2013-04-02 Klaipeda

Page 1

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

ANTRADIENIS, BALANDŽIO 2, 2013

www.kl.lt

.;A?.162;6@ /.9.;1 6<

RUBRIKA9

`cRVXNaN-XY Ya ?RQNXa\_Ă› 7\YN[aN 7b XRcVĂ˜VR[Ă›

74 (19 677)

sveikata

Mirtis, dova

nojanti gyvy bÄ™

„Kasdien tarp mirties ir gy vybÄ—s? Gali taip pasaky ma ir ti“, – prisipaĹži no itin retos voje profesi Lietujos Ĺžmogus Ĺ arĹŤ 30 metĹł me dikas – vienas nas Judickas. tuvoje transp iĹĄ de lantacijos koor vyniĹł LiedinatoriĹł. Darius SÄ—le

d.selenis@d nis iena.lt

Laik­ro­dĹžiĹł gat­vÄ—­se ne­bu­vo kam per­suk­ti.

Miestas 3p.

Ar pa­kaks Kim Jong-Unui pa­ra­ko mes­ti iť­ťō­kÄŻ Pie­tĹł Ko­rÄ—­jai?

Pasaulis 8p.

Transp­lan­ta­ci­ja: kai mir­tis do­va­no­ja gy­vy­bÄ™.

la. Tam, kad or mi transplan ganai bĹŤtĹł tinkatuoti, reikia Su telefonu dirbtinai palaikyti jĹł – ir ÄŻ tualetÄ… gyvy Transplanta cijos specialis ĹĄirdies darbas biĹĄkumÄ…. KeiÄ?iasi tĹł kabinetas nedidelis. – darbÄ… specia reikia palaikyti jos Kom liais medika gi dokumentai, piuteris, reikalinmentais. PlauÄ?iai tu segtuvai. Visi ri bĹŤti dirb 27–31 metĹł devyni tiliuo tinai venme jami. Pakin leidĹžia mobi dikai iĹĄ rankĹł nepata kasos ir tĹł veikla, to lio inksdÄ—l bĹŤtina ranka nuolat jo ryĹĄio telefono, po reguliuoti cukraus ir ĹĄla turi pi „Taip, su te ir jo ÄŻkroviklÄŻ. kÄŻ. Sutrinka mo iĹĄsiskyrimo kieter tualetÄ…, – juo lefonu einame ir ÄŻ chanizmas – moreguliacijos mekia rei metu skambu si Ĺ arĹŤnas. – Tuo kyti kĹŤno tem kia dirbtinai palaiÄ?iĹł nesulau kiau, bet stengiamÄ—s pe viskÄ… atlikti Transplanta ratĹŤrÄ…. greitai.“ cijos koordi „Sveiki, Ä?ia privalo iĹĄma natorius ny nÄ—s... gydy skambina iĹĄ ligonitojas... Turi konsultuoja ti ĹĄiuos dalykus – jis me ligonÄŻ, ir kuris vakar gydytojus rea donorÄ… ruoĹĄianÄ?ius pa nimatologus. kome ÄŻvairius teko ÄŻ avarijÄ…. Atlityrimus, kom rinÄ™ tomogra ďŹ jÄ…... Kraujo piute- Vardus slepia kodai iĹĄsilieji- 11–43–16. Toks ar pana ĹĄus skaiÄ?iĹł kodas slepia Mitas, kad mi motocikdÄ… ir pavardÄ™. rusio Ĺžmogaus varlininkĹł kĹŤ Taip iĹĄvengia meniĹĄkumĹł, nai tinma asjuolab kad kami dono donorais yra tapÄ™ ir rystei. Ĺžino medikĹł briga mi ĹžmonÄ—s. Net ir Po avarijĹł da, vykdama jie nais, Ĺžino tik su organusibrozdi arba kodÄ…. Savo kodÄ… tu na, arba jĹł kĹŤnas giĹĄkai Ĺžuvusi rÄ—jo ir neseniai traKau politi bĹŤ kÄ—, viena maitotas taip, na su- turtingiausiĹł Lietunovos moterĹł Irena MatijoĹĄai tie organai daĹž kad kitus donorus, nÄ—. Apie jÄ…, kaip ir niausiai jau netinka ja ir laikosi grieŞŠarĹŤnas nepasakomi. tos taisyklÄ—s: konďŹ dencia tai – li informaci ja. Transplanta ci gavÄ™ informa jos koordinatoriai, ci mas ÄŻ smege gĹł, kur Ĺžmo jÄ… iĹĄ gydymo ÄŻstainis... BĹŤklÄ— labai gus ÄŽtariame ligo nio smegenĹł sunki. formuoja transp mirĹĄta, iĹĄkart in– maĹždaug mirtÄŻ...“ kur lan taip praside laukiame do tacijos centrus, dantÄŻ pokalbÄŻ perpa norĹł. sa „MĹŤsĹł kabi netas, kaip transplanta kojo Nacionalinio tys sakome, mes pacijos biuro prie Sveimo katos apsau vyksta judant, bilusis, nes darbas gos ministe rijos gydytojas koordi todÄ—l neretai papildomai natorius Ĺ .Ju reikia krauti mobi dickas. PradÄ—jus diag lĹłjÄŻ nÄ… automobi lyje“, – transp telefomirtÄŻ, transp nozuoti smegenĹł jos specialis lantacijos koor tai turi deĹĄim lantacitoriams per dina- nĹł tis telefoduo numeriĹł ir, jo asmens duo dami mirĹĄtanÄ?iokur yra poten jau vykdami ÄŻ vietÄ…, cialus dono ÄŻvykio aplin menys, nelaimingo ras, koordinuoja dar kybÄ—s, tyrimĹł bÄ…. tai, planuoja re mas tolesnis zultasmegenĹł mirties diag Svarbios – nostikos pla ir ta nas. tui „Ir bĹŤtinai ruotÄ—s „Pa patikriname duomenis – registrĹł gĹł tys apĹžiĹŤrime mirusÄŻ ar Ĺžmonuo galvos norystÄ—s kor Ĺžmogus turÄ—jo dobi kiekviena iki kojĹł, nes svarte detalÄ—, – ÄŻta taikÄ—, kad do lÄ™. Beje, dar nepasikiekvienas noru taptĹł sumuĹĄimas, kos turi iĹĄ dÄ—l donorys kuris gali tÄ—s jau pasira anksto turÄ—ti ÄŻtakos or ĹĄÄ™s Ĺžmogus, – Lietu jai. Mitas, kad ganĹł transplantacivoje tai pada rÄ— daugiau nei 16 tĹŤkst. nai tinkami motociklininkĹł kĹŤĹžmoniĹł. – Po donorystei. nai patikrina to Po me, ar Ĺžmogus bĹŤti- jie arba nusi brozdina, ar avarijĹł ĹĄÄ™s, kad nesu pasira- nas ba jĹł kĹŤtinka bĹŤna sumaitotas Mirus smege bĹŤti donoru.“ taip, kad organai daĹž nims, organai tiria ĹĄokÄ…, pa- – sklan niausiai jau netinkami“, iĹĄsibalansuo dantÄŻ mitÄ… ja veik- nei gÄ— paĹĄnekovas.paď Ž Skaidru: `]RPVNYV`aN

Ĺ iandien priedas 10

XV' \_TN[Ăş T_\OVZ\ V

_ ]N_QNcVZ

\ 9VRabc\WR aVX_NV [Ă›

_N [b\a_

„Kol kas ne­pa­ni­kuo­ja­me, nes ar­tÄ—­ja va­sa­ra.“ Klai­pÄ—­dos sa­vi­val­dy­bÄ—s Fi­nan­sĹł sky­riaus ve­dÄ—­ja Rō­ta Kam­ba­rai­tÄ— ne­dra­ma­ti­za­vo si­tua­ci­jos, kad ÄŻ mies­to biu­dĹže­tÄ… su­rink­ta ma­Şiau pi­ni­gĹł nei per­nai.

Uos­ta­mies­Ä?io leng­ vo­sios at­le­ti­kos tre­ ne­ris ko­le­gĹł ir vai­ kĹł aki­vaiz­do­je uŞ­ puo­lÄ— spor­to ma­ nie­Şo sa­lÄ—s dar­ buo­to­jÄ…. Ta­Ä?iau tuo au­kos ne­ma­lo­ nu­mai ne­si­bai­gÄ—. Smur­tau­to­jas pa­ reiť­ki­mu krei­pÄ—­si ÄŻ po­li­ci­jÄ…, esÄ… dÄ—l ÄŻvy­ kio kal­ta uŞ­pul­to­ji, nes ji iť­pro­vo­ka­vo in­ci­den­tÄ….

2p.

Val­dĹžia vÄ—l no­ri nau­jĹł ma­ťi­nĹł Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tÄ— v.spuryte@kl.lt

Kler­kai vÄ—l rez­ga pla­nÄ…, kaip ÄŻsi­gy­ti nau­jĹł tar­ny­bi­niĹł au­to­mo­bi­liĹł. EsÄ… rei­kia bent tri­jĹł nau­jĹł ma­ťi­nĹł, kad bō­tĹł ga­li­ma su­ma­Şin­ti iť­lai­das de­ ga­lams.

As­ta Dy­ko­vie­nÄ— a.dykoviene@kl.lt

Smur­tas prieĹĄ Mo­ters die­nÄ…

4

Kaina 1,30 Lt

V XNaRT\_V

 @UbaaR_`a\PX•

Ma­nie­Şe – smō­giai mo­te­riai

Spor­to ma­nie­Şo sa­lÄ—s dar­buo­to­ ja Ri­ta (var­das pa­keis­tas) pa­sa­ko­ jo, jog ĹĄiĹł me­tĹł ko­vo 7-Ä…jÄ… Ä—mus tem­ti ji ÄŻjun­gÄ— ap­ťvie­ti­mÄ…, kad be­ si­tre­ni­ruo­jan­tys vai­kai ne­su­si­Şeis­ tĹł, nes ma­nie­Şo pa­tal­po­se bu­vo prie­blan­da. Tre­ne­riui Al­vy­dui Ĺ . tai esÄ… ne­pa­ti­ko, ir vis­kas bai­gÄ—­si tuo, kad jis su­grie­bÄ— mo­te­rÄŻ uĹž pe­ Ä?iĹł ir iĹĄ vi­sĹł jÄ—­gĹł tren­kÄ— ÄŻ grin­dis.

„„Smur­tas: uos­ta­mies­Ä?io spor­to ma­nie­Şo dar­buo­to­jus su­krÄ—­tÄ— tre­ne­rio iť­puo­lis prieĹĄ bend­ra­dar­bÄ™.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Ĺ iuo me­tu Klai­pÄ—­dos sa­vi­val­dy­bei pri­klau­so ať­tuo­ni tar­ny­bi­niai au­ to­mo­bi­liai. Du iĹĄ jĹł – be­veik nau­ ji, pa­ga­min­ti praÄ—­ju­siais me­tais. „Hon­da Ac­cord“ au­to­mo­bi­lius val­di­nin­kai iť­per­ka­mo­sios nuo­ mos bō­du ÄŻsi­gi­jo per­nai. Per pen­ ke­rius me­tus uĹž juos rei­kÄ—s su­mo­ kÄ—­ti 224 tĹŤkst. li­tĹł. Au­to­mo­bi­liĹł pir­ki­mo ma­ni­ja, re­ gis, uos­ta­mies­Ä?io sa­vi­val­dy­bÄ—­je yra ÄŻsi­ťak­ni­ju­si, nes vÄ—l svars­to­ma ga­ li­my­bÄ— ÄŻsi­gy­ti tris nau­jas ma­ťi­nas.

3

Ve­ly­kĹł ra­my­bÄ™ su­drums­tÄ— spro­gi­mas Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tÄ— v.spuryte@kl.lt

Ant­rÄ…­jÄ… Ve­ly­kĹł die­nÄ… ko­ne vi­sus GargŞ­dus ant ko­jĹł su­kÄ—­lÄ— gais­ras, ku­rÄŻ dar pa­ly­dÄ—­jo ir ga­lin­gas spro­gi­ mas. IĹĄ at­vi­ra lieps­na de­gu­sio na­mo pa­vy­ko iť­gel­bÄ—­ti mo­te­rÄŻ su vai­ku.

Bend­ra­ja­me pa­gal­bos cent­re pra­ne­ ĹĄi­mas apie ne­lai­mÄ™ gau­tas va­kar 9.27 val. Pra­neť­ta, kad GargŞ­duo­se, Va­ sa­rio 16-osios gat­vÄ—­je, na­me spro­go du­jĹł ba­lio­nas. Spro­gi­mas esÄ… ir su­ kÄ—­lÄ— gais­rÄ…. At­vy­kus ug­nia­ge­siams, vie­no aukť­to su man­sar­da me­di­nis na­ mas jau de­gÄ— at­vi­ra lieps­na.

Ug­nis man­sar­do­je bu­vo ÄŻka­li­nu­ si mo­te­rÄŻ su 12 me­tĹł ber­niu­ku – jie ne­be­ga­lÄ—­jo nu­lip­ti laip­tais, nes ĹĄie jau bu­vo apim­ti lieps­nĹł. Ug­nia­ge­siai Ĺžmo­nes iť­gel­bÄ—­jo. Me­di­kĹł pa­gal­bos iť­gel­bÄ—­tie­ji ne­ pra­ťÄ—. Lieps­nos bu­vo nu­mal­ťin­tos per maŞ­daug pu­sant­ros va­lan­dos. Per gais­rÄ… nu­de­gÄ— ĹĄi­fe­riu deng­tas na­mo sto­gas, gy­ve­na­mo­sios pa­tal­ pos uŞ­lie­tos van­de­niu. Gais­ro prie­Şas­tis ti­ria­ma – aiť­ ki­na­ma­si, ar du­jĹł ba­lio­nas spro­ go iki gais­ro ir ta­po jo prie­Şas­ti­ mi. Dar vie­na ver­si­ja, jog ba­lio­nas ga­lÄ—­jo sprog­ti nuo karť­Ä?io jau ÄŻsi­ plies­kus gais­rui.

„„Pa­sek­mÄ—s: ge­sin­da­mi gais­rÄ… ug­nia­ge­siai nuar­dÄ— da­lÄŻ na­mo sto­go, vandeniu uŞ­lie­jo kam­ba­rius, to­dÄ—l Ĺžmo­

nÄ—ms te­ko ieť­ko­tis, kur lai­ki­nai pri­si­glaus­ti.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

2

ANTRADIENIS, BALANDŽIO 2, 2013

miestas Klai­pė­die­čiai šven­tė Ve­ly­kas Uos­ta­mies­čio ti­kin­tie­ji per Ve­ly­kas pa­si­ džiaug­ti Jė­zaus Kris­taus pri­si­kė­li­mu plū­ do į Klai­pė­dos baž­ny­čias. Žmo­nių bu­vo tiek daug, kad ne vi­si pa­te­ko į sau­sa­kim­šus mal­ dos na­mus – kai ku­riems Mi­šių te­ko klau­ sy­tis sto­vint lau­ke. Ir pir­mą­ją, ir ant­rą­ją Ve­ ly­kų die­ną šven­ti­nės pa­mal­dos vi­so­se uos­ ta­mies­čio baž­ny­čio­se vy­ko po ke­lis kar­tus. Žmo­nių mi­nios prie baž­ny­čių at­vi­lio­jo ir pre­ kei­vių, ku­rie ti­kin­tie­siems siū­lė įsi­gy­ti įvai­rių ska­nės­tų ir su­ve­ny­rų. Vir­gi­ni­jos Spu­ry­tės ir Vy­tau­to Liau­dans­kio re­por­ta­žas

Pakeitė plia­žo stul­pus Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Pap­lū­di­miuo­se at­nau­jin­ti ava­ri­ nės būk­lės aud­rų iš­vers­ti be­to­ni­ niai ra­dio­fi­ka­ci­jos stul­pai. Jie ne­ bu­vo keis­ti nuo pa­sta­ty­mo so­viet­ me­čiu.

Nau­ji stul­pai vie­to­je se­nų iš­tru­pė­ ju­sių pa­plū­di­my­je pa­sta­ty­ti, kol iš že­mės nei­šė­jo pa­ša­las. Tarp jų iš­ ve­džio­ti ir nau­ji lai­dai. Pra­si­dė­jus va­sa­ros se­zo­nui, ant stul­pų bus pa­ka­bin­ti gar­sia­kal­biai, per ku­riuos gel­bė­to­jai skelbs in­for­

ma­ci­ją poil­siau­to­jams apie si­tua­ci­ ją pa­plū­di­my­je. Apie pa­plū­di­my­ je esan­čios ra­dio­fi­ka­ci­jos sis­te­mos at­nau­ji­ni­mą bu­vo kal­ba­ma jau daug me­tų, ta­čiau tam vis ne­bu­vo lė­šų. Nuo pa­sta­ty­mo iki šiol ne­bu­ vo pa­keis­tas nė vie­nas sta­ti­nys. Jie bu­vo tik šiek tiek pa­re­mon­tuo­ti. No­rė­da­ma at­nau­jin­ti stul­pus, Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bė kar­tu su lat­viais ban­dė pa­ra­mą gau­ti ir iš ES struk­tū­ri­nių fon­dų, bet ne­sėk­ min­gai. Tad stul­pus te­ko keis­ti sa­ vi­val­dy­bės lė­šo­mis. Kiek tiks­liai at­sieis dar­bai, dar nė­ra aiš­ku.

Pla­nai: miesto val­džia no­ri at­nau­jin­ti me­di­nę Da­nės kran­ti­nių da­lį nuo Bir­žos til­to iki Jo­no kal­ne­lio. Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Sie­kis – at­nau­jin­ti kran­ti­nes Uos­ta­mies­čio val­džia no­ri at­nau­jin­ti ne tik aikš­tę, ša­lia ku­rios vėl ry­mos bur­lai­ vis „Me­ri­dia­nas“, bet ir pa­čias kran­ti­nes. Pi­ni­gų dar­bams ti­ki­ma­si gau­ti iš ES fon­dų. Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Re­mon­tas: ava­ri­nės būk­lės be­to­ni­niai stul­pai bu­vo pa­keis­ti nau­jais. Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės In­ves­ti­ci­jų ir eko­no­mi­kos de­par­ta­men­to di­rek­ to­rius Ri­čar­das Zul­cas tvir­ti­no, jog no­ri­ma at­nau­jin­ti me­di­nę, virš van­ dens esan­čią Da­nės kran­ti­nių, be­si­ drie­kian­čių nuo Bir­žos til­to iki Jo­no kal­ne­lio, da­lį. Ke­ti­na­mo re­mon­tuo­ti ruo­žo il­gis sie­kia 310 met­rų.

„Šios kran­ti­nės bu­vo re­mon­tuo­ tos se­niai. Net ne­pa­me­nu, ka­da pa­sta­rą­jį kar­tą. Jas rei­kia at­nau­ jin­ti“, – tvir­ti­no de­par­ta­men­to va­do­vas. Skai­čiuo­ja­ma, kad kran­ti­nių me­ di­nės da­lies at­nau­ji­ni­mui rei­kė­tų 311,5 tūkst. li­tų. Ti­ki­ma­si lė­šų gau­ ti iš ES fon­dų. Pa­raiš­ka jau pa­teik­ ta. Tą bu­vo ga­li­ma pa­da­ry­ti iki ba­ lan­džio 12 die­nos.

„Jei gau­si­me lė­šų, šiek tiek ap­tvar­ ky­si­me šią vi­siems ma­to­mą erd­vę“, – pa­brė­žė Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Pro­jek­tų at­ran­kos ir ana­li­zės po­ sky­rio ve­dė­ja Skaid­rė Rau­dy­tė. Pla­ nuo­ja­ma ap­tvar­ky­ti ir aikš­tę, esan­čią prieš kran­ti­nę, ku­rio­je įpras­tai sto­vi bur­lai­vis „Me­ri­dia­nas“. Ke­t i­n a­m a pa­keis­t i su­p u­v u­s ią suo­l iu­k ų me­d ie­n ą, juos per­d a­ žy­ti, su­re­mon­tuo­ti grin­di­nį, pa­ so­din­ti gė­lių. Šiuos dar­bus ke­ ti­na­ma už­baig­ti, kol į sa­vo vie­tą su­grįš bur­lai­vis. Pla­nuo­ta, kad tai bus bir­že­lį. Dar­bų apim­tis šiek tiek bus ma­ žes­nė nei pla­nuo­ta anks­čiau, nes nuo Bir­žos til­to bus tie­sia­mas dvi­ ra­čių ta­kas.

Di­des­nė al­ga uostamiesčio biu­dže­to neiš­pū­tė Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Nuo me­tų pra­džios pa­di­din­ta mi­ni­ ma­li al­ga Klai­pė­dos biu­dže­tui tei­ gia­mos įta­kos ne­tu­rė­jo – pi­ni­gų su­ rink­ta net ma­žiau nei per­nai.

Kai mi­ni­ma­li al­ga bu­vo pa­di­din­ta, Vy­riau­sy­bės at­sto­vai pa­brė­žė, jog tai tei­gia­mai at­si­lieps ir sa­vi­val­dy­ bių biu­dže­tams, nes į juos bus su­ rink­ta dau­giau gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio. Ta­čiau rea­ly­bė ki­to­kia – į Klai­ pė­dos iž­dą per pir­muo­sius du šių me­tų mė­ne­sius gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio su­rink­ta be­veik 19 mln. li­tų, ar­ba 900 tūkst. li­tų ma­žiau nei per tą pa­tį praė­ju­sių me­tų lai­ ko­tar­pį.

„Ten­den­ci­jos dėl gy­ven­to­jų pa­ ja­mų mo­kes­čio su­rin­ki­mo dar nė­ ra aiš­kios, ta­čiau tik­rai kreip­si­mės į Mo­kes­čių ins­pek­ci­ją, kad mums paaiš­kin­tų, ko­dėl pa­di­dė­jus mi­ni­ ma­liai al­gai mo­kes­čių su­ren­ka­ma ma­žiau“, – tei­gė Klai­pė­dos sa­vi­ val­dy­bės Fi­nan­sų sky­riaus ve­dė­ja Rū­ta Kam­ba­rai­tė. Ta­čiau ji pa­brė­žė, jog pa­ni­kuo­ti dar tik­rai ne­ver­ta. „Ma­no­me, kad vers­las su­si­pras, są­ži­nin­gai mo­kės nu­sta­ty­tą mi­ni­ ma­lų at­ly­gi­ni­mą, tuo­met ir biu­ dže­to su­rin­ki­mo ro­dik­liai pa­si­keis. Be to, ar­tė­ja va­sa­ra, kai pa­dau­gė­ ja dir­ban­čių­jų, to­dėl su­ren­ka­ma ir dau­giau gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­ čio“, – aiš­ki­no R.Kam­ba­rai­tė. Praė­ju­siais me­tais per du pir­ muo­sius mė­ne­sius gy­ven­to­jų pa­

Rū­ta Kam­ba­rai­tė:

Ma­no­me, kad vers­ las su­si­pras, są­ži­nin­ gai mo­kės nu­sta­ty­tą mi­ni­ma­lų at­ly­gi­ni­ mą, tuo­met ir biu­ dže­to su­rin­ki­mo ro­ dik­liai pa­si­keis.

ja­mų mo­kes­čio į mies­to biu­dže­tą bu­vo su­rink­ta be­veik 20 mln. li­tų, ar­ba maž­daug 5 mln. li­tų dau­giau nei pla­nuo­ta. „To­kį šuo­lį tuo­met lė­mė tai, kad at­ly­gi­ni­mai už 2011 me­tų gruo­dį

dau­gu­mai dar­buo­to­jų bu­vo su­mo­ kė­ti 2012 me­tų sau­sį“, – pri­si­mi­nė Fi­nan­sų sky­riaus ve­dė­ja. Iš vi­so per pir­muo­sius du šių me­tų mė­ne­sius į mies­to biu­dže­tą su­rink­ta 252 tūkst. li­tų ma­žiau nei per­nai per tą pa­tį lai­ko­tar­pį. Trū­ku­mas bū­tų dar di­des­nis, jei ne sėk­min­gai ren­ka­mas ne­kil­no­ ja­mo­jo tur­to mo­kes­tis – jo šie­met per sau­sį ir va­sa­rį su­mo­kė­ta 9,6 mln. li­tų, o per­nai ati­tin­ka­mai – 7,6 mln. li­tų. Per du šių me­tų mė­ne­sius į Klai­ pė­dos iž­dą sa­va­ran­kiš­koms funk­ci­ joms su­rink­ta 35,9 mln. li­tų, o me­ ti­nis pla­nas sie­kia 198,5 mln. li­tų. Įs­kai­čiuo­jant ir vals­ty­bės do­ta­ci­ jas bei ki­tas spe­cia­lią­sias lė­šas, šių­ me­čio Klai­pė­dos iž­do pa­ja­mų pla­ nas yra apie 370 mln. li­tų.

Staig­me­na: val­di­nin­kai ir pa­tys

nu­ste­bo su­skai­čia­vę, kiek į mies­ to iž­dą šie­met su­rink­ta pi­ni­gų.

3

ANTRADIENIS, BALANDŽIO 2, 2013

miestas

Klai­pė­die­čiai šven­tė Ve­ly­kas

Mieste – vis dar žie­mos lai­kas Vie­šo­se Klai­pė­ dos vie­to­se esan­tys mies­to laik­ro­džiai kė­lė su­maiš­tį, nes ne vi­sų jų ro­dyk­lės bu­vo pa­suk­tos va­ lan­dą į prie­kį. v.spuryte@kl.lt

At­si­li­ko: prie Bir­žos til­to esan­tis laik­ro­dis va­kar vis dar ro­dė žie­mos lai­ką – pa­vyz­džiui, 16.30 val. jo ro­dyk­

lės bu­vo ties 15.30 val.

Pa­lan­go­je, Jū­ra­tės ir Kas­ty­čio skve­re esan­tis laik­ro­dis va­kar taip pat vis dar „gy­ve­no“ žie­mos lai­ku. To­dėl kai ku­rie žmo­nės net juo­ka­vo, kad ir mar­gu­čių ri­de­ni­mo tra­sa prie jū­ros til­to bu­vo su­mon­tuo­ta vė­liau nei pla­nuo­ta, esą or­ga­ni­za­to­riai ne­ su­sio­rien­ta­vo, kiek va­lan­dų. Va­sa­ros lai­kas bus at­šauk­tas pa­ sku­ti­nį spa­lio sek­ma­die­nį 4 val. nak­ties, pa­su­kant laik­ro­džio ro­

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

dyk­lę va­lan­da at­gal. Tvir­ti­na­ma, kad laik­ro­džio ro­dyk­lių su­kio­ji­mas lei­džia il­giau nau­do­tis švie­siu pa­ ros me­tu, tau­py­ti elekt­ros ener­gi­ją, bū­ti ge­res­nės nuo­tai­kos ir dar­bin­ ges­niems. Ta­čiau me­di­kai įsi­ti­ki­ nę, jog ro­dyk­lių su­kio­ji­mo su­ke­ lia­mo stre­so neat­per­ka eko­no­mi­nis efek­tas. Jų nuo­mo­ne, or­ga­niz­mo pri­si­tai­ ky­mas prie nau­jo lai­ko, ypač va­sa­

ros, trun­ka apie po­rą sa­vai­čių. Lie­tu­vo­je va­sa­ros lai­kas Vy­riau­ sy­bės nu­ta­ri­mu kas­met įve­da­mas nuo 2003-ių­jų, re­mian­tis Eu­ro­pos Par­la­men­to ir Ta­ry­bos di­rek­ty­va dėl va­sa­ros lai­ko su­si­ta­ri­mų. Laik­ ro­džių ro­dyk­les pa­va­sa­rį ir ru­de­nį rei­kės su­kio­ti ma­žiau­siai iki 2016ųjų, nes iki ta­da ga­lios Vy­riau­sy­ bės pa­tvir­tin­ta Eu­ro­pos Są­jun­gos di­rek­ty­va dėl se­zo­ni­nio lai­ko.

Val­džia vėl no­ri nau­jų ma­ši­nų Ta­čiau pir­miau­sia su­ 1 gal­vo­ta at­si­kra­ty­ti se­ nes­nių au­to­mo­bi­lių. Auk­cio­ne

ne­tru­kus bus par­duo­da­mas au­to­ mo­bi­lis „Opel Vect­ra“, pa­ga­min­tas 1998 me­tais. „Ta ma­ši­na jau ne­be ma­ši­na. Eks­per­tai nu­sta­tė, kad ji ne­be­ nau­do­ja­ma, to­dėl ją ir nu­ra­šy­si­ me bei skelb­si­me par­da­vi­mo auk­ cio­ną. Pag­rin­di­nė prie­žas­tis, ko­dėl mums ši ma­ši­na ne­rei­ka­lin­ga, – la­bai bran­giai kai­nuo­ja ją iš­lai­ky­ ti, rei­kia nuo­lat re­mon­tuo­ti, ry­ja daug de­ga­lų“, – aiš­ki­no Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­ rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas Via­čes­la­ vas Kar­ma­no­vas. Pra­di­nė „Opel Vect­ra“ par­da­vi­ mo kai­na sieks 1,7 tūkst. li­tų. Jei pir­ma­sis auk­cio­nas neį­vyks, kai­na bus su­ma­žin­ta ket­vir­ta­da­liu. Jei ir tuo­met nie­kas au­to­mo­bi­liu ne­su­ si­do­mės, jis bus par­duo­tas į me­ta­ lo lau­žą. „Opel Vect­ra“ ma­ši­na nau­do­jo­si Mies­to tvar­ky­mo sky­riaus spe­cia­ lis­tai. „Kai par­duo­si­me šią ma­ši­ną, ma­nau, jog su tri­mis ar ke­tu­riais sky­riaus spe­cia­lis­tais su­da­ry­si­me

Pas­kai­ta. Tre­čia­die­nį, ba­lan­džio 3 die­ ną, 18 val. Že­mai­ti­jos dai­li­nin­kų są­jun­ gos ga­le­ri­jo­je (Žve­jų g. 1/2). vyks 48-asis va­ka­ras su se­ną­ja Klai­pė­da. Va­ka­ro te­ ma – „Baž­ny­čių aikš­tė“. Pas­kai­tą skai­tys is­to­ri­kas Dai­nius Eler­tas. Tar­mės. Ba­lan­d žio 4 d. 18 val. Klai­ pė­dos et­no­kul­tū­ros cent­re (Dar­ž ų g. 10) – Tar­m ių me­tams skir­tas ren­g i­ nys „Kožns paukš­tis sa­viš­ka gėd“. Sve­ čiuo­sis Ši­lu­tės kraš­to­ty­ros drau­g i­jos folk­lo­ro an­samb­lis „Ra­my­tė“. An­samb­ lio uni­ka­lu­mas – ši­šio­niš­kių tar­me kal­ ban­čios net dvi an­samb­lie­tės. Edu­ka­ ci­ne pro­gra­ma „Kožns paukš­tis sa­viš­ ka gėd“ ir bus pri­sta­to­mi lie­tu­vi­nin­kų bei šiau­rės že­mai­čių tar­mių ypa­tu­mai, šių re­gio­nų dai­nos, šo­kiai, žai­di­mai.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė

Taip pa­da­ry­ti rei­kė­jo, nes nak­tį iš šeš­ta­die­nio į sek­ma­die­nį bu­vo at­ šauk­tas žie­mos lai­kas ir įves­tas va­ sa­ros. Ta­čiau prie to­kių po­ky­čių ne vi­si su­sku­bo pri­si­tai­ky­ti. Pa­vyz­ džiui, prie Bir­žos til­to esan­tis laik­ ro­dis ir va­kar vis dar ro­dė žie­mos lai­ką, to­dėl prie jo stab­te­lė­da­vo su­ mi­šę praei­viai, ku­rie tik­rin­da­vo, ar ne­klys­ta jų laik­ro­džiai. Prie Man­to ir Nau­jo­jo So­do gat­ vių san­kry­žos esan­tis laik­ro­dis taip pat ro­dė ne­tiks­liai. Ta­čiau juo pa­ si­ti­kė­ti ne­ga­li­ma jau ko­ne sa­vai­ tę – įren­gi­nys vis ne­su­re­mon­tuo­ ja­mas. Tei­gia­ma, kad ki­ti mies­to laik­ro­ džiai yra val­do­mi iš pa­ly­do­vo, to­dėl jų ro­dyk­lės va­lan­da į prie­kį pa­si­su­ ko au­to­ma­tiš­kai.

Dienos telegrafas

1,7

– už tiek tūkst. li­tų no­ri­ma par­duo­ti 1998 me­tais pa­ga­min­tą „Opel Vect­ra“. su­tar­tis, kad jie sa­vo au­to­mo­bi­ lius nau­do­tų kaip tar­ny­bi­nius, pa­ di­din­si­me de­ga­lų li­mi­tą“, – tei­gė V.Kar­ma­no­vas. Jis pa­ti­ki­no, kad šie­met nau­jiems au­to­mo­bi­liams įsi­gy­ti mies­to biu­ dže­te pi­ni­gų ne­nu­ma­ty­ta, ta­čiau ki­tą­met si­tua­ci­ja ga­li bū­ti ki­to­kia. V.Kar­ma­no­vas svars­tė, jog rei­ kė­tų par­duo­ti ir 2003 me­tais bei 2004-ai­siais pa­ga­min­tus „Hon­ da“ au­to­mo­bi­lius, ku­riais va­ži­nė­ ja Vie­šo­sios tvar­kos sky­riaus spe­ cia­lis­tai. Šios ma­ši­nos anks­čiau bu­vo pri­ skir­tos sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­

Eg­za­mi­nas. Ket­v ir­t us me­t us iš ei­lės ren­g ia­mas Na­cio­na­l i­n is ke­l ių eis­mo tai­syk­l ių (KET) eg­za­m i­nas vyks ba­ lan­d žio 5 die­ną (penk­ta­d ie­n į) 12 val. Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bė­je (Lie­pų g. 11), III aukš­to po­sė­d žių sa­lė­je. Šie­met pir­ mą kar­tą eg­za­mi­ną gy­vai ga­lės lai­ky­ ti vi­sų pen­k ių di­d žių­jų ša­l ies mies­t ų gy­ven­to­jai. Anot eg­za­mi­no or­ga­ni­za­ to­rių, šie­met dau­giau dė­me­sio bus ski­ ria­ma pa­tik­rin­ti, ar da­ly­viai su­si­pa­ž i­ nę su nau­jau­siais KET pa­kei­ti­mais. Pat­ru­liai. Uos­ta­mies­čio po­li­ci­jos pa­ tru­l iai su­lau­kė ne­t i­kė­to pa­si­prie­ši­n i­ mo – du vy­rai ir mo­te­ris į pa­rei­gū­nus me­tė gė­l ių va­zo­ną. In­ci­den­tas įvy­ko Lau­ki­nin­kų g. dau­gia­bu­čio na­mo laip­ ti­nė­je. Pat­ru­l ius į pa­gal­bą pa­si­kvie­tė Klai­pė­dos sa­v i­val­dy­bės Vai­ko tei­sių ap­sau­gos sky­riaus spe­cia­lis­tai. Jie pa­ tys ne­su­sit­var­kė su ga­li­mai tei­sės ak­ tus pa­žei­džian­čiais klai­pė­die­čiais, to­ dėl į pa­gal­bą pa­si­kvie­tė po­l i­ci­jos pa­ tru­lius. Ta­čiau ir jiems sun­kiai se­kė­si su­tram­dy­ti įsi­smar­ka­vu­sius du vy­rus ir mo­te­rį. Jie po­li­ci­jos pa­rei­gū­nus ap­ spar­dė, vie­nam smo­gė į vei­dą, me­tė į juos gė­lių va­zo­ną, bu­vu­sį laip­ti­nė­je. Vi­ siems trims klai­pė­die­čiams įteik­ti šau­ ki­mai at­vyk­ti į ap­klau­są 2-aja­me uos­ ta­mies­čio po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­te. Mir­tys. Šeš­ta­die­n į Klai­pė­dos sa­vi­val­ dy­bės Ci­vi­li­nės met­ri­ka­ci­jos sky­riu­je už­re­g ist­ruo­tos 4 klai­pė­die­čių mir­tys. Mi­rė Ka­zi­mie­ra Lu­ka­ši­na (g. 1928 m.), Vla­di­mir Par­fio­nov (g. 1933 m.), Sta­nis­ lo­vas Ku­lė­ša (g. 1949 m.), Iri­na Dva­liš­ vi­li (g. 1951 m.).

Po­žiū­ris: val­di­nin­kams jau ne­be­pa­tin­ka ir apy­nau­jės hon­dos, nes esą

su­nau­do­ja per daug de­ga­lų.

jos va­do­vams ir vi­ce­me­rams, ta­čiau kai įsi­gy­tos nau­jos hon­dos, se­no­ sios per­leis­tos Vie­šo­sios tvar­kos sky­riui. „Šie au­to­mo­bi­liai bu­vo pirk­ti vyk­ti į ko­man­di­ruo­tes, ke­lio­nėms į Vil­nių, o da­bar jais va­ži­nė­ja­ma mies­te, to­dėl man la­bai ne­ri­mą ke­lia de­ga­lų są­nau­dos“, – tvir­ti­no

Lė­bar­t ų ka­pi­nės. Šian­d ien lai­do­ja­ mas Bo­ris Mor­za­jev.

Re­dak­ci­jos ar­chy­vo nuo­tr.

V.Kar­ma­no­vas. To­dėl jis ir svars­ tė, jog lo­giš­kiau­sia bū­tų ir tas dvi „Hon­da“ ma­ši­nas par­duo­ti, o nu­ pirk­ti ko­kias tris nau­jas, skir­tas va­ ži­nė­ti po mies­tą. „To­kių pla­nų yra, ki­tais me­tais ma­ty­si­me“, – kol kas ne­sku­bė­jo Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ ra­ci­jos di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas.

Nau­ja­g i­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 5 mo­te­rys. Gi­mė 2 mer­gai­tės ir 3 ber­niu­kai. Grei­to­j i. Va­kar iki 18 val. grei­to­sios pa­gal­bos me­di­kai su­lau­kė apie 60 iš­ kvie­t i­mų. Dau­g iau­sia me­d i­k ų pa­gal­ bos šau­kė­si karš­čiuo­jan­tys klai­pė­die­ čiai. Žmo­nės taip pat skun­dė­si krau­jo­ ta­kos su­tri­k i­mais.

4

antradienis, balandžio 2, 2013

miestas

Ma­nie­že – smū­giai mo­te­riai 1

Mo­te­ris pa­ki­lo ir ban­ dė kaž­ką sa­ky­ti, tuo­met vy­riš­kis tren­kė au­ką vėl. Iš pa­reiš­ki­mo po­li­ci­jai dėl fi­zi­nio smur­to: „2013 m. ko­vo 7 d. apie 19 val. Leng­vo­sios at­le­ti­kos ma­nie­žo pa­tal­po­se Klai­pė­do­je, ma­ne, ma­ nie­žo sa­lės dar­buo­to­ją, ki­tas ma­ nie­žo dar­buo­to­jas tre­ne­ris Al­vy­ das Š. du kar­tus tren­kė į ma­nie­žo dan­gą. Tai ma­tė ki­ti tre­ne­riai.“ „Kai ku­rie jų ra­gi­no kvies­ti po­li­ ci­ją. Bet aš to ne­pa­da­riau, nes bu­ vau iš­tik­ta šo­ko. Iš­va­žia­vau į li­ go­ni­nę, mat la­bai su­ti­no ran­ka, siau­bin­gai skau­dė­jo su­muš­tą nu­ ga­rą. Aš iki šiol ne­ga­liu su­vok­ ti, kad tai nu­ti­ko man“, – pa­sa­ko­ jo Ri­ta.

tai ge­ri, ma­no tre­ni­ruo­ja­mi vai­kai ruo­šia­si var­žy­boms ir Eu­ro­po­je, ir pa­sau­ly­je, – ne­pa­si­da­vė Al­vy­das Š. – Jūs gal­vo­ja­te, kad aš džiau­giuo­ si dėl to įvy­kio? Man tai la­bai ne­ ma­lo­nu. Jei ji ne­bū­tų at­si­sto­ju­si ant ta­ko ir truk­džiu­si dirb­ti, nie­ko ne­ bū­tų įvy­kę“. Al­vy­das Š. ti­ki­no, kad po iš­puo­ lio Ri­tos at­si­pra­šė, nu­ne­šė ro­žių ir pi­ni­gų (300 li­tų), ji iš pra­džių lyg ir paė­mė vo­ką su pi­ni­gais, bet pa­skui grą­ži­no at­gal per ma­nie­žo di­rek­to­ riaus pa­va­duo­to­ją. Pir­mas toks at­ve­jis

Krei­pė­si dėl te­ro­ro

Ne­di­du­kė, smul­kaus su­dė­ji­mo mo­te­ris ma­nie­že dir­ba jau tre­jus me­tus. „Per tą lai­ką Al­vy­das Š. la­bai daug kar­tų ki­tų tre­ne­rių ir vai­ kų aki­vaiz­do­je yra ma­ne ne­cen­zū­ ri­niais žo­džiais iš­kei­kęs ir že­mi­ nęs“, – to­liau ra­šo­ma pa­reiš­ki­me po­li­ci­jai. „Žo­di­niai iš­puo­liai pra­si­dė­jo tik man pra­dė­jus dirb­ti, bet aš į tai per daug ne­krei­piau dė­me­sio. Pa­me­nu, jis ma­ne iš­ko­ne­vei­kė per var­žy­bas, gir­dint dau­gy­bei žmo­nių, kai ne taip su­sta­čiau ap­do­va­no­ji­mų pa­ ky­lą“, – pri­si­mi­nė Ri­ta. Ta­da mo­te­ris krei­pė­si į sa­vo tie­ sio­gi­nį va­do­vą – Klai­pė­dos spor­ to cent­ro leng­vo­sios at­le­ti­kos ma­ nie­žo di­rek­to­rių Al­gį Kaz­laus­ką ir pa­ra­šė jam pa­reiš­ki­mą dėl psi­cho­ lo­gi­nio te­ro­ro. Tai bu­vo prieš dve­ jus me­tus. Re­pu­ta­ci­ja – svar­bes­nė už vis­ką

Iš­puo­lio liu­di­nin­kė tre­ne­rė Ra­ mu­nė Ado­mai­tie­nė bu­vo už 100 m nuo tos vie­tos, kur įvy­ko in­ci­ den­tas. „At­si­su­kau ir pa­ma­čiau, kaip jis du kar­tus ją nu­stū­mė, kaip ko­kį ne­rei­ka­lin­gą daik­tą. Pra­dė­jau bėg­ti šauk­da­ma, kad kaž­ką rei­kia da­ry­ ti, nes vi­si sto­vė­jo ir žiū­rė­jo ap­stul­ bę. Vaiz­das bu­vo šiur­pus, nu­stū­ mė taip žiau­riai ma­tant vai­kams, ir da­bar aky­se tai sto­vi“, – bai­sė­ jo­si R.Ado­mai­tie­nė. Tre­ne­rė tei­gė ne­sup­ran­tan­ti, jog vy­ras taip ga­li pa­da­ry­ti mo­te­riai, kad ir ką ji pa­sa­ky­tų. Jos ko­le­gė Vi­ta Ba­ro­nie­nė su sa­ lės dar­buo­to­ją už­puo­lu­siu tre­ne­ riu ne­bend­rau­ja jau dau­giau nei pu­sant­rų me­tų, nors kar­tu dir­ba ir pa­žįs­ta­mi nuo jau­nys­tės, kai kar­tu spor­ta­vo ša­lies rink­ti­nė­je. Mo­te­ris pa­sa­ko­jo, kad jis ir ją vie­ šai prie vai­kų už­gau­lio­jo per vie­nas

Ste­bi­si: leng­vo­sios at­le­ti­kos tre­ne­ris E.Nor­vi­las ti­ki­no, kad per 35 me­tus

jo dar­bo pra­kti­kos ma­nie­že to­kių ne­ma­lo­nių in­ci­den­tų dar nė­ra bu­vę.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

var­žy­bas. Ta­čiau ko­vo 7 d. įvy­kis ją vi­siš­kai pa­šiur­pi­no. „Bu­vau nu­si­su­ku­si, kai at­si­su­ kau, pa­ma­čiau, kad ją tėš­kė į že­mę. Aš iš kar­to sa­kiau, kad rei­kia kvies­ ti po­li­ci­ją, bet Al­vy­das Š. dar pa­si­ šai­pė iš ma­nęs“, – pri­si­mi­nė V.Ba­ ro­nie­nė. Ma­nie­žo di­rek­to­rius po in­ci­den­ to su­ju­do, vi­siems tuo me­tu bu­vu­ siems sa­lė­je lie­pė ra­šy­ti paaiš­ki­ni­ mus, kas ką ma­tė. Ta­čiau tre­ne­riai tar­si nu­jau­čia, kad va­do­vy­bė no­ri šį ne­ma­lo­nų įvy­kį už­tu­šuo­ti. „Da­bar vis­kas yra taip, tar­si nie­ ko ne­nu­ti­ko. Ne­sup­ran­tu, kaip ga­ li­ma ši­taip už­glais­ty­ti to­kią bjau­ ras­tį, kaip ta­ry­bi­niais lai­kais, kad tik ne­nu­ken­tė­tų ma­nie­žo re­pu­ta­ ci­ja“, – pik­ti­no­si R.Ado­mai­tie­nė.

tų, ji ne­si­trau­kė, sa­kau: man rei­kia reng­ti tre­ni­ruo­tę. Ji ir yra pa­grin­di­ nė nu­si­kal­tė­lė, ne aš, o ji. Ką ji ten ra­šo – vė­jai“, – sa­vo tie­są dės­tė Al­ vy­das Š. „Kai ji at­si­kė­lė nuo grin­dų, puo­lė ant ma­nęs su rak­tais. Aš su­pra­tau, kad tam jau ruo­šė­si, už ma­no nu­

Nu­ken­tė­ju­sio­ji pa­ti kal­ta?

ga­ros vaikš­čio­jo ir vis kū­rė pla­ną, kaip ma­ne iš­pro­vo­kuo­ti“, – ag­re­ si­jos pro­trū­kį ban­dė paaiš­kin­ti tre­ ne­ris. Ta­čiau Al­vy­das Š. pri­pa­ži­no, kad pa­stum­ti žmo­gų – ne­de­ra­mas da­ ly­kas. Vis dėl­to tre­ne­ris ne­pri­pa­ žįs­ta sa­vo ko­le­gų liu­di­ji­mų. „Liu­di­nin­kė – tik vie­na, ma­no auk­lė­ti­nė. Ki­ti nie­ko ne­ma­tė, jie sto­vė­jo to­liau. O tos mo­te­riš­kės, ku­rios prieš ma­ne liu­di­ja, man pa­ vy­di, nes ma­no dar­bo re­zul­ta­

Tre­ne­ris, nu­skriau­dęs sa­lės dar­ buo­to­ją, pa­ts pa­ra­šė pa­reiš­ki­mą po­li­ci­jai dėl bend­ra­dar­bės, ku­ri esą iš­pro­vo­ka­vo iš­puo­lį. Al­vy­das Š. ma­no, kad Spor­to cent­ro va­do­vai tu­rė­tų įver­tin­ti ir Ri­tos el­ge­sį. „Ji­nai yra pa­grin­di­nė pro­vo­ka­to­ rė, ji ir iš­šau­kė vi­są tą rei­ka­lą. Sa­lės dar­bi­nin­kė man siū­lė į gal­vą, at­si­ sto­jo ant ta­ko, kur bė­go ma­no auk­ lė­ti­nė. Pap­ra­šiau, kad pa­si­trauk­

Ti­tu­luo­tos Lie­tu­vos bė­gi­kės Li­nos Grin­či­kai­tės tre­ne­ris Ed­mun­das Nor­vi­las smur­to pro­trū­kio ne­ ma­tė. Ta­čiau jo pa­si­tei­ra­vus, ar su­muš­to­ji sa­lės dar­buo­to­ja konf­ lik­tiš­ka ir ar ji są­mo­nin­gai pro­vo­ kuo­ja iš­puo­lius, tre­ne­ris tai ka­te­ go­riš­kai pa­nei­gė. „Ne, tik­rai ji tar­si pe­ly­tė po šluo­ ta. Ma­ne la­bai nu­ste­bi­no tas įvy­ kis, neį­si­vaiz­duo­ju, ko­kia ten tu­ rė­jo bū­ti ta si­tua­ci­ja, kad rei­kė­jo taip pa­sielg­ti. Aš jau 35 me­tus dir­ bu ma­nie­že, to­kių at­ve­jų nė­ra bu­vę. Ge­rai pa­žįs­tu ir Al­vy­dą, ir tą bu­dė­ to­ją, ne­sup­ran­tu, kas tarp jų nu­ti­ ko“, – ste­bė­jo­si E.Nor­vi­las.

Ra­mu­nė Ado­mai­tie­nė:

Pra­dė­jau bėg­ti šauk­ da­ma, kad kaž­ką rei­ kia da­ry­ti, nes vi­si sto­vė­jo ir žiū­rė­jo ap­ stul­bę.

Sky­rė draus­mi­nę nuo­bau­dą

Klai­pė­dos spor­to cent­ro leng­vo­ sios at­le­ti­kos ma­nie­žo di­rek­to­rius A.Kaz­laus­kas ti­ki­no, kad tre­ne­ris Al­vy­das Š. ne­lin­kęs smur­tau­ti. „Vie­ni vie­naip šne­ka, ki­ti – ki­ taip. Pap­ras­čiau­siai tre­ne­ris pa­stū­ mė, ir vis­kas. Bu­vo su­da­ry­ta Spor­ to cent­ro ko­mi­si­ja ir at­li­ko­me sa­vo ty­ri­mą. Tre­ne­ris, ži­no­ma, kal­tas. Ne­ži­nau, iš kur jūs iš­trau­kė­te, kad jis anks­čiau už­si­pul­da­vo bend­ra­ dar­bius. Mū­sų ad­mi­nist­ra­ci­jos to­ kios ži­nios ne­pa­sie­kė“, – ste­bė­jo­si A.Kaz­laus­kas. „Tre­ne­riui sky­rė­me draus­mi­ nę nuo­bau­dą. Jis yra emo­cio­na­lus, gal pe­dan­tas ir per­dė­tai rei­ka­lau­ja tvar­kos, bet ne­su gir­dė­jęs, kad su vai­kais elg­tų­si ne­ko­rek­tiš­kai. Pag­ rin­do nu­ša­lin­ti nuo dar­bo lyg ir ne­bū­tų“, – tei­gė Klai­pė­dos mies­to spor­to cent­ro ad­mi­nist­ra­ci­jos di­ rek­to­rius Ri­man­tas Vit­kus. Jei Al­vy­das Š. nu­si­ženg­tų dar kar­tą, tik ta­da jis bū­tų at­leis­tas iš dar­bo, nes toks el­ge­sys ne­su­de­ri­ na­mas su pe­da­go­gi­nio dar­bo ko­ dek­su ir prin­ci­pais. Rei­kia įsta­ty­mo pa­tai­sų

Po iš­puo­lio Ri­ta pa­ta­ri­mų ir mo­ ra­li­nio pa­lai­ky­mo krei­pė­si į Sei­mo na­rį Nag­lį Pu­tei­kį. „Ma­ny­čiau, jog rei­kė­tų įsta­ty­mo pa­tai­sos, kad vals­ty­bės ar sa­vi­val­

Komentaras Vio­le­ta Bal­čiū­nie­nė

Klai­pė­dos mies­to apy­l in­kės teis­mo tei­sė­ja

A

s­muo, prieš ku­r į bu­vo smur­tau­ta tiek šei­mo­je, tiek dar­be, tiek ki­to­je ap­ lin­ko­je, ne­t u­r i pa­si­duo­t i bai­mės jaus­mui, ku­ris ky­la dėl ag­re­ so­r ių gąs­d i­n i­mų ar vi­suo­me­nės nu­ si­sta­ty­mo. Kiek­v ie­nas as­muo ga­l i ir tu­ri gin­ti sa­vo tei­ses į sau­gaus gy­ve­ ni­mo už­t ik­r i­n i­mą. Jei­g u smur­to au­ ka yra pa­si­ry­ž u­si siek­t i, kad ag­re­so­ rius su­lauk­t ų at­sa­ko­my­bės, ir no­r i už­k irs­t i ke­l ią to­l i­mes­n iems smur­to veiks­mams, be jo­k ių abe­jo­nių ji tu­r i kreip­tis į tei­sė­sau­gos ins­ti­tu­ci­jas. Teis­ me baus­mė už smur­tą ski­ria­ma nu­si­ kal­ti­mą įvyk­džiu­siam as­me­niui, o ne tam, ku­ris pa­veik­tas emo­ci­jų įžvel­gia sa­vo kal­tę.

dy­bės įstai­gos va­do­vą bū­tų ga­li­ma at­leis­ti iš dar­bo dėl to, kad jis ne­sii­ ma prie­mo­nių dėl tarp dar­buo­to­jų kles­tin­čio psi­cho­lo­gi­nio smur­to“, – ti­ki­no par­la­men­ta­ras. Sei­mo na­rio įsi­ti­ki­ni­mu, įro­ džius, kad darb­da­vys to­le­ra­vo prieš ki­tus dar­buo­to­jus smur­ta­vu­sį pa­ val­di­nį, esą bū­tų pa­kan­ka­mas pa­ grin­das iš dar­bo at­leis­ti tą biu­dže­ ti­nės įstai­gos va­do­vą. „Jei jau mes at­si­grę­žia­me vei­du į smur­tą mo­kyk­lo­se, tai gal pa­ žiū­rė­ki­me, kas vyks­ta tarp suau­ gu­sių­jų. Aki­vaiz­du, kad biu­dže­ti­ nės įstai­gos va­do­vai, tu­riu gal­vo­je Ri­tos at­ve­jį, to­le­ruo­ja psi­cho­lo­gi­ nį smur­tą dau­gy­bę me­tų. Va­do­vai kaž­ko­dėl ban­do nu­ty­lė­ti ši­tą si­ tua­ci­ją, kai tu­rė­jo elg­tis prie­šin­ gai“, – tei­gė N.Pu­tei­kis.

Skai­čiai ir fak­tai 2012 m. Klai­pė­dos mies­to apy­lin­ kės teis­me iš­nag­ri­nė­ta bau­džia­mų­ jų by­lų: Sun­kus svei­ka­tos su­trik­dy­mas – 5. Sun­kus kva­li­fi­kuo­tas svei­ka­tos su­trik­ dy­mas – 3. Sun­k us svei­ka­tos su­t rik­dy­mas dėl neat­sar­gu­mo – 2. Ne­sun­kus svei­ka­tos su­trik­dy­mas – 30. Ne­sun­kus kva­li­fi­kuo­tas svei­ka­tos su­ trik­dy­mas – 27. Fi­zi­nio skaus­mo su­kė­l i­mas ar ne­ž y­ mus svei­ka­tos su­trik­dy­mas – 97. Gra­si­n i­mas nu­ž u­dy­t i ar sun­k iai su­ trik­dy­ti žmo­gaus svei­ka­tą ar­ba žmo­ gaus te­ro­ri­za­vi­mas – 22. Šmei­ži­mas – 24. Įžei­di­mas – 16. Dar­bų sau­gos ir svei­ka­tos ap­sau­gos dar­be rei­ka­la­vi­mų pa­žei­di­mas – 3.

Val­di­nin­kai skai­čiuos duo­bes Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Klai­pė­dos val­džia ren­gia­si kas­me­tei mies­to ap­žiū­rai. Jos me­tu bus skai­ čiuo­ja­mos gat­vė­se esan­čios duo­bės, ver­ti­na­mas gat­vių ženk­li­ni­mas, švie­ so­fo­rai, ša­li­gat­vių ir žel­di­nių būk­lė.

Pa­va­sa­ri­nei mies­to ap­žiū­rai su­ da­ry­ta ko­mi­si­ja.

Spe­cia­lis­tai dirbs gru­pė­mis pa­ gal sa­vo sri­tis. „Ap­žiū­rė­si­me vi­są mies­tą. Atk­reip­si­me dė­me­sį ir į gy­ven­ to­jų skun­dus. Ap­žiū­rė­ję mies­tą kon­sul­tuo­si­mės, ko­kius dar­bus ga­li­ma at­lik­ti, kiek tu­ri­me lė­šų“, – pa­sa­ko­jo Klai­pė­dos sa­vi­val­ dy­bės Mies­to ūkio de­par­ta­men­ to di­rek­to­rius Liud­vi­kas Dū­da. Jo tei­gi­mu, kai ku­rie prio­ri­te­tai jau

ži­no­mi ir da­bar. Aiš­ku, kad pir­ miau­sia duo­bės bus re­mon­tuo­ja­ mos gat­vė­se, ku­rio­se eis­mas in­ ten­sy­viau­sias. Taip pat pir­miau­sia bus sten­gia­ ma­si už­ly­gin­ti ava­ri­nes si­tua­ci­jas ga­lin­čias su­kel­ti duo­bes. Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės ad­mi­ nist­ra­ci­jos di­rek­to­riui ko­mi­si­ja iš­ va­das tu­ri pa­teik­ti iki ba­lan­džio 19 die­nos.

Prio­ri­te­tai: po pa­va­sa­ri­nės ap­žiū­ros pir­miau­sia bus re­mon­tuo­ja­mos

duo­bės, at­si­vė­ru­sios jud­riau­sio­se gat­vė­se.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

5

antradienis, balandžio 2, 2013

lietuva Mi­li­jo­nai par­ti­joms

Iš­ti­ko in­sul­tas

vieni iš ES ly­de­rių

Vy­riau­sio­ji rin­ki­mų ko­mi­si­ja šią sa­vai­tę pla­nuo­ja par­ti­joms pa­skirs­ty­ti pir­mo­jo pus­me­čio biu­dže­to do­ta­ci­jos da­lį – be­ veik 9,5 mln. li­tų, ji bus pa­da­ ly­ta de­vy­nioms par­ti­joms. Į di­ džiau­sią do­ta­ci­jos da­lį (2,048 mln. li­tų) pre­ten­duo­ja Tėvy­ nės sąjunga-Lietuvos krikščio­ nys demokratai.

Vie­ną gar­siau­sių Lie­tu­vos poe­tų, na­cio­na­li­nės pre­mi­jos lau­rea­tą Mar­ce­li­jų Mar­ti­nai­ tį iš­ti­ko in­sul­tas. Sek­ma­die­nio ry­te poe­tas bu­vo pa­gul­dy­tas į li­go­ni­nę. Gy­dy­to­jai poe­to būk­ lę api­bū­di­na kaip la­bai sun­kią. Va­kar poe­tui suė­jo 77-eri. Jis yra išleidęs 10 poezijos rinki­ nių, keletą eseistikos knygų.

Lie­tu­viai ES yra ant­ri ir pa­ gal san­tuo­kų, ir pa­gal sky­ry­ bų skai­čių. Tūks­tan­čiui gy­ven­ to­jų Lie­tu­vo­je ten­ka 6,3 san­ tuo­kos. Dau­giau ve­dy­bų yra tik Kip­re, kur šis ro­dik­lis – 7,3. Tūks­tan­čiui lie­tu­vių ten­ka 3,4 sky­ry­bų. Dau­giau sky­ry­bų fik­ suo­ja­ma tik kai­my­nė­je Lat­vi­jo­ je. Ten šis rodiklis siekia 4.

Sei­mo na­riai gi­lin­ti ži­nių ne­sku­ba Iki Lie­tu­vos pir­mi­ nin­ka­vi­mo ES Ta­ ry­bai li­ko vos trys mė­ne­siai, ta­čiau di­ des­nių kur­sų par­ la­men­ta­rams šia te­ma­ti­ka vis dar neor­ga­ni­zuo­ja­ ma. O ir į vyk­do­ mus mo­ky­mus pa­ tys Sei­mo na­riai ne­ sku­ba.

Pa­si­ti­kė­ji­mas: Sei­mo na­riai sa­ko esan­tys tik­ri dėl sa­vo kom­pe­ten­ci­jos ir gė­dos prieš Eu­ro­pą ne­pa­da­ry­sian­tys.

Eg­lė Še­pe­ty­tė

e.sepetyte@diena.lt

Spręs ar­ti­miau­siu me­tu

Kol kas par­la­men­ta­rai ir jų pa­dė­jė­jai pa­pil­do­mų ži­nių apie pir­mi­nin­ka­ vi­mą ES Ta­ry­bai gau­na tik iš Sei­me dir­ban­čių spe­cia­lis­tų. Jau ku­rį lai­ką or­ga­ni­zuo­ja­mi trum­pi in­for­ma­ci­niai kur­sai apie pus­me­tį truk­sian­čio pir­ mi­nin­ka­vi­mo niuan­sus, Sei­me vyk­ sian­čius ren­gi­nius. Pa­sak Sei­mo Per­ so­na­lo sky­riaus Kva­li­fi­ka­ci­jos kė­li­mo ir ver­ti­ni­mo po­sky­rio ve­dė­jos Jur­gi­ tos Nau­ji­kie­nės, šie kur­sai trum­pi, ta­čiau ga­na in­ten­sy­vūs. „To­kių kur­sų pa­sta­ruo­ju me­tu bu­vo ne kar­tą ir daug kam, kvie­tė­ me ir Sei­mo na­rius, ir jų pa­dė­jė­jus. Vi­sos pa­skai­tos nie­ko ne­kai­nuo­ja, nes mū­sų spe­cia­lis­tai jas ve­da sa­vo jė­go­mis“, – kal­bė­jo J.Nau­ji­kie­nė. Pos­ky­rio ve­dė­jos tei­gi­mu, į maž­ daug va­lan­dą trun­kan­čius kur­sus su­si­ren­ka ga­na gau­si au­di­to­ri­ja. Ren­gia­mi ir nuo­to­li­niai kur­sai, kai Sei­mo na­riai mo­ky­tis ga­li pri­si­jun­ gę prie spe­cia­lios sis­te­mos. Ta­čiau ar or­ga­ni­zuo­ti iš­sa­mes­nius kur­sus ir kvies­tis pa­pil­do­mų spe­cia­lis­tų, Sei­mo val­dy­ba dar tik spręs. „Kol kas pri­tar­ta, kad iš es­mės to­kie kur­sai ga­lė­tų bū­ti, ta­čiau dėl jų for­ma­to ga­lu­ti­nai neap­sisp­ręs­ ta. Vi­sa tai nu­tars val­dy­ba“, – sa­kė J.Nau­ji­kie­nė. Kal­bų ne­rei­kia

Pre­zi­den­tės pa­vyz­džiu ak­cen­tuo­ ti ang­lų kal­bos mo­kė­ji­mą Sei­mas

ne­pa­se­kė. Dar praei­tos ka­den­ci­ jos pa­bai­go­je svars­ty­ta par­la­men­ ta­rams or­ga­ni­zuo­ti už­sie­nio kal­bų kur­sus, Sei­mo na­riams bu­vo iš­da­ ly­tos an­ke­tos su klau­si­mais, ku­rių kal­bų jie no­rė­tų mo­ky­tis. Ta­čiau už­mo­jų įgy­ven­din­ti ne­ pa­vy­ko – Sei­mo val­dy­ba ne­pri­ta­ rė, kad to­kie kur­sai bū­tų fi­nan­suo­ ja­mi iš par­la­men­ti­nėms iš­lai­doms skir­tų pi­ni­gų. Sei­mo kanc­le­ris Jo­ nas Mi­le­rius sa­ko ne­sąs tik­ras, ar toks spren­di­mas tin­ka­mas.

Pet­ras Nar­ke­vi­čius:

Pats sa­vo su­ge­bė­ji­ mus ver­ti­nu ga­na ge­ rai, bet iš už­sie­nio kal­ bų mo­ku tik vie­ną – ru­sų. „Ma­no ma­ny­mu, rei­kė­tų leis­ ti. Vis tiek tai ne kaž­kam, o par­la­ men­ti­niam dar­bui rei­ka­lin­ga. Jei­ gu lei­džia­me rep­re­zen­ta­ci­jai pirk­ti gė­lių, kny­gų, tai in­ves­tuo­ti į kal­ bų mo­kė­ji­mą be pa­pil­do­mų vals­ ty­bei iš­lai­dų bū­tų lo­giš­ka“, – tei­ gė J.Mi­le­rius. Gel­bės ver­tė­jai

Miš­rios Sei­mo na­rių gru­pės frak­ ci­jos se­niū­nė Ri­ma Baš­kie­nė sa­kė, kad jos frak­ci­jos ko­le­gos kur­suo­ se dar ne­si­lan­kė, ta­čiau pa­si­reng­ ti pir­mi­nin­ka­vi­mui spės.

„Ga­vo­me in­for­ma­ci­ją apie ren­ gia­mus kur­sus, ma­nau, kad dar tu­ ri­me lai­ko su­da­ly­vau­ti. Ypač tai bus nau­din­ga nau­jo­kams, ku­rie dar­bo pa­tir­ties tu­ri ma­žiau. Dar ne­da­ly­ va­vo­me, bet ža­da­me da­ly­vau­ti“, – tvir­ti­no Sei­mo na­rė ir pri­dū­rė, kad jos ke­tu­rių na­rių frak­ci­jo­je nė­ ra ko­mi­te­tų pir­mi­nin­kų, tad vyks­ tant pir­mi­nin­ka­vi­mui at­sa­ko­my­bės jiems bus ma­žiau. R.Baš­kie­nė sa­kė, kad ang­lų kal­ba par­la­men­ta­rams ne­bus iš­šū­kis, nes po­sė­džiuo­se pa­gel­bės ver­tė­jai. „Vi­si po­sė­džiai bus trans­liuo­ja­mi, net jei ir no­rė­tu­me kal­bė­ti už­sie­ nio kal­ba, pa­gal pro­to­ko­lą tu­rė­si­ me kal­bė­ti lie­tu­viš­kai. Bus ver­ti­ mas, tai leis mums bū­ti tik­riems, kad bū­si­me su­pras­ti tei­sin­gai. Bai­ mės nė­ra, nes tu­ri­me kom­pe­ten­tin­ gus spe­cia­lis­tus – ver­tė­jus. O sa­vo sri­ties kom­pe­ten­ci­ja, be abe­jo, tu­ ri­me at­sa­kin­gai rū­pin­tis pa­tys“, – tei­gė par­la­men­ta­rė.

as­me­niš­kai. Pa­ga­liau, juk gau­na­me pi­ni­gų par­la­men­ti­nėms iš­lai­doms ir juos ga­li­me pa­skir­ti edu­ka­ci­jai. Ne­ma­nau, kad rei­kė­tų pri­vers­ti­ ne tvar­ka vi­sus mo­ky­ti. Pa­si­bai­gus pir­mi­nin­ka­vi­mui da­lis jų už­mirš­tų tą ang­lų kal­bą. To­kie dirb­ti­niai pri­ šo­ki­mai man neat­ro­do so­li­džiai“, – tei­gė par­la­men­ta­ras. E.Ma­siu­lis taip pat sa­kė ma­ nan­tis, kad atė­jus pir­mi­nin­ka­vi­ mo pus­me­čiui ko­le­gos su iš­šū­kiais su­si­do­ros. „Aiš­ku, ne­ga­liu kal­bė­ ti už vi­sus par­la­men­ta­rus, ta­čiau bus su­telk­ta pa­kan­ka­mai kom­pe­ ten­ci­jos, kad ne­bū­tų di­de­lių ne­ sklan­du­mų. Kai pir­mi­nin­ka­vi­mas pa­si­baigs, bus ga­li­ma pa­da­ry­ti iš­ va­das, pa­ly­gin­ti Lie­tu­vos ir ki­tų vals­ty­bių pa­si­ren­gi­mą. Rei­kia bū­ti kom­pe­ten­tin­giems bei kva­li­fi­kuo­ tiems, bet kar­tu ir neį­si­temp­ti per daug, kad čia kaž­koks stre­są ke­ lian­tis įvy­kis“, – dės­tė li­be­ra­las. Ne­daug ko­le­gų su­ti­ko

Mo­ky­tis – ne­so­li­du?

Li­be­ra­lų są­jū­džio frak­ci­jos se­niū­ nas Eli­gi­jus Ma­siu­lis taip pat sa­kė kur­suo­se ne­da­ly­vau­jan­tis, nes bū­ da­mas mi­nist­ru esą su­kau­pė už­ tek­ti­nai pa­na­šios pa­tir­ties. Ta­čiau kai ku­rie ko­le­gos, E.Ma­siu­lio tei­gi­ mu, į pa­ren­gia­muo­sius dar­bus įsi­ trau­kę ak­ty­viai. Pak­laus­tas, ar par­la­men­ta­rams rei­kė­tų or­ga­ni­zuo­ti kal­bų kur­sus, E.Ma­siu­lis sa­kė jų pra­smės neįž­vel­ gian­tis. „Jei­gu Sei­mo na­rys yra pla­ tes­nio aki­ra­čio, kal­bų jis mo­ky­sis

Sei­mo val­dan­tie­ji sa­ko esan­tys ak­ ty­ves­ni. So­cial­de­mok­ra­tų par­ti­jos frak­ci­jos se­niū­no pir­ma­sis pa­va­ duo­to­jas Al­bi­nas Mit­ru­le­vi­čius tei­ gė pa­si­nau­do­jęs pro­ga pra­plės­ti ži­ nias ir kur­suo­se ap­si­lan­kęs. „Da­ly­va­vau, iš­klau­siau gal pu­ sant­ros va­lan­dos in­for­ma­ci­ją apie tai, kaip at­ro­dys ren­gi­niai, kur kas vyks. Ma­nau, Sei­mo na­riams tik­ rai pra­var­tu ži­no­ti to­kią in­for­ma­ ci­ją. Kiek­vie­nas ap­si­spren­džia, ar jam rei­kia, ar bū­ti­na. Man rei­kė­jo. Ka­dan­gi pas mus vyks ren­gi­niai,

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

su­va­žiuos tiek sve­čių, juos rei­ kia tvar­kin­gai priim­ti, kad po­sė­ džiai praei­tų sklan­džiai. Tam rei­ kia ruoš­tis, nė­ra taip pa­pras­ta, kaip at­ro­do“, – tei­gė par­la­men­ta­ras. Jis taip pat pri­dū­rė, kad kur­suo­se su­ ti­ko ne­daug Sei­mo na­rių. „Ne­gau­siai bu­vo su­si­rin­kę. Net ne­ži­nau, ko­dėl taip rea­guo­ja­ma. Jei­gu tei­kia­ma in­for­ma­ci­ja, rei­kia pa­si­pla­nuo­ti dar­bus ir ra­dus lai­ko nuei­ti“, – svars­tė pa­šne­ko­vas. Dar­bo par­ti­jos frak­ci­jos se­niū­ no pir­ma­sis pa­va­duo­to­jas Pet­ras Nar­ke­vi­čius taip pat sa­kė kur­suo­ se bu­vęs. „Taip, da­ly­va­vau ir pa­ts, ir ki­ti frak­ci­jos na­riai. Kai ne­ga­lė­ jau, nuė­jo ma­no pa­dė­jė­jos, su­kons­ pek­ta­vo, su­ra­šė in­for­ma­ci­ją ir man pa­pa­sa­ko­jo. Kur­sus ver­ti­nu tik tei­ gia­mai, kiek­vie­nas toks pa­bu­vi­mas mums, ypač nau­jiems, yra pa­mo­ ka, ku­ri ve­da į di­des­nį su­pra­ti­mą“, – aiš­ki­no par­la­men­ta­ras. Pak­laus­tas, ar Sei­mo na­riams rei­ kė­tų už­sie­nio kal­bų kur­sų, P.Nar­ ke­vi­čius sa­kė, kad juos reng­ti de­rė­ tų tik tiems, ku­rie nuo­lat bend­rau­ja ki­to­mis kal­bo­mis. „Pats sa­vo su­ge­bė­ji­mus ver­ti­ nu ga­na ge­rai, bet iš už­sie­nio kal­bų mo­ku tik vie­ną – ru­sų. Aiš­ku, kur­sai ne­pa­kenk­tų. Bet ne­var­to­ja­ma kal­ba už­mirš­ta­ma. Mo­ky­mų gal rei­kė­tų tiems, ku­rie nuo­lat tu­ri ry­šių su už­ sie­niu. Ma­nau, šiuo klau­si­mu rei­ ka­lin­gas šioks toks skirs­ty­mas. Nes jei mo­ky­tų­si tie, ku­rie pa­skui kal­bos ne­var­tos, tai bū­tų pi­ni­gų mė­ty­mas“, – sa­kė P.Nar­ke­vi­čius.

6

antradienis, balandžio 2, 2013

nuomonės

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

„Ai­po­di­nių“ zom­bių trium­fas

Ar rei­kia dvi­ra­čių ta­ko?

karštas telefonas telefonas@kl.lt

Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Kas pel­no­si iš ter­lio­nių?

D

a­nės slė­nio te­ri­to­ri­jo­je tie­sia­mas nau­jas dvi­ra­čių ir pės­čių­jų ta­kas nuo Bir­žos til­to iki Klai­pė­dos gat­vės til­to per Da­nę te­be­ke­lia aist­ras. Dau­giau­sia dis­ku­si­jų ky­la, ar jis tu­ri kirs­ti Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to Bo­ ta­ni­kos so­do te­ri­to­ri­ją. Įs­tai­gos dar­buo­to­jai net nea­be­jo­ja, kad nau­ja­sis dvi­ra­čių ir pės­čių­jų ta­kas pa­ kenks so­dui. Val­di­nin­kai tvir­ti­na, kad taip so­das taps at­vi­res­nis žmo­nėms. Ar rei­kia dvi­ra­čių ir pės­ čių­jų ta­ko, ku­ris kirs Bo­ta­ni­kos so­dą?

Už

Prieš

Saulius Pocius

K

Man įdo­mu, kas su­gal­vo­jo tvar­ką, kad bū­ti­nai rei­kia baus­ti tuos na­mų sa­vi­ nin­kus, jei kaž­kas iš­ter­lio­jo na­mo sie­ nas? Juk nu­va­lys žmo­nės, sam­dys fir­ mą, mo­kės po ke­lis tūks­tan­čius, o po ku­rio lai­ko vėl kas nors iš­ter­lios šva­rią sie­ną. Biz­nis tik kaž­kam, pel­nas kaup­ sis. Ken­tės tik gy­ven­to­jai. Juk iš­da­lins są­skai­tas bu­tų sa­vi­nin­kams, žmo­nės mo­kės pa­gal tai, ko­kio dy­džio bu­tą tu­ri. Ir taip mo­kė­si­me vi­są gy­ve­ni­mą, nes pa­pras­tai to­kie da­ly­kai ne­si­bai­gia. Ire­na

ler­kai su­si­zgri­bo – net 30 pro­c. moks­lei­vių yra ab­so­liu­tūs be­ raš­čiai. Tie­sa, jie pa­ž įs­ta rai­ des ir ga­l i jas su­dė­l io­ti į žo­d į, ta­čiau į tą raš­lia­vą žiū­rė­ti vis vien yra taip bau­giai gė­da, kad val­di­nin­kai su­kur­pė net prie­mo­nių pla­ną kal­bai gel­bė­ti. Užp­raė­ju­sį de­šimt­me­tį Ro­lan­das Ras­taus­ kas tuo­met dar bren­du­sią kar­tą taik­liai pa­ va­di­no ba­na­ni­ne jau­nuo­me­ne. Tik ką at­k ū­rus ne­prik­lau­so­my­bę įsi­ga­lė­ jo ma­da vie­šai val­gy­ti ba­na­nus, ku­rie so­ viet­me­čiu sal­di­no tik anų lai­kų eli­to gy­ve­

At­si­ra­do to­kių „iš­ra­di­ mų“, į ku­riuos pa­žvel­ gęs net ne­sup­ra­si, ar tai skai­čius, ar daik­ta­ var­dis. ni­mą. Tai bu­vo šim­tap­ro­cen­ti­nis pra­ban­ gos ir so­cia­li­nio svo­rio ženk­las. Ir tam tik­ ros ma­din­gos kel­nės bu­vo va­di­na­mos ba­ na­ni­nė­mis. Ka­vi­nė­se po­pu­lia­riau­si pa­tie­ ka­lai neap­sė­jo be to svar­biau­sio­jo ing­re­ dien­to. Net anuo­met pa­gar­sė­ju­sio ban­di­ tų res­to­ra­no me­niu puo­šė reikš­min­gas pa­ tie­ka­las „Kiau­lie­na su ba­na­nais“, ku­rį knai­ bė ne vie­nas aukš­tuo­me­nės gur­ma­nas. Ta ba­na­ni­nio jau­ni­mo ge­ne­ra­ci­ja su­bren­ do ir į pa­sau­lį iš­ste­nė­jo nau­ją – „ai­po­di­nę“ kar­tą, ku­rios fir­mi­nis ženk­las yra iš­ma­nu­ sis te­le­fo­nas su pra­kąs­tu obuo­liu ant dang­ te­l io, gob­t u­vas, sle­pian­t is ne tik lėkš­tas sme­ge­nis, bet ir au­si­nes, su ku­rio­mis ne­ si­ski­ria­ma net mie­gant. Tie gat­vė­mis slan­ kio­jan­tys zom­biai ra­ši­nė­ja ži­nu­tes be „į“, „ą“, „ė“, ma­nia­kiš­kai var­to­ja ang­lų kal­bą, o pe­ rok­si­di­nių feis­bu­ko nau­jie­nų tur­gus ir sla­ viz­mų frag­men­tai spuo­guo­to­je są­mo­nė­je gim­tą­ją kal­bą su­vė­lė į to­k į vel­nio mu­ti­nį, kad vi­suo­ti­nis fi­lo­lo­gi­nis su­de­bi­lė­ji­mas ta­ po vie­nu ryš­kiau­sių šių lai­kų po­žy­miu. Vi­sa tai įgi­jo pa­to­lo­g i­nes raiš­kos for­mas, ku­rios kė­si­na­si ne tik į lie­tu­vių kal­bos ta­ pa­ty­bę, bet ir ima pre­ten­duo­t i į in­va­l i­d i­ nę tau­to­s a­ką, be­si­kė­si­nan­č ią su­g riau­t i tą et­n i­n į pa­l i­k i­mą, ku­r is iki šiol bu­vo lai­ ko­mas tau­tos iden­t i­te­to pa­ma­t u ir tvir­ to­ve. Ką reiš­k ia vien ta de­bi­lė­ji­mo ma­da pa­rem­t i ikik­r i­z i­n iai iš­si­reiš­k i­mai, pa­vyz­ džiui, „bu­tai brangzzz“? Ar­ba „ka­ro­če, aci­ kask hot do­gą, pir­kau bran­gei“. At­si­ra­do to­ kių fi­lo­lo­gi­nių „iš­ra­di­mų“, į ku­riuos pa­žvel­ gęs net ne­sup­ra­si, ar tai skai­čius, ar daik­ ta­var­dis: „at­vy­xiu 4tadieni“. Jei šio pro­ce­ so nie­kas neuž­kar­dys, ga­l i­ma tik įsi­vaiz­ duo­t i, ko­k ia at­l ie­ka taps vals­ty­bi­ne va­di­ na­ma kal­ba.

Kas yra svei­ka?

Sau­lius Ru­žins­kas, Lie­tu­vos dvi­ra­ti­nin­kų bend­ ri­jos ta­ry­bos na­rys: – Šis dvi­ra­čių ir pės­čių­jų ta­kas yra rei­ka­lin­gas. Jis nau­dos at­neš ir pa­čiam Bo­ta­ni­kos so­dui, ku­ris tuo­ met bus ar­čiau vi­suo­me­nės. Dau­giau žmo­nių ga­lės pa­tek­ti į Bo­ta­ni­kos so­dą, ap­žiū­rė­ti, kas ja­me au­gi­ na­ma. Ne­ma­tau prie­žas­čių, ko­dėl ne­rei­kė­tų ties­ ti dvi­ra­čių ta­ko per jo te­ri­to­ri­ją. Dau­ge­ly­je už­sie­nio ša­lių bo­ta­ni­kos so­dai bū­na vi­siš­kai at­vi­ri gy­ven­to­ jams. Nė­ra jo­kių tvo­rų. Jei Bo­ta­ni­kos so­do dar­buo­ to­jai bi­jo dėl au­ga­lų, ga­li įsi­reng­ti ste­bė­ji­mo ka­me­ ras. Be to, jie tu­rė­jo lai­ko iš­kel­ti au­ga­lus iš vie­tos, kur bus tie­sia­mas ta­kas. Pro­jek­tas bu­vo su­de­rin­tas se­ niai. Šis nau­jas ta­kas yra la­biau rek­rea­ci­nis. Va­žiuo­ da­mi juo žmo­nės ga­lės gro­žė­tis Da­nės pa­kran­tė­mis. Prie jų juk tu­ri tei­sę pa­kliū­ti vi­si. At­si­ras ga­li­my­bė tu­ris­tams dvi­ra­čiais va­žiuo­ti ne tik į Kur­šių ne­ri­ją, bet ir pa­lei upę. Ke­ti­na­me tu­ris­tams pa­siū­ly­ti žie­di­ nį marš­ru­tą-eks­kur­si­ją – va­žiuo­ti nau­juo­ju ta­ku iki Bo­ta­ni­kos so­do, jį ap­žiū­rė­ti, ta­da grįž­ti Gi­ru­lių miš­ ku. Ge­rai, kad at­si­ran­da dau­giau gra­žių vie­tų, ku­rias bus ga­li­ma ap­žiū­rė­ti va­žiuo­jant dvi­ra­čiais.

Ona Rū­ta Ža­dei­kie­nė, Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to Bo­ ta­ni­kos so­do di­rek­to­rė: – Esu prieš, kad dvi­ra­čių ir pės­čių­jų ta­kas kirs­tų Bo­ ta­ni­kos so­dą. Pa­tir­si­me daug ža­los. Ta­kas driek­sis per vi­są Bo­ta­ni­kos so­do te­ri­to­ri­ją. Pir­miau­sia rei­kės daug au­ga­lų per­kel­ti į ki­tą vie­tą. Jei ap­tver­si tvo­rą, ku­rią siū­lo, bus su­dar­ky­tas kraš­to­vaiz­dis. Be to, ji neiš­gel­ bės. Ka­li­niai di­džiau­sias tvo­ras per­li­pa ir pa­bė­ga. Vi­ si vis tiek eis į so­dą. Žmo­nės šiais lai­kais ne­gai­les­tin­ gi. Jie ski­na, rau­na ar net va­gia au­ga­lus. So­das tik­rai nu­ken­tės. Pa­žiū­rė­ki­te, pail­sė­ti iš­va­žia­vę žmo­nės vi­ sa­da pri­si­ski­na ir par­si­ve­ža įvai­rių au­ga­lų ša­ke­lių. O pas mus žy­di ro­žės, jaz­mi­nai, bi­jū­nai. Ar žmo­nės jų ne­skins? Neiš­veng­si­me ir šiukš­li­ni­mo. Ma­to­me, kas de­da­si dvi­ra­čių ta­ke per Gi­ru­lių miš­ką. Šiukš­lės, suo­ lai su­lau­žy­ti. Be to, tvo­ra so­dą pa­da­lins į dvi da­lis. Bus su­ga­din­ta gra­ži vie­ta. Mes in­ten­sy­viai ko­vo­jo­me, kad su­kur­tu­me to­kį so­dą, de­šimt me­tų tvar­kė­mės, kol ga­ lė­jo­me įsi­leis­ti žmo­nės. Da­bar vis­kas bus su­ga­din­ta. Ar ne per daug tų dvi­ra­čių ta­kų? Kai ku­riuos jų tes­ki­ ria 50–60 met­rų. Bai­su pa­gal­vo­ti, kas dė­sis so­de, kai pra­si­dės dar­bai. Ne­gi ne­bu­vo ga­li­ma ap­lenk­ti so­do?

Val­džios spren­di­mai va­ro į lūš­ny­nus

I

r bai­mę, ir pa­si­pik­ti­ni­mą ke­ lia Lie­tu­vos val­džios už­mo­jai mū­sų ša­ly­je įves­ti eu­rą ir kuo grei­čiau. Ma­no se­suo gy­ve­na Vo­kie­ti­jo­je, to­dėl pui­kiai ži­nau, kaip ten vis­ kas vy­ko, kai įve­dė eu­rą. Kai­nos li­ ko to­kios pa­čios – tie pa­tys skai­ čiai, ta­čiau jau ne­be mar­kė­mis, o eu­rais. Šią va­sa­rą vie­šė­jau Vo­kie­ti­jo­je. Kai į ją iš­va­žia­vau, švie­žių bul­vių ki­log­ra­mas Klai­pė­do­je kai­na­vo 70 cen­tų, o Vo­kie­ti­jo­je – eu­ras. Aki­vaiz­du, kad to­kios kai­nos, kai bus įves­tas eu­ras, bus ir pas mus.

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

397 728

Ja­ni­na

And­riaus Del­tu­vos ka­ri­ka­tū­ra

Dia­na

Ne­sup­ra­to, kur iš­lip­ti

Aną­dien va­žia­vau au­to­bu­su ir ste­bė­jau keis­tą vaiz­dą. Paaug­lys, au­sis už­si­ki­šęs au­si­nė­mis, vie­no­je sto­te­lė­je at­si­pei­ kė­jo, kad jau rei­kia lip­ti. Šo­ko vai­ki­ nas prie du­rų, o tos lyg ty­čia už­si­da­rė. Šo­ko prie ki­tų, ir tos už­si­da­rė. Pra­dė­ jo blaš­ky­tis lyg paukš­tis nar­ve, ne­be­ sup­ras­da­mas, kaip iš­lip­ti. Vai­ruo­to­jas pa­ma­tė šį vaiz­dą veid­ro­dy­je ir su­šu­ko: „Ne­laks­tyk, su­stok ir pa­spausk myg­ tu­ką“. Pa­ma­niau sau – šiais lai­kais ir au­to­bu­sais va­ži­nė­ti rei­kia mo­kė­ti. Ali­na

Kas mo­kės už klai­das?

Man plau­kai ant gal­vos šiau­šia­si pa­si­ žiū­rė­jus, kas de­da­si Ne­rin­go­je. Aš esu klai­pė­die­tė, bet esu ir Lie­tu­vos pi­lie­tė, to­dėl man bai­su žiū­rė­ti, kaip yra griau­ na­mi nau­ji pa­sta­tai. Mes juk – „uba­gų“ vals­ty­bė ir dar su­ge­ba­me gra­žiau­sia­me kam­pe­ly­je nu­griau­ti to­kius gra­žius pa­ sta­tus. Ką lai­mė­jo val­džia, kai nu­grio­vė Geor­gi­jaus De­ka­ni­dzės na­mą? Te­le­vi­ zi­jos fil­ma­vo kal­ną ply­tų. Bū­tų pa­sta­ tą ati­da­vę se­ne­lių na­mams ar naš­lai­ čiams. Juk vals­ty­bei trūks­ta pa­sta­tų, o mes taip el­gia­mės su tur­tu. Juodk­ ran­tė­je nu­griau­to pa­sta­to neap­gy­nė net Ne­rin­gos me­ras. Ką lai­mės val­ džia nu­grio­vus pa­sta­tą? Gal suo­liu­ką pa­sta­tys? Kur mes nuei­si­me ir ko pa­ siek­si­me? Ar ne­si­juoks iš mū­sų už­sie­ nis? Val­džia aiš­ki­na, kad už tai tu­ri at­ sa­ky­ti tie, kas iš­da­vė lei­di­mus. Kur tie, kur pa­ra­šus dė­jo, da­bar yra? Mi­li­jo­nai li­tų nuo­sto­liams pa­deng­ti su­mo­kė­ta bus iš mū­sų vi­sų pi­ni­gų. O nors vie­ nas kler­kas yra su­mo­kė­jęs iš sa­vo ki­ še­nės, kad blo­gai pa­siel­gė? Ste­pa­ni­ja Pa­ren­gė As­ta Alek­sė­jū­nai­tė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

750

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

To­dėl jei ne­di­dės pen­si­jos, tai iš­ kart ar­ba ei­ti į ko­kį „uba­gy­ną“, ar­ba iš­tie­sus ran­ką prie baž­ny­ čios sto­vė­ti. Bai­siau­sia, kad žmo­nės ne­no­ ri to eu­ro, o mums jį bru­ka per prie­var­tą. Ir blo­gy­bė yra ne tik kai­nos, o ir tai, kad tu­rė­si­me vi­so­kius bank­ru­tuo­jan­čius ir mo­ kes­čius ven­gian­čius mo­ kė­ti grai­kus iš­lai­ky­ti. Aki­vaiz­du, kad val­džia no­ri mus su­va­ry­ti į lūš­ny­nus, ir tiek.

Pra­dė­jau gi­lin­tis į svei­ko gy­ve­ni­mo bū­ do su­bti­ly­bes ir nu­ste­bau, koks prieš­ta­ rin­gas tai rei­ka­las. Vie­nas die­to­lo­gas ti­ ki­na, kad per sa­vai­tę ga­li­ma su­val­gy­ti ne dau­giau kaip po­rą kiau­ši­nių, ki­tas tei­ gia, kad ne­rei­kia sa­vęs ri­bo­ti ir ga­li­ma kiau­ši­nių kimš­ti, kiek tik no­ri­si. Vie­ni sa­ko, kad ka­va yra nuo­dai žmo­gaus or­ ga­niz­mui, ki­ti ti­ki­na, kad jos ga­li­ma per die­ną iš­ger­ti net tris puo­de­lius. Vie­ni pa­ta­ria val­gy­ti kiek ga­li­ma dau­giau rau­ do­nos mė­sos, ki­ti ka­te­go­riš­kai yra prieš bet ko­kį jos var­to­ji­mą. Kiek­vie­nu at­ve­ju die­to­lo­gai skir­tin­gai pa­si­sa­ko. Kas ga­li pa­sa­ky­ti, ku­ris iš jų yra tei­sus?

reklamos skyrius: 397 Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė

711, 397 715

Platinimo tarnyba:

Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –

397 706 397 725

Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –

397 770 397 729

Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

397 750

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė –

Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 772 397 727

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

„Namai“: Lina Bieliauskaitė – 397 730 „Sveikata“: 397 705 Sandra Lukošiūtė – Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 8 000. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėm

Prenumeratos skyrius: 397 Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninės redaktorės: Loreta Ruikė Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

714

Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

antradienis, balandžio 2, 2013

užribis

Per šven­tes – smur­to pro­ver­žis

Dar­žo­vių bei gė­lių sėk­lų pir­ki­mo įkarš­ tis įsu­ko ir pre­ky­ bos cent­rus, ku­riuo­ se tarp dau­gy­bės ki­tų ga­li­ma įsi­gy­ti ir ka­na­ pių sėk­lų. Net pa­pras­ to smal­su­mo ve­da­ mas žmo­gus, vi­siš­kai tei­sė­tai nu­si­pir­kęs šių sėk­lų ir iš jų už­siau­gi­ nęs au­ga­lų, ga­li tap­ti su nar­ko­ti­kų pre­kei­ viais ko­vo­jan­čių pa­ rei­gū­nų tai­ki­niu.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Per Ve­ly­kas uos­ta­mies­čio pa­rei­ gū­nai fik­sa­vo ne­re­gė­tą smur­to šei­mo­se pro­ver­žį. Klai­pė­die­čius skriau­dė ir plė­ši­kai, ty­ko­ję įvai­rio­ se mies­to vie­to­se. Su­mu­šė še­šias mo­te­ris

Pre­kė: di­džiuo­siuo­se pre­ky­bos cent­ruo­se gre­ta ki­tų sėk­lų ga­li­ma įsi­gy­

ti lat­vių bend­ro­vės su­pa­kuo­tas ES užau­gin­tas ka­na­pių sėk­las.

Par­duo­tu­vė­se – ka­na­pių sėk­los Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Ta­čiau Lie­tu­vo­je šis au­ga­las ne­ ga­li bū­ti au­gi­na­mas.

Ant pa­kuo­tės – pa­ta­ri­mai

Ne­ga­li­ma lai­ky­ti na­mie

Vie­na­me di­džių­jų pre­ky­bos cent­rų ap­si­lan­kęs klai­pė­die­tis ge­ro­kai nu­ ste­bo, kai ap­žiū­ri­nė­da­mas po­mi­ do­rų sėk­las pa­ste­bė­jo, jog vi­siš­kai tei­sė­tai ša­lia vi­sų ki­tų au­ga­lų par­ duo­da­mos ir ka­na­pių sėk­los. Pa­ke­ly­je, kai­nuo­jan­čia­me 1,49 li­to, įdė­ta 268 sėk­los. Va­di­na­si, ga­li­ma ti­kė­tis, kad iš vie­no pa­ke­ lio ga­li­ma ap­so­din­ti ne­men­ką dar­ žą ka­na­pių dai­gų. Ant pa­ke­lio nu­ro­dy­ta, ka­da ir kaip ge­riau­sia so­din­ti šiuos au­ga­lus. Be to, ra­šo­ma, jog ka­na­pių sėk­lų alie­ ju­je yra daug ne­so­čių­jų rie­bių­jų rūgš­čių bei ki­tų svei­ka­tai nau­din­ gų me­džia­gų. Ta­čiau taip su­pa­kuo­ tos sėk­los yra skir­tos ne mais­tui ar alie­jui spaus­ti, o so­di­ni­mui. Ant pa­kuo­tės ra­šo­ma, jog au­gi­ ni­mui tin­ka ge­rai pa­tręš­ta, tu­rin­ti di­de­lį drėg­mės im­lu­mą dir­va. Įs­pė­ ja­ma, kad au­gin­ti už­da­ra­me grun­te drau­džia­ma. Ži­no­da­mas, jog bet ko­kių, net vi­ so­je Eu­ro­po­je ne­drau­džia­mų ka­na­ pių au­gi­ni­mas mū­sų ša­ly­je yra bau­ džia­mas, vy­ras nu­ste­bo. „Ko­dėl pre­ky­bos cent­re nė­ra jo­ kio įspė­ja­mo­jo už­ra­šo? Juk taip žmo­gus stu­mia­mas į nu­si­kal­ti­mą. Vi­si ži­no­me, kad įsta­ty­mų ne­ži­no­ ji­mas neat­lei­džia nuo at­sa­ko­my­bės, ta­čiau ši si­tua­ci­ja pri­me­na pro­vo­ ka­ci­ją“, – pik­ti­no­si vy­ras. Ka­na­pės yra ne tik nar­ko­ti­kai, bet ir pla­čiai nau­do­ja­mos tau­ti­nė­ je, ypač že­mai­čių, vir­tu­vė­je. Tai ir pui­kus ma­sa­las kar­piams gau­dy­ ti bei nuo se­no ži­no­mas kaip ge­ras pluoš­tas.

Į klau­si­mą, kaip elg­tis, pirk­ti ar ne­ pirk­ti drau­džia­mo au­ga­lo sėk­las, pa­rei­gū­nai at­sa­ko ka­te­go­riš­kai. Klai­pė­dos apy­gar­dos pro­ku­ ra­t ū­ros pro­k u­ro­ras Rus­l a­n as Ušins­kas ka­te­go­riš­kai ti­ki­no – ne­pai­sant, kad ka­na­pių sėk­los par­duo­da­mos le­ga­liai, au­gin­ti iš jų au­ga­lų ne­ga­li­ma.

Ant pa­kuo­tės ra­šo­ ma, jog ka­na­pių au­ gi­ni­mui tin­ka ge­rai pa­tręš­ta, tu­rin­ti di­ de­lį drėg­mės im­lu­ mą dir­va. Daž­niau­siai nar­ko­ti­kų pre­kei­vių by­lo­se kal­ti­ni­mą pa­lai­kan­tis Klai­ pė­dos apy­gar­dos pro­ku­ra­tū­ros pro­ ku­ro­ras Dai­nius Mo­tu­žis pri­si­mi­nė, kad be­ne iki 2003 me­tų Bau­džia­ ma­sis ko­dek­sas iš­sky­rė iš gau­sy­bės ka­na­pių veis­lių tu­rin­čias dau­giau­ siai kvai­ti­nan­čių me­džia­gų. Da­bar va­do­vau­ja­ma­si Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nist­ro įsa­ky­mu, ku­ ria­me pa­mi­nė­ta, jog drau­džia­mos yra ka­na­pės ir jų da­lys. Kiek šiuo­se au­ga­luo­se tu­ri bū­ ti veik­lio­sios me­džia­gos, kad sa­vi­ nin­ką ga­li­ma bū­tų baus­ti, ne­nu­ro­ do­ma. To­dėl pa­rei­gū­nai va­do­vau­ja­si nuo­sta­ta, jog ne­ga­li­ma au­gin­ti ar na­mie lai­ky­ti jo­kių ka­na­pių da­lių, ne­pai­sant jų rū­šies.

Vil­čių tu­ri tik ūki­nin­kai

„Ko­dėl par­duo­da, ki­tas klau­si­mas, bet au­gin­ti jų tik­rai ne­ga­li­ma. Pa­ gal ES di­rek­ty­vas ga­li­ma au­gin­ ti pluoš­ti­nes ka­na­pes. Ta­čiau no­ rė­da­mas jas au­gin­ti žmo­gus tu­ri ofi­cia­liai bū­ti ūki­nin­kas, tu­rė­ti ne ma­žiau nei nu­ma­ty­ta že­mės, bū­ ti pa­ra­mos ga­vė­jas, tik tam tik­ros rū­šies sėk­las įsi­gy­ti iš ser­ti­fi­kuo­to ūkio. Per au­ga­lų au­gi­ni­mo se­zo­ną du­kart at­lik­ti jų pa­tik­rą. Ne­pai­ sant to­kių griež­tų Eu­ro­pos Są­jun­ gos nu­ro­do­mų są­ly­gų, Lie­tu­vo­je ir to da­ry­ti ne­ga­li­ma. Tie­siog ne­ga­li­ ma vi­sai au­gin­ti jo­kių ka­na­pių jo­ kio­mis są­ly­go­mis“, – tvir­ti­no pro­ ku­ro­ras. At­sa­ko­my­bė pri­klau­so nuo džio­ vin­tų ka­na­pių kie­kio. Iki 5 gra­mų ka­na­pių yra ne­di­de­lis kie­kis, iki pust­re­čio ki­log­ra­mo – di­de­lis, o dau­giau džio­vin­tų šių au­ga­lų da­ lių lai­ko­ma la­bai di­de­liu kie­kiu. „Si­tua­ci­ja yra pa­ra­dok­sa­li – ga­ li nu­si­pirk­ti, bet ne au­gin­ti. Kas ne­ga­li­ma, tas ne­ga­li­ma“, – tei­gė R.Ušins­kas. Pa­sak pro­ku­ro­ro, net jei­gu mū­sų Sei­mas priims įsta­ty­mą dėl pluoš­ ti­nių ka­na­pių au­gi­ni­mo, tai da­ry­ti ga­lės tik ser­ti­fi­kuo­ti ūkiai, bet tik­ rai ne kiek­vie­nas už­si­ma­nęs. Kad as­muo bū­tų nu­baus­tas, pa­ kan­ka eks­per­tų pa­tvir­ti­ni­mo, jog pas žmo­gų ras­tas au­ga­las yra ka­ na­pė. R.Ušins­kas ne­pri­si­mi­nė nė vie­ no at­ve­jo, kad pa­rei­gū­nų ope­ra­ci­jos me­tu ka­na­pių au­gin­to­jas bū­tų pa­ tei­kęs par­duo­tu­vė­je pirk­tų ka­na­pių sėk­lų pa­kuo­čių. Už­tat daž­nas, nu­tver­tas su ka­na­ pė­mis, aiš­ki­na jų už­siau­gi­nęs kar­ piams vi­lio­ti.

Re­ko­men­da­ci­jos: ant pa­kuo­tės pa­ra­šy­ta, kuo ka­na­pės nau­din­gos žmo­gui ir kaip jas au­gin­ti. Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Užuot ra­miai ir san­tū­riai šven­ tę Ve­ly­kas, klai­pė­die­čiai smur­ta­vo prieš sa­vo mo­te­ris – per pa­rą Klai­ pė­do­je už­re­gist­ruo­ti net še­ši smur­ to šei­mo­je at­ve­jai. Pa­rei­gū­nai net ne­pri­si­me­na, ar ka­da Klai­pė­do­je per pa­rą bu­vo už­ fik­suo­tas toks smur­to pro­ver­žis. Be­veik vi­si smur­tau­to­jai lai­ką šiuo me­tu lei­džia areš­ti­nė­je, nes yra su­lai­ky­ti dviem pa­roms. Šeš­ta­die­nį na­muo­se Ąžuo­lų gat­ vė­je gir­ta­vęs 1958 me­tais gi­męs vy­ ras su­si­py­ko su žmo­na ir gra­si­no ją nu­žu­dy­ti, už­du­sin­ti, nau­do­jo psi­ cho­lo­gi­nį smur­tą. 1962 me­tais gi­ mu­si mo­te­ris į pa­gal­bą iš­si­kvie­tė pa­tru­lius, o šie smur­tau­to­ją su­lai­ kė ir už­da­rė į areš­ti­nę. Pir­mą­ją Ve­ly­kų die­ną apie 20.30 val. na­muo­se Sau­sio 15-osios gat­ vė­je tarp su­gy­ven­ti­nių ki­lo konf­ lik­tas. Jo me­tu 1979 me­tais gi­męs To­mas su­mu­šė sa­vo su­gy­ven­ti­nę Gi­tą, gi­mu­sią 1976 me­tais. Ši iš­ kvie­tė pa­rei­gū­nus, ta­čiau iki jiems at­vyks­tant nar­suo­lis To­mas pa­bė­ go. Jis ieš­ko­mas ap­klau­sai. Šeš­ta­die­nį apie 23 val. Ra­ga­nių gat­vė­je 1986 me­tais gi­męs Žy­gi­ man­tas, įta­ria­ma, su­mu­šė ket­ve­ riais me­tais jau­nes­nę gy­ve­ni­mo drau­gę. Vy­ras bu­vo at­vež­tas į po­ li­ci­jos ko­mi­sa­ria­tą. Jam nu­sta­ty­tas 1,1 pro­mi­lės gir­tu­mas. Jis ap­klaus­ tas, ne­su­lai­ky­tas. Smur­tas šei­mo­se uos­ta­mies­ty­ je tę­sė­si ir po vi­dur­nak­čio – nak­tį iš sek­ma­die­nio į pir­ma­die­nį. Įgu­los gat­vė­je apie 1 val. na­muo­se 1967 me­tais gi­męs Ro­lan­das su­mu­šė su­ gy­ven­ti­nę Ri­tą, gi­mu­sią 1960-ai­ siais. Su­gy­ven­ti­nį at­vy­kę pa­rei­gū­nai iš­si­ve­žė. Ko­mi­sa­ria­te jam nu­sta­ty­ tas 1,61 pro­mi­lės gir­tu­mas. Smur­ tau­to­jas už­da­ry­tas į areš­ti­nę. Nuo vy­ro kumš­čių nak­tį iš sek­ ma­die­nio į pir­ma­die­nį nu­ken­tė­jo 1973 me­tais gi­mu­si Re­na­ta. Ją bu­ te Mi­ni­jos gat­vė­je su­mu­šė dve­jais me­tais vy­res­nis su­tuok­ti­nis Val­ das. Jis už­da­ry­tas į areš­ti­nę. Prieš sa­vo 29-erių žmo­ną Gin­ ta­rę nak­tį smur­ta­vo ir 1976 me­tais gi­męs Eval­das. Jis iš na­mų Nai­ku­ pės gat­vė­je iš­vež­tas ir už­da­ry­tas į areš­ti­nę. Dėl vi­sų įvy­kių pra­dė­ti iki­teis­mi­ niai ty­ri­mai.

Už­puo­lė laip­ti­nė­je

Ve­ly­kas ke­liems klai­pė­die­čiams ap­kar­ti­no plė­ši­kai, sa­vo au­kų ty­ ko­ję ir nak­tį, ir die­ną, ir laip­ti­nė­ je, ir mies­te. 1982 me­tais gi­męs klai­pė­die­ tis nuo už­puo­li­kų nu­ken­tė­jo nak­ tį iš sek­ma­die­nio į pir­ma­die­nį apie 1 val. ties Šiau­lių g. 17 na­mu. Ne­ pa­žįs­ta­mas vai­ki­nas klai­pė­die­čiui į akis pa­purš­kė du­jų ir pa­gro­bė kup­ ri­nę. Jo­je bu­vo ne­šio­ja­ma­sis kom­ piu­te­ris „Asus“ ir 120 li­tų. Ža­la – 1,2 tūkst. li­tų. Šeš­ta­die­nio va­ka­rą nuo už­puo­ li­kų nu­ken­tė­jo 1943 me­tais gi­męs klai­pė­die­tis. Jo plė­ši­kai pa­ty­ko­jo Tai­kos pr. 38 na­mo laip­ti­nė­je. Jos aikš­te­lė­je tarp ant­ro ir tre­čio aukš­to kaž­koks apie 16 me­tų jau­ nuo­lis pen­si­nin­ko pa­klau­sė, kiek va­lan­dų. Gar­baus am­žiaus vy­riš­kis nė ne­spė­jo at­sa­ky­ti, kai už­puo­li­kas jam grie­bė už vei­do, už­spau­dė bur­ ną, o ki­tas tuo me­tu iš kel­nių ki­še­ nės iš­trau­kė pi­ni­gi­nę. Apip­lė­šę pen­si­nin­ką, už­puo­li­kai pa­bė­go. Pi­ni­gi­nė­je bu­vo pen­si­nin­ko do­ ku­men­tai, vai­ruo­to­jo pa­žy­mė­ji­ mas, ban­ko ir įvai­rios nuo­lai­dų kor­te­lės. Ža­la – 100 li­tų. Per Ve­ly­kas nuo plė­ši­kų nu­ken­ tė­jo dar vie­nas pen­si­nin­kas, gi­męs 1949 me­tais. Jį pir­mą­ją Ve­ly­kų die­ ną apie 15 val. api­plė­šė prie Tai­kos pr. 101 pa­sta­to. Pri­bė­gęs ne­pa­žįs­ ta­mas vai­ki­nas iš pen­si­nin­ko ran­ kų pa­grie­bė ru­dą odi­nę pi­ni­gi­nę ir nu­rū­ko to­lyn. Pi­ni­gi­nė­je bu­vo 1 020 li­tų, įvai­rios kor­te­lės. Ža­la – 1,2 tūkst. li­tų. Vi­sų šių plė­ši­kų ieš­ko uos­ta­ mies­čio pa­rei­gū­nai, pra­dė­ti iki­ teis­mi­niai ty­ri­mai. Už tris pa­žei­di­mus – ky­šis

Ba­lan­džio 1-oji jau­nam vai­ruo­to­jui ta­po ne links­my­bių ir po­kštų die­na – jam teks srėb­ti pa­ties iš­vir­tą ne­ ma­lo­nu­mų ko­šę. Nak­tį iš sek­ma­die­nio į pir­ma­die­nį apie 1.30 val. Klai­pė­dos ra­jo­ne, Di­ tu­vos kai­me, 1992 me­tais gi­męs vai­ ruo­to­jas ban­dė pa­pirk­ti po­li­ci­jos pa­ rei­gū­nus ir jiems pa­siū­lė 500 li­tų. Vai­ruo­to­jas ma­nė, jog tiek už­ teks, kad pa­rei­gū­nai ne­fik­suo­tų tri­jų jo pa­da­ry­tų nu­si­žen­gi­mų. Vai­ruo­to­jas prie vai­ro sė­do ne­ blai­vus, jis vai­ra­vo pri­va­lo­muo­ju ci­vi­li­nės at­sa­ko­my­bės drau­di­mu ne­draus­tą au­to­mo­bi­lį ir dar su­kė­ lė eis­mo įvy­kį. Dėl ban­dy­mo pa­pirk­ti po­li­ci­jos pa­rei­gū­nus pra­dė­tas iki­teis­mi­nis ty­ri­mas. Vai­ruo­to­jas ap­klaus­tas. Jam teks at­sa­ky­ti ir už pa­da­ry­tų ke­lių eis­mo tai­syk­lių pa­žei­di­mus.

Re­zul­ta­tas: per Ve­ly­kas prieš sa­vo mo­te­ris smur­ta­vę ke­tu­ri klai­pė­die­čiai

at­si­dū­rė areš­ti­nė­je, vie­nas bu­vo tik ap­klaus­tas, o dar vie­nas pa­bė­go.

To­mo Ra­gi­nos nuo­tr.

8

antradienis, balandžio 2, 2013

pasaulis Di­de­lė bau­da

Ne­ti­ki sa­vi­žu­dy­be

Tik­rins vi­sus

Ita­li­jos teis­mas sky­rė ma­dos na­mams „Dol­ce & Gab­ba­na“ 343 mln. eu­rų su pa­lū­ka­no­mis bau­dą už tai, kad jie mo­kes­čių ins­pek­ci­jo­je ne­dek­la­ra­vo mi­li­ jo­nų eu­rų pa­ja­mų. Pa­sak pro­ ku­ro­rų, nu­sta­ty­ta, kad šie ma­ dos na­mai „pa­žei­dė įsta­ty­mą tu­rė­da­mi vie­nin­te­lį tiks­lą įgy­ti fi­nan­si­nį pra­na­šu­mą“.

Ve­lio­nio ru­sų oli­gar­cho Bo­ri­so Be­re­zovs­kio 23 me­tų mer­gi­na sa­kė ne­ti­kin­ti, kad jis nu­si­žu­ dė, ir tvir­ti­no, jog jie ne­tru­kus po to, kai vy­ras bu­vo ras­tas ne­gy­vas, tu­rė­jo drau­ge iš­vyk­ti ato­sto­gų į Iz­rae­lį. Ka­te­ri­na Sa­ bi­ro­va tei­gė, kad per jų pa­sku­ ti­nį po­kal­bį jo bal­sas „skam­ bė­jo ge­riau nei pa­pras­tai“.

Kip­ro pre­zi­den­tas Ni­kas Anas­ ta­sia­dis pa­ža­dė­jo, kad net jo pa­ties šei­ma ne­bus ap­sau­go­ ta nuo ko­mi­si­jos ty­ri­mo dėl įta­ria­mų nu­si­kal­ti­mų prieš eu­ro zo­nos fi­nan­si­nę pa­gal­ bą. N.Anas­ta­sia­dis sa­kė, kad ko­mi­si­ja tu­rės aiš­kias gai­res neišb­rauk­ti iš sa­vo ty­ri­mų nie­ ko, net jo pa­ties gi­mi­nai­čių.

Linki tai­kos Pa­sau­liui po­pie­žius Pran­ciš­kus šv. Ve­ly­kų pro­ga pa­lin­kė­jo tai­ kos.

Pas­vei­ki­ni­mą „Mies­tui ir pa­sau­ liui“ („Ur­bi et Or­bi“) po­pie­žius pra­dė­jo sau įpras­ta pa­pras­ta fra­ ze: „Links­mų šv. Ve­ly­kų!“ „Jė­zus pri­si­kė­lė! Di­džiu­lis džiaugs­mas, kad ga­liu pra­neš­ ti šią ži­nią... No­rė­čiau su šia ži­ nia ap­lan­ky­ti kiek­vie­nus na­ mus ir kiek­vie­ną šei­mą, ypač ten, kur kan­čia itin sun­ki – li­ go­ni­nė­se, ka­lė­ji­muo­se“, – kal­ bė­jo po­pie­žius. Tie­sa, Šven­ta­sis Tė­vas šį kar­tą at­si­sa­kė skai­ty­ti pa­svei­ki­ni­mus 65 skir­tin­go­mis kal­bo­mis, tarp jų ir lie­tu­vių. Po­pie­žiams Jo­nui Pau­liui II ir Be­ne­dik­tui XVI bū­ da­vo sun­ku iš­tar­ti net ke­lis žo­ džius kai ku­rio­mis iš kal­bų, pa­ vyz­džiui, ki­nų. Tad Pran­ciš­kus nu­ta­rė dau­giau dė­me­sio skir­ ti Šv. Pet­ro aikš­tė­je su­si­rin­ku­ siems 250 tūkst. žmo­nių. Ženg­ da­mas per mi­nią po­pie­žius iš tau­tie­čių ga­vo do­va­nų Ar­gen­ ti­nos fut­bo­lo rink­ti­nės marš­ki­ nė­lius. Pa­lai­mi­ni­me Šven­ta­sis Tė­ vas daug dė­me­sio sky­rė pa­ sau­lio re­gio­nams, ku­riuos kre­ čia konf­lik­tai. Pon­ti­fi­kas ra­gi­no pa­l eis­t i Ni­ge­r i­jo­je lai­ko­m us įkai­tus, pa­smer­kė kont­ra­ban­ dą žmo­nė­mis, ją pa­va­di­no „di­ džiau­sia ver­gi­jos for­ma šia­me XXI a.“. Pran­ciš­kus taip pat mel­dė­si už „my­li­mą Si­ri­ją, už jos ken­čian­ čius žmo­nes ir už dau­gy­bę pa­ bė­gė­lių, ku­rie lau­kia pa­gal­bos ir pa­guo­dos“. „Kiek daug krau­jo pra­lie­ta! Ir kiek dar rei­kia ken­tė­ti, kol bus ras­tas po­li­ti­nis šios kri­zės spren­di­mas?“ – re­to­riš­kai klau­ sė po­pie­žius. Pad­rą­si­nęs iz­rae­ lie­čius ir pa­les­ti­nie­čius ge­ra­no­ riš­kai su­ras­ti ke­lią į san­tar­vę, Pran­ciš­kus taip pat mel­dė tai­ kos Azi­jai. „Ypač tai­kos rei­kia Ko­rė­jos pu­sia­sa­liui, kad bū­tų pa­ša­lin­ ti ne­su­ta­ri­mai ir su­bręs­tų nau­ ja su­si­tai­ky­mo dva­sia“, – kal­bė­ jo po­nti­fi­kas. Pran­ciš­kus taip pat mel­dė tai­ kos kru­vi­nų konf­lik­tų dras­ko­mai Af­ri­kai ir ypač Ni­ge­ri­jai, „kur daug žmo­nių, tarp jų – vai­kų, yra te­ro­ris­ti­nių gru­pių įkai­tai“. Jis dar pa­mi­nė­jo Ma­lį – pa­lin­ kė­jo jam ras­ti vie­ny­bę – ir Kon­ go De­mok­ra­ti­nę Res­pub­li­ką bei Cent­ri­nės Af­ri­kos Res­pub­li­ką, kur „dau­gy­bė žmo­nių bu­vo pri­ vers­ti bėg­ti iš na­mų ir te­be­gy­ve­ na bai­mė­je“. BNS, BBC inf.

Ke­lias­de­šimt ki­lo­ met­rų iki ša­lies, ku­ri gra­si­na bran­duo­li­ niu smū­giu, sie­nos. Pie­tų Ko­rė­jos sos­ti­ nės Seu­lo gy­ven­to­ jai var­gu ar ga­li ra­ miai mie­go­ti.

Stra­te­gas: už Kim Jong-uno nu­ga­ros ma­ty­ti ka­ri­nis že­mė­la­pis pa­va­di­ni­mu „Smū­gio že­my­ni­nei JAV da­liai

pla­nas“.

„Reu­ters“ nuo­tr.

Ko­rė­jos ban­do vie­na ki­tos ner­vus Įsiu­ti­no bom­bo­ne­šiai

Ko­rė­jos pu­sia­sa­ly­je šį sa­vait­ga­lį bu­vo karš­ta. Pchen­ja­nas kaip dra­ ko­nas spjau­do­si ug­ni­mi. Ner­vų ka­ras pra­si­dė­jo po to, kai ame­ri­kie­čiai pra­skrie­jo virš Ko­rė­ jos pu­sia­sa­lio bran­duo­li­nį gink­ lą ga­lin­čiais ne­šti bom­bo­ne­šiais B-52. Vė­liau ame­ri­kie­čiai į Ko­rė­ ją pa­siun­tė ra­da­rų ne­pas­te­bi­mus bom­bo­ne­šius B-2. Šių tri­kam­pio for­mos dan­gaus paukš­čių pa­si­ ro­dy­mas pra­ty­bo­se anks­čiau ne­ bu­vo ofi­cia­liai vie­ši­na­mas. Bet šį kar­t ą Pen­ta­go­n as pa­s iel­g ė kiek ki­taip – lei­do su­pras­ti, kad at­ sa­ko­ma­sis smū­gis bus grei­tas ir tiks­lus. B-2, taip pat ga­lin­čio ga­ben­ ti bran­duo­li­nį gink­lą, skry­dis bu­ vo per­spė­ji­mas Šiau­rės Ko­rė­jai jo ne­nau­do­ti. Pchen­ja­no per­spė­ji­mas

Lauk­ti Pchen­ja­no reak­ci­jos il­gai ne­rei­kė­jo. Ko­mu­nis­ti­nė vals­ty­bė kaip rei­kiant įsiu­to. Iš pra­džių pa­

gra­si­no JAV, kad ata­kuos jų ka­ri­nes ba­zes Ja­po­ni­jo­je ir Pie­tų Ko­rė­jo­je. Vė­liau pa­reiš­kė, kad nu­tai­kys ra­ke­ tas į že­my­ni­nę JAV da­lį.

Nuo šiol san­ty­kiai tarp abie­jų Ko­rė­jų pe­rei­na į ka­ri­nę pa­ dė­tį, o vi­si rei­ka­lai tarp abie­jų Ko­rė­jų bus spren­džia­mi pa­ gal ka­ro me­to pro­to­ ko­lą. Sa­vait­ga­lį pa­skelb­tos fo­tog­ra­fi­ jos, ku­rio­se ma­ty­ti, kaip ne­ži­no­ mo­je va­da­vie­tė­je Šiau­rės Ko­rė­jos ly­de­riui Kim Jong-unui už nu­ga­ ros pui­kuo­ja­si že­mė­la­pis su už­ra­šu „Smū­gio že­my­ni­nei JAV da­liai pla­ nas“. Ma­ty­ti, kad Šiau­rės Ko­rė­jos val­džia pla­nuo­ja ra­ke­ti­nius smū­

Įvy­kių Ko­rė­jo­je chro­no­lo­gi­ja 2012 m. gruo­džio 12 d. Šiau­rės Ko­rė­

Ko­vo 19 d. virš Ko­rė­jos pu­sia­sa­lio

ja pa­lei­do to­li­mo­jo nuo­to­lio ra­ke­tą.

pra­skri­do JAV bom­bo­ne­šiai B-52, ga­ lin­tys ga­ben­ti bran­duo­li­nį gink­lą.

2013 m. va­sa­rio 12 d. Pchen­ja­nas

įvyk­dė tre­čią­jį bran­duo­li­nį ban­dy­mą. Anks­tes­ni du bu­vo įvyk­dy­ti 2006 ir 2009 m.

Ko­vo 20 d. ke­lis Pie­tų Ko­rė­jos

Ko­vo 7 d. Jung­ti­nės Tau­tos Šiau­rės

Ko­vo 27 d. Šiau­rės Ko­rė­ja nu­trau­kė

Ko­rė­jai pa­skel­bė san­kci­jas.

ka­riš­kių karš­tą­ją li­ni­ją su Seu­lu.

Ko­vo 11 d. JAV ir Pie­tų Ko­rė­ja pra­

Ko­vo 28 d. JAV pa­siun­tė į Ko­rė­ją

dė­jo bend­ras ka­ri­nes pra­ty­bas. Šiau­ rės Ko­rė­ja pa­skel­bė, kad at­si­sa­ko lai­ ky­tis pa­liau­bų.

sun­kiai su­se­ka­mus bom­bo­ne­šius.

trans­liuo­to­jus ir ban­kus ata­ka­vo pa­ slap­tin­gas kom­piu­te­ri­nis vi­ru­sas.

Ko­vo 30 d. Šiau­rės Ko­rė­ja pa­skel­bė

ka­ri­nę pa­dė­tį su Pie­tų Ko­rė­ja.

gius Va­šing­to­nui, taip pat ame­ ri­kie­čių ba­zėms San Die­ge ir Perl Har­bo­re, Ha­va­juo­se. Tie­sa, Pie­tų Ko­rė­jos šal­ti­niai sa­kė, kad vei­kiau­siai tai – pro­pa­ gan­di­nis triu­kas. O sau­gu­mo eks­ per­tai ra­mi­no, kad Šiau­rės Ko­rė­ja var­gu ar tu­ri tarp­že­my­ni­nę ba­lis­ ti­nę ra­ke­tą, ku­ri pa­siek­tų, pa­vyz­ džiui, Alias­kos pa­kran­tę ar­ba Ha­ va­jus bei Gua­mą. Gra­si­ni­mais ki­vir­čas ne­si­bai­gė. Šeš­ta­die­nį Šiau­rės Ko­rė­ja pa­skel­ bė ka­ri­nę pa­dė­tį su Pie­tų Ko­rė­ja. Ga­liau­siai Pchen­ja­nas svie­dė bran­ duo­li­nę kor­tą, va­din­da­mas bran­ duo­li­nį gink­lą „tau­tos gy­vy­be“. „Nuo šiol san­ty­kiai tarp abie­ jų Ko­rė­jų pe­rei­na į ka­ri­nę pa­dė­tį, o vi­si rei­ka­lai tarp abie­jų Ko­rė­jų bus spren­džia­mi pa­gal ka­ro me­to pro­ to­ko­lą“, – rė­žė Šiau­rės Ko­rė­jos na­ cio­na­li­nis trans­liuo­to­jas. Taip pat Pe­chen­ja­nas nu­trau­ kė ka­riš­kių karš­tą­ją li­ni­ją su Seu­lu. Ši li­ni­ja bu­vo įkur­ta at­ši­lus Seu­lo ir Pchen­ja­no san­ty­kiams. Šiau­rės

Ko­rė­ja li­ni­ją yra iš­jun­gu­si 2009 m. ko­vą, bet ry­šys vėl bu­vo at­kur­tas po dvie­jų sa­vai­čių. Šal­ti ner­vai?

Pie­tų Ko­rė­jo­je pa­ni­kos ne­bu­vo, ta­ čiau ša­lies va­do­vė Park Geun-hye per­spė­jo vals­ty­bę kai­my­nę ir pa­ža­ dė­jo stip­rų ka­ri­nį at­sa­ką į bet ko­kią pro­vo­ka­ci­ją. Po­li­ti­kai sa­ko, kad gra­si­ni­mai rim­ti, ta­čiau bend­ra­me Pie­tų ir Šiau­rės Ko­rė­jos pra­mo­ni­nia­me komp­lek­se dir­ban­tys ko­rė­jie­čiai aiš­ki­no, kad si­tua­ci­ja ra­mi. Pra­mo­ni­nis komp­lek­sas, esan­tis Šiau­rės Ko­rė­jos te­ri­to­ri­jo­je maž­ daug už 10 km nuo sie­nos, bu­vo įsteig­tas 2004 m. kaip bend­ra­dar­ bia­vi­mo sim­bo­lis. Kai ku­rie ap­žval­gi­nin­kai sa­ko, kad pra­mo­ni­nis komp­lek­sas – lak­ mu­so po­pie­rė­lis, at­spin­din­tis tik­ rą­ją si­tua­ci­ją. Pa­sak jų, jei bus nu­ tar­ta komp­lek­są už­da­ry­ti, tai reikš, kad kri­zė – rim­tes­nė, nei at­ro­do. BBC, CNN, BNS inf.

Gink­la­vi­mo­si var­žy­bos? Kai ku­r ie įta­k in­g i JAV po­l i­t i­kai ak­ cen­t a­vo, kad jei JAV ne­s iims sau­ go­t i Ja­po­n i­jos ir Pie­t ų Ko­rė­jos, šios ga­l i pa­č ios už­si­no­rė­t i bran­duo­l i­n io gink­lo, rea­g uo­da­mos į Šiau­rės Ko­rė­ jos gra­si­n i­mus. Toks sce­na­r i­jus ga­ li pa­ska­t in­t i gink­l a­v i­mo­s i lenk­t y­ nes re­g io­ne. Tie­s a, ana­l i­t i­kai abe­jo­ ja, kad Seu­las ir To­k i­jas ženg­t ų šiuo ke­l iu. Ja­p o­n i­j os vi­s uo­me­nė griež­ tai nu­s i­s ta­č iu­s i prieš bran­duo­l i­ nius gink­lus sa­vo ša­ly­je, nes iki šiol

me­na Ant­ro­jo ka­ro me­t ais įvyk­dy­ tų jos mies­t ų ato­m i­n ių bom­b ar­da­ vi­mų pa­mo­k as. Bu­vęs Pie­t ų Ko­rė­ jos ly­de­r is Park Chung-hee, da­b ar­ ti­nės ša­l ies va­do­vės Park Geun-hye tė­vas, bu­vo lin­kęs siek­t i ato­m i­n io ar­s e­n a­lo, kai JAV pre­z i­den­to Jim­ my Car­te­r io ad­m i­n ist­ra­ci­ja dė­jo pa­ stan­gas iš­ves­t i Ame­ri­kos ka­rius iš jo ša­l ies. Ta­č iau šį kar­t ą ame­r i­k ie­č iai ža­da Seu­lui „bran­duo­l i­n į skė­t į“ bet ko­k iu at­ve­ju.

9

ANTRADIENIS, BALANDŽIO 2, 2013

rubrika sveikata@kl.lt Redaktorė Jolanta Juškevičienė

sveikata

Mir­tis, do­va­no­jan­ti gy­vy­bę „Kas­dien tarp mir­ties ir gy­vy­bės? Ga­li­ma ir taip pa­sa­ky­ti“, – pri­si­pa­ži­no itin re­tos Lie­tu­ vo­je pro­fe­si­jos žmo­gus Ša­rū­nas Ju­dic­kas. 30 me­tų me­di­kas – vie­nas iš de­vy­nių Lie­ tu­vo­je transp­lan­ta­ci­jos koor­di­na­to­rių. Da­rius Sė­le­nis

d.selenis@diena.lt

Su te­le­fo­nu – ir į tua­le­tą

Transp­lan­ta­ci­jos spe­cia­lis­tų ka­bi­ne­ tas ne­di­de­lis. Kom­piu­te­ris, rei­ka­lin­ gi do­ku­men­tai, seg­tu­vai. Vi­si de­vy­ni 27–31 me­tų me­di­kai iš ran­kų ne­pa­ lei­džia mo­bi­lio­jo ry­šio te­le­fo­no, po ran­ka nuo­lat tu­ri ir jo įkro­vik­lį. „Taip, su te­le­fo­nu ei­na­me ir į tua­le­tą, – juo­kia­si Ša­rū­nas. – Tuo me­tu skam­bu­čių ne­su­lau­kiau, bet sten­gia­mės vis­ką at­lik­ti grei­tai.“ „Svei­ki, čia skam­bi­na iš li­go­ni­ nės... gy­dy­to­jas... Tu­ri­me li­go­nį, ku­ris va­kar pa­te­ko į ava­ri­ją. At­li­ ko­me įvai­rius ty­ri­mus, kom­piu­te­ ri­nę to­mog­ra­fi­ją... Krau­jo iš­si­lie­ji­

Mi­tas, kad mo­to­cik­ li­nin­kų kū­nai tin­ ka­mi do­no­rys­tei. Po ava­ri­jų jie ar­ba nu­si­broz­di­na, ar­ ba jų kū­nas bū­na su­ maitotas taip, kad or­ga­nai daž­niau­siai jau ne­tin­ka­mi. mas į sme­ge­nis... Būk­lė la­bai sun­ki. Įta­ria­me li­go­nio sme­ge­nų mir­tį...“ – maž­daug taip pra­si­de­dan­tį po­ kal­bį per­pa­sa­ko­jo Na­cio­na­li­nio transp­lan­ta­ci­jos biu­ro prie Svei­ ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos gy­dy­ to­jas koor­di­na­to­rius Š.Ju­dic­kas. Pra­dė­jus diag­no­zuo­ti sme­ge­nų mir­tį, transp­lan­ta­ci­jos koor­di­na­ to­riams per­duo­da­mi mirš­tan­čio­ jo as­mens duo­me­nys, ne­lai­min­go įvy­kio ap­lin­ky­bės, ty­ri­mų re­zul­ta­ tai, pla­nuo­ja­mas to­les­nis sme­ge­nų mir­ties diag­nos­ti­kos pla­nas. „Ir bū­ti­nai pa­tik­ri­na­me re­gist­rų duo­me­nis – ar žmo­gus tu­rė­jo do­ no­rys­tės kor­te­lę. Be­je, dar ne­pa­si­ tai­kė, kad do­no­ru tap­tų iš anks­to dėl do­no­rys­tės jau pa­si­ra­šęs žmo­ gus, – Lie­tu­vo­je tai pa­da­rė dau­giau nei 16 tūkst. žmo­nių. – Po to bū­ti­ nai pa­tik­ri­na­me, ar žmo­gus pa­si­ra­ šęs, kad ne­su­tin­ka bū­ti do­no­ru.“ Mi­rus sme­ge­nims, or­ga­nai pa­ ti­ria šo­ką, iš­si­ba­lan­suo­ja veik­

la. Tam, kad or­ga­nai bū­tų tin­ka­ mi transp­lan­tuo­ti, rei­kia dirb­ti­nai pa­lai­ky­ti jų gy­vy­biš­ku­mą. Kei­čia­si šir­dies dar­bas – rei­kia pa­lai­ky­ti jos dar­bą spe­cia­liais me­di­ka­men­tais. Plau­čiai tu­ri bū­ti dirb­ti­nai ven­ ti­liuo­ja­mi. Pa­kin­ta ka­sos ir inks­ tų veik­la, to­dėl bū­ti­na re­gu­liuo­ti cuk­raus ir šla­pi­mo iš­si­sky­ri­mo kie­ kį. Sut­rin­ka ter­mo­re­gu­lia­ci­jos me­ cha­niz­mas – rei­kia dirb­ti­nai pa­lai­ ky­ti kū­no tem­pe­ra­tū­rą. Transp­lan­ta­ci­jos koor­di­na­to­rius pri­va­lo iš­ma­ny­ti šiuos da­ly­kus – jis kon­sul­tuo­ja ir do­no­rą ruo­šian­čius gy­dy­to­jus rea­ni­ma­to­lo­gus. Var­dus sle­pia ko­dai

11–43–16. Toks ar pa­na­šus skai­čių ko­das sle­pia mi­ru­sio žmo­gaus var­ dą ir pa­var­dę. Taip iš­ven­gia­ma as­ me­niš­ku­mų, juo­lab kad do­no­rais yra ta­pę ir ži­no­mi žmo­nės. Net ir me­di­kų bri­ga­da, vyk­da­ma su or­ga­ nais, ži­no tik ko­dą. Sa­vo ko­dą tu­rė­jo ir ne­se­niai tra­ giš­kai žu­vu­si Kau­no po­li­ti­kė, vie­na tur­tin­giau­sių Lie­tu­vos mo­te­rų Ire­ na Ma­ti­jo­šai­tie­nė. Apie ją, kaip ir ki­tus do­no­rus, Ša­rū­nas ne­pa­sa­ko­ ja ir lai­ko­si griež­tos tai­syk­lės: tai – kon­fi­den­cia­li in­for­ma­ci­ja. Transp­lan­ta­ci­jos koor­di­na­to­riai, ga­vę in­for­ma­ci­ją iš gy­dy­mo įstai­ gų, kur žmo­gus mirš­ta, iš­kart in­ for­muo­ja transp­lan­ta­ci­jos cent­rus, kur lau­kia­me do­no­rų. „Mū­sų ka­bi­ne­tas, kaip mes pa­ tys sa­ko­me, mo­bi­lu­sis, nes dar­bas vyks­ta ju­dant, to­dėl ne­re­tai rei­kia pa­pil­do­mai krau­ti mo­bi­lų­jį te­le­fo­ ną au­to­mo­bi­ly­je“, – transp­lan­ta­ci­ jos spe­cia­lis­tai tu­ri de­šim­tis te­le­fo­ nų nu­me­rių ir, jau vyk­da­mi į vie­tą, kur yra po­ten­cia­lus do­no­ras, koor­ di­nuo­ja dar­bą. Svar­bios – ir ta­tui­ruo­tės

„Pa­tys ap­žiū­ri­me mi­ru­sį žmo­ gų nuo gal­vos iki ko­jų, nes svar­ bi kiek­vie­na de­ta­lė, – įta­kos tu­ri kiek­vie­nas su­mu­ši­mas, ku­ris ga­li tu­rė­ti įta­kos or­ga­nų transp­lan­ta­ci­ jai. Mi­tas, kad mo­to­cik­li­nin­kų kū­ nai tin­ka­mi do­no­rys­tei. Po ava­ri­jų jie ar­ba nu­si­broz­di­na, ar­ba jų kū­ nas bū­na su­maitotas taip, kad or­ ga­nai daž­niau­siai jau ne­tin­ka­mi“, – sklan­dan­tį mi­tą pa­ nei­gė pašne­ko­vas.

10

Skaidru: specialistai kategoriški: organų grobimo ir pardavimo Lietuvoje tikrai nėra.

„Shutterstock“ nuotr.

10

ANTRADIENIS, BALANDŽIO 2, 2013

rubrika sveikata

Šei­mos gy­dy­to­jui – dau­giau kom­pe­ten­ci­jos Nuo ko­vo šei­mos gy­dy­to­jui su­teik­ta tei­ sė skir­ti ir ver­tin­ti dau­giau nei iki šiol la­ bo­ra­to­ri­nių ty­ri­mų. Sky­rė ir pi­ni­gų

Pa­gal nau­jai įsi­ga­lio­ju­sią tvar­ ką šei­mos gy­dy­to­jo kom­pe­ten­ci­jai pri­skir­ti ke­pe­nų fer­men­tų (ALAT, ASAT, GGT, šar­mi­nė fos­fo­ta­zė), bi­li­ru­bi­no, skyd­liau­kės hor­mo­nų (TTH, FT4), pro­sta­tos spe­ci­fi­nio an­ti­ge­no (pa­cien­tams po ra­di­ka­ laus pro­sta­tos gy­dy­mo), mik­roal­ bu­mi­no šla­pi­me ir ge­le­žies krau­jy­ je nu­sta­ty­mo ty­ri­mai. Kar­tu su nau­jais įpa­rei­go­ji­mais skir­ti ir pi­ni­gai. Šiems me­tams šiam tiks­lui skir­ta 8 mln. li­tų. Spren­d i­m as pa­d i­d in­t i šei­m os gy­dy­to­jo kom­pe­ten­ci­ją aukš­čiau iš­var­dy­tais ty­ri­mais priim­tas at­ si­žvel­giant į Vals­ty­bi­nės li­go­nių ka­sos (VLK) di­rek­to­riaus įsa­ky­ mu su­da­ry­tos dar­bo gru­pės siū­ ly­mus. Šio­je dar­bo gru­pė­je dir­bo ir sa­vo nuo­mo­nes pa­tei­kė šei­mos gy­dy­to­jai, vi­suo­me­ni­nių or­ga­ni­ za­ci­jų, Lie­tu­vos gy­dy­to­jų va­do­ vų są­jun­gos, Lie­tu­vos li­go­ni­nių aso­cia­ci­jos at­sto­vai ir pir­mi­nės am­bu­la­to­ri­nės as­mens svei­ka­tos prie­ž iū­ros pa­s lau­gas tei­k ian­č ių įstai­gų va­do­vai. Ma­žiau siun­ti­nės

„Iki kom­p e­ten­c i­jos pa­d i­d i­n i­m o šei­mos gy­dy­to­jas ga­lė­jo skir­ti ir ver­tin­ti tik ba­zi­nius krau­jo, šla­ pi­mo ty­ri­mus, kar­diog­ra­mą. Pa­ di­di­nus šei­mos gy­dy­to­jo kom­pe­ ten­ci­ją, už­tik­ri­na­mas iš­sa­mes­nis pa­cien­to iš­ty­ri­mas pir­mi­nė­je svei­ ka­tos prie­žiū­ros gran­dy­je, šei­mos gy­dy­to­jas ga­li grei­čiau ir tiks­liau įver­tin­ti pa­cien­to svei­ka­tos būk­lę bei efek­ty­viau jam pa­dė­ti. Su­tei­

kus tei­sę šei­mos gy­dy­to­jui skir­ ti ir ver­tin­ti dau­giau la­bo­ra­to­ ri­n ių ty­r i­m ų, ma­ž iau pa­c ien­t ų dėl šių ty­ri­mų at­li­ki­mo siun­čia­ mi gy­dy­to­jo spe­cia­lis­to kon­sul­ ta­ci­jai. To­kiu bū­du yra tau­po­mas pa­cien­tų lai­kas, žmo­gui ne­be­rei­ kia vaikš­čio­ti nuo vie­no gy­dy­to­jo prie ki­to, o šei­mos gy­dy­to­jas ga­ li iš­sa­miau iš­tir­ti pa­cien­tą, įver­ tin­ti jo būk­lę ir grei­čiau pa­skir­ti rei­kia­mą gy­dy­mą. Be to, leng­vi­ na­mas gy­dy­to­jų spe­cia­lis­tų dar­ bas, nes pa­cien­tai gy­dy­to­jo spe­ cia­lis­to kon­sul­ta­ci­jai krei­pia­si jau iš­sa­miai iš­tir­ti pir­mi­nė­je as­mens svei­ka­tos prie­žiū­ros gran­dy­je“, – aiš­ki­no VLK Svei­ka­tos prie­žiū­ros pa­slau­gų de­par­ta­men­to Pas­lau­ gų eks­per­ti­zės, me­to­di­nio va­do­ va­vi­mo ir kont­ro­lės sky­riaus ve­ dė­ja Dai­va Be­rūkš­tie­nė. Ten­ka di­džiau­sias srau­tas

Ap­si­lan­ky­mai pas šei­mos gy­dy­to­ jus su­da­ro du treč­da­lius vi­sų ap­ si­lan­ky­mų pas gy­dy­to­jus. Šei­mos gy­dy­to­jai tei­kia pir­mi­nės am­bu­la­ to­ri­nės as­mens svei­ka­tos prie­žiū­ ros pa­slau­gas 78,8 pro­c. (2,35 mln.) ša­lies gy­ven­to­jų. Pas­lau­gas tei­kia dau­giau nei du tūks­tan­čiai šei­mos gy­dy­to­jų 165 vie­šo­sio­se ir 240 pri­ va­čio­se gy­dy­mo įstai­go­se, su­da­riu­ sio­se su­tar­tis su te­ri­to­ri­nė­mis li­go­ nių ka­so­mis. Šei­mos gy­dy­to­jo tei­kia­moms am­bu­la­to­ri­nėms pa­slau­goms ap­ mo­kė­ti iš Pri­va­lo­mo­jo svei­ka­tos drau­di­mo fon­do lė­šų kas­met ski­ ria­ma apie 600 mln. li­tų. „Klai­pė­dos“ inf.

Po­žiū­ris: transp­lan­ta­ci­jos koor­di­na­to­rius Ša­rū­nas ne­bi­jo kal­bė­ti apie mir­tį ir ma­no, kad ge­riau­sia die­na yra

šian­dien.

Mir­tis, do­va­no­jan­ti gy­vy­bę „La­bai svar­bu net ta­ 9 tui­ruo­tės. Vo­ras ant pirš­to, už­ra­šas „Ol­ga“, kar­tu­vės

ar ne­di­de­lis dru­ge­lis ant pe­ties. Jei pa­gal ta­tui­ruo­tę ga­li­ma spė­ti, kad ji da­ry­ta įka­li­ni­mo įstai­go­je, yra di­ des­nė ti­ki­my­bė, kad ga­li bū­ti už­ krės­tas krau­jas, žmo­gus – ŽIV ne­ šio­to­jas, sir­go he­pa­ti­tu“, – dar­bo su­bti­lu­mus aiš­ki­no Š.Ju­dic­kas. Tuo­met dar ati­džiau per­žvel­gia­ mi ir, jei rei­kia, už­sa­ko­mi pa­pil­do­ mi krau­jo ty­ri­mai. Ran­dai po pil­vo ope­ra­ci­jų ga­li tu­rė­ti įta­kos ke­pe­ nims, ku­rias išim­ti ga­li už­truk­ti dvi­gu­bai il­giau – ne dvi, bet ke­tu­ rias va­lan­das. Taip pat už­sa­ko­mi krau­jo ty­ri­mai au­di­nių su­de­ri­na­mu­mui – or­ga­nai tu­ri sa­vo imu­no­lo­gi­nį ko­dą. Svar­bu do­no­rys­tės pro­ce­so sta­di­ja ir dau­ ge­lis ki­tų smulk­me­nų, ku­rios pa­tei­ kia­mos transp­lan­ta­ci­jos cent­rams Lie­tu­vo­je – Kau­ne ir Vil­niu­je. Koor­di­na­to­riai me­di­kų bri­ga­dai, ku­riai bus siū­lo­mi or­ga­nai, su­ra­šo de­ta­lią in­for­ma­ci­ją, – tai su kū­no ap­žiū­ra už­trun­ka apie va­lan­dą. Ir, ži­no­ma, vie­nas svar­biau­sių bei su­dė­tin­giau­sių da­ly­kų – ar­ ti­mų­jų su­ti­ki­mas. Š.Ju­dic­kas ne­ sle­pia: ge­riau­siai, kad tai pa­da­ry­tų svar­bų vaid­me­nį at­lie­kan­tis rea­ni­ ma­ci­jos gy­dy­to­jas, ku­ris ge­riau­siai ma­tė vi­są li­gos ei­gą ir sun­kiau­siu me­tu bu­vo su ar­ti­mai­siais. „Du kar­tus ma­ne la­bai pik­tai bu­ vo pa­siun­tę la­bai to­li, – pri­si­mi­nė Š.Ju­dic­kas ir sa­kė, kad tų žmo­nių ne­smer­kia. – Vis dėl­to pri­va­lo­me jų pa­si­tei­rau­ti kuo grei­čiau, nes lai­ kas svar­bu, o do­no­ras ga­li iš­gel­bė­ ti ki­tus žmo­nes.“ Iš la­ga­mi­nė­lio iš­kri­tu­si šir­dis

Po­ky­čiai: dėl kai ku­rių hor­mo­nų, fer­men­tų ar mik­roe­le­men­tų ty­ri­mo

šei­mos gy­dy­to­jams pa­cien­tų ne­be­rei­kės siųs­ti pas gy­dy­to­jus spe­cia­ lis­tus. „Shutterstock“ nuotr.

Ša­rū­no Ju­dic­ko as­me­nio ar­chy­vo nuo­tr.

Š.Ju­dic­kui kar­tą te­ko lan­ky­tis ir ka­lė­ji­me. Koor­di­na­to­rius pra­šė ka­ lin­čio vy­ro su­ti­ki­mo, kad šis leis­ tų ati­duo­ti ar­ti­mo žmo­gaus or­ga­ nus do­no­rys­tei. „Kal­bė­jo­mės il­gai. Jam, kaip ir dau­gu­mai, svar­biau­si bu­vo du klau­si­mai, – pa­me­na neei­li­nį su­si­ ti­ki­mą Š.Ju­dic­kas. – Jis pra­šė pri­ siek­ti, kad or­ga­nai ne­bus kaž­kam par­duo­ti, pasidomėjo kaip po do­ no­rys­tės at­ro­dys kū­nas. Tam žmo­ gui do­no­rys­tė bu­vo svar­bi psi­cho­ lo­giš­kai. Kaip da­le­lė sa­vo­tiš­ko kal­tės at­pir­ki­mo.“

Pir­miau­sia koor­di­na­to­riai pra­šo su­tuok­ti­nio, po to – tė­vų, pil­na­me­ čių vai­kų, bro­lių, se­se­rų, ki­tų gi­mi­nių lei­di­mo. Jei žmo­gus bu­vo vie­ni­šas, ga­li spręs­ti gy­dy­to­jų eti­kos kon­si­ liu­mas. Jei žmo­gus ti­kin­tis, sten­gia­ ma­si, kad da­ly­vau­tų ku­ni­gas. „Aš, kaip ir vi­si koor­di­na­to­riai, tu­riu do­no­ro kor­te­lę, – Ša­rū­nas jau dau­giau nei 10 kar­tų yra bu­vęs ir krau­jo do­no­ru. – Mir­tis neiš­ ven­gia­ma, ta­čiau tap­da­mas do­no­ ru ga­li ją tar­si įpras­min­ti ir iš ta­vo bei ar­ti­mų­jų skaus­mo ga­li at­gim­ti ki­tas žmo­gus.“

Mir­tis neiš­ven­gia­ ma, ta­čiau, tap­da­ mas do­no­ru, ga­li ją tar­si įpras­min­ti ir iš ta­vo bei ar­ti­mų­jų skaus­mo ga­li at­gim­ti ki­tas žmo­gus.

Transp­lan­ta­ci­jos spe­cia­lis­tas tuo pat me­tu la­bai daug bend­rau­ja te­ le­fo­nais: nuo jo pri­klau­so, ar iš taš­ ko A į taš­ką B bus bus nu­vyk­ta sau­ giai ir ope­ra­ty­viai. „De­ri­na­me po­li­ci­jos pa­ly­dą, iš ka­riš­kių pra­šo­me sraig­tas­par­nio, – aiš­ki­no me­di­kas ir at­si­du­so: skau­ džiau­sia esą, kai ge­rų spe­cia­lis­tų, tech­ni­kos dar­bą ima ir pa­ko­re­guo­ ja gam­ta.“ Kar­tą žie­mą Klai­pė­do­je bu­vo ge­ ras do­no­ras, Vil­niu­je sku­biai rei­kė­ jo šir­dies, bu­vo pa­reng­tas sraig­tas­ par­nis, ta­čiau ne­ti­kė­tai ki­lo pū­ga. „Skris­ti ne­ga­lė­jo­me, to­dėl rei­kė­ jo sku­biai ap­si­spręs­ti: lauk­ti ar ne. Nusp­ren­dė­me ne­ri­zi­kuo­ti, do­ no­rys­tei pa­nau­do­jo­me ke­pe­nis ir inks­tus ki­tiems žmo­nėms, o klai­ pė­die­tis bu­vo pa­lai­do­tas su sa­vo šir­di­mi“, – pri­si­mi­nė Š.Ju­dic­kas. Išim­ti or­ga­nai funk­cio­nuo­ja ir ki­tam žmo­gui ga­li pa­dė­ti: šir­dis – iki ke­tu­rių, ke­pe­nys – iki 6, nors teo­riš­kai – kar­tais iki 12, plau­čiai – iki 12, o il­giau­siai inks­tai – iki 24 va­lan­dų. Kai or­ga­nas iši­ma­mas iš do­no­ro kū­no, dar rei­kia jį pa­reng­ti, va­žiuo­ ti ar skris­ti. Pas­kui bėg­ti su maž­

daug pus­met­rio skers­mens, 10– 12 kg sve­rian­čiu į po­rta­ty­vi­nį ku­bo for­mos šal­dy­tu­vą pa­na­šiu la­ga­ mi­nė­liu, ku­ria­me – le­dais ap­dė­ti svar­būs or­ga­nai. Ar sku­bant iš la­ga­mi­nė­lio ga­ li iš­kris­ti šir­dis? „Taip, ma­čiau tą vaiz­dą Bra­zi­li­jo­je, – link­si gal­va Ša­rū­nas. – To­dėl svar­bu kiek­vie­na de­ta­lė. Ir nu­si­lei­dus sraig­tas­par­ niui, dar luk­te­lė­ja­me mi­nu­tė­lę, kol su­stos sraig­tas, nes ga­li par­griau­ti oro sro­vė. Šir­dis įdė­ta į tir­pa­lą spe­ cia­lia­me mai­še­ly­je, šis – į dar vie­ną su tir­pa­lu, o ant­ras – į tre­čią.“ Or­ga­nų pre­ky­ba Ki­ni­jo­je

Pra­kal­bus apie or­ga­nų gro­bi­mą ir par­da­vi­mus Š.Ju­dic­kas ka­te­go­riš­ kas: Lie­tu­vo­je to nė­ra! „Ne­są­mo­nė, kai žmo­nės kal­ba, kad kaž­kas ty­ko­ja gat­vė­je grįž­tant iš nak­ti­nio klu­bo ir po to iš­pjau­na or­ga­nus, – šyp­so­si Ša­rū­nas. – Eu­ ro­po­je ži­no­mi vi­si do­no­rai, li­go­ niai, ku­riems rei­kia vie­no ar ki­to or­ga­no.“ Ša­rū­nas tuoj pat pa­siū­lo ang­ lų kal­ba „Goog­le“ paieš­ko­je įves­ti žo­džius „do­no­rys­tė, transp­lan­ta­ ci­ja Ki­ni­jo­je ar­ba Pa­kis­ta­ne“. „Azi­jo­je ne­le­ga­lių ope­ra­ci­jų at­ lie­ka­ma daug, – pri­pa­ži­no me­di­ kas. Ki­ni­jo­je ne­va net pa­grei­ti­na­ mos mir­ties baus­mės, in­ter­ne­te pa­ma­ty­si­te daug nuo­trau­kų, kur pa­kis­ta­nie­čiai, par­da­vę sa­vo or­ ga­nus, ro­do iš­pjaus­ty­tas sa­vo kū­ no vie­tas.“ Š.Ju­dic­kas ne­slė­pė, kad Ny­der­ lan­duo­se bu­vo po­pu­lia­rios ke­lio­ nės į Ki­ni­ją pirk­ti inks­tų. Ži­nios apie tai į vie­šu­mą iš­ki­lo, kai vie­ nas olan­das iš Ki­ni­jos grį­žo ne tik su nau­jais inks­tais, bet ir he­pa­ti­ tu B bei C. „Da­bar Ny­der­lan­duo­se priim­tas įsta­ty­mas, kad ne­le­ga­liai or­ga­nus ten pir­ku­siems žmo­nėms ne­bus su­tei­kia­ma svei­ka­tos prie­žiū­ra“, – aiš­ki­no Ša­rū­nas. „Ne, mir­tis jo­kiu bū­du ne­bus sta­tis­ti­ka, – klau­sia­mas, ar, daug mir­čių ma­tęs, į tai žvel­gia abe­jin­ gai, sa­kė Ša­rū­nas. – Ne­bi­jo­me kal­ bė­ti apie mir­tį, nes esa­me lai­ki­ ni. Man pa­tin­ka Se­ne­kos po­sa­kis: „Mir­ties ne­rei­kia bi­jo­ti. Kol esi gy­ vas, jos dar nė­ra. Kai tu mi­ręs, jos jau nė­ra.“

11

ANTRADIENIS, BALANDŽIO 2, 2013

sveikata

Širdininkams – svei­ko žmo­gaus ko­das Pri­min­da­ma, kad šir­dies ir krau­ja­gys­ lių sis­te­mos li­gos iki šiol vis dar do­mi­ nuo­ja Lie­tu­vos ser­ ga­mu­mo ir mir­tin­ gu­mo struk­tū­ro­je, Eu­ro­pos kar­dio­lo­gų drau­gi­ja re­ko­men­ duo­ja lai­ky­tis svei­ ko žmo­gaus ko­do 035 140 530. „Tai ko­das, ku­rį tu­rė­tų ži­no­ti kiek­ vie­nas sa­ve my­lin­tis, ger­bian­tis ir no­rin­tis bū­ti svei­kas žmo­gus, – tei­ gia Svei­ka­tos mo­ky­mo ir li­gų pre­ ven­ci­jos cent­ro Svei­ka­tos mo­kyk­los Me­to­di­nės pa­gal­bos ir stra­te­gi­ jos for­ma­vi­mo sky­riaus vi­suo­me­ nės svei­ka­tos ad­mi­nist­ra­to­rė Liu­ ci­ja Ur­bo­nie­nė. – Tik ži­nant sa­vo svei­ka­tos ko­dą ga­li­ma nuo­lat sek­ti, kont­ro­liuo­ti ir ana­li­zuo­ti gy­vy­biš­kai svar­bius pa­grin­di­nius svei­ka­tos ro­ dik­lius, lai­ku juos ko­re­guo­ti. 0 – ne­ga­li­ma su­rū­ky­ti nė vie­nos ci­ga­re­tės, ci­ga­ro, ci­ga­ri­lės, net ir kal­ja­no.

Pa­sau­lio svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­ja rū­ ky­mą ver­ti­na kaip li­gą, ku­ri įtrauk­ta net į Tarp­tau­ti­nę li­gų kla­si­fi­ka­ci­ją. Ta­ba­ko dū­muo­se yra apie 200 svei­ ka­tai kenks­min­gų me­džia­gų: ni­ko­ ti­no, ang­lies diok­si­do, ang­lies mo­ nok­si­do, įvai­rių vė­žį su­ke­lian­čių der­vų, sie­ros van­de­ni­lio, ra­dioak­ ty­vio­jo po­lo­nio. Bet pa­grin­di­niai ta­ ba­ko dū­mų nuo­dai yra der­vos ir ni­ ko­ti­nas. Moks­li­nin­kai nu­sta­tė, kad rū­kan­tie­ji 10 kar­tų daž­niau ser­ga plau­čių vė­žiu, jiems pa­žei­džia­mos krau­ja­gys­lės. Ang­lies mo­nok­si­das, pa­te­kęs į krau­jo apy­ta­ką ir iš­stum­ da­mas gy­vy­biš­kai bū­ti­ną mū­sų or­ ga­niz­mui de­guo­nį iš he­mog­lo­bi­no, ska­ti­na šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­ gų vys­ty­mą­si. Rū­kant ma­žiau de­ guo­nies pa­ten­ka į šir­dį, pa­grei­ tė­ja ate­rosk­le­ro­zi­nės plokš­te­lės for­ma­vi­ma­sis ir au­gi­mas bei pa­di­ dė­ja mio­kar­do in­fark­to ri­zi­ka. 3 – tiek ki­lo­met­rų kas­dien pės­čio­ mis grei­tu žings­niu kiek­vie­nas iš mū­sų tu­ri nuei­ti.

Kaip al­ter­na­ty­vą spe­cia­lis­tai siū­ lo ėji­mą kar­tais pa­keis­ti vi­du­ti­nio in­ten­sy­vu­mo fi­zi­ne veik­la, ku­rios truk­mė tu­rė­tų bū­ti bent 30 min. Moks­li­nin­kai įro­dė, kad fi­zi­nis ne­ jud­ru­mas ir pa­sy­vu­mas di­di­na ri­zi­ ką su­si­rgti gal­vos sme­ge­nų in­sul­tu 60 pro­c., ar­te­ri­ne hi­per­ten­zi­ja – 30 pro­c., šir­dies li­go­mis – 45 pro­c. Fi­zi­nio krū­vio po­vei­kis mū­sų or­ga­ niz­mui yra tei­gia­mas, ka­dan­gi stip­ rė­ja ne­spe­ci­fin ­ is imu­ni­te­tas, ma­ žė­ja stre­so hor­mo­nų, ge­riau vei­kia kvė­pa­vi­mo bei šir­dies ir krau­ja­gys­ lių sis­te­mos, grū­di­na­ma va­lia. 5 – kas­dien tu­ri­me su­val­gy­ti po 5 po­rci­jas vai­sių ir dar­žo­vių.

Vie­na po­rci­ja yra san­ty­ki­nis pro­duk­to kie­kis – obuo­lys, kriau­šė, apel­si­nas ar apie 100 g sa­lo­tų. Pa­sau­lio svei­ka­tos

Patarimas: tik žinant savo sveikatos kodą galima nuolat sekti, kontroliuoti ir analizuoti gyvybiškai svarbius pagrindinius sveikatos rodiklius, lai-

ku juos koreguoti.

„Shutterstock“ nuotr.

or­ga­ni­za­ci­ja re­ko­men­duo­ja su­val­gy­ti bent po 400 g įvai­rių vai­sių ir dar­žo­ vių, iš­sky­rus bul­ves. Moks­li­niais ty­ri­ mais nu­sta­ty­ta, kad taip mai­ti­na­si tik apie 3 pro­c. Lie­tu­vos gy­ven­to­jų. Svei­ ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ja yra pa­ ren­gu­si mais­to pa­si­rin­ki­mo pi­ra­mi­ dę, ku­rio­je vai­siai ir dar­žo­vės su­da­ro vie­ną iš pa­grin­di­nių jos da­lių. Val­gant vai­sius ir dar­žo­ves or­ga­niz­mas gau­na ne tik daug vi­ta­mi­nų, mik­roe­le­men­ tų, skai­du­li­nių me­džia­gų, bet ir an­ tiok­si­da­to­rių, ku­rie yra la­bai svar­būs ma­ži­nant cho­les­te­ro­lio kie­kį or­ga­ niz­me. Vai­siuo­se ir dar­žo­vė­se esan­tis mag­nis, ka­lis ir kal­cis ga­li su­ma­žin­ti ar­te­ri­nės hi­per­ten­zi­jos ri­zi­ką. Moks­ li­nin­kai įro­dė, kad esant an­tiok­si­da­ to­rių trū­ku­mui mais­te pa­di­dė­ja ri­zi­ ka su­si­rgti pik­ty­bi­niais na­vi­kais bei šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­go­mis. Dėl skai­du­li­nių me­dža­gų trū­ku­mo blo­ gė­ja žar­nų pe­ris­tal­ti­ka, kie­tė­ja vi­du­ riai, at­si­ran­da ri­zi­ka su­si­rgti sto­ro­sios žar­nos vė­žiu.

tul­žies rūgš­tims su­si­da­ry­ti. Moks­ li­nin­kai nu­sta­tė, kad bend­ro­jo cho­ les­te­ro­lio kon­cent­ra­ci­jai krau­jy­je pa­di­dė­jus vos 1 pro­c., ri­zi­ka su­si­rgti šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­go­mis pa­di­ dė­ja net 2 pro­c. Iš per­tek­li­nio cho­ les­te­ro­lio ant krau­ja­gys­lių sie­ne­lių pra­de­da for­muo­tis ate­rosk­le­ro­zi­ nės plokš­te­lės, dėl ku­rių su­siau­rė­ ja krau­ja­gys­lių spin­dis. Už­si­kim­šus krau­ja­gys­lei, nu­trūks­ta krau­jo­ta­ka, kar­tu ir or­ga­nų ap­rū­pi­ni­mas gy­vy­ biš­kai rei­ka­lin­gu de­guo­ni­mi. Ne­gau­ da­ma de­guo­nies ap­mirš­ta tam tik­ra or­ga­nų da­lis ir įvyks­ta šir­dies in­fark­ tas ar gal­vos sme­ge­nų in­sul­tas.

140 – sis­to­li­nis ar­te­ri­nis krau­jos­ pū­dis tu­ri bū­ti ma­žes­nis nei 140 mmHg.

3 – ma­žo tan­kio li­pop­ro­tei­nų MTL („blo­go­jo cho­les­te­ro­lio“) kon­cent­ ra­ci­ja krau­jy­je tu­ri bū­ti ne di­des­ nė kaip 3 mi­li­mo­liai lit­re.

Ar­te­ri­nė hi­per­ten­zi­ja pa­žei­džia pa­ grin­di­nius gy­vy­bi­nius or­ga­nus ir ska­ti­na li­gas, ku­rios le­mia di­džiau­ sią ser­ga­mu­mą ir mirš­ta­mu­mą. Pa­di­dė­jęs ar­te­ri­nis krau­jos­pū­dis yra lai­ko­mas vie­nu iš pa­grin­di­ nių šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­gų ri­zi­ kos veiks­niu, ku­ris nu­le­mia anks­ ty­vą mir­tį. Jis pa­žei­džia šir­dį, akis, inks­tus ir kt. or­ga­nus. Esant nors ir ma­žiau­siems po­žy­miams – gal­vos svai­gi­mui, skaus­mui, mie­go su­tri­ ki­mams, nuo­var­giui – bū­ti­na pa­ si­ma­tuo­ti ar­te­ri­nį krau­jos­pū­dį ir kreip­tis į sa­vo šei­mos gy­dy­to­ją, ku­ ris pa­skirs tin­ka­mą gy­dy­mą. 5 – bend­ro­jo cho­les­te­ro­lio kon­ cent­ra­ci­ja krau­jy­je tu­ri bū­ti ne di­ des­nė kaip 5 mi­li­mo­liai lit­re.

Cho­les­te­ro­lis yra bal­ta, rie­bi, pa­na­ ši į vaš­ką, ne­tir­pi nei van­de­ny­je, nei krau­jy­je me­džia­ga. Jis rei­ka­lin­gas ląs­te­lių struk­tū­rai, hor­mo­nams ir

mas gy­vy­biš­kai rei­ka­lin­gu de­guo­ni­ mi. Dėl to jau­čia­mas skaus­mas, iš­ pi­la šal­tas pra­kai­tas, trūks­ta oro ir gre­sia in­fark­tas ar­ba in­sul­tas. 0 – ne­tu­ri bū­ti ant­svo­rio ir cuk­ri­ nio dia­be­to, ka­dan­gi šie abu fak­ to­riai tar­pu­sa­vy­je yra glau­džiai su­si­ję.

Moks­li­nin­kai nu­sta­tė, kad nuo per­tek­li­nių 10 kg svo­rio sis­to­li­ nis krau­jos­pū­dis pa­di­dė­ja 6,5 mm Hg. No­rint ap­skai­čiuo­ti ir įver­ tin­ti sa­vo svo­rį, ga­li­ma pa­nau­do­ti va­di­na­muo­ju kū­no ma­sės in­dek­ su (KMI).

Lem­tin­gos li­gos Kaip tei­g ia sta­tis­ti­ka, daž­niau­ sios ES, taip pat ir Lie­tu­vos, pi­ lie­čių ser­ga­mu­mo ir anks­ty­vos mir­ties prie­žas­tys yra: krau­jo apy­ta­kos su­tri­ki­mai, vė­ži­niai su­si­rgi­mai, kvė­pa­vi­mo or­ga­nų li­gos, ne­lai­min­gi at­si­ti­ki­mai,

KMI = svo­ris (kg)/ūgis (m)2

Tai ko­das, ku­rį tu­rė­ tų ži­no­ti kiek­vie­nas sa­ve my­lin­tis, ger­ bian­tis ir no­rin­tis bū­ ti svei­kas žmo­gus.

Ka­dan­gi cho­les­te­ro­lis yra ne­tir­pus, krau­jo­ta­kos sis­te­ma jis ke­liau­ja tik li­pop­ro­tei­nų dė­ka. Pa­gal tan­kį li­ pop­ro­tei­nai yra su­skirs­ty­ti į di­de­lio ir ma­žo tan­kio. Di­de­lio tan­kio li­pop­ ro­tei­nai per­ne­ša cho­les­te­ro­lį iš pe­ri­ fe­ri­nių au­di­nių į ke­pe­nis (20 pro­c.), iš ku­rių jis pa­ša­li­na­mas su tul­ži­mi. Ma­žo tan­kio li­pop­ro­tei­nai – iš ke­pe­ nų į pe­ri­fe­ri­nius au­di­nius ir krau­ja­ gys­lių sie­ne­les (80 pro­c.), to­dėl jie ir va­di­na­mi „blo­guo­ju cho­les­te­ro­liu“. Kuo dau­giau cho­les­te­ro­lio pa­ten­ka į au­di­nius, kuo ma­žiau jo pa­ša­li­na­ ma iš or­ga­niz­mo, tuo la­biau di­dė­ja jo per­tek­lius or­ga­niz­me, o kar­tu ir ri­ zi­ka su­si­rgti krau­jo­ta­kos li­go­mis. Yra nu­sta­ty­ta, kad per­tek­li­nis cho­les­te­ ro­lis ok­si­duo­ja­si ir kau­pia­si ar­te­ri­ jo­se su jun­gia­muo­ju au­di­niu ir kal­ ciu for­muo­da­mas ate­rosk­le­ro­zi­nę plokš­te­lę. Taip su­siau­rė­ja ar­te­ri­jos spin­dis ir blo­gė­ja or­ga­nų ap­rū­pi­ni­

su­ža­lo­ji­mai,

– jeigu KMI < 18,5 – svoris nepa­ kankamas, – jeigu KMI =18,5−24,99 – svoris yra normalus, – jeigu KMI > 25−29,99 – nedide­ lis antsvoris, – jeigu KMI > 30 – nutukęs ir yra didelė rizika susirgti širdies ir krau­ jagyslių bei kitomis ligomis. Kar­dio­lo­gai siū­lo dar vie­ną la­ bai pa­pras­tą bū­dą, kaip ga­li­ma su­ ži­no­ti sa­vo ant­svo­rį. Tam te­rei­kia tu­rė­ti cen­ti­met­rą ir iš­ma­tuo­ti sa­ vo lie­me­nį. Mo­te­rų jis ne­tu­rė­tų bū­ti di­des­nis nei 88, o vy­rų − 102 cen­ti­met­rai. No­rint tu­rė­ti nor­ma­lų kū­no svo­ rį, rei­kė­tų dau­giau ju­dė­ti ir pa­si­rink­ ti mais­tą, ku­ria­me yra ma­žai so­čių­jų rie­ba­lų rūgš­čių ir cho­les­te­ro­lio. Pa­ tar­ti­na veng­ti to­kių pro­duk­tų kaip ne­nug­rieb­tas pie­nas, grie­ti­nė­lė, kiau­ši­niai, svies­tas, rie­bi mė­sa (rie­ bi an­tie­na, žą­sie­na, avie­na, kiau­lie­ na), rie­būs sū­riai, cuk­rus. Per pa­rą su mais­tu gau­na­mo cho­les­te­ro­lio kie­kis ne­tu­rė­tų bū­ti di­des­nis kaip 300 mg. Re­ko­men­duo­ja­mi vai­siai, dar­žo­vės, uo­gos, gė­ri­mai be cuk­raus ir įvai­rių sti­mu­liuo­ja­mų­jų me­džia­gų, ne­rie­būs pie­no pro­duk­tai, viš­tie­na, ka­la­ku­tie­ na be odos, triu­šie­na, ne­rie­bios žu­ vys, au­ga­li­nis alie­jus, avi­ži­niai dribs­ niai, gri­kiai, lę­šiai, žir­niai. „Klaipėdos“ inf.

psi­chi­kos su­tri­ki­mai.

Eu­ro­p o­j e lė­t i­nės nein­fek­c i­nės li­ gos su­ke­l ia 86 pro­c . vi­s ų mir­č ių. Šių li­g ų spar­t aus au­g i­m o prie­ žas­t ys yra įvai­r ios. Joms įta­kos tu­r i daug ne­p a­l an­k ių są­ly­g ų – va­d i­n a­m ų ­j ų ri­z i­kos veiks­n ių. Svar­biau­s i iš jų yra: ne­ra­cio­na­li ir ne­svei­ka mi­ty­

ba, ta­ba­ko rū­ky­mas, al­ko­ho­lio var­to­ji­mas, ma­žas fi­zi­nis ak­ty­vu­mas.

Be to, tam įta­kos tu­r i ir so­c ia­l i­ nės, eko­no­m i­nės bei dar­bo są­ly­ gos. Spar­č iai to­bu­lė­jan­t i tech­n i­ ka, grei­tė­jan­t is gy­ve­n i­mo tem­pas ir nau­jų in­for­ma­ci­n ių tech­no­lo­g i­ jų at­si­ra­d i­mas su­ke­l ia daug nau­ jų pro­ble­mų, ska­t i­na pri­s i­t ai­k y­ ti prie kin­t an­č ių gy­ve­n i­mo są­ ly­g ų ir ver­čia vis daž­n iau pa­gal­ vo­t i apie sa­vo gy­ve­n i­mo bū­dą ir svei­ka­tą. Dau­ge­liui li­gų ir net mir­čių ga­li­ma už­k irs­ti ke­lią.

12

antradienis, balandžio 2, 2013

sportas

Klai­pė­dos „Nep­tū­nas“ pa­tei­kė staig­me­ną Čes­lo­vas Ka­var­za Lie­tu­vos krep­ši­nio ly­gos (LKL) čem­ pio­na­te va­kar ie­tis su­kry­žia­vo vie­ ni čem­pio­na­to ly­de­rių – Klai­pė­dos „Nep­tū­nas“ ir Kau­no „Žal­gi­ris“.

Be pra­lai­mė­ji­mų pir­me­ny­bė­ se rung­ty­nia­vę kau­nie­čiai pa­ ty­rė pir­mą­ją ne­sėk­mę, re­zul­ta­tu 77:78 ne­ti­kė­tai pra­lai­mė­ję uos­ ta­mies­čio pen­ke­tu­kui. Tai bu­ vo 14-oji iš ei­lės Ka­zio Maks­vy­

čio auk­lė­ti­nių per­ga­lė per 18 LKL rung­ty­nių Kau­nie­čiai su 9 per­ga­lė­mis vis dar pir­mau­ja čem­pio­na­te. Ant­rą­ ją ir tre­čią­ją vie­to­mis da­li­ja­si Klai­ pė­dos „Nep­tū­nas“ ir Prie­nų „Rū­ du­pis“. Ar pa­vyks uos­ta­mies­čio eki­pai ne­ nuk­ris­ti į ket­vir­tą­ją vie­tą, pri­klau­sys nuo „Žal­gi­rio“ ir Vil­niaus „Lie­tu­vos ry­to“ ko­man­dų tar­pu­sa­vio su­si­ti­ki­ mo baig­ties. Pa­jė­giau­si ša­lies pen­ ke­tu­kai su­si­tiks ba­lan­džio 13 d.

Lyderė: G.Council (su kamuoliu) buvo nesustabdoma per abejas ketvirtfinalio rungtynes su šiaulietėmis. Vytauto Petriko nuotr.

„Fortūna“ – pusfinalyje Antrosiose Lietuvos moterų krepšinio lygos čempionato ketvirtfinalio varžybose Šiauliuose tarp Klaipėdos „Fortūnos“ ir „Rūtos-Universiteto“ komandų vėl prireikė pratęsimo. Virginija Spurytė v.spuryte@kl.lt

Ne­ti­kė­ta: : kau­nie­čiai (bal­ti marš­ki­nė­liai) ne­su­ge­bė­jo pra­nok­ti „Nep­

tū­no“ krep­ši­nin­kų.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Jį sėkmingiau sužaidė klaipėdietės, iškovojo antrąją pergalę – 93:81 – ketvirtfinalio serijoje ir pateko į pusfinalį. Į Šiaulius uostamiesčio krepšininkės išvyko itin kovingai nusiteikusios, kad nereikėtų žaisti trečiųjų varžybų. Tačiau ir šiaulietės nebuvo linkusios nusileisti, todėl pasibaigus pagrindiniam rungtynių laikui švieslentėje švietė rezultatas 75:75. Kaip ir Klaipėdoje, te-

ko pratęsti rungtynes. Čia gerokai kovingesnės buvo klaipėdietės, jos per tris minutes be atsako pelnė 8 taškus ir varžovėms nepaliko vilčių pasivyti. Uostamiestyje „Fortūna“ prieš šiaulietes laimėjo tik po dviejų pratęsimų. Daliaus Ubarto auklėtinių varžovės pusfinalyje – Kauno „Hoptrans-Sirenos“. Šiame čempionate kaunietės įveikė mūsų krepšininkes visus keturis kartus. Gal pusfinalyje klaipėdietės pateiks staigmeną? Pirmąsias varžybas „Fortūna“ balandžio 5 d. žais Kauno prie-

miestyje Garliavoje, o atsakomąsias – balandžio 9 d. 18 val. namuose. Jei prireiks trečiųjų varžybų, jos bus žaidžiamos vėl Garliavoje balandžio 12 d. Kitos ketvirtfinalio poros kovos baigėsi anksčiau nei tikėtasi. Kauno „Aistės-LSU“ atkaklioje ir permainingoje dvikovoje du kartus – 75:74 ir 80:76 palaužė po reguliariojo čempionato aukščiau buvusią Marijampolės „SūduvąMantingą“. Pusfinalyje „AistėsLSU“ kausis su Vilniaus „Kibirkšties-Viči-Iki“ komanda.

Rungtynių statistika „Rūta-Universitetas“ – „Fortūna“ 81:93 (19:19; 15:17; 20:17; 21:22; 6:18). S.Okockytė 23, L.Panasiuk 19, S.Baliutavičiūtė 18, J.Bungaitė 17/T.Lichtarovič, G.Council po 24, L.Aglinskaitė 19, E.Šikšniūtė 13.

Koją pakišo dėmesio našta Česlovas Kavarza Po nesėkmės varžybose Gargžduose su „Šiaulių“ ekipa (1:3) „Atlanto“ vyriausiasis treneris Konstantinas Sarsanija apgailestavo, kad jo auklėtiniai pralaimėjo laimėtas rungtynes.

„Žaidėme gerai, geriau už varžovus, – sakė strategas. – Būtume realizavę progas, kurias turėjome iki pertraukos, tai esant rezultatui 2:0 ar 3:0 antrasis kėlinys būtų buvęs tik formalumas. Matyt, toks likimas, kad turėjome pralaimėti. Nors apmaudu labai. „Atlanto“ futbolininkai jautė, jog yra stipresni, neįmušę vienąkart ar kitąkart, jie manė, kad vis vien laimės.“ Po to, kai 30-ąją min. Andrius Bartkus stipriu baudos smūgiu pasiekė įvartį, netrukus klaipėdiečiai turėjo dar keletą gerų progų pasižymėti. Iš gerų padėčių neįmušė Donatas Kazlauskas, Karolis Laukžemis. Įpusėjus antrajam kėliniui uostamiesčio vienuolikės žaidėjai

pargriovė pirmąsias rungtynes šiauliečių ekipoje žaidusį gruziną Georgę Alaverdašvilį. Iš Pakruojo „Kruojos“ komandos į Šiaulius atvykęs futbolininkas pats taikliai realizavo baudos smūgį. Baigiantis susitikimui, „Atlanto“ futbolininkai, siekdami pergalės, beatodairiškai puolė. Tuo pasinaudoję svečiai įmušė dar du įvarčius į Manto Galdiko ginamus vartus. K.Sarsanija skyles gynyboje teisino noru laimėti. „Žaidėme dėl pergalės, – tvirtino treneris. – Gal net esant lygiam rezultatui reikėjo nuraminti žaidėjus.“ Specialistas sakė, kad koją futbolininkams kiša per didelis dėmesys: „Patys vyrai mano, kad jie jau žvaigždės. Kai kuriems labiau rūpi šukuosenos nei pasiaukojantis žaidimas. Pralaimėjimas – šaltas dušas, kuris bus naudingas visiems „Atlanto“ klubo nariams – žaidėjams ir treneriams“. Lengvai savo varžovus ketvirtajame ture įveikė Vilniaus „Žalgiris“, Marijampolės „Sūduva“

ir Panevėžio „Ekranas“. Pastarasis klubas, laimėjęs visas trejas rungtynes, pakilo į pirmąją vietą. Kitas varžybas „Atlantas“ žais balandžio 6 dieną Tauragėje su autsaideriu „Tauru“, neturinčiu nė vieno taško.

Komandų rikiuotė Vieta Komanda

1.„Ekranas“ 2.„Sūduva“ 3.„Žalgiris“ 4.„Atlantas“ 5.„Kruoja“ 6.„Šiauliai“ 7.„Banga“ 8.„Dainava“ 9.„Tauras“

Rungt. Taškai

3 4 3 3 3 4 4 4 4

9 7 6 6 6 5 4 3 0

Mada: M.Papšys (geltoni marškinėliai) prieš rungtynes pasipuošė nau­

ja šukuosena.

Vytauto Petriko nuotr.

Rungtynių statistika „Atlantas“ – „Šiauliai“ 1:3 (1:0). M.Papšys, A.Bartkus, E.Razulis (nuo 87 A.Bartkus (30); G.Alaverdašvilis (67, min. V.Trakys), D.Kazlauskas (nuo 80 90), N.Tokičius (90). min. G.Žukauskas), K.Laukžemis (nuo 74 min. Ž.Kymantas). „Atlantas“: M.Galdikas, M.Kazlauskas, A.Jokšas (26 min. įspėtas), E.Žarskis, Vilniaus „Žalgiris“ – Tauragės „TauK.Gnedojus, D.Navikas (76 min. įspėtas), ras“ 1:0 (1:0). L.Peričius (12).

Marijampolės „Sūduva“ – Alytaus „Dainava“ 4:0 (0:0). A.Brokas (46), N.Valskis (60), M.Kdouhas (68), N.Radžius (82). Gargždų „Banga“ – Panevėžio „Ekranas“ 0:2 (0:1). V.Kavaliauskas (23), A.Vertelis (90).

19

antradienis, balandžio 2, 2013

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

Šios savaitės prizas – „Svajonių knygos“ kategorijos leidiniai. Jį įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė.

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Noros Roberts, Helenos Brooks knygą „Svaiginantis pavasaris“.

Nora Roberts, Helen Brooks. „Svaiginantis pavasaris“. Samanta Evans atvyksta į Vajomingą, nes seseriai dvynei, kuri laukiasi kūdikio, reikia pagalbos. Gretimos rančos savininkas Džeikas Taneris – sesers šeimos draugas, bet tokio aštrialiežuvio pasipūtėlio Samantai dar neteko regėti. Sesuo sėkmingai pagimdo, o Samantai laikas grįžti į Filadelfiją, tai kodėl ji delsia?

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę

rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, balandžio 9 d.

Avinas (03 21–04 20). Būsite romantiškai ir svajingai nusiteikęs, galbūt net įsimylėsite. Tik pasistenkite neįskaudinti seno draugo. Jautis (04 21–05 20). Ieškosite ko nors neįprasto, kad galėtumėte pritaikyti savo kūrybiškumą ir įgyvendinti savo idėjas. Laukia didžiulė veiklos įvairovė. Viskas seksis, todėl nė kiek neabejokite savo jėgomis. Dvyniai (05 21–06 21). Lengvas ir ramus laikas, viskas vyks sklandžiai. Tinkamai organizuotas darbas neturėtų kelti rūpesčių. Bendraujant su kolegomis ar valdžia gali kilti naujų idėjų. Viskas, ką numatysite, ateityje gali tapti realybe. Vėžys (06 22–07 22). Klaidingai įvertinęs savo jėgas, užsiimsite veikla, kuri jums bus neįveikiama. Visa tai gali sugadinti dieną. Jeigu viskas klostosi ne taip, kaip reikia, užsiimkite kokiu nors maloniu reikalu. Liūtas (07 23–08 23). Palanki diena kurti planus ir priimti sprendimus. Jaučiate, kad sekasi, todėl su viskuo susitvarkote. Nešvaistykite šios puikios dienos smulkmenoms, pailsėti suspėsite ir vėliau. Mergelė (08 24–09 23). Būsite piktas. Galite susikivirčyti su vyresniu ar autoritetingu žmogumi ir tai gali virsti rimtu konfliktu. Jei sugebėsite susitvardyti ar greitai susitaikyti, tai smarkiai nepakenks jūsų santykiams. Svarstyklės (09 24–10 23). Atrodys, kad aplinkybės klostosi ne jūsų naudai. Trūks artimųjų pritarimo. Galite susipykti su brangiu žmogumi. Bet jei sugebėsite suprasti, kad tokia būsena greitai praeis, ši nepalanki diena smarkiai nepakenks. Skorpionas (10 24–11 22). Sėkminga diena. Seksis bendrauti, spręsti rimtas problemas, galbūt užmegsite svarbią pažintį. Nepiktnaudžiaukite draugų ir šeimos narių pasitikėjimu – prisiimtus įsipareigojimus vėliau teks įvykdyti. Šaulys (11 23–12 21). Sveika nuovoka padės rasti išeitis iš pačių sudėtingiausių situacijų. Apmąstęs praeities įvykius padarykite išvadas ir pasistenkite nekartoti ankstesnių klaidų. Ožiaragis (12 22–01 20). Norėsite daug kalbėti, nes puikiai mąstote ir esate kupinas naujų idėjų. Pasinaudokite šia savo būsena ir įgyvendinkite neatidėliotinus reikalus bei planus. Vandenis (01 21–02 19). Palanki diena bendrauti su draugais. Teigiamai vertinsite savo padėtį, bus malonu padėti aplinkiniams. Pasikliaukite savo jėgomis. Žuvys (02 20–03 20). Patirsite malonių įspūdžių bendraudamas ar lankydamasis kultūriniame renginyje. Sugebėsite išspręsti svarbias problemas, tik labiau pasikliaukite savimi.

Orai

Artimiausiomis dienomis Lietuvoje prognozuojama pliusinė temperatūra, tačiau naktimis ir toliau šals. Šiandien bus debesuota su pragiedruliais, temperatūra bus nuo 0 iki 3 laipsnių šilumos. Trečiadienį naktį vietomis šals iki 6–8 laipsnių, dieną bus 2–4 laipsniai šilumos. Kritulių nenumatoma.

Šiandien, balandžio 2 d.

+2

+2

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis)

+2

Šiauliai

Klaipėda

+1

Panevėžys

0

Utena

+2

6.06 19.13 13.07

92-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 274 dienos. Saulė Avino ženkle.

Tauragė

+1

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +20 Berlynas +3 Brazilija +28 Briuselis +7 Dublinas +6 Kairas +29 Keiptaunas +22 Kopenhaga +5

Londonas +7 Madridas +15 Maskva +6 Minskas +2 Niujorkas +7 Oslas +6 Paryžius +9 Pekinas +17

Praha +3 Ryga +2 Roma +16 Sidnėjus +21 Talinas +2 Tel Avivas +24 Tokijas +14 Varšuva +3

Vėjas

6–11 m/s

orai klaipėdoje

kokteilis

Šiandien

Ve­ly­kos per Ka­lė­das „Kok­tei­liui“ nuo­trau­kas at­siun­tu­si Aud­ ro­nė, ku­ri jo­se – tarp di­džiu­lių snie­go pus­n ių, die­va­go­jo­si, kad tai tik­rai ne ba­lan­džio 1-osios po­kštas. „Tai ant­ro­ji Ve­ly­kų die­na, – tvir­ti­no mo­ te­ris. – Šiuo me­tų lai­ku jau tu­rė­tų sau­ lu­tė ma­lo­niai šil­dy­ti mums šo­nus, me­ džiai ruoš­tis pum­pu­rų sklei­di­mui, o si­ tua­ci­ja – lyg žie­mos vi­du­ry­je. Ne­ga­liu at­si­ste­bė­t i šių me­t ų pa­va­sa­r iu. Toks įspū­d is, kad kuo to­l iau va­sa­ros link, tuo žie­ma tvir­čiau jau­čia­si. O ši­lu­ma net ne­kve­pia. Dar dis­ku­tuo­ja­me apie vi­suo­ti­nį pa­sau­lio at­ši­li­mą...“ Ta­čiau links­mų plau­čių skai­ty­to­ja per­ ne­lyg ne­si­sie­lo­jo. „Ži­no­te, to­kią die­ną svar­bu, kad sie­los at­šil­tų, o gam­tos iš­dai­gos tam ir iš­dai­ gos, kad ste­bin­tų bei grū­din­tų“, – ge­ra nuo­tai­ka žai­ža­ra­vo Aud­ro­nė.

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

-1

+2

0

-2

6

-3

+2

+1

-1

5

rytoj

ketvirtadienį

+2

+1

0

7

As­ta Alek­sė­jū­nai­tė

Ryš­kios ža­lios spal­vos paukš­čio ste­bė­ji­mas pro lan­gą ta­po tik­ra pra­mo­ga klai­pė­die­čiui gam­ti­nin­ kui Egi­di­jui Ba­ce­vi­čiui.

niai ver­tė abe­jo­ti, ar tik­rai žmo­nės šven­tė Ve­ly­kas, o ne Ka­lė­das.

Be­bai­mė: Aud­ro­nė lau­ke jau­tė­si

lyg gū­džią žie­mą, ta­čiau į šiltus namus ne­sku­bė­jo. Čes­ka (397 719; ei, ba­lan­džio 2-oji – jau ne me­la­gių die­na)

EUROJACKPOTAS 2013 03 29 EUROJACKPOTAS – 118 688 316 Lt 1 22 27 37 50 Papildomi skaičiai 5 7 5 + 2 skaičiai 118 688 316 Lt (0 priz.) 5 + 1 skaičius 2 013 168 Lt (0 priz.) 5 skaičiai 523 423 Lt (0 priz.) 4 + 2 skaičiai 12 714 Lt (0 priz.) 4 + 1 skaičius 881 Lt (2 priz.) 4 skaičiai 444 Lt (2 priz.) 3 + 2 skaičiai 193 Lt (4 priz.) 3 + 1 skaičius 77 Lt (132 priz.) 2 + 2 skaičiai 53 Lt (183 priz.) 3 skaičiai 53 Lt (167 priz.) 1 + 2 skaičiai 31 Lt (951 priz.) 2 + 1 skaičius 27 Lt (1937 priz.) Prognozė: „Eurojackpotas“ – 134 mln. Lt

Nr. 9

+1

Alytus

1725 m. Ve­ne­ci­jo­je gi­mė nuo­ty­k ių ieš­ko­to­jas, ra­ šy­to­jas bei gar­sus mei­ lu­žis Gia­co­mo Gi­ro­la­mo Ca­sa­no­va. Mi­rė 1798 m. 1805 m. gi­mė da­nų ra­šy­ to­jas Hans Chris­tian An­ der­sen. 1840 m. Pa­r y­ž iu­je gi­mė pran­cū­zų ra­šy­to­jas, na­tū­ ra­liz­mo at­sto­vas Emi­le Zo­ la. Mi­rė 1902 m. Pa­ry­žiu­je. 1875 m. gi­mė „Crys­ler“ au­to­mo­bi­lių kom­pa­ni­jos įkū­rė­jas Wal­ter Chrys­ler. Mi­rė 1940 m.

Klai­pė­do­je, vie­no dau­gia­bu­čio, esan­čio Kau­no gat­vė­je, kie­me, šil­ tų­jų kraš­tų paukš­te­lis gam­ti­nin­ko akį pa­trau­kė dar per­nai ru­de­nį. „Pas­te­bė­jau jį prieš pat šal­čius lapk­ri­tį ir pa­gal­vo­jau, kad neiš­ gy­vens pa­pū­gė­lė. Ta­čiau po ku­rio lai­ko iš­vy­dau paukš­tį žmo­nių pa­ sta­ty­to­je le­syk­lė­lė­je“, – ste­bė­jo­si E.Ba­ce­vi­čius. Baikš­tus iš Azi­jos ir Af­ri­kos miš­ kų ki­lęs paukš­tis pa­si­ro­dė esąs Kra­ me­rio pa­pū­ga. „Tai yra su­bren­dęs pa­ti­nas, nes šie paukš­čiai tre­čiais gy­ve­ni­ mo me­tais įgau­na plunks­nų žie­ dą ap­link kak­lą. Taip juos ga­li­ma at­skir­ti nuo pa­te­lių, ku­rios to­ kio žie­do ne­tu­ri“, – ti­ki­no gam­ ti­nin­kas. Kra­me­rio pa­pū­ga sten­gė­si per žie­mą slėp­tis nuo žmo­nių ir pa­

Vardai Dainora, Rimgaudas, Ringailė, Sandrina, Teodora, Teodoras.

1955 m. Vil­niu­je gi­mė ak­to­r ius, kom­p o­z i­to­ rius ir at­li­kė­jas Ole­gas Dit­kovs­kis.

Pa­jū­rio žie­ma pa­si­gai­lė­jo pa­pū­gos a.aleksejunaite@kl.lt

Si­tua­ci­ja: snie­go fo­ne bu­vę kiau­ši­

Marijampolė

Vilnius

balandžio 2-ąją

Rytas

0

+1

+1

Iš­li­ki­mas: lie­tu­viš­ką žie­mą Klai­pė­

do­je sėk­min­gai iš­tvė­rė šil­tų­jų kraš­ tų puoš­me­na – Kra­me­rio pa­pū­ga.

mė­go ar­čiau Ši­lu­tės plen­to au­gan­ čius me­džius. „Šį spar­nuo­tį ma­ty­da­vau tik me­ džių vir­šū­nė­se, o į le­syk­lą jis nu­si­

leis­da­vo tik anks­ty­vą ry­tą, kai kie­ me ne­bū­da­vo žmo­nių. Neap­sa­ko­mai gra­žu ste­bė­ti kar­tu su zy­lė­mis le­san­ tį to­kį paukš­tį. O štai ba­lan­džiai šios pa­pū­gos ven­gė“, – kal­bė­jo vy­ras. E.Ba­ce­vi­čius į šį mik­ro­ra­jo­ną at­ si­kė­lė ne­se­niai, to­dėl ne­ži­no, kiek jau lai­ko čia gy­ve­na pa­pū­ga. „Paukš­tis nak­vo­da­vo ber­že, kar­ tais eg­lė­je jį ma­ty­da­vau. Ka­dan­gi gy­ve­nu penk­ta­ja­me aukš­te, bu­vo pa­to­gu ste­bė­ti jį me­džių vir­šū­nė­ se. Ret­sy­kiais paukš­tis čai­žiai kly­ ka­vo prie­šais ma­no lan­gus“, – pa­ sa­ko­jo klai­pė­die­tis. E.Ba­ce­vi­čius ap­žiū­rė­ti uos­ta­ mies­ty­je žie­mo­jan­čio re­to paukš­ čio pa­si­kvie­tė Lie­tu­vos or­ni­to­lo­gų drau­gi­jos eks­per­tą Sau­lių Ka­ra­lių. „Jis pa­tvir­ti­no ma­no spė­ji­mą, kad tai – Kra­me­rio pa­pū­ga. Ti­kė­ti­ na, kad ji prieš ku­rį lai­ką pa­spru­ko iš nar­vo, o gal ir žmo­gus koks nors ją pa­lei­do. Yra ži­no­ma, kad ar­čiau­ siai Lie­tu­vos Kra­me­rio pa­pū­gos lais­vė­je vei­sia­si Vo­kie­ti­jo­je. Ta­čiau ne­ti­kiu, kad jam pas mus pa­vyk­tų su­ras­ti pa­te­lę. Vis dėl­to džiu­gu ži­ no­ti, jog paukš­tis sėk­min­gai žie­ mo­jo“, – kal­bė­jo E.Ba­ce­vi­čius.

1974 m. mi­rė Pran­cū­z i­ jos po­l i­t i­kas, Pran­cū­z i­ jos pre­z i­den­tas (1969– 1974 m.) Geor­ges Pom­pi­ dou. Gi­mė 1911 m. 1991 m. pla­taus var­to­ji­ mo pre­k ių kai­nos SSRS pa­ki­lo dau­giau nei 1000 pro­cen­tų. 2005 m. Va­t i­ka­ne mi­ rė po­pie­ž ius Jo­nas Pau­ lius II. Jis bu­vo pir­ma­ sis ne ita­lų kil­mės po­ pie­ž ius per pa­sku­ti­nius 455 me­tų ir pir­ma­sis sla­ vų kil­mės.

teleloto

Nr. 886

2013 03 31

§§§ §§§ §§§ Visa lentelė – 100 000 (2 x 50 000) Lt §§ §§§ Įstrižainės – 13 Lt §§§ Eilutė – 6 Lt §§ §§ Keturi kampai – 23 Lt §§ §§ 69 32 25 45 64 72 75 31 38 30 74 20 18 53 39 02 63 52 62 66 48 29 51 65 14 59 35 17 36 21 43 54 27 55 19 §§§ 23 58 67 37 71 §§ §§§ 07 09 01 50 56 §§§ §§§ §§§ 41 11 04 49 60 57 Papildomi prizai: „VW Jetta“ – 1200524 „Subaru Legacy“ – 0163490 „VW Golf 7“ – 0175128 „Kia Rio“ – 0175424 „VW Polo“ – 0988187 „Peugeot“ – 301 0246743 „Citroen C3“ – 1170576 „Fiat Punto“ – 1126101 „Ford Fiesta“ – 0939535 „Škoda Fabia“ – 0488870 „Renault Thalia“ – 0386778 „Toyota Aygo“ – 0053823 Dviračiai „Panther“ – 055*117, 033*917, 086*258 GPS navigatoriai „Manta“ – 004*422, 047*718, 111*807 Planš. kompiuteriai „Lark“ (7 colių) – 042*862, 121*331, 028*840 112*647, 075*239, 058*644 LED televizoriai „Orion“ – 031*539, 002*285, 067*416 070*031, 057*417, 099*668 Skalbimo mašinos „Beko“ – 084*035 Kavos aparatai „Delonghi“ – 054*422, 052*004, 003*288 Planšetiniai komp. „Lark“ (10 colių) – 018*346, 058*180, 107*452 Krištolo taurės „Longchamp“ – 032*943, 107*023, 043*715 Šaldytuvai „Beko“ – 073*950 Muzikos centrai su DVD „Sony“ – 067*388, 03**874 Pietų servizai „Flowerfield Anis“ – 01**882 Greitpuodžiai „Abert“ – 08**400 Keptuvių rinkiniai „Tefal“– 12**077 Cikloninės krosnelės LR – 07**277 Satino patalynės komplektai – 03**794 Fotokameros „Samsung“ – 03**343 kvietimai į TV: 102*792, 047*010, 096*609 10 000 Lt (tel. 1634, kovo 25 d.) – Artūras Žukauskas iš Raseinių rajono 10 000 Lt (tel. 1634, kovo 25 d.) – Arvydas Daukantas iš Klaipėdos 10 000 Lt (tel. 1634, kovo 25 d.) – Alma Višeikienė iš Tauragės 10 000 Lt (tel. 1634, kovo 25 d.) – Audronė Šatienė iš Klaipėdos Prognozė: Aukso puode bus – 200 000 Lt

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.