2013-04-03 Klaipeda

Page 1

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

treÄ?iadienis, balandĹžio 3, 2013

www.kl.lt

75 (19 678)

10

RUBRIKA [NZNV-XY Ya ?RQNXa\_Ă› 9V[N /VRYVNb`XN VaĂ›

A?2š6.162; 6@ /.9.;1 6<

namai

Neapsiken tÄ™

bute iĹĄsik raustÄ— ÄŻ ju rtÄ…

, iť jos – į ťi

Ko­rum­puo­ti ke­lių po­li­ci­nin­kai iť ky­ťių su­si­ren­ka dau­giau, nei uŞ­dir­ba mi­nist­rai.

Ja­po­ni­ja liks tai­kos sa­la ar gink­luo­sis?

Lietuva 7p.

Pasaulis 13p.

Jau­na ĹĄei­ma bu­tÄ… iť­kei­tÄ— ÄŻ ĹĄiau­di­nÄŻ na­mÄ… ir jur­tÄ….

ď Ž Ansamb

lis: V ZVR` a\ Ă&#x; cVR[ XVR ZĂ&#x; V `V X_Nb` Ă˜Vb `V\` WNb [\` RV Z\` `\ Qf O\ WR “ Qb OĂ­ ` aNV' VNb QV [V` [N ZN` V_ Wb_ aN

ď Ž MedĹžia

ga: XNV] V_ XVR X cVR [N ZR VNb V_ A\ Z\ [N ZR f_N cN QV [N ZN `V` aRV QV [b XR CV_ TV [V W\` ď Ž Pap `f

OĂ›` YN[ TN` rasta: X\Y [Ă› Ne vienas _N cV `Ăş ONY ZN` ]N TN QĂş Q_N Ob miestietis ZV [\ ]N XN

VĂş XN OfX OV [Ă?` XN_ YĂ– A\ pasvarsto, triukĹĄmu, aĂ&#x; uĹž kad didmies ď Ž Funkci ja: VNb QV [ pasvajoti, terĹĄtu oru, gamtos tis iĹĄvargi V\ [N Z\ PR[a sty bet ir radi _R `aĂ­X `\ ZĂ­ Laikinai ap kaliai pakeis giumi. Kai kas ryĹž no _V [Ă› X_\` [V` `b cV gyvenimo sistojo jur _fX YR Qb\[ tasi toje Kadan bĹŤdÄ…. ti gyvena XR ]R V_ VY mas nema – bĹŤtent QN[ Ă˜VN `VR mÄ…jÄ… vietÄ…, ne tik tant nagimÄ…atstu [R YR ]_N aĂ?` reikia nuo Ĺžas, o sta- dÄ— Tomastada galutinai apsisprenaN Ă&#x; ZN[ `N_ kartu – tybvietÄ—je, po lat bĹŤti stasu Ĺžmona. QV [Ă&#x; NbX ra nuspren aĂ– Jurtos ti

savo ÄŻsigy toje ĹžemÄ—je dÄ— ÄŻsikur- ga. Tai konstrukcija nesudÄ— ir upelio. medinis kar tinprie miĹĄko Juo Vereta Ru kur glaustis. lab kad reikÄ—jo kaĹž- veltinÄŻ ir aptrauk kasas, laikantis tas pamu bre v.rupeikai peikaitÄ— gautus pini ButÄ… teko parduoti te@diena. zentu. Be neperĹĄlamir lt gus investuo si jauna ĹĄei to, ĹĄi pato jotÄ… name buti ÄŻ iĹĄsva- linta palapinÄ— turi ma, auginan lÄŻ. ĹžameÄ?ius pagrindÄ…, ti tris maMieste vai mas pradÄ— Taigi Virginija ir To- grindys pakeltos vai mÄ… iĹĄsikraus kams nesau jo aukĹĄÄ?iau gruntad pabÄ—gti iĹĄ kus, degte degÄ— ryĹž IĹĄkiĹĄus pro tyti iĹĄ mies Kai vietiniai gu ir svarstÄ—, dairytis laikino bĹŤs tu dÄ—ĹžutÄ—s mies to. lubas to grin kÄ… pirkti: va to juos vadi butyje. to daugia- vaikystÄ—s vasaras kais arba gonÄ—lÄŻ ar vil- galima ĹĄildytis malkaminÄ…, jurtoje kaime leis dÄ— nonÄ™ jurtÄ…. sutuoktiniai. ĹĄiaudinukais,na molinukomis kĹŤre davÄ™ ma krosne Sprausda ra Virgini jauna poApsispren namasi dvie le. ja Jauna ĹĄeima riĹł bute jĹł kambaĹ iame ne Gal kam jie ir Tomas tik ĹĄypso anaiptol ta. Tai nau dimÄ… nusvÄ—rÄ— jurtradicinia vÄ™s turtuo si. gamtos ĹĄeima svajojo apie ir atrodo keis jovÄ— Lie pen me bĹŤste liais, taÄ?iau nelaiko sa- nys – namelÄŻ paÄ?iĹł ÄŻsiti prieglobsty ti, bet, jĹł iĹĄskirtinis, tuvoje, stati- ti kiĹł asmenĹł ĹĄeima bĹŤtum, ÄŻ ki gyveno iĹĄbĹŤstÄ… reikia kad ir kur iĹĄ na sus metus. nes paga me pasirin nimu, gyvenimÄ… kai- vo sunku iĹĄbĹŤti je. „Bute bĹŤda- Pa tĹŤraliĹł me investuoti. su vaikais. keisti gyve kusiĹł mies giabuÄ?io dĹžiagĹł. UĹž mintas kad apvalia Jauni tÄ—vai patikino, na nemaĹžai. Dauplo tie mÄ… kie Ä?iĹł to jÄ… 30 me me erd vietÄ… iĹĄ miesto ÄŻ kaimÄ…, kv. m vĹł yra kambaryje vai vÄ™ suteiku Ato jie ÄŻsi ir vaikĹł lo sÄŻ je prieĹĄ ke kiame vienkiemy- erdvÄ—s, be to, ne kams nebuvo ni vos, drabu tilpo tÄ—saugu jiems gĹł, o ryĹžto. tikinÄ™, reikia ne pi- nÄŻ su grindimis, lan vilnonÄŻ stati- Tie lerius me ĹžiĹł spinta. sa, jurtoje tus ÄŻsikĹŤru- niems iĹĄeiti ÄŻ kie gais ir duri Gimus tre vieĹĄeima sumo nebuvo mis Ä?iajai kÄ—jo ko ramybÄ—s“, mÄ…. Taip pat trĹŤ- Ĺžalai nutarÄ— dairy tis sklypo, at- Tai maĹžiau nei apie 14 tĹŤkst. litĹł. tiekio, nei kanaliza nei vanden– savo ap cijos, nei ku civilizacijos sisprendi- bĹŤtĹł nutolÄ™s nuo kitĹł miesto ne ris ĹĄiltintas vago bĹŤtĹł kainavÄ™s appa giau kaip 40 nÄ— dauGeriamojo togumĹł. km. „Jurtos sta lis. vandens reikÄ—da joje bus ga tytojas uĹžtikrino, kad atsineĹĄti iĹĄ kiek to lima gyven liau esanÄ?io vo ti ir Ĺžiemą“, linio, tualetas bu ĹĄuvo lauke. teko gamin Valgyti ti ant nedi delÄ—s viryk-

Ĺ iandien priedas

Kli­ba di­rek­to­riaus kÄ—­dÄ— VirĹĄ Mies­to ĹŤkio de­ par­ta­men­to di­rek­ to­riaus Liud­vi­ko Dō­dos gal­vos su­si­ kau­pÄ— juo­di de­be­ sys – juo ne­pa­ten­ kin­ta nei Klai­pÄ—­dos sa­vi­val­dy­bÄ—s va­do­ vÄ— Ju­di­ta Si­mo­na­vi­ Ä?iō­tÄ—, nei kai ku­rie po­li­ti­kai. Ĺ ie no­rÄ—­tĹł, jog val­di­nin­kas bō­ tĹł iť­mes­tas iĹĄ dar­ bo, – esÄ… dÄ—l jo ini­ cia­ty­vos sto­kos ga­li nu­ken­tÄ—­ti pa­Ä?iĹł po­ li­ti­kĹł po­pu­lia­ru­mas.

._ aĂ­ _\ :\ _\ g\ c\ [b\ a_

Kaina 1,30 Lt

„So­duo­se la­bai daug Ĺžmo­ niĹł, o kur jĹł ĹĄiukť­lÄ—s?“ Vie­ťo­sios ÄŻstai­gos „GargŞ­dĹł ĹĄva­ra“ va­do­vÄ… Ri­man­tÄ… Mar­tin­kĹł nu­ste­bi­no so­duo­se gy­ve­nan­Ä?iĹł klai­pÄ—­die­Ä?iĹł su­ge­bÄ—­ji­mai pra­dan­gin­ti at­lie­kas.

Gri­pas dar uŞ­si­bus? Sand­ra Lu­ko­ťiō­tÄ— s.lukosiute@kl.lt

Gri­pas ne­no­ri trauk­tis iĹĄ uos­ta­ mies­Ä?io – prieť­ťven­ti­nÄ™ sa­vai­tÄ™ nau­jos jo au­kos pa­pil­dÄ— ser­gan­ Ä?ių­jĹł sta­tis­ti­kÄ….

v.spuryte@kl.lt

Pa­Şan­ga ne­ten­ki­no

4

5p.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tÄ—

Kri­ti­kos strÄ—­lÄ—s ÄŻ L.Dō­dÄ… smi­go pa­sta­ra­ja­me mies­to ta­ry­bos po­ sÄ—­dy­je, kai Klai­pÄ—­dos sa­vi­val­dy­bÄ—s ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rÄ— J.Si­mo­ na­vi­Ä?iō­tÄ— pri­sta­tÄ— sa­vo ir pa­val­di­ niĹł praÄ—­ju­siĹł me­tĹł veik­ los ata­skai­tÄ….

audinukÄ…

„„Nes­ta­bi­lu: „Ma­no nuo­mo­nÄ— vie­nÄ… die­nÄ… pa­tin­ka, o ki­tÄ… – jau ne­be­pa­tin­ka“, – Mies­to ĹŤkio de­par­ta­men­to di­

rek­to­rius L.Dō­da at­sklei­dÄ— dar­bo su­bti­lybes.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Pas­ta­ro­sio­mis sa­vai­tÄ—­mis ga­na ne­ ma­Şai klai­pÄ—­die­Ä?iĹł sir­go vi­ru­si­nÄ—­ mis kvÄ—­pa­vi­mo ta­kĹł in­fek­ci­jo­mis, o ĹĄtai gri­pas po tru­pu­tÄŻ bu­vo pra­ dÄ—­jÄ™s iť­si­kvÄ—p­ti. Ta­Ä?iau prieť­ťven­ti­nÄ™ sa­vai­tÄ™ kai ku­rie klai­pÄ—­die­Ä?iai, uĹžuo­t rō­pi­nÄ™­si ĹĄven­tÄ—­mis, bu­vo pri­vers­ti va­duo­tis iĹĄ gri­po gniauŞ­tĹł. Jo au­kĹł skai­Ä?ius vÄ—l iĹĄau­go. Tad ĹĄei­mos gy­dy­to­jai spÄ—­ja, kad ga­li kil­ti ant­ro­ji ser­ga­mu­mo per­ťa­ li­mo li­go­mis ban­ga, ypaÄ? jei­ir to­liau orai iť­liks vÄ—­sĹŤs, o pa­va­ sa­ris ne­sku­bÄ—s atei­ti.

3

Uostamiestyje pra­tÄ™s­tas Ĺžie­mos se­zo­nas Mil­da Ski­riu­tÄ— m.skiriute@kl.lt

Ne­si­bai­gian­tis ĹĄal­tu­kas ir iť­kri­tÄ™s snie­gas uos­ta­mies­Ä?io val­dĹžiÄ… pri­ ver­tÄ— pra­tÄ™s­ti Ĺžie­mos se­zo­nÄ… ne­ri­ bo­tam lai­kui. Kiek kai­nuos gam­tos po­kĹĄtai, kol kas neaiť­ku.

Kas­met ofi­cia­liai Ĺžie­mos se­zo­nas Klai­pÄ—­do­je trun­ka iki ba­lan­dĹžio 1 die­nos. Iki ĹĄios da­tos ke­li­nin­kai nak­ ti­mis tu­ri bu­dÄ—­ti, kad ga­lÄ—­tĹł bet ku­ riuo me­tu iť­va­Şiuo­ti ÄŻ gat­ves. Ĺ a­li­ gat­viĹł va­ly­to­jai iki ba­lan­dĹžio 1-osios ne­ga­li su­rink­ti iť­dÄ—­lio­tĹł smÄ—­lio dÄ—­ ĹžiĹł. DÄ—l spau­dĹžian­Ä?io ĹĄal­tu­ko ir vÄ—l iť­kri­tu­sio snie­go mies­to sa­vi­val­dy­

bÄ— pra­tÄ™­sÄ— ofi­cia­lų­jÄŻ Ĺžie­mos se­zo­ nÄ…. Ke­li­nin­kai ir ĹĄa­li­gat­viĹł va­ly­to­jai dirbs kaip ir iki ĹĄiol. Ĺ˝ie­mos se­zo­nas bus at­ťauk­tas, kai ne­be­vy­raus nei­ gia­ma oro tem­pe­ra­tō­ra. Kiek sa­vi­val­dy­bei kai­nuos uŞ­si­ tÄ™­su­si Ĺžie­ma, kol kas neaiť­ku, ta­ Ä?iau pa­brÄ—­Şia­ma, kad da­lis lÄ—­ťų, skir­tĹł mies­to prie­Şiō­rai Ĺžie­mÄ…, bu­vo su­tau­py­ta. Ĺ ÄŻ se­zo­nÄ… ma­Şiau veŞ­ta snie­go iĹĄ mies­to nei per­nai. „Ga­lÄ—­tu­me dirb­ti ir iki rug­sÄ—­jo 1 die­nos, kad tik kas leis­tĹł. Su­dÄ—­tin­ ga tik pla­nuo­ti dar­bus, kai ne­pas­ to­vĹŤs orai. Ta­Ä?iau, jei pro­gno­zÄ—s iť­si­pil­dy­tĹł, jo­kiĹł pro­ble­mĹł ne­ bō­tĹł. Tech­ni­kos tik­rai tu­ri­me“, – tvir­ti­no ÄŻmo­nÄ—s „Spe­cia­lus au­to-

t­rans­por­tas“ ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­ rius Lai­mo­nas Ĺ˝e­mai­tis. Pa­sak va­do­vo, me­teo­ro­lo­gai nu­ ma­to, kad ĹĄiÄ… sa­vai­tÄ™ dar bus vis­ ko. La­biau pa­va­sa­riť­ki orai bus tik ki­tÄ… sa­vai­tÄ™. ÄŽmo­nÄ—s „Klai­pÄ—­dos Ĺžel­di­niai“ di­ rek­to­rius Ge­di­mi­nas Va­la­ťi­nas tei­ gÄ—, jog pro­ble­mĹł ne­ky­la ir dÄ—l ĹĄa­li­ gat­viĹł va­ly­mo. „Su­si­sie­kÄ—­me su sa­vi­val­dy­be. Sa­kÄ— dar­buo­tis kaip anks­Ä?iau. Vi­si su­pran­ta, kad Ĺžie­ma uŞ­si­tÄ™­sÄ—. Ĺ˝i­ no­ma, tu­ri­me ir ki­tĹł dar­bĹł, ge­ni­ me me­dĹžius. IĹĄk­ri­tus snie­gui, te­ko tuos dar­bus nu­trauk­ti, pul­ti va­ly­ti ir bars­ty­ti ĹĄa­li­gat­vius“, – pa­sa­ko­ jo va­do­vas.

„„Orai: klai­pÄ—­die­Ä?iai ba­lan­dÄŻ pri­vers­ti kÄ™s­ti ĹĄal­ tÄŻ ir snie­gÄ…. Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

2

trečiadienis, balandžio 3, 2013

miestas

Vie­ny­bė stip­ri­no kon­ku­ren­cin­gu­mą As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Ke­tu­rio­li­ka me­tų trun­kan­ti vie­nin­ ga kro­vos kom­pa­ni­jų veik­la pa­dė­ jo su­stip­rin­ti Klai­pė­dos uos­to po­ zi­ci­jas tarp­tau­ti­nė­je are­no­je. Tai kons­ta­ta­vo il­ga­me­tis Lie­tu­vos jū­ rų kro­vos kom­pa­ni­jų aso­cia­ci­jos va­do­vas Aloy­zas Kuz­mars­kis, va­ do­va­vi­mą šiai struk­tū­rai per­leis­ da­mas Vai­do­tui Ši­lei­kai.

Šian­dien aso­cia­ci­ja vie­ni­ja 14 kro­ vos kom­pa­ni­jų ir aso­ci­juo­tą na­rį – Klai­pė­dos uni­ver­si­te­tą. Lie­tu­vos jū­rų kro­vos kom­pa­ni­jų aso­cia­ci­ja įkur­ta 1999 me­tais. Nuo pat įsi­kū­ ri­mo jai va­do­va­vęs A.Kuz­mars­kis tei­gia, kad per tuos me­tus aso­cia­ ci­ja au­go ir stip­rė­jo. „Kai įsi­kū­rė­me, bu­vo 9 na­rės, ta­čiau tik 5–6 kom­pa­ni­jos dir­bo rea­liai. Ry­ti­nė­je Bal­ti­jos pa­kran­ tė­je tai vie­n in­te­l ė to­k ia kro­vos

14

– tiek įmonių vienija Lie­tu­vos jū­rų kro­vos kom­pa­ni­jų aso­cia­ci­ja.

kom­pa­ni­jų aso­ci­juo­ta struk­tū­ra, ku­rią pri­pa­žįs­ta jau ne tik Lie­tu­ vos Vy­riau­sy­bė“, – tei­gė A.Kuz­ mars­kis. Vie­nas iš aso­cia­ci­jos už­da­vi­ nių nuo pat veik­los pra­džios bu­vo sie­kis, kad uos­to bend­ro­vės spe­ cia­li­zuo­tų­si tam tik­rų pro­duk­tų kro­vo­je. „Bū­tent spe­cia­li­za­ci­ja ir bu­vo tas eko­no­mi­nis spren­di­mas, ku­ ris lei­do me­ti­nę Klai­pė­dos uos­to kro­vą per ke­lio­li­ka me­tų pa­di­din­ ti tris kar­tus“, – tvir­ti­no A.Kuz­ mars­kis. Bend­ro­v ių vie­ny­b ė esą di­d i­ na uos­to kon­ku­ren­cin­gu­mą, taip pat pa­čių kom­pa­ni­jų ži­no­mu­mą tarp­tau­ti­nė­je are­no­je. Aso­cia­ci­ja yra ir Eu­ro­pos uos­tų kon­fe­de­ra­ ci­jos na­rė. „Dar dr. Bro­nis­lo­vas Lu­bys ma­tė, kad vie­ny­bė duos efek­tą“, – apie aso­cia­ci­jos nau­dą kal­bė­jo A.Kuz­ mars­kis. Pen­kias ka­den­ci­jas jai va­do­va­vęs A.Kuz­mars­kis at­si­trau­kė, o nau­ juo­ju pre­zi­den­tu dve­jų me­tų ka­ den­ci­jai šių me­tų ko­vo pa­bai­go­ je iš­rink­tas Klai­pė­dos kon­tei­ne­rių ter­mi­na­lo ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius V.Ši­lei­ka. „Spren­d žiant ak­t ua­l iau­s ius Klai­pė­dos uos­to plėt­ros klau­si­ mus di­de­lis vaid­muo ten­ka ir aso­ cia­ci­jai“, – pa­brė­žė nau­ja­sis Jū­rų kro­vos kom­pa­ni­jų aso­cia­ci­jos va­ do­vas.

Būk­lė: aikš­te­lė, ku­rio­je sa­vo ma­ši­nas pa­lie­ka į tur­gų at­va­žia­vę klai­pė­die­čiai, iš­va­go­ta duo­bių.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Duobių aikš­te­lėje nelopys Į Til­žės gat­vė­je įsi­kū­ru­sį tur­gų at­va­žia­vę klai­pė­die­čiai au­to­mo­ bi­lius tu­ri pa­lik­ti ari­mus pri­me­nan­čio­je žvy­ruo­to­je aikš­te­lė­je. Re­mon­tuo­ti jos ne­ke­ti­na­ma, nors būk­lė ir ne­pa­vy­dė­ti­na. Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Aikš­te­lė iš­va­go­ta duo­bių. Pa­li­jus ji virs­ta di­džiau­sia pur­vy­ne. Esant sau­sam orui nuo aikš­te­lės sklin­da dul­kės. Vai­ruo­to­jai pik­ti­na­si ir chao­tiš­ku eis­mu aikš­te­lė­je. Iš­va­žiuo­jant iš jos į Til­žės gat­vę su­si­da­ro spūs­tys. Ei­ lė­se ne­no­rin­tys sto­vė­ti vai­ruo­to­jai į Til­žės gat­vę pa­tek­ti ban­do va­žiuo­ da­mi prieš eis­mą.

Šis skly­pas aikš­te­ le pa­vers­tas lai­ki­nai. Atei­ty­je čia nu­ma­ty­ tos sta­ty­bos.

Ki­to­je gat­vės pu­sė­je nei pre­ky­ vie­tė esan­ti aikš­te­lė ne­re­mon­tuo­ta jau daug me­tų. Tvar­ky­ti jos ne­ža­ da­ma ir to­liau, nes esą šis skly­pas

aikš­te­le pa­vers­tas lai­ki­nai. Atei­ty­ je čia nu­ma­ty­tos sta­ty­bos. Vai­ruo­ to­jai aikš­te­lė­je ma­ši­nas ga­lės pa­lik­ ti, kol jos ne­pra­si­dės. Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Že­mėt­ var­kos sky­riaus vy­riau­sio­ji spe­ cia­l is­t ė Al­m a Trun­c ie­n ė tei­g ė, jog šis skly­pas yra lais­va vals­ty­ bi­nė že­mė. Yra pa­reng­tas šio skly­po de­ta­lu­ sis pla­nas. Šis ko­mer­ci­nės pa­skir­ ties skly­pas ga­li bū­ti par­duo­tas tik auk­cio­no bū­du.

Plin­ta SMS ži­nu­tės su vi­ru­su Te­le­ko­mu­ni­ka­ci­jų bend­ro­vė „Bi­tė Lie­tu­va“ pa­ta­ria nea­ti­ da­ri­nė­ti SMS ži­nu­tė­se gau­ tų nuo­ro­dų, nes jo­se ga­li bū­ti pa­slėp­tas vi­ru­sas.

Per­mai­nos: Lie­tu­vos jū­rų kro­vos kom­pa­ni­jų aso­cia­ci­jos pre­zi­den­tu iš­

rink­tas V.Ši­lei­ka (dešinėje) pa­kei­tė il­ga­me­tį jos va­do­vą A.Kuz­mars­kį.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Uos­tas sam­dys eks­per­tą Klai­pė­dos jū­rų uos­to di­rek­ci­ja ieš­ kos eks­per­to, ku­ris ver­tins su­skys­ tin­tų­jų gam­ti­nių du­jų (SGD) ter­mi­ na­lo pro­jek­tą.

Cent­ri­nia­me vie­šų­jų pir­ki­mų po­ rta­le bū­si­mo kon­kur­so tech­ni­nių do­ku­men­ta­ci­jų pro­jek­tą pa­skel­ bu­si di­rek­ci­ja nu­ro­do, jog eks­ per­tas iki 2014 me­tų gruo­džio 31 die­nos teiks pa­slau­gas, val­dant ir ad­m i­n ist­r uo­jant pro­jek­t ą, ver­ tins jo ri­zi­kas, kont­ro­liuos sta­ty­

bas, ver­tins tech­ni­nę do­ku­men­ ta­ci­ją. Pa­gal Klai­pė­dos uos­to ir „Klai­pė­ dos naf­tos“ per­nai rugp­jū­tį pa­si­ra­ šy­tą su­si­ta­ri­mą dėl bend­rų in­ves­ti­ ci­jų į SGD ter­mi­na­lo inf­rast­ruk­tū­rą uos­to in­ves­ti­ci­jos, su­si­ju­sios su jo pa­ren­gi­mu SGD ter­mi­na­lo veik­lai, sieks 128,775 mln. li­tų (su PVM). Uos­tas gi­lins ka­na­lą, įrengs ra­dio­ lo­ka­ci­nę įran­gą, pri­tai­kys ter­mi­na­ lui uos­to sis­te­mas. BNS inf.

Ne­se­niai vi­sų ope­ra­to­rių tink­luo­se pra­dė­ju­sio­je plis­ti vi­ru­si­nė­je SMS ži­ nu­tė­je ra­šo­ma: „Pri­vet tut fot­ki http://bit.ly/YJrDjG kak te­be?“. Ati­da­rius nuo­ro­dą var­to­to­ jams siū­lo­ma įdieg­ti pro­gra­mą, ku­rio­je sle­pia­si vi­ru­sas, siun­čian­ tis SMS ži­nu­tes vi­siems te­le­fo­no ad­re­sų kny­ge­lės kon­tak­tams. „Ga­vus nuo­ro­dą iš drau­go iš­kart no­ri­si pa­žiū­rė­ti, ką jis at­siun­tė, bet var­to­to­jai tu­ri bū­ti ati­dūs. Ži­nu­tės siun­čia­mos ga­li bū­ti tie­ siog sie­kiant pa­vog­ti te­le­fo­ne sau­ go­mus kon­tak­ti­nius duo­me­nis. Pap­ras­tai jie yra nau­do­ja­mi bru­ka­ lams pla­tin­ti. Var­to­to­jai tu­rė­tų bū­ ti itin bud­rūs, nes vi­ru­sas SMS ži­ nu­tes siun­čia ne­pa­liau­ja­mai ir ga­li išau­gin­ti mo­bi­lio­jo ry­šio są­skai­ tą“, – sa­kė „Bi­tė Lie­tu­va“ at­sto­vė ži­niask­lai­dai Lau­ra Biels­kė. Jos tei­gi­mu, vien ati­da­rius nuo­

ro­dą vi­ru­sas te­le­fo­ne nė­ra įdie­gia­ mas. Jis par­siun­čia­mas ir ak­ty­vuo­ ja­mas, jei at­si­da­riu­sia­me pus­la­py­je var­to­to­jai pa­tvir­ti­na, kad no­ri įdieg­ti pro­gra­mos at­nau­ji­ni­mą. „Bi­tė“ jau ėmė­si pre­ven­ci­nių veiks­mų už­kirs­ti ke­lią vi­ru­so pli­ ti­mui, ta­čiau efek­ty­viau­sias bū­das ap­sau­go­ti sa­vo duo­me­nis ir įren­gi­ nį – ne­spaus­ti nuo­ro­dos, neį­dieg­ ti siū­lo­mų at­nau­ji­ni­mų, o gau­tą

Ži­nu­tės siun­čia­mos ga­li bū­ti tie­siog sie­ kiant pa­vog­ti te­le­ fo­ne sau­go­mus kon­ tak­ti­nius duo­me­nis. ži­nu­tę iš­trin­ti. „Bi­tės“ at­sto­vė pa­ ta­ria nea­ti­da­ri­nė­ti nuo­ro­dų ir ži­nu­ tė­se su ki­to­kiu teks­tu – ge­riau ją at­ siun­tu­sio drau­go pa­klaus­ti, ar tik­rai jis siun­tė tą ži­nu­tę. Be to, at­sar­ges­ ni tu­rė­tų bū­ti ir kom­piu­te­rių var­to­ to­jai, nes šis vi­ru­sas jau pa­ste­bė­tas ir „Sky­pe“ po­kal­bių pro­gra­mo­je, ir so­cia­li­nia­me tink­le „Fa­ce­book“. BNS inf.

3

trečiadienis, balandžio 3, 2013

miestas Pri­sis­ta­tys moks­lei­viams

Gi­li­na ka­na­lą

Ati­da­rys pa­ro­das

Ba­lan­džio 6-ąją moks­lei­viams, ku­rie rim­tai gal­vo­ja apie me­nų stu­di­jas Klai­pė­dos uni­ver­si­te­te, pla­čiai at­si­vers Me­nų fa­kul­te­to du­rys. Bū­si­mie­siems stu­den­ tams bus su­teik­ta ga­li­my­bė su­ si­pa­žin­ti su dės­ty­to­jais, stu­ den­tais, iš­siaiš­kin­ti priė­mi­mo ir sto­ja­mų­jų eg­za­mi­nų tvar­ką. At­ vi­rų du­rų die­na – nuo 12 val.

Klai­pė­dos vals­ty­bi­nio jū­rų uos­ to di­rek­ci­jos už­sa­ky­mu vie­na di­ džiau­sių pa­sau­lio uos­tų gi­li­ni­mo bend­ro­vių – Ny­der­lan­dų „Van Oord“ jau pra­dė­jo uos­to ka­na­lo prie va­di­na­mo­sios Kiau­lės Nu­ ga­ros, kur sta­to­mas su­skys­tin­ tų­jų gam­ti­nių du­jų ter­mi­na­las, gi­li­ni­mą. Iki lie­pos 1 d. ji at­liks dar­bų už 87,807 mln. li­tų.

Penk­ta­die­nį Klai­pė­dos kul­tū­ rų ko­mu­ni­ka­ci­jų cent­ro pa­ro­di­ nė­se erd­vė­se (Di­džio­ji Van­dens g. 2) ati­da­ro­mos dvi pa­ro­dos. 17 val. bus ati­da­ry­ta Ir­mos Leš­ čins­kai­tės „Kū­ry­bi­nės erd­vės au­to­no­miš­ku­mas II“, 18 val. – prieš me­tus šį pa­sau­lį pa­li­ku­sio me­ni­nin­ko Vy­do Pin­ke­vi­čiaus „Ta­py­ba – gy­ve­ni­mas“.

Va­do­vau­ti tur­gui ne­si­ver­žia

Teat­ras. Šian­d ien 17 val. Klai­p ė­dos uni­ver­si­te­to Me­nų fa­k ul­te­te esan­čia­ me mo­ko­ma­ja­me teat­re vyks teat­r i­ nė olim­pia­da, ku­rio­je Me­nų fa­kul­te­to Re­ž i­sū­ros ka­ted­ros stu­den­tai pri­sta­ tys sa­vo kū­ry­bi­nius dar­bus.

Klai­pė­die­čiai ne­ si­ver­žia va­do­vau­ ti Se­na­jam tur­gui. Kol kas tė­ra vie­nas pre­ten­den­tas į šias pa­rei­gas, nors be­si­ do­min­čių­jų esa­ma ir dau­giau.

Kon­fe­ren­c i­j a. Šian­d ien Klai­p ė­dos uni­ver­si­te­to au­d i­to­r i­jų ir kon­fe­ren­ci­ jų sa­lės kor­pu­se „Au­la Mag­na“ pra­si­ de­da 7-oji na­cio­na­l i­nė jū­ros moks­lų ir tech­no­lo­g i­jų kon­fe­ren­ci­ja „Jū­ros ir kran­tų ty­ri­mai 2013“. Ji vyks iki penk­ ta­die­nio. Va­ka­ro­nė. Ry­toj 17 val. Klai­pė­dos ap­ skri­t ies vie­šo­sios I.Si­mo­nai­t y­tės bib­ lio­te­kos Ger­la­cho pa­lė­pė­je vyks va­ka­ ro­nė „Mu­zi­ki­nė pa­lė­pė“. Tai jau ant­rus me­tus or­ga­ni­zuo­ja­mas mu­zi­ki­nis ren­ gi­nys, skir­tas mu­zi­ka be­si­do­min­čiam bei įdo­miai va­ka­rą no­rin­čiam pra­leis­ ti jau­ni­mui.

Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Kon­kur­sas Se­no­jo tur­gaus va­do­ vo pa­rei­goms ei­ti bu­vo pa­skelb­tas prieš dau­giau nei sa­vai­tę. Se­no­jo tur­gaus bend­ro­vės val­ dy­bos pir­mi­nin­kas Vy­tis Rad­vi­ la tvir­ti­no, jog su­si­do­mė­ji­mas šiuo kon­kur­su yra – skam­bi­no ne­ma­žai žmo­nių.

Pa­raiš­kų iš no­rin­ čių­jų da­ly­vau­ti kon­ kur­se lau­kia­ma iki penk­ta­die­nio dar­bo die­nos pa­bai­gos. Ta­čiau kol kas yra pa­teik­ta tik vie­na ofi­cia­li pa­raiš­ka da­ly­vau­ ti kon­kur­se. Klai­pė­dos sa­vi­val­ dy­bės Tur­to sky­riaus vy­riau­sio­ji spe­cia­lis­tė Mil­da Pet­raus­kai­tė pa­ brė­žė, kad lai­ko pa­raiš­koms teik­ ti dar yra.

Su­tar­tis. Va­kar pa­si­ra­šy­ta Klai­pė­dos ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės dar­buo­to­jų pro­fe­ si­nės są­jun­gos ir sa­vi­val­dy­bės ad­mi­ nist­ra­ci­jos ko­lek­ty­vi­nė su­tar­tis.

Vil­tys: ti­ki­ma­si, kad atei­ty­je mies­to cent­re esan­tis tur­gus taps trau­kos cent­ ru.

Pa­raiš­kų iš no­rin­čių­jų da­ly­vau­ti kon­kur­se lau­kia­ma iki penk­ta­die­ nio dar­bo die­nos pa­bai­gos. „Be­si­do­min­čių­jų šio­mis pa­rei­go­ mis tik­rai yra. Lai­ko taip pat. Daž­ niau­siai vi­si pa­raiš­kas da­ly­vau­ti kon­kur­se pra­de­da ne­šti pa­sku­ti­ nė­mis die­no­mis“, – tvir­ti­no vy­ riau­sio­ji spe­cia­lis­tė. Pa­sak M.Pet­raus­kai­tės, pa­grin­ di­niai rei­ka­la­vi­mai nau­ja­jam tur­ gaus va­do­vui yra eko­no­mi­kos, vers­lo ad­mi­nist­ra­vi­mo ar va­dy­bos iš­si­la­vi­ni­mas ir tre­jų me­tų pa­tir­tis dir­bant va­do­vau­ja­mą dar­bą.

„Tai pa­grin­di­niai rei­ka­la­vi­mai. Svar­biau­sia, kad ati­tik­tų juos“, – tei­gė vy­riau­sio­ji spe­cia­lis­tė. Taip pat no­ri­ma, kad nau­ja­sis va­do­vas tu­rė­tų dar­bo su ne­kil­no­ja­ muo­ju tur­tu pa­tir­ties, ži­no­tų, kaip ad­mi­nist­ruo­ti ES pro­jek­tus. Anks­čiau skelb­ta, kad nau­jo­ jo tur­gaus va­do­vo at­ly­gi­ni­mas kol kas ne­si­keis. Bu­vu­sios Senojo turgaus il­ga­ me­tės va­do­vės Ra­mu­tės Ku­bi­lie­ nės al­ga siek­da­vo 3 tūkst. 300 li­tų per mė­ne­sį, neats­kai­čiuos mo­ kes­čių.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Ji Se­na­jam tur­gui ne­be­va­do­vau­ja nuo ko­vo 1 die­nos. Iš pa­rei­gų R.Ku­ bi­lie­nė pa­si­trau­kė abi­pu­siu su­ta­ri­ mu su bend­ro­vės val­dy­ba.

3,3

– tiek tūkst. litų siekia turgaus vadovo alga neatskaičius mokesčių.

Gri­pas dar už­si­bus? 1

Klai­pė­dos vi­suo­me­nės svei­ka­tos cent­ro duo­ me­ni­mis, praė­ju­sią sa­vai­tę nu­sta­ ty­ta 100 nau­jų gri­po at­ve­jų, iš jų 51 – vai­kams. Prieš po­rą sa­vai­čių gri­ pu sir­go 73 klai­pė­die­čiai, iš jų 36 – vai­kai. Šiek tiek su­ma­žė­jo li­go­ni­nė­se dėl gri­po gy­do­mų sun­kių pa­cien­tų. Tad praė­ju­sią sa­vai­tę dėl sun­kios gri­po li­gos ei­gos į Klai­pė­dos ap­skri­ties li­ go­ni­nes bu­vo pa­gul­dy­ta 20 pa­cien­ tų, iš jų 12 – vai­kų. Kiek anks­čiau į li­go­ni­nes pa­te­ko 32 li­go­niai, iš jų 17 – vai­kų. Praė­ju­sią sa­vai­tę ūmio­mis vir­ šu­ti­nių kvė­pa­vi­mo ta­kų in­fek­ci­ jo­mis su­si­rgo 1 007 klai­pė­die­čiai, iš jų 702 – vai­kai iki 17 me­t ų. Prieš po­r ą sa­vai­č ių vi­r u­s i­n ė­m is

Dienos telegrafas

in­fek­c i­jo­m is uos­ta­m ies­ty­je sir­ go 1 037 gy­ven­to­jai, iš jų 743 – vai­kai. Per sa­vai­tę ser­ga­mu­mo ro­dik­lis nuo 65,3 at­ve­jo 10 tūkst. gy­ven­to­ jų nu­kri­to iki 63,4 at­ve­jo. Pa­ly­gin­ti su per­nai tuo pa­čiu lai­ ko­tar­piu, šie­met ser­ga­mu­mas per­ ša­li­mo li­go­mis bu­vo 1,3 kar­to di­ des­nis. Pa­sak Užk­re­čia­mų­jų li­gų ir AIDS cent­ro Imu­nop­ro­fi­lak­ti­kos sky­ riaus vi­suo­me­nės svei­ka­tos cent­ro spe­cia­lis­tės Eg­lės Pau­žai­tės, šie­ met sun­ku pro­gno­zuo­ti, kiek il­gai ga­li už­si­tęs­ti ser­ga­mu­mas per­ša­li­ mo li­go­mis. Mat šių­me­tį gri­po se­zo­ną sun­ku ly­gin­ti su anks­tes­niais me­tais, nes siau­čia ga­na pik­tas gri­po vi­ru­sas.

Mir­t ys. Va­kar Klai­p ė­dos sa­v i­val­dy­ bės Ci­v i­l i­nės met­r i­k a­c i­jos sky­r iu­j e už­re­g ist­r uo­ta 21 klai­p ė­d ie­čio mir­t is. Mi­rė Alek­sandr Pro­l is­ko (g. 1923 m.), Jev­do­k i­ja Ši­to­va (g. 1927 m.), Sta­s ė Daš­čio­r ie­nė (g. 1927 m.), Fe­l i­ci­ja Kuz­ mars­k ie­nė (g. 1928 m.), Tai­s a Go­lo­ vaš­čen­ko (g. 1928 m.), Ja­n i­na Le­bed­ ny­k ie­nė (g. 1929 m.), Re­g i­na Tor­ke­l ie­ nė (g. 1929 m.), Fe­l i­ci­ja La­pins­k ie­nė (g. 1930 m.), Piotr Mu­ra­šov (g. 1930 m.), An­t a­nas But­k us (g. 1932 m.), Liud­v i­ kas Stau­pe­l is (g. 1934 m.), Zi­nai­da Ra­ zu­movs­ka­ja (g. 1934 m.), Jus­t i­nas Lau­ rec­k is (g. 1937 m.), Al­g ir­das Be­ne­d ik­ tas Ma­t iu­kas (g. 1937 m.), Emi­l i­ja Dau­ nie­nė (g. 1938 m.), An­ta­n i­na Mont­v i­ die­nė (g. 1939 m.), Vla­d i­m ir Olei­n ik (g. 1942 m.), Feo­do­s i­ja Sul­t a­no­va (g. 1943 m.), Ali­na Bra­zaus­k ie­nė (g. 1948 m.), Al­do­na Šim­k ie­nė (g. 1957 m.), Da­ nu­tė Jan­ke­v i­čie­nė (g. 1959 m.). Lė­bar­t ų ka­pi­nės. Šian­d ien lai­do­ja­ mi Iri­na Dva­liš­vi­li, Liud­vi­kas Stau­pe­ lis, Tai­sa Go­lo­vaš­čen­ko, Zi­nai­da Ra­ zu­movs­ka­ja, Ga­li­na Eg­lins­k ie­nė, Jus­ ti­nas Lau­rec­k is, Da­nu­tė Jan­ke­v i­čie­ nė, An­ta­n i­na Mont­v i­d ie­nė, An­ta­nas But­kus. Jo­niš­kės ka­pi­nės. Šian­d ien lai­do­ja­ ma Re­g i­na Tor­ke­lie­nė. Nau­ja­g i­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 5 mo­te­rys. Gi­mė 2 mer­gai­tės ir 3 ber­niu­kai.

Įta­ka: ar ser­ga­mu­mas per­ša­li­mo li­go­mis dar il­gai iš­si­lai­kys, pri­klau­sys

ir nuo oro są­ly­gų.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Grei­to­ji. Va­kar iki 17.30 val. grei­to­sios pa­gal­bos me­di­kai su­lau­kė 78 iš­kvie­ti­ mų. Klai­pė­die­čiai dau­giau­sia skun­dė­ si šir­d ies pro­ble­mo­m is, aukš­t u krau­ jos­pū­d žiu, ūmiais pil­vo skaus­mais, karš­čia­vi­mu.

4

trečiadienis, balandžio 3, 2013

miestas

Kli­ba di­rek­to­riaus kė­dė

Komentaras

1

„Mies­to ūkio de­par­ta­ men­tas ir per­nai iš po­li­ti­ kų ga­vo ne­ma­žai kri­ti­kos. Pa­žan­ga pa­da­ry­ta, bet ji nė­ra to­kia, dėl ku­ rios bū­čiau pa­ten­kin­ta“, – ver­ti­no di­rek­to­rė. Ji pa­brė­žė, jog Mies­to ūkio de­ par­ta­men­tas yra tas, ku­ria­me su­ da­ry­ta dau­giau­siai su­tar­čių su ran­ go­vais – jų per 100. Be­veik vi­sos pa­slau­gos yra per­ka­mos. „Vie­na ver­tus, tai yra ge­rai, nes rin­ko­je pa­slau­gą ga­li­ma nu­si­pirk­ ti pi­giau. Ta­čiau ne vis­ką įma­no­ma su­ra­šy­ti į su­tar­tis, kad jo­mis bū­tų ga­li­ma pa­si­nau­do­ti bet ko­kio­se si­ tua­ci­jo­je. Kaž­ka­da vi­sas ko­mu­na­li­ nes pa­slau­gas, ku­rias tei­kė sa­vi­val­ dy­bės įmo­nės, ati­da­vė­me į lais­vą rin­ką. Da­bar ma­ty­ti, jog kai ku­rio­ se sri­ty­se vėl bū­tų ge­rai tu­rė­ti sa­vo bend­ro­ves, nes jos pa­slau­gas ga­lė­ tų teik­ti kur kas pi­giau, nei da­bar yra per­ka­ma. Mies­to ūkio de­par­ ta­men­to va­do­vai ir tu­ri paieš­ko­ ti tų inst­ru­men­tų, pa­siū­ly­ti prie­ mo­nių, kaip at­pi­gin­ti pa­slau­gas. Ta­čiau ini­cia­ty­vos pa­si­gen­du, va­ do­vams rei­kia keis­ti mąs­ty­mą“, – pa­brė­žė J.Si­mo­na­vi­čiū­tė. Tu­ri iš­mok­ti pro­gra­mą

Mies­to ūkio ir ap­lin­ko­sau­gos ko­ mi­te­to pir­mi­nin­kas Aud­rius Vaiš­ vi­la pri­mi­nė, kad apie Mies­to ūkio de­par­ta­men­to va­do­vų mąs­ty­mo kei­ti­mą kal­ba­ma jau dve­jus me­tus, o jis ne­si­kei­čia.

Ju­di­ta Si­mo­na­vi­čiū­tė:

Mies­to ūkio de­par­ ta­men­tas ir per­nai iš po­li­ti­kų su­lau­kė ne­ ma­žai kri­ti­kos. Pa­ žan­ga pa­da­ry­ta, bet ji nė­ra to­kia, dėl ku­ rios bū­čiau pa­ten­ kin­ta.

„To­dėl gal­būt rei­kė­tų keis­ti ne va­do­vų mąs­ty­mą, o pa­čius va­do­ vus“ – svars­tė po­li­ti­kas. J.Si­mo­na­vi­čiū­tė pri­mi­nė, jog sa­ vi­val­dy­bės dar­buo­to­jai yra vals­ty­ bės tar­nau­to­jai ir juos at­leis­ti ga­ li­ma tik tei­sės ak­tuo­se nu­ma­ty­ta tvar­ka. „Jei va­do­vas pa­ts ne­sup­ran­ta, ta­da ir įsi­jun­gia įsta­ty­mo nor­mos. No­rė­čiau, kad Mies­to ūkio ir ap­lin­ ko­sau­gos ko­mi­te­tas aiš­kiai iš­sa­ky­tų sa­vo po­zi­ci­ją ir, ma­nau, jis tai pa­ da­rys“, – vy­lė­si Klai­pė­dos sa­vi­val­ dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rė. „Klai­pė­dos“ pa­klaus­tas, ar ar­ti­ miau­sia­me ko­mi­te­to po­sė­dy­je bus

Via­čes­la­vas Kar­ma­no­vas

Klai­pė­dos sa­v i­val­dy­bės ad­m i­n ist­ra­ci­jos di­rek­to­rės pa­va­duo­to­jas, tie­sio­g i­n is Mies­to ūkio de­par­ta­men­to di­rek­to­r iaus vir­ši­n in­kas

J Griež­tai: A.Vaiš­vi­la ne­pa­ten­kin­tas, kad val­di­nin­kai neį­gy­ven­di­na jo ini­cia­ty­vų, to­dėl rei­ka­lau­ja jų gal­vų. Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

for­mu­luo­ja­ma po­zi­ci­ja dėl L.Dū­ dos tin­ka­mu­mo ei­ti Mies­to ūkio de­par­ta­men­to di­rek­to­riaus pa­rei­ gas, A.Vaiš­vi­la jau bu­vo kiek švel­ nes­nis, nei kal­bė­da­mas mies­to ta­ ry­bos po­sė­dy­je. „Tik­rai ne­sa­kau, kad L.Dū­da ne­ su­sit­var­ko su sa­vo pa­rei­go­mis, ta­ čiau gal atė­jęs nau­jas žmo­gus bū­ tų la­biau ini­cia­ty­vus. Ma­nau, kad di­rek­to­rių pa­si­kal­bė­ti pa­si­kvie­ si­me į sa­vo frak­ci­ją. Es­mė ta, kad sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos de­ par­ta­men­tų di­rek­to­riai tu­ri tu­rė­ti mū­sų par­ti­jos, val­dan­čio­sios koa­ li­ci­jos pro­gra­mą ir ją bent kar­tą per du mė­ne­sius per­skai­ty­ti, kad neuž­ mirš­tų. Mes, o ne ad­mi­nist­ra­ci­jos dar­buo­to­jai, tu­ri­me at­si­skai­ty­ti vi­suo­me­nei. Rin­kė­jai ver­ti­na mū­ sų dar­bus, bet kaip ga­li­me ką nors pa­da­ry­ti, jei val­di­nin­kai ne­si­klau­ so?“ – guo­dė­si A.Vaiš­vi­la. Pri­si­mi­nė „Ne­ži­niu­ką“

Jis var­di­jo ini­cia­ty­vas, ku­rias Mies­ to ūkio de­par­ta­men­to di­rek­to­rius L.Dū­da esą at­me­tė. „Mes ne­kal­ba­me apie di­de­lius da­ly­kus, o tik apie nau­jų šiukš­ lia­dė­žių, gė­ly­nų, suo­liu­kų mies­ te at­si­ra­di­mą. Mies­to vei­das ne­ si­kei­čia, o jį keis­ti ir tu­ri Mies­to ūkio de­par­ta­men­tas. Tik ir gir­ di­me, kad ne­ga­li­ma da­ry­ti to ir to, nė­ra pi­ni­gų. Tai la­bai pri­me­na fil­mą „Ne­ži­niu­kas“, kai per­so­na­ žas klaus­da­vo, kam ap­si­reng­ti, jei vėl rei­kės nu­si­reng­ti“, – vaiz­džiai kal­bė­jo po­li­ti­kas. Jis įsi­ti­ki­nęs, kad L.Dū­dos mąs­ ty­mas ir pa­se­nęs, ir su­sta­ba­rė­jęs, to­dėl ini­cia­ty­vu­mas ir ne­trykš­ta. „Ko­mi­te­tas ne tik pa­si­gen­da ini­ cia­ty­vos, bet dar ir mū­sų pa­teik­ti siū­ly­mai blo­kuo­ja­mi. Jau dve­jus me­tus sie­kiu, kad pa­plū­di­miuo­ se bū­tų įreng­ti du­šai – vis šis tas nau­jo. Ta­čiau jų vis nė­ra, nes esą trūks­ta pi­ni­gų. Ma­nau, kad pro­ ble­ma ir yra de­par­ta­men­to di­rek­ to­rius, ku­ris ne­no­ri su­kti gal­vos ir su­ras­ti 20 tūkst. li­tų, nors val­do apie 60 mln. li­tų asig­na­vi­mų“, – skai­čius dė­lio­jo A.Vaiš­vi­la. Jis pa­brė­žė, jog vie­šas klau­si­mas apie tai, kad gal­būt rei­kė­tų pa­keis­

ti Mies­to ūkio de­par­ta­men­to va­do­ vus, bu­vo tar­si pa­siųs­tas sig­na­las L.Dū­dai, kad A.Vaiš­vi­los va­do­vau­ ja­mam ko­mi­te­tui bū­tų tei­kia­mi įvai­rūs siū­ly­mai dėl mies­to ūkio ge­ri­ni­mo, o po­li­ti­kai juos ga­lė­tų ar­ ba pa­lai­min­ti, ar­ba at­mes­ti. Jau­čia­si lyg tarp gir­nų

Pats L.Dū­da mies­to ta­ry­bos po­sė­ dy­je jam iš­sa­ky­tos kri­ti­kos ne­gir­ dė­jo, nes bu­vo iš­vy­kęs į ko­man­di­ ruo­tę. „Man pa­si­se­kė“, – va­kar juo­ka­ vo Mies­to ūkio de­par­ta­men­to di­ rek­to­rius. Ta­čiau jis pri­si­pa­ži­no nu­jau­tęs, kad ne vi­si yra juo pa­ten­kin­ti. „Dėl ko už­kliu­vau? Dar­bo gru­ pė­se vis­ko bu­vo. Jau­čiu, ko­dėl esu vie­šai kri­ti­kuo­ja­mas, ko­dėl ra­gi­ na­ma ma­ne at­leis­ti. Ta­čiau prie­ žas­čių ne­no­riu vie­šin­ti, gal ty­ liai ra­miai iš­si­spręs, ir bus ge­riau. Ta­čiau tik­rai nu­jau­čiu, ko­dėl ki­lo to­kios ban­gos“, – mįs­lin­gas iš­li­ ko L.Dū­da. Kri­ti­kams, kal­ti­nan­tiems jį pra­ stu mąs­ty­mu ir ini­cia­ty­vos sto­ka, jis taip pat tu­rė­jo ką pa­sa­ky­ti. „Kai ban­dai ką nors pa­da­ry­ti, iš­kart iš­len­da vi­so­kie da­ly­kai, ta­da

su­pran­ti, jog ne­no­ri­ma, kad tai bū­ tų da­ro­ma. Sup­ran­tu – čia sa­vi­val­ dy­bė ir po­li­ti­ka. Vie­nas tik­rai nie­ko ne­ga­liu pa­da­ry­ti – nei pa­blo­gin­ti, nei pa­ge­rin­ti. Esu lyg tarp gir­nų – vie­na pu­sė no­ri, kad kaž­ką keis­ tum, o ki­ta ran­ka ne­lei­džia to da­ ry­ti“, – aiš­ki­no L.Dū­da. Jis lei­do su­pras­ti, jog ne­ma­lo­nę gal­būt už­si­trau­kė ir to­dėl, kad tu­ri sa­vo nuo­mo­nę ir jos lai­ko­si. „Kai vi­siems pri­ta­ri, ta­da lyg ir ge­rai, o jei pa­prieš­ta­rau­ji, ta­da ir at­si­ran­da to­kie teks­tai mies­to ta­ry­ bos po­sė­dy­je“, – kons­ta­ta­vo Mies­ to ūkio de­par­ta­men­to di­rek­to­rius.

au daug me­tų kaip sa­vi­val­dy­ bės ad­m i­n ist­ra­ci­jos di­rek­to­ riaus ar di­rek­to­rės pa­va­duo­ to­jas esu at­sa­kin­gas už mies­to ūkį ir ne­ži­nau ki­to to­kio de­par­ta­men­ to, kaip Mies­to ūkio, ku­ris yra taip ar­ ti gy­ven­to­jų: jis at­sa­kin­gas ir už trans­ por­tą, ir bū­t ų ūkį, ir ap­l in­ko­sau­gą, ir ci­vi­li­nę sau­gą. Es­mė ta, kad jau penk­ti me­tai Mies­to ūkio de­par­ta­men­tui ski­ ria­mas be­veik toks pat fi­nan­sa­vi­mas, o pro­ble­mų kas­met tik dau­gė­ja. To­dėl ma­nau, ypač svar­bu, kad Mies­to ūkio de­par­ta­men­to di­rek­to­rius gir­dė­tų po­ li­t i­k ų no­r us, ne­bū­t ų už­si­spy­ręs. Rei­ kia dirb­t i mies­t ie­čiams, ta­čiau ko­ne kiek­vie­ną žings­nį rei­kia de­rin­ti su po­ li­ti­kais, ku­riuos į mies­to ta­ry­bą iš­rin­ko klai­pė­die­čiai. L.Dū­da už praė­ju­sių me­ tų veik­lą bu­vo įver­tin­tas ge­rai. Mies­to ūkio de­par­ta­men­to di­rek­to­rių įver­tin­ ti la­bai ge­rai yra be­veik neį­ma­no­ma, nes pro­ble­mų šio­je sri­ty­je la­bai daug – kur dur­si, ten ra­si. De­par­ta­men­tas iš vi­sų pu­sių ga­li su­lauk­ti prie­kaiš­tų. Aš, kaip tie­sio­gi­nis L.Dū­dos va­do­vas, tik­ rai ne­svars­tau ga­li­my­bės, kad jis ga­lė­ tų bū­ti at­leis­tas. Jei bū­tų už ką konk­re­ čiai baus­ti, tai tik tar­ny­bi­nę nuo­bau­dą ga­li­ma skir­ti. Bet ir baus­ti nė­ra už ką, jis nie­ka­da nė­ra pa­da­ręs tar­ny­bi­n ių nu­si­žen­gi­mų. Pag­rin­di­nė Mies­to ūkio de­par­ta­men­to di­rek­to­riaus pro­ble­ma – ne­su­si­kal­bė­ji­mas su po­l i­t i­kais. Jis tu­ri iš­mok­ti gir­dė­ti, ko no­ri val­dan­čio­ ji dau­gu­ma. Ti­kiuo­si, kad šie­met L.Dū­ da pa­da­rys iš­va­das ir pa­si­tai­sys.

De­par­ta­men­to at­sa­ko­my­bė

Kar­je­ra ir fak­tai Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Mies­to ūkio de­par­ta­men­to di­rek­to­riu­mi L.Dū­da pra­dė­jo dirb­ti nuo 2009 me­tų rug­sė­ jo. Jis lai­mė­jo kon­kur­są, ku­ria­me da­ ly­va­vo ke­tu­ri kan­di­da­tai. Iki tap­da­mas Mies­to ūkio de­par­ta­ men­to di­rek­to­r iu­m i, L.Dū­da anks­ čiau vals­t y­bės tar­ny­bo­je nė­ra dir­ bęs. Jis 13 me­tų va­do­va­vo pa­ties su ko­le­ga įkur­tai sta­t y­bos bend­ro­vei „Stat­ka“. Mies­to ūkio de­par­ta­men­tas, kol jam ne­pra­dė­jo va­do­vau­t i L.Dū­da, bu­vo be di­rek­to­riaus, nes 2008 me­tų ge­ gu­žę tuo­me­t į va­do­vą Al­fon­są Šim­ kų teis­mas nu­ša­l i­no nuo pa­rei­g ų. A.Šim­kui bu­vo pa­reikš­ti įta­ri­mai dėl pikt­nau­d žia­vi­mo tar­ny­ba, ky­ši­n in­ ka­vi­mo.

Mies­to ūkio de­par­ta­men­tas at­s a­ 5. Vie­t i­nės reikš­mės ke­l ių ir gat­v ių kin­gas už: prie­žiū­rą ir sau­gų eis­mą. 1. Mies­to vie­šų­jų erd­vių, pa­plū­di­mių 6. Būs­to ener­ge­t i­ką, re­no­va­v i­mą ir bei mies­to ka­pi­n ių prie­ž iū­rą ir tvar­ eksp­loa­ta­ci­ją. ky­mą. 7. Sa­v i­val­dy­bės pa­sta­t ų ir įren­g i­n ių 2. Sa­vi­val­dy­bei pri­skir­tų ap­lin­kos ap­ eksp­loa­ta­ci­jos ir ei­na­mo­jo re­mon­to sau­gos funk­ci­jų vyk­dy­mą. dar­bų vyk­dy­mą. 3. At­lie­kų tvar­ky­mo or­ga­ni­za­vi­mą.

8. Ci­vi­li­nės sau­gos vals­ty­bi­nių funk­ci­ 4. Ke­lei­vių ve­ži­mą vie­šuo­ju trans­por­tu. jų vyk­dy­mą.

5

trečiadienis, balandžio 3, 2013

aktualijos

So­di­nin­kai ata­kuo­ja ra­jo­no val­džią So­do skly­pą už­mies­ty­je tu­rin­ti klai­pė­die­ tė nu­spren­dė raš­tu kreip­tis į ra­jo­no sa­ vi­val­dy­bę su pre­ten­zi­ja, kad prieš pa­tei­ kiant są­skai­tą už šiukš­les pir­miau­siai so­ duo­se tu­rė­tų bū­ti pa­sta­ty­ti at­lie­kų kon­tei­ne­riai.

As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Krei­pė­si į ta­ry­bą

„Gy­ve­nu Klai­pė­do­je ir mo­ku ne­ ma­žą mo­kes­tį už šiukš­les. Ta­čiau už šį mo­kes­tį gau­nu pa­slau­gą – kie­me sto­vi kon­tei­ne­riai“, – Klai­ pė­dos ra­jo­no ta­ry­bai aiš­ki­no Vi­da. Mo­te­ris tu­ri so­do skly­pą so­dų bend­ri­jo­je „Smil­te­lė“. „Aš tik­rai ma­tau, kad so­di­nin­kai šiukš­li­na pa­miš­kė­se, pa­ke­lė­se, tad tik­rai so­duo­se rei­ka­lin­gi kon­tei­ne­ riai. Su­tik­čiau, kad va­sa­rą so­duo­se tu­rė­tų bū­ti pa­sta­ty­ti bend­ri kon­ tei­ne­riai, bū­tų šva­res­nė ap­lin­ka“, – tei­gė mo­te­ris.

Ri­man­tas Mar­tin­kus:

Bu­vo toks at­ve­jis, kai sa­vo kon­tei­ne­rius ra­do­me į miš­ką nu­vež­tus.

Ji ste­bė­jo­si, kad bend­ri­jo­je kon­ tei­ne­rių su ži­bu­riu ne­su­ra­si, o rink­ lia­vą pri­va­lu su­si­mo­kė­ti. Tai ne vie­nin­te­lis so­di­nin­kų prie­ kaiš­tas, kad so­dų bend­ri­jo­se trūks­ ta šiukš­lių kon­tei­ne­rių. Paaiš­kė­jo, kad yra ir to­kių so­di­ nin­kų bend­ri­jų, ku­rių val­dy­ba iš vi­so at­si­sa­kė jų val­do­mo­je te­ri­to­ ri­jo­je sta­ty­ti kon­tei­ne­rius. Pir­mi­nin­kai slaps­to­si?

Rink­lia­vą už ko­mu­na­li­nes at­lie­ kas ad­mi­nist­ruo­jan­čios vie­šo­sios įstaigos „Gargž­dų šva­ra“ di­rek­to­ rius Ri­man­tas Mar­tin­kus ti­ki­no, kad da­lis so­dų bend­ri­jų pir­mi­nin­ kų no­riai bend­ra­dar­biau­ja. „Yra to­kių pir­mi­nin­kų, ku­rie rū­ pi­na­si, kad bū­tų tvar­ka. Žmo­nės su­da­rė sche­mas, kur ga­li­ma pa­sta­ ty­ti kon­tei­ne­rius. Mes kai­mo vie­ to­vė­se ga­lė­tu­mė­me tik du kar­tus per mė­ne­sį iš­tuš­tin­ti kon­tei­ne­rius, o šiukš­les iš­ga­be­na­me kas sa­vai­tę, ta­čiau rink­lia­vos mo­kes­čio ne­di­di­ na­me. Jei yra pra­šo­ma, vi­sa­da pa­ tei­kia­me di­de­lius kon­tei­ne­rius, kad so­di­nin­kai ga­lė­tų at­si­kra­ty­ti ne­rei­

ka­lin­gais daik­tais bei bal­dais“, – aiš­ki­no R.Mar­tin­kus. Ta­čiau yra to­kių bend­ri­jų pir­ mi­nin­kų, ku­rie net slaps­to­si nuo rink­lia­vos ad­mi­nist­ra­to­rių. „Nie­kaip ne­ga­li­me pri­si­šauk­ti ar­ba jie slaps­to­si. Be bend­ri­jų pir­ mi­nin­kų mes sa­va­va­liau­ti ne­ga­li­ me, ten juk jų te­ri­to­ri­ja. Bu­vo toks at­ve­jis, kai sa­vo kon­tei­ne­rius ra­ do­me į miš­ką nu­vež­tus“, – kal­bė­jo įmo­nės va­do­vas. Dar vie­na da­lis pir­mi­nin­kų lai­ ko­si po­zi­ci­jos, kad kiek­vie­nas so­di­ nin­kas pri­va­lo įsi­gy­ti kon­tei­ne­rius ir su­da­ry­ti su­tar­tis dėl sa­vo šiukš­ lių iš­ve­ži­mo. „Bend­ri­jos ga­li dek­la­ruo­ti šiukš­ les. Mes ga­li­me pa­sver­ti at­lie­kų kie­kį ir są­skai­tą pa­teik­ti bend­ri­jos pir­mi­nin­ko var­du. Ta­čiau iš 36 ra­ jo­ne esan­čių so­do bend­ri­jų nė vie­ na ne­siė­mė to­kių žings­nių. Juk nie­ kas ne­no­ri at­sa­ko­my­bės“, – aiš­ki­no R.Mar­tin­kus. So­dų bend­ri­jos „Mi­ni­ja“ pir­mi­ nin­kas Al­gi­man­tas Zig­mas Knys­ tau­tas ti­ki­no, jog bend­ri­jos val­dy­ ba bal­sa­vo, kad so­duo­se ne­bū­tų nė vie­no šiukš­lių kon­tei­ne­rio. At­si­sa­kė kon­tei­ne­rių

„Čia yra 1 tūkst. 230 so­do skly­pų. Šiuo­se so­duo­se la­bai daug žmo­nių, o kur jų šiukš­lės? Žmo­nės tei­sė­tai rei­ka­lau­ja, kad bend­ri­jo­se tu­ri bū­ti kon­tei­ne­riai. To­dėl jie ir slaps­to­si, nes ga­vę są­skai­tas so­di­nin­kai pir­ miau­siai juos už­si­puo­lė“, – pa­ste­ bė­jo R.Mar­tin­kus. A.Z.Knys­tau­tas puo­lė aiš­kin­ ti, kad vos at­si­ran­da kon­tei­ne­ ris so­duo­se, tuoj pat ši vie­ta virs­ ta šiukš­ly­nu. „Ko aš tu­riu su jais kal­bė­tis? Jie nu­sta­tė mo­kes­čius ir mū­sų ne­klau­ sė. Jei jie no­ri, ga­li pa­sta­ty­ti kon­ tei­ne­rius. Bet čia jų rū­pes­tis. Ga­ li kaip ta­ry­bi­niais lai­kais kar­tą per sa­vai­tę va­ži­nė­ti ir sig­na­li­zuo­ti, kad vi­si su­neš­tų sa­vo šiukš­les. Te­gul jie pa­tys rū­pi­na­si“, – sa­kė bend­ri­jos pir­mi­nin­kas. A.Z.Knys­tau­tas įsi­ti­ki­nęs, jog šiukš­lės so­duo­se – ne bend­ri­jos, o rink­lia­vos ad­mi­nist­ra­to­riaus gal­vos skaus­mas. „Kur dė­ti šiukš­les? Aš pa­ts jas į Klai­pė­dą iš­si­ve­žu, o rink­lia­vą su­ mo­kė­jau“, – aiš­ki­no pir­mi­nin­kas. Klai­pė­dos ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rius Čes­ lo­vas Ba­ne­vi­čius ti­ki­no, kad so­dų bend­ri­jo­se tvar­kos tu­ri im­tis bend­ ri­jų pir­mi­nin­kai. „Ne­ga­li bū­ti taip, kad ne­bū­tų vi­ so­je bend­ri­jo­je šiukš­lių. Bet pir­mi­ nin­kai pri­va­lo pa­rink­ti vie­tą, čia juk jų dar­bas. Pas­lau­ga tu­ri bū­ti žmo­ gui su­teik­ta“, – aiš­ki­no ad­mi­nist­ ra­ci­jos di­rek­to­rius.

Po­žiū­ris: „Di­tu­vos“ so­dų bend­ri­jo­je ap­stu bend­rų­jų at­lie­kų kon­tei­ne­rių, ku­rie iš­tuš­ti­na­mi kiek­vie­ną sa­vai­tę.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

6

trečiadienis, balandžio 3, 2013

nuomonės

Ak­ci­jos – lyg dva­sios ero­zi­ja

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Pri­mes­tas pa­ci­fiz­mas Va­len­ti­nas Ber­ž iū­nas

N

u­s i­g ink­l a­v i­m as, po­l i­t i­n ės san­tvar­kos kai­ta ir eko­no­mi­ nis au­g i­mas – šie veiks­n iai nu­lė­mė Vo­kie­ti­jos ir Ja­po­ni­ jos už­sie­nio ir sau­gu­mo po­li­ti­ką po Ant­ro­ jo pa­sau­li­nio ka­ro. Daž­nai sa­ko­ma, kad ja­po­nai yra tai­kiau­si žmo­nės Že­mė­je. Ga­li­ma su­tik­ti, jei žvelg­ tu­me į šios ša­lies is­to­ri­ją nuo 1945 m. Paž­vel­g us į il­ga­me­tę Ki­ni­jos is­to­ri­ją, ga­li­ ma pa­sa­ky­ti tą pa­tį. Ki­ni­ją bū­tų sun­ku įvar­ dy­ti kaip ag­re­so­rę, prie­šin­gai, ši ša­lis nuo­ lat ken­tė­jo nuo ki­tų vals­ty­bių iš­puo­lių.

Ar ga­li­me sa­ky­ti, kad Ja­po­ni­ja atei­ty­je iš­liks to­kia, ko­kią mes įpra­tę ma­ty­ti? Šio pa­mąs­ty­mo klau­si­mas – ko­dėl pa­ci­fiz­ mas sie­ja­mas su Ja­po­ni­ja? Pri­si­mi­nus Ant­ rą­jį pa­sau­li­nį ka­rą, Ja­po­ni­jos to­li gra­žu ne­ ga­li va­din­ti tai­kos ba­lan­džiu. Vo­kie­ti­jos at­ ve­ju si­tua­ci­ja – pa­na­ši. Iš es­mės abi šios ša­ lys pa­ci­fis­ti­nę po­li­ti­ką pa­si­rin­ko ne pa­čios, o ver­čia­mos ki­tų. Šiuo at­ve­ju tu­ri­me pri­vers­ti­nio pa­ci­fiz­mo for­mą. O ar ši pa­ci­fiz­mo for­ma – tva­ri? T.y. ar ga­li­me sa­ky­ti, kad Ja­po­ni­ja ir Vo­kie­ti­ja atei­ty­je iš­liks to­kios, ko­kias mes jas įpra­tę ma­ty­ti? Štai čia yra įdo­m iau­sia klau­si­mo da­l is. Ar ga­li­me ma­ny­ti, kad Ja­po­ni­jos lai­ky­se­ na tarp­tau­ti­nė­je are­no­je ga­lė­tų pa­kis­ti, jei to no­rė­tų svar­biau­sie­ji tarp­tau­ti­nės sis­te­ mos vei­kė­jai? Ry­tų Azi­jos re­gio­ne ker­ta­si di­džių­jų vals­ ty­bių in­te­re­sai. To­dėl sun­ku nu­spė­t i, ko­ kią tak­t i­ką ban­dy­da­mos įtvir­t in­t i sa­vuo­ sius in­te­re­sus kiek­vie­na nau­dos. Kur šia­ me žai­d i­me bus Ja­po­n i­jos vie­ta, – ge­ras klau­si­mas. Drą­su bū­tų sa­ky­ti, kad To­ki­jas ga­lė­tų vie­ nas priim­t i spren­d i­mą ap­si­g ink­luo­t i ar­ ba, pa­vyz­džiui, at­sa­kant į Ki­ni­jos, Ru­si­jos ar Šiau­rės Ko­rė­jos bran­duo­l i­n į po­ten­cia­ lą pa­si­ga­min­ti sa­vo ato­mi­nę bom­bą. O jei šį žings­nį ženg­ti pa­ra­gin­tų są­jun­gi­nin­kai? Ar su­veik­tų ja­po­niš­kas pa­ci­fiz­mas? Ar bū­ tų pai­so­ma de­vin­to­jo Ja­po­ni­jos Kons­ti­tu­ ci­jos straips­nio, tei­gian­čio, jog „ša­lis at­si­sa­ ko tei­sės skelb­ti ka­rą ar nau­do­ti ka­riuo­me­ nę tarp­tau­ti­nių gin­čų spren­di­mui“. Juk JAV pra­šy­mu Ja­po­ni­ja da­ly­va­vo is­to­ ri­ne pa­va­din­to­je (nors ir hu­ma­ni­ta­ri­nė­je) mi­si­jo­je Ira­ke. Taip pat ne­rei­kė­tų pa­mirš­ti Ku­ri­lų sa­lų. Dėl šios, drį­si­me pa­sa­ky­ti, ma­ ža­reikš­mės pro­ble­mos dvi ša­lys nuo pat Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro pa­bai­gos nė­ra su­ da­riu­sios tai­kos su­tar­ties, tik pa­liau­bas.

D

ar iš vai­kys­tės pri­si­me­nu, kaip tė­vai kar­to­da­vo: „Ge­ ra pre­kė pa­ti sa­ve gi­ria“. Ir tai bu­vo ne kar­tą gy­ve­ni­mo pa­tvir­tin­ta tie­sa. Nors so­viet­me­čiu par­duo­tu­vės ne­ga­lė­jo pa­si­gir­ti nei pre­kių gau­sa, nei jų įvai­ro­ve, jo­se ne­bu­vo nu­ver­tin­tų pre­kių. Dėl ne­žy­maus ga­mi­nio bro­ko nu­kai­no­tos pre­kės bu­vo par­da­vi­ nė­ja­mos spe­cia­lio­se ko­mi­so par­ duo­tu­vė­se. Apie kai­no­da­ros bro­ką ta­da ne­te­ko gir­dė­ti. Pre­kių kai­nos ti­pog­ra­fi­niu bū­du bu­vo žy­mi­mos ant pa­kuo­tės ar net ant pa­ties ga­ mi­nio. Šian­dien pas mus rin­kos eko­no­ mi­ka. Ti­kė­tis ant pre­kės pa­kuo­ tės ras­ti kai­ną, be­vil­tiš­ka. Kai­nas nu­sta­to rin­ka. Ša­lies eko­no­mi­ ką per­ve­dus ant rin­kos eko­no­mi­ kos bė­gių, kaip gry­bai ėmė dyg­ti pre­ky­bos cent­rai, o į juos at­ke­lia­ vo pre­kių gau­sa. Įė­jus į šių die­nų pre­ky­bos cent­ rus, pir­miau­siai dė­me­sį pa­trau­kia di­džiu­liai pla­ka­tai, skel­bian­tys ak­ ci­jas: -40, -60, -70. At­si­ra­do nau­ja­da­ras „iš­par­da­vi­ mas“. Vi­sais var­pais skam­bi­na­ma ir kvie­čia­ma ap­si­pirk­ti, o tai reiš­ kia ap­si­gau­ti per­kant, ne­nau­din­gai pri­si­pirk­ti. Į gy­ven­to­jų pa­što dė­žu­ tes be­gė­diš­kai bru­ka­ma ma­ku­la­tū­ ra, at­vi­rai siū­lan­ti mums nu­ver­tin­ tas pre­kes ar pa­slau­gas. Te­le­vi­zi­jo­je bei ra­di­ju­je pa­di­din­tu gar­so stip­ru­mu skam­ba kvie­ti­mai pirk­ti tas nu­kai­no­tas pre­kes. Liūd­ niau­sia, kad net mais­to pre­kių par­ duo­tu­vė­se ir vais­ti­nė­se pil­na pa­na­ šių „ak­ci­jų“. Ky­la klau­si­mas, ko­dėl šian­dien pir­kė­jui per­ša­mos pre­kės ar pa­slau­gos, ku­rių li­ku­ti­nė ver­ tė vos 60, 40 ar net 20 pro­c.? Taip pat ir mais­to pre­kės bei vais­tai. Ta pa­ti lo­gi­ka ve­da prie min­ties: ar ver­ta pirk­ti pre­kę, ku­rios li­ku­ti­ nė ver­tė vos 20 pro­c.? Ma­nau, ne vie­nas lo­giš­kai mąs­tan­tis pir­kė­jas pa­svars­to: „Ko­dėl mū­sų so­li­džių pre­ky­bos cent­rų len­ty­no­se to­kia gau­sy­bė nu­ver­tin­tų pre­kių?“ Per­ša­si min­tis, kad mū­sų pre­ky­ bos cent­rai tam­pa nu­kai­no­tų pre­ kių par­duo­tu­vė­mis-ko­mi­sais. Va­do­vau­jan­tis ele­men­ta­riau­sia lo­gi­ka, pre­kių ar pa­slau­gų kai­nos be prie­žas­ties ne­ma­ži­na­mos. Jei­gu jau at­si­ran­da bū­ti­ny­bė tas kai­nas ma­žin­ti, va­di­na­si, yra rim­ta prie­ žas­tis. Kai­nos ma­ži­ni­mą pa­pras­tai le­mia ga­mi­nio ar pa­slau­gos bro­kas. Tai ga­li bū­ti ir kai­no­da­ros bro­kas. Jei­gu pre­kių kai­nos ma­ži­na­mos dėl ga­mi­nio bro­ko, tai to­kiems ga­ mi­niams pre­ky­bos cent­ruo­se tu­rė­ tų bū­ti skir­tos at­ski­ros len­ty­nos su už­ra­šu „Nu­kai­no­tos pre­kės“. Jei­gu pre­kių ar pa­slau­gų tie­kė­ jai ma­ži­na kai­nas dėl kai­no­da­ros bro­ko, va­di­na­si, šian­dien sto­ko­ja­ ma pa­ty­ru­sių kai­no­da­ros spe­cia­lis­ tų, su­ge­ban­čių nu­sta­ty­ti ga­mi­nio ar pa­slau­gos rea­lią rin­kos kai­ną,

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

750

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

397 728

telefonas@kl.lt

Ar­chi­tek­tus – į mo­kyk­los suo­lą

And­riaus Del­tu­vos ka­ri­ka­tū­ra

bei va­dy­bi­nin­kų, ge­ban­čių sau­go­ti įmo­nės gar­bę ir šian­dien taip ma­ din­gus rei­tin­gus. Taip pat ne­sup­ran­ta­ma, ko­dėl pre­kių ar pa­slau­gų tie­kė­jai, pa­ste­bė­ ję tą jiems gar­bės ne­da­ran­tį kai­no­ da­ros bro­ką, sku­ba di­džiu­liais pla­ ka­tais skelb­ti tai pir­kė­jams, bru­ka į pa­što dė­žu­tes ma­ku­la­tū­rą su gė­din­ ga in­for­ma­ci­ja apie pre­kių ar pa­slau­ gų nu­ver­ti­ni­mą, net per­ka lai­ką te­ le­vi­zi­jo­se ar ra­di­ju­je. Juk kai­no­da­ros bro­ką taip pa­pras­ta pa­ša­lin­ti: su­ma­ žin­ti kai­nas, net sa­vo įmo­nės dar­ buo­to­jams neaiš­ki­nat prie­žas­ties. Kai kas ban­do aiš­kin­ti, kad tos ak­ci­jos yra tik pre­ky­bi­nio ant­kai­nio su­ma­ži­ni­mas, sie­kiant pri­si­vi­lio­ti pir­kė­ją. Ta­čiau tuo ne­si­no­ri pa­ti­kė­ ti dėl dvie­jų prie­žas­čių. Pir­ma, jei­ gu pre­kės ar pa­slau­gos kai­na ma­ži­ na­ma sie­kiant pri­si­vi­lio­ti pir­kė­ją, tai yra di­džiu­lė ne­pa­gar­ba pir­kė­jui.

Vi­sais var­pais skam­ bi­na­ma ir kvie­čia­ma ap­si­pirk­ti, o tai reiš­ kia ap­si­gau­ti per­ kant, ne­nau­din­gai pri­si­pirk­ti. Jei to­kio­mis vi­lio­nė­mis at­vi­ rai ro­do­ma ne­pa­gar­ba pir­kė­jui, tai mes, pir­kė­jai, tu­ri­me tei­sę at­si­ly­ gin­ti už tai bent jau vi­suo­ti­ne vie­ša pa­nie­ka. Juk dar taip ne­se­niai mes at­vi­rai šau­kė­me „gė­da“ ko­la­bo­ran­ tams. Da­bar mes tu­ri­me to­kią pat tei­sę reikš­ti sa­vo pa­nie­ką tiems, ku­rie ne­ger­bia mū­sų, ku­rie at­vi­ rai že­mi­na mū­sų oru­mą, lai­ko mus ne­mąs­tan­čio­mis bū­ty­bė­mis. Žo­dį „nuo­lai­da“ ga­li­ma tai­ky­ti tik tuo at­ve­ju, kai pa­ts pir­kė­jas iš­si­de­ra ir gau­na pre­kę ar pa­slau­gą bent tru­ pu­tį že­mes­ne ne­gu rin­kos kai­na. Ant­ro­ji ir pa­grin­di­nė prie­žas­ tis, ko­dėl ne­si­no­ri ti­kė­ti to­kia kai­ nos ma­ži­ni­mo ver­si­ja, – pre­ky­bi­nio ant­kai­nio dy­dis. Ka­dan­gi su­ma­ži­ nus pre­ky­bi­nį ant­kai­nį net 80 pro­c. dar gau­na­mas ne­ma­žas pel­nas, tai, lo­giš­kai mąs­tant, tas pre­ky­bi­nis ant­kai­nis tu­ri bū­ti bent jau ke­tu­ris kar­tus di­des­nis už pre­kės pa­ga­mi­ ni­mo ir jos tie­ki­mo kai­nas.

Rea­lia­me gy­ve­ni­me ne­duo­dan­ti pel­no pre­ky­ba tie­siog neeg­zis­tuo­ ja. Pri­pa­ži­nus, kad pre­kės nu­kai­no­ ja­mos sie­kiant pri­si­vi­lio­ti pir­kė­ją, pre­kei­vių ape­ti­tą pa­tvir­ti­na jie pa­ tys sa­vo ak­ci­jų pla­ka­tais, į mū­sų pa­ što dė­žu­tes bru­ka­mo­je ma­ku­la­tū­ro­ je, nu­si­pirk­to­se te­le­vi­zi­jos lai­do­se. Čia aš ne­kal­bu apie tuos jau­nus žmo­nes, ku­rie sa­vo veik­lą pra­dė­jo jau praū­žus „pe­rest­roi­kai“. Jie tik kim­ba­si į gy­ve­ni­mą, im­da­mi pa­ vyz­dį iš tų, ku­rie į šių die­nų vers­lą atė­jo dar iš so­viet­me­čio. Iš tų, ku­ rie per pa­ly­gin­ti trum­pą „pe­rest­ roi­kos“ laik­me­tį su­ge­bė­jo ne­bau­ džia­mi su­žlug­dy­ti iki tol sėk­min­gai vei­ku­sias įmo­nes, už sim­bo­li­nį li­ tą nu­si­pirk­ti nuo­sa­vy­bę ir šian­dien sėk­min­gai vys­to jau sa­vo vers­lą. „Tas, ku­ris trokš­ta pa­gy­ri­mų, įro­ do, kad jam trūks­ta oru­mo“, – dar mū­sų eros pra­džio­je yra pa­sa­kęs gar­ sus grai­kų fi­lo­so­fas Plu­tar­chas. Oru­ mo sau bei pa­gar­bos ap­lin­ki­niams. Tai, kad eti­ka ir mo­ra­lė šių die­ nų aukš­tuo­me­nės gy­ve­ni­me yra vi­ siš­kai be­reikš­mės sam­pra­tos, Ūkio ban­ko veik­los ty­ri­mo me­tu te­le­vi­ zi­jos lai­do­je ne­dvip­ras­miš­kai žur­ na­lis­tams pa­brė­žė net Lie­tu­vos ban­ko val­dy­bos pir­mi­nin­kas Vi­tas Va­si­liaus­kas: „Eti­ka, mo­ra­lė – ne šio pa­sau­lio di­men­si­jos“. Ma­nau, čia yra ge­ra te­ma di­ser­ ta­ci­jai apie mo­ra­lės ir są­ži­nės po­ ky­čius gal­vo­se tų, ku­rie užuo­džia di­de­lius pi­ni­gus. Apie mo­ra­lę ir są­ ži­nę, ku­ri su­pu­vo kar­tu su į mū­sų gy­ve­ni­mą įžen­gu­siu ka­pi­ta­liz­mu. Dva­sios ero­zi­ja. Pas­ta­ro­sio­mis die­no­mis at­si­ra­ do bent vie­na švie­ses­nė pro­švais­tė – įsta­ty­mo nuo­sta­ta, drau­džian­ ti bruk­ti į gy­ven­to­jų pa­što dė­žu­tes pa­siū­ly­mus „ap­si­pirk­ti“. Ta­čiau ši nuo­sta­ta ne­drau­džia įvai­riau­ sius pa­siū­ly­mus kli­juo­ti ant laip­ ti­nių du­rų ar sie­nų. Ne­su­re­gu­liuo­tas ir rek­la­mos trans­lia­vi­mo lai­kas te­le­vi­zi­jo­je ar ra­di­ju­je tam tiks­lui ski­riant pus­va­ lan­dį, va­lan­dą ar dau­giau, jei­gu iš tie­sų tai yra tiks­lin­ga, ir nu­ro­dant jos trans­lia­vi­mo lai­ką te­le­vi­zi­jos lai­dų pro­gra­mo­se. Bent jau vals­ty­ bi­nės te­le­vi­zi­jos pro­gra­mo­se. Lie­ka ti­kė­tis, kad priim­ta­sis įsta­ty­mas bus pa­pil­dy­tas ir šio­mis nuo­sta­to­mis. Po­vi­las Ši­lei­ka

Daug čia Klai­pė­do­je at­si­ra­do no­ rin­čių­jų at­sta­ty­ti At­gi­mi­mo aikš­ tę. Bet aš ma­nau, kad ši aikš­tė bu­ vo for­muo­ja­ma pro­jek­tuo­jant čia esan­tį vieš­bu­tį. Tai jei da­bar no­ ri­ma už­sta­ty­ti vi­są aikš­tę, ta­da gal rei­kė­tų pir­ma nu­griau­ti vieš­bu­tį? Nes ki­taip šio­je aikš­tė­je ar be­liks lais­vo plo­to? Dar no­ri­ma po aikš­ te au­to­mo­bi­lių po­že­mi­nės aikš­te­ lės. Kiek tai kai­nuos? Ma­ne ste­bi­ na ar­chi­tek­tų svai­čio­ji­mai, kad šią vie­tą rei­kia vi­siš­kai už­sta­ty­ti. To­ kius ar­chi­tek­tus rei­kė­tų at­gal pa­ siųs­ti moks­lus pra­dė­ti iš nau­jo. An­ta­nas

Kas pa­sa­kė, kur yra du­jų?

Iš kur Ame­ri­kos naf­tos kor­po­ra­ci­ja „Chev­ron“ su­ži­no­jo, kad Lie­tu­vo­je ga­li­ma iš­gau­ti ska­lū­ni­nes du­jas? Kaip jie atė­jo į Lie­tu­vą? Juk že­mės gel­mės pri­klau­so vals­ty­bei. Iš už­jū­rio ša­lies atė­jo šie spe­cia­lis­tai ir ži­no­jo, kad du­jų rei­kia ieš­ko­ti ne kaž­kur prie Pa­ lan­gos, o konk­re­čio­je vie­to­je. Tai kas par­da­vė jiems tas ži­nias, ar ne bu­vu­ si Vy­riau­sy­bė? Be su­tar­čių, be nie­ko jie jau dir­ba. Ne­jau po­že­mi­niai klo­dai nė­ra vals­ty­bės pa­slap­tis? Klai­pė­die­tis

Gė­da žiū­rė­ti

Pen­kių met­rų juos­ta, esan­ti po Žar­ di­nin­kų gat­vės 17-ojo na­mo bal­ko­ nais, yra tik­ras mėš­ly­nas. Ša­lia pen­ kiaaukš­čio pa­sta­to – ta­kas, ku­riuo gau­siai vaikš­to žmo­nės. Mo­te­rys su vai­ku­čiais lei­džia lai­ką, ki­ti – spor­ tuo­ja, tre­ti šu­niu­kus ve­džio­ja. Gė­da žiū­rė­ti į už­terš­tą plo­tą. Kaip rei­kia ko nors pri­pra­šy­ti, kad jį iš­liuob­tų. Nuo praė­ju­sio ru­dens li­ko ne­nup­ jau­ta žo­lė, ne­sug­rieb­ti per­nykš­čiai la­pai. Tie­siog ko­jos skęs­ta tuo­se la­ puo­se. Tiek te­rei­kia: ke­le­to grėb­lių ir ke­le­to žmo­nių. Skam­bi­nau vie­ nur, skam­bi­nau ki­tur, ir vis siun­čia nuo Ai­no­šiaus pas Kai­po­šių. Kal­bė­ jau­si su va­ly­to­jais. Šie pri­pa­ži­no, jog jiems rei­kia tai va­ly­ti, bet muis­tė­si, kad ne­tu­ri lai­ko. Praė­ju­siais me­tais sam­džiau iš gre­ti­mos įstai­gos vy­ riš­kius, pir­kau „bon­kę“, kad jie su­ tvar­ky­tų ap­lin­ką. Šį­met – tas pa­ts. Ir su sa­vo na­mo gy­ven­to­jais – kai­ my­nais neį­ma­no­ma ras­ti bend­ros po­zi­ci­jos, nes jie yra abe­jin­gi. Ma­ry­tė

Me­dis už­sto­ja švie­są

Prie pat mū­sų – Ši­lu­tės plen­to 44ojo na­mo au­ga se­nas me­dis. Ber­žas na­mo sie­ną ir bal­ko­nus dras­ko. Va­ sa­rą per jį ne­ma­to­me švie­sos. Kiek be­si­sten­gia­me, kiek ka­riau­ja­me – nė su nie­kuo ne­ga­li­me su­de­rin­ti jo nu­pjo­vi­mo rei­ka­lų. Me­dis di­džiau­ sias – gal net praau­gęs pen­kiaaukš­ tį na­mą. Ati­tin­ka­mų ins­ti­tu­ci­jų at­ sto­vai šai­po­si: „Mo­kė­ki­te 500 li­tų, at­va­žiuo­si­me ir nu­pjau­si­me“. O ko­dėl mes tu­ri­me mo­kė­ti? Bro­nė Pa­ren­gė Čes­lo­vas Ka­var­za

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

karštas telefonas

reklamos skyrius: 397 Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė

711, 397 715

Platinimo tarnyba:

Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –

397 706 397 725

Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –

397 770 397 729

Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

397 750

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė –

Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 772 397 727

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

„Namai“: Lina Bieliauskaitė – 397 730 „Sveikata“: 397 705 Sandra Lukošiūtė – Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėm

Prenumeratos skyrius: 397 Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninės redaktorės: Loreta Ruikė Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

714

Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

trečiadienis, balandžio 3, 2013

lietuva

Kru­vi­nas STT va­do­vo krikš­tas Va­ka­rykš­tį nau­jo­jo Spe­cia­lių­jų ty­ri­mų tar­ ny­bos (STT) va­do­vo Sau­liaus Ur­ba­na­vi­ čiaus su­si­ti­ki­mą su Pre­zi­den­te Da­lia Gry­ baus­kai­te ap­kar­ti­no in­ci­den­tas STT pa­sta­ te – čia psi­chi­kos su­tri­ki­mų tu­rin­tis as­muo pei­liu su­ža­lo­jo du pa­rei­gū­nus. Jo­nas Var­nas

j.varnas@diena.lt

Va­kar nau­ja­sis STT va­do­vas S.Ur­ ba­na­vi­čius pla­nuo­ta­me su­si­ti­ki­me su Pre­zi­den­te D.Gry­baus­kai­te vi­sai ne­pla­nuo­tai tu­rė­jo ap­tar­ti skau­dų ry­ti­nį įvy­kį, kai apie 9.30 val., kaip įta­ria­ma, psi­chi­kos su­tri­ki­mų tu­ rin­tis as­muo STT pa­sta­te pei­liu už­ puo­lė du čia bu­din­čius pa­rei­gū­nus, – vie­nam jų bu­vo pa­žeis­ta ar­te­ri­ja, tad vė­liau pri­rei­kė ope­ra­ci­jos, per de­šimt ko­le­gų da­vė jam krau­jo, ki­ tas iš li­go­ni­nės iš­leis­tas tą pa­čią die­ną. Po­li­ci­ją iš­kvie­tė ir įta­ria­mą­ jį su­lai­kė su­ža­lo­tų STT pa­rei­gū­nų ko­le­gos. Be­je, įta­ria­ma­sis taip pat su­si­ža­lo­jo plaš­ta­ką, tad ir jis bu­vo nu­ga­ben­tas į li­go­ni­nę. Abu nu­ken­ tė­ju­sie­ji pei­liu su­ža­lo­ti į ko­jas, gan krau­piai at­ro­dė ir krau­ju nu­lais­ty­ tos STT pa­sta­to priei­gos.

Dalia Gry­baus­kai­tė:

Į ko­rup­ci­nę veik­lą įsi­ jun­gia įta­kin­gi po­li­ ti­kai, vers­li­nin­kai ir pa­rei­gū­nai, to­dėl ko­ vai su ko­rup­ci­ja bū­ti­ nas su­ma­nus va­do­va­ vi­mas. Nau­ja­sis STT ge­ne­ro­las per­ne­ lyg ne­si­sten­gė ver­tin­ti ap­sau­gos dar­buo­to­jų su­ge­bė­ji­mų. „Už­puo­ li­kas bu­vo su­lai­ky­tas, tai ap­sau­ ga kaip ir ge­rai at­li­ko sa­vo dar­bą, bet po šio įvy­kio dar ap­svars­ty­si­ me ir įver­tin­si­me jį“, – va­kar tvir­ ti­no S.Ur­ba­na­vi­čius. Po pie­tų STT di­rek­to­rius S.Ur­ ba­na­vi­čius pra­ne­šė, kad vie­nas su­

ža­lo­tų pa­rei­gū­nų yra ope­ruo­ja­mas. Pak­laus­tas, ar su­žeis­to­jo gy­vy­bei gre­sia pa­vo­jus, jis at­sa­kė: „Ne­ži­no­ me, lau­kia­me ži­nių iš li­go­ni­nės.“ Už­puo­li­ko as­me­ny­bė jau nu­sta­ ty­ta. Kaip va­kar tei­gė sos­ti­nės po­li­ ci­jos va­do­vas Kęs­tu­tis Lan­čins­kas, po ap­žiū­ros li­go­ni­nė­je po­li­ci­nin­kai jį nu­ve­žė ap­klaus­ti. Po­li­ci­ja pa­tiks­li­no, kad už­puo­li­ kas gi­męs 1987 m. Pra­dė­tas iki­teis­ mi­nis ty­ri­mas dėl sun­kaus svei­ka­ tos su­trik­dy­mo. Po­li­ci­jai už­puo­li­kas bu­vo ži­no­mas, ta­čiau kaip žmo­gus, tu­rin­tis tam tik­rų svei­ka­tos su­tri­ ki­mų, o ne kaip nu­si­kal­tė­lis. „Nie­ko pa­na­šaus jis ne­bu­vo pa­ da­ręs, ta­čiau daž­nai lan­ky­da­vo­ si po­li­ci­jos įstai­go­se su neaiš­kiais pra­šy­mais, rei­ka­la­vi­mais ir kal­ti­ni­ mais“, – pri­pa­ži­no K.Lan­čins­kas. Pa­sak S.Ur­ba­na­vi­čiaus, in­ci­den­ tas ne­su­si­jęs su STT veik­la. Ty­ri­mą to­liau tęs po­li­ci­ja. Pre­zi­den­tė D.Gry­baus­kai­tė, su S.Ur­ba­na­vi­čiu­mi ap­ta­ru­si in­ci­den­ tą STT būs­ti­nė­je, nag­ri­nė­jo ir ki­ tas pro­ble­mas. Pa­sak jos, Lie­tu­vo­je į ko­rup­ci­nę veik­lą įsi­jun­gia įta­kin­gi po­li­ti­kai, vers­li­nin­kai ir pa­rei­gū­nai. „Ko­rup­ci­ja įgau­na vis nau­jas for­mas, su­kčiai ir afe­ris­tai tam­pa vis iš­ra­din­ges­ni, o jų di­džiau­siu tai­ki­niu tam­pa bran­gūs ir gy­vy­ biš­kai svar­būs vals­ty­bei pro­jek­ tai. Į ko­rup­ci­nę veik­lą įsi­jun­gia įta­kin­gi po­li­ti­kai, vers­li­nin­kai ir pa­rei­gū­nai, to­dėl ko­vai su ko­rup­ ci­ja bū­ti­nas su­ma­nus va­do­va­vi­ mas, aiš­kūs prio­ri­te­tai ir jo­kių iš­ ly­gų“, – pra­ne­ši­me spau­dai tei­gė Pre­zi­den­tė. Tie­sa, Pre­zi­den­tės pa­ta­rė­ja Dai­ va Ul­bi­nai­tė ne­konk­re­ti­za­vo į ko­ rup­ci­ją įsi­trau­kian­čių vers­li­nin­kų ir po­li­ti­kų. Ji pa­brė­žė, kad, Pre­zi­den­ tės nuo­mo­ne, STT „tu­rė­tų aky­liau

In­ci­den­tas: va­kar ry­te į STT pa­sta­tą įsi­bro­vęs ir pei­liu du pa­rei­gū­nus su­ža­lo­jęs as­muo pa­ro­dė, kad STT pro­ble­

ma – ne tik ko­va su ko­rup­ci­ja bei ne­tei­sė­tu pra­tur­tė­ji­mu, bet ir sa­vo pa­čių dar­buo­to­jų sau­gu­mo už­tik­ri­ni­mas.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

Nu­ken­tė­ju­sių per­nai – 1,4 tūkst. Po­li­ci­jos de­par­ta­men­to duo­me­ni­mis, 2012 m. re­g ist­ruo­ti 983 pa­si­prie­ši­ni­ mo po­li­ci­jos pa­rei­gū­nams at­ve­jai, dėl ku­rių tai­ky­ta ad­mi­nist­ra­ci­nė at­sa­ko­ my­bė. 2011 m. bu­vo re­gist­ruo­tas 1091 toks at­ve­jis (2010 m. – 848). Per 2012 m. bu­vo re­gist­ruo­ti dar 444 pa­si­prie­ši­n i­mo vals­ty­bės tar­nau­to­ jams ir pa­rei­g ū­nams at­ve­jai, dėl ku­ rių tai­ky­ta bau­džia­mo­ji at­sa­ko­my­bė. Tai 18,7 pro­c. dau­giau nei 2011 m. Per­ nai iš­tir­ta 88,5 pro­c. pa­si­prie­ši­ni­mo at­ve­jų, 2011 m. – 85,6 pro­c. Lai­mė, nei 2012 m., nei 2011 m. dėl pa­

si­prie­ši­ni­mo nė vie­nas po­li­ci­jos pa­rei­ gū­nas ne­žu­vo. 2011 m. vie­nas pa­rei­gū­ nas pa­ty­rė sun­kų svei­ka­tos su­trik­dy­ mą, 2012 m. to­kių at­ve­jų ne­bu­vo. 2012 m. 28 pa­rei­g ū­nai pa­ty­rė ne­sun­kius svei­ka­tos su­trik­dy­mus (2011 m. – 37), 45 pa­rei­gū­nai pa­ty­rė fi­zi­nį skaus­mą (2011 m. – 27). Ki­tais at­ve­jais pa­rei­gū­ nų svei­ka­tai ža­los ne­bu­vo pa­da­ry­ta. Iš 211 nu­ken­tė­ju­sių po­li­ci­jos pa­rei­gū­ nų 2012-ai­siais 197 bu­vo vy­rai (93,4 pro­c.) ir 14 mo­te­rų (6,6 pro­c.). 2011 m. iš 217 nu­ken­tė­ju­sių po­li­ci­jos pa­rei­gū­ nų nu­ken­tė­jo 208 vy­rai (95,9 proc.) ir

2012 m. iš vi­sų su­lai­ky­tų įta­ria­mų­jų 73,2 pro­c. bu­vo ne­blai­v ūs, 1 as­muo bu­vo ap­svai­gęs nuo nar­ko­t i­n ių ar psi­chot­ro­pi­nių me­d žia­g ų (2011 m. – 5 as­me­nys). 2011 m. iš vi­sų su­lai­ky­tų įta­ria­mų ne­blai­vių as­me­nų bu­vo 61,6 pro­c., 2010 m. – 65,8 pro­c., 2009 m. – 71,2 pro­c., 2008 m. – 71,6 pro­c., 2007 m. – 76,4 pro­c.

ste­bė­ti sa­vi­val­dy­bes, ypač vie­šuo­ sius pir­ki­mus ir ES pa­ra­mos skirs­ ty­mą“. „Šio­je sri­ty­je iš tik­rų­jų su­ka­si di­ de­li pi­ni­gai, kal­ba­ma ne apie mi­li­ jo­nus, o apie mi­li­jar­dus li­tų. Taip pat di­de­lę ri­zi­ką dėl ko­rup­ci­jos tu­ ri ener­ge­ti­kos pro­jek­tai. Jie gy­ vy­biš­kai svar­būs mū­sų vals­ty­bei, vals­ty­bės rai­dai, to­dėl Pre­zi­den­tė ra­gi­na ypa­tin­gą dė­me­sį skir­ti ener­ ge­ti­kos sek­to­riui. Tai – ir ši­lu­mos ūkis, ir at­lie­kų tvar­ky­mas, taip pat

su elekt­ros ga­my­ba su­si­ję pro­jek­ tai“, – tei­gė pa­ta­rė­ja. S.Ur­ba­na­vi­čius sa­kė, kad STT at­lie­ka­mi ty­ri­mai pa­tvir­ti­na Pre­ zi­den­tės žo­džius apie įsi­ga­lė­ju­sią ko­rup­ci­ją, nors pa­reiš­ki­mo taip pat ne­konk­re­ti­za­vo. „Vie­na veik­los sri­čių, ku­ri gal­būt pa­pil­dy­tų ki­tas, t. y. bau­džia­mą­ jį per­se­kio­ji­mą ir ko­rup­ci­jos pre­ ven­ci­ją, ga­lė­tų bū­ti ana­li­ti­nė. Ją rei­kė­tų tik­rai stip­rin­ti, ma­no­me, kad bū­tent per ši­tą veik­los kryp­tį

mes kont­ro­liuo­si­me šiuos pro­ce­ sus“, – dės­tė S.Ur­ba­na­vi­čius. Pa­sak pre­zi­den­tū­ros pra­ne­ši­ mo, nuo 2010 m. bu­vo pra­dė­ti 126 iki­teis­mi­niai ty­ri­mai dėl ne­tei­sė­to pra­tur­tė­ji­mo. „Lau­kia­me pir­mų­jų teis­mų spren­di­mų, ku­rie pa­dik­tuos vie­no­kį ar ki­to­kį to­ną“, – apie ty­ri­ mus dėl ne­tei­sė­to pra­tur­tė­ji­mo sa­ kė S.Ur­ba­na­vi­čius. Pa­sak jo, su­si­ti­ki­me su ša­lies va­ do­ve apie konk­re­čius ty­ri­mus ne­ bu­vo kal­bė­ta.

9 mo­te­rys (4,1 pro­c.). Dau­giau­sia nu­ ken­tė­jo 31–40 me­tų pa­rei­gū­nai. Daž­ niau­siai jiems prie­ši­no­si 21–30 me­tų (36,6 pro­c.), taip pat nie­kur ne­dir­ban­ tys (57,8 pro­c.) as­me­nys.

„Ali­ta“ pri­va­ti­zuo­ta ne­tei­sė­tai Griež­tins san­kci­jas Kons­ti­tu­ci­nis Teis­mas (KT) al­ko­ ho­lio ga­min­to­jos „Ali­tos“ pri­va­ti­ za­vi­mą va­kar ant­rą­kart pri­pa­ži­no prieš­ta­rau­jan­čiu Kons­ti­tu­ci­jai.

KT va­kar pa­skel­bė, kad 2004 m. Vy­riau­sy­bės spren­di­mas, ku­riuo pri­tar­ta Aly­taus al­ko­ho­lio ga­my­bos įmo­nės „Ali­ta“ pri­va­ti­za­vi­mo su­ tar­ties pa­kei­ti­mo pro­jek­tui, prieš­ ta­rau­ja Kons­ti­tu­ci­jai. Vy­riau­sy­bės at­sto­vai BNS po KT po­sė­džio šio spren­di­mo ne­ko­men­ ta­vo, mo­ty­vuo­da­mi tuo, kad nė­ra su­si­pa­ži­nę su vi­su KT spren­di­mo teks­tu ir mo­ty­vais. KT nu­sta­tė, kad „Ali­tos“ va­do­ vų ko­man­da ir jų spe­cia­liai „Ali­tai“ pri­va­ti­zuo­ti įkur­ta bend­ro­vė „In­vi­ nus“ bu­vo ne­tin­ka­mi al­ko­ho­lio ga­ min­to­jos pir­kė­jai, nes jų pa­siū­ly­ta dau­giau kaip 57 mln. li­tų kai­na už

įmo­nę dau­giau nei 15 pro­c. sky­rė­ si nuo di­džiau­sios kai­nos pa­siū­ly­ mo, ku­rį pa­tei­kė Ita­li­jos vers­li­nin­ kas Lui­gi­ter­zo Bos­ca. KT nu­sta­tė, kad nag­ri­nė­tas Vy­ riau­sy­bės nu­ta­ri­mas dėl pri­ta­ri­mo „Ali­tos“ pri­va­ti­za­vi­mo su­tar­ties pro­jek­tui iš es­mės yra tą­sa 2003 m. priim­to spren­di­mo, ku­ris anks­čiau pri­pa­žin­tas prieš­ta­rau­jan­čiu Kons­ ti­tu­ci­jai. „Iš es­mės šis Vy­riau­sy­bės spren­ di­mas nė­ra nau­ja su­tar­tis, o pir­mo­ sios su­tar­ties tę­si­nys“, – sa­kė KT pir­mi­nin­kas Ro­mual­das Kęs­tu­tis Ur­bai­tis. Pra­šy­mą KT pa­tei­kė 29 bu­vu­ sių ir esa­mų Sei­mo na­rių gru­pė. Ji pra­šė įver­tin­ti, ar Vy­riau­sy­bės nu­ ta­ri­mas ati­tin­ka Kons­ti­tu­ci­ją bei Vals­ty­bės ir sa­vi­val­dy­bių tur­to pri­ va­ti­za­vi­mo įsta­ty­mą.

KT 2007-ųjų ge­gu­žę jau yra nu­ spren­dęs, kad 2003 m. gruo­džio mė­ne­sio Vy­riau­sy­bės nu­ta­ri­mas, įtei­si­nan­tis „Ali­tos“ pri­va­ti­za­vi­ mą, prieš­ta­rau­ja Kons­ti­tu­ci­jai.

Siū­lo­ma nu­ma­ty­ti tvar­ką, kad už ky­šio ėmi­mą ar draus­mės pa­žei­di­ mus at­leis­tas pa­rei­gū­nas grą­žin­tų vals­ty­bės in­ves­ti­ci­jas į jį. Taip esą su­stip­rė­tų ko­rup­ci­jos pre­ven­ci­ja.

„Klaipėdos“, BNS inf.

vir­ši­nin­kas Do­na­tas Ma­laš­ke­vi­čius tei­gė, kad ko­rum­puo­ti ke­lių po­li­ ci­nin­kai per mė­ne­sį iš ky­šių su­si­ ren­ka dau­giau, nei už­dir­ba ge­ne­ ra­li­nis ko­mi­sa­ras ar mi­nist­rai. „Klaipėdos“, BNS inf.

„Tai, ką mes siū­lo­me, iš tie­sų yra pri­trau­ki­mas, pri­ri­ši­mas pa­rei­gū­ no prie sis­te­mos. T. y. vals­ty­bė in­ ves­tuo­tų šiek tiek į jo so­cia­li­nes ga­ran­ti­jas, į jo gy­ve­ni­mą, į jo mo­ ky­mą­si, ir pa­rei­gū­nas, jei­gu bū­tų at­leis­tas iš sis­te­mos dėl nei­gia­mų mo­ty­vų, pa­vyz­džiui, paė­męs ky­ šį ar­ba už ko­kius nors draus­mi­nius pa­žei­di­mus, jis tu­rė­tų su­mo­kė­ti vi­ są su­mą, ku­rią vals­ty­bė sky­rė, in­ ves­ta­vo į jį“, – „Ži­nių ra­di­jui“ sa­kė Po­li­ci­jos de­par­ta­men­to Ko­mu­ni­ka­ ci­jos sky­riaus vir­ši­nin­kas Ra­mū­nas Ma­to­nis. To­je pat lai­do­je Po­li­ci­jos de­par­ta­men­to Imu­ni­te­to val­dy­bos

8

trečiadienis, balandžio 3, 2013

užribis

Juo­da­jam ar­cheo­lo­gui – lyg­ti­nė baus­mė As­ta Alek­sė­jū­nai­tė

Net­ru­kus juo­dą­jį ar­cheo­lo­gą su­ lai­kė po­li­ci­ja.

Ne­tei­sė­ta pre­ky­ba ar­cheo­lo­gi­niais ra­di­niais kal­ti­na­mas Ne­ris Bu­da­ vi­čius nu­teis­tas 9 mė­ne­sių lais­ vės atė­mi­mu, baus­mę ati­de­dant me­tams.

Ma­mai sa­kė, kad ir to­liau kas

a.aleksejunaite@kl.lt

Nuosp­ren­džio ne­si­klau­sė

25 me­tų iš Pa­ne­vė­žio ra­jo­no ki­ lęs Dai­lės aka­de­mi­jos ab­sol­ven­tas, įgi­jęs kal­vys­tės ir ju­ve­ly­ri­kos spe­ cia­ly­bę, Klai­pė­dos apy­lin­kės teis­me ne­pa­no­ro iš­klau­sy­ti nuo­spren­džio. N.Bu­da­vi­čius į tei­sė­sau­gi­nin­kų ran­kas pa­kliu­vo per­nai, kai vie­no­ je in­ter­ne­to sve­tai­nė­je, pa­si­va­di­ nęs nu­miz­ma­tu, siū­lė­si par­duo­ti di­de­lės is­to­ri­nės ir moks­li­nės ver­ tės daik­tus. Tai, kad vy­ras ieš­ko pir­kė­jų V– XII am­žiais ie­ti­ga­liui ir V–X am­ žiais pa­ga­min­tiems pen­ti­niams kri­viams, su­do­mi­no pa­vel­do­sau­ gi­nin­kus. Kul­tū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­ to vy­riau­sia­sis vals­ty­bi­nis ins­ pek­to­rius Lais­vū­nas Ka­va­liaus­kas su po­li­ci­jos ži­nia ėmė su­si­ra­ši­nė­ti su ver­ty­bių par­da­vė­ju. Elekt­ro­ni­ niuo­se laiš­kuo­se vai­ki­nas pri­si­pa­ ži­no no­rin­tis par­duo­ti ar­cheo­lo­gi­ nius ra­di­nius, nors to­kia vei­ka yra drau­džia­ma įsta­ty­mu. Per­nai ko­vo 14 die­ną N.Bu­da­ vi­čius pir­kė­ju ap­si­me­tu­siam pa­ rei­gū­nui par­da­vė se­no­vi­nį ie­ti­ga­lį bei du pen­ti­nius kir­vius už tūks­ tan­tį li­tų.

Nuosp­ren­dis: teis­mas įpa­rei­go­jo

N.Bu­da­vi­čių įsi­dar­bin­ti ir be at­sa­ kin­gų ins­ti­tu­ci­jų lei­di­mo neiš­vyk­ ti iš sa­vo gy­ve­na­mo­sios vie­tos.

Pa­rei­gū­nai kra­tos me­tu jau­nuo­lio na­muo­se su­ra­do ne tik dar du pen­ ti­nius kir­vu­kus, bet ir tris mai­še­ lius pa­ra­ko. By­lai pa­sie­kus teis­mą, N.Bu­da­ vi­čius kal­tę nei­gė ir aiš­ki­no, kad jis kul­tū­ri­nes ver­ty­bes ra­do sa­vo tė­vų že­mė­je, Pa­ne­vė­žio ra­jo­no Ant­ra­ja­ me Ro­dų kai­me. Vai­ki­nas mė­gi­no gin­tis, sa­ky­ da­mas, kad ras­tas ver­ty­bes ne­va bu­vo ap­žiū­rė­ję Pa­ne­vė­žio ra­jo­ no mu­zie­ji­nin­kai. Ap­ra­šė ir įver­ ti­no, ta­čiau ne­va dėl per di­de­ lio eks­po­na­tų kie­kio mu­zie­jaus pa­tal­po­se spe­cia­lis­tai at­si­sa­ kę ver­ty­bes priim­ti ir jas ati­da­vė gy­ven­to­jams. Ta­čiau į teis­mą iš­ kvies­ti mu­zie­ji­nin­kai to­kią tei­sia­ mo­jo ver­si­ją pa­nei­gė. By­los duo­me­ni­mis, N.Bu­da­vi­ čiaus te­le­fo­no po­kal­bių įra­šuo­se už­fik­suo­ta, kaip jis, kal­bė­da­mas su ma­ma, pri­si­pa­žįs­ta pa­ts ieš­ko­jęs ir ka­sęs di­de­lės ver­tės kul­tū­ri­nes ver­ty­bes. Ma­mos pa­klaus­tas, ar ir to­liau da­rys tą pa­tį, vai­ki­nas at­rė­ žė, kad ir to­liau kas. Teis­mo spren­di­mu N.Bu­da­vi­ čiaus na­muo­se ras­tas me­ta­lo ieš­ kik­lis yra kon­fis­kuo­tas. By­la dėl san­ty­kių su moks­lei­vė­mis

Vai­ki­nas nu­teis­tas dėl tri­jų nu­si­ kals­ta­mų vei­kų, dėl ku­rių jis bu­vo kal­ti­na­mas, – dėl ne­tei­sė­to ar­cheo­ lo­gi­nių ra­di­nių par­da­vi­nė­ji­mo, dėl ra­di­nio pa­si­sa­vi­ni­mo ir dėl sprogs­ ta­mų­jų me­džia­gų lai­ky­mo. „Jis iš­tei­sin­tas dėl ne­tei­sė­tu bū­du įgy­to tur­to, nes iki­teis­mi­nio ty­ri­mo me­tu tei­gė, kad vie­ną pen­ti­nį kir­vį ir ie­ti­ga­lį jam par­da­vė ki­tas as­muo. Vė­liau jis šiuos tei­gi­nius nei­gė“, – tvir­ti­no Klai­pė­dos apy­gar­dos pro­ ku­ra­tū­ros pro­ku­ro­rė Vir­gi­ni­ja Til­ vi­kie­nė. Pa­sak pro­ku­ro­rės, bet ku­ris žmo­ gus, ra­dęs ar­cheo­lo­gi­nę ver­ty­bę, tu­rė­tų apie tai per sa­vai­tę pra­neš­ti po­li­ci­jai ar­ba Kul­tū­ros pa­vel­do de­ par­ta­men­tui. Tai ne vie­nin­te­lis ne­ma­lo­nu­mas, per­nai už­griu­vęs N.Bu­da­vi­čių. Pra­ dė­jus tir­ti kul­tū­ri­nių ver­ty­bių par­ da­vi­nė­ji­mo at­ve­jį, pa­rei­gū­nai ga­vo san­kci­ją klau­sy­tis įta­ria­mo­jo te­le­ fo­no po­kal­bių. Ta­da ir paaiš­kė­jo, kad vai­ki­nas tu­ri ne­leis­ti­nų san­ ty­kių su 14–15 me­tų am­žiaus mer­ gai­tė­mis.

Įkal­čiai: jau­na­sis nar­ko­ti­kų pla­tin­to­jas tab­le­tes bu­vo už­ka­sęs par­ko pa­kraš­ ty­je.

Po­li­ci­jos nuo­tr.

Nau­jie­ji nar­ko­ti­kai žu­do Nau­ji, mir­ti­nai pa­vo­jin­gi sin­te­ti­niai nar­ko­ ti­kai jau šie­nau­ja jau­nas gy­vy­bes Klai­pė­ do­je. Ne­pil­na­me­čiai vie­no 17-me­čio drau­ gai, nors ir ma­tė, kad jų bi­čiu­lis el­gia­si lyg pa­mi­šęs, pa­li­ko drau­gą vie­ną mir­ti.

čiau drau­go el­ge­sys juos iš­gąs­di­no – vai­ki­nas klie­dė­jo, jam pra­si­dė­jo ha­liu­ci­na­ci­jos, el­gė­si nea­dek­va­čiai ir net gąs­di­nan­čiai. Kom­pa­ni­ja iš­si­laks­tė, pa­li­ku­si drau­gą kle­jo­ti. Kai grį­žo na­miš­kiai, jis jau bu­vo ne­gy­vas. Šal­ti­nio išaiš­kin­ti ne­pa­vy­ko

Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Kom­piu­te­rį iš­kei­tė į tab­le­tes

Per­nai Jū­ros šven­tės die­no­mis vie­ na­me Pu­šy­no gat­vės na­me ar­ti­ mie­ji ra­do ne­gy­vą paaug­lį. Tą­kart prie na­mo su­si­rin­kę jau­ni žmo­nės krau­po nuo ži­nios, o ar­ti­miau­si bi­ čiu­liai iš­si­gan­do, kad ga­li tap­ti po­ li­ci­nin­kų ty­ri­mo ob­jek­tu. Po die­nos į Klai­pė­dos vai­kų li­go­ ni­nę bu­vo at­ga­ben­tas sun­kios būk­ lės ap­si­nuo­di­jęs paaug­lys. Abu šie at­ve­jai bu­vo su­sie­ti, nes vai­ki­nai bu­vo ra­ga­vę tų pa­čių raus­ vų­jų tab­le­čių. Uos­ta­mies­čio Or­ga­ ni­zuo­to nu­si­kals­ta­mu­mo ty­ri­mų biu­ro pa­rei­gū­nai ėmė­si ty­ri­mo ir jau po po­ros pa­rų su­lai­kė 16-me­tį vie­nos mo­kyk­los moks­lei­vį. Tą pa­čią die­ną vie­nas ne­pil­na­ me­tis klai­pė­die­tis 60 to­kių pat tab­le­čių, ko­kio­mis bu­vo ap­si­ nuo­di­ję paaug­liai, iš­kei­tė į sa­vo kom­piu­te­rį. Ta­da jau­na­sis nar­ ko­ti­kų pre­kei­vis bu­vo su­lai­ky­tas su įkal­čiais. Dar po po­ros pa­rų Poil­sio par­ko pa­kraš­ty­je ša­lia ge­le­žin­ke­lio pa­ rei­gū­nai ap­ti­ko slėp­tu­vę, ku­rio­je tas pa­ts vai­ki­nas slė­pė apie pust­ re­čio tūks­tan­čio tab­le­čių. Su­pa­ka­ vęs po ne­di­de­lį kie­kį į deg­tu­kų dė­ žu­tes, nar­ko­ti­kus jis bu­vo už­ka­sęs į že­mę.

Mai­šė nar­ko­ti­kus su deg­ti­ne

Ty­ri­mo me­tu paaiš­kė­jo tra­ge­di­jos, ku­rios me­tu vie­nas paaug­lys mi­rė, o ki­tas sun­kiai ap­si­nuo­di­jo, ap­lin­ ky­bės. Pa­si­ro­do, šven­tės die­no­mis į vie­ no vai­ki­no bu­tą pa­si­links­min­ti su­ si­rin­ko ne­pil­na­me­čių kom­pa­ni­ja. Vie­nas at­si­ne­šė al­ko­ho­li­nių gė­ri­mų,

Ne­tru­kus po gei­džia­ mo ener­gi­jos ant­ plū­džio patiriamas stre­sas, ima py­ki­nti, krėsti dre­bu­lys, ti­nsta bur­na.

ki­tas – kaž­ko­kių vai­šių, o tre­čias – vi­są sau­ją tab­le­čių, ku­rios su­tei­kia jė­gos bei ener­gi­jos ir vei­kia pa­na­šiai kaip eks­ta­zis. Ta­čiau paaug­liai ne­ ži­no­jo, kad šios tab­le­tės pa­ga­min­ tos nau­do­jant nau­ją pre­kur­so­rių ir yra kur kas pa­vo­jin­ges­nės už ge­rai ži­no­mus nar­ko­ti­kus. Bu­to šei­mi­nin­kas bu­vo iš­gė­ ręs tab­le­tę, ta­čiau jos po­vei­kis jam pa­si­ro­dė ne­pa­kan­ka­mas ir vai­ki­nas pra­ri­jo dar vie­ną. Nors ne­pil­na­me­čiai vai­ki­nai ir mer­gi­nos vi­si bu­vo ap­svai­gę, ta­

Tir­da­mi, iš kur 16-me­tis ga­vo tab­ le­čių, ku­rios įvar­di­ja­mos kaip PM­ MA, pa­rei­gū­nai pa­tik­ri­no paaug­lio ver­si­ją, ta­čiau, pa­na­šu, kad jis pa­ sa­kė ne­tie­są. Spren­džiant iš fak­to, jog paaug­ lys dos­niai vai­ši­no tab­le­tė­mis drau­ gus bei kei­tė jas į daik­tus, spė­ja­ma, kad jis ga­lė­jo jas pa­vog­ti, o ne bu­vo ga­vęs iš nar­ko­ti­kų pre­kei­vių pla­ti­ ni­mui. Anks­čiau vai­ki­nas ne­bu­vo įtar­tas jo­kiais ne­ge­rais dar­bais. Vie­nos to­kios tab­le­tės kai­na svy­ ruo­ja nuo 8 iki 30 li­tų, vi­du­ti­nė rin­ kos kai­na – apie 16 li­tų už vie­ne­tą. Šių nar­ko­ti­kų Klai­pė­do­je kol kas dau­giau pa­rei­gū­nams ne­te­ko ap­ tik­ti. Ke­lias tab­le­tes tu­rė­jo Ši­lu­tė­ je su­lai­ky­tas įta­ria­ma­sis. Spė­ja­ma, kad ten šie sin­te­ti­niai nar­ko­ti­kai ga­lė­jo nu­ke­liau­ti iš Klai­pė­dos. Pa­na­šūs nar­ko­ti­kai be­ne prieš me­tus ne­pa­sie­kė Klai­pė­dos, tą­kart po­li­ci­nin­kai juos ve­žu­sį nu­si­kal­tė­lį su­lai­kė su kvai­ša­lais pa­ke­liui į uos­ ta­mies­tį. Šių nar­ko­ti­kų po­vei­kis ga­li bū­ti la­bai skir­tin­gas pri­klau­so­mai nuo or­ga­niz­mo sa­vy­bių. Ap­si­nuo­di­ju­sio ir iš­gy­ve­nu­sio paaug­lio pa­tir­tis by­lo­ja, kad ne­tru­ kus po gei­džia­mo ener­gi­jos ant­plū­ džio patiriamas stre­sas, ima py­ki­nti, krėsti dre­bu­lys, ti­nsta bur­na. Vi­siems šiems po­žy­miams suak­ ty­vė­jus ga­li pa­si­reikš­ti ha­liu­ci­na­ ci­jos, kle­jo­nės bei dar blo­ges­ni ar net gy­vy­bei pa­vo­jin­gi po­žy­miai.

Kont­ra­ban­di­nin­ką suė­mė uostamiesčio teis­mo sa­lė­je Dai­va Ja­naus­kai­tė Kal­tės ne­no­rė­jęs pri­pa­žin­ti kont­ra­ ban­di­nin­kas ne­ti­kė­tai bu­vo suim­tas Klai­pė­dos apy­gar­dos teis­mo sa­lė­je.

40-me­tis Gin­ta­ras Iva­naus­kas, gy­ ve­nan­tis Tau­ra­gės ra­jo­ne, Lauk­sar­ gių kai­me, per­nai anks­tų bir­že­lio 13-osios ry­tą sė­do į gu­mi­nę val­tį ir Jū­ros upe iš­plau­kė į Ne­mu­ną. Čia pa­kran­tė­je jis su­si­ti­ko su iš Ru­si­jos pu­sės to­kia pat val­ti­mi at­plau­kiu­ siu ru­su. Ope­ra­ci­ja bu­vo ge­rai ap­gal­vo­ta ir sėk­min­gai įvyk­dy­ta. Vy­rai per­šo­ko

vie­nas į ki­to val­tį, taip pa­si­keis­da­ mi jos tu­ri­niu. Jie pa­kei­tė tik val­čių re­gist­ra­ci­jos nu­me­rius bei vė­lia­vas. Taip G.Iva­naus­kas val­tį su pa­slėp­ to­mis jo­je kont­ra­ban­di­nė­mis ci­ga­ re­tė­mis at­pluk­dė iki Še­reit­lau­kio. Čia jį su­lai­kė pa­sie­nie­čiai. Val­ty­je jie ap­ti­ko 4 tūkst. pa­ke­lių ci­ga­re­čių „Saint Geor­ge 7“, pu­sant­ro tūks­tan­čio pa­ke­lių ci­ga­re­čių „Comp­ li­ment Su­per Slim 5“. Šio kro­vi­nio bend­ra mui­ti­nė ver­tė, įskai­tant pri­ va­lo­mus su­mo­kė­ti im­por­to mo­kes­ čius, vir­ši­jo 38 tūkst. li­tų. Pra­dė­jus iki­teis­mi­nį ty­ri­mą G.Iva­naus­kas pri­pa­ži­no kal­tę ir

su­ti­ko su baus­me, to­dėl bu­vo nu­ baus­tas be teis­mo. Bau­džia­muo­ ju įsa­ky­mu jam bu­vo pa­skir­ta bau­da. Ta­čiau vy­ras per­si­gal­vo­jo ir nu­ spren­dė ap­skųs­ti to­kį spren­di­mą. Teis­me jis jau aiš­ki­no ne­ži­nąs, kad val­ty­je bu­vo pa­slėp­ti rū­ka­lai. At­siž­vel­gęs į tai, kad G.Iva­naus­ kas ne­tu­ri pi­ni­gų, tik ne­se­niai pra­dė­jo dirb­ti, teis­mas nu­spren­ dė skir­ti kont­ra­ban­di­nin­kui dve­jų me­tų lais­vės atė­mi­mo baus­mę. Pas­kel­bus šį spren­di­mą Klai­pė­ dos apy­gar­dos teis­me vy­ras bu­vo suim­tas ir iš­ga­ben­tas į areš­ti­nę.

Prie­mo­nės: ne­to­li sie­nos su Ru­si­ja gy­ve­nan­tys kont­ra­ban­di­nin­kai rū­

ka­lams ga­ben­ti daž­nai nau­do­ja­si val­ti­mis.

VSAT nuo­tr.

9

trečiadienis, balandžio 3, 2013

ekonomika

OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn

–0,12 %

191

–0,33 %

–0,14 %

Trau­kė pi­ni­gus ­ iš Kip­ro Lie­tu­vos įmo­nių tie­sio­gi­nės in­ves­ti­ci­jos di­ de­lių fi­nan­si­nių pro­ble­mų tu­rin­čia­me Kip­re praė­ju­sių me­tų pa­bai­go­je bu­vo 501,29 mln. li­tų – 95,94 mln. li­tų (16,1 pro­c.) ma­žiau nei 2011-ųjų pa­bai­go­je, kai jos sie­kė 597,23 mln. li­tų. Sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­to ir Lie­ tu­vos ban­ko duo­me­ni­mis, Kip­rui ten­kan­čių Lie­tu­vos tie­sio­gi­nių in­ves­ti­ci­jų da­lis praė­ju­ sių me­tų pa­bai­go­je bu­vo 7,6 pro­c., o 2011ųjų pa­bai­go­je ji sie­kė 10,8 pro­c.

mln. li­tų

pir­mą ket­vir­tį pa­di­dė­jo pra­dels­tos vers­lo sko­los.

kl.lt/naujienos/ekonomika

€

Valiutų kursai

De­ga­lų kai­nos

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,0985 DB sva­ras ster­lin­gų 1 4,0883 JAV do­le­ris 1 2,6848 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,6446 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9244 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,2610 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,6203 Ru­si­jos rub­lis 100 8,6256 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8388

pokytis

–0,3666 % –0,1002 % –0,3711 % –0,2978 % +0,0142 % +0,0909 % +0,0585 % –0,5362 % +0,0634 %

Vakar Tink­las

A 95

Dy­ze­li­nas

Du­jos

„Sta­toil“

4,91

4,67

2,43

„Apoil“

4,64

4,43

2,39

Vi­d. kai­na vi­so ap­tar­na­vi­mo de­ga­li­nių tink­luo­se. Šal­ti­nis: www.de­ga­lu­kai­nos.lt WTI naf­ta

„Brent“ naf­ta

96,87 dol. už 1 brl. 111,08 dol. už 1 brl.

Komentaras

Ju­li­ta Va­ra­naus­kie­nė

SEB ban­ko šei­mos fi­nan­sų eks­per­tė

V Pers­pek­ty­va: Lie­tu­vos ban­ko skai­čia­vi­mu, gy­ven­to­jai, ku­rie nu­spręs pen­si­jai pa­pil­do­mai ne­kaup­ti, ga­li ti­kė­tis vos ket­vir­ta­da­lio da­bar­ti­nio at­ly­

gi­ni­mo dy­džio pen­si­jos.

To­mo Luk­šio / BFL nuo­tr.

Gel­bės tik pa­pil­do­mas kau­pi­mas Pa­pil­do­mai pen­si­jai kaup­ti ap­si­spren­dę gy­ven­to­jai atei­ty­je ga­li ti­kė­tis gau­ti apie pu­sės da­bar­ti­nio at­ly­gi­ni­mo dy­džio pen­si­ją. Tie­sa, tiems, ku­riems iki pen­si­jos li­ko de­šimt­ me­tis ar ma­žiau, pa­pil­do­mai kaup­ti ne­beap­si­mo­ka. Lu­kas Mik­ne­vi­čius l.miknevicius@diena.lt

Me­tas pa­si­rink­ti

Gy­ven­to­jai nuo ba­lan­džio ga­li rink­tis, ar nuo 2014-ųjų pra­džios į pen­si­jų fon­dus mo­kė­ti pa­pil­do­mą 1 pro­c. dy­džio kau­pia­mą­ją įmo­ką ir iš vals­ty­bės biu­dže­to gau­ti pa­ pil­do­mą ska­ti­na­mą­ją įmo­ką, ku­ ri su­da­ry­tų 1 pro­c. vi­du­ti­nio dar­ bo už­mo­kes­čio ša­ly­je. Nuo 2016 m. pa­pil­do­mos as­mens lė­šo­mis mo­ka­mos įmo­kos dy­dis bū­tų 2 pro­c. da­ly­vio drau­džia­mų­jų pa­ja­mų, iš vals­ty­bės biu­dže­to mo­ ka­mos įmo­kos dy­dis – 2 pro­c. vi­ du­ti­nio ša­lies dar­bo už­mo­kes­čio. Taip pat ga­li­ma rink­tis va­rian­tą, kai pen­si­ja bū­tų kau­pia­ma „Sod­ro­ je“ ir ant­ros pa­ko­pos pen­si­jų fon­ duo­se pa­pil­do­mai ne­pri­si­de­dant. Ta­čiau, kaip paaiš­kė­jo iš va­kar Lie­ tu­vos ban­ko pri­sta­ty­to ty­ri­mo re­ zul­ta­tų, toks va­rian­tas gy­ven­to­jams ne­tu­rė­tų bū­ti pa­trauk­lus, nes bū­si­ mo­ji pen­si­ja pa­di­dė­tų ne­daug. Lie­tu­vos ban­kas skai­čiuo­ja, kad šiuo me­tu ša­ly­je pen­si­ja vi­du­ti­ niš­kai su­da­ro apie 50 pro­c. bu­vu­ sio at­ly­gi­ni­mo. Gy­ven­to­jai, ku­rie pa­si­rinks kaup­ti pen­si­ją tik „Sod­ ro­je“, dėl de­mog­ra­fi­nių pro­ce­sų jau po ke­lio­li­kos me­tų ga­lė­tų gau­ ti tik 24–30 pro­c. at­ly­gi­ni­mo dy­ džio pen­si­ją. O pa­si­rin­kus pa­pil­do­mai kaup­ti ant­ros pa­ko­pos pen­si­jų fon­duo­se pen­si­jos ir at­ly­gi­ni­mo san­ty­kis tu­ rė­tų iš­lik­ti pa­na­šus kaip da­bar. Ma­žiau­siai gy­ven­to­jams ap­si­mo­ ka nie­ko ne­keis­ti ir pen­si­ją kaup­ti „Sod­ro­je“ bei ant­ros pa­ko­pos pen­ si­jų fon­duo­se pa­pil­do­mai ne­pri­

mo­kant. Lie­tu­vos ban­ko skai­čia­vi­ mu, to­kiu at­ve­ju bū­si­mos pen­si­jos ir at­ly­gi­ni­mo san­ty­kis pa­di­dė­tų itin ne­daug – vos 5–8 pro­c.

Vi­lius Ša­po­ka:

Dir­ban­čių žmo­nių, ga­ linčių su­neš­ti pi­ni­gų, iš ku­rių bū­tų mo­ka­ma pen­si­ja, bus daug ma­ žiau.

skai­čiai ga­li keis­tis dėl įvai­rių ne­ nu­ma­ty­tų ri­zi­kų, pa­vyz­džiui, po­ li­ti­nių spren­di­mų. Lie­tu­vos ban­ko ty­ri­me bu­vo pro­gno­zuo­ja­mas lai­ko­tar­pis iki 2060 m., įver­tin­ta dau­giau nei 50 tūkst. sce­na­ri­jų. Anot jo at­sto­vų, pa­grin­di­nės ty­ri­mo prie­lai­dos bu­ vo paim­tos iš Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos pro­gno­zių, o skai­čiuo­jant po­ten­ cia­lias pen­si­jas bu­vo ver­ti­na­mos la­bai kon­ser­va­ty­vios ant­ros pa­ko­ pos pen­si­jų fon­dų grą­žos.

Da­rant prie­lai­dą, kad vi­si ant­ ros pa­ko­pos pen­si­jų sis­te­mos da­ ly­viai nu­spręs pri­si­dė­ti prie pa­pil­ do­mo kau­pi­mo, vals­ty­bės įna­šas 2014–2020 m. vi­du­ti­niš­kai siek­ tų 0,29 pro­c., o 2020–2060 m. – 0,48 pro­c. BVP per me­tus. Tie­sa, Lie­tu­vos ban­kas pa­brė­žia, kad vals­ty­bės lė­šų po­rei­kis esa­mai ant­ros pa­ko­pos sis­te­mai fi­nan­suo­ ti ga­li lem­ti di­des­nius mo­kes­čius ar ma­žes­nes vie­šų­jų fi­nan­sų iš­lai­das ir pa­slau­gų apim­tį esa­mai kar­tai ar­ba di­des­nę sko­lą atei­ties kar­toms.

Naš­ta biu­dže­tui pa­ke­lia­ma Per­ne­lyg ri­zi­kin­ga

Lie­tu­vos ban­ko ty­ri­mas pa­ro­dė, kad dėl in­ves­ta­vi­mo ri­zi­kos vi­du­ti­ nes ar ma­žes­nes pa­ja­mas gau­nan­ tiems 55-erių žmo­nėms ri­zi­kin­ga pra­dė­ti da­ly­vau­ti ant­ros pa­ko­pos pen­si­jų sis­te­mo­je, ta­čiau vi­siems ki­tiems kaup­ti pen­si­jai pa­pil­do­ mai tik­rai ap­si­mo­ka. „Atei­ty­je tu­rė­si­me daug ma­žiau dir­ban­čių, o gy­ve­ni­mo truk­mė il­ gės. Dir­ban­čių žmo­nių, ga­linčių su­neš­ti pi­ni­gų, iš ku­rių bū­tų mo­ ka­ma pen­si­ja, bus daug ma­žiau. Jei­gu bū­tų at­si­sa­ky­ta ant­ros pa­ko­ pos, atei­ty­je si­tua­ci­ja tap­tų kri­ti­nė. Po 2036 m. si­tua­ci­ja la­bai spar­čiai blo­gė­tų dėl de­mog­ra­fi­nės pa­dė­ ties“, – pri­sta­ty­da­mas ty­ri­mą sa­ kė Lie­tu­vos ban­ko Prie­žiū­ros tar­ ny­bos Fi­nan­si­nių pa­slau­gų ir rin­kų prie­žiū­ros de­par­ta­men­to di­rek­to­ rius Vi­lius Ša­po­ka. Pa­sak jo, žmo­nės, ku­rie pa­si­rinks pen­si­jai kaup­ti pa­pil­do­mai, atei­ty­ je ga­li ti­kė­tis 15–34 pro­c. di­des­nės pen­si­jos. Tie­sa, Lie­tu­vos ban­kas taip pat at­krei­pia dė­me­sį, kad šie

Lie­tu­vos ban­ko ty­ri­mas pa­ro­dė, kad dvie­jų pa­ko­pų sis­te­ma vals­ty­bei kas­met kai­nuos pa­ly­gin­ti ne­ma­žą su­mą, ta­čiau jau po po­ros de­šimt­ me­čių pri­va­taus kau­pi­mo sis­te­ma at­si­pirk­tų. „Ty­ri­mo re­zul­ta­tai pa­ ro­dė, kad pa­tvir­tin­tas ant­ros pa­ ko­pos pen­si­jų sis­te­mos mo­de­lis yra ge­rai su­ba­lan­suo­tas. Pa­si­rink­ tas įmo­kų į pri­va­čius fon­dus dy­dis vals­ty­bei ne­bus ne­pa­ke­lia­ma naš­ta, kar­tu įmo­kos bus ga­na reikš­min­gos sie­kiant, kad bū­si­ma Lie­tu­vos gy­ ven­to­jo se­nat­vės pen­si­ja su­da­ry­ tų kuo di­des­nę bu­vu­sio at­ly­gi­ni­mo da­lį“, – sa­kė V.Ša­po­ka. Lie­tu­vos ban­ko spe­cia­lis­tų skai­ čia­vi­mais, jei vi­si da­bar­ti­niai ant­ ros pa­ko­pos pen­si­jų sis­te­mos da­ly­ viai nu­spręs­tų mo­kė­ti pa­pil­do­mas įmo­kas, vals­ty­bės įna­šas į sis­te­mą 2014 m. siek­tų apie 200 mln. li­tų. Vė­les­niais me­tais vals­ty­bės da­ly­ va­vi­mas pa­di­dė­tų, ta­čiau jau 2036 m. ant­ros pa­ko­pos pen­si­jų sis­te­ma at­si­pirk­tų, t. y. pen­si­jų sis­te­mos su ant­ra pa­ko­pa iš­lai­ky­mas tap­tų pi­ ges­nis nei pen­si­jų sis­te­mos be pri­ va­taus kau­pi­mo.

Vei­kia skai­čiuok­lė

So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­ nis­te­ri­ja ža­da dir­ban­tiems as­me­ nims teik­ti kiek įma­no­ma dau­giau in­for­ma­ci­jos apie tai, ko­kios pen­ si­jos jie ga­li ti­kė­tis priė­mę vie­ną ar ki­tą spren­di­mą. „Nė­ra vie­no uni­ver­sa­laus ar tei­ sin­go spren­di­mo vi­siems, to­dėl žmo­nės tu­ri la­bai at­sa­kin­gai įver­ tin­ti kiek­vie­ną ga­li­mą al­ter­na­ty­ vą ir priim­ti jo si­tua­ci­ją ge­riau­siai ati­tin­kan­tį spren­di­mą. Ap­sisp­ręs­ ti ga­li pa­dė­ti ak­ty­vios kon­sul­ta­ci­jos bei spe­cia­li skai­čiuok­lė, ku­ri nors ir ne­pa­ro­dys tiks­lios pen­si­jos atei­ty­je, ta­čiau leis įver­tin­ti ten­den­ci­jas, ko­ kios pen­si­jos ga­li­ma ti­kė­tis pa­si­rin­ kus vie­ną iš tri­jų va­rian­tų“, – sa­kė vi­ce­mi­nist­ras Aud­rius Bi­ti­nas. Pen­si­jų skai­čiuok­lė, pri­sta­ty­ ta ko­vo pra­džio­je, su­lau­kė ne­ma­žo žmo­nių su­si­do­mė­ji­mo. Per pir­mą­ ją sa­vai­tę nuo jos pa­skel­bi­mo die­ nos, t. y. ko­vo 13–19 d., skai­čiuok­le pa­si­nau­do­jo dau­giau nei 100 tūkst. gy­ven­to­jų. Ši prie­mo­nė, at­si­žvelg­da­ma į įves­tą žmo­gaus am­žių, ly­tį, gau­

ie­no vi­siems uni­ka­laus re­ cep­to, ką da­r y­t i, de­ja, nė­ ra – ski­ria­si mū­sų am­ž ius, pa­ja­mos, li­kęs lai­kas iki pen­si­jos. Dėl to la­bai svar­bu tin­ka­mai įver­tin­ti sa­vo ga­li­my­bes ir at­spa­ru­mą ri­zi­kai, ku­ri neiš­ven­gia­ma, jei kal­ba­ma apie in­ves­ti­ci­jas į pen­si­jų fon­dus. Ma­ž iau­siai ri­zi­kuo­t i ga­l i tie, ku­riems iki pen­si­nio am­ž iaus li­ko ne­daug lai­ ko. Ga­l i­my­bės bū­t i ma­ž iau pri­k lau­ so­miems nuo vals­ty­bės ne­rei­kė­tų at­ si­sa­k y­t i tiems, kam iki pen­si­jos dar ga­na to­li. Jei svar­bu ne tik ap­si­draus­ ti nuo to, kad atei­t y­je vals­t y­bės ga­ li­my­bės ga­l i bū­t i ge­ro­kai ma­žes­nės ne­g u šian­d ien, bet ir už­si­t ik­r in­t i di­ des­nes pa­ja­mas, da­lį rū­pes­čio rei­kė­tų pri­siim­ti pa­tiems. Ne vi­si jau šian­dien ga­li pa­pil­do­mai kaup­ti sa­va­ran­kiš­kai. Kai ku­rie dar tik pra­de­da sa­vo kar­je­rą, au­g i­na vai­kus ar ku­ria bui­t į, to­dėl lė­ šų rei­kia čia ir da­bar, o di­des­nėms in­ ves­ti­ci­joms sau­giai se­nat­vei lais­vų li­tų ne­pa­kan­ka. Da­bar at­si­ra­du­si ga­li­my­bė – skir­ti 1 pro­c. (nuo 2016 m. – 2 pro­c.) sa­ vo dar­bo už­mo­kes­čio įmo­kos ir gau­ti pa­pil­do­mą vals­ty­bės pa­ska­tą (1 pro­c., o vė­liau 2 pro­c. vi­du­ti­nio ša­lies dar­bo už­mo­kes­čio) – svars­ty­t i­na al­ter­na­ty­ va. Nors ir ji, kau­pian­čio­jo aki­mis, ne be trū­ku­mų: spren­di­mo keis­ti ne­bus ga­li­ma, taip pat ne­ga­li­ma lais­vai dis­po­ nuo­ti sa­vo kau­pia­mais ar su­kaup­tais pi­ni­gais, o įver­ti­nus anks­tes­nę pen­si­ jų re­for­mos ei­gą, t. y. „žai­di­mo tai­syk­ lių“ kei­t i­mus, ky­la abe­jo­n ių ir dėl to, kiek il­gai lai­ky­sis ši nau­ja pen­si­jų kau­ pi­mo tvar­ka. Vis dėl­to, jei gy­ve­na­ma iš di­des­nių ne­ gu vi­du­ti­nis dar­bo už­mo­kes­tis pa­ja­mų ir se­nat­vė­je no­ri­ma gau­ti dau­giau kaip 50 pro­c. anks­tes­nių pa­ja­mų, net ir re­ for­muo­tos ant­ros pa­ko­pos vei­k iau­ siai neuž­teks. Nes šian­d ien yra taip, kad kuo di­des­nis dar­bo už­mo­kes­t is, tuo ma­žes­n į pro­cen­tą bu­vu­sių pa­ja­ mų su­da­ro „Sod­ros“ pen­si­ja.

na­mas pa­ja­mas, dar­bo sta­žą, da­ly­ va­vi­mą pri­va­čia­me kau­pi­me, pre­ li­mi­na­riai įver­ti­na, ko­kią pen­si­ją žmo­gus gau­tų atei­ty­je, jei iki pen­ si­jos dirb­tų to­kio­mis pat są­ly­go­ mis, kaip nu­ro­dė. Skai­čiuok­lė su­kur­ta taip, kad pa­ ro­dy­tų ti­kė­ti­ną pen­si­jos dy­dį pa­gal šian­die­nos kai­nas bei pi­ni­gų ver­tę ir žmo­gus ga­lė­tų pa­ly­gin­ti su da­ bar­ti­niais at­ly­gi­ni­mais. Ją ren­gė ir tar­pu­sa­vy­je de­ri­no So­cia­li­nės ap­ sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­ja, Lie­tu­ vos ban­kas, pen­si­jų kau­pi­mo bend­ ro­ves vie­ni­jan­čios aso­cia­ci­jos.

10

TREČIADIENIS, balandžio 3, 2013

rubrika

namai

namai@kl.lt Redaktorė Lina Bieliauskaitė

Neap­si­ken­tę bu­te iš­si­kraus­tė

An­samb­lis: iš mies­to į vien­kie­mį iš­si­kraus­čiu­sios jau­nos šei­mos so­dy­bo­je – du būs­tai: šiau­di­nis na­mas ir jur­ta.

Me­džia­ga: kaip ir kiek­vie­na­me šiau­di­nu­ke, Vir­gi­ni­jos

ir To­mo na­me yra va­di­na­ma­sis tei­sy­bės lan­gas.

Pap­ras­ta: kol nė­ra vi­sų bal­dų, dra­bu­žių ka­byk­lą To­

mas pa­ga­mi­no pa­ka­bi­nęs kar­tį.

Ne vie­nas mies­tie­tis pa­svars­to, kad did­mies­tis iš­var­gi­no triukš­mu, už­terš­tu oru, gam­tos sty­giu­mi. Kai kas ryž­ta­si ne tik pa­sva­jo­ti, bet ir ra­di­ka­liai pa­keis­ti gy­ve­na­mą­ją vie­tą, kar­tu – gy­ve­ni­mo bū­dą.

Ve­re­ta Ru­pei­kai­tė v.rupeikaite@diena.lt

Mies­te vai­kams ne­sau­gu

Kai vie­ti­niai juos va­di­na mo­li­nu­ kais ar­ba šiau­di­nu­kais, jau­na po­ ra Vir­gi­ni­ja ir To­mas tik šyp­so­si. Gal kam jie ir at­ro­do keis­ti, bet, jų pa­čių įsi­ti­ki­ni­mu, gy­ve­ni­mą kai­ me pa­si­rin­ku­sių mies­tie­čių yra ne­ma­žai. Ato­kia­me vien­kie­my­ je prieš ke­le­rius me­tus įsi­kū­ru­

si jau­na šei­ma, au­gi­nan­ti tris ma­ ža­me­čius vai­kus, deg­te de­gė ryž­tu pa­bėg­ti iš dė­žu­tės mies­to dau­gia­ bu­ty­je. Spraus­da­ma­si dvie­jų kam­ba­ rių bu­te šei­ma sva­jo­jo apie na­me­lį gam­tos prie­globs­ty­je. „Bu­te bū­da­ vo sun­ku iš­bū­ti su vai­kais. Dau­ gia­bu­čio kie­me vai­kams ne­bu­vo erd­vės, be to, ne­sau­gu jiems vie­ niems išei­ti į kie­mą. Taip pat trū­ ko ra­my­bės“, – sa­vo ap­si­spren­di­

mą iš­si­kraus­ty­ti iš mies­to grin­dė vai­kys­tės va­sa­ras kai­me leis­da­vę su­tuok­ti­niai. Jau­na šei­ma anaip­tol ne­lai­ko sa­ vęs tur­tuo­liais, ta­čiau kad ir kur bū­tum, į būs­tą rei­kia in­ves­tuo­ti. Pa­keis­ti gy­ve­na­mą­ją vie­tą iš mies­ to į kai­mą, jie įsi­ti­ki­nę, rei­kia ne pi­ ni­gų, o ryž­to. Gi­mus tre­čia­jai at­ ža­lai nu­ta­rė dai­ry­tis skly­po, ku­ris bū­tų nu­to­lęs nuo mies­to ne dau­ giau kaip 40 km.

Funk­ci­ja: šiau­di­nio na­mo cent­re stūk­so mū­ri­nė kros­nis su vi­ryk­le, duon­k

Lai­ki­nai ap­si­sto­jo jur­to­je

Ka­dan­gi at­stu­mas ne­ma­žas, o sta­ tant na­mą rei­kia nuo­lat bū­ti sta­ tyb­vie­tė­je, po­ra nu­spren­dė įsi­kur­ ti sa­vo įsi­gy­to­je že­mė­je prie miš­ko ir upe­lio. Juo­lab kad rei­kė­jo kaž­ kur glaus­tis. Bu­tą te­ko par­duo­ti ir gau­tus pi­ni­gus in­ves­tuo­ti į iš­sva­ jo­tą na­me­lį. Tai­gi Vir­gi­ni­ja ir To­ mas pra­dė­jo dai­ry­tis lai­ki­no būs­to ir svars­tė, ką pirk­ti: va­go­nė­lį ar vil­ no­nę jur­tą. Ap­sisp­ren­di­mą nu­svė­rė jur­ ta. Tai nau­jo­vė Lie­tu­vo­je, sta­ti­ nys – iš­skir­ti­nis, nes pa­ga­min­tas iš na­tū­ra­lių me­džia­gų. Už 30 kv. m plo­to erd­vę su­tei­ku­sį vil­no­nį sta­ti­ nį su grin­di­mis, lan­gais ir du­ri­mis šei­ma su­mo­kė­jo apie 14 tūkst. li­tų. Tai ma­žiau nei bū­tų kai­na­vęs ap­ šil­tin­tas va­go­nė­lis. „Jur­tos sta­ty­to­jas už­tik­ri­no, kad jo­je bus ga­li­ma gy­ven­ti ir žie­mą“,

– bū­tent ta­da ga­lu­ti­nai ap­si­spren­ dė To­mas su žmo­na. Jur­tos konst­ruk­ci­ja ne­su­dė­tin­ ga. Tai me­di­nis kar­ka­sas, lai­kan­tis vel­ti­nį ir ap­trauk­tas ne­perš­lam­ pa­mu bre­zen­tu. Be to, ši pa­to­bu­ lin­ta pa­la­pi­nė tu­ri pa­grin­dą, tad grin­dys pa­kel­tos aukš­čiau grun­to. Iš­ki­šus pro lu­bas ka­mi­ną, jur­to­je ga­li­ma šil­dy­tis mal­ko­mis kū­re­na­ ma kros­ne­le. Šia­me ne­tra­di­ci­nia­me būs­te pen­kių as­me­nų šei­ma gy­ve­no iš­ ti­sus me­tus. Jau­ni tė­vai pa­ti­ki­no, kad ap­va­lia­me kam­ba­ry­je til­po tė­ vų ir vai­kų lo­vos, dra­bu­žių spin­ta. Tie­sa, jur­to­je ne­bu­vo nei van­den­ tie­kio, nei ka­na­li­za­ci­jos, nei ki­tų ci­vi­li­za­ci­jos pa­to­gu­mų. Ge­ria­mo­jo van­dens reikė­da­vo at­si­neš­ti iš kiek to­liau esan­čio šu­ li­nio, tua­le­tas bu­vo lau­ke. Val­gy­ti te­ko ga­min­ti ant ne­di­de­lės vi­ryk­

11

TREČIADIENIS, balandžio 3, 2013

rubrika namai

Ne­pa­bū­go: vil­no­nė­je jur­to­je šei­ma su tri­mis ma­ža­me­čiais vai­kais gy­ve­no iš­ti­sus me­tus.

ė į jur­tą, iš jos – į šiau­di­nu­ką čių, šna­ran­čių la­pų, lie­taus la­šų, net ir krin­tan­čias snai­ges ga­li­ma bu­vo iš­girs­ti. La­bai pa­siilgs­ta­me to“, – į pri­si­mi­ni­mus nu­grimz­do Vir­gi­ni­ja. Per­sik­raus­čius į nuo­la­ti­nį būs­tą, šių pa­miš­kė­je sklin­dan­čių gam­ tos gar­sų ne­be­si­gir­di. Va­sa­rą jur­ to­je no­ri pa­gy­ven­ti ir ar­ti­mie­ji bei drau­gai, jo­je pa­tin­ka žais­ti vai­kams, tai­gi šio sta­ti­nio šei­ma nė ne­ke­ti­na at­si­sa­ky­ti. Gal­vo­da­mi, ko­kį sta­ty­ti nuo­la­ti­ nį na­mą, Vir­gi­ni­ja ir To­mas iš pra­ džių svars­tė apie rąs­ti­nį na­mą. Vis dėl­to apie me­di­nius na­mus daug do­mė­ję­sis To­mas tei­gė priė­jęs iš­ va­dą, kad toks sta­ti­nys bū­siąs per vė­sus. Ne­bent rąs­tai bū­tų la­bai sto­ri, o to­kių Lie­tu­vo­je, pa­sak vy­ ro, yra ma­žai. „Be to, sun­ku ras­ti meist­rų, ku­ rie ko­ky­biš­kai pa­sta­ty­tų rąs­ti­nį na­ mą. Dar vie­na pro­ble­ma – toks na­ mas la­bai sės­tų, ne­ga­lė­tum iš kar­to ja­me gy­ven­ti“, – ar­gu­men­ta­vo pa­ šne­ko­vas. Kai­na iš anks­to ne­nus­pė­ja­ma

ke­pe ir šil­dan­čia sie­ne­le, pra­tęs­ta į man­sar­di­nį aukš­tą.

lės, pri­jung­tos prie gam­ti­nių du­jų ba­lio­no. Kad ma­žiau pri­rūk­tų, šil­ tuo­ju me­tu „vir­tu­vė“ bu­vo įreng­ ta kie­me. Kros­ne­lę kurs­tė ir nak­tį

Į jur­tą ne­bu­vo at­ves­ta net elekt­ra. Mi­ni­ma­liems po­rei­kiams jos pa­ga­ min­da­vo sau­lės ba­te­ri­jos. Elekt­ros ener­gi­jos pa­kak­da­vo ap­švie­ti­mui, ma­ši­ni­niam šal­dy­tu­vui, kom­piu­ te­riui, mo­bi­lie­siems te­le­fo­nams pa­krau­ti. To­kių bui­ti­nių prie­tai­sų kaip te­le­vi­zo­rius šei­mai ap­skri­tai ne­rei­kia. Ko ge­ro, vie­nin­te­lė sun­kiau įvei­ kia­ma kliū­tis gy­ve­nant jur­to­je bu­vo ga­li­my­bė iš­si­skalb­ti, to­dėl di­džią­ją da­lį skal­bi­nių šei­ma vež­da­vo skalb­ ti į mies­tą. „Ne­sa­me to­kie ekst­re­ma­lai, ku­rie gy­ven­tu­me ab­so­liu­čiai eko­lo­giš­ kai gam­to­je, skalb­da­mi skal­bi­nius

upe­ly­je“, – pri­si­pa­ži­no Vir­gi­ni­ja. Abu dar pri­dū­rė: „Tai bu­vo są­ mo­nin­gas mū­sų ap­si­spren­di­mas, mū­sų pa­čių pa­si­rin­ki­mas, nie­ kas ne­ver­tė mū­sų taip gy­ven­ti. Iš anks­to bu­vo aiš­ku, kad bus ne­leng­ va, bet bu­vo­me tam pa­si­ruo­šę, to­ dėl ne­bu­vo ypač sun­ku gy­ven­ti be pa­to­gu­mų“. Šal­tuo­ju me­tų lai­ku jur­tą šil­dė ne­di­de­lė me­ta­li­nė kros­ne­lė. Ant jos ir mais­tą ga­mi­no, ir van­de­ nį pa­si­šil­dy­da­vo. Tie­sa, pa­čiu šal­ čiau­siu me­tu, kai oro tem­pe­ra­tū­ra nu­kris­da­vo iki 10 ir dau­giau laips­ nių že­miau nu­lio, jur­to­je kros­ne­ lę tek­da­vo nuo­lat pa­kur­ti – nak­tį kel­tis kas ke­lias va­lan­das ir įmes­ ti į ją mal­kų. „Dėl to, kad kros­nį rei­kė­jo kurs­ ty­ti nak­tį, gy­ve­ni­mas jur­to­je ne­ pa­ti­ko. De­ja, jur­tos sie­nos ši­lu­mos daug ne­su­lai­ko, tu­rė­tų bū­ti ma­sy­

Ar­tū­ro Mo­ro­zo­vo nuo­tr.

vi, ši­lu­mą su­lai­kan­ti kros­nis“, – pa­ste­bė­jo To­mas. „Ge­riau tu­rė­ti ma­žes­nį na­mą, bet na­mą, o ne jur­tą“, – pa­ta­ria jis jur­to­mis be­si­ža­vin­tiems ir apie nuo­la­ti­nį to­kį būs­tą gal­vo­jan­tiems žmo­nėms. Tei­gi­niai, kad jur­tą ga­li ne­sun­ kiai su­si­pa­kuo­ti ir per­si­vež­ti į ki­tą vie­tą, pa­sak To­mo, ne­pag­rįs­ti, nes pa­grin­dą, vi­są kar­ka­są rei­kia da­ry­ ti iš nau­jo, tik vel­tą už­dan­ga­lą ga­li­ ma pa­nau­do­ti dar kar­tą. Il­gi­si nak­vy­nių su gar­sais

Pir­mą­ją žie­mą pa­gy­ve­nę ne­to­lie­ se iš­ki­lu­sia­me šiau­di­nia­me ir mo­ liu ap­tin­kuo­ta­me na­me su­tuok­ti­ niai su il­ge­siu pri­si­me­na nak­vy­nes jur­to­je, gal­būt va­sa­rą bent ret­sy­ kiais su­grįš į ją. „Jur­to­j e gir­d ė­j o­m e gam­t ą. Klau­s ė­m ės ul­bau­jan­č ių paukš­

Šiau­di­nių na­mų sa­vy­bės ati­ti­ko To­mo sie­kius, kad na­mas bū­tų šil­ tas, iš na­tū­ra­lių me­džia­gų, kvė­ puo­jan­tis. Be to, po­ra ti­kė­jo­si, kad jis kai­nuos kiek pi­giau, nei iš ki­to­ kių me­džia­gų su­ręs­tas na­mas. No­ rė­jo­si, kad už par­duo­tą bu­tą gau­ tos su­mos už­tek­tų na­mui pa­sta­ty­ti. Šiau­di­nių na­mų sta­ty­to­jai jiems pa­siū­lė tra­di­ci­nės for­mos dviš­lai­ tį sta­ti­nį. Vie­no aukš­to na­mas su man­sar­da, ku­rio bend­ra­sis plo­ tas be­veik sie­kia 100 kv. m, jau­nai šei­mai ti­ko. Vis dėl­to už bu­tą gau­tų pi­ni­ gų ne­pa­ka­ko. Šiau­di­nu­ko sta­ty­to­ jams už­bai­gus dar­bą, bu­vo sie­nos, sto­gas, grin­dys. Nau­ja­ku­riams dar te­ko pa­si­rū­pin­ti in­ži­ne­ri­niais tink­ lais, at­si­ra­do ki­tų įvai­rių iš­lai­dų. Šil­dy­ti na­mą jie nu­spren­dė ma­ sy­via kom­bi­nuo­ta mal­ko­mis kū­ re­na­ma kros­ni­mi. Vir­tu­vės zo­no­je kros­nis tu­ri vi­ryk­lę mais­tui ruoš­ti. Kam­ba­rio cent­re ka­ra­liau­ja duon­ ke­pė. Kū­re­na­ma kros­nis pa­šil­ do van­de­nį ka­ti­le, ku­ris nau­do­ja­ mas prau­si­mui­si ir in­dams plau­ti. Į man­sar­dą pra­tęs­ta kros­nies šil­ dy­mo sie­ne­lė it ra­dia­to­rius pa­šil­do mie­ga­muo­sius kam­ba­rius. Jo­kių pa­pil­do­mų ra­dia­to­rių na­ me nė­ra. To­mas pra­si­ta­rė, kad nu­ spręs­ti na­mą šil­dy­ti vien mū­ri­ne kros­ni­mi bu­vo ga­na ri­zi­kin­ga, nes ne­bu­vo tiks­liai aiš­ku, kiek ji pa­ kels pa­tal­pų tem­pe­ra­tū­rą ir ar il­gai iš­lai­kys ši­lu­mą. Da­bar jis jau ga­ li leng­viau at­si­kvėp­ti: spren­di­mas pa­si­tei­si­no, šią žie­mą kel­tis nak­ti­ mis ir kur­ti kros­nį ne­rei­kė­jo. Ki­ta ver­tus, šiau­di­nis na­mas – ne jur­ta.

Jam daug ši­lu­mos ne­rei­kia, jo sie­ nų var­ža itin di­de­lė, ši­lu­ma neišš­vais­to­ma. Lai­mės su­tei­kia dar­na

Va­sa­rą kros­nies pa­slau­gų ne­rei­kia ir ji van­dens ka­ti­lo ne­šil­do, ta­čiau tai ne­reiš­kia, kad no­ri ne­no­ri šei­ mai ten­ka grū­din­tis vė­sia­me du­še. Nau­ja­ku­riai nu­spren­dė pa­si­nau­do­ ti gam­tos tei­kia­ma ga­lia ir įdar­bi­no sau­lę – ant sto­go su­mon­tuo­ti ke­ li kvad­ra­ti­niai met­rai sau­lės ko­lek­ to­rių. Pa­va­sa­rį ir va­sa­rą jų vi­siš­kai už­ten­ka van­de­niui ka­ti­le pa­šil­dy­ ti ir nu­si­praus­ti pen­kiems šei­mos na­riams.

No­ri­me drau­giš­kai gy­ven­ti su gam­ta, miš­ko gy­ven­to­jais ir ap­lin­ki­niais žmo­ nė­mis. Tik taip gy­ve­ nant ga­li­ma pa­siek­ ti vi­di­nės ra­my­bės ir lai­mės.

Li­ku­si na­mo in­ži­ne­ri­ja – kaip ir dau­ge­ly­je ki­tų šiuo­lai­ki­nių na­mų. Elekt­ra at­ves­ta nuo bend­rų­jų tink­ lų, ge­ria­ma­sis van­duo iš­gau­na­mas iš grę­ži­nio, ka­na­li­za­ci­ja nu­te­ka į spe­cia­lų šu­li­nį. Į šiau­di­nu­ką šei­ma įsi­kraus­ tė prieš ge­rą pus­me­tį, ta­čiau ku­ riant in­ter­je­rą dar ten­ka ne­ma­žai plu­šė­ti. Stin­ga kai ku­rių bal­dų, tad jau­na šei­ma ver­čia­si su tuo, kas po ran­ka. Dra­bu­žių ka­byk­lą prieš­kam­ba­ ry­je at­sto­ja pa­pras­ta kar­tis, pa­ka­ bin­ta ore. Ant jos ka­bi­na­mi pa­ka­bai su dra­bu­žiais. To­kią išei­tį su­ra­dęs pro­fe­sio­na­lus in­ter­je­ro di­zai­ne­ris, ko ge­ro, tai pa­teik­tų kaip šmaikš­tų spren­di­mą. Šiuo­se na­muo­se ga­li­ ma bū­tų daug kur pri­tai­ky­ti po­sa­kį „Nė­ra pa­dė­ties be išei­ties“. Ap­sig­ręž­ti ir vėl ap­si­gy­ven­ti bu­te šei­mai min­čių ne­ki­lo net pa­čio­mis sun­kiau­sio­mis ap­lin­ky­bė­mis. Vien pa­gal­vo­jus apie mil­ži­niš­kus mo­ kes­čius už cent­ra­li­zuo­tai tie­kia­mą ši­lu­mą bu­te juos nu­kre­čia šiur­pas. Vir­gi­ni­ja ir To­mas nea­be­jo­ja, kad gy­ven­ti nuo­sa­va­me na­me yra kur kas ra­cio­na­liau. „Mes ne­si­vai­ko­me eko­lo­gi­jos ma­dos, ta­čiau sie­kia­me dar­nos. No­ri­me gy­ven­da­mi ne­kenk­ti gam­ tai, miš­ko gy­ven­to­jams ir ap­lin­ki­ niams žmo­nė­ms. Tik to­kiu gy­ve­ ni­mo bū­du ga­li­ma pa­siek­ti vi­di­nės ra­my­bės ir lai­mės“, – gy­ve­ni­mo ver­ty­bė­mis da­li­jo­si šei­mos gal­va.

12

TREČIADIENIS, balandžio 3, 2013

rubrika namai

Įvairovė: ypatingas dėmesys būste skiriamas apšvietimui – kūrėjų manymu, jis tapo išraiškingiausiu interjero akcentu.

Nuo­tai­kai kur­ti – de­šim­tys ap­švie­ti­mo va­rian­tų

Spren­di­mai: ryš­kiau­siu vir­tu­vės, val­go­mo­jo ir sve­tai­nės zo­nos ak­cen­tu ta­po fo­top­lė­ve­le de­ko­ruo­ta stik­lo sie­ne­lė. Kad bū­tų su­tau­py­ta pa­tal­pos plo­to, te­le­vi­zo­rius įkur­din­tas spe­cia­

lio­je ni­šo­je.

Pa­to­gu, pra­ktiš­ka, jau­ku ir es­te­tiš­ka – to­kie nau­jos sta­ty­bos bu­ to šei­mi­nin­kų po­rei­kiai dik­ta­vo ir jų gy­ve­na­mo­sios ap­lin­kos spren­di­mus. Ne­rėks­min­go­mis spal­vo­mis bei ne­pre­ten­zin­go­mis for­mo­mis žai­dę in­ter­je­ro di­zai­ne­riai li­ko iš­ti­ki­mi mo­der­naus sti­ liaus at­ri­bu­tams, ta­čiau pa­si­tel­kė ir „slap­tų gink­lų“ šio būs­to iš­ skir­ti­nu­mui kur­ti. Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

– „bū­rė­me“ iš pro­fi­lių, LED juos­ tų“, – pa­sa­ko­jo kū­rė­ja.

Ne tik mais­tui ga­min­ti

Už­mir­šo val­go­mą­jį

Kar­tu su ko­le­ge Vi­ta­li­ja Šuk­ši­nai­te šių na­mų įvaiz­džiu rū­pi­nu­sis klai­ pė­die­tė Eli­za Šu­bert pri­pa­ži­no, jog iš­raiš­kin­giau­siu ak­cen­tu čia ta­po ap­švie­ti­mas. „Už­sa­ko­vai pa­gei­da­vo, kad sve­ tai­nės, vir­tu­vės ir val­go­mo­jo erd­ vės tu­rė­tų skir­tin­gus ap­švie­ti­mo va­rian­tus skir­tin­goms si­tua­ci­joms. Kad vie­noks bū­tų va­ka­re, kai no­ri­si prie­blan­dos, ki­toks – kai ga­mi­na­ mas mais­tas ar su­si­ren­ka sve­čiai“, – var­di­jo E.Šu­bert. Paš­ne­ko­vė skai­čia­vo, jog pa­ly­ gin­ti ne­di­de­lio plo­to būs­te ga­li­ma pa­si­rink­ti apie 20 skir­tin­gų ap­švie­ ti­mo po­zi­ci­jų. Kaip pa­ste­bė­jo E.Šu­bert, pir­me­ ny­bė šia­me būs­te tei­kia­ma ne tiek švies­tu­vams, kiek švie­sai, jos žais­ mui, tam tik­riems ele­men­tams iš­ ryš­kin­ti bei at­ski­roms zo­noms ak­ cen­tuo­ti. „Sve­tai­n ės da­ly­j e tik ga­b ių meist­r ų dė­ka ga­l ė­jo­m e įreng­ ti ne­s tan­d ar­t i­n į ap­š vie­t i­m ą – šviečian­čias juos­tas įtem­pia­mo­ se lu­bo­se. Kaip daž­nai pa­si­tai­ko, su­si­dū­rė­me su ma­žo aukš­čio pro­ ble­ma, tad te­ko tau­py­ti kiek­vie­ ną cen­t i­m et­r ą ir imp­ro­v i­z uo­t i

Tai ne vie­nin­te­lis re­bu­sas, ku­rį te­ko spręs­ti in­ter­je­ro di­zai­ne­rėms. „Pag­rin­di­nė šio būs­to pro­ble­ ma bu­vo ta, jog bend­rai vir­tu­vės ir sve­tai­nės erd­vei bu­vo skir­ta ne­ daug plo­to ir tu­rė­jo­me men­kas pro­jek­ta­vo ga­li­my­bes, nes vie­no­ je sie­no­je su­mon­tuo­ti vit­ri­ni­niai lan­gai, o ki­to­je įreng­tos vir­tu­vės ko­mu­ni­ka­ci­jos, tad čia nu­spren­

dė­me nie­ko ne­be­keis­ti. Šiai pa­tal­ pai rei­kė­jo su­teik­ti dau­gia­funk­ciš­ ku­mo – čia tu­rė­jo bū­ti įreng­ta ir sve­tai­nė, ir vir­tu­vė, ir val­go­ma­ sis. O pa­sta­ra­jam pro­jek­te ne­la­ bai bu­vo nu­ma­ty­ta vie­tos. To­dėl sun­kiau­sia bu­vo vis­ką su­tal­pin­ti ir pa­siek­ti, kad kiek­vie­na funk­ci­ nė zo­na bū­tų pa­to­gi“, – tei­gė pa­ šne­ko­vė. Kad su­tau­py­tų vie­tos ir įreng­tų pa­to­gų te­le­vi­zi­jos kam­pą, kū­rė­ jos pa­siū­lė už­sa­ko­vams iš­griau­ ti da­lį sie­nos, besiribojančios su

Te­ma­ti­ka: vai­kų kam­ba­riui pa­rink­tos žais­min­gų spal­vų de­ta­lės.

„Emp­ro di­zai­no vi­zi­jos“ nuo­tr.

vo­nios kam­ba­riu. Taip bu­vo su­ mon­tuo­ta ni­ša, ku­rio­je įkur­din­ tas te­l e­v i­zo­r ius ir mo­d er­n i gar­ so sis­te­ma.

„Pir­miau­sia tai lė­mė me­džia­gos, nes už­sa­ko­vams pa­tin­ka bliz­gūs, la­kuo­ti pa­vir­šiai. Ir jie šiam būs­tui la­bai ti­ko, nes su­tei­kia su­bti­lių at­ spin­džių, op­tiš­kai pa­di­di­na erd­vę,

Vir­tu­vė­je „pa­so­di­no“ ve­ją

Ka­dan­gi būs­te do­mi­nuo­ja pa­ste­li­ nės, ra­mios spal­vos, šį ko­lo­ri­tą di­ zai­ne­rės paį­vai­ri­no ryš­kiu ak­cen­tu. Ties vir­tu­vės bal­dų stal­vir­šiu at­si­ ra­do stik­lo sie­ne­lė, de­ko­ruo­ta fo­ top­lė­ve­le. Tad net ir gū­džią žie­mą na­mų šei­mi­nin­kai ga­li gro­žė­tis gai­ viu ve­jos vaiz­du. „Šis ak­cen­tas at­si­ra­do, nes no­ rė­jo­si pa­gy­vin­ti erd­vę. Be to, tai ir pra­ktiš­kas spren­di­mas – po ku­rio lai­ko fo­top­lė­ve­lę bus ga­li­ma pa­ keis­ti. Žmo­nės į sa­vo ap­lin­ką ne­ drą­siai įsi­lei­džia ryš­kias spal­vas, to­dėl ga­li­ma ieš­ko­ti įdo­mes­nių spren­di­mų per de­ta­les“, – aiš­ki­ no kū­rė­ja. E.Šu­bert pa­ti­ki­no, jog ne­bu­vo ka­te­go­riš­kai už­si­brėž­ta, kad būs­to in­ter­je­ras tu­rė­tų bū­ti mo­der­nus.

Eli­za Šu­bert:

Žmo­nės į sa­vo ap­lin­ ką ne­drą­siai įsi­lei­ džia ryš­kias spal­vas, to­dėl ga­li­ma ieš­ko­ti įdo­mes­nių spren­di­ mų per de­ta­les.

– pri­pa­ži­no kū­rė­ja. – Pa­vyz­džiui, vo­nio­je ne tik vi­sos ply­te­lės, bet ir mo­zai­kos – bliz­gios. To­dėl jas rei­ kė­jo paak­cen­tuo­ti, „įmes­ti“ ke­lis ink­liu­zus, kad to bliz­gu­mo bū­tų ne per daug ir jis ne­pa­bos­tų.“

Ink­liu­zai: nors vo­nios ap­dai­lai bu­vo nau­do­ja­mos ir de­ko­ra­ty­vi­nės ply­

te­lės, kū­rė­jos įterpė dar ke­le­tą mo­zai­kos frag­men­tų.

13

trečiadienis, balandžio 3, 2013

pasaulis Gy­dys ma­ri­hua­na

Pas­ku­ti­nė kliū­tis

Po­pu­lia­riau­sia Lat­vi­jo­je

Če­ki­jos vais­ti­nė­se ofi­cia­liai pra­dė­ta pre­kiau­ti ma­ri­hua­na. Daugelyje šalių narkotikais laikomas „vais­tas“ ski­ria­mas pa­cien­tams, ser­gan­tiems įvai­ rio­mis li­go­mis, to­kio­mis kaip vė­žys, Par­kin­so­no li­ga, iš­sė­ ti­nė skle­ro­zė ar­ba žvy­ne­li­nė. Da­lis eks­per­tų ma­ri­hua­ną gi­ ria kaip ste­buk­lin­gus vais­tus.

Slo­vė­ni­jos parlamentas ra­ ti­fi­ka­vo su­tar­tį dėl Kroa­ti­jos sto­ji­mo į ES. Slo­vė­ni­jos po­zi­ ci­ja il­gą lai­ką bu­vo vie­na pa­ grin­di­nių kliū­čių jos pie­ti­ nei kai­my­nei pri­si­jung­ti prie Bend­ri­jos, nes Liub­lia­na blo­ ka­vo šį pro­ce­są dėl neiš-­ sp­ręs­tų sie­nų ir ban­kų po­li­ti­ kos klau­si­mų.

Lat­vi­jo­je ar­tė­jant vie­tos val­ džios rin­ki­mams po­pu­lia­riau­ sia par­ti­ja ša­ly­je iš­lie­ka kai­ ry­sis „San­tar­vės cent­ras“, už ku­rį pa­si­ruo­šę bal­suo­ti 28 pro­c. res­pon­den­tų. La­biau­siai šią par­ti­ją pa­lai­ko sos­ti­nės Ry­ gos gy­ven­to­jai. Vie­tos val­džios rin­ki­mai Lat­vi­jo­je vyks bir­že­ lio 1-ąją.

Ba­lan­dis tarp bran­duo­li­nių ere­lių Po Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro Ja­po­ni­ja ta­po vie­na tai­kiau­sių pa­sau­lio ša­lių. De­ja, ša­lia Ja­po­ni­jos sie­nų vis gar­siau žvan­ga gink­lai. Gal­būt Te­kan­čios Sau­lės ša­lis pa­ga­liau keis už­sie­nio ir sau­gu­mo po­li­ti­kos prio­ri­te­tus? Per­mąs­to gy­ny­bos po­li­ti­ką

JAV, Ru­si­ja, Ki­ni­ja, Šiau­rės Ko­rė­ ja – bran­duo­li­nės vals­ty­bės iš vi­sų pu­sių su­pa Ja­po­ni­ją ir Pie­tų Ko­rė­ ją. An­tai daž­nas Pie­tų Ko­rė­jos gy­ ven­to­jas lai­ko sa­vo ša­lį „tu­nu tarp ban­gi­nių“. Ja­po­ni­ja, re­gis, tu­rė­tų jaus­tis pa­ na­šiai. Ša­lis te­tu­ri 240 tūkst. ka­rių, o ap­lin­ki­nės ša­lys juos skai­čiuo­ja mi­li­jo­nais. JAV dien­raš­tis „The New York Ti­mes“ re­to­riš­kai pa­klau­sė: „Ja­ po­ni­ja nu­si­grę­žia nuo pa­ci­fiz­ mo?“ Lei­di­nys pa­brė­žė, kad gin­ čai su Ki­ni­ja dėl sa­lų Ry­tų Ki­ni­jos jū­ro­je ir nuo­la­ti­niai Šiau­rės Ko­rė­ jos gra­si­ni­mai ver­čia Ja­po­ni­jos ly­ de­rius per­mąs­ty­ti sau­gu­mo ir už­ sie­nio po­li­ti­ką. Ne­se­niai Shin­zo Abe, nau­ja­sis Ja­po­ni­jos prem­je­ras, pir­mą­syk po 11 me­tų per­trau­kos pa­di­di­no gy­ ny­bos biu­dže­tą. Prieš tai Ja­po­ni­ja įsi­gi­jo nau­jų ka­ri­nių lai­vų, mo­der­nių nai­kin­tu­ vų. Ko­dėl? Aki­vaiz­du, kad si­tua­ci­ ja re­gio­ne – ne­sau­gi.

„Pas­ta­ruo­ju me­tu vyks­ta rim­tas Ja­po­ni­jos sau­gu­mo po­li­ti­kos per­ mąs­ty­mas“, – ko­men­ta­vo Sa­tos­hi Mo­ri­mo­to, bu­vu­sios Ja­po­ni­jos vy­ riau­sy­bės gy­ny­bos mi­nist­ras, vie­ nas iš nau­jo­sios Ja­po­ni­jos sau­gu­mo po­li­ti­kos ar­chi­tek­tų.

Pas­ta­ruo­ju me­tu vyks­ta rim­tas Ja­po­ ni­jos sau­gu­mo po­li­ ti­kos per­mąs­ty­mas. Žmo­nių nuo­mo­nė kin­ta

Tie­sa, iki šiol ja­po­nams net ne­ priim­ti­na gal­vo­ti apie ga­li­my­bę už­ pul­ti ku­rią nors ša­lį. 1954 m. su­kur­tos ša­lies gy­ny­bos pa­jė­gos pa­gal ša­lies kons­ti­tu­ci­ją ga­li tik gin­ti ša­lį. Net ka­ri­nės pra­ ty­bos, ku­rio­se kar­tu su ame­ri­kie­ čiais ja­po­nų ka­riai mo­kė­si su­reng­ ti ma­žy­tės apim­ties puo­la­muo­sius veiks­mus, bu­vo praė­ju­siais me­ tais su­stab­dy­tos, nes to­kiam sce­

na­ri­jui pa­si­prie­ši­no Oki­na­vos sa­ los gy­ven­to­jai. Tie­sa, ja­po­nų nuo­mo­nė kin­ta. Nors vy­riau­sy­bės kri­ti­kai pa­brė­ žia, kad Shin­zo Abe ne­tu­rė­tų siek­ ti pra­stum­ti ag­re­sy­ves­nės po­li­ti­kos li­ni­jos, vi­suo­me­nės ap­klau­sos ro­ do, kad jo lai­ky­se­na po­pu­lia­ri. Praei­ties nuo­skau­dos gy­vos

Eks­per­tai pa­ste­bi, kad pa­sta­ruo­ju me­tu Ja­po­ni­ja 240 tūkst. ka­rių tu­rin­ čias gy­ny­bos pa­jė­gas ban­do pa­da­ry­ti pa­na­šias į Ame­ri­kos ka­riuo­me­nę. Shin­zo Abe net pa­reiš­kė, kad ša­ lies kons­ti­tu­ci­jos 9 straips­nis, ka­ ri­nes pa­jė­gas Ja­po­ni­jai lei­džian­tis nau­do­ti tik gy­ny­bai, tu­rė­tų bū­ti in­ terp­re­tuo­ja­mas pla­čiau nei iki šiol, o gal net pa­keis­tas. Apie griež­tes­nę po­zi­ci­ją kal­bė­jo ir bu­vęs Ja­po­ni­jos prem­je­ras Nao­to Ka­nas. Dis­ku­si­jos dėl gy­ny­bos po­ li­ti­kos To­ki­ju­je suak­ty­vė­jo po to, kai Šiau­rės Ko­rė­ja su­ren­gė ke­lias pro­vo­ ka­ci­jas prieš kai­my­nę Pie­tų Ko­rė­ją. Vis­gi, nors Pchen­ja­nas gra­si­na tiek Seu­lui, tiek To­ki­jui, var­gu ar

Pie­tų Ko­rė­jo­je Ja­po­ni­jos mi­li­ta­ri­ za­ci­ja bū­tų ver­ti­na­ma tei­gi­mai, ką jau kal­bė­ti apie Ki­ni­ją ar Ru­si­ją. Kad ir kaip bū­tų, si­tua­ci­ja re­gio­ ne ver­čia ja­po­nus mąs­ty­ti, ar ša­lis atei­ty­je bus sau­gi, jei ją gins silp­na ka­riuo­me­nė. Ki­ni­jos gy­ny­bos biu­dže­tas per pa­sta­ruo­sius de­šimt me­tų išau­go ke­tu­ris kar­tus, Ru­si­jos – ma­žiau, ta­čiau ir­gi au­ga. Ga­liau­siai Šiau­rės Ko­rė­ja jau tre­ čią­syk iš­ban­dė bran­duo­li­nį už­tai­ są, o są­jun­gi­nin­kių JAV lė­šų su­ma gy­ny­bai ma­žė­ja. Vi­sa tai ska­ti­na ja­ po­nus su­kti gal­vą. Ta­čiau griež­tos li­ni­jos kri­ti­kai pa­brė­žia, kad sau­gu­mo si­tua­ci­ ja ap­lin­kui Ja­po­ni­ją ne­tu­rė­tų bū­ti pre­teks­tas gink­luo­tis. Taip pat kri­ti­kai pa­brė­žia, kad Ja­ po­ni­ja ne­tu­rė­tų pa­mirš­ti ka­ro nuo­ skau­dų – 2,3 mln. žu­vu­sių ja­po­nų ka­rių, 800 tūkst. ci­vi­lių ir, ži­no­ma, Hi­ro­ši­mos bei Na­ga­sa­kio. Taip pat tų 20 mln., ku­rie žu­vo per Ant­rą­jį pa­sau­li­nį ka­rą Azi­jo­je. „The New York Ti­mes“, „The Guar­dian“ inf.

C.Ken­ne­dy – JAV am­ba­sa­do­rė Ja­po­ni­jo­je? Ja­po­nai svei­ki­no ži­nią, kad JAV am­ ba­sa­do­re Ja­po­ni­jo­je ga­l i tap­t i nu­ž u­ dy­to­jo pre­z i­den­to Joh­no F.Ken­ne­ dy duk­ra 55-erių Ca­ro­l i­ne Ken­ne­dy. Pa­sak neo­fi­cia­l ių šal­t i­n ių, C.Ken­ne­ dy, ku­ri vie­šai pa­rė­mė da­bar­ti­nį JAV pre­zi­den­tą Ba­rac­ką Oba­mą, se­niai bu­ vo mi­ni­ma kaip kan­di­da­tė į šil­tą po­stą To­ki­ju­je. Anot vie­no B.Oba­mos ad­mi­ nist­ra­ci­jos pa­rei­gū­no, C.Ken­ne­dy jau be­veik yra pe­rė­ju­si at­ran­ką. O Ja­po­ni­ jos vy­riau­sy­bės at­sto­vas sa­kė, kad ša­

liai bū­tų di­de­lė nau­jie­na, jei­gu bu­vu­ sio JAV va­do­vo duk­ra bū­tų pa­skir­ta am­ba­sa­do­re. JAV eg­zis­tuo­ja tra­di­ci­ja, kad į am­ba­sa­do­riaus po­stą Ja­po­ni­jo­je siun­čia­mas gar­sus JAV vi­suo­me­nė­je žmo­gus. Tarp anks­tes­nių am­ba­sa­do­ rių To­ki­ju­je yra bu­vęs vi­cep­re­zi­den­ tas Wal­te­ris Mondale’as ir bu­vę se­na­ to­riai Mike’as Mans­fiel­das bei Ho­war­ das Ba­ke­ris. Tie­sa, eks­per­tai pa­ste­bi, kad C.Ken­ne­ dy am­ba­sa­do­rės po­stą užim­tų dip­lo­

ma­t iš­kai la­bai ri­z i­k in­g u me­t u, kai Šiau­rės Ko­rė­ja svai­do­si ka­ri­niais gra­ si­ni­mais JAV ir jų svar­biems par­tne­ riams re­g io­ne. Tai pa­ska­ti­no kal­bas, kad vie­toj C.Ken­ne­dy į To­ki­ją vei­kiau­ siai bus pa­siųs­tas koks nors la­biau pa­ ty­ręs dip­lo­ma­tas. Ta­čiau C.Ken­ne­dy ga­li­my­bes ga­li pa­di­din­ti tai, kad JAV vals­ty­bės sek­re­to­riu­mi ta­po Joh­nas Ker­r y – ar­t i­mas Ca­ro­l i­ne my­l i­mam dė­dei, ve­lio­niui se­na­to­riui Ed­war­dui Ken­ne­dy, po­li­ti­kas.

C.Ken­ne­dy, ku­r ią daug ame­r i­k ie­čių at­s i­me­na kaip tra­ge­d i­jos pa­l ies­t ą ma­žą mer­gai­tę per jos tė­vo lai­do­tu­ ves 1963 m., 2008 m. su­kė­lė pa­si­pik­ ti­ni­mą bu­vu­sios vals­ty­bės sek­re­to­rės Hil­la­ry Clin­ton sto­vyk­lo­je, kai vie­šai pa­rė­mė B.Oba­mą. Jei­gu ji bus pa­skir­ ta am­ba­sa­do­re ir jei­gu jos pa­sky­ri­mą pa­tvir­tins Se­na­tas, C.Ken­ne­dy pa­keis da­bar­t i­n į JAV am­ba­sa­do­r ių Ja­po­n i­ jo­je Joh­ną Roo­są, bu­vu­sį B.Oba­mos kam­pa­ni­jos rė­mė­ją.

Di­le­ma: lik­ti tai­kia sa­la ar gink­luo­tis, kad vals­ty­bės kai­my­nės ne­kel­tų pa­vo­jaus, – to­kios dis­ku­si­jos ver­da Ja­po­ni­jo­je.

„Reu­ters“ nuo­tr.

Komentarai To­mas Ja­ne­liū­nas VU TSPMI do­cen­tas

V

i­s iš­kai įma­no­ma, kad kei­ čian­t is tarp­t au­t i­n ei ap­ lin­k ai ga­l i keis­t is ir Ja­p o­ ni­j os už­s ie­n io po­l i­t i­kos bei sau­g u­m o prin­c i­p ai. Vi­s ų pir­m a – dėl ag­re­s y­ves­n ių Šiau­rės Ko­rė­j os veiks­m ų, taip pat dėl ki­t ų svar­b ių po­k y­č ių. Iš jų svar­b iau­s i – JAV sau­ gu­mo ga­ran­t i­j ų pa­t i­k i­mu­mo ma­ž ė­ji­ mas, at­s i­ž vel­g iant į di­d žiu­l į JAV gy­ ny­b os biu­d že­to kar­p y­m ą, ir, ant­r a, į Ki­n i­j os ka­r i­n ių pa­j ė­g u­mų au­g i­m ą. Kar­t u šios ten­den­c i­j os ga­l i vers­t i Ja­ po­n i­j ą per­ž iū­rė­t i sa­vo sau­g u­mo už­ tik­r i­n i­m o prin­c i­p us. Ta­č iau tai ne­ ga­l i įvyk­t i per trum­p ą lai­k ą, nes tiek biu­d že­t i­n iai įsi­p a­rei­g o­j i­m ai ir pla­ na­v i­m ai, tiek vi­s uo­m e­n ės bei po­l i­ ti­k ų su­vo­k i­m as ne­p a­s i­keis per nak­ tį. Vis dėl­to Ja­p o­n i­j a ga­l i įsi­t rauk­t i į sa­vo­t iš­k as re­g io­n o gink­l ų var­ž y­ bas, jei ma­t ys, kad pa­s i­k lio­v i­m as vien JAV ap­s au­g a po tru­p u­t į ei­n a į pa­b ai­g ą.

Al­gis Po­vi­las Kas­pe­ra­vi­čius VU Is­to­ri­jos fa­kul­te­to do­cen­tas

J

a­po­n i­ja vi­suo­met pa­si­ž y­mė­jo ka­r in­g u­mu, taip pat ypa­t in­g u žiau­ru­mu nu­ka­riau­to­se te­ri­to­ ri­jo­se. Vis­gi bu­vo lai­ko­tar­pių, ka­da Ja­po­ni­ja bu­vo tai­ki. Nuo XVII a. pra­džios Ja­po­ ni­ja ta­po vi­siš­kai izo­liuo­ta. Ša­lis neį­si­ leis­da­vo už­sie­nie­čių, pre­ky­ba vyk­da­ vo su olan­dais ir tik vie­na­me uos­te. Net bu­vo nu­sta­t y­tas skai­čius lai­v ų, kiek ga­l i at­plauk­t i. Tuo me­tu jo­k ios eks­pan­si­jos ne­bu­vo. Ja­po­ni­jos at­si­vė­ ri­mas įvy­ko spau­džiant Va­ka­rų vals­ ty­bėms. Jos sie­kė plė­to­t i pre­ky­bą su Ja­po­n i­ja. Pa­ma­ž u pra­si­dė­jo tam tik­ ras Ja­po­ni­jos eu­ro­pė­ji­mas. XX a. pra­džio­je jis ta­po di­džią­ja vals­ ty­be. Ji nu­ga­lė­jo ka­re Ru­si­ją ir pa­ma­ žu plė­tė sa­vo val­das. Kul­mi­na­ci­ja bu­ vo Ant­ra­sis pa­sau­l i­nis ka­ras. Ta­čiau ka­ras su JAV bu­vo tik­rų tik­riau­sia be­ pro­ty­bė. Di­d žiu­l is smū­g is ja­po­nams bu­vo bran­duo­l i­n is bom­bar­da­v i­mas. Bet ša­lis bu­vo sėk­min­gai atkurta. Nors iš­lai­kė sa­v i­tu­mą, Ja­po­n i­ja la­bai mo­ der­ni­za­vo­si. Abe­jo­ti­na, kad Ja­po­ni­ja taps ag­re­sy­vi. Juk Ki­ni­ja var­gu ar bū­tų ka­ri­niu po­žiū­ riu pa­vo­jin­ga ja­po­nams, vei­kiau eko­ no­miškai, fi­nan­si­škai. Aiš­ku, ga­li bū­ti įvai­rių sam­pro­ta­vi­mų, įvai­rių pa­reiš­ki­ mų, ta­čiau abe­jo­ti­na, kad Ja­po­ni­ja pa­ si­keis. Ži­no­ma, Ja­po­ni­ja ga­lė­tų įsi­gy­ti bran­duo­li­nį gink­lą, ta­čiau ji yra įsi­pa­ rei­go­ju­si jo ne­tu­rė­ti ir psi­cho­lo­g iš­kai var­g u ar no­rė­t ų tu­rė­t i, – pri­si­m in­k i­ me vien Hi­ro­ši­mos ir Na­ga­sa­k io tra­ ge­di­jas.

14

trečiadienis, balandžio 3, 2013

sportas

Sporto telegrafas Krepšinis. Šiandien Sporto rūmuose (S.Dariaus ir S.Girėno g. 10) vyks Klaipėdos senjorų per 40 metų krepšinio pirmenybių kovos. 17.30 val. – rungtynės dėl 5-osios vietos: „Reluva“ – „Geros grindys“, 19 val. atsakomosios pusfinalio varžybos: „Gintaro baldai“ – „VPK-Argus“ (pirmasis susitikimas – 93:60). Varžybos dėl medalių vyks šeštadienį. 11 val. dėl bronzos varžysis „Svajonių krantasRanga“ ir greičiausiai „VPK-Argus“, 13 val. dėl aukso susirems „Memelio miestas-G4S“ ir veikiausiai „Gintaro baldai“. NBA. Antrą pergalę iš eilės NBA čempionate iškovojo Hjustono „Rockets“ (41 pergalė ir 33 pralaimėjimai) klubas su Donatu Motiejūnu. Namuose „Rockets“ ekipa, kurios gretose nerungtyniavo Jamesas Hardenas ir Chandleris Parsonsas, 111:103 (32:14, 33:29, 25:31, 21:29) nugalėjo Orlando „Magic“ (19/53) krepšininkus. Lietuvis pelnė 11 taškų, po krepšiais atkovojo bei perėmė po 2 kamuolius, atliko 3 rezultatyvius perdavimus. Pasitraukė. Dvyliktą kartą Belgijoje vykusių klasikinių „Grand Prix de Dottignies“ dviratininkių lenktynių distancijos nebaigė 82 dalyvės. Tarp jų ir abi Lietuvos atstovės – „Vaiano Fondriest“ komandai atstovaujančios Katažina Sosna bei Aleksandra Sošenko. 113,2 km greičiausiai nuvažiavo olandė Vera Koedooder. Rusijoje. Baigėsi Rusijos moterų krepšinio lygos reguliarusis čempionatas. Trečiąją vietą tarp dešimties komandų užėmė Algirdo Paulausko treniruojamos Orenburgo „Nadežda“. Aušros Bimbaitės Kursko „Dinamo“ komanda liko penktoje vietoje. Po reguliariojo čempionato pirmavo Eurolygos čempionės Jekaterinburgo UGMK. Kaita. Šeštąją vietą Graikijos futbolo pirmenybėse užimančio bei finansinių problemų turinčio Atėnų „Panathinaikos“ klubo vadovai trečią kartą šiame sezone pakeitė komandos vyriausiąjį trenerį. Vietoje 57-erių ispano Fabriciano Gonzalezo žaidėjams iki čempionato pabaigos keturiuose mačuose vadovaus futbolo akademijos treneris 52-ejų Giannis Vonortas. Po 27 turų „Panathinaikos“ futbolininkai, kuriems šis sezonas blogiausias per visą klubo istoriją, turi 35 taškus – 9 pergalės, 10 lygiųjų, 8 pralaimėjimai (įvarčiai 28:27). Ledo ritulys. Vėl rungtyniavo 26 NHL mačus praleidęs Dainius Zubrus. Ledo ritulininkas tiek varžybų nežaidė dėl riešo traumos, operacijos ir reabilitacijos. Tačiau 34-erių lietuvis neatnešė sėkmės Naujojo Džersio „Devils“ klubui, kuris patyrė ketvirtą pralaimėjimą iš eilės. Septintąją vietą Rytų konferencijoje užimanti „Devils“ (39 taškai; 15 pergalių ir 21 pralaimėjimas) komanda namuose 1:3 (0:2, 1:0, 0:1) turėjo pripažinti devintojoje pozicijoje esančių Niujorko „Islanders“ (37 taškai) ledo ritulininkų, kurie iškovojo septynioliktą pergalę per 36 mačus, pranašumą. Lietuvis šiose rungtynėse per daugiau nei 14 minučių (14:14) nė karto nemetė į varžovų vartus ir išvengė baudos minučių. Iš viso D.Zubraus sąskaitoje per 10 reguliariojo sezono mačų – 1 įvartis, 3 rezultatyvūs perdavimai bei 8 baudos minutės.

Aukštaičiai nepašykštėjo medalių Anykščiuose dėl medalių varžėsi Lietuvos kiokušin karatė vaikų (gimusių 2001-2003 m.) pirmenybių dalyviai. Penktus metus paeiliui neoficialioje įskaitoje pirmi buvo Klaipėdos „Shodan“ klubo jaunieji nariai.

Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Stipriausios uostamiesčio komandos atletai parsivežė net 25 medalius – 4 aukso, 7 sidabro ir 14 bronzos. Pagal iškovotus titulus antri buvo Kauno „Osu“ sportininkai, treti – Kėdainių „Stoiko“ atstovai. Klaipėdos „Okinava“ į Aukštaitiją išlydėjo tik šešis sportininkus. Jie, pranokę save – iškovoję po du visų spalvų medalius, neoficialioje komandinėje įskaitoje užėmė garbingą ketvirtą vietą tarp 33 klubų. Vos du kovotojus į Anykščius išsiuntęs „Tensho“ klubas irgi sulaukė medalio. Sidabro žetoną parvežė Kęstutis Staponas. „Ypač sėkmingai kovojo čempionais tapę Maidas Tarvydas ir Edvardas Petrauskas, – gyrė sportininkus „Shodan“ ekipos treneris Lukas Kubilius. – Jiems teko įveikti net po 4 varžovus. Abu berniukai pademonstravo itin aukštą kovos meistriškumą bei puikų fizinį pasiruošimą, akivaizdžiai dominavo kiekvienoje savo kovoje.“ „Okinavos“ klubo prezidentė Diana Mačiūtė pasidžiaugė, kad labai retai būna, kai nedidelis būrys sportininkų iškovoja tokią

Sėkmė: visi pirmenybėse dalyvavę „Okinavos“ ekipos sportininkai užėmė prizines vietas.

Klaipėdiečiai prizininkai Čempionai Ina Radžiūtė, Maidas Tarvydas, Ugnė Pelikytė, Edvardas Petrauskas („Shodan“), Vygantas Palilionis, Justas Troiničius („Okinava“). Vicečempionai Rasa Klemanskaitė, Edmundas Japšas, Domantas Vasiljevas, Margarita Venclovaitė, Ignas Andriekus, Brigita Grauslytė, Greta Jonutytė („Shodan“), Rūta Vaicekauskaitė, Vladislavas Matvejevas („Okinava“), Kęstutis Staponas („Tensho“).

Persvara: M.Tarvydas (dešinėje) visus varžovus įveikė nesunkiai. Algirdo Deringio nuotr.

aukštą komandinę poziciją. „Mūsų tikslas – ne kiekybė, o kokybė“, – sakė ji.

Anot D.Mačiūtės, techniškiausias buvo Vygantas Palilionis, dvi kovas laimėjęs gražiais kojų smūgiais į galvą.

Bronzos medalininkai Viktorija Kopinaitė, Elijus Kučinskas, Guoda Pakalniškytė, Justas Janulynas, Melė Valkiūnaitė, Mindaugas Žigaitis, Vesta Olšauskaitė, Edvinas Gaubas, Ernestas Riepšas, Darius Merkulovas, Lukas Kalvaitis, Armandas Juška, Edvinas Gerasimenka, Laura Žvaginytė („Shodan“), Jokūbas Skurdenis, Kasparas Strakšys („Okinava“).

M.Šibajeva – šalies jaunučių čempionė Česlovas Kavarza Lietuvos jaunučių šachmatų čempionate, vykusiame Panevėžyje, triumfavo klaipėdietė Marija Šibajeva.

14-mečių mergaičių, kurių susirinko 22, pirmenybėse Klaipėdos šachmatininkė pelnė 6 taškus iš 7. Pustaškiu atsiliko šiaulietė Berta Rėja Butvilaitė. Bronzos medalį iškovojo dar viena Šiaulių komandos narė – Agnė Semonavičiūtė – 5,5 taško. Uostamiesčio žaidėja vienvalde lydere tapo po trečiojo turo, o čempionės vardą M.Šibajeva užsitikrino po šeštojo turo, kai likus žaisti vieną partiją ji lenkė B.R.Butvilaitę

pusantro taško. Paskutiniajame ture klaipėdietė žaidė „didmeistriškai“ – pralaimėjo ketvirtą vietą užėmusiai panevėžietei Urtei Juškauskaitei. „Važiuodama į čempionatą labai norėjau patekti į pirmąjį trejetuką. Žinojau, kad bus sunku. Taip ir buvo – visos mano partijos buvo labai ilgos ir įtemptos, – varžybų įspūdžiais dalijosi nugalėtoja. – Šeštoji partija buvo sunkiausia, nes pradėjau jausti nuovargį. O jis atsirado dėl to, kad per dieną teko žaisti po dvi partijas su stipriomis varžovėmis.“ Gegužės mėnesį M.Šibajevos laukia naujas išbandymas – pasaulio moksleivių šachmatų čempionatas Graikijoje, kur klaipėdietė atstovaus Lietuvos rinktinei.

Geriausios: M.Šibajeva (viduryje) tarp kitų prizininkių – B.R.Butvilaitės

(kairėje) ir A.Semonavičiūtės.

19

trečiadienis, balandžio 3, 2013

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

Šios savaitės prizas – „Svajonių knygos“ kategorijos leidiniai. Jį įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė.

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Noros Roberts, Helenos Brooks knygą „Svaiginantis pavasaris“.

Nora Roberts, Helen Brooks. „Svaiginantis pavasaris“. Samanta Evans atvyksta į Vajomingą, nes seseriai dvynei, kuri laukiasi kūdikio, reikia pagalbos. Gretimos rančos savininkas Džeikas Taneris – sesers šeimos draugas, bet tokio aštrialiežuvio pasipūtėlio Samantai dar neteko regėti. Sesuo sėkmingai pagimdo, o Samantai laikas grįžti į Filadelfiją, tai kodėl ji delsia?

Praėjusios savaitės teisingi atsakymai: pirmadienis – Kanklės antradienis – Dezdemona trečiadienis – Pakrantė ketvirtadienis – Baldakimas penktadienis – Kelialapis Praėjusios savaitės laimėtoja – Vanda Stonienė.

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę

rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, balandžio 9 d.

Avinas (03 21–04 20). Patyrinėkite savo emocijas, vertybes, veiksmus ir apmąstykite gyvenimą. Jums bus suprantamos aplinkinių nuotaikos. Tačiau tai nesuteikia teisės kištis į jus supančių žmonių gyvenimą, venkite neapgalvotų žodžių ir vertinimų. Jautis (04 21–05 20). Esate būsite susikaupęs ir greitas, o žodžiai bus vienintelis jūsų ginklas. Jautriai vertinsite kitų pastabas. Galbūt tie vertinimai bus nepakankamai teisingi, todėl neimkite visko pernelyg į širdį. Dvyniai (05 21–06 21). Su džiaugsmu priimsite tai, ką gaunate, ir vertinsite tai, ką turite. Tik nepasiduokite euforijai ir nežadėkite daugiau negu galite įvykdyti. Vėžys (06 22–07 22). Nesugebėsite tinkamai įvertinti žmonių ir tam tikrų dalykų. Jūsų prioritetai gali įžeisti kitą žmogų. Kaip elgtis šioje situacijoje, jums pakuždės intuicija, tik reikia jos klausyti. Liūtas (07 23–08 23). Niekuo neišsiskirianti diena. Trūks įkvėpimo. Net knyga ar filmas nepadės atitolti nuo realybės. Jausitės visų apleistas ir vienišas. Gelbės darbas, geras fizinis krūvis, venkite tuščiai leisti laiką. Mergelė (08 24–09 23). Nepalankus laikas planuoti veiksmus ir spręsti svarbius dalykus, nes bus sunku pasirinkti teisingą kelią. Esate nepatenkintas dabartiniu gyvenimu, bet niekaip nesiryžtate ką nors keisti. Paklausykite vyresnių ir labiau patyrusių žmonių patarimų. Svarstyklės (09 24–10 23). Tikėtinos įtemptos situacijos, todėl teks ieškoti kompromiso. Atsiras galimybių tobulėti. Viskas jūsų rankose, reikia tik šiek tiek pastangų. Skorpionas (10 24–11 22). Neįvertinsite aplinkinių emocijų, todėl jie gali likti nepatenkinti. Verčiau kuriam laikui atsiribokite nuo nemielų dalykų, o vėliau viskas atrodys kitaip. Šaulys (11 23–12 21). Sėkminga diena. Jausite šeimos ir draugų palaikymą, todėl kartu galite imtis net sunkiausių darbų. Ožiaragis (12 22–01 20). Turėtumėte pasinaudoti savo kūrybingumu ir vaizduote, kad įgyvendintumėte savo idėjas. Jūsų gebėjimas reikšti savo mintis trauks ir žavės aplinkinius. Vandenis (01 21–02 19). Jaučiate šeimos paramą, o namai atrodo saugiausia vieta. Bet dabar palankus laikas rimtiems pokyčiams ir asmeninėje erdvėje, ir apskritai supančioje aplinkoje. Žuvys (02 20–03 20). Puikiai suprasite aplinkinius ir leisite laiką su mylimu žmogumi. Geri santykiai su kitais ir artimųjų parama padarys jus laimingą.

Orai

Artimiausiu metu Lietuvoje naktimis oro temperatūra nukris iki 9 laipsnių šalčio. Šiandien bus debesuota su pragiedruliais, oro temperatūra svyruos tarp 2 ir 5 laipsnių šilumos. Ketvirtadienio naktį šals iki 7 laipsnių, kritulių nenumatoma. Dieną oro temperatūra pakils iki 3 laipsnių šilumos. Vietomis numatomi krituliai, šlapdriba.

Šiandien, balandžio 3 d.

+2

+2

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia)

+3

Šiauliai

Klaipėda

+2

Panevėžys

+2

Utena

+2

6.01 19.17 13.16

91-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 272 dienos. Saulė Avino ženkle.

Tauragė

+3

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +19 Berlynas +4 Brazilija +27 Briuselis +6 Dublinas +7 Kairas +33 Keiptaunas +23 Kopenhaga +5

kokteilis Ry­žo­si bėg­ti Da­lia dar kar­tą įsi­ti­ki­no se­no­lių iš­min­ ties tei­sin­gu­mu, kai sa­ky­da­vo: „Akys – bai­si­nin­kės, ran­kos, šiuo at­ve­ju – ko­jos – dar­bi­nin­kės.“ Anot klai­pė­die­tės, jai ba­lan­džio 1-ąją te­ rei­kė­jo nu­stum­ti bai­mes dėl ne­va bai­ saus oro ir įšok­ti į spor­ti­nius ba­te­lius. Vė­liau veiks­mas rū­ko lyg iš pyp­kės. „Pir­ma­sis šio pa­va­sa­rio tri­jų ki­lo­met­ rų kro­sas miš­ke prie Va­sa­ros est­ra­dos įvy­ko!“ – džiau­gė­si Da­l ia, pa­brė­ž u­si, kad oras bu­vo kuo pui­kiau­sias ir kad ap­skri­tai ge­ra gy­ven­ti.

Londonas +5 Madridas +14 Maskva +5 Minskas +4 Niujorkas +7 Oslas +6 Paryžius +6 Pekinas +16

Praha +1 Ryga +2 Roma +15 Sidnėjus +20 Talinas +4 Tel Avivas +28 Tokijas +18 Varšuva +2

Vėjas

Marijampolė

Vilnius

+2

Alytus

3–10 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

+3

+3

kar­tu su šu­ni­mi.

Bė­gi­kai pri­va­lo mai­tin­tis Ano­k ia čia pa­slap­t is, jog nė vie­na­me mais­to pro­duk­te nė­ra vi­sų spor­tuo­jan­ čio žmo­gaus or­ga­niz­mui rei­ka­lin­gų me­ džia­gų, to­dėl la­bai svar­bu, kad pra­dė­jus spor­tuo­ti jū­sų mi­ty­ba bū­tų vi­sa­ver­tė ar­ ba, ki­taip ta­riant, kuo įvai­res­nė.

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

-4

+2

0

-1

3

0

+1

+1

0

6

0

+3

+1

0

6

rytoj

penktadienį 1924 m. gi­mė JAV ki­ no ak­to­r ius Mar­lon Bran­do.

1958 m. Niu­jor­ke gi­mė ame­r i­k ie­č ių ak­to­r ius Alec Bald­win. 1961 m. gi­mė JAV ak­to­ rius Ed­die Murp­hy. 1975 m. Ana­to­li­jus Kar­po­ vas bu­vo pri­pa­ž in­tas pa­ sau­lio šach­ma­tų čem­pio­ nu, ame­r i­k ie­č iui Bob­by Fis­cher at­s i­s a­k ius gin­t i pla­ne­tos čem­pio­no ti­tu­lą. 1994 m. tūks­t an­č iai žmo­nių Sa­ra­je­vo ka­ted­ ro­je šven­tė pir­m ą­s ias tai­kias Ve­ly­kas per dve­ jus me­tus, nors ser­bų ir

Links­mie­ji tirš­čiai Aną­d ien Klai­pė­do­je vie­na Her­kaus Man­to gat­vės pu­se ėjo bo­bu­tė, ki­ta – po­li­ti­kas. Mo­te­ris, pa­ma­čiu­si jį, iš­kė­lė kumš­t į. Po­l i­t i­kas – ir­g i. Bo­bu­tės bū­ta ne­pės­čios, ji ir ant­rą kumš­tį iš­kė­lė. Po­li­ti­kas pa­su­kio­jo pirš­tu prie smil­ki­ nio ir nuė­jo. Grį­žęs na­mo ir pa­sa­ko­ja žmo­nai: „Su­t i­kau bo­bu­lę. Ji man pa­ ro­dė, kad į snu­kį gau­si. Aš jai – tu pa­ti gau­si. Ji – tu ma­nęs ne­ži­nai, aš du kar­ tus dau­giau duo­siu. Na ką, gal­vo­ju, pa­ si­mai­šė bo­bu­ly­tei, ir nuė­jau“. Grįž­ta bo­bu­ly­tė ir pa­sa­ko­ja die­du­kui: „Ži­nai, su­ti­kau vie­ną Klai­pė­dos po­li­ti­ ką. Ro­dau – lai­kyk val­džią. Jis man – lai­ kau. Aš jam – lai­kyk stip­riau. O jis – tai kad pro­to neuž­ten­ka.“ Čes­ka (397 719; kai bu­vau la­bai jau­nas, ki­lo­ met­rą nu­bėg­da­vau per 3 min. Ma­nau, kad grei­tes­nių bė­gi­kų mies­te ne­bu­vo ir ne­bus)

Va­kar Če­ki­jos vais­ti­nė­se pra­dė­ ta pre­kiau­ti ma­ri­hua­na. Tie­sa, šių pre­pa­ra­tų ga­li­ma įsi­gy­ti tik pa­cien­ tams, ser­gan­tiems įvai­rio­mis li­go­ mis, to­kio­mis kaip vė­žys, Par­kin­ so­no li­ga, iš­sė­ti­nė skle­ro­zė ar­ba žvy­ne­li­nė.

Tik pa­gal re­cep­tus par­duo­da­mi pre­pa­ra­tai ta­po tei­sė­ti nuo pir­ ma­die­nio, ta­čiau iki šiol bu­vo be­ veik ne­priei­na­mi, nes 10,5 mln. gy­ ven­to­jų tu­rin­čio­je ša­ly­je dau­gu­ma vais­ti­nių ne­dir­bo il­gą­jį Ve­ly­kų sa­ vait­ga­lį. Tie­sa, nau­ja­sis įsta­ty­mas ne­ nu­ma­to kom­pen­sa­ci­jos už ka­ na­pių pre­pa­ra­tus, ku­riuos da­lis eks­per­tų gi­ria kaip ste­buk­lin­gus vais­tus. Nu­ma­to­ma, kad Pra­ha im­por­ tuos šiuos vais­tus maž­daug me­tus – kaip pra­ne­ša­ma, iš Iz­rae­lio ar­ba Ny­der­lan­dų, kol Vals­ty­bi­nis vais­tų kont­ro­lės ins­ti­tu­tas pra­dės iš­duo­ti li­cen­ci­jas vie­tos au­gin­to­jams, ga­ lio­sian­čias ne il­giau nei pen­ke­rius me­tus. Ins­ti­tu­tas taip pat nu­sta­tys ka­ na­pių pa­sė­lių plo­tus ir or­ga­ni­zuos ža­lia­vos pir­ki­mo iš ūki­nin­kų kon­ kur­sus.

Kristijonas, Ričardas, Rikardas, Rimtautė, Vytenis.

balandžio 3-iąją

Če­ki­jos vais­ti­nė­se – ma­ri­hua­na Drau­gas: klai­pė­die­tė tra­są įvei­kė

Vardai

Tvarka: Čekijoje net ir sunkiomis ligomis sergantys žmonės kompen-

sacijų už kanapių preparatus negaus.

Če­ki­jo­je – vie­ni li­be­ra­liau­sių vi­ so­je ES įsta­ty­mai, reg­la­men­tuo­jan­ tys leng­vų­jų nar­ko­ti­kų var­to­ji­mą. Žmo­nėms, tu­rin­tiems iki 15 gra­ mų ma­ri­hua­nos ar­ba au­gi­nan­tiems iki pen­kių ka­na­pių ke­rų, gre­sia tik ne­di­de­lė bau­da. To­kia po­zi­ci­ja vi­lio­ja į Če­ki­ją ma­ ri­hua­nos ger­bė­jus iš ki­tų ša­lių, to­

kių kaip kai­my­nė Len­ki­ja, kur įsta­ ty­mai griež­tes­ni. 2011 m. na­cio­na­li­nė­je ata­skai­to­ je dėl nar­ko­ti­kų var­to­ji­mo nu­ro­do­ ma, kad 16,1 pro­c. 15–34 me­tų Če­ ki­jos gy­ven­to­jų pri­si­pa­žįs­ta var­to­ję ma­ri­hua­ną tais me­tais – 20,3 pro­c. ma­žiau ne­gu 2010-ai­siais. „Klai­pė­dos“, BNS inf.

mu­sul­mo­nų fron­te ka­ro veiks­mai te­be­vy­ko. 1998 m. „Dow Jo­nes“ in­ dek­s as Niu­jor­ko (JAV) bir­žo­je pir­mą kar­tą pa­ sie­kė 9 000 punk­tų. 1999 m. pir­mą kar­tą nuo oro kam­pa­n i­jos pra­d žios Ju­gos­la­vi­jo­je NA­TO ra­ke­tos spro­go Belg­ra­do cent­re. 2010 m. Ja­po­ni­jos moks­ li­nin­kai pa­skel­bė su­kū­rę žmo­gaus pa­vi­da­lo ro­bo­ tą, ku­ris su­ge­ba juok­tis ir šyp­so­t is, at­k ar­to­da­mas žmo­gaus vei­do iš­raiš­kas.

Daugėja ledo Mokslininkai tvirtina, kad dėl klima­ to kaitos daugėja ledo Antarktidos jū­ roje. Mokslinį tyrimą paskelbė žurna­ las „Nature Geoscience“. Manoma, kad šis neįtikimas reiškinys vyksta dėl to, jog po tirpstančiu Antarkties ledu su­ sidaro gana šalti šviežio vandens ka­ muoliai. Šio ištirpusio ledo tankis sąly­ ginai mažas, todėl jis kaupiasi viršuti­ niame vandenyno sluoksnyje. Vėsus vandens paviršius lengviau vėl užšąla rudenį ar žiemą. Tai paaiškina, kodėl šiais metų laikais padaugėja ledo jūro­ je, teigia mokslininkų grupė iš Karališ­ kojo Olandijos meteorologijos institu­ to. Yra ir kitų prielaidų. Britų Antarkti­ dos tarnybos narys Paulas Hollandas teigia, kad vėjų krypties pakitimas, su­ sidaręs dėl klimato kaitos, pučia ledą tolyn nuo pakrantės, taip vanduo už­ šąla didesniame plote ir todėl susida­ ro daugiau ledo. BBC inf., „Reuters“ nuotr.

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.