2013-03-30 Klaipeda

Page 1

BalandĹžio 1 d., pirmadienÄŻ, laikraĹĄtis neiĹĄeis. Kitas dienraĹĄÄ?io numeris – balandĹžio 2 d. – antradienÄŻ. < @ 8<C 162;6 2 A.

2 A.1 62;6@ 8 <C<

l is u a s a p

kĹł?

rusĹł rojumi ms. inÄ— virto ems turta jami

6

Ya `-QVR[N ]N`NbYV _Vb` ?RQNXa\` 7bYVWN[N `XV` 4NYV N[

www.kl.lt

cNXN_R-X ?RQNXa\_ÛY Ya 7\YN[ aN 7b XRc

nin TELEVIZIJOS jungiPROGRAMOS – oCHEsMIJOsNŲJE“ąPRO JEKTAS TV1 ĹĄk„AL ie JAS PERMAI NAU je voJERA tuEM PR Lie entas rezid p s ijo Turk 8p.

sost nijos Ä?iuo s Brita nesuskai iosio jĹł DidĹž ms ir magnata

VĂ˜VR[Ă›

vakarÄ—

vakarÄ—11

kovo 30– balandŞio 5 d.

Nr. 13

Nr. 73 (19 676)

2013 m.

kovo 30, 2013

tÄ—s l narys jo dÄ— kijos siderÄ— Tur ilgai ne rodo, kad , kitÄ… sas taip At las laiko Nieka Turkija. llah GĂź je, leisti ip ES ka ntas Abdu Lietuvo de tis n zi sia . pre Ĺžada vieĹĄÄ— vaitÄ™ Vilniuje ne veltui sis Lie-

ky ir lan tos Baldentas ir ki prezi kaip ja pirĹĄalies Lietuva, pat Lenki RytĹł kia ES santuvoje. lys, taip s ĹĄa kai tei nas tijos tradiciĹĄ desniem – dÄ—sBerĹžiĹŤ tinas ena.lt menybÄ™ Ä—ms ir glau jomis“, s@di su ziuna kaimyn s bĹŤtent poES, kiĹł ir tykiamtologas. santy ninkaus torius mos li para kus pirmi to vizitas, tÄ— po TarptautiniĹłtituto direk kas tru ĹĄaus ziden VU va ne slĹł ins Vilpi Lietu Turkijos pre tinis. voje litikos mok RamĹŤnas Lietuvai pirtu tik l todÄ— jo, neatsi dorius Lie jo ĹĄatas koks fesorius jojo, kad sa be abe jos amba slÄ—pÄ—, kad jant pro pat abe bus pasiek Turki ganas ne mininkau Ĺł taip kaujant deryAl nin pir dom kuriĹł suAkinas si Lietuvai dÄ—l papil kuriĹł mi verĹžis. , dÄ—l nelyg lis tiki dÄ—ti derybasskyriĹł, dÄ—l rystÄ—s pro„Problemos , yra per iĹĄjudingusios jas galÄ—tĹł ma ES, ES pra derybiniĹł siekiant na ÄŻstri da bos kad kau DerybĹł dviejĹł susiderÄ—ti pa- dÄ—tingos, pirminin kara kas. – va, bĹŤtina joje. kai An Turkija ti Lietu Ä— mokslinin Kipro klau ri ditik Bend 2005 m., skyriĹł s, o ĹĄaliĹł do ne pabrÄ—Ĺž Nuo ÄŻ ES, iĹĄ 35 dÄ—l 13-o nas – ĹžangÄ… stab kai kuriĹł ESneigiamos vie Ä— rybas a_ sipraĹĄ dÄ—jusi de tÄ—ra vos neri- pamas, bet ir Ä—s dalies giu.“ ]Ve• [b\ ti men si atĹžvil Ĺł  @PN[ suo yra pra suderÄ—tasriĹł ÄŻĹĄaldy vi lo delÄ—s imigrant sky iki ga ga- nuostatos 16-a pu. Ar ` 2@ arguskyrius.laikui. su kau _f`aĂ› biausi ą– ĹĄ svar botam darbo liko padÄ—ti? si atprie gimu, N` QĂ›Y [Nď Ž IĹĄraiĹĄka: ÄŻ ES ĹĄeim UĹž ir R _f O  1N f Taigi, kaip nors gai laiko QN ZN` cR dos tei ti TurkijÄ… niai“. N YVR` Q Lautuva tolo Yf XV [Vb` XV Ă˜VN` W\ li Lie vos poli Politologas sakÄ—, V.Isotai priim geopoliti ka vals Nb V [Vb` T niĹĄ men a_V[ TN[ liai Ä?iui niai, mo Lietu zicijos. gi N YVb ]N po dienraĹĄES klausi- „strate ma musul li potencia ArĂ›ZR`Ă&#x; Ă&#x; ` `V _RVX sargiosKasÄ?iĹŤnas aV XNV] ab c\` Q ne, iĹĄ „BĹŤda ri arba ga gretimose rystÄ—s ZR [V [ aV 9VR geogV[ XN`• “ rynas kijos na Jo nuomoli nuji tu ÄŻtakÄ… ĹžiÄ… kijos ` Na X_RV] d tybÄ— Tur `N XĂ› 8YN ga gas. Tur delÄ™ n `VRX glau ener kÄ… kad po- turÄ—ti di `VNV V ]Ă› Q\ sudÄ—ti maĹžai ĹĄalyse. Europai rijÄ… ÄŻ tokiÄ… ES. Kai WR Tf cR kosi V XVNb bi RytĹł Apie Ve stoja mas – Lietuva rito ir lai tĹł uĹž[N[ aV` aN yra VY [Vb WR cR timĹłjĹł zicija svar per jos te vo, jog dabar stitucijos Q V XN` 6 tieturÄ— esmÄ—s nors Vilnius vaizda 4€YN` C /N _\ a tiems raďŹ nÄ— po ĹžiĹŤriu – jami nafto , – vikokia Kon rija ne tai pava lykas lietuviai V =V_ Z\ po veikti, kad Bend sibeldĹžian R[ aN` . nuo WV W\ Z ĹĄÄ?ioniĹĄ- sÄ…jungÄ…,svarstomas (2005 m.),je roAzijos“ _R gV Q be getiniu mi ir pla R [Ă– Ă&#x;cR_ tas kijo teigÄ— jau krik zicijos, durĹł ÄŻ jas V W\` ] vo kiai iĹĄ aV [N Z\ niĹł ma sario, gamtos kalba papra ĹĄiaip racijai, – Ĺžtai bu pai projek sos Tur pritartĹł Ab_ X eina esa dujotie kas. [N .[ stai daryti \ Y\TĂş r litinei grie teg Q R YV X Euro apklau tojai ne esant kams. Laima ]\ YV a kiai bei litologas. R.VilpiĹĄaustegiN nei po pos in ĹĄeimo ginimo ĹĄven atbudimo, kia – vertus, gosios suomenÄ—s Ĺ˝emu Cf aNb naujo po ir gyven Dabar – pri]N `NX stra a\ 9VNb lienÄ— jimas kos Euro p ir ki– Kita dÄ—stÄ— se ĹĄalies QN[` XV\ [b\ s turtin subsutiko tÄ—. TaÄ?iau zitas: tas – ES. sauuĹĄi- l.zemuliene@diena.l a_ , niĹł judÄ— riĹł dÄ—, kad tokioje – ĹĄalys narÄ— s ÄŻsitologas. Ĺžusios riai Su tuo argumen svorÄŻ pa mi- ď Ž Vi va, kai t pina, ji ĹĄios ĹĄventÄ—s jei Ĺžmo tiniĹł ES na ES poli ti pasiry be taip no sis miĹĄ smÄ— RytĹł narystei zei no „West Ĺł ES Lietu tijos ĹĄalyspirtĹł, ma kri ÄŻgau eko drau rio Pa tra gas py dint tokÄŻ – va bar Union „Pir ÄŻ se Klai sario ir pri di tau geliui na naĹł padi jau ne neturtin Ĺ iĹł me- euro zonos ďŹ skalinÄ—s ir da rasis “ pro Thibaud rinkos dar padidÄ— kaip – kijos sikÄ—limo ĹĄalys Tai dau lia netos Bal Lenkija kai ĹĄku, pÄ—do kai“, jĹł spal cijos tarsi su nis. Tai tikoje. Ant s Gallego jektĹł vado rosios lis. dar ir tai Vil ĹĄven li bend liu augimu. tarp Tur sai laisvas.politikĹł ke nuo- ESdijuoja mus ropos ĹĄa ďŹ nansinÄ— vas Vely roildĹžo je gyvenantys siima jimus; neai ĹžiĹŤri tur sivĹł. niu lio po sijÄ™s su nas Ba Eu si ir cia jimÄ… kerami tÄ— vo kos go jos taip patÄ™ tradiciĹĄ atei- taptĹł vi met juo je, tai Pran kas ĹĄvenÄ?ia nesutampa bu mi ten rio rei ro tojĹł su didÄ— li mi nau kas Ä… ti ka, no po pa du cĹŤ su du kalendo Isgale Vi zijoje. tai – pri dÄ—l nis, timu ir Ĺžmo trauks skaiÄ?iu ES ĹĄa- ĹĄaliĹł gyven esant eko fesorius. Ä… kart Ĺžetas. integracijos da. riĹĄkai. Ĺ ie, ir derybose sikÄ— ÄŻ Slo bai laukiarijos „Baroti“ na AndĹže- tislavÄ…, – ten menybES RytĹł kai pirm AiĹĄku, biud iĹĄsiplÄ— gyventojĹł ĹžiausiÄ… V.Iso tĹł gyvena vakijÄ…, Bra- atsinaujina limo ĹĄventÄ—. lygis rimÄ…, ypaÄ?, – sakÄ— pro kas pridĹŤrÄ— tyvos man sie VelykĹł. „Lie direktore, la- su ĹĄeima. ja did nis ES tu tiesiog – sakÄ— Su va, ir Ĺ˝ivilÄ—s da jamĹł tuvoje teikia s. Turki lenks ir jasi su perspektas maĹžes ji Rytai?kad jei ka me sesuo da savyje nau pats Ĺžmogus, gamta jĹł pa uĹž ES vi- smukiui“ R.VilpiĹĄaus ma, jo gal niĹł „Manau, Ve si ta kiau mie ly da ap ti kos ĹĄiuo nors jĹł galimy galiu s, ĹĄiniĹł da atrannan jos ble tyje KalÄ—dos, Velykos, suderÄ— norÄ—s gal Ar ÄŻsitikinÄ™ ĹĄeimos naĹžy kiĹł ďŹ tijÄ…, ir – samynÄ—m biĹł.“ kas. Taip pasireikĹĄti Tiesa, mesnis sia pro ES, o – tai ĹĄei kaip ir KĹŤ KiauĹĄi kyrÄ— Ĺ alys do skirti to lingi Turki kaip me mu – Lietu lÄŻ Vokiestebimai Ĺže Ä?iai auga“, Ä?ios, nius didĹžiau mos sÄ?iĹŤnas ir taps ES vertÄ— navasarÄŻ. pat Velykos ka nio, iĹĄs gtĹł kipa byloja ninin- kai voje, tiek Pran ĹĄventÄ—. Tiek T.Gallego iĹĄbarsto var spar Visada nomi ĹĄ, kadKipras. , L.Ka Ankara nebus visa nepajÄ— kurie rei ti.“ apie pavaĹžiuo nes eko dÄ—l Tur tu- yra ÄŻ, taÄ?iau pai lau prie tÄ— dĹŤrÄ— cĹŤ Ĺžie kiu vai be – Pran zi ja rai nors liĹł, tin mÄ… Ä?ia joje vaigyve simÄ… s pri zacida, cĹŤzi turÄ— durk fesorius. gumentus vievos iĹĄkento pavasario, rui Velykos pas tÄ—vus. rauju – V.Iso veiksnÄŻ. nis-civili poje iĹĄteknomikai ska eksperta turkĹł vi- re – tai tik Ä—lyje ĹĄa joje, nedide na pietryÄ?iĹł ar Mano mi klau pirma ka asocijuo pro – ne reilia Al liame apie ĹŤri vyeko lÄ—tojoje da jis ateis?“ Ä?iu. Nekant- ÄŻ PrancĹŤzijÄ… VDU ti ir ĹŤrinÄŻ Euro „Kelda Ä—s visĹł Ĺžiuosius Ĺžaid ju, kÄ— jasi su Ĺł, jĹł – kal Ta pas tÄ—vus, dÄ—dama rystÄ—. kam ve kelione Velykas daĹž bi miesto. Pas miestejos kult sitikti Kalbant slinink s TurkijÄ…, ryst vams Ä… kult Taip pat tĹł pamirĹĄ did LietuvÄ— dĹžikijoje gimÄ™s bÄ—jo sausu nai atva ĹĄiuo at kino juos per mok priÄ—mu „Turki das daug tijĹł atsto derÄ—s. „Pra ar ÄŻsijos na Ä—ti apie reikÄ— ti param asocijuo giminÄ—mis. kur gali su- su Ĺ˝ivile ir I.Ba dimÄ…, aiĹĄ pasak lÄ— Galle kino pro kad ne Ä—s nuomonkija vargu jo sese Ĺžiuoja Thibaud ma, didin pagrin niĹłjĹł par Man Ve jasi su reforje, Ny me kalbropoje. Ĺ˝ai tuva“, – diuse roti. Vely go ir jos rys Tai ly nas. „Pirba smarkiai apskritai sritÄŻ. nisypaÄ? deĹĄi PrancĹŤzijo Manoma, suomen pati Tur vyras rÄ— Ĺ˝ivi- kal – gamtos gamtos atbu kos ÄŻ kiemÄ…,kĹł rytÄ… pakir su vaikais. jus Eu kiti, ne Lie Ä™. ar ba – riÄ… at prancĹŤ di verĹĄa- derybas dÄ™ vai je, suka kai bÄ—ga zas va bÄ—jo Ĺ˝.Galle budimo ĹĄven mu. ieĹĄko jo uni tas kÄ—tĹł Ä—s ĹŤkiui, artiĹĄkai jaut s iĹĄmo- Vokietijo kelia baim niĹĄkos ĹžaidĹžialogas. go. – iĹĄbarsty ratus aplink – tÄ—, sario pra DidĹžio tau poli grindinÄ— namÄ… ir cĹŤ- landuose s musulmokeliÄ… didestĹł kiau dĹžia, norsVelykos – pa-– iĹĄbarstÄ— polito no Vytauto pertas Vy Tur- Ĺžem ti ĹĄiÄ… ĹĄi kirs delÄ— muo nasi palys (ypaÄ? Pran kartais vai tas eks virtadie VelykĹł varpai.niĹł. EsÄ… juos Kau prieĹĄi tai ir kad di Ä—mimas uĹž Lietu ĹĄa aspek svar(VDU) varpai nÄŻ baĹžnyÄ?iose DidÄŻjÄŻ ketsiteto pridĹŤrÄ—, kadnÄ—ra toks tybiĹł TamgaunanÄ?ios svarbusracija, ku- lies pri neskam kas Taip pat ba. mig Isoda klausimas ropos vals kiausiai Eu zija). ma ĹžmoniĹł Ä?iau vei kijos ta RytĹł kaip su Europa. priorite- – gali ir taip, bus, jimas daÄ— nÄ—ra didelÄ— suartÄ— kijos naryst GalbĹŤt norÄ— ĹĄios ri „Tur Lietuvai. ÄŻ TurkijÄ… esÄŻ tis tinÄ— sri kreipti dÄ—m mas at

Valen v.ber

Tikisi

GĹŞNŲ, KAM SVOUĹ IN MiĹĄIŲ riose ĹĄe imose KAM KIA – kitok io E TAIKIKLYJ

Klai­pÄ—­die­tis ke­liau­to­jas R.Ĺ˝io­gas: „Tai­lan­de jau­tie­si ne tu­ris­tu, o pre­ke“. VakarÄ— 12p.

JUS TV HERO dijo ĹžiniĹł – IĹĄ ra ÄŻ „Infodieną“

s Vely kos

Ĺ iandien priedai 14

090 TiraĹžas 35

Siō­ti pa­stō­mÄ—­jo sap­nas Klai­pÄ—­die­tÄ— tau­to­ dai­li­nin­kÄ— Auť­ra Gri­gai­tie­nÄ— jau try­ li­ka me­tĹł siu­va ir siu­vi­nÄ—­ja baŞ­ny­ ti­nius rō­bus ku­ni­ gams. Jos ga­min­tais li­tur­gi­niais ap­da­rais vil­ki net Pie­tĹł Ko­rÄ—­ jos dva­si­nin­kai.

Kaina 1,60 Lt

„Ne ĹĄventĹł VelykĹł atvaĹžiavome ĹĄvÄ™sti.“ Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis patikino, kad jis su delegacija ÄŻ uostamiestÄŻ atvyko sprÄ™sti rimtĹł klausimĹł.

2p.

Ve­ly­kos – be ren­gi­niĹł Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tÄ— v.spuryte@kl.lt

Pa­j ō­r io sa­v i­v al­d y­b Ä—s nu­s pren­ dÄ—, jog Ĺžmo­nÄ—s tu­ri lai­ky­tis tra­ di­ci­jĹł ir Ve­ly­kas ĹĄvÄ™s­ti su ĹĄei­ma. To­dÄ—l nei Klai­p Ä—­do­je, nei pa­jō­ rio ku­ror­tuo­se ĹĄven­ti­nÄŻ sa­vait­ga­ lÄŻ poil­siau­to­jĹł ant­plō­dĹžio ne­lau­ kia­ma ir ma­si­niai ren­gi­niai neor­ ga­ni­zuo­ja­mi. Ne­di­de­liĹł at­rak­ci­jĹł bus pa­siō­ly­ta tik Pa­lan­go­je ant­rÄ…­ jÄ… Ve­ly­kĹł die­nÄ….

As­ta Dy­ko­vie­nÄ— a.dykoviene@kl.lt

Re­gÄ—­jo juo­dus ku­ni­gus

Auť­ra pa­sa­ko­ja, kad jos ap­si­spren­ di­mÄ… – siō­ti li­tur­gi­nius rō­bus, tar­si kaŞ­kas nu­lÄ—­mÄ— iĹĄ aukť­Ä?iau. Tau­to­ dai­li­nin­kÄ— pra­bi­lo apie pra­na­ťiť­kÄ… sap­nÄ…, po ku­rio Ä—mÄ—­si ĹĄios ypa­tin­ gos veik­los. „Gy­ve­ni, Ĺžmo­gau, ir jau­ti, kad ne vien kō­nu esi gy­vas. Taip ir aĹĄ, sa­ vo gy­ve­ni­me Ĺženg­da­vau Ĺžings­nÄŻ, ta­Ä?iau jis, ro­dÄ—s, kaŞ­koks ne­pil­nas. Nors vis­kas lyg ir bu­vo ge­rai, kles­ tÄ—­jo lai­mÄ— ĹĄei­mo­je, nie­ko ne­trō­ ko, bet dva­sio­je bu­vo tar­si kaŞ­kas neuŞ­pil­dy­ta“, – sun­kiai ap­Ä?iuo­ pia­mus da­ly­kus dÄ—s­tÄ— tau­to­dai­li­ nin­kÄ—. Vis­kas lyg ir Ä—mÄ— aiť­kÄ—­ti po vie­no keis­to sap­no. Tai bu­vo prieĹĄ 14 me­tĹł.

10

„„Pa­si­rin­ki­mas: klai­pÄ—­die­tÄ—s tau­to­dai­li­nin­kÄ—s A.Gri­gai­tie­nÄ—s siō­ti li­tur­gi­niai rō­bai pa­skli­do po vi­sÄ… pa­sau­lÄŻ. Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

„Per Ve­ly­kas rei­kia ei­ti ÄŻ baŞ­ny­ Ä?iÄ…, o ne ÄŻ ren­gi­nius, to­dÄ—l bent jau Klai­pÄ—­dos sa­vi­val­dy­bÄ— nie­ko neor­ga­ni­zuo­ja. Tik­rai ne­da­ry­si­ me to­kio tur­gaus, kaip Ĺ iau­liuo­ se. Be to, ne­se­niai bu­vo Ka­ziu­ ko mu­gÄ—. Kiek pri­si­me­nu, bu­vo ban­dy­mĹł Klai­pÄ—­do­je or­ga­ni­zuo­ ti ve­ly­ki­niĹł ren­gi­niĹł, ta­Ä?iau joks pra­si­ma­ny­mas ne­pri­gi­jo“, – ti­ ki­n o Klai­p Ä—­d os sa­v i­val­dy­b Ä—s Kul­t ō­ros sky­r iaus vy­r iau­s ia­s is spe­cia­l is­tas Vi­das Pa­ kal­niť­kis.

3

2

ŠEŠTADIENIS, kovo 30, 2013

miestas

Iš Vil­niaus – ge­ros nau­jie­nos Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Iš su­si­ti­ki­mų Vy­riau­sy­bė­je grį­ žęs uos­ta­mies­čio me­ras Vy­tau­tas Grub­liaus­kas par­ve­žė ge­rų nau­jie­ nų. Trūks­ta­mų pi­ni­gų bus ieš­ko­ma Lyp­kių gy­ven­to­jų iš­kel­di­ni­mui, o bend­ro su­ta­ri­mo – dėl Ne­mu­no gat­ vės pro­ble­mų.

Re­zul­ta­tas: V.Ma­zu­ro­nio ir L.Ma­kū­no su­si­ti­ki­mas bu­vo nau­din­gas

abiem pu­sėms.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Mi­nist­ras Klai­pė­dai ža­dė­jo draugauti Klai­pė­do­je va­kar vie­šė­jęs ap­lin­kos mi­nist­ ras Va­len­ti­nas Ma­zu­ro­nis itin daug dė­me­ sio sky­rė su­si­pa­žin­ti su spręs­ti­nais van­ dent­var­kos ir van­den­va­los klau­si­mais. Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Pa­va­di­no ly­de­riais

„Ma­čiau ir iš­min­tin­gą, ir tei­sin­gą po­žiū­rį į da­bar­ti­nę si­tua­ci­ją ir per­ spek­ty­vą. Ga­li­ma drą­siai teig­ti, jog bend­ro­vė „Klai­pė­dos van­duo“ tik­ rai yra ly­de­riai ša­ly­je van­dent­var­ kos ir van­den­va­los sri­ty­je“, – po su­si­ti­ki­mo su bend­ro­vės „Klai­pė­ dos van­duo“ ge­ne­ra­li­niu di­rek­to­ riu­mi Leo­nu Ma­kū­nu tei­gė ap­lin­ kos mi­nist­ras. Jis pa­brė­žė, jog „Klai­pė­dos van­ duo“ yra vie­na pir­mų­jų van­de­nį tie­kian­čių ir nuo­te­kas tvar­kan­čių įmo­nių, ku­rios stam­bi­na­si – prie jos bu­vo pri­jung­ta įmo­nė „Klai­pė­ dos ra­jo­no van­de­nys“. „Aki­vaiz­du, kad to­kiu ke­liu tu­rės pa­suk­ti vi­sos van­de­nį tie­kian­čios bend­ro­vės, nes iš­si­lai­ky­ti ma­žoms įmo­nėms bus la­bai sun­ku dėl per di­de­lių są­nau­dų“, – į atei­tį žvel­gė V.Ma­zu­ro­nis. Ta­čiau L.Ma­kū­nas ne­slė­pė, kad pri­si­jun­gus bend­ro­vę „Klai­pė­dos ra­jo­no van­de­nys“ pa­dau­gė­jo ne tik var­to­to­jų, bet ir pro­ble­mų. Klai­pė­dos ra­jo­ne yra 58 van­den­ vie­tės ir tik iš ke­tu­rių tie­kia­mas van­duo ati­tin­ka hi­gie­nos nor­mų rei­ka­la­vi­mus. To­dėl van­den­vie­tes bū­ti­na mo­ der­ni­zuo­ti, kad bū­tų ga­li­ma su­ma­ žin­ti che­mi­nių ele­men­tų kie­kį van­ de­ny­je. To­kia pat pa­dė­tis ir dėl nuo­te­ kų tvar­ky­mo įren­gi­nių – juos bū­ ti­na mo­der­ni­zuo­ti, nes da­bar­ti­nė jų būk­lė yra tra­giš­ka. Rei­kia mi­li­jo­nų li­tų

Bend­ro­vė „Klai­pė­dos van­duo“ pa­ ren­gė ge­ria­mo­jo van­dens ko­ky­bės ge­ri­ni­mo Klai­pė­dos ra­jo­ne pla­ną iki 2020 m. Įgy­ven­din­ti nu­ma­ty­ tas prie­mo­nes, kad vi­siems var­ to­to­jams bū­tų tie­kia­mas tin­ka­mas van­duo, rei­kia 21 mln. li­tų. Sut­var­ky­ti nuo­te­kų iš­va­ly­mo sis­ te­mą Klai­pė­dos ra­jo­ne – re­konst­ ruo­ti esa­mus įren­gi­nius – kai­nuos apie 6 mln. li­tų. To­dėl L.Ma­kū­nas Ap­lin­kos mi­ nis­te­ri­jos at­sto­vų pra­šė, kad ne­

nut­rūk­tų ES pa­ra­mos sky­ri­mas pa­gal pa­teik­tas pa­raiš­kas ge­rin­ti ir tie­kia­mo ge­ria­mo­jo van­dens ko­ky­ bę, ir tvar­ky­ti nuo­te­kų va­ly­mo inf­ rast­ruk­tū­rą. Prob­le­ma – dumb­lo aikš­te­lė

Dar vie­na opi pro­ble­ma – Dum­ piuo­se esan­ti se­no­ji dumb­lo sau­ go­ji­mo aikš­te­lė. Nors ji ne­be­nau­ do­ja­ma, ta­čiau ją pri­žiū­rė­ti kas­met kai­nuo­ja apie 250 tūkst. li­tų. „Ji bu­vo pa­sta­ty­ta to­kia san­da­ri, kad kau­pia­si lie­taus van­duo, jį rei­kia iš­siurb­ti ir iš­vež­ti. Ši aikš­te­lė yra pa­vo­jin­gas ob­jek­tas, nes jo­je yra su­kaup­ta 320 tūkst. to­nų dumb­

Sut­var­ky­ti nuo­te­ kų iš­va­ly­mo sis­te­mą Klai­pė­dos ra­jo­ne – re­ konst­ruo­ti esa­mus įren­gi­nius – kai­nuos apie 6 mln. li­tų.

lo, kai ku­rio­se vie­to­se žmo­nės į jį ga­li įklimp­ti ir nu­skęs­ti“, – aiš­ki­ no L.Ma­kū­nas. Bend­ro­vės „Klai­pė­dos van­duo“ už­sa­ky­mu bu­vo at­lik­ta ga­li­my­bių stu­di­ja. Jo­je nu­ro­do­ma, kad su­ tvar­ky­ti se­ną­ją dumb­lo sau­go­ji­mo aikš­te­lę taip, kad ji ne­be­kel­tų grės­ mės ir ne­be­bū­tų iš­lai­dų eksp­loa­ta­ ci­jai, rei­kia nuo 15 iki 31 mln. li­tų. Įmo­nė jau anks­čiau krei­pė­ si į Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ją, kad tarp ES fi­nan­suo­ja­mų prie­mo­nių bū­ tų įtrauk­ta ir to­kių dumb­lo aikš­te­ lių su­tvar­ky­mas, ta­čiau at­sa­ky­mas gau­tas nei­gia­mas. „To­dėl dar kar­tą krei­piuo­si ir pra­šau iš nau­jo įver­tin­ti mū­sų pra­šy­mą, nes ši pro­ble­ma ak­tua­ li ne tik mums, bet ir ki­toms ša­ lies van­dent­var­kos ir van­den­va­los įmo­nėms“, – tei­gė L.Ma­kū­nas. V.Ma­zu­ro­nis pa­brė­žė, jog per vi­ zi­tą Klai­pė­do­je iš­girs­tos pro­ble­mos bus spren­džia­mos. „Mū­sų mąs­ty­mas su­tam­pa“, – kons­ta­ta­vo ap­lin­kos mi­nist­ras.

Penk­ta­d ie­n į Vil­n iu­je lai­k ę­s is V.Grub­liaus­kas su­si­ti­ko su ūkio mi­nist­re Bi­ru­te Vė­sai­te. Me­ro tei­ gi­mu, mi­nist­rė pa­ža­dė­jo, kad pi­lia­ vie­tės pro­jek­to įgy­ven­di­ni­mui bus skir­ta pa­pil­do­mai 2 mln. li­tų. Kal­bė­ta ir dėl Lyp­kių gy­ven­to­jų iš­kel­di­ni­mo. „Pra­šiau, kad mi­nis­te­ri­ja tar­pi­ nin­kau­tų, jog jei ne šių, tai ki­tų me­ tų biu­dže­te bū­tų su­ras­ti trūks­ta­mi 2,3 mln. li­tų Lyp­kių gy­ven­to­jų iš­ kel­di­ni­mui. Ūkio mi­nis­te­ri­ja to­liau ku­ruos šį pro­jek­tą ir tar­pi­nin­kaus, kad Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­ja skir­tų rei­ kia­mas lė­šas“, – pa­sa­ko­jo me­ras. Kal­bė­ta ir apie per ma­žą Ūkio mi­nis­te­ri­jai pri­klau­san­čio Tu­riz­ mo de­par­ta­men­to dė­me­sį jū­ri­nio tu­riz­mo puo­se­lė­ji­mui bei tra­di­ci­ jų kū­ri­mui ir ska­ti­ni­mui. „Šiuo at­ve­ju at­sto­va­vau ne tik Klai­pė­dai, bet vi­sam re­gio­nui. Mi­ nis­te­ri­ja ža­dė­jo skir­ti tam dau­giau dė­me­sio. Ža­dė­jo or­ga­ni­zuo­ti su­si­ ti­ki­mą su Tu­riz­mo de­par­ta­men­to va­do­vu“, – tvir­ti­no me­ras.

Re­zul­ta­tas: V.Grub­liaus­kas džiau­gė­si, kad iš Vil­niaus grį­žo su gra­žia ve­

ly­ki­ne do­va­na – pi­lia­vie­tės pro­jek­tui bus skir­ta pa­pil­do­mai 2 mln. li­tų.

Vil­niu­je vie­šė­da­mas me­ras su­si­ ti­ko ir su su­si­sie­ki­mo vi­ce­mi­nist­ ru Sau­liu­mi Gir­daus­ku. Kal­bė­ta apie jo pa­reiš­ki­mus, lei­džian­čius su­pras­ti, kad kai ku­rie Klai­pė­ dos val­di­nin­kai tar­nau­ja ki­tų ša­ lių uos­tams. „Klai­pė­da tik­rai su nie­kuo ne­ si­ruo­šia ka­riau­ti ir nė­ra nie­kie­no prie­šas. Su­ta­rė­me, kad rei­kia ieš­

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

ko­ti bend­rų su­ta­ri­mų, sės­ti prie de­ry­bų sta­lo. Vi­ce­mi­nist­ras sa­kė, kad bus su­da­ry­ta dar­bo gru­pė Ne­ mu­no gat­vės klau­si­mams spręs­ ti. Ma­nau, jei ge­ba­me į konk­re­čias kro­vos kom­pa­ni­jas pri­trauk­ti po­ros šim­tų mi­li­jo­nų li­tų in­ves­ti­ci­jas, tai kar­tu ga­li­me su­ras­ti 3,5 mln. ar šiek tiek dau­giau Ne­mu­no gy­ven­to­jų iš­ kel­di­ni­mui“, – pa­brė­žė me­ras.

Ke­lei­vių vėl lau­kia po­ky­čiai Mil­da Ski­riu­tė Mies­to au­to­bu­sų ke­lei­viai vėl su­ lauks po­ky­čių. Nuo ba­lan­džio 1-osios kei­čia­si ma­žų­jų, rau­do­nų­jų au­to­bu­sų va­žia­vi­mo gra­fi­kai. Tra­ di­ciš­kai bus pra­dė­ti or­ga­ni­zuo­ti ir au­to­bu­sų marš­ru­tai į so­dus. Prail­gi­no va­žia­vi­mo tra­są

Nuo ba­lan­džio 1-osios kei­sis 2A, 2B, 7, 11A, 13, 14A, 20, 25 ir 26 au­ to­bu­sų gra­fi­kai. „Klai­pė­dos ke­lei­vi­nio trans­ por­to“ di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas And­rius Sa­mui­lo­vas tvir­ti­no, jog tvar­ka­raš­čiai ko­re­guo­ti dėl įvai­rių prie­žas­čių. „Vie­nų au­to­bu­sų gra­fi­kus kei­ tė­me, kad bū­tų pa­to­giau so­di­nin­ kams, ki­tų, at­si­žvelg­da­mi į gy­ ven­to­jų pa­gei­da­vi­mus, tre­čius re­ti­no­me, įver­ti­nę ke­lei­vių srau­ tus“, – tvir­ti­no A.Sa­mui­lo­vas. Nuo ba­lan­džio 1-osios po­ky­ čiai lau­kia 2A marš­ru­to au­to­bu­siu­ ko ke­lei­vių. Dar­bo die­no­mis nuo 19.30 val. ir sa­vait­ga­liais bei šven­ čių die­no­mis nuo 19.40 val. prail­ gi­na­ma jo va­žia­vi­mo tra­sa iki „Dar­ že­lio“ sto­te­lės. 2B marš­ru­tu ve­žio­jan­tys au­to­bu­ siu­kai kur­suos re­čiau. Re­ti­na­mi jų va­žia­vi­mai nuo 9.30 iki 11.10 val. Pa­nai­ki­no da­lį rei­sų

Re­čiau dar­bo die­no­mis va­žiuos ir 7 marš­ru­to au­to­bu­siu­kai. Ma­ ži­na­mas rei­sų skai­čius nuo 10.10 iki 12.50 val. Po­ky­čiai lau­kia ir 13 marš­ru­to. Juo au­to­bu­siu­kai dar­bo die­no­mis daž­niau va­žiuos nuo 8.30 iki 9.30 val., bet re­čiau – nuo 10.00 iki 13.00 val.

Gra­fi­kai: nuo ba­lan­džio 1-osios ma­žie­ji au­to­bu­siu­kai pra­dė­jo kur­suo­

ti šiek tiek ki­taip.

Taip pat pa­sku­ti­nis šio marš­ru­ to au­to­bu­sas iš ge­le­žin­ke­lio sto­ties iš­va­žiuos vie­na va­lan­da anks­čiau – 17.47 val. 13 marš­ru­to au­to­bu­sai ne­kur­suos sa­vait­ga­liais ir šven­ti­nė­mis die­no­ mis. 14A marš­ru­to au­to­bu­siu­kai re­ čiau va­žiuos sa­vait­ga­liais ir šven­ ti­nė­mis die­no­mis. Nai­ki­na­mi rei­ sai iš „Eg­lės“ sto­te­lės 8 ir 15.20 val. Taip pat iš „Til­žės tur­gaus“ sto­te­ lės 8.20 ir 15.40 val. 20 marš­ru­to au­to­bu­sai dar­bo die­no­mis va­žiuos re­čiau nuo 8.30 iki 11.30 val. ir nuo 13 iki 14.30 val. Taip pat sek­ma­die­niais re­ti­na­mi va­žia­vi­mai ry­te. Pir­mas au­to­bu­sas iš „Jur­bar­ko“ sto­te­lės pa­ju­dės 9.30 val. Nai­ki­na­mi du ry­ti­niai rei­sai – 7.30 ir 8.30 val., bei pa­sku­ti­nis rei­ sas iš „Jur­bar­ko“ sto­te­lės. Pas­ku­ti­ nis au­to­bu­sas iš jos iš­vyks 20 val.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Pra­dės va­žiuo­ti į so­dus

Nuo ba­lan­džio 1-osios kei­čia­ma ir kai ku­rių au­to­bu­sų va­žia­vi­mo tra­ sa. 25 marš­ru­to au­to­bu­sas ne­be­va­ žiuos į au­to­bu­sų sto­tį. Marš­ru­tą jis baigs „Ban­gų“ sto­te­lė­je. 26 marš­ru­to au­to­bu­sas šeš­ta­die­ niais ir sek­ma­die­niais va­žiuos pro so­dų bend­ri­ją „Eke­tė“. Nuo ba­lan­džio iki lapk­ri­čio pra­ dė­ti or­ga­ni­zuo­ti se­zo­ni­niai marš­ ru­tai į so­dų bend­ri­jas „To­lu­pis“, „Vai­te­liai“, „Ra­sa“. Au­to­bu­sai į so­dus iš­vyks­ta iš „Smil­te­lės“ sto­ te­lės. „Vai­te­lių“ so­di­nin­kai prieš po­rą sa­vai­čių krei­pė­si į Klai­pė­dos ta­ ry­bos Mies­to ūkio ko­mi­te­tą pra­ šy­da­mi, kad au­to­bu­sas, ku­ris va­ žiuo­ja į so­dų bend­ri­jas „Vai­te­liai“, „Ra­sa“, už­suk­tų ir į Vin­gio gat­ vę. To­kios ga­li­my­bės kol kas ana­ li­zuo­ja­mos.

3

ŠEŠTADIENIS, kovo 30, 2013

miestas Įs­teigs pa­da­li­nį

Uos­te – nau­jas re­kor­das

Grįž­ta va­sa­ros lai­kas

Ma­si­nę dau­gia­bu­čių na­mų re­ no­va­ci­ją pri­žiū­rė­sian­čios Būs­ to ener­gi­jos tau­py­mo agen­tū­ros (BE­TA) pa­da­li­nys veiks ir Klai­pė­ dos re­gio­ne. Jį nu­ma­to­ma įsteig­ ti ar­ti­miau­siu me­tu – per ke­lias sa­vai­tes. Pa­da­li­nio dar­buo­to­jai dirbs Klai­pė­do­je, tik dar ne­nusp­ ręs­ta, ko­kio­se pa­tal­po­se jie įsi­ kurs ir prii­mi­nės in­te­re­san­tus.

Dar ne­pa­si­bai­gus ko­vui, Klai­pė­ dos jū­rų uos­te per­krau­tas re­ kor­di­nis kie­kis kro­vi­nių. Per 28 ko­vo die­nas, pre­li­mi­na­riais duo­ me­ni­mis, krau­ta 3,35 mln. t kro­ vi­nių. Jei tem­pai ne­su­lė­tės, tai kro­va ko­vą sieks apie 3,7 mln. t. Iki šiol uos­to is­to­ri­jo­je re­kor­di­nė kro­va bu­vo už­fik­suo­ta 2011 m. spa­lį – 3,3 mln. t kro­vi­nių.

Šven­ti­nis Ve­ly­kų sa­vait­ga­lis su­taps ir su va­sa­ros lai­ko įve­ di­mu. Jau šį sek­ma­die­nį tre­čią va­lan­dą nak­ties laik­ro­džių ro­ dyk­les teks pa­suk­ti vie­ną va­ lan­dą į prie­kį. Va­sa­ros lai­ku Lie­tu­va gy­vens sep­ty­nis mė­ ne­sius. Da­bar­ti­nė se­zo­ni­nio lai­ko įve­di­mo tvar­ka ša­ly­je įsi­ ga­lio­jo nuo 2003-ių­jų.

Mies­to gat­vės vir­to Kry­žiaus ke­liu Uos­ta­mies­ty­je va­kar su­reng­ta Kry­žiaus ke­lio pro­ce­si­ja su­ trau­kė mi­nias klai­ pė­die­čių. Taip sim­ bo­liš­kai Di­dį­jį penk­ ta­die­nį įpras­mi­no Ve­ly­kų lau­ki­mu gy­ ve­nan­tys ti­kin­tie­ji.

Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Nuo Kris­taus Ka­ra­liaus baž­ny­ čios pa­ju­dė­ju­si ei­se­na trau­kė Ma­ ri­jos Tai­kos Ka­ra­lie­nės baž­ny­čios link. Pro­ce­si­jai lė­tai ju­dant pir­myn, prie jos pa­ma­žu pri­si­jun­gė ir dau­ giau mies­tie­čių. Pag­rin­di­nė­mis mies­to gat­vė­mis kan­čios sim­bo­lį – kry­žių klai­pė­ die­čiai ne­šė pa­si­keis­da­mi ir per­ duo­da­mi iš ran­kų į ran­kas, ei­se­nai stab­te­lint ke­tu­rio­li­ko­je sto­čių, ku­ rios pri­mi­nė kiek­vie­ną Jė­zaus Kris­ taus kan­čios mo­men­tą.

Tra­di­ci­ja: Di­dį­jį penk­ta­die­nį ti­kin­tie­ji at­kar­to­ja Kris­taus nuei­tą Kry­žiaus ke­lią.

Kry­žiaus ke­lio pro­ce­si­jos tra­di­ci­ ja uos­ta­mies­ty­je už­gi­mė prieš ket­ ve­rius me­tus. Šio­je ei­se­no­je įpras­ tai da­ly­vau­ja po­li­ci­nin­kai, ka­riai, bu­vę po­li­ti­niai ka­li­niai ir trem­ti­ niai, mo­ky­to­jai, me­di­kai, mies­ to val­džios bei ki­tų bend­ruo­me­nių at­sto­vai.

Ve­ly­kos – be ren­gi­nių

Ku­ni­gas Vi­lius Vik­to­ra­vi­čius pa­si­ džiau­gė, kad Kry­žiaus ke­lio pro­ce­si­ja Klai­pė­do­je įgau­na eku­me­ni­nį at­spal­ vį – kar­tu su ka­ta­li­kais jo­je da­ly­vau­ja ir sta­čia­ti­kių bei evan­ge­li­kų liu­te­ro­ nų bend­ruo­me­nių at­sto­vai. Kris­taus nuei­tą kan­čios ke­lią Di­dį­jį penk­ta­die­nį pri­si­me­na bei

Komentaras

Va­le­ri­ja Jan­kū­nai­tė

V

Klai­pė­dos et­no­kul­tū­ros cent­ro et­no­lo­gė

e­ly­kos yra šei­mos šven­tė ir pir­mą­ją die­ną nie­kas nie­kur nei­na, o ant­rą­ją die­ną ei­na­ ma ap­lan­ky­ti drau­gų, gi­mi­ nių – to­kia se­na tra­di­ci­ja. Aiš­ku, da­bar sun­ku kal­bė­ti apie tra­di­ci­jas, kai gau­su ne­pil­nų šei­mų, daug žmo­nių emig­ra­vo. Be to, yra ir ne­ma­žai to­kių žmo­nių, ku­rie

Sim­bo­lis: jau ket­vir­tus me­tus per Ve­ly­kas Pa­lan­go­je J.Ba­sa­na­vi­čiaus

gat­vę puo­šian­čio­je Mar­gu­čių alė­jo­je va­kar bu­vo pa­sta­ty­tas ir uni­ka­lus gin­ta­ri­nis mar­gu­tis. Jur­gi­tos Va­na­gės nuo­tr.

Uos­ta­mies­ty­je tra­di­ 1 ciš­kai bus or­ga­ni­zuo­ja­ ma At­ve­ly­kio šven­tė, ku­ri vyks po

sa­vai­tės. Ni­dos kul­tū­ros ir tu­riz­mo in­for­ ma­ci­jos cent­ro „Agi­la“ va­do­vė Ne­ rin­ga Ge­ce­vi­čiū­tė taip pat ne­slė­pė, jog šia­me ku­ror­te per Ve­ly­kas jo­kių spe­cia­lių ren­gi­nių nė­ra su­gal­vo­ta – žmo­nės lau­kia­mi tik Mi­šio­se. „Ži­no­me, kad Ve­ly­kos yra šei­ mos šven­tė, to­dėl nor­ma­liai, adek­ va­čiai ir rea­guo­ja­me, poil­siau­to­jų

ant­plū­džio ne­si­ti­ki­me. Nors sa­ vait­ga­lis bus ir il­ges­nis, ta­čiau jis tik­rai bus toks tra­di­ci­nis“, – tei­gė N.Ge­ce­vi­čiū­tė. Pa­lan­gos tu­riz­mo in­for­ma­ci­ jos cent­ro va­dy­bi­nin­kė Al­ma Sla­ bo­še­vi­čie­nė pa­ti­ki­no, kad per tris die­nas truk­sian­tį sa­vait­ga­lį žmo­nės ne­plūs ir į šį ku­ror­tą. „Aiš­ku, žmo­nių bus dau­giau nei įpras­tą sa­vait­ga­lį, ta­čiau tik­rai ne tiek, kiek per Stin­tų šven­tę. Kiek­ vie­nas at­vy­kęs ne­sun­kiai ras, kur

ap­si­sto­ti“, – pa­ti­ki­no A.Sla­bo­še­ vi­čie­nė. Pa­lan­go­je ant­rą­ją Ve­ly­kų die­ną su­gal­vo­ta ir at­rak­ci­jų. Poil­

Per Ve­ly­kas jo­kių spe­cia­lių ren­gi­ nių nė­ra su­gal­vo­ta – žmo­nės lau­kia­mi tik Mi­šio­se. siau­to­jai bus kvie­čia­mi pa­si­vaikš­ čio­ti po mil­ži­niš­kų mar­gu­čių alė­ ją J.Ba­sa­na­vi­čiaus gat­vė­je.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

at­kar­to­ja dau­ge­lio pa­sau­lio ša­ lių ti­kin­tie­ji. Ne­pai­sant Baž­ny­čios ne­pri­ta­ri­mo, Fi­li­pi­nuo­se gy­vuo­ ja šiur­pių ri­tua­lų tra­di­ci­ja: fa­na­ tiš­kai nu­si­tei­kę ti­kin­tie­ji pla­ka­si ir lei­džia­si pri­ka­la­mi prie kry­žių, taip siek­da­mi pa­tir­ti pa­sku­ti­nių Kris­ taus gy­ve­ni­mo va­lan­dų kan­čias. ne­ga­lės tin­ka­mai pa­si­deng­ti Ve­ly­kų sta­ lo, o ant jo tu­ri bū­ti la­bai daug pa­tie­ka­lų, nes bu­vo toks ti­kė­ji­mas, kad sta­las tu­ri bū­ti pil­nas val­gių, ta­da me­tai bus so­tūs ir ge­ri. Ta­čiau Ve­ly­kos yra la­bai svar­bios kiek­vie­nam žmo­gui. Jų lau­ki­mas pra­si­ de­da ta­da, kai pa­si­šven­ti­na­me žva­kes per Grab­ny­čias, Ago­tos duo­ną, ver­bas. Kai pra­si­de­da Di­džio­ji sa­vai­tė, kiek­vie­ nas žmo­gus tu­ri pa­si­ruoš­ti pri­si­kė­li­mui. Kiek­vie­nas mū­sų tu­ri­me pri­si­kel­ti nau­ jiems dar­bams – pa­baig­ti moks­lus, su­ kur­ti šei­mą, krikš­ty­ti vai­kus. Kiek­vie­ nas žmo­gus tu­ri pla­nų ir pri­va­lo jiems pa­si­ruoš­ti. Ve­ly­kos ir yra tas pri­si­kė­li­ mas. Jei šir­de­lė­je pri­si­ke­li, jei pa­si­ruo­ ši nau­jiems dar­bams, tai ir atei­na Ve­ly­ kos, skam­ba baž­ny­čių var­pai ir esi ge­ras žmo­gus, no­rin­tis pa­dė­ti ki­tiems.

Jo­je nuo vi­dur­die­nio skam­bės liau­diš­ka mu­zi­ka, bus or­ga­ni­zuo­ja­ mi žai­di­mai. Šių­me­tės Ve­ly­kų pra­ mo­gos J.Ba­sa­na­vi­čiaus gat­vė­je bus iš­skir­ti­nės, nes ba­lan­džio 1-oji yra ir Me­la­gių die­ną. To­dėl pra­mo­gau­ to­jams bus pa­siū­ly­ta nau­ja at­rak­ ci­ja – Di­džiau­sio Ve­ly­kų me­la­gė­lio kon­kur­sas. Prie til­to į jū­rą 14 val. vyks jau tra­di­ci­niu tam­pan­tis, di­de­lio su­si­ do­mė­ji­mo su­lau­kian­tis Mar­gu­čių ri­de­ni­mo čem­pio­na­tas. Jau per­nai re­kor­di­niu ta­pęs 18,6 met­rų il­gio mar­gu­čių ri­de­ni­mo ta­kas šie­met bus pail­gin­tas dar vie­nu met­ru.

Dienos telegrafas Mi­š ios. Šven­t i­n ių die­n ų pa­m al­ dos Klai­p ė­dos ka­t a­l i­k ų baž­ny­č io­s e vyks: Di­d į­j į šeš­t a­d ie­n į 21 val. – Ma­ ri­j os Tai­kos Ka­r a­l ie­n ės ir Šv. Bru­ no­n o Kver­f ur­t ie­č io, 20 val. – Kris­ taus Ka­r a­l iaus, Šv. Ka­z i­m ie­ro, Šv. Juo­z a­p o Dar­b i­n in­ko. Pir­m ą­j ą Ve­ly­ kų die­n ą Ma­r i­j os Tai­kos Ka­r a­l ie­n ės baž­ny­č io­j e pa­m al­dos vyks 7.30, 10, 12, 18 val., Kris­t aus Ka­r a­l iaus – 8.30, 10.30, 12, 18 val., Šv. Ka­z i­m ie­ro – 8, 10.30, 12, 18 val., Šv. Bru­n o­n o Kver­ fur­t ie­č io – 7, 9, 11 val., Šv. Juo­z a­p o Dar­b i­n in­ko – 7.30, 10, 12, 18 val. Ant­ rą­j ą Ve­l y­k ų die­n ą pa­m al­d os Ma­ ri­j os Tai­kos Ka­r a­l ie­n ės baž­ny­č io­ je vyks 8, 12, 18 val., Kris­t aus Ka­r a­ liaus – 10.30, 18 val., Šv. Ka­z i­m ie­ro – 9, 12, 18 val., Šv. Bru­no­no Kver­f ur­t ie­ čio – 9, 11, 13, 18 val., Šv. Juo­z a­p o Dar­ bi­n in­ko – 10, 12, 18 val. Šven­t i­n ių die­ nų pa­m al­dos Evan­g e­l i­k ų liu­te­ro­nų baž­ny­č io­j e pir­m ą­j ą Ve­ly­k ų die­n ą vyks 7, 10 val. Ne­d irbs. Šeš­t a­d ie­n į Klai­p ė­d os ap­ skri­t ies vie­š o­j o­j e I.Si­mo­n ai­t y­tės bib­ lio­te­ko­j e bus sa­n i­t a­r i­n ė die­n a. Skai­ ty­to­j ai ne­b us ap­t ar­n au­j a­m i. Bib­l io­ te­kos ne dar­b o me­t u kny­g as ga­l i­ ma pa­l ik­t i lei­d i­n ių grą­ž i­n i­mo dė­ž ė­ je prie bib­l io­te­kos įė­j i­mo var­t ų. Kon­fe­ren­c i­j a. Ki­t ą sa­vai­tę – nuo tre­ čia­d ie­n io iki penk­t a­d ie­n io – Klai­p ė­ dos uni­ver­s i­te­to au­d i­to­r i­j ų ir kon­fe­ ren­c i­j ų sa­lės kor­pu­s e „Au­l a Mag­n a“ vyks 7-oji na­c io­n a­l i­n ė jū­ros moks­lų ir tech­no­lo­g i­jų kon­fe­ren­c i­ja „Jū­ros ir kran­t ų ty­r i­m ai 2013“. Smur­t as. Už­va­k ar Klai­p ė­dos po­l i­c i­ jos pa­rei­g ū­n ai ga­vo pra­ne­š i­m ą, kad 49 me­t ų klai­p ė­d ie­t is su­mu­š ė sa­vo su­g y­ven­t i­n ę ir pro lan­g ą iš penk­to aukš­to iš­me­tė jos ka­t i­n ą. Vy­r as bu­ vo su­l ai­k y­t as ir už­d a­r y­t as į areš­t i­nę. Nors ka­t i­n as kri­to iš di­de­l io aukš­č io, jis iš­g y­ve­no. Mir­t ys. Va­k ar Klai­p ė­dos sa­v i­v al­dy­ bės Ci­v i­l i­n ės met­r i­k a­c i­j os sky­r iu­j e už­re­g ist­r uo­tos 4 klai­p ė­d ie­č ių mir­ tys. Mi­rė Ste­f a­n i­j a So­v ie­n ė (g. 1932 m.), Ele­n a Še­m a­r u­l i­n a (g. 1942 m.), Vy­t au­t as Šim­k us (g. 1949 m.), Gin­t a­ ras Čer­nec­k is (g. 1966 m.). Lė­b ar­t ų ka­p i­n ės. Šian­d ien lai­do­j a­ mi Ele­n a Še­m a­r u­l i­n a, Ste­f a­n i­j a So­ vie­n ė, An­t a­n as Dei­m an­t as. Jo­n iš­kės ka­p i­nės. Šian­d ien lai­do­ja­ mi Jur­g is Bri­k is, Ma­r i­ja Lo­c han­k i­na. Nau­j a­g i­m iai. Per sta­t is­t i­nę pa­r ą pa­ gim­d ė 10 mo­te­r ų. Gi­mė 7 mer­g ai­tės ir 3 ber­n iu­k ai. Grei­to­j i. Va­k ar iki 17 val. grei­to­s ios pa­gal­b os me­d i­kai su­lau­kė 60 iš­k vie­ ti­mų. Klai­p ė­d ie­č iai skun­dė­s i rim­t ais ne­g a­l a­v i­m ais. Tarp jų bu­vo šir­d ies pro­ble­mos, bui­t i­n ės trau­mos.

4

šeštadienis, kovo 30, 2013

lietuva kl.lt/naujienos/lietuva

Eg­za­mi­nų li­ki­mas – po eg­za­mi­nų Lie­tu­vos vy­riau­sia­sis ad­mi­nist­ ra­ci­nis teis­mas (LVAT) spren­di­ mą dėl lie­tu­vių kal­bos eg­za­mi­no pa­leng­vi­ni­mo tau­ti­nių ma­žu­mų moks­lei­viams pla­nuo­ja pa­skelb­ ti pa­si­bai­gus eg­za­mi­nų se­si­jai – iki lie­pos vi­du­rio. Tai pa­pik­ti­no švie­ti­mo ir moks­lo mi­nist­rą Dai­ nių Pa­val­kį.

„Ma­no kaip mi­nist­ro no­ras bū­tų, kad jie ar­ba grei­tai priim­tų spren­ di­mą, ar­ba priim­tų lė­tai, nes mes išei­nam į eg­za­mi­nų pa­si­ruo­ši­mo tie­sią­ją“, – taip dar tre­čia­die­nį po Vy­riau­sy­bės po­sė­džio tvir­ti­ no D.Pa­val­kis. Ta­čiau jau va­kar LVAT nu­spren­ dus by­los dėl lie­tu­vių kal­bos eg­ za­mi­no ne­nag­ri­nė­ti sku­bos tvar­ ka, o spren­di­mą nu­kel­ti iki lie­pos vi­du­rio, kai eg­za­mi­nų se­si­ja jau bus pa­si­bai­gu­si, mi­nist­ras pa­reiš­ kė esąs nu­si­vy­lęs.

Už­duo­tys jau pa­ ruoš­tos ir vie­nam, ir ki­tam eg­za­mi­no va­rian­tui. „Blo­gai. Sup­ras­da­mi pro­ble­mos svar­bą jau­ni­mui ir abi­tu­rien­tams, eg­za­mi­nams ir ap­skri­tai tai­kai vals­ty­bė­je, Sei­mo na­riai, ku­rie ini­ci­ja­vo ši­tą teis­mo pro­ce­są, pra­ šė pa­sku­bin­ti ši­to teis­mo spren­ di­mo priė­mi­mą per dvi sa­vai­tes. Aš ly­giai tą pa­tį pa­si­ra­šęs esu, ir­ gi krei­pi­mą­si į teis­mą dėl svars­ty­ mo sku­bos tvar­ka. Bet teis­mai pas mus yra ne­prik­lau­so­mi“, – BNS va­kar sa­kė D.Pa­val­kis, pa­klaus­tas apie teis­mo po­zi­ci­ją. Pa­sak mi­nist­ro, moks­lei­viai tu­ ri ruoš­tis „ne vie­nam ar ki­tam eg­ za­mi­no va­rian­tui, o lie­tu­vių kal­ bos eg­za­mi­nui“. „Už­duo­tys jau pa­ruoš­tos ir vie­ nam, ir ki­tam eg­za­mi­no va­rian­ tui. Bet moks­lei­viams rei­kia ruo­štis lie­tu­vių kal­bos eg­za­mi­nui, o ne vie­nam ar ki­tam va­rian­tui. Jie tu­ri per­skai­ty­ti kny­gas ir iš­ma­ ny­ti gra­ma­ti­ką. Čia yra ver­ti­ni­ mo klau­si­mas: ar jie ra­šys rem­da­ mie­si dau­giau, ar ma­žiau šal­ti­nių, bet tuos šal­ti­nius rei­kia bū­ti skai­

čius“, – kal­bė­jo jis. Teis­mas va­kar at­me­tė pra­šy­mą by­lą nag­ri­nė­ti sku­bos tvar­ka ar­gu­men­tuo­da­mas, kad by­la itin su­dė­tin­ga ir na­cio­ na­li­niuo­se teis­muo­se bus spren­ džia­ma pir­mą kar­tą. „Ad­mi­nist­ra­ci­nė by­la bus pra­ dė­ta nag­ri­nė­ti bir­že­lio 10 d., ją iš­nag­ri­nė­ti pla­nuo­ja­ma iki lie­pos mė­ne­sio vi­du­rio“, – ra­šo­ma teis­ mo pra­ne­ši­me spau­dai. Toks spren­di­mas reiš­kia, kad per eg­za­mi­ną ga­lios D.Pa­val­kio įsa­ky­mas, ku­riuo tau­ti­nių ma­ žu­mų mo­kyk­lų abi­tu­rien­tams pri­va­lo­mas lie­tu­vių kal­bos vals­ ty­bi­nio bran­dos eg­za­mi­no ra­ši­ nio žo­džių skai­čius ma­ži­na­mas nuo 500 iki 400. Mo­kyk­li­nia­me lie­tu­vių kal­bos eg­za­mi­ne vie­toj 350 už­teks ir 250 žo­džių. Lie­tu­ vos len­kų rin­ki­mų ak­ci­jos siū­ly­ mu taip pat pa­di­din­tas pa­si­ren­ ka­mų au­to­rių skai­čius nuo tri­jų iki sep­ty­nių. Kon­ser­va­to­rių ir li­be­ra­lų at­sto­ vai teis­mui tei­gia, kad švie­ti­mo ir moks­lo mi­nist­ro D.Pa­val­kio įsa­ ky­mas, ku­riuo pa­keis­ta lie­tu­vių kal­bos ir li­te­ra­tū­ros bran­dos eg­ za­mi­no pro­gra­ma, ga­li prieš­ta­ rau­ti Švie­ti­mo įsta­ty­mui ir Kons­ ti­tu­ci­jai. Opo­zi­ci­ja tei­gia, kad mi­nist­ro įsa­ky­mu nu­ma­tant išim­tis at­si­ sa­ko­ma bend­ro lie­tu­vių kal­bos ir li­te­ra­tū­ros eg­za­mi­no, o tai nea­ti­ tin­ka Švie­ti­mo įsta­ty­mo nuo­sta­ tos, kad „mo­ky­mo­si pa­sie­ki­mų pa­tik­ri­ni­mai or­ga­ni­zuo­ja­mi vie­ no­di vi­sų mo­ko­mų­jų kal­bų mo­ kyk­lų mo­ki­niams“. Ši nuo­sta­ta tu­rė­jo įsi­ga­lio­ti šie­met. Be­je, Sei­mo vi­ce­pir­mi­nin­kas Lie­tu­vos len­kų rin­ki­mų ak­ci­ jos at­sto­vas Ja­ros­la­vas Nar­ke­vi­ čius LVAT spren­di­mą va­di­na są­ ži­nin­gu. Pa­sak jo, LVAT nu­tar­tis reiš­kia, kad moks­lei­viams lai­kant eg­za­ mi­ną ga­lios švie­ti­mo ir moks­lo mi­nist­ro D.Pa­val­kio įsa­ky­mas. „Net jei­gu teis­mas vė­liau dėl ko­kių nors prie­žas­čių pri­pa­žin­tų šį įsa­ky­mą nai­kin­ti­nu, šis spren­ di­mas at­ga­li­ne da­ta ne­ga­lios. Moks­lei­vių eg­za­mi­nų re­zul­ta­tų dėl to ne­bus ga­li­ma kves­tio­nuo­ ti“, – tvir­ti­no par­la­men­to vi­ce­ pir­mi­nin­kas. „Klaipėdos“ inf.

Įž­val­gos: po­li­to­lo­gų nuo­mo­nė iš­si­sky­rė – vie­ni tvir­ti­na, kad griež­tas D.Gry­baus­kai­tės to­nas pa­kenks pa­čiai

pre­zi­den­tū­rai, ki­ti – kad kri­ti­kos A.But­ke­vi­čiaus Vy­riau­sy­bė tik­rai nu­si­pel­nė.

Kar­ti Pre­zi­den­tės kri­ti­ka Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė va­kar pa­reiš­kė, jog Vy­riau­sy­bės dar­bą ver­tints tik tuo­met, kai bus ką ver­tin­ti. Kal­bė­da­ma apie eu­ro įve­di­mą, ji taip pat lei­do su­pras­ti, kad pa­si­ge­do Vy­riau­sy­ bės pa­stan­gų įsi­klau­sy­ti į tai, ką ma­no žmo­nės. Ig­nas Ja­čaus­kas i.jacauskas@diena.lt

Va­kar ap­si­lan­kiu­si Ge­ne­ro­lo Jo­no Že­mai­čio Lie­tu­vos ka­ro aka­de­mi­jo­ je Pre­zi­den­tė pa­žė­rė ne­tie­sio­gi­nės kri­ti­kos Vy­riau­sy­bei. Pak­laus­ta, ką ma­no apie 100 Vy­riau­sy­bės dar­bo die­nų, tvir­ti­no kol kas ver­tin­ti ne­ sii­man­ti, nes ver­tin­ti nė­ra ko. „La­bai įdo­mus klau­si­mas, bet į jį no­rė­čiau at­sa­ky­ti taip, kad Vy­riau­ sy­bės dar­bą ver­tin­siu tuo­met, kai bus ką ver­tin­ti“, – va­kar sa­kė ša­ lies va­do­vė. D.Gry­baus­kai­tė kal­bo­je ka­riū­ nams taip pat už­si­mi­nė, jog spren­ di­mus rei­kia da­ry­ti net ri­zi­kuo­jant su­klys­ti: „Klai­dą ga­li­ma iš­tai­sy­ti, o nie­ko ne­da­ry­mo iš­tai­sy­ti neį­ma­ no­ma.“ „Aš atei­nu kiek­vie­ną die­ną į biu­ rą ir mo­kau­si kiek­vie­ną die­ną. Tu­riu skai­ty­ti, tu­riu daug ži­no­ti. Pa­na­šios si­tua­ci­jos ne­be­si­kar­to­ja. Kiek­vie­ną die­ną rei­kia priim­ti spren­di­mą jau ki­tu pa­grin­du, ki­tų ži­nių pa­grin­ du ir pri­siim­ti at­sa­ko­my­bę už jau

bai grei­tai, ar­ba la­bai lė­tai“, va­kar D.Pa­val­kis jau pik­ti­no­si, kad pa­si­ rink­tas ant­ra­sis va­rian­tas. Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

priim­tus spren­di­mus, ko daž­niau­ siai trūks­ta kai ku­riems va­do­vams ša­ly­je. Bai­mi­na­ma­si pri­siim­ti at­sa­ ko­my­bę ar­ba yra mė­gi­ni­mas per­ mes­ti ją ki­tam ar iš vi­so ne­priim­ti spren­di­mų“, – kal­bė­jo ji. Vis dėl­to pa­klaus­ta, ar iš­sa­ky­tus žo­džius ga­li­ma tai­ky­ti Vy­riau­sy­bei, D.Gry­baus­kai­tė at­sa­kė: „Nes­ku­bė­ ki­me – dar tik 100 die­nų.“ Ša­lies va­do­vė griež­ta bu­vo ir dėl Vy­riau­sy­bės lai­ky­se­nos spren­ džiant eu­ro įve­di­mo klau­si­mus – anot jos, dėl eu­ro įve­di­mo rei­ kia tar­tis su gy­ven­to­jais, ta­čiau ar tam rei­kia re­fe­ren­du­mo – teks ap­ si­spręs­ti vė­liau. „Dėl at­si­klau­si­mo ir pa­si­ta­ri­mo su žmo­nė­mis – ma­nau, kal­bė­ti su žmo­nė­mis vi­sa­da rei­kia. Ko­kia for­ ma – čia jau tu­rė­si­me ap­si­spręs­ti vė­liau pa­tys“, – va­kar po su­si­ti­ki­mo su Ka­ro aka­de­mi­jos ka­riū­nais Vil­niu­ je žur­na­lis­tams sa­kė D.Gry­baus­kai­tė, pa­klaus­ta, ar dėl eu­ro įve­di­mo rei­kia su­reng­ti re­fe­ren­du­mą. Ša­lies va­do­vė tei­gė, kad Lie­tu­ vos sto­ji­mo į ES su­tar­ty­je nu­ma­

ty­ta įsi­ves­ti eu­rą ir Lie­tu­va tai pa­ da­rys, kai bus pa­si­ren­gu­si. „Mū­sų sto­ji­mo su­tar­ty­je 2004 m., ku­ri bu­vo priim­ta re­fe­ren­du­mu, yra vie­nas toks sa­ki­nys – kad Lie­tu­va įsi­ves eu­rą tuo­met, kai tik bus pa­ si­ren­gu­si tai pa­da­ry­ti. Tad kai bū­si­ me pa­si­ren­gę, tuo­met ir įsi­ve­si­me“, – sa­kė D.Gry­baus­kai­tė.

de­d i pa­ra­š ą, juk pa­gal­vo­ji, kur jį de­ di, at­sa­kai už spren­d i­mą. Pre­z i­den­tė pa­sie­kė, kad ar­t i­m iau­si Vik­to­ro Us­ pas­k i­cho žmo­nės ne­ta­po mi­n ist­rais, ir tai ne­bu­vo koks nors už­si­spy­ri­mas, bet vis­kas vy­ko dėl to, kad į val­džią ne­ pa­tek­tų tei­sia­mi žmo­nės. Jei ne­klys­tu, so­cial­de­mok­ra­tų kan­di­da­tams ne­bu­ vo prie­kaiš­t ų, net pa­t ys Dar­bo par­t i­ jos kan­di­da­tai kai ku­rie ti­ko. Tad vis­ kas bu­vo da­ro­ma tik tam, kad nuim­tų tą gai­d žio skiau­te­rę, – jis bu­vo iš­di­dus po rin­k i­mų, pla­na­vo bū­t i prem­je­r u. Tai Pre­zi­den­tė pa­sie­kė.

na­šus pre­zi­den­tū­ros ko­mu­ni­ka­vi­mas dau­giau­sia ga­li pa­kenk­ti pa­čiai Pre­zi­ den­tei. Ji šiuo me­tu yra kal­bė­to­ja, ku­ri sa­ve eks­po­nuo­ja kaip as­me­nį, kont­ro­ liuo­jan­tį vi­sus ir griež­tai su­dė­lio­jan­tį fi­ gū­ras į sa­vo vie­tas. Dėl eu­ro – taip, kal­bėt rei­kia ir Vy­riau­ sy­bė kal­ba, aiš­ki­na žmo­nėms. O kal­ bant apie re­fe­ren­du­mą – spe­ci­fi­niais klau­si­mais, ypač tais, ku­rie su­si­ję su fi­ nan­sais, re­fe­ren­du­mas yra mak­si­ma­ liai po­pu­lis­ti­nis žiū­rė­ji­mas į pro­ble­mą, jos va­ry­mas į me­dį. Čia rei­ka­lin­gas ne re­fe­ren­du­mas, o spe­cia­lis­tų tar­pu­sa­ vio dia­lo­gas. Tai­gi spręs­ti tu­ri spe­cia­lis­ tai – vie­na, ką ma­no ban­ki­nin­kai, eko­ no­mis­tai, ki­ta – ką ma­no bo­bu­tė. Taip, Pre­zi­den­tė ir apie Vy­riau­sy­bę pa­ sa­kė, kad ver­tin­ti nė­ra už ką, bet ko­dėl nė­ra už ką – ne­pa­sa­ky­ta. Ko­kius kri­te­ ri­jus ji iš­sa­kė, pa­gal ku­riuos ga­li­ma ver­ tin­ti? Ma­ny­čiau, kad 100 Vy­riau­sy­bės die­nų yra ge­ros vien jau tuo, kad Vy­riau­ sy­bė nie­ko ne­pri­dir­bo, ne­priėmė skan­ da­lin­gų spren­di­mų, ku­rie bū­tų pa­blo­gi­ nę si­tua­ci­ją pro­ble­mi­nė­se sri­ty­se.

Sim­bo­li­nė su­kak­tis Prieš sa­vai­tę suė­jo šim­tas die­nų, kai dir­ba so­cial­de­mok­ra­to Al­gir­do But­ ke­v i­čiaus va­do­vau­ja­mas Mi­n ist­ rų ka­bi­ne­tas. Jo mi­nist­rai pri­sie­kė praė­ju­sių me­tų gruo­džio 13 d. Še­šio­lik­to­je Vy­riau­sy­bė­je su prem­ je­ru dir­ba aš­tuo­ni so­cial­de­mok­ra­ tų, ke­tu­ri Dar­bo par­ti­jos, du Tvar­ kos ir tei­sin­gu­mo par­ti­jos at­sto­vai, vie­nas Lie­tu­vos len­kų rin­ki­mų ak­ ci­jos at­sto­vas. Opo­zi­ci­ja ir ki­ti po­li­ti­kai daž­niau­ siai lai­ko­si ne­ra­šy­tos tai­syk­lės per­ ne­lyg ne­kri­ti­kuo­ti Vy­riau­sy­bės, kol jos dar­bui ne­su­ka­ko 100 die­nų.

Komentarai Vy­tau­tas Dumb­liaus­kas Po­l i­to­lo­gas

K

Per­si­gal­vo­jo: ką tik vy­lę­sis, kad teis­mas priims spren­di­mą „ar­ba la­

And­riaus Ufar­to / BFL nuo­tr.

ol kas ne­ma­tau jo­kios įtam­ pos tarp Vy­r iau­sy­b ės ir pre­z i­den­t ū­ros. Pre­z i­den­ tė vi­siš­kai vie­to­je pa­sa­kė, kad dar nė­ra ką ver­tin­ti. Kai bus dar­bai – bus ir ver­ti­ni­mas. Apsk­ri­tai, su­ka­kus vos 100 die­nų Vy­riau­sy­bei, ne­ko­rek­ tiš­ka ją smerk­ti. Aš pri­tar­čiau Pre­zi­den­ tei ir dėl eu­ro – Pre­zi­den­tė ro­do pa­gar­ bą pi­lie­čių nuo­mo­nei, juk ma­to­me, kad ne­ma­žas pro­cen­tas pi­lie­čių nu­si­tei­kę nei­gia­mai, o Vy­riau­sy­bė aki­vaiz­džiai ro­do, kad tos nuo­mo­nės ne­no­ri. Ta­čiau aš įtam­pos dėl nuo­mo­nių skir­ tu­mo tarp pre­zi­den­tū­ros ir Vy­riau­sy­ bės ne­ma­tau. Prem­je­ras A.But­ke­vi­čius ne toks žmo­gus, kad ei­tų kak­to­mu­ša į konf­l ik­tą su Pre­z i­den­te, ma­nau, jis steng­sis la­vi­ruo­ti. Net­g i jei pri­si­m in­t u­me, kaip sun­k iai bu­vo for­muo­ja­ma Vy­r iau­sy­bė, – pa­ gal­vo­k i­te, juk Pre­zi­den­tė tvir­tin­da­ma Mi­n ist­r ų ka­bi­ne­tą de­da pa­ra­šą, o kai

Lau­ras Bie­li­nis Po­l i­to­lo­gas

K

Ma­no gal­va, kal­bant apie rea­lius re­zul­ta­tus, vi­sos vil­ tys vi­suo­me­nė­je nu­kreip­ tos į Vy­riau­sy­bę. Jau ke­lin­ tą mė­ne­sį ma­to­me, kad žmo­nės la­biau rea­guo­ja ne tiek į griež­tas kal­bas, kiek į spren­di­mus. To­dėl į konf­lik­ti­nį pa­

5

šeštadienis, kovo 30, 2013

šeštadienio interviu

Svar­biau­sia – bu­vi­mas dėl ki­to – Kaip bro­lį ma­ne la­biau­siai džiu­ gi­na klai­pė­die­čiai, su ku­riais ku­riu Vil­ties mies­tą. Ma­no kas­die­nė mal­ da pra­si­de­da pa­dė­ka Die­vui: ačiū už auš­tan­čią die­ną, už nau­ją ga­li­my­bę šian­dien dar ar­čiau ta­vęs bū­ti, švy­ tė­ti tar­nys­te ar­ti­mui. Ačiū už kiek­ vie­ną šian­dien su­tik­tą­jį, už mies­to va­do­vus, už jū­ri­nį Vil­ties mies­tą. Ačiū tau, Die­ve, už Šv. Pran­ciš­ kaus on­ko­lo­gi­jos cent­ro kop­ly­čios fun­da­to­rius Zi­tą ir Mar­ti­ną Gu­sia­ ti­nus, už vie­nuo­ly­no ge­ra­da­rius, be jų pa­gal­bos mes il­gam pa­si­lik­tu­me be­na­miais ši­ta­me mies­te. Už Vil­ties bė­gi­mą, ku­ria­me praė­ju­siais me­tais

Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Š

v.Ve­ly­kų iš­va­ka­rė­se ku­ni­ gas, vie­nuo­lis pran­ciš­ko­nas, vi­suo­me­nės vei­kė­jas Si­gi­ tas Be­ne­dik­tas Jur­čys kal­ba apie ėji­mą į ku­ni­gys­tę, jo gy­ve­ni­mą pa­kei­tu­sius au­to­ri­te­tus, mo­kė­ji­mą gy­ven­ti bei jaus­ti pil­nat­vę ir vil­tį. Ve­ly­ki­nis bro­lio Be­ne­dik­to pa­lin­kė­ ji­mas ver­čia su­si­mąs­ty­ti, ko­dėl gy­ ve­na­me ir kuo ver­tin­gi esa­me. At­gai­vi­na Baž­ny­čios au­to­ri­te­tą

– Bro­li Be­ne­dik­tai, ar tai, kad nau­jai iš­rink­tas po­pie­žius, kaip ir jūs, yra vie­nuo­lis, ką nors reiš­kia jū­sų bro­li­jai bei as­me­ niš­kai jums? – Bū­tų ga­li­ma il­gai, ne­nuo­bo­džiai kal­bė­ti apie tai, kas bend­ra tarp šv. Pran­ciš­kaus Asy­žie­čio ir po­pie­ žiaus Pran­ciš­kaus. Iš­rink­ta­sis po­ pie­žius yra vie­nuo­lis jė­zui­tas. Šią vie­nuo­li­ją įstei­gė Ig­na­cas Lo­jo­la (1491–1556), ku­riam šv. Pran­ciš­ kaus Asy­žie­čio ra­di­ka­lus evan­ge­ li­nis gy­ve­ni­mas, iš­puoš­tas šven­ tu­mo spin­de­siu, ta­po pa­grin­di­niu mo­ty­vu at­si­duo­ti Die­vo ir ar­ti­mo tar­nys­tei. Ta­čiau te­bū­nie tai mū­sų po­ve­ly­ki­nis po­kal­bis. – Nors pa­sau­lis dar tik ban­ do pa­žin­ti nau­ją­jį po­pie­žių, gal jau įžvel­gė­te ko­kių bruo­žų, ku­ rie jį iš­ski­ria iš ki­tų Baž­ny­čios hie­rar­chų? – Man la­bai pa­tin­ka po­pie­žiaus Be­ ne­dik­to bal­so temb­ras. Jo ta­ria­mi žo­džiai ir sa­ki­niai nė­ra aka­de­mi­ niai, sa­ky­čiau, jie yra la­biau bib­li­ niai, įtai­gūs. Jis pra­šo mū­sų mal­ dos. Sa­ko esąs nu­si­dė­jė­lis, kaip ir mes vi­si. Po­pie­žius Pran­ciš­kus rea­ ni­muo­ja Baž­ny­čios au­to­ri­te­tą sa­vo ty­ru, nuo­lan­kiu ir nuo­šir­džiu evan­ ge­li­niu gy­ve­ni­mu, kur nė­ra nei vie­ tos, nei erd­vės au­to­ri­ta­riz­mui. Mū­ sų pa­sau­liui, kaip nie­ka­da anks­čiau, rei­ka­lin­gas au­to­ri­te­tas, be ku­rio mes ne­pri­pa­žin­si­me, ne­priim­si­me, ne­ gerb­si­me ver­ty­bi­nių idė­jų ir dar­bų. Te­be­jau­čia tė­vą Sta­nis­lo­vą

– Gal ga­lė­tu­mė­te pla­čiau pa­pa­ sa­ko­ti apie sa­vo pa­si­rin­ki­mą tap­ti vie­nuo­liu? – Ma­no pa­šau­ki­mą ku­ni­gys­tei ir vie­ nuo­lys­tei bran­di­no daug įvai­rių žmo­ nių. Vie­nus jų pa­ži­no­jau as­me­niš­ kai, ki­tus – ne­tie­sio­giai, žiū­rė­da­mas į pa­veiks­lus, skai­ty­da­mas kny­gas ar be­si­klau­sy­da­mas mu­zi­kos. Ne­ga­liu ne­pa­mi­nė­ti ir pa­snin­kų Ne­rin­gos ko­ po­se ar ko­pi­mo į Kau­ka­zo, Pa­my­ro ir Tian Ša­nio kal­nų vir­šū­nes. Ži­no­ma, šia­me ke­ly­je te­ko pa­tir­ti per­se­kio­ji­mų, pa­nie­ki­ni­mų, bė­dų. Kau­ka­zo kal­nuo­ se su­si­pa­ži­nau su Gru­zi­jos or­to­dok­sų baž­ny­čios at­si­sky­rė­liais, ku­rie ma­no at­min­ty­je iš­lie­ka di­džia­vy­riais. Te­ko drau­ge su jais daug mels­tis, skai­ty­ ti, pa­snin­kau­ti, me­di­tuo­ti, at­pras­ti nuo gry­nai pa­sau­lie­tiš­kų įpro­čių. Iš jų ga­vau kny­gų apie šven­tų­jų gy­ve­ni­ mus Ru­si­jo­je, no­rė­jo­si iš­ban­dy­ti pa­ na­šaus gy­ve­ni­mo. – Gal bu­vo koks ypa­tin­gas žmo­ gus, pa­dė­jęs jums ap­si­spręs­ti? – Tė­vas Sta­nis­lo­vas Dob­ro­vols­ kis ma­ne „pa­te­pė“ pran­ciš­ko­niš­ka

Si­gi­tas Be­ne­dik­tas Jur­čys:

Kiek­vie­nas „ge­ras“ dar­bas, mo­ty­vuo­tas lai­min­go po­mir­ti­nio gy­ve­ni­mo vil­ti­mi, ma­ no gal­va, ne­tu­ri mo­ra­ li­nės ver­tės. da­ly­va­vo dau­giau kaip 5 tūks­tan­ čiai švy­tin­čių sie­lų. O kas­die­ny­bė­je liū­di­na tai, kad per­nai 18 tūks­tan­ čių Lie­tu­vos gy­ven­to­jų iš­gir­do tu­ rin­tys vė­žio stig­mą. Ir vėl mel­džiu Die­vą lai­min­ti ma­no bi­čiu­lius, juos pa­ma­lo­nin­ti kū­ry­bos po­ten­cia­lu, kad šie­met ge­gu­žės 19 die­ną 14 va­ lan­dą į „Vil­ties bė­gi­mą“ Klai­pė­dos gat­vė­mis at­vyk­tų tiek da­ly­vių, kad kiek­vie­nam su­si­rgu­siam bėg­tų vil­ ties sa­va­no­ris. Ve­ly­kos – ne šo­ko­la­do kiau­ši­ny­je Mi­si­ja: už­si­brė­žęs tiks­lą pa­sta­ty­ti cent­rą ser­gan­tie­siems on­ko­lo­gi­nė­

mis li­go­mis bro­lis Be­ne­dik­tas tei­gia, kad tai, kas am­ži­na, – nė­ra gy­ve­ ni­mas po mir­ties. Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

cha­riz­ma. Jam esu ypač dė­kin­gas. Tė­vas Sta­nis­lo­vas bu­vo ma­no mo­ ky­to­jas, o aš sten­giau­si bū­ti jo ge­ riau­siu mo­ki­niu. Ir da­bar jį jau­čiu me­di­tuo­da­mas, skai­ty­da­mas kny­ gas, nak­tį be­si­mels­da­mas baž­ny­ čio­je, švęs­da­mas mi­šias, dirb­da­ mas, ger­da­mas ar­ba­tą.

In­te­lek­tas neat­ne­ša lai­mės

vę? Ar jau­čia­tės at­lie­kan­tis sa­ vo gy­ve­ni­mo mi­si­ją? – Gy­ve­ni­me esu la­bai pra­gma­tiš­kas. To­kiu bū­ti ma­ne iš­mo­kė Evan­ge­li­ja, Šven­ta­sis Raš­tas. Evan­ge­li­jo­je pa­ gal Ma­tą, sky­riu­je apie nuo­dė­mes prieš Šven­tą­ją Dva­sią už­ra­šy­ti Jė­ zaus žo­džiai: „Me­dis pa­žįs­ta­mas iš vai­sių. Ge­ras me­dis ne­ga­li duo­ ti blo­gų vai­sių, o ne­ti­kęs – ge­rų“. Kiek­vie­ną kar­tą, kai man ten­ka ką nors da­ry­ti, į pa­gal­bą atei­na pa­tys ge­riau­si ir ta­len­tin­giau­si žmo­nės. Da­bar la­bai džiau­giuo­si nau­ją­ja Klai­pė­dos šv. Pran­ciš­kaus Asy­žie­ čio kop­ly­čia, Šv. Pran­ciš­kaus on­ ko­lo­gi­jos dienos centru – In­for­ma­ ci­jos ir me­no te­ra­pi­jos cent­ru. Kiek ne­mie­go­tų nak­tų, kiek mal­dų, kiek pa­snin­kų, kiek su­si­rin­ki­mų, kiek ke­lio­nių te­ko pa­tir­ti. Ar tai lei­džia pa­jus­ti gy­ve­ni­mo pil­nat­vę? Taip ne­ma­nau. Kar­tais ap­link ma­ne su­ si­ren­ka rim­ti in­te­lek­tua­lai, ku­rie, at­ro­dy­tų, ži­no vis­ką, o gy­ven­ti ne­ mo­ka, yra vi­du­je ne­lai­min­gi, pil­ni dep­re­si­jų. Į pa­mal­das atei­na se­nu­ tė, bai­gu­si vos še­šias kla­ses, ta­čiau ji mo­ka gy­ven­ti, į gy­ve­ni­mą iš­lei­do še­šis lai­min­gus vai­kus. Jos Ar­chi­ me­do taš­kas – am­ži­ny­bė, šir­dies ir sie­los har­mo­ni­ja. Tik toks žmo­gus jau­čia gy­ve­ni­mo pil­nat­vę.

– Ar tai, ko­kius dar­bus at­lie­ ka­te bū­da­mas vie­nuo­lis, lei­do pa­jus­ti jums gy­ve­ni­mo pil­nat­

– Kas la­biau­siai jus – vie­nuo­ lį – džiu­gi­na ir liū­di­na kas­die­ ny­bė­je?

– Ar jums pa­čiam yra ka­da te­ kę at­lik­ti mi­sio­nie­riaus vaid­ me­nį? – Man at­min­ty­je iš­li­ko bu­vi­mas ne tiek kal­nuo­se, kiek žmo­nė­se. Pri­si­ me­nu, kaip kar­tą Pa­my­ro kal­nuo­se ap­link ma­ne su­sė­do bri­ga­da ta­dži­ kų pie­me­nų, ku­riems kal­bė­jau apie Die­vą, nors jo­kios teo­lo­gi­nio dis­ kur­so pa­tir­ties ne­tu­rė­jau. Dar dau­ giau, jie pa­pra­šė ma­ne pa­mo­ky­ti, kaip rei­kia kreip­tis į Die­vą. Vi­sam gy­ve­ni­mui ši die­na iš­liks įsi­min­ti­ na. Spon­ta­niš­kai te­ko vers­ti į ru­sų kal­bą mal­dos „Tė­ve mū­sų“ žo­džius. Ta­da ir pa­ts pir­mą kar­tą iš­gir­dau Jė­zaus iš­mo­ky­tą mal­dą ru­siš­kai. Grį­žęs į na­mus tė­vams pa­pa­sa­ko­jau apie sa­vo su­si­ti­ki­mus su ka­ta­li­kais Ta­dži­ki­jos kiš­la­kuo­se ir jiems at­vė­ riau sa­vo ap­si­spren­di­mą stu­di­juo­ti Kau­no ku­ni­gų se­mi­na­ri­jo­je.

– Pa­tar­ki­te, kaip pa­jus­ti Ve­ly­ kų dva­sią tiems, ku­rie tik teo­ riš­kai lai­ko sa­ve ka­ta­li­kais ar­ ba yra ne­re­li­gin­gi. – Su­val­gę šo­ko­la­di­nį kiau­ši­nį, Ve­ly­ kų dva­sios nei pa­ju­si­me, nei užuo­ si­me. Ve­ly­kos yra krikš­čio­nio ti­kė­ji­ mo slė­pi­nys, Die­vo ir jo vai­kų mei­lės dia­lo­go ap­reiš­ki­mas. Ve­ly­kų dva­sia gy­ve­na kiek­vie­nas, ku­ris drau­ge su apaš­ta­lu Pau­liu­mi ga­li pa­sa­ky­ti: „Aš gy­ve­nu, ta­čiau ne­be aš, o gy­ ve­na ma­ny­je Kris­tus“. To­kio žmo­ gaus gy­ve­ni­mas virs­ta kas­die­nė­mis ve­ly­ko­mis, nuo­la­ti­niu pe­rė­ji­mu iš mir­ties į gy­ve­ni­mą iki pa­sku­ti­nių­jų ve­ly­kų, kai ir mes su Jė­zu­mi ir kaip Jė­zus iš šio pa­sau­lio iš­ke­liau­si­me pas sa­vo dan­giš­ką­jį Tė­vą. – Ką kiek­vie­nas mū­sų tu­rė­tu­me nu­veik­ti prieš Ve­ly­kas ir Ve­ly­kų šven­tės me­tu? – O ką gi aš nu­vei­kiau? Pas­nin­ ka­vau, mel­džiau­si, me­di­ta­vau, lan­kiau li­go­nius, lai­do­jau mi­ru­ siuo­sius, sa­kiau pa­moks­lus, moks­ lei­viams ir mo­ky­to­jams kal­bė­jau apie pi­lie­tiš­ku­mą ir Vil­ties bė­gi­ mą, apie so­li­da­ru­mo bū­ti­ny­bę su ser­gan­čiais on­ko­lo­gi­nė­mis li­go­mis, spor­tuo­ju. Be­je, tą pa­tį aš da­riau ir prieš Ka­lė­das. Tą pa­tį da­ry­siu ir ry­toj. Ki­tais žo­džiais ta­riant, mes tu­ri­me bū­ti dėl ki­to žmo­gaus iš­li­ki­ mo kiek­vie­ną die­ną ir nak­tį. As­me­ niš­kai ti­kiu, kad am­ži­na­sis gy­ve­ni­ mas nė­ra tai, kas ma­nęs lau­kia po kū­no mir­ties. Jis yra čia ir da­bar. Ma­no lai­kas ir gy­ve­na­mo­ji vie­ta – tai su­si­ti­ki­mo Die­ve man skir­

tas lai­kas ir vie­ta. Tam ge­riau­sią pro­gą ir ga­li­my­bę tu­riu čia ir da­ bar. To ap­ra­šy­ti neį­ma­no­ma, nes tai gy­ve­ni­mas be ge­rų dar­bų są­ra­ šo. Kiek­vie­nas ge­ras dar­bas, mo­ ty­vuo­tas lai­min­go po­mir­ti­nio gy­ ve­ni­mo vil­ti­mi, ma­no gal­va, ne­tu­ri mo­ra­li­nės ver­tės. – Koks jū­sų ve­ly­ki­nis pa­lin­kė­ ji­mas? – Mes tu­ri­me nau­jai at­ras­ti sa­vo ta­pa­tu­mą. Žmo­gus yra ir dva­si­ nė bū­ty­bė. Tai, kas am­ži­na, – nė­ ra gy­ve­ni­mas po mir­ties. Žmo­gus, pra­kti­kuo­jan­tis dva­si­nį gy­ve­ni­mą duo­ta­me lai­ke ir pa­sie­kęs ant­gam­ ti­nį bū­vį, neiš­nyks­ta. Mirš­ta, į pe­ le­nus pa­virs­ta tik jo re­gi­mas kū­nas, ta­čiau žmo­gaus sie­la pa­si­lie­ka ta­ me ant­gam­ti­nia­me bu­vi­me. Jo sie­la tę­sia sa­vo iš­min­tin­gos šir­dies bū­ tį pa­lai­min­tų­jų gy­ve­ni­me. La­bai svar­bu pa­si­da­vu­sius vi­lio­nei „at­ gal į gam­tą“ žmo­nes grą­žin­ti į pi­ lie­ti­nę vi­suo­me­nę. Siū­lau ke­lią: nuo „bū­ti“ iki „bū­ti su ki­tu ir dėl ki­ to iš­li­ki­mo“. Pir­mei­vis tarp fi­lo­so­ fų Jean-Jac­ques Rous­seau, pra­bi­lęs apie grį­ži­mą į gam­tą, prie sa­vo na­ tū­ra­lios pri­gim­ties, nes tai vie­nin­ te­lis ke­lias į lai­mę, ne­pa­sa­kė svar­ baus da­ly­ko, kad gam­to­je iš­lie­ka ir vieš­pa­tau­ja stip­riau­sie­ji. Žmo­gus, su­grį­žęs į gam­tą, ta­po ag­re­sy­vus, at­si­sky­ręs, liūd­nas ir nuo­bo­dus. Tik per­žen­gę gam­tos dės­nius, mes pra­de­da­me gy­ven­ti ant­gam­ti­nį gy­ ve­ni­mą jau „čia ir da­bar“, o ne po sa­vo fi­zi­nės kū­no mir­ties. Bu­vi­mas dėl ki­to iš­li­ki­mo, pa­ties silp­niau­sio iš­li­ki­mo, yra dan­gaus ma­lo­nė, dė­ ka ku­rios mes esa­me pa­siau­ko­jan­ tys, kū­ry­bin­gi, gim­dan­tys. To iš vi­ sos šir­dies ir lin­kiu.

Vi­zi­ti­nė kor­te­lė 1952 m. gruo­džio 18 d. gi­mė Klai­pė­ do­je. 1984 m. bai­gė Kau­no ku­ni­gų se­mi­na­ ri­ją, įšven­tin­tas ku­ni­gu. Nuo 1986 m. pran­ciš­ko­nas. 1984–1989 m. vyk­dė mi­si­jas Du­šan­ bė­je, Šv. Juo­za­po ka­ta­li­k ų pa­ra­pi­jos kle­bo­nas. 1990–1992 m. stu­di­ja­vo dog­mi­nę teo­ lo­gi­ją Po­pie­žiš­ka­ja­me Šv. An­ta­no uni­ ver­si­te­te Ro­mo­je. 1992–1997 m. apaš­ta­li­nio nun­ci­jaus Lie­t u­vai, Lat­v i­jai ir Es­t i­jai sek­re­to­rius. 1997–2008 Šv. Pran­ciš­kaus ma­žes­ nių­jų bro­lių or­di­no Lie­tu­vos šv. Ka­ zi­m ie­ro pro­v in­ci­jos pro­v in­ci­jo­las, Kre­t in­gos pran­ciš­ko­nų vie­nuo­ly­no gvar­di­jo­nas, Lie­tu­vos vy­r ų vie­nuo­ li­jų aukš­tes­nių­jų vy­res­nių­jų kon­fe­ ren­ci­jos pir­mi­nin­kas. Jo ini­cia­ty­va Klai­pė­do­je ini­ci­juo­tas „Vil­t ies bė­g i­mas“, ku­r io tiks­las – su­ rink­ti lė­šų Šv. Pran­ciš­kaus on­ko­lo­gi­ nio cent­ro Klai­pė­do­je sta­ty­boms. 2003 m. ap­do­va­no­tas Lie­tu­vos di­ džio­jo ku­ni­gaikš­čio Ge­di­mi­no or­di­ no Ka­ri­nin­ko kry­žiu­mi. 2013 m. ga­vo Klai­pė­dos mies­to ap­do­ va­no­ji­mą už me­tų dar­bą.

6

Šeštadienis, kovo 30, 2013

8p.

Didžiosios Britanijos sostinė virto rojumi rusų magnatams ir jų nesuskaičiuojamiems turtams.

pasaulis

pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis

Tur­ki­jos pre­zi­den­tas Lie­tu­vo­je ieš Nie­kas taip il­gai ne­si­derė­jo dėl na­rystės ES kaip Tur­ki­ja. At­ro­do, kad Tur­ki­jos pre­zi­den­tas Ab­dul­lah Gülas, kitą sa­ vaitę viešė­sian­tis Lie­tu­vo­je, leis­ti lai­ko vel­tui Vil­niu­je ne­ža­da.

Va­len­ti­nas Ber­ž iū­nas v.berziunas@diena.lt

Ti­ki­si pa­ra­mos

Lie­tu­va ne­tru­kus pir­mi­nin­kaus ES, todėl Tur­ki­jos pre­zi­den­to vi­zi­tas, be abe­jo, neat­si­tik­ti­nis. Tur­ki­jos am­ba­sa­do­rius Lie­tu­vo­je Aki­nas Al­ga­nas ne­slėpė, kad jo ša­ lis ti­ki­si Lie­tu­vai pir­mi­nin­kau­jant ES pra­dėti de­ry­bas dėl pa­pil­domų dviejų de­ry­bi­nių sky­rių, dėl ku­rių būti­na su­si­derė­ti sie­kiant na­rystės Bend­ri­jo­je. Nuo 2005 m., kai An­ka­ra pa­ si­prašė į ES, iš 35 sky­rių Tur­ki­ja yra pra­dėju­si de­ry­bas dėl 13-os, o iki ga­lo su­derė­tas tėra vos vie­nas sky­rius. 16-a sky­rių įšal­dy­ti ne­ri­ bo­tam lai­kui. Tai­gi, dar­bo li­ko su kau­pu. Ar ga­ li Lie­tu­va kaip nors pa­dėti? Lie­tu­vos po­li­to­lo­gai lai­ko­si at­ sar­gios po­zi­ci­jos. Po­li­to­lo­gas Lau­ ry­nas Kas­čiū­nas dien­raš­čiui sakė, kad Tur­ki­jos na­rystės ES klau­si­ mas – su­dėtin­gas. Jo nuo­mo­ne, iš esmės Lie­tu­va ma­žai ką ga­li nu­ veik­ti, nors Vil­nius ir lai­ko­si po­ zi­ci­jos, kad Bend­ri­ja ne­turėtų už­ da­ry­ti durų į jas be­si­beld­žian­tiems nau­jo­kams.

Lie­tu­va, kaip ir ki­ tos Bal­ti­jos ša­lys, taip pat Len­ki­ja pir­ me­nybę tra­di­ciš­kai tei­kia ES Rytų kai­ mynėms. „Kel­da­mi klau­simą dėl Tur­ki­ jos na­rystės visų pir­ma turė­tu­ me kalbė­ti apie did­žiuo­sius žaidė­ jus Eu­ro­po­je. Žai­dimą, šiuo at­ve­ju, žaid­žia ki­ti, ne Lie­tu­va“, – aiš­ki­no po­li­to­lo­gas. Kau­no Vy­tau­to Did­žio­jo uni­ver­ si­te­to (VDU) eks­per­tas Vy­tau­tas Iso­da pri­dūrė, kad Lie­tu­vai Tur­ ki­jos klau­si­mas nėra toks svar­ bus, kaip Rytų Eu­ro­pos vals­ty­bių suartė­ji­mas su Eu­ro­pa. „Tur­ki­jos na­rystė nėra prio­ri­te­ tinė sri­tis Lie­tu­vai. Galbūt norė­da­ mas at­kreip­ti dėmesį į Tur­kiją šios

ša­lies pre­zi­den­tas ir lan­ky­sis Lie­ tu­vo­je. Lie­tu­va, kaip ir ki­tos Bal­ ti­jos ša­lys, taip pat Len­ki­ja pir­ me­nybę tra­di­ciš­kai tei­kia ES Rytų kai­mynėms ir glau­des­niems san­ ty­kiams būtent su jo­mis“, – dės­ tė po­li­to­lo­gas. VU Tarp­tau­ti­nių san­ty­kių ir po­ li­ti­kos mokslų ins­ti­tu­to di­rek­to­rius pro­fe­so­rius Ramū­nas Vil­pi­šaus­kas taip pat abe­jo­jo, kad Lie­tu­vai pir­ mi­nin­kau­jant bus pa­siek­tas koks pro­ver­žis. „Prob­le­mos, dėl ku­rių de­ry­ bos įstri­gu­sios, yra per­ne­lyg su­ dėtin­gos, kad jas galėtų iš­ju­din­ ti Lie­tu­va, pir­mi­nin­kau­da­ma ES, – pa­brėžė moks­li­nin­kas. – De­rybų pa­žangą stab­do ne tik Kip­ro klau­ si­mas, bet ir kai ku­rių ES ša­lių di­ delės vi­suo­menės da­lies nei­gia­mos nuo­sta­tos imig­rantų at­žvil­giu.“ Už ir prie­š

V.Iso­dos tei­gi­mu, svar­biau­si ar­gu­ men­tai priim­ti Tur­kiją į ES šeimą – „stra­te­gi­niai, geo­po­li­ti­niai“. „Būda­ma mu­sul­mo­niš­ka vals­ tybė ji tu­ri ar­ba ga­li po­ten­cia­liai turė­ti di­delę įtaką gre­ti­mo­se Ar­ timųjų Rytų ša­ly­se. Tur­ki­jos geog­ ra­finė po­zi­ci­ja svar­bi Eu­ro­pai ener­ ge­ti­niu po­žiū­riu – per jos te­ri­to­riją ei­na esa­mi ir pla­nuo­ja­mi naf­to­tie­ kiai bei du­jo­tie­kiai iš Azi­jos“, – dėstė po­li­to­lo­gas. Su tuo su­ti­ko ir R.Vil­pi­šaus­kas. „Pir­ma­sis ar­gu­men­tas – stra­te­gi­ nis. Tai pa­di­dintų ES svorį pa­sau­ lio po­li­ti­ko­je. Ant­ra­sis – eko­no­mi­ nis, su­si­jęs su bend­ro­sios rin­kos iš­siplė­ti­mu ir po­ten­cia­liu au­gi­mu. Tur­ki­ja gy­ven­tojų skai­čiu­mi atei­ ty­je ap­lenks ir did­žiau­sią ES ša­ lį Vo­kie­tiją, ir nors jų pa­jamų ly­gis yra pa­ste­bi­mai že­mes­nis už ES vi­ durkį, ta­čiau spar­čiai au­ga“, – sa­ kė pro­fe­so­rius. Kal­bant apie ar­gu­men­tus prie­š, pa­sak moks­li­ninkų, jų – ne vie­ nas. „Pir­ma, pri­ėmus Tur­kiją, rei­ kėtų ar­ba smar­kiai di­din­ti pa­ramą žemės ūkiui, ar­ba ap­skri­tai re­for­ muo­ti šią po­li­tiš­kai jaut­rią sritį. Tam prie­ši­na­si pa­grin­dinės iš­mo­ kas gau­nan­čios ša­lys (ypač Prancū­ zi­ja). Taip pat svar­bus as­pek­tas – ga­li­ma žmo­nių mig­ra­ci­ja, ku­ ri di­delė ir taip, ta­čiau vei­kiau­siai

Vi­z i­t as: pa­sak po­li­to­logų, Tur­ki­jos pre­zi­den­tas A.Gülas Vil­niu­je vei­kiau­siai sieks at­kreip­ti Lie­tu­vos dėmesį į

dar pa­didėtų, jei žmo­nių judė­ji­mas tarp Tur­ki­jos ir da­bar­ti­nių ES na­rių taptų vi­sai lais­vas. Tai dau­ge­liui ES ša­lių gy­ven­tojų ir po­li­tikų ke­lia ne­ rimą, ypač esant eko­no­mi­kos nuo­ smu­kiui“, – sakė pro­fe­so­rius. Tie­sa, R.Vil­pi­šaus­kas pri­dūrė, kad did­žiau­sia pro­ble­ma, jo gal­va, – Kip­ras. V.Iso­da, be eko­no­mi­nio, išs­kyrė kultū­rinį veiksnį. „Tur­ki­jos kultū­ri­nis-ci­vi­li­za­ci­ nis pa­grin­das daug kam Eu­ro­po­je – ypač de­ši­niųjų par­tijų at­sto­vams Vo­kie­ti­jo­je, Prancū­zi­jo­je, Ny­der­ lan­duo­se – ke­lia baimę. Ma­no­ma, kad di­delės mu­sul­mo­niš­kos ša­ lies pri­ėmi­mas už­kirs ke­lią di­des­

nei po­li­ti­nei šiaip jau krikš­čio­niš­ kos Eu­ro­pos in­teg­ra­ci­jai, – teigė po­li­to­lo­gas. – Ki­ta ver­tus, griež­tai tau­py­ti pa­si­ry­žu­sios tur­tin­go­sios ES ša­lys jau ne­be taip no­riai su­bsi­di­juo­ja mus – ne­tur­tin­gas Rytų ir Vi­du­rio Eu­ro­pos ša­lis. Šių me­ tų de­ry­bo­se dėl nau­jos fi­nan­sinės per­spek­ty­vos pirmą kartą bu­vo su­derė­tas ma­žes­nis ES biud­že­tas. Ša­lys do­norės šiuo me­tu tie­siog ne­pajėgtų skir­ti to­kių fi­nan­si­nių iš­tek­lių, ku­rie rei­ka­lin­gi Tur­ki­jos eko­no­mi­kai ska­tin­ti.“ Taip pat VDU ekspertas pri­dūrė, kad ne­reikėtų pa­mirš­ti ir turkų vi­ suo­menės nuo­monės. „Pradė­da­ma de­ry­bas pa­ti Tur­ki­ja var­gu ar įsi­

vaiz­da­vo, jog sto­ja į to­kią glaud­žią sąjungą, ko­kia da­bar yra ES. Kai bu­vo svars­to­mas Kons­ti­tu­ci­jos Eu­ro­pai pro­jek­tas (2005 m.), vi­ suo­menės ap­klau­sos Tur­ki­jo­je ro­ dė, kad ša­lies gy­ven­to­jai ne­pri­tartų na­rys­tei to­kio­je ES. Da­bar – esant eu­ro zo­nos kri­zei – ša­lys narės pri­ sii­ma dar ir fis­ka­linės drausmės įsi­ pa­rei­go­ji­mus; neaiš­ku, kaip į tokį in­teg­ra­ci­jos didė­jimą žiū­ri tur­kai“, – sakė V.Iso­da. ES, o gal Ar­ti­mie­ji Ry­tai?

L.Kas­čiū­nas įsi­ti­kinęs, kad jei ka­da nors An­ka­ra ir taps ES šei­mos na­ re – tai tik­rai ne­bus vi­sa­vertė na­ rystė.

7

Šeštadienis, kovo 30, 2013

pasaulis Kovinė parengtis

Sugriuvo namas

„Mirtis amerikiečių imperialistams!“ – skandavo Pchenjane surengto daugiatūks­ tantinio parado dalyviai, demonstruoda­ mi paramą šalies vadovui Kim Jong-unui, kuris naktį į penktadienį paskelbė raketi­ nių pajėgų kovinę parengtį, kad jos galėtų bet kurią akimirką smogti JAV karinėms bazėms Pietų Korėjoje ir Ramiajame van­ denyne. Šitaip Pchenjanas reagavo į JAV bombonešių skrydžius prie šalies sienų.

Mažiausiai 15 žmonių žuvo ir dešimtys li­ ko įkalinti po griuvėsiais, kai Tanzanijos administraciniame centre Dar as Salame vakar ryte sugriuvo statomas 14 aukštų pastatas. Gelbėtojai, padedami vietos gy­ ventojų, ieško dingusių be žinios, tarp jų yra netoli esančios mokyklos moksleivių ir statybininkų. Tai ne pirma tokio pobūdžio tragedija Tanzanijoje, jų šalyje padažnėjo prasidėjus statybų bumui.

š­kos sąjun­gi­ninkų? Kip­ro pro­ble­ma Kip­ras pa­da­ly­tas 1974 m. Tur­

ki­ja oku­pa­vo treč­dalį sa­los. Daug Šiaurė­je gy­ve­nu­sių graikų pa­bėgo į Pie­tus, o Pie­tuo­se gy­venę tur­kai bė­ go į Šiaurę. 1975 m. pa­skelb­ta Kip­ro Turkų fe­de­ra­cinė vals­tybė šiau­ri­ nia­me Kip­re. Jung­ti­nių Tautų Or­ga­ni­za­ci­ja su­

for­ma­vo bu­fe­rinę zoną tarp abiejų Kip­ro da­lių. 1983 m. lapk­ritį Šiaurės Kip­ro Turkų Res­pub­li­ka pa­skelbė ne­prik­lau­so­mybę, ją pri­pa­ži­no Tur­ ki­ja. Į turkų Kiprą imig­ra­vo ne­ma­žai turkų iš že­my­ninės Tur­ki­jos. Ja­me bu­vo su­for­muo­ta po­li­tinė sis­te­ma ir iš esmės Kip­ro vald­žia įta­kos jai ne­be­turė­jo. An­ka­ra at­si­sa­ko pri­pa­ žin­ti Kip­ro Res­pub­liką. 2004 m. sa­lo­je įvy­ko re­fe­ren­du­

mas dėl Kip­ro atei­ties. Tur­kai bal­sa­ vo už vie­nos vals­tybės, ku­rio­je abi tau­tos tu­ri ly­gias tei­ses, su­da­ry­mo planą, o grai­kai jį at­metė. Ka­dan­gi pla­nui vyk­dy­ti reikė­jo abiejų pu­sių pri­ta­ri­mo, jis ne­bu­vo įvyk­dy­tas. Į ES pa­te­ko tik graikų Kip­ras. ES pa­reiškė Tur­ki­jai, kad jei ši norės pra­dėti de­ ry­bas dėl pri­si­jun­gi­mo prie ES, ji tu­ri turkų Kip­ro ne­prik­lau­so­mybės pri­ pa­ži­nimą at­šauk­ti.

strin­gan­čias jo ša­lies de­ry­bas dėl na­rystės ES.

„Pa­me­nu, Vo­kie­ti­jos kanc­lerė An­ge­la Mer­kel siūlė Tur­ki­jai „pri­ vi­le­gi­juo­tos par­tne­rystės“ for­mulę, ta­čiau nea­pibrėžė, kas tai yra. Tar­si bu­vo nu­mes­tas fra­zių rin­ki­nys“, – kalbė­jo po­li­to­lo­gas. Tur­kai, ži­no­ma, ES po­zi­ciją pui­ kiai su­pran­ta. Ne­nuos­ta­bu, kad Tur­ki­jos prem­je­ras Re­ce­pas Tayyi­ pas Er­do­ğa­nas, kalbė­da­mas apie ES, daž­nai ne­sle­pia pa­si­pik­ti­ni­mo. Sykį jis pa­reiškė, kad lauks kvie­ ti­mo pri­si­jung­ti prie Bend­ri­jos iki 2023 m., prie­šin­gu at­ve­ju „pri­si­ jun­gi­mo ne­bus nie­ka­da, ir ES daug ką pra­ras“. Šiuos žod­žius Tur­ki­jos vy­riau­ sybės va­do­vas iš­sakė pra­ėju­siais

„Scan­pix“ nuo­tr.

me­tais per vieš­nagę Ber­ly­ne. Vis­gi did­žiųjų ES vals­ty­bių, ypač Prancū­ zi­jos ir Vo­kie­ti­jos, po­zi­ci­ja dėl An­ ka­ros iki šiol ma­žai pa­si­keitė. Ne­nuos­ta­bu, kad pa­sta­ruo­ju me­ tu An­ka­ros už­sie­nio po­li­ti­kos stra­ tegų dėme­sys aki­vaizd­žiai kry­po ne į Va­ka­rus, o į Pie­tus ir Ry­tus. R.T.Er­do­ğa­nas, šiuo me­tu vie­ nas po­pu­lia­riau­sių Tur­ki­jos po­li­ tikų, įnešė naujų vėjų ne tik ša­lies vi­daus po­li­ti­ko­je, bet ir už­sie­nio. Jo no­ras pa­ro­dy­ti ša­lies stu­burą re­gio­ne pirmą­syk iš­ryškė­jo per konf­liktą su Iz­rae­liu, kai žydų ka­ riai prie Ga­zos Ruo­žo krantų su­ laikė hu­ma­ni­ta­rinę pa­galbą ga­be­ nantį laivą. Iz­rae­lio pa­jėgos nu­kovė

de­vy­nis turkų ak­ty­vis­tus, o tai su­ kėlė ma­si­nes pro­tes­to ak­ci­jas Tur­ ki­jo­je. Po skan­da­lo R.T.Er­do­ğa­nas ke­ lis kar­tus pik­tai įgėlė žydų vals­ ty­bei, net pa­va­di­no Iz­raelį „did­ žiau­siu pa­vo­ju­mi“ Ar­timųjų Rytų re­gio­nui. Drau­ge An­ka­ra ta­po vie­na svar­ biau­sių Si­ri­jos opo­zi­ci­jos, ko­vo­ jan­čios prie­š Bas­ha­ro al As­sa­do re­ žimą, rėmėjų. Vis­gi L.Kas­čiū­nas ma­no, kad ne­reikėtų na­rystės ES tiks­lo su­ vok­ti kaip prie­šta­rau­jan­čio Tur­ki­ jos ban­dy­mams tap­ti sa­vo­jo re­gio­ no ly­de­re. „Prob­le­ma, kad daž­nai mes de­ ry­bas tarp Tur­ki­jos ir ES įsi­vaiz­ duo­ja­me kaip tra­di­ci­nes, nors iš tiesų tai yra dau­giau turkų ban­dy­ mas pri­si­tai­ky­ti prie esamų sąlygų, ku­rias ke­lia ES. Kar­tais at­ro­do, kad jie ne­perp­ran­ta visų tai­syk­lių. Ki­ ta ver­tus, tur­kus ga­li­ma su­pras­ti. Pa­žiūrė­ki­me, kiek lai­ko vyks­ta de­ ry­bos. Be to, jiems de­ran­tis su ES rei­kia viską ap­skai­čiuo­ti. Pa­vyzd­žiui, Kip­ro klau­si­mas. Ta­čiau ne­ turė­tu­me ma­ny­ti, kad tur­kai at­si­ ri­bos nuo ES. Kad ir kaip būtų, ES tebė­ra trau­kos cent­ras. Galbūt re­ gio­ne Tur­ki­ja ga­li su­stip­rin­ti sa­vo įtaką ir de­ry­binę ga­lią, ta­čiau kal­ bant apie so­cioe­ko­no­minę ge­rovę – ją ga­ran­tuo­ja tik ES“, – pa­brėžė L.Kas­čiū­nas.

15

žmonių

žuvo Sirijos sostinėje ketvirtadienį per universiteto apšaudymą iš minosvaidžių.

Šalies ke­lias į ES – il­gas ir duobė­tas De­ry­bos dėl Tur­ki­jos na­rystės ES trun­ka ne vie­nus me­tus ir var­gu ar ar­ti­miau­siu me­tu baig­sis.

Kai ku­rios ES ša­lys ma­no, kad Tur­ ki­jos pri­si­jun­gi­mas prie Bend­ri­jos su­stip­rintų ES. Tur­ki­ja – svar­bi re­gio­ninė ga­lia ir vie­na svar­biau­ sių NA­TO na­rių, todėl su­stip­rintų ES po­zi­ci­jas tiek Ar­timųjų Rytų re­gio­ne, tiek pa­sau­li­niu mas­tu. Na­rystės prie­ši­nin­kai sa­ko, kad ša­lis, tu­rin­ti 73 mln. gy­ven­tojų, turėtų per­ne­lyg daug įta­kos spren­ dimų pri­ėmi­mo pro­ce­sui ES. Il­gos de­ry­bos: 1959–2013 m.

1959 m. lie­pos 31 d. Tur­ki­ ja kreipė­si į Eu­ro­pos eko­no­minę bend­riją su pra­šy­mu tap­ti aso­ci­ juo­ta na­re. 1963 m. rugsė­jo 12 d. pa­si­ra­šy­ ta aso­cia­ci­jos su­tar­tis, pri­pa­žin­ tas ga­lu­ti­nis tiks­las – na­rystė. 1964 m. gruod­žio 1 d. įsi­ga­lio­ jo Aso­cia­ci­jos su­tar­tis. 1980 m. san­ty­kiai su ES bu­vo įšal­dy­ti po per­vers­mo Tur­ki­jo­je. 1983 m. po rin­kimų san­ty­kiai at­ nau­jin­ti. 1987 m. ba­land­žio 14 d. Tur­ ki­ja pa­teikė pra­šymą pri­si­jung­ti prie Eu­ro­pos Bend­ri­jos. 1989 m. gruod­žio 18 d. Eu­ro­ pos Ko­mi­si­ja at­si­sakė tuo­jau pat pra­dėti de­ry­bas dėl Tur­ki­jos na­ rystės, ar­gu­men­tuo­da­ma eko­no­ mi­ne ir po­li­ti­ne si­tua­ci­ja ša­ly­je, taip pat pra­stais An­ka­ros san­ty­ kiais su Kip­ru ir Grai­ki­ja. 1995 m. ko­vo 6 d. su­for­muo­ta ES ir Tur­ki­jos muitų sąjun­ga. 1999 m. gruod­žio 12 d. Eu­ro­ pos Ta­ry­ba pri­pa­ži­no Tur­kiją ly­ gia­tei­se kan­di­da­te.

2002 m. gruod­žio 12 d. Eu­ro­ pos Ta­ry­ba pa­reiškė, kad ES turė­ tų pra­dėti de­ry­bas su Tur­ki­ja, nes ša­lis ati­tin­ka va­di­na­muo­sius Ko­ pen­ha­gos kri­te­ri­jus. 2004 m. ba­land­žio 24 d. Tur­ ki­ja ir Šiaurės Kip­ro Turkų Res­ pub­li­ka par­ėmė planą dėl Kip­ro pro­ble­mos spren­di­mo. Pa­siū­ly­me bu­vo nu­ma­ty­ta, kad turėtų būti at­kur­ta bend­ra Kip­ro Res­pub­li­ ka, ku­rios pa­grin­das būtų fe­de­ ra­cinė vals­tybė. Dėl pla­no, ku­ris vėliau bu­vo ne sykį pa­ko­re­guo­tas, Kip­ro gy­ven­to­jai bal­sa­vo re­fe­ren­ du­me. Tur­ki­jos Kip­ro gy­ven­to­jai iš­reiškė pa­ramą su­si­vie­ni­ji­mui. Už bal­sa­vo net 65 pro­c. gy­ven­ tojų. 75 pro­c. Grai­ki­jos Kip­ro gy­ ven­tojų tarė „ne“ vie­nos vals­ tybės idė­jai. 2004 m. gruod­žio 17 d. ES su­ti­ ko pra­dėti de­ry­bas dėl na­rystės. 2005 m. spa­lio 3 d. pra­dėtos de­ ry­bos dėl še­šių de­ry­bi­nių punktų. 2006 m. gruod­žio 11 d. be­si­ tęsian­tis konf­lik­tas dėl Kip­ro pa­ ska­ti­no ES su­stab­dy­ti de­ry­bas, kol bus ras­tas spren­di­mas. 2007 m. bir­že­lio 25 d. Prancū­ zi­jos pre­zi­den­tas Ni­co­las Sar­ko­zy blo­ka­vo de­ry­bas dėl eko­no­minės ir pi­nigų po­li­ti­kos. 2007–2012 m. vy­ko de­ry­bos dėl ke­lio­li­kos de­ry­bi­nių punktų. 2012 m. lie­pos 1 d.–gruodžio 31 d. Tur­ki­ja lai­ki­nai įšaldė san­ ty­kius su ES, nes tuo me­tu Bend­ ri­jai pir­mi­nin­ka­vo Kip­ras. 2013 m. va­sa­rio 12 d. Prancū­ zi­jos už­sie­nio rei­kalų mi­nist­ras Laurent’as Fa­biu­sas pa­reiškė, kad Pa­ry­žius at­siims ve­to dėl kai ku­ rių de­ry­bi­nių klau­simų. Pa­rengė Va­len­ti­nas Ber­žiū­nas

Būgštavimai: na­rystės prie­ši­nin­kai sa­ko, kad Turkija, tu­rin­ti 73 mln.

gy­ven­tojų, turėtų per­ne­lyg daug įta­kos spren­dimų pri­ėmi­mo pro­ce­ sui ES. „Scan­pix“ nuo­tr.

8

šeštadienis, kovo 30, 2013

pasaulis

Mask­va prie Tem­zės Mask­va prie Tem­zės, Lon­dong­ra­das ar Ma­žo­ji Ru­si­ja – kad ir kaip bū­tų va­di­na­ma, Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos sos­ti­nė vir­to ro­ju­mi ru­sų mag­na­tams ir jų ne­sus­kai­čiuo­ja­ miems tur­tams.

Ru­siš­kai pra­bi­lo ir me­ras

Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos sos­ti­nė­je gy­ ve­na maž­daug 400 tūkst. ru­sų, ir dau­ge­lis jų tu­ri sep­tyn­ženk­les pa­ ja­mas. Vers­li­nin­kai, ban­ki­nin­kai, po­li­ti­kai ir lo­bis­tai – jie gy­ve­na pra­ban­giau­siuo­se Lon­do­no ra­jo­ nuo­se, to­kiuo­se kaip Ken­sing­to­ nas, Čel­sis, Belg­ra­vi­ja ir Mei­fei­ras. Ne vel­tui Ang­li­jos aris­tok­ra­ti­jos sim­bo­lis Ito­no aikš­tė jau va­di­na­ ma Rau­do­ną­ja aikš­te. Ru­si­jos tur­tuo­lių vai­kai Lon­do­ ne įgy­ja iš­si­la­vi­ni­mą, o žmo­nos do­mi­si me­nais. Ge­riau­sio­se par­ duo­tu­vė­se – nuo „Har­rods“ iki „Self­rid­ges“, – be ki­tų kal­bų, gir­ dė­ti ir ru­siš­ka šne­ka. Prie sta­čia­ti­ kių cerk­vės Enis­mor Gar­den­se sek­ ma­die­niais iš­si­ri­kiuo­ja il­ga fe­ra­rių ir mer­se­de­sų pro­ce­si­ja. Net­gi Lon­do­no me­ras Bo­ri­sas John­so­nas, kvies­da­mas da­ly­vau­ti sos­ti­nės Už­ga­vė­nių ren­gi­nių ma­ra­ to­ne, pra­bi­lo ru­siš­kai: „Svei­ki, drau­ gai! Aš Bo­ri­sas John­so­nas – Lon­do­ no me­ras. Kaip ge­rai!“ Tuo­met jis ang­liš­kai pa­kvie­tė vi­sus pa­ska­nau­ti bly­nų ge­riau­sia­ me pa­sau­lio mies­te „su vi­sa pa­gar­ ba Sankt Pe­ter­bur­gui bei Mask­vai“ ir iš­ger­ti, bet sai­kin­gai ir ne met­ ro­po­li­te­ne. Tuo­met jis pri­dū­rė, kad ne­kant­rau­da­mas lau­kia So­čio olim­pia­dos, ir pa­bai­gė ru­siš­ku po­ sa­kiu: „Už­ga­vė­nės šėls­ta, pa­va­sa­rį su­tin­ka – žie­mą pa­ly­di.“ Nuo 2008 m. ren­gia­mos ir stam­ biau­siu ru­siš­kos kul­tū­ros fes­ti­va­ liu už­sie­ny­je ta­pu­sios „Už­ga­vė­nės Lon­do­ne“ pir­miau­sia bu­vo skir­tos ru­siš­ka­jai sos­ti­nės pub­li­kai, iš­siil­ gu­siai gim­to­jo folk­lo­ro, bly­nų, mu­ zi­kos ir links­my­bių. Ge­riau­sia vie­ta pi­ni­gams lai­ky­ti

Po So­vie­tų Są­jun­gos griū­ties ir ko­ rup­ci­ja per­smelk­tos pla­čios pri­va­

ti­za­ci­jos į Di­džią­ją Bri­ta­ni­ją iš Ry­tų plūs­te­lė­jo tur­tuo­liai, o per Kip­ro bei Gib­ral­ta­ro mo­kes­čių ro­jus – ir mil­ ži­niš­ki, bet įtar­ti­nos kil­mės pi­ni­gai. Lon­do­nas ru­sams at­ro­dė sve­tin­ ges­nis ne­gu Pa­ry­žius, ar­tes­nis bei kos­mo­po­li­tiš­kes­nis ne­gu Niu­jor­kas ir la­biau ger­bian­tis įsta­ty­mus ne­ gu Mask­va. Ru­sai at­ra­do, kad bri­tų ban­kai džiau­gia­si ga­lė­da­mi tvar­ky­ ti jų pi­ni­gus, teis­mai no­riai klau­so­si jų by­lų, o Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos mo­ kes­čių įsta­ty­mai už­tik­ri­na, kad nie­ kas neuž­duo­da jo­kių klau­si­mų apie jų už­sie­nio in­ves­ti­ci­jas.

Prie stačiatikių cerkvės Enismor Gardense sekmadieniais išsirikiuoja ilga ferarių ir mersedesų procesija.

„Nie­kas ne­rei­ka­lau­ja iš šių vai­ki­ nų jo­kios at­skai­to­my­bės – po­li­ci­ja jų tie­siog ne­tik­ri­na, – sa­kė Mar­kas Hol­lings­wort­has, kny­gos apie ru­ sų in­va­zi­ją „Lon­dong­ra­das“ bend­ raau­to­ris. – Jiems Lon­do­nas at­ ro­do sau­giau­sia, tei­sin­giau­sia ir są­ži­nin­giau­sia vie­ta pi­ni­gams lai­ ky­ti, ir tei­sė­jai nie­ka­da neį­vyk­dys jų ekst­ra­di­ci­jos.“ Kas jie, tie Ru­si­jos oli­gar­chai? Vie­nas to­kių bu­vo Bo­ri­sas Be­re­ zovs­kis, mir­ti­nas pre­zi­den­to Vla­ di­mi­ro Pu­ti­no prie­šas, pra­tur­tė­jęs praė­ju­sio am­žiaus pa­sku­ti­nia­me de­šimt­me­ty­je po So­vie­tų Są­jun­gos griū­ties. Iš pra­džių jis ėjo aukš­tas pa­rei­gas Krem­liu­je ir pa­lai­kė V.Pu­ ti­no ki­li­mą į val­džios olim­pą, bet ga­liau­siai pa­si­ju­to iš­duo­tas ir, ne­

no­rė­da­mas su­lauk­ti bu­vu­sio naf­tos mag­na­to Mi­chai­lo Cho­dor­kovs­kio li­ki­mo, pa­bė­go bei pa­si­pra­šė po­li­ ti­nio prie­globs­čio Di­džio­jo­je Bri­ ta­ni­jo­je. Kai B.Be­re­zovs­kis 2001 m. at­ si­dū­rė Lon­do­ne, jo tur­tai bu­vo ver­ti­na­mi maž­daug 3 mlrd. sva­ rų ster­lin­gų. Mag­na­tas taš­kė juos ne­skai­čiuo­da­mas, po mi­li­jo­ną per sa­vai­tę. Už 4,5 mln. sva­rų ster­lin­ gų įsi­gi­jęs apar­ta­men­tus pres­ti­ži­ nė­je Belg­rei­vo aikš­tė­je, jis įsi­tai­sė ne­per­šau­na­mas ste­bė­ji­mo ka­me­ ras, įė­ji­mo pa­gal pirš­tų at­spau­dus sis­te­mą, la­ze­ri­nę sig­na­li­za­ci­ją ir dū­mi­nes bom­bas. Te­le­vi­zo­riai ka­ bo­jo vi­sur, net ant vo­nios sie­nų, o elekt­ro­ni­nė sis­te­ma pa­ti at­pa­žin­ da­vo šei­mi­nin­kų mėgs­ta­mą mu­zi­ ką bei te­le­vi­zi­jos lai­das. Ape­ti­tas au­go be­val­gant. Vė­liau B.Be­re­zovs­kis įsi­gi­jo dva­rą „Has­ com­be Court“ Sa­rio gra­fys­tė­je už 10 mln. sva­rų ster­lin­gų ir „Went­ worth Park“, ku­ris at­siė­jo 23 mln. Di­džiu­lė jach­ta, as­me­ni­nis lėk­tu­ vas, tar­nų ar­mi­ja – net vi­sa ši pra­ ban­ga ne­pa­pur­tė B.Be­re­zovs­kiui ki­še­nės taip, kaip il­gas ne­sėk­min­ gas by­li­nė­ji­ma­sis su bu­vu­siu par­ tne­riu Ro­ma­nu Ab­ra­mo­vi­čiu­mi ir šim­tus mi­li­jo­nų kai­na­vu­sios sky­ ry­bos su ant­rą­ja žmo­na Ga­li­na Be­ ša­ro­va. Gy­ve­ni­mą oli­gar­chas bai­gė be­veik be ska­ti­ko ir įklim­pęs į sko­ las, o iš bū­rio ap­sau­gi­nin­kų li­ko tik vie­nas, ku­ris praėjusį savaitaglį ir ra­do jį ne­gy­vą vo­nio­je. Mėgs­ta pa­si­pui­kuo­ti

„Ru­sai yra įpro­čio su­tvė­ri­mai, – aiš­ki­no „Lon­dong­ra­do“ bend­raau­ to­ris M.Hol­lings­wort­has. – Kai B.Be­re­zovs­kis nu­si­pir­ko apar­ta­ men­tus Belg­rei­vo aikš­tė­je, R.Ab­ra­ mo­vi­čius nu­si­pir­ko pa­na­šius ne­to­ li, Loun­de­so aikš­tė­je. Jie tar­si gau­jų

pasaulis per savaitę Sek­ma­die­nis Bu­vęs Pa­kis­ta­no ka­ri­nis val­dy­ to­jas Per­ v e ­z a s Mus­ har­ra­fas, ne­pai­sy­d a­ mas Ta­li­ba­no gra­si­ni­mų mir­ti­mi, grį­žo na­mo po dau­giau kaip ket­ve­rių išei­vi­jo­je pra­leis­tų me­ tų ir pa­ža­dė­jo ri­zi­kuo­ da­mas gy­vy­be iš­gel­bė­ ti ša­lį. „Šian­dien grį­žau na­mo. Kur yra tie, ku­rie sa­ky­da­vo, kad nie­ka­da ne­grį­šiu?“ – Ka­ra­ čio oro uos­te ša­li­nin­kams sa­kė 69 me­tų bu­vęs dik­ta­to­rius, ku­ris pla­nuo­ja da­ly­vau­ti is­to­ri­niuo­se ge­gu­žės 11-osios rin­ki­muo­se. Bū­si­mie­ji rin­ki­mai bus pir­ mas de­mok­ra­ti­nis val­džios per­da­vi­mas

per vi­są bran­duo­li­ nį gink­lą tu­rin­ čio Pa­k is­t a­ no is­to­ri­ją, k u ­r i o ­j e do­mi­na­ vo ka­ r i š ­k i ų v a l ­d y ­ mo pe­ r i o ­d a i , s i l p ­n a eko­no­mi­ ka, chro­ niš­k as ne­ sta­b i­l u­m as ir skur­das. Vos ke­lios va­lan­dos prieš P.Mus­har­ra­ fui su­grįž­tant per mir­ti­nin­ko iš­puo­lį Pa­ kis­ta­no Šiau­rės Va­zi­ris­ta­ne žu­vo 17 pa­ kis­ta­nie­čių ka­rių.

va­dai mo­kyk­los kie­me, mėgs­tan­tys pa­si­pui­kuo­ti: „Ma­no na­mas di­des­ nis už ta­viš­kį.“ Bu­vęs Čiu­kot­kos gu­ber­na­to­rius R.Ab­ra­mo­vi­čius taip pat su­si­kro­vė tur­tus Bo­ri­so Jel­ci­no pre­zi­den­ta­ vi­mo lai­kais. Oli­gar­chui pri­klau­so Lon­do­no fut­bo­lo klu­bas „Chel­ sea“, jis tu­ri pra­ban­gių apar­ta­ men­tų, na­mų, vi­lų, pi­lių, jach­tų ir lėk­tu­vų. Bet, skir­tin­gai nei B.Be­re­ zovs­kis, jis neuž­duo­da prin­ci­pin­ gų klau­si­mų, to­dėl jau­čia­si lais­ vas ir sau­gus. Jo tur­tai ver­ti­na­mi 10 mlrd. eu­rų. R.Ab­ra­mo­vi­čiaus flo­ti­li­jos bran­gak­me­nis „Ec­lip­se“ – il­giau­sia pa­ sau­ly­je jach­ta, dėl sa­vo dy­džio ne vi­sa­da ga­lin­ti pri­si­švar­tuo­ti vie­ na­me ar ki­ta­me uos­te. Kai 2011 m. at­vy­ko į Ve­ne­ci­ją, ji su­kė­lė di­džiu­lį pa­si­pik­ti­ni­mą, nes vi­siš­kai už­go­žė vaiz­dą į Šv. Mor­kaus įlan­ką. Be 500 kv. met­rų plo­to „Ad­mi­ro­ lo ka­ju­tės“ su sce­na ir ro­ja­liu, ke­ lio­li­kos liuk­so kla­sės apar­ta­men­ tų, gim­nas­ti­kos sa­lės su sau­na, 16 m il­gio ba­sei­no ir ki­no teat­ro, 162 m il­gio ir 800 mln. do­le­rių ver­tės jach­to­je įreng­ti ne­per­šau­na­mi stik­ lai, ma­žas po­van­de­ni­nis lai­vas, dvi sraig­tas­par­nių aikš­te­lės ir an­ga­rai, ra­ke­tų ata­kos įspė­ji­mo sis­te­ma bei va­di­na­mo­ji ap­sau­ga nuo pa­pa­ra­cių – ju­tik­liai ir la­ze­riai, blo­kuo­jan­tys išo­rės fil­ma­vi­mą šiuo­lai­ki­ne vaiz­ do apa­ra­tū­ra. JAV žur­na­las „For­bes“ su­skai­čia­ vo, kad dau­giau­sia pi­ni­gų R.Ab­ra­ mo­vi­čius lei­džia poil­siui. Sli­di­nė­ji­ mas Pran­cū­zi­jo­je ir Švei­ca­ri­jo­je jam at­siei­na po 50 tūkst. do­le­rių per sa­ vai­tę, liuk­so kla­sės vi­los Pran­cū­zi­ jos Sen Tro­pe­zo ku­ror­te nuo­ma – nuo 25 iki 70 mln. do­le­rių. Per vi­są pa­sau­lį nu­skam­bė­jo R.Ab­ra­mo­vi­čiaus 2012-ųjų nau­ja­ me­tis va­ka­rė­lis jo as­me­ni­nia­me ro­

Trauka: Londonas rusams atrodo s

Maskva.

jaus kam­pe­ly­je – 28 ha dva­re Ka­ ri­bų jū­ros Šv. Balt­ra­mie­jaus sa­lo­je. Ren­gi­ny­je da­ly­va­vo 400 žvaigž­džių ir tur­tuo­lių, tarp jų – ži­niask­lai­dos mag­na­tas Ru­per­tas Mur­do­chas, mu­zi­kos vers­lo ryk­lys Rus­sel­las Sim­mon­sas, ki­no pro­diu­se­ris Har­ vey Weins­tei­nas, „Žvaigž­džių ka­ rų“ kū­rė­jas George’as Lu­ca­sas bei ro­ko žvaigž­dė Bon Jo­vi. Auk­so gys­la

Lon­do­ne įsi­kū­ru­sių Ru­si­jos oli­gar­ chų są­ra­šas la­bai il­gas: Vla­di­mi­ras Po­ta­ni­nas, Vla­di­mi­ras Gu­sins­kis, And­re­jus Bo­ro­di­nas, įsi­gi­jęs bran­ giau­sią Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos na­mą „Park Pla­ce“, ir ki­ti. Vi­si jie tu­ri ne­men­ką svo­rį, ir juos sie­ja vie­nas

2013 03 23 2013 03 29

Pir­ma­die­nis

Ant­ra­die­nis

Eu­ro zo­nos ir Tarp­tau­ ti­nio va­liu­tos fon­do pa­rei­gū­nai pa­sie­kė pa­ sku­ti­nės mi­nu­tės su­si­ ta­ri­mą su Kip­ru dėl sa­ los fi­nan­si­nio gel­bė­ji­mo, ta­čiau vie­nas jos ban­kas bus už­da­ry­tas, o stam­bie­ji klien­tai, tarp ku­rių esa­ma daug Ru­si­jos su­bjek­tų, pa­tirs di­džiu­lių nuo­sto­lių. Pa­gal su­si­ta­ri­mą ant­ra­sis di­džiau­sias Kip­ro ban­kas „Lai­ki“ bus lik­vi­duo­tas. Kip­ro ban­ke, ku­ris yra di­džiau­sias sko­ lin­to­jas šio­je sa­lo­je, lai­ko­mi di­des­ni nei 100 tūkst. eu­rų (345 tūkst. li­tų) in­dė­ liai bus ap­kar­py­ti apie 30 pro­c., ta­čiau konk­re­tus ka­pi­ta­lo ap­mo­kes­ti­ni­mo ly­gis bus nu­sta­ty­tas atei­nan­čio­mis sa­vai­tė­ mis. Kai eu­ro zo­nos ša­lių par­la­men­tai ra­ti­fi­kuos šį su­si­ta­ri­mą ba­lan­dį, Ni­ko­si­ jos vy­riau­sy­bei bus su­teik­ta 10 mlrd. eu­ rų (34,5 mlrd. li­tų) pa­sko­la.

Uk­rai­nos sos­ti­nę pa­ra­ ly­žia­vo di­džiu­lės spūs­ tys, įver­tin­tos 10 ba­lų iš 10-ies ga­li­mų. Au­to­ mo­bi­lių eis­mo grei­tis vie­to­mis te­sie­kė 7 km per va­lan­dą. Praė­ju­sį penk­ta­die­nį pra­si­dė­jęs ir dvi die­nas tru­kęs sny­gis taip gau­siai už­ver­ tė snie­gu Ki­je­vą bei jo apy­lin­kes, kad mies­to tar­ny­bos pa­si­ro­dė be­jė­gės prieš sti­chi­ją. Vien per pa­rą mies­te iš­kri­to 40

9

šeštadienis, kovo 30, 2013

pasaulis

Kaip iš­švais­to­mi mi­li­jar­dai Kaip nu­ti­ko, kad su­lau­kęs 67 me­ tų vie­nas tur­tin­giau­sių ru­sų sko­ li­no­si ke­le­tą tūks­tan­čių lėk­tu­vo bi­lie­tui?

Ka­dai­se Bo­ri­sas Be­re­zovs­kis tu­ rė­jo 3 mlrd. sva­rų ster­lin­gų ver­ tės tur­to, bet gy­ve­ni­mo pa­bai­go­je at­si­dū­rė ties skur­do ri­ba. Na­mą Sa­rio gra­fys­tė­je, kur bu­vo įsi­sta­tęs ne­per­šau­na­ mus stik­lus už de­šim­tis mi­ li­jo­nų, oli­gar­chas par­da­vė, kad pa­deng­tų sa­vo iš­lai­das. Ki­tą pra­ban­gų na­mą Berk­šy­ro gra­fys­tė­je jam te­ko pa­lik­ti žmo­ nai Ga­li­nai Be­ša­ro­vai, ku­ri 2011 m. per sky­ry­bų pro­ce­są pri­si­tei­ sė re­kor­di­nę su­mą – iki 220 mln. sva­rų ster­lin­gų. B.Be­re­zovs­kio drau­gė ir dvie­jų jo vai­kų mo­ti­na Je­le­na Gor­bu­no­ va taip pat smo­gė oli­gar­chui per ki­še­nę. Ji už­šal­dė jo par­duo­ti pla­ nuo­tus ak­ty­vus, pa­rei­ka­la­vo da­ lies na­mo Vent­vort Par­ke. Bend­ ra jos pre­ten­zi­jų su­ma vir­ši­jo 100 mln. sva­rų ster­lin­gų. Be to, B.Be­

re­zovs­kis lei­do pi­ni­gus po­li­ti­nėms kam­pa­ni­joms, rem­da­mas Vla­di­ mi­ro Pu­ti­no prie­ši­nin­kus. Oli­gar­ chas taip pat fi­nan­sa­vo bu­vu­sio sau­gu­mo agen­to Alek­sand­ro Lit­ vi­nen­kos, 2006 m. Lon­do­ne nu­ nuo­dy­to po­lo­niu, mir­ties ty­ri­mą. Ga­liau­siai B.Be­re­zovs­kį pa­kir­ to by­li­nė­ji­ma­sis su Ro­ma­nu Ab­ ra­mo­vi­čiu­mi. Jis pa­rei­ka­la­vo 5,6 mlrd. do­le­rių kom­pen­sa­ci­jos už se­ną san­do­rį. Abu ru­sai ad­vo­ka­ tams mo­kė­jo po 800–1500 sva­rų ster­lin­gų per va­lan­dą. Pra­lai­mė­ jęs by­lą, B.Be­re­zovs­kis tu­rė­jo ap­ mo­kė­ti abie­jų pu­sių teis­mo iš­lai­ das, ku­rios, eks­per­tų ver­ti­ni­mu, su­da­rė nuo 100 iki 150 mln. sva­ rų ster­lin­gų. Kad su­krapš­ty­tų to­kią su­mą, B.Be­re­zovs­kis par­da­vė jach­tą, 1927 m. ga­my­bos „Rolls-Roy­ce Phan­tom“, o pa­sku­ti­nė­mis gy­ ve­ni­mo sa­vai­tė­mis auk­cio­ne už 110 tūkst. sva­rų ster­lin­gų par­da­ vė An­dy War­ho­lo nu­ta­py­tą Vla­ di­mi­ro Le­ni­no po­rtre­tą. CNN, ga­ze­ta.ru inf.

svetingesnis negu Paryžius, artesnis bei kosmopolitiškesnis negu Niujorkas ir labiau gerbiantis įstatymus negu

da­ly­kas: bu­vi­mas Lon­do­ne ga­ran­ tuo­ja jų as­me­ni­nių tur­tų sau­gu­ mą. Ka­dan­gi jie ne­gy­ve­na Ru­si­jo­je ir tie­sio­giai ne­si­ki­ša į po­li­ti­ką, ti­ki­ my­bė, kad Krem­lius ban­dys su jais su­si­do­ro­ti, yra mi­ni­ma­li. Užuot konf­lik­ta­vę su Krem­liu­mi, Ru­si­jos tur­tuo­liai Di­džio­jo­je Bri­ta­ ni­jo­je aiš­ki­na­si san­ty­kius tar­pu­sa­ vy­je. Bri­tų ži­niask­lai­da ra­šė, kad 60 pro­c. Lon­do­no aukš­to­jo teis­mo nag­ri­nė­ja­mų by­lų su­da­ro išei­vių iš Ru­si­jos ir Ry­tų Eu­ro­pos ieš­ki­niai. Tur­tin­gi ru­sai yra auk­so gys­la bri­tų ad­vo­ka­tams, taip pat ne­kil­ no­ja­mo­jo tur­to agen­tams. „Jie yra pa­grin­di­niai šios rin­kos va­rik­liai“, – laik­raš­čiui „The Fi­ nan­cial Ti­mes“ pri­pa­ži­no ne­kil­no­

mln. to­nų snie­go. Pas­kel­bus ne­pap­ras­ tą­ją pa­dė­tį, į gat­ves trauk­ti trans­por­to prie­mo­nių iš pus­nių iš­rie­dė­jo šar­vuo­čiai. Greit­ke­ly­je Kijevas–Žitomyras bu­vo su­ si­da­riu­si 70 km il­gio grūs­tis. Ki­je­vie­čius pa­pik­ti­no ži­nia, kad mies­to va­do­vai, užuo­t rū­pi­nę­si mies­to va­ly­mu, už­sii­ma as­me­ni­niais rei­ka­lais. Sos­ti­nės ad­mi­nist­ra­ci­jos va­do­vas Alek­sand­ras Po­po­vas sa­vait­ga­lį vy­ko į Var­šu­vą žiū­ rė­ti fut­bo­lo rung­ty­nių.

„Scanpix“ nuotr.

ja­mo­jo tur­to bend­ro­vės „Sa­vills“ fi­lia­lo Sent Džor­džes Hi­le va­do­vas Si­mo­nas Ash­wel­las. 100 iš 430 na­ mų šia­me va­di­na­ma­ja­me bri­tiš­ka­ ja­me Be­ver­li Hil­se Sa­rio gra­fys­tė­je pri­klau­so ru­sams. Ru­sų ant­plū­dis pa­de­da kles­tė­ ti vie­tos vers­lui, nes jiems rei­kia gau­sy­bės ap­tar­nau­jan­čio per­so­na­ lo – nuo vi­rė­jų ir na­mų tvar­ky­to­jų iki vai­ruo­to­jų ir as­me­ni­nių asis­ten­ tų. Vir­ti­nė Ru­si­jos pi­lie­čių mir­čių neaiš­kio­mis ap­lin­ky­bė­mis ir bai­mė tap­ti nu­si­kal­tė­lių au­ko­mis taip pat su­kū­rė di­de­lį sau­gu­mo vers­lą, ku­ ria­me daž­nai dar­buo­ja­si bu­vę Di­ džio­sios Bri­ta­ni­jos gink­luo­tų­jų pa­ jė­gų ka­riai. Pa­ren­gė Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis

400 tūkst.

– maždaug tiek rusų gyvena Didžiosios Britanijos sostinėje.

Nesekmė: pralaimėjęs bylą prieš R.Abramovičių (kairėje), B.Bere-

zovskis turėjo apmokėti abiejų pusių teismo išlaidas, kurios, eksper­ tų vertinimu, sudarė nuo 100 iki 150 mln. svarų sterlingų. „Scanpix“ nuotr.

Tre­čia­die­nis

Ket­vir­ta­die­nis

Šiau­rės Ko­rė­ja pa­skel­ bė nu­trau­kian­ti ka­riš­ kių karš­tą­ją li­ni­ją su Pie­tų Ko­rė­ja, to­dėl vi­si tie­sio­gi­niai vy­riau­sy­bių ir ka­riš­kių kon­tak­tai bus su­stab­dy­ti. „Nuo šiol Šiau­rės ir Pie­tų ka­riš­kių ry­šiai bus nu­trauk­ti“, – vie­ną ka­riuo­me­nės pa­rei­ gū­ną ci­ta­vo Pchen­ja­no vals­ty­bi­nė cent­ri­nė nau­jie­nų agen­tū­ra. „Esant si­tua­ci­jai, kai bet ku­rią aki­mir­ką ga­li kil­ti ka­ras, nė­ra bū­ti­ny­ bės pa­lai­ky­ti Šiau­rės Ko­rė­jos ir Pie­tų Ko­ rė­jos ka­riš­kių ko­mu­ni­ka­vi­mo“, – prieš nu­ trau­kiant li­ni­ją sa­kė mi­nė­tas pa­rei­gū­nas ko­le­gai iš Pie­tų Ko­rė­jos. Pa­sak pa­rei­gū­no, li­ni­ja bus nu­trauk­ta tol, kol tę­sis Pie­tų Ko­ rė­jos „anach­ro­nis­ti­niai prie­šiš­ki veiks­mai“. Prieš ke­lias sa­vai­tes Šiau­rės Ko­rė­ja taip pat nu­trau­kė Rau­do­no­jo Kry­žiaus karš­ tą­ją li­ni­ją, ku­rią abi vy­riau­sy­bės nau­do­jo bend­rau­ti ne­sant dip­lo­ma­ti­nių san­ty­kių.

Ru­si­jos pre­zi­den­tas Vla­di­mi­ras Pu­ti­nas įsa­ kė su­reng­ti di­de­les ka­ ri­nes pra­ty­bas Juo­do­ sios jū­ros re­gio­ne. Šis žings­nis ga­li pa­di­din­ti įtam­pą tarp jo ša­ lies ir Uk­rai­nos bei Gru­zi­jos. V.Pu­ti­nas šį įsa­ką iš­siun­tė gy­ny­bos mi­ nist­rui Ser­ge­jui Šoi­gu 4 val. Mask­vos (6 val. Lie­tu­vos) lai­ku, skris­da­mas iš tarp­ tau­ti­nio su­si­ti­ki­mo Pie­tų Af­ri­kos Res­pub­ li­ko­je. Apie tai pra­ne­šęs Ru­si­jos pre­zi­den­ to at­sto­vas spau­dai Dmit­ri­jus Pes­ko­vas pa­tiks­li­no, kad „kal­ba­ma apie ne­ti­kė­tą di­ de­lio mas­to pa­tik­ri­ni­mą ir mo­ky­mus“. Pre­zi­den­to at­sto­vas pa­brė­žė, kad to­kie mo­ky­mai vi­siš­kai ati­tin­ka tarp­tau­ti­nės tei­sės nor­mas ir kad pa­na­šūs ma­nev­rai bus ren­gia­mi ir vė­liau. „Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­ja vei­kia vi­siš­kai lai­ky­ da­ma­si tarp­tau­ti­nės tei­sės nor­mų, o šiuo

at­ve­ju bet ku­ri ša­lis tu­ri ab­so­liu­čią su­ve­re­ nią tei­sę reng­ ti to­kio po­bū­ džio ka­ri­nius mo­ky­mus – tiek pla­nuo­tus, tiek ne­pla­nuo­ tus“, – aiš­ki­no D.Pes­ko­vas. Jis nu­ro­dė, kad šio­se pra­ty­b o­se da­ly­vaus 36 Ru­si­ jos Juo­do­sios jū­ros lai­vy­no lai­vai, ku­rie ba­zuo­ja­si Uk­rai­nos Se­vas­to­po­lio uos­te Kry­ me ir Ru­si­jos No­vo­ro­sijs­ko uos­te. Jo­se taip pat da­ly­vaus avia­ci­jos, oro de­san­ti­nin­kų ir spe­ cia­lių­jų pa­jė­gų da­li­niai.

10

šeštadienis, kovo 30, 2013

miestas

Siū­ti pa­stū­mė­jo sap­nas 1

„Sap­na­vau, kad sė­džiu la­bai gra­žia­me ru­gių lau­ ke, o ja­me ma­ty­ti ne­di­du­kė baž­ ny­tė­lė. Re­giu, kaip at­si­da­ro pa­ grin­di­niai baž­ny­čios var­tai ir iš jos pra­de­da ei­ti la­bai daug juo­dai ap­ si­ren­gu­sių ku­ni­gų“, – sa­vo sap­ną pa­sa­ko­jo tau­to­dai­li­nin­kė. Mo­te­ris pri­si­mi­nė, kad tuo me­ tu jos ry­šys su baž­ny­čia bu­vo la­bai men­kas, tad jai ki­lo klau­si­mas: ka­ žin ką ši­tas sap­nas ga­lė­tų reikš­ti? Grei­tai po to Auš­ra ėmė dirb­ti sak­ra­li­nių reik­me­nų par­duo­tu­vė­ je. Ten bu­vo pre­kiau­ja­ma baž­ny­ ti­niais in­dais, su­ve­ny­rais, ir ji pa­ ste­bė­jo, kad yra di­džiu­lis li­tur­gi­nių rū­bų po­rei­kis. „Jie bu­vo ve­ža­mi iš Len­ki­jos, dau­giau­sia – sin­te­ti­niai, per­krau­ ti auk­su, ir man pa­si­tai­kė ge­ra pro­ ga iš­mė­gin­ti sa­vo jė­gas“, – tei­gė A.Gri­gai­tie­nė. Net­ru­kus po to, Auš­ra ga­vo už­ sa­ky­mą su­kur­ti pa­čius pir­muo­sius sa­vo gy­ve­ni­me li­tur­gi­nius rū­bus. „At­li­ku­si dar­bą, tu­rė­jau juos nu­ vež­ti į Pa­ku­tu­vė­nus. Kai pa­ma­čiau ja­vų lau­ką ir baž­ny­čią, su­pra­tau, kad tą vie­to­vę ir sap­na­vau, nors prieš tai ten nė kar­to ne­si­lan­kiau“, – pri­si­mi­nė Auš­ra. Bal­tą­jį ar­no­tą, skir­tą tai baž­ ny­čiai, pa­pra­šė su­kur­ti da­bar­ti­ nis vys­ku­pas aug­zi­lia­ras Li­nas Vo­ dop­ja­no­vas. In­tui­ci­ja neap­gau­na

„Siu­vi­nė­ti ar­no­tą – ne tas pa­ts, kas siu­vi­nė­ti stal­tie­sę. Vi­si tie sim­bo­ liai, kaip ir tau­ti­nė­je juos­to­je, tu­ ri sa­vo svo­rį, sa­vo žo­dį. Te­ko gi­lin­ tis į sim­bo­lių is­to­ri­ją ir reikš­mes“, – pri­si­mi­nė Auš­ra. Meist­rė sa­va­ran­kiš­kai įjun­ko į stu­di­jas, daug skai­tė, do­mė­jo­si, kol

do­ja­mi skir­tin­gu li­tur­gi­nių me­tų lai­ko­tar­piu. Tau­to­dai­li­nin­kė pa­brė­žia, jog la­ bai svar­bu, kad apei­gi­niai rū­bai bū­ tų na­tū­ra­lių me­džia­gų, nes tai – ir­ gi sim­bo­lio da­lis, na­tū­ra­lus au­di­nys – tai, kas tik­ra. Siu­vi­nė­ji­mas kė­lė įta­ri­mų

Meist­riš­ku­mas: kry­že­liu siu­vi­nė­ti A.Gri­gai­tie­nės or­na­men­tai to­kie smul­kūs, jog sun­ku pa­ti­kė­ti, kad tai žmo­

gaus ran­kų dar­bas.

vi­sa, kaip ji sa­ko, sau­sa aka­de­mi­nė in­for­ma­ci­ja nu­sė­do pa­są­mo­nė­je. Ta­čiau ku­riant li­tur­gi­nį rū­bą, tau­to­dai­li­nin­kei di­džiau­sias sim­ bo­lis yra pa­ts žmo­gus, ku­riam jį siu­va. Da­bar plin­ta ten­den­ci­ja, kad rū­bus ku­ni­gai už­si­sa­ko sau as­me­ niš­kai, ma­žiau – baž­ny­čioms, kur juos dė­vi tie dva­si­nin­kai, ku­rie tuo me­tu ten dir­ba. „Kai gau­nu už­sa­ky­mą, jei jis bū­ na iš Lie­tu­vos, vi­suo­met sten­giuo­si su­si­tik­ti su tuo ku­ni­gu, ku­ris jį dė­ vės“, – ne­slė­pė tau­to­dai­li­nin­kė. Mo­te­ris tei­gė tu­rin­ti pa­jaus­ti, koks jis, jo mąs­ty­mą, kal­bė­se­ną, juk tai ir­gi yra sim­bo­liai, ir tai pa­ de­da ap­si­spręs­ti, koks rū­bas konk­ re­čiam ku­ni­gui la­biau­siai tik­tų.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Pa­sak me­ni­nin­kės, in­tui­ci­ja, prii­mant kū­ry­bi­nius spren­di­mus, nie­ka­da neap­ga­vo. „Gal man la­bai pa­si­se­kė, bet nie­ ka­da ne­su su­lau­ku­si kri­ti­kos. Bet pa­ti sau esu la­bai reik­li“, – tei­gė Auš­ra. Ma­da – kon­ser­va­ty­vi

Li­tur­gi­nių rū­bų ma­da la­bai kon­ ser­va­ty­vi, per dau­gy­bę am­žių ma­ žai kas kei­tė­si. Anks­čiau jie bū­da­vo pra­ban­gūs, nu­sags­ty­ti bran­gak­me­ niais, siu­vi­nė­ti auk­su. „Da­bar iš­ ryš­kė­ja kil­nus pa­pras­tu­mas. Rū­bai ta­po leng­ves­ni. Ta­čiau nuo pa­grin­ di­nių da­ly­kų nu­kryp­ti ne­ga­li­ma“, – ti­ki­no tau­to­dai­li­nin­kė. Bū­ti­na lai­ky­tis pa­grin­di­nių li­ tur­gi­nių spal­vų: ža­lios, ku­ri skir­ta kas­die­nai, vio­le­ti­nės – reiš­kian­čios at­gai­lą, lau­ki­mą, nau­do­ja­mos per ad­ven­tą ir ga­vė­nią, bal­tos ar­ba gel­ to­nos-auk­si­nės – iš­kil­mių spal­vos, nau­do­ja­mos per Ka­lė­das ir Ve­ly­kas, rau­do­nos – dė­vi­mos kan­ki­nių ar­ba Šv. Dva­sios Mi­šio­se. Du kar­tus per me­tus ga­li­ma vil­kė­ti ro­ži­nės spal­ vos ar­no­tais. Ar­no­tai nie­ka­da ne­bū­na mė­ly­ni, iš­gy­ven­din­ti bai­gia­ma juo­da spal­ va. Or­na­men­ti­ko­je esą ir­gi ne­ga­li­ ma leis­tis į ne­rea­lias fan­ta­zi­jas. Pa­siū­tų ir po­pie­žiui

Tau­to­dai­li­nin­kės dar­bai la­bai pla­čiai pa­pli­tę po pa­sau­lį. Vie­na stu­la yra Va­ti­ka­ne. Li­tur­gi­nių rū­bų – ke­tu­rių tra­di­ci­nių ar­no­tų ko­lek­ci­jos iš­vež­tos į Pie­tų Ko­rė­ją, Ita­li­ją, Pran­cū­zi­ją. Jų pil­na vi­so­je Eu­ro­po­je, su­pran­ta­ma, ir Lie­tu­vo­je. Šiuo me­tu mo­te­ris tu­ri už­sa­ky­mą iš Fi­li­pi­nų. „Ar man už­tek­tų ryž­to siū­ti rū­ bus Ro­mos po­pie­žiui? Ži­no­te, man iš vi­so rei­kė­jo drą­sos im­tis siū­ti li­ tur­gi­nius rū­bus. Nes kai dar tik tą min­tį sa­vy­je ne­šio­jau, su­lauk­da­vau at­gar­sių, kad tai vi­siš­ka ne­są­mo­ nė“, – pa­sa­ko­jo A.Gri­gai­tie­nė. Tad da­bar po 13 me­tų nuei­to ke­ lio Auš­ra sa­ko pa­ban­dy­tų siū­ti ir po­ pie­žiui, jei tik bū­tų toks už­sa­ky­mas. „Pa­si­žiū­riu, ką vie­nas ar ki­tas po­pie­žius dė­vė­jo ar dė­vi, kas jiems ku­ria rū­bus. Sup­ran­ta­ma, tai – Ita­li­jos fir­mos. Ten li­tur­gi­nių rū­bų siu­vi­mu Va­ti­ka­no dva­si­nin­kams jau dau­ge­lį am­žių už­sii­ma tų pa­čių šei­mų pa­li­kuo­nys“, – tei­gė Auš­ra.

Spren­di­mai – tar­si iš aukš­čiau

Siu­vant li­tur­gi­nius rū­bus, la­bai svar­bus pa­ties meist­ro ti­kė­ji­mas, jo vi­di­nė dva­si­nė bū­se­na neiš­ven­ gia­mai tu­ri kryp­ti į Dan­gų. „Aš ma­nau, kad ap­skri­tai be Die­ vo nė­ra gy­ve­ni­mo. Ir čia nė­ra jo­ kios vai­dy­bos, pa­ti esu tai pa­ty­ru­ si, nuė­jau ne­ma­žai, kad pa­siek­čiau dva­sios pil­nat­vę. Ir tik la­bai ne­se­ niai nu­si­ra­mi­nau, lio­viau­si ieš­ko­ ju­si. Man pa­kan­ka ti­kė­ji­mo Die­vu,

Auš­ra Gri­gai­tie­nė:

Vi­si tie sim­bo­liai, kaip ir tau­ti­nė­je juos­to­je, tu­ri sa­vo svo­rį, sa­vo žo­dį.

o ma­no dar­be tai – neat­sie­ja­mas da­ly­kas“, – nea­be­jo­jo mo­te­ris. Auš­ra tei­gia jau­čian­ti ne­paaiš­ ki­na­mą pa­lai­ky­mą tar­si iš aukš­ čiau. Tau­to­dai­li­nin­kė tvir­ti­na, kad spren­di­mas be­dir­bant tar­si atei­na aki­mirks­niu, net pa­ti ne­ti­ki, kaip čia ga­lė­jo taip su­gal­vo­ti. „Ta­da ky­la min­tis, kad ne aš vie­ na pa­ti čia su­gal­vo­jau ir ne­ke­ti­nu pri­siim­ti tų lau­rų. Jau­čiu be­ga­li­nį dė­kin­gu­mą Die­vui, kad jis lei­džia dirb­ti ši­tą dar­bą“, – sa­kė Auš­ra. Rū­bams – tik na­tū­ra­lūs au­di­niai

Ar­no­tams skir­ti au­di­niai tu­ri bū­ti tik na­tū­ra­lūs. Auš­rai kar­tais juos au­dė­ jos au­džia ran­ko­mis. Mo­te­ris tei­gia, kad pa­ti no­rė­tų tu­rė­ti au­di­mo stak­ les, bet na­muo­se nė­ra ga­li­my­bių. „Nau­do­ju ir ran­ki­niu bū­du aus­ tus au­di­nius, taip pat ir fab­ri­ki­nės ga­my­bos. La­bai svar­bu, kad jie bū­ tų kuo na­tū­ra­les­ni, be jo­kios sin­ te­ti­kos. Štai čia yra 100 pro­cen­ tų vil­na iš Ita­li­jos“, – mo­te­ris ro­dė nau­jau­sią sa­vo siu­vi­nė­tą ar­no­tą. Da­bar siu­va­ma ko­lek­ci­ja ke­liaus į Vil­nių, į Die­vo Gai­les­tin­gu­mo šven­to­vę. Vi­si rū­bai siu­va­mi tik dė­vė­ji­mui, li­tur­gi­niai rū­bai ne­ga­mi­na­mi eks­ po­na­vi­mui. Ar­no­tų ko­lek­ci­ją su­da­ro ke­tu­ri li­tur­gi­nių spal­vų ap­da­rai, jie nau­

Siu­vi­nė­ji­mas – la­bai kruopš­tus ran­kų dar­bas. Stul­bi­na­mas Auš­ros siu­vi­nių dailu­mas kai ku­rioms ko­ le­gėms su­kė­lė įta­ri­mų. Jų paa­kin­ tas vie­nas ku­ni­gas net bu­vo at­vy­ kęs pas me­ni­nin­kę pa­si­tiks­lin­ti. Esą dva­si­nin­kui pa­ty­ru­si siu­vi­ nė­to­ja aiš­ki­no, kad tai – ne ran­ko­ mis, o spe­cia­lia siu­vi­nė­ji­mo ma­ši­ na iš­siu­vi­nė­tas dar­bas. Auš­rai te­ko im­ti į ran­kas au­di­nį, siu­vi­nė­ji­mo lan­ke­lį, ada­tą su siū­lu ir įro­dy­ti, kad įta­ri­mai ne­pag­rįs­ti. Klai­pė­do­je ji vie­nin­te­lė siu­va li­tur­ gi­nius rū­bus ka­ta­li­kų ku­ni­gams. Yra tuo pat už­sii­man­čių tau­to­dai­li­nin­kių Tel­šiuo­se, Šiau­liuo­se, Vil­niu­je. „Vi­sos dir­ba­me la­bai skir­tin­gai ir ma­nau, kad tai yra ge­rai. Bet, aiš­ ku, pa­si­žiū­ri­me vie­na ki­tos dar­ bus, tai – la­bai įdo­mu, nes sti­lius la­bai skir­tin­gas“, – tvir­ti­no tau­to­ dai­li­nin­kė. Ką reiš­kia ke­tu­rios šir­dys?

Li­tur­gi­nį rū­bą su­da­ro stu­la, tai yra apei­gi­nė juos­ta, ir ar­no­tas, il­gas per gal­vą už­vel­ka­mas ap­siaus­tas. „Jei yra už­sa­ko­vo pa­gei­da­vi­ mas, ant ar­no­to nu­ga­ros iš­siu­ vi­nė­ju Jė­zaus ar­ba Ma­ri­jos mo­ nog­ra­mas. Da­bar tu­riu už­sa­ky­mą pa­ga­min­ti mit­rą su Ma­ri­jos mo­ nog­ra­ma, mit­ra – tai vys­ku­po gal­ vos ap­dan­ga­las“, – pa­sa­ko­jo tau­ to­dai­li­nin­kė. Sim­bo­lius šif­ruo­ja, kaip kas iš­ ma­no. Ar­no­to juos­to­je fi­gū­ruo­ja že­miš­ka­sis ir dan­giš­ka­sis kry­žiai, per vi­są juos­tą vin­giuo­ja Sa­lia­mo­ no py­nė, ku­ri yra pro­to, iš­min­ties, ka­ra­lių sim­bo­lis. „Bet ką reikš­tų pro­tas be šir­dies? Da­rant svar­bius spren­di­mus, rei­kia klau­sy­ti ir šir­dies bal­so. Ke­tu­rios šir­dys reiš­kia ke­tu­rias evan­ge­li­jas. Ta­čiau ne­si­sten­giu per daug aiš­ kin­ti, kas ką reiš­kia. Nes kiek­vie­ nas žmo­gus ma­to ki­taip ir skir­tin­ gai“, – sa­kė Auš­ra. Pa­veiks­le – 38 spal­vos

Pa­tys puoš­niau­si Va­ti­ka­no dva­si­ nin­kų rū­bai, siū­ti pra­ban­gių Ita­li­ jos fir­mų, kai­nuo­ja de­šim­tis tūks­ tan­čių eu­rų. Auš­ra juo­kia­si, kad jos siū­tų baž­ ny­ti­nių rū­bų kai­nos – lie­tu­viš­kos. Įdir­bis ir meist­riš­ku­mas tau­to­ dai­li­nin­kei lei­džia dirb­ti grei­čiau. Juos­tų mo­ty­vas yra be­si­kar­to­jan­ tis, to­dėl ne­rei­kia daž­nai žvilg­čio­ ti į pro­jek­tą. Ta­čiau yra kur kas su­ dė­tin­ges­nių da­ly­kų. „Siu­vi­nė­ju vie­nos šven­to­sios iko­ną. Ją siu­vi­nė­ju jau ant­rus me­ tus, nes pa­veiks­las yra 38 spal­vų ir kiek­vie­ną lan­ge­lį tu­riu tik­rin­ti pro­ jek­te. To­dėl dar­bo pa­bai­gos dar ne­ ma­ty­ti“, – ti­ki­no A.Gri­gai­tie­nė. „Kad ir kaip bū­tų, ma­no dar­bai pel­no ne­ne­ša, o ne­re­tai ir neat­ si­per­ka, juk vie­ną ar­no­to juos­tą ten­ka siu­vi­nė­ti daug mė­ne­sių. To­ dėl jei ne ma­no pa­lan­ki šei­mi­nė pa­ dė­tis, ne­ma­nau, kad ga­lė­čiau dirb­ti to­kį dar­bą“, – ti­ki­no meist­rė.

11

šeštADIENIS, kovo 30, 2013

vakarė vakare@kl.lt Redaktorė Jolanta Juškevičienė

vakarė

Iš­raiš­ka: „Da­žy­da­mas ve­ly­ki­nius kiau­ši­nius, ga­liu pa­si­reikš­ti kaip me­ni­nin­kas“, – sa­kė Klai­pė­do­je gy­ve­nan­tis ta­dži­kas I.Ba­ro­ti. Pir­mo­ji jo me­ną įver­ti­na žmo­na An­dže­li­ka.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Miš­rio­se šei­mo­se – kitokios Ve­ly­kos Apie Ve­ly­kas lie­tu­viai kal­ba pa­pras­tai – tai pa­va­sa­rio, gam­tos at­bu­di­mo, kiau­ši­ nių mar­gi­ni­mo šven­tė. Ta­čiau miš­rio­se šei­mo­se šios šven­tės tra­di­ci­jos tar­si su­si­ pi­na, ji įgau­na naų­jų spal­vų.

Lai­ma Že­mu­lie­nė l.zemuliene@diena.lt

Pa­va­sa­rio ir pri­si­kė­li­mo šven­tė

Klai­pė­do­je gy­ve­nan­tys ke­ra­mi­kas Is­ roil­džo­nas Ba­ro­ti su žmo­na An­dže­ li­ka, ga­le­ri­jos „Ba­ro­ti“ di­rek­to­re, la­ bai lau­kia Ve­ly­kų. „Lie­tu­vo­je Ve­ly­kos man sie­ja­si su kiau­ši­nių da­žy­mu – ta­da ga­liu pa­si­reikš­ti kaip me­ni­nin­ kas. Taip pat Ve­ly­kos by­lo­ja apie pa­ va­sa­rį. Vi­sa­da lau­kiu to pa­va­sa­rio, nes žie­mą čia vos iš­ken­čiu. Ne­kant­ rau­ju – ka­da jis ateis?“ – kal­bė­jo sau­ lė­to­jo­je Ta­dži­ki­jo­je gi­męs I.Ba­ro­ti. Lie­tu­vė ki­no pro­diu­se­rė Ži­vi­ lė Gal­le­go ir jos vy­ras pran­cū­zas

„West Union“ pro­jek­tų va­do­vas Thi­baud Gal­le­go Ve­ly­kas šven­čia tai Vil­niu­je, tai Pran­cū­zi­jo­je. Šie­ met juo­du trauks į Slo­va­ki­ją, Bra­ tis­la­vą, – ten gy­ve­na Ži­vi­lės se­suo su šei­ma. „Ma­nau, Ve­ly­kos, kaip ir Kū­čios, Ka­lė­dos, – tai šei­mos šven­tė. Tiek Lie­tu­vo­je, tiek Pran­cū­zi­jo­je vai­ kai va­žiuo­ja pas tė­vus. Ma­no vy­ rui Ve­ly­kos aso­ci­juo­ja­si su ke­lio­ne į Pran­cū­zi­ją pas tė­vus, kur ga­li su­ si­tik­ti su gi­mi­nė­mis. Man Ve­ly­kos aso­ci­juo­ja­si su gam­tos at­bu­di­mu. Tai – gam­tos at­bu­di­mo šven­tė, – kal­bė­jo Ž.Gal­le­go. – Ve­ly­kos – pa­ va­sa­rio pra­džia, nors kar­tais tai ir

ne­su­tam­pa ka­len­do­riš­kai. Aiš­ku, tai – pri­si­kė­li­mo šven­tė. Su gam­ta at­si­nau­ji­na ir pa­ts žmo­gus, at­ran­ da sa­vy­je nau­jų ga­li­my­bių.“ Kiau­ši­nius iš­bars­to var­pai

T.Gal­le­go tė­vai gy­ve­na piet­ry­čių Pran­cū­zi­jo­je, ne­di­de­lia­me mies­te­ ly­je ša­lia Al­bi mies­to. Pas juos per Ve­ly­kas daž­nai at­va­žiuo­ja Thi­baud su Ži­vi­le ir jo se­se­rys su vai­kais. Ve­ly­kų ry­tą pa­kir­dę vai­kai bė­ga į kie­mą, su­ka ra­tus ap­link na­mą ir ieš­ko iš­bars­ty­tų kiau­ši­nių. Esą juos iš­bars­tė Ve­ly­kų var­pai. Di­dį­jį ket­ vir­ta­die­nį baž­ny­čio­se var­pai ne­skam­ba.

14

12

šeštADIENIS, kovo 30, 2013

vakarė

Tai­lan­das klai­pė­die­čiui pa­s Me­tus sva­jo­mis apie bū­si­mą­ją ke­lio­ nę į Tai­lan­dą gy­ve­ nęs klai­pė­die­tis ti­ kė­jo­si, jog ši iš­vy­ka pa­žers eg­zo­ti­kos, ro­ man­ti­kos bei sma­ gių po­ty­rių. Vieš­na­ gę to­li­mo­je ša­ly­je ren­gi­nių re­ži­sie­riui Re­mi­gi­jui Žio­gui iš­ ties pri­mins įam­žin­ ti įspū­din­gi vaiz­dai. Ta­čiau ke­liau­to­jas ne­sle­pia nu­si­vy­li­ mo ir kons­ta­tuo­ja: Tai­lan­de at­vy­kė­liai jau­čia­si tik pre­ke. Pei­za­žas: re­tas lie­ka abe­jin­gas pa­sa­kiš­kiems gam­tos vaiz­dams.

Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Ne­si­jau­čia iš­le­pę

„Tik­rai ne­sa­me iš­le­pę tu­ris­tai, bet kai su­mo­ki 15 tūkst. li­tų ir dar la­bai ne­ma­žai pa­pil­do­mai, ti­kie­si, kad į ta­ve žiū­rės kaip į žmo­gų“, – pri­si­ pa­ži­no pa­šne­ko­vas. Anot Re­mi­gi­jaus, su žmo­na Ro­ ve­na kas­met pa­vyks­ta su­sior­ga­ni­ zuo­ti bent tre­je­tą ke­lio­nių į sve­ čias ša­lis. Po­ra yra iš­mai­šiu­si vi­są Eu­ro­pą, ke­lia­vu­si į Tur­ki­ją, Egip­tą bei ki­tas poil­siau­to­jų pa­mėg­tas ku­ ror­ti­nes vie­tas, taip pat yra lan­kę­si Mek­si­ko­je, Ve­ne­sue­lo­je. Paš­ne­ko­vas pa­ti­ki­no, jog, at­me­ tus vie­no­kius ar ki­to­kius niuan­sus, nė vie­na­me kraš­te jam nė­ra te­kę pa­tir­ti to­kio po­žiū­rio į tu­ris­tus. Į Tai­lan­dą su­tuok­ti­niai vy­ko su ne­ma­žu bū­riu bi­čiu­lių – iš vi­so ke­ lia­vo 16 bend­ra­ke­lei­vių. „Tai kom­pa­ni­ja žmo­nių, su ku­ riais mo­kiau­si, ta­čiau kas iš­va­žia­ vo gy­ven­ti į Ang­li­ją, kas į Ško­ti­ją, į Vo­kie­ti­ją. Per­nai vie­nas drau­gas nu­spren­dė su­si­tuok­ti Mek­si­ko­je ir

vi­sus mus su­bū­rė bend­rai ke­lio­nei. Ten sma­giai pra­lei­dę 10 die­nų su­si­ ta­rė­me, kad ves­tu­vių me­ti­nių pro­ ga vi­si vyk­si­me į Tai­lan­dą. O šian­ dien jau ži­no­me, kad ki­tais me­tais ke­liau­si­me į Bra­zi­li­ją ar­ba In­di­ją“, – apie už­gi­mu­sią tra­di­ci­ją pa­sa­ko­ jo Re­mi­gi­jus. „5 bak­sai“ – is­to­ri­ja

Paš­ne­ko­vas šyp­so­jo­si – prieš ke­lio­ nę į Tai­lan­dą pri­si­klau­sė drau­gų pa­ sa­ko­ji­mų, kaip ten vis­kas pi­gu, kaip ten ger­bia­mi sve­tim­ša­liai. Anot Re­ mi­gi­jaus, sun­ku pa­ti­kė­ti, kad ši ša­lis ga­lė­jo taip spar­čiai pa­si­keis­ti. „Iš tie­sų di­džiau­sias akib­rokš­tas bu­vo kai­nos. Nes maž­daug prieš tre­jus me­tus bu­vu­sie­ji Tai­lan­ de sa­kė – už 5 do­le­rius dramb­liai sal­to da­rys, die­ną nak­tį mer­gi­nos ma­sa­žuos, – šmaikš­ta­vo Re­mi­gi­ jus. – Pa­sis­kai­čia­vo­me su žmo­na, kad pa­siė­mę 1200 do­le­rių bū­si­me mi­li­jo­nie­riai. O at­va­žia­vę įsi­ti­ki­ no­me, kad ne­bė­ra to­kios są­vo­kos kaip „5 bak­sai“. Iš tie­sų Tai­lan­de vis­kas daug bran­giau nei Lie­tu­vo­ je. Ei­ni į mu­zie­jų – 50 li­tų, no­ri pa­

Pra­mo­ga: kelionė drambliu – tra­di­ci­nė at­rak­ci­ja.

si­plau­kio­ti – 50 li­tų. Alus ba­re kai­ nuo­ja 15 li­tų, par­duo­tu­vė­je – 6–7 li­tai, pa­pras­čiau­sių le­dų po­rci­ja – 5–7 li­tai. Ir taip to­liau.“ Klai­pė­die­čio aki­mis, po­pu­lia­ rios Tai­lan­do poil­sio zo­nos pa­ta­po Mask­vos prie­mies­čiais, kur dik­ tuo­ja­mos sa­vos tai­syk­lės ir ma­dos, tad ne­nuos­ta­bu, kad į at­vyks­tan­čių nau­jų­jų ru­sų kon­tin­gen­tą orien­ tuo­tos ir kai­nos.

lei­do įspū­dis, kad Tai­lan­das pa­ var­go nuo žmo­nių, per­si­so­ti­no tu­ ris­tų. Tur­ki­jo­je vie­ti­niai taip pat iš­le­pę, bet jie ger­bia čia at­vyks­tan­ čius poil­siau­to­jus. Tai­lan­de jau­tie­ si ne tu­ris­tu, o pre­ke, daik­tu, ir tai emo­ciš­kai žu­do“, – po­ty­riais da­li­ jo­si Re­mi­gi­jus. Paš­ne­ko­vas ne­nei­gė, jog ke­lio­nės me­tu te­ko su­tik­ti ir nuo­šir­džių, pa­ slau­gių žmo­nių, ta­čiau ir šie at­ve­jai nu­blan­ko bend­ra­me kon­teks­te.

Vis tiek va­žiuos

Pa­sak pa­šne­ko­vo, ir tai dar bū­tų pu­ sė bė­dos, ta­čiau be­maž vi­sur akis ba­do at­sai­nus po­žiū­ris, ap­tar­na­vi­ mo pa­slau­gų ko­ky­bė bei įky­rus sie­ kis iš bet ko­kio menk­nie­kio pa­da­ry­ ti biz­nį, o jei bū­si neap­dai­rus, ta­vęs tik­rai ne­pra­leis pro­gos ap­suk­ti. „Pas mus Pa­lan­go­je se­zo­nas tę­ sia­si maž­daug nuo bir­že­lio iki rugp­jū­čio pa­bai­gos. Ir mū­sų pa­da­ vė­jos klien­tams dar kaž­kiek šyp­so­ si. O ten nė­ra to­kio su­pra­ti­mo kaip se­zo­nas, nuo­la­tos tvy­ro 35 laips­ nių karš­tis. Ma­tyt, ir po­žiū­ris toks – vis tiek tu­ris­tai va­žiuos, ar bū­siu ma­lo­nus, pa­slau­gus, ar ne. Neap­

Te­ko rei­ka­lau­ti laz­de­lių

R.Žio­gas pa­ste­bė­jo, jog vi­sos ka­ dai­se Tai­lan­de fil­muo­tos juos­tos bei čia dir­bę ak­to­riai iki šiol už­dir­ ba di­vi­den­dus. Smal­suo­lius, be abe­ jo, ma­si­na sa­vo aki­mis iš­vys­ti ro­jaus vaiz­dus, ku­rie bu­vo įam­žin­ti fil­me „Pap­lū­di­mys“ su gar­siuo­ju Leo­nar­ du Di­Cap­rio, ar ap­si­lan­ky­ti sa­lo­je, ku­ri ta­po kul­ti­nio he­ro­jaus Ja­me­so Bon­do nuo­ty­kių fil­ma­vi­mo aikš­te­le. No­ri nu­si­fo­tog­ra­fuo­ti pa­sta­to, ku­ria­me bu­vo fil­muo­ja­ma ko­me­ di­ja „Pa­gi­rios Tai­lan­de“, te­ra­so­je? Jo­kių pro­ble­mų, tik, ži­no­ma, ne už dy­ką – teks pa­klo­ti 50 li­tų.

Trans­por­tas: tuk­tu­kai – neat­sie­ja­ma Ban­ko­ko įvaiz­džio da­lis.

„Už pu­sę va­lan­dos ke­lio­nės dramb­liu žmo­gui te­ko su­mo­kė­ti po 80 li­tų. Nors iš tie­sų ji už­tru­ko apie 10 mi­nu­čių. Po to va­de­lio­to­jas pra­dė­jo mums bruk­ti ne­va dramb­ lio kau­lo vė­ri­nius ir la­bai su­py­ko, kad jų ne­pir­ko­me“, – pri­si­mi­nęs šyp­so­si pa­šne­ko­vas. Prieš ke­lio­nę val­gy­mo laz­de­lė­ mis įgū­džius mik­li­nęs klai­pė­die­tis ap­stul­bo, vie­tos res­to­ra­ne ra­dęs tik įpras­tus mums įran­kius. Re­mi­ gi­jus pa­sa­ko­jo bu­vęs ne­sup­ras­tas, kai pa­da­vė­jos pa­pra­šė at­neš­ti laz­ de­les. „Net mū­sų azi­jie­tiš­kų val­gių užei­go­se ša­lia įpras­tų įran­kių vi­sa­ da ra­si laz­de­les“, – kal­bė­jo vy­ras. Nors už bi­lie­tą į zoo­lo­gi­jos so­dą ke­liau­to­jai pa­klo­jo po pus­šim­tį li­tų, dar pa­pil­do­mus 20 te­ko su­mo­kė­ti už ga­li­my­bę įsiam­žin­ti su tig­ru. „Zoo­lo­gi­jos so­de vyks­ta pa­si­ro­ dy­mas su kro­ko­di­lais. Atei­na žmo­ gus, pa­tam­po gy­vū­ną, įki­ša gal­vą į nas­rus, ir vis­kas vyks­ta be jo­kių emo­ci­jų. Man, kaip šou vers­le dir­ ban­čiam žmo­gui, no­ri­si cir­ko, kaž­ ko­kios dra­ma­tur­gi­jos, emo­ci­jos“, – ste­bė­jo­si Re­mi­gi­jus.

Bui­tis: pa­ke­liui į iš­puo­se­lė­tus vie­nu

13

šeštADIENIS, kovo 30, 2013

vakarė

i­ro­dė pa­var­gęs nuo tu­ris­tų

Tra­di­ci­jos: Remigijus ir Rovena Žio­gai ne kar­tą ga­lė­jo įsi­ti­kin­ti, kaip Ry­tų ša­ly­se gar­bi­na­mas Bu­da ir puoselėjami turistų pamėgti įsta­būs ar­chi­tek­tū­ri­niai an­samb­liai.

Re­mi­gi­jus Žio­gas:

Ten nė­ra to­kio su­ pra­ti­mo kaip se­zo­ nas. Ma­tyt, ir po­žiū­ ris toks – vis tiek tu­ ris­tai va­žiuos, ar bū­siu ma­lo­nus, pa­ slau­gus, ar ne. Su­ra­do oa­zę

Paš­ne­ko­vas skai­čia­vo, jog jam ir žmo­nai 16 die­nų ke­lio­nė kai­na­ vo 15 tūkst. li­tų. Į šią su­mą bu­vo įskai­čiuo­ti skry­džiai bei nak­vy­nės su pus­ry­čiais vieš­bu­ty­je. „Ka­dan­gi bu­vo­me 16 žmo­nių gru­pė, ti­kė­jo­mės, kad ir ap­si­sto­ti, ir ke­liau­ti bus pi­giau. Ogi ne. Pa­ si­ro­do, 16 žmo­nių Tai­lan­de yra ne pri­vi­le­gi­ja, o dis­kom­for­tas“, – pa­ ty­rė ke­liau­to­jas. Vieš­na­gės me­tu kom­pa­ni­ja ap­ lan­kė Ban­ko­ką bei Pu­ke­to, Phi Phi ir Kra­bi sa­las. Re­mi­gi­jus ne­nei­gė, jog Tai­lan­ do sos­ti­nė pa­li­ko spal­vin­go ir gy­ vy­bin­go mies­to įspū­dį – ke­liau­ to­jų akį trau­kė me­ga­po­lio di­dy­bė ir kont­ras­tai, gat­vė­mis lai­gan­tys tuk­tu­kų vai­ruo­to­jai, ne­pri­pa­žįs­ tan­tys jo­kių eis­mo tai­syk­lių, vie­

tos vir­tu­vės mais­tas pa­pras­to­se lau­ko užei­gė­lė­se. „Nors ir pra­šė­me, kad tuk­tu­ kai nu­vež­tų mus į vie­ti­nių tur­ ge­lius, ato­kes­nes gat­ve­les, ma­ tyt, tu­ris­tams jie vis tiek pa­ren­ka la­biau lan­ko­mus taš­kus. Mums no­rė­jo­si dau­giau au­ten­ti­kos, ta­ čiau to ne­pa­ty­rė­me“, – pri­si­pa­ ži­no pa­šne­ko­vas. Klai­pė­die­tis pa­sa­ko­jo, jog iš ap­ lan­ky­tų­jų ki­tų vie­tų lū­kes­čių neap­ vy­lė tik Phi Phi sa­la. Sa­vo for­ma ro­mė­niš­ką vie­ne­tą pri­me­nan­čio­ je sa­lo­je drau­džia­mas trans­por­tas. Siau­ra­me sau­su­mos ruo­že, ku­ris drie­kia­si apie 5 km, vei­kia vieš­bu­ čiai, tur­ge­liai. „Ga­li­ma pa­sa­ky­ti, kad ten tik­ rai ro­jus že­mė­je. Die­ną sa­la džiu­ gi­na ne­rea­liais gam­tos vaiz­dais, o va­ka­rais pra­si­de­da triukš­min­gi va­ ka­rė­liai, ba­ruo­se vyks­ta ug­nies šou pa­si­ro­dy­mai, – įspū­džiais da­li­jo­si pa­šne­ko­vas. – Ta­čiau ka­dan­gi Phi Phi sa­lo­je nė­ra gy­ve­na­mų­jų na­mų, ap­tar­nau­jan­tis per­so­na­las mie­ga čia pat res­to­ra­nuo­se, kaž­ko­kiuo­se kam­ba­rė­liuo­se ša­lia tua­le­tų. Žo­ džiu, kon­ve­je­ris.“ Už­si­dė­jo pliu­siu­kus

Sa­vai­tę Pu­ke­te pra­lei­dę ke­liau­to­jai guo­dė­si bent jau tuo, jog čia iš­kė­ lė drau­gų tuok­tu­vių me­ti­nes. Re­ mi­gi­jus šyp­so­jo­si, jog net Pa­lan­go­

o­ly­nus kont­ras­tin­gi ša­lies sos­ti­nės vaiz­dai.

je pa­plū­di­mys gra­žes­nis, o van­duo anaip­tol ne toks skais­tus ir žyd­ras, kaip ne­re­tai pri­sta­to­ma rek­la­mi­ niuo­se buk­le­tuo­se. Il­gai­niui kom­pa­ni­ja ap­ti­ko, jog plia­žo pa­kraš­ty­je spe­cia­liu ka­na­lu tie­siai į van­de­nį iš vie­tos vieš­bu­čių, res­to­ra­nų su­ke­liau­ja ir vi­sos nuo­te­ kos, fe­ka­li­jos. „Tą ro­jų, iš­ga­ny­tą­ją že­mę ga­li­ ma ras­ti tik pri­va­čiuo­se pa­plū­di­ miuo­se, – pa­sa­ko­jo pa­šne­ko­vas. – Taip ir da­ry­da­vo­me – su­mo­kė­ da­vo­me van­dens tak­si ir ke­liau­da­ vo­me į pri­va­tų plia­žą.“ Re­mi­gi­jus juo­ka­vo, jog šio­je ke­ lio­nė­je pa­si­dė­jo įpras­tus pliu­sus – ap­žiū­rė­jo ar­chi­tek­tū­rą, „jo­di­nė­jo“ dramb­liais, ap­si­lan­kė vie­nuo­ly­ nuo­se bei vie­to­se, ku­rio­se bu­vo ku­ ria­mi gar­sie­ji Ho­li­vu­do fil­mai, mė­ ga­vo­si pa­plū­di­mio ma­lo­nu­mais. „Vi­sus tuos „stan­dar­tus“ praė­ jo­me ir par­si­ve­žė­me nuo­trau­ kas, ku­rias par­si­ve­ža fak­tiš­kai vi­si. Ži­no­ma, tie ka­ta­lo­gi­niai vaiz­ dai su­ža­vi. Ta­čiau iš šios ke­lio­nės ti­kė­jo­mės žy­miai dau­giau“, – pri­ si­pa­ži­no Re­mi­gi­jus. Vis dėl­to pa­šne­ko­vas pa­ti­ki­no, jog Tai­lan­do neišb­rau­kė iš dar pla­ nuo­ja­mų ap­lan­ky­ti ša­lių są­ra­šo. „Ke­ti­na­me ten nu­va­žiuo­ti su vai­ kais dar po ko­kių 10 me­tų ir pa­si­ žiū­rė­ti, kas pa­si­kei­tė“, – šyp­so­jo­ si pa­šne­ko­vas.

Šven­tė: ke­liau­to­jų kom­pa­ni­ja ta­po ir kuk­lios tuok­tu­vių ce­re­mo­ni­jos liu­

dy­to­jais.

Uni­for­ma: dau­ge­lis tu­ris­tų ste­bi­si, ko­dėl ma­žie­ji tai­lan­die­čiai ap­reng­

ti vie­no­dais dra­bu­žiais.

Re­mi­gi­jaus Žio­go as­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr. Vei­das: mi­li­jo­ni­nis mies­tas Ban­ko­kas nak­tį at­ro­do dar įspū­din­giau nei die­ną.

14

šeštADIENIS, kovo 30, 2013

vakarė

Eksperimentai: menininkas I.Ba­ro­ti jau nudažė pirmuosius ve­ly­ki­nius kiau­ši­nius. Jis eks­pe­ri­men­tuo­ja su vaš­ku, įvai­riais da­žais, da­žy­mo tech­ni­ka, fak­ tū­ro­mis.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Miš­rio­se šei­mo­se – kitokios Ve­ly­kos Pie­t ų Pran­c ū­z i­j o­j e 11 eg­zis­tuo­jan­ti le­gen­ da sa­ko, kad jie iš­skren­da į Ro­mą.

Ta­čiau anks­tų Ve­ly­kų ry­tą var­pai par­skren­da at­gal ir pra­de­da gaus­ ti – pra­ne­ša džiu­gią ži­nią apie Jė­ zaus Kris­taus pri­si­kė­li­mą. O grįž­ da­mi pri­bars­to kiau­ši­nių. To­dėl Ve­ly­kų ry­tą vai­kai bė­ga į lau­ką ir ieš­ko tų kiau­ši­nių. Jie bū­na įvai­ rūs, bet dau­giau­sia – šo­ko­la­di­ niai. Thi­baud vai­kys­tė­je taip pat bėg­da­vo į kie­mą ieš­ko­ti kiau­ši­ nių, ku­riuos grįž­da­mi iš­bars­tė Ve­ly­kų var­pai. „Thi­baud šei­mo­je be­veik nė­ ra kiau­ši­nių da­žy­mo tra­di­ci­jos, – pa­sa­ko­jo jo žmo­na. – Vai­kys­tė­je juos da­žy­da­vo, bet tai bu­vo dau­ giau kaip vai­kų žai­di­mas. Kiau­ši­ nius jie da­žy­da­vo gua­šu. Bet ne­bū­

da­vo taip, jog rei­kia nu­da­žy­ti 30 ar 40 kiau­ši­nių, kad daug jų bū­tų pa­ dė­ta ant sta­lo. Ten sta­lą pa­pras­tai puo­šia šo­ko­la­di­niai kiau­ši­niai.“

ko­ho­li­nių gė­ri­mų pran­cū­zai var­to­ja ma­žai, ta­čiau su ka­va mėgs­ta pa­ra­ gau­ti stip­raus Vi­dur­že­mio jū­ros re­ gio­no li­ke­rio.

Šven­ti­nis sta­las – gur­ma­niš­kas

Die­vas – tru­pu­tį nuo­ša­liau

Ž.Gal­le­go uoš­vių na­muo­se prie Ve­ly­kų sta­lo su­si­ti­kę gi­mi­nės kal­ ba­si, vai­ši­na­si. Pus­ry­čiai ir pie­tūs su­si­pla­ka į vie­na – bū­na la­bai il­gi. Pran­cū­zi­jo­je vis­kas pra­si­de­da nuo ape­ri­ty­vo. Ta­da val­go­mas šal­ta­ sis už­kan­dis, pa­skui – pa­grin­di­nis pa­tie­ka­las. Thi­baud ma­ma ta pro­ga pa­ruo­šia ėrie­nos keps­nį su špa­ra­ gi­nė­mis pu­pe­lė­mis. Po jo val­go­mos sa­lo­tos. Pas­kui ant me­di­nio pa­dėk­ lo pa­tie­kia­ma 5–10 rū­šių sū­rio. Vi­si pa­tie­ka­lai už­ge­ria­mi vy­nu. Ve­ly­ki­nių pie­tų pa­bai­go­je pa­tie­ kia­mas de­ser­tas, ka­va. Stip­rių al­

Ar lie­tu­vės uoš­viai pai­so re­li­gi­nės Ve­ly­kų pu­sės? „Ne. Jie – ne­ti­kin­tys“, – sa­kė Ž.Gal­le­go, Pran­cū­zi­jo­je Ve­ly­kas su­ tin­kan­ti ne­re­li­gi­nė­je ap­lin­ko­je. Ta­čiau mo­te­ris įsi­ti­ki­no, kad dau­gy­bė žmo­nių Pran­cū­zi­jo­je per Ve­ly­kas ei­na į baž­ny­čią. Ve­da­ma smal­su­mo, kar­tą su duk­te­rė­čia ji nu­va­žia­vo į Al­bi mies­to ka­ted­rą. Ten bu­vo daug žmo­nių. „Ma­nau, Pran­cū­zi­jo­je daug ka­ ta­li­kų. Jie, kaip ir lie­tu­viai, jau­čia po­rei­kį da­ly­vau­ti mi­šio­se“, – sa­ kė Ž.Gal­le­go.

Jei Gal­le­go per Ve­ly­kas lie­ka Vil­ niu­je, tą ry­tą juo­du pa­pras­tai ei­na į baž­ny­čią – ar­ba į Ka­ted­rą, ar­ba į Žvė­ry­no ar Je­ru­za­lės baž­ny­čią. „Ei­na­me dau­giau sim­bo­liš­kai, į baž­ny­čią daž­niau­siai net ne­pa­ten­ ka­me, nes at­va­žiuo­ja­me per vė­lai. Daž­niau­siai ste­bi­me ėji­mo ap­link baž­ny­čią ce­re­mo­ni­ją. Tai – gra­ ži Ve­ly­kų pra­džios ce­re­mo­ni­ja“, – pa­si­gė­rė­jo mo­te­ris. Pas­kui su­ tuok­ti­niai vyks­ta pas Ži­vi­lės tė­ vus, ku­rie taip pat gy­ve­na Vil­niu­ je. At­va­žiuo­ja jos se­suo su vy­ru ir vai­kais. Vi­si dau­žia kiau­ši­nius ir val­go ve­ly­ki­nius pus­ry­čius. Ta­da ska­nau­ja karš­tų­jų pa­tie­ka­lų, ku­ riuos pa­ruo­šia ma­ma, bend­rau­ja, ri­de­na mar­gu­čius. Bend­ra­kur­siai kvies­da­vo į na­mus

Me­ni­nin­kas I.Ba­ro­ti jau pa­si­ruo­ šęs ve­ly­ki­nių kiau­ši­nių da­žy­mui. Da­žy­da­mas kiau­ši­nius, jis eks­pe­ ri­men­tuo­ja su vaš­ku, įvai­riais da­ žais, da­žy­mo tech­ni­ka, fak­tū­ro­mis. Bū­na daug dar­bo, bet ši­tas už­siė­ mi­mas vy­rui pa­tin­ka, nes do­mi­na ga­lu­ti­nis re­zul­ta­tas. Is­roil­džo­nas nu­da­žo daug kiau­ ši­nių, ta­čiau rink­ti­nių, ku­riuos bū­ tų ga­li­ma lėkš­tė­je pa­dė­ti ant sta­lo, bū­na apie 10–15. I.Ba­ro­ti Lie­tu­vo­je gy­ve­na per 30 me­tų. „Nė vie­nų Ve­ly­kų ne­pra­ lei­dau. Kai bu­vau stu­den­tas, kur­ so drau­gai pa­si­kvies­da­vo į na­mus. Aiš­kin­da­vo, kad Ve­ly­kos – tai šei­ mos šven­tė, – pri­si­mi­nė Vil­niaus dai­lės aka­de­mi­jos auk­lė­ti­nis. – Ir da­bar Ve­ly­kas šven­čia­me na­mų, šei­mos ap­lin­ko­je – ki­taip nei Ta­dži­ ki­jo­je. At­va­žiuos vai­kai, ma­no žmo­ nos ma­ma. Sė­dim, val­gom, kal­ba­ mės. Kas­met taip bū­da­vo. Aš per Ve­ly­kas esu nuė­jęs į baž­ny­čią.“ Ta­dži­kai šven­čia aikš­tė­se

Ke­liau­to­jai: lie­tu­vė ki­no pro­diu­se­rė Ž.Gal­le­go ir jos vy­ras pran­cū­zas Thi­baud Ve­ly­kas šven­čia tai Vil­niu­je,

tai Pran­cū­zi­jo­je. Šie­met juo­du trauks į Slo­va­ki­ją, Bra­tis­la­vą, kur gy­ve­na mo­ters se­suo su šei­ma.

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

„Ta­dži­kų Ve­ly­kos la­bai pa­na­šios į jū­ sų. Ta­čiau Ta­dži­ki­jo­je tai va­di­na­ma pa­va­sa­rio šven­te „Nov­ruz“. Ji su­ tam­pa su pa­va­sa­rio ly­gia­die­niu. Iš­ ver­tus iš ta­dži­kų kal­bos, tai reiš­kia

„nau­ja die­na“. Ta pro­ga žmo­nės dai­ gi­na ža­lu­my­nus, da­žo kiau­ši­nius. Tai – ne re­li­gi­nė šven­tė, o pa­ va­sa­rio, gam­tos at­bu­di­mo šven­tė. Aiš­ku, ti­kin­tie­ji ją pri­trau­kia prie sa­vęs. Ta­čiau, kiek nuo ma­žens pri­si­me­nu, į me­če­tę nie­kas nei­da­ vo, nors ma­no šei­mo­je vi­si pra­kti­kuo­ja mu­sul­mo­nų ti­kė­ji­mą“, – pa­sa­ko­jo I.Ba­ro­ti. Vy­ras pa­tiks­ li­no, kad jis mu­sul­mo­nų ti­kė­ji­mo ne­prak­ti­kuo­ja.

Thi­baud vai­kys­tė­ je taip pat bėg­da­vo į kie­mą ieš­ko­ti kiau­ši­ nių, ku­riuos grįž­da­ mi iš­bars­tė Ve­ly­kų var­pai. „Nov­ruz“ – di­džiau­sia šven­tė Ta­dži­ki­jo­je, di­des­nė, ne­gu Nau­ jie­ji me­tai. La­bai links­mai ta­dži­kai šven­čia tą „Nov­ruz“. Ta­čiau lau­ ke, o ne šei­mos ra­te. Net vi­sa sa­ vai­tė – poil­sio die­nos, mies­tuo­se vyks­ta daug ren­gi­nių, žmo­nės ei­ na į gat­ves, bu­ria­si aikš­tė­se. Vyks­ta mu­gės, o ten pil­na nu­da­žy­tų kiau­ ši­nių. Kaip ir lie­tu­viai, ta­dži­kai dau­žia­si kiau­ši­niais, juos ri­de­na. Nes­to­ko­ja le­gen­dų ir ri­tua­lų

„Nov­ruz“ šven­tei – dau­giau kaip 3 tūkst. me­tų. Per pa­va­sa­rio ly­gia­die­ nį ją šven­čia dau­ge­lis bu­vu­sios Per­ si­jos im­pe­ri­jos ša­lių Azi­jo­je, Kau­ka­ ze, Bal­ka­nuo­se. Ši šven­tė šven­čia­ma Ira­ne, Af­ga­nis­ta­ne, Pa­kis­ta­ne, Tur­ ki­jo­je, kai ku­riuo­se In­di­jos re­gio­nuo­ se. Šio­se ša­ly­se tai – di­džiu­lė ir vie­na svar­biau­sių me­tų šven­čių, api­pin­ta le­gen­do­mis, ku­pi­na ri­tua­lų. „Ta­čiau vie­nin­te­lis Ira­nas tą šven­ tę pa­da­rė ka­len­do­ri­nę ir šven­čia kaip Nau­juo­sius me­tus“, – sa­kė I.Ba­ro­ti. „Nov­ruz“ šven­tė įtrauk­ta į UNES­CO ne­ma­te­ria­laus kul­tū­ros pa­vel­do są­ra­šą.

15

šeštadienis, kovo 30, 2013

sportas

Pirmoji „Atlanto“ nesėkmė

Sporto telegrafas Likimas. Nuo širdies smūgio ketvirtadienį namuose staiga mirė pirmoji Meksikai vasaros olimpinių žaidynių 2000 metais Sidnėjuje (Australija) auksą moterų sunkiosios atletikos turnyre iškovojusi Soraya Jimenez, kuriai buvo vos 35-eri. Ji turėjo sveikatos problemų – gyveno su vienu plaučiu. Ppo istorinės pergalės gana greitai baigė sportininkės karjerą. Pastaruoju metu dirbo sporto komentatore televizijoje. Buvusi sportininkė dažnai sirgo plaučių uždegimu, o jos kairysis kelis buvo operuotas net 14 kartų.

Dviračių sportas. Belgijoje pasibaigusiose 37-osiose „Driedaagse De PanneKoksijde“ trijų dienų dviratininkų lenktynėse sėkmingiausiai iš keturių lietuvių važiavęs „Orica-GreenEdge“ ekipai atstovaujantis Tomas Vaitkus užėmė 50-ąją vietą. Marius Bernatonis („Team 3M“) liko 104-as. Dar du lietuviai – Egidijus Juodvalkis („Crelan-Euphony“) ir Aidis Kruopis („Orica-GreenEdge“) – buvo tarp 36-ių dviratininkų, kurie nestartavo antrojoje trečiojo etapo dalyje ir nebaigė lenktynių. Nugalėtoju tapo prancūzas Sylvainas Chavanelis.

Varžysis 13 ekipų Lietuvos futbolo 1-osios lygos čempionate dalyvaus 12 klubų. Trys iš jų – Klaipėdos „Granitas“, „Palanga“ ir „Šilutė“ – atstovaus Klaipėdos apskričiai.

Susitikimas: futbolo aistruoliai Gargžduose išvydo gražias „Atlanto“ (geltoni marškinėliai) ir „Šiaulių“ rungtynes.

Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Klaipėdos „Atlanto“ futbolininkai apkartino šventę savo aistruoliams, pralaimėję pirmąsias rung-

Vytauto Petriko nuotr.

tynes Lietuvos futbolo A lygos čempionate. Vakar Gargžduose uostamiesčio vienuolikė nusileido „Šiaulių“ komandai – 1:3. Uostamiesčio ekipa pirmosiose pirmenybių varžy-

bose Marijampolėje 1:0 nugalėjo „Sūduvą“, vėliau pateikė antrąją staigmeną, Vilniuje 2:1 palaužusi „Žalgirį“. Balandžio 6 d. klaipėdiečiai Tauragėje žais su „Tauru“.

Lygoje išliko šeši praėjusių metų dalyviai – Jonavos „Lietava“, Kėdainių „Nevėžis“, „Trakai“, Vilniaus „Polonija“, „Šilutė“ ir „Palanga“. Dar šešios ekipos debiutuos. Pirmenybes šį sezoną papildė Lietuvos 2-osios lygos Vakarų zonos čempionato nugalėtojas Radviliškio „Lokomotyvas“, ketvirtą vietą užėmęs Klaipėdos „Granitas“ ir trys Pietų zonos dalyvės: Kazlų Rūdos „Šilas“, Kauno „Spyris“ ir Vilniaus „Žalgiris-3“.

Dėl nesutvarkytų licencijų iš „Granito“ ir „Polonijos“ bus atimti trys taškai, iš „Palangos“ – net šeši. Dar viena lygos naujokė – išimties tvarka į pirmenybes priimta Panevėžio „Baltija“. Šis licencijavimo procese nedalyvavęs klubas iki gegužės 1 dienos privalės pateikti licencijavimo kriterijų įgyvendinimą patvirtinančią dokumentaciją. Pirmosios pirmenybių rungtynės vyks balandžio 8-ąją tarp dviejų sostinės klubų – „Žalgirio-3“ ir „Polonijos“. Oficialiai sezonas startuos pirmojo turo rungtynėmis balandžio 13–14 dienomis. „Klaipėdos“ inf.

Jurbarke – trys čempionai

Prizininkai: A.Mačerauskas, An.Kravčenka, A.Medveckis, Al.Kravčenka su treneriu J.Tilviku.

Česlovas Kavarza Jurbarke buvo išdalyti Lietuvos jaunimo sambo čempionato titulai.

Tris vertingiausius medalius į uostamiestį parvežė Klaipėdos sporto centro imtynininkai, ugdomi trenerių Arsenijaus Jefišovo, Dmitrijaus Čelpanovo, Mindaugo Railos ir Jono Tilviko.

Vėl vienoje svorio grupėje –iki 52 kg – varžėsi broliai dvyniai Aleksandras ir Andrejus Kravčenkos. Klaipėdiečiams žengiant finalo link pavyko išvengti brolžudiško susitikimo – jų keliai susikirto tik lemiamoje kovoje. Finale pajėgesnis buvo Andrejus. Aleksandras turėjo tenkintis vicečempiono vardu. Gerai kovojo Aistis Mačerauskas (iki 57 kg), patekęs į finalą. Finale

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

750

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

palaužęs varžovą iš Vilniaus, uostamiesčio atletas pasidabino aukso medaliu. Draugų pavyzdžiu pasekė ir mūsų sunkiasvoris Aleksandras Medveckis (per 100 kg). Jo finalinės varžybos buvo vienos iš įdomiausių. Įtemptoje ir apylygėje kovoje su vilniečiu klaipėdietis pademonstravo daugiau valios ir ištvermės. Po finalinio gongo į viršų buvo iškelta Klaipėdos stipruolio ranka.

reklamos skyrius: 397 Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė – Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė –

397 750 397 772 397 727

711, 397 715

Platinimo tarnyba:

Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –

397 706 397 725

Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –

397 770

Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

„Namai“: Lina Bieliauskaitė – 397 730 „Sveikata“: 397 705 Sandra Lukošiūtė – Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 8 000. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėm

Prenumeratos skyrius: 397 Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninės redaktorės: Loreta Ruikė Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

714

Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

Orai

Ateinančią parą orai smarkiai keisis. Šiandien daugelyje rajonų numa­ tomi krituliai. Vietomis galimas pli­ kledis. Temperatūra bus nuo 1 laips­ nio šalčio iki 4 šilumos. Sekmadienį kritulių mažės. Naktį atšals iki 2–7 laipsnių, dieną oras sušils iki 0–5 ši­ lumos.

Šiandien, kovo 30 d.

–1

+1

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis)

–1

Telšiai

Šiauliai

Klaipėda

+2

Panevėžys

+1

Utena

+2

6.12 19.09 12.57

89-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 276 dienos. Saulė Avino ženkle.

Tauragė

+2

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +21 Berlynas +3 Brazilija +26 Briuselis +5 Dublinas +4 Kairas +28 Keiptaunas +23 Kopenhaga +2

kokteilis Ve­ly­koms – stru­čių kiau­ši­niai „Kok­tei­lis“ ma­no, kad daug eko­no­miš­ kiau Ve­ly­koms nu­pirk­t i tris stru­čių kiau­ši­nius nei ki­bi­rą viš­tų kiau­ši­nių. Anot or­ni­to­lo­gų, vie­nas stru­čio pro­duk­ tas ga­li at­sto­ti apie tris­de­šimt viš­tų kiau­ ši­nių. Vie­no pa­kak­tų pa­mai­tin­ti de­šim­ čiai žmo­nių. Be to, nu­da­žy­ti vie­ną ge­ro­ kai grei­čiau ir leng­viau nei krū­vą. Stru­čių kiau­ši­nių sko­nis pa­na­šūs į viš­ tų, ta­čiau, anot gur­ma­nų, kep­ti jie kur kas ska­nes­ni nei vir­ti. Iš­vir­ti il­ga­ko­jo paukš­čio kiau­ši­niui rei­ kia ma­žiau­siai 45 mi­nu­čių, o mėgs­tan­ tiems kie­tai vir­tus ver­tė­tų pa­lauk­ti ir iki pu­sant­ros va­lan­dos. Lukš­to sto­ris sie­kia nuo 2 iki 3 mi­li­met­ rų ir ne­re­tai nau­do­ja­mas ga­m i­nant įvai­rius pa­puo­ša­lus. Stru­čių kiau­ši­nių kai­nos vy­rau­ja nuo 30 li­tų se­zo­no me­ tu – va­sa­rą ir iki 150 li­tų pa­va­sa­r į, kai ar­tė­ja šven­tės. Paukš­t i­n in­kai net ne­sle­pia, kad di­ džiau­sia šių pro­duk­t ų pa­k lau­sa, be abe­jo, bū­na prieš Ve­ly­kas.

Londonas +6 Madridas +17 Maskva +2 Minskas +2 Niujorkas +11 Oslas +3 Paryžius +8 Pekinas +9

Šiandien

Rek­la­mos ant kiau­ši­nių pa­kuo­čių ga­li klai­din­ti var­to­to­jus. Kai­miš­ki ar links­ mi rek­la­mi­niai vaiz­dai ne vi­sa­da at­ spin­d i tik­r uo­sius paukš­čių lai­k y­mo me­to­dus. Ko­k ius mar­g u­čius no­r i­te ma­ty­t i ant šven­t i­nio ar kas­die­nio sta­lo? To­k ius, ku­riuos su­dė­jo lais­vai, hu­ma­niš­kai ir eko­lo­giš­kai šva­riai lai­ko­mos viš­tos? Ar to­kius, ku­rių de­dek­lės nie­ka­da ne­ma­ tė ir ne­pa­ju­to sau­lės švie­sos spin­du­lių, vi­są sa­vo gy­ve­ni­mą pra­lei­du­sios ankš­ ta­me nar­ve, paukš­čių fab­ri­ke? Vi­sa­da pa­žiū­rė­ki­te pa­ties kiau­ši­nio žy­mė­ji­mą ir su­ži­no­si­te, ko­kio­mis są­ly­go­mis kiau­ ši­nis bu­vo „pa­ga­min­tas“.

Links­mie­ji tirš­čiai Vy­ras sa­ko mo­te­riai: – Gra­žiai at­ro­do­te. – Ačiū. – Su ar­tė­jan­čia ba­lan­džio 1-ąja! Čes­ka (po Ve­ly­kų tai tik­rai ateis pa­va­sa­ris)

Marijampolė

3–11 m/s

Vilnius

+1

Alytus

Vardai Anelė, Ferdinandas, Gvidonas, Kernius, Meda, Nelė, Rusnė, Virmantas.

kovo 30-ąją

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

-1

+1

+1

-1

3

-1

+2

+1

-1

4

-1

+3

+1

-1

6

rytoj

pirmadienį

1746 m. gi­mė is­pa­nų dai­ li­n in­kas, gra­f i­kas Go­ja – Fran­cis­co Jo­se de Go­ ya y Lu­c ien­tes. Mi­rė 1828 m. 1853 m. gi­mė olan­dų dai­ li­n in­kas Vin­cen­tas van Gog­has. Mi­rė 1890 m. 1858 m. Hy­me­nas L.Lip­ ma­n as už­p a­t en­t a­vo pieš­t u­ką su pri­ka­bin­t u trin­tu­ku. 1867 m. Ru­si­ja par­da­vė Alias­ką JAV. 1945 m. gi­mė bri­tų mu­zi­ kan­tas Eri­cas Clap­to­nas.

1968 m. gi­mė Ka­na­ dos dai­n i­n in­kė Ce­l i­ ne Dion.

1981 m. pa­si­kė­sin­ta į JAV pre­z i­den­to Ro­nal­do Rea­ ga­no gy­vy­bę, jam išė­jus iš „Hil­ton“ vieš­bu­čio Va­šing­ to­ne, praė­jus dviem mė­ne­ siams po inau­gu­ra­ci­jos. 2002 m. Vin­dzo­ro pi­ly­ je, Ang­l i­jo­je, su­lau­k u­si 101 me­t ų, mi­rė Di­d žio­ sios Bri­ta­n i­jos bei Ai­r i­ jos (1936– 1952 m.) ka­ra­ lie­nė Elž­bie­ta. 2011 m. Mask­vo­je, ei­da­ ma 76-uo­sius me­tus, mi­ rė gar­si teat­ro ir ki­no ak­ to­rė Liud­mi­la Gur­čen­ko.

Pavasario orai vis dar ne­džiu­gins Iš­siil­gu­sie­siems pa­ va­sa­riš­kų orų dar teks ap­si­šar­vuo­ti kant­ry­be – žy­mes­ nio at­ši­li­mo si­nop­ti­ kai kol kas ne­ža­da.

Ba­so­mis: nors dar men­kai dvel­kia pa­va­sa­riu, ato­kvė­pio mi­nu­tę va­kar pa­jū­ry­je iš­tai­kę jau­nuo­liai ne­pa­bū­go

nu­si­mes­ti ba­tų.

Li­na Bie­liaus­kai­tė

Vaiz­de­liai ga­li klai­din­ti

Vėjas

Rytas

aki­vaiz­džiai di­des­nis už lie­tu­viš­ kų de­dek­lių.

Lie­t u­vos sta­t is­t i­kos de­par­ta­men­tas su­skai­čia­vo, kad vie­nas Lie­tu­vos gy­ ven­to­jas per me­tus su­val­go 255 kiau­ ši­nius. Prieš še­še­rius me­tus jų su­val­gy­da­vo­me ge­ro­kai dau­giau – po 297 kiau­ši­nius.

+1

+2

orai klaipėdoje

Pa­ly­gi­ni­mas: stru­čio kiau­ši­nis

Nau­jau­si fak­tai

Praha +4 Ryga +1 Roma +16 Sidnėjus +24 Talinas 0 Tel Avivas +26 Tokijas +11 Varšuva +3

l.bieliauskaite@kl.lt

O pa­sta­ro­sio­mis die­no­mis bent sau­lė­tu dan­gu­mi ga­lė­ję džiaug­ tis klai­pė­die­čiai, re­gis, ne­be­teks ir šio ma­lo­nu­mo. Lie­tu­vos hid­ro­me­ teo­ro­lo­gi­jos tar­ny­bos Jū­ri­nių pro­ gno­zių sky­riaus ve­dė­jas Lion­gi­nas Pakš­tys pro­gno­za­vo, jog bent jau

šeš­ta­die­nį bus ap­si­niau­kę, pro­tar­ piais lau­kia kri­tu­liai – ga­li­ma ti­kė­tis ir snie­go, ir šlapd­ri­bos, ir lie­taus. Die­ną lau­kia­ma aukš­čiau­sia tem­pe­ra­tū­ra – 2 laips­niai ši­lu­mos, o nak­tį bus apie 2 laips­nius šal­čio. „Sek­ma­die­nį orai šiek tiek pa­ge­ rės, de­be­sys pra­si­sklai­dys, tad die­ ną tu­rė­tų bū­ti be ženk­les­nių kri­tu­ lių“, – ko­men­ta­vo L.Pakš­tys.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Pir­mą­ją Ve­ly­kų die­ną ter­mo­ met­ro stul­pe­lis taip pat kils iki 2 laips­nių ši­lu­mos, nak­tį lau­kia­ma 2 laips­nių šal­čio. Sa­vait­ga­lį vy­raus šiau­rės kryp­čių 4–9 m/s vė­jas. Pa­sak spe­cia­lis­to, ir di­džią­ją atei­ nan­čios sa­vai­tės da­lį ne­nu­ma­to­ma ženk­les­nių tem­pe­ra­tū­ros po­ky­čių – ji svy­ruos maž­daug nuo 3 laips­nių ši­lu­mos die­no­mis iki 3 laips­nių šal­

čio nak­ti­mis. L.Pakš­tys pro­gno­za­vo, jog pir­ma­die­nį bus ap­si­niau­kę, pro­ tar­piais ga­li­mi kri­tu­liai. Ant­ra­die­nį ir tre­čia­die­nį orai tru­pu­tį pa­ge­rės, ženk­les­nių kri­tu­lių jau ne­lau­kia­ma. Ta­čiau jau ket­vir­ta­die­nį, penk­ta­die­ nį dan­gų vėl už­trauks de­be­sys. Šiau­rės kryp­čių 5–10 m/s vė­jas ant­ro­je sa­vai­tės pu­sė­je su­stip­rės iki 10–15 m/s.

Bizonų siunta Kanada padovanojo Rusijai 30 bizo­ nų. Bizonų populiaciją numatoma atgaivinti kalnuotoje Sibiro vietovė­ je – speigais garsioje Sacho (Jakuti­ jos) respublikoje, kur bizonai kadai­ se gyveno prieš 5 tūkstantmečius. Ši siunta jau trečioji iš Elnių salos naci­ onalinio parko ties Edmontonu. Vyk­ dant 2006 m. pradėtą gamtos išsau­ gojimo programą norima Sibire su­ formuoti daugiau kaip 120 bizonų po­ puliaciją. Sibire gausu briedžių, šiau­ rinių elnių, bet bizonų nėra – pasku­ tinis čia nugaišo maždaug prie 5–6 tūkst. metų. Bizonas yra didžiausias sausumos žinduolis Šiaurės Ameri­ koje, užaugantis iki 900 kg ir 1,8 m ūgio pečių srityje. BNS inf.

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.