PIRMAS miesto dienraĹĄtis
12
treÄ?iADIENIS, KOVO 27, 2013
www.kl.lt
RUBRIKA nam ai A?2š6.162;6@ 8 <C< $
namai
Ĺ ventinis Vely kĹł rĹŤ
bas â&#x20AC;&#x201C; be blizgios
Kukli kaÄ?iuko ĹĄa kelÄ&#x2014;, ĹĄluotelÄ&#x2014; Ĺžel menĹł, pavasari lÄ&#x2014;s Ĺžiedelis â&#x20AC;&#x201C; pa nÄ&#x2014;s prasÄ?iausi atgims tanÄ?iÄ&#x2026; gamtÄ&#x2026; liu gÄ&#x2014;tys Ĺženklai gali dijantapti originaliais ir stilingais vely kinÄ&#x2014;s namĹł puoĹĄybos elementais.
LRT vaÂdoÂvas A.SiauÂruÂseÂviÂÄ?ius: â&#x20AC;&#x17E;TÄ&#x2122;sÂtiÂnuÂmas â&#x20AC;&#x201C; viÂsĹł svarÂbiauÂsiasâ&#x20AC;&#x153;.
Lietuva 7p.
BriÂtĹł premÂjeÂras D.CaÂmeÂroÂnas velÂtÄ&#x2014;ÂdĹžiĹł iĹĄ uĹžÂsieÂnio neÂlauÂkia.
Lina Bieliaus
Kaip paÂpuoĹĄÂti saÂvo bĹŤsÂtÄ&#x2026; VeÂlyÂkoms?
Pasaulis 10p.
l.bieliauskaite@
natĹŤralesnes me dĹžiagas, neÄŻmantrias formas ir gamtiĹĄkas spal vas, kad visa tai de rÄ&#x2014;tĹł ir prie tra diGenialumas pa ciniĹł velykaiÄ?iĹł prastume, ÄŻsiti marginimo bĹŤkinÄ&#x2122;s klaipÄ&#x2014;dietis ďŹ&#x201A;oristas Sigitas dĹł. TaÄ?iau kĹŤrÄ&#x2014;jas apgailesta Kaminskas, siĹŤ vo, jog ĹĄiandienos lantis neiĹĄradinÄ&#x2014; ĹžmonÄ&#x2014;s yra ati ti tolÄ&#x2122; naujĹł dviraÄ?iĹł, o verÄ?iau atsigrÄ&#x2122;Ĺž- nuo gamtos. ti ÄŻ ĹĄimtmeÄ?iais â&#x20AC;&#x17E;O iĹĄeiti ÄŻ miĹĄ protÄ&#x2014;viĹł puose kÄ&#x2026; ir prisirinklÄ&#x2014;- ti ÄŻvairiau tas tradicijas. siĹł gÄ&#x2014;rybiĹł nerei kia nei â&#x20AC;&#x17E;AsmeniĹĄkai man pinigĹł, nei dide lio protoâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; ĹĄypVelykos mielesnÄ&#x2014;, graĹžesnÄ&#x2014; ĹĄventÄ&#x2014; uĹž KalÄ&#x2014;das, sojosi paĹĄnekovas. nes pastarÄ&#x2026;jÄ&#x2026; pro gÄ&#x2026; lino dovanos, po labai subanampastika, fejer- Si verkai. VelykĹł gitas Kaminskas: ĹĄventÄ&#x2014; turtinga ne vienu prasmingu simboliu â&#x20AC;&#x201C; tai ir Kristaus prisikÄ&#x2014; IĹĄeiti ÄŻ miĹĄkÄ&#x2026; ir limas, prisitanti gamta, paukĹĄ ir atgimsÄ?iĹł sugrÄŻĹžirinkti ÄŻvairiau mas, ilgÄ&#x2014;janÄ?ios siĹł gÄ&#x2014;dienosâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; varrybiĹł nereikia dijo kĹŤrÄ&#x2014;jas. nei Tad, S.Kamins pinigĹł, nei dide ko lio mu, ĹĄi pagoniĹĄkus ÄŻsitikinilaikus sieproto. kianti tradicija netu bendra su plasti ri nieko kiniais suvenyriniais nie kuÄ?iais ar ÄŻ blizgantÄŻ popie riĹł DĹžiugins ir aromatu ÄŻvyniotais ĹĄoko la- Floristas patarÄ&#x2014; nesibaimin diniais kiĹĄkiais ti vebei lykinei na mĹł puoĹĄybai kiauĹĄiniais. naudoti vainikĹł kompo zicijas. Apskrita Ve l y k i n Ä&#x2014; m s in ter je ro de ko- forma simbolizuoja laiko ratÄ&#x2026;, jo cikliĹĄkumÄ&#x2026;, amĹžiny ra ci joms flo bÄ&#x2122;. risâ&#x20AC;&#x17E;PuoĹĄimas puoĹĄi tas pirmiausiai mui nelygu. Tad reko- tiems, ku menduoja rink tis kuo gali pa rie nori kuklaus varianto, kakti paprasÄ?iau vainikÄ&#x2014;lio ant ĹĄven sio velykinio tinio stalo. PavyzdĹžiui, karka sui ti gudobelÄ&#x2014;s ĹĄakas, galima naudoo ant jĹł spygliĹł suverti nuskaby tus hiacintĹł burbuoliĹł Ĺžiedus. Visas aplipÄ&#x2122;s ne tik smul vainikas bus kiais Ĺžiedeliais, bet ir skleis malo nĹł kvapÄ&#x2026;. O tokios kompozicijos vi duje galima sudÄ&#x2014; ti marguÄ?iusâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; pa tarÄ&#x2014; Sigitas. Specialistas ne neigÄ&#x2014;, kad tokia puoĹĄmena nebus il dvi ĹĄventines die galaikÄ&#x2014;, taÄ?iau nas tikrai turÄ&#x2014;tĹł dĹžiuginti. â&#x20AC;&#x17E;Laiki numas irgi turi savo Ĺžavesioâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; ÄŻsi tikinÄ&#x2122;s kĹŤrÄ&#x2014;jas. TaÄ?iau S.Kamins tokiĹł dekoracijĹł kas ÄŻspÄ&#x2014;jo, jog dÄ&#x2014;l saugumo reikÄ&#x2014;tĹł vengti, jei namuose yra maŞų vaikĹł.
Ĺ iandien priedas
Spalvas diktuo ja pavasaris
ď Ž Klasika: cR
Yf XV [R` X\Z ]\ gV PV WN` @ 8N ZV[` XN` `VĂ Y\ Xb_ aV V [N aĂ _N YVĂş N YVN cĂş
KaÂre dÄ&#x2014;l naÂmo â&#x20AC;&#x201C; chaoÂsas KaÂras dÄ&#x2014;l naÂmo ad miÂnistÂraÂtoÂriaus â&#x20AC;&#x201C; taip klaiÂpÄ&#x2014;ÂdieÂÄ?iai vaÂdiÂna nuoÂtaiÂkas vieÂnaÂme Ĺ iauÂliĹł gatÂvÄ&#x2014;s dauÂgiaÂbu tyÂje. Nors daÂlis gy venÂtoÂjĹł ĹĄvenÂtai ti ki, kad naÂmo adÂmi nistÂraÂviÂmÄ&#x2026; peÂrÄ&#x2014; muÂsi vieÂĹĄoÂji ÄŻstai ga tarÂnaus jĹł inÂteÂre sams, kiÂti ĹĄio naÂmo gyÂvenÂtoÂjai praÂby la apie apÂgaÂvysÂte iĹĄÂviÂlioÂtus paÂraÂĹĄus ir abeÂjoÂniĹł keÂlian Ä?ius paÂsiĹŤÂlyÂmus.
Cf aNb a\ 9VNb QN[` XV\ [b\ a_
â&#x20AC;&#x17E;Ĺ˝inoma, kalbant apie Velykas, nereikÄ&#x2014;tĹł uĹžmirĹĄti ir pavasarÄŻ simbolizuojanÄ?io gyvo augalo â&#x20AC;&#x201C; tai vÄ&#x2014;l gi sulapojusios me dĹžiĹł ĹĄakelÄ&#x2014;s, Ĺžil viÄ?iĹł kaÄ?iukai, gÄ&#x2014; lÄ&#x2014;s. das primena kiau Ĺ tai tulpÄ&#x2014;s ĹžieĹĄi VelykĹł temai tiks nio formÄ&#x2026;, tad idealiai. Vienas
Kaina 1,30 Lt
â&#x20AC;&#x17E;EsaÂme uĹž tai, kad gyÂvenÂto jams neÂreiÂkÄ&#x2014;ÂtĹł kenÂtÄ&#x2014;Âti.â&#x20AC;&#x153; UosÂto vaÂdoÂvas ArÂvyÂdas VaitÂkus linÂkÄ&#x2122;s ieĹĄÂkoÂti sprenÂdiÂmĹł dÄ&#x2014;l NeÂmuÂno gatÂvÄ&#x2014;Âje gyÂveÂnanÂÄ?iĹł klaiÂpÄ&#x2014;ÂdieÂÄ?iĹł.
5p.
GalÂvoÂsĹŤÂkis gyÂvenÂtoÂjams: kelÂdins ar ne MilÂda SkiÂriuÂtÄ&#x2014; m.skiriute@kl.lt
TrauÂkiÂniĹł keÂliaÂmu triukĹĄÂmu ne paÂtenÂkinÂti NeÂmuÂno gatÂvÄ&#x2014;s 113 ir 133 dauÂgiaÂbuÂÄ?iĹł naÂmĹł gyÂvenÂtoÂjai priÂverÂtÄ&#x2014; miesÂto valÂdĹžiÄ&#x2026; ir UosÂto di rekÂciÂjÄ&#x2026; suÂremÂti ieÂtis. NoÂri uĹžÂdrausÂti trauÂkiÂniĹł eisÂmÄ&#x2026;
AsÂta AlekÂsÄ&#x2014;ÂjĹŤÂnaiÂtÄ&#x2014; a.aleksejunaite@kl.lt
DisÂkuÂsiÂja virÂto konfÂlikÂtu
4
pompastikos
kaitÄ&#x2014;
kl.lt
Neatitolti nuo gamtos
AistÂros Ĺ iauÂliĹł gatÂvÄ&#x2014;s 2A naÂme pi kÄ&#x2026; paÂsieÂkÄ&#x2014; ĹĄeĹĄÂtaÂdieÂnÄŻ, kai buÂvo mÄ&#x2014; ginÂta suÂrengÂti gyÂvenÂtoÂjĹł suÂsiÂtiÂkiÂmÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x201C; nuoÂmoÂniĹł dÄ&#x2014;sÂtyÂmas laipÂtiÂnÄ&#x2014;Âje vos per plauÂkÄ&#x2026; neÂvirÂto muĹĄÂtyÂnÄ&#x2014;Âmis.
70 (19 673)
[NZNV-XY Ya ?RQNXa\_Ă&#x203A; 9V[N /VRYVNb`XNVaĂ&#x203A;
Â&#x201E;Â&#x201E; SiÂtuaÂciÂja: vieÂĹĄoÂsios ÄŻstaiÂgos â&#x20AC;&#x17E;MaÂno dauÂgiaÂbuÂtisâ&#x20AC;&#x153; adÂmiÂnistÂraÂtoÂrius J.EiÂtuÂtis priÂpaÂĹžiÂno, kad neÂsiÂtiÂkÄ&#x2014;Âjo toÂkio
Ĺ iauÂliĹł 2A naÂmo gyÂvenÂtoÂjĹł paÂsiÂprieÂĹĄiÂniÂmo ir atÂsiÂsaÂkÄ&#x2014; toÂliau daÂlyÂvauÂti suÂsiÂrinÂkiÂmuoÂse.
VyÂtauÂto PetÂriÂko nuoÂtr.
â&#x20AC;&#x17E;IeĹĄÂkoÂme gaÂliÂmyÂbÄ&#x2014;s suÂsiÂtarÂti. Yra sprenÂdiÂmo bĹŤÂdĹł, kur bĹŤÂtĹł gaÂliÂma suÂdeÂrinÂti ir uosÂto plÄ&#x2014;tÂrÄ&#x2026;, ir gyÂven toÂjĹł poÂreiÂkiusâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; vaÂkar vyÂkuÂsia me paÂsiÂtaÂriÂme tvirÂtiÂno uosÂtaÂmiesÂÄ?io meÂras VyÂtauÂtas GrubÂliausÂkas. PaÂsiÂta riÂme daÂlyÂvaÂvo ir KlaiÂpÄ&#x2014;Âdos viÂsuoÂme nÄ&#x2014;s sveiÂkaÂtos centÂro, UosÂto diÂrekÂciÂjos bei uosÂto komÂpaÂniÂjĹł vaÂdoÂvai. TuÂrÄ&#x2014;Âjo daÂlyÂvauÂti ir suÂsiÂsieÂkiÂmo viÂceÂmiÂnist ras, taÂÄ?iau jis neatÂvyÂko. PaÂsak miesÂto vaÂdoÂvo, suÂpranÂtaÂma ir uosÂto komÂpa niÂjĹł reakÂciÂja ÄŻ paÂrengÂtÄ&#x2026; saÂviÂvalÂdyÂbÄ&#x2014;s adÂmiÂnistÂraÂciÂjos diÂrekÂtoÂriaus ÄŻsaÂky mÄ&#x2026;, kuÂriuo nuo birÂĹžeÂlio 1 d. bĹŤÂtĹł uŞ drausÂtas kroÂviÂniÂniĹł trauÂkiÂniĹł eisÂmas nakÂtiÂmis geÂleÂĹžinÂkeÂliu, beÂsiÂdrieÂkian Ä?iu ties NeÂmuÂno gatÂvÄ&#x2014;s 113 ir 133 naÂmais.
5
2
trečiADIENIS, kovo 27, 2013
miestas
Klaipėdoje – delfinų laukimo nuotaikos Virginija Spurytė Į Lietuvos jūrų muziejaus delfina riumą turėtų sugrįžti gyvybė – pla nuojama, kad birželio pabaigoje iš Graikijos į namus Klaipėdoje bus parskraidinti 6–7 delfinai.
atviru dangumi. Kalant jos polius, įtrūko jau sutvarkyta delfinariumo pastato dalis. Todėl ir sakau, kad yra tokių nenumatytų darbų, ku rie gali pavėlinti delfinų sugrįži mą“, – aiškino N.Puteikienė. Susilaukė trijų palikuonių
Įtrūko siena
„Jau treti metai sakome, kad delfi nai sugrįš būtent šį sezoną, tačiau vis nudegame rankas ir liežuvius. Esmė ta, kad vis susiklostydavo ne nuo mūsų priklausančios ap linkybės, kurios ir sutrukdydavo delfinams grįžti į mūsų delfin a riumą. Ir dabar labai atsargiai kal bame, bet tikrai tikimės, kad bir želio pabaigoje delfinai sugrįš, o Jūros šventės metu bus surengtas
Nika Puteikienė:
Visiems teks pasi stengti, kad delfinai jaustųsi gerai, bet svarbiausia, kad jie bus namuose. pirmasis jų pasirodymas namuose po ilgos pertraukos“, – teigė Lie tuvos jūrų muziejaus Ryšių su vi suomene skyriaus vedėja Nika Pu teikienė. Ji pabrėžė, jog dabartinio rango vo darbai leidžia tikėtis, kad del finariumo pastato rekonstrukcija bus baigta numatytu laiku, tačiau vis atsiranda įvairių trukdžių. „Pavyzdžiui, už delfinariumo tu ri būti įrengta lagūna delfinams po
Šiuo metu Graikijoje, viename pri vačiame zoologijos sode yra įkur dinti 14 Lietuvos jūrų muziejui pri klausančių delfinų. Prieš beveik trejus metus į sve čią šalį iš Klaipėdos buvo išskrai dinta 11 žinduolių – Graikijoje jie susilaukė trijų palikuonių. Dviem delfinukams yra pusantrų metų, o vienam metai sukaks šią vasarą. „Nors trys delfinai gimė Graiki joje, jie priklauso mums, Lietuvos jūrų muziejui“, – pabrėžė N.Pu teikienė. Birželio pabaigoje į Klaipėdą pla nuojama parsiskraidinti 6–7 delfi nus. Priežastis paprasta – daugiau į rekonstruotą delfinariumą tiesiog netilps. „Kol kas bus sutvarkytas tik pa grindinis baseinas žiūrovų dalyje. Gyvenamieji delfinų baseinai vis dar bus remontuojami, todėl 14ai žinduolių dabar esančios vietos tikrai yra per mažai“, – aiškino pa šnekovė. Skraidins kariškiai
Anot N.Puteikienės, parskraidinti žinduolius pagalbos vėl planuoja ma prašyti Lietuvos karinių pajėgų. Nors jų lėktuvais kelionė trunka il giau, nes reikia vieną kartą nusi leisti papildyti degalų, ji kainuoja gerokai pigiau. „Trenerių, veterinarijos gydytojų laukia sudėtingas ir daug atsako mybės reikalausiantis laikotarpis. Delfinams jau kelionė yra stresas, o dar reikės aklimatizuotis ir įprasti gyventi tokiomis sąlygomis, kai už sienos vyksta remontas. Visiems teks pasistengti, kad delfinai jaus tųsi gerai, bet svarbiausia, kad jie bus namuose“, – atsargiai džiau gėsi N.Puteikienė. Kol kas viešai nesvarstoma, ka da į Klaipėdą galėtų grįžti visi del finai.
Rūpestis: delfinai namo bus skraidinami specialiai pagamintose vo
niose, kad kelionė jiems nepakenktų.
Alfonso Mažūno nuotr.
Privalu: masiškiausias – lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas vyks birželio 3 d.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Abiturientams prasidėjo išbandymai
Klaipėdiečiai abiturientai laikosi tradi cijų – ir šiemet daugiausia uostamiesčio dvyliktokų laikys lietuvių kalbos, anglų kalbos, matematikos ir istorijos valstybi nius egzaminus.
Statistika Klaip ėd ieč iai pas ir inko laik yt i šiuos egzaminus: Valstybiniai Lietuvių kalba ir literatūra – 1340 Anglų kalba – 1174
Virginija Spurytė v.spuryte@kl.lt
Privalomas tik vienas
„Toks abiturientų pasirinkimas nesikeičia jau kelerius metus. Sup rantama, kad lietuvių kalbos egza minas yra populiariausias, nes jis vienintelis – privalomas. Kiti po
Brandos atestatą no rintys gauti abiturien tai privalės išlaikyti bent du egzaminus.
puliarūs išlieka, nes jų reikia sto jant į aukštąsias mokyklas. Kasmet tik šiek tiek vietomis apsikeičia, pavyzdžiui, biologija su fizika ar chemija“, – teigė Klaipėdos savi valdybės Ugdymo kokybės ir kai tos poskyrio vyriausioji specialis tė Rūta Rimkuvienė. Vienintelis privalomas egzami nas šiemet abiturientams bus ki toks nei ankstesniais metais. Lie tuvių kalbos ir literatūros egzaminą privalės laikyti visi – ir lietuvių, ir rusų mokyklų abiturientai, tik jie galės pasirinkti valstybinį ar mo kyklinį jo lygį. Valstybinių egza minų iš viso yra 12, tačiau Klaipė doje bus laikoma vienu mažiau, nes nė vienas abiturientas nepasirinko savo žinių pasitikrinti valstybinia me prancūzų kalbos egzamine. Mokyklinių egzaminų pasirin kimas kur kas mažesnis. Gali
ma rinktis laikyti tik mokyklinius technologijų, rusų (gimtosios) kal bos ir menų egzaminus. Mokyklinis menų egzaminas bus organizuojamas pirmą kartą. Jį lai kysiantieji abiturientai galės pasi rinkti vieną iš šešių menų sričių – pavyzdžiui, muziką, dailę, fo tografiją – kurioje ir pademonst ruos savo žinias.
Matematika – 850 Istorija – 801 Biologija – 443 Geografija – 429 Fizika – 200 Chemija – 145
Laiko įskaitas
Brandos atestatą norintys gauti abiturientai privalės išlaikyti bent du egzaminus: privalomą lietuvių kalbos ir literatūros pasirinktu ly giu ir vieną kurį nors kitą valstybinį arba mokyklinį egzaminą. Dvyliktokai jau simboliškai įžen gė į brandos egzaminų sesiją, nes šią savaitę jiems reikia laikyti lie tuvių kalbos ir literatūros bei už sienio kalbos, kurios egzaminą pa sirinko, įskaitas. Lietuvių kalbos ir literatūros įskaitos vyko pirmadienį ir antra dienį, o abiturientų užsienio kal bos žinios bus tikrinamos šian dien ir rytoj. Įskaitas dvyliktokai privalo išlai kyti, nes antraip jiems nebus leista laikyti egzaminų. Baigsis prieš Jonines
Brandos egzaminų sesija prasidės gegužės 18 d. Pirmasis išbandy mas – mokyklinis menų (muzikos srities) egzaminas. Pirmąjį valstybinį egzaminą abi turientai laikys gegužės 25 d. – bus tikrinamos anglų kalbos žinios. „Valstybiniai užsienio kalbų eg zaminai, kaip ir pernai, bus or
Informacinės technologijos – 101 Rusų kalba – 94 Vokiečių kalba – 34
Mokykliniai Lietuvių kalba ir literatūra – 1239 Technologijos – 741 Menai (šešios sritys) – 164 Rusų (gimtoji) kalba – 81
ganizuojami šeštadieniais, kad neišsitęstų sesija“, – teigė R.Rim kuvienė. Brandos egzaminų sesija baigsis birželio 19 d. Pabaigos akcentas – valstybinis informacinių technolo gijų egzaminas. Šiemet Klaipėdoje brandos eg zaminus laikys 2646 kandidatai – bendrojo lavinimo bei profesi nio mokymo įstaigų abiturientai ir anksčiau mokyklas baigę, tačiau savo brandos atestatus norintys pakoreguoti klaipėdiečiai.
3
trečiADIENIS, kovo 27, 2013
miestas Išrinko prezidentą
Per miestą neš kryžių
gatvės šokių Turnyras
Lietuvos jūrų krovos kompani jų asociacijos susirinkime išrink tas naujas jos prezidentas. Juo dvejų metų kadencijai išrinktas „Klaipėdos konteinerių termi nalo“ vadovas Vaidotas Šileika (nuotr.). Nuo pat asociacijos įkū rimo 1999-aisiais jai vadovavęs Aloyzas Kuzmarskis savo kandi datūros rinkimuose nebekėlė.
Didįjį penktadienį klaipėdiečiai kviečiami į prasmingą ceremoni ją – pagarbinti Jėzų dalyvaujant Kristaus nueito Kryžiaus kelio ir kančios apmąstyme, giedant iš kilmingoje eisenoje miestų gatvė mis. Kryžiaus kelio apmąstymo pradžia – 15 val. Kristaus Kara liaus bažnyčioje, o pabaiga Mari jos Taikos Karalienės bažnyčioje.
Savaitgalį LCC tarptautinio uni versiteto „Michealsen“ centrą su drebins 4-asis gatvės šokių tur nyras „In 2 the dance“. Jame da lyvaus 5 šalių šokėjai, demonst ruosiantys pagrindinių gatvės šokių stilių kovas. Šis turnyras yra vienas didžiausių gatvės šo kių turnyrų Vakarų Lietuvoje. Jo pradžia – šeštadienį nuo 16 val.
Dalis verslininkų liko neišgirsti Senamiestyje dir bantys ir patalpas prekybos centruo se nuomojantys verslininkai jaučiasi ignoruojami. Jie ne gali gauti lengva tinių leidimų auto mobiliui statyti.
Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Patalpos neturi numerio
Dėl šios problemos sausio pabaigoje verslininkai kreipėsi į miesto merą. Jie nurodė, kad įmonės, kurios nuo mojasi patalpas prekybos centruo se, negali gauti lengvatinių leidimų automobiliams statyti. „Taip yra, nes dideli negyvenamieji objektai turi vieną viso pastato unikalų nu merį, pagal kurį išduodami leidi mai automobiliams statyti“, – aiš kino verslininkai. Jie siūlė, kad lengvatinius leidi mus, kuris pirmam automobiliui kainuoja 5, o antram – 250 litų per metus, turėtų gauti ir tos įmonės, kurios yra įregistravusios nuomos sutartį Registrų centre, moka mo kesčius, nepaisant to, ar patalpa turi unikalų numerį ar ne. „Miesto biudžetą papildytų ne tik kiekviena senamiestyje pasiliku si dirbti įmonė, sumokėdama už du lengvatinius leidimus 255 litus, bet ir jos klientai, susimokėję už maši nų stovėjimą“, – teigė verslininkai.
Ateit yj e gal i keist is į Smilt yn ę kel ianč ių kelt ų bil iet ų kain os. Ruoš iam a nauj a met od ik a, pa gal kur ią bus nus tat yt os maks i mal ios kain os, kur ios gal i būt i taik omos.
Smiltynės perkėlos įmonės gene ralinis direktorius Darius Butvy das tvirtino, kad anksčiau Valsty binė kainų ir energetikos kontrolės komisija reguliavo tik dalį bend rovės teikiamų paslaugų kainų. Tač iau, pas ikeit us įstatym ui, su kom is ija įmon ė tur i der int i visas kainas.
Apdovanojimai. Šiandien – Tarptau tinę teatro dieną 16 val. Klaipėdos kon certų salėje vyks iškilminga „Padėkos kauk ių“ įteik imo ceremon ija. Klaipė dos „Padėkos kaukėm is“ bus įvert in ti teatralų nuopelnai menui ir mies tui. Šiemet į apdovanojimą 8 nom i nacijose pretenduoja 22 uostam ies čio profesionalaus scenos meno dar bai ir kūrėjai. Prist at ym as. Ketv irt ad ien į 17 val. Klaip ėdos apskrit ies vieš os ios I.Si monait ytės bibl iotekos konferenc i jų salėje vyks poezijos ir muzikos va karas, kuriame bus pristatomi Boriso Bartfeldo eilėraščių rink inys „Ribos“, Olego Glušk ino min iat iūr ų rink inys „Aidai“ ir Viačeslavo Karpenkos „Įsi mintini susitik imai“.
Nerimsta: rinkliava už automobilių stovėjimą miesto centre vis dar tebekelia aistras – šį kartą ja nepaten
kinti verslininkai.
Sudaromos nevienodos sąlygos
Prašymą merui pateikę 27 verslinin kai vylėsi, kad tvarka bus pakeista ir lengvata jiems bus suteikta.
Romualdas Jokubauskis:
Ką daryti, kad nuo mojama patalpa ne turi unikalaus nu merio? „Sąlygos verslui turi būti vienodos visiems verslininkams, dirbantiems senamiestyje. Ką daryti, kad nuo mojama patalpa neturi unikalaus nu merio? Nesuteikus galimybės gau ti lengvatinių leidimų, manau, kad verslininkams teks kraustytis iš se namiesčio“, – tvirtino įmonės, kuri nuomoja patalpas, vadovas Romual das Jokubauskis. Pasak jo, ne prie vi sų prekybos centrų senamiestyje yra
Vytauto Liaudanskio nuotr.
mašinų stovėjimo aikštelės. Dėl to kyla problemų. Klaipėdos savivaldybės Licen cijų, leidimų ir vartotojų teisių apsaugos skyriaus vyriausiasis specialistas Rimantas Armonas, atsakydamas į verslininkų skundą, nurodė, kad į jį bus atsižvelgta ren giant leidimų išdavimo tvarkos ap rašo pakeitimus. Ketv irtad ien į miesto taryba svarstys, kam suteikti teisę įsigyti lengvatinius leidimus. Tačiau vers lininkų pasiūlymas nėra įtrauktas. „Negavome jokio atsakymo, ar atsižvelgta į mūsų prašymą. Gaila, kad verslininkams sudaromos ne vienodos sąlygos. Juk žmonės pa tys susikuria darbo vietas“, – ap gailestavo R.Jokubauskis. Siūlo daug lengvatų
Klaipėdos savivaldybės Transporto skyriaus vedėjas Rimantas Mockus teigė, jog tokio kreipimosi jis nega vo. „Tarybai siūlome suteikti daug
lengvatų. Didžioji dalis gautų siū lymų sudėta į projektą“, – pabrėžė vedėjas. Juridiniai asmenys lengva tinius leidimus už 5 ir 250 litų me tams jau gali įsigyti. Siūloma tokią teisę suteikti ir senamiestyje įsikū rusiems asmenims, kurie dirba su verslo liudijimu. Tačiau, anot R.Mockaus, tiek verslininkams, tiek gyventojams lengvatinius leidimus statyti maši nas kiemuose siūloma išduoti pa gal unikalius patalpų numerius. „Nesvarstėme galimybės, kad tai būtų daroma ne pagal juos“, – tei gė vedėjas. Ar bus kokių dar pokyčių leng vatinių leidimų tvarkoje, pasak R.Mockaus, paaiškės po ketvirta dienį vyksiančio tarybos posėdžio. Po jo turėtų paaiškėti, nuo kada bus pradėta griežčiau kontroliuo ti, ar vairuotojai susimokėjo rink liavą daugiabučių namų kiemuose. Anksčiau planuota, kad kontrolė griežtės nuo balandžio 1 d.
Taikiklyje – keltų bilietų kainos Milda Skiriutė
Dienos telegrafas
Kad tai būt ų įman om a pad a ryti, rengiama metodika. Ja būtų apskaičiuojama, kokios gali būti maksimalios kiekvienos katego rijos keltų bilietų kainos. Tačiau, anot D.Butvydo, tai ne reiškia, kad įmonė jas didins. „Žinoma, jei vieno ar kito bilie to kaina bus didesnė už maksima lią, ją sumažinsime. Tačiau jei kai na bus mažesnė, tai nereiškia, kad ją didinsime. Šis klausimas dar nėra svarstomas. Dėl to turės ap sispręsti įmonės valdyba“, – tvir tino vadovas. Pasak D.Butvydo, tikimasi, kad maksimalių kainų skaičiavimo metodika bus parengta balandį.
Kelto bilieto kainos Keleiviui – 2,90 Lt
Autobusas – 65 Lt, 110 Lt, 160 Lt (pri
Dviratis – 2,90 Lt
klausomai nuo vietų)
Motociklas – 18 Lt
Mažas gyvūnas (šuo) – 5 Lt
Lengvasis automobilis – 40 Lt
Didelis gyvūnas (arklys, karvė) – 10 Lt
Miš ios. Švent in ių dienų pamaldos Klaipėdos katal ik ų bažnyčiose vyks: Did įjį ketv irtad ien į ir Did įjį penkta dien į 19 val. – Marijos Taikos Karalie nės, 18 val. – Kristaus Karaliaus, Šv. Ka zimiero, Šv. Brunono Kverfurtiečio, Šv. Juozapo Darbin inko, Did įjį šeštad ie nį 21 val. – Mar ijos Taikos Karal ienės ir Šv. Brunono Kverfurtiečio, 20 val. – Kristaus Karal iaus, Šv. Kaz imiero, Šv. Juozapo Darbininko. Pirmąją Velyk ų dieną Marijos Taikos Karalienės baž nyčioje pamaldos vyks 7.30, 10, 12, 18 val., Kristaus Karal iaus – 8.30, 10.30, 12, 18 val., Šv. Kazimiero – 8, 10.30, 12, 18 val., Šv. Brunono Kverfurt iečio – 7, 9, 11 val., Šv. Juozapo Darbininko – 7.30, 10, 12, 18 val. Antrąją Velykų dieną pamal dos Marijos Taikos Karalienės bažny čioje vyks 8, 12, 18 val., Kristaus Kara liaus – 10.30, 18 val., Šv. Kazimiero – 9, 12, 18 val., Šv. Brunono Kverfurtiečio – 9, 11, 13, 18 val., Šv. Juozapo Darbininko – 10, 12, 18 val. Šventinių dienų pamal dos Evangelik ų liuteronų bažnyčioje Did įjį penktadien į vyks 18.30, pirmą ją Velyk ų dieną – 7, 10 val. Mirtys. Vakar Klaip ėdos sav ivaldy bės Civ il inės metr ik ac ij os skyr iu je užreg istr uotos 8 klaipėd iečių mir tys. Mirė Vanda Ona Šilinienė (g. 1929 m.), Stefanija Petrausk ienė (g. 1931 m.), Adelė Jadv yga Mal inait ienė (g. 1943 m.), Alma Simanynienė (g. 1948 m.), Ri mantas Abr ut is (g. 1966 m.), Dang uo lė Grubl iausk ienė (g. 1966 m.), Stasys Šimkus (g. 1957 m.), Aleksandr Jesipio nok (g. 1975 m.). Lėbart ų kapinės. Šiand ien laidoja mos Zosė Draukšienė, Stefan ija Pet rausk ienė. Naujag imiai. Per stat ist inę parą pa gimdė 8 moterys. Gimė 4 mergaitės ir 4 berniukai. Greitoj i. Vakar iki 17 val. greitosios pagalbos medikai sulaukė 80 iškvie timų. Klaipėd iečiai daug iausia skun dės i kraujot akos sut rik imais, pilvo skausmais.
4
trečiadienis, kovo 27, 2013
miestas
Kare dėl namo – chaosas 1
Supriešintiems žmonėms savo argumentus mėgino dėstyti ir viešosios įstaigos „Mano daugiabutis“ atstovai, su kuriais na mo gyventojai ką tik pasirašė jungti nės veiklos sutartį, ir daugybę metų daugiabutį administruojančios įmo nės „Debreceno valda“ atstovai. „Tačiau viskas baigėsi įžeidi nėjimais, mane net apstumdė“, – aiškino viena šio namo gyventojų Tatjana Šijan. Moteris prisipažino, jog kaimynų pykčio galėjo susilaukti dėl to, kad su kaimyne rinko parašus, idant gyventojai pasirinktų kitą namą administruojančią įmonę. „Taip, mes turime tokią tei sę – keisti administratorių. „Ma no daugiabutis“ davė mums do kumentus ir mes rinkome parašus. Kas pritarė, tas ir pasirašė. Surin kome 22 parašus, name yra apie 30 savininkų“, – aiškino T.Šijan. Pinigų – už svetimą darbą?
Tačiau namo gyventojai dienraš čiui teigė, kad sutarties su viešąja įstaiga pasirašymo teisėtumas ke lia abejonių. „Mūsų name aistros verda, kaip Levo Tolstojaus romane „Karas ir taika“. Parašus rinkusios kaimy nės tikino, kad bus gyventojų susi rinkimas, ir viskas bus paaiškinta. Bet pasirodo, kad tokiu būdu bu vo pasirašyta pati sutartis, o ne už tai, kad būtų šaukiamas namo su sirinkimas“, – piktinosi šio namo gyventojas Vilius Globys. Žmogus nustėro, kai gyventojų susirinkime viešai prisistatė viešo sios įstaigos „Mano daugiabutis“ atstovas Juozas Eitutis ir prane šė, kad gyventojai pasirašė jung tinės veiklos sutartį su jo įstaiga ir šis faktas užregistruotas įmonėje „Registrų centras“. „Kiek žinau, J.Eitutis vadovauja kelioms bendrijoms. Kas iš tokio pir mininko, ar jis dešimt namų aprėps? Įdomu, kokiu etatu toks pirmininkas dirba? Gyventojams niekas dorai ne paaiškino, kaip čia bus su mūsų na mu: ar bus, pavyzdžiui, santechni kas? Gretimame name jie nespėjo kojų apšilti, o jau iškabino skelbi mus, kad gyventojams reikės susi mokėti 360 litų už kanalizacijos va lymą. Kiek žinau, tuos darbus atliko namų valda, o pinigų iš žmonių nori viešoji įstaiga“, – stebėjosi vyras. Liko 3 tūkst. litų skola
Įmonės „Debreceno valda“ di rektor ius Jevgen ij us Sakovs kis patvirtino, kad tokia situacija nutiko gretimame, Šiaulių g. 2 nu meriu pažymėtame name. Su įstai ga „Mano daugiabutis“ jungtinės veiklos sutartį pasirašę gyventojai pateko į dviprasmišką situaciją. „Šie darbai buvo atlikti avansu. Suma siekia 3 tūkst. litų. Mes gy ventojams sąskaitų nepateikėme, nes tikėjomės toliau jį prižiūrėti“, – aiškino J.Sakovskis. Naujasis administratorius at sisakė perimti įsipareigojimus, ir skola iš gyventojų bus išieškota per teismą. „Mes sulaukėme Šiaulių gat vės 2A namo gyventojų klausimų, kaip toliau jiems elgtis. Jei jie nu spręs savo interesus ginti teisme, mes jiems pagelbėsime“, – tikino J.Sakovskis.
Komentaras Aivaras Velutis
Klaipėdos apygardos prok urat ūros Viešojo intereso gyn imo skyr iaus prok uroras
Š
Priežastis: kaimynės J.Gubinienė (kairėje) ir D.Zenkevičienė stebėjosi, jog pokyčiai namo valdyme ėmė bręs
ti, kai buvo prabilta, kad gyventojams laikas imtis renovacijos.
Pasak įmonės „Debreceno valda“ vadovo, juridinius asmenis, kaip namų valda, kontroliuoja daugybė institucijų – savivaldybė, Energe tikos inspekcija, Aplinkos ministe rija, Mokesčių inspekcija. „Savivaldybėje tam yra įkurtas visas skyrius. Juridinius asmenis kontroliuoja daugybė įstatymų. Juridiniai asmenys privalo teikti ataskaitas, privalo turėti atestuo tus specialistus. Kaip bus su viešų jų įstaigų kontrole, sunku pasakyti. Neaišku, kokia yra jų kvalifikacija“, – abejojo J.Sakovskis.
būdu buvo surinkti parašai, ėmė si žingsnių, kad kas nors ištirtų to kį faktą. „Surinkome parašus ir kreipė mės į „Registrų centrą“. Reika laujame, kad šis juridinis faktas būtų išregistruotas. Pasirašė tie žmonės, kurie buvo suklaidinti, ir jie pareikalavo, kad jų parašai bū tų išbraukti iš sutarties“, – tvirti no D.Zenkevičienė. Moteris nustebo, kai išgirdo, jog praėjusį šeštadienį gyventojų susi rinkime naujieji namo administra toriai jau ketino su gyventojais pa sirašyti sutartį. „Pikčiausia, kad niekas nelaukė, kol viskas bus išsiaiškinta. Raštas išsiųstas dėl apgaule išgautų para šų ir Klaipėdos savivaldybei. „Re gistrų centras“ taip pat turi atsa kyti į mūsų raštą. Niekas nesiteikė palaukti, kol pasibaigs apskundimo terminas. Visiškas absurdas. Ir vėl apgaulės būdu norima perimti na mą?“ – klausė gyventoja. Pigiau, kai didesnis tarifas?
Jevgenijus Sakovskis:
Mums gyventoja pri sipažino, kad pasira šė už vyrą, suklasto jo jo parašą. Tačiau įstaigos vadovams tai nesutrukdė su tarties užregistruoti „Registrų centre“.
Jis prisiminė, kaip jungtinės veiklos sutarties pasirašymo su greta esančio Šiaulių g. 2-ojo na mo gyventojais istorijoje buvo su klastotas parašas. „Mums gyventoja prisipažino, kad pasirašė už vyrą, suklastojo jo parašą. Tačiau šios įstaigos vado vams tai nesutrukdė sutarties už registruoti „Registrų centre“, – ti kino J.Sakovskis. Reikalauja anuliuoti sutartį
Šiaulių g. 2A namo gyventoja Da lia Zenkevičienė, sužinojusi, kokiu
Už naująjį namo administratorių agituojanti kita šio namo gyventoja piktinosi, kad kaimynai nesupran ta gerų ketinimų. „Kai tik atsirado viešoji įstaiga, tuomet buvo mums pasiūlyti ma žesni įkainiai. Tačiau kaip čia dabar bus, neaišku – su įstaiga „Mano daugiabutis“ sutartis dėl admi nistravimo nepasirašyta. Tad kas dabar prižiūri mūsų namą, neaiš ku“, – apgailestavo Aldona Vil kienė. Moteris įsitikinusi, jog nepelny tai su kaimyne susilaukė gyvento jų pykčio, nes tik stengėsi, kad gy ventojams pigiau atsieitų namo administravimas. Tačiau realiai gyventojams pa teiktame „Mano daugiabučio“ pa siūlyme dėl namo administravi mo įkainių nurodytas net didesnis įkainis, nei šiuo metu namą admi nistruojančių namų valdų. Viešosios įstaigos pateiktame pa siūlyme pabrėžiama, kad jos dar bų įkainiai esą mažesni net 617 litų. Tačiau sudėjus nurodytus skaičius, gaunamas tik 8 litų skirtumas. „Na ir kas? Ne čia esmė. Tai juk ne pelno siekianti viešoji įstai ga, mums nereikės pelno mokes
Vytauto Petriko nuotr.
čio mokėti. O jei jų aptarnavimas netenkins, mes galėsime dar ki tą administratorių susirasti arba grįžti į namų valdas“, – aiškino A.Vilkienė. „Negražūs dalykai ėmė dėtis“
Įmonės „Paslaugos būstui“ vado vė Regina Uznienė dienraščiui pa sakojo, kaip jai teko dalyvauti vie no namo gyventojų susirinkime, kur buvo mėginama įkalbėti pasi rašyti jungtinės veiklos sutartį su viešąja įstaiga. „Teko girdėti, kaip tokios įstai gos atstovai tiesiog apgaudinėjo žmones. Buvo teigiama, kad namų valdos nepildo žurnalų, namų pa sų, neprižiūri namų elektros ins taliacijos ir visai nieko nedaro. Aš nustėrau, nejaugi taip lengvai ga lima mulkinti žmones?“ – prisimi nė R.Uznienė. Direktorė pripažino, kad tą kar tą viešosios įstaigos vadovai pa teikė gyventojams kur kas di desnius administravimo tarifus nei namų valdų ir aiškino, kad jie dirbs pigiau. „Žmonėms buvo aiškinama, na mų valdos tik lobsta ir niekas jų nekontroliuoja. Man pikta, nes sa vivaldybė tikrina žurnalus ir net ne kartą per metus. Laikantis tvarkos, jungtinės veiklos sutartis sudaro ma tik susirinkimo metu. Negra žūs dalykai ėmė dėtis mieste, ir ap gaule tokie sprendimai neturi būti priimti“, – pastebėjo R.Uznienė. Susirinkimuose nebedalyvaus
Viešosios įstaigos „Mano daugia butis“ administratorius J.Eitutis tikino, kad po šeštadienį įvyku sio audringo gyventojų susirinki mo, jis pareiškė daugiau šio namo sueigose nedalyvausiąs. „Negražiai čia išėjo. Man ne priimtina žiūrėti, kaip kaimynai pykstasi ir susipriešina“, – tvirti no J.Eitutis. Jis aiškino, jog gyventojų kaltini mai, kad parašai esą išgauti apgau lės būdu, jo manymu, nėra tiesa. „Jie nepasirašinėjo tuščių lapų. O per butus aš nevaikščiojau, man ir negalima būtų“, – teigė J.Eitutis. Tačiau įstaigos administratorius pripažino, kad neišmano teisės ak tų, kurie reguliuoja jungtinės veik
ioje istor ijoje yra kel i aspek tai. Jungt inės veiklos sutar tis jau yra užregistruota įmo nėje „Registrų centras“. Pagal įstatymą įrašai registre laikomi tikrais, o pripažįstami negaliojančiais tik teis mo sprend imu. Kito kel io, kaip teis minis procesas, šioje situacijoje nėra. Mano galva, teisingas yra Civilinio ko dekso straipsnio interpretavimas, pa brėž iant, kad gyventojai tur i gal imy bę keisti namo valdymo būdą dviem būdais – valią išreiškę savininkų susi rink ime arba balsuodami raštu. Bal savimas raštu nereiškia parašų rinki mo ant popieriaus vaikštant po butus. Labai dažnai nutinka, kai žmonės pa sirašo než inia kur ir než inia po kuo. Vėl iau paaiškėja, kad parašai atsidu ria visai ne ten, kur turėjo būti. Tai yra elementarus sukčiavimas. Manau, jei būtų pateikta įrodymų, teismas turė tų pripažinti sutartį kaip neteisėtą, jei parašai buvo išgauti apgaule. Tačiau man daug iau klausimų kel ia jungt i nės veiklos sutartis su viešąja įstaiga. Nemačiau, kokia tai sutartis ir kokios jos sąlygos. Dabart in is teisin is reg u liav imas yra toks, kad kartą užsiko rus gyventojams ant galvos, tuo nusi kratyti tampa praktiškai neįmanoma. Mano galva, viešųjų įstaig ų paskirtis nėra skirta daug iabučių admin istra vimui. Tačiau ši idėja man panaši į ko munos idėją. Bet gal tai ir yra gudrus išradimas, kaip neužsikrauti sau atsa komybės, kuri numatyta Daugiabučių namų bendrijų įstatyme?
los sutartimi valdomą bendrosios nuosavybės valdymo būdą. „Man svarbu, kad gyventojai ne sipyktų. Apie tai aš kalbėjau ir su sirinkime“, – aiškino „Mano dau giabučio“ administratorius. Pluša 7 bendrijose
Nors šio namo gyventojai išsaugo jo „Mano daugiabučio“ skelbimus, kuriuose J.Eitutis skelbia, jog na mą administruoja jo atstovaujama įmonė, žurnalistams vyras aiškino, kad namu vis dar rūpinasi „Debre ceno valda“. „Net jei juridinis faktas įregist ruotas įmonėje „Registrų centras“, dar turi praeiti mažiausiai mėnuo, kol Klaipėdos savivaldybės admi nistracijos vadovai pasirašys įsaky mą dėl namo administravimo per davimo kitai įstaigai“, – aiškino administratorius. J.Eitutis tikino, kad bet kokia kaina nesiveržia šio namo admi nistruoti. Vėliau jis nenoriai prisipaži no, kad vadovauja net 7 gyvento jų bendrijoms. „Nedaug aš uždirbu, gal kokie keturi tūkstančiai susidaro, o pa staruoju metu gal tik 3,5 tūkst. li tų. Viešojoje įstaigoje dirbu ket virtadaliu etato“, – patvirtino J.Eitutis. Gyventojams didžiausią įspūdį sukelia tai, kad viešoji įstaiga ne siekia pelno. „Mes išsilaikome iš administ ravimo mokesčio. Oi ne, be atly gio mes nedirbame, bet algos – tik simbolinės“, – tikino J.Eitutis. Tačiau kokias sumas užsibrėžę sau išsimokėti šios įstaigos dar buotojai, viešosios įstaigos atsto vas nepanoro atskleisti.
5
trečiADIENIS, kovo 27, 2013
miestas
Galvosūkis gyventojams: keldins ar ne 1
Kadangi gyventojai skun džiasi dideliu triukšmu, trikdančiu poilsį, traukinių judė jimas būtų negalimas nuo 22 iki 6 val. Šis draudimas galiotų tol, kol minėtų namų gyventojai būtų iš keldinti. Įsakymas dar derinamas su Susisiekimo ministerija. „Suta rus dėl problemos sprendimo būdo, šis įsakymas būtų koreguojamas ar atidedamas“, – pabrėžė meras. Klaipėdos savivaldybės Teisės skyriaus vedėjas Andrius Kačali nas tvirtino, jog gyventojų iškel dinimas numatytas uosto plėtros detaliajame plane, o jo sprendiniai turi būti vykdomi. Procedūrą gali pradėti dvi institucijos – savivaldy bė ir Susisiekimo ministerija. Pasak A.Kačalino, savivaldybė atliko vis ką, kas buvo būtina. „Dar 2000 m. buvo numatyta iškeldinti gyvento jus, tačiau niekas nebuvo vykdoma. Nemuno gatvės 113 ir 133 namų gy ventojų iškeldinimas – vienintelis šios problemos sprendimo būdas“, – pabrėžė Klaipėdos visuomenės sveikatos centro direktorius Ri mantas Jonas Pilipavičius. Nori statyti sieneles
Klaipėdos valstybinio jūrų uos to direkcijos atstovai tvirtino, jog gyventojų iškeldinimas neturi būti siekiamybė, o toje vietoje veikian čios kompanijos yra įdiegusios ap saugos nuo triukšmo priemones. Jie siūlė dar kartą atlikti matavimus.
Arvydas Vaitkus:
Vienas problemos sprendimo būdų – ap saugos priemonių nuo triukšmo įrengimas. „Esame už tai, kad gyventojams nereikėtų kentėti. Ribų peržengi mas – nemalonus dalykas. Tačiau mes tik viena institucijų, esančių šiame procese. Yra ne vienas šios problemos sprendimo būdas“, – tvirtino Klaipėdos valstybinio jū rų uosto direkcijos generalinis di rektorius Arvydas Vaitkus. Vadovo teigimu, problemą reikia spręsti kuo trumpesniais terminais. Vienas jos sprendimo būdų – apsau gos priemonių nuo triukšmo įrengi mas. „Siūlomi savivaldybės spren dimai man suprantami. Norima, kad būtų geriau žmonėms. Tačiau vis kas atsiremia į finansus. Ši situaci ja nesusidarė vakar. Drastiškos prie monės, tokios, kaip traukinių eismo uždraudimas, gali padaryti didelių nuostolių tiek direkcijai, tiek kom panijoms, tiek savivaldybei. Prašy čiau nesiimti jų. Būtų galima sudaryti darbinę grupę, kuri spręstų proble mą“, – komentavo A.Vaitkus. Tačiau nei R.J.Pilipavičius, nei miesto valdžios atstovai nesutiko vien tik su apsaugos priemonių nuo
Aistros: Uosto direkcijai ir miesto savivaldybei nepavyksta susitarti, ką daryti su Nemuno gatvės 113 ir 133 namais.
triukšmo įrengimu. V.Grubliauskas svarstė, ar neatsitiks taip, kad bus investuojama į apsaugos priemo nes, tačiau jos nepadės sumažinti triukšmo ir vibracijos, o gyvento jus vis tiek reikės iškeldinti. Patirtų didelių nuostolių
Įmonės „Lietuvos geležinkeliai“ atstovų teigimu, per naktį tuo ge ležinkeliu važiuoja 180 vagonų. Jei eismas bus uždraustas, bus pati riama didelių nuostolių. Bendrovės „Klaipėdos Smeltė“ generalinis direktorius Rimantas Juška tvirtino, kad Nemuno gatvės problemos turi įtakos jų plėtrai. „Esame numatę savo teritorijo je šešis projektus. Keturiems gautas pritarimas. Dviejų negalime sude rinti su Klaipėdos visuomenės svei katos centru. 250 mln. litų investi cijos kabo ore. Leiskite mums judėti pirmyn. Suprantu žmonių viltis dėl iškeldinimo. Bet noriu, kad būtų vykdomi uosto plėtros detaliojo pla no sprendiniai“, – tvirtino R.Juška. V.Grubliauskas atkreipė dėmesį, kad Nemuno gatvės gyventojų iš keldinimui reikia 3,5 mln. litų – 80 kartų mažesnių investicijų nei pla nuojamos įmonės. Pasak R.Juškos, bendrovės biudžete nėra numaty ta tiek milijonų gyventojų iškeldi nimui, bet įmonė prisidėti gali. Siūlė dalytis išlaidas
Klaipėdos meras pasiūlė dar vieną variantą – pagalvoti apie galimy bę steigti fondą, kuris surinktų lėšų gyventojų iškeldinimui. Prie to ga lėtų prisidėti uosto kompanijos. Klaipėdos vicemeras Artūras Šul cas pabrėžė, kad detalusis planas tu ri būti įgyvendinamas visas. Dabar, anot jo, uosto teritorijoje jis vykdo mas, o miesto pusėje – ne. „Jūs pri verčiate mus biurokratėti. Anksčiau ar vėliau detaliojo plano sprendinius reikės įgyvendinti“, – tvirtino Klai pėdos savivaldybės administracijos direktorė Judita Simonavičiūtė. Pasitarimo metu sutarta pasira šyti ketinimų protokolą dėl Nemu no gatvės problemų sprendimo. Vė liau pagal jį būtų paruošta sutartis. „Nemuno gatvės gyventojams turi būti aiškiai pasakyta, kad prasidės jų iškeldinimas“, – tikino meras.
Vytauto Petriko nuotr.
6
trečiadienis, kovo 27, 2013
nuomonės
Lietuvos ar alaus valstybė?
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
P Mažos moters didelė pergalė
Violeta Juodelienė
D
idesnės antireklamos Lietu va vargiai galėjo tikėtis. Vak ar Europ os Žmog aus Teisių Teismas (EŽTT) pa skelbtas verdiktas sugyventinio smurtą patyrusios lietuvės byloje prieš Lietuvą lengvu mostu sudaužė tos modernios, vakarietiškos teisinės valstybės įvaizdį, kur į manėme jau suk ūrę. Šie Strasbūre nagrinėti įvykiai siekia lai kus, kai Lietuva nebuvo ES narė, o Ap saugos nuo smurto art imoje apl inkoje įstat ymas, leid žiant is apsaugot i auką nuo smurtautojo, dar negaliojo. Tačiau tai – detalės, kur ių it reklamoje įrašo „papildomos sąlygos“, niekas nesi stengia perskaityti.
Ji pralaužė ledus ir ki toms smurtautojų šei mų moterims bei vai kams, nesulaukian tiems deramo valstybės dėmesio. Pagrindinė žinia, kurią paieškos sistema „Google“ pateiks sur ink us rakt in į žod į „smurtas“ yra tai, kad Lietuva, nesuteik dama moter iai adekvač ios aps augos nuo smurto šeimoje, pažeidė Europos žmogaus teisių konvenciją, kur i drau džia žiaur ų ir nežmonišką elgesį. Panevėžietė laimėjo kur kas daugiau nei 5 tūkst. eur ų (17 264 litus), kur iuos Lie tuva turės jai išmokėti kaip atlyg į už ne turtinę žalą, – ji pralaužė ledus ir kitoms smurtautojų šeimų moter ims bei vai kams, nesulauk iant iems deramo vals tybės dėmesio. Nenustebk ime, jei net ruksime išg irst i apie kitas smurtautojų art imųjų perga les Strasbūre. EŽTT, kaip žinome, – ne kok ie nors nuolat kvail inam i pil iečiai, kuriems galima suokti apie valstybės fi nansines problemas, dėl kurių policijai trūksta pareig ūnų, šiems – degalų, batų ir laiko, dėl ko savo ruožtu smurtautojų aukos miršta nesulaukusios pagalbos. Žmogaus teisės – demokratinės valsty bės alfa ir omega, nuo kur ių kartojimo turi prasidėti kiekvieno įstatymo leidė jo, valdininko ar kito piliečiams tarnau jančio asmens rytas. Jei to neprimena pareigos saviems pilie čiams jausmas ir maž ų žmonių didelės tragedijos, Strasbūras tikrai primins.
rieš praėjusį Klaipėdos miesto savivaldybės tary bos posėdį į „5 minučių“ tribūną atėjo senas jūrų vilkas, jachtos „Lietuva“ ka pitonas. Jis prie mikrofono stojo ne kelionių įspūdžiais dalytis, bet su ištiesta ranka prašyti finansinės paramos. Ne sau, o Lietuvos jūrų is torijai, daugelį štormų atlai kiusiai valstybės vardo gar sintojai jachtai „Lietuva“. Gal miesto galvos pasigai lės, gal sugraudins jų širdis ži lo kapitono prašymas? Visuomenininkai patyrė me ro principingumą neleidžiant Klaipėdiečių tribūnoje kal bėti ilgiau kaip 5 minutes. Ir šį kartą su didele baime žvelgėme į laikrodį – ar meras pasakys: „Stop, ka pitone, laikas baigėsi, nu leisk bures“. Praėjo 10 minučių, bet meras tylėjo... Galima būtų merą kaltinti dvejopų stan dartų taikymu, bet ne šiuo atveju. Manome, kad tai geras ženklas. Jei meras elgėsi tole rantiškai leisdamas ilgiau kalbėti, tai bus ir toliaregiškas žengiant ki tą žingsnį – metant gelbėjimosi ra tą, t.y. skiriant paramą jūrinio pa veldo išsaugojimui. Tuo labiau kad jachta, išsklei dusi visas bures, galėtų dar ne vienus metus garsinti Lietuvos vardą visuose pasaulio vande nynuose ir tolimuose kraštuose, kaip iki šiol. Palyginimui prisiminkime ki tą, taip pat į bėdą patekusią Klai pėdos nelaimėlę barkentiną „Me ridianas“. Nežinome, ar šio laivo burėse kažkada plazdėjo Lietuvos vardas, ar daug jis išraižė van denynų, aplankė tolimų šalių, garsindamas mūsų valstybę ir Klaipėdą.
Regis, lemtis jam lėmė didžią ją gyvenimo dalį mirkti teršalais, atliekomis ir šiukšlėmis užteršta
Miesto šviesuome nė kartu su papras tais klaipėdiečiais privalo tarti savo žo dį politikams ir kler kams, kaip pasielgti su jachta „Lietuva“. me Danės vandenyje bei klausytis apgirtusių lankytojų dainuškų. Sa vo burėse iki šiol jis garsino ne Lie
Virgis Partaukas
397 728
telefonas@kl.lt
Ant galvos užlips
Gyvenu daugiabutyje, mūsų kie me automobilių stovėjimo aikšte lė palyginti maža, ten telpa dau giausia 10 mašinų. Todėl dalis gyventojų savo automobilius pa lieka ant žolyno pakraščio, kuris jau virto mašinų aikštele. Kai mynai tarsi ir neprieštarauja, su pranta, juk kiemas – ankštas. Tačiau, kai vieną rytą pamačiau, kad vairuotojas automobilį apsu ka ant žolyno, rėždamas didžiau sią ratą, pagalvojau, įsileisk kiau lę į bažnyčią. Ignas
Aikštę būtina užstatyti
Sunku suprasti, iš kur atsiranda klaipėdiečių, besipriešinančių Atgimimo aikštės užstatymui. Šioje vietoje privalu atkurti tai, kas buvo sunaikinta karo metu. Dabar ši erdvė neturi žavesio ir savitumo, o atkūrus senąjį vaiz dą tai būtų viena patraukliausių miesto vietų. Bet sentimentus Sąjungos Tėvo statulai jaučian tiems miestiečiams tai turbūt nesuprantama. Klaipėdietis
„Meridiano“ atstatymas – pavyzdys
Niekaip nesuprantu veikėjų, bur nojančių ant tų iškilių klaipėdie čių, kurie ryžosi gelbėti „Meri dianą“. Juk tas darbas prilygsta didvyriškumui. Tai yra pavyzdys visiems miestiečiams, kurie turė tų būti dėkingi žmonėms, auko jantiems savo laiką ir pinigus visų miesto gyventojų labui. Juk „Me ridianas“ yra Klaipėdos simbolis, kad ir kaip būtų jis perstatytas iš naujo. Visada atsiranda tų, kurie net gražiausioje iniciatyvoje ieško klastos ir tamsių užmačių, o pa tys nieko nedaro, tik mala liežu viu. Gėda visai Klaipėdai dėl šito kių pliauškalių. Tokius niekdarius reikėtų vyti iš miesto. Remigijus
Atstatykime senąją Klaipėdą
N
oriu įsijungti į diskusiją apie Atgimimo aikštę. Istor ikai pas kaitoj e apie senąją Klaipėdą kal bėjo, kad būtų gerai atstatyti nu griautą Biržos pastatą. Mano žiniomis, savivaldybė turi bene 17 pastatų, išmėtytų po mies tą. Todėl iš tiesų išeina velniava – nei prižiūrėti vieni kitus gali, nei visavertis darbas vykti. Jei atkurtume tokį miesto cent rą, koks jis buvo iki didiesiems iš laisvintojams pasirodant, būtų la bai gerai. Pabendrauju su turistais ir žinau, kad jie labai gėrisi tomis senomis miesto nuotraukomis ant remon
Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700
Andriaus Deltuvos karikatūra
tuvos , o „Švyturio“ alaus vardą. Barkentina neatlaikė išnaudoji mo, leidusio tik imti, bet ne duo ti. Ji buvo pasmerkta liūdnai lem čiai – paskutinei kelionei į jūros dugną. Klaipėdiečių idealistų iniciaty va, palaikant politikams, ryžtasi burlaivį restauruoti. Kai kam ky la abejonių, kad iš tikrųjų tai joks restauravimas. Tai naujo burlaivio statymas – nukopijavimas, palie kant vieną kitą senąją konstrukci ją „dėl akių“. Kokią istorinę ver tę turės naujasis gaminys, tegul pasako jūrinės istorijos žinovai ir laivų statytojai. Kam tai bus naudin ga ateityje, įmanoma tik spėl iot i. Gal im a įtar ti, kad laivas su kranti nės dalimi tik neš gra žų pinigėlį. Burėse gali vėl suplazdėti ne Lietu vos, o kokio nors „bravo ro“ ar kito tautos girdytojo pavadinimas. Ne tik istorikai, bet ir miesto šviesuome nė kartu su paprastais klaip ėd ieč iais prival o tarti savo žodį miesto politikams ir klerkams, kaip pasielgti su jach ta „Lietuva“. Nuo mūsų aktyvumo ir verslininkų Lietuvos patriotų (jei tokių dar yra laisvajame mies te) dosnumo priklausys, ar istori nė jachta įgis „antrą kvėpavimą“. Ar dar skries ji per didžiuosius vandenynus nešdama Lietuvos vardą, galynėsis su gamtos stichi jomis grūdindama mūsų jaunimą, ugdydama naujuosius tautos idea listus ir patriotus? Turime teisę rinktis ir kitą kelią – pasiduoti liberalizmo ir globaliz mo idėjoms, o valstybės pavadini mą pakeisti iš Lietuvos į „Švytu rio“ ar „Karlsbergo“ . Būtų gal visai neblogai... Kur einame ir į ką mes virstame?
karštas telefonas
ki. Mano supratimu, turėtume arba atkurti miestą tokį, koks jis buvo, arba toliau griaukime ir niokoki me jo veidą. Jeigu padedami ES atstatytume bažnytėlę ir piliavietę, nereikėtų piktintis, kad savivaldybė nori pa statyti gremėzdą. Ta Biržos gatvelė buvo viena gražiausių mieste. Kai kas sako, kad tokie atstatyti pastatai tė ra muliažas. Tokiu atveju kodėl visus Lietuvos svečius vežame į Trakus? Juk ir Trakų pilis tėra muliažas. Jei jos nebūtų, ten nie kas nevažiuotų. O Trakai vien iš jos ir gyvena.
Gyvenu Panevėžio gatvėje, prie mūsų namo prisiglaudė tokia be namė katė, ji atsivedė penkis ka čiukus, tarp jų yra trys katytės, kurios nė metams nepraėjus ap sikačiuos. Jau nuo rudens pra šiau, kad jas iškastruotų ar išvež tų į prieglaudą. Dar prieš keletą metų buvo atvažiavusi veterina rijos tarnyba, sugaudė, iškast ravo katinėlius ir vėl paleido, jie čia tebegyvena nukirptomis au sytėmis. Aš juos maitinu, prižiū riu, bet kaimynai vis tiek pyksta, o čia dar kažkokia priklydusi ka tė kačiukų atsivedė. Man jų labai gaila. Reikėtų, kad išvežtų į prie glaudą, kol kokie nors piktavaliai nenudaigojo.
Raimondas
Aldona
Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija
750
„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius
Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija
tuojamo Dramos teatro tvoros. Jie dažnai klausia, kur visas tas grožis: fontanai, gėlytės. Pasakau, kad po karo nugriovė. Jie nesupranta. Juk laivais atplaukę turistai anketo se dažniausiai rašo, kad nenorė tų čia dar kada nors grįžti. Tiesiog čia nėra ką rodyti. Jei kalbama apie kokį nors stiklinį gremėzdą – vienas dalykas, bet jeigu būtų atstatytas Biržos pastatas, o ki tapus upės – senosios miesto svars tyklės, būtų visai kitas dalykas. Juk yra net tinklalapis, kuriame tos pa čios miesto vietos palygintos tokios, kokios buvo, ir kokios yra dabar. Gaila, bet viskas ne mūsų nau dai. Dabar Atgimimo aikštė – klai
Katinų globa nervina kaimynus
reklamos skyrius: 397 Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė
711, 397 715
Platinimo tarnyba:
Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –
397 706 397 725
Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –
397 770 397 729
Administratorė Daiva Pavliukovaitė –
397 750
Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė –
Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –
397 772 397 727
Sportas: Česlovas Kavarza –
397 713
„Namai“: Lina Bieliauskaitė – 397 730 „Sveikata“: 397 705 Sandra Lukošiūtė – Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391
„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388
Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 12 000. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėm
Parengė Asta Dykovienė Prenumeratos skyrius: 397
Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninės redaktorės: Loreta Ruikė Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –
714
Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt
397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713
pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.
7
trečiadienis, kovo 27, 2013
lietuva Surado vietą
Sulaukė palaikymo
Mokesčių neskuba keisti
Darbo partijos pirminin kas Viktoras Uspaskichas (nuotr.) vadovaus Seimo tarpparlamentinių ryšių su Rusija grupei. Jo pava duotojai bus socialdemok ratas Bronius Bradaus kas ir „Drąsos kelio“ parti jos frakcijos atstovas Povi las Gylys.
Prezidentės pateiktas kan didatas į Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovus, šiuo metu laikinai tarnybai vadovaujan tis Saulius Urbanavičius, jau sulaukė kai kurių Seimo ko mitetų ir daugumos frakcijų palaikymo. Todėl tikėtina, kad ryt, per balsavimą Seime, jo kandidatūra bus patvirtinta.
Finansų ministras Riman tas Šadžius sako, kad da lis mokesčių bus keičiami nuo 2014-ųjų, o dalis – nuo 2015 m. Vyriausybės darbo grupė, kuri svarsto galimus mokesčių ir socialinio draudi mo sistemos pakeitimus, iki balandžio 31 d. turi pateikti pasiūlymus.
Naujas senas vadovas Lietuvos nacionalinio radijo ir televi zijos (LRT) direktoriumi vakar vakare dar vienai penkerių metų kadenci jai buvo perrinktas Audrius Siauruse vičius.
Sieks tęstinumo
Naujas senas LRT generalinis di rektorius A.Siaurusevičius pabrė žė tęstinumo svarbą. „Tęstinumas visų svarbiausia. Mes esame gerame kelyje“, – dar prieš patvirtinant kandidatūrą sa kė jis. Nors A.Siaurusevičius buvo lai komas vienu favoritų, pats jis ne buvo visiškai užtikrintas, kad lai mės konkursą. „Aš dar savim tikiu. Nežinau, kaip pavyks, balsavimas slaptas“, – po prisistatymo LRT vadovą rin kusiai LRT tarybai sakė jau pen kerius metus LRT vadovaujantis A.Siaurusevičius. Kritikos negailėjo
LRT generalinio direktoriaus kon kurse dalyvavo septyni kandida tai: signataras Virginijus Pikturna, žurnalistė Liudvika Pociūnienė, draudimo bendrovės „ERGO Insu rance SE“ Lietuvos filialo ir „ER GO Life Insurance SE“ strateginės rinkodaros direktorius Baltijos ša lyse Irmantas Šerys, buvęs Lietu vos radijo laidų užsieniui ir nau jienų agentūros BNS redaktorius Edvinas Butkus, TV prodiuseris
Saulius Jakutavičius, buvęs LRT tarybos pirmininkas Dainius Ra dzevičius ir A.Siaurusevičius. Prodiuseris S.Jakutavičius tei gė, kad jo netenkina dabartinė lai dų kokybė, o LRT turėtų susitelkti į jaunesnę auditoriją.
Tęstinumas visų svarbiausia. Mes esa me gerame kelyje. „Atsižvelgdamas į realijas, aš siūliau daug naujų galimybių, daug naujų formų, kaip atnaujinti esa mas televizijos programas. Kad ir kaip būtų, LRT auditorija yra me tai iš metų senkanti, t. y. orientuo ta į vyresnius žiūrovus, kurie na tūraliai dėl senėjimo vis nyksta. Kitaip tariant, mes galime turėti situaciją, kad po 10–15 metų LRT nebus kam žiūrėti, jeigu mes ne pritrauksime jaunų žmonių, 25–35 metų žmonių“, – žurnalistams sa kė S.Jakutavičius, LRT tarybai pri statęs savo veiklos viziją. Pasak jo, LRT neišnaudoja turi mos techninės bazės, kaip tai daro
Politika: pasak antrai kadencijai LRT vadovu išrinkto A.Siaurusevičiaus, „visų svarbiausia tęstinumas“.
komercinės televizijos. Vadovauti nacionaliniam transliuotojui pre tendavęs V.Pikturna irgi pasigedo LRT turinio kokybės. Kita kandidatė L.Pociūnienė teigė, kad būtina geriau išnaudo ti LRT turimas kūrybines galimy bes. Po programos pristatymo LRT tarybos nariams Liudvika Pociū nienė žurnalistams sakė, kad na cionalinis transliuotojas „turi su derinti du priešingus vektorius“, t. y. kovoti už auditoriją ir siekti teik ti žiūrovams geresnį turinį. Žadėjo pokyčių
D.Radzevičius pabrėžė, jog būtina tobulinti nacionalinio transliuotojo valdymą, ir neslėpė, kad jam tapus LRT vadovu būtų administracinių ir struktūrinių pasikeitimų. Jis taip pat akcentavo, kad būtina stiprinti LRT kūrybinius gebėjimus. Jam iš dalies pritarė ir E.Butkus. Kandi
Andriaus Ufarto / BFL nuotr.
datas į LRT vadovus teigė, jog LRT programoje reiktų daugiau „ko kybiškos kultūros“, o tai, kaip jo se atspindimas sportas, yra skan dalinga. Tiesa, jis tvirtino, kad LRT finansinė padėtis neaiški ir nuo jos priklausys, kaip toliau dirbs ši ins titucija. O vadovauti LRT pretendavęs I.Šerys teigė, kad mato galimybių rasti papildomų finansavimo šal tinių nacionaliniam transliuotojui ir taip mažinti priklausomybę nuo valstybės biudžeto asignavimų. „Matau didžiulį potencialą keis tis, neišnaudotas galimybes, pri stačiau galimus papildomų pa jamų šaltinius kartu sukuriant nepriklausomybę nuo biudžeto asignavimų, veiklos optimizavi mo, sąnaudų kontrolės viziją“, – po susitikimo su LRT tarybos na riais žurnalistams sakė I.Šerys. „Klaipėdos“, BNS inf.
Tarsi popiežiaus rinkimai LRT vadovo rinkimus lydėjo didžiu lė įtampa pačioje LRT. Kaip savo feis buko paskyroje prisipažino šios te levizijos laidų vedėjas Andrius Tapi nas, tai net sąlyginai prilygo popie žiaus rinkimams. „Ak, tas intrigų ir nerimo kvapas Konarskio koridoriuose. Pagreitėję žingsniai, akyli žvilgsniai ir tankes nis kvėpavimas. Konklavos dūmai ir pasišnibždėjimai kampuose. O aš atradau pramogą – greitai priei nu prie kokio būrelio, apsidairęs su kuždu „girdėjau, kad generaliniu bus XXXX (kiekvieną kartą pavar dė skirtinga)“, ir prikišęs pirštą prie lūpų nutolstu, nepamiršdamas dar sykį atsigręžti. Ak...“ – nuotaikas api būdino A.Tapinas.
D.Grybauskaitės kelionių favoritas – Briuselis Eglė Šepetytė
e.sepetyte@diena.lt
Per visą savo kaip Prezidentės kar jerą Dalia Grybauskaitė daugiau sia kartų vyko į Belgiją, o planuo jamas vizitas Slovakijoje bus tik pirmasis.
Dažniausia Prezidentės Dalios Gry bauskaitės vizitų į užsienį kryptis – Belgija. Šalies vadovė per visą ka denciją daugiausia vyko į Europos Vadovų Tarybos posėdžius Briuse lyje, kuriuose ES valstybių vadovai susirenka priimti sprendimų dėl pagrindinių iniciatyvų, bendrųjų politinių prioritetų. Į juos ES lyde
Iki liepos 1 d. į Lie tuvą su darbo vizi tais atvyks Turkijos, Suomijos bei Estijos vadovai. riai vyksta maždaug kartą per tris mėnesius. Į Belgiją D.Grybauskaitė vyks ir artimiausiais mėnesiais, iki Lietuvos pirmininkavimo ES Tary bai pradžios. Prezidentės spaudos tarnyba patvirtino, kad rengimo si pirmininkavimui įkarštyje šalies vadovė su darbo vizitais dar vyks
į Norvegiją, Vokietiją ir Slovakiją. Iki šiol per visą kadenciją Norve gijoje D.Grybauskaitė lankėsi du kartus, Vokietijoje – tris, o darbo vizitas į Slovakiją Prezidentei bus pirmasis. Iki liepos 1 d. į Lietuvą su dar bo vizitais atvyks Turkijos, Suo mijos bei Estijos vadovai ir Dani jos užsienio reikalų ministras. Dar planuojami Šveicarijos preziden to, Europos Parlamento (EP) pir mininko Martino Schulzo bei ES energetikos komisaro Güntherio Oettingerio vizitai į Lietuvą. Taip pat Prezidentė Lietuvoje priims EP komitetų ir frakcijų pirminin kus bei narius.
Planai: artimiausiu metu D.Grybauskaitė turėtų vykti su vizitu į Nor
vegiją, Vokietiją ir Slovakiją.
Artūro Morozovo nuotr.
8
trečiadienis, kovo 27, 2013
užribis Nuskriaudė lifte
Sulaikė degalų vagį
Bocmanas dar neatsirado
Bandužių g. gyvenantis 28 m. vyras buvo užpultas namo lif te. Trys nepažįstami vaikinai įsitempė jį į vidų jėga ir pri smaugė. Vyras tikino praradęs sąmonę, o kai atsipeikėjo, kiše nėse nebeturėjo piniginės bei telefono, kuriuos įvertino 700 litų. Nukentėjusysis įvykio me tu buvo labai girtas.
Savaitgalį Jakų žiedinėje san kryžoje patrulių stabdomo „Ford Escort“ vairuotojas stabdomas bandė sprukti. Atokiau mašina sustojo, bet vairuotojas pasilei do bėgti. Sulaikytasis – 1974 m. gimęs Linas M. ieškomas Gargž dų policininkų. Mašinoje rasta 18 tuščių talpyklų degalams ir svetimas mašinos numeris.
Šiemet kovo 8-ąją po pietų iš Klaipėdos uoste stovinčio lai vo „Atlantiko“ išėjo 65 m. boc manas Aleksejus Slepovas. Nuo to laiko šio vyro niekas nematė. Būta spėjimų, kad jis galėjo nu kristi į marias ir nuskęsti, tačiau kūnas iki šiol nerastas. Ką nors žinančius apie jo likimą, prašo ma paskambinti tel. 354 164.
Liepsnos paliko vyrą be namų Daiva Janauskaitė d.janauskaite@kl.lt
Kretingos rajone, Pasertupio kaime sudegė šimtametė troba. Be būsto li ko joje gyvenęs pusamžis vyras.
Vakar perpiet, kai užsiliepsno jo medinis gyvenamasis namas, jo šeimininkas skubėjo pats gesinti gaisro, skambinti ugniagesiams jis neturėjo laiko. Priešgaisrinės gelbėjimo tarny bos vyrai atvažiavo, kai namo sto gas jau buvo įgriuvęs. Pasak ug niagesių, žinia apie nelaimę juos
pasiekė per vėlai, todėl išgelbėti namo nebebuvo galimybės. Gaisrą gesino trys autocister nos. Gaisras buvo likviduotas ma žiau nei po valandos. Išgelbėti namo nepavyko, nude gė stogas bei perdanga, liepsnose pranyko viduje buvę daiktai. Liko tik kaminas ir sienos. Žmonės gaisro metu nenuken tėjo. 1951 m. gimęs namo šeimi ninkas gesindamas liepsną apsvilo plaukus, bet rimčiau nenukentėjo. Ugniagesiai apsaugojo nuo lieps nos greta esantį ūkinį pastatą. Gaisro priežastis tiriama.
Priežastis: neretai padauginę alkoholio vyrai miršta sušalę arba pervažiuoti automobilio. Vytauto Liaudanskio nuotr.
Dėl mirties kalčiausia – įspūdinga alkoholio dozė Klaipėdoje pirmadienį gatvėje mirė kol kas neatpažintas vyras. Gali būti, kad mirties priežastimi tapo pernelyg didelis išgerto alkoholio kiekis. Praradimas: praėjusio šimtmečio pradžioje statytame name kilęs gaisras
nuniokojo statinį palikdamas šeimininką be pastogės.
Roko Laukaičio nuotr.
Daiva Janauskaitė
Išsigando granatos Daiva Janauskaitė Viename Klaipėdos daugiabučia me name gyvenantys klaipėdie čiai antradienio rytą išsigando ant kabelinės televizijos dėžutės pa matę granatą. Ant kojų buvo pa keltos visos specialiosios tarny bos, evakuoti gyventojai.
Dar prieš pusę devynių ryto polici jos budėtojai gavo pranešimą, kad vienoje Kretingos gatvės 11 namo
laiptinėje ant dėžutės pamatė į se ną sovietų kariuomenės granatą panašų daiktą. Policijos pareigūnai paskelbė operaciją „Skydas“, evakavo namo gyventojus, o į įvykio vietą atsku bėjo Lietuvos policijos specialių jų operacijų rinktinės „Aras“ ko votojai, greitoji medicinos pagalba bei ugniagesiai. Netrukus paaiš kėjo, kad granata – žaislinė. Apie 10 val. žmonėms buvo leista grįž ti į namus.
Tiesiog ant žemės Nidos gatvė je ties 36-uoju namu gulintį vyrą žmonės pastebėjo pirmadienį apie 7.30 val. Akylūs praeiviai iškvietė greitą ją pagalbą. Medikai nuvežė žmogų į Klaipėdos universitetinę ligoninę. Medikai jam diagnozavo apsinuo dijimą alkoholiu. Po kelių valandų ligoninės Rea nimacijos skyriuje, taip ir neatga vęs sąmonės, šis vyras mirė. Velionis buvo apie 50 metų, 170 cm ūgio, tamsių, trumpai kirptų plaukų, vilkėjo juodais rūbais. Dėl jo mirties pradėtas ikiteismi nis tyrimas.
Jau aišku, kad kovo 18-ąją 2-ojo policijos komisariato laikino su laikymo kameroje miręs 50-me tis Valentinas Stonkus taip pat apsinuodijo alkoholiu. Nors tar nybinis patikrinimas tebevyks ta, panašu, kad pareigūnai šįkart niekuo dėti. Tądien vyras du kartus įkliu vo parduotuvėse valgantis ir ge riantis tiesiog prekybos salėje. Pirmą kartą susivertęs visą bu telį degtinės, o po valandėlės iš gėręs dar ir butelį romo jis per lenkė lazdą. Tarnybinį patikrinimą atlie kantiems pareigūnams kylan čius klausimus padeda atsaky ti komisariato budėtojų dalyje
įrengtos vaizdo stebėjimo kame ros. Jos parodė, kad policininkai prieš V.Stonkų smurto nenaudo jo. Šis buvo paguldytas kamero je ir ramiai ten gulėjo, o po kurio laiko pastebėta, kad jis nebegyvas. Nepasitvirtino ir įtarimai, kad pareigūnai kalti dėl girto vyro, griuvusio ir mirtinai susižalojusio galvą, žūties. Pernai rugsėjo pabaigoje Taikos prospekte netoli 101 namo ant žolės gulėjo girtas, apatinę kūno pusę apsinuoginęs vyras. Jis buvo išsitepęs išmatomis. Kai vyras griuvo ant šaligatvio, šalia buvo du policijos pareigūnai. Tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas, įtariant, kad policinin kai neapsaugojo šio asmens nuo susižalojimo. Išnagrinėję visas aplinkybes uostamiesčio policijos Vidaus ty rimų tarnybos pareigūnai konsta tavo, kad patruliai nekalti dėl vy ro žūties.
Nuskendo gelbėdamas šunį? Daiva Janauskaitė Vėlų vakarą šuniuką prie upės pavedžioti išvedęs klaipėdie tis nuskendo įlūžus trapiam le dui. Spėjama, kad jis gelbėjo au gintinį. Radinys: akylas namo gyventojas panašų į granatą daiktą pamatė ant
laiptinėje kabančios dėžutės.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Netoli Danės upės Mažojo Kaime lio rajone, Pakrantės gatvėje gy venęs 50-metis vyras pirmadienį
prieš 23 val. išvedė savo šunį pasi vaikščioti. Veikiausiai šuo nubėgo ant plo no upės ledo ir įlūžo. Šeimininkas puolė jam iš paskos ir taip pat atsi dūrė lediniame vandenyje. Kai atvažiavo gelbėtojai, šuo dar bandė išsikapanoti, tad gelbėtojai jį ištraukė. Vyras jau buvo paniręs. Pralaužę nestorą ledą gelbėtojai panėrė ir vos už poros metrų nuo
kranto, dviejų metrų gylyje aptiko nuskendusį vyrą. Prieš vidurnaktį velionis buvo ištrauktas į sausumą. Tai ne vienintelis atvejis, kai au gintinis tapo šeimininko žūties kaltininku. Pernai gruodžio viduryje vedžio damas šunį Kalotės kaime nuo sta taus šlaito nuslydo ir upelyje žuvo 61 metų klaipėdietis.
9
trečiadienis, kovo 27, 2013
OMX Vilnius
+0,20 %
20
OMX Riga
+0,60 %
+0,26 %
Laisva elektra Laisvojoje elektros rinkoje pigesnės elektros energijos iš nepriklausomų tie kėjų jau gali įsigyti ne tik įmonės ar ins titucijos, bet ir visi Lietuvos gyventojai. Jiems pirmoji rinkoje tiekti elektrą pra dėjo bendrovė „Sky Energy“. Tiesa, spe cialioje skaičiuoklėje įvedęs sunaudoja mos elektros kiekį, eilinis vartotojas nu sivils – pakeitus tiekėją, per metus pa vyks sutaupyti mažiau nei 10 litų.
tūkst. litų bauda skirta „Lukoil Baltijai“ už klaidinančią reklamą.
ekonomika
OMX Tallinn
kl.lt/naujienos/ekonomika
€
Valiutų kursai
Degalų kainos
Šiandien Valiuta
kiekis Santykis
Baltarusijos rublis 10000 3,1103 DB svaras sterlingų 1 4,0754 JAV doleris 1 2,6842 Kanados doleris 1 2,6332 Latvijos latas 1 4,9174 Lenkijos zlotas 10 8,2789 Norvegijos krona 10 4,5935 Rusijos rublis 100 8,6951 Šveicarijos frankas 1 2,8284
pokytis
+0,9084 % +0,7067 % +1,0275 % +1,3476 % +0,0081 % +0,0701 % +0,3167 % +0,7088 % +0,1239 %
Vakar Tinklas
A 95
Dyzelinas
Dujos
„Statoil“
4,85
4,65
2,42
„Apoil“
4,71
4,61
2,37
Vid. kaina viso aptarnavimo degalinių tinkluose. Šaltinis: www.degalukainos.lt WTI nafta
„Brent“ nafta
94,79 dol. už 1 brl. 107,65 dol. už 1 brl.
Dar vienas akmuo ant teisėjų pečių? Seimas linkęs pritarti, kad žmonių bankro tus turėtų nagrinėti apylinkių teismai. Tie sa, skeptikai mano, kad tai tik apsunkins ir taip apkrautą apylinkės teisėjų dar botvarkę ir kitų bylų nagrinėjimą nukels dar tolesniam laikui. Ignas Jačauskas i.jacauskas@diena.lt
Darbo duos, pinigų – ne?
Nuo kovo 1-osios įsigaliojęs Fizi nių asmenų bankroto įstatymas jau pildomas pataisomis – vakar Seimas po svarstymo pritarė Fi zinių asmenų bankroto įstatymo ir Civilinio proceso kodekso pa taisoms, leidžiančioms fizinių as menų bankrotų bylas nagrinėti ne apygardų, o apylinkių teismams. Pataisas priimti planuojama vė lesniuose Seimo posėdžiuose. Manoma, kad pataisos padės sklandžiau pradėti žmonių bank roto procedūras, o teismai galėtų sparčiau jas nagrinėti. Dabar pareiškimą iškelti bank roto bylą leidžiama pateikti vietos, kurioje žmogus gyvena, apygardos teismui. Tačiau taip mano ne visi parla mentarai – Biudžeto ir finansų ko miteto narys Jurgis Razma pabrėžė, kad apylinkių teismų teisėjų darbo krūvis beveik septynis kartus di desnis negu apygardų teismų tei sėjų ir pataisos jų darbą dar labiau apsunkins. Jis dienraščiui pripažino, kad patiems bankrutuojantiems as menims sprendimas būtų geras, nes apylinkių teismai dažniausiai yra arčiau žmogaus gyvenamosios vietos.
Pretendentų – 12 tūkst. Bendrovės „Creditinfo Lietu va“ duomenimis, šiuo metu formalius įstatymo kriterijus bankrutuoti atitinka apie 12 tūkst. gyventojų. Prognozuo jama, kad bankroto galimybe per metus pasinaudotų apie 2 tūkst. asmenų.
„Mano žiniomis, apygardos teis mų situacija geresnė – jie mažiau apkrauti darbu. Tad iškėliau klau simą – jei šis siūlymas būtų lydi mas pažadų pagelbėti apylinkių teismams su resursais, būtų viskas gerai. Tačiau dabar aš nuogąstauju, ar gavus papildomo tipo bylas ne sulėtės kitų bylų nagrinėjimas. Juk žinome, kad ir dabar bylų nagrinė jimo tempas yra tragiškai lėtas“, – kalbėjo opozicijos atstovas.
Pranešime spaudai rašoma, kad iš visų Lietuvos gyven tojų, kurie galėtų pasinaudo ti asmens bankrotu, daugiau nei 3520 yra esami arba bu vę įmonių akcininkai, valdy bų nariai arba direktoriai. Pa sak bendrovės vadovo And riaus Bogdanovičiaus, tikė tina, kad dalies verslo sąsajų turinčių asmenų skolos atsi rado žlugus jų verslui.
Bankrutuoti sudėtinga
Vertindamas patį Fizinių asmenų bankroto įstatymą J.Razma pripa žino, kad jis – gana konservatyvus, tad, pavyzdžiui, palyginti su fizinių asmenų bankroto pioniere Balti jos šalyse Latvija, tokių procedūrų Lietuvoje gali būti mažiau. „Taip, pradėti bankroto proce dūrą galbūt bus sudėtingiau nei Latvijoje. Bet gal tai ir gerai, ypač žinant be galo didelį mūsų žmo nių išradingumą, sugebėjimą gud rauti. Pasižiūrėkime, kaip atrodys pirmosios bylos, tuomet žiūrėsi me, ar reikės įstatymą taisyti“, – sakė J.Razma. Nors įstatymas įsigaliojo kovo 1 d., pirmosios bankroto procedū ros galės būti keliamos tik po mė nesio (mažiausiai tiek laiko duo dama susipažinti su pareiškimu bankrutuojančio asmens kredito riams), t. y. nuo balandžio pradžios.
Spėjimas: kai kurie parlamentarai mano, jog fizinių asmenų bankroto bylų
perkėlimas iš apygardų į apylinkių teismus apsunkins ir taip bylomis apkrau tų teisėjų darbą. Tomo Lukšio / BFL nuotr.
Patys bankroto administratoriai jau prabilo apie pernelyg didelius su varžymus bankrutuojantiems. Įmonių bankroto valdymo de partamento direktorius Alvydas Geigalas dar anksčiau dienraščiui tvirtino neabejojantis, kad bank roto procedūrų nebus tiek daug, kiek tikimasi. Parodys įvairių minusų
„Kad norinčių bankrutuoti yra, ži nau tikrai – signalus mums duoda ir bankroto administratoriai. Kal bant apie skaičius – pavyzdžiui, įstatym ui įsigal ioj us Latv ijo je, fizinių asmenų bankrotų skai
Pradėti bankroto procedūrą galbūt bus sudėtingiau nei Latvijoje. Bet gal tai ir gerai. čius pusantro karto viršijo įmonių bankrotų. Kad taip pat atsitiks ir Lietuvoje, sakyti tikrai nedrįsčiau, nes nežinia, kaip pasisuks įstaty mo taikymas. Manau, ir pats bank roto įstatymas dar parodys įvairių minusų, trūkumų“, – pripažino A.Geigalas.
Apylinkių teismuose šiuo me tu dirba 491 teisėjas. Įvertinus didžiausią galimų bankrotų skaičių, vienam tektų viduti niškai po keturias fizinių asme nų bankroto bylas per metus.
Jo nuomone, pats įstatymas per nelyg griežtas, tad pritaikomas tik nedidelei daliai asmenų, turinčių problemų dėl skolų. „Daug kas kalba, jog tai labiau ne bankroto, o skolos restruktūrizavi mo įstatymas: esmė – skolos išdė liojamos per penkerių metų laiko tarpį, kreditoriai turi sutikti, kad pasibaigus šiam laikui jie nebe turės jokių pretenzijų. Viskas yra kreditorių rankose – pritarti šiam planui ar ne. Tad turi būti visų ša lių sutarimas“, – apie fizinių as menų bankroto sunkumus kalbėjo Įmonių bankroto valdymo depar tamento vadovas.
Dalį mokesčių aukoja nenoriai Lukas Miknevičius l.miknevicius@diena.lt
Kas ketvirtas pajamas deklaruo jantis šalies gyventojas nuspren džia 2 proc. sumokėto pajamų mo kesčio skirti paramai ar 1 proc. po litinėms partijoms. Tai rodo dek laracijų, kurių šiemet jau sulaukė Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), duomenys.
Kaip dienraštį informavo VMI at stovas Darius Buta, iki kovo 26 d. VMI buvo gavusi 194,406 tūkst. gyventojų pajamų deklaracijų. Dar 7,9 tūkst. gyventojų, kuriems tai yra privaloma, deklaravo turimą turtą. Absoliuti dauguma – 99,35
proc. pajamų ir 69,27 proc. turto deklaracijų – buvo pateikta elekt roniniu būdu. Dalį savo sumokėto gyventojų pajamų mokesčio paskirti paramai ar politinėms partijoms kol kas nu sprendė 47,363 gyventojų. Įdomu, kad tik 45,2 proc. atitinkamų pra šymų pateikta elektroniniu būdu. Deklaruoti savo pajamas ir turtą gyventojai gali nuo kovo 18 d. VMI šiemet paruošė apie 1,5 mln. pre liminarių deklaracijų. Tai reiškia, kad užpildyti deklaracijas gali ko ne kiekvienas pajamas gaunantis šalies gyventojas. Iki šių metų gegužės 2 d. pajamas bei turtą privalo deklaruoti 30 ka tegorijų asmenys – valstybės po
litikai, tarnautojai, žiniasklaidos priemonių vadovai, kredito įstaigų valdybų nariai ir kiti. Taip pat tie gyventojai, kurie politinės kam panijos dalyviui ar dalyviams per praėjusius metus paaukojo dau giau kaip 40 litų Pajamas turi deklaruoti indivi dualią veiklą vykdę gyventojai ir mokėtojai, norintys pasinaudoti gyventojų pajamų mokesčio leng vatomis bei susigrąžinti dalį iš laidų, jei 2012 m. mokėjo gyvybės draudimo, pensijų įmokas, taip pat už pirmas studijas ar profesinį mo kymą, palūkanas už paimtą būsto kreditą. Teikti deklaracijas bei susigrą žinti dalį mokesčio gali ir tie gy
ventojai, kurie praėjusiais metais pasinaudojo per mažu ar visai ne pasinaudojo neapmokestinamuo ju pajamų dydžiu (NPD), o tie, ku riems pritaikytas per didelis NPD, turėtų mokestį sumokėti. VMI duomenimis, 562 tūkst. gy ventojų pernai deklaravo, kad ga li susigrąžinti per 222 mln. litų gyventojų pajamų mokesčio per mokos. Paramą įvairioms organizacijoms pernai skyrė beveik 411 tūkst. gy ventojų, iš jų politines partijas pa remti nusprendė 49,2 tūkst. dekla ravusių pajamas. Iš viso 18,8 tūkst. organizacijų išsidalijo apie 40 mln. litų paramos, partijoms iš šios sumos teko kiek daugiau nei 2 mln. litų.
Skirtumai: 99 proc. piliečių paja
mų deklaracijas pateikia interne tu, kiti to padaryti užsuka į terito rinius skyrius. Vytauto Petriko nuotr.
10
trečiadienis, kovo 27, 2013
pasaulis Kovinė parengtis
Opozicijos patarimai
Šaltukas Lenkijoje
Šiaurės Korėja paskelbė savo artilerijos ir „strateginių“ ra ketinių dalinių kovinę parengtį. Taip pat Pchenjanas įsakė pa sirengti smogti žemyninei JAV daliai, Havajams ir Guamui. Šiaurės Korėjai 2010 m. lap- kritį apšaudžius vieną Pie tų Korėjos pasienio salą, žuvo keturi žmonės.
Pasak Baltarusijos opozicio nierių, tarptautinės Baltarusi jos prezidento Aliaksandro Lu kašenkos izoliacijos pažeis ti negalima. Opozicijos duo menimis, įkalinimo įstaigose dėl politinių įsitikinimų kali 11 žmonių. Šiuo metu ES drau džia atvykti daugiau kaip 200 su režimu siejamų asmenų.
Bent 25 žmonės mirtinai su šalo Lenkijoje kovo mėnesį dėl šiam metų laikui neįprastai atšiaurių orų, o bendras šios žiemos ir pavasario šalčio au kų skaičius šalyje padidėjo iki 175. Temperatūra dieną kai ku riose vietovėse nusirito iki 15 laipsnių žemiau nulio, o naktį – iki 24 laipsnių.
B.Berezovskį nužudė MI6?
Galanda kirvius prieš imigrantus? Komentaras
Rusų oligarcho Boriso Berezovs kio mirtis apaugo įvairiomis są mokslo teorijomis. Pasikorė jis, o gal buvo pakartas? Jei taip, kas kaltas – Kremlius, o gal bri tų slaptosios tarnybos?
Pareigūnai, tiriantys aršaus Kremliaus kritiko mirtį, sako nepastebėję nieko neįprasta, kas galėtų rodyti, jog kadaise vie nas įtakingiausių Rusijos žmo nių būtų buvęs nužudytas. Ne paisant to, B.Berezovskio mirtis žadina sąmokslo teorijų kūrėjų vaizduotę. Prie oligarcho mirties galė jo prisidėti Didžiosios Britani jos slaptosios tarnybos MI5 ar ba MI6. Tokią versiją, žinoma, kelia Rusijos valdžios atstovai. Krem liaus patarėjas Sergejus Marko vas pareiškė, esą B.Berezovskis buvo nužudytas, nes žinojo per daug informacijos apie planuo jamus pasikėsinimus į V.Putiną. S.Markovas sakė, kad oligar chas planavo grįžti į Rusiją, tad britams reikėjo jį pašalinti. „Negaliu neigti, kad jo žmog žudystę įvykdė tie, kurie bijojo, jog B.Berezovskis pereis į V.Pu tino pusę“, – savąją versiją aiš kino S.Markovas.
Negaliu neigti, kad jo žmogžudys tę įvykdė tie, ku rie bijojo, jog B.Be rezovskis pereis į V.Putino pusę. Tačiau kiti neatsisako min ties, kad kaltas Kremlius. And rejus Sidelnikovas, B.Berezovs kio šalininkas, tvirtino: „Arba jis mirė natūralia mirtimi, arba prie to prisidėjo Rusijos slapto sios tarnybos.“ Toksikologinių ir histologinių testų rezultatai paaiškės tik po kelių savaičių, o pirmieji skro dimo rezultatai patvirtino, kad mirties priežastis atitinka pasi korimą. Žinoma, niekas nėra tikras, kad oligarchas pasikorė pats. Daugelis pažinojusių oligarchą sakė, kad jis nebūtų ryžęsis sa vižudybei, be to, policija neap tiko jokio atsisveikinimo laiško artimiesiems. Tiesa, B.Berezovskio palaikus tyręs Vidaus reikalų ministeri jos patologas pabrėžė, kad nera do nieko, kas rodytų smurtines grumtynes. „Daily Mail“ inf.
Vladas Gaidys Sociologas
L
Perspėjimas: britų premjeras D.Cameronas pareiškė, kad jo šalyje veltėdžiai iš kitų šalių nelaukiami. AFP nuotr.
Galbūt vienos imigrantės iš Lietuvos istorija, kurią aprašė popu liarus Didžiojoje Britanijoje dienraštis „The Sun“, supykdė britų politikus? Jungtinės Karalystės premjeras Davidas Cameronas pareiškė, kad niekas duonos už dyką jo šalyje nebeduos. Solidžios pašalpos?
„The Sun“ šių metų pradžioje iš spausdino straipsnį. Jo herojė – Lietuvos pilietė Natalija Belova. Moteris gyvena ir vargo nemato, nes kasmet gauna tūkstančių sva rų pašalpas. „The Sun“ trimitavo, kad britų mokesčių mokėtojai apmoka bene visas Natalijos sąskaitas, net ato stogas. Pasak leidinio, Lietuvos pilietė gauna iš valstybės 14,5 tūkst. sva rų sterlingų (daugiau nei 60 tūkst. litų) per metus. Maža to, pati hero jė iš Lietuvos leidinio žurnalistams atviravo, kad britų mokesčių mo kėtojai jai ir jos dukrai „suteikia ge rą gyvenimą“. „Manau, kad jie turėtų padė ti mokėti už privačias aukles, o ne vien už vaikų darželį“, – pasako jo Natalija. Premjero perspėjimas
Žinoma, sunku pasakyti, ar britų politikai ir pats premjeras šią pub likaciją skaitė, tačiau paprastų bri tų reakcija buvo tulžinga. Juolab kad šalis yra priversta tau pyti visų atžvilgiu. Visgi pirmadienį britų premjeras D.Cameronas rėžė iš peties. „Imigrantai iš Rytų Europos, Bulgarijos ir Rumunijos negaus
jokių pašalpų, jei atvyks į Didžią ją Britaniją ieškoti lengvo gyve nimo“, – dėstė britų vyriausybės galva. Maža to, imigrantams nebus lei džiama naudotis sveikatos apsau gos, socialinio būsto ir kitomis so cialinėmis programomis, jei jie veltėdžiaus. „Aš vertinu imigracijos naudą, tačiau kartu tikiu, kad imigracija turi būti tinkamai kontroliuojama. Be kontrolės bendruomenės pasiti kėjimas menksta, ištekliai eikvoja mi ir taip imigrantų nauda pamirš tama“, – kalbėjo D.Cameronas. Premjeras atskleidė, jog nuo ki tų metų nė vienas imigrantas iš ES valstybės negaus nė skatiko, jei po šešių mėnesių neįrodys, kad akty viai ieško darbo ar gavo darbo pa siūlymą. Britams taip pat bus suteikiama pirmenybė gauti socialinį būstą, o imigrantams socialinio būsto teks palūkėti, gal net kelerius metus. Taip pat D.Cameronas kalbėjo apie sveikatos apsaugos sistemą – žadėjo, jog Didžioji Britanija nebus „sveikatos turizmo“ sostinė. Planuojamos reformos galios Eu ropos ekonominei erdvei priklau sančioms valstybėms – t. y. 27 ES šalims ir Norvegijai, Islandijai bei Lichtenšteinui.
„Vidutinis imigrantų skaičius turi smarkiai sumažėti – nuo šim tų tūkstančių per metus iki dešim čių tūkstančių, – kalbėjo D.Came ronas ir pridūrė, kad būti nelegaliu imigrantu Didžiojoje Britanijoje – per lengva. – Negalime kurti „kas nors už nieką“ kultūros. Naujie ji imigrantai neturėtų manyti, kad atvyksta į namus.“ Kritiški komentarai
Tačiau kritikai pareiškė, kad Dau ningo gatvės perspėjimai imigran tams – „dūmų uždanga“. Pasak jų, premjero pažadai var gu ar sumažins potencialią imig racijos bangą, ypač iš Bulgarijos ir Rumunijos. Beje, Bulgarijai ir Rumunijai ne seniai teko kovoti dėl vietos Šenge no erdvėje, kai Vokietija pareiškė, kad abi šalys neatliko visų namų darbų, todėl blokuos jų prisijun gimą. Jungtinės Karalystės nepriklau somybės partijos vadovas Nigelas Farage’as, kaip įprasta, liejo tul žį. Pasak jo, Dauningo gatvė nieko nedaro, kad sumažintų imigrantų iš ES antplūdį. „Tai – dūmai ir veidrodžių ka ralystė. Vienintelis būdas sustab dyti imigraciją iš ES ir apsaugo ti Didžiosios Britanijos socialinės
iet uv iai į Did žiąją Britan iją dažn iaus iai vykst a uždar biaut i, o ne mėgaut is pašal pom is. Galbūt didesnė pro blema britams yra tok ių šal ių kaip Pak istanas ar Bangladešas gyvento jai, kurie sudaro didžiąją dal į nekva lifi k uotos ir, sak yčiau, ne itin discip linuotos darbo jėgos. Kitas aspektas – Jungtinė Karalystė, kalbant demog rafiškai, sensta. Natūralu, jog darbuo tojai britams yra objektyviai reikalingi. Ypač kvalifikuoti žmonės, kurių nerei kia ruošti. Manau, lietuviai dažniausiai yra kvalifikuoti, disciplinuoti ir darbš tūs. Kad ir ką sakytų D.Cameronas, tos objektyvios priežastys labai svarbios. Tikrai sunk u įsivaizduot i, kad lietu vius kas imtųsi varyti iš Jungtinės Ka ralystės. Kodėl britams kliūva Ryt ų Europos gyventojai, sunku pasakyti. Galbūt politikai bijo būti apšaukti ra sistais. Juk jei lietuvį apšauksi ar len ką, reg is, nebūsi apkaltintas rasizmu. Tai tarsi gero tono ženklas.
Lietuviai mėgsta Didžiąją Britaniją Rem iant is suraš ymo duomen i mis, 2011 m. kovą Angl ijoje gyve no 95 730 Lietuvoje gimusių žmo nių, Jungt inės Karalystės sost inė je Londone – 39 817. Daugiausia Lie tuvos piliečių į Didžiąją Britaniją iš vyko Liet uvai prisijung us prie ES 2004 m. Lietuv iai sudaro apie 0,2 proc. Anglijos bei Velso gyventojų ir 0,5 proc. Londono gyventojų. Iš Angl ijos graf ysčių daug iausia lie tuv ių gyvena ryt uose esančiame Linkolnšyre. Šioje grafystėje sura šymo metu gyveno 4322 lietuviai. Kiek pieč iau esanč ioje Norfolko grafystėje buvo 4079 lietuviai. Vel se gyveno 1353 lietuviai.
apsaugos sistemą – išstoti iš ES“, – dėstė N.Farage’as. Bulgarijos ambasadorius Jungti nėje Karalystėje Konstantinas Di mitrovas tvirtino, kad nustatyti są lygas jo tėvynainiams, kurie galbūt emigruos, yra neracionalu, nes dau gelis bulgarų, kurie ieškojo darbo Didžiojoje Britanijoje, jį seniai rado. „Priešingai nei jūs, vadinantys savo sistemą labai atvira imigran tams, Bulgarijoje žmonės ją verti na kaip labai griežtą. Laimė, bul garai nemėgsta fiktyvių santuokų. Nemanau, kad verta nerimauti dėl to, jog Didžiąją Britaniją užplūs ne pageidaujami bulgarai“, – per in terviu BBC sakė diplomatas. Parengė Valentinas Beržiūnas
11
trečiadienis, kovo 27, 2013
sportas
Nervų karą laimėjo „Fortūna“ Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt
Pirmąsias Lietuvos moterų krepšinio lygos čempionato ketvirtfinalio rungtynes tarp Klaipėdos „Fortūnos“ ir Šiaulių „Rūtos-Universiteto“ teko net du kartus pratęsti.
Per pirmąjį pratęsimą arčiau pralaimėjimo buvusios klaipėdietės po 50 min. kovos išplėšė pergalę 83:79. Tris kėlinius geriau žaidusios Daliaus Ubarto auklėtinės persvarą iššvaistė per paskutinįjį ketvirtį, kurį pralaimėjo 18:29 – 63:63. Baigiantis pirmajam pratęsimui kone aidint sirenai taikliu tritaškiu „Fortūną“ nuo nesėkmės išgelbėjo klaipėdiečių legionierė Tatjana Lichtarovič iš Baltarusijos – 75:75. Per antrąjį pratęsimą vyko nervų karas, kuriame pajėgesnės buvo šeimininkės. Leidusios viešnioms pelnyti vos keturis taškus, klaipėdietės išplėšė pergalę 83:79. Nugalėtojoms T.Lichtarovič pelnė 28 taškus, Garkeiva Council 22, Monika Grigalauskytė 11. Atsakomosios rungtynės Šiauliuose vyks šeštadienį.
Česlovas Kavarza Kėslai: pernai ketvirtfinalyje klaipėdietėms koją pakišusios šiaulietės (žalia apranga) ir šįmet bando iškrės-
ti mūsiškėms nemalonumų.
Vytauto Petriko nuotr.
Česlovas Kavarza Iš Šiauliuose vykusių Lietuvos salės futbolo čempionato finalinių varžybų su sidabro medaliais grįžo Klaipėdos futbolo mokyklos auklėtiniai.
Iš 47 ekipų, pradėjusių čempionatą, į dviratininkų miestą pateko tik keturios komandos – iš Panevėžio, Šiaulių, Alytaus ir Klaipėdos. Raimondo Vainoro ir Prano Ivaškevičiaus ugdomi jaunieji uostamiesčio futbolininkai pirmosiose dvejose rungtynėse pasiekė pergales 6:3 įveikę Panevėžio ir 7:1 Šiaulių bendraamžius.
Aukso likimas sprendėsi trečiosiose varžybose – su Alytaus komanda. Dzūkai buvo pranašesni 5:2. Anot trenerių, nesėkmę lėmė vieno iš lyderių Karolio Žebrausko trauma, kurią klaipėdietis patyrė žaisdamas su šeimininkais. Treti liko Panevėžio, ketvirti – Šiaulių futbolo „akademikai“. Į čempionato simbolinę rinktinę pateko du klaipėdiečiai. Geriausiu gynėju pripažintas Lukas Nikliauza, rezultatyviausiu finalinių varžybų puolėju tapo Ignas Venckus, pasiekęs 7 įvarčius. Uostamiesčio komandos geriausio žaidėjo prizas atiteko K.Žebrauskui.
Klaipėdos komanda
Prizininkai: uostamiesčio Futbolo mokyklos moksleiviai čempiona-
te užėmė antrąją vietą.
Dovydas Komža, Benas Babenskas, Karolis Žebrauskas, Mindaugas Jusis, Ignas Venckus, Lukas Nikliauza, Arminas Elkimavičius, Nedas Sudintas, Bertas Rupeikis, Pijus Dapšauskas, Eri-
kas Ancius, Nikita Kornilovas, Leonidas Topkasovas, Kasparas Davidonis, Dovydas Rimkus, Kasparas Voropajevas, Tautvydas Daugėla, Tomas Styra ir Matas Jankūnas.
Klaipėdiečiams – Kauno miesto titulai Kauno atvirose kiokušin karatė pirmenybėse džiugino „Okinavos“ sportininkai, iškovoję net devynis laikinosios sostinės čempionų titulus.
Po du aukso medalius iškovojo vaikų grupėje dalyvavę Rūta Vaicekauskaitė ir Matas Sasnauskas. Jie buvo geriausi kata (technikos demonstravimas) ir kumitė (kovų) rungtyse. Kata rungtyje pirmąją vietą dar užėmė Dominykas Mockus.
Badmintonas. Kaune buvo surengtas šalies studentų badmintono čempionatas. Jame sėkmingai kovojo Klaipėdos universiteto pasiuntiniai – Gerda Voitechovskaja ir Edgaras Slušnys. G.Voitechovskaja lengvai įveikė visas varžoves kaunietes – Justiną Dimšaitę (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas; 21:8, 21:9), Indrę Starevičiūtę (21:9, 21:13) ir Eriką Noreikaitę (abi – Kauno technologijos universitetas; 21:14, 21:6) ir iškovojo aukso medalį. Pergalingo žingsnio nežengė E.Slušnys, suklupęs lemiamoje kovoje. Sidabro medalį iškovojusį Klaipėdos studentą finale, po atkaklių varžybų 16:21, 21:11, 21:18, nugalėjo vilnietis Alanas Plavinas (Vilniaus pedagogikos universitetas).
Pradėjo vasaros sezoną
Jaunučiai tapo šalies vicečempionais
Česlovas Kavarza
Sporto telegrafas
Kumitė varžybose neįveikiami buvo Laurynas Lileika, Justas Troinič, Ignas Širvys ir Kasparas Karalis. Po du sidabro žetonus iškovojo Vladislavas Matvejevas ir Edvinas Kontautas. Kovodami vicečempionų titulus pelnė Raimondas Lapšys ir Arnas Balčinas. Bronzos medaliais savo kolekcijas papildė Jonas Gadeikis (kata), Edvinas Kolmogorovas (kumitė) Kaune dalyvavo per 170 sportininkų iš 16 klubų.
Meistriškumas: E.Kontautas visus varžovus įveikė akivaizdžia persvara.
„Jaunystės“ orientavimosi sporto klubas su žiema atsisveikino tradicinėmis vasaros sezono atidarymo varžybomis, į kurias buvo pakviesti Lietuvos ir kaimyninių šalių orientacininkai.
Į klaipėdiečių kvietimus atsiliepė 188 sportininkai iš Lietuvos, Latvijos ir Rusijos (Kaliningrado srities ir Sankt Peterburgo miesto). Gausiausiai dalyvių buvo vyrų elito grupėje. Tarp jų – Europos ir pasaulio čempionas iš Rusijos Dmitrijus Cvetkovas. Tituluotasis svečias pateisino savo vardą. Jis greičiausiai 7,2 km trasoje rado 29 kontrolinius punktus (KP) – 35 min. 41 sek. Gerai rungtyniavęs klaipėdietis Agnius Čiapas finišo juostą kirto antras – 38 min. 37 sek. Trečias buvo šiaulietis Modestas Bacys – 41 min. 44 sek. Moterų elito grupėje greičiausia buvo kaunietė Kristina Rybakovaitė, atstovavusi Klaipėdos „Kopai“. Ji 22 KP, įrengtus 5,8 km trasoje, surado per 40 min. 27 sek. Antrąją vietą užėmė „Viesulo“ sporto centro auklėtinė Reda Einikytė – 43 min. 18 sek. Trečia liko Vilija Revaitė iš Kauno – 43 min. 22 sek. Gerai rungtyniavęs „Viesulo“ orientacininkas Vytautas Stakeliūnas užėmė antrąją vietą tarp jaunučių. Senjorų per 70 metų varžybose antras buvo „Kopos“ narys Mykolas Barauskas. Tokią pat poziciją užėmė 35–39 metų moterų grupėje dalyvavusi Rasa Pocienė („Kopa“). Trečia buvo Aušra Mendelė („Jaunystė“). Pergalę tarp 45–49 metų moterų šventė Reda Jonauskė („Jaunystė“). Trečiosios vietos diplomu apdovanota Daiva Kurpiuvienė („Kopa“). 55–59 metų senjorių varžybose antrą ir trečią vietas užėmė „Jaunystės“ atstovės Rasa Paulikienė ir Gražina Braziulienė. Tarp 60-64 metų damų antra buvo Regina Bagdonienė („Kopa“), vyresnių – per 65 metų – dalyvių varžybose visas varžoves aplenkė kita šio klubo narė Regina Švagždienė.
12
TREČIADIENIS, kovo 27, 2013
rubrika namai
namai
namai@kl.lt Redaktorė Lina Bieliauskaitė
Šventinis Velykų rūbas – Kukli kačiuko šakelė, šluotelė želmenų, pavasarinės gė lės žiedelis – paprasčiausi atgimstančią gamtą liudijan tys ženklai gali tapti originaliais ir stilingais velykinės namų puošybos elementais. Lina Bieliauskaitė l.bieliauskaite@kl.lt
Neatitolti nuo gamtos
Genialumas paprastume, įsitiki nęs klaipėdietis floristas Sigitas Kaminskas, siūlantis neišradinėti naujų dviračių, o verčiau atsigręž ti į šimtmečiais protėvių puoselė tas tradicijas. „Asmeniškai man Velykos mie lesnė, gražesnė šventė už Kalėdas, nes pastarąją progą labai subana lino dovanos, pompastika, fejer verkai. Velykų šventė turtinga ne vienu prasmingu simboliu – tai ir Kristaus prisikėlimas, ir atgims tanti gamta, paukščių sugrįži mas, ilgėjančios dienos“, – var dijo kūrėjas. Tad, S.Kaminsko įsitikini mu, ši pagoniškus laikus sie kianti tradicija neturi nieko bendra su plastikiniais su venyriniais niekučiais ar į blizgantį popierių įvyniotais šokola diniais kiškiais bei kiaušiniais. Velykinėms interjero de koracijoms flo ristas pirmiausiai re komenduoja rinktis kuo
natūralesnes medžiagas, neįmant rias formas ir gamtiškas spalvas, kad visa tai derėtų ir prie tradi cinių velykaičių marginimo bū dų. Tačiau kūrėjas apgailestavo, jog šiandienos žmonės yra atitolę nuo gamtos. „O išeiti į mišką ir prisirink ti įvairiausių gėrybių nereikia nei pinigų, nei didelio proto“, – šyp sojosi pašnekovas.
Sigitas Kaminskas:
Išeiti į mišką ir prisi rinkti įvairiausių gė rybių nereikia nei pinigų, nei didelio proto.
Džiugins ir aromatu
Floristas patarė nesibaiminti ve lykinei namų puošybai naudoti vainikų kompozicijas. Apskrita jo forma simbolizuoja laiko ratą, cik liškumą, amžinybę. „Puošimas puošimui nelygu. Tad tiems, kurie nori kuklaus varianto, gali pakakti paprasčiausio velykinio vainikėlio ant šventinio stalo. Pa vyzdžiui, karkasui galima naudo ti gudobelės šakas, o ant jų spyglių suverti nuskabytus hiacintų bur buolių žiedus. Visas vainikas bus aplipęs ne tik smulkiais žiedeliais, bet ir skleis malonų kvapą. O tokios kompozicijos viduje galima sudėti margučius“, – patarė Sigitas. Specialistas neneigė, kad tokia puošmena nebus ilgalaikė, tačiau dvi šventines dienas tikrai turėtų džiuginti. „Laikinumas irgi turi sa vo žavesio“, – įsitikinęs kūrėjas. Tačiau S.Kaminskas įspėjo, jog tokių dekoracijų dėl saugumo rei kėtų vengti, jei namuose yra ma žų vaikų. Spalvas diktuoja pavasaris
Klasika: velykines kompozicijas S.Kaminskas siūlo kurti iš natūralių žaliavų.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
„Žinoma, kalbant apie Velykas, ne reikėtų užmiršti ir pavasarį simbo lizuojančio gyvo augalo – tai vėlgi sulapojusios medžių šakelės, žilvi čių kačiukai, gėlės. Štai tulpės žie das primena kiaušinio formą, tad Velykų temai tiks idealiai. Vienas
13
TREČIADIENIS, kovo 27, 2013
namai
be blizgios pompastikos vazonėlis tulpių, kitas – narcizų, trečias – hiacintų, jau ir pavasaris. Sezoniškumas diktuoja ir pagrin dines šios šventės spalvų tradici jas: tai geltona, mėlyna, balta ir, ži noma, žalia“, – pastebėjo kūrėjas. Gėlių kompozicijoms pašneko vas patarė rinktis dar nepražydu sias gėles ir anaiptol ne dėl pra ktiškumo. „Jos pamažu stiebiasi, skleidžia žiedus, intensyvėja auga lų spalva, tad pamažu keičiasi ir pa ti kompozicija. Tai naudinga ir edu kacine prasme – vaikai gali stebėti, kaip kinta augalo fiziologija, kaip jis vystosi“, – motyvavo floristas. S.Kaminsko teigimu, pavasarinių gėlių kompozicijoje nebūtina nau doti papildomų velykinių akcentų, kaip kiaušiniai, jų lukštai, jei du buo ar pintinė margučių jau puo šia šventinį stalą. „Gamtoje galima surasti ir senų paukščių lizdelių, juos padekoruo ti skiedrelėmis, plunksnelėmis“, – patarė pašnekovas.
Motyvas: prieskonių „darželis“ – stilinga ir praktiška puošmena.
Prisimenant tradicijas Velyk ų pasir uošimui, namų dekorav imui mū sų protėv iai teikdavę ypat ingą reikšmę. Tačiau anuometė puošyba būdav usi kukl i ir saik inga. Langai, lent ynėlės būdavo dabinam i balto po pier iaus karpiniais, kur ių ornamentikoje sumir gėdavo gėl ių žiedai, paukščiai bei kiti atg imstan čios gamtos motyvai. Pavasarinę žalumą namuo se atstodavo daigintos avižos ar kviečiai, sulapo jusios beržų šakelės. Svarbiausias šventės akcen tas – velyk in iai marg učiai. Patys graž iausi vely kaičiai būdavo sudedami į vadinamąjį kiaušiny ką – Velyk ų eglutę. Prie vienos tiesios med žio ša
kos būdavo rišamos eglės ša kelės ir iš jų formuojamas me del is, o šiame – lizdel iai kiauši niams. Paprastai į juos būdavo įsta tomi 9 ar 12 kiaušinių, nes šie skaičiai laik yt i mag iškais, neš ančiais laimę. Toks medel is dar būdavo puošia mas išs prog us iais žilv ič io ka čiukais, popier inėmis gėlėmis, paukštel ių formos sausainiais. Tikėta, kad kiaušiniai nuo šio me delio neša laimę ir sėkmę. Gudrybė: nepretenzinga vazele gali tapti paprasčiausia lemputė.
Paletė: žalios spalvos akcentai šventiniam stalui suteiks pavasariškos gaivos.
Metamorfozė: net paprasta kiaušinių pakuotė tapo originalia kompozicija. „Shutterstock“, interiors-and-design.blogspot.com, furniture.trendzona.com, shelterness.com nuotr.
19
trečiadienis, kovo 27, 2013
įvairenybės kryžiažodis
horoskopai
Šios savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė kartu su „Eugrimas.lt“ leidykla –
Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Timothy Ferriso knygą „4 valandų darbo savaitė“ .
Timothy Ferris. „4 valandų darbo savaitė“ . ĮSPĖJAME! NESKAITYKITE ŠIOS KNYGOS, NEBENT NORITE MESTI SAVO DARBĄ. Jei vis dėlto atsivertėte šią knygą, vadinasi, nenorite sėdėti prie rašomojo stalo, kol sulauksite pensijos. Nėra nė vienos rimtos priežasties atidėlioti savo gyvenimo planų. Kad ir kokia būtų jūsų svajonė – ištrūkti iš 9–17 val. darbo rutinos, leistis į kvapą gniaužiančią tolimą kelionę, uždirbti penkiaženklę sumą per mėnesį, įdėjus kuo mažiau pastangų... ar tiesiog MAŽIAU DIRBTI IR DAUGIAU GYVENTI. Dirbti sau ar kad kiti dirbtų tau? Nusipirkti viską, ko tik nori, ar veikti viską, ką tik nori, ir būti tuo, kuo nori? Ši knyga apie galimybę rinktis. Paradoksalu, bet dažnai nutinka, kad galima nuveikti ir uždirbti daugiau – gerokai daugiau – darant perpus mažiau nei dabar.
Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę
rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, balandžio 2 d.
Avinas (03 21–04 20). Stiprės jūsų meninis skonis. Laikas rinktis meno kūrinius, drabužius, aksesuarus. Atsipalaiduokite ir pasimėgaukite gyvenimu, bet nepamirškite, kad vidinis tobulėjimas taip pat svarbus. Jautis (04 21–05 20). Emocingumas ir jautrumas turės neigiamos įtakos jūsų tolesnei veiklai. Galite neteisingai apsispręsti, būti pernelyg dosnus ir iššvaistyti per daug pinigų. Geriau piniginę palikite namuose. Dvyniai (05 21–06 21). Bus sunku susikaupti, gali kilti netinkamų, klaidinančių minčių. Tai emocionalus laikas, galimi kivirčai su vyresniais ir autoritetingais žmonėmis. Vėžys (06 22–07 22). Atrodys, kad aplinkybės klostosi ne jūsų naudai. Galite su kuo nors susipykti, todėl patirsite stresą. Bet jei sugebėsite greitai susitaikyti, ši nemaloni situacija smarkiai nepakenks. Liūtas (07 23–08 23). Bus lengva bendrauti ir su jaunais, ir su vyresniais žmonėmis. Jausite jų supratimą ir palaikymą. Tik nepiktnaudžiaukite pasitikėjimu, nes atsakomybė bendraujant svarbi ne mažiau nei darbe. Mergelė (08 24–09 23). Galite priimti neteisingą sprendimą, kuris neigiamai paveiktų jūsų tolesnį gyvenimą. Būkite pasirengęs įvairioms staigmenoms ir netikėtumams. Svarstyklės (09 24–10 23). Gali susidaryti įspūdis, kad kas nors tyčiojasi iš jūsų ir specialiai bando suerzinti. Galbūt kas nors iš tikrųjų ieško būdų jus supykdyti. Bus tikrai sunku valdytis, bet pasistenkite kontroliuoti savo emocijas. Skorpionas (10 24–11 22). Patirsite malonumą skaitydamas gerą knygą ar žiūrėdamas puikų filmą. Gal tiesiog taip stengsitės išvengti pilkos kasdienybės, o išgyventi jausmai suteiks naujų jėgų. Šaulys (11 23–12 21). Laikas pasinaudoti kūrybingumu ir vaizduote, kad įgyvendintumėte savo sumanymus. Jūsų išradingumas trauks ir žavės aplinkinius. Ožiaragis (12 22–01 20). Turite pakankamai energijos ir motyvacijos, kad pagerintumėte savo aplinką ir gyvenimą. Tačiau savo agresyvumu galite įžeisti kitą žmogų. Nesišvaistykite nereikalingomis pastabomis ir nekritikuokite. Vandenis (01 21–02 19). Gyvenimas ir problemų sprendimas teiks malonumą. Tačiau neužsnūskite ant laurų ir paskubėkite susitvarkyti reikalus, nes artėja nelabai palankus laikotarpis. Žuvys (02 20–03 20). Aplinkiniai gali neįvertinti jūsų idėjų ir tikslų. Būsite nepasiruošęs kovoti už savo įsitikinimus. Nesiveržkite į viešumą, su niekuo nesiginčykite – pralaimėsite.
Kiekvienas paukštis savaip gieda... Kitą savaitę Klaipėdos etnokultūros centre vyks Tarmių metams skirtas renginys, kuriame svečiuosis Šilutės kraštotyros draugijos folkloro ansamblis „Ramytė“.
Folkloro ansamblis „Ramytė“ šiemet švęs savo gyvavimo 10-metį. Ansamblio veikloje dalyvauja šešios pedagogės: tad nenuostabu, kad labiau orientuojamasi į edukacines programas ir siekiama jaunimui, taip pat suaugusiesiems perteik-
ti kuo daugiau Mažosios Lietuvos etnokultūros įdomybių. Kolektyvas savo krašto kultūrą populiarina programomis „Mažosios Lietuvos tautinis kostiumas – tautinio tapatumo ženklas“, „H.Šojus: trys portretai“, „Ieva Simonaitytė – Mažosios Lietuvos metraštininkė“. Ansamblio unikalumas – šišioniškių tarme kalbančios net dvi ansamblietės. Edukacine programa „Kožns paukštis saviška gėd“ ir pristatomi lietuvininkų bei šiaurės
žemaičių tarmių ypatumai, šių regionų dainos, šokiai, žaidimai. „Tad dainuosime žemaitiškai, giedosime lietuvininkiškai, o liežuvį mankštinsime ir žemaičių, ir šišioniškių šnekomis“, – žadėjo Etnokultūros centro vyr. specialistė Vaida Armonaitė. Edukacinės programos pristatymas – balandžio 4 d. 18 val. Klaipėdos etnokultūros centre (Daržų g. 10). Įėjimas – laisvas. „Klaipėdos“ inf.
Ansamblis: „Ramytė“ šiemet švęs savo gyvavimo 10-metį.
Orai
Nors artimiausiomis dienomis vietomis sušils iki pliusinės temperatūros, orai liks žiemiški. Temperatūra šią savaitę dienomis laikysis apie nulį, tačiau naktimis gali šalti iki 15 laipsnių šalčio. Šiandien ir ketvirtadienį bus mažai debesuota, bus nuo 2 laipsnių šalčio iki 3 šilumos. Penktadienį vietomis pasnigs, savaitgalį prognozuojama šlapdriba ir sniegas.
Šiandien, kovo 27 d.
–2
+1
Telšiai
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis)
0
Šiauliai
Klaipėda
–2
Panevėžys
–2
Utena
0
6.19 19.03 12.44
86-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 280 dienų. Saulė Avino ženkle.
Tauragė
+1
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +19 Berlynas +1 Brazilija +27 Briuselis +5 Dublinas +3 Kairas +25 Keiptaunas +25 Kopenhaga +2
kokteilis Neerzins seimūno lenta Buvęs Seimo narys Evaldas Jurkevi čius, jautriai reagavęs į „Kokteilio“ skai tytojų replikas, nuo Debreceno gatvės pastato pats nuėmė skydą, informavu sį apie buvusį politiko biurą. Kaip ir žadėjo, vakar eksseimūnas prie namo atvyko apsiginklavęs reikalingais įrank iais – elektr in iu atsuktuvu ir ko pėčiomis po pažastimi. Iš pradžių dar bai vyko sklandžiai – trys varžtai grei tai buvo išsukti, tačiau ketvirtojo galvu tės prasisuko. E.Jurkevičius buvo pasi ruošęs ir šiam atvejui – automobilyje ra do paprastą atsuktuvą. Skydo nepavy ko nuimti „švariai“, dėl įstrigusio varžto teko nulaužti kampą. Politiko būta užsi spyrusio. Jis nepagailėjo laiko ir jėgų iš lupti iš tinko ir paskutiniąją detalę. „Gal be reikalo nuėmiau, – po darbo ra do jėgų pajuokauti E.Jurkevičius. – Ga na greitai – po trejų su puse metų vyks kiti rinkimai.“ Tačiau ar veršis į Seimą 2016-aisiais, klaipėdietis neatsakė, – leido suprasti, jog dar yra sotus nuo politiko duonos. E.Jurkevičius nežadėjo pasilikti infor macinio skydo atminimui. Kai „Koktei lio“ atstovai jo irgi nepanoro, paprastu uostamiesčio gyventoju vėl tapęs vy riškis išdavė, koks tolesnis likimas lau kia iškabos: „Utilizuosiu“.
Londonas +2 Madridas +14 Maskva –5 Minskas 0 Niujorkas +8 Oslas +4 Paryžius +5 Pekinas +16
Praha –1 Ryga +1 Roma +15 Sidnėjus +32 Talinas +1 Tel Avivas +21 Tokijas +12 Varšuva +1
Vėjas
1–4 m/s
orai klaipėdoje Šiandien
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
-5
+1
-1
-3
2
-4
+1
-1
-3
4
-4
+1
-1
-4
8
rytoj
penktadienį
Trukmė: kaire ranka valdomu at
suktuvu varžtai buvo išsukti per keletą minučių.
„Kokteilio“ klausimas O E.Jurkevičius nenusižengė valsty bės įstat ymams, nesurengęs viešo darbų konkurso?
Politikų juokeliai Degtinė su ledukais kenkia inkstams. Romas su ledukais kenk ia kepenims. Viskis su ledukais kenkia smegenims. Išvada: tie ledukai tikrai labai pavojin gi mūsų sveikatai. Česka (397 719; taip miestas tapo švaresnis. Gal dar kur nors reikia „Kokteilio“ pagalbos?)
–1
Alytus
Vardai Akmenas, Aleksandras, Lidija, Nikodemas, Rupertas, Rūta.
1703 m. Rusijos caras Petr as Didys is įkūrė Sankt Peterburgą. 1845 m. gimė rentgeno spindul ių išradėjas vo kiet is Wilhelmas Con radas Roentgenas, ku riam 1901 m. buvo pa skirta Nobel io prem ija. Mirė 1923 m. 1927 m. Azerb aid ža ne gimė Rusijos violon čel in inkas ir dir igentas Mstislavas Rostropov i čius. Mirė 2007 m.
1940 m. gimė teatro ir kino aktorius Antanas Šurna.
1963 m. gimė kino re žisier ius Quent inas Ta rantino. 1968 m. žuvo pirmasis pa saulyje kosmonautas Jur i jus Gagarinas. Gimė 1934 m. 1970 m. gimė JAV daini ninkė Mariah Carey. 1995 m. Milane nušau tas Ital ijos madų dizai neris Maurizio Gucci. 2011 m. Rusijoje preziden to Dmitrijaus Medvedevo nurodymu laikrodžių ro dyklės pasuktos paskuti nį kartą: žiemos ir vasaros laikas nebus keičiamas.
Papuošalus – labdarai
J.Bieberis nusimetė rūbus Lenkijoje koncertavęs paauglių popmuzikos žvaigždė Justinas Bie beris prieš išvykdamas iš šalies be marškinis vaikščiojo po oro uostą, ne pirmą kartą per koncertinį turą Europoje priversdamas atkreipti dėmesį į keistą savo elgesį.
„Bulgari“ papuošalus, kurių dalį dabar nutarė paaukoti kilniam tikslui.
darbuose dalyvavo kuklus dar bininkų skaičius.
Marijampolė
Vilnius
kovo 27-ąją
Malonumas: prasidėjus jos kino karjerai, G.Lollobrigida ėmė rinkti
Brigad a: iškabos nukabinimo
–1
0
Italų aktorė Gina Lollobrigida, ku ri buvo vienas garsiausių 6-ojo ir 7-ojo dešimtmečių sekso simbolių, parduoda kai kuriuos savo papuo šalus su briliantais, kad surinktų pi nigų kamieninių ląstelių tyrimams, ir sako, kad atėjo laikas grąžinti sko lą už jos sėkmingą gyvenimą.
Kukliomis sąlygomis kaime au gusi G.Lollobrigida vaidino su to kiomis Holivudo žvaigždėmis kaip Humphrey Bogartas, Rockas Hud sonas, Burtas Lancasteris, Tony Curtisas ir Frankas Sinatra. G.Lollobrigida pasakojo, kad prasidėjus jos karjerai Prancūzi joje, Italijoje ir Holivude, ji pra dėjo rinkti „Bulgari“ papuošalus, kuriuos visuomet pirkdavo pati, mėgaudamasi savo sunkaus darbo perkamąja galia. Sulaukusi 85-erių G.Lollobrigi da, kuri 9-ajame dešimtmetyje iš esmės baigė aktorės karjerą ir atsi dėjo fotožurnalistikai, humanitari niam darbui ir skulptūrai, sako, kad atėjo laikas tuos papuošalus pa naudoti geram.
22 papuošalai iš jos kolekcijos gegužės 14 d. bus parduoti „Sothe by’s“ aukcione Ženevoje, o prieš tai bus eksponuojami Londone, Niu jorke ir Romoje. G.Lollobrigida teigė, jog visą pelną skirs vienam fondui, kad šis įsteigtų ligoninę kamieninių ląste lių tyrimams. „Tai nebus pabaiga šiems papuo šalams, tai bus kažkoks geras dar bas, pagalba reikalui, kuris man labai svarbus, – sakė ji. – Noriu palikti savo gyvenimo suvenyrą“. Tarp parduodamų papuošalų yra 1964 m. pagaminti perlų ir deiman tų auskarai, už kuriuos tikimasi gauti 1 mln. dolerių, maždaug tokios pačios vertės 19,03 karato žiedas su deimantais ir 1954 m. deimantų vė rinys bei apyrankė, už kuriuos tiki masi iki 500 tūkst. dolerių. Ji taip pat parduoda smaragdų ir deimantų auskarus, su kuriais vieną 1965 m. vakarą buvo nufo tografuota su Salvadoru Dali ir už kuriuos tikimasi iki 250 tūkst. do lerių. „Klaipėdos", BNS inf.
Neseniai Londone kanadiečių daini ninkas vakarojo užsidėjęs keistą du jokaukę, pavėlavo į vieną savo kon certą, o per kitą – apalpo netekęs kvapo. Po koncerto Lodzės mieste
pirmadienį 19-metis marškinėlius nusivilko automobilyje, važiuoda mas į oro uostą. Toks iki pusės apsinuoginęs jis įėjo į oro uosto pastatą, nors lau ke spaudė 10 laipsnių šaltis, o vė liau nužygiavo iki išvykimo vartų ir apsirengė tik prieš įlipdamas į savo privatų lėktuvą. Koncerto organizatoriai paaiški no, kad dėl visko kaltas J.Bieberio ekscentriškumas. BNS inf.
Kinijoje siautėja smėlio audra
Du Kinijos didmiesčius paralyžiavo smėlio audra. Teritorijose Kinijos šiauriniuose ir šiaurės rytų regionuose smėlio audros siautė dvi dienas. Geltoni debesys užklojo mies tus ir sutrikdė transporto darbą. Vietos meteorologijos tarnybos paskelbė, kad minėtose vietovėse oro sąlygos pavojingos, ir patarė šalies gyventojams neiti iš namų, neatidari nėti langų, o lauke veidą dengti specialiomis kaukėmis. Pasak meteorologų, dulkės į orą pakilo dėl ilgą laiką besitęsiančių sausų orų ir smarkių trumpalaikių vėjo gūsių. „Newsru.com" inf., AFP nuotr.