Ekonomika Išrinkus naująjį popiežių, išaugo lietuvių susidomėjimas kelionėmis į Romą ir Vatikaną.
9p.
Pasaulis
10p.
Aukštyn žemyn 22p.
Turkijos prezidentas A.Gulas iš Lietuvos tikisi paramos kelyje į ES.
„Žalgirio“ šokėjų nuotykiai Rusijoje: lietuvaites vaišino duona, druska ir degtine.
Šeštadienio
Kovo 30, 2013 Nr. 73 (19934) Kaunodiena.lt 2,50 Lt
Bažnyčių Sąskaitos už šildymą padegėjo žlugdo Kauno įžymybes diagnozė Diana Krapavickaitė
d.krapavickaite@kaunodiena.lt
Trylika išpuolių prieš Lietuvos bažnyčias surengęs, dvi iš jų neats tatomai sudeginęs 32 metų Darius Burneikis – nepakaltinamas. To kias išvadas pateikė psichiatrijos ekspertai. Tai reiškia, kad padary ti nuostoliai nebus atlyginti. Pavojingas ligonis
Valstyb in ės teism o psic hiatr i jos tarnybos Utenos ekspertinio skyr iaus spec ial istai konstata vo, kad Raudondvario gyvento jas D.Burneikis yra ne pakaltinamas.
4
Dienos citata „Vyriausybės darbą ver tinsiu tuomet, kai bus ką vertinti“, – Prezidentė Dalia Grybauskaitė pažėrė netiesioginės kritikos ministrų kabinetui.
Išeitis: S.Žirgulis dirbtuvę atkirto nuo „Kauno energijos“ ir pasitelkė infraraudonųjų spindulių šildymą.
Mokesčiai už šildymą kankina ne tik tūks tančius paprastų kauniečių, bet ir Kau no pažibas. Menininkai nevynioja žo džio į vatą: „Kauno energijos“ sąskaitos – klupdo. Kol kas matoma tik viena išei tis – nutraukti saitus su šilumą tiekiančia bendrove.
Tadas Širvinskas
t.sirvinskas@kaunodiena.lt
Skolas atiduoda vasarą
Šaltasis sezonas dalį Kauno meni ninkų paverčia neįgaliais. Mintis paralyžiuoja nepakeliamos sąskai tos, kūną laužo iš dirbtuvių ir stu dijų neišvejamas šaltis. „Jeigu kokį paveikslą per žie mą parduodu, tai už jį gautus pi
Tomo Raginos nuotr.
nigus atiduodu už šildymą. Jei ne – skolas atidavinėju vasarą. Dirb ti šalta, bet turi vergauti – kitaip neišlaikysi“, – pasakojo Šv.Gert rūdos gatvėje studiją turintis gar sus tapytojas Alfonsas Vilpišaus kas. Už darbui skirtos 60 kv. m ploto studijos šildymą dailinin kas pakloja 500 litų per mėnesį. O kur dar sąskaitos už buto šildymą?
5
7p.
Kitas „Kauno dienos“ numeris išeis balandžio 2 d., antradienį.
Su pavasario saule ir atbundančia gamta įsileiskime į savo širdis naujas mintis prasmingiems darbams. Linksmų, jaukių ir pavasariškai šiltų šv.Velykų! Kolektyvo vardu sveikina UAB „Kauno švara“ generalinis direktorius Dalius Tumynas
2
Šeštadienis, kovo 30, 2013
miestas
Oro kokybė Kaune 0
42 50mg/m
3
Šaltinis: Kauno miesto aplinkos kokybės tyrimai
Kietosios dalelės (KD10) Nustatyta 24 val. ribinė vertė
0
1,14
Anglies monoksidas (CO)
10 mg/m3
Nustatyta 8 val. ribinė vertė
0
80
200 mg/m3 Azoto dioksidas (NO2)
Nustatyta 1 val. ribinė vertė
Mielieji Kauno rajono žmonės! Nuo seno lietuviai pavasarį švęsdavo gamtos atbudimo ir prisikėlimo šventę. Tai minčių, sielos ir kūno apsivalymo, darbymečio pradžios metas. Krikščionių Velykos yra šio Didžiojo prisikėlimo sukilninimas ir pakėlimas į dvasios lygmenį, kai šventės smaigalys nukreiptas ne į atbundančią gamtą, o į žmogaus sielos prabudimą. Sveikinu Jus šios nuostabios šventės proga. Linkiu, kad iš Jūsų širdžių pasitrauktų nerimas, baimė, netikrumas ir jų vietą užpildytų gyvenimo pilnatvė. Tegul spalvingi ir prasmingi Velykų papročiai padeda susiburti šeimoms, suteikia džiaugsmo, vilties ir tikėjimo geresne ateitimi! Valerijus Makūnas Kauno rajono savivaldybės meras
Mokyklos ar moksleivio turtas? Į „Kauno dienos“ redakciją kreipėsi kau nietė, teigianti, kad „Aušros“ gimnazijoje susidūrė su plėšikavimu. Gimnazijos di rektorė tai vadina nesusipratimu. Jurgita Šakienė
j.sakiene@kaunodiena.lt
Neatgavo spintelės
„Asmenines spinteles, kad vaikams gimnazijoje būtų kur saugiai ir pa togiai susidėti daiktus, pirkome, kai sūnus ėjo į penktą klasę. Mokė jome po 90 litų. Mes savo spinte le naudojomės ketverius metus, kol išėjome į kitą mokyklą“, – pasako jo mokinio mama (vardas ir pavar dė redakcijai žinomi).
Gal ir galėjo taip būti. Apie šią si tuaciją nežinau, nes dėl jos į mane iki šiol niekas ne sikreipė. Štai tuomet, anot moters, ji ir pateko į nemalonią situaciją. „Gimnazijoje yra tokia tvarka: išeinant į kitą mokyklą dokumen tai atiduodami tik tuomet, kai su
rinkti parašai iš mokytojų, kad ati duotos knygos. Reikia ir ūkvedžio parašo. Jį gavome tik tuomet, kai buvo atiduotas spintelės raktas. Tokia tvarka yra, ir viskas“, – pa sakojo moteris. Kaunietė sakė iki tol įsivaizdavusi, kad spintelė yra jos šeimos nuosavybė, nes pirkta ne už gimnazijos pinigus. „Galvojau, kad galėsime ją par duoti kitam mokiniui. Niekam ne paslaptis, kad mokyklos neturi pi nigų. Bet tokiu atveju vaikai spin teles iš mokyklų galėtų nuomo tis“, – siūlė mama. Ji teigė tuo metu nesigilinusi į si tuaciją ir nesiginčijusi, nes skubiai reikėjo atsiimti dokumentus. Vadina nesusipratimu
„Aušros“ gimnazijos direkto rė Bronislava Valungevičienė sa kė apie šią konkrečią situaciją nie ko nežinanti. „Gal ir galėjo taip būti. Apie šią situaciją nežinau, nes dėl jos į ma ne iki šiol niekas nesikreipė. Bet manyčiau, kad įvyko nesusiprati mas. Jeigu mama turi pretenzijų, tegul ateina, išsiaiškinsime“, – tei
Pinigai: spintelių kainos svyruoja apie 100 litų.
gė „Aušros“ gimnazijos direktorė B.Valungevičienė. Anot mokyklos vadovės, tė vai spinteles gali savo noru palikti mokyklai, jei jie nesutinka, įverti nus spintelės nusidėvėjimą, pini gai jiems grąžinami. „Yra buvę tokių atvejų. Bet tuo met tėvai mums turi rašyti pra šymą, nurodyti, į kokią sąskaitą pervesti pinigus“, – aiškino B.Va lungevičienė ir tikino, kad spinte lėmis vaikai labiau patenkinti nei drabužine, nes turėdami spintelę jie turi savo nuosavybę.
Skundų nesulaukė
Kai kurios kitos Kauno mokyklos tokių spintelių visai neturi arba jas pirko už savo pinigus. VDU „Rasos“ gimnazijos direk toriaus pavaduotoja Salvinija Šle žienė teigė, kad spintelėms įsigyti panaudojo lėšas, gautas už gim nazijos patalpų nuomą, paaukoto 2 proc. pajamų mokesčio. Dalį dėvėtų spintelių gavo dovanų iš norvegų. Tiesa, spinteles turi anaiptol ne visos klasės – tik dvyliktokai ir dar viena klasė, laimėjusi geriausios metų klasės konkursą.
Tomo Raginos nuotr.
Kauno miesto savivaldybės Švie timo ir ugdymo skyriaus vedėjas Antanas Bagdonas sakė, kad skun dų dėl spintelių dar nėra gavęs, bet dėl tėvų ir mokyklos turtinių san tykių kartais kyla keblumų. „Iškyla klausimas, kieno turtas: vaiko ar mokyklos? Turi būti suda ryta leidimo naudotis daiktais su tartis“, – kalbėjo A.Bagdonas. Jo manymu, mokykla, įvertinusi spintelių nusidėvėjimą, jas iš vaikų galėtų nupirkti. Valdininkas pabrė žė, kad „Aušros“ gimnazijos finan sinė situacija nėra bloga.
3
Ĺ eĹĄtadienis, kovo 30, 2013
miestas
NeÂleÂgaÂlus ĹĄuÂnĹł versÂlas klesÂti JurÂgiÂta Ĺ aÂkieÂnÄ—
j.sakiene@kaunodiena.lt
PogÂrinÂdiÂniai ĹĄuÂnĹł veiÂsÄ—Âjai ir toÂliau apÂsukÂriai apÂgauÂdiÂnÄ—Âja ĹžmoÂnes, ÄŻsiĹŤÂlyÂdaÂmi serÂganÂÄ?ius ĹĄuÂniuÂkus, kuÂrie vÄ—Âliau greiÂtai nuÂgaiĹĄÂta.
Ĺ iÄ… saÂvaiÂtÄ™ ÄŻ KauÂno poÂliÂciÂjÄ… krei pÄ—Âsi moÂteÂris, kuÂri skunÂdÄ—Âsi, kad jos ÄŻsiÂgyÂtas bigÂliĹł veisÂlÄ—s ĹĄuÂniuÂkas po keÂliĹł dieÂnĹł suÂsiÂrgo ir nuÂgaiÂĹĄo. KauÂnieÂtÄ— paÂreiÂgĹŤÂnams paÂsaÂkoÂjo keÂturÂkoÂjÄŻ ÄŻsiÂgiÂjuÂsi sauÂsio 19 d. pa gal skelÂbiÂmÄ… inÂterÂneÂte. Ĺ uÂniuÂkÄ… moÂteÂris parÂsiÂveÂŞė iĹĄ MasÂtaiÂÄ?iĹł, esanÂÄ?iĹł KauÂno raÂjoÂne. UĹž jÄŻ moÂkÄ—Âjo 450 liÂtĹł. Kai gloÂboÂtiÂnis nuÂstiÂpo, kauÂnie tÄ— banÂdÄ— preÂtenÂziÂjas iĹĄÂsaÂkyÂti ĹĄuns parÂdaÂvÄ—Âjai, bet jos rasÂti neÂpaÂvyÂko.
TuoÂmet ir kreiÂpÄ—Âsi ÄŻ poÂliÂciÂjÄ…. PaÂda ryÂta ĹžaÂla ÄŻverÂtinÂta 750 liÂtĹł. KauÂno apÂskriÂties vyÂriauÂsiaÂjaÂme poÂliÂciÂjos koÂmiÂsaÂriaÂte praÂdÄ—Âtas ikiÂteisÂmiÂnis tyÂriÂmas dÄ—l suÂkÄ?iaÂviÂmo. PaÂsak LieÂtuÂvos gyÂvĹŤÂnĹł teiÂsiĹł ap sauÂgos orÂgaÂniÂzaÂciÂjos vaÂdoÂvÄ—s Bri giÂtos KyÂmanÂtaiÂtÄ—s, tai – tiÂpiĹĄÂkas suÂkÄ?iaÂviÂmo atÂveÂjis. Ĺ ieÂmet per tris mÄ—ÂneÂsius ÄŻ orÂgaÂniÂzaÂciÂjÄ… krei pÄ—Âsi trys deÂĹĄimÂtys nuÂkenÂtÄ—ÂjuÂsiĹłÂjĹł, kuÂrie maÂnÄ— ÄŻsiÂgiÂjÄ™ veisÂliÂnius ĹĄuÂnis. DauÂguÂma nuÂkenÂtÄ—ÂjuÂsiĹłÂjĹł – kau nieÂÄ?iai. B.KyÂmanÂtaiÂtÄ—s ĹžiÂnioÂmis, neÂma Şai iĹĄ poÂgrinÂdiÂniĹł veiÂsÄ—ÂjĹł ÄŻsiÂgyÂtĹł ĹĄuÂniuÂkĹł nuÂdvÄ—ÂsÄ— nuo iĹĄÂseÂkiÂmo ar uĹžÂkreÂÄ?iaÂmĹł liÂgĹł, arÂba pirÂkÄ—Âjai ÄŻsi giÂjo miĹĄÂrĹŤÂnus, nors buÂvo gaÂran tuoÂjaÂma, kad parÂduoÂdaÂmi ĹĄuÂniu kai yra sveiÂki ir kilÂminÂgi.
„„TauÂpo: ÄŻsiÂgyÂdaÂmi ĹĄuÂnis be doÂkuÂmenÂtĹł, ĹžmoÂnÄ—s stipÂriai riÂziÂkuoÂja.
„ŽmoÂnÄ—s tiÂki miÂtais, kad doÂku menÂtai ĹĄuÂniui neÂreiÂkaÂlinÂgi, jei ne siÂruoÂĹĄiaÂma jo vesÂti ÄŻ paÂroÂdas. Bet doÂkuÂmenÂtai ÄŻroÂdo geÂrÄ… ĹĄuns bĹŤk lÄ™, nes atÂlieÂkaÂmi tam tikÂri geÂne tiÂniai, liÂgĹł tyÂriÂmai. TaÂÄ?iau pirÂkÄ—Â
„Shutterstock“ nuotr.
jai banÂdo suÂtauÂpyÂti“, – paÂsteÂbÄ—Âjo B.KyÂmanÂtaiÂtÄ—. PaÂvyzÂdĹžiui, nykĹĄÂtuÂkiÂniai voÂkie Ä?iĹł ĹĄpiÂcai juoÂdoÂjoÂje rinÂkoÂje par duoÂdaÂmi po 1,4 tĹŤkst. liÂtĹł, o veis lyÂnai uĹž juos praÂĹĄo 3–4 tĹŤkst. liÂtĹł.
AtÄ—ÂmÄ— 11 auÂginÂtiÂniĹł KauÂno raÂjoÂno poÂliÂciÂja tiÂria dar vie nÄ…, kaip ÄŻtaÂriaÂma, neÂleÂgaÂlaus ĹĄuÂnĹł veiÂsiÂmo atÂveÂjÄŻ, kuÂr is praÄ—ÂjuÂsiÄ… sa vaiÂtÄ™ uĹžÂfi kÂsuoÂtas GarÂliaÂvoÂje. Per paÂtikÂriÂniÂmÄ… nuÂstaÂtyÂta, kad nuo saÂvaÂme naÂme, neÂĹĄilÂdoÂmoÂse paÂtal poÂse, buÂvo laiÂkoÂmi trys ĹĄuÂnys, pa naÂĹĄĹŤs ÄŻ jorkÂĹĄyÂrĹł terÂjeÂrus, keÂtuÂri, kaip manoma, biÂĹĄoÂnĹł veisÂlÄ—s ĹĄuÂnys ir ke tuÂri jĹł jauÂnikÂliai. VieÂnos jorkÂĹĄyÂrĹł veisÂlÄ—s kaÂlÄ—s bĹŤkÂlÄ— buÂvo ypaÄ? sunÂki – kaiÂlis iĹĄÂpliÂkÄ™s, narÂvas, kuÂriaÂme bu vo laiÂkoÂmas keÂturÂkoÂjis, per ankĹĄÂtas. KaÂlÄ— tÄ… nakÂtÄŻ buÂvo atÂsiÂveÂduÂsi penÂkis neÂgyÂvus ĹĄuÂniuÂkus, kuÂrie buÂvo su gulÂdyÂti ÄŻ plasÂtiÂkiÂnÄŻ inÂdÄ…. DÄ—l ĹžiauÂraus elÂgeÂsio 11 ĹĄuÂnĹł buÂvo laiÂk iÂnai perÂduoÂta gyÂv ĹŤÂnĹł gloÂbos tarÂnyÂbai „NuaÂras“.
KapiniĹł priĹžiĹŤrÄ—tojai darbĹł nestokoja ÄŽmonÄ— toliau rĹŤpinsis PetraĹĄiĹŤnĹł kolumbariumo plÄ—tra, planuoja ÄŻrengti juos Seniavos, RomainiĹł kapinÄ—se. „Kiekvienose kapinÄ—se bus skirtingo dizaino kolumbariumai, derantys prie aplinkos“, – sakÄ— A.Verbickas. Taip pat planuojama tiesti vandentiekÄŻ ÄŻ Seniavos kapines, kur vasaromis vandenÄŻ tenka veĹžti cisternomis ÄŻ specialiÄ… talpyklÄ…. Planuojama atnaujinti ir nusidÄ—vÄ—jusius vandens vamzdynus PanemunÄ—s kapinÄ—se.
Romas Naujalis Kauno savivaldybÄ—s ÄŻmonÄ— „KapiniĹł prieĹžiĹŤra“ uĹž savo lÄ—ĹĄas, gautas iĹĄ ritualiniĹł ir kitĹł paslaugĹł, uĹžtikrina, kad visos kapinÄ—s bĹŤtĹł tvarkomos, gerina darbuotojĹł darbo sÄ…lygas. Darbuotojai nesiskundĹžia
Kauno savivaldybÄ—s ÄŻmonÄ— „KapiniĹł prieĹžiĹŤra“ atlieka ÄŻvairius darbus: priĹžiĹŤri miesto kapiniĹł ĹŤkÄŻ, teikia laidojimo, ĹĄarvojimo paslaugas. ÄŽmonÄ— taip pat organizuoja kapiniĹł infrastruktĹŤros atnaujinimÄ…, rĹŤpinasi kolumbariumĹł ÄŻrengimu ir plÄ—tra. Ne se niai vie ĹĄo je erdvÄ— je paskli do vi di niĹł konf lik tĹł atgarsiĹł. Kai kuriĹł pavieniĹł darbuotojĹł nepagrÄŻstĹł ambicijĹł sukelti konfliktai buvo eskaluojami pasitelkiant Ĺži niasklaidÄ…, profesines sÄ…jungas. PaaiĹĄkÄ—jo, kad skleidĹžiami gandai apie galimus darbuotojĹł streikus neatitinka tikrovÄ—s. „SurengÄ—me visuotinÄŻ susirinkimÄ…, kuriame administracija klausÄ— duobkasiĹł, kapiniĹł vedÄ—jĹł, kitĹł darbuotojĹł, ar tikrai jĹł netenkina darbo ir atlyginimo sÄ…lygos. Gavome patikinimÄ…, kad iĹĄkelti Ĺžiniasklaidoje gandai ÄŻmonÄ—s darbuotojams nepriimtini“, – sakÄ— ÄŻmonÄ—s „KapiniĹł prieĹžiĹŤra“ direktorius Algirdas Verbickas. Pasak jo, ÄŻmonÄ—s veiklÄ…, jos organizuojamÄ… darbÄ… teigiamai ÄŻvertino ir neseniai atliktas savivaldybÄ—s auditas. BendrovÄ—s darbo vieto-
Teikia ritualines paslaugas
ď Ž Renovacija: Ă&#x;Z\ [Ă›  8N ]V [VĂş ]_VR VĂ _N• [R `R [VNV ONV TĂ› Na [Nb WV[ aV ]N `aN aĂ– Xb_ Ă&#x;_R[T aN WNb XV N_ c\ WV Z\ `N YĂ›
se diegiamos informacinÄ— technologijos, pradÄ—jo veikti bendrovÄ—s interneto svetainÄ— adresu www. kaunokapiniuprieziura.lt. Gerinamos sÄ…lygos
Pasak A.Verbicko, nuo ĹĄiĹł metĹł, padidÄ—jus minimaliam darbo uĹžmokesÄ?iui, padidÄ—jo ir ÄŻmonÄ—s darbo uĹžmokesÄ?io fondas – apie 250 000 litĹł per metus. PadidÄ—jo ir duobkasiĹł atlyginimai.
.[Q _VNb` .YRX `N[Q _N cV Ă˜VNb` [b\ a_
Duobkasiams nupirkta nauja uniforma, darbo ÄŻrankiai. NepadidÄ—jus ďŹ nansavimui ÄŻmonÄ— stengsis visiems darbuotojams atlyginimus mokÄ—ti laiku. KapinÄ—se nuosekliai gerinamos ir darbo sÄ…lygos. Atnaujintos administracinÄ—s ir buitinÄ—s patalpos KariĹł kapinÄ—se AukĹĄtuosiuose Ĺ anÄ?iuose, rengiamasi remontuoti administracines patalpas EiguliĹł, Seniavos ir kitose kapinÄ—se.
Daug planĹł
ÄŽmo nÄ— „Ka pi niĹł prie ĹžiĹŤ ra“ 25-iose mies to ka pi nÄ— se ge ni ir pjau na me dĹžius, pjau na Ĺžo lÄ™, krĹŤmynus, iĹĄveĹža ĹĄiukĹĄles. IĹĄ viso ÄŻmonei patikÄ—ta priĹžiĹŤrÄ—ti 140 ha ploto. „Planuojame ÄŻrengti skirtingos paskirties konteinerius, kad lankytojai galÄ—tĹł rĹŤĹĄiuoti atliekas: atskirai mesti ĹĄakas, augalus, stiklą“, – pasakojo A.Verbickas.
ÄŽmonÄ— „KapiniĹł prieĹžiĹŤra“, be kapiniĹł tvarkos uĹžtikrinimo ir remonto, teikia ir daugiau paslaugĹł: iĹĄduoda laidojimo leidimus, paminklĹł ir kapavietÄ—s aptvÄ—rimo statybos leidimus ir atlieka kitus su laidojimu susijusius darbus, kuriuos priklauso atlikti tokio pobĹŤdĹžio ÄŻmonÄ—ms. Pageidaujant uĹž kapavietÄ™ atsakingam asmeniui, rĹŤpinamÄ—s kapavietÄ—s prieĹžiĹŤra. BendrovÄ— atlieka visus su laidojimu susijusius darbus, kokius privalo atlikti tokio pobĹŤdĹžio ÄŻmonÄ—s: nuo velionio paĹĄarvojimo iki palaidojimo. Neseniai ÄŻmonÄ— baigÄ— renovuoti ir ÄŻrengti jaukiÄ… ĹĄarvojimo salÄ™, kuri yra prie KariĹł kapiniĹł, AĹĄmenos 1-osios gatvÄ—s 2-ajame pastate. Taip pat bendrovÄ— visÄ… parÄ… atsakinga uĹž mirusiĹł asmenĹł paÄ—mimÄ… iĹĄ nelaimÄ—s vietĹł, jĹł saugojimÄ…, kol kĹŤnas nebus priimtas ÄŻ morgÄ…. Tam ÄŻrengta moderni ĹĄaldytuvĹł patalpa. UĹžs. 1092103
4
Ĺ eĹĄtadienis, kovo 30, 2013
Miestas
„„TaĹĄÂkas: D.BurÂneiÂkis ÄŻkliuÂvo po KuÂlauÂtuÂvos baĹžÂnyÂÄ?ios gaisÂro.
AndÂriaus AlekÂsandÂraÂviÂÄ?iaus, ArtĹŤro Morozovo nuoÂtr.
BaĹžÂnyÂÄ?iĹł paÂdeÂgÄ—Âjo diagnozÄ—
ArÂtiÂmiauÂsiu meÂtu teis 1 mui reiÂkÄ—s ÄŻteiÂsinÂti jo priÂversÂtiÂnÄŻ gyÂdyÂmÄ… liÂgoÂniÂnÄ—Âje su
groÂtoÂmis. KeisÂtas D.BurÂneiÂkio elÂgeÂsys bu vo akiÂvaizÂdus KauÂno raÂjoÂno apy linÂkÄ—s teisÂme, sprenÂdĹžiant jo suÄ—Â miÂmo terÂmiÂnÄ…. VyÂras aiĹĄÂkiÂno apie ateiÂviĹł ÄŻtaÂkÄ… mums ir kaip ÄŻranÂkÄŻ jĹł tiksÂlams paÂsiekÂti nauÂdoÂjaÂmas baŞ nyÂÄ?ias. ÄŽtaÂriaÂmaÂsis baĹžÂnyÂÄ?iĹł paÂde gÄ—Âjas mÄŻsÂlinÂgai paÂsaÂkoÂjo apie sme geÂnyÂse ÄŻmonÂtuoÂtus impÂlanÂtus.
kilÂnoÂjaÂmÄ…Âja kulÂtĹŤÂros verÂtyÂbe pa skelbÂtĹł paÂveiksÂlĹł. VerÂtinÂgiauÂsias iĹĄ jĹł buÂvo XIX a. pirÂmoÂjoÂje puÂsÄ—Âje neÂĹžiÂnoÂmo daiÂliÂninÂko taÂpyÂta „ŠvÄ?. TreÂjyÂbė“. KulÂtĹŤÂros paÂvelÂdo spe ciaÂlisÂtai suÂnioÂkoÂtas verÂtyÂbes ÄŻver tiÂno 75 tĹŤkst. liÂtĹł. KeÂlis mÄ—ÂneÂsius buÂvo raÂmu. Kaip paaiĹĄÂkÄ—Âjo vÄ—Âliau, tÄ… laiÂkÄ… D.Bur neiÂkis leiÂdo AngÂliÂjoÂje. GrÄŻÂŞęs ru deÂnÄŻ vyÂras tÄ™ÂsÄ— saÂvo suÂmaÂnyÂmÄ…. IĹĄ praÂdĹžiĹł kai kuÂrie jo iĹĄÂpuoÂliai prieĹĄ baĹžÂnyÂÄ?ias viÂsai neÂbuÂvo sieÂjaÂmi su PaĹĄÂtuÂvos baĹžÂnyÂÄ?ios suÂdeÂgiÂniÂmu.
SukÂreÂÄ?ianÂti ataÂka
PerÂnai per penÂkis mÄ—ÂneÂsius D.Bur neiÂkis suÂrenÂgÄ— tryÂliÂka iĹĄÂpuoÂliĹł prieĹĄ baĹžÂnyÂÄ?ias ÄŻvaiÂriuoÂse LieÂtu vos miesÂtuoÂse. LaÂbiauÂsiai kliuÂvo arÂÄ?iauÂsiai jo gyÂveÂnaÂmoÂsios vieÂtos esanÂÄ?ioms baĹžÂnyÂÄ?ioms. PirÂmoÂji paÂdeÂgÄ—Âjo ataÂkos neatÂlaiÂkÄ— PaĹĄÂtuÂvos ĹĄv.BarÂboÂros meÂdiÂnÄ— baĹžÂnyÂtÄ—ÂlÄ—. NeatsÂtaÂtoÂmai suÂdeÂguÂsioÂje baŞ nyÂÄ?ioÂje buÂvo paÂsiÂgesÂta keÂtuÂriĹł
PlaÂti geogÂraÂfiÂja
D.BurÂneiÂkis apÂvaÂĹžiaÂvo Ĺ˝eÂmaiÂtiÂjÄ… ir ten keÂlias baĹžÂnyÂÄ?ias paÂĹženkÂliÂno saÂvo iĹĄÂpuoÂliais. 2012 m. spaÂlio pra dĹžioÂje D.BurÂneiÂkis mÄ—ÂgiÂno paÂdegÂti Ĺ venÂtĹłÂjĹł ApaĹĄÂtaÂlĹł PetÂro ir PoÂviÂlo baĹžÂnyÂÄ?iÄ… StalÂgÄ—ÂnuoÂse PlunÂgÄ—s ra joÂne. NeÂpaÂsiÂseÂkÄ—, nes nuo lieÂtaus perÂmirÂkuÂsios lenÂtos neÄŻÂsiÂdeÂgÄ—. Pa siauÂtÄ—ÂjÄ™s Ĺ˝eÂmaiÂtiÂjoÂje D.BurÂneiÂkis
grÄŻÂĹžo ÄŻ KauÂnÄ…. Jis priÂsiÂpaÂĹžiÂno, kad neapÂlenÂkÄ— RauÂdondÂvaÂrio baĹžÂny Ä?ios, kuÂrioÂje iĹĄÂdauÂŞė du lanÂgus, nuÂverÂtÄ— ir apÂgaÂdiÂno marÂmuÂriÂnÄ™ skulpÂtĹŤÂrÄ…. KauÂne, V.KrÄ—ÂvÄ—s pro spekÂte, paÂsiÂtenÂkiÂno smulÂkiais iĹĄÂ puoÂliais prieĹĄ dvi Ä?ia esanÂÄ?ias baŞ nyÂÄ?ias.
ArÂtiÂmiauÂsiu me tu teisÂmui rei kÄ—s ÄŻteiÂsinÂti jo pri versÂtiÂnÄŻ gyÂdyÂmÄ… liÂgoÂniÂnÄ—Âje su gro toÂmis. D.BurÂneiÂkiui inkÂriÂmiÂnuoÂjaÂma ir tai, kad jis nuÂsiauÂbÄ— PaÂneÂmuÂnÄ—Â je esanÂÄ?ios Ĺ vÄ?.MerÂgeÂlÄ—s MaÂriÂjos baĹžÂnyÂÄ?ios lauÂke esanÂÄ?ias kopÂly Ä?ias. AĹĄtÂriu daikÂtu buÂvo suÂpjausÂtyÂ
Komentaras
ti du ĹĄvenÂtĹłÂjĹł paÂveiksÂlai. KrisÂtaus PriÂsiÂkÄ—ÂliÂmo baĹžÂnyÂÄ?ios iĹĄoÂriÂnÄ—s sie nos keÂverÂzoÂnÄ—s daÂĹžais taip pat ink riÂmiÂnuoÂjaÂmos D.BurÂneiÂkiui. PasÂkuÂtiÂnis akÂcenÂtas
SaÂvo ĹžyÂgÄŻ D.BurÂneiÂkis vaiÂniÂka vo suÂdeÂginÂdaÂmas KuÂlauÂtuÂvos ĹĄvÄ?. MerÂgeÂlÄ—s MaÂriÂjos baĹžÂnyÂÄ?iÄ…. PirÂmas banÂdyÂmas suÂdeÂginÂti buÂvo neÂsÄ—k minÂgas. PaÂdeÂgÄ—Âjas paÂnauÂdoÂjo per maÂĹžai deÂgaus skysÂÄ?io, be to, rĹŤks tanÂÄ?ius dĹŤÂmus paÂmaÂtÄ— anksÂti ry te ĹĄuÂnÄŻ veÂdĹžioÂjÄ™s KuÂlauÂtuÂvos gy venÂtoÂjas. D.BurÂneiÂkis neÂnuÂriÂmo ir ÄŻ Ku lauÂtuÂvÄ… grÄŻÂĹžo po poÂros saÂvaiÂÄ?iĹł. TÄ…Âkart jis rimÂtai paÂsiÂrenÂgÄ—. De gaus skysÂÄ?io ĹĄliĹŤkĹĄÂteÂlÄ—Âjo tiek, kad meÂdiÂnÄ— jauÂki baĹžÂnyÂtÄ—ÂlÄ— suÂpleĹĄÂkÄ—Â jo. Po ĹĄio gaisÂro jis ir buÂvo suÂlaiÂky tas auÂtoÂmoÂbiÂlyÂje prie vieÂno preÂky bos centÂro. D.BurÂneiÂkis neÂsiÂgyÂnÄ— suÂpleĹĄÂ kiÂnÄ™s baĹžÂnyÂÄ?ias. PaÂmaÂĹžu paÂsiÂ
SiÂgiÂtas TamÂkeÂviÂÄ?ius
KauÂno arÂk iÂv ysÂk uÂpas metÂroÂpoÂl iÂtas
V
aÂdoÂvauÂsiÂmÄ—s sveiÂk u pro tu ir melÂsiÂmÄ—s uĹž to Ĺžmo gaus sieÂlÄ… ir sveiÂkaÂtÄ…. O dÄ—l suÂdeÂg inÂtĹł baĹžÂnyÂÄ?iĹł laiÂkas paÂroÂdys. SaÂvo, auÂkoÂtoÂjĹł, geÂros vaÂlios ĹžmoÂniĹł jÄ—ÂgoÂmis mÄ—Âg inÂsiÂme atÂstaÂtyÂti malÂdos naÂmus, kad tĹł paÂraÂpiÂjĹł Ĺžmo nÄ—s neÂsiÂjausÂtĹł nuÂskriausÂti.
paÂsaÂkoÂjo tyÂrÄ—Âjams ir apie kiÂtus iĹĄÂpuoÂlius prieĹĄ baĹžÂnyÂÄ?ias bei pri siÂpaÂĹžiÂno, kad jei neÂbĹŤÂtĹł suÂlaiÂky tas, bĹŤÂtĹł priÂdaÂrÄ™s dar dauÂgiau bÄ—Â dĹł. BaĹžÂnyÂÄ?iĹł siauÂbui D.BurÂneiÂkiui teisÂme neÂteks daÂlyÂvauÂti. Jam ne sant teisÂmas iĹĄÂsprÄ™s gyÂdyÂmo klau siÂmÄ….
Keliaujantiesiems miesto autobusu – specialistų patarimai Mantas Lapinskas
m.lapinskas@kaunodiena.lt
Nors Kaune ÄŻlipimo pro priekines vieĹĄojo transporto duris tvarka sÄ—kmingai galioja jau antrus metus, kai kurie keleiviai vis dar susiduria su neaiĹĄkumais. „Kauno autobusai“, norÄ—dami palengvinti kelionÄ™ ir palaikyti tvarkÄ…, primena keletÄ… svarbiĹł aspektĹł vaĹžiuojant autobusu.
„Keleivius praĹĄome ÄŻlipti tik pro priekines duris. Nesvarbu, ar atidarytos kitos durys. Ĺ i tvarka nÄ—ra taikoma keleiviams su judÄ—jimo negalia, jĹł palydovams ir keleiviams su vaikĹł veĹžimÄ—liais“, - primena bendrovÄ—s generalinis direktorius Mindaugas Grigelis. Jo teigimu, ÄŻlipant privalu paĹžymÄ—ti turimÄ… elektroninÄŻ bilietÄ…. Jei bilietas paĹžymÄ—tas sÄ—kmingai, tai rodo Ĺžalias komposterio signalas ir uĹžraĹĄas ekrane. Raudonas signalas arba nereaguojantis komposteris reiĹĄkia, kad bilietas nepaĹžymÄ—tas, todÄ—l bĹŤtina jÄŻ ĹžymÄ—ti dar kartÄ….
ď Ž Atsarga: [b`V]V_Xb` ]\]VR_V[Ă&#x; OVYVRaĂ›YĂ&#x; Nba\Ob`R OĂaV[N ]NaVX_V[aV W\ Qb\ZR[V`
Toks bilieto ĹžymÄ—jimas - labai svarbus, kadangi taip skaiÄ?iuojami keleiviĹł srautai ir tiriamas marĹĄrutĹł apkrovimas. Pagal ĹĄiuo duomenis sudaromi patogĹŤs marĹĄrutai gyventojams, nustatomas jĹł daĹžnumas.
Vienkartinis popierinis ar elektroninis bilietas galioja tik tą dieną ir tam reisui iki galinės stotelės, į kurį jis parduotas ar kuriame buvo paŞymėtas komposteriu. Vienkartinis elektroninis bilietas turi privalumų – jis leidŞia vie-
._aĂ_\ :\_\g\c\ [b\a_
nÄ…kart nemokamai persÄ—sti ÄŻ kitÄ… transporto priemonÄ™ 30-ies minuÄ?iĹł laikotarpiu nuo pirmojo vienkartinio elektroninio bilieto paĹžymÄ—jimo. PersÄ—dus bĹŤtina jÄŻ taip pat paĹžymÄ—ti – dÄ—l to papildomi pinigai nuskaiÄ?iuoti nebus.
Nesusipratimai kyla, kai ÄŻlipama ÄŻ autobusÄ…, vaĹžiuojantÄŻ galinÄ—s stotelÄ—s link ir paĹžymimas elektroninis bilietas. PrivaĹžiavus galinÄ™ stotelÄ™ ir neiĹĄlipant, bet norint tÄ™sti kelionÄ™ toliau, privaloma dar kartÄ… paĹžymÄ—ti bilietÄ… – pinigai nenuskaiÄ?iuojami, taÄ?iau per pusvalandÄŻ perlipus ÄŻ kitÄ… transporto priemonÄ™ uĹž kelionÄ™ mokÄ—ti jau reikÄ—s. „Perkant popierinÄŻ bilietÄ—lÄŻ autobuse, bĹŤtina garsiai ir aiĹĄkiai nurodyti jo kainÄ…. Pinigus praĹĄytume duoti be grÄ…Ĺžos, o paÄ—mus bilietÄ—lÄŻ bĹŤtinai pasitikrinti atspausdintus duomenis – kainÄ…, datÄ… ir laikÄ…. Taip pat geriausiai pinigus ir lengvatas suteikiantÄŻ paĹžymÄ—jimÄ… pasiruoĹĄti dar prieĹĄ ÄŻlipant ÄŻ autobusÄ…. Tokiu bĹŤdu bus palengvinamas vairuotojĹł darbas ir nesudaromos spĹŤstys“, – pasakojo M.Grigelis. Pasak jo, neparodĹžius vairuotojui paĹžymÄ—jimo, lengvata netaikoma, o zuikiu vaĹžiuoti gali kainuoti brangiau – uĹž vaĹžiavimÄ… be bilieto arba nepateikiant lengvatÄ… ÄŻrodanÄ?io dokumento skiriamos baudos iki 100 litĹł. UĹžs. 1092748
5
šeštadienis, kovo 30, 2013
miestas
Sąskaitos už šildymą žlugdo Kauno įžymybes K
Komentaras Dalia Grybauskaitė
Lietuvos Respubl ikos Prez identė
Pan aš iom is sąlygom is 1 darbuojasi ir tapytojas Eugenijus Varkulevičius.
Per šildy mo sezo ną sumo kame kelis tūkstan čius litų.
„Kiek uždirbu per žiemą, viską išleidžiu dažams, truputį maistui, o daugiausia – šildymui. Ir tai dar lieku skolingas. Skolas padengiu vasarą“, – pasakojo dailininkas. Sąskaitos žlugdo meną
Menininkai skundžiasi ne tik są skaitų už šildymą dydžiu. Bran giai išlaikomose patalpose perne lyg šalta dirbti. „Tomis dienomis, kai paspaudžia šaltukas, namuose palaukiu iki vi durdienio, kol saulė truputį pašil dys studiją, ir tik tada einu į ją dirb ti. Nors vis tiek joje įmanoma išbūti tik 1–2 valandas, ne ilgiau. Ir už tai tenka mokėti 500 litų per mėnesį“, – stebėjosi E.Varkulevičius. „Moki pinigus, o pusė radiatorių vis tiek neveikia. Žiemą dirbtuvėse sėdžiu su paltu“, – pasakojo skulp torius Robertas Antinis. Jo dirbtuvės – Karaliaus Mindaugo prospekte.
Petras Bingelis:
Sąskaitos yra bai sios, nesąmoningos. Už ką tokius pinigus mokėti? Niekaip ne suprantu. R.Antinis juokavo, kad turi pa dėkoti „Kauno energijai“, nes ji skatina kūrybiškumą ir darbštu mą. Didelės sąskaitos verčia dirbti kuo daugiau. „Kai kurie menininkai į dirbtu ves žiemą net neina, nes per šalta dirbti. O sąskaitos vis tiek plaukia. Jos žlugdo meną“, – įsitikinęs kitas garsus skulptorius Stasys Žirgulis. Viešai dejuoti vengia
„Yra daug vien dėl sąskaitų už šil dymą galo su galu nesuduriančių įžymybių, bet visi nuryja tą kąsnį, ir tiek. Ką čia viešai pridejuosi“, – kalbėjo Kauno garbės pilietis, le gendinis treneris Vladas Garastas. „Mes skolų neturime, bet tik to dėl, kad mūsų jau toks amžius, kai poreikiai nėra labai dideli“, – pa sakojo Kauno centre gyvenanti aktorė ir režisierė Danutė Jurony tė-Zelčiuvienė. Su vyru aktoriumi Leonardu Zelčiumi nedideliame dviejų kambarių butelyje gyvenan ti kaunietė už šildymą kas mėnesį pakloja 400–600 litų. „Suma labai didelė. Per šildymo sezoną sumokame kelis tūkstan čius litų“, – sakė D.Juronytė-Zel čiuvienė.
ainų kom is ij a tur i rūpint is ne monop ol in ink ų, o žmo nių interes ais. Dab ar šilu mos tiekėj ams Liet uvoj e sud ar ytos išs kirt inės verslo sąlygos – net ir dirb ant neefekt yv iai užd ir bam as mil ij on in is peln as. Dirbt in ai išp ūst os sąn aud os užk raun am os vartotoj ams ant peč ių, o sprend i mų, kaip paž ab ot i šilum in ink ų ape tit ą ir sum až int i šildymo kain as, net neieškom a.
Sąskaitos didėja Sąskaitos už šildymą nuolat auga. „Vienos sąskaitos“ duomen im is, vidutinės sąskaitos už būsto šildy mą ir dujas Kaune šią žiemą siekė 466,18 lito per mėnesį. 2012 m. ši suma buvo mažesnė 6,4 proc. (436,25 lito), 2011 m. – 12 proc. (410,45 lito), 2010 m. – 25,6 proc . (346,92 lito).
Kaina: D.Juronytė-Zelčiuvienė teigė, kad su vyru skolų už šildymą neturi tik todėl, kad
šiuo metu yra gerokai sumažėję jų poreikiai.
Mokėjo už nesantį „gyvatuką“
Tapytojas E.Varkulevičius pasako jo, kad sąskaitos už šildymą sunkiai slegia daugelį dirbtuves turinčių kūrėjų. Jie turi išlaikyti ne tik gy venamąjį būstą, bet ir darbui rei kalingas patalpas, o šiais laikais iš meno gerai uždirbančių menininkų nėra daug. Ne kartą jie tarpusavy je kalbėjosi, kad reikia burtis ir vie šinti problemos mastą. „Tai baisi, siaubinga problema. Man išvis su „Kauno energija“ anekdotas buvo. Prirašė „gyvatu ką“, kurio nėra. Dvejus metus mo kėjau, o kai nuėjome pasiaiškinti, tai supratau, kad kalbėjimas su jais yra laiko gaišinimas. Todėl gaunu sąskaitą ir sumoku nesigilinda mas. Reikėtų kelti šį klausimą, nes absurdas tokius pinigus mokėti“, – kalbėjo E.Varkulevičius. Netiki, kad sąskaitos natūralios
„Netikiu, kad vyksta normali apskai ta. Mūsų namas renovuotas, jame kasdien reguliuojama šiluma, bet vis tiek sąskaitos už šildymą nesupran tamos: už sausį – 425 litai, už vasa rį – 281. Dar tas mokestis už „gyva tuką“ šokinėja. Manau, kad „Kauno energijai“ tiesiog reikia surinkti tam tikrą kiekį pinigų, todėl jie ir varijuo ja skaičiais“, – svarstė S.Žirgulis. „Kartais pagalvoju, kodėl tokios didelės kainos už šildymą suskai čiuojamos. Man atrodo, kad mes turime sumokėti už tuos, kurie už šildymą nemoka. Nemanau, kad tokios kainos gali susidaryti nor maliu būdu“, – kalbėjo Gričiupio seniūnijoje gyvenantis V.Garastas. Jis už 72 kv. m dydžio buto šildy mą šį mėnesį mokėjo 550 litų, yra tekę mokėti ir 700 litų. P.Bingelis džiaugiasi alternatyva
Kitam Kauno garbės piliečiui Pet rui Bingeliui šiluma kainuoja ge rokai mažiau, nes jis su keliais kai mynais prieš 12 metų atsisakė naudotis „Kauno energijos“ pa slaugomis ir Trakų gatvėje esančius butus pradėjo šildyti dujomis. „Tada jau už šildymą mokėjo me 600–700 litų, o kiek mokėtu me dabar? Dabar man užtenka 300 litų ir šildymui, ir vandeniui pašil
dyti, ir maistui ruošti. Žinant, ko kie žmonių atlyginimai ir galimybės užsidirbti, „Kauno energijos“ są skaitos yra baisios, nesąmoningos. Už ką tokius pinigus mokėti? Nie kaip nesuprantu“, – stebėjosi Kau no valstybinio choro meno vadovas, dirigentas, Kauno tarybos narys. P.Bingelis prisiminė, kad atsisa kyti „Kauno energijos“ paslaugų buvo raginami visi namo butų sa vininkai, tačiau ryžosi tik tos na mo dalies butų gyventojai, kurio je gyvena P.Bingelis. Ir neprašovė. Kitoje namo dalyje gyvenantis re žisierius Gytis Padegimas už šildy mą moka daug daugiau. Investicijos atsipirks
Kantrybė trūko ir S.Žirguliui. Dvi maždaug 50 ir 60 kv. m dydžio dar bo patalpas Senamiestyje turinčiam profesoriui prieš metus už jų šildy mą yra tekę pakloti ir 1 700 litų. Per šildym o sezon ą „Kau no energijai“ S.Žirgulis sumokėjo 9–10 tūkst. litų. Sąskaitoms pa dengti tekdavo naudoti ir atlygius už skulptūras, ir Dailės akademijos mokamą atlyginimą, ir pensiją. Skulptorius neapsikentė ir per nai vienoje patalpoje įrengė spe cialią šilumos padavimo regulia vimo sistemą, o kitą darbo patalpą visai atkirto nuo „Kauno energi jos“ tiekiamos šilumos. „Sutarties nenutraukėme, bet sustabdėme šilumos tiekimą. Pa
Artūro Morozovo nuotr.
rašėme, kad esame nemokūs ir ne siruošiame mokėti, nes mūsų atly ginimai mažesni nei jų siunčiamos sąskaitos“, – pasakojo S.Žirgulis. Skulptorius visą šią žiemą dirbo pasistatęs infraraudonųjų spindu lių šildytuvus. S.Žirgulis skaičiuo ja, kad investicijos atsipirks per šį šildymo sezoną. Atsijungė nedelsdamas
Prieš devynerius metus į erdvų 94 kv. m ploto butą Kauno centre įsi kėlęs inžinierius Henrikas Adolfas Kebeikis „Kauno energijos“ paslau gomis naudojosi vos vieną žiemą. „Tuo metu sąskaitos dar buvo mažos. 200 litų už šildymą jau bu vo daug, bet aš 2004 m. gruodį su mokėjau 800 litų. O tuo metu kieme žolė žaliavo, nes per jį ėjo šiluminė trasa. Kitų metų pavasarį nuo jos at sijungiau. Jei to būčiau nepadaręs, dabar mokėčiau gal 2 tūkst. litų per mėnesį“, – skaičiavo H.A.Kebeikis. Inžinierius namuose įsirengė paryčiui automatiškai įsijungian tį dujinį katilą, o atsikėlęs užkuria židinį. Namuose visą žiemą palai koma 20 laipsnių šiluma. „Visai kita gyvenimo kokybė: ne brangu, šilta, jauku, nes namuose plevena liepsna, jaučiasi malkų kva pas. Dabar moku 270 litų už šildymą, vandeniui pašildyti ir valgiui gamin ti sunaudojamas dujas. Dar pridėkit apie 50 litų per mėnesį malkoms“, – pasakojo H.A.Kebeikis.
Už vasar į kaun iečiai gavo mažes nes sąskaitas nei už sausį. Tai lėmė palank ios meteorolog inės sąlygos (vasaris buvo šiltesnis nei įprasta) ir tai, kad vasaris yra trumpiausias žiemos mėnuo. 2012–2013 m. žiemą už šildymą, elektrą, komunalines, telekomuni kacijų ir kitas paslaugas kauniečiai vidutiniškai mokėjo po 685,34 lito – netoli pusės mėnesio darbo užmo kesčio vidurk io. Šaltinis: „Viena sąskaita“
Gyvename energetiniame skurde Liet uvos energet ikos konsult an tų asociacijos prez identas Valdas Lukošev ič ius pateikė duomen is, kad Lietuva ES pirmauja pagal tai, kok ią dal į sukuriamo BVP statisti nis namų ūkis išleid žia šildymui – 9 proc. Lenkai, latviai, estai šildymui išlei džia 8 proc. suk ur iamo BVP. Rusi jos gyventojai šildymui skyrė vos 5 proc. pajamų. Daugybėje ES šalių nebuvo viršijama 5 proc. riba (pa vyzd žiui, Švedijoje – 3 proc.). Pagal Did žiojoje Britanijoje įteisin tą energetinio skurdo apibrėž imą, jei sąskaitai už energ iją išleid žia ma apie 10 proc. pajamų, gyven tojai skursta. Pagal šį apibrėž imą daug uma Liet uvos gyventojų gy vena energetiniame skurde.
6
šeštadienis, kovo 30, 2013
Savaitė
Velykos kauniečiams – šeimos šventė su margučiais
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
Tikrojo atgimimo laukimas
Vilija Žukaitytė
S
Violeta Juodelienė
N
aujasis Romos popiežius Pranciš kus, jau dabar įvardijamas kaip Ka tal ik ų Bažnyčios reformator ius, užsimojo keisti Velykų papročius. Didįjį ketvirtadienį, užuot laikęsis priimtų pa pročių, simboliškai kojas plovė ne žemesnio rango dvasininkams, kaip jo pirmtakai, bet 12 jaunų nusikaltėlių. Šiuo tikslu jis ne tik ap silankė toli gražu ne pačioje dvasingiausioje vietoje – kalėjime, bet ir simboliškai nusižemi no prieš kitatikę ir kelis ateistus. Ar ne puikus ne tik permainų užsikonserva vusioje Bažnyčios institucijoje simbolis, bet ir pavyzdys visiems, daugiau ar mažiau tikin tiems ir švenčiantiems Prisikėlimo šventę? Alkūnių karai prie prekystalių turguose, įvai riausių gėrybių sklidini vežimėliai prekybos centruose, iki fizinių jėgų išsekimo virtuvėje triūsiančios šeimininkės – tai, kaip gyvenome šiomis dienomis, nė iš tolo nepriminė tos Didžio sios savaitės, kurią turi vainikuoti Velykų rytas.
Tereikia nustoti suktis toje kūniškos šventės karuselėje ir susimąstyti apie tikrąją Prisikėlimo prasmę. Perdėtas noras pasirodyti turtingesniam, ge resniam, nei esi iš tikrųjų, nuo vaišių lūžtan tys šventiniai stalai – istoriniai šaltiniai bylo ja, kad šios nuodėmės nebuvo svetimos ir tar pukario lietuviams. Nuo to laiko, regis, pasikeitė nedaug. Gal tik baž nyčiose mažiau žmonių, patiekaluose – dau giau surogatų, sviestinius avinėlius pakeitė miršrainėmis vadinamos majonezo jūros, ant pilus ir krupnikus – balti ir putojantys gėrimai. Jei noru pasipuikuoti prieš kitus ir pačius sa ve esame tokie panašūs į savo senelius, gal bevilt iška tikėt is, kad ūmai tapsime kitok ie – maž iau mater ial istai, alkan i ne sviest in ių avinėlių, bet nuoširdumo, norintys ne nede monstruoti turtus, bet dalytis jais? Kad ir kaip būtų, bet Velykos simbolizuoja ir viltį – taip pat ir dvasinio atgimimo. Kaliniams ateistams kojas plaunantis popiežius – tai dar visai neseniai atrodė sunkiai įsivaizduojamas dalykas. Šiandien tai – realybė. Ir ženklas, kad gerumo ribos dar nepasiektos, kad vieną Ve lykų rytą iš tikrųjų galime pabusti visai kito kie. Tereikia nustoti suktis toje kūniškos šven tės karuselėje ir susimąstyti apie tikrąją Prisi kėlimo prasmę. informacija:
302 250
ekmadienį visi krikščionys švęs šventas Velykas. Nors tai religinė šventė, sim bolizuojanti Kristaus pri sikėlimą iš numirusiųjų, tačiau kauniečiams ši diena įprasmina pavasario pradžią, gamtos pabu dimą, suburia visą šeimą drau gėn. Šventės išvakarėse Kauno gatvėse kalbinti praeiviai prisi pažino: Velykas sieja ne tiek su tikėjimo, kiek su šeimos tradici jomis ir pavasario atgimimu. Virėja
nes trūksta laiko, auginu du maža mečius vaikus.
Benamis
Osvaldas Minelga
Ričardas Domeikis
Automobilių statymo kontrolierius
Smulkusis verslininkas
Velykos man yra pavasaris, kai visa gamta atbunda, laukiame, kada pa skutiniai ledai išplauks. Po Velykų tampa šviesiau, jaukiau.
Birutė Rapolienė
Nežinau, nei kaip, nei kur švęsiu Ve lykas, nes šiandien esu benamis, val kata. Aš net negaliu pasakyti, ką val gysiu šį vakarą, todėl apie maistą per Velykas net negalvoju: ką ran du konteineryje, tą ir valgau. Duokit pinigėlių nors ant kiaušinių...
Lina Gužienė Rokas Malinauskas
KTU docentė, šiuo metu auginanti vaikus
Bedarbis
Iš pradžių su visa šeima nueiname į bažnyčią, o vėliau visi susėdame prie stalo švęsti. Labai gera pavasa rio šventė, nes susirenka visa šei ma. Gaila, kad šiemet pavasaris vė luoja, nelabai yra ką švęsti. Neišlai daujame per Velykas: nusiperkame maisto, visko, ko reikia šventei.
Stasys Stakauskas Pensininkas
Velykoms pradedu ruošis prieš dvi savaites, nes anūkai ir vaikai laukia mano margučių, kuriuos marginu vašku. Kiaušinius pasiruošiu iš anks to, juos papuošiu, o dažome Velykų rytą. Tradiciškai per Velykas susi renka gausi mūsų šeima. Kiekvienas prisideda prie šventinio stalo – atve ža gausų pirkinių krepšelį. Esu virė ja, todėl visus šventinius patiekalus gaminu namie pati, nieko gatavo neperku parduotuvėje. Visas miš raines, salotas gaminamės patys. Aš
Velykos man yra šventė, nes nuo se nų laikų mūsų šeimoje buvo tokios tradicijos, o kiaušinių ridenimo var žybos – tradicinė šios šventės pra moga. Velykų stalo skanėstais visa da rūpinasi močiutė, todėl net neįsi vaizduoju, kiek yra išleidžiama šiai šventei. Mano darbas – atvažiuoti ir būti kartu su namiškiais.
Velykos man – pavasario šventė. Švenčiame kaip visi lietuviai: margi name kiaušinius, kepame pyragus, važiuojame į kaimą aplankyti sene lių. Velykos yra šventė, todėl natū ralu, kad išleidžiame daugiau pinigų nei įprastą dieną, nes norisi, kad būtų daugiau vaišių, saldumynų vaikams. Ne visus skanėstus patys gaminame,
Esame pensininkai, todėl stengia mės kuo mažiau išleisti per Vely kas, kad užtektų pinigėlių pragyve nimui ir po švenčių. Mūsų šventė la bai tradiciška, lietuviška – su šeima ir margučiais.
Dėl vaišių stalo apvagia gamtą Vilija Žukaitytė
K
auno turgavietėse prieš Velykas galima ne tik pigiau nusipirkti kiau šinių, bet ir laisvai nu sipirkti draudžiamų prekiauti augalų – pataisų. Prekybinin kams nė motais, kad už jų par davimą gresia bauda iki 1 tūkst. litų, nes aplinkosaugininkai jų neskuba gaudyti. Pataisų negalima rauti, skinti ir jais prekiauti, nes tai nykstan tis augalas. Deja, vakar Žaliakal nio turgaus prieigos žaliavo nuo šių augalų. Pasiteiravus preky bininkų, ar jie žino, kad patai sai įtraukti į Lietuvos raudonąją knygą, visi vienbalsiai tvirtino, kad tai girdėjo, bet baudų ne bijo.
Pataisų šakelė turguje kaina vo 2 litus, o iš pataisų ir šlamu čių pinti vainikėliai buvo įkaino ti 10 litų. „Kasmet Velykoms turgu je perku tokius vainikėlius, jais puošiu šventinį stalą“, – tiesda ma pinigus pardavėjui sakė Bi rutė Grinkevičienė. Paklaustas, kodėl turgavie tėse masiškai parduodami pa taisai, Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvo sios gamtos apsaugos inspekci jos viršininkas Alvydas Glinskis teisinosi, kad prekiautojai gau domi kasmet. Tiesa, tai būna tik prieš Velykas. „Prie prekybos centrų ir tur gavietėse pardavėjus tikrinome visą šią savaitę. Nustatėme pen kis pažeidėjus. Pernai už preky
bą pataisais prieš Velykas buvo nubausta apie 20 asmenų“, – ti kino A.Glinskis. Pataisų prie Kauno bažnyčių ir kitose miesto vietose buvo gali ma nusipirkti ir praėjusį Verbų sekmadienį, tačiau inspektoriai prekiautojų negaudė. „Iš valdžios nebuvo nurody mo organizuoti reidą Verbų sek madienį, todėl ir netikrinome“, – pripažino A.Glinskis. Jo teigimu, už prekybą patai sais gresia bauda nuo 100 iki 1 tūkst. litų. Jeigu žmogus bau džiamas pirmą kartą, skiriama mažiausia bauda. Dažnai nu tinka, kad per patikrinimą, kol vienam gamtos kenkėjui rašo ma bauda, kiti pataisais pre kiaujantys apsukruoliai išsi laksto.
Pataisų negalima rauti, skinti ir jais prekiauti, nes tai – nykstantis auga las. Deja, vakar Ža liakalnio turgaus prieigos žaliavo nuo šių augalų.
Komentarai nėra dienraščio redakcijos nuomonė. reklamos skyrius:
E. paštas redakcija@kaunodiena.lt
Kasdienė prenumerata 1 mėn. – 26 (13*) Lt
ISSN 1392-7639 ©1992-2007 UAB „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius. Tel. (8 5) 262 4242.
„Diena media news“ generalinis direktorius Laimutis Genys
„Kauno dienos“ redakcija Kęstučio g. 86, 44296 Kaunas. Faksas 423 404.
„Kauno dienos“ Vyriausioji redaktorė Jūratė Kuzmickaitė Vyr. redaktoriaus pavaduotojai: Arūnas Andriuškevičius – 302 252 Violeta Juodelienė – 302 260
Giedrius
Velykoms kepsiu pyragą, kuris yra būtinas prie margučių.
v.zukaityte@kaunodiena.lt
MIESTO NAUJIENOS: Tadas Širvinskas – Mantas Lapinskas – Vilija Žukaitytė – Saulius Tvirbutas – Virginija Skučaitė – Jurgita Šakienė – TEISĖTVARKA: Diana Krapavickaitė –
302 230
Platinimo tarnyba: 302
242
Prenumeratos skyrius: 302
244
3 mėn. – 69 (39*) Lt Tik šeštadienio prenumerata 1 mėn. – 9 (6*) Lt 302 266 302 251 302 273 302 262 302 267 302 261 302 243
LIETUVA, Ekonomika: Justinas Argustas –
Menas ir Pramogos: (8 5) 219 1381
PASAULIS: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Valentinas Beržiūnas – (8 5) 219 1387 SPORTAS: Romas Poderys – Marius Bagdonas – Balys Šmigelskas –
302 258 302 259 (8 5) 219 1383
Enrika Striogaitė –
302 272
FOTOKORESPONDENTAI: Andrius Aleksandravičius – Artūras Morozovas – Tomas Ragina –
302 269 302 269 302 269
302 263
TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1380
Ratai:
NAMAI: Vereta Rupeikaitė –
Sveikata: Marijana Jasaitienė –
http://www.kaunodiena.lt * prenumeratos kaina laikraštį atsiimant redakcijoje
302 265
Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Indeksas 0041. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėmis
Arūnas Andriuškevičius –
302 260
aukštyn žemyn: Marijana Jasaitienė – Darius Sėlenis – Laima Žemulienė –
302 263 302 276 (8 5) 219 1374
ASMENINIAI SKELBIMAI: 302 231, 302 202, faksas 321 717 skelbimai@kaunodiena.lt
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS:
SKELBIMŲ IR PRENUMERATOS SKYRIUS (Vytauto pr. 23) mob. 8 655 45 114
302 234, 308 862, 308 863, 308 864, 302 230 reklama@kaunodiena.lt
PRENUMERATOS SKYRIUS: 302 244
pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 23 090.
PLATINIMO TARNYBA: 302 242, 302 228
7
šeštadienis, kovo 30, 2013
lietuva kaunodiena.lt/naujienos/lietuva
Egzaminų likimas – po egzaminų Lietuvos vyriausiasis administ racinis teismas (LVAT) sprendi mą dėl lietuvių kalbos egzamino palengvinimo tautinių mažumų moksleiviams planuoja paskelb ti pasibaigus egzaminų sesijai – iki liepos vidurio. Tai papiktino švie timo ir mokslo ministrą Dainių Pa valkį.
Įžvalgos: politologų nuomonė išsiskyrė – vieni tvirtina, kad griežtas D.Grybauskaitės tonas pakenks pa
čiai prezidentūrai, kiti – kad kritikos A.Butkevičiaus Vyriausybė tikrai nusipelnė.
Andriaus Ufarto / BFL nuotr.
Karti Prezidentės kritika Prezidentė Dalia Grybauskaitė vakar pareiškė, jog Vyriausy bės darbą vertints tik tuomet, kai bus ką vertinti. Kalbėda ma apie euro įvedimą, ji taip pat leido suprasti, kad pasigedo Vyriausybės pastangų įsiklausyti į tai, ką mano žmonės. Ignas Jačauskas i.jacauskas@diena.lt
Vakar apsilankiusi Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijo je Prezidentė pažėrė netiesioginės kritikos Vyriausybei. Paklausta, ką mano apie 100 Vyriausybės darbo dienų, tvirtino kol kas vertinti ne siimanti, nes vertinti nėra ko. „Labai įdomus klausimas, bet į jį norėčiau atsakyti taip, kad Vy riausybės darbą vertinsiu tuomet, kai bus ką vertinti“, – vakar sakė šalies vadovė. D.Grybauskaitė kalboje ka riūnams taip pat užsiminė, jog sprendimus reikia daryti net rizi kuojant suklysti: „Klaidą galima ištaisyti, o nieko nedarymo ištai syti neįmanoma.“ „Aš ateinu kiekvieną dieną į biurą ir mokausi kiekvieną dieną. Turiu skaityti, turiu daug žinoti. Panašios situacijos nebesikarto ja. Kiekvieną dieną reikia priimti sprendimą jau kitu pagrindu, kitų žinių pagrindu ir prisiimti atsako
mybę už jau priimtus sprendimus, ko dažniausiai trūksta kai kuriems vadovams šalyje. Baiminamasi pri siimti atsakomybę arba yra mėgini mas permesti ją kitam ar iš viso ne priimti sprendimų“, – kalbėjo ji. Vis dėlto paklausta, ar išsakytus žodžius galima taikyti Vyriausy bei, D.Grybauskaitė atsakė: „Nes kubėkime – dar tik 100 dienų.“ Šalies vadovė griežta buvo ir dėl Vyriausybės laikysenos spren džiant euro įvedimo klausimus – anot jos, dėl euro įvedimo rei kia tartis su gyventojais, tačiau ar tam reikia referendumo – teks ap sispręsti vėliau. „Dėl atsiklausimo ir pasitarimo su žmonėmis – manau, kalbėti su žmonėmis visada reikia. Kokia for ma – čia jau turėsime apsispręsti vėliau patys“, – vakar po susitikimo su Karo akademijos kariūnais Vil niuje žurnalistams sakė D.Grybaus kaitė, paklausta, ar dėl euro įvedimo reikia surengti referendumą. Šalies vadovė teigė, kad Lietu vos stojimo į ES sutartyje numa
tyta įsivesti eurą ir Lietuva tai pa darys, kai bus pasirengusi. „Mūsų stojimo sutartyje 2004 m., kuri buvo priimta referendumu, yra vienas toks sakinys – kad Lietuva įsives eurą tuomet, kai tik bus pa sirengusi tai padaryti. Tad kai būsi me pasirengę, tuomet ir įsivesime“, – sakė D.Grybauskaitė.
Simbolinė sukaktis Prieš savaitę suėjo šimtas dienų, kai dirba socialdemokrato Algirdo But kevičiaus vadovaujamas Minist rų kabinetas. Jo ministrai prisiekė praėjusių metų gruodžio 13 d. Šešioliktoje Vyriausybėje su prem jeru dirba aštuoni socialdemokra tų, keturi Darbo partijos, du Tvar kos ir teisingumo partijos atstovai, vienas Lietuvos lenkų rinkimų ak cijos atstovas. Opozicija ir kiti politikai dažniau siai laikosi nerašytos taisyklės per nelyg nekritikuoti Vyriausybės, kol jos darbui nesukako 100 dienų.
Komentarai Vytautas Dumbliauskas Pol itologas
K
ol kas nemat au jok ios įtamp os tarp Vyr iaus y bės ir prezidentūros. Pre zidentė visiškai vietoje pa sakė, kad dar nėra ką vertinti. Kai bus darbai – bus ir vertinimas. Apskritai, sukakus vos 100 dienų Vyriausybei, nekorektiška ją smerkti. Aš pritarčiau Prezidentei ir dėl euro – Prezidentė rodo pagarbą piliečių nuomonei, juk matome, kad nemažas procentas pi liečių nusiteikę neigiamai, o Vyriau sybė akivaizdžiai rodo, kad tos nuo monės nenori. Tačiau aš įtampos dėl nuomon ių skirtumo tarp prez ident ūros ir Vy riausybės nematau. Premjeras A.But kev ičius ne toks žmog us, kad eit ų kaktomuša į konfliktą su Prezidente, manau, jis stengsis laviruoti. Netgi jei prisimintume, kaip sunkiai buvo formuojama Vyriausybė, – pa galvokite, juk Prezidentė tvirtindama
Ministrų kabinetą deda parašą, o kai dedi parašą, juk pagalvoji, kur jį dedi, atsakai už sprendimą. Prezidentė pa siekė, kad artimiausi Viktoro Uspaski cho žmonės netapo ministrais, ir tai nebuvo koks nors užsispyrimas, bet viskas vyko dėl to, kad į valdžią nepa tektų teisiami žmonės. Jei neklystu, socialdemokratų kandidatams nebu vo priekaištų, net patys Darbo parti jos kandidatai kai kurie tiko. Tad vis kas buvo daroma tik tam, kad nuimtų tą gaidžio skiauterę, – jis buvo išdidus po rinkimų, planavo būti premjeru. Tai Prezidentė pasiekė.
Lauras Bielinis Pol itologas
K
Mano galva, kalbant apie real ius rez ultat us, visos vilt ys visuomenėje nu kreiptos į Vyriausybę. Jau kelintą mėnesį matome, kad žmonės labiau reaguoja ne tiek į griežtas kal bas, kiek į sprendimus. Todėl į konflik
tinį panašus prezidentūros komunika vimas daugiausia gali pakenkti pačiai Prezidentei. Ji šiuo metu yra kalbėto ja, kuri save eksponuoja kaip asmenį, kontroliuojantį visus ir griežtai sudė liojantį figūras į savo vietas. Dėl euro – taip, kalbėt reikia ir Vyriau sybė kalba, aiškina žmonėms. O kal bant apie referendumą – specifiniais klausimais, ypač tais, kurie susiję su fi nansais, referendumas yra maksima liai populistinis žiūrėjimas į problemą, jos varymas į medį. Čia reikalingas ne referendumas, o specialistų tarpusa vio dialogas. Taigi spręsti turi specia listai – viena, ką mano bankininkai, ekonomistai, kita – ką mano bobutė. Taip, Prezidentė ir apie Vyriausybę pa sakė, kad vertinti nėra už ką, bet kodėl nėra už ką – nepasakyta. Kokius krite rijus ji išsakė, pagal kuriuos galima ver tinti? Manyčiau, kad 100 Vyriausybės dienų yra geros vien jau tuo, kad Vy riausybė nieko nepridirbo, nepriėmė skandalingų sprendimų, kurie būtų pa bloginę situaciją probleminėse srityse.
„Mano kaip ministro noras būtų, kad jie arba greitai priimtų spren dimą, arba priimtų lėtai, nes mes išeinam į egzaminų pasiruoši mo tiesiąją“, – taip dar trečiadie nį po Vyriausybės posėdžio tvirti no D.Pavalkis. Tačiau jau vakar LVAT nuspren dus bylos dėl lietuvių kalbos egza mino nenagrinėti skubos tvarka, o sprendimą nukelti iki liepos vidu rio, kai egzaminų sesija jau bus pa sibaigusi, ministras pareiškė esąs nusivylęs.
Užduotys jau pa ruoštos ir vienam, ir kitam egzamino va riantui. „Blogai. Suprasdami proble mos svarbą jaunimui ir abiturien tams, egzaminams ir apskritai tai kai valstybėje, Seimo nariai, kurie inicijavo šitą teismo procesą, prašė paskubinti šito teismo sprendimo priėmimą per dvi savaites. Aš ly giai tą patį pasirašęs esu, irgi krei pimąsi į teismą dėl svarstymo sku bos tvarka. Bet teismai pas mus yra nepriklausomi“, – BNS vakar sakė D.Pavalkis, paklaustas apie teismo poziciją. Pasak ministro, moksleiviai tu ri ruoštis „ne vienam ar kitam eg zamino variantui, o lietuvių kalbos egzaminui“. „Užduotys jau paruoštos ir vie nam, ir kitam egzamino varian tui. Bet moksleiviams reikia ruoštis lietuvių kalbos egzaminui, o ne vienam ar kitam variantui. Jie turi perskaityti knygas ir išmanyti gra matiką. Čia yra vertinimo klausi mas: ar jie rašys remdamiesi dau
giau, ar mažiau šaltinių, bet tuos šaltinius reikia būti skaičius“, – kalbėjo jis. Teismas vakar atme tė prašymą bylą nagrinėti skubos tvarka argumentuodamas, kad by la itin sudėtinga ir nacionaliniuo se teismuose bus sprendžiama pir mą kartą. „Administracinė byla bus pradė ta nagrinėti birželio 10 d., ją išnag rinėti planuojama iki liepos mė nesio vidurio“, – rašoma teismo pranešime spaudai. Toks sprendimas reiškia, kad per egzaminą galios D.Pavalkio įsaky mas, kuriuo tautinių mažumų mo kyklų abiturientams privalomas lietuvių kalbos valstybinio bran dos egzamino rašinio žodžių skai čius mažinamas nuo 500 iki 400. Mokykliniame lietuvių kalbos eg zamine vietoj 350 užteks ir 250 žo džių. Lietuvos lenkų rinkimų ak cijos siūlymu taip pat padidintas pasirenkamų autorių skaičius nuo trijų iki septynių. Konservatorių ir liberalų atsto vai teismui teigia, kad švietimo ir mokslo ministro D.Pavalkio įsaky mas, kuriuo pakeista lietuvių kal bos ir literatūros brandos egzamino programa, gali prieštarauti Švieti mo įstatymui ir Konstitucijai. Opozicija teigia, kad ministro įsakymu numatant išimtis atsisa koma bendro lietuvių kalbos ir li teratūros egzamino, o tai neatitin ka Švietimo įstatymo nuostatos, kad „mokymosi pasiekimų patik rinimai organizuojami vienodi visų mokomųjų kalbų mokyklų moki niams“. Ši nuostata turėjo įsiga lioti šiemet. Beje, Seimo vicepirmininkas Lie tuvos lenkų rinkimų akcijos atsto vas Jaroslavas Narkevičius LVAT sprendimą vadina sąžiningu. Pasak jo, LVAT nutartis reiškia, kad moksleiviams laikant egzami ną galios švietimo ir mokslo mi nistro D.Pavalkio įsakymas. „Net jeigu teismas vėliau dėl ko kių nors priežasčių pripažintų šį įsakymą naikintinu, šis sprendimas atgaline data negalios. Moksleivių egzaminų rezultatų dėl to nebus galima kvestionuoti“, – tvirtino parlamento vicepirmininkas. KD inf.
Persigalvojo: ką tik vylęsis, kad teismas priims sprendimą „arba labai
greitai, arba labai lėtai“, vakar D.Pavalkis jau piktinosi, kad pasirinktas antrasis variantas. Margaritos Vorobjovaitės nuotr.
PREKYBA KIETUOJU KURU:
ĩ Akmens anglys, medžio pjuvenų briketai, durpių briketai. ĩ Medžio pjuvenų granulės, malkos.
Vaidoto g. 1, tel. (8 37) 746 419.
8
ĹĄeĹĄtadienis, kovo 30, 2013
lietuva PelÂnÄ… skirs  biuÂdĹžeÂtui
ProbÂleÂmos  neÂsiÂkeiÂÄ?ia
PreÂziÂdenÂtÄ—s maÂloÂnÄ—
LieÂtuÂvos banÂkas 2012 m. uŞ dirbÂtÄ… gryÂnÄ…ÂjÄŻ pelÂnÄ… – 20,667 mln. liÂtĹł – perÂves ÄŻ valsÂtyÂbÄ—s biuÂdĹžeÂtÄ…. 2012 m. pelÂnas su maÂŞėÂjo 6,2 karÂto – 2011 m. jis sieÂkÄ— 128,04 mln. liÂtĹł. „FakÂtiÂniam 2012 m. pelÂnui esant maÂĹžesÂniam, nuÂsprÄ™sÂta jÄŻ viÂsÄ… perÂvesÂti ÄŻ biuÂdĹžeÂtą“, – raÂĹĄoÂma praÂneÂĹĄiÂme.
LieÂtuÂvos gyÂvenÂtoÂjai maÂno, kad svarÂbiauÂsios ĹĄiĹł dieÂnĹł paÂsau lio proÂbleÂmos yra skurÂdas ir koÂrupÂciÂja. Tai atÂskleiÂdÄ— paÂsau liÂnÄ— apÂklauÂsa. 53 proÂc. LieÂtu vos gyÂvenÂtoÂjĹł nuoÂmoÂne, skau dĹžiauÂsios paÂsauÂlyÂje yra eko noÂmiÂnÄ—s proÂbleÂmos, 33 proÂc. maÂno, kad soÂciaÂliÂnÄ—s. ApkÂlau sa atÂlikÂta 56-ioÂse valsÂtyÂbÄ—Âse.
PreÂziÂdenÂtÄ— DaÂlia GryÂbausÂkai tÄ— vaÂkar vaÂdoÂvaÂvo MaÂloÂnÄ—s koÂmiÂsiÂjos poÂsÄ—ÂdĹžiui ir pa tenÂkiÂno deÂĹĄimÂties nuÂteisÂtĹłÂjĹł maÂloÂnÄ—s praÂĹĄyÂmus. Kaip pra neÂĹĄÄ— preÂziÂdenÂtĹŤÂra, iĹĄ viÂso po sÄ—ÂdyÂje svarsÂtyÂti 84 nuÂteisÂtų jĹł praÂĹĄyÂmai, taÂÄ?iau koÂmiÂsiÂja ĹĄaÂlies vaÂdoÂvei paÂtaÂrÄ— paÂten kinÂti tik aĹĄÂtunÂtaÂdaÂlÄŻ.
„Grand Select“ – aukĹĄÄ?iausios lygos alus „„NauÂjoÂvÄ—: proÂkuÂroÂrai, pirÂmÄ…Âkart nuÂsprenÂdÄ™ suÂrengÂti geÂriauÂsiĹłÂjĹł konÂ
kurÂsÄ…, apÂdoÂvaÂnoÂjo koÂleÂgas iĹĄ PaÂneÂvÄ—ÂĹžio bei KauÂno apyÂgarÂdĹł ir GeÂne raÂliÂnÄ—s proÂkuÂraÂtĹŤÂrĹł. „FoÂtoÂdieÂnos“ nuoÂtr.
ProÂkuÂroÂrai rinÂkoÂsi geÂriauÂsiÄ… iĹĄ geÂriauÂsiĹł PirÂmÄ…Âkart suÂrengÂtaÂme MeÂtĹł pro kuÂroÂro konÂkurÂse triumÂfaÂvo PaÂne vÄ—ÂĹžio, KauÂno ir VilÂniaus teiÂsÄ—tÂvar kos atÂstoÂvai.
GeÂriauÂsia meÂtĹł proÂkuÂroÂre priÂpa ŞinÂta PaÂneÂvÄ—ÂĹžio apyÂgarÂdos pro kuÂraÂtĹŤÂros proÂkuÂroÂrÄ— NiÂda Gruns kieÂnÄ—. AntÂrÄ… vieÂtÄ… laiÂmÄ—Âjo KauÂno apyÂgarÂdos proÂkuÂraÂtĹŤÂros proÂkuÂro rÄ— NoÂmeÂda UrÂboÂnaÂviÂÄ?ieÂnÄ—, treÂÄ?iÄ… – GeÂneÂraÂliÂnÄ—s proÂkuÂraÂtĹŤÂros pro kuÂroÂras ArÂtĹŤÂras UrÂbeÂlis. Tai pra neÂĹĄÄ— GeÂneÂraÂliÂnÄ— proÂkuÂraÂtĹŤÂra. KonÂkurÂso tiksÂlas – nuÂstaÂtyÂti ir paÂskaÂtinÂti LieÂtuÂvos proÂkuÂroÂrus, proÂfeÂsioÂnaÂliauÂsiai atÂlieÂkanÂÄ?ius, or gaÂniÂzuoÂjanÂÄ?ius ikiÂteisÂmiÂnius tyÂri mus ir jiems vaÂdoÂvauÂjanÂÄ?ius, paÂlai kanÂÄ?ius valsÂtyÂbiÂnÄŻ kalÂtiÂniÂmÄ… teisÂme, giÂnanÂÄ?ius vieÂĹĄÄ…ÂjÄŻ inÂteÂreÂsÄ…, taip pat daÂlyÂvauÂjanÂÄ?ius kiÂtoÂse iniÂciaÂtyÂvoÂse, tieÂsioÂgiai neÂsuÂsiÂjuÂsioÂse su proÂku roÂro funkÂciÂjoÂmis, ar kiÂtaip priÂsiÂde danÂÄ?ius prie LieÂtuÂvos proÂkuÂraÂtĹŤÂros veikÂlos bei traÂdiÂciÂjĹł puoÂseÂlÄ—ÂjiÂmo. ProÂkuÂraÂtĹŤÂroÂje nuo 1992 m. dir banÂti N.GrunsÂkieÂnÄ— speÂciaÂliÂzuo jaÂsi tiÂriant preÂkyÂbÄ… ĹžmoÂnÄ—Âmis. Re mianÂtis proÂkuÂraÂtĹŤÂros praÂneÂĹĄiÂmu, ji itin akÂtyÂviai dirÂbo tyÂriÂmo gruÂpÄ—Âse tiÂriant reÂzoÂnanÂsiÂnius proÂkuÂroÂro GinÂtauÂto SeÂreiÂkos, poÂliÂciÂjos paÂrei gĹŤÂno SerÂgeÂjaus PisÂkuÂnoÂvo ir proÂ
kuÂroÂrÄ—s ViÂdos KazÂlausÂkaiÂtÄ—s, „Ma ŞeiÂkiĹł nafÂtos“ vaÂdoÂvo GeÂdeÂmiÂno KieÂsaus ir jo sĹŤÂnaus bei vaiÂruoÂto jo nuÂĹžuÂdyÂmus, paÂlaiÂkÄ— valsÂtyÂbiÂnÄŻ kalÂtiÂniÂmÄ… byÂloÂje dÄ—l nuÂsiÂkalsÂtaÂmo suÂsiÂvieÂniÂjiÂmo „VyĹĄÂniuÂkai“ paÂdaÂry tĹł nuÂsiÂkalÂtiÂmĹł. 1997 m. proÂkuÂraÂtĹŤÂroÂje praÂdÄ—Âju si dirbÂti N.UrÂboÂnaÂviÂÄ?ieÂnÄ— speÂcia liÂzuoÂjaÂsi tiÂriant orÂgaÂniÂzuoÂtĹł gru piĹł ir nuÂsiÂkalsÂtaÂmĹł suÂsiÂvieÂniÂjiÂmĹł nuÂsiÂkalÂtiÂmus. VieÂna nauÂjauÂsiĹł jos nagÂriÂnÄ—ÂtĹł byÂlĹł – piktÂnauÂdĹžiaÂvi mo tarÂnyÂba, diÂdeÂlÄ—s verÂtÄ—s sveÂti mo turÂto iĹĄÂĹĄvaisÂtyÂmo byÂla, kuÂrioÂje kalÂtiÂniÂmai paÂteikÂti 14-ai asÂmeÂnĹł, tarp jĹł buÂvuÂsiam AlyÂtaus meÂrui, adÂmiÂnistÂraÂciÂjos diÂrekÂtoÂriui. Nuo 1994 m. proÂkuÂraÂtĹŤÂroÂje dir banÂtis A.UrÂbeÂlis speÂciaÂliÂzuoÂja si tiÂriant preÂkyÂbÄ… narÂkoÂtiÂkais, nu siÂkalsÂtaÂmo suÂsiÂvieÂniÂjiÂmo veiÂkas. Tarp jo tirÂtĹł byÂlĹł – vaÂdiÂnaÂmoÂji Pa neÂvÄ—ÂĹžio „tulÂpiÂniĹłâ€œ byÂla, kuÂniÂgo Ri Ä?arÂdo MiÂkuÂtaÂviÂÄ?iaus meÂno dirÂbiÂniĹł koÂlekÂciÂjos ÄŻsiÂgiÂjiÂmo, nauÂdoÂjiÂmo ir reaÂliÂzaÂviÂmo byÂla. Jis vaÂdoÂvaÂvo iki teisÂmiÂniam tyÂriÂmui dÄ—l DrÄ…Âsiaus KeÂdĹžio mirÂties prieÂĹžasÂties nuÂstaÂty mo. IĹĄ viÂso GeÂneÂraÂliÂnÄ—s ir apyÂgarÂdĹł proÂkuÂraÂtĹŤÂrĹł vaÂdoÂvai pirÂmaÂjam Me tĹł proÂkuÂroÂro konÂkurÂsui buÂvo paÂtei kÄ™ 21 proÂkuÂroÂro kanÂdiÂdaÂtĹŤÂras. KD, BNS inf.
ď Ž Receptas: NYbQN_V` ? /N_NXĂ[N`'Â .a_NQ\ZR [NbWĂş _V[XaV[VĂş `bQRQNZĂşWĂş QNYVĂş Xb_V\ZV` [RXN[a_Nc\ZR ]_N
ab_aV[aV YVRabcV XÖ NYú V_ ZÛTNbaV` TNbab _RgbYaNab “ ab_aV[Tb `X\[Vb `\Q_VN `]NYcN V_ `aN[Q VN ]baN •
Alaus darykla „Kalnapilis“ pristatÄ— naujÄ… alĹł „Grand Select“. Kaip sako „Kalnapilio“ aludaris RiÄ?ardas BarakĹŤnas, ĹĄis iĹĄskirtinis lageras skirtas ÄŻsimintino skonio ieĹĄkantiems alaus mÄ—gÄ—jams. Pasak jo, turtingÄ… skonÄŻ, sodriÄ… gintarinÄ™ spalvÄ… ir iĹĄskirtinai standĹžiÄ… putÄ… naujam alui suteikia kruopĹĄÄ?iai atrinktos sudedamosios dalys: dviejĹł rĹŤĹĄiĹł kilmingieji apyniai ir ĹĄimtaprocentis mieĹžiĹł salyklas.
– RiÄ?ardai, kÄ… alui suteikia grynas, ĹĄimtaprocentis, mieĹžiĹł salyklas? – Grynas mieĹžiĹł salyklas alaus skoniui ir spalvai suteikia sodrumo. Sodrus, tirĹĄtokas alaus pagrindas yra puiki terpÄ— skleistis kilmingĹłjĹł apyniĹł poskoniams. Ĺ iuos, beje, dedame paÄ?ioje alaus gamybos pabaigoje, kad geriau iĹĄliktĹł ir atsiskleistĹł jĹł savybÄ—s. – O kas yra kilmingieji apyniai? JĹł bĹŤna ir nekilmingĹł? – TiesÄ… sakant, taip: bĹŤna karÄ?iĹłjĹł apyniĹł, aromatiniĹł ir kilmin-
gĹłjĹł. Ĺ ie ypaÄ? vertinami aludariĹł ir alaus ĹžinovĹł, nes turi daugiausia aromatiniĹł savybiĹł. Kilmingieji – tarsi aukĹĄÄ?iausia apyniĹł lyga (juokiasi). – Kuo ypatingi jĹŤsĹł pasirinkti kilmingieji apyniai? – Kilmingieji apyniai alui suteikia charakteringĹł, atpaŞįstamĹł bruoŞų. Galvojome apie alaus mÄ—gÄ—jus – kokiĹł pojĹŤÄ?iĹł jie tikisi priglaudÄ™ bokalÄ… prie lĹŤpĹł, taÄ?iau kartu norÄ—josi ir nustebinti. Taip atradome vieno garsaus vokieÄ?iĹł aludario iĹĄvestus Spalter Select apynius ir nuostabius anglĹł Brewers Gold apynius. Mus ĹĄie apyniai suĹžavÄ—jo savo poskoniais – dĹžiovintĹł vaisiĹł, ÄŻvairiĹł uogĹł ir prieskoniniĹł ĹžoleliĹł. – Tai reiĹĄkia, kad „Grand Select“ yra labai lengvo, gaivaus skonio? – Anaiptol. DÄ—l ĹĄiĹł kilmingĹłjĹł apyniĹł lagero „Grand Select“ skonis kaip tik tapo sodrus ir turtingas. Jo
puta gerokai standesnÄ—, nei ÄŻprasta. Tai ypaÄ? svarbu, nes puta uĹžtikrina, kad alus taurÄ—je ilgiau iĹĄliktĹł ĹĄvieĹžias – Salyklas yra tarsi alaus pagrindas, o apyniai – pagardai? – Tikrai taip. MetaforiĹĄkai galima sakyti, kad salyklas yra tai, kas vandenÄŻ paverÄ?ia alumi, – suteikia jam alaus skonÄŻ ir spalvÄ…. O apyniai – tarsi prieskoniai, kurie pagardina, sustiprina skonÄŻ ir suteikia jam ÄŻvairiĹł vienas po kito atsiskleidĹžianÄ?iĹł poskoniĹł. – Kaip manote, ar pamÄ—gs lietuviai tokio iĹĄskirtinio skonio alĹł? – Esame tikri, kad mĹŤsĹł kĹŤrinys „Grand Select“ bus ÄŻvertintas alaus mÄ—gÄ—jĹł ir ras savo vietÄ… rinkoje. Juk Ä?ia sudÄ—jome ne tik geriausias Ĺžaliavas, bet ir daugiau nei 110 metĹł kauptas aludarystÄ—s Ĺžinias. Ĺ is naujas alus yra puikus pasirinkimas tiems, kas nori tikrai ÄŻsiminPR tino alaus.
9
šeštadienis, kovo 30, 2013
ekonomika kaunodiena.lt/naujienos/ekonomika
Terminalui skolinsis iš naujo Iširus trijų bankų konsorciumui, žlugo bendrovės „Klaipėdos naf ta“ pernai lapkritį skelbtas 252 mln. litų paskolos ir 133 mln. li tų vertės garantijos suskystintų jų gamtinių dujų (SGD) terminalui konkursas.
Piligrimai: popiežių Pranciškų Šv. Petro aikštėje rytojaus rytą pa
matys ir visas būrys į Romą išvykusių lietuvių.
„Scanpix“ nuotr.
Sutikti Velykų – į šventąjį miestą Lukas Miknevičius l.miknevicius@diena.lt
Kai sekmadienio rytą naujasis popiežius Pranciškus sveikins viso pasaulio tikinčiuosius, Vati kano Šv. Petro aikštėje bus ir ne mažai lietuvių. Kelionių organi zatoriai teigia, kad naujojo popie žiaus išrinkimas padidino klien tų susidomėjimą kelionėmis į Ro mą ir Vatikaną.
Sutikti Velykas šventajame mies te, pasimelsti būryje tikinčiųjų iš viso pasaulio ir gauti popiežiaus palaiminimą nori vis daugiau tautiečių. Tam įtakos turėjo ir įvykiai Vatikane – popiežiaus Benedikto XVI atsistatydinimas bei Pranciškaus išrinkimas. Ke liones organizuojantys versli ninkai teigia, kad susidomėjimas Roma pastaruoju metu augo lyg ant mielių.
Reda Uksaitė:
Jei pasižiūrėsime į klientų aktyvumą po popiežiaus rinkimų, galiu pasakyti, kad jis smarkiai išaugo. „Specialių velykinių kelionių neorganizavome, nes juk ir neži nojome, kad turėsime naują po piežių. Vis dėlto ne viena keliau tojų grupė pareiškė tokį norą ir Velykas sutiks Romoje“, – sakė bendrovės „Quo Vadis LT“ pi ligriminių kelionių vadovė Reda Uksaitė. Pasak jos, būtent Velykoms į Romą lietuviai būriais neplūs ta, bet apskritai norinčių aplan kyti šį miestą skaičius po naujojo popiežiaus rinkimų smarkiai pa didėjo. „Būtent į Velykas nesiorien tuojame, nes taip jau yra, kad lie tuviai šventes mieliau pasitinka ne keliaudami, o būdami namie, artimųjų apsuptyje. Šventės lie tuviams – šeimos reikalas. Bet jei
pasižiūrėsime į klientų aktyvu mą po popiežiaus rinkimų, galiu pasakyti, kad jis smarkiai išau go. Sakyčiau, klientų, kurie pa geidauja vykti į Romą ir Vatika ną, pastaruoju metu yra net apie 50 proc. daugiau“, – skaičiavo R.Uksaitė. Kelionės kaina labiausiai pri klauso nuo lėktuvų bilietų kai nų, tačiau savaitės kelionė į Ro mą, gyvenant trijų žvaigždučių viešbutyje arčiau miesto centro, vidutiniškai kainuoja apie 1800– 2000 litų. Lietuvos piligrimų bendri jos pirmininkas Darius Liutikas taip pat skaičiavo, kad 5 ar 6 die nos Romoje, įskaitant skrydžius, nakvynes ir gidų paslaugas, kai nuoja apie porą tūkstančių litų. Jis teigė negalintis pasaky ti, ar naujojo popiežiaus išrinki mas padidino Romos populiaru mą tarp Lietuvos keliautojų. „Piligrimų grupės Velykoms Romoje buvo sudarytos dar prieš popiežiaus rinkimus, todėl sunku svarstyti, kiek populiarus nauja sis popiežius. Manau, kad pa skutinę minutę keliauti į Romą ir Vatikaną gauti naujojo popie žiaus palaiminimo apsisprendė tie žmonės, kurie keliauja sava rankiškai ir patys viskuo rūpina si. Kiek žinau ir girdėjau, tokių keliautojų tikrai yra. O velyki nės kelionės į Romą yra tradici nės, piligrimai jas mielai renkasi kasmet. Lietuvių Šv. Petro aikš tėje Velykų rytą tikrai bus“, – sa kė D.Liutikas. Bendrovės „West Express“ rin kodaros vadovė Aušra Vengrytė sa kė, kad keliautojų sujudimas prieš Velykas jaučiamas kiekvienais me tais. Vis dėlto toks įvykis kaip po piežiaus rinkimai dar labiau padi dino susidomėjimą Roma. „Tikrai pastebėjome sujudimą tomis dienomis, kai vyko popie žiaus rinkimai. Be to, tuo laiko tarpiu bilietų į Romą kainas padi dino ir pigių skrydžių bendrovės, tad galima daryti išvadą, jog daug konklava susidomėjusių lietuvių į Romą ir Vatikaną keliavo savaran kiškai“, – svarstė A.Vengrytė.
Bendrovė tikisi, kad su bankais dėl finansavimo pavyks susitarti ant ruoju bandymu, – artimiausiu me tu ji ketina skelbti pakartotinį kon kursą. „Klaipėdos naftos“ vadovas mano, kad jis bus sėkmingesnis. „Pinigų mums užtenka, nes jau pasiskolinome 120 mln. litų, mes niekur nevėluojame. Tikimės, kad naujame konkurse dalyvaus ir ins tituciniai Europos bei Šiaurės ša lių bankai. Galiausiai tai galbūt tu rės teigiamos įtakos“, – BNS sakė „Klaipėdos naftos“ generalinis di rektorius Rokas Masiulis. Anot jo, keturi bankai, kurie bu vo susijungę į konsorciumą, vėliau jį nutarė išardyti, ir dėl to konkur sas neteko prasmės. „Pradžioje jie (SEB bankas, „Nordea Lietuva“ ir „Swedbank“)
buvo kvalifikuoti kaip konsorciu mas, o vėliau nutarė jį išardyti. Dėl to mes netekome dalyvio. Dabar jie gali dalyvauti tik naujame konkur se“, – BNS sakė R.Masiulis.
Esame šimtu pro centų įsitikinę, kad antruoju bandymu gausime pasiūlymų.
Anksčiau jis yra sakęs, jog SGD terminalo projektui lėšų tikimasi pritraukti ir iš Šiaurės investicijų banko ar Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko. Bendrovės finansų direktorius sako, kad iš pirmo karto nepavy ko pasiskolinti dėl bankams „neį tikusių sąlygų“, todėl artimiausiu metu bus skelbiamas naujas kon kursas. Mantas Bartuška teigia neabejojantis, jog antruoju ban dymu bendrovei pavyks susitarti su bankais.
„Vėl skelbsime konkursą, ruošia me techninę dokumentaciją, reikia šiek tiek ją pakeisti. Bus keičiamos techninės detalės, iš principo nieko esminio – techniniai dalykai. Pla nuojama, jog sumos nesikeis“, – BNS sakė M.Bartuška. „Esame šimtu procentų įsitiki nę, kad antruoju bandymu gausi me pasiūlymų“, – pridūrė jis. „Klaipėdos nafta“ ketino skolin tis iki 73 mln. eurų (252,1 mln. litų) ir gauti 50 mln. JAV dolerių (apie 134,92 mln. litų) garantiją, skirtą SGD laivo-saugyklos nuomos su tarties vykdymui užtikrinti laivo sa vininkei Norvegijos bendrovei „Ho egh LNG“. Potencialiems konkurso dalyviams siūlytos dar dvi alterna tyvos – suteikti 14,5 mln. eurų (50,1 mln. litų) paskolą ir 50 mln. JAV do lerių garantiją arba tik 50 mln. JAV dolerių dydžio garantiją. Suomijos bankas „Nordea Bank Finland“ jau paskolino „Klaipėdos naftai“ 120 mln. litų – tokios ver tės overdrafto sutartis pasirašyta vasario pradžioje. KD, BNS inf.
10
Šeštadienis, kovo 30, 2013
12p.
Didžiosios Britanijos sostinė virto rojumi rusų magnatams ir jų nesuskaičiuojamiems turtams.
pasaulis
pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis
Turkijos prezidentas Lietuvoje ieš Niekas taip ilgai nesiderėjo dėl narystės ES kaip Turkija. Atrodo, kad Turkijos prezidentas Abdullah Gülas, kitą sa vaitę viešėsiantis Lietuvoje, leisti laiko veltui Vilniuje nežada.
Valentinas Berž iūnas v.berziunas@diena.lt
Tikisi paramos
Lietuva netrukus pirmininkaus ES, todėl Turkijos prezidento vizitas, be abejo, neatsitiktinis. Turkijos ambasadorius Lietuvoje Akinas Alganas neslėpė, kad jo ša lis tikisi Lietuvai pirmininkaujant ES pradėti derybas dėl papildomų dviejų derybinių skyrių, dėl kurių būtina susiderėti siekiant narystės Bendrijoje. Nuo 2005 m., kai Ankara pa siprašė į ES, iš 35 skyrių Turkija yra pradėjusi derybas dėl 13-os, o iki galo suderėtas tėra vos vienas skyrius. 16-a skyrių įšaldyti neri botam laikui. Taigi, darbo liko su kaupu. Ar ga li Lietuva kaip nors padėti? Lietuvos politologai laikosi at sargios pozicijos. Politologas Lau rynas Kasčiūnas dienraščiui sakė, kad Turkijos narystės ES klausi mas – sudėtingas. Jo nuomone, iš esmės Lietuva mažai ką gali nu veikti, nors Vilnius ir laikosi po zicijos, kad Bendrija neturėtų už daryti durų į jas besibeldžiantiems naujokams.
Lietuva, kaip ir ki tos Baltijos šalys, taip pat Lenkija pir menybę tradiciškai teikia ES Rytų kai mynėms. „Keldami klausimą dėl Turki jos narystės visų pirma turėtu me kalbėti apie didžiuosius žaidė jus Europoje. Žaidimą, šiuo atveju, žaidžia kiti, ne Lietuva“, – aiškino politologas. Kauno Vytauto Didžiojo univer siteto (VDU) ekspertas Vytautas Isoda pridūrė, kad Lietuvai Tur kijos klausimas nėra toks svar bus, kaip Rytų Europos valstybių suartėjimas su Europa. „Turkijos narystė nėra priorite tinė sritis Lietuvai. Galbūt norėda mas atkreipti dėmesį į Turkiją šios
šalies prezidentas ir lankysis Lie tuvoje. Lietuva, kaip ir kitos Bal tijos šalys, taip pat Lenkija pir menybę tradiciškai teikia ES Rytų kaimynėms ir glaudesniems san tykiams būtent su jomis“, – dės tė politologas. VU Tarptautinių santykių ir po litikos mokslų instituto direktorius profesorius Ramūnas Vilpišauskas taip pat abejojo, kad Lietuvai pir mininkaujant bus pasiektas koks proveržis. „Problemos, dėl kurių dery bos įstrigusios, yra pernelyg su dėtingos, kad jas galėtų išjudin ti Lietuva, pirmininkaudama ES, – pabrėžė mokslininkas. – Derybų pažangą stabdo ne tik Kipro klau simas, bet ir kai kurių ES šalių di delės visuomenės dalies neigiamos nuostatos imigrantų atžvilgiu.“ Už ir prieš
V.Isodos teigimu, svarbiausi argu mentai priimti Turkiją į ES šeimą – „strateginiai, geopolitiniai“. „Būdama musulmoniška vals tybė ji turi arba gali potencialiai turėti didelę įtaką gretimose Ar timųjų Rytų šalyse. Turkijos geog rafinė pozicija svarbi Europai ener getiniu požiūriu – per jos teritoriją eina esami ir planuojami naftotie kiai bei dujotiekiai iš Azijos“, – dėstė politologas. Su tuo sutiko ir R.Vilpišauskas. „Pirmasis argumentas – strategi nis. Tai padidintų ES svorį pasau lio politikoje. Antrasis – ekonomi nis, susijęs su bendrosios rinkos išsiplėtimu ir potencialiu augimu. Turkija gyventojų skaičiumi atei tyje aplenks ir didžiausią ES ša lį Vokietiją, ir nors jų pajamų lygis yra pastebimai žemesnis už ES vi durkį, tačiau sparčiai auga“, – sa kė profesorius. Kalbant apie argumentus prieš, pasak mokslininkų, jų – ne vie nas. „Pirma, priėmus Turkiją, rei kėtų arba smarkiai didinti paramą žemės ūkiui, arba apskritai refor muoti šią politiškai jautrią sritį. Tam priešinasi pagrindinės išmo kas gaunančios šalys (ypač Prancū zija). Taip pat svarbus aspektas – galima žmonių migracija, ku ri didelė ir taip, tačiau veikiausiai
Viz it as: pasak politologų, Turkijos prezidentas A.Gülas Vilniuje veikiausiai sieks atkreipti Lietuvos dėmesį į
dar padidėtų, jei žmonių judėjimas tarp Turkijos ir dabartinių ES narių taptų visai laisvas. Tai daugeliui ES šalių gyventojų ir politikų kelia ne rimą, ypač esant ekonomikos nuo smukiui“, – sakė profesorius. Tiesa, R.Vilpišauskas pridūrė, kad didžiausia problema, jo galva, – Kipras. V.Isoda, be ekonominio, išskyrė kultūrinį veiksnį. „Turkijos kultūrinis-civilizaci nis pagrindas daug kam Europoje – ypač dešiniųjų partijų atstovams Vokietijoje, Prancūzijoje, Nyder landuose – kelia baimę. Manoma, kad didelės musulmoniškos ša lies priėmimas užkirs kelią dides
nei politinei šiaip jau krikščioniš kos Europos integracijai, – teigė politologas. – Kita vertus, griežtai taupyti pasiryžusios turtingosios ES šalys jau nebe taip noriai subsidijuoja mus – neturtingas Rytų ir Vidurio Europos šalis. Šių me tų derybose dėl naujos finansinės perspektyvos pirmą kartą buvo suderėtas mažesnis ES biudžetas. Šalys donorės šiuo metu tiesiog nepajėgtų skirti tokių finansinių išteklių, kurie reikalingi Turkijos ekonomikai skatinti.“ Taip pat VDU ekspertas pridūrė, kad nereikėtų pamiršti ir turkų vi suomenės nuomonės. „Pradėdama derybas pati Turkija vargu ar įsi
vaizdavo, jog stoja į tokią glaudžią sąjungą, kokia dabar yra ES. Kai buvo svarstomas Konstitucijos Europai projektas (2005 m.), vi suomenės apklausos Turkijoje ro dė, kad šalies gyventojai nepritartų narystei tokioje ES. Dabar – esant euro zonos krizei – šalys narės pri siima dar ir fiskalinės drausmės įsi pareigojimus; neaišku, kaip į tokį integracijos didėjimą žiūri turkai“, – sakė V.Isoda. ES, o gal Artimieji Rytai?
L.Kasčiūnas įsitikinęs, kad jei kada nors Ankara ir taps ES šeimos na re – tai tikrai nebus visavertė na rystė.
11
Šeštadienis, kovo 30, 2013
pasaulis Kovinė parengtis
Sugriuvo namas
„Mirtis amerikiečių imperialistams!“ – skandavo Pchenjane surengto daugiatūks tantinio parado dalyviai, demonstruoda mi paramą šalies vadovui Kim Jong-unui, kuris naktį į penktadienį paskelbė raketi nių pajėgų kovinę parengtį, kad jos galėtų bet kurią akimirką smogti JAV karinėms bazėms Pietų Korėjoje ir Ramiajame van denyne. Šitaip Pchenjanas reagavo į JAV bombonešių skrydžius prie šalies sienų.
Mažiausiai 15 žmonių žuvo ir dešimtys li ko įkalinti po griuvėsiais, kai Tanzanijos administraciniame centre Dar as Salame vakar ryte sugriuvo statomas 14 aukštų pastatas. Gelbėtojai, padedami vietos gy ventojų, ieško dingusių be žinios, tarp jų yra netoli esančios mokyklos moksleivių ir statybininkų. Tai ne pirma tokio pobūdžio tragedija Tanzanijoje, jų šalyje padažnėjo prasidėjus statybų bumui.
škos sąjungininkų? Kipro problema Kipras padalytas 1974 m. Tur
kija okupavo trečdalį salos. Daug Šiaurėje gyvenusių graikų pabėgo į Pietus, o Pietuose gyvenę turkai bė go į Šiaurę. 1975 m. paskelbta Kipro Turkų federacinė valstybė šiauri niame Kipre. Jungtinių Tautų Organizacija su
formavo buferinę zoną tarp abiejų Kipro dalių. 1983 m. lapkritį Šiaurės Kipro Turkų Respublika paskelbė nepriklausomybę, ją pripažino Tur kija. Į turkų Kiprą imigravo nemažai turkų iš žemyninės Turkijos. Jame buvo suformuota politinė sistema ir iš esmės Kipro valdžia įtakos jai nebeturėjo. Ankara atsisako pripa žinti Kipro Respubliką. 2004 m. saloje įvyko referendu
mas dėl Kipro ateities. Turkai balsa vo už vienos valstybės, kurioje abi tautos turi lygias teises, sudarymo planą, o graikai jį atmetė. Kadangi planui vykdyti reikėjo abiejų pusių pritarimo, jis nebuvo įvykdytas. Į ES pateko tik graikų Kipras. ES pareiškė Turkijai, kad jei ši norės pradėti de rybas dėl prisijungimo prie ES, ji turi turkų Kipro nepriklausomybės pri pažinimą atšaukti.
stringančias jo šalies derybas dėl narystės ES.
„Pamenu, Vokietijos kanclerė Angela Merkel siūlė Turkijai „pri vilegijuotos partnerystės“ formulę, tačiau neapibrėžė, kas tai yra. Tarsi buvo numestas frazių rinkinys“, – kalbėjo politologas. Turkai, žinoma, ES poziciją pui kiai supranta. Nenuostabu, kad Turkijos premjeras Recepas Tayyi pas Erdoğanas, kalbėdamas apie ES, dažnai neslepia pasipiktinimo. Sykį jis pareiškė, kad lauks kvie timo prisijungti prie Bendrijos iki 2023 m., priešingu atveju „prisi jungimo nebus niekada, ir ES daug ką praras“. Šiuos žodžius Turkijos vyriau sybės vadovas išsakė praėjusiais
„Scanpix“ nuotr.
metais per viešnagę Berlyne. Visgi didžiųjų ES valstybių, ypač Prancū zijos ir Vokietijos, pozicija dėl An karos iki šiol mažai pasikeitė. Nenuostabu, kad pastaruoju me tu Ankaros užsienio politikos stra tegų dėmesys akivaizdžiai krypo ne į Vakarus, o į Pietus ir Rytus. R.T.Erdoğanas, šiuo metu vie nas populiariausių Turkijos poli tikų, įnešė naujų vėjų ne tik šalies vidaus politikoje, bet ir užsienio. Jo noras parodyti šalies stuburą regione pirmąsyk išryškėjo per konfliktą su Izraeliu, kai žydų ka riai prie Gazos Ruožo krantų su laikė humanitarinę pagalbą gabe nantį laivą. Izraelio pajėgos nukovė
devynis turkų aktyvistus, o tai su kėlė masines protesto akcijas Tur kijoje. Po skandalo R.T.Erdoğanas ke lis kartus piktai įgėlė žydų vals tybei, net pavadino Izraelį „did žiausiu pavojumi“ Artimųjų Rytų regionui. Drauge Ankara tapo viena svar biausių Sirijos opozicijos, kovo jančios prieš Basharo al Assado re žimą, rėmėjų. Visgi L.Kasčiūnas mano, kad nereikėtų narystės ES tikslo su vokti kaip prieštaraujančio Turki jos bandymams tapti savojo regio no lydere. „Problema, kad dažnai mes de rybas tarp Turkijos ir ES įsivaiz duojame kaip tradicines, nors iš tiesų tai yra daugiau turkų bandy mas prisitaikyti prie esamų sąlygų, kurias kelia ES. Kartais atrodo, kad jie neperpranta visų taisyklių. Ki ta vertus, turkus galima suprasti. Pažiūrėkime, kiek laiko vyksta de rybos. Be to, jiems derantis su ES reikia viską apskaičiuoti. Pavyzdžiui, Kipro klausimas. Tačiau ne turėtume manyti, kad turkai atsi ribos nuo ES. Kad ir kaip būtų, ES tebėra traukos centras. Galbūt re gione Turkija gali sustiprinti savo įtaką ir derybinę galią, tačiau kal bant apie socioekonominę gerovę – ją garantuoja tik ES“, – pabrėžė L.Kasčiūnas.
15
žmonių
žuvo Sirijos sostinėje ketvirtadienį per universiteto apšaudymą iš minosvaidžių.
Šalies kelias į ES – ilgas ir duobėtas Derybos dėl Turkijos narystės ES trunka ne vienus metus ir vargu ar artimiausiu metu baigsis.
Kai kurios ES šalys mano, kad Tur kijos prisijungimas prie Bendrijos sustiprintų ES. Turkija – svarbi regioninė galia ir viena svarbiau sių NATO narių, todėl sustiprintų ES pozicijas tiek Artimųjų Rytų regione, tiek pasauliniu mastu. Narystės priešininkai sako, kad šalis, turinti 73 mln. gyventojų, turėtų pernelyg daug įtakos spren dimų priėmimo procesui ES. Ilgos derybos: 1959–2013 m.
1959 m. liepos 31 d. Turki ja kreipėsi į Europos ekonominę bendriją su prašymu tapti asoci juota nare. 1963 m. rugsėjo 12 d. pasirašy ta asociacijos sutartis, pripažin tas galutinis tikslas – narystė. 1964 m. gruodžio 1 d. įsigalio jo Asociacijos sutartis. 1980 m. santykiai su ES buvo įšaldyti po perversmo Turkijoje. 1983 m. po rinkimų santykiai at naujinti. 1987 m. balandžio 14 d. Tur kija pateikė prašymą prisijungti prie Europos Bendrijos. 1989 m. gruodžio 18 d. Euro pos Komisija atsisakė tuojau pat pradėti derybas dėl Turkijos na rystės, argumentuodama ekono mine ir politine situacija šalyje, taip pat prastais Ankaros santy kiais su Kipru ir Graikija. 1995 m. kovo 6 d. suformuota ES ir Turkijos muitų sąjunga. 1999 m. gruodžio 12 d. Euro pos Taryba pripažino Turkiją ly giateise kandidate.
2002 m. gruodžio 12 d. Euro pos Taryba pareiškė, kad ES turė tų pradėti derybas su Turkija, nes šalis atitinka vadinamuosius Ko penhagos kriterijus. 2004 m. balandžio 24 d. Tur kija ir Šiaurės Kipro Turkų Res publika parėmė planą dėl Kipro problemos sprendimo. Pasiūlyme buvo numatyta, kad turėtų būti atkurta bendra Kipro Respubli ka, kurios pagrindas būtų fede racinė valstybė. Dėl plano, kuris vėliau buvo ne sykį pakoreguotas, Kipro gyventojai balsavo referen dume. Turkijos Kipro gyventojai išreiškė paramą susivienijimui. Už balsavo net 65 proc. gyven tojų. 75 proc. Graikijos Kipro gy ventojų tarė „ne“ vienos vals tybės idėjai. 2004 m. gruodžio 17 d. ES suti ko pradėti derybas dėl narystės. 2005 m. spalio 3 d. pradėtos de rybos dėl šešių derybinių punktų. 2006 m. gruodžio 11 d. besi tęsiantis konfliktas dėl Kipro pa skatino ES sustabdyti derybas, kol bus rastas sprendimas. 2007 m. birželio 25 d. Prancū zijos prezidentas Nicolas Sarkozy blokavo derybas dėl ekonominės ir pinigų politikos. 2007–2012 m. vyko derybos dėl keliolikos derybinių punktų. 2012 m. liepos 1 d.–gruodžio 31 d. Turkija laikinai įšaldė san tykius su ES, nes tuo metu Bend rijai pirmininkavo Kipras. 2013 m. vasario 12 d. Prancū zijos užsienio reikalų ministras Laurent’as Fabiusas pareiškė, kad Paryžius atsiims veto dėl kai ku rių derybinių klausimų. Parengė Valentinas Beržiūnas
Būgštavimai: narystės priešininkai sako, kad Turkija, turinti 73 mln.
gyventojų, turėtų pernelyg daug įtakos sprendimų priėmimo proce sui ES. „Scanpix“ nuotr.
12
šeštadienis, kovo 30, 2013
pasaulis
Maskva prie Temzės Maskva prie Temzės, Londongradas ar Mažoji Rusija – kad ir kaip būtų vadinama, Didžiosios Britanijos sostinė virto rojumi rusų magnatams ir jų nesuskaičiuoja miems turtams.
Rusiškai prabilo ir meras
Didžiosios Britanijos sostinėje gy vena maždaug 400 tūkst. rusų, ir daugelis jų turi septynženkles pa jamas. Verslininkai, bankininkai, politikai ir lobistai – jie gyvena prabangiausiuose Londono rajo nuose, tokiuose kaip Kensingto nas, Čelsis, Belgravija ir Meifeiras. Ne veltui Anglijos aristokratijos simbolis Itono aikštė jau vadina ma Raudonąja aikšte. Rusijos turtuolių vaikai Londo ne įgyja išsilavinimą, o žmonos domisi menais. Geriausiose par duotuvėse – nuo „Harrods“ iki „Selfridges“, – be kitų kalbų, gir dėti ir rusiška šneka. Prie stačiati kių cerkvės Enismor Gardense sek madieniais išsirikiuoja ilga ferarių ir mersedesų procesija. Netgi Londono meras Borisas Johnsonas, kviesdamas dalyvauti sostinės Užgavėnių renginių mara tone, prabilo rusiškai: „Sveiki, drau gai! Aš Borisas Johnsonas – Londo no meras. Kaip gerai!“ Tuomet jis angliškai pakvietė visus paskanauti blynų geriausia me pasaulio mieste „su visa pagar ba Sankt Peterburgui bei Maskvai“ ir išgerti, bet saikingai ir ne met ropolitene. Tuomet jis pridūrė, kad nekantraudamas laukia Sočio olimpiados, ir pabaigė rusišku po sakiu: „Užgavėnės šėlsta, pavasarį sutinka – žiemą palydi.“ Nuo 2008 m. rengiamos ir stam biausiu rusiškos kultūros festiva liu užsienyje tapusios „Užgavėnės Londone“ pirmiausia buvo skirtos rusiškajai sostinės publikai, išsiil gusiai gimtojo folkloro, blynų, mu zikos ir linksmybių. Geriausia vieta pinigams laikyti
Po Sovietų Sąjungos griūties ir ko rupcija persmelktos plačios priva
tizacijos į Didžiąją Britaniją iš Rytų plūstelėjo turtuoliai, o per Kipro bei Gibraltaro mokesčių rojus – ir mil žiniški, bet įtartinos kilmės pinigai. Londonas rusams atrodė svetin gesnis negu Paryžius, artesnis bei kosmopolitiškesnis negu Niujorkas ir labiau gerbiantis įstatymus ne gu Maskva. Rusai atrado, kad britų bankai džiaugiasi galėdami tvarky ti jų pinigus, teismai noriai klausosi jų bylų, o Didžiosios Britanijos mo kesčių įstatymai užtikrina, kad nie kas neužduoda jokių klausimų apie jų užsienio investicijas.
Prie stačiatikių cerkvės Enismor Gardense sekmadieniais išsirikiuoja ilga ferarių ir mersedesų procesija.
„Niekas nereikalauja iš šių vaiki nų jokios atskaitomybės – policija jų tiesiog netikrina, – sakė Markas Hollingsworthas, knygos apie ru sų invaziją „Londongradas“ bend raautoris. – Jiems Londonas at rodo saugiausia, teisingiausia ir sąžiningiausia vieta pinigams lai kyti, ir teisėjai niekada neįvykdys jų ekstradicijos.“ Kas jie, tie Rusijos oligarchai? Vienas tokių buvo Borisas Bere zovskis, mirtinas prezidento Vla dimiro Putino priešas, praturtėjęs praėjusio amžiaus paskutiniame dešimtmetyje po Sovietų Sąjungos griūties. Iš pradžių jis ėjo aukštas pareigas Kremliuje ir palaikė V.Pu tino kilimą į valdžios olimpą, bet galiausiai pasijuto išduotas ir, ne
norėdamas sulaukti buvusio naftos magnato Michailo Chodorkovskio likimo, pabėgo bei pasiprašė poli tinio prieglobsčio Didžiojoje Bri tanijoje. Kai B.Berezovskis 2001 m. at sidūrė Londone, jo turtai buvo vertinami maždaug 3 mlrd. sva rų sterlingų. Magnatas taškė juos neskaičiuodamas, po milijoną per savaitę. Už 4,5 mln. svarų sterlin gų įsigijęs apartamentus prestiži nėje Belgreivo aikštėje, jis įsitaisė neperšaunamas stebėjimo kame ras, įėjimo pagal pirštų atspaudus sistemą, lazerinę signalizaciją ir dūmines bombas. Televizoriai ka bojo visur, net ant vonios sienų, o elektroninė sistema pati atpažin davo šeimininkų mėgstamą muzi ką bei televizijos laidas. Apetitas augo bevalgant. Vėliau B.Berezovskis įsigijo dvarą „Has combe Court“ Sario grafystėje už 10 mln. svarų sterlingų ir „Went worth Park“, kuris atsiėjo 23 mln. Didžiulė jachta, asmeninis lėktu vas, tarnų armija – net visa ši pra banga nepapurtė B.Berezovskiui kišenės taip, kaip ilgas nesėkmin gas bylinėjimasis su buvusiu par tneriu Romanu Abramovičiumi ir šimtus milijonų kainavusios sky rybos su antrąja žmona Galina Be šarova. Gyvenimą oligarchas baigė beveik be skatiko ir įklimpęs į sko las, o iš būrio apsaugininkų liko tik vienas, kuris praėjusį savaitaglį ir rado jį negyvą vonioje. Mėgsta pasipuikuoti
„Rusai yra įpročio sutvėrimai, – aiškino „Londongrado“ bendraau toris M.Hollingsworthas. – Kai B.Berezovskis nusipirko aparta mentus Belgreivo aikštėje, R.Abra movičius nusipirko panašius neto li, Loundeso aikštėje. Jie tarsi gaujų
pasaulis per savaitę Sekmadienis Buvęs Pakistano karinis valdy tojas Per v e z a s Mus harrafas, nepaisyd a mas Talibano grasinimų mirtimi, grįžo namo po daugiau kaip ketverių išeivijoje praleistų me tų ir pažadėjo rizikuo damas gyvybe išgelbė ti šalį. „Šiandien grįžau namo. Kur yra tie, kurie sakydavo, kad niekada negrįšiu?“ – Kara čio oro uoste šalininkams sakė 69 metų buvęs diktatorius, kuris planuoja dalyvauti istoriniuose gegužės 11-osios rinkimuose. Būsimieji rinkimai bus pir mas demokratinis valdžios perdavimas
per visą branduoli nį ginklą turin čio Pak ist a no istoriją, k u r i o j e domina vo ka r i š k i ų v a l d y mo pe r i o d a i , s i l p n a ekonomi ka, chro nišk as ne stab il um as ir skurdas. Vos kelios valandos prieš P.Musharra fui sugrįžtant per mirtininko išpuolį Pa kistano Šiaurės Vaziristane žuvo 17 pa kistaniečių karių.
vadai mokyklos kieme, mėgstantys pasipuikuoti: „Mano namas dides nis už taviškį.“ Buvęs Čiukotkos gubernatorius R.Abramovičius taip pat susikrovė turtus Boriso Jelcino prezidenta vimo laikais. Oligarchui priklauso Londono futbolo klubas „Chel sea“, jis turi prabangių aparta mentų, namų, vilų, pilių, jachtų ir lėktuvų. Bet, skirtingai nei B.Bere zovskis, jis neužduoda principin gų klausimų, todėl jaučiasi lais vas ir saugus. Jo turtai vertinami 10 mlrd. eurų. R.Abramovičiaus flotilijos brangakmenis „Eclipse“ – ilgiausia pa saulyje jachta, dėl savo dydžio ne visada galinti prisišvartuoti vie name ar kitame uoste. Kai 2011 m. atvyko į Veneciją, ji sukėlė didžiulį pasipiktinimą, nes visiškai užgožė vaizdą į Šv. Morkaus įlanką. Be 500 kv. metrų ploto „Admiro lo kajutės“ su scena ir rojaliu, ke liolikos liukso klasės apartamen tų, gimnastikos salės su sauna, 16 m ilgio baseino ir kino teatro, 162 m ilgio ir 800 mln. dolerių vertės jachtoje įrengti neperšaunami stik lai, mažas povandeninis laivas, dvi sraigtasparnių aikštelės ir angarai, raketų atakos įspėjimo sistema bei vadinamoji apsauga nuo paparacių – jutikliai ir lazeriai, blokuojantys išorės filmavimą šiuolaikine vaiz do aparatūra. JAV žurnalas „Forbes“ suskaičia vo, kad daugiausia pinigų R.Abra movičius leidžia poilsiui. Slidinėji mas Prancūzijoje ir Šveicarijoje jam atsieina po 50 tūkst. dolerių per sa vaitę, liukso klasės vilos Prancūzi jos Sen Tropezo kurorte nuoma – nuo 25 iki 70 mln. dolerių. Per visą pasaulį nuskambėjo R.Abramovičiaus 2012-ųjų nauja metis vakarėlis jo asmeniniame ro
Trauka: Londonas rusams atrodo s
Maskva.
jaus kampelyje – 28 ha dvare Ka ribų jūros Šv. Baltramiejaus saloje. Renginyje dalyvavo 400 žvaigždžių ir turtuolių, tarp jų – žiniasklaidos magnatas Rupertas Murdochas, muzikos verslo ryklys Russellas Simmonsas, kino prodiuseris Har vey Weinsteinas, „Žvaigždžių ka rų“ kūrėjas George’as Lucasas bei roko žvaigždė Bon Jovi. Aukso gysla
Londone įsikūrusių Rusijos oligar chų sąrašas labai ilgas: Vladimiras Potaninas, Vladimiras Gusinskis, Andrejus Borodinas, įsigijęs bran giausią Didžiosios Britanijos namą „Park Place“, ir kiti. Visi jie turi nemenką svorį, ir juos sieja vienas
2013 03 23 2013 03 29
Pirmadienis
Antradienis
Euro zonos ir Tarptau tinio valiutos fondo pareigūnai pasiekė pa skutinės minutės susi tarimą su Kipru dėl sa los finansinio gelbėjimo, tačiau vienas jos bankas bus uždarytas, o stambieji klientai, tarp kurių esama daug Rusijos subjektų, patirs didžiulių nuostolių. Pagal susitarimą antrasis didžiausias Kipro bankas „Laiki“ bus likviduotas. Kipro banke, kuris yra didžiausias sko lintojas šioje saloje, laikomi didesni nei 100 tūkst. eurų (345 tūkst. litų) indė liai bus apkarpyti apie 30 proc., tačiau konkretus kapitalo apmokestinimo lygis bus nustatytas ateinančiomis savaitė mis. Kai euro zonos šalių parlamentai ratifikuos šį susitarimą balandį, Nikosi jos vyriausybei bus suteikta 10 mlrd. eu rų (34,5 mlrd. litų) paskola.
Ukrainos sostinę para lyžiavo didžiulės spūs tys, įvertintos 10 balų iš 10-ies galimų. Auto mobilių eismo greitis vietomis tesiekė 7 km per valandą. Praėjusį penktadienį prasidėjęs ir dvi dienas trukęs snygis taip gausiai užver tė sniegu Kijevą bei jo apylinkes, kad miesto tarnybos pasirodė bejėgės prieš stichiją. Vien per parą mieste iškrito 40
13
šeštadienis, kovo 30, 2013
pasaulis
Kaip iššvaistomi milijardai Kaip nutiko, kad sulaukęs 67 me tų vienas turtingiausių rusų sko linosi keletą tūkstančių lėktuvo bilietui?
Kadaise Borisas Berezovskis tu rėjo 3 mlrd. svarų sterlingų ver tės turto, bet gyvenimo pabaigoje atsidūrė ties skurdo riba. Namą Sario grafystėje, kur buvo įsistatęs neperšauna mus stiklus už dešimtis mi lijonų, oligarchas pardavė, kad padengtų savo išlaidas. Kitą prabangų namą Berkšyro grafystėje jam teko palikti žmo nai Galinai Bešarovai, kuri 2011 m. per skyrybų procesą prisitei sė rekordinę sumą – iki 220 mln. svarų sterlingų. B.Berezovskio draugė ir dviejų jo vaikų motina Jelena Gorbuno va taip pat smogė oligarchui per kišenę. Ji užšaldė jo parduoti pla nuotus aktyvus, pareikalavo da lies namo Ventvort Parke. Bend ra jos pretenzijų suma viršijo 100 mln. svarų sterlingų. Be to, B.Be
rezovskis leido pinigus politinėms kampanijoms, remdamas Vladi miro Putino priešininkus. Oligar chas taip pat finansavo buvusio saugumo agento Aleksandro Lit vinenkos, 2006 m. Londone nu nuodyto poloniu, mirties tyrimą. Galiausiai B.Berezovskį pakir to bylinėjimasis su Romanu Ab ramovičiumi. Jis pareikalavo 5,6 mlrd. dolerių kompensacijos už seną sandorį. Abu rusai advoka tams mokėjo po 800–1500 svarų sterlingų per valandą. Pralaimė jęs bylą, B.Berezovskis turėjo ap mokėti abiejų pusių teismo išlai das, kurios, ekspertų vertinimu, sudarė nuo 100 iki 150 mln. sva rų sterlingų. Kad sukrapštytų tokią sumą, B.Berezovskis pardavė jachtą, 1927 m. gamybos „Rolls-Royce Phantom“, o paskutinėmis gy venimo savaitėmis aukcione už 110 tūkst. svarų sterlingų parda vė Andy Warholo nutapytą Vla dimiro Lenino portretą. CNN, gazeta.ru inf.
svetingesnis negu Paryžius, artesnis bei kosmopolitiškesnis negu Niujorkas ir labiau gerbiantis įstatymus negu
dalykas: buvimas Londone garan tuoja jų asmeninių turtų saugu mą. Kadangi jie negyvena Rusijoje ir tiesiogiai nesikiša į politiką, tiki mybė, kad Kremlius bandys su jais susidoroti, yra minimali. Užuot konfliktavę su Kremliumi, Rusijos turtuoliai Didžiojoje Brita nijoje aiškinasi santykius tarpusa vyje. Britų žiniasklaida rašė, kad 60 proc. Londono aukštojo teismo nagrinėjamų bylų sudaro išeivių iš Rusijos ir Rytų Europos ieškiniai. Turtingi rusai yra aukso gysla britų advokatams, taip pat nekil nojamojo turto agentams. „Jie yra pagrindiniai šios rinkos varikliai“, – laikraščiui „The Fi nancial Times“ pripažino nekilno
mln. tonų sniego. Paskelbus nepapras tąją padėtį, į gatves traukti transporto priemonių iš pusnių išriedėjo šarvuočiai. Greitkelyje Kijevas–Žitomyras buvo su sidariusi 70 km ilgio grūstis. Kijeviečius papiktino žinia, kad miesto vadovai, užuot rūpinęsi miesto valymu, užsiima asmeniniais reikalais. Sostinės administracijos vadovas Aleksandras Popovas savaitgalį vyko į Varšuvą žiū rėti futbolo rungtynių.
„Scanpix“ nuotr.
jamojo turto bendrovės „Savills“ filialo Sent Džordžes Hile vadovas Simonas Ashwellas. 100 iš 430 na mų šiame vadinamajame britiška jame Beverli Hilse Sario grafystėje priklauso rusams. Rusų antplūdis padeda klestė ti vietos verslui, nes jiems reikia gausybės aptarnaujančio persona lo – nuo virėjų ir namų tvarkytojų iki vairuotojų ir asmeninių asisten tų. Virtinė Rusijos piliečių mirčių neaiškiomis aplinkybėmis ir baimė tapti nusikaltėlių aukomis taip pat sukūrė didelį saugumo verslą, ku riame dažnai darbuojasi buvę Di džiosios Britanijos ginkluotųjų pa jėgų kariai. Parengė Julijanas Gališanskis
400 tūkst.
– maždaug tiek rusų gyvena Didžiosios Britanijos sostinėje.
Nesekmė: pralaimėjęs bylą prieš R.Abramovičių (kairėje), B.Bere-
zovskis turėjo apmokėti abiejų pusių teismo išlaidas, kurios, eksper tų vertinimu, sudarė nuo 100 iki 150 mln. svarų sterlingų. „Scanpix“ nuotr.
Trečiadienis
Ketvirtadienis
Šiaurės Korėja paskel bė nutraukianti kariš kių karštąją liniją su Pietų Korėja, todėl visi tiesioginiai vyriausybių ir kariškių kontaktai bus sustabdyti. „Nuo šiol Šiaurės ir Pietų kariškių ryšiai bus nutraukti“, – vieną kariuomenės parei gūną citavo Pchenjano valstybinė centrinė naujienų agentūra. „Esant situacijai, kai bet kurią akimirką gali kilti karas, nėra būtiny bės palaikyti Šiaurės Korėjos ir Pietų Ko rėjos kariškių komunikavimo“, – prieš nu traukiant liniją sakė minėtas pareigūnas kolegai iš Pietų Korėjos. Pasak pareigūno, linija bus nutraukta tol, kol tęsis Pietų Ko rėjos „anachronistiniai priešiški veiksmai“. Prieš kelias savaites Šiaurės Korėja taip pat nutraukė Raudonojo Kryžiaus karš tąją liniją, kurią abi vyriausybės naudojo bendrauti nesant diplomatinių santykių.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įsa kė surengti dideles ka rines pratybas Juodo sios jūros regione. Šis žingsnis gali padidinti įtampą tarp jo ša lies ir Ukrainos bei Gruzijos. V.Putinas šį įsaką išsiuntė gynybos mi nistrui Sergejui Šoigu 4 val. Maskvos (6 val. Lietuvos) laiku, skrisdamas iš tarp tautinio susitikimo Pietų Afrikos Respub likoje. Apie tai pranešęs Rusijos preziden to atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas patikslino, kad „kalbama apie netikėtą di delio masto patikrinimą ir mokymus“. Prezidento atstovas pabrėžė, kad tokie mokymai visiškai atitinka tarptautinės teisės normas ir kad panašūs manevrai bus rengiami ir vėliau. „Rusijos Federacija veikia visiškai laiky damasi tarptautinės teisės normų, o šiuo
atveju bet kuri šalis turi absoliučią suvere nią teisę reng ti tokio pobū džio karinius mokymus – tiek planuotus, tiek neplanuo tus“, – aiškino D.Peskovas. Jis nurodė, kad šiose pratyb ose dalyvaus 36 Rusi jos Juodosios jūros laivyno laivai, kurie bazuojasi Ukrainos Sevastopolio uoste Kry me ir Rusijos Novorosijsko uoste. Jose taip pat dalyvaus aviacijos, oro desantininkų ir spe cialiųjų pajėgų daliniai.
14
pasaulis
šeštadienis, kovo 30, 2013
15
Šeštadienis, kovo 30, 2013
Daugiau sporto naujienų skaitykite kaunodiena.lt sportas@diena.lt Redaktorius Romas Poderys
sportas
Naujos patirties – į profesionalų ringą Boksininkas Egidijus Kavaliauskas per daugiau nei 10 sportinės karjeros metų jau patyrė ir svaiginamų pergalių palaimą, ir gniuždančių pralaimėjimų kartėlį, ta čiau visais atvejais nepasidavė – atkak liai siekė naujų tikslų. Romas Poderys
r.poderys@kaunodiena.lt
Nesėkmės nepalaužė
2004-aisiais ir 2005-aisiais Euro pos jaunių bokso čempionatuose iš kovojęs bronzos medalius, trenerio Jurijaus Kolyčevo auklėtinis E.Ka valiauskas netrukus įkopė į išskirti nę viršūnę – tapo olimpiečiu. Įveikęs atrankos į 2008-ųjų Pe kino vasaros žaidynių barjerus, kaunietis vylėsi olimpiadoje laimė ti bent vieną dvikovą, tačiau užmo jai žlugo jau per pirmąjį išbandymą: E.Kavaliauskas svorio kategorijos iki 64 kg šešioliktfinalio varžybose 2:13 pralaimėjo prancūzui Alexiui Vastine ir baigė pasirodymą. Egidijus ginklų nesudėjo ir, atkak liai padirbėjęs, atsitiesė 2011-aisiais pasaulio čempionate Azerbaidžano sostinėje Baku: ketvirtfinalyje no kautavęs Europos čempioną velsie tį Fredą Evansą, užsitikrino bronzos medalį ir kelialapį į 2012-ųjų vasa ros olimpines žaidynes. Likimo ironija: Londono ringe lietuvis pirmoje svorio kategorijos iki 69 kg aštuntfin alio dvikovo je susitiko su tuo pačiu F.Evansu, bet šįkart pralaimėjo jam ir nervų karą, ir 7:11 – dvikovą. „Dėl tos nesėkmės kaltinau tik sa ve. Tikriausiai buvau nevertas per galės. Po olimpiados jaučiausi siau bingai. Buvo labai sunku, bet šeima ir draugai padėjo atsigauti ir iš nau jo grįžti į vėžes“, – prisiminęs vieną skaudžiausių savo karjeros nesėk mių sakė „Kauno dienai“ E.Kava liauskas, po Londono žaidynių nu sprendęs pasukti kita kryptimi – iš mėgėjų bokso į profesionalųjį. Lietuvoje išsisėmė
Šiuo metu E.Kavaliauskas treni ruojasi JAV, Kalifornijos valstijos mieste Oksnarde įsikūrusioje Ro berto Garcios bokso akademijoje. – Egidijau, kodėl nusprendei iš vykti į JAV ir kodėl būtent į šią šalį, o ne į kurią nors kitą? – pa klausėme boksininko. – Kiekvienas atletas, kaip ir tre neris, turi tobulėti, neatsilikti nuo naujausių tendencijų savo sporto šakoje, šiuolaikinių metodikų. Ma
nau, Lietuvos bokso mėgėjų mokyk la jau kuris laikas visiškai nesikei čia, todėl pagalvojau: reikia nedelsti ir pačiam ieškoti galimybių sukaupti kitokios patirties. JAV pasirinkau to dėl, kad šioje šalyje – gilios profesio nalaus bokso tradicijos, gana daug gerų specialistų ir boksininkų, iš ku rių galima išmokti daug ko naujo. – Ar manai, kad mėgėjų bokse meistriškumo prasme pasiekei viską, ką galėjai, ir jau nebebu vo erdvės tobulėti? – To, ko troškau, apie ką svajojau, deja, nepasiekiau. Viską, ką galė jau išmokti sportuodamas Lietu voje, manau, išmokau. Noriu nuo širdžiai padėkoti savo treneriui J.Kolyčevui, kuris užaugino mane kaip boksininką. Ačiū jam už pa tirties pamokas, kantrybę. – Kaip patekai į R.Garcios bok so akademiją? – Mane rekomendavo ir finansiškai parėmė žinomas bokso vadybinin kas Egis Klimas. Už viską jam esu dėkingas.
Egidijus Kavaliauskas:
Ateities tikslai – pa prasti: daugiau perga lių nei pralaimėjimų. – Kuo ypatingos tavo naujo sios treniruotės? Ar buvo sun ku persiorientuoti? – Jos gerokai ilgesnės ir intesyvesnės. Didelis dėmesys skiriamas gynybai, smūgio jėgai ir technikai. Iš pradžių jaučiausi nedrąsiai, persilaužiau nelengvai, nes iki šiol dirbau kitaip. Pamažu apsipratau, įsibėgėju. – Kaip vertini savo debiutą pro fesionalų ringe? Ką norėtum ja me pasiekti? – Mano pirmoji dvikova su Erida nu Leonu Quinteru nebuvo lengva, nors visi teisėjai pergalę skyrė man. Stengiausi iš karto perimti inicia tyvą ir tai pavyko. Keli smūgiai bu vo ypač sėkmingi, kaip sakoma, pa taikiau į dešimtuką, po jų varžovas šiek tiek sutriko, tapo atsargesnis, o
Karjera: paskutinė E.Kavaliausko (dešinėje) kova mėgėjų ringe – olimpiniame Londone su F.Evansu.
aiba.boxing nuotr.
aš toliau kovojau agresyviu stiliu mi. Ateities tikslai – paprasti: dau giau pergalių nei pralaimėjimų. – Ar nebus skaudu, jeigu neats tovausi Lietuvai pasaulio ir Eu ropos čempionatuose, olimpia dose? – Skaudu nebus, bet gali būti, kad netolimoje ateityje mėgėjų čempio natuose dalyvaus ir profesiona lai. Tarptautinė mėgėjų bokso aso ciacija jau ėmėsi reformų, siekia suartinti abi stovyklas. Manau, kad tai – teisingi žingsniai. Girdė jau kalbų, kad profesionalams, no rintiems dalyvauti olimpiadose, kol kas bus taikomi tam tikri apriboji mai, tačiau laikas daug ką gali. Gal išvis neliks jokių barjerų? – Kaip tau patinka amerikietiš kas gyvenimo būdas? – Man jis – neįprastas, bet po tru putį prisitaikau. Oksnardas – vie nas didžiausių Kalifornijos miestų. Boksas čia labai populiarus – ne vien dėl R.Garcios akademijos, bet ir kitų gerai žinomų asmenybių – Brandono Rioso, Victoro Ortizo, Fernando Vargaso. Laisvalaikio – nedaug, todėl pirmiausia stengiuo si gerai pailsėti po tre niruočių.
16
Pažintis: E.Kavaliauskas (kairėje) su dukart pasaulio čempionu pagal
WBC versiją José Luisu Castillo.
Egidijaus Kavaliausko asmeninio archyvo nuotr.
16
Šeštadienis, kovo 30, 2013
sportas kaunodiena.lt/naujienos/sportas
Naujos patirties – į profesionalų ringą 15 R.Garcia – buvęs pa saulio profesionalų bokso svorio Rūpinasi ir vaikais
kategorijos iki 59 kg čempionas pagal Tarptautinės bokso federa cijos (IBF) ir Pasaulio bokso aso ciacijos (WBA) versijas. Pernai 38-erių specialistą apie boksą rašančių JAV ekspertų ir žurnalistų asociacija (BWAA) ir bokso biblija vadinamo žurnalo „The Ring“ skaitytojai pripažino Metų treneriu. Tarp R.Garcios akademijos klientų buvo ir yra pasaulio čem pionų pagal Pasaulio bokso orga nizacijos (WBO), WBA, Pasaulio bokso tarybos (WBC) bei IBF ir kitas versijas. „Boksas suteikia tvirtybės ir formuoja charakterį. Norime, kad mūsų indėlis į bendruomenės gy venimą būtų matomas, todėl, be darbo su profesionalais, daug dėmesio skiriame ir jauniau siems šalies piliečiams – moko me berniukus ir mergaites verty bių, kurios nieko bendro neturi su pinigais. Svarbiausia gyveni me – lojalumas, šeimos vertybės
ir asmeniniai pasiekimai, – sakė R.Garcia. – Mano sporto salė dir ba nuo 16 valandos iki kitos die nos paryčių, joje sportuoja dau giau nei 150 vaikų, kuriems tik 9–10 metų. Dauguma iš jų at vyksta dviračiais. Stengiamės su kurti aplinką, kuri apsaugotų juos nuo šiandienių pagundų.“ Oksnardas, be kita ko, garsėja gaujų nusikaltimais ir kitais ne ramumais. „Mes galvojame tik apie boksą, – tvirtino R.Garcia. – Mano vai kystės metais pramogų pasirinki mas buvo daug skurdesnis nei da bar. Geriausia, ką galėjome turėti, tai – dviratį. Narkotikai egzista vo, tačiau šios problemos mastas nebuvo toks didžiulis kaip dabar. Tikiu, kad boksas gali padėti at sispirti žudančioms pagundoms. Ne kiekvienas gimsta čempionu, tačiau mes visi galime tapti nu galėtojais gyvendami švarų gy venimą be narkotikų ar alkoholio. Noriu, kad kiekvienas berniukas, ištrūkęs iš gatvės, suprastų, kad jis nugalėjo rimčiausią varžovą – save.“
Kauno „Žalgiriui“ pa skutinė šį sezoną Eurolygos išvyka į užsienį buvo nesėk minga – vakar Lie tuvos čempionai Berlyne 55:77 pra laimėjo „Top 16“ etapo E grupės 13ojo turo rungtynes ALBA ekipai. Nesustabdė: žalgiriečiai neapsigynė nuo įsižaidusių ALBA krepšininkų.
Paskutinė Eurolygos išvyka – nesėkminga Romas Poderys
r.poderys@kaunodiena.lt
Skirtingi greičiai
Žalgiriečiai sėkmingiau pradė jo dvikovą – po Darjušo Lavrino vičiaus, Mario Delašo ir Mindau go Kuzminsko dvitaškių pirmavo 6:0, bet po to prabilo ALBA tolia šaudė artilerija. Berlyno ekipa tri taškiais sutrikdė „Žalgirį“ ir spur tavo net 21:0 (21:6). „Žalgiris“ neatsigavo ir antra jame bei trečiajame kėliniuose – bandė vytis varžovus, bet koman dų greičiai buvo skirtingi: 9:27, 12:36, 21:41, 31:59. Ketvirtajame kėlinyje kauniečiai buvo sušvelni nę skirtumą iki 18 taškų. Pirmojo rato susitikimą Kaune 92:56 laimėjo žalgiriečiai. Treniruotė „kažkur“
Kasdienybė: buities rūpesčiai – proga atsipūsti po treniruočių.
Egidijaus Kavaliausko asmeninio archyvo nuotr.
AFP nuotr.
Rengdamiesi dvikovai su AL BA žalgiriečiai treniravosi ir „O2 World“ arenoje, kur vyko rungty nės, ir statybviečių užgožtoje kuk lioje salėje. Ketvirtadienį „O2 World“ areno je koncertavo universalusis ameri
kietis – pop, regio, soul ir hipho po stilių virtuozas Bruno Marsas. Būtent dėl šios priežasties Euro lyga prieš kelias savaites buvo pri versta pakeisti mačo datą iš kovo 28-osios į 29-ąją. Prieš pat „Žalgirio“ pratybas treniruotę toje pačioje Berlyno užkampio salėje surengė ir ALBA krepšininkai. Blykstelėjo J.Mačiulis
E grupėje jau žinomas laimingųjų ketvertukas, dalyvausiantis atkrin tamosiose varžybose. Tai – Mask vos CSKA, Madrido „Real“, Atė nų „Panathinaikos“ ir Stambulo „Anadolu Efes“ komandos. 13-ajame ture CSKA krepšinin kai savo aikštėje 81:72 įveikė „Re al“ ekipą, Jono Mačiulio atstovau jamas „Panathinaikos“ svečiuose 82:60 – Bambergo „Brose Bas kets“, o Malagos „Unicaja“ išvy koje 70:64 – „Anadolu Efes“. J.Mačiulis sužaidė vienas ge riausių savo rungtynių Eurolygoje šį sezoną: jis per dvikovą su „Brose Baskets“ pelnė 24 taškus, atkovojo 3 kamuolius, atliko 2 rezultatyvius
Statistika ALBA–„Žalgiris“ 77:55 (14:6, 27:15, 20:15, 16:19). 9111 žiūrov ų. Rez ulta tyv iausi žaidėjai: D.Thompsonas 16 taškų, D.Byarsas 12/K.Lavrinovi čius 15 (5 atkovoti kamuoliai), M.De lašas 8, M.Kuzminskas 7. CSKA–„Real“ 81:72 (24:15, 20:13, 19:19, 18:25). 5234 žiūrovai. S.Weem sas 21, M.Teodosičius 17, N.Krstičius 16/R.Fernandezas 24. „Brose Baskets“–„Panathinaikos“ 60:82 (16:26, 11:16, 14:17, 19:23). 6800 žiūrov ų. B.Nachbaras 14, M.Wals has 12, Sh.Fordas 11/J.Mačiul is 24, S.Lasme ir J.Gistas po 11, S.Schort sanitis 10. „Anadolu Efes“–„Unicaja“ 64:70 (16:19, 17:9, 14:22, 17:20). 10884 žiū rovai. J.Farmaras 13, K.Gonlumas 11/M.Williamsas 22, L.Zoričius 21.
perdavimus, sykį suklydo, triskart prasižengė ir surinko 26 naudingu mo balus. Sėkmingiau buvęs Kau no žalgirietis žaidė tik šiemet sausį su ALBA, kai pelnė 28 taškus ir su rinko 27 naudingumo balus.
17
Šeštadienis, kovo 30, 2013
sportas Pakvietė FIDE prezidentas
Futbolininkės žais Vilniuje
A.Vaškevičius nepadės
Lietuvos šachmatininkė, tarp tautinė didmeistrė Viktori ja Čmilytė dalyvaus Pasaulio šachmatų federacijos (FIDE) moterų „Didžiojo prizo“ var žybose. V.Čmilytė gavo var dinį FIDE prezidento Kirsano Iliumžinovo kvietimą. „Didysis prizas“ – pasaulio šachmatų čempionato ciklo dalis.
Kitą savaitę Lietuvos mote rų nacionalinė futbolo rinkti nė pradės atrankos į 2015 m. pasaulio čempionato fina lo turnyrą varžybas. Lietuvės 2-ojoje grupėje išmėgins jė gas su Juodkalnijos, Gruzijos ir Farerų Salų ekipomis. Var žybos balandžio 4–9 d. vyks Vilniuje.
Gintaro Savukyno ir Artūro Juškėno treniruojamai Lietu vos vyrų rankinio rinktinei, ku ri balandžio 3-iąją Ankaroje ir 7 d. Vilniuje žais 2014 m. Eu ropos čempionato atrankos rungtynes su Turkijos ekipa, dėl traumos nepadės vienas lyderių – vartininkas Arūnas Vaškevičius (nuotr.).
Pergalę ar nesėkmę gali nulemti akimirka Europos kiokušin karatė čempionas Orestas Procas, re gis, sulaukė savo aukso amžiaus: per nai jis laimėjo vis ką, ką buvo galima laimėti, tad šis ko votojas – vienas Vil niuje vyksiančio pa saulio čempionato favoritų.
Siekiamybė: O.Procas savo trofėjų kolekcijoje kol kas neturi pasaulio čempionato medalio.
Metų išbandymas – Vilniuje
27-erių 3-iojo dano meistras O.Procas pernai triumfavo Europos čempionate, prestižinėse komerci nėse „Kokoro Cup“ taurės varžy bose, kituose tarptautiniuose tur nyruose ir Lietuvos čempionate. Be pergalių ant tatamio, 2012ieji Kauno klubo „Rifas“ atsto vo O.Proco gyvenime pažymėti ir džiugiomis asmeninėmis šventė mis – jis sukūrė šeimą ir metų pa baigoje tavo tėvu. Vidutinės svorio kategorijos (iki 80 kg) kovotojas O.Procas – Vie šojo saugumo tarnybos pareigūnas, šiuo metu išėjęs tėvystės atostogų. Tad ir pasaulio čempionatui jam rengtis kiek lengviau, nes nereikia treniruočių derinti su tarnyba. Pasaulio kiokušin karatė čem pionatas Vilniuje vyks balandžio 13–14 d. Pirmąją varžybų die ną numatytos vyrų lengvo svorio,
moterų lengvo ir vidutinio svo rio kategorijų kovos, antrąją – vy rų vidutinio ir sunkaus svorio bei moterų sunkaus svorio kategorijų susitikimai. Gludina kovos techniką
Paauglystėje Orestas buvo sunko kas vaikas, tačiau patekęs į griež tos savo pirmosios trenerės Vili jos Korsakovienės rankas pradėjo keistis. Kai talentingas sportininkas pra dėjo skinti pirmąsias pergales tarp tautinėje arenoje, sportas užvaldė visą jo gyvenimą. Jis tapo Europos jaunių čempionu ir vicečempionu, netrukus trofėjų kolekciją pradėjo pildyti ir vyrų varžybose iškovo ti medaliai. Pasaulio čempionatui O.Procas rengiasi su savo dabartiniu treneriu Ričardu Poška. Pasirengimas vyks ta sklandžiai, svarbiausia – išveng
ti traumų, kurios yra neatsiejama šio kovos meno dalis. Treniruotės – gana intensyvios. Pagrindas iš tvermei padėtas jau anksčiau, da bar stengiamasi pridėti greičio, gludinti kovos techniką.
Orestas Procas:
Geriausi kovotojai stengiasi pateikti vis ką nors naujo, tad analizuoti jų senas kovas nėra prasmės. Japonai – slapukai
Orestas – maksimalistas: jam pa saulio čempionate geras rezultatas būtų aukso medalis. O jeigu siek damas maksimumo pasieks mini mumą – laimės kitos spalvos me
dalį, tai irgi bus didelis Lietuvos laimėjimas. Jis yra vienas iš tų kovotojų, ku rie iš anksto neanalizuoja varžovų taktikos. „Tai darau tik varžybo se, nes tada geriausiai matyti, kaip varžovai pasirengę, kokius smūgius akcentuoja. Be to, geriausi kovo tojai stengiasi pateikti vis ką nors naujo, tad analizuoti jų senas kovas nėra prasmės. O naujausių japonų kovų internete nelabai ir pamaty si – man atrodo, kad jie specialiai jų nerodo“, – sakė Europos čem pionas. O.Proco kovos koziris – smūgiai rankomis, jis mėgsta artimą kovą. Todėl jam neparankiausi daug ant tatamio judantys kovotojai. Europiečiai – irgi grėsmingi
Vaikystėje Japonijos kovotojai Orestui atrodė kaip dievai. Ir da bar jis supranta, kad šio kovos me
Viršūnėje – „Prienai“ 2012–2013 m. sezono DNB Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) vyrų taurės turnyrą pirmą kartą per šių varžybų istoriją laimėjo „Prienų“ krepšininkai.
Pirmąją finalo dvikovą prieniškiai svečiuose 75:77 pralaimėjo Pas valio „Pieno žvaigždžių“ koman dai, tačiau savo aikštėje sutriuški no varžovus 81:60. Naudingiausiu finalo žaidėju pri pažintas ir 3 000 litų premija ap dovanotas „Prienų“ ekipos gynė jas Gintaras Kadžiulis. Šį sezoną DNB LKF taurės tur nyre nedalyvavo daugkartinis Lie
tuvos čempionas Kauno „Žalgiris“ ir vicečempionas Vilniaus „Lietu vos rytas“. Pusfin alyje „Prienai“ 85:73 ir 93:63 eliminavo Kėdainių „Nevė žį“, o „Pieno žvaigždės“ 78:66 ir 81:80 – „Šiaulius“. Prienų krepšininkai netrukus ga lės papildyti savo trofėjų kolekci ją: jie balandžio 2-ąją ir 6-ąją žais Baltijos krepšinio lygos (BBL) finalo rungtynes su latvių „Ventspils“ eki pa. Pusfinalyje prieniškiai 76:73 ir 110:80 įveikė Rygos „Barons kvar tals“ komandą, o „Ventspils“ 61:64 ir 78:65 –Talino „Kalev/Cramo“. KD inf.
kyokushin.lt nuotr.
no pradininkai japonai turi daug privalumų ir sugeba juos išnaudo ti geriau nei europiečiai. Pasaulio čempionate Vilniuje ne silpnesni už japonus, O.Proco tei gimu, bus ir stipriausi Europos ka ratistai. „Net nežinau, kiek mano svorio kategorijoje bus Japonijos kovotojų, tačiau aišku tai, kad ir su europiečiais kovoti tikrai nebus lengviau“, – tvirtino sportininkas. O.Procas žino, kad viską gali lem ti net menką sekundės dalį praras tas budrumas. Jo įsitikinimu, kovo jant dėl pergalės ne mažesnę įtaką už fizinį pasirengimą turės ir spor tininko dvasios stiprybė, valia. Pasaulio čempionatas bus mak simalus kovotojo fizinių ir dvasinių jėgų išbandymas – iki finalo nuke liavusiems sportininkams teks at laikyti penkias kovas, kurios vyks pagal viso kontakto taisykles. KD, kyokushin.lt inf.
Finalas „Pieno žvaigždės“–„Prienai“ 77:75 (22:20, 23:21, 16:18, 16:16). 300 žiūro vų. Rez ultat yv iausi žaidėjai: G.Si rutav ičius 20 tašk ų, V.Čepukait is 19 (13 atkovot ų kamuol ių), T.Bigg sas 12/A.Milakn is ir A.Urbut is po 15, S.S.Vene 14, G.Kad žiulis 12.
Istorija: „Prienų“ krepšininkai pirmą kartą iškovojo LKF taurę.
kvitrina.com nuotr.
„Prienai“–„Pieno žvaigždės“ 81:60 (18:18, 15:18, 26:10, 22:14). 950 žiūrovų. G.Orelikas 16, G.Kadžiulis 14 (4/5 tri taškių, 5 atkovoti kamuoliai), A.La buckas 12, A.Urbutis 11, A.Milaknis 10/T.Biggsas 12, Š.Vasiliauskas 11 (5 rezultatyvūs perdavimai), G.Macei na 10 (6 atkovoti kamuoliai).
18
Šeštadienis, kovo 30, 2013
22p.
aukštyn žemyn
Lietuvoje gyvenantis tadžikas aistringai margina kiaušinius.
aukstynzemyn@diena.lt Redaktorė Jūratė Kuzmickaitė
Kaunietis tapytojas iki šiol s Sostinėje savo dar bų parodą surengęs žinomas kaunietis tapytojas Eugeni jus VarkulevičiusVarkalis sakė, kad sukurti šias drobes įkvėpė Čepkelių raistas, bet Niujor ko, kuriame gyveno 11 metų, pamiršti ne gali.
Kontrastai: kaunietis dailininkas E.Varkulevičius-Varkalis, ne vienus metus gyvenęs Žemaitijos kaime Beržore, buvo prisijaukinęs ir milijoninį nieka
Laima Žemulienė l.zemuliene@diena.lt
Gyvenimą Berlyne ir Niujorke E.Vark ul ev ič ius-Varkal is pris i mena su didžiausiu malonumu. Į tuos didmiesčius kažkada jis išdū mė todėl, kad iki gyvo kaulo bu vo užknisusi anuometė sovietinė tikrovė. Jono Meko vizualiųjų menų cent re eksponuojama E.VarkulevičiausVarkalio paveikslų ir vaizdo darbų paroda nenuspėjama kaip ir jo mi nėti pasaulio didmiesčiai. Didžiuliai – 2 x 1,5 m – abst raktūs peizažai. Televizoriai „non stop“ rodo įvairius Niujorko vaiz dus, kuriuos jis nufilmavo. Juose – gatvės muzikantai, įvairios eitynės, 2001 m. rugsėjo 11 d. susprogdintas Pasaulio prekybos centras, avan gardo tėvas J.Mekas su alaus bo kalu ir įvairaus amžiaus bičiuliais. „Kadangi gyvenau pas Joną, jo filmų „Antologijoje“, nufilmavau ir jį. Kai gaunu pinigų, po trupu
tį tuos filmus perrašau į DVD“, – pasakojo Eugenijus. Parodoje galima pažiūrėti ir do kumentinį filmą apie patį E.Varku levičių-Varkalį. Jį sukūrė „Kauno dienos“ žurnalistė Enrika Strio gaitė. „Tas daug įdomesnis. Daug me džiagos jai daviau iš Niujorko“, – patikslino Eugenijus. Filmoteką papildo Niujorke gyvenančio Ju liaus Ziz (Žižliausko) filmas „Vil kas“, kuriame dailininkas atlieka pagrindinį vaidmenį. „Niujorkas – pasaulio sostinė“, – sakė 56-erių dailininkas, tikėti na, ten palikęs didelę dalį savęs. – Ar teisingai išgirdau? – per klausiu. – Taip. Niujorkas – pasaulio sosti nė. Dar – juodukų sostinė. Gyvenau pas J.Meką jo filmų „Antologijoje“, archyvuose. Jis man buvo išsky ręs tokį kambarėlį už ekrano. Buvo gan intensyvus, įdomus laikotarpis. Praėjusį gruodį buvau Londone, kur
Jonas šventė savo gimtadienį. Bet to jo gimtadienio nefilmavau – turė jau ten groti ir dainuoti. 90 metų – fantastiška! Tokia J.Meko paroda buvo! Kokios keturios penkios sa lės užkrautos jo kameromis, vaizdo darbais, nuotraukomis. Visa šventė vyko tose salėse. Buvo svečių iš Lie tuvos, Prancūzijos, Italijos. – Klajonės ir kelionės po pa saulį visiškai pakeitė jūsų dar bų stilių. Po studijų tuomečia me Dailės institute pabėgote į Žemaitiją, Beržoro kaimą, ten tapėte figūrinius religinius pa veikslus – Kristų, kryžiaus ke lio stotis. Ir po kelių dešimt mečių – abstraktūs darbai. Ar tikėjote, kad taip nutiks? – Ilga istorija. Žmogus keitie si. Buvo laikotarpis, kai buvo su sibūręs toks mūsų ratas: Arūnas Vaitkūnas, Vaidotas Žukas, mis tikas ir filosofas Justinas Mikutis, aš. Būčiau nuėjęs į abstrakčiąją tapybą jau anksčiau. Bet J.Miku
tis pareiškė: „Va, jis jau atrado sa ve Beržore.“
Tapyti Kristų, staci jas tada buvo vienin telis pasipriešinimo būdas sovietams.
Tada viskas buvo pogrindyje, bendravau su radikalais ir Maskvo je, ir Lietuvoje. Tapyti Kristų, staci jas tada buvo vienintelis pasiprie šinimo būdas sovietams. Beržore gyvenau ir tapiau. Buvo ten šviesių žmonių. Su bobute Julyte buvom kaip brolis ir sesuo. Kai Kaune, Meninin kų namuose, surengiau parodą, ją ki tą dieną uždarė. Atėjo saugumiečiai ir liepė nukabinti paveikslus. Spjo viau į viską. 1990 m., prieš pačią re voliuciją, išvažiavau į Vokietiją. Pask ui man e Audr ius Nauj o kaitis – pernai jis mirė – pakvie
tė į Niujorką. Mane labai domi no Jurgis Mačiūnas. Jis su J.Meku buvo bendražygiai, J.Mekas turė jo jo darbų, pasakojo apie jį. Ne man iau, kad Niuj orke įstrigs iu vien uol ikai met ų. Man iau, pa būsiu kiek, pinigų nėra – grįž tu atgal. Bet man ten taip patiko, kad tie metai prabėgo nepastebi mai. Ten pradėjau filmuoti – da riau tuos savo filmus paišytinius, abstrakčius, iš koliažų. Ir tapyba ten – Niujorke – pasisuko į abst rakčiąją pusę. – Gal iš J.Meko mokėtės, kaip filmus kurti? – Ne. Jis niekada nieko nemokė. Kai jis duodavo interviu žurnalistams, galėdavai pasiklausyti. Jis kūrė do kumentiką, paskui pasuko į poeti nį kiną. O aš pradėjau kurti dau giau animaciją – tiesiai paišyti ant 16 ir 35 mm juostos. O pas Joną tos medžiagos pilna rūsiuose. Užsida rė kino laboratorijos – viskas perė jo prie video-. Su J.Ziz pradėjome
19
Šeštadienis, kovo 30, 2013
aukštyn žemyn
vaigsta nuo Niujorko laisvės
da nemiegantį Niujorką.
daryti tuos filmus. Visas išmestas juostas susirinkdavome. – Kaip Niujorke sekėsi tapyti ir parduoti paveikslus? – Nebuvo kažin kas. Bet kartais parduodavau. Verčiausi visokiais dažymo darbais, teko restauruo ti tai kokį staliuką ar antikvari nį baldą, tai kokį interjerą. Bet tie darbai pripuolami. Visą laiką, bū davo, „Antologijoje“ sėdi. O ten – visi meno pamišėliai. Kai atvažia vau, vanduo visur varvėjo, filmai, žurnalai išmėtyti. Mes, suvažiavę lietuviai, viską sutvarkėme. – Kas Niujorke jums labiausiai patiko? – Laisvė. Jie karų neturėjo, visur tie vergai – juodukai, meksikonai – viską tvarko, o jie beveik nieko neveikia, biznį daro. O tiek visko prisiplėšę, tiek prisivežę. Vien Mo dernaus meno muziejus puikiausias parodas kas mėnesį daro. Net už dy ką gali eiti žiūrėti penktadieniais. O
Tomo Raginos, „Shutterstock“ nuotr.
galerijų – šimtai. Kaip menininkui nebūti ten, kur viskas verda? O pas mus – snobizmas. Provincija. Yra ir gerų menininkų. Bet nėra ko lygin ti su Niujorku. – Tai kodėl ten viską metėte ir pardūmėte atgal į Kauną? Negi savęs neatradote Niujorke? – Jei ne tėvai, būčiau negrįžęs. Tu rėjau planų traukti į Meksiką – draugų tiek ir tiek atsirado pas Jo ną. Dar – į Italiją, Afriką. Nei aš ruošiausi grįžti, nei ką. Maniau, gausiu tą žaliąją kortelę ir liksiu. O jie mane taip krušo – vis kitąmet, kitąmet. Pinigus tik sukišau – ir nieko. Biurokratija. Reikėjo įrodyt, kad galiu ten pragyventi. Kiti gudrūs – vedė, ir viskas. Ir galėjo išvažiuoti į Lietuvą, paskui grįžti. Aš niekur išvažiuoti nega lėjau – būtų nutraukę tą bylą. Pa galiau gavau žaliąją kortelę. Meilės nenusisekė ir grįžau. Giminės rašė, prašė grįžti, čia – namai, dirbtu vės, o ten nieko. Ir kas tu toks ten
esi? Grįžau – tėvai pasimirė, paskui – A.Vaitkūnas, mudu draugai bu vome nuo vaikystės. Tie metai man buvo juodi. Čia – nei džiazo, nei klubo, tik džiazo imitacija. Ten džiazas la biausiai mane laikė. Intensyvus gyvenimas laikė. Aš saksofonu ten grojau. Dabar jau apleidau, nes čia nėra su kuo groti. Su Daliumi Nau jokaičiu studiją turėjome, grodavo me gatvėje, kol policija neateidavo. Paskui nebeleido nei gatvėse, nei metro groti. O groti metro man la bai patikdavo. Tokia akustika, dar tas traukinys dunda, tas ritmas – fantastiškas tas Niujorkas! Jau bu vau jį prisipratinęs, jau tame rajo ne – Manhateno centre Ist Vilidže – mane visi pažinojo. Nuo senų lai kų čia gyvena menininkai, poetai, muzikantai. – Negi jokia moteris jūsų ne prišvartavo Niujorke? Gir dėjau, vieną amerikietę visai neblogai išmokėte lietuviškai
– ši net eilėraštį parašė mūsų kalba. – Buvo viena tokia – truputį jau mokėjo. Bet be reikalo leidau jai restorane dirbti. Dar studentė bu vo, tai puolė prie narkotikų, viso kio š... Amerikoje greitai tokie da lykai įtraukia.
Kaip menininkui ne būti ten, kur viskas verda? O pas mus – snobizmas. Provin cija. Tos amerikonės – tokios purito nės, šeimai netinkamos. Kiek tu riu draugų amerikonų, nebūtinai iš Niujorko, tai kokios lietuvės, lenkės ar rusės ieško. O su ameri konėmis neįmanoma – nuolat po teismus. Lietuvaitės pačios kant riausios, o tos tik pinigus nuraus, ir viskas.
Bet jau bus penkeri metai, kai esu vedęs. Dukrai Julytei – dveji su puse. Mano žmona Jovita Aukšti kalnytė dėsto tapybą Vilniaus dai lės akademijos Kauno dailės fakul tete. – Niujorkui jaučiate didžiulę nostalgiją. Gal vėl patrauksite į tą meno meką? – Mano amžiui – jau ne. Ten pra sidėjo terorizmas – nesmagu. Vis ką pradėjo drausti, daug ką užda rė. Niujorkas keičiasi, ten jau tokia įtampa tvyro. Aš dar spėjau į laisvę – tada meras buvo Rudy Giuliani. Prieš man išvažiuojant į tą rajo ną pradėjo plūsti japiai – žydri, iš pietų, su pinigais, su šuniukais, kaip pas mus naujieji rusai ar nau jieji lietuviai. Okupuoja rajonus – siaubas. Visus menininkus, galeri jas iš ten išstūmė. Taip, žiedai sumainyti, viskas ge rai, bet niekas neaišku – gal į Ita liją trauksiu, nes tam Kaune baigiu uždusti.
20
Šeštadienis, kovo 30, 2013
aukštyn žemyn
Lietuvė Malaizijoje buvo ir „Iš pradžių skristi į Malaiziją buvo šiek tiek nejauku, nes tos moters, kuri mane pa kvietė, net nebuvau mačiusi“, – prisipaži no profesionali pilvo šokėja Dovilė Mi kučionienė. Ji kaip išskirtinė viešnia da lyvavo Malaizijos pilvo šokių festivalyje. Darius Sėlenis
d.selenis@kaunodiena.lt
Už bilietus, nakvynę nemokėjo
Apvalių formų 25 metų Malaizi jos pilvo šokėja Nurul Huda savo rytietiškų šokių studiją turinčią kaunietę D.Mikučionienę pamatė vaizdo įrašuose. Malaizietė iškart susižavėjo kau nietės šokių technika, choreografi ja ir prieš metus pakvietė į sostinę Kvalą Lumpūrą vesti seminaro vie tinėms pilvo šokėjoms. „Ilgai susirašinėjome internetu, ji nupirko bilietus ir pasiūlė apsi stoti jos namuose, – pasakojo ne seniai iš Malaizijos grįžusi Dovilė. – Šia moterimi pasitikėjau. Nuvy kusi dalijausi pilvo šokio patirtimi, atlikau tris šokius, puikiai pralei dau laiką.“ Tituluota šokėja
D.Mikučionienė save vertina kaip vieną techniškiausių Lietuvos pilvo šokėjų ir tikina, kad patenka į šalies geriausiųjų trejetuką. 29 metų moteris pasitikėti savi mi turi pagrindo: septynerius me tus pilvo šokį atliekanti, savo ry tietiškų šokių studiją ir mokinių turinti Dovilė laimėjo du presti žinius pilvo šokių festivalius Ry goje, o 2012 m. neoficialiame pa saulio čempionate Kinijos mieste Šanchajuje iš 28 profesionalių da lyvių užėmė trečią vietą. Vasarą D.Mikučionienė kviečia ma būti komisijos nare į pilvo šo kių festivalyje Pekine. „Malaiziečių pilvo šokių lygis vidutinis, – Dovilė mano, kad tam įtakos turi ir amerikietės, kurias dažniausiai kviečiasi į Malaiziją. – Šios šalies pilvo šokėjos nėra pa čios geriausios, joms toli iki Egipto, Turkijos, Rusijos pilvo šokėjų.“ Alkoholio namuose nevartoja
Pasitikėjimas: D.Mikučionienė – viena geriausių Lietuvoje pilvo šokio profesionalių.
Andy Lai nuotr.
Nurul Huda – ištekėjusi, jos vy ras dirba armijos administracijoje kinų įkurtame, kadaise portugalų, olandų, britų okupuotame Mala kos mieste. „Tai – labai draugiški ir svetingi žmonės, – gyrė ją su drauge priė musius šeimininkus Dovilė. – Jie nėra konservatyvūs musulmonai, todėl Nurul Huda šoka pilvo šo kius, gatvėse neslepia ne tik veido, bet ir plaukų.“ Tolerantiškas malaizietės vy ras mandagiai perspėjo, kad jų na muose alkoholis nevartojamas. Tiesa, lietuvėms buvo leista nusi pirkti alkoholinių gėrimų lauktu vėms, bet kaunietės to nedarė. Malaizietė su vyru neseniai per sikėlė gyventi į tryliktą 16 aukš tų daugiabutį sostinės pakrašty je. Viename iš trijų šiuolaikiškai įrengtų kambarių įsikūrė lietuvės.
Prašymas prajuokindavo
„Nurul Huda, kaip ir įprasta malai ziečiams, labai mėgsta valgyti, to dėl po pasistiprinimo prabėgus 2–3 valandoms ji vėl jausdavosi alka na, – šyptelėjo Dovilė. – Ta mote ris nemoka gaminti – jos tėvai tu rėjo tarnaitę, kuri gamindavo valgį. Kvala Lumpūre valgydavome kavi nėse, o ne šeimininkų namuose.“ Rankomis valgančius vietinius linksmino lietuvės, paprašiusios ne tik šakutės, bet ir peilio: piges nėse kavinėse peilių neturėdavo, o Nurul Huda namuose valgyda vo rankomis. Šalyje, kurioje apie 70 proc. gy ventojų sudaro musulmonai, vis dar galima turėti kelias žmonas, tačiau tik pačioms moterims su tikus.
Nurul Huda sakė, kad nepakęstų na muose dar vienos savo vyro žmonos.
„Nurul Huda sakė, kad nepakęs tų namuose dar vienos savo vyro žmonos, todėl tokio sutikimo ne davė. Jos vestuvėse dalyvavo keli šimtai žmonių. Viena vestuvių ce remonija vyko jos, kita – vyro tė vų gimtinėje. Per vestuves ji net 10 kartų pakeitė suknelę“, – pasako jo Dovilė. Lietuvių šokis sužavėjo
Nurul Hudos vyras žmonai šokti pilvo šokių neuždraudė. Tiesa, jis niekada nematė žmonos šokio net vaizdo klipuose. Per surengtą vakarėlį, kurį vie tiniai vadina hafla, kai su D.Mi kučioniene pilvo šokius šoko Na rul Huda, kuklus jos vyras į vidų net neužėjo. Dovilės šokiai malaizietes, vieti nius fotografus, žurnalistę ir vieš nias iš Honkongo, Singapūro, Ki nijos pakerėjo. Lietuvė sulaukė kvietimo kitais metais dalyvauti pilvo šokių festivalyje. Kas Malaizijoje nustebino pilvo šokių meistrę iš Kauno? „Keisčiausia pamatyt tai, ko nėra pas mus, – juokėsi Dovilė. – Dau gybę beždžionių, kurios laksto gat vėse, nebijo žmonių, landžioja po šiukšlių konteinerius ir juose ieško maisto. Dar nustebino džiunglės ir transeksualai.“ Moterys, buvusios vyrais
Į pirmuosius transeksualus D.Mi kučionienė ir jos draugė atkreipė dėmesį prekybos centre. Gražios moterys-vyrai buvo itin ryškiai iš sidažiusios, trumpais sijonais, lai
21
Šeštadienis, kovo 30, 2013
aukštyn žemyn
mokytoja, ir atlikėja bomis kojomis, su aukštakulniais. Šios moterys, anksčiau buvusios vyrais, atrodė tarsi prostitutės. „Juokdamasi Nurul Huda paaiš kino, kad tai – ne moterys, o vy rai ar bent jau buvę vyrai. Jie itin pabrėžia moteriškumą, o atlik ti lyties keitimo operacijų vyks ta į Tailandą“, – pasakojo D.Mi kučionienė. Vieną dieną garsaus tarptauti nio tinklo „Hard Rock Cafe“ res torane kaunietes pasitiko įspūdin go grožio administratorė, kuriai prakalbus paaiškėjo, kad tai – bu vęs vyras. Priaugti svorio nesirengia
Kodėl kaunietė pasirinko pilvo šo kius? „Gražu, patinka rytietiška muzi ka“, – nuoširdžiai atsakė Dovilė. Ji, pirmą kartą viename Kauno resto ranų pamačiusi šokant pilvo šokį, iškart susižavėjo šiuo menu, nors daugeliui jis atrodo nepadorus. Pastebėjusi, kad pilvo šokis ka daise buvo gundymo menas, D.Mi kučionienė pridūrė, jog pilvo šokį, besirengdamos artėjančiam gim dymui, pradėjo šokti nėščios mo terys šventyklose. Lietuvoje labiau paplitęs vadina masis europietiškasis stilius, ku riame daugiau šou, o pilvo judesiai atliekami didesne amplitude. Kairo stilius žiūrovams atro do lengvas, tačiau lietuvės, kaip ir europietės, jo atlikti beveik negali, nes itin sudėtinga technika. Ar Libane ir Turkijoje pilvo šokio meno besimokiusi ir apie 57 kilog ramus sverianti 162 cm ūgio kau nietė nėra pernelyg liekna pilvo šo kiams? „Taip, nors specialiai priaugti svorio nesistengiu, – prisipažino daug raumenukų turinti, kasdien po 5–6 valandas treniruočių salė je praleidžianti pilvo šokių meist rė. – Valgau, kas patinka, tačiau priaugusi antsvorio greitai susi griebiu.“
Gatvė: Kvala Lumpūre nemažai moterų slepia savo plaukus.
Šalyje, ku rioje apie 70 proc. gyvento jų suda ro musul monai, vis dar gali ma turė ti kelias žmonas, tačiau tik pačioms moterims sutikus.
Flirtas su arabais nevilioja
Kaip į jos meną reaguoja vyras? Dovilė šypsosi: su būsimuoju savo vyru ji susipažino, kai jau šoko pil vo šokį. Tiesa, dabar vyras neploja katučių, kai žmona dažnai išvyks ta į festivalius kitose šalyse. D.Mikučionienė pabrėžia, kad ji nesižavi užsieniečiais vyrais: „Kai kurios lietuvės pilvo šokius atlieka, nes joms patinka arabai. Man prie šingai – jie labai nepatinka. Lietu viai laikosi savo žodžio, o šie labai paviršutiniški, nepatikimi. Kaip jais gali pasitikėti, kai švaistoma si meilės prisipažinimais moterims jau pirmą dieną?“ Rytiečiai Dovilę buvo kelis kartus apgavę darbo reikalais. Vienas jų, pažadėjęs pagroti būgneliais, leng vabūdiškai persigalvojo paskutinę akimirką, nors kaunietė šokiui ren gėsi mėnesį. Kiek netrukus 30 metų gimta dienį švęsianti moteris dar ketina šokti? D.Mikučionienė juokiasi: „Oi, ilgai. Turiu už save ir vyresnių mokinių. Ateina mamos su dukro mis, o neseniai mokytis pilvo šo kio atėjo močiutė ir trys anūkės. Tad pilvo šokius šoksiu bent jau iki 50 metų.“
Įprasta: beždžionės šeimininkauja.
Naktis: bokštai dvyniai įamžinti ir ne viename Holivudo filme.
Seminare: D.Mikučionienę (dešinėje) į Malaiziją pakvietė pilvo šokė
ja Nurul Huda.
Skirtingos: lietuvė (dešinėje) buvo smulkesnė už vietines šokėjas.
Dovilės Mikučionienės asmeninio archyvo, Nadios Jamil nuotr.
22
Šeštadienis, kovo 30, 2013
aukštyn žemyn
„Žalgirio“ šokėjas rusai vaišino duona, druska ir degtine Moterų Eurolygos varžybų finalo aštuo nete būtinai turi šokti Kauno „Žalgirio“ šokėjos. Toks buvo garsiausio Europos klubų turnyro vadovų pageidavimas.
Darius Sėlenis
d.selenis@kaunodiena.lt
Šoko pusfinalio kovoje
Po dešimties metų pertraukos moterų Eurolygos čempionėmis tapusių Rusijos Jekaterinbur go UGMK komandos triumfą, kai gimtajame mieste vykusiame fi nale jos rezultatu 82:56 sutriuški no Stambulo „Fenerbahçe“, matė ir 14 Kauno „Žalgirio“ šokėjų.
Stalai it vestuvėse buvo nukrauti deš romis, mėsa, balta mišraine, lašiša.
Sulaukė audringo palaikymo
Su „Žalgirio“ šokėjomis pakaito mis šoko tik vietos Jekaterinburgo UGMK komandos merginos. Per keturias moterų Eurolygos rungtynes kaunietės atliko 25 šo kius ir sulaukė audringo rusų pa laikymo. Iš tribūnų nuolat atskrisda vo komplimentai: „Šaunuolės!“ Rusai, žinoma, ypač vyrai, aki mis ryte rijo merginas, šūksniais palydėdavo menkiausią efektingą lietuvių akrobatinį triuką. Ypač juos sužavėjo „Žalgirio“ šokėjų pasirodymas skambant garsiajai rusų „Katiušai“ ir dainai „It’s My Life“. Rusių apranga seksualesnė
Jekaterinburgas, kuriame vyko moterų Eurolygos finalo aštuone to varžybos, lietuves pasitiko pū ga, snieguotomis gatvėmis ir dau giau nei 10 laipsnių šalčiu. „Atvykome finalo aštuonete li kus kovoti keturioms koman doms ir šokome pusfinalio kovoje dėl trečiosios ir pirmosios vietos“, – pasakojo Kauno „Žalgirio“ ko mandos šokėjų grupės vadovė Diana Gandrimė. Pasak jos, atskridus kaunie tėms, jau neprireikė Rusijos Kras nodaro „Lokomotyvo“ komandos šokėjų – jos šokti į krepšinio aikš telę nebeišėjo.
„Žalgirio“ šokėjos profesionaliai atliko savo darbą ir, pasak vado vės, net ir šokant sudėtingus šo kius, nė viena nepametė batelio, nė vienai nenukrito perukas. Ar jos konkuravo su rusaitėmis? Ar jautėsi moteriškas pavydas, kai šokdavo UGMK ir „Žalgirio“ šo kėjos? Rusės ir lietuvės nesibičiulia vo, tačiau vienos kitas palydėda vo draugiškomis šypsenomis. „Mūsų ir jų šokių stiliai labai skirtingi. Jos – dailios, šoka gra žiai, tačiau lėtesnius šokius ir ne naudoja akrobatikos elementų, – aiškino D.Gandrimė. – Rusės vilkėjo labai seksualia, provokuo jama apranga, kokios mes dėvėti
Triumfas: moterų Eurolygos finale dalyvavo ir Kauno „Žalgirio“ šokėjos (dešinėje, vilkinčios juodais drabu
žiais).
neišdrįstume. Jų aprangoje domina vo liemenėlės, atviros krūtinės, itin trumpi, kelnaičių neslepiantys šor tukai. Mums buvo svarbiau estetiš ka apranga.“ Žvilgsniai iš VIP ložės
O rusų vyrai? Ar lietuvės sulaukė daug jų pasiūlymų? D.Gandrimė ti kino, kad jos buvo griežtai atskirtos nuo žiūrovų, tad telefonų numerių kaulijimo ar dviprasmiškų pasiūly mų nebuvo. Vis dėlto „Žalgirio“ šokėjos buvo paprašytos per ryungtynių pertrau kėles tris šokius atlikti pasisukus į svarbių asmenų (VIP) ložę. Iš jos lie tuvės pastebėjo vyrų žvilgsnius ir tai, kad buvo aptarinėjamos. „Šiltas ir draugiškas rusų organi zatorių priėmimas, kurio pasigedome
Dianos Gandrimės asmeninio archyvo nuotr.
Eurolygos finalo ketverte Stambu le, pranoko visus išvykų turnyrus“, – pripažino D.Gandrimė. NTV žurnalistų komplimentai
„Žalgirio“ šokėjoms buvo sureng ta ekskursija po gražiausias Jekate rinburgo vietas. Lietuves nuvežė prie Azijos ir Europos ribos. Čia, spaudžiant šal čiui, jos buvo sutiktos šokiais, dai nomis bei su duona, druska ir deg tine. „Juokėmės, kad kai simboliškai ragavome degtinės, Lietuvos lai ku dar buvo tik 8 valandos ryto“, – šyptelėjo D.Gandrimė ir patiksli no, kad visos Kauno „Žalgirio“ šo kėjos – pilnametės. Duona ir druska vaišės nesibai gė: lietuvės buvo palydėtos į tra
dicinio rusiško stiliaus pirkią, kur stalai it per vestuves buvo nukrau ti dešromis, mėsa, balta mišraine, lašiša, kitomis gėrybėmis ir rusiš ka degtine. Viešbutyje „Žalgirio“ šokėjos nepažeidė savo linksmos tradicijos nusifotografuoti žemyn galva iškė lus ir į sieną atrėmus kojas. „Taip pokštauti pradėjome Pary žiuje, kai nusifotografavome trise, o dabar jau fotografavosi 14 mergi nų“, – nusijuokė „Žalgirio“ šokėjų grupės vadovė Diana. Oro uoste lietuvės sutiko į Mask vą išvykstančius rusų NTV televi zijos žurnalistus, kurie nuoširdžiai gyrė kaunietes ir juokdamiesi pri sipažino, kad nuo Jekaterinburgo šokėjų gavo pylos, kad per televizi ją lietuves rodė dažniau nei ruses.
Tadžikas susižavėjo kiaušinių marginimu Laima Žemulienė l.zemuliene@diena.lt
Menininkas Isroildžonas Baroti jau pasiruošęs dažyti velykinius kiaušinius. Jis eksperimentuoja su vašku, įvairiais dažais, dažymo technika, faktūromis. Būna daug darbo, bet šis užsiėmimas Lietu voje gyvenančiam tadžikui labai patinka. Kitaip nei tėvynėje
Lietuvoje laukdamas Velykų Isroil džonas nudažo daug kiaušinių, ta čiau rinktinių, kuriuos būtų galima lėkštėje padėti ant stalo, būna apie 10–15. I.Baroti Lietuvoje gyvena per 30 metų. „Nė vienų Velykų nepralei dau“, – šyptelėja vyras. „Kai buvau studentas, kurso draugai pasikviesdavo į namus. Aiš kindavo, kad Velykos – tai šeimos šventė, – prisiminė Vilniaus dailės akademijos auklėtinis. – Ir dabar Velykas švenčiame namų, šeimos aplinkoje – kitaip nei Tadžikijo
je. Atvažiuos vaikai, mano žmonos mama. Sėdime, valgome, kalbamės. Kasmet taip būdavo. Aš per Velykas esu nuėjęs į bažnyčią.“ Pavasario šventė Novruz
„Tadžikų Velykos labai panašios į jūsų, – sako I.Baroti, – tačiau Ta džikijoje tai vadinama pavasario švente Novruz. Ji sutampa su pava sario lygiadieniu. Išvertus iš tadži kų kalbos „Novruz“ reiškia „nau ja diena“. Ta proga žmonės daigina žalumynus, dažo kiaušinius. „Tadžikų Novruz – ne religi nė, o pavasario, gamtos atbudi mo šventė. Aišku, tikintieji ją pri traukia prie savęs. Tačiau, kiek nuo mažens prisimenu, į mečetę nie kas neidavo, nors mano šeimoje visi praktikuoja musulmonų tikė jimą“, – pasakojo I.Baroti. Vyras patikslino, kad jis musulmonų ti kėjimo nepraktikuoja. Novruz – didžiausia šventė Ta džikijoje, didesnė, negu Naujie ji metai. Tadžikai ją švenčia labai linksmai.
Novruz švenčiama lauke, o ne šeimos rate. Net visa savaitė – poilsio dienos, miestuose vyksta daug renginių, žmonės eina į gat ves, buriasi aikštėse. Vyksta mugės, o ten pilna nuda žytų kiaušinių. Kaip ir lietuviai, ta džikai daužiasi kiaušiniais, juos ri dena. Nestokoja legendų ir ritualų
Novruz šventei – daugiau kaip 3 tūkstančiai metų. Per pavasario ly giadienį ją švenčia daugelis buvu sios Persijos imperijos šalių Azijo je, Kaukaze, Balkanuose. Ši šventė švenčiama Irane, Afganistane, Pa kistane, Turkijoje, kai kuriuose In dijos regionuose. Šiose šalyse tai – didžiulė ir vie na svarbiausių metų švenčių, api pinta legendomis, pilna ritualų. „Vienintelis Iranas tą šventę pa vertė kalendorine ir švenčia kaip Naujuosius metus“, – sakė I.Baroti. Novr uz švent ė įtraukta į UNESCO nematerialaus kultūros paveldo sąrašą.
Išraiška: „Dažydamas kiaušinius galiu pasireikšti kaip menininkas“, –
sakė Klaipėdoje su žmona Andželika gyvenantis I.Baroti.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
23
Šeštadienis, kovo 30, 2013
aukštyn žemyn horoskopai.diena.lt
Astrologinė prognozė kovo 30–balandžio 5 dienoms AVINAS (03 21–04 20)
Periodo pradžioje nepa sikliaukite nepatikrinta informacija, jei nenorite pada ryti klaidų. Slapti meilės nuoty kiai, abejotini pasilinksminimai, noras lengvai pasipelnyti gali įtraukti į pavojingą liūną. Per Ve lykas šventiškai nusiteikę leisitės į kelionę, lankysite toliau gyve nančius giminaičius ar draugus. Kažkoks įvykis gali turėti įtakos jūsų ateičiai. Kitą savaitę įtampą gali sukelti užgriuvę neplanuoti darbai arba sustiprinta kontro lė. Nuo ketvirtadienio didesnio palaikymo sulauksite iš artimų žmonių, draugų. Regis, vyksite į visuomeninį renginį, bendra minčių susibūrimą. LIŪTAS (07 23–08 23)
Periodo pradžioje daugiau sia galvosite apie artimus žmones, būsto įsirengimą ar jo pigesnę eksploataciją. Norėsis la biau sukonkretinti svarbius jums santykius, bet kartu sieksite apsi saugoti nuo kitų įtakos. Galite su laukti materialinės paramos iš ar timo žmogaus. Saugokite sveikatą, venkite žmonių spūsties, tausoki te nervus. Dėl skirtingo vaikų auk lėjimo šeimoje gali kilti konfliktų. Kitą savaitę galite tartis dėl bend ros veiklos, įveikti kliūtį, susijusią su darbu, mokslu ar sveikata.
Nepavyksta: R.Rudokui trūksta valios mesti rūkyti.
Šarūno Mažeikos / BFL nuotr.
R.Rudokui gėda, kai jį pagauna meluojant Darius Sėlenis
d.selenis@kaunodiena.lt
Gyvenime ne viskas saldu, ne vis kas patinka ir ne viskas rožėmis klota. Šį kartą apie tai, kas nepa tinka, nemalonu ar baisu, – su ak toriumi Ramūnu Rudoku.
– Labiausiai nepatinkantis Lie tuvos ir užsienio politikas? – Landsbergis. Kodėl? Todėl. Ma nau, kad Lietuvoje pridarė daug bėdų. Iš užsienio? Ne itin domiuo si politika, bet turbūt Šiaurės Ko rėjos lyderis (Kim Jong-unas – red. past.).
Buvau sukrėstas. Po to sapno kokią sa vaitę bijojau būti vienas.
– Neskaniausias gėrimas ir val gis? – Kokakola. Nedaug yra patiekalų, kurie man labai patinka. Bet labiau siai nepatinkantis tradicinis Korė jos patiekalas – kimči (kimchi). – Labiausiai nuvylusi kelionė? – Vienas nusivylimas buvo brangus Austrijos kalnų slidinėjimo kuror tas. Per visą savaitę, kuri buvo la bai nepigi, dėl oro sąlygų slidinėjau tik vieną kartą. Likusį laiką smar kiai snigo, todėl sėdėjau viešbutyje ir gėriau alų. – Baisiausias vaikystės prisi minimas?
– Vienas labai baisus sapnas, kai buvau, atrodo, septynerių metų. Labai iškreipta tikrovė, bet viskas atrodė tarsi realybė, kokią tik sap ne galime įsivaizduoti. Buvau su krėstas. Po to sapno kokią savaitę bijojau būti vienas. – Labiausiai įskaudinęs moters arba vyro poelgis? – Išdavystė. – Koks pastarųjų metų pasauli nis įvykis šokiravo? – Turbūt kaip ir daugelį – katastro fos, nelaimės, kataklizmai. Labiau siai – žemės drebėjimas ir atominės elektrinės avarija Japonijoje. – Pats blogiausias Ramūno Ru doko įprotis? – Rūkymas. Rūkau jau labai seniai, labai noriu mesti, bet... – Labiausiai skaudinantis reiš kinys Lietuvoje? – Abejingumas vienas kitam. Ypač valdžios – žmonėms. – Filmas, kurio nerekomen duotum draugams? – Vienas paskutiniųjų – lietuvių filmas „Aurora“ su Mariumi Jam polskiu. Su visa pagarba akto riams, negalima taip tyčiotis iš ki nematografo ir žiūrovų. – Didžiausia patirta gėda? – O, net sunku pasakyti, kada jau čiau didžiausią gėdą. Bet buvo. Vi sada gėda prisipažinti, kai mane pagauna meluojant. Nors tai pa sitaiko gal tik kelis kartus per me tus ir tas melas toks, kad juo noriu tik gero.
JAUTIS (04 21–05 20)
Periodo pradžia vargu ar bus sklandi – gresia ne susipratimai meilės, vedybiniuo se santykiuose. Regis, juos nu lems seksualinės problemos arba piniginės turinys. Kažkokia pra sme atkakliai mėginsite paveik ti savo partnerį. Per Velykas jūsų akiratyje turbūt pasirodys senas draugas arba geidžiamas meilės objektas. Kita savaitė bus kupina intelektinės veiklos. Galbūt teks vykti į kelionę, skaityti paskai tas, publikuoti, diskutuoti, ruoš ti mokslinį darbą. DVYNIAI (05 21–06 21)
Artėjant šventėms, vis la biau trokšite naujovių, jau dinamų nuotykių, įspūdžių. Kita vertus, nerimo gali sukelti sveika ta. Daugiau dėmesio skirkite svei kai mitybai, nepataikaukite tiems įgeidžiams, kurie blogai veikia or ganizmą. Velykų dienos gali atgai vinti romantiškus jausmus, do vanoti meilę arba kaip tik pridėti veidmainystės partnerystės san tykiams. Lengva bus patikėti tuo, kuo norisi tikėti. Kitą savaitę neiš vengsite reikalų, susijusių su drau dimu, paskolomis, mokesčiais. VĖŽYS (06 22–07 22)
Šiuo metu noriai organi zuosite renginius, bend rausite su nepažįstamais žmonė mis, užsieniečiais. Galite patirti tam tikrų psichologinių išban dymų. Gerai pagalvokite, ar verta pradėti tarnybinį romaną, dvigu bą žaidimą meilės santykiuose ar ba versle. Keista, bet per Velykas mintys daugiausiai suksis ne apie šventes, o apie sveikatą, maistą, ūkį. Nepersivalgykite. Nuo ant radienio seksis darbuotis, jei mo kate bendradarbiauti, tarpinin kauti.
MERGELĖ (08 24–09 23)
Periodo pradžioje daug bendrausite ir telefonu, ir internetu, ir akis į akį. Gauta in formacija ar pasiruošimas kelionei sukels nerimo. Galbūt teks pripa žinti, kad buvote neteisūs. Velykų išvakarėse ir per jas uoliai triūsite prie puodų. Buitinė ruoša gali per daug išvarginti. Atrodo, kad jus šildys meilė ir artimųjų įvertini mas. Kita savaitė žada ne tik aibę darbų, bet ir smagių akimirkų. Jų pažers netikėti susitikimai, rengi niai. Tiktų apsilankyti grožio sa lone, sporto klube. SVARSTYKLĖS (09 24–10 23)
Periodo pradžioje neblo gai seksis tvarkyti vers lo reikalus. Vis dėlto gali paaiš kėti, kad kažkokios avantiūros lengvai neprasuksite – teks įdė ti daugiau pastangų. Dėl pini ginių ginčų, prekių pasirinkimo gali kiek susikomplikuoti arti mi santykiai. Per Velykas pasiju site reikalingi, svarbūs, nes jūsų dėmesio pageidaus giminaičiai, draugai. Galima smagi pramoga, flirtai. Kitą savaitę daug dėmesio skirsite nuosavybės ir verslo rei kalams, šeimai. SKORPIONAS (10 24–11 22)
Periodo pradžioje itin rizi kinga žaisti priešingos lyties jausmais, visaip vilioti, jei iš tikrųjų nesate pasirengę pateisinti susido mėjusio asmens lūkesčių. Verčiau padėkite artimiesiems, pabendrau kite su jais. Regis, būtinybė taupyti, vienaip ar kitaip save riboti, neleis nusiteikti visiškai šventiškai. Kita vertus, per Velykas pasijusite esą kažkuo ypatingi. Nuo antradienio įtemptai darbuositės ir greitai su ksitės, tačiau būsite gana neatsar gūs. Nuo ketvirtadienio teks nema žai bendrauti, derėtis.
ŠAULYS (11 23–12 21)
Prieš Velykas tikėtina ner vinė įtampa dėl pasiruoši mo kelionei, renginiui, dėl užkuli sinių intrigų ar kt. Jūsų netaktas, nenuoširdumas gali pakenkti as meniniams santykiams. Jei neno rite kam nors parodyti antipati jos, pasistenkite nebendrauti su tuo žmogumi. Ramiai eksperi mentuokite virtuvėje – jauki ap linka, šventiškas maistas gerins nuotaiką. Per šventes galite pasi duoti žaviai meilės pagundai. Ki tą savaitę jums pavyks susitarti dėl aktualaus reikalo. OŽIARAGIS (12 22–01 20)
Periodo pradžia bus ne bloga, ypač jei nespaudžia finansinės problemos. Tikėtina, kad susitiksite ar susirašinėsi te su žmonėmis, kurie jums žadi na gerus jausmus, primena buvu sią draugystę ar meilę. Pasirodys, kad galite tai atnaujinti. Per Vely kas galite pasiklysti vidinių abe jonių labirinte. Galbūt kažką mė ginsite išsiaiškinti su partneriu, tačiau vargu ar pavyks. Kitą savai tę jūsų planai gali keistis dėl ne numatytų aplinkybių. Derėtų sau goti padėtį ir turtą. VANDENIS (01 21–02 19)
Periodo pradžioje gali pa sipildyti jūsų sąskaita, bet gali laukti ir rimti jūsų vertybių, moralumo išbandymai. Tikėti na, kad bus įvertinti kažkokie jū sų darbai bei jų pasekmės. Neda rykite to, dėl ko vėliau gailėsitės. Regis, per Velykas neatsiginsite giminių, draugų ir gerbėjų, no rinčių su jumis šventiškai pabūti. Tikėtina spontaniška meilės int riga. Kitą savaitę gali tekti aiškin tis dėl senos klaidos. Jei velsitės į ginčus ar intrigas, įgysite slaptų priešų. ŽUVYS (02 20–03 20)
Jei prieš Velykas ar per jas ruošite publikacijas arba kalbėsite viešai, venkite faktų iš kraipymo, neetiškų pastebėjimų. Saugokite reputaciją. Pravartu pa žaboti savo ambicijas ir būti atlai desniems. Tikėtinas romantiškas polėkis. Saugokitės vagių. Kitą sa vaitę pravartu aptarti verslo rei kalus, ieškoti reikiamų ryšių. Iki ketvirtadienio palankus metas viešnagėms, diskusijoms, akty viam laisvalaikiui. Likusi periodo dalis bus kupina iliuzijų, fantazijų. Sidonija
24
šeštadienis, kovo 30, 2013
menas ir pramogos
Mindaugas Gasparavičius. Plukės rytas.
Kęstutis Čepėnas. Auksinio rudens briedis.
Mintis skaidrinanti laukinės ga Ypač išsiilgus pavasario, galima nors sa vo sielai jį padovanoti apsilankius Lietu vos laukinės gamtos fotografijų konkurso „Gintarinis žaltys“ geriausių darbų pa rodoje.
Enrika Striogaitė
e.striogaite@kaunodiena.lt
Gan neįprasta parodos vieta – Kauno klinikų Radiologijos kli nikos Brand uol in ės med ic in os skyrius. Kita vertus – gal tai be ne geriausia erdvė, kurioje menas gali gelbėti jei ne nuo ligos, tai bent nuo sunkių minčių, o daž niausiai būtent jos ir sargdina. Taigi dažnai ypač slegiančias Kli
nikų sienas šiuo metu puošia uni kalūs, žavėtis ir šypsotis verčian tys kadrai, užfiksuoti lietuviškoje gamtoje. Nacionalinis konkursas „Ginta rinis žaltys“ rengiamas jau trečius metus, norint sutelkti Lietuvos gamtos fotografus ir šalies gamtos fotografų klubus, skleisti gamtos fotografų etikos normas ir skatinti visuomenę pažinti Lietuvos lauki nę gamtą nedarant jai žalos. Dau
gelyje Vakarų Europos šalių tokie konkursai turi ne vieną dešimtme tį puoselėjamas tradicijas. „Gintarinis žaltys 2011“ – ant rasis Lietuvos gamtos fotografų konkursas. „Palyginti su pasau lio gamtos fotografija, tai nedide lis žingsnelis. Vis dėlto mūsų ma žai šaliai ir besikuriančiai gamtos fotografų bendruomenei – tai di džiulis žingsnis, – pastebi gam tininkas ir fotografas Romual
25
šeštadienis, kovo 30, 2013
menas ir pramogos
Kęstutis Vecka. Paskutinis mohikanas.
gamtos fotografija das Barauskas. – Dar prieš trejus metus iš daugybės Lietuvos gam tą fotografuojančių žmonių pa saulinio lygio gamtos fotografijos kartelę buvo pasiekę vos kelios dešimtys fotografų, o 2011 m. jų gretos padidėjo bent du kartus. Darbai tampa brandesni, solides ni, įdomesni, išradingesni, plečia si ir temų įvairovė.“
Dar prieš trejus me tus iš daugybės Lie tuvos gamtą fotog rafuojančių žmonių pasaulinio lygio gamtos fotografijos kartelę buvo pasie kę vos kelios dešim tys fotografų. Lietuvos laukinės gamtos fotog rafijų konkurse „Gintarinis žaltys 2011“ dalyvavo daugiau nei 100 gamtos fotografų, kurie pateikė per 150 darbų. Į finalinį konkurso etapą pateko 250 darbų. Dėl laurų varžėsi autoriai, ku rių fotografijos buvo nominuotos penkiolikai nominacijų: „Augali jos magija“, „Egzotikos pasaulis“, „Gamtos akimirka“, „Gamtos me nas“, „Gyvūno portretas“, „Kiti gyvūnai“, „Lietuvos kraštovaiz dis“, „Makropasaulis“, „Paukš čiai“, „Povandeninis pasaulis“, „Žinduoliai“, „Žmogus ir gamta“, „Juoda balta“, „Geriausia metų fotografija“ ir „Metų fotografas“. Ger iaus i konk ursant ų darbai publikuojami antrajame konkurso albume „Lietuvos laukinės gam tos fotografija 2011“. Šiuo me tu vyksta 2012 m. konkursui pa teiktų fotografijų atranka. Paroda Kauno klinikose veiks iki balan džio 30 d.
Rimantas Bikulčius. Pakelės romantika.
Aleksejus Sokolovas. Smalsumas nugali baimę.
Tadas Naujokaitis. Amžinai alkani.
26 2
šeštadIENIS, kovo 30, 2013
klasifikuoti skelbimai Skelbimų ir prenumeratos skyrius!
Kęstučio g. 86, I–V 7.30–17.30 val. Tel. 302 202, 302 231. Vytauto pr. 23, priešais Autobusų stotį, I–V 7–16 val. (pietų pertrauka 13–14 val.) , VI 8–11 val. Tel. 8 655 45 114.
Klasifikuoti
Darbo skelbimai �������������������������������� 26 Paslaugos ���������������������������������������� 26, 27 Parduoda � ������������������������������������������������ 27 Perka � �������������������������������������������������� 27, 28 Įvairūs � ������������������������������������������������������� 28 Karščiausi kelionių pasiūlymai ����������������������� 30 Pramogos, šventės, laisvalaikis � �������������������������������������������� 30 Kviečia � ������������������������������������ 28, 29, 30 Kviečia mokytis ��������������������������������� 28 Dingo � ���������������������������������������������������������� 30 Informuoja � �������������������������������������������� 30
skelbimai skelbimai@kaunodiena.lt 302 202, 302 231 (redakcijoje) Transporto įmonei reikalingi TARPTAUTINIŲ PERVEŽIMŲ VAIRUOTOJAI dirbti Europoje. Geros darbo sąlygos. Tel. 8 686 70 121.
DARBo skelbimai
1089184
Sportinių kojinių gamintoja (Sangiacomo mezgimo automatai) plečia savo veiklą ir priims į darbą patyrusias
UAB „Kauno Daisotra“ nuolat dirbti maršrutu Italija–Anglija reikalingi patyrę tarptautinių krovinių gabenimo vairuotojai. Kreiptis Kaune tel. 8 685 03 016.
1091420
MEZGĖJAS
(5 darbo vietos). Neturinčias patirties galime apmokyti darbo vietoje. Darbas 5 pamainomis. Kvalifikuota mezgėja gali uždirbti 2000 Lt per mėn. Kviečiame atvykti pokalbio balandžio 3–5 d. 9–17 val. E. paštas audrone@comfysocks.dk, tel. (8 37) 360 507, 8 611 14 166.
Siūlo darbą Bendrai užsienio ir Lietuvos UAB reikalinga (-as) buhalterė (-is). Reikalavimai: aukštasis išsilavinimas, ne mažiau kaip 3 metų buhalterinio darbo patirtis, darbas programa „Pragma“. Atlyginimas 2 000 Lt, atskaičius mokesčius, ketvirtinės premijos. CV siųsti e. paštu verslas59@yahoo.com. 1090777
DARBAS UŽSIENYJE. IŠVYKIMAS BALANDŽIO MĖN. ANGLIJOJE: pakavimo darbai fabrike. NORVEGIJOJE: kepyklos, sūrio fabrikai, drabužių, gėlių pakavimas, šiltnamiai. VOKIETIJOJE: dešrelių gamykla, sulčių fabrikas. Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Panevėžys. Tel. 8 699 94 931; karjeros.biuras@gmail.com.
Moderniam autoservisui reikalingas automobilių šaltkalvis. Būtina darbo patirtis. Siūlome: geras darbo sąlygas, patrauklų atlyginimą. Tel. 8 671 18 532. 1093286
Pervežimų kompanijai UAB Hoptransa reikalingi tolimųjų reisų vairuotojai, turintys CE kategoriją. Tel. 8 687 70 945.
1092313
Ieškomas statybinių medžiagų pardavimo vadybininkas. Tel. 8 670 11 877. 1092287
Įmonė UAB „Industrika“ siūlo darbą Vokietijoje elektros darbų specialistams, turintiems patirties, susijusios su darbu prie aukštos įtampos. Būtina anglų arba vokiečių kalba ir elektrotechninis išsilavinimas. Tel. 8 621 03 389. CV siųsti e. paštu tomas.budrys@industrika.lt. 1090682
Metalo apdirbimo įmonei Ilgakiemyje reikalingas suvirintojas. Gali būti be patirties. Tel. (8 37) 536 110. 1092773
Prancūziškas restoranas Kauno senamiestyje „Le Rouge” siūlo darbą profesionaliems barmenams. Mūsų lūkesčiai: aptarnavimo normų ir barmeno-padavėjo aptarnavimo etiketo, estetikos puikus išmanymas; rusų, anglų kalbų mokėjimas; būtina barmenopadavėjo darbo patirtis restoranuose nuo 3 metų; drausmingas, pasitempęs, iniciatyvus savo darbo profesionalas. Mūsų investicijos: atlyginimas visada laiku, atitinkantis Jūsų kvalifikaciją ir profesionalumą; lankstus darbo grafikas; aptarnavimo tobulinimas ir naujovių mokymas, rengiant seminarus. Gyvenimo aprašymą siųskite vita@restoranai.lt. Tel. 8 699 18 143. 1091276
Prancūziškas restoranas Kauno senamiestyje „Le Rouge” siūlo darbą profesionaliems VIRĖJAMS. Mūsų lūkesčiai: virėjo darbo išmanymas; lankstus ir lengvai dirbantis komandoje; imlus naujovėms; būtina darbo patirtis restoranuose, rekomendacijos – privalumas; drausmingas, iniciatyvus, pranašus, savo darbo profesionalas. Mūsų investicijos: atlyginimas, atitinkantis Jūsų kvalifikaciją ir profesionalumą, visada laiku mokamas; lankstus darbo grafikas; virėjo darbo tobulinimas ir naujovių mokymas, rengiant seminarus. Gyvenimo aprašymą siųskite vita@lerouge.lt. Tel. 8 699 18 143. 1091284
1090687
UAB „Terra animalis“ reikalingi automobilinio ir elektrinio krautuvo vairuotojas bei prekių rinkėjai sandėlyje Zapyškyje. Kvalifikacijos pažymėjimai ir darbo patirtis būtų privalumas. Darbas dviem pamainomis. Skambinti tel. 8 698 58 066. 1089696
UAB „Elektromontuotojas“ plečia veiklą ir priima į darbą: *elektros montuotojus, *oro linijų montuotojus. Neturinčius darbo patirties šioje srityje, apmokome. CV siųsti e. paštu info@elektromontuotojas.lt. Skambinti tel. (8 37) 352 069. 1093509
1082958
Profesionali stogdengių įmonė priims į darbą sutapdintų stogų įrengimo specialistus, mokančius dirbti su bitumine danga. Darbas Lietuvoje ir Baltarusijoje. Apmokėjimas – pagal realiai atliktus darbus. Pirmenybė teikiama stogdengių brigadoms (2–4 žm.). Skambinti tel. (8 5) 240 3833. 1087855
1089678
Grožio ir terapijos centrui Kaune reikalingos kosmetikės, kirpėjos ir manikiūrininkės, turinčios darbo patirties. Kreiptis tel. 8 684 84 735.
UAB „Solotransa“ reikalingi CE kategorijos vairuotojai-ekspeditoriai dirbti Lietuva– Rusija, Europa–Rusija kryptimis. Atlyginimas mokamas laiku. Tel. 8 685 23 820.
Reikalingas patyręs automobilių paruošėjas -dažytojas. Tel. 8 676 22 258. 1091072
Reikalingi autovežio vairuotojai trumpiems reisams. Geros darbo sąlygos, laiku mokamas atlyginimas. Tel. 8 674 56 399. 1090713
Reikalingi plytelių klojėjai ir valytoja (-as). Tel. 8 682 57 580.
1092176
Reikalingi vairuotojai, turintys E kategoriją, taip pat turintys C kategoriją. Reisai – nuolatiniai. Tel. 393 232, e. paštas atranka@erdves.lt. 1084752
Restoranų tinklas BAJORŲ KIEMAS siūlo darbą virėjams. Darbuotojus, turinčius mažai patirties, apmokome. Tel. 8 611 29 129. 1091120
Siūlome darbą Kaune maršrutinio taksi vairuotojams. Tel. 8 672 23 577, 8 675 23 777. 1089766
Siūlome darbą meistrui, turinčiam 35–55 % darbingumą, mokančiam atlikti elektronikos, mechanikos remonto darbus. Tel. 8 618 00 837. 1081964
Siuvimo įmonei reikalinga lengvų trikotažo gaminių sukirpėja (-as). Pageidaujama panaši darbo patirtis. Darbas viena pamaina. Tel. 8 615 24 624. 1091432
Statybos įmonei UAB „Projektana“ REIKALINGI BETONUOTOJAI. Darbo pobūdis: polinių pamatų, rostverkų įrengimas ir betonavimas. Reikalavimai: atsakingumas, darbštumas, darbo patirtis. Mes siūlome: darbo rezultatus atitinkantį atlyginimą ir socialines garantijas. Kreiptis darbo dienomis Chemijos g. 13A, Kaunas, tel. 8 620 84 733, e. paštas info@projektana.lt. 1092727
Statybos įmonei UAB „Projektana“ reikalingi MECHANIZATORIAI-EKSKAVATORININKAI. Darbo pobūdis: darbas statybose. Reikalavimai: atsakingumas, vairuotojo-traktorininko pažymėjimas, analogiško darbo patirtis. Mes siūlome: darbo rezultatus atitinkantį atlyginimą ir socialines garantijas. Kreiptis darbo dienomis Chemijos g. 13A, Kaunas, tel. 8 656 53 357, e. paštas info@projektana.lt. 1092731
Transporto įmonei reikalingas transporto vadybininkas-ekspeditorius. CV siųsti atranka@erdves.lt. Tel. 210 777. 1084764
UAB „Kamesta“ ieško: greiderio mašinistų, asfalto frezos mašinistų. Aprūpiname gyvenamuoju plotu. Informacija tel. 8 612 82 495, (8 37) 393 328 (nuo 8 iki 16.30 val.). 1091306
UAB „Naujasis Nevėžis“ – įmonė, diegianti naujas technologijas, gaminanti sausus pusryčius ir sūrius užkandžius, ieško GAMYBOS DARBUOTOJO (-OS). Reikalavimai: darbštumas, atsakingumas ir kruopštumas, sugebėti atlikti įrangos priežiūrą ir valdyti gamybos procesus. Siūlome: atsakingą, įdomų ir dinamišką darbą, mokymus, kvalifikacijos kėlimo galimybes bei karjeros perspektyvas, kompetenciją atitinkantį darbo užmokestį. CV siųsti e. paštu birute@nevezis.lt, faksu (8 37) 536 291. Išsamesnė informacija teikiama tel. 8 656 22 104. Informuosime tik atrinktus kandidatus. Konfidencialumą garantuojame. 1090848
UAB „Soloservis“ plečia veiklą ir į savo kolektyvą kviečia suvirintojus, šaltkalvius-montuotojus dirbti Jonavoje (kelionės išlaidos kompensuojamos). Gyvenimo aprašymus (CV) prašom siųsti e. paštu jolanta@soloservis.lt. Tel. 8 696 63 650. 1080953
UAB B&L SANTECHNIKA ieško santechnikų, suvirintojų elektra, TIG būdu, autogenu. Vamzdynų virinimas. Darbas Lietuvoje ir Vokietijoje. Atlyginimas sutartinis. Tel. 8 616 88 086. 1088183
Valymo paslaugų įmonė mielai priims į darbą valytojas (-us) ir kiemsargius, turinčius 35–55 proc. darbingumą. Kreiptis tel. 8 618 00 837. 1080563
Paslaugos
8 655 45 114 (Vytauto pr. 23)
IŠBLAIVINIMAS VISĄ PARĄ. Priklausomybės ligų gydymas. Tel. 8 606 91 150. 1083908
Klinikoje GROŽIO PASAULIS gyd. onkologėchirurgė L.Šarakauskienė ištiria apgamus siaskopu ir juos pašalina chirurginiu lazeriu bei kitais metodais. Tel. 313 900. Su EUROVAISTINĖS kortele MEDUS suteikiama 10 proc. nuolaida. 1079680
Klinikos BENDROSIOS MEDICINOS PRAKTIKA naujiena – kaulų, sąnarių ir minkštųjų audinių magnetinio rezonanso tyrimai. Gali būti atliekami skubiai. Tel. 313 665. Su EUROVAISTINĖS kortele MEDUS suteikiama 12 proc. nuolaida. 1079685
Nemokamai iðveþa Senà buitinæ, kompiuterinæ technikà ir kitus elektronikos prietaisus Registracija tel.
8 641 99 000
www.kaunakiemis.lt
Moderniu echoskopu atliekami kraujotakos ir įvairių organų ultragarsiniai tyrimai. Skydliaukės echoskopijai ir hormonų tyrimams – net 25 proc. nuolaida. Medicinos centras „Neuromeda“, tel. 8 613 42 780, 331 511; www.neuromeda.lt.
Taisome įvairių tipų televizorius klientų namuose. Iškvietimas nemokamas. Suteikiama garantija. Tel. 715 991, 8 671 55 064.
Odontologijos paslaugos (galima išsimokėtinai). Nemokamas protezavimas ligonių kasų pacientams. E.Ožeškienės g. 31A, tel. 202 094. www.masdenta.lt.
Taisome nešiojamuosius, stacionarius ir žaidimų kompiuterius. Atnaujiname NAVIGACIJAS. Suteikiame garantiją. Galime atvykti. Tel. 8 617 77 731.
Prekiaujame kraujospūdžio matuokliais. Taisome sugedusius. „Medicinos reikmenys“, V.Putvinskio g. 49, darbo dienomis nuo 9 iki 17 val. Tel. 206 511, 8 684 45 751.
Visų kompiuterių ir televizorių bei garso technikos servisas. Savanorių pr. 192, Kaunas, tel. (8 37) 327 424; www.pc-help.lt.
1082164
1063559
1079721
Profesionalus masažuotojas dirba miesto centre. MASAŽAI sveikatai, grožiui ir laimei. Veikia praktinio masažo mokykla. www.masazas55.lt. Tel. 8 643 30 000.
1089820
Kompiuterininkų
1080810
1071014
Statybos, remonto
1088506
Sunkių PAGIRIŲ gydymas, išblaivinimas paciento namuose. Pagalba visą parą. www.isblaivinimas.lt. Tel. 8 699 28 234, 221 128. 1087319
UAB „Rasos klinikoje“ suaugusiesiems atliekamos vidaus organų, skydliaukės, mažojo dubens ir širdies echoskopijos. Konsultuoja chirurgas. S.Žukausko g. 14–1, tel. 312 111. Darbo laikas I–V 8–20 val. 1071842
Automobilininkams Automobilio apsauga nuo korozijos. Antikorozinis automobilio padengimas „Dinitrol“ medžiagomis. Kėbulo paruošimas, dažymas, suvirinimas. Suteikiame garantiją. Kalvarijos g. 28A, tel. 392 803, 8 698 36 705. 1083273
Automobilių kompiuterinė diagnostika. Taisome visus elektros gedimus, starterius, generatorius, automatines, mechanines dėžes, variklius, važiuoklę. Tel. 8 676 20 355. 1086552
Plovimas – automobilių, variklių, dugno. Šildymo-aušinimo automobilio sistemos remontas, perdirbimas. V. Krėvės pr. 118B, 6 garažas. Tel. 8 604 16 842. 1093759
Buitinės technikos remonto Remontuoju visas automatines skalbykles. Garantija iki 2 metų. Dirbu be poilsio dienų ir švenčių dienomis. Tel. 8 606 76 900.
Medikų
1088023
Ar žinote, kad dėl kaklo kraujagyslių aterosklerotinių pokyčių sutrinka galvos smegenų kraujotaka ir padidėja insulto tikimybė? KAKLO KRAUJAGYSLIŲ ECHOSKOPIJA padės užbėgti nelaimei už akių! Šį tyrimą rekomenduojama atlikti esant neaiškios kilmės galvos svaigimui ir skausmui, ūžesiui, nepatikslintam insultui. BIOFIRST klinika, Studentų g. 37, Kaunas, tel. (8 37) 750 866; www.bioklinika.lt. 1093746
GYDYMAS DĖLĖMIS – efektyvus sergant ginekologinėmis, urologinėmis ligomis, venų varikoze, hipertonija, parodontoze, migrena, klausos neuritu. Natūralaus gydymo centras, Savanorių pr. 284. Tel. (8 37) 710 602, 8 682 92 261; www.ngc.lt. 1082801
Nebrangiai prijungiame skaitmeninę televiziją. Taisome televizorius, garso aparatūrą ir kitus el. prietaisus – su garantija. Galime atvykti. Tel. 8 617 77 751. 1080785
„AEG“, „Ardo“, „Beko“, „Bosch“ ir kt. automatinių skalbyklių remontas. Dirbame ir savaitgaliais. Garantija iki 2 m. Tel. 8 602 56 100. 1076602
Atlieku nebrangų mikrobangų krosnelių, skalbyklių, dulkių siurblių, šaldytuvų, el. viryklių remontą. Garantija iki 2 m. Atvykstu nemokamai. Tel. 8 680 85 778. 1089452
Automatinių skalbyklių (visų rūšių) remontas ir prekyba jomis. Dirbame ir savaitgaliais. Garantija iki 2 m. Tel. 8 609 07 201, 8 606 40 061. 1083480
AKCIJA – 50 %! Balkonų stiklinimas. Plastikiniai langai (aliumininės stumdomos, varstomos sistemos, vokiškas 4–6 kamerų profilis). Tel. 8 646 07 553. 1087067
Akcija! Plastikiniai langai, šarvuotos durys, aliuminio balkonai. Gamintojo kainomis. 5 m. garantija. Apdailos darbai. Tel. 8 600 61 010, 8 617 56 746. 1084979
27 3
šeštaDIENIS, kovo 30, 2013
klasifikuoti skelbimai Paslaugos Statybos, remonto Apdaila. Dažome, glaistome, tapetuojame. Ankograščių apdaila (po langų keitimo). Dedame laminuotas grindis. Patirtis – per 20 metų. Tel. 8 674 46 663.
Santechnikas keičia WC, gyvatukus, vonias, dušo kabinas, kanalizacijos, vandentiekio vamzdynus ir kt. Padedame nupirkti, atvežame. Dirbame be poilsio dienų. Garantija. Tel. 8 646 03 025. 1090706
Vidaus įrangos
1092789
Atliekame apdailos remonto darbus. Dažymas, tapetavimas, santechnika, plytelės, lubos, grindys ir kt. Komandiruotės. Medžiagoms – nuolaidos. Tel. 8 628 45 104.
1089276
Atliekame kokybiškai tik gipskartonio montavimo darbus (sunkias ir lengvas konstrukcijas). Tel. 8 620 80 461, 8 671 13 410. 1079600
Automobilinio bokštelio nuoma (15 m aukščio). Šlaitinių stogų dengimas, skardinimas. Tel. 8 687 19 660 (Rolandas), 8 602 92 845. 1083740
Betonuojame grindis, ruošiame pagrindus. Klojame visų tipų grindų dangą. Ilgalaikė patirtis. Garantija. Tel. 8 686 44 993, 8 687 24 321. 1074719
Darome pamatus, atliekame mūro, stogų dengimo ir įvairius statybos darbus. Namo su visa išorės apdaila 1 kv. m kaina nuo 1000 Lt. Tel. 8 656 27 767. 1088307
Dėmesio! Greitai ir kokybiškai gaminame šarvuotas duris butams, laiptinėms. Atvežame nemokamai, konsultuojame. Tel. 8 600 18 644. 1085484
Dengiame naujus ir renovuojame senus šlaitinius stogus. Darbus atliekame kokybiškai. Tel. 8 647 57 756. 1086284
Dengiame šlaitinius stogus, rekonstruojame, skardiname. Komplektuojame medžiagas. Gaminame kaminų įdėklus ir juos valome. Tel. 8 612 82 740. 1092656
Dengiame stogus, rekonstruojame, skardiname. Kaminų įdėklai, valymas. Karkasinių namų statymas. Tel. 8 601 77 895.
1081770
1093338
1081123
Naują individualaus projekto namą Kačerginėje. Ypač gražioje vietoje, ant Nemuno kranto. Kaina 1 400 000 Lt. Galimi įvairūs variantai. Tel. 8 671 98 551.
BALDAI PER VIENĄ SAVAITĘ! Nestandartiniai kietieji baldai: spintos, virtuvės, komodos, prieškambario baldai ir kiti. Galima įsigyti IŠSIMOKĖTINAI. Atvykstame, konsultuojame ir išmatuojame NEMOKAMAI. Tel. 8 683 90 946.
Naujos statybos dviejų, trijų kambarių butus Kaune (autonominis šildymas, patogus išplanavimas, židinys, vieta automobiliui, šalia PC, išvystyta infrastruktūra, maži mokesčiai, iki miesto centro tik 15 min., parduodame su daline arba visa apdaila). Lanksčios pirkimo sąlygos. Dirbame ir šeštadienį. Tel. 8 698 09 808.
PLISUOTOS ŽALIUZĖS, Ritininės užuolaidos, ROMANETĖS – UAB „Eurivila“. K.Donelaičio g. 33, tel. 423 333. www.eurivila.lt.
Baldžių
1085382
Kietųjų baldų gamyba: virtuvės, prieškambario, svetainės, jaunuolio baldai, spintos ir kt. Tel. 8 698 43 448 nuo 8 iki 21 val.
1082927
Pigiai gamina spintas su stumdomosiomis durimis, virtuvės, miegamojo, kitus baldus pagal individualius užsakymus. Tel. 8 676 80 295. 1091641
Siuvėjų
1084074
Šventėms
1082913
Muzikantas – švenčių vedėjas su vakaro programa pagal Jūsų pageidavimus. Tel. 8 686 97 021, Kaunas.
1072562
Kaminų įdėklai, valymas, pristatomieji kaminai, remontas. Kaminų mūrijimas. Tel. 8 619 29 430.
1088433
Karkasinių namų statyba, šlaitinių stogų montavimas. Tel. 8 670 06 645.
1080965
Meistro pagalba: santechnika, elektra, apdailos darbai, tvirtinimai ir t.t. Išsikvieskite meistrą tel. 8 618 00 700. 1069356
Nebrangus ir kokybiškas butų, laiptinių remontas, glaistymas, dažymas, tapetavimas. Plastikinių langų apdaila. Tel. 317 126, 8 605 67 438. 1091172
Nuomojame fasadinius statybinius pastolius. Universalūs, tinka mūro ir kitiems darbams. Lengvai surenkami. Tel. 8 686 79 386; www.stogudengimasjums.lt. 1084109
PAKABINAMOSIOS LUBOS: mineralinės, aliumininės, fibrocementinės, plieninės. Lubų montavimas. Tel. 8 611 33 973, 8 686 40 200; www.lubos.lt.
1085398
Pigiai ir greitai padedame priduoti ir įregistruoti Registrų centre sodo namelius (be projekto). Atliekame kadastrinius matavimus (inventorizacija). Tel. 8 628 58 888.
1088202
1089838
Nekilnojamojo turto brokerė padeda pirkti, parduoti, nuomoti Jūsų būstą, namą, admin. patalpas, sodo namą, žemės sklypą. Nemokamai konsultuoja NT ir statybos klausimais, vertina. Tel. 8 670 51 635. 1080573
Parduodu 11 a žemės sklypą Kaune, J.Vienožinskio g., šalia Neries, detaliajame plane suformuotą gyvenamųjų pastatų statybai. Komunikacijos greta. Tel. 8 672 24 434. Parduodu autoservisą. Gera vieta. Išnuomotas. Kreiptis tel. 8 699 42 085.
1092667
Parduodu patalpas Žaliakalnyje, 1500 Lt už kv. m, yra nuomininkai. Kreiptis tel. 8 656 99 890. 1092669
Kavinė UAB „Partizanai“ kviečia šauniai praleisti laiką, atšvęsti šeimos šventes (iki 100 asmenų). Tel. 8 612 65 960, 731 865. www.kavinepartizanai.lt.
1092649
Kaminų įdėklai (darbo patirtis), valymas. Pristatomieji kaminai. Latakų valymas. Garantija. Be poilsio dienų. Tel. 8 676 53 813. www.kaminuideklai.com.
1087120
1089982
Individualus moteriškų ir vaikiškų drabužių siuvimas bei taisymas. Tel. 8 614 87 214, Kęstučio g. 54.
GRINDŲ BETONAVIMAS (nuo 1 kv. m iki Jūsų pageidaujamo ploto) – butams, namams, biurams ir t.t. LIEJAME pamatus. Patirtis. Kokybė. Tel. 8 618 20 971. 1080744
1093325
Išparduodu: butus, namus, sodus, sodybas, sklypus, patalpas. Padedu parduoti, nupirkti, konsultuoju. Tel. 8 646 46 366, 8 610 23833, (8 37) 333 666, www.simokusilas.lt. Keletą metų pardavinėjome namą PANERIŲ g. 133, Kaune. Prašom atsiliepti jį apžiūrėjusius interesantus jonas@simokusilas.lt. Tel. (8 37) 333 555, 8 646 46 366.
1092553
Atliekame drenažo, lauko ir vidaus vandentiekio bei kanalizacijos, valymo įrengimų montavimą. Sutvarkome dokumentaciją. Dirbame jau 20 metų. Tel. 8 674 13 881.
Gyvenamąjį rąstų namą Aukštaičių g., Kaune (b. pl. 86 kv. m, tvarkingas, autonominis šildymas dujomis, miesto komunikacijos). Be tarpininkų. Tel. 8 630 82 878.
1082652
Skubiai 8–20 a sklypus Domeikavoje, graži vieta, kelias, elektra, šalia miesto, vanduo. Be tarpininkų. Tel. 8 654 43 665. 1086435
Sodybą 25 km nuo Kauno (2 a. namas, b. pl. 200 kv. m, pirmasis aukštas visiškai įrengtas, dvigubas garažas, 35 a žemės, geras privažiavimo kelias). Kaina 240 000 Lt. Tel. 8 686 62 887. 1087766
Kitos
Medžių, vaismedžių pjovimas, genėjimas, kelmų rovimas. Tel. 8 655 55 800.
UAB „IPS GROUP“ teikia paslaugas: atlieka sklypų geodezinius matavimus, topografines nuotraukas, kadastrinius pastatų matavimus (inventorizaciją), ribų atstatymą (nužymėjimą), žemės sklypų ir pastatų nužymėjimą bei inžinerinių tinklų išpildomąsias nuotraukas, rengia detaliuosius planus, namų projektus, žemės sklypų ir ūkininko sodybų formavimo ir padalijimo projektus, ruošia planus teismams, notariniams susitarimams. Padeda priduoti pastatus. Tel. 8 657 59 599. www.ipsgroup.lt.
NEMOKAMAI išvežame bet kokį nereikalingą metalo laužą, buitinę techniką. Mokamai – senus baldus, šiukšles ir visa kt. Pjauname medžius. Tel. 8 601 99 230, 799 681.
Vieno kambario butą Partizanų g. (5/4 a., 31,5 kv. m, butas tuščias, tvarkingas). Be tarpininkų. Kaina 60 000 Lt. Tel. 8 650 56 295.
Aplinkotvarka. Medžių, gyvatvorių, tujų genėjimas. Augalų sodinimas, kvalifikuoto sodininko paslaugos. Tinklinės ir segmentinės tvoros. Tel. 8 600 92 922.
1091041
Genime ir tvarkome sodus. Pjauname medžius. Tel. 8 688 39 386.
1091318
1078236
1090979
1092487
1093967
Vaismedžių, vaiskrūmių ir dekoratyvių augalų genėjimo darbai. Tel. 8 673 64 999. www.zalisodai.lt. 1093674
Želdynų projektavimas, vizualizacija (3D). Želdinimo darbai (vejos, želdynai, gėlynai, alpinariumai ir t.t.), palankios kainos. Tel. 8 681 62 573, 8 653 28 262. 1087106
parduoda
Nekilnojamasis turtas kitose vietose 1 ha žemės sklype statomos 2 naujos sodybos (kiekvienai priklauso po 50 a žemės, namas – 180 kv. m, tvenkinukas, pirtis, garažas, pagalbinės patalpos, gręžiniai, nuotekų valymo įrenginiai, be vidinės apdailos, nuo Kauno 30 km, asfaltuotas privažiavimo kelias). Sodybos kaina 240 000 Lt. Tel. 8 611 34 646. 2 butą Jonavos r., Ruklos mstl. (5 a. mūrinio namo 2 a., tualetas ir vonia atskirai, yra balkonas). Kaina 31 000 Lt. Tel. 8 687 49 466.
1090568
1084098
1093633
Reguliuoju plastikinius, aliumininius ir medinius langus bei duris; keičiu tarpines, stiklo paketus. Taip pat atlieku kt. remonto darbus. Tel. 8 699 45 913.
DnB būstas teikia paslaugas norintiesiems parduoti ar išnuomoti savo nekilnojamąjį turtą. Tel. 8 676 22 040, e. paštas darius.daugela@dnbbustas.lt.
Parduodamas mūrinis namas su ūkiniu pastatu Vilkaviškio r., Pilviškiuose (40 a, 1995 metų statyba). Tel. 8 687 63 335.
Santechnikas keičia vandentiekio, kanalizacijos vamzdynus, stato WC. Kiti santechnikos darbai. Dirba be poilsio dienų. Garantija. Tel. 8 645 22 683.
Dalį namo Šilainiuose (2 kambariai ir virtuvė, 3,4 a sklypas). Galimas keitimas į butą. Tel. 8 699 83 319.
Parduodamas tvarkingas sodas Jonavos r., 3 km nuo Jonavos, kelio Kaunas–Jonava (Gulbiniškiai) 28-asis km (šalia miško, asfaltuotas privažiavimo kelias). Kaina 59 000 Lt. Tel. 8 612 98 902, (8 349) 54 282.
Santechnikas montuoja kietojo kuro, dujines katilines, šildymo ir vandentiekio, vėdinimo sistemas. Konsultuoja. Taiko nuolaidas. Tel. 8 674 43 938.
Dviejų aukštų mūrinį namą (ar jo pusę) Žaliakalnyje, Archyvo g. (6 a sklypas, šildymas dujomis, 2 garažai, tinka įvairiai veiklai, rami vieta). Be tarpininkų. Tel. 8 686 83 399.
Sodybą ant ežero kranto Lazdijų r. (18 ha žemės, 3 pastatai, 500 m pakrantės, giluminis gręžinys, liepto projektas). Kaina 380 000 Lt. Tel. 8 607 88 825.
1086855
1090792
1089639
1058074
1089462
1093737
Defektuota, naudota, nauja buitinė technika. Virtuvės įrankiai, aksesuarai ir indai. www.aldile.com, Jonavos g. 254, Kaunas. Tel. 8 698 31 328.
1093107
1088060
1090141
1083367
1074745
Brangiai juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą: aliuminį, varį, žalvarį, akumuliatorius. Išsivežame patys. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724. Brangiai perkame mišką su žeme arba išsikirsti, žemę, pievas. Visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 676 41 155. 1058649
1075138
Brangiai perkame mišką visoje Lietuvoje. Atliekame miško ruošos, medienos transportavimo darbus. Tel. 8 650 16 017.
Nauja, nukainota buitinė technika (skalbyklės, orkaitės ir kt). AEG, BOSCH, LIEBHER, SIEMENS ir kt. Kovo 11-osios g. 45A. Tel. 313 656, 8 699 83 487; www.ventara.lt.
Brangiai perkame. Stambi įmonė – įvairaus brandumo miškus Lietuvoje. Tel. 8 633 33 333, 8 644 44 444.
1061925
1059337
1071752
Baldai Gaminame baldus: „Jotulė“, lovas, tachtas, sofas-lovas, spintas su slank. sistemomis, kitus nestandartinius baldus. Tel. 8 681 66 134, 8 685 76 772. 1085987
Statybinės medžiagos YPATINGAS PASIŪLYMAS! Beržiniai briketai – 390 Lt; uosio, ąžuolo briketai. Tel. 8 698 55 663. 1081419
Prekyba įvairia stogų danga, lietaus nubėgimo sistemomis, vidaus ir lauko plastikinėmis dailylentėmis. Tel. 8 674 08 870. 1092254
Brangiai perku mišką (su žeme arba išsikirsti). Atsiskaitau iš karto. Miškavežio paslaugos. Tel. 8 685 16 221, 8 635 30 367, (8 37) 291 255. 1074114
Padėsiu parduoti, nupirkti sodą, sklypą, namą, sodybą, butą, patalpas, garažą, mišką. Tel. 8 646 46 366, 8 610 23 833, 333 888. 1089010
Perka arba išsinuomoja žemę visoje Lietuvoje. Gali būti: apleista, su mišku, su bendraturčiais, išnuomota. Sutvarko dokumentus, atsiskaito iš karto. Tel. 8 671 08 059. 1082351
Perka katalizatorius, akumuliatorius, starterius, generatorius, el. variklius, automobilių laidus, kompiuterių ir kitas plokštes. Tel. 8 660 99 000; www.kaunakiemis.lt. 1082710
Gyvūnai
PERKAME MIŠKĄ. Tel. 8 602 31 516.
Skiepytus 6 sav. rotveilerių veislės šuniukus. Kreiptis tel. 8 645 38 324. Raudondvaris. 1091037
1065573
Perku radijo detales, mikroschemas, kondensatorius, matavimo prietaisus, elektrinius variklius, transformatorius, oscilografus. Tel. (8 37) 770 261, 8 655 07 636. 1086956
Drabužiai Nauji, mažai dėvėti drabužiai urmu iš JAV žinomų firmų. 1 kg kaina 15–25 Lt. Tel. 8 653 69 736. 1091244
Kitos prekės
Perku žemės grąžinimo dokumentus, taip pat nesutvarkytus paveldėjimo teisės liudijimus. Atsiskaitau iš karto. Tel. 8 684 94 670. 1074426
Pirksiu KAMAZ’o vilkiko galinius tiltus su reduktoriais. Tel. 8 654 38 280. 1090711
Malkas beržines, juodalksnines, 3 m ilgio rąsteliais. Perkame mišką. Tel. 8 636 09 694. 1066753
Malkos pigiau. Supjautos trinkelėmis arba skaldytos. Atvežame ir mažais kiekiais. Tel. 8 631 33 736. 1087485
Parduodame ąžuolines, uosines, beržines, juodalksnio malkas (rąstais, trinkelėmis, skaldytas). Perkame mišką visoje Lietuvoje. Tel. 8 675 55 671 1080480
Parduodame medienos atraižas kurui ir įvairias malkas: dvimetriais, trinkelėmis ir skaldytas. Atvežame. Tel. 8 614 08 432, 8 699 35 992. Parduodu malkas „iš pirmų rankų“. Atvežu miškavežiu. Tel. 8 685 16 221, 8 635 30 367, (8 37) 291 255. 1074106
Perka
Skubiai perkame žemės ūkio paskirties žemę (be planelių, be dokumentų). Tel. 8 673 19 696. 1080358
UAB ,,Alternate heat’’ perka žemės ūkio paskirties žemę Jurbarko r. Tel. 8 643 75 526.
1080370
Užsienio bendrovė brangiai perka žemės ūkio paskirties žemę visoje Lietuvoje, pageidautina nuo 5 ha. Siūlyti įvairius variantus. Tel. 8 606 14 770. 1085652
Užsienio kompanija perka miškus su žeme ir ŽŪP žemę. Atsiskaitome iš karto. Tel 8 688 88 811. 1081488
VAZ, „Moskvič“, GAZ ir kitus importinius automobilius, kėbulus. Pasiimame. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724.
1074970
UAB EUROFOREST 2 Nuolat visoje Lietuvoje
AB BRANGIAUSIAI KAUNE PERKA: juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą, akumuliatorius, senus automobilius. Išrašome utilizavimo pažymas. Pasiimame patys. Europos pr. 56. I–V nuo 9 iki 17.30 val., VI nuo 9 iki 14 val. Tel. 391 549, 8 639 10 001. 1084369
Automobilius (senus, surūdijusius, su defektais, nevažiuojančius) ir kėbulus. Atsiskaito iš karto, pasiima patys. Tel. 8 673 31 752, 8 607 97 663.
Plokščiųjų stogų dengimas, šiltinimas ir renovacija. Ilgametė patirtis. UAB „Verslo gama“. Tel./faksas (8 37) 390 089, 8 616 17 706; www.stogudengimasjums.lt.
2010 m. statybos mūrinį namą Biruliškėse, Kauno r. (10 min. pėsčiomis iki Partizanų g., gyv. pl. 120 kv. m, vieno aukšto, 6 a sklypas). Tel. 8 611 74 431.
BALTIC METAL, UAB – aukštomis kainomis neribotais kiekiais perka juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą. Atsiskaitome iš karto. Kreiptis R.Kalantos g. 49, Kaunas, tel. (8 37) 215 092, 8 698 55 553.
1074947
Buitinė technika
AB SUPERKA AUTOMOBILIUS. Gali būti seni, po avarijos, nevažiuojantys. Atsiskaitome iš karto. Sutvarkome dokumentus. Pasiimame patys. Europos pr. 56. Tel. 391 549, 8 639 10 001.
1 k. Demokratų g., šalia „Maximos“ (b. pl. 31 kv. m, 5/1 a., vidinis, šiltas, maži mokesčiai, reikia remonto, bendrija). 52000 Lt. Turiu ir kitą variantą. Tel. 8 678 00 678. 1088375
1090570
Bankrutavusi UAB „Slenkančios sistemos“ parduoda nekilnojamojo turto kompleksą (žemės sklypus su statiniais), esantį Širvintų r. sav. Širvintų sen., Juodelių k. Bendras žemės sklypų plotas 3,9454 ha, bendras pastatų plotas 7713,51 kv. m. Pardavimo kaina 3.710.040,00 Lt plius PVM. Pasiūlymai dėl turto pirkimo renkami 1 mėnesį po skelbimo išspausdinimo. Išsamesnė informacija teikiama tel. 8 686 32 435.
Plastikiniai langai (vokiški), šarvo durys, balkonų stiklinimas, apdaila. Langų reguliavimas, taisymas. Savanorių pr. 287–316, tel. 8 606 28 921, 332 247.
1079980
1085418
Sodybą Kaišiadorių r., Kruonio mstl. Medinis apmūrytas namas, ūkinis pastatas, garažas. Nuo Kauno 40 km. Geras susisiekimas. Kaina 56 000 Lt. Tel. 8 687 49 466.
1086254
1087777
Nekilnojamasis turtas Kaune ir Kauno rajone
Sodybą gražioje vietoje Runeikių k., Šėtos sen., Kėdainių r. (110 kv. m, su mansarda, ūkiniai pastatai, šulinys, sodas, yra žemės). Kaina 17 500 Lt. Tel. 8 677 47 949, 8 675 57 940.
PERKAME MIŠKĄ
ĩ Brangiai mokame ĩ Atsiskaitome iš karto ĩ Perkame ir nebrandžius bei kirstus miškus ĩ Domina įvairaus dydžio valdos Tel. 8 656 65 074, e. paštas euroforest2@gmail.com.
1084357
Automobilių supirkimo įmonė perka visų markių automobilius nuo 200 iki 2000 Lt. Patys pasiimame. Atsiskaitome vietoje. Tel. 8 615 87 008. 1087630
1084881
Automobilius, mikroautobusus, sunkvežimius – geromis kainomis. Išsivežame. Tvarkome dokumentus. Tel. 8 604 27 116, 8 643 06 597. 1090855
Bendrovė perka žemės ūkio paskirties žemę visoje Lietuvoje. Tel. 8 618 05 112. 1080026
Nukelta į 28 p.
28 2
šeštadIENIS, kovo 30, 2013
klasifikuoti skelbimai Gabenimai
Perka Specializuota įmonė
SUPERKA ĮVAIRIUS SENUS AUTOMOBILIUS (su defektais, po avarijos) ir
KĖBULUS.
Pasiimame patys. Rašome utilizavimo pažymas.
Tel. 8 671 67 189; 8 648 74 669.
www.autoperka.lt
Krovinių, siuntų pervežimas, perkraustymas iki 3 t Lietuvoje. Krovikai (montavimas). Krovininių mokroautobusų nuoma, tinka B kat. Tel. 8 603 71 199. 1091436
Kelionės Kiekvieną pirmadienį vežame keleivius, siuntinius, automobilius maršrutu Lietuva– Vokietija–Anglija. Paimame iš namų. Tel. 8 618 07 311. 1078533
Vežame keleivius, siuntinius, krovinius į ANGLIJĄ, AIRIJĄ, VOKIETIJĄ, OLANDIJĄ, DANIJĄ, NORVEGIJĄ, ŠVEDIJĄ. Patikimai, saugiai ir greitai! Tel. 8 672 97 228, e.paštas info@eurosiunta.lt. 1084345
Vizos Vizos: Rusija, Baltarusija, Kazachstanas, Kinija. Vizos vairuotojams. Kreiptis Kęstučio g. 3, tel. 321 760, 8 685 04 003. Dirbame nuo 9 iki 18 val. 1062172
Paskolos
Paskola be užstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Tel. 314 531, skambinti d. d. nuo 9 iki 17 val., „Aujama-credit“, P.Lukšio g. 34.
1080235
Paskolos palankiausiomis sąlygomis nekilnojamojo ir kt. turto savininkams. Teirautis ir savaitgaliais. Tel. 8 602 36 979, (8 37) 210 625. www.sgpartneriai.lt. 1070380
Kiti
Įvairūs Akcininkams! 1. UAB „Žalvaris”, įm. k. 120504795, adr. Palemono g. 1, 52159 Kaunas. 2. Pranešimas pateikiamas dienraščiui „Kauno diena”. 3. 2013 m. kovo 25 d. bendrovės valdybos sprendimu 2013 m. balandžio 30 d. 11 val. bendrovės buveinėje (Palemono g. 1, Kaunas) šaukiamas eilinis visuotinis UAB „Žalvaris” akcininkų susirinkimas. Akcininkų registracija nuo 10.30 val. Turėti asmens tapatybę liudijantį dokumentą ar LR akcinių bendrovių įstatymu nustatytos formos įgaliojimą. Susirinkimo darbotvarkė: 3.1. Metinio pranešimo už 2012 m. tvirtinimas; 3.2. Audito patikrinimo išvados; 3.3. Finansinės atskaitomybės už 2012 metus patvirtinimas, pelno (nuostolio) paskirstymas; 3.4. Kiti klausimai. 4. Pranešimas nėra konfidencialus. 5. Įgaliotas asmuo teikti papildomą informaciją – generalinis direktorius, tel. (8 37) 490 260. 6. Bendrovės valdyba. 1093571
2013 m. balandžio 30 d. 10 val. Draugystės g. 14, Kaunas, šaukiamas UAB „Julgirda“ (kodas 135031412) akcininkų susirinkimas. Darbotvarkėje: 1. Svarstymas dėl kreditinės linijos sudarymo su banku. 2. Auditoriaus rinkimai ir apmokėjimo sąlygų nustatymas. Papildomą informaciją teikia Tomas Janulevičius, tel. 8 698 84 160, e. paštas julgirda@gmail.com. 1092724
UAB „Garliavos gelžbetonis“ šaukia visuotinį akcininkų susirinkimą, kuris vyks 2013 m. balandžio 30 d. 12 val. bendrovės administraciniame pastate, Liepų g. 32, Garliava, Kauno r. Susirinkimo darbotvarkė: 1. Administracijos vadovo (direktoriaus) ataskaita už 2012 m. 2. Metinės ataskaitos už 2012 m. patvirtinimas. 3. 2012 m. pelno (nuostolio) ataskaitos tvirtinimas. 4. Einamieji klausimai. Direktorius. 1093428
Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius Ričardas Pudževelis kovo 27 d. pasirašė įsakymus: Nr. ĮS-465 – „Dėl Kauno r. sav. Taurakiemio sen. Piliuonos k. Dobilo g. 1 žemės sklypo, kadastrinis Nr. 5267/0010:230, detaliojo plano patvirtinimo, padalijimo, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo bei statybos reglamento ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo“; Nr. ĮS-466 – „Dėl Kauno r. sav. Ringaudų sen. Ringaudų k. Obelynės g. 17 žemės sklypo, kadastrinis Nr. 5250/0005:311, detaliojo plano patvirtinimo, padalijimo, pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimo, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo bei statybos reglamento ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo“. PASTABA. Visus įsakymų tekstus ir įsakymų priedus galite rasti Kauno rajono savivaldybės svetainėje adresu http://www.krs.lt -> Teritorijų planavimas -> Viešinami teritorijų planavimo dokumentai. 1093618
UAB „Vėjista“ (įm. k. 302501116, adresas Žalgirio g. 3, Žiežmarių m., Kaišiadorių r.) keičia pavadinimą į UAB „STN LT“. Pasiteirauti tel. (8 37) 313 850. 1093467
Kviečia
Kviečia mokytis Kursai: apsaugos darbuotojų pirminio parengimo – 2013 04 22, šaunamojo ginklo įsigijimo savigynai – 2013 04 25. Informacija tel. 8 686 08 017 9–16 val., e. paštas vytautasatk@one.lt. 1088135
Lietuvos ir Prancūzijos asociacijos Kauno skyrius kviečia į prancūzų kalbos kursus pradedantiesiems ir pažengusiesiems. Taip pat renkamos šeštadienio grupės. Tel. 203 994, 8 676 20 235.
1061417
Balandžio 3 d., trečiadienį, 18 val.
FRANÇOIS CHAPLIN
(fortepijonas, Prancūzija) Programoje – kompozitorių F.Chopin, G.Fauré, F.Poulenc, C.Debussy kūriniai Bilietų kaina: 15, 20 Lt Koncerto partneris
Bilietai parduodami Kauno filharmonijos kasoje antradieniais–sekmadieniais 14–18 val., tel. (8 37) 200 478, bei platinami www.tiketa.lt (aptarnavimo mokestis Kauno filharmonijos kasoje netaikomas, „Tiketos“ sistemoje +3 Lt/bilietui, +5 Lt užsakant bilietus internetu ar trumpuoju numeriu ir atsiimant juos kasose). Informacija teikiama tel. 222 538. Internetinis adresas www.kaunofilharmonija.lt. Ikimokyklinio amžiaus vaikai į vakarinius koncertus neįleidžiami. Filharmonijos Mėlynojoje fojė veikia Valerijos Medelinskienės akvarelių paroda „Smėlio pilys“. Filharmonijos partneriai:
Nuomoja Autoserviso patalpas (400 kv. m) automobilių paruošėjams-dažytojams Aleksote, Europos pr. 122. Aprūpiname darbu. Nuomos kaina 2500 Lt. Tel. 8 685 21 488. 1091302
Filharmonijos dienraštis
Išsinuomoja Norėtume išsinuomoti tvarkingą vieno arba dviejų kambarių butą Kaune. Tel. 8 603 47 513. 1088464
Ūkininkas ieško išsinuomoti žemės Širvintų r. Tel. 8 689 73 000. 1064639
„Kauno dienos“ skelbimų skyrius: tel. 308 862, 302 233, 302 231, 302 202, e. paštas skelbimai@kaunodiena.lt
29 3
šeštaDIENIS, kovo 30, 2013
klasifikuoti skelbimai Kviečia Kviečiame į šiaurietiškąjį ėjimą Kaune nuo balandžio 2 d. Užsiėmimai Nemuno saloje vyks antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 10 ir nuo 17.30 val. Kaina 160 Lt/mėn. Tel. 8 698 37 100, e. paštas laimontas@visadaaktyvus.lt. 1092726
„Kauno dienos“ reklamos pardavimo skyrius: tel. 302 234, 308 863, 308 864, 302 230, e. paštas reklama@kaunodiena.lt.
Kauno plaukikams – moderniausias šalies baseinas Kaune baigiama „Girstučio“ kultūros ir sporto rūmų baseino rekonstrukcija – montuojami baldai, drabužinių įranga, kompiuterizuojamos darbo vietos. Šalies vandens sporto profesionalai tikisi, kad naujajame baseine atsiskleis ne vienas plaukimo talentas.
„Plaukiko gatvėje neatrasi. Tam, kad būtų išugdyti aukšto lygio sportininkai, pirmiausiai reikia daug plaukti besimokančių vaikų. Kuo daugiau jų išmokysi plaukti, tuo didesnė tikimybė, kad surasi būsimą olimpini čempioną. „Girstutis“ tam labai pasitarnaus“, – tikino Š. Mažutaitis.
Ugdys sportininkus Rekonstruoto baseino atidarymas taps dideliu įvykiu visai šalies plaukimo bendruomenei. Lietuvoje iki šiol buvo vos trys 50 metrų ilgio baseinai, Kaune – nei vieno. „Galime džiaugtis, kad Kaune baseinų yra tikrai nemažai, tačiau ruošiant didelio meistriškumo sportininkus labai trūko didelio 50 m ilgio baseino. Tokiame vyksta visi Lietuvos vasaros čempionatai, tad vaikams priprasti prie ilgo baseino labai svarbu. „Girstutyje“ bus sudarytos puikios sąlygos treniruotis“, – sakė Kauno plaukimo mokyklos vadovas Šarūnas Mažutaitis. Pirmoji „Girstučio“ baseino abonemento savininkė – Kauno miesto savivaldybės dovaną gavusi Olimpinė čempionė Rūta Meilutytė. Vandens sporto specialistai tikisi, kad naujasis baseinas plaukimu sudomins dar daugiau vaikų ir padės atrasti ir išugdyti naujų talentų.
Plaukikų miestas Lietuvos plaukimo federacijos generalinis sekretorius Mindaugas Špokas viliasi, kad naujas baseinas suteiks daugiau paskatų šios sporto šakos vystymuisi. „Šiuo metu Kaunas yra tas miestas, kuriame buvo išugdyta bene daugiausiai olimpiečių. Džiaugiamės, kad būtent čia atsidarys naujasis baseinas. Norėtume „Girstutyje“ rengti Lietuvos čempionatą, tarptautines komercines varžybas su sporto pasaulio žvaigždėmis ir taip dar labiau populiarinti plaukimą“, – teigė M. Špokas. Specialisto teigimu, svarbu ir tai, kad Kaune įsikūręs trenerius rengiantis Lietuvos sporto universitetas, tad čia netrūksta profesionalių plaukimo specialistų. Svarbi edukacinė priemonė Plaukimo federacijos atstovas pastebi, kad norinčių išmokti plaukti ir siekti rezultatų kasmet daugėja – plaukimo
grupės perpildytos, o rudenį norintys išmokti plaukti turi laukti eilėse. „Visame pasaulyje plaukimas yra viena populiariausių sporto šakų vaikų tarpe. Mokėjimas plaukti yra gyvybiškai svarbus gebėjimas. Manau, visi pareigingi tėvai turėtų skatinti vaikus išmokti plaukti, nebūtinai turėdami vilčių, kad ateityje jie taps sporto meistrais ar profesionaliais plaukikais. Tai sveikatai naudingiausias sportas, puikus fizinis lavinimas“, – teigė M. Špokas. „Girstučio“ kultūros ir sporto rūmų rekonstrukcija finansuojama Kauno miesto savivaldybės, Lietuvos valstybės biudžetų ir ES lėšomis. Projekto „Girstučio“ kultūros ir sporto rūmų rekonstrukcija, Kovo 11-osios g. 26, Kaunas“ finansavimo ir administravimo sutartyje numatyta, jog iš Europos regioninės plėtros fondo „Girstučio“ rekonstrukcijai bus skirta 5 mln. Lt. Bendra projekto vertė – 20,7 mln. Lt. Projekto tikslas – rekonstruoti „Girstučio“ kultūros ir sporto rūmus, įkuriant daugiafunkcinį vandens sporto, pramogų ir sveikatingumo kompleksą. Užs. 1079639
30 2
šeštadIENIS, kovo 30, 2013
klasifikuoti skelbimai kviečia
Karščiausi kelionių pasiūlymai
kinas „CINAMON“ PLC „Mega“ tel. 8 700 70 111
„Džekas milžinų nugalėtojas“ 3D (išankstinė „Ežio viza“ premjera) – 31, 2, 4 d. 17.30 val. „Sielonešė“ – iki 4 d. 10.45*, 13.15, 15.45, 18.15, 21 val. (*išsk. 31 d.). „Eilinis Džo. Kerštas“ 3D – iki 4 d. 19.45, 22 val. „Krudžiai“ 3D (liet. k.) – iki 4 d. 10.40*, 13, 15.15, 17.30** val. (*išsk. 31, **išsk. 31, 2, 4 d.). „Krudžiai“ (liet. k.) – iki 4 d. 11.45*, 14, 16.15, 18.30 val. (*išsk. 31 d.). „Pagalbos šauksmas“ – iki 4 d. 15, 19.30 val. „Tapatybės vagilė“ – iki 4 d. 12.45*, 21.30 val. (*išsk. 31 d.). „Parkeris“ – 30, 1, 3 d. 21.15 val. „Gimtadienis“ – iki 4 d. 12.15*, 20.45 val. (*išsk. 31 d.). „Ką išdarinėja vyrai“ – iki 4 d. 17.15 val. „Sniego karalienė“ – iki 4 d. 11* val. (išsk. 31 d.). „Valentinas vienas“ – iki 4 d. 14.30, 16.45, 19, 21.15* val. (*išsk. 30, 1, 3 d.).
Kelionių organizatorius „AŠ KELIAUJU“
Tel. (8 37) 214 010, 8 656 37 114, Savanorių pr. 363A–202, askeliauju@askeliauju.lt. Darbo laikas I–V 8–18 val.
ŽYDINČIOS SALOS GRAŽIAUSIOS GEGUŽĘ! Kosas: 8 d., pusryčiai ir vakarienė, 3* viešbutis – 1100 Lt (1 asm.); 5* viešbutis – 1290 Lt (1 asm.). Maljorka: 8 d., 3* viešbutis, pusryčiai ir vakarienė – 1270 Lt (1 asm.); „viskas įskaičiuota“ – 1420 Lt (1 asm.). Įskaičiuota: tiesioginiai skrydžiai iš Kauno, 7 n. apgyvendinimas, pervežimai oro uostas–viešbutis–oro uostas.
Pramogos, šventės, laisvalaikis
„FORUM CINEMAS“
Pramogos
Karaliaus Mindaugo pr. 49, „Akropolis“, III a.
„Eilinis Džo. Kerštas“ 3D (premjera, N-13) – iki 4 d. 20.50 val.; 30 d. 23.30 val. „Eilinis Džo. Kerštas“ (premjera, N-13) – iki 4 d. 11.45 (seansas nevyks 31 d.), 14.15, 16.30, 18.45 val. „Sielonešė“ (premjera, N-13) – iki 4 d. 11.15 (seansas nevyks 31 d.), 16, 18.45 (seansas nevyks 4 d.), 21.30 val.; 30 d. 23.59 val. IŠANKSTINIAI SEANSAI. „Džekas milžinų nugalėtojas“ 3D (N-7) – iki 4 d. 10.30 (seansas nevyks 31 d.), 13.30 val. Čili draugų seansas. „Džekas milžinų nugalėtojas“ 3D (N-7) – 4 d. 18.45 val. „Krudžiai“ 3D (V, liet. k.) – iki 4 d. 10.15 (seansas nevyks 31 d.), 12.45 (seansas nevyks 31 d.), 15.30, 18.15 val. „Krudžiai“ (V, liet. k.) – iki 4 d. 11.30 (seansas nevyks 31 d.), 13.45, 16.15, 16.45 val. „Pašėlę pirmieji metai“ (N-13) – iki 4 d. 13, 17.30 (seansas nevyks 2 d.), 21.50 val. „Pagalbos šauksmas“ (N-16) – iki 4 d.15.15, 19.40 val. „Parkeris“ (N-16) – iki 4 d. 18 val.; 30 d. 22.45 val. „Mama“ (N-13) – iki 4 d. 18.30 val.; 30 d. 23 val. „Ką išdarinėja vyrai“ (N-18) – iki 4 d. 21.15 val.; 30 d. 23.45 val. „Gimtadienis“ (N-16) – iki 4 d. 19 val.; 30 d. 23.15 val. „Ralfas Griovėjas“ (V, liet. k.) – iki 4 d. 10.45 (seansas nevyks 31 d.) val. „Valentinas vienas“ (N-16) – iki 4 d. 13.15, 21 val. „Tapatybės vagilė“ (N-13) – iki 4 d. 15.45 val. „Ozas: didingas ir galingas“ 3D (N-7) – iki 4 d. 14 val. „Tamsus dangus“ (N-13) – iki 4 d. 20.30 val. „Legendos susivienija“ (liet.k., V) – 30, 1 d. 11 val. „Diatlovo perėja: dingusi ekspedicija“ (N-16) – iki 4 d. 20.40 val. KITOKIO KINO KLUBAS. „Apie meilę ir kitus demonus“ (T) – 2 d. 17.30 val. Renginio vedėjas G.Jankauskas. Bilietai jau parduodami. Bilieto kaina 7 Lt.
Balandžio 17 d. 19 val. Kauno sporto halėje – POPULIARIAU SIOS VISŲ LAIKŲ DAINOS. Dalyvauja: EDMUNDAS KUČINSKAS, VITALIJA KATUNSKYTĖ, RYTIS CICINAS, RADŽI, VYTAUTAS ŠIŠ KAUSKAS, ARVYDAS VILČINSKAS. Vakarą veda „AMBROZIJA“. Bilietai: Kauno halės kasoje, tel. 8 672 62 322, I–V 11–19 val., kioske (S.Daukanto g. 17), „Girstupio“ turgaus spaudos kioske, bilietai.lt, www.atmkompanija.lt. 1094296
Šventėms ir laisvalaikio kelionėms nuomojame „Mercedes Benz“ 16 vietų mikroautobusus. Patyrę ir mandagūs vairuotojai užtikrins Jums gerą, šventinę nuotaiką bei malonų aptarnavimą. Vežame žmonių grupes užsakomaisiais reisais Lietuvoje ir užsienyje. Kainos sutartinės. Tel. 8 612 19 930; nuoma.litaksa@gmail.com. 1086689
Dingo Kovo 28 d. rytą J.Basanavičiaus al., Kaune, dingo juodos spalvos jorkšyro terjero patinėlis. Mačiusius arba žinančius šunelio buvimo vietą labai prašom pranešti tel. 8 613 51 916. Už suteiktą informaciją atsilyginsime. 1094519
informuoja ASOCIACIJA „ŠVIESUVA“ Raudondvario pl. 150, UAB „Pirmas žingsnis” konferencijų salėje Balandžio 4 d. 16–17.30 val. – Vytis ZABULĖNAS, Lietuvos jogos asociacijos prezidentas, Lietuvos jogos federacijos prezidentas, Kauno kolegijos lektorius, UAB „Sveikatos dovanos” vadovas. GROŽIS PER PUSIAUSVYRĄ. Paskaitoje: joga, sportas, organizmo atnaujinimas, sveika gyvensena. Balandžio 11 d. 16–17.30 val. – Vytas STOŠKUS, sociopsichologas, psichoterapeutas: su vaikais, paaugliais, suaugusiaisiais, poromis, šeimomis ir grupėmis. SAVIGARBA IR DRĄSA. Konfliktų tarpininkas. Visi renginiai nemokami! ISTORINĖS PREZIDENTŪROS BĖGIMAS Skiriama Atlantą perskridusiems lakūnams Steponui Dariui ir Stasiui Girėnui pagerbti. Gegužės 1 d. Istorinė Prezidentūra kviečia kultūros, sporto mėgėjus ir visus svajoti bei įgyvendinti svajones nebijančius žmones išreikšti pagarbą legendiniams lakūnams Steponui Dariui ir Stasiui Girėnui, prieš 80 metų perskridusiems Atlanto vandenyną. 11.30 val. Istorinės Prezidentūros kiemelyje bus atidaryta fotografijų paroda „Vardan tos Lietuvos! Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gyvenimo skrydis”, o 12 val. startuos bėgimas „Ir stok už garbę Lietuvos!”. Renginį globoja Prezidentas Valdas Adamkus. Daugiau apie renginį www.istorineprezidentura.lt. Registracija bėgimui http://www.istorineprezidentura.lt/begimas/
SK E L B I M
AI
M SKELBI
KAUNO TAUTINĖS KULTŪROS CENTRAS A.Jakšto g. 18, tel. 407 135, www.ktkc.lt Balandžio 2 d. 18 val. – mokymai jaunimui ir suaugusiesiems „Vakarojimai seklyčioje” (vilna). Veda Daiva Vainauskienė. Balandžio 4 d. 18 val. – tapybos mokymai jaunimui ir suaugusiesiems „Prie molber to”: sakralinė tema tapyboje. Veda dailinin kas Gvidas Latakas. Balandžio 5 d. 15 val. – kinų karpinių meist rės, nematerialaus paveldo konkursų nuga lėtojos, Yang Zhihong (Jang Džichong) kar pinių parodos atidarymas. Autorė pristatys Kinijos karpinių meno senąją tradiciją, uni kalią šamanistinę kultūrą, gyvai rodys, kaip kuriami paveikslai. Dalyvaus parodos auto rė Yang Zhihong, Vilniaus universiteto Kon fucijaus instituto direktorė Wang Liying, dėstytoja Xing Yangbing, projektų vadovė Vilma Šniukštaitė. Įėjimas nemokamas. Balandžio 6 d. 15 val. – paskaitų ciklas „Svei kata, jaunumas, grožė – Vydūno mokykla, I d.”, skirtas Sveikatingumo metams. Lektorius Alek sandras Žarskus. Susitikimas su menininke Li na Opulskiene „Debesų laiškai ir spalvos”. Balandžio 7 d. 13 val. prie Kauno pilies, Kanklininko skulptūros, vyks „Vaikų Vely kėlės”. Kviečiame kurti Kauno vaikų Vely kėlių knygą. Versime saulei langelį, prijau kinsime savo darbelį, dabinsime Velykės vežimaitį, pakinkytą šiaudine kumelaite, ridensime tvirtus margučius, smagiai su grįšime į namus. Dalyvauja Velykų bobutė, folkloro ansambliai ir atlikėjai: „Sodyba”, „Ratilėlis”, „Sodailio”, „Dailingė”, „Kalve lis”, „Gyvasis folkloras”, „Linksmoji armoni ka”. Nepamirškite atsinešti margučių ir gerą nuotaiką! Rengėjas: Kauno miesto savival dybė, Kauno tautinės kultūros centras.
KINO TEATRAS „ROMUVA“ Laisvės al. 54
Kovo 30 d. 18 val. – UŽUPIO teatro spektaklis „Mėšlungis”. Pagal O.Bogajevo pjesę. Balandžio 4 d. 18 val. – KONCERTAS! Nuotaikingai lyriška programa „Juokais ir rimtai apie meilę”. Dalyvauja Kauno ansamblis „Ainiai”, aktorė Doloresa Kazragytė. Balandžio 5–9 d. – Irano kino dienos. Balandžio 10 d. 19 val. – KONCERTAS! Autorinis Aido Giniočio geriausių dainų koncertas.
AKCIJA
UŽSISAKYKITE 5 SKELBIMUS IR GAUKITE DOVANĄ – DAR
1 SKELBIMĄ!
AI
Kauno diena
31
šeštadienis, kovo 30, 2013
kas, kur, kada KAUNO VALSTYBINIS LĖLIŲ TEATRAS
Amžinąjį atilsį Skaudžią netekties ir sielvarto valandą, mirus Arūnui GRIGAIČIUI, VšĮ Kauno Dainavos poliklinikos administracija nuoširdžiai užjaučia jo šeimą ir artimuosius.
Mes negalime užpildyti Jūsų netekties, Bet norime pasidalyti Jūsų skausmu. Mes negalime pakeisti lemties, Bet norime palengvinti jos kelią. Mes negalime įveikti būties, Bet norėtume padėti savo buvimu... VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės padalinio Marių ligoninės vyresniąją gydytoją psichiatrę Rasą DUMBLIAUSKIENĘ dėl artimojo mirties nuoširdžiai užjaučia Marių ligoninės vyresniosios slaugytojos-administratorės. Vyresniąją gydytoją psichiatrę Rasą DUMBLIAUSKIENĘ dėl artimo žmogaus mirties nuoširdžiai užjaučia VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės padalinio Marių ligoninės gydytojai. Nuoširdžiai užjaučiame Tekstilės baro darbuotoją Violetą LAPINSKAITĘ dėl mylimo Tėvo mirties. UAB „Korelita“ kolektyvas
Mes visi bejėgiai prieš lemtį ir mirtį, tačiau bent šia užuojauta norime palengvinti praradimo skausmą. Dėl mamos mirties nuoširdžiai užjaučiame Alvydą ir Zigmą ŠEPUČIUS, jų šeimas ir artimuosius. Bendradarbiai
Laisvės al. 87A, www.kaunoleles.lt
55-asis teatro sezonas Balandžio 1 d. 12 val. – ŠEIMYNĖLĖ IŠ DIDŽIOSIOS GIRIOS, rež. O.Žiugžda (žaisminga pasaka apie vienos dienos Kaukų šeimos nuotykius), nuo 3 m. Balandžio 6 d. 12 val. Mažojoje salėje – ŽIRAFA SU KOJINĖMIS, rež. J.Januškevičiūtė (spalvoti draugų nuotykiai džiunglėse), nuo 5 m.
„GIRSTUČIO“ RŪMAI Kovo 11-osios g. 26, tel. 454 480, www.girstutis.lt
Festivalis „Lietuvos teatrų pavasaris – Kaunas 2013” LIETUVOS NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS Balandžio 4 d. 18 val. – KATEDRA. Drama. Režisierius O.Koršunovas. KLAIPĖDOS DRAMOS TEATRAS Balandžio 6 d. 18 val. – TOP GIRLS (NEPRILYGSTAMOSIOS). Drama. Režisierius G.Padegimas.
renginiai KAUNO PEDAGOGŲ KVALIFIKACIJOS CENTRAS Vytauto pr. 44, 314 aud. (naujoje salėje, III a.).
Iki balandžio 2 d. veikia muzikos mokytojos Zenonos MANKEVIČIENĖS mokinių piešinių paroda „KLAUSANT MUZIKOS”. Darbo laikas 8–17 val.
Frankofonijos mėnuo
Alvydą ir Zigmundą ŠEPUČIUS bei jų artimuosius, mirus mylimai mamai, nuoširdžiai užjaučia UAB „Super Montes“ kolektyvas.
Paminklų, antkapių, tvorelių projektavimas ir gamyba iš įvairių spalvų granito. Didelis pagamintų paminklų pasirinkimas. Visiškas kapavietės sutvarkymas, pamatų liejimas, dengimas granito plokšte. Atvežame juodžemio, smėlio, granito skaldos. Nemokamai konsultuojame. Paminklams iš ekspozicijos taikomos nuolaidos. Karmėlava, Vilniaus g. 3A, paminklų dirbtuvės, Kaune tel. 541 177, 8 655 79 020, 8 614 41 608; www.gransta.lt. 1086802
VISOS KAPŲ PRIEŽIŪROS PASLAUGOS: kapo dekoravimas skaldele, smėliu, juodžemiu. Tvarkymas po laidotuvių. Senų kapaviečių restauravimas, atnaujinimas. Trinkelių, plytelių, skaldytų akmenų klojimas. PAMINKLAI, AKMENS PLOKŠTĖS: gaminame įvairius paminklus iš kokybiško suomiško akmens. Liejame pamatus. Tel. 8 648 55 567, (8 37) 334 633, Savanorių pr. 225 („Juzėje“). www.kapineta.lt. Užsisakant iki balandžio 1 d. taikoma 15 % nuolaida darbams. 1080625
„PRARADIMAS“ – laidojimo paslaugos, kremavimas, parvežimas iš užsienio, platus laidojimo reikmenų pasirinkimas, paėmimas iš namų ir ligoninių, šaldytuvai, dokumentų sutvarkymas, giesmininkai, smuikas, gėlės, naujas MERCEDES katafalkas. Renovuotos šarvojimo salės Panerių g. 19, Vilijampolėje. Šarvojame Saulėtekio, Šv. Antano, Aleksoto bažnyčiose, S.Žukausko g. 3B, Perlojos g. 37, Kauno r. šarvojimo salėse. Užsakymai priimami 24 val. per parą be poilsio dienų – K.Petrausko g. 28, Žaliakalnis. Tel. (8 37) 730 200, 8 650 68 220. Taikome nuolaidas. 1082011
Akcija! UAB DOROVALĖ, užsiimanti visomis laidojimo ir kremavimo paslaugomis, skelbia, kad visą BALANDŽIO MĖN. KLIENTAMS, KURIE NAUDOSIS ŠIOS ĮMONĖS PASLAUGOMIS, ŠARVOJIMO SALĖ BUS SUTEIKIAMA NEMOKAMAI. PARTIZANŲ g. 19, Kaunas, tel. (8 37) 313 723, 8 680 82 206 (prie buvusios baldų parduotuvės sandėlių). 1089344
Ilgametė darbo patirtis – užtikrinta kokybė ir nebrangios paslaugos. Laidojimo paslaugų biuras teikia visas laidojimo paslaugas. Platus karstų, rūbų, laidojimo atributikos pasirinkimas. Šarvojimo salės KAUNE. Pensininkus, neįgaliuosius laidojame už valstybės lėšas. KREMAVIMAS LIETUVOS krematoriume. K.Baršausko g. 65 (priešais PC „Molas“). Dirbame visą parą. www.laidojimas-kremavimas.lt. Tel. 8 670 22 835, 8 608 37 933. 1078466
teatras nacionalinis KAuno dramos TEATRAS Laisvės al. 71, tel. 224 064 www.dramosteatras.lt
Kovo 30 d. 15 val. – Aušra Marija Sluckaitė. BALTA DROBULĖ. Drama pagal Antaną Škėmą. Rež. Jonas Jurašas. Didžioji scena. 19 val. – Juozas Tumas-Vaižgantas. ŽEMĖS AR MOTERS. Komedija. Rež. Tomas Erbrėderis. Mažoji scena. Balandžio 2 d. 18 val. – Juozas Tumas-Vaiž gantas. ŽEMĖS AR MOTERS. Komedija. Rež. Tomas Erbrėderis. Mažoji scena. Balandžio 3 d. 18 val. – Biljana Srlbjanovič. SKĖRIAI. Dviejų dalių tragikomedija. Rež. Rolandas Atkočiūnas. Ilgoji salė. Balandžio 5 d. 18 val. – Antonas Čechovas. PALATA. Vienos dalies spektaklis. Insceniza cijos autorius ir režisierius Rolandas Kazlas. Ilgoji salė.
KAUNO VALSTYBINIS MUZIKINIS TEATRAS Laisvės al. 91, tel. (8 37) 200 933
Balandžio 1 d. 18 val. – Eltonas Johnas, Timas Rice. AIDA. 2 dalių miuziklas. Re žisierius Vytenis Pauliukaitis, dirigentas Jonas Janulevičius, scenografas Adomas Jacovskis, kostiumų dailininkė Alek sandra Jacovskytė, choreografas Arikas Krupas. Balandžio 4 d. 18 val. – Eltonas Johnas, Timas Rice. AIDA. 2 dalių miuziklas. Re žisierius Vytenis Pauliukaitis, dirigentas Jonas Janulevičius, scenografas Adomas Jacovskis, kostiumų dailininkė Alek sandra Jacovskytė, choreografas Arikas Krupas. Balandžio 6 d. 18 val. – Karlas Millöcker’is. STUDENTAS ELGETA. 3 veiksmų operetė. Režisierius Andrey Bestchastny, dirigentas Virgilijus Visockis, dailininkė Kotryna Daujo taitė, choreografas Dainius Bervingis.
Balandžio 2 d. 16.30 val. – atminimo lentos ant pastato (V.Putvinskio g. 14), kur 1929–1940 m. buvo įsikūrusi Prancūzijos Respublikos pasiuntinybė Lietuvoje, atiden gimo ceremonija. KTU AULA A.Mickevičiaus g. 37
Balandžio 2 d. 17.30 val. – MUZIKINIS FRANKOFONIJOS MĖNESIO UŽDARYMAS. „Robero Šumano centrui – 20 metų”. Vaizdo ir fotoataskaita „Ką mes nuveikė me per 20 metų”. Prancūziškai dainuos Kauno mokyklų moksleiviai, prancūzų kompozitorių muziką atliks solistas Min daugas JANKAUSKAS (tenoras) ir pianistė Gražina ZALATORIENĖ. Renginyje dalyvaus Prancūzijos ambasadorė JE ponia Maryse BERNIAU ir ambasados darbuotojai.
M. ir K.PETRAUSKŲ LIETUVIŲ MUZIKOS MUZIEJUS K.Petrausko g. 31
Balandžio 2 d. 15 val. – valtornos muzikos koncertas. Dalyvaus J.Naujalio muzikos gimnazijos mokytojo Andriaus Dirmausko 10 kl. mokinys Rokas Tunyla ir abiturientai Romualdas Laskauskas, Giedrius Minkevi čius, koncertmeisterė Rūta Žostautienė. Įėjimas su muziejaus bilietais. Balandžio 3 d. 15 val. – smuiko ir fortepijono muzikos koncertas. Dalyvaus J.Naujalio muzikos gimnazijos mokytojos Laimos Lapėnaitės abiturientės Audronė Janušauskaitė, Indrė Pipiraitė, koncertmeisterė Loreta Haidari ir mokytojos Audronės Paškauskienės 2–4 klasių mokiniai. Įėjimas su muziejaus bilietais. Balandžio 4 d. 15 val. – smuiko, gitaros ir valtornos muzikos koncertas. Dalyvaus J.Naujalio muzikos gimnazijos abiturientai Simona Varankaitė – mokyt. Liudmila Parymud; Rimantas Laskauskas – mokyt. Artūras Kelpša; Ernestas Šertvytis – mokyt. Vilimantas Vitartas; koncertmeisterės Goda Stanionytė, Inesa Ančenkova, Rasa Makaraitienė. Įėjimas su muziejaus bilietais.
KAUNO MENININKŲ NAMAI V.Putvinskio g. 56, tel. 223 144, www.kmn.lt
Iš ciklo „Tūkstantmečio aidai muzikoje” Balandžio 4 d. 18 val. – ispaniškas tempe ramentas koncerte „PASODOBLIS mecosop ranui ir gitarai”. Dalyvaus: Rita Novikaitė (mecosopranas) ir Sergejus Krinicinas (gitara). Programoje: Pablo Luna, Fran cisco Tarrega, Francisco Asenjo Barbieri, Ernesto Lecuona, Manuel María Ponce, Isaac Albéniz, Ruperto Chapi, Alexander Vinitsky kūriniai. Iki balandžio 5 d. veikia XIX Lietuvos mokinių dailės olimpiados „Būti savimi, išlikti ir augti” miesto etapo dalyvių darbų paroda. Balandžio 3 d. 15 val. – parodos uždarymas ir laureatų pagerbimas. Įėjimas nemokamas.
Iki balandžio 26 d. veikia karikatūrų paroda MŪZOS ŠYPSOSI. Dalyvaus: Vladimiras Beresniovas, Rokas Beresniovas, Andrius Deltuva, Alvydas Jonaitis, Saulius Medžionis, Algirdas Radvilavičius, Edmundas Unguraitis, Marta Valaikienė, Rolandas Vičys. Linksmieji talkininkai: Aleksas Dabulskis, Jurgis Gimberis, Rimantas Klusas, Petras Žemkauskas ir kt. Parodos uždarymas ir Šaipokų pusvakaris balandžio 26 d. 18 val. Įėjimas nemokamas.
KAUNO AKLŲJŲ IR SILPNAREGIŲ CENTRAS Savanorių pr. 206, salėje
Balandžio 4 d. 14 val. – popietė-koncertas VELYKŲ MARGUTIS. Apie šventų Velykų papročius pasakos Kauno tautinės kultūros centro metodininkė Kristina Kliucevičiūtė-Mikulskienė, apsilankys Velykų Bobutė, dainomis linksmins folkloro ansamblis „Kanapija”. Veiks margučių paroda.
MAIRONIO LIETUVIŲ LITERATŪROS MUZIEJUS Rotušės a. 13
Balandžio 4 d. 17 val. – Vydūno 145-ųjų gimimo metinių minėjimas. Programa: Vydūno 1 veiksmo pasakų vaidinio „Nakvišos gėralas” skaitymas (režisierius Andrius Žiurauskas), pranešimą apie Vydūną skaitys teatrologė Šarūnė Trinkūnaitė. Prieš renginį bus pristatyta Senosios literatūros skyriaus muziejininkės Nijolės Raižytės parengta paroda „Slėpiningoji žmogaus didybė” (Vydūnui – 145), kurią apipavidalino dailininkė Inga Zamulskienė.
PAVEIKSLŲ GALERIJA K.Donelaičio g. 16
Balandžio 5 d. 17 val. – parodos „Zenonas Varnauskas – Kauno mokyklos maestro” atidarymas. Visas dailininko Zenono Varnausko (1923–2010) kūrybinis gyvenimas prabėgo Kaune. Be šios asmenybės neįsivaizduojamas XX a. Kauno meno pasaulis. Zenonas Varnauskas čia studijavo tekstilę ir grafiką (1942–1947), čia užsidegęs kūrė aukštąją dailės mokyklą ir joje dėstė. Energingas, veržlus, lankstus organizatorius. Atsidavęs, sąžiningas kompozicijos, piešimo, tapybos dėstytojas. Impulsyvus, eksperimentuojantis ir labai savitas tapytojas, tekstilininkas, grafikas. Šioje retrospektyvinėje parodoje pristatoma jo kūrybos visuma: pirmieji pokariniai peizažai, tekstilė, kurta XX a. 5–7 deš., karikatūros, vėlesnioji tapyba guašu ir eksperimentai su Xerox kopijuokliu, daryti brandžiuoju laikotarpiu. Kauno mokykla yra nepakankamai atskleistas Lietuvos meninio gyvenimo reiškinys. Zenonas Varnauskas yra Kauno mokyklos maestro, nuolat žvelgęs Kauno meno mokyklos ir École de Paris kryptimi. 2013 m. balandžio 4 d. Zenonui Varnauskui būtų sukakę 90 metų.
A. ir J.JUŠKŲ ETNINĖS KULTŪROS MUZIEJUS Kauno Mažoji g. 2, Vilkija, Kauno r.
Balandžio 6 d. 16 val. – Albinos ŽIUPSNYTĖS (tapyba) ir Igno KAZAKEVIČIAUS (keramika) parodos atidarymas.
J.GRUODŽIO MEMORIALINIS MUZIEJUS Salako g. 18, tel. 732 498, www.petrauskumuziejus.lt
Balandžio 6 d. 11 val. – ŠEIMOS SAVAITGALIS MUZIEJUJE. Tai puiki proga visai šeimai linksmai ir prasmingai praleisti laiką. Pabūsite Juozo Gruodžio muziejuje, sužinosite daug įdomaus apie kompozitoriaus gyvenimą ir kūrybą, pasiklausysite J.Gruodžio muzikos. Smagiai atšvęsime Atvelykį: suksime ratelius, dainuosime, ridensime margučius, o patys mažiausieji spalvins popierinius kiaušinius. Vyks inkilų kėlimo akcija „Teskamba paukščių giesmės kompozitoriaus sode”. Prašom atsinešti keletą margučių ir inkilus su užrašytu savo vardu. Registruokitės iš anksto tel. 732 498 pirmadieniais–penktadieniais darbo laiku.
VELNIŲ MUZIEJUS V.Putvinskio g. 64
Iki balandžio 13 d. veikia britų meninin ko Steveno Vincento Mitchello paroda „DEVIL’S”. Unikali britų kilmės menininko Steveno Vincento Mitchello darbų paroda – tai kvapą gniaužiantis ir provokuojantis reginys.
DATOS (kovo 30 d.) Prokuratūros diena 1746 m. gimė ispanų dailininkas, grafikas Goja – Francisco Jose de Goya y Lucientes. 1767 m. Vilniuje mirė vienas iš Vilniaus baroko architektūros mokyklos kūrėjų Jonas Kristupas Glaubicas. Gimė XVII–XVIII a. sandūroje. 1853 m. gimė olandų dailininkas Vincentas van Goghas. 1858 m. L.Lipmanas užpatentavo pieštuką su prikabintu trintuku. 1861 m. gimė Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, lietuvių rašytoja, visuomenės veikėja, literatūros kritikė. 1867 m. Rusija pardavė Aliaską JAV. 1945 m. gimė britų muzikantas Ericas Claptonas. 1957 m. gimė komikas Paulas Reiseris iš TV serialo „Pakvaišusi porelė“. 1968 m. gimė Kanados dainininkė Celine Dion.
horoskopai Avinas (03 21–04 20). Dėl emocinės įtampos bus sunku kontroliuoti pyktį ir neįžeisti aplinkinių. Valdykitės. Perpildęs kantrybės taurę, pridarysite daug žalos. Jautis (04 21–05 20). Jūsų karjeros reikalai ir gyvenimo būdas neigiamai veiks šeimą ir jūsų dvasinę būseną. Kils problemų bendraujant su pavaldiniais ir jaunais žmonėmis. Pasistenkite su niekuo nesusipykti. Dvyniai (05 21–06 21). Labai sėkminga diena. Kitaip vertinsite tai, kas gera. Pajusite meilę ir dėkingumą aplinkiniams. Tik nepasiduokite euforijai ir nepulkite dalyti pažadų. Vėžys (06 22–07 22). Niekuo neišsiskirianti diena. Susidarys įspūdis, kad pasiekti ką nors reikšminga tiesiog neįmanoma. Kol kas išsvajotos aukštumos jums nepasiekiamos. Liūtas (07 23–08 23). Viskas erzins ir pykdys. Galite nesulaikyti emocijų. Bus nelengva išlikti ramiems, atsipalaiduoti ir pamiršti problemas. Antra dienos pusė palankesnė. Mergelė (08 24–09 23). Galite priimti sprendimą, kuris neigiamai paveiks jūsų tolesnį gyvenimą. Pasijusite atsiskyręs nuo savo draugų. Būkite pasirengę įvairioms staigmenoms ir netikėtumams. Svarstyklės (09 24–10 23). Jūsų protas bus ypač aktyvus, tad galite patikrinti aplinkinius. Pernelyg nesipuikuokite savo sugebėjimais, nes jei būsite ne itin dėmesingas, galite įžeisti kitus žmones. Skorpionas (10 24–11 22). Galite tikėtis aplinkinių paramos. Tik nereikia piktnaudžiauti svetima pagalba, pirmiausia reikia pasikliauti savo jėgomis. Šaulys (11 23–12 21). Bandymai spręsti karjeros problemas gali neatitikti jūsų vertybių ir pažiūrų. Tikriausiai teks rinktis – darbas ar pramogos. Nepatartina atsipalaiduoti. Ožiaragis (12 22–01 20). Pasitelkęs vaizduotę atrasite puikių galimybių pagerinti gyvenimo sąlygas. Jūsų draugai manys, kad esate idealistas, bet visiškai pritars jums. Vandenis (01 21–02 19). Didelių pokyčių laikas, ypač asmeniniame gyvenime. Galite pakeisti dabartinę situaciją, sukurti visiškai naują aplinką, kurioje įsivyrautų darna. Žuvys (02 20–03 20). Jūsų siekiai ir ambicijos gali nuvesti klaidingu keliu. Pasinersite į fantazijų pasaulį. Galima ir pasvajoti, bet dėl to negali nukentėti darbas bei jūsų artimieji.
Orai
Ateinančią parą orai smarkiai keisis. Šiandien daugelyje rajonų numatomi krituliai. Vietomis galimas plikledis. Temperatūra bus nuo 1 laipsnio šalčio iki 2 šilumos. Sekmadienį kritulių mažės. Naktį atšals iki 2–7 laipsnių, dieną oras sušils iki 0–5 šilumos.
Šiandien, kovo 30 d.
–1
0
Telšiai
–1
Šiauliai
Klaipėda
+2
Panevėžys
+1
Utena
+2
Tauragė
+2
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +21 Berlynas +3 Brazilija +26 Briuselis +5 Dublinas +4 Kairas +28 Keiptaunas +23 Kopenhaga +2
Londonas +6 Madridas +17 Maskva +2 Minskas +2 Niujorkas +11 Oslas +3 Paryžius +8 Pekinas +9
orai kaune šiandien
Praha +4 Ryga +1 Roma +16 Sidnėjus +24 Talinas 0 Tel Avivas +26 Tokijas +11 Varšuva +3
+1
+2
Vėjas
6–11 m/s
Marijampolė
Vilnius
+1
Alytus
Saulė teka 5.56 Saulė leidžiasi 18.52 Dienos ilgumas 12.56 Mėnulis (pilnatis) teka 23.17 Mėnulis leidžiasi 7.02 89-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 276 dienos. Saulė Avino ženkle.
Vardai Anelė, Ferdinandas, Gvidonas, Kernius, Meda, Nelė, Rusnė, Virmantas.
Bizonų siunta
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
+1
+2
0
–2
4
–1
+2
+1
–4
1
+1
+3
+2
–1
5
rytoj
poryt
Kanada padovanojo Rusijai 30 bizonų. Bizonų populiaciją norima atgaivinti kalnuotoje Sibiro vietovėje – speigais garsioje Sacho (Jakutijos) respubliko je, kur bizonai kadaise gyveno prieš 5 tūkstantmečius. Ši siunta jau trečioji iš Elnių salos nacionalinio parko ties Ed montonu, Albertoje, vykdant 2006 m. pradėtą gamtos išsaugojimo prog ra mą. Sibire gausu bried žių, šiaur in ių elnių, bet bizonų nėra – paskutinis čia nugaišo maždaug prie 5–6 tūkst. metų. Bizonas yra didžiausias sausumos žin duolis Šiaurės Amerikoje, užaugantis iki 900 kg ir 1,8 m ūgio pečių srityje. BNS inf., „Scanpix“ nuotr.
įvairenybės Paskutinė kovo naktis – trumpesnė Naktį į sekmadienį Lietuvoje įvedamas vasaros laikas. Trečią valandą nakties laikrodžių ro dykles reikia pasukti viena va landa pirmyn. Pagal šį laiką gyvensime sep tynis mėnesius – iki spalio pa baigos. Pagal Europos Sąjungos di rektyv ą dėl sez on in io lai ko laikrodžius pavasarį ir ru denį sukiosime mažiausiai iki 2016-ųjų. Šių metų sausį ministro pir mininko tarnyba paskelbė kon kursą, kuriuo siekia išsiaiškin ti, kaip žmonių sveikatą ir ūkio sektorių veikia laikrodžių ro dyklių sukimas pavasarį ir ru denį. Geografiškai penktadalis Lie tuvos (vakarinė dalis) patenka į pirmąją laiko juostą, likusi šalies dalis – į antrąją laiko juostą. BNS inf.
Skanioji Birutės duonelė Suminkiusios tešlą paimkime gerą jos saują ir sudėkime į stiklai nį, kurį laikykime šaldytuve neuž dengtą. Kad neprisigertų kvapų, stiklainį galima įvynioti į plastiki nį maišelį.
Jurgita Šakienė
j.sakiene@kaunodiena.lt
„Minkyti duonos tešlą reikia su meile“, – dar prieš pradėdama dik tuoti savo kepamos duonos receptą pabrėžė kaunietė Birutė. Ji duoną kepa tik sau ir šeimai, tačiau neatsigina pasiūlymų kep ti pagal užsakymą – tokia skani jos duonelė. Šviežia duona Birutės namuose garuoja kas savaitę, o tinkamas duo nai raugas tampa jau po trijų dienų ir būna iki dviejų savaičių. Norinčio sioms išsikepti duonos namuose šio darbo kaunietė pataria imtis iš ryto, t.y. pailsėjus, nes minkant tešlą ten ka nemažai pavargti. Birutės duona 0,5 l raugo, 6 puodeliai skaldytų kviečių grūdų, 5 puodeliai kvietinių miltų, 1 puodelis rupių kvietinių miltų, 0,5 puodelio cukraus (jį galima
keisti medumi), 2 šaukšteliai druskos,
Naudingi patarimai
Skanaus: savos duonos receptą Birutė atrado eksperimentuodama.
1 l šilto vandens, 1 puodelis lukštentų saulėgrąžų, 1 puodelis moliūgų sėklų. (Puodelis
– apie 250 ml.)
Kuo ilgiau minkyti
Pagal skonį galima įberti kmy nų arba linų sėklų, sezamų, tin ka ir džiovintos slyvos, džiovintos spanguolės. Sėklas ir džiovin
Jurgitos Šakienės nuotr.
tas uogas būtina nuplikyti karštu vandeniu. Sumaišius visas sudedamąsias dalis, tešla minkoma apie 5–10 min. Ji turi būti nekieta, bet ir ne minkšta. Jeigu per kieta, reikia įpil ti dar vandens. Jeigu per minkšta – įberti daugiau miltų ir vėl min kyti. Duona tuo skanesnė, kuo il giau minkoma.
Suminkytą tešlą dėkime į kepimo skardą (ją išklokime kepimo po pieriumi – bus lengviau išimti jau iškepusią duoną) ir padėkime šil tai (pavyzdžiui, prie radiatoriaus) kilti. Laikykime ne ilgiau kaip 6–7 val., nes kitaip duona bus rūgšti. Po to dar reikia pusvalandį ar va landą kildinti tešlą orkaitėje maž daug 350C temperatūroje. Kepti 1 val. 2000C temperatūroje. Iškeptą duoną, išimtą iš orkaitės ir iš skardos, reikia apvynioti drėgnu medvilniniu ar lininiu rankšluosčiu (drėgnas audinys neleidžia pernelyg sukietėti plutai) ir padėti ant kokių nors grotelių, kad ir duonos kepalo viršus, ir padas vėstų vienodai. Duoną ragauti patariama tik ki tą dieną.