2013-03-28 Vilniaus diena

štis a r t i a v Sa

TODĖL, KAD ESU VILNIETIS

kovo 28–balandžio 3 d., 2013 m. Nr. 13 (1514)

Savaitraštis miestui

išeina ketvirtadieniais

2 Lt

prem jerA TV1 „Alc hemijo nau­j a

DOVANA

je s­per ­main “ – ų­pro ­jek­Ta s

2013 m.

Nr. 13

Knyga – geriausia dovana, todėl dovanojame skaitytojams po knygą

Te PRolGevizijos R

AMo k balaovo 30– s ndžio 5 d.

Taikik lyje

kam kam svogūnų kiau šinių ,

Plačiau 27p.

Tik­ro­ji Vil­niaus me­ro ir di­zai­ne­rio konf­lik­to kai­na

Tiraža s 35

TV h Iš ra ero d j į „Infoijo žinių uS – d ieną“

miestas

2p.

090

Bi­lietė­lių pir­ki­mo karštinė Ne vi­s i vil­n ie­č iai imlūs nau­jovė­m s ir da­l is jų sku­b a kaup­t i po­pie­r i­n ių bi­l ietų, ku­r ie ne­b e­bus par­d a­v inė­ ja­m i nuo ki­tos sa­v aitės pra­d žios, at­s ar­g as.

miestas

5p.

Mankš­tos grįžta į mo­kyk­las

lietuva

7p.

Su­si­py­ko dėl ero­ti­nių po­kal­bių

4

Vie­na ero­t i­n ių po­kal­bių te­le­fo­nu pa­slau­gas tei­kian­ti bend­rovė mo­bi­ lio­jo ry­šio ope­ra­torę „Tele2“ kal­ti­na, kad ši neat­sis­kai­to už ma­lo­nius abo­ nentų pa­šne­ke­sius.

Savaitgalis 15p.

Skir­tin­gos tau­tos, vie­nos Ve­ly­kos Dau­giau nei ket­vir­tis mi­li­jo­no litų – to­kios vertės pa­slaugų, anot „Vil­niaus die­nos“ šal­ti­nių, BFL ir „Fotodienos“ nuotr.

pa­prašė žy­mus di­zai­ne­ris Juo­zas Stat­ke­vi­čius esą už na­cio­na­linės oro li­nijų bend­rovės „Air Li­tua­ni­ca“ dar­buo­tojų uni­formų su­kūrimą. Me­ras Artū­ras Zuo­kas ne­su­ti­ko, ir pra­si­dėjo... diena.lt

Tu­riu ser­bo šak­nis, sa­vo šalį Kroa­tiją, bet norė­čiau būti tie­siog pa­sau­lio pi­lie­tis.

Bal­kanų ki­no žvaigždė Ra­de Šer­bed­ži­ja

18p.

2

kovo 28–balandžio 3, 2013

miestas diena.lt/naujienos/miestas

T.Venc­lo­va – garbės vil­nie­tis Vil­niaus mies­to garbės pi­lie­čių gre­tas grei­čiau­siai pa­pil­dys dar vie­nas žmo­gus – šį ti­tulą pla­nuo­ja­ ma su­teik­ti poe­tui, vertė­jui, eseis­ tui To­mui Venc­lo­vai (nuotr.).

Di­si­den­tas T.Venc­lo­va 1977-ai­siais iš­vy­ko dėsty­ti rusų, lenkų, lie­ tu­vių li­te­ratū­ros į JAV, iš jo bu­vo atim­ta so­vie­tinė pi­lie­tybė. Šiuo me­tu jis gy­ve­na ir dir­ba Niu Hei­ ve­ne (JAV).

Be kitų gar­bingų ap­do­va­no­jimų, per­nai rugsė­jo 11 d. T.Venc­lo­va jau yra gavęs Kultū­ros mi­nis­te­ri­jos garbės ženklą „Nešk sa­vo šviesą ir tikėk“. 2009 m. „Su­gi­ha­ros fon­das – dip­lo­ma­tai už gy­vybę“ T.Venc­ lovą iš­rin­ko To­le­ran­ci­jos žmo­gu­mi, 2010-ai­siais jam su­teik­tas Vy­tau­ to Did­žio­jo uni­ver­si­te­to, o 2012ai­siais – Klaipė­dos uni­ver­si­te­to garbės dak­ta­ro var­das.

Garbės ženk­las „Nešk sa­vo šviesą ir tikėk“ poe­tui, vertė­jui, eseis­tui, li­te­ratū­ros ty­rinė­to­jui, pub­li­cis­tui, šven­čian­čiam 75-

ąjį gim­ta­dienį To­mui Venc­lo­vai, skir­tas „už kultūrų dia­lo­go stip­ ri­nimą ir hu­ma­nis­ti­nių ver­ty­bių ug­dymą“.

1996-ai­siais Vil­niaus garbės pi­ lie­čiais ta­po buvęs Is­lan­di­jos už­ sie­nio rei­kalų mi­nist­ras Jónas Bald­vi­nas Han­ni­bals­so­nas, pir­

ma­sis pa­reiškęs so­li­da­rumą ne­ prik­lau­so­mai Lie­tu­vai, taip pat 40-asis JAV pre­zi­den­tas Ro­nal­ das Rea­ga­nas. 2000-ai­siais šis ti­tu­las su­teik­tas pa­sau­li­nio gar­ so vio­lon­če­li­nin­kui, di­ri­gen­tui ir jaunųjų mu­zi­kos ta­lentų me­ ce­na­tui Mstis­la­vui Rost­ro­po­ vi­čiui, mon­sin­jo­rui Ka­zi­mie­rui Va­si­liaus­kui. Be­je, 2001-ai­sia­ sis Vil­niaus garbės pi­lie­čiu ta­po ir il­ga­me­tis T.Venc­lo­vos bi­čiu­lis – poe­tas, ra­šy­to­jas ir li­te­ratū­ro­ lo­gas Czes­ła­was Mi­łos­zas, taip pat JAV res­pub­li­ko­nas, lo­bis­tas Den­nis Has­ter­tas, 2002-ai­siais – poe­tas, ra­šy­to­jas Jus­ti­nas Mar­ cin­ke­vi­čius, 2003-iai­sias – lenkų kilmės JAV po­li­to­lo­gas, moks­ li­nin­kas Zbig­nie­was Brze­zińs­kis.

Ma­te­ma­ti­kas, buvęs Vil­niaus uni­ ver­si­te­to rek­to­rius Jo­nas Ku­bi­lius sos­tinės garbės pi­lie­čiu ta­po 2006 m., o ar­chi­tek­tas, le­gen­dinės ro­ko grupės „An­tis“ įkūrėjas garbės pi­ lie­čiu pri­pa­žin­tas 2012-ai­siais.

VD inf.

Ve­lykų džiaugs­mas lie­sis ir mies­te Vieną svar­biau­sių krikš­čio­niškų šven­čių – šv. Ve­ly­kas – vil­nie­čiai kvie­čia­mi švęsti ne tik na­muo­se ar baž­ny­čio­je: sos­tinė­je bus ri­de­ na­mi mar­gu­čiai, puo­šia­mas Ve­ lykų me­dis, džiu­gins įvairūs lais­ va­lai­kio centrų ren­gi­niai.

Pirmąją šv. Ve­lykų dieną skyrę šei­mai, ant­rąją, ba­land­žio 1 d., nuo 12 val. vil­nie­čiai kvie­čia­mi į Vil­niaus et­ninės kultū­ros cent­ro ve­ly­kinį ren­ginį „Dan­gus mar­gu­ čių raš­tuo­se“, ku­ris vyks V.Ku­dir­ kos aikštė­je.

Ve­ly­kos – vie­na did­žiau­sių ir links­ miau­sių metų bei pa­va­sa­rio šven­čių, todėl čia ne­stigs sma­gių žai­dimų, šo­kių, skam­baus juo­ko, gra­žių dainų ir kitų links­my­bių, o Vil­niaus et­ ninės kultū­ros cent­ras kvie­čia ne tik kar­tu švęsti ant­rąją Ve­lykų dieną, bet ir kar­tu jai pa­si­ruoš­ti.

11 val. vi­si vai­kai ir jų tėve­liai kvie­čia­mi atei­ti į V.Ku­dir­kos aikštę ir at­si­neš­ti pa­čių įvai­riau­sių – da­žytų, megztų, nertų, veltų, lip­ dytų, pieštų, kli­juotų – mar­gu­čių.

Jais bus puo­šia­mas pa­ts gra­žiau­ sias ir mar­giau­sias Ve­lykų me­dis Vil­niaus mies­te.

Nuo 12 val. vil­nie­čiai kvie­čia­mi pri­si­jung­ti ir prie kitų ve­ly­ki­nių links­my­bių – da­ly­vau­ti gra­žiau­ sio, ori­gi­na­liau­sio, tra­di­ciš­kiau­ sio mar­gu­čio rin­ki­muo­se, mar­gu­ čių ri­de­ni­mo rung­ty­je, pa­si­sup­ti sūpuoklė­se, pa­šok­ti, pa­žais­ti su ki­tais šventės da­ly­viais ir pa­bend­ rau­ti su pa­čia Ve­lykų Bo­bu­te ar net gau­ti jos mar­gintą kiau­šinį.

Aikštė­je kar­tu links­min­sis „Kau­ kių aka­de­mi­jos“ ak­to­rių su­kur­

ti per­so­na­žai – kiš­kiai, meš­kos, gand­rai ir ki­ti gyvū­nai, skambės mu­zi­ka, kon­cer­tuos folk­lo­ro grupė „By­Tik­Zyz“. Or­ga­ni­za­to­riai ypač kvie­čia šei­mas su vai­kais, nes ma­ žie­siems bus skir­ta daug veiklų. Šiais me­tais ant­ro­ji Ve­lykų die­na su­tam­pa su dar vie­na iš senų laikų at­ėju­sia juokų, iš­daigų ir ne­kaltų ap­gau­lių šven­te – me­la­gių die­na, tad kar­tu su šventės per­so­na­žais būki­te pa­si­rengę ir pa­pokš­tau­ti.

Ieš­kan­tys, kaip šv. Ve­ly­kas pra­ leis­ti pra­smin­gai, ir ne­si­bai­dan­tys rim­to­sios mu­zi­kos, ba­land­žio 1-ąją 18 val. turėtų už­suk­ti į Šv. Kot­ry­ nos baž­ny­čią. Čia su­tik­ti šventę sak­ra­linės mu­zi­kos ap­sup­ty kvie­ čia cho­ras „Jau­na mu­zi­ka“.

Be­je, tra­di­ci­nių sa­vait­ga­lio pra­ mogų vie­tos – ki­no cent­rai, le­do are­nos, bou­lin­go klu­bai, pa­vyzd­ žiui, esan­tys Vil­niaus „Ak­ro­po­ly­ je“, – dirbs ir Ve­lykų sek­ma­dienį nuo 12 iki 22 val. Pir­ma­dienį, ant­ rąją Ve­lykų dieną, pra­mogų cent­ rai dirbs įpras­tu gra­fi­ku.

VD inf.

vilnius per savaitę Penk­ta­die­nis Va­ka­re Šiuo­lai­ki­nio me­no cent­ras vėl pa­ sken­do ma­do­je. Su­si­rin­ku­siems į pirmą fes­ti­va­lio „Ma­dos in­fek­ci­ja“ va­karą mo­ te­riš­kas ko­lek­ci­jas pri­statė fes­ti­va­lio sen­ buvės Lau­ra Dai­lidė­nienė („Dai­li“), Dia­na Paukš­tytė, 2011 m. „In­jek­ci­jos“ nu­galė­to­ ja Ie­va Dau­gir­daitė ir „Ma­dos in­fek­ci­jos“

Nau­jovės bau­ gi­na. Vil­nie­ čiai sku­ba pa­ si­rūpin­ti vien­ kar­ti­nių bi­lietų at­sar­go­mis, o jų par­davė­jos ne­ri­mau­ja, kad nuo ba­land­žio 1 d. ga­li strig­ti elekt­ro­ninė sis­ te­ma. Sa­vi­val­ dybė ra­mi­na, kad vis­kam tin­ka­mai pa­si­ ruoš­ta.

Paklausa: artėjant balandžio 1-ajai, kai iš Vil

viešojo transporto bilietai, žmonės puolė kaupti

Žmonės šluo­ja vien­k Eglė Še­pe­tytė

e.sepetyte@diena.lt

Artė­jant ba­land­žio 1-ajai, kai iš Vil­niaus spau­dos kioskų dings po­ pie­ri­niai vie­šo­jo trans­por­to bi­lie­ tai, vil­nie­tis Aud­rius spau­dos kios­ ke įsi­gi­jo 30 vien­kar­ti­nių bi­lietų.

Stu­den­to tei­gi­mu, šių jam už­teks iki lie­pos, kai po­pie­ri­niai bi­lie­tai nu­stos ga­lio­ti. „Ži­nau, kad kitą sa­vaitę kios­kuo­ se jų ne­be­liks. Pa­sis­kai­čia­vau, kad mėne­si­nio bi­lie­to pirk­ti neap­si­mo­ ka, nes va­žinė­ju ne­daug, pa­pras­tai vaikš­tau pėsčio­mis. Iki lie­pos turėtų už­tek­ti“, – pa­sa­ko­jo vai­ki­nas.

Kad vil­nie­čiai skai­čiuo­ja, ku­ris va­rian­tas la­biau ap­si­mo­ka, tvir­ti­ no ir spau­dos kioskų par­davė­jos. Jų tei­gi­mu, daug tro­lei­bu­sais ar au­to­ bu­sais va­žinė­jan­tys žmonės jau ap­ si­rūpinę elekt­ro­ni­niais bi­lie­tais, o ke­liau­jan­tys ma­žiau skai­čiuo­ja, kiek su­nau­dos iki lie­pos, ir įsi­gy­ja sto­resnį pluoštą bi­lietų. Par­davė­jos

2013 03 21 2013 03 27

Šeš­ta­die­nis nau­jokė Eva Ba­liul. Miš­rias – vy­rams ir mo­te­rims skir­tas – ko­lek­ci­jas ma­dos mė­ gėjams do­va­no­jo di­zai­ne­ris Egi­di­jus Si­da­ ras ir ma­dos na­mai „Can­tas“ bei pra­ėju­sių metų „In­jek­ci­jos“ nu­galė­to­jai „la­bà­die­nà“.

Vyrų šir­dis pa­ma­lo­ni­no di­zai­nerės Li­li­ja La­rio­no­va ir Sand­ra Strau­kaitė.

sa­ko, kad kai ku­rie vil­nie­čiai per­ka ir po 60 bi­lietų. „Ši sa­vaitė ap­skri­tai įdo­mi, nes bi­lietų bus ga­li­ma įsi­gy­ti iki 31 d., ta­čiau sek­ma­dienį ne­dirb­si­ me – Ve­ly­kos. Šeš­ta­dienį dirb­si­ me trum­piau, pir­ma­dienį kios­kai ir­gi ne­dirbs. Tad pro­gno­zuo­ju, kad dau­giau­sia bi­lietė­lių bus nu­pirk­ta penk­ta­dienį. Po šven­čių jau bus per vėlu, tad siū­ly­čiau žmonėms su­si­ skai­čiuo­ti ir at­sargų įsi­gy­ti iki sa­ vait­ga­lio“, – aiš­ki­no vie­no sos­tinės cent­re esan­čio kios­ko dar­buo­to­ja.

Par­davė­jos sa­ko, kad itin di­de­lio gy­ven­tojų pa­si­pik­ti­ni­mo dėl nai­ki­ namų bi­lietų ne­jau­čia, ta­čiau bai­ mi­na­si, kad pa­didė­ju­sios ap­kro­vos ga­li neat­lai­ky­ti elekt­ro­ninė sis­ te­ma. „Pa­na­šiai bu­vo, kai at­si­ra­ do vil­nie­čio kor­telė. Nors sa­vi­val­ dybės at­sto­vai vi­siems pa­sa­ko­jo, kad sis­te­ma vei­kia pui­kiai, iš tiesų ji stri­go ir vie­nin­te­lis iš­si­gelbė­ ji­mas ta­da bu­vo po­pie­ri­niai bi­lie­ tai. La­bai norė­čiau, kad ba­land­žio 2

20.30 val. Vil­nius, kaip ir da­lis kitų Lie­tu­vos miestų, įsit­raukė į did­žiau­sią pa­ sau­ly­je ap­lin­ kos ­ a u ­g o s i n i ­c i a ­t y v ą – Žemės v a l­ a n d ą .

R o t­ u š ė s a i k š t ė ­j e startą ak­ci­ jos pra­džiai davė Vil­niaus me­ras Artū­ras Zuo­kas, ir Vil­ niu­je už­ge­so Ar­se­ na­lo, T.Vrub­levs­kio ga­ tvės, Ka­ra­liaus Min­dau­go til­tas, Žy­gi­mantų, Šven­ta­ra­gio, Bar­bo­ros Rad­vi­laitės gatvės, Trijų Kry­žių kal­nas,

Pir­ma­die­nis S.Dau­kan­to aikštė, pre­zi­ dentū­ra, Uni­ver­si­te­ to, Pi­lies, Šv. Jo­no gatvės, Šv. Jonų baž­ny­čia, Did­ žio­ji, Vo­kie­ čių gatvės, Ro­tušė, Ro­ tušės aikš­ tė, Auš­ros Vartų ga­ tvė, Auš­ros vartų kop­ly­ čia, Ge­di­mi­ no pro­spek­tas, N e p ­r i k ­l a u ­s o ­ mybės aikštė, Sei­ mo rūmai, Ge­di­mi­no pi­lis ir Na­cio­na­li­nis mu­zie­jus, te­le­vi­zi­jos bokš­tas, „Swed­bank“, Ai­ri­jos bei Šve­di­jos am­ba­sadų pa­sta­tai.

Vil­niaus ap­skri­ties vals­ty­binė mo­ kes­čių ins­pek­ci­ja pra­nešė, kad tik­rin­da­ma vieną dis­pe­če­rinės pa­slau­gas tei­kian­čią sos­tinės įmonę nu­statė 21 ne­le­galų vežė­ ją, pri­si­den­gusį au­to­mo­bi­lio nuo­ mos su vai­ruo­to­ju veik­la. Dis­pe­ če­rinės pa­slau­gas tei­kian­ti įmonė iki 2012 m. rugsė­jo vertė­si tak­ si veik­la, ne­turė­da­ma tam lei­di­ mo. Po pa­tik­ri­ni­mo iš įmonės at­ leis­ti vi­si dar­buo­to­jai ir ji pra­dėjo teik­ti tik dis­pe­če­rinės pa­slau­gas.

Pa­tik­ri­nus dis­pe­če­rinę ant­rą kar­ tą paaiškė­jo, kad įmonės pa­slau­ go­mis nau­do­ja­si vai­ruo­to­jai, dek­ la­ruo­jan­tys au­to­mo­bi­lio nuo­mos su vai­ruo­to­ju veiklą, ta­čiau pa­gal vi­sus veik­los or­ga­ni­za­vi­mo ir vyk­ dy­mo kri­te­ri­jus vyk­dan­tys leng­vo­ jo au­to­mo­bi­lio tak­si veiklą.

3

kovo 28–balandžio 3, 2013

miestas

7p.

Seimo keliauninkai tęsia tradicijas.

Nau­ji au­to­bu­sai

Moderniausias dar­že­lis Lietuvoje Ig­nas Ja­čaus­kas i.jacauskas@diena.lt

Vil­niaus vie­šo­jo trans­por­to par­ką pa­pil­dys 59 nau­ji au­to­bu­sai. 18-a jų jau iš­riedė­jo į sos­ti­nės gat­ves, spalį bus dar 19, o kitų metų pra­džio­je likę 22 ve­žios vil­nie­čius. „Tai mo­dernūs, eko­lo­g iš­k i že­mag­ rind­ž iai au­to­bu­s ai su efek­t y­v ia šil­dy­mo ir vėdi­ni­mo sis­te­ma, ku­ri va­sarą už­tik­rins pa­kan­kamą sa­lo­ no vėdi­nimą ir ap­sau­gos nuo šal­čių žiemą“, – sakė Vil­niaus me­ras Artū­ ras Zuo­kas.

lniaus spaudos kioskų dings popieriniai jų atsargas.

Vi­si au­to­bu­sai va­ro­mi su­spaus­to­ mis gam­tinė­mis du­jo­mis, ant kiek­ vie­no iš jų sto­go su­mon­tuo­ti še­ši ba­ lio­nai, ku­rių pa­kan­ka visą dieną ke­ lei­viams mies­te ve­žio­ti. Prog­no­zuo­ ja­ma, kad dujų sąnau­dos bus apie 12–14 pro­c. ma­žesnės, nei šiuo me­tu eksp­loa­tuo­jamų senų gam­tinė­mis du­jo­mis va­romų au­to­busų.

k ­ ar­ti­nius bi­lie­tus d. tai ne­pa­si­kar­totų“, – vylė­si par­ davė­ja. „Lie­tu­vos spau­dos“ va­do­vas Re­ mas Ra­zu­mas taip pat pa­tvir­ti­no, kad bi­lietų par­da­vi­mas didė­ja, o jų at­sar­gos nuo­lat pa­pil­do­mos. „Esa­me pa­si­ruošę to­kiai si­tua­ci­ jai, da­ro­me pa­pil­do­mus pre­kių pri­ sta­ty­mus, tad bi­lietė­lių kios­kuo­se ne­turėtų pri­trūkti. Bi­lietė­lių par­ da­vi­mas 2013 m. kovą, pa­ly­gin­ti su 2013 m. va­sa­rio mėne­siu, paau­ go apie 37 pro­c.“, – teigė jis ir pri­ dūrė, kad ne­di­de­lis per­tek­lius liks ir bus grąžin­tas vie­šo­jo trans­por­ to bi­lietų tiekė­jui – „Su­si­sie­ki­mo pa­slau­gos“.

Vil­niaus mies­to at­sto­vai taip pat ti­ki­na, kad yra pa­si­ruo­šę. „Ne­tikė­tumų nuo ba­land­žio 1 d. ne­turėtų būti, nes vei­kia vil­nie­čio kor­telės elekt­ro­ninė pi­ni­ginė, ku­ rią pa­pild­žius bet ku­ria pi­nigų su­ ma vie­šo­jo trans­por­to prie­monė­je ga­li­ma įsi­gy­ti rei­kia­mos vertės bi­ lietą, – tvir­ti­no Mies­to trans­por­to

sky­riaus vyr. spe­cia­lis­tas Kas­ty­tis Lu­bys. – Taip pat iš­lie­ka ga­li­mybė įsi­gy­ti bi­lietą iš vai­ruo­to­jo.“ Jis taip pat pa­brėžė, kad įsi­gy­ti ir pa­si­pil­dy­ti vil­nie­čio kor­telę ga­ li­ma „Lie­tu­vos spau­dos“ kios­kuo­ se ir „Ma­xi­mos XX“ bei „Ma­xi­mos XXX“ par­duo­tuvė­se esan­čiuo­se in­ for­ma­ci­jos sky­riuo­se. „Ar­ti­miau­siu me­tu pla­nuo­ja­ma, kad tai bus ga­li­ma pa­da­ry­ti ir „Ma­ xi­mos“ ka­so­se“, – teigė K.Lu­bys.

37 proc.

paaugo bi­lietų par­da­vi­ mas 2013 m. kovą, pa­ly­ gin­ti su va­sa­rio mėne­siu.

San­ta­riškė­se pla­nuo­ja­mas sta­ty­ ti nau­jas dar­že­lis brangs­ta – sa­vi­ val­dybės taryba kitą sa­vaitę ke­ ti­na svars­ty­ti, ar skir­ti šiam pro­ jek­tui 14 mln. litų. Tai turėtų tapti moderniausias ir labiausiai ener­ getiškai efektyvus vaikų darželis šalyje.

Sa­vi­val­dybė, dar 2012-ųjų rug­ sėjį nu­spren­du­si sta­ty­ti apie 240 vietų vaikų lop­šelį-dar­želį skly­pe tarp J.Fran­ko, San­ta­riš­kių ir Sker­ sinės gat­vių, atei­nantį tre­čia­dienį pla­nuo­ja ap­si­spręsti ir dėl pi­nigų sta­ty­boms. Įre­gist­ruo­ta­me pro­ jek­te ta­ry­bai siū­lo­ma pri­tar­ti iš biud­že­to skir­ti 14 mln. litų.

Anot sa­vi­val­dybės, pro­jek­to

Ne­pa­to­gu­mai: Jei pi­ni­gai bus skir­ti ne­tru­kus, mo­der­naus dar­že­lio sta­

ty­bos turėtų būti baig­tos per pu­santrų metų.

Vil­niaus sa­vi­val­dybės nuo­tr.

ta dar dau­giau, nes per me­tus at­ si­ra­do naujų namų, ša­lia yra Je­ru­ zalės mik­ro­ra­jo­nas, ku­ria­me taip pat nėra nė vie­no sa­vi­val­dybės dar­ že­lio, tik vie­nas ka­ta­li­kiš­kas. Tai­gi po­rei­kis – tik­rai di­de­lis“, – tvir­ti­ no se­niū­nas.

Jis ti­ki­na ne­įsi­vaiz­duo­jan­tis, kaip tėvai ban­do spręsi pro­blemą šiuo me­tu: „Ne­ži­nau, gal į Žirmū­ nus, gal į Fa­bi­jo­niš­kes siun­čia.“

Tarp lai­mingųjų – dar 820 vaikų Ar­t i­m iau­siu me­t u, 2013 ir 2014 m., pla­n uo­j a­m a įsteig­t i dar bent 820 vietų sostinės darželiuose – Vir­š u­l iškė­s e, per­kėlus Šo­l o­m o Alei­c he­m o mo­k yklą į ki­t as pa­ tal­p as, taip pat pa­s ta­č ius nau­j us dar­ž e­l ius Perkūn­k ie­my­j e, San­ ta­r iškė­s e. Be to, ieš­ko­m a ga­l i­my­ bių steig­t i pa­pil­domų vietų Žo­ly­ no gatvė­j e, taip pat reor­g a­n i­z a­ vus vieną spe­c ia­l iąją mo­k yklą, Dvar­č io­n ių pra­d inė­j e mo­k yk­lo­ je, Cent­ro mo­k yk­l os at­s ki­r a­m e pa­s ta­t e. Taip pat re­m on­t uo­j a­ mos „Ma­ž o­j o Tri­n a­p o­l io“ dar­ž e­ lio pa­t al­p os, kad ten būtų įkur­t a dar bent 80 vietų jau šie­met.

Klu­bui „Play“ ruo­šia­mas apy­nas­ris Jo­nas Var­nas

j.varnas@diena.lt

Vil­niaus vald­žia to­liau skel­bia ka­ rą sos­tinės nak­ti­niams ba­rams: ne­se­niai griežtų san­kcijų su­laukė Ge­di­mi­no pro­spek­te įsikūręs klu­ bas „Trip“. Kitą sa­vaitę ta­ry­ba vėl spręs klu­bo „Play“ li­kimą.

Per­n ai metų pa­b ai­go­j e sos­ tinės ta­ry­bos na­riai bal­suo­da­ mi nu­tarė pre­ky­bos al­ko­ho­liu laiką ba­re „Play“ ap­ri­bo­ti nuo 24 iki 8 val. To im­ta­si, kai bu­vo gau­tas ko­lek­ty­vi­nis Pamėn­kal­ nio gatvės gy­ven­tojų skun­das, kad ba­ro lan­ky­to­jai lau­ke rū­ ko, ge­ria al­ko­ho­li­nius gėri­mus, triukš­mau­ja, prie pa­sta­to nuo­ lat būriuo­ja­si apie 12–15 žmo­

Antra­die­nis Vals­ty­binė mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­ba išp­la­ti­no pra­ne­šimą, ku­ria­me tei­gia­ma, kad nuo ko­vo 22 d. dėl pra­ne­šimų apie ap­si­nuo­di­jimą mais­tu lai­ki­nai su­stab­dy­ tas mais­to ruo­ši­mas vaikų lop­še­lio-dar­ že­lio „Pi­pi­ras“ (Kro­ku­vos g. 6A) vir­tuvė­ je. Vil­niaus vi­suo­menės svei­ka­tos cent­ro pra­ne­ši­me tei­gia­ma, kad ūmia žar­ny­no

kai­na ky­la dėl aukš­tes­nių rei­ka­ la­vimų pa­sta­to ener­ge­ti­nei kla­sei (anks­čiau bu­vo pla­nuo­ta C klasė, da­bar – A). Pla­nuo­ja­ma, kad pa­ didė­ju­si pro­jek­to kai­na dėl to at­ si­pirks per 8 me­tus.

Sau­sio pa­bai­go­je Vil­niaus sa­vi­ val­dybė pra­dėjo ir pir­ki­mo pro­ cedū­ras šiam dar­že­liui sta­ty­ti.

Mo­der­naus San­ta­riš­kių dar­že­ lio pro­jek­tas jau pa­ruoš­tas, gau­ti rei­ka­lin­gi lei­di­mai. Jis turėtų ati­ tik­ti aukš­čiau­sią ener­ge­ti­nio efek­ ty­vu­mo klasę – A. Pas­ta­te taip pat ke­ti­na­ma įreng­ti at­si­nau­ji­nan­čių šal­ti­nių – geo­ter­minį – šil­dymą.

Dar­že­lio sta­ty­ba, ga­vus fi­nan­sa­ vimą, truktų iki 18 mėne­sių.

Ver­kių se­niū­nas Vac­la­vas Gul­bi­ no­vi­čius tvir­ti­no, kad sa­vi­val­dybė dar prie­š me­tus ga­vo ke­lis šim­tus tėvų pa­rašų. „Ma­tyt, da­bar gau­

nių, o kitą dieną gy­ven­to­jai tu­ ri bris­ti ša­li­gat­viu per šiukš­les.

Jau anks­čiau po­rą mėne­sių iš­ kentęs sau­sus ap­ri­bo­ji­mus nuo vi­dur­nak­čio, klu­bas at­si­ko­vo­jo li­cen­ciją ir ga­li­mybę par­da­vinė­ti al­ko­holį iki pa­ry­čių. Ta­čiau sa­vi­ val­dybė ke­ti­na „Play“ vėl ap­ri­bo­ ti al­ko­ho­lio par­da­vimą, tik šįkart nuo 4 iki 8 val. ry­to. „La­bai džiau­giuo­si dėl būtent to­kio siū­ly­mo, nes pa­darė­me la­bai di­delę pa­žangą. Su­si­taikėm ir su­ si­tarėm su kai­my­nais, su­ma­ži­no­ me triukšmą, ne­be­vyks­ta trankūs va­karė­liai, ne­bek­vie­čia­me didžėjų, ta­po­me tik, taip ta­riant, pa­pras­ta ka­vi­ne. Va­di­na­si, yra šio­kia to­kia tei­sybė šia­me mies­te, įma­no­ma Vil­niu­je gy­vuo­ti nak­ti­niams ba­ rams“, – teigė Eval­das Zub­ric­kas,

ku­rio ba­ras sa­vait­ga­liais du­ris už­ ve­ria apie penktą ry­to, o pa­pras­ to­mis die­no­mis – apie ant­rą va­ landą nak­ties. „Jų veik­la bu­vo ap­ri­bo­ta tik­ rai pa­grįstai – bu­vo daug pre­ten­ zijų dėl triukš­mo, ta­čiau jie su­si­ tvarkė ir pa­sta­ruo­ju me­tu skundų ap­skri­tai ne­bu­vo“, – pri­pa­ži­no ir Vil­niaus mies­to 3-io­jo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to vie­šo­sios po­li­ci­jos va­do­vas Ge­di­mi­nas Vid­žiū­nas.

Trečia­die­nis in­fek­ci­ja – sal­mo­ne­lio­ze – su­si­rgo du lop­ šelį-dar­želį lan­kan­tys vai­kai, dar vie­nam su­si­rgu­siam vai­kui diag­no­zuo­tas ūmus en­te­ro­ko­li­tas. Kiek anks­čiau Vals­ty­binė mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­ba pra­nešė, jog dėl nu­sta­tytų pa­žei­dimų lai­ki­nai su­ stab­dy­ta bend­rovės „For plus“ ka­vinės (Žirmūnų g. 70) veik­la.

Vil­niaus sa­vi­val­dybės at­sto­ vai pra­nešė, kad nuo šiol Vil­niaus sa­vi­val­dybės pa­ sta­te ga­li­ma lan­ky­tis ir per vir­tua­lią eks­kur­siją, – taip įgy­ven­din­ta vie­ na iš elekt­ro­ni­nių idėjų, ku­rias mies­tui ga­li siū­ ly­ti sos­tinės gy­ven­to­jai ir įmonės. In­ter­ne­to po­r-­ ta­le www.vil­nius.lt/360 ga­li­ma ap­lan­ky­ti ta­ry­bos po­sėdžių salę, mies­to me­ ro prii­mamąjį ir ka­bi­netą, pa­ si­grožė­ti sos­tinės pa­no­ra­mi­niu vaiz­du iš sa­vi­val­dybės 20 aukš­ to, ap­žiūrė­ti mies­to ma­ketą, esantį sa­ vi­val­dybės pir­ma­me aukš­te. Erd­vi­nis sos­tinės sa­vi­val­dybės pa­sta­to vi­daus vaiz­das tink­la­la­py­je pa­tei­kia­mas pa­na­ šiu prin­ci­pu, kaip ir „Goog­le“ pro­jek­to

„Street View“ pa­sky­ro­je. Pro­jektą ne­ mo­ka­mai įgy­ven­di­no ir mies­tui pa­do­ va­no­jo įmonė „Ae­ro­fo­to B.Z.Choję­ta“.

4

kovo 28–balandžio 3, 2013

miestas

Ket­vir­tis mi­li­jo­no litų – di­zai­ne­rio pa­trio­tiz­mo kai­na?

Su­si­py­ko du vie­ni gar­siau­sių Lie­tu­vos vyrų – sos­tinės me­ras Artū­ras Zuo­kas ir ma­dos korifėjus Juo­zas Stat­ke­vi­čius. Dėl ko?

Me­ras ne­su­ti­ko pa­ten­kin­ti di­zai­ne­rio pra­šy­mo, ku­rio vertė – dau­giau kaip ket­vir­tis mi­li­jo­no litų?

Indrė Pep­ce­vi­čiūtė i.pepceviciute@diena.lt

Ku­pi­nas pyk­čio laiš­kas

Ko­vo 16-ąją, po to, kai bu­vo at­ si­sa­ky­ta di­zai­ne­rio pa­slaugų su­ kur­ti Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dybės val­do­mos na­cio­na­linės oro li­nijų bend­rovės „Air Li­tua­ni­ca“ dar­ buo­tojų uni­for­mas, J.Stat­ke­vi­čius išp­la­ti­no viešą laišką, ku­ria­me pik­ ti­no­si me­ro el­ge­siu. „Ma­niau, kad jūsų žo­dis ne toks sku­du­ras, kaip visų mūsų po­li­tikų, bet ap­si­ri­kau. Tas uni­for­mas te­gul da­ro kas no­ri, ne esmė. Esu tik­ ras, kad tai bus vi­siš­kas šlamš­tas ir ne­sėkmė, fias­ko. Skūpūs mo­ka du kar­tus. Kodėl toks ci­vi­li­zuo­tas žmo­gus, kuo la­bai abe­jo­ju, net ne­ su­ge­ba pra­neš­ti, kad su­darė su­tartį su ki­tais!!! Gėda, juo­kin­ga. Tie­siog ele­men­ta­rus neiš­siauklė­ji­mas“, – vie­ša­me laiš­ke, ku­ris, be­je, grei­tai bu­vo pa­ša­lin­tas iš me­ro feis­bu­ko pro­fi­lio, pik­ti­no­si ma­dos gu­ru.

Di­zai­ne­rio tei­gi­mu, pi­giau reiš­ kia daug pra­sčiau, o ne­mo­ka­mai šiais lai­kais esą tik paukš­čiai čiul­ ba. „Tei­sin­gas žmo­gus, o poel­giai Ga­riūnų ly­gio. Nie­ko, dar pri­reiks, ne pa­sku­ti­nis kar­tas. Val­di­nin­kai kei­čia­si, o dir­ba tie pa­tys. Dar vie­na smulk­me­na – salės nuo­ma, jūsų ži­ niai – 30 tūkst. litų, o pa­si­ruo­šimų dieną – 5 tūkst. Tai­gi, ne­rei­kia pa­ sakų, at­si­ųsiu jums faktūrą. Ir už­ ten­ka tų pa­sakų. Šiais lai­kais tik paukš­te­liai ne­mo­ka­mai čiul­ba, jūs tai pui­kiai ži­no­te, ir vi­suo­menė ži­ no. Taip nie­kas ne­siel­gia, bet per­ spėti pri­va­lo­te. Už­sa­ko ir ty­li. Gėda, kai­mo ly­gis. Te­gul da­ro kas no­ri pi­ giau – tai reiš­kia žy­miai pra­sčiau...

Kaip ir vis­kas Lie­tu­vo­je“, – rėžė J.Stat­ke­vi­čius.

Kai­na – per di­delė

Net­ru­kus A.Zuo­kas pa­ko­men­ta­vo J.Stat­ke­vi­čiaus laišką. Jis teigė, kad di­zai­ne­rio pa­slaugų at­si­sa­ky­ta, nes jo kai­na bu­vu­si per di­delė. Todėl sa­vi­val­dybė ra­do ki­tus klien­tus. „Air Li­tua­ni­ca“, kaip na­cio­na­li­ nis oro vežė­jas, ga­li ir no­ri pri­sta­ ty­ti ge­riau­sius Lie­tu­vos var­dus ir jų pa­sie­ki­mus. Todėl ir bu­vo kreip­ta­si į J.Stat­ke­vi­čių su pra­šy­mu su­kur­ ti oro bend­rovės dar­buo­tojų uni­ for­mas. Ta­čiau su sąly­ga, kad tai bus pa­da­ry­ta ne­mo­ka­mai, tiks­liau, kom­pen­suo­jant tik rea­lias iš­lai­das

(med­žia­gos, ban­do­mie­ji mo­de­liai ir t. t.)“, – sa­vo feis­bu­ko pro­fi­ly­je ko­ men­ta­vo me­ras.

Jis teigė, kad tai būtų ir rek­la­ma di­zai­ne­riui, ir ga­li­mybė pri­si­dėti prie Lie­tu­vai svar­baus pro­jek­to. Ir ap­gai­les­ta­vo, kad J.Stat­ke­vi­čiaus pa­slau­gos per bran­gios, o no­ro pri­ si­dėti prie pro­jek­to ne­bu­vo. „Ne­su­tin­ku, kad tik „paukš­tu­kai čiul­ba už dyką“. Todėl įmonės va­ do­vai su­ra­do ne vieną gabų ir ta­ len­tingą Lie­tu­vos mo­de­liuo­toją, ku­rie mie­lai su­ti­ko at­lik­ti šiuos dar­bus. O pa­ta­ri­mas Juo­zui, ku­rio ta­lentą ger­biu, – neuž­mirš­ti, kad klien­tai yra vi­sa­da teisūs ir juos ap­kal­binė­ti yra la­bai pra­stas sko­ nis. Kar­tu ne­rei­kia nu­ver­tin­ti sa­ vo ko­legų, nes ta­len­tingų di­zai­no meistrų Lie­tu­vo­je yra ne vie­nas“, – rašė A.Zuo­kas.

Ren­gi­nio „Sie­mens“ are­no­je kai­na – 53 tūkst. litų be PVM. Ma­te­ma­ti­ka čia pa­ pras­ta, išeitų, kad pa­pra­šy­ta su­ma vir­ ši­ja 250 tūkst. litų.

At­sa­ky­da­mas į me­ro ko­men­ tarą, kurį per­skaitė po­rta­le del­fi .lt, J.Stat­ke­vi­čius pa­rašė ant­rą viešą laišką. Tie­sa, jis taip pat grei­tai din­go iš me­ro pro­fi­lio. „No­riu pri­min­ti ir pa­tiks­lin­ ti, kad apie kai­nas net kal­bos ne­ bu­vo. Atė­jus į su­si­ti­kimą su ju­mis, dar da­ly­va­vo dvi liu­di­ninkės: Ra­sa Raz­gai­tienė ir ma­no va­dy­bi­ninkė Ži­vilė Ma­ta­čiū­naitė. Jos mie­lai pa­ liu­dys jūsų žod­žius, kad uni­formą tu­riu pa­da­ry­ti ve­da­mas pa­trio­ti­ nių jausmų. Ar­gi tai ne juo­kin­ga?

Jūs net pirš­to ne­pa­ju­di­na­te iš pa­ trio­tiz­mo. O DEL­FI aiš­ki­na­te, kad aš per bran­gus? La­bai leng­va ap­ šmeiž­ti“, – rašė di­zai­ne­ris.

Di­zai­ne­rio tei­gi­mu, tei­sybės mūsų ša­ly nėra ir ne­bus, ir ji vi­suo­met ne­pa­to­gi tiems, ku­rių pusė­je jos nėra.

Pap­rašė net keturių ren­gi­nių?

Vis dėlto nei me­ras, nei di­zai­ne­ris ne­įvar­di­jo kai­nos, ku­ri ne­va ir ta­po konf­lik­to prie­žas­ti­mi.

Ta­čiau, „Vil­niaus die­nos“ šal­ti­nių tei­gi­mu, A.Zuoką iš kant­rybės iš­vedė su uni­formų „Air Li­tua­ni­cai“ kūri­mu su­si­ jęs J.Stat­ke­vi­čiaus pra­šy­mas.

Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dybė tu­ri ga­li­mybę su­reng­ti „Sie­ mens“ are­no­je maž­daug de­šimt nekomercinių ir visuomenei svarbių ren­gi­nių. Tei­gia­ma, kad di­zai­ ne­ris iš mies­to sa­vi­val­dybės pa­prašė net ke­tu­rių to­kių sa­vo reikmėms.

Ren­gi­nio „Sie­mens“ are­no­je kai­ na – 53 tūkst. litų be PVM. Ma­te­ma­ ti­ka čia pa­pras­ta, išeitų, kad pa­pra­ šy­ta su­ma vir­ši­ja 250 tūkst. litų.

De­ja, iš­girs­ti me­ro ko­men­tarų šiuo klau­si­mu, taip pat ir at­sa­kymų, kas yra nau­jie­ji uni­formų kūrėjai, ko­kia su­ma mies­tui yra ne per di­ delė ir galų ga­le kiek už tas uni­for­ mas bus su­mokė­ta, ne­pa­vy­ko. „Me­ras nie­ko dau­giau, nei bu­ vo pa­ko­men­tuo­ta jo feis­bu­ko pro­ fi­ly­je, šia te­ma ne­ko­men­tuos“, – pra­nešė sa­vi­val­dybės viešųjų ry­šių tar­ny­ba.

Ne­pa­vy­ko pri­si­skam­bin­ti ir di­ zai­ne­riui J.Stat­ke­vi­čiui. Jo va­dy­bi­ ninkė Ž.Ma­ta­čiū­naitė trum­pai at­ sakė, kad di­zai­ne­ris la­bai už­siėmęs, o viską, ką norė­jo pa­sa­ky­ti, jau per­ skaitė­me jo laiš­ke. „Vis­kas, ką per­ skaitė­te, taip ir yra. Ši te­ma jau iš­ se­ko. Juo­zas la­bai už­siėmęs, da­bar jau ki­ti dar­bai“, – ne­daug­žod­žia­vo Ž.Ma­ta­čiū­naitė.

Ta­po at­pir­ki­mo ožiu?

Pri­sis­kam­bin­ti ma­dos gu­ru ne­ pa­vy­ko, ta­čiau vėliau pa­vy­ko su­ si­siek­ti SMS ži­nutė­mis. Pak­laus­ tas, ar tie­sa, kad kaip už­mo­kes­čio už uni­for­mas jis sa­vi­val­dybės pa­ prašė ke­tu­rių ren­gi­nių „Sie­mens“ are­no­je, J.Stat­ke­vi­čius tai nei pa­ tvir­ti­no, nei pa­neigė. Jo tei­gi­mu, „gan­dus ku­ria tie, ku­rie ap­si­ši­ko ir me­luo­ja, fan­ta­zuo­ja.“ Pa­si­tei­ra­vus, ar šis pra­šy­mas sie­ ti­nas su „Air Li­tua­ni­cos“ dar­buo­ tojų uni­for­mo­mis, di­zai­ne­ris su šyp­senėlė­mis at­sakė: „Sa­vi­val­dybė pra­šė, kad pa­da­ry­čiau uni­for­mas iš pa­trio­ti­nio jaus­mo.“ Į klau­simą „O jūs nu­sprendė­te, kad pa­trio­ti­niai jaus­mai ir mies­to oro li­ni­jos ne­tu­ri nie­ko bend­ra?“ jis, vėl su šyp­senėlė­mis, at­sakė: „Pak­laus­kit, ar Zuo­kas, ar Vaup­ šas pirštą pa­ju­di­na ne­mo­ka­mai?

Vi­sa­da Lie­tu­vo­je pa­dlai­žiau­ja­ma vir­šai­čiams! Bet tik vie­nas da­ly­ kas, kad jie tu­ri ten­den­ciją keis­tis!

O žmonės, išdrįsę pa­sa­ky­ti tiesą, vi­sa­da ne­pa­togūs!“ Di­zai­ne­ris pik­ti­no­si, kad vi­sa­ da vis­kas krin­ta ant jo, kad ki­ti ga­li elg­tis kaip tin­ka­mi – gai­šin­ti žmogų ir už tai net neat­sip­ra­šy­ti. „Aš vi­sad būnu at­pir­ki­mo ožiu!

Ma­ne ga­li trypt neauklė­ti cha­mai, ku­rie dėl pi­nigų ir at­katų pa­mirš­ta, kad yra vy­rai, ir at­si­pra­šyt už lai­ ko gai­ši­nimą net ne­su­ge­ba!“ – sa­vo SMS žinutėje rašė di­zai­ne­ris.

Pa­si­pik­ti­ni­mas: di­zai­ne­rio J.Stat­ke­vi­čiaus tei­gi­mu, tei­sybės mūsų ša­

ly nėra ir ne­bus, ir ji vi­suo­met ne­pa­to­gi tiems, ku­rių pusė­je jos nėra.

Min­dau­go Vai­čiu­lio / BFL nuo­tr.

5

kovo 28–balandžio 3, 2013

miestas Ne­ty­lant kal­boms apie vis pra­stė­jan­ čią mo­ki­nių lai­ky­ se­ną ir svei­ka­tą, ke­ lio­se Vil­niaus pro­ gim­na­zi­jo­se jau ki­ tą sa­vai­tę per per­ trau­kas tarp pa­ mo­kų bus pra­dė­ tos reng­ti spe­cia­lios mankš­tos.

Tvar­ka: mankš­tos mo­kyk­lo­se bus ren­gia­mos kar­tą ar­ba du­kart per die­ną ir truks apie 5 mi­nu­tes.

Ar­tū­ro Mo­ro­zo­vo nuo­tr.

Svei­ką gy­ven­se­ną ska­tins mankš­to­mis Eg­lė Še­pe­ty­tė

e.sepetyte@diena.lt

Paaug­lio stu­bu­ras – lyg se­no­lio

Idė­ja, kad da­lį per­trau­kos mo­kyk­ lo­se bū­tų ga­li­ma skir­ti mankš­tai, ne vie­nus me­tus bren­do San­ta­ riš­kių kli­ni­kų ki­ne­zi­te­ra­peu­to Ne­ ri­jaus Braž­džiū­no gal­vo­je. „Idė­ ja gi­mė 2005 m. pa­čiam dir­bant su vai­kais gy­dy­mo įstai­go­se. Bu­vo ku­ ria­ma, svars­to­ma, kaip vi­sa tai pa­ teik­ti vai­ko pro­tui su­vo­kia­ma for­ ma. Šios mankš­tos skir­tos bū­tent tiems vai­kams, ku­rie daug sė­di, o nau­ja kar­ta sė­di la­bai daug. Vai­kai ne­tgi tu­ri iš­var­žų. Ne­se­niai te­ko ma­ty­ti 16-me­tį, ku­rio per­švies­tas stu­bu­ras nuo­trau­ko­je at­ro­do kaip 80-me­čio. Net ne­rei­kia klaus­ti, koks jo fi­zi­nis ak­ty­vu­mas. Jis be­ veik nu­li­nis“, – pa­sa­ko­jo N.Braž­ džiū­nas.

Mo­ki­nių svei­ka­tos ir lai­ky­se­nos pro­ble­mas iš ar­ti ma­tan­čiam gy­ dy­to­jui di­džiau­sia pro­ble­ma at­ ro­do ne tik ma­žė­jan­tis vai­kų bei paaug­lių fi­zi­nis ak­ty­vu­mas, bet ir esą ne­pat­rauk­liai ska­ti­na­mas no­ ras spor­tuo­ti. N.Braž­džiū­no tei­gi­ mu, vai­kai į kū­no kul­tū­ros pa­mo­ kas žvel­gia kaip į prie­vo­lę. „Kū­no kul­tū­ros pa­mo­ka su­pran­ ta­ma kaip nor­mų, pa­žy­mio ga­vi­ mo struk­tū­ra, tai vai­kams nė­ra la­ bai įdo­mu. Įdo­mu ne­bent ta­da, kai su jais dir­ba sa­vo veik­la už­si­de­gę tre­ne­riai ar mo­ky­to­jai. Bet aš pats daug bend­rau­ju su mo­ky­to­jais ir ži­ nau, kad to­kių ne­daug. Jie ir­gi pa­ vargs­ta – iš­me­ta ka­muo­lį ir bė­gio­ kit“, – sa­kė ki­ne­zi­te­ra­peu­tas.

Lenk me­dį, kol jau­nas

Kol kas mo­ki­niai per per­trau­kas mankš­tin­sis sos­ti­nės Že­my­nos ir Pet­ro Vi­lei­šio pro­gim­na­zi­jo­se. Ofi­ cia­liai šis pro­jek­tas pra­si­dės ba­ lan­džio 5 d., ta­čiau pa­ren­gia­mie­ ji dar­bai mo­kyk­lo­se vyk­do­mi jau ku­rį lai­ką.

Pro­jek­tas iš­si­ski­ria tuo, kad mankš­tos bus in­te­rak­ty­vios, – vai­ kai fi­zi­nius pra­ti­mus ma­tys mul­ti­ me­di­jos prie­mo­nė­se, o mo­ky­to­jai

tik ste­bės, ar vai­kai pra­ti­mus at­ kar­to­ja tai­syk­lin­gai. Iki šiol bu­vo vyk­do­mos ban­do­mo­sios mankš­ tų ver­si­jos – pro­jek­tas pri­sta­ty­tas ne­di­de­liam skai­čiui vai­kų ir mo­ ky­to­jų, ste­bė­tos mo­ki­nių reak­ci­ jos. Ga­liau­siai nu­tar­ta, kad mankš­ tos mo­kyk­lo­se bus ren­gia­mos kar­tą ar­ba du­kart per die­ną ir truks apie 5 mi­nu­tes. Mo­ki­niams per­si­reng­ ti ne­rei­kės, nes pra­ti­mai pri­tai­ky­ti at­lik­ti ir su uni­for­ma.

N.Braž­džiū­no tei­gi­mu, pro­jek­ tas dau­giau­sia orien­tuo­tas į 1–8 kla­sių mo­ki­nius. To prie­žas­tys – pa­tys ma­žiau­sie­ji nau­jo­ves prii­ma im­liau­siai, be to, juos leng­vai pa­ trau­kia ani­muo­tos in­te­rak­ty­vios prie­mo­nės. O paaug­liams, pa­sak N.Braž­džiū­no, spor­tuo­ti tie­siog bū­ti­na. „Dau­gu­ma svei­ka­tos pro­ble­mų at­si­ran­da bū­tent paaug­lys­tė­je, tai le­mia sun­kios kup­ri­nės, dar ne­ pa­kan­ka­mai iš­si­vys­tę rau­me­nys, bren­di­mo lai­ko­tar­pis. Stu­bu­ro būk­lė pri­klau­so nuo to, kaip vai­kas ju­dė­jo ar ne­ju­dė­jo bren­di­mo lai­ko­ tar­piu. Šiuo pro­jek­tu, ga­li­ma sa­ky­ ti, už­ker­ta­me ke­lią dau­ge­liui li­gų“, – aiš­ki­no gy­dy­to­jas.

Vai­kai at­ro­do su­si­do­mė­ję

Že­my­nos pro­gim­na­zi­jos di­rek­to­ riaus pa­va­duo­to­ja ug­dy­mui Ir­mi­na Vei­ku­tie­nė pa­sa­ko­jo, kad pro­jek­tą pir­miau­sia iš­ban­dė vie­na ant­ro­kų kla­sė. Pra­di­nu­kai, pe­da­go­gės tei­gi­ mu, at­ro­dė nuo­šir­džiai su­si­do­mė­ję. „Da­ly­va­vo vie­na kla­sė, 30 vai­ kų. Vi­si kar­tu pa­žiū­rė­jo­me įra­šą su ani­muo­tais be­si­mankš­ti­nan­ čiais gy­vū­nė­liais, vai­kams be ga­lo pa­ti­ko. In­for­ma­ci­nės tech­no­lo­gi­ jos vai­kams ir šiaip sma­gu. Pas­kui vai­kai bend­ra­vo su pa­čiu gy­dy­to­ju, už­da­vė la­bai daug klau­si­mų. Ne­ ri­jus pa­ro­dė pra­ti­mė­lius, paaiš­ki­ no jų reikš­mę. Spren­džiant iš vai­ kų nuo­tai­kų, vi­siems tik­rai pa­ti­ko.

Vai­kai pa­ža­dė­jo, kad da­rys mankš­ te­les, ir lau­kia, ka­da jos pra­si­dės“, – sa­kė I.Vei­ku­tie­nė.

Nuo ba­lan­džio 5 d. per per­trau­ kas čia mankš­tin­sis jau ke­li šim­

tai mo­ki­nių. Tai bus da­ro­ma ar­ba kla­sė­se, ku­rio­se įreng­ta mul­ti­me­ di­ja, ar­ba sa­lė­se. Paš­ne­ko­vų tei­ gi­mu, spe­cia­lios įran­gos bū­ti­ny­bė Vil­niaus mo­kyk­loms ne­tu­rė­tų bū­ ti truk­dis pri­si­jung­ti prie pro­jek­to.

Esą dau­gu­ma ug­dy­mo įstai­gų ap­ si­rū­pi­nu­sios šiuo­lai­ki­nė­mis tech­ no­lo­gi­jo­mis ir ga­lė­tų trans­liuo­ ti mankš­tų įra­šus, o jei ir ne, išei­tį vi­sa­da ga­li­ma ras­ti. „Ma­nau, jei­gu yra no­ras, yra ir ga­li­my­bių. Aiš­ku, pir­miau­sia tu­ ri bū­ti žmo­nės, ku­rie tuo gy­ven­ tų ir to no­rė­tų. Jei­gu pa­žiū­rė­si į tai nei­gia­mai, apa­tiš­kai ir be už­si­de­ gi­mo, aiš­ku, leng­viau­sia pa­sa­ky­ti, kad ne­tu­ri­me ga­li­my­bių. Bet ga­li­ my­bių vi­sa­da ga­li­ma ras­ti“, – tvir­ ti­no pe­da­go­gė.

Paš­ne­ko­vai ne­sle­pia, kad la­biau­ siai lau­žo gal­vas, kaip pa­ska­tin­ti mankš­tin­tis vy­res­nius mo­ki­nius. Že­my­nos pro­gim­na­zi­jo­je vy­riau­si pro­jek­te da­ly­vau­sian­tys mo­ki­niai bus sep­tin­to­kai. „Aiš­ku, ne­ga­li­me sa­ky­ti, kad da­ly­vaus vi­si ir no­rės vi­si, taip nie­ka­da ne­bū­na. Bet jei­gu pu­sė vai­kų no­rės ir da­ly­vaus, tik­rai bus la­bai daug. Po tru­pu­tį įdieg­si­ me ši­tą idė­ją, gal vai­kai pri­pras? Ži­nant, kaip kar­di­na­liai pra­stė­ja

vai­kų lai­ky­se­na, tai jau žings­ne­lis į prie­kį. Tu­ri­me išau­gin­ti svei­kes­ nę kar­tą, bent jau ti­kė­tis“, – svars­ tė I.Vei­ku­tie­nė.

Žyd­rū­nas Sa­vic­kas:

Rei­kia užau­gin­ti tą vai­kų po­žiū­rį, kad jie no­rė­tų bū­ti svei­ki.

Ž.Sa­vic­kas: „Tai – fan­tas­ti­ka“

Vie­nas iš ak­ty­vių pro­jek­to pa­lai­ky­ to­jų yra Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­ bės ta­ry­bos na­rys Žyd­rū­nas Sa­vic­ kas. Dau­gy­bę ap­do­va­no­ji­mų pel­nęs ir stip­riau­siu pa­sau­ly­je žmo­gu­mi ti­tu­luo­ja­mas spor­ti­nin­kas įsi­ti­ki­

nęs, kad mankš­tos mo­kyk­lo­se sva­ riai pri­si­dės prie svei­kes­nės vi­suo­ me­nės ug­dy­mo. „Čia fan­tas­ti­ka. Tie pra­ti­mai ne­bus la­bai in­ten­sy­vūs, kaip tra­ di­ci­nė mankš­ta. Bus 5 ar 6 pra­ti­ mu­kai, at­lie­ka­mi lė­tai, to­kiu bū­ du pra­tem­pia­mi vi­si rau­me­nys, ku­rie su­stings­ta sė­dint. Nuo to­ kios mankš­tos pa­ge­rė­ja tiek krau­ jo­ta­ka, tiek vai­kų dė­me­sin­gu­mas, jiems leng­viau priim­ti in­for­ma­ci­ ją ki­to­se pa­mo­ko­se. Pra­ti­mai vi­są lai­ką bus skir­tin­gi. Vie­ną sa­vai­tę ar mė­ne­sį vie­no­kie, ki­tą – jau ki­ to­kie. Taip pat jie bus skirs­to­mi pa­ gal vai­kų am­žių“, – pa­sa­ko­jo Ž.Sa­ vic­kas.

Spor­ti­nin­kas pri­ta­rė ki­tiems pa­ šne­ko­vams ir ak­cen­ta­vo, kad tin­ ka­mą po­žiū­rį į fi­zi­nių pra­ti­mų nau­ dą rei­kia skie­py­ti kuo ma­žes­niems vai­kams. „Rei­kia užau­gin­ti tą vai­ kų po­žiū­rį, kad jie no­rė­tų bū­ti svei­ ki. Nes su dvy­lik­to­ku, ku­ris vie­toj mankš­tos per per­trau­kas bė­ga pa­ rū­ky­ti kur nors už kam­po, dirb­ ti bū­tų su­dė­tin­ga. Bet su jau­nes­ nio am­žiaus vai­kais pa­pras­čiau, ir išug­džius juos jau ga­li­ma ti­kė­tis išug­dy­ti ir svei­ką vi­suo­me­nę“, – pri­dū­rė Ž.Sa­vic­kas.

6

kovo 28–balandžio 3, 2013

miestas

Į Kau­ną su vė­je­liu Be­lai­dis in­ter­ne­to ry­šis, kom­for­tiš­ka ap­lin­ka, sau­gu­mas ir ma­ lo­nus ap­tar­na­vi­mas. Per ar­ti­miau­sius po­rą me­tų marš­ru­tu Vil­ nius–Kaunas kur­suos tik mo­der­nūs dviaukš­čiai trau­ki­niai.

And­re­jus Žu­kovs­kis Ro­man­ti­ką kei­čia pra­kti­ka

Me­di­nių pa­bė­gių kva­pas, tu­ne­liai ir RVR ženk­lu pa­puoš­ti trau­ki­niai su me­di­niais suo­lais. Nuo vai­kys­ tės va­ži­nė­jan­tiems trau­ki­niu ge­le­ žin­ke­liai aso­ci­juo­ja­si su ro­man­ti­ka.

Ta­čiau lai­kai kei­čia­si, au­ga ke­lei­vių rei­ka­la­vi­mai, o drau­ge su jais kei­ čia­si ir ge­le­žin­ke­liai. Jau se­niai ne­ be­li­ko va­go­nų su me­di­niais suo­lais, o me­di­niai pa­bė­giai be­veik vi­sur pa­keis­ti be­to­ni­niais.

Kas­met vis ma­žiau Lie­tu­vo­je lie­ka ir se­nų­jų dar Ry­gos va­go­nų ga­myk­ lo­je pa­ga­min­tų elekt­ri­nių ir dy­ze­li­ nių trau­ki­nių. Pir­muo­ju ar­tė­jan­čių ge­le­žin­ke­lio per­mai­nų ženk­lu ta­po dviaukš­tis če­kų ga­my­bos elekt­ri­nis trau­ki­nys 2008 m. Ka­lė­dų iš­va­ka­rė­ se pra­dė­jęs kur­suo­ti marš­ru­tu Vil­ nius–Kaunas–Vilnius. Šian­dien per die­ną marš­ru­tu Vilnius–Kaunas– Vilnius įvyks­ta 38 rei­sai, dau­giau nei pu­sė iš jų – nau­jais dviaukš­čiais elekt­ri­niais trau­ki­niais. „To­kie pa­tys trau­ki­niai šian­dien va­ži­nė­ja Če­ki­jo­je, Uk­rai­no­je. Pa­na­ šūs, tik ki­tų ga­min­to­jų ried­me­nys nau­do­ja­mi vi­so­se Va­ka­rų Eu­ro­pos ša­ly­se“, – tei­gė bend­ro­vės „Lie­tu­ vos ge­le­žin­ke­liai“ Ke­lei­vių ve­ži­mo di­rek­ci­jos di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­ jas Da­lius Žeb­raus­kas.

Spė­jo įver­tin­ti patogumą

Šiuo me­tu bend­ro­vė eksp­loa­tuo­ ja še­šis nau­jus dviaukš­čius elekt­ ri­nius trau­ki­nius. At­siž­vel­giant į jų po­pu­lia­ru­mą, eko­lo­giš­ku­mą, tech­ ni­nes ypa­ty­bes ir sau­gu­mą, iki 2015 m. pa­bai­gos pla­nuo­ja­ma įsi­gy­ti dar ke­tu­ris. Ši­taip vi­si se­ni trau­ki­niai bū­tų pa­keis­ti nau­jais. Tad dėl ko gi jie po­pu­lia­rūs?

Ras­ti at­sa­ky­mą į klau­si­mą pa­ pras­ta. Te­rei­kia nuei­ti į Vil­niaus ge­le­žin­ke­lio sto­tį ir at­si­sės­ti į Kau­ no kryp­ti­mi va­žiuo­jan­tį dviaukš­ tį trau­ki­nį. Jei­gu jūs nors kar­tą tai da­rė­te, klau­si­mų dau­giau ne­be­bus.

Nie­ko bend­ra, iš­sky­rus tai, kad va­ žiuo­ja­ma tais pa­čiais bė­giais, nau­ jie­ji trau­ki­niai su 7-ojo de­šimt­me­ čio ga­my­bos ried­me­ni­mis ne­tu­ri.

Nė­ra čia ir pa­pras­čiau­sių – 3 kla­sės vie­tų. Iš tri­jų va­go­nų su­da­ry­ta­me trau­ki­ny­je įreng­tos 304 sė­di­mos vie­tos, iš jų 23 – pir­mos kla­sės.

Bū­tent už­su­kę į 1 kla­sės sky­rių pa­si­ju­si­te ta­ry­tum pa­te­kę į biu­rą.

Tai trau­ki­nio vie­ta, kur ne­ty­la te­ le­fo­no skam­bu­čiai, spren­džia­mi vers­lo klau­si­mai, pa­var­gus ga­li­ ma pa­siim­ti ka­vos iš apa­ra­to, dar­ bo reik­mėms nau­do­tis ne­mo­ka­ mu be­lai­džiu in­ter­ne­to ry­šiu. Taip pat ne­bū­ti­na va­žiuo­jant trau­ki­ niu rū­pin­tis, ar pa­kaks ne­šio­ja­ mo­jo kom­piu­te­rio ba­te­ri­jos, – iš kiek­vie­nos vie­tos yra pa­sie­kia­mas elekt­ros liz­das.

Dalius Žebrauskas:

Maršrutas Vilnius– Kaunas–Vilnius labai populiarus tarp užsienio turistų, tuo galima įsitikinti važiuojant traukiniu net ir paprastą darbo dieną.

bo ka­bi­ne­te, kad ga­lė­čiau ko­ky­biš­ kai dirb­ti. Va­žiuo­da­mas dviaukš­čiu vi­sa tai gau­nu“, – pa­brė­žė pa­šne­ ko­vas.

Per­nai marš­ru­tu Vilnius–Kau­ nas–Vilnius bu­vo per­vež­ta dau­ giau nei 1,2 mln. ke­lei­vių. O vien šių me­tų va­sa­rį šiuo marš­ru­tu va­ žia­vo 96 tūkst. ke­lei­vių. Dau­giau nei pu­sė jų, pa­na­šiai kaip sa­vait­ raš­čio žur­na­lis­tų kal­bin­tas Al­gir­ das, trau­ki­niu va­žiuo­ja į dar­bą ar­ ba iš jo. Dau­gu­ma spren­džia dar­bo rei­ka­lus, kai ku­rie trau­ki­nį ren­ka­si ir dėl pa­to­gaus gra­fi­ko, ir dėl ga­li­ my­bės su­tau­py­ti. „Aš kas­dien ne­va­žiuo­ju, tad per­ ku ne nuo­la­ti­nį, o vien­kar­ti­nį bi­lie­ tą. Jis kai­nuo­tų 18 li­tų, bet už ke­ lis li­tus įsi­gi­jau lo­ja­lu­mo kor­te­lę ir gau­nu pa­pil­do­mą 5 pro­c. nuo­lai­ dą. O kai ku­rie ma­no ko­le­gos, ku­ rie va­ži­nė­ja nuo­lat, tu­ri įsi­gi­ję nuo­ la­ti­nius už 422 li­tus. Va­ži­nė­da­mi su ma­ši­na de­ga­lams iš­lei­si­te tik­ rai dau­giau“, – var­di­jo ar­gu­men­ tus Al­gir­das.

Vals­ty­bės pa­ra­ma – mi­ni­ma­li

Pu­sė ke­liau­ja į dar­bą

„Ko­dėl va­žiuo­ju trau­ki­niu? Tik­rai ga­lė­čiau leis­ti sau va­žiuo­ti au­to­ mo­bi­liu, ta­čiau pa­skai­čiuo­ki­me“, – sa­vait­raš­čio žur­na­lis­tams dės­tė Al­gir­du pri­si­sta­tęs kau­nie­tis.

Dar 2009 m. trau­ki­nį kaip su­si­ sie­ki­mo prie­mo­nę iš nau­jo at­ra­dęs pa­šne­ko­vas šian­dien jo­kiu bū­du ne­va­žiuo­tų au­to­mo­bi­liu ar­ba ki­ta trans­por­to prie­mo­ne į dar­bą Kau­ ne. „Trau­ki­nys va­žiuo­ja va­lan­dą. Šiek tiek dau­giau. Tai yra daug, ži­nant, kad per tą lai­ką ga­li nu­ veik­ti ne­ma­žai dar­bų. Bū­na die­nų, kad grįž­da­mas na­mo jau su­ta­riu su klien­tais ki­tai die­nai, su­de­ri­nu su­ si­ti­ki­mus, iš­siun­čiu elekt­ro­ni­nius laiš­kus. Va­žiuo­da­mas ma­ši­na vi­so to ne­pa­da­ry­si“, – dės­tė ke­lei­vis.

Pa­sak Al­gir­do, anks­čiau dar­bo rei­ka­lams tvar­ky­ti trau­ki­nys ne­bu­ vo pa­ti tin­ka­miau­sia erd­vė. Ta­čiau atė­jus nau­jiems trau­ki­niams rei­ ka­lai pa­si­kei­tė. „Ne­ži­nau, jei ne šis trau­ki­nys, ar va­ži­nė­čiau jais. Gal­ būt vie­niems tas triukš­mas ir kie­ tos sė­dy­nės – ro­man­ti­ka, bet man tu­ri bū­ti ty­la ir kom­for­tas. Tu­ riu jaus­tis kaip na­mie ar sa­vo dar­

Marš­ru­tas Vilnius–Kaunas–Vil­ nius, pa­sak „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­ lių“ at­sto­vų, po­pu­lia­rus ne tik tarp vie­tos gy­ven­to­jų, bet ir tarp už­sie­ nio tu­ris­tų. „Marš­ru­tas Vilnius–Kaunas– Vilnius la­bai po­pu­lia­rus tarp už­ sie­nio tu­ris­tų, tuo ga­li­ma įsi­ti­kin­ti va­žiuo­jant trau­ki­niu net ir pa­pras­ tą dar­bo die­ną. Tam įta­kos tu­ri ne tik nau­ji trau­ki­niai, bet ir tai­ko­ mos rin­ko­da­ros prie­mo­nės, ir pa­ to­gus, ke­liau­jan­čių lū­kes­čius ati­ tin­kan­tis, tvar­ka­raš­tis“, – pa­brė­žė D.Žeb­raus­kas.

Pa­sak Ke­lei­vių ve­ži­mo di­rek­ci­ jos di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jo, šio­ mis kryp­ti­mis ir to­liau bus in­ten­ sy­viai dir­ba­ma. Paš­ne­ko­vas šiek tiek ap­gai­les­ta­vo, kad iki šiol ak­ ty­ves­nei mo­der­ni­za­ci­jai truk­dė tai, jog įmo­nė pri­vers­ta vis­ką da­ry­ti sa­ vo jė­go­mis. „Vi­sas in­ves­ti­ci­jas į ke­lei­vių per­ ve­ži­mą bend­ro­vė „Lie­tu­vos ge­le­ žin­ke­liai“ iki šiol da­ro sa­vo lė­šo­mis, ne­gau­da­ma pa­ra­mos iš vals­ty­bės ar ES. Iki 2015 m. pa­bai­gos pla­nuo­ja­ ma įsi­gy­ti dar ke­tu­ris dviaukš­čius trau­ki­nius, va­žiuo­sian­čius marš­ru­ tu Vilnius–Kaunas–Vilnius. Vie­no

Prog­re­sas: iki 2015 m. pa­bai­gos marš­ru­tu Vilnius–Kaunas–Vilnius kur­

suos tik nau­ji dviaukš­čiai trau­ki­niai.

to­kio ti­po trau­ki­nio kai­na svy­ruo­ja nuo 24 mln. iki 31 mln. li­tų. Bend­ ro­vė ak­ty­viai tei­kia pa­raiš­kas gauti projektų finansavimą ir ti­ki­si, kad 2014–2020 m. eta­pu bus gau­ta ES pa­ra­ma ke­lei­vi­nių ried­me­nų par­kui at­nau­jin­ti. Ga­vę ES pa­ra­mą vi­siems nau­jų ried­me­nų įsi­gi­ji­mo pro­jek­ tams, iki 2020 m. vi­siš­kai at­nau­ jin­tu­me esa­mą dy­ze­li­nių ir elekt­ ri­nių trau­ki­nių par­ką“, – pa­brė­žė pa­šne­ko­vas.

Mo­der­ni­za­ci­ją tęs sa­va­ran­kiš­kai

Be marš­ru­to Vilnius–Kaunas–Vil­ nius, „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­liai“ puo­ se­lė­ja ne­ma­žai ir ki­tų am­bi­cin­gų pla­nų. Pla­nuo­ja­ma, kad, iki 2020 m. at­li­kus re­mon­to dar­bus, trau­ ki­niai vi­sa­me ruo­že Vilnius–Kau­ nas ga­lės iš­vys­ty­ti iki 160 km/val. grei­tį.

Vals­ty­bi­nės svar­bos sta­tu­są tu­ ri pro­jek­tas „Rail­Bal­ti­ca“, su­ jung­sian­tis Hel­sin­kį, Ta­li­ną, Ry­gą, Kau­ną ir Var­šu­vą. „Lie­tu­vos ge­le­ žin­ke­liai“ eu­ro­pi­nės vė­žės dar­bus nuo Len­ki­jos sie­nos iki Kau­no pla­ nuo­ja baig­ti 2015-ai­siais.

Iki 2015 m. pabaigos planuojama įsigyti dar keturis dviaukščius traukinius, važiuosiančius maršrutu Vilnius–Kaunas–Vilnius.

Kom­for­tas: nau­juo­se dviaukš­čiuo­se trau­ki­niuo­se pa­to­gu ne tik va­žiuo­ti, bet ir dirb­ti.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

„Ki­tas svar­bus pro­jek­tas, ku­ rį įgy­ven­di­na­me kar­tu su Bal­ta­ru­ si­jos ge­le­žin­ke­lių įmo­ne, yra grei­ to­jo ke­lei­vi­nio trau­ki­nio marš­ru­to Vilnius–Minskas or­ga­ni­za­vi­mas, t. y. sie­kia­ma su­trum­pin­ti ke­lio­ nės nuo Vil­niaus iki Mins­ko lai­ką iki 2 va­lan­dų. Įgy­ven­di­nant šį pro­ jek­tą per­ka­mi Len­ki­jo­je pa­ga­min­ ti nau­ji dy­ze­li­niai trau­ki­niai, ku­rie, iš­vys­ty­da­mi 140 km/val. va­žia­vi­ mo grei­tį, pri­si­dės prie ke­lio­nės lai­ko su­trum­pi­ni­mo. Šiuos trau­ ki­nius pla­nuo­ja­ma pra­dė­ti eksp­ loa­tuo­ti nuo 2013 m. bir­že­lio. Taip pat kei­sis ir ke­lei­vių pa­sie­nio bei mui­ti­nės pa­tik­ros pro­ce­dū­ros – jos bus at­lie­ka­mos Vil­niaus ge­le­ žin­ke­lio sto­ty­je to­kiu pat prin­ci­pu kaip oro uos­tuo­se“, – atei­ties pla­ nus at­sklei­dė D.Žeb­raus­kas.

Nuo 2015 m. taip pat bus vi­siš­kai elekt­ri­fi­kuo­tas ruo­žas Minskas– Vilnius ir pra­dės kur­suo­ti elekt­ ri­niai trau­ki­niai, ga­lė­sian­tys iš­ vys­ty­ti iki 160 km/val. grei­tį. Taip pat pa­reng­tas pla­nas apie 2020 m. elekt­ri­fi­kuo­ti ge­le­žin­ke­lio li­ni­ją iki PR Klai­pė­dos.

7

kovo 28–balandžio 3, 2013

lietuva

Sei­mo ke­liau­nin­kai tę­sia tra­di­ci­jas Šios ka­den­ci­jos Sei­mo na­riai taip pat mėgs­ta ke­liau­ti – kai ku­rie jų vi­du­ti­niš­kai du kar­tus per mė­ne­sį vyks­ta į ko­man­di­ ruo­tes už­sie­ny­je. Sei­mo kanc­le­rio pa­va­ duo­to­jo Ge­di­mi­no Alek­so­nio tei­gi­mu, ko­ man­di­ruo­čių ir ke­lio­nių at­žvil­giu šis Sei­ mas tę­sia pirm­ta­kų tra­di­ci­jas.

Eg­lė Še­pe­ty­tė

e.sepetyte@diena.lt

Ke­liau­nin­kų pa­var­dės ne­si­kei­čia

Iki šiol pa­gal ke­lio­nių skai­čių pir­ ma­vę Sei­mo na­riai dau­giau­sia už­ sie­nio vals­ty­bių jau spė­jo ap­lan­ky­ti ir šie­met. Są­ra­šo vir­šu­je – Eu­ro­pos rei­ka­lų ko­mi­te­to na­rys kon­ser­va­to­ rius Egi­di­jus Va­rei­kis. Jis jau vy­ko į še­šias ko­man­di­ruo­tes ir dvi ke­lio­ nes. Ne­daug at­si­lie­ka ir kon­ser­va­ to­rius Ema­nue­lis Zin­ge­ris bei li­be­ ra­las Pet­ras Aušt­re­vi­čius. Abu jie – Už­sie­nio rei­ka­lų ko­mi­te­to na­riai.

Per šią ka­den­ci­ją jie jau vy­ko į še­šias ko­man­di­ruo­tes ir po vie­ną ke­lio­nę.

Vi­sas Sei­mo na­rių iš­vy­kas į už­sie­ nį tvir­ti­na Sei­mo val­dy­ba. Ko­man­ di­ruo­tėms fi­nan­sa­vi­mas ski­ria­mas iš vals­ty­bės biu­dže­to, o už ke­lio­nes par­la­men­ta­rai su­si­mo­ka pa­tys ar­ba su­mo­ka or­ga­ni­za­to­riai.

E.Va­rei­kis po du kar­tus lan­kė­si Bel­gi­jo­je ir Pran­cū­zi­jo­je, taip pat – Lat­vi­jo­je ir Bul­ga­ri­jo­je. Ne už biu­ dže­to lė­šas par­la­men­ta­ras vy­ko į Uk­rai­ną ir Tur­ki­ją.

E.Zin­ge­ris per nau­ją­ją ka­den­ci­ ją dar­bo tiks­lais vy­ko į Če­ki­ją, An­ do­rą, Bel­gi­ją, Ma­ro­ką ir du­kart – į Pran­cū­zi­ją. Ne už biu­dže­to lė­šas kon­ser­va­to­rius lan­kė­si Vo­kie­ti­jo­je.

P.Aušt­re­vi­čius per­nai gruo­dį lan­kė­si JAV, Es­ti­jo­je, Pran­cū­zi­jo­je, Ai­ri­jo­je ir du­kart – Bel­gi­jo­je. Praė­ju­sią sa­vai­tę par­la­men­ta­ras vy­ko į Ja­po­ni­ją.

Iš vi­so nuo lapk­ri­čio 16 d., kai pra­si­dė­jo nau­ja ka­den­ci­ja, Sei­me re­ gist­ruo­ta apie 100 ko­man­di­ruo­čių ir ke­lio­nių. Ta­čiau di­de­lė da­lis Sei­mo na­rių dar nie­kur ne­bu­vo iš­vy­kę.

Daž­niau­sia kryp­tis – į Briu­se­lį

Sei­m o kanc­l e­r io pa­va­d uo­to­jo G.Alek­so­nio tei­gi­mu, šios ka­den­

Ko­man­di­ruo­tėms šie­met – 1,4 mln. li­tų 2013 m. par­la­men­ta­r ų ko­man­di­ruo­ tėms skir­tą pla­ną pa­tvir­ti­nu­si Sei­mo val­dy­ba šioms reik­mėms sky­rė 1,4 mln. li­tų. Tai – ket­vir­čiu mi­li­jo­no dau­ giau nei 2012 m., bū­tent 250 tūkst. li­ tų bus skir­ta ko­man­di­ruo­tėms, su­si­ ju­sioms su pir­m i­n in­ka­v i­mu ES Ta­ ry­bai.

Di­džią­ją su­mos da­lį – 555 tūkst. li­tų – iš­si­da­lys Sei­mo ko­mi­te­tai, pu­sė mi­li­jo­ no skir­ta Sei­mo par­la­men­ti­nėms de­le­ ga­ci­joms tarp­tau­ti­nė­se de­le­ga­ci­jo­se ir fo­ru­muo­se. 200 tūkst. li­tų bus pa­nau­ do­ta Sei­mo va­do­vų ko­man­di­ruo­čių iš­lai­doms, dar 145 tūkst. skir­ta ne­nu­ ma­ty­toms ko­man­di­ruo­tėms.

Ko­man­di­ruo­tė: 2013 m. par­la­men­ta­rų ko­man­di­ruo­tėms skir­ta ket­vir­čiu mi­li­jo­no dau­giau nei per­nai, t. y.

1,4 mln. li­tų.

ci­jos par­la­men­ta­rų ke­lio­nės sa­vo gau­sa nie­kuo ne­si­ski­ria nuo anks­ tes­nių. Ta­čiau dėl ar­tė­jan­čio Lie­ tu­vos pir­mi­nin­ka­vi­mo ES Ta­ry­bai pa­dau­gė­jo iš­vy­kų į Briu­se­lį. „Iš es­mės kryp­tys tos pa­čios: jei­ gu yra Eu­ro­pos Ta­ry­bos Par­la­men­ ti­nė Asamb­lė­ja Stras­bū­re, va­žiuo­ja į Stras­bū­rą de­le­ga­ci­jos. Jei­gu vyks­ ta NA­TO Par­la­men­ti­nė Asamb­lė­ja, va­žiuo­ja te­nai. Na, gal­būt pa­pil­do­ mai bu­vo ke­lio­nių, dau­giau pa­žin­ ti­nių, į ES ins­ti­tu­ci­jas, nes ne­ma­žai ko­mi­te­tų or­ga­ni­zuos tarp­tau­ti­nes kon­fe­ren­ci­jas pir­mi­nin­kau­jant Lie­ tu­vai, tad į jas gal bu­vo dau­giau iš­ vy­kę. Bet čia sa­vai­me su­pran­ta­ma, nes nuo lie­pos pe­ri­ma­me pir­mi­ nin­ka­vi­mą“, – sa­kė G.Alek­so­nis.

Pa­bai­go­je, prieš rin­ ki­mus, vi­są lai­ką taip bū­na. Ta­da Sei­ mo na­riai dau­giau dė­me­sio ro­do vi­ daus po­li­ti­kai.

Taupyti nepavyks

Per anks­tes­nes ka­den­ci­jas par­la­ men­ta­rų ke­lio­nės į už­sie­nį ne kar­ tą su­lau­kė kri­ti­kos strė­lių. Esą kai ku­rie tau­tos iš­rink­tie­ji į jas vyks­ ta la­biau iš no­ro, o ne iš bū­ti­ny­bės.

To­dėl per praei­tą ka­den­ci­ją bu­vo per­žiū­rė­tas Sei­mo na­rių iš­vy­koms

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

skir­tas fi­nan­sa­vi­mas ir per­nai Sei­ mo val­dy­bos na­riai pri­pa­ži­no, kad dis­ku­tuo­ti­nų par­la­men­ta­rų iš­vy­kų į už­sie­nį su­ma­žė­jo. Pak­laus­tas, gal­ būt tau­py­ti sieks ir nau­jos ka­den­ ci­jos tau­tos iš­rink­tie­ji, G.Alek­so­nis bu­vo skep­tiš­kas. „Pa­bai­go­je, prieš rin­ki­mus, vi­są lai­ką taip bū­na. Ta­da Sei­mo na­riai dau­giau dė­me­sio ro­do vi­daus po­li­ ti­kai, nes ža­da to­liau da­ly­vau­ti rin­ ki­muo­se. Tuo­met bū­na ir ma­žiau ko­man­di­ruo­čių. Bet iš es­mės yra su­da­ry­tas prio­ri­te­ti­nis iš­vy­kų pla­ nas, to­mis kryp­ti­mis par­la­men­ta­rai ir vyks­ta. Štai ir ki­tą sa­vai­tę Len­ ki­jo­je bus Na­cio­na­li­nė Lie­tu­vos, Len­ki­jos ir Uk­rai­nos asamb­lė­ja“, – dės­tė G.Alek­so­nis.

Ki­birkš­tis ke­lia ero­ti­niai po­kal­biai Lu­kas Mik­ne­vi­čius l.miknevicius@diena.lt

Tei­ki ero­ti­nių po­kal­bių te­le­fo­nu pa­slau­gas, bet pi­ni­gų už jas ne­gau­ ni. Į to­kią pa­dė­tį pa­kliu­vo bend­ro­ vė „Jun­tos“. Šios įmo­nės va­do­vai tei­gia, kad bend­ro­vė „Tele2“ ven­gia at­si­skai­ty­ti už ma­lo­nius po­kal­bius, ku­riais mė­ga­vo­si jos abo­nen­tai.

Gin­či­ja­si jau me­tus

Konf­lik­tas: bend­ro­vei „Jun­tos“

dir­bu­sios mer­gi­nos apie ero­ ti­nes fan­ta­zi­jas kal­bė­jo­si ir su „Tele2“ abo­nen­tais, ta­čiau įmo­ nė už šiuos po­kal­bius pi­ni­gų kol kas ne­su­lau­kia. „Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Bend­ro­vės „Jun­tos“ bė­dos pra­si­dė­jo prieš me­tus. Vie­na šios įmo­nės veik­ los sri­čių – ero­ti­nių po­kal­bių te­le­fo­nu pa­slau­gos. Mo­bi­lio­jo ry­šio ope­ra­to­ riai „Jun­tos“ pra­ne­ša apie abo­nen­tų pra­kal­bė­tas mi­nu­tes pa­skam­bi­nus spe­cia­liais trum­pai­siais nu­me­riais.

Pa­gal šiuos duo­me­nis „Jun­tos“ ope­ ra­to­riams iš­ra­šo są­skai­tas už abo­ nen­tams su­teik­tas pa­slau­gas.

Ta­čiau praė­ju­sių me­tų ko­vą „Te­ le2“, su ku­ria „Jun­tos“ tu­rė­jo to­kią pa­čią su­tar­tį, kaip ir su ki­tais ša­lies mo­bi­lio­jo ry­šio ope­ra­to­riais, stai­ga nu­sto­jo teik­ti in­for­ma­ci­ją. Tai reiš­ kia, kad in­ty­miems po­kal­biams iš­ lai­da­vu­sių abo­nen­tų pi­ni­gai gal­būt nu­sė­do „Tele2“ są­skai­to­se ir ne­pa­ sie­kė pa­slau­gos tei­kė­jų. „Jun­tos“ at­sto­vai tei­gia, kad po me­tus tru­ku­sių gin­čų „Tele2“ pa­ ga­liau su­tin­ka at­si­skai­ty­ti, ta­čiau

tik už tuos in­ty­mius po­kal­bius, ku­rie vy­ko pa­sta­rą­jį pus­me­tį. „Te­ le2“ to­kį pa­siū­ly­mą ar­gu­men­tuo­ ja tuo, kad ša­lies įsta­ty­mai ope­ra­ to­rius įpa­rei­go­ja sau­go­ti tik še­šių mė­ne­sių duo­me­nis apie po­kal­bius.

Mo­bi­lio­jo ry­šio tei­kė­jai tei­gia, kad ne­be­tu­ri duo­me­nų apie po­kal­bius, ku­rie vy­ko se­niau nei prieš pus­me­ tį, to­dėl jų su­teik­ti ne­ga­li.

Kaip kom­pen­sa­ci­ją už anks­čiau nei prieš pu­sę me­tų vy­ku­sius po­ kal­bius „Tele2“ bend­ro­vei „Jun­tos“ siū­lo 20 tūkst. li­tų. Šios at­sto­vai su tuo ne­su­tin­ka, nes, jų skai­čia­vi­mais, su­ma tu­rė­tų bū­ti kur kas di­des­nė. „At­siž­vel­giant į tai, kiek už po­kal­ bius per tą lai­ko­tar­pį mo­kė­jo ki­ti te­ le­ko­mu­ni­ka­ci­jų ope­ra­to­riai, aki­vaiz­ du, kad siū­lo­ma 20 tūkst. li­tų su­ma yra ke­lis kar­tus ma­žes­nė už tą, ku­rią „Tele2“ tu­rė­tų su­mo­kė­ti pa­gal ša­lių pa­si­ra­šy­tą su­tar­tį“, – savait­raš­čiui tei­gė „Jun­tos“ at­sto­vau­jan­tis tei­si­ nin­kas Kęs­tu­tis Kvai­naus­kas.

is­to­ri­jos po­sū­kio ne­si­ti­kė­jo. „Taip, tai yra mū­sų kas mė­ne­sį mo­ka­mas abo­ne­men­ti­nis mo­kes­tis ir šią sko­ lą mes pri­pa­žįs­ta­me. Ta­čiau tu­rint gal­vo­je, kad „Tele2“, mū­sų skai­čia­ vi­mais, mums sko­lin­ga apie 200 tūkst. li­tų, ma­nė­me, kad čia tik ka­ pei­kos“, – kal­bė­jo J.Va­lio­nie­nė.

Pa­sak jos, „Tele2“ jau su­tin­ka, kad už pa­sta­ro­jo pus­me­čio skam­ bu­čius bend­ro­vei „Jun­tos“ tu­rė­tų su­mo­kė­ti ne ma­žiau kaip 100 tūkst. li­tų, ta­čiau už anks­čiau vy­ku­sius po­kal­bius te­be­siū­lo 20 tūkst. li­tų kom­pen­sa­ci­ją. „Pre­ten­zi­jas jie pri­pa­žįs­ta, sa­ko, kad įvy­ko klai­da. Ta­čiau su to­kia su­ ma mes ne­su­tin­ka­me. Ma­no­me, kad tai tu­rė­tų bū­ti apie 150 tūkst. li­tų“, – tei­gė J.Va­lio­nie­nė ir pri­dū­rė, kad ieš­ ko­ti tei­sy­bės grei­čiau­siai teks teis­me.

Ji ne­ga­lė­jo pa­sa­ky­ti, ar prieš pra­si­de­ dant teis­mams su­mo­kės 3900 li­tų sko­lą: „Tai spręs ad­vo­ka­tai.“ Ne vie­nin­te­lis vers­las

Ir­gi tu­ri pre­ten­zi­jų

Ne­pa­vy­kus su­si­tar­ti „Jun­tos“ iš „Te­ le2“ su­lau­kė dar vie­no smū­gio. Sko­ lų išieš­ko­to­jams bu­vo per­duo­ta 3900 li­tų bend­ro­vės sko­la šiam mo­bi­lio­jo ry­šio ope­ra­to­riui. „Jun­tos“ di­rek­to­rė Jur­gi­ta Va­lio­nie­nė savait­raš­čiui tei­gė, kad šią sko­lą pri­pa­žįs­ta, ta­čiau to­kio

„Jun­tos“ at­sto­vau­jan­tis ad­vo­ka­tas K.Kvai­naus­kas spė­lio­jo, kad „Te­ le2“ in­for­ma­ci­jos apie pus­me­čio se­nu­mo po­kal­bius gal­būt neiš­sau­ go­jo są­mo­nin­gai, nes konf­lik­tas tę­ sia­si jau me­tus. „Toks są­mo­nin­gas in­for­ma­ci­jos ne­sau­go­ji­mas ar­ba tu­ri­mos in­for­

ma­ci­jos ne­pa­tei­ki­mas yra dau­giau nei keis­tas. Juk „Tele2“ jau se­niai ži­no­jo, kad „Jun­tos“ iš jos rei­ka­laus sau pri­klau­san­čių pi­ni­gų. To­dėl są­ ži­nin­gai vyk­dy­da­ma su­tar­tį „Tele2“ pri­va­lė­jo bent jau iš­sau­go­ti vi­są sa­ vo tu­ri­mą in­for­ma­ci­ją apie po­kal­ bius gin­čo lai­ko­tar­piu“, – aiš­ki­no tei­si­nin­kas.

J.Va­lio­nie­nė sa­kė, kad jei in­ty­mių po­kal­bių pa­slau­gos bū­tų pa­grin­di­ nis „Jun­tos“ vers­las, įmo­nė dėl is­ to­ri­jos su „Tele2“ grei­čiau­siai jau bū­tų pri­vers­ta už­si­da­ry­ti. „Jun­tos“ taip pat val­do ke­lias sek­so reik­me­ nų par­duo­tu­ves, strip­ti­zo klu­bą. „Tu­rint ome­ny­je, kad „Tele2“ te­ le­ko­mu­ni­ka­ci­jos rin­ko­je yra vie­na di­džiau­sių žai­dė­jų, to­kie jos veiks­ mai bū­tų smo­gę la­bai skau­džiai, jei in­ty­mūs po­kal­biai bū­tų pa­grin­di­ nis mū­sų vers­las. Ge­rai, kad taip nė­ra“, – tei­gė „Jun­tos“ va­do­vė.

Bend­ro­vė „Tele2“ gin­čo su „Jun­ tos“ pla­čiau ne­ko­men­tuo­ja. „Su­tar­tis su bend­ro­ve „Jun­tos“ bu­vo nu­trauk­ta re­mian­tis to­je pa­ čio­je su­tar­ty­je nu­ma­ty­ta tvar­ka. Šiuo me­tu vyks­ta gin­čas su klien­tu.

Kol jis vyks­ta, mes, gerb­da­mi klien­ tą, gin­čo de­ta­lių ne­ko­men­tuo­si­me“, – tei­gia­ma „Tele2“ at­sto­vo spau­dai And­riaus Ba­ra­naus­ko savait­raš­čiui at­siųs­ta­me at­sa­ky­me.

8

kovo 28–balandžio 3, 2013

nuomonės

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Kas­dien ieš­ko­me išei­čių Ro­mas Po­de­rys r.poderys@diena.lt

Ar už­teks pa­ra­ko LRT va­dui?

Ignas Jačauskas

V

ie­nam bal­tam dū­me­liui ne­se­ niai iš­rū­kus iš Siks­to kop­ly­čios ka­mi­no Va­ti­ka­ne, dar vie­na, tik Lie­t u­vai svar­bi, LRT ta­r y­bos konk­la­va po il­go ir kan­ki­nan­čio ant­ra­die­ nio taip pat iš­si­rin­ko nau­ją­jį va­dą. Lie­žu­vis kaž­kaip ne­si­ver­čia sa­ky­ti „iš­si­rin­ko se­ną­jį“, nors Aud­rius Siau­ru­se­vi­čius jau ir va­do­va­ vo LRT vi­są pa­sta­rą­ją 5-erių me­tų ka­den­ci­ ją. Kad ir kiek bū­tų kri­ti­kų, kad ir kaip vi­si ty­ čio­tų­si iš kuk­lios na­cio­na­li­nio trans­liuo­to­jo au­di­to­ri­jos, ly­gin­da­mi ją su ko­mer­ci­nių te­ le­vi­zi­jų, skųs­tų­si, kad na­cio­na­li­nė te­le­vi­zi­ ja iš­krai­po rek­la­mos rin­ką, rei­kia pri­pa­žin­ti, kad A.Siau­ru­se­vi­čiui LRT vai­ras ati­te­ko pa­ čiu siau­bin­giau­siu me­tu – pra­si­dė­jus kri­zei.

LRT biu­dže­to su­ma­ži­ni­mas treč­da­liu ne­sun­kiai paaiš­ ki­na, ko­dėl ek­ra­nuo­se ete­ rio lai­ką už­mu­ši­nė­ja na­me­liai pre­ri­jo­se.

Tad ir me­t i­n io te­le­v i­z i­jos biu­d že­to su­ma­ ži­ni­mas treč­da­l iu – nuo 95 iki 65 mln. li­tų – ne­sun­kiai paaiš­ki­na, ko­dėl po ke­lis­kart per die­ną ek­ra­nuo­se ete­r io lai­ką už­mu­ši­nė­ja prieš de­šimt­me­čius pirk­t i na­me­l iai pre­r i­ jo­se, ko­mi­sa­rai rek­sai ir kob­ros 11. Vi­sai ga­ li bū­t i, kad kas nors juos dar žiū­r i. Ko­dėl nuo­bo­du­l iu ir taip juo­k in­gai men­ką „In­te­ lek­tua­lų“ au­di­to­r i­ją ban­do ne­gy­vai už­kan­ kin­t i au­to­r i­nės „Įž­val­gos“ ir „Tei­sė ži­no­t i“, dau­ge­l iui nė­ra vi­siš­kai aiš­ku.

Pre­ten­z i­jų dėl tink­le­lio ga­li bū­ti daug – bet juk tam ir yra iš spal­vin­g ų as­me­ny­bių su­ si­de­dan­t i LRT ta­r y­ba, ku­r i pa­sa­k y­t ų, kas nuo­bo­du, kas ge­rai, ką rei­k ia nai­k in­ti.

Ki­ta ver­tus, LRT va­do­vo rin­ki­mai – ne „Mis pa­sau­l is“, kad svar­biau­sias kri­te­ri­jus bū­tų „pa­t in­ka žmo­nėms“. A.Siau­r u­se­v i­čius po nu­ti­ki­mų per 2008-ųjų Sei­mo rin­ki­mus vis dar pri­si­me­na­mas ne itin mie­lai, jis nuo­lat kal­ti­na­mas stag­na­ci­ja, ne­no­ru keis­tis, tad ir da­bar LRT va­do­vo rei­tin­gai – ne pa­tys ge­ riau­si. (Nors at­k ir­tis kri­ti­kams – bu­vo ke­le­ tas lai­dų, pa­vyz­d žiui, Mar­ty­no Star­kaus ir Vy­ta­ro Ra­dze­vi­čiaus ke­lio­nių die­no­raš­čiai, ku­rie net ir kar­to­ja­mi su­trauk­da­vo pa­vy­dė­ ti­nai di­de­lę da­l į au­di­to­ri­jos.)

Tai­gi, kaip ir „kri­zės prem­je­ras“ And­rius Ku­ bi­l ius, taip ir A.Siau­ru­se­vi­čius ga­li pel­ny­ti gais­ro ge­sin­to­jo ti­tu­lą. Be­je, net ir pa­si­bai­ gus pa­sau­l i­nei kri­zei, dar vie­na, vie­t i­nė, gre­sia LRT – iš Sei­mo ir Vy­riau­sy­bės vis pa­ si­girs­ta ke­ti­ni­mų už­draus­ti ko­mer­ci­nę rek­ la­mą. Tad bent jau ar­ti­miau­siu me­tu LRT li­ ki­mą grei­čiau­siai lems ne per­tvar­k ų vė­jai, o vis dar va­dy­bos su­ge­bė­ji­mų de­monst­ra­ vi­mas ir, kad ir kaip bū­tų keis­ta įvar­dy­ti, – po­li­ti­nės pa­ž in­tys.

P

a­sak Kau­no „Žal­gi­rio“ klu­bo ge­ne­ra­ li­nio di­rek­to­riaus Pau­liaus Mo­tie­jū­no, da­bar­ti­nė pa­dė­tis daug­kar­ti­nių Lie­tu­ vos čem­pio­nų sto­vyk­lo­je te­bė­ra su­dė­ tin­ga, ta­čiau kas­dien ak­ty­viai ieš­ko­ma išei­čių iš kri­zės.

– Di­rek­to­riau, ko­kios nau­jie­nos iš „Žal­ gi­rio“? – pa­klau­sė­me P.Mo­tie­jū­no.

– Per ke­lias pa­sta­rą­sias die­nas ne­daug kas pa­si­kei­tė. Si­tua­ci­ja – sta­bi­liai įtemp­ta. Pa­ gel­bė­jo Kau­no mies­to sa­vi­val­dy­bės skir­ti 2 mln. li­tų, jie jau iš­da­ly­ti ko­man­dai, bet rū­ pes­čių te­bė­ra daug.

– Ko­kie šiuo me­tu yra klu­bo fi­nan­si­niai įsi­pa­rei­go­ji­mai?

– Iki šio se­zo­no pa­bai­gos žai­dė­jams ir tre­ne­ riams – 25 mln. li­tų sko­la. To­kius duo­me­nis tu­riu ant sa­vo dar­bo sta­lo.

– Ar į tą su­mą įskai­čiuo­tos ir se­nos sko­ los, tarp jų – teis­muo­se be­si­by­li­nė­jan­čio bu­vu­sio žal­gi­rie­čio Kęs­tu­čio Mar­čiu­lio­ nio?

– Skai­čiai liu­di­ja, kad lyg ir vis­kas įskai­čiuo­ ta, bet dar neiš­nag­ri­nė­jo­me vi­sų do­ku­men­tų, su­tar­čių. Tam ski­ria­me daug lai­ko, no­ri­me, kad vis­kas bū­tų aiš­ku – juo­du ant bal­to.

– Ar žai­dė­jai ir tre­ne­riai in­for­muo­ti apie tik­rą­ją pa­dė­tį?

– Ko­man­dai vis­ką pa­sa­kė­me at­vi­rai. Ža­viuo­si ko­lek­ty­vo mik­rok­li­ma­tu, su­dė­tin­gos si­tua­ci­jos su­pra­ti­mu. Ste­biuo­si, kaip krep­ši­nin­kai, tre­ ne­riai iki šiol sten­gė­si, dir­bo net ir ne­gau­da­ mi al­gų. Jie to­liau el­gia­si pro­fe­sio­na­liai – ren­ gia­si li­ku­sioms se­zo­no var­žy­boms ir už tai yra ver­ti di­džiau­sios pa­gar­bos.

– Vy­riau­sia­sis tre­ne­ris Joa­nas Pla­za ir krep­ši­nin­kai yra pa­reiš­kę, kad, ne­pai­sy­ da­mi sun­ku­mų, steng­sis gar­bin­gai baig­ ti šį se­zo­ną. Ko­kią įta­ką toks ko­man­dos nu­si­tei­ki­mas da­ro jū­sų dar­bui?

– Sten­giuo­si da­ry­ti vis­ką, kad jiems bū­tų leng­viau lai­ky­tis duo­to žo­džio. Ti­kė­ji­mas vi­ sa­da ve­da į prie­kį.

– Ko­kio­mis kryp­ti­mis ieš­ko­te išei­čių iš kri­zės? Kas ro­do ini­cia­ty­vą?

– Bend­rau­ja­me ir su da­bar­ti­niais rė­mė­jais, ir su tais, ku­rie ga­lė­tų tap­ti „Žal­gi­rio“ par­tne­ riais. Taip dirb­si­me ir atei­ty­je. De­ja, šian­dien kol kas ne­tu­ri­me ge­ne­ra­li­nio rė­mė­jo ar ke­lių pa­grin­di­nių rė­mė­jų ir ne­ga­lė­čiau tiks­liai pro­ gno­zuo­ti, ka­da jis ar jie bus. Ta­čiau tai – nor­ ma­lu, ne­si­ti­kė­jau, kad bus ki­taip. Tai – ne sa­ vai­tės ar dvie­jų dar­bas, to­dėl esa­me kant­rūs.

– „Žal­gi­riui“ rei­ka­lin­gas vie­nas ge­ne­ra­ li­nis rė­mė­jas ar gru­pė rė­mė­jų? Ku­ris va­ rian­tas jums priim­ti­nes­nis?

– Tu­rint gal­vo­je da­bar­ti­nę pa­dė­tį, gru­pė rė­ mė­jų bū­tų ge­riau, nes vie­no žmo­gaus val­dy­ mo mo­de­lis jau ne­pa­si­tei­si­no. Ke­lie­se su­rė­mus pe­čius bū­tų pa­pras­čiau įveik­ti sunk­me­tį.

Šian­dien kol kas ne­tu­ri­me ge­ne­ra­li­nio rė­mė­jo ar ke­lių pa­grin­di­nių rė­mė­jų ir ne­ga­ lė­čiau tiks­liai pro­gno­zuo­ti, ka­da jis ar jie bus.

– La­žy­bų bend­ro­vės „To­ny­Bet“ įkū­rė­jas ir va­do­vas An­ta­nas Guo­ga yra pa­reiš­kęs, kad ofi­cia­liai pa­siū­lė „Žal­gi­riui“ 2,5 mln. li­tų pa­ra­mą, ta­čiau jos bu­vo at­si­sa­ky­ta.

Ko­dėl?

– Mes de­rė­jo­mės su po­nu A.Guo­ga. Su sche­ ma ir są­ly­go­mis, ku­rio­mis bu­vo pa­teik­tas pa­ siū­ly­mas, mes ne­ga­lė­jo­me su­tik­ti ir ne­ra­do­ me są­ly­čio taš­kų, kad su­si­tar­tu­me dėl gal­būt ki­to­kių bū­dų pa­dė­ti klu­bui. Jei­gu atei­ty­je po­ zi­ci­jos pa­si­keis, mes vėl kal­bė­si­mės. Tu­ri­me ga­lio­jan­čią su­tar­tį su ki­ta šio vers­lo bend­ro­ve „TopSport“ ir tos su­tar­ties ne­lau­žy­si­me.

– Ko­kia jū­sų po­zi­ci­ja dėl klu­bo ir „Žal­gi­ rio“ are­nos: tu­rė­tų bū­ti at­ski­ri su­bjek­tai ar vie­na struk­tū­ra?

– Ma­no už­duo­tis – kad gy­vuo­tų klu­bas. Yra la­bai daug gal­vo­jan­čių apie klu­bą ir are­ną kaip apie vie­ne­tą, bet jiems prio­ri­te­tas vis tiek bū­tų are­na. Ne­si­no­rė­tų, kad nuo are­nos pri­

klau­sy­tų ko­man­dos ga­li­my­bės – jos su­dė­tis, ku­rio­se ly­go­se žais­ti. Are­na – at­ski­ras vers­ las, „Žal­gi­ris“ – ir­gi sa­va­ran­kiš­kas. Klu­bas tu­ri su­tar­tį ge­ro­mis są­ly­go­mis su „Žal­gi­rio“ are­na ir yra pa­jė­gus už­tik­rin­ti, kad jos tri­bū­ nos bū­tų pil­nos.

– Di­rek­to­riau, pa­ko­men­tuo­ki­te ša­lies ir už­sie­nio ži­niask­lai­dos pra­ne­ši­mus apie ga­li­mas de­ry­bas su Ru­si­jos kon­cer­nais „Gazp­rom“, „In­ter RAO UES“.

– Gan­dai ne­ver­ti jo­kių ko­men­ta­rų, jie ne pa­ de­da mū­sų dar­bui, o tik ap­sun­ki­na jį. Ko­men­ tuo­si­me, kai bus rea­lus pa­grin­das tai pa­da­ ry­ti.

– Kaip į „Žal­gi­rio“ kri­zę rea­ga­vo Eu­ro­ly­ gos ir VTB vie­nin­go­sios ly­gos va­do­vai?

– Jie do­mi­si, kas vyks­ta pas mus. Nuo­lat in­ for­muo­ja­me apie pa­dė­tį ir apie tai, ką da­ro­ me, kad „Žal­gi­ris“ iš­gy­ven­tų. Eu­ro­ly­ga ir VTB vie­nin­go­ji ly­ga – mū­sų par­tne­rės, su­pran­tan­ čios ir pa­lai­kan­čios mus.

– VTB vie­nin­go­sios ly­gos var­žy­bo­se šį se­zo­ną „Žal­gi­ris“ jau ne­ma­žai už­dir­bo.

Ka­da tos pre­mi­jos pa­sieks klu­bo są­skai­ tą?

– Ta­ria­mės su ly­gos va­do­vais, kad pi­ni­gai neįst­rig­tų. Ti­ki­mės, kad jų ne­tru­kus su­lauk­ si­me, nes jau­čia­me di­de­lę VTB vie­nin­go­sios ly­gos ge­ne­ra­li­nio di­rek­to­riaus And­re­jaus Ši­ ro­ko­vo pa­ra­mą.

– Ko­kia atei­tis lau­kia „Žal­gi­rio“ dub­le­rių ko­man­dos, vėl pa­te­ku­sios į Na­cio­na­li­nės krep­ši­nio ly­gos fi­na­lo ket­ver­tą?

– Ji bu­vo la­biau pa­mirš­ta, nei pa­grin­di­nė eki­pa, nors dub­le­rių biu­dže­tas – ge­ro­kai ma­ žes­nis. Jau­ni­mas – la­bai svar­bi, neat­sie­ja­ ma „Žal­gi­rio“ pi­ra­mi­dės da­lis ir ji tik­rai bus iš­sau­go­ta. Dub­le­rių ko­man­dos rei­ka­lai – ne ant­raei­liai.

– Koks ga­lė­tų bū­ti ki­tas „Žal­gi­rio“ se­zo­ nas?

– Svars­to­me ir apie tai, at­sar­giai dė­lio­ja­me ker­ti­nius ak­cen­tus. No­rė­tu­me pa­reng­ti stra­ te­gi­nį pla­ną bent 3–5 me­tams į prie­kį. Vis dėl­ to prio­ri­te­tas – šis se­zo­nas. Už­duo­tis – jį už­ baig­ti tin­ka­mai.

Stip­ry­bė: sunk­me­tį iš­gy­ve­nan­čio Kau­no „Žal­gi­rio“ klu­bo va­do­vas P.Mo­tie­jū­nas ža­vi­si ko­lek­ty­vo mik­rok­li­ma­tu ir tuo, kad vi­si su­pra­tin­gai

ver­ti­na da­bar­ti­nę su­dė­tin­gą si­tua­ci­ją.

Aliaus Ko­ro­lio­vo / BFL nuo­tr.

9

kovo 28–balandžio 3, 2013

lietuva No­ri ­ le­ga­li­zuo­tis

Pa­da­li­jo ­ ren­tas

Lė­šos ­ ty­ri­mams

Ne­rin­gos sa­vi­val­dy­bės ta­ry­ba krei­pė­si į prem­je­rą ir Vy­riau­ sy­bę su pra­šy­mu ieš­ko­ti tai­kių spren­di­mo bū­dų dėl griau­ti­ nais pri­pa­žin­tų pa­sta­tų Kur­šių ne­ri­jo­je. Mo­ty­vas – „ne­tei­sė­ tais pri­pa­žin­ti pa­sta­tai įsi­lie­jo į Kur­šių ne­ri­jos kraš­to­vaiz­dį, ta­ po vie­to­vės rep­re­zen­ta­ci­niais ob­jek­tais ar gy­ve­ni­mo da­li­mi“.

Vy­riau­sy­bė va­kar nu­spren­dė skir­ti ren­tas trims per­nai ru­ de­nį į Sei­mą neiš­rink­tiems Ko­ vo 11-osios Ak­to sig­na­ta­rams – Egi­di­jui Klum­biui, Sau­liui Pe­ če­liū­nui ir Jo­nui Ši­mė­nui. Ren­ tos jiems ski­ria­mos skai­čiuo­ jant nuo praė­ju­sių me­tų lap- k­ri­čio 17 d. Šiuo me­tu sig­na­ta­ ro ren­tos dy­dis – 2764 li­tai.

Vy­riau­sy­bė Ge­ne­ra­li­nei pro­ku­ ra­tū­rai pa­pil­do­mai sky­rė dau­ giau nei 600 tūkst. li­tų iki­teis­ mi­niams ty­ri­mams „Sno­ro“ ir Sau­sio 13-osios by­lo­se. To­ les­niam iki­teis­mi­niam ty­ri­mui ban­ko „Sno­ras“ sa­vi­nin­kų by­lo­ je skir­ta 312,6 tūkst. li­tų, ty­ri­mui Sau­sio 13-osios įvy­kių Lie­tu­vo­je by­lo­je at­sei­kė­ta 311 tūkst. li­tų.

Mitais apipintas vanduo

Apie vandenį kalbama išties daug. Tai yra vienas svarbiausių gyvybinių elementų, todėl, kaip ir visi didelę reikšmę turintys dalykai, visuomenėje yra piešiamas įvairiausiomis spalvomis. Neretai vandens sudėtis, poveikis, nauda ar vartojimo ypatybės mistifikuojamos, apipinamos būtais ir nebūtais dalykais.

Dalia Giriūnaitė

Nemaža dalis jų – tiek prigiję kasdieniame mūsų gyvenime, jog sunku ir įsivaizduoti, kad jie galėtų būti neteisingi. Vienais „faktais“ pasidalija įvairūs gyvenimo būdo pranašai ir apsišaukėliai „mokslininkai“, kiti – užsilikę iš praeities, treti atsiradę iš paprasto nežinojimo. Šiandien siūlome pažvelgti į dvi didžiausias mitų apie vandenį grupes ir jų teiginių aiškinimą.

Pakeitus vandens sudėtį,

jis įgyja stebuklingų galių

Pirmoji mitų apie vandenį grupė susijusi su vandens sudėtimi – bandymu įvairiais būdais suteikti vandeniui kone magiškų galių. Į šią grupę patenka teiginiai, kad sveikatai naudingesnis virintas ar užšaldytas ir paskui atšildytas vanduo. Iš tikrųjų, užšaldžius vandenį, pasikeičia jame esančių ištirpusių kalcio bei magnio hidrokarbonatų pusiausvyra ir šie elementai virsta netirpiomis nuosėdomis. Iš vandens pašalinus šiuos ir kitus elementus, vanduo ne tampa naudingesnis, o netenka gyvybiškai reikalingų mineralų.

Tad gerti paprasčiausią vandenį iš čiaupo yra kur kas naudingiau.

Virinant vandenį susidaro iš esmės tokia pati situacija: kaitinant vandenį, jame esantys hidrokarbonatai skyla ir pasklinda visame vandens tūryje. Arbatinuke likusios ištirpusios medžiagos sudaro naujus netirpius junginius, kurie ant indo sienelių nusėda kalkių pavidalu, taigi, pasišalina iš vandens. Virimo temperatūrą pasiekęs ir vėliau atvėsintas vanduo nebeturės didžiosios dalies vertingų medžiagų. Tiesa, gerdami arbatą ar kavą, užplikytą ką tik užvirusiu vandeniu, visas jame esančias naudingas medžiagas išgeriame.

Iš dalies teisingi teiginiai apie sidabro poveikį vandeniui. Sidabras pasižymi baktericidinėmis ypatybėmis – naikina kai kurias bakterijas. Tačiau naudojant ne metalinį sidabrą, o jo junginius, kaip ir į organizmą patekus bet kokių sunkiųjų metalų, gali kilti rimtų pavojų sveikatai.

Mistiškiausi teiginiai apie vandens atmintį ir titnago perduodamas gerąsias ypatybes. Titna-

gas – netirpus mineralas, todėl jokių savo ypatybių vandeniui jis neatiduoda. Tai tas pats, kas tikėtis, jog į vandenį įberta sauja smėlio padarys jį kuo nors naudingesnį.

Yra tikinčių, kad, vandenį veikiant tam tikromis sąlygomis, jame atsirandantys laikini molekuliniai ryšiai gali išsaugoti informaciją, o toks vanduo stebuklingai veikia žmogaus organizmą ir turi antgamtinių galių. Iš tiesų tokie ryšiai vandenyje gali susidaryti ir kisti, tačiau jų trukmė ir prigimtis yra tokia, kad informacijos koduoti niekaip neįmanoma.

Ir jo ypatybės – lygiai tokios pačios, kaip vandens, kurio galime prisipilti iš čiaupo namuose.

Ge­ne­ra­li­nės pro­ku­ra­tū­ros (GP) pra­ ne­ši­mas apie nu­trauk­tą iki­teis­mi­nį ty­ri­mą dėl Val­do­vų rū­mų at­sta­ty­ mo bu­vo nee­tiš­kas ir ne­ko­rek­tiš­ kas. Tai va­kar pa­reiš­kė Vals­ty­bės kont­ro­lės at­sto­vai.

To­kią įstai­gos po­zi­ci­ją iš­sa­kė vals­ ty­bės kont­ro­lie­rės pa­va­duo­ja Ni­ jo­lė Mic­ku­vie­nė. Ji pra­ne­šė, kad pir­mą kar­tą GP vals­ty­bės kont­ro­ lie­riams neat­siun­tė sa­vo nu­ta­ri­mo, o tik pra­ne­šė apie pa­tį spren­di­mą – jo ar­gu­men­tai bu­vo pa­teik­ti tik pra­ne­ši­me spau­dai.

Vi­są tą lai­ką mus spau­da ata­kuo­ja skam­bu­čiais – kur jū­sų nuo­mo­nė, ką jūs ma­no­te. Apie ką mes ga­li­me ma­ny­ti?

Gerti paprasčiausią vandenį iš čiaupo yra kur kas naudingiau.

Iškilo sveikatos problemų?

Gal kaltas vanduo?

Antroji mitų grupė susijusi su sveikata – vanduo neretai kaltinamas nebūtais dalykais. Išdžiūvo oda? Kaltas kietas vanduo.

Padidėjo svoris? Matyt, gėrėte per daug gazuoto vandens. O iš tiesų tukina gazuotuose gaiviuosiuose gėrimuose ir limonaduose esantys cukrūs bei įvairūs saldikliai. Angliarūgštė, arba, moksliškai tariant, anglies dvideginis, yra leidžiamas maisto priedas, kurį galima naudoti net specialiuose maisto produktuose ir papilduose. Jis turi konservuojamųjų ypatybių, tačiau gali didinti rūgštingumą organizme ir nerekomenduojamas žmonėms, turintiems virškinamojo trakto problemų. Visgi jokio poveikio, susijusio su riebalų skaidymo procesų pokyčiais organizme, jis nedaro.

Kai kurios moterys sako, kad minkštas vanduo padeda palaikyti odos grožį. Tačiau vandens kietumas priešingai neveikia: odos paviršiaus ypatybėms (drėgnumui, riebalų išskyrimui) daug didesnę įtaką daro aplinkos oras ir jo ypatybės, maistas, kurį valgome, ar

El­ge­sys pa­pik­ti­no au­di­to­rius

Pasakos: vanduo – vienas svarbiauisų gyvybinių elementų, tačiau

jo vartojimo ypatybės dažnai apipintos nebūtais dalykais.

muilas, kurį naudojame. Minkštinant vandenį, iš jo pašalinami kalcis ir magnis, tačiau prisotinama natrio. Didelės natrio koncentracijos sunkina kalio, ypač reikalingo širdies darbui, pasisavinimą, be to, kenkia nėščioms moterims ir mažiems vaikams.

Vanduo nieko bendro neturi ir su kraujagyslių kalkėjimu ar inkstų akmenų susidarymu. Kalkės susidaro vandenyje suskilus kalcio bei magnio hidrokarbonatams

„Shuttestock“nuotr.

ir suformavus netirpias nuosėdas, o žmogaus skrandžio rūgštys jas sėkmingai suskaido ir kalkės organizme nesikaupia. Iš tiesų kalkėjančių kraujagyslių sieneles padengia cholesterolis, sutampa tik pavadinimas. Jokio medicininio pagrindo neturi ir teiginys apie vandens įtaką inkstų akmenims susiformuoti. Šią ligą sukelia sutrikusi organizmo medžiagų apykaita, o ne vandenyje esantis kalcis, kaip būtų galima pamanyti. PR

„Vi­są tą lai­ką mus spau­da ata­ kuo­ja skam­bu­čiais – kur jū­sų nuo­ mo­nė, ką jūs ma­no­te. Apie ką mes ga­li­me ma­ny­ti? Apie spau­dos pra­ ne­ši­mą?“ – kal­bė­jo vals­ty­bės kont­ ro­lie­rės pa­va­duo­to­ja. Ko­mi­te­to po­ sė­dy­je da­ly­va­vęs GP Or­ga­ni­zuo­tų nu­si­kal­ti­mų ir ko­rup­ci­jos ty­ri­mo de­par­ta­men­to pro­ku­ro­ras Gin­ta­ ras Pliop­lys kovo 27 d. pra­ne­šė, kad nu­ta­ri­mas nu­trauk­ti iki­teis­mi­nį ty­ ri­mą „dar šian­dien Vals­ty­bės kont­ ro­lei tu­rė­tų bū­ti iš­siųs­tas“.

Ko­vo 18 d. iš­pla­tin­ta­me pra­ne­ši­ me pro­ku­ra­tū­ra tvir­ti­no, kad Vals­ ty­bės kont­ro­lė pa­tei­kė ne­tei­sin­gus duo­me­nis apie Val­do­vų rū­mų at­kū­ ri­mo iš­lai­das, neat­siž­vel­gė į sta­ty­bi­ nių me­džia­gų bei dar­bų kai­nų po­ ky­čius ir pan. Nors bu­vu­si Au­di­to ko­mi­te­to pir­mi­nin­kė Lo­re­ta Grau­ži­ nie­nė pri­mi­nė, kad Vals­ty­bės kont­ ro­lė ir Vie­šų­jų pir­ki­mų tar­ny­ba bu­ vo kons­ta­ta­vu­sios ne vie­ną rim­tą pa­žei­di­mą, G.Pliop­lys pri­mi­nė, kad „ne vi­si pa­žei­di­mai už­trau­kia bau­ džia­mą­ją at­sa­ko­my­bę“. Jis pri­pa­ži­ no, kad įsta­ty­mų pa­žei­di­mų, nu­ma­ tan­čių ad­mi­nist­ra­ci­nę at­sa­ko­my­bę, nu­sta­ty­ta, ta­čiau jiems vi­siems yra suė­jęs se­na­ties ter­mi­nas.

GP iki­teis­mi­nį ty­ri­mą dėl Val­do­ vų rū­mų at­sta­ty­mo nu­trau­kė ko­vo 15 d., nes ne­pa­sit­vir­ti­no Vals­ty­ bės kont­ro­lės iš­va­dos. Jos vyk­dy­to vals­ty­bi­nio au­di­to ata­skai­to­je tei­ gia­ma, kad Val­do­vų rū­mų at­kū­ri­ mo iš­lai­dos pa­di­dė­jo 3,63 kar­to – nuo 114,67 mln. li­tų (nu­ma­ty­tos su­mos) iki 367,669 mln. li­tų (ga­ lu­ti­nės kai­nos).

VD, BNS inf.

10

Kovo 28–balandžio 3, 2013

ekonomika

Būs­to pa­si­rin­ki­mą le­mia ir men­ta Kri­zės me­tais be­ pro­tiš­ku grei­čiu že­ myn smi­gu­si ša­lies ne­kil­no­ja­mo­jo tur­ to rin­ka per­nai vėl ėmė ro­dy­ti at­si­ga­ vi­mo ženk­lus. Tie­ sa, eks­per­tai pa­ste­ bi, kad skir­tin­guo­se mies­tuo­se gy­ven­ to­jų po­rei­kiai ga­na smar­kiai ski­ria­si.

Po­ky­čiai: ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to rin­ka jau ro­do at­si­ga­vi­mo ženk­lus, ta­čiau kol kas tik di­džiuo­siuo­se mies­tuo­se, o ir juo­se ne­vie­no­dai.

Lu­kas Mik­ne­vi­čius l.miknevicius@diena.lt

Kau­nas iš­si­ski­ria

2,54 kar­to

Vil­niu­je per­nai išau­go nau­jų pa­sta­ty­tų bu­tų skai­čius.

Ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to pa­slau­gų bend­ro­vės „Ober-Haus“ duo­me­ ni­mis, praė­ju­siais me­tais Vil­niu­je bu­vo pa­sta­ty­ti 36 nau­ji dau­gia­bu­ čiai, juo­se įreng­ti 2003 bu­tai – net 2,5 kar­to dau­giau nei 2011-ai­siais.

Klai­pė­do­je per­nai bu­vo pa­sta­ty­ti 4 nau­ji dau­gia­bu­čiai, juo­se įreng­ ti 264 bu­tai – penk­ta­da­liu dau­giau nei už­per­nai.

Kau­nas, pa­ly­gin­ti su ki­tais dviem di­džiai­siais Lie­tu­vos mies­tais, at­ ro­do lyg bal­ta var­na. Lai­ki­no­jo­ je sos­ti­nė­je 2012 m. bu­vo už­baig­ tos tik 64 bu­tų sta­ty­bos – tai net 8 kar­tus ma­žiau nei 2011-ai­siais.

Vi­sai ki­tas vaiz­das in­di­vi­dua­lių­ jų na­mų rin­ko­je. Nors ne­kil­no­ja­ mo­jo tur­to pro­jek­tų plė­to­to­jai kol kas la­bai at­sar­giai ima­si nau­jų in­ di­vi­dua­lių­jų na­mų sta­ty­bų, ta­čiau jau pa­sta­ty­tų na­mų skai­čius per­nai šok­te­lė­jo aukš­tyn, ir čia vėl iš­si­ski­ ria Kau­nas, ku­ria­me in­di­vi­dua­lių­jų na­mų par­duo­da­ma ge­ro­kai dau­giau nei ki­tuo­se mies­tuo­se.

Kau­no mies­to ir ra­jo­no sa­vi­val­ dy­bė­se in­di­vi­dua­lių­jų na­mų san­do­ rių skai­čiaus au­gi­mas per­nai sie­kė 18 pro­c., o nu­pirk­tų na­mų skai­čius smar­kiai len­kia net Vil­niaus mies­ to ir ra­jo­no sa­vi­val­dy­bes.

Kau­ne ir jo apy­lin­kė­se per me­tus su­da­ry­tų na­mų san­do­rių skai­čius sie­kė be­veik 930, Vil­niaus – 690, o Klai­pė­dos – apie 285. Tai­gi, Kau­

no re­gio­nas iš­lie­ka stip­rus ly­de­ris in­di­vi­dua­lių­jų ir blo­kuo­tų­jų na­mų rin­ko­je, o tai nei­gia­mai at­si­lie­pė nau­jos sta­ty­bos bu­tų rin­kai Kau­ne – sta­tis­ti­ka ro­do, kad nau­ji na­mai čia sta­to­mi ir per­ka­mi daug ak­ty­ viau nei nau­jos sta­ty­bos bu­tai. „Taip jau yra“

Vil­niu­je bei Kau­ne dir­ban­tis ir daug lai­ko pra­lei­džian­tis ži­no­mas ar­chi­ tek­tas Al­gir­das Kauš­pė­das savait­ raš­čiui sa­kė, kad skir­tin­gos Kau­no ir ki­tų di­džių­jų ša­lies mies­tų ne­kil­ no­ja­mo­jo tur­to rin­kos ten­den­ci­jos yra su­si­klos­čiu­sios is­to­riš­kai. „Kau­nie­tis tie­siog ne­no­ri gy­ ven­ti bu­te ir nie­ka­da ne­no­rė­jo. Jei­ gu pa­si­žiū­rė­si­me, vi­sais lai­kais bu­ tų Kau­ne bu­vo sta­to­ma ma­žiau nei

Nau­jus bu­tus graibs­to klai­pė­die­čiai 2012 m. di­džiau­sia da­lis nau­jų bu­ tų Vil­niu­je pa­sta­ty­ta gy­ve­na­muo­ siuo­se ra­jo­nuo­se ir su­da­rė net 64 pro­c. vi­sos pa­siū­los.

Šiaur­va­ka­ri­nė mies­to da­lis – Ver­ kių, Pi­lai­tės ir Pa­ši­lai­čių se­niū­ni­ jos – iš­lie­ka po­pu­lia­riau­sia tarp plė­to­to­jų. Cent­ri­nė­je mies­to da­ ly­je (Nau­ja­mies­tis, Se­na­mies­tis ir Užu­pis) nau­jos sta­ty­bos bu­tų da­ lis praė­ju­siais me­tais su­da­rė 22 pro­c., (ma­žiau­siai nau­jų pro­jek­ tų bu­vo plė­to­ja­ma pres­ti­ži­niuo­se ra­jo­nuo­se (An­ta­kal­ny­je ir Žvė­ry­ ne) – 14 pro­c.

Nau­jų dau­gia­bu­čių sta­ty­bų apim­tis per­nai au­go tik Vil­niu­je ir Klai­pė­do­je. Ki­tuo­se di­des­niuo­se Lie­tu­vos mies­tuo­se dėl itin ri­bo­ tos pa­klau­sos ne­si­ryž­ta­ma im­tis nau­jų dau­gia­bu­čių plėt­ros. Bū­ tų ga­li­ma iš­skir­ti Lie­tu­vos pa­jū­rio re­gio­ną, ku­ris po tru­pu­tį at­gai­vi­ na gy­ve­na­mų­jų bei poil­sio pa­tal­

pų plėt­rą ir pa­siū­lo rin­kai vis nau­ jų pro­jek­tų.

2012-ie­ji me­tai bu­vo sėk­min­ gi nau­jų bu­tų plė­to­to­jams. Pen­ kiuo­se di­džiau­siuo­se Lie­tu­vos mies­tuo­se tie­sio­giai iš sta­ty­to­ jų bu­vo nu­pirk­ta ar­ba re­zer­vuo­ ta per 2060 nau­jos sta­ty­bos bu­ tų jau pa­sta­ty­tuo­se ir sta­to­muo­se dau­gia­bu­čiuo­se na­muo­se – tai yra 29 pro­c. dau­giau, nei jų bu­vo rea­ li­zuo­ta 2011 m. Di­džiau­sias po­ky­ tis fik­suo­ja­mas Klai­pė­do­je, kur per me­tus bu­vo par­duo­ta ar­ba re­zer­ vuo­ta be­veik 340 nau­jų bu­tų, ir tai yra net 77 pro­c. dau­giau, pa­ly­gin­ti su 2011 m. Vil­niu­je rea­li­za­ci­jos ro­ dik­liai per tą pa­tį lai­ko­tar­pį išau­ go 21 pro­c. (apie 1460 nau­jų bu­tų), o Kau­ne au­gi­mas su­da­rė 13 pro­c. (per 230 nau­jų bu­tų).

Au­gan­čią par­da­vi­mo apim­ tį Lie­tu­vos did­mies­čiuo­se le­mia ir tai, kad nau­ji pro­jek­tai siū­lo la­ bai įvai­rų bu­tų pa­si­rin­ki­mą. Ple­

čian­tis pa­siū­lai ga­li­mi pir­kė­jai jau ga­li at­ras­ti juos do­mi­nan­čius va­ rian­tus ir rink­tis iš ge­riau­sių siū­ lo­mų.

In­di­vi­dua­lių­jų na­mų rin­ko­je tei­ gia­mų pa­siū­los ten­den­ci­jų 2012 m. neuž­fik­suo­ta. 2011 m. vi­so­je Lie­ tu­vo­je bu­vo pa­sta­ty­ta dau­giau nei 3800 in­di­vi­dua­lių­jų ir blo­kuo­ tų­jų na­mų (27 pro­c. dau­giau nei 2010 m.), o praė­ju­siais me­tais vėl bu­vo ste­bi­mas nau­jos pa­siū­los su­ ma­žė­ji­mas iki 3350 na­mų. Ta­čiau plė­to­to­jai dar itin at­sar­gūs in­ves­ tuo­da­mi į nau­jus gy­ve­na­mų­jų na­ mų kvar­ta­lus. Daž­niau­siai ap­si­ri­ bo­ja­ma ne­di­de­lė­mis at­ski­ro­mis 6–12 in­di­vi­dua­lių­jų ar blo­kuo­ tų­jų na­mų gy­ven­vie­tė­mis. Bend­ ra jų da­lis (sta­to­mų par­duo­ti) su­ da­ro ne­di­de­lę Lie­tu­vo­je pa­sta­ty­tų na­mų da­lį. No­rin­tys ap­si­gy­ven­ti nuo­sa­va­me na­me daž­niau­siai ieš­ ko že­mės skly­pų ir rū­pi­na­si sta­ty­ bų pro­ce­su pa­tys.

2012 m. na­mų kai­nos Lie­tu­vos did­mies­čiuo­se ir jų prie­mies­čiuo­ se smar­kiai ne­si­kei­tė. Ne­di­de­lių tei­gia­mų po­ky­čių pa­ste­bi­ma Vil­ niaus gy­ve­na­muo­siuo­se ir prie­ mies­čio ra­jo­nuo­se, kur na­mų kai­ nos vi­du­ti­niš­kai ūg­te­lė­jo 4 pro­c.

Klai­pė­do­je ir Kau­ne kai­nos smuk­ te­lė­jo ati­tin­ka­mai 2 pro­c. ir 1 pro­c. Šiau­liuo­se ir Pa­ne­vė­žy­je kai­nų po­ ky­čių per tą pa­tį lai­ko­tar­pį už­fik­ suo­ta ne­bu­vo.

Lie­tu­vos did­mies­čiuo­se bu­tų kai­ nos dar šiek tiek ma­žė­jo, o san­do­ rių skai­čius ir to­liau au­go. Re­gist­rų cent­ro duo­me­ni­mis, 2012 m. Lie­ tu­vo­je su­da­ry­ta 10 pro­c. dau­giau na­mų ir 7 pro­c. dau­giau bu­tų pirkimo–pardavimo san­do­rių nei per 2011 m. 2011–2012 m. bu­vo pa­ste­ bi­mas ge­ro­kai išau­gęs in­di­vi­dua­ lių­jų na­mų san­do­rių skai­čius Lie­ tu­vo­je, ku­ris len­kia bu­tų san­do­rių skai­čiaus au­gi­mo tem­pą.

VD inf.

Vil­niu­je ar ne­tgi Klai­pė­do­je, nors šis mies­tas ma­žes­nis už Kau­ną. O tai reiš­kia, kad vie­toj dau­gia­bu­čių sta­to­mi in­di­vi­dua­lie­ji na­mai, nes gy­ve­na­mo­jo plo­to vis tiek rei­kia“, – kal­bė­jo A.Kauš­pė­das.

Pa­sak jo, skir­tin­gus būs­to pa­si­ rin­ki­mus nu­le­mia ir tai, kad ski­ria­ si mies­tų gy­ven­to­jų men­ta­li­te­tas. „Kau­nie­tis mie­liau rink­sis ne di­ de­lio plo­to bu­tą, o ma­žes­nį na­mą.

Taip jau yra. Ma­nau, tai pra­si­de­da ir nuo Ža­lia­kal­nio, ku­ris yra ti­piš­ kas kau­nie­tiš­kas in­di­vi­dua­lių na­mų ra­jo­nas, mi­to. Ir in­di­vi­dua­liais na­ mais už­sta­ty­ti Kau­no prie­mies­čiai yra ga­na jau­kūs bei mie­li gy­ven­ti“, – svars­tė ar­chi­tek­tas.

Sau­lius Va­go­nis:

Di­de­lio plo­to, tri­jų aukš­tų ir ga­na keis­ tų ar­chi­tek­tū­ri­nių spren­di­mų na­mai ne­bė­ra po­pu­lia­rūs.

Vil­nie­čiai bi­jo spūs­čių

Bend­ro­vės „Ober-Haus“ Ver­ti­ni­ mo ir rin­kos ty­ri­mų de­par­ta­men­ to va­do­vas Sau­lius Va­go­nis svars­tė, kad būs­to pa­si­rin­ki­mą šiuo at­ve­ju le­mia ne tik men­ta­li­te­to skir­tu­mai, bet ir ob­jek­ty­vios geog­ra­fi­nės ap­ lin­ky­bės. „Kau­nie­čiui neat­ro­do bai­su į dar­ bą iš na­mų prie­mies­ty­je va­žiuo­ti ke­ lias de­šim­tis ki­lo­met­rų. O vil­nie­tis, ži­nant, ko­kios sos­ti­nė­je bū­na trans­ por­to spūs­tys, prieš priim­da­mas spren­di­mą ap­si­gy­ven­ti už­mies­čio na­me ge­rai pa­gal­vos“, – aiš­ki­no ne­ kil­no­ja­mo­jo tur­to eks­per­tas.

Pa­sak S.Va­go­nio, praė­ju­sių me­ tų ten­den­ci­jos ne itin iš­si­ski­ria, nes pa­gal nau­jų bu­tų sta­ty­bų apim­tį

11

Kovo 28–balandžio 3, 2013

ekonomika diena.lt/naujienos/ekonomika

a­li­te­tas Kau­nie­tis tie­siog ne­ no­ri gy­ven­ti bu­te ir nie­ka­ da ne­no­rė­ jo. Jei­gu pa­ si­žiū­rė­si­me, vi­sais lai­kais bu­tų Kau­ne bu­vo sta­to­ ma ma­žiau nei Vil­niu­je ar ne­tgi Klai­ pė­do­je, nors šis mies­tas ma­žes­nis už Kau­ną.

Sauliaus Žiūros nuo­tr.

Kau­nas ir anks­čiau at­si­lik­da­vo nuo Vil­niaus bei Klai­pė­dos, ta­čiau in­di­ vi­dua­lių­jų na­mų rin­ka šia­me mies­ te vi­suo­met bu­vo ak­ty­ves­nė.

Tie­sa, jis pa­ste­bi, kad pa­sta­ruo­ju me­tu kei­čia­si ir kau­nie­čių sko­nis – vis ma­žiau nu­per­ka­ma na­mų, ku­rie vei­kau pri­me­na pi­lai­tes. „Di­de­lio plo­to, tri­jų aukš­tų ir ga­ na keis­tų ar­chi­tek­tū­ri­nių spren­di­ mų na­mai, ku­rie Kau­nui bu­vo bū­ din­gi ko­kiais 2000-ai­siais, ne­bė­ra po­pu­lia­rūs. Da­bar žmo­nės ieš­ko ma­žes­nio, bet pa­to­ges­nio, eko­no­ miš­kes­nio ir funk­cio­na­les­nio būs­ to“, – dien­raš­čiui sa­kė S.Va­go­nis.

Ten­den­ci­jas keis re­no­va­ci­ja?

Anot S.Va­go­nio, Lie­tu­vos būs­to rin­ ka vis dar su­kaus­ty­ta kai­nų są­stin­ gio, ta­čiau san­do­rių skai­čius kiek­ vie­nais me­tais sta­bi­liai au­ga. Ne išim­tis ir šių me­tų pra­džia – nau­jau­ siais ne­ga­lu­ti­niais Re­gist­rų cent­ro duo­me­ni­mis, per pir­mus du 2013 m. mė­ne­sius Lie­tu­vo­je bu­tų san­do­rių skai­čius išau­go 7 proc., pa­ly­gin­ti su tuo pa­čiu lai­ko­tar­piu per­nai. „Ti­kė­ti­na, kad 2013 m. pir­kė­jai ir to­liau ak­ty­viai do­mė­sis tiek se­ nos, tiek nau­jos sta­ty­bos būs­tu, ta­čiau da­lis gy­ven­to­jų grei­čiau­siai priims spren­di­mą in­ves­tuo­ti į tu­ ri­mo būs­to re­no­va­ci­ją pa­si­nau­do­ jant nau­ją­ja re­no­va­ci­jos pro­gra­ma.

Ko­kią tai tu­rės įta­ką vi­sai Lie­tu­vos būs­to rin­kai ar at­ski­riems ša­lies re­ gio­nams, pri­klau­sys nuo re­no­va­ci­ jos apim­čių“, – sa­kė S.Va­go­nis.

Pa­sak jo, šiuo me­tu būs­to plė­to­ to­jai in­ves­tuo­ja į re­gio­nus, ku­riuo­ se ma­to rin­kos au­gi­mo po­ten­cia­lą ar­ba yra pa­ten­kin­ti esa­ma būs­to pa­klau­sa, tai yra iš es­mės tik į did­ mies­čius.

O pir­kė­jams itin svar­bu sta­bi­ li si­tua­ci­ja rin­ko­je ir pla­tes­nės pa­ si­rin­ki­mo ga­li­my­bės – ga­li­ma ne­ sku­bant priim­ti spren­di­mą ir dėl jo ne­si­gai­lė­ti.

Pa­di­di­no ­ apy­var­tą

Rek­la­mos ­ rin­ka ūg­te­lė­jo

Pa­sau­li­nei alaus ga­my­bos bend­ ro­vei „Carls­berg“ pri­klau­san­ti Lie­ tu­vos alaus rin­kos ly­de­rė įmo­ nė „Švy­tu­rys-Ute­nos alus“ šie­ met sausį–vasarį ga­vo 36,7 mln. li­tų pa­ja­mų – 10 pro­c. dau­giau nei per­nai tuo pat me­tu. Par­da­vi­mas au­go dėl nau­jų alaus rū­šių ir pa­ di­dė­jus eks­por­tui į Bal­ta­ru­si­ją bei Ka­li­ning­ra­do sri­tį.

Rek­la­mos ži­niask­lai­do­je rin­ka Bal­ ti­jos ša­ly­se 2012 m. pa­di­dė­jo 1,2 pro­c., iki 242,7 mln. eu­rų, kaip ro­ do rin­kos, so­cia­li­nių ir ži­niask­lai­ dos ty­ri­mų įmo­nės TNS at­lik­tas ty­ri­mas. Lie­tu­vo­je ši rin­ka per­nai au­go 0,7 pro­c. iki 99,4 mln. eu­rų, Lat­vi­jos – 3 pro­c. iki 70,9 mln. eu­ rų, Es­ti­jos – 0,3 pro­c. iki 72,5 mln. eu­rų.

Padažnėjo nesusipratimų dėl skaitiklių keitimo ir vandens filtrų Dalia Giriūnaitė Pastaruoju metu padaugėjo nesusipratimų dėl sostinės namuose įrengtų karšto ir šalto vandens apskaitos prietaisų. Kur kreiptis norint pakeisti pasenusį vandens skaitiklį ar įsirengti skaitiklį ten, kur jo dar nebuvo? Ar yra skirtumas tarp karšto ir šalto vandens apskaitos prietaisų? UAB „Vilniaus vandenys“ vyriausiasis klientų aptarnavimo specialistas Gintautas Maniušis išsklaido abejones ir perspėja vartotojus dėl pasitaikančių bandymų prisidengiant bendrovės „Vilniaus vandenys“ vardu iš gyventojų išvilioti pinigus.

Vandens skaitikliai: karštas šaltam nelygu

Į Vilniaus miesto, Šalčininkų, Švenčionių bei Vilniaus rajonų vandentiekio ir nuotekų tinklus eksploatuojančią bendrovę „Vil­ niaus vandenys“ neretai kreipia­ si gyventojai, norintys pasikeisti karšto vandens skaitiklius. Tačiau UAB „Vilniaus vandenys“ su karš­ to vandens skaitikliais, įrengtais butuose, nėra susijusi (kaip nu­ matyta teisės aktuose, reglamen­ tuojančiuose šilumos ir karšto vandens tiekimą), todėl negali šių skaitiklių keisti ar prižiūrėti.

Kaip teigė G.Maniušis, karšto vandens skaitiklių butuose įren­ gimu ir priežiūra rūpinasi arba UAB „Vilniaus energija“ (jeigu na­ mui karštą vandenį tiekia ji), arba karšto vandens sistemų prižiūrė­ tojas (jeigu namo butų ir kitų pa­ talpų savininkai yra pasirin­ kę apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, kai geriamasis vanduo karš­ tam vandeniui ruošti perkamas iš UAB „Vilniaus vandenys“, o šilu­ ma vandeniui pašildyti – iš šilu­ mos tiekėjo). „UAB „Vilniaus vandenys“ įren­ gia, prižiūri ir tvarko tik įvadinius geriamojo vandens, skirto karštam vandeniui ruošti, apskaitos prie­ taisus, – komentavo bendrovės atstovas. – Į UAB „Vilniaus van­ denys“ vartotojai gali kreiptis dėl geriamojo vandens skaitiklių arba įvadinių geriamojo vandens bei geriamojo vandens karštam van­ deniui ruošti apskaitos prietaisų įrengimo, remonto ir priežiūros.“ Rūpinasi šalto vandens skaitikliais

„Vilniaus vandenys“ rūpinasi šalto vandens apskaitos prietaisų įren­ gimu bei keitimu gyvenamuosiuo­ se būstuose, sudariusiuose geria­ mojo vandens tiekimo ir nuotekų

Darbai: UAB „Vilniaus vandenys“ įrengia, remontuoja ir prižiūri geriamojo vandens skaitiklius arba įvadi­

nius geriamojo vandens bei geriamojo vandens karštam vandeniui ruošti skirtus apskaitos prietaisus.

tvarkymo sutartis su UAB „Vil­ niaus vandenys“, – tai daryti ben­ drovę įpareigoja įstatymai. Van­ dens apskaitos prietaisų įrengimas ir keitimas būstuose, su kurių sa­ vininkais yra pasirašyta ar pasi­ rašoma geriamojo vandens tieki­ mo ir nuotekų tvarkymo sutartis, pasak G.Maniušio, yra privaloma vandens tiekėjos „Vilniaus vande­ nys“ užduotis, kurią numato net keletas dokumentų. „Prievolė įrengti vandens apskaitos prietaisus mūsų bendro­ vei yra numatyta Geriamojo van­ dens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme, Geriamojo vandens tie­ kimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiū­ ros taisyklėse, kituose įstatymo įgyvendinamuosiuose teisės ak­ tuose, – pasakojo G.Maniušis. – UAB „Vilniaus vandenys“ tu­ ri patvirtintą vandens apskaitos prietaisų įrengimo ir keitimo pla­ ną. Šiame plane numatyta įreng­ ti vandens apskaitos prietaisus vi­ suose butuose, kur tai techniškai įmanoma. Todėl pastatų adminis­ tratorių pareiga yra renovuoti ge­ riamojo vandens vamzdynus.“ Jei gyventojai nori įsirengti šal­ to vandens skaitiklį ten, kur jo dar

Nidos Jakštonytės nuotr.

nebuvo, dėl prietaiso įrengimo reikia kreiptis į bendrovės „Vil­ niaus vandenys“ Klientų aptar­ navimo centrą Vilniaus miesto gyventojams arba rajoninį skyrių gyvenantiems Vilniaus, Šalčinin­ kų ir Švenčionių rajonuose.

Gintautas Maniušis:

Norime perspėti gy­ ventojus, kad UAB „Vilniaus vandenys“ specialistai vandens kokybės tikrinimo ak­ cijų gyventojų namuo­ se nevykdo ir papil­ domos įrangos įsigyti nesiūlo.

Sukčiai naudojasi bendrovės vardu

Pastebima, kad padažnėjo atve­ jų, kai UAB „Vilniaus vandenys“ vardu prisidengiantys asme­ nys vaikšto po namus ir prisista­ tę bendrovės darbuotojais atlieka lokalinius vandens tyrimus, kurie parodo neva itin prastą vandens

iš čiaupo kokybę. Apsišaukėliai paslaugiai pasiūlo ir problemos sprendimą – vandens gerinimo filtrus, kuriuos galima iškart įsi­ gyti. „Norime perspėti gyvento­ jus, kad bendrovės „Vilniaus van­ denys“ specialistai jokių vandens kokybės tikrinimo akcijų gyvento­ jų namuose nevykdo ir jokios pa­ pildomos įrangos įsigyti nesiūlo“, – perspėjo G.Maniušis.

Bendrovės tiekiamas vanduo yra geros kokybės, atitinka visus geriamajam vandeniui keliamus reikalavimus, todėl joks papildo­ mas filtravimas nebūtinas. Van­ duo mūsų namus pasiekia iš gi­ luminių gręžinių, kurie yra gerai apsaugoti nuo paviršiaus teršalų.

Kaip teigia įmonės „Vilniaus van­ denys“ Komunikacijos skyriaus vadovė Eglė Rimkutė, vartoto­ jams tiekiamas vanduo nuolat ti­ krinamas: atliekami cheminiai, fizikiniai, radiologiniai bei mi­ krobiologiniai tyrimai, o jo kokybę apibrėžia Lietuvos higienos nor­ mos ir ES direktyvos. Todėl Lie­ tuvoje vandentiekio vandenį gali­ ma drąsiai gerti tiesiai iš čiaupo.

Svarbu jo ilgai nelaikyti stovinčio, nes vanduo, kaip ir bet kuris mais­ PR to produktas, genda.

12

kovo 28–balandžio 3, 2013

pAsaulis

Mask­va prie Tem­zės Mask­va prie Tem­zės, Lon­dong­ra­das ar Ma­žo­ji Ru­si­ja – kad ir kaip bū­tų va­di­na­ma, Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos sos­ti­nė vir­to ro­ju­mi ru­sų mag­na­tams ir jų ne­sus­kai­čiuo­ja­ miems tur­tams.

Ru­siš­kai pra­bi­lo ir me­ras

Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos sos­ti­nė­je gy­ ve­na maž­daug 400 tūkst. ru­sų, ir dau­ge­lis jų tu­ri sep­tyn­ženk­les pa­ ja­mas. Vers­li­nin­kai, ban­ki­nin­kai, po­li­ti­kai ir lo­bis­tai – jie gy­ve­na pra­ban­giau­siuo­se Lon­do­no ra­jo­ nuo­se, to­kiuo­se kaip Ken­sing­to­ nas, Čel­sis, Belg­ra­vi­ja ir Mei­fei­ras.

Ne vel­tui Ang­li­jos aris­tok­ra­ti­jos sim­bo­lis Ito­no aikš­tė jau va­di­na­ ma Rau­do­ną­ja aikš­te.

Ru­si­jos tur­tuo­lių vai­kai Lon­do­ ne įgy­ja iš­si­la­vi­ni­mą, o žmo­nos do­mi­si me­nais. Ge­riau­sio­se par­ duo­tu­vė­se – nuo „Har­rods“ iki „Self­rid­ges“, – be ki­tų kal­bų, gir­ dė­ti ir ru­siš­ka šne­ka. Prie sta­čia­ti­ kių cerk­vės Enis­mor Gar­den­se sek­ ma­die­niais iš­si­ri­kiuo­ja il­ga fe­ra­rių ir mer­se­de­sų pro­ce­si­ja.

Net­gi Lon­do­no me­ras Bo­ri­sas John­so­nas, kvies­da­mas da­ly­vau­ti sos­ti­nės Už­ga­vė­nių ren­gi­nių ma­ra­ to­ne, pra­bi­lo ru­siš­kai: „Svei­ki, drau­ gai! Aš Bo­ri­sas John­so­nas – Lon­do­ no me­ras. Kaip ge­rai!“ Tuo­met jis ang­liš­kai pa­kvie­tė vi­sus pa­ska­nau­ti bly­nų ge­riau­sia­ me pa­sau­lio mies­te „su vi­sa pa­gar­ ba Sankt Pe­ter­bur­gui bei Mask­vai“ ir iš­ger­ti, bet sai­kin­gai ir ne met­ ro­po­li­te­ne. Tuo­met jis pri­dū­rė, kad ne­kant­rau­da­mas lau­kia So­čio olim­pia­dos, ir pa­bai­gė ru­siš­ku po­ sa­kiu: „Už­ga­vė­nės šėls­ta, pa­va­sa­rį su­tin­ka – žie­mą pa­ly­di.“ Nuo 2008 m. ren­gia­mos ir stam­ biau­siu ru­siš­kos kul­tū­ros fes­ti­va­ liu už­sie­ny­je ta­pu­sios „Už­ga­vė­nės Lon­do­ne“ pir­miau­sia bu­vo skir­tos ru­siš­ka­jai sos­ti­nės pub­li­kai, iš­siil­ gu­siai gim­to­jo folk­lo­ro, bly­nų, mu­ zi­kos ir links­my­bių.

Ge­riau­sia vie­ta pi­ni­gams lai­ky­ti

Po So­vie­tų Są­jun­gos griū­ties ir ko­ rup­ci­ja per­smelk­tos pla­čios pri­va­

ti­za­ci­jos į Di­džią­ją Bri­ta­ni­ją iš Ry­tų plūs­te­lė­jo tur­tuo­liai, o per Kip­ro bei Gib­ral­ta­ro mo­kes­čių ro­jus – ir mil­ ži­niš­ki, bet įtar­ti­nos kil­mės pi­ni­gai.

Lon­do­nas ru­sams at­ro­dė sve­tin­ ges­nis ne­gu Pa­ry­žius, ar­tes­nis bei kos­mo­po­li­tiš­kes­nis ne­gu Niu­jor­kas ir la­biau ger­bian­tis įsta­ty­mus ne­ gu Mask­va. Ru­sai at­ra­do, kad bri­tų ban­kai džiau­gia­si ga­lė­da­mi tvar­ky­ ti jų pi­ni­gus, teis­mai no­riai klau­so­si jų by­lų, o Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos mo­ kes­čių įsta­ty­mai už­tik­ri­na, kad nie­ kas neuž­duo­da jo­kių klau­si­mų apie jų už­sie­nio in­ves­ti­ci­jas.

Prie stačiatikių cerkvės Enismor Gardense sekmadieniais išsirikiuoja ilga ferarių ir mersedesų procesija.

„Nie­kas ne­rei­ka­lau­ja iš šių vai­ki­ nų jo­kios at­skai­to­my­bės – po­li­ci­ja jų tie­siog ne­tik­ri­na, – sa­kė Mar­kas Hol­lings­wort­has, kny­gos apie ru­ sų in­va­zi­ją „Lon­dong­ra­das“ bend­ raau­to­ris. – Jiems Lon­do­nas at­ ro­do sau­giau­sia, tei­sin­giau­sia ir są­ži­nin­giau­sia vie­ta pi­ni­gams lai­ ky­ti, ir tei­sė­jai nie­ka­da neį­vyk­dys jų ekst­ra­di­ci­jos.“ Kas jie, tie Ru­si­jos oli­gar­chai?

Vie­nas to­kių bu­vo Bo­ri­sas Be­re­ zovs­kis, mir­ti­nas pre­zi­den­to Vla­ di­mi­ro Pu­ti­no prie­šas, pra­tur­tė­jęs praė­ju­sio am­žiaus pa­sku­ti­nia­me de­šimt­me­ty­je po So­vie­tų Są­jun­gos griū­ties. Iš pra­džių jis ėjo aukš­tas pa­rei­gas Krem­liu­je ir pa­lai­kė V.Pu­ ti­no ki­li­mą į val­džios olim­pą, bet ga­liau­siai pa­si­ju­to iš­duo­tas ir, ne­

no­rė­da­mas su­lauk­ti bu­vu­sio naf­tos mag­na­to Mi­chai­lo Cho­dor­kovs­kio li­ki­mo, pa­bė­go bei pa­si­pra­šė po­li­ ti­nio prie­globs­čio Di­džio­jo­je Bri­ ta­ni­jo­je.

Kai B.Be­re­zovs­kis 2001 m. at­ si­dū­rė Lon­do­ne, jo tur­tai bu­vo ver­ti­na­mi maž­daug 3 mlrd. sva­ rų ster­lin­gų. Mag­na­tas taš­kė juos ne­skai­čiuo­da­mas, po mi­li­jo­ną per sa­vai­tę. Už 4,5 mln. sva­rų ster­lin­ gų įsi­gi­jęs apar­ta­men­tus pres­ti­ži­ nė­je Belg­rei­vo aikš­tė­je, jis įsi­tai­sė ne­per­šau­na­mas ste­bė­ji­mo ka­me­ ras, įė­ji­mo pa­gal pirš­tų at­spau­dus sis­te­mą, la­ze­ri­nę sig­na­li­za­ci­ją ir dū­mi­nes bom­bas. Te­le­vi­zo­riai ka­ bo­jo vi­sur, net ant vo­nios sie­nų, o elekt­ro­ni­nė sis­te­ma pa­ti at­pa­žin­ da­vo šei­mi­nin­kų mėgs­ta­mą mu­zi­ ką bei te­le­vi­zi­jos lai­das.

Ape­ti­tas au­go be­val­gant. Vė­liau B.Be­re­zovs­kis įsi­gi­jo dva­rą „Has­ com­be Court“ Sa­rio gra­fys­tė­je už 10 mln. sva­rų ster­lin­gų ir „Went­ worth Park“, ku­ris at­siė­jo 23 mln.

Di­džiu­lė jach­ta, as­me­ni­nis lėk­tu­ vas, tar­nų ar­mi­ja – net vi­sa ši pra­ ban­ga ne­pa­pur­tė B.Be­re­zovs­kiui ki­še­nės taip, kaip il­gas ne­sėk­min­ gas by­li­nė­ji­ma­sis su bu­vu­siu par­ tne­riu Ro­ma­nu Ab­ra­mo­vi­čiu­mi ir šim­tus mi­li­jo­nų kai­na­vu­sios sky­ ry­bos su ant­rą­ja žmo­na Ga­li­na Be­ ša­ro­va. Gy­ve­ni­mą oli­gar­chas bai­gė be­veik be ska­ti­ko ir įklim­pęs į sko­ las, o iš bū­rio ap­sau­gi­nin­kų li­ko tik vie­nas, ku­ris praėjusį savaitaglį ir ra­do jį ne­gy­vą vo­nio­je.

Mėgs­ta pa­si­pui­kuo­ti

„Ru­sai yra įpro­čio su­tvė­ri­mai, – aiš­ki­no „Lon­dong­ra­do“ bend­raau­ to­ris M.Hol­lings­wort­has. – Kai B.Be­re­zovs­kis nu­si­pir­ko apar­ta­ men­tus Belg­rei­vo aikš­tė­je, R.Ab­ra­ mo­vi­čius nu­si­pir­ko pa­na­šius ne­to­ li, Loun­de­so aikš­tė­je. Jie tar­si gau­jų

pasaulis per savaitę Šeš­ta­die­nis Sid­nė­jus ap­te­mo, kai mies­tas iš­jun­gė sa­vo švie­sas pra­si­dė­jus ak­ ci­jai „Že­mės va­lan­da“, ku­ria sie­kia­ma pa­ska­ tin­ti im­tis prie­mo­nių prieš kli­ma­to po­ ky­čius ir ku­ri ap­ke­lia­vo ap­link vi­są Že­ mės ru­tu­lį. Šim­tai mi­li­jo­nų žmo­nių apie 150 vals­ty­bių šeš­ta­die­nio va­ka­rą iš­jun­gė švie­są vie­nai va­lan­dai nuo 20.30 val. vie­ tos lai­ku, sim­bo­liš­kai ro­dy­da­mi pa­lai­ky­ mą mū­sų pla­ne­tai.

va­dai mo­kyk­los kie­me, mėgs­tan­tys pa­si­pui­kuo­ti: „Ma­no na­mas di­des­ nis už ta­viš­kį.“ Bu­vęs Čiu­kot­kos gu­ber­na­to­rius R.Ab­ra­mo­vi­čius taip pat su­si­kro­vė tur­tus Bo­ri­so Jel­ci­no pre­zi­den­ta­ vi­mo lai­kais. Oli­gar­chui pri­klau­so Lon­do­no fut­bo­lo klu­bas „Chel­ sea“, jis tu­ri pra­ban­gių apar­ta­ men­tų, na­mų, vi­lų, pi­lių, jach­tų ir lėk­tu­vų. Bet, skir­tin­gai nei B.Be­re­ zovs­kis, jis neuž­duo­da prin­ci­pin­ gų klau­si­mų, to­dėl jau­čia­si lais­ vas ir sau­gus. Jo tur­tai ver­ti­na­mi 10 mlrd. eu­rų.

R.Ab­ra­mo­vi­čiaus flo­ti­li­jos bran­gak­me­nis „Ec­lip­se“ – il­giau­sia pa­ sau­ly­je jach­ta, dėl sa­vo dy­džio ne vi­sa­da ga­lin­ti pri­si­švar­tuo­ti vie­ na­me ar ki­ta­me uos­te. Kai 2011 m. at­vy­ko į Ve­ne­ci­ją, ji su­kė­lė di­džiu­lį pa­si­pik­ti­ni­mą, nes vi­siš­kai už­go­žė vaiz­dą į Šv. Mor­kaus įlan­ką.

Be 500 kv. met­rų plo­to „Ad­mi­ro­ lo ka­ju­tės“ su sce­na ir ro­ja­liu, ke­ lio­li­kos liuk­so kla­sės apar­ta­men­ tų, gim­nas­ti­kos sa­lės su sau­na, 16 m il­gio ba­sei­no ir ki­no teat­ro, 162 m il­gio ir 800 mln. do­le­rių ver­tės jach­to­je įreng­ti ne­per­šau­na­mi stik­ lai, ma­žas po­van­de­ni­nis lai­vas, dvi sraig­tas­par­nių aikš­te­lės ir an­ga­rai, ra­ke­tų ata­kos įspė­ji­mo sis­te­ma bei va­di­na­mo­ji ap­sau­ga nuo pa­pa­ra­cių – ju­tik­liai ir la­ze­riai, blo­kuo­jan­tys išo­rės fil­ma­vi­mą šiuo­lai­ki­ne vaiz­ do apa­ra­tū­ra.

JAV žur­na­las „For­bes“ su­skai­čia­ vo, kad dau­giau­sia pi­ni­gų R.Ab­ra­ mo­vi­čius lei­džia poil­siui. Sli­di­nė­ji­ mas Pran­cū­zi­jo­je ir Švei­ca­ri­jo­je jam at­siei­na po 50 tūkst. do­le­rių per sa­ vai­tę, liuk­so kla­sės vi­los Pran­cū­zi­ jos Sen Tro­pe­zo ku­ror­te nuo­ma – nuo 25 iki 70 mln. do­le­rių.

Per vi­są pa­sau­lį nu­skam­bė­jo R.Ab­ra­mo­vi­čiaus 2012-ųjų nau­ja­ me­tis va­ka­rė­lis jo as­me­ni­nia­me ro­

Maskva.

jaus kam­pe­ly­je – 28 ha dva­re Ka­ ri­bų jū­ros Šv. Balt­ra­mie­jaus sa­lo­je.

Ren­gi­ny­je da­ly­va­vo 400 žvaigž­džių ir tur­tuo­lių, tarp jų – ži­niask­lai­dos mag­na­tas Ru­per­tas Mur­do­chas, mu­zi­kos vers­lo ryk­lys Rus­sel­las Sim­mon­sas, ki­no pro­diu­se­ris Har­ vey Weins­tei­nas, „Žvaigž­džių ka­ rų“ kū­rė­jas George’as Lu­ca­sas bei ro­ko žvaigž­dė Bon Jo­vi.

Auk­so gys­la

Lon­do­ne įsi­kū­ru­sių Ru­si­jos oli­gar­ chų są­ra­šas la­bai il­gas: Vla­di­mi­ras Po­ta­ni­nas, Vla­di­mi­ras Gu­sins­kis, And­re­jus Bo­ro­di­nas, įsi­gi­jęs bran­ giau­sią Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos na­mą „Park Pla­ce“, ir ki­ti. Vi­si jie tu­ri ne­men­ką svo­rį, ir juos sie­ja vie­nas

2013 03 21 2013 03 27

Sek­ma­die­nis Per šią ak­ci­ją bu­vo iš­jung­tas dau­ge­lio gar­sių sta­ti­nių, tarp jų Niu­jor­ko dan­go­ rai­žio „Em­pi­re Sta­te Buil­ding“ ir Mask­ vos Krem­liaus, ap­švie­ti­mas.

Aust­ra­li­jo­je, kur pir­mo­ji „Že­mės va­lan­ dos“ ak­ci­ja bu­vo su­reng­ta kaip ra­gi­ni­mas žmo­nėms ir vers­lo įmo­nėms va­lan­dai iš­ jung­ti švie­są, sie­kiant at­kreip­ti dė­me­sį į at­mos­fe­ros tar­šą ang­lies dvi­de­gi­niu, Sid­ nė­jaus ope­ros rū­mai ir Sid­nė­jaus uos­to til­tas ta­po vie­nais pir­mų­jų pa­sau­ly­je šių me­tų ak­ci­jos da­ly­vių.

Trauka: Londonas rusams atrodo s

Bu­vęs Pa­kis­ta­no ka­ri­nis val­dy­ to­jas Per­ v e ­z a s Mus­ har­ra­fas, ne­pai­sy­d a­ mas Ta­li­ba­no gra­si­ni­mų mir­ti­mi, grį­žo na­mo po dau­giau kaip ket­ve­rių išei­vi­jo­je pra­leis­tų me­ tų ir pa­ža­dė­jo ri­zi­kuo­ da­mas gy­vy­be iš­gel­bė­ ti ša­lį. „Šian­dien grį­žau na­mo.

Kur yra tie, ku­rie sa­ky­da­vo, kad nie­ka­da ne­grį­šiu?“ – Ka­ra­ čio oro uos­te ša­li­nin­kams sa­kė 69 me­tų bu­vęs dik­ta­to­rius, ku­ris pla­nuo­ja da­ly­vau­ti is­to­ri­niuo­se ge­gu­žės 11-osios rin­ki­muo­se. Bū­si­mie­ji rin­ki­mai bus pir­ mas de­mok­ra­ti­nis val­džios per­da­vi­mas

Pir­ma­die­nis per vi­są bran­duo­li­ nį gink­lą tu­rin­ čio Pa­k is­t a­ no is­to­ri­ją, k u ­r i o ­j e do­mi­na­ vo ka­ r i š ­k i ų v a l ­d y ­ mo pe­ r i o ­d a i , s i l p ­n a eko­no­mi­ ka, chro­ niš­k as ne­ sta­b i­l u­m as ir skur­das.

Vos ke­lios va­lan­dos prieš P.Mus­har­ra­ fui su­grįž­tant per mir­ti­nin­ko iš­puo­lį Pa­ kis­ta­no Šiau­rės Va­zi­ris­ta­ne žu­vo 17 pa­ kis­ta­nie­čių ka­rių.

Eu­ro zo­nos ir Tarp­tau­ ti­nio va­liu­tos fon­do pa­rei­gū­nai pa­sie­kė pa­ sku­ti­nės mi­nu­tės su­si­ ta­ri­mą su Kip­ru dėl sa­ los fi­nan­si­nio gel­bė­ji­mo, ta­čiau vie­nas jos ban­kas bus už­da­ry­tas, o stam­bie­ji klien­tai, tarp ku­rių esa­ma daug Ru­si­jos su­bjek­tų, pa­tirs di­džiu­lių nuo­sto­lių.

Pa­gal su­si­ta­ri­mą ant­ra­sis di­džiau­sias Kip­ro ban­kas „Lai­ki“ bus lik­vi­duo­tas.

Kip­ro ban­ke, ku­ris yra di­džiau­sias sko­ lin­to­jas šio­je sa­lo­je, lai­ko­mi di­des­ni nei 100 tūkst. eu­rų (345 tūkst. li­tų) in­dė­ liai bus ap­kar­py­ti apie 30 pro­c., ta­čiau konk­re­tus ka­pi­ta­lo ap­mo­kes­ti­ni­mo ly­gis bus nu­sta­ty­tas atei­nan­čio­mis sa­vai­tė­ mis. Kai eu­ro zo­nos ša­lių par­la­men­tai ra­ti­fi­kuos šį su­si­ta­ri­mą ba­lan­dį, Ni­ko­si­ jos vy­riau­sy­bei bus su­teik­ta 10 mlrd. eu­ rų (34,5 mlrd. li­tų) pa­sko­la.

13

kovo 28–balandžio 3, 2013

pasaulis

Kaip iš­švais­to­mi mi­li­jar­dai Kaip nu­ti­ko, kad su­lau­kęs 67 me­ tų vie­nas tur­tin­giau­sių ru­sų sko­ li­no­si ke­le­tą tūks­tan­čių lėk­tu­vo bi­lie­tui?

Ka­dai­se Bo­ri­sas Be­re­zovs­kis tu­ rė­jo 3 mlrd. sva­rų ster­lin­gų ver­ tės tur­to, bet gy­ve­ni­mo pa­bai­go­je at­si­dū­rė ties skur­do ri­ba.

Na­mą Sa­rio gra­fys­tė­je, kur bu­vo įsi­sta­tęs ne­per­šau­na­ mus stik­lus už de­šim­tis mi­ li­jo­nų, oli­gar­chas par­da­vė, kad pa­deng­tų sa­vo iš­lai­das.

Ki­tą pra­ban­gų na­mą Berk­šy­ro gra­fys­tė­je jam te­ko pa­lik­ti žmo­ nai Ga­li­nai Be­ša­ro­vai, ku­ri 2011 m. per sky­ry­bų pro­ce­są pri­si­tei­ sė re­kor­di­nę su­mą – iki 220 mln. sva­rų ster­lin­gų.

B.Be­re­zovs­kio drau­gė ir dvie­jų jo vai­kų mo­ti­na Je­le­na Gor­bu­no­ va taip pat smo­gė oli­gar­chui per ki­še­nę. Ji už­šal­dė jo par­duo­ti pla­ nuo­tus ak­ty­vus, pa­rei­ka­la­vo da­ lies na­mo Vent­vort Par­ke. Bend­ ra jos pre­ten­zi­jų su­ma vir­ši­jo 100 mln. sva­rų ster­lin­gų. Be to, B.Be­

re­zovs­kis lei­do pi­ni­gus po­li­ti­nėms kam­pa­ni­joms, rem­da­mas Vla­di­ mi­ro Pu­ti­no prie­ši­nin­kus. Oli­gar­ chas taip pat fi­nan­sa­vo bu­vu­sio sau­gu­mo agen­to Alek­sand­ro Lit­ vi­nen­kos, 2006 m. Lon­do­ne nu­ nuo­dy­to po­lo­niu, mir­ties ty­ri­mą.

Ga­liau­siai B.Be­re­zovs­kį pa­kir­ to by­li­nė­ji­ma­sis su Ro­ma­nu Ab­ ra­mo­vi­čiu­mi. Jis pa­rei­ka­la­vo 5,6 mlrd. do­le­rių kom­pen­sa­ci­jos už se­ną san­do­rį. Abu ru­sai ad­vo­ka­ tams mo­kė­jo po 800–1500 sva­rų ster­lin­gų per va­lan­dą. Pra­lai­mė­ jęs by­lą, B.Be­re­zovs­kis tu­rė­jo ap­ mo­kė­ti abie­jų pu­sių teis­mo iš­lai­ das, ku­rios, eks­per­tų ver­ti­ni­mu, su­da­rė nuo 100 iki 150 mln. sva­ rų ster­lin­gų.

Kad su­krapš­ty­tų to­kią su­mą, B.Be­re­zovs­kis par­da­vė jach­tą, 1927 m. ga­my­bos „Rolls-Roy­ce Phan­tom“, o pa­sku­ti­nė­mis gy­ ve­ni­mo sa­vai­tė­mis auk­cio­ne už 110 tūkst. sva­rų ster­lin­gų par­da­ vė An­dy War­ho­lo nu­ta­py­tą Vla­ di­mi­ro Le­ni­no po­rtre­tą.

CNN, ga­ze­ta.ru inf.

svetingesnis negu Paryžius, artesnis bei kosmopolitiškesnis negu Niujorkas ir labiau gerbiantis įstatymus negu

da­ly­kas: bu­vi­mas Lon­do­ne ga­ran­ tuo­ja jų as­me­ni­nių tur­tų sau­gu­ mą. Ka­dan­gi jie ne­gy­ve­na Ru­si­jo­je ir tie­sio­giai ne­si­ki­ša į po­li­ti­ką, ti­ki­ my­bė, kad Krem­lius ban­dys su jais su­si­do­ro­ti, yra mi­ni­ma­li.

Užuot konf­lik­ta­vę su Krem­liu­mi, Ru­si­jos tur­tuo­liai Di­džio­jo­je Bri­ta­ ni­jo­je aiš­ki­na­si san­ty­kius tar­pu­sa­ vy­je. Bri­tų ži­niask­lai­da ra­šė, kad 60 pro­c. Lon­do­no aukš­to­jo teis­mo nag­ri­nė­ja­mų by­lų su­da­ro išei­vių iš Ru­si­jos ir Ry­tų Eu­ro­pos ieš­ki­niai.

Tur­tin­gi ru­sai yra auk­so gys­la bri­tų ad­vo­ka­tams, taip pat ne­kil­ no­ja­mo­jo tur­to agen­tams. „Jie yra pa­grin­di­niai šios rin­kos va­rik­liai“, – laik­raš­čiui „The Fi­ nan­cial Ti­mes“ pri­pa­ži­no ne­kil­no­

„Scanpix“ nuotr.

ja­mo­jo tur­to bend­ro­vės „Sa­vills“ fi­lia­lo Sent Džor­džes Hi­le va­do­vas Si­mo­nas Ash­wel­las. 100 iš 430 na­ mų šia­me va­di­na­ma­ja­me bri­tiš­ka­ ja­me Be­ver­li Hil­se Sa­rio gra­fys­tė­je pri­klau­so ru­sams.

Ru­sų ant­plū­dis pa­de­da kles­tė­ ti vie­tos vers­lui, nes jiems rei­kia gau­sy­bės ap­tar­nau­jan­čio per­so­na­ lo – nuo vi­rė­jų ir na­mų tvar­ky­to­jų iki vai­ruo­to­jų ir as­me­ni­nių asis­ten­ tų. Vir­ti­nė Ru­si­jos pi­lie­čių mir­čių neaiš­kio­mis ap­lin­ky­bė­mis ir bai­mė tap­ti nu­si­kal­tė­lių au­ko­mis taip pat su­kū­rė di­de­lį sau­gu­mo vers­lą, ku­ ria­me daž­nai dar­buo­ja­si bu­vę Di­ džio­sios Bri­ta­ni­jos gink­luo­tų­jų pa­ jė­gų ka­riai.

Pa­ren­gė Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis

400 tūkst.

– maždaug tiek rusų gyvena Didžiosios Britanijos sostinėje.

Ant­ra­die­nis Uk­rai­nos sos­ti­nę pa­ra­ ly­žia­vo di­džiu­lės spūs­ tys, įver­tin­tos 10 ba­lų iš 10-ies ga­li­mų. Au­to­ mo­bi­lių eis­mo grei­tis vie­to­mis te­sie­kė 7 km per va­lan­dą.

Praė­ju­sį penk­ta­die­nį pra­si­dė­jęs ir dvi die­nas tru­kęs sny­gis taip gau­siai už­ver­ tė snie­gu Ki­je­vą bei jo apy­lin­kes, kad mies­to tar­ny­bos pa­si­ro­dė be­jė­gės prieš sti­chi­ją. Vien per pa­rą mies­te iš­kri­to 40

Nesekmė: pralaimėjęs bylą prieš R.Abramovičių (kairėje), B.Bere-

zovskis turėjo apmokėti abiejų pusių teismo išlaidas, kurios, eksper­ tų vertinimu, sudarė nuo 100 iki 150 mln. svarų sterlingų. „Scanpix“ nuotr.

Tre­čia­die­nis mln. to­nų snie­go. Pas­kel­bus ne­pap­ras­ tą­ją pa­dė­tį, į gat­ves trauk­ti trans­por­to prie­mo­nių iš pus­nių iš­rie­dė­jo šar­vuo­čiai.

Greit­ke­ly­je Kijevas–Žitomyras bu­vo su­ si­da­riu­si 70 km il­gio grūs­tis.

Ki­je­vie­čius pa­pik­ti­no ži­nia, kad mies­to va­do­vai, užuo­t rū­pi­nę­si mies­to va­ly­mu, už­sii­ma as­me­ni­niais rei­ka­lais. Sos­ti­nės ad­mi­nist­ra­ci­jos va­do­vas Alek­sand­ras Po­po­vas sa­vait­ga­lį vy­ko į Var­šu­vą žiū­ rė­ti fut­bo­lo rung­ty­nių.

Šiau­rės Ko­rė­ja pa­skel­ bė nu­trau­kian­ti ka­riš­ kių karš­tą­ją li­ni­ją su Pie­tų Ko­rė­ja, to­dėl vi­si tie­sio­gi­niai vy­riau­sy­bių ir ka­riš­kių kon­tak­tai bus su­stab­dy­ti. „Nuo šiol Šiau­rės ir Pie­tų ka­riš­kių ry­šiai bus nu­trauk­ti“, – vie­ną ka­riuo­me­nės pa­rei­ gū­ną ci­ta­vo Pchen­ja­no vals­ty­bi­nė cent­ri­nė nau­jie­nų agen­tū­ra. „Esant si­tua­ci­jai, kai bet ku­rią aki­mir­ką ga­li kil­ti ka­ras, nė­ra bū­ti­ny­ bės pa­lai­ky­ti Šiau­rės Ko­rė­jos ir Pie­tų Ko­ rė­jos ka­riš­kių ko­mu­ni­ka­vi­mo“, – prieš nu­ trau­kiant li­ni­ją sa­kė mi­nė­tas pa­rei­gū­nas ko­le­gai iš Pie­tų Ko­rė­jos. Pa­sak pa­rei­gū­no, li­ni­ja bus nu­trauk­ta tol, kol tę­sis Pie­tų Ko­ rė­jos „anach­ro­nis­ti­niai prie­šiš­ki veiks­mai“.

Prieš ke­lias sa­vai­tes Šiau­rės Ko­rė­ja taip pat nu­trau­kė Rau­do­no­jo Kry­žiaus karš­ tą­ją li­ni­ją, ku­rią abi vy­riau­sy­bės nau­do­jo bend­rau­ti ne­sant dip­lo­ma­ti­nių san­ty­kių.

14

kovo 28–balandžio 3, 2013

sportas

Pa­va­sa­ri­nės int­ri­gos Čem­pio­nų ly­go­je Tuoj po Ve­ly­kų aš­tuo­ni pa­jė­giau­si Čem­pio­nų ly­gos klu­bai pra­dės ne­gai­les­tin­gą ket­virt­fi­na­lių se­ri­ją. Praė­ ju­sių me­tų ka­ra­lius mi­rė anks­ti – Lon­do­no „Chel­sea“ pa­si­ro­dy­mą pres­ti­ži­nia­me tur­ny­re bai­gė jau po gru­pių eta­po, to­dėl int­ri­gos ne­trūks.

Pa­ry­žiaus PSG (Prancūzija)–Barselonos „Bar­ce­lo­na“ (Ispanija) Klau­si­mas: ar žiū­ro­vai iš­vys žai­

džian­tį Da­vi­dą Beck­ha­mą?

Ži­nant, kaip ka­ta­lo­nai aš­tunt­fi­ na­ly­je su­tar­šė skam­bias am­bi­ci­ jas dek­la­ra­vu­sius di­zai­ne­rius AC „Mi­lan“, kal­bė­ti apie rea­lią int­ri­ gą bū­tų nai­vu. Ki­ta ver­tus, Pa­ry­ žiaus „Saint-Ger­main“ (PSG) į šį eta­pą pa­te­ko įveik­da­ma pa­vo­jin­gą is­pa­nų klu­bą „Va­len­cia“.

Be to, at­sa­ko­mo­sio­se rung­ty­nė­ se pa­ry­žie­čiai ver­tė­si be įspū­din­ gą for­mą de­monst­ruo­jan­čio 31-ų puo­lė­jo Zla­ta­no Ib­ra­hi­mo­vi­čiaus.

Ko­kius ža­ban­gus PSG stra­te­gas Car­lo An­ce­lot­ti pa­jė­gus pa­spęs­ ti pir­ma­ja­me tar­pu­sa­vio dvi­ko­vos ma­če Pa­ry­žiu­je?

Vie­n as iš ti­k ė­t i­n ų va­r ian­t ų – pa­t i­k i­m a gy­ny­b os li­n i­ja ir var­ žo­v ų var­tams grei­to­se ata­ko­se gra­s i­n an­tys sau­gai bei puo­l ė­ jai. Įvar­čio ne­pra­lei­di­mas na­mie pran­cū­zams su­teik­tų šio­kių to­kių vil­čių prie iš­vy­ką į „Camp Nou“ pra­ga­rą.

Prie mil­ži­niš­ko pir­mų­jų rung­ ty­nių ažio­ta­žo nea­be­jo­ti­nai pri­ si­d e­d a ir aist­r uo­l ių no­ras sa­vo

aki­mis iš­vys­ti le­gen­di­nį D.Beck­ ha­mą. Pri­me­na­me, PSG–„Va­len­ cios“ aš­tun­fi­na­lio po­ro­je ve­te­ra­ nas tre­ne­rio spren­di­mu aikš­tė­je ne­pa­si­ro­dė. Net­ru­kus 38-ąjį gim­ ta­d ie­n į švę­s ian­t is fut­b o­l i­n in­ kas tei­gė ne­no­rįs bū­ti rek­la­mi­ niu žais­liu­ku ir jo tiks­las – žais­ti fut­bo­lą. Vi­sus už­dirb­tus pi­ni­gus D.Beck­h a­m as PSG klu­b e ski­r ia lab­da­rai.

Ka­da? Ba­lan­džio 2 d. 21.45 val.

Kur? Pa­r y­žiu­je ar­ba­ „Via­sat Sport Bal­tic“ ka­na­lu.

Ve­te­ra­nas: nors D.Beck­ha­mui greit su­kaks 38-eri, jis į sta­dio­nus vis

dar su­trau­kia tūks­tan­čius.

„Scan­pix“ nuo­tr.

Miun­che­no „Bayern“ (Vokietija)–Turino „Ju­ven­tus“ (Italija) Klau­si­mas: kū­ry­bin­gas vo­kie­čių

puo­li­mas prieš pre­ci­ziš­ką ita­lų gy­ ny­bą?

Už­sig­rū­di­nęs: ve­te­ra­nas And­rea Pir­lo iš­lai­ko aukš­tą žai­di­mo ko­ky­bę.

Tai, ko ge­ro, įdo­miau­sia po­ra. Ko­ man­dų ga­li­my­bės apy­ly­gės, o vi­so­je Eu­ro­po­je pui­kiai ži­no­mi žai­dė­jai ga­ ran­tuo­ja be­komp­ro­mi­sę ko­vą. Per­nai tik per žings­nį nuo tro­fė­jaus li­kę vo­ kie­čiai ir ypa­tin­gą se­zo­ną žai­džian­ tys ita­lai tik­rai ne­nu­si­tei­kę su­sto­ti da­bar­ti­nė­je se­zo­no sta­di­jo­je. „Se­no­ ji sen­jo­ra“ aš­tunt­fi­na­ly­je tie­siog su­ min­dė Glaz­go „Cel­tic“ (bend­ras re­ zul­ta­tas 5:0), o „Bayern“ tu­rė­jo var­go su Lon­do­no „Ar­se­nal“ (bend­ras re­ zul­ta­tas 3:3). Abi ko­man­dos už­tik­

rin­tai pir­mau­ja sa­vo ša­lių čem­pio­na­ tuo­se. Pir­mo­ji klu­bų akis­ta­ta įvyks Miun­che­no „Al­lianz“ sta­dio­ne, o šei­mi­nin­kų stra­te­gas Jup­pas Heync­ ke­sas ypač pri­si­bi­jo ita­lų pro­pa­guo­ ja­mos gy­ny­bos. „Tu­ri­no eki­pos gy­ ny­ba yra tie­siog ne­pa­kar­to­ja­ma, jie tu­ri daug po­ten­cia­lo puo­li­me. Mū­ sų lau­kia nuo­sta­bus fut­bo­las ir dvi fan­tas­tiš­kos nak­tys. Ti­kiuo­si, kad mums pa­vyks pra­si­brau­ti į ki­tą eta­ pą, ta­čiau šio­je po­ro­je fa­vo­ri­tų nė­ ra“, – pa­brė­žė J.Heync­ke­sas.

Ka­da? Ba­lan­džio 2 d. 21.45 val.

Kur? Miun­che­ne ar­ba in­ter­ne­tu­ www.sport­li­ve.lt.

22 klubai

nugalėjo Čempionų lygoje (iki 1990–1991 m. sezono – „Čempionų taurėje“) per visą jos istoriją.

Ma­la­gos „Ma­la­ga“ (Ispanija)–Dortmundo „Bo­rus­sia“ (Vokietija) Klau­si­mas: kas pa­si­nau­dos is­to­ri­

niu šan­su?

La­žy­bų bend­ro­vės įvar­dy­ti fa­vo­ri­ to šio­je po­ro­je ne­drįs­ta. De­biu­ti­nį se­zo­ną Čem­pio­nų ly­go­je žai­džian­ tys an­da­lū­zai gru­pės var­žy­bo­se už sa­vo nu­ga­rų pa­li­ko ru­sų pi­ni­guo­ čius Ka­za­nės „Ru­bin“ ir Briu­se­lio „An­der­lecht“ vie­nuo­lik­tu­kus. Pa­ ro­dę cha­rak­te­rį is­pa­nai aš­tunt­fi­na­ ly­je įvei­kė ge­ro­kai dau­giau pa­tir­ties to­kio ran­go rung­ty­nė­se tu­rin­čius Por­tu­ga­li­jos „Por­to“ fut­bo­li­nin­ kus ir ta­po di­džiau­siais tur­ny­ro iš­ si­šo­kė­liais.

Dort­mun­do ko­man­da pa­sta­rą­ jį kar­tą Čem­pio­nų ly­go­je da­ly­va­vo 2003–2004 m. se­zo­ne ir ten kal­nų tik­rai ne­nu­ver­tė. Praė­ju­sių me­tų Vo­kie­ti­jos pir­me­ny­bių nu­ga­lė­to­jai tu­ri pui­kią ga­li­my­bę ženg­ti į tur­ny­ro pus­fi­na­lį. Pas­ta­rą­jį kar­tą „Bo­rus­sia“ ten bu­vo 1998 m. Ko­man­dos ne­ga­ li pa­si­gir­ti ryš­kiau­sio­mis žvaigž­dė­ mis, ta­čiau tai ne­reiš­kia, kad į pus­ fi­na­lį pa­te­ku­si eki­pa bus leng­vas gro­bis vie­nam iš Eu­ro­pos gran­dų.

Ka­da? Ba­lan­džio 3 d. 21.45 val.

Kur? Ma­la­go­je ar­ba in­ter­ne­tu­ www.sport­li­ve.lt.

Iš­si­šo­kė­liai: „Ma­la­gos“ fut­bo­li­nin­kai Čem­pio­nų ly­go­je žai­džia de­biu­ti­nį se­zo­ną.

Mad­ri­do „Real“ (Ispanija)– Stam­bu­lo „Ga­la­ta­sa­ray“ (Turkija) Klau­si­mas: ar se­nas ark­lys ne­su­ga­

dins va­gos ypa­tin­ga­jam?

Iš­šū­kis: D.Drog­ba (dešinėje) rung­ty­niaus prieš bu­vu­sį tre­ne­rį.

Kas­met mi­li­jo­nais be­si­taš­kan­tis ka­ra­l iš­ka­s is „Real“ klu­bas šie­ met iš tur­ny­ro jau pa­ša­li­no Ang­ li­jos fut­bo­lo švie­su­lį „Man­ches­ ter Uni­ted“.

Tre­čią­jį se­zo­ną Cris­tia­no Ro­ nal­do, Me­su­tą Özi­lą, Ser­gio Ra­ mo­są ir ki­tus žvaigž­dū­nus tre­ni­ ruo­jan­tis José Mou­rin­ho vis dar ne­pa­sie­kė pa­grin­di­nio sa­vo tiks­lo – trium­fo Čem­pio­nų ly­go­je. Pik­ ti lie­žu­viai pla­ka, kad tai ga­li bū­ti pa­sku­ti­nis cha­riz­ma­tiš­ko­jo stra­

te­go se­zo­nas Is­pa­ni­jo­je. Apie tai pu­se lū­pų yra už­si­mi­nęs ir pa­ts po­rtu­ga­las. Tai šį se­zo­ną da­ro dar ypa­tin­ges­nį.

Kas ži­no, gal­būt tai pa­sku­ti­nis šan­sas šiai žvaigž­džių kar­tai iš­ko­ vo­ti pres­ti­ži­nį tro­fė­jų.

Pa­te­kę į at­krin­ta­mą­sias var­žy­ bas „Ga­la­ta­sa­ray“ klu­bo va­do­vai su­dre­bi­no žai­dė­jų rin­ką. Ko­man­ dą pa­pil­dė Ki­ni­jos ly­go­je se­zo­ną pra­dė­jęs 2012 m. Čem­pio­nų ly­gos nu­ga­lė­to­jas Di­dier Drog­ba ir su Mi­la­no „In­ter“ vi­sus įma­no­mus ti­tu­lus su­si­žė­ręs Wes­ley Sneij­ de­ris.

Įdo­mu tai, kad šiuos fut­bo­li­nin­ kus pui­kiai pa­žįs­ta „Chel­sea“ bei „In­ter“ ko­man­do­se dar­ba­vę­sis J.Mou­rin­ho. Apie bu­vu­sius auk­lė­ ti­nius stra­te­gas at­si­lie­pia itin pa­ gar­biai, o šie vie­šo­jo­je erd­vė­je vis gar­siau kal­ba apie ga­li­my­bę iš­ko­ vo­ti tro­fė­jų. Ar 35-erių D.Drog­ba įvar­čių uos­lė su­veiks jau pir­mo­sio­ se rung­ty­nė­se Mad­ri­de?

Ka­da? Ba­lan­džio 3 d. 21.45 val.

Kur? Mad­ri­de ar­ba­ „Via­sat Sport Bal­tic“ ka­na­lu.

Parengė Ba­lys Šmi­gels­kas

15

kovo 28–balandžio 3, 2013

24p.

Vilniečio savaitgalio renginių gidas.

savaitgalis

prasideda su „Vilniaus diena“

Iš­raiš­ka: „Da­žy­da­mas ve­ly­ki­nius kiau­ši­nius, ga­liu pa­si­reikš­ti kaip me­ni­nin­kas“, – sa­kė Klai­pė­do­je gy­ve­nan­tis ta­dži­kas I.Ba­ro­ti. Pir­mo­ji jo me­ną įver­ti­na žmo­na An­dže­li­ka.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Miš­rio­se šei­mo­se – nau­jos Ve­ly­kų tra­di­ci­jos Apie Ve­ly­kas lie­tu­viai kal­ba pa­pras­tai – tai pa­va­sa­rio, gam­tos at­bu­di­mo, kiau­ši­nių mar­gi­ni­mo šven­tė. Ta­čiau miš­rio­se šei­ mo­se šios šven­tės tra­di­ci­jos tar­si su­si­pi­na, ji įgau­na naų­jų spal­vų.

Lai­ma Že­mu­lie­nė l.zemuliene@diena.lt

Pa­va­sa­rio ir pri­si­kė­li­mo šven­tė

Lie­tu­vė ki­no pro­diu­se­rė Ži­vi­lė Gal­ le­go ir jos vy­ras pran­cū­zas „West Union“ pro­jek­tų va­do­vas Thi­baud Gal­le­go Ve­ly­kas šven­čia tai Vil­niu­ je, tai Pran­cū­zi­jo­je. Šie­met juo­du trauks į Slo­va­ki­ją, Bra­tis­la­vą, – ten gy­ve­na Ži­vi­lės se­suo su šei­ma. „Ma­nau, Ve­ly­kos, kaip ir Kū­čios, Ka­lė­dos, – tai šei­mos šven­tė. Tiek Lie­tu­vo­je, tiek Pran­cū­zi­jo­je vai­ kai va­žiuo­ja pas tė­vus. Ma­no vy­ rui Ve­ly­kos aso­ci­juo­ja­si su ke­lio­ne

į Pran­cū­zi­ją pas tė­vus, kur ga­li su­ si­tik­ti su gi­mi­nė­mis. Man Ve­ly­kos aso­ci­juo­ja­si su gam­tos at­bu­di­mu.

Tai – gam­tos at­bu­di­mo šven­tė, – kal­bė­jo Ž.Gal­le­go. – Ve­ly­kos – pa­ va­sa­rio pra­džia, nors kar­tais tai ir ne­su­tam­pa ka­len­do­riš­kai. Aiš­ku, tai – pri­si­kė­li­mo šven­tė. Su gam­ta at­si­nau­ji­na ir pa­ts žmo­gus, at­ran­ da sa­vy­je nau­jų ga­li­my­bių.“ Klai­pė­do­je gy­ve­nan­tys ke­ra­mi­ kas Is­roil­džo­nas Ba­ro­ti su žmo­na An­dže­li­ka, ga­le­ri­jos „Ba­ro­ti“ di­ rek­to­re, la­bai lau­kia Ve­ly­kų. „Lie­tu­vo­je Ve­ly­kos man sie­ja­si su kiau­ši­nių da­žy­mu – ta­da ga­liu pa­

si­reikš­ti kaip me­ni­nin­kas. Taip pat Ve­ly­kos by­lo­ja apie pa­va­sa­rį. Vi­sa­ da lau­kiu to pa­va­sa­rio, nes žie­mą čia vos iš­ken­čiu. Ne­kant­rau­ju – ka­ da jis ateis?“ – kal­bė­jo sau­lė­to­jo­je Ta­dži­ki­jo­je gi­męs I.Ba­ro­ti.

Kiau­ši­nius iš­bars­to var­pai

T.Gal­le­go tė­vai gy­ve­na piet­ry­čių Pran­cū­zi­jo­je, ne­di­de­lia­me mies­te­ ly­je ša­lia Al­bi mies­to. Pas juos per Ve­ly­kas daž­nai at­va­žiuo­ja Thi­baud su Ži­vi­le ir jo se­se­rys su vai­kais.

Ve­ly­kų ry­tą pa­kir­dę vai­kai bė­ga į kie­mą, su­ka ra­tus ap­link na­mą ir ieš­ko

16

16

kovo 28–balandžio 3, 2013

savaitgalis

Eksperimentai: menininkas I.Ba­ro­ti jau nudažė pirmuosius ve­ly­ki­nius kiau­ši­nius. Jis eks­pe­ri­men­tuo­ja su vaš­ku, įvai­riais da­žais, da­žy­mo tech­ni­ka, fak­tū­ro­mis.

Miš­rio­se šei­mo­se – nau­jos Ve­ly­kų tra­d 15

iš­bars­ty­tų kiau­ši­nių.

Esą juos iš­bars­tė Ve­ ly­kų var­pai. Di­dį­jį ket­vir­ta­die­ nį baž­ny­čio­se var­pai ne­skam­ba.

Pie­tų Pran­cū­zi­jo­je eg­zis­tuo­jan­ ti le­gen­da sa­ko, kad jie iš­skren­da į Ro­mą. Ta­čiau anks­tų Ve­ly­kų ry­tą var­pai par­skren­da at­gal ir pra­de­ da gaus­ti – pra­ne­ša džiu­gią ži­nią apie Jė­zaus Kris­taus pri­si­kė­li­mą. O grįž­da­mi pri­bars­to kiau­ši­nių. To­ dėl Ve­ly­kų ry­tą vai­kai bė­ga į lau­

ką ir ieš­ko tų kiau­ši­nių. Jie bū­na įvai­rūs, bet dau­giau­sia – šo­ko­la­ di­niai. Thi­baud vai­kys­tė­je taip pat bėg­da­vo į kie­mą ieš­ko­ti kiau­ši­nių, ku­riuos grįž­da­mi iš­bars­tė Ve­ly­kų var­pai. „Thi­baud šei­mo­je be­veik nė­ ra kiau­ši­nių da­žy­mo tra­di­ci­jos, – pa­sa­ko­jo jo žmo­na. – Vai­kys­tė­je juos da­žy­da­vo, bet tai bu­vo dau­ giau kaip vai­kų žai­di­mas. Kiau­ši­ nius jie da­žy­da­vo gua­šu. Bet ne­bū­

da­vo taip, jog rei­kia nu­da­žy­ti 30 ar 40 kiau­ši­nių, kad daug jų bū­tų pa­ dė­ta ant sta­lo. Ten sta­lą pa­pras­tai puo­šia šo­ko­la­di­niai kiau­ši­niai.“ Šven­ti­nis sta­las – gur­ma­niš­kas

Ž.Gal­le­go uoš­vių na­muo­se prie Ve­ly­kų sta­lo su­si­ti­kę gi­mi­nės kal­ ba­si, vai­ši­na­si. Pus­ry­čiai ir pie­tūs su­si­pla­ka į vie­na – bū­na la­bai il­gi.

Pran­cū­zi­jo­je vis­kas pra­si­de­da nuo ape­ri­ty­vo. Ta­da val­go­mas šal­ta­

sis už­kan­dis, pa­skui – pa­grin­di­nis pa­tie­ka­las. Thi­baud ma­ma ta pro­ga pa­ruo­šia ėrie­nos keps­nį su špa­ra­ gi­nė­mis pu­pe­lė­mis. Po jo val­go­mos sa­lo­tos. Pas­kui ant me­di­nio pa­dėk­ lo pa­tie­kia­ma 5–10 rū­šių sū­rio. Vi­si pa­tie­ka­lai už­ge­ria­mi vy­nu.

Ve­ly­ki­nių pie­tų pa­bai­go­je pa­tie­ kia­mas de­ser­tas, ka­va. Stip­rių al­ ko­ho­li­nių gė­ri­mų pran­cū­zai var­to­ja ma­žai, ta­čiau su ka­va mėgs­ta pa­ra­ gau­ti stip­raus Vi­dur­že­mio jū­ros re­ gio­no li­ke­rio.

Die­vas – tru­pu­tį nuo­ša­liau

Ke­liau­to­jai: lie­tu­vė ki­no pro­diu­se­rė Ž.Gal­le­go ir jos vy­ras pran­cū­zas Thi­baud Ve­ly­kas šven­čia tai Vil­niu­je,

tai Pran­cū­zi­jo­je. Šie­met juo­du trauks į Slo­va­ki­ją, Bra­tis­la­vą, kur gy­ve­na mo­ters se­suo su šei­ma.

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

Ar lie­tu­vės uoš­viai pai­so re­li­gi­nės Ve­ly­kų pu­sės? „Ne. Jie – ne­ti­kin­tys“, – sa­kė Ž.Gal­le­go, Pran­cū­zi­jo­je Ve­ly­kas su­ tin­kan­ti ne­re­li­gi­nė­je ap­lin­ko­je.

Ta­čiau mo­te­ris įsi­ti­ki­no, kad dau­gy­bė žmo­nių Pran­cū­zi­jo­je per Ve­ly­kas ei­na į baž­ny­čią. Ve­da­ma smal­su­mo, kar­tą su duk­te­rė­čia ji nu­va­žia­vo į Al­bi mies­to ka­ted­rą.

Ten bu­vo daug žmo­nių. „Ma­nau, Pran­cū­zi­jo­je daug ka­ ta­li­kų. Jie, kaip ir lie­tu­viai, jau­čia po­rei­kį da­ly­vau­ti mi­šio­se“, – sa­ kė Ž.Gal­le­go.

Jei Gal­le­go per Ve­ly­kas lie­ka Vil­ niu­je, tą ry­tą juo­du pa­pras­tai ei­na į baž­ny­čią – ar­ba į Ka­ted­rą, ar­ba į Žvė­ry­no ar Je­ru­za­lės baž­ny­čią. „Ei­na­me dau­giau sim­bo­liš­kai, į baž­ny­čią daž­niau­siai net ne­pa­ten­ ka­me, nes at­va­žiuo­ja­me per vė­lai.

Daž­niau­siai ste­bi­me ėji­mo ap­link baž­ny­čią ce­re­mo­ni­ją. Tai – gra­ ži Ve­ly­kų pra­džios ce­re­mo­ni­ja“, – pa­si­gė­rė­jo mo­te­ris. Pas­kui su­ tuok­ti­niai vyks­ta pas Ži­vi­lės tė­ vus, ku­rie taip pat gy­ve­na Vil­niu­ je. At­va­žiuo­ja jos se­suo su vy­ru ir vai­kais. Vi­si dau­žia kiau­ši­nius ir val­go ve­ly­ki­nius pus­ry­čius. Ta­da

ska­nau­ja karš­tų­jų pa­tie­ka­lų, ku­ riuos pa­ruo­šia ma­ma, bend­rau­ja, ri­de­na mar­gu­čius.

Bend­ra­kur­siai kvies­da­vo į na­mus

Me­ni­nin­kas I.Ba­ro­ti jau pa­si­ruo­ šęs ve­ly­ki­nių kiau­ši­nių da­žy­mui.

Da­žy­da­mas kiau­ši­nius, jis eks­pe­ ri­men­tuo­ja su vaš­ku, įvai­riais da­ žais, da­žy­mo tech­ni­ka, fak­tū­ro­mis.

Bū­na daug dar­bo, bet ši­tas už­siė­ mi­mas vy­rui pa­tin­ka, nes do­mi­na ga­lu­ti­nis re­zul­ta­tas.

Thi­baud vai­kys­tė­ je taip pat bėg­da­vo į kie­mą ieš­ko­ti kiau­ ši­nių, ku­riuos grįž­ da­mi iš­bars­tė Ve­ly­ kų var­pai.

Is­roil­džo­nas nu­da­žo daug kiau­ ši­nių, ta­čiau rink­ti­nių, ku­riuos bū­ tų ga­li­ma lėkš­tė­je pa­dė­ti ant sta­lo, bū­na apie 10–15.

I.Ba­ro­ti Lie­tu­vo­je gy­ve­na per 30 me­tų. „Nė vie­nų Ve­ly­kų ne­pra­ lei­dau. Kai bu­vau stu­den­tas, kur­ so drau­gai pa­si­kvies­da­vo į na­mus.

Aiš­kin­da­vo, kad Ve­ly­kos – tai šei­ mos šven­tė, – pri­si­mi­nė Vil­niaus dai­lės aka­de­mi­jos auk­lė­ti­nis. – Ir da­bar Ve­ly­kas šven­čia­me na­mų, šei­mos ap­lin­ko­je – ki­taip nei Ta­dži­ ki­jo­je. At­va­žiuos vai­kai, ma­no žmo­ nos ma­ma. Sė­dim, val­gom, kal­ba­ mės. Kas­met taip bū­da­vo. Aš per Ve­ly­kas esu nuė­jęs į baž­ny­čią.“ Ta­dži­kai šven­čia aikš­tė­se

„Ta­dži­kų Ve­ly­kos la­bai pa­na­šios į jū­ sų. Ta­čiau Ta­dži­ki­jo­je tai va­di­na­ma

17

kovo 28–balandžio 3, 2013

savaitgalis

Kaip Vil­niaus gal­vos ri­di­nė­ja ve­ly­kai­čius?

Lai­ma Že­mu­lie­nė l.zemuliene@diena.lt

Ve­ly­kos – to­kia šven­tė, ku­ri pa­si­ bel­džia į vi­sas šei­mas. Jas šven­čia tur­tin­gie­ji ir varg­šai, stu­den­tai ir pro­fe­so­riai. O kaip į Ve­ly­kas žvel­ gia ir kaip jas šven­čia Vil­niaus gal­ vos – me­ras, vi­ce­me­rai? Tuo pa­si­ do­mė­jo „Vil­niaus die­na“.

Ver­ti­na šei­mą, ar­ti­muo­sius

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

­di­ci­jos

pa­va­sa­rio šven­te „Nov­ruz“. Ji su­ tam­pa su pa­va­sa­rio ly­gia­die­niu. Iš­ ver­tus iš ta­dži­kų kal­bos, tai reiš­kia „nau­ja die­na“. Ta pro­ga žmo­nės dai­ gi­na ža­lu­my­nus, da­žo kiau­ši­nius.

Tai – ne re­li­gi­nė šven­tė, o pa­ va­sa­rio, gam­tos at­bu­di­mo šven­tė.

Aiš­ku, ti­kin­tie­ji ją pri­trau­kia prie sa­vęs. Ta­čiau, kiek nuo ma­žens pri­si­me­nu, į me­če­tę nie­kas nei­da­ vo, nors ma­no šei­mo­je vi­si pra­kti­kuo­ja mu­sul­mo­nų ti­kė­ji­mą“, – pa­sa­ko­jo I.Ba­ro­ti. Vy­ras pa­tiks­ li­no, kad jis mu­sul­mo­nų ti­kė­ji­mo ne­prak­ti­kuo­ja. „Nov­ruz“ – di­džiau­sia šven­tė Ta­dži­ki­jo­je, di­des­nė, ne­gu Nau­ jie­ji me­tai. La­bai links­mai ta­dži­kai šven­čia tą „Nov­ruz“. Ta­čiau lau­ ke, o ne šei­mos ra­te. Net vi­sa sa­ vai­tė – poil­sio die­nos, mies­tuo­se vyks­ta daug ren­gi­nių, žmo­nės ei­ na į gat­ves, bu­ria­si aikš­tė­se. Vyks­ta mu­gės, o ten pil­na nu­da­žy­tų kiau­ ši­nių. Kaip ir lie­tu­viai, ta­dži­kai dau­žia­si kiau­ši­niais, juos ri­de­na.

„Ve­ly­kos – pui­ki die­na. To­kia, ko­ kia ir tu­rė­tų bū­ti per svar­biau­sią pa­va­sa­rio šven­tę“, – sa­kė Vil­niaus me­ras Ar­tū­ras Zuo­kas.

Pa­sak me­ro, to­kių šven­čių die­ no­mis dar kar­tą įver­ti­na­me, ko­kia di­de­lė ir ne­pa­kei­čia­ma ver­ty­bė yra šei­ma ir my­li­mi bei my­lin­tys žmo­ nės. „Nu­si­šyp­so­ki­me sau, mies­tui ir ar­ti­miems bei sve­ti­miems žmo­ nėms, ku­riuos su­tik­si­me šio­mis die­no­mis“, – pa­ra­gi­no A.Zuo­kas.

Anot jo, stip­rė­ja no­ras tu­rė­ ti to­kią šven­tę, ko­kią pa­ts ga­li su­ si­kur­ti, nes to­kia šven­tė tur­būt tik­riau­sia. Jo­kios se­nos ar nau­jos tra­di­ci­jos šven­tės ne­su­kurs, jei ta šven­tė bus tik neiš­ven­gia­ma pa­ rei­ga nuei­ti į baž­ny­čią, ap­lan­ky­ti ar­ti­muo­sius ir so­čiai pa­val­gy­ti. „Lin­kiu at­gai­vą sie­lai tei­kian­ čių su­si­ti­ki­mų, ge­rų po­kal­bių su ar­ti­mai­siais ir tie­siog ma­lo­naus poil­sio“, – pa­lin­kė­jo vil­nie­čiams mies­to me­ras.

Penk­ta­die­nį val­go kuk­liau

Sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­ rek­to­r ius Val­d as Kli­m an­ta­v i­ čius sa­kė, kad Ver­bų sek­ma­die­nį jo šei­ma ei­na į baž­ny­čią, ke­le­rius pa­sta­ruo­sius me­tus – į Ar­ki­ka­ ted­rą. Di­dį­jį penk­ta­die­nį kuk­liau val­go. „Šven­tė lau­kia­ma, juk pa­si­bu­vi­ mas su ar­ti­mais žmo­nė­mis – at­ gai­va. Ve­ly­kas šven­čia­me vi­si kar­ tu: šei­ma prie bend­ro sta­lo, o ant jo – mar­gu­čiai, bal­to­ji miš­rai­nė ir t. t., – ne­si­var­gi­no daug pa­sa­ko­ ti V.Kli­man­ta­vi­čius. – Ap­lan­ko­ me ka­pus Ro­kan­tiš­kė­se, jei yra ga­ li­my­bė – Pak­ruo­jy­je.“ Pa­si­rai­to­ja ran­ko­ves

„Ve­ly­kos – tai džiaugs­mas“, – sa­ kė Vil­niaus vi­ce­me­ras Ja­ros­la­vas Ka­mins­kis. Po­li­ti­ko šei­mo­je pa­si­ ruo­ši­mas Ve­ly­koms, jų su­ti­ki­mas ir šven­ti­mas vyks­ta nuo­sek­liai.

Vi­ce­me­ro tei­gi­mu, ne žmo­nos vie­ta per Ve­ly­kas bū­ti vir­tu­vė­je.

Ta­da pa­ts J.Ka­mins­kis pa­si­rai­to­ ja ran­ko­ves ir ga­mi­na įvai­rius val­ gius: ke­pa kum­pį, ver­šie­ną, šo­ni­ nę, sle­gia vy­nio­ti­nius.

„Ga­min­ti Ve­ly­kų pa­tie­ka­lus man di­džiu­lis ma­lo­nu­mas. Krie­nus taip pat ruo­šiu aš, – pri­dū­rė vi­ce­me­ ras, ne­bi­jan­tis šios „ait­rios“ pro­ ce­dū­ros. – Kiau­ši­nius taip pat aš da­žau su vai­kais.“ Ka­mins­kiai nu­da­žo 30–40 ve­ly­ kai­čių. Vai­kai ban­do eks­pe­ri­men­ tuo­ti su įvai­riais da­žais, ta­čiau tė­ vas lai­ko­si tra­di­ci­jų – kiau­ši­nius mer­kia į svo­gū­nų lukš­tus. Šeš­ta­die­nio vi­du­die­nį, kai Vil­ niaus baž­ny­č io­se pra­d e­d a­m i šven­tin­ti Ve­ly­kų val­giai, Ka­mins­ kių šei­ma jų pa­šven­tin­ti ne­ša į sa­ vo – Šv. Jo­no Bos­ko pa­ra­pi­jos – baž­ny­čią.

Tra­di­ci­ją įve­dė se­ne­lis

Sek­ma­die­nį vi­ce­me­ro šei­ma ei­na į Pri­si­kė­li­mo mi­šias. Gal pa­šne­ ko­vas ka­da nors yra jas pra­lei­dęs? „Jų neį­ma­no­ma pra­leis­ti“, – pa­ brė­žė J.Ka­mins­kis.

Po pus­ry­čių jie va­žiuo­ja į ka­pi­ nes ap­lan­ky­ti se­ne­lių, gi­mi­nių ka­ pų. Ta­da gi­mi­nai­čiai su­si­ren­ka pas ku­rį nors iš pusb­ro­lių švęs­ti Ve­ly­ kų. Tą tra­di­ci­ją įve­dė se­ne­lis. Jau­ no­ji kar­ta iki šiol jos lai­ko­si. Jei ge­ ras oras, bū­rys gi­mi­nai­čių trau­kia į gam­tą. „Bū­na di­de­lė mū­sų kom­pa­ni­ ja – apie 20 suau­gu­sių­jų, apie 20 vai­kų, – var­di­jo J.Ka­mins­kis. – Vaikš­to­me po Laz­dy­nus, praei­ na­me pro bu­vu­sią tė­viš­kę, se­ne­lio so­dą Ar­chi­tek­tų gat­vė­je. Da­bar ten yra vai­kų dar­že­lis.“ Nusp­ren­dę at­si­pūs­ti, gi­mi­nai­ čiai ri­di­nė­ja ve­ly­kai­čius.

Nuo­tai­ka: „Nu­si­šyp­so­ki­me sau, mies­tui ir ar­ti­miems bei sve­ti­miems

žmo­nėms, ku­riuos su­tik­si­me šio­mis die­no­mis“, – pa­ra­gi­no Vil­niaus me­ras A.Zuo­kas. Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

Pa­si­vai­ši­na ir iš­si­skirs­to

„Ei­ti anks­tų ry­tą į Pri­si­kė­li­mo mi­ šias ne­pla­nuo­ja­me, nes na­muo­se krykš­tau­ja ma­žas žmo­gu­tis“, – sa­kė vi­ce­me­ras Ro­mas Ado­ma­vi­ čius, ome­ny­je tu­rė­da­mas pust­re­ čių me­tų duk­re­lę Re­gi­ną.

Per Ve­ly­kas R.Ado­ma­vi­čius su drau­ge Lau­ra ir duk­te­ri­mi va­žiuos į Mi­ros­la­vą ir Aly­tų. Ten lan­ky­sis baž­ny­čio­je, pa­skui – pas gi­mi­nes. „Su­si­ren­ka­me pas vie­ną ar ki­tą bro­lį, pa­si­kal­ba­me, pa­si­vai­ši­na­me ir iš­si­skirs­to­me. Mi­ros­la­ve ap­lan­ ko­me tė­vų ka­pus“, – pa­sa­ko­jo vi­ ce­me­ras.

Ve­ly­kos jam – tai pa­va­sa­ris, at­ gi­mi­mas, su­si­tai­ky­mas, ge­ra nuo­ tai­ka. Da­bar jis tu­ri daug lais­vo lai­ko. Ka­dan­gi yra lai­ki­nai nu­ša­ lin­tas nuo dar­bo, į sa­vi­val­dy­bę ne­ vaikš­to.

Pro­ga ap­lan­ky­ti tė­vus

„Jo­kių ve­ly­ki­nių ri­tua­lų ne­tu­ri­ me. Pas mus yra toks pa­pro­tys: Ve­ly­kos, kaip ir Kū­čios, – tai šei­

Nu­to­lo: „Anks­čiau baž­ny­čio­je,

ypač per Ve­ly­kas, lan­ky­da­vo­ mės daž­niau“, – ne­slė­pė vi­ce­ me­ras J.Pins­kus.

Ru­ti­na: „Ve­ly­kas šven­čia­me vi­si

Ka­ro­lio Ka­vo­lė­lio / BFL nuo­tr.

kar­tu: šei­ma prie bend­ro sta­lo“, – pa­sa­kojo sa­vi­val­dy­bės ad­mi­ nist­ra­ci­jos di­rek­to­rius V.Kli­man­ ta­vi­čius.

mos šven­tė, – sa­kė vi­ce­me­ras Jo­ nas Pins­kus. – Ta pro­ga sten­gia­ mės nu­va­žiuo­ti pas tė­vus. Daž­nai va­žiuo­ja­me į Kur­šė­nus pas ma­no ma­mą, nes ki­taip vis lai­ko trūks­ ta. Ve­ly­kos – ge­ra pro­ga ap­lan­ky­ ti tė­vus.“ Pins­kų na­muo­se taip pat bū­na pa­ruoš­tas vai­šių sta­las, ant ku­

rio vi­sa­da pui­kuo­ja­si lėkš­tė da­ žy­tų kiau­ši­nių. Re­li­gi­nė Ve­ly­kų reikš­mė J.Pins­kui nė­ra to­kia svar­ bi: „Aš ne­su la­bai ti­kin­tis. Bet tiek per Ve­ly­kas, tiek per Kū­čias, tiek ki­tom pro­gom su žmo­na ap­si­lan­ ko­me baž­ny­čio­je. Anks­čiau baž­ ny­čio­je, ypač per Ve­ly­kas, lan­ky­ da­vo­mės daž­niau.“

Nes­to­ko­ja le­gen­dų ir ri­tua­lų

„Nov­ruz“ šven­tei – dau­giau kaip 3 tūkst. me­tų. Per pa­va­sa­rio ly­ gia­die­nį ją šven­čia dau­ge­lis bu­vu­ sios Per­si­jos im­pe­ri­jos ša­lių Azi­jo­ je, Kau­ka­ze, Bal­ka­nuo­se. Ši šven­tė šven­čia­ma Ira­ne, Af­ga­nis­ta­ne, Pa­ kis­ta­ne, Tur­ki­jo­je, kai ku­riuo­se In­ di­jos re­gio­nuo­se. Šio­se ša­ly­se tai – di­džiu­lė ir vie­na svar­biau­sių me­tų šven­čių, api­pin­ta le­gen­do­mis, ku­ pi­na ri­tua­lų. „Ta­čiau vie­nin­te­lis Ira­nas tą šven­tę pa­da­rė ka­len­do­ri­nę ir šven­ čia kaip Nau­juo­sius me­tus“, – sa­ kė I.Ba­ro­ti. „Nov­ruz“ šven­tė įtrauk­ta į UNES­CO ne­ma­te­ria­laus kul­tū­ros pa­vel­do są­ra­šą.

Ku­li­na­ras: „Ga­min­ti Ve­ly­kų pa­tie­ka­lus man di­džiu­lis ma­lo­nu­mas“,

– ne­slė­pė vi­ce­me­ras J.Ka­mins­kis. Šeš­ta­die­nio vi­du­die­nį šei­ma ne­ ša val­gius į baž­ny­čią pa­šven­tin­ti. To­mo Luk­šio / BFL nuo­tr.

Ke­liau­nin­kai: per Ve­ly­kas vi­ce­me­ras R.Ado­ma­vi­čius su drau­ge Lau­

ra ir duk­te­ri­mi Re­gi­na va­žiuos į Mi­ros­la­vą ir Aly­tų, ten lan­kys gi­mi­nes.

Vi­ce­me­ras ap­lan­kys ir sa­vo tė­vų ka­pus.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

18

kovo 28–balandžio 3, 2013

savaitgalis

R.Šer­be­dži­ja: vi­sa­da svar­bes­nis u Vie­nas po­pu­lia­riau­sių bu­vu­sios Ju­gos­la­vi­jos, nuo XX a. pa­ bai­gos – ir Ho­li­vu­do ak­to­rių 66-erių Ra­de Šer­be­dži­ja tei­gia, kad svar­biau­sia gy­ve­ni­me iš­lik­ti sa­vi­mi.

Ind­rė Pep­ce­vi­čiū­tė

bet la­biau bu­vau su­si­kon­cent­ra­vęs į teat­rą.

Aš­tuo­nio­lik­ta­sis „Ki­no pa­va­sa­ris“ į Vil­nių at­ve­žė gar­sių sve­čių. Vie­nas lau­kia­miau­sių, tar­si tie­siai iš di­ džio­jo ek­ra­no nu­žen­gęs – kroa­tų ak­to­rius, režisierius ir mu­zi­kan­tas R.Šer­be­dži­ja. Jis vai­di­no to­kiuo­se fil­muo­se kaip „Prieš lie­tų“, „Pla­ čiai už­merk­tos akys“, „Neį­ma­no­ ma mi­si­ja 2“, „Bet­me­nas. Pra­džia“, „Iks­me­nai. Pir­ma kla­sė“.

To­dėl net ne­si­ti­ki, kad to­kia žy­ mi ki­no ek­ra­nų žvaigž­dė yra to­kia pa­pras­ta. Jis ne­si­di­džiuo­ja sa­vo pa­ sie­ki­mais, ne­kau­pia fil­mų ir mu­zi­ kos įra­šų ko­lek­ci­jų, kiek­vie­na­me žmo­gu­je sten­gia­si įžvelg­ti ge­ra ir priim­ti jį to­kį, koks yra. Nors gi­mė Kroa­ti­jo­je, sa­ve jis lai­ko ser­bu, ir ne­pai­sydamas kar­čios abie­jų tau­tų is­to­ri­jos die­vi­na sa­vo gim­tą­ją ša­ lį. Iš di­de­lės mei­lės vai­kams va­di­ na sa­ve sa­vi­nin­kiš­ku tė­vu, žai­džia te­ni­są ir vi­sais įma­no­mais bū­dais sten­gia­si gy­ven­ti nor­ma­lų pa­pras­ to žmo­gaus gy­ve­ni­mą.

Apie tai, ko­dėl pa­var­go nuo teat­ ro, ku­ris vi­sa­da jam bu­vo svar­bes­ nis ir rim­tes­nis už ki­ną, apie ga­ li­my­bę ir iš­šū­kius dirb­ti su sa­vo vai­kais, spor­tą, ku­ris ta­po di­džiau­ siu gy­ve­ni­mo įkvė­pi­mu, ser­bų ir kroa­tų fut­bo­lo ko­man­das kal­bė­jo­ mės su šią sa­vai­tę sos­ti­nė­je vie­šin­ čiu po­nu R.Šer­be­dži­ja.

– Kal­bant apie jį, sa­vo kar­je­rą bū­tent teat­re ir pra­dė­jo­te. Vai­ di­no­te Ham­le­tą, Pe­rą Giun­tą, Edi­pą, Ri­čar­dą III, ki­tus.

– Taip, at­li­kau daug vaid­me­nų teat­ re sa­vo ša­ly­je, bet vai­di­nau ir dau­ ge­ly­je fil­mų. Mėgs­tu sa­ky­ti, kad tuo me­tu Ju­gos­la­vi­jo­je aš ir ma­no drau­ gai fil­ma­vo­mės tiek, tar­si kas­dien kaip dar­bi­nin­kai bū­tu­me ėję dirb­ti į fab­ri­ką. La­bai ma­žai už tai mo­kė­jo, ki­taip šian­dien bū­tu­me la­bai tur­tin­ gi (juo­kia­si). Bet tai bu­vo pui­kus lai­ kas. Kar­tais per me­tus fil­muo­da­vau­ si dau­giau nei ke­tu­riuo­se fil­muo­se.

Tuo me­tu (7 de­šimtmečio pabaiga–9 dešimtmečio pra­džia) Ju­gos­la­vi­jos fil­mai bu­vo po­pu­lia­rūs ir pa­sau­ly­ je. Bu­vau vie­nas tų lai­min­gų­jų ak­ to­rių, ku­rie juo­se vai­di­no. At­li­kau pen­kis vaid­me­nis Ži­vo­ji­no Pav­lo­vi­ čiaus, tuo me­tu po­pu­lia­riau­sio Eu­ ro­po­je re­ži­sie­riaus, fil­muo­se.

i.pepceviciute@diena.lt

– Lie­tu­vo­je vie­ši­te pir­mą kar­tą, ar tu­ri­te pla­nų, ką no­rė­tu­mė­te čia ap­lan­ky­ti?

– No­rė­čiau dau­giau pa­si­vaikš­čio­ ti po Vil­nių. Jei tik bus ga­li­my­bė, mie­lai nuei­čiau į ko­kį nors spek­ tak­lį. Rodos, Al­ber­t’as Ca­mus yra sa­kęs, kad jei no­ri ką nors su­ži­no­ ti apie žmo­nes, ku­riuos su­tin­ki pir­ mą kar­tą, apie ša­lį, ku­rio­je lan­kai­si pir­mą kar­tą, tu­ri nuei­ti į teat­rą.

– Vie­šė­si­te čia be­veik sa­vai­tę, gal­būt ir pa­vyks. Ar tu­rė­jo­te pro­gą pa­žiū­rė­ti ko­kį nors mū­ sų lie­tu­vių re­ži­sie­rių fil­mą?

– Ne, tie­są sa­kant, ne­su di­de­lis fil­ mų mė­gė­jas. Kai bu­vau jau­nas, mė­ gau ita­lų, pran­cū­zų fil­mus, nie­kad per daug ne­mė­gau ame­ri­kie­čių. Sa­ vo ša­ly­je vai­di­nau dau­gy­bė­je fil­mų,

Man no­ri­si vi­sa tai pa­mirš­ti ir tie­siog bū­ti nor­ma­liu žmo­ gu­mi, mė­gau­tis gy­ve­ni­mu, bū­ti jo da­li­mi.

– Bet vė­liau at­si­dū­rė­te Ho­li­vu­ de. Kaip tai nu­ti­ko?

– Pa­li­kau sa­vo ša­lį po me­tų, kai pra­si­dė­jo ka­ras, 1992 m. pa­va­sa­rį.

At­vy­kau į Lon­do­ną ap­lan­ky­ti drau­ go. Ten su­ti­kau Va­nes­są Redg­ra­ve, pra­dė­jo­me kur­ti pro­jek­tą „Wa­ke up World“. No­rė­jo­me su­bur­ti tarp­ tau­ti­nį me­ni­nin­kų ju­dė­ji­mą, pa­si­ sa­kan­tį prieš ka­rą. Ren­gė­me daug su­si­ti­ki­mų, sten­gė­mės su­rink­ti kuo dau­giau ži­no­mų žmo­nių, or­ga­ni­ za­vo­me kon­cer­tus. Kar­tą su mu­mis kon­cer­ta­vo ir Stin­gas, dau­ge­lis la­ bai žy­mių žmo­nių sten­gė­si pa­dė­ti.

Ta­da kon­cent­ra­vo­mės į tai, kas vy­ ko Sa­ra­je­ve.

Tai­gi, bu­vau Lon­do­ne, dir­bau prie šio pro­jek­to, tada man pa­skam­bi­ no vie­nas jau­nas ma­ke­do­nie­tis re­

ži­sie­rius, gy­ve­nan­tis Niu­jor­ke, Mil­ čas Man­čevs­kis. Jis at­siun­tė fil­mo „Prieš lie­tų“ (angl. – „Be­fo­re the Rain“) sce­na­ri­jų. Pers­kai­čiau jį ir pa­sa­kiau, kad jis nuo­sta­bus. Ta­da re­ži­sie­rius man sa­ko: „Iš­si­duo­siu, ra­šiau jį gal­vo­da­mas apie jus.“ Bu­vau nu­ste­bęs, sa­kiau jam, kad tik pir­mą kar­tą ma­to­mės, vi­ sai ma­nęs ne­pa­žįs­tat. Jis at­sa­kė, kad jo mėgs­ta­miau­sias re­ži­sie­rius yra Ž.Pav­lo­vi­čius, o aš pen­kiuo­ se jo fil­muo­se vai­di­nau pa­grin­di­nį vaid­me­nį, to­dėl tei­gė pui­kiai ma­ne pa­žįs­tan­tis (šyp­so­si). Taip ir pra­ dė­jo­me. Fil­mas su­lau­kė įver­ti­ni­mo Ve­ne­ci­jos ki­no fes­ti­va­ly­je 1994 m., bu­vo no­mi­nuo­tas „Os­ka­rui“. At­si­ ra­do agen­tai Ame­ri­ko­je ir Lon­do­ne.

Taip ir pra­dė­jau sa­vo kar­je­rą.

– Ar vai­din­ti Ho­li­vu­de bu­vo jū­ sų sva­jo­nė?

– Ne, tik­rai ne. Apie tai nie­ka­da ne­ mąs­čiau. Bu­vau lai­min­gas gy­ven­ da­mas sa­vo gra­žio­je ša­ly­je, kur tu­ rė­jo­me pui­kų teat­rą ir ki­ną. Vis­ką ati­duo­čiau, jei tik bū­tų įma­no­ma su­grįž­ti į tuos lai­kus.

– Toks jau tas žmo­gus, vis grįž­ta min­ti­mis į praei­tį... Ku­ ris per­so­na­žas iš jū­sų su­kur­tų teat­re ar­ba ki­ne li­ko įsi­min­ti­ niau­sias?

– Pa­me­nu, ką man yra sa­kęs vie­ nas ma­no pro­fe­so­rių: „Jei bū­da­ mas pen­kias­de­šim­ties ga­li at­si­suk­ ti at­gal ir pa­mąs­ty­ti, ką pa­da­rei, ir jei ga­li su­skai­čiuo­ti tris vaid­me­nis, vadinasi, tau kaip aktoriui sekėsi, ga­li jaus­tis lai­min­gas (juo­kia­si).

Kal­bant apie vaid­me­nis, iš­ skir­čiau fil­me „Prieš lie­tų“, ke­le­tą vaid­me­nų Ž.Pav­lo­vi­čiaus fil­muo­ se, teat­re – Pe­rą Giun­tą, Geor­gi­ jų spek­tak­ly­je „Li­be­ra­tion of Skop­ je“. Su šiuo spek­tak­liu sulaukėme tarp­tau­ti­nio pa­si­se­ki­mo. Da­bar su sū­nu­mi Da­ni­lo Ma­ke­do­ni­jo­je ku­ ria­me vie­ną pro­jek­tą, ku­riam sce­ na­ri­jų pa­ra­šiau kar­tu su „Li­be­ra­ tion of Skop­je“ au­to­riu­mi Du­ša­nu Jo­va­no­vi­ku.

– Tai ne­be pir­mas kar­tas, kai dir­ba­te su sū­nu­mi. „Ki­no pa­va­ sa­ry­je“ ro­do­mi trys fil­mai, ku­ riuo­se vai­di­na­te. Vie­nas jų – „72

Nostaligija: vienas garsiausių kroatų aktorių R.Šerbedžija teigė, kad Hol

kad grįžtų į senuosius Jugoslavijos laikus.

die­nos“ – re­ži­suo­tas bū­tent Da­ ni­lo, o ta­me fil­me vai­di­na­te kar­ tu su sa­vo duk­ra Lu­ci­ja. Koks jaus­mas dirb­ti su sa­vo vai­kais?

– Bu­vo šiek tiek keis­ta vai­din­ti su duk­ra. Vie­no­je šio fil­mo sce­nų lai­ kau jai prie gerk­lės pei­lį (nu­si­juo­kia).

Tik­rai keis­tas jaus­mas. Prieš pra­de­ dant fil­muo­ti, svars­čiau, kaip sek­ sis dirb­ti su sū­nu­mi, nes mes nuo­lat gin­či­ja­mės. Jis daž­nai sa­ko: „Baik, Šer­be­dži­ja, tu nie­ko ne­sup­ran­ti.“ Aš jam sa­kau: „Tu vi­siš­kai pa­mi­ šęs, pa­ts nie­ko ne­sup­ran­ti.“ Ži­no­ ma, my­li­me vie­nas ki­tą, bet esa­me tė­vas ir sū­nus. Ta­čiau kai pra­dė­jo­ me fil­muo­ti, ne­pri­si­me­nu, ar nors su vie­nu re­ži­sie­riu­mi se­kė­si taip pui­kiai kaip su sū­nu­mi. Jis bu­vo fan­tas­tiš­ kas, grei­tas, pro­tin­gas, pui­kus.

– Da­ni­lo ir Lu­ci­ja yra jū­sų vai­ kai iš pir­mo­sios san­tuo­kos, su

ant­rą­ja žmo­na tu­ri­te tris duk­ te­ris, ku­rios gi­mė Lon­do­ne, užau­go Los An­dže­le. Šiuo me­ tu gy­ve­na­te Kroa­ti­jo­je, grį­žo­te ten su šei­ma?

– Taip, prieš dve­jus me­tus nu­spren­ džiau su šei­ma grįž­ti į Kroa­ti­ją. Iš­ si­gan­dau, kad duk­te­rys taps tik­ ro­mis ame­ri­kie­tė­mis, pra­ra­siu jas.

Ne­sup­ras­ki­te ma­nęs klai­din­gai, ne­ tu­riu nie­ko prieš ame­ri­kie­čius, bet žmo­gui rei­kia iš­sau­go­ti sa­vo šak­nis, o jų šak­nys sla­viš­kos. Jos kal­ba ang­ liš­kai, ser­bų-kroa­tų – tik šne­ka­mą­ ja. Da­bar esu la­bai lai­min­gas, kad vi­si gy­ve­na­me čia. Jos lan­ko kroa­tų mo­kyk­las. Van­ja, vi­du­ri­nio­ji, grei­ čiau­siai vyks stu­di­juo­ti į Glaz­go uni­ver­si­te­tą. Ji taip pat tu­ri me­ni­ nin­ko sie­lą, gra­žiai šo­ko fla­men­ko, ge­rai dai­nuo­ja, bet vi­sad do­mė­jo­si ki­tais da­ly­kais. Ma­nau, stu­di­juos psi­cho­lo­gi­ją ar ką nors pa­na­šaus.

Kinas: R.Šerbedžija sukūrė apie pusantro šimto vaidmenų įvairių režisierių filmuose. Iš kairės: „Penkios karo dienos“, „Fugitive Pieces“, „Kraujo ir medaus žemėje“, „Neįmanoma misija

19

kovo 28–balandžio 3, 2013

savaitgalis

už me­ną bu­vo tik­ras gy­ve­ni­mas Tu­riu ser­ bo šak­nis, sa­vo ša­lį Kroa­ti­ją ir ypa­tin­gą ser­bų, gy­ ve­nan­čių Kroa­ti­jo­ je, men­ta­ li­te­tą.

livudas niekad nebuvo jo svajonė, tiesiog viskas taip susiklostė. O jei galėtų, viską atiduotų,

Pa­žiū­rė­kit, ko­dėl Mar­lo­nas Bran­ do bu­vo toks ypa­tin­gas, dau­ge­liui ma­no pro­fe­si­jos žmo­nių – ge­riau­ sias ak­to­rius pa­sau­ly­je, man taip pat jis bu­vo ge­riau­sias. Jis bu­vo nu­ sto­jęs vai­din­ti, nes pa­ju­to tą gė­dos jaus­mą, ne­be­no­rė­jo to da­ry­ti. Vė­liau jis grį­žo, bet su­vai­di­no tik ke­liuo­se fil­muo­se, nors pa­siū­ly­mų su­lauk­da­ vo dau­gy­bės. Tai tam tik­ra pra­sme yra ko­va su vė­jo ma­lū­nais.

– Ar ka­da pa­ts taip jau­tė­tės?

– Ga­liu sa­ky­ti, kad taip jau­čiuo­si teat­re. Bu­vo lai­kas, kai la­bai mė­gau teat­rą, la­biau nei ki­ną. Ta­da jau­ čiau, kad bū­ti teat­ro ak­to­riu­mi yra kur kas rim­čiau, nei bū­ti ki­no. Ki­ no ak­to­riu­mi ga­li bū­ti kiek­vie­nas, tu­rin­tis įdo­mų vei­dą, net ga­li bū­ ti ge­res­nis už pro­fe­sio­na­lą, nes fil­ mas nė­ra tik vai­dy­ba, tai dau­giau re­ži­sū­ri­nis dar­bas, kaip ir ką pa­ro­ dy­ti. O teat­re esi vie­nas. Vai­di­ni­mą ga­li keis­ti kiek­vie­ną va­ka­rą. Kaž­ka­ da pa­ju­tau, kad pa­var­gau nuo teat­ ro. Ne fi­ziš­kai. Bu­vau ge­ros for­mos ir vis dar esu, jei ga­liu, kas­dien žai­džiu te­ni­są. Fi­ziš­kai esu stip­rus, bet kaž­ kas nu­ti­ko vi­du­je. Dėl to la­bai su­si­ py­ko­me su žmo­na, ji yra la­bai ta­len­ tin­ga teat­ro re­ži­sie­rė. Prieš dvy­li­ka me­tų pa­sta­tė­me spek­tak­lį „Kara­ lius Lyras“, tai vie­nin­te­lis vaid­muo, ku­rį vai­di­nu – kiek­vie­ną va­sa­rą net ke­tu­ris kar­tus. Šis spek­tak­lis la­bai sėk­min­gas, esu įsi­my­lė­jęs šį per­so­ na­žą. Kiek­vie­ną va­sa­rą ja­me at­ ran­du ką nors nau­ja. Dau­giau teat­ re prie nie­ko ne­no­riu lies­tis. Bet jei koks jau­nas re­ži­sie­rius kvie­čia ma­ ne į fil­mą, bė­gu (juo­kia­si).

Margaritos Vorobjovaitės nuotr.

Mi­li­ca la­bai ta­len­tin­ga mu­zi­kai, pie­ši­mui. Ji ra­šo nuo­sta­bią poe­zi­ ją, dai­nuo­ja, gro­ja gi­ta­ra.

– Me­ni­nin­kų šei­ma. Po­ne Šer­ be­dži­ja, už­si­mi­nėt apie šak­nis, jų iš­sau­go­ji­mą, knie­ti pa­klaus­ ti apie jū­siš­kes. Vie­nas gar­siau­ sių Bal­ka­nų re­ži­sie­rių Emi­ras Kus­tu­ri­ca tei­gia esąs ir ser­bas, ir bos­nis, ne­pris­ki­ria sa­vęs tik vie­niems ar ki­tiems. Jūs esa­ te Kroa­ti­jos ser­bas, o kuo pa­ts sa­ve lai­ko­te?

– Ko iš­mo­kau iš gy­ve­ni­mo, kad tu­ ri­me su­pras­ti kiek­vie­ną žmo­gų ir gerb­ti jo jaus­mus. Jei kas nors, kaip Kus­tu­ri­ca, no­ri bū­ti ser­bas ir bos­ nis, tai yra jo tei­sė. Aš tai ger­biu, ap­skri­tai ger­biu jį kaip re­ži­sie­rių.

Kal­bant apie sa­ve, sa­vo šak­nis, esu šim­tap­ro­cen­ti­nis ser­bas, ma­no tė­ vai ser­bai. Bet aš gi­miau Kroa­ti­jo­

a 2“.

je, ten užau­gau, my­liu šią sa­vo ša­ lį, sa­vo drau­gus kroa­tus, su ku­riais dir­bau vi­są gy­ve­ni­mą, ir ne­ga­liu nie­ko prieš juos tu­rė­ti.

Tai­gi tu­riu ser­bo šak­nis, sa­vo ša­ lį Kroa­ti­ją ir ypa­tin­gą ser­bų, gy­ve­ nan­čių Kroa­ti­jo­je, men­ta­li­te­tą. Bet jei klau­sia­te ma­nęs, kas esu, ma­ nau, no­rė­čiau bū­ti tie­siog pa­sau­ lio pi­lie­tis.

Ge­rai, gal­būt ga­liu ge­riau su­ pras­ti ser­bus, al­ba­nus, slo­vė­nus, kroa­tus iš Ju­gos­la­vi­jos, bet, pa­ly­ gin­ti su ju­mis, lie­tu­viais, ar ki­to­ mis tau­to­mis – ru­sais, es­ki­mais ir t. t., ne­ga­liu nie­ko iš­skir­ti. Ma­nau, jei il­giau pa­bū­čiau jū­sų ša­ly­je, tap­ čiau lie­tu­vių kul­tū­ros, men­ta­li­te­to da­li­mi. Apsk­ri­tai, no­ri­si dau­giau bro­lys­tės pa­sau­ly­je.

– Kaip api­bū­din­tu­mė­te sa­ve, koks jūs žmo­gus?

– (Juo­kia­si.) O, čia la­bai su­dė­tin­gas klau­si­mas. Ne­ži­nau, kaip elg­čiau­si ir rea­guo­čiau, jei tai ži­no­čiau. Man pa­si­se­kė, kad to ne­ži­nau. Vi­są gy­ve­ ni­mą mė­gi­na­me sa­ve at­ras­ti, bet tai sun­ku ir net pa­vo­jin­ga mū­sų pro­fe­ si­jos žmo­nėms. Jei­gu vis­ką at­ras­tum, priar­tė­tum prie sie­los gel­mių, vi­di­nių min­čių, eg­zis­ten­ci­nių jaus­mų, kai dau­ge­lis ki­no ar teat­ro ak­to­rių pa­ sie­kia tą taš­ką, pra­de­da jaus­ti gė­dą dėl to, ką da­ro. Dau­ge­lis jų nu­sto­ja vai­din­ti. Ko­dėl taip įvyks­ta, ne­ži­nau.

Kar­tais jie sa­ko, kad už­teks žai­di­mų.

Pa­me­na­te Bor­ge­so no­ve­lę apie Vil­ja­ mą Šeks­py­rą, kai jis atei­na pas Die­vą ir sa­ko jam, kad ne­be­ga­li bū­ti tar­si tūks­tan­tis as­me­ny­bių, kad no­ri bū­ti tie­siog sa­vi­mi. Tai pui­kus at­sa­ky­mas ir pui­ki fi­lo­so­fi­ja. Sa­vo gy­ve­ni­me bu­ vau su­ti­kęs di­džių ak­to­rių, ku­rie lai­ kui bė­gant pa­si­ju­to pa­var­gę nuo to, ką da­ro, nu­sto­jo vai­din­ti.

– Kiek­vie­nam iš mū­sų gy­ve­ni­ me rei­ka­lin­ga mo­ty­va­ci­ja, kad ga­lė­tu­me ju­dė­ti į prie­kį. Kas ge­riau­siai mo­ty­vuo­ja jus? Kur ran­da­te įkvė­pi­mo dar­bui, gy­ ve­ni­mui?

– Esu bai­sų sa­vi­nin­kiš­ku­mo jaus­ mą tu­rin­tis tė­vas. Tu­riu pen­kis vai­ kus, tris anū­kus. La­bai juos my­liu, to­dėl no­ri­si bū­ti su jais kiek­vie­ną mi­nu­tę. Jie nuo ma­nęs bė­ga (juo­ kia­si). Esu šei­mos žmo­gus, ji vi­sad man bu­vo svar­bi.

Ki­tas da­ly­kas, ku­ris vi­są gy­ve­ ni­mą ma­ne įkvė­pė, bu­vo ir te­bė­ra spor­tas. Bu­vau profesionalus sa­ lės futbolo žaidėjas. Net du­kart ta­ po­me čem­pio­nais Ju­gos­la­vi­jo­je – 1982 ir 1984 m. Fut­bo­lą žai­džiau vi­są gy­ve­ni­mą, kai ne­rei­kė­da­vo fil­ muo­tis, net še­šis kar­tus per sa­vai­ tę. Prieš pen­ke­rius me­tus nu­sto­jau, pa­ju­tau, kad min­ty­se esu grei­tes­ nis nei iš tie­sų, di­de­lė ti­ki­my­bė gau­

ti trau­mą. Jei taip nu­tik­tų, fil­ma­vi­ mą­si tek­tų pa­mirš­ti.

– Tai­gi da­bar žai­džia­te te­ni­są.

O kaip dėl fut­bo­lo, krep­ši­nio, ar mėgs­ta­te ste­bė­ti rung­ty­nes?

– Ne, fut­bo­lo žiū­rė­ti ne­mėgs­tu.

Krep­ši­nis įdo­miau. Žiū­rė­ti fut­ bo­lą siau­bin­ga – nu­lis nu­lis vi­sas 90 mi­nu­čių. Pa­ra­dok­sas, nes žais­ ti man la­biau­siai pa­tin­ka fut­bo­lą, bet ne žiū­rė­ti. O te­ni­są la­bai mėgs­ tu, ir pa­ts žai­džiu, ir žiū­riu.

– Prieš ke­le­tą die­nų pir­mą kar­tą kroa­tai žai­dė su ser­bais. Gal dėl smal­su­mo žiū­rė­jo­te tas rung­ty­ nes ir sir­go­te už ku­rią nors ko­ man­dą?

– Ne­pa­lai­kau nė vie­nos iš tų ko­ man­dų ir nie­kad nei­siu žiū­rė­ti to­ kių rung­ty­nių, kur kroa­tai rė­kia „už­muš­kit ser­bus“ ir pan. Tai man pri­me­na ka­rą. Ne­no­riu to nei žiū­ rė­ti, nei pa­lai­ky­ti.

– Ar ka­da nors pa­gal­vo­jo­te, kad bū­tų leng­viau ir pa­pras­čiau gy­ ven­ti, jei ne­bū­tu­mė­te ak­to­rius, me­ni­nin­kas?

– Gy­ve­nant su me­nu, jį ku­riant, vi­ sa­da iš­lie­ka pa­vo­jus pra­ras­ti sa­ve.

Ką ir sa­kiau mi­nė­da­mas V.Šeks­py­ rą. At­si­ran­da daug „aš“. Lai­min­ gi tie, ku­rie ga­li kur­ti me­ną, gy­ven­ ti ja­me, bet ge­ba iš­lik­ti sa­vi­mi. Štai ko­dėl mėgs­tu žais­ti te­ni­są, fut­bo­lą, da­ry­ti įvai­rius da­ly­kus, o ne kal­bė­ ti apie me­ną ar žiū­rė­ti fil­mus ir pan.

Ma­nau, tai ge­ro ak­to­riaus, me­ni­nin­ ko re­cep­tas. Dau­ge­lis ma­no drau­ gų lie­ka nu­ste­bę, kai pra­šo ma­nęs nuo­trau­kos, fil­mo ar mu­zi­kos įra­šo ir pa­sa­kau, kad nie­ko ne­tu­riu, nes ši­tų da­ly­kų ma­no na­muo­se nė­ra.

Man no­ri­si vi­sa tai pa­mirš­ti ir tie­siog bū­ti nor­ma­liu žmo­gu­mi, mė­gau­tis gy­ve­ni­mu, bū­ti jo da­li­mi. Štai ko­dėl pa­tys ge­riau­si ak­to­riai yra pa­pras­ti žmo­nės.

Lik­si­te la­bai nu­ste­bu­si, jei pa­sa­ ky­siu jums, kad V.Redg­ra­ve, Joh­ nas Tur­tur­ro, An­ge­li­na Jo­lie, Char­ li­ze The­ron, ne­tgi To­mas Cruise’as ir ki­ti yra to­kie pa­pras­ti, nuo­sta­būs žmo­nės. J.Tur­tur­ro, V.Redg­ra­ve iš­vis ne­no­ri šne­kė­ti apie jo­kį me­ną. Be­je, su šei­ma gy­ve­nau jos na­muo­se, ten gi­mė ma­no duk­ra Van­ja. Esa­me la­ bai ar­ti­mi drau­gai. Ži­no­ma, yra ir tų, ku­rie su­si­reikš­mi­nę, kal­ba tik apie vai­dy­bą, me­ną, sa­ve tame me­ ne ir pan. Ne­no­riu mi­nė­ti pa­var­ džių, pa­žįs­tu tuos žmo­nes. Na, jei jiems ge­rai, tai ge­rai. Aš la­biau lin­ kęs gy­ven­ti tik­rą gy­ve­ni­mą, tai man vi­sad bu­vo svar­biau už me­ną.

Dosjė Kroatų aktorius Rade Šerbedžija gi-

Groja gitara ir dainuoja, turėjo kele-

mė 1946 m. liepos 27 d. Buničo kaime Kroatijoje.

Aktorius yra laimėjęs „Auksinės

1969 m. baigė Teatro akademiją

Zagrebo universitete, vėliau dirbo aktoriumi „Gavellos“ ir Nacionaliniame teatre Zagrebe. Dėstė Zagrebo ir Novi Sado universitetuose.

Vedė dukart. Pirmoji žmona Ivanka

Cerovac, antroji (nuo 1991 m.) – Lenka Udovicki. Iš pirmosios santuokos turi du vaikus: režisierių sūnų Danilo ir aktorę dukrą Luciją. Iš antros santuokos R.Šerbedžija turi tris dukras Niną, Vanją ir Milicą.

Kadrai iš fimų

tą muzikinių turų. arenos“ apdovanojimą Tarptautiniame Pulos kino festivalyje už vaidmenį filmuose „Bravo maestro“ (1978 m.) ir „Vecernja zvona“ (1986 m.).

Už Ato vaidmenį filme „Fugitive

Pieces“ (2007 m.) jis pelnė geriausio aktoriaus apdovanojimą Romos kino festivalyje.

Laimėjo „Auksinės arenos“ apdo-

vanojimą už pagrindinį vaidmenį filme „72 dienos“, kuriuo debiutavo jo sūnus Danilo Šerbedžija.

20

kovo 28–balandžio 3, 2013

savaitgalis

„Tu­riu ži­no­ti, ko­kio am­žiaus vai­kui ra­ šau, ko­kios to vai­ ko ži­nios, iš­pru­si­ mas. Ši­tai kart­kar­ tė­mis rei­kia pa­si­tik­ rin­ti. O pa­si­tik­ri­ni­ mas – tai su­si­ti­ki­mai su vai­kais mo­kyk­ lo­se“, – sa­kė ži­no­ma vai­kų poe­tė Ra­mu­ tė Sku­čai­tė, pas ku­ rią „Vil­niaus die­na“ ap­si­lan­kė ar­tė­jant Tarp­tau­ti­nei vai­ kiš­kos kny­gos die­ nai.

Lais­va­lai­kis: „Re­tą die­ną ne­dir­bu. Ma­no dar­bas yra ir ma­no poil­sis“, – sa­kė ži­no­ma vai­kų poe­tė R.Sku­čai­tė.

R.Sku­čai­tė: „Šian­dien gė­ris lai­mi­mas Lai­ma Že­mu­lie­nė l.zemuliene@diena.lt

Ji mėgs­ta ste­bė­ti vai­kų bei tė­vų san­ty­kius ir daug ką juo­se įžvel­ gia. Kol kal­ba­mės apie vai­kus ir jiems skir­tą li­te­ra­tū­rą, apie juos vi­lio­jan­čias kom­piu­te­rių džiung­ les ir griež­to­kas Ra­mu­tės nuo­sta­ tas, auk­si­nia­me nar­ve­ly­je čirš­kia ama­di­nas spal­vo­to­mis plunks­no­ mis. Ir nuo to tik links­miau.

– Ger­bia­ma Ra­mu­te, ant jū­ sų dar­bo sta­lo pa­dė­ti kaž­ko­kie raš­tai. Ko­kiais dar­bais da­bar už­sii­ma­te?

– Ren­giu kny­gą, ku­ri, jei gaus pa­ ra­mą, Ra­šy­to­jų są­jun­gos lei­dyk­los bus iš­leis­ta šie­met. Tai – ei­lė­raš­ čių ir esė kny­ga. Bet ji ne vai­kams.

O skir­ta vai­kams yra vie­no­je lei­dyk­ lo­je, ru­de­nį ji bus iš­leis­ta Ma­ža­jai kny­gų mu­gei. Tai – poe­mų kny­ga, ji va­din­sis „Ant le­do at­si­ra­do ro­žė“.

– Ar kiek­vie­ną die­ną ra­šo­te?

Kiek va­lan­dų per die­ną dir­ba­ te?

– Re­tą die­ną ne­dir­bu. Ma­no dar­bas yra ir ma­no poil­sis.

– Kaip ri­kiuo­ja­si jū­sų die­not­ var­kė? Ar iš ry­to dirb­ti ge­riau, ar kū­ry­biš­kes­nė va­di­na­mo­ji pil­ko­ji va­lan­da – kai sau­lė nu­ si­lei­du­si, bet va­ka­ras dar nea­ tė­jęs?

– Ne­ly­gu, koks dar­bas. Jei dar­bas dau­giau tech­ni­nis – per­ra­ši­nė­ji­mas, tai­sy­mas, tai da­rau iš ry­to. O kū­ry­ bi­nis dar­bas ge­riau se­ka­si va­ka­re.

– Ar dėl to, kad va­ka­ras – įkvė­ pi­mo me­tas?

– Oi, ne. To žo­džio nie­ka­da ne­var­ to­ju. Kuo to­liau, tuo la­biau aš ne­ži­ nau, iš kur at­si­ran­da ei­lė­raš­tis. Bet kas tai yra – ži­nau.

go kom­piu­te­rio kla­vi­šus. Bet yra skai­tan­čių vai­kų, no­rin­čių poe­zi­ jos, dek­la­muo­jan­čių ją ir net sa­ vaip ją su­pran­tan­čių.

– Bet ei­lė­raš­čiui at­si­ras­ti bū­ti­ nas sti­mu­las – emo­ci­ja, įspū­ dis, koks nors iš­ju­di­ni­mas?

– Iš­ju­di­ni­mas – gal­būt. Gal­būt tai – ka­da nors ma­ty­ta, re­gė­ta, gir­dė­ ta ir iš­gy­ven­ta sa­vy­je. Ta­da jau ga­ li at­si­ras­ti ei­lė­raš­tis. Pa­kar­to­siu ne sa­vo, o pro­fe­so­rės Vik­to­ri­jos Dau­ jo­ty­tės žo­džius, kad ei­lė­raš­tis yra tai, ko ne­ga­li­ma pa­sa­ky­ti ne ei­lė­ raš­čiu. Tik­rai taip yra.

– Ar va­žiuo­ja­te į su­si­ti­ki­mus su moks­lei­viais ra­jo­nų mo­kyk­lo­ se, ar su jais su­si­tin­ka­te Vil­ niu­je?

– Vi­saip bū­na. Neat­si­sa­kau vyk­ti į ra­jo­nus. Lai­kau tai sa­vo pa­rei­ga.

Ypač šiais lai­kais, kai vai­kui tie­siog rei­kia tos kū­ry­bi­nės pa­gal­bos, kad jis ne­nuk­lys­tų vien į kom­piu­te­rius.

kyk­las, kla­ses, bib­lio­te­kas. Vai­kui rei­kia duo­ti tik­rą li­te­ra­tū­rą.

Aiš­ku, sa­ko­ma: „Rei­kia rink­tis.“ Vai­kas to­li gra­žu ne vi­sa­da ga­ li rink­tis, – jis ne­tu­ri at­ran­kos kri­ te­ri­jų. Jis jų pa­pras­čiau­siai ne­ži­no.

Ne kar­tą ma­čiau kny­gy­ne to­kį vaiz­ dą – sto­vi ma­ma su vai­ku prie kny­ gų sten­do ir klau­sia: „Gal ši­tos kny­ gos no­ri?“ – „Ne.“ – „Tai gal ši­tos no­ri?“ – „Ne.“ La­bai gai­la, kad nei ma­mos, o daž­nai ir mo­ky­to­jai ne­ skai­to vai­kų li­te­ra­tū­ros. Jie tu­ri ži­ no­ti, ką vai­kui pa­duot.

– Kai jū­sų anū­kės bu­vo ma­žos, ar skai­ty­da­vo jū­sų ei­lė­raš­čius, ar pa­ti joms pa­skai­ty­da­vo­te?

– Įvai­riai bū­da­vo. Bū­da­vo, kad ma­ ma joms pa­skai­ty­da­vo ar­ba pa­dek­ la­muo­da­vo. Bet ra­šy­da­ma aš nie­ ka­da ne­tu­riu tie­sio­gi­nio ad­re­sa­to.

Pa­vyz­džiui, štai tą ei­lė­raš­tį ra­šau anū­kėms, – ap­sau­gok die­ve.

Il­gus me­tus esu dir­bu­si „Ge­ny­je“.

Bū­da­vo, skam­bi­ni ko­kiam gar­siam ra­šy­to­jui ir pra­šai, gal jis tu­rė­tų ką pa­siū­ly­ti. Bu­vo at­ve­jų, kai iš­girs­da­ vau: „Na, ži­not, ma­no vai­kai užau­ go, anū­kų ne­tu­riu, tai da­bar vai­ kams ne­be­ra­šau.“ Ma­ne tai ste­bi­no jau ta­da. Man tai – ne­priim­ti­na ir ne­sup­ran­ta­ma.

Man ge­riau­sias pa­vyz­dys – Vio­ le­ta Pal­čins­kai­tė. Ga­li­ma ne­tu­rė­ti nei vai­kų, nei anū­kų ir bū­ti ne­pap­ ras­tai pui­kia vai­kų ra­šy­to­ja. Duok die­ve, kad taip ge­rai, kaip ji, ra­šy­ tų ir ki­ti.

Kai pa­si­žiū­riu, kiek ra­jo­nuo­se da­ bar iš­leis­ta šei­my­ni­nio ly­gio poe­zi­ jos kny­ge­lių, ku­rios ra­šy­tos kaip tik vai­kams, anū­kams. Jų ne­rei­kia vie­ šin­ti. Jos ir tu­ri lik­ti ta­me ra­te, kam yra ra­šy­tos. O jos at­ke­liau­ja į mo­

– Mėgs­ta­te ste­bė­ti gy­ve­ni­mą, vai­kų ir tė­vų san­ty­kius?

– Prieš po­rą me­tų ma­čiau, kaip du gra­žiai ap­reng­ti ber­niu­kai ėjo su kup­ri­nė­mis iš mo­kyk­los, – gal jie bu­vo ket­vir­to­kai, gal penk­to­kai. Iš to­li ma­tau: jie ei­na pir­myn spar­ dy­da­mi kaž­ko­kį daik­tą. Ir kaip jūs ma­not, ką? Ne­gy­vą ka­čiu­ką.

Bet ma­čiau ir vai­ką, ku­ris sto­vė­jo su ma­ma prie sau­lė­kai­to­je mie­gan­ čios ka­tės ir ver­kė: „Ma­ma, ka­ty­ tė mi­rė.“ O kai ka­tė pa­ju­dė­jo ir ėmė žais­ti ša­lia bu­vu­sia nuo­rū­ka, pa­sa­ kė: „Ma­ma, ka­tė at­gi­jo.“ Nors vei­ du by­rė­jo aša­ros, jis juo­kė­si.

Ir ka­vi­nė­je ma­čiau ma­mą su vai­ ku. Ji gė­rė ka­vą, vai­kas val­gė le­dus ir tai­kė­si į mo­ti­ną žais­li­niu pis­to­ le­tu. Žmo­nių šau­dy­mai mo­kyk­lo­se, ku­rių pil­na Jung­ti­nė­se Ame­ri­kos Vals­ti­jo­se, šau­dy­mai Skan­di­na­vi­ jo­je, ku­rie plin­ta pa­sau­ly­je, ar tik ne­sub­ręs­ta ka­vi­nė­je prie sta­liu­ko, kai vai­kas, paė­męs ką tik nu­pirk­tą pis­to­le­tą, tai­ko į ma­mą?

Ko­dėl sa­kau, kad ma­no pa­rei­ ga – va­žiuo­ti į mo­kyk­las ir kal­bė­ti, ir skai­ty­ti vai­kams? Tai – at­sva­ra

Vai­kui su kny­ga ran­ ko­se šia­me ne­sau­ gia­me pa­sau­ly­je daug sau­giau.

– Kas sun­kiau – ar vai­kui su­ kur­ti ei­lė­raš­tį, ar suau­gu­sia­ jam?

– Vai­kui. Rei­kia la­bai daug ap­ mąs­ty­mo, pro­ta­vi­mo. Tu­riu ži­ no­ti, ko­kio am­žiaus vai­kui ra­šau, koks jo iš­pru­si­mas. Ši­tai, at­vi­rai šne­kant, rei­kia kart­kar­tė­mis pa­ si­tik­rin­ti. O pa­si­tik­ri­ni­mas – tai su­si­ti­ki­mai su vai­kais mo­kyk­lo­se.

Ta­da pa­ma­tau, ką vai­kai su­pran­ ta, ką jie prii­ma, kas jiems su­ke­ lia klau­si­mų.

Ir ta­da su­pran­ti, ar ge­rai pa­ da­rei sa­vo dar­bą. Ta­čiau ne­ga­li­ ma tiks­liai nu­sta­ty­ti, ko­kio am­ žiaus vai­kui ra­šai. Vai­kai – la­bai skir­tin­gi sa­vo in­te­lek­ti­niu iš­si­vys­ ty­mu. Taip, dau­ge­lis da­bar mai­

tam, ką jie ma­to kom­piu­te­rių ek­ra­ nuo­se, kuo jie yra bu­ki­na­mi. O ma­ to jie, sa­ky­ki­me, ani­ma­ci­nius fil­ mu­kus, tik gė­rio ten nė­ra – šau­kia, rė­kia. O jei ir yra, jis lai­mi­mas fi­ zi­ne jė­ga.

Kuo to­liau, tuo la­ biau aš ne­ži­nau, iš kur at­si­ran­da ei­lė­ raš­tis. Bet kas tai yra – ži­nau.

Ma­nau, vai­kui su kny­ga ran­ ko­se šia­me ne­sau­gia­me pa­sau­ly­ je daug sau­giau. Bet lai­mė­ti prieš in­for­ma­ci­nes tech­no­lo­gi­jas tur­ būt neį­ma­no­ma. Bi­jau tik vie­no – ga­li­mas daik­tas, kad ne žmo­ gus val­dys tas tech­no­lo­gi­jas, bet jos – žmo­gų.

– Jūs – la­bai pro­duk­ty­vi. Ei­les ra­šo­te ir vai­kams, ir suau­gu­sie­ siems. Ir pje­sių esa­te pa­ra­šiu­ si, ir esė. Kaip nu­tin­ka, kad pa­ klūs­ta­te žan­rų įvai­ro­vei?

– O iš kur aš ga­liu ži­not? Ko­dėl ma­ no akys mė­ly­nos, o ne ru­dos, iš kur aš ga­liu ži­not? Ko­dėl esu to­kio ūgio, o ne ki­to­kio? Yra ir pro­duk­ty­ves­nių ra­šy­to­jų nei aš. Bet ne­pa­mirš­ki­te vie­no da­ly­ko: aš il­gai gy­ve­nu.

– Ku­ris poe­tas jums pa­da­rė di­ džiau­sią įta­ką, pa­si­bel­dė į jū­sų sie­lą ir ten yra iki šiol?

– Įta­kų mes vi­si ven­gia­me ir ne­no­ ri­me apie tai pri­si­pa­žin­ti. Va, pa­ pil­džiau Ma­ri­nos Cve­ta­je­vos kny­gą nau­jais ei­lė­raš­čiais, ku­riuos iš­ver­

21

kovo 28–balandžio 3, 2013

savaitgalis diena.lt/naujienos/laisvalaikis

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

s jė­ga“ čiau į lie­tu­vių kal­bą. M.Cve­ta­je­ va – tai kū­rė­ja, ku­ri tie­siog yra ma­ny. Šių me­tų sau­sį ši­ta dvi­ kal­bė (ru­siš­ka ir lie­tu­viš­ka) kny­ ga bu­vo pri­sta­ty­ta Mask­vo­je, M.Cve­ta­je­vos mu­zie­ju­je.

– Ar tu­rė­jo­te ir tu­ri­te vai­kų poe­to idea­lą?

– Taip. Ge­rai at­si­me­nu, kaip Ka­lė­dų Se­ne­lis man at­ne­šė Vy­ tės Ne­mu­nė­lio kny­gą „Pu­rie­ nos“. Man ne­pap­ras­tai pa­ti­ko ta kny­ga. Mo­ky­to­jų šei­mo­je au­ gau, kny­gas man pir­ko. Bu­vo ir ki­tų mėgs­ta­mų poe­tų, bet kaž­ kaip jau­čiau, kad Vy­tė Ne­mu­nė­ lis – pir­mas tarp jų.

– Ar pri­si­me­na­te pir­mą­jį sa­ vo ei­lė­raš­tį?

– Pui­kiai at­si­me­nu už­ra­šų kny­ gu­tę su gels­vais la­pe­liais, į ku­ rią ra­šiau tą ei­lė­raš­tį spaus­ din­tinėmis rai­dė­mis. To­dėl, kad ki­taip ne­mo­kė­jau. Jį pa­ra­ šiau grį­žu­si iš čiuo­žyk­los, va­ka­ re. Ta­da bu­vau 5-erių ar 6-erių me­tų.

Pas­kui gim­na­zi­jo­je ko­kius tre­ jus pa­sku­ti­nius me­tus ra­šiau to­ kius jau­nat­viš­kus ei­lė­raš­čius.

Nors bū­tų keis­ta, bet ne apie mei­lę. Ma­no ma­ma bu­vo areš­ tuo­ta ir nu­teis­ta – jos ne­ma­čiau 10 me­tų. Tuos me­tus ji at­bu­ vo įvai­riuo­se la­ge­riuo­se. Bu­vau ir be ma­mos, ir be tė­vo (jis bu­ vo mi­ręs la­ge­ry­je), ir bro­lis bu­vo mi­ręs. Iš vi­sos šei­mos li­kau vie­ na. To­dėl ra­šiau apie ma­mą, liū­ de­sį, sau­lė­ly­dį. Šeš­to­je gim­na­zi­ jos kla­sė­je ma­ne iš­ve­žė į Ir­kuts­ko sri­tį, Zi­mos mies­tą. Ten pra­dė­ jau ra­šy­ti tru­pu­tį rim­čiau.

Su­si­lau­kė ­ ant­ros at­ža­los

Ta­po ­ se­ne­liu

„Eu­ro­vi­zi­jos“ kon­kur­se Lie­tu­vai at­ sto­vau­sian­čio at­li­kė­jo And­riaus Po­ ja­vio gy­ve­ni­mo drau­gė Isa­bel­la pa­ gim­dė duk­rą. Al­fa.lt skel­bia, kad ma­žy­lei tė­vai da­vė Ame­lie var­dą. Tai yra ant­ro­ji „Eu­ro­vi­zi­jos“ kon­kur­so na­cio­na­li­nė­je at­ran­ko­je ne­ti­kė­tai iš­ gar­sė­ju­sio dai­ni­nin­ko at­ža­la. Jis su drau­ge gy­ve­na Ita­li­jo­je, kur au­gi­na ir pir­ma­gi­mę mer­gai­tę.

Lie­tu­viš­ko­sios po­psce­nos ka­ra­lie­ nės Džor­da­nos But­ku­tės-Stra­se­vi­ čie­nės vy­ras ir jos va­dy­bi­nin­kas Ele­ gi­jus Stra­se­vi­čius pir­ma­die­nį ta­po se­ne­liu. 46-erių Ele­gi­jaus vien­tur­ tė duk­ra iš anks­tes­nių san­ty­kių Gre­ ta, ku­ri gy­ve­na Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je, pa­gim­dė sū­nų. Šia džiu­gia nau­jie­na E.Stra­se­vi­čius pa­si­da­li­jo sa­vo feis­ bu­ko pro­fi­ly­je, kaip skel­bia 15min.lt.

22

kovo 28–balandžio 3, 2013

savaitgalis

Li­nas ir Ir­ma Ado­mai­čiai: prie ma­j „Ka­vos pu­pe­lės ten pri­ly­go pi­ni­gams.

Dvi pu­pe­lės – lit­ras gė­lo van­dens“, – skru­ din­da­mas ka­ka­vos pu­pe­les šyp­te­lė­jo ne­ se­niai Cent­ri­nė­je Ame­ri­ko­je su žmo­na Ir­ ma ke­lia­vęs ir pas ma­jų pro­tė­vius Be­li­ze ap­si­sto­jęs dai­ni­nin­kas Li­nas Ado­mai­tis.

Da­rius Sė­le­nis

d.selenis@diena.lt

„Ma­ja“ reiš­kia „ne­ži­nau“

„Ma­ja“ – taip prieš šimt­me­čius, ne­sup­ras­da­mi, ko iš jų no­ri, at­sa­ ky­da­vo in­dė­nai jų šak­nis pa­kir­tu­ siems kon­kis­ta­do­rams – už­ka­riau­ to­jams iš Is­pa­ni­jos. Se­no­vės kek­či kal­ba „ma­ja“ reiš­kė „ne­ži­nau“.

Taip jie ta­po ma­jais.

Tai Li­nui ir Ir­mai nuo­sta­bio­ je vie­to­je prie upės įsi­kū­ru­sia­me Blue Creek mies­te­ly­je paaiš­ki­no Eu­se­bio, dau­giau nei 200 gy­ven­ to­jų tu­rin­čio kai­mo, bend­ruo­me­ nės gal­va.

Kaip vi­sa­da ne tu­ris­ti­niais marš­ ru­tais ke­liau­jan­tys, nak­vy­nės na­ muo­se ir pas vie­ti­nius mėgs­tan­tys ap­si­sto­ti Ado­mai­čiai pir­ma­ja­me kai­mo na­mu­ke pa­pra­šė nak­vy­nės.

Su­tik­tas vy­ras (vė­liau paaiš­kė­ jo, kad tai – kai­mo bend­ruo­me­nės va­das Eu­se­bio), krapš­ty­da­mas gal­ vą, pa­dve­jo­jęs su­ti­ko priim­ti sve­ tim­ša­lius.

Nak­vy­nė ha­ma­kuo­se

Ir­ma ir Li­nas už pa­rą in­dė­nų iš len­ tų su­kal­ta­me, pal­mių la­pais ap­ deng­ta­me na­me­ly­je ir kas­die­nį mais­tą – viš­tie­ną, žu­vį, dar­žo­ves, bul­ves, ku­ku­rū­zų mil­tų pa­plo­tė­ lius, ka­ka­vą – mo­kė­da­vo apie 10– 12 do­le­rių (27–32 li­tus).

Lie­tu­viai ap­si­gy­ve­no pa­grin­di­ nia­me plūk­tos mo­lio as­los kam­ba­ ry­je. De­ši­nė­je gy­ve­no 43 me­tų Eu­ se­bio ir „Apo­ka­lip­to“ fil­mo he­ro­ję pri­me­nan­čios jo 37 me­tų žmo­nos Ofe­lios – de­šimt vai­kų.

Kai­rė­je – vir­tu­vės zo­na, jo­je nak­ čiai bū­da­vo ka­bi­na­mi ha­ma­kai, kur mie­go­da­vo šei­mi­nin­kai. „La­bai drau­giš­ki, dva­sin­gi, pa­ pras­ti, bet kar­tu neį­ky­rūs ir iš­di­ dūs žmo­nės“, – in­dė­nus gy­rė Li­ nas ir su Ir­ma nu­si­juo­kė pri­si­mi­nę, kad gre­ta jų ta­me kam­ba­ry­je gy­ve­ no ir pe­rin­čios bei nak­ti­mis kar­tais ku­da­kuo­jan­čios viš­tos. „Jie vis dar gu­la­si su be­si­lei­ džian­čia sau­le po va­ka­rie­nės, o ke­lia­si su sau­lė­te­kiu“, – pa­sa­ko­jo L.Ado­mai­tis apie ma­jų įpro­čius.

Daug barz­do­tų me­no­ni­tų

Ado­mai­čiai pa­sa­ko­jo, kad in­dė­nai jau ne­pro­pa­guo­ja se­no­sios ma­jų kul­tū­ros. 200 gy­ven­to­jų tu­rin­čia­ me Blue Creek kai­me yra net pen­ kios baž­ny­tė­lės – ka­ta­li­kų, me­ to­dis­tų, bap­tis­tų, evan­ge­li­kų ir me­no­ni­tų, o se­nų­jų ma­jų pa­li­kuo­ nių rei­kia ieš­ko­ti gi­liai džiung­lė­se ar­ba Gva­te­ma­lo­je.

Ma­jai mie­lai ge­ria ka­dai­se tik val­do­vams priei­na­mą ka­ka­vą, o vie­tos juo­dao­džiai dan­tis puo­šia­si ma­jų val­do­vų sti­liu­mi – ka­rū­nė­lė­ mis iš auk­so ar ne­fri­to.

Be­li­ze iš­si­nuo­mo­ję že­mių gy­ve­ na la­bai daug me­no­ni­tų – barz­do­tų vy­rų su skry­bė­lė­mis, bal­tais marš­ ki­niais ir pet­ne­šo­mis. Tai – išei­viai iš Ny­der­lan­dų. Me­no­ni­tai lai­ko­mi pa­ci­fiz­mo ir ne­gink­luo­to pa­si­prie­ ši­ni­mo pra­di­nin­kais.

Nu­lau­žė me­džio ša­ ke­lę, nu­plė­šė žie­vę ir pa­siū­lė pa­ra­gau­ ti. Ša­ke­lė nuo­sta­biai pa­kvi­po.

Ka­ka­vos pu­pe­lės gy­do

Eu­se­bio lan­ko ka­ta­li­kų, jo bro­lis – bap­tis­tų baž­ny­čią. Li­nas ir Eu­ se­bio su­ren­gė kon­cer­tą, šis bend­ ruo­me­nę su­ža­vė­jo: Eu­se­bio gro­ jo ma­jų inst­ru­men­tu ma­rim­ba, o L.Ado­mai­tis – smui­ku.

Vė­liau Eu­se­bio pa­ro­dė ir sa­vo rin­ki­mų bend­ruo­me­nės pir­mi­nin­ ko sta­tu­sui gau­ti rek­la­mą: už­ra­šą su žo­džiu „bal­suo­ti“ ir var­du.

Eu­se­bio bro­lis Ir­mai ir Li­nui pa­ ro­dė ka­ka­vos plan­ta­ci­jas, iš­si­sklei­ du­sius žie­dus, jų vi­du­je pu­pe­les.

Lie­tu­viai iš­vy­do ir au­ga­lus it ada­ tas, iš ku­rių in­dė­nai ga­min­da­vo strė­lių ant­ga­lius. „Nu­lau­žė vie­no me­džio ša­ke­lę, nu­plė­šė žie­vę ir pa­siū­lė pa­ra­gau­ ti, – pa­sa­ko­jo Li­nas apie neįp­ras­ tą po­ty­rį. – Ša­ke­lė nuo­sta­biai pa­ kvi­po, ji pa­si­ro­dė sal­daus sko­nio.

Jie ją nau­do­ja ar­ba­tai. Be­je, ka­ka­

Ra­my­bė: Ado­mai­čiai mė­ga­vo­si tik­ros pa­lai­mos aki­mir­ko­mis.

va, anot in­dė­nų, su­tei­kia tei­gia­mos ener­gi­jos. Smil­ko­mos ka­ka­vos pu­ pe­lės nau­do­ja­mos gy­dyti.“ Re­lik­vi­jos – kie­muo­se

Ar vie­n o­je pa­vo­j in­g iau­s ių pa­ sau­l io ša­l ių, gar­s ė­jan­č io­je nu­ si­kals­ta­m u­m u, lie­t u­v iai pa­ty­r ė pa­vo­jų? Ne. Tie­sa, kar­tais jau­ tė ag­re­sy­vius juo­dao­džių gy­ven­ to­jų žvilgs­nius, šie įžū­liai siū­ly­ da­vo pirk­ti ma­ri­hua­nos: „Bro­li,

Xu­nan­tu­nich: lai­kas me­di­tuo­jant prie vie­nos įspū­din­giau­sių iš at­ras­tų pi­ra­mi­

džių Be­li­ze pra­lė­kė aki­mirks­niu.

pi­giai, ge­rai, tai – vais­tai.“ Did­ mies­čiuo­se Li­nas su Ir­ma neuž­ si­bū­da­vo ir ke­liau­da­vo į džiung­ les ar kal­nus pas in­dė­nus. „Ša­lis dar be­veik ne­pa­lies­ta tu­ riz­mo, vyks­ta daug ka­si­nė­ji­mų, ma­no­ma, kad at­ras­ta vos vie­nas pro­cen­tas se­nų­jų ma­jų pi­ra­mi­ džių, – tei­gė Li­nas ir pri­dū­rė, kad ne­kart ma­tė viet­os gy­ven­to­jų na­ mu­kus ir čia pat dar­ži­nė­se ar kie­ muo­se su­vers­tas sta­tu­las. – Va­

At­mi­ni­mui: su Eu­se­bio ir Ofe­lios šei­ma.

žiuo­ja­me ir ma­to­me – dar­bi­nin­kai ne­se­niai at­ka­sė tūks­tan­čio me­ tų se­nu­mo ka­pa­vie­tes, re­lik­vi­jas ga­lė­jo­me pa­lies­ti sa­vo ran­ko­mis.

Nuo pi­ra­mi­džių vir­šū­nių at­si­ver­ da­vo fan­tas­tiš­ki vaiz­dai, dau­gu­ma šven­tyk­lų apau­gusius ža­lu­my­nais, pa­si­slė­pusios džiung­lė­se.“ Juo­kė­si iš pa­sau­lio pa­bai­gos

Nuos­ta­bios Ado­mai­čiams pa­si­ro­ dė Be­li­zo sa­los, il­giau­sias Va­ka­rų

23

kovo 28–balandžio 3, 2013

savaitgalis

a­jų pi­ra­mi­džių – ir pe­rin­čios viš­tos

Ra­my­bė: sa­lo­je Caye Caul­ker Li­nas smui­ku vir­pin­da­vo sie­lą ne tik žmo­

nėms, bet ir pe­li­ka­nams.

Nes­var­bu, ko­ kiais skai­čiais ir ka­len­do­ riais mes žy­ mi­me lai­ką.

Svar­bu, kaip ir su ko­kiais žmo­nė­mis jį nu­gy­ve­na­me.

pus­ru­tu­ly­je, apie 290 km, Be­li­zo bar­je­ri­nis ri­fas. Ja­me – gi­liau­sia pa­sau­ly­je ver­ti­ka­lė van­de­ny­je Blue Ho­le, jos gy­lis sie­kia 202 m. „Gė­rė­jo­mės vaiz­dais iš ne­di­ de­lio lėk­tu­vo, ku­ris nu­si­leis­da­ vo ir paim­da­vo nau­jus ke­lei­vius.

Be­je, Be­li­ze be­ne la­biau­siai ži­no­ mas lie­tu­vis Ma­rius Jo­vai­ša, ku­ris iš­lei­do nuo­sta­bią fo­tog­ra­fi­jų kny­ gą apie šią ša­lį“ – pa­sa­ko­jo Li­nas.

Ado­mai­čiai ne tik ma­tė M.Jo­vai­

Vai­kai: ma­jų ma­žy­liai – nuo­šir­

dūs ir drau­giš­ki.

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

šos įam­žin­tas nuo­sta­bias Be­li­ zo vie­tas, bet ir nar­dė tarp ryk­lių bei ra­jų. Li­nas šyp­so­jo­si: „Nors jie so­tūs, žmo­nių ne­puo­la, bet ad­re­ na­li­no, kai ap­link ta­ve plau­kio­ja ir kar­tais net lie­čia­si ke­lio­li­ka ryk­lių, už­te­ko.“ Ar su ma­jais Ir­ma ir Li­nas kal­bė­ jo apie neį­vy­ku­sią pa­sau­lio pa­bai­gą ir ma­jų ka­len­do­rių? Ži­no­ma! In­dė­ nai tik juo­kė­si iš pa­ti­kė­ju­sių pa­sau­ lio pa­bai­ga.

„Tai tik ko­m er­c i­ja. Ma­j ų ka­ len­d o­r ius bu­vo tik cik­l o pra­d žia ir pa­b ai­ga. Na, kaip mes pa­ka­ bin­t u­m e ant sie­n os ka­l en­d o­r ių, o paskui nuim­t u­m e ir už­ka­b in­ tu­m e ki­t ų me­t ų“, – sa­k ė L.Ado­ mai­t is.

Jis pri­si­mi­nė in­dė­nų žo­džius: „Nes­var­bu, ko­kiais skai­čiais ir ka­ len­do­riais mes žy­mi­me lai­ką. Svar­ bu, kaip ir su ko­kiais žmo­nė­mis jį nu­gy­ve­na­me.“

Kas­die­ny­bė: viš­tos na­muo­se ne­ste­bi­no.

Atradimai: dau­gu­ma šven­tyk­lų pa­si­slė­pusios džiung­lė­se.

Ke­pi­mas: šo­ko­la­di­nį gė­ri­mą iš ka­ka­vos pu­pe­lių ka­dai­se ger­da­vo tik

val­do­vai.

24

kovo 28–balandžio 3, 2013

idėjos laisvalaikiui diena.lt/naujienos/laisvalaikis

Svar­biau­si mies­te – pa­va Eve­li­na Sa­šen­ko Vil­nių tvir­ti­na pa­žįs­ tan­ti per mu­zi­ką – kon­cer­tų sa­les, vie­ tas, ku­rio­se kon­cer­ta­vo ji ar jos drau­ gai. La­biau­siai ją trau­kia vie­tos, ku­rio­se skam­ba rim­to­ji mu­zi­ka.

E.Sa­šen­ko, kaip pa­ti sa­ko, Vil­ niu­je sten­gia­si ap­lan­ky­ti vis­ką – teat­rą, ope­rą, kon­cer­tus. Nes vi­suo­met smal­su, ką nau­jo nu­ vei­kė ko­le­gos. Jos ren­gi­nių fa­vo­ ri­tai – rim­to­ji kul­tū­ra ir kla­si­ki­nė mu­zi­ka. Tad cent­re esan­tys teat­ rai, Fil­har­mo­ni­ja, Ope­ros ir ba­ le­to teat­ras bei Kong­re­sų rū­mai, ku­riuo­se ji pa­sta­rą­jį kar­tą klau­sė­ si ope­ros „Ver­te­ris“, – neat­sie­ja­mi nuo E.Sa­šen­ko lais­va­lai­kio.

Mėgs­ta­m iau­s ia dai­n i­n in­k ės kon­cer­ti­nė erd­vė Vil­niu­je – Šv.

Kot­ry­nos baž­ny­čia. „Ir pa­ti esu ten ne kar­tą dai­na­

vu­si – ta vie­ta, ta sce­na man la­ bai mie­la, vi­sa­da no­ri­si ten nuei­ti pa­klau­sy­ti ir ki­tų“, – sa­kė dai­ni­ nin­kė.

Jei ky­la no­ras pa­val­gy­ti ir jau­kiai pra­leis­ti lai­ką su drau­gais mies­te, E.Sa­šen­ko daž­nai ren­ka­si Stik­lių gat­vė­je esan­tį pran­cū­ziš­ko ti­po „Bist­ro 18“ res­to­ra­ną.

La­biau­siai dai­ni­nin­kė sa­ko lau­ kian­ti pa­va­sa­rio mies­te. „Pats mie­liau­sias tas anks­ty­va­ sis pa­va­sa­ris, kai me­džiai sprogs­ ta... Aš pa­ti ta­da sprogs­tu“, – juo­ka­vo Lie­tu­vos mu­zi­kos sce­nos at­sto­vė.

Teatro mėgėjams

Po­mė­giai: la­biau­siai pa­va­sa­rė­jan­tį

ti E.Sa­šen­ko sa­ko, kad Vil­nius tik­ra

Pak­laus­ta, ką daž­niau­siai ap­ ro­do iš už­sie­nio at­vyks­tan­tiems pa­žįs­ta­miems ir ką re­ko­men­duo­ tų ap­lan­ky­ti ki­tiems, E.Sa­šen­ko

muzikos mėgėjams

Su „Laisvalaikio“ kortele

15 %

nuolaida 2 bilietams

KUR? Jaunimo teatre, Arklių g. 5.

KA­DA? Kovo 29 d. 18 val. KIEK? 30–50 litų.

KUR? Kongresų rūmuose, Vilniaus g. 6 / 16.

KA­DA? Kovo 28, 29 d. 19 val. KIEK? 45–125 litai.

Mūsų kartos karas

„Bohemiečiai“ grįžta namo

Chucko Palahniuko romane „Kovos klubas“ rašoma: „Mūsų karta nėra mačiusi didžiulio karo ar didžiulės krizės, bet mes išgyvenam didžiulį dvasinį karą. Didžioji krizė – tai mūsų gyvenimas. Tai dvasinė krizė.“ Šių žodžių aštrumas ir aktualumas privertė režisierių Vidą Bareikį imtis statyti spektaklį. Pagrindinius vaidmenis kuria „No theatre“ aktoriai.

Tai – išskirtinė galimybė pamatyti tiek ryškiausių operos lakštingalų vienoje scenoje. Šie solistai labai sėkmingai siekia karjeros Europos teatrų scenose, todėl nelengva visiems sugrįžti į Lietuvą ir pasirodyti kartu. Teatralizuotame koncerte skambės gražiausios operų arijos ir ansambliai, ištraukos iš miuziklų. Žiūrovus stebins Juozo Statkevičiaus kurti kostiumai.

KUR? Vilniaus mažajame teatre, Gedimino pr. 22.

KA­DA? Balandžio 3 d. 18.30 val. KIEK? 53 litai.

KUR? Kongresų rūmuose, Vilniaus g. 6 / 16.

KA­DA? Kovo 30 d. 19 val. KIEK? 72–172 litai.

Kultinis herojus Rudnosiukas

P.Čaikovskis džiazo stiliumi

Spektaklis „Atėjau, pamačiau, negalėjau“ (arba „Visiškas Rudnosiukas“) sukurtas pagal Vytauto V.Landsbergio knygą „Rudnosiuko istorijos“.

Rudnosiukas – tarsi gerasis miško psichologas, padedantis visiems nelaimingiems, įsimylėjusiems. Rudnosiukas – tai kiekviename iš mūsų gyvenantis vaikas, niekaip neišmokstantis gyventi pagal suaugusiųjų pasaulio taisykles.

Kas būtų, jei Piotras Čaikovskis šiais laikais ateitų į Čikagos ar Niujorko barą ir prisėstų pagroti su džiazo grupe? Atsakymą į šį klausimą rado Sergejus Žilinas – tituluotas Rusijos pianistas ir muzikos kolektyvų lyderis. Jis atliks programą „Tchaikovsky In Jazz“, kurioje džiazo skambesiu apvilks genialiojo kompozitoriaus kūrinius.

25

kovo 28–balandžio 3, 2013

idėjos laisvalaikiui

26p.

Urvinės civilazcijos linksmybės.

a­sa­ris ir mu­zi­ka Duok­lė šo­kiui PRivalai dalyvauti!

ir žie­duo­se pa­sken­du­sį mies­tą my­lin­ ai nė­ra pro­vin­ci­ja. Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

sa­ko prieš ap­ro­dy­da­ma sos­ti­nės gro­žius iš pra­džių vi­sa­da juos nu­ si­ve­žan­ti į is­to­ri­nę Lie­tu­vos sos­ti­ nę – Tra­kus.

„Tra­kai – ma­no mies­tas, tad vi­ sus sve­čius iš pra­džių ve­žu ten. O Vil­niu­je, aiš­ku, nuei­na­me į Pi­lies gat­vę, ir bū­ti­nai – į at­ski­rą Užu­pio res­pub­li­ką“, – sa­kė dai­ni­nin­kė.

Be ope­ros, kla­si­ki­nės mu­zi­kos, E.Sa­šen­ko mėgs­ta ir džia­zą. Tad, pa­sak jos, lan­ky­ma­sis džia­zo fes­ ti­va­liuo­se jau ta­po sma­gia ru­ti­na: „Džia­zo fes­ti­va­liai – tie­siog pri­ va­lo­mas me­tų ren­gi­nys. Apsk­ri­tai mes, mu­zi­kan­tai, to­kie jau esa­me – dau­giau nie­kuo ne­si­do­mi­me, tik mu­zi­ka, sten­gia­mės kuo dau­gau pa­ si­sem­ti čia, o kai pra­de­da­me kal­bė­ti apie ki­tas sri­tis, bū­na su­dė­tin­ga.“ Daug ke­liau­jan­ti, gast­ro­liuo­jan­ti E.Sa­šen­ko tvir­ti­na, jog Vil­nius nei nak­ti­niu gy­ve­ni­mu, nei sa­vo kul­ tū­ri­niais ren­gi­niais ne­nu­si­lei­džia Eu­ro­pai. „Tik­rai ne­ga­li­ma pa­sa­ky­ti, kad Vil­nius – pro­vin­ci­ja. Tai pa­tvir­ti­ na ir čia ap­si­lan­kę ma­no drau­gai.

Ir lan­ky­ti­nos vie­tos, ir ren­gi­niai – vi­sa tai lei­džia sa­ky­ti, kad Vil­nius tik­rai nė­ra kai­mas“, – pri­pa­ži­no ji.

Šiuo­lai­ki­nio šo­kio spek­tak­liai se­ niai ta­po įpras­ti pa­grin­di­nių teat­ rų re­per­tua­ruo­se. Bet šį­kart šios me­no sri­ties ger­bė­jams Vil­niu­ je pri­sta­to­mas vi­sas tarp­tau­ti­nis fes­ti­va­lis „Shock Aca­de­mia“.

3-ia­s is tarp­tau­t i­n is stu­d en­ tų šiuo­lai­ki­nio šo­kio fes­ti­va­lis „Shock Aca­de­mia“ skel­bia šiuo­ lai­ki­nio šo­kio pa­va­sa­rį ir pri­sta­ to ryš­kiau­sius Lie­tu­vos, Lat­vi­ jos ir Len­ki­jos šiuo­lai­ki­nio šo­kio stu­den­tų pa­si­ro­dy­mus. Fes­ti­va­ly­ je taip pat vyks nau­jo­sios „Shock

KUR? Muzikos klube „Brodvėjus“, Mėsinių g. 4.

KA­DA? Kovo 29 d. 21 val. KIEK? 15–20 litų.

Off“ (šo­kė­jų mė­gė­jų), Va­ka­ri­nio dis­ku­si­jų klu­bo bei teat­ro­lo­gi­jos ir me­no­ty­ros stu­den­tų pro­gra­mos, ku­rios kvies do­mė­tis šiuo­lai­ki­niu šo­kiu, dis­ku­tuo­ti su kū­rė­jais apie ma­ty­tus pa­si­ro­dy­mus ir ska­tin­ti šo­kio kri­ti­ką Lie­tu­vo­je.

VD inf.

KUR? Klube „Exit“, J.Jasinskio g. 16.

KA­DA? Kovo 29 d. 23 val. KIEK? 19–25 litai.

Ba­lan­džio 2 d. 19 val. – fes­ti­va­lio ati­

da­ry­mas. Spek­tak­lis „Drus­ka“ (cho­ reog­ra­fė Ai­ra Na­gi­ne­vi­čiū­tė, Lie­tu­ vos mu­zi­kos ir teat­ro aka­de­mi­ja).

Ba­lan­džio 3 d. 19 val. – mi­nia­tiū­rų

va­ka­ras (Lie­tu­vos mu­zi­kos ir teat­ ro aka­de­mi­ja bei Klai­pė­dos uni­ver­ si­te­tas).

Ba­lan­džio 3 d. 20 val. – „Aš pa­pa­

Kur? Me­nų spaus­tu­vė­je (Šil­ta­dar­žio g. 6), Teat­ro ce­che (Kos­ciuš­kos g. 12).

Ka­da? Ba­lan­džio 2, 3, 4, 6 d. nuo 19 val.

Kiek? 20 li­tų.

sa­ko­siu apie“ (cho­reog­ra­fas Dmit­ri­ jus Gait­ju­ke­vi­čius, Lat­vi­jos kul­tū­ros aka­de­mi­ja).

Ba­lan­džio 3, 4 d. 21.15 val. – Va­ka­ri­

nis dis­ku­si­jų klu­bas.

Ba­lan­džio 4 d. 19 val. – spek­tak­lio „Iš

vi­sos šir­dies ta­ve my­liu, Mag­da­le­na“ prem­je­ra (cho­reog­ra­fas Ja­ce­kas Łu­ mińs­kis, Len­ki­jos na­cio­na­li­nė Liud­ wi­ko Sols­kio dra­mos mo­kyk­la).

Ba­lan­džio 4 d. 20.30 val. – spek­

tak­lio „Nau­jo­sios N pa­sa­ka“ prem­je­ ra (cho­reog­ra­fė Rū­ta But­kus, Lie­tu­ vos mu­zi­kos ir teat­ro aka­de­mi­ja).

Ba­lan­džio 6 d. 19 val. (Lie­tu­vos

mu­zi­kos ir teat­ro aka­de­mi­jos Teat­ ro ce­che) – „Shock Off“ pro­gra­ma.

VD inf.

kam nesimiega

Pro­gra­ma

ne tik vaikams

smalsiems

KUR? Žaislų muziejuje, Šiltadaržio g. 2. KA­DA? Kovo 30 d. 12 val. Registracija info@zaislumuziejus.lt.

KUR? Susitikimo vieta skelbiama įsigijusiems bilietą. KA­DA? Kovo 30 d. 13 val. KIEK? 30 litų.

Elektroninės muzikos virtuozai

Šokių muzikos karštis iš Majamio

Dirbtuvės ir pasakojimai

Ekskursija pagal „Silva rerum II“

Grupė „Golden Parazyth“ kuria įdomią ir mo­ dernią elektroninę muziką. Jos siela, kūrėjas ir muzikantas Giedrius Širka. Jo vokalas skamba ir grupės koncertuose, tuo grupės gyvi pasirodymai ski­ riasi nuo daugelio kitų elektroninės muzikos kūrėjų pasi­ rodymų, atliekančių tik instrumentinę muziką. Įsimintini kūrinių tekstai taip pat suteikia savitumo ir grožio.

Šiuo metu antrąjį karjeros kvė­ pavimą išgyvenanti šokių mu­ zikos žvaigždė Cédricas Gervai­ sas atvyksta į „Exit Vilnius“ šokių aikštelę.

C.Gervaisas jau 15 metų diriguoja Majamio linksmybių paradui ir pelnytai tituluojamas Floridos pakrantės šokių ambasadoriumi.

Žaislų muziejaus lankytojai daly­ vaus kūrybinėse dirbtuvėse, ga­ minsis tradicinius Velykų žaisliu­ kus ir kartu klausysis apie žinomas ir neži­ nomas velykines tradicijas. Po užsiėmimų ir spektaklio visi dalyviai turės progą patyrinė­ ti visą muziejų.

Romano autorė Kristina Sabaliaus­ kaitė sako, kad rengdama maršrutą pagal antrąjį romaną aiškiai suvokė, jog „du kartus į tą pačią upę neįbrisi, todėl iš­ šūkis buvo dar didesnis: sukurti maršrutą, ku­ ris būtų ne mažiau įdomus už pirmąjį, tačiau teiktų visiškai kitokį patyrimą ir nuotykį“.

KUR? Muzikos klube „Tamsta“, Subačiaus g. 11A. KA­DA? Kovo 29 d. 21.30 val. KIEK? 20 litų.

KUR? Klube „Opium“, Islandijos g. 4.

KA­DA? Kovo 29 d. 23 val. KIEK? 15–20 litų.

KUR? Kino centre „Skalvija“, A.Goštauto g. 2 / 15. KA­DA? Kovo 30 d. 13 val. KIEK? 9 litai.

KUR? Se­na­mies­ty­je. KA­DA? Ko­vo 31 d. 10 val. KIEK? 20 li­tų. Dėl bi­lie­tų kreip­tis tel. (8 5) 272 4805.

G.Kilčiauskienės solo programa

Naktinis šėlsmas

Paslaptingas tvenkinys

Akis­ta­ta su is­to­ri­ja

Turbūt daug kam Giedrės vardas asocijuojasi su grupėmis „Empti“ ar „Pieno lazeriai“. Tačiau pastaruoju metu Giedrė daugiau koncertuo­ ja su projektais „Blue in bossa“ bei „Džiazo miniatiūros“, o dabar pristato ir savo solinę programą. Per porą metų prisikaupė nemažai Giedrės kurtų dainų, o jas padėjo realizuoti puikūs muzikantai.

Prieš dešimt metų „Buzzin’ Fly“ lei­ dyklos sielos Beno Watto (o šio sko­ niu ir akylumu pasitikėti privalo­ ma) atrastas Chrisas Woodwardas iš Didžio­ sios Britanijos atvyksta į Vilnių. Išgirsite ir C.Woodwardo bei lietuvio Freshtee bendro darbo rezultatus.

Prancūzų dokumentinis filmas „Tvenkinio paslaptys“ pasakoja apie du vienišus vaikus, kuriuos pakeri apleistas tvenkinys. Jis juos suartina ir suteikia stiprybės pakelti gyvenimo sunkumus. Lauki­ nė vieta vaikų akyse ir vaizduotėje tampa slap­ ta karalyste, pilna būtybių, gimusių sapnuose.

Eks­kur­si­jo­je su­ži­no­si­te, kaip se­na­ mies­ty­je XVI ir XVII a. san­dū­ro­je su­ si­for­ma­vo žy­dų kvar­ta­las ir ko­dėl Vil­nius bu­vo va­di­na­mas Lie­tu­vos Je­ru­za­le.

Ga­lė­si­te ne tik pa­si­vaikš­čio­ti po bu­vu­sius žy­ dų ge­tus, bet ir ap­si­lan­ky­ti si­na­go­go­je, Ža­lia­ja­ me na­me, bu­vu­sia­me žy­dų teat­re.

26

kovo 28–balandžio 3, 2013

kinas Visos savaitės TV programos – priede

kino premjeros

N-13

KUR? Kino teatruose „Forum Cinemas“, „Multikino“.

KA­DA? Nuo kovo 29 d. KIEK? 13–20 litų.

Laukiamiausia premjera „Saulėlydžio“ sagos autorė Stephenie Meyer dar kartą nustebins savo gerbėjus ir pristatys naujausios savo knygos „Sielonešė“ ekranizaciją. Tai viena laukiamiausių kino premjerų. Iš filmo herojų akimirksniu atimama viskas, kas jiems brangiausia. Žmoniją okupuoja nematomas priešas. Jis neturi kūno ir vardo. Ateivės sielos apsigyvena žmonių kūnuose, užvaldo jų protus, ištrina asmenybes ir prisiminimus.

N-13

KUR? Kino teatruose „Forum Cinemas“, „Multikino“.

KA­DA? Nuo kovo 29 d. KIEK? 13–23 litai.

Kerštas prasideda Ilgus metus lauktas filmo „Eilinis Džo. Kobros prisikėlimas“ tęsinys užvirs tikrą pragarą. Grupuotės „Kobra“ lyderis Zartanas sunaikina visą priešininkų būrį ir taip, regis, padeda tašką šlovingoje komandos „Eilinis Džo“ istorijoje. Tačiau likusi gyva komandos trijulė net neketina nugrimzti užmarštin.

Susibūrę draugėn kovotojai ketina duoti atsakomąjį smūgį. Stodami į kovą „Eilinio Džo“ nariai kreipiasi pagalbos į Džo Koltoną.

Kadrai iš filmo

Ur­vi­nės ci­vi­li­za­ci­jos links­my­bės Ar ga­li­te pa­ti­kė­ti, kad pir­mie­ji mū­sų pla­ne­to­je gy­ve­nę žmo­ nės su­si­dur­da­vo su to­kio­mis pat pro­ble­mo­mis, ku­rios rū­pi ir mums? Jei ne, pa­žiū­rė­ki­te „Kru­džius“.

Ge­di­mi­nas Jan­kaus­kas Am­ži­nai ak­tua­li sa­ty­ra

KUR? „Kino Pasakoje“, Šv. Ignoto g. 4 / 3.

KA­DA? Kovo 29 d. 19 val. KIEK? Nemokamai.

Su muzika paskui svajonę Frankofonijos dienų proga kino teatras „Pasaka“ kviečia į Maroko šiuolaikinių filmų peržiūras. Dramoje „5-oji styga“ pasakojama apie Maleką, jauną muzikantą, besimokantį groti tradicine arabų liutnia. Jis palieka mokyklą Kasablankoje ir išvyksta toliau mokytis šio meno subtilybių pas savo dėdę Amirą. Ten jis sutinka Laurą – jauną muzikantę, kuri paskatina jį siekti svajonės.

KUR? „Kino Pasakoje“, Šv. Ignoto g. 4 / 3.

KA­DA? Kovo 31 d. 19 val. KIEK? Nemokamai.

keisti Nuotykiai Dar vienas šiuolaikinis Maroko filmas – drama „Andalūzija, mano meile“.

Saidas ir Aminas, du jauni Kasablankos studentai, svajoja apie Europą.

Atsidūrę mažame kaimelyje Maroko Šiaurėje, vaikinai sėda į laivą, plaukiantį į jų svajonių pasaulį. Laivui sudužus, bangos nuneša Aminą atgal prie kaimelio, o Saidas atsiduria Ispanijos pajūryje. Keisti bičiulių nuotykiai prasideda.

Da­bar jau nie­ko ne­bes­te­bi­na, kad po­pu­lia­rūs fil­mai leng­vai virs­ta ko­ mik­sais. O maž­daug prieš du de­ šimt­me­čius ki­ne pa­pli­to at­virkš­ ti­nis pro­ce­sas. 1994 m. re­ži­sie­rius Bria­nas Le­van­tas pa­si­kė­si­no į gar­ sų­jį ani­ma­ci­nį se­ria­lą „Flins­tou­ nai“, ku­rį, re­mian­tis ame­ri­kie­tiš­ka sta­tis­ti­ka, vi­sa­me pa­sau­ly­je žiū­rė­ jo per 300 mln. žmo­nių. Taip ani­ ma­ci­niai ur­vi­nės ci­vi­li­za­ci­jos he­ro­jai ta­po gy­vais ir ne ma­žiau juo­kin­gais per­so­na­žais. Vai­kams ir jau­ni­mui pa­ti­ko fil­mo hu­mo­ras ir nuo­ty­kiai, suau­gu­sie­ji įver­ti­no su­bti­lų au­to­rių ta­len­tą, šiuo­lai­ki­nio ame­ri­kie­tiš­ko men­ta­li­te­to sa­ty­rą ir iro­niš­ką ne­kin­ tan­čių žmo­giš­kų­jų ydų pa­veiks­lą.

2000-ai­siais pa­si­ro­dė ne ma­žiau juo­kin­gi taip pat B.Le­van­to re­ži­ suo­ti „Flins­tou­nai: Vi­va Rok Ve­ ga­se“, ku­riuo­se bu­vo pa­pa­sa­ko­ta pir­mo­jo fil­mo prie­šis­to­rė.

O da­bar ek­ra­nuo­se pa­si­ro­do pil­na­met­ra­žis ani­ma­ci­nis fil­mas „Kru­džiai“, ku­ria­me op­ti­miz­mo jo­kio­se si­tua­ci­jo­se ne­pra­ran­dan­ ti ak­mens am­žiaus šei­my­nė­lė la­ bai pri­me­na mo­der­naus pa­sau­lio per­so­na­žus. Ir tai su­pran­ta­ma – juk nuo tų lai­kų, kai ur­vi­niai žmo­ nės iš­mo­ko kal­bė­ti, jų tar­pu­sa­vio san­ty­kiai be­veik ne­pa­ki­to: vai­kai ne­klau­so tė­vų, žmo­nos dėl vis­ko prie­kaiš­tau­ja sa­vo vy­rams, o mo­ te­ris šia­me am­ži­na­me ly­čių ka­re ak­ty­viai pa­lai­ko jų mo­ti­nos.

Ma­no ur­vas – ma­no tvir­to­vė

Pir­mie­ji „Kru­džių“ kad­rai po­pu­lia­ riai iliust­ruo­ja na­tū­ra­lios at­ran­kos teo­ri­ją, ku­ri paaiš­ki­na, kad ko­vo­je už bū­vį iš­lie­ka stip­riau­si. Kru­džių kai­my­nus iš­ti­ko ne­pa­vy­dė­ti­nas li­ki­mas (vie­nus pra­ri­jo mil­ži­niš­ ka gy­va­tė, ki­tus mir­ti­nai su­gė­ lė uo­dai, o tre­čius iš­nai­ki­no gri­ po in­fek­ci­ja). Ga­liau­siai po že­mės

Nuo tų lai­kų, kai ur­ vi­niai žmo­nės iš­ mo­ko kal­bė­ti, jų tar­ pu­sa­vio san­ty­kiai be­veik ne­pa­ki­to. dre­bė­ji­mo iš­gy­ve­no tik Kru­džiai.

Tik­riau­siai to­dėl, kad el­gė­si pa­ gal tai­syk­les, už­ra­šy­tas ant ak­me­ ni­nio būs­to sie­nų. O šios tai­syk­lės drau­dė be­veik vis­ką, kas žmo­gaus ga­li lauk­ti už gim­tų­jų na­mų sie­nų.

Vi­sas šias tai­syk­les kar­tu su būs­tu pa­si­glem­žė įsi­smar­ka­vu­si sti­chi­ja.

To­dėl links­ma­jai šei­my­nė­lei ten­ka ieš­ko­ti nau­jo prie­globs­čio ir su­kti gal­vas, kaip iš­gy­ven­ti prie­šiš­ko­je ap­lin­ko­je.

La­biau­siai gy­ve­ni­mas nau­jo­je olo­je ne­pa­tin­ka vy­res­nia­jai Kru­ džių duk­rai Ip. Ji jau to­kio am­žiaus, kai no­ri­si ne­be­pai­sy­ti tė­vų drau­di­ mų ir la­biau­siai už vis­ką rū­pi pa­ čiai iš­mė­gin­ti vi­sas ne­pa­žįs­ta­mo pa­sau­lio pa­gun­das.

Prog­re­sas vi­sa­da ima vir­šų

Am­ži­ni kaip pa­sau­lis vai­kų ir tė­ vų konf­lik­tai su nau­ja jė­ga įsi­žie­ bia tą nak­tį, kai nuo­ty­kių trokš­tan­ ti smal­sio­ji Ip su­si­pa­žįs­ta su jau­nu kla­jok­liu, mo­kan­čiu tai, ko ne­su­ge­ ba pa­da­ry­ti net jos tė­tis.

Vai­ki­nas mo­ka už­deg­ti ug­nį. Bet šis ar­gu­men­tas iš pra­džių tė­čiui Gra­gui neat­ro­do toks svar­bus, kad jis pri­pa­žin­tų aki­vaiz­dų pro­gre­so pra­na­šu­mą prieš gy­ve­ni­mo pra­ kti­kos pa­dik­tuo­tą su­ma­nu­mą. Vis dėl­to pa­ma­žu kon­ser­va­ty­vų po­ žiū­rį ima keis­ti ele­men­ta­ri iš­li­ki­ mo lo­gi­ka.

Ga­lų ga­le, karš­tą keps­nį val­gy­ti kur kas ma­lo­niau, ne­gu kram­ty­ti kie­tą ką tik nu­dob­to ma­mu­to mė­ są. O ir jau­no­je gal­vo­je gims­tan­čios pa­sa­kos ne­gąs­di­na tam­so­je sly­pin­ čiais siau­bais, bet vi­lio­ja pa­spruk­ti į ma­giš­kus to­lius. „Kru­džiai“ („The Croods“) Ani­ma­ci­nė ko­me­di­ja.

JAV, 2013 m.

Rež. Kir­kas De Mic­co, Chri­sas San­der­sas.

veiksmas

••• humoras

••• įtampa

••• erotika

••• siaubas

•••

4

V

„Kru­džiai“ Nuo 2013 03 22 Truk­mė 98 min.

27

kovo 28–balandŞio 3, 2013

personaĹžas

Margaritos VorobjovaitÄ—s nuotr.

Bi­tė de­vyn­dar­bė

23 me­tų Do­vo Vyť­niaus­ko gy­ve­ni­mas – dar­bai dar­bą ve­ja.

Kaip jis vi­sur su­spė­ja? Net pa­ts tai sun­kiai su­vo­kia.

Mar­ga­ri­ta Vo­rob­jo­vai­tė m.vorobjovaite@diena.lt

Jis stu­di­juo­ja skulp­tō­rÄ…, ta­Ä?iau lais­vu nuo stu­di­jĹł me­tu spė­ja me­ nĹł pa­mo­ky­ti ir pa­ts, ir ne bet ko, o bend­ra­vi­mo sun­ku­mĹł tu­rin­Ä?ius Vai­ko rai­dos cent­ro pa­cien­tus.

Lais­va­lai­kiu taip pat ku­ria sce­nog­ ra­fi­jÄ… ir vie­na­me te­le­vi­zi­jos pro­jek­ te pa­si­telk­da­mas gri­mÄ… pa­Ä?iÄ… Rō­tÄ… Ĺ Ä?io­go­le­vai­tÄ™ pa­ver­tÄ— ava­ta­ru. Be­ veik vi­sur, iť­sky­rus baŞ­ny­Ä?iÄ…, ke­ liau­ja au­tos­to­pu, o ĹĄio­je lan­ko­si re­gu­lia­riai – praei­ty­je net ra­ga­vo vie­nuo­lio duo­nos, pu­sant­rĹł me­tĹł sa­va­no­riau­da­mas vie­nuo­ly­ne.

Lyg to dar bō­tĹł ne­ga­na – Do­vas yra aist­rin­gas or­ni­to­lo­gas: Ĺži­no vi­sĹł Lie­tu­vo­je gy­ve­nan­Ä?iĹł paukť­Ä?iĹł lo­ ty­niť­kus var­dus ir ne­sun­kiai juos at­ ski­ria iĹĄ bal­so. O ĹĄtai sva­jo­nÄ™ tu­ri ga­ na Ĺže­miť­kÄ… – tu­rė­ti sa­vo pi­ce­ri­jÄ… ir vai­ťin­ti pi­co­mis drau­gus, ku­riĹł tu­ri ne­pap­ras­tai daug ir nuo­ťir­dĹžiĹł. – Kas tau yra to­bu­la lai­mÄ—?

– Kai su­ge­bi ĹĄian­die­nÄ… ar­ba ĹĄiÄ… va­ lan­dÄ… priim­ti su dĹžiaugs­mu ir ra­ my­be. – Ta­vo di­dĹžiau­sia bai­mÄ—? – Su­me­dė­ti. – Ko­kiÄ… vie­nÄ… sa­vo sa­vy­bÄ™ la­ biau­siai no­rė­tum pa­keis­ti? – Drau­gai daug kar­tĹł yra sa­kÄ™, jog per daug at­si­pra­ťi­nė­ju, gal tai tie­ sa. – KÄ… lai­kai sa­vo di­dĹžiau­siu pa­ sie­ki­mu? – AĹĄ ir ma­no vy­res­ni bro­liai mo­kė­ mÄ—s vie­no­je mo­kyk­lo­je ir man pa­vy­ ko jÄ… pa­baig­ti, bro­liai iťė­jo lai­mÄ—s ieť­ko­ti ki­tur. – Kas yra ta­vo he­ro­jus kas­die­ nia­me gy­ve­ni­me? – Pran­ciť­kus iĹĄ Asy­Şiaus. – Ko­kiu ta­len­tu la­biau­siai no­ rė­tum bō­ti ap­do­va­no­tas? – My­lė­ti vi­sus be iť­skai­Ä?ia­vi­mo.

.aRVX

Ă&#x;  CVY[VNb` QVR[\`• _RQNXPVWĂ– V_ TNbX Q\cN[Ăş cVR[Ă– V VĂş X[fTĂş

Ă&#x; Xb]\[Ă– Ă&#x; X[fTĂ– V XRV`X  CVY[VNb` QVR[\`• _RQNXPVW\WR @ZRa\[\` T " X\c\ %“ONYN[Q V\ Q ?RQNXPVWN QV_ON V\XVNQVR[VN` %“ $ cNY ]VRaĂş ]R_a_NbXN “ cNY aRY % " # #"

CRYfXĂş ]V_ZNQVR[Ă&#x; _RQNXPVWN [RQV_O`

– Ko­kia mo­ters sa­vy­be la­biau­ siai Ĺža­vie­si? – Tiek vy­riť­ku­mas, tiek mo­te­riť­ku­ mas tu­ri dau­gy­bÄ™ nuo­sta­biĹł skir­ tin­gĹł sa­vy­biĹł, bet ma­ne la­biau­siai Ĺža­vi pa­ts skir­tu­mas. – Ko­kÄŻ sa­vo drau­gĹł bruo­Şą la­ biau­siai ver­ti­ni? – Tai, kad jie vi­si yra ge­ro­kai pa­ Ä?iuo­Şę. – Ryť­kiau­sia ta­vo sa­vy­bÄ—, bō­do bruo­Şas? – Nuo­la­ti­nis svai­Ä?io­ji­mas. – Jei­gu ne­bō­tum sa­vi­mi, kuo no­rė­tum bō­ti? – Gal po­lia­ri­ne Ĺžu­vÄ—d­ra, gir­dė­jau, ji daug ke­liau­ja. – Ĺ˝mo­giť­kas trō­ku­mas, ku­rio ne­ga­li pa­kÄ™s­ti? – Pui­ky­bÄ—, at­ro­do, ji vi­sa­da ĹĄa­lia. – Ta­vo gy­ve­ni­mo mo­to? – „All You Need Is Lo­ve.“

28

kovo 28–balandžio 3, 2013

skelbimai VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS NAUJIENOS

Vilniaus miesto savivaldybė, Konstitucijos pr. 3, LT-09601, Vilnius. Tel. (8 5) 211 2000, faks. (8 5) 211 2222. www.vilnius.lt. Vilniaus miesto savivaldybė socialiniuose tinkluose: www.facebook.com/vilnius.lt, www.twitter.com/vilnius_lt.

Informacija tel. 1664. Pasitikėjimo tel. (8 5) 211 2885. Pirminė teisinė pagalba – gyventojai registruojami tel. (8 5) 211 2744, www.teisinepagalba.lt. Klauskite: e.vicemeras@vilnius.lt.

Baigiasi popierinių bilietėlių era Vilniuje baigiasi beveik 90 metų trukusi popierinių bilietų era ir nuo balandžio 1-osios nebus prekiaujama popieriniais bilietais, kurie sostinėje pasirodė dar 1927 m. Įsigytus vienkartinius popierinius bilietus bus galima sunaudoti per tris mėnesius iki birželio 30 d.

Vietoj popierinių vienkartinių bilietų vilniečiai ir miesto svečiai gali įsigyti vilniečio kortelę – 30 arba 60 minučių bilietus, kurie be nuolaidos kainuoja atitinkamai 2,2 ir 3,2 lito. Besinaudojant šiais bilietais persėdant iš vienos transporto priemonės į kitą, naujo bilieto žymėti nereikia.

Gyventojai taip pat gali rinktis ilgalaikius 30 dienų bilietus, kurie galioja 30 kalendorinių dienų nuo to laiko, kai pirmą kartą bilietas aktyvinamas prilietus jį prie komposterio ekrano, atitinkamai yra siūlomi ir 90 bei 180 dienų bilietai. Vilniaus miesto savivaldybė primena, kad naują bilietą galima aktyvinti tik pasibaigus seno bilieto galiojimo laikui.

Pasitikrinti, iki kada galioja aktyvintas bilietas, koks yra lė-

šų likutis e. piniginėje, galima ir elektroniniu būdu (https://e.vilniusticket.lt). Įsigyti ir pasipildyti vilniečio kortelę galima Lietuvos spaudos kioskuose bei „Maximos XX“ ir „Maximos XXX“ parduotuvėse esančiuose informacijo skyriuose.

Planuojama, kad artimiausiu metu tai bus galima padaryti ir „Maximos“ kasose.

Siūlo darbą

Tomo Urbelionio (BFL) nuotr.

1071049

Įmonė UAB „Industrika“ siūlo darbą Vokietijoje elektros darbų specialistams, turintiems patirties, susijusios su darbu prie aukštos įtampos. Būtina anglų arba vokiečių kalba ir elektrotechninis išsilavinimas. Skambinti tel. 8 621 03 389, CV siųsti e. paštu tomas.budrys@industrika.lt.

1090783

UAB „Sėkmingas reisas“ priims į darbą vairuotojus, turinčius E kategoriją. Darbas maršrutais EU–Rusija (120 kub. m vilkikai).

Tel. 8 601 01 400.

žvelgiant į galimybes, gamtos sąlygas ir mieste organizuojamus renginius bei šventes. Kitu metų laiku neveikiančios vasaros lauko kavinės konstrukcijos turi būti išardomos.

Konkurso dalyviai registruojami ir dalyviams konkurso dokumentų paketai išduodami nuo 2013 m. kovo 25 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Interesantų aptarnavimo skyriuje, Konstitucijos pr. 3, 16 arba 17 langelyje, dalyviams pateikus rašytinį laisvos formos prašymą ir sumokėjus negrąžinamą 50 Lt į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Finansų departamento (departamento kodas 188708377) a. s. LT 93 7044 0600 0123 5077 AB SEB Vilniaus banke (banko kodas 70440) už vasaros lauko kavinėms įrengti ir eksploatuoti konkurso dokumentus.

Pradedamas rengti apie 4,5 ha teritorijos prie Visorių gatvės, Verkių seniūnijoje, Vilniuje, detalusis planas.

Planavimo pagrindas: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-02-06 įsakymas Nr. 30-270.

Planavimo tikslas: sklypų nuosavybės grąžinimui formavimas, sklypų ribų ir plotų, teritorijos naudojimo ir tvarkymo rėžimo nustatymas vadovaujantis Vilniaus miesto bendrojo plano sprendiniais. Planuojami naudojimo būdai – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų, infrastruktūros teritorijos.

Planavimo organizatorius: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, Konstitucijos pr. 3, Vilnius. Informaciją teikia vyr. specialistė Valdonė Gavorskienė, tel. (8 5) 211 2519, valdone.gavorskiene@vilnius.lt.

Plano rengėjas: SĮ „Vilniaus planas“, Konstitucijos pr. 3, LT-09601, Vilnius, projekto vad.

J.Treinys, tel. (8 5) 211 2761.

Viešas svarstymas: su parengtu teritorijų planavimo dokumentu galima susipažinti nuo 2013 04 15 iki 2013 05 17, darbo dienomis nuo 8.00 iki 16.00 val. pas plano rengėją.

Parengto teritorijų planavimo dokumento vieša ekspozicija vyks nuo 2013 04 29 iki 2013 05 17 Vilniaus miesto savivaldybėje, prie 215 kab., Konstitucijos pr. 3, Vilniuje.

Viešas susirinkimas vyks 2013 05 17 14.00 val. Vilniaus miesto savivaldybėje, 215 kab., Konstitucijos pr. 3, Vilniuje.

Pasiūlymų teikimo tvarka: pasiūlymai teikiami raštu detaliojo plano organizatoriui ir/ar rengėjui iki viešojo susirinkimo pabaigos.

Gautų atsakymų į pasiūlymus apskun-

Skubiai ir nemokamai išveža nenaudojamą buitinę techniką: šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę techniką ir kitus elektronikos prietaisus.

Perkame žemės ūkio paskirties žemę visoje Lietuvoje. Tel. 8 643 75 526.

1090001

Perku žemės ūkio paskirties žemę Anykščių, Utenos rajonuose. Tel. 8 673 19 696.

1089996

Stambi įmonė brangiai perka įvairaus brandumo miškus Lietuvoje. Tel. 8 633 33 333, 8 644 44 444.

1068513

Tel. 8 641 99 000 www.kaunakiemis.lt

Baldus Pigiai gamina spintas su stumdomosiomis durimis, virtuvės, miegamojo, kitus baldus pagal individualius užsakymus. Tel. 8 676 80 295.

1091608

Karščiausi laisvalaikio pasiūlymai

Paskolos

Statybos ir remonto Sienų, grindų apšiltinimas į oro tarpus.

Ekovata, termoputa, poliuretanu, granulėmis. 1 kv. m – nuo 7 Lt. Garantuojame. Dirbame visoje Lietuvoje. Tel. 8 689 68 528; www.juodasisgarnys.lt.

1083199

Transporto Kovo 27 d., trečiadienį, – į Angliją. Keleiviai, siuntos (2012 m. VW, 2 patikimi vairuotojai, DVD, keleivių draudimas). www.vykpatogiai.eu. Tel. 8 612 00 613, e. paštas vykpatogiai@gmail.com.

1090626

Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siuntinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8 687 58 503, +44 778 627 1449. Informacija – www.lietuvalondonas.com.

1086773

Buitinės technikos remonto

Viešbučio „Vanagupė” pasiūlymas šeimos sekmadieniui! Vaikų ir jų tevelių lauks 2,5 valandos poilsio ir maudynių viešbučio baseinų ir pirčių komplekse, o tada – sekmadieniški restorano meistrų paruošti šeimos

NUO 300 IKI 20 000 Lt

VANDENS GRĘŽINIAI, GEOTERMINIS ŠILDYMAS. Darbai nuo A iki Z visoje Lietuvoje ištisus metus! Garantija, aptarnavimas. www.Melkerlita.lt. Tel. 8 616 08 020, 8 686 83 265.

1088778

Reikia PARDUOTI, IŠNUOMOTI, IŠKEISTI nekilnojamąjį turtą? Jokių išankstinių mokesčių – skambinkite! NT brokeris Evaldas Rinkevičius, tel. 8 657 60 377; www.turimus.lt.

1089103

Perka Automobilius (senus, surūdijusius, su defektais, nevažiuojančius) ir kėbulus. Atsiskaito iš karto, pasiima patys. Tel. 8 607 97 663.

1089282

Brangiai perkame mišką su žeme arba išsikirsti. Visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 676 41 155.

1058700

Taisome visų tipų KOMPIUTERIUS ir TELEVIZORIUS bei kitus el. prietaisus. Atrišame žaidimų kompiuterius. Suteikiame garantiją.

Tel. 8 647 07 741.

1076322

2013-03-06, Nr. 1-1112, „Dėl sklypų (kadastro Nr. 0101/0171:163 Ir nr. 0101/0171:47) Pašilaičių seniūnijoje detaliojo plano tvirtinimo“, patvirtintas sklypų (kadastro Nr. 0101/0171:163 ir Nr. 0101/0171:47) detalusis planas ir jo sprendiniai, http://www. vilnius.lt. pietūs! Pasiūlymo kaina: 2 suaugę ir 1 vaikas iki 12 metų – 215 Lt Daugiau informacijos www.vanagupe.lt 1070071

Įvairūs 2013 04 02 11 val. SB „Žaluma-2“, Brinkiškių k., Vilniaus r., bus ženklinamas sklypas, kad. Nr. 4124/0607:567. Kviečiame dalyvauti gretimo sklypo, kad. Nr. 4124/0607:568, savininkus ir kitus suinteresuotus asmenis.

UAB „ATERRA“, Baltupio g. 41-3a, Vilnius.

Tel. 8 652 36 100, e. paštas aterrainfo@ gmail.com.

1090579

INFORMACIJA APIE PARENGTĄ PROJEKTĄ. Informuojame apie parengtą prekybos paskirties pastato projektą Priegliaus g.

2, Vilniuje. Su projektu galima susipažinti UAB „Eventus PRO“ patalpose, Tauro g.

12, LT-01114 Vilnius, tel. (8 5) 212 3075, nuo 2013 03 28 iki 2013 04 12 darbo dienomis 9–18 val., tikslų laiką suderinus iš anksto telefonu su projekto vadovu A.Karanausku,

=N`V_í]V[X NaYVRX\ZV` aV[XNZNV

Kitos

Paslaugos

dimo tvarka: asmenys gautą atsakymą, kad į jų pateiktus pasiūlymus neatsižvelgta parengtame teritorijų planavimo dokumente, gali apskųsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui A.Juozapavičiaus g. 9, LT-09311 Vilnius, per mėnesį nuo jiems išsiųsto laiško gavimo dienos.

Kita

Pramogos

1091102

UAB dirbti Norvegijoje reikalingi kvalifikuoti, turintys praktinės darbo patirties linoleumo ir plytelių grindų klojėjai, apdailininkai (glaistymas, dažymas) statybose. Reikalavimai: kvalifikacijos pažymėjimai, patirtis, anglų kalbos pagrindai. Skambinti darbo dienomis 8-17 val. tel. 8 620 77 510 .

1088934

Konkurso dalyvių pasiūlymai turi būti parengti valstybine kalba, susiūti, sunumeruoti, patvirtinti konkurso dalyvio įgalioto asmens parašu bei antspaudu ir pateikti užklijuotame voke iki 2013 m. balandžio 17 d. 8.30 val. į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Interesantų aptarnavimo skyrių (Konstitucijos pr. 3, 16 arba 17 langeliai).

Vokų su konkursiniais pasiūlymais atplėšimas įvyks 2013 m. balandžio 17 d. 8.30 val., 215 kabinete (Konstitucijos pr. 3).

Papildoma informacija teikiama tel. 211 2270 arba e. paštu egle.sadaunykiene@vilnius.lt. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Ekonomikos ir investicijų departamento darbo laikas: I–IV 8.30–17.30; V 8.30–16.15.

Pietų pertrauka 12.30–13.15.

Skelbimai

Visų kompiuterių ir televizorių bei garso technikos servisas. Žalgirio g. 131, Vilnius, tel. (8 5) 275 4665; www.pc-help.lt.

Karjera

Konkursas Vilniaus miesto savivaldybės administracija skelbia konkursą vasaros lauko kavinėms įrengti ir eksploatuoti 2013–2015 m. šiose vietose: 1. Vašingtono aikštėje (teritorija prie A.Goštauto ir J.Tumo-Vaižganto gatvių sankirtos); 2. Petro Cvirkos skvere; 3. Gedimino prospekte ties Nepriklausomybės aikšte; 4. A.Goštauto gatvėje Neries upės krantinėje (prie „Verslo trikampio“).

Vieta, kurioje leidžiama įrengti ir eksploatuoti vasaros lauko kavinę, suteikiama konkursą laimėjusiai bendrovei trejiems metams (nuo 2013 m. gegužės 1 d. iki 2015 m. spalio 1 d.).

Vasaros lauko kavinės kiekvienais metais privalo veikti nuo gegužės 1 d. iki spalio 1 d., o balandžio ir spalio mėnesiais leidžiama veikti atsi-

Parduoda

Gamintojų ir Importuotojų Asociacija ir VŠĮ „Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacija“ informuoja, kad buityje susidarančios elektros ir elektroninės įrangos atliekos bei panaudotos nešiojamosios baterijos ir akumuliatoriai iš gyventojų surenkami šiose vietose:  Riovonių g. 2A, Vilnius („Atliekų tvarkymo centro“ aikštelė)*  L.Asanavičiūtės g. 20/2, Vilnius („Ekotaškas“)*  Laisvės pr. 43D, Vilnius („Ekotaškas“)*  Genių g. 1A/Parko g. 14, Naujoji Vilnia, Vilnius („Ekotaškas“)*  Sausio 13-osios g. 2, Vilnius („Ekotaškas“)*  Architektų g. 23, Vilnius („Ekotaškas“)*  Kovo 11-osios g. 39B, Grigiškės, Vilnius („Ekotaškas“)*  Šaltkalvių g. 2, Vilnius („Ekotaškas“)*  Jeruzalės g. 4, Vilnius („Ekotaškas“)*  Vydūno g. 4, Vilnius („Ekotaškas“)*  Medeinos g. 8, Vilnius („Ekotaškas“)*  Žirmūnų g. 2, Vilnius („Ekotaškas“)*

 Ateities g. 91, Vilnius („Ekotaškas“)*  Savanorių pr. 16, Vilnius („Ekotaškas“)*  Žirmūnų g. 64, Vilnius („Ekotaškas“)*  Parodų g. 1, Vilnius (Elektromarkt Bazė)  Saltoniškių g. 9, Vilnius (Elektromarkt Panorama)  Ozo g. 25, Vilnius (Elektromarkt Akropolis)  Parko g. 37A, Vilnius, (Elektromarkt LG centras)  Konstitucijos pr. 7A, Vilnius, (Technorama Europa)  Rungos g. 4, Elektrėnai (Elektromarkt Elektrėnai) * šiose vietose superkamos panaudotos baterijos ir sena buitinė technika bei elektronika.

Buityje ir įmonių veikloje susidarančias elektros ir elektroninės įrangos, baterijų ir akumuliatorių, padangų, alyvos, tepalo, kuro ir oro filtrų atliekas būtina rūšiuoti, rinkti atskirai ir perduoti atliekų tvarkytojams. Taip bus užtikrinta, kad juose esančios kenksmingos medžiagos nepatektų į aplinką.

Asmenys, pageidaujantys, kad iš jų būtų geriausiomis sąlygomis surenkamos aukščiau minėtos atliekos, gali kreiptis tel. 8 600 90030 arba el. paštu atliekos@gia.lt.

29

kovo 28–balandžio 3, 2013

skelbimai tel. 8 685 34 358. Viešas susirinkimas vyks 2013 04 12 17 val. UAB „Eventus PRO“ patalpose, Tauro g. 12, Vilniuje.

1090129

INFORMACIJA APIE PRADEDAMUS RENGTI ŽEMĖS SKLYPŲ PLANUS FORMAVIMO IR PERTVARKYMO PROJEKTŲ DOKUMENTUI. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (nauja redakcija 2012 07 05) yra parengtas žemės sklypo suformavimo prie AB „Lietuvos geležinkeliai“ nuosavybės teise priklausančių pastatų Kalvelių sen., Kenos glž. st., Kalabariškių k., formavimo ir pertvarkymo projektas. Planavimo tikslas – suformuoti žemės sklypą 7,2386 ha ploto prie esamų statinių nuosavybės teise priklausančių AB “Lietuvos geležinkeliai”.

Planavimo organizatorius – AB „Lietuvos geležinkeliai“, į. k. 110053842, Mindaugo g. 12, Vilnius. Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengėjas – uždaroji akcinė bendrovė „Kelprojektas“ (I.Kanto g. 25, LT-44296, Kaunas, adresas internete www.kelprojektas.lt), teirautis grupės vadovo Evaldo Grybausko, tel. (8 37) 205 229, arba inžinierės Daivos Sinkevičiūtės, tel. 8 614 23 301, e. paštas Daiva.Sinkevičiūtė@kelprojektas.lt. Susipažinti su šio projekto sprendiniais ir teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio vertinimo ataskaita bei pareikšti savo pastabas ir pasiūlymus galima darbo dienomis nuo 2013 m. kovo 28 d. iki 2013 m. balandžio 12 d. pas projekto rengėją.

1091497

Informuojame, kad 2013 m. balandžio 4 d.

12 val. bus atliekamas sklypų Nr. 1 ir Nr. 2 prie Kirkutos alėjos ribų parodymas. Kviečiame gretimo sklypo (kad. Nr. 0101/44:111; 0101/44:53; 0101/44:104;0101/44:266 ir 0101/44;2) savininkus dalyvauti ribų parodyme. Kadastrinius matavimus atliekančios įmonės SĮ „Vilniaus planas“ adresas Konstitucijos pr. 3, 527 kab., Vilnius, pasiterauti tel. 8 699 67 224, 211 2697, A.Meidus.

1089726

Informuojame, kad 2013 m. balandžio 8 d. 13.30 val. bus vykdomas Teresos Raubos žemės sklypo, esančio Vilkaraisčio k., Nemenčinės sen., Vilniaus r., kadastrinis Nr. 4172/0200:482, ribų ženklinimas.

Kviečiame gretimo sklypo, kadastrinis Nr. 4172/0200:518, savininką Teklą Trypucką dalyvauti ženklinant Teresos Raubos žemės sklypo ribas. Kadastrinius matavimus atliekančios įmonės UAB „Sanora” adresas Žalgirio g. 90, Vilnius, tel. 275 2523, 8 698 40 821, e. paštas soklida.info@gmail.com.

1090177

Informuojame, kad įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2)-554 2013 m. kovo 15 d. yra patvirtintas žemės sklypo, esančio Vilniaus r., Nemėžio sen., Katiliškių vs. 12 žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo (žemėtvarkos) projektas. Projekto organizatorė Regina Akuta. Projekto rengėjas individuali S.Bumblausko įmonė „Matininkas“, tel. (8 5) 247 0382.

1089145

Informuojame, kad pil. Dariui Selevičiui priklausančio žemės sklypo, kad. Nr. 0101/0162:205, Trumpoji g. 4, Panerių sen., Vilniaus m., ribos bus ženklinamos vietovėje balandžio 4 d. 10 val. Gretimų sklypų savininkus bei Ramintą Barauskaitę kviečiame atvykti į vietą arba kreiptis į UAB „Geodeziniai matavimai”, Vytauto g. 19, Trakai.

Tel. (8 528) 51 183 arba 8 600 26 215; geodeziniai_matavimai@yahoo.com.

1090906

Yra rengiamas detalusis planas adresu Didžiosios Riešės k., Riešės sen., Vilniaus r., kad. Nr. 4117/0500:1020. Sprendiniai eksponuojami Vilniaus r. sav. ir Riešės sen.

Svarstymas vyks 2013 03 28 14 val. ten pat.

Tel. 8 699 31 773, 8 610 47 697, e. paštas sadau@one.lt.

1088904

Pranešame, kad UAB „Minorantė“ (tel. (8 5) 276 2085, e. paštas: info@minorante. lt) 2013 04 09, 10.00 val. atliks Janinos Dzisevič sklypo proj. Nr. 1754 ir 12.00 val. Vytauto Antano Tamulionio sklypo proj. Nr. 1772-1, esančių Užuežerio k., Vilniaus r., kadastrinius matavimus. Kviečiame gretimo sklypo kad. Nr. 4184/0300:0641 savininkę Juliją Charsikaitę dalyvauti suderinant bendras ribas.

1091036

UAB „Geo group” kviečia 2013 04 01 12 val. į ribų ženklinimą sklypo (kad. Nr. 0101/0101:0859) savininką. Matavimai atliekami adresu M. Gulbinų k., Vilniaus m. Sklypo kad. Nr. 0101/0101:1018. Kreiptis Laisvės pr. 125, tel. 8 677 03 016, e. paštas info@geogroup.lt.

1089087

„UAB “Geo group” kviečia 2013 04 08 10.00 val į ribų ženklinimą sklypo (kad.

4174/0200:1256) savininką Julija Belous ar įgaliotinius. Matavimai atliekami adresu Vilniaus r., Lindiniškių k. Kreiptis: Laisvės pr.

125 Tel. 8 677 03 016, e. paštas info@geogroup.lt.

1092105

Karščiausi kelionių pasiūlymai KELIONIŲ ORGANIZATORIUS

NAUJIENA! MINIKRUIZAS Į SANKT PETERBURGĄ.

Pažinkite nuostabias Šiaurės Europos sostines – Taliną, Helsinkį, Stokholmą bei Sankt Peterburgą – mėgaudamiesi romantišku kruizu.

Galimi 3 kruizo variantai: „4 sostinės“: Talinas–Sankt Peterburgas–Helsinkis–Stokholmas–Talinas. Keliaujame vienu keltu. Kiekviena diena vis

A.Vienuolio g. 6, LT-01104 Vilnius Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt kitame uoste. Kelionės trukmė: 4 naktys ir 5 dienos. „3 sostinės”: Talinas–Sankt Peterburgas– Helsinkis–Talinas. Keliaujama 3 keltais. 1 nakvynė Sankt Peterburge viešbutyje. Kelionės trukmė: 3 naktys ir 4 dienos. „3 sostinės”: Talinas–Peterburgas–Helsinkis. Keliaujama 2 keltais. Kelionės trukmė: 2 naktys ir 3 dienos.

Daugiau informacijos: www.krantas.lt.

30

kovo 28–balandžio 3, 2013

skelbimai

VĮ Vilniaus miškų urėdija atlieka valstybinių miškų, esančių Vilniaus r., Lavoriškių kadastro vietovėje, kadastrinius matavimus. Matuojami šie sklypai: Nr. 2065-26, kuris ribojasi su sklypu kad. Nr. 4144/800:100, savininkė IVONA BOGDEVIČ (nerasta) . Nr. 2065-28, kuris ribojasi su sklypu kad. Nr. 4144/600:168, savininkas KAZIMIR GOLUB (miręs); kad. Nr. 4144/600:319, savininkas TADEUŠ STEFANOVIČ (miręs). Nr. 2065-39, kuris ribojasi su sklypu kad. Nr. 4144/800:27, savininkas MEČISLAV STEFANOVIČ (miręs). Prašom atsiliepti šių sklypų savininkus arba paveldėtojus ir kreiptis adresu Smolensko g. 15, Vilnius, arba tel. 8 618 28 952, e. p. j.azukas@vilmu.lt.

1089098

Tel. 261 3653, 261 3655, 261 3659 skelbimai@vilniausdiena.lt Sklypo, esančio Vilniaus r. sav. Sudervės sen., Putiniškių k, skl.kad.Nr..4184/0400:0155 savininko Aleksandr Markovski dėmesiui. Žemės sklypui priklausančiam Gintautui Lesčinskui, Rimutei Arlauskaitei ir Antanui Matulevičiui, rengiamas kaimo plėtros žemėtvarkos projektas. Prašome atvykti į UAB„BMO Projektai“, Linkmenų g. 13, Vilnius, tel. 8 600 30 784, el. paštas: justyna@bmo.lt, susipažinti su projekto sprendiniais.

1092114

Parengtas 0,7969 ha žemės sklypo Rato g. 71, Vilniaus m. (sklypo kadastrinis Nr. 0101/0011:130), Antakalnio sen., detalusis planas. Planavimo tikslas: nekeičiant bendrojo plano sprendinių ir tikslinės žemės naudojimo paskirties, pakoreguoti naudo-

jimo būdą, pobūdį (į gyvenamąjį, daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių statybos), nustatyti statybos reglamentus (numatant esamą užstatymo perimetrą, tankį, aukštingumą, užstatymo zoną ir intensyvumą). Planavimo organizatorius: Marius Jakulis Jason, Ligoninės g. 5, Vilnius.

Detaliojo plano rengėjas: UAB „Regroup projektavimas“, Lukiškių g. 5-306, Vilnius.

Informacija teikiama tel. (8 5) 262 0353, e.

paštas algirdas@regroup.lt. Parengto detaliojo plano ekspozicija: nuo 2013 m. kovo 28 d. iki 2013 m. balandžio 29 d. Antakalnio seniūnijos patalpose, Antakalnio g. 36, Vilnius.

Planavimo pasiūlymų pateikimo tvarka: planavimo pasiūlymai ir pastabos teikiami projekto rengėjui ir organizatoriui raštu iki viešo aptarimo pabaigos. Viešas svarstymas: detaliojo plano sprendinių viešas aptarimas vyks 2013 m. balandžio 29 d. 11 val. Lukiškių

g. 5, 306 kab. Planavimo dokumentų sprendinių pasiūlymų apskundimas: asmenys gautą atsakymą, kad į jų pasiūlymus neatsižvelgta parengtame planavimo dokumente, gali apskųsti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, A.Juozapavičiaus g. 9, Vilnius, per mėnesį nuo jiems išsiųsto laiško (atsakymo į pateiktą pasiūlymą) gavimo dienos.

1091079

Orai

Vėjas 2–7 m/s

penktadienį +2

Lietuvoje artimiausiomis dienomis orai mažai keisis: kritulių nenumatoma, naktys bus šaltos, o dienomis po truputį šils. Šiandien bus nuo 0 iki 3 laipsnių šilumos. Penktadienio naktį šalčiai sieks 5–11 laipsnių, dieną temperatūra svyruos nuo 0 iki 3 laipsnių šilumos. Savaitgalį šalčiai turėtų atslūgti, numatoma kritulių – sniegas ir šlapdriba.

13-oji metų savaitė.

Saulė Avino ženkle.

Savaitgalio orai

+3

+3

Telšiai

Naktis

Šiauliai

+3

Klaipėda

–7

Panevėžys

+1

10

Šeštadienį Naktis

Kaunas

Pasaulyje +20 +1 +26 +4 +4 +27 +23 +2

0

0

+3

Atėnai Berlynas Brazilija Briuselis Dublinas Kairas Keiptaunas Kopenhaga

Vėjas (m/s)

Utena Tauragė

Diena

Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas

+4 +16 0 +1 +10 +3 +6 +13

Praha Ryga Roma Sidnėjus Talinas Tel Avivas Tokijas Varšuva

–4

+3

Vėjas (m/s)

+2

9

Vilnius

0

+4 +2 +16 +20 +2 +22 +19 +2

Diena

Marijampolė

+1

SEkmadienį

Alytus

Naktis

Diena

–2

Vėjas (m/s)

+2

8

Kalendorius Ketvirtadienis, Kovo 28 d.

penktadienis, Kovo 29 d.

šeštadienis, Kovo 30 d.

sekmadienis, Kovo 31 d.

pirmadienis, balandžio 1 d.

antradienis, balandžio 2 d.

trečiadienis, balandžio 3 d.

Teka 6.01 Leidžiasi 18.48

Teka 5.59 Leidžiasi 18.50

Teka 5.56 Leidžiasi 18.52

Teka 6.53 Leidžiasi 19.54

Teka 6.51 Leidžiasi 19.56

Teka 6.48 Leidžiasi 19.58

Teka 6.46 Leidžiasi 19.59

Mėnulis Pilnatis

Mėnulis Pilnatis

Mėnulis Pilnatis

Mėnulis Pilnatis

Mėnulis Pilnatis

Mėnulis Pilnatis

Mėnulis Delčia

VARDAI: Girmantė, Odeta, Siksta, Sikstas

VARDAI: Almantė, Bertoldas, Helmutas, Manvydas

VARDAI: Anelė, Gvidas, Gvidonas, Nelė, Virmantas

VARDAI: Benjaminas, Gina, Ginius, Ginutis, Svalia

VARDAI: Ringailė, Ringaudas, Teodora, Teodoras

VARDAI: Elona, Jostautas, Pranciškus, Pranas

VARDAI: Ričardas, Vytenė, Vytenis, Saudargas

1881 m. mirė rusų kompozitorius Modestas Musorgskis.

1941 m. mirė britų rašytoja Virginia Woolf.

1943 m. mirė rusų kompozitorius ir pianistas Sergejus Rachmaninovas.

1948 m. gimė amerikiečių aktorė Dianne Wiest.

1951 m. gimė kompozitorius, architektas, dailininkas Kęstutis Antanėlis.

1959 m. gimė pianistas, kompozitorius Gintautas Abarius.

1970 m. gimė JAV aktorius Vince‘as Vaughnas.

1985 m. mirė Rusijos ir Prancūzijos dailininkas Marcas Chagallas.

1986 m. gimė amerikiečių dainininkė Lady Gaga.

Lietuvos įstojimo į NATO diena 1943 m. gimė graikų kompozitorius, muzikantas Vangelis.

1957 m. gimė aktorius Christopheris Lambertas.

1962 m. gimė aktorius ir televizijos laidų vedėjas Arūnas Sakalauskas.

1964 m. gimė australų supermodelis Elle Macpherson.

1967 m. gimė latvių krepšininkas ir treneris, buvęs Latvijos krepšinio rinktinės narys Ainaras Bagatskis.

1967 m. gimė prancūzų režisierius Michelis Hazanavicius.

1983 m. gimė britų muzikantas Jamie Woonas.

Didysis šeštadienis 1746 m. gimė ispanų dailininkas, grafikas Francisco de Goya.

1853 m. gimė olandų dailininkas postimpresionistas Vincentas van Gogh’as.

1945 m. gimė britų muzikantas Ericas Claptonas.

1957 m. gimė amerikiečių komikas Paulas Reiseris.

1964 m. gimė amerikiečių dainininkė Tracy Chapman.

1968 m. gimė Kanados dainininkė Céline Dion.

1979 m. gimė amerikiečių dainininkė Norah Jones.

1986 m. gimė ispanų futbolininkas Sergio Ramosas.

2002 m. mirė Jungtinės Karalystės Karalienė Motina Elizabeth Bowes-Lyon.

Šv. Velykos, Kristaus prisikėlimas 1596 m. gimė prancūzų filosofas, fizikas ir matematikas René Descartes’as.

1732 m. gimė austrų kompozitorius Josephas Haydnas.

1855 m. mirė anglų rašytoja Charlotte Brontë.

1872 m. gimė Sergejus Diagilevas, meno kritikas, baleto impresarijus, rusų baleto trupės įkūrėjas.

1926 m. gimė anglų rašytojas Johnas Fowlesas.

1954 m. gimė Latvijos dainininkė Laima Vaikulė.

1955 m. gimė grupės „AC/ DC“ gitaristas Angusas Youngas.

1971 m. gimė škotų aktorius Ewanas McGregoras.

Antroji šv. Velykų diena Juokų (melagių) diena Pasaulinė paukščių diena 1579 m. Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Steponas Batoras įkūrė Vilniaus universitetą.

1809 m. Ukrainoje gimė Rusijos rašytojas Nikolajus Gogolis.

1873 m. gimė rusų pianistas ir kompozitorius Sergejus Rachmaninovas.

1929 m. gimė čekų prozininkas, dramaturgas, poetas, eseistas Milanas Kundera.

1936 m. gimė poetas, eseistas, vertėjas Marcelijus Martinaitis.

Tarptautinė vaikų knygos diena 1725 m. gimė italų nuotykių ieškotojas ir rašytojas Giacomo Casanova.

1805 m. gimė danų rašytojas Hansas Christianas Andersenas.

1840 m. gimė prancūzų rašytojas, natūralizmo atstovas Émile’is Zola.

1909 m. gimė kompozitorius ir pianistas Stasys Vainiūnas.

1928 m. gimė prancūzų dainininkas, kompozitorius, poetas Serge’as Gainsbourg’as.

1955 m. gimė aktorius, kompozitorius ir atlikėjas Olegas Ditkovskis.

2005 m. mirė popiežius Jonas Paulius II.

1889 m. gimė rašytojas, diplomatas Ignas Šeinius.

1897 m. mirė vokiečių pianistas ir kompozitorius Johannesas Brahmsas.

1924 m. gimė JAV kino aktorius Marlonas Brando.

1930 m. gimė Vokietijos politikas Helmutas Kohlis.

1941 m. gimė dailininkas Kazys Kasperavičius.

1958 m. gimė amerikiečių aktorius Alecas Baldwinas.

1961 m. gimė JAV aktorius Eddie Murphy.

1974 m. gimė amerikiečių krepšininkas Marcusas Brownas.

1979 m. gimė maratono bėgikė Živilė Balčiūnaitė.

1985 m. gimė anglų dainininkė Leona Lewis.

5

2

9

3

7

8

9

4

7

5 6

3 9

9

7

9

8

4

1

3

3

6 7

karštOJI linija: 212

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

3

5

8

2

8

ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ A.Smetonos g. 5, 01115 Vilnius.

Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt

3

1

7

8

1 1

2

1

8

4 5

2

4

8 2022

„VILNIAUS DIENOS“ VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Evaldas Labanauskas – 219 1372 „VILNIAUS DIENOS“ VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJAS Ignas Jačauskas – 219 1372

6 sunkus sudoku

7

lengvas sudoku

4

7

9

2

6

5

9

2

6

1

3 2

reklamos skyrius: 261

5 3654

MIESTAS: Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Jonas Varnas – 219 1385 Andrejus Žukovskis – 219 1391 LIETUVA: Justinas Argustas – 219 1381 Eglė Šepetytė – 219 1381 EKONOMIKA: Lukas Miknevičius (redaktorius) – 219 1372

9 Platinimo tarnyba: 261

1688

PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387 SPORTAS: Balys Šmigelskas – 219 1383 SAVAITGALIS: Laima Žemulienė – 219 1374

Praėjusios savaitės sudoku atsakymai 2

4

7

5

6

9

3

1

8

5

3

6

8

2

4

7

9

1

9

1

6

4

8

3

5

2

7

8

2

1

5

9

7

4

3

6

8

3

5

2

7

1

4

9

6

4

7

9

3

6

1

8

2

5

1

9

4

7

3

6

2

8

5

1

6

7

9

5

8

3

4

2

3

7

2

8

4

5

9

6

1

2

9

5

1

4

3

6

7

8

5

6

8

1

9

2

7

4

3

3

8

4

2

7

6

5

1

9

4

5

1

6

2

7

8

3

9

6

4

2

7

8

9

1

5

3

6

2

9

3

5

8

1

7

4

7

5

3

6

1

2

9

8

4

7

8

3

9

1

4

6

5

2

9

1

8

4

3

5

2

6

7

Užsuk į diena.lt/konkursai ir išbandyk savo laimę įvairiuose žaidimuose.

Prenumeratos skyrius: 261

TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFĖ Margarita Vorobjovaitė – 219 1384

Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Ženklu

PR

1688

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 4000.

Buhalterija: (8

46) 397 767

rinkodaros skyrius: 261 3000 REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS:

261 3656, 279 1370, 261 3659,

faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS: 261 3653 PRENUMERATOS SKYRIUS: 261 1688 PLATINIMO TARNYBA: 261 1688