­ru­mo gel­mes re­ži­ sie­rius Kim Ki-du­kas tam pa­si­ren­ka Mi­che­lan­ge­lo še­devrą „Pie­ta“. Jo 18-asis fil­mas trium­fa­vo 2012 m. Ve­ne­ci­jos ki­no fes­ti­va­ly­je su tau­riau­siu „Auk­si­nio liū­to“ ap­do­va­no­ji­mu. Šal­tak­rau­jis skolų išieš­ko­to­jas Lee Kang-do yra naš­lai­ tis ir ne­ži­no, ką reiš­kia užuo­jau­ta, meilė ar prie­rai­šu­mas. Vieną dieną pa­si­ ro­do pa­slap­tin­ga mo­te­ris, ku­ri tei­gia esan­ti šio vy­ro mo­ti­na.

Su J.Stat­ha­mu pyk­tis ne­pa­tar­ti­na Ge­di­mi­nas Jan­kaus­kas

Dvi vie­na pa­skui kitą pa­sau­lio ek­ ra­nuo­se ro­dy­tos fil­mo „Ne­su­nai­ ki­na­mi“ da­lys įrodė, kad ke­lis de­ šimt­m e­č ius gar­s iau­s ių veiks­m o ki­no žvaigžd­žių garbę gy­nu­siems Syl­ves­te­r iui Stal­l o­n ei, Ar­n ol­ dui Schwar­ze­neg­ge­riui, Dolp­hui Lundg­re­nui ir net Chuc­kui Nor­ ri­sui to­liau žais­ti šiuos tikrų vy­ rų žai­di­mus tie­siog fi­ziš­kai da­ro­ si vis sun­kiau. O štai J.Stat­ha­mas šių ve­te­ranų fo­ne at­ro­do kaip ką tik iš spor­to salės išėjęs at­le­tas, tik ir lau­kian­tis, kur galėtų iš­lie­ ti per tre­ni­ruo­tes su­si­kau­pu­sios ener­gi­jos per­tek­lių. Todėl būtent šis britų ak­to­rius da­bar vis la­ biau įsit­vir­ti­na retė­jan­čio­je su­ per­menų ga­le­ri­jo­je.

Sėkmin­gai star­tavęs Guy Rit­ chie kri­mi­na­linė­je ko­me­di­jo­je „Lok, stauk ar­ba šauk“ (1998 m.) niū­rus ty­le­nis grei­tai užėmė ryš­kią vietą pik­ta­da­rių ga­le­ri­jo­je. Net­ru­ kus mi­nu­sai bu­vo pa­keis­ti pliu­ sais, ir J.Stat­ha­mo he­ro­jai, li­ki­mo nu­blokš­ti ana­pus gėrio ir blo­gio, pa­tys ta­po ko­vo­to­jais su įvai­riau­ sio plau­ko nu­si­kaltė­liais.

To­kie bu­vo J.Stat­ha­mo per­so­ na­žai „Trans­por­te­rio“ bei „Ad­ re­na­li­no“ se­ri­jo­se ir vėliau mūsų ma­ty­tuo­se veiks­mo fil­muo­se „Pro­ fe­sio­na­lai“, „Blitz“ bei „Pro­fas“.

Juo­se ga­lu­ti­nai bu­vo įtvir­tin­tas žiū­ro­vams pa­tin­kan­tis J.Stat­ha­mo įvaiz­dis – pli­ka gal­va, ke­lias die­nas ne­skus­ta barz­da, ele­gan­tiš­kas kos­

tiu­mas ir dvi cha­riz­ma­tiš­ko vei­ do iš­raiš­kos: vie­na – su mo­te­rims skir­tu hip­no­ti­zuo­jan­čiu žvilgs­niu, ki­ta – su per­spėji­mu prie­šams: „Ne­siar­tink – už­mu­šiu!“.

Būtent tokį J.Stat­hamą pamė­go pub­li­ka, tad nie­ko nuo­sta­baus, kad jis leng­vai ke­liau­ja iš vie­no fil­mo į kitą. Da­bar ek­ra­nuo­se pa­si­ro­dan­tis „Par­ke­ris“, ko ge­ra, neišplės ak­to­ riaus gerbėjų būrio, ta­čiau iš­ti­ki­ miau­sių jam tik­rai ne­nu­vils.

Par­ke­ris – tai Do­nal­do E.Westlake’o su­gal­vo­tas per­so­na­žas, ku­ rio nuo­ty­kius JAV ra­šy­to­ jas (pa­si­va­dinęs Ri­char­do Star­ko pseu­do­ni­mu) ap­ dai­na­vo 24-iuo­se iš 28ių sa­vo kri­mi­na­li­nių ro­ manų. Daž­niau­siai tai būna va­d i­n a­m o­s ios kerš­to is­to­ri­jos (angl. „re­ven­ge-ac­tion“ net reiš­kia at­skirą veiks­ mo ki­no tipą). Kai ku­rios šio cik­lo kny­ gos yra ek­ra­ni­zuo­ tos, tik pa­grin­di­niai he­ro­jai fil­muo­se va­ di­na­mi vis ki­ta pa­ var­de (pa­vyzd­žiui, Me­lo Gib­so­no per­ so­na­žas fil­me „Su­ mokė­ti viską“ ta­po Por­te­riu). „Par­ke­ris“ – taip pat kerš­to is­to­r i­ ja, ku­r i pra­s i­d e­ da triukš­m in­ga­m e pra­mogų par­ke. Kol

praei­vius links­mi­na juok­da­riai ir gra­žuo­lių rin­kimų da­lyvės, klou­ nais per­si­rengę nu­si­kaltė­liai įžū­ liai iš­tuš­ti­na po­li­ci­jos sau­go­mus sei­fus. Iš­ra­din­gai ope­ra­ci­jai va­do­ vau­ja ži­lap­lau­kis ku­ni­gas. Pirmą kartą ma­to­me taip ne­įpras­tai at­ ro­dantį J.Stat­hamą ir juo­kiamės iš pa­brėžti­nai man­da­gaus jo el­ge­sio (ku­ni­go su­ta­na įpa­rei­go­ja!).

Pa­si­bai­gus api­plėši­mui mas­ ka­ra­das dings, ir vis­kas stos į sa­ vo įpras­tas vėžes: J.Stat­ha­mas ne­bet­ram­dys sa­vo bru­ta­lu­mo ir ne­kont­ro­liuos lek­si­kos, tik gal daž­niau, nei įpras­ta, rim­ta vei­do iš­raiš­ka lai­ dys juo­ke­lius. Įsi­me­na jau vie­na pirmųjų jo rep­likų: „Aš nie­ko nea­piplė­šiu iki pa­sku­ ti­nio cen­to ir be prie­ žas­ties nie­ko ne­nusk­ riaud­žiu. Bet jei aš ką nors pa­ža­du, tai būti­nai ir pa­da­ rau.“ Abu šiuos pa­ž a­d us (ypač ant­rąjį) Par­ke­ris įtai­giai įro­dinės iki fil­mo pa­bai­ gos. Nes tuoj po ko­l ek­ty­v inės mi­ li­jo­n o do­l e­r ių va­ gystės Par­ke­ris bus iš­ duo­tas bend­ri­ninkų ir net pa­šau­tas. Bet liks gy­ vas, iš­si­lai­žys žaiz­das ir pa­žadės at­ker­šy­ti. O pa­ žadėjęs, ži­no­ma, įvyk­dys pa­žadą. „Par­ke­ris“ („Par­ker“) Kri­mi­na­li­nis tri­le­ris.

JAV, 2013 m.

Rež. Tay­lo­ras Hack­for­das.

Vai­di­na J.Stat­ha­mas, Jen­ni­fer Lo­pez, Nic­kas Nol­te, Clif­to­nas Col­lin­sas jau­nes­ny­sis.

veiksmas

••• humoras

••• įtampa

••• erotika

••• siaubas

•••

3

27

kovo 21–27, 2013

personažas

Pasiklydęs tarp drau­gų ir dar­bų Mar­ga­ri­ta Vo­rob­jo­vai­tė

kiau „Fruit Nin­ja“ re­kor­dą, ki­tą sa­vai­ tę ti­kiuo­si pa­siek­ti gim­tą­ją Švėkš­ną.

Do­mas Go­dosb­ro­lis Rai­bys – ko­mi­ kas ir slemo poe­zi­jos en­tu­zias­tas, pa­ts ne­ga­lin­tis at­sa­ky­ti į klau­si­mą, ko tu­ri dau­giau – dar­bų ar drau­gų.

– Kas yra ta­vo he­ro­jus kas­die­ nia­me gy­ve­ni­me?

– Se­no­lis.

m.vorobjovaite@diena.lt

Gy­ve­ni­me kūl­vers­čiu pir­myn be­ si­ver­čian­tis Do­mas į Vil­nių stu­ di­juo­ti trans­por­to in­ži­ne­ri­jos at­ ke­lia­vo iš Švėkš­nos. In­ži­nie­riu­mi ne­ta­po, bet pa­ži­nęs, kaip pa­ts sa­ ko, ki­tą ro­man­ti­kos pu­sę pa­si­rin­ko ko­mi­ko ke­lią ir, at­ro­do, ne­si­gai­li.

No­rė­čiau tu­rė­ti ta­ len­tą „jo­kio ta­len­to“, kad ga­lė­čiau ra­miai dirb­ti fab­ri­ke.

– Kas tau yra to­bu­la lai­mė?

– Ju­dė­ji­mas pir­myn ir to­bu­lė­ji­mas.

– Ta­vo di­džiau­sia bai­mė.

– Sto­vė­ji­mas vie­to­je – nes dau­ge­ly­ je vie­tų jis mo­ka­mas.

– Ko­kią vie­ną sa­vo sa­vy­bę la­ biau­siai no­rė­tum pa­keis­ti?

– Mie­go­ji­mą at­si­gu­lus, ma­ne la­bai ner­vi­na ši sa­vy­bė. No­rė­čiau mo­kė­ti mie­go­ti sto­vė­da­mas kam­pe.

8<C< $

– Ką lai­kai sa­vo di­džiau­siu pa­ sie­ki­mu?

– Jų kiek­vie­ną die­ną bū­na: va­kar pa­ sie­kiau ke­lius su gal­va, už­va­kar pa­sie­

– Ko­kiu ta­len­tu la­biau­siai no­ rė­tum bū­ti ap­do­va­no­tas?

– No­rė­čiau tu­rė­ti ta­len­tą „jo­kio ta­ len­to“, kad ga­lė­čiau ra­miai dirb­ ti fab­ri­ke.

– Ko­kia mo­ters sa­vy­be la­biau­ siai ža­vie­si?

– Kvai­lu­mu, nes tai pui­kiau­sias įro­ dy­mas, kad mo­te­rys ir vy­rai ly­gūs.

– Ko­kį sa­vo drau­gų bruo­žą la­ biau­siai ver­ti­ni?

– Tai, kad jie ne­žiū­ri se­ria­lo „Drau­ gai“, o ei­na į kie­mą.

– Ko­kia ryš­kiau­sia ta­vo sa­vy­bė, bū­do bruo­žas?

– Ga­liu la­bai daug šne­kė­ti ir ty­lė­ti.

– Jei­gu ne­bū­tum sa­vi­mi, kuo no­rė­tum bū­ti?

– Obuo­liu, nu­kri­tu­siu Niu­to­nui ant gal­vos.

– Žmo­giš­kas trū­ku­mas, ku­rio ne­ga­li pa­kęs­ti?

– Gal­vo­ji­mas apie trū­ku­mus ati­ma la­bai daug lai­ko ir daž­niau­siai prie nie­ko ne­pri­ve­da.

29

SKELBIMAI

– Ta­vo gy­ve­ni­mo mo­to?

– Šiuo me­tu 1,6 lit­ro, tie­sio­gi­nis įpurš­ki­mas.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS NAUJIENOS

Vilniaus miesto savivaldybė, Konstitucijos pr. 3, LT-09601, Vilnius. Tel. (8 5) 211 2000, faks. (8 5) 211 2222. www.vilnius.lt. Vilniaus miesto savivaldybė socialiniuose tinkluose: www.facebook.com/vilnius.lt, www.twitter.com/vilnius_lt.

Informacija tel. 1664. Pasitikėjimo tel. (8 5) 211 2885. Pirminė teisinė pagalba – gyventojai registruojami tel. (8 5) 211 2744, www.teisinepagalba.lt. Klauskite: e.vicemeras@vilnius.lt.

VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS 2013 M. BALANDŽIO MĖN. PRIVATIZUOJAMI OBJEKTAI Objekto pavadinimas, trumpa charakteristika, adresas

Pradinė pardavimo kaina (Lt)

Aukciono laikas

Privatizuojama viešo aukciono būdu (ilgalaikis materialusis turtas) Administracinis pastatas (652,23 kv. m, 2 a. mūrinis), kiemo statiniai ir šiam objektui priskirtas 1 472 252* 2013 04 17 11.30 val.

0,1203 ha žemės sklypas, Vilniaus g. 6, Grigiškių m., Vilniaus m. sav.

3 385 192* 2013 04 17 14.30 val.

Vaikų turizmo bazės pastatas (495,75 kv. m, 2 a. mūrinis), garažas (119 kv. m, 1 a. mūrinis pastatas), administracinis pastatas (92,51 kv. m, 1 a. mūrinis), kiemo statiniai (kiemo aikštelė, tvora) ir šiam objektui priskirtas bendrojo naudojimo 2003/2241 (0,2003 ha) žemės sklypas, Polocko g. 7, Vilnius Ūkinis pastatas (158,00 kv. m, 1 a. mūrinis) ir šiam objektui priskirtas 0,1041 ha žemės sklypas, 605 225* 2013 04 17 16.30 val.

Baltasis skg. 8, Vilnius Rūsio patalpos (230,34 kv. m, su 17,24 kv. m bendrojo naudojimo patalpomis 13 a. monolitinio 200 400* 2013 04 18 11.30 val. pastato rūsyje), Šeškinės g. 65, Vilnius Parduotuvės patalpos (501,62 kv. m, 4 a. mūrinio pastato rūsyje ir 1 aukšte), Raugyklos g. 15, Vilnius 700 000* 2013 04 18 14.30 val.

PASTABA. Į patalpas yra investuota privataus kapitalo.

Slėptuvės patalpos (154,58 kv. m, 4 a. mūrinio pastato rūsyje), Savanorių pr. 11, Vilnius 149 000* 2013 04 19 11.30 val.

Knygyno pastatas (346,84 kv. m, 1 a. mūrinis) ir šiam objektui priskirtas 0,0600 ha žemės 496473* 2013-04-19 14.30 val. sklypas, Pergalės g. 13, Vilnius 1 231 352* 2013 04 22 11.30 val.

Administracinis pastatas ir sandėlis (353,58 kv. m ir 26,39 kv. m, 1 a. mūriniai pastatai) bei šiems objektams priskirti bendrojo naudojimo 943/1596 (0,0943 ha) ir 70/1596 (0,0070 ha) žemės sklypai, M.K.Čiurlionio g. 18, Vilnius Valgyklos pastatas (232,16 kv. m, 1 a. mūrinis), J.Tiškevičiaus g. 1A, Vilnius 220 473* 2013 04 22 14.30 val.

PASTABA. Objektui priskirtas bendrojo naudojimo 517/1800 (0,0517 ha) žemės sklypas (J.Tiškevičiaus g. 1, Vilnius) išnuomojamas. Ūkinis pastatas (užstatytas plotas 111,00 kv. m, 1 a. mūrinis), M.Daukšos g. 4, Vilnius, ir šiam objektui 180 866* 2013 04 23 11.30 val. priskirtas bendrojo naudojimo 328/3418 (0,0328 ha) žemės sklypas, M.Daukšos g. 2, Vilnius 226 525* 2013 04 23 14.30 val.

Administracinės patapos (122,69 kv. m, 1 a. mūrinio pastato 1 aukšte), ūkio pastatai (užstatyti plotai 19,94 kv. m ir 17,17 kv. m, 1 a. medinis ir 1 a. mūrinis) ir šiems objektams priskirtas 0,1103 ha žemės sklypas, Pašto g. 12, Vilnius Slėptuvės patalpos (90,8 kv. m, 3 a. mūrinio pastato rūsyje), Smėlio g. 16 / Tramvajų g. 2, Vilnius 27132* 2013 04 23 16.30 val.

Slėptuvės patalpos (146,57 kv. m, 3 a. mūrinio pastato pusrūsyje), J.Basanavičiaus g. 16, Vilnius 84 722* 2013 04 24 11.30 val.

Rūsio patalpos (162,2 kv. m, 5 a. mūrinio pastato rūsyje), J.Basanavičiaus g. 18, Vilnius 89 352* 2013 04 24 14.30 val.

Patalpa-katilinė (57,4 kv. m, 2 a. mūrinio pastato rūsyje), Viršuliškių skg. 97A, Vilnius 23 184* 2013 04 24 16.30 val.

Dalis ūkinio pastato (35/36 dalys iš užstatyto ploto 70,52 kv. m, 2 a. mūrinis pastatas) ir šiam objektui 117 880* 2013 04 25 11.30 val. priskirtas bendrojo naudojimo 134/2542 (0,0134 ha) žemės sklypas, Naugarduko g. 13, Vilnius Slėptuvės patalpos (134,24 kv. m, 5 a. mūrinio pastato rūsyje), Verkių g. 3, Vilnius 32 368* 2013 04 25 14.30 val.

Slėptuvė (80,37 kv. m, 4 a. mūrinio pastato rūsyje), A.Vivulskio g. 15 / Švitrigailos g. 6, Vilnius 30 940* 2013 04 25 16.30 val.

72 100* 2013 04 26 11.30 val. Ūkio pastatas (užstatytas plotas 134,00 kv. m, 2 a. mūrinis, fiziškai pažeistas, fizinio nusidėvėjimas 10 proc.), kiemo statiniai ir šiam objektui priskirtas bendrojo naudojimo 332/1818 (0,0332 ha) žemės sklypas, Pelesos g. 37, Vilnius Slėptuvės patalpos (128,75 kv. m, 5 a. mūrinio pastato rūsyje), Geležinio Vilko g. 5, Vilnius 21 420* 2013 04 26 14.30 val. * Informaciją apie objekto privatizavimą, jo kainą pasitikslinkite po 2013-03-29 (įvykus Privatizavimo komisijos posėdžiui) Vilniaus miesto savivaldybės interneto svetainėje www.vilnius.lt arba paskambinkite žemiau pateiktais telefonais.

PASTABA. Į aukcionus registruojama 214 kab., Konstitucijos pr. 3, LT-09601 Vilnius.

Išsamesnė informacija teikiama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Ekonomikos ir investicijų departamento Turto valdymo skyriaus Privatizavimo poskyryje, Konstitucijos pr. 3, LT-09601 Vilnius, tel.: (8 5) 211 2711 / 211 2705.

SKELBIMAI Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. kovo 6 d. įsakymu Nr.30-568 keičiama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. rugpjūčio 10 d. įsakymo Nr. 30-1634 „Dėl pavedimo organizuoti sklypų Liepkalnio g. 172 ir Liepkalnio g.

174 ir gretimos teritorijos detaliojo plano rengimą“ 2 punkto redakcija, išdėstant ją taip: detaliojo plano rengimo tikslas – nekeičiant Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 metų sprendinių, pakeisti esamų sklypų Liepkalnio g.172 (kadastro Nr. 0101/0081:46) ir Liepkalnio g. 174 (kadastro Nr. 0101/0081:39) ribas, prijungiant papildomą valstybinės žemės plotą iki gatvės raudonųjų linijų, nustatyti nau-

dojimo būdą (komercinės paskirties objektų teritorijos (K) , pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos (P) ir inžinerinės infrastruktūros teritorijos (I) bei pobūdį (prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos (K1), degalinių ir autoservisų statinių statybos (K3), pramonės ir sandėliavimo įmonių statybos (P1), sandėliavimo statinių statybos (P2) ir susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų statybos (I1) ir kitus pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus bei teisės aktus leistinus žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimus bei statybos reglamentus.

Informacija tel. (8 5) 211 2518.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. kovo 6 d. įsakymu Nr.30-576 Miesto plėtros departamentui pavesta organizuoti apie 0,5 (penkių dešimtųjų) ha teritorijos šalia Bistryčios g. 33 detaliojo plano rengimą.

Detaliojo plano rengimo tikslas – prijungti papildomą žemės plotą, sujungti sklypus ir patikslinti ribas, nustatyti teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimą (sklypo naudojimo būdą – gyvenamosios teritorijos (G), naudojimo pobūdį – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos (G1) ir kitus pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus bei teisės aktus leistinus žemės sklypo tvar-

kymo ir naudojimo režimo reikalavimus bei statybos reglamentus), susisiekimo ir inžinerinės infrastruktūros sprendinius, vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo plano iki 2015 m. sprendiniais.

Miesto ūkio ir transporto departamentas įpareigojamas išduodamose planavimo sąlygose nustatyti reikalavimą, kad esant Savivaldybės poreikiui (planuojamo žemės sklypo dalis patenka į suplanuotas ar preliminarias gatvės raudonąsias linijas) turi būti suprojektuotas neatlygintinas servitutas inžinerinei ir/ ar susisiekimo infrastruktūrai įrengti.

Informacija tel. (8 5) 211 2677.

Vilniaus miesto savivaldybės taryboje 2013 03 06 priimtas sprendimas Nr. 1-1108 „Dėl UAB „Balterma ir ko“ perskaičiuotų šilumos kainų dedamųjų nustatymo“. Sprendimo esmė – nustatytos UAB „Balterma ir ko“ perskai-

čiuotos šilumos kainų dedamosios ir jų forrmulės antriesiems bazinės kainos dedamųjų galiojimo metams. Su visu sprendimu galite susipažinti: http://www.vilnius.lt/index.php?39887300.

28

kovo 21–27, 2013

skelbimai parketą, tvarkau angokraščius. Tel. 8 626 82 814.

Karjera

Paskolos

1074174

Siūlo darbą Jei esi simpatiška! Nori dirbti Graikijoje! Šokti. Konsumacija. Naktiniuose klubuose. Išlaidos apmokamos. Tel. +3069 8143 4650 (Inga), +3069 7568 6534 (Vilma).

Sienų, grindų apšiltinimas į oro tarpus.

Ekovata, termoputa, poliuretanu, granulėmis. 1 kv. m – nuo 7 Lt. Garantuojame. Dirbame visoje Lietuvoje. Tel. 8 689 68 528; www.juodasisgarnys.lt.

Reikalinga kvalifikuota kepėja Lentvaryje, kepyklėlėje. Turinčioms patirties mokame gerą atlyginimą. Slankusis darbo grafikas.

Kreiptis tel. 8 662 20 427 (Daiva), 8 656 20 775 (Aušra).

1085157

Švietimo ir mokslo ministerija skelbia konkursą Nacionalinio egzaminų centro direktoriaus pareigoms eiti. Pretendentų atrankos posėdis vyks 2013 m. gegužės 6 d.

Išsami informacija apie konkursą paskelbta Švietimo ir mokslo ministerijos interneto svetainėje, svetainės nuoroda http:// www.smm.lt/konkursai/vad_p.htm.

1087317

UAB dirbti Norvegijoje reikalingi kvalifikuoti, turintys praktinės darbo patirties linoleumo ir plytelių grindų klojėjai, apdailininkai (glaistymas, dažymas) statybose. Reikalavimai: kvalifikacijos pažymėjimai, patirtis, anglų kalbos pagrindai. Skambinti darbo dienomis 8–17 val. tel. 8 620 77 510.

1088933

Paslaugos Statybos ir remonto Mūras, betonavimas, tinkavimas, dažymas, plytelių klijavimas; kloju laminatą,

1058699

NUO 300 IKI 20 000 Lt

Buitinės technikos remonto Taisome visų tipų KOMPIUTERIUS ir TELEVIZORIUS bei kitus el. prietaisus. Atrišame žaidimų kompiuterius. Suteikiame garantiją.

Tel. 8 647 07 741.

1076321

Skubiai ir nemokamai išveža nenaudojamą buitinę techniką: šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę techniką ir kitus elektronikos prietaisus.

Tel. 8 641 99 000 www.kaunakiemis.lt

Technikos remonto Visų kompiuterių ir televizorių bei garso technikos servisas. Žalgirio g. 131, Vilnius, tel. (8 5) 275 4665; www.pc-help.lt.

1071048

Kelionių Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siuntinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8 687 58 503, +44 778 627 1449. Informacija – www.lietuvalondonas.com.

1081609

Stambi įmonė brangiai perka įvairaus brandumo miškus Lietuvoje. Tel. 8 633 33 333, 8 644 44 444.

1068512

1083198

1078398

Brangiai perkame mišką su žeme arba išsikirsti. Visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 676 41 155.

Perka

Parduoda Baldus Pigiai gamina spintas su stumdomosiomis durimis, virtuvės, miegamojo, kitus baldus pagal individualius užsakymus. Tel. 8 676 80 295.

1084902

29

kovo 21–27, 2013

skelbimai Išsinuomoja Motyvuotas klientas ieško 1–2 k. buto nuomai Vilniaus mieste. Siūlyti visus variantus.

Tel. 8 603 11 011.

1079953

Pramogos Karščiausi laisvalaikio pasiūlymai

Viešbučio „Vanagupė” pasiūlymas šeimos sekmadieniui! Vaikų ir jų tevelių lauks 2,5 valandos poilsio ir maudynių viešbučio baseinų ir pirčių komplekse, o tada – sekmadieniški restorano meistrų paruošti šeimos pietūs! Pasiūlymo kaina: 2 suaugę ir 1 vaikas iki 12 metų – 215 Lt Daugiau informacijos www.vanagupe.lt 1070069

Įvairūs Kita 2013 m. kovo 28 d. 11.45 val. Vilniaus apygardos teisme (Gedimino pr. 40/1, Vilnius) žodinio proceso tvarka bus nagrinėjamas bankrutuojančios UAB „Elektrobazė“ bankroto administratoriaus UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ įgalioto asmens V.Dolebos prašymas priimti sprendimą dėl įmonės veiklos pabaigos. Informacija tel. (8 46) 310 494. Administratorius.

1087865

Bankrutavusi DUAB „INGO Baltic“, įmonės kodas 110426768, Odminių g. 3, Vilniuje, parduoda už pasiūlytą didžiausią kainą patalpas Odminių g. 3-10A, Vilniuje, bendras plotas 101,95 kv. m, mūriniame name, mansarda, unikalus Nr. 1094-0257-5011:0023, statybos metai iki 1940 m., pradinė pardavimo kaina 539 000 Lt. Paraiškos turto pirkimui priimamos vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos, t.y. iki 2013 m. balandžio 21 d. imtinai BDUAB „INGO Baltic“ patalpose, Odminių g. 3-10A, Vilniuje (4-asis aukštas).

Pradinis įnašas 10 proc. pradinės pardavimo kainos sumokamas į BDUAB „INGO Baltic“ sąskaitą LT48 7044 0600 0041 6237 AB SEB banke. Parduodamo turto apžiūra vyksta iš anksto susitarus su turto pardavimo vykdytoju administratoriaus UAB „Jupoga“ įgaliotu asmeniu J.Dzekunsku, tel. 8 685 67 424.

1088513

Informuojame, kad vadovaujantis 2012 10 11 detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartimi Nr. 752-12 reg. Nr. AD-861-(3.31) rengiamas 0,4774 ha ploto žemės ūkio paskirties vietovės lygmens žemės sklypo, kad. Nr. 4142/0300:149, esančio Grigaičių k., Šatrininkų sen., Vilniaus r., detalusis planas.

Planavimo organizatorė: Jadvyga Sinkevič, adresas Erfurto g. 18-59, Vilnius. Plano rengėjas: UAB „Vildomus“, įmonės kodas 300655884, buveinės adresas Vytenio g.

50, 208 kab., Vilnius, kontaktinis tel. 8 656 20 430, e. p. info@vildomus.lt. Planavimo tikslas: pakeisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio paskirties į kitos paskirties žemę: gyvenamosios teritorijos – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos (G1), padalyti į sklypus.

Nustatyti planuojamos teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimą. Nustatyti statybos reglamentus naujai statomiems/rekonstruojamiems statiniams. Planavimo terminai: parengtas detalusis planas viešai eks-

ponuojamas nuo 2013 04 11 iki 2013 04 25 Šatrininkų seniūnijos patalpose. Detaliojo plano viešas aptarimas vyks 2013 04 25 10 val. Šatrininkų seniūnijoje, Vilniaus rajone.

1087863

Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2013 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-331 yra patvirtintas žemės sklypo, esančio Europos parko g. 43, Verkių sen., Vilniaus m. (kad. Nr. 0101/0122:79), formavimo ir pertvarkymo projektas. Projekto organizatorius – Vytautas Kabošis.

1086978

Pradedamas rengti 0,7969 ha žemės sklypo, kad. Nr. 0101/0011:130, Rato g. 71, Vilniuje, detalusis planas. Planavimo tikslas: nekeičiant bendrojo plano sprendinių ir tikslinės žemės naudojimo paskirties, pakoreguoti naudojimo būdą, pobūdį (į gyvenamąjį, daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių statybos), nustatyti statybos reglamentus (numatant esamą užstatymo perimetrą, tankį, aukštingumą, užstatymo zoną ir intensyvumą). Planavimo organizatorius: Marius Jakulis Jason, Ligoninės g. 5, Vilnius. Detaliojo plano rengėjas: UAB „Regroup projektavimas”. Informacija teikiama tel. 262 0353, Lukiškių g.

5-306, Vilnius.

1087895

Pranešame, kad Simas Baubonis, g. 1985 02 03, adresas Alksnyno g. 24, Panevėžys, pagal 2013 01 17 Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 138 uždarajai akcinei bendrovei REIKALAVIMAS.LT, kodas 302642184, adresas Vytenio g.

42A, Vilnius, perleido reikalavimo teisę į skolininko Egidijaus Majaus, g. 1984 01 05, adresas Šeškinės g. 4-58, Vilnius, 7500,00 Lt skolą + netesybos, nuostoliai (žala), palūkanos ir kiti privalomi mokėjimai. Skolininkas su Reikalavimo perleidimo sutartimi gali susipažinti Vytenio g. 42A, Vilnius.

1088516

Su „Laisvalaikio“ kortele

15 %

nuolaida 2 bilietams

(>NB0CB> 6 8;=8CA B4; D8Z M0;68@8> 6 I 8;=8CA B4; adresu Vilniaus r., PagiriĹł sen., M ,@>94:B> @4=6\90A I % J- 0@278B4:B[ ABC nĹł k., SB â&#x20AC;&#x17E;Ekspresasâ&#x20AC;?, vyks sklypo 4 ?0NB0A B>?><0B8:$6<08; 2> KelioniĹł 3890H ,0<\=:0;=8> 6 8;=8CA ,0@4=6 4167/1002:0027 kadastriniai ma N X >=3>=Y A0C6808 6@48B08 D4O0<4 A8C= KvieÄ?iame dalyvauti. Matavimus KelioniĹł B8=8CA 84BCD>94 ?@8AB0B><4 8:8 3C@[ 4; UAB â&#x20AC;&#x17E;Baltijos MatavimĹł Organizac =5>@<028 IĹĄ/ÄŻ LondonÄ&#x2026; saugiai, greitai veĹžame siunkovo Tel. 21â&#x20AC;&#x201C;27, 201371 11 kmenĹł g.13, Vilnius.

8 601 90 I EEE ;84BCD0;>=3>=0A 2>< tinius.

Lietuvoje pristatome iki durĹł.

Tel. 8

PASLAUGOS

KARĹ Ä&#x152;IAUSI KELIONIŲ PASIĹŞLYMAI

30

skelbimai

4O0<4 :4;48D8CA X >:84B89Y 0=89Y ;0=38 Tel. 261 3653, 261 3655, 261 3659 9Y 4; 4 ?0NB0A ?4@D4G8<08 skelbimai@vilniausdiena.lt 8=5>$6<08; 2><

%

KARĹ Ä&#x152;IAUSI KELIONIŲ PASIĹŞLYMA (3/8>9639 1 &D

(3683><

&/6

+5<

?3683>< ?3683>< 5;+8=+< 6= @@@ 5;+8=+< 6= A.Vienuolio g. 6, LT-01104 Vilnius PraneĹĄame, kad UAB â&#x20AC;&#x17E;MJRâ&#x20AC;&#x153; 2013 m. kovo nologijĹł fakulteto aktĹł salÄ&#x2014;je, BuivydiĹĄkiĹł g. NacionalinÄ&#x2014;s ĹžemÄ&#x2014;s tarnybos prie ŽŪM VilKitos 12 d. 10 val. atliko Irenai Avgust, Steponui 1, BuivydiĹĄkÄ&#x2014;s, Vilniaus r. Registracija vyks nuo niaus rajono Tel. skyriaus vedÄ&#x2014;jo 2013 02 22 ÄŻsaky(8 5) 231 3314.

Faks.

(8 5) 262 9120 ; <?+494+=/ +:6+85A=3 !3>49;5Q 0A 460A0A =C> B 4AB0=30@B8=8[ 10;3[ 60<F10 C:NB0 :>:F Babrauskui ir Ramintai Babrauskienei pada- 9.30 val. Su susirinkimo darbotvarke ir doku- mu Nr. 48VÄŽ-(14.48.2)-447 yra patvirtintas Ĺževilnius@vilnius.krantas.lt, www.kran lyto sklypo, kad. Nr. 0101/0167:2068, esan- mentais mÄ&#x2014;s sklypo (kad.

Nr. 4142/0500:247), esanÄ?io

60;1]B *CA D8A030 O0D\9> 0A 460A0A I 1\ I O4<0 :08=0 EEE 6C>1>A10;308 ;B

4; galima

>@>=B0A =C> B susipaĹžinti susisiekus e. paĹĄtu Ä?io PadekaniĹĄkiĹł k., Vilniaus r., Kaimo plÄ&#x2014;tros ĹžemÄ&#x2014; g. 3A, PilaitÄ&#x2014;s sen., Vilniaus sb.avietynas@gmail.com ir tel. 8 610 39 756. Juodlaukio ND84A[ :0G8=> ?0A8@>3F<[ 8@ D84N1CZ8[ @>9CA# +>=@40;8A =C> B r. sav., kadastrinius matavimus. KvieÄ?iame tvarkos projektas ĹŤkininko sodybos vietai pa Nesusirinkus kvorumui, pakartotinis susirinkimas gretimĹł sklypĹł, kad. Nr. 0101/0167:0036 ir rinkti. Planavimo organizatorius ,0<0BF:8B4 =C>AB018Y9Y L80C@\A <4@8:Y CO )8CAB>=0A =C> Bâ&#x20AC;&#x201C; Edvardas AtÄ&#x2014;jo laikas TIKROMS ATOSTOGOMS! Vasaros kruizas Rygaâ&#x20AC;&#x201C;Stokholmasâ&#x20AC;&#x201C;Ry val. Ĺ mitas; rengÄ&#x2014;jas â&#x20AC;&#x201C; UAB 0101/0167:1437, savininkus kreiptis suderi- kvieÄ?iamas 2013 04 20 tuo paÄ?iu adresu 10 â&#x20AC;&#x17E;PROJEKTITAâ&#x20AC;&#x153;. 1088157 1088897 F?0B8=6Y :08=Y 0;60@8A =C> B nuo 125 Lt nant bendrÄ&#x2026; ribÄ&#x2026;. Kreiptis galima 30 dienĹł po skelbimo iĹĄleidimo spaudoje. UAB â&#x20AC;&#x17E;MJRâ&#x20AC;&#x153; OA8A0:F:8B4 A:@F3X 8:8 646CO\A 384=>A 8@ JoniniĹł kruizas Rygaâ&#x20AC;&#x201C;Stokholmasâ&#x20AC;&#x201C;Ryga nuo PamirĹĄkite kasdieninius rĹŤpesÄ?ius ir a adresas Lvovo g. 89, LT-08104 Vilnius. Tel. 8 ;48A:8B\A X =4?0<8@NB0<Y :4;8>=W 08=0 ?0B48:B0 X 018 ?CA4A AC >@> C>AB[ NekilnojamÄ&#x2026;jÄŻ turtÄ&#x2026; 110 Lt KarĹĄÄ?iausi kelioniĹł pasiĹŤlymai laiduokite laive Baltijos jĹŤroje!

652 25 061, e. paĹĄtas info@mjrgroup.lt .

1087511 I :4AZ808A KvieÄ?iame Jus ÄŻ trumpiausios nakties va,0@3C>30<0A 3D849[ :0<10@8[ 1CB0A ,0;0= MÄ&#x2014;gaukitÄ&#x2014;s saule, vÄ&#x2014;ju ir gera nuotai KELIONIŲ ORGANIZATORIUS UAB â&#x20AC;&#x17E;Geo groupâ&#x20AC;? kvieÄ?ia 2013 04 01 A.Vienuolio-4G4@D0289>A <>:4AB8A 8:8 B <>:0< g. 6, LT-01104 Vilnius 8C9>@:0A =C> B 6>A 24=B@4 CO 10O=FZ8>A \@84A 6 4; karÄ&#x2014;lÄŻ!

10 val. ÄŻ ribĹł ĹženklinimÄ&#x2026; sklypo (kad. Nr. Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120

0N8=6B>=0A =C> B ?8;3><08 0101/0071:162), esanÄ?io DzĹŤkĹł g. 1, Vilniaus Baltijos jĹŤroje bus ir disko, ir linksmybÄ&#x2014;svilnius@vilnius.krantas.lt, iki Kruizo kaina pateikta iĹĄ iĹĄplaukimo uo www.krantas.lt

m., savininkÄ&#x2026;. Kreiptis LaisvÄ&#x2014;s pr. 125. Tel. 8 %>AB>=0A =C> B 84B[ A:08Z8CA @81>B0A ryto!

Daugiau informacijos www.krantas.lt

KELIONIŲ ORGANIZATORIUS

PARDUODA

.RPSOHNVLQLV Ă&#x2026;'5$8*Ĺ&#x;´ ELOLHWDV

677 03 016, e. paĹĄtas info@geogroup.lt.

PERKA

1088881

Mokytojams, lydintiems moksleiviĹł gruYra rengiamas detalus planas adresu: DidĹžioKRUIZAS RYGAâ&#x20AC;&#x201C;STOKHOLMASâ&#x20AC;&#x201C;RYGA

pÄ&#x2122;, ypatinga kelionÄ&#x2014;s kaina â&#x20AC;&#x201C; tik 75 Lt, o sios RieĹĄÄ&#x2014;s k., RieĹĄÄ&#x2014;s sen., Vilniaus raj.. Kad. DAR DAUGIAU PASIĹŞLYMŲ: %@0=6808 ?4@:0<4 <8N:Y AC O4<4 0@10 8NA8 1 pusryÄ?iai ir 1 vakarienÄ&#x2014; restorane â&#x20AC;&#x201C; NENr.4117/0500:1062. Sprendiniai eksponuojaIĹĄleistuviĹł vakarÄ&#x2014;lis Baltijos jĹŤroje. #+7N85+6839 1 ;383+>< 1 (3683>< MOKAMAI! :8@AB8 8A>94 84BCD>94 BA8A:08B><4 8N :0@B> PadÄ&#x2014;kokite mokytojams ir mokslo draumi Vilniaus r. sav. ir RieĹĄÄ&#x2014;s sen. Svarstymas ÄŻvyks &/6 79,

Kompanijos renginys ir koncertas laive â&#x20AC;&#x201C; gams ir suorganizuokite nepamiĹĄtamÄ&#x2026; iĹĄ2013 03 4; 21 d., 14 val. Ten pat. Tel. 8 699 31 773. puikus sprendimas! leistuviĹł

vakarÄ&#x2014;lÄŻ Baltijos jĹŤroje.

3809 <?3=/ 6= @@@ <?3=/ 6= @@@ 6/5 6= Tel. 8 610 47 697, e. paĹĄtas sadau@one.lt.

IeĹĄkote kompanijai ÄŻdomiĹł ÄŻdÄ&#x2014;jĹł ir koman1088892 Kaina â&#x20AC;&#x201C; nuo 160 Lt / asm. dos formavimo renginiĹł? SiĹŤlome sujung % J% & +, .H 0@\=>A @ ?4@:0!

Tavo pamoka laive. (@08:890 @4B0 I B 013 m. balandĹžio 6 d., ĹĄeĹĄtadienÄŻ, 10 val. kvie "!P% '&" '%' ti verslÄ&#x2026; su pramogomis ir suorganizuoti KvieÄ?iame pasidĹžiaugti mokymo procesu KELIONÄ&#x2013;S AUTOBUSU MaĹžieji Ä?iamasD4@N4;8CA 60;D89CA 0D8A C<>:0<4 8N :0@B> SB â&#x20AC;&#x17E;AVIETYNASâ&#x20AC;&#x153; NARIŲ SUSIRINKIMAS. renginÄŻ laive.

KainaLaukystos nuo 175 Ltpiratai / asm. %C;60@890 0@=0 I B 370 Lt ir pakeisti kasdieninÄ&#x2122; mokyklinÄ&#x2122; rutinÄ&#x2026;. ;FD[ OF3\98<> ND4=B\ C>14;\94 0BD89>94 +>:0<4 , + 4; www.krantas.lt . informacijos Susirinkimas vyks Vilniaus kolegijos Agrotechrojusâ&#x20AC;&#x201C;Praha â&#x20AC;&#x201C; 577Daugiau Lt Holivudo akademija 599 Kaina nuoÄ&#x152;ekijos 105 Ltpilysâ&#x20AC;&#x201C;Ä&#x152;ekijos / asm. ,>@BC60;890 ;60@D\ I Lt B

%

ÄŽVAIRĹŞS Kita

.RYR G

9$5*$6 'Ä&#x2020;/ 35272 ELOLHWDL

LU

.RYR G

520(2 ,5 'ĹŠ,8/-(7$ ELOLHWDL

6SHFLDOXV SDVLĹ&#x2DC;O\PDV GUDXJDPV ELOLHWDL WLN /W Teatro Teatro Teatroradijas radijas radijas

UXVXGUDPD OW

Teatro Teatro Teatroradijas radijas radijas

Teatro Teatro Teatroradijas radijas radijas

Teatro Teatro Teatroradijas radijas radijas

%LOLHWXV SODWLQD

8;=80CA 0?F60@3>A B48A<> =CB0@ B8<8 % J*>0=>A 0D80;8=89>AH 8N:4;B0 10=:@>B> 1F;0 2 1 @ % %0=:@CBC> 90=Z8>A % J*>0=>A 0D80;8=89>AH 03<8=8AB@0B> @8C<8 ?0A:8@B0 % - .+ - -

- R- / & * & - U60;8>B0A 0A<C> I V4A>=8A B4; ,@0N>< 8:8 < 18@O4;8> 3 8<B8=08 ?0B48:B8 A0D> :@438B> @8=8CA @48:0;0D8<CA < 646CO\A 384=08 10=:@>B> 1F;>A XA8B48A\98<> 384=08 :0@BC ?@8 3430=B :@438B>@8=8CA @48:0;0D8<CA ?0BD8@B8=0= Z8[ 3>:C<4=B[ B8=:0<08 X5>@<8=BCA =C>@0NCA

08? ?0B ?@0N>< =C@>3FB8 0@ N8[ @48:0;0D8<[ XDF:3F<0A F@0 COB8:@8=B0A =C@>3FB8 :>:8C 1]3C B08 F@0 ?030@FB0 @438B>@8=X @48:0;0D8<Y ?0B48: B8 0D0=>@8[ ?@ 0C=0A = 5>@<02890 B4; 50:A

' -+ & * , -

- *T , +S ,0@4=6B0A O4<\A A:;F?> 4A0=Z8> D>D> 6 L=8?8N:8[ A4=8]=89>94 8;=8C94 A:;F ?> :03 @ ! 14=3@0A ?;>B0A 70 34B0;CA8A ?;0=0A ,;0=0D8<> ?0 6@8=30A! 8;=80CA <84AB> A0D8D0;3F1\A 03<8 =8AB@0289>A 38@4:B>@80CA ?0D03C>B>9> XA0:F<0A @ 34B0;8>9> B4@8B>@89[ ?;0=0D8<> >@60=8G0B> @80CA B48A8[ 8@ ?0@486[ ?4@30D8<> ACB0@B8A @

I B Didingoji Italija ir Kaprio sala â&#x20AC;&#x201C; 1747 Lt +CG849[ =0:B8A 0@NCD>94 I B Rygaâ&#x20AC;&#x201C;Saremos salaâ&#x20AC;&#x201C;Talinas â&#x20AC;&#x201C; 377 Lt V4:89>A ?8;FAIV4:89>A @>9CAI,@070 I B Ĺ iaurÄ&#x2014;s Italija su poilsiu prie Adrijos LD4820@89>A 60<B>A AB41C:;08 I BjĹŤros nuo 1197 Lt -F60I 0@4<>A A0;0I 0;8=0A I B Kroatija nuo 990 Lt L80C@\A B0;890 ?>8;A8=\ ?0O8=B8=\ =C> B Praha-Viena-BudapeĹĄtas nuo 627 Lt @>0B890 =C> B LÄ&#x2013;KTUVU IĹ VILNIAUS: ,@070I 84=0I%C30?4NB0A =C> B Ispanija, Kosta Brava nuo 822 Lt Malta â&#x20AC;&#x201C; 904 Lt G ( $G'("% ?>8;A8=\A Graikija, CgalkidikÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x201C; 979 Lt 68?B0A )C@6030 =C> B Ispanija, Kosta Dorada â&#x20AC;&#x201C; 999 Lt %C;60@890 =C> B Ispanija, AlikantÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x201C; 1108 L@8 0=:0 =C> B Graikija, Kos sala â&#x20AC;&#x201C; 1128 Lt @4B0 =C> B Turkija, Antalija â&#x20AC;&#x201C; 1185 Lt

C=8A0A =C> B Bulgarija, Burgas â&#x20AC;&#x201C; 1199 Lt Kroatija, Rijeka â&#x20AC;&#x201C; 1279 Lt G ( $G'("% ?0O8=B8=\A ?>8;A8=\A Turkija, Marmaris 1289 Lt @C8G0A 8;C =C> B Bulgarija, Burgas â&#x20AC;&#x201C; 1199 Lt G@04;8AI*>@30=890I 68?B0A =C> B Portugalija, AlgarvÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x201C; 1899 Lt +0@>:0A =C> B C10 =C> B LÄ&#x2013;KTUVU IĹ VARĹ UVOS (poilsinÄ&#x2014;s) Egiptas, Hurgada nuo 995 Lt G $) "% Bulgarija â&#x20AC;&#x201C; 995 Lt

08;0=30A ?0O8=B8=\ ?>8;A8=\ I =C> B Turkija â&#x20AC;&#x201C; 1078 Lt Ĺ ri Lanka â&#x20AC;&#x201C; 3500 Lt G ( ! '% Kreta â&#x20AC;&#x201C; 1170 Lt 68?B0A )C@6030 =C> B Tunisas â&#x20AC;&#x201C; 770 Lt A?0=890 +0;9>@:0 I B LÄ&#x2013;KTUVU IĹ VARĹ UVOS (paĹžintinÄ&#x2014;s â&#x20AC;&#x201C; poil C@:890 =B0;890 I B sinÄ&#x2014;s) Kruizas Nilu nuo 1440 Lt Izraelis â&#x20AC;&#x201C; Egiptas nuo 1678 Lt Marokas â&#x20AC;&#x201C; 2634 Lt Kuba â&#x20AC;&#x201C; 5853 Lt STOVYKLOS LIETUVOJE Pasaka nuo 550 Lt Top Fun 540 Lt RaganÄ&#x2014; 550 Lt Energetikas 600 Lt Laimingas Ĺžmogus â&#x20AC;&#x201C; tai aĹĄ! 600 Lt Trimitas 520 Lt

Mes jÄ&#x2014;ga 450 Lt Ĺ˝aidimĹł galaktika 450 Lt %&"() "% &'(" ApaÄ?i indÄ&#x2014;nai atkeliauja ÄŻ LietuvÄ&#x2026; 450 ,0A0:0 =C> B Avataro nuotykiai kartu 450 Lt -060=\ I B Mes ĹĄampinjonai 450 Lt 08<8=60A O<>6CA I B08 0N B Aplink pasaulÄŻ per 7 dienas 499 Lt

>? 'C= B Mano pasaulis 595 Lt Kitas variantas 359 Lt %&"() "% 'H% !)

Dodi 550 Lt =6;[ :0;1>A AB>DF:;0 AB89>94 B STOVYKLOS UĹ˝SIENYJE %C;60@89>94 B Stovykla Ukrainoje @>0B89>94 B â&#x20AC;&#x17E;PribreĹžnyjâ&#x20AC;&#x153; 60 Lt dienai Kryme â&#x20AC;&#x17E;Saliutâ&#x20AC;&#x153; 1699 Lt ( & %0:C =C> B" +0;9>@:0 =C> Bulgarijoje 1699 Lt :08=>A X 018 ?CA4A Kroatijoje 2149 Lt Juodkalnijoje 1899 Lt &O & AnglĹł kalbos stovykla Estijoje 1790 Lt -F60I B>:7>;<0A AVIABILIETAI*

0;8=0AI)4;A8=:8A Delis nuo 1870 Lt

0;8=0AI B>:7>;<0A Tokijas â&#x20AC;&#x201C; 2229 Lt 4=BA?8;8AI F=4A70<=0A Seulas â&#x20AC;&#x201C; 2308 Lt ;08?\30I 0@;A70<=0A A?42 ?0A8];F< SingapĹŤras â&#x20AC;&#x201C; 2310 Lt ;08?\30I F;8A A?42 ?0A8];F<0A Bankokas â&#x20AC;&#x201C; 2409 Lt ;08?\30I/0A=820A A?42 ?0A8];F<0A Puketas â&#x20AC;&#x201C; 2610 Lt

C@:CI ;0=3> A0;>AI B>:7>;<0A *kainos ÄŻ abi puses KELTAI ( *"% JoninÄ&#x2014;s Baltijos jĹŤroje (Tallink 3 d. kru U -CA89Y =C> B" %0;B0@CA89Y =C> nuo 105 Lt Rygaâ&#x20AC;&#x201C;Stokholmas Talinasâ&#x20AC;&#x201C;Helsinkis Talinasâ&#x20AC;&#x201C;Stokholmas Ventspilisâ&#x20AC;&#x201C;Nyneshamnas KlaipÄ&#x2014;daâ&#x20AC;&#x201C;Karlshamnas (spec. pasiĹŤly KlaipÄ&#x2014;daâ&#x20AC;&#x201C;Kylis (spec. pasiĹŤlymas) KlaipÄ&#x2014;daâ&#x20AC;&#x201C;Zasnicas (spec. pasiĹŤlymas) Turkuâ&#x20AC;&#x201C;Alando salosâ&#x20AC;&#x201C;Stokholmas VIZOS ÄŽ RusijÄ&#x2026; nuo 260 Lt BaltarusijÄ&#x2026; nuo 85 Lt

Orai

Vėjas 3–5 m/s

penktadienį –4

Šiandien snigs mažai, bet vietomis gali pustyti. Temperatūra bus 1–4 laipsniai šalčio. Penktadienio naktį vėl grįš šalčiai – vietomis gali paspausti iki 11–13 laipsnių, kitur bus apie 8 laipsnių šalčio. Savaitgalį oras taip pat išliks žiemiškas: naktimis šals iki 14 laipsnių, dienomis laikysis 1–3 laipsniai šalčio.

12-oji metų savaitė.

Saulė Avino ženkle.

Savaitgalio orai

–1

–3

Telšiai

Naktis

Šiauliai

–3

Klaipėda

–11

Panevėžys

–1

7

Šeštadienį Naktis

Diena

–15

–4

Kaunas

Pasaulyje +19 +1 +24 +5 +4 +29 +26 0

–5

–3

–2

Atėnai Berlynas Brazilija Briuselis Dublinas Kairas Keiptaunas Kopenhaga

Vėjas (m/s)

Utena Tauragė

Diena

Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas

+6 +17 –7 –4 +2 –3 +10 +11

Praha Ryga Roma Sidnėjus Talinas Tel Avivas Tokijas Varšuva

–3

5

Vilnius

–1

+3 –4 +16 +32 –6 +26 +15 +2

Vėjas (m/s)

Marijampolė

–1

SEkmadienį

Alytus

Naktis

Diena

–15

–3

Vėjas (m/s)

4

Kalendorius Ketvirtadienis, Kovo 21 d.

penktadienis, Kovo 22 d.

šeštadienis, Kovo 23 d.

sekmadienis, Kovo 24 d.

pirmadienis, Kovo 25 d.

antradienis, Kovo 26 d.

trečiadienis, Kovo 27 d.

Teka 6.19 Leidžiasi 18.34

Teka 6.16 Leidžiasi 18.36

Teka 6.14 Leidžiasi 18.38

Teka 6.11 Leidžiasi 18.40

Teka 6.09 Leidžiasi 18.42

Teka 6.06 Leidžiasi 18.44

Teka 6.04 Leidžiasi 18.46

Mėnulis Priešpilnis

Mėnulis Priešpilnis

Mėnulis Priešpilnis

Mėnulis Priešpilnis

Mėnulis Priešpilnis

Mėnulis Priešpilnis

Mėnulis Pilnatis

VARDAI: Benedikta, Benediktas, Reda, Redas

VARDAI: Gedgaudas, Gedgaudė, Vydūnas

VARDAI: Oktavija, Tarvydas, Ūla

VARDAI: Daumantas, Daumantė, Donardas

VARDAI: Merkys, Normantas, Normilė, Normintas,

VARDAI: Emanuelė, Emanuelis, Josvainė, Josvilas, Liudgardas

VARDAI: Lidija, Rupertas, Rūta, Santaras, Viventas

Tarptautinė miego diena Tarptautinė rasinės diskriminacijos panaikinimo diena Pasaulinė poezijos diena 1685 m. gimė vokiečių kompozitorius Johannas Sebastianas Bachas.

1839 m. gimė Rusijos kompozitorius Modestas Musorgskis.

1944 m. gimė britų aktorius Timothy Daltonas.

1958 m. gimė anglų aktorius Gary Oldmanas.

1960 m. gimė brazilų „Formulės-1“ lenktynininkas Ayrtonas Senna.

1962 m. gimė amerikiečių aktorius Matthew Broderickas.

Pasaulinė vandens diena 1786 m. gimė lenkų istorikas, kartografas, kultūros mecenatas, Vilniaus universiteto profesorius Joachimas Lelewelis.

1832 m. mirė vokiečių poetas Johannas Wolfgangas von Goethe.

1868 m. gimė rašytojas ir filosofas Vilhelmas Storosta-Vydūnas.

1948 m. gimė anglų kompozitorius Andrew LloydWebberis.

1949 m. gimė prancūzų aktorė Fanny Ardant.

1950 m. gimė Balkanų kompozitorius ir muzikantas Goranas Bregovičius.

1976 m. gimė amerikiečių aktorė Reese Witherspoon.

Verbų sekmadienis Pasaulinė tuberkuliozės diena 1603 m. mirė Anglijos karalienė Elžbieta I. 1882 m. Robertas Kochas paskelbė atradęs bakteriją, kuri sukelia tuberkuliozę.

1885 m. gimė kalbininkas, vertėjas Juozas Balčikonis.

1905 m. mirė prancūzų rašytojas, mokslinės fantastikos pradininkas Jules’is Verne’as.

1970 m. gimė amerikiečių aktorė Lara Flynn Boyle.

1977 m. gimė amerikiečių aktorė Jessica Chastain.

1983 m. gimė dainų autorius ir atlikėjas, poetas, bardas Domantas Razauskas.

Blovieščiai, Gandro šventė Apsireiškimas Šv. Mergelei Marijai 1909 m. gimė prozininkas Petras Cvirka.

1918 m. mirė prancūzų kompozitorius Claude’as Debussy .

1942 m. gimė bliuzo legenda Aretha Franklin.

1947 m. gimė anglų dainininkas Eltonas Johnas.

1957 m. Belgija, Prancūzija, Vakarų Vokietija, Italija, Liuksemburgas ir Olandija įkūrė Europos Ekonominę Bendriją, dabartinę Europos Sąjungą.

1962 m. gimė amerikiečių aktorė Marcia Cross.

1965 m. gimė amerikiečių aktorė Sarah Jessica Parker.

5

6

1

9 5 4

lengvas sudoku

9

4

5

1

2

9

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

4

7

6

9 6

4

2022

„VILNIAUS DIENOS“ VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Evaldas Labanauskas – 219 1372 „VILNIAUS DIENOS“ VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJAS Ignas Jačauskas – 219 1372

6

3

2

7

3

4

4 8 4

8

1

5

2 4 7

reklamos skyrius: 261

5 9

3

3654

MIESTAS: Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Jonas Varnas – 219 1385 Andrejus Žukovskis – 219 1391 LIETUVA: Justinas Argustas – 219 1381 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387

1

1

9 3

2

8

Tarptautinė teatro diena 1845 m. gimė rentgeno spindulių išradėjas, Nobelio premijos laureatas vokietis Wilhelmas Röntgenas.

1927 m. gimė Rusijos violončelininkas ir dirigentas Mstislavas Rostropovičius.

1940 m. gimė teatro ir kino aktorius Antanas Šurna.

1963 m. gimė kino režisierius Quentinas Tarantino.

1968 m. mirė Sovietų Sąjungos kosmonautas Jurijus Gagarinas.

1970 m. gimė JAV dainininkė Mariah Carey.

1975 m. gimė amerikiečių, grupės „The Black Eyed Peas“ lyderė Fergie.

1979 m. mirė poetas Paulius Širvys.

1827 m. mirė vokiečių kompozitorius Ludwigas van Beethovenas.

1885 m. gimė aktorius, režisierius Borisas Dauguvietis.

1911 m. gimė JAV dramaturgas, Pulitzerio premijos laureatas Tennessee Williamsas.

1944 m. gimė JAV dainininkė Diana Ross.

1948 m. gimė amerikiečių roko grupės „Aerosmith“ vokalistas Stevenas Tyleris.

1973 m. gimė lietuvių rašytojas, dramaturgas Marius Ivaškevičius.

1982 m. gimė Lietuvos rinktinės krepšininkas Simas Jasaitis.

1985 m. gimė anglų aktorė Keira Knightley.

Praėjusios savaitės sudoku atsakymai

7

6

karštOJI linija: 212 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ A.Smetonos g. 5, 01115 Vilnius.

Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt

2 1

9

8

4

6

3

7

7

2

8

sunkus sudoku

1

1

5

Pasaulinė meteorologijos diena 1826 m. gimė Austrijos kompozitorius, smuikininkas Liudvigas Aloisas Minkusas.

1842 m. mirė prancūzų rašytojas Stendhalis.

1910 m. gimė japonų kino režisierius Akira Kurosawa.

1937 m. mirė vargonininkas, dainininkas (tenoras), dirigentas, kompozitorius Mikas Petrauskas.

1956 m. gimė portugalų politikas, Europos Komisijos prezidentas José Manuelis Barroso.

1969 m. gimė aktorė, režisierė Birutė Marcinkevičiūtė-Mar. 2011 m. mirė aktorė Elizabeth Taylor.

8

5

1

4

7

8

6

2

3

9

8

4

2

6

7

9

1

3

5

8

6

3

1

9

2

4

7

5

9

1

5

4

8

3

2

7

6 4

2

9

7

4

5

3

1

6

8

3

6

7

2

5

1

8

9

4

8

2

9

1

7

6

5

3

6

5

3

8

9

2

7

4

1

3

5

1

8

6

4

7

9

2

7

2

4

1

3

6

9

5

8

9

7

6

2

3

5

8

4

1

1

9

8

5

4

7

3

6

2

1

3

5

6

7

8

9

2

4

5

7

6

3

2

8

4

1

9

7

2

8

3

4

9

5

1

6

4

8

9

7

1

5

6

2

3

6

4

9

5

2

1

3

8

7

2

3

1

9

6

4

5

8

7

Užsuk į diena.lt/konkursai ir išbandyk savo laimę įvairiuose žaidimuose.

2 Platinimo tarnyba: 261

1688

SPORTAS: Balys Šmigelskas – 219 1383 SAVAITGALIS: Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380

Prenumeratos skyrius: 261

370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFĖ Margarita Vorobjovaitė – 219 1384

Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Ženklu

PR

1688

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 4000.

Buhalterija: (8

46) 397 767

rinkodaros skyrius: 261 3000 REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS:

261 3656, 279 1370, 261 3659,

faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS: 261 3653 PRENUMERATOS SKYRIUS: 261 1688 PLATINIMO TARNYBA: 261 1688