2013-03-26 Klaipeda

Page 1

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

.;A?.162;6@ 8<C< #

antrADIENIS, KOVO 26, 2013

www.kl.lt

sveikata

Tapti alkoholi ku

Smur­tas ĹĄei­mo­je – vis dar kas­die­ny­bÄ—.

Kip­ro ban­kų sko­las gali tekti dengti ir lie­tu­viams.

Ar al­ko­ho­li­kų vai­kai taip pat tu­ri po­lin­kį į svai­ga­lus?

ď Ž DiagnozÄ—:

YN ONV QNbT TR _VN[ aV` Z\ Tb` TNYV OĂ­

aV aVX TV_ ab\X Y V` ORa [R NY X \ U\ YV XN` =_VX YNb `\ Zf OĂ› Na `V _N[ QN ab\ ZRa XNV Z \ Tb` [R OR TN 10 proc. visĹł YV X\[a _\ YVb\ a alkoholÄŻ V `N cĂ?`

vartojanÄ?iĹł ĹžmoniĹł tampa  @Uba aR_` a\PX• [b\ a_ alkoholikai. Tai- uĹžsiblokavÄ™. Taigi, galbĹŤt gi, Lietuvoje bus galima sukurti vais yra tus, kurie atkurs ĹžmoniĹł, priklau apie 300 tĹŤkst. malonu mĹł pojĹŤtÄŻ ir ta somĹł nuo alkoda nebereiholio. kÄ—s alkoholio. Pasak V.Obelie BĹŤtent alkoho lis ir kai kurie sakyti, kad kai niaus, klaidinga kotikai, narme pa koholikĹł nei mies yra daugiau al- teikia tam sak V.Obelieniaus, sulio priklausomĹł te. Nuo alkoho- lausomy tikrÄ… malonumÄ…. PrikbÄ™ bÄ—s ligĹł konsul yra panaĹĄus, ski ĹžmoniĹł skaiÄ?ius teigimu, nuo alkoholio, mediko tantas Vidman taip ria si tik alko pat suke Obelienius. tas vartojimo kultĹŤra. „Kaime holio ginÄ—s prieĹžastys, ÄŻpro lia psicholoSuserga kas de Ĺ i priklauso daug Ä?iai, daĹžnai girtauja ĹĄimtas mybÄ— neaplen ma, taÄ?iau maĹž ir mas gyvenimo bĹŤdas. netinka„Yra sakoma, ir visuomenÄ—s kia tik kas de daug garanti Vie kad vieno alko nin te lÄ— ĹĄim ger biamĹł, tas suserga alko ja netapti alko ho- pareigas lio vieneto su holiku – vi- Vid holiz- sai ne varto uĹžimanÄ?iĹł Ĺžmo aukĹĄtas mu“, – patikslino vartoti alkoho mantas Obelie yra nekenksmin jimas per dienÄ… reikia tu niĹł. „Nespecialistas. nius: rÄ—ti gÄ—dos jaus gas. Vienas al Teiginiai, kad lio. mo. Jei yra Diag ko- blogai, holio vienetas nedidelis kie- Val rei – tai 20 g deg nozuoti galima kis alkoholio katos, benamiai tinÄ—s, Jei skau kia kreiptis ÄŻ specialistus. stiklinÄ— vyno ar paÄ?iam yra sveika, – Kas da ba ne dÄ—lto negalima, butelis alaus. Vis apendik pilvÄ…, chirurgas pjauna al nulemia, kuris Ĺžmogus taps sa. „Žmogaus organizmui tie- yra tik deĹĄim koholiku, tiks sÄ… – Ĺžmogus toji dalis visÄ… savaitÄ™ vi alkoholis nÄ—ra reika savÄ™s liĹł duo negÄ—rus, visÄ… sai peruoja. „su Kai pasakai, kad nesio- Pasak V.Obelieniaus, menĹł nÄ—ra. V.Obelienius. lingas“, – pridĹŤrÄ— visĹł alkoholizmu suvartoti per vie kauptą“ normÄ… serga al Ĺžmogus veldi genetinis pako nÄ… ganÄ?iĹł ĹžmoniĹł. serNorint nustaty ne daugiau kaip dienÄ…, galima – girsta at holizmu, daĹžnai pasi- sta mumas neÄŻrodytas, taÄ?iau nuti, ar Ĺžmogus Jie jau sa ty vienÄ… vienetÄ… priklausomas yra pasie dienÄ…. Negalima per tvarkysiu.“kymas „AĹĄ pats susi- po ta, kad alkoholikĹł vaikai tu nuo alkoholio, kÄ™ degrada ri lin – ir dviejĹł vie yra ne- – pasako Tai sunkiai pavyksta“, ko kÄŻ tapti priklausomi nuo al- sukurti ÄŻvairĹŤs testai. tĹł, nes tada jau stadijÄ…, o priklauvimo holio. Pasak me ja V.Obelie yra rizika tapti Tereikia sÄ…Ĺžinin koholiku“, – diko, ĹĄiuo me alsogai Jo duomenimis, nius. at sa at ky ÄŻspÄ—ja priklau tu lie ti ka ÄŻ pa- mybÄ— pra teiktus klausi mi laboratoriniai visame pasausomy- lyje mus. „Pats pa sideda gerotyrimai ir Ä?iau galioja panaĹĄi prassias – vadinama statistika: apie galbĹŤt bus nustatyta, kad sis CAGE tes- kai anksÄ?iau, kai kai ku- tas, riĹł ĹžmoniĹł ma jame – lonumĹł pojĹŤÄ?iai nÄ—s dar turi ĹĄei Ĺžmoyra klausimai. vos keturi mas, Vereta Rupei

Pasaulis 9p.

gresia kas deĹĄim tam

Ne visi girtuok liai yra alkoho likai. NÄ—ra tiksliai aiĹĄku, ko dÄ—l vieni gali gerti svaigiuosius gÄ—ri mus ir laiku su stoti, o kiti visam gyveni mui tampa pri klausomi nuo alkoholio.

v.rupeikaite@

Lietuva 5p.

69 (19 672)

11

RUBRIKA

`cRVXNaN-XY Ya ?RQNXa\_Ă› 7\YN[aN 7b XRcVĂ˜VR[Ă›

kaitÄ—

diena.lt

Ĺ iandien priedas

12

Li­tai – ir gry­bams, ir fil­mui Nuo­lat dÄ—l pi­ni­gĹł sty­giaus verkť­le­ nan­tys uos­ta­mies­ Ä?io val­di­nin­kai ĹĄie­ met ÄŻsi­gei­dÄ— pirk­ti ir to­kiĹł pa­slau­gĹł, ko­kios net neeg­ zis­tuo­ja. UĹž mo­kes­ Ä?iĹł mo­kÄ—­to­jĹł pi­ni­ gus taip pat no­ri­ma kur­ti fil­mus, gau­dy­ ti Ĺžiur­kes, ke­liau­ti ÄŻ Va­rÄ—­nÄ… gry­bau­ti.

Kaina 1,30 Lt

darbus, vers lÄ….

„Juk lo­giť­ka, jei­gu dir­bu uĹž 1,2 ug­nia­ge­sio, tai toks ir tu­rÄ—­tĹł bō­ti ma­no at­ly­gi­ni­mas.“ Ug­nia­ge­siĹł gel­bÄ—­to­jĹł pro­fe­si­nÄ—s sÄ…­jun­gos pir­mi­nin­kas Sau­lius DĹžiau­tas pa­siō­lÄ— bō­dÄ… ap­skai­Ä?iuo­ti al­gÄ….

5p.

Sa­vi­val­dy­bÄ— baus pa­ti sa­ve? Dai­va Ja­naus­kai­tÄ— d.janauskaite@kl.lt

Po mÄ—­n e­s io, ge­g u­Ş Ä—s pra­d Ĺžio­j e baus­ti ap­ter­lio­tĹł pa­sta­tĹł sa­vi­nin­ kus nu­si­tei­kÄ™ sa­vi­val­dy­bÄ—s val­di­ nin­kai ga­li bau­dÄ… skir­ti ir pa­tiems sau. Va­kar ne­pa­vy­ko iť­siaiť­kin­ ti, kas ir ka­da nuo gra­fi­Ä?iĹł iť­va­ duos uos­ta­mies­Ä?io sa­vi­val­dy­bÄ—s pa­sta­tus.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tÄ— v.spuryte@kl.lt

De­zinf­rak­ci­ja – rei­ka­lin­ga

284 – tiek yra ÄŻra­ťų jau pa­tvir­tin­ ta­me ĹĄių­me­Ä?ia­me Klai­pÄ—­dos sa­vi­ val­dy­bÄ—s vie­ťų­jĹł pir­ki­mĹł pla­ne. Jis bu­vo su­da­ry­tas pa­gal kiek­vie­ no sa­vi­val­dy­bÄ—s sky­riaus pa­teik­tÄ… pa­gei­da­vi­mĹł sÄ…­ra­ťÄ…, ta­Ä?iau ÄŻver­ti­ nant ir fi­nan­si­nes ga­li­my­bes. Ki­taip ta­riant, val­di­nin­kai yra su­pla­na­vÄ™ pirk­ti be­veik 300 ÄŻvai­ riau­siĹł daik­tĹł, dar­bĹł ir pa­slau­gĹł. Nors kler­kai pa­ti­ki­no, kad vie­ ťų­jĹł pir­ki­mĹł pla­nas bu­vo reng­tas itin kruopť­Ä?iai, ja­me kaŞ­ko­dÄ—l at­ si­ra­do ÄŻra­ťų apie pir­ki­mÄ… to­kiĹł pa­ slau­gĹł, ku­rios neeg­zis­ tuo­ja.

4

Lau­kia ge­gu­ŞÄ—s 1-osios

„„Rep­re­zen­ta­ci­ja: val­di­nin­kai su­pla­na­vo, kad ĹĄie­met rei­kÄ—­tĹł nu­si­pirk­ti iť­skir­ti­nÄ™ pa­slau­gÄ… – fil­mo apie Klai­

pÄ—­dÄ… su­kō­ri­mÄ….

Vy­tau­to Pet­ri­ko fo­to­mon­ta­Şas

Lie­pĹł gat­vÄ—s 13 nu­me­riu pa­Şy­mÄ—­ tas pa­sta­tas yra Klai­pÄ—­dos sa­vi­val­ dy­bÄ—. Ant ĹĄio na­mo di­de­lis uŞ­ra­ťas „Gi­nov“ pui­kuo­ja­si jau ne vie­nÄ… mÄ—­ne­sÄŻ. Klai­pÄ—­dos sa­vi­val­dy­bÄ—s Vie­ťo­ sios tvar­kos sky­riaus ve­dÄ—­ja Kris­ ti­na Vin­ti­lai­tÄ—, ku­rios pa­val­di­niai jau ge­gu­ŞÄ—s 1-Ä…jÄ… im­sis baus­ti ap­ ter­lio­tĹł pa­sta­tĹł sa­vi­nin­kus, ĹĄÄŻ uŞ­ ra­ťÄ… pa­ma­tÄ— be­ne prieĹĄ pus­me­tÄŻ. „Sa­vi­val­dy­bei ga­lio­ja ta pa­ti tvar­ka.

7

2

antrADIENIS, kovo 26, 2013

miestas

Fa­kul­te­tui ieš­ko de­ka­no Ka­ro­lis Rup­kus k.rupkus@kl.lt

Klai­pė­dos uni­ver­si­te­tas pa­skel­bė kon­kur­są So­cia­li­nių moks­lų fa­kul­ te­to de­ka­no pa­rei­goms. Da­bar­ti­nis fa­kul­te­to va­do­vas An­ta­nas Bu­čins­ kas nė­ra ap­si­spren­dęs, ar kan­di­da­ tuos dar vie­nai ka­den­ci­jai.

Prof. dr. A.Bu­čins­kas So­cia­li­nių moks­lų fa­kul­te­tui va­do­vau­ja nuo 1998 m. Šių me­tų va­sa­rą baig­sis jau tre­čio­ji jo de­ka­na­vi­mo ka­den­ ci­ja. To­dėl Klai­pė­dos uni­ver­si­te­tas pa­skel­bė vie­šą kon­kur­są šio fa­kul­ te­to de­ka­no pa­rei­goms ei­ti. Vi­si pa­gei­dau­jan­tie­ji ei­ti šias pa­rei­gas rei­kia­mus do­ku­men­tus pri­va­lo pa­teik­ti iki ba­lan­džio 5 d. Uni­ver­si­te­to Per­so­na­lo sky­riaus ve­dė­jos Vil­dos Maž­ri­mie­nės tei­ gi­mu, kol kas dar nė­ra pa­teik­tas nė vie­nas pra­šy­mas. „Dar praė­jo la­bai ne­daug lai­ko nuo kon­kur­so pa­skel­bi­mo die­nos, tad sun­ku pa­sa­ky­ti, kiek bus kan­ di­da­tų. Kol kas pa­raiš­kų dar ne­ su­lau­kė­me“, – kal­bė­jo V.Maž­ri­ mie­nė. Pa­gal nau­ją­ją tvar­ką sa­vo kan­di­ da­tū­rą dar dviem ka­den­ci­joms ga­li teik­ti ir lig šiol šias pa­rei­gas ei­nan­ tis A.Bu­čins­kas. Ta­čiau il­ga­me­tis fa­kul­te­to va­ do­vas tei­gė, kad kol kas nė­ra tvir­

tai ap­s i­s pren­d ęs kan­d i­d a­t uo­t i. Pa­sak de­ka­no, jo spren­di­mą lems ir fa­kul­te­to bend­ruo­me­nės nuo­ mo­nė. „Me­luo­čiau, jei sa­ky­čiau, kad esu ap­si­spren­dęs. Šiuo klau­si­mu dis­ku­tuo­si­me ir fa­kul­te­to ta­ry­bo­ je. Daug kas pri­klau­sys ir nuo to, kiek ir ko­kių kan­di­da­tų bus pa­tei­kę pra­šy­mus užim­ti šį po­stą. Ma­nau, kad spren­di­mą priim­siu dar iki Ve­ ly­kų“, – pri­dū­rė A.Bu­čins­kas. De­ka­no tei­gi­mu, net ir tuo at­ ve­ju, jei ap­si­spręs­tų ne­da­ly­vau­ ti kon­kur­se, jis lik­tų uni­ver­si­te­ te tęs­ti pe­da­go­gi­nės bei moks­li­nės veik­los. So­cia­li­nių moks­lų fa­kul­te­tas įkur­tas 1994 m. Nuo 1994 iki 1998 m. jam va­do­va­vo pro­f. ha­bil. dr. An­ta­nas Sei­lius. Pra­džio­je fa­kul­te­te vei­kė še­šios ka­ted­ros: Eko­no­mi­kos, Fi­lo­so­fi­ jos, Geog­ra­fi­jos, Is­to­ri­jos, Po­li­to­ lo­gi­jos ir Va­dy­bos. Vė­liau įsteig­ tos Ko­mu­ni­ka­ci­jos, So­cio­lo­gi­jos ir Tei­sės ka­ted­ros. Po 2003 m. vyk­dy­tos uni­ver­si­te­ to re­for­mos Fi­lo­so­fi­jos ir Is­to­ri­jos ka­ted­ros bu­vo per­kel­tos į Hu­ma­ ni­ta­ri­nių moks­lų fa­kul­te­tą. Šian­dien fa­kul­te­te yra vyk­do­mos vie­šo­jo ad­mi­nist­ra­vi­mo, eko­no­mi­ kos, va­dy­bos, po­li­to­lo­gi­jos, in­for­ mo­lo­gi­jos, žur­na­lis­ti­kos bei geog­ ra­fij­ os moks­lų stu­di­jų pro­gra­mos.

Skai­čius: nu­ma­to­ma, kad at­gi­mu­sia­me Smil­ty­nės kur­hau­ze bus 50 kam­ba­rių.

Smiltynės kur­hau­zas atgims vieš­bu­čiu Smil­ty­nės kur­hau­zo at­gi­mi­mo link ženg­ tas dar vie­nas žings­nis. Mies­to ta­ry­bos Te­ri­to­ri­jų pla­na­vi­mo ko­mi­te­tas pri­ta­rė jo skly­po de­ta­lio­jo pla­no kon­cep­ci­jai. Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Ka­den­ci­ja: A.Bu­čins­kas KU So­cia­li­nių moks­lų fa­kul­te­tui va­do­vau­ja jau

15 me­tų.

KU ar­chy­vo nuo­tr.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Pa­sak pla­no ren­gė­jų, nu­ma­to­ ma res­tau­ruo­ti ne tik res­tau­ruo­ti Smil­ty­nės kur­hau­zą, bet ir trans­ for­ma­to­ri­nę bei ka­ti­li­nę, pri­tai­kant jas vieš­bu­čio po­rei­kiams. Vie­to­je ka­ti­li­nės pla­nuo­ja­ma įreng­ti apar­ ta­men­tus. Pab­rė­žia­ma, kad vis­kas de­ri­na­ma prie pa­grin­di­nio pa­sta­to – Smil­ty­ nės kur­hau­zo ir ki­tų XX a. pra­žios Smil­ty­nės vi­lų sti­lis­ti­kos. Ren­gė­jų tei­gi­mu, vieš­bu­tis bus at­kur­tas toks, koks bu­vo anks­čiau. Iš­nau­do­jant ir pa­sto­ges, ja­me ga­li­ ma įreng­ti 50 kam­ba­rių. Bus įreng­ ta ne­di­de­lė kon­fe­ren­ci­jų sa­lė, ža­ da­ma at­kur­ti ir te­ni­so aikš­ty­nus,

ku­rie čia taip pat yra bu­vę. Nu­ma­ to­ma, kad vieš­bu­tis at­gi­mu­sia­me Smil­ty­nės kur­hau­ze tu­rės ke­tu­rias žvaigž­du­tes. Prie vieš­bu­čio pla­nuo­ja­ma įreng­ ti 26 vie­tų au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mo aikš­te­lę. Ka­dan­gi esa­ma trans­for­ma­to­ri­nė nea­ti­tin­ka rei­ka­la­vi­mų, nu­ma­to­ma sta­ty­ti nau­ją. Ją ža­da­ma pri­jung­ti prie re­konst­ruo­ja­mos esa­mos ka­ ti­li­nės, o fa­sa­dų ap­dai­la bus de­ri­ na­ma prie vi­so komp­lek­so. Pla­nuo­ja­mas ob­jek­tų šil­dy­mas – geo­ter­mi­nis. Smil­ty­nės kur­hau­zas pri­klau­so kau­nie­čiams. Su jais bu­vo su­si­ sie­kę Vo­kie­ti­jo­je gy­ve­nan­tys bu­ vę pa­sta­to sa­vi­nin­kai. Jie džiau­ gia­s i, kad Smil­ty­n ės kur­h au­zas

Ra­mu­nė Sta­še­vi­čiū­tė:

Skly­pas gra­žus, di­ de­lis. Ju­dė­ki­te pir­ myn, kad grei­čiau bū­tų ma­to­mi re­zul­ ta­tai.

bus re­konst­r uo­ja­m as. „Skly­ pas gra­žus, di­de­lis. Ju­dė­ki­te pir­ myn, kad grei­čiau bū­tų ma­to­mi re­zul­ta­tai“, – ra­gi­no mies­to ta­ ry­b os Te­r i­to­r i­j ų pla­n a­v i­m o ko­ mi­te­to pir­mi­nin­kė Ra­mu­nė Sta­ še­vi­čiū­tė.

Jū­rei­vys­tės mo­kyk­la no­ri aka­de­mi­jos var­do As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Net­ru­kus 65-erių me­tų veik­los ju­ bi­lie­jų mi­nė­sian­ti Lie­tu­vos aukš­ to­ji jū­rei­vys­tės mo­kyk­la sie­kia tap­ ti aka­de­mi­ja. Ta­čiau toks var­das aukš­ta­jai mo­kyk­lai ga­lės bū­ti su­ teik­tas tik Sei­mui pa­tvir­ti­nus Aukš­ to­jo moks­lo įsta­ty­mo pa­tai­sas.

Su­si­ti­ki­me su Klai­pė­dos me­ru Vy­ tau­tu Grub­liaus­ku, mies­to val­džios at­sto­vais ir Sei­mo na­riu Eu­ge­ni­ju­ mi Gent­vi­lu mo­kyk­los bend­ruo­ me­nė pra­šė po­li­ti­kų pa­gal­bos įgy­ ven­di­nant to­kį sie­kį. „Mums šio var­do rei­kė­tų dėl tarp­ tau­ti­nio pri­pa­ži­ni­mo. Aka­de­mi­

ja – spe­cia­li­zuo­ta aukš­to­ji mo­kyk­ la. Mes ruo­šia­me to­kio pa­ties ly­gio stu­den­tus, kaip ir kai­my­nai Lat­vi­jo­ je, ta­čiau mū­sų var­das tarp­tau­ti­nė­ je erd­vė­je ver­čia­mas kaip ko­le­gi­ja“, – aiš­ki­no Lie­tu­vos aukš­to­sios jū­ rei­vys­tės mo­kyk­los Kar­je­ros cent­ro ve­dė­ja Ge­nu­tė Kal­vai­tie­nė. Dėl to, pa­sak G.Kal­vai­tie­nės, už­sie­ny­je mo­kyk­la iden­ti­fi­kuo­ja­ ma su že­mes­niu stu­den­tų pa­ren­ gi­mo ly­giu. Mo­kyk­los di­rek­to­rius Vik­to­ras Sen­či­la pra­si­ta­rė, kad kiek­vie­na nau­jai iš­rink­to Sei­mo val­dan­čio­ji dau­gu­ma iš­girs­da­vo mo­kyk­los pra­ šy­mą, ta­čiau rei­ka­lai ne­pa­ju­dė­da­ vo. „Ne pir­mi me­tai mes ke­lia­me šį klau­si­mą. Ta­čiau rea­lių po­ky­čių

ne­su­lauk­da­vo­me“, – sa­kė mo­kyk­ los va­do­vas. Pu­sant­ro tūks­tan­čio stu­den­ tų tu­rin­ti mo­kyk­la šiuo me­tu siū­ lo pen­kias stu­di­jų pro­gra­mas ir tarp stu­den­tų mė­gau­ja­si po­pu­lia­ ru­mu. „Ta­čiau pa­sta­rai­siais me­tais pa­ si­kei­tus fi­nan­sa­vi­mui, iš mo­ki­ nio krep­še­liui skir­tų lė­šų ne­be­ga­ li­me pirk­ti uni­for­mų stu­den­tams. Kiek­vie­nais me­tais ten­ka pra­ši­nė­ ti mi­nis­te­ri­jos pa­gal­bos. Kar­tais pa­vyks­ta iš da­lies pa­deng­ti trū­ ku­mą“, – sa­kė mo­kyk­los va­do­vas V.Sen­či­la. Vi­du­ti­niš­kai per me­tus stu­den­ tų uni­for­moms mo­kyk­la pri­trūks­ ta apie 150–170 tūkst. li­tų.

Su­si­ti­ki­mas: Lie­tu­vos aukš­to­sios jū­rei­vys­tės mo­kyk­los bend­ruo­me­nė

sa­vo pro­ble­mas iš­dės­tė mies­to val­džiai.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

3

antrADIENIS, kovo 26, 2013

miestas Kei­čia daž­nius

Veiks dvi pa­ro­dos

Mo­kyk­lo­je – fes­ti­va­lis

Šian­dien Klai­pė­do­je, Lau­ku­vo­je (Ši­la­lės r.), Ma­žei­kiuo­se, Plun­ gė­je, Skuo­de, Tau­ra­gė­je ir Tel­ šiuo­se kei­čia­mi skait­me­ni­nės ant­že­mi­nės te­le­vi­zi­jos siųs­tu­vų daž­niai. Skait­me­ni­nės ant­že­mi­ nės te­le­vi­zi­jos žiū­ro­vai tu­ri pa­ keis­ti prie­dė­lio ar te­le­vi­zo­riaus nu­sta­ty­mus taip, kad ga­lė­tų ma­ty­ti te­le­vi­zi­jos pro­gra­mas.

Šian­dien Ma­žo­sios Lie­tu­vos is­ to­ri­jos mu­zie­ju­je ati­da­ro­mos dvi Ve­ly­koms skir­tos pa­ro­dos. Va­do­ vė­lio „Mū­sų rank­dar­biai“ au­to­ rė Da­lia Ba­za­rie­nė 12 val. pri­sta­ tys sa­vo dar­bų pa­ro­dą „Ma­giš­ka mar­gu­čių ga­lia“, 17 val. – gar­sios au­dė­jos Emi­li­jos Čer­nec­kie­nės (1915–2012) dar­bų pa­ro­dos „Jau išaus­tos dro­be­lės“ ati­da­ry­mas.

Vi­są šią sa­vai­tę M.Gor­kio pa­grin­ di­nė­je mo­kyk­lo­je vyks tarp­tau­ ti­nis teat­rų fes­ti­va­lis „Gin­ta­ri­nė auš­ra – 2013“. Ja­me pa­si­ro­dys teat­rai ne vien iš Klai­pė­dos, bet ir Ru­si­jos, Bal­ta­ru­si­jos, Uk­rai­nos, Len­ki­jos, Es­ti­jos, Lat­vi­jos. Teat­rai ne tik rengs pa­si­ro­dy­mus, ar­tis­ tams bus ve­da­mos meist­riš­ku­ mo pa­mo­kos.

Ant skel­bi­mų len­tos – spy­na Meln­ra­giš­kiai pik­ ti­na­si ne­ga­lin­tys lais­vai nau­do­tis gy­ven­vie­tės cent­ re įreng­ta skel­bi­mų len­ta, ku­ri da­bar pri­ klau­so Klai­pė­dos vai­kų lais­va­lai­kio cent­rui. Ant jos ka­ bo spy­na.

Dienos telegrafas Už­terš­t u­m as. Klai­p ė­dos cent­r i­n ė­j e ir ry­t i­nė­j e mies­to da­ly­s e yra pa­d i­dė­ jęs oro už­terš­t u­m as kie­to­s io­m is da­ le­l ė­m is. Ma­t a­v i­m ų sto­č ių duo­m e­ ni­m is, sek­m a­d ie­n į kie­t ų­j ų da­l e­l ių kon­cent­r a­c i­j a cent­r i­n ė­j e mies­to da­ ly­j e nor­m ą vir­š i­j o 4,4, o ry­t i­n ė­j e – 1,3 kar­to. Tar­š a ga­l ė­j o pa­d i­d ė­t i dėl trans­p or­to iš­me­t a­mų­j ų du­j ų, dū­mų iš ka­t i­l i­n ių. Jei ne­p a­s i­keis me­teo­ro­ lo­g i­nės są­ly­gos, kie­t ų­j ų da­le­l ių kon­ cent­r a­c i­j a ga­l i dar pa­d i­d ė­t i. Sa­v i­v al­d y­b ė. Šian­d ien 10.30 val. Klai­p ė­d os me­r as Vy­t au­t as Grub­ liaus­k as da­ly­v aus dar­bi­n ia­me su­s i­ ti­k i­me su su­s i­s ie­k i­mo vi­ce­m i­n ist­r u ir kvies­t i­n iais as­me­n i­m is. 18 val. jis da­ly­vaus Klai­p ė­dos uni­ver­s i­te­t i­nės li­g o­n i­n ės me­t i­n ės ata­s kai­tos pri­s ta­ ty­me Klai­p ė­dos vals­t y­bi­n ia­me mu­ zi­k i­n ia­me teat­re.

Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Pra­šė su­grą­žin­ti žmo­nėms

Gy­ven­to­jai pa­sa­ko­jo, kad Meln­ra­ gės se­niū­ni­ja bu­vo įren­gu­si sten­ dą, ku­ria­me at­si­spin­dė­da­vo vi­ sas Meln­ra­gės gy­ve­ni­mas. Ta­čiau tai tru­ko iki tol, kol se­niū­ni­ja bu­ vo pa­nai­kin­ta, ir jos pa­tal­po­se įsi­ kū­rė Klai­pė­dos vai­kų lais­va­lai­kio cent­ras. „Šios įstai­gos va­do­vė atė­mė iš mū­sų ga­li­my­bę nau­do­tis skel­bi­mų len­ta. Sten­das už­ra­kin­tas. Ant jo ka­bo spy­na. Dar nie­kur mies­te ne­ te­ko ma­ty­ti to­kių da­ly­kų“, – ste­bė­ jo­si meln­ra­giš­kiai. Anot gy­ven­to­jų, keis­čiau­sia, kad sten­de ka­bo se­ni skel­bi­mai. Da­bar, be in­for­ma­ci­jos apie Klai­pė­dos vai­ kų lais­va­lai­kio cent­rą, jo veik­lą, vis dar ka­bo skel­bi­mas apie ren­gi­nius, ku­rie vy­ko ko­vo 1, 7, 21 die­no­mis. „Kam rei­ka­lin­ga in­for­ma­ci­ja apie praė­ju­sius ren­gi­nius? Vi­są va­sa­rį ka­bė­jo in­for­ma­ci­ja apie sau­sį vy­ ku­sį ren­gi­nį. Sten­das nė­ra tin­ka­mai iš­nau­do­ja­mas. Jei įstai­gai ne­rei­kia skel­bi­mų len­tos, te­gul ją su­grą­ži­na žmo­nėms“, – siū­lė gy­ven­to­jai.

Ne­pa­si­ten­ki­ni­mas: meln­ra­giš­kiai pik­ti­na­si, kad ne­ga­li lais­vai nau­do­tis skel­bi­mų len­ta, nes ši už­ra­kin­ta.

Sten­dą nio­ko­jo van­da­lai

Klai­pė­dos vai­kų lais­va­lai­kio cent­ ro di­rek­to­rė Jo­lan­ta Bud­rie­nė pa­ brė­žė, kad įstai­gos dar­buo­to­jams meln­ra­giš­kiai pa­na­šių pre­ten­zi­jų nė­ra iš­sa­kę. Va­do­vė pa­sa­ko­jo, kad jų įstai­ga Mo­lo gat­vės 60 esan­čia­me pa­sta­te įsi­kū­rė 2011 m. rug­sė­jo 1-ąją. Cent­rui pra­dė­jus veik­lą, bu­vo su­tvar­ky­ta ap­lin­ka, su­re­mon­tuo­tas in­for­ma­ci­nis sten­das: per­da­žy­tos, pa­keis­tos jo me­di­nės len­te­lės – ir iš­ka­bin­ta įstai­gos in­for­ma­ci­ja. „Ta­čiau tuo­met pra­si­dė­jo van­da­ lų iš­puo­liai. Bu­vo išar­dy­tas sten­ das, pa­vog­tos gė­lės, pu­šai­tės. Dėl ža­los krei­pė­mės į po­li­ci­ją, pra­ne­ šė­me sa­vi­val­dy­bei. Ta­čiau van­da­ lų iš­puo­liai ne­si­lio­vė. Sten­das vėl bu­vo išar­dy­tas. Vėl krei­pė­mės į po­li­ci­ją, sa­vi­val­dy­bę. Tad sie­kiant iš­sau­go­ti pa­ka­bin­tą in­for­ma­ci­ją,

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

sten­dą nu­spręs­ta ra­kin­ti“, – pa­sa­ ko­jo va­do­vė.

Pa­t ik­r i­n i­m ai. Nuo šian­d ien bus vyk­d o­m i pa­t ik­r i­n i­m ai, ar klai­p ė­ die­č iai ne­d e­g i­n a žo­l ės. Už pa­ž ei­d i­ mus gre­s ia nuo­b au­dos. Pa­t ik­r i­n i­mai bus vyk­do­m i du mė­n e­s ius – iki ge­ gu­ž ės 30 d.

Neat­sa­kė nė vie­nam

Pa­sak J.Bud­rie­nės, į cent­rą ne kar­ tą krei­pė­si įvai­rios or­ga­ni­za­ci­jos, Meln­ra­gės bend­ruo­me­nės na­riai dėl in­for­ma­ci­jos apie or­ga­ni­zuo­ja­ mus ren­gi­nius ar su­si­rin­ki­mus pa­ ka­bi­ni­mo sten­de. Pa­va­sa­rį ar va­sa­rą pa­ka­bin­ ti skel­bi­mus apie pa­tal­pų nuo­mą pra­šy­da­vo ir gy­ven­to­jai. „Bend­ra­dar­biau­ja­me su Meln­ ra­gės gy­ven­to­jais, kar­tu or­ga­ni­ zuo­ja­me šven­tes, su­si­ti­ki­mus. Nė vie­nam be­si­krei­pian­čia­jam dėl in­ for­ma­ci­jos ar skel­bi­mo pa­ka­bi­ni­mo sten­de ne­bu­vo at­sa­ky­ta . Net pa­tys ne kar­tą at­spaus­di­no­me gy­ven­to­jų skel­bi­mus“, – pa­brė­žė va­do­vė. J.Bud­rie­nės tei­gi­mu, in­for­ma­ci­ja apie įstai­gos or­ga­ni­zuo­ja­mus ren­

Jo­lan­ta Bud­rie­nė:

Pra­si­dė­jo van­da­lų iš­ puo­liai. Bu­vo išar­dy­ tas sten­das, pa­vog­tos gė­lės, pu­šai­tės. gi­nius sten­de pa­skel­bia­ma mė­ne­ sio pra­džio­je ir lai­ko­ma iki jo pa­ bai­gos.

Še­šis mė­ne­sius iš ei­lės nors po tru­ pu­tį ma­žė­ju­si, ši­lu­mos kai­na kol kas ne­be­si­keis. Klai­pė­die­čiai už ener­gi­ją ba­lan­dį mo­kės tiek pat kaip ir ko­vą, nes, nors ir ne­daug, ta­čiau pa­bran­go du­jos.

Ba­lan­dį ga­lio­sian­ti ši­lu­mos kai­na bus 25,01 ct už 1 kWh be pri­dė­ti­ nės ver­tės mo­kes­čio. Tiek pat klai­ pė­die­čiai už ši­lu­mą mo­kė­jo ir ko­vą. Iki tol ener­gi­jos kai­na po tru­pu­ tį ma­žė­jo. To­kia ten­den­ci­ja pra­si­ dė­jo nuo praė­ju­sių me­tų spa­lio. Šį mė­ne­sį ši­lu­mos kai­na sie­kė 26,44 ct už 1 kWh.

Per še­šis mė­ne­sius ener­gi­ja at­pi­ go be­veik 8 pro­c. Pag­rin­di­nė ši­lu­mos kai­nos ma­ žė­ji­mo prie­žas­tis bu­vo at­pi­gu­sios gam­ti­nės du­jos ir ši­lu­ma, su­per­ka­ ma iš ne­prik­lau­so­mų tie­kė­jų. Nau­do­jant gam­ti­nes du­jas Klai­ pė­do­je iš­gau­na­ma apie 70 pro­c. vi­ sos ši­lu­mos. Šis ku­ras vėl brangs­ta. Ta­čiau įmo­n ės „Klai­p ė­d os ener­g i­ja“ val­dy­ba nuo ba­lan­džio nu­spren­ dė ne­di­din­ti klai­pė­die­čiams ši­lu­ mos kai­nos, nes gam­ti­nės du­jos pa­bran­go ne­žy­miai – 0,8 pro­c. Ši­lu­mos kai­na per­žiū­ri­ma kiek­ vie­ną mė­ne­sį, ir ko­re­guo­ja­ma at­si­ žvel­giant į ku­ro kai­ną.

Mir­t ys. Va­k ar Klai­p ė­dos sa­v i­v al­dy­ bės Ci­v i­l i­n ės met­r i­k a­c i­j os sky­r iu­j e už­re­g ist­r uo­tos 11 klai­p ė­d ie­č ių mir­ tys. Mi­r ė Ka­z i­m ie­r a Kaz­l aus­k ie­n ė (g. 1921 m.), Ol­g a Kru­te­l io­v a (g. 1925 m.), Po­v i­l as Ro­č ys (g. 1929 m.), Zo­s ė Če­s ie­n ė (g. 1930 m.), Jev­g e­n i­j a Gu­ ka­l io­n ok (g. 1933 m.), An­t a­n as Ko­ mu­n ai­t is (g. 1936 m.), Mag­d a­l e­n a Bi­ ru­tė Ged­g au­d ie­nė (g. 1938 m.), An­t a­ nas Du­k aus­k as (g. 1942 m.), Ar­t ū­r as Kri­l a­v i­č ius (g. 1963 m.), Je­l e­n a Ma­ ku­š e­v a (g. 1965 m.), To­m a Mi­l iū­tė (g. 1983 m.). Lė­b ar­t ų ka­p i­n ės. Šian­d ien lai­do­j a­ mi Jev­g e­n i­j a Gu­k a­l io­n ok, Ar­t ū­r as Kri­l a­v i­č ius, Po­v i­l as Ro­č ys, An­t a­n as Ko­mu­nai­t is, An­t a­nas Du­k aus­k as, Ol­ ga Kru­te­l io­v a.

Ši­lu­mos kai­na ne­si­keis Mil­da Ski­riu­tė

Kon­fe­ren­c i­j a. Šian­d ien 10 val. sa­v i­ val­dy­b ės po­s ė­d žių sa­lė­j e vyks kon­ fe­ren­c i­j a „At­l ie­k ų tvar­k y­mo as­p ek­ tai Lie­t u­vo­j e ir Šve­d i­j o­j e: pa­n a­š u­ mai, skir­t u­m ai ir pa­s iū­ly­m ai Klai­ pė­d ai“.

Nau­j a­g i­m iai. Per sta­t is­t i­nę pa­r ą pa­ gim­d ė 4 mo­te­r ys. Gi­mė 2 mer­g ai­tės ir 2 ber­n iu­k ai.

Sta­bi­li­za­vo­si: klai­pė­die­čiai už šil­dy­mą ba­lan­dį mo­kės tiek pat kaip ir ko­vą.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Grei­to­j i. Va­k ar iki 17 val. grei­to­s ios pa­gal­b os me­d i­k ai su­lau­kė 68 iš­k vie­ ti­mų. Klai­p ė­d ie­č iai skun­dė­s i krau­jo­ ta­kos su­t ri­k i­m ais, psi­c hi­kos ne­g a­l a­ vi­mais, aukš­t u krau­jos­pū­d žiu. Me­d i­ kai ne­s pė­j o į pa­g al­b ą sku­b ė­t i gat­vė­ je gu­l in­t iems be­n a­m iams. Nu­ve­ž us nuo­l a­t i­nės gy­ve­n a­mo­s ios vie­tos ne­ tu­r in­č ius as­me­n is į li­go­n i­nę, po kiek lai­ko jie vėl grįž­d a­vo į mies­to cent­ rą ir vėl pra­š y­d a­vo praei­v ių iš­k vies­ ti me­d i­k us.

4

antradienis, kovo 26, 2013

miestas

Li­tai – ir gry­bams, ir fil­mui

Komentaras

1

Ūkio sky­rius pa­gei­da­vo, kad šie­met bū­tų nu­pirk­ta Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ ra­ci­jos pa­sta­tų ir pa­tal­pų de­ra­ti­za­ ci­jos, de­zin­sek­ci­jos ir de­zinf­rak­ci­ jos pa­slau­ga. Keis­čiau­sia tai, kad de­zinf­rak­ci­jos pir­ki­mas yra pa­ tvir­tin­tas, ta­čiau to­kia pa­slau­ga nė neeg­zis­tuo­ja – jos ne­tei­kia de­zin­ fek­ci­jos pa­slau­gų bend­ro­vės. Ūkio sky­riaus ve­dė­jas Ri­man­tas Imb­rus taip pat ne­ga­lė­jo pa­sa­ky­ ti, kas yra to­ji de­zinf­rak­ci­ja, ta­čiau pa­ti­ki­no, kad ji, kaip ir de­ra­ti­za­ci­ja bei de­zin­sek­ci­ja, yra rei­ka­lin­ga. De­ra­ti­za­ci­ja yra žiur­kių nai­ki­ ni­mas, o de­zin­sek­ci­ja – vabz­džių, pa­vyz­džiui, ta­ra­ko­nų ar bla­kių nai­ ki­ni­mas. „Jei pa­ra­zi­tai mū­sų dar neuž­puo­ lė, tai ne­reiš­kia, kad ne­ga­li už­pul­ ti. To­dėl ir tu­ri­me nu­si­pirk­ti pa­ slau­gą, pa­si­ra­šy­ti su­tar­tį ir jei jau už­pul­tų, tai kvies­tis spe­cia­lis­tus, kad už­puo­li­kus nai­kin­tų“, – aiš­ki­ no R.Imb­rus. Jis tei­gė, jog pa­grin­di­nia­me sa­ vi­val­dy­bės pa­sta­te žiur­kių ne­bu­ vo pa­si­ro­dę, ta­čiau jai pri­klau­san­ čio­se pa­tal­po­se Lau­ki­nin­kų gat­vė­je grau­ži­kai siau­tė­jo. „Pa­si­ro­do, iš­len­da tos žiur­kės. Ap­link daug par­duo­tu­vių, iš jų gai­nio­jo grau­ži­kus lauk, tai per­bė­ go į mū­sų pa­tal­pas. Prob­le­ma yra ir rei­kia pirk­ti pa­slau­gą, kad bė­dą iš­ spręs­tu­me“, – dės­tė R.Imb­rus. Va­žiuos į Va­rė­ną

Val­di­nin­kai pa­si­sten­gė, jog šių­me­ čia­me vie­šų­jų pir­ki­mų pla­ne at­si­ ras­tų ga­ran­ti­jų jų ke­lio­nėms. To­dėl nu­ma­ty­ta, kad bus nuo­mo­ja­mas au­ to­bu­sas ke­lio­nei į Va­rė­ną – į ru­de­nį vyk­sian­tį gry­ba­vi­mo čem­pio­na­tą. Maž­daug 40 uos­ta­mies­čio sa­vi­ val­dy­bės val­di­nin­kų rink­ti gry­bų į Va­rė­ną va­žia­vo ir per­nai. Sa­vi­val­dy­ bė taip pat nuo­mo­jo au­to­bu­są, už tai iš mies­to biu­dže­to su­mo­kė­jo apie 2 tūkst. li­tų. Ir nors mies­tie­čiai to­kios iš­vy­kos tei­gia­mai neį­ver­ti­no, Klai­ pė­dos sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas Via­čes­ la­vas Kar­ma­no­vas per­nai pa­reiš­kė: „Va­žia­vo­me ir va­žiuo­si­me“. Jis sa­vo pa­ža­do lai­kė­si ir šių­me­ čia­me vie­šų­jų pir­ki­mų pla­ne at­si­ ra­do įra­šas apie au­to­bu­so nuo­mą val­di­nin­kų ke­lio­nei į Va­rė­ną. Ja­me taip pat nu­ma­ty­ti pirk­ti ke­lio­nių į Len­ki­ją ir Šve­di­ją. Į pa­ sta­rą­ją nu­ma­ty­ta vyk­ti van­dens trans­por­tu, o į Len­ki­ją – sau­su­ mos ke­liais.

Via­čes­la­vas Kar­ma­no­vas

Klai­pė­dos sa­v i­val­dy­bės ad­m i­n ist­ra­ci­jos di­rek­to­r iaus pa­va­duo­to­jas, Vie­šų­jų pir­k i­mų ko­m i­si­jos pir­m i­n in­kas

Š

Pla­nas: vie­nas rim­čiau­sių šių­me­čių vie­šų­jų pir­ki­mų – Pi­lies til­to ka­pi­ta­li­nio re­mon­to dar­bai, ku­rie pra­si­dės

po Jū­ros šven­tės, ir eis­mas šiuo tiltu bus už­draus­tas.

Ke­lio­nių tiks­las – at­sto­vau­ti uos­ ta­mies­čio sa­vi­val­dy­bei įvai­riuo­se pro­jek­tuo­se. Vie­šų­jų pir­ki­mų pla­ne nu­ma­ ty­ta pirk­ti jau­ni­mo pa­žin­ti­nių vi­ zi­tų į Klai­pė­dą or­ga­ni­za­vi­mo pa­ slau­gą, taip pat su­reng­ti eko­lo­gi­nę sto­vyk­lą. Ak­to­rių ne­sam­dys

Vie­na įdo­miau­sių vie­šų­jų pir­ki­mo pla­no ei­lu­čių yra rek­la­mi­nio fil­mo apie Klai­pė­dą su­kū­ri­mas ir ga­my­ba. „Tai tik­rai ne­bus vai­dy­bi­nis fil­ mas, ku­ria­me vai­din­tų ak­to­riai“, – pa­ti­ki­no Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Tarp­tau­ti­nių ry­šių, vers­lo plėt­ros ir tu­riz­mo sky­riaus ve­dė­ja Da­lia Ples­ko­vie­nė. Jos tei­gi­mu, rek­la­mi­nis fil­mas apie Klai­pė­dą rei­ka­lin­gas, kad uos­ta­mies­tį bū­tų ga­li­ma pri­sta­ ty­ti įvai­rioms de­le­ga­ci­joms. Ja­me esą bū­tų pa­tei­kia in­for­ma­ci­ja apie Klai­pė­dą, in­ves­ta­vi­mo jo­je ga­li­my­ bes, vei­kian­čias įmo­nes.

„To­kį fil­mu­ką mes bu­vo­me įsi­gi­ ję 2010 m., bet jis jau pa­se­no, at­ gy­ve­no, tad no­ri­me at­si­nau­jin­ti. Nu­ma­ty­ti pi­ni­gai tik­rai nė­ra di­ de­li, to­dėl dar pra­šy­si­me pa­ra­mos iš Klai­pė­dos vals­ty­bi­nio jū­rų uos­ to di­rek­ci­jos. Ir orien­tuo­si­mės pa­ slau­gą pirk­ti iš tų kū­rė­jų, ku­rie jau tu­ri pri­si­fil­ma­vę Klai­pė­dos vaiz­dų, kad bū­tų pi­giau kur­ti fil­mą“, – aiš­ ki­no D.Ples­ko­vie­nė. Pra­dės re­mon­tuo­ti til­tą

Vie­šų­jų pir­ki­mų pla­ne la­bai daug vie­ tos uži­ma mies­to ūkiui rei­ka­lin­gų dar­ bų ir pa­slau­gų pir­ki­mas. Šie­met bai­ gė­si dau­ge­lis tri­me­čių su­tar­čių, pa­gal ku­rias bu­vo tei­kia­mos įvai­rios pa­slau­ gos, to­dėl rei­kia skelb­ti nau­jus kon­ kur­sus ir iš­rink­ti nau­jus ran­go­vus. Ta­čiau yra nu­ma­ty­ta pirk­ti ir to­ kių dar­bų, ku­rių dar nie­ka­da ne­bu­vo nu­ma­ty­ta vie­šų­jų pir­ki­mų pla­ne. Vie­nas to­kių – Til­tų gat­vės grin­ di­nio re­mon­tas, pri­tai­kant jį dvi­ra­ čių eis­mui.

Di­džiau­si su­pla­nuo­ti vie­šie­ji pir­ki­mai Ša­li­gat­vių, pės­čių­jų, dvi­ra­čių ta­kų, au­ mu­zie­jų ir vi­suo­me­ni­nių ren­gi­nių inf­ Spor­to in­ven­to­r iaus ir įran­gos įsi­g i­ji­ mas sa­vo spor­to ba­zėms. to­mo­bi­lių lai­ky­mo vie­tų pa­pras­to­jo re­ rast­ruk­tū­rą. mon­to dar­bai. Dar­ž ų gat­vės nuo Aukš­to­sios iki Til­tų Da­nės upės ir pa­kran­čių va­ly­mas. Til­to per Da­nės upę Pi­lies gat­vė­je ka­pi­ gat­vės re­konst­ruk­ci­ja (res­tau­ra­vi­mas). In­ven­to­riaus, skir­to Klai­pė­dos mies­to ta­li­nis re­mon­tas. In­ter­na­to-mo­k yk­los pa­sta­to Kre­t in­ vie­šo­sioms erd­vėms, įsi­gi­ji­mas. gos g. 44, Klai­pė­do­je re­konst­ra­v i­mo Eis­mo re­gu­lia­vi­mo prie­mo­nių eksp­loa­ da­l i­mis dar­bų pir­k i­mas (I ir II aukš­to Bal­ti­jos pro­spek­to ir Mi­ni­jos gat­vės san­ ta­ci­ja bei įren­gi­mas. re­konst­ruk­ci­ja, pri­tai­kant se­ny­vo am­ kry­žos re­konst­ruk­ci­ja, I sta­ty­bos eta­pas. žiaus as­me­nų die­nos so­cia­l i­nės glo­ Apš­vie­ti­mo elekt­ros tink­lų eksp­loa­ta­ Vien­me­čių ir dau­g ia­me­čių so­di­nu­k ų bos cent­rui). ci­ja, ava­ri­nių ge­di­mų ša­li­ni­mas, šven­ti­ (gė­lių), de­ko­ra­ty­vi­nių au­ga­lų su pa­so­ nio pa­puo­ši­mo pa­slau­gos, pa­plū­di­mių In­ter­na­to-mo­kyk­los pa­sta­to Kre­tin­gos di­ni­mu pir­ki­mas. ra­dio­fi­ka­vi­mas. g. 44, Klai­pė­do­je re­konst­ra­vi­mo da­l i­ mis dar­bų pir­ki­mas (III ir IV aukš­tų re­ Pro­jek­to „Klai­pė­dos mies­to ba­sei­nas Klai­pė­dos pi­lies ir bas­tio­nų komp­lek­ konst­ruk­ci­ja, pri­tai­kant suau­gu­sių as­ (50 m) su svei­ka­tin­gu­mo cent­ru“ tech­ so at­k ū­r i­mas, sta­ty­ba ir pri­tai­ky­mas, me­nų su psi­chi­ne ne­ga­lia die­nos so­cia­ ni­n io pro­jek­to pa­ren­g i­mo pa­slau­gos iš­vys­tant Ma­žo­sios Lie­tu­vos is­to­ri­jos li­nės glo­bos cent­rui). pir­ki­mas.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Šie­met taip pat nu­ma­ty­ta iš nau­ jo išas­fal­tuo­ti ke­lias gat­ves: Tai­ kos pro­spek­to tę­si­nį nuo Jū­ri­nin­kų gat­vės, Šer­mukš­nių, Le­li­jų ir Aly­ vų gat­ves. Dar­bi­nin­kai šie­met neap­lenks ir Smel­tės gy­ven­vie­tės – bus re­mon­ tuo­ja­mos Ve­liuo­nos, Kin­tų, Du­se­ tų gat­vės.

284

– tiek vie­šų­jų pir­ki­mų šie­ met yra su­si­pla­na­vu­si Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bė.

Vie­nas di­džiau­sių šių­me­čių dar­ bų mies­to ūky­je – Pi­lies til­to ka­pi­ ta­li­nis re­mon­tas. Jis pra­si­dės šie­ met ir truks tre­jus me­tus. Eis­mas til­tu vei­kiau­siai bus už­ da­ry­tas po Jū­ros šven­tės. Pla­nuo­ ja­ma, kad ne­bus ga­li­ma va­žiuo­ ti me­tus. Įra­ši­nės po­kal­bius

Pi­ni­gų iš mies­to biu­dže­to šie­met bus skir­ta ir sa­vi­val­dy­bės tech­ ni­kos to­bu­li­ni­mui – bus per­ka­mi pa­pil­do­mi mik­ro­fo­nai, mo­bi­lie­ji te­le­fo­nai, kom­piu­te­riai, ki­ta biu­ ro įran­ga. Dar vie­na per­ka­ma pa­slau­ga – te­le­fo­ni­nių po­kal­bių įra­šy­mas ir sau­go­ji­mas, kad pa­ge­rė­tų pa­reiš­ kė­jų ap­tar­na­vi­mo ko­ky­bė. To­kios pa­slau­gos vie­šą­jį pir­ki­mą už­si­sa­kė So­cia­li­nės pa­ra­mos sky­rius. „Tei­sės ak­tuo­se nu­ma­ty­ta, kad so­cia­li­nę pa­ra­mą gau­nan­tis žmo­ gus per mė­ne­sį tu­ri in­for­muo­ti, jei pa­si­kei­tė jo fi­nan­si­nė pa­dė­tis. Daž­ nai pa­si­tai­ko, jog žmo­nės paaiš­ki­

ių­me­čia­me vie­š ų­jų pir­k i­mų pla­ne, nors jis ir šiek tiek kuk­ les­nis nei per­nai, sten­g ia­mės iš­lai­k y­t i ba­lan­są, kad pa­slau­ gų ir dar­bų pir­k i­mų bū­t ų su­pla­nuo­ta įvai­r ioms sri­t ims. Vie­nin­te­l is da­ly­kas, ku­r is ke­l ia ne­r i­mą, yra tas, jog esa­me su­pla­na­vę per ma­žai pir­ki­mų iš so­cia­ li­nių įmo­nių. Tei­sės ak­tai mus įpa­rei­go­ ja iš to­kių įmo­nių pirk­ti ne ma­ž iau nei 5 pro­c. vi­sų pa­slau­g ų ir dar­bų, Ti­kiuo­ si, jog kaip nors su­ba­lan­suo­si­me ir iš­ sprę­si­me šią pro­ble­mą, juk pla­nas nė­ra ga­lu­t i­n is, jis be­veik kas mė­ne­sį įpras­ tai bū­na ko­re­guo­ja­mas. Šie­met taip pat steng­si­mės įdieg­ti vie­ną nau­jo­vę. Stam­ biems pir­ki­niams – dar­bams ar pa­slau­ goms, kur ran­go­vas ren­ka­mas at­vi­ra­me kon­kur­se, pir­miau­sia ver­tin­si­me pa­čias bend­ro­ves, o ne pa­teik­tus pa­siū­ly­mus. Nus­ta­ty­si­me kri­te­ri­jus, ko­kių ran­go­vų pa­gei­dau­ja­me, jų kva­l i­fi ­ka­ci­jos, pa­t ir­ ties. Tuo­met, pa­vyz­d žiui, iš de­šim­ties bend­ro­vių da­ly­vau­ti kon­kur­se liks tik pen­k ios, ku­r ios ir ga­lės pa­teik­t i sa­vo pa­siū­ly­mus, juos ir nag­ri­nė­si­me. To­kia at­ran­ka yra bū­t i­na no­r int ap­si­sau­go­t i nuo to­kių ran­go­vų, ku­rie žai­džia ne pa­ gal žai­di­mo tai­syk­les, pa­vyz­džiui, kon­ kur­se da­ly­vau­ja tik tam, kad „nu­muš­tų“ kai­ną. No­ri­me tu­rė­ti rei­ka­lų tik su rim­ tais ran­go­vais, ku­rie ga­ran­tuo­tai ir pa­ baigs pra­dė­tus dar­bus.

na, kad mus in­for­ma­vo te­le­fo­nu, o mes ne­ga­li­me pa­tik­rin­ti, ar tai tie­ sa. Nep­ra­ne­ši­mas apie fi­nan­si­nės pa­dė­ties pa­si­kei­ti­mą ga­li tu­rė­ti įta­ kos to­les­niam so­cia­li­nės pa­ra­mos sky­ri­mui. To­dėl mums itin svar­bi te­le­fo­ni­nių po­kal­bių įra­šy­mo pa­ slau­ga, kad ne­kil­tų gin­čų“, – aiš­ ki­no So­cia­li­nių iš­mo­kų po­sky­rio ve­dė­ja Gi­na Vi­li­mai­tie­nė. Dė­me­sys – Skulp­tū­rų par­kui

Šių­me­tis Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės vie­šų­jų pir­ki­mų pla­nas ga­li pa­dė­ti iš­spręs­ti dar vie­ną tarp klai­pė­die­ čių nuo­lat ky­lan­tį gin­čą. Pla­ne nu­ma­ty­ta pirk­ti Skulp­tū­ rų par­ko – bu­vu­sių se­nų­jų mies­to ka­pi­nių su­tvar­ky­mo ir vi­zua­li­nės in­for­ma­ci­nės sis­te­mos su­kū­ri­mo kon­cep­ci­jos pa­ren­gi­mo pa­slau­gą. Jos es­mė – su­kur­ta kon­cep­ci­ja, ku­rio­je bū­tų nu­ma­ty­ta, kaip tu­ri bū­ti tvar­ko­mas Skulp­tū­rų par­kas, ku­rio da­lis yra ir se­no­sios mies­to ka­pi­nės. „Nuo­lat ne­su­ta­ria­ma, kaip par­ką rei­kė­tų ap­tver­ti, ap­švies­ti, su­tvar­ ky­ti žel­di­nius, pa­sta­ty­ti in­for­ma­ ci­nius ženk­lus. Vie­ni no­ri dau­ giau švie­sos, kad bū­tų iš­ryš­kin­tos skulp­tū­ros, ki­ti – prie­šin­gai, ne­ lei­džia ge­nė­ti me­džių, kad ne­bū­ tų su­ga­din­ta da­bar­ti­nė at­mos­fe­ra. Kon­cep­ci­ja ir tu­rė­tų vi­sus su­tai­ ky­ti, ras­ti vie­nin­gą nuo­mo­nę“, – tei­gė Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Pa­ vel­do­sau­gos sky­riaus ve­dė­ja Edi­ta Pet­raus­kie­nė. Ji pa­brė­žė, kad tik tu­rint Skulp­ tū­rų par­ko su­tvar­ky­mo kon­cep­ci­ją, bus ga­li­ma pra­dė­ti reng­ti tech­ni­ nius pro­jek­tus ir pa­gal juos tvar­ ky­ti vie­ną gra­žiau­sių vie­tų, esan­ čių Klai­pė­dos cent­re.

5

antradienis, kovo 26, 2013

lietuva kl.lt/naujienos/lietuva

Abor­tų drau­di­mas bū­tų per griež­tas Lie­tu­vos len­kų rin­ki­mų ak­ci­jos (LLRA) įre­gist­ruo­tą abor­tus drau­ džian­čio įsta­ty­mo pro­jek­tą įver­ti­ nę Sei­mo kan­ce­lia­ri­jos Tei­sės de­ par­ta­men­to tei­si­nin­kai sa­ko, kad ky­la klau­si­mas dėl to­kio siū­ly­mo ati­tik­ties tarp­tau­ti­nėms kon­ven­ ci­joms.

Įs­pė­ji­mas: S.Džiau­tas (kai­rė­je) tei­gia, kad ug­nia­ge­siai gy­ve­na dar blo­giau nei po­li­ci­nin­kai, to­dėl bū­ti­na keis­

ti si­tua­ci­ją, ne­lau­kiant ne­lai­mės.

Ša­rū­no Ma­žei­kos / BFL nuo­tr.

Ug­nia­ge­siai: „Mes – tre­čias bro­lis šei­mo­je“ Po tra­ge­di­jos Ku­dir­kos Nau­mies­ty­je po­li­ci­ja pra­si­ta­rė apie pi­ni­ gų, tech­ni­kos ir žmo­nių trū­ku­mą. Ta­čiau blo­gai ne tik an­ge­lams sar­gams – grei­tai ir ug­nia­ge­siai ga­li ne­spė­ti į pa­gal­bą. Jo­nas Var­nas

j.varnas@diena.lt

Trūks­ta drą­sos?

Praė­ju­sią sa­vai­tę Vy­riau­sy­bė­je ap­ si­lan­kę ug­nia­ge­sių va­dai neiš­gir­do nie­ko pa­guo­džian­čio – po kri­zės su­ma­žin­tą fi­nan­sa­vi­mą at­gai­vin­ ti ruo­šia­ma­si eu­ro­pi­niais pi­ni­gais. Bet pi­ni­gi­nės in­jek­ci­jos ža­da­mos tik po­li­ci­jos ir pa­sie­nio reik­mėms. Kaip tei­gia Ug­nia­ge­sių gel­bė­to­ jų pro­fe­si­nės są­jun­gos pir­mi­nin­kas Sau­lius Džiau­tas, su­si­da­ro įspū­dis, jog ug­nia­ge­sių va­do­vai ma­no, kad pas mus vis­kas ge­rai. „Gir­di­si tik­tai po­li­ci­jos ko­mi­sa­ras Sau­lius Skver­ne­lis, ku­ris gar­bin­gai sto­vi ir tu­ri žo­dį, tu­ri drą­sos pa­sa­ ky­ti tie­są, ko­kio­je pa­dė­ty­je at­si­dū­ rė tar­ny­bos, ne­bi­jo­da­mas pra­ras­ti sa­vo po­stą. Kaip ma­tau aš, tiek pa­ sie­nio, tiek mū­sų tar­ny­bų va­dai to ne­pa­da­ro ir neatsk­lei­džia tik­ro­sios rea­ly­bės“, – tei­gė taip pat Vil­niaus ap­skri­ties prieš­gais­ri­nės gel­bė­ji­mo val­dy­bos 3-io­sios ko­man­dos sky­ri­ ni­nu dir­ban­tis S.Džiau­tas. Net ba­tai su­ply­šę

Jei­gu ne ug­nia­ge­sių auk­si­nės ran­ kos, ku­rio­mis pa­tys re­mon­tuo­ja au­ to­mo­bi­lius ir dir­ba ki­tus jiems ne­ prik­lau­san­čius dar­bus, jie gy­ven­tų dar žiau­riau nei po­li­ci­nin­kai. „Gal­būt mes lai­ko tu­ri­me dau­ giau nei pa­tru­lis po­li­ci­nin­kas, nes jis ga­vęs inst­ruk­ta­žą ir yra pa­lei­ džia­mas į mies­tą pa­tru­liuo­ti. Mes mo­ko­mės iki 17 val., o pa­skui tu­ ri­me lai­ko pa­si­tvar­ky­ti pa­tys. Jei­gu at­si­ve­ža­me da­žų ar ta­pe­tų, pa­tys ir da­žo­me, ir iš­ta­pe­tuo­ja­me sie­ nas. Dar ir po­pie­riaus iš­ga­lim pa­ tys nu­si­pirk­ti. Jei mes ne­ver­kia­me ir ne­vie­ši­na­mos šios pro­ble­mos, tai vi­sai ne­reiš­kia, kad jų nė­ra“, – kons­ta­ta­vo ug­nia­ge­sių in­te­re­sams at­sto­vau­jan­tis S.Džiau­tas. Į iš­kvie­ti­mus gel­bė­to­jai vyks­ ta pa­si­kliau­da­mi sa­vo at­min­ti­mi ir orien­ta­ci­ja, nes ne­tu­ri na­vi­ga­ci­jos prie­mo­nių. „Be to, ba­tai su­ply­šę, o uni­for­mų bu­vo­me ne­ga­vę tre­jus

me­tus. Da­bar jau ga­vo­me, bet ir jos – be ant­siu­vų, ne­ži­nia kur siū­tos – tin­ka 50-as dy­dis, ta­čiau te­ko 56as. Tai vat to­kie ku­rio­zai vyks­ta“, – to­liau apie kas­die­ny­bę pa­sa­ko­jo sky­ri­nin­kas. Šiuo me­tu gel­bė­to­jai dir­ba 1,16 eta­to, tai reiš­kia, kad trūks­ta 16 pro­c. ug­nia­ge­sių. „Mums, kaip pro­fsą­jun­gai, pa­ pil­do­mo mo­kė­ji­mo rei­ka­lau­ti pri­ va­lu, juo­ba kai tai yra nu­ma­ty­ ta sta­tu­te. Juk lo­giš­ka, jei­gu dir­bu už 1,2 ug­nia­ge­sio, tai toks ir tu­rė­tų bū­ti ma­no at­ly­gi­ni­mas“, – aiš­ki­no ug­nia­ge­sių at­sto­vas.

Jei mes ne­ver­kia­me ir ne­vie­ši­na­mos šios pro­ble­mos, tai vi­sai ne­reiš­kia, kad jų nė­ra.

Ri­zi­kuo­ja gy­vy­be

Ne­se­niai ug­nia­ge­siai ga­vo iš po­li­ci­ jos raš­tą su in­for­ma­ci­ja, kad pa­rei­ gū­nai ne vi­sa­da pa­gel­bės ug­nia­ge­ siams. Pa­vyz­džiui, įvyks­ta ava­ri­ja ir rei­kia ap­tver­ti te­ri­to­ri­ją ar­ba vyks­ ta gais­ras ir rei­kia su­stab­dy­ti eis­mą gat­ve. Iš to raš­to gel­bė­to­jai su­pra­ to, kad pa­rei­gū­nai ga­li at­vyk­ti vė­ liau ar­ba ap­skri­tai neat­vyk­ti, nes prio­ri­te­tą teiks vi­sai ki­tos ka­te­go­ ri­jos įvy­kiams. „De­par­ta­men­tas ir mi­nis­te­ri­ja pa­tys nu­sta­to to­kius įsa­ky­mus, kad mes ne­ga­li­me jų įvyk­dy­ti. Sa­ky­ki­ me, ma­no ko­man­do­je yra che­mi­nių in­ci­den­tų lik­vi­da­vi­mo au­to­mo­bi­ lis. Jei kur nors iš­si­lie­ja ne­ži­no­mas skys­tis ar me­džia­gos, pri­va­lo va­ žiuo­ti pen­kių ug­nia­ge­sių eki­pa­žas, ja­me tu­ri bū­ti ap­mo­ky­tas sky­ri­nin­ kas, o ne­se­niai į įvy­kio vie­tą va­žia­ vo­me tik tri­se, vie­toj sky­ri­nin­ko – pa­pras­tas ug­nia­ge­sys“, – pa­sa­ko­jo S.Džiau­tas. Daž­niau­siai į in­ci­den­tus ugnia­ gesiai va­žiuo­ja dviem sky­riais – bent jau dviem au­to­mo­bi­liais.

Pir­mame sky­riu­je tu­ri bū­ti pen­ ki ug­nia­ge­siai, ant­ra­me – ke­tu­ri. Šiuo me­tu lei­džia­ma į gais­rą vyk­ti tik sep­ty­niems ug­nia­ge­siams, tai­ gi trūks­ta dvie­jų gel­bė­to­jų, po vie­ ną kiek­vie­nam sky­riui. „Ką reiš­kia vie­no gel­bė­to­jo trū­ ku­mas? Ug­nia­ge­sio dar­be tai reiš­kia la­bai daug. Į žval­gy­bą ei­ti su­dė­tin­go pla­no pa­tal­po­se, pa­vyz­džiui, laip­ ti­nė­je, dvie­se yra per ma­žai, rei­kia tri­jų žmo­nių, ir tai nu­sta­ty­ta įvai­ rio­se nor­mo­se. O at­va­žiuo­ja ke­tu­ rių žmo­nių eki­pa­žas, ku­rių vie­nas yra vai­ruo­to­jas, tas, ku­ris pa­duo­da van­de­nį ir pri­žiū­ri tvar­ką, vi­si su­ len­da į laip­ti­nę – nė­ra pa­čių ug­nia­ ge­sių kam pri­žiū­rė­ti. Jie ri­zi­kuo­da­ mi sa­vo gy­vy­be ei­na gel­bė­ti“, – apie su­dė­tin­gą dar­bą pa­sa­ko­jo 3-io­sios ko­man­dos sky­ri­nin­kas. Trūks­ta pa­jė­gu­mų

„Pap­ras­čiau­siai Ku­dir­kos Nau­ mies­ty­je po­li­ci­jai ne­pa­si­se­kė, ji ta­po ap­lin­ky­bių au­ka. Pa­vyz­ džiui, jei­gu pa­si­kar­to­tų to­kia ne­ lai­mė kaip Vil­niu­je 2007 m., kai per gais­rą žu­vo pen­ki žmo­nės, tai da­bar bi­jau, kad au­kų bū­tų ge­ro­ kai dau­giau, nes tuo­met ug­nia­ge­ sių ko­man­da bu­vo pil­na“, – re­ziu­ ma­vo S.Džiau­tas. „Di­de­li gais­rai, che­mi­niai ar ra­ dia­ci­niai in­ci­den­tai – vi­sa tai ke­lia di­de­lę grės­mę. Pri­si­min­kim di­de­ lį gais­rą kai­my­nės Lat­vi­jos Al­sun­ gos pen­sio­na­te ar tra­giš­kus gais­rus Ru­si­jos se­ne­lių na­muo­se. Mes to­ kiu at­ve­ju ne­bū­tu­me pa­jė­gūs“, – pri­dū­rė S.Džiau­tas. Pra­de­dan­čio ug­nia­ge­sio „po­ pie­ri­nis“ at­ly­gi­ni­mas yra 1350 li­ tų. Pu­sę me­tų dir­ban­tis ug­nia­ge­ sys be šven­ti­nių die­nų gau­na apie 1100–1200 li­tų al­gos ir prie­dą už dar­bą nak­ti­mis. „Po­li­ci­nin­kas, pra­dė­jęs tar­ny­bą, yra 5-os ka­te­go­ri­jos sta­tu­ti­nis pa­rei­ gū­nas, o ug­nia­ge­sys pra­de­da dirb­ti tik nuo že­miau­sios – pir­mos. Pa­ly­ gin­ti su po­li­ci­nin­kų dar­bo už­mo­kes­ čiu, mes – tre­čias bro­lis šei­mo­je“, – ly­gi­no ug­nia­ge­sių at­sto­vas.

Pro­jek­to iš­va­do­je tei­si­nin­kai pa­ brė­žia, jog Eu­ro­pos žmo­gaus tei­ sių ir pa­grin­di­nių lais­vių ap­sau­ gos kon­ven­ci­ja gi­na kiek­vie­no as­mens tei­sę į gy­vy­bę, ta­čiau ne­ kal­ba apie pra­dė­tos gy­vy­bės tei­sę į gy­ve­ni­mą. Mo­ters ap­si­spren­di­mo tei­sė nu­ trauk­ti nėš­tu­mą ar jo ne­nut­rauk­ti sie­ja­ma ir su ES pa­grin­di­nių tei­ sių char­ti­jos 3 bei 7 straips­niais, įtvir­ti­nan­čiais kiek­vie­no as­mens tei­sę į jo fi­zi­nio vien­ti­su­mo ger­ bi­mą bei tei­sę į pri­va­taus gy­ve­ni­ mo pa­gar­bą. „Kon­ven­ci­jos straips­nio, įtvir­ ti­nan­čio tei­sę į gy­vy­bę, tai­ky­mo pra­kti­ka ro­do, kad gy­vy­bė yra gi­na­ma bū­tent nuo gi­mi­mo mo­ men­to, ka­dan­gi šis klau­si­mas yra tie­sio­giai su­si­jęs su nėš­tu­mo nu­trau­ki­mo tei­sė­tu­mo pro­ble­ ma. To­dėl svars­ty­ti­na, ar pro­jek­ to nuo­sta­tos ati­tik­tų kon­ven­ci­jos tai­ky­mo pra­kti­ką bei ES pa­grin­ di­nių tei­sių char­ti­jos straips­ nių nuo­sta­tas, ka­dan­gi ne­pa­lik­tų mo­te­riai tin­ka­mos ap­si­spren­di­ mo tei­sės“, – ra­šo­ma pro­jek­to iš­va­do­je. Sei­m o tei­s i­n in­kai iš­va­d o­ je svars­to ir dėl LLRA pa­siū­ly­mo

ati­tik­ties Lie­tu­vos Kons­ti­tu­ci­jai, ta­čiau tie­sio­giai prieš­ta­ra­vi­mo ne­nu­ro­do. Tei­si­nin­kai tvir­ti­na, kad Kons­ti­tu­ci­ja už­tik­ri­na žmo­ gaus pri­va­taus gy­ve­ni­mo ne­lie­ čia­mu­mą ir ri­bo­ti žmo­gaus tei­sę į pri­va­tu­mą ga­li­ma tik sie­kiant ap­ gin­ti ki­tas kons­ti­tu­ci­nes ver­ty­bes, ki­tų as­me­nų tei­ses ir lais­ves. „Da­ry­ti­na iš­va­da, kad ne­gi­mu­ sio kū­di­kio be­są­ly­gi­nė ap­sau­ga ne­ga­li bū­ti lai­ko­ma pa­kan­ka­ma ir bū­ti­na mo­ters tei­sės į pri­va­taus gy­ve­ni­mo ap­sau­gą ri­bo­ji­mo są­ ly­ga“, – ra­šo­ma iš­va­do­je. Pra­si­dė­jus pa­va­sa­rio se­si­jai LLRA par­la­men­ta­rai, Dar­bo par­ ti­jos at­sto­vas Kęs­tu­tis Dauk­šys ir „Drą­sos ke­lio“ frak­ci­jos at­sto­vas Al­gir­das Pa­tac­kas įre­gist­ra­vo Gy­ vy­bės pre­na­ta­li­nė­je fa­zė­je ap­sau­ gos įsta­ty­mo pro­jek­tą, ku­riuo bū­ tų drau­džia­ma at­lik­ti abor­tus. Pa­gal pro­jek­tą nėš­tu­mą gy­dy­ to­jas ga­lė­tų nu­trauk­ti tik tuo at­ ve­ju, jei nėš­tu­mas grės­tų nėš­čios mo­ters gy­vy­bei ar svei­ka­tai ar­ba bū­tų pa­grįs­tų įta­ri­mų, jog nėš­ tu­mas at­si­ra­do dėl nu­si­kals­ta­mų vei­kų. Nut­rauk­ti nėš­tu­mą esant anks­čiau mi­nė­toms są­ly­goms bū­tų lei­džia­ma, jei nuo nėš­tu­mo pra­džios praė­jo ne dau­giau kaip 12 sa­vai­čių. Lie­tu­vo­je nu­trauk­ti nėš­tu­mą šiuo me­tu lei­džia­ma iki 12 nėš­ tu­mo sa­vai­tės be pa­pil­do­mų są­ ly­gų. Kas­met Lie­tu­vo­je nėš­tu­mą nu­trauk­ti ryž­ta­si apie 10 tūkst. mo­te­rų. „Klai­pė­dos“, BNS inf.

Ne­si­jau­čia ap­sau­go­tos nuo smur­tau­to­jų Mo­te­rų tei­sių gy­nė­jos pa­ra­gi­no vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jas skir­ti dau­ giau dė­me­sio spren­džiant Ap­sau­ gos nuo smur­to ar­ti­mo­je ap­lin­ko­ je įsta­ty­mo įgy­ven­di­ni­mo pro­ble­ mas, o tie­sio­giai šio įsta­ty­mo tai­ ky­mą at­lie­kan­čiai po­li­ci­jai ir spe­ cia­li­zuo­tiems pa­gal­bos cent­rams skir­ti di­des­nį fi­nan­sa­vi­mą.

„Pra­šo­me dar šie­met per­žiū­rė­ti biu­dže­tą ir ge­ro­kai pa­di­din­ti po­ li­ci­jos bei spe­cia­li­zuo­tos pa­gal­ bos cent­rų fi­nan­sa­vi­mą“, – va­ kar spau­dos kon­fe­ren­ci­jo­je sa­kė aso­cia­ci­jos Vil­niaus mo­te­rų na­ mų at­sto­vė Li­li­ja Hen­ri­ka Va­si­ liaus­kie­nė. Pa­sak jos, taip pat bū­ti­na įdieg­ti elekt­ro­ni­nę se­ki­mo sis­te­mą, ku­ri leis­tų kont­ro­liuo­ti, ar smur­tau­to­ jai prieš mo­te­ris ar­ba vai­kus ne­ ban­do vėl prie jų ar­tin­tis. Dai­va Ba­ra­naus­kie­nė iš Kau­no mo­te­rų drau­gi­jos žur­na­lis­tams sa­kė, kad po­li­ci­jai trūks­ta ži­nių, kaip elg­tis su­si­dū­rus su smur­to ar­ti­mo­je ap­lin­ko­je at­ve­jais, to­dėl pa­rei­gū­nus bū­ti­na mo­ky­ti. „Po­li­ci­nin­kai sun­kiai dir­ba, krū­vis jiems la­bai pa­di­dė­jo. Vals­ ty­bė lė­šų ne­nu­ma­tė po­li­ci­jos dar­ bo krū­viui išaug­ti. Šiuo klau­si­mu mes po­li­ci­ją pa­lai­ko­me, tik la­bai no­rė­tu­me, kad ir jie su­si­dė­lio­tų prio­ri­te­tus, nes pa­ts pa­vo­jin­giau­ sias mo­te­riai gy­ve­ni­mo lai­ko­tar­ pis yra ta­da, kai ji ban­do nu­trauk­

ti smur­ti­nius san­ty­kius. 70 pro­c. pa­di­dė­ja ti­ki­my­bė bū­ti nu­žu­dy­tai, kai smur­ti­niai san­ty­kiai ei­na link pa­bai­gos ar sky­ry­bų ar­ba yra rim­ ta by­la. Žo­džiu, kai mo­te­ris da­ro ryž­tin­gus žings­nius“, – tei­gė ji. „Ly­giai tą pa­tį iliust­ruo­ja at­ve­jis Gargž­duo­se. Ki­tą die­ną tu­rė­jo įsi­ tei­sė­ti nuo­spren­dis smur­tau­to­jui. Jis ne­lau­kė tos die­nos, ne­no­rė­jo į ka­lė­ji­mą, bu­vo ypač pik­tas. To­kiam iš­kvie­ti­mui pri­skir­ti že­miau­sią pa­ vo­jin­gu­mo ka­te­go­ri­ją, C ly­gį, – ma­žų ma­žiau­siai neiš­ma­ny­mas“, – kal­bė­jo D.Ba­ra­naus­kie­nė. Pa­sak jos, po­li­ci­ja be raš­tiš­ko su­ti­ki­mo in­for­ma­ci­jos apie nu­ ken­tė­ju­sias mo­te­ris ne­per­duo­ da spe­cia­li­zuo­tos pa­gal­bos cent­ rams. „Mo­te­rys raš­tiš­ko su­ti­ki­mo ne­ duo­da, jos bi­jo, bū­na su­tri­ku­sios, jos bū­na iš­gąs­din­tos ką tik įvy­ku­sio smur­to at­ve­jo. Bū­na nak­tis, krau­ jas. Ypač kai­mo ra­jo­nuo­se mo­te­rys bi­jo duo­ti su­ti­ki­mą, kad jų kon­tak­ ti­niai duo­me­nys dar bus kam nors vie­ši­na­mi. Vals­ty­bė ne­pa­da­rė na­ mų dar­bų, as­mens ap­sau­gos nuo smur­to įsta­ty­mo pa­kan­ka­mai ne­ vie­ši­no“, – kal­bė­jo ji. Re­mian­tis Ge­ne­ra­li­nės pro­ku­ ra­tū­ros me­ti­nės veik­los ata­skai­ta, smur­to ar­ti­mo­je ap­lin­ko­je nu­si­ kals­ta­mos vei­kos 2012 m. su­da­ rė apie 7 pro­c. vi­sų re­gist­ruo­ja­ mų nu­si­kals­ta­mų vei­kų. „Klai­pė­dos“, BNS inf.

6

antradienis, kovo 26, 2013

nuomonės

Po­kal­bis prie gy­dy­to­jo ka­bi­ne­to

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

(Ne)dve­jo­pi stan­dar­tai Va­len­ti­nas Ber­ž iū­nas

S

y­k į Vil­niu­je žings­niuo­jant pre­ zi­den­tū­ros link ru­siš­kai už­kal­ bi­no vy­ras ir mo­te­r is. Klau­sė: „Kur uni­ver­si­te­tas?“ Pa­sa­k ius, kad vi­sai čia pat, po­re­lė ap­si­džiau­gė. Pa­si­tei­ra­vus, iš kur jie, vy­ras at­sa­kė, kad iš Bal­ta­ru­si­jos. Pir­mas klau­si­mas, ku­ris šo­vė į gal­vą: „Kaip ke­lio­nė?“ Abu su­rau­ kė kak­tas ir pa­sa­kė, kad ša­lo pa­sie­ny­je 5 va­lan­das. ES ir Ru­si­ja jau il­gai svars­to be­vi­zio re­ ži­mo pa­nai­ki­ni­mo klau­si­mą. Kai ku­rios ES vals­ty­bės no­rė­tų pa­žan­gos šiuo klau­ si­mu, kai ku­rios ne. Ne­se­niai Lie­tu­vos Pre­zi­den­tė pa­reiš­kė, kad Ru­si­jai ne­tu­rė­tų bū­ti tai­ko­mos nuo­ lai­dos, jei jos ne­tai­ko­mos ki­toms Ry­t ų kai­my­nėms. Da­l ios Gry­baus­kai­tės žo­ džiais ta­riant – Uk­rai­nai. Iš da­lies toks po­žiū­ris pa­tei­si­na­mas. Dve­ jo­pų stan­dar­tų tai­ky­mas – blo­gas pre­ce­ den­tas, nors ES – tai įpras­ta. Ta­čiau ko­dėl gre­ta Uk­rai­nos D.Gry­baus­kai­tė neį­var­di­ jo Bal­ta­ru­si­jos?

Kal­bant apie Lie­tu­vos ir Ru­si­jos san­ty­kius, kol kas kal­bų apie va­di­na­ mą­jį „per­kro­vi­mą“ bu­vo daug, ta­čiau dar­bų nu­ veik­ta ma­žai. Bū­tent Bal­ta­r u­si­jos įtrau­k i­mas į be­v i­zę erd­vę – svar­bus Lie­tu­vai eko­no­miš­kai, o ne ko­kios nors Gru­zi­jos ar Mol­do­vos. Taip pat svar­bus ir Ru­si­jos įtrau­ki­mas. Ir prieš­ ta­rau­ti tam nė­ra jo­kio eko­no­mi­nio pa­grin­ do, ne­bent idė­ji­nis. Kar­tais kai kas mėgs­ta sa­ky­ti, kad įtrau­kus Ru­si­ją į be­vi­zę erd­vę po ES ga­lės lais­viau ke­liau­ti ose­ti­nai ir ab­ cha­zai, o gru­zi­nai ne. Esą tai ar­gu­men­tas, kad Lie­tu­va ne­tu­rė­tų rem­ti be­vi­zio re­ži­ mo Ru­si­jai. Tik var­gu ar tai ar­gu­men­tas. Kal­bant apie Lie­tu­vos ir Ru­si­jos san­ty­ kius, kol kas kal­bų apie va­di­na­mą­jį „per­ kro­vi­mą“ bu­vo daug, ta­čiau dar­bų nu­veik­ ta ma­žai. Gal­būt dar rei­kė­tų pa­lauk­ti? Iš es­mės nė vie­nas opus dvi­ša­lis klau­si­ mas iki šiol neišsp­ręs­tas, o kal­bos vei­kiau yra kal­ba­mos ban­dant at­si­r i­bo­t i nuo anks­tes­nės val­d žios po­z i­ci­jos. Ta­čiau džiu­gu, kad vie­šo­jo­je erd­vė­je vis daž­niau ke­lia­mas klau­si­mas apie dvi­ša­lių san­ty­ kių pro­ble­mas, pa­vyz­džiui, ko­dėl iki šiol neį­vy­ko Lie­tu­vos ir Ru­si­jos va­do­vų su­si­ ti­ki­mas, ku­rio me­tu bū­tų spren­džia­mi tik dvi­ša­liai klau­si­mai, at­si­ri­bo­jant nuo vi­sų ES dar­bot­var­kių. Tai­gi su­tik­tiems bal­ta­ru­siams, jei jie dar kar­tą ry­šis kirs­ti Lie­tu­vos sie­ną, nuo­šir­ džiai lin­ki­me tik kant­ry­bės.

S

u duk­re­le te­ko lauk­ti sa­vo ei­lės pas pe­diat­rą Jū­ri­nin­kų po­lik­li­ni­ko­je. Vi­si ži­no, kad ap­si­lan­ky­mai to­kio­se įstai­go­se var­gi­na. Ypač lau­ ki­mas, kai gre­ta – ne itin pa­kan­tūs, li­go­ti mies­tie­čiai, ne­re­tai kal­ti­nan­tys vi­są pa­sau­lį dėl už­griu­vu­sių ne­gan­ dų ir apie sa­vo svei­ka­tą pa­sa­ko­jan­tys ko­ne kiek­vie­nam su­tik­ta­jam. Net­ru­kus ša­lia pri­sė­do se­ny­vas klai­pė­die­tis, atė­jęs pas sa­vo šei­ mos gy­dy­to­ją. Nu­si­šyp­so­jo, po­kal­ bis už­si­mez­gė tar­si sa­vai­me. Vy­riš­kis tru­pu­tį pa­lin­ko į prie­kį ir suo­kal­biš­kai pa­klau­sė, kaip ma­ nau, ar tas, ato­kiau sto­vin­tis vy­riš­ kis nė­ra sen­ti­kis. Ne­to­lie­se sto­vė­jo maž­daug 40 me­tų keis­tuo­lis su il­go­ka barz­da, iš ku­rios ky­šo­jo dvi dai­liai su­pin­ tos ka­sy­tės. Sa­kau, jis ga­li bū­ti bet kas, ne­bū­ ti­nai sen­ti­kis. Tur­būt koks nors sek­tan­tas, ne­ pa­si­da­vė ma­no pa­šne­ko­vas. Jis pa­ sa­kė: „Vi­są gy­ve­ni­mą plau­kio­jau jū­ro­mis, ap­lan­kiau 108 pa­sau­lio ša­lis, vi­so­kių te­ko ma­ty­ti. Ta­čiau to­kio, kaip šis – ne“. Vy­riš­kis pa­sa­ko­jo, kad kaž­ka­da Ru­si­jo­je te­ko su­tik­ti to­kį vei­kė­ją, ki­lu­sį iš To­li­mų­jų Ry­tų, jis stu­di­ja­ vo M.Lo­mo­no­so­vo uni­ver­si­te­te, ir ti­ki­no, kad po 50 me­tų pas mus gy­ vens be­veik vie­ni ki­nai. Po to praė­jo jau 30 me­tų, pas mus jų dar ne tiek ir daug. Bet­gi ki­ nų skai­čius jau ar­tė­ja prie 2 mlrd. „Pa­me­nu, dar Máo Zédōngas bu­vo gy­vas, at­plau­kė­me į vie­ną Ki­ni­jos uos­tą. Siau­bas, – ant kiek­ vie­no na­mo laip­tų nu­tū­pę vai­kai, ran­kas tie­sia, val­gy­ti pra­šo. Mū­ sų lai­vo ko­kas da­vė sriu­bos vie­nai to­kiai šei­mai, au­gi­nu­siai 12 ma­žy­ lių. Bet vi­sų gi ne­pa­mai­tin­si. Ne­ bū­čiau ma­tęs sa­vo aki­mis, nie­ka­ da ne­pa­ti­kė­čiau, kad taip bū­na,“ – pa­sa­ko­jo Bo­ri­sas (toks pa­šne­ ko­vo var­das). Pas­kui Ki­ni­jo­je bu­vo lai­kas, kai šei­mai bu­vo lei­džia­ma tu­rė­ti tik po vie­ną vai­ką, ant­ram rei­kė­jo gau­ ti lei­di­mą iš val­džios.

„Tai vie­ti­nis jū­ri­nin­kas pa­sa­ko­ jo, kad tais lai­kais kas­met Pe­ki­no šiukš­lių kon­tei­ne­riuo­se ras­da­vo po ke­lias­de­šimt tūks­tan­čių kū­di­ kių la­vo­nė­lių. Siau­bas, kaž­kas prii­ ma spren­di­mus, o, kaip vi­suo­met, la­biau­siai ken­čia vai­kai,“ – kons­ ta­ta­vo pa­šne­ko­vas. „Pa­me­nu ko­miš­ką si­tua­ci­ją, – to­liau pa­sa­ko­jo Bo­ri­sas, – bu­vo­me su­sto­ję vie­na­me uos­te Pie­tuo­se ir su ke­liais įgu­los na­riais ke­lia­vo­me

Taip ir iš­si­sky­rė­me. Pui­kus po­kal­bis, be­ lau­kiant sa­vo ei­lės pas me­di­kus. Ir svar­ biau­sia – nė žo­džio apie li­gas. į gre­ta esan­tį mies­te­lį au­to­bu­su. Be mū­sų bu­vo daug žmo­nių, tarp jų – jau­na šei­ma su pen­kiais pui­kiais ma­žy­liais. Stai­ga vie­nas vai­ku­tis pri­bė­go, už­šo­ko mū­sų boc­ma­nui ant ke­lių, ap­si­ka­bi­no jo kak­lą ir sa­ ko: ma­no tė­ve­lis. Jo tė­vai tar­pu­sa­ vy­je su­si­žval­gė, vi­si ke­lei­viai pra­ pliu­po kva­to­tis. Vai­ruo­to­jas net su­stab­dė au­to­bu­są, kad be­si­juok­ da­mas neį­va­žiuo­tų į grio­vį. Kar­tais sun­ku su­pras­ti tuos vai­kus, bet tą­ syk bu­vo la­bai sma­gu“. „Daug pa­sau­lio ma­čiau, – tę­ sė Bo­ri­sas, – bet di­džiau­sią įspū­dį pa­li­ko Hai­tis. Ten vie­ti­nis gy­dy­to­ jas man pa­ro­dė zom­bį – to­kią pa­ mėk­lę, ap­kars­ty­tą skam­ba­liu­kais, kad vi­si gir­dė­tų, kaip jis ar­ti­na­si. Bi­jo jų te­nai“. „O dar, jūs įsi­vaiz­duo­ja­te, – Bo­ ri­sas pra­lei­do vie­toj sa­vęs pas gy­

Atgarsiai

Re­ke­tas vals­ty­bės var­du ar dar­bas? D.Ja­naus­kai­tė. „Ants­to­lė sko­los ne­pa­mir­šo“, „Klai­pė­da“, 2013 03 25. Vis­kas tu­rė­tų bū­ti pa­rem­ta žmo­ niš­ku­mu. Ants­to­lis žmo­gui neat­ ly­gin­ti­nai tu­rė­tų 10 kar­tų paaiš­ kin­ti, kaip jam elg­tis ir ko ga­li su­lauk­ti, jei ne­vyk­dys jo nu­ro­dy­ mų. Daug ko pa­pras­tas žmo­gus ne­ži­no. Be to, ir mo­kes­čiai ant­ sto­liui kuk­les­ni tu­rė­tų bū­ti. Kur mes nuei­sim su sa­vo go­du­mu, jūs man pa­sa­ky­ki­te? Val­džia, la­ bai gal­vo­ki­te apie tai. Bus liūd­nas tan­go ki­taip.

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

As­ta Dy­ko­vie­nė

dy­to­ją mo­te­rį, kad ga­lė­tų pa­baig­ti pa­sa­ko­ji­mą, – aš ma­čiau Jac­que­ li­ne’ą Onas­sis. Taip, tik­rai, sto­vė­ jo­me Vi­dur­že­mio jū­ros uos­te, kai at­plau­kė ka­ra­liš­ka, bal­tu­tė­lė lyg gul­bė jach­ta. Su ke­liais įgu­los na­ riais sto­vė­jo­me kran­ti­nė­je ir gė­rė­ jo­mės šia gra­žuo­le, kai ant jos de­ nio išė­jęs ka­pi­to­nas pa­pra­šė pa­dė­ti pri­si­švar­tuo­ti. Mes mie­lai puo­lė­ me į pa­gal­bą. Pas­kui sa­ko: gal pa­ gel­bė­tu­mė­te su­neš­ti ir mais­to pro­ duk­tus, ku­riuos ne­tru­kus at­veš, nes jach­tos įgu­la bu­vo be­veik vien mer­gi­nos“. Bo­ri­sas sa­kė, kad pa­da­rė, ko pra­ šy­ti. Pas­kui juos pa­kvie­tė jach­tos sa­vi­nin­kas. „Užė­jęs į ka­ju­tę, iš­kart pa­ži­nau J.Onas­sis, – pri­si­mi­nė jū­ri­nin­kas, – ji vil­kė­jo aly­vi­nės spal­vos su­kne­ le, at­si­su­ko, ma­lo­niai nu­si­šyp­so­jo, pa­dė­ko­jo už pa­gal­bą. Net ir da­bar, praė­jus be­veik 50 me­ tų po šio su­si­ti­ki­mo, Bo­ri­so akys apie tai kal­bant, spin­dė­jo džiaugs­mu. Gra­žuo­lės vy­ras mi­li­jo­nie­rius tą­ kart už pa­gal­bą da­vė kiek­vie­nam po vis­kio bu­te­lį ir šiek tiek pi­ni­gų. „Tai­gi, aš ma­čiau gra­žią­ją Jac­ que­li­ne’ą, – pa­sa­ko­jo klai­pė­die­ tis. – Tie­sa, grį­žus na­mo, ma­ne iš­kvie­tė į KGB, ten tie­siai švie­siai pa­klau­sė: klok, kaip už­dir­bai vis­ kio ir pi­ni­gų. Pa­pa­sa­ko­jau, pa­lei­ do nie­ko ne­sa­kę. Neį­si­vaiz­duo­ju, iš kur su­ži­no­jo“. „Tie­sa, apie J.Onas­sis ir jos vy­ro krui­zą po Vi­dur­že­mio jū­rą ta­da ra­ šė vi­si vie­tos laik­raš­čiai, – pri­si­mi­ nė Bo­ri­sas. – Bet, aiš­ku, apie mus ten juk ne­bu­vo nė žo­džio“. „Ne­si­sie­lo­ki­te, apie jus dar pa­ra­ šys“, – pa­ga­liau įsi­ter­piau ir aš. Bo­ri­sas pa­ki­lo ei­ti pas gy­dy­to­ją ir pa­žvel­gė la­bai nu­ste­bęs. „Jūs kal­ bė­jo­te su žur­na­lis­te“, – pri­dū­riau. Vy­riš­kis juo­kais su­siė­mė už gal­vos ir aik­te­lė­jo: tai bent įkliu­vau. Jam jau rei­kė­jo užei­ti į gy­dy­to­jo ka­bi­ne­tą. Taip ir iš­si­sky­rė­me. Pui­kus po­ kal­bis, be­lau­kiant sa­vo ei­lės pas me­di­kus. Ir svar­biau­sia – nė žo­ džio apie li­gas. Svei­ka­tos jums, jū­ri­nin­ke.

Žmo­niš­ku­mas pri­va­lo­mas

***

Va taip

Aš jau se­niai at­lei­dau vi­siems, kam esu sko­lin­gas. Emig­ran­tas

***

O aš ma­nau, kad ant­sto­liai pa­pras­ čiau­siai dir­ba sa­vo dar­bą. Ir, spren­ džiant iš kai ku­rių ko­men­ta­to­rių pyk­čio, dir­ba jį tik­rai ge­rai. Jei pa­ si­sko­li­nai, ati­duok. Šios tai­syk­lės tu­rė­tų lai­ky­tis vi­si, ir ne­bū­tų jo­ kių pro­ble­mų. Daž­niau­siai de­juo­ja

***

Juk tai le­ga­lus re­ke­tas, glo­bo­ja­mas vals­ty­bės. Kur tai ma­ty­ta, kad mo­ kes­ti­nes prie­vo­les vals­ty­bei išieš­ ko­tų pri­va­tūs as­me­nys? Su­si­kū­rė biz­nį ne be Sei­mo ir Vy­riau­sy­bės pa­gal­bos ir api­plė­ši­nė­ja žmo­nes. Įs­ta­ty­mus tai pat, kaip su­pra­tau, su­si­kū­rė sau as­me­niš­kai. Re­ke­tas Por­ta­lo kl.lt skai­ty­to­jų ko­men­ta­rai

750

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

reklamos skyrius: 397 Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė

711, 397 715

Platinimo tarnyba:

Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –

397 706 397 725

Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –

397 770 397 729

Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

397 750

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė –

Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 772 397 727

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

„Namai“: Lina Bieliauskaitė – 397 730 „Sveikata“: 397 705 Sandra Lukošiūtė – Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėm

397 728

telefonas@kl.lt

Aikš­tės už­sta­ty­ti ne­va­lia

Bū­da­mas se­nas klai­pė­die­tis ka­te­go­riš­kai ne­pri­ta­riu nuo­mo­nei už­sta­ty­ti At­gi­mi­ mo aikš­tę. Ne­sup­ran­tu, kaip klai­pė­die­ čiui ga­li kil­ti to­kia min­tis. Ta­da už­sta­ ty­ki­me dar ir Teat­ro aikš­tę. To­kį da­ly­ką ga­li su­gal­vo­ti tik atei­vis iš sve­tur. Jo­kū­bas

Ką veik­ti už­sie­nie­čiams?

Ap­mau­du, kad Klai­pė­da to­kia pil­ka ir neiš­vaiz­di, pa­na­ši į Ka­li­ning­ra­dą prieš ke­lis de­šimt­me­čius. La­bai er­ zi­na „Bal­ti­jos“ ki­no teat­ro griu­vė­siai. Kiek taip ga­li bū­ti? Mies­tas ap­šiu­ ręs, bai­sus. Už­sie­nie­čiai čia ne­tu­ri ką veik­ti. Ką ten už­sie­nie­čiai, mū­sų jau­ ni­mas bė­ga, nes čia nė­ra kuo už­siim­ ti net va­sa­rą. O kur mums, prieš­pen­ si­nio am­žiaus žmo­nėms nuei­ti? Net ska­nios ka­vos nė­ra kur at­si­ger­ti. Vi­ sur tik su­de­gin­ta, nuo jos ga­li­ma at­ si­dur­ti rea­ni­ma­ci­jos sky­riu­je. An­ge­lė

Gy­vū­nai tu­ri dau­giau tei­sių

Man at­ro­do, kad per 23 ne­prik­lau­ so­my­bės me­tus Lie­tu­vo­je la­biau­ siai iš­vys­ty­ta bau­dų sis­te­ma. O gy­ vū­nus gi­na­me la­biau nei žmo­nes. Už ko­kio šu­nė­ko skriau­di­mą tūks­tan­ti­ nes bau­das ski­ria. O va žmo­nės mū­ sų val­džiai nė­ra jo­kia ver­ty­bė. Ma­no kai­my­nas apa­ko, to­dėl jam pri­dė­jo 152 li­tus prie pen­si­jos. Vi­są gy­ve­ni­ mą dir­bo, o da­bar nė svies­to ant duo­ nos ne­ga­li už­si­tep­ti, nei į par­duo­tu­vę nuei­ti. Mes – lyg kriauk­lės, priau­gu­ sios prie lai­vo. Nu­va­lys mus kaip tas ne­rei­ka­lin­gas kriauk­les, ir vis­kas. Au­gus­ti­nas

Pro lan­gą iš­me­tė fe­ka­li­jas

Gy­ve­nu Kal­nu­pės gat­vė­je. Mū­sų na­ mas yra įkū­ręs bend­ri­ją, ta­čiau nie­ kaip ne­pa­vyks­ta su­si­tvar­ky­ti su vie­na po­nia, gy­ve­nan­čia ket­vir­ta­ja­me aukš­ te. Ji vis­ką mė­to ir pi­la pro lan­gą. Žu­ vų lie­ka­nas, at­lie­kas iš puo­dų ar kep­ tu­vių. Kaž­ku­rią die­ną pen­si­nin­kė pro lan­gą iš­me­tė ir sa­vo fe­ka­li­jas gel­to­na­ me pa­dėk­le. Čia jau bu­vo „vir­šū­nė“. Ža­dė­jo kai­my­nai jai prie du­rų iš­mes­ tą tu­ri­nį nu­neš­ti, bet kaip tu nu­ne­ši? Ban­dė­me kal­bė­ti su pen­si­nin­ke, bet ji nie­ko ne­klau­so. Gai­la jau­nos va­ly­to­ jos, ku­ri kie­mą tvar­ko. O kas, jei vė­jui pa­pū­tus fe­ka­li­jos kam nors ant lan­gų bū­tų nu­kri­tu­sios? Te­le­fo­nu nu­fil­ma­ vau, ką iš­me­tė pen­si­nin­kė. Ti­kiuo­ si, kad ji sa­ve at­pa­žins ir dau­giau taip ne­sielgs. Prie­šin­gu at­ve­ju įra­šą per­ duo­siu bend­ri­jos pir­mi­nin­kei ir pa­ pra­šy­siu, kad jį pa­ro­dy­tų na­mo gy­ ven­to­jų su­si­rin­ki­mo me­tu. Gy­ven­to­ja

Tuš­čių pa­sta­tų pa­kan­ka

Jei val­di­nin­kams vis trūks­ta pa­sta­tų, te­rei­kia tik ap­si­dai­ry­ti Tai­kos pro­spek­ te, kur sto­vi tuš­čias bu­vu­sio ban­ko pa­ sta­tas. Ki­tas tuš­čias pa­sta­tas yra Lie­po­ jos gat­vė­je prie par­duo­tu­vės. At­gi­mi­mo aikš­tės jo­kiu bū­du ne­ga­li­ma už­sta­ty­ti. Vla­das Pa­ren­gė Dai­va Ja­naus­kai­tė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

tie, ku­rie yra įpra­tę gy­ven­ti sve­ti­ mu ge­ru.

karštas telefonas

Prenumeratos skyrius: 397 Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninės redaktorės: Loreta Ruikė Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

714

Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

antradienis, kovo 26, 2013

užribis Ieš­kos pa­de­gė­jo

Apip­lė­šė jau­ną klai­pė­die­tę

pre­kia­vo rū­ka­lais

Vė­lų sek­ma­die­nio va­ka­rą uos­ ta­mies­čio Žo­ly­nų g. kaž­kas pa­de­gė 2003 m. pa­ga­min­tą „Opel Vect­ra“. Gais­ro me­tu iš­ de­gė va­rik­lio sky­rius, prie­tai­sų sky­de­lis, su­ski­lo prie­ki­nio lan­ go stik­las. Nuos­to­liai dar tiks­li­ na­mi. Nu­si­kal­ti­mo ty­ri­mo ėmė­ si 1-ojo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to pa­rei­gū­nai.

Sek­ma­die­nį pa­ry­čiais, apie 4 val. ry­to, prie Tai­kos pr. 97 na­ mo ne­pa­žįs­ta­ma­sis nu­skriau­ dė 23 m. mer­gi­ną. Plė­ši­kas smo­gė jai per gal­vą ir atė­mė ran­ki­nę. Nu­ken­tė­ju­sio­ji ne­te­ko as­mens do­ku­men­tų, fo­toa­pa­ ra­to, te­le­fo­no, 200 li­tų bei ki­ tų daik­tų. Mer­gi­na pa­skai­čia­vo, kad ža­la – tūks­tan­tis li­tų.

Ši­lu­tės au­to­bu­sų sto­ty­je pa­sie­ nie­čiai su­lai­kė čia dir­ban­čią 54 m. va­ly­to­ją. Ra­ki­na­ma­me sei­ fe ras­ti 542 pa­ke­liai ci­ga­re­čių su ru­siš­ko­mis, bal­ta­ru­siš­ko­mis ban­de­ro­lė­mis bei vi­sai be ban­ de­ro­lių. Anks­čiau baus­ta va­ly­ to­ja sto­ty­je yra iš­si­nuo­mo­ju­ si kios­ką, ku­ria­me par­duo­da­vo kont­ra­ban­di­nius rū­ka­lus.

Kal­tės neat­sik­ra­tė Klai­pė­dos apy­gar­dos teis­mo prieš me­tus nu­teis­tas 30-me­tis Vy­tau­tas Al­bo­kas Lie­tu­vos ape­lia­ci­nio teis­ mo pri­pa­žin­tas kal­tu dėl jau­nos me­ di­kės nu­žu­dy­mo ir ka­lės 11 me­tų.

Gra­fi­čiai: dau­ge­lis sa­vi­val­dy­bės val­di­nin­kų ti­ki­no ne­pas­te­bė­ję ter­lio­nės ant sa­vo dar­bo­vie­tės pa­sta­to sie­nos. Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Sa­vi­val­dy­bė baus pa­ti sa­ve? mi­nist­ 1 ra­Sa­cvi­ji­aval­bu­dvy­obėsįpa­rad­ ei­go­ta ap­

žvelg­ti vi­są sa­vo tur­tą ir iki ge­gu­žės pir­mo­sios už­ra­šus nuo pa­val­džių jai bei pa­čios ad­mi­nist­ra­ci­jos pa­sta­tų pa­ša­lin­ti, – aiš­ki­no K.Vin­ti­lai­tė. – Mes da­bar lau­kia­me šios da­tos. De ju­re įma­no­ma, kad sa­vi­val­dy­bė pa­ ti sa­ve baus­tų, bet ti­kiuo­si, kad taip neį­vyks.“ Kaip pa­ti­ki­no Vie­šo­sios tvar­kos sky­riaus ve­dė­ja, vi­si de­par­ta­men­tų va­do­vai ga­vo pro­to­ko­li­nį pa­ve­di­mą in­ven­to­ri­zuo­ti iš­ter­lio­tą tur­tą ir pa­teik­ti duo­me­nis tei­si­nin­kei, ku­ri ren­gia by­lą teis­mui. Tei­sės sky­riui pa­ves­ta koor­di­nuo­ti vi­sas ju­ri­di­nes pro­ce­dū­ras. Kal­ti­nin­kams bus pa­ teik­ti ieš­ki­niai. Pa­ta­rė pa­skam­bin­ti ki­tam

Ka­da ir kiek ter­lio­nių ant sa­vi­val­dy­ bės sta­ti­nių bus va­lo­ma, K.Vin­ti­lai­ tė pa­ta­rė klaus­ti Mies­to ūkio de­par­ ta­men­to va­do­vo Liud­vi­ko Dū­dos. L.Dū­da pa­ta­rė pa­skam­bin­ti sa­vi­ val­dy­bės Ūkio sky­riaus ve­dė­jui Ri­ man­tui Imb­rui. Šis val­di­nin­kas ti­ki­no, kad Ju­ri­di­ nio sky­riaus dar­buo­to­jai skai­čiuo­ja ap­ter­lio­tus pa­sta­tus ir gal­būt jie ži­ no, ka­da ir kas ter­lio­nes va­lys.

„Pas­kam­bin­ki­te And­riui Ka­ča­li­ nui, Ju­ri­di­nio sky­riaus va­do­vui“, – va­kar sa­kė R.Imb­rus. Tei­sės sky­riaus va­do­vas A.Ka­ča­ li­nas pa­ti­ki­no į šį klau­si­mą ne­ga­ lin­tis at­sa­ky­ti ir nu­siun­tė at­gal pas L.Dū­dą. Šis dar kar­tą ati­džiai iš­klau­sė klau­si­mą. „Ūkio de­par­ta­men­tas sa­vi­val­dy­bės pa­sta­tais neuž­sii­ma. Ūkio sky­rius yra Ūkio sky­rius, o

Paaiš­kė­jo, kad sa­vi­ val­dy­bė pri­va­lo pa­ si­rū­pin­ti 26 pa­sta­tų nu­va­ly­mu. de­par­ta­men­tas yra de­par­ta­men­tas. Gal jie ne­su­sip­la­na­vę pi­ni­gų tiems da­ly­kams, o jūs ne­ti­kė­tai juos už­ klu­po­te, gal to­dėl taip ir sa­ko“, – svars­tė L.Dū­da ir pa­ta­rė dar kar­tą pa­suk­ti R.Imb­rui. Taip ra­tas už­si­da­rė. Pro­ce­dū­ros truks ne vie­ną sa­vai­tę

Il­go­kai neat­s i­l ie­p ęs te­l e­fo­n u R.Imb­rus ga­liau­siai paaiš­ki­no, kad kol kas nie­ko ne­ga­li pa­sa­ky­ti.

„Ne­ži­nau, kiek yra ap­ra­ši­nė­tų pa­sta­tų ir ka­da va­ly­si­me. Bent pas ma­ne to­kių pi­ni­gų nė­ra. Bus nu­ leis­ta, su­ži­no­si­me. Va­do­vy­bė pa­ sa­kys, gal sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ ra­ci­jos di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas pa­sa­kys. Aš kol kas ne­tu­riu jo­kios in­for­ma­ci­jos“, – ban­dė aiš­kin­ti R.Imb­rus. Paaiš­kė­jo, kad sa­vi­val­dy­bė pri­ va­lo pa­si­rū­pin­ti 26 pa­sta­tų nu­va­ ly­mu. Tarp jų yra ir Lie­pų gat­vės 13 nu­me­riu pa­žy­mė­tas pa­čios sa­ vi­val­dy­bės pa­sta­tas. Dau­ge­lis ap­ter­lio­tų­jų są­ra­še esan­čių sta­ti­nių yra vie­šie­ji tua­le­ tai, ku­rie bus ar­ba griau­na­mi, ar­ba pri­va­ti­zuo­ja­mi. Kol kas ne­ži­no­ma, ka­da ir kas juos va­lys, nes val­di­nin­kai tu­rės iš­siaiš­kin­ti, ku­rio sky­riaus tai rū­ pes­tis. Be to, ne vie­ną sa­vai­tę už­ truks pri­va­lo­mos pro­ce­dū­ros, tai yra, vie­šie­ji pir­ki­mai. Be­lie­ka lauk­ti ge­gu­žės 1-osios. Ga­li bū­ti, kad bai­min­da­mie­si ne­ men­kų bau­dų ter­lio­nes nuo sa­ vi­val­dy­bės pa­sta­to nu­va­lys jų au­to­riai. Kaž­ku­riuos ta­gais va­di­ na­mus už­ra­šus jie jau yra nu­va­lę ar­ba už­da­žę, taip ban­dy­da­mi iš­ pirk­ti kal­tę.

To­kią nu­tar­tį va­kar pa­skel­bęs teis­ mas at­me­tė nu­teis­to­jo ape­lia­ci­nį skun­dą. Tei­sė­jų ko­le­gi­ja nu­spren­dė, kad pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mas iš­ sa­miai ir ne­ša­liš­kai iš­ty­rė by­los ap­ lin­ky­bes, su­rink­tus duo­me­nis pa­ tik­ri­no tei­sia­mo­jo po­sė­džio me­tu ir įro­dy­mus įver­ti­no ne­pa­žeis­da­ mas bau­džia­mo­jo pro­ce­so įsta­ty­ mo rei­ka­la­vi­mų. Kaip pra­ne­šė Lie­tu­vos ape­lia­ci­ nio teis­mo at­sto­vė, nuo­spren­dy­ je bu­vo pa­da­ry­ta tei­sin­ga iš­va­da, kad mer­gi­nos pa­lik­tas V.Al­bo­kas su to­kiu jos spren­di­mu ne­ga­lė­jo su­si­tai­ky­ti ir bu­vo įsi­žei­dęs. To­ dėl bet ko­kio­mis prie­mo­nė­mis jis sie­kė iš­lai­ky­ti san­ty­kius su bu­vu­ sia drau­ge. Kai šis su­ma­ny­mas ne­pa­vy­ko, ve­da­mas nea­py­kan­tos ir kerš­ to V.Al­bo­kas mer­gi­ną nu­žu­dė. Skir­tin­gai nuo pir­mo­sios ins­ tan­ci­jos ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mas lai­ko­si nuo­mo­nės, kad vy­riš­kis iš anks­to ne­pla­na­vo šio nu­žu­dy­mo. „Klai­pė­da“ jau ne kar­tą ra­šė, kad jau­na me­di­kė pra­kti­kan­tė bu­ vo nu­žu­dy­ta 2010 m. sau­sio 22 d. nuo­mo­ja­ma­me bu­te Klai­pė­do­je. Mer­gi­na bu­vo ba­do­ma, mu­ša­ma, ga­liau­siai – pa­smaug­ta. Nu­žu­dy­ to­sios kū­ną ra­do jos ma­ma. Nu­ si­kal­ti­mu iš kar­to bu­vo įtar­tas jos bu­vęs drau­gas V.Al­bo­kas.

Po­zi­ci­ja: V.Al­bo­kas nei­gė kal­ti­

ni­mus ir ne­pri­si­pa­ži­no nu­žu­dęs bu­vu­sią my­li­mą­ją.

San­ty­kiai bu­vo nu­trauk­ti mer­gi­ nos ini­cia­ty­va, ji vė­liau ne kar­tą ar­ ti­mie­siems pa­sa­ko­jo, kad vy­riš­kis ne­no­rė­jo su­si­tai­ky­ti su iš­si­sky­ri­mu ir ją per­se­kio­jo. Gargž­diš­kis vi­są lai­ką kal­tę nei­ gė. Ta­čiau ant V.Al­bo­ko ba­tų bu­vo ras­ta mer­gi­nos rū­bų mik­rop­luoš­tų, krau­jo pėd­sa­kų, be to, ant mer­gi­ nos bu­te gu­lė­ju­sios pirš­ti­nės ras­tas V.Al­bo­ko ba­to pa­do at­spau­das. Ši Lie­tu­vos ape­lia­ci­nio teis­mo nu­tar­tis dar ga­li bū­ti skun­džia­ma Lie­tu­vos Aukš­čiau­sia­jam Teis­mui. Nu­žu­dy­tos mer­gi­nos tė­vų at­sto­ vas ape­lia­ci­niu skun­du pra­šė V.Al­ bo­kui skir­ti griež­tes­nę baus­mę ne­ gu nu­ma­ty­tas baus­mės vi­dur­kis bei pa­ten­kin­ti vi­są nu­ken­tė­ju­sio­jo pa­ reikš­tą ci­vi­li­nį ieš­ki­nį dėl tur­ti­nės ža­los at­ly­gi­ni­mo. Pats V.Al­bo­kas pra­šė jį iš­tei­sin­ ti bei at­mes­ti nu­ken­tė­ju­sių­jų ci­vi­ li­nius ieš­ki­nius. „Klai­pė­dos“ inf.

Išsinešė aukso žie­dą Dai­va Ja­naus­kai­tė Vie­ną sa­vait­ga­lio nak­tį klu­be be­ si­links­mi­nu­siam klai­pė­die­čiui pa­ tik­lu­mas kai­na­vo tūks­tan­tį li­tų bei nu­si­vy­li­mą nau­ju pa­žįs­ta­mu.

Nak­tį į sek­ma­die­nį 37 me­tų klai­ pė­die­tis Gied­rius ma­lo­niai lei­do lai­ką nak­ti­nia­me klu­be „Pi­te­ris“. Apie 3 val. jis su­si­pa­ži­no su kaž­ ko­kiu vy­ru. Net­ru­kus šis pa­pra­

šė pa­si­ma­tuo­ti ma­sy­vų Gied­riaus žie­dą. Nie­ko pik­ta neį­ta­ręs vy­ras lei­do ne­pa­žįs­ta­ma­jam už­si­mau­ti ant pirš­to sa­vo 7 gra­mus sve­rian­ tį auk­so pa­puo­ša­lą. Apie 5 val. Gied­rius pa­ste­bė­jo, kad nau­ja­sis drau­gas išė­jo iš klu­ bo, ne­grą­ži­nęs jam pa­puo­ša­lo. Iš klu­bo Gied­rius pa­trau­kė ne na­mo, o į po­li­ci­ją ra­šy­ti pa­reiš­ki­ mo. Įvy­kio ap­lin­ky­bes pa­rei­gū­nai pra­dė­jo aiš­kin­tis pir­ma­die­nį.

Se­no­lis pa­mir­šo apie švie­so­fo­rą Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Pir­ma­die­nio ry­tas vy­res­nį bro­lį pas gy­dy­to­jus ve­žu­siam 84 me­ tų klai­pė­die­čiui pra­si­dė­jo ne­ ma­lo­nu­mais – vy­ras su­kė­lė ava­ ri­ją ir ap­ga­di­no sve­ti­mą bran­gią ma­ši­ną.

Šiek tiek po 10 val. ry­to Her­kaus Man­to ir Lie­pų gat­vių san­kry­žo­je su­si­dū­rė per­nai pa­ga­min­tas „Ford Grand S“ ir prieš 33 me­tus pa­ga­ min­tas „Au­di“. Abu au­to­mo­bi­liai ap­ga­din­ ti, ta­čiau žmo­nės ava­ri­jos me­ tu ne­nu­ken­tė­jo, tik la­bai iš­si­ gan­do.

Pen­si­nin­ko vai­ruo­ja­mas „Au­di“ įva­žia­vo į san­kry­žą, nors jam de­ gė rau­do­nas švie­so­fo­ro sig­na­las, ir su­si­dū­rė su for­du. Se­no­lis po­li­ci­nin­kams aiš­ki­no, kad jis va­žia­vo pa­grin­di­ne gat­ve, to­dėl yra tei­sus. Apie tai, kad šią san­kry­žą re­gu­liuo­ja švie­so­fo­ras, jis pa­mir­šo.

Nuos­to­liai: į nau­ją ma­ši­ną įsi­rė­žu­sio „Au­di“ vai­ruo­to­jas ma­nė, kad yra

tei­sus, nes va­žiuo­ja pa­grin­di­ne gat­ve.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

8

antradienis, kovo 26, 2013

ekonomika kl.lt/naujienos/ekonomika

€

Valiutų kursai

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,0823 DB sva­ras ster­lin­gų 1 4,0468 JAV do­le­ris 1 2,6569 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,5972 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9170 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,2731 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,5790 Ru­si­jos rub­lis 100 8,6339 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8249

pokytis

–0,8811 % +0,6676 % –0,7100 % –0,3874 % –0,0650 % +0,3846 % –0,1200 % –0,2496 % –0,1732 %

Vakar Tink­las

A 95

Dy­ze­li­nas

Du­jos

„Sta­toil“

4,85

4,65

2,42

„Apoil“

4,71

4,59

2,39

Ant­ras pa­gal dy­dį Lie­tu­vo­je Kau­no oro uos­tas per­nai ga­vo 73,7 tūkst. li­tų gry­no­ jo pel­no. 2011 m. jis pa­ty­rė 626 tūkst. li­ tų nuo­sto­lių. Oro uos­to pa­ja­mos per­nai ūg­te­lė­jo 0,8 pro­c., iki 9,333 mln. li­tų. Iš avia­ci­nės veik­los oro uos­tas per me­tus ga­vo 2,893 mln. li­tų, o iš ki­tos – 6,439 mln. li­tų pa­ja­mų. 2012 m. pa­bai­go­je oro uos­to fi­nan­si­niai įsi­pa­rei­go­ji­mai sie­kė 6,393 mln. li­tų.

Vi­d. kai­na vi­so ap­tar­na­vi­mo de­ga­li­nių tink­luo­se. Šal­ti­nis: www.de­ga­lu­kai­nos.lt WTI naf­ta

„Brent“ naf­ta

25

Iš­li­po iš ­ duo­bės

De­ga­lų kai­nos

93,80 dol. už 1 brl. 107,66 dol. už 1 brl.

mln. li­tų

Vy­riau­sy­bė va­kar pa­si­sko­li­no vi­daus rin­ko­je.

Vie­toj už­mies­čio rin­ko­si už­sie­nį Lie­tu­viai 2012-ai­siais vie­ti­niam tu­riz­mui sky­rė ma­žiau dė­me­sio, už­tat mie­liau rin­ ko­si ke­lio­nes į už­sie­nį. Tu­riz­mo at­sto­vai džiau­gia­si, jog bent už­sie­nie­čių tu­ris­tų Lie­tu­vo­je dau­gė­ja, ta­čiau dėl pa­nai­kin­tų leng­va­tų gre­sia nuo­sto­liai.

Ig­nas Ja­čaus­kas i.jacauskas@diena.lt

Per­nai ket­vir­tą ket­vir­tį, pa­ly­gin­ ti su tuo pa­čiu 2011 m. lai­ko­tar­piu, vie­ti­nio tu­riz­mo ke­lio­nių su­ma­žė­ jo 5,8 pro­c., iki 517,8 tūkst. 2012 m. spalį–gruodį per vie­ną ke­lio­nę Lie­tu­vo­je iš­leis­ti vi­du­ti­niš­ kai 166 li­tai (per­nai – 151 li­tas). Ma­ žiau­siai pi­ni­gų vie­ti­niai tu­ris­tai iš­ lei­do vyk­da­mi į so­dy­bą (82 li­tus) ir lan­ky­ti drau­gų bei gi­mi­nių (119 li­tų), o dau­giau­sia – svei­ka­ti­ni­mo tiks­lais (598 li­tus) ir ap­si­pirk­ti (429 li­tus). Dau­giau­sia vie­ti­nių tu­ris­tų lan­ kė­si Vil­niaus (19 pro­c.), Kau­no (17 pro­c.), Klai­pė­dos (15 pro­c.) ir Aly­ taus (14 pro­c.) ap­skri­ty­se. Ne to­kios po­pu­lia­rios bu­vo Ute­nos (9 pro­c.), Šiau­lių ir Pa­ne­vė­žio (po 8 pro­c.), Tel­šių (4 pro­c.), Ma­ri­jam­po­lės ir Tau­ra­gės (po 3 pro­c.) ap­skri­tys. Nors vie­ti­nis tu­riz­mas men­ko, Lie­tu­vos gy­ven­to­jai per­nai ket­vir­ tą ket­vir­tį dau­giau ke­lia­vo į už­sie­nį. Iš vi­so už ša­lies ri­bų per­nai pa­sku­ti­nį ket­vir­tį ke­lia­vo 296,4 tūkst. Lie­tu­vos gy­ven­to­jų, ar­ba 8,5 pro­c. dau­giau nei per tą pa­tį 2011 m. lai­ko­tar­pį. Išanks­ti­niais Sta­tis­ti­kos de­par­ ta­men­to duo­me­ni­mis, per­nai ket­ vir­tą ket­vir­tį, pa­ly­gin­ti su tuo pa­ čiu 2011 m. lai­ko­tar­piu, ke­lio­nių į už­sie­nį skai­čius pa­di­dė­jo 7,7 pro­c. Lie­tu­vos gy­ven­to­jai bu­vo iš­vy­kę

į 360,1 tūkst. ke­lio­nių, iš jų 46,3 tūkst. (12,9 pro­c., ar­ba 32,7 pro­c. dau­giau nei 2011 m. ket­vir­tą ket­ vir­tį) su­da­rė ke­lio­nės su tu­riz­mo pa­slau­gų pa­ke­tu. Po už­sie­nio ša­lis ke­lia­vę tu­ris­tai iš Lie­tu­vos 2012 m. pa­sku­ti­nį ket­ vir­tį iš­lei­do 564,4 mln. li­tų, ar­ba 12,7 pro­c. dau­giau nei per­nai per tą pa­tį lai­ko­tar­pį. Vie­nas Lie­tu­vos gy­ven­to­jas spalį–gruodį vi­du­ti­niš­ kai iš­lei­do 1567 li­tus, vi­du­ti­nė ke­ lio­nės truk­mė – 7,6 nak­vy­nės. Pas­ku­ti­nį ket­vir­tį per­nai dau­ giau­sia ke­liau­to­jų iš Lie­tu­vos vy­ ko į Jung­ti­nę Ka­ra­lys­tę (52 tūkst., ar­ba 14,5 pro­c.), Bal­ta­ru­si­ją (43,4 tūkst., ar­ba 12,1 pro­c.), Lat­vi­ją (42,4 tūkst., ar­ba 11,8 pro­c.), Ru­si­ją (33,5 tūkst., ar­ba 9,3 pro­c.), Len­ki­ją (26 tūkst., ar­ba 7,2 pro­c.) ir Vo­kie­ ti­ją (17,4 tūkst., ar­ba 4,8 pro­c.).

Vi­lio­nės: iš­ra­din­gu­mo, kaip pri­vi­lio­ti tu­ris­tų, kai­mo tu­riz­mu už­sii­man­tiems vers­li­nin­kams Lie­tu­vo­je ne­trūks­

ta, ta­čiau ten­den­ci­jos ro­do – žmo­nės mie­liau ren­ka­si ke­lio­nes į už­sie­nį.

Komentaras

1,6 Š

Eval­da Šiš­kaus­kie­nė

Lie­tu­vos vieš­bu­čių ir res­to­ra­nų aso­cia­ci­jos pre­z i­den­tė

tūkst. li­tų

vi­du­ti­niš­kai 2012-ųjų pa­sku­ti­nį ket­vir­tį už­sie­ny­je iš­lei­do vie­nas lie­tu­vis.

io­mis die­no­mis pla­nuo­ja­mas tu­riz­mo aso­cia­ci­jos su­si­rin­ki­ mas, ku­ria­me bus ana­li­zuo­ja­ ma ir nau­jau­sia sta­tis­ti­ka, taip pat ir pa­teik­ta Tu­riz­mo de­par­ta­men­to. Bet kal­bant apie vie­ti­nio tu­riz­mo ma­ žė­ji­mą per­nai me­tų pa­bai­go­je – ma­nau, kad įta­kos tu­rė­jo ne be­si­kei­čian­tys lie­ tu­vių įpro­čiai, o il­gos ato­sto­gos – jų tu­

rė­jo­me vos ne 10 die­nų. Tad jau to­kia sa­vo­tiš­ka kla­si­ka – vi­si va­žiuo­ja sli­di­nė­ ti. Dar vie­nas da­ly­kas – po kri­zės bent po­rą me­tų vi­si bu­vo lin­kę tau­py­ti, žiū­ rė­jo, kas čia bus, o da­bar jie jau ėmė ak­ ty­v iau pla­nuo­t is ato­sto­gas už­sie­ny­ je. Be to, su­ta­po ir vai­kų ato­sto­gos – jos taip pat bu­vo la­bai il­gos. Ka­dan­gi žmo­ nės pla­nuo­ja­si iš anks­to, na­tū­ra­lu, kad da­lis iš­vy­ko į šil­tuo­sius kraš­tus, da­lis – į kal­nus. Tie­sa, sau­sio pra­džios sta­tis­ti­ka si­tua­ci­ją dar ga­li ir pa­ko­re­guo­ti. Kal­bant apie vie­ti­nio tu­riz­mo kai­nas – jos tik­rai nei­šau­go, nors ge­ro­kai pa­ di­dė­jo iš­lai­dos: ben­zi­no, šil­dy­mo kai­ nos. Vers­lui tai la­bai blo­gai – kai­nų ne­ ga­li kel­ti, nes lie­tu­vių per­ka­mo­ji ga­lia ne­di­de­lė. Vie­ti­nis tu­riz­mas la­biau­siai at­si­spin­di Drus­ki­nin­kuo­se, Birš­to­ne, kai­mo tu­riz­mo so­dy­bo­se. Pa­vyz­džiui, nors sa­vait­ga­liai ku­ror­tuo­se bran­ges­

Ne­ri­jaus Jan­kaus­ko nuo­tr.

ni, dar­bo die­no­mis tai­ko­ma daug nuo­ lai­dų, ta­po po­pu­lia­ru skir­ti ir įvai­rių ne­mo­ka­mų pro­ce­dū­r ų. Tad Drus­k i­ nin­kuo­se, prie­šin­gai nei di­džiuo­siuo­se mies­tuo­se, pa­ste­bi­mas ne­tgi vie­ti­nio tu­riz­mo au­gi­mas. Taip, di­džiuo­siuo­se mies­tuo­se, pa­vyz­džiui, Vil­niu­je, ypač bran­ges­niuo­se sos­ti­nės vieš­bu­čiuo­se, dau­giau gy­ve­na į Lie­tu­vą at­vy­kę tu­ris­ tai. Kau­ne ap­skri­tai tu­rė­tų bū­ti liūd­na – skry­džių pa­nai­ki­ni­mas ypač skau­džiai at­si­lie­pė ne tik vieš­bu­čiams, bet ir mai­ ti­ni­mo įstai­goms. Ge­rai, kad at­vyks­ta­ ma­sis tu­r iz­mas au­ga – per­nai bu­vo net apie 2 mln. tu­ris­tų. Ta­čiau vieš­bu­ čių si­tua­ci­ja dėl 9 pro­c. PVM leng­va­tos pa­nai­ki­ni­mo la­bai sun­ki – pa­ly­gin­ti su Len­ki­ja, Lat­vi­ja, kur leng­va­tos to­liau tai­ko­mis, mes esa­me disk­ri­mi­nuo­ja­ mi. To­dėl, kad tu­riz­mas aug­tų, tu­rė­tų įvyk­ti tam tik­ras spro­gi­mas.

Sieks informuoti žmones apie euro naudą Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­ja eu­ro įve­di­mo pla­ną, ku­ria­me dau­giau­sia dė­me­ sio bus ski­ria­ma vi­suo­me­nei in­for­ muo­ti, ke­ti­na pa­tvir­tin­ti iki lie­pos. O ap­klau­sos at­sklei­dė, kad eu­ro ša­li­nin­kų ir prie­ši­nin­kų Lie­tu­vo­je – po ly­giai.

Eu­ro įve­di­mo pla­nas ir vi­suo­me­ nės in­for­ma­vi­mo stra­te­gi­ja, fi­nan­ sų mi­nist­ro Ri­man­to Ša­džiaus tei­ gi­mu, bus pa­tvir­tin­ta iki lie­pos. Tai esą va­kar nu­ta­rė Vy­riau­sy­bė­je po­ sė­džia­vu­si dar­bo gru­pė eu­ro įve­di­ mo veiks­mams koor­di­nuo­ti, ku­rios va­do­vas ir yra fi­nan­sų mi­nist­ras. „Tam, kad ga­lė­tu­me to­liau sklan­

džiai reng­tis eu­ro įve­di­mui, pa­grin­ di­nius do­ku­men­tus tu­ri­me pa­tvir­ tin­ti iki Lie­tu­vos pir­mi­nin­ka­vi­mo Eu­ro­pos Są­jun­gos Ta­ry­bai. Pag­ rin­di­nį dė­me­sį telk­si­me į var­to­to­jų ap­sau­gą ir vi­suo­me­nės in­for­ma­vi­ mą“, – tei­gė R.Ša­džius. Koor­di­na­ci­nės dar­bo gru­pės po­sė­ dy­je fi­nan­sų mi­nist­ras pa­tei­kė pa­siū­ ly­mus dėl na­cio­na­li­nio eu­ro įve­di­mo pla­no, ati­tin­ka­mos dar­bo gru­pės tu­ rės pa­teik­ti pa­sta­bas iki ba­lan­džio vi­du­rio. Tuo pat me­tu koor­di­na­ci­nei dar­bo gru­pei bus pa­teik­ta taip pat vi­suo­me­nės in­for­ma­vi­mo ir ko­mu­ ni­ka­ci­jos stra­te­gi­ja. Ja, anot mi­nis­ te­ri­jos, bus sie­kia­ma „lai­ku, aiš­kiai,

ob­jek­ty­viai ir tin­ka­mo­mis prie­mo­ nė­mis“ in­for­muo­ti vi­suo­me­nę apie eu­ro įve­di­mą Lie­tu­vo­je.

Pagrindinį dėmesį telksime į vartotojų apsaugą ir visuomenės informavimą. Anot mi­nis­te­ri­jos, eu­ro įve­di­mo pla­ne bus nu­ma­ty­tas gry­nų­jų eu­ rų ir li­tų bend­ros apy­var­tos lai­kas, kiek lai­ko bus ro­do­mos kai­nos ir li­ tais, ir eu­rais, o ko­mer­ci­niai ban­

kai ne­mo­ka­mai keis li­tus į eu­rus. „Gi­nant var­to­to­jų tei­ses, siū­lo­ma su įmo­nė­mis pa­si­ra­šy­ti ge­ros vers­lo pra­kti­kos ko­dek­są, ku­ria­me vers­las pa­si­ža­dė­tų ne­nau­do­ti eu­ro įve­di­mo kaip pre­teks­to di­din­ti kai­nas ir tai­ky­ tų ki­tas są­ži­nin­gą el­ge­sį var­to­to­jų at­ žvil­giu už­tik­ri­nan­čias prie­mo­nes“, – ra­šo­ma mi­nis­te­ri­jos pra­ne­ši­me. Be­je, Lie­tu­vos ban­ko va­do­vas Vi­tas Va­si­ liaus­kas, rem­da­ma­sis nau­jau­siais Lie­tu­vos gy­ven­to­jų ap­klau­sos duo­ me­ni­mis, va­kar pa­reiš­kė, jog pri­ta­ rian­čių ir ne­pri­ta­rian­čių eu­ro įve­di­ mui Lie­tu­vo­je yra po ly­giai. „Nau­jau­si ap­klau­sos duo­me­nys ro­do, kad pri­ta­rian­čių ir ne­pri­ta­

rian­čių yra pa­si­skirs­tę po ly­giai. Kiek aš pa­me­nu, yra 27 ir 26 pro­c. Li­ku­si da­lis – neap­sisp­ren­dę“, – pir­ma­die­nį spau­dos kon­fe­ren­ci­jo­ je žur­na­lis­tams sa­kė V.Va­si­liaus­kas. Anot jo, eu­ro įve­di­mo kam­pa­ni­jos tiks­las bus pa­teik­ti ob­jek­ty­vią in­ for­ma­ci­ją. „Tai tik­rai nė­ra pro­pa­gan­di­ nis veiks­mas, tie­siog ele­men­ta­ rus paaiš­ki­ni­mas, ko­dėl, mū­sų įsi­ ti­ki­ni­mu, bū­tent pa­sku­ti­nio taš­ko už­dė­ji­mas, da­ly­vau­jant Eko­no­mi­ nė­je ir pi­ni­gų są­jun­go­je, yra rei­ka­ lin­gas“, – kal­bė­jo cent­ri­nio ban­ko va­do­vas. „Klaipėdos“, BNS inf.

9

antradienis, kovo 26, 2013

pasaulis Spru­ko iš ša­lies

Mįs­lin­gi pra­ne­ši­mai

At­nau­jins iš­mo­kas

Nu­vers­ta­sis Cent­ri­nės Af­ri­ kos Res­pub­li­kos pre­zi­den­tas Fran­çois Bo­zizé, ku­ris pa­bė­ go iš ša­lies su­ki­lė­liams užė­ mus sos­ti­nę Ban­gį, ieš­ko prie­ globs­čio Ka­me­rū­ne. O vie­nas CAR su­ki­lė­lių ly­de­rių Mi­che­lis Djo­to­dia pa­reiš­kė, kad de fac­ to bū­tent jis yra vals­ty­bės va­ do­vas.

Ru­si­jos ži­niask­lai­da skel­bė, kad JAV bu­vo su­lai­ky­tas Ro­ ma­nas Ab­ra­mo­vi­čius. Pa­sak šal­ti­nių, R.Ab­ra­mo­vi­čius ga­ lė­jo su­do­min­ti FTB dėl pi­ni­gų plo­vi­mo. Ta­čiau ru­sų vers­li­nin­ ko at­sto­vai pa­nei­gė, kad R.Ab­ ra­mo­vi­čius su­lai­ky­tas ar yra sie­ja­mas su Bo­ri­so Be­re­zovs­ kio mir­ti­mi.

Iz­rae­lis at­nau­jins mo­kes­čių, rink­tų Pa­les­ti­nos var­du ir įšal­ dy­tų per­nai, per­ve­di­mą pa­les­ ti­nie­čiams. Gruo­džio pra­džio­ je Iz­rae­lis pa­skel­bė, kad ne­ per­ve­di­nės mo­kes­čių, ku­riuos su­ren­ka iš pa­les­ti­nie­čių, rea­ guo­da­mas į aukš­tes­nio sta­tu­ so su­tei­ki­mą Pa­les­ti­nai Jung­ ti­nė­se Tau­to­se.

Mo­kes­čių ro­jus vir­to pra­ga­ru „Bėg­si nuo vil­ko – ant meš­kos pa­tai­ ky­si“ – sa­ko pa­tar­lė. Kip­ras vi­lio­jo ne tik sau­lė­tais pa­plū­di­ miais, bet ir mo­kes­ čių leng­va­to­mis. Tarp su­si­vi­lio­ju­sių bu­vo ir lie­tu­vių.

Spren­di­mas: dau­ge­lį kip­rie­čių de­ry­bų re­zul­ta­tas tu­rė­tų pra­džiu­gin­ti – jų in­dė­liai liks ne­pa­lies­ti ir ne­rei­kės nie­ko pa­pil­do­mai mo­kė­ti. „Scan­pix“ nuo­tr.

Va­len­ti­nas Ber­ž iū­nas v.berziunas@diena.lt

Nau­jas pla­nas

Va­kar anks­ti ry­te Kip­ro val­džia ir kre­di­to­riai iš Tarp­tau­ti­nio va­liu­tos fon­do, Eu­ro­pos cent­ri­nio ban­ko ir ES su­kir­to ran­ko­mis. Ar­ba at­lik­si­ me skaus­min­gą, ta­čiau bū­ti­ną ope­ ra­ci­ją, ar­ba li­go­nis mirs. Tai­gi, Kip­ro ban­kų sek­to­riaus lau­kia per­tvar­kos. Pir­miau­sia ant­ ras pa­gal dy­dį ša­lies ban­kas „Lai­ki“ bus rest­ruk­tū­ri­zuo­ja­mas. Ban­kas bus iš­skai­dy­tas, pri­si­ de­dant ak­ci­jų, ob­li­ga­ci­jų ir neapd­raus­tų in­dė­lių sa­vi­nin­kams. Ma­ žes­ni nei 100 tūkst. eu­rų in­dė­ liai, ku­riems tai­ko­mas ES in­dė­lių drau­di­mas, bus per­kel­ti į va­di­na­ mą­jį ge­rą­jį ban­ką – šį ad­mi­nist­ruos Kip­ro ban­kas, li­ku­sie­ji – į blo­gą­jį. In­dė­lių ap­kar­py­mo mas­tą atei­ nan­čio­mis sa­vai­tė­mis tu­rės nu­ sta­ty­ti sko­lin­to­jų tre­je­tas. Kip­ro ban­kas, di­džiau­sias sko­ lin­to­jas sa­lo­je, veiks kaip vei­kęs, ta­čiau vi­si in­dė­liai, di­des­ni nei 100 tūkst. eu­rų, taip pat bus smar­kiai ap­kar­py­ti. Ki­taip ta­riant, at­si­sa­ky­ta pla­no im­tis prie­mo­nių prieš vi­sus in­dė­ li­nin­kus vi­suo­se Kip­ro ban­kuo­se. „Iš Kip­ro rei­ka­lau­ja­ma, kad pa­ ti ša­lis im­tų­si tvar­ky­ti sa­vo ban­kų sis­te­mą. No­ri­ma, kad ban­kai bū­tų rest­ruk­tū­ri­zuo­ja­mi ir nuo­sto­lius pri­siim­tų ban­kų ak­ci­nin­kai, įmo­ nės bei gy­ven­to­jai, ku­rie ban­kams sko­li­no. Ki­taip sa­kant, kad naš­

ta kris­tų ne mo­kes­čių mo­kė­to­jams ant pe­čių, bet iš da­lies bū­tų ir pa­ čių ban­kų sko­li­nin­kų bei ak­ci­nin­kų pro­ble­ma. Bū­tent tai ir vyks­ta Kip­ re“, – si­tua­ci­ją paaiš­ki­no „Swed­ bank“ vy­riau­sia­sis eko­no­mis­tas Ne­ri­jus Ma­čiu­lis.

Ne­ri­jus Ma­čiu­lis:

Ne­ky­la abe­jo­nių, kad Kip­ro gy­ven­to­jams nau­ja­sis pla­nas at­ro­ do daug tei­sin­ges­nis.

tas ap­mo­kes­ti­nant in­dė­lius, – po­ zi­ty­vus ženk­las. „Di­džiau­sią naš­tą pri­siims ne smul­kie­ji in­dė­li­nin­kai, o stam­bie­ ji, ku­rie lai­kė pi­ni­gus Kip­ro ban­ kuo­se, siek­da­mi tiek su­si­ma­žin­ti sa­vo mo­kes­ti­nę naš­tą, tiek gal­ būt pa­slėp­ti pi­ni­gų kil­mę. Šio­ je si­tua­ci­jo­je, ka­dan­gi Kip­ro ban­ kų sis­te­ma tik­rai ne­bu­vo svei­ka ir rei­ka­la­vo skaus­min­gų prie­mo­nių, ma­nau, kad spren­di­mas – sa­lia­ mo­niš­kas. Jis ne­tu­rės nei­gia­mų pa­da­ri­nių Eu­ro­pai“, – pro­gno­za­ vo N.Ma­čiu­lis. Kaip rea­guos Ru­si­ja?

Kam ge­rai, o kam ne?

Eko­no­mis­to nuo­mo­ne, nau­jas pla­ nas svar­bus ne tik Kip­ro gy­ven­to­ jams, ta­čiau ir vi­sai eu­ro zo­nai. „Ne­ky­la abe­jo­nių, jog Kip­ro gy­ ven­to­jams šis pla­nas at­ro­do daug tei­sin­ges­nis. Vien dėl to, kad in­ dė­li­nin­kai, lai­kan­tys ban­kuo­se iki 100 tūkst. eu­rų su­mą, ne­nu­ken­ tės. Aki­vaiz­du, kad tai bu­vo tei­ sin­gas spren­di­mas. Prie­šin­gu at­ ve­ju ne tik Kip­ro gy­ven­to­jams bū­tų ki­lę abe­jo­nių, ko gi ver­ta ES in­dė­lių drau­di­mo sis­te­ma, ta­čiau tos abe­ jo­nės bū­tų per­si­kė­lu­sios ir į di­des­ nių pa­žeis­tų vals­ty­bių ban­kus, pa­ vyz­džiui, Is­pa­ni­jos ar Ita­li­jos. Ir tai bū­tų la­bai rim­ta pro­ble­ma vi­sai eu­ ro zo­nos fi­nan­sų sis­te­mai“, – sa­kė N.Ma­čiu­lis. Jis pri­dū­rė, kad tas fak­tas, jog ne­bu­vo su­kur­tas blo­gas pre­ce­den­

Kip­ro va­do­vas Ni­kas Anas­ta­sia­dis pa­brė­žė, kad yra pa­ten­kin­tas de­ry­ bų re­zul­ta­tais. Ta­čiau ban­kų sek­to­riaus per­ tvar­ky­mas bus mil­ži­niš­kas smū­gis di­die­siems in­ves­tuo­to­jams, ypač iš Ru­si­jos. Kip­ro fi­nan­sų mi­nist­ras Mi­cha­ lis Sar­ris, praė­ju­sią sa­vai­tę su Ru­si­ jos va­do­vais de­rė­ję­sis dėl pa­gal­bos, pri­pa­ži­no, kad Mask­vos reak­ci­ ja ne­bus ge­ra. Ta­čiau pa­ts Krem­ lius ne­su­ti­ko ati­dė­ti iki atei­nan­čių me­tų Kip­rui su­teik­tos 2,5 mlrd. eu­ rų (8,6 mlrd. li­tų) pa­sko­los grą­ži­ni­ mo ter­mi­no. Be­je, į ga­lu­ti­nį fi­nan­si­nio gel­bė­ ji­mo pa­ke­tą taip pat bus įtrauk­ta griež­to biu­dže­to iš­lai­dų tau­py­mo pro­gra­ma, pri­va­ti­za­ci­jos pla­nas ir mo­kes­čių re­for­ma. Nau­jau­sias su­si­ta­ri­mas reiš­kia, kad Kip­ras tam­pa penk­tą­ja eu­ro

zo­nos ša­li­mi, už­si­tik­ri­nu­sia tarp­ tau­ti­nę pa­gal­bą, – po Grai­ki­jos, Ai­ ri­jos, Por­tu­ga­li­jos ir Is­pa­ni­jos. Lie­tu­viai pra­ras pi­ni­gus?

Pa­sak Sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­ to, Kip­ras uži­ma tre­čią vie­tą pa­gal Lie­tu­vos su­kaup­tas tie­sio­gi­nes in­ ves­ti­ci­jas už­sie­ny­je. In­ves­ti­ci­jos į Kip­rą per pa­sta­ruo­ sius me­tus išau­go pu­sant­ro kar­to – 2012 m. pir­mo ket­vir­čio pa­bai­ go­je iš vi­so jos sie­kė 626 mln. li­ tų. Pa­gal šį ro­dik­lį Kip­ras ap­len­kė net kai­my­nę Len­ki­ją, nu­si­lei­do tik Ny­der­lan­dams ir Lat­vi­jai. Tie­sa, eko­no­mis­tai sa­ko, kad šis suak­ty­vė­ji­mas vi­sų pir­ma su­si­jęs su Kip­ro mo­kes­čių sis­te­ma, o ne su tuo, kad Kip­re lie­tu­viai steig­tų įmo­nes. Tie­sa, ne­ži­no­ma, kiek tiks­liai pi­ni­gų lie­tu­viai lai­kė ir lai­ko per­ tvar­ko­muo­se Kip­ro ban­kuo­se. Vis­ gi, pa­sak N.Ma­čiu­lio, įver­ti­nus in­ ves­ti­ci­jų mas­tą, nuo­sto­lių kam nors tik­rai bus. „Tie in­dė­li­nin­kai, ku­rie lai­ kė lė­šas „Lai­ki“ ban­ke, jie iš es­ mės pra­ras vi­sus in­dė­lius, ku­rių su­ma vir­ši­ja 100 tūkst. eu­rų. Ki­ tuo­se ban­kuo­se stam­bie­ji in­dė­li­ nin­kai taip pat pra­ras lė­šas. Skai­ čiuo­ja­ma, kad iš vi­so pra­ras­ta bus apie 35 pro­c. in­dė­lių. Tarp šių in­ dė­li­nin­kų yra ne tik Ru­si­jos, ta­čiau ir Lie­tu­vos įmo­nių bei vers­li­nin­kų, ku­rie lai­kė lė­šas tuo­se ban­kuo­se“ , – kal­bė­jo N.Ma­čiu­lis. Jis pro­gno­za­vo, kad nuo­sto­lių

pa­ty­ru­sių įmo­nių ir vers­li­nin­kų bus vi­so­se ES ša­ly­se. „Ga­li­ma šiuo at­ve­ju pai­ro­ni­zuo­ ti, ta­čiau už ban­dy­mą iš­veng­ti mo­ kes­ti­nės naš­tos sa­vo vals­ty­bė­se tos įmo­nės ir vers­li­nin­kai ga­vo baus­ mę“, – sa­kė eko­no­mis­tas.

Komentaras Jur­g i­ta Mont­vy­dai­tė

Grai­ki­jos lie­tu­vių bend­ruo­me­nės va­do­vė

G

rai­ki­jo­je ak­tua­lu, kas vyks­ ta Kip­re. Grai­ki­jo­je esan­tys Kip­ro ban­kai, ku­riais nau­ do­ja­si ne­ma­žai grai­kų, jau se­no­kai ne­vei­k ia. Ne­ma­žai žmo­n ių ne­gau­na at­ly­gi­ni­mų, ne­ga­li iš­si­gry­nin­ ti pi­ni­g ų, ap­mo­kė­ti są­skai­tų. Ži­no­ma, pa­čio­je Grai­ki­jo­je nė­ra di­de­lės bė­dos – čia vei­kia ir ki­tų ban­kų. Ta­čiau, kiek gir­dė­jau žmo­nių at­si­lie­pi­mų iš pa­ties Kip­ro, si­t ua­ci­ja tik­rai tra­g iš­ka. Žmo­ nės ne­ga­li nie­kur su­si­mo­kė­ti kor­te­lė­ mis, vi­sur rei­ka­lau­ja­ma gry­nų­jų, o gry­ nų­jų nie­kas ne­tu­ri. Pa­ga­liau vals­ty­bė lei­do per die­ną iš­siim­ti iki 200 eu­rų, ta­ čiau jei tau rei­kia su­si­mo­kė­ti są­skai­tas – to ne­pa­kan­ka. Pa­vyz­džiui, de­ga­li­nė­ se ne­ga­li su­si­mo­kė­ti už de­ga­lus, pra­šo gry­nų­jų. Aiš­ku, nė­ra taip, kaip kar­tais mėgs­ta ži­niask­lai­da pa­ro­dy­ti, jog Kip­ re trūks­ta mais­to. Ta­čiau pre­k ių, net mais­to, pa­si­rin­ki­mas yra men­kas. Aki­ vaiz­du, kad jei ban­kai ne­veiks, sis­te­ma grius. Kal­bant apie žmo­nes, kai ku­rie kip­rie­čiai su­ki­lo, ta­čiau ša­lies gy­ven­to­ jai – ra­mes­ni nei grai­kai. Vis­gi žmo­nių kant­ry­bė, at­ro­do, yra iš­se­ku­si.

10

antradienis, kovo 26, 2013

sportas

Sporto telegrafas Krepšinis. Šiandien 17 val. sporto rūmuose (S.Dariaus ir S.Girėno g. 10) vyks Lietuvos moterų krepšinio lygos čempionato pirmosios ketvirtfinalio rungtynės tarp Klaipėdos „Fortūnos“ ir Šiaulių „Rūtos-Universiteto“ komandų. Futbolas. Gargžduose vykusios kontrolinės rungtynės tarp Klaipėdos „Atlanto“ ir „Šilutės“ baigėsi kovingomis lygiosiomis 3:3. Pirmąjį kėlinį, kurį klaipėdiečiai laimėjo 2:0, pasižymėjo Marius Papšys ir Žilvinas Kymantas. Po pertraukos visus įvarčius mušė šilutiškiai: į savo – Audrius Tolis, į „Atlanto“ vartus – Aurimas Skurdelis, Donatas Surblys ir Martynas Golubovskis. Jaunimas. Nesėkmingai susiklostė kontrolinės rungtynės Lietuvos jaunimo (U-21) rinktinei, kuri Siedlicos mieste 0:3 nusileido Lenkijos bendraamžiams. Rungtynių baigtį nulėmė du šeimininkų įvarčiai per keturias minutes antrajam kėliniui prasidėjus – 48ąją ir 52-ąją. Trečiąjį įvartį lenkai pasiekė 74-ąją min. Visas rungtynes žaidė iš „Atlanto“ pakviestas Justas Vilavičius. Iki 58-osios min. rungtyniavo Markas Beneta. Jį pakeitė komandos draugas Tomas Galdikas. Pastarasis „Atlanto“ žaidėjas aikštėje buvo vos 20 min. Vietoj jo 78-ąją min. pasirodė Rokas Gedminas. Uostamiesčio pagrindinėje ekipoje kovojantis Donatas Kazlauskas žaidė iki paskutiniosios minutės. Rinktinėje buvo ir du klaipėdiečiai, pastaraisiais metais atstovaujantys Panevėžio „Ekrano“ komandai – Dovydas Norvilas (žaidė visas rungtynes) ir Edvinas Girdvainis (pasirodė nuo 68 min.). Atžala. 30-metei Lietuvos buriuotojai Gintarei Scheidt, kuri pirmoji savo šaliai iškovojo olimpinį medalį šioje sporto šakoje „Laser Radial“ klasėje – sidabrą 2008 metų Pekino vasaros olimpiadoje – gimė antrasis sūnus. Vėlyvą šeštadienio vakarą Trento mieste (Italija) Gintarės ir Roberto Scheidt šeimoje gimusiam 3,6 kg kūdikiui suteiktas Luko vardas. „Viskas labai gerai, greitai ir ramiai“, – apie sūnaus gimimą džiugiai kalbėjo mama. Lietuvės ir brazilo buriuotojų šeima jau augina sūnų Eriką, kuriam šios vasaros pabaigoje sukaks ketveri. Indėlis. Trečią pergalę iš eilės NBA čempionate iškovojo septintąją vietą penkiolikos komandų Vakarų konferencijoje užimantis Hjustono „Rockets“ (39 pergalės ir 31 pralaimėjimas) klubas su Donatu Motiejūnu. Namuose „Rockets“ ekipa 96:95 (22:20, 21:26, 31:21, 22:28) nugalėjo Vakarų konferencijoje pirmaujančius San Antonijaus „Spurs“ (53 pergalės ir 17 pralaimėjimų) krepšininkus. Starto penkete žaidęs lietuvis pelnė 10 taškų, puolime atkovojo 1 kamuolį, išvengė klaidų, tačiau surinko 5 pražangas. Imtynės. Gruzijoje pasibaigusiame Europos imtynių čempionate visišką fiasko patyrė nė vienos pergalės taip ir neiškovojusi Lietuvos komanda. Daugiausia vilčių buvo siejama su Londono olimpiados bronzos medalininku graikų ir romėnų imtynių atstovu Aleksandru Kazakevičiumi, tačiau į sunkesnių atletų grupę perėjęs A.Kazakevičius pirmojoje svorio iki 84 kg grupės kovoje aiškia persvara pralaimėjo tamsiaodžiui ukrainiečiui Žanui Beleniukui ir liko 22-as tarp 26-ių dalyvių.

Sėkmė neišgelbėjo „Neptūno“ Klaipėdos „Neptūno“ krepšininkai, paskutinėse Vieningosios lygos (VL) pirmenybių rungtynėse Krasnojarske įveikę „Enisej“ komandą 77:63, keletą valandų turėjo vilties, kad neliks paskutiniai – dešimti – B grupėje.

Rungtynių statistika „Enisej“ – „Neptūnas“ 63:77 (15:26, 18:13, 14:14, 16:24). J.Richas 17, E.Kikanovičius 13, J.Jeffersonas, Z.Dowdellas po 10/M.Runkauskas 17, V.Šarakauskas 16, R.Broadusas 15, D.Gailius 11, M.Mažeika 8, D.McClure 6, S.Galdikas, G.Gustas po 2.

Galutinė B grupės komandų rikiuotė Vieta Komanda

1. Kauno „Žalgiris“ 2. Maskvos CSKA 3. Krasnodaro „Lokomotiv-Kuban“ 4. Rygos VEF 5. Nižnij Novgorodo „Nižnij Novgorod“ 6. Liubercų „Triumf“ 7. Kransojarsko „Enisej“ 8. Nymburko ČEZ 9. Minsko „Cmoki-Minsk“ 10. Klaipėdos „Neptūnas“

Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Tačiau savotiškai klaipėdiečių norų nepateisino Nymburko ČEZ komanda. Čekai Minske 63:71 pralaimėjo pagrindiniams „Neptūno“ konkurentams „Cmoki-Minsk“ žaidėjams. Baltarusiai, iškovoję trečiąją pergalę, dėl geresnio tarpusavio susitikimų rezultato, nustūmė uostamiesčio penketuką į dešimtąją vietą. Į tolimąjį Sibirą „Neptūnas“ vyko be dviejų pagrindinių žaidėjų Valdo Vasyliaus (skauda ranka) ir Evaldo Dainio (trauma). Taip pat namie liko ir naujokas Arnas Butkevičius.

Netikėtumas: tolima kelionė į Krasnojarską neturėjo įtakos klaipėdie-

čių (mėlyna apranga) žaidimui.

Nepaisant nuostolių, Kazio Maksvyčio auklėtiniai žaidė drąsiai, veržliai ir rezultatyviai. Jau antrajame kėlinyje jie įgijo dviženklę taškų persvarą – 32:15, tačiau šeimininkai baigiantis kėliniui išlygino rezultatą – 45:45. Netrukus, laimėję tarpsnį net 11:0, lietuviai dar kartą pabėgo į priekį. Tai buvo lemiamas lietuvių

„Enisej“ klubo nuotr.

spurtas. Ketvirtąjį kėlinį susidarė įspūdis, kad keletą laiko juostų kirto ne klaipėdiečiai, o Krasnojarsko krepšininkai, apatiškai gynę savo krepšį. Tuo naudojosi „Neptūno“ snaiperiai Marius Runkauskas, Deividas Gailius, puolėjas Vytautas Šarakauskas. Po jų taiklių šūvių rusai liko užnugaryje – 67:51, 70:53, 77:58.

Pergalės

16 15 12 11 10 9 6 5 3 3

Nors Klaipėdos ekipai debiutas VL susiklostė nesėkmingai, tačiau uostamiesčio klubo atstovai viliasi, kad ir kitąmet „Neptūnas“ žais šioje lygoje. „Kad liksime lygoje – didelė tikimybė. Iš 100 – 99 procentai“, – tvirtino klubo sporto direktorius Tadas Petravičius. B grupėje geriausiai rungtyniavusios Kauno „Žalgirio“ ir Maskvos CSKA komandos iš karto pateko į pusfinalį. Dėl bilietų į šį etapą varžysis 3-6 vietas abiejose grupėse užėmę penketukai. Klaipėdiečių grupėje kovą dėl aukščiausių vietų dar tęs Krasnodaro „LokomotivKuban“, Rygos VEF, Nižnij Novgorodo „Nižnij Novgorod“ ir Liubercų „Triumf“ komandos.

„Dragūnas“ pateko į pusfinalį Česlovas Kavarza

Rungtynių statistika

Daugkartiniai čempionai Klaipėdos „Dragūno“ rankininkai, abu kartus įveikę Varėnos „Ūlą“, pateko į Lietuvos rankinio lygos čempionato pusfinalį. Uostamiestyje laimėję 35:14, klaipėdiečiai buvo pajėgesni ir atsakomajame ketvirtfinalio susitikime Dzūkijoje 28:21.

Namie žaidę „Ūlos“ rankininkai atrodė daug solidžiau – net keletą kartų pirmavo – 5:4, 9:8, 13:12. Nuo 40-osios min. Artūro Juškėno auklėtiniai nusprendė, kad laikas baigti juokauti. Likus žaisti penkias minutes, ekipas skyrė 9 įvarčiai – 27:18. Per likusį laiką įvarčius pelnę vien šeimininkai tik sumažino skirtumą. Klaipėdiečius į priekį vedė po traumos atsigaunantis Karolis Stropus ir rankos operacijos laukiantis Jonas Truchanovičius. Abu jie taikliai atakavo po 6 kartus. Praėjusiais metais Varėnos ekipoje žaidęs, o šį sezoną „Dragūnui“ atstovaujantis Evaldas Griežė pripažino, kad varžybų pradžia buvo gana sunki. „Po pirmųjų rungtynių vyrams sunkiai sekėsi susikaupti ir įveikti kie-

„Ūla“ – „Dragūnas“ 21:28 (pirmosios rungtynės 14:35). K.Ikasala 7, K.Krisiulevičius 5, G.Barysas 4, E.Kalanta 3, S.Jarmalavičius 2/K. Stropus, J.Truchanovičius po 6, G.Juška, D.Jasinskas po 4, E.Griežė 3, M.Dumčius 2, G.Vaitkus, A.Bučius, R.Dulinskas po 1. Kauno „Granitas-Gaja-Karys“ – Kauno „LSU-Lūšis“ 20:25 (19:26). V.Drevinskas, V.Jarukas po 5, R.Švedas 4/P.Očikas, A.Urbonas po 6, R.Vaičikauskas 4.

Pastangos: „Ūlos“ žaidėjai (geltoni marškinėliai) kovojo su čempio-

nais, tačiau pristigo jėgų ir meistriškumo.

tą „Ūlos“ gynybą, – sakė klaipėdiečių komandos naujokas. – Po pertraukos dingo šypsenos iš mūsų veidų. Greitomis atakomis pavyko atitrūkti nuo šeimininkų, todėl paskutiniosios minutės mūsų nebaugino.“ Po šių rungtynių dzūkai baigė sezoną, o klaipėdiečiai pusfinalyje kovos su Kauno „LSU-Lūšies“

Lietuvos rankinio lygos nuotr.

septynetuku, kuris du kartus įveikė kitą savo miesto komandą – „Granitą-Gają-Karį“ – 26:19 ir 25:20. Kitoje pusfinalio poroje rungtyniaus Alytaus „Almeida-Stronglasas“ ir Vilniaus „Vilnius“. Šiame etape taip pat kovojama iki dviejų pergalių. Pirmosios pusfinalio akistatos vyks balandžio 20

Vilniaus „Vilnius“ – Vilniaus „Šviesa“ 28:24 (29:28). M.Žala, M.Panavas po 8, K.Plaušinaitis 4/V.Drabavičius 6, A.Švilpa 5, D.Čiuplinskas 4. Alytaus „Almeida-Stronglasas“ – Šiaulių „Universitetas-Gubernija“ 37:19 (40:20). G.Adamkevičius 11, L.Paliušis 5, Ž.Micevičius, I.Asakavičius po 4/M.Valuckas 7, A.Budrys 4.

d. (šeštadienį) Klaipėdoje ir Alytuje. Atsakomosios dvikovos – balandžio 24 d. (trečiadienį) Kaune ir Vilniuje.

11

ANTRADIENIS, kovo 26, 2013

rubrika sveikata@kl.lt Redaktorė Jolanta Juškevičienė

sveikata

Tap­ti al­ko­ho­li­ku gre­sia kas de­šim­tam

Diagnozė: la­bai daug ge­rian­tis žmo­gus gali būti tik gir­tuok­lis, bet ne al­ko­ho­li­kas. Prik­lau­so­my­bė at­si­ran­da tuo­met, kai žmo­gus ne­be­ga­li kont­ro­liuo­ti sa­vęs.

Ne vi­si gir­tuok­liai yra al­ko­ho­li­kai. Nė­ra tiks­liai aiš­ku, ko­dėl vie­ni ga­li ger­ti svai­ giuo­sius gė­ri­mus ir lai­ku su­sto­ti, o ki­ti vi­sam gy­ve­ni­mui tam­pa pri­klau­so­mi nuo al­ko­ho­lio. Ve­re­ta Ru­pei­kai­tė v.rupeikaite@diena.lt

Su­ser­ga kas de­šim­tas

„Yra sa­ko­ma, kad vie­no al­ko­ho­ lio vie­ne­to su­var­to­ji­mas per die­ną yra ne­kenks­min­gas. Vie­nas al­ko­ ho­lio vie­ne­tas – tai 20 g deg­ti­nės, stik­li­nė vy­no ar­ba bu­te­lis alaus. Vis dėl­to ne­ga­li­ma, vi­są sa­vai­tę vi­sai ne­gė­rus, vi­są „su­kaup­tą“ nor­mą su­var­to­ti per vie­ną die­ną, ga­li­ma – ne dau­giau kaip vie­ną vie­ne­tą per die­ną. Ne­ga­li­ma – ir dvie­jų vie­ne­ tų, nes ta­da jau yra ri­zi­ka tap­ti al­ ko­ho­li­ku“, – įspė­ja pri­klau­so­my­

bės li­gų kon­sul­tan­tas Vid­man­tas Obe­lie­nius. Ši pri­klau­so­my­bė neap­len­kia ir vi­suo­me­nės ger­bia­mų, aukš­tas pa­rei­gas uži­man­čių žmo­nių. „Ne­ rei­kia tu­rė­ti gė­dos jaus­mo. Jei yra blo­gai, rei­kia kreip­tis į spe­cia­lis­tus. Jei skau­da pil­vą, chi­rur­gas pjau­na apen­dik­są – žmo­gus sa­vęs ne­sio­ pe­ruo­ja. Kai pa­sa­kai, kad žmo­gus ser­ga al­ko­ho­liz­mu, daž­nai pa­si­ girs­ta at­sa­ky­mas „Aš pa­ts su­si­ tvar­ky­siu.“ Tai sun­kiai pa­vyks­ta“, – pa­sa­ko­ja V.Obe­lie­nius. Jo duo­me­ni­mis, vi­sa­me pa­sau­ ly­je ga­lio­ja pa­na­ši sta­tis­ti­ka: apie

10 pro­c. vi­sų al­ko­ho­lį var­to­jan­čių žmo­nių tam­pa al­ko­ho­li­kai. Tai­ gi, Lie­tu­vo­je yra apie 300 tūkst. žmo­nių, pri­klau­so­mų nuo al­ko­ ho­lio. Pa­sak V.Obe­lie­niaus, klai­din­ga sa­ky­ti, kad kai­me yra dau­giau al­ ko­ho­li­kų nei mies­te. Nuo al­ko­ho­ lio pri­klau­so­mų žmo­nių skai­čius yra pa­na­šus, ski­ria­si tik al­ko­ho­lio var­to­ji­mo kul­tū­ra. „Kai­me daug ir daž­nai gir­tau­ja­ma, ta­čiau maž­daug tik kas de­šim­tas su­ser­ga al­ko­ho­liz­ mu“, – pa­tiks­li­no spe­cia­lis­tas. Diag­no­zuo­ti ga­li­ma pa­čiam

Kas nu­le­mia, ku­ris žmo­gus taps al­ko­ho­li­ku, tiks­lių duo­me­nų nė­ra. Pa­sak V.Obe­lie­niaus, ge­ne­ti­nis pa­ vel­di­mu­mas neį­ro­dy­tas, ta­čiau nu­ sta­ty­ta, kad al­ko­ho­li­kų vai­kai tu­ri po­lin­kį tap­ti pri­klau­so­mi nuo al­ ko­ho­lio. Pa­sak me­di­ko, šiuo me­tu at­lie­ka­mi la­bo­ra­to­ri­niai ty­ri­mai ir gal­būt bus nu­sta­ty­ta, kad kai ku­ rių žmo­nių ma­lo­nu­mų po­jū­čiai yra

už­si­blo­ka­vę. Tai­gi, gal­būt bus ga­ li­ma su­kur­ti vais­tus, ku­rie at­kurs ma­lo­nu­mų po­jū­tį ir ta­da ne­be­rei­ kės al­ko­ho­lio. Bū­tent al­ko­ho­lis ir kai ku­rie nar­ ko­ti­kai, pa­sak V.Obe­lie­niaus, su­ tei­kia tam tik­rą ma­lo­nu­mą. Prik­ lau­so­my­bę nuo al­ko­ho­lio, me­di­ko tei­gi­mu, taip pat su­ke­lia psi­cho­lo­ gi­nės prie­žas­tys, įpro­čiai, ne­tin­ka­ mas gy­ve­ni­mo bū­das. Vie­nin­te­lė ga­ran­ti­ja ne­tap­ti al­ko­ho­li­ku – vi­ sai ne­var­to­ti al­ko­ho­lio. Tei­gi­niai, kad ne­di­de­lis kie­ kis al­ko­ho­lio yra svei­ka, – ne­tie­ sa. „Žmo­gaus or­ga­niz­mui al­ko­ ho­lis nė­ra rei­ka­lin­gas“, – pri­dū­rė V.Obe­lie­nius. No­rint nu­sta­ty­ti, ar žmo­gus yra pri­klau­so­mas nuo al­ko­ho­lio, yra su­kur­ti įvai­rūs tes­tai. Te­rei­kia są­ži­nin­gai at­sa­ky­ti į pa­ teik­tus klau­si­mus. „Pats pa­pras­ čiau­sias – va­di­na­ma­sis CA­GE tes­ tas, ja­me – vos ke­tu­ri klau­si­mai.

12

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Vid­man­tas Obe­lie­nius:

Val­ka­tos, be­na­miai yra tik de­šim­to­ji da­lis vi­sų al­ko­ho­liz­mu ser­ gan­čių žmo­nių. Jie jau pa­sie­kę deg­ra­da­vi­mo sta­di­ją, o pri­klau­so­ my­bė pra­si­de­da ge­ro­ kai anks­čiau, kai žmo­ nės dar tu­ri šei­mas, dar­bus, vers­lą.

12

ANTRADIENIS, kovo 26, 2013

rubrika sveikata

Tap­ti al­ko­ho­li­ku gre­sia kas de­šim­tam

Jei bent į vie­ną klau­si­ 11 mą at­sa­ko­ma „taip“, žmo­gus tu­rė­tų bū­ti ti­ria­mas gi­liau“,

– tvir­ti­no pa­šne­ko­vas. Jis at­krei­ pė dė­me­sį, kad ne vi­si daug ge­rian­ tys žmo­nės ser­ga al­ko­ho­liz­mu. „Ga­li bū­ti, kad la­bai daug ge­rian­tis žmo­ gus yra gir­tuok­lis, bet ne al­ko­ho­li­kas. Prik­lau­so­my­bė at­si­ran­da tuo­met, kai žmo­gus ne­be­ga­li kont­ro­liuo­ti sa­vęs“, – paaiš­ki­no gy­dy­to­jas. Ki­ta ver­tus, nuo al­ko­ho­lio pri­ klau­so­mas žmo­gus ne­bū­ti­nai yra tas, ku­ris jau gu­li pa­tvo­ry­je ir jam nie­kuo ne­ga­li­ma pa­dė­ti. „Val­ka­tos, be­na­miai yra tik de­šim­to­ji da­lis vi­ sų al­ko­ho­liz­mu ser­gan­čių žmo­nių. Jie jau pa­sie­kę deg­ra­da­vi­mo sta­di­ ją, o pri­klau­so­my­bė pra­si­de­da ge­ ro­kai anks­čiau, kai žmo­nės dar tu­ri šei­mas, dar­bus, vers­lus“, – pri­dū­rė V.Obe­lie­nius.

Vais­tų, ku­rie nai­kin­ tų po­trau­kį iš­ger­ti al­ ko­ho­lio, kol kas nė­ ra. Yra vais­tų, ku­rie su­ke­lia aler­gi­ją al­ko­ ho­liui.

Ko­da­vi­mas pa­de­da lai­ki­nai

Gy­dy­to­jas pri­me­na, kad al­ko­ho­liz­ mas yra ne­pa­gy­do­ma li­ga, ta­čiau žmo­nės iš­moks­ta vi­sa­ver­tiš­kai gy­ ven­ti, tu­rė­da­mi pri­klau­so­my­bę. Jie tie­siog tam­pa blai­viais al­ko­ho­li­kais. Vais­tų, ku­rie nai­kin­tų po­trau­kį iš­ ger­ti al­ko­ho­lio, kol kas nė­ra. Yra vais­ tų, ku­rie su­ke­lia aler­gi­ją al­ko­ho­liui. Jei juos var­to­jan­tis žmo­gus iš­ge­ria al­ko­ho­lio, jam da­ro­si blo­ga: pra­de­da py­kin­ti, ky­la krau­jos­pū­dis, pra­de­da

skau­dė­ti gal­vą. To­kiu bū­du ban­do­ mas su­nai­kin­ti ref­lek­sas ger­ti. „Dar yra va­di­na­ma­sis ko­da­vi­ mas, kai žmo­gus yra gąs­di­na­mas: „Ne­gerk, nes mir­si“. Jam tai­ko­ma va­di­na­mo­ji bai­mės te­ra­pi­ja“, – po­ pu­lia­riai paaiš­ki­no V.Obe­lie­nius. Mi­nė­ti me­to­dai nė­ra la­bai veiks­ min­gi, nes žmo­gaus gy­ve­ni­mas, ap­ lin­ka, įpro­čiai nuo jų ne­pa­si­kei­čia, o veiks­min­gu­mas – lai­ki­nas. Toks al­ko­ho­lio var­to­ji­mo stab­dy­mas ga­ li truk­ti pus­me­tį ar ke­le­rius me­tus. Jei žmo­gus per šį lai­ką su­ge­ba per­ tvar­ky­ti sa­vo gy­ve­ni­mą, iš­moks­ ta gy­ven­ti be al­ko­ho­lio, tuo­met ir toks me­to­das pa­si­tei­si­na. Kur kas veiks­min­ges­nė, pa­ sak V.Obe­lie­niaus, yra va­di­na­mo­ ji 12 žings­nių pro­gra­ma – tai tar­si ano­ni­mi­nių al­ko­ho­li­kų bib­li­ja. „Tai vie­nin­te­lė ži­no­ma il­ga­lai­kė, skir­ta vi­sam gy­ve­ni­mui, ne­mo­ka­ma pa­lai­ ko­mo­jo gy­dy­mo pro­gra­ma“, – pa­ brė­žė gy­dy­to­jas. Tai 1939 m. su­ra­šy­ tos šim­to blai­vių al­ko­ho­li­kų iš­va­dos. Ki­taip ta­riant, jie pa­tei­kė ki­tiems ži­ nias, ką da­rė siek­da­mi blai­vy­bės. „Vė­liau šia pro­gra­ma su­si­do­mė­jo ame­ri­kie­čių me­di­kai. Jie paė­mė šios pro­gra­mos pa­grin­dus, pri­dė­jo me­ di­ci­ni­nį pa­ty­ri­mą ir su­kū­rė gy­dy­mo pro­gra­mą, ku­rią pa­va­di­no mė­ne­sio truk­mės „Mi­ne­so­tos“ pro­gra­ma, ku­ri da­bar nau­do­ja­ma vi­sa­me pa­ sau­ly­je įvai­rioms pri­klau­so­my­bėms gy­dy­ti“, – pa­sa­ko­jo V.Obe­lie­nius. Ano­ni­mi­nių al­ko­ho­li­kų Lie­tu­vo­ je yra apie 2 tūkst. Ga­li­ma nu­spė­ ti, kad ke­li šim­tai tūks­tan­čių žmo­ nių kan­ki­na­si al­ko­ho­lio liū­ne. Ki­ta ver­tus, pri­dū­rė V.Obe­lie­nius, yra ir įvai­rių ki­tų pro­gra­mų, fi­lo­so­fi­ jų, ku­rios pa­de­da žmo­gui, su­tei­kia jam pa­grin­dus per­tvar­ky­ti sa­vo gy­ ve­ni­mą. Tai­ko­mi pa­na­šūs prin­ci­pai kaip ir 12 žings­nių pro­gra­mo­je.

CA­GE tes­tas pri­klau­so­my­bei nu­sta­ty­ti Ar ka­da nors ma­nė­te, kad jums rei­

kė­tų ma­žiau var­to­ti al­ko­ho­li­nių gė­ ri­mų? Ar er­zi­no žmo­nių kri­ti­ka dėl jū­sų

įpro­čių var­to­ti al­ko­ho­lį? Ar ka­da nors jau­tė­te gė­dą ar kal­

tę dėl al­ko­ho­li­nių gė­ri­mų var­to­ji­mo įpro­čių? Ar ka­da nors gė­rė­te al­ko­ho­li­nius

Po­žy­mis: nuo al­ko­ho­lio pri­klau­so­miems žmo­nėms at­ro­do nor­ma­lu

įvai­rio­se si­tua­ci­jo­se iš­lenk­ti tau­re­lę svai­gaus gė­ri­mo.

„Šios pro­gra­mos ne gy­do, bet iš­ mo­ko žmo­gų gy­ven­ti be al­ko­ho­lio, taip, kad jis jaus­tų vi­di­nį pa­si­ten­ki­ ni­mą, vi­di­nę psi­cho­lo­gi­nę pu­siaus­ vy­rą“, – paaiš­ki­no gy­dy­to­jas. Jis at­krei­pė dė­me­sį, kad mo­te­ rų al­ko­ho­li­kių nė­ra ma­žiau nei vy­ rų, tik jos ge­riau mo­ka tai mas­kuo­ ti. Be to, mo­te­rims pri­klau­so­my­bė vys­to­si 2–3 kar­tus grei­čiau nei vy­ rams ir išo­riš­kai mo­te­ris al­ko­ho­li­kė kei­čia­si ke­lis­kart grei­čiau. Mo­ko­si ir šei­mos na­riai

Ap­lin­ki­niai al­ko­ho­liz­mo li­gą pa­ma­ to anks­čiau nei pa­ts li­go­nis. Ser­ gan­ty­sis daž­niau­siai tai nei­gia, o pa­ties ban­dy­mai kont­ro­liuo­ti al­ko­ ho­lio gė­ri­mą daž­niau­siai žlun­ga.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

„To­kiu at­ve­ju dar­bą rei­kia pra­dė­ ti nuo jo ar­ti­mų­jų, į pro­fe­sio­na­lias kon­sul­ta­ci­jas rei­kia kvies­ti šei­mos na­rius. Šie mo­ko­mi kaip elg­tis, kad ša­lia ser­gan­tis žmo­gus su­vok­tų sa­ vo pro­ble­mą ir no­rė­tų ją spręs­ti“, – dės­tė V.Obe­lie­nius. Jis pa­ste­bi, kad la­bai daž­nai ar­ ti­mie­ji tik dar la­biau pa­ska­ti­na li­ gos vys­ty­mą­si. Pa­vyz­džiui, mo­te­rys dangs­to sa­ vo vy­rus al­ko­ho­li­kus. To­dėl yra įsi­ kū­ru­sios al­ko­ho­li­kų šei­mos na­rių sa­vi­tar­pio pa­gal­bos gru­pės, ku­rio­ se, pa­na­šiai kaip ir ano­ni­mi­nių al­ ko­ho­li­kų su­si­rin­ki­muo­se, da­li­ja­ ma­si pa­tir­ti­mi. Žmo­nėms, ku­riems ki­lo dve­ jo­nė, kad gal jie yra pri­klau­so­mi

gė­ri­mus ry­tą, vos tik at­si­kė­lęs, kad nu­si­ra­min­tu­mė­te ir pa­leng­vin­tu­ mė­te pa­gi­rias? Jei bent į vie­ną klau­si­mą at­sa­kė­te tei­g ia­mai, rei­kė­t ų iš­si­t ir­t i ki­tais, iš­ sa­mes­n iais tes­tais. Du ir dau­g iau tei­g ia­mi at­sa­ky­mai ro­do, kad tu­ri­te pro­ble­mų dėl al­ko­ho­l i­n ių gė­r i­mų var­to­ji­mo. Ke­t u­r i tei­g ia­m i at­sa­k y­ mai iš es­mės ati­tin­ka pri­k lau­so­my­ bės nuo al­ko­ho­lio diag­no­zę.

nuo al­ko­ho­lio, pa­ta­ria­ma kreip­tis į ano­ni­mi­nius al­ko­ho­li­kus, ku­rie ge­riau­siai pa­sa­kys, ar jau yra iš­si­ vys­čiu­si pri­klau­so­my­bė, ir pa­tars, ką to­liau da­ry­ti. „La­bai no­rė­čiau pa­sa­ky­ti, kad žmo­nės kreip­tų­si į sa­vo šei­mos gy­dy­to­ją. De­ja, tu­riu pri­pa­žin­ti, kad šei­mos gy­dy­to­jai pra­stai ver­ti­na anks­ty­vą­ją al­ko­ho­ liz­mo diag­nos­ti­ką ir ne vi­sa­da nu­ krei­pia ten, kur rei­kia“, – at­vi­ra­vo V.Obe­lie­nius.

Ligų užkardai – prevencinės programos Net jei jaučiatės gerai, visada neprošal pasirūpinti savo sveikata, ligų prevencija. Tai primygtinai pabrėžia gydytojai, sveikatos specialistai. Prevencinės programos – tai daugelio žmonių galimybė nemokamai išsitirti, nes lėšų apdraustųjų privalomuoju sveikatos draudimu prevenciniams sveikatos tyrimams skiriama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto. Dėl to pirmiausia reikia kreiptis, tartis su šeimos gydytoju, kuris, įvertinęs paciento sveikatos būklę, nuodugniau supažindins su prevencinėmis programomis ir paskirs reikiamus tyrimus.

Vaikų krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis programoje numatytos pa­ slaugos šiuo metu teikiamos vaikų nuo 6 iki 14 metų nuolatinių krū­ minių dantų kramtomųjų paviršių ėduonies prevencijai. Gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa skirta moterims nuo 25 iki 60 metų. Pagal ją kartą per trejus metus atlie­ kamas citologinio tepinėlio tyri­ mas. Kol normalios gimdos kakle­ lio ląstelės dėl įvairiausių veiksnių virsta vėžinėmis, praeina ne vie­ nas mėnuo ir net ne vieni metai. Pakitimų pradžios moterys daž­ nai nejaučia, tačiau tik ankstyvas jų nustatymas įgalina išvengti li­ gos, pasveikti. Pagal citologinio tepinėlio rezultatus gali būti ne­ mokamai atliekama biopsija, lei­ džianti objektyviai patvirtinti ar­ ba paneigti ligos diagnozę.

Krūties vėžio prevencijos programa skirta moterims nuo 50 iki 69 metų. Pagal progra­ mą kartą per dvejus metus atlie­ kamas mamografinis tyrimas, lei­ džiantis tiksliai diagnozuoti vėžį ar ikivėžinius pakitimus. Gavus šeimos gydytojo siuntimą atlik­ ti mamografinį tyrimą galima iš anksto užsiregistruoti (ir telefo­ nu) mamografijos įrenginį turin­ čioje sveikatos priežiūros įstaigo­ je, atliksiančioje tyrimą. Tyrimo rezultatus praneša šeimos gydy­ tojas, gavęs juos iš mamogramas vertinančios įstaigos. Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa skirta vyrams nuo 50 iki 75 metų bei vyrams nuo 45 metų, kurių tėvai ar broliai yra sirgę prostatos vėžiu. Pagal šią programą kartą per dvejus metus atliekamas kraujo tyrimas, parodantis prostatos spe­ cifinio antigeno (PSA) koncentraciją kraujyje. Jei PSA kiekis viršys nor­ mą, šeimos gydytojas išduos siun­ timą konsultuotis pas urologą, o šis prireikus atliks tam tikrą tyrimą – priešinės liaukos biopsiją. Padidė­ jęs PSA kiekis leidžia tik iš anks­ to nuspėti priešinės liaukos vėžį, o jos biopsija yra vienintelis būdas objektyviai patvirtinti arba paneig­ ti šios ligos diagnozę. Širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programa skirta vyrams nuo 40 iki 55 metų ir moterims nuo 50 iki 65 metų. Iš PSDF biudžeto apmokamos programos paslaugos taikomos vieną kartą per metus. Šeimos gy­ dytojas patikros metu nustato rizi­

kos veiksnius ir sudaro individu­ alius šių ligų prevencijos planus. Su pacientu kalbama apie šir­ dies ir kraujagyslių ligų profilak­ tikos priemones bei patariama, kaip stiprinti ir saugoti sveikatą, įteikiamas informacinis praneši­ mas, taip pat nustatomas gliuko­ zės ir cholesterolio kiekis kraujy­ je, atliekama elektrokardiograma. Jei po pirminių tyrimų paaiškėja, kad pacientas priskirtinas didelės širdies ir kraujagyslių ligų rizikos grupei, jis siunčiamas į speciali­ zuotus šių ligų prevencijos pada­ linius. Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programa skirta asmenims nuo 50 iki 75 metų amžiaus. Kol kas ši programa įgyvendinama Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių apskrityse. Kartą per dvejus metus atlieka­ mas nesudėtingas imunochemi­ nis testas. Jei gaunamas neigia­ mas testo atsakymas, vadinasi, pacientas yra sveikas ir pakar­ totinai turės pasitikrinti po dve­ jų metų, jei atsakymas teigiamas, šeimos gydytojas išduos siuntimą pas gydytoją specialistą sudėtin­ gesniam tyrimui – kolonoskopi­ jai – atlikti. Prireikus kolonosko­ pijos metu gali būti atliekama ir biopsija. Paskatinti pasyvesniuosius ti­ krintis gali ir turėtų ne tik gydy­ tojai, šių programų organizatoriai, bet ir šeimos nariai, taip pat – ži­ niasklaida. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos inf. Užs. 1089524

13

ANTRADIENIS, kovo 26, 2013

sveikata

Pa­si­ren­gi­mas: gy­dy­to­ja ra­dio­lo­gė Ju­li­ja Pa­šiš­ke­vi­čie­nė ty­ri­mui ruo­šia pa­cien­tę.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Po­vei­kis: A.Čiu­va­šo­vas su rak­tų ry­šu­liu­ku pa­de­monst­ra­vo, koks stip­rus net ne­vei­

kian­čio apa­ra­to mag­ne­ti­nis lau­kas.

Res­pub­li­ki­nė­je Klai­pė­dos li­go­ni­nė­je – mo­der­niau­si ty­ri­mai Jau ar­ti­miau­siu me­tu Res­pub­li­ki­nė­je Klai­pė­dos li­go­ni­nė­je bus at­lie­ka­mi pa­tys mo­der­niau­si Lie­tu­vo­je bran­duo­li­nio mag­ne­ti­ nio re­zo­nan­so ty­ri­mai, lei­sian­tys kur kas grei­čiau ir tiks­liau diag­no­zuo­ti net sun­kiau­sias li­gas. Lai­ma Lau­kai­ty­tė Išs­kir­ti­nis sa­vo ga­li­my­bė­mis

Pir­mie­ji pa­cien­tai jau iš­ban­dė Res­ pub­li­ki­nės Klai­pė­dos li­go­ni­nės įsi­ gy­tą mo­der­niau­sią 3 tes­lų ga­lin­gu­ mo mag­ne­ti­nio re­zo­nan­so apa­ra­tą. To­kio ga­lin­gu­mo apa­ra­tas yra vie­ nin­te­lis ne tik Va­ka­rų Lie­tu­vo­je, bet ir vi­so­je ša­ly­je. Kaip paaiš­ki­no li­go­ni­nės gy­dy­to­ jas ra­dio­lo­gas Ar­tū­ras Čiu­va­šo­vas, tes­lų skai­čius nu­sa­ko mag­ne­ti­nio lau­ko stip­ru­mą. Kuo jis stip­res­nis, tuo ge­res­nės diag­nos­ti­kos ga­li­my­ bės su­da­ro­mos gy­dy­to­jams. Tad nuo šiol gy­dy­to­jai spe­cia­ lis­tai ga­lės iš­gau­ti ge­res­nius, raiš­ kes­nės bei aukš­tes­nės ko­ky­bės vaiz­dus. Nau­ja­sis apa­ra­tas taip pat su­da­ro ga­li­my­bę ma­ty­ti ne tik ana­ to­mi­nį vaiz­dą, bet ir įver­tin­ti or­ga­ niz­mo funk­ci­jas. Nau­ja­sis mag­ne­ti­nio re­zo­nan­so apa­ra­tas yra iš­skir­ti­nis sa­vo di­zai­ nu, tad nuo šiol at­lie­kant ty­ri­mą ne­kils pro­ble­mų stam­bes­niems, pla­tes­nių pe­čių ar tam tik­rų ju­ dė­ji­mo su­tri­ki­mų tu­rin­tiems pa­ cien­tams. Se­niau bė­dų kil­da­vo ir no­rint iš­ tir­ti sun­kias­vo­rius li­go­nius. Da­bar ga­li­ma pa­kel­ti net iki 250 ki­log­ra­ mų sve­rian­čius žmo­nes. Pa­ge­rė­ju­sios diag­nos­ti­kos ga­li­ my­bės lei­džia iš­tir­ti vi­są pa­cien­ tą – nuo gal­vos iki ko­jų. Spe­cia­lios ke­liams, čiur­noms pri­tai­ky­tos ri­ tės lei­džia iš­gau­ti šioms kū­no vie­ toms skir­tus raiš­kius vaiz­dus, taip pa­leng­vi­nant gy­dy­to­jų-trau­ma­to­ lo­gų dar­bą. Tad dau­giap­ro­fi­li­nės li­go­ni­nės, į ku­rią pa­ten­ka ne­ma­žai sun­kių li­ go­nių iš įvai­rių re­gio­nų, spe­cia­lis­ tai džiau­gia­si su­lau­kę pui­kių diag­ nos­ti­kos ga­li­my­bių.

Pa­ge­rė­jo diag­nos­ti­ka

Nau­juo­ju apa­ra­tu ga­li­ma at­lik­ti di­ fu­zi­jos, per­fu­zi­jos, spekt­ros­ko­pi­jos ty­ri­mus. Jie itin anks­ti lei­džia nu­ sta­ty­ti dėl li­gos at­si­ra­du­sius po­ ky­čius or­ga­niz­me. Pa­vyz­džiui, in­ sul­to at­ve­ju la­bai anks­ti pa­si­kei­čia ląs­te­lės tu­ri­nys, ta­čiau įpras­ti ty­ri­ mai ši­to ne­lei­džia pa­ste­bė­ti. Spekt­ros­ko­pi­jos ty­ri­mas pa­de­da įver­tin­ti me­džia­gų apy­kai­tos pro­ duk­tų su­dė­tį. Mat li­gos at­ve­ju, pa­ ly­gin­ti su svei­ko­mis kū­no vie­to­mis, vie­nų me­džia­gų dau­gė­ja, o ki­tų ma­žė­ja. Kaip paaiš­ki­no A.Čiu­va­ šo­vas, ši anks­ty­va li­gos diag­nos­ti­ka taip pat lei­džia at­skir­ti li­gas, ku­rios iš pa­žiū­ros at­ro­do vie­no­dai, bet vi­ du­je esan­čių me­džia­gų su­dė­tis pa­ de­da jas at­skir­ti. Per­fu­zi­jos ty­ri­mas at­sklei­džia krau­jo­ta­kos po­ky­čius svei­kuo­se ir li­gos pa­žeis­tuo­se au­di­niuo­se per tam tik­rą lai­ką. Tad už­fik­suo­ti anks­ty­vi or­ga­ niz­mo po­ky­čiai lei­džia ga­na grei­ tai už­kirs­ti ke­lią li­gai, kol ji dar ne­ spė­jo įsi­se­nė­ti. Išsk­lai­do abe­jo­nes

Nau­ja­sis li­go­ni­nės pir­ki­nys an­ giog­ra­fi­jos – krau­ja­gys­lių ty­ri­mus lei­džia at­lik­ti kur kas pa­pras­čiau ir grei­čiau, nes jiems ne­nau­do­ja­mos kont­ras­ti­nės me­džia­gos. Mo­der­niu mag­ne­ti­nio re­zo­nan­so apa­ra­tu ga­li­ma at­lik­ti la­bai pa­žan­ gius gal­vos sme­ge­nų ty­ri­mus. Jis taip pat tu­ri daug pra­na­šu­mų, ti­ riant są­na­rius, nes lei­džia įver­tin­ti kau­lo, kremz­lės, raiš­čių, minkš­tų­jų au­di­nių anks­ty­vus po­ky­čius. Nau­jo­mis diag­nos­ti­kos ga­li­my­ bė­mis ypač džiau­gia­si gy­dy­to­jai uro­lo­gai, ku­rie nuo šiol ga­lės la­bai iš­sa­miai iš­tir­ti pro­sta­tą. Mat pa­si­ tai­ko at­ve­jų, kai la­bo­ra­to­ri­niai ty­

ri­mai pa­ro­do on­ko­lo­gi­nę li­gą bei pro­sta­tos pa­di­dė­ji­mą, ta­čiau biop­ si­jos ty­ri­mas ši­to ne­pat­vir­ti­na. To­ kiais at­ve­jais sua­be­jo­ja­ma, ar žmo­ gus iš tie­sų ser­ga vė­žiu. Ge­ro­kai tiks­les­nis mag­ne­ti­nio re­zo­nan­so ty­ri­mas pa­dės iš­sklai­ dy­ti šias abe­jo­nes ir pa­tiks­lin­ti diag­no­zę. Be to, to­kiems pa­cien­ tams bus ga­li­ma anks­čiau nu­sta­ty­ ti li­gą. Mat kuo anks­čiau ji diag­no­ zuo­ja­ma, tuo leng­viau ji pa­si­duo­da gy­dy­mui. Ty­ri­mas ta­po trum­pes­nis

Nau­ja­sis apa­ra­tas lei­džia džiaug­tis ne tik ge­res­ne diag­nos­ti­ka. Sut­ rum­pė­jo ir pa­ties ty­ri­mo truk­mė. Li­go­ni­nės anks­čiau įsi­gy­tas 0,25 tes­los ga­lin­gu­mo apa­ra­tas yra 12 kar­tų silp­nes­nis nei nau­ja­sis. Tad, pa­vyz­džiui, ke­lio ty­ri­mas šiuo se­ nuo­ju apa­ra­tu už­truk­da­vo apie 45 mi­nu­tes ar net va­lan­dą. Nau­juo­ ju apa­ra­tu toks ty­ri­mas at­lie­ka­mas per ge­ro­kai trum­pes­nį lai­ką – 15– 20 mi­nu­čių. Ži­no­ma, ty­ri­mo truk­mė pri­klau­ so ir nuo ti­ria­mos kū­no vie­tos. Su nau­ją­ja įran­ga dirbs trys gy­ dy­to­jai ra­dio­lo­gai. Jie pla­nuo­ja dirb­ti vi­są dar­bo die­ną, per ku­rią bū­tų ap­tar­nau­ja­ma ne­ma­žai pa­ cien­tų. Ti­ki­ma­si, kad nuo šiol ge­ro­kai pa­ge­rė­jus pa­cien­tų ga­li­my­bėms iš­ si­tir­ti mag­ne­ti­nio re­zo­nan­so apa­ ra­tu, ge­ro­kai su­trum­pės ei­lės. Nors jau da­bar jau­čia­mas di­džiu­lis žmo­ nių su­si­do­mė­ji­mas iš­si­tir­ti nau­juo­ ju apa­ra­tu. Pa­sak A.Čiu­va­šo­vo, tai su­dė­tin­ gas ir bran­gus ty­ri­mas, tad gy­dy­to­ jas spe­cia­lis­tas tu­ri nu­spręs­ti, ar jis iš tie­sų yra rei­ka­lin­gas. Bū­tent dėl šios prie­žas­ties no­rint iš­si­tir­ti rei­ kės gy­dy­to­jo spe­cia­lis­to siun­ti­mo.

Pa­tei­kia klau­si­my­ną

Prieš mag­ne­ti­nio re­zo­nan­so ty­ ri­mą pa­cien­tui pa­tei­kia­mas iš­sa­ mus klau­si­my­nas apie kū­ne esan­ čius sve­tim­kū­nius, sti­mu­lia­to­rius ir ki­tas su svei­ka­ta su­si­ju­sias ak­ tua­li­jas. Taip sie­kia­ma iš­siaiš­kin­ti, ar žmo­gui ga­li­ma at­lik­ti šį ty­ri­mą, taip pat no­ri­ma nu­sta­ty­ti, ar esa­ ma tam tik­rų trik­džių, ga­lin­čių tu­ rė­ti įta­kos vaiz­dų tiks­lu­mui bei ryš­ku­mui. Kar­tais žmo­nės ne vi­sa­da ži­no apie ope­ra­ci­jų me­tu pa­lik­tus sve­ tim­kū­nius: plokš­te­les, varž­tus, sti­ mu­lia­to­rius ir pan. Tad gy­dy­to­jai ra­dio­lo­gai pa­ta­ria prieš bet ko­kią at­lie­ka­mą ope­ra­ci­ją ar po jos pa­si­do­mė­ti, ar vė­liau jam bus ga­li­ma at­lik­ti mag­ne­ti­nio re­zo­ nan­so ty­ri­mą. Vė­liau to­kia in­for­ma­ci­ja bū­tų nau­din­ga ir pa­čiam pa­cien­tui, ir gy­dy­to­jui, spren­džian­čiam, ar ga­ li­ma at­lik­ti mag­ne­ti­nio re­zo­nan­so ty­ri­mą.

Pa­ge­rė­ju­sios diag­ nos­ti­kos ga­li­my­bės lei­džia iš­tir­ti vi­są pa­cien­tą – nuo gal­ vos iki ko­jų. Pra­šo ne­si­puoš­ti

Prieš ty­ri­mą pa­cien­tų pa­pra­šo­ma per­si­reng­ti spe­cia­liais dra­bu­žiais, ku­riuo­se ne­bū­tų me­ta­li­nių daik­tų ar de­ta­lių. Mat stip­rus mag­ne­ti­nis lau­kas juos vei­kia. Kad šie žo­džiai nė­ra tuš­ti, gy­ dy­to­jas ra­dio­lo­gas pa­ro­do konk­re­ čiu pa­vyz­džiu – prie apa­ra­to priei­ na stip­riai lai­ky­da­mas rak­tų ry­šu­lį. Šis aki­vaiz­džiai pa­vei­kia­mas mag­ ne­ti­nio lau­ko. Dėl ga­li­mo nei­gia­mo me­ta­li­nių daik­tų po­vei­kio griež­tai kont­ro­ liuo­ja­mas žmo­nių pa­te­ki­mas į pa­ tal­pą, ku­rio­je yra įreng­tas apa­ra­tas. Nes bet koks net smul­kiau­sias me­ ta­li­nis daik­tas skren­da į mag­ne­ti­ nio lau­ko cent­rą.

Į jį pa­te­ku­si net ma­žu­tė są­var­žė­ lė iš­krai­py­tų ty­ri­mo vaiz­dą. Bū­tent dėl šios prie­žas­ties prie mag­ne­ti­nio re­zo­nan­so ka­bi­ne­ to du­rų pa­si­tin­ka daug įspė­ja­mų­ jų ženk­lų. Gy­dy­to­jai ra­dio­lo­gai mo­te­rims prieš ty­ri­mą pa­ta­rė pa­puo­ša­lus pa­lik­ti na­muo­se ir ge­riau atei­ti ne­ pa­si­da­žiu­sioms, nes kai ku­rių ma­ kia­žo prie­mo­nių su­dė­ty­je yra me­ ta­li­nių gra­nu­lių. Me­di­ci­nos li­te­ra­tū­ro­je ap­ra­šy­ ti at­ve­jai, kai dėl nei­gia­mo apa­ra­ tū­ros po­vei­kio akių še­šė­liams, pa­ cien­tė pa­ty­rė nu­de­gi­mų. Jung­ti­nė­se Ame­ri­kos Vals­ti­jo­se prieš šį ty­ri­mą mo­te­rų net pa­pra­ šo­ma nu­si­va­ly­ti ma­kia­žą. Nei­gia­mai pa­veik­ti mag­ne­ti­nį lau­ką ga­li ir spal­vo­tos ta­tui­ruo­tės. Vi­sus iš­ky­lan­čius klau­si­mus spe­ cia­lis­tai pa­ta­ria iš­siaiš­kin­ti su me­ di­kais prieš ty­ri­mą. Ne­pai­sant vi­sų įspė­ji­mų, gy­dy­ to­jai pa­ti­ki­no, kad šis ty­ri­mas jo­kių lie­ka­mų­jų reiš­ki­nių ne­pa­lie­ka. Įren­gė at­ski­ras pa­tal­pas

Gy­dy­to­jai ra­dio­lo­gai taip pat pa­ ste­b ė­jo, kad mag­n e­t i­n io re­zo­ nan­so ty­ri­mas ne­pa­kei­čia kom­ piu­te­ri­nės to­mog­ra­fi­jos. Šie abu ty­r i­m ai tie­s iog vie­n as ki­t ą pa­ pil­do. Tad ne­rei­kė­tų sku­bė­ti iš­si­tir­ ti vien nau­juo­ju apa­ra­tu, o ge­ riau lai­ky­tis ty­ri­mų ei­liš­ku­mo ir dėl vis­ko tar­tis su gy­dan­čiu spe­ cia­lis­tu. Ser­gan­tiems lė­ti­nė­mis li­go­mis pa­cien­tams prieš mag­ne­ti­nio re­ zo­nan­so ty­ri­mą pa­ta­ria­ma at­si­ neš­ti ir iš­ra­šus apie anks­tes­nių ty­ ri­mų re­zul­ta­tus. Jie gy­dy­to­jui ra­dio­lo­gui pa­de­da įver­tin­ti ga­li­mus pa­ki­ti­mus ir nu­ sta­ty­ti tiks­les­nę diag­no­zę. Be­je, įsi­gi­jus nau­ją mo­der­nią apa­ra­tū­rą pa­gal­vo­ta ir apie pa­cien­ tų pa­to­gu­mą. Jiems li­go­ni­nė­je įreng­ta nau­ ja pa­tal­pa su at­ski­ru įė­ji­mu ir re­ gist­ra­tū­ra. Tad jau­kio­je ap­lin­ko­je pa­cien­tai ga­lės lauk­ti sa­vo ei­lės.

19

antradienis, kovo 26, 2013

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

Šios savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė kartu su „Eugrimas.lt“ leidykla –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Timothy Ferriso knygą „4 valandų darbo savaitė“ .

Timothy Ferris. „4 valandų darbo savaitė“ . ĮSPĖJAME! NESKAITYKITE ŠIOS KNYGOS, NEBENT NORITE MESTI SAVO DARBĄ. Jei vis dėlto atsivertėte šią knygą, vadinasi, nenorite sėdėti prie rašomojo stalo, kol sulauksite pensijos. Nėra nė vienos rimtos priežasties atidėlioti savo gyvenimo planų. Kad ir kokia būtų jūsų svajonė – ištrūkti iš 9–17 val. darbo rutinos, leistis į kvapą gniaužiančią tolimą kelionę, uždirbti penkiaženklę sumą per mėnesį, įdėjus kuo mažiau pastangų... ar tiesiog MAŽIAU DIRBTI IR DAUGIAU GYVENTI. Dirbti sau ar kad kiti dirbtų tau? Nusipirkti viską, ko tik nori, ar veikti viską, ką tik nori, ir būti tuo, kuo nori? Ši knyga apie galimybę rinktis. Paradoksalu, bet dažnai nutinka, kad galima nuveikti ir uždirbti daugiau – gerokai daugiau – darant perpus mažiau nei dabar.

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija. Praėjusios savaitės teisingi atsakymai: pirmadienis – Mergininkas antradienis – Matematika trečiadienis – Trintukas ketvirtadienis – Pedagogas penktadienis – Trafaretas Praėjusios savaitės laimėtoja – Liuda Ruseckienė.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę

rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, balandžio 2 d.

Avinas (03 21–04 20). Būsite neįprastos nuotaikos, mąstysite apie gyvenimo prasmę, globalius dalykus. Susižavėsite vyresniu ar autoritetingu žmogumi. Tik pasistenkite neįskaudinti seno draugo. Jautis (04 21–05 20). Vertinsite sąžiningumą ir atvirumą, bet būsite nepakantus kitokiai nuomonei. Jums nepatiks tuščios kalbos ir smalsumas. Todėl palikite visus ramybėje ir užsiimkite mėgstamais dalykais. Dvyniai (05 21–06 21). Palanki diena užbaigti įvairius darbus. Jūsų entuziazmas padės įveikti bet kokią užduotį. Būsite kupinas energijos ir emocijų, bet nepraraskite savitvardos. Vėžys (06 22–07 22). Esate nusivylęs savo karjera. Būsite suirzęs ir tai neigiamai veiks ne tik jus patį, bet ir jūsų kolegas. Dėl aplinkinių provokacijų galite prarasti savitvardą, tad pasistenkite būti kantrus. Liūtas (07 23–08 23). Palanki diena kurti planus ir priimti sprendimus. Jaučiate, kad sekasi, todėl su viskuo susitvarkote. Nešvaistykite šios dienos smulkmenoms, pailsėti suspėsite ir vėliau. Mergelė (08 24–09 23). Nepalanki diena planuoti veiksmus ir spręsti svarbius dalykus, bus sunku pasirinkti teisingą kelią. Kas nors nepritars jūsų sprendimams. Klausyti ar ne – jūsų pasirinkimas, tačiau vėliau teks pripažinti, kad teisus buvote ne jūs. Svarstyklės (09 24–10 23). Atsiras galimybė atskleisti savo geriausias savybes. Kils idėjų, kuriomis būtinai pasidalykite su draugais. Kai kurie gal ir nesupras jūsų, bet įvertins originalumą. Skorpionas (10 24–11 22). Neįvertinsite aplinkinių emocijų ir energijos, todėl jie gali likti nepatenkinti. Ši įtempta situacija gali sukelti nemalonių jausmų. Verčiau kuriam laikui atsiribokite nuo nemielų dalykų. Šaulys (11 23–12 21). Tikėtina, kad gailėsitės priėmęs neteisingai ar skubotą sprendimą. Laukia daug nerimo ir išgyvenimų, kuriuos pasistenkite nukreipti pozityvia linkme. Ožiaragis (12 22–01 20). Aplinkiniai trukdys išsakyti savo nuomonę. Jūsų idėjos gali likti neįvertintos. Bus sunku blaiviai mąstyti, todėl rizikuojate susipainioti paprasčiausiose situacijose. Vandenis (01 21–02 19). Palanki diena ieškoti naujų idėjų ir bendraminčių. Vakarop tapsite irzlus, imsite nepasitikėti savimi, bet truputis poilsio greitai pašalins įtampą. Žuvys (02 20–03 20). Aplinkiniai gali neįvertinti jūsų idealų ar tikslų. Būsite nepasiruošęs kritikai ir kovai, todėl galite neapginti savo įsitikinimų. Nesiveržkite į viešumą ir su niekuo nesiginčykite – vis tiek pralaimėsite.

Apie likimo išbandymus parašė knygą Šiandien 17 val. Klaipėdos apskrities viešosios Ievos Simonaitytės bibliotekos konferencijų salėje vyks Joanos Ulinauskaitės-Mureikienės knygos „Likimo išbandymai“ pristatymas.

Renginyje dalyvaus knygos autorė, jos sudarytojas prof. Juozas Mureika, Klaipėdos Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus darbuotojas Saulius Karalius, LPKTS Klaipėdos skyriaus pirmininkas Vytautas Mickus, profesoriai Audronė Kaugienė, Regiman-

tas Gudelis, aktorius Aleksandras Šimanskis. Susirinkusiesiems į knygos pristatymą muzikuos Rima Tamošiūnaitė-Moisejeva (smuikas) ir Narine Stepanaj (fortepijonas). Atkurtos nepriklausomybės pradžioje buvę sovietų politiniai kaliniai ir tremtiniai ėmė rašyti apie kovas už laisvę, apie patirtas kančias okupantų kalėjimuose ir lageriuose. Tokių knygų išleista bene 500. Tačiau dar ne viskas išsakyta, užrašyta – dar ir dabar pasirodo neprilygstamų prisiminimų. Tokiais laikytina ir

vilnietės gydytojos J.UlinauskaitėsMureikienės knyga „Likimo išbandymai“. Kauno priemiestyje, gausioje šeimoje augusi, 16-metė Joana 1944-ųjų pabaigoje tapo Lietuvos partizanų dviejų būrių ryšininke. Ji turėdavo aprūpinti partizanus vaistais ir tvarsliava, iš miškų į Kauną nešti bei platinti partizanų laikraščius. Joana puikiai atliko savo pareigas, bet po metų buvo susekta – nepilnametė atsidūrė kalėjime ir buvo nuteista 10 metų laisvės atėmimo bei keletui metų tremties.

Politinė kalinė, ištvėrusi daugelį kraupių ir tragiškų išbandymų, žeminimą, kančias, nepalūžo, nepakluso priespaudai, neprarado vilties ir svajonių džiaugsmo. Joana visą savo patirtį ir prisiminimus surašė knygoje „ Likimo išbandymai“. Įdomus pasakojimo stilius – gyvas ir jausmingas. Autorė rašo apie mokymąsi gimnazijoje, pažintis su kilniais kovotojais už Lietuvos laisvę, apie teismą ir bausmės atlikimą daugybėje žiauriausių Sibiro lagerių. Knyga patraukli ir vertinga

Prisiminimai: politinė kalinė į sa-

vo knygą sudėjo savo išgyvenimus ir apmąstymus.

daugybe detalių: pateiktos glaustos artimų ir tolimesnių žmonių charakteristikos, išsamūs, tikslūs daugelio labai skirtingų aplinkybių apibūdinimai ir apmąstymai. „Klaipėdos“ inf.

Orai

Nors bus saulėta, orai nešils, progno­ zuoja sinoptikai. Šiandien bus de­ besuota su pragiedruliais, numato­ mi sausi orai, temperatūra svyruos nuo 1 laipsnio šalčio iki 3 laipsnių ši­ lumos. Trečiadienio naktį vėl šals iki 6–11, vietomis iki 15 laipsnių. Die­ ną bus saulėta, tačiau laikysis apie 1 laipsnį šalčio. Panašūs orai išsilaikys ir visą savaitę.

Šiandien, kovo 26 d.

–1

0

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (priešpilnis)

0

Šiauliai

Klaipėda

–3

Panevėžys

–2

Utena

0

6.22 19.01 12.39

85-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 281 diena. Saulė Avino ženkle.

Tauragė

0

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +19 Berlynas +1 Brazilija +26 Briuselis +3 Dublinas +2 Kairas +31 Keiptaunas +29 Kopenhaga +3

kokteilis Ven­ki­te sin­te­ti­nių rū­bų „Kas at­si­ti­ko, kad per die­ną sy­kį ar ke­lis kar­tus, pri­si­lie­tus prie ku­rio nors daik­ to – du­rų ran­ke­nos, čiau­po ar spin­tos per pirš­tus, „tren­k ia elekt­ra“? – va­kar klau­sė Aud­rius. Skai­ty­to­jai ne­gai­lė­jo pa­teik­ti iš­va­dų, ko­ dėl taip pra­dė­jo nu­tik­ti. „Oras – šal­tas ir sau­sas. Rū­bai kau­pia elekt­ros krū­vį, – tvir­ ti­no Sta­ti­kas. – Ven­ki­te sin­te­ti­nių ar kai­li­ nių dra­bu­žių. Be­je, nuo to­kios elekt­ros iš­ kro­vos gen­da bui­ti­nė tech­ni­ka. Pats jau po­rą kom­piu­te­rių pri­si­lie­tęs su­ga­di­nau.“

Londonas +1 Madridas +13 Maskva –5 Minskas –1 Niujorkas +8 Oslas +5 Paryžius +6 Pekinas +15

Praha 0 Ryga 0 Roma +14 Sidnėjus +30 Talinas –1 Tel Avivas +30 Tokijas +12 Varšuva 0

Vėjas

3–8 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

Marijampolė

Vilnius

–2

Alytus

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

-4

0

-1

-3

5

-5

+1

-1

-3

2

-4

+2

0

-3

5

rytoj

ketvirtadienį

1796 m. gi­mė kal­bi­n in­ kas Ka­z i­m ie­ras Kris­t u­ pas Dauk­ša, pa­ra­šęs lie­ tu­vių kal­bos gra­ma­ti­ką. Mi­rė 1865 m. 1827 m. su­lau­kęs 56 me­ tų, mi­rė gar­sus vo­kie­čių kom­p o­z i­to­r ius Lud­w i­ gas van Beet­ho­ve­nas. Gi­mė 1770 m. 1911 m. gi­mė JAV dra­ma­ tur­g as Ten­nes­s ee Wil­ liam­sas. Už kū­ri­nius „Geis­ mų tram­va­jus“ ir „Ka­tė ant įkai­tu­sio skar­di­nio sto­go“ jis pel­nė dvi Pu­l it­ze­r io pre­mi­jas. Mi­rė 1983 m.

miške rado ruonį

Nuo šio sa­vait­ga­lio die­no­mis tems dar vė­liau, ta­čiau ir kel­ tis teks kiek anks­tė­ liau. Šį sek­ma­die­ nį tre­čią va­lan­dą nak­ties laik­ro­džių ro­dyk­lės bus pa­suk­ tos va­lan­dą į prie­kį.

Rytų Švedijoje, miške už beveik 6 km nuo artimiausio atviro van­ dens, rastas ruoniukas užminė mįslę: kaip šis vandens žinduo­ lis atsidūrė taip toli nuo vandens telkinio.

Skai­ty­to­jai – šau­nuo­liai

– Ar ga­li­ma pa­sto­ti nuo va­le­ri­jo­nų? – Ga­l i­ma, jei­g u jiems ne dau­g iau nei 80 me­tų. Čes­ka (397 710; ar dar tu­ri­me Klai­pė­do­je gi­mu­ sių, ta­čiau ne­pel­ny­tai už­mirš­tų gar­sių žmo­nių?)

1953 m. JAV me­d i­kas Jo­nas E.Sal­kas pa­skel­ bė su­kū­ręs vak­ci­ną nuo po­lio­mie­li­to. 1986 m. Li­bi­jos ra­d i­jas pa­ra­g i­no ara­bų sa­v i­ž u­ džius ata­kuo­t i JAV am­ ba­sa­das ir ki­tas įstai­gas „kad ir kur jos bū­tų“. 2010 m. Ru­s i­j o­j e už­ draus­t a Vo­k ie­t i­jos na­ cių ly­de­rio Adol­fo Hit­le­ rio au­to­biog­ra­fi ­nė kny­ ga „Mein Kampf“ („Ma­no ko­va“) dėl jos ekst­re­mis­ ti­nio tu­ri­nio.

Sa­vait­ga­lį grįš va­sa­ros lai­kas Švedas

tu­ri­me tru­pu­tį elekt­ros.

Links­mie­ji tirš­čiai

Arbutas, Emanuelis, Feliksas, Inga, Laimis, Ludgeras, Vydmantė, Teklė.

1944 m. gi­mė JAV dai­ ni­nin­kė Dia­na Ross.

Įro­dy­ta: kiek­vie­nas mū­sų sa­vy­je

Va­kar „Kok­tei­lis“ at­krei­pė vi­suo­me­nės dė­me­sį į 1799-ųjų ko­vo 22-ąją Klai­pė­do­ je gi­mu­sį ast­ro­no­mą Fried­ri­chą Wil­hel­ mą Au­gus­tą Ar­ge­lan­de­rį. De­ja, prieš ke­ le­tą die­nų nie­kas iš mies­to val­džios, gal skir­tin­gai nei Klai­pė­dos pa­šti­nin­kai, ant ku­rių pa­sta­to sie­nos yra pri­kal­ta me­mo­ ria­li­nė len­ta, ne­pa­mi­nė­jo gar­sio­jo klai­ pė­die­čio 214-ųjų gi­mi­mo me­ti­nių. Tie­sa, „Kok­tei­lis“ ne­pa­gai­lė­jo (ar­gi gai­ la?) ast­ro­no­mui gy­ve­ni­mo, nu­ma­ri­nęs jį šimt­me­čiu vė­liau nei mi­rė – tik 1975ųjų va­sa­rio 17 d. Šim­tai „Kok­tei­lio“ ger­bė­jų džiau­gė­si, kad bu­vo pri­si­m in­tas dan­gaus ir žvaigž­ džių ste­bė­to­jas. Dau­ge­lis šau­nių­jų aky­ lų­jų skai­ty­to­jų sa­kė, kad ne­reikš­min­ga, ka­da F.W.A.Ar­ge­lan­de­ris gi­mė ar mi­rė, svar­bu, kad jis bu­vo pri­si­min­tas.

Vardai

kovo 26-ąją

Nie­ko ne­pa­kei­si­me „Ma­no tė­t is – elekt­r i­kas, – pri­si­pa­ž i­no Rai­mon­da. – Kar­tą su juo dis­ku­ta­vau, ko­ dėl vie­nus žmo­nes nuo­lat kre­čia elekt­ ri­nė iš­k ro­va, o ki­t iems nie­ko ne­bū­na. Anot jo, vi­si žmo­nės tu­ri su­kau­pę tam tik­rą sta­ti­nį elekt­ros krū­vį. Vie­ni – dau­ giau, ki­ti – ma­ž iau. To­dėl vyks­ta to­k ia reak­ci­ja. Ypač šal­to­je pa­tal­po­je ar žie­mą lau­ke pri­si­lie­tus prie au­to­mo­bi­lio. Jis iš­ ma­ta­vo ma­no elekt­ros krū­v į, pri­dė­jęs in­di­ka­to­rių prie pirš­tų. Ir tik­rai apa­ra­tas pa­ro­dė, kad esu „elekt­ri­nė“. Tė­tis sa­kė, kad ne­la­bai ką ga­li­ma pa­keis­ti.“

–2

–1

Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Va­sa­ros lai­ku Lie­tu­va, kaip ir vi­sos ES ša­lys, tra­di­ciš­kai gy­vens iki pa­ sku­ti­nio spa­lio sek­ma­die­nio. Kas­kart se­zo­ni­nio lai­ko įve­di­mo iš­va­ka­rė­se iš nau­jo at­gy­ja dis­ku­si­ jos, ar tiks­lin­ga su­kio­ti laik­ro­džių ro­dyk­les. Eu­ro­po­je Pir­mo­jo pa­sau­li­nio ka­ ro me­tus sie­kian­čią tra­di­ci­ją prieš­ ta­rin­gai ver­ti­na tiek pa­pras­ti gy­ ven­to­jai, tiek spe­cia­lis­tai. Pri­pa­žin­ta, kad iki šiol konk­ re­čiais skai­čia­vi­mais ne­pag­rįs­ tas pir­mi­nis va­sa­ros lai­ko įve­di­mo pre­teks­tas – efek­ty­viau iš­nau­do­ti die­nos švie­są, tad ir tau­piau nau­ do­ti ener­gi­jos iš­tek­lius. Be to, kaip tei­gia kai ku­rie me­di­ kai, toks ro­dyk­lių su­ki­nė­ji­mas iš­ de­ri­na žmo­gaus bio­lo­gi­nį rit­mą bei ga­li su­kel­ti svei­ka­tos su­tri­ki­mų. Esą ypač prie šių po­ky­čių su­dė­ tin­ga adap­tuo­tis vai­kams.

Įkai­tai: anaip­tol ne vi­si džiau­gia­si se­zo­ni­nio lai­ko įve­di­mu. „Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Da­bar­ti­nė se­zo­ni­nio lai­ko įve­di­ mo tvar­ka Lie­tu­vo­je įsi­ga­lio­jo nuo 2003-ių­jų. Ša­lis pri­skir­ta ant­ra­jai lai­ko juos­ tai, nors geog­ra­fiš­kai Klai­pė­dos kraš­tas pa­ten­ka į pir­mą­ją juos­tą. Prieš dve­jus me­tus Sei­mas priė­mė re­zo­liu­ci­ją, ku­ria bu­vo siū­lo­ma at­si­sa­ky­ti tra­di­ci­jos du­ kart per me­tus su­kio­ti laik­ro­džių ro­dyk­les ir pa­si­lik­ti prie va­sa­ros lai­ko. Ta­čiau Vy­riau­sy­bė į šią re­ko­ men­da­ci­ją neat­siž­vel­gė. Va­sa­ros bei žie­mos lai­ko įve­di­mas ar jo

at­si­sa­ky­mo priė­mi­mas pri­klau­ so ES, o ne vals­ty­bių na­rių kom­ pe­ten­ci­jai, to­dėl se­zo­ni­nio lai­ ko at­si­sa­ky­mas tap­tų įma­no­mas tik pa­kei­tus ati­tin­ka­mas Eu­ro­pos Par­la­men­to ir Ta­ry­bos di­rek­ty­vos nuo­sta­tas. Tad pa­gal ES di­rek­ty­vą se­zo­ni­nio lai­ko įve­di­mo tvar­kos teks pai­sy­ti bent iki 2016-ųjų. Prieš 15 me­tų laik­ro­džių ro­dyk­ lės Lie­tu­vo­je trum­pam bu­vo ne­be­ su­kio­ja­mos tuo­me­tės Eu­ro­pos rei­ ka­lų mi­nist­rės Lai­mos And­ri­kie­nės ini­cia­ty­va.

„Šiek tiek sutrikęs žmogus pa­ skambino ir pasakė, kad vaikš­ tinėjo miške, kur rado ruoniu­ ką. Iš pradžių pamaniau, kad jis juokauja“, – naujienų agen­ tūrai TT sakė Upsalos polici­ jos inspektorius Henrikas Pe­ dersonas. Medžiotojas Robertas Sandefor­ sas, kurio policija paprašė pasirū­ pinti ruoniuku, sakė, kad jis į mišką atklydo tikriausiai pats, nes sniege matėsi jo pėdos. Pasak policininkų, jis tikriau­ siai tris kilometrus nukeliavo jū­ ros ledu, o paskui dar tris kilome­ trus mišku. „Jis turbūt atsiskyrė nuo moti­ nos, pasiklydo ir nukeliavo ne ta kryptimi“, – Švedijos radijui sakė R.Sandeforsas. Ruoniukas buvo nuvežtas prie netoliese tekančios Dalelveno upės, kur buvo paleistas ir nu­ plaukė. BNS inf.

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.