2013-03-25 Klaipeda

Page 1

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

PirmADIENIS, KOVO 25, 2013

www.kl.lt

68 (19 671)

=6?:.16 2;6@ 8< C< "

RUBRIK 9 A

c ZNabaV`?RQNXa\_Vb`XY Ya CVQZN[aN` : aRY % #%# NabaV` ddd Wb_N ! " Ya

JĹŞRA

IeĹĄkos b ĹŤdĹł laiv ams atn

Jau ne pir

Prem­je­ras ir Pre­zi­den­tÄ— var­Şo­si dÄ—l po­pu­lia­ru­mo.

Kremliaus kritikas B.Berezovskis tÄ—vynÄ—s Rusijos nebeiĹĄvydo.

Lietuva 5p.

Pasaulis 8p.

Ĺ ven­to­sios smÄ—­lis ati­teks Lat­vi­jos pa­plō­di­miams?

mÄ…

mą dėl Şve kartą Şvejai kelia jybos lai – per pa vų moder problesta buvo pa ruosius ketverius nizavimo, daryta nieko, kad metus nenaujinti bō iť paramos tų galima tinka laivams atmai nau fondų gau dotis namais pinigais Vidman . v.matut tas Matu is@kl.lt

aujinti

tis

S.Bucevi Ä?ius paĹža dialogÄ… Ĺžve su bankĹł dÄ—jo, kad tÄ™s Ĺ˝vejybos jai pinigĹł? paskolĹł lai Ĺžvejams. atstovais dÄ—l mÄ—josi praÄ— vyno problemo ÄŽ Kaimo lĹł komi reikaje apsilan jusiÄ… savaitÄ™ Klaimis do- klausi teto posÄ—dÄŻ kal bÄ— mu keti pÄ—do– Kaimo kiusi Seimo na nama pa tis ĹĄiuo riĹł grupÄ— Lietuvos ban kĹł asocia sikviesti ninkas SaureikalĹł komite zidentÄ… to ci vaduoto lius BuceviÄ?ius, pirmi- iĹĄgirs StasÄŻ KropÄ…. Bus jos prejas ti, kokias norima jo paEugenijus Bronius Pau Ĺža, narys tuoti Ĺžvejus siĹŤgalimybes krediGentvilas. lo Lietu „Dauge kiantys ĹĄve dĹł bankai. voje veiĹĄaliĹł Ĺžve lyje Europos „Balt SÄ… jy apie 1 000bos laivĹł pajÄ—gu jungos rekto lantos“ bendro riaus vÄ—s dimai yra kilovatĹł, 220 kilo sejus Sav pavaduotojas Alekpas va Ä?enko tei kurencin tĹł. Mes esame mus – reika gÄ— turÄ—jÄ™s lĹł su gi. Jei no nekongus keis rime uĹž na tik transbankais. Jie ver ti ES tiportinius dar 40 prolaivĹł variklius, pri pini- neno laivus ri ďŹ va c. maĹžin ti varikliĹł lome IĹĄimtys nansuoti Ĺžvejybi ir niĹł. ga pajÄ—tuomet, li bĹŤti daromos tik kai ilgesniam Ĺžvejai ÄŻrodo, jog bos kvotas.laikui turi ĹžvejyAr gaus

Praleis tas laikas

Patys Ĺžve ĹĄiandieni jai mano, kad je atnau nÄ—je situacijojin vus Lietu ti Ĺžvejybos laivo telÄ— bend je gali vieninro Jai ĹžemÄ—s vÄ— – „Banginis“. ĹŤkio minist kymu nu sprÄ™sta ati ro ÄŻsadĹžiÄ…jÄ… da duoti dilÄŻ jĹŤros ĹĄpro Lietuvos Balti jos bos kvotĹł.tĹł ir strimeliĹł Ĺžve jyĹ ios bend AuĹĄra ma rovÄ—s vadovas Al jams gau no, kad utopija girdas yra Ĺžveti kredi garantu, tus su valstybÄ—s nes paja Lietuvo je sudaranmos iĹĄ Ĺžvejybos dalÄŻ jos Ä?ios labai paja maŞą Baltijos mĹł. gumus. nevieno jĹŤros Ĺžvejai yra Jau dabar do at plaukti Ĺžve laivai ne je leidĹžia se verslo sÄ…lygo sidĹŤrÄ™ se. JĹŤro12 metrĹł joti esant dides gali iĹĄ- kW ga ma Ĺžvejoti laivais niam nei per sekun lios. Tai iki 700 gesni ĹĄve pa dĹł ir danĹł dÄ™ vÄ—jui. Galin- vos ĹžemÄ—s ĹŤkio tvirtino Lietukiam vÄ— jui tik pra laivai esant to- iĹĄimti, kad „Ban ministerija su aiĹĄkino deda Ĺžvejoti giniui“ leis naudoti Lie vienÄ… 1,2 ta produktĹł tuvos Ĺžuvinin “, – galin gumo Ĺžve tĹŤkst. kW pirminin gamintojĹł aso kystÄ—s jybos lai Baltijos vÄ…. kas Alfon cia sas Bargai cijos Ä?ios bend jĹŤroje ĹžvejojanViena ti ĹžvejybosiĹĄeiÄ?iĹł, kaip at la. savinin rovÄ—s „Spika“ mln. litĹł laivus, – gauti naujin- lys ma kas Gintaras Gyapie 120 vals no, loms. Apie tybÄ—s garan ditus lai kad imti kretÄ… prieĹĄ rin tai A.Bargaila pasko- Ĺžvejy vams atnaujinti bos bend ki teigÄ— dar rovÄ—s jeru Algir mus kalbÄ—jÄ™sis pajÄ—gs. su Baltijos nedÄ—ta, kad du ButkeviÄ?iumi. prem- tinka jĹŤroje mas naujoji val Pa jĹł laivyno dĹžia sprÄ™s Ĺža- laivas kai Ĺžvejoti naujas at nuo Ĺžve- 10 IĹĄkyla klau naujinimo pro mln. litĹł. ja nuo 7 iki bankui im simas – kÄ… ĹžveblemÄ…. Net ir nau dami pasko jai jÄ… laivÄ… lÄ…. Seimo ÄŻkeis penkeriĹł po narys kelti ÄŻ do metĹł tenka kÄ….

Gintaras Gylys:

Dabar mĹŤ kalioĹĄus sĹł senus kiek no gali lopyti ri, vandenÄŻ vis tiek jie leidĹžia .

Ĺ iandien priedas 10

Ants­to­lÄ— sko­los ne­pa­mir­ťo

Kaina 1,30 Lt

ď Ž Situa ci

ja: XNV WĂ­ _\ WR ]b Ă˜VN XVRX QV QR` [ V` cĂ› WR YV` b b\ a cR W\ WĂ? 9VR ab c\` cR WNV ]_V cR_` aV X_N[ aR acN_ Xf aV` aV[X Yb`

CVQ ZN[ a\ :N ab Ă˜V\ [b\ a_

„Kas su­sap­na­vo to­kÄŻ sap­nÄ…, tĹł ir klaus­ki­te.“ Klai­pÄ—­dos sa­vi­val­dy­bÄ—s Ug­dy­mo ir kul­tō­ros de­par­ta­men­to di­rek­to­rÄ— Ni­jo­lÄ— Lau­Şi­kie­nÄ— apie Spor­ti­nin­kĹł na­mĹł li­ki­mui iť­ki­lu­siÄ… grÄ—s­mÄ™.

2p.

Prie ÄŻstai­gĹł – ne­mo­ka­mas stovÄ—jimas Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tÄ— v.spuryte@kl.lt

ÄŽ mo­kyk­lÄ… ar dar­Şe­lÄŻ vai­kus at­ve­ŞÄ™ tÄ—­vai ga­lÄ—s ne­be­bi­jo­ti, kad bus nu­ baus­ti uĹž tai, jog ne­su­si­mo­kÄ—­jo uĹž au­to­mo­bi­lio sto­vÄ—­ji­mÄ…. Prie vi­sĹł ap­mo­kes­tin­to­je te­ri­to­ri­jo­je esan­ Ä?iĹł biu­dĹže­ti­niĹł ÄŻstai­gĹł ke­ti­na­ma pa­sta­ty­ti Ĺženk­lus, lei­dĹžian­Ä?ius va­ lan­dÄ… ar dvi sto­vÄ—­ti ne­mo­ka­mai.

„„Pa­tir­tis: ÄŻsi­pai­nio­jÄ™s ÄŻ ju­ri­di­nes pe­ri­pe­ti­jas R.Vai­Ä?iu­lis ma­no, jog tei­si­niĹł Ĺži­niĹł reikÄ—tĹł suteikti dar mo­kyk­lo­je, kad vÄ—­liau bō­tĹł ÄŻma­no­ma iť­veng­ti si­

tua­ci­jĹł, ga­lin­Ä?iĹł at­neť­ti daug nuo­sto­liĹł.

Sko­los nie­kur ne­dings­ta. Juo la­biau jei esi sko­lin­gas ant­sto­liui. Tuo ÄŻsi­ti­ki­no ĹĄei­ma, iĹĄieť­ko­ji­mo uĹž pa­slau­gas su­lau­ku­si po sep­ty­ne­riĹł me­tĹł. Ne­ga­na to, su­ma bu­ vo iĹĄau­gu­si de­ťim­te­rio­pai. Ĺ ian­dien ĹĄei­ma su­ka gal­vas, tai kiek vis dÄ—l­to bu­vo ver­tas ant­sto­lÄ—s dar­bas – ĹĄim­tÄ… ar tĹŤks­tan­tÄŻ li­tĹł.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Dai­va Ja­naus­kai­tÄ— d.janauskaite@kl.lt

Sko­lÄ… su­mo­kÄ—­jo pa­tys

Su­tuok­ti­niai As­ta ir Ri­Ä?ar­das Vai­ Ä?iu­liai ban­dÄ— tap­ti vers­li­nin­kais. Ta­Ä?iau ne vis­kas klo­jo­si, kaip po­ra ti­kÄ—­jo­si. To­dÄ—l te­ko at­si­sa­ky­ti ĹĄios min­ties ir ÄŻmo­nÄ™ lik­vi­duo­ti. „Lai­kÄ—­mÄ—s prin­ci­po – pir­miau­ siai at­si­skai­ty­ti su Ĺžmo­nÄ—­mis, o tik po to grÄ…­Şin­ti tai, kas pri­klau­so

vals­ty­bei. To­dÄ—l Mo­kes­Ä?iĹł ins­pek­ ci­jai li­ko­me sko­lin­gi apie 4 tĹŤkst. li­tĹłâ€œ, – pri­si­mi­nÄ— R.Vai­Ä?iu­lis. 2006 me­tĹł ba­lan­dĹžio 6 die­nÄ… Mo­kes­Ä?iĹł ins­pek­ci­ja priÄ—­mÄ— nu­ta­ ri­mÄ… ĹĄiÄ… su­mÄ… iĹĄieť­ko­ti pri­vers­ti­ne tvar­ka. TĹł pa­Ä?iĹł me­tĹł ba­lan­dĹžio 11-Ä…jÄ… ant­sto­lÄ— Li­na Pu­Şie­nÄ— ga­vo rať­tÄ…, ku­riuo ÄŻpa­rei­go­ta iĹĄieť­ko­ti sko­lÄ… iĹĄ A.Vai­Ä?iu­lie­nÄ—s, ku­rios var­ du bu­vo re­gist­ruo­ta lik­ vi­duo­ja­ma ÄŻmo­nÄ—.

4

„Mes kas­met ĹĄiam tiks­lui pra­ťÄ—­ me pi­ni­gĹł mies­to biu­dĹže­te ir ĹĄie­ met ga­vo­me, to­dÄ—l ga­lÄ—­si­me im­tis dar­bĹłâ€œ, – tei­gÄ— Klai­pÄ—­dos sa­vi­val­ dy­bÄ—s Trans­por­to sky­riaus ve­dÄ—­jas Ri­man­tas Moc­kus. Mies­to biu­dĹže­te nu­ma­ty­ta apie 30 tĹŤkst. li­tĹł, uĹž ku­riuos ap­mo­ kes­t in­to­je te­r i­to­r i­jo­je prie vi­ sĹł biu­dĹže­ti­niĹł ÄŻstai­gĹł ir bus pa­ sta­ty­ti bō­ti­ni in­for­ma­ci­niai ke­lio Ĺženk­lai. Kai Klai­pÄ—­do­je bu­vo ÄŻves­ta rink­ lia­va uĹž au­to­mo­bi­liĹł sto­vÄ—­ji­mÄ…, kai ku­rios ÄŻstai­gos to­kius Ĺženk­lus sa­vo priei­go­se pa­si­sta­tÄ— sa­va­ran­kiť­kai.

2

2

PirmADIENIS, kovo 25, 2013

miestas Ver­bų sek­ma­die­nis Klai­pė­do­je Li­kus sa­vai­tei iki Ve­ly­kų šven­čia­mas Ver­bų sek­ma­die­nis. Nuo jo pra­si­de­da ka­ta­li­kams svar­biau­sias me­tų lai­ko­tar­ pis – Di­džio­ji sa­vai­tė – Kris­taus kan­ čios ir mir­ties ant kry­žiaus at­mi­ni­mo die­nos. Ver­bų sek­ma­die­nį žmo­nės su spal­vin­go­mis pin­to­mis ver­bo­mis ar­ba ža­lio­mis ka­da­gio ir sprogs­tan­čio gluos­ nio ša­ke­lė­mis rin­ko­si į šv. Mi­šias, kur ver­bos bu­vo pa­šven­tin­tos. Ti­ki­ma, kad jos sau­go na­mus nuo vi­so­kio blo­gio. Vytauto Petriko nuotr.

Verslo pulsas Kon­fi­den­cia­lu.Vals­ty­bės val­do­mos naf­ tos pro­duk­tų kro­vos bend­ro­vės „Klai­pė­ dos naf­ta“ ste­bė­to­jų ta­ry­bos na­riai pri­va­ lės pa­si­ra­šy­ti kon­fi­den­cia­lu­mo su­tar­tis bei sau­go­ti bend­ro­vės ko­mer­ci­nes pa­ slap­tis. Drau­di­mas iš­lai­ky­ti pa­slap­ty­je bend­ro­vei svar­bią in­for­ma­ci­ją ne­bus tai­ko­mas tik vals­ty­bės pa­rei­gū­nams, kai jie tu­ri to­kia in­for­ma­ci­ja da­ly­tis, de­ rin­da­mi spren­di­mus. „Klai­pė­dos naf­ tos“ val­dy­bos pir­mi­nin­ke dir­ba Ener­ge­ ti­kos mi­nis­te­ri­jos Tei­sės sky­riaus ve­dė­ jo pa­va­duo­to­ja Ag­nė Ame­li­ja Kai­ry­tė, jo­ je yra Klai­pė­dos lais­vo­sios eko­no­mi­nės zo­nos val­dy­mo bend­ro­vės va­do­vas Ei­ man­tas Kiu­du­las ir bu­vęs ener­ge­ti­kos vi­ce­mi­nist­ras, da­bar dės­ty­to­jas ir kon­ sul­tan­tas Ro­mas Šve­das.

Spor­ti­nin­kų bend­ ruo­me­nė­je su­ju­di­ mą su­kė­lė nuo­gąs­ ta­vi­mas, jog prieš pen­ke­rius me­tus už dau­giau nei 200 tūkst. li­tų įkur­ti Spor­ti­nin­kų na­mai, dar va­di­na­mi Klai­pė­ dos spor­to mu­zie­ju­ mi, ga­li bū­ti iš­kraus­ ty­ti į ki­tas pa­tal­pas.

Pas­kir­tis: prieš pen­ke­rius me­tus įreng­tuo­se Spor­ti­nin­kų na­muo­se vyks­ta įvai­rūs spor­to bend­ruo­me­nės

ren­gi­niai.

Pa­ro­da. Klai­pė­dos pre­ky­bos, pra­mo­nės ir ama­tų rū­mai š.m. ge­gu­žės 30 – bir­že­ lio 1 die­no­mis Klai­pė­dos are­no­je jau ant­ rą kar­tą ren­gia tarp­tau­ti­nę Va­ka­rų Lie­ tu­vos vers­lo ir pa­sie­ki­mų pa­ro­dą. Ren­ gi­ny­je da­ly­vau­ti jau už­si­re­gist­ra­vo 60 įmo­nių, re­zer­vuo­ta 580 kv. m plo­to. Pla­ nuo­ja­ma, kad ren­gi­ny­je da­ly­vaus 120 įmo­nių, o bend­ras eks­po­zi­ci­jos plo­tas sieks apie 950 kv. m. Pa­ro­do­je di­de­lis dė­me­sys bus ski­ria­mas ga­my­bos sek­ to­riui, trans­por­to bei tu­riz­mo pa­slau­ goms, ama­tams. Dar­bas.Va­sa­rio mė­ne­sį Lie­tu­vos dar­ bo bir­žos duo­me­nų ba­zė­je bu­vo re­gist­ ruo­ta 19,6 tūkst. lais­vų dar­bo vie­tų, tai 8,5 pro­c. dau­giau ne­gu sau­sį ir 47 pro­c. dau­giau ne­gu ati­tin­ka­mą 2012 m. lai­ko­ tar­pį. Be­si­re­gist­ruo­jan­čių be­dar­bių skai­ čius, pa­ly­gin­ti su sau­siu, su­ma­žė­jo be­ veik 40 pro­c. Va­sa­rio mė­ne­sį be­dar­bio sta­tu­sas su­teik­tas 23,5 tūkst. as­me­nų. Se­mi­na­rai. Ko­vo 26 d. 14 val. vieš­bu­ty­je „Na­va­lis“ vyks se­mi­na­ras „Fi­nan­si­nė pa­ ra­ma vers­lo plėt­ros, eks­por­to ir ki­tiems in­ves­ti­ci­niams pro­jek­tams“. Da­ly­va­vi­ mas – ne­mo­ka­mas. Ko­vo 27 d. 10 val. Fi­ nan­sų mi­nis­te­ri­jos mo­ky­mo cent­re Tai­ kos pr. 62 vyks fi­zi­niams as­me­nims skir­ tas se­mi­na­ras „Gy­ven­to­jų, vyk­dan­čių in­ di­vi­dua­lią veik­lą pa­gal pa­žy­mą, bu­hal­ te­ri­nė ap­skai­ta“. Ren­gi­nys. Ko­vo 27 d. 13 val. Klai­pė­dos moks­lo ir tech­no­lo­gi­jų par­ko sa­lė­je vyks se­mi­na­ras „Rek­la­mos kam­pa­ni­jos in­ter­ ne­tui kū­ri­mo ABC“. Šis se­mi­na­ras skir­tas vers­lo įmo­nių va­do­vams ir rin­ko­da­ros spe­cia­lis­tams. Jo me­tu bus ga­li­ma su­ži­ no­ti, kaip smul­kio­jo vers­lo at­sto­vai ga­li pa­nau­do­ti in­ter­ne­to ga­li­my­bes. Su­ma­žė­jo. Lie­tu­vos sta­tis­ti­kos de­par­ ta­men­to duo­me­ni­mis, 2013 m. va­sa­rio mėn. vi­sa pra­mo­nės pro­duk­ci­ja su­da­rė 5,97 mlrd. Lt to me­to kai­no­mis ir, pa­ly­gin­ ti su sau­sio mėn., su­ma­žė­jo 7,6 pro­c. Ka­ sy­bos ir kar­je­rų eksp­loa­ta­vi­mo, ap­dir­ba­ mo­sios ga­my­bos pro­duk­ci­ja per mė­ne­ sį ma­žė­jo 4,7 pro­c. La­biau­siai kri­to elekt­ ros, du­jų (21 pro­c.), ma­ši­nų ir įran­gos re­ mon­to (19,8 pro­c.), dra­bu­žių siu­vi­mo ga­ my­bos (14,6 pro­c.) įmo­nių pro­duk­ci­ja.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Spor­ti­nin­kai su­ne­ri­mo dėl namų Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

sa­vi­val­dy­bės aukš­te. Tai bū­tų vi­sai ne­pro­tin­ga“, – tei­gė A.Plun­gė.

Įta­ri­mų su­kė­lė de­le­ga­ci­jos

Nu­ra­mi­no po­li­ti­kai

Uos­ta­mies­čio val­džios at­sto­vai ra­ mi­na, kad spren­di­mas tik­rai dar nė­ra priim­tas. „Kas su­sap­na­vo to­ kį sap­ną, tų ir klaus­ki­te“, – Klai­pė­ dos sa­vi­val­dy­bės Ug­dy­mo ir kul­tū­ ros de­par­ta­men­to di­rek­to­rė Ni­jo­lė Lau­ži­kie­nė ne­sku­bė­jo aiš­kiai pa­ neig­ti Spor­ti­nin­kų na­mams iš­ki­ lu­sios grės­mės. Al­gir­das Plun­gė, ku­ris Spor­ti­ nin­kų na­mais rū­pi­na­si nuo pat jų ati­da­ry­mo die­nos, tei­gė, kad įta­ ri­mų ir bai­mių dėl jų atei­ties su­ kė­lė neaiš­kių de­le­ga­ci­jų vi­zi­tai. „Į Spor­ti­nin­kų na­mus pra­dė­jo ei­ti to­kie žmo­nės, ku­riems, aki­vaiz­du, rū­pė­jo ne ma­no pa­sa­ko­ja­ma uos­ ta­mies­čio spor­to is­to­ri­ja, o pa­čios pa­tal­pos. Tuo­met tik­rai pa­ju­tau ne­ri­mą. Da­bar jis lyg ir nu­ri­mo, ta­ čiau neiš­ny­ko. Man nie­kas nie­ka­da nė­ra tie­sio­giai pa­sa­kęs, jog Spor­ ti­nin­kų na­mai bus iš­kel­ti. Nors ir gir­dė­jau, kad juos lyg ir no­ri­ma įkur­din­ti ket­vir­ta­ja­me Klai­pė­dos

Jis pa­ti­ki­no, jog to­kie na­mai spor­ ti­nin­kams – la­bai rei­ka­lin­gi. Juo­se or­ga­ni­zuo­ja­mi uos­ta­mies­čio spor­ to nu­si­pel­niu­sių žmo­nių pa­ger­bi­ mo ren­gi­niai, su­tin­ka­mi iš įvai­rių čem­pio­na­tų grįž­tan­tys pri­zi­nin­kai.

Ig­nas Po­cius:

Mes tik­rai iš­si­gan­do­ me, krei­pė­mės į po­li­ ti­kus.

„Šiuo­se na­muo­se pra­smin­gų da­ly­kų yra ne­ma­ža, to­dėl la­bai ne­są­mo­nin­ gas veiks­mas yra juos ju­din­ti į ki­tą vie­tą ar nai­kin­ti. Gal­būt tai tik gan­ dai, bet jie juk be pa­grin­do ne­gims­ ta“, – ne­ri­ma­vo A.Plun­gė. Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Spor­to ir kū­no kul­tū­ros sky­riaus vy­riau­sia­

sis spe­cia­lis­tas Ig­nas Po­cius, ku­ris be­veik me­tus lai­ki­nai ėjo ir šio sky­ riaus ve­dė­jo pa­rei­gas, taip pat pa­ti­ ki­no, jog bu­vo ženk­lų, kad sky­rių ir Spor­ti­nin­kų na­mus ke­tin­ta iš­kraus­ ty­ti į ki­tą vie­tą, nes kaž­kam pri­rei­kė šių pa­tal­pų S.Dau­kan­to gat­vė­je. „Mes tik­rai iš­si­gan­do­me, krei­pė­ mės į po­li­ti­kus, jie nu­ra­mi­no, kad jo­kių po­ky­čių kol kas ne­pla­nuo­ja­ ma“, – pa­brė­žė I.Po­cius.

Pag­rin­di­niai Spor­ti­ nin­kų na­mų tiks­lai

Rei­kia dau­giau erd­vės

kaup­ti is­to­ri­nę me­džia­gą ir nuo­lat at­

Il­ga­me­tis Klai­pė­dos me­ras Ri­man­ tas Ta­raš­ke­vi­čius, ku­rio va­do­va­vi­ mo mies­tui lai­kais ir bu­vo įkur­ti Spor­ti­nin­kų na­mai, įsi­ti­ki­nęs, kad bū­tų ne­do­ra ir ne­gra­žu, jei kaž­kas pa­si­kė­sin­tų į to­kią vie­tą. „Ga­li­ma kal­bė­ti tik apie tai, kad Spor­ti­nin­kų na­mams rei­kia ge­res­ nės vie­tos, di­des­nės erd­vės, kur bū­tų ga­li­ma iš­plės­ti eks­po­zi­ci­jas. Kaž­ka­da bu­vo toks gan­de­lis nu­ vil­ni­jęs, kad Spor­ti­nin­kų na­mus bū­tų ga­li­ma per­kraus­ty­ti į pa­sta­ tą Pi­lies gat­vė­je, kur yra ir spor­to sa­lė, ir ad­mi­nist­ra­ci­nės pa­tal­pos. Ta­čiau to­kie pa­svars­ty­mai ir li­ko

iš­sau­go­ti Klai­pė­dos mies­to spor­to pa­

vel­dą, at­kur­ti ir eks­po­zi­ci­jo­se pa­ro­dy­ti praei­ties is­to­ri­nius spor­to įvy­kius; eks­po­zi­ci­jo­je pa­ro­dy­ti praei­ties ir da­

bar­ties ge­riau­sius spor­ti­nin­kus, tre­ne­ rius, spor­to dar­buo­to­jus, jų veik­lą ir re­ zul­ta­tus; nau­jin­ti eks­po­zi­ci­ją; ruoš­ti lai­ki­nas eks­po­zi­ci­jas ati­tin­ka­

moms pro­goms; reng­ti kon­fe­ren­ci­jas, se­mi­na­rus tre­

ne­riams ir spor­to dar­buo­to­jams; su­pa­žin­din­ti Klai­pė­dos mies­to gy­ven­

to­jus, ypač jau­ni­mą, ir sve­čius su Klai­pė­ dos mies­to is­to­ri­ja bei da­bar­ti­mi.

tik pa­svars­ty­mais. Ga­liu pa­ti­kin­ti, kad iš rim­tų mies­to gal­vų jo­kia­me pa­si­ta­ri­me ne­gir­dė­jau, kad bū­tų svars­to­ma apie Spor­ti­nin­kų na­mų per­kraus­ty­mą“, – pa­ti­ki­no R.Ta­ raš­ke­vi­čius.

Prie įstai­gų – ne­mo­ka­mas stovėjimas „Per­va­žiuo­si­me mies­ 1 tą, su­ž iū­r ė­s i­m e, prie ku­r ių įstai­g ų ženk­l ų dar rei­k ia,

Ženk­lai: prie kai ku­rių val­diš­kų įstai­gų, esan­čių ap­mo­kes­tin­to­je te­ri­to­ri­jo­

je, jau ga­li­ma va­lan­dą au­to­mo­bi­lius sta­ty­ti ne­mo­ka­mai.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

ta­d a pa­s i­d a­r y­s i­m e pla­n ą, su­ de­r in­s i­m e sche­m ą su po­l i­c i­ja ir ženk­l us pa­s ta­ty­s i­m e“, – dar­b ų ei­g ą nu­pa­sa­ko­jo R.Moc­k us. To­kie in­for­ma­ci­niai ke­lio ženk­ lai, ku­rie leis prie biu­dže­ti­nių įstai­gų va­lan­dą ar dvi ne­mo­kė­ ti už au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mą, bus pa­sta­ty­ti prie iki­mo­kyk­li­nio ug­ dy­mo įstai­gų, mo­kyk­lų, pir­mi­nės as­mens svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­ gų, li­go­ni­nių. Trans­por­to sky­riaus ve­dė­jo tei­ gi­mu, prie biu­dže­ti­nės įstai­gos au­

to­mo­bi­lį pa­li­kęs vai­ruo­to­jas tu­rės bent jau ant la­pe­lio už­ra­šy­ti, ka­da su­sto­jo, ir pa­lik­ti ma­ši­no­je jį to­kio­je vie­to­je, kad ma­ty­tų kont­ro­lie­riai. „Ke­lių eis­mo tai­syk­lė­se nu­ma­ ty­ta, kad vai­ruo­to­jas pri­va­lo in­ for­muo­ti apie sa­vo at­vy­ki­mo lai­ ką, ta­čiau bū­dai, kaip tai pa­da­ry­ti, neiš­var­dy­ti. To­dėl už­teks ir pa­pras­ čiau­sio la­pe­lio, nors ga­li­ma nau­do­ ti ir spe­cia­lų laik­ro­du­ką“, – aiš­ki­ no R.Moc­kus. To­kie ženk­lai, ku­rie leis prie biu­ dže­ti­nių įstai­gų bent jau va­lan­dą ne­mo­kė­ti už au­to­mo­bi­lių sto­vė­ ji­mą, tu­rė­tų bū­ti pa­sta­ty­ti iki va­ sa­ros.

3

PirmADIENIS, kovo 25, 2013

miestas Ver­bų sek­ma­die­nis Klai­pė­do­je

Rū­ka­lius per­se­kios tik­rin­to­jai Rū­kan­čių moks­lei­vių uos­ta­mies­ty­je ne­ma­ žė­ja. Dvi die­nas vy­ku­sių pa­tik­ri­ni­mų me­tu bu­vo nu­sta­ty­ta per dvi­de­šimt pa­žei­dė­jų. Ža­da­ma, kad nuo ba­lan­džio vi­du­rio rū­kan­ čių ne­pil­na­me­čių kont­ro­lė griež­tės. Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės vie­šo­sios tvar­kos sky­riaus dar­buo­to­jai ir po­ li­ci­jos pa­rei­gū­nai praė­ju­sią sa­vai­ tę tik­ri­no, ar moks­lei­viai ne­rū­ko mo­kyk­lų te­ri­to­ri­jo­se. Per dvi die­ nas bu­vo pa­tik­rin­tos še­šios švie­ti­ mo įstai­gos. Už­fik­suo­ti 22 mo­kyk­lų te­ri­to­ri­jo­se rū­kę moks­lei­viai. Tarp jų bu­vo 9 vai­ki­nai ir 13 mer­gi­nų. Vie­šo­sios tvar­kos sky­riaus ve­dė­ jo pa­va­duo­to­jas Ma­rius Poi­mans­kis tvir­ti­no, kad rū­kan­čių moks­lei­vių yra kur kas dau­giau, nei už­fik­suo­ ta pa­žei­di­mų. Pa­sak jo, pa­va­sa­rį prie kai ku­rių mo­kyk­lų vos ne pu­sė jos mo­ki­nių bū­riuo­ja­si su ci­ga­re­tė­mis. Pa­si­tai­ko, jog ne­pil­na­me­čiai, pa­ ma­tę tik­rin­to­jus, pra­de­da bėg­ti ar išė­ję iš mo­kyk­los su ci­ga­re­te ran­ko­ je grįž­ta at­gal ir mo­bi­liuo­ju te­le­fo­nu apie vyk­do­mą pa­tik­ri­ni­mą pra­ne­ ša sa­vo drau­gams. „Ma­tyt, jau at­ pa­žįs­ta“, – spė­jo val­di­nin­kas. Pa­sak M.Poi­mans­kio, ne­re­tai bū­na taip, kad ki­tą per­trau­ką po pa­tik­ri­ni­mo mo­ki­ niai vėl su­grįž­ta į tą pa­čią vie­tą. Už ne­pil­na­me­čių rū­ky­mą mo­ kyk­los te­ri­to­ri­jo­je ar vie­šo­se vie­to­

se gre­sia sim­bo­li­nė bau­da – 10 li­tų, jei su­si­mo­ka­ma per de­šimt die­nų nuo pro­to­ko­lo su­ra­šy­mo. „Bau­do­mis šiuo at­ve­ju nie­ko ne­ pa­siek­si. Jei mo­ki­niai su­ge­ba nu­si­ pirk­ti ci­ga­re­čių pa­ke­lį už 10 li­tų, tai ne­ma­nau, kad kil­tų bė­dų dėl bau­ dos su­si­mo­kė­ji­mo. Vyk­do­mi pa­tik­ ri­ni­mai yra dau­giau pre­ven­ci­niai. Su­čiup­tų ne­pil­na­me­čių į svars­ty­ mą pra­šo­ma atei­ti su vie­nu iš tė­ vų“, – pa­sa­ko­jo M.Poi­mans­kis.

Ne­pil­na­me­čiams drau­džia­ma rū­ky­ ti vi­so­je Klai­pė­do­ je. Mies­to ta­ry­ba nė­ ra at­šau­ku­si to­kio spren­di­mo. Jo tei­gi­mu, no­rė­tų­si, kad dau­giau dė­me­sio rū­kan­tiems mo­ki­niams skir­tų pe­da­go­gai. „Jie juk pa­žįs­ ta vai­kus. Pe­da­go­gui ar ki­tam mo­ kyk­los dar­buo­to­jui už­tek­tų išei­ti per­trau­kos me­tu į vie­tą, kur rū­ ko mo­ki­niai, su­ra­šy­ti jų pa­var­des ir są­ra­šą at­siųs­ti mums. Mums to

Gais­rai. Sa­vait­ga­lį ap­link Klai­pė­dą ug­ nia­ge­siai dau­gy­bę kar­tų ge­si­no už­si­ lieps­no­ju­sią per­nykš­tę žo­lę. Vien šeš­ta­ die­nį uos­ta­mies­čio ug­nia­ge­siai už­ge­si­ no apie 15 to­kių gais­rų. Prieš­gais­ri­nė gel­ bė­ji­mo tar­ny­ba pri­me­na, kad už žo­lės de­gi­ni­mą nu­ma­ty­ta ad­mi­nist­ra­ci­nė at­ sa­ko­my­bė, o už ne­pil­na­me­čių nu­si­žen­ gi­mus yra bau­džia­mi jų tė­vai. Bau­dos – nuo 200 iki tūks­tan­čio li­tų. Kal­ti­nin­kai ver­čia­mi at­ly­gin­ti gam­tai pa­da­ry­tą ža­lą, o ji kar­tais sie­kia ne vie­ną tūks­tan­tį li­tų. Krep­ši­nis. „Nep­tū­no“ ko­man­da, to­li­ma­ ja­me Kras­no­jars­ke įvei­ku­si „Je­ni­sej“ eki­ pą 77:63, per­ga­le bai­gė Vie­nin­go­sios ly­ gos (VL) pir­me­ny­bes. Tarp klai­pė­die­ čių re­zul­ta­ty­viau­siai žai­dė Ma­rius Run­ kaus­kas – 17 taš­kų, Vy­tau­tas Ša­ra­kaus­ kas – 16, Ras­hau­nas Broa­du­sas – 15.

Bėg­liai: pa­si­tai­ko, jog rū­kan­tis jau­ni­mas sprun­ka nuo tik­rin­to­jų.

už­tek­tų, kad pra­dė­tu­me pro­ce­dū­ rą“, – aiš­ki­no pa­va­duo­to­jas. Vie­šo­sios tvar­kos sky­riaus dar­buo­ to­jai rū­ko­rių žval­gė­si ne tik mo­kyk­lų te­ri­to­ri­jo­se, bet ir prie ne­to­li mo­kyk­ los esan­čių dau­gia­bu­čių na­mų, kur daž­nai pa­rū­ky­ti rink­da­vo­si moks­lei­ viai. „Už­su­ko­me į vie­ną laip­ti­nę, kur anks­čiau bu­vo­me lan­kę­si dėl ne­si­bai­ gian­čių gy­ven­to­jų skun­dų. Ta­čiau tą­ kart laip­ti­nė­je ne­bu­vo nė vie­no mo­

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

ki­nio. Ne­ži­nau, kas tam tu­rė­jo įta­kos – ge­ras oras ar anks­tes­nis pa­tik­ri­ni­ mas“, – svars­tė M.Poi­mans­kis. Jis pri­mi­nė, kad ne­pil­na­me­čiams drau­džia­ma rū­ky­ti vi­so­je Klai­pė­do­ je. Mies­to ta­ry­ba nė­ra at­šau­ku­si to­ kio spren­di­mo. Teis­mas jo ga­lio­ji­mo taip pat nė­ra su­stab­dęs. Nuo ba­lan­ džio vi­du­rio pa­tik­ri­ni­mus dėl ne­pil­ na­me­čių rū­ky­mo ke­ti­na­ma vyk­dy­ti kiek­vie­ną sa­vai­tę.

Teat­ra­lai miestiečiams ne­pa­gai­lė­jo do­va­nų Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Klai­pė­dos vals­ty­bi­nio mu­zi­ki­nio teat­ro mu­zi­kan­tai bei šo­kė­jai va­ kar klai­pė­die­čius pa­svei­ki­no su ar­tė­jan­čia Teat­ro die­na.

Vi­dur­die­nį pro teat­rą ėję žmo­nės iš­vy­do ne­ti­kė­tą re­gi­nį: ant laip­te­ lių prie įė­ji­mo sto­vė­jo fra­kais pa­si­ puo­šę mu­zi­kan­tai, o šo­kė­jai iš­si­ne­šė 100 spal­vin­gų oro ba­lio­nų, ku­riuos do­va­no­jo mies­tie­čiams. Prie kiek­ vie­no ba­lio­no bu­vo pri­riš­ta po kor­ te­lę. Dvi iš jų bu­vo ne­mo­ka­mi kvie­ ti­mai į pa­si­rink­tą spek­tak­lį. Ki­ti ža­dė­jo ga­li­my­bę per­pus pi­ giau įsi­gy­ti bi­lie­tus į bet ku­rį Klai­ pė­dos mu­zi­ki­nio teat­ro ren­gi­nį. „Smulk­me­na, bet to­kia ne­ti­kė­ta ir to­kia ma­lo­ni“, – džiau­gė­si gar­baus am­žiaus klai­pė­die­tė lai­ky­da­ma la­ pe­lį, ku­ria­me skel­bia­ma, kad nė­ra teat­ro be žiū­ro­vų.

Dienos telegrafas

Ran­ki­nis. Klai­pė­dos „Dra­gū­nas“, Va­rė­ no­je ant­rą kar­tą įvei­kęs „Ūlos“ ko­man­ dą 28:21 (10:10), pa­te­ko į Lie­tu­vos ran­ki­ nio ly­gos čem­pio­na­to pus­fi­na­lį. Pir­mą­jį su­si­ti­ki­mą uos­ta­mies­ty­je klai­pė­die­čiai bu­vo lai­mė­ję dar di­des­niu skir­tu­mu – 35:14 (17:7). Dėl bi­lie­to į fi­na­lą „Dra­gū­nas“ iki dvie­jų per­ga­lių žais su Kau­no „LSULū­ši­mi“. Ant­ro­jo ke­lia­la­pio sieks Aly­ taus „Al­mei­da-Strong­la­sas“ ir Vil­niaus „Vil­nius“. Ra­di­nys. Klai­pė­do­je, Lau­ki­nin­kų gat­vė­ je gy­ve­nan­tis 31 me­tų vy­ras šeš­ta­die­nį va­ka­re iš­si­ruo­šė tvar­ky­ti lau­ky­mės už sa­vo na­mo. Po krū­mu už šios gat­vės 27 na­mo jis ap­ti­ko 2 lit­rų tal­pos stik­lai­nį bei lit­ro tal­pos plas­ti­ki­nį bu­te­lį. Abi tal­ pos bu­vo pil­nos šo­vi­nių. Pa­rei­gū­nai su­ skai­čia­vo 642 įvai­raus ka­lib­ro šo­vi­nius bei 5 kul­kas. Mir­tys. Šeš­ta­die­nį Klai­pė­dos ci­vi­li­nės met­ri­ka­ci­jos sky­riu­je už­re­gist­ruo­tos 8 klai­pė­die­čių mir­tys. Mi­rė Zu­za­na Ri­ mie­nė (g. 1919 m.), Me­čis­lo­vas Re­mei­kis (g. 1920 m.), An­ta­nas Žu­tau­tas (g. 1922 m.), Gri­go­rij Ste­pa­nen­ko (g. 1928 m.), Ar­ka­dij Vo­rob­jov (g. 1938 m.), Ja­ni­na Nau­lic­kai­ tė (g. 1941 m.), Pra­nas La­ta­kas (g. 1948 m.), Ser­gej Niž­ni­kovs­kij (g. 1956 m.). Lė­bar­tų ka­pi­nės. Pir­ma­die­nį čia bus lai­do­ja­mas Jo­nas Mie­žans­kas. Nau­ja­gi­miai. Šeš­ta­die­nį per sta­tis­ti­nę pa­rą gim­dė 9 mo­te­rys. Gi­mė 2 mer­gai­tės ir 7 ber­niu­kai. Sek­ma­die­nį gim­dė 5 mo­ te­rys, gi­mė 2 mer­gai­tės ir 3 ber­niu­kai.

Ankstyva odos vėžio diagnostika ir gydymas Nagų grybelio gydymas lazeriu Kūno korekcija smūginės bangos metodu Ne­ti­kė­tu­mas: ar­tė­jan­čios Teat­ro die­nos pro­ga Mu­zi­ki­nio teat­ro ar­tis­tai klai­pė­die­čiams pa­do­va­no­jo staig­me­ną.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Minijos g. 91, Klaipėda, tel. 8 659 57 976 www.lazeriniscentras.lt

4

pirmadienis, kovo 25, 2013

miestas

Ants­to­lė sko­los ne­pa­mir­šo 1

Ins­pek­ci­ja apie su­si­da­riu­ sią sko­lą mo­te­rį jau bu­vo in­for­ma­vu­si anks­čiau. Tad tų pa­čių me­tų ba­lan­džio 12-ąją su­tuok­ti­niai per­ve­dė sko­lą į Mo­kes­čių ins­pek­ ci­jos są­skai­tą, net ne­ži­no­da­mi apie tai, kad vyk­do­mo­ji by­la prieš pa­rą pa­sie­kė ant­sto­lę.

Ne­ga­lė­jo par­duo­ti že­mės

„Li­ko­me ne­sup­ra­tę, ko­kias vyk­dy­ mo iš­lai­das rei­kia ap­mo­kė­ti. Ka­ dan­gi ra­gi­ni­me bu­vo pa­ra­šy­ta, jei ge­ruo­ju ne­su­mo­kė­si­me iki ge­gu­žės mė­ne­sio, ant­sto­lė kreip­sis į teis­mą dėl šios su­mos pri­tei­si­mo. Bu­vo­me įsi­ti­ki­nę, kad ant­sto­lė neat­li­ko jo­kių

Ma­rius Dob­ro­vols­kis

Klai­pė­dos mies­to apy­lin­kės teis­mo tei­sė­jas

A

nts­to­lio at­ly­g i­ni­mų dy­d žiai yra reg­la­men­tuo­ti Spren­di­ mų vyk­dy­mo inst­ruk­ci­jo­je, to­dėl ant­sto­l iui bū­t ų su­dė­ tin­ga pikt­nau­džiau­ti at­ly­gio už sa­vo dar­ bą dy­džiu. Pa­si­tai­ko at­ve­jų, kai gau­na­mi skun­dai dėl to, kad pa­reiš­kė­jas ir ant­sto­lis skir­tin­gai su­pran­ta pa­tį vyk­dy­mo pro­ce­ są. Jie, pa­vyz­džiui, ne­su­ta­ria, ar pri­klau­ so ant­sto­liui at­ly­gi­ni­mas ir ko­kio dy­džio, jei­gu sko­li­nin­kas per ra­gi­ni­me nu­sta­ty­ tą lai­ką įvyk­do teis­mo spren­di­mą. Pas­ta­ ra­sis ma­no, kad ant­sto­liui ne­tu­rė­tų bū­ti su­mo­kė­tas at­ly­gis, nors jis ir iš­siun­tė ra­gi­ ni­mą bei pra­dė­jo vyk­dy­ti išieš­ko­ji­mą. Di­ džio­ji da­lis skun­dų dėl ant­sto­lių veiks­mų yra ne­pag­rįs­ti. Man, kaip tei­sė­jui, per pa­ sta­ruo­sius ket­ve­rius me­tus te­ko nag­ri­nė­ ti 31 skun­dą dėl ant­sto­lių veiks­mų.

Ieš­ko­jo su­mo­kė­tos sko­los

Nors pi­ni­gai Mo­kes­čių ins­pek­ci­jai jau bu­vo per­ves­ti, ant­sto­lė pra­dė­jo sa­vo pro­ce­dū­rą: try­li­kai ta­da Lie­tu­ vo­je vei­ku­sių ban­kų iš­siun­tė už­klau­ sas, su­ra­šė pa­tvar­ky­mą, o po die­nos už­dė­jo areš­tą šei­mai pri­klau­san­čiam že­mės skly­pui. Ba­lan­džio 14-ąją L.Pu­žie­nė iš­ siun­tė Vai­čiu­liams ir ra­gi­ni­mą su­ mo­kė­ti sko­lą ge­ruo­ju, nors pi­ni­ gai bu­vo su­mo­kė­ti prieš dvi die­nas. Ga­vu­si pi­ni­gus, tai yra ba­lan­džio 13ąją, Mo­kes­čių ins­pek­ci­ja nu­spren­dė nu­trauk­ti išieš­ko­ji­mą. „Vis­kas įvy­ko per tris die­nas: 11 die­ną ant­sto­lė ga­vo raš­tą apie išieš­ ko­ti­ną sko­lą, 12 die­ną mes pi­ni­gus grą­ži­no­me, o 13 die­ną nu­spręs­ta išieš­ko­ji­mą nu­trauk­ti. Šis nu­ta­ri­ mas ant­sto­lę pa­sie­kė tik ba­lan­džio 19-ąją. Keis­ta, kad tai ne­bu­vo pa­ da­ry­ta te­le­fo­nu ar ko­kio­mis ki­to­ mis grei­tes­nio su­si­sie­ki­mo prie­mo­ nė­mis“, – ste­bė­jo­si R.Vai­čiu­lis. Ga­vu­si šiuos do­ku­men­tus ant­ sto­lė nu­siun­tė Vai­čiu­liams pa­tvar­ ky­mą ap­mo­kė­ti vyk­dy­mo iš­lai­das. Pa­na­šu, kad ta­da kal­bė­ta apie 100 li­tų su­mą.

Ko­men­ta­ras

Po­zi­ci­ja: Ants­to­lių rū­mų pre­zi­den­tas A.Se­lez­nio­vas įsi­ti­ki­nęs, jog ge­riau su ant­sto­liais bend­rau­ti tie­sio­giai

ir ne­ma­ny­ti, kad ko­kių nors prie­vo­lių pa­vyks iš­veng­ti.

Re­dak­ci­jos ar­chy­vo nuo­tr.

su­ži­no­jo, kad šis jų tur­tas yra areš­ tuo­tas. Tai jiems bu­vo vi­siš­kai ne­ ti­kė­ta. Re­gist­rų cent­re R.Vai­čiu­lis su­ži­no­jo, jog tai pa­da­ry­ta ant­sto­lės L.Pu­žie­nės ini­cia­ty­va. R.Vai­čiu­lis te­le­fo­nu su­si­sie­kė su ant­sto­lės kon­to­ra. Pa­dė­jė­ja pa­pra­šė elekt­ro­ni­niu pa­štu at­siųs­ti do­ku­ men­tus, įro­dan­čius, kad sko­la Mo­ kes­čių ins­pek­ci­jai su­mo­kė­ta, ta­da esą bus nuim­tas areš­tas. Kai įvyk­dė, kas bu­vo liep­ta, Vai­ čiu­liai ga­vo at­sa­ky­mą, jog li­ko ne­ su­mo­kė­ta ans­to­lei 100 li­tų vyk­dy­ mo iš­lai­dų, ir pa­pra­šy­ta su­mo­kė­ti į jos de­po­zi­ti­nę są­skai­tą. Laiš­ką pa­ si­ra­šė L.Pu­žie­nės pa­dė­jė­ja Au­re­li­ja Au­že­ly­tė. R.Vai­čiu­lis nu­si­ste­bė­jo to­kiu rei­ ka­la­vi­mu ir pa­pra­šė raš­tu paaiš­kin­ti, kaip su­si­da­rė to­kia vyk­dy­mo su­ma. Be to, vy­ras ste­bė­jo­si, kad šei­mos tur­tas vis dar bu­vo areš­tuo­tas, nors įsta­ty­mas nu­ma­to, jog pa­den­gus sko­lą tur­tas ne­be­ga­li bū­ti areš­tuo­ tas. Po die­nos šei­ma su­ži­no­jo, kad areš­tas nuo tur­to nuim­tas. R.Vai­čiu­ lis pa­ma­nė, jog ant­sto­lė su­pra­to sa­ vo klai­dą bei ją iš­tai­sė, to­dėl elekt­ ro­ni­niu laiš­ku jai pa­dė­ko­jo.

si, ko­dėl me­tais anks­čiau įvy­ku­sius fak­tus teis­mas ver­ti­na va­do­vau­da­ ma­sis vė­liau priim­tu įsta­ty­mu. Su­tuok­ti­niai Vai­čiu­liai li­ko ne­ sup­ra­tę, ko­dėl ant­sto­lė 2006 me­ tais ne­pa­da­vė į teis­mą.

Li­na Pu­žie­nė:

Slėp­ti aš ne­tu­riu ko, pa­tik­ri­ni­mų ne­bi­ jau, tie­siog dir­bu sa­ vo dar­bą.

veiks­mų ir jai nė­ra pa­grin­do mo­kė­ ti tų 100 li­tų. Ta­da no­rė­jo­me vis­ką iš­siaiš­kin­ti teis­me. Juo la­biau kad įsta­ty­me nu­ma­ty­ta – at­ly­gi­ni­mas ant­sto­liui pri­klau­so nuo to, kaip jis įvyk­do išieš­ko­ji­mą. Lau­kė­me teis­ mo, bet jis taip ir neį­vy­ko“, – vy­ ras pri­si­mi­nė sep­ty­ne­rių me­tų se­ nu­mo įvy­kius. Šių me­tų pra­džio­je su­gal­vo­ję par­ duo­ti sa­vo že­mės skly­pą Vai­čiu­liai

Su­ma išau­go de­šim­te­rio­pai

Ta­čiau dar po die­nos į A.Vai­čiu­lie­ nės dar­bo­vie­tę atė­jo ant­sto­lės pa­ tvar­ky­mas išieš­ko­ti 1 046 li­tus iš jos at­ly­gi­ni­mo. „Nu­sis­te­bė­jau, kad ant­sto­lė sep­ ty­ne­rius me­tus lyg meš­ka žie­mos mie­gu mie­go­jo, o kai pa­tys pra­dė­jo­ me ju­din­ti rei­ka­lą, pa­bu­do. Ka­dan­ gi raš­te bu­vo nu­ro­dy­ta ir bu­vu­sios sko­los su­ma, o tik skliaus­te­liuo­ se pa­ra­šy­ta, kad sko­la su­mo­kė­ta, žmo­nos dar­bo­vie­tė­je bu­hal­te­rė ne­ sup­ra­to, kiek iš­skai­čiuo­ti iš at­ly­gi­ni­ mo, pen­kis ar vie­ną tūks­tan­tį li­tų“, – pik­ti­no­si R.Vai­čiu­lis. Ne­tu­rė­da­mas tei­si­nio iš­si­la­vi­ni­ mo vy­ras su­ra­šė skun­dą, kaip su­pra­ to, ir, kaip pa­ts yra įsi­ti­ki­nęs, su­kly­ do ap­skun­dęs ne ap­skai­čiuo­tą su­mą, o ant­sto­lės pa­tvar­ky­mus. Kaip pa­sa­ko­jo R.Vai­čiu­lis, ant­sto­ lė ne­ten­ki­no jo skun­do ir krei­pė­si į teis­mą. Teis­mas pa­tei­si­no ant­sto­ lės veiks­mus, teig­da­mas, kad pa­ žei­di­mų nė­ra, o pro­ce­dū­ros at­lik­tos tei­sin­gai, va­do­vau­jan­tis 2007 me­tų tei­sės ak­tais. Skai­ty­da­mas šį spren­ di­mą į tei­si­nius da­ly­kus vis la­biau be­si­gi­li­nan­tis gargž­diš­kis ste­bė­jo­

De­ry­bos ne­pa­vy­ko

Vy­ras krei­pė­si į Ants­to­lių rū­mų pre­ zi­den­tą Alek­sand­rą Se­lez­nio­vą ir iš­ gir­do pa­ta­ri­mą de­rė­tis su L.Pu­žie­ne. Be to, pa­ts pre­zi­den­tas pa­ža­dė­jo pa­ si­kal­bė­ti su ant­sto­le. De­ry­bų me­tu gargž­diš­kiai tei­gė siū­lę su­mo­kė­ti 100 li­tų, o ant­sto­lė ne­va pa­si­guo­du­si, kad ją spau­džia di­džiu­liai mo­kes­čiai, ir pa­pra­šiu­si pu­sės 1 046 li­tų su­mos. Pa­si­pik­ti­nęs, kad už vie­nos die­nos dar­bą apie 600 li­tų at­ly­gis yra per­ ne­lyg di­de­lis, R.Vai­čiu­lis ne­su­ti­ko su to­kiu siū­ly­mu. „Mes ne­ven­gė­me sko­los mo­kė­ji­ mo pik­ty­biš­kai. Ants­to­liui ne­rei­kė­jo im­tis jo­kių veiks­mų, kad sko­la bū­ tų išieš­ko­ta. Dar keis­čiau, kad pra­ džio­je išieš­ko­ji­mo su­ma bu­vo 100 li­tų, o po sep­ty­ne­rių me­tų jie vir­ to tūks­tan­čiu. Ma­nau, tai yra vie­ ša­sis in­te­re­sas, ku­ris lie­čia ne tik ma­ne, bet ir dau­gy­bę žmo­nių. Ža­ du kreip­tis į pro­ku­ra­tū­rą, kad bū­tų iš­tir­ta, ar pa­na­šaus gai­ši­mo ne vie­ nus me­tus nė­ra dau­giau“, – pik­ti­ no­si R.Vai­čiu­lis. Ža­da neim­ti at­ly­gio

L.Pu­žie­nė paaiš­ki­no, kad gin­čas šio­ je by­lo­je dėl vyk­dy­mo iš­lai­dų nė­ra ga­lu­ti­nai iš­spręs­tas. Ants­to­lė tei­gė pa­si­ti­kin­ti teis­mais ir gerbs spren­ di­mą, net jei jis bus ne­pa­lan­kus jai. „Šio­je si­tua­ci­jo­je man svar­biau­ sias yra tei­sin­gos ir vie­nin­gos pra­ kti­kos for­ma­vi­mo klau­si­mas, o ne tai, ar bus pri­teis­tos ant­sto­lio vyk­ dy­mo iš­lai­dos“, – tei­gė L.Pu­žie­nė. Ants­to­lė aiš­ki­no, kad da­bar yra su­stab­džiu­si vyk­dy­mo iš­lai­dų išieš­ ko­ji­mą, nors įsta­ty­mas šio­je si­tua­ci­ jo­je leis­tų jai elg­tis ki­taip. „Ants­to­lio vyk­dy­mo iš­lai­dų aš grei­čiau­siai iš sko­li­nin­kės ne­be­rei­ ka­lau­siu, net jei jos bus pri­teis­tos. Ki­ta ver­tus, jei A.Vai­čiu­lie­nės ape­ lia­ci­nis skun­das bus pa­ten­kin­tas, ir­ gi bus ge­rai – ji ne­pa­tirs jo­kių nei­ gia­mų fi­nan­si­nių pa­sek­mių, o mes to­kia pra­kti­ka ana­lo­giš­ko­se si­tua­ ci­jo­se ga­lė­si­me va­do­vau­tis ir atei­ ty­je“, – ti­ki­no L.Pu­žie­nė.

Ants­to­lių rū­mų pre­zi­den­tas A.Se­ lez­nio­vas ti­ki­no – ge­riau­sia, kai sko­ li­nin­kai tie­sio­giai bend­rau­ja su ant­ sto­liais. Ban­dy­mas ti­kė­tis, kad sko­la ar vyk­dy­mo iš­lai­dų išieš­ko­ji­mas bus pa­mirš­ti, yra nai­vūs. Vis dėl­to jis pri­pa­ži­no, jog bū­na ir to­kių at­ve­jų. „Sa­tis­fak­ci­jos die­na vis tiek anks­ čiau ar vė­liau atei­na. Šiuo at­ve­ju ji atė­jo po sep­ty­ne­rių me­tų. Vis­ko bū­ na. Dau­ge­lis ant­sto­lių pri­si­tei­si­mą ati­dė­da­vo į at­ski­rą spin­te­lę, nes ne­ spė­da­vo pa­ruoš­ti teis­mui pa­reiš­ki­ mų. Kaž­kiek lai­ko jie lau­kė, kol ateis ei­lė pri­si­teis­ti. 2011 me­tais pa­si­kei­tė tvar­ka, ne­be­rei­kia kreip­tis į teis­mą“, – aiš­ki­no A.Se­lez­nio­vas. Prie­kaiš­ta­vo dėl spau­di­mo

Šio­je is­to­ri­jo­je taš­kas dar ne­pa­dė­ tas. Aki­vaiz­du, kad pro­ble­ma ga­lė­jo bū­ti ma­žes­nė, jei­gu Vai­čiu­liai bū­tų su­si­ti­kę su L.Pu­žie­ne. Pa­ti ant­sto­ lė tei­gė nė kar­to ne­ma­čiu­si A.Vai­ čiu­lie­nės, o jos in­te­re­sus vi­sa­da at­ sto­va­vo su­tuok­ti­nis, nors įga­lio­ji­mo tam ne­tu­rė­jo. „Te­ko iš jo pu­sės man iš­klau­sy­ti ir ne­ma­lo­nių pa­si­sa­ky­mų, ko­kia esu „go­di“, kad „ant­sto­liai – ne žmo­ nės“, pa­ty­riau tik­rą spau­di­mą ir ver­ ti­mą at­si­sa­ky­ti pa­skai­čiuo­tų vyk­dy­ mo iš­lai­dų, esą jis ga­li su­mo­kė­ti 100 li­tų, li­ku­sių man rei­kia at­si­sa­ky­ti, jei ne, jis kreip­sis vi­sur: į pro­ku­ra­tū­rą, spau­dą, Ants­to­lių rū­mus, Tei­sin­ gu­mo mi­nis­te­ri­ją, or­ga­ni­zuos man neei­li­nį pa­tik­ri­ni­mą. Ma­no nuo­ mo­ne, pa­si­duo­ti to­kiam spau­di­mui reikš­tų at­si­sa­ky­ti pa­čios tei­sės, jos prin­ci­pų ir ci­vi­li­zuo­to gin­čo spren­ di­mo bū­do. Tai taip pat reikš­tų, kad bi­jau pa­tik­ri­ni­mų, vie­šu­mo ar tu­riu ką slėp­ti. Slėp­ti aš ne­tu­riu ko, pa­ tik­ri­ni­mų ne­bi­jau, tie­siog dir­bu sa­ vo dar­bą“, – įspū­džiais po bend­ra­vi­ mo su in­te­re­san­tu da­li­jo­si ant­sto­lė. Įž­vel­gė am­bi­ci­jų ka­rą

Ants­to­lių rū­mų pre­zi­den­tas iš­reiš­kė nuo­mo­nę, jog čia vei­kiau­siai su­si­dū­ rė du am­bi­cin­gi žmo­nės, o am­bi­ci­jos pa­pras­tai kai­nuo­ja. Į teis­mus daž­nai krei­pia­si žmo­nės skųs­da­mi ant­sto­ lių veiks­mus, ta­čiau, pa­sak A.Se­lez­ nio­vo, dėl krei­pi­mų­si dėl išieš­ko­ji­mo su­mos bū­na ma­žiau­sias pro­cen­tas. „Yra len­te­lė, nu­sta­ty­ti vals­ty­bi­ niai įkai­niai ir čia nie­kam ne­ky­ la klau­si­mų. Tam žmo­gui gal­būt klau­si­mas ki­lo dėl to, kad pi­ni­gų pa­rei­ka­lau­ta po sep­ty­ne­rių me­ tų. Laiš­ko, siun­čia­mo į sko­li­nin­ ko dar­bo­vie­tę, for­ma yra pa­tvir­ tin­ta mi­nis­te­ri­jo­je, pa­ts ant­sto­lis jos pa­keis­ti ne­ga­li“, – ko­men­ta­vo Ants­to­lių rū­mų pre­zi­den­tas.

5

pirmADIENIS, kovo 25, 2013

lietuva

Sei­mas im­sis re­fe­ren­du­mo dėl pi­lie­tybės Komentarai

Po Lie­tu­vos išei­ viams ne­pa­lan­kaus Kons­ti­tu­ci­nio Teis­ mo (KT) išaiš­ki­ni­mo Sei­mo Kons­ti­tu­ci­ jos ko­mi­si­ja nu­ sprendė svars­ty­ti re­fe­ren­du­mo dėl dvi­gu­bos pi­lie­tybės ga­li­mybę. Opo­zi­ci­ ja įsi­ti­ki­nu­si – nėra šansų, kad re­fe­ren­ du­mas įvyks.

Juo­zas Ber­na­to­nis

Tei­sin­gu­mo mi­nist­ras, so­cial­de­mok­ra­tas

S

un­k u kol kas ką nors pa­s a­ ky­t i apie re­fe­ren­dumą dėl Kons­t i­t u­c i­j os kei­t i­mo. Ži­no­ ma, da­b ar si­t ua­c i­j a yra pa­ si­kei­t u­s i ir reikėtų dėl to dis­k u­t uo­t i. Kai bu­vo ren­g ia­ma Kons­t i­t u­c i­ja, dėl įvai­r ių da­lykų apie dvi­g ubą pi­l ie­t ybę nie­kas nemąstė. Da­bar – di­delė emig­ ra­ci­ja, daug mūsų žmo­n ių gims­ta sve­ tur. Ta­čiau re­fe­ren­du­mas ir Kons­t i­t u­ ci­jos kei­t i­mas – tai ne toks pa­pras­t as da­ly­k as. Aš ne­ž i­n au, ar mūsų žmo­

Išei­tis: KT ver­dik­tas iš­vy­ku­siems iš Lie­tu­vos ne­gai­les­tin­gas – dvi­gu­

ba pi­lie­tybė ne­ga­li­ma. Tad Sei­mas ren­gia­si svars­ty­ti, ar su­teik­ti tau­tai ga­li­mybę pa­keis­ti Kons­ti­tu­ciją. Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

„Šis klau­si­mas tik­rai bus mūsų dar­bot­varkė­je. KT pa­skel­bus išaiš­ ki­nimą, aš ko­mi­si­jos na­rių klau­ siau, ar reikėtų svars­ty­ti dvi­gu­bos pi­lie­tybės klau­simą, ir bend­ru su­ ta­ri­mu nu­spręsta įtrauk­ti klau­simą į dar­bot­varkę, gal ne į kitą po­sėdį, o dar kitą“, – sakė Kons­ti­tu­ci­jos ko­mi­si­jos va­dovė so­cial­de­mok­ratė Ri­mantė Ša­la­še­vi­čiūtė. Ji pa­brėžė, jog KT pa­skel­bus, kad be Kons­ti­tu­ci­jos pa­tai­sos po Nep­rik­lau­so­mybės at­kūri­mo iš­ vy­ku­siems lie­tu­viams ne­ga­li­ma

iš­sau­go­ti Lie­tu­vos pi­lie­tybės, jei jie įgi­jo už­sie­nio ša­lies pi­lie­tybę, ki­tos ga­li­mybės spręsti šį klau­ simą ne­lie­ka. „Tai ašt­rus klau­si­mas, įver­ti­ nus emig­ra­ciją, kiek žmo­nių yra iš­vykę ir įgiję ki­tos vals­tybės pi­ lie­tybę. Vie­šo­jo­je erdvė­je yra nu­ skambėję ke­li siū­ly­mai, ka­da būtų ga­li­ma skelb­ti re­fe­ren­dumą, – su Sei­mo, pre­zi­den­to rin­ki­mais, vie­ nas va­riantų galėtų būti ir kar­tu su sa­vi­val­dy­bių ta­rybų rin­ki­mais“, – kalbė­jo R.Ša­la­še­vi­čiūtė. Kons­ti­tu­ci­ja nu­ma­to, kad, išs­ky­ rus įsta­ty­mo nu­ma­ty­tus at­ski­rus at­ve­jus, nie­kas ne­ga­li būti vie­nu

me­tu Lie­tu­vos ir ki­tos vals­tybės pi­ lie­tis. Šis straips­nis įra­šy­tas Kons­ ti­tu­ci­jos pir­ma­ja­me skirs­ny­je, ku­ rio nuo­sta­tos ga­li būti kei­čia­mos tik re­fe­ren­du­mu. Pa­gal da­bar­tinį Pi­lie­tybės įsta­ tymą dvi­gu­ba pi­lie­tybė leid­žia­ma tik tiems, ku­rie iš Lie­tu­vos pa­si­ traukė iki Nep­rik­lau­so­mybės at­ kūri­mo 1990-ai­siais, taip pat tiems, ku­rie pi­lie­tybę įgi­jo au­to­ ma­tiš­kai – gim­da­mi ar­ba per san­ tuoką. Ta­čiau dvi­gubą pi­lie­tybę nuo gi­mi­mo tu­rin­tys as­me­nys, su­laukę pil­na­me­tystės, per tre­jus me­tus tu­ri ap­si­spręsti, ku­rią pi­lie­ tybę pa­si­rink­ti.

Re­mi­gi­jus Ši­ma­šius

Buvęs tei­sin­g u­mo mi­n ist­ras, Li­be­ralų sąjūdžio at­sto­vas

N

es­var­bu, ar Sei­me su­si­da­ rytų kri­t inė masė reng­t i re­fe­ren­dumą dėl Kons­t i­ tu­ci­jos kei­ti­mo. Ne­ma­nau, kad jis pa­vyktų ir re­fe­ren­du­mas duo­ tų tei­giamą re­zul­tatą. Reikėtų ei­ti leng­ ves­niu ke­liu link tam tik­ro pi­lie­tybės li­be­ra­li­za­vi­mo. O šiuo me­tu, stebė­da­ mas, ko­kios nuo­monės reiš­kia­mos vi­ suo­menė­je, ne­ma­nau, kad re­fe­ren­du­ mu tai būtų ga­li­ma pa­siek­ti. Teo­riš­kai įma­no­ma, bet pra­k tiš­kai ne­ma­nau,

Ly­de­riai ne­si­kei­čia Nau­jau­sios vi­suo­menės ap­klau­ sos pa­rodė, kad po­pu­lia­riau­siais po­li­ti­kais iš­lie­ka Pre­zi­dentė Da­ lia Gry­baus­kaitė ir prem­je­ras Al­ gir­das But­ke­vi­čius – vi­suo­menės prie­lan­ku­mas jiems per mėnesį ne­tgi pa­didė­jo.

D.Gry­baus­kaitės ir A.But­ke­vi­čiaus rei­tin­gas per mėnesį ūgtelė­jo, kaip ro­do vi­suo­menės nuo­monės ir rin­ kos ty­rimų cent­ro „Vil­mo­rus“ at­ lik­ta ap­klau­sa. Ty­ri­mo duo­me­ni­mis, kovą 21,9 pro­c. ap­klaustųjų teigė, kad ge­riau­ siai jų in­te­re­sams at­sto­vau­ja Pre­zi­ dentė, pa­na­ši da­lis (21,2 pro­c.) nu­ rodė prem­jerą. Va­sarį abiejų ša­lies va­dovų po­pu­lia­ru­mas bu­vo ma­žes­ nis – siekė ati­tin­ka­mai 20,5 pro­c. ir 17,2 pro­c. Nuo D.Gry­baus­kaitės ir A.But­ ke­vi­čiaus ge­ro­kai at­si­lie­ka val­dan­ čios Dar­bo par­ti­jos ly­de­ris Vik­to­ras Us­pas­ki­chas (5,3 pro­c.) ir ki­tos val­ dan­čios – Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo – par­ti­jos va­do­vas, pa­ša­lin­ta­sis pre­zi­ den­tas Ro­lan­das Pak­sas (4,8 pro­c.). Jų abiejų po­pu­lia­ru­mas per mėnesį taip pat išau­go – va­sarį bu­vo ati­tin­ ka­mai 3,7 pro­c. ir 2,9 pro­c. To­liau ri­kiuo­ja­si opo­zi­cinės Tė­ vynės sąjun­gos-Lie­tu­vos krikš­čio­ nių de­mok­ratų ly­de­ris And­rius Ku­ bi­lius (3 pro­c.), svei­ka­tos ap­sau­gos

Seminarai apie statybines medžiagas And­riaus Ufar­to / BFL nuo­tr.

mi­nist­ras so­cial­de­mok­ra­tas Vy­te­nis And­riu­kai­tis ir ap­lin­kos mi­nist­ras Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo par­ti­jos na­rys Va­len­ti­nas Ma­zu­ro­nis (abiejų rei­tin­ gas sie­kia 2,2 pro­c.). Visų trijų po­pu­ lia­ru­mas per mėnesį kiek su­mažė­jo. Ki­to­je len­telė­je prem­je­ras A.But­ke­ vi­čius ap­lenkė Pre­zi­dentę D.Gry­baus­ kaitę. Pak­laus­ti, pa­lan­kiai ar ne­pa­ lan­kiai ver­ti­na vi­suo­menės veikė­jus, dau­gu­ma res­pon­dentų – 67,3 pro­c. – pa­lan­kiai įver­ti­no A.But­ke­vi­čių, 67,1 pro­c. – D.Gry­baus­kaitę. Ne­pa­lan­kiau­siai ver­ti­na­mas bu­ vęs prem­je­ras bei opo­zi­cinės Tė­ vynės sąjun­gos-Lie­tu­vos krikš­ čio­nių de­mok­ratų ly­de­ris And­rius Ku­bi­lius (62,8 pro­c.) ir val­dan­čiajai koa­li­ci­jai pri­klau­san­čios Lie­tu­vos lenkų rin­kimų ak­ci­jos va­do­vas Val­ de­ma­ras To­ma­ševs­kis (58,1 pro­c.). „Klaipėdos“ inf.

Kūrybai reikia gerų instrumentų. Statybai ir remontui reikia kokybiškų medžiagų. Seminaruose bus nagrinėjamos tokios temos: •

Jokių kompromisų drėgmei! AQUAPANEL sistema drėgnoms patalpoms.

•

Šiltesnės sienos be pelėsio ir rasojimo. Šiltinimas iš vidaus su TEC TEM sistema.

•

Geriausia, kas sukurta plytelėms – KNAUF K LINE plytelių klijai.

•

Super grindys – super namams!

Klaipėdoje 2013-04-04 viešbutyje „Amberton” (Naujojo sodo g. 1). Seminaro dalyviams bus įteikti sertifikatai! Seminaro trukmė 2 val., pradžia nuo 14.00 val. Registracija ir daugiau informacijos info@knauf.lt arba +370 5 213 2222. Registruodamiesi elektroniniu paštu būtinai nurodykite miestą, kuriame dalyvausite, įmonę, kurią atstovaujate, savo vardą, pavardę, el. pašto adresą ir kontaktinį telefono numerį.

nės la­b ai pa­gei­dau­ja dvi­g u­b os pi­l ie­ tybės. Ji – tai ry­š ys su vals­t y­b e, kaip yra nu­s i­s tovėję da­b ar. Tei­siš­kai tai la­bai su­dėtin­gas ir pla­ tus, kon­cep­t ua­lus klau­si­mas. Po­l i­t iš­ kai – tai ieš­ko­ji­mas spren­d i­mo, kaip pa­ten­k in­t i mūsų emig­rantų lūkes­ čius. Spren­d i­mo mes ieš­ko­si­me, dis­ ku­tuo­si­me ir dėl re­fe­ren­du­mo. Čia ne tik po­li­ti­kai spręs – pa­si­sa­kys ir kons­ ti­tu­cinės teisės spe­cia­lis­tai. Rei­k ia iš­ nag­rinė­ti vi­sus pa­da­ri­nius, ko­kių galė­ tų būti. Po­li­ti­niai pa­da­ri­niai la­bai po­zi­ tyvūs, gal būtų po­pu­lia­ru. Juk di­delė da­lis žmo­nių, ku­rie yra Lie­tu­vo­je, yra su­si­ję su emig­ra­ci­ja. Dau­ge­l io vai­kai per tuos tre­jus me­t us iš­va­ž ia­vo dar­ buo­t is, ku­r ia­si šei­mos, gims­ta vai­kai. Tai ak­tua­lus klau­si­mas ir dėl jo rei­k ia dis­k u­t uo­t i. Vie­na­reikš­m iš­k ai pa­s a­ ky­t i, ar bus tas re­fe­ren­du­mas, aš ne­ sii­mu, ne­su vi­sa­ž i­nis. Ne­no­riu to­k iais svar­biais da­ly­kais po­li­ti­kuo­ti. kad žmonės bal­suotų už Kons­ti­tu­ci­jos kei­timą. Sprend­žiant su pi­lie­ty­be su­si­ ju­sias pro­ble­mas, ma­nau, reiktų su­si­ kon­cent­ruo­ti į ki­tus da­ly­kus. Pa­da­ry­ ti, tar­ki­me, taip, kad žmonės, ku­rie tu­ri teisę į LR pi­lie­tybę, ne­būtų že­mi­na­mi ir tam­po­mi biu­rok­ratų, vai­ko­mi. Kal­ bu apie tuos at­ve­jus, kai Lie­tu­vo­je gi­ mę no­ri at­vyk­ti čia. Yra si­tua­cijų, kai iš JAV no­ri at­vyk­ti į Lie­tuvą ir pa­būti, tar­k i­me, ke­le­rius me­tus, to­k iu at­ve­ju lie­tu­vių kilmės pi­lie­čiui vi­zos ga­vi­mo pro­cedū­ra to­kia pa­ti, kaip ne lie­tu­vių kilmės as­me­niui. Žmo­gus tu­ri Mig­ra­ci­ jos de­par­ta­men­te nuo­lat pra­si­tęsti lei­ dimą gy­ven­ti ir pan. Ky­la klau­si­mas, ar to­kios tai­syklės ne­prieš­ta­rau­ja Kons­ ti­tu­ci­jos pream­bu­lei, kur sa­ko­ma, kad lie­tu­v iai tu­r i teisę ap­si­sto­t i Lie­tu­vo­ je. No­rint įgy­ven­din­ti tą teisę žmonės vai­ko­mi po vi­so­kias įstai­gas. Bent jau tai būtų ga­li­ma išspręs­ti, ir ne­reikėtų jo­kių re­fe­ren­dumų.

6

pirmadienis, kovo 25, 2013

nuomonės

At­gi­mi­mo aikš­tė­je – pa­sta­tai?

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Vis­liems vel­tė­džiams – pa­gar­ba

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė

karštas telefonas

397 728

telefonas@kl.lt

v.spuryte@kl.lt

V

al­džios ke­ti­ni­mai pa­keis­ti At­gi­mi­mo aikš­ tės vaiz­dą vi­suo­me­nė­je su­kė­lė dis­ku­si­jų aud­rą. Šiuo me­tu sa­vi­val­dy­bė­je su­da­ry­ta dar­bo gru­pė svars­to įvai­riau­sius va­rian­tus, ką rei­kė­tų pa­sta­ty­ti At­gi­mi­mo aikš­tė­je. Lai­ky­ti to­ kią di­džiu­lę dyk­rą mies­to cent­re esą ne­pro­tin­ga, to­

dėl svars­to­ma, kad jo­je ga­lė­tų iš­kil­ti nau­jas mo­der­nus Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės ar Mu­zi­ki­nio teat­ro pa­sta­tas. Ta­čiau to­kių idė­jų prie­ši­nin­kai įsi­ti­ki­nę, kad aikš­ tės už­sta­ty­ti ne­rei­kia, nes mies­te ir taip yra per ma­ žai erd­vių. Ar At­gi­mi­mo aikš­tė­je tu­rė­tų iš­dyg­ti ko­ kių nors pa­sta­tų?

Už

Prieš

Pa­si­pik­ti­ni­mas dėl lais­ty­mo juo­ki­na

Ma­ne pra­juo­ki­no po­nia Kris­ti­na, ku­ri rub­ri­ko­je „Karš­tas te­le­fo­nas“ skun­dė­si, kad ne­lais­to­mos gat­vės („Klai­pė­da“, 2013 03 22). Nu­si­pir­ kau pa­čiū­žas ir lau­kiu, kol kas nors pra­dės lais­ty­ti gat­ves. Po­nia Kris­ ti­na, nie­kas gat­vių, kai yra 10 laips­ nių šal­čio, ne­lais­to. Al­gi­man­tas

Statinių griau­ti ne­rei­kė­jo

Saulius Pocius

N

o­r i tap­t i val­d žios glo­bo­t i­n iu ir jaus­ti pa­gar­bą? Tuo­met pri­ va­lai ne­d irb­t i, nie­ko ne­tu­rė­ ti, su­teik­t i gy­ve­n i­mo do­va­ ną kuo dau­g iau at­ža­lų ir dar bū­t i nuo­la­ ti­n is pa­cien­tas. Kad ir ap­si­me­tė­l is, svar­ bu do­k u­men­tai tvar­k in­g i. Ta­da pa­gal­ba tau ga­ran­tuo­ta. Jo­kios kon­ku­ren­ci­jos, jo­ kios veik­los ir jo­kių rū­pes­čių – gy­venk ir žvenk tar­si ka­no­pi­nis gry­nuo­lis. Jų veis­ ly­nams mū­sų val­d žia pa­lan­k i nuo se­ no. Dar so­v iet­me­čiu par­t i­ja lie­pė aukš­ tin­t i mo­t i­nas did­v y­res, ku­r ių rep­ro­duk­ ci­nė veik­la bu­vo pri­ly­g i­na­ma so­cia­l is­t i­ nio dar­bo žy­mū­nų lai­mė­ji­mams. Tie­sa,

Tra­di­ci­ja rem­ti neat­sa­ kin­gai vai­kus ga­mi­nan­ čias šei­mas, al­ko­ho­li­ kus ir šiaip pa­ra­zi­tus at­ sliū­ki­no ir į šias die­nas. tuo­kart ne­vie­šin­ta, kad di­džio­ji da­lis mo­ ti­nų did­vy­rių pa­gim­dy­tų vai­kų bu­vo nu­ si­kal­tė­liai, ko­lo­ni­jų ir pa­gal­bi­nių mo­kyk­ lų auk­lė­ti­niai, o tų pa­gar­biai gau­sių šei­mų gal­vos – pra­vaikš­t i­n in­kai, al­ko­ho­l i­kai ir šiaip bio­lo­gi­nis ne­su­sip­ra­ti­mas. Gal dėl to anais lai­kais ne­bu­vo pro­pa­gan­di­nės tė­vų did­vy­rių no­mi­na­ci­jos, nes nuo jų be­dan­ čių gri­ma­sų ek­ra­ne ta­ry­bi­nės te­le­vi­zi­jos žiū­ro­vai bū­tų ap­svai­gę lyg nuo A.Kaš­pi­ rovs­kio sean­sų. Ši ark­liš­ka tra­di­ci­ja rem­ti neat­sa­kin­gai vai­kus kas­met ga­mi­nan­čias šei­mas, al­ko­ho­li­kus ir šiaip links­muo­sius pa­ra­zi­tus at­sliū­ki­no ir į šias die­nas, kai, re­ gis, so­cia­lis­ti­nio tvai­ko ne­beu­žuo­si net ir la­bai pa­si­stie­bęs. Kaip ki­taip pa­sa­ky­si, kai ma­tai vėl į vie­šu­mą len­dan­čias Sei­mo gy­ vių už­ma­čias kom­pen­suo­t i da­l į iš­lai­dų už elekt­rą so­cia­liai rem­ti­nų­jų gvar­di­jai? Pi­n i­g i­nės so­cia­l i­nės pa­ra­mos ne­pa­si­tu­ rin­čioms šei­moms ir vie­niems gy­ve­nan­ tiems as­me­nims įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo pro­ jek­tas Sei­mui kai­šio­ja­mas nuo pat 2010ųjų, kai dau­gu­mą par­la­men­te tu­rė­jo de­ši­ nie­ji. Da­bar is­to­ri­ja kar­to­ja­si iš nau­jo, nes kai kam la­bai rū­pi po­l i­t i­n iai di­v i­den­dai, be­je, kai­nuo­sian­tys 34 mln. li­t ų per me­ tus. Bū­tent tiek rei­kė­tų iš biu­d že­to kom­ pen­sa­ci­joms už elekt­rą. Prieš pat šį sa­ vait­ga­l į pi­n i­g ų sty­g ius Klai­pė­dos li­go­n i­ nėms bu­vo aiš­k i­na­mas prem­je­ro rei­ka­ la­vi­mu lai­k y­t is fis­ka­l i­nės draus­mės. Ta­ čiau toks rei­ka­la­vi­mas kaž­ko­dėl vi­siš­kai ne­be­rū­pi, kai kal­ba­ma apie pra­si­gė­ru­sių ir vai­kus dėl pa­šal­pų gim­dan­čių in­di­vi­dų ge­ro­vę. Ką gi, gir­tas rin­kė­jas – taip pat rin­ kė­jas. Vis ge­riau ne­gu nie­ko.

Ra­mu­nė Sta­še­vi­čiū­tė, ar­chi­tek­tė, Klai­pė­dos mies­to ta­ry­bos Te­ri­to­ri­jų pla­na­vi­mo ko­mi­te­to pir­mi­nin­kė: – Vie­na aiš­ku, kad pa­lik­ti aikš­tę to­kią, ko­kia ji yra da­ bar, tik­rai ne­ga­li­ma ir rei­kia ieš­ko­ti spren­di­mų. Ma­ nau, jog rei­kia aikš­tę ap­sta­ty­ti gra­žiais pa­sta­tais, per ją su­for­muo­ti bu­vu­sią gat­vę, ku­ri ga­lė­tų tap­ti ir pės­ čių­jų bul­va­ru. O tarp pa­sta­tų bū­tų ga­li­ma su­for­muo­ti nor­ma­lią, hu­ma­niš­ką aikš­tę, ku­ri ne­bū­tų ša­lia ma­gist­ ra­li­nės gat­vės. Po aikš­te bū­ti­nai rei­kia įreng­ti po­že­ mi­nę au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mo aikš­te­lę. Jo­je tilp­tų apie 500 ma­ši­nų, o tai iš es­mės iš­spręs­tų au­to­mo­bi­lių sto­ vė­ji­mo pro­ble­mą se­na­mies­ty­je. Vie­nas iš pa­sta­tų, ku­ rie bū­tų pa­sta­ty­ti At­gi­mi­mo aikš­tė­je, tik­rai ga­lė­tų bū­ ti nau­ja sa­vi­val­dy­bė. Da­bar­ti­nis pa­sta­tas Lie­pų gat­vė­je yra ir fi­ziš­kai, ir mo­ra­liai pa­se­nęs. O nuo Man­to gat­ vės pu­sės pa­sta­tai ga­lė­tų bū­ti ko­mer­ci­nės pa­skir­ties ar pri­tai­ky­ti biu­rams. Aiš­ku, žmo­nės įpra­tę prie da­ bar­ti­nio At­gi­mi­mo aikš­tės vaiz­do ir jiems at­ro­do, kad jei kas nors pa­si­keis, bus tik blo­giau. Ta­čiau aš ma­ tau šios erd­vės per­spek­ty­vą, o aikš­tę per­tvar­kius tik­ rai bū­tų ga­li­ma iš­spręs­ti ne­ma­žai pro­ble­mų.

Atgarsiai

Kol gyvas verslas, gyvas ir miestas V.Spu­ry­tė. „Po­li­ti­kų aki­ra­ty­je – se­na­mies­tis“, „Klai­pė­da“, 2013 03 22. ***

Ne­no­riu nie­ko įžeis­ti, ta­čiau Klai­ pė­dos mies­tas gy­vas tik to­dėl, kad čia yra vers­las. Jei mies­te ne­lik­ tų vers­lo, žlug­tų ir pa­ts mies­tas. De­ja, mies­tas pa­laips­niui mirš­ta, nes vers­las jį pa­lie­ka. Ga­li­te peik­ ti vers­lą, kad jis šioks ar toks, ta­ čiau jis pri­va­lo bū­ti ger­bia­mas už tai, kad ku­ria dar­bo vie­tas. Jei su ma­ni­mi ne­su­tin­ka­te, ta­da no­rė­siu pa­klaus­ti, ar kas nors ban­dė­te kur­ ti dar­bo vie­tas? Ar ži­no­te, kiek tai rei­ka­lau­ja pa­stan­gų? Su­tin­ku, kad ne vi­si sam­do­mi dar­buo­to­jai pa­ ten­kin­ti gau­na­mu at­ly­giu, ta­čiau kiek iš jū­sų ban­dė­te ką nors keis­ ti? O gal kas nors įsi­vaiz­duo­ja, kaip

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

Alek­sand­ras Ža­lys, Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to do­ cen­tas: – Ma­nau, kad tik spe­cia­lis­tai ga­li nu­sta­ty­ti, kas tu­rė­tų bū­ti da­ro­ma su At­gi­mi­mo aikš­te, ta­čiau ma­no as­me­ni­ ne nuo­mo­ne, jos tik­rai ne­ga­li­ma už­sta­ty­ti jo­kiais pa­ sta­tais. Pa­si­sa­ky­čiau už tai, kad aikš­tė bū­tų kū­ry­biš­kai ir me­niš­kai įpras­min­ta. At­gi­mi­mo aikš­tę ma­tau kaip šven­ti­nę erd­vę su pa­mink­lu ar ki­tu me­ni­niu ak­cen­ tu. Vie­nas va­rian­tų – pa­mink­las Vy­dū­nui. Esu įsi­ti­ ki­nęs, kad rei­kia iš­sau­go­ti da­bar­ti­nę erd­vę, nes mies­te jų per­tek­liaus tik­rai nė­ra. Per įvai­rias šven­tes ren­gia­ mi su­si­rin­ki­mai, su­si­ti­ki­mai, mi­nė­ji­mai, o jiems At­ gi­mi­mo aikš­tė yra la­bai ge­ra vie­ta. Be to, mies­tie­čiai jau įpra­tę prie to­kios At­gi­mi­mo aikš­tės, tad ją ir rei­ kia iš­sau­go­ti, tik bū­ti­na su­tvar­ky­ti, nes jai da­bar tik­ rai ne­ski­ria­ma pa­kan­ka­mai dė­me­sio ir pi­ni­gų. Esu už gra­žią, su­tvar­ky­tą erd­vę, o ne to­kią ap­tru­pė­ju­sią, kaip da­bar, ku­rią puoš­tų koks nors me­ni­nis ar mies­to is­ to­ri­jos ak­cen­tas. To­kia ma­no At­gi­mi­mo aikš­tės vi­zi­ja. Jo­je jo­kių pa­sta­tų tik­rai neį­si­vaiz­duo­ju ir to­kių min­ čių ne­pa­lai­kau.

Vers­li­nin­kai

***

Mies­te yra tik ke­lios įmo­nės, ku­ rios rea­liai vys­to veik­lą ir mo­ka mo­kes­čius. Ir tos įmo­nės ne­tu­ri nie­ko bend­ro su se­na­mies­čiu. To­ dėl ke­lis man­kur­tus, ku­rie ter­šia Žve­jų gat­vę, nė­ra jo­kio pa­grin­do va­din­ti vers­li­nin­kais ir apie leng­ va­tas ne­ga­li bū­ti jo­kios kal­bos. Prie­šin­gai – mo­kes­tis to­kiems

Vy­tau­tė

Ap­link pa­sta­tą pil­na šiukš­lių

Bū­tų ge­rai, kad kas nors at­va­žiuo­tų prie Tai­kos pro­spek­to 22 na­mo, ku­ ria­me kaž­ka­da vei­kė ban­kas. Mies­ to cent­ras, o ap­link – di­džiau­sia ne­tvar­ka. Varg­šai stu­den­tai ir dės­ty­ to­jai, ku­rie yra įsi­kū­rę prie­šais esan­ čia­me pa­sta­te. Jie nuo­lat tu­ri žiū­rė­ti į gu­lin­čius be­na­mius. Iš Tai­kos pro­ spek­to pu­sės dar šis pa­sta­tas neat­ ro­do bai­siai. Ta­čiau iš ki­tos – bai­su, kas da­ro­si. Pil­na šiukš­lių, bu­te­lių, sku­du­rų, gu­li ir ge­ria be­na­miai. Rei­ kė­tų su­ras­ti to pa­sta­to šei­mi­nin­kus, kad su­si­tvar­ky­tų. Jei ne­pa­vyks, tai rei­kė­tų be­dar­bius at­va­ry­ti, kad vis­ką su­tvar­ky­tų. Gė­da prieš į uos­ta­mies­ tį at­vyks­tan­čius sve­čius, ku­rie ma­to to­kius vaiz­dus mies­to cent­re. Mil­da

man­kur­tams tu­ri bū­ti ke­lis kar­tus di­des­nis dėl vi­suo­me­nei pa­da­ro­ mos ža­los. ZG

***

Vers­lui rei­kia ne leng­va­tų ar pa­ra­ mos, vers­lui rei­kia pa­lan­kių ir kon­ ku­ren­cin­gų vers­lo są­ly­gų. Kal­bant apie pa­ra­mą se­na­mies­čio vers­lui, tai ga­li­ma sa­ky­ti, kad jos iš­vis nė­ ra. Pa­da­li­jus su­teik­tas leng­va­tas 30-čiai įmo­nių, ku­rios gau­na pa­ ra­mą, išei­na po 2 000 Lt kiek­vie­nai įmo­nei per me­tus. Tai vie­no dar­ buo­to­jo iš­lai­ky­mas per mė­ne­sį, ku­ ris gau­na 1 000 Lt al­gos. Vers­las kl.lt skai­ty­to­jų ko­men­ta­rai

Trūks­ta rū­šia­vi­mo kon­tei­ne­rių

Gy­ve­nu Tau­ra­lau­kio so­duo­se. Juo­ se yra daug gy­ven­to­jų. Anks­čiau čia bu­vo kon­tei­ne­riai – va­di­na­mie­ ji var­pe­liai. Ta­čiau vė­liau jie iš­vež­ ti, nes bu­vo pa­sta­ty­ti sve­ti­mo­je že­ mė­je. Ta­da mes iš­rū­šiuo­tas at­lie­kas ne­šda­vo­me į kon­tei­ne­rius Ak­me­nų gat­vė­je, esan­čio­je už pu­sant­ro ki­lo­ met­ro. Ta­čiau ne­se­niai „var­pe­liai“ bu­vo iš­vež­ti ir iš čia. Da­bar Tau­ra­ lau­ky­je li­ko vie­nin­te­liai rū­šia­vi­mo kon­tei­ne­riai, ku­rie yra už tri­jų ki­lo­ met­rų nuo ma­no gy­ve­na­mo­sios vie­ tos. Ne­gi taip to­li temp­siu šiukš­les? Krei­pė­mės dėl pa­pil­do­mų kon­tei­ne­ rių pa­sta­ty­mo, bet to nie­kas taip ir ne­pa­da­rė. Kaip mums rū­šiuo­ti at­lie­ kas? Kas iš to, jei su­ren­ki, iš­rū­šiuo­ji, su­de­di į mai­še­lius ir vis tiek su­me­ti į bui­ti­nių at­lie­kų kon­tei­ne­rį. Aud­ro­nė Pa­ren­gė Mil­da Ski­riu­tė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

750

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Klai­pė­dos se­na­mies­tis ga­li at­si­ gau­ti be vers­lo? La­bai no­riu ti­kė­ti, kad ateis lai­kas, vers­las ir gy­ven­to­ jų bend­ruo­me­nė su­si­vie­nys ir nu­ šluos dy­ka­duo­nių val­di­nin­kų ar­mi­ ją, va ta­da ir mies­tas su­kles­tės.

Dien­raš­čio „Klai­pė­da“ 2013 03 22 nu­me­ry­je bu­vo la­bai ge­ras nuo­mo­ nių pus­la­pis. Pri­ta­riu Sau­liaus Tvir­ bu­to nuo­mo­nei, iš­dės­ty­tai ra­ši­ny­ je „Pa­si­ty­čio­ji­mas iš tei­sin­gu­mo“. Su­tin­ku ir su Re­gi­man­tu Alio­niu, ku­ris pa­ra­šė straips­nį „Pri­pa­žin­ki­ me: esa­me idio­tų ša­lis“. Pa­si­pik­ti­ nau val­di­nin­kais, ku­rie nu­spren­dė nu­griau­ti pa­sta­tą Kur­šių ma­rių pa­ kran­tė­je. Kam rei­kia to­kius pa­sta­ tus griau­ti? Ne­jau­gi ge­riau, kad ta vie­ta virs šiukš­ly­nu, per ku­rį nie­kas ne­ga­lės nei praei­ti, nei pra­va­žiuo­ti. Val­di­nin­kus, ku­rie da­vė to­kius nu­ ro­dy­mus, rei­kia iš­mes­ti iš dar­bo ir dau­giau ne­su­teik­ti jo­kios ga­li­my­bės nie­kur įsi­dar­bin­ti.

reklamos skyrius: 397 Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė

711, 397 715

Platinimo tarnyba:

Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –

397 706 397 725

Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –

397 770 397 729

Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

397 750

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė –

Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 772 397 727

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

„Namai“: Lina Bieliauskaitė – 397 730 „Sveikata“: 397 705 Sandra Lukošiūtė – Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 8 000. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėm

Prenumeratos skyrius: 397 Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninės redaktorės: Loreta Ruikė Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

714

Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

pirmADIENIS, kovo 25, 2013

ekonomika Pi­go ­ tik du­jos

€

Per sa­vaitę pa­bran­go ben­zi­nas ir dy­ze­li­nas, ta­čiau su­skys­tintųjų dujų kai­nos vi­so­se de­ ga­linė­se su­mažė­jo 5 cen­tais, iki 2,44 li­to. „Lu­koil“ ir „Or­len“ E95 markės ben­ziną penk­ta­dienį par­davė po 4,87 li­to už litrą – ati­tin­ka­mai 4 ir 6 cen­tais bran­giau nei pra­ ėju­sią sa­vaitę. „Sta­toil“ ben­zi­nas pa­bran­ go 4 cen­tais, iki 4,88 li­to. Dy­ze­li­nas bran­go 1 cen­tu – „Lu­koil“ ir „Or­len“ de­ga­linė­se lit­ras jo kai­na­vo po 4,66 li­to, „Sta­toil“ – 4,67 li­to.

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,1097 DB sva­ras ster­lingų 1 4,0626 JAV do­le­ris 1 2,6759 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,6073 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9202 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,2414 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,5845 Ru­si­jos rub­lis 100 8,6555 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8298

Valiutų kursai

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

pokytis

+0,2482 % +0,5669 % +0,1910 % +0,0921 % –0,0224 % –0,2964 % +0,3546 % +0,2932 % +0,1097 %

Ieš­ko oro uos­to va­do­vo Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­ja per­si­gal­ vo­jo – nors anks­čiau tvir­ti­no, kad neieš­kos tarp­tau­ti­nio Vil­niaus oro uos­to di­rek­to­riaus, kol ne­su­ jungs trijų ša­lies oro uostų, ji vis dėlto pa­skelbė kon­kursą.

Ga­li­mybės: įsta­tymų pa­tai­sos leis bio­kurą nau­do­jan­tiems ne­prik­lau­so­miems ši­lu­mos tiekė­jams leng­viau

pri­si­jung­ti prie ši­lu­mos tinklų, ta­čiau ar jie neims pikt­naud­žiau­ti si­tua­ci­ja, kai ku­rie ši­lu­mos ūkio da­ly­viai abe­jo­ja. Artū­ro Mo­ro­zo­vo nuo­tr.

Pre­zi­dentės pa­tai­sos su­kėlė abe­jo­nių

Nors anks­čiau Su­si­sie­ki­mo mi­ nis­te­ri­ja pla­na­vo kol kas ne­skelb­ ti kon­kur­so Vil­niaus oro uos­to di­ rek­to­riaus pa­rei­goms ei­ti, da­bar ji nuomonę pakeitė – esą artė­jant Lie­tu­vos pir­mi­nin­ka­vi­mui ES oro uos­tui svar­bu turė­ti va­dovą. „Ka­dan­gi artė­ja Lie­tu­vos pir­mi­ nin­ka­vi­mas, o Vil­niaus oro uos­tas bus už­sie­nio sve­čių var­tai į Lie­ tuvą, ne­ga­li būti, kad oro uos­ tui va­do­vautų lai­ki­na­sis va­do­vas, ku­ris ne­galėtų pri­siim­ti vi­sos at­ sa­ko­mybės už sklandų jo darbą. Dėl to nu­tar­ta ne­lauk­ti stu­di­jos dėl oro uostų per­tvar­kos re­zul­tatų ir skelb­ti kon­kursą da­bar. Jei būtų nu­tar­ta, kad oro uos­tai bus jun­gia­ mi, jų ne­pri­jun­giant prie Vil­niaus oro uos­to, tuo­met būtų skel­bia­ mas nau­jas kon­kur­sas“, – BNS sakė su­si­sie­ki­mo mi­nist­ro at­sto­ vas spau­dai Ri­čar­das Slap­šys.

Ta­čiau, pa­sak neo­fi­cia­lių BNS šal­ti­nių, tikė­ti­na, kad Kau­no ir Pa­lan­gos oro uos­tus bus nu­tar­ta pri­jung­ti prie Vil­niaus oro uos­to. Kan­di­datų pa­raiškų kon­kur­sui lau­kia­ma iki ba­land­žio 8 d., iš jų rei­ka­lau­ja­ma va­do­va­vi­mo pa­tir­ ties ir pa­si­ūly­ti veik­los pro­gramą. Su­si­sie­ki­mo mi­nist­ras Ri­man­tas Sin­ke­vi­čius BNS anks­čiau sakė, kad ne­bus sku­ba­ma skelb­ti nei Vil­niaus, nei Kau­no oro uostų va­dovų kon­ kursų, nes svars­to­ma steig­ti bendrą visų trijų oro uostų Vil­niu­je, Kau­ne ir Pa­lan­go­je val­dy­mo įmonę. Buvęs oro uos­to ge­ne­ra­li­nis di­ rek­to­rius To­mas Vaiš­vi­la iš pa­ reigų pa­si­traukė sau­sio 31-ąją. Lai­ki­nai įmo­nei va­do­vau­ja Inf­ rast­ruktū­ros de­par­ta­men­to di­ rek­to­rius Da­rius Oku­ne­vi­čius. Did­žiau­sias Lie­tu­vo­je Vil­niaus oro uos­tas po trejų metų per­trau­kos per­ nai dir­bo pel­nin­gai – įmonė ga­vo 628 tūkst. litų gry­no­jo ir 1,081 mln. litų iki­mo­kes­ti­nio pel­no. 2011 m. bend­ rovė pa­tyrė 2,371 mln. litų nuo­stolį. Vil­niaus oro uos­to pa­ja­mos per­nai pa­didė­jo 7 pro­c., iki 51,3 mln. litų. „Klaipėdos“, BNS inf.

Pre­zi­den­tei pa­si­ra­šius Ši­lu­mos ūkio įsta­ty­mo pa­tai­sas, di­die­ji ši­ lu­mi­nin­kai ėmė reikš­ti abe­jo­nes, ar ne­prik­lau­so­mi tiekė­jai ne­ pa­si­nau­dos si­tua­ci­ja, ir ža­dėjo stebė­ti, kaip bus įgy­ven­di­na­mos įsta­ty­mo pa­tai­sos. Ig­nas Ja­čaus­kas i.jacauskas@diena.lt

Da­lios Gry­baus­kaitės penk­ta­dienį pa­si­ra­šy­tos Sei­mo priim­tos Ši­lu­ mos ūkio įsta­ty­mo pa­tai­sos, kaip tei­gia­ma, pa­nai­ki­no disk­ri­mi­na­ ci­nes sąly­gas ne­prik­lau­so­miems ši­lu­mos tiekė­jams kon­ku­ruo­jant su mo­no­po­li­nin­kais – bu­vo su­ vie­no­din­ti pri­si­jun­gi­mo prie ši­ lu­mos per­da­vi­mo tinklų rei­ka­ la­v i­m ai, pa­l eng­v in­tos ši­l u­m os par­da­vi­mo su­tar­čių sąly­gos ne­ prik­lau­so­miems ga­min­to­jams ir taip už­tik­rin­ta kon­ku­ren­ci­ja ši­lu­ mos ga­my­bo­je. „Ši­lumą gy­ven­to­jams ga­li at­pi­ gin­ti tik rea­li ši­lu­mos ga­min­tojų kon­ku­ren­ci­ja. Pa­nai­ki­nus dirb­ ti­nes kliū­tis, pa­daugės ši­lu­mos ga­min­tojų, ir jos kainų mo­no­po­ li­nin­kai ne­be­dik­tuos“, – sakė Pre­ zi­dentė. Iki šiol ne­prik­lau­so­mi ši­lu­mos ga­min­to­jai ne­galė­jo par­duo­ti pi­ gesnės ši­lu­mos gy­ven­to­jams, nes jos tie­ki­mo mo­no­po­li­jos su­da­ry­ da­vo dirb­ti­nių kliū­čių – iš­kel­da­vo at­gra­san­čias pri­si­jun­gi­mo prie tin­ klų sąly­gas, rei­ka­lau­da­vo ne­pagrįs­ tai di­de­lių už­sa­ky­mo mo­kes­čių ir į

ši­lu­mos su­pir­ki­mo su­tar­tis įtrauk­ da­vo griež­tas san­kci­jas. Nau­jo­sio­mis įsta­ty­mo pa­tai­so­ mis taip pat už­tik­rin­ta, kad nau­do­ ji­mo­si ši­lu­mos per­da­vi­mo tink­lais rei­ka­la­vi­mus ir ši­lu­mos pirkimo– pardavimo su­tar­čių sąly­gas tvir­tins ne pa­tys ši­lu­mi­nin­kai, o Vals­ty­binė kainų ir ener­ge­ti­kos kont­rolės ko­ mi­si­ja (VKEKK).

Vy­tau­tas Sta­siū­nas:

Kon­ku­ren­ci­ja ši­lu­mos ūkio ga­my­bo­je tu­ri bū­ ti vie­no­da – niekas ne­ ga­li veik­ti pri­vi­le­gi­juo­ to­mis sąly­go­mis. Lie­tu­vos ši­lu­mos tiekėjų aso­cia­ ci­jos (LŠTA) pir­mi­nin­kas Vy­tau­tas Sta­siū­nas, ver­tin­da­mas priim­tas pa­tai­sas, tvir­ti­no, kad aso­cia­ci­ja pa­lai­ko „vi­sas ini­cia­ty­vas, ku­rios ska­ti­na kon­ku­ren­ciją ar­ba pa­de­da ši­lu­mos ūkio ga­mybą per­ves­ti nuo bran­gaus iš­kas­ti­nio ku­ro – du­jų, ma­zu­to – prie vie­tos bio­ku­ro“. Vis dėlto jis pri­pa­ži­no, jog tai,

kad va­di­na­mie­siems ne­prik­lau­so­ miems ši­lu­mos tiekė­jams tai­ko­ mos pri­vi­le­gi­jos, aso­cia­ci­jai ne­ priim­ti­na. Be­je, anot Lie­tu­vos rin­ko­je vei­ kian­čių ši­lu­mos tie­ki­mo įmo­nių at­stovų, įsta­ty­mo pa­tai­sos ga­lu­ tinės kai­nos ga­li nė kiek ne­su­ma­ žin­ti, nes va­di­na­mie­ji ne­prik­lau­ so­mi tiekė­jai (ši­lu­mos ga­my­bai nau­do­jan­tys bio­kurą) galės pikt­ naud­žiau­ti sa­vo pa­dėti­mi tiek­da­ mi ši­lumą, pa­vyzd­žiui, vos cen­tu pi­giau nei di­die­ji tiekė­jai. Tad var­ to­to­jai di­de­lio skir­tu­mo esą ne­pa­ jus. O šių įmo­nių pel­no mar­žos esą nie­kas ne­re­gu­liuo­ja. „Aso­cia­ci­ja taip pat lai­ko­si nuo­ sta­tos, kad kon­ku­ren­ci­ja ši­lu­mos ūkio ga­my­bo­je tu­ri būti vie­no­da – niekas ne­ga­li veik­ti pri­vi­le­gi­juo­to­ mis sąly­go­mis. Tu­riu ome­ny­je, kad ne­tu­ri būti kam nors su­tei­kia­mas prio­ri­te­tas, – tik tuo­met var­to­to­ jai gaus did­žiau­sią naudą“, – sakė V.Sta­siū­nas. Anot jo, VKEKK dar turės pa­ reng­ti ne­prik­lau­somų ši­lu­mos tie­ kėjų pri­si­jun­gi­mo prie ši­lu­mos tinklų sąly­gas – LŠTA ža­da da­ly­ vau­ti šia­me pro­ce­se ir kon­sul­tuo­ ti VKEKK.

Sta­tis­ti­ka: 45 pro­c. ap­klau­sos res­pon­dentų tvir­ti­no, kad per­nai ato­

stogų te­ko at­si­sa­ky­ti dėl fi­nan­si­nių kliū­čių.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Atos­to­gos lie­tu­viams per bran­gios 2012 m. ke­lia­vo 60 pro­c. Lie­tu­vos gy­ven­tojų. Dau­giau­sia jų – 42 pro­c. – lankė šei­mos na­rius, ar­ti­muo­sius ir drau­gus, ta­čiau ato­sto­goms pi­ nigų sti­go ko­ne pu­sei pi­lie­čių.

37 pro­c. ap­klaustųjų ato­stogų tiks­las bu­vo pa­si­mėgau­ti sau­le ir pa­plūdi­miu. Šie­met ato­sto­gau­ ti ne­pla­nuo­ja 17 pro­c. žmo­nių, o 39 pro­c. ke­ti­na ilsė­tis Lie­tu­vo­ je, kaip pa­rodė ty­rimų bend­rovės TNS at­lik­tas ty­ri­mas. Kas tre­čias Lie­tu­vos gy­ven­to­jas 2012 m. rin­ko­si ato­sto­gas gam­to­ je – prie ežerų ir upių, vy­ko į kal­ nus. 19 pro­c. lankė mies­tus, re­li­gi­ niais ir kultū­ri­niais tiks­lais ke­lia­vo 16 pro­c. gy­ven­tojų. Svei­ka­ti­ni­mo ir gro­žio pro­cedū­ras per­nai rin­ko­si kas de­šim­tas lie­tu­vis. Spręsda­mi, kur ke­liau­ti, 59 pro­c. gy­ven­tojų la­ biau­siai pa­si­kliovė ar­timųjų, ko­

legų ir draugų re­ko­men­da­ci­jo­mis, 41 pro­c.– in­ter­ne­to in­for­ma­ci­ja, o 26 pro­c. – as­me­ni­ne pa­tir­ti­mi. Apk­lau­sa taip pat pa­rodė, kad did­žiau­siu po­stūmiu grįžti į kar­ tą jau ap­lan­kytą vie­tovę lie­tu­ viai lai­ko gam­tos tur­tus ir pa­lan­ kias oro sąly­gas. Tai pa­ska­tintų į tą pa­čią vietą su­grįžti 45 pro­c. ap­klaustųjų. Ki­še­nei priim­ti­nas kainų ly­gis su­grįžti pa­ska­tintų 27 pro­c. ap­klau­sos da­ly­vių. Dėl fi­nan­si­nių kliū­čių ato­stogų per­nai te­ko at­si­sa­ky­ti 45 pro­c. ap­klaustųjų, kas de­šim­tam – dėl dar­bo rei­kalų, dar tiek pat teikė pir­me­nybę būti na­mie ir bend­ rau­ti su ar­ti­mai­siais. At­lie­kant ty­rimą Eu­ro­pos ša­ly­se ap­klaus­ta 31 tūkst. res­pon­dentų, Lie­tu­vo­je – 500 as­menų. Apk­lau­ sa at­lik­ta sau­sio pa­bai­go­je. „Klaipėdos“ inf.

8

pirmADIENIS, kovo 25, 2013

pasaulis Vi­zi­tinė kor­telė B.Berezovskis gimė 1946 m.

Mask­vo­je. Baigė miš­ki­nin­kystės ins­ti­tutą, taip pat Mask­vos vals­ty­ binį uni­ver­si­tetą, vėliau ap­si­gynė dak­ta­ro di­ser­ta­ciją, ta­po So­vietų Sąjun­gos mokslų aka­de­mi­jos na­ riu ko­res­pon­den­tu. Pas­kelbė ne­ ma­žai moks­li­nių straips­nių ir ke­ lias mo­nog­ra­fi­jas. 1989 m. braš­kant So­vietų Sąjun­

gai B.Be­re­zovs­kis pa­si­nau­do­jo pro­ ga pra­turtė­ti. Ap­suk­rus vers­li­nin­ kas ta­po dau­ge­lio stam­bių Ru­si­jos bend­ro­vių pa­grin­di­niu ak­ci­nin­ku. Mi­li­jo­nus jis su­si­krovė iš pre­ky­bos ru­siš­kais au­to­mo­bi­liais. 1993–1994 m. oli­gar­chas B.Be­re­

zovs­kis ta­po pre­zi­den­to Bo­ri­so Jel­ ci­no ap­lin­kos, va­di­na­mo­sios šei­ mos, na­riu. 1995 m. už­siėmė po­li­ti­ka, o 1996 m. su­vie­ni­jo rusų oli­gar­chus ko­vai su ko­mu­nis­tais. Tei­gia­ma, kad bū­ tent šiam vers­li­nin­kui už per­galę pre­zi­den­to rin­ki­muo­se turėtų bū­ ti dėkin­gas B.Jel­ci­nas.

Ka­dai­se jis bu­vo vie­nas įta­kin­ giau­sių žmo­nių Ru­si­jo­je. Ta­ čiau bu­vo pri­ vers­tas spruk­ti iš tėvynės, kai su­pykdė Vla­di­ mirą Pu­tiną. Gy­ve­nimą Bo­ri­sas Be­re­ zovs­kis baigė Lon­do­ne, sle­gia­mas skolų.

1995–1997 m. B.Be­re­zovs­kis įsi­

gi­jo ORT te­le­vi­ziją, ta­po did­žiau­ siu Ru­s i­j os oro li­n ijų bend­r ovės „Ae­r of­l ot“ ak­c i­n in­k u, taip pat su ki­tu oli­gar­chu Ro­ma­nu Ab­ro­mo­ vi­čiu­mi ėmė val­dy­ti naf­tos bend­ rovę „Sib­neft“. 1996–1997 m. B.Be­re­zovs­kis ėjo

Ru­si­jos sau­gu­mo ta­ry­bos sek­re­to­ riaus pa­va­duo­to­jo pa­rei­gas. Dėl to jis at­si­sakė Iz­rae­lio pi­lie­tybės, ku­rią bu­vo gavęs 1993 m. 1998–1999 m. jis bu­vo Nep­rik­lau­ somų vals­ty­bių san­drau­gos vyk­ do­ma­sis sek­re­to­rius. Tuo pat me­ tu B.Be­re­zovs­kis ge­ro­kai su­stip­ri­ no sa­vo įtaką po­li­ti­niuo­se Ru­si­jos sluoks­niuo­se. 2000 m. jis ak­ty­viai da­ly­va­vo

Vla­di­mi­ro Pu­ti­no pre­zi­den­to rin­ kimų kam­pa­ni­jo­je, ta­čiau tais pa­ čiais me­tais pa­reiškė ne­pri­ta­riąs V.Pu­ti­no po­li­ti­kai, at­si­sakė Vals­ tybės dūmos de­pu­ta­to man­da­to ir ga­liau­siai pa­bėgo į Did­žiąją Bri­ ta­niją. 2001 m. Niu­j or­k e jis įkūrė Pi­ lie­t i­n ių lais­v ių fondą, skirtą de­ mok­r a­t inėms re­f or­m oms bu­v u­ sios So­v ietų Sąjun­g os te­r i­t o­r i­j o­j e pa­l ai­k y­t i, taip pat su ke­l iais bend­ ra­ž y­g iais įsteigė V.Pu­t i­n o re­ž i­ mui opo­z i­c inę par­t iją „Li­b e­r a­l io­ ji Ru­s i­j a“. Ru­s i­j o­j e jis bu­v o nu­t eis­ tas už akių, ir nors Mask­v a rei­k a­ la­v o iš­d uo­t i B.Be­r e­z ovskį, Jung­ tinė Ka­r a­l ystė to ne­p a­d arė. 2006 m. Lon­do­ne bu­vo nu­nuo­

dy­tas ge­ras B.Be­re­zovs­kio pa­žįsta­ mas Alek­s and­r as Lit­v i­n en­k a. V.Pu­ti­no kri­ti­kas anuomet pa­reiškė, kad tai – Krem­liaus dar­bas.

Nuo­dai: britų po­li­ci­jai te­ko ra­min­ti As­ko­to mies­te­lio gy­ven­to­jus, kad rusų oli­gar­cho B.Be­re­zovs­kio na­muo­se nuo­

dingų med­žiagų ne­ra­do.

„Reu­ters“ nuo­tr.

Į tėvynę Ru­siją ne­begrį­žo Pa­žadė­jo nuo­dugnų ty­rimą

Temzės slėnio re­gio­no po­li­ci­ja šeš­ ta­die­nio pa­va­ka­re bu­vo su­kel­ta ant kojų. Ras­tas rusų oli­gar­cho B.Be­ re­zovs­kio kūnas. Ne­gi vėl nu­nuo­ di­ji­mas – to klausė dau­ge­lis britų dien­raš­čių. B.Be­re­zovs­kis bu­vo stam­bi žu­ vis. Stam­besnė nei 2006 m. Lon­ do­ne nu­nuo­dy­tas Alek­sand­ras Lit­ vi­nen­ka. Į vers­li­ninką bu­vo ne sykį pa­si­kėsin­ta. Bu­vo me­tas, kai bu­ vęs oli­gar­chas sam­dėsi net 100 vy­ rų ap­sau­gai. Ar oli­garchą iš­ti­ko jo drau­go A.Lit­vi­nen­kos li­ki­mas? Britų po­li­ci­jai te­ko į įvy­kio vietą ne­to­li As­ko­to – pa­si­tu­rin­čių mies­ te­lio ša­lia Lon­do­no – kar­tu su po­ li­ci­ja siųs­ti che­mi­jos, bio­lo­gi­jos ir ra­dio­lo­gi­jos tar­ny­bos eks­pertų. Ta­čiau šie pa­reiškė, kad pa­vo­jingų med­žiagų oli­gar­cho na­muo­se neap­ ti­ko. „Che­minės, bio­lo­ginės, ra­dio­ lo­ginės ir bran­duo­linės sau­gos pa­ reigū­nai to­se val­do­se ne­ra­do nie­ko, kas galėtų kel­ti su­si­rūpi­nimą, ir da­ bar mes nor­ma­liai tęsia­me ty­rimą“, – pa­tvir­ti­no po­li­ci­jos vy­res­ny­sis ins­pek­to­rius Si­mo­nas Bow­de­nas. Norė­jo grįžti į tėvynę?

Kas iš tiesų nu­ti­ko 67-erių bu­vu­sio įta­kin­go Ru­si­jos oli­gar­cho vo­nio­je, aiš­ki­na­si po­li­ci­ja. Ke­lia­mos ke­lios ver­si­jos: kad B.Be­re­zovskį iš­ti­ko šir­dies smūgis, kad jis galė­jo nu­si­žu­dy­ti, nes sir­ go dep­re­si­ja, ga­liau­siai, kad ta­po žmog­žu­dystės au­ka. Ar tai Krem­ liaus dar­bas – sun­ku pa­sa­ky­ti.

Pa­sak V.Pu­ti­no at­sto­vo Dmit­ri­jaus Pes­ko­vo, oli­gar­chas net bu­vo pra­šęs Ru­si­jos pre­zi­den­to Vla­di­mi­ro Pu­ti­ no, kad šis at­leistų jam už kri­tiką ir leistų grįžti į tėvynę. „Prieš kurį lai­ ką, gal po­rą mėne­sių, B.Be­re­zovs­kis at­siuntė V.Pu­ti­nui laišką, kurį pa­ts as­me­niš­kai pa­rašė ir ku­ria­me pri­si­ pa­ži­no, kad pa­darė la­bai daug klai­ dų. Jis pa­prašė V.Pu­ti­no at­leis­ti už tas klai­das ir kreipė­si į jį su pra­šy­ mu su­teik­ti ga­li­mybę grįžti į tėvy­ nę“, – sakė pre­zi­den­to at­sto­vas.

Pas­ta­ruo­ju me­tu B.Be­re­zovs­kio būklė bu­vo bai­si. Jis bu­vo pra­si­sko­linęs. Jis jautė­si su­nai­kin­tas.

B.Be­re­zovs­kis prie­š pat mirtį duo­ta­me in­ter­viu pri­pa­ži­no, kad jo šei­ma griū­va ir jis no­ri grįžti į tėvy­ nę. Jis pa­reiškė, kad ne­įver­ti­no, ko­ kia jam bran­gi Ru­si­ja. Taip pat sa­ kė, kad va­ka­rie­tiš­kos de­mok­ra­ti­jos Ru­si­jo­je ne­beį­si­vaiz­duo­ja, esą pa­ si­keitė jo pa­žiū­ros. Oli­gar­cho ar­ti­mie­ji sakė, kad B.Be­re­zovs­kis sir­go dep­re­si­ja. Todėl pa­reigū­nai iškėlė ver­siją dėl sa­vi­žu­ dybės. Ti­mas Bel­las, B.Be­re­zovs­kio at­sto­vas, tvir­ti­no, kad vers­li­ninką slėgė rūpes­čiai. „Vie­na prie­žas­ čių bu­vo jo fi­nan­si­niai sun­ku­mai, taip pat jis ne­ri­ma­vo dėl užg­riu­vu­

sių tei­si­nių pro­blemų, – sakė at­sto­ vas. – Jie (Ru­si­jos teisė­sau­ga) jį per­ se­kio­jo dėl „Ae­rof­lot“, taip pat dėl „Av­to­VAZ“ ir kitų in­te­resų.“ Ne­pai­sant to, rim­tai ver­ti­na­ma ir žmog­žu­dystės ver­si­ja. Juo­lab kad į vers­li­ninką ke­lis kar­tus bu­vo pa­si­ kėsin­ta. 1995 m. B.Be­re­zovs­kis vos li­ko gy­vas per pa­si­kėsi­nimą, kai spro­gi­mas nu­traukė galvą jo šar­ vuo­to „Mer­ce­de­so“ vai­ruo­to­jui. Fi­nan­sinės bėdos ir teis­mai

Į Did­žiąją Bri­ta­niją 2000 m. B.Be­ re­zovs­kis at­vy­ko būda­mas mi­li­jar­ die­rius, ta­čiau įsivėlęs į bran­gius ir ne­sėkmin­gus gin­čus su oli­gar­chu Ro­ma­nu Ab­ro­mo­vi­čiu­mi ne­tru­kus sa­vo mi­li­jo­nus išš­vaistė. Teismą prie­š bu­vusį vers­lo par­tnerį B.Be­re­zovs­kis pra­laimė­jo prie­š ke­lis mėne­sius. B.Be­re­zovs­kis siekė dau­giau kaip 3 mlrd. svarų (3,8 mlrd. eurų) kom­ pen­sa­ci­jos ir kal­ti­no R.Ab­ra­mo­vi­ čių šan­ta­žu, pikt­naud­žia­vi­mu pa­ si­tikė­ji­mu ir vie­nos naf­tos su­tar­ties sąlygų pa­žei­di­mu. Ka­dan­gi pra­laimė­jo, jam bu­vo pri­teis­ta su­mokė­ti R.Ab­ra­mo­vi­ čiui teis­mo iš­lai­das – 35 mln. sva­ rų ster­lingų. Be to, oli­gar­chas mėgo svai­dy­tis pi­ni­gais kur pa­kliū­va. Jis Did­žio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je pir­ko ne­kil­no­ja­mo­jo tur­ to, bran­gių au­to­mo­bi­lių, sam­dėsi mil­ži­nišką ap­saugą, laidė pi­ni­gus po­li­tinėms ak­ci­joms, to­kioms kaip Oran­žinė re­vo­liu­ci­ja Uk­rai­no­je. B.Be­re­zovs­kio pri­va­tus gy­ve­ni­ mas jam taip pat ne­ma­žai at­si­ėjo.

2011 m. įvy­ku­sios sky­ry­bos su ant­rąja žmo­na Ga­li­na Be­ša­ro­va bu­vo va­di­na­mos bran­giau­sio­mis Did­žio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je, o vėliau jis tei­siš­kai ko­vo­jo su bu­vu­sia mei­lu­ že Je­le­na Gor­bu­no­va. J.Gor­bu­no­va rei­ka­la­vo, kad B.Be­ re­zovs­kis ati­duotų jai 5 mln. sva­ rų ster­lingų už par­duotą jų bendrą ne­kil­no­jamąjį turtą. Tei­si­nin­kas Alek­sand­ras Dob­ro­ vins­kis, pa­ži­nojęs oli­garchą, sakė: „Pas­ta­ruo­ju me­tu B.Be­re­zovs­kio būklė bu­vo bai­si. Jis bu­vo pra­si­ sko­linęs. Jis jautė­si su­nai­kin­tas. Jis bu­vo pri­vers­tas par­duo­ti sa­vo pa­ veiks­lus ir ki­tus daik­tus.“ Šio mėne­sio pra­džio­je B.Be­re­ zovs­kis už 50 tūkst. svarų par­ davė ame­ri­kie­čių me­ni­nin­ko An­dy War­ho­lo nu­ta­pytą Le­ni­no po­rtretą, taip pat sa­vo pra­bangų au­to­mo­bilį „Rolls-Roy­ce“. Ad­vo­ka­tas dar tvir­ti­no, kad „bai­ sus smūgis B.Be­re­zovs­kiui bu­vo ir bu­vu­sio vers­lo par­tne­rio Bad­rio Pa­ tar­kaš­vi­lio mir­tis“. „Aš taip pat ži­ nau iš mūsų bendrų pa­žįstamų, jog ne­se­niai jis pa­prašė jų pa­sko­lin­ti 5 tūkst. do­le­rių, kad galėtų kaž­kur skris­ti“, – pri­dūrė A.Dob­ro­vins­kis. Ta­čiau oli­gar­cho drau­gas Dem­ja­ nas Kud­riav­ce­vas griež­tai pa­neigė, kad B.Be­re­zovs­kis galė­jo nu­si­žu­dy­ ti. „Nėra jo­kių išo­ri­nių sa­vi­žu­dybės po­žy­mių, – sakė jis. – Nėra po­žy­ mių, kad jis ko nors su­si­lei­do ar iš­ gėrė ko­kių nors tab­le­čių. Nie­kas ne­ ži­no, kodėl jam su­sto­jo šir­dis.“ BBC, „Dai­ly Mail“, BNS inf.

Jungtinėje Karalystėje su­ve­damos sąskai­tos B.Be­re­zovs­kio mir­tis pa­kurstė kal­ bas, kad su uo­liu Krem­liaus kri­ti­ku su­si­do­ro­jo Ru­si­jos spe­cia­lio­sios tar­ny­bos.

Did­žio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je pa­slap­tin­go­ mis ap­lin­kybė­mis mirė ne vie­nas V.Pu­ti­no kri­ti­kas. Praė­ju­sių me­ tų lapk­ritį ne­to­li sa­vo namų Veib­ rid­že bu­vo ras­tas rusų vers­li­nin­kas Alek­sand­ras Pe­re­pi­lič­nas. Šis rusų

vers­li­nin­kas bu­vo sie­ja­mas su fon­ do „Her­mi­ta­ge Ca­pi­tal Ma­na­ge­ ment“ by­la ir ją ty­ru­siu Ser­ge­ju­mi Mag­nic­kiu. Ma­no­ma, kad būtent A.Pe­re­pi­ lič­nas per­davė Švei­ca­ri­jos teisė­ sau­gai slap­t us duo­m e­n is apie šios ša­l ies ban­k uo­s e lai­ko­m us iš fon­d o išp­l au­t us pi­n i­g us, ku­ riais vėliau pa­si­nau­do­jo S.Mag­ nic­kis.

Dar vie­nas Ru­si­jos ban­ki­nin­ kas Ger­ma­nas Gor­bunt­so­vas bu­ vo nu­šau­tas pra­ėju­sių metų pa­ va­sarį. Spėja­ma, jog buvęs ke­lių bankų Ru­si­jo­je ir Mol­da­vi­jo­je sa­ vi­nin­kas bu­vo nužudy­tas dėl to, kad ži­no­jo per daug in­for­ma­ci­jos apie 2009 m. pa­si­kėsi­nimą į Ru­ si­jos ban­ki­ninką Alek­sandrą An­ to­novą Mask­vo­je. A.An­to­no­vo sū­ nus Vla­di­mi­ras – buvęs „Sno­ro“

ban­ko ak­ci­nin­kas, ku­rio iš­da­vi­mo sie­kia Lie­tu­va. Prieš pat iš­puolį G.Gor­bunt­so­vas pa­prašė Jung­tinė­je Ka­ra­lystė­je po­li­ti­nio prie­globs­čio. 2006 m. Lon­do­no vieš­bu­ty­ je „Mil­len­nium“ bu­vo nu­nuo­dy­tas Aleksandras Lit­vi­nen­ka. Jis į Did­ žiąją Bri­ta­niją at­vy­ko su įro­dy­mais, kad Krem­lius pla­na­vo pa­si­kėsin­ti į B.Be­re­zovskį. „Dai­ly Mail“, „The Guar­dian“ inf.

9

pirmADIENIS, KOVO 25, 2013

rubrika

JŪRA

v.matutis@kl.lt Redaktorius Vidmantas Matutis tel. 8 686 02050 www.jura24.lt

Ieš­kos bū­dų lai­vams at­nau­jin­ti Jau ne pir­mą kar­tą žve­jai ke­lia pro­ble­ mą dėl žve­jy­bos lai­vų mo­der­ni­za­vi­mo, – per pa­sta­ruo­sius ket­ve­rius me­tus ne­ bu­vo pa­da­ry­ta nie­ko, kad lai­vams at­ nau­jin­ti bū­tų ga­li­ma tin­ka­mai nau­do­tis iš pa­ra­mos fon­dų gau­na­mais pi­ni­gais. Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Ar gaus žve­jai pi­ni­gų?

Žve­jy­bos lai­vy­no pro­ble­mo­mis do­ mė­jo­si praė­ju­sią sa­vai­tę Klai­pė­do­ je ap­si­lan­kiu­si Sei­mo na­rių gru­pė – Kai­mo rei­ka­lų ko­mi­te­to pir­mi­ nin­kas Sau­lius Bu­ce­vi­čius, jo pa­ va­duo­to­jas Bro­nius Pau­ža, na­rys Eu­ge­ni­jus Gent­vi­las. „Dau­ge­ly­je Eu­ro­pos Są­jun­gos ša­lių žve­jy­bos lai­vų pa­jė­gu­mai yra apie 1 000 ki­lo­va­tų, pas mus – 220 ki­lo­va­tų. Mes esa­me ne­kon­ ku­ren­cin­gi. Jei no­ri­me už ES pi­ni­ gus keis­ti lai­vų va­rik­lius, pri­va­lo­me dar 40 pro­c. ma­žin­ti va­rik­lių pa­jė­

S.Bu­ce­vi­čius pa­ža­dė­jo, kad tęs dia­lo­gą su ban­kų at­sto­vais dėl pa­sko­lų žve­jams. Į Kai­mo rei­ka­ lų ko­mi­te­to po­sė­dį kal­bė­tis šiuo klau­si­mu ke­ti­na­ma pa­si­kvies­ti Lie­tu­vos ban­kų aso­cia­ci­jos pre­ zi­den­tą Sta­sį Kro­pą. Bus no­ri­ma iš­girs­ti, ko­kias ga­li­my­bes kre­di­ tuo­ti žve­jus siū­lo Lie­tu­vo­je vei­ kian­tys šve­dų ban­kai. „Balt­lan­tos“ bend­ro­vės di­ rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas Alek­ se­jus Sav­čen­ko tei­gė tu­rė­jęs rei­ka­lų su ban­kais. Jie ver­ti­ na tik trans­por­ti­nius lai­vus ir ne­no­ri fi­nan­suo­ti žve­jy­bi­nių. Išim­tys ga­li bū­ti da­ro­mos tik tuo­met, kai žve­jai įro­do, jog il­ges­niam lai­kui tu­ri žve­jy­ bos kvo­tas. Pra­leis­tas lai­kas

Gin­ta­ras Gy­lys:

Da­bar mū­sų se­nus ka­lio­šus ga­li lo­py­ti kiek no­ri, vis tiek jie van­de­nį lei­džia.

gu­mus. Jau da­bar lai­vai ne­ga­li iš­ plauk­ti žve­jo­ti esant di­des­niam nei 12 met­rų per se­kun­dę vė­jui. Ga­lin­ ges­ni šve­dų ir da­nų lai­vai esant to­ kiam vė­jui tik pra­de­da žvejoti“, – aiš­ki­no Lie­tu­vos žu­vi­nin­kys­tės pro­duk­tų ga­min­to­jų aso­cia­ci­jos pir­mi­nin­kas Al­fon­sas Bar­gai­la. Vie­na išei­čių, kaip at­nau­jin­ ti žve­jy­bos lai­vus, – gau­ti apie 120 mln. li­tų vals­ty­bės ga­ran­tą pa­sko­ loms. Apie tai A.Bar­gai­la tei­gė dar prieš rin­ki­mus kal­bė­ję­sis su prem­ je­ru Al­gir­du But­ke­vi­čiu­mi. Pa­ža­ dė­ta, kad nau­jo­ji val­džia spręs žve­ jų lai­vy­no at­nau­ji­ni­mo pro­ble­mą. Iš­ky­la klau­si­mas – ką žve­jai įkeis ban­kui im­da­mi pa­sko­lą. Sei­mo na­rys

Pa­tys žve­jai ma­no, kad šian­die­ni­nė­je si­tua­ci­jo­ je at­nau­jin­ti žve­jy­bos lai­ vus Lie­tu­vo­je ga­li vie­nin­ te­lė bend­ro­vė – „Ban­gi­nis“. Jai že­mės ūkio mi­nist­ro įsa­ ky­mu nu­spręs­ta ati­duo­ti di­ džią­ją da­lį Lie­tu­vos Bal­ti­jos jū­ros špro­tų ir stri­me­lių žve­jy­ bos kvo­tų. Šios bend­ro­vės va­do­vas Al­gir­das Auš­ra ma­no, kad uto­pi­ja yra žve­ jams gau­ti kre­di­tus su vals­ty­bės ga­ran­tu, nes pa­ja­mos iš žve­jy­bos Lie­tu­vo­je su­da­ran­čios la­bai ma­žą da­lį jos pa­ja­mų. Bal­ti­jos jū­ros žve­jai yra at­si­dū­rę ne­vie­no­do­se vers­lo są­ly­go­se. Jū­ro­ je lei­džia­ma žve­jo­ti lai­vais iki 700 kW ga­lios. Tai pa­tvir­ti­no Lie­tu­ vos že­mės ūkio mi­nis­te­ri­ja su išim­ti, kad „Ban­gi­niui“ leis­ta nau­do­ti vie­ną 1,2 tūkst. kW ga­lin­gu­mo žve­jy­bos lai­vą. Bal­ti­jos jū­ro­je žve­jo­jan­ čios bend­ro­vės „Spi­ka“ sa­vi­nin­kas Gin­ta­ras Gy­ lys ma­no, kad im­ti kre­ di­tus lai­vams at­nau­jin­ti žve­jy­bos bend­ro­vės ne­ pa­jėgs. Bal­ti­jos jū­ro­je tin­ka­mas žve­jo­ti nau­jas lai­vas kai­nuo­ja nuo 7 iki 10 mln. li­tų. Net ir nau­ją lai­vą po pen­ke­rių me­tų ten­ka kel­ti į do­ką.

10

Si­tua­ci­ja: kai jū­ro­je pu­čia kiek di­des­nis vė­je­lis, užuo­t žve­jo­ję, Lie­tu­vos žve­jai pri­vers­ti kran­te tvar­ky­tis tink­lus.

Vid­man­to Ma­tu­čio nuo­tr.

10

pirmADIENIS, KOVO 25, 2013

rubrika JŪRA Vi­daus van­de­nys

„Vi­kin­go“ kon­ku­ren­tas

Kel­tų marš­ru­tai

Vi­daus van­dens ke­lių di­rek­ci­ ja šiais me­tais pla­nuo­ja sta­ty­ ti nau­ją Mar­ve­lės kro­vi­ni­nę prie­ plau­ką Kau­ne. Taip pat pra­dės nau­do­ti nau­ją ke­tu­rių km il­gio van­dens ke­lią tarp Ni­dos ir Ru­ si­jos. Jo ati­da­ry­mas bus rim­tas po­stū­mis plė­to­jant ne tik Lie­ tu­vos, bet ir ES vi­daus van­dens ke­lių tink­lą su Ru­si­ja.

Lat­vi­ja ir Uk­rai­na pa­si­ra­šė su­ si­ta­ri­mą dėl kon­tei­ne­ri­nio trau­ ki­nio „Zubr“ trans­por­to ko­ri­do­ riaus su­kū­ri­mo. Šis iš Ode­sos ir Il­ji­čovs­ko į Ry­gos uos­tą kur­suo­ sian­tis trau­ki­nys yra tie­sio­gi­nis kon­ku­ren­tas „Vi­kin­gui“. „Zubr“ jau kur­sa­vo ir per­nai, bet ryš­kes­ nės kon­ku­ren­ci­jos „Vi­kin­gui“ ne­ su­da­rė.

Da­ni­jos kom­pa­ni­ja „DFDS Sea­ ways“, ku­ri pluk­do kro­vi­nius ir iš Klai­pė­dos, iš­plė­tė lai­vy­bos li­ ni­ją tarp Šve­di­jos Ge­te­bor­go ir Ang­li­jos uos­tų. Per­nai šios li­ni­jos veik­la bu­vo nuo­sto­lin­ga. Šie­met pla­nuo­jama 50 mln. JAV do­le­rių, o 2014 me­tais net 100 mln. JAV do­le­rių di­din­ti pa­ja­mas šio­je kel­ tų lai­vy­bos li­ni­jo­je.

Ieš­kos bū­dų lai­vams at­nau­jin­ti Paė­męs kre­di­tą žve­jys 9 vi­sam gy­ve­ni­mui bū­tų ap­raiz­gy­tas ban­ko pa­sko­lų.

„Mes ne­ga­li­me ly­gin­tis su šve­ dais, da­nais ar vo­kie­čiais. Jie gau­do žu­vis ne tik Bal­ti­jos, bet ir Šiau­rės jū­ro­je. Mes ry­ti­nė­je Bal­ti­jos jū­ros pa­kran­tė­je gau­do­me iš es­mės dvie­ jų rū­šių žu­vis – men­kes ir špro­tus. Tuo me­tu Da­ni­jos žu­vų auk­cio­ nuo­se par­duo­da­ma maž­daug 16 rū­šių žu­vų“, – aiš­ki­no G.Gy­lys. Jo nuo­mo­ne, vie­nin­te­lis bū­das lai­vy­nui at­nau­jin­ti – gau­ti ES pa­ ra­mą. G.Gy­lys iša­na­li­za­vo, kad Ai­ ri­jo­je žve­jy­bos lai­vams įsi­gy­ti iš ES bu­vo ski­ria­ma iki 70 pro­c. jų ver­ tės da­lis. Taip pat da­lis rei­ka­lin­gų lė­šų bu­vo skir­ta ir iš na­cio­na­li­nių pro­gra­mų – pa­deng­tos ban­kų pa­ lū­ka­nos, žve­jai at­leis­ti nuo mo­kes­ čių už kvo­tas. „Mums ne­rei­kia nau­jų lai­vų. Te­ gul lei­džia už tuos pi­ni­gus, ku­rie skir­ti lai­vams at­nau­jin­ti, pirk­ti 10 me­tų lai­vus iš ki­tų ES ša­lių žve­jų. Da­bar mū­sų se­nus ka­lio­šus ga­li lo­ py­ti kiek no­ri, vis tiek jie van­de­nį lei­džia“, – šar­ža­vo G.Gy­lys. Pre­ky­bos švie­žio­mis žu­vi­mis koor­di­na­to­rius Min­dau­gas Ri­mei­ kis ma­no, kad ne­be­rei­kė­tų kal­bė­ti apie ES pa­ra­mą lai­vams at­nau­jin­ti – tam lai­kas jau pra­leis­tas. Pa­ra­ma – nu­lis

Žu­vi­nin­kys­tę ku­ruo­jan­tis že­mės ūkio vi­ce­mi­nist­ras Ry­tis Šat­kaus­kas ti­ki­no, kad bu­vo su­si­ti­kęs su Eu­ro­pos Ko­mi­ si­jos na­re Ma­ria Da­ma­na­ki, ku­ri at­sa­ kin­ga už jū­rų rei­ka­lus ir žu­vi­nin­kys­ tę. Iš­gir­dęs vie­na­reikš­mį at­sa­ky­mą – Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja ne­keis po­zi­ci­jos ir ne­skirs nau­joms ES ša­lims pi­ni­gų žve­jy­bos lai­vams at­nau­jin­ti. Žve­jy­bos lai­vai pa­ra­mos dė­ka bu­vo at­nau­ji­na­mi dar prieš sto­jant Lie­tu­vai į ES. „Šian­dien ES lė­šų pa­nau­do­ji­ mo tai­syk­lės lei­džia at­nau­jin­ti lai­ vų va­rik­lius ir tai, kas yra virš lai­vų

de­nių. Ne­pai­sant to, pa­gal na­cio­ na­li­nę tei­sę pa­čios ša­lys ga­li rem­ti lai­vų at­nau­ji­ni­mą – ma­žin­ti kvo­ tų mo­kes­čius, teik­ti ban­kų ga­ran­ ti­jas. Mi­nis­te­ri­ja lin­ku­si pri­si­dė­ti, kad žve­jy­bos lai­vy­nas bū­tų at­nau­ ji­na­mas. Tik ne­siū­ly­ki­te to­kių for­ mu­luo­čių, kad mi­nis­te­ri­ja tu­rin­ ti įti­kin­ti Eu­ro­pos Ko­mi­si­ją skir­ti žve­jams pa­ra­mą, kai yra aiš­kiai pa­ sa­ky­ta, jog pa­ra­mos bus nu­lis“, – žve­jams aiš­ki­no R.Šat­kaus­kas. Sei­mo Kai­mo rei­ka­lų ko­mi­te­ te su­da­ry­ta gru­pė, ku­ri ana­li­zuos žve­jy­bos lai­vy­no pro­ble­mas ir pa­ čių žve­jų pa­teik­tus pa­siū­ly­mus. Sei­mo na­rys B.Pau­ža prie­kaiš­ ta­vo žve­jams, kad jie leng­vai su­si­ pjaus­tė se­nus lai­vus, o gau­tais pi­ ni­gais neat­nau­ji­no li­ku­sių. Taip pat jis siū­lė žve­jams vie­ny­tis ir vie­to­ je 3–4 lai­vų įsi­gy­ti vie­ną ga­lin­gą lai­vą. Tuo sua­be­jo­jo A.Auš­ra, ku­ ris tei­gė: jei žve­jams neap­si­mo­kės vie­ny­tis, tai jie ir ne­si­vie­nys. Vie­ną ga­li­mų išei­čių pa­siū­lė M.Ri­mei­kis. Lie­tu­va tu­ri ne­ma­žai okea­ni­nės žve­jy­bos ga­lin­gu­mų, to­ dėl iš jos da­lį ki­lo­va­tų ga­li­ma „per­ ves­ti“ Bal­ti­jos jū­rai. Anot jo, ES tei­sė tam ne­prieš­ta­ rau­ja, te­rei­kia pa­ko­re­guo­ti tik Lie­ tu­vos žve­jy­bos lai­vų įtrau­ki­mo į žve­jo­jan­čių jū­rų van­de­ny­se lai­vų duo­me­nų sis­te­mą tai­syk­les. Pa­gal tas tai­syk­les Bal­ti­jos jū­ros prie­ kran­tė­je žve­jo­jan­čių lai­vų ga­lin­gu­ mas Bal­ti­jos jū­ro­je ga­li bū­ti iki 700 kW. Pa­nai­ki­nus ga­lin­gu­mų per­ve­ di­mo iš vie­nos gru­pės į ki­tą drau­ džian­tį tai­syk­lių 11 punk­tą, vi­sų Bal­ti­jos jū­ros Lie­tu­vos lai­vų ga­lin­ gu­mai ga­li pa­di­dė­ti. Tuo­met žve­jai ga­lė­tų at­nau­jin­ti lai­vų va­rik­lius už ES pa­ra­mą, pa­gal ES rei­ka­la­vi­mus ma­žin­da­mi jų ga­lias. Ko­dėl tai iki šiol ne­pa­da­ry­ta? M.Ri­mei­kio nuo­mo­ne, Lie­tu­vos žve­jy­bos sis­te­mo­je trūks­ta skaid­ ru­mo.

Dėmesys: Seimo nariai domėjosi žvejų problemomis.

Vid­man­to Ma­tu­čio nuo­tr.

Ne­su­sip­ra­ti­mas: ties Šven­to­sios uos­to var­tais su­pil­tas smė­lio kal­nas per ke­lias die­nas už­ne­šė šį uos­tą.

Smė­lis – lat­vių pa­plū­di

Klai­pė­dos moks­li­nin­kai Bal­ti­jos jū­ro­je dai­ ro­si ke­lių vie­tų, kur bū­tų gramz­di­na­mas iš Šven­to­sios uos­to iš­kas­tas grun­tas. Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Ties Šven­tą­ja – du są­var­ty­nai

Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to Bal­ti­jos pa­ jū­rio ap­lin­kos ty­ri­mų ir pla­na­vi­mo ins­ti­tu­to at­sto­vas Ser­ge­jus Suz­da­le­ vas tei­gė, kad šiuo me­tu yra nu­ma­ ty­tos dvi vie­tos bū­si­ma­jam Šven­to­ sios uos­to grun­to są­var­ty­nui. Vie­na vie­ta – nuo Šven­to­sios Pa­ lan­gos link, ki­ta – to­lė­liau į jū­rą. Re­konst­ruo­jant Šven­to­sios uos­ tą ti­ki­ma­si iš­kas­ti apie pu­sę mi­li­jo­ no ku­bi­nių met­rų grun­to. Di­des­nė da­lis jo – apie 400 tūkst. ku­bi­nių met­rų bū­tų smė­lis, apie 100 tūkst. – mo­re­ni­nis grun­tas. Leng­ves­nis smė­lin­gas grun­tas bū­tų pi­la­mas ar­čiau kran­tų į 4-5 met­rų gy­lį, kad ga­lė­tų juos pa­ mai­tin­ti. Dėl šio grun­to iš kar­to ky­la pro­ble­ma. Pi­lant smė­lį ne­to­ li Šven­to­sios uos­to mo­lų, vy­rau­ jan­čios šiau­ri­nės sro­vės nuo­lat jį ne­štų į šio uos­to lai­vy­bos ka­na­ lą. Taip jau at­si­ti­ko, kai iš­gi­li­nus Šven­to­sios ka­na­lą prie jo su­pil­ tas grun­tas per 10 die­nų vėl už­ne­ šė ka­na­lą. Jei grun­tas bū­tų pi­la­mas už Šven­ to­sios mo­lų, tuo­met smė­liu bū­tų mai­ti­na­mi ne Lie­tu­vos, o Lat­vi­jos pa­plū­di­miai. Sun­kes­nis grun­tas – dumb­las ir mo­re­ni­nis mo­lis bū­tų pluk­do­mas į jū­rą apie 10 ki­lo­met­rų ir pi­la­mas į 20-25 met­rų gy­lį.

Moks­li­nin­kai ak­cen­tuo­ja, kad į jū­rą dau­giau kaip į pen­kių met­rų gy­lį iš­pil­tas grun­tas ban­gų ir sro­ vių ne­be­sug­rą­ži­na­mas į kran­tą. Nau­jas Klai­pė­dos są­var­ty­nas

Pa­rink­ti jū­ros są­var­ty­no vie­tas nė­ ra taip pa­pras­ta. Pir­m iau­s iai su­s i­d u­r ia­m a su žve­jų in­te­re­sais. Pi­la­mas smė­lis už­ne­ša žve­jy­bos plo­tus, drumz­lės kau­pia­si ant tink­lų, tam­pa ma­to­ mos pra­p lau­k ian­č ioms žu­v ims. Žve­jai rei­ka­l au­ja mo­k ė­t i kom­ pen­sa­ci­jas. Šven­to­s ios uos­to są­var­ty­n ų vie­tos pa­ren­ka­mos pa­gal eu­ro­pi­ nį pro­jek­tą, Lie­tu­vos moks­li­nin­ kams da­ly­vau­jant ja­me kar­tu su ko­le­go­mis iš Len­ki­jos, Ka­li­ning­ ra­do sri­ties. Anot S.Suz­da­le­vo, ry­ti­nės Bal­ti­ jos re­gio­ne yra apie 20 jū­ros są­var­ ty­nų. Ka­li­ning­ra­do sri­tis nau­do­ja­ si dviem, Len­ki­ja – ke­tu­riais jū­ros są­var­ty­nais. Šven­to­sios uos­to są­ var­ty­nų vie­tas pla­nuo­ja­ma pa­rink­ ti iki 2014 me­tų. Bus ana­li­zuo­ja­mos jū­ros sro­vės, dug­no su­dė­tis. Ats­ki­riems ty­ri­ mams at­lik­ti kvie­čia­mi nau­jau­sias jū­ri­nių ty­ri­mų tech­no­lo­gi­jas tu­rin­ tys Ita­li­jos moks­li­nin­kai. Be Šven­to­sios uos­to, šiuo me­ tu ieš­ko­ma dar vie­no są­var­ty­no ir Klai­pė­dos uos­tui. Tai da­ro­ma Uos­ to di­rek­ci­jos už­sa­ky­mu.

Ser­ge­jus Suz­da­le­vas:

Kol bus lei­džia­ma įvai­rius grun­tus gramz­din­ti jū­ro­je, tol tai bus da­ro­ma, nes tai pi­giau­sias bū­ das jais at­si­kra­ty­ti.

Šiuo me­tu Bal­ti­jos jū­ro­je prie Lie­tu­vos kran­tų yra du grun­to iš­ py­li­mo ra­jo­nai. To­li­ma­sis są­var­ty­ nas yra už 20 ki­lo­met­rų nuo uos­ to var­tų. Šia­me są­var­ty­ne grun­tas gramz­di­na­mas į 45–49 met­rų gy­lį 1 372 hek­ta­rų plo­te. Ar­ti­ma­sis sąvartynas yra už 10 ki­lo­met­rų nuo Klai­pė­dos uos­to var­tų. Ten gramz­di­na­mas tik smė­ lin­gas są­na­ši­nis grun­tas. Jis pi­la­ mas į 270 hek­ta­rų plo­tą, kur gy­lis yra nuo 28 iki 34 met­rų. Pla­nuo­ja­mas ir dar vie­nas to­ li­mes­nis jū­ros są­var­ty­nas, ku­ris bū­tų už 16 ki­lo­met­rų tie­siai prieš Klai­pė­dos uos­to var­tus.

11

pirmADIENIS, KOVO 25, 2013

JŪRA Uos­tas sko­li­na­si

Lai­vy­bos nuo­sto­liai

Ky­lio ka­na­las

Ry­gos uos­to ad­mi­nist­ra­ci­ja pa­ skel­bė kon­kur­są pa­si­sko­lin­ ti 86,7 mln. eu­rų inf­rast­ruk­tū­ rai vys­ty­ti. Iš Ry­gos cent­ro į nau­ ją te­ri­to­ri­ją bus per­kel­ti ang­ lies ter­mi­na­lai, įreng­tos ke­tu­rios nau­jos kran­ti­nės. Bend­ra pro­ jek­to ver­tė – per 146 mln. eu­rų. Apie pu­sę šios su­mos pa­dengs ES fon­dų pa­ra­ma.

Ang­li­jos kon­sul­ta­vi­mo kom­pa­ni­ ja AMEC pa­skel­bė iš­va­das, kad nuo 2015 me­tų įve­da­mi su­de­gu­ sio ku­ro iš­me­ti­mų iš lai­vų ap­ri­ bo­ji­mai at­neš dau­giau ža­los nei nau­dos. Eu­ro­pos lai­vy­bo­je ma­ žės lai­vų, dar­bo ne­teks apie 2 tūkst. žmo­nių, kro­vi­nių ga­be­ni­ mas per­si­kels į ke­lius, brangs ben­zi­nas, di­dės ava­rin­gu­mas.

Pir­mą kar­tą po II pa­sau­li­nio ka­ ro re­mon­tuo­ti už­da­ry­tas Ky­ lio ka­na­las. Re­mon­tuo­ja­ma da­ lis šliu­zų. Plau­ki­mas 98 km il­ gio ka­na­lu su­trum­pi­na at­stu­mą iš Šiau­rės jū­ros į Bal­ti­ją 250 jūr­ my­lių. Ka­na­lu ga­li plauk­ti iki 235 m il­gio, 32,5 m plo­čio ir 9,5 m gramz­dos lai­vai. Juo no­riai nau­ do­ja­si kon­tei­ner­ve­žiai.

Lie­tu­vos trans­por­tas ES neat­ro­do pra­stai Eu­ro­pos sta­tis­ti­kos or­ga­ni­za­ci­ja „Eu­ros­ tat“ pa­skel­bė ata­ skai­tą apie eko­no­ mi­kos ato­slū­gio įta­ką Eu­ro­pos Są­ jun­gos vals­ty­bių jū­ rų trans­por­tui. Lie­ tu­vos po­zi­ci­jos at­ ro­do ge­riau nei kai­ my­ni­nių ša­lių.

Vid­man­to Ma­tu­čio nuo­tr.

i­miams Kam pil­ti grun­tą į jū­rą?

Bend­ro­vės „Eks­po­nen­tė“ va­do­vas Sta­sys Pau­laus­kas ste­bė­jo­si, kad Lie­tu­va ne­ran­da bū­do, kaip pa­nau­ do­ti smė­lį sau­su­mo­je. „Šva­rus smė­lis ga­li bū­ti nau­do­ ja­mas sta­ty­boms ar dir­voms ge­ rin­ti. O jei jis už­terš­tas, ko­dėl sa­ vo šiukš­les rei­kia ga­ben­ti į jū­rą? Ar taip pri­si­dė­si­me prie Bal­ti­jos jū­ros eko­lo­gi­jos?“ – klau­sė jis. Skan­di­na­vi­jos ša­ly­se vis dau­giau moks­li­nin­kų siū­lo iš uos­tų iš­kas­tus grun­tus nau­do­ti kran­te sta­ty­boms. Die­gia­mos įvai­riau­sios grun­to va­ly­ mo tech­no­lo­gi­jos. Ge­riau­sias pa­vyz­ dys – Vents­pi­ly­je. Gi­li­nant šį uos­tą, iš iš­kas­to grun­to bu­vo su­pil­tas kal­nas, kur da­bar įreng­ta sli­di­nė­ji­mo tra­sa. S.Suz­da­le­vo nuo­mo­ne, kol bus lei­džia­ma įvai­rius grun­tus gramz­ din­ti jū­ro­je, tol taip bus da­ro­ma. Iš uos­tų iš­ka­sa­mi grun­tų kie­kiai yra ge­ro­kai di­des­ni nei ga­li­ma juos nau­do­ti pa­plū­di­miams pa­mai­tin­ti ar sta­ty­boms. „Grun­to gramz­di­ni­mas – pra­ ktiš­kiau­sias tvar­ky­mo bū­das. Kol Lie­tu­vo­je neat­si­ras ga­li­my­bių šį smė­lį pa­nau­do­ti ki­taip, tol jis bus skan­di­na­mas. Vi­si su­pran­ta, kad ne­rei­kė­tų to da­ry­ti, bet taip pi­ giau“, – dės­tė S.Suz­da­le­vas. Šiuo me­tu Lie­tu­vo­je į jū­rą ne­ ga­li­ma gramz­din­ti tik la­biau­ siai už­terš­tą IV kla­sės grun­tą. Ta­ čiau tech­no­lo­gi­jos, kaip tvar­ky­ti šį grun­tą, nė­ra. Klai­pė­dos vals­ty­bi­nio jū­rų uos­to di­rek­ci­ja ban­dys to­kius grun­tus su­krau­ti ir tvar­ky­ti bu­vu­ sio­je val­čių prie­plau­ko­je. Ki­tos ša­lys ir to ne­pai­so, – at­si­ kra­to bet ko­kiais iš uos­tų iš­kas­tais grun­tais.

Ro­dik­lis: šie­met Klai­pė­dos uos­tas kro­vė ge­ro­kai dau­giau grū­dų ir tai tu­rė­tų pa­ge­rin­ti Lie­tu­vos eks­por­to ro­

dik­lius.

Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Pa­gal žve­jy­bą – 15 vie­to­je

2010 me­tų duo­me­ni­mis, ES ša­ly­se vei­kė 22 977 jū­ri­nės ga­my­bos įmo­ nės, 28 273 jū­rų trans­por­to įmo­nės ir 3 600 žve­jy­bos ir žu­vų ap­do­ro­ji­ mo įmo­nių. Vi­sų rū­šių lai­vų sta­ty­bos ir re­ mon­to sek­to­riu­je dir­bo 294 700 žmo­nių. Jū­rų trans­por­to įmo­nė­se, ku­ rias su­da­ro ke­lei­vių ir kro­vi­nių ga­ be­ni­mo lai­vais, kro­vos ir įvai­rios ap­tar­na­vi­mo kom­pa­ni­jos, dir­bo 541 tūkst. žmo­nių. Žve­jy­bos ir žu­ vų ap­do­ro­ji­mo sek­to­riu­je – 114,2 tūkst. dar­buo­to­jų. Šie skai­čiai nė­ra vi­siš­kai tiks­lūs, nes iš pri­va­taus sek­to­riaus duo­ me­nys apie sam­do­mus dar­buo­to­ jus daug kur nė­ra pa­teik­ti. Iš vi­sų sek­to­rių di­džiau­sią pri­dė­ ti­nę ver­tę su­kū­rė kro­vos kom­pa­ni­ jos. Jos vi­so­je ES su­da­rė 11 850 mln. eu­rų. Po jų se­kė lai­vų sta­ty­ba ir re­ mon­tas – 11 675 mln. eu­rų. Išs­kir­ti­nis po­žy­mis yra tai, kad lai­vų sta­ty­bos ir re­mon­to sek­to­ riu­je yra ge­ro­kai di­des­nė ka­pi­ta­ lo apy­var­ta nei kro­vos sek­to­riu­je. Lai­vų sta­ty­bos ir re­mon­to apy­var­ tos su­da­rė 44 333 mln. eu­rų, kro­ vos – 26 884 mln. eu­rų. ES žve­jy­ bos ir žu­vų per­dir­bi­mo sek­to­riaus apy­var­tos su­da­rė 22 760 mln. eu­ rų, su­kur­ta pri­dė­ti­nė ver­tė – 3 940 mln. eu­rų. Lai­vų sta­ty­bos ir re­mon­to sri­ty­ je pa­grin­di­niai ES darb­da­viai yra Nor­ve­gi­jo­je, Ita­li­jo­je, Vo­kie­ti­jo­ je, Pran­cū­zi­jo­je, Di­džio­jo­je Bri­ta­ ni­jo­je ir Is­pa­ni­jo­je, Jū­rų trans­por­

to sri­ty­je – Ita­li­jo­je ir Vo­kie­ti­jo­je, Nor­ve­gi­jo­je, žve­jy­bos ir žu­vų ap­ do­ro­ji­mo – Nor­ve­gi­jo­je, Is­pa­ni­jo­ je, Len­ki­jo­je. Lie­tu­va pa­gal žve­jy­bą ir žu­vų ap­do­ro­ji­mą yra 15 vie­to­je ir len­ kia Lat­vi­ją, Es­ti­ją ir ne­tgi Suo­mi­ją. Šio­je sri­ty­je tvir­tai pir­mau­ja Nor­ ve­gi­ja, kur iš žve­jy­bos per me­tus su­ku­ria­ma net 815 mln. eu­rų bend­ ro­jo pro­duk­to. ES ša­ly­se su­gau­na­mų žu­vų kie­ kiai, ku­rie 2001 me­tais sie­kė apie 7 mln. to­nų, 2010 me­tais su­ma­žė­jo iki 4,9 mln. to­nų. Kas­met maž­daug po 2 pro­c. ma­ži­na­mas ES žve­jy­bos lai­vy­nas ir jo lai­vų va­rik­lių ga­lios. Tai ypač skau­džiai at­si­lie­pia Ry­ti­ nės Bal­ti­jos ša­lims, ku­rių lai­vai yra se­ni, o va­rik­lių ga­lios ne­di­de­lės. Per de­šimt­me­tį – du kri­ti­mai

Lai­vų sta­ty­bos ir re­mon­to sek­to­ riu­je nuo 2008-ųjų iki 2011 me­ tų ga­my­bos apim­tys dėl kri­zės su­ ma­žė­jo 25 pro­c. Dar ryš­kes­nis – apie 27 pro­c. – nuo­smu­kis fik­suo­tas pra­mo­gi­nių ir spor­ti­nių lai­vų ga­my­bos sri­ty­je. Tie­sa, 2011 me­tais spor­ti­nių lai­vų jau ga­min­ta dau­giau. 2010 me­tų duo­me­ni­mis, di­ džiau­sia lai­vų sta­ty­bos ir re­mon­to pri­dė­ti­nė ver­tė bu­vo su­kur­ta Nor­ ve­gi­jo­je. Ji sie­kė per 2 500 mln. eu­rų. Po jos – Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja – apie 2 000 mln. eu­rų, Ita­li­ja (apie 1 600 mln. eu­rų), Vo­kie­ti­ja (1 500 mln. eu­rų), Pran­cū­zi­ja (1 450 mln. eu­rų). Lie­tu­va iš 27 ES ša­lių pri­sta­to­ma 17 vie­to­je. Jos su­kur­ta pri­dė­ti­nė ver­tė ver­ti­na­ma apie 75 mln. eu­ rų. Lie­tu­va pa­gal šį ro­dik­lį ap­len­kė

Ju­liaus Kir­šos nuo­tr.

Bel­gi­ją, Bul­ga­ri­ją, Es­ti­ją, Aust­ri­ją, Lat­vi­ją, Slo­vė­ni­ją, Ai­ri­ją, Veng­ri­ją, Slo­va­ki­ją, taip pat ke­lias ki­tas to­ liau nuo jū­ros esan­čias ša­lis. Pa­gal ke­lei­vius, ku­rie jū­rų trans­ por­tu tiek at­plau­kia į ša­lį, tiek iš­ lau­kia iš jos, pir­mau­ja Ita­li­ja, po jos – Grai­ki­ja, Da­ni­ja, Šve­di­ja, Vo­kie­ ti­ja, Pran­cū­zi­ja, Is­pa­ni­ja. Lie­tu­va kar­tu su Lat­vi­ja yra 18-19 vie­to­je. Ge­ro­kai aukš­čiau – 10 vie­to­je yra Es­ti­ja. Bū­da­ma vi­sai ne­to­li Suo­mi­ jos, ji per me­tus ga­be­na apie 8 mln. ke­lei­vių. 2010 me­tais per ES uos­tus ke­ lia­vo 395 mln. žmo­nių. Ita­li­jos da­ lis su­da­rė 22 pro­c., Grai­ki­jos – 20 pro­c. Da­ni­jos – 10 pro­c. Ver­ti­nant il­ges­nio lai­ko­tar­pio ke­lei­vių ga­be­ni­mo sta­tis­ti­ką, ma­ ty­ti du ryš­kūs jų kri­ti­mai 2005 ir 2010 me­tais. 2005-ųjų kri­ti­mas aiš­ki­na­mas pi­gių skry­džių bend­ro­ vių įsi­ga­lė­ji­mu, 2010 me­tų – kri­ze ES ša­ly­se. 2002 me­tais per ES uos­tus bu­vo pluk­dy­ta net 430 mln. ke­lei­vių. Di­džiau­si Eu­ro­pos kro­vė­jai

Per me­tus ES uos­tuo­se pa­gal 2010ųjų duo­me­nis krau­na­ma 3,6 mlrd. to­nų kro­vi­nių. 2007 me­tais ši da­lis sie­kė per 4 mlrd. to­nų. Be­veik 15 pro­c. kro­vi­nių krau­na­ ma Olan­di­jos uos­tuo­se, 14 pro­c. – Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos. To­liau – Ita­ li­ja (13 pro­c.), Is­pa­ni­ja (10 pro­c.). Jū­rų trans­por­tas ES ša­ly­se yra pa­grin­di­nis. 2011 me­tų duo­me­ ni­mis, ES ša­lių im­por­tui 74 pro­c. nau­do­tas jū­rų trans­por­tas, eks­por­ tui – net 77 pro­c. Kai ku­rios ša­lys, to­kios, kaip Mal­ta, 100 pro­c. tiek eks­por­tui tiek im­por­tui nau­do­ja­

si jū­rų trans­por­tu. Lie­tu­va pa­gal šį ro­dik­lį yra 22 vie­to­je. Tai reiš­kia, kad ne­ma­ža da­lis pre­kių ke­liau­ja sau­su­ma tiek per Len­ki­ją į Eu­ro­ pą, tiek į ry­ti­nes ša­lis trans­por­tu ir ge­le­žin­ke­liais. Iš Lie­tu­vos į Va­ka­rus jū­rų kel­tais ga­be­na­ma kiek ma­žiau nei 5 pro­c. lie­tu­viš­kų pre­kių. Išs­kir­ti­na tai, kad Lie­tu­va pa­ly­ gin­ti ma­žai pre­kių eks­por­tuo­ja jū­rų trans­por­tu. Eks­por­tas su­da­ro apie 20 pro­c. nuo bend­ro pre­kių kie­kio. Pa­gal šį ro­dik­lį mū­sų ša­lis ES yra 25 vie­to­je. Ta­čiau pa­gal pre­kių im­por­tą jū­ rų trans­por­tu Lie­tu­va pa­ten­ka net į pir­mą­jį de­šim­tu­ką. Jos im­por­tas su­da­ro apie 60 pro­c. Šis pro­cen­tas pri­lygs­ta Da­ni­jai, Bel­gi­jai, Suo­mi­ jai. Di­de­lis Lie­tu­vos im­por­tas jū­ rų trans­por­tu ga­li bū­ti sie­ja­ma ir su „Or­len Lie­tu­va“ naf­tos ga­my­ ba, kai im­por­tuo­ja­mi pa­ly­gin­ti ne­ ma­ži naf­tos kie­kiai. Įta­kos tu­ri ir sėk­min­gai vei­kian­ti Klai­pė­dos LEZ, nes į ją ne­ma­ža da­ lis ža­lia­vų at­ga­be­na­ma jū­rų trans­ por­tu ir pa­ga­min­ta par­duo­da­ma Ry­tų ša­ly­se. Sus­kys­tin­tų­jų gam­ti­ nių du­jų ter­mi­na­lo sta­ty­ba taip pat di­dins Lie­tu­vos im­por­to per uos­tą ro­dik­lius.

4

– tiek mi­li­jar­dų to­nų per me­tus krau­na vi­si ES jū­ros uos­tai.

12

pirmADIENIS, KOVO 25, 2013

JŪRA

No­jaus ar­ka: mi­tai ar tik­ro­vė

Rep­li­ka: olan­do J.Hui­ber­so pa­sta­ty­ta No­jaus ar­ka.

Bib­li­jo­je ap­ra­šy­tas lai­vas, ku­rį Die­vo įsa­ky­ mu pa­sta­tė No­jus, dau­ge­liui nuo se­no ne­ duo­da ra­my­bės. Vie­ni ieš­ko jo lie­ka­nų, ki­ti ti­ki, kad jas at­ra­dus, ateis pa­sau­lio pa­bai­ga. Ve­nan­tas But­kus Nu­ra­šė iš Bib­li­jos

Pa­sak žy­maus JAV okea­nog­ra­fo, po­van­de­ni­nės ar­cheo­lo­gi­jos eks­ per­to Ro­ber­to Ba­lar­do, se­niau­sias lai­vas, ku­rį yra ra­dę ty­rė­jai, bu­vo sta­ty­tas maž­daug 500 me­tų prieš Kris­taus gi­mi­mą. Pats R.Ba­lar­das iš­gar­sė­jo at­ra­dęs nu­sken­du­sius lai­ vus – tran­sat­lan­ti­nį lai­ne­rį „Ti­ta­ni­ kas“, na­cis­ti­nės Vo­kie­ti­jos šar­vuo­tį „Bis­mar­kas“, ame­ri­kie­čių lėk­tuv­ ne­šį „York­town“, bet bib­li­nės No­ jaus ar­kos (lot. ar­ca – dė­žė, skry­nia) jis ne­si­ti­ki ras­ti. Nė­ra pa­ti­ki­mų ži­ nių, ar iš­vis bu­vo toks lai­vas. Prieš ke­le­tą me­tų vie­na Niu­jor­ko drau­di­mo kom­pa­ni­ja pa­si­gy­rė, kad jos ar­chy­vuo­se sau­go­mos ži­nios apie vi­sus lai­vus, ka­da nors jū­ro­se pa­ty­ ru­sius ne­lai­mę. Vie­nas po­kšti­nin­

kas, ži­no­da­mas, kad net gar­sia­ja­me Loi­do są­ra­še (Lloyd’s List) nė­ra to­ kių duo­me­nų, pa­pra­šė pa­gy­rū­nų pa­ teik­ti in­for­ma­ci­ją apie No­jaus ar­kos žū­tį. Di­džiai jo nuo­sta­bai drau­di­kai il­gai ne­del­sę at­siun­tė iš­sa­mų at­sa­ky­ mą. Jis skam­bė­jo taip: „No­jaus ar­ka bu­vo pa­sta­ty­ta 2488 me­tais pr. Kris­ tų, me­di­nė, kor­pu­sas imp­reg­nuo­tas der­va. Il­gis – 300 sieks­nių, plo­tis – 50. Kro­vi­nių lai­vas, skir­tas gy­vū­nų ga­be­ni­mui. Sa­vi­nin­kas – No­jus ir jo sū­nūs. Pas­ku­ti­nės ži­nios: su­si­dū­rė su Ara­ra­to kal­nu“. At­ro­do, kad drau­di­mo kom­pa­ ni­ja rė­mė­si ne sa­vo ar­chy­vų duo­ me­ni­mis, o tie­siog vis­ką nu­ra­šė iš Bib­li­jos. Paieš­kos be re­zul­ta­tų

Dau­ge­liui bib­li­nis pa­sa­ko­ji­mas apie No­jaus pa­stan­gas iš­gel­bė­ti sa­vo

„Har­ley­pi­non.com“ nuo­tr.

šei­mą ir pa­sau­lio gy­vū­nus nuo pa­ sau­li­nio tva­no – tik gra­ži le­gen­da. Ta­čiau vi­sais lai­kais bu­vo ir šian­ dien dar yra žmo­nių, ku­rie Bib­li­jo­ je mi­ni­mą No­jaus ar­kos is­to­ri­ją su­ pran­ta pa­žo­džiui. Vi­du­ram­žiais nie­kas net nea­be­ jo­jo, kad toks lai­vas bu­vo. Vo­kie­čių moks­li­nin­kas uni­ver­sa­las jė­zui­tas At­ha­na­sius Kir­che­ris (1601–1680), pa­si­rem­da­mas Pra­džios kny­go­je pa­teik­tais bib­li­nio lai­vo iš­ma­ta­vi­ mais, geo­met­riš­kai įro­dė, kad ja­me ga­lė­jo su­tilp­ti vi­si No­jaus ūkio gal­ vi­jai ir ki­to­kie gy­vū­nai. Krikš­čio­niš­ko­je Eu­ro­po­je, pra­ de­dant IV am­žiu­mi, nuo­la­tos ban­do­ma ieš­ko­ti le­gen­di­nio lai­vo. XIX–XX a. Ara­ra­to kal­no ra­jo­ne, kur esą nu­slū­gus tva­nui li­ko No­ jaus ar­ka, pa­bu­vo­jo de­šim­tys eks­ pe­di­ci­jų iš įvai­rių kraš­tų. 2007 m. ki­nų ir tur­kų su­reng­ta eks­pe­di­ci­ja Ara­ra­to kal­ne maž­daug 4 km aukš­ty­je at­ra­do neįp­ras­tą ur­ vą, ku­rio sie­nos iš­klo­tos suak­me­ nė­ju­sia me­die­na. Do­ku­men­ti­nį fil­mą apie ra­di­ nį kū­ru­si Hon­kon­ge vei­kian­ti or­ ga­ni­za­ci­ja „Noah’s Ark Mi­nist­ries In­ter­na­tio­nal“ (NA­MI) tei­gė 99

pro­c. įsi­ti­ki­nu­si, kad at­ra­do No­ jaus ar­kos lie­ka­nas. Po dve­jų me­ tų ki­lo skan­da­las, ap­kal­ti­nus NA­ MI su­kčia­vi­mu. Ke­li šimt­me­čiai spė­lio­nių, de­ šim­tys eks­pe­di­ci­jų – jo­kių re­zul­ta­ tų. Taip trum­pai bū­tų ga­li­ma api­ bū­din­ti No­jaus ar­kos paieš­kas. Vie­ni ieš­ko, ki­ti sta­to

Kol vie­ni ieš­ko mi­ti­nio lai­vo, ki­ti jį sta­to. Be­je, tu­rė­da­mi tą pa­tį tiks­ lą, kaip ir No­jus, – iš­gel­bė­ti pa­sau­ lį nuo tva­no. 2007 m. ge­gu­žę tarp­tau­ti­nės ap­lin­kos ap­sau­gos or­ga­ni­za­ci­jos „Green­pea­ce“ ak­ty­vis­tai Tur­ki­jo­ je ant Ara­ra­to kal­no, maž­daug 2,5 tūkst. met­rų aukš­ty­je virš jū­ros ly­ gio pa­sta­tė No­jaus ar­kos 10 met­rų il­gio ko­pi­ją. Taip jie pri­mi­nė pa­sau­lio po­li­ ti­kams, tuo me­tu su­si­rin­ku­siems spręs­ti eko­no­mi­nių-po­li­ti­nių pro­ ble­mų, apie kli­ma­to at­ši­li­mo ke­lia­ mas grės­mes. Pa­si­bai­gus ža­lių­jų ak­ci­jai, dai­ liai su­ręs­tas lai­vas ku­rį lai­ką bu­ vo prie­globs­tis tu­ris­tams ir vis dar ne­rims­tan­tiems No­jaus ar­kos ieš­ ko­to­jams.

Olan­dų sta­lius Jo­ha­nas Hui­ ber­sas 2007-ai­siais įgy­ven­di­no 20 me­tų puo­se­lė­tą sva­jo­nę – upių uos­te Scha­ge­ne, esan­čia­me už 45 ki­lo­met­rų nuo Ams­ter­da­mo, pa­ sta­tė ir nu­lei­do į van­de­nį 70 met­rų il­gio No­jaus lai­vo ko­pi­ją. Jis no­rė­jo at­kreip­ti val­džios dė­me­sį į tai, kad Ny­der­lan­dų Ka­ra­lys­tei gre­sia po­ tvy­nių pa­vo­jus. Ša­lį va­go­jan­čiais ka­na­lais lai­vas bu­vo nu­temp­tas į Ro­ter­da­mą ir Ar­ ne­mą. Per tre­jus me­tus sta­liaus pa­ ga­min­ta No­jaus ar­ka su­lau­kė dau­ giau kaip pu­sės mi­li­jo­no lan­ky­to­jų. 2012 m. ru­de­nį J.Hui­ber­sas bai­gė sta­ty­ti di­des­nę No­jaus ar­kos rep­ li­ką – 130 m il­gio, 29 m plo­čio ir 23 m aukš­čio. Jo­je eks­po­nuo­ja­mos kar­vės, ži­ra­fos, kro­ko­di­lo, ping­vi­ no ir ki­to­kių gy­vū­nų skulp­tū­ri­nės kom­po­zi­ci­jos. Šio lai­vo sta­ty­ba bu­ vo fi­nan­suo­jama iš pa­ja­mų, gau­tų de­monst­ruo­jant pir­mą­ją ar­ką, taip pat iš au­kų ir pa­sko­lų. Ži­niask­lai­do­je bu­vo pa­si­ro­dęs pra­ne­ši­mas, kad Pu­siau­jo Gvi­nė­ jos Res­pub­li­kos opo­zi­ci­jos ly­de­ris Mi­che­lis Grosé 2004 m. bu­vo pa­ sta­tęs di­džiau­sią No­jaus ar­kos rep­ li­ką – 358 m il­gio.

Spren­džia le­do ge­ne­ra­to­riaus li­ki­mą Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Šie­met va­sa­rį Aukš­čiau­sio­jo Teis­ mo ne­skun­džia­mu spren­di­mu vals­ty­bei bu­vo grą­žin­tas le­do ge­ ne­ra­to­rius.

Kas jį pe­rims, kaip val­dys? Tai spren­dė Klai­pė­do­je ap­si­lan­kę Sei­ mo Kai­mo rei­ka­lų ko­mi­te­to na­riai. Jie iš­gir­do ir žve­jų ver­ti­ni­mus. „Jau 2003 me­tais pa­ste­bė­jo­me, kad vyks­ta žve­jams skir­to už ES pa­ra­mą pa­sta­ty­to le­do ge­ne­ra­to­ riaus pri­va­ti­za­ci­ja. Bu­vo pri­pirk­ta ne­rei­ka­lin­gų įren­gi­nių, ku­rie su­ pū­dy­ti. Krei­pė­mės į pro­ku­ra­tū­rą. Teis­mų pro­ce­sai tru­ko de­vy­ne­rius me­tus. Aukš­čiau­sia­sis Teis­mas le­ do ge­ne­ra­to­rių grą­ži­no vals­ty­bei“, – pri­si­mi­nė Lie­tu­vos žu­vi­nin­kys­ tės pro­duk­tų ga­min­to­jų aso­cia­ci­jos pir­mi­nin­kas Al­fon­sas Bar­gai­la. Jo nuo­mo­ne, žmo­gus, ku­ris da­bar val­do 80 pro­c. špro­tų kvo­tų, tu­rė­ jo ga­li­my­bę pa­dė­ti žve­jų bend­ruo­ me­nei, bet ne­pa­dė­jo. Už 2 mln. li­tų įreng­tas le­do ge­ne­ra­to­rius ga­mi­na pra­stą le­dą, vei­kiau snie­gą. Jo kai­ na esan­ti ge­ro­kai di­des­nė nei žy­

miai ge­res­nės ko­ky­bės le­do Born­ hol­me Da­ni­jo­je. Va­ka­rų Lie­tu­vos žve­jų ir žu­vies per­dir­bė­jų kon­fe­de­ra­ci­jos pir­mi­ nin­kas ir bend­ro­vės „Ban­gi­nis“ di­rek­to­rius Al­gir­das Auš­ra Aukš­ čiau­sio­jo Teis­mo spren­di­mą įvar­

Ry­tis Šat­kaus­kas:

At­si­sa­kė­me min­ties per­duo­ti le­do ge­ne­ ra­to­rių val­dy­ti ku­ riai nors žve­jų aso­ cia­ci­jai, nes tarp žve­jų yra su­si­skal­ dy­mas.

di­jo ne­tei­sin­gu, kal­ti­no da­bar jau mi­ru­sį prem­je­rą Al­gir­dą Bra­zaus­ ką ir taip pat mi­ru­sį pro­ku­ro­rą Sta­ nis­lo­vą Stul­pi­ną. „A.Bra­zaus­kui už­te­ko in­te­lek­ to pa­ra­šy­ti nu­ro­dy­mą im­tis prie­ mo­nių dėl le­do ge­ne­ra­to­riaus, o

S.Stul­pi­nui už­te­ko in­te­lek­to iš­kel­ ti by­lą. Ma­nau, kad ta by­la yra su­ konst­ruo­ta. Pa­var­gau ka­riau­ti su vals­ty­be. Pro­ku­ra­tū­rai ne­kai­nuo­ja skųs­ti. Pas­ku­ti­niu mo­men­tu ne­ be­sam­džiau ad­vo­ka­to“, – ti­ki­no A.Auš­ra. Jo tei­gi­mu, ką vals­ty­bė no­rės, tą ir pa­da­rys su le­do ge­ne­ra­to­riu­mi. Anot A.Auš­ros, per­da­vus le­do ge­ ne­ra­to­rių, jo ga­mi­na­mo le­do sa­vi­ kai­na di­dė­sian­ti. Sei­mo na­rys Bro­nius Pau­ža, bū­ da­mas Sei­mo jū­ri­nių ir žu­vi­nin­kys­ tės rei­ka­lų ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kas, ne kar­tą do­mė­ję­sis le­do ge­ne­ra­to­ riu­mi. „Tas pro­jek­tas nuo pat pra­džios bu­vo ne­skaid­rus. Apie jį esu su­rin­ kęs sto­rą seg­tu­vą do­ku­men­tų. Bet da­bar jau ne­be­no­riu grįž­ti į praei­ tį“, – ti­ki­no B.Pau­ža. Že­mės ūkio vi­ce­mi­nist­ras Ry­tis Šat­kaus­kas aiš­ki­no, kad dėl le­do ge­ne­ra­to­riaus pe­rė­mi­mo jau bu­vo su­reng­tas po­sė­dis. Pas­kir­ta dar­ buo­to­jų gru­pė, ku­ri šį ob­jek­tą in­ ven­to­ri­zuo­ja. „Bu­vo ana­li­zuo­tos ke­tu­rios al­ ter­na­ty­vos, kam per­duo­ti ge­ne­ra­ to­rių. Iš kar­to at­mes­tas siū­ly­mas,

Si­tua­ci­ja: vals­ty­bė ren­gia­si pe­rim­ti teis­mo jai pri­teis­tą le­do ge­ne­ra­to­rių.

kad jį rei­kė­tų pri­va­ti­zuo­ti, nes le­ das žve­jams rei­ka­lin­gas ir tu­ri bū­ ti ga­mi­na­mas. At­si­sa­kė­me min­ties per­duo­ti le­do ge­ne­ra­to­rių val­dy­ ti ku­riai nors žve­jų aso­cia­ci­jai, nes tarp žve­jų yra su­si­skal­dy­mas. Li­ko du rea­lūs va­rian­tai – per­duo­ti Žu­ vi­nin­kys­tės tar­ny­bai ar­ba Klai­pė­ dos žu­vi­nin­kys­tės pro­duk­tų auk­ cio­nui. Pas­ta­ra­sis jo kra­to­si, bet

Vid­man­to Ma­tu­čio nuo­tr.

mes ga­li­me priim­ti spren­di­mą ir jis ne­tu­rės ki­tos išei­ties“, – ti­ki­no R.Šat­kaus­kas. Jo nuo­mo­ne, per­da­vus le­do ge­ne­ ra­to­rių vals­ty­bės val­do­moms ins­ti­ tu­ci­joms, le­do sa­vi­kai­na ga­lin­ti di­ dė­ti, nes vals­ty­bi­nin­kai, skir­tin­gai nei pri­va­ti­nin­kai, tu­ri pro­fsą­jun­gas, sa­vi­kai­ną di­di­nan­čios ir ato­sto­gos, dar­bo virš­va­lan­džiai.

19

pirmadienis, kovo 25, 2013

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

Šios savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė kartu su „Eugrimas.lt“ leidykla –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Timothy Ferriso knygą „4 valandų darbo savaitė“ .

Timothy Ferris. „4 valandų darbo savaitė“ . ĮSPĖJAME! NESKAITYKITE ŠIOS KNYGOS, NEBENT NORITE MESTI SAVO DARBĄ. Jei vis dėlto atsivertėte šią knygą, vadinasi, nenorite sėdėti prie rašomojo stalo, kol sulauksite pensijos. Nėra nė vienos rimtos priežasties atidėlioti savo gyvenimo planų. Kad ir kokia būtų jūsų svajonė – ištrūkti iš 9–17 val. darbo rutinos, leistis į kvapą gniaužiančią tolimą kelionę, uždirbti penkiaženklę sumą per mėnesį, įdėjus kuo mažiau pastangų... ar tiesiog MAŽIAU DIRBTI IR DAUGIAU GYVENTI. Dirbti sau ar kad kiti dirbtų tau? Nusipirkti viską, ko tik nori, ar veikti viską, ką tik nori, ir būti tuo, kuo nori? Ši knyga apie galimybę rinktis. Paradoksalu, bet dažnai nutinka, kad galima nuveikti ir uždirbti daugiau – gerokai daugiau – darant perpus mažiau nei dabar.

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę

rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, balandžio 2 d.

Avinas (03 21–04 21). Nurimkite, susikaupkite, ypač kai bendrausite darbo klausimais. Imkitės to, ką gerai žinote. Antrąją dienos pusę tinka siūlyti savo sumanymus vadovybei, pasirašyti darbo ir finansinius susitarimus. Jautis (04 21–05 21). Sėkminga diena veiklai. Būkite atidesni vaikams – jie nepaisys jūsų žodžių. Palanku spręsti finansines problemas. Gautus dalykinius pasiūlymus verta priimti. Dvyniai (05 21–06 22). Kitų pastabos, kritika neleis atitrūkti nuo realybės. Labiau įsiklausykite į šeimos narių nuomonę. Pavyks rasti būdų, kaip susidoroti ne tik su sunkumais darbe, bet ir problemomis šeimoje. Vėžys (06 22–07 22). Dalykinėje srityje derėtų paisyti vadovybės reikalavimų – ieškokite kvalifikuotų patarėjų, sąžiningų ir sumanių pagalbininkų. Išklausykite draugo patarimo. Liūtas (07 22–08 23). Geras laikas taikytis, derėtis, ypač finansiniais klausimais. Tinka pasirašyti ilgalaikius bendradarbiavimo susitarimus. Palanku su sutuoktiniu aptarti šeiminius nesklandumus – rasite tinkamą išeitį. Mergelė (08 23–09 23). Geras laikas – padaugės ne tik aiškumo, bet ir pasitikėjimo savimi, galimybių įgyvendinti turimus sumanymus. Jums nestigs praktiško įžvalgumo. Tinkamas metas spręsti reikalo finansavimo klausimą. Svarstyklės (09 23–10 23). Pasikliaukite savieiga, įsiklausykite į vidinį balsą ir šios dienos susitikimai bus naudingi. Užsimezgę ryšiai perspektyvūs. Tikėtinas tarnybinis romanas. Skorpionas (10 23–11 23). Neverta persidirbti ar skubinti įvykių. Imkitės įdomių, sudėtingų darbų, kuriems reikia sumanumo, išradingumo ar draugiškos paramos. Tinka tvarkyti reikalus, susijusius su nekilnojamuoju turtu, pinigų investavimu. Šaulys (11 23–12 22). Mėginkite sutvarkyti užvilkintą reikalą, išspręsti seną konfliktą darbe. Galite gauti neblogų dalykinių pasiūlymų – juos verta priimti. Ožiaragis (12 22–01 21). Dvilypis metas – lyg ir sėkmė, jėgų perteklius, bet galite visu tuo pasinaudoti ne vietoje ir ne laiku. Būkite atidesni užsieniečių, aukštų pareigūnų nuomonei, patarimams. Vandenis (01 21–02 20). Būsite labai įsitempę, tačiau diena puiki, ir viskas susiklostys kuo puikiausiai. Tinka priimti svarbius finansinius sprendimus, apsispręsti dėl meilės reikalų. Žuvys (02 20–03 21). Turite gerą progą suvienyti jums reikalingus žmones bendram tikslui. Kita vertus, būkite atidūs išgirtoms pastaboms, naujienoms – galite išgirsti itin vertingos kritikos, naudingų patarimų, sužinoti slaptos informacijos. Galimas tarnybinis romanas, ypač kelionės metu.

Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje – šv. Velykoms skirtos parodos Rytoj Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje atidaromos dvi šv. Velykoms skirtos parodos, kuriose puikuosis margučiai ir rankų darbo audiniai.

Technologijų mokytoja ekspertė, vadovėlio „Mūsų rankdarbiai“ autorė Dalia Bazarienė (Kaunas) 12 val. pristatys savo darbų parodą „Magiška margučių galia“, kurioje bus eksponuojama daugiau nei 100 margučių,

adinukės technika siuvinėtos servetėlės, vytelių pintinėlės. Po vernisažo jų autorė ves praktinį seminarą apie margučių marginimo technologijas (būtina išankstinė registracija tel. 401 273; dalyvavimas seminare mokamas). D.Bazarienė marginti kiaušinius išmoko dar vaikystėje Adomavo kaime Šilalės rajone. Atidarymo metu autorė dalys praktiškus patarimus apie šio liaudies meno subtilybes,

mokys pasigaminti natūralių dažų. O 17 val. Palangos krašto etnoklubas „Mėguva“ Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje pristatys audėjos Emilijos Černeckienės (1915–2012) darbų parodą „Jau išaustos drobelės“. Jos autorė buvo viena geriausių Lietuvos audėjų. Gimė E.Černeckienė Skuodo valsčiuje, Antruosiuose Kuluose, ir beveik visą gyvenimą praleido Palangoje. Audė lovatieses, rankšluosčius,

staltieses, audinius tautiniams kostiumams. Jais pasipuošė Palangos „Bočių“, Telšių „Čiučiuruko“, Klaipėdos „Kuršių ainių“ ansambliai. 1992 m. apdovanota aukščiausiu liaudies meistrų apdovanojimu – P.Galaunės premija. Paroda „Magiška margučių galia“ muziejuje veiks iki balandžio 27 d., „Jau išaustos drobelės“ bus eksponuojamos iki birželio 1 d. „Klaipėdos“ inf.

Viešnia: D.Bazarienė ne tik pa-

rodys pačios išmargintus kiaušinius, bet ir pasidalys patirtimi.

Orai

Šiandien gali truputį pasnyguriuoti. Pūs nestiprus, šiaurinių krypčių vėjas. Temperatūra naktį kris iki 6–11, kai kur iki 15 laipsnių šalčio, dieną svyruos nuo 1 laipsnių šalčio iki 2 laipsnių šilumos. Rytoj kritulių tikimybė nedidelė. Temperatūra naktį 7–12, vietomis iki 16 laipsnių šalčio, dieną nuo 4 laipsnių šalčio iki 1 laipsnio šilumos.

Šiandien, kovo 25 d.

0

–1

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (priešpilnis)

0

Telšiai

Šiauliai

Klaipėda

0

Panevėžys

0

Utena

–1

6.25 18.59 12.34

84-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 281 diena. Saulė Avino ženkle.

Tauragė

0

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +18 Berlynas +1 Brazilija +19 Briuselis +4 Dublinas +3 Kairas +28 Keiptaunas +27 Kopenhaga +1

kokteilis Pra­dė­jo „trenk­ti elekt­ra“ „Kas at­si­ti­ko, kad per die­ną sy­kį ar ke­lis kar­tus, pri­si­lie­tus prie ku­rio nors daik­ to – du­r ų ran­ke­nos, čiau­po ar spin­tos, per pirš­t us „tren­k ia elekt­ra“? – klau­sė Aud­r ius, tvir­t i­nęs, jog anks­čiau to ne­ pa­tir­da­vo ar­ba tai nu­tik­da­vo itin re­tai. „Su­si­for­ma­vo sa­vo­t iš­kas bai­mės jaus­ mas, kai no­r iu at­suk­t i van­dens čiau­pą ar ati­da­ry­ti spin­tos du­ris. Dėl sa­vi­sau­gos sten­giuo­si ne­lies­ti tie­sio­giai ran­ko­mis, o per rū­bus ar ki­taip“, – at­vi­ra­vo jis. Vy­riš­ kis ti­k i­si, kad skai­ty­to­jai paaiš­k ins ar­ba nu­ro­dys prie­žas­t į, ko­dėl taip at­si­tin­ka.

Londonas +2 Madridas +10 Maskva –5 Minskas –2 Niujorkas +3 Oslas +3 Paryžius +6 Pekinas +13

Praha +1 Ryga +1 Roma +14 Sidnėjus +27 Talinas +1 Tel Avivas +26 Tokijas +16 Varšuva 0

–1

+2

Vėjas

1–6 m/s

Marijampolė

Vilnius

–1

Alytus

Vardai Barmantas, Kantrimas, Normantas, Normantė.

orai klaipėdoje Šiandien

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

-5

-1

-1

-4

7

-4

-1

-1

-4

5

-5

0

-2

-4

2

rytoj

trečiadienį

Gar­su­sis ast­ro­no­mas Ar mes, klai­pė­die­čiai, ge­rai ži­no­me gar­ sius sa­vo žmo­nes? Gal. Ta­čiau var­gu ar kas šį sa­vait­ga­l į pa­m i­nė­jo ne ma­ž iau nei Mi­ka­lo­jus Ko­per­ni­kas gar­saus ast­ ro­no­mo Fried­r i­cho Wil­hel­mo Au­g us­ to Ar­ge­lan­de­rio 214-ąsias gi­mi­mo me­ti­ nes. Ne­bent Klai­pė­dos pa­šti­nin­kai, ant ku­rių pa­sta­to sie­nos yra pri­kal­ta gar­sio­ jo klai­pė­die­čio me­mo­ria­li­nė len­ta. 1799-ųjų ko­vo 22-ąją Klai­pė­do­je (tuo­ met ji va­d i­no­si Me­me­l iu) gi­męs ma­ ža­sis Fried­r i­chas, vė­l iau dir­bęs įvai­ rio­se Eu­ro­pos ob­ser­va­to­ri­jo­se, ste­bė­ jo dan­gų, fik­sa­vo žvaigž­des, su­da­ri­nė­ jo jų ka­ta­lo­g us. Už nuo­pel­nus ti­r iant kos­mo­są vie­nas as­te­roi­das bu­vo pa­ va­din­tas Ar­ge­lan­de­r io var­du. Mi­rė ast­ro­no­mas ne Me­me­ly­je, o Bo­ no­je 1975-ųjų va­sa­rio 17 die­ną. La­biau ži­no­mo dan­gaus ste­b ė­to­jo nei F.W.A.Ar­ge­lan­de­ris Klai­pė­da ne­tu­ri iki šiol.

Min­tis: gar­sų­jį ast­ro­no­mą tu­rė­

tu­me pa­gerb­ti pa­sta­tę pa­mink­ lą, o ne kuk­lia len­ta.

Ži­no net pir­mo­kai Kas ne­ž i­no­te, ži­no­k i­te, kad te­les­ko­ pas iš­ras­tas 1608 me­tais. Kiek vė­liau – 1852-ai­siais – bu­vo su­konst­ruo­tas pir­ ma­sis di­r i­žab­l is.

Šiek tiek sta­tis­ti­kos 1925 m. gy­ven­to­jų su­ra­šy­mo Klai­pė­dos kraš­te duo­me­ni­mis, Klai­pė­dos mies­te bu­vo 35 tūkst. 845 gy­ven­to­jai. Iš jų be­ veik du treč­da­lius su­da­rė vo­kie­čiai, vie­ ną treč­da­lį – lie­tu­viai. 2013-ųjų pra­džio­ je Klai­pė­do­je gy­ve­no 160 tūkst. žmo­ nių. Di­d žią­ją (62 pro­c.) gy­ven­to­jų da­l į su­da­ro dar­bin­go am­ž iaus žmo­nės, 16 pro­c. – vai­kai (iki 15 me­tų am­ž iaus), 22 pro­c. – pen­si­nio am­ž iaus žmo­nės.

Links­mie­ji tirš­čiai Už­ra­šas prie psi­chiat­ro ka­bi­ne­to du­r ų: „Li­go­n iai, lauk­da­m i priė­m i­mo, ne­pa­ sa­ko­k i­te vie­nas ki­tam su­si­rgi­mo po­ž y­ mių. Tai ap­sun­k i­na li­gos nu­sta­ty­mą“. Čes­ka (397 719; ga­li­te kaup­ti viš­tų ir stru­čių kiau­ši­nius – ar­tė­ja šv. Ve­ly­kos)

Su­ri­šo aukš­čiau­sią ver­bą

teleloto

Nr. 885

2013 03 24

Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Ver­bų sek­ma­die­nį švėkš­niš­kiai džiau­gė­si pa­sie­kę re­kor­dą – Šv. apaš­ta­lo Jo­kū­bo baž­ny­čio­je pa­sta­ ty­ta aukš­čiau­sia Lie­tu­vo­je ver­ba.

Švėkš­nos neį­ga­lių­jų drau­gi­jos mo­ te­rų su­riš­tos ver­bos aukš­tis – 7,2 met­ro, o svo­ris – 10 ki­log­ra­mų. Šiuos mat­me­nis už­fik­sa­vo iš gar­ biau­sių mies­te­lio žmo­nių su­da­ry­ ta ko­mi­si­ja. Ti­ki­ma­si, kad Lie­tu­vos re­kor­ das ne­tru­kus bus įre­gist­ruo­tas ofi­cia­liai. Ver­ba pa­sta­ty­ta ne­to­li al­to­riaus ir ge­rai ma­to­ma net iš to­li­miau­sio baž­ny­čios kam­po. Dar va­sa­rą pra­dė­ju­sios džio­vin­ ti gė­les bei ža­lu­my­nus švėkš­niš­kės su­ri­šo pa­na­šią į tra­di­ci­nę Vil­ni­jos kraš­to ver­bą. Dau­gu­ma žo­le­lių – ne­da­žy­tos. Lyg gy­va nuo­ro­da, pa­na­ši į baž­ ny­čio­je pa­sta­ty­tą­ją, tik kur kas ma­ žes­nė Ve­ly­kų sim­bo­liu va­di­na­ma sau­sų gė­lių kom­po­zi­ci­ja puo­šia ir skulp­tū­rė­lę su kar­ve­liais Švėkš­nos aikš­tė­je prie­šais baž­ny­čią.

§§§ §§§ §§§ Visa lentelė – 66 677 (1 x 66 677) Lt §§ §§§ Įstrižainės – 8 Lt §§§ Eilutė – 3 Lt §§ §§ Keturi kampai – 3 Lt §§ §§ 62 07 35 69 24 66 44 08 19 18 48 75 63 46 25 42 72 10 58 55 03 54 65 51 09 16 39 60 21 33 57 43 49 32 17 §§§ 06 04 64 50 59 §§ §§§ 26 15 52 67 23 §§§ §§§ 31 22 27 47 01 41 §§§ Papildomi prizai: „VW Polo“ (TV) – Mindaugas Riaubiškis „Peugeot 301“ – 0174992 „Toyota Aygo“ – 0121076 Antivirusinės programos „Kaspersky“ 023*632 10 000 Lt (tel. 1634, kovo 18 d.) – Ona Volungevičienė iš Merkinės 10 000 Lt (tel. 1634, kovo 18 d.) – Rita Berginienė iš Panevėžio 10 000 Lt (tel. 1634, kovo 18 d.) – Marius Barysas iš Vilniaus Tra­di­ci­ja: Švėkš­nos mo­te­rys žo­le­les re­kor­di­nio dy­džio ver­bai su­sky­nė dar

per­nai va­sa­rą, o praė­ju­sią sa­vai­tę šį Ve­ly­kų sim­bo­lį pa­sta­tė baž­ny­čio­je.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

–

kvietimai į TV: 025*707, 029*334, 003*531 Prognozė: Aukso puode bus – 1 000 000 Lt

EUROJACKPOTAS 2013 03 22 EUROJACKPOTAS – 102 187 896 Lt 5 12 21 43 48 Papildomi skaičiai 5 6 5 + 2 skaičiai 102 187 896 Lt (0 priz.) 5 + 1 skaičius 1 635 607 Lt (0 priz.) 5 skaičiai 444 257 Lt (0 priz.) 4 + 2 skaičiai 12 426 Lt (0 priz.) 4 + 1 skaičius 821 Lt (1 priz.) 4 skaičiai 380 Lt (5 priz.) 3 + 2 skaičiai 212 Lt (10 priz.) 3 + 1 skaičius 66 Lt (140 priz.) 2 + 2 skaičiai 57 Lt (123 priz.) 3 skaičiai 50 Lt (183 priz.) 1 + 2 skaičiai 38 Lt (713 priz.) 2 + 1 skaičius 25 Lt (1976 priz.) Prognozė: Eurojackpotas – 117 mln. Lt

Nr. 8

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.