PilaitÄ— KADESU ESUVILNIETIS VILNIETIS TODÄ–L, TODÄ–L,KAD
KOVO28–BALANDŽIO 28–BALANDŽIO33d., m. KOVO kovo 28–balandŞio d.,2013 2013m. m.
10000 000 TiraĹžas TiraĹžas10 9000
„Pilaitė“ gerai skamba“
SovietinÄ— SovietinÄ— utopi pija ja uto
Vilnie nieÄ?iai Ä?iaimÄ—gsmÄ—gsVil tapa pajuo juokau kauti,ti,kad kad ta miesto toga gale leesanesanmies tisPi Pilai laitÄ—s tÄ—sra rajo jonas nas–– tis tarsi sito tolilimas, mas,uĹž uĹždadatar raskai kaimas, mas,iĹĄiĹĄsisiskiskiras riantis tisto tokiais kiaisypayparian tumais, mais,kaip kaippa paryrytu ĹžietiĹĄ tiĹĄkas kasau auto tomomoĹžie biliĹł liĹłsta staty tymas, mas,ranranbi kapa pasie siekia kiamos mosprapraka mogos gosprie prieeĹže eĹžerĹł rĹł mo ĹžiemiĹĄ miĹĄkos kosruo ruoniĹł niĹł irirĹžie maudy dynÄ—s. nÄ—s. mau
=NTNY `\ VRa V\ N_ UV =NTNY `\ ccVRa ZZR R Ă˜Ă˜V\ N_ PPUV aRX aĂş ]YN b` Ă&#x; =V YNV aĂ? ab _Ă› W\ aRX aĂş ]YN [[b` Ă&#x; =V YNV aĂ? ab _Ă› W\ cR aV V_ ZRa _\ 2p. cR aV V_ ZRa _\ 2p.
BĹŤtitinai nai BĹŤ aplan lanky kyki kite te ap
1Ă›Y X\ cR_ aN Tf R[ aV N_ OR[a 1Ă›Y X\ cR_ aN Tf ccR[ aV N_ OR[a WNb a_bZ NZ ]N cR Vb\ WNb a_bZ ]]NZ ]N ``V `V `cR Ă˜Ă˜Vb\ aV aV CVY VNb` ]N _N af WR, 5p. CVY [[VNb` ]N XX_N af WR, 5p.
AgnÄ— nÄ—Klim KlimÄ?iaus Ä?iauskai kaitÄ—tÄ— Ag
Saugi gi Sau kaimy mynys nystÄ— tÄ— kai
JauaĹĄaĹĄtuo tuone nerius riusme metus tusPiPilai laitÄ—tÄ—jejegygyJau venan nantis tisirirĹĄio ĹĄiorarajojono nosen senbu buviu viusasave veva vadidinan nantis tisraradidijojosto stoties tiesM-1 M-1 ve progra gramĹł mĹłdidirek rektotorius, rius,ren rengiginiĹł niĹłirir pro TV3lai laidĹł dĹłve vedÄ— dÄ—jas jasMin Mindau daugas gasStaStaTV3 siulis lisatatĹĄau ĹĄauna, na,kad kadPiPilai laitÄ—tÄ—totoliligra graĹžu Ĺžu siu nepri prime mena nakai kaimo, mo,ku kurio riogy gyven ventotone jaivie vienas naskikitÄ…tÄ…irirvie vienas naskikitotogigimi minÄ™ nÄ™ jai paŞįs Şįsta. ta.„Pi „Pilai laitÄ—tÄ—gal galirirnÄ— nÄ—rarasva svajojopa niĹłrarajojonas. nas.Sa Sako, ko,Va Valalakam kampiuopiuoniĹł ĹžmonÄ—ms nÄ—msge geriau riaugy gyven venti, ti,bet betÄ?ia Ä?ia seseĹžmo saine neblo blogai“, gai“,––titiirirgigivivisai noM.Sta M.Stasiu siulis. lis. kikino
=V YNV aÛ V_ cÛY V Nb W\ _N =V YNV aÛ V_ cÛY V ``Nb TT\ \ W\ _N ZVNb V\ ORV `Nb VNb V\ `\` ZVNb ``V\ ORV `Nb TTVNb ``V\ `\` Û` ZVX _\ _N W\ \ cN_ Ö 7p. aV aV [[Û` ZVX _\ _N W\ [[\ cN_ QQÖ 7p.
a.klimciauskaite@diena.lt a.klimciauskaite@diena.lt
33
Prie Ĺžastis: tis:: @aN : @aN Vb YVbV =V =V YNV aĂ› YN YN VNb VNV ]N ]N aV[ QĂ›Y TNa TNa VĂş ]N ]N V ZĂş Ăş “ “  [R  [R N] _N` aN Tf Tf R[ =N _V\ ď Žď Ž Prie Ĺžas ``Vb YVbV YNV aĂ› OOVNb ``VNV aV[ XXN N QĂ›Y ccVĂş ccN N QQV [V [V Z ]]N] _N` aN cc R[ aV aV =N ZZN N _V\
X_N ab QcRY VN[ V\ WR TNa WR “ ;V \` A\Y V[ VR V\ 8N _N YVNb VNb` 6 8N[ a\ V_ Xa • X_N ab QcRY XXVN[ Ă˜Ă˜V\ WR TNa ccĂ› Ă› WR “ ;V QQ\` A\Y ZZV[ XXVR ZZV\ 8N _N YVNb Ă˜Ă˜VNb` 6 8N[ a\ V_ Xa •
AC [b\ [b\ AC a_ a_
2
kovo 28–balandžio 3, 2013
pilaitė
Įkvėpė gyvybę socialistiniam rajonui Jauniausiu ir moderniausiu Vilniaus mikrorajonu vadinama Pi laitė visai nesunkiai galėjo tapti miesto socialinės rizikos zona. Tik architektų pastangomis šios liūdnos baigties pavykta išvengti. Andrejus Žukovskis a.zukovski@diena.lt
Statė miestą palydovą
Platūs prospektai, milžiniškos aikštės, lygūs ir „teisingi“ daugia bučių kvartalai. Dar praėjusio am žiaus aštuntajame dešimtmetyje Vilniaus generaliniame plane buvo numatyta idėja šalia Vilniaus su kurti pavyzdinį socializmo miestą satelitą, kuris savo plotu ir gyven tojų skaičiumi prilygtų pusei Vil niaus. Tiesiami platūs prospektai bū tų buvę skirti ne tiek asmeniniams automobiliams, kiek viešojo trans porto srautams. Vilnių su naujuo ju miestu turėjo jungti net trys pla čios gatvės, kuriomis būtų važinėję autobusai, troleibusai ir tramva jai. Į naująją gyvenvietę iš miesto centro turėjo būti nutiestas ir grei tasis požeminis traukinys – pirmo ji Vilniuje metro linija. Tarybų Sąjungos žlugimo išva karėse popieriuje užfiksuoti planai pradėti įgyvendinti realybėje. Va karinėje miesto dalyje dešiniajame Neries krante pradėtos tiesti gat vės, ėmė augti pirmieji daugiabu čiai – prasidėjo Pilaitės statybos. „Idėja palikti senąjį miestą gy venti savo gyvenimu, o šalia jo kurti visiškai naują, su naujomis erdvėmis, naujais keliais ir nau jais gyventojais, nėra sovietinis iš mislas. Ši idėja buvo gana populia ri Europoje. Tokių miestų nemažai buvo sukurta Vokietijoje. Bet tuo met, kai ši idėja pradėta įgyvendin ti pas mus, Europoje jos jau buvo
200
tūkst. žmonių, kaip buvo planuojama, turėjo gyventi Pilaitėje.
atsisakoma“, – dėstė sostinės pla navimu užsiimančios įmonės „Vil niaus planas“ vadovas Mindaugas Pakalnis. Plėtėsi Kauno link
Vakarų Europos patirtis liudijo, kad tvarkingų, tačiau bedvasių miestų palydovų idėja nepasiteisino. Tokios gyvenvietės laikui bėgant tampa so cialinės įtampos židiniais, juose kyla nemažai kitų problemų. Tačiau Lie tuvoje visuotinio planavimo laikais gerąja užsienio valstybių patirtimi nuspręsta nesiremti, juolab kad vis dar buvo populiari Vilniaus ir Kau no susijungimo idėja. „Planuota, kad Vilniuje greitai gyvens milijonas žmonių. O Pilai tė turėjo tapti pirmuoju žingsniu to susijungimo link. Rajonas buvo pra dėtas kurti vakarinėje Vilniaus da lyje ir toliau turėjo plėstis palei šia kryptimi esančius kaimus. Šie savo pavadinimus turėjo perleisti naujai kuriamiems rajonams“, – dėstė vy riausiasis Vilniaus architektas. Sudarė gelbėjimo planą
Pašnekovas pasidžiaugė, kad žlu gus Tarybų Sąjungai Vilnius bu vo išgelbėtas nuo gigantomaniškų planų – paversti miestą bedvasiu didmiesčiu, kur visi šiuolaikiniai rajonai sudarytų tik nedidelę da lelę urbanistinio monstro. „Be abejo, jei Tarybų Sąjunga egzistuotų, tie baisūs planai bū tų įgyvendinti. Kad tam ruoštasi, liudija ir platūs į šią pusę numatyti prospektai. Bet planai įgyvendin ti tik kokiais 10–15 proc.“, – dėstė pašnekovas. Lietuvai tapus nepriklausoma buvo suvokta, kad Vilnius neaugs taip sparčiai, kaip tikėjosi sovie tiniai architektai, tad ir plėsti Pi laitę nėra prasmės. Tačiau staigiai nutraukus statybas rajonas būtų atrodęs baisiai, nebūtų turėjęs sa vo struktūros, bendro vaizdo. Im ta galvoti, kaip spręsti šią keblią padėtį. Galiausiai 1998 m. M.Pa kalnio pastangomis buvo sukur
tas šiaurinės Pilaitės dalies planas. „Buvo aišku, kad jokių 200 tūkst. gyventojų čia tikrai nebus. Bet ra joną kaip nors gražiai reikėjo už baigti, todėl buvo sukurtas šiauri nės Pilaitės dalies planas – su savo skverais, viešosiomis erdvėmis. Ži noma, jis nėra visai toks, kaip se noji Pilaitė, tačiau man atrodo, kad tie nauji namai gražiai užbaigia ra joną. Pirmieji arčiau Pilaitės pro spekto yra aukšti, o toliau į šiau rę Zujūnų link jie žemėja“, – dėstė M.Pakalnis. Realizuoja sovietines idėjas
Pagal architektų pateiktą šiaurinės Pilaitės dalies planą, statyboms ar tėjant Zujūnų link, daugiabučiai turėtų būti statomi vis žemesni, kol galiausiai pereitų į individua lius mažaaukščius namukus. Infrastruktūrinė Pilaitės projekto dalis buvo paveldėta iš sovietme čio. Tiesiog šiuolaikiniai architek tai atsisakė sovietmečiui būdingos pompastikos. „Tas pats Pilaitės prospektas bu vo suplanuotas dar tais laikais. Ir jis šiuo metu užbaigtas, tiesiog jis nėra toks didingas ir platus, kaip buvo numatyta planuose. Realy bėje jis turbūt būtų atrodęs dar di dingiau. Juk panašiai buvo su dau giabučiais. Iš pradžių užstatymas neturėjo būti toks agresyvus. Kai planavo naują mikrorajoną, čia tu rėjo statyti 4 aukštų daugiabučius, tačiau kai pradėjo statyti, aukštin gumas gerokai išaugo“, – pabrėžė pašnekovas. Svarbu viešosios erdvės
Problema, kurios, pasak M.Pakal nio, iki galo nepavyksta išspręsti Pilaitėje, – tai viešosios erdvės. Jų vis dar trūksta. „Kodėl Europoje buvo atsisakyta tokios miestų palydovų idėjos? Nes buvo įrodyta, kad tokiuose mies tuose gyventojai neturi identiteto ir laikui bėgant tai tampa pagrindi ne socialinės įtampos priežastimi. Tai vietos be istorijos, be bendrų
Išvengta: „Vilniaus plano“ vadovo M.Pakalnio teigimu, Sovietų Sąjun
gos žlugimas, galima sakyti, išgelbėjo Pilaitę, nes rajonas galėjo tapti probleminiu miestu palydovu. Gedimino Bartuškos nuotr.
interesų. Žmonės gyvena kas sau ir neturi visiškai nieko, kas juos sie tų. O juk miestas – tai ne namai ar gatvės, tai pirmiausia bendruome nė“, – pabrėžė pašnekovas. Vakarų Europos mokslininkai yra įrodę, kad gyventojų identi tetui formuotis ir ryšį su gyvena mąja erdve jiems užmegzti padeda viešosios erdvės. Todėl pastaruo sius kelis dešimtmečius Vokietijoje ar Prancūzijoje naujai kuriamuose rajonuose daug dėmesio skiriama viešosioms erdvėms – parkams, aikštėms, alėjoms, skverams – įrengti. Pastarąjį dešimtmetį šios tendencijos pasiekė ir Lietuvą. „Stengiamės Pilaitėje pataisy ti sovietines klaidas. Tačiau vie šosios erdvės šiame rajone vis dar problema. Senuosiuose planuo se čia buvo numatyta tokia aikštė, kaip ketvirtadalis Lukiškių aikštės. Žinoma, kai kas padaryta. Yra baž nyčia, jos aplinka. Tai viešoji erd vė. Tačiau jeigu norime, kad šis
rajonas būtų patrauklus, o jo gy ventojai bendruomeniški, turime dirbti šia kryptimi“, – apibendri no M.Pakalnis.
Pilaitės istorija 1970–1980 m. Vilniaus miesto
plėtros plane numatyta užstatyti vakarines teritorijas, kurti naujus mikrorajonus. 1988–1989 m. pradėtos pirmų
jų daugiabučių statybos. Prieš jas pradedant sugalvotas pavadini mas. Naująjį rajoną nuspręsta pa vadinti Pilaite. 1994 m. mikrorajono statybos bu
vo tęsiamos toliau. 1998 m. patvirtintas Pilaitės šiau
rinės dalies planas. Šiuo metu Pilaitėje yra apie 17
tūkst. gyventojų. Rajono plotas – apie 14 kv. km. Tankis – 1200 žmonių/kv. km.
2 proc. pajamų mokesčio galima skirti savo namui Gyventojai 2 proc. sumokėto paja mų mokesčio kasmet skiria ne tik labdaros organizacijoms, bet ir savo namui. Iki gegužės 1 d. pildant meti nę pajamų deklaraciją galima nuro dyti 2 proc. sumokėto mokesčio per vesti daugiabučio namo bendrijai.
Tai dar vienas būdas „susigrąžinti“ dalį valstybei sumokėtų mokesčių ir panaudoti juos savo namo bend ruomenės reikmėms. Pastatų administravimo bend rovės „Naujoji Pilaitė“ duomeni mis, vieno namo bendrija per me tus gali gauti net iki 10 000 litų iš gyventojų jai skiriamų 2 proc. mo kesčio. Šiuos pinigus galima pa
naudoti įvairioms bendroms na mo reikmėms. „Gyventojams naudinga 2 proc. sumokėto pajamų mokesčio skir ti savo namo bendrijai: gautus pi nigus galima panaudoti įvairioms socialinėms, aplinkotvarkos reik mėms, t. y. bendriems namo gy ventojų poreikiams. Praktiniai pa vyzdžiai rodo, kad surenkamos apčiuopiamos sumos, o nauda yra visai kaimynų bendruomenei“, – sako pastatų priežiūros bendrovės „Naujoji Pilaitė“ direktorius Liuci jus Norvilas (nuotr.). Pilaitėje esančio 42 butų namo bendrija per 2011 m. gavo 1022 li tus iš gyventojų skirtų 2 proc. paja
mų mokesčio, pernai – 1063 litus. 2012 m. bendrija gautas įplaukas iš pajamų mokesčio panaudojo namo aplinkai pagerinti – naujai gyvat vorei pasodinti ir kitoms bend roms namo reikmėms. „Gyventojų skirti 2 proc. pajamų mokesčio taip pat gali būti panaudo ti vaikų aikštelei įrengti, renginiams ir kitiems bendriems namo porei kiams“, – pabrėžia L.Norvilas. Kiekvienais metais iki gegužės 1 d. gyventojai deklaruoja praeitų metų pajamas. Teikdami metines deklaracijas Valstybinei mokesčių inspekcijai iki 2 proc. sumokėto pa jamų mokesčio gali skirti įvairiems paramos gavėjams. Deklaruodami
pajamas Lietuvos gyventojai gali nurodyti iki 2 proc. sumokėto paja mų mokesčio pervesti įvairioms or ganizacijoms – paramos gavėjoms, tarp jų daugiabučių namų savinin kų bendrijoms. Labdaros ir paramos įstatyme numatyta, kad parama tei kiama visuomenei naudingiems tikslams. Namų bendrijos gautą pa ramą gali naudoti bendroms namo reikmėms: bendrojo naudojimo ob jektams ir namui priskirtam žemės sklypui prižiūrėti bei tvarkyti. Gyventojų skirtos 2 proc. paja mų mokesčio sumos namų bendri jas pasiekia rudenį. Kam panaudoti gautus pinigus, bendrija sprendžia PR susirinkime.
3
kovo 28–balandžio 3, 2013
pilaitė
„Pilaitė“ gerai skamba“
Su Pilai te tikriau siai tik se namiestis galėtų muštis dėl savo gatvių pa vadinimų istorišku mo.
– Kas jus atvedė į Pi 1 laitę? Kodėl čia apsi gyvenote?
– Prieš Pilaitę daugiausia gyvenau centre. Priežastis, kodėl pasirin kau Pilaitę, paprasta – jos pavadi nimas. Reikia pripažinti – „Pilaitė“ gerai skamba, iškilmingai, karališ kai, savotiškai nutolsta nuo bloges nio socialinio konteksto. Juokauju, bet iš tiesų apie pavadi nimą pagalvodavau kaip apie šalu tinę priežastį čia gyventi. Pasakysiu, kuo man labai patinka Pilaitė, tai – gatvių pavadinimai. Esu žemaitis ir Mažosios Lietuvos fanatikas, jos pa vadinimai, vietovės man tokios mie los, artimos, įdomios. Man atrodo, nepaprasta gyventi Pamario kraštu dvelkiančioje gatvėje – Nidos, Tol minkiemio, Karaliaučiaus, I.Kanto ir kt. Nuostabu. Tai gatvių pavadi nimų planavimo topas. Su Pilaite tikriausiai tik sena miestis galėtų muštis dėl savo gat vių pavadinimų istoriškumo. Na, gal nepasisekė gyvenantiems Įsru ties gatvėje, jei nežino, ką šis pava dinimas reiškia. – Patys rajono gyventojai padū sauja, kad centras, miesto pra mogos toli. Ar jums susisieki mas nekelia problemų? – Kad Pilaitė toli nuo visko, tėra įvaizdis. O Karoliniškės, Lazdynai, Santariškės – netoli? Nuo Pilaitės iki miesto centro – dešimt kilomet rų, tiek, kiek iš daugelio rajonų. Iš paties miesto širdies grįžti į namus taksi kainuoja iki 25 litų. Iki Anta kalnio galo važiuojant panašiai at sieina. Aš pats nesijaučiu izoliuo tas, negyvenu tik maršrutu „darbas ir namai“. Esu buvęs ir senamies tyje. Tris kartus. O kalbant rimtai, atstumai Vilniuje juokingi, ypač kai pamatai, kokie jie kitų šalių mies tuose ir sostinėse. Iš Pilaitės – pui kus kelias, pjauni tiesiai ir atsidu ri, kur reikia. Atvykti į darbą – nuo išėjimo iš buto iki atėjimo į darbo vietą – už trunku septynias minutes. Važiuoti – keturios penkios minutės. Žino ma, mano darbas netoli – Spaudos rūmuose, be to, negaliu būti blo gos nuomonės dėl susisiekimo, nes važiuoju automobiliu, ne viešuoju transportu. Pilaitėje žmonės turi pinigų – gali nusipirkti automobilį važiuoti į darbą. Rajono pavadini mas įpareigoja įsigyti automobilį. – O kasdienybėje nedejuoja te dėl problemiško automobi lio statymo? Juk neretai juo kaujama, kad pastatyti jį čia ne lengviau nei sausakimšame Pa ryžiuje. – Naujojoje Pilaitėje lyg ir nėra to kios problemos. O Senojoje Pilaitė je apskritai nuostabu žiūrėti, kaip žmonės stato automobilius, bemaž vieną ant kito, kaimyniškai, drau giškai ant žaliosios vejos. Užtat vi diniai kiemai kokie dideli, neužg rūsti automobiliais, – pasaulio futbolo čempionatą galima rengti. – Kuriame rajone neįsivaizduo tumėte savęs gyvenančio? – Vieni rajonai arčiau centro, bet dėl spūsčių į centrą atvažiuoti dar ilgiau užtrunka nei iš Pilaitės. Pavyzdžiui, Žirmūnus vadinu vadibininkų rajo nu, kur neįmanoma dieną važiuoti,
Kaimynai: Saulėno personažu išgarsėjęs M.Stasiulis pripažįsta, jog nėra įsiliejęs į Pilaitės bendruomenę, bet tiki, kad joje –
puikūs žmonės.
aplink pilna automobilių su įmonių lipdukais – cementų, plokščių, in terjero ir t. t. Visi nuolat zvimbia. Man atrodo, neįmanoma šitame rajone gyventi. Negalėčiau ištverti. Yra senų rajonų, kurie man nepat rauklūs dėl ten gyvenančios piktos senosios vilniečių kartos ar po karų atkeltų žmonių kartos. Daug sudė tingesnis socialinis kontekstas.
Žirmūnus vadinu va dibininkų rajonu, kur neįmanoma die ną važiuoti.
– Ar Pilaitėje gyvenantys žmo nės jums atrodo draugiškesni, labiau bendraujantys? – Kaip kitur, taip ir čia savos laipti nės kaimynus irgi ne visada pažįsti. Aš visad gyvenau Pilaitės pakrašty, Senosios Pilaitės beveik nepažįstu, todėl negalėčiau pasakyti, kuo šis rajonas ypatingas socialiniu po žiūriu. Nesu įsiliejęs į bendruome nę, bet tikiu, kad joje – puikūs žmo nės, tai visgi nauja bendruomenė ir ji gali daug ką padaryti. – Ar Pilaitėje yra pramogų, ren ginių?
– Vienas tikrai buvo. Prekybos centras ir kraugeriai šilumininkai Naujojoje Pilaitėje pastatė pačią baisiausią, kokią įmanoma, eglę. Ji atrodė tragiškai – kliša, girliandos baisios, net vaikai bijojo – pats ma čiau, kaip mamos vedamas vaikas lėkė šalin. Buvo tiesiog pasityčioji mas iš Kalėdų. Labai neigiamai žiū riu į tokius dalykus, kai šiluminin kai, komunalininkai, kurie metus beveik niekuo nesirūpina, žiemą ne va sukuria Kalėdų dvasią, pastato eglutę. Kai sąskaitos išrašomos už nebūtus darbus, – nenupjautą žolę ir nenukastą sniegą, – eglutė atrodo baisi parodija. Primena tėvą, kuris neša iš namų pinigus, o praėjus de šimčiai dienų po Kalėdų atneša vai kui rastą saldainį ir sveikina. Bet tai jau institucijų problema. – Pažįstate Pilaitę už namų du rų – išeinate pasivaikščioti, ieš kote įdomių vietų? – Pasivaikščioti sunku – žalumos čia tikrai trūksta. Taip, Salotės, Gilužio ežerų link prasideda miš kai, bet apskritai Pilaitėje mažokai žalumos. Kita vertus, kai kuriuose rajonuose jos išvis nėra, tik daugia bučiai, ir baigta. Keista ir liūdna, kad Naujojoje Pilaitėje, kur gyvena gana jauni žmonės, net nėra sugal vota tokio dalyko kaip parkas, žai dimų, sporto aikštelės, laisvalaikio
Vyginto Skaraičio / BFL nuotr.
zonos, kurios tikrai būtinos. Vaka re pats mielai išeičiau pabumbsė ti kamuoliu ir pamėtyti į krepšį, bet nėra kur. Didelės statybų bendrovės gviešiasi vietos, kad kuo daugiau daugiabučių pristatytų, bet nepasi rūpina jų gyventojų pramoga, tegu ir menka. Juk net sovietmečiu sta tydavo krepšinio, žaidimų aikšteles. Dėl šio aspekto Pilaitei būtų galima duoti pipirų, bet vėlgi tai ne paties rajono, o žmonių problema. – Pilaitiškiai mėgsta didžiuo tis šalia esančiais ežerais. Ar nulekiate pasimėgauti poilsiu prie jų? – Ne. Nebent žiemą tai būtų pana šiau į poilsį. Vasarą apskritai sten giuosi vengti ežerų, kurie yra prie miesto, nes čia iš viso miesto suva žiuoja daugybė žmonių, dažnai ger ti alaus, sidro, garsiai leisti rusiš kos muzikos, paskui – ir pasitaškyti kraujais. Hiperbolizuoju, aišku, bet nemanau, kad tokios susibūrimo vietos yra saugios, be to, dėl žmonių masės patiems Pilaitės gyventojams sunku pailsėti ir mėgautis tuo. – O garsėjantys Pilaitės svei kuolių ruonių klubai jūsų ne domina? – Tiesą sakant, nesu jų matęs. Ne turiu pakankamai laiko išlįsti iš namų. Nors ne... Turiu, bet tingiu.
– Pristatant rajoną, paprastai kalbama apie jo veidą – žmo nes. Kokie pilaitiškiai jūsų aki mis? – Manau, rajono veidrodis – par duotuvė. Pavyzdžiui, nuėjęs į Min daugo gatvės „Maximą“, pamatysi, kad ten yra daug gerai gyvenančių žmonių, kurie perka žąsų kepenė lių paštetą ir šampaną savaitga lio vakarui, taip pat yra ir bomže lių, kurie atneša priduoti butelius. Tai tikras centras, kuriame maišo si ir brangiausių kvepalų kvapas, ir lengvas šlapimo kvapelis. Karoli niškėse pamatysi visokių socialinių sluoksnių žmonių. Pilaitės parduo tuvėse matau labai kultūringų žmo nių – kalbu ne apie tai, kas kiek už dirba, o apie elgesį, požiūrį į kitą. – Jaučiatės esąs pilaitiškis? Manote, galėtumėte Pilaitėje apsigyventi visam laikui? – Nejaučiu didelių sentimentų Pi laitei – čia amžinai negyvensiu. Ne dėl to, kad rajonas nepatiktų. Tik todėl, kad čia gyvenu daugiabutyje, o norėtųsi namo, medžio šalia, pie vutės, kad visa tai būtų 10 kilomet rų spinduliu nuo centro. Toks yra mano planas. Jei būtų buvęs Pilai tėje geras sklypas, gera vieta, tikrai būčiau galvojęs apie namo statybą, bet nepasitaikė, o toliau už Pilaitės – jau Vilniaus rajonas.
4
kovo 28–balandžio 3, 2013
pilaitė
Vilniaus „kurorte“ veiklos apstu Pilaitėje šiemet ati daryta ne tik nau ja poliklinika, bet ir nauja biblioteka. Be to, prieš kelerius metus čia atsivė rė kultūros centras „Beepart“. Pilaitės at stovai patvirtina – nuobodžiauti čia nėra kada.
kę daugiausia moksleiviai ir senjo rai“, – gana niūrų vaizdą piešė se niūnas. Laukia vasaros
Nepaisant pesimistinių nuotai kų, A.Šniras tikino – Pilaitėje yra ką veikti. „Ypač vasarą – čia yra du ežerai, prie Gilužio ežero stovi „Villa Alicante“, kur yra ir pirtis, ir kavinė – vyksta įvairūs seminarai. Čia sutvarkyta pakrantė, yra tink linio aikštelė, yra ir valčių. Žodžiu,
Pilaitė sportui ypač tinka, nes čia švaru – niekada nebūna pra moninio smogo.
Sunkumai: A.Šniras pripažįsta, jog likus dviem darbuotojams seniūnijoje renginius organizuoti tapo sun
ku, tačiau surėmus pečius su bendruomene šis tas dar pavyksta.
Gelbėja žmonių aktyvumas
Pilaitės seniūnas Albinas Šniras apgailestauja, kad, po Vilniaus sa vivaldybės reformos Pilaitės seniū nijoje likus vos dviem žmonėms, renginių sumažėjo, jie tapo ne to kie kokybiški. Tiesa, jis džiaugia si, jog šiems liūdniems dalykams yra atsvara – aktyvi bendruome nė, kuri, tiesa, daug pati daryda ma daug ir reikalauja. Padėti jai esą norisi, tačiau neleidžia pajėgos.
„Anksčiau buvo 5 ar 6 žmonės seniūnijoje, liko vienas vyresnysis specialistas, kuris „prikaltas“ prie kėdės, nes užsiima gyventojų re gistravimu, visa kita tenka seniū nui. Tad tų renginių darome tiek, kiek leidžia laikas ir galimybės, – keletą per metus. Bet vykdome kalėdines, velykines labdaras, yra ir keletas renginių senjorams. Štai bus Atvelykio šventė – susirinks seniūnijos salėje senjorai, bus vai
šės, programa. Bus akcija „Darom“ – seniūnija ir anksčiau ją koordi nuodavo, suburdavo ir mokslei vius. Organizatoriams belikdavo vienintelis rūpestis – kur žmonių surinktas šiukšles išvežti“, – pasa kojo A.Šniras. Anot jo, seniūnija prašo Pilaitės bendruomenės paramos ir velyki nei labdarai, skirtai nepasiturin čioms šeimoms, tačiau kol kas ne žinia, ar ji apskritai įvyks.
Andriaus Ufarto / BFL nuotr.
„Beepart“ pakeitė gyvenimą
Pasak seniūno, prieš kelerius me tus įkurtas „Beepart“ kultūros centras iš tiesų pakeitė Pilaitės gyvenimą, ji tapo kultūros traukos objektu. Vis dėlto, pasak jo, šis vie nas naujausių Vilniaus mikrorajo nų kenčia dėl tų pačių problemų, kaip ir visa Lietuva. O pagrindinė jų – emigracija. „Pačių aktyviausių žmonių nuo 25 iki 50 metų jau yra mažai – li
viskas, ko reikia konferenciniam turizmui, – čia seminarus užsisa ko ir ministerijos, ir kitos įstaigos. Turime ir pušyną, kur esame įren gę futbolo aikštę, treniruoklių. Pi laitė sportui ypač tinka, nes čia švaru – niekada nebūna pramo ninio smogo. Dviejose mokyklose sporto salės užsakytos nuo ryto iki vakaro. Be abejo, yra ir „Beepart“. Dar – dienos senjorų centras, jame vyksta treji ketveri užsiėmimai per savaitę, paskaitos, anglų, vokiečių kalbų pamokos, dainavimas, įvai rūs dailės konkursai. Renginių – daugybė, nuobodžiauti tikrai nė ra kada“, – pasakojo A.Šniras. VD inf.
Pagrindinė Pilaitės kūrėja – bendruomenė Andrejus Žukovskis a.zukovski@diena.lt
Iš Vilniaus savivaldybės bokšto Pi laitė matoma kaip vienas perspek tyviausių sostinės rajonų. Valdžia kasmet išduoda vis daugiau staty bos leidimų ir tvirtina, kad puose lėjant rajoną nemažai prisideda vietos gyventojai. Auga kaip ant mielių
Pilaitės seniūnija yra viena iš ne daugelio vis dar besiplečiančių miesto dalių. Gyventojų skaičius jo je pastaraisiais metais auga: 2001 m. čia gyveno apie 15,9 tūkst. žmo nių, 2011 m. šis skaičius viršijo 20,3 tūkst. Pasak Vilniaus savivaldybės Va karinės teritorijos poskyrio vy riaus ios ios spec ial ist ės Lin os Adžgauskienės, šiuo metu Pilaitės seniūnijoje rengiami nauji teritori jų detalieji planai, išduodama ne mažai statybos leidimų.
„Iš esmės teritorijas plėtoja skly pų savininkai, tai yra privatūs in vestuotojai, įmonės. Kai kuriose rajono dalyse, pavyzdžiui, pieti nėje, plėtojama mažaaukštė indi viduali ar kelių butų statyba, šiau rinėje dalyje, šiaurės vakarų dalyje, kuri taip pat sparčiai plėtojama, daugiausia – daugiaaukščiai gy venamieji namai ir komercinės pa skirties pastatai“, – pabrėžė pa šnekovė. Tvarkys ežero pakrantę
Šiuo metu taip pat parengti ir ren giami detalieji planai teritorijoms apie Gilužio ežerą, siekiama, kad ši teritorija būtų sutvarkyta. „Detalieji planai ruošiami re miantis visais teisės aktais, kad ežero teritorija būtų atvira gy ventojams. Be to, inicijuojamas specialusis planas, kuris numa tys, kurios ežerų, upių pakrantės turės būti griežtai saugomos, ku riose bus galima plėtoti rekreaci
nes zonas“, – teigė savivaldybės atstovė. Tvarkant pakrantę savivaldybė tikisi ir bendruomenės bendradar biavimo. Lygiai taip bendradarbia vimo tikimasi ir sprendžiant susi siekimo klausimą. L.Adžgauskienė patikino, kad be gyventojų pritari mo jokių gatvių tiesimo darbų ne bus vykdoma. „Plėtojant teritorijas ar rengiant jų detaliuosius planus, kartu spren džiamas ir susisiekimo klausimas, kelių tiesimas. Tačiau kai kuriose Pilaitės teritorijose yra gana daug sklypų savininkų, kurie turėtų pa tys apsispręsti dėl infrastruktūros ir susisiekimo plėtojimo, – kol to kio susitarimo nėra, miestas ne siims plėtoti tokios infrastruktū ros“, – dėstė pašnekovė. Tiki gyventojų iniciatyvumu
Kalbėdama apie viešąsias erdves L.Adžgauskienė informavo, kad planuojant atskiras miesto teri torijas visuomet numatoma vietų socialinei infrastruktūrai, švieti mo įstaigoms. Pilaitėje taip pat yra siūlomų vietų mokykloms ar darže liams, tačiau šių projektų įgyvendi nimas priklauso nuo daugelio veiks nių – tiek poreikio, tiek gyventojų skaičiaus, tiek finansavimo. „Pilaitės teritorijoje yra parengta ir rengiama nemažai detaliųjų pla nų, kuriais sklypuose numatoma daugiabučių gyvenamųjų pastatų statyba. Tačiau realus daugiabučių statinių atsiradimas priklausys nuo
Aktyvumas: savivaldybė tikisi Pilaitės bendruomenės bendradarbia
vimo, sprendžiant rajonui aktualius klausimus.
sklypų savininkų, statytojų. Pilai tės seniūnijoje yra suplanuota bei planuojama ir komercinės paskir ties sklypų, kuriuose bus galima prekybos centrų ir administraci nių objektų statyba. Pilaitėje yra pavyzdžių, kaip pati bendruome nė įkuria viešąsias erdves, – ge riausias pavyzdys yra „Beepart“, – vardijo L.Adžgauskienė.
Gedimino Bartuškos nuotr.
20,3 tūkst.
žmonių gyveno Pilaitėje 2011 m.
5
kovo 28–balandžio 3, 2013
pilaitė diena.lt/naujienos/miestas
Nuomonės
KĄ VEIKTI PILAITĖJE?
KUR? „Beepart“ dirbtuvėse (Smalinės ir Vydūno gatvių sankirta). KADA? Pirmadieniais–ketvirtadieniais 19.45 val.
KUR? „Beepart“ dirbtuvėse. KADA? Nuo balandžio 9 d. 18.30 val.
jogos pamokos pradedantiesiems
Siuvimo teorija ir praktika
Įvadiniame kurse išmoksite jogos asanų (statinių kūno padėčių) ir pranajamos (kvėpavimo pratimų) pagrindų, naujai susipažinsite su savo kūnu (tikrai atrasi te naujų raumenų) ir įgysite saugios jogos praktikos įgūdžių. Užsiėmimus veda Antanas Kaziliūnas – sertifikuotas Iyengar jogos mokytojas. Užsiėmimai moka mi. Registracija ir visa informacija: pilaite@beepart.lt.
Siuvimo kursuose įgysite teorinių ir praktinių siuvimo žinių – galėsite susipa žinti su siuvimo medžiagomis, rankiniu dygsniavimu, siuvinių apdaila, aplika cijomis, buitinių gaminių kūrimu. Numatyti penki užsiėmimai, po vieną kartą per savaitę. Norintiems lankyti užsiėmimus ir gauti smulkesnės informacijos – registracija e. paštu pilaite@beepart.lt.
KUR? „Beepart“ dirbtuvėse. KADA? Kiekvieną trečiadienį 18 val.
KUR? Šalia „Beepart“ dirbtuvių. KADA? Balandžio 27 d. 10 val. KIEK? Nemokamai.
Kūrybiškumo ugdymo pamokos
Pavasarinė švaros akcija
Kūrybiškumo ugdymo mokyklėlės „Buriam – kuriam“ pamokose iš daiktų, ku riuos dažniausiai išmetame, bus kuriami meniniai, estetiniai objektai. Vykstant kūrybiniam procesui vaikams leidžiama įsitikinti, kad kiekviena užduotis gali turėti keletą teisingų, kūrybiškų ir vienodai veiksmingų sprendimų. Registra cija ir visa informacija – e. paštu pilaite@beepart.lt.
2008-aisiais prasidėjusi kasmetė švarinimosi akcija „Darom“ užkrėtė visą Lie tuvą – šiemet švaros diena numatoma paskutinį balandžio šeštadienį, 27 d. Pi laitiškiai taip pat kviečiami prasmingai praleisti laiką su šeimomis ir prisijung ti prie „Darom“ akcijos – bus valomas parkas šalia „Beepart“ dirbtuvių, o po dar bų kepami gardūs pavasario kepsniai.
KUR? „Beepart“ dirbtuvėse. KADA? Balandžio 2 d. 16 val. KIEK? Nemokamai.
KUR? „Beepart“ dirbtuvėse. KADA? Balandžio 2 d. 18 val. KIEK? Nemokamai.
Animacijos Pirmieji pavakarys mažiesiems pavasario daigai Kūrybiškumo ugdymo pamokėlėje „Kiškių Pilai tės“ vaikams – animacijos programa. Šįkart bus ro domas animacinis filmukas Danijos rašytojo Hanso Christiano Anderseno gimtadienio proga.
KUR? „Beepart“ dirbtuvėse. KADA? Balandžio 19 d. KIEK? Nemokamai.
Organizacijos Žali.lt rengiamas bendruomenės su sitikimas dėl ekologinio daržo įrengimo – bus aptar ti planai, t pasėtos ir pirmosios s sėklos. Renginyje dalyvaus svečiai iš JAV ambasados.
KUR? „Beepart“ dirbtuvėse. KADA? Balandžio 20 d. 12 val. KIEK? 8 litai.
KUR? „Beepart“ dirbtuvėse. KADA? Balandžio 5 d. 18 val. KIEK? Nemokamai.
E.Každailytės paroda Iki balandžio 5-osios veikiančią Andriaus Makare vičiaus tapybos parodą pakeis architektės, dizaine rės, iliustratorės, gyvenančios Olandijoje, Eglės Kaž dailytės grafikos ir iliustracijų paroda.
KUR? „Beepart“ dirbtuvėse. KADA? Trečiadieniais 19.30 val. KIEK? Nemokamai.
Kolektyvinė tapybos paroda
Lėlių teatro pasaka
Balandis – danų kino mėnuo
Vizualiojo meno mėgėjams balandį Pilaitėje staig menų tikrai netrūks – Justino Vienožinskio dailės mokyklos absolventų grupė „Audėjai“ pristatys sa vo kolektyvinę tapybos darbų parodą.
„Smalinis veršelis“ – lėlių teatro spektaklis pagal lie tuvių liaudies pasaką. Spektaklį vaikams rodys dai lės ir teatro pedagogė, taip pat režisierė, aktorė, sce nografė Dalia Klimavičiūtė.
Pilaitės gyventojai jau ne kartą įsitikino, kad tai aukščiausios prabos kinas, kurį tikrai verta pama tyti. Filmų repertuarą galite sužinoti feisbuke, gru pėje „beepilaite“, ir tinklalapyje beepart.lt.
Aldona Virėja
Gyvenu čia jau 22 metus. Na, kalbant apie problemas, kaip ir visuose miegamuosiuose rajo nuose, viena aktualiausių – ma šinų statymas. Automobiliai sta tomi visur: ir kiemai užgrūsti bet kaip, ir ant žalios vejos, tiesiog nėra kur, nes kai kažkada buvo projektuojamas rajonas, apie tai nebuvo pagalvota. O šiaip visai nieko čia gyventi. Šalia miškas, nors jis ir nelabai švarus. Balan dį būna talkos, bet, žinot, ten dar bo reikėtų kur kas daugiau įdė ti, kad būtų galima žmonėms il sėtis. Gerai, kad yra tas miškas, bet norisi, kad jis būtų gražus. Ežere nesimaudom, vaikai pasi pliuškena. Sakoma, kad vanduo nėra užterštas. Rajonas gana ra mus, nors vagysčių tai tikrai yra, ir pačius prieš daug metų buvo apvogę.
Mindaugas Pensininkas
Į Pilaitę iš Savanorių dėl asmeni nių priežasčių persikėliau prieš porą metų. Gyvenu už prekybos centro „Pupa“, infrastruktūra to je pusėje esu labai patenkintas. Pas mus ir erdvė didelė, ir vie tos mašinoms kiemuose yra, ir kiemai švarūs, tvarkingi. Kita pus Pilaitės prospekto situacija kur kas blogesnė. Ten grūstys, nepravažiuosi, tokia košė, nėra kur mašinos pastatyti. Kadan gi labai vertinu savo pusę, tai anoje tikrai nenorėčiau gyven ti. Dėl statybų neturiu priekaiš tų: nestatysi – neturėsi, nestaty si – nebus darbo. Yra nepatogu mų, bet jie laikini. Dėl šalia esan čios gamtos, nelabai į tą pusę nu važiuoju, nes pusmetį pagyve nęs čia visą šiltąjį sezoną pralei džiu sode. Nors Savanorių pro spekte gyventi buvo patogiau, neblogai ir čia. Tiesa, vertinant rajonų ramumą, vagia ir Pilaitė je. Daugiausia čia gyvena jaunos šeimos, visi užsiėmę, išvažiuoja kur nors, viskas ramu. Bet va kar tais jaunimas susirenka ir prasi deda festivaliai.
Irina
Gyventoja
Pilaitėje gyvenu apie šešerius metus. Nežinau, neturiu prie kaištų, viskas čia gerai. Turime mišką, ežerą. Rajonas ramus, aiš ku, kaip bus ateityje, parodys lai kas – matote, vis statoma nau jų namų, pasikeis ar ne situacija, priklausys nuo to, kokie žmonės čia atsikels.
6
kovo 28–balandžio 3, 2013
pilaitė diena.lt/naujienos/miestas
Jauniausiam rajonui – nauj Modernios poliklinikos pilaitiškiai laukė daugiau nei 20 metų – tiek, kiek gyvuoja pats rajonas. Ir pagaliau ją gavo – ne šiaip naują, bet pirmą naują per nepriklauso mybės laikotarpį visame Vilniuje. Pasirinkimas: prieš 20 metų Vilniaus tarybos narys V.Balakinas iš
Naujamiesčio persikėlė gyventi į Pilaitę ir tuo labai džiaugiasi.
Pilaitėje atrado gamtos ir gryno oro Andrejus Žukovskis Vilniaus miesto tarybos narys Viktoras Balakinas į Pilaitę at sikėlė iš prestižine laikomos M.K.Čiurlionio gatvės. Ir ligi šiol nesigaili, nes rado čia tai, ko la biausiai trūko miesto centre.
– Kodėl nusprendėte keltis gyventi į Pilaitę ir kuo ji jus anuomet sužavėjo? – teiravo mės tarybos nario. – 1993 m. pardaviau savo butą Naujamiestyje, M.K.Čiurlionio gat vėje. Tai prestižinė vieta, tačiau tai buvo mažas dviejų kambarių bute lis, kurio gyvenant su šeima neuž teko. Atsirado pirkėjas, aš pasinau dojau jo pasiūlymu ir ėmiau ieškoti buto kitur. Centre gyventi nebeno rėjau ir kaip tik buvo pradėta sta tyti Pilaitė. Vietos, kur daug namų, manęs nežavėjo, o Pilaitėje tuo me tu buvo vos vienas kitas namas. Be to, labai daug gamtos – dešimt mi nučių pėsčiomis iki ežero, paplūdi miai, smėlis. Trys minutės pėsčio mis, ir jūs jau miške. Žinoma, paskui aplinkui atsi rado daug naujų namų, tad gam ta buvo šiek tiek užgožta, pro lan gą miško nematyti, tačiau vis vien gražu. Rudenį išeinu ir renku gry bus, o surenku jų daugiau, negu kai kurie nuvažiavę už 50 kilometrų. Kai gyvenau M.K.Čiurlionio gatvėje, beveik niekada nemačiau balto sniego. Tik pasnigdavo, o po poros valandų sniegas jau būda vo pilkas. O čia pirmą kartą pa mačiau, ką reiškia baltas sniegas nuo rudens iki pavasario. Tai ne tik miegamasis, bet ir poilsiui tin kamas rajonas. Čia taip pat gyve na labai įvairūs žmonės. Nuo be namių iki gana pasiturinčių. – Ką jūs pats veikiate laisvalai kiu? Ar leidžiate jį Pilaitėje? – Turiu šunį, tad gana dažnai, ke lis kartus per dieną, išeinu pasi vaikščioti. Apėjau viską aplinkui, kelių kilometrų spinduliu. Patinka kvėpuoti grynu oru, grožėtis gam ta, tiesiog būti gamtoje. Ir visa tai yra Pilaitėje. – Kokių problemų pastebi te savo rajone? Kas aktualu jums? Gyventojams? – Neseniai tapau trigubu seneliu. Iki šiol turėjau vieną anūką. Jam aštuoneri. O neseniai sūnaus šei moje gimė dvynukės. Pradėjome galvoti apie vaikų darželį ir pa sirodo, kad tai didžiulė problema.
Aleksandras Koreika
Tomo Lukšio / BFL nuotr.
Pilaitėje yra du vaikų darželiai, kuriuos lanko po 30 vaikų. No rėjome iškart parašyti prašymą ir atsistoti į eilę, tačiau dabar tvar ka pasikeitusi. Jeigu paklausite pilaitiškių, kiekvienas jums pasakys, kad darželiai – didžiausia problema. Antra pagal svarbumą bėda – au tomobilių stovėjimo aikštelės. Jei vakare užtrunki darbe ir atvažiuo ji šiek tiek vėliau, vietos mašinai pastatyti nebus. Viskas užimta. Būna užstatyti ne tik šaligatviai, bet ir tos teritorijos, kur auga žolė. Suprantu, kad vietos trūksta, ta čiau problemą reikia spręsti. Ant žolės paliktos mašinos gadina ra jono estetinį vaizdą.
Aš pats negaliu pa sigirti, kad ką nors padariau Pilaitei. Pamiškėse yra girtaujančio jauni mo, benamių, kurie miškeliuose ga minasi valgyti. Neretai iš ten atei na nemalonus svilinamos mėsos ar kokių lašinių kvapas. Tai problema, tokia mūsų kasdienybė. Ryte išeini į gatvę ir matai, kad konteineryje kas nors rausiasi. Tačiau viešaja me transporte jų nėra, nes visi vie tiniai ir į miestą nevažinėja. O šiaip daugiau problemų lyg ir nėra. Keliai gana geri, parduo tuvių, prekybos centrų pakan ka. Vaikų žaidimo aikštelės gerai įrengtos, yra kur pramogauti jau nimui. Būtų neblogai, jeigu atsi rastų nedidukas kino teatras. – Ar kaimynai kreipiasi į jus, kaip į Vilniaus miesto tarybos narį? Ar prašo padėti, išspręs ti problemą? Ką esate nuvei kęs Pilaitės labui? – Pastaruoju metu gyventojai pra dėjo kreiptis į mane. Tiesa, daž niausiai mano laiptinės gyventojai. Jie kažkodėl mane laiko neformaliu seniūnijos atstovu. Klausia apie remontą, laiptinės dažymą, lauko durų keitimą. Būna, žmonės ir taip ateina, gatvėje klausia. Aš pats negaliu pasigirti, kad ką nors padariau Pilaitei. Aš dir bu Ekonomikos ir finansų komite te, mes svarstome šiuos klausimus. Tačiau jei gyventojai, bendruome nė, kuri čia yra labai stipri, kreip tųsi su savo pageidavimais, pa siūlymais, mielai padėčiau, kad savivaldybėje būtų išgirstas pi laitiškių balsas.
Paslaugų spektras plėsis
2013-ieji Pilaitei ypatingi: Tarptautinės moterų solidarumo dienos išvakarėse, kovo 7-ąją, Pilaitėje buvo oficialiai atidaryta nauja poliklinika – pirmoji nauja poliklinika sostinėje per nepriklausomybės metus. Karoliniškių poliklinikos Pilaitės padalinys pradėtas statyti 2011ųjų rudenį, visas projektas kainavo apie 3,3 mln. litų. Sklypą skyrė Vilniaus savivaldybė, finansavimas suteiktas iš Vyriausybės investicinės programos. Naujajame centre, be modernių kabinetų, įrengta laboratorija, yra kita gydymui ir diagnostikai būtina aparatūra. Taip pat naujojoje poliklinikoje dirba 11 specialistų: 3 šeimos gydytojai, 4 vaikų gydytojai, 2 ginekologai, odontologas ir burnos higienistas. Ateityje numatoma plėsti poliklinikoje teikiamų paslaugų spektrą. Turėtų atsirasti tokių gydytojų specialistų kaip oftalmologo, otorinolaringologo, endokrinologo ir kitų paslaugos. Tikimasi, kad naujojoje poliklinikoje, kuri Pilaitėje veiks kaip Karoliniškių poliklinikos Pilaitės šeimos medicinos skyrius, užsiregistruos ir gydysis apie 18 tūkst. gyventojų. Į poliklinikos atidarymą atvyko sostinės meras Artūras Zuokas. Savo kalboje meras pabrėžė, kad naujos gydymo įstaigos atidarymas – reikšmingas įvykis ne tik rajonui, bet ir visam miestui. „Tai tikrai neeilinis įvykis, kai sostinėje po šitiek metų atidarome visiškai naują medicinos įstaigą. Iki tol kitos buvo tik renovuojamos. Be to, nauja poliklinika šiame rajone – tai žvilgsnis į priekį, nes tai – perspektyvus rajonas, kuriame gyventojų tik daugės. Šiandien jame 30 tūkst., o ateityje šis skaičius neabejotinai augs iki 40 tūkst.“, – pabrėžė sostinės vadovas. Regi reformos vaisius
Naujosios poliklinikos personalą bei jo vadovę Jeleną Kutkauskie
nę sveikino ir kiti svečiai: Sveika tos ministerijos kancleris Rimantas Remeika, kitų sostinės ir Vilniaus rajono poliklinikų atstovai, vice meras Šarūnas Birutis, Pilaitės se niūnas Albinas Šniras, Seimo Svei katos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Antanas Matulas. Šis savo kalboje pabrėžė, kad naujojo Pilaitės šeimos medicinos skyriaus atsiradimas nemaža dali mi yra ir gydymo įstaigos vadovų nuopelnas. „Viso to nebūtų buvę be įspū dingai dirbančios įstaigos vado vės J.Kutkauskienės, kuriai pavy ko įrodyti, kad būtina atnaujinti Karoliniškių poliklinikos Pilaitės filialą“, – per atidarymą kalbėjo A.Matulas. Jis priminė šiuo metu pradeda mos sveikatos reformos esmę – stiprinti poliklinikas, o ne tik in vestuoti pinigus į ligoninių plėtrą. „Į ligoninę žmogus patenka ne taip jau dažnai. Kartą per metus arba dar rečiau. Kitas ir per visą gyveni mą ten nebūna. O poliklinikos pri reikia tikrai dažniau. Gerokai daž niau“, – pabrėžė Seimo komiteto pirmininkas.
Artūras Zuokas:
Poliklinika šiame ra jone – tai žvilgsnis į priekį, nes tai per spektyvus rajonas, kuriame gyventojų tik daugės.
Surengė išvažiuojamąjį posėdį
Naujoji Pilaitės poliklinika buvo pastatyta gana greitai – kiek dau giau nei per metus. Tačiau kelias nuo kalbų iki realių darbų pradžios buvo gana ilgas. Brandinti svajonę pradėta daugiau nei prieš 10 metų. Prieš trejus metus išvažiuojamąjį posėdį į senąsias Pilaitės filialo pa talpas buvo surengęs Seimo Sveika
Paslauga: Pilaitės gyventojus traukia ne tik nauja poliklinika, bet ir ma
lonūs, besišypsantys medikai.
Kontrastai: moderniausio sostinės
įsikūrusioje poliklinikoje.
tos reikalų komitetas. Tuomet Svei katos apsaugos ministerija naujo Pilaitės šeimos medicinos centro statybos finansavimą įtraukė į Vals tybės investicijų programą. Mynė daugiabučio slenksčius
Ko gero, verta prisiminti ir tai, kaip atrodė senoji Vydūno gatvės 15ame daugiabutyje įsikūrusi polik linika. Įprastas, ne pats naujausias daugiabutis, keli laiptai, senos iš klerusios durys – toks poliklinikos vaizdelis pasitikdavo Pilaitės mik rorajono gyventojus. 2011 m. rudenį „Vilniaus dienos“ žurnalistai lankėsi Pilaitėje ir do mėjosi poliklinikos lankytojų nuo mone apie gydymo įstaigos dar bą ir prieinamumą gyventojams. Penkių mėnesių dukrytę auginan ti Viktorija senąją polikliniką ir gy rė, ir peikė. „Aišku, Karoliniškių poliklinikos Pilaitės filialas iš visų įstaigų čia ge riausias, bent jau dėl to, kad jei reikia, be vargo tyrimų nusiunčia į centrinę Karoliniškių polikliniką. Kitos įstai gos Pilaitėje to pasiūlyti negali. O du kartus per mėnesį keliaujame pasi tikrinti į privačią polikliniką“, – žur nalistams dėstė Viktorija. Moteris tuomet tikino, kad jau buvo apsipratusi su kliūtimis, ku rias tekdavo įveikti keliaujant į Vy dūno gatvės 15-ame name įsikūru sį Karoliniškių poliklinikos filialą. „Bendrai kalbant, Pilaitė puikiai pritaikyta vežimėliams, nuovažos yra visur. Tačiau priėjęs prie polik linikos atsiduri tarsi kitame mies to mikrorajone“, – skėsčiojo ran komis pašnekovė.
7
8<C< %Â&#x201C;/.9.;1 6<
PILAITÄ&#x2013;
8p.
diena.lt/naujienos/miestas OriginalĹŤs ĹĄv. VelykĹł stalo valgiai.
jausia poliklinika TebÄ&#x2014;ra saugiausia Vilniuje Jonas Varnas
j.varnas@diena.lt
SostinÄ&#x2014;s policininkai, paklausti, kas PilaitÄ&#x2014;je kelia problemĹł, tik gĹŤĹžÄ?ioja peÄ?iais: â&#x20AC;&#x17E;Gal tik kaimynai patriukĹĄmauti mÄ&#x2014;gsta...â&#x20AC;&#x153; Be linksmybiĹł nÄ&#x2014;ra nusikaltimĹł
` _N W\ [\ Tf cR[ a\ WNV N[X` Ă&#x2DC;VNb Ob c\ ]_V cR_` aV Tf Qf aV` QNb TVN Ob Ă&#x2DC;V\ Ob ab\ `R
IĹĄ tiesĹł poliklinika pasitikdavo aukĹĄtais ĹĄaligatviĹł borteliais, o ir ant jĹł vargu ar pavyks veĹžimÄ&#x2014;lÄŻ uĹžkelti â&#x20AC;&#x201C; visas ĹĄaligatvis nusÄ&#x2014;tas aplinkiniĹł namĹł gyventojĹł automobiliais. Prasibrovus pro maĹĄinĹł uĹžtvarÄ&#x2026; laukia nauja kliĹŤtis â&#x20AC;&#x201C; laiptelis ir daugiabuÄ?io durys su spyruokle, uĹžsitrenkianÄ?ios paÄ?iu nepalankiausiu momentu. ÄŽveikus ĹĄiuos barjerus galima atsikvÄ&#x2014;pti, bet, norint tÄ&#x2122;sti kelionÄ&#x2122; ÄŻ gydytojo kabinetÄ&#x2026;-butÄ&#x2026;, veĹžimÄ&#x2026; vis dÄ&#x2014;lto tekdavo palikti po laiptais. Vizitai trukdÄ&#x2014; gyventojams
PilaitÄ&#x2014;s seniĹŤnas A.Ĺ niras yra pasakojÄ&#x2122;s â&#x20AC;&#x17E;Vilniaus dienaiâ&#x20AC;&#x153;, kad visuomeniniĹł pastatĹł trĹŤkumas mikrorajone buvo juntamas labai ilgai. Kai po 1990-ĹłjĹł Ä&#x2014;mÄ&#x2014; kurtis PilaitÄ&#x2014;s mikrorajonas, ypaÄ? buvo juntamas visuomeninÄ&#x2014;s paskirties statiniĹł trĹŤkumas. TodÄ&#x2014;l ne tik sveikatos prieĹžiĹŤros ÄŻstaigos, bet, pavyzdĹžiui, ir paĹĄtas, ir kitos ÄŻstaigos kĹŤrÄ&#x2014;si pirmuose daugiabuÄ?iĹł aukĹĄtuose. Viena vertus, toks sprendimas priimtas iĹĄ reikalo. Kita vertus, seniĹŤnas sakÄ&#x2014;, kad tokia sistema turi â&#x20AC;&#x17E;uĹžslÄ&#x2014;pto patogumo â&#x20AC;&#x201C; reikia ÄŻ poliklinikÄ&#x2026;, ir tu jau Ä?iaâ&#x20AC;&#x153;. â&#x20AC;&#x17E;PilaitÄ&#x2014;je tvarka tokia pat, kaip ir visoje Lietuvoje, â&#x20AC;&#x201C; ĹĄeimos kabinetuose tik minimalios paslaugos, o jei reikia tyrimĹł, pacientai siunÄ?iami ÄŻ KaroliniĹĄkiĹł poliklinikÄ&#x2026;, jei dar kas nors rimÄ?iau â&#x20AC;&#x201C; ÄŻ SantariĹĄkesâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; aiĹĄkino esamÄ&#x2026; tvarkÄ&#x2026; seniĹŤnas. TaÄ?iau jau prieĹĄ kelerius metus A.Ĺ niras tikino, kad anksÄ?iau ar vÄ&#x2014;liau naujoji poliklinika bus. â&#x20AC;&#x17E;PamaĹžu laikomÄ&#x2014;s politikos iĹĄkraus-
:N_TN_Va\` C\_\OW\cNVaĂ&#x203A;` [b\a_
tyti tokias ÄŻstaigas iĹĄ daugiabuÄ?iĹł. Viena vertus, pacientams nepatogu po butus lakstyti ir gydytojĹł ieĹĄkoti, kita vertus, pabandykime suprasti ir daugiabuÄ?io gyventojus: atsibunda Ĺžmogus, o Ä?ia srautas lankytojĹłâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; vaizdĹžiai nupasakojo A.Ĺ niras. PrabÄ&#x2014;gus kuriam laikui seniĹŤno PR prognozÄ&#x2014;s pasitvirtino.
PilaitÄ&#x2014;s poliklinika
â&#x20AC;&#x17E;Esminis teiginys apie PilaitÄ&#x2122; bĹŤtĹł toks â&#x20AC;&#x201C; tai vienas ramiausiĹł ir saugiausiĹł mikrorajonĹł Vilniaus miesteâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; teigÄ&#x2014; sostinÄ&#x2014;s 5-ojo policijos komisariato vadovas Petras Burdelis. Daugiausia gyventojĹł skundĹł ĹĄis teritorinis policijos komisariatas sulaukia dÄ&#x2014;l triukĹĄmo. â&#x20AC;&#x17E;Bet daugiau tokiĹł skundĹł yra KaroliniĹĄkÄ&#x2014;se ir Lazdynuose, o jau naujesniuose blokiniuose daugiabuÄ?iuose VirĹĄuliĹĄkÄ&#x2014;se ir PilaitÄ&#x2014;je maĹžiauâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; architektĹŤros subtilybes atskleidÄ&#x2014; komisaras. Daugiausia kreipiamasi dÄ&#x2014;l kaimynĹł tarpusavio vaidĹł, bet ne dÄ&#x2014;l trankios muzikos ar krykĹĄtaujanÄ?iĹł vaikĹł. Pasak PilaitÄ&#x2014;je ÄŻsikĹŤrusio Prevencijos poskyrio vyr. tyrÄ&#x2014;jo Edvardo Kazanskio, ÄŻtampÄ&#x2026; kartais truputÄŻ kelia penkiuose savivaldybÄ&#x2014;s nuomojamuose daugiabuÄ?iuose ÄŻsikĹŤrÄ&#x2122; socialiai remtini vilnieÄ?iai. Vis dÄ&#x2014;lto, anot pareigĹŤnĹł, ir ten palyginti ramu. â&#x20AC;&#x17E;Jiems atsiradus, ĹĄiek tiek pasikeitÄ&#x2014; kriminogeninÄ&#x2014; situacija rajone, socialiai iĹĄlaikomi asmenys pritraukÄ&#x2014; tam tikrĹł asmenĹł, kurie atÄ&#x2014;jo ÄŻ ĹĄÄŻ rajonÄ&#x2026;, tada atsirado nusikaltimĹł, kuriĹł ĹĄiame mikrorajone nebuvo, taÄ?iau ilgainiui si-
tuacija nusistovÄ&#x2014;jo ir stabilizavosiâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; apibendrino pareigĹŤnas. Nesaugias ir daugiau problemĹł kelianÄ?ias vietas rajone sunku iĹĄskirti, nes tokiĹł tiesiog nebÄ&#x2014;ra. Mikrorajone beveik nÄ&#x2014;ra kaviniĹł, restoranĹł ar klubĹł â&#x20AC;&#x201C; ramus naktinis gyvenimas yra esminis maĹžo nusikalstamumo rodiklis. â&#x20AC;&#x17E;Buvo viena tokia â&#x20AC;&#x201C; Priegliaus gatvÄ&#x2014;je esanÄ?iame prekybos centre veikÄ&#x2014; naktinis baras. Ten buvo ÄŻvairiĹł problemĹł â&#x20AC;&#x201C; nuo muĹĄtyniĹł iki apiplÄ&#x2014;ĹĄimĹł, bet jÄŻ uĹždarÄ&#x2014;, Ĺžinoma, ne be mĹŤsĹł pagalbosâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; paaiĹĄkino E.Kazanskis. Be kita ko, PilaitÄ&#x2014; nÄ&#x2014;ra populiari ir dÄ&#x2014;l gana didelio atstumo nuo miesto centro, tad Ä?ia linksminasi nebent vietos jaunimas. Vagys PilaitÄ&#x2122; aplenkia
Ĺ ia rajonas miegamasis, tad ďŹ ksuojama vagysÄ?iĹł iĹĄ maĹĄinĹł ir nuo jĹł. Naujojoje PilaitÄ&#x2014;je neseniai buvo ÄŻrengtos stovÄ&#x2014;jimo aikĹĄtelÄ&#x2014;s po daugiabuÄ?iais, ÄŻ kurias ÄŻÄ&#x2014;jimas nerakinamas, nÄ&#x2014;ra ir vaizdo stebÄ&#x2014;jimo kamerĹł. Anot pareigĹŤnĹł, taip gyventojai bando sutaupyti, taÄ?iau vagims tai labai paranku. Bet ir tokios vagystÄ&#x2014;s PilaitÄ&#x2014;je vis dÄ&#x2014;lto tÄ&#x2014;ra pavieniai atvejai. â&#x20AC;&#x17E;Dauguma vagysÄ?iĹł, ypaÄ? nuo automobiliĹł, ÄŻvykdoma SavanoriĹł prospekto pusÄ&#x2014;je esanÄ?iose KaroliniĹĄkÄ&#x2014;se, Lazdynuose. Matyt, vagims ten arÄ?iau, ir PilaitÄ&#x2014; lieka nuoĹĄaly, jÄ&#x2026; apeina ĹĄonu. PlÄ&#x2014;ĹĄimĹł irgi nedaug, bĹŤtĹł galima iĹĄskirti LaisvÄ&#x2014;s prospekto poĹžemines perÄ&#x2014;jas, ten jĹł pasitaiko, taÄ?iau su Pilaite tai visiĹĄkai nesu-
Nuo metĹł pradĹžios PilaitÄ&#x2014;je uĹžfiksuoti nusikaltimai
sijÄ&#x2122;â&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; pasakojo komisariato vadovas P.Burdelis. PilaitÄ&#x2014;je, kaip ir visoje sostinÄ&#x2014;je bei ĹĄalyje, juntamas didelis patruliĹł stygius, taÄ?iau policija dirba kaip iĹĄgali. Ĺ iuo metu PilaitÄ&#x2014;je policijos nuovados nÄ&#x2014;ra â&#x20AC;&#x201C; vietoj jos ÄŻsikĹŤrÄ&#x2122;s Prevencijos poskyris. â&#x20AC;&#x17E;Visi pareigĹŤnai Ä?ia â&#x20AC;&#x201C; vyrai, moterĹł Ä?ia nedirba, motinystÄ&#x2014;s atostogĹł niekas neina, tad darbas niekada nestringaâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; ĹĄmaikĹĄtavo komisaras. PareigĹŤnai pastebi, kad be stiprios kaimynystÄ&#x2014;s PilaitÄ&#x2014;je tikrai nebĹŤtĹł taip saugu, kaip dabar yra. Problemos dÄ&#x2014;l automobiliĹł
DidĹžiausia PilaitÄ&#x2014;s problema yra automobiliĹł statymas. YpaÄ? senos architektĹŤros daugiabuÄ?iĹł kiemuose jiems neuĹžtenka vietos. â&#x20AC;&#x17E;PilaitÄ&#x2014; buvo projektuojama dar tarybiniais laikais â&#x20AC;&#x201C; visai laiptinei skirdavo porÄ&#x2026; automobiliĹł vietĹł, o dabar viena ĹĄeima kartais turi ir tris maĹĄinas. Vieni stato, o kiti skundĹžia. Pro pirĹĄtus neĹžiĹŤrime ÄŻ tuos, kurie dviem ratais kone ÄŻ laiptinÄ&#x2122; ÄŻvaĹžiuoja ar automobilÄŻ palieka perÄ&#x2014;joje, taÄ?iau bandome iĹĄlikti supratingi ir gyventojamsâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; atviravo prevencijos specialistas E.Kazanskis. PilaitÄ&#x2014;s gyventojai sukasi, kaip iĹĄmano, â&#x20AC;&#x201C; nemaĹžai gyventojĹł automobilÄŻ neleistinoje vietoje palieka vÄ&#x2014;lai vakare ir stengiasi kuo anksÄ?iau ryte jÄŻ perstatyti tvarkingai, kad atsidarius nuovadai bei prasidÄ&#x2014;jus darbui to nespÄ&#x2014;tĹł uĹžďŹ ksuoti pareigĹŤnai.
Komisariato nestatys
NuĹžudymai
0
SunkĹŤs sveikatos sutrikdymai
0
NesunkĹŤs sveikatos sutrikdymai
8
IĹĄĹžaginimai
0
VagystÄ&#x2014;s
40
PlÄ&#x2014;ĹĄimai
0
SukÄ?iavimai
3
Turto sunaikinimo ar sugadinimo atvejai
6
ÄŽt raukimai ÄŻ prostitucijÄ&#x2026;
0
PilaitÄ&#x2014;s poliklinikoje, KaraliauÄ?iaus g. 11, dirba 11 specialistĹł:
Nusikalstamos veikos, susijusios su 2 disponavimu narkotinÄ&#x2014;mis ar psichotropinÄ&#x2014;mis medĹžiagomis
ď Ž 3 ĹĄeimos gydytojai,
VieĹĄosios tvarkos pa Ĺžeidimai
ď Ž 4 vaikĹł ligĹł gydytojai, ď Ž akuĹĄeriai-ginekologai,
KeliĹł transporto eismo saugumo ar transporto priemoniĹł eksploatavimo taisyk liĹł pa Ĺžeidimai 0
ď Ž burnos higienistas.
Kitos nusikalstamos veikos
1
4
Pi laitÄ&#x2122; pri ĹžiĹŤ rintis Vil niaus 5asis policijos komisariatas ÄŻsikĹŤrÄ&#x2122;s transformatorinÄ&#x2014;je. PareigĹŤnai Ä?ia dirba apgailÄ&#x2014;tinomis sÄ&#x2026;lygomis. 2010 m. skelbta, kad naujas komisariato ir KeliĹł policijos valdybos pastatas netoli PilaitÄ&#x2014;s kainuotĹł daugiau nei 17 mln. litĹł. TaÄ?iau Fi nansĹł mi nisterija Vyriausybei siĹŤ lo kol kas nestatyti naujo policijos pastato Vil niuje. Jam skir tus pi ni gus siĹŤ loma skirti naujam KlaipÄ&#x2014;dos policijos pastatui. Naujo KlaipÄ&#x2014;dos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pastato statybos turÄ&#x2014;tĹł prasidÄ&#x2014;ti ĹĄiemet.
ď Ž Artimiausiu metu savo paslaugas
pradÄ&#x2014;s teikti odontologas, akiĹł ligĹł ir LOR (ausĹł, nosies ir gerklÄ&#x2014;s ligĹł) specialistai.
1
Registruotis pas gydytojus ÄŻ PilaitÄ&#x2014;s poliklinikÄ&#x2026; galima: ď Ž tel. (8 5) 230 7114; ď Ž atÄ&#x2014;jus ÄŻ poliklinikÄ&#x2026; KaraliauÄ?iaus g. 11;
vieĹĄosios tvarkos paĹžeidimas ĹĄiemet uĹžfiksuotas PilaitÄ&#x2014;je.
ď Ž internetu â&#x20AC;&#x201C; www.karpol.lt. ď Ž Poliklinikos darbo laikas: darbo
dienomis 7â&#x20AC;&#x201C;20 val. PilaitÄ&#x2014;s poliklinikos ne darbo metu galima kreiptis ÄŻ KaroliniĹĄkiĹł poliklinikÄ&#x2026; L.AsanaviÄ?iĹŤtÄ&#x2014;s g. 27A: ď Ž ĹĄeĹĄtadienÄŻ 8â&#x20AC;&#x201C;12 val.
Paremk VĹĄÄŽ KaroliniĹĄkiĹł poliklinikÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x201C; paskirk 2 % sumokÄ&#x2014;to pajamĹł mokesÄ?io paramai. www.karpol.lt
ď Ž ÄŽvertinimas: ]N `NX ]\ YV PV W\` ]N _RV TĂ [Ăş =V YNV aĂ&#x203A; f_N cVR [N` _N ZVNb `VĂş V_ `Nb TVNb `VĂş _N W\ [Ăş
._ aĂ _\ :\ _\ g\ c\ [b\ a_
8
8<C< % /.9.;1 6<
PILAITĖ
Originalūs šv. Velykų stalo valgiai Virginija Skučaitė
Sveikos gyvensenos ir mitybos propaguotoja Danutė Kunčienė siūlo netradicinių šventinių patiekalų receptų, bylojančių apie gamtos atbudimą.
Kalakutienos filė su braškių padažu
Saulės kepsniukai
50 g viskio,
2 stiklinės sumaltų kepintų saulėg-
50–100 g pomidorų sulčių,
rąžų,
šaukštelis kalendrų,
2 stiklinės vidutine tarka sutarkuo-
šaukštelis džiovintų maltų krienų,
500 g kalakutienos filė, aitrioji paprika, imbiero šaknis, kuminų miltelių,
Nuplautą mėsą supjaustome gabaliukais maždaug po 80 g ir valandai įdedame į anksčiau paruoštą mari šaukštas medaus, keli šoninės gabalėliai (geriau pirkti natą. Marinuotus kalakutienos gabaliukus kepame tam skirtame inde iki juos pakuotėje supjaustytus), 180 laipsnių įkaitusioje orkaitėje 25–30 šiek tiek cukraus, minučių. Šoninės gabaliukus kepame 200 g braškių, keptuvėje, kol jie smarkiai apskrus. druskos, Prieš užvirdami bulves, ant braškių grietinėlės bulvių košei.
termovizija, butų remontas Tel. 8 612 40 623 Suteikiame garantiją
tų morkų, 0,5 stiklinės troškintų svogūnų,
0,5 citrinos,
3 bulvės,
Pastatų renovacija,
Į dubenį sutarkuojame imbierą, išspaudžiame pusės citrinos sultis, įdedame šaukštą medaus su trupučiu druskos ir įberiame žiupsnį kuminų miltelių, supjaustytą aitrią ją papriką.
užpilame cukraus, kad uogos išleistų sultis. Po 15 minučių braškes su jų sultimis supilame į puodą ir kelias minutes verdame pamaišydami. Tuomet supilame viskį ir, patraukę nuo ugnies puodą, jame sutriname braškes. Šį padažą pilame ant indo, kuriame patieksime kalakutieną, dugno. Tuo metu priešinguose lėkštės pakraščiuose išdėliojame kalakutienos gabaliukus, o tarp jų, į lėštės vidurį, sudedame paruoštą bulvių košę. Patiekalo viršų pabarstome susmulkintais iškepusios šoninės t ra š k učiais.
0,5 šaukštelio druskos.
Viską sumaišome, suminkome ir šlapiomis rankomis formuoajme kepsnelius. Sudedame juos į riebalais išteptą, sėlenėlėmis pabarstytą kepimo skardą ir kepame 180 laipsnių įkaitusioje orkaitėje 15 minučių. Tuomet mentele at sargiai apverčiame kepsnelius ir kepame dar 15 minučių.
Datulių skaniukas 10 datulių, 2 šaukštai maltų kvietinių sėlenė-
lių, 2 šaukštai maltų paskrudintų sau-
lėgrąžų arba moliūgų sėklų, 2–3 šaukštai svarainių ar kito pa-
našaus skonio sirupo.
Nuplautas datules pamirkome sirupe, pavoliojame saulėgrąžų ir sėlenėlių mi ši ny je – skaniukas paruoštas.