2013-04-04 Vilniaus diena

štis a r t i a v Sa

Po

s u a j e i z u m

išeina ketvirtadieniais

PREM JERA „MES 20 ES TA 13“ – P R

p.

u 26 a i č a l P

2 Lt

IR YBAI IŠŠŪK MININKA IAI PER VIMO LRT

TE PR LEVIZIJ

BALA OGRAM OS NDŽIO OS 6–12 D. Nr. 14

! ą n i –įk

balandžio 4–10 d., 2013 m. Nr. 14 (1515)

2013 m.

TODĖL, KAD ESU VILNIETIS

Savaitraštis miestui

A N A DOV

TV HE ROJA I

Lais­va­lai­kiu – į ka­lė­ji­mą

RUTIN OS VIRTU GRIO VĖJE VĖJA Mies­ tIas Tiraža s 34

630

SUG R TV ĮŽIM V.Ru3 vėl liesi AS f fo aš s aros

2p.

Vil­niaus ra­jo­nas dos­niau­sias

miestas

3p.

Opozicijos Pyro pergalė Ko­vo­jo prieš Ar­t ū­rą Zuo­ką, o pa­ smer­kė mik­roau­to­bu­sus. Opo­z i­ci­ jo­je esan­čių kon­ser­va­to­rių įkvėp­ta Vil­niaus mies­to ta­ry­ba įtvir­ti­no, kad nuo lie­pos ne­lik­tų mik­roau­to­bu­sų.

Lie­tu­va

7p.

Ką nu­vei­kė Sei­mo nau­jo­kai?

6 Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

Lie­tu­va

9p.

Į ko­kią eks­kur­si­ją Vil­niu­je sun­kiau­sia pa­tekti? Į Na­cio­na­li­nę dai­lės ga­le­ri­ją, į Ge­di­mi­no Ka­da ato­sto­gaus bokš­tą? Ne, į Lu­kiš­kių ka­lė­ji­mą. Gy­dy­to­jai, ra­šy­to­jai, stu­den­tai, vals­ty­bės tar­nau­to­jai ir už­ Pre­zi­den­tė? sie­nie­čiai bent trum­pai no­ri at­si­dur­ti už gro­tų.

Pre­z i­den­tė Da­l ia Gry­baus­kai­tė šie­ diena.lt

Ekonomika

bank­ro­to ad­mi­nist­ra­to­riai ne­ga­li im­tis dar­bo, nes prieš tai tu­ri ap­ si­draus­ti pro­fe­si­nės ci­vi­li­nės at­sa­ ko­my­bės pri­va­lo­muo­ju drau­di­mu.

Bet li­cen­ci­jos teik­ti to­kio drau­di­ mo pa­slau­gas Lie­tu­vos ban­kas dar nė­ra iš­da­vęs nė vie­nam drau­di­kui.

10p.

Pasaulis

Kar­tais at­ro­do, kad nuo sa­vo se­ ne­lio Kim Il-sun­ go ir jo sū­naus Kim Jong-ilo da­ bar­ti­nis Šiau­ rės Ko­rė­jos ly­ de­ris Kim Jongunas ski­ria­ si tik iš­vaiz­da.Iš Pchenjano toliau liejasi grasinimai tiek Pietų Korėjai, tiek Japonijai, tiek Jungtinėms Valstijoms. 14p.

Savaitgalis

Koks yra Vil­niu­je gi­mu­sio vie­ no gar­siau­sių ir cha­riz­ma­tiš­kiau­ sių pa­sau­lio smui­ki­nin­kų Ju­lia­ no Rach­li­no gy­ve­ni­mas? O kaip išug­dy­ti to­kį vun­der­kin­dą, kaip J.Rach­li­nas?

17p.

Savaitgalis

Ge­riau­sia 2012 m. lie­tu­viš­ko ki­ no ak­to­rė Val­da Bič­ku­tė at­vi­ra: „Aš lai­min­ga, kad pa­ju­tau tą šauks­ mą ir tei­sin­gai pa­su­kau sa­vo ke­liu.

Kad neiš­si­gan­dau, ne­pa­bi­jo­jau. Vis dėl­to gy­ve­nau šei­mo­je, ku­rio­je ne­ bu­vo teat­ra­lų.“ 20p.

met ir vėl nea­tos­to­gaus. Ša­l ies va­ do­vo poil­s io ne­nu­ma­to įsta­t y­mai, ta­č iau Sei­mas juos ga­l i pakeis­t i.

Pa­ra­dok­sa­lu, kad Gren­lan­di­ jos va­ka­ri­nė­je da­ly­je da­bar vy­rau­ja tei­gia­ma tem­pe­ra­tū­ ra, – ten, už po­lia­ri­nio ra­to, šil­ čiau nei Lie­tu­vo­je.

Kli­ma­to­lo­gas ­ pro­fe­so­rius ­ Arū­nas ­ Bu­kan­tis

8p.

2

balandžio 4–10, 2013

miestas

9p.

Korupcijos šešėlis iš posto neišverčia.

Su­ve­ny­rų par­da­vė­jai pra­lai­mė­jo elekt­ri­niams dvi­ra­čiams And­re­jus Žu­kovs­kis Nuo tau­to­dai­lės su­ve­ny­rų iki Ki­ni­ jo­je pa­ga­min­tų nie­ku­čių tu­ris­tams siū­lan­tys pre­ky­bi­nin­kai vėl lie­ja aša­ras ir kal­ti­na sa­vi­val­dy­bę su­ si­do­ro­ji­mu su smul­kiuo­ju vers­lu.

Aš­tuo­ni su­ve­ny­rų pre­kiau­to­jai iš Pi­lies gat­vės ša­lia K.Sir­vy­do skve­ re­lio ne­su­ge­bė­jo įveik­ti kon­kur­ so bar­je­ro dėl pa­tal­pų nuo­mos ir tu­rės kraus­ty­tis į Ty­mo kvar­ta­lą.

Vie­toj jų pa­vil­jo­ne įsi­kurs elekt­ri­ nių dvi­ra­čių nuo­mos punk­tas.

Iš pa­vil­jo­no iš­va­ro­mi pre­kiau­to­ jai įžvel­gia su­si­do­ro­ji­mą, ku­ris esą bu­vo su­pla­nuo­tas dar prieš pus­ ket­vir­tų me­tų, kai Pi­lies g. 23 bu­ vo pa­sta­ty­ti pa­vil­jo­nai. Tuo­met jie taip pat pro­tes­ta­vo, skun­dė­si ir kei­ kė sa­vi­val­dy­bę, bet ga­liau­siai pe­rė­jo dirb­ti į mo­der­nius pa­vil­jo­nus. „Pus­ket­vir­tų me­tų mus tą­sė, mė­tė ir vė­tė. Mai­ti­no pa­ža­dais, se­ kė pa­sa­kas, kad ku­ria mums ci­vi­li­ zuo­tas va­ka­rie­tiš­kas dar­bo vie­tas, ke­lia mus iš gat­vės į pa­vil­jo­nus.

Pa­si­ro­do, tie pa­vil­jo­nai bu­vo sta­ to­mi ne mums. Da­bar jau ne­bep­re­ kiau­ja­me, tik su­si­rin­ko­me čia, kad per­duo­tu­me rak­tus nau­jiems sa­vi­ nin­kams“, – sa­vait­raš­čiui skun­dė­ si jau ant­rą de­šim­tį me­tų su­ve­ny­ rais pre­kiau­jan­tis Ju­ri­jus Ole­chas.

Pre­kiau­to­jai tvir­ti­no ban­dę da­ ly­vau­ti pa­vil­jo­no nuo­mos kon­ kur­se, bet nea­ti­ti­ko sa­vi­val­dy­bės iš­kel­tų są­ly­gų. „Mes siū­lė­me 53 li­tus už kvad­ra­ti­nį met­rą, „Bar­ža

Per­mai­nos: vie­toj su­ve­ny­rų par­da­vė­jų jau va­sa­rą tu­rė­tų at­si­ras­ti

nau­jas elekt­ri­nių dvi­ra­čių nuo­mos punk­tas Pi­lies gat­vė­je ša­lia K.Sir­ vy­do skve­re­lio. Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

group“, ro­dos, 50 ar 51 li­tą. Ta­čiau mes ne­tu­ri­me elekt­ri­nių dvi­ra­čių ir tai mus su­žlug­dė“, – skės­čio­jo ran­ko­mis vy­ras.

Vil­niaus sa­vi­val­dy­bės Vie­šų­jų ry­šių sky­rius pa­nei­gė pre­ky­bi­nin­ kų kal­ti­ni­mus. Esą jie at­sklei­džia ne vi­są tie­są ir lie­ja kro­ko­di­lo aša­ ras, nors jie ga­lė­jo da­ly­vau­ti kon­ kur­se dėl ki­tų pa­vil­jo­nų nuo­mos. „Vi­si trys pa­vil­jo­nai iš­nuo­mo­ ti. Du iš jų bu­vo iš­nuo­mo­ti praei­tų me­tų pra­džio­je vy­ku­sia­me vie­ša­ me kon­kur­se pen­ke­riems me­tams.

Da­bar vie­nas iš­nuo­mo­tas įmo­nei „Vid­mil“ ko­mer­ci­nei veik­lai vyk­ dy­ti, ki­tas – „Eu­ro Do­ner Bal­tic“ pre­ky­bai. Da­ly­vau­ti kon­kur­se dėl dvie­jų pre­ky­bos pa­vil­jo­nų Pi­lies gat­vė­je ties K.Sir­vy­do skve­ru nuo­ mos ga­lė­jo vi­si ju­ri­di­niai ir fi­zi­niai

as­me­nys, no­rin­tys pre­kiau­ti pa­vil­ jo­nuo­se. Tre­čia­sis pa­vil­jo­nas praei­ tų me­tų va­sa­rą ta­ry­bos spren­di­mu per­duo­tas „Su­si­sie­ki­mo pa­slau­ goms“. Ja­me bus įreng­tas elekt­ri­ nių dvi­ra­čių „E. oran­ži­nis“ nuo­mos punk­tas“, – tei­gia­ma sa­vi­val­dy­bės raš­tu at­siųs­ta­me at­sa­ky­me.

Nau­jas elekt­ri­nių dvi­ra­čių nuo­ mos punk­tas tu­rė­tų at­si­ras­ti jau šią va­sa­rą. „Vie­nas pa­pil­do­mas elekt­ ri­nių dvi­ra­čių „E. oran­ži­nis“ nuo­ mos punk­tas vis dar pla­nuo­ja­mas šios va­sa­ros se­zo­nui, ša­lia K.Sir­ vy­do skve­ro Pi­lies gat­vė­je“, – tei­ gė Vil­niaus sa­vi­val­dy­bės Eko­no­ mi­kos ir in­ves­ti­ci­jų de­par­ta­men­to di­rek­to­rius Vy­tau­tas Gri­nius. „Pre­ky­bi­nin­kai ga­lės pre­kiau­ ti Ty­mo kvar­ta­le“, – pri­dū­rė sa­ vi­val­dy­bė.

miestas per savaitę Ket­vir­ta­die­nis Vil­niu­je, V.Ku­dir­kos aikš­tė­je prie Lie­tu­ vos Vy­riau­sy­bės rū­mų, ket­vir­ta­die­nį su­ reng­tas įspė­ja­ma­sis mi­tin­gas, ku­ria­me Vy­riau­sy­bė bu­vo ra­gi­na­ma ne­pa­žeis­ ti Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kons­ti­tu­ci­jos ir Vals­ty­bi­nės kal­bos įsta­ty­mo. Pro­tes­tuo­ to­jai dau­giau­sia pik­ti­no­si, esą Vy­riau­sy­bė lin­ku­si nuo­lai­džiau­ti koa­li­ci­jos par­tne­rių – Len­kų rin­ki­mų ak­ci­jos at­sto­vų – vyk­do­ mam spau­di­mui dėl pa­var­džių bei vie­to­ var­džių ra­šy­bos, taip pat iš­reiš­kė ne­pa­si­ ten­ki­ni­mą dėl pa­leng­vin­tų lie­tu­vių kal­bos eg­za­mi­nų, pik­ti­no­si dėl tau­ti­nių ma­žu­mų mo­kyk­lų fi­nan­sa­vi­mo Len­ki­jo­je ir pan.

Tie­sa, kai ku­rie ak­ci­jos da­ly­viai šiek tiek

Kom­pen­sa­ci­jos už Ne­si­bai­gian­ti žie­ma vė­jais pa­lei­džia vi­sų mo­kes­čių mo­kė­to­jų su­neš­tus mi­li­jo­nus li­tų, ku­rie ski­ria­mi kom­pen­sa­ci­joms už šil­dy­mą ir karš­tą van­de­nį. Kai ku­rios sa­vi­val­dy­bės ypač dos­nia ran­ka da­li­ ja leng­va­tas.

Sta­tis­ti­ka: Lie­tu­vo­je kom­pen­sa­ci­jas

čius be­maž aš­tuo­nis kar­tus di­des­nis

And­re­jus Žu­kovs­kis a.zukovski@diena.lt

Žie­ma blo­gi­na sta­tis­ti­ką

Šal­čiai ir snie­gas – tai ne tik ne­ va­ly­tos gat­vės ir sli­dūs ša­li­gat­ viai, bet ir ge­ro­kai ūg­te­lė­ju­sios lė­šos būs­to šil­dy­mo kom­pen­sa­ci­ joms iš­mo­kė­ti. Šie­met šios rū­šies pa­slau­gos leng­va­tų per sa­vi­val­dy­ bes iš vals­ty­bės biu­dže­to ga­vo apie 200 tūkst., ar­ba net 6,6 pro­c. vi­ sų Lie­tu­vos gy­ven­to­jų. So­cia­li­ nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­jos duo­me­ni­mis, su­ma šil­dy­mo kom­ pen­sa­ci­joms, pa­ly­gin­ti su per­nai, pa­di­dė­jo net 22,2 pro­c. – nuo 138,7 mln. iki 169,5 mln. li­tų.

Kai ku­rio­se sa­vi­val­dy­bė­se, kaip an­tai Vil­niaus ra­jo­no, gau­nan­čių kom­pen­sa­ci­jas už šil­dy­mą gy­ven­to­ jų nuo­šim­tis ge­ro­kai aukš­tes­nis nei Lie­tu­vos vi­dur­kis. Iš 20 tūkst. ši­lu­ mos tie­ki­mo įmo­nių klien­tų net 9,9 tūkst., ar­ba kas ant­ras žmo­gus, ga­ vo kom­pen­sa­ci­ją už būs­to šil­dy­mą ir

Vil­niaus ra­jo­no sa­ vi­val­dy­bė ir to­liau pla­nuo­ja su­bsi­di­juo­ ti ši­lu­mos kai­ną Vil­ niaus ra­jo­no gy­ven­ to­jams.

Pi­ni­gus taš­kys ir atei­ty­je

Vil­niaus ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė sa­vo at­sa­ky­me sa­vait­raš­čiui pa­brė­žė, kad kom­pen­sa­ci­jos da­li­ja­mos re­ mian­tis įsta­ty­mais. O tai, kad toks di­de­lis skai­čius gy­ven­to­jų gau­na pa­ra­mą, ro­do ne ką ki­ta, kaip tik­ tai ge­rą sa­vi­val­dy­bės dar­bą. „Tai yra vals­ty­bės de­le­guo­tos lė­ šos. Sa­vi­val­dy­bė va­do­vau­ja­si įsta­ ty­mu, ren­ka rei­kia­mus do­ku­men­ tus, o lė­šos ski­ria­mos iš vals­ty­bės

2013 03 28 2013 04 03

Ket­vir­ta­die­nis per­si­sten­gė, pa­vyz­džiui, tau­ti­nio jau­ni­mo ly­de­ris Ju­lius Pan­ka iš­rė­žė: „Jei jiems rei­ kia len­kiš­kų už­ra­šų, mes juos su­teik­si­me, bet tik ant ant­ka­pių!“

van­de­nį. 2012 m. kom­pen­sa­ci­joms šio­je sa­vi­val­dy­bė­je iš vals­ty­bės biu­ dže­to bu­vo skir­ta 2,7 mln. li­tų.

Ko­mu­na­li­nių ir ki­tų mo­kes­čių už tei­kia­ mas pa­slau­gas stu­di­ją ren­gę kon­sul­tan­ tai, pa­ly­gi­nę juos su ki­tų Lie­tu­vos mies­ tų, taip pat su Bal­ti­jos vals­ty­bių sos­ti­nių mo­kes­čiais, nu­sta­tė, kad vil­nie­čiams ten­ka mo­kė­ti ma­žiau­siai.

Pa­vyz­džiui, Ry­go­je gy­ven­to­jai vi­du­ti­ niš­kai mo­ka 100, Ta­li­ne – 53 li­tus per mė­ne­sį, kau­nie­čiai 48, vil­nie­čiai – 44 li­tus. „Ty­ri­mas pa­ro­dė, kad, pa­nai­ki­ nus ar pa­ko­re­ga­vus kai ku­riuos mo­kė­ ji­mus, dar at­si­ran­da ga­li­my­bė su­tau­py­ ti, o su­tau­py­tas lė­šas skir­ti na­mo būk­lei ge­rin­ti“, – pa­brė­žė Vil­niaus me­ras Ar­ tū­ras Zuo­kas. Stu­di­ja pa­ro­dė, kad, pa­

Šeš­ta­die­nis sta­tų ad­mi­nist­ra­to­riams dir­bant efek­ ty­viau, stan­dar­ti­nis maž­daug 50 kv. met­rų bu­tas ga­lė­tų su­tau­py­ti iki 12 li­ tų per mė­ne­sį.

Vil­nie­čiai ba­lan­džio 1-osios iš­va­ka­rė­se iš spau­dos kios­kų šla­vė vien­kar­ti­nius bi­lie­ tus, siek­da­mi ap­si­rū­pin­ti jų at­sar­go­mis, nes nuo ba­lan­džio pra­džios jais ne­be-­ p­re­kiau­ja­ma. Po ke­lias de­šim­tis bi­lie­tų, anot par­da­vė­jų, daž­niau­siai pir­ko tie vil­ nie­čiai, ku­rie ke­ti­na vie­šuo­ju trans­por­ tu nau­do­tis ne kas­dien, o tik ret­kar­čiais. „Bi­lie­tė­lių par­da­vi­mas 2013 m. ko­vą, pa­ ly­gin­ti su 2013 m. va­sa­riu, paau­go apie 37 pro­c.“, – pa­tvir­ti­no ir įmo­nės, val­dan­ čios „Lie­tu­vos spau­dą“, va­do­vas Re­mas Ra­zu­mas. Vis dėl­to niū­riau­sios pro­gno­ zės pa­si­tvir­ti­no – iš kios­kų din­gus po­ pie­ri­niams bi­lie­tams, elekt­ro­ni­nio bi­lie­

3

balandžio 4–10, 2013

miestas diena.lt/naujienos/miestas

ž šil­dy­mą: mi­li­jo­nai vė­jais Mikroautobusai Komentaras Vai­da Ven­ce­vi­čiū­tė

Jo­nas Var­nas

P

Ko­vo­jo prieš Ar­tū­rą Zuo­ką, o pa­ smer­kė mik­roau­to­bu­sus. Opo­ zi­ci­jo­je esan­čių kon­ser­va­to­rių įkvėp­ta Vil­niaus mies­to ta­ry­ba įtvir­ti­no, kad nuo lie­pos sos­ti­nė­ je ne­lik­tų mik­roau­to­bu­sų.

So­cia­l i­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­n ist­rės pa­ta­rė­ja

s už šil­dy­mą vi­du­ti­niš­kai gau­na 6,6 pro­c. gy­ven­to­jų. Vil­niaus ra­jo­ne šis skai­ s.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

biu­dže­to. Atei­ty­je pa­gal ga­li­my­ bę Vil­niaus ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė ir to­liau pla­nuo­ja su­bsi­di­juo­ti ši­lu­ mos kai­ną Vil­niaus ra­jo­no gy­ven­ to­jams“, – tei­gė sa­vi­val­dy­bė.

Be to, Vil­niaus ra­jo­no sa­vi­val­dy­ bės Už­sie­nio ry­šių ir in­for­ma­ci­jos sky­rius pa­si­gy­rė, kad gy­ven­to­jams ski­ria­ma ir dau­giau kom­pen­sa­ci­jų.

Joms 2012 m. bu­vo iš­leis­ta be­maž 3 mln. li­tų „Bend­ras gy­ven­to­jų skai­čius apie 100 tūkst., ši­lu­mos tie­ki­mo įmo­nės tu­ri 20 tūkst. var­to­to­jų. Be su­bsi­ di­jų už cent­ra­li­zuo­tai tie­kia­mą ši­ lu­mą, kai ku­rie Vil­niaus ra­jo­no gy­ ven­to­jai taip pat nau­do­ja­si že­mės mo­kes­čio bei trans­por­to leng­va­to­ mis“, – pra­ne­šė sa­vi­val­dy­bė.

Iš­lai­dos kom­pen­sa­ci­joms au­ga

Pa­ly­gin­ti su praė­ju­siais me­tais, Vil­ niaus ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė vis dėl­ to at­ro­do pa­si­tem­pu­si. Būs­to šil­ dy­mo iš­lai­dų ir iš­lai­dų van­de­niui kom­pen­sa­ci­jų ga­vė­jų skai­čius su­

ma­žė­jo 8,3 pro­c., o iš­lai­dos kom­ pen­sa­ci­joms per­nai, pa­ly­gin­ti su 2011 m., su­ma­žė­jo 200 tūkst. li­tų.

Tai ga­na ne­blo­gi ro­dik­liai, jei­gu pa­ ly­gin­tu­me šiuos duo­me­nis su sos­ ti­ne ar su ki­tais di­džiai­siais Lie­tu­ vos mies­tais.

Vil­niu­je 2012 m., pa­ly­gin­ti su 2011 m., būs­to šil­dy­mo iš­lai­dų ir iš­lai­dų van­de­niui kom­pen­sa­ci­jų ga­vė­jų skai­čius ne­pa­si­kei­tė ir sie­ kė 21,7 tūkst. as­me­nų, ta­čiau su­ ma būs­to šil­dy­mo iš­lai­dų ir iš­lai­dų van­de­niui kom­pen­sa­ci­joms mo­kė­ti išau­go 34,6 pro­c., nuo 18,2 iki 24,5 mln. li­tų.

Pa­na­ši si­tua­ci­ja su­si­klos­tė ir Klai­pė­do­je. Šia­me mies­te 2012 m., pa­ly­gin­ti su 2011 m., būs­to šil­dy­mo iš­lai­dų ir iš­lai­dų van­de­niui kom­ pen­sa­ci­jų ga­vė­jų skai­čius išau­go 0,9 pro­c. (nuo 11,5 iki 11,6 tūkst. as­me­nų), o su­ma būs­to šil­dy­mo iš­ lai­dų ir iš­lai­dų van­de­niui kom­pen­ sa­ci­joms mo­kė­ti išau­go 28,4 pro­c.

– nuo 6,7 iki 8,6 mln. li­tų.

i­ni­gi­nės so­cia­li­nės pa­ra­mos ga­vė­jų ir iš­l ai­dų pa­ra­mai po­k y­čius dau­g iau­sia le­m ia išo­r i­n iai veiks­n iai: si­t ua­ci­ja dar­bo rin­ko­je (dar­bo vie­t ų stei­g i­mo, ne­dar­bo ten­den­ci­jos), pa­ja­mų, de­ga­ lų kai­nų po­ky­čiai. Rei­kia at­kreip­ti dė­ me­sį, kad šiems po­ky­čiams įta­kos tu­ ri ir re­gio­ni­niai ypa­tu­mai. Pa­vyz­džiui, jei­gu sa­vi­val­dy­bės te­ri­to­ri­jo­je įstei­gia­ ma nau­ja įmo­nė, ku­rio­je įsi­dar­bi­na so­ cia­li­nę pa­šal­pą gau­nan­čių žmo­nių, su­ pran­ta­ma, su­ma­žės pa­ra­mos ga­vė­jų skai­čius ir iš­lai­dos pa­ra­mai teik­ti, o jei­ gu įmo­nė bank­ru­tuo­ja – žmo­nės krei­ pia­si dėl vals­ty­bės pa­ra­mos.

Vi­so­se pen­kio­se ban­do­mo­sio­se sa­vi­ val­dy­bė­se, ku­rio­se nuo 2012 m. sau­sio 1 d. pi­ni­gi­nės so­cia­li­nės pa­ra­mos tei­ki­ mas vyk­do­mas kaip sa­va­ran­kiš­ko­ji sa­ vi­val­dy­bių funk­ci­ja (Ak­me­nės, Pa­ne­ vė­ž io, Rad­v i­l iš­k io, Ra­sei­n ių, Ši­la­lės ra­jo­nų), su­ma­žė­jo būs­to šil­dy­mo iš­lai­ dų ir iš­lai­dų van­de­niui kom­pen­sa­ci­jų ga­vė­jų skai­čius, o iš­lai­dos mi­nė­tai pa­ ra­mai teik­ti su­ma­žė­jo ke­tu­rio­se iš pen­ kių sa­vi­val­dy­bių – Ak­me­nės, Pa­ne­vė­ žio, Ra­sei­nių ir Ši­la­lės ra­jo­nų. 2012 m., pa­ly­gin­ti su 2011 m., būs­to šil­dy­mo iš­ lai­dų ir iš­lai­dų van­de­niui kom­pen­sa­ci­ jų ga­vė­jų skai­čius su­ma­žė­jo 15,7 pro­c. (nuo 14,1 iki 11,9 tūkst. as­me­nų), o su­ma būs­to šil­dy­mo iš­lai­dų ir iš­lai­dų van­de­ niui kom­pen­sa­ci­joms mo­kė­ti su­ma­žė­ jo 15,4 pro­c. (nuo 10 iki 8,4 mln. li­tų).

Lai­ki­no­jo­je sos­ti­nė­je si­tua­ci­ ja, at­ro­do, dar pra­stes­nė. Čia, nors kom­pen­sa­ci­jų ga­vė­jų skai­čius su­ ma­žė­jo 6,6 pro­c. – nuo 28,8 iki 26,9 tūkst. as­me­nų, su­ma būs­to šil­dy­mo iš­lai­dų ir iš­lai­dų van­de­ niui kom­pen­sa­ci­joms mo­kė­ti išau­ go net 55,8 pro­c. – nuo 13,8 iki 21,5 mln. li­tų.

169,5 mln. li­tų sie­kia kom­pen­sa­ci­jų už šil­dy­mą iš­lai­dos.

Pir­ma­die­nis to sis­te­ma jau ant­ra­die­nį ėmė strei­kuo­ti ir ma­žiau­siai pu­sant­ros va­lan­dos vil­nie­ čio kor­te­lių ne­bu­vo ga­li­ma pa­pil­dy­ti. Ge­ di­mai grei­tai bu­vo pa­ša­lin­ti.

Meš­kos, zui­kiai, Ve­ly­kų Bo­bu­tė ir bū­rys vai­kų, ne­pa­bū­gę nei snie­ go, nei šal­čio sos­ti­nės cent­re, V.Ku­dir­kos aikš­tė­je, pa­si­ti­ko gra­žiau­sią pa­va­sa­rio šven­ tę – Ve­ly­kas. Ba­lan­džio 1-ąją šie­met po­kšta­vo ne tik žmo­ nės, bet ir gam­ta – tuo įsi­ti­ki­ no šven­tės „Dan­gus mar­gu­ čių raš­tuo­se“ or­ga­ni­za­to­riai ir da­ly­viai. Ne­pai­sy­da­mi gau­ saus snie­go ren­gi­nio da­ly­viai ne­pra­ ra­do en­tu­ziaz­mo ir ge­ro ūpo. Po aikš­tę zu­jo meš­kos, zui­kio ir ki­tų miš­ko gy­ven­ to­jų kos­tiu­mais ap­si­ren­gę ak­to­riai, aikš­

int­ri­gų gniaužtuose j.varnas@diena.lt

Vil­niaus mies­to ve­žė­jų aso­cia­ci­ja, pa­lai­ko­ma sos­ti­nės val­džios po­li­ ti­nių opo­nen­tų, va­kar prie sa­vi­ val­dy­bės su­ren­gė pro­tes­to ak­ci­ją. Į ją su­si­rin­ko ke­lias­de­šimt žmo­ nių, di­de­lę da­lį su­da­rė opo­zi­ci­nių par­ti­jų at­sto­vai. Mi­tin­gu siek­ ta at­kreip­ti sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos dė­me­sį, kad jos spren­di­mas nai­ kin­ti da­lį pri­va­čių ve­žė­jų marš­ru­ tų pra­si­len­kia su vil­nie­čių no­rais.

Mies­to ta­ry­bos opo­zi­ci­jo­je esan­čių kon­ser­va­to­rių at­sto­vas Sei­mo na­rys Al­gis Strel­čiū­nas tei­gė, kad pla­nuo­ja­mas kon­kur­ sas, ku­ria­me pri­va­tiems ve­žė­jams nu­ma­ty­tos tik 35 trans­por­to prie­ mo­nės vie­toj 220, yra blo­gai. „Ta­ry­ba tu­ri nu­spręs­ti tei­sin­gai, o tie, kas bal­suos ne taip, – su­ži­ no­si­me jų pa­var­des. Apsk­ri­tai vi­

sas pro­jek­tas tu­ri bū­ti de­ri­na­ mas su gy­ven­to­jais“, – aiš­ki­no A.Strel­čiū­nas.

O sa­vi­val­dy­bė tei­gė, kad mi­ni­ mas pro­jek­tas tu­rė­tų pa­dė­ti in­ teg­ruo­ti pri­va­čius ve­žė­jus į Vil­ niaus trans­por­to sis­te­mą ir ją at­nau­jin­ti. „Mū­sų tiks­las – op­ti­mi­zuo­ ti bei in­teg­ruo­ti į trans­por­to sis­ temą ki­tus marš­ru­tus, ir no­ri­me pa­skelb­ti kon­kur­sus pri­ve­ža­mie­ siems marš­ru­tams“, – tvir­ti­no Vie­šo­jo trans­por­to po­sky­rio ve­ dė­jas Kas­ty­tis Lu­bys.

Vis dėl­to ta­ry­bos na­riams di­ des­nį įspū­dį pa­li­ko A.Strel­čiū­no ir jo bend­ra­min­čių gra­si­ni­mai.

Praė­jus ke­lioms va­lan­doms nuo pro­tes­to opo­zi­ci­jos įkvėp­ta ta­ry­ ba ne­pat­vir­ti­no kon­kur­so pro­jek­ to, pa­gal ku­rį pri­va­tūs ve­žė­jai bū­ tų in­teg­ruo­ti į Vil­niaus trans­por­to sis­te­mą.

Ta­čiau di­džiau­sią smū­gį dėl to pa­ty­rė ne da­bar­ti­nė Vil­niaus val­ džia, o pri­va­tūs ve­žė­jai – ne­pat­vir­ti­nus kon­kur­so pro­jek­to, mik­ roau­to­bu­sų mies­te ne­liks nuo lie­ pos 1 d., nes su­tar­čių su jais pra­ tęs­ti ne­lei­džia įsta­ty­mai.

Kur švęs­ti At­ve­ly­kį?

Sek­ma­die­nį į At­ve­ly­kio šven­ tę vil­nie­čius ir mies­to sve­čius kvie­čia Vil­niaus mo­ky­to­jų na­ mai. Tra­di­ci­nė­je šven­tė­je šie­ met vyks neį­ga­lių vai­kų dar­be­ lių mu­gė „An­ge­lų vai­kai – su mei­ le jums“.

Nuo 11 iki 15 val. dau­giau kaip pu­ sant­ro šim­to vai­kų iš 30 Lie­tu­ vos spe­cia­lių­jų ug­dy­mo įstai­gų ir pen­sio­nų pre­kiaus sa­vo su­kur­tais dar­bais iš stik­lo, mo­lio, me­džio, siū­lų ir ki­tų me­džia­gų. Šven­t ė­je taip pat vyks mar­ gu­č ių ri­d e­n i­m o var­ž y­b os, di­ džiu­l ių mui­l o bur­b u­l ų fies­ ta, eg­zo­t i­n ių gy­v ū­n ų pa­ro­d a iš Lie­t u­vos mo­k i­n ių ne­for­m a­l io­ jo švie­ti­mo cent­ro ir kū­ry­bi­nės dirb­t u­v ės, ku­r io­se vi­s i šven­t ės da­ly­viai kurs bend­rą pa­va­sa­ri­ nį ko­lia­žą.

Ren­gi­nio da­ly­vius džiu­gins ir mu­zi­ki­nė pro­gra­ma. Kon­cer­tuos Vil­niaus mo­ky­to­jų na­mų jau­ni­

mo tau­ti­nių šo­kių ko­lek­ty­vas, Pi­va­šiū­nų (Aly­taus r.) vi­du­ri­nės mo­kyk­los ka­pe­li­ja „Griež­liu­kė“, Ar­tū­ro No­vi­ko mo­kyk­los ma­žie­ ji dai­ni­nin­kai.

Ma­giš­kas iš­dai­gas per ren­gi­ nį krės iliu­zio­nis­tas Man­tas Wi­ zard, o Tra­kų Vo­kės bend­ruo­me­ nės kul­tū­ros cent­ro šo­kių gru­pės „Braš­kės“ ir „Pi­pi­rai“ mo­kys šven­tės da­ly­vius šok­ti.

At­ve­ly­kio šven­tę vai­ni­kuos ži­ no­mų Lie­tu­vos at­li­kė­jų kon­cer­ tas: LRT te­le­vi­zi­jos mu­zi­ki­nio pro­jek­to „Auk­si­nis bal­sas 2013“ da­ly­vio Rus­la­no Ki­ril­ki­no, dai­ ni­n in­k ės Ag­n ės Vai­te­k ė­n ai­ tės, mu­zi­ki­nio pro­jek­to „Lie­tu­ vos bal­sas 2012“ da­ly­vių: Ber­tos Ti­m ins­kai­t ės, Gab­r ie­l iaus Va­ ge­lio, Ju­li­jos Je­go­ro­vos, bei pro­ jek­to „X fak­to­rius 2013“ da­ly­ vių Gied­rės, Ug­nės, „4 Ro­ses“, „Ro­xy 5“ ir Alek­sand­ros pa­si­ro­ dy­mai.

VD inf.

Antra­die­nis tės me­džiai bu­vo puo­šia­mi mar­gu­čiais, skam­bė­jo mu­ zi­ka, o mil­ži­niš­ką mar­gu­ tį aikš­tės vi­du­ry­je ap­spi­to bū­rys vai­kų ir jų tė­ve­lių.

Net­rū­ko ir ki­tų at­rak­ci­jų.

Ant grin­di­nio bu­vo pa­ ties­tas ki­li­mas, ku­riuo nuo lo­ve­lių bu­vo ri­di­nė­ja­ mi mar­gu­čiai, – vy­ko var­ žy­bos. Aikš­tė­je ir ant mil­ži­ niš­ko kiau­ši­nio taip pat bu­vo iš­ka­bin­tos kiau­ši­nio for­mos po­pie­riaus skiau­tės – jas vai­kai mar­gi­no ir ra­šė jo­ se sa­vo lin­kė­ji­mus.

Ant­ra­die­nį apie 9.30 val. į Spe­cia­lių­jų ty­ri­mų tar­ ny­bos (STT) prii­ma­ mą­jį įsi­ver­žęs, kaip įta­ria­ma, psi­chi­kos su­ tri­ki­mų tu­rin­tis as­muo pei­liu su­ža­lo­jo du pa­ rei­gū­nus – ne­tru­kus už­ puo­li­ką su­lai­kė pa­rei­gū­nų ko­le­gos. Vie­no su­ža­lo­to pa­ rei­gū­no būk­lė bu­vo la­bai sun­ki – jam per­pjau­ta ar­te­ri­ja, vy­ras smar­ kiai nu­krau­ja­vo. Apie de­šim­tį STT pa­rei­ gū­nų nu­va­žia­vę į li­go­ni­nę sun­kiai su­ža­ lo­tam ko­le­gai da­vė krau­jo. Nors nau­ja­sis

STT va­do­vas Sau­lius Ur­ba­na­vi­čius ap­sau­ gos dar­buo­to­jų su­ ge­bė­ji­mų ne­siė­mė ver­tin­ti, po ant­ra­ die­nį vy­ku­sio su­si­ ti­ki­mo su Pre­zi­den­ te jis pa­ti­ki­no, kad įvy­kis tar­ny­bos vi­du­ je bus ti­ria­mas. Po­li­ci­jos de­par­ta­men­to at­sto­vai pri­ pa­ži­no, kad su­lai­ky­tas as­muo daž­ nai lan­ky­da­vo­si ir po­li­ci­jos įstai­go­se su neaiš­kiais pra­šy­mais, rei­ka­la­vi­mais bei kal­ti­ni­mais.

4

balandžio 4–10, 2013

miestas

Vil­niu­je skleis sa­va­no­rys­tės vi­ru­są Pas­vars­to­te, kad bū­tų pui­ku pri­si­dė­ti prie sa­va­no­ri­škos veik­los ir nu­veik­ti ką nors ge­ra vi­suo­me­nės, ku­rio nors žmo­gaus la­ bui? Vil­niu­je vėl veik­lą at­nau­ji­nu­sio Sa­va­no­rių cent­ro du­rys at­ vi­ros jums.

Ind­rė Pep­ce­vi­čiū­tė i.pepceviciute@diena.lt

Ieš­ko sa­va­no­rių pus­ma­ra­to­niui

Dau­giau kaip prieš ke­tu­rio­li­ka me­ tų įkur­tas Sa­va­no­rių cent­ras ku­rį lai­ką su­stab­dy­tą veik­lą vi­sai ne­se­ niai vėl at­nau­ji­no ir da­bar in­ten­sy­ viai sie­kia ska­tin­ti sa­va­no­rys­tę Vil­ niaus mies­te. „Prieš tris ke­tu­ris mė­ne­sius sa­ vi­val­dy­bė pa­siū­lė at­gai­vin­ti cent­ro veik­lą, t. y. pra­dė­ti ak­ty­viai ska­tin­ti sa­va­no­rys­tę Vil­niu­je. Apie sa­va­no­ rys­tę daug kal­ba­ma, bet ne vi­si su­ pran­ta, kas tai yra, kad tai – neat­ ly­gin­ti­na veik­la. Da­bar pa­grin­di­nė mū­sų mi­si­ja yra sos­ti­nė­je įdieg­ ti šį su­pra­ti­mą“, – sa­kė Sa­va­no­rių cent­ro va­do­vė Grė­tė Švėgž­dai­tė.

Bu­vu­si kiek ap­leis­ta sa­va­no­rių ba­zė vėl at­nau­ji­na­ma, o cent­ro va­ do­vė džiau­gė­si, kad jau su­lau­kė ke­ lių šim­tų sa­va­no­rių at­si­lie­pi­mų ir pa­tvir­ti­ni­mų, jog no­ri tęs­ti veik­ lą. No­rin­čių pri­si­dė­ti prie cent­ro vyk­do­mos veik­los lau­kia­ma kas­ dien. Kaip tik šiuo me­tu ren­ka­ma sa­va­no­rių ko­man­da ge­gu­žės mė­ ne­sį vyk­sian­čiam ren­gi­niui „Ni­ ke“ aš bė­gu. Vil­nius / DNB pus­ ma­ra­to­nis“. „Rei­ka­lin­gi sa­va­no­riai at­lie­kant pa­ruo­šia­muo­sius bė­gi­mo ren­gi­nio dar­bus, in­for­ma­ci­jos zo­no­se ir pan.

Bend­ra­dar­biau­ja­me su or­ga­ni­za­ci­ja „Gel­bė­kit vai­kus“, ku­riai bus skir­ ta per ma­ra­to­ną su­rink­ta tam tik­ra lė­šų da­lis. Jie mū­sų taip pat pa­pra­ šė pa­gal­bos ren­kant sa­va­no­rius“, – pa­sa­ko­jo pa­šne­ko­vė.

Pa­gal­ba sen­jo­rams

Kaip tei­gė Sa­va­no­rių cent­ro va­ do­vė, jie se­ka pa­grin­di­nius mies­to

ren­gi­nius ir ga­li­my­bes juo­se sa­va­ no­riau­ti. „Kol kas yra dar tik pra­di­ nės min­tys ir ne­no­riu už­bėg­ti įvy­ kiams už akių, bet gal­būt įvai­rioms veik­loms, ku­rios dar tik pla­nuo­ja­ mos, pa­vyks su­rink­ti sa­va­no­rių ir Gat­vės mu­zi­kos die­nai“, – už­si­ mi­nė G.Švėgž­dai­tė ir pri­dū­rė, kad ar­ti­miau­siu me­tu pla­nuo­ja su­si­ti­ ki­mą ir su Šv. Kris­to­fo­ro fes­ti­va­lio or­ga­ni­za­to­riais, nes jie taip pat la­ bai ieš­ko sa­va­no­rių.

Kal­bė­da­ma apie cent­ro veik­lą, va­do­vė pa­mi­nė­jo, kad jų pla­nuo­ se yra ir so­cia­li­nė sri­tis – sa­va­no­ rys­tė, ku­ria sie­kia­ma pa­dė­ti se­ne­ liams. Esą anks­čiau ji bu­vo la­bai ska­ti­na­ma, o da­bar yra šiek tiek pa­mirš­ta.

Grė­tė Švėgž­dai­tė:

Apie sa­va­no­rys­tę daug kal­ba­ma, bet ne vi­si su­pran­ta, kas tai yra, kad tai – neat­ ly­gin­ti­na veik­la. Da­ bar pa­grin­di­nė mū­ sų mi­si­ja yra sos­ti­nė­je įdieg­ti šį su­pra­ti­mą.

G.Švėgž­dai­tės tei­gi­mu, se­ne­lių glo­bos na­muo­se ir pa­na­šio­se ins­ ti­tu­ci­jo­se la­bai trūks­ta žmo­nių, ku­rie ga­lė­tų pa­gel­bė­ti. „Jau su­lau­ kiau ži­nių iš žmo­nių, ku­rie tik­rai mie­lai prie to­kios veik­los pri­si­dė­ tų“, – džiu­ge­sio, kad kol kas vis­ kas klos­to­si tei­gia­ma link­me, ne­ slė­pė pa­šne­ko­vė.

Kaip tap­ti sa­va­no­riu?

Sa­va­no­r ių cent­ro tink­la­la­py­je sa­ va­no­r iu­cent­ras.lt ra­si­te an­ke­tą. Ją už­pil­dę nu­siųs­k i­te cent­ro dar­buo­ to­jams ir jie su ju­mis su­si­sieks. No­ rė­da­mi pa­si­tei­rau­ti rū­pi­mais klau­ si­mais, ga­l i­te į cent­ro dar­buo­to­jus kreip­t is nu­ro­dy­tais kon­tak­tais ar­ ba pa­ra­šy­ti jiems feis­bu­ke.

Lau­kia vy­res­nių sa­va­no­rių

Sa­va­no­riais ga­li tap­ti įvai­riau­sio am­ žiaus žmo­nės, čia nė­ra jo­kio am­žiaus cen­zo. Tie­sa, jei as­muo ne­pil­na­me­ tis, rei­ka­lin­gas jo tė­vų su­ti­ki­mas.

Dau­giau­sia sa­va­no­rių, G.Švėgž­dai­ tės tei­gi­mu, yra stu­den­tai. Ta­čiau cent­ro dar­buo­to­jai la­bai no­ri, kad prie veik­los pri­si­jung­tų ir vy­res­nio am­žiaus dir­ban­čių žmo­nių. „Pas mus su­si­for­ma­vęs su­vo­ki­ mas, kad sa­va­no­ris tu­ri bū­ti tik stu­ den­tas ar moks­lei­vis, ku­ris tu­ri lai­ko.

Bet rei­kė­tų su­pras­ti, kad sa­va­no­rys­ tė kar­tais ga­li bū­ti ir trum­pa­lai­kė, ir il­ga­lai­kė. Tie­siog kar­tais gal­būt už­ tek­tų atei­ti kar­tą per sa­vai­tę ir pa­ dė­ti se­ne­liui ap­si­pirk­ti par­duo­tu­ vė­je. No­rė­tu­me įvai­raus am­žiaus žmo­nėms įdieg­ti, kad sa­va­no­rys­tė yra svar­bi bei ska­tin­ti­na ir la­bai lau­ kia­me pri­si­jun­gian­čių vy­res­nio am­ žiaus – apie ke­tu­rias­de­šimt me­tų – žmo­nių“, – sa­kė va­do­vė.

Va­ka­rų ša­ly­se sa­va­no­riais lais­va­ lai­kiu tam­pa ne tik vy­res­ni, bet ir įžy­mūs žmo­nės – rim­ti vers­li­nin­ kai, kul­tū­ros ir po­li­ti­kos vei­kė­jai.

Tai tam­pa jų gy­ve­ni­mo bū­du.

Nors sa­va­no­riais mū­sų ša­ly­je dau­giau­sia tam­pa jau­ni žmo­nės,

Pa­vyz­dys: Va­ka­rų ša­ly­se sa­va­no­riais lais­va­lai­kiu tam­pa ne tik vy­res­ni,

bet ir įžy­mūs žmo­nės – rim­ti vers­li­nin­kai, kul­tū­ros ir po­li­ti­kos vei­kė­jai.

Tai tam­pa jų gy­ve­ni­mo bū­du. „Shut­ters­tock“ nuo­tr.

cent­ro va­do­vės nuo­mo­ne, Lie­tu­ vo­je sa­va­no­rys­tė plin­ta. „Iš pra­ džių gal bu­vo tie­siog ma­da va­din­ tis sa­va­no­riu. Da­bar žmo­nės jau pra­de­da su­pras­ti, ko­kio po­bū­džio sa­va­no­rys­tė yra, – sa­kė G.Švėgž­ dai­tė. – Ne­no­riu taip ab­so­liu­ čiai teig­ti, bet gy­ve­ni­mui pas mus pra­dė­jus ge­rė­ti žmo­nės tu­ri dau­

giau lais­vo lai­ko, jiems pra­dė­jo rū­ pė­ti ap­lin­ka, pra­dė­jo gal­vo­ti ne tik apie sa­ve.“ Sa­va­no­rių cent­ras su­lau­kė ke­le­to žmo­nių laiš­kų ir iš už­sie­nio, ku­riuo­ se jie siū­lo sa­vo pa­gal­bą. Tai, pa­sak va­do­vės, ro­do, kad sa­va­no­rys­tė yra rei­ka­lin­ga, ir nors ga­li gy­vuo­ti pa­ti sa­vai­me, ją rei­kia ska­tin­ti.

Pa­puošk sa­vo dvi­ra­tį!

Ind­rė Pep­ce­vi­čiū­tė Ba­lan­džio 6 d. or­ga­ni­zuo­ja­mos pir­ mos at­vi­ros me­ni­nių dvi­ra­čių dirb­ tu­vės. At­si­vežk sa­vo dvi­ra­tį, prie­ mo­nių jam keis­ti bei puoš­ti ir da­ly­ vauk ba­lan­džio 21 d. vyk­sian­čia­me „Ža­lia­ja­me va­žia­vi­me“.

Trans­for­ma­ci­ja: pa­pras­ti vil­nie­čių dvi­ra­čiai šeš­ta­die­nį vyk­sian­čio­se

dirb­tu­vė­se taps in­di­vi­dua­lios me­ni­nės sa­vi­raiš­kos kū­ri­niais.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

Me­ni­nių dvi­ra­čių dirb­tu­vių gra­fi­kas Ba­lan­džio 6 ir 13 d. J.Vie­no­žins­kio

ta­kal­nio g. 84A.

dai­lės mo­kyk­lo­je, S.Ko­nars­kio g. 37 / 2 (vie­tų skai­čius ri­bo­tas, rei­ka­lin­ ga išanks­ti­nė re­gist­ra­ci­ja).

Ba­lan­džio 20 ir 21 d. „Kab­ly“ (prieš

Ba­lan­džio 15 d. Ža­lia­na­my­je – An­ta­

Re­gist­ra­ci­ja: burningvilnius@gmail. com.

kal­nio at­vi­ra­me jau­ni­mo cent­re, An­

pat ren­gi­nį), Kau­no g. 5.

Vil­nie­čiai kvie­čia­mi pri­si­jung­ ti prie me­ni­nių dvi­ra­čių dirb­tu­vių „Who did that to my bi­ke?“, ku­rio­ se kiek­vie­nas ga­lės pa­mė­gin­ti įgy­ ven­din­ti sa­vo idė­jas: keis­ti dvi­ra­čio for­mą, ori­gi­na­liai jį de­ko­ruo­ti, iliu­ mi­nuo­ti ar ki­taip su­teik­ti neįp­ras­tą iš­vaiz­dą sa­vo mėgs­ta­mai trans­por­ to prie­mo­nei. „Žmo­nėms, ku­riems puo­šy­ba ne­ la­bai se­ka­si ar­ba jie tu­ri ko­kių nors drą­ses­nių idė­jų ir no­rė­tų pa­da­ry­ti ką nors ori­gi­na­les­nio, tai įgy­ven­ din­ti pa­dės me­ni­nin­kai pro­fe­sio­na­ lai. Jie tu­rės ir prie­mo­nių, me­džia­ gų, ku­rio­mis ga­lės pa­si­da­ly­ti. Pa­tys žmo­nės taip pat kvie­čia­mi at­si­neš­ ti sa­vų. Pa­mąs­ty­ki­te, gal­būt tu­ri­te

daik­tų, ku­rių ne­be­nau­do­ja­te, ir no­ rė­tu­mė­te juos pa­nau­do­ti keis­da­mi sa­vo dvi­ra­tį“, – pri­si­jung­ti kvie­tė šių dirb­tu­vių koor­di­na­to­rius Gied­ rius Ka­va­liaus­kas.

Pas mus me­ni­niai dvi­ra­čiai bus nau­do­ ja­mi kaip tep­tu­kas, iš­ma­nio­sios tech­no­ lo­gi­jos – kaip da­žai, mies­to že­mė­la­pis – kaip dro­bė.

Da­ly­vau­ti dirb­tu­vė­se, kaip ir ba­ lan­džio 21-ąją vyk­sian­čia­me „Ža­ lia­ja­me va­žia­vi­me“, kvie­čia­mi vi­si, no­rin­tys pri­si­dė­ti prie idė­jos. Or­ ga­ni­za­to­riai ti­ki­si dau­giau­sia su­ lauk­ti jau­ni­mo – moks­lei­vių, stu­ den­tų, la­bai lau­kia­mi ir vy­res­nio am­žiaus žmo­nės.

Ba­lan­džio 21 d. per „Ža­lią­jį va­ žia­vi­mą“ (angl. – „CO2 Greend­ri­ve“) ženk­las CO2 dvi­ra­čiais bus pie­šia­mas ant­rą kar­tą. 2010 m. šis ženk­las bu­vo pie­šia­mas nau­do­jant elekt­ro­mo­bi­lius. Mi­nint Tarp­tau­ ti­nę Že­mės die­ną ženk­las CO2 bus pie­šia­mas ir dau­ge­ly­je ki­tų mies­ tų – Ko­pen­ha­go­je, Niu­jor­ke, Hon­ kon­ge ir kt. „Pas mus me­ni­niai dvi­ra­čiai bus nau­do­ja­mi kaip tep­tu­kas, iš­ ma­nio­sios tech­no­lo­gi­jos (iš­ma­ niuo­siuo­se te­le­fo­nuo­se įdieg­ta mo­bi­lio­ji pro­gra­mė­lė) – kaip da­ žai, mies­to že­mė­la­pis – kaip dro­ bė“, – ko­kio­mis prie­mo­nė­mis bus pie­šia­mas ženk­las CO2, pa­sa­ko­jo G.Ka­va­liaus­kas.

Dvi­ra­ti­nin­kai va­žiuos su­da­ry­tu 12 km marš­ru­tu nuo Žvė­ry­no cerk­ vės iki Užu­pio „An­ge­lo“. Ga­li bū­ ti, kad marš­ru­tas dar bus šiek tiek trum­pi­na­mas. Juo va­žiuo­jan­tys sa­ vo ju­dė­ji­mo tra­jek­to­ri­ją ga­lės ste­ bė­ti iš­ma­nia­ja­me te­le­fo­ne įdieg­to­je mo­bi­lio­jo­je pro­gra­mė­lė­je.

5

balandžio 4–10, 2013

miestas Tik­rins ži­nias

Sve­čiai iš UNES­CO

Pi­ni­gų ne­li­ko

Ba­lan­džio 5 d. 12 val. ket­vir­tus me­tus iš ei­lės ren­gia­mas Na­ cio­na­li­nis ke­lių eis­mo tai­syk­lių eg­za­mi­nas vėl kvies di­džių­ jų mies­tų gy­ven­to­jus iš­ban­dy­ ti sa­vo ži­nias. Eg­za­mi­ną ga­li­ ma lai­ky­ti na­muo­se prie kom­ piu­te­rio ar­ba at­vy­kus į Vil­ niaus sa­vi­val­dy­bę, Kons­ti­tu­ci­ jos pr. 3.

Jung­ti­nių Tau­tų or­ga­ni­za­ci­jos UNES­CO eks­per­tė iš Suo­mi­ jos Mar­ga­ret­ha Ehrström vi­ są šią sa­vai­tę su­si­tin­ka su Kul­ tū­ros mi­nis­te­ri­jos, sa­vi­val­dy­ bės at­sto­vais, pa­vel­do­sau­gi­ nin­kais. Tiks­las – įver­tin­ti „Ar­ chi­tek­tū­ros par­ko“ bu­vu­sio­je „Sky­teks“ ga­myk­los te­ri­to­ri­jo­ je pro­jek­tą.

Vil­niaus pri­klau­so­my­bės li­gų cent­rui nuo ant­ra­die­nio ne­te­ kus fi­nan­sa­vi­mo, sos­ti­nės me­ ras ir svei­ka­tos ap­sau­gos mi­ nist­ras ža­da ieš­ko­ti ga­li­mų šio cent­ro fi­nan­sa­vi­mo šal­ti­nių. Įs­tai­gos va­do­vo Emi­lio Su­ba­ tos tei­gi­mu, sa­vi­val­dy­bė sky­rė 1,5 mln. li­tų, ku­rių už­te­ko tik pir­miems trims mė­ne­siams.

Vil­niu­je lau­ko ka­vi­nių ne­trūks Ind­rė Pep­ce­vi­čiū­tė i.pepceviciute@diena.lt

Šį se­zo­ną sos­ti­nė­je veiks 25 kon­ kur­si­nės ir apie 150 ne­kon­kur­ si­nių lau­ko ka­vi­nių. Tu­ri­mais duo­me­ni­mis, S.Mo­niuš­kos skve­ re­ly­je bent jau kol kas jo­kie sta­ ti­niai ne­tu­rė­tų kil­ti – mies­to sa­ vi­val­dy­bė pra­šy­mo įreng­ti čia ka­vi­nę nė­ra ga­vu­si.

Ofi­cia­liai ge­gu­žės 1 d. pra­de­ da­mas kon­kur­si­nių lau­ko ka­ vi­nių se­zo­nas, sa­vi­val­dy­bės at­ sto­vų tei­gi­mu, ga­li­mas pra­dė­ti ir anks­čiau – tai pri­klau­so nuo oro są­ly­gų.

Vil­niu­je kon­kur­si­nių lau­ko ka­vi­nių bus 25, ta­čiau ga­li at­ si­ras­ti ir dar ke­lios nau­jos, nes šiuo me­tu pa­skelb­tas kon­kur­ sas į ke­tu­rias vie­tas: Va­šing­ to­no aikš­tė­je (te­ri­to­ri­ja prie A.Goš­tau­to ir J.Tu­mo-Vaiž­gan­ to gat­vių san­kir­tos), Pet­ro Cvir­ kos skve­re, Ge­di­mi­no pro­spek­te ties Nep­rik­lau­so­my­bės aikš­te ir A.Goš­tau­to gat­vė­je Ne­ries upės kran­ti­nė­je (prie „Vers­lo tri­kam­ pio“). Ar šio­se vie­to­se bus įkur­ tos lau­ko ka­vi­nės, paaiš­kės po ba­lan­džio 17 d., kai baig­sis kon­ kur­sas.

Pa­si­tei­ra­vus, ar S.Mo­niuš­kos skve­re­ly­je veiks ko­kia nors ka­ vi­nė, Vers­lo li­cen­ci­ja­vi­mo sky­ riaus ve­dė­jo pa­va­duo­to­ja Vir­ gi­na Ski­rie­nė tei­gė, kad nė­ra spren­di­mo or­ga­ni­zuo­ti kon­kur­ są šia­me skve­re­ly­je. „Šiuo me­tu ten įreng­ti lau­ko ka­vi­nę pra­šy­mo ne­tu­ri­me“, – sa­kė sa­vi­val­dy­bės at­sto­vė.

Kol kas mies­to sa­vi­val­dy­bė ne­tu­ri in­for­ma­ci­jos, ar kai ku­ rios praė­ju­siais me­tais vei­ku­ sios ka­vi­nės šį­met veik­los ne­ be­tęs. „Ne­kon­kur­si­nių ka­vi­nių per­ nai bu­vo apie 150, pla­nuo­ja­ma, kad maž­daug tiek pat jų bus ir šie­met“, – tei­gė V.Ski­rie­nė.

Nuo­mos kai­na Bend­ro­vės mo­k a vie­t i­nę rink­ lia­v ą už lei­d i­mo pre­k iau­t i ir teik­t i pa­slau­gas vie­š o­se vie­to­ se iš­d a­v i­m ą. Ne­rep­re­z en­t a­c i­ nė­s e vie­to­se 1 kv. met­ro kai­na yra 2 li­tai, rep­re­zen­ta­ci­nė­se – 5 li­t ai. Šie įkai­n iai yra pa­t vir­t in­ ti sa­v i­val­dy­b ės ta­r y­b os spren­ di­mu.

6

balandžio 4–10, 2013

miestas A.Bra­zaus­ko til­to ne­bus

pritarė leng­va­toms

Įtei­si­no gi­mi­nys­tę

Vil­niaus ta­ry­ba tre­čia­die­nį pa­ tvir­ti­no as­me­nų at­mi­ni­mo įam­ ži­ni­mo tai­syk­les, nu­ma­tan­čias, kad pa­sta­tams, gat­vėms, til­ tams, pa­mink­lams as­mens var­ dą su­teik­ti ga­li­ma ne anks­čiau kaip po 10 me­tų nuo jų mir­ties.

Tad Žir­mū­nų til­tas Al­gir­do Bra­ zaus­ko var­du ga­lės bū­ti pa­va­ din­tas tik 2020-ai­siais.

Sos­ti­nės ta­ry­ba po pa­tei­ki­mo pri­ta­rė kai ku­rių įmo­nių pra­šy­ mams at­leis­ti jas nuo ne­kil­no­ ja­mo­jo tur­to mo­kes­čių. Tarp lai­min­gų­jų – „Sie­mens are­na“, pra­šan­ti at­leis­ti nuo 180 tūkst. li­tų mo­kes­čių, ir „Lie­tu­vos ry­ to“ are­ną val­dan­ti VšĮ „Krep­ ši­nio ry­tas“, no­rin­ti ne­mo­kė­ti 28,5 tūkst. li­tų.

Sos­ti­nės po­li­ti­kai nu­spren­dė, kad Vil­nius su­si­gi­mi­niuos su Len­ki­jos sos­ti­ne Var­šu­va. Taip ti­ki­ma­si plė­to­ti ry­šius tarp mies­tų, pri­si­dė­ti prie lie­tu­vių bei len­kų san­ty­kių ge­ri­ni­mo.

Su­tar­tį ki­tą sa­vai­tę pla­nuo­ja pa­si­ra­šy­ti mies­tų me­rai Ar­tū­ ras Zuo­kas ir Han­na Gron­kie­ wicz-Waltz.

Po­pu­lia­riau­sia eks­kur­si­ja – į ka­lė­ji­mą Gy­dy­to­jai, ra­šy­to­jai, stu­den­tai, vals­ty­bės tar­nau­to­jai ir už­sie­nie­ čiai. To­kios no­rin­čių bent trum­pai at­si­dur­ti už gro­tų įvai­ro­vės Lu­kiš­kių ka­lė­ji­mas nė­ra ma­tęs nuo pat sa­vo at­si­ra­di­mo.

And­re­jus Žu­kovs­kis a.zukovski@diena.lt

si jį su­lai­kė pa­kau­nės miš­kuo­se“, – pri­si­mi­nė eks­kur­si­jos va­do­vas.

Re­gist­ruo­ja prieš pus­me­tį

Įp­ras­ta pro­ce­dū­ra

Kar­ce­ris, ka­me­ra ken­čian­tiems nuo abs­ti­nen­ci­jos, nu­teis­tų­jų iki gy­vos gal­vos gy­ve­na­ma­sis kor­pu­sas ir „gy­vi eg­zemp­lio­riai“ – ka­li­niai bei pri­žiū­rė­to­jai. Jei­gu pa­si­seks, ga­lė­ si­te už­suk­ti į kop­ly­čią ar ka­lė­ji­mo par­duo­tu­vę. Pla­čia­jai vi­suo­me­ nei pa­žvelg­ti į nu­teis­tų­jų gy­ve­ni­ mo kas­die­ny­bę ga­li­my­bę su­tei­ku­si Lu­kiš­kių ka­lė­ji­mo ad­mi­nist­ra­ci­ ja neat­si­gi­na no­rin­čių. 15 žmo­nių eks­kur­si­jos ren­gia­mos kiek­vie­ną sa­vai­tę, o no­rin­čių pa­tek­ti už tri­ jų met­rų sto­rio sie­nų ir spyg­liuo­ tos vie­los py­nių tiek, kad už­si­ra­šę šian­dien pa­ma­ty­ti ka­li­nių bui­tį ga­ lė­si­te tik po pus­me­čio.

Eks­kur­si­jų va­do­vai – Lu­kiš­kių tar­dy­mo izo­lia­to­riaus-ka­lė­ji­mo ad­mi­nist­ra­ci­jos dar­buo­to­jai – pri­ si­pa­žįs­ta, kad bė­gant lai­kui vis la­ biau ima jaus­tis gi­dais. „Eks­kur­si­jos ren­gia­mos jau ga­na se­niai. Anks­čiau jos bū­da­vo la­biau spe­cia­li­zuo­tos. At­vyk­da­vo žmo­nių iš ki­tų vals­ty­bių ar­ba iš įvai­rių Lie­ tu­vos įstai­gų. Ta­čiau pa­sta­rą­jį pus­ me­tį lan­ky­to­jų itin daug. Eks­kur­si­ jas ren­gia­me kiek­vie­ną tre­čia­die­nį ir vi­sos jos užim­tos“, – pa­sa­ko­ jo aukš­tas ka­lė­ji­mo pa­rei­gū­nas, o drau­ge ir „tre­čia­die­nių gi­das“.

Pra­de­da nuo is­to­ri­jos

Kaip ir nuo ko pra­si­de­da eks­kur­ si­ja? Nuo is­to­ri­jos ir sta­tis­ti­kos.

1000 ka­li­nių, 88 nu­teis­ti iki gy­vos gal­vos. Tri­jų met­rų sto­rio sie­nos, ak­mens lui­tų pa­ma­tai, trys ap­ sau­gos bokš­te­liai su gink­luo­ta ap­ sau­ga, ku­ri esant rei­ka­lui tu­ri tei­sę šau­dy­ti, aš­tuo­ni šu­nys. „Ačiū Die­vui, per pa­sta­ruo­sius 20 me­tų šau­dy­ti į žmo­nes nė­ra te­ kę. Tie­sa, ban­dy­mų pa­bėg­ti bū­ta, ir ne­tgi ma­si­nių“, – sa­kė eks­kur­ si­jos va­do­vas.

1988 m. iš Lu­kiš­kių sto­gais, o vė­ liau iš pa­klo­džių nu­pin­to­mis vir­vė­ mis mė­gi­no pa­bėg­ti pen­ki ka­li­niai.

Ke­tu­riems iš jų šis pla­nas ne­pa­vy­ ko, ta­čiau vie­nas su­ge­bė­jo pa­spruk­ ti. Maž­daug prieš 15 me­tų dar vie­ nas ka­li­nys išė­jo su­si­kei­tęs su ki­tu. „Ta­čiau ap­gau­lė grei­tai paaiš­kė­ jo ir po tri­jų mė­ne­sių slaps­ty­mo­

Eks­kur­si­jos da­ly­viai už sa­vo smal­ su­mą tu­ri su­mo­kė­ti tam tik­rą kai­ ną – pe­rei­ti vi­sus pa­te­ki­mo į ka­lė­ ji­mą for­ma­lu­mus.

Ge­le­ži­nės du­rys su už­ra­šu „Įei­ti ne dau­giau nei po 3 žmo­nes“, to­ liau dar vie­nos du­rys iš vie­los, pa­ tik­ros po­stas, ku­ria­me pa­lik­si­te sa­ vo as­mens do­ku­men­tą, ir dė­žu­tė, ku­rio­je už­ra­kin­si­te sa­vo mo­bi­lų­jį te­le­fo­ną ir pi­ni­gi­nę.

jų ir nu­teis­tų­jų skai­čius bu­vo itin di­de­lis, ka­me­rose bū­da­vo pri­vers­ ti gy­ven­ti net aš­tuo­ni žmo­nės. O 1953 m. ka­me­rų bu­vo įreng­ta net cerk­vė­je. Jo­je bu­vo lai­ko­ma per 300 žmo­nių. „Nors da­bar są­ly­gos ne­pa­ly­gin­ ti ge­res­nės, ka­li­niai ra­šo skun­dus ir šiek tiek už­si­dir­ba. Ra­šo vi­si, kas ne­tin­gi, kas tris mė­ne­sius, daž­nai dėl pra­stų gy­ve­ni­mo są­ly­gų ir gau­ na už tai ke­lis šim­tus li­tų“, – nu­ teis­tų­jų gud­ry­bes at­sklei­dė eks­ kur­si­jos va­do­vas.

Am­ži­no įša­lo že­mė­je

Bu­vo moks­lei­vių eks­kur­si­ja ir vie­nas mo­ki­nys sa­kė, kad ka­lė­ji­me mai­ti­na ska­niau nei mo­kyk­ lo­je.

Ka­lė­ji­mo te­ri­to­ri­jo­je teks su­si­ dur­ti su ka­li­niams tai­ko­ma pa­tik­ ros pro­ce­dū­ra – jū­sų daik­tai ir jūs pa­ts bū­si­te pa­tik­rin­tas me­ta­lo de­ tek­to­riu­mi. Gi­das to­kią pa­tik­rą lin­ kęs va­din­ti pa­si­svei­ki­ni­mu. „Iš tie­sų tik­ri­na­ma daug rim­čiau.

Jei­gu ky­la įta­ri­mų, nau­jai at­vy­ku­ sį ka­li­nį ga­li pa­tik­rin­ti ir me­di­kai.

Kar­tais to­kį žmo­gų rei­kia pa­lai­ky­ ti, kol koks mo­bi­lu­sis te­le­fo­nas ar pei­lis iš jo „išeis“. Žmo­gaus or­ga­ niz­mas su­dė­tin­gas, daug ką ga­li­ma ja­me pa­slėp­ti“, – sa­kė gi­das.

Marš­ru­tas skir­tin­gas

Tre­čia­die­nį vy­ku­sios eks­kur­si­jos da­ly­viai tu­rė­jo pro­gą iš­vys­ti bu­ vu­sį cerk­vės, o da­bar ren­gi­nių sa­ lės pa­sta­tą, iš­girs­ti ka­lė­ji­mo is­to­ ri­ją, ap­si­lan­ky­ti vie­no­je gy­ve­na­mų ka­me­rų, už­suk­ti į kar­ce­rį. Ta­čiau kas kar­tą eks­kur­si­jos marš­ru­tas ga­li keis­tis. Pa­vyz­džiui, šio­je eks­ kur­si­jo­je ne­ga­li­ma bu­vo ap­si­lan­ ky­ti kop­ly­čio­je, nes ten dir­bo sa­ va­no­riai.

Be­ne įdo­miau­sia ap­si­lan­ky­ti gy­ ve­na­mo­je ka­me­ro­je. Šiuo me­tu 7,5 kv. m plo­to ka­me­ro­se gy­ve­na po vie­ną, kar­tais po du ka­li­nius. Ta­ čiau 1995–1996 m., kai su­lai­ky­tų­

Be gud­ry­bių, ke­lias­de­šimt ka­li­nių pi­ni­gų gau­na už dar­bą – ka­lė­ji­mo te­ri­to­ri­jo­je vei­kia me­die­nos ap­dir­ bi­mo, ma­ka­ro­nų ir ki­ti ce­chai. Už už­si­dirb­tus pi­ni­gus ka­li­niai ga­li įsi­ gy­ti pre­kių par­duo­tu­vė­je ar­ba nu­ si­pirk­ti te­le­vi­zo­rių ar kom­piu­te­rį.

Kiek­vie­no­je ka­me­ro­je yra įreng­ ta ka­be­li­nė te­le­vi­zi­ja. Tad už­su­kus į ne­di­du­ką, skliau­tuo­tą kam­ba­rė­ lį ga­li­ma pa­ma­ty­ti kuo sa­vo kuk­lią bui­tį pra­tur­ti­na ka­li­niai. Dir­ban­ čių ka­me­ro­se yra bui­ti­nės tech­ni­ kos, ta­čiau kur kas įdo­miau ste­bė­ ti, ką ka­li­niai skai­to.

Vie­no­je ka­me­rų tarp į krū­ve­lę su­krau­tų kny­gų bu­vo ga­li­ma pa­ma­ ty­ti pa­čios įvai­riau­sios li­te­ra­tū­ros, nuo so­vie­ti­nio gu­la­go ka­li­nių at­si­ mi­ni­mų iki už­sie­nio kla­si­kų kū­ri­ nių: „Už Ura­lo že­mės ga­lo“, Ma­ rio Pu­zo „Krikš­ta­tė­vį“, „Pa­sau­lio anek­do­tus“, „Nau­ją­jį tes­ta­men­ tą“, „Šlu­bą vel­nią“ ir pan.

Minkš­tą ka­me­rą už­da­rė

Eks­kur­si­jos da­ly­viams leis­ta ap­ si­lan­ky­ti ir bai­siau­sio­se ka­lė­ji­mo vie­to­se – kar­ce­ry­je bei pa­žvelg­ ti pro du­ry­se įtai­sy­tą lan­ge­lį į ka­ me­rą, ku­rio­je lai­ko­mi abs­ti­nen­ci­jos sind­ro­mo kan­ki­na­mi ka­li­niai. „Kaž­ka­da ka­lė­ji­me bu­vo spe­cia­li minkš­ta gu­ma ap­kal­ta ka­me­ra, ta­ čiau dėl ES rei­ka­la­vi­mų ją te­ko už­ da­ry­ti. Da­bar vie­toj jos yra lo­va, prie ku­rios ka­li­nys, ken­čian­tis nuo abs­ti­nen­ci­jos, yra pri­ra­ki­na­mas“, – „siau­bo kam­ba­rį“ ro­dė eks­kur­ si­jos va­do­vas.

Už ke­lių žings­nių nuo kar­ce­rio yra „obez­ja­ni­kas“ – nar­vas, ku­ria­ me lai­ką lei­džia iš vie­nos ka­me­ros į ki­tą per­kraus­to­mi ka­li­niai. Ko­ri­do­

Trau­ka: vie­nin­te­lis Lie­tu­vos ka­lė­ji­mas su­lau­kia tiek čia ap­si­lan­ky­ti no­

rin­čių tu­ris­tų, kad ei­lė su­da­ry­ta pus­me­čiui į prie­kį.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

Lu­kiš­kių tar­dy­mo izo­lia­to­riaus-ka­lė­ji­mo is­to­ri­ja Lu­k iš­k ių ka­lė­ji­mas bu­vo pra­dė­t as sta­t y­t i 1901 m., o tar­dy­mo ka­lė­ji­ mas – 1902 m. 1904 m. ka­lė­ji­mas bu­ vo pra­dė­tas nau­do­t i ir sa­vo funk­ci­ją at­l ie­ka li­g i šiol. Pas­ta­tas ne­kei­tė sa­ vo pa­skir­t ies tiek vo­k ie­čių, tiek ru­ sų oku­pa­ci­jos me­tais. Lu­k iš­k ių ka­ lė­ji­mo tvir­to­vės pa­s ta­t ų komp­lek­ sas yra vals­t y­bės sau­go­mų ob­jek­t ų są­ra­še. Į šį komp­lek­są įtrauk­tas pa­ts ka­lė­ji­mas, jo ad­m i­n ist­ra­ci­n is pa­sta­

riais ei­nan­tiems žmo­nėms virš gal­ vos – iš­ti­si­niai me­ta­li­niai tink­lai, tai ap­sau­ga nuo ka­li­nių sa­vi­žu­dy­bių.

Keis­tų klau­si­mų vir­ti­nė

Neat­sie­ja­ma eks­kur­si­jos da­lis – da­ly­vių klau­si­mai. Jų, pa­sak gi­do, bū­na pa­čių įvai­riau­sių. Klau­sia­ma apie ka­lė­ji­mo is­to­ri­ją, kas­die­ny­bę, sau­gu­mą. „Ar su­ge­ba­te at­skir­ti skir­tin­gus ka­li­nius? Ar ka­lė­ji­me sė­di tik vy­ rai“, – to­kių ir pa­na­šių klau­si­mų pa­tei­kia lan­ky­to­jai.

tas ir Šv. Mi­ka­lo­jaus Ste­buk­la­da­r io cerk­vė.

Ka­lė­ji­mo uži­ma­mos te­ri­to­ri­jos plo­tas – 22 543 kv. m, bend­ras pa­sta­tų plo­tas – 18 756 kv. m.

Lu­kiš­kių tar­dy­mo izo­lia­to­rius tu­rė­jo bū­ti iš­kel­tas iš da­bar­ti­nių pa­tal­pų dar iki 2011 m., ta­čiau pla­nams už­si­tę­sus esa­mo­je vie­to­je te­be­vei­kia iki šiol. Iki 2014 m. iš te­ri­to­ri­jos tu­rė­tų bū­ti iš­kel­ ta ka­lė­ji­mo li­go­ni­nė.

Ta­čiau keis­čiau­sią klau­si­mą ka­ lė­ji­mo ad­mi­nist­ra­ci­jos dar­buo­to­ jas, ei­nan­tis ir gi­do pa­rei­gas, su­ lau­kė iš sa­vo ko­le­gų lais­vė­je. „Bu­vo gi­dų gru­pė, jie klau­sė, kaip šio komp­lek­so ar­chi­tek­tū­ra at­spin­di jo pa­skir­tį ar ko nors pa­ na­šaus. Ne­ga­lė­jau jiems at­sa­ky­ti į šį klau­si­mą. Na, o, be klau­si­mų, dar bū­na ir įvai­rių pa­ste­bė­ji­mų. Bu­ vo moks­lei­vių eks­kur­si­ja ir vie­nas mo­ki­nys sa­kė, kad ka­lė­ji­me mai­ti­ na ska­niau nei mo­kyk­lo­je“, – pri­ si­mi­nė gi­das.

7

balandžio 4–10, 2013

lietuva Gin­čas dėl be­vi­zio re­ži­mo

Nep­ra­dė­jo nag­ri­nė­ti by­los

Pa­rems Tur­ki­ją

Ru­si­jos am­ba­sa­do­rius Lie­tu­ vo­je Vla­di­mi­ras Čchik­va­dzė sa­kė, kad Mask­va no­rė­tų be­vi­ zio re­ži­mo vi­so­je Ka­li­ning­ra­do sri­ties ir Lie­tu­vos te­ri­to­ri­jos da­ly­je. Lie­tu­vos po­zi­ci­ja, kad be vi­zų bū­tų ga­li­ma įva­žiuo­ ti į 30–50 km pa­sie­nio ruo­žą, kaip nu­ma­to ES tai­syk­lės, ne­ ten­ki­na Ru­si­jos.

Tre­čia­die­nį Vil­niaus apy­lin­ kės teis­mui ne­pa­vy­ko pra­dė­ti nag­ri­nė­ti bau­džia­mo­sios by­ los dėl ga­li­mo ap­lai­daus bu­ hal­te­ri­nės ap­skai­tos tvar­ky­ mo Sei­mo kan­ce­lia­ri­jo­je. Į po­ sė­dį neat­vy­ko dvi tei­sia­mo­ sios Ilo­na Ma­žei­ky­tė bei Si­ gi­ta Kar­pic­kie­nė ir trys ad­vo­ ka­tai.

Pir­mi­nin­kau­da­ma ES Lie­tu­va sieks pa­spar­tin­ti de­ry­bas dėl Tur­ki­jos na­rys­tės blo­ke, kaip va­kar pa­reiš­kė Pre­zi­den­tė Da­ lia Gry­baus­kai­tė po su­si­ti­ki­mo su Tur­ki­jos pre­zi­den­tu Ab­dul­lah Gülu. Šis pa­brė­žė, kad da­bar­ ti­nė eko­no­mi­nė kri­zė Kip­re su­ ku­ria ge­rą pro­gą iš­spręs­ti pro­ble­mas dėl sa­los pa­da­li­ji­mo.

Teik­ti skam­bius pa­siū­ly­mus, ku­ rių nie­kas rim­tai ne­ svars­tys, ar­ba bū­ti že­miau žo­lės. Daug­ maž taip per ke­tu­ ris mė­ne­sius el­gė­si pir­mą­syk į Sei­mą iš­ rink­ti vei­kė­jai.

Įgū­džiai: vie­ni Sei­mo nau­jo­kai ste­bi­na keis­tais įsta­ty­mų pro­jek­tais, ki­ti – ab­so­liu­čia ty­la.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Sei­mo nau­jo­kai Sei­me ne­be­pa­sik­lys­ta?

Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

Su­si­do­mė­jo pi­ni­gais

Ką daž­niau­siai skel­bia pir­mą­syk į Sei­mą iš­rink­ti po­li­ti­kai? Ži­no­ma, tai, kad ko ne­ži­no – su­ži­nos, ko ne­mo­ka – iš­moks ir ga­liau­siai įneš reikš­min­ gą in­dė­lį į įsta­ty­mų lei­dy­bą. Kuo ga­ li pa­si­gir­ti ket­uris mė­ne­sius Sei­me dir­ban­tys po­li­ti­kos nau­jo­kai?

Ofi­cia­li sta­tis­ti­ka by­lo­ja tik tai, kad šie draus­min­gai lan­ko ple­na­ ri­nius po­sė­džius ir po­sė­džiau­ja ko­ mi­te­tuo­se. Tie­sa, kai ku­rie ban­do teik­ti įsta­ty­mų pro­jek­tus. De­ja, ne itin sėk­min­gai. Šia­me par­la­men­ti­ nės veik­los ba­re be­ne ryš­kiau­siai su­ži­bė­jo „Drą­sos ke­lio“ ved­lė Ne­ rin­ga Venc­kie­nė.

Prieš ku­rį lai­ką ji pa­siū­lė atim­ti iš di­džių­jų par­ti­jų biu­dže­to do­ta­ci­jas, nes esą jos skirs­to­mos ne­de­mok­ ra­tiš­kai. Par­la­men­ta­rė no­rė­tų, kad iš biu­dže­to bū­tų fi­nan­suo­ja­mos ir nau­jai su­si­kū­ru­sios par­ti­jos, – esą tu­ri bū­ti ly­gy­bė.

Ga­liau­siai N.Venc­kie­nė pa­siū­lė su­griež­tin­ti Bau­džia­mo­jo ko­dek­ so straips­nių san­kci­jas, su­si­ju­sias su sek­sua­li­nio po­bū­džio nu­si­kal­ ti­mais. Ko­dek­se ji sie­kia pa­nai­ kin­ti se­na­ties ter­mi­ną sek­sua­li­nio po­bū­džio nu­si­kal­ti­mams, pa­da­ry­ tiems ma­ža­me­čiam as­me­niui. „Sta­li­niz­mo“ še­šė­liai

Nuo N.Venc­kie­nės ne­daug at­si­li­ko ir pir­mą­syk į par­la­men­tą iš­rink­ ta so­cial­de­mok­ra­tė Ri­man­tė Ša­la­ še­vi­čiū­tė. Šios dvi Sei­mo vei­kė­jos

pa­siū­lė pa­tai­sy­ti Bau­džia­mą­jį ko­ dek­są. Pa­tai­sų es­mė – bau­džia­mą­ją at­sa­ko­my­bę siū­lo­ma nu­ma­ty­ti fi­zi­ niam ar ju­ri­di­niam as­me­niui, ku­ ris at­sklei­dė ar­ba vie­šai pa­skel­bė, pa­si­nau­do­jo ar ki­tų as­me­nų la­bui pa­nau­do­jo ne­vie­šą bau­džia­mo­sios, ci­vi­li­nės ar­ba ad­mi­nist­ra­ci­nės by­ los me­džia­gą. Į šiuos pa­siū­ly­mus ūmai su­rea­ ga­vo ži­niask­lai­dos at­sto­vai – juk tai ne kas ki­ta kaip no­ras įdieg­ti au­to­cen­zū­rą. Ar­ba no­ras „ap­sau­ go­ti vi­suo­me­nę“ nuo tei­sės su­ ži­no­ti, ko­kių da­ly­kų tuo­se už­da­ ruo­se teis­mo po­sė­džiuo­se kar­tais nu­tin­ka ar­ba ką at­spin­di ta slap­ ta me­džia­ga.

To­kį so­cial­de­mok­ra­čių cen­zū­ ros il­ge­sį kai ku­rie ap­žval­gi­nin­kai šar­žuo­da­mi ne­tgi pa­va­di­no sta­li­ nis­ti­niu.

Keis­tas rū­pes­tis

Kiš­ti ran­kas prie Bau­džia­mo­jo ko­ dek­so ir kaip nors jį pa­tai­sy­ti – ne vie­no Sei­mo na­rio rū­pes­tis. No­ ras griež­tin­ti baus­mes – ne vie­no Sei­mo nau­jo­ko įgū­dis. Ge­riau­sias čia yra kon­ser­va­to­rių frak­ci­jos na­ rio Vy­tau­to Juo­za­pai­čio pa­vyz­dys.

Jo in­dė­lis į įsta­ty­mų lei­dy­bą – pa­ siū­ly­mas griež­tin­ti baus­mes gy­vū­ nė­lių skriau­dė­jams. Už žiau­rų el­ ge­sį su gy­vū­nu ga­li grės­ti net tre­ji me­tai ka­lė­ji­mo. To­kia V.Juo­za­pai­ čio Bau­džia­mo­jo ko­dek­so pa­tai­sų es­mė. Tik tei­si­nin­kus toks par­la­ men­ta­ro už­mo­jis pri­ver­tė krai­py­ ti gal­vas. „Lais­vės atė­mi­mo baus­mė iki

tre­jų me­tų – kaip ir už žmo­gaus su­ba­la­do­ji­mą iki są­mo­nės ne­te­ki­ mo su dan­tų iš­dau­žy­mu. Ga­li bū­ ti taip, kad žmo­gų muš­ti net la­biau ap­si­mo­kės ne­gu, pa­vyz­džiui, šu­nį, nes jei nu­ken­tė­ju­sy­sis bus toks lai­ min­gas, kad spės pa­gy­ti per 10 die­ nų, kal­ti­nin­kui grės lais­vės atė­ mi­mas tik iki vie­nų me­tų. Tad ar rei­kės ste­bė­tis, kai tū­las bu­du­lis po to pa­reikš ką nors to­kio, kad kam spar­dy­ti šu­nį, kai yra žmo­na?“ – iš­gir­dęs apie V.Juo­za­pai­čio siū­ly­ mą sa­vo tink­la­raš­ty­je šar­ža­vo tei­ sė­jas Aud­rius Ci­ni­nas.

Nuo­mo­nę pa­kei­tė

„Apsk­ri­tai ma­no de­biu­tas Sei­me – vien nu­si­vy­li­mas. Tai yra lai­ko gai­ši­ni­mas. <...> Aš siū­lau konst­ ruk­ty­viai dirb­ti, nes čia, at­ro­do, van­dens pils­ty­mas“, – toks bu­vo pir­mas Sei­mo nau­jo­ko Be­ne­dik­to Juod­kos pa­si­sa­ky­mas Sei­me. Ta­ čiau B.Juod­ka, ga­vęs Už­sie­nio rei­ ka­lų ko­mi­te­to (URK) pir­mi­nin­ko kė­dę, sa­vo nuo­mo­nę po ku­rio lai­ ko kar­di­na­liai pa­kei­tė.

Pa­no­ro Kū­če­lių

Ste­bi­no ir dar vie­no Sei­mo nau­jo­ ko už­mo­jai. Po per­trau­kos į par­la­ men­tą su so­cial­de­mok­ra­tais grį­ žęs Eduar­das Šab­lins­kas pa­no­ro gruo­džio 31 d. pa­skelb­ti Kū­če­lių die­na. Sup­ran­ta­ma, ji tu­ri tap­ ti ne­dar­bo die­na. Sei­mo na­riai iš to­kio pa­siū­ly­mo tik pa­si­juo­kė ir, ži­no­ma, jį at­me­tė. Par­la­men­ta­ ras taip ir ne­su­ge­bė­jo paaiš­kin­ti, ko­dėl Kū­če­lių die­na tu­rė­tų bū­ ti išei­gi­nė, ga­liau­siai – ko­kia jos pra­smė.

Per ke­tu­ris nau­jo­jo Sei­mo dar­bo mė­ne­sius ak­ty­vu­mą ro­dė ir Lie­tu­ vos len­kų rin­ki­mų ak­ci­jos nau­jo­kai.

Jie pa­siū­lė pra­tęs­ti Tau­ti­nių ma­žu­ mų įsta­ty­mo ga­lio­ji­mą, nors jis ne­ te­ko ga­lios nuo 2010 m. pra­džios ir ja­me Lie­tu­va dar va­di­na­ma Lie­tu­ vos Ta­ry­bų So­cia­lis­ti­ne Res­pub­li­ ka. Tei­si­nin­kų ver­dik­tas bu­vo vie­ no­das – to­kio įsta­ty­mo grą­žin­ti į apy­var­tą neį­ma­no­ma.

Benediktas Juodka:

„Par­la­men­tas“, iš­ver­ tus iš lo­ty­nų kal­bos, reiš­kia „ple­pė­ti“. Ar yra dar tas nu­si­vy­li­ mas? Ne, jo­kio nė­ra.

„Par­la­men­tas“, iš­ver­tus iš lo­ty­ nų kal­bos, reiš­kia „ple­pė­ti“. Ar yra dar tas nu­si­vy­li­mas? Ne, jo­kio nė­ra.

Iš pra­džių URK pir­mi­nin­ko po­stas man pa­si­ro­dė ne­ti­kė­tas, o da­bar, kai pra­de­du gi­lin­tis, tai la­bai įdo­mu, yra įvai­riau­sių įdo­mių pro­ble­mų. Esu pa­ten­kin­tas sa­vo veik­la ir dar­bu Sei­ me. URK dir­ba Sei­mo pro­fe­sio­na­lai, pa­ty­rę po­li­ti­kai, tai­gi čia įdo­mu. Ne­ ma­tau jo­kių pro­ble­mų dir­bant Sei­ me“, – paaiš­ki­no bu­vęs Vil­niaus uni­ver­si­te­to rek­to­rius B.Juod­ka.

Nie­kas ne­nus­te­bi­no

Ki­ti nau­ji par­la­men­to vei­kė­jai pa­ reiš­ki­mų apie lai­ko gai­ši­ni­mą par­ la­men­te nė­ra skel­bę, ta­čiau, be abe­jo, yra daug kal­bė­ję apie tai, kad atei­na nu­vers­ti kal­nų. „Nie­kas čia Sei­me ne­nus­te­bi­ no. Ži­no­ma, to­kio ir ti­kė­jaus dar­bo.

Vie­ni ro­do pirš­tais į ki­tus, tar­si pa­ tys ne­klys­ta. Jo­kių čia nau­jie­nų la­bai nė­ra. Sun­kiai pri­pa­žįs­ta tai, ką da­ rė prieš tai bu­vę. No­ri pa­ro­dy­ti, kad ak­ty­vūs. To­kia po­li­ti­ka. La­biau­siai par­la­men­te pa­tin­ka tai, kad in­for­ ma­ci­ja priei­na­ma iš pir­mų­jų šal­ti­ nių, ga­li tu­rė­ti vi­są vaiz­dą, su­si­da­ry­ti įspū­dį ir tei­sin­gai ver­tin­ti in­for­ma­ ci­ją“, – taip pir­mą­ją sa­vo par­la­men­ ti­nę pa­tir­tį api­bū­di­no kon­ser­va­to­rių frak­ci­jo­je dir­ban­tis bu­vęs krep­ši­nin­ kas Ser­ge­jus Jo­vai­ša.

Vis dėl­to ne vi­si par­la­men­to nau­ja­ku­riai ste­bi­no keis­tais pa­siū­ ly­mais ar skam­biais pa­reiš­ki­mais.

Po­li­ti­kos ap­žval­gi­nin­kai daug­maž su­ta­ria, kad Sei­me ne­blo­gai de­biu­ ta­vo nė kar­to ja­me ne­dir­bę Li­be­ra­ lų są­jū­džio at­sto­vai Re­mi­gi­jus Ši­ ma­šius ir Vi­ta­li­jus Gai­lius, ža­lia­sis Li­nas Bal­sys.

8

balandžio 4–10, 2013

nuomonės

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Ba­lan­džio snie­gas – ne po­kštas Ig­nas Ja­čaus­kas i.jacauskas@diena.lt

„Perkrauti“ nepavyks

Evaldas Labanauskas

R

y­toj, ba­lan­d žio 5 d., mi­n ist­ras pir­m i­n in­kas Al­g ir­das But­ke­v i­ čius pla­nuo­ja su­si­t ik­t i su Ru­si­ jos vy­r iau­sy­bės va­do­v u Dmit­ ri­ju­m i Med­ve­de­v u. Tai bus pir­ma­sis toks da­bar­ti­nio Lie­tu­vos prem­je­ro su­si­ti­k i­mas su ko­le­ga iš Ru­si­jos. Kiek anks­čiau A.But­ ke­vi­čius pa­si­nau­do­jo pa­sta­rai­siais me­tais ma­d in­ga „per­k ro­v i­mo“ są­vo­ka ir pa­reiš­ kė, kad be san­ty­k ių su Ru­si­ja „per­kro­vi­mo“ jau neap­siei­si­me. Tad penk­ta­die­nis – pui­ki pro­ga idė­jas pa­vers­t i dar­bais.

De­ja, „per­k ro­vi­mas“ taip ir liks am­ž i­na idė­ ja. Vie­nas lie­t u­v iš­kos už­sie­n io po­l i­t i­kos pa­ra­dok­sų – dau­g u­ma su­vo­k ia, kad Ru­si­ jos ir Lie­tu­vos san­ty­k ių san­k lo­da nė­ra ge­ ra, ir po kiek­vie­no po­ky­čio val­džio­je kal­ba­ ma apie per­mai­nas šio­je sri­ty­je. Ta­čiau ga­ liau­siai vis­kas bai­gia­si tuo pa­čiu – šal­to­sios tai­kos įša­lu.

„Perk­ro­vi­mas“ taip ir liks am­ ži­na idė­ja.

Vi­sų pir­ma, išo­r i­nės prie­žas­tys: D.Med­ve­ de­vas, net ir užim­da­mas Ru­si­jos pre­zi­den­ to po­stą, to­l i gra­ž u ne­bu­vo sa­va­ran­k iš­kas, ypač už­sie­n io po­l i­t i­kos sri­t y­je. O da­bar, pra­si­dė­jus nau­jam Krem­l iaus kla­nų ko­ vos eta­pui, jo ga­l ios dar la­biau su­men­ko ir ne­t y­la kal­bos apie jo pa(si)trau­k i­mą iš val­d žios. Be to, Ru­si­ja su­g rįž­ta prie ca­r is­ ti­nės-šo­v i­n is­t i­nės ideo­lo­g i­jos, ku­r io­je ne­ la­bai gra­ž io­je švie­so­je at­si­du­r ia „iš­si­šo­kė­ liai pri­bal­tai“. Vis dėl­to svar­biau­sias klau­si­ mas – kiek Ru­si­jos po­li­ti­kos dar­bot­var­kė­je svar­bi Lie­tu­va?

Ki­ta ver­tus, Lie­tu­vos vi­di­nės po­li­ti­kos pe­ ri­pe­ti­jos yra rim­tas stab­dys per­mai­noms.

T. y. už­sie­n io po­l i­t i­ka yra tik Pre­z i­den­tės dar­žas (pre­zi­den­tū­ros po­žiū­riu), ir tuo pui­ kiai įsi­ti­ki­no už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­ras Li­ nas Lin­ke­vi­čius, ga­vęs per na­gus už ne­kal­ tą (bet ir ne­su­de­rin­tą) len­kų at­si­pra­šy­mą.

Po pra­di­nių am­bi­cin­gų, bet pra­ktiš­kų re­zul­ ta­tų neat­ne­šu­sių vi­ra­žų pre­zi­den­tū­ra ne­ro­ do jo­kio no­ro keis­ti si­tua­ci­ją Ry­tų fron­te.

Be to, da­bar­ti­nė val­dan­čio­ji koa­li­ci­ja tu­ri la­ bai stip­rų vi­di­nį komp­lek­są dėl Ru­si­jos: so­ cial­de­mok­ra­tai neat­sik­ra­to nuo At­gi­mi­mo lai­k ų juos per­se­k io­jan­čio „rau­do­nų­jų“ šlei­ fo, o Dar­bo bei Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo par­ ti­jų at­sto­vai sie­ja­m i su Krem­l iu­mi, jo spe­ cia­liosio­mis tar­ny­bo­mis ir vi­sais ki­tais vel­ niais iš Ry­t ų. Šį komp­lek­są idea­l iai iš­nau­ do­ja opo­z i­ci­jo­je esan­t ys kon­ser­va­to­r iai.

To­dėl kiek­vie­nas, net ir ra­cio­na­lus bei Lie­ tu­vai nau­din­gas spren­di­mas, ku­ria­me mi­ ni­ma Ru­si­ja, bus su­tryp­tas ir pa­vaiz­duo­tas kaip Tė­vy­nės iš­da­vys­tė.

Pas­k u­t i­n is ar­g u­men­tas „per­k ro­v i­mo“ ne­ nau­dai (ku­r į nu­lė­mė jau mi­nė­tos prie­žas­ tys) – per anks­tes­nės so­cial­de­mok­ra­tų Vy­ riau­sy­bės val­dy­mą san­ty­k iai su Ru­si­ja bu­ vo pa­sie­kę di­d žiau­sio įša­lo lai­ko­tar­pį. Da­ bar pa­dė­tis ne­daug kuo pa­si­kei­tė ir abe­jo­ ti­na, kad pa­si­keis.

P

a­va­sa­rį pri­me­nan­čios Ka­lė­dos, snie­ go se­niai per Ve­ly­kas, – pa­sak Vil­niaus uni­ver­si­te­to pro­fe­so­riaus, kli­ma­to­lo­ go Arū­no Bu­kan­čio, su šiais reiš­ki­niais lie­tu­viai ir anks­čiau su­si­dur­da­vo. Ta­čiau šil­ tė­jan­tis kli­ma­tas staig­me­nų pa­teiks vis dau­ giau.

– Už­si­tę­sus žie­mai, kai kas ėmė kal­bė­ti, kad tai bu­vo vie­nas šal­čiau­sių ko­vo mė­ ne­sių Lie­tu­vos is­to­ri­jo­je. Ar tai tie­sa?

– Ne­se­niai ap­skai­čiuo­ta vi­du­ti­nė ko­vo tem­ pe­ra­tū­ra, ji sie­kė –4,8 °C. To­kia tem­pe­ra­tū­ ra tik­rai nė­ra re­kor­di­nė – bu­vo daug šal­tes­nių ko­vo mė­ne­sių. Nuo pat 1777-ųjų, kai pra­dė­ta ma­tuo­ti tem­pe­ra­tū­ra, šis ko­vas Lie­tu­vo­je pa­ gal vi­du­ti­nę tem­pe­ra­tū­rą užė­mė tik 34-ą vie­ tą, ki­taip ta­riant, 33 kar­tus ko­vas bu­vo šal­ tes­nis. Vil­niu­je vi­du­ti­nė tem­pe­ra­tū­ra ko­vą sie­kia apie –1,9 °C. Pa­tys šal­čiau­si ko­vo mė­ ne­siai bu­vo 1942 ir 1952 m. Tuo­met vi­du­ti­ nė tem­pe­ra­tū­ra sie­kė net –9,4 °C. Apsk­ri­tai ko­vui bū­din­ga di­de­lė tem­pe­ra­tū­rų svy­ra­vi­mo amp­li­tu­dė, ji sie­kia net 59 °C: 1964 m. ko­vą už­fik­suo­ta 37,5 °C že­miau nu­lio, o mak­si­ma­li tei­gia­ma tem­pe­ra­tū­ra ko­vą yra bu­vu­si +21,8 °C. – Nuo ko pri­klau­so šie ekst­re­ma­lu­mai – ar jie su­stip­rė­jo tik pa­sta­ruo­ju me­tu, ar tai vy­ko ir anks­čiau?

– Gal­būt tai dau­giau žmo­nių emo­ci­nis su­vo­ ki­mas, kas yra šal­ta ar šil­ta žie­ma, kas yra šil­ tas ar šal­tas pa­va­sa­ris. Iš tie­sų XX a. penk­ tajame–septintajame de­šimt­me­čiuo­se vy­ra­vo ga­na šal­tos žie­mos, pa­va­sa­riai bū­da­vo vė­ly­ vi, ta­čiau pa­skui tris de­šimt­me­čius iš ei­lės jie bū­da­vo itin anks­ty­vi. Tad šia­me kon­teks­te šis pa­va­sa­ris ir at­ro­do šal­tas. O to­kie tem­pe­ra­tū­ ros svy­ra­vi­mai Lie­tu­vo­je su­si­ję su at­mos­fe­ros cir­ku­lia­ci­jos pro­ce­sais Ark­ty­je ir At­lan­to bei Eu­ro­pos sek­to­riu­je. Šiuo me­tu yra nu­si­sto­vė­ jęs ga­lin­gas an­ti­cik­lo­nas virš Gren­lan­di­jos, jis su­si­jun­gęs su Gren­lan­di­jos an­ti­cik­lo­nu. Pa­ ra­dok­sa­lu, kad Gren­lan­di­jos va­ka­ri­nė­je da­ly­ je da­bar vy­rau­ja tei­gia­ma tem­pe­ra­tū­ra, – ten, už po­lia­ri­nio ra­to, šil­čiau nei Lie­tu­vo­je.

– Ekst­re­ma­lūs at­mos­fe­ros reiš­ki­niai – aud­ros, vie­su­lai, liū­tys – pa­sta­rai­siais me­tais, ro­dos, daž­niau lan­ko Lie­tu­vą.

Ar tai tik klai­din­gas įspū­dis?

– Nors ten­den­ci­jos kol kas ne­la­bai tvir­tos, ekst­re­ma­lių reiš­ki­nių dau­gė­ja. Ir ne tik Lie­tu­ vo­je: saus­ros, šal­čiai, la­bai gau­sūs kri­tu­liai, stip­rūs vė­jai už­plūs­ta įvai­rius Že­mės re­gio­ nus. Tai kli­ma­to at­ši­li­mo pa­da­ri­niai. Eu­ro­ pie­čiai daž­nai ma­no – jei Eu­ro­po­je šal­ta, tai šal­ta ir vi­sa­me Že­mės ru­tu­ly­je. Bet praė­ju­ sių me­tų vi­du­ti­nė tem­pe­ra­tū­ra pa­te­ko į pa­čių šil­čiau­sių me­tų šim­tu­ką, skai­čiuo­jant nuo pat 1880-ųjų. Kal­bant apie kri­tu­lius, vi­du­ti­niš­kai pa­sku­ti­nis snie­gas, pa­vyz­džiui, Ry­tų Lie­tu­vo­ je, iš­kren­ta ba­lan­džio 23 d. Bū­na net ir vė­les­ nių die­nų. Tad ko­kios nors ano­ma­li­jos, kad pa­sni­go ba­lan­džio 1-ąją, įžvelg­ti ne­rei­kė­tų.

Vi­du­ti­niš­kai pa­sku­ti­nis snie­gas iš­kren­ta ba­lan­džio 23 d.

– Tau­to­sa­ko­je spė­ji­mų, ko­kia bus va­sa­ra, iš įvai­rių šven­čių orų ap­stu. O ar ga­li­ma bent apy­tiks­liai nu­ma­ny­ti, ko­kia lau­kia va­sa­ra, at­si­žvel­giant į il­ga­lai­kes hid­ro­ me­teo­ro­lo­gi­nes pro­gno­zes?

– Prog­no­zių yra įvai­rių – jas pa­tei­kia ir Eu­ ro­pos vi­du­ti­nės truk­mės pro­gno­zių cent­ras, jis daž­niau­siai tei­kia mė­ne­sio pro­gno­zes, yra ir ame­ri­kie­čiai, ku­rie tei­kia pro­gno­zes dar il­ges­ niam lai­kui, ta­čiau vi­sos jos pa­si­tvir­ti­na la­ bai pra­stai. Kol kas me­to­dų, ku­rie ga­lė­tų šiuo me­tu nu­ma­ty­ti va­sa­ros orus, nė­ra.

– Kal­bant apie vie­ną di­džiau­sių XX–XXI a. žmo­ni­jos pro­ble­mų – pa­sau­li­nį kli­ ma­to at­ši­li­mą, gal­būt jau yra pa­ste­bi­ mų reiš­ki­nių, kaip kli­ma­to kai­ta pa­vei­ kė ir konk­re­čių rū­šių gy­vū­nus, au­ga­lus, jų pa­pli­ti­mą Lie­tu­vo­je?

– Be abe­jo, tie reiš­ki­niai eg­zis­tuo­ja. Dau­giau­ sia jų pa­ste­bi­me ta­da, kai pra­si­de­da il­ga­lai­ kė orų ano­ma­li­ja, pa­vyz­džiui, saus­ra, di­de­li karš­čiai, kai aukš­ta, dau­giau kaip 30 laips­ nių, tem­pe­ra­tū­ra lai­ko­si ke­lias ar net ke­lio­li­

ka die­nų. To­kios są­ly­gos pa­trauk­lios pie­čiau gy­ve­nan­čioms įvai­rioms in­va­zi­nėms rū­šims, ypač ken­kė­jams, ku­rie su­ke­lia li­gas. Tarkime, er­kių per­ne­ša­moms li­goms plis­ti pa­lan­kes­ nė aukš­ta tem­pe­ra­tū­ra. Į Pie­tų Eu­ro­pos area­ lą, pa­vyz­džiui, skver­bia­si ma­lia­ri­niai uo­dai.

Dar pa­ste­bi­mes­ni šie reiš­ki­niai yra Ark­ty­ je: praė­ju­siais me­tais le­do dan­ga bu­vo net 49 pro­c. ma­žes­nė nei vi­du­ti­niš­kai. To­dėl paukš­ čių, ruo­nių, bal­tų­jų meš­kų po­pu­lia­ci­jai tai da­ ro mil­ži­niš­ką nei­gia­mą po­vei­kį.

– Kaip tem­pe­ra­tū­ros po­ky­čiai pa­vei­kė pa­sau­lį – ar ky­lan­tis van­dens ly­gis ne­ ke­lia grės­mės ir Lie­tu­vai?

– Pa­sau­ly­je nuo XIX a. pa­bai­gos iki šių die­nų tem­pe­ra­tū­ra yra pa­ki­lu­si apie 0,8 °C. Lie­tu­vo­je po­ky­čiai to­kie pat. Kad ir kaip bū­tų keis­ta, pa­ sta­ro­sios ke­tu­rios žie­mos bu­vo šal­tos, bet ne­ bu­vo ekst­re­ma­lios. Tie­siog tai bu­vo vi­du­ti­nė lie­tu­viš­ka žie­ma, nuo ku­rios bu­vo­me at­pra­tę.

Iš 12 mė­ne­sių pa­sta­rai­siais me­tais bent 8 ar 9 mė­ne­sių vi­du­ti­nė tem­pe­ra­tū­ra vir­ši­ja dau­gia­ me­tę ir tik 3 ar 4 bū­na ar­ti­ma dau­gia­me­tei ar že­mes­nė. Tad šilt­na­mio efek­tas nie­kur ne­din­ go. Pa­gal įvai­rius mo­de­lius, skai­čia­vi­mus pa­ sau­li­nė tem­pe­ra­tū­ra iki XXI a. pa­bai­gos tu­rė­ tų pa­kil­ti 2–4 °C. Van­de­ny­no ly­gis yra pa­ki­lęs apie 18 cen­ti­met­rų per pa­sta­rą­jį šimt­me­tį.

To­liau tirps­ta le­dy­nai, ypač Gren­lan­di­jos, – 2012-ai­siais tir­pi­mo pro­ce­sas apė­mė 97 pro­c.

Gren­lan­di­jos plo­to. Tai re­kor­das. Bet van­duo ky­la ir dėl to, kad šil­da­mas van­duo ple­čia­si.

Lie­tu­vos pa­jū­ry­je ryš­kios kran­to at­si­trau­ki­mo ten­den­ci­jos kol kas nė­ra, iš­sky­rus ke­le­tą ruo­ žų, šiau­riau Šven­to­sios, Meln­ra­gės. Yra ki­tų Že­mės ru­tu­lio kam­pe­lių, tar­ki­me, Ny­der­lan­ dai, Bang­la­de­šas, ku­riems ky­la kur kas rim­ tes­nis pa­vo­jus.

– Ko­kia ti­ki­my­bė, kad po 50 me­tų Lie­tu­ vo­je bus au­gi­na­mos vy­nuo­gės?

– Jei va­sa­ros ir bus karš­tes­nės, – jos jau da­ bar ge­ro­kai šil­tes­nės, – mū­sų geog­ra­fi­nė pa­ dė­tis vis tiek ne­pa­si­keis: net ir po 1000 me­tų iš Ark­ties re­gio­no kart­kar­tė­mis ateis ark­ti­nės oro ma­sės, žie­mos iš­liks at­šiau­rios, per­mai­nin­gos.

O au­gin­ti vy­nuo­ges Lie­tu­vo­je są­ly­gos ir da­bar yra pui­kios. Ne­rei­kia lauk­ti XXI a. pa­bai­gos, tik rei­kia pa­si­rink­ti tin­ka­mas veis­les.

Prog­no­zės: pro­fe­so­rius, Vil­niaus uni­ver­si­te­to Hid­ro­lo­gi­jos ir kli­ma­to­lo­gi­jos ka­ted­ros ve­dė­jas A.Bu­kan­tis tvir­ti­no, kad dėl pa­sau­li­nio kli­ma­

to ši­li­mo ekst­re­ma­lių reiš­ki­nių Lie­tu­vo­je, kaip ir vi­sa­me pa­sau­ly­je, tik dau­gės.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

9

balandžio 4–10, 2013

lietuva diena.lt/naujienos/lietuva

Ko­rup­ci­jos še­šė­lis iš po­sto neiš­ver­čia

Pre­zi­den­tė Da­ lia Gry­baus­kai­ tė šie­met ir vėl nea­tos­to­gaus. Ša­lies va­do­ vo poil­sio ne­ nu­ma­to įsta­ty­ mai, ta­čiau jie ga­li bū­ti kei­čia­ mi.

Eg­lė Še­pe­ty­tė Į ko­rup­ci­jos skan­da­lą įsi­pai­nio­ jęs Mig­ra­ci­jos de­par­ta­men­to va­ do­vas Al­man­tas Ga­vė­nas ir to­ liau ne­ke­ti­na pa­ts trauk­tis iš po­sto. Jo at­leis­ti vi­daus rei­ka­lų mi­ nist­ras Dai­lis Al­fon­sas Ba­ra­kaus­ kas ti­ki­na ne­ga­lin­tis... dėl pa­vyz­ din­go el­ge­sio.

Ne­pa­vargs­tan­ti: kaip ir anks­tes­niais me­tais, taip ir šie­met Pre­zi­den­tė D.Gry­

baus­kai­tė ne­pla­nuo­ja ato­sto­gau­ti.

Vy­gin­to Ska­rai­čio / BFL nuo­tr.

Pre­zi­den­to ato­sto­gos: leis­ti ar neleisti?

Eg­lė Še­pe­ty­tė

e.sepetyte@diena.lt

Dar nag­ri­nės

Ką tik iš ato­sto­gų grį­žo prem­je­ras Al­gir­das But­ke­vi­čius, di­džio­ji da­lis Vy­riau­sy­bės ato­sto­gaus va­sa­rą.

O Pre­zi­den­tė D.Gry­baus­kai­tė, kaip ir anks­tes­niais me­tais, ato­sto­ gų ne­tu­rės, kaip tei­gia pre­zi­den­tū­ ra. Pag­rin­di­nis mo­ty­vas – poil­sio ne­nu­ma­to Pre­zi­den­to įsta­ty­mas.

Apie tai, kad ne­ke­ti­na il­sė­tis, ša­lies va­do­vė sa­kė dar ka­den­ci­ jos pra­džio­je, ta­čiau pa­sta­rai­siais me­tais pa­si­girs­da­vo siū­ly­mų keis­ti nu­si­sto­vė­ju­sią tvar­ką. Iki šiol jo­kių pa­kei­ti­mų ne­nu­ma­ty­ta, ta­čiau Sei­ mo Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­ to pir­mi­nin­kas Ju­lius Sa­ba­taus­kas ma­no, kad prie šio klau­si­mo ver­ ta grįž­ti. „Iš prin­ci­po klau­si­mą rei­kė­tų at­ nau­jin­ti, nes ne­nor­ma­lu, kad vals­ ty­bės va­do­vas nea­tos­to­gau­ja. Nė­ ra su­tvar­ky­ta įsta­ty­mų ba­zė. Aiš­ku, prie ši­to klau­si­mo rei­kės grįž­ti“, – tei­gė ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas.

J.Sa­ba­taus­kas įsi­ti­ki­nęs, kad žmo­gaus tei­sė į poil­sį nė­ra vien įsta­ty­mų da­ly­kas, – į ato­sto­gas esą rei­kė­tų žvelg­ti iš žmo­giš­ko­ sios pu­sės. „Kaip sa­ko­ma, svei­ka­ta pri­klau­ so nuo mū­sų pa­čių. Šian­dien sa­ vi­jau­ta ge­ra, ry­toj ga­li bū­ti blo­ga.

Ne šiaip sau su­gal­vo­tos ato­sto­gos, išei­gi­nės, o tam, kad žmo­gus pail­ sė­tų, at­gau­tų jė­gas“, – svars­tė pa­ šne­ko­vas.

Kel­ti to­kį klau­si­mą – nee­tiš­ka?

Ta­čiau at­ro­do, kad dėl Pre­zi­den­tės ato­sto­gų klau­si­mo Sei­mo na­riams pir­miau­sia teks pa­dis­ku­tuo­ti, nes Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­to pir­ mi­nin­ko pa­va­duo­to­jas Sta­sys Šed­

ba­ras lai­ko­si ki­tos nuo­mo­nės. Po­li­ ti­ko tei­gi­mu, tau­tos iš­rink­tie­ji ži­no, į ko­kias pa­rei­gas ei­na, ir tu­ri va­do­ vau­tis įsta­ty­mais. S.Šed­ba­ras ma­ no, kad Sei­mo na­riams kel­ti Pre­zi­ den­tės ato­sto­gų klau­si­mą ap­skri­tai nee­tiš­ka, – no­rą keis­ti esa­mą pa­ dė­tį esą tu­rė­tų iš­reikš­ti pa­ti ša­lies va­do­vė.

Julius Sa­ba­taus­kas:

Ne­nor­ma­lu, kad vals­ ty­bės va­do­vas nea­tos­ to­gau­ja. „Tar­pins­ti­tu­ci­nio bend­ra­dar­bia­ vi­mo prin­ci­pu ka­žin ar bū­tų ko­ rek­tiš­ka Sei­mo na­riams siū­ly­ti su­ re­gu­liuo­ti pre­zi­den­to ato­sto­gas, jei pa­ts pre­zi­den­tas to­kio siū­ly­mo ne­tei­kia. Juk yra bu­vę, kai Val­das Adam­kus iš­va­žiuo­da­vo ato­sto­gau­ ti, – tai įma­no­ma. <...> Ma­nau, jei rei­kia tiks­lin­ti tą re­gu­lia­vi­mą Pre­ zi­den­to įsta­ty­me, tur­būt lauk­tu­me ini­cia­ty­vos iš pa­ties vals­ty­bės va­ do­vo. Ka­žin, ar bū­tų etiš­ka Sei­mui im­tis ki­tos ins­ti­tu­ci­jos veik­los reg­ la­men­ta­vi­mo. Abe­jo­čiau. Ir ap­skri­ tai, ar šis klau­si­mas yra pro­ble­ma?

Aš ne­ži­nau“, – sa­kė S.Šed­ba­ras.

Po­li­ti­ko tei­gi­mu, ka­dan­gi į val­ džią iš­rink­ti as­me­nys ne­dir­ba pa­ gal dar­bo su­tar­tis, sa­vo pa­rei­gas jie ei­na nuo­la­tos ir tai – pa­sau­ly­ je priim­ta pra­kti­ka. Paš­ne­ko­vas pa­brė­žė, kad ša­lies va­do­vas vyk­ do pa­rei­gas ir ta­da, kai yra už­sie­ ny­je, tad jo­kių pro­ble­mų esą nie­ ka­da ne­ky­la. „O jei­gu jis pa­si­ski­ria ke­le­tą die­ nų pail­sė­ti, nu­va­žiuo­ti kur nors prie jū­ros ar eže­ro, tai ir­gi ne­reiš­ kia, kad vi­sas biu­ras kar­tu su juo

ne­ga­li vyk­ti“, – išei­tį pa­siū­lė par­ la­men­ta­ras. Įs­ta­ty­mai nu­ma­to, kad ša­lies pre­zi­den­tą esant rei­ka­lui pa­va­ duo­ja Sei­mo pir­mi­nin­kas. Vis dėl­ to S.Šed­ba­ras ne­ma­no, kad įtei­si­ nus pre­zi­den­to ato­sto­gas Sei­mo va­do­vas ga­lė­tų de­ra­mai pa­keis­ti ša­lies va­do­vą. „Ma­tyt, Kons­ti­tu­ci­jos tė­vai taip jau su­mo­de­lia­vo, kad, ne­sant vi­ cep­re­zi­den­to ins­ti­tu­ci­jos, tik ypa­ tin­gu at­ve­ju Sei­mo pir­mi­nin­kas pa­va­duo­ja pre­zi­den­tą, ir tai ne vi­ sa ga­lia. <...> Ko­kį nors pa­kei­ti­mą sun­kiai įsi­vaiz­duo­ju“, – dės­tė Sei­ mo na­rys.

Išsp­ręs­ti įma­no­ma

Pa­na­šio­je pa­dė­ty­je at­si­dū­rę ir Sei­ mo na­riai – ofi­cia­lių ato­sto­gų jie ne­tu­ri ir il­sė­tis daž­niau­siai vyks­ta tarp Sei­mo se­si­jų.

Kons­ti­tu­ci­nis Teis­mas dar 2004 m. bu­vo nu­ro­dęs įtvir­tin­ti kas­me­ čių par­la­men­ta­rų ato­sto­gų truk­ mę ir tvar­ką, ta­čiau ban­dy­mai tai pa­da­ry­ti bu­vo ne­sėk­min­gi. Per­nai spa­lį par­la­men­tas po svars­ty­mo pri­ta­rė Sei­mo na­rių tei­sių, pa­rei­gų ir veik­los ga­ran­ti­jų įsta­ty­mo pro­ jek­tui, ta­čiau apie ato­sto­gas ja­me ne­kal­ba­ma. Tą­kart ar­gu­men­tuo­ta, kad toks tei­si­nis re­gu­lia­vi­mas bū­ din­gas po­so­vie­ti­nėms, o ne Va­ka­ rų vals­ty­bėms.

Di­džiau­sią pai­nia­vą šio­je si­tua­ci­ jo­je ke­lia skir­tin­gi vals­ty­bės do­ku­ men­tų punk­tai: ša­lies Kons­ti­tu­ci­ja nu­ma­to, kad kiek­vie­nas pi­lie­tis tu­ ri tei­sę į kas­me­tes ato­sto­gas, o Pre­ zi­den­to įsta­ty­mas ir Sei­mo sta­tu­tas tau­tos iš­rink­tų­jų poil­sio ne­reg­la­ men­tuo­ja.

Kons­ti­tu­ci­nio Teis­mo tei­sė­jai yra sa­kę, kad iš­spręs­ti šį klau­si­mą su­ dė­tin­ga, ta­čiau įma­no­ma.

Lapk­ri­tį tei­sė­sau­ga pra­ne­šė, jog sep­ty­ni Mig­ra­ci­jos de­par­ta­men­to pa­rei­gū­nai ga­lė­jo im­ti ky­šius, kad lei­di­mai už­sie­nie­čiams gy­ven­ti Lie­tu­vo­je bū­tų iš­duo­da­mi grei­čiau.

Ki­lus skan­da­lui pra­dė­tas iki­teis­mi­ nis ty­ri­mas, ko­rup­ci­nę sche­mą ėmė tir­ti Spe­cia­lių­jų ty­ri­mų tar­ny­ba, iš kar­to pra­dė­tas de­par­ta­men­to vi­ daus au­di­tas. Šio iš­va­dos jau gau­ tos, ta­čiau Mig­ra­ci­jos de­par­ta­men­ tas su jo­mis ne­su­tin­ka, tad ga­lu­ti­nio spren­di­mo dar teks pa­lauk­ti. „Įs­ta­ty­mų nu­ma­ty­ta tvar­ka at­ li­ko­me vi­daus au­di­tą. Bu­vo pa­ra­ šy­tos to vi­daus au­di­to iš­va­dos ir pa­gal įsta­ty­mą tas iš­va­das esa­ me pa­tei­kę Mig­ra­ci­jos de­par­ta­ men­tui. Mig­ra­ci­jos de­par­ta­men­ tas per tei­siš­kai nu­sta­ty­tą lai­ką yra pa­ra­šęs la­bai daug pus­la­pių, ti­kin­da­mas, kad ne­su­tin­ka. Šiuo me­tu vyks­ta tei­si­nis su­si­ra­ši­nė­ji­ mas“, – si­tua­ci­ją at­sklei­dė vi­daus rei­ka­lų mi­nist­ras. Įtam­pa tarp D.A.Ba­ra­kaus­ko ir A.Ga­vė­no ki­lo iš­kart po skan­da­lo: iš pra­džių de­par­ta­men­to va­do­vas sa­kė at­si­sta­ty­din­sian­tis iš pa­rei­ gų, ta­čiau ne­tru­kus ap­si­gal­vo­jo, mo­ty­vuo­da­mas tuo, kad su nau­ jai pa­skir­tu mi­nist­ru su­ta­rė dirb­ ti ran­ka ran­kon. D.A.Ba­ra­kaus­kas tai ka­te­go­riš­kai nei­gia, esą de­par­ ta­men­to va­do­vas po­ste te­bė­ra tik to­dėl, kad ne­tu­ri nuo­bau­dų. „Tu­riu pri­pa­žin­ti, kad be di­ de­lės nuo­tai­kos žiū­riu į tą rei­ ka­lą. Nes tar­nau­to­jo, jei prieš tai nė­ra už­fik­suo­ta pa­žei­di­mų, pa­ gal įsta­ty­mus nė­ra ga­li­my­bių at­

leis­ti. Nors skun­dų daug yra, jo (A.Ga­vė­no – red. pa­st.) at­leis­ti mes ne­tu­ri­me tei­sės. Jis ne­baus­ tas nė kar­to, ir dau­giau prie­mo­ nių, be vi­daus au­di­to, ne­tu­rė­jau“, – tei­gė mi­nist­ras.

A.Ga­vė­nas aiš­ki­na su skan­da­ lu ne­tu­rin­tis nie­ko bend­ra. Ke­tu­ri iš sep­ty­nių įta­ria­mų de­par­ta­men­to pa­rei­gū­nų esą jau pa­tys pa­si­trau­kė iš pa­rei­gų, o vi­sa ki­ta paaiš­kės pa­si­ bai­gus iki­teis­mi­niam ty­ri­mui. „Čia nie­ko bend­ra nė­ra, nes nė­ra tei­si­nio pa­grin­do ma­ne at­leis­ti. Jei­gu bū­tų bu­vęs tei­si­nis pa­grin­das, aš se­niai jau bū­čiau Lu­kiš­kė­se ar kur nors.

Kal­tas ar ne – sa­ko tik teis­mas“, – dės­tė de­par­ta­men­to va­do­vas.

Almantas Ga­vė­nas:

Jei­gu bū­tų bu­vęs tei­si­nis pa­grin­das, aš se­niai jau bū­čiau Lu­kiš­kė­se ar kur nors.

Pa­rei­gū­nas sa­vaip ver­ti­na ir vi­ daus rei­ka­lų mi­nist­ro jam iš­reikš­ tą ne­pa­si­ti­kė­ji­mą, o ra­gi­ni­mus at­si­sta­ty­din­ti sie­ja su po­li­ti­niais už­sa­ky­mais. Iš po­sto jis sa­ko pa­ si­trauk­sian­tis tik ypa­tin­gu at­ve­ ju, o šis ko­rup­ci­jos skan­da­las esą toks nė­ra. „Ma­no ke­ti­ni­mas – dirb­ti su vi­ sais va­do­vais ir aš, kaip pa­val­di­nys, ne­ga­liu to kves­tio­nuo­ti. Mi­nist­rui spręs­ti. Ką pa­da­ry­si, kiek­vie­nas tur­būt lie­ka­me prie sa­vo nuo­mo­ nės. Esa­me tei­si­nė vals­ty­bė. Jei­ gu bus nu­spręs­ta, kad aš ne­ga­liu dirb­ti tei­siš­kai, – pir­myn. Bet jei­ gu ma­ty­siu, kad nė­ra tei­si­nio ar­gu­ men­to, o yra ko­kie nors po­li­ti­niai už­sa­ky­mai, aš tik­rai net nea­be­jo­ ju, kad kreip­siuos į teis­mą“, – ti­ ki­no A.Ga­vė­nas.

Do­va­nos už lei­di­mus gy­ven­ti Iki­teis­mi­nio ty­ri­mo duo­me­ni­mis, ga­li­ma ko­rup­ci­ne sche­ma nau­do­jo­si ne ES ša­lių pi­lie­čiai, pa­gei­dau­jan­tys gau­ti lei­di­mus lai­ki­nai gy­ven­ti Lie­tu­ vo­je ar­ba to­kius lei­di­mus pra­si­tęs­ti.

Jie mo­kė­jo pi­ni­gus tar­pi­nin­kau­jan­ tiems ad­vo­ka­tams ir ad­vo­ka­tų pa­dė­ jė­jams. Įta­ria­ma, kad juos ad­vo­ka­tai

ir jų pa­dė­jė­jai per­duo­da­vo sa­vo pa­ žįs­ta­miems as­me­nims, tu­rin­tiems ry­šių Mig­ra­ci­jos de­par­ta­men­te, o šie – Mig­ra­ci­jos de­par­ta­men­to pa­rei­gū­ nams, ga­lin­tiems pa­dė­ti, kad lei­di­mai už­sie­nie­čiams bū­tų iš­duo­da­mi grei­ čiau. Anks­čiau skelb­ta, kad taip lei­di­ mus ga­vo apie 100 už­sie­nio pi­lie­čių.

Di­le­ma: vi­daus rei­ka­lų mi­nist­ras D.A.Ba­ra­kaus­kas ti­ki­na, kad at­leis­

ti Mig­ra­ci­jos de­par­ta­men­to va­do­vo vien dėl į ko­rup­ci­jos skan­da­lą įsi­pai­nio­ju­sių pa­val­di­nių ne­ga­li.

Margaritos Vorobjovaitės nuotr.

10

balandžio 4–10, 2013

ekonomika

Gy­ven­to­jų bank­ro­tui – ne­ti­kė­t Bank­ru­tuo­ti nu­ spren­dę ir apie sa­ vo ke­ti­ni­mus kre­di­ to­riams jau pra­ne­šę gy­ven­to­jai su­si­dū­rė su ne­ti­kė­ta pro­ble­ma. Pro­ce­dū­ ros pra­si­dė­ti ne­ga­ li, nes nė vie­nas fi­ zi­nio as­mens bank­ ro­to ad­mi­nist­ra­to­ rius ne­vyk­do vie­ no Ūkio mi­nis­te­ri­jos rei­ka­la­vi­mo.

Stab­dis: kol Ūkio mi­nis­te­ri­ja, drau­di­kai ir bank­ro­to ad­mi­nist­ra­to­riai aiš­ki­na­si tar­pu­sa­vy­je, gy­ven­to­jai ne­ga­li pra­dė­ti bank­ro­to pro­ce­sų.

Lu­kas Mik­ne­vi­čius l.miknevicius@diena.lt

At­si­mu­šė į sie­ną

Lie­tu­vo­je vei­kian­tys fi­zi­nio as­mens bank­ro­to ad­mi­nist­ra­to­riai skun­ džia­si pa­te­kę į keb­lią pa­dė­tį. Ko­vo 1 d. įsi­ga­lio­jo ūkio mi­nist­rės Bi­ru­tės Vė­sai­tės įsa­ky­mas, ku­ris nu­ma­ to, kad bank­ro­to ad­mi­nist­ra­to­rius, siek­da­mas at­lik­ti fi­zi­nio as­mens bank­ro­to pro­ce­dū­ras, turi draus­tis bank­ro­to ad­mi­nist­ra­to­riaus pro­fe­ si­nės ci­vi­li­nės at­sa­ko­my­bės pri­va­ lo­muo­ju drau­di­mu. Ūkio mi­nis­te­ri­jos tei­gi­mu, to­ kios tai­syk­lės nu­sta­ty­tos at­si­žvel­ giant į bank­ro­to ad­mi­nist­ra­to­rių veik­los spe­ci­fi­ką, nes at­si­ran­da ri­ zi­ka pa­da­ry­ti di­de­lę ža­lą ki­tiems as­me­nims. To­dėl šia drau­di­mo rū­ ši­mi sie­kia­ma ap­sau­go­ti bank­ro­ to ad­mi­nist­ra­to­rių nuo fi­nan­si­nių nuo­sto­lių, o tre­tie­siems as­me­nims ga­ran­tuo­ti ža­los at­ly­gi­ni­mą tuo at­ ve­ju, jei bank­ro­to ad­mi­nist­ra­to­rius sto­ko­tų lė­šų šiai ža­lai at­ly­gin­ti.

Ta­čiau pir­mų­jų pra­šy­mų ad­mi­ nist­ruo­ti bank­ro­to pro­ce­dū­ras su­ lau­kę ad­mi­nist­ra­to­riai ne­ga­li im­tis

dar­bo, nes paaiš­kė­jo, kad nė vie­na drau­di­mo bend­ro­vė ne­tu­ri Lie­tu­vos ban­ko iš­duo­tos li­cen­ci­jos teik­ti to­ kio drau­di­mo pa­slau­gas. Tad ap­si­ draus­ti bank­ro­to ad­mi­nist­ra­to­riaus pro­fe­si­nės ci­vi­li­nės at­sa­ko­my­bės pri­va­lo­muo­ju drau­di­mu pa­no­rę ad­mi­nist­ra­to­riai li­ko it mu­sę kan­ dę, o pra­si­dė­ti tu­rė­ju­sios gy­ven­to­jų bank­ro­to pro­ce­dū­ros su­sto­jo.

Au­ri­mas Va­lai­tis:

Nė vie­na drau­di­mo bend­ro­vė mū­sų ne­ drau­džia ir, at­ro­ do, bent ar­ti­miau­siu me­tu ne­draus.

Ne­ga­li kreip­tis į teis­mus

Nors Fi­zi­nių as­me­nų bank­ro­ to įsta­ty­mas įsi­ga­lio­jo ko­vo 1 d., iš kar­to teik­ti pa­reiš­ki­mo dėl bank­ ro­to by­los iš­kė­li­mo fi­zi­niai as­me­ nys ne­ga­lė­jo, nes įsta­ty­me nu­ma­ ty­ta, kad fi­zi­nis as­muo ke­tin­da­mas

Ką sa­ko tai­syk­lės Ūkio mi­n ist­rės įsa­k y­mu pa­gal Fi­ zi­n ių as­me­nų bank­ro­to įsta­t y­mą bank­ro­to ad­mi­nist­ra­to­riaus at­sa­ko­ my­bė tu­ri bū­ti drau­džia­ma pri­va­lo­ muo­ju drau­di­mu, kai at­lie­kant bank­ ro­to pro­ce­dū­ras fi­z i­n iams ar ju­r i­d i­ niams as­me­nims pa­da­ro­ma ža­la vir­ ši­ja 1 tūkst. li­tų.

Drau­džia­muo­ju įvy­kiu lai­ko­mi bank­ ro­to ad­mi­nist­ra­to­riaus ar jo dar­buo­to­ jų ne­tei­sė­ti veiks­mai at­lie­kant fi­zi­nių as­me­nų bank­ro­to pro­ce­dū­ras. Bank­ ro­to ad­mi­nist­ra­to­rius pro­fe­si­nės ci­ vi­li­nės at­sa­ko­my­bės pri­va­lo­muo­ju drau­di­mu drau­džia­mas su­da­rant ati­ tin­ka­mą su­tar­tį.

Bank­ro­to ad­mi­nist­ra­to­riaus pro­fe­si­ nės ci­vi­li­nės at­sa­ko­my­bės pri­va­lo­ mo­jo drau­di­mo mi­ni­ma­li drau­di­mo su­ma yra 100 tūkst. li­tų vie­nam drau­ džia­ma­jam įvy­kiui ir 200 tūkst. li­tų vi­siems drau­džia­mie­siems įvy­kiams

pa­teik­ti pa­reiš­ki­mą iš­kel­ti bank­ro­ to by­lą pri­va­lo ne vė­liau kaip prieš mė­ne­sį raš­tu in­for­muo­ti vi­sus sa­vo kre­di­to­rius. Tai reiš­kia, kad gy­ven­ to­jai ga­li pa­teik­ti pa­reiš­ki­mą teis­ mui dėl bank­ro­to by­los tik nuo ba­ lan­džio 1 d. „Atė­jo ta die­na, kai gy­ven­to­jai ga­li teis­me pra­dė­ti bank­ro­to pro­ ce­dū­ras. Ta­čiau tam jie pri­va­lo tu­ rė­ti bank­ro­to ad­mi­nist­ra­to­rių. Bet paaiš­kė­jo, kad tai neį­ma­no­ma. Nė vie­na drau­di­mo bend­ro­vė mū­sų ne­drau­džia ir, at­ro­do, bent ar­ti­ miau­siu me­tu ne­draus“, – dien­raš­ čiui skun­dė­si bank­ro­to ad­mi­nist­ ra­to­rius Au­ri­mas Va­lai­tis.

Pak­laus­tas, kaip su­si­da­rė to­ kia si­tua­ci­ja, jis tik skės­čio­jo ran­ ko­mis ir tei­gė, kad to rei­kia klaus­ ti to­kią tvar­ką pa­tvir­ti­nu­sios Ūkio mi­nis­te­ri­jos. „Čia dar vie­nas val­džios ne­su­ si­kal­bė­ji­mo pa­vyz­dys. Ži­no­ma, ad­mi­nist­ra­to­riams gai­la pra­ras­ ti po­ten­cia­lius klien­tus, ta­čiau dar la­biau gai­la tų žmo­nių, ku­rie no­ ri at­si­kra­ty­ti sko­lų naš­tos, bet dėl keis­tų rei­ka­la­vi­mų to pa­da­ry­ti ne­ ga­li“, – kal­bė­jo A.Va­lai­tis.

Į Lie­tu­vos ban­ką ne­sku­ba

O drau­di­mo bend­ro­vės kol kas ne­ si­ver­žia kreip­tis į Lie­tu­vos ban­ką li­cen­ci­jos, kad ga­lė­tų teik­ti bank­ ro­to ad­mi­nist­ra­to­riaus pro­fe­si­nės ci­vi­li­nės at­sa­ko­my­bės pri­va­lo­mo­ jo drau­di­mo pa­slau­gas. Anot drau­ di­kų, kol kas bank­ro­to pro­ce­dū­ras reg­la­men­tuo­jan­tys tei­sės ak­tai jų ne­ten­ki­na. „Šiuo me­tu fi­zi­nių as­me­nų bank­ ro­tų ad­mi­nist­ra­vi­mą reg­la­men­tuo­ jan­tys tei­sės ak­tai nė­ra priim­ti­ni drau­di­mo bend­ro­vėms. Kai šie ak­ tai bus pa­ko­re­guo­ti taip, kad bū­tų priim­ti­ni drau­di­mo bend­ro­vėms, tuo­met mes svars­ty­si­me, ar siek­ ti li­cen­ci­jos draus­ti fi­zi­nių as­me­ nų bank­ro­to ad­mi­nist­ra­to­rius“, – dien­raš­čiui sa­kė bend­ro­vės „BTA drau­di­mas“ va­do­vau­jan­ty­sis BCA ir avia­ci­nių ri­zi­kų drau­di­mo spe­ cia­lis­tas Eu­ge­ni­jus Bu­la­vas.

To­kios pat po­zi­ci­jos lai­ko­si ir ki­ tos drau­di­mo bend­ro­vės. „Si­tua­ci­ja mums ži­no­ma“

O Ūkio mi­nis­te­ri­jos at­sto­vai tei­ gia, kad šiuo me­tu pro­ble­mą sten­ gia­ma­si spręs­ti, ir fi­zi­nio as­mens

bank­ro­to ad­mi­nist­ra­to­riams kol kas siū­lo draus­tis ki­tų ES ša­lių drau­di­mo bend­ro­vė­se.

Eu­ge­ni­jus Bu­la­vas:

Šiuo me­tu fi­zi­nių as­ menų bank­ro­to ad­mi­ nist­ra­vi­mą reg­la­men­ tuo­jan­tys tei­sės ak­tai nė­ra priim­ti­ni drau­di­ mo bend­ro­vėms. „Jū­sų įvar­dy­ta si­tua­ci­ja mums ži­no­ma, prie šio klau­si­mo dir­ba­ma, – sa­vait­raš­čiui tei­gė Ūkio mi­nis­ te­ri­jos Ne­mo­ku­mo po­li­ti­kos sky­ riaus ve­dė­jas Žyd­rū­nas Paš­kaus­ kas. – Ūkio mi­nis­te­ri­ja, reng­da­ma įsa­ky­mą dėl bank­ro­to ad­mi­nist­ra­ to­riaus prie­vo­lės draus­tis pro­fe­si­ nės ci­vi­li­nės at­sa­ko­my­bės pri­va­ lo­muo­ju drau­di­mu, kon­sul­ta­vo­si tiek su drau­di­mo įmo­nė­mis, tiek su Lie­tu­vos ban­ku.“ Pa­sak jo, Ūkio mi­nis­te­ri­ja įgy­ ven­di­no Fi­zi­nių as­me­nų bank­ro­to

Vyk­ti į Lat­vi­ją ne­be­rei­kia per me­tus. Bank­ro­to ad­mi­nist­ra­to­rius ga­li pa­ts pa­pil­do­mai draus­tis bank­ro­ to ad­mi­nist­ra­to­riaus pro­fe­si­nės ci­vi­ li­nės at­sa­ko­my­bės drau­di­mu už fi­zi­ niams ar ju­ri­di­niams as­me­nims pa­ da­ry­tą ža­lą at­lie­kant fi­zi­nių as­me­nų bank­ro­to pro­ce­dū­ras.

Drau­di­kas, tu­rin­tis tei­sę Lie­tu­vo­je vyk­ dy­ti bank­ro­to ad­mi­nist­ra­to­rių pro­fe­si­ nės ci­vi­li­nės at­sa­ko­my­bės pri­va­lo­mą­ jį drau­di­mą, pri­va­lo su­da­ry­ti bank­ro­ to ad­mi­nist­ra­to­riaus pro­fe­si­nės ci­vi­li­ nės at­sa­ko­my­bės pri­va­lo­mo­jo drau­di­ mo su­tar­tį su bank­ro­to ad­mi­nist­ra­to­ riu­mi, pa­tei­ku­siu pra­šy­mą ir vi­sus šiai su­tar­čiai su­da­ry­ti bū­ti­nus duo­me­nis bei do­ku­men­tus.

Bank­ro­to ad­mi­nist­ra­to­rius teis­mui pri­va­lo pa­teik­ti bank­ro­to ad­mi­nist­ ra­to­riaus pro­fe­si­nės ci­vi­li­nės at­sa­ko­ my­bės pri­va­lo­mo­jo drau­di­mo liu­di­ji­ mo ko­pi­ją.

Fi­zi­nių as­me­nų bank­ro­to įsta­ty­mas, ku­rio pa­grin­di­nis tiks­las – at­kur­ti as­ mens mo­ku­mą, įsi­ga­lio­jo ko­vo 1 d. Įs­ta­ ty­mas už­tik­rins su­ba­lan­suo­tą kre­di­to­ rių rei­ka­la­vi­mų ten­ki­ni­mą sie­kiant tei­ sin­gos sko­li­nin­ko ir jo kre­di­to­rių in­te­re­ sų pu­siaus­vy­ros.

Iki šiol Lie­tu­vos Res­pub­li­kos įsta­ty­mai ne­nu­ma­tė ne­mo­kaus as­mens bank­ro­ to ga­li­my­bės – tur­to išieš­ko­ji­mas ga­lė­ jo bū­ti at­lie­ka­mas ne­ri­bo­tą lai­ko­tar­pį, to­dėl mū­sų vals­ty­bės pi­lie­čiai ieš­ko­jo ga­li­my­bės bank­ru­tuo­ti už­sie­nio ša­ly­ se, daž­niau­siai Lat­vi­jo­je ar Jung­ti­nė­ je Ka­ra­lys­tė­je. Fi­zi­nio as­mens bank­ro­ to tei­si­nio re­gu­lia­vi­mo ne­bu­vi­mas ne­ su­da­rė są­ly­gų as­me­nims kuo grei­čiau at­kur­ti mo­ku­mą ir vėl tap­ti ak­ty­viais var­to­to­jais ar už­siim­ti ko­mer­ci­ne veik­ la, kaip tei­gia­ma pra­ne­ši­me spau­dai.

Nau­ja­sis įsta­ty­mas su­teiks ga­li­my­bę bank­ru­tuo­ti tik są­ži­nin­giems fi­zi­niams

as­me­nims. Nus­ta­čius, kad bank­ru­tuo­ jan­tis as­muo vei­kė ne­są­ži­nin­gai, pra­ dė­tas fi­zi­nio as­mens bank­ro­to pro­ce­ sas bus nu­trauk­tas, o pa­si­nau­do­ti šia įsta­ty­mo tei­kia­ma ga­li­my­be jam bus už­draus­ta 10 me­tų.

Fi­zi­nių as­me­nų bank­ro­to įsta­ty­mas tai­ko­mas as­me­nims, ku­rių nuo­la­ti­nė gy­ve­na­mo­ji vie­ta yra Lie­tu­vo­je. Fi­zi­ nio as­mens bank­ro­to pro­ce­są ga­li ini­ci­ juo­ti tik pa­ts as­muo, kai jis ne­ga­li įvyk­ dy­ti sko­li­nių įsi­pa­rei­go­ji­mų, ku­rių su­ ma vir­ši­ja 25 mi­ni­ma­lias mė­ne­si­nes al­ gas (25 tūkst. li­tų).

Fi­zi­nio as­mens kre­di­to­rių rei­ka­la­vi­ mams ten­kin­ti ir jo mo­ku­mui at­kur­ti tu­rės bū­ti pa­reng­tas pla­nas, ku­rio įgy­ ven­di­ni­mo truk­mė ne­ga­li bū­ti il­ges­nė nei pen­ke­ri me­tai. Pla­nui tu­rės pri­tar­ti kre­di­to­rių su­si­rin­ki­mas, o jį pa­tvir­tin­ti – bank­ro­to by­lą nag­ri­nė­jan­tis teis­mas.

Bai­gus fi­zi­nio as­mens bank­ro­to pro­

ce­są, pla­ne nu­ma­ty­ti li­kę ne­pa­ten­kin­ ti kre­di­to­rių rei­ka­la­vi­mai nu­ra­šo­mi.

Bank­ru­tuo­jan­čio as­mens tur­tu bei gau­na­mo­m is lė­šo­m is pa­gal įsta­ty­ me ir pla­ne nu­sta­ty­tą tvar­ką dis­po­ nuos bank­ro­to ad­mi­nist­ra­to­rius. Nuo pat bank­ro­to pro­ce­so pra­džios iki pa­ bai­gos bank­ru­tuo­jan­tis są­ži­nin­gas as­ muo vi­sus gry­nuo­sius pi­ni­gus lai­kys sa­vo as­me­ni­nė­je są­skai­to­je ir pa­gal pla­ne nu­sta­ty­tą tvar­ką kre­di­to­rių rei­ ka­la­vi­mams ten­kin­ti bei bank­ro­to ad­ mi­nist­ra­vi­mo iš­lai­doms ap­mo­kė­ti skir­ tas lė­šas per­ves į bank­ro­to ad­mi­nist­ra­ to­riaus var­du ati­da­ry­tą de­po­zi­ti­nę są­ skai­tą.

Bank­ro­to ad­mi­nist­ra­to­rius or­ga­ni­zuos vi­sas bank­ro­to pro­ce­dū­ras, pla­no įgy­ ven­di­ni­mą, įskai­tant ir as­mens tur­to par­da­vi­mą. Bank­ro­to ad­mi­nist­ra­to­ rių ga­li pa­si­rink­ti pa­ts bank­ru­tuo­jan­ tis as­muo.

11

balandžio 4–10, 2013

ekonomika diena.lt/naujienos/ekonomika

­tos kliū­tys Komentaras

Kal­ti­ni­mų „Gazprom“ rusai gir­dė­ti ne­no­ri Prem­je­ras Al­gir­das But­ke­vi­čius su Ru­si­jos prem­je­ru Dmit­ri­ju­mi Med­ve­de­vu ti­ki­si ap­tar­ti ener­ ge­ti­kos, du­jų kai­nų klau­si­mus. O Ru­si­jos am­ba­sa­do­rius lei­džia su­ pras­ti, kad kal­ti­ni­mai bend­ro­vei „Gazp­rom“ ru­sams ne­pa­tin­ka.

ga­lė­tų bū­ti kvie­čia­mi, ypač įver­ti­ nant po­vei­kį ap­lin­kai, taip pat tu­ ri bū­ti lai­ko­ma­si tarp­tau­ti­nių su­ si­ta­ri­mų“, – sa­kė prem­je­ras.

Aud­rius Bi­gu­zas

„NOR­DIA BAUB­LYS & Part­ners“

L And­riaus Ufar­to / BFL nuo­tr.

įsta­ty­mo rei­ka­la­vi­mus ir pa­tvir­ti­ no stan­dar­ti­nes to­kių su­tar­čių są­ ly­gas, pa­gal ku­rias drau­di­mo bend­ ro­vė tu­ri su­for­muo­ti pro­duk­tą. „Atk­rei­pia­me dė­me­sį, kad li­ cen­ci­ja teik­ti to­kias pa­slau­gas iš­ duo­da­ma tik ta­da, kai drau­di­mo bend­ro­vė krei­pia­si į li­cen­ci­ją iš­ duo­dan­čią ins­ti­tu­ci­ją su­for­muo­ da­ma pro­duk­tą rin­kai. Šiuo me­tu nė vie­na drau­di­mo bend­ro­vė ne­tu­ ri Lie­tu­vos ban­ko iš­duo­tos li­cen­ci­ jos teik­ti pro­fe­si­nio ci­vi­li­nės at­sa­ ko­my­bės drau­di­mo pa­slau­gą, nes, mū­sų ži­nio­mis, ne­si­krei­pė į li­cen­ ci­ją iš­duo­dan­čią ins­ti­tu­ci­ją.

Vis dėl­to šiuo me­tu Lie­tu­vo­ je drau­di­mo pa­slau­gas tiek įmo­nių bank­ro­to, tiek įmo­nių rest­ruk­tū­ri­ za­vi­mo at­ve­ju tei­kia ki­tų ES vals­ ty­bių na­rių drau­di­mo įmo­nių fi­ lia­lai Lie­tu­vo­je, ku­rie vei­kia pa­gal sa­vo vals­ty­bių prie­žiū­ros ins­ti­tu­ ci­jų nu­sta­ty­tas tai­syk­les ir tei­kia pa­slau­gas Lie­tu­vos drau­dė­jams.

ES vals­ty­bės na­rės drau­di­mo įmo­ nių fi­lia­lui ne­rei­kia tu­rė­ti Lie­tu­vos drau­di­mo prie­žiū­ros ins­ti­tu­ci­jos iš­duo­tos li­cen­ci­jos teik­ti to­kią pa­ slau­gą“, – dės­tė Ž.Paš­kaus­kas.

Ket­vir­ta­da­lis – bu­vę vers­li­nin­kai Fi­zi­nių as­me­nų bank­ro­tu Lie­tu­vo­je ga­lė­tų pa­si­nau­do­ti dau­giau nei 12,5 tūkst. ša­lies gy­ven­to­jų, ku­rių pra­ dels­ti mo­kė­ji­mai sie­kia ar­ba vir­ši­ja 25 tūkst. li­tų. Iš vi­so gy­ven­to­jai, ku­rie ga­ lė­tų bank­ru­tuo­ti, bend­rai del­sia pa­ deng­ti 2,49 mlrd. li­tų sko­lų, kaip ro­do as­me­ni­nės kre­di­to is­to­ri­jos sis­te­mos „Ma­noc­re­di­tin­fo“ duo­me­nys.

Tarp vi­sų Lie­tu­vos gy­ven­to­jų, ku­rie ga­lė­tų pa­si­nau­do­ti as­mens bank­ro­ tu, dau­giau nei 3520 yra esa­mi ar­ba bu­vę įmo­nių ak­ci­nin­kai, val­dy­bų na­riai ar­ba di­rek­to­riai. „Ma­noc­re­di­tin­fo“ duo­me­ni­mis, vy­ rams ten­ka be­veik 69 pro­c. pra­dels­ tų sko­lų, ku­rios sie­kia 25 tūkst. li­tų ir dau­giau, o mo­te­rims – 31 pro­c. Iš vi­ so mi­nė­to dy­džio sko­lų yra pra­del­sę pa­deng­ti dau­giau nei 8,6 tūkst. vy­rų ir 3,9 tūkst. mo­te­rų.

ie­t u­vos Res­pub­l i­kos fi­z i­n ių as­me­nų bank­ro­to įsta­ty­mo 13 str. 1 d. nu­ro­do, jog bank­ro­ to ad­mi­nist­ra­to­riaus pro­fe­si­ nė ci­vi­li­nė at­sa­ko­my­bė už at­lie­kant fi­ zi­n ių as­me­nų bank­ro­to pro­ce­dū­ras fi­z i­n iams ar ju­r i­d i­n iams as­me­n ims pa­da­r y­tą ža­lą, vir­ši­jan­čią 1000 li­t ų, drau­džia­ma pro­fe­si­nės at­sa­ko­my­bės pri­va­lo­muo­ju drau­di­mu. Tai­gi įsta­ty­ mas nu­ma­to ne gy­v y­bės drau­d i­mo ša­kos bend­ro­sios ci­vi­li­nės at­sa­ko­my­ bės drau­di­mo rū­šį, skir­tą as­me­nims, vyk­dan­tiems fi­zi­nių as­me­nų bank­ro­ to pro­ce­dū­rų ad­mi­nist­ra­vi­mo veik­lą. Šiuo me­tu Lie­tu­vos ban­kas nė­ra su­ tei­kęs li­cen­ci­jų Lie­tu­vos Res­pub­li­ko­je vei­kian­čioms drau­di­mo bend­ro­vėms ar už­sie­nio drau­di­mo bend­ro­vių fi­lia­ lams draus­t i as­me­n is, ad­m i­n ist­r uo­ jan­čius fi­zi­nių as­me­nų bank­ro­to pro­ ce­dū­ras. Ka­dan­g i įsta­t y­mas aiš­k iai reg­la­men­tuo­ja, jog as­me­nims, sie­kian­ tiems vyk­dy­ti fi­zi­nių as­me­nų bank­ro­ to ad­mi­nist­ra­vi­mo pro­ce­dū­ras, bū­ti­na spe­cia­l i drau­d i­mo ap­sau­ga, drau­d i­ kai bū­tent tu­ri su­teik­ti to­kią spe­cia­lią ap­sau­gą be­si­k rei­pian­t iems bank­ro­ to ad­mi­nist­ra­to­riams. To­kia iš­va­da iš to, kad įsta­ty­mo 13 str. 2 d. nu­ro­do, jog bank­ro­to ad­m i­n ist­ra­to­r iaus pro­fe­si­ nės ci­vi­li­nės at­sa­ko­my­bės pri­va­lo­mo­ jo drau­di­mo ob­jek­tas yra bank­ro­to ad­ mi­n ist­ra­to­r iaus ci­vi­l i­nė at­sa­ko­my­bė už drau­di­mo su­tar­ties ga­lio­ji­mo me­ tu bank­ro­to ad­mi­nist­ra­to­riaus ir (ar) jo dar­buo­to­jų ne­tei­sė­tais veiks­mais per fi­zi­nių as­me­nų bank­ro­to pro­ce­dū­ras pa­da­ry­tą ža­lą.

Tai­g i to­k ią si­tua­ci­ją pir­m iau­sia reik­ tų im­t is spręs­t i Lie­tu­vos ban­k ui su­ tei­kiant ati­tin­ka­mas li­cen­ci­jas drau­di­ mo bend­ro­vėms. Prie­šin­gu at­ve­ju pa­ts Bank­ro­to de­par­ta­men­tas prie Lie­tu­ vos Res­pub­li­kos ūkio mi­nis­te­ri­jos tu­rė­ tų im­tis spręs­ti šią pro­ble­mą pa­si­rink­ da­mas už­sie­nio drau­di­mo bend­ro­vę kaip drau­di­ką, ku­ris už­tik­rin­tų įsta­ty­ mo 13 str. įgy­ven­di­ni­mą. Pa­mi­nė­ti­na, kad pa­na­šiai yra pa­siel­gę ir Lie­tu­vos no­ta­rų rū­mai, jie 2008 m. per drau­di­ mo tar­pi­nin­ką Lie­tu­vo­je su­da­rė drau­ di­mo su­tar­t į su Di­d žio­sios Bri­ta­ni­jos drau­di­mo bend­ro­ve „Lloyd’s“.

„Bus dar­bi­nis po­kal­bis“

A.But­ke­vi­čiaus su­si­ti­ki­mas su D.Med­ve­de­vu Ru­si­jos mies­te Sankt Pe­ter­bur­ge vyk­sian­čia­me Bal­ti­jos jū­ros vals­ty­bių vy­riau­sy­ bių va­do­vų su­si­ti­ki­me pla­nuo­ja­ mas penk­ta­die­nį, balandžio 5 d.

Taip pat nu­ma­ty­ti Lie­tu­vos prem­ je­ro su­si­ti­ki­mai su Suo­mi­jos ir Vo­ kie­ti­jos de­le­ga­ci­jų va­do­vais. „Pir­miau­sia vyks­tu į Bal­ti­jos jū­ ros sau­gu­mo kon­fe­ren­ci­ją, ir, dar ne­tu­ri­me pa­tvir­tin­tos in­for­ma­ci­ jos, at­ro­do, kad Ru­si­jos mi­nist­ ras pir­mi­nin­kas ruo­šia­si kiek nors lai­ko skir­ti kiek­vie­nam mi­nist­rui pir­mi­nin­kui, ku­ris at­vyks į tą kon­ fe­ren­ci­ją. Apie ką kal­bė­si­me, tik­rai dar šian­dien ne­ga­liu pa­sa­ky­ti. Jei­ gu ne­bus iš anks­to gau­ta jo­kios in­ for­ma­ci­jos, tai pa­pras­čiau­siai bus dar­bi­nis po­kal­bis, tie­siog pa­si­kei­ ti­mas in­for­ma­ci­ja, kas nu­veik­ta, ko pa­siek­ta, gal pa­vyks iš­kel­ti ko­ kią vie­ną ki­tą pro­ble­mą“, – va­kar Vy­riau­sy­bė­je žur­na­lis­tams sa­kė A.But­ke­vi­čius.

Anot jo, vie­nas pro­ble­mi­nių klau­si­mų ga­li bū­ti tre­čia­sis ener­ ge­ti­kos pa­ke­tas. „Jam bus dar kar­tą už­tik­rin­ta, kad tre­čia­sis ener­ge­ti­kos pa­ke­tas ne­bus kei­čia­mas, – tai, kas vis bū­ da­vo es­ka­luo­ja­ma kai ku­rių žmo­ nių, ku­rie dir­ba „Gazp­rom“. Taip pat bus pa­klaus­ta, ko­kios po­zi­ci­ jos to­liau bus lai­ko­ma­si dėl du­jų kai­nos. Kaip ži­no­te, bu­vo val­dy­bos po­sė­dis „Lie­tu­vos du­jo­se“, ir du­ jų kai­na ne­bu­vo su­ma­žin­ta. Taip pat bus pa­sa­ky­ta, kad mes esa­me su­si­rū­pi­nę dėl Ka­li­ning­ra­do ato­ mi­nės elekt­ri­nės sta­ty­bos ir ma­ no­me, jog mū­sų ša­lies eks­per­tai

Al­gir­das But­ke­vi­čius:

Jam bus dar kar­tą už­tik­rin­ta, kad tre­ čia­sis ener­ge­ti­kos pa­ke­tas ne­bus kei­ čia­mas.

Da­ly­vaus kon­fe­ren­ci­jo­je

Pas­ta­rą­jį kar­tą Lie­tu­vos ir Ru­si­jos vy­riau­sy­bių va­do­vų su­si­ti­ki­mas vy­ko 2010 m. ko­vą. Tuo­met Ru­ si­jos sos­ti­nė­je Mask­vo­je su dar­ bo vi­zi­tu lan­kė­si prem­je­ras And­ rius Ku­bi­lius, jį priė­mė Ru­si­jos mi­nist­ras pir­mi­nin­kas Vla­di­mi­ ras Pu­ti­nas. Į Sankt Pe­ter­bur­gą A.But­ke­ vi­čiaus va­do­vau­ja­ma de­le­ga­ci­ ja iš­vyks šian­dien. Čia ji da­ly­vaus Bal­ti­jos jū­ros ša­lių vy­riau­sy­bių va­do­vų kon­fe­ren­ci­jo­je apie Bal­ ti­jos jū­ros eko­sis­te­mos iš­sau­go­ ji­mą, vie­šo­jo ir pri­va­čio­jo sek­to­ riaus par­tne­rys­tę įgy­ven­di­nant ap­lin­ko­sau­gos pro­jek­tus re­gio­ne.

Siū­lo ban­dy­ti tar­tis

Ru­si­jos am­ba­sa­do­rius Vladimiras Čchik­va­dzė sa­kė, kad Lie­tu­vos kal­ti­ni­mai Ru­si­jos du­jų mil­ži­nės

ir vie­nin­te­lės Lie­tu­vos du­jų tie­ kė­jos „Gazp­rom“ at­žvil­giu „nuo­ di­ja abi­pu­sio bend­ra­dar­bia­vi­mo at­mos­fe­rą“.

Am­ba­sa­do­rius po su­si­ti­ki­mo su Sei­mo pir­mi­nin­ku Vy­du Ged­vi­lu tre­čia­die­nį pa­ste­bė­jo, kad ES ener­ ge­ti­kos tre­čio­jo pa­ke­to įgy­ven­di­ni­ mą ati­dė­ju­sios Lat­vi­ja ir Es­ti­ja du­ jas iš „Gazp­rom“ per­ka pi­giau. „Kai „Gazp­rom“, ku­ri in­ves­ta­vo mi­li­jo­nus, gal­būt mi­li­jar­dus į du­ jo­tie­kį ir taip to­liau, yra pri­vers­ta pra­ras­ti sa­vo tur­tą ir šias in­ves­ti­ ci­jas, pas mus tai su­pran­ta­ma kaip eksp­rop­ria­ci­ja ES tre­čio­jo ener­ge­ ti­kos pa­ke­to rei­ka­la­vi­mu. Pa­vyz­ džiui, su Lat­vi­ja ir Es­ti­ja „Gazp­ rom“ su­si­ta­rė, jie ati­de­da tre­čio­jo ener­ge­ti­kos pa­ke­to įve­di­mą ir iš­ si­rin­ko ne pa­tį žiau­riau­sią va­rian­ tą, o, kaip čia pa­sa­ky­ti, minkš­tą­jį, mus ten­ki­nan­tį, jie žen­gė žings­ nį, mes žen­gėm žings­nį, ir du­jų kai­na ten 20 pro­c. ma­žes­nė“, – po su­si­ti­ki­mo žur­na­lis­tams sa­kė V.Čchik­va­dzė. „Rei­kia kal­bė­ti ir ban­dy­ti su­ si­tar­ti, ne­no­ras kal­bė­tis ir ne­no­ ras su­si­tar­ti ar­ba kal­ti­ni­mai, ku­ rie iš­sa­ko­mi Ru­si­jos bend­ro­vių at­žvil­giu, kal­ti­ni­mai, ku­rie ne­tu­ ri rim­to pa­grin­do, nuo­di­ja abi­pu­ sio bend­ra­dar­bia­vi­mo, tar­pu­sa­vio su­pra­ti­mo at­mos­fe­rą“, – kal­bė­jo am­ba­sa­do­rius. Jo žo­džiais, Ru­si­ ja suin­te­re­suo­ta, kad „Gazp­rom“ dirb­tų Lie­tu­vo­je kom­for­tiš­ko­mis są­ly­go­mis, kad bend­ro­vės in­ves­ ti­ci­jos čia ne­ding­tų.

Va­di­na­mo­jo tre­čio­jo ener­ge­ti­kos pa­ke­to įgy­ven­di­ni­mas su­kė­lė gin­ čus tarp Lie­tu­vos ir „Gazp­rom“.

Lie­tu­va iki 2014 m. pa­bai­gos ke­ ti­na vi­siš­kai at­skir­ti „Lie­tu­vos du­jų“ veik­las. Vie­nin­te­lė Lie­tu­ vos du­jų tie­kė­ja „Gazp­rom“ val­do 37,1 pro­c. šios įmo­nės ak­ci­jų. Įgy­ ven­di­nus re­for­mą, ma­gist­ra­li­niai du­jo­tie­kiai ati­tek­tų nuo „Lie­tu­vos du­jų“ at­ski­ria­mai nau­jai įmo­nei.

VD, BNS inf.

12,5

tūkst. as­me­nų ga­li pa­si­nau­do­ti fi­zi­nio as­mens bank­ro­to ga­li­my­be.

Po­zi­ci­ja: anot Ru­si­jos am­ba­sa­do­riaus V.Čchik­va­dzės, Lie­tu­va pa­si­rin­ko žiau­riau­sią „Lie­tu­vos du­jų“ veik­

lų at­sky­ri­mo va­rian­tą.

And­riaus Ufar­to / BFL nuo­tr.

12

balandĹžio 4â&#x20AC;&#x201C;10, 2013

ekonomika

2,9

mlrd. kub. m du­jĹł ĹĄie­met tu­rÄ&#x2014;­tĹł su­nau­do­ti Lie­tu­va.

Ne­dar­bo ly­gis â&#x20AC;&#x201C; tarp di­dĹžiau­siĹł ES

Vie­toj Ĺže­mÄ&#x2014;s siō­lys miť­kÄ&#x2026;

Lie­tu­vo­je va­sa­rÄŻ ne­dar­bas bu­vo vie­nas di­ dĹžiau­siĹł Eu­ro­po­je. Ne­dar­bas va­sa­rÄŻ ĹĄa­ly­je su­ma­ŞÄ&#x2014;­jo iki 13,1 pro­c. (sau­sÄŻ â&#x20AC;&#x201C; 13,3 pro­c.) ir iť­si­lai­kÄ&#x2014; ať­tun­to­je vie­to­je iĹĄ 27 ES ĹĄa­liĹł, kaip ro­do ĹĄiÄ&#x2026; sa­vai­tÄ&#x2122; pa­skelb­ti ES sta­tis­ ti­kos tar­ny­bos duo­me­nys. Per me­tus ne­ dar­bas su­ma­ŞÄ&#x2014;­jo 0,5 pro­cen­ti­nio punk­ to. Jau­ni­mo iki 25 me­tĹł ne­dar­bas Lie­tu­ vo­je per mÄ&#x2014;­ne­sÄŻ su­ma­ŞÄ&#x2014;­jo 0,4 pro­cen­ti­nio punk­to, iki 25,3 pro­c.

UĹž grÄ&#x2026;­Şi­na­mÄ&#x2026; Ĺže­mÄ&#x2122; mies­te atei­ty­je ga­lÄ&#x2014;s bō­ti at­ly­gin­ta ne tik Ĺže­me ar van­dens tel­ ki­niu uŞ­mies­ty­je, bet ir miť­ku. Ĺ˝e­mÄ&#x2014;s ĹŤkio mi­nis­te­ri­ja pa­ren­gÄ&#x2014; tai nu­ma­tan­Ä?ias Nuo­ sa­vy­bÄ&#x2014;s tei­siĹł ÄŻ iť­li­ku­sÄŻ ne­kil­no­ja­mÄ&#x2026;­jÄŻ tur­tÄ&#x2026; at­kō­ri­mo ÄŻsta­ty­mo pa­tai­sas. ÄŽs­ta­ty­mo pro­ jek­te nu­ro­do­ma, kad pra­ťy­mus dÄ&#x2014;l at­ly­gi­ ni­mo uĹž Ĺže­mÄ&#x2122; miť­ku Ĺžmo­nÄ&#x2014;s ga­lÄ&#x2014;s teik­ti iki 2014 m. sau­sio pa­bai­gos. Ĺ iuo me­tu Ĺže­ mÄ&#x2014; dar ne­grÄ&#x2026;­Şin­ta 12,2 tĹŤkst. gy­ven­to­jĹł.

Vers­lo no­ri, bet ne­ku­ria ÄŽmo­niĹł stei­gi­mas la­biau­siai do­ mi­na Lie­tu­vos gy­ven­to­jus, ta­Ä?iau dau­giau­sia ÄŻmo­niĹł ÄŻku­ria Es­ti­jos gy­ven­to­jai.

Nau­jÄ&#x2026; ÄŻmo­nÄ&#x2122; bō­tĹł ÄŻdo­mu ÄŻsteig­ ti 54 pro­c. lie­tu­viĹł, 49 pro­c. lat­ viĹł ir 31 pro­c. es­tĹł, ta­Ä?iau per pa­ sta­ruo­sius me­tus Es­ti­jo­je ÄŻmo­nes ÄŻkō­rÄ&#x2014; 17 pro­c. ap­klaus­tų­jĹł, Lat­vi­ jo­je â&#x20AC;&#x201C;13 pro­c., o Lie­tu­vo­je â&#x20AC;&#x201C; vos 6 pro­c. gy­ven­to­jĹł.

Bend­ro­vÄ&#x2014;s â&#x20AC;&#x17E;Minds­ha­reâ&#x20AC;&#x153; in­ter­ ne­tu at­lik­tos ap­klau­sos re­zul­ta­tus pra­ne­ťÄ&#x2014; jÄ&#x2026; uŞ­sa­kiu­si fi­nan­sĹł gru­ pÄ&#x2014; SEB. Anot SEB, vers­lo idÄ&#x2014;­jĹł trō­ku­mu lie­tu­viai ne­si­skun­dÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x201C; ĹĄiÄ&#x2026; pro­ble­mÄ&#x2026; nu­ro­dÄ&#x2014; 22 pro­c. lie­tu­viĹł, 24 pro­c. lat­viĹł ir 40 pro­c. es­tĹł. â&#x20AC;&#x17E;Pas­te­bi­me, kad Lie­tu­vos gy­ ven­to­jai vers­lo idÄ&#x2014;­jĹł ne­sto­ko­ja, ta­ Ä?iau daŞ­nai jiems pri­stin­ga po­ stō­mio pra­dÄ&#x2014;­ti jas ÄŻgy­ven­din­ti ir su­kur­ti sÄ&#x2014;k­min­gÄ&#x2026; vers­lÄ&#x2026;, nes la­bai ga­jus ÄŻsi­ti­ki­ni­mas, kad ga­na sun­ku ÄŻsteig­ti ÄŻmo­nÄ&#x2122;, ne­ri­mÄ&#x2026; ke­lia di­de­ li mo­kes­Ä?iai, pi­ni­gĹł vers­lo pra­dĹžiai paieť­kos, gÄ&#x2026;s­di­na ir biu­rok­ra­ti­ja.

Tai pa­tvir­ti­na ir dau­ge­lis ÄŻmo­nes jau ÄŻstei­gu­siĹł vers­li­nin­kĹłâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; pra­ ne­ťi­me spau­dai tei­gÄ&#x2014; SEB ban­ko Vers­lo ban­ki­nin­kys­tÄ&#x2014;s tar­ny­bos di­ rek­to­rius Ai­va­ras Ä&#x152;i­Ä?e­lis.

Ma­nan­Ä?iĹł, kad sa­vo vers­lÄ&#x2026; ÄŻkur­ ti leng­va, dau­giau­sia bu­vo Es­ti­jo­je (45 pro­c.). Lie­tu­vo­je taip ma­nan­Ä?iĹł bu­vo 30 pro­c., Lat­vi­jo­je â&#x20AC;&#x201C; 29 pro­c.

Anot SEB, Lie­tu­va iĹĄ ki­tĹł Bal­ti­jos ĹĄa­liĹł iť­si­sky­rÄ&#x2014; ir tuo, kad lat­viai ir es­tai kaip pa­grin­di­nÄ&#x2122; prie­Şas­tÄŻ, stab­dan­Ä?iÄ&#x2026; ÄŻmo­nÄ&#x2014;s stei­gi­mÄ&#x2026;, nu­ ro­dÄ&#x2014; fi­nan­sa­vi­mo trō­ku­mÄ&#x2026; (ati­tin­ ka­mai 61 pro­c. ir 55 pro­c.), o lie­tu­ viai â&#x20AC;&#x201C; biu­rok­ra­ti­jÄ&#x2026; (56 pro­c.), ku­ri juos gÄ&#x2026;s­di­no la­biau ne­gu fi­nan­sa­ vi­mo trō­ku­mas (52 pro­c.). ÄŽmo­nes per pa­sta­ruo­sius dve­jus me­tus ÄŻstei­gÄ&#x2122; Lie­tu­vos gy­ven­to­jai di­dĹžiau­siu iť­ťō­kiu lai­kÄ&#x2014; di­de­lius mo­kes­Ä?ius (61 pro­c.). Ki­to­se Bal­ti­ jos ĹĄa­ly­se mo­kes­Ä?iais skun­dÄ&#x2014;­si kur kas ma­Şiau pra­de­dan­Ä?iĹł vers­li­nin­ kĹł â&#x20AC;&#x201C; 45 pro­c. Lat­vi­jo­je ir 41 pro­c.

Es­ti­jo­je. Ĺ io­se ĹĄa­ly­se vers­li­nin­kams di­des­nis iť­ťō­kis yra rin­kos paieť­ ka siō­lo­moms pre­kÄ&#x2014;ms ir pa­slau­ goms (po 49 pro­c. Lat­vi­jo­je ir Es­ ti­jo­je, Lie­tu­vo­je â&#x20AC;&#x201C; tik 31 pro­c.). Ki­ta ak­tua­li ÄŻmo­nes ÄŻstei­gu­siĹł Lie­tu­vos vers­li­nin­kĹł pro­ble­ma â&#x20AC;&#x201C; vÄ&#x2014;­luo­jan­ tys par­tne­riĹł ir klien­tĹł at­si­skai­ty­ mai. Lie­tu­vo­je ĹĄiÄ&#x2026; pro­ble­mÄ&#x2026; nu­ro­dÄ&#x2014; 38 pro­c. gy­ven­to­jĹł, Lat­vi­jo­je â&#x20AC;&#x201C; 34 pro­c., Es­ti­jo­je â&#x20AC;&#x201C; tik 20 pro­c. pra­ de­dan­Ä?iĹł vers­li­nin­kĹł.

VD, BNS inf.

ď Ž Ĺ iukĹĄlÄ&#x2014;s: XN`QVR[ CVY[VNb` cNYfXY\WR `bYNVX\ZN N]VR " a\[\` NaYVRXĂş V_ QN_ a\[\` `ZĂ&#x203A;YV\ CNYfXY\` QN_Ob\a\WNV Wb\XNbWN XNQ V [b\T_Ă&#x203A;OĂş TNYV

ZN [b`aNafaV ZRaĂş YNVXĂ&#x2013;' _bQR[Ă&#x; QVQ VNb`VĂ&#x2013; WĂş QNYĂ&#x; `bQN_\ T_fONV V_ QN_ \cĂ&#x203A;` VRZĂ&#x2013; Â&#x201C; ZN[QN_V[Ăş VRcRYĂ&#x203A;` \ N]VR ]NcN`N_Ă&#x; ]_N[R N Nba\Z\OV YVĂş ]NQN[T\`

?fa\ @aNY[V\[V\ [b\a_

Kaip tai veikia: Ĺžvilgsnis ÄŻ Vilniaus nuotekĹł valyklÄ&#x2026;

Vilniaus miesto nuotekĹł valykla pradÄ&#x2014;ta eksploatuoti dar 1986 m. Tada joje veikÄ&#x2014; tik mechaninio valymo, o po deĹĄimtmeÄ?io juos papildÄ&#x2014; biologinio valymo ÄŻrenginiai. 2002-aisiais modernizuotas mechaninis nuotekĹł valymas, dumblo nusausinimo ÄŻrenginiai ir ÄŻrengtos azoto bei fosforo junginiĹł ĹĄalinimo technologijos leido VilniĹł iĹĄbraukti iĹĄ Baltijos jĹŤros terĹĄÄ&#x2014;jĹł sÄ&#x2026;raĹĄo.

ÄŽ NerÄŻ iĹĄleidĹžiamas vanduo jau nuo 2002 m. iĹĄvalomas maĹždaug 98â&#x20AC;&#x201C; 99 proc., taÄ?iau iĹĄliko nemenka problema â&#x20AC;&#x201C; didĹžiulis dumblo kiekis. Per parÄ&#x2026; Vilniaus nuotekĹł valykloje susidarydavo apie 200 tonĹł dumblo, kuris bĹŤdavo kalkinamas ar kaip kompostas veĹžamas ĹŤkininkams. Pernai pastaÄ?ius modernius dumblo apdorojimo ÄŻrenginius, per parÄ&#x2026; susidaro apie 70â&#x20AC;&#x201C; 80, o ÄŻjungus dĹžiovyklas â&#x20AC;&#x201C; vos apie 30 tonĹł dumblo.

ÄŽ UAB â&#x20AC;&#x17E;Vilniaus vandenysâ&#x20AC;&#x153; nuotekĹł valyklÄ&#x2026; per 24 valandas atiteka 100 tĹŤkst. kub. metrĹł nuotekĹł iĹĄ viso Vilniaus ir jo apylinkiĹł. PriÄ&#x2014;mimo kameroje nuotekos prateka pro metalines grotas, kurios sulaiko stambiausias atliekas. Ĺ ios atliekos tokios skirtingos, kad jĹł atsikratyti galima tik iĹĄveĹžant ÄŻ sÄ&#x2026;vartynÄ&#x2026;.

SÄ&#x2014;sdintuvuose nusodintas nuotekĹł dumblas keliauja ÄŻ biologinio valymo ÄŻrenginius, kuriuose gyvena tokie pat mikrobai, kaip ir upÄ&#x2014;je. Ĺ˝iemÄ&#x2026; mikrobai upÄ&#x2014;je yra neaktyvĹŤs dÄ&#x2014;l per ĹĄalto vandens, o ÄŻ valyk-

lÄ&#x2026; atitekanÄ?ios nuotekos yra maĹždaug 14â&#x20AC;&#x201C;15 laipsniĹł ĹĄilumos, be to, ÄŻ jas tiekiamas oras, ir terĹĄalai, iĹĄtirpÄ&#x2122; vandenyje, yra puikus maistas mikrobams. Antriniuose sÄ&#x2014;sdintuvuose mikrobai nusÄ&#x2014;da ir gaunamas ĹĄvarus vanduo, kuris teka ÄŻ upÄ&#x2122;.

Susmulkintas ir perkoĹĄtas dumblas vÄ&#x2014;liau patenka ÄŻ tankinimo centrifugas ir termohidrolizÄ&#x2014;s ÄŻrenginius, kuriuose jis apdorojamas aukĹĄtu slÄ&#x2014;giu ir temperatĹŤra, tuomet pĹŤdomas metatankuose. Juose dÄ&#x2014;l mikrobĹł veiklos gaminasi biodujos, kurios kaupia-

mos didĹžiuliuose balionuose ir vÄ&#x2014;liau panaudojamos kogeneracinÄ&#x2014;se jÄ&#x2014;gainÄ&#x2014;se elektros bei ĹĄiluminÄ&#x2014;s energijos gamybai.

Valykloje veikia dvi technologinÄ&#x2014;s dumblo apdorojimo linijos: sausinimo ir dĹžiovinimo. DĹžiovinimo proceso metu iĹĄ dumblo lieka sausos bekvapÄ&#x2014;s granulÄ&#x2014;s.

O nusausintas dumblas atiduodamas biodegraduojanÄ?iĹł atliekĹł kompostavimu uĹžsiimanÄ?iai ÄŻmonei, su kuria pasiraĹĄyta apdoroto dumblo kompostavimo ir realizaPR vimo sutartis.

ď Ž Ĺ ildymui: Q V\cV[N[a QbZOYĂ&#x2013; V

ď Ž Naudinga: QVQ VbYVb\`R ONYab\`R ONYV\[b\`R XNb]VNZ\` OV\QbW\` Xb

ď Ž Modernu: CVY[VNb` [b\aRXĂş cN

Dalia GiriĹŤnaitÄ&#x2014;

]R_ ]N_Ă&#x2013; `b_V[Xa\ QbZOY\ YVRXN N]VR a\[Ăş `Nb`Ăş ORXcN]VĂş T_N [bYVĂş Xb_VN` V R`ZĂ&#x203A;` OĂ­aĂş TNYVZN ]N[NbQ\aV aVRX a_Ă? aV aVRX XĂ­_R[aV

_V\` ]NTNZV[NZ\` ZVX_\ONZ` Q\_\WN[a QbZOYR R`N[Ă&#x2DC;VN` \_TN[V[R` ZRQ VNTN` 4Nba\` OV\QbW\` ]N[NbQ\WNZ\` R[R_TVW\` cVQV[Ă&#x203A;Z` _RVX ZĂ&#x203A;Z` TNZfONV =R_ ]N_Ă&#x2013; ]NTNZV[NZĂş QbWĂş ]NcR_`aĂş VYbZN b aRX aĂş ZN QNbT ! VNV QNbTVNObĂ&#x2DC;VĂş TfcR[NZĂşWĂş [NZĂş N] VYQfaV

YfXY\WR ]N`aNafaV aR_Z\UVQ_\YVgĂ&#x203A;` Ă&#x;_R[TV[VNV QbZOYbV NbX ab `YĂ&#x203A;TVb ORV NbX aN aRZ]R_NaĂ­_N N]Q\_\ aV Â&#x201C; ]V_ZV /NYaVW\` NYf`R

13

balandžio 4–10, 2013

ratai Neįp­ras­tai šal­tas šių me­tų pa­va­sa­ris to­ li­na ba­lan­džio 1 d. tu­rė­ju­sį pra­si­dė­ ti va­sa­ri­nių pa­dan­ gų se­zo­ną. Su­si­sie­ ki­mo mi­nist­ro įsa­ ky­mu dyg­liuo­tas pa­dan­gas leis­ta pa­ si­keis­ti ne iki ba­lan­ džio 10 d., o iki ge­gu­ žės 1-osios.

Po­ky­čiai: dyg­liuo­to­sio­mis pa­dan­go­mis šie­met leis­ta va­ži­nė­ti iki ge­gu­žės 1 d., ta­čiau spe­cia­lis­tai pa­ta­ria jas pa­si­keis­ti, vos at­šils orai.

Orai ko­re­guo­ja pa­dan­gų se­zo­ną Man­tas La­pins­kas m.lapinskas@diena.lt

to­dėl at­si­ran­da skau­džių ava­ri­jų ti­ ki­my­bė. Be to, žie­mi­nės pa­dan­gos grei­čiau ir dė­vi­si.

Ge­riau ne­ri­zi­kuo­ti

Ba­lan­džio 1 d. bai­gė­si pri­va­lo­mo žie­mi­nių pa­dan­gų nau­do­ji­mo lai­ ko­tar­pis, bet Ke­lių eis­mo tai­syk­lės ne­drau­džia va­ži­nė­ti su įpras­to­mis žie­mi­nė­mis pa­dan­go­mis ir šil­tuo­ju me­tų lai­ku. Drau­di­mas ga­lio­jo tik dyg­liuo­to­sioms pa­dan­goms – jas pri­va­lo­ma pa­si­keis­ti nuo ba­lan­džio 1-osios iki ba­lan­džio 10-osios.

Su­si­sie­ki­mo mi­nist­ras Ri­man­tas Sin­ke­vi­čius praė­ju­sią sa­vai­tę su­si­ ti­ko su Po­li­ci­jos de­par­ta­men­to ir Lie­tu­vos au­to­mo­bi­lių ke­lių di­rek­ ci­jos va­do­vais. Po pa­si­ta­ri­mo nu­ spręs­ta nau­do­ji­mo­si dyg­liuo­to­ sio­mis pa­dan­go­mis lai­ką pra­tęs­ti iki ge­gu­žės 1-osios. „Ti­kiuo­si, kad vai­ruo­to­jai bus są­ mo­nin­gi ir dyg­liuo­tą­sias pa­dan­gas į va­sa­ri­nes pa­si­keis nie­kie­no ne­ra­ gi­na­mi, kai tik at­šils orai ir ke­liuo­ se ne­be­liks snie­go ar le­do“, – tei­gė R.Sin­ke­vi­čius.

Pa­gal Ke­lių eis­mo tai­syk­les vai­ ruo­to­jai iki ba­lan­džio 10 d. pri­va­ lo pa­si­keis­ti žie­mi­nes dyg­liuo­tą­sias pa­dan­gas į va­sa­ri­nes, ki­taip jiems gre­sia bau­dos. Ta­čiau su­si­tar­ta, kad po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai va­ži­nė­jan­ čių su mi­nė­to­mis pa­dan­go­mis vai­ ruo­to­jų ne­baus vi­są ba­lan­dį.

Pa­di­dė­jo grei­tis

Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­ja pri­me­na ir tai, kad kiek­vie­ną pa­va­sa­rį nuo ba­lan­džio 1 d. au­to­ma­gist­ra­lė­se ir greit­ke­liuo­se kei­čia­si mak­si­ma­lus leis­ti­nas grei­tis leng­vie­siems au­ to­mo­bi­liams, mo­to­cik­lams ir tri­ ra­čiams. Šioms trans­por­to prie­ mo­nėms lei­džia­ma va­žiuo­ti ne di­des­niu kaip 130 km/val. grei­čiu, greit­ke­liuo­se – 110 km/val. grei­čiu.

At­siž­vel­giant į tai, kad iki ge­gu­ žės 1 d. pra­tęs­tas žie­mi­nių dyg­liuo­ tų­jų pa­dan­gų nau­do­ji­mo lai­kas, va­žiuo­ti di­džiau­siu leis­ti­nu grei­ čiu ne­re­ko­men­duo­ja­ma: žie­mi­nių pa­dan­gų gu­ma ge­ro­kai minkš­tes­ nė nei va­sa­ri­nių, va­žiuo­jant di­de­liu grei­čiu pa­dan­gų frik­ci­nės ypa­ty­bės ma­žė­ja, stab­dy­mo ke­lias ga­li il­gė­ti,

Keis­ti ne­sku­ba

At­lik­ta ap­klau­sa pa­tvir­ti­na, kad dau­ gu­ma vai­ruo­to­jų pa­dan­gų kei­ti­mo rū­pes­čius ati­de­da pa­sku­ti­nei mi­nu­ tei. Taip pat ne­sku­ba­ma rink­tis, kur ir už ko­kią kai­ną pirk­ti pa­dan­gas.

Ri­man­tas Sin­ke­vi­čius:

Ti­kiuo­si, kad vai­ruo­ to­jai bus są­mo­nin­gi ir dyg­liuo­tą­sias pa­dan­ gas į va­sa­ri­nes pa­si­ keis nie­kie­no ne­ra­ gi­na­mi, kai tik at­šils orai ir ke­liuo­se ne­be­ liks snie­go ar le­do.

Apie penk­ta­da­lį po­rta­lo au­to­gi­ das.lt res­pon­den­tų tei­gė, kad pa­ dan­gų ima ieš­ko­ti ko­vo pra­džio­je, dar ket­vir­ta­da­lis – nuo ko­vo vi­ du­rio ar­ba iš­vis mė­ne­sio pa­bai­go­ je. Net 17 pro­c. vai­ruo­to­jų, da­ly­va­ vu­sių ap­klau­so­je, pa­dan­go­mis ima rū­pin­tis tik pra­si­dė­jus ba­lan­džiui.

Va­di­na­si, šį pa­va­sa­rį, kaip ir kas­ kart, ga­li­ma ti­kė­tis, kad au­to­ser­ vi­suo­se bus ne­ma­žai vai­ruo­to­jų, sku­ban­čių pa­sku­ti­nę mi­nu­tę pa­ si­keis­ti pa­dan­gas į tin­ka­mas eksp­ loa­tuo­ti šil­tuo­ju me­tų se­zo­nu.

Por­ta­lo ap­klau­sa ro­do, kad dau­ gu­ma vai­ruo­to­jų (68 pro­c.) šį pa­va­ sa­rį pa­dan­gų ne­pirks, nau­do­sis jau tu­ri­mo­mis. Dar penk­ta­da­lis pla­ nuo­ja įsi­gy­ti dė­vė­tas pa­dan­gas ir vos de­šim­ta­da­lis rink­sis nau­jas. Šiuo me­tu pir­kė­jams, ieš­kan­ tiems pa­dan­gų in­ter­ne­te, pa­tei­ kia­ma dau­giau­sia pa­siū­ly­mų įsi­gy­ti „Con­ti­nen­tal“, „Mi­che­lin“, „No­ kian“, „Dun­lop“ ir „Goo­dyear“ pa­dan­gas. Vis dėl­to, nors šių pre­ kės ženk­lų pa­dan­gų pa­siū­la yra di­ džiau­sia, la­biau­siai do­mi­ma­si kiek ki­to­kio­mis. Pir­kė­jai dau­giau­sia dė­ me­sio ski­ria pa­dan­goms „De­bi­ca“,

„BFGood­rick“, „Ful­da“, „Goo­dyear“, „Dun­lop“ ir „Han­kook“.

Skel­bi­muo­se pa­dan­gų kai­nos svy­ruo­ja nuo ke­lias­de­šim­ties li­tų už dė­vė­tą pa­dan­gą iki ke­lių šim­tų li­tų už nau­ją.

Ne­pa­ta­ria vai­ky­tis ma­dos

Lie­tu­vos tech­ni­nės ap­žiū­ros įmo­ nių aso­cia­ci­jos duo­me­ni­mis, ap­ žiū­ros dėl ne­tin­ka­mų pa­dan­gų Lie­ tu­vo­je ne­pe­rei­na ne­di­de­lis skai­čius vai­ruo­to­jų – apie 5 pro­c. Daž­niau­ sios pa­si­tai­kan­čios bė­dos – nu­si­ dė­vė­jęs pro­tek­to­rius ir ki­ti pa­dan­ gų pa­žei­di­mai.

Spe­cia­lis­tai at­krei­pia dė­me­ sį, kad svar­bu pa­si­rink­ti tin­ka­mas pa­dan­gas: jos ir rat­lan­kių dy­dis tu­ri ati­tik­ti au­to­mo­bi­lio ga­min­to­jo re­ ko­men­da­ci­jas. Ne­pa­ta­ria­ma nau­ do­ti gra­žiau at­ro­dan­čių ar ma­din­ ges­nių rat­lan­kių. Įp­ras­tai to­kie duo­me­nys nu­ro­do­ mi au­to­mo­bi­lio ga­min­to­jo – juos ga­li­ma ras­ti ir in­ter­ne­te. Ne­si­lai­ kant re­ko­men­da­ci­jų, ga­li ne tik nu­ ken­tė­ti au­to­mo­bi­lio di­na­mi­ka, bet ir pa­di­dė­ti de­ga­lų są­nau­dos, spi­ do­met­ro bei odo­met­ro rod­me­nys, taip pat nu­ken­tė­ti sau­gu­mas.

Jei vie­toj ori­gi­na­laus dy­džio pa­ si­ren­ka­mos di­des­nio dia­met­ro pa­ dan­gos, vai­ruo­to­jas ri­zi­kuo­ja tu­rė­ti ne­ma­lo­nu­mų ir su po­li­ci­ja: spi­do­ met­rui ro­dant vie­no­kį grei­tį, rea­ liai jis bus ge­ro­kai di­des­nis. Pa­si­ tei­si­ni­mai, esą ne­pas­te­bė­jau, kad sumontavau di­des­nes pa­dan­gas, po­li­ci­jos pa­rei­gū­nams ne­ga­lio­ja ir vai­ruo­to­jų nuo bau­dų ne­gel­bė­ja.

At­sar­gu­mas gė­dos ne­da­ro

Dau­ge­lis vai­ruo­to­jų, su­si­ren­gę pa­ keis­ti pa­dan­gas, pa­sku­bo­mis at­lie­ ka šią pro­ce­dū­rą ir sė­da prie vai­ro.

Pa­dan­gų ži­no­vai taip elg­tis ne­re­ko­ men­duo­ja. Pir­miau­sia bū­ti­na pa­ tik­rin­ti oro slė­gį pa­dan­go­se, o ra­tus bū­ti­na ko­ky­biš­kai su­ba­lan­suo­ti.

Au­to­mo­bi­liu va­ži­nė­jant po mies­ tą tik vie­nam as­me­niui, oro slė­gis pa­dan­go­se ga­li bū­ti vie­noks, o iš­ si­ren­gus į to­li­mes­nę ke­lio­nę su di­ des­ne ke­lei­vių kom­pa­ni­ja rei­kė­tų dau­giau pri­pūs­ti pa­dan­gas.

Jei jos ne­nau­jos, de­rė­tų jas ati­džiai ap­žiū­rė­ti: ar gu­ma ne­sus­kel­dė­ju­ si, kor­pu­sas tvir­tas, be men­kiau­sių įtrū­ki­mų ar gu­ze­lių. Jei to­kių ap­ tin­ka­ma, ky­la pa­vo­jus, kad pa­dan­ ga ga­li bet ka­da sprog­ti ke­ly­je.

Kai ku­riuo­se au­to­ser­vi­suo­se siū­ lo­ma orą pa­dan­go­se pa­keis­ti azo­tu.

Juo už­pil­dy­tos pa­dan­gos be­veik ne­ rea­guo­ja į tem­pe­ra­tū­rų po­ky­čius ir slė­gis pa­dan­go­se iš­lie­ka pa­sto­vus, tad au­to­mo­bi­lių, va­sa­rą il­gai sto­ vin­čių sau­lė­je, pa­dan­gos neiš­si­leis.

Tie­sa, ši pa­slau­ga bran­ges­nė nei tra­di­ci­nis pa­dan­gų už­pil­dy­mas oru.

Ki­ta ver­tus, jos tei­kė­jai ti­ki­na, kad azo­tas pail­gi­na pa­dan­gos eksp­loa­ ta­ci­jos lai­ką iki 40 pro­c.

Bū­ti­na ba­lan­suo­ti

Dar vie­na gud­ry­bė, pa­dė­sian­ ti jaus­tis sau­giau, – kiek­vie­ną­kart nu­va­žia­vus 5 tūkst. ki­lo­met­rų re­ ko­men­duo­ja­ma su­keis­ti vie­to­mis prie­ki­nius ra­tus su ga­li­niais. Taip už­tik­ri­na­ma, kad pa­dan­gos dils ly­ giai ir abie­jų au­to­mo­bi­lio ašių su­ ki­bi­mas su ke­liu bus iden­tiš­kas.

Rei­kia ne­pa­mirš­ti ir ba­lan­suo­ ti ra­tus. Lie­tu­vo­je, ku­r duo­bių ne­ trūks­ta, vai­ruo­to­jas ga­li ir ne­pa­jus­ ti ne­di­de­lio smū­gio per vai­rą, bet tai ne­reiš­kia, kad, pa­tai­kius į gi­ les­nę duo­bę, ra­tui nie­ko ne­nu­ti­ko.

Net men­kiau­sia ra­to vib­ra­ci­ja vei­ kia va­žiuok­lę ir ati­tin­ka­mai grei­ čiau nei įpras­tai su­dy­la tam tik­ros au­to­mo­bi­lio de­ta­lės. Ra­tų ba­lan­sa­ vi­mas nė­ra itin bran­gi pa­slau­ga, tad siū­lo­ma tuo pa­si­rū­pin­ti daž­niau.

Bū­ti­na ži­no­ti, kaip san­dė­liuo­ ti ne­nau­do­ja­mas, šiuo at­ve­ju žie­ mi­nes, pa­dan­gas. Jei jos yra su rat­ lan­kiais, vi­sų pir­ma vi­sos tu­ri bū­ti pri­pūs­tos iki rei­kia­mos nor­mos ir ho­ri­zon­ta­lio­je pa­dė­ty­je su­gul­dy­tos vie­na ant ki­tos. Pa­dan­gas be rat­ lan­kių pa­tar­ti­na lai­ky­ti ver­ti­ka­liai, su­sta­ty­tas vie­ną gre­ta ki­tos. Svar­ biau­sia, kad pa­dan­gos bū­tų su­dė­ tos už­da­ro­je pa­tal­po­je ir sau­go­mos nuo tie­sio­gi­nių sau­lės spin­du­lių.

Ato­kus ga­ra­žo kam­pas tam kaip tik tin­ka. Pra­var­tu, kad san­dė­lia­vi­mo pa­tal­pa bū­tų gana vė­si, o oro tem­ pe­ra­tū­ra svy­ruo­tų kuo ma­žiau.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Tek­tų su­si­mo­kė­ti Ne vie­na drau­di­mo bend­ro­vė per­ spė­ja, kad nu­d i­lu­sio­m is pa­dan­go­ mis su­kė­lę ava­ri­ją vai­ruo­to­jai tu­rės grą­ž in­ti drau­di­mo iš­mo­ką.

Pa­gal ša­ly­je ga­lio­jan­čius tei­sės ak­ tus paaiš­kė­jus, jog eis­mo įvy­k is ki­ lo bū­tent dėl to, kad au­to­mo­bi­l is yra tech­n iš­kai ne­t var­k in­gas, ava­ ri­jos kal­t i­n in­k ui ga­l i tek­t i grą­ž in­t i drau­d i­mo bend­ro­vei iš­mo­ką, ku­ rią ji iš­mo­kė­jo nu­ken­tė­ju­siam vai­ ruo­to­jui.

5

pro­c. vai­ruo­to­jų dėl blo­gų pa­dan­gų ne­pe­rei­na tech­ni­nės ap­žiū­ros.

Svar­bu: jei pa­dan­gas nau­do­ja­te

ne­be pir­mą se­zo­ną, bū­ti­na pa­tik­ rin­ti, ar jų pro­tek­to­riaus gy­lis tin­ ka­mas.

Ar­tū­ro Mo­ro­zo­vo nuo­tr.

14

balandžio 4–10, 2013

pasaulis

Ką reiš­kia nau­ji žo­džiai se­no Ka­rin­ga re­to­ri­ka, gra­si­ni­mai, pro­vo­ka­ci­jos. Nau­ja­sis Šiau­rės Ko­ rė­jos ly­de­ris tę­sia pirm­ta­kų el­ge­sio tra­di­ci­jas, bet ar jis ry­šis ženg­ti dar to­liau?

Ap­gau­lin­gas įspū­dis

Kai Kim Jong-unas 2011 m. pa­bai­ go­je po tė­vo mir­ties pe­rė­mė Šiau­ rės Ko­rė­jos va­do­vo po­stą, dau­ge­liui at­ro­dė, kad jis vis­ką da­rys ki­taip.

Kim Jong-unas mė­ga­vo­si ame­ ri­kie­tiš­ko Mi­kės Pū­kuo­tu­ko šou, at­sta­ty­di­no ke­le­tą se­nų par­ti­nių no­menk­la­tū­ri­nin­kų ir į svar­bius po­stus pa­sky­rė jau­nų eko­no­mis­tų, ku­rie, bet ki­ta ko, tu­rė­jo vi­lio­ti in­ ves­tuo­to­jus. Šie­met į Pchen­ja­ną su „krep­ši­ nio dip­lo­ma­ti­jos“ mi­si­ja nu­vy­ko JAV krep­ši­nio žvaigž­dė Den­ni­sas Rod­ma­nas.

Bet pa­sta­ro­sio­mis sa­vai­tė­mis vis­kas ap­si­ver­tė aukš­tyn ko­jo­mis ir iš Ko­rė­jos pu­sia­sa­lio ėmė sklis­ti vie­na už ki­tą pra­stes­nės nau­jie­nos.

Pchen­ja­nas nu­trau­kė pa­sku­ti­nį ka­ ri­nį ry­šio ka­na­lą su Pie­tų kai­my­nais ir pa­reiš­kė, kad bran­duo­li­nis ka­ ras ga­li pra­si­dė­ti bet ku­rią aki­mir­ ką. Nau­ja­sis ša­lies ly­de­ris pa­skel­bė ra­ke­ti­nių pa­jė­gų ko­vi­nę pa­reng­tį, pa­gra­si­no su­ves­ti są­skai­tas su Va­ šing­to­nu ir po­za­vo prie pla­ka­to, ku­ ria­me, kaip at­ro­dė, bu­vo JAV mies­ tų bom­bar­da­vi­mo že­mė­la­pis.

Kas nu­ti­ko Kim Jong-unui – ar jis pa­šė­lo, ar pra­dė­jo gud­rų žai­di­mą?

Re­gio­ne – nau­ji va­do­vai

Kim Jong-uno tė­vas bei se­ne­lis ir­gi mėg­da­vo pil­ti ži­ba­lo į ug­nį, nau­do­ da­mi ble­fą ir gra­si­ni­mus kaip ap­ sau­gos prie­mo­nę, kad iš­lai­ky­tų po­ ten­cia­lius prie­šus to­liau nuo sa­vęs ir su­stip­rin­tų vi­daus kont­ro­lę. Bet to­kios griež­tos re­to­ri­kos Pchen­ja­ nas ne­var­to­jo se­no­kai, ką jau kal­ bė­ti apie tie­sio­gi­nius gra­si­ni­mus Va­šing­to­nui nu­šluo­ti jo ka­ri­nes ba­ zes ir smog­ti bran­duo­li­niu gink­lu.

Be Jung­ti­nių Tau­tų Sau­gu­mo Ta­ry­bos su­griež­tin­tų san­kci­jų ir JAV bei Pie­tų Ko­rė­jos bend­rų ka­ro pra­ty­bų, eks­per­tai, ap­žval­gi­nin­kai įžvel­gia ir ki­to­kių prie­žas­čių, ko­ dėl jau­na­sis Šiau­rės Ko­rė­jos ly­de­ris

bū­tent da­bar, praė­jus vos me­tams nuo jo atė­ji­mo į val­džią, ėmė­si to­ kios ka­rin­gos re­to­ri­kos. „Iš da­lies tai vyks­ta dėl nau­jos va­do­vy­bės, – aiš­ki­no Ko­rė­jos eks­ per­tė, Pran­cū­zi­jos žur­na­lo „La Re­ vue“ ap­žval­gi­nin­kė Ju­liet­te Mo­ril­ lot. – Šia­me re­gio­ne vi­si va­do­vai nau­ji: pa­si­kei­tė val­džia Ki­ni­jo­je, Pie­tų Ko­rė­jo­je iš­rink­ta nau­ja pre­zi­ den­tė, Ja­po­ni­jo­je – nau­jas mi­nist­ ras pir­mi­nin­kas. To­dėl Kim Jongunui svar­bu aiš­kiai api­brėž­ti sa­vo po­zi­ci­jas.“

Šiau­rės Ko­rė­ja jau 20 me­tų sėk­min­gai žai­džia šį žai­di­mą – bran­duo­li­nę dip­lo­ ma­ti­ją ir net šan­ta­žą.

J.Mo­ril­lot taip pat at­krei­pė dė­ me­sį, kad pro­vo­ka­ci­joms pa­rink­ tas la­bai tin­ka­mas me­tas – pa­va­ sa­ris, kai mi­ni­mos Šiau­rės Ko­rė­jos gy­ven­to­jams svar­biau­sios da­tos.

Vos me­tus prie vals­ty­bės vai­ro sto­ vin­čiam ly­de­riui tai pa­lan­kus mo­ men­tas mo­bi­li­zuo­ti vi­suo­me­nę ir su­stip­rin­ti tau­tos pa­lai­ky­mą.

Mėg­džio­ja se­ne­lį?

JAV už­sie­nio ry­šių ta­ry­bos eks­ per­tas Scot­tas Sny­de­ris ma­no, kad Kim Jong-unas ban­do mėg­džio­ti sa­vo se­ne­lį Kim Il-sun­gą, ku­ris yra la­biau gar­bi­na­mas Šiau­rės Ko­rė­jo­ je, nei prieš kiek dau­giau nei me­tus šį pa­sau­lį pa­li­kęs Kim Jong-ilas. „Bet ne­pa­mirš­ki­me, kad nors Kim Il-sun­gas ir­gi atė­jo į val­džią ga­na jau­nas, jo pir­mas veiks­mas bu­vo ka­ras su Pie­tų Ko­rė­ja“, – kal­bė­da­mas JAV te­le­vi­zi­jai „NBC News“ pri­mi­nė eks­per­tas.

Nors vi­suo­met eg­zis­tuo­ja ti­ki­ my­bė, kad kas nors ap­si­skai­čiuos ir

pa­dė­tis taps ne­val­do­ma, Taft­so uni­ ver­si­te­to pro­fe­so­rius Sung Younlee įsi­ti­ki­nęs, kad Kim Jong-unas to­liau lai­ko­si žai­di­mo tai­syk­lių, ku­ rias api­brė­žė jo tė­vas ir se­ne­lis. „Šiau­rės Ko­rė­ja ge­rai iš­ma­no, kaip ka­riau­ti psi­cho­lo­gi­nį ka­rą. Ji di­di­na įtam­pą, spaus­da­ma Seu­lą ir Va­šing­to­ną, o kai gau­na hu­ma­ni­ ta­ri­nę pa­gal­bą ir nuo­lai­dų, švel­ni­ ną to­ną, – dės­tė pro­fe­so­rius. – Nė vie­nas ly­de­ris ne­no­ri tvar­ky­tis su už­sie­nio po­li­ti­kos kri­ze, ku­rią su­ kel­tų Šiau­rės Ko­rė­ja. To­dėl yra im­ pul­sas ma­žin­ti įtam­pą. Šiau­rės Ko­ rė­ja jau 20 me­tų sėk­min­gai žai­džia šį žai­di­mą – bran­duo­li­nę dip­lo­ma­ ti­ją ir net šan­ta­žą.“ Vie­nos Ko­rė­jos nie­kas ne­no­ri?

2013-ie­ji tu­ri sim­bo­li­nę reikš­mę, nes šie­met su­kan­ka 60 me­tų pa­ liau­bų su­si­ta­ri­mui, ku­ris už­bai­gė gink­luo­tą Ko­rė­jos konf­lik­tą. Ir šia pro­ga nu­trau­kęs karš­tą­ją li­ni­ją su Seu­lu, Kim Jong-unas, anot Ko­ rė­jos eks­per­tės J.Mo­ril­lot, sie­kia pro­tin­gai iš­nau­do­ti re­gio­ne su­si­ klos­čiu­sį sta­tus quo. „Kai kal­bu apie sta­tus quo, tu­riu gal­vo­je, jog iš tik­rų­jų nie­kas ne­ suin­te­re­suo­tas tuo, kad dvi Ko­rė­jos su­si­vie­ny­tų, – aiš­ki­no ap­žval­gi­nin­ kė. – Pie­tų Ko­rė­ja ma­to Vo­kie­ti­jos pa­vyz­dį ir ne­no­ri, kad jos gy­ve­ni­mo ly­gis kris­tų. Ki­ni­ja ne­no­ri ma­ty­ti prie sa­vo du­rų su­vie­ny­tos, de­mok­ ra­tiš­kos ir bran­duo­li­nį gink­lą tu­rin­ čios vals­ty­bės. To­ki­jui ir­gi ne­rei­kia an­ti­ja­po­niš­kų nuo­tai­kų pa­grin­du su­si­vie­ni­ju­sios Ko­rė­jos.

Kal­bė­da­mi apie Jung­ti­nes Vals­ti­ jas ne­pa­mirš­ki­me, kad Ki­ni­jos ka­ ri­nė ga­lia au­ga, to­dėl jos ne­no­ri at­ si­sa­ky­ti sa­vo avan­pos­tų Oki­na­vo­je, Gua­me ir Pie­tų Ko­rė­jo­je. Tai­gi Kim Jong-unas kurs­to vi­sas šias nuo­ tai­kas ir iš­nau­do­ja sta­tus quo sa­ vo­tiš­ka­me tarp­tau­ti­nia­me kor­tų lo­ši­me.“ Pa­ren­gė Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis

pasaulis per savaitę Penk­ta­die­nis Lat­vi­jos ug­nia­ge­siai gel­bė­to­jai kar­tu su pa­sie­nie­čiais ir ka­riais gel­bė­jo ant dvie­jų le­do ly­čių Ry­gos įlan­ko­je at­si­dū­ru­sius le­di­nės žūk­lės mė­gė­jus.

Ant dvie­jų nuo kran­to at­ski­lu­sių le­ do ly­čių, ku­rias sro­vės nu­si­ne­šė to­lyn į Ry­gos įlan­ką, bu­vo 221 žmo­gus, vi­si jie sėk­min­gai pri­sta­ty­ti į kran­tą.

Vie­nas žve­jys, per­kel­tas į kran­tą sraig­ tas­par­niu nuo le­do ly­ties prie Jūr­ma­los, pa­sa­ko­jo, kad dau­gu­ma pra­mo­gau­to­jų ne­pas­te­bė­jo, kaip ties kran­tu at­si­ra­do pro­per­ša, ku­ri, de­ja, spar­čiai pla­tė­jo.

Ke­li ar­čiau­siai bu­vę žmo­nės spė­jo pro­per­šą per­šok­ti, o ki­ti, li­kę ant spar­ čiai tols­tan­čios le­do ly­ties, puo­lė skam­ bin­ti gel­bė­to­jams mo­bi­lio­jo ry­šio te­le­ fo­nais.

Tęs­ti­nu­mas: Kim Jong-unas to­liau ban­do lai­ky­tis žai­di­mo tai­syk­lių, ku­ria

gas (nuotr. viršuje).

2013 03 28 2013 04 03

Šeš­ta­die­nis

Sek­ma­die­nis

Ita­li­jos pre­zi­den­tas Gior­gio Na­po­li­ta­ no pa­nei­gė gan­dus, kad jis at­si­sta­ty­din­ siąs ir taip at­ver­siąs ke­lią nau­jiems par­ la­men­to rin­ki­mams.

Anks­čiau šeš­ta­die­nį ži­niask­lai­do­je bu­ vo pa­skli­dę gan­dai, kad G.Na­po­li­ta­no svars­to ga­li­my­bę ne­del­sdamas at­si­sta­ ty­din­ti ir taip at­ver­ti ke­lią nau­jiems par­ la­men­to rin­ki­mams, kai žlu­go pa­stan­gos su­for­muo­ti vy­riau­sy­bę.

87 me­tų vals­ty­bės va­do­vas, penk­ta­die­ nį su­si­ti­kęs su pa­grin­di­nių par­ti­jų ly­de­ riais, mė­gi­no ras­ti išei­tį iš po­li­ti­nės ak­ la­vie­tės, su­si­da­riu­sios po va­sa­rį vy­ku­sių rin­ki­mų, per ku­riuos neat­si­ra­do aiš­kaus nu­ga­lė­to­jo.

Vi­si trys pa­grin­di­niai į par­la­men­tą pa­te­ ku­sių par­ti­jų al­jan­sai lai­kė­si įsi­ki­bę sa­vo po­zi­ci­jų. Jos ne­lei­do su­for­muo­ti dau­gu­ mos, to­dėl vil­tys ras­ti spren­di­mą be pir­ ma­lai­kių rin­ki­mų penk­ta­die­nį iš­blė­so.

Po­pie­žius Pran­ c i š ­k u s , Š v . P e t ­r o aikš­tė­je sa­ ky­d a­m as sa­vo pir­mą­jį Ve­ly­kų pa­lai­ mi­ni­mą „Mies­tui ir pa­sau­ liui“, mel­dė po­li­ti­nio spren­ di­mo Si­ri­jo­je ir su­si­tai­ky­mo Ko­rė­jos pu­sia­sa­ly­je.

Pir­ma­sis po­nti­fi­kas iš Lo­ty­ nų Ame­ri­kos taip pat pa­ra­gi­no ko­vo­to­jus Ni­ge­ri­jo­je pa­leis­ti lai­ ko­mus įkai­tus, pa­smer­kė kont­ra­ban­ dą žmo­nė­mis – ją pa­va­di­no „di­džiau­sia ver­gi­jos for­ma šia­me XXI a.“ – ir mel­dė tai­kos pa­sau­liui, „žei­džia­mam nie­kin­go že­mės iš­tek­lių eik­vo­ji­mo“.

Kal­bė­da­mas Va­ti­ka­ne su­si­rin­ku­siems maž­daug 250 tūkst. žmo­nių iš vi­so pa­ sau­lio, Pran­ciš­kus mel­dė­si už „my­li­

15

balandžio 4–10, 2013

pasaulis

o­je dai­no­je?

Konf­lik­tas Ko­rė­jos pu­sia­sa­ly­je pat anu­lia­vo 1953 m. lie­pos 27 d. pa­ liau­bų su­tar­tį, ku­ri už­bai­gė tre­jus me­ tus Ko­rė­jos pu­sia­sa­ly­je vy­ku­sį gink­ luo­tą konf­l ik­tą, nors tai­kos su­tar­t is nie­ka­da ne­bu­vo pa­si­ra­šy­ta.

Ban­dy­mai

Pa­dė­t is Ko­rė­jos pu­sia­sa­ly­je paašt­ rė­jo po to, kai praė­ju­sių me­tų gruo­ dį Pchen­ja­nas pa­lei­do pa­ly­do­vą į Že­ mės or­bi­tą ir šie­met va­sa­rio 12-ąją at­li­ ko tre­čią­jį po­že­mi­nį bran­duo­li­nį ban­ dy­mą. Bran­duo­li­nės bom­bos ban­dy­ mus ko­mu­nis­ti­nė vals­ty­bė bu­vo at­li­ ku­si ir anks­čiau – 2006 ir 2009 m.

Šiau­rės Ko­rė­j os re­ž i­m as praė­ju­ sią sa­vai­tę įsa­kė pa­si­reng­t i smog­ ti že­my­n i­nei JAV da­l iai, Ha­va­jams ir Gua­mui. Tie­sa, eks­per­tai abe­jo­jo, kad Pchen­ja­nas tu­r i tarp­že­my­n i­nę ba­l is­t i­nę ra­ke­tą, ku­r i ga­lė­t ų smog­ ti JAV že­my­n i­nei da­l iai. Ha­va­jai ir Gua­mas taip pat bū­t ų ne­pa­sie­k ia­ mi Šiau­rės Ko­rė­jos vi­du­ti­nio nuo­to­ lio ra­ke­toms, ta­čiau jos ga­lė­tų smog­ ti JAV ka­ri­nėms ba­zėms Pie­tų Ko­rė­ jo­je ir Ja­po­ni­jo­je.

Ofi­cia­lus pa­va­di­ni­mas: Ko­rė­jos Liau­dies De­mok­ra­ti­nė Res­pub­li­ka.

Sos­ti­nė: Pchen­ja­nas.

Va­do­vai: pir­ma­sis va­do­vas Kim Il-sun­gas. 1980 m. val­džią pe­rė­mė jo sū­nus Kim Jong-ilas. 2011 m. po tė­vo mir­t ies val­d žią pe­rė­mė Kim Jong-unas.

Po­li­ti­nė sis­te­ma: to­ta­l i­ta­r i­n is re­ ži­mas.

Gy­ven­to­jų skai­čius: 24,5 mln.

Eko­no­mi­ka Dy­dis: apie 40 mlrd. JAV do­le­rių.

BVP vie­nam gy­ven­to­jui: 1,8 tūkst.

do­le­rių. Že­mės ūkis – 23,2 pro­c., pra­mo­nė –

43,2 pro­c., pa­slau­gos – 33,6 pro­c.

Dar­bo jė­ga: 10 mln. Že­mės ūky­je dir­ba 35 pro­c., pra­

mo­nės ir pa­slau­gų sek­to­riu­je – 65 pro­c. ša­lies gy­ven­to­jų.

Ne­dar­bo ly­gis: nė­ra duo­me­nų.

Eks­por­tas: dau­giau­sia eks­por­tuo­ja

į Ki­ni­ją, Pie­tų Ko­rė­ją ir Bang­la­de­šą.

Im­por­tas: dau­giau­sia im­por­tuo­ja

Jung­ti­nių Tau­tų san­kci­jos

iš Ki­ni­jos, Pie­tų Ko­rė­jos ir Ru­si­jos.

Ko­vo pra­d žio­je Jung­t i­n ių Tau­t ų Sau­g u­mo Ta­r y­ba priė­mė dvi re­zo­ liu­ci­jas, ku­rios su­griež­ti­no san­kci­jas Šiau­rės Ko­rė­jai. Nuo to lai­ko Pchen­ja­ nas ko­ne kas­dien svai­do­si griež­tais pa­reiš­ki­mas Pie­tų Ko­rė­jos ir JAV at­ žvil­giu. Pchen­ja­nas įsi­ti­ki­nęs, kad šie „nu­si­kals­ta­mi do­ku­men­tai“, ati­man­ tys iš jo tei­sę tai­kiai ty­ri­nė­ti kos­mo­są ir gin­tis, Sau­gu­mo Ta­ry­bai bu­vo pri­ mes­ti Va­šing­to­no ir Seu­lo.

Sko­la: 12,5 mlrd. do­le­rių (2001 m.

Ka­ri­nės pra­ty­bos

as api­brė­žė jo tė­vas Kim Jong-ilas (nuotr. apačioje) ir se­ne­lis Kim Il-sun­

Gra­si­ni­mai Ame­ri­kai

Svar­biau­si fak­tai apie Šiau­rės Ko­rė­ją

Pa­dė­t į taip pat ap­sun­ki­no stam­bios ka­ri­nės pra­ty­bos Pie­tų Ko­rė­jos te­ri­to­ ri­jo­je, ku­rios pra­si­dė­jo ko­vo 1 d. ir tę­ sis iki ba­lan­džio pa­bai­gos. Šio­se pra­ ty­bo­se da­ly­vau­ja stra­te­g i­n iai bom­ bo­ne­šiai B-52 ir B-2, ga­lin­tys ga­ben­ti bran­duo­li­nį gink­lą. Pchen­ja­nas at­si­ sa­kė vi­sų su­si­ta­ri­mų su Seu­lu dėl ne­ puo­li­mo ir ne­bran­duo­li­nių zo­nų, taip

duo­me­ni­mis).

Ka­riuo­me­nė Struk­tū­ra: Šiau­rės Ko­rė­jos liau­

dies ar­mi­ja; sau­su­mos pa­jė­gos; lai­ vy­nas, oro pa­jė­gos, vie­šo­sios tvar­ kos pa­jė­gos.

Ka­rių skai­čius: vy­rų – 207 tūkst.; Bran­duo­li­nis reak­to­rius

Ant­ra­d ie­n į Pchen­ja­nas pa­skel­bė iš nau­jo pa­lei­džian­tis Jongb­jo­no bran­ duo­li­n į reak­to­rių, ku­ris bu­vo iš­jung­ tas 2007 m. Šiau­rės Ko­rė­ja Jongb­ jo­no reak­to­r ių iš­jun­gė pa­gal še­šių vals­t y­bių su­si­ta­r i­mą dėl pa­gal­bos mai­nais į nu­si­g ink­la­v i­mą. Ki­t ų me­ tų va­sa­rą ko­rė­jie­čiai su­nai­ki­no reak­ to­riaus au­ši­ni­mo bokš­tą. Reak­to­rius bu­vo vie­n in­te­l is plu­to­n io šal­t i­n is Šiau­rės Ko­rė­jos bran­duo­l i­n ių gink­ lų pro­g ra­mai. Ša­ly­je li­k u­sių plu­to­ nio at­sar­g ų, kaip ma­no­ma, už­tek­t ų 4–8 bom­boms. 2010 m. Šiau­rės Ko­ rė­ja at­sklei­dė, kad Jongb­jo­ne sod­r i­ na ura­ną, ir lei­do už­sie­n io eks­per­ tams ap­si­lan­ky­ti ten esan­čia­me ob­ jek­te su cent­r i­f u­go­m is. Pchen­ja­nas tuo me­tu tvir­ti­no, kad ura­nas sod­ri­ na­mas tik ma­ž u laips­niu, vien ener­ ge­ti­kos tiks­lais.

mo­te­rų: – 204 tūkst.

Gy­ven­to­jų, ga­lin­čių tar­nau­ti ka­

riuo­me­nė­je, skai­čius: vy­rų nuo 16 iki 49 me­tų – 6,5 mln.; mo­te­rų nuo 16 iki 49 me­tų – 6,4 mln.

Iš­lai­dos gy­ny­bai: ne­ži­no­ma.

„Scan­pix“ nuo­tr.

Antradienis mą Si­ri­ją, už jos ken­č ian­č ius žmo­n es ir už dau­gy­ bę pa­bė­ gė­lių, ku­ rie lau­kia pa­gal­b os bei pa­guo­ dos“. „Kiek daug krau­j o pra­ lie­ta! Ir kiek dar rei­kia ken­tė­ti, kol bus ras­tas po­li­ti­nis šios kri­zės spren­di­mas?“ – kal­bė­jo jis.

Pon­ti­fi­kas per­va­žia­vo Šv. Pet­ro aikš­tę sa­vo at­vi­ru pa­pa­mo­bi­liu, bu­čia­vo kū­di­ kius ir mo­jo džiū­gau­jan­čiai mi­niai, ku­rio­ je bu­vo ma­ty­ti vė­lia­vos iš vi­so pa­sau­lio, tarp jų – ir iš jo gim­to­sios Ar­gen­ti­nos.

Ru­s i­j os pre­z i­d en­ tas Vla­di­mi­ras Pu­ti­ nas ant­ra­die­nį pa­si­ra­ šė įsta­ty­mą, pa­gal ku­r į gu­b er­n a­ to­rius ga­lės rink­ti ne rin­kė­jai, o vie­tos par­la­men­tas pre­zi­den­ to tei­ki­mu. Pa­gal nau­ją­ jį įsta­ty­mą vi­si 83 ša­lies re­gio­nai ga­lės at­šauk­ti tie­sio­gi­nius gu­ber­na­to­ rių rin­ki­mus, ku­rie bu­vo įves­ti per­nai. Pa­sak Ru­ si­jos va­do­vo, nau­ja­sis įsta­ty­mas rei­ka­lin­gas, sie­kiant ap­gin­ti ma­žu­ mų tei­ses skir­tin­gų et­ ni­nių gru­pių gy­ve­na­muo­ se re­gio­nuo­se, to­kiuo­se kaip dau­giau­sia mu­sul­mo­ nų gy­ve­na­mos Šiau­rės Kau­

Trečiadienis ka­zo res­pub­li­kos. V.Pu­ti­nas at­si­sa­kė tie­ sio­gi­nio gu­ber­na­to­rių rin­ki­mo mo­de­lio 2004 m., siek­da­mas su­griež­tin­ti po­li­ti­ nės sis­te­mos kont­ro­lę iš Krem­liaus.

Bet praė­ju­siais me­tais tie­sio­gi­niai rin­ki­mai bu­vo at­gai­vin­ti dėl įnir­tin­ gų opo­zi­ci­jos pro­tes­tų prieš V.Pu­ ti­no val­dy­mą.

V.Putinas sulaukė kritikos ir iš Vakarų vyriausybių, ir iš Rusijos aktyvistų dėl apribojimų rinki­ mų procese, spaudimo nevy­ riausybinėms grupėms, di­ sidentų persekiojimo. Dabar V.Putino kritikai būgštauja, kad Kremlius ir „Vieningo­ ji Rusija“ pasinaudos šiuo įstatymu norėdami nušalin­ ti opozicijos kandidatus ir užtikrinti vietas valdžiai išti­ kimiems gubernatoriams.

Ber­ly­ne ne­to­li cent­ri­ nės trau­ki­nių sto­ties tre­č ia­d ie­n į at­ka­s us ne­spro­gu­sią Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro lai­kų bom­bą mies­te su­tri­ko trau­ki­nių ir au­to­ mo­bi­lių eis­mas. 100 kg bom­ba per ka­ rą bu­vo nu­mes­ta iš są­jun­gi­nin­kų lėk­tu­ vo, nors ži­niask­lai­da pra­ne­šė, kad tai – so­vie­ti­nė bom­ba. Ji bu­vo ras­ta maž­

daug 1,5 km į šiau­rę nuo cent­ri­nės trau­ ki­nių sto­ties. Pa­rei­gū­nai ma­no, kad Ber­ ly­ne po že­me ga­li bū­ti dar maž­daug 3 tūkst. bom­bų. Nesp­ro­gu­sių sprog­me­nų nuo­lat ran­da­ma per sos­ti­nė­je vyk­do­ mas sta­ty­bas. 2010 m. bir­že­lį Ge­tin­ge­ ne, ša­lies cent­ri­nia­me re­gio­ne, spro­gus 500 kg są­jun­gi­nin­kų, vei­kiau­siai – bri­tų, bom­bai žu­vo trys vo­kie­čių iš­mi­nuo­to­jai, dar du bu­vo sun­kiai su­žeis­ti.

16

balandžio 4–10, 2013

sportas diena.lt/naujienos/sportas

Spor­to aist­ruo­lio tvar­ka­raš­tis

KUR? Vil­niu­je, Lie­tu­vos fut­bo­lo fe­de­ra­ci­jos sta­dio­ne (Liep­kal­nio g. 13 / 2) ar­ba in­ter­ne­te spor­totv.lt, aly­ga.lt. KA­DA? Ba­lan­džio 10 d. 19.30 val.

Lie­tu­viš­ko fut­bo­lo der­bis Lie­tu­vos fut­bo­lo A ly­gos se­zo­nas įsi­bė­gė­ja. Ša­lies vi­ce­čem­pio­nas Vil­niaus „Žal­gi­ris“ na­mie priims pa­grin­di­nį kon­ku­ren­tą ko­vo­je dėl auk­so me­da­lių – Pa­ne­vė­žio „Ek­ra­ną“. Prin­ci­pi­nių var­žo­vų ko­va ga­ran­tuo­ja – bus karš­ta. Po šalto dušo pirmajame ture, kai žalgiriečiai buvo priversti pripažinti Klaipė­ dos „Atlanto“ pranašumą, Vilniaus klubas iškovojo dvi pergales ir yra pasi­ ryžęs pratęsti šią seriją.

Is­to­ri­ja: auk­si­nės 1999-ųjų per­ga­lės žal­gi­rie­čiams taip ir ne­pa­vy­ko pa­kar­to­ti.

Eu­ro­lea­gue.com nuo­tr.

Kur da­bar auk­si­nis „Žal­gi­ris“?

KUR? Hius­to­ne ar­ba in­ter­ne­te sport­li­ve.lt.

KA­DA? Ba­lan­džio 8 d.

R.Be­ran­kis pra­de­da ko­vas Ge­riau­sias ša­lies te­ni­si­nin­kas Ri­čar­das Be­ran­kis grįž­ta į kor­tus. Įs­pū­din­gą for­mą sau­sį „Aust­ra­lian Open“ tur­ny­re de­monst­ra­vęs lie­tu­vis me­tė rim­tą iš­šū­kį tre­čia­jai pa­sau­lio ra­ke­tei An­dy Mur­ray. Ar Ri­čar­das su­ge­bės ką nors pa­na­šaus su­kur­ti Hius­to­ne? Šiuo metu R. Berankis geriausiųjų planetos te­ nisininkų ATP reitinge užima 78-ą vietą. Aukščiausią poziciją lietuvis buvo pasiekęs 2011 m. sausio 31-ąją, kai buvo 73-ias.

KUR? Eu­ro­pos fut­bo­lo sta­dio­nuo­se, „Via­sat Sport Bal­tic“ ka­na­lu ar­ba in­ter­ne­te sport­li­ve.lt. KA­DA? Ba­lan­džio 9 ir 10 d. 21.45 val.

Čem­pio­nų ly­gos ketvirtfinalis Jau ki­tą sa­vai­tę paaiš­kės ke­tu­ri stip­riau­si Eu­ro­pos fut­bo­lo klu­bai, ku­rie tęs ko­vą dėl Čem­pio­nų ly­gos tau­rės. Ant­ra­die­nį Tur­ki­jo­je Stam­bu­lo „Ga­ la­ta­sa­ray“ mes iš­šū­kį Mad­ri­do „Real“, o Vo­kie­ti­jo­je vyks Dort­mun­do „Bo­ rus­sia“ ir Ma­la­gos „Ma­la­gos“ dvi­ko­va. Tre­čia­die­nio va­ka­rą ket­virt­fi­na­lio se­ri­ją baigs po­ros Tu­ri­no „Ju­ven­tus“–Miuncheno „Bayern“ ir „Bar­ce­lo­na“– „Saint Ger­main“.

KUR? Pi­rė­ju­je ar­ba in­ter­ne­te sport­li­ve.lt.

KA­DA? Ba­lan­džio 4 d. 21.45 val.

M.Ge­ce­vi­čius prieš buvusį trenerį Šian­dien Eu­ro­ly­go­je baig­sis „Top16“ eta­pas, po ku­rio ga­lu­ti­nai paaiš­kės at­ krin­ta­mų­jų var­žy­bų po­ros. Pi­rė­ju­je vie­tos „Olym­pia­cos“, ku­rios gre­to­se rung­ty­niau­ja Mar­ty­nas Ge­ce­vi­čius, ban­dys pa­lauž­ti Ri­mo Kur­ti­nai­čio va­ do­vau­ja­mų „Chim­ki“ krep­ši­nin­kų pa­si­prie­ši­ni­mą. Nė vie­na iš ko­man­dų dar nė­ra už­si­tik­ri­nu­si vie­tos ki­ta­me eta­pe. Ar M.Ge­ce­vi­čiaus iš­šaus prieš bu­ vu­sį tre­ne­rį?

1999-ai­siais „Žal­gi­riui“ trium­fa­vus Eu­ro­ly­go­je apie Lie­tu­vą pa­ sau­liui pra­neš­ta su trenks­mu. Is­to­ri­nės per­ga­lės pa­kar­to­ti klu­ bui ne­pa­vy­ko, ta­čiau dau­ge­lis auk­si­nės ko­man­dos žai­dė­jų Eu­ ro­pos krep­ši­nį pra­tur­ti­no ir ki­tu amp­lua.

Ba­lys Šmi­gels­kas

b.smigelskas@diena.lt

G.Gus­tas prie „Nep­tū­no“ per­ga­lės taš­kais ne­pri­si­dė­jo.

Legendinis triumfas

Tre­ne­rių de­san­tas

1999 m. ba­lan­džio 22-oji. Kau­no „Žal­gi­rio“ ma­ža­sis die­vu­kas Tyusas Ed­ney su pa­lai­min­ga šyp­se­na iš­ si­tie­sia ant lai­min­go­jo Miun­che­no par­ke­to, o iš­ko­vo­tą pres­ti­ži­nį že­my­ no tro­fė­jų į vir­šų ke­lia Eu­ro­ly­gos de­ biu­tan­tų ka­pi­to­nas Da­rius Mas­ko­ liū­nas. Tai bu­vo pir­mo­sios trium­fo aki­mir­kos. De­ja, eu­fo­ri­ja ka­da nors bai­gia­si, o be­ri­bis džiaugs­mas nu­ gu­la į is­to­ri­jos pus­la­pius. Kas lie­ka ta­da? Sa­vait­raš­tis „Vil­niaus die­na“ nu­ta­rė pa­si­žval­gy­ti po Eu­ro­ly­gos čem­pio­nų li­ki­mus. Ką da­bar vei­kia tie, ku­rie prieš 14 me­tų į ne­vil­tį va­ rė vi­są Eu­ro­pą?

Pa­sie­ki­mo ne­pa­kar­to­jo nė vie­nas

Įdo­mu, kad vė­liau po eli­ti­nius klu­ bus iš­si­bars­tę žal­gi­rie­čiai taip ir ne­ su­ge­bė­jo pa­kar­to­ti is­to­ri­nio pa­sie­ ki­mo. Ar­čiau­siai to bu­vo Sau­lius Štom­ber­gas ir T.Ed­ney. Lie­tu­vis 2001-ai­siais Eu­ro­ly­gos fi­na­le su­klu­ po at­sto­vau­da­mas Vi­to­ri­jos ko­man­ dai „Tau Ce­ra­mi­ca“. Toks pa­ts li­ki­ mas po dve­jų me­tų iš­ti­ko ir Tre­vi­zo „Be­net­ton“ klu­bą, ku­rio gar­bę gy­ nė T.Ed­ney. Min­dau­gas Žu­kaus­kas kar­tu su Sie­nos „Mon­te­pas­chi“ ant tre­čio­jo Eu­ro­ly­gos laip­te­lio li­po du se­zo­nus paei­liui – 2003 ir 2004 m.

Vos 19-os su­lau­kęs Gied­rius Gus­tas 1999-ųjų „Žal­gi­rio“ trium­ fą ste­bė­jo nuo at­sar­gi­nių žai­dė­jų suo­le­lio. Po pen­ke­rių me­tų įžai­dė­ jas ro­dė už­tik­rin­tą ir bran­dų žai­ di­mą. Ta­čiau du ne­lem­ti bau­dos me­ti­mai Tel Avi­ve ne tik ne­lei­do kau­nie­čiams su Ar­vy­du Sa­bo­niu prie­ša­ky pra­si­brau­ti į Eu­ro­ly­gos fi­ na­li­nį ket­ver­tą, bet ir iš es­mės su­ grio­vė to­les­nę G.Gus­to kar­je­rą. Tai yra vie­nin­te­lis iki šiol pro­fe­sio­na­ liai rung­ty­niau­jan­tis auk­si­nio „Žal­ gi­rio“ krep­ši­nin­kas. Be­je, šiuo me­tu jo at­sto­vau­ja­mas Klai­pė­dos „Nep­ tū­nas“ vie­no taš­ko per­sva­ra re­zul­ ta­tu 78:77 pir­ma­die­nį iš­plė­šė is­to­ ri­nę per­ga­lę prieš kau­nie­čius. Tie­sa,

Bu­vęs kau­nie­čių stra­te­gas Jo­nas Kaz­laus­kas kar­tu su Mask­vos CSKA praė­ju­sia­me se­zo­ne taip pat bu­vo per plau­ką nuo Eu­ro­ly­gos tro­fė­jaus, ta­ čiau li­ki­mas lie­tu­viui bu­vo nu­ma­tęs ki­tų pla­nų. Ar­tė­jan­čią va­sa­rą J.Kaz­ laus­kas dar­buo­sis na­cio­na­li­nė­je vy­ rų rink­ti­nė­je, ir jo asis­ten­tas bus ne kas ki­tas, o prieš 14 me­tų tre­ne­rio tak­ti­nes sche­mas aikš­te­lė­je įgy­ven­ di­nęs D.Mas­ko­liū­nas.

Apie T.Ed­ney skry­ džius po var­žo­vų krep­šiais ži­no­jo ne­tgi tie, ku­riems krep­ ši­nis bu­vo tam­sus miš­kas.

Ne­ver­ta pa­mirš­ti ir il­ga­me­ čio J.Kaz­laus­ko asis­ten­to Al­gir­do Bra­zio. Stra­te­gas 2003 m. su Aly­ taus „Ali­ta“ iš­ko­vo­jo LKL bron­zą, o 2007 m. tre­ni­ruo­da­mas Tar­tu „Rock“ ta­po Es­ti­jos čem­pio­nu.

D.Mas­ko­liū­nas to­li gra­žu ne vie­ nin­te­lis žai­dė­jas, ku­ris bai­gęs pro­ fe­sio­na­lo kar­je­rą ne­pa­bi­jo­jo ženg­ ti į tre­ne­rių džiung­les. Jis, Dai­nius Ado­mai­tis ir To­mas Ma­siu­lis il­gą lai­ką rung­ty­nia­vo Len­ki­jo­je, o vė­ liau kau­pė pa­tir­tį dirb­da­mi vy­riau­ siai­siais klu­bų tre­ne­riais. D.Mas­ ko­liū­nas dir­ba vy­rų rink­ti­nės tre­ne­rių šta­be, D.Ado­mai­tis ei­na Vil­niaus „Lie­tu­vos ry­to“ tre­ne­rio asis­ten­to pa­rei­gas, jam pa­ti­kė­ti­ na mušt­ruo­ti ir Lie­tu­vos stu­den­tų rink­ti­nę. T.Ma­siu­lis ki­tą sa­vait­ga­ lį Aly­taus are­no­je kar­tu su „Žal­ gi­rio“ jau­nai­siais dub­le­riais ko­vos Na­cio­na­li­nės krep­ši­nio ly­gos fi­na­ li­nia­me ket­ver­te, o va­sa­rą dar­buo­ sis 19-me­čių rink­ti­nė­je.

Verž­liais rei­dais ir tri­taš­kė­mis bom­bo­mis var­žo­vus į nok­dau­ną

siųs­da­vęs S.Štom­ber­gas jau ant­ rus me­tus ei­na „Žal­gi­rio“ vy­riau­ sio­jo tre­ne­rio asis­ten­to pa­rei­gas.

S.Štom­ber­gas pa­tir­ties sė­mė­si iš grai­ko Ilio Zou­ro, ser­bo Alek­sand­ ro Tri­fu­no­vi­čiaus, o da­bar su­da­ ro dar­nų due­tą su vie­nu ge­riau­sių Eu­ro­pos stra­te­gų Joa­nu Pla­za. Šie­ met 50-me­čio ju­bi­lie­jų švę­sian­tis Anthony Bo­wie taip pat dar­buo­ ja­si pri­va­čio­je krep­ši­nio mo­kyk­lo­ je Or­lan­de.

Ti­tu­lų sie­kia ir te­ni­se

39-erių Jiří Zí­de­kas šiuo me­tu Če­ki­ jos krep­ši­nio fe­de­ra­ci­jo­je ei­na vi­cep­ re­zi­den­to pa­rei­gas ir dir­ba Eu­ro­ly­gos ana­li­ti­ku. Ne­ga­na to, bu­vęs sun­ku­ sis „Žal­gi­rio“ kraš­to puo­lė­jas kon­ sul­tuo­ja Nim­bur­ko CEZ ko­man­dą, ku­rio­je bai­gė pro­fe­sio­na­lo kar­je­rą.

Apie T.Ed­ney skry­džius po var­ žo­vų krep­šiais ži­no­jo ne­tgi tie, ku­riems krep­ši­nis bu­vo tam­sus miš­kas. 2002 ir 2003 m. at­sto­vau­ da­mas Tre­vi­zo „Be­net­ton“ ame­ri­ kie­tis lai­mė­jo Ita­li­jos čem­pio­na­tą, o 2006-ai­siais ta­po Grai­ki­jos čem­ pio­nu. Šiuo me­tu 178 cm ūgio ma­ žy­lis ei­na Los An­dže­lo uni­ver­si­te­to (UC­LA) stu­den­tų ko­man­dos spor­to ope­ra­ci­jų va­do­vo pa­rei­gas.

M.Žu­kaus­kas krep­ši­nin­ko kar­je­ rą bai­gė praė­ju­sį se­zo­ną Šiau­liuo­ se, o da­bar yra šio klu­bo va­dy­bi­nin­ kas. Kęs­tu­tis Šeš­to­kas tuo­me­čia­me „Žal­gi­ry­je“ svar­biau­sio vaid­mens neat­li­ko, ta­čiau iš­ko­vo­tų sep­ty­nių Lie­tu­vos krep­ši­nio ly­gos čem­pio­nų žie­dų ko­lek­ci­ja jam dar il­gai ne­ga­lės pri­lyg­ti nie­kas. Anks­ti krep­ši­nin­ko kar­je­rą bai­gęs puo­lė­jas sėk­min­ gai verčiasi ne­kil­no­ja­muoju tu­rtu.

O bu­vęs žal­gi­rie­čių ir rink­ti­nės vi­ du­rio puo­lė­jas Eu­re­li­jus Žu­kaus­kas mė­gau­ja­si gy­ve­ni­mu: žai­džia Klai­ pė­dos „Švy­tu­rio“ mė­gė­jų krep­ši­nio ly­go­je, ku­riai pa­ts ir pre­zi­den­tau­ja.

Ma­ža to, 218 cm ūgio at­le­tas tu­ ri pa­sie­ki­mų ir te­ni­so sri­ty­je: praė­ ju­siais me­tais su­reng­ta­me „Va­ka­rų te­ni­so“ tur­ny­re E.Žu­kaus­kas dve­je­ tų var­žy­bo­se ap­len­kė 25 po­ras ir iš­ ko­vo­jo pir­mą vie­tą.

17

balandžio 4–10, 2013

26p.

Vilniečio savaitgalio renginių gidas.

savaitgalis

prasideda su „Vilniaus diena“

Ke­liau­nin­kas: „Šie­met Vil­nius yra ma­no dvi­de­šimt penk­to­ji sto­te­lė“, – sa­ko J.Rach­li­nas.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

Mu­zi­ka – tai rim­čiau nei san­tuo­ka

Ju­lia­nas Rach­li­nas pri­sta­to­mas kaip vie­nas gar­siau­sių ir cha­riz­ma­tiš­kiau­sių pa­sau­ lio smui­ki­nin­kų. Ta­čiau mu­zi­kos vir­tuo­ zas į Vil­nių at­vy­ko ne kon­cer­tuo­ti, o pri­sta­ ty­ti fes­ti­va­lio „Ki­no pa­va­sa­ris“ fil­mo „No­sių ša­lis“. Ir net inst­ru­men­to ne­pa­siė­mė.

Ag­nė Klim­čiaus­kai­tė a.klimciauskaite@diena.lt

Vil­niu­je gi­męs smui­ki­nin­kas prieš dvy­li­ka me­tų Dub­rov­ni­ke, Kroa­ti­jo­ je, pra­dė­jo reng­ti sa­vo fes­ti­va­lį „Ju­ lia­nas Rach­li­nas ir drau­gai“ bei sva­ jo­jo su­kur­ti fil­mą apie jo už­ku­li­sius, pa­ro­dy­ti, kad kla­si­ki­nės mu­zi­kos pa­sau­lis yra gy­vas, spal­vin­gas, di­ na­miš­kas ir to­li gra­žu ne­nuo­bo­dus.

Su ge­riau­siu drau­gu, smui­ki­nin­ ku Alek­se­ju­mi Igu­des­ma­nu, fes­ti­ va­lio 10-me­čio ju­bi­lie­jui su­kur­tas

fil­mas išė­jo kiek ki­toks, nei pla­ nuo­ta, ku­pi­nas po­kštų, mu­zi­kos ir švel­niai pa­si­šai­pan­tis iš pa­ties J.Rach­li­no po­trau­kio – lies­ti sa­ vo ir ki­tų no­sis. Apie fil­mą, mu­zi­ ką, po­kštus bei rim­tus da­ly­kus su smui­ki­nin­ku ir kal­bė­jo „Vil­niaus die­na“.

– Su­de­rin­ti su­si­ti­ki­mą su ju­mis su­dė­tin­ga dėl gau­sy­bės dar­ bų. Ko­kia yra ta vie­no ge­riau­ sių pa­sau­ly­je smui­ki­nin­kų dar­ bot­var­kė?

– Tai – ke­lio­nės po pen­kis že­my­nus, iš vi­so trun­kan­čios apie po­rą šim­tų die­nų per me­tus. Man pa­tin­ka ke­ liau­ti, skrai­dy­ti, tai ta­po na­tū­ra­ liu da­ly­ku. Šie­met Vil­nius yra ma­ no dvi­de­šimt penk­to­ji sto­te­lė.

– At­vy­ko­te į ki­no fes­ti­va­lį pri­ sta­ty­ti fil­mo „No­sių ša­lis“. Ką jis jums as­me­niš­kai reiš­kia? Ar iš tie­sų fil­mas yra vi­sai ne toks, ko­kio ti­kė­jo­tės?

– Na, aš ti­kė­jau­ si links­mo fil­mo apie

18

18

balandžio 4–10, 2013

savaitgalis

Mu­zi­ka –

tai rim­čiau nei san­tuo­ka Dub­rov­ni­ko fes­ti­va­ 17 lį. Ma­no di­džiau­sias no­ras bu­vo, kad jį kur­tų ma­no ge­

ras drau­gas A.Igu­des­ma­nas. Idė­ ja – pri­sta­ty­ti rim­tos, kla­si­ki­nės, mu­zi­kos fes­ti­va­lį ki­taip, ki­to­kio­je švie­so­je. Ko­dėl? Nes ne­re­tai žmo­ nėms, ypač jau­ni­mui, kla­si­ki­nė mu­zi­ka aso­ci­juo­ja­si su ne­lai­min­ ga, nuo­bo­džia mu­zi­ka, o ją gro­jan­ tys mu­zi­kan­tai at­ro­do sau­si, pil­ki, neį­do­mūs žmo­nės. Fil­me no­rė­jo­si at­skleis­ti ki­tą kla­si­ki­nių mu­zi­kan­tų pu­sę, tą, ku­ri ne­ma­to­ma rim­to­sios mu­zi­kos sce­no­je. Sce­no­je mes, kaip žmo­nės, as­me­ny­bės, ne­ma­to­mi, o už jos bū­na­me to­kie, ko­kių iš­vys­ti ki­ti gal net ne­si­ti­ki: links­mi­na­mės, po­kštau­ja­me. Ti­kiu, kad žiū­ro­vams toks fil­mas – tik­ra staig­me­na.

– Gar­sė­ja­te po­mė­giu lies­ti ki­tų no­sis. Ka­da, kaip šis po­trau­kis at­si­ra­do?

– Tik­rai, vi­sa­da lie­čiu no­sis. Ne­ ži­nau ko­dėl, tai ne­paaiš­ki­na­ma, bet mu­zi­ka – ir­gi kai kas abst­rak­ taus, ne­paaiš­ki­na­mo. Esu tik­ras, kad kiek­vie­nas tu­ri sa­vo keis­te­ny­ bių, tik ne vi­si apie jas kal­ba ar ku­ ria fil­mus. No­sies te­ma yra tie­siog links­ma fil­mo de­ta­lė.

– Ar žiū­rė­da­mas fil­mus gir­di­te smui­ką, ap­skri­tai inst­ru­men­ tus? Ar ga­li­te tie­siog įsi­jaus­ti į fil­mą?

– Mu­zi­ka fil­me yra la­bai svar­bus da­ly­kas, gal net svar­biau­sio­ji jo da­ lis. Jei fil­mo cent­re – smui­kas, ži­ no­ma, gir­dė­siu jį. Bet fil­mą ir žiū­ riu tam, kad pa­mirš­čiau sa­ve, sa­vo dar­bą, nu­tol­čiau nuo vis­ko. Tad, ži­no­ma, pa­vyks­ta tie­siog mė­gau­tis fil­mu, at­si­pa­lai­duo­ti, man ne­rei­kia su­si­telk­ti į fil­mo gar­so ta­ke­lio per­ for­man­są. Dėl to ir mėgstu ki­ną, kad jis nu­ke­lia mus į ki­tą pa­sau­lį.

jo­je pra­lei­džiu daug lai­ko, ypač va­ ka­rus. Ke­liau­da­mas įpran­ti at­ras­ ti to­kius ki­to­kius na­mus, kur su­ tin­ki sa­vo drau­gus. Ge­ra nu­vyk­ti į vie­ną ar ki­tą vie­tą, pa­ma­ty­ti re­tai ma­to­mus žmo­nes, ta­čiau kai sa­kau, kad grįž­tu į na­mus, tai reiš­kia, kad grįž­tu į Vie­ną.

No­riu gy­ven­ti gy­ve­ ni­mą, da­ry­ti tai, kas man pa­tin­ka, o ne sė­dė­ti na­mie sau­go­ da­mas ran­kas ir žiū­ rė­ti į jį.

– Vie­nas daž­niau­siai gir­di­mų prie­kaiš­tų mu­zi­kan­tams – jų ne­dė­me­sin­gu­mas šei­mai, na­ mams, bui­čiai. Ar tai, jū­sų nuo­ mo­ne, ga­li bū­ti su­de­ri­na­ma?

– Tai pri­klau­so nuo si­tua­ci­jos, bet su to­kiu ne­pas­to­viu gy­ve­ni­mo bū­ du su­de­rin­ti vis­ką yra di­de­lis iš­šū­ kis. Nuo­lat ju­di, kas po­rą ar ke­le­ tą die­nų at­si­du­ri vis ki­ta­me mies­te, vis ki­to­je ša­ly­je, net ki­ta­me že­my­ ne. Di­džio­ji da­lis su­pran­ta, kad tai nė­ra toks gy­ve­ni­mas, ku­rio ga­lė­ tum trokš­ti, bet tai kai­na, ku­rią tu­ri mo­kė­ti už sa­vo pa­si­rin­ki­mą.

Ta­čiau ma­no ap­lin­ko­je tai at­ro­ do su­pran­ta­ma. Kal­bant apie bui­ tį, ga­liu vi­sai ne­pras­tai ga­min­ti

mais­tą, bet ke­lias va­lan­das va­ly­ ti – ne man.

– Jū­sų drau­gė – ir­gi mu­zi­kan­ tė ?

– Ne. Ji psi­cho­lo­gė.

– Smui­ki­nin­kas, gro­jan­tis Stra­ di­va­ri­jaus smui­ku, sa­ko, kad tai – ypa­tin­gas jaus­mas. Kaip jį api­bū­din­tu­mė­te žmo­nėms, ku­ rie to ne­pa­tirs?

– Tai iš­ties ypa­tin­gas jaus­mas, ku­rį sun­ku per­teik­ti žo­džiais. Gro­ji­mas nuo­sta­biu inst­ru­men­tu pa­de­da iš­ reikš­ti tai, ką ga­lė­tum, įdo­miau, lei­džia mu­zi­kai su­teik­ti dau­giau spal­vų, eksp­re­sy­vu­mo, su­tei­kia pui­kių at­ra­di­mų juo gro­jan­čiam ir jo klau­san­tiems. Gro­ti Stra­di­va­ri­ jaus smui­ku man tik­ra pri­vi­le­gi­ja ir di­de­lė gar­bė. Stra­di­va­ri­jaus smui­ kai tu­ri skam­bė­ti, o ne gu­lė­ti kur nors mu­zie­ju­je. Ir pui­ku, kad juos tu­rin­čios ins­ti­tu­ci­jos, fon­dai tai su­pran­ta bei su­tei­kia šią ga­li­my­bę jau­niems mu­zi­kan­tams.

– Ar smui­kuo­ja­te kas­dien? Pa­ si­tai­ko mo­men­tų, kai smui­kas tie­siog pa­bos­ta?

– Kad nu­si­bos­tų, taip ne­pa­sa­ky­ čiau. Bet daug gro­jant, po gau­sy­bės kon­cer­tų, nuo­lat trun­kan­čių ke­lio­ nių tu­ri trum­pam su­sto­ti. Štai da­ bar net ne­pa­siė­miau smui­ko. Bet pau­zė ne­tu­ri il­gai už­si­tęs­ti. Prak­ti­ kuo­ju to­kį da­ly­ką, kad tris kar­tus per

kla­si­ką gro­jan­tys mu­zi­kan­tai yra sau­si, pil­ki ir neį­do­mūs žmo­nės.

me­tus po­rą sa­vai­čių vi­siš­kai ne­gro­ ju. Tai pa­de­da pa­krau­ti ba­te­ri­jas.

– Kaip dai­ni­nin­kai sau­go bal­są, gir­di­me įvai­rių is­to­ri­jų: sten­ gia­si kuo daž­niau pa­ty­lė­ti, ge­ ria ža­lius kiau­ši­nius, bal­so sty­ gas ma­sa­žuo­ja vib­ra­to­riais etc.

Ar jūs kaip nors ypa­tin­gai rū­pi­ na­tės sa­vo ran­ko­mis?

– Ne. Ko­kių nors kvai­lys­čių ne­kre­ čiu, bet smui­ki­nin­ko ran­kos nė­ra to­kios pa­žei­džia­mos kaip dai­ni­nin­ ko bal­sas. Ži­no­ma, rei­kia rū­pin­tis svei­ka­ta, ypač tiek ke­liau­jant, bet

keis­tų ri­tua­lų, kaip rū­pin­tis ran­ ko­mis, ne­tu­riu. Ga­lė­čiau ger­ti ža­ lius kiau­ši­nius, tik var­giai tai pa­ dė­tų man gro­ti smui­ku.

– Ar ri­bo­ja­te po­mė­gius, jei yra bent ma­žiau­sia ga­li­my­bė su­si­ žeis­ti ran­kas?

– Ga­liu pa­sa­ky­ti, kad man la­bai pa­tin­ka spor­tas – te­ni­sas, fut­bo­las, sli­di­nė­ji­mas, dėl to ma­no tė­vai ei­ na iš pro­to, taip pat ki­nas, mu­zi­kos fes­ti­va­liai. Gal kai ku­rie ma­no po­ mė­giai ki­tiems at­ro­do ri­zi­kin­gi, bet aš tie­siog ski­riu lai­ko sau. No­riu gy­

Kaip užau­gin Ag­nė Klim­čiaus­kai­tė a.klimciauskaite@diena.lt

Ta­len­tin­gą vai­ką tu­rin­tys tė­vai jau­čia ne tik pa­si­di­džia­vi­mą, su­ si­ža­vė­ji­mą, bet ir bai­mę, ne­ri­ mą, kaip ge­riau­siai jam pa­dė­ti at­skleis­ti sa­vo ga­bu­mus. Tai tei­ gia Ju­lia­no Rach­li­no tė­vas Mi­ chai­las Rach­li­nas, kaip an­ge­las sar­gas daž­nai ly­din­tis sū­nų ke­ lio­nė­se.

– Mu­zi­kan­to pro­fe­si­ja – rim­ tes­nis įsi­pa­rei­go­ji­mas nei ve­ dy­bos. Su­si­tuo­kęs ga­li ir iš­si­ skir­ti, o ta­pęs mu­zi­kan­tu ne­ga­li tie­siog nu­sto­ti tai da­ry­ti, jau­ tie­si sko­lin­gas pub­li­kai. Ką ma­ no­te jūs?

– Vi­siš­kai su­tin­ku su šio­mis min­ ti­mis. Tai – ke­lias, ku­rį pa­si­ren­ki.

Sa­ve lai­kau se­venth, kaip ku­ni­gas.

Jis pa­ski­ria sa­vo gy­ve­ni­mą Die­vui, aš sa­vą­jį pa­sky­riau mu­zi­kai. Tai ne­reiš­kia, kad aš nie­ko ki­to ne­no­ riu, bet mu­zi­ka yra la­bai svar­bus ir sun­kus įsi­pa­rei­go­ji­mas, net rim­tes­ nis nei san­tuo­ka.

– Mu­zi­kan­tas – am­ži­nas ke­lei­ vis. Yra vie­ta, ku­rią va­di­na­te na­mais?

– Gi­miau Vil­niu­je, o nuo tre­jų me­tų sa­vo na­mais va­di­nu Vie­ną. Bet ma­ no ke­ly­je yra daug na­mų – lėk­tu­vai, oro uos­tai, vieš­bu­čiai ir sce­na, ne ku­ri nors konk­re­ti, o ap­skri­tai. Bū­ ti sce­no­je man – lyg bū­ti na­mie, nes

Vaid­muo: smui­ki­nin­kas J.Rach­li­nas Lie­tu­vo­je šį­kart vie­šė­jo kaip ak­to­rius

Svar­bu „ne­per­de­gin­ti“ vai­ko

Išbandymas: tėvams pa­ste­bė­jus iš­skir­ti­nį vaiko ta­len­tą su džiaugs­

mu už­griūva ir rū­pes­tis, kaip pa­dė­ti atžalai jį at­skleis­ti, kaip ras­ti auk­ so vi­du­riu­ką. „Shutterstock“ nuotr.

„Ta­len­tas tik­rai yra kaž­kas duo­ ta Die­vo. Ne­kal­bu vien apie mu­ zi­ką – kai ku­rie vai­kai jau­čia no­ rą gau­dy­ti dru­ge­lius, ki­ti – sta­ty­ti na­mus, tre­ti – ką nors kur­ti. Pui­ ku, jei tė­vai pa­ste­bi ypa­tin­gus vai­ ko su­ge­bė­ji­mus, ta­čiau tai at­ne­ša ne ma­žiau bai­mės nei lai­mės“, – po­kal­bį su „Vil­niaus die­na“ pra­dė­ jo M.Rach­li­nas.

Dau­ge­liui tė­vų at­ro­do, kad jų vai­kas – neei­li­nių ga­bu­mų, tu­ rįs įgim­tą ta­len­tą, tad sku­ba at­ža­ lą mo­ky­ti mu­zi­kos, dai­lės, šo­kių, kal­bų ar kt. Tė­vų lai­mės pro­gra­ mą vyk­dan­tys vai­kai ga­li iš­ties pa­ siek­ti ge­rų re­zul­ta­tų, ta­čiau ne­re­

tai „per­de­ga“ ir lie­ka ge­ni­jais tik jų aky­se.

M.Rach­li­nas sa­ko, kad su žmo­ na la­bai anks­ti pa­ste­bė­jo iš­skir­ ti­nį sū­naus ta­len­tą, nors jį jau iš to­lo re­gė­jo ir ap­lin­ki­niai. Nes­le­ pia – pa­tys bū­da­mi pro­fe­sio­na­lūs mu­zi­kan­tai juo­du jau­tė­si lai­min­ gi, ta­čiau su džiaugs­mu už­griu­vo ir rū­pes­tis, kaip pa­dė­ti sū­nui jį at­ skleis­ti, kaip ras­ti auk­so vi­du­riu­ką – la­vin­ti pro­tin­gai, bet sai­kin­gai ir su­lauk­ti tin­ka­mo lai­ko. Ju­lia­nas su smui­ku su­si­pa­ži­no vos dve­jų, ta­ čiau pir­mą ofi­cia­lią pa­mo­ką ga­vo tik še­še­rių.

Kad per­ne­lyg ska­tin­ti im­lų vai­ką yra kenks­min­ga, liu­di­ja ir psi­cho­ lo­gai, su­si­du­rian­tys su iš­la­vin­tais vai­kais, ku­rie tu­ri pri­si­tai­ky­mo, bend­ra­vi­mo pro­ble­mų, bai­mę neį­ tik­ti di­de­les vil­tis puo­se­lė­jan­tiems tė­vams, net jau­čia kal­tę žais­ti, nes tai esą lai­ko švais­ty­mas. „Ma­nau, pa­ti di­džiau­sia kvai­ lys­tė – kai tė­vai mu­zi­kan­tai no­ri, kad jų vai­kas taip pat bū­tų pro­fe­ sio­na­las. Juk jie ži­no, koks tai su­ dė­tin­gas ke­lias, koks sun­kus dar­ bas. Ne­ver­tė­me Ju­lia­no juo ei­ti, ta­čiau bū­tų bu­vę neat­leis­ti­na pa­

19

balandžio 4–10, 2013

savaitgalis diena.lt/naujienos/laisvalaikis

Vizitinė kortelė Gi­mė Vil­niu­je 1974 m. gruo­džio 8 d. vio­lon­če­li­nin­ko Mi­chai­lo Rach­li­no ir pia­nis­tės, di­ri­gen­tės So­fi­jos Rach­ lin šei­mo­je, 1978 m. visi emig­ra­vo į Aust­ri­ją.

Pir­mą vie­šą kon­cer­tą su­ren­gė

1984 m.

1988 m. Ams­ter­da­mo „Con­cert­

ge­bouw“ vy­ku­sia­me „Eu­ro­vi­zi­jos“ kon­kur­se lai­mė­jo Me­tų jau­no­jo mu­ zikanto ap­do­va­no­ji­mą ir iš­gar­sė­jo vi­sa­me pa­sau­ly­je.

1999 m. ta­po Vie­nos kon­ser­va­to­

ri­jos pro­fe­so­riu­mi, jo­je dės­to.

Nuo 2000-ųjų Dub­rov­ni­ke (Kroa­

ti­ja) 12 kar­tų su­ren­gė mu­zi­kos fes­ti­ va­lį „Ju­lia­nas Rach­li­nas ir drau­gai“, ta­čiau dėl lai­ko ir lė­šų sto­kos te­ko jį su­ stab­dy­ti.

Smui­ki­nin­kas

grie­žia 1704 m. „ex Lie­big“ Stra­ di­va­ri­jaus smui­ku, ku­ rį jam sko­li­na An­ge­li­ kos Pro­kopp pri­va­tus fon­das.

2005 m. de­biu­ta­ vo gar­sio­jo­je Niu­jor­ko Car­ne­gie Hall sa­lė­je.

2010 m. J.Rach­li­nui su­

teik­tas UNI­CEF ge­ros va­lios am­ba­ sa­do­riaus Lie­tu­vai var­das. Kaip ge­ ros va­lios am­ba­sa­do­rius dar­buo­ja­ si ir Aust­ri­jai.

s – „Ki­no pa­va­sa­ry­je“ pri­sta­ty­tu fil­mu „No­sių ša­lis“ jis no­ri pa­neig­ti, kad Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

ven­ti gy­ve­ni­mą, da­ry­ti tai, kas man pa­tin­ka, o ne sė­dė­ti na­mie sau­go­ da­mas ran­kas ir žiū­rė­ti į jį.

– Daž­nas įsi­ti­ki­nęs, kad vun­ der­kin­das vai­kys­tės ne­tu­ri – ją paau­ko­ja gro­da­mas. Ar jūs pa­ ts jau­čia­tės ką nors pra­ra­dęs?

– Tik­rai ne. Ma­no vai­kys­tė bu­ vo nuo­sta­bi, ga­lė­jau da­ry­ti vis­ką, ką ir ki­ti vai­kai, tik kad dar ir gro­ jau. Na, gal tik ne­žiū­rė­jau po tris fil­mus per die­ną, po aš­tuo­nias va­ lan­das kas­dien ne­žai­džiau fut­bo­ lo. Bet vie­nas fil­mas, po­ra va­lan­

dų fut­bo­lo, o ki­tas lai­kas – mu­zi­kai bu­vo ir­gi ge­rai. Vi­suo­met jau­čiau pu­siaus­vy­rą. Nie­ka­da ne­ma­niau, kad lai­kas, skir­tas gro­ti, yra pra­ ras­tas. Apsk­ri­tai ne­si­jau­čiu ką nors pra­ra­dęs, ačiū už tai ma­no tė­vams.

Be to, no­rė­jau gro­ti pa­ts, ne­ver­čia­ mas, o ne ką nors ki­ta veik­ti.

– Pa­lin­kė­tu­mė­te sa­vo bū­si­miems vai­kams mu­zi­kan­to ke­lio?

– Jie pa­tys tu­rė­tų ap­si­spręs­ti. Nie­ ko ne­no­rė­čiau jiems dik­tuo­ti. Kad ir ką jie pa­si­rink­tų, vi­suo­met pa­ lai­ky­čiau.

Pas­ta­ruo­sius ke­le­rius me­tus di­ri­

guo­ja or­kest­rams.

– Gy­ve­no­te Vie­no­je nuo tre­jų.

Ko­kį ry­šį su Lie­tu­va jau­čia­te da­bar?

– Man pa­tin­ka grįž­ti į Lie­tu­vą, į sa­vo gim­tą­jį mies­tą. Ne­su la­bai nuo jos nu­to­lęs. Taip pat dir­bau su Lie­tu­vos ka­me­ri­niu or­kest­ru ir Lie­ tu­vos na­cio­na­li­niu sim­fo­niu or­ kest­ru. Ta­pau UNI­CEF ge­ros va­ lios am­ba­sa­do­riu­mi Lie­tu­vai, prieš po­rą me­tų čia su­ren­gė­me įspū­din­gą lab­da­ros kon­cer­tą, per jį su­rin­ko­me ne­ma­žai pi­ni­gų mo­kyk­lų sta­ty­boms Af­ga­nis­ta­ne. Tai­gi į Lie­tu­vą ma­ne at­ve­da ir mu­zi­ka, ir UNI­CEF.

n­ti vun­der­kin­dą? ste­bė­jus vai­ko ta­len­tą ne­su­teik­ ti ga­li­my­bių tai puo­se­lė­ti“, – kal­ bė­jo M.Rach­li­nas.

Vis­kas pra­si­de­da šei­mo­je

Pak­laus­tas, ko vai­kui rei­kia, kad jis užaug­tų mu­zi­kan­tas, J.Rach­li­ no tė­vas vi­suo­met pa­tei­kia tą pa­ tį at­sa­ky­mą – tai le­mia tūks­tan­ čiai kom­po­nen­tų, ir jei su ku­riuo nors iš jų ne­ge­rai, mu­zi­kan­tu tap­ ti neį­ma­no­ma. „Pir­miau­sia, bū­ti­na tu­rė­ti stip­ rius ner­vus. Pa­vyz­džiui, so­lis­tas sto­vi prieš po­rą tūks­tan­čių žmo­ nių ir tu­ri su­ge­bė­ti at­lai­ky­ti jų dė­ me­sį. Ne kiek­vie­nas ga­li iš­tver­ti to­kią įtam­pą. O juk ner­vų sis­te­ma for­muo­ja­si vai­kys­tė­je. Vis­kas pra­ si­de­da šei­mo­je. Au­gan­tis har­mo­ nin­go­je šei­mo­je vai­kas leng­viau at­lai­ko vi­sus iš­mė­gi­ni­mus, tvir­ tas už­nu­ga­ris jį da­ro stip­res­nį“, – dės­tė M.Rach­li­nas.

Vai­kys­tės džiaugs­mai pa­žįs­ta­mi

Brai­dy­mas pie­vo­mis, ka­muo­lio spar­dy­mas, snie­go pi­lys, su­si­ręs­ta pa­šiū­rė, gau­dy­nės, kie­mo drau­gai, ani­ma­ci­niai fil­mai – daž­nai ma­ no­ma, kad šios ir ki­tos vai­kys­tė­je

įpras­tos šė­lio­nės ma­žie­siems vun­ der­kin­dams ne­pa­žįs­ta­mos. Esą jų vai­kys­tė par­duo­ta.

Ma­nau, pa­ti di­ džiau­sia kvai­lys­ tė – kai tė­vai mu­zi­ kan­tai no­ri, kad jų vai­kas taip pat bū­tų pro­fe­sio­na­las.

J.Rach­li­no tė­vas ga­bios at­ža­los vai­kys­tės sam­pra­tą iš­dės­tė taip: „Pui­kiai su­vo­ki, kad jo atei­ties ho­ri­zon­te – mu­zi­ka, bet tė­vų už­ duo­tis – do­va­no­ti kuo įvai­ria­pu­ siš­kes­nę vai­kys­tę, leis­ti iš­ban­dy­ti įvai­rias veik­las, taip pat ir spor­ tą. Gro­jan­tis vai­kas ne­tu­ri jaus­tis kuo nors nu­skriaus­tas. Ži­no­ma, sau­go­da­vo­me, žiū­rė­da­vo­me, kad sū­nus ne­su­si­žeis­tų, sa­ky­da­vo­me, kad pa­ts bū­tų at­sar­ges­nis.“ Nuo bui­ties dar­bų at­leis­tas

Kad vai­kas kop­tų į mu­zi­kos aukš­ tu­mas, rei­kė­jo ne tik su­ras­ti ge­

rus pe­da­go­gus, leis­ti jam mė­gau­ tis vai­kys­tės džiaugs­mais, jaus­tis sau­giam šei­mo­je, bet ir to­kio, ro­ dos, pa­pras­to da­ly­ko – vi­siš­kai pa­si­rū­pin­ti kas­die­nė­mis smulk­ me­no­mis, taip pat ne­rei­ka­lau­ ti pa­gal­bos bui­ty­je, „at­leis­ti“ nuo vi­sų na­mų rū­pes­čių. „Ta­len­tin­giems žmo­nėms vi­ suo­met rei­ka­lin­ga pa­gal­ba kas­ die­nia­me gy­ve­ni­me. Ne­ga­li sa­ky­ ti vai­kui – klau­syk, ta­vo dra­bu­žiai pur­vi­ni, eik per­si­reng­ti, pa­da­ ryk tą ar aną. Bu­vo daug pa­pras­ tų da­ly­kų, ku­riuos už vai­ką rei­ kė­jo pa­da­ry­ti mums. Ta­čiau tai su­pran­ta­ma, jo gy­ve­ni­mo už­ duo­tis – vi­sai ki­to­kia“, – aiš­ki­ no M.Rach­li­nas.

Stul­bi­na­ma Ju­lia­no kar­je­ra ir sėk­mė – ge­riau­sias įro­dy­mas, kad tė­vų pa­si­rink­ti vai­ko la­vi­ni­mo ir auk­lė­ji­mo me­to­dai pa­si­tei­si­no su kau­pu. „Ga­liu tik pri­dur­ti, kad sū­nus nie­ka­da ne­no­rė­jo mes­ti mu­zi­kos.

La­bai di­džiuo­juo­si juo, džiau­ giuo­si tuo, ką jis pa­sie­kė. Na, dar trūks­ta gal tik anū­kų, bet pa­si­ steng­si­me jų su­lauk­ti“, – šyp­so­ jo­si smui­ki­nin­ko tė­vas.

20

balandžio 4–10, 2013

savaitgalis

Aktorės li­ki­mas dar­buo­ja­si de Val­da Bič­ku­tė pri­pa­žin­ta ge­riau­sia 2012 m. lie­tu­viš­ko ki­no ak­to­re. Taip nu­spren­dė prieš Ve­ly­kas pa­si­bai­gu­sio fes­ti­va­lio „Ki­no pa­va­sa­ris“ žiū­ro­vai, bal­sa­vę dvi sa­vai­tes. Į ap­do­va­no­ji­mų va­ka­rą at­vy­ku­si su drau­gu ope­ra­to­riu­mi Gied­riu­mi Jur­ko­niu, ak­to­rė at­ro­dė itin sti­lin­gai – lyg ret­ro da­ma.

Lai­ma Že­mu­lie­nė

– Taip. Jis bu­vo ša­lia, ir aš bu­vau įsi­ki­bu­si jam į ran­ką.

– Val­da, žiū­ro­vai įver­ti­no pa­ grin­di­nį jū­sų vaid­me­nį Ma­rio Mar­tin­so­no ero­ti­nė­je dra­mo­je „Ty­li nak­tis“. Kaip rea­ga­vo­te į šį pri­pa­ži­ni­mą? – pra­dė­jau po­ kal­bį su ak­to­re.

– Kaip ki­taip ga­liu rea­guo­ti, kaip tik džiaugs­min­gai? Tai – tie­siog ma­lo­ni ke­lio da­lis. Jei­gu kur nors ke­liau­tum, su­sto­tum gra­žioj vie­toj, ma­lo­nioj ka­vi­nėj pra­leis­tum lai­ką, pa­skui ke­liau­tum to­liau. Taip žiū­ riu į šį pri­pa­ži­ni­mą – man at­si­ti­ ko kai kas ne­pap­ras­tai ma­lo­naus, ir tai įkve­pia ke­liau­ti to­liau, su­tei­kia jė­gų. Esu ne­pap­ras­tai dė­kin­ga žmo­ nėms už pa­lai­ky­mą.

– Kad ne­nualp­tu­mė­te?

– Ne. Alp­ti ne­si­ruo­šiau, bet, aiš­ku, jau­di­nau­si smar­kiai.

l.zemuliene@diena.lt

– Ar to­li­mo­je šir­dies ker­te­lė­je vy­lė­tės, kad bū­si­te pri­pa­žin­ta ge­riau­sia praė­ju­sių me­tų lie­tu­ viš­ko ki­no ak­to­re?

– Oi, ne. „Ki­no pa­va­sa­ris“ – ir taip šven­tė. Šie­met kon­ku­ren­tės, no­mi­nan­tės, ma­no aki­mis žiū­rint, bu­vo la­bai stip­rios. La­bai gra­žios ir ta­len­tin­gos mo­te­rys. Net ne­bu­ vo svar­bu, kuo čia vis­kas pa­si­ baigs.

Pa­dė­ka: „Esu ne­pap­ras­tai dė­kin­ga žmo­nėms už pa­lai­ky­mą“, – sa­kė fes­

ti­va­ly­je „Ki­no pa­va­sa­ris“ ge­riau­sios ak­to­rės ti­tu­lą pel­niu­si V.Bič­ku­tė.

And­riaus Ufar­to / BFL nuo­tr.

– Pir­mas su šiuo lai­mė­ji­mu jus tur­būt pa­svei­ki­no drau­gas – ope­ra­to­rius G.Jur­ko­nis?

– Va­ka­re at­ro­dė­te tik­ra ret­ro da­ma: to sti­liaus su­kne­lė, šu­ kuo­se­na, ryš­kiai rau­do­nai pa­ da­žy­tos lū­pos. Kas tam va­ka­rui jus pa­puo­šė?

– Vis­ką su­gal­vo­jau pa­ti. Suk­ne­lę pa­siu­vo siu­vė­ja. To­kių šven­čių pro­ ga, aiš­ku, no­ri­si jaus­tis ypa­tin­gai, kad pa­čiam bū­tų sma­gu. Ne­mėgs­tu spe­cia­liai va­žiuo­ti pirk­ti dra­bu­žių, vis­kas at­si­tin­ka spon­ta­niš­kai – pa­ gal nuo­tai­ką. Bū­na taip: ei­ni Ge­di­ mi­no pro­spek­tu, kur nors už­su­ki, kas nors pa­tin­ka – ir nu­si­per­ki.

– Ru­sų kla­si­kas An­to­nas Če­ cho­vas yra pa­sa­kęs, kad žmo­ gaus vis­kas tu­ri bū­ti gra­žu: ir vei­das, ir dra­bu­žiai, ir sie­la, ir min­tys...

– Jis bu­vo tei­sus.

– Jū­sų pri­zas – ke­lio­nė į Pa­ry­ žių. Ka­da ten vyk­si­te?

– Tą die­ną man bu­vo dvi­gu­ba šven­ tė. Ry­tą bu­vo pir­mo­ji nau­jo­jo spek­ tak­lio re­pe­ti­ci­ja. Jį sta­tys iš Veng­ri­ jos at­vy­kęs re­ži­sie­rius. Nuo pat ry­to bu­vo iš­kil­min­ga die­na – pir­mas su­

si­ti­ki­mas su juo, pir­mo­ji re­pe­ti­ci­ja. Šio spek­tak­lio prem­je­ra bus ba­lan­ džio 26-ąją. Iki prem­je­ros ne­gal­vo­ju nei apie ke­lio­nes, nei apie dra­bu­žius, nei apie ką nors ki­ta. Su­si­kon­cent­ ra­vau į dar­bą – dirb­si­me in­ten­sy­ viai vi­sas die­nas. Po prem­je­ros, kai kva­pą at­gau­siu, ta­da ir pra­dė­siu pla­nuo­ti tą ke­lio­nę.

– Ar dėl to, kad ta­po­te ak­to­re, jau­ čia­tės esan­ti lai­mės vir­šū­nė­je?

– Moks­lus bai­giau 2002 m. Man at­ro­do, vis­kas vyks­ta dės­nin­gai, pa­ma­žu. Vi­siems pa­na­šiai bū­na. Įgy­ja­me pa­tir­ties su kiek­vie­nu spek­ tak­liu, su kiek­vie­nu fil­mu. Įgy­ja­me žiū­ro­vų mei­lės ir ke­liau­jam to­liau.

Bū­ti ak­to­riu­mi, man at­ro­do, yra pa­šau­ki­mas. Aš lai­min­ga, kad pa­ ju­tau tą šauks­mą ir tei­sin­gai pa­su­ kau sa­vo ke­liu. Kad neiš­si­gan­dau, ne­pa­bi­jo­jau. Vis dėl­to gy­ve­nau šei­ mo­je, ku­rio­je ne­bu­vo teat­ra­lų. Ga­ lė­jau ir neiš­girs­ti sa­vo pa­šau­ki­mo.

– Ar no­rė­tu­mė­te at­si­skleis­ti mo­ti­nys­tė­je, su­si­lauk­ti vai­kų?

– Be abe­jo. Ir esu tik­ra, kad anks­ čiau ar vė­liau tai at­si­tiks.

– O gal su G.Jur­ko­niu esa­te jau su­si­ža­dė­ję?

– Ne. Dar net ne­gy­ve­na­me drau­ ge. Dar duo­da­me lais­vę vie­nas ki­ tam, nes abu esa­me la­bai už­siė­mę.

J.Vait­kus: „Tarp teat­ro ir že­mės ūkio Lai­ma Že­mu­lie­nė l.zemuliene@diena.lt

Praė­ju­si sa­vai­tė bu­vo dos­ni ne tik ki­nui, bet ir teat­rui. Už ge­riau­sius se­zo­no dar­bus teat­ro me­ni­nin­kai bu­vo ap­do­va­no­ti Auk­si­niais sce­ nos kry­žiais. Dau­giau­sia ap­do­va­ no­ji­mų bu­vo įver­tin­tas re­ži­sie­riaus Jo­no Vait­kaus mu­zi­ki­nis spek­tak­ lis „Eg­lu­tė pas Iva­no­vus“, pa­sta­ty­ tas Lie­tu­vos ru­sų dra­mos teat­re.

– Bu­vo­te įver­tin­tas kaip ge­ riau­sias se­zo­no re­ži­sie­rius.

Dar Auk­si­nį sce­nos kry­žių pel­ nė spek­tak­lio dai­li­nin­kas Jo­nas Ar­či­kaus­kas, kom­po­zi­to­rius Al­gir­das Mar­ti­nai­tis, ak­to­rius Va­len­ti­nas No­vo­pols­kis. Tur­ būt ne­ma­žai pra­kai­to te­ko iš­ lie­ti, kol at­si­ra­do šis gran­dio­ zi­nis spek­tak­lis?

– Tas spek­tak­lis – ko­kių pen­ke­rių me­tų dar­bo vai­sius. Pra­dė­jau jį su stu­den­tais, Ar­nol­das Ja­lia­niaus­ kas la­bai ge­rai dai­na­vo. Pas­kui jį pa­da­rė­me Šve­di­jo­je su tarp­tau­ti­ne ak­to­rių ko­man­da. Bet tai bu­vo ne­ baigtas spek­tak­lis – jau­tė­si, kad jį rei­kia pra­tęs­ti, nes gu­la į vie­na pje­

sės teks­tai, įvy­kiai, te­mos. Ka­dan­ gi su­ti­ko dirb­ti sce­nog­ra­fas ir kom­ po­zi­to­rius, bu­vo ma­lo­nu tą dar­bą da­ry­ti, ir jis ga­lų ga­le iš­si­ru­tu­lio­ jo į spek­tak­lį.

Juk ne­ga­li gy­ven­ti beo­rėj erd­vėj. Ma­tai, kur jie kryps­ta, kas jiems įdo­mu, ko­dėl jiems tai įdo­ mu, o man, pa­vyz­ džiui, – ne.

– „Auk­si­nių sce­nos kry­žių“ va­ ka­re jū­sų pa­dė­kos kal­ba bu­vo trum­piau­sia – tik vie­nas žo­dis „Ačiū“. Ko­dėl?

– Ne­ma­tau pra­smės to­kiuo­se su­ si­rin­ki­muo­se kal­bė­ti ką nors rim­ čiau, o pliaukš­ti ne­rim­tai taip pat ne­si­no­ri. Ge­riau jau pa­ty­lė­ti ir pa­ si­klau­sy­ti, ką ki­ti kal­ba.

– Kai per­nai bu­vo­te ap­do­va­ no­tas Bo­ri­so Dau­gu­vie­čio aus­ ka­ru, bu­vo­te lyg nu­ste­bęs, lyg

įsi­žei­dęs. Ir štai – net ke­tu­ri Kry­žiai.

– Ne, aš nie­ka­da neį­si­žei­džiu. Tik pa­gal­vo­jau, kad rei­kės pra­si­dur­ ti au­sį. Bet dar ne­pra­si­dū­riau. Gal pra­si­dur­siu prieš mir­tį.

– Kaip teat­re pa­mi­nė­jo­te tuos ke­tu­ris Kry­žius?

– Vie­ni ki­tus pa­svei­ki­no­me. Bet ne­ pa­mi­nė­jo­me taip, kaip įpras­ta, – su deg­ti­ne.

– Šia­me va­ka­re bu­vo­te drau­ge su žmo­na El­vy­ra Vait­ku­vie­ne.

Pir­mo­ji jus tur­būt ir pa­svei­ki­ no žmo­na?

– Tai aiš­ku.

– Kaip ji at­si­lie­pė apie „Eg­lu­tę pas Iva­no­vus“?

– Jai tas spek­tak­lis priim­ti­nas, ne kar­tą yra žiū­rė­ju­si. Bu­vo nu­ste­bin­ ta, nes į tą spek­tak­lį įtrauk­ta daug žmo­nių. Ji ma­tė ir stu­den­tiš­kus. Jai tai – lyg ir pro­ce­so se­ki­mas, į ką ga­ li iš­si­vys­ty­ti spek­tak­lis.

– Ar rea­guo­ja­te į žmo­nos pa­sta­ bas apie sa­vo spek­tak­lius?

– Ži­no­ma, rea­guo­ju. Aš į kiek­vie­no žmo­gaus pa­sta­bas rea­guo­ju. Gal

ne­tie­sio­giai, gal jų neį­gy­ven­di­nu, bet pa­gal­vo­ju: „Ko­dėl taip pa­sa­ kė? Gal iš tik­rų­jų kas nors yra?“ Kiek­vie­na pa­sta­ba tu­ri sa­vo pra­ smę, – ją pa­reiš­kė gy­vas žmo­gus, ku­ris mąs­to, tu­ri nuo­jau­tą. Bend­ ra­vi­mas man vi­sa­da svar­bus.

– Gal yra re­ži­sie­rius, ku­ris jums – au­to­ri­te­tas, iš ku­rio kart­kar­ tė­mis mo­ko­tės?

– Ži­no­te, aš iš vi­sų po tru­pu­tį mo­ kau­si – ir iš Ei­mun­to Nek­ro­šiaus, ir iš Os­ka­ro Kor­šu­no­vo, ir iš Gy­ čio Pa­de­gi­mo kai ko. Ir sce­nog­ ra­fai, ir kom­po­zi­to­riai sa­vo­tiš­kai ma­ne pa­pil­do. Vi­si ko nors įne­ ša. Juk ne­ga­li gy­ven­ti beo­rėj erd­ vėj. Ma­tai, kur jie kryps­ta, kas jiems įdo­mu, ko­dėl jiems tai įdo­ mu, o man, pa­vyz­džiui, – ne. O gal yra kas nors to­kio, ką jie tik­tai pro­bėgš­mais pa­da­ro, nors rei­kė­tų vys­ty­ti la­biau? Tur­būt ir ki­ti re­ži­ sie­riai, žiū­rė­da­mi ma­no spek­tak­ lius, tą pa­tį da­rė?

– Kai­me tu­ri­te so­dy­bą. Ar jums pa­tin­ka ten dirb­ti že­mę, šie­ nau­ti?

– La­bai man ten pa­tin­ka. Tik­ tai šmei­žia ma­ne, žemg­ro­biu va­

Lai­kas: „Spek­tak­lis „Eg­lu­tė pas Iva­no­v

di­na. Bet vis­kas su­bliūš­ko, nie­ko neį­ro­dė, bu­vo nu­trauk­ta ta by­la.

Bet kai ap­lin­kui vien an­ge­lai gy­ ve­na – vi­si kai­my­nai yra to­kie ge­ ri, to­kie pa­do­rūs, to­kie są­ži­nin­gai skaid­rūs, kad kar­tais bai­so­ka gy­ vent tarp jų.

21

balandžio 4–10, 2013

savaitgalis diena.lt/naujienos/kultura

ei­man­ti­niu grąž­tu Dar ne tas lai­kas. „Ki­no pa­va­sa­ry­ je“ bu­vo pa­ro­dy­tas ir Gied­riaus fil­ muo­tas trum­po met­ra­žo lie­tu­viš­ kas fil­mas „Re­vo­liu­ci­jos teo­ri­ja“, re­ži­sie­rius – Ti­tas Sū­džius.

– Jus ir Gied­rių, ga­li­ma sa­ky­ ti, sie­ja net pro­fe­si­ja – abu dir­ bo­te te­le­vi­zi­jos fil­mo „Pa­vog­ta lai­mė“ aikš­te­lė­je. Ar jau­čia­te, kad jis – ant­ro­ji jū­sų pu­sė?

– Net pa­ti sau ne­ga­liu į tą klau­si­ mą at­sa­ky­ti. Dar anks­ti. Taip, mes tu­rim daug bend­ro. Su­si­tin­ka­me spon­ta­niš­kai, vis­kas pri­klau­so nuo užim­tu­mo.

Dar net ne­gy­ve­na­me drau­ge. Dar duo­da­ me lais­vę vie­nas ki­ tam, nes abu esa­me la­bai už­siė­mę. Dar ne tas lai­kas.

– Ar Gied­rius jums yra pa­dė­jęs kaip ak­to­rei?

– Gal ne. Aš bu­vau jau pa­kan­ka­mai su­si­for­ma­vu­si kaip ak­to­rė ir daug me­tų dir­ban­ti. Mū­sų at­ve­ju – tai la­biau žmo­giš­kas, o ne pro­fe­si­nis su­si­ti­ki­mas.

– O anks­tes­nis jū­sų drau­gas – ži­no­mas re­ži­sie­rius Ri­mas Tu­ mi­nas – jums pa­dė­jo aug­ti kaip ar­tis­tei?

– Ži­no­ma. Jis bu­vo ma­no mo­ky­to­ jas. Apie ak­to­riaus pro­fe­si­ją, kaip ir vi­sas ma­no kur­sas, su­ži­no­jo­me mo­ ky­da­mie­si, sem­da­mie­si ži­nių iš jo.

Pas­kui kiek­vie­nas at­ski­ras dar­bas, kiek­vie­nas re­ži­sie­rius – vėl ki­ta mo­ kyk­la. Tu su­si­du­ri su ki­tais žmo­nė­ mis, ir kiek­vie­ną kar­tą ke­lio­nė pra­ si­de­da iš nau­jo.

– Ar ga­lė­tu­mė­te gy­ven­ti be mei­lės?

– Ne, tik­rai ne. Jei­gu jos ne­bū­tų, ją tur­būt su­si­gal­vo­čiau.

– Pa­da­rė­te pui­kią kar­je­rą. Ko rei­kia, kad ji pa­si­sek­tų?

– Nie­kad nemaniau, kad ji to­kia sėk­min­ga. Tie­siog vis­kas te­ka, kaip te­ka. Ma­nau, svar­biau­sia – as­me­ ni­nės sa­vy­bės: nuo­šir­du­mas, są­ mo­nin­gu­mas, at­si­da­vi­mas, vi­di­nė kul­tū­ra, ge­bė­ji­mas pa­gau­ti pro­fe­ si­jos es­mę.

Gal sėk­mė vis­ką le­mia? Vie­ nas Die­vas te­ži­no, jam vie­nin­te­ liam su­pran­ta­mi ši­tie da­ly­kai. Ak­ to­riaus kar­je­ra ap­skri­tai yra to­kia, kad nie­kas neap­sau­go­tas nuo il­gų pau­zių. Bū­na nuo­sta­būs ak­to­riai, o kar­tais me­tai iš me­tų ne­tu­ri dar­bo.

Kaip Ste­fa­nas Zwei­gas vie­na­me sa­ vo ap­sa­ky­me ra­šo, li­ki­mas dar­buo­ ja­si dei­man­ti­niu grąž­tu ir jis pra­ grę­žia vi­sas rei­kia­mas sky­les, kai tam atei­na lai­kas.

– Ko rei­kia, kad ta­ve pa­ste­bė­tų, kvies­tų fil­muo­tis, duo­tų vaid­ me­nų teat­re? Taip sa­kant, ar tu­ri­te re­cep­tą, kaip iš­si­lai­ky­ti kar­je­ros vir­šū­nė­je?

– Kar­tais tam rei­kia gry­no at­ si­t ik­t i­n u­m o. Kad kur nors koks nors re­ž i­s ie­r ius apie ma­n e pa­ gal­vo­tų, pa­skam­bin­tų ir per vie­ ną die­ną pa­kvies­tų į at­ran­ką. Ta­ da gau­ni vaid­me­nį. Ar­ba ne­gau­ni.

Bet kar­tu tai – ir ak­to­riaus pro­ fe­si­jos iro­ni­ja, tra­ge­di­ja, nes nuo ta­vęs ma­žai kas pri­klau­so. O kai gau­ni tą dar­bą, da­rai, kas nuo ta­ vęs pri­klau­so, są­ži­nin­gai, mak­si­ ma­liai ge­rai.

– Kas yra įkvė­pi­mas?

– Tai – da­lis dar­bo, mei­lės dar­bui da­lis. Jei­gu my­li sa­vo dar­bą, jei jis tau rū­pi, įkvė­pi­mas atei­na.

„Ki­no pa­va­sa­rio“ lau­rea­tai

Atviri: grupėje „Ai šeip bičiukai“ jau septyni nariai, tačiau jie neuž Pag­rin­di­nis fes­ti­va­lio pri­zas –

7000 eu­rų – ir Vik­to­ro Dai­li­dė­no kur­ta sta­tu­lė­lė ati­te­ko len­kų re­ži­ sie­riui Sla­wo­mi­rui Fa­bic­kiui už fil­ mą „My­liu“.

Ge­riau­sio kon­kur­si­nės pro­gra­

mos re­ži­sie­riaus ti­tu­las skir­tas slo­ va­kų ki­no kū­rė­jai Mi­rai For­nay už fil­mą „Ma­no šuo ki­le­ris“.

Ind­rė Pep­ce­vi­čiū­tė

Tarp­tau­ti­nės ART ki­no teat­rų ir

Sa­vo ku­ria­mą mu­zi­ką jie api­bū­ di­na kaip eks­pe­ri­men­ti­nį ro­ken­ ro­lą, ku­ria­me jun­ta­ma ir gir­di­ma daug ki­tų žan­rų pėd­sa­kų. Jau­nas, ža­vus sep­ty­ne­tu­kas „Ai šeip bi­ čiu­kai“ ki­tą sa­vai­tę vie­na­me sos­ ti­nės ba­rų sa­vo mu­zi­ka vėl džiu­ gins vil­nie­čius.

fes­ti­va­lių kon­fe­de­ra­ci­jos (CI­CAE) ap­do­va­no­ji­mas įteik­tas re­ži­sie­rės Ru­su­dan Chko­nios fil­mui „Keep smi­ling“ („Ne­nus­tok šyp­so­tis“).

Ge­riau­siu trum­pa­met­ra­žiu fes­

ti­va­lio fil­mu kon­kur­si­nė­je pro­gra­ mo­je pri­pa­žin­tas fil­mas „Švil­pu­kas“, su­kur­tas len­kų re­ži­sie­riaus Grze­gor­ zo Za­ricz­ny. „Ki­no pa­va­sa­rio“ žiū­ro­ vų sim­pa­ti­jos ati­te­ko re­ži­sie­riaus Sa­ mo Fren­chos trum­po met­ro juos­tai „Ber­niu­kai žai­džia buz­ka­ši“. Žiū­ro­vų sim­pa­ti­jų pri­zas ati­te­ko

šve­dų re­ži­sie­riaus Ma­li­ko Bend­jel­ lou­lo fil­mui „Su­gar Man“. Šie­met pir­mą kar­tą įteik­ta lie­tu­

vių ki­no kri­ti­ko Sau­liaus Ma­cai­ čio pre­mi­ja – ji skir­ta fil­mo „Ne“ re­ ži­sie­riui Pab­lo Lar­raí­nui.

Tik lai­ko kuo to­liau, tuo ma­žiau lie­ ka. Bet tvar­kau­si, kad ap­lin­kui ne­ bū­tų ap­griu­vu­sių tvo­rų ir kur ne­ rei­kia pri­žė­lu­sių pikt­žo­lių.

– Ar ga­lė­tu­mė­te iš­keis­ti gy­ve­ ni­mą so­dy­bo­je į ku­rį nors Eu­ro­ pos did­mies­tį – Mask­vą, Pa­ry­ žių, Lon­do­ną?

– Nie­ka­da gy­ve­ni­me ši­toj smar­vėj ne­ga­lė­čiau gy­ven­ti. Ben­zi­no ir ma­ ši­nų dvo­kas, su­si­mai­šęs su tua­ le­to ir par­fu­mų kva­pais, vi­sos tos me­tas­ta­zės, ku­rios tvy­ro Mask­voj, ma­nęs ne­trau­kia.

And­riaus Ufar­to / BFL nuo­tr.

– Gal įžvel­gia­te ką nors bend­ro tarp teat­ro ir že­mės ūkio?

– La­bai daug. Pri­si­lie­ti­mas prie au­ga­lo, jo so­di­ni­mas, ste­bė­ji­mas, kaip jis au­ga, su­vo­ki­mas ir nuo­ jau­ta, kas jam ge­rai, o kas ne, – tai in­tui­ty­vus kū­ry­bi­nis pro­ce­sas. Dar

ir bi­čių tu­riu. Vien jau su­si­lie­ti­mas su gam­ta iš­va­lo ir nu­ra­mi­na. Gam­ ta, bend­ra­vi­mas su ja – di­džiu­lis moks­las. Ma­nau, tai – pa­ti kū­ry­ biš­kiau­sia, pa­ti sun­kiau­sia sri­tis, la­biau­siai rei­ka­lau­jan­ti nuo­vo­kos ir žmo­giš­ko pa­jau­ti­mo.

– Ko­kie jū­sų kū­ry­bi­niai pla­nai?

– Ža­du pa­da­ry­ti spek­tak­lį apie Drą­siaus Ke­džio, Gar­lia­vos is­to­ri­ją.

Pa­da­ry­siu jį, kai pri­brę­siu, kai ga­ lė­siu at­si­rem­ti į fak­tus. Bet ne taip pa­pras­ta – dir­bu Ru­sų dra­mos teat­ re, spek­tak­lį teks vers­ti į ru­sų kal­bą.

Dar ren­ku me­džia­gą, Her­kus Kun­ čius taip pat ren­ka, yra spek­tak­lio ap­ma­tai. Bet daug da­ly­kų dar yra man pa­čiam neaiš­kių. No­ri­si, kad paaiš­kė­tų tie nu­žu­dy­mai, nes taip ne­ga­li pa­si­lik­ti, kad daug žmo­nių yra išė­ju­sių iš šio pa­sau­lio, o apie juos ne­šne­ka, nie­kas nie­ko ne­ti­ria. Įdo­mi mū­sų vals­ty­bė.

Tomo Lukšio nuotr.

Jau­ni, links­mi ir gro­ja ro­ken­ro­lą

Ge­riau­siu ak­to­riu­mi iš­rink­tas Da­nas Chio­rea­nas, at­li­kęs pa­grin­ di­nį vaid­me­nį fil­me „Ro­ke­ris“.

– la­bai daug bend­ro“

o­vus“ – ko­kių pen­ke­rių me­tų dar­bo vai­sius“, – ne­slė­pė re­ži­sie­rius J.Vait­kus.

veria durų, jei atsirastų ir daugiau norinčių prisijungti.

i.pepceviciute@diena.lt

Su­ve­dė drau­gys­tė

Prieš dve­jus me­tus, dar zui­da­ mi mo­kyk­los ko­ri­do­riais, drau­gai Džiu­gas Gvoz­dzins­kas (gi­ta­ra), Dra­vis Ka­va­liaus­kas (bo­si­nė gi­ta­ ra) ir tuo me­tu dar būg­nus muš­ ti be­si­mo­kan­tis Man­tas Kaz­laus­ kas pra­dė­jo kar­tu gro­ti. Vai­ki­nai tei­gė, kad iš pra­džių min­čių apie gru­pę ne­bu­vo. „Tai bu­vo dau­giau drau­gys­tės ve­da­mas da­ly­kas, su­si­rin­ko­me pa­ si­mė­gau­ti mu­zi­ka, kar­tu leis­ti lai­ ko“, – sa­kė Džiu­gas. Kiek vė­liau prie jų pri­si­jun­gė in­ter­je­ro di­zai­ną stu­di­juo­jan­tis sa­va­moks­lis gi­ta­ris­ tas Ri­čar­das Ber­ta­šius, o vai­ki­nų gre­tas pa­pil­džius ža­viai švie­siap­ lau­kei Ne­rin­gai Ka­mins­kai­tei pen­ ke­tu­kas ta­po „Ai šeip bi­čiu­kais“. „Rei­kia pri­pa­žin­ti, kad pa­va­di­ ni­mą su­gal­vo­jo­me li­kus ke­lioms va­lan­doms iki pir­mo kon­cer­to“, – pri­si­mi­nė Ne­rin­ga. Džiu­go pa­ sa­ko­ji­mu, ku­riant pa­va­di­ni­mą ki­ lo dve­jo­nių dėl žo­džio „bi­čiu­kai“, nes gru­pė­je yra ir mer­gi­na. „Bet de­mok­ra­tiš­kai nu­spren­ dė­me, kad ga­li bū­ti ir toks, – sa­ kė gi­ta­ris­tas. – Ki­ta ver­tus, sva­ rbu ne pa­va­di­ni­mas, o tai, ko­kią mu­zi­ką gro­ja­me.“ Jau­nie­ji mu­zi­kan­tai juo­kė­si pri­ si­mi­nę Vil­niaus dai­lės aka­de­mi­ jo­je vy­ku­sį pir­mą pa­si­ro­dy­mą, esą gro­jo ta­da la­bai pra­stai. „Kon­cer­tas bu­vo žiau­rus – vien klai­dos, iš­sky­rus vie­tas, kai žmo­nės plo­jo. Bu­vom ne­su­sig­ro­ ję, jau­di­no­mės. Bet po kon­cer­to su­pra­to­me, kad la­bai ge­ras jaus­ mas sto­vė­ti prieš žmo­nes ir gro­ ti. Pra­dė­jo­me steng­tis, dau­giau re­pe­tuo­ti“, – sa­kė džia­zo gi­ta­rą stu­di­juo­jan­tis Džiu­gas.

Il­gai­niui prie ko­lek­ty­vo pri­si­ jun­gė or­lai­vių pi­lo­ta­vi­mą stu­di­ juo­jan­tis Ig­nas Če­pe­lė (trom­bo­ nas), o vi­sai ne­se­niai – Lau­ry­nas Mi­kuls­kis (per­ku­si­ja).

No­mi­nuo­ti ap­do­va­no­ji­muo­se

Per sa­vo gy­va­vi­mo me­tus jau­nie­ji mu­zi­kan­tai kon­cer­ta­vo dau­ge­ly­je Vil­niaus ba­rų, praė­ju­siais me­tais per Gat­vės mu­zi­kos die­ną su ki­ to­mis gru­pė­mis su­ren­gė kon­cer­tą Užu­py­je ant pa­sta­to sto­go, tą pa­tį ke­ti­na da­ry­ti ir šie­met. Da­ly­va­vo ir ke­liuo­se ki­tų mies­tų ren­gi­niuo­ se, fes­ti­va­liuo­se.

O šį­met vie­na per­spek­ty­viau­ sių lie­tu­viš­kų gru­pių va­di­na­ma „Ai šeip bi­čiu­kai“ mu­zi­kos ap­ do­va­no­ji­muo­se „T.Ė.T.Ė. 2012“, jų pa­čių nuo­sta­bai, bu­vo no­mi­ nuo­ti „Me­tų fan­ko“ ka­te­go­ri­jo­je.

Nors ap­do­va­no­ji­mas ati­te­ko fan­ ko gran­dams „Sau­lės klio­šui“, mu­zi­kan­tų tei­gi­mu, tai vis tiek yra įver­ti­ni­mas.

Tie­sa, nors no­mi­nuo­ti fan­ko ka­te­go­ri­jo­je, jie sa­vo at­lie­ka­mos mu­zi­kos ne­pris­ki­ria vie­nam žan­ rui. „Sun­ku įvar­dy­ti žan­rą, tai ir ro­kas, ir bliu­zas, ir fan­kas. Mū­ sų mu­zi­ko­je ga­li­ma ap­tik­ti vo­ka­ lo, būg­nų, per­ku­si­jos, trom­bo­no, bo­si­nės ir dvie­jų elekt­ri­nių gi­ta­ rų pėd­sa­kų, ma­nau, šis pa­va­di­ ni­mas ge­riau­siai ją ir at­spin­di“, – aiš­ki­no Ne­rin­ga.

Kon­ku­ren­ci­jos ne­jau­čia

Šiuo me­tu „Ai šeip bi­čiu­kai“ ruo­ šia­si ki­tos sa­vai­tės kon­cer­tui, ku­ ris vyks mu­zi­kos klu­be „AU­LA Blues Club“. Jie drau­giš­kai pri­ si­pa­žįs­ta, kad teo­riš­kai eg­zis­tuo­ jan­tis re­pe­ti­ci­jų gra­fi­kas daž­nai lie­ka tik po­pie­riu­je, nes ko­ją pa­ ki­ša moks­lai. O pa­klaus­ti, ar mu­ zi­ka yra jų pra­gy­ve­ni­mo šal­ti­nis, tei­gė, kad ski­riant tam dau­giau dė­me­sio bū­tų ga­li­ma su­lauk­ti ir dau­giau pa­ja­mų. „Gro­ja­me dėl sma­gu­mo, dėl to, kad pa­tin­ka tai, ką da­ro­me. Už kon­cer­tus gau­ti pi­ni­gai kol kas tė­ra stu­di­jai iš­lai­ky­ti“, – at­vi­ra­vo sce­ nog­ra­fi­ją stu­di­juo­jan­tis Dra­vis.

Apie de­šimt, kaip pa­tys įvar­ di­ja, rim­tų dai­nų są­ra­še tu­rin­tys mu­zi­kan­tai ku­ria kar­tu – ir mu­ ziką, ir tekstus.

Nors Lie­tu­vos mu­zi­kos pa­dan­ gė­je jau­nų po­pu­lia­rė­jan­čių gru­ pių ne­trūks­ta, „Ai šeip bi­čiu­kai“ tei­gė kon­ku­ren­ci­jos ne­jau­čian­ tys. Jie ku­ria pla­nus atei­čiai, ke­ ti­na iš­leis­ti kom­pak­ti­nę plokš­te­ lę, nu­si­fil­muo­ti vaiz­do kli­pe, kai tik tam su­bręs vi­sos idė­jos.

22

balandžio 4–10, 2013

savaitgalis

Į Ma­lai­zi­ją lietuvė vy­ko mo „Iš pra­džių skris­ti į Ma­lai­zi­ją bu­vo šiek tiek ne­jau­ku, nes tos mo­ters, ku­ri ma­ne pa­kvie­ tė, net ne­bu­vau ma­čiu­si“, – pri­si­pa­ži­no pro­ fe­sio­na­li pil­vo šo­kė­ja Do­vi­lė Mi­ku­čio­nie­nė.

Ji iš­skir­ti­nės vieš­nios tei­sė­mis da­ly­va­vo Ma­lai­zi­jos pil­vo šo­kių fes­ti­va­ly­je.

Da­rius Sė­le­nis

d.selenis@diena.lt

Už bi­lie­tus, nak­vy­nę ne­mo­kė­jo

Ap­va­lių for­mų 25 me­tų Ma­lai­zi­ jos pil­vo šo­kė­ja Nu­rul Hu­da sa­vo ry­tie­tiš­kų šo­kių stu­di­ją tu­rin­čią kau­nie­tę D.Mi­ku­čio­nie­nę pa­ma­tė vaiz­do įra­šuo­se.

Ma­lai­zie­tė iš­kart su­si­ža­vė­jo mo­ ters šo­kių tech­ni­ka, cho­reog­ra­fij­ a ir dar prieš me­tus pa­kvie­tė į sos­ti­nę Kva­lą Lum­pū­rą ves­ti se­mi­na­ro vie­ tos pil­vo šo­kė­joms. „Il­gai su­si­ra­ši­nė­jo­me in­ter­ne­tu, ji nu­pir­ko bi­lie­tus ir pa­siū­lė ap­si­ sto­ti jos na­muo­se, – pa­sa­ko­jo ne­ se­niai iš Ma­lai­zi­jos grį­žu­si Do­vi­lė.

– Šia mo­te­ri­mi pa­si­ti­kė­jau. Nu­vy­ ku­si da­li­jau­si pil­vo šo­kio pa­tir­ti­mi, at­li­kau tris šo­kius, pui­kiai pra­lei­ dau lai­ką.“ Ti­tu­luo­ta šo­kė­ja

D.Mi­ku­čio­nie­nė sa­ve ver­ti­na kaip vie­ną tech­niš­kiau­sių Lie­tu­vos pil­ vo šo­kė­jų ir ti­ki­na, kad ji pa­ten­ka į ša­lies ge­riau­sių­jų tre­je­tu­ką.

29 me­tų mo­te­ris pa­si­ti­kė­ti sa­vi­ mi tu­ri pa­grin­do: sep­ty­ne­rius me­ tus pil­vo šo­kį at­lie­kan­ti, sa­vo ry­ tie­tiš­kų šo­kių stu­di­ją ir mo­ki­nių tu­rin­ti Do­vi­lė lai­mė­jo du pres­ti­ ži­nius pil­vo šo­kių fes­ti­va­lius Ry­ go­je, o 2012 m. neo­fi­cia­lia­me pa­ sau­lio čem­pio­na­te Ki­ni­jos mies­te Šan­cha­ju­je iš 28 pro­fe­sio­na­lių da­ ly­vių užė­mė tre­čią vie­tą.

Va­sa­rą D.Mi­ku­čio­nie­nė kvie­čia­ ma ko­mi­si­jon į pil­vo šo­kių fes­ti­va­ lį Pe­ki­ne. „Ma­lai­zie­čių pil­vo šo­kių ly­gis vi­du­ti­nis, – Do­vi­lė ma­no, kad tam įta­kos tu­ri ir ame­ri­kie­tės, ku­rias daž­niau­siai kvie­čia­si į Ma­lai­zi­ją. – Šios ša­lies pil­vo šo­kė­jos nė­ra pa­ čios ge­riau­sios, joms to­li iki Egip­to, Tur­ki­jos, Ru­si­jos pil­vo šo­kė­jų.“ Al­ko­ho­lis na­muo­se ne­var­to­ja­mas

Nu­rul Hu­da – iš­te­kė­ju­si, jos vy­ ras dir­ba ar­mi­jos ad­mi­nist­ra­ci­jo­je

Nak­tis: bokš­tai dvy­niai įam­žin­ti ir ne vie­na­me Ho­li­vu­do fil­me.

„Shutterstock“ nuotr.

ki­nų įkur­ta­me, ka­dai­se po­rtu­ga­lų, olan­dų, bri­tų oku­puo­ta­me Ma­la­ kos mies­te. „Tai – la­bai drau­giš­ki ir sve­tin­gi žmo­nės, – gy­rė ją su drau­ge priė­ mu­sius šei­mi­nin­kus Do­vi­lė. – Jie nė­ra kon­ser­va­ty­vūs mu­sul­mo­nai, to­dėl Nu­rul Hu­da šo­ka pil­vo šo­ kius, gat­vė­se ne­sle­pia ne tik vei­do, bet ir plau­kų.“ To­le­ran­tiš­kas ma­lai­zie­tės vy­ ras man­da­giai per­spė­jo, kad jų na­ muo­se al­ko­ho­lis ne­var­to­ja­mas.

Tie­sa, lie­tu­vėms bu­vo leis­ta nu­si­ pirk­ti al­ko­ho­li­nių gė­ri­mų lauk­tu­ vėms, bet jos to ne­da­rė.

Ma­lai­zie­tė su vy­ru ne­se­niai per­ si­kė­lė gy­ven­ti į try­lik­tą 16 aukš­ tų dau­gia­bu­tį sos­ti­nės pa­kraš­ty­ je. Vie­na­me iš tri­jų šiuo­lai­kiš­kai įreng­tų kam­ba­rių įsi­kū­rė lie­tu­vės.

Res­to­ra­ne pa­si­ti­ko įspū­din­go gro­žio ad­ mi­nist­ra­to­rė, ku­riai pra­kal­bus paaiš­kė­ jo, kad tai – bu­vęs vy­ras.

ta­čiau tik pa­čioms mo­te­rims su­ ti­kus. „Nu­rul Hu­da sa­kė, kad ne­pa­kęs­tų na­muo­se dar vie­nos sa­vo vy­ro žmo­ nos, to­dėl to­kio su­ti­ki­mo ne­da­vė.

Jos ves­tu­vė­se da­ly­va­vo ke­li šim­tai žmo­nių. Vie­na ves­tu­vių ce­re­mo­ni­ja vy­ko jos, ki­ta – vy­ro tė­vų gim­ti­nė­je.

Per ves­tu­ves ji net 10 kar­tų pa­kei­tė su­kne­lę“, – pa­sa­ko­jo Do­vi­lė.

Ša­ku­tės pra­šy­mas pra­juo­kin­da­vo

„Nu­rul Hu­da, kaip ir įpras­ta ma­lai­ zie­čiams, la­bai mėgs­ta val­gy­ti, to­ dėl nuo pa­si­stip­ri­ni­mo pra­bė­gus 2–3 va­lan­doms ji vėl jaus­da­vo­si al­ ka­na, – šyp­te­lė­jo Do­vi­lė. – Ta mo­ te­ris ne­mo­ka ga­min­ti – jos tė­vai tu­ rė­jo tar­nai­tę, ku­ri ga­min­da­vo val­gį.

Kva­la Lum­pū­re val­gy­da­vo­me ka­vi­ nė­se, o ne šei­mi­nin­kų na­muo­se.“ Ran­ko­mis val­gan­čius vie­ti­nius links­mi­no lie­tu­vės, prašančios ne tik ša­ku­tės, bet ir pei­lio: pi­ges­nė­se ka­vi­nė­se pei­lių ne­tu­rė­da­vo, o Nu­ rul Hu­da na­muo­se val­gy­da­vo ran­ ko­mis. Ša­ly­je, ku­rio­je apie 70 pro­c. gy­ ven­to­jų su­da­ro mu­sul­mo­nai, vis dar ga­li­ma tu­rė­ti ke­lias žmo­nas,

Ak­ty­vios: vie­ti­niai jau įpra­to, kad be­ždžio­nės vaikš­to gat­vė­mis, tarp

žmo­nių, lan­džio­ja į kon­tei­ne­rius.

Pasiekimas: D.Mi­ku­čio­nie­nė (dešinė

Lie­tu­vės šo­kis su­ža­vė­jo

Nu­rul Hu­dos vy­ras žmo­nai šok­ti pil­vo šo­kių neužd­rau­dė. Tie­sa, jis nie­ka­da ne­ma­tė žmo­nos šo­kio net vaiz­do kli­puo­se.

Per su­reng­tą va­ka­rė­lį, ku­rį vie­ ti­niai va­di­na haf­la, kai su D.Mi­ku­ čio­nie­ne pil­vo šo­kius šo­ko Na­rul Hu­da, kuk­lus jos vy­ras į vi­dų net neu­žė­jo.

Do­vi­lės šo­kiai ma­lai­zie­tes, vietos fo­tog­ra­fus, žur­na­lis­tę ir vieš­nias iš Hon­kon­go, Sin­ga­pū­ro, Ki­ni­jos pa­ ke­rė­jo. Lie­tu­vė su­lau­kė kvie­ti­mo ki­tais me­tais da­ly­vau­ti pil­vo šo­kių fes­ti­va­ly­je.

Kas Ma­lai­zi­jo­je nu­ste­bi­no pil­vo šo­kių meist­rę iš Kau­no?

Gat­vė: Kva­la Lum­pū­re ne­ma­žai mo­t

23

balandžio 4–10, 2013

savaitgalis diena.lt/naujienos/laisvalaikis

o­ky­ti pil­vo šo­kių

R.Ru­do­kui gė­da, kai jį pa­gau­na me­luo­jant Da­rius Sė­le­nis Gy­ve­ni­me ne vis­kas sal­du, ne vis­ kas pa­tin­ka ir ne vis­kas ro­žė­mis klo­ta. Šį kar­tą apie tai, kas ne­pa­ tin­ka, ne­ma­lo­nu ar bai­su, – su ak­ to­riu­mi Ra­mū­nu Ru­do­ku.

– La­biau­siai ne­pa­tin­kan­tis Lie­tu­vos ir už­sie­nio po­li­ti­ kas?

– Lands­ber­gis. Ko­dėl? To­dėl. Ma­ nau, kad Lie­tu­vo­je pri­da­rė daug bė­dų. Iš už­sie­nio? Ne itin do­miuo­ si po­li­ti­ka, bet tur­būt Šiau­rės Ko­ rė­jos ly­de­ris (Kim Jong-unas – red. pa­st.).

– Nes­ka­niau­sias gė­ri­mas ir val­gis?

– Ko­ka­ko­la. Ne­daug yra pa­tie­ka­ lų, ku­rie man la­bai pa­tin­ka. Bet la­biau­siai ne­pa­tin­kan­tis tra­di­ci­ nis Ko­rė­jos pa­tie­ka­las – kim­či.

– La­biau­siai nu­vy­lu­si ke­lio­ nė?

– Vie­n as nu­s i­v y­l i­m as bu­v o bran­gus Aust­ri­jos kal­nų sli­di­nė­ ji­mo ku­ror­tas. Per vi­są sa­vai­tę, ku­r i bu­vo la­bai ne­p i­g i, dėl oro są­ly­gų sli­di­nė­jau tik vie­ną kar­ tą. Li­ku­sį lai­ką smar­kiai sni­go, to­d ėl sė­d ė­jau vieš­b u­t y­j e ir gė­ riau alų.

ėje) sa­ve ver­ti­na kaip vie­ną tech­niš­kiau­sių Lie­tu­vos pil­vo šo­kė­jų.

„Keis­čiau­sia pa­ma­tyt tai, ko nė­ra pas mus, – juo­kė­si Do­vi­lė. – Dau­ gy­bę be­ždžio­nių, ku­rios laks­to gat­ vė­se, ne­bi­jo žmo­nių, lan­džio­ja po šiukš­lių kon­tei­ne­rius ir juo­se ieš­ko mais­to. Dar nu­ste­bi­no džiung­lės ir tran­ssek­sua­lai.“ Mo­te­rys, bu­vu­sios vy­rais

Į pir­muo­sius tran­ssek­sua­lus D.Mi­ ku­čio­nie­nė ir jos drau­gė at­krei­pė dė­me­sį pre­ky­bos cent­re. Gra­žios mo­te­rys-vy­rai bu­vo itin ryš­kiai iš­ si­da­žiu­sios, trum­pais si­jo­nais, lai­ bo­mis ko­jo­mis, su aukš­ta­kul­niais. Šios mo­te­rys, anks­čiau bu­vu­sios vy­rais, at­ro­dė tar­si pro­sti­tu­tės. „Juok­da­ma­si Nu­rul Hu­da paaiš­ ki­no, kad tai – ne mo­te­rys, o vy­ rai ar bent jau bu­vę vy­rai. Jie itin pa­brė­žia mo­te­riš­ku­mą, o at­lik­ ti ly­ties kei­ti­mo ope­ra­ci­jų vyks­ ta į Tai­lan­dą“, – pa­sa­ko­jo D.Mi­ ku­čio­nie­nė.

Vie­ną die­ną gar­saus tarp­tau­ti­nio tink­lo „Hard Rock Ca­fe“ res­to­ra­ne lankytojas pa­si­ti­ko įspū­din­go gro­ žio ad­mi­nist­ra­to­rė, ku­riai pra­kal­bus paaiš­kė­jo, kad tai – bu­vęs vy­ras.

te­rų sle­pia sa­vo plau­kus.

Priaug­ti svo­rio ne­si­ren­gia

Ko­dėl lietuvė pa­si­rin­ko pil­vo šo­ kius? „Gra­žu, pa­tin­ka ry­tie­tiš­ka mu­ zi­ka“, – nuo­šir­džiai at­sa­kė Do­vi­ lė. Ji, pir­mą kar­tą vie­na­me Kau­no res­to­ra­nų pa­ma­čiu­si šo­kant pil­vo šo­kį, iš­kart su­si­ža­vė­jo šiuo me­ nu, nors dau­ge­liui jis at­ro­do ne­ pa­do­rus.

Paminėjusi, kad pil­vo šo­kis ka­ dai­se bu­vo kaip gun­dy­mo me­nas, D.Mi­ku­čio­nie­nė pri­dū­rė, jog pil­vo šo­kį, be­si­reng­da­mos ar­tė­jan­čiam gim­dy­mui, pra­dė­jo šok­ti nėš­čios mo­te­rys šven­tyk­lo­se.

Lie­tu­vo­je la­biau pa­pli­tęs va­di­na­ ma­sis eu­ro­pie­tiš­ka­sis sti­lius, ku­ ria­me dau­giau šou, o pil­vo ju­de­siai at­lie­ka­mi di­des­ne amp­li­tu­de.

Kai­ro sti­lius žiū­ro­vams at­ro­ do leng­vas, ta­čiau lie­tu­vės, kaip ir eu­ro­pie­tės, jo at­lik­ti be­veik ne­ga­li, nes itin su­dė­tin­ga tech­ni­ka.

Ar Li­ba­ne bei Tur­ki­jo­je pil­vo šo­ kio me­no be­si­mo­kiu­si ir apie 57 ki­log­ra­mus sve­rian­ti 162 cm ūgio moteris nė­ra per­ne­lyg liek­na pil­ vo šo­kiams?

„Taip, nors spe­cia­liai priaug­ ti svo­rio ne­si­sten­giu, – pri­si­pa­ži­ no daug rau­me­nu­kų tu­rin­ti kas­dien po 5–6 va­lan­das tre­ni­ruo­čių sa­lė­ je pra­lei­džian­ti pil­vo šo­kių meist­ rė. – Val­gau, kas pa­tin­ka, ta­čiau priau­gu­si ant­svo­rio grei­tai su­si­ grie­biu.“

– Bai­siau­sias vai­kys­tės pri­si­ mi­ni­mas?

– Vie­nas la­bai bai­sus sap­nas, kai bu­vau, at­ro­do, sep­ty­ne­rių me­tų.

La­bai iš­kreip­ta tik­ro­vė, bet vis­kas at­ro­dė tar­si rea­ly­bė, ko­kią tik sap­ ne ga­li­me įsi­vaiz­duo­ti. Bu­vau su­ krės­tas. Po to sap­no ko­kią sa­vai­tę bi­jo­jau bū­ti vie­nas.

– La­biau­siai įskau­di­nęs mo­ ters ar­ba vy­ro poel­gis?

– Iš­da­vys­tė.

– Koks pa­sta­rų­jų me­tų pa­sau­ li­nis įvy­kis šo­ki­ra­vo?

– Tur­būt kaip ir dau­ge­lį – ka­ tast­ro­fos, ne­lai­mės, ka­tak­liz­mai.

La­biau­siai – že­mės dre­bė­ji­mas ir ato­mi­nės elekt­ri­nės ava­ri­ja Ja­po­ ni­jo­je.

– Pats blo­giau­sias Ra­mū­no Ru­do­ko įpro­tis?

– Rū­ky­mas. Rū­kau jau la­bai se­ niai, la­bai no­riu mes­ti, bet...

Bu­vau su­krės­tas.

Po to sap­no ko­kią sa­vai­tę bi­jo­jau bū­ti vie­nas.

– La­biau­siai skau­di­nan­tis reiš­ki­nys Lie­tu­vo­je?

– Abe­jin­gu­mas vie­no ki­tam. Ypač val­džios – žmo­nėms.

– Fil­mas, ku­rio ne­re­ko­men­ duo­tum drau­gams?

– Vie­nas pastarųjų – lie­tu­vių fil­ mas „Au­ro­ra“ su Ma­riu­mi Jam­ pols­kiu. Su vi­sa pa­gar­ba ak­to­ riams, ne­ga­li­ma taip ty­čio­tis iš ki­ne­ma­tog­ra­fo ir žiū­ro­vų.

– Di­džiau­sia pa­tir­ta gė­da?

– O, net sun­ku pa­sa­ky­ti, ka­da jau­čiau di­džiau­sią gė­dą. Bet bu­ vo. Vi­sa­da gė­da pri­si­pa­žin­ti, kai ma­ne pa­gau­na me­luo­jant. Nors tai pa­si­tai­ko gal tik ke­lis kar­tus per me­tus ir tas me­las toks, kad juo no­riu tik ge­ro.

Nu­rul Hu­da sa­kė, kad ne­pa­kęs­tų na­ muo­se dar vie­nos sa­vo vy­ro žmo­nos.

Flir­tas su ara­bais ne­vi­lio­ja

Kaip į jos me­ną rea­guo­ja vy­ras?

Do­vi­lė šyp­so­si: su bū­si­muo­ju sa­vo vy­ru ji su­si­pa­ži­no, kai jau šo­ko pil­ vo šo­kį. Tie­sa, da­bar vy­ras ne­plo­ja ka­tu­čių, kai žmo­na daž­nai iš­vyks­ ta į fes­ti­va­lius ki­to­se ša­ly­se.

D.Mi­ku­čio­nie­nė pa­brė­žia, kad ji ne­si­ža­vi už­sie­nie­čiais vy­rais: „Kai ku­rios lie­tu­vės pil­vo šo­kius at­lie­ka, nes joms pa­tin­ka ara­bai. Man prie­ šin­gai – jie la­bai ne­pa­tin­ka. Lie­tu­ viai lai­ko­si sa­vo žo­džio, o arabai la­ bai pa­vir­šu­ti­niš­ki, ne­pa­ti­ki­mi. Kaip jais ga­li pa­si­ti­kė­ti, kai švais­to­ma­si mei­lės pri­si­pa­ži­ni­mais mo­te­rims jau pir­mą die­ną?“ Ry­tie­čiai Do­vi­lę bu­vo ke­lis kar­tus ap­ga­vę dar­bo rei­ka­lais. Vie­nas jų, pa­ža­dė­jęs pa­gro­ti būg­ne­liais, leng­ va­bū­diš­kai per­si­gal­vo­jo pa­sku­ti­nę aki­mir­ką, nors lietuvė šo­kiui ren­ gė­si mė­ne­sį.

Kiek ne­tru­kus 30 me­tų gim­ta­ die­nį švę­sian­ti mo­te­ris dar ke­ti­na šok­ti? D.Mi­ku­čio­nie­nė juo­kia­si: „Oi, il­gai. Tu­riu už sa­ve ir vy­res­nių mo­ki­nių. Atei­na ma­mos su duk­ro­ mis, o ne­se­niai mo­ky­tis pil­vo šo­ kio atė­jo mo­čiu­tė ir trys anū­kės.

Tad pil­vo šo­kius šok­siu bent jau iki 50 me­tų.“

Ne­pa­vyks­ta: R.Ru­do­kui trūks­ta va­lios mes­ti rū­ky­ti.

Mindaugo Vaičiulio (BFL) nuo­tr.

24

balandžio 4–10, 2013

personažas

Op­ti­miz­mo suviliota Mar­ga­ri­ta Vo­rob­jo­vai­tė m.vorobjovaite@diena.lt

Margaritos Vorobjovaitės nuotr.

Ka­ro­li­na, ar­ba, kaip pa­ti pri­si­sta­to, Kąr­le Dru, – jau­na ir kū­ry­bin­ga fo­ tog­ra­fė, vis dar de­gan­ti en­tu­ziaz­mu ir kiek­vie­ną die­ną ban­dan­ti at­ras­ti kū­ry­bi­nį už­si­de­gi­mą net smul­kiau­ sio­se kas­die­ny­bės de­ta­lė­se.

Nuo pat gi­mi­mo fo­tog­ra­fuo­ja aki­ mis, bet da­bar jau tu­ri fo­toa­pa­ra­ tą. Sa­ko­si tu­rin­ti gar­bin­gą dip­lo­mą auk­si­niuo­se rė­muo­se už da­ly­va­vi­ mą gy­ve­ni­mo mo­kyk­los veik­lo­ je, gal bū­tent dėl to na­mie nie­ka­da ne­pa­lie­ka op­ti­miz­mo ir ge­ros nuo­ tai­kos.

– Kas tau yra to­bu­la lai­mė?

– Ga­li­my­bė vi­siš­kai iš­reikš­ti sa­ve.

– Ta­vo di­džiau­sia bai­mė.

– Bū­ti šab­lo­niš­kai, kar­to­tis, pa­tapt ta fo­tOg­ra­fe, ku­ri vi­som po­re­lėm prie me­de­lio siū­lo fo­tog­ra­fuo­tis.

– Ko­kią vie­ną sa­vo sa­vy­bę la­ biau­siai no­rė­tum pa­keis­ti?

– Ati­dė­lio­ji­mą.

– Ką lai­kai sa­vo di­džiau­siu pa­ sie­ki­mu?

– Tai, kad ga­na anks­ti iš­siaiš­ ki­nau, kuo no­riu bū­ti, dėl to da­ bar ir stu­di­juo­jant priim­ti spren­ di­mus bei siek­ti tiks­lo yra ge­ro­kai leng­viau.

– Ko­kiu ta­len­tu la­biau­siai no­ rė­tum bū­ti ap­do­va­no­ta?

– Tau­py­mo ta­len­tu. Iš tie­sų ma­nau, kad re­zul­ta­tui ta­len­tas tu­ri ma­žai įta­kos, gal tik ko­kius 10 pro­c., o vi­ sa ki­ta yra dar­bas, pa­tir­tis ir at­ kak­lu­mas.

– Ko­kia vy­ro sa­vy­be la­biau­siai ža­vie­si?

– Su­ge­bė­ji­mu vi­sa­da va­do­vau­tis šal­tu pro­tu.

– Ko­kį sa­vo drau­gų bruo­žą la­ biau­siai ver­ti­ni?

– Nuo­šir­dų po­žiū­rį iš ša­lies, ku­ris su­grą­ži­na į rea­ly­bę.

– Ryš­kiau­sia ta­vo sa­vy­bė, bū­do bruo­žas?

– Kū­ry­bin­gu­mas ir gal vi­di­nės har­ mo­ni­jos iš­lai­ky­mas.

– Jei­gu ne­bū­tum sa­vi­mi, kuo no­rė­tum bū­ti?

– Jei ne­bū­čiau sa­vi­mi, la­biau­siai no­rė­čiau bū­ti ka­ti­nu ir pa­ty­liu­kais ki­ken­ti iš žmo­nių nai­vu­mo.

– Žmo­giš­kas trū­ku­mas, ku­rio ne­ga­li pa­kęs­ti?

– Veid­mai­nys­tė, su­si­reikš­mi­ni­mas, ir dar šyp­se­ną ke­lia tai, kad žmo­ nės taip daž­nai gal­vo­ja, ką apie juos ma­no ki­ti.

– Ta­vo gy­ve­ni­mo mo­to?

– Ne­su su­si­gal­vo­ju­si ko­kio nors mo­to, kad jei kas nors pa­klaus­tų, ga­lė­čiau iš­di­džiai pa­sa­ky­ti. Yra ke­lios tai­syk­lės, ku­rio­mis va­do­ vau­juo­si gy­ve­ni­me, ir to pa­kan­ka.

Ne­bi­jo­ti bū­ti tuo, kas esi, ir įgy­ ven­din­ti iš­pro­tė­ju­sių idė­jų, dau­ giau da­ry­ti, o ne pa­sa­ko­ti vi­siems, kaip da­ry­si, steng­tis vi­sur įžvelg­ti ir ge­rų da­ly­kų, nes net ir nei­gia­mos pa­tir­tys vis tiek yra pa­tir­tys.

25

balandžio 4–10, 2013

kinas Visos savaitės TV programos – priede

kino premjeros

KUR? Kino teatruose „Forum Cinemas Akropolis“, „Forum Cinemas Vingis“, „Multikino“. KA­DA? Nuo balandžio 5 d. KIEK? 11–23 litų.

Košmariški išbandymai Moterų numylėtinis Gerardas Butleris taps nauju kietu riešutėliu įtempto siužeto veiksmo filme „Olimpo apgultis“. Maikas Baningas – buvęs specialiųjų tarnybų agentas, kurio darbas buvo saugoti JAV prezidentą . Maikas kaltina save, kad jam nepavyko per nelaimingą atsitikimą išgelbėti pirmosios šalies ponios. Pervestas dirbti nuobodaus sėdimo darbo Maikas ilgisi adrenalino, tačiau jis net negalėjo tikėtis, koks išbandymas jo laukia.

Kadrai iš filmo

Atgimę vai­kys­tės siau­bai Fes­ti­va­ly­je „Ki­no pa­va­sa­ris“ pa­ro­dy­ta tiek pui­kių fil­mų, kad po šios gur­ma­niš­kos puo­ tos ki­no nau­jie­nos ga­li at­ro­dy­ti kaip įpras­ti pa­tie­ka­lai iš tra­di­ci­nio val­gia­raš­čio.

Ge­di­mi­nas Jan­kaus­kas Adap­tuo­ja­mi ži­no­mi siu­že­tai

Ki­no pa­sa­kų kū­rė­jams da­ro­si vis sun­kiau su­gal­vo­ti dar ne­gir­dė­ tą is­to­ri­ją, to­dėl nau­jiems fil­mams ten­ka adap­tuo­ti jau ži­no­mus siu­ že­tus.

Pa­vyz­džių ap­stu, pa­kan­ka ati­ džiau įsi­skai­ty­ti į nau­jau­sių fil­mų pa­va­di­ni­mus ir taps aiš­ku, iš ko­kios kla­si­ki­nės pa­sa­kos į da­bar ro­do­mą fil­mą „Ozas: di­din­gas ir ga­lin­gas“ (2013 m., rež. Sa­mas Rai­mi) at­ke­ lia­vo ste­buk­lin­gi per­so­na­žai bei jų nuo­ty­kiai. Jau iš pir­mų nau­jau­sios ste­buk­li­nės ki­no pa­sa­kos „Dže­kas mil­ži­nų nu­ga­lė­to­jas“ kad­rų tam­pa aiš­ku, kad au­to­riams tik­rai ži­no­ma is­to­ri­ja apie Dže­ką ir ste­buk­lin­gas pu­pas. Su šia pa­sa­ka vi­so pa­sau­lio vai­kai su­si­pa­žįs­ta ta­da, kai dar ne­ mo­ka skai­ty­ti, bet ga­li var­ty­ti gra­ žiai iliust­ruo­tas kny­ge­les. Sup­ras­ da­mi tai fil­mo „Dže­kas mil­ži­nų nu­ga­lė­to­jas“ au­to­riai sku­ba nu­ ra­min­ti žiū­ro­vus to­kiu rek­la­mi­niu šū­kiu: „Jei­gu jums pa­si­ro­dys, kad jau ži­no­te šią is­to­ri­ją, va­di­na­si, jūs vi­sai ne­pa­žįs­ta­te Dže­ko.“

niš­kos pa­bai­sos, nu­bloš­kė vie­nuo­ lius į že­mę ir pa­tys ten nu­si­lei­do, kad žmo­nes pa­vers­tų ver­gais. Gal taip ir bū­tų at­si­ti­kę, bet dėl ka­ra­ liaus Eri­ko su­ma­nu­mo pa­vy­ko nu­ dob­ti pa­bai­sų va­dą ir iš jo šir­dies nu­kal­din­ti ste­buk­lin­gą ka­rū­ną. Ši re­lik­vi­ja su­stab­dė pik­ta­da­rius, ir blo­gis bu­vo nu­ga­lė­tas.

Jei­gu per sean­są pa­ vyk­tų pa­mirš­ti vi­sus ma­ty­tus nuo­ty­kių fil­mus ir pa­ža­din­ti sa­vy­je ma­žą vai­ką, ma­lo­nu­mas ga­ran­ tuo­tas.

To­kią pa­sa­ką ber­niu­kui Dže­kui iš kny­gos pa­skai­tė tė­tis fer­me­ris.

O ka­ra­liš­kuo­siuo­se rū­muo­se gy­ve­ nan­čiai mer­gai­tei Iza­be­lei taip pat pa­tin­ka is­to­ri­jos apie ka­ra­lių Eri­ką.

Ne­nuos­ta­bu – juk jos gys­lo­mis te­ka ka­ra­liš­kas krau­jas ir ji yra tik­rų tik­ riau­sia prin­ce­sė.

Se­ku se­ku pa­sa­ką

Kar­tą vie­nuo­liai nu­spren­dė su­si­ ras­ti Die­vą. Kai jie pa­ga­liau pa­sie­kė sa­vo tiks­lą, dan­gaus val­do­vas įtei­ kė pi­lig­ri­mams ke­lias ste­buk­lin­gas pu­pas. Iš jų grei­tai iki pat dan­gaus išau­go me­džiai, ir jų ka­mie­nais ap­si­džiau­gę vie­nuo­liai iš­ke­lia­vo į dau­sas, ti­kė­da­mie­si taip pa­tek­ti į ro­jų. Ta­čiau dan­giš­ko­se pla­ty­bė­se ne­kvies­tus sve­čius pa­si­ti­ko mil­ži­

Le­gen­da at­gims­ta

Po šio pro­lo­go pra­si­de­da dar vie­na pa­sa­ka, ku­rio­je jau užau­gę Dže­kas (ak­to­rius Ni­cho­las Houl­tas) ir Iza­ be­lė (ak­to­rė Elea­nor Tom­lin­son), praė­jus de­šim­čiai me­tų, su­si­tin­ka tur­gaus aikš­tė­je. Apie nuo­ty­kius sva­jo­jan­tis vai­ki­nas ne­ty­čia at­ve­ ria ke­lią į pa­bai­sų pa­sau­lį. Tra­pi tai­ka su­griū­va ir pri­ke­lia iš ne­bū­

ties tarp mil­ži­nų bei žmo­nių se­no­ vė­je vi­ru­sį nuo­žmų ka­rą, ku­ria­me jau­no­ji prin­ce­sė Iza­be­lė taps blo­ gio jė­gų įkai­te.

Da­bar svar­biais fil­mo he­ro­jais tam­pa ka­ra­liaus Brom­ver­lo (ak­to­ rius Ia­nas McShane’as) kar­ve­dys El­mon­tas ir val­do­vo pa­ta­rė­jas Ro­ de­ri­kas. Ak­to­rius Ewa­nas McGre­ go­ras pa­ti­ki­mai jau­čia­si ka­ra­liš­ko­ sios sar­gy­bos vir­ši­nin­ko nar­suo­lio El­mon­to kai­ly­je. Pa­na­šius per­so­ na­žus jam te­ko vai­din­ti ne kar­tą.

Jo ko­le­gai Stan­ley Tuc­ci taip pat aki­vaiz­džiai pa­tin­ka per­si­kū­ny­ti į gud­ruo­lį Ro­de­ri­ką, ku­ria­me po­li­ti­ kams bū­din­ga klas­ta ir veid­mai­niš­ ku­mas na­tū­ra­liai de­ra su svar­biau­ siu jo gink­lu – šmaikš­čiu lie­žu­viu.

Su prin­ce­se su­ža­dė­tas Ro­de­ri­kas ne­pa­si­ten­ki­na vien per­spek­ty­va tap­ti bū­si­muo­ju žmo­nių ka­ra­liu­ mi. Jis slap­ta sva­jo­ja bū­ti kur kas ga­lin­ges­niu val­do­vu.

Aiš­ku, kad Dže­kui bus su­teik­ta ne vie­na ge­ra pro­ga pa­si­reikš­ti. Bet kaip tik čia ir pra­si­de­da ne­sun­kiai pro­gno­zuo­ja­mi įvy­kiai, tu­rin­tys iliust­ruo­ti pa­pras­tą tei­gi­nį „Vis­ kas, kuo mus gąs­di­no vai­kys­tė­je, pa­si­ro­dė esą tie­sa“.

Bet jei­gu per sean­są pa­vyk­tų pa­ mirš­ti vi­sus ma­ty­tus nuo­ty­kių fil­ mus ir pa­ža­din­ti sa­vy­je ma­žą vai­ką, ma­lo­nu­mas ga­ran­tuo­tas. „Dže­kas mil­ži­nų­ nu­ga­lė­to­jas“­ („Jack the Giant Kil­ler“) Fan­tas­ti­nė pa­sa­ka. JAV, 2012 m. Rež. Brya­nas Sin­ge­ris. Vai­di­na E.McGre­ go­ras, S.Tuc­ci, N.Houl­tas, I.McShane’as, Bil­las Nig­hy, War­wic­kas Da­vi­sas, Ed­die Mar­sa­nas.

KUR? Kino teatre „Forum Cinemas Vingis“.

KA­DA? Nuo balandžio 5 d. KIEK? 11–23 litų.

Kai vyrus ištinka krizė Aštuonis 40-mečius vyrus kamuoja ta pati problema – vyriškosios tapatybės krizė. J. neišsikapsto iš depresijos, nors jam nieko netrūksta. E. – nieko neturi, bet miega kaip kūdikis po to, kai grįžo gyventi pas motiną. S. bando susigrąžinti buvusią žmoną. G. geria raminamuosius ir bando suvokti, kodėl jo žmona užmezgė romaną. P. bando suvilioti savo kolegę. O dviejų draugų žmonos nusprendžia pasikeisti vyrais... Visa tai – filme „Pilnos rankos pistoletų“

KUR? Kino teatre „Forum Cinemas Vingis“.

KA­DA? Nuo balandžio 5 d. KIEK? 11–23 litų.

prancūziškos melodramos Stilingoje kostiuminėje dramoje „Teresės nuodėmė“ turtingoje katalikų šeimoje užaugusi Teresė (aktorė Audrey Tautou) išteka už kilmingo žemvaldžio kaimyno Bernardo (aktorius Gilles Lellouche’as). Tai santuoka be meilės ir aistros. Vien iš išskaičiavimo ir dėl naudos. Teresei nėra kuo kvėpuoti nelaimingoje santuokoje. Ji svajoja ištrūkti iš desperatiškai nuobodžios provincijos Pietų Prancūzijoje į bohemiškai džiazuojantį Paryžių.

veiksmas

••• humoras

••• įtampa

KUR? Kino teatre „Multikino“.

KA­DA? Nuo balandžio 4 d. KIEK? 11–20 litų.

••• erotika

••• siaubas

•••

3

N-7 „Dže­kas mil­ži­nų nu­ga­lė­to­jas“ Nuo 2013 04 05 Truk­mė 114 min.

skaudi tema Kino filmas „Emigrantai“ yra tarsi protestas prieš tai, kas šiuo metu vyksta Lietuvoje, – emigracijos problema paliečia beveik kiekvieną šeimą. Filme per ironiją ir sveiką humorą atskleidžiama skaudi šeimos tragedija. Monika planuoja savo dizainerės karjerą pradėti gimtinėje. Monikos sesuo Ugnė įsitikinusi, kad tik užsienyje gali susikurti savo išsvajotą gyvenimą. Mergaičių tėvas gauna gerą pasiūlymą dirbti Londone. Šeima turi kraustytis.

26

balandĹžio 4â&#x20AC;&#x201C;10, 2013

idÄ&#x2014;jos laisvalaikiui diena.lt/naujienos/laisvalaikis

Na­cio­na­li­nÄ&#x2014;­je dai­lÄ&#x2014;s ga­l

1\cN[N

Su â&#x20AC;&#x17E;Vilniaus dienaâ&#x20AC;&#x153; pamatyk ďŹ lmÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x17E;Atostogos prie jĹŤrosâ&#x20AC;&#x153; tik uĹž

2 Lt!

FilmÄ&#x2026; ĹžiĹŤrÄ&#x2014;k kino centre â&#x20AC;&#x17E;Skalvijaâ&#x20AC;&#x153; balandĹžio 10 d. 16.40 val.

Na­cio­na­li­nÄ&#x2014;­je dai­lÄ&#x2014;s ga­le­ri­jo­je vei­kian­Ä?ios pa­ro­dos â&#x20AC;&#x17E;Rent­ge­ nog­ra­mosâ&#x20AC;&#x153; bei â&#x20AC;&#x17E;Skulp­tō­ra + 5425 die­nosâ&#x20AC;&#x153; at­sklei­dĹžia dvie­jĹł Lie­ tu­vos kla­si­kĹł â&#x20AC;&#x201C; ta­py­to­jos Ma­ri­jos Te­re­sÄ&#x2014;s Ro­Şans­kai­tÄ&#x2014;s ir skulp­to­riaus Sta­nis­lo­vo Kuz­mos â&#x20AC;&#x201C; tur­tin­gÄ&#x2026; kō­ry­bi­nÄŻ pa­li­ki­mÄ&#x2026;.

Lai­ma Ĺ˝e­mu­lie­nÄ&#x2014; l.zemuliene@diena.lt

S.Kuz­mos dar­bai â&#x20AC;&#x201C; tri­jo­se sa­lÄ&#x2014;­se

S.Kuz­mos (1947â&#x20AC;&#x201C;2012 m.) pa­ro­da â&#x20AC;&#x17E;Skulp­tō­ra + 5425 die­nosâ&#x20AC;&#x153; su­ma­ ny­ta kaip pa­sa­ko­ji­mas apie me­tÄ&#x2026;, ku­riuo gy­ve­no ir sa­vo kō­ry­bi­nius ieť­ko­ji­mus plÄ&#x2014;­to­jo me­ni­nin­kas.

Tam pa­si­telk­tas S.Kuz­mos kō­ry­ bi­nis (skulp­tō­ros, pie­ťi­niai, fo­tog­ ra­fi­jos) ir ra­ťy­ti­nis pa­li­ki­mas, taip pat Al­gi­man­to Kun­Ä?iaus bei Arō­ no Bal­tÄ&#x2014;­no fo­tog­ra­fi­jos.

Pa­ro­da pri­sta­to­ma tri­jo­se Na­ cio­na­li­nÄ&#x2014;s dai­lÄ&#x2014;s ga­le­ri­jos erd­vÄ&#x2014;­ se. Ves­ti­biu­liuo­se at­ve­ria­ma dai­ li­nin­ko plas­ti­niĹł spren­di­mĹł kai­ta â&#x20AC;&#x201C; nuo re­ne­san­siť­ko­jo â&#x20AC;&#x17E;Var­tĹł sar­

gy­bi­nioâ&#x20AC;&#x153; hi­per­rea­lis­ti­niĹł fi­gō­rĹł link. Ki­to­je sa­lÄ&#x2014;­je lan­ky­to­jai iť­vys re­konst­ruo­tÄ&#x2026; skulp­to­riaus dirb­tu­ vÄ&#x2122;. Nuo­la­ti­nÄ&#x2014;s eks­po­zi­ci­jos sa­lÄ&#x2014;­ je at­kur­ta 1984 m. vy­ku­si Kse­ni­ jos Ja­ro­ťe­vai­tÄ&#x2014;s, S.Kuz­mos, Pet­ro Ma­zō­ro, Min­dau­go Na­va­ko, Vla­do Ur­ba­na­vi­Ä?iaus, Vla­do Vil­dĹžiō­no ma­Şo­sios plas­ti­kos ir pie­ťi­niĹł pa­ ro­da. Ĺ i pa­ro­da iť­ryť­ki­na S.Kuz­ mos skulp­tō­ri­niĹł fi­gō­rĹł vie­tÄ&#x2026; vÄ&#x2014;­ ly­vo­jo so­viet­me­Ä?io Lie­tu­vos dai­lÄ&#x2014;s pro­ce­sĹł kon­teks­te.

Pa­ro­dos pa­va­di­ni­mÄ&#x2026; jos ku­ ra­to­rei Elo­nai Lu­by­tei â&#x20AC;&#x17E;pa­siō­lÄ&#x2014;â&#x20AC;&#x153; pa­ts me­ni­nin­kas. Me­tĹł pa­bai­go­ je skulp­to­rius kruopť­Ä?iai su­skai­ Ä?iuo­da­vo kō­ry­bi­nio dar­bo die­ nas. JĹł skai­Ä?ius, pa­Şy­mÄ&#x2014;­tas pliu­so

Teatro mÄ&#x2014;gÄ&#x2014;jams

Ĺženk­lu, tap­da­vo pa­sku­ti­niu ka­ len­do­riaus ÄŻra­ťu. Bend­ra jĹł su­ ma ir lÄ&#x2014;­mÄ&#x2014; pa­ro­dos pa­va­di­ni­mÄ&#x2026;.

1976â&#x20AC;&#x201C;2012 m. to­kiĹł die­nĹł bu­vo 5425.

Ta­po Vil­niaus erd­vių da­li­mi

â&#x20AC;&#x17E;Skulp­to­r ius be bend­r uo­m e­ nÄ&#x2014;s ne­ga­li eg­zis­tuo­ti â&#x20AC;&#x201C; jis su­si­ jÄ&#x2122;s su tau­ta, su Ĺžmo­nÄ&#x2014;­mis, ne tik su ar­ti­mai­siais. Kai tam­pi vie­ nu bend­ru kō­nu su tau­tos li­ki­mu, ta­da ga­li­ma gal­vo­ti apie skulp­to­ riaus kō­ry­bi­nÄŻ dar­bÄ&#x2026;â&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; yra sa­ kÄ&#x2122;s S.Kuz­ma.

Grakť­Ä?iĹł for­mĹł S.Kuz­mos dar­ bai vi­suo­me­nei ge­rai Ĺži­no­mi. At­si­ dō­rÄ&#x2122;s Vil­niaus cent­re, ma­tai, kad ÄŻÄ&#x2014;­ji­mÄ&#x2026; ÄŻ Na­cio­na­li­nÄŻ dra­mos teat­rÄ&#x2026;

muzikos mÄ&#x2014;gÄ&#x2014;jams

ÄŽ ĹĄÄŻ ďŹ lmÄ&#x2026; su ĹĄia reklama bilieto kaina 2 Lt. Viena reklama â&#x20AC;&#x201C; nuolaida vienam bilietui.

1\cN[N

KUR? Lietuvos nacionaliniame dramos teatre, Gedimino pr. 4.

KA­DA? BalandŞio 6 d. 18.30 val. KIEK? 30 litų.

Su â&#x20AC;&#x17E;Vilniaus dienaâ&#x20AC;&#x153; aplankyk NacionalinÄ&#x2014;s dailÄ&#x2014;s galerijos parodas

nemokamai!

Rentgenogramos

MARIJA TERESÄ&#x2013; ROĹ˝ANSKAITÄ&#x2013;

2013 m. kovo 22â&#x20AC;&#x201C;geguĹžÄ&#x2014;s 19 d.

NACIONALINÄ&#x2013; DAILÄ&#x2013;S GALERIJA Konstitucijos pr. 22, Vilnius

KuratorÄ&#x2014;:

KUR? Ĺ v. Kotrynos baĹžnyÄ?ioje, Vilniaus g. 30.

KA­DA? BalandĹžio 4 d. 19 val. KIEK? 22â&#x20AC;&#x201C;52 litai.

Moralinis nuopuolis

Pavasaris iĹĄ ParyĹžiaus

Martino Sperro pjesÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x17E;MedĹžioklÄ&#x2014;s scenosâ&#x20AC;&#x153; â&#x20AC;&#x201C; psichologinÄ&#x2014; visuomenÄ&#x2014;s studija, paraĹĄyta ĹĄiurkĹĄÄ?ia kaimiĹĄka kalba. Per kaimo ĹžmoniĹł paveikslus ir jĹł tarpusavio santykius autorius negailestingai atskleidĹžia pokario Vokietijos mentalitetÄ&#x2026; ir parodo, kad karo pabaiga iĹĄ esmÄ&#x2014;s nepanaikino nacistinÄ&#x2014;s pasaulÄ&#x2014;ĹžiĹŤros, ÄŻsiĹĄaknijusios Ĺžemiausiuose visuomenÄ&#x2014;s sluoksniuose.

GaivĹŤs pavasario vÄ&#x2014;jai atneĹĄÄ&#x2014; puikiÄ&#x2026; naujienÄ&#x2026; iĹĄ PrancĹŤzijos â&#x20AC;&#x201C; pianisto François Chaplinâ&#x20AC;&#x2DC;o reÄ?italÄŻ! Fortepijono muzikos mÄ&#x2014;gÄ&#x2014;jai puikiai Ĺžino ĹĄÄŻ vardÄ&#x2026;. Muzikos kritikai jÄŻ vadina vienu originaliausiĹł ir ÄŻdomiausiĹł prancĹŤzĹł pianistĹł. Bet geriau vienÄ&#x2026; kartÄ&#x2026; paÄ?iam iĹĄgirsti ir pamatyti. Koncerte tikrai netrĹŤks subtilios elegancijos, persmelktos prancĹŤziĹĄko Ĺžavesio.

LAIMA K REIVYTÄ&#x2013;

Parodos atidarymas 2013 m. kovo 22 d., penktadienÄŻ, 18 val.

Oganizatoriai:

RÄ&#x2014;mÄ&#x2014;jai: KULTUROS .

REMIMO

FONDAS

Informaciniai rÄ&#x2014;mÄ&#x2014;jai:

Marija TeresÄ&#x2014; RoĹžanskaitÄ&#x2014;. Rentgeno kabinetas / X-Ray Room. 1983.

LDM / LAM. Fotografas / Photographer Antanas LukĹĄÄ&#x2014;nas

2 1 0 /

) "#$ ! ! # ! & "* % #! "*

1

$(' &$'. ! $&.+ # &"*$% ('+,$,- $%(+ )* $&'$-+

* *

( '

! * * !

PasiĹŤlymas galioja balandĹžio 5â&#x20AC;&#x201C;7 d.

Nemokamai aplankyti galerijÄ&#x2026; galima kasoje palikus ĹĄiÄ&#x2026; reklamÄ&#x2026;.

Viena reklama â&#x20AC;&#x201C; ÄŻÄ&#x2014;jimas vienam Ĺžmogui.

NacionalinÄ&#x2014; dailÄ&#x2014;s galerija, Konstitucijos pr. 22, veikia penktadienÄŻ ir ĹĄeĹĄtadienÄŻ 12â&#x20AC;&#x201C;19 val., sekmadienÄŻ 12â&#x20AC;&#x201C;17 val.

KUR? MenĹł spaustuvÄ&#x2014;je, Ĺ iltadarĹžio g. 6.

KA­DA? BalandŞio 9 d. 19 val. KIEK? 30 litų.

KUR? Ĺ v. Kotrynos baĹžnyÄ?ioje, Vilniaus g. 30.

KA­DA? BalandĹžio 6 d. 19 val. KIEK? 39â&#x20AC;&#x201C;123 litai.

Spektaklis apie mus

UĹžburianti muzika

VokieÄ?iĹł dramaturgo Mariaus von Mayenburgo pjesÄ&#x2014;je â&#x20AC;&#x17E;Ugnies veidasâ&#x20AC;&#x153; klasikinis kartĹł nesusiĹĄnekÄ&#x2014;jimas ÄŻkaitinamas iki degimo. Jis Ä?ia tampa tragedija. ReĹžisieriui Oskarui KorĹĄunovui svarbiausia kartĹł konfliktas. VartotojiĹĄkos visuomenÄ&#x2014;s daiktais uĹžgriozdintoje scenoje aktoriai vaidina ĹĄeimos gyvenimÄ&#x2026;. Tiesiai, aiĹĄkiai, be patoso, lyg tai bĹŤtĹł apie mus.

Aleksandras HrusteviÄ?ius â&#x20AC;&#x201C; vienas geriausiĹł bajanistĹł pasaulyje â&#x20AC;&#x201C; sugrÄŻĹžta ÄŻ LietuvÄ&#x2026;. Muzikantas pristatys naujÄ&#x2026;, virtuoziĹĄkÄ&#x2026;, karĹĄtu temperamentu ir romantika pulsuojanÄ?iÄ&#x2026; solinÄ&#x2122; programÄ&#x2026;. AtlikÄ&#x2014;jo neeiliniai gebÄ&#x2014;jimai, nepriekaiĹĄtinga technika ir nepaprastas jautrumas muzikai tiesiog uĹžburia publikÄ&#x2026;. Jau pirmosiomis natomis bajanistas priverÄ?ia sulaikyti kvÄ&#x2014;pavimÄ&#x2026;.

27

balandžio 4–10, 2013

idėjos laisvalaikiui

­le­ri­jo­je – ži­no­mi kla­si­kai ženk­li­na jo „Mū­zos“. Gro­žie­si nuo Ar­ki­ka­ted­ros sto­go žvel­gian­čio­ mis kar­tu su Vy­tau­tu Na­vic­ku at­ sta­ty­to­mis Ka­ro­lio Jels­kio skulp­ tū­ro­mis. Kam­pi­nio Tra­kų gat­vės na­mo ni­šo­je ma­tai „Var­tų sar­gy­bi­ nį“. Šie skulp­to­riaus kū­ri­niai se­niai ta­po Vil­niaus erd­vių da­li­mi, kaip ir „Šau­lys“ – Šiau­lių, pa­mink­las ku­ ni­gaikš­čiui Alek­sand­rui – Pa­ne­vė­ žio mies­to sim­bo­liu.

kū­rė baž­ny­čioms: Elekt­rė­nų baž­ ny­čią puo­šia „Pri­si­kė­lęs Kris­tus“, Ni­dos – „Nuk­ry­žiuo­ta­sis“. „Skulp­tū­ros ke­lias į vie­šu­mą – il­gas ir su­dė­tin­gas. To­dėl įdo­mu pa­žin­ti jo vir­tu­vę, pa­tir­ti, kaip po­pie­riaus la­pe nu­pieš­ta fi­gū­ra at­gy­ja me­džia­go­je, kaip es­ki­zas tam­pa baig­ta skulp­tū­ra“, – sa­kė E.Lu­by­tė.

Kas­die­ny­bės rent­ge­nog­ra­mos

Tai žiau­rus tik­ro­ vės rent­ge­nas, iš­ryš­ ki­nan­tis fa­sa­di­nės kul­tū­ros griau­čius ir be­si­skver­bian­tis gi­ liau.

Vil­niaus An­ta­kal­nio ka­pi­nė­se esan­čiai Sau­sio 13-osios au­kų ka­ pa­vie­tei S.Kuz­ma iš­ka­lė „Pie­tą“.

Sak­ra­li­nio me­no pa­vyz­džių jis su­

Di­d žio­jo­je Na­c io­n a­l i­n ės dai­ lės ga­le­ri­jos sa­lė­je eks­po­nuo­ja­ma M.T.Ro­žans­kai­tės (1933–2007 m.) kū­ry­bos pa­ro­da „Rent­ge­nog­ra­ mos“. Dai­li­nin­kė iš­gar­sė­jo me­di­ ci­ni­nės te­ma­ti­kos pa­veiks­lais: šir­ dies ope­ra­ci­jų, rent­ge­no ka­bi­ne­tų, li­go­ni­nių vaiz­dais. Ji ne tik diag­ no­za­vo so­viet­me­čio vi­suo­me­nės li­gas, bet ir fik­sa­vo is­to­ri­jos trans­ for­ma­ci­jas. „Tik­ro­vė ir rea­liz­mas so­viet­ me­čiu bu­vo ideo­lo­gi­ja ap­si­vė­lu­ sios są­vo­kos, to­dėl daž­nas me­ni­ nin­kas sa­vo san­ty­kį su da­bar­ti­mi reiš­kė pa­si­telk­da­mas mi­tą ir me­

KUR? Kongresų rūmuose, Vilniaus g. 6 / 16.

KA­DA? Balandžio 6 d. 18 val. KIEK? 17–37 litai.

ta­fo­rą. Ta­čiau M.T.Ro­žans­kai­tė pa­si­rin­ko prie­šin­gą stra­te­gi­ją – pa­gra­žin­tam so­cia­lis­ti­niam rea­ liz­mui ji pa­ki­šo ne­nuš­li­fuo­tą tik­ ro­vės veid­ro­dį.

Jos pa­veiks­lai ir asamb­lia­žai ne­ siur­rea­lis­tiš­kai krai­pė pa­są­mo­nės vaiz­di­nius ir ne­hi­per­rea­lis­tiš­kai ryš­ki­no raus­vą ta­ry­bi­nės tik­ro­vės ma­kia­žą. M.T.Ro­žans­kai­tės vaiz­ da­vi­mo ma­nie­ra – tai žiau­rus tik­ ro­vės rent­ge­nas, iš­ryš­k i­nan­tis fa­sa­di­nės kul­tū­ros griau­čius ir be­si­skver­bian­tis gi­liau“, – kal­ bė­jo šios pa­ro­dos ku­ra­to­rė Lai­ma Krei­vy­tė.

M.T.Ro­žans­kai­tės kū­ri­niai – po­li­tiš­ki, eko­lo­giš­ki, as­me­niš­ki, skaus­min­gi ir kar­tais sle­gian­tys.

Ta­čiau jie vi­sa­da kal­ba apie sa­vo lai­ką jam bū­din­go­mis raiš­kos prie­ mo­nė­mis. Jie yra čia ir da­bar – is­ to­ri­ją ir tik­ro­vę su­ly­džiu­sios kas­ die­ny­bės rent­ge­nog­ra­mos.

Su „Vil­niaus die­na“ ba­lan­džio 5–7 d. Na­cio­na­li­nės dai­lės ga­le­ri­ jos pa­ro­das ga­li­ma ap­lan­ky­ti ne­ mo­ka­mai.

Pa­li­ki­mas: „Kai tam­pi vie­nu bend­ru kū­nu su tau­tos li­ki­mu, ta­da ga­li­ma

gal­vo­ti apie skulp­to­riaus kū­ry­bi­nį dar­bą“, – yra sa­kęs S.Kuz­ma.

kam nesimiega

parodų lankytojams

KUR? Klube „Studio 9“, Gedimino pr. 9.

KA­DA? Balandžio 5 d. 21 val. KIEK? 15–20 litų.

KUR? Galerijoje „Meno niša“, J.Basanavičiaus g. 1.

KA­DA? Iki balandžio 16 d. KIEK? Nemokamai.

ne tik vaikams

KUR? Menų spaustuvėje, Šiltadaržio g. 6.

KA­DA? Balandžio 7 d. 12 val. KIEK? 10 litų.

Klasikos ir roko dvikova

Geriausias Švedijos didžėjus

Gamtos stichija skulptūroje

Vaiko pasaulio mozaika

Operos solistė Ieva Prudnikovaitė daugiau nei prieš 4 metus susipažino su roko atlikėju Jeronimu Miliumi ir nuo to laiko jie palaiko muzikinę draugystę. Užverbavę pianistą Feliksą Zakarevskį ir gitaros virtuozą Tomą Varnagirį jie ruošiasi pažeisti ne vieną dešimtmetį ir netgi šimtmetį puoselėtas bei formuotas muzikos taisykles ir daryti visa, kas bei draudžiama.

„ComeUnion“ vakarėlių seriją tęsia atlikėjas iš Švedijos – energija trykštantis, dėl muzikos išprotėjęs Madas Matsas. Su muzika jis daugiau nei 25 metus.

Pradėjęs nuo break dance, vėliau susidomėjo hiphopo, electro, disco ir house muzika. 2009 m. jis pripažintas geriausiu Švedijos didžėjumi.

Gediminas Piekuras – skulptorius, piešėjas, ugnies ir ledo skulptūrų kūrėjas, dailės pedagogas. Parodoje bus galima išvysti medžio skulptūras, įkūnijančias trapumo ir laikinumo idėjas, svarbus motyvas autoriaus kūryboje – gamtos stichiją.

Formas ir spalvas šokio spektaklio kūrėjai dėlios tarsi mozaiką. Eidami per vaiko raidos etapus šokėjai pirmiausia šliaužios, ropos, eidami antruosius metus – eis, bėgs, o trejų – šuoliuos, slapstysis ar suksis. Spektakliui sukurta muzika, parenkant vaikams priimtinus garsus ir jų derinius.

KUR? Menų fabrike „Loftas“, Švitrigailos g. 29.

KA­DA? Balandžio 6 d. 20 val. KIEK? 39–404 litai.

KUR? „Kablyje“, Kauno g. 5 / 21.

KA­DA? Balandžio 5 d. 21 val. KIEK? 30–35 litai.

KUR? Nacionaliniame muziejuje, Arsenalo g. 1.

KA­DA? Iki balandžio 21 d. KIEK? 3–5 litai.

KUR? Nacionalinėje filharmonijoje, Aušros Vartų g.

5. KA­DA? Balandžio 7 d. 12 val. KIEK? 10–20 litų.

Misteriškas vakaras

Vienos nakties festivalis

L.Žuklio kūrybinis palikimas

Trys pianistų kartos

Į Lietuvą atvyksta patrakusi tamsiai romantiškų baladžių kūrėja ir atlikėja Chinawoman. Jos sodrus balsas, primenantis Tanitos Tikaram, ir psichozinis intonavimas, lyg joje būtų reinkarnavusis dalelė Jimo Morrisono, paperka visus, kurie ieško ko nors naujo, negirdėto ir jautraus. Visos jos dainos yra lėtos, dramatiškos, apie meilę, pasitikėjimą ir moteris.

Didelis įvykis elektroninės šokių muzikos gerbėjams – renginys, kuris vyksta tik kas trejus metus ir tik trečią kartą, – vienos nakties festivalis „The Infernal Art“: daugiau nei 20 atlikėjų ir 4 skirtingus muzikos stilius pristatančios scenos – drum & bass, jungle, techno ir dubstep / garage.

Parodoje pristatomi profesoriaus Leono Žuklio kūrybinės ir pedagoginės veiklos epizodai. Profesoriaus indėlį į Lietuvos meno raidą ženklina gausus kūrybinis palikimas: žymių žmonių skulptūrinių portretų galerija, figūrinės kamerinės ir paminklinės skulptūros.

Teatralizuotame koncerte pasirodys pianistų dinastija – močiutė Veronika Vitaitė, duktė Aleksandra Žvirblytė ir anūkas Paulius Anderssonas. Koncerte skambės nuostabi Piotro Čaikovskio „Vaikų albumo“ ir „Spragtuko“ muzika, scenoje išvysite šokėjų bei aktorių.

28

balandžio 4–10, 2013

skelbimai VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS NAUJIENOS

Vilniaus miesto savivaldybė, Konstitucijos pr. 3, LT-09601, Vilnius. Tel. (8 5) 211 2000, faks. (8 5) 211 2222. www.vilnius.lt. Vilniaus miesto savivaldybė socialiniuose tinkluose: www.facebook.com/vilnius.lt, www.twitter.com/vilnius_lt.

Informacija tel. 1664. Pasitikėjimo tel. (8 5) 211 2885. Pirminė teisinė pagalba – gyventojai registruojami tel. (8 5) 211 2744, www.teisinepagalba.lt. Klauskite: e.vicemeras@vilnius.lt.

Kviečiame į kultūrinio-edukacinio turizmo kontaktų mugę Šių metų balandžio 16 d. nuo 15 iki 19 val. viešbutyje „Radisson Blu Lietuva“ vyks Kultūrinio-edukacinio turizmo kontaktų mugė, skirta atvykstamojo turizmo kelionių organizatoriams, gidams, renginių

organizatoriams, švietimo įstaigų atstovams bei visiems besidomintiems kultūrinio-edukacinio turizmo naujovėmis.

Renginyje turėsite galimybę užmegzti tiesioginius kontaktus su

Vilniaus, Trakų bei Kernavės regiono edukacinių programų organizatoriais, galerijomis, meno, dizaino, amatininkų dirbtuvėmis, lietuviško dizaino butikais, kultūrinio ir kulinarinio paveldo puose-

16–16.30 val. – lėlių rišimas su „Gražiąja skiaute“;

17.30–18 val. – moderni Lietuviška virtuvė – gaminame su „Čiop Čiop“;

16.30–17 val. – savo nosies galimybių įvertinimas kartu su „Marmozel“;

18.30–19 val. – arbatos gamyba ir degustacija su „Ievos arbatomis“;

15–15.30 val. – žvakių sukimo dirbtuvės su Trakų neįgaliųjų užimtumo centru;

16.30–17 val. – žvakių sukimo dirbtuvės su Trakų neįgaliųjų užimtumo centru;

18.30–19 val. – natūralus audinių marginimas su studija „Menas Sau“;

15–15.30 val. – „Chocolate Naive“ apie „Šokolado kilmę, kokybę ir skonį“;

16.30–17 val. – natūralus audinių marginimas su studija „Menas Sau“;

15.30–16 val. – emalio dirbtuvės su galerija „Meno niša“;

16.30–17 val. – lietuviška „Solo pirtis“;

lėtojais, unikalių lietuviškų suvenyrų bei dovanų gamintojais. Šiais metais galėsite ne tik pabendrauti su dalyviais, bet ir patys išbandyti edukacines programas, pamatyti lietuviško dizaino pristatymus.

Renginio programa Edukacinės programos:

15–15.30 val. – verbų rišimo dirbtuvės su Čekoniškių kaimo verbų ir buities seklyčia;

15.30–16 val. – savo nosies galimybių įvertinimas kartu su „Marmozel“; 15.30–16 val. – kvapnių sojų vaško žvakių gamyba su „Candle Tales“;

17–17.30 val. – arbatos gamyba ir degustacija su „Ievos arbatomis“; 17–17.30 val. – tapybos pamokėlė su „Ramių bičių“ menų studija;

18.30–19 val. – „Chocolate Naive“ apie „Šokolado kilmę, kokybę ir skonį“;

16–16.30 val. – „Adatytės“ kolekcijos pristatymas;

15–16 val. – rankinis popieriaus sėmimas ir popieriaus marmuravimas;

16.30–17 val. – žaidimas-konkursas „Renkam Lietuvą iš naujo!“;

16–17 val. – senoji knygrišystė;

17–17.30 val. – „Studijos LT“ kolekcijos pristatymas;

16–16.30 val. – tapybos pamokėlė su „Ramių bičių“ menų studija;

17–17.30 val. – verpimas verpstuku, audimas skieteliu, krepšių pynimas;

16–16.30 val. – vytelių pynimas su Trakų neįgaliųjų užimtumo centru;

17.30–18 val. – emalio dirbtuvės su galerija „Meno niša“;

16–16.30 val. – moderni lietuviška virtuvė – gaminame su „Čiop Čiop“;

17.30–18 val. – vytelių pynimas su Trakų neįgaliųjų užimtumo centru;

17.30–18 val. – peiliadirbystės dirbtuvės; 18–18.30 val. – kauladirbystės dirbtuvės;

Siūlo darbą Įmonė siūlo darbą fasadininkams Vilniaus mieste. Tel. 8 611 27 694.

1093756

Anglija! Šparagų, bulvių nuėmimas, pakavimas. Anglų k. nebūtina. Kaina 430 Lt! www.extratravel.lt. Tel. 8 688 15 532.

1094789

Įmonė UAB „Industrika“ siūlo darbą Vokietijoje elektros darbų specialistams, turintiems patirties, susijusios su darbu prie aukštos įtampos. Būtina anglų arba vokiečių kalba ir elektrotechninis išsilavinimas. Skambinti tel. 8 621 03 389, CV siųsti e. paštu tomas.budrys@industrika.lt.

1090784

1091103

UAB dirbti Norvegijoje reikalingi kvalifikuoti, turintys praktinės darbo patirties linoleumo ir plytelių grindų klojėjai, apdailininkai (glaistymas, dažymas) statybose. Reikalavimai: kvalifikacijos pažymėjimai, patirtis, anglų kalbos pagrindai. Skambinti darbo dienomis 8–17 val. tel. 8 620 77 510 .

1088935

15–15.30 val. – „Studijos LT“ kolekcijos pristatymas;

Senųjų amatų miestelis:

17.30–18 val. – verbų rišimo dirbtuvės su Čekoniškių kaimo verbų ir buities seklyčia;

UAB „Sėkmingas reisas“ priims į darbą vairuotojus, turinčius E kategoriją. Darbas maršrutais EU–Rusija (120 kub. m vilkikai).

Tel. 8 601 01 400.

Pasirodymai scenoje:

15.30–16 val. – „Rimtų žygių“ parodomoji programa;

17–17.30 val. – koklio atspaudimas su Vilniaus puodžių cechu;

Karjera

15–19 val. – Senovinių stalo žaidimų turnyrai.

18.30–19 val. – lietuviška „Solo pirtis“ .

17–17.30 val. – kvapnių sojų vaško žvakių gamyba su „Candle Tales“;

15.30–16 val. – keramikos dirbtuvės su „Amatų gildija“;

18.30–19 val. – lėlių rišimas;

bame visoje Lietuvoje. Tel. 8 689 68 528; www.juodasisgarnys.lt.

1092644

VANDENS GRĘŽINIAI, GEOTERMINIS ŠILDYMAS. Darbai nuo A iki Z visoje Lietuvoje ištisus metus! Garantija, aptarnavimas. www.Melkerlita.lt. Tel. 8 616 08 020, 8 686 83 265.

1093192

Buitinės technikos remonto

17.30–18 val. – „Rimtų žygių“ parodomoji programa; 18.30–19 val. – tradiciniai žaidimai su „Slėniu“.

Renginys nemokamas

Parduoda

Įvairūs Kita

Pigiai gamina spintas su stumdomosiomis durimis, virtuvės, miegamojo, kitus baldus pagal individualius užsakymus. Tel. 8 676 80 295.

Perka

1076323

Paslaugos Statybos ir remonto Sienų, grindų apšiltinimas į oro tarpus.

Ekovata, termoputa, poliuretanu, granulėmis. 1 kv. m – nuo 7 Lt. Garantuojame. Dir-

UAB „Irdaiva“ ieško elektromontuotojų darbui statybose Vilniuje.

Pageidautina – panašaus darbo patirtis.

Nemokamai iðveþa Senà buitinæ, kompiuterinæ technikà ir kitus elektronikos prietaisus Registracija tel.

8 641 99 000

www.kaunakiemis.lt

Technikos remonto Visų kompiuterių ir televizorių bei garso technikos servisas. Žalgirio g. 131, Vilnius, tel. (8 5) 275 4665; www.pc-help.lt.

1071050

Kelionių Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siuntinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8 687 58 503, +44 778 627 1449. Informacija – www.lietuvalondonas.com.

1095297

Tel. 8 615 38425 info@irdaiva.lt

UAB „Irdaiva“ ieško pagalbinių darbuotojų darbui statybose Vilniuje.

Tel. 8 659 38429 info@irdaiva.lt

Paskolos

Automobilius (senus, surūdijusius, su defektais, nevažiuojančius) ir kėbulus. Atsiskaito iš karto, pasiima patys. Tel. 8 607 97 663.

1089283

Brangiai perkame mišką su žeme arba išsikirsti. Visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 676 41 155.

1058701

NUO 300 IKI 20 000 Lt

Perkame žemės ūkio paskirties žemę visoje Lietuvoje. Tel. 8 643 75 526.

1090002

Perku žemės ūkio paskirties žemę Anykščių, Utenos rajonuose. Tel. 8 673 19 696.

1089997

Kitos Reikia PARDUOTI, IŠNUOMOTI, IŠKEISTI nekilnojamąjį turtą? Jokių išankstinių mokesčių – skambinkite! NT brokeris Evaldas Rinkevičius, tel. 8 657 60 377; www.turimus.lt.

1089104

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. 30-729 Miesto plėtros departamentui pavesta organizuoti apie 45,7 ha teritorijos tarp Zigmantiškių gatvės ir Liepų alėjos, Panerių seniūnijoje, detaliojo plano rengimą.

Planavimo tikslas – nekeičiant Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 metų sprendinių, pakeisti žemės tikslinę paskirtį į kitos paskirties žemę, nustatyti: verslo, gamybos, pramonės teritorijos funkcinėje zonoje – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos (P) naudojimo būdą ir sandėliavimo statinių statybos (P2) naudojimo pobūdį, inžinerinės infrastruktūros funkcinėje zonoje – inžinerinės infrastruktūros teritorijos (I) naudojimo būdą bei susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriams (I2) naudojimo pobūdį, ekstensyviam naudojimui įrengiamų želdynų teritorijoje – atskirtųjų želdynų teritorijos (E) naudojimo būdą bei rekreacinės paskirties želdynų (E1) naudojimo pobūdį, suformuoti sklypus ir nustatyti jų ribas ir plotus, planuojamos teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimus bei statybos reglamentus.

Miesto ūkio ir transporto departamentas įpareigojamas išduodamose planavimo sąlygose nustatyti reikalavimą, kad esant savivaldybės poreikiui (planuojamo žemės sklypo dalis patenka į suplanuotas ar preliminarias gatvės raudonąsias linijas) turi būti suprojektuotas neatlygintinas servitutas inžinerinei ir (ar) susisiekimo infrastruktūrai įrengti.

Informacija tel. (8 5) 211 2641.

Baldus

1091609

Taisome visų tipų KOMPIUTERIUS ir TELEVIZORIUS bei kitus el. prietaisus. Atrišame žaidimų kompiuterius. Suteikiame garantiją.

Tel. 8 647 07 741.

INFORMACIJA APIE TERITORIJŲ PLANAVIMĄ

Stambi įmonė brangiai perka įvairaus brandumo miškus Lietuvoje. Tel. 8 633 33 333, 8 644 44 444.

1068514

Informacija apie teritorijų planavimą.

Rengiamas sklypo Plytinės k. (kadastro Nr.0101/0167:0900), Pilaitės seniūnijoje, Vilniuje, detalusis planas. Projekto rengimo pagrindas – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo 2010 11 17 sutartis Nr.041835.

Projekto tikslas – pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį (iš žemės ūkio paskirties į kitą paskirtį), nustatyti naudojimo būdą ir pobūdį (gyvenamosios teritorijos vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos, inžinerinės infrastruktūros teritorijos susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriams), sudalinti sklypą, nustatyti teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimą. Projekto organizatorius – Franc Kunickij, Geležių g. 6-4,, tel. 8 614 57 273. Projekto rengėjas – UAB ,,Sostinės studija‘‘, A.Goštauto g. 8-410B, Vilnius. Projekto vadovė – Andželika Kažienė, tel. 8 686 74 252, e. p. andzelika.studija@ gmail.com. Rengimo terminai – 2012-2015 m. Rengiamo detaliojo plano sprendinių poveikio vertinimo atliekamas šiais aspektais: urbanistiniu (teritorijos vystymo darnai ir planuojamai veiklos sričiai), aplinkosauginiu, (poveikiu gamtinei aplinkai ir kraštovaizdžiui), inžinerinės ir susisiekimo infrastruktūros. Supažindinimo su parengtu projektu pradžia nuo 2013 04 17. Detalusis planas viešai eksponuojamas Pilaitės seniūnijoje, Vydūno g. 20, LT-06205, Vilnius, nuo 2013 05 02 iki 2013 05 15. Viešas aptarimas vyks UAB „Sostinės studija“ patalpose A.Goštauto g. 8-410B, Vilniuje, 2013 05 16 17.00 val. Informaciją apie parengtą projektą teikia projekto organizatorius ir rengėjas. Planavimo pasiūlymų pateikimo tvarka: Planavimo pasiūlymai teikiami raštu projekto organizatoriui iki viešo susirinkimo pabaigos. Atmestų planavimo pasiūlymų pareiškėjai parengto projekto sprendinius bei viešo svarstymo procedūras gali apskųsti Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, A.Juozapavičiaus g.

9, Vilniuje, per mėnesį nuo pareiškėjams registruoto pranešimo įteikimo dienos.

1095348

29

balandžio 4–10, 2013

skelbimai 2013 m. balandžio 8 d. 10 val. Vilniaus m., Aludarių g. 1, bus ženklinamos sklypo Nr. 0101/0054:0109 ribos. Kviečiame dalyvauti gretimų sklypų, 0101/0054:0167, :0138, :0151, savininkus. Matavimus vykdys UAB „Inverstatus”, Konstitucijos pr.

23B, Vilnius, tel. 8 600 11 803; sradiulis@ gmail.com.

1094210

Informacija apie priimtą galutinę atrankos išvadą dėl 20 MW biokuro katilinės statybos poveikio aplinkai vertinimo. Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas UAB „GECO Vilnius“, Jogailos g. 4, LT-01116 Vilnius, tel.

(8 5) 264 8970, faks. (8 5) 266 1260. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas ir vieta – biokuro katilinės statyba, Savanorių pr. 182A, Vilniaus m. sav. Persvarstyta atsakingos institucijos – Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (RAAD) priimta atrankos išvada (2013 01 28 raštas Nr. (38-4)-VR-1.7-449) – poveikio aplinkai vertinimas (PAV) neprivalomas. Motyvai peržiūrėti atrankos išvadą – Vilniaus visuomenės sveikatos centro (VSC) 2013 02 05 rašte Nr. (12-37)-2-602 pateikti motyvai: 1.

Neįvertinta, kad planuojamai ūkinei veiklai (PŪV) turi būti nustatyta sanitarinė apsaugos zona (SAZ). 2. Nepateikta informacija apie PŪV atstumą iki artimiausių gyvenamųjų teritorijų. 3. Galimas neigiamas psichosocialinis poveikis ir aplinkinių rajonų gyventojų nepasitenkinimas PŪV. Lietuvai pagražinti draugija 2013 02 15 raštu kreipėsi į Vilniaus RAAD ir Saugomų teritorijų tarnybą (VSTT) prie Aplinkos ministerijos persvarstyti, nurodant, jog neįvertintas poveikis Panerių erozinio kalvyno kraštovaizdžio draustiniui, III a pogrupio Žemųjų Panerių vandenvietei. Pagrindiniai motyvai, kuriais buvo remtasi priimant galutinę atrankos išvadą: 1. PAV subjekto – Vilniaus m. sav. administracijos išvada, jog 20 MW biokuro katilinės statyba neigiamų pasekmių aplinkai neturės. 2. PAV subjektas – Vilniaus apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba, pastabų dėl PŪV neturi. 3. PŪV neturės reikšmingo poveikio visuomenės sveikatai. Atliktos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procedūros, kurių metu PAV subjektas – Vilniaus VSC, priėmė išvadą, jog veikla leistina. 4. Suinteresuota visuomenė – Lietuvai pagražinti draugija, informuota apie 2013 02 15 rašte pateiktus klausimus, PŪV poveikį visuomenės sveikatai. 5. PŪV numatoma vykdyti esamoje pramoninėje teritorijoje, sklypo dalyje, nepatenkančioje į Panerių erozinio kalvyno kraštovaizdžio draustinį. 6. Degimo produktų išvalymui nuo kietųjų dalelių numatomi multiciklonai, kurių pasiekiamas išvalymo laipsnis yra ne mažesnis kaip 85 proc. Pagal pateiktus aplinkos oro teršalų skaičiavimus prognozuojamos pagrindinių aplinkos oro teršalų CO, NO2 ir kietųjų dalelių požemio koncentracijos

tiek be fono, tiek su fonu nei įmonės teritorijoje, nei prie artimiausių gyvenamųjų namų neviršys jiems nustatytų ribinių verčių. 7. Visos atliekos bus perduodamos pagal sutartį atliekas tvarkančiai ir transportuojančiai įmonei, kuri yra registruota atliekas tvarkančių įmonių registre. 8.

Vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklus numatoma prijungti prie centralizuotos miesto sistemos. Paviršinės nuotekos bus apvalomos ir išleidžiamos į esamus miesto paviršinių nuotekų tinklus. Atsakingos institucijos – Vilniaus RAAD priimta galutinė atrankos išvada (2013 03 28 raštas Nr. (38-4)-VR-1.7-1579) – poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.

1094978

INFORMACIJA APIE TERITORIJŲ PLANAVIMĄ. Parengtas apie 0,74 ha ploto teritorijos Krokuvos, Giedraičių ir Lvovo g. sankirtoje detalusis planas. Planavimo pagrindas – 2012 m. rugpjūčio 08 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. 30-1157 dėl pavedimo organizuoti apie 0,74 ha ploto teritorijos Krokuvos, Giedraičių ir Lvovo g. sankirtoje detaliojo plano rengimą.

Detaliojo planavimo tikslas – nekeičiant žemės tikslinės paskirties ir bendrojo plano sprendinių pakeisti žemės sklypų ribas ir plotą, nustatyti teritorijos naudojimo būdą, pobūdį, tvarkymo ir naudojimo režimą. Numatoma komercinės paskirties objektų teritorija. Planavimo organizatorius – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas, adresas: Konstitucijos prosp. 3, 09601 Vilnius, tel. (8 5) 211 2529, faks. (8 5) 211 2518. Projekto rengėjas – UAB „Unitectus”, Lukiškių g. 3, 01108 Vilnius, tel. (8 5) 261 0147, el. paštas: tauras@unitectus.lt.

Projekto vadovas architektas Tauras Paulauskas. Parengtas detalusis planas viešai eksponuojamas nuo 2013 m. balandžio mėn. 16 d. iki balandžio mėn. 30 d. Šnipiškių seniūnijoje, A.Juozapavičiaus g.

10A. Su detaliojo plano sprendiniais galima susipažinti pas rengėjus aukščiau nurodytu adresu. Viešas projekto svarstymas (susirinkimas) – 2013 m. balandžio mėn. 30 d. 16 val. Vilniaus miesto savivaldybės patalpose, salėje Nr.215, II aukšte. Konstitucijos prosp. 3, Vilnius. Pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumentų teikiami raštu iki viešojo susirinkimo ir jo metu projekto organizatoriui ir rengėjams. Asmenys gautą atsakymą, kad į jų pateiktus pasiūlymus neatsižvelgta parengtame teritorijų planavimo dokumente, gali apskųsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie AM Vilniaus skyriui (A.Juozapavičiaus g. 9, 09311 Vilnius), per mėnesį nuo jiems išsiųsto laiško (atsakymo į pateiktą pasiūlymą) gavimo dienos.

1093768

Karščiausi kelionių pasiūlymai KELIONIŲ ORGANIZATORIUS

NAUJIENA! MINIKRUIZAS Į SANKT PETERBURGĄ.

Pažinkite nuostabias Šiaurės Europos sostines – Taliną, Helsinkį, Stokholmą bei Sankt Peterburgą – mėgaudamiesi romantišku kruizu.

Galimi 3 kruizo variantai: „4 sostinės“: Talinas–Sankt Peterburgas–Helsinkis–Stokholmas–Talinas. Keliaujame vienu keltu. Kiekviena diena vis

A.Vienuolio g. 6, LT-01104 Vilnius Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt kitame uoste. Kelionės trukmė: 4 naktys ir 5 dienos. „3 sostinės”: Talinas–Sankt Peterburgas– Helsinkis–Talinas. Keliaujama 3 keltais. 1 nakvynė Sankt Peterburge viešbutyje. Kelionės trukmė: 3 naktys ir 4 dienos. „3 sostinės”: Talinas–Peterburgas–Helsinkis. Keliaujama 2 keltais. Kelionės trukmė: 2 naktys ir 3 dienos.

Daugiau informacijos: www.krantas.lt.

30

skelbimai

balandžio 4–10, 2013

Tel. 261 3653, 261 3655, 261 3659 skelbimai@vilniausdiena.lt Informacija apie teritorijų planavimą. Rengiamas sklypo Plytinės k. (kadastro Nr. 0101/0167:0902), Pilaitės seniūnijoje, Vilniuje, detalusis planas. Projekto rengimo pagrindas – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo 2012 01 03 sutartis Nr. 041886K/042026. Projekto tikslas – pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį (iš žemės ūkio paskirties į kitą paskirtį), nustatyti naudojimo būdą ir pobūdį (gyvenamosios teritorijos vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos, inžinerinės infrastruktūros teritorijos susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriams), sudalyti sklypą, nustatyti teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimą. Projekto organizatorė – Marija Kunickaja, Viršuliškių 75B-1, tel. 8 683 15 069.

Projekto rengėja – UAB „Sostinės studija“, A.Goštauto g. 8-410B, Vilnius. Projekto vadovė – Andželika Kažienė, tel. 8 686 74 252, e. p. andzelika.studija@gmail.com. Rengimo terminai – 2012-2015 m. Rengiamo detaliojo plano sprendinių poveikio vertinimo atliekamas šiais aspektais: urbanistiniu (teritorijos vystymo darnai ir planuojamai veiklos sričiai), aplinkosauginiu (poveikiu gamtinei aplinkai ir kraštovaizdžiui), inžinerinės ir susisiekimo infrastruktūros. Supažindinimo su parengtu projektu pradžia nuo 2013 04 17. Detalusis planas viešai eksponuojamas Pilaitės seniūnijoje, Vydūno g. 20, LT-06205 Vilnius, nuo 2013 05 02 iki 2013 05 15. Viešas aptarimas vyks UAB „Sostinės studija“ patalpose, A.Goštauto g. 8-410B, Vilniuje, 2013 05 16 18 val. Informaciją apie parengtą projektą teikia projekto organizatorius ir rengėjas. Planavimo pasiūlymų pateikimo tvarka: planavimo pasiūlymai teikiami raštu projekto organizatoriui iki viešo susirinkimo pabaigos. Atmestų planavimo pasiūlymų pareiškėjai parengto projekto sprendinius bei viešo svarstymo procedūras gali apskųsti Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, A.Juozapavičiaus g. 9, Vilniuje, per mėnesį nuo pareiškėjams registruoto pranešimo įteikimo dienos.

1095349

Informuojame, kad 2013 m. balandžio 15 d.

15 val. bus vykdomas Henriko Šostako, Reginos Jurovickajos, Česlavo Šostako, Danutos Carikovos žemės sklypo, esančio Dusinėnų g. 16, Dusinėnų k., Juodšilių sen., Vilniaus r., sklypo kadastrinis Nr. 4177/0100:304, ribų ženklinimas. Kviečiame gretimo sklypo, kadastrinis Nr. 4177/0100:516, savininkus dalyvauti ženklinant žemės sklypo ribas.

Kadastrinius matavimus atliekančios įmonės UAB „Sanora” adresas Žalgirio g. 90, Vilnius, tel. 275 2523, 8 698 40 821, e. paštas soklida.info@gmail.com.

1092149

Pradedamas rengti daugiabučio gyvenamojo namo Vilniuje, Rinktinės g, 38B, naujo statinio statybos techninis projektas. Objekto paskirtis - gyvenamoji. Projektas rengiamas vadovaujantis Vilniaus m. savivaldybės tarybos 2012 11 28 sprendimu Nr. 1-941 patvirtintu sklypų Rinktinės g. 38B ir Rinktinės g. 38D detaliuoju planu.

Planuojama statinio projektavimo pradžia 2013 04 03. Plaunuojama statybos pradžia 2013 m. gegužės mėn., statybos pabaiga

2015 kovo mėn. Projektuotojas: UAB „Devyni architektai“, būstinės adresas Kareivių g. 19-176, Vilnius, info@devyniarchitektai. lt, tel. (8 5) 213 9907, 8 698 81 941. Projekto vadovas Arūnas Skrolis. Su rengiamu projektu susipažinti galima darbo dienomis nuo 10 iki 12 val. UAB „Devyni architektai“ būstinėje. Tel. 8 698 81 941, e. paštas info@devyniarchitektai.lt.

1092486

Informacija apie teritorijų planavimą.

Rengiamas sklypo Plytinės k. (kadastro Nr.0101/0167:1505), Pilaitės seniūnijoje, Vilniuje, detalusis planas. Projekto rengimo pagrindas – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo 2012 05 08 sutartis Nr.042083. Projekto tikslas – pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį (iš žemės ūkio paskirties į kitą paskirtį), nustatyti naudojimo būdą ir pobūdį (gyvenamosios teritorijos vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos, inžinerinės infrastruktūros teritorijos susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriams), sudalinti sklypą, nustatyti teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimą. Projekto organizatorius – UAB „Jamarmat“, Laižuvos g. 30B, Mažeikiai; Ona Veronika Umbrasienė, V.Pietario g. 6-29, Vilnius, tel. 8 687 86 026. Projekto rengėjas – UAB „Sostinės studija“, A.Goštauto g. 8-410B, Vilnius. Projekto vadovė – Andželika Kažienė, tel. 8 686 74 252, el.p. andzelika.studija@gmail.com.

Rengimo terminai – 2012-2015 m. Rengiamo detaliojo plano sprendinių poveikio vertinimo atliekamas šiais aspektais: urbanistiniu (teritorijos vystymo darnai ir planuojamai veiklos sričiai), aplinkosauginiu, (poveikiu gamtinei aplinkai ir kraštovaizdžiui), inžinerinės ir susisiekimo infrastruktūros. Supažindinimo su parengtu projektu pradžia nuo 2013 04 17. Detalusis planas viešai eksponuojamas Pilaitės seniūnijoje, Vydūno g. 20, LT-06205, Vilnius, nuo 2013 05 02 iki 2013 05 15. Viešas aptarimas vyks UAB „Sostinės studija“ patalpose A.Goštauto g. 8-410B, Vilniuje, 2013 05 16 16.00 val. Informaciją apie parengtą projektą teikia projekto organizatorius ir rengėjas. Planavimo pasiūlymų pateikimo tvarka: Planavimo pasiūlymai teikiami raštu projekto organizatoriui iki viešo susirinkimo pabaigos. Atmestų planavimo pasiūlymų pareiškėjai parengto projekto sprendinius bei viešo svarstymo procedūras gali apskųsti Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, A.Juozapavičiaus g. 9, Vilniuje, per mėnesį nuo pareiškėjams registruoto pranešimo įteikimo dienos.

tų bei pagrindinių normatyvinių statybos techninių dokumentų sąrašu. Planuojama gamybinių pastatų (3P2p, 2P1p) Geologų g. 12A, Vilniaus m., projektavimo pradžia – 2013 m. kovo mėn., pabaiga – 2013 m. gegužės mėn. 1 d., planuojama statybos darbų pradžia - 2013 m. birželio 1 d., pabaiga - 2013 m. gruodžio 31 d. Objektui šiuo metu atliekamos PAV atrankos procedūros. PAV atrankos išvada bus paskelbta viešai, kaip tai numato teisės aktų reikalavimai. Gamybinių pastatų (3P2p, 2P1p) Geologų g. 12A, Vilniaus m., rekonstravimo techninį projektą rengs UAB „Rusnė“, Miško g. 30-78, Kaunas. Projekto vadovas – Algimantas Mačionis, tel. (8 37) 320 365, 8 699 34 205, rusne@rusne.lt. Visuomenės atstovai dėl rengiamo gamybinių pastatų (3P2p, 2P1p) Geologų g. 12A, Vilniaus m., rekonstravimo techninio projekto pasiūlymų iki viešo susirinkimo dienos gali kreiptis ir juos teikti elektroniniu paštu rusne@rusne.lt. Su parengtu gamybinių pastatų (3P2p, 2P1p) Geologų g. 12A, Vilniaus m., rekonstravimo techniniu projektu bus galima susipažinti viešo susirinkimo metu 2013 m. balandžio 25 d. 10 val. Geologų g. 12A, Vilniaus m.

1093511

Informuojame, kad pil. Marijai Gladkich ir Liubovei Kozlovskajai priklausančio žemės sklypo, kad. Nr. 4162/0604:23, Klonių 13-oji g. 21, Pakalniškių k., Vilniaus r., ribos bus ženklinamos vietovėje š.m. balandžio 12 d. 11.40 val. Gretimų sklypų savininkus bei Juzefo Urbanovič paveldėtojus kviečiame atvykti į vietą arba kreiptis į UAB „Geodeziniai matavimai”, Vytauto g. 19, Trakai.

Tel. (8 5) 285 1183 arba 8 671 96 768; geodeziniai_matavimai@yahoo.com.

1095006

Parengtas žemės sklypo planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, tarp Salotės ir Bitėnų gatvių Vilniuje. Norinčiuosius susipažinti su sprendiniais prašom kreiptis adresu Konstitucijos pr. 3, SĮ „Vilniaus planas“, 527 kab. Tel. 8 698 81 851.

1092569

Pranešame, kad UAB „MJR“ 2013 m. balandžio 24 d. 11 val. atliks Stefanijos Marijos Makarevič sklypo, kad. Nr. 4190/0100:121, esančio Didžiosios Kuosinės g. 14, Didžiosios Kuosinės k., Kalvelių sen., Vilniaus r. sav., kadastrinius matavimus. Kviečiame gretimo sklypo, kad. Nr. 4190/0100:125, paveldėtojus dalyvauti suderinant bendrą ribą. UAB „MJR“, Lvovo g. 89, LT-08104 Vilnius. Tel. 8 652 25 061, e. paštas info@mjrgroup.lt.

1095347

1093608

INFORMACINIS PRANEŠIMAS APIE GAMYBINIŲ PASTATŲ (3P2p, 2P1p) GEOLOGŲ G. 12A, VILNIAUS M., PROJEKTAVIMO PRADŽIĄ. 2013 m. kovo 22 d., Vilnius.

UAB „Pramonės energija“ šiuo pranešimu informuoja visus visuomenės atstovus, jog adresu Geologų g. 12A, Vilniaus m., planuojama atlikti gamybinių pastatų (3P2p, 2P1p) rekonstravimo techninį projektą, vadovaujantis statinio projektavimo užduotimi, projektavimo sąlygomis ir privalomųjų TP rengimo dokumen-

Pranešame, kad UAB „MJR“ 2013 m. balandžio 24 d. 11.30 val. atliks Stefanijos Marijos Makarevič, Jadvygos Buiko ir Stasio Petrulevičiaus sklypo, kad. Nr. 4190/0500:94, esančio Didžiosios Kuosinės k., Kalvelių sen., Vilniaus r. sav., kadastrinius matavimus. Kviečiame gretimo sklypo, kad. Nr. 4190/0500:139, paveldėtojus dalyvauti suderinant bendrą ribą. UAB „MJR“, Lvovo g.

89, LT-08104 Vilnius. Tel. 8 652 25 061, e. paštas info@mjrgroup.lt.

1093596

Patvirtintas žemės sklypo Grybautojų g. 27 (kad Nr. 0101/0012:221), Vilniuje detalusis planas, patikslinantis Valakupių-Turniškių zonos detalųjį planą (reg Nr. 124). Detalusis planas patvirtintas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos viršininko pavaduotojo 2013-01-04 potvarkiu TT-1

Orai

Vėjas 7–12 m/s

penktadienį +1

Šiandien numatomas sniegas, šlapdriba, oro temperatūra pakils iki 1–3 laipsnių šilumos. Penktadienio naktį oro temperatūra svyruos tarp 2 laipsnių šalčio ir 1 laipsnio šilumos, snigs. Dieną sušils iki 4 laipsnių, vietomis numatomas sniegas, šlapdriba. Savaitgalį kritulių tikimybė nedidelė, dienomis oras sušils iki 3–4 laipsnių.

14-oji metų savaitė.

Saulė Avino ženkle.

Savaitgalio orai

+2

+2

Telšiai

Naktis

Šiauliai

+2

Klaipėda

+1

Panevėžys

+1

9

Šeštadienį Naktis

Kaunas

Pasaulyje +20 +3 +28 +6 +7 +25 +25 +5

0

+2

+2

Atėnai Berlynas Brazilija Briuselis Dublinas Kairas Keiptaunas Kopenhaga

Vėjas (m/s)

Utena Tauragė

Diena

Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas

+4 +14 +5 +3 +11 +6 +8 +11

Praha Ryga Roma Sidnėjus Talinas Tel Avivas Tokijas Varšuva

–4

+3

Vėjas (m/s)

+3

5

Vilnius

+1

+3 +3 +17 +20 +3 +20 +20 +2

Diena

Marijampolė

+2

SEkmadienį

Alytus

Naktis

Diena

–5

Vėjas (m/s)

+4

7

Kalendorius Ketvirtadienis, balandžio 4 d.

penktadienis, balandžio 5 d.

šeštadienis, balandžio 6 d.

sekmadienis, balandžio 7 d.

pirmadienis, balandžio 8 d.

antradienis, balandžio 9 d.

trečiadienis, balandžio 10 d.

Teka 6.43 Leidžiasi 20.01

Teka 6.41 Leidžiasi 20.03

Teka 6.38 Leidžiasi 20.05

Teka 6.36 Leidžiasi 20.07

Teka 6.34 Leidžiasi 20.09

Teka 6.31 Leidžiasi 20.11

Teka 6.29 Leidžiasi 20.13

Mėnulis Delčia

Mėnulis Delčia

Mėnulis Delčia

Mėnulis Delčia

Mėnulis Delčia

Mėnulis Delčia

Mėnulis Jaunatis

VARDAI: Adonis, Dzidas, Eglė, Izidora, Izidorius

VARDAI: Balandis, Ira, Irena, Irenius

VARDAI: Dangira, Daugirdas, Gerardas, Izolda, Žintautė

VARDAI: Hermanas, Hermis, Saurimė

VARDAI: Alma, Girtautė, Julija, Skirgailė, Valteris

VARDAI: Dalė, Dalia, Dalius, Maja, Valtrūna

VARDAI: Apolonija, Apolonijus, Hilda, Polė, Polina

1557 m. gimė LDK valstybės veikėjas Leonas Sapiega.

1818 m. gimė amerikiečių rašytojas Thomas Mayne Reidas.

1914 m. gimė prancūzų rašytoja Marguerite Duras.

1919 m. išrinktas pirmasis Lietuvos prezidentas Antanas Smetona.

1932 m. gimė rusų režisierius Andrejus Tarkovskis.

1965 m. gimė amerikiečių aktorius Robertas Downey jaunesnysis.

1968 m. JAV nužudytas pilietinių teisių gynėjas Martinas Lutheris Kingas.

1979 m. gimė australų aktorius Heathas Ledgeris.

1985 m. gimė Ispanijos krepšininkas Rudy Fernándezas.

1792 m. JAV prezidentas George’as Washingtonas pirmą kartą pasinaudojo savo galiomis vetuoti įstatymo projektą. Tai buvo pirmas kartas, kai ši galia buvo panaudota JAV. 1908 m. gimė austrų dirigentas Herbertas von Karajanas.

1950 m. gimė Agnetha Fältskog, švedų grupės ABBA narė.

1979 m. gimė futbolininkas Andrius Velička.

1981 m. gimė dainininkė Elena Puidokaitė-Atlanta.

1994 m. mirė Kurtas Cobainas, grupės „Nirvana“ vokalistas ir lyderis.

1997 m. mirė Allenas Ginsbergas, amerikiečių „Beat Generation“ poetas.

Saugaus eismo diena 1483 m. gimė italų dailininkas ir architektas Rafaelis. Mirė 1520 m. savo gimimo dieną.

1528 m. mirė vokiečių tapytojas Albrechtas Düreris.

1609 m. mirė Žemaičių vyskupas, lietuvių raštijos rėmėjas, kontrreformacijos veikėjas Merkelis Giedraitis.

1896 m. Atėnuose prasidėjo pirmosios šiuolaikinės vasaros olimpinės žaidynės.

1944 m. gimė profesorė, politikos bei visuomenės veikėja Marija Aušrinė Pavilionienė.

1969 m. gimė amerikiečių aktorius, komikas Paulas Ruddas.

Atvelykis Pasaulinė sveikatos diena 1614 m. mirė ispanų Renesanso tapytojas El Greco.

1882 m. gimė rašytojas Antanas Vienuolis-Žukauskas.

1915 m. gimė džiazo muzikos atlikėja Billie Holiday.

1928 m. gimė amerikiečių režisierius ir prodiuseris Alanas J.Pakula.

1939 m. gimė amerikiečių režisierius Francis Fordas Coppola.

1954 m. gimė kinų aktorius, režisierius, Rytų kovų meistras Jackie Chanas.

1964 m. gimė Australijos aktorius Russellas Crowe.

1983 m. gimė Prancūzijos futbolininkas Franckas Ribéry.

1848 m. mirė italų kompozitorius Gaetano Donizetti.

1938 m. gimė Ganos diplomatas, septintasis generalinis Jungtinių Tautų sekretorius Kofi Annanas.

1941 m. gimė britų mados dizainerė Vivienne Westwood.

1944 m. gimė kompozitorius, pedagogas Giedrius Kuprevičius.

1963 m. gimė dainininkas ir dainų autorius Julianas Lennonas, Johno Lennono sūnus.

1966 m. gimė amerikiečių aktorė Robin Wright.

1968 m. gimė amerikiečių aktorė Patricia Arquette.

1973 m. mirė ispanų dailininkas Pablo Picasso.

1821 m. gimė prancūzų poetas Charles’is Baudelaire’as.

1869 m. gimė kompozitorius ir pedagogas Juozas Naujalis.

1933 m. gimė prancūzų kino ir teatro aktorius Jeanas Paulis Belmondo.

1954 m. gimė amerikiečių aktorius Dennisas Quaidas.

1961 m. gimė kino režisierius Arūnas Matelis.

1966 m. gimė amerikiečių aktorė Cynthia Nixon.

1971 m. gimė kanadiečių „Formulės-1“ lenktynininkas Jacquesas Villeneuve’as.

1986 m. gimė amerikiečių aktorė Leighton Meester.

1990 m. gimė amerikiečių aktorė Kristen Stewart.

1911 m. mirė kompozitorius, dailininkas Mikalojus Konstantinas Čiurlionis.

1912 m. iš Sautamptono uosto Anglijoje išplaukė „Titanikas“.

1949 m. gimė operos dainininkas Vladimiras Prudnikovas.

1951 m. gimė amerikiečių aktorius Stevenas Seagalas.

1966 m. gimė operos dainininkė Inesa Linaburgytė.

1976 m. gimė dainininkas, kompozitorius, prodiuseris Linas Adomaitis.

2010 m. netoli Smolensko (Rusija) sudužo lenkų lėktuvas. Katastrofoje žuvo Lenkijos prezidentas Lechas Kaczyńskis ir kiti su juo skridę aukšti šalies asmenys.

6

8

1 2

9 5

lengvas sudoku

4

6

5 1

7 8

9

6

9

3

5

9

3

3 6

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

3 2022

„VILNIAUS DIENOS“ VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Evaldas Labanauskas – 219 1372 „VILNIAUS DIENOS“ VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJAS Ignas Jačauskas – 219 1372

Praėjusios savaitės sudoku atsakymai

7 5

8

6

9

2

8

1

3

5 1

6

8

4

8

4

8 2

9 3

4

3

karštOJI linija: 212 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ A.Smetonos g. 5, 01115 Vilnius.

Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt

6

9 sunkus sudoku

7

7

5 9

reklamos skyrius: 261

5

6

3

9

6

5

2 3654

MIESTAS: Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Jonas Varnas – 219 1385 Andrejus Žukovskis – 219 1391 LIETUVA: Justinas Argustas – 219 1381 Eglė Šepetytė – 219 1381 EKONOMIKA: Lukas Miknevičius (redaktorius) – 219 1372

1

5

6

2

8

1

9

3

4

7

7

8

4

9

5

2

6

1

3

9

1

7

4

6

2

8

5

9

6

2

4

3

1

8

5

3 7

4

7

8

5

2

3

6

9

1

1

3

5

7

8

6

2

4

9

7

1

6

4

9

8

5

2

3

4

2

3

6

1

5

9

7

8

2

8

4

6

3

5

1

7

9

8

5

9

2

4

7

1

3

6

9

3

5

1

7

2

8

6

4

6

7

1

3

9

8

4

2

5

8

5

7

9

6

1

4

3

2

3

1

7

8

6

4

5

9

2

1

4

3

2

8

7

9

5

6

5

9

6

1

2

3

7

8

4

6

2

9

3

5

4

7

1

8

2

4

8

5

7

9

3

6

1

Užsuk į diena.lt/konkursai ir išbandyk savo laimę įvairiuose žaidimuose.

7 Platinimo tarnyba: 261

1688

PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387 SPORTAS: Balys Šmigelskas – 219 1383 SAVAITGALIS: Laima Žemulienė – 219 1374

Prenumeratos skyrius: 261

TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFĖ Margarita Vorobjovaitė – 219 1384

Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Ženklu

PR

1688

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 4000.

Buhalterija: (8

46) 397 767

rinkodaros skyrius: 261 3000 REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS:

261 3656, 279 1370, 261 3659,

faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS: 261 3653 PRENUMERATOS SKYRIUS: 261 1688 PLATINIMO TARNYBA: 261 1688