2013-04-05 Klaipeda

Page 1

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

PENKTADIENIS, balandĹžio 5, 2013

www.kl.lt

11

pramogĹł

Klaipėdoje – mu

A.Ku­bi­liĹł sa­viť­kiai kri­ti­kuo­ja dÄ—l idÄ—­jĹł sto­kos, aro­gan­ci­jos ir au­to­ri­ta­riz­mo.

V.Pu­ti­no uŞ­mo­jis – du­jo­tie­kis ÄŻ Ka­ra­liau­Ä?iaus sri­tÄŻ?

Lietuva 5p.

Pasaulis 9p.

Klai­pÄ—­dÄ… uŞ­lies mu­zi­kos ban­ga.

77 (19 680)

=2;8A.162;6@ /. 9.;1 6< "

?RQNXa\_Ă› ?VaN /\Ă˜VbYfaĂ›

gidas

zikos jĹŤros potvyn is

Didingas klasikos skambesys vilioja apsilankyti KlaipÄ—dos koncertĹł salÄ—je, kur ĹĄiandien prasideda XXXVIII festivalis „KlaipÄ—dos muzikos pavasari s“, vyksiantis iki geguŞės 3-iosios.

Rita BoÄ?iulytÄ—

r.bociulyte@kl.lt

PirmenybÄ™ teikiantis stambios formos projektams, darniai tradicijĹł ir naujoviĹł sintezei, festivalis ÄŻtrauktas ÄŻ KlaipÄ—dos miesto reprezenta- ď Ž IĹĄĹĄĹŤkiai: ciniĹł bei Lietuvoje 9 ;N_cVYNVaĂ›` aRVTVZb VRZR vykstanÄ?iĹł tÄ™saV` 8YNV]Ă›Q\` Z tiniĹł tarptautiniĹł aR_Va\_VWN` Ă&#x;XĂ­[fQNZN` NZO bgVX\` ]NcN`N_V` _f XVNV ]YRĂ˜ meno renginiĹł VPV[Tb` \_TN[VgNa\_VĂş V_ NaYVX sÄ…raĹĄus. MeniĹĄkai VN N[_Ăş V_ TNYVZfOVĂş _VON` ` vertingu turiniu Ă›WĂş b Z\Wb` XcR_OQNZN`V` Ă&#x; ZN VNb af_V[ – Kaip reta solidi jis siekia ugdyti ir renginio tenkinti klaipÄ—Ă›aN` ma Ĺžada iĹĄties ÄŻspĹŤdingÄ… progra- Stato klavyrinÄ™ operÄ… dieÄ?iĹł kultĹŤrinius CfaNba\ =Ra_VX\ [b\a poreikius, paklasikinÄ—s _ – KÄ… naujo festivaliui muzikos ĹĄventÄ™. Kas teisinti seniausio Lietuvos muzijÄ… pradÄ—s? parengÄ— matyti KlaipÄ—dos kamerinis – Papasakokite – Festivalio pradĹžios kos festivalio vardÄ…. apie operos paorkestras? Diana solistai Jonas Sakalauskas, koncerte „Mu– Jo ir estĹł smuikininko statymÄ… – kuo jis zikinÄ—s variacijos“ TiĹĄkovaitÄ—, Viktoras Kaip pasakojo festivalio bus ĹĄÄŻvakar publibei diri- simovas, Gera– Fortepijono virtuozo ypatingas? gento A.Mustoneno mos sudarytoja KlaipÄ—dos progra- kos lauks kiek netikÄ—tas, Algirdas BagdonaviÄ?ius programo- pasiĹžymintys Alexanderio je, intriguo- Paley koncer, jantis kuri skambÄ—s balandĹžio tĹł salÄ—s direktoriaus inicijuotas violonÄ?elÄ—s ir obojaus unikaliais balsais pavaduotoja su 18-oduetas, kio-Korsakovo Nikolajaus Rims- sios vakarÄ…, bei kultĹŤrinei veiklai Lietuvos kameriniu bus derinami du labai charizma. Tai bus tikras spektaklis, operos „Mozartas Loreta Narvilaiorkestru at- Salieri“ kurÄŻ reĹžisavo Marija liksiantis rusĹł kompozitoriĹł tÄ—, renginys ĹĄiemet pastatymas yra vienas ir skirtingi pradai. Apie tai liudija Simona Ĺ imuryĹĄkiai pleÄ?ia acijas varidiir lynaitÄ—, koncerto pavadinimas dĹžiausiĹł ĹĄiemeÄ?io ĹžanrĹł ir galimybiĹł scenograďŹ jÄ… jam sukĹŤrÄ— ir nemariÄ…jÄ… VakarĹł mĹŤsĹł ribas, „Tyli malda gita Ĺ imkĹŤnaitÄ—, kostiumus Simasis ÄŻ maĹžiau tyrinÄ—tas skverbda- Neprilygstamas violonÄ?elÄ—s klasikÄ…. iĹĄĹĄĹŤkiĹł. Pianistas, kuris festivalio ir siautulingi ĹĄokiai“. KupinÄ… yra didelis laus meistras operos Tai skatina protingai teritorijas. Davidas Geringas – susikaupimo pirmosios gi- lanta RimkutÄ—. JĹł talentai – JoĹžanro gerbÄ—jas bei vienas univereksperimen- saliausiĹł skleisis Ĺžinovas, dalies skambant Claudio nuotaikÄ… ÄŻkvÄ—ps gruzinĹł pasiĹŤlÄ— atlikti originaliÄ… tuoti, panaudojant dabarties menininkĹł, Monteverdi, Antiek sukauptÄ… certuojantis autoriaus klavyrinÄ™ konorganizacinÄ™ patirtÄŻ, su Ĺžymiausiais simfoni- operos „Mozartas ir Salieri“ versi- Giya Kancheli muzika. Po per- tonio Vivaldi, Francescos Caccini, tiek kĹŤrybi- niais Henrio Purcello, Georgo traukos pasigirsianÄ?io jÄ…. Joje solistams nes atlikÄ—jĹł iniciatyvas. orkestrais ir dirigentais, pritars ne orkesFriedricho s gyvybin- Handelio pats gos melodijos ir siautulingi diriguojantis koncertams muzikai. ritmai aprÄ—ps tolimas epochas, spektakliams. Obojininkasbei operos Laukia trys premjeros To dar nebuvo per Robertas renesansu ir baigiant pradedant – Kaip ketinate ÄŻgyvendinti Beinaris – iĹĄskirtinai dabarties ĹĄo- bicingÄ… veiklus atlikÄ—amvisÄ… festivalio gykiĹł muzika. jas, koncertuojanti – Kokie pagrindiniai uĹžmojÄŻ – KlaipÄ—doje s solo ir su festivalio trais, atlikti visus penkis akcentai ĹĄiemet? su dideliu atsidavimu orkesvavimo istorijÄ…, L. bet hoveno koncertus? van BeetSubĹŤrÄ— penkis pianistus jaunÄ…jÄ… Lietuvos obojininkĹługdantis – Publikos dÄ—mesio tam jau atÄ—jo laikas. ir ÄŻvertinimo – „Penki pianistai laukia trys ypaÄ? KlaipÄ—dieÄ?iĹł jaunimo kartÄ…. – penki koncerambicingi premauditoritai“ – ĹĄis iĹĄskirtinis – O paskui vÄ—l ja balandĹžio 9-Ä…jÄ… jeriniai sumanymai: sugrÄŻĹĄite prie festivalio probus skatinaoperos „Mo- ma jektas balandĹžio operos? zartas ir Salieri“ pasiklausyti 30-Ä…jÄ… pristatys gausaus jaunĹłpastatymas, visĹł penkis talentingus – „Barokiniame tras, o fortepijonas, jĹł muzikĹł bĹŤrio Ludwigo van Beethoveno jaunosios kartos operos pastiĹĄe“ kuriuo skambins iĹĄ NacionalinÄ—s lietuviĹł pianistus, balandĹžio 26-Ä…jÄ… pats A.Paley. DviejĹł niniĹł koncertĹł atlikimas fortepijo- M.K.ÄŒiurlionio menĹł kurie atliks visus suspindÄ—s grakonkuruojan- Ĺžiausi gimnazijos. Ä?iĹł penkis L. van dos kamerinio orkestro ir KlaipÄ—- Kartu su gimnazijos kompozitoriĹł Mozarto baroko simfoniniu rio ir Salie- toriĹł muzikos epochos kompozi- fortepijonui Beethoveno koncertus programa orkestru „Tyli malda ir siautulingi personaĹžus kuria ir orkestrui. KlaipÄ—doje ir choru, kuriems perlai. Spektaklyje, jaunosios kardiriguos tos solistai ĹĄokiai“ Martynas susirinks ĹĄiuo metu su estĹł dirigentu Mindaugas Jankauskas kuriuo KlaipÄ—doje pirmÄ…kart StaĹĄkus, pasirodys ÄŻvairiose ĹĄalyse ir pri- ar miestuose so- ir Eugenijus sistatys Andresu Mustonenu. smuikininku listai – gabiausi jos Baltijos kamerinis gyvenantys pianistai: Chrebtovas. moksleiviai ir – rusĹł kalba atliekamameOriginalo teatras, atgims Lietuvos operos Gryta TatorytÄ—, Guoda rengti mĹŤsĹł koncertinÄ—sJie visi pa- jaunoji talentÄ— iĹĄ tolimosios GedvilaitÄ— DidĹžio- atvyks spekta- sios KunigaikĹĄtyst Kosta klyje svarbiausias gomis. To dar nebuvo ÄŻstaigos jÄ—- Rikos Respublikos. iĹĄ Vokietijos, Lukas Ä—s valdovĹł rĹŤdÄ—mesys Programoje daper visÄ… fes- lyvaus ĹĄas – iĹĄ Rusijos, Edvinas Geniuriamas dramai, iĹĄreiĹĄkiamai bus ski- mĹł muzikinio teatro tivalio gyvavimo ir KlaipÄ—dos choras istorijÄ…, bet tam tradicijos, o mas MinkĹĄtiras“. Koncerte „Pavasario „Auku- zikÄ…. PastatymÄ… reĹžisuoja per mu- moderni vizualinÄ— – iĹĄ JAV, Kasparas jau atÄ—jo laikas. Kiti estetika susiketuri puikĹŤs ja“ Valentinas lies su iĹĄ Vilniaus. Klausytojai Uinskas – projektai – atveĹžtiniai, atsiskleis profesionalĹŤsfantazi- Masalskis, scenograďŹ jÄ… praÄ—jusiĹł epochĹł turÄ—s retÄ… ir kostiumus jomis. tendenci- progÄ… trys sukur- gebÄ—jimai atlikÄ—jĹł ti Vilniuje ir vienas iĹĄgirsti ir palyginti ProgramÄ… ir jaunatviĹĄkas entuziaz- jam sukĹŤrÄ— Renata ValÄ?ik. Du – Kaune. skirtinope- kos ansambliu su senosios muzi- gas L. van ros „Mozartas ir Salieri“ mas, nepaliksiantys Beethoveno kĹŤriniĹł „Arcadia consort“ abejingĹł. spektakliai atliks invyks balandĹžio 12 naujoji operos dainininkĹł terpretacijas, kurioms vadovaus ir 13 dienomis. austrĹł dirigentas karta – ÄŻvairiuose projektuose jau Johannesas Wildneris.

Ĺ iandien priedas

Kaina 1,30 Lt

12

Di­le­ma: ter­lio­nÄ—s ar me­nas?

„Dau­giau­sia pro­ble­mĹł ky­la ru­de­nÄŻ, nes pa­va­sa­rio tie­siog nÄ—­ra.“ Klai­pÄ—­dos Ke­liĹł po­li­ci­jos biu­ro vir­ťi­nin­kas Ra­mō­nas Ĺ i­dei­kis, kal­bÄ—­da­mas apie Ĺžmo­niĹł sau­gu­mÄ… pÄ—s­Ä?ių­jĹł pe­rÄ—­jo­se, „įkan­do“ ir orui.

Val­di­nin­kams pa­ gra­si­nus, kad gra­ fi­Ä?iĹł ne­nu­si­va­lan­ tys na­mĹł sa­vi­nin­ kai ga­li su­lauk­ti bau­ dĹł, na­mĹł ad­mi­nist­ ra­to­riai su­sku­bo or­ ga­ni­zuo­ti ter­lio­niĹł va­ly­mus. Ta­Ä?iau ke­ liĹł na­mĹł gy­ven­to­ jai mÄ—­gi­na ÄŻro­dy­ti, kad jiems ĹĄie pie­ťi­ niai pa­tin­ka ir jie at­ si­sa­ko juos nu­va­ly­ti.

2p.

Ga­lÄ—s va­Şiuo­ti grei­Ä?iau Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tÄ— v.spuryte@kl.lt

Ar­gu­men­tĹł dÄ—l iĹĄaug­sian­Ä?io ava­ri­ jĹł skai­Ä?iaus neiť­gir­dÄ™ val­di­nin­kai lei­do pa­di­din­ti au­to­mo­bi­liĹł grei­tÄŻ ant Mo­kyk­los gat­vÄ—s til­to ir kai ku­ riuo­se Mi­ni­jos gat­vÄ—s ruo­Şuo­se. As­ta Alek­sÄ—­jō­nai­tÄ— a.aleksejunaite@kl.lt

ĎŞ­vel­gia gro­Şį

Ar pa­si­seks gy­ven­to­jams su­lau­Şy­ ti mies­to val­dĹžios ÄŻves­tas tai­syk­ les, kol kas neaiť­ku. No­rint ÄŻtei­sin­ti gra­fi­Ä?ius gy­ven­to­jams teks brau­tis ÄŻ sa­vi­val­dy­bÄ™ ir ÄŻti­kin­ti po­li­ti­kus, kad me­no ne­va­lia nai­kin­ti, o jÄŻ rei­kia iť­ sau­go­ti. „Nie­kas mō­sĹł ne­klau­sÄ—, o gal mums tai yra gra­Şu. Na­mÄ… ad­mi­ nist­ruo­jan­ti ÄŻmo­nÄ— jau su­skai­Ä?ia­vo, kiek rei­kia pi­ni­gĹł va­ly­ mo dar­bams.

4

„„Po­Şiō­ris: uos­ta­mies­ty­je brÄ™s­ta pre­ce­den­to ne­tu­rin­tis at­ve­jis – gy­ven­to­jai ren­ka pa­ra­ťus uĹž gra­fi­Ä?iĹł iť­sau­

go­ji­mÄ… ir Ĺža­da pa­si­prie­ťin­ti mies­te ga­lio­jan­Ä?iai tvar­kai.

Vidos Ĺ˝ukienÄ—s nuo­tr.

Sau­gaus eis­mo ko­mi­si­jai bu­vo pa­ teik­tas siō­ly­mas nu­ro­dy­to­se vie­to­ se pa­di­din­ti au­to­mo­bi­liĹł grei­tÄŻ iki 70 ki­lo­met­rĹł per va­lan­dÄ…. DÄ—l Mi­ni­jos gat­vÄ—s gin­Ä?Ĺł ne­ki­ lo – vi­si vie­nin­gai su­ta­rÄ—, kad 70 km/h grei­Ä?iu bus ga­li­ma va­Şiuo­ ti nuo Nai­ku­pÄ—s iki Nend­riĹł gat­ vÄ—s, tuo­met – ne­di­de­lis ruo­Şas, kur grei­tis vÄ—l ri­bo­ja­mas iki 50 km/h, o uĹž jo iki Jō­ri­nin­kĹł pro­spek­to – vÄ—l 70 km/h. Ta­Ä?iau aud­rin­gos dis­ku­si­jos ki­lo dÄ—l to, ko­kiu grei­Ä?iu vai­ruo­to­jams leis­ti va­Şiuo­ti Mo­kyk­los gat­vÄ—s til­tu.

3

ÄŽgriovos tvar­ky­ti ne­si­sku­bi­na Li­na Bie­liaus­kai­tÄ— l.bieliauskaite@kl.lt

Pa­Ä?ia­me mies­to cent­re prie „Man­to na­mĹłâ€œ sie­nos mis­tiť­kai at­si­ra­du­si ÄŻgrio­va be­veik du mÄ—­ne­sius ba­do praei­viĹł akis ir pa­ma­ŞÄ—l tam­pa vie­ ĹĄu ĹĄiukť­ly­nu. Ta­Ä?iau pir­ma kal­bÄ—­ jÄ™ apie bō­dus kuo grei­Ä?iau iť­sprÄ™s­ ti ĹĄiÄ… pro­ble­mÄ…, pa­sta­to ad­mi­nist­ ra­to­riai Ä—mÄ— jos kra­ty­tis.

„Pas­ta­to sa­vi­nin­kas ma­no, kad ne jam pri­klau­so tvar­ky­ti duo­ bÄ™. Da­bar lau­kia­me pa­tvir­ti­ni­mo iĹĄ sa­vi­val­dy­bÄ—s, kie­no ĹĄi da­lis pa­ gal mies­to pla­nus yra. Kai mums pa­tvir­tins, kad ji tik­rai pri­klau­ so pa­sta­tui, ta­da ga­lÄ—­si­me im­tis prie­mo­niĹł ir in­ves­tuo­ti“, – dÄ—s­tÄ— „Man­to na­mus“ ad­mi­nist­ruo­jan­ Ä?ios bend­ro­vÄ—s di­rek­to­rÄ— Ra­sa Taut­vy­die­nÄ—.

3

„„Opa: praei­viai pa­ste­bÄ—­jo, jog Her­kaus Man­to gat­vÄ—­je va­sa­rio pra­dĹžio­je at­si­ra­du­si duo­bÄ— il­gai­niui dar pa­di­dÄ—­jo.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

2

PENKTADIENIS, balandžio 5, 2013

miestas

Dir­ban­tie­siems už gra­šius – pre­mi­jos As­ta Dy­ko­vie­nė

ni­gi­nę pre­mi­ją, nors jo va­do­vau­ja­ mo­je įstai­go­je dir­ba 90 žmo­nių.

Ma­žiau­siai ša­ly­je už­dir­ban­tiems kul­tū­ros dar­buo­to­jams, bib­lio­te­ ki­nin­kams, Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­ja ke­ti­na skir­ti pre­mi­jas. Kvie­čia­ma siū­ly­ti kan­di­da­tus 2012 me­tų ge­ riau­sių bib­lio­te­ki­nin­kų var­dams ir pre­mi­joms gau­ti. Klai­pė­do­je to­ kį ti­tu­lą kol kas yra pel­nęs tik Klai­ pė­dos ap­skri­ties I.Si­mo­nai­ty­tės vie­šo­sios bib­lio­te­kos di­rek­to­rius Juo­zas Šikš­ne­lis.

Įver­ti­no už nuo­pel­nus raš­ti­jai

a.dykoviene@kl.lt

Vie­nin­te­lis lau­rea­tas Klai­pė­do­je

Me­tų ge­riau­sių bib­lio­te­ki­nin­kų var­dai ir pre­mi­jos tei­kia­mos jau 20 me­tų. Jų tiks­las – įver­tin­ti bib­lio­ te­ki­nin­kų nuo­pel­nus Lie­tu­vos kul­ tū­rai bei pa­ska­tin­ti juos ak­ty­ves­nei pro­fe­si­nei veik­lai. Var­dai ir pre­mi­jos ski­ria­mos už reikš­min­giau­sius dar­bus bib­lio­te­kų veik­lo­je ir iš­skir­ti­nius pro­fe­si­nius lai­mė­ji­mus per praė­ju­sius ka­len­ do­ri­nius me­tus bib­lio­te­ki­nin­kams, dir­ban­tiems Lie­tu­vo­je vei­kian­čio­se bib­lio­te­ko­se. Mažiausiai už­dir­ban­tys dar­buo­to­jai

Bib­lio­te­ki­nin­kai – ma­žiau­siai už­ dir­ban­tys kul­tū­ros dar­buo­to­jai, vi­ du­ti­nė jų al­ga neats­kai­čia­vus mo­ kes­čių sie­kia tru­pu­tį dau­giau nei 1 tūkst. li­tų, tai yra vos vir­ši­ja mi­ni­ ma­lų mė­ne­sio at­ly­gi­ni­mą. „To­kios ma­žos bib­lio­te­ki­nin­ kų al­gos yra nuo neat­me­na­mų lai­ kų, aš dir­bu jau 40 me­tų, ne­pa­me­ nu, kad bū­tų ki­taip. Žmo­nės gau­na to­kias al­gas ir gaus pen­si­jas že­ miau oru­mo ri­bos“, – ap­gai­les­ta­ vo J.Šikš­ne­lis. Uos­ta­mies­ty­je vei­kia dvi vie­ šo­sios bib­lio­te­kos. Klai­pė­dos ap­ skri­ties I.Si­mo­nai­ty­tės vie­šo­sios bib­lio­te­kos di­rek­to­rius J.Šikš­ne­lis vie­nin­te­lis yra ga­vęs Me­tų ge­riau­ sio bib­lio­te­kos va­do­vo var­dą ir pi­

Me­tų bib­lio­te­ki­nin­ko var­do ir pre­ mi­jos nė­ra ga­vu­sios ir Klai­pė­dos mies­to sa­vi­val­dy­bės vie­šo­sios bib­ lio­te­kos dar­buo­to­jos. „Sa­vo dar­buo­to­jus pre­mi­jai gau­ti pri­sta­ti­nė­jo­me bent pen­kis kar­tus. Bet ne­sėk­min­gai“, – tei­gė Klai­pė­ dos mies­to sa­vi­val­dy­bės vie­šo­sios bib­lio­te­kos di­rek­to­rės pa­va­duo­to­ ja Eu­ge­ni­ja Ko­vec­kie­nė. Mies­te yra 17 bib­lio­te­kos pa­da­ li­nių, ku­riuo­se dir­ba 54 dar­buo­to­ jai. Tie­sa, po­rai jų pa­si­se­kė su­lauk­ti įver­ti­ni­mo ski­riant ki­tas pre­mi­jas. 2003 m. spe­cia­lią­ją mi­nis­te­ri­jos pre­mi­ją „Mū­sų kny­ga“ ga­vo bib­lio­ te­kos Komp­lek­ta­vi­mo sky­riaus ve­ dė­ja Aud­ro­nė Gird­vai­nie­nė. 2004 m. di­rek­to­rė Bro­nis­la­va Lau­ciu­vie­nė yra ga­vu­si Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­jos M.Maž­vy­do pre­mi­ją už nuo­pel­nus vals­ty­bės kal­bai, raš­ ti­jai, is­to­ri­jai ir kny­gos me­nui. Šiais me­tais Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­ ja pla­nuo­ja su­teik­ti tri­jų rū­šių me­tų ge­riau­sių bib­lio­te­ki­nin­kų var­dus ir tris nu­sta­ty­to dy­džio pre­mi­jas: Me­ tų ge­riau­sio bib­lio­te­ki­nin­ko var­dą ir 4 550 Lt pre­mi­ją, Me­tų ge­riau­sio jau­no­jo bib­lio­te­ki­nin­ko var­dą (iki 35 me­tų) ir 4 290 Lt pre­mi­ją, Me­tų ge­riau­sio bib­lio­te­kos va­do­vo var­dą ir 4 550 Lt pre­mi­ją.

4,55 – tiek tūkst. litų siekia Metų geriausio bibliotekininko premija.

At­sar­gu­mas: pa­brė­žia­ma, jog tam, kad pe­rė­jo­se nu­ken­tė­tų ma­žiau žmo­nių, ati­des­ni tu­rė­tų bū­ti ir pės­tie­ji,

ir vai­ruo­to­jai.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Pe­rė­jo­se bus sau­giau No­rė­d a­ma nu­si­plau­t i gė­d ą, kad Klai­ pė­d a pa­t en­k a tarp mies­t ų, kur pės­čių­ jų pe­r ė­jo­s e žū­v a dau­g iau­sia žmo­n ių, val­d žia ėmė ieš­k o­t i prie­m o­n ių, kaip juos ap­sau­g o­t i.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Spe­cia­liai su­da­ry­ta dar­bo gru­pė pa­ren­gė Pės­čių­jų pe­rė­jų sau­gu­mo už­tik­ri­ni­mo prie­mo­nių pla­ną, ku­rį tu­rė­tų įgy­ven­din­ti iki 2020 me­tų. Jį va­kar pa­tvir­ti­no Sau­gaus eis­ mo ko­mi­si­ja. Pla­ne nu­ma­ty­ta, kad jau ne­tru­ kus Klai­pė­dos gat­vė­se bus pa­ša­ lin­ta 16 pės­čių­jų pe­rė­jų, nes jos yra per ar­ti vie­na ki­tos. Dvie­jo­se pės­čių­jų pe­rė­jo­se bus įreng­tas kryp­ti­nis ap­švie­ti­mas, taip esą tam­siu pa­ros me­tu vai­ ruo­to­jai ge­riau ma­tys jas ker­tan­ čius žmo­nes. Pla­ne bu­vo nu­ma­ty­ ta, kad toks kryp­ti­nis ap­švie­ti­mas

bus įreng­tas pės­čių­jų pe­rė­jo­se, esan­čio­se Sta­ty­bi­nin­kų pro­spek­ te ties san­kry­ža su Ged­mi­nų gat­ve ir Man­to gat­vė­je prie I.Si­mo­nai­ty­ tės vie­šo­sios bib­lio­te­kos. Esą šio­ mis pės­čių­jų pe­rė­jo­mis ju­da la­bai di­de­li žmo­nių srau­tai. Ta­čiau Sau­gaus eis­mo ko­mi­si­ jos na­riai pri­si­mi­nė, jog dar per­nai ru­de­nį bu­vo išaiš­kin­ta, kad pa­vo­ jin­giau­sia yra pės­čių­jų pe­rė­jo­se Tai­kos pro­spek­to ruo­že tarp Žve­ jų rū­mų ir Smil­te­lės gat­vės. To­dėl esą bū­tent čia rei­kė­tų iš­rink­ti dvi pe­rė­jas, ku­rios pir­miau­sia ir tu­rė­ tų bū­ti kryp­tin­gai ap­švies­tos. Su­tar­ta, jog Klai­pė­dos sa­vi­val­ dy­bės Mies­to ūkio de­par­ta­men­to spe­cia­lis­tai ir Ke­lių po­li­ci­jos biu­ro

pa­rei­gū­nai dar kar­tą kar­tu iša­na­li­ zuos, ku­rios pės­čių­jų pe­rė­jos Klai­ pė­do­je yra la­biau­siai ne­sau­gios, ir prie jų pir­miau­sia bus įreng­tas kryp­tin­gas ap­švie­ti­mas. Taip ap­švies­ti vie­ną pe­rė­ją kai­ nuo­ja apie 25 tūkst. li­tų. Sau­gaus eis­mo ko­mi­si­ja ket­vir­ ta­die­nį taip pat nu­spren­dė Bal­ti­

Dvie­jo­se pės­čių­jų pe­rė­jo­se bus įreng­ tas kryp­ti­nis ap­švie­ ti­mas, taip esą tam­siu pa­ros me­tu vai­ruo­to­ jai ge­riau ma­tys jas ker­tan­čius žmo­nes.

jos pro­spek­te ties Tu­riz­mo mo­ kyk­la esan­čio­je pės­čių­jų pe­rė­jo­je įreng­ti grei­čio slo­pi­ni­mo kal­ne­lius ir nu­sta­ty­ti, kad leis­ti­nas grei­tis šia­me ruo­že yra 50 ki­lo­met­rų per va­lan­dą. Per me­tus šio­je pe­rė­jo­je mir­ti­nai bu­vo par­trenk­ti ke­tu­ri pės­tie­ji.

Įgriovos tvar­ky­ti ne­si­sku­bi­na Paš­n e­ko­v ė ne­ga­l ė­j o 1 įvar­dy­ti, dėl ko­kių prie­ žas­čių su­si­da­rė įgrio­va, ta­čiau tvir­

Pa­ma­lo­nins: Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­ja ir šie­met pi­ni­gi­nė­mis pre­mi­jo­mis ke­

ti­na ap­do­va­no­ti tris ša­lies bib­lio­te­kų dar­buo­to­jus.

Re­dak­ci­jos ar­chy­vo nuo­tr.

ti­no, jog na­mą sta­čiu­si įmo­nė čia esą nie­kuo dė­ta. „Pas­ta­to sa­v i­n in­kas bu­vo su­ si­s ie­k ęs su ran­go­vais. Jie tei­g ė, kad tai nė­ra ga­ran­ti­niai dar­bai“, – pri­d ū­r ė R.Taut­v y­d ie­n ė. Pas­ta­t ą ad­m i­n ist­r uo­jan­č ios bend­ro­vės va­do­vė aiš­ki­no, jog šie dar­bai pa­rei­ka­lau­tų ne­ma­žų iš­lai­ dų, ta­čiau įvar­dy­ti bent pre­li­mi­na­ rią su­mą at­si­sa­kė. Uos­ta­m ies­č io sa­v i­val­d y­b ės Mies­to ūkio de­par­ta­men­to di­rek­ to­rius Liud­vi­kas Dū­da pri­si­pa­ži­

no, jog to­kia pa­sta­to sa­vi­nin­ko ir ad­mi­nist­ra­to­rių po­zi­ci­ja ste­bi­na. „Ar­ba jie vi­siš­kai ne­kom­pe­ten­ tin­gi ir kaip dau­ge­lis tie­siog krei­ pia­si į sa­vi­val­dy­bę ir pra­šo, kad juos gel­bė­tų, ar­ba jie ne­no­ri tu­rė­ti iš­lai­ dų ir ban­do ape­liuo­ti į tai, kad kal­ ta ka­na­li­za­ci­ja, kaž­ko­kie tink­lai“, – kal­bė­jo val­di­nin­kas. Paš­ne­ko­vo aiš­ki­ni­mu, jei kas at­ si­tin­ka te­ri­to­ri­jos da­ly­je nuo pa­ sta­to iki pir­mo šu­li­nio, tai jau yra pa­sta­to eksp­loa­tuo­to­jo ar­ba sa­vi­ nin­ko pro­ble­ma. „Vie­nin­te­lis da­ly­kas, kad pro ša­lį lyg ir praei­na mū­sų ša­li­gat­vis, bet tai bet ko­kiu at­ve­ju es­mės ne­kei­

čia“, – pa­ti­ki­no sa­vi­val­dy­bės at­ sto­vas. L.Dū­da tei­gė ga­lin­tis tik spė­ti, kad tie­siog po ke­le­rių me­tų iš­lin­do sta­ty­bi­nin­kų dar­bų bro­kas. Val­di­nin­kas pri­si­pa­ži­no, jog kal­ bos apie di­džiu­les in­ves­ti­ci­jas jam ke­lia šyp­se­ną. „Juo­kin­ga – išar­dy­ti ply­te­les, už­ pil­ti grun­to, su­spaus­ti jį ir vėl už­ klo­ti ply­te­les. Ar­ba rei­kia at­si­kas­ti ir pa­si­žiū­rė­ti, kur pro­ble­ma“, – įver­ti­no pa­šne­ko­vas. R.Taut­vy­die­nė tvir­ti­no, jog to­ les­nius ad­mi­nist­ra­to­riaus spren­ di­mus lems iš sa­vi­val­dy­bės gau­tas at­sa­ky­mas.

3

PENKTADIENIS, balandžio 5, 2013

miestas Sky­rė pi­ni­gų

Tik­rins svei­ka­tą

Ren­gi­nys – Tar­mių me­tams

So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­ nist­rė Al­gi­man­ta Pa­be­dins­kie­nė sa­vo įsa­ky­mu pa­skirs­tė 8 mln. li­ tų, ku­rie skir­ti bend­ruo­me­nių veik­ lai stip­rin­ti. Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bei iš šios su­mos teks 500 tūkst. li­tų. Jie bus iš­skirs­ty­ti ke­tu­rioms Klai­ pė­do­je vei­kian­čioms vie­tos bend­ ruo­me­nių ta­ry­boms, ku­rios ir spręs, kaip pi­ni­gus pa­nau­do­ti.

Klai­pė­dos vi­suo­me­nės svei­ka­tos biu­ro spe­cia­lis­tai ba­lan­džio 8-ąją kvie­čia pa­mi­nė­ti Pa­sau­li­nę svei­ ka­tos die­ną. Klai­pė­die­čiai ga­lės ne­mo­ka­mai pa­si­tik­rin­ti svei­ka­tą: pa­si­ma­tuo­ti krau­jos­pū­dį, su­ži­ no­ti cho­les­te­ro­lio kie­kį krau­jy­je, bus at­lik­ta kū­no ma­sės ana­li­zė. Svei­ka­tos pa­tik­ri­ni­mai vyks nuo 9 iki 13 val. Tai­kos pr. 76.

Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to Pe­da­go­ gi­kos fa­kul­te­to skai­tyk­lo­je ba­lan­ džio 10 d. 11 val. vyks ren­gi­nys „Iš kar­tos į kar­tą...“, skir­tas Tar­ mių me­tams pa­mi­nė­ti. Ren­gi­ny­ je kvie­čia­mi da­ly­vau­ti gy­vų­jų tar­ mių puo­se­lė­to­jai – moks­li­nin­kai, dės­ty­to­jai, bib­lio­te­kų dar­buo­to­ jai, stu­den­tai ir vi­si, ger­bian­tys sa­vo kal­bą.

Žve­jų gat­vė­je – eis­mo ri­bo­ji­mai Žve­jų gat­vė­je au­to­ mo­bi­liams bus leis­ ta va­žiuo­ti tik vie­ na kryp­ti­mi, o sto­ vė­ti drau­džia­ma. Taip sie­kia­ma šią gat­vę pa­vers­ti pės­ čių­jų bul­va­ru.

Dienos telegrafas Uos­tas. Klai­pė­dos uos­te už­re­g ist­ruo­ tas nau­jas kro­vos re­kor­das – ko­vą kro­ va sie­kė net 3,71 mln. to­nų – tai yra 24,4 pro­c. dau­giau nei per­nai tą pa­tį mė­ne­ sį. Klai­pė­dos uos­te ir Bū­t in­gės ter­mi­ na­le per­krau­ta 4,51 mln. to­nų, o tai 22,4 pro­c. dau­giau nei per­nai tuo pa­čiu lai­ ko­tar­piu. Di­džiau­sią įta­ką kro­vos au­gi­ mui tu­rė­jo trą­šos, že­mės ūkio pro­duk­ tai. Ko­vą ma­ž iau krau­ta dur­pių. Po­sė­dis. Šian­dien 11 val. so­dy­bo­je, esan­ čio­je Klai­pė­dos ra­jo­ne Go­ber­giš­kės kai­ me, vyks Klai­pė­dos re­gio­no plėt­ros ta­ry­ bos po­sė­dis. Po­sė­džio me­tu bus ren­ka­ mas ta­ry­bos pir­mi­nin­kas, pri­sta­to­ma jos 2007–2013 me­tų plėt­ros pla­no įgy­ven­di­ ni­mo praė­ju­sių me­tų ata­skai­ta ir ap­ta­ria­ mi ki­ti re­gio­nui ak­tua­lūs klau­si­mai.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

To­kie eis­mo ri­bo­ji­mai Žve­jų gat­vė­ je įsi­ga­lios nuo ge­gu­žės 15 die­nos ir bus pa­nai­kin­ti rug­sė­jo 30-ąją. Sau­gaus eis­mo ko­mi­si­ja va­kar pa­tvir­ti­no eis­mo or­ga­ni­za­vi­mo Žve­jų gat­vė­je sche­mą. Nu­ma­ty­ta, kad į šią gat­vę au­to­ mo­bi­liai ga­lės įva­žiuo­ti tik iš Ve­ žė­jų gat­vės ir ju­dė­ti vie­na kryp­ti­ mi Teat­ro gat­vės link. Su­tar­ta, kad iš ki­tų gat­ve­lių įva­žiuo­ti į Žve­jų gat­vę bus drau­ džia­ma ne tik ke­lio ženk­lais, bet ir fi­zi­nė­mis prie­mo­nė­mis – gė­lių klom­bo­mis. Žve­jų gat­vė­je dir­ban­tys vers­li­ nin­kai esą pa­si­ža­dė­jo, kad šie­met tik­rai įrengs lau­ko ka­vi­nes. Dėl to ir nu­spręs­ta ri­bo­ti eis­mą. Šio­je gat­vė­je ne tik bus ri­bo­ja­ mas eis­mas, bet ir drau­džia­ma sta­ ty­ti au­to­mo­bi­lius. Juos bus ga­li­ma

Uni­ver­si­te­tas. Šian­dien 13 val. vyks Klai­ pė­dos uni­ver­si­te­to se­na­to po­sė­dis. Mir­tys. Va­kar Klai­p ė­dos sa­v i­val­dy­ bės Ci­v i­l i­nės met­r i­ka­c i­jos sky­r iu­je už­re­g ist­ruo­tos 7 klai­pė­die­čių mir­tys. Mi­rė Ma­ri­ja Po­te­lie­nė (g. 1928 m.), Juo­ zas Birš­kus (g. 1930 m.), Va­len­ti­na Šav­ liu­ga (g. 1931 m.), Po­v i­las Gri­ma­l is (g. 1946 m.), Tat­ja­na Jev­tu­šen­ko (g. 1952 m.), Ro­ber­tas Kle­vas (g. 1961 m.), Da­niil Sol­dat­čen­kov (g. 1989 m.). Drau­di­mas: va­sa­rą Žve­jų gat­vė­je au­to­mo­bi­liai tu­rė­tų bū­ti itin re­ti sve­čiai.

pa­lik­ti tik gre­ta gat­vės esan­čio­se dvie­jo­se aikš­te­lė­se. „Gy­ven­to­jai sa­vo au­to­m o­b i­ lių taip pat ne­ga­lės sta­ty­ti Žve­jų gat­vė­je. Jie pri­va­lės pa­si­nau­do­ ti tei­se au­to­mo­bi­lius sta­ty­ti 200 met­rų spin­du­liu ap­link sa­vo na­ mą“, – tei­gė Klai­pė­dos sa­vi­val­ dy­b ės Trans­p or­to sky­r iaus ve­

dė­jas Ri­man­tas Moc­kus. Sau­gaus eis­mo ko­mi­si­jos na­riai Ke­lių po­ li­ci­jos biu­ro vir­ši­nin­ko Ra­mū­no Ši­d ei­k io pa­p ra­š ė, kad pa­t ru­l iai daž­niau pa­kont­ro­liuo­tų, ar Žve­ jų gat­vė­je vai­ruo­to­jai lai­ky­sis eis­ mo ri­bo­ji­mų. „Vi­sa­me mies­te yra di­džiu­lė ne­ tvar­ka dėl ke­lių ženk­lų ne­si­lai­ky­

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

mo. Dar­bo tiek daug, ta­čiau tu­ rė­si­me ome­ny­je ir Žve­jų gat­vę“, – nie­ko konk­re­taus ne­pa­ža­dė­jo R.Ši­dei­kis. Pab­rėž­ta, jog ke­lio ženk­lai, ku­ rie draus įva­žiuo­ti į Žve­jų gat­vę ir jo­je sto­vė­ti, ga­lios vi­są pa­rą. To­dėl esą nak­ti­mis triukš­mo ne­kels tak­ sis­tai.

Lė­bar­t ų ka­pi­nės. Šian­d ien lai­do­ja­ mi Ro­ber­tas Kle­vas, Ana­to­lij Ugol­kov, Oleg Tro­fi ­len­ko, Vla­di­mir Olei­nik. Jo­niš­kės ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mi Va­len­ti­na Šav­liu­ga, Zi­ta Bi­ru­tė Bam­ba­ lie­nė, Ju­lius Manf­re­das Kon. Nau­ja­g i­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 15 mo­te­r ų. Gi­mė 7 mer­gai­tės (tarp jų – dvy­nu­kės) ir 9 ber­niu­kai.

Ga­lės va­žiuo­ti grei­čiau Siū­ly­ta ir juo leis­ti va­ 1 žiuo­ti 70 km/h grei­čiu. Toks siū­ly­mas su­lau­kė itin karš­tos

Ke­lių po­li­ci­jos biu­ro vir­ši­nin­ko Ra­ mū­no Ši­dei­kio kri­ti­kos. „Ant Mo­kyk­los gat­vės til­to įvyks­ ta daug ava­ri­jų ir jų pa­grin­di­nė prie­ žas­tis yra sau­gaus grei­čio ne­si­lai­ ky­mas. Jei grei­tį pa­di­din­si­me iki 70 km/h, vi­si va­žiuos 90 km/h grei­čiu, to­dėl ava­ri­jų skai­čius tik augs“, – į atei­tį žvel­gė R.Ši­dei­kis. Jis pa­tei­kė ir sta­tis­ti­kos. Esą kai iš ne­pa­žy­mė­to po­li­ci­jos au­to­mo­ bi­lio bu­vo fik­suo­ja­ma, ko­kiu grei­ čiu vai­ruo­to­jai va­žiuo­ja Mo­kyk­los gat­vės til­tu, per va­lan­dą nu­sta­ty­ta 200 pa­žei­dė­jų, ku­rie leis­ti­ną grei­ tį vir­ši­jo. „Meš­ka bė­ga 50 km/h grei­čiu, o mes kal­ba­me apie au­to­mo­bi­lius. To­dėl jiems tik­rai rei­kia leis­ti va­ žiuo­ti grei­čiau“, – pa­brė­žė Sau­ gaus eis­mo ko­mi­si­jos na­rys Klai­

pė­dos sa­vi­val­dy­bės Ur­ba­nis­ti­nės plėt­ros de­par­ta­men­to di­rek­to­rius Kas­ty­tis Ma­ci­jaus­kas. Klai­pė­dos me­ro pa­va­duo­to­jas Ar­tū­ras Šul­cas pa­siū­lė komp­ro­ mi­si­nį va­rian­tą – Mo­kyk­los gat­ vės til­tu leis­ti va­žiuo­ti 60 km/h grei­č iu. To­k iam siū­ly­m ui dau­ gu­m a Sau­gaus eis­m o ko­m i­s i­ jos na­rių ir pri­ta­rė. Tik R.Ši­dei­ kis pa­si­sa­kė prieš leis­ti­no grei­čio di­di­ni­mą. Di­des­niu grei­čiu Mo­kyk­los gat­ vės til­tu ir Mi­ni­jos gat­ve bus ga­ li­ma va­žiuo­ti tuo­met, kai at­si­ras tai lei­džian­tys ke­lio ženk­lai. Juos nu­ma­to­ma pa­sta­ty­ti per du mė­ ne­sius. Ir nors iš pra­džių bu­vo svars­ty­ta, jog di­des­niu grei­čiu bus lei­džia­ma va­žiuo­ti tik šil­tuo­ju me­tų lai­ko­ tar­piu, ga­liau­siai nu­spręs­ta ter­ mi­no ne­nus­ta­ty­ti. Ta­čiau su­tar­ta, kad jei dėl di­des­nio leis­ti­no grei­čio

Ra­mū­nas Ši­dei­kis:

Jei grei­tį pa­di­din­si­ me iki 70 km/h, vi­ si va­žiuos 90 km/h grei­čiu, to­dėl ava­ri­jų skai­čius tik augs. bus fik­suo­ja­mas ava­ri­jų pro­trū­kis, tuo­met vėl teks svars­ty­ti, ar jį su­ ma­žin­ti.

Do­va­na: Mi­ni­jos gat­vė­je ne­tru­kus at­si­ras ke­lio ženk­lai, lei­džian­tys vai­

ruo­to­jams va­žiuo­ti 70 km/h grei­čiu.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

4

penktadienis, balandžio 5, 2013

miestas

Di­le­ma: ter­lio­nės ar me­nas? 1

Sep­ty­nias­de­šim­ties bu­ tų na­mui pie­ši­nio nai­ki­ ni­mas kai­nuos apie tūks­tan­tį li­ tų“, – pa­sa­ko­jo Lau­ki­nin­kų gat­vės 7-ojo na­mo gy­ven­to­ja Ire­na. Mo­te­ris ti­ki­no, kad ant na­mo sie­nos at­si­ra­dęs pie­ši­nys gy­ven­to­ jams akių ne­ba­do ir jie net no­rė­tų jį iš­sau­go­ti. „Juk nu­va­ly­si­me, su­mo­kė­si­me už dar­bus, o ant šios sie­nos vie­ną nak­tį ga­li at­si­ras­ti daug bai­ses­nis už­ra­šas, ku­ris tik­rai dar­kys ap­lin­ ką. Tai ge­riau gal pa­lik­ti da­bar­ti­ nį pie­ši­nį?“ – nuo­mo­nę dės­tė gy­ ven­to­ja. Ire­na mė­gi­no nuo­mo­nę ap­gin­ti ir su­si­sie­kė su na­mą ad­mi­nist­ruo­jan­ čia įmo­ne „Lau­ki­nin­kų val­da“. „Ta­čiau aiš­ki­na­ma, kad to­kią tvar­ką priė­mė sa­vi­val­dy­bė ir jos pri­ va­lu lai­ky­tis. O tų, ku­rie ne­pai­sys, lau­kia bau­dos“, – kal­bė­jo mo­te­ris. Va­ly­mui – 50 tūkst. li­tų

Paaiš­kė­jo, kad tai ne pir­mas dau­ gia­bu­tis, ku­ria­me bręs­ta no­ras pa­ si­prie­šin­ti mies­to val­džios nu­sta­ ty­tai tvar­kai. „Žmo­nės skam­bi­na, tei­rau­ja­si, ren­ka pa­ra­šus. Ma­nau, kad bus ir dau­giau na­mų. Ta­čiau kol kas ofi­ cia­liai ga­vo­me tik vie­no na­mo gy­ ven­to­jų raš­tą, ku­ria­me pra­šo­ma iš­ sau­go­ti pie­ši­nį“, – aiš­ki­no įmo­nės „Lau­ki­nin­kų val­da“ va­do­vė Re­gi­ na Uz­nie­nė. Vin­gio gat­vės 39 na­mo gy­ven­to­ jai taip pat su­si­vie­ni­jo ir mė­gi­na iš­ sau­go­ti ant sie­nos esan­tį pie­ši­nį. „Vie­nas pie­ši­nys ten gra­žus, bet ša­lia yra ir ke­ver­zo­nių“, – pa­ste­bė­ jo R.Uz­nie­nė. Ta­čiau gy­ven­to­jai su­sku­bo vie­ ny­tis tik tuo­met, kai pa­kvi­po pa­ pil­do­mais mo­kes­čiais už pie­ši­nių va­ly­mo dar­bus. „Mes pre­li­mi­na­riai skai­čiuo­ja­ me, kad šiems dar­bams rei­kės apie 40–50 tūkst. li­tų. Vie­ni na­mai ne­ žy­miai iš­ter­lio­ti, ten rei­kės už­da­ žy­ti vos ke­lis kvad­ra­ti­nius met­rus, ta­čiau yra ir to­kių, kur teks pa­nai­ kin­ti 26 kvad­ra­ti­nių met­rų dy­džio pie­ši­nius“, – aiš­ki­no R.Uz­nie­nė. Nuos­to­lius ža­da pri­si­teis­ti

Bend­ro­vė „Da­nės būs­tas“ skel­bia, kad pie­ši­nius ga­li nu­si­va­ly­ti ir pa­ tys gy­ven­to­jai. No­rin­tie­ji iš­veng­ti ne­pla­nuo­tų iš­lai­dų, ke­ver­zo­nes tu­ rė­tų nu­va­ly­ti sa­vo pa­stan­go­mis. „Mes taip pat ra­gin­si­me ter­lio­ nes nu­si­va­ly­ti pa­čius žmo­nes. Tarp mū­sų ad­mi­nist­ruo­ja­mų na­mų yra

Ire­na Ša­ka­lie­nė

Mies­to tvar­k y­mo sky­r iaus ve­dė­ja

P

er­nai už sa­vi­val­dy­bės pi­ni­ gus te­ko nu­va­ly­ti 148 kvad­ ra­t i­n ius met­r us pie­ši­n ių ir ter­l io­n ių. Mes pri­ž iū­r i­me sa­v i­val­dy­bei pri­k lau­san­čius pa­sta­ tus, til­tus, vi­suo­me­n i­n ius ob­jek­tus. Per­nai iš­leis­ta 7 tūkst. li­tų. Va­lė­me iš­ ter­lio­tą Bir­žos til­tą, bu­vo pie­ši­nių prie Kon­cer­t ų sa­lės, iš­ter­l io­tas „Ne­r i­jos“ pa­m ink­las, nu­va­lė­me ko­lo­nas Her­ kaus Man­to gat­vė­je. Šie­met jau iš­leis­ ta tūks­tan­tis li­tų. Va­ly­tas Pi­lies til­tas, Lie­pų gat­vė­je bu­vę pie­ši­niai, San­tuo­ kų rū­mai. Kai bus tin­ka­mi orai, bus ir dau­giau vie­tų nu­va­ly­ta, tie­siog to­ kiems dar­bams rei­kia tei­gia­mos oro tem­pe­ra­tū­ros.

Ko­va: Vin­gio gat­vės 39-ojo na­mo gy­ven­to­jai mė­gins iš­sau­go­ti gra­fi­čius, prie jų jung­sis ir vie­nas Lau­ki­nin­kų

gat­vės daugiabutis.

daug to­kių, ku­rie smar­kiai nu­ken­ tė­jo nuo van­da­lų. Ypač api­pai­šy­tas se­na­mies­tis. Mes ne­va­ly­tu­me šių pie­ši­nių, yra ir svar­bes­nių dar­bų, ta­čiau pri­va­lo­me vyk­dy­ti nu­ro­dy­ mus. Ki­taip mums grės tūks­tan­ti­ nės bau­dos“, – kal­bė­jo R.Uz­nie­nė.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

tos ža­los“, – kal­bė­jo įmo­nės „Lau­ ki­nin­kų val­da“ di­rek­to­rė. Kol kas dau­gia­bu­čių ad­mi­nist­ ra­to­riai ren­ka in­for­ma­ci­ją ir lau­ kia gy­ven­to­jų ini­cia­ty­vų dėl pie­ši­ nių iš­sau­go­ji­mų. „Už pie­ši­nio iš­sau­go­ji­mą tu­rė­ tų pa­si­sa­ky­ti gy­ven­to­jų dau­gu­ ma. Teks pa­ruoš­ti raš­tą ir kreip­ tis į sa­vi­val­dy­bę. Ta­čiau neaiš­ku, ar ta­ry­bos na­riai pri­tars gy­ven­to­ jų no­rams, sun­ku pro­gno­zuo­ti, ar pa­vyks pa­keis­ti tvar­ką“, – kal­bė­jo R.Uz­nie­nė. Vi­ce­me­rui – ne­gra­žu

Vy­tau­tas Če­pas:

Mė­gi­ni­mas įtei­sin­ ti pa­slap­čia pieš­ tus gra­fi­čius pri­me­ na bandymą įtei­sin­ti ne­le­ga­lią sta­ty­bą. Vie­no Mo­gi­lio­vo gat­vės na­mo gy­ven­to­jams pa­vyks iš­veng­ti pa­ pil­do­mų iš­lai­dų, nes jų na­mo ter­ lio­to­jai yra su­gau­ti. „Lau­kia­me teis­mo spren­di­mo, mes pa­tei­kė­me ieš­ki­nį dėl pa­da­ry­

Klai­pė­dos vi­ce­me­ras Vy­tau­tas Če­ pas nu­stė­ro iš­gir­dęs, kad gy­ven­to­ jai ren­ka pa­ra­šus ir mė­gi­na įtei­sin­ ti gra­fi­čius. „Ar ga­li bū­ti gra­ži tep­lio­nė? Ar gra­žu bū­tų, jei žmo­gui kas nors ant kai­li­nių nu­pieš­tų sli­bi­ną? Yra tvar­ ka mies­te. Lais­vas mies­tas dar ne­ reiš­kia, kad jis – kvai­lių mies­tas. Sa­vo kū­nus žmo­nės te­gul tep­lio­ja­ si kaip no­ri, o čia juk na­mų fa­sa­ dai“, – gra­fi­čiams kri­ti­kos ne­gai­ lė­jo vi­ce­me­ras. V.Če­po ma­ny­mu, uos­ta­mies­ty­je na­mų fa­sa­dais ne­bu­vo rū­pi­na­ma­si ne vie­ną de­šimt­me­tį. „Žiū­rėk, nu­pjau­na­me me­džius, ir pa­sku­ti­niai plau­kai ant gal­vos pa­si­ sto­ja, iš­vy­dus, ko­kias na­mų sie­nas jie bu­vo už­den­gę – vis­kas iš­pu­vę, su­trū­ni­ję. Gal ir yra vy­ku­sių pie­ši­ nių, ta­čiau jei jie kam nors gra­žūs, dar ne­reiš­kia, kad jie tu­ri iš­lik­ti“, – kal­bė­jo V.Če­pas.

Iš­lai­dos: už šio pie­ši­nio už­da­žy­mą Lau­ki­nin­kų gat­vės 7-ojo na­mo gy­ven­

to­jams teks pa­klo­ti tūks­tan­tį li­tų.

Komentaras

Le­ga­li­za­vi­mui yra tvar­ka

Vi­ce­me­ro tei­gi­mu, gra­fi­čių au­to­ riai pui­kiai ži­no tvar­ką, kaip ga­li­ ma le­ga­liai įgy­ven­din­ti sa­vo su­ma­ ny­mą. „Jie ga­li gau­ti gy­ven­to­jų su­ti­ki­ mą, o pie­ši­nio pro­jek­tą rei­kia su­de­ rin­ti su vy­riau­siuo­ju mies­to ar­chi­ tek­tu. Taip pat rei­kia ne­pa­mirš­ti, kad bet ko­kie da­žai fa­sa­dui ne­tin­ ka. Ir čia ne­tu­ri bū­ti jo­kios sa­vi­va­ lės“, – aiš­ki­no V.Če­pas. Su­de­ri­nus pie­ši­nio pro­jek­tą, gra­fi­čių au­to­rius yra įpa­rei­go­ ja­mas pa­si­rink­ti tin­ka­mas me­ džia­gas sa­vo kū­ri­nio įgy­ven­di­ ni­mui. „Sie­nos juk ai­žė­ja, sky­la, po ke­lių me­tų pie­ši­nys ga­li at­ro­dy­ti bai­siai. Vil­nie­čiai jau nau­do­ja to­kią gra­fi­ čių tech­ni­ką – sie­nos den­gia­mos spe­cia­liu spal­vo­tu tin­ku“, – kal­ bė­jo po­li­ti­kas. V.Če­po ma­ny­mu, mė­gi­ni­mas įtei­sin­ti pa­slap­čia pieš­tus gra­fi­čius pri­me­na bandymą įtei­sin­ti ne­le­ga­ lią sta­ty­bą. „Ši­taip da­ry­ti ne­ga­li­ma. Po to bus pre­ce­den­tas, žmo­nės su­rinks pa­ra­ šus ir įtei­sins tep­lio­nes, o mies­tas at­ro­dys bai­siai“, – nuo­mo­nę dės­ tė V.Če­pas. Pra­si­dė­jo pie­ši­nių nai­ki­ni­mas

Sa­vi­val­dy­bės Vie­šo­sios tvar­kos sky­riaus ve­dė­ja Kris­ti­na Vin­ti­lai­tė taip pat ti­ki­no, kad gy­ven­to­jų mė­ gi­ni­mas pa­ra­šais ap­gin­ti gra­fi­čius ant jų na­mo sie­nos – pre­ce­den­to ne­tu­rin­tis at­ve­jis.

„Jei kal­ba­me apie tai, kad žmo­nės mė­gins nu­gin­čy­ti ta­ry­ bos spren­di­mą, spė­ju, kad jų pa­ siū­ly­mą po­li­ti­kai tu­rės svars­ty­ti. Ta­ry­ba tu­rės pa­si­sa­ky­ti, ar rei­ kia pa­pil­dy­ti, ar tai­sy­ti ta­ry­bos spren­di­mą“, – svars­tė K.Vin­ti­ lai­tė. Vie­šo­sios tvar­kos sky­riaus ve­dė­ ja pa­ste­bė­jo, kad mies­te pra­si­dė­jo gra­fič­ ių ir ter­lio­nių va­ly­mas, jų už­ da­žy­mas. „Ma­ne pa­ma­lo­ni­no šį ry­tą ste­ bė­tas vaiz­das. Net pen­ki „Vi­tės val­dų“ ad­mi­nist­ruo­ja­mi na­mai jau nu­si­va­lė ar­ba už­da­žė gra­fi­ čius. Pa­ma­čiu­si pen­kis, pa­su­ kau gi­lyn į šį kvar­ta­lą ir ra­dau dar dau­giau vie­tų, kur pie­ši­niai yra už­da­žy­ti. Va­di­na­si, pro­ce­sas ju­da į prie­kį“, – va­kar pa­sa­ko­jo K.Vin­ti­lai­tė. Gra­si­na bau­do­mis

Vie­šo­sios tvar­kos sky­riaus spe­ cia­lis­tai kol kas už iš­ter­lio­tas sie­ nas nu­bau­dė tik ke­lis pa­sa­tų val­ dy­to­jus. „Gal tik du ar trys pro­to­ko­lai su­ ra­šy­ti. Ta­čiau šiuo me­tu yra duo­tas konk­re­tus lai­kas, per ku­rį šie pie­ši­ niai tu­ri bū­ti nu­va­ly­ti“, – tei­gė sa­ vi­val­dy­bės tar­nau­to­ja. Jei na­mų ad­mi­nist­ra­to­riai ar pa­ sta­tų val­dy­to­jai ne­si­lai­kys sa­vi­val­ dy­bės nu­ro­dy­mo, už sie­nų ter­lio­ nes jiems gre­sia įspė­ji­mas ar­ba bau­da iki 2 tūkst. li­tų. „Ta­čiau žmo­nės tu­ri tei­sę į sa­ vo nuo­mo­nę. Rei­kia gy­ven­ti kū­ry­ biš­kai, o ne fa­na­tiš­kai. Ne­ži­nau, ar ta­ry­ba pri­tar­tų gy­ven­to­jų to­kiam no­rui. Ta­čiau neat­me­tu, kad ter­ lio­nė jiems ta­po gra­ži tik tuo­met, kai ėmė grės­ti pa­pil­do­mos iš­lai­dos jos nu­va­ly­mui“, – pa­ste­bė­jo K.Vin­ ti­lai­tė.

Spren­di­mas: mies­tie­čių ini­cia­ty­va uos­ta­mies­čio po­li­ti­kai dar kar­tą vel­sis į dis­ku­si­ją, ar gra­fi­čiai yra me­

nas ar ne.

Re­dak­ci­jos ar­chy­vo nuo­tr.

5

penktadienis, balandžio 5, 2013

lietuva Ne­pa­kė­lė ­ naš­tos

Švie­ti­mas ­ nyks­ta

Moks­li­nin­kų skun­das

Po­li­ci­ja va­kar pra­ne­šė, kad pa­li­kęs at­si­svei­ki­ni­mo laiš­ką iš gy­ve­ni­mo pa­si­trau­kė Kė­ dai­nių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos na­rys Vik­to­ras Gai­ žaus­kas. 65 me­tų po­li­ti­kas pri­klau­sė So­cial­de­mok­ra­ tų par­ti­jai. Ži­nios pri­blokš­ti jo ko­le­gos tei­gia neį­si­vaiz­duo­ jan­tys tra­ge­di­jos prie­žas­čių.

Moks­lo me­tų pra­džio­je ša­lies bend­ro­jo ug­dy­mo mo­kyk­lo­se mo­kė­si 373,9 tūkst. mo­ki­nių (19 tūkst. ma­žiau nei per­nai) – jų nuo 2005–2006 m. su­ma­ žė­jo 165 tūkst., ar­ba 31 pro­c. Per tą pa­tį lai­ko­tar­pį Lie­tu­vo­ je mo­kyk­lų skai­čius su­ma­žė­jo 292 – iki 1242 (per pa­sta­ruo­ sius me­tus su­ma­žė­jo 67).

Moks­lo at­sto­vai prem­je­rui Al­ gir­dui But­ke­vi­čiui įtei­kė 262 Lie­tu­vos moks­lo pre­mi­jų lau­ rea­tų pa­si­ra­šy­tą krei­pi­mą­si, ku­ria­me nu­ro­do, kad per­dė­ tas moks­li­nių ty­ri­mų for­ma­li­ za­vi­mas ir ne­pa­ke­lia­ma naš­ ta moks­li­nin­kams dėl per­dė­ tų ad­mi­nist­ra­vi­mo prie­mo­nių ke­lia rim­tą grės­mę vals­ty­bei.

Kon­ser­va­to­rių še­šė­lis iškeltas į šviesą

Par­ti­jo­je – tik vie­ nas ly­de­ris, ap­link ku­rį vi­si tūp­čio­ja, o tai nee­fek­ty­vu. Ša­ lia to – aro­gan­ci­ja, val­diš­kas bend­ra­ vi­mo sti­lius, idė­jų sto­ka, de­mok­ra­ti­ jos imi­ta­vi­mas. To­ kios aukš­tos kri­ti­ kos na­tos skam­ba And­riaus Ku­bi­liaus var­žo­vų pro­gra­mi­ niuo­se teks­tuo­se.

Kon­ser­va­to­riai va­kar pa­ga­liau at­ sklei­dė ir va­di­na­mo­sios še­šė­li­nės vy­riau­sy­bės su­dė­tį: jos va­do­vas – And­rius Ku­bi­lius, bu­vęs jo pa­ta­rė­ jas My­ko­las Ma­jaus­kas ta­po še­šė­ li­niu fi­nan­sų, o Kau­no me­ras And­ rius Kup­čins­kas – ūkio mi­nist­ru.

Kon­ku­ren­ci­ja: dėl par­ti­jos ved­lio po­sto ko­vo­jan­tys kon­ser­va­to­rių

po­li­ti­kai pa­skel­bė sa­vo pro­gra­mas, ku­rio­se – kri­ti­ka A.Ku­bi­liui.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

Į A.Ku­bi­liaus ra­tus – sa­viš­kių pa­ga­liai Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

Au­to­ri­ta­riz­mo bruo­žai

Iki par­ti­jos pir­mi­nin­ko rin­ki­mų li­ko vos trys sa­vai­tės, ta­čiau ke­tu­rių var­ žo­vų pa­grin­di­nės nuo­sta­tos ofi­cia­ liai pa­skelb­tos tik už­va­kar – Tė­vy­ nės są­jun­gos-Lie­tu­vos krikš­čio­nių de­mok­ra­tų (TS-LKD) ofi­cio­zi­nia­ me lei­di­ny­je „Tė­vy­nės są­jun­gos ži­ nios“. Kaip tu­ri keis­tis par­ti­ja, kas da­bar blo­gai ir ką da­ry­ti to­liau? Į to­ kius klau­si­mus sa­vo pro­gra­mi­niuo­ se teks­tuo­se ban­dė at­sa­ky­ti pre­ten­ den­tai į TS-LKD ved­lio po­stą. A.Ku­bi­liaus vie­tą užim­ti no­rin­ ti eu­ro­par­la­men­ta­rė Lai­ma And­ri­ kie­nė į sa­viš­kius krei­pia­si il­giau­siu teks­tu. „Par­ti­ja struk­tū­ros, spren­ di­mų priė­mi­mo, ko­mu­ni­ka­ci­jos ir par­ti­jos vi­du­je, ir su rin­kė­jais po­ žiū­riu vis la­biau tam­pa for­ma­li, ne­va­ka­rie­tiš­ka. Įsi­ga­li val­diš­kas, biu­rok­ra­ti­nis val­dy­mo ir bend­ra­ vi­mo sti­lius, sto­ko­ja­ma nau­jų idė­ jų“, – pra­de­da L.And­ri­kie­nė. Eu­ro­par­la­men­ta­rė tei­gia, kad ne­nor­ma­lu, kai vi­sas va­do­vau­ ja­mas po­zi­ci­jas par­ti­jo­je uži­ma vie­nas as­muo – A.Ku­bi­lius. Esą tai ge­riau­siai ir api­bū­di­na pa­dė­tį par­ti­jo­je. „Tu­rė­ti vie­ną ly­de­rį, ku­ rio nau­dai ir rei­tin­gui dir­ba par­ ti­jos apa­ra­tas (sek­re­to­ria­tas), nė­ ra efek­ty­vus vei­ki­mas“, – aiš­ki­na A.Ku­bi­liaus var­žo­vė. L.And­ri­kie­nei kliū­va ir tai, kad kon­ser­va­to­riai iš sa­viš­kių nie­kaip ne­ran­da kan­di­da­to į pre­zi­den­tus.

„Priar­tė­jus pre­zi­den­to rin­ki­mams tūks­tan­čiais sa­vo na­rius skai­čiuo­ jan­ti par­ti­ja pri­vers­ta kons­ta­tuo­ ti, kad ji ne­tu­ri ką iš­kel­ti kan­di­da­ tu į pre­zi­den­tus: ly­de­rio rei­tin­gas ne­ve­ža, o ki­tiems ne­de­ra ar ne­lei­ džia­ma net ban­dy­ti“, – dės­to eu­ ro­par­la­men­ta­rė. Jos nuo­mo­ne, vi­ sa tai liu­di­ja, kad par­ti­jos vei­ki­mo bū­dą rei­kia keis­ti. Pat­riar­chas re­gi aro­gan­ci­ją

Ne ma­žiau kri­ti­kos par­ti­jai ir da­ bar­ti­niam jos ved­liui pa­že­ria ir į par­ti­jos pir­mi­nin­kus kan­di­da­ tuo­jan­tis Vy­tau­tas Lands­ber­gis. Eu­ro­pos Par­la­men­te dir­ban­tis par­ti­jos pa­triar­chas teks­te ra­gi­na „su­si­pras­ti par­ti­jos vi­du­je“. „TS-LKD tu­r ė­t ų at­s i­sa­k y­t i tech­nok­ra­ti­nių val­dy­mo ir po­li­ti­ kos for­ma­vi­mo me­to­dų, dėl ku­rių va­do­vau­jan­tys as­me­nys kai ka­da nu­tols­ta ir ati­trūks­ta nuo par­ti­jos ei­li­nių bei pa­čios vi­suo­me­nės“, – taip sa­vo pro­gra­mi­nį teks­tą pra­ de­da V.Lands­ber­gis. „Ne­ge­ras reiš­ki­nys yra aro­gan­ ci­ja prieš ma­žiau ar­ba ki­taip su­ pran­tan­tį, tad juo­lab – pa­kri­ki­ mas pa­čios par­ti­jos struk­tū­ro­se. Gru­puo­tės, po­lin­kiai pri­mes­ti sa­vo va­lią ir val­dy­ti for­ma­lia jė­ ga – tai ne­ti­kę bruo­žai. Pa­žiū­ra, ne­va ge­res­nių už mus nė­ra, o to­ dėl ir ati­du­mas ki­tam ne­rei­ka­lin­ gas, ga­li ves­ti į pui­ky­bę ir par­ti­jos nuo­smu­kį, net vals­ty­bės nu­si­lpi­ mą bei pra­žū­tį“, – apo­ka­lip­tiš­kai by­lo­ja pa­triar­chas ir kaip „pir­mą­jį

vais­tą“ siū­lo va­do­vų ro­ta­ci­ją. Vis dėl­to sa­vo pro­gra­mi­nes nuo­sta­ tas V.Lands­ber­gis bai­gia vil­tin­ gai: „Dar ga­li­me tu­rė­ti žmo­niš­ką, o ne me­cha­niš­ką ir sve­ti­mė­jan­čią Lie­tu­vą.“ Keis­tų val­dy­mą

Va­len­ti­nas Stun­dys sa­vo pro­gra­ mi­nia­me teks­te san­tū­res­nis nei ki­ ti var­žo­vai. Krikš­čio­nis de­mok­ra­ tas, ži­no­ma, ak­cen­tuo­ja ver­ty­bes. Ki­ta ver­tus, jis siū­lo per­žiū­rė­ti vi­ są par­ti­jos są­ran­gą, kom­pe­ten­ci­ jas. Kaip sa­vo nau­jo­vę V.Stun­dys dės­to, kad, pa­vyz­džiui, par­ti­jos ta­ry­bai tu­rė­tų pri­klau­sy­ti Ko­vo 11-osios sig­na­ta­rai, bu­vę Sei­mo na­riai ir mi­nist­rai. Po­li­ti­kas no­ rė­tų keis­ti ir TS-LKD pir­mi­nin­ko rin­ki­mų tvar­ką, ta­čiau kaip – ne­ de­ta­li­zuo­ja. A.Ku­bi­liaus te­zės pa­čios trum­ piau­sios. Da­bar­ti­nis TS-LKD ved­lys nu­ro­do, kad par­ti­jos tiks­ las – lai­mė­ti sa­vi­val­dy­bių ir Sei­mo rin­ki­mus. Taip pat „iš­lai­ky­ti Są­jū­ džio ver­ty­bi­nę ta­pa­ty­bę, ypa­tin­ gą dė­me­sį ski­riant so­viet­me­čio pa­žeis­to mo­ra­li­nio au­di­nio at­kū­ ri­mo tu­ri­niui“. „Par­ti­jo­je bus įdieg­ta mo­der­ni va­dy­bos ir vi­di­nės ko­mu­ni­ka­ci­jos sis­te­ma, ku­ri pa­dės par­ti­jos veik­lą orien­tuo­ti į na­rys­tės par­ti­jo­je plėt­ rą, pa­gal­bą sky­riams, pa­si­ren­gi­mą rin­ki­mams ir už­tik­rin­ti ob­jek­ty­ vios in­for­ma­ci­jos apie par­ti­ją bei jos po­li­ti­ką sklai­dą“, – pro­gra­mi­ nes nuo­sta­tas bai­gia A.Ku­bi­lius.

Tė­vy­nės są­jun­gos-Lie­tu­vos krikš­ čio­nių de­mok­ra­tų (TS-LKD) par­ ti­jos pre­zi­diu­mas tre­čia­die­nį ofi­ cia­liai pa­tvir­ti­no še­šė­li­nį mi­nist­rų ka­bi­ne­tą. Jo vai­ras pa­ti­kė­tas opo­ zi­ci­jos ly­de­riui, kon­ser­va­to­rių par­ ti­jos pir­mi­nin­kui A.Ku­bi­liui, bu­vęs jo, kaip prem­je­ro, pa­ta­rė­jas M.Ma­ jaus­kas – še­šė­li­nis fi­nan­sų mi­nist­ ras. Še­šė­li­nio ūkio mi­nist­ro po­stas te­ko da­bar­ti­niam Kau­no me­rui A.Kup­čins­kui, su­si­sie­ki­mo – par­ la­men­ta­rui Jur­giui Raz­mai. Tie­sa, yra ir nau­jo­vių – še­šė­li­ nį ka­bi­ne­tą kon­ser­va­to­riai iš­plė­tė ir dviem nau­jo­mis mi­nis­te­ri­jo­mis: Re­gio­nų plėt­ros ir Bend­ruo­me­nių rei­ka­lų. Pir­ma­jai va­do­vau­ti pa­skir­ ta Sei­mo na­rė Ag­nė Bi­lo­tai­tė, ant­ ra­jai – bu­vęs so­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nist­ras Do­na­tas Jan­ kaus­kas. Še­šė­li­nė­je vy­riau­sy­bė­je ap­lin­kos mi­nist­ro po­stas te­ko Sei­mo na­riui Pau­liui Sau­dar­gui, kul­tū­ros mi­ nist­ro – Man­tui Ado­mė­nui, tei­sin­ gu­mo – Sta­siui Šed­ba­rui, vi­daus rei­ka­lų – Ar­vy­dui Anu­šaus­kui, svei­ka­tos ap­sau­gos – An­ta­nui Ma­ tu­lui, švie­ti­mo ir moks­lo – Va­len­ ti­nui Stun­džiui. Ki­ti še­šė­li­niai mi­nist­rai jau yra ra­ga­vę mi­nist­rų duo­nos 15-oje Vy­riau­sy­bė­je: že­mės ūkio mi­nist­

ru kon­ser­va­to­rių gre­to­se ta­po Ka­ zys Star­ke­vi­čius, še­šė­li­nė kraš­to ap­sau­gos mi­nist­rė – Ra­sa Juk­ne­ vi­čie­nė, še­šė­li­nis už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­ras – Aud­ro­nius Ažu­ba­lis, so­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­ nist­ras – Ri­man­tas Jo­nas Da­gys, ener­ge­ti­kos – bu­vęs ūkio mi­nist­ ras Dai­nius Krei­vys.

Kiek­vie­na tra­di­ci­ nė po­li­ti­nė par­ti­ ja tu­ri tu­rė­ti še­šė­li­ nę vy­riau­sy­bę ir aš svei­ki­nu to­kį jų pa­si­ rin­ki­mą. „Še­šė­li­nei vy­riau­sy­bei svar­bu ne tik ati­džiai ste­bė­ti da­bar­ti­nės Vy­ riau­sy­bės veik­lą ir teik­ti sa­vo pa­ siū­ly­mus, ta­čiau ir tu­rė­ti tam tik­ras da­ly­ki­nes ins­ti­tu­ci­jas, for­muo­jan­ čias par­ti­jos pro­gra­mi­nes nuo­sta­ tas“, – iš­pla­tin­ta­me pra­ne­ši­me ci­ tuo­ja­mas TS-LKD pir­mi­nin­kas A.Ku­bi­lius. Prem­je­ras Al­gir­das But­ke­vi­čius į po­li­ti­nių opo­nen­tų pa­skelb­tą ži­nią su­rea­ga­vo ga­na pa­pras­tai – tei­gė, kad kiek­vie­na tra­di­ci­nė par­ti­ja tu­ ri tokį šešėlinį kabinetą tu­rė­ti. „Aš ma­nau, kad tai vie­nas de­ mok­ra­ti­nių ke­lių. Kiek­vie­na tra­di­ ci­nė po­li­ti­nė par­ti­ja tu­ri tu­rė­ti še­ šė­li­nę vy­riau­sy­bę ir aš svei­ki­nu to­kį jų pa­si­rin­ki­mą“, – va­kar žur­na­lis­ tams sa­kė A.But­ke­vi­čius. „Klaipėdos“, BNS inf.

Ly­de­riai: še­šė­li­nės kon­ser­va­to­rių vy­riau­sy­bės va­do­vu, be abe­jo, ta­po

prem­je­ras A.Ku­bi­lius (kairėje), pa­grin­di­nės Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­jos po­ rtfe­lis ati­te­ko M.Ma­jaus­kui. Vy­gin­to Ska­rai­čio nuo­tr.

6

penktadienis, balandžio 5, 2013

nuomonės

Kai už lan­go – Ve­ly­kų Ka­lė­dos

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

J

Šven­tu­mui rei­kia sai­ko

Sau­lius Tvir­bu­tas

B

ai­g ia­s i jau ant­ras iš­s i­de­rė­ tas pe­rei­na­ma­sis lai­ko­tar­pis, drau­d žian­t is Lie­t u­vo­je pirk­ ti že­mę už­sie­n ie­čiams. Ir vėl gir­dė­si­me bau­g i­n i­mus, esą tap­si­me už­ sie­nie­čių dvar­po­nių bau­džiau­nin­kais ir šiaip bū­t i­na sau­go­t i kiek­v ie­ną šven­tos bo­čių že­mės arą. Gar­siau­siai šau­k ia žem­dir­biai. Pa­sak jų, kils že­mės kai­nos, at­v yks už­sie­n io fer­ me­riai ir nu­kon­ku­ruos vie­ti­nius. Bet nie­ kas nie­ko ne­pa­siū­lė, kaip pro­tin­gai iš­nau­ do­ti šį pe­rei­na­mą­jį lai­ko­tar­pį. Se­niai bu­ vo ga­li­ma su­kur­ti sau­gik­lius, sau­gan­čius ūki­nin­kus, bet ne­truk­dan­čius in­ves­ti­ci­ joms. Taip pat neaiš­ku, kas truk­do at­si­sa­ ky­t i ap­r i­bo­ji­mų leis­t i už­sie­n ie­čiams įsi­ gy­ti ne­di­de­lius skly­pus, ku­rie nie­kaip ne­ ga­li kel­ti grės­mės že­mės ūkiui.

au ir mes šie­met pa­ju­to­me glo­ba­li­nės orų kai­tos po­ky­ čius. Štai šį­syk mar­gu­čius var­tė­me snie­ge, juo­ka­vo­me: „Šven­tų Ve­ly­kų Ka­lė­dos“. Va­sa­rą Lie­tu­vo­je bū­na karš­čiau ne­gu kai ku­riuo­se pie­tų re­gio­nuo­ se, ku­ror­tuo­se. Kei­čia­si žmo­nių geog­ra­fi­nės gy­ ve­ni­mo vie­tos: juo­dao­džiai, gel­ to­no­džiai pri­si­tai­ko prie Lie­tu­vos šal­tų žie­mų. Bal­tao­džiai lie­tu­viai adap­tuo­ja­si Af­ri­ko­je, Aust­ra­li­jo­je, Pie­tų Eu­ro­po­je. Paukš­čiai ir tie kei­čia sa­vo gy­ve­ ni­mo bū­dą. Na, kad ir mū­sų jū­rei­vių ap­dai­ nuo­tos bal­to­sios žu­vėd­ros. Juk per am­žių am­žius jos skrai­dė virš jū­rų ma­rių ir mai­ti­no­si tik žu­vi­mis. O da­bar? Bū­riai žu­vėd­rų ly­di trak­to­rius lau­kuo­se ir gau­do slie­ kus. Už mū­sų lan­gų kas­dien ry­tais kly­kau­ja žu­vėd­ros ir kar­tais pra­bu­ dęs pa­gal­vo­ji: ar jū­ro­je plau­kiu lai­ vu, ar sap­nuo­ju? Bū­riai žu­vėd­rų ata­kuo­ja šiukš­ lių kon­tei­ne­rius, dėl mais­to kon­ ku­ruo­da­mos su var­nų ir žvirb­lių bū­riais. Pa­žiū­ri per lan­gą: vi­sur bal­ta bal­ ta. Ir iš gai­les­čio me­tu duo­nos ga­ ba­liu­kus per lan­gą. Bū­riai žu­vėd­ rų puo­la kaip iš­pro­tė­ju­sios – ku­ri

karštas telefonas

397 728

telefonas@kl.lt

Tik ne­rei­kia niurz­gė­ti

Kai ku­rie klai­pė­die­čiai ba­ra­si, kad mies­te ne­tei­sin­gai per­tvar­ky­tas vie­ša­sis trans­por­tas, esą no­rint nu­ vyk­ti iš taš­ko A į taš­ką B rei­kia per­ sės­ti, esą ne ten au­to­bu­sai va­žiuo­ ja. No­rė­čiau pa­siū­ly­ti tiems, ku­rie triukš­mau­ja, per­va­žiuo­ti be per­ sė­di­mo Mask­vą. Ta­da grei­tai tap­tų aiš­ku, koks pui­kus ir pa­to­gus su­si­ sie­ki­mas yra Klai­pė­do­je. Niurgz­liai iš­kart pa­ste­bės, kad Klai­pė­da – ne Mask­va. Ta­čiau mū­sų mies­tas – ne toks jau ir ma­žas, ne­rei­kė­tų jo su­ men­kin­ti. Si­mo­na

Laip­ti­nę su­si­tvar­kė­me pa­tys

Įs­pū­dis: P.Ve­lič­ka pa­ste­bė­jo, kad gam­tos są­ly­gų kai­tą jau­čia ir Be­kin­

ge­mo par­ko an­tys.

Mes taip pat kei­čia­ mės. Tik gal ne vi­si tai pa­ste­bi­me. Iš­lie­ ka stip­riau­sie­ji. pir­ma nu­gvelbs ga­ba­liu­ką. Vaiz­das – kaip iš A.Hitch­coc­ko siau­bo fil­ mo „Paukš­čiai“.

O man šio­kia to­kia at­rak­ci­ja, pa­ leng­vė­ji­mas. Tik pa­gal­vo­ju, ne­gi taip su­ma­žė­jo žu­vų jū­ro­je, taip pa­ki­to eko­lo­gi­ja, kad, kaip ir tei­gia Ch.Dar­ wi­no teo­ri­ja, vyks­ta rū­šių pri­si­tai­ky­ mas ir ko­va už bū­tį, pa­ki­tus gy­ve­ni­ mo ir mai­ti­ni­mo­si są­ly­goms? Kaip to­je dai­no­je: „Kei­čia­si rū­bas mar­go svie­to“. Mes taip pat kei­čia­ mės. Tik gal ne vi­si tai pa­ste­bi­me. Iš­lie­ka stip­riau­sie­ji. Pra­gied­ru­lis Ve­lič­ka

Ma­ne ste­bi­na rei­ka­la­vi­mas laip­ti­ nių re­mon­tui skelb­ti kon­kur­sus ir pirk­ti šią pa­slau­gą. Mes pa­da­rė­ me pa­pras­tai ir tau­piai. Su­rin­ko­me tam tik­rą su­mą pi­ni­gų, pa­sam­dė­ me dar­bi­nin­kus, ku­rie at­li­ko dar­ bus. Lan­gus, sie­nas, tu­rėk­lus nu­si­ da­žė­me pa­tys. Ne­ma­nau, kad la­bai nu­si­dė­jo­me, svar­biau­sia – su­tau­ pė­me mū­sų vi­sų pi­ni­gų. Ka­dan­ gi dau­ge­lis kai­my­nų triū­sė, da­bar gy­ven­to­jai sau­go šva­rą. Ki­tą mū­ sų na­mo laip­ti­nę re­mon­ta­vo na­mų val­dų pa­sam­dy­ti dar­bi­nin­kai. Šva­ ru ir gra­žu ten bu­vo la­bai neil­gai. Joa­na

Pe­rei­na­ma­sis lai­ko­tar­ pis la­biau­siai bu­vo nau­ din­gas spe­ku­lian­tams. Da­bar su­šven­tin­tas po­žiū­ris į že­mę su­ku­ ria ku­r io­z iš­kas si­tua­ci­jas. Ne­se­n iai pro­ ku­ro­rai už­si­puo­lė ru­są, ku­r is Pa­lan­go­je už 850 tūkst. li­t ų įsi­g i­jo ko­te­d žą. Būs­tą įsi­gy­ti jis ga­lė­jo, o štai ša­lia esan­čių 4 arų kie­mo – jau ne. Da­bar tei­sė­sau­ga gaiš lai­ ką ir jė­gas, įro­di­nė­da­ma, jog už­sie­nie­t is įstei­gė įmo­nę tik tam, kad jos var­du ga­lė­ tų įsi­gy­ti tur­to Lie­tu­vo­je. Ar tai ru­so pa­si­ kė­si­ni­mas į šven­tą mū­sų že­mę? Var­gu. Vie­nas ne­k il­no­ja­mo­jo tur­to įmo­nės va­ do­vas tvir­ti­no, kad ap­leis­to­mis Dzū­ki­jos so­dy­bo­mis do­mi­si pa­gy­ve­nę pran­cū­zai, vo­kie­čiai, ku­rie mie­lai ten įsi­kur­tų ir gy­ ven­t ų iš sa­vo pen­si­jų. Ap­l ink did­m ies­ čius ir­g i stūk­so daug tuš­čių, prieš kri­zę iš­ki­lu­sių ir ne­nu­pirk­tų na­mų. Nors ir nai­ vu ti­kė­tis, kad juos ims graibs­ty­ti už­sie­ nie­čiai, bet jei to­kių at­si­ras­tų, jie to ne­ga­ lė­tų pa­da­ry­ti, nes kar­tu gau­tų šven­tos že­ mės lo­pi­nė­l į. Vi­siš­kai neaiš­ku, ko­kia dėl to ky­la grės­mė ša­liai. Pa­ga­l iau sun­k u pa­t i­kė­t i ir tuo, kad bū­ riai ki­ta­tau­č ių ne­kant­rau­da­m i lau­k ia, ka­da ga­lės pa­s i­g lemž­t i mū­s ų že­mės ūkio skly­pus. La­bai to no­rė­ję per tar­pi­ nin­kus ar įmo­nes se­niai įgy­ven­di­no sa­ vo pla­nus. Nuo 2004-ųjų be­si­tę­sian­t is pe­rei­na­ma­ sis lai­ko­tar­pis la­biau­siai bu­vo nau­din­gas spe­ku­lian­tams, ku­rie tu­rė­jo gra­žaus lai­ ko su­pirk­ti že­mes. Tik ar neiš­tiks jų toks pat li­k i­mas kaip būs­t ų rin­ko­je? Įs­to­jus į ES ir­g i kal­bė­jo­me apie bu­tus iš­pirk­sian­ čius už­sie­n ie­čius, pa­t ys pū­tė­me kai­nų bur­bu­lą, kol šis gar­siai spro­go.

Pa­lai­di keturkojai – tik­ra bė­da

K

as ry­tą Skulp­tū­rų par­ke bė­gio­ju. Aną­ryt prieš Ve­ ly­kas vie­nas „avi­nas“ at­ si­ve­dė į šią te­ri­to­ri­ją šu­nį, ku­ris ma­ne už­puo­lė. Ne­ga­na to, kad į par­ką ap­skri­ tai ne­ga­li­ma ves­ti ke­tur­ko­jų, tai pa­ro­do drau­džian­tie­ji ženk­lai, tai dar tas šu­nų my­lė­to­jas sa­vo au­gin­ ti­nį pa­lei­do nuo sai­to. Bū­na įvai­ rių šu­nų. O tas „pa­ra­zi­tas“ bu­vo ag­re­sy­vus, puo­lė ant ma­nęs ir tai­kė­si įkąs­ti. Šei­mi­nin­kas ban­dė at­si­pra­ši­nė­ti už iš­gąs­di­ni­mą ir su­ga­din­tą nuo­tai­

And­riaus Del­tu­vos nuo­tr.

ką, ta­čiau tai bu­vo men­ka pa­guo­da. Ir ap­skri­tai po­li­ci­nin­kai ga­lė­tų daž­niau šia­me ra­my­bės kam­pe­ ly­je pa­si­su­kio­ti.

To­kių šu­nų ve­džio­to­jų, ku­ riems bū­tų ga­li­ma iš­ra­šy­ti bau­ das, bū­tų ne vie­nas ir ne du. Vir­gi­na

Tei­si­nin­kai ku­ria sa­vo kla­nus?

M

a­no nuo­mo­ne, kai ku­ rie ant­sto­liai kar­tu su ki­tais tei­si­nin­kais su­ kū­rė kla­nus, ku­rie traiš­ko žmo­nių li­ki­mus. Pas juos atė­jęs pa­si­jau­ti kaip pa­sku­ti­nė šiukš­lė, tiek juo­se pa­si­pū­ti­mo ir aro­gan­ci­jos. Man Mo­kes­čių ins­pek­ci­ja yra sko­lin­ga 700 li­tų, o dėl 20 li­tų sko­los ant­sto­lis užau­gi­no su­mą iki 475 li­tų. Kur čia lo­gi­ka? Ants­to­lis pa­rei­ka­lau­ja ne­rea­lių vyk­dy­mo iš­lai­dų, aš jų ne­su­mo­ku,

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

Tak­sis­tams – di­din­ti rei­ka­la­vi­mus

apa­ra­to sraig­te­liais, ku­rie kar­tais bū­na žiau­res­ni už ban­di­tus. Vi­siš­kai ne­sup­ran­ta­ma, ko­dėl jie nau­do­ja­si vie­nos ko­res­pon­ den­ci­jos pla­ti­ni­mo tar­ny­bos pa­ slau­go­mis, ku­rios žmo­nėms yra ne­pa­to­gios. Ge­riau­sia bū­tų, kad ta­me pa­čia­ me pa­sta­te bū­tų pro­ku­ra­tū­ra, teis­ mas, ad­vo­ka­tai ir ant­sto­liai – vi­sa žmo­nes traiš­kan­ti sis­te­ma. Ne­ga­liu pa­sa­ky­ti, kad vi­si ant­ sto­liai to­kie pa­si­pū­tę, bet gro­buo­ nis dau­ge­lis pui­kiai ži­no. Sau­lius

In­ga

Ato­kio­s vie­to­s – be ta­kų

Ma­no gi­liu įsi­ti­ki­ni­mu, vi­siš­kai ne­rei­kia dvi­ra­čių ta­kų pa­lei Da­nę. Taip ma­nau vien to­dėl, kad kiek­ vie­na­me už­kam­py­je žmo­nių ty­ ko pa­vo­jai. Pa­ti gy­ve­nu Deb­re­ce­ no gat­vė­je. Mū­sų par­ke ne­sau­gu vaikš­ti­nė­ti net die­ną. Čia tiek pa­ lai­dų šu­nų, kad neaiš­ku, kam tas par­kas skir­tas. O to­kiuo­se dvi­ra­čių ta­kuo­se ir plė­ši­kai ga­li ty­ko­ti. Be­ne­dik­ta

Mies­tui būtina aikš­tė

Klai­pė­dai bū­ti­nai rei­kia At­gi­mi­ mo aikš­tės, jos ne­ga­li­ma už­sta­ty­ ti. Vien to­dėl, kad čia bū­tų ga­li­ma reng­ti šven­tes bei įvai­rius mies­tie­ čių su­si­bu­vi­mus. Bent vie­ną to­kią aikš­tę rei­kia tu­rė­ti. Tai rep­re­zen­ ta­ci­nė vie­ta. Iri­na Pa­ren­gė Dai­va Ja­naus­kai­tė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

750

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

ta­da jis krei­pia­si į teis­mą ir pi­ni­gų išieš­ko­ti ima­si ki­tas ant­sto­lis. Taip ga­li­ma žmo­gų vi­sai su­ žlug­dy­ti. Kai ku­rie jų dir­ba kla­nais, ty­čia ne­ve­da sa­vo mo­te­rų, kad vie­no­ je vie­to­je dirb­tų ke­li skir­tin­go­mis pa­var­dė­mis, bet iš es­mės tos pa­ čios šei­mos na­riai. Juk ofi­cia­liai skel­bia­ma, kad kai ku­rie jų per mė­ne­sį už­dir­ba iki 100 tūkst. li­tų. Ma­no įsi­ti­ki­ni­mu, ant­sto­liai tu­ ri at­sto­vau­ti vals­ty­bei. Ma­no nuo­ mo­ne, da­bar jie yra ta­pę rep­re­si­nio

Ma­nau, sa­vi­val­dy­bės tar­nau­to­jai, iš­duo­dan­tys vers­lo lei­di­mus, tu­ rė­tų griež­tin­ti rei­ka­la­vi­mus tak­si vai­ruo­to­jams. Nak­tį dir­ban­tys bū­ ti­nai tu­ri se­gė­ti ženk­liu­ką su var­ du ir pa­var­de, o au­to­mo­bi­lio sa­lo­ ne tu­ri bū­ti ma­to­mas au­to­mo­bi­lio vals­ty­bi­nio nu­me­rio už­ra­šas. Ma­ nau, taip sau­giau jaus­tų­si kiek­vie­ nas ke­lei­vis. Bet vi­sų svar­biau­sia – po­li­ci­nin­kai tu­rė­tų nak­tį stab­ dy­ti kiek­vie­ną tak­si ir tik­rin­ti vi­ sus vai­ruo­to­jus. Nak­ti­mis ne vie­ nas va­ži­nė­ja ne­blai­vus ar ap­svai­gęs nuo nar­ko­ti­kų.

reklamos skyrius: 397 Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė

711, 397 715

Platinimo tarnyba:

Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –

397 706 397 725

Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –

397 770 397 729

Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

397 750

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė –

Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 772 397 727

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

„Namai“: Lina Bieliauskaitė – 397 730 „Sveikata“: 397 705 Sandra Lukošiūtė – Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėm

Prenumeratos skyrius: 397 Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninės redaktorės: Loreta Ruikė Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

714

Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

penktadienis, balandžio 5, 2013

užribis Ve­žė na­mi­nę deg­ti­nę

Pa­ti­kė­jo su­kčių me­lu

Su­ga­vo jau­ną plė­ši­ką

Tre­čia­die­nį va­ka­re Klai­pė­dos raj. Šli­kių kai­me su­stab­dy­ta­ me au­to­mo­bi­ly­je BMW po­li­ ci­nin­kai ap­ti­ko 20 lit­rų na­mi­ nės deg­ti­nės. Prie vai­ro sė­dė­jo 1992 m. gi­męs Kre­tin­gos raj. Kū­lu­pė­nų k. gy­ven­to­jas. Pas­ ta­ro­sio­mis die­no­mis tai ne pir­ mas at­ve­jis, po­li­ci­ja taip tik­ri­ na gau­tą in­for­ma­ci­ją.

Dar vie­na klai­pė­die­tė pa­ti­kė­jo, kad jai skam­bi­na Mo­kes­čių ins­ pek­ci­jos dar­buo­to­jas. Ne­pa­žįs­ ta­ma­sis įti­ki­no 60-me­tę, kad per jos są­skai­tą plau­na­mi pi­ni­ gai. Suk­čiai iš­šla­vė iš jos są­skai­ tos 2 650 li­tų ir dar paė­mė po­ rą tūkst. li­tų kre­di­tą. Pas­te­bė­ta, kad daž­niau­siai su­kčių au­ko­mis tam­pa ru­sa­kal­bės mo­te­rys.

Tre­čia­die­nį va­ka­re Pa­lan­go­je, So­dų g., ne­pa­žįs­ta­mas vai­ki­nas par­grio­vė ant že­mės 82 m. pen­ si­nin­kę ir ją su­mu­šė. Nu­si­kal­tė­ lis no­rė­jo mo­te­rį api­plėš­ti, ta­ čiau ji pra­dė­jo šauk­tis pa­gal­bos. Praei­viai pa­dė­jo jį su­lai­ky­ti. 23 m. įta­ria­ma­sis pa­lan­giš­kis už­da­ ry­tas į areš­ti­nę. Aiš­ki­na­ma­si, ar jis įvyk­dė dau­giau pik­ta­da­ry­bių.

Prie bu­vu­sių ka­pi­nių – naujas są­var­ty­nas Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Vi­tės kvar­ta­le prie bu­vu­sių ka­pi­ nių iš­dy­go sta­ty­bi­nių at­lie­kų są­var­ ty­nas. Ne­to­lie­se na­mą re­konst­ruo­ jan­tys sta­ty­bi­nin­kai kra­to­si kal­tės. Tvar­ka: Klai­pė­do­je A rai­de pa­žy­mė­ta eis­mo juos­ta lei­džia­ma va­žiuo­ti vie­ša­jam trans­por­tui ir tak­si au­to­mo­

bi­liams.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Aist­ros – dėl elekt­ro­mo­bi­lių Pa­keis­tas Ke­lių eis­mo tai­syk­lių vie­nas punk­tas uos­ta­mies­čio Sau­gaus eis­mo ko­ mi­si­jo­je su­kė­lė dis­ku­si­jų aud­rą. Val­di­ nin­kai, po­li­ti­kai, pa­rei­gū­nai su­si­gin­či­jo ir dėl elekt­ro­mo­bi­lių, ir dėl plas­ti­ki­nių ma­ ne­ke­nų. Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Ke­lių eis­mo tai­syk­lių vie­nas punk­ tų nuo šiol skel­bia, jog A rai­de pa­ žy­mė­ta juos­ta ga­li va­žiuo­ti ne tik vie­ša­sis trans­por­tas, bet ir tak­ si, elekt­ro­mo­bi­liai ir au­to­mo­bi­liai, ku­riuo­se yra ke­tu­ri ir dau­giau eis­ mo da­ly­vių. „Tai­syk­lių punk­tas pa­pil­dy­tas, o sa­vi­val­dy­bėms pa­čioms pa­lik­ta tei­ sė ap­si­spręs­ti, ku­rioms trans­por­to prie­mo­nėms leis­ti va­žiuo­ti A juos­ ta. Aiš­ku, ga­li­me leis­ti šia juos­ta va­žiuo­ti ir elekt­ro­mo­bi­liams, ir au­ to­mo­bi­liams, ku­riuo­se yra dau­giau

nei ke­tu­ri žmo­nės, ta­čiau kont­ro­lė bus la­bai su­dė­tin­ga“, – tei­gė Klai­ pė­dos sa­vi­val­dy­bės Trans­por­to sky­riaus vy­riau­sia­sis spe­cia­lis­tas Vy­tau­tas Paukš­tė. Uos­ta­mies­čio vi­ce­me­ro Ar­tū­ro Šul­co nuo­mo­ne, nuo­sta­ta, kad A juos­ta lei­džia­ma va­žiuo­ti ir tiems au­to­mo­bi­liams, ku­riuo­se yra dau­ giau nei ke­tu­ri žmo­nės, yra per­ tek­li­nė. Esą A juos­ta skir­ta vie­ ša­jam trans­por­tui, kad au­to­bu­sai ne­nuk­ryp­tų nuo gra­fik ­ o. Klai­pė­ do­je ja lei­džia­ma va­žiuo­ti ir tak­si au­to­mo­bi­liams. Kai ku­rie Sau­gaus eis­mo ko­mi­si­ jos na­riai net ėmė gar­siai svars­ty­

ti, kad jei A juos­ta Klai­pė­do­je bus leis­ta va­žiuo­ti au­to­mo­bi­liams, ku­ riuo­se yra dau­giau nei ke­tu­ri žmo­ nės, vai­ruo­to­jai ims gud­rau­ti – į ma­ši­ną pri­si­so­dins ma­ne­ke­nų ar net pri­pu­čia­mų mo­te­rų. To­dėl nu­tar­ta, jog Klai­pė­do­je A juos­ta tik­rai ne­bus lei­džia­ma va­ žiuo­ti au­to­mo­bi­liams, ku­riuo­se yra dau­giau nei ke­tu­ri žmo­nės. Sau­gaus eis­mo ko­mi­si­ja bu­vo ki­ tos nuo­mo­nės dėl lei­di­mo A juos­ ta va­žiuo­ti elekt­ro­mo­bi­liams. Esą jų vai­ruo­to­jams rei­kia su­teik­ti to­ kią tei­sę, nes taip bus ska­ti­na­mas eko­lo­giš­kas trans­por­tas. „Ir kiek tų elekt­ro­mo­bi­lių Klai­ pė­do­je yra – vie­nas ar du? O nu­ pieš­ti ženk­lus, kad jiems lei­džia­ma va­žiuo­ti A juos­ta, kai­nuos ke­lias­ de­šimt tūks­tan­čių li­tų“, – iš­kart su­skai­čia­vo Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­ bės Mies­to ūkio de­par­ta­men­to di­ rek­to­rius Liud­vi­kas Dū­da. Ta­čiau ko­mi­si­ja vis tiek nu­spren­ dė, kad elekt­ro­mo­bi­liai A juos­ta ga­lės va­žiuo­ti, o ati­tin­ka­mų ženk­ lų esą pieš­ti ir ne­bū­ti­na.

Ša­lia be­veik neiš­li­ku­sių ka­pi­nių sto­vi kon­tei­ne­riai, o ap­link juos jau au­ga šiukš­lių kal­nas. Net ne de­tek­ty­vui aiš­ku, kad nau­ją­jį są­var­ty­ną for­muo­ja se­ną na­mą re­konst­ruo­jan­tys sta­ty­bi­nin­ kai. Se­ni kok­liai, mū­ro bei rau­do­ nų ply­tų ga­ba­lai pa­skleis­ti pla­čiai ap­link kon­tei­ne­rius. Tarp jų – pil­ ni sta­ty­bi­nių šiukš­lių mai­šai. Ap­lin­kui pa­si­žval­gius ma­to­si tik vie­nas na­mas, ku­ria­me plu­ša sta­ty­bi­ nin­kai. Tie­sa, prie jo pa­sta­ty­tas kon­ tei­ne­ris, o dar­bi­nin­kai su­tar­ti­nai tvir­ ti­na, kad at­lie­kas me­ta tik į šią tal­pą. Pre­ky­bos uos­to se­niū­nai­tis Rus­ la­nas Shnei­de­rat ti­ki­no pa­ste­bė­jęs au­gan­čią at­lie­kų krū­vą dar prieš pu­sę mė­ne­sio. Kas­dien mai­šų vis dau­gė­ja, at­lie­ko­mis už­vers­ta te­ri­ to­ri­ja ple­čia­si, bet kal­tų nė­ra. Bend­ro­vės „Vi­tės val­dos“ di­rek­ to­rius Jev­ge­ni­jus Sa­kovs­kis tei­gė,

kad šiukš­ly­nas at­si­ra­do sa­vi­val­dy­ bės tvar­ko­ma­me plo­te, tad teo­riš­ kai ji ir tu­rė­tų pa­si­rū­pin­ti te­ri­to­ ri­jos šva­ra. Ta­čiau aki­vaiz­du, kad są­var­ty­ną „už­vei­sė“ ne­to­lie­se gy­ ve­nan­tys žmo­nės. Kar­tais bend­ro­vės dar­buo­to­jai su­se­ka, ku­rio na­mo gy­ven­to­jai at­ si­kra­tė di­de­lių ga­ba­ri­tų ar­ba sta­ ty­bi­nė­mis at­lie­ko­mis, ir įpa­rei­go­ja šiuos gy­ven­to­jus pa­čius iš­ga­ben­ ti šiukš­les. Šį­kart, pa­na­šu, nu­sta­ty­ti kal­ti­ nin­ką ne­bus leng­va. Ga­li bū­ti, kad žmo­nės pri­si­mi­nė dar ne­se­niai šio­je vie­to­je ma­tę di­ de­lį kon­tei­ne­rį, o kai jo ne­li­ko, ti­ kė­jo­si, jog to­kia tal­pa ne­tru­kus vėl at­si­ras. Vil­tis, kad bui­ti­nes šiukš­les ga­be­nan­tys ve­žė­jai su­rinks ir sta­ty­ bi­nes at­lie­kas, ne­pro­tin­ga, jie to da­ ry­ti ne­ga­li. „Bū­ki­me rea­lis­tai, šiukš­lės pa­čios iš čia nei­šeis. Mes jau pa­si­rū­pi­no­ me ir ne­tru­kus jos iš čia bus iš­ga­ ben­tos. Ge­rai, kad mū­sų se­niū­nai­ tis ak­ty­vus ir ne­re­tai apie blo­gy­bes pra­ne­ša anks­čiau nei mes pa­tys jas pa­ste­bi­me. Gy­ve­na­me to­kio­je ap­ lin­ko­je, ko­kią pa­tys su­ku­ria­me“, – tei­gė J.Sa­kovs­kis.

Po via­du­ku su­si­dū­rė trys ma­ši­nos Dai­va Ja­naus­kai­tė Su­ne­šė: ne­to­lie­se gy­ve­nan­tys žmo­nės po re­mon­to sa­vo na­muo­se ša­lia

bui­ti­nių at­lie­kų kon­tei­ne­rių „už­vei­sė“ są­var­ty­ną.

Va­kar po pie­tų Her­kaus Man­to gat­ vė­je po via­du­ku su­si­dū­rė trys au­ to­mo­bi­liai. Vi­si trys vai­ruo­to­jai bu­ vo blai­vūs.

„Re­nault Me­ga­ne“ vai­ra­vęs pa­ gy­ve­nęs vy­ras vos iš­va­žia­vęs iš po via­du­ko su­lė­ti­no grei­tį. Pats vė­liau pa­sa­ko­jo, kad žval­gė­si, kur ga­li­ma ap­si­suk­ti. Jam iš pa­skos va­žia­vęs au­to­mo­ bi­lis „Opel“ taip pat pri­stab­dė. Už­tat juos abu pa­si­vi­jęs dar vie­ nas ope­lis tren­kė­si į ga­lą, pa­stum­ da­mas į prie­kį prieš jį va­žia­vu­sį tos pa­čios mar­kės au­to­mo­bi­lį. Į ava­ri­jos vie­tą bu­vo iš­kvies­ ti me­di­kai, ta­čiau paaiš­kė­jo, kad su­žeis­tų nė­ra. Pa­rei­gū­nai pa­tik­ri­no vi­sų eis­mo įvy­kio da­ly­vių blai­vu­mą. Al­ko­ho­

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Mo­to­cik­li­nin­kas rė­žė­si į sunk­ve­ži­mį Dai­va Ja­naus­kai­tė Pa­sek­mės: už­te­ko aki­mir­kos, kad trys au­to­mo­bi­liai tap­tų vie­no eis­mo

įvy­kio da­ly­viais.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

lio ma­tuok­lis vi­sais at­ve­jais pa­ro­ dė nu­lius. „Aš ne­ge­riu, bet ne to­dėl, kad ne­ no­riu, o kad ne­ga­liu“, – aiš­ki­no neį­ ga­lus pir­mo­sios ma­ši­nos vai­ruo­to­jas. „Ne­ge­riu, nes spor­tuo­ju“, – ti­ki­no ant­rą­ją ma­ši­ną vai­ra­vęs vai­ki­nas.

Ką pa­sa­kė tre­čią­jį au­to­mo­bi­lį vai­ra­vu­si mo­te­ris, ga­li­ma tik spė­ lio­ti, mat iš ma­ši­nos ji ne­li­po. Vai­ ruo­to­ja bu­vo la­bai iš­si­gan­du­si ir su­si­jau­di­nu­si. Jos ope­lis nu­ken­tė­ jo la­biau­siai. Už­pil­dę eis­mo įvy­kio dek­la­ra­ci­ją jo da­ly­viai iš­si­skirs­tė.

Gargž­duo­se ga­lin­gas mo­to­cik­las rė­žė­si į sunk­ve­ži­mį, sun­kiai su­si­ ža­lo­jęs jau­nas mo­to­cik­li­nin­kas ket­vir­ta­die­nio ry­tą mi­rė.

Tre­čia­die­nį va­ka­re Gargž­duo­se, Ga­myk­los gat­vė­je prie po­sū­kio į Do­vi­lus, sunk­ve­ži­mio KA­MAZ vai­ruo­to­jas ke­ti­no su­kti į kai­rę ir, pri­stab­dęs ma­ši­ną, pra­dė­jo ma­

nev­rą.Tuo me­tu jam iš pa­skos di­ džiu­liu grei­čiu va­žia­vo mo­to­cik­las „Hon­da“. Mo­to­cik­li­nin­kas ne­ spė­jo su­stab­dy­ti ir rė­žė­si į sunk­ ve­ži­mį. 1989 me­tais gi­męs Ra­mū­nas V. nu­skri­do to­li į prie­kį ir sun­kiai su­ si­ža­lo­jo gal­vą. Ket­vir­ta­die­nio ry­tą iš li­go­ni­nės gau­ta ži­nia, kad vai­ki­nas neiš­gy­ve­ no. Ava­ri­jos ty­rė­jų ma­ny­mu, dėl eis­ mo įvy­kio kal­tas mo­to­cik­li­nin­kas.

8

penktadienis, balandžio 5, 2013

ekonomika

OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn kl.lt/naujienos/ekonomika

€

Valiutų kursai kiekis Santykis

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,0977 DB sva­ras ster­lin­gų 1 4,0609 JAV do­le­ris 1 2,6919 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,6520 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9249 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,2303 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,6232 Ru­si­jos rub­lis 100 8,4859 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8397

pokytis

–0,3122 % –0,2775 % –0,1965 % –0,2445 % –0,0020 % –0,1843 % –0,3256 % –1,1935 % +0,0740 %

Vakar Tink­las

A 95

Dy­ze­li­nas

Du­jos

„Sta­toil“

4,93

4,70

2,43

„Apoil“

4,86

4,63

2,39

„Brent“ naf­ta

+0,6 %

Nuo 2008 m. pra­si­dė­jęs sunk­me­tis ne­pris­ tab­dė treč­da­lio Lie­tu­vos gy­ven­to­jų ap­si­ pir­ki­mo ir iš­lai­da­vi­mo tem­po. Li­kę gy­ven­ to­jai ko­re­ga­vo pir­ki­mo įpro­čius – 21 pro­c. gy­ven­to­jų at­si­sa­kė da­lies pir­ki­nių, 19 pro­c. ap­kar­pė vi­sus di­de­lius pir­ki­mus. 25 pro­c. vi­sų gy­ven­to­jų ir šian­dien sten­gia­si kas­ die­nių var­to­ji­mo pre­kių įsi­gy­ti per įvai­rias ak­ci­jas. Tai at­sklei­dė rin­kos ty­ri­mų bend­ro­ vės „TNS LT“ at­lik­ta gy­ven­to­jų ap­klau­sa.

Vi­d. kai­na vi­so ap­tar­na­vi­mo de­ga­li­nių tink­luo­se. Šal­ti­nis: www.de­ga­lu­kai­nos.lt WTI naf­ta

–1,01 %

Ne­tau­pė treč­da­lis ­ gy­ven­to­jų

De­ga­lų kai­nos

Šiandien Valiuta

+0,37 %

97,90 dol. už 1 brl. 107,93 dol. už 1 brl.

25,4

mln. li­tų

di­vi­den­dų ke­ti­na iš­mo­kė­ti bend­ro­vė „Lie­tu­vos ener­gi­ja“.

Pri­žiū­rės rek­la­mas Var­to­ji­mo kre­di­to su­tar­čių rek­la­ mo­je pa­tei­kia­ma in­for­ma­ci­ja tu­ rė­tų bū­ti ob­jek­ty­vi ir lei­džian­ti var­ to­to­jui priim­ti eko­no­miš­kai pa­grįs­ tus spren­di­mus – var­to­to­jai tu­rė­tų bū­ti ska­ti­na­mi įver­tin­ti sa­vo ga­li­ my­bes grą­žin­ti kre­di­tą.

Tai nu­ma­ty­ta Lie­tu­vos ban­ko Prie­ žiū­ros tar­ny­bos pa­pil­dy­to­se Fi­nan­ si­nių pa­slau­gų rek­la­mos gai­rė­se.

Rek­la­mo­je taip pat ne­tu­rė­tų bū­ti ža­da­ ma pa­pil­do­ma nau­ da už ki­tų var­to­to­jų įtrau­ki­mą.

„Gai­rių pa­pil­dy­mai tu­rė­tų ne tik ska­tin­ti etiš­ką bei in­for­ma­ty­vią rek­la­mą, bet ir pa­dė­ti ri­bo­ti ag­re­sy­ vią var­to­ji­mo kre­di­tų rek­la­mą, ku­ ri ne­re­tai su­gun­do žmo­nes priim­ti emo­ci­jo­mis, o ne rea­liais ap­skai­čia­ vi­mais pa­grįs­tus fi­nan­si­nius spren­ di­mus“, – sa­kė Lie­tu­vos ban­ko Prie­žiū­ros tar­ny­bos Fi­nan­si­nių pa­ slau­gų ir rin­kų prie­žiū­ros de­par­ta­ men­to di­rek­to­rius Vi­lius Ša­po­ka. Lie­tu­vos ban­kas ne­tin­ka­ma lai­ko to­kią rek­la­mą, ku­rio­je ža­da­ma su­ teik­ti kre­di­tą neat­siž­vel­giant į var­ to­to­jo fi­nan­si­nę būk­lę. Be to, var­ to­ji­mo kre­di­to da­vė­jai ne­tu­rė­tų klien­tų vi­lio­ti do­va­no­mis ir pri­zais,

nes tai ga­li pa­ska­tin­ti su­da­ry­ti kre­ di­to su­tar­tį bū­tent dėl pa­pil­do­mos nau­dos, neį­ver­ti­nus su­tar­ties są­ly­ gų ir pa­da­ri­nių. Tam tik­rais at­ve­ jais, kai ne­ska­ti­na­mas neat­sa­kin­gas sko­li­ni­ma­sis, nau­dą siū­ly­ti ga­li­ma – pa­vyz­džiui, įvai­rios klien­tų lo­ ja­lu­mo di­di­ni­mo pro­gra­mos, at­ si­skai­ty­mų ne gry­nai­siais pi­ni­gais ska­ti­ni­mas. Rek­la­mo­je taip pat ne­tu­rė­tų bū­ ti ža­da­ma pa­pil­do­ma nau­da už ki­ tų var­to­to­jų įtrau­ki­mą. Nei­gia­ma pra­kti­ka lai­ko­ma ir „sva­jo­nių fi­ nan­sa­vi­mo“ rek­la­ma, kai vi­lio­ja­ ma paim­ti kre­di­tą, nors jis gal­būt var­to­to­jui ne­bū­ti­nas ir tam nė­ra fi­ nan­si­nių ga­li­my­bių. Lie­tu­vos ban­ko val­dy­bai šių me­ tų ko­vo 19 d. pa­tvir­ti­nus Var­to­ji­mo kre­di­to ga­vė­jų mo­ku­mo ver­ti­ni­mo ir at­sa­kin­go­jo sko­li­ni­mo nuo­sta­ tus, var­to­ji­mo kre­di­to tei­kė­jams drau­džia­ma ska­tin­ti neat­sa­kin­ gą sko­li­ni­mą­si. Fi­nan­si­nių pa­slau­ gų rek­la­mos gai­rių pa­pil­dy­mas pa­ dės įver­tin­ti, ar var­to­ji­mo kre­di­to su­tar­čių rek­la­ma yra tin­ka­ma, – ar ne­pa­žei­džia drau­di­mo ska­tin­ti neat­sa­kin­gą sko­li­ni­mą­si. Var­to­ji­mo kre­di­to da­vė­jams duo­ ta lai­ko pa­si­reng­ti veik­ti pa­gal nau­ jus rei­ka­la­vi­mus, to­dėl pa­pil­dy­tos Fi­nan­si­nių pa­slau­gų rek­la­mos gai­ rės, kaip ir Var­to­ji­mo kre­di­to ga­vė­ jų mo­ku­mo ver­ti­ni­mo ir at­sa­kin­go­ jo sko­li­ni­mo nuo­sta­tai, įsi­ga­lio­ja lie­pos 1 d.

Rū­pes­čiai: prem­je­rui A.But­ke­vi­čiui ne­be pir­mą kar­tą ten­ka glais­ty­ti ūkio mi­nist­rės B.Vė­sai­tės kal­bas.

To­mo Ur­be­lio­nio (BFL) nuo­tr.

Mi­nist­rė ne­si­liau­na ste­bin­ti „Hi­ta­chi“ siū­lo­mas ato­mi­nės elekt­ri­nės reak­to­rius Lie­tu­vai ne­ rei­ka­lin­gas, o spar­tus tre­čio­jo ES ener­ge­ti­kos pa­ke­to įgy­ven­di­ ni­mas bu­vo klai­da. Po to­kių ūkio mi­nist­rės Bi­ru­tės Vė­sai­tės pa­ reiš­ki­mų tei­sin­tis te­ko prem­je­rui Al­gir­dui But­ke­vi­čiui.

„Klaipėdos“, BNS inf.

Pa­si­sa­kė ka­te­go­riš­kai

Ūkio mi­nist­rė B.Vė­sai­tė va­kar vėl pra­bi­lo pa­mėg­to­mis ener­ge­ti­kos te­mo­mis. Ta­čiau paaiš­kė­jo, kad mal­kų pri­skal­džiu­si mi­nist­rė net ne­ži­no, kas Vi­sa­gi­no ato­mi­nės elekt­ri­nės klau­si­mu spren­džia­ma Vy­riau­sy­bė­je. „Ka­dan­gi gi­li­nau­si į ši­tą klau­ si­mą (iki va­sa­rio Ūkio mi­nis­te­ri­ ja bu­vo Vi­sa­gi­no ato­mi­nės elekt­ ri­nės ak­ci­nin­kė – red. pa­st.), tas reak­to­rius, ku­rį siū­lė mums „Hi­ ta­chi“, Lie­tu­vai tik­rai ne­rei­ka­ lin­gas ir ne­nau­din­gas“, – vakar in­ter­viu Ži­nių ra­di­jui pa­reiš­kė so­ cial­de­mok­ra­tė B.Vė­sai­tė, pa­klaus­ ta, ar tu­ri nuo­mo­nę, ko­kius ener­ gi­jos ge­ne­ra­vi­mo šal­ti­nius tu­rė­tų pa­si­rink­ti Lie­tu­va. B.Vė­sai­tė pa­brė­žė, kad Lie­tu­va pir­miau­sia tu­ri per­tvar­ky­ti ši­lu­ mos ūkį, o ne plė­to­ti nau­jos ato­ mi­nės elekt­ri­nės pro­jek­tą. Ne­tu­ri duo­me­nų

Vi­lio­nės: Lie­tu­vos ban­ko tei­gi­mu, grei­tų­jų kre­di­tų bend­ro­vės ne­re­tai

su­gun­do žmo­nes priim­ti emo­ci­jo­mis, o ne rea­liais ap­skai­čia­vi­mais pa­ grįs­tus fi­nan­si­nius spren­di­mus. And­riaus Ufar­to / BFL nuo­tr.

Ta­čiau so­cial­de­mok­ra­tų prem­je­ras A.But­ke­vi­čius su­sku­bo pa­ti­kin­ ti, kad B.Vė­sai­tė nė­ra su­si­pa­ži­nu­si su moks­li­nin­kų pa­reng­ta me­džia­ga dėl ša­lies ener­ge­ti­kos stra­te­gi­jos. „Kiek ži­nau, ji nė­ra su­si­pa­ži­nu­ si su ši­ta vi­sa pa­reng­ta me­džia­ga. Tai yra jos, ma­nau, as­me­ni­nis pa­ reiš­ki­mas“, – žur­na­lis­tams sa­kė

A.But­ke­vi­čius. Pa­sak jo, „vie­šai bus fi­nan­siš­kai įver­tin­ta, kiek ga­ lė­tų kai­nuo­ti ato­mi­nės elekt­ri­nės sta­ty­ba, bus įver­tin­ti pa­ren­gia­ mie­ji dar­bai, jei­gu bus pa­si­rink­ta to­kia sta­ty­ba“. „Taip pat bus ki­tas ly­giag­re­tus pro­jek­tas, jei­gu ato­mi­nės elekt­ri­ nės ne­sta­to­me, ko­kią mes ma­to­ me Lie­tu­vos ener­ge­ti­ką atei­ty­je“, – pri­dū­rė Vy­riau­sy­bės va­do­vas.

Al­gir­das But­ke­vi­čius:

Kiek ži­nau, ji nė­ra su­ si­pa­ži­nu­si su ši­ta vi­sa pa­reng­ta me­džia­ga.

Nuo­mo­nės ski­ria­si

B.Vė­sai­tė va­kar taip pat pa­reiš­kė, kad tre­čią­jį ES ener­ge­ti­kos pa­ke­ tą Lie­tu­va ga­lė­jo įgy­ven­din­ti lė­ čiau, kaip tai da­ro ki­tos dvi Bal­ ti­jos ša­lys, ku­rios du­jas iš Ru­si­jos du­jų kon­cer­no „Gazp­rom“ gau­na maž­daug penk­ta­da­liu pi­giau. „Aš ma­ny­čiau, kad tre­čią­jį pa­ ke­tą ga­lė­jo­me įgy­ven­din­ti taip, kaip jį įgy­ven­di­na es­tai, tik­rai su ma­žiau­siais nuo­sto­liais sa­vo var­ to­to­jams. Ma­ny­čiau, ga­li­ma tų pa­ čių tiks­lų siek­ti, la­biau rū­pi­nan­

tis sa­vo var­to­to­jais ir sa­vo vers­lo kon­ku­ren­cin­gu­mu“, – tei­gė ūkio mi­nist­rė. Pa­sak jos, Lie­tu­va da­bar mo­ka už praei­ty­je pa­da­ry­tas klai­das, o ly­giai tų pa­čių re­zul­ta­tų bū­tų ga­li­ ma siek­ti, la­biau gi­nant sa­vo var­ to­to­jų in­te­re­sus. Ko­men­tuo­da­mas B.Vė­sai­tės pa­ reiš­ki­mą, jog tre­čią­jį ES ener­ge­ti­ kos pa­ke­tą Lie­tu­va ga­lė­jo įgy­ven­ din­ti lė­čiau, prem­je­ras kal­bė­jo, kad jo va­do­vau­ja­ma Vy­riau­sy­ bė ne­kei­čia nuo­mo­nės dėl pa­ke­ to įgy­ven­di­ni­mo. „Aš aiš­kiai dar kar­tą pa­kar­to­siu – bū­da­mas ir Briu­se­ly­je, ir po­nui José Ma­nue­liui Bar­ro­so, ir po­nui Mar­ti­nui Schul­zui, ir ko­mi­sa­rui Günthe­riui Oet­tin­ge­riui aiš­kiai pa­sa­kiau, kad ši­ta Vy­riau­sy­bė ne­ kei­čia sa­vo nuo­mo­nės dėl tre­čio­jo ener­ge­ti­kos pa­ke­to įgy­ven­di­ni­mo“, – tei­gė prem­je­ras, pa­klaus­tas, kaip ver­ti­na ūkio mi­nist­rės kal­bas. Ne­ga­na to, A.But­ke­vi­čius tą pa­ tį ža­da pa­sa­ky­ti ir Ru­si­jos prem­ je­rui Dmit­ri­jui Med­ve­de­vui, su ku­riuo šian­dien su­si­tiks Sankt Pe­ ter­bur­ge. „Jam bus dar kar­tą už­tik­rin­ta, kad tre­čia­sis ener­ge­ti­kos pa­ke­tas ne­bus kei­čia­mas“, – prieš iš­vyk­ da­mas tei­gė A.But­ke­vi­čius. „Klaipėdos“, BNS inf.

9

penktadienis, balandžio 5, 2013

pasaulis Is­to­ri­nis vi­zi­tas

Ri­bos gink­lus

Gar­bin­ga su­kak­tis

Egip­to pre­zi­den­tas Mo­ha­me­ das Mur­si (nuotr.) ap­si­lan­kė Su­ da­ne. Vi­zi­tas va­di­na­mas is­to­ri­ niu, nors, pa­sak eks­per­tų, pa­vė­ luo­tas. Su­da­ną Egip­tas kar­tu su Di­džią­ja Bri­ta­ni­ja val­dė iki 1956 m. M.Mur­si su­si­ti­ko su Su­da­no pre­zi­den­tu Oma­ru al Bas­hi­ru, taip pat par­ti­jų ly­de­riais ir egip­ tie­čių bend­ruo­me­nės at­sto­vais.

Ko­nek­ti­ku­to vals­ti­jo­je, kur per­ nai gruo­dį Ada­mas Lan­za nu­ šo­vė 20 pra­di­nu­kų, priar­tė­ ta prie vie­no griež­čiau­sių JAV šau­na­mų­jų gink­lų kont­ro­lės įsta­ty­mo įve­di­mo. Drau­džia­mų gink­lų mo­de­lių są­ra­šas bus pa­pil­dy­tas dar per 100 po­zi­ci­ jų. Taip pat bus įkur­tas gink­lų lai­ky­mo tvar­kos re­gist­ras.

Mo­bi­lia­jam te­le­fo­nui su­ka­ko 40 me­tų. Pir­ma­sis po­kal­bis mo­bi­liuo­ju te­le­fo­nu įvy­ko 1973 m. Te­le­fo­nas, ku­riuo pir­mą­syk skam­bin­ta, bu­vo „Mo­to­ro­la Dy­na­TAC“. Šis apa­ra­tas svė­ rė ki­log­ra­mą, o jo ba­te­ri­jų pa­ ka­ko vos 20 mi­nu­čių. Per 40 me­tų ši te­le­ko­mu­ni­ka­ci­jų sri­ tis pa­da­rė di­džiu­lę pa­žan­gą.

Vamz­dis į Ka­ra­liau­čių: se­na nau­ja pa­sa­ka Krem­lius vėl gra­si­na – Ka­ra­liau­čiaus kraš­ tas bus su­jung­tas su Vokietijos–Rusijos du­jo­tie­kiu „Nordst­ream“. Rea­lūs šie pla­nai, o gal tai tik ei­li­nis ener­ge­ti­nių rau­me­nų de­monst­ra­vi­mas?

Va­len­ti­nas Ber­ž iū­nas v.berziunas@diena.lt

Pla­nus iš „Nordst­ream“ du­jo­tie­kio nu­ties­ti vamz­dį į Ka­ra­liau­čiaus sri­ tį tre­čia­die­nį Krem­liu­je ap­ta­rė Ru­ si­jos du­jų mil­ži­no „Gazp­rom“ va­ do­vas Alek­se­jus Mi­le­ris ir Ru­si­jos pre­zi­den­tas Vla­di­mi­ras Pu­ti­nas. A.Mi­le­ris ra­por­ta­vo, kad „Gazp­ rom“ iš­nag­ri­nė­jo ga­li­my­bę ties­ ti du­jo­tie­kio at­ša­ką į Ka­ra­liau­čiaus sri­tį ir ga­vo tei­gia­mą at­sa­ky­mą. „Ki­tas žings­nis – ap­ta­ri­mas su „Nordst­ream“ ak­ci­nin­kais ir jų su­ti­ki­mas at­lik­ti to­kius dar­bus“, – sa­kė A.Mi­le­ris. Jis už­tik­ri­no V.Pu­ ti­ną, kad de­ry­bos su „Nordst­ream“ už­sie­nio par­tne­riais šia te­ma bus tę­sia­mos, ir bus pa­teik­ta ata­skai­ ta apie re­zul­ta­tus. V.Pu­ti­nas kon­cer­nui „Gazp­rom“ nu­ro­dė pa­reng­ti šį klau­si­mą ir pra­ ne­šė, kad duos ati­tin­ka­mą nu­ro­dy­ mą Ener­ge­ti­kos mi­nis­te­ri­jai. „Tu­rint ome­ny­je pla­ną pa­sta­ty­ ti Bal­ti­jos ato­mi­nę elekt­ri­nę, rei­kia, kad mes ma­ty­tu­me vi­są Ka­ra­liau­ čiaus sri­ties ap­rū­pi­ni­mo ener­gi­ jos iš­tek­liais vaiz­dą, kad vi­sos ga­ li­my­bės bū­tų su­pran­ta­mos, aiš­kios ir pro­gno­zuo­ja­mos“, – pa­brė­žė V.Pu­ti­nas. Dien­raš­tis pa­si­tei­ra­vo ener­ge­ti­ kos eks­per­tų pro­f. Vid­man­to Jan­ kaus­ko, pro­f. Jur­gio Vi­le­mo ir po­li­ to­lo­go Arū­no Mo­lio nuo­mo­nės apie šiuos Ru­si­jos pla­nus. – Apie ga­li­mą „Nordst­ream“ du­jo­tie­kio at­ša­ką į Ka­ra­liau­ čiaus sri­tį Ru­si­ja kal­ba jau ­ne vie­nus me­tus. Ir štai vėl gir­di­ me tas pa­čias kal­bas. Kiek toks du­jo­tie­kis bū­tų pa­grįs­tas eko­ no­miš­kai ir ko­kį vaid­me­nį čia vai­di­na po­li­ti­niai ar­gu­men­tai? V.Jan­kaus­kas: – Ma­nau, kad šie pa­reiš­ki­mai – po­li­ti­niai. Apie tai, kaip tei­sin­gai pa­ste­bė­jo­te, bu­vo ne sy­kį kal­bė­ta. Ky­la di­de­lis klau­si­ mas – ar ru­sams šio vamz­džio rei­ kia. Mes juk ir­gi sa­ko­me, kad tu­ri­ me svar­bią jung­tį į Ka­ra­liau­čių, per mū­sų ša­lį į šią sri­tį tie­kia­ma daug du­jų, tai­gi tu­ri­me ge­ras de­ry­bi­nes po­zi­ci­jas. Šiuo at­ve­ju Ru­si­ja at­sa­ ko, kad ga­li pa­sta­ty­ti jung­tį. Ta­čiau kal­bos iki šiol lie­ka kal­bo­mis. Ki­ta ver­tus, vis­kas įma­no­ma. Paž­vel­ki­

me į „Pie­tų srau­tą“. Tas pro­jek­tas kai­nuo­ja ne­žmo­niš­kus pi­ni­gus, ta­ čiau tai juk po­li­ti­nis spren­di­mas. J.Vi­le­mas: – Šiuo at­ve­ju svar­būs tiek po­li­ti­niai, tiek eko­no­mi­niai ar­ gu­men­tai. Jei ver­tin­tu­me ne po­li­ti­nį as­pek­tą, al­ter­na­ty­vus ener­gi­jos iš­ tek­lių tie­ki­mas – ge­rai. Jei kas nors at­si­tin­ka, pa­vyz­džiui, Bal­ta­ru­si­jo­ je ar Lie­tu­vo­je, tie­ki­mas ne­sus­to­ ja. Po­li­tiš­kai, jei ES ir Ru­si­ja atei­ ty­je ne­su­si­tars dėl ge­rų san­ty­kių, vamz­dis į Ka­ra­liau­čių at­ro­do lo­ giš­kas spren­di­mas. Ki­ta ver­tus, ru­ sai daž­nai in­ves­tuo­ja į sun­kiai eko­ no­miš­kai pa­grin­džia­mus pro­jek­tus. Ma­ny­čiau, kad ir šiuo at­ve­ju, ver­ ti­nant kai­ną, du­jo­tie­kis – dau­giau po­li­ti­nis spren­di­mas.

Vladimiras Putinas:

Tu­rint ome­ny­je pla­ną pa­sta­ty­ti Bal­ti­jos ato­ mi­nę elekt­ri­nę, rei­kia, kad mes ma­ty­tu­me vi­ są Ka­ra­liau­čiaus sri­ ties ap­rū­pi­ni­mo ener­ gi­jos iš­tek­liais vaiz­dą. A.Mo­lis: – Jo­kio ra­cio­na­laus eko­ no­mi­nio pa­grin­do ties­ti į Ka­li­ning­ ra­dą „Nordst­ream“ at­ša­ką, sta­ty­ti atominę elektrinę ir dar, kaip ža­da­ ma, in­ves­tuo­ti į pla­tes­nį at­si­nau­ji­ nan­čios ener­gi­jos iš­tek­lių nau­do­ji­mą nė­ra. Du­jų tie­ki­mas į Ka­li­ning­ra­do sri­tį per Lie­tu­vą vyks­ta be su­tri­ki­ mų, apim­tis di­di­na­ma ir dar ga­lė­ tų bū­ti pa­di­din­ta. Du­jų kie­kis, ku­rį bū­tų įma­no­ma per­duo­ti Ka­li­ning­ ra­dui, in­ves­ti­ci­jų į at­ša­ką neat­pirk­ tų nie­ka­da ir ap­skri­tai Ka­li­ning­ra­do ap­rū­pi­ni­mas ener­gi­jos iš­tek­liais nė­ ra ir ar­ti­miau­siu me­tu ne­ža­da bū­ ti pro­ble­ma. Ką jau kal­bė­ti apie tai, kad pa­ts pri­si­jun­gi­mas prie to­kia­me gy­ly­je esan­čio vamz­dy­no yra tech­ no­lo­giš­kai su­dė­tin­gas ir ne­sau­gus ap­lin­ko­sau­gos po­žiū­riu. – Tar­ki­me, to­kia at­ša­ka at­si­ ras­tų. Ar tai ga­li bū­ti ob­jek­ty­ vi grės­mė Lie­tu­vai? V.J.: – Ži­no­te, kai kal­ba­me apie tuos sce­na­ri­jus, no­rė­čiau pa­klaus­

Sus­kai­čia­vo: „Gazp­rom“ va­do­vas A.Mi­le­ris pa­reiš­kė, kad Ka­ra­liau­čiaus kraš­tas ga­li bū­ti ap­rū­pin­tas du­jo­

mis iš „Nordst­ream“ du­jo­tie­kio.

ti, ar bu­vo ka­da nors į Lie­tu­vą du­ jų tie­ki­mas nu­trū­kęs? Vie­nin­te­lį kar­tą 2004 m. Aliak­sand­rui Lu­ ka­šen­kai ne­su­mo­kė­jus „Gazp­rom“ Lie­tu­va vie­ną die­ną ne­ga­vo du­jų. Ta­čiau mū­sų pa­dė­tis la­bai ne­blo­ ga. Mes tu­ri­me jung­tį su Lat­vi­ja, Lat­vi­ja tu­ri du­jų sau­gyk­lą. Lat­ viai žie­mą du­jų be­veik neim­por­ tuo­ja, jie nau­do­ja­si at­sar­go­mis. Mes ap­si­draus­da­mi du­jų tu­ri­me. Be to, sta­to­mas ter­mi­na­las. Skai­ čiuo­ta, kad ter­mi­na­las ga­lė­tų ap­ rū­pin­ti du­jo­mis Lie­tu­vą esant su­ dė­tin­gai si­tua­ci­jai. J.V.: – Lie­tu­va aiš­kiai pa­sa­kė, kad ne­no­ri drau­gau­ti, kal­bant apie ato­mi­nės elekt­ri­nės klau­si­mą. To­ dėl ti­kė­ti­na, kad du­jo­tie­kio at­ša­kos klau­si­mas ga­li bū­ti tam tik­ras pa­ gąs­di­ni­mas. Ir ne tik Lie­tu­vai, taip pat ir Bal­ta­ru­si­jai, per ku­rią vyks­ ta tran­zi­tas. A.M.: – Ma­nau, kad pa­reiš­ki­mus apie ga­li­mą at­ša­ką ga­li­ma ver­ tin­ti ar­ba kaip ble­fą (pa­vyz­džiui, ban­dant pa­de­monst­ruo­ti Lie­tu­ vai, kad ji ga­li ne­tek­ti ir šios la­biau įsi­vaiz­duo­ja­mos po­vei­kio „Gazp­ rom“ prie­mo­nės), ar­ba kaip vi­di­ nės ko­vos, vyks­tan­čios tarp įvai­rių Krem­liaus gru­puo­čių, ener­gi­jos iš­ tek­liais Ka­li­ni­nig­ra­dą ap­rū­pi­nan­ čių bend­ro­vių ir ki­tų in­te­re­sų gru­ pių, re­zul­ta­tą.

„Reu­ters“ nuo­tr.

– Daug kal­ba­ma apie Ka­ra­liau­ čiaus ato­mi­nę elekt­ri­nę, da­bar kal­ba­ma apie du­jo­tie­kį. Ar ne per daug ener­ge­ti­kos pro­jek­tų ma­žy­čia­me ank­la­ve? V.J.: – Nuo pat pra­džių ato­mi­ nė elekt­ri­nė Ka­ra­liau­čiu­je at­ro­dė ne­lo­giš­kai. Vėl­gi, ma­nau, tai bu­ vo po­li­ti­nis spren­di­mas. Kita ver­ tus, gal­būt žiū­ri­ma į atei­tį. Ka­ra­ liau­čiaus geog­ra­fi­nė pa­dė­tis ge­ra, na­tū­ra­lu, jog Ru­si­ja svars­to, kad su­si­jungs su Len­ki­ja. Be to, jau eg­ zis­tuo­ja jung­tys su Lie­tu­va ir ki­to­ mis Bal­ti­jos ša­li­mis. Jie ti­ki­si da­ly­ vau­ti rin­ko­je. Juk jei Bal­ti­jos ša­lys jung­sis prie Eu­ro­pos tink­lų, kur­gi dė­sis Ka­ra­liau­čius? Apie tai Lie­tu­ vo­je mes ma­žai dis­ku­tuo­ja­me. Ne­ se­niai te­ko skai­ty­ti bu­vu­sio prem­ je­ro pa­ta­rė­jo straips­nį, ku­ria­me dės­to­ma, kad Ka­ra­liau­čius ne­pri­ si­jungs ir mes juos tu­rė­tu­me ig­no­ ruo­ti. Tai la­bai sa­vo­tiš­ki pa­reiš­ki­ mai. Ma­nau, kad pir­miau­sia mes tu­ri­me bend­ra­dar­biau­ti. Na­tū­ ra­lu, kad jei mes jung­si­mės, ir jie jung­sis. Aki­vaiz­du, kad su šia vil­ ti­mi jie ir sta­to elekt­ri­nę. Jie ti­ki­si, kad Bal­ti­jos ša­lims rei­kės ener­gi­jos, taip pat rei­kės Len­ki­jai, tai to­kie jų ar­gu­men­tai. J.V.: – Ka­ra­liau­čiaus elekt­ri­nė, skir­tin­gai nei Bal­ta­ru­si­jos, ne­tu­ri jo­kios eko­no­mi­nės lo­gi­kos. Jie dė­

jo vil­tis į eks­por­tą, ta­čiau to eks­ por­to nie­kam re­gio­ne la­bai ne­rei­ kia. Kal­bu apie re­gio­ną ap­lin­kui Bal­ti­jos jū­rą – ja­me yra pa­kan­ka­ mai elekt­ros ener­gi­jos ir ga­na il­go­ je per­spek­ty­vo­je. Rin­ko­je elekt­ros ener­gi­jos kai­na yra že­ma ir to­ kia, ti­kė­ti­na, iš­liks. Ener­gi­jos kai­ na, pa­ly­gin­ti su ta elekt­ros ener­gi­ ja, ku­ri bū­tų pa­ga­min­ta bet ku­rio­je nau­jo­je re­gio­ne pa­sta­ty­to­je elekt­ ri­nė­je, vis tiek bus ma­žes­nė. Tai­gi, ma­nau, kad Ka­ra­liau­čiaus elekt­ri­ nė – klai­da. Šis pro­jek­tas, pa­na­šiai kaip Lie­tu­vo­je, pa­grįs­tas iliu­zi­jo­ mis. Esą ato­mi­nė elekt­ri­nė mir­ti­nai rei­ka­lin­ga, ne­va elekt­ros ener­gi­jos trūks ir t. t. Pa­na­šios fan­ta­zi­jos, re­gis, po­pu­lia­rios ir Ru­si­jos aukš­ čiau­siuo­se po­li­ti­niuo­se sluoks­ niuo­se. Be to, po­li­ti­kus vei­kia mil­ ži­niš­kas lo­bis­ti­nis apa­ra­tas. Šiuo at­ve­ju ru­sai įva­rė sa­ve į kam­pą. Aiš­kiai ma­ty­ti, kad jie jau­čia, jog si­tua­ci­ja jiems ne­pa­lan­ki, klau­si­ mas, ar jie sku­biai priims spren­di­ mą nu­trauk­ti sta­ty­bas? Vė­liau bus di­de­lių nuo­sto­lių, nes kol kas nie­ko reikš­min­go Ka­ra­liau­čiu­je ne­pas­ta­ ty­ta. Juk jei pro­jek­tas bū­tų ren­ta­ bi­lus, kas nors tik­rai bū­tų in­ves­ ta­vęs į Bal­ti­jos ato­mi­nę elekt­ri­nę, ta­čiau net V.Pu­ti­nui ne­pa­vy­ko ras­ ti par­tne­rių Eu­ro­po­je, ku­rie in­ves­ tuo­tų Ka­ra­liau­čiu­je.

10

penktadienis, balandžio 5, 2013

sportas Tinklininkių pergalė

D.Motiejūno ekipa laimėjo

Nugalėjo kroatus

Turkijoje vyksta pirmasis Europos paplūdimio tinklinio taurės varžybų atrankos turnyras. Klaipėdietė Ieva Dumbauskaitė ir Monika Povilaitytė iš Tytuvėnų pirmosiose varžybose 0:2 pralaimėjo šveicarėms Isabellei Forrer bei Anouk Verge-Depre, po to 2:1 įveikė turkes Pinar Ozkan bei Burcu Baser.

Trečią pergalę iš eilės NBA čempionate iškovojęs Hjustono „Rockets“ klubas, svečiuose 112:102 (27:26, 32:29, 29:28, 24:19) nugalėjo Sakramento „Kings“ krepšininkus. Donatas Motiejūnas per 11 min. 27 sek. nugalėtojams pelnė 7 taškus, atkovojo 2 kamuolius, kartą suklydo bei dusyk prasižengė.

Estijoje vykstančiame pasaulio jaunių (iki 18 m.) antrojo diviziono ledo ritulio čempionate po trijų nesėkmių pirmą pergalę iškovojo Lietuvos rinktinė. Vakar lietuviai po baudinių 4:3 privertė pasiduoti Kroatijos bendraamžius. Per pagrindinį laiką įvarčius pasiekė Erikas Sadauskas (du) ir Deividas Četvertakas.

Sporto telegrafas Regbis. Rytoj 10 val. „Viesulo“ stadione (Naikupės g. 25A) – Lietuvos atviro moterų regbio čempionato 1-ojo turo kovos. Varžysis Klaipėdos „Kovas“, Marijampolės „Sūduvis“, Kauno „Ąžuolas“, Vilniaus VRA, „Jelgava“ ir Rygos „Selena“. Nugalėtojoms atiteks „Viesulo“ taurė. Po moterų varžybų jėgas išmėgins Lietuvos ir Latvijos merginų iki 18 metų rinktinės. Krepšinis. Rytoj sporto rūmuose (S.Dariaus ir S.Girėno g.10) vyks Klaipėdos senjorų krepšinio pirmenybių lemiamos varžybos. 11 val. dėl bronzos medalių rungtyniaus „VPK-Argus“ ir „Svajonių kranto-Rangos“ komandos, 13 val. dėl čempionų vardo kovos „Memelio miesto-G4S“ ir „Gintaro baldų“ penketukai. NBA. 28-ą pergalę NBA pirmenybėse pasiekė Toronto „Raptors“ klubas, namuose 88:78 (23:24, 16:26, 29:12, 20:16) įveikęs Vašingtono „Wizards“ krepšininkus. Starto penkete rungtyniavęs Jonas Valančiūnas pasižymėjo aštuntuoju dvigubu dubliu šiame sezone. Jis nugalėtojams pelnė 24 taškus (karjeros NBA lygoje rekordas) ir atkovojo 10 kamuolių. Linas Kleiza mačui Toronte nebuvo registruotas. Nelaimė. Gana sunkią traumą treniruotėje patyrė „Atlanto“ gynėjas Edgaras Žarskis. Gydytojai diagnozavo, kad futbolininkui lūžo pėda. Anot vyriausiojo trenerio Konstantino Sarsanijos, E.Žarskis negalės rungtyniauti mažiausiai pusantro mėnesio.

Uostamiesčio ekipai – sidabras Šiauliuose vyko Lietuvos 15-mečių moksleivių futbolo pirmenybių lemiami mūšiai, kuriuose dalyvavo ir Klaipėdos futbolo mokyklos auklėtiniai, vadovaujami Vladimiro Ivanovo ir Edmundo Gaigalo.

Česlovas Kavarza

Medalininkai: Klaipėdos jaunieji futbolininkai su treneriais V.Ivanovu (kairėje) ir E.Gaigalu (dešinėje).

Teisę vykti į dviratininkų miestą iškovojo keturios vienuolikės iš 18 čempionatą pradėjusių.– Kauno „FM-Tauras“, Vilniaus „FA-Žalgirietis“, Klaipėdos FM ir šeimininkai – Šiaulių „FA-Šiauliai“. Prieš pirmenybes klaipėdiečiai suvienijo jėgas – FM ekipą sustiprino keturi uostamiesčio futbolo akademijos trenerio Mindaugo Jonelio žaidėjai. Pusfinalyje pakiliai rungtyniavusi Klaipėdos vienuolikė

2:0 įveikė grėsmingą varžovą – Kauno „FM-Taurą“. Pergalingus įvarčius pasiekė Erikas Tolčejavas ir Edgaras Strėla. Kitame pusfinalyje šiauliečių komanda tokiu pačiu rezultatu nugalėjo sostinės atstovus. Finalinėse rungtynėse klaipėdiečiai susitiko su praėjusių metų Lietuvos čempionais šiauliečiais. Šeimininkams pavyko apginti nugalėtojų vardus. Uostamiesčio komanda jiems nusileido net 2:6. Paguodos įvar-

c.kavarza@kl.lt

Vicečempionai Vilius Kazlauskas, Kevinas Drungilas, Pranas Griškevičius, Arnas Anužis, Edgaras Strėla, Arnas Tolčejavas, Nikita Peretiatka, Vilius Jurčius, Erikas Tolčejavas, Kirilas Čiupalovas, Vitalijus Jermilovas, Martynas Vėlyvis, Tadas Drun-

čius įmušė E.Tolčejavas. Rungtynėse dėl 3-iosios vietos vilniečiai 3:2 palaužė kauniečius.

gilas, Markas Molotovas, Arsenijus Djakovas, Klaidas Žukaitis, Nikolajus Mordynskis, Ernestas Ručinskas, Dmitrijus Timofejevas, Lukas Beneta. Komandą ruošė strategas Vladimiras Ivanovas, jam talkino Edmundas Gaigalas.

Į simbolinę čempionato rinktinę pateko geriausiu puolėju pripažintas E.Tolčejavas.

Atkaklios tenisininkų kovos Senjorės buvo antros Česlovas Kavarza

Česlovas Kavarza

Klaipėdoje, „Carlsberg“ teniso arenoje, buvo išdalyti Lietuvos senjorų teniso turnyro prizai.

Lietuvos moterų senjorių atvirame čempionate dalyvaujančios Klaipėdos rankininkės sėkmingai pasirodė Vilniuje vykusiame penktajame ture.

46-50 metų grupėje nugalėjo kaunietis Mindaugas Gedminas, finale įveikęs Raimundą Gricių, vienintelį klaipėdietį, tapusį prizininku. Trečiąją vietą užėmė Modestas Keliauskas iš Vilniaus. 51-55 metų dalyvių grupėje neįveikiamas buvo šiaulietis Arvydas Tverijonas. Antras buvo šilutiškis Česlovas Normantas, trečias – telšiškis Rimantas Antušas. 56 metų ir vyresnių vyrų grupėje pergalę šventė Palangos tenisininkas Antanas Šatas, finale palaužęs Algirdą Gailių iš Mažeikių. Trečiąją vietą užėmė Stanislavas Kliukoitas iš Vilniaus. Moterų varžybose triumfavo Renata Steponkienė iš Šilutės. Tik jai pralaimėjo telšiškė Virginija Svotienė. Trečia liko šilutiškė Onutė Sudžiuvienė.

Finalininkai: jauniausių vyrų grupėje dėl pirmosios vietos varžėsi

M.Gedminas ir R.Gricius.

Klaipėdietės savo grupėje įveikė visus tris varžovus – Vilniaus komandą „Su šypsena“ 11:7, Kauno „Ąžuolą“ 9:8 ir latvių „Ogrės“ septynetuką 10:8. Dėl pirmosios vietos ture uostamiesčio senjorės susitiko su kitos grupės laimėtojomis – Vilniaus „Erra“ žaidėjomis. Sostinės ekipa buvo stipresnė, laimėjusi rezultatu 10:6. Geriausia mūsų komandos žaidėja pripažinta Jolanta Mižutienė. Sėkmingiausias uostamiesčio žaidėjoms buvo pirmasis turas Zarasuose. Jame mūsų rankininkės užėmė pirmąją vietą. Vėliau sėkmės nepavyko pakartoti – kitus keturis turnyrus laimėjo nuo antrojo turo čempionate pradėjusi žaisti „Erra“.

Atgimimas: klaipėdiečių senjorių

komanda (mėlyni marškinėliai) buvo suburta po ilgos pertraukos.

Klaipėdos ekipa du sykius buvo antra, po kartą – trečia ir ketvirta. Iki pirmenybių pabaigos liko du turai – balandžio 20 d. Alytuje ir gegužės 25 d. Tauragėje. Bendroje įskaitoje pirmaujanti „Erra“ turi 40 taškų. Klaipėdiečių sąskaitoje 36 taškai, Kauno „Ąžuolo“ – 30. Didelė tikimybė, kad ekipos tokia tvarka ir baigs čempionatą.

11

penktadienis, balandžio 5, 2013

pramogų

Redaktorė Rita Bočiulytė

gidas

Klaipėdoje – muzikos jūros potvynis Didingas klasikos skambesys vilioja apsilankyti Klaipėdos koncertų salėje, kur šiandien prasideda XXXVIII festivalis „Klaipėdos muzikos pavasaris“, vyksiantis iki gegužės 3-iosios.

Rita Bočiulytė r.bociulyte@kl.lt

Pirmenybę teikiantis stambios formos projektams, darniai tradicijų ir naujovių sintezei, festivalis įtrauktas į Klaipėdos miesto reprezentacinių bei Lietuvoje vykstančių tęstinių tarptautinių meno renginių sąrašus. Meniškai vertingu turiniu jis siekia ugdyti ir tenkinti klaipėdiečių kultūrinius poreikius, pateisinti seniausio Lietuvos muzikos festivalio vardą. Kaip pasakojo festivalio programos sudarytoja Klaipėdos koncertų salės direktoriaus pavaduotoja kultūrinei veiklai Loreta Narvilaitė, renginys šiemet ryškiai plečia žanrų ir galimybių ribas, skverbdamasis į mažiau tyrinėtas teritorijas. Tai skatina protingai eksperimentuoti, panaudojant tiek sukauptą organizacinę patirtį, tiek kūrybines atlikėjų iniciatyvas. Laukia trys premjeros

– Kokie pagrindiniai festivalio akcentai šiemet? – Publikos dėmesio ir įvertinimo laukia trys ypač ambicingi premjeriniai sumanymai: operos „Mozartas ir Salieri“ pastatymas, visų Ludwigo van Beethoveno fortepijoninių koncertų atlikimas ir Klaipėdos kamerinio orkestro programa „Tyli malda ir siautulingi šokiai“ su estų dirigentu ir smuikininku Andresu Mustonenu. Jie visi parengti mūsų koncertinės įstaigos jėgomis. To dar nebuvo per visą festivalio gyvavimo istoriją, bet tam jau atėjo laikas. Kiti keturi puikūs projektai – atvežtiniai, trys sukurti Vilniuje ir vienas – Kaune.

Iššūkiai: L.Narvilaitės teigimu, šiemetis Klaipėdos muzikos pavasaris ryškiai plečia žanrų ir galimybių ribas, skverbdamasis į mažiau tyrinėtas

teritorijas, įkūnydamas ambicingus organizatorių ir atlikėjų užmojus.

– Kaip reta solidi renginio programa žada išties įspūdingą klasikinės muzikos šventę. Kas ją pradės? – Festivalio pradžios koncerte „Muzikinės variacijos“ šįvakar publikos lauks kiek netikėtas, intriguojantis violončelės ir obojaus duetas, su Lietuvos kameriniu orkestru atliksiantis rusų kompozitorių variacijas ir nemariąją Vakarų klasiką. Neprilygstamas violončelės meistras Davidas Geringas – vienas universaliausių dabarties menininkų, koncertuojantis su žymiausiais simfoniniais orkestrais ir dirigentais, pats diriguojantis koncertams bei operos spektakliams. Obojininkas Robertas Beinaris – išskirtinai veiklus atlikėjas, koncertuojantis solo ir su orkestrais, su dideliu atsidavimu ugdantis jaunąją Lietuvos obojininkų kartą. Klaipėdiečių jaunimo auditorija balandžio 9-ąją bus skatinama pasiklausyti gausaus jaunųjų muzikų būrio iš Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų gimnazijos. Kartu su gimnazijos simfoniniu orkestru ir choru, kuriems diriguos Martynas Staškus, pasirodys solistai – gabiausi jos moksleiviai ir jaunoji talentė iš tolimosios Kosta Rikos Respublikos. Programoje dalyvaus ir Klaipėdos choras „Aukuras“. Koncerte „Pavasario fantazija“ atsiskleis profesionalūs atlikėjų gebėjimai ir jaunatviškas entuziazmas, nepaliksiantys abejingų.

Stato klavyrinę operą

– Papasakokite apie operos pastatymą – kuo jis bus ypatingas? – Fortepijono virtuozo Alexanderio Paley inicijuotas Nikolajaus Rimskio-Korsakovo operos „Mozartas ir Salieri“ pastatymas yra vienas didžiausių šiemečio mūsų festivalio iššūkių. Pianistas, kuris yra didelis operos žanro gerbėjas bei žinovas, pasiūlė atlikti originalią klavyrinę operos „Mozartas ir Salieri“ versiją. Joje solistams pritars ne orkes-

To dar nebuvo per visą festivalio gyvavimo istoriją, bet tam jau atėjo laikas. tras, o fortepijonas, kuriuo skambins pats A.Paley. Dviejų konkuruojančių kompozitorių Mozarto ir Salierio personažus kuria jaunosios kartos solistai Mindaugas Jankauskas ir Eugenijus Chrebtovas. Originalo – rusų kalba atliekamame spektaklyje svarbiausias dėmesys bus skiriamas dramai, išreiškiamai per muziką. Pastatymą režisuoja Valentinas Masalskis, scenografiją ir kostiumus jam sukūrė Renata Valčik. Du operos „Mozartas ir Salieri“ spektakliai vyks balandžio 12 ir 13 dienomis.

Vytauto Petriko nuotr.

– Ką naujo festivaliui parengė Klaipėdos kamerinis orkestras? – Jo ir estų smuikininko bei dirigento A.Mustoneno programoje, kuri skambės balandžio 18-osios vakarą, bus derinami du labai skirtingi pradai. Apie tai liudija ir koncerto pavadinimas „Tyli malda ir siautulingi šokiai“. Kupiną gilaus susikaupimo pirmosios dalies nuotaiką įkvėps gruzinų autoriaus Giya Kancheli muzika. Po pertraukos pasigirsiančios gyvybingos melodijos ir siautulingi ritmai aprėps tolimas epochas, pradedant renesansu ir baigiant dabarties šokių muzika. Subūrė penkis pianistus

– O paskui vėl sugrįšite prie operos? – „Barokiniame operos pastiše“ balandžio 26-ąją suspindės gražiausi baroko epochos kompozitorių muzikos perlai. Spektaklyje, kuriuo Klaipėdoje pirmąkart prisistatys Baltijos kamerinis operos teatras, atgims Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų muzikinio teatro tradicijos, o moderni vizualinė estetika susilies su praėjusių epochų tendencijomis. Programą su senosios muzikos ansambliu „Arcadia consort“ atliks naujoji operos dainininkų karta – įvairiuose projektuose jau

matyti solistai Jonas Sakalauskas, Diana Tiškovaitė, Viktoras Gerasimovas, Algirdas Bagdonavičius, pasižymintys unikaliais balsais bei charizma. Tai bus tikras spektaklis, kurį režisavo Marija Simona Šimulynaitė, scenografiją jam sukūrė Sigita Šimkūnaitė, kostiumus – Jolanta Rimkutė. Jų talentai skleisis skambant Claudio Monteverdi, Antonio Vivaldi, Francescos Caccini, Henrio Purcello, Georgo Friedricho Handelio muzikai. – Kaip ketinate įgyvendinti ambicingą užmojį – Klaipėdoje atlikti visus penkis L. van Beethoveno koncertus? – „Penki pianistai – penki koncertai“ – šis išskirtinis festivalio projektas balandžio 30-ąją pristatys penkis talentingus jaunosios kartos lietuvių pianistus, kurie atliks visus penkis L. van Beethoveno koncertus fortepijonui ir orkestrui. Klaipėdoje susirinks šiuo metu įvairiose šalyse ar miestuose gyvenantys pianistai: Gryta Tatorytė, Guoda Gedvilaitė atvyks iš Vokietijos, Lukas Geniušas – iš Rusijos, Edvinas Minkštimas – iš JAV, Kasparas Uinskas – iš Vilniaus. Klausytojai turės retą progą išgirsti ir palyginti skirtingas L. van Beethoveno kūrinių interpretacijas, kurioms vadovaus austrų dirigentas Johannesas Wildneris.

12

12

penktadienis, balandžio 5, 2013

pramogų gidas Pristatys fotografijų albumą

E.Chrebtovas – su Čiurlionio kvartetu

Šiandien Klaipėdos apskrities viešosios I.Simonaitytės bibliotekos Gerlacho palėpėje vyks vieno originaliausių XX a. pabaigos Klaipėdos fotografų, lietuviškos fotografijos undergraundo atstovo Raimundo Urbono (1963–1999) fotoalbumo „Rytų Prūsija“ sutiktuvės. Dalyvaus menininkai Arvydas Karvelis, Audrius Jankauskas, Benas Šarka, Gintaras Grajauskas, Gintautas Trimakas, Ignas Kazakevičius, Rolandas Rastauskas, fotografijų autoriaus artimieji bei fotoalbumą išleidusios leidyklos „Kitas takas” atstovai. Vakarą ves Nida Gaidauskienė. KUR? I.Simonaitytės bibliotekoje (Herkaus Manto g. 25). KADA? Balandžio 5 d. 17 val. KAINA? Nemokamai.

Balandžio 3 – gegužės 15 d. Klaipėdos rajone vykstantis VIII tarptautinis Gargždų muzikos festivalis kitą savaitę atkeliaus ir į Vėžaičius. Jaunas, talentingas vilnietis operos dainininkas Eugenijus Chrebtovas, daugiau žinomas kaip „Triumfo arkos“ dalyvis bei popklasikos grupės „el Fuego“ solistas, su Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatu Čiurlionio kvartetu ten surengs klasikinių romansų vakarą „Amžinai tavo“. Jame skambės M.Glinkos, P.Čaikovskio, A.Rubinsteino, S.Rahmaninovo, M.Musorgskio, A.Borodino kūriniai. KUR? Vėžaičių kultūros centre (Liepų g. 3A, Vėžaičiai). KADA? Balandžio 10 d. 19 val. KAINA? 5 Lt.

Su „Šikšnosparniu“ grįžta linksmybės Jau šį savaitgalį Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras publiką pakvies į valsų karaliumi tituluojamo Johanno Strausso operetės „Šikšnosparnis“ atnaujinimo premjerą. Jovita Navickaitė

Po metų pertraukos į sceną sugrįžtančiame spektaklyje – nauji pagrindinių operetės personažų veidai. Visas pasaulio scenas apkeliavusi XIX a. operetė, ne vieną kartą statyta ir Lietuvoje, uostamiesčio teatre pirmąkart pasirodė 2006-aisiais. Savitą modernią „Šikšnosparnio“ interpretaciją publikai tuomet pristatė dirigentas Stasys Domarkas, režisierius Ramūnas Kaubrys, choreografas Aurelijus Liškauskas, scenografas Artūras Šimonis ir kostiumų dailininkė Jolanta Rimkutė. Žiūrovų pamėgtas spektaklis per šešerius metus buvo parodytas daugiau kaip 30 kartų. Su teatro lankytojais jis trumpam atsisveikino 2012-ųjų išvakarėse. Šiuosyk atnaujintame „Šikšnosparnyje“ publika turės galimybę įvertinti naujomis spalvomis pražydusį Rozalindos personažą. Jį pirmąkart kuria solistės Judita Butkytė-Komovienė bei Aistė Ruškienė. Sceninį gyvenimą pradės ir nauja kunigaikštienė Orlovska – be Aurelijos Dovydaitienės, ją nuo šiol įkūnys ir Natalija Urnikienė. Kvies džiaugtis gyvenimu

Teatro vadovas režisierius R.Kaubrys neslėpė, jog sprendimas atnaujinti tam tikrus spektaklius yra tiesiogiai susijęs su teatro finansinėmis aplinkybėmis. „Repertuare siekiame turėti įvairių žanrų ir formų spektaklių. Naują operetės pastatymą galime sau leis-

ti nedažnai. Todėl teatro meno tarybos sprendimu po metų pertraukos į sceną sugrąžiname „Šikšnosparnį“, papildydami jį naujais solistais“, – dėstė R.Kaubrys. Jo teigimu, tie žiūrovai, kurie nori užsimiršti kasdienybėje, ieško pramogos, šventės sielai ir akims – čia tikrai tai ras. Spektaklio statytojai publikai pasiūlys šiuolaikinę J.Strausso „Šikšnosparnio“ interpretaciją. Paprastai lengvu, nerūpestingu muzikos ir teatro žanru laikoma operetė ne tik leis pasinerti į valsų ir linksmybių kupiną aukštuomenės gyvenimą, bet ir ironiškai bei žaismingai prabils apie meilę, santuokinę moralę, ištikimybę... Kur J.Straussas – ten ir linksmybės. Juk pats kompozitorius sakė: „Džiaukimės gyvenimu!“. Vokalistams – nepatogi

Atnaujintame J.Strausso „Šikšnosparnyje“ nuo šiol dainuos Klaipėdos muzikinio teatro solistė J.ButkytėKomovienė ir kviestinė solistė A.Ruškienė. „Šikšnosparnyje“ jos atliks Henriko Aizenštaino žmonos Rozalindos vaidmenį. Solistė N.Urnikienė vaidins kunigaikštienę Orlovską. Dar keletas naujų įvedimų numatyta antraeiliuose vaidmenyse. Sukūrusi Jurgos vaidmenį V.Ganelino miuzikle „Velnio nuotaka“, Kristos – muzikinėje dramoje „Adata“, šiuo metu Adinos vaidmenį G.Donicetti operoje „Meilės eleksyras“ ruošianti J.Butkytė-Komovienė pripažino, jog operetė jai – nauja patirtis.

Apie operetę Terminas „operetė“ Vienoje pasigirdo XVIII a. viduryje ir reiškė nedidelę komediją su muzika ir šokiais, dažnai parodijinio pobūdžio. Tačiau, anot Imrės Kalmano, tik J.Strausso dėka operetė tapo „lengva, žvalia, optimistiška, sąmojinga, puošniai aprengta ir ryškiai skambančia muzikine komedija“.

Populiarus: žiūrovų pamėgtas „Šikšnosparnis“ per šešerius metus

buvo parodytas daugiau kaip 30 kartų.

„Šįkart teko išmokti vaidinti aukštuomenės damą, todėl savyje reikėjo rasti naujų savybių – santūrumo, rafinuotumo. Iki šiol mano kurti vaidmenys buvo labai ekspresyvūs. Jei kitų

Ramūnas Kaubrys:

Tie žiūrovai, kurie nori užsimiršti kasdienybėje, ieško pramogos, šventės sielai ir akims – čia tikrai tai ras. žanrų spektakliuose vaidyba turėdavo būti natūrali, tai operetėje visos žmogiškos savybės, charakterio bruožai ar titulai hiperbolizuojami, „perspaudžiami“, – aktorinėmis subtilybėmis dalijosi J.Butkytė-Komovienė. Solistė taip pat pabrėžė, jog lengvu muzikos žanru vadinama operetė dainavimo požiūriu anaiptol tokia nėra. „Su kolegomis dažnai juokau-

Nerijaus Jankausko nuotr.

jame, jog J.Straussas greičiausiai nemėgo vokalistų, – šmaikštavo naujoji Rozalinda. – Iš tiesų, palyginti su kitų kompozitorių muzika, Rozalindos, Adelės ir kitų personažų partijos yra nepaprastai sudėtingos.“ Klasika tapęs „popsas“

Rozalindos Aizenštain vaidmenyje nuo šiol pasirodys ir operos solistė A.Ruškienė, Klaipėdos muzikiniame teatre sukūrusi pagrindinį Andželikos vaidmenį G.Puccini operoje „Sesuo Andželika“, Grafienės vaidmenį J.Strausso operetėje „Vienos kraujas“. „Šikšnosparnis“ – tai XIX a. „popsas“, tapęs klasika, – mano A.Ruškienė. Tačiau tiek anuomet, tiek dabar žmonės, einantys į teatrą, tikisi tų pačių dalykų – gražios muzikos, įspūdingų vaizdų, kitaip tariant – atsipalaiduoti. O J.Strausso muzika būtent tokia ir yra – tai atokvėpis nuo darbų, šiuolaikinio gyvenimo tempo, įtampos, problemų. Tai šviesi, lengva, melodinga muzika poilsiui.“ J.Strausso operetėje „Šikšnosparnis“ pagrindinius vaidmenis atliks ir kiti klaipėdiečiams gerai pažįstami

„Šikšnosparnis“ (1847 m.) – trečioji, labai populiari ir viena tobuliausių J.Strausso operečių. Libreto ištakos yra tuo metu „geltonąja“ literatūra laikyta prancūzo R.Benedixo komedija „Kalėjimas“ ir gana populiarus H.Meilhaco ir L.Halevy vodevilis „Kūčios“. K.Haffneris ir R.Genee adaptavo libretą savaip, suteikdami jam nesunkiai atpažįstamą Vienos koloritą. Šios operetės fabula – apgavystė, nes svarbiausia linksmybės ir valsai. O neištikimybės, kalėjimo klausimus galima spręsti rafinuotai ramiai. Aistringas medžiotojas Henrikas Aizenšteinas savo žmoną Rozalindą vadino miela, bet jau perskaityta knyga. O Rozalinda, pasitelkusi gudrumą ir moterišką žavesį, sugebėjo įrodyti lengvabūdžiam vyrui, kad šis knygą skaitė paviršutiniškai, o gal net praleido pačius įdomiausius jos puslapius...

solistai. Henriku Aizenštainu taps Mindaugas Gylys ir Mindaugas Rojus, jo draugu Falku – Kęstutis Nevulis ir Virginijus Pupšys, kambarine Adele – Rasa Kazlauskienė ir Rita Petrauskaitė, Rozalindos gerbėju Alfredu – Deivydas Norvilas ir Tomas Pavilionis. Kalėjimo prižiūrėtoją Frošą ir toliau vaidins Šarūnas Juškevičius ir Stasys Rezgevičius. Atnaujinta J.Strausso operetė „Šikšnosparnis“ Klaipėdos muzikiniame teatre žiūrovų lauks balandžio 5, 6, 20 d. 18.30 val., balandžio 21 d. 17 val. Bilietai – po 27, 37 Lt.

Klaipėdoje – muzikos jūros potvynis Kartu su solistais mu11 zikuosiantis Klaipėdos kamerinis orkestras, papildytas pučiamaisiais ir mušamaisiais instrumentais, priartės prie simfoninės sudėties. Dedikacija jūrai ir miestui

Svečias: festivalio pradžios koncerte klausytojus savo muzikavimu džiugins

neprilygstamas violončelės meistras D.Geringas.

Michailo Raškovskio nuotr.

– Finalinį festivalio koncertą dedikuojate jūrai? – Išties festivalio baigiamajame koncerte „Simfonija miestui ir jūrai“, kurį parengė Kauno simfoninis orkestras ir dirigentas Kasparas Zehnderis, gegužės 3-iąją skambės net du simfoniniai kūriniai jūros tema. Prancūzų impresionisto Claude Debussy „Jūra“ ir lietuvių romantiko Mikalojaus

Konstantino Čiurlionio „Jūra“ buvo sukurti XX a. pradžioje. Jūra – vienas esminių, vyraujančių M.K.Čiurlionio kūrybos motyvų – amžinybės, laisvės, gyvenimo, net viso pasaulio metafora. Koncerte atliekamą jo simfoninę poemą palydės vaizdo projekcijos kompozitoriaus ir dailininko kūrinių motyvais. – Festivalio baigiamajame koncerte skambės ir jūsų pačios kūrinys? Papasakokite apie jį. – Tai beveik 10 minučių trukmės simfoninis paveikslas „Atviras miestas“, kurį parašiau 1996-aisiais. Jo fragmentas jau daug metų skamba Klaipėdos muzikos pavasario reklaminiame vaizdo klipe. Švedų Norshopingo

simfoninis orkestras 2003 metais jį atliko Lietuvoje ir Švedijoje – festivalyje „Švedijos garsai“ Vilniuje ir trijuose Švedijos miestuose, kai dalyvavau Lietuvos ir Švedijos kultūrinių mainų programoje. Jis atstovavo Lietuvos kultūrai lygiai prieš dešimtmetį. Dabar jis labai tiko ir šiai koncertinei programai, kurią sudarė su Kauno simfoniniu orkestru muzikuosiantis šveicarų dirigentas K.Zehnderis. Mano „Atviras miestas“ turi sąsajų su M.K.Čiurlionio muzika, o antroje koncerto dalyje skambės jo „Jūra“. Taip buvo nutiestas tarsi muzikinis tiltas tarp koncerto pradžios ir pabaigos: šio koncerto programa skirta jūrai, Klaipėda – prie jūros, o mano kūrinys skirtas Klaipėdai.

13

penktadienis, balandžio 5, 2013

pramogų gidas O.Koršunovo „Dugne“ rodys dukart

Į festivalį suvažiuos lėlių teatrai

Sekmadienį Klaipėdoje viešės OKT / Vilniaus miesto teatras. Sulaukus didelio žiūrovų susidomėjimo, Oskaro Koršunovo spektaklis „Dugne“ pagal M.Gorkio pjesę bus rodomas dukart. Jam iš Vilniaus bus atgabentas 100 vietų amfiteatras. Taip ketinama įgyvendinti režisieriaus viziją – priartėti prie publikos maksimaliai tiek fiziškai, tiek dvasiškai. „Dugne“ 2010-aisiais pelnė du Auksinius scenos kryžius – kaip geriausias šalies metų spektaklis, o jame vaidinantis Darius Gumauskas apdovanotas kaip geriausias pagrindinio vaidmens aktorius. KUR? „Švyturio menų doke“ (Naujoji Uosto g. 3). KADA? Balandžio 7 d. 17 ir 19 val. KAINA? 48 Lt. Bilietus platina „Tiketa“.

Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) Parodų rūmuose šiandien atidaromos dvi klaipėdiečių tapytojų parodos: 17 val. – Irmos Leščinskaitės „Kūrybinės erdvės autonomiškumas II“ ir 18 val. – Vydo Pinkevičiaus (1949–2012) „Tapyba – gyvenimas“.

Įpusėjus pavasariui į Klaipėdą atžygiuos tradicinis, jau VII tarptautinis lėlių teatrų festivalis „Karakumų asilėlis 2013“. Šiemet festivalio skleidžiama šeimos idėja suburs draugėn lėlių teatrus iš Lietuvos, Rusijos ir Baltarusijos. Jie per tris dienas Klaipėdoje parodys aštuonis įvairių žanrų ir stilistikos spektaklius. „Karakumų asilėlio“ kviesliai Klaipėdos senamiestyje pasirodys jau šį savaitgalį. Šventiškai pasidabinusi Klaipėdos lėlių teatro šeima fotografuosis su praeiviais, dalysis šypsenomis ir net kvies prie šventinio, vaišėmis nukrauto stalo. KUR? Lėlių teatre (Vežėjų g. 4), „Pramogų banke“ (Turgaus g. 1). KADA? Balandžio 26–28 d. KAINA? 15 Lt.

Kino pavasaris Dvi dienas Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) parodinėse erdvėse bus rodomi naujausi lietuviški trumpametražiai filmai, kurių premjeros įvyko 18-ojo Vilniaus tarptautinio kino festivalio „Kino pavasaris“ metu. Parodys pačius naujausius

Liudininkai: V.Pinkevičiaus tapybos darbai primena apie Klaipėdoje

gyvenusį ir kūrusį reto talento dailininką.

Parodų rūmuose – tapybos puota I.Leščinskaitės barokas

Anot tapytojos I.Leščinskaitės, šios jos parodos tikslas – įtraukti į šių dienų meno apyvartą dalį Lietuvoje kurto paveldo. Šiuolaikinė kultūros tradicija skiriasi nuo ankstesniosios tuo, kad yra reflektyvi. Ji grindžiama sąmoningu ir kryptingu ankstesnės kultūros paveldo interpretavimu. Toks paveldo perėmimo būdas vyrauja visose šiuolaikinės kultūros srityse, taip pat ir mene. Daug metų atstovaudama abstrakčiosios tapybos krypčiai, šios parodos autorė vienu iš savo kūrybinio įkvėpimo šaltinių visuomet laikė baroko dailę. Anot jos, vertinant grynai meno istorijos požiūriu, barokas yra vienas iš dailės raidos kelio tarpsnių, vedusių moderniojo ir abstrakčiojo meno link. Kaip žinoma, barokas yra ir ypatingas LDK kultūros ir meno evoliucijos tarpsnis – tikra jų pakilimo ir suklestėjimo viršūnė. Turint omenyje baroko ir šiuolaikinio meno sąsajas, taip pat būtinybę įtraukti į šiandieninio meno apyvartą visą Lietuvoje kurto meno paveldą, ir radosi pagrindinis šio projekto sumanymas – abstrakčiosios tapybos priemonėmis mėginti aktualizuoti ir naujai įprasminti barokinės LDK tapybos paveldą, sukuriant šiuolaikiškų, tačiau šiuo paveldu besiremiančių paveikslų ciklą. Šį I.Leščinskaitės darbų ciklą paskatino ir įkvėpė XVIII a. Lietuvos bažnyčių interjerų freskos, kuriose dominuoja ekspresyviai ištapytos marmuro imitacijos, neaiškius derinius sudarančios architektūros bei gamtos motyvų detalės. Tapytojos naudojama videoprojekcija DVD formate animuoja markeriu grafiškai atliktus piešinius. Videoprojekcijoje tarsi atgyja piešinys-tatuiruotė. Piešiniai lyg kandeliabrai freskų fragmentuose videoprojekcija juda ant numatytos koloristinio paveikslo dalies, sudarydami gyvybingas piešinių fragmentų grupes.

vadybą LMTA. Net keturi jo prodiusuoti filmai („Plaukikė“, rež. G.Urbonaitė; „Revoliucijos teorija“, rež. T.Sūdžius; „Einu gert“, rež. Martynas Grašys; „Expermenas“, rež. Ričardas Marcinkus) pateko į šiemečio „Kino pavasario“ trumpametražių filmų programas.

Sąsajos: I.Leščinskaitės „Abstrakcija XI“ (2010) ir „Violetinė abstrak-

cija“ (2011) savitai interpretuoja baroko kultūros paveldą.

Paveikslo konstrukcija (koloristinė tapyba) savo pasyvumu, stabilumu, sunkumu, gyliu yra priešprieša gyvybingai judantiems piešiniams. I.Leščinskaitė (g. 1970 m. Alytuje) gyvena, dėstytojauja ir kuria Klaipėdoje. Parodose ji dalyvauja nuo 1990 m., yra surengusi daugiau nei 20 personalinių ekspozicijų, dalyvavusi daugybėje jungtinių meno projektų tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų. V.Pinkevičiaus retrospektyva

Prieš metus mirusio iškilaus Klaipėdos ir Lietuvos menininko, tapytojo ir pedagogo V.Pinkevičiaus kūrybos ekspozicija, pristatanti mažą šio kūrėjo išskirtinai gausios ir brandžios kūrybos dalį, – tai pagarbus nusilenkimas ir padėka jam už gyvenimo atkaklią ir prasmingą ištikimybę pašaukimui, menininko misijai. Šios parodos kuratoriaus tapytojo Juozo Vosyliaus žodžiais, ypatingo ryškumo ir turiningumo V.Pinkevičiaus kūryba tarsi paslėpė kūrėjo viešą gyvenimą, beveik nematomą ir negirdimą, skurdų ypatingų įvykių, garsių likimo viražų ar sensacijų. Ranka, 1968 m. Vilniaus dailės institute paėmusi pieštuką ir teptuką, laikė juos 43 metus, fiksuodama nesibaigiančią gausybę vaizdų, temų, išgyventų metų kaitoje atliepdama aistringą vidinį pašau-

kimą ir beveik nepalikdama dėmesio kasdienybei. Žinoma, kad V.Pinkevičius gimė 1949-ųjų lapkričio 9 d. Šiaulių rajone Gruzdžių miestelyje, ten mokėsi, 1968 m. įstojo į Vilniaus dailės institutą, kur studijavo freską pas prof. Sofiją Veiverytę. 1973 m. jį baigė ir atvyko į Klaipėdą. Su grafike Felicija Kačenauskaite sukūrė šeimą, susilaukė sūnaus Vido, vėliau tapusio puikiu vargonininku, pradėjo dirbti Klaipėdos Adomo Brako dailės mokykloje. Ten dirbo iki mirties. „Tai ir viskas. Viskas? Biografijos faktais – taip, bet... – trumpam susimąstė J.Vosylius ir tęsė: – Tie, kas buvo jo dirbtuvėje, sukrėsti ir apstulbę matė – čia jo visas gyvenimas, jo dienos ir naktys, mėnesiai ir metai. Čia jo galva, rankos ir širdis čia – tarp tūkstančių prasmingų, ryškių, spalvomis žėrinčių tapybos drobių, dešimčių tūkstančių meistriškų puikios plastikos ir gilaus turinio piešinių. Kūrinių, pripildžiusių beveik visą jo dirbtuvės erdvę ir tarytumei įelektrinusių orą. Iš čia išėjo bene pusšimtis personalinių kūrybos parodų, daug kūrinių pasiekė muziejus, galerijas, privačius namus ir ten gyvena savo tylų, prasmingą gyvenimą. Jų dalis bus pristatoma V.Pinkevičiaus retrospektyvinėje parodoje „Tapyba – gyvenimas“. Abi parodos veiks iki balandžio 28 d. „Klaipėdos“ inf.

Nors didžiausio šalyje kino festivalio pagrindinė programa šiemet buvo pristatyta tik Vilniaus ir Kauno žiūrovams, kino gerbėjai Klaipėdoje turės išskirtinę progą išvysti naujausius lietuvių režisierių darbus. Balandžio 6 ir 7 dienomis KKKC Parodų rūmuose bus parodyta net 17 pačių naujausių lietuviškų trumpametražių juostų bei vienas bendras Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) kino studentų darbas – filmas „Avarija“, susidedantis iš kelių trumpų pasakojimų ta pačia tema. Viena laukiamiausių šiemečio festivalio premjerų – Gabrielės Urbonaitės trumpametražis darbas „Plaukikė“ sulaukė didžiulio dėmesio festivalio metu ir laimėjo žiūrimiausio lietuviško filmo apdovanojimą. Jaunoji režisierė, kuri šiuo metu gyvena Bostone (JAV), juostoje pasakoja dviejų didelio amžiaus skirtumo nepaisančių plaukikių istoriją, kartu įveiktas baimes ir sutiktą skausmingą likimą. Ne paslaptis, kad šis filmas buvo įkvėptas plaukikės Rūtos Meilutytės, dar prieš jai tampant olimpine čempione. Klaipėdiečio „Revoliucijos teorija“

Iš Klaipėdos kilęs režisierius Titas Sūdžius festivalyje pristatė naujausią savo kūrinį – trumpametražį vaidybinį filmą „Revoliucijos teorija“. „Mano tikslas buvo kritiškiau pažvelgti į „neklystančią“ istoriją. Man buvo svarbu parodyti, kaip herojai patys piešia savo priešus tam, kad susikurtų progą pasiekti liūdnai triumfuojančią pabaigą – revoliuciją“, – taip savo filmo siekius apibūdino T.Sūdžius. Kartu su filmo prodiuseriu Justinu Piliponiu režisierius lankysis Klaipėdoje ir susitiks su uostamiesčio sinefilais. J.Piliponis – jaunas prodiuseris, šiuo metu studijuojantis kino

Ką sukūrė lietuviai svetur

Šių metų festivalio naujovė – užsienyje gyvenančių ir kiną kuriančių lietuvaičių trumpametražiai filmai, kurie sudarė programą „Lietuviai svetur“. Filmų geografija siekia net Malaiziją ir JAV. Keletą šių filmų galės pamatyti ir Klaipėdos žiūrovai. „Įsteigę papildomą programą „Lietuviai svetur“, siekiame griauti mus ribojančias sienas, o dar labiau – pa-

18

– tiek trumpametražių lietuviškų filmų Klaipėdoje parodys „Kino pavasaris“. keisti emigranto įvaizdį visuomenėje. Nors lietuviai plačiai išsibarstę po pasaulį, bet klaidinga manyti, kad jie kuria tik neigiamą Lietuvos įvaizdį. Teigiamos žinutės apie užsienyje dirbančius, kuriančius tautiečius neretai praskrieja pro mus nepastebėtos, o realizuoti kūriniai atmintyje išlieka tik pavadinimais. Tad norime sukurti jiems apčiuopiamą formą – ištraukti šiuos kūrinius į dienos šviesą ir pristatyti juos plačiajai visuomenei čia, Lietuvoje“, – apie naujovę festivalio „Kino pavasaris“ lietuviškų filmų programoje pasakojo jos koordinatorė Justė Zavišaitė, kuri pristatys filmus ir Klaipėdos auditorijai. „Kino pavasario“ trumpametražiai lietuviški filmai bus rodomi šeštadienį ir sekmadienį 17 ir 19 val. Bilietai – po 6 Lt, juos bus galima įsigyti prieš seansus. „Klaipėdos“ inf.

Vaidybinis: T.Sūdžiaus filmo „Revoliucijos teorija“ veiksmas vyksta rea-

lybėje neegzistuojančioje šalyje, visiems geriau žinomu Imperijos vardu. Jos užkampyje esančiame bare ir gimsta nauja revoliucijos teorija.

penktadienis, balandžio 5, 2013

Atvelykis ant „Pamatų“ Su šūkiu „Su savo amatu sėsk ant pamato!“ balandžio 6 ir 7 d. 12–16 val. projektas „Etnoreidas“ uostamiesčio Meno kieme suburs jaunimą į amatų dvidienį ant grindinio „Pamatai“. Jis susipins su tradicine vaikų ir jaunimo švente – Atvelykiu. Jaunimo amatų dvidienis

Klaipėdos regiono amatininkų bei kūrėjų sambrūzdis „Pamatai“ rengiamas pirmą kartą Klaipėdos etnokultūros centro bei amatininkų gildijos „Krikragaa“ iniciatyva. Renginio tikslas – paskatinti ir suburti jaunus Klaipėdos krašto amatininkus, rankdarbių mėgėjus, kurie užsiima tradicine amatininkyste, bei menininkus, kurie savo kūryboje perteikia ar panaudoja paprotinės dailės elementus, atskleidžia tradicinę pasaulėjautą. „Pamatai“ – renginys tiems, kurie nori pamatyti daugiau ir giliau. Juk pamatas – visa ko pagrindas, o amatai – pamatinės kultūros dalis, tautos gyvastis ir savastis. Dvi dienas Meno kiemo akmeninį grindinį gludins kūrybinės vilnys, išryškinančios sėkmingiausius jaunų žmonių tradicinės kultūros interpretavimo pavyzdžius. Renginio dalyviai susirinkusiesiems demonstruos savo pamėgtus amatus: molio žiedimą, iškiliaspaudės grafikos techniką, margučių marginimą, juostų audimą ir vijimą, mezgimą adata, odos ir medžio apdirbimą, žolių pynimą, meninę kalvystę, žalvarinių papuošalų gamybą. Tad bus galima nusižiesti puodą ir pasidaryti papuošalą. Iniciatyvus, trykštantis energija, pilnas kūrybinių idėjų klaipėdiečių amatininkų gildijos „Krikragaa“ jaunimas įtrauks į senovinių stalo bei judriųjų žaidimų labirintą, išmokys žaisti užmirštą lietuvišką žaidimą „Bitelės“, demonstruos žongliravimo sugebėjimus, padės išmokti vaikščioti kojūkais. Atėjusieji išvys įspūdingo dydžio sodą, suvertą iš augalų stiebų, ir, ko gero, didžiausią šių metų Klaipėdos margutį. Kūrybinga jaunų menininkų kompanija iš sostinės pristatys sa-

vo idėjas ir interpretacijas – muzikos instrumentus, įvairius rankų darbo papuošalus, kulinarines vingrybes. Renginyje dalyvaus ir svečiai iš Baltarusijos – folkloro klubo „Sita“ atstovai, kuriems yra artimas savos tautos liaudies menas, muzika, tautodailė ir tai – malonumas parodyti. Folkloras yra šio klubo savastis ir gyvenimo būdas. Amatų dieną 17 val. užbaigs tradicinis, šį kartą tarptautinis jaunimo šokių „Vožinis“ Etnokultūros centro salėje. Švęs Mažąsias Velykėles

Balandžio 7 d. 13 val. „Pamatai“ susipins su tradicine vaikų ir jaunimo švente – Atvelykiu, kuris vyks Meno bei Lėlių teatro kiemuose. Atvelykis žemaičių dar vadinamas Mažosiomis Velykėlėmis, Velykikėmis. Šią dieną baigdavosi Velykų šventės ciklas, svečiavimasis ir poilsis. Velykėlės – vaikų ir jaunimo šventė, kurios metu jie įsitraukia į tradicines Velykų pramogas. Renginio kiemuose jų tikrai netrūks: susirinkusieji dažys kiaušinius, ridens margučius, žais linksmus ir judrius žaidimus, suksis rateliuose, klausysis ir drauge dainuos su vaikų folkloro kolektyvais „Alkiukai“, „Kuršiukai“, „Vorusnėlė“, „Kikilis“, „Versmelė“, „Smeltužė“, „Pupos“ ir svečiais iš Baltarusijos – folkloro grupė „Sita“. Bus galima patiems pasigaminti inkilėlių, medinių vilkelių, šiaudinių birbynių, paukštelių ir švilpynių iš molio, jomis švilpti ir kviesti saulės zuikučius supantis ant sūpynių. Atvelykio paprotys primena, kad reikia pasisupti kuo aukščiau, kad būtumėme sveiki ir laimingi. „Kviečiame dalyvauti vaikus, jų krikštatėvius, jaunimą, šeimas rengiamuose Atvelykio šventės konkursuose, užduotyse ir atrakcijose. Tradiciškiausi ir aktyviausi dalyviai bus apdovanoti velykinėmis dovanėlėmis. Atsinešusiems virtą kiaušinį – padėsime jį numarginti“, – žadėjo Etnokultūros centro vyr. specialistė Vaida Armonaitė. „Klaipėdos“ inf.

Puošmena: artėjant jaunatviškai veržliam savaitgaliui, Meno kiemas

pasidabino milžinišku sodu.

Klaipėdos etnokultūros centro nuotr.

19

penktadienis, balandžio 5, 2013

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

Šios savaitės prizas – „Svajonių knygos“ kategorijos leidiniai. Jį įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė.

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Noros Roberts, Helenos Brooks knygą „Svaiginantis pavasaris“.

Nora Roberts, Helen Brooks. „Svaiginantis pavasaris“. Samanta Evans atvyksta į Vajomingą, nes seseriai dvynei, kuri laukiasi kūdikio, reikia pagalbos. Gretimos rančos savininkas Džeikas Taneris – sesers šeimos draugas, bet tokio aštrialiežuvio pasipūtėlio Samantai dar neteko regėti. Sesuo sėkmingai pagimdo, o Samantai laikas grįžti į Filadelfiją, tai kodėl ji delsia?

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę

rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, balandžio 9 d.

Avinas (03 21–04 20). Apmąstykite savo gyvenimą. Jums bus suprantamos aplinkinių emocijos. Tik apie tai niekam nesakykite, slėpkite savyje savo nuomones ir spėliones, kad neįskaudintumėte artimo žmogaus. Jautis (04 21–05 20). Būsite puikiai nusiteikęs. Jausite meilę ir dėkingumą aplinkiniams. Tik būkite objektyvus, nepasiduokite euforijai, o svarbiausia – nedalykite pažadų, kurių nesiruošiate vykdyti. Dvyniai (05 21–06 21). Norėsite bendrauti ir pasidalyti mintimis. Tačiau pokalbio partnerį rinkitės atsargiai, kad vėliau netektų gailėtis dėl to, ką pasakėte. Atminkite, kad geras pašnekovas gali tapti ištikimu draugu. Vėžys (06 22–07 22). Diena gali atrodyti beprasmė ir nuobodi. Kol kas išsvajotos aukštumos jums nepasiekiamos. Bet žinokite, kad ateis kiti laikai, o kol kas teks užsiimti neįdomiais, nuobodžiais dalykais. Liūtas (07 23–08 23). Pajusite stiprų poreikį bendrauti. Tačiau būkite atsargus, nes teks rinktis, ar išsaugoti draugystę, ar principingai apginti savo nuomonę. Norėsite prieštarauti, plaukti prieš srovę. Mergelė (08 24–09 23). Galite priimti neteisingą sprendimą, kuris gali neigiamai paveikti jūsų karjerą. Pasijusite atsiskyręs nuo savo draugų. Būkite pasirengęs įvairioms staigmenoms ir netikėtumams. Svarstyklės (09 24–10 23). Aplinkiniai jums mes iššūkį dėl keblaus dalyko. Tai gali tapti diskusijos arba kivirčo priežastimi. Palanki diena ugdyti kantrybę. Jokia katastrofa neištiko, tiesiog tai ne jūsų diena. Skorpionas (10 24–11 22). Lengvai bendrausite su aplinkiniais.. Pernelyg nesipuikuokite savo gebėjimais, nes galite būti ne itin dėmesingas, todėl iškils pavojus įžeisti kitus žmones. Šaulys (11 23–12 21). Tikėtina, kad gailėsitės ne taip nusprendęs. Laukia daug nerimo ir išgyvenimų, kuriuos pasistenkite nukreipti pozityvia linkme. Ožiaragis (12 22–01 20). Sunkumai darbe gali turėti neigiamos įtakos jūsų ateities planams. Dėl iškilusių problemų dabar nespręskite svarbių klausimų, tvarkykite tik būtiniausius reikalus, susikoncentruokite į reikšmingiausius dalykus. Vandenis (01 21–02 19). Pavyks sėkmingai susitarti su aplinkiniais. Būsite kalbus, noriai ir lengvai bendrausite. Galimas pokalbis su vyresniu žmogumi. Žuvys (02 20–03 20). Susidursite su skaudžiais dalykais, kurie turės įtakos jūsų namams. Galbūt artimi žmonės išvis nenorės ir negalės suprasti jūsų jausmų.

„Eilinis elitas“ užsuks į uostamiestį Improvizacijų teatro „Kitas kampas“ aktoriai praėjusį rudenį subūrė muzikinę grupę „Eilinis elitas“, o jau šį pavasarį jie iškeliauvo į grandiozinį turą po Lietuvą.

Viena iš naujųjų „žvaigždžių“ stotelių – uostamiesčio Žvejų rūmai. Ten grupė pasirodys balandžio 6 d. ir gros bei improvizuos tol, kol salėje visi šypsosis, o dar geriau – juoksis. Kaip jau grupės gerbėjams žinoma, „Eilinis elitas“ gyvena eilinį prašmatnų gyvenimą, lankosi eiliniuose vakarėliuose, ieško eilinių pramogų, keliauja į eilinius kuror-

tus Pietryčių Azijoje ir mėgsta neeilinį dėmesį. Analogų Lietuvoje neturintis penketas kiekvieną kartą keičia savo pasirodymų programą, nes jiems nereikia ypatingo įkvėpimo, jis visada su jais. „Mūsų „šaika“ yra atvira absoliučiai viskam“, – sakė grupės „Eilinis elitas“ narys Kirilas Glušajevas. Improvizuodamas įvairiuose muzikiniuose žanruose, „Eilinis elitas“ sukuria nepakartojamą muzikinį šou, taip pat kaip „Kitas kampas“ teatre – nepakartojamus improvizacijų spektaklius. Todėl kiekvienas koncertas vakar prasidėjusiame

improvizacijos meistrų ture po Lietuvą yra ir bus ypatingas. „Čia ir dabar“ šūkiu besivadovaujantys „Eilinio elito“ aktoriai-muzikantai leidžia sau naršyti tarp popmuzikos, roko, jamaikietiškų ritmų, repo ir dar begalės kitų muzikos krypčių. Dar rudenį išbandę savo jėgas prieš publiką, lygiai po pusmečio tobulesni, smarkesni ir kaip visada be proto savimi pasitikintys žinomi Lietuvos aktoriai Audrius Bružas, K.Glušajevas, Martynas Nedzinskas, Šarūnas Datenis ir profesionalus muzikantas Dimitrijus Golovanovas pradėjo grandiozinį turą. „Klaipėdos“ inf.

Turas: „Eilinio elito“ grupė dainuodama ruošiasi nustebinti net aštuo-

nių Lietuvos miestų gyventojus.

Orai

Žiemiški orai Lietuvoje laikysis bent iki šeštadienio. Šiandien krituliai nesiliaus, daug kur gali tęstis šlapdriba. Temperatūra bus 0–3 laipsniai šilumos. Vietomis snigs ir šeštadienio naktį, temperatūra vietomis nukris iki 5 laipsnių šalčio. Dieną bus apsiniaukę, 2–4 laipsniai šilumos.

Šiandien, balandžio 5 d.

+1

+5

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia)

+2

Šiauliai

Klaipėda

+2

Panevėžys

+1

Utena

+2

5.56 19.21 13.25

95-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 270 dienų. Saulė Avino ženkle.

Tauragė

+2

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +20 Berlynas +4 Brazilija +27 Briuselis +5 Dublinas +7 Kairas +26 Keiptaunas +25 Kopenhaga +6

Londonas +7 Madridas +12 Maskva +5 Minskas +4 Niujorkas +14 Oslas +6 Paryžius +8 Pekinas +15

Praha +4 Ryga +1 Roma +15 Sidnėjus +22 Talinas +2 Tel Avivas +19 Tokijas +20 Varšuva +2

Vėjas

5–11 m/s

orai klaipėdoje

kokteilis Raukš­lės bus anks­čiau ar vė­liau Bė­gio­ti ry­tais ir sa­vait­ga­liais mėgs­tan­ ti Vir­dži­ni­ja kaž­kur per­skai­tė, kad spor­ tuo­jan­čios mo­te­rys grei­čiau sens­ta. Esą poo­di­nis rie­ba­lų sluoks­nis iš­nyks, grei­ čiau iš­ryš­kės raukš­lės. Ši ži­nia ge­ro­kai su­jau­di­no mo­te­rį. „Vi­siš­ka tie­sa, kad grei­čiau pa­si­ro­dys raukš­lės, – už­tik­ri­no Ado­mas. – Bė­gio­si­ te jūs, Vir­dži­ni­ja, ar ne­bė­gio­si­te, vė­liau ar anks­čiau to vaiz­do ne­pa­vyks iš­veng­ ti. Ga­li­te jau nuo šian­dien grau­džiai ry­ pau­ti apie bū­si­mas raukš­les vei­de, išaug­ sian­čius ži­lus plau­kus, su­si­for­muo­sian­tį ce­liu­li­tą ant šlau­nų ir už­pa­ka­lio, apie at­ si­ra­sian­t į pil­vu­ką. Bė­gi­mas kai ku­riuos šiuos pro­ce­sus ga­li nu­to­lin­ti, ta­čiau su kai ku­riais ko­vo­ti jis yra be­jė­gis.“

„Kok­tei­lio“ po­zi­ci­ja Va­sa­ros sau­lė itin ken­kia odai, ta­čiau ar mo­te­rų pa­plū­di­miai dėl to tuš­ti?

Šiandien

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+3

+5

+4

+2

5

+1

+5

+3

+2

5

rytoj

sekmadienį

+5

Marijampolė

Vilnius

+1

Alytus

+3

+3

6

1576 m. Kro­k u­vo­je, ne­ da­ly­vau­jant lie­tu­viams, Ste­po­nas Ba­to­ras ka­r ū­ nuo­tas Len­ki­jos ir Lie­tu­ vos ka­ra­liu­mi. 1886 m. gi­mė dai­li­nin­kas, Ma­žo­sios Lie­tu­vos vi­suo­ me­nės vei­kė­jas Ado­mas Bra­kas. Mi­rė 1952 m. 1896 m. Atė­nuo­se (Grai­ ki­ja) pra­si­dė­jo pir­mo­sios pa­sau­lio is­to­ri­jo­je olim­ pi­nės žai­dy­nės. 1955 m. iš Di­džio­sios Bri­ ta­n i­jos prem­je­ro pa­rei­ gų at­si­sta­t y­d i­no Wins­ ton Chur­chill.

ta iš­veng­ti nė vie­nam, ne­bent juos ga­li­ma ati­to­lin­ti.

Žoliapjoves pakeis avys

Spe­cia­lis­tų žo­dis Odą su­da­ro trys sluoks­niai: epi­der­mis, der­ma (tik­ro­ji oda) ir poo­dis. Odos se­nė­ji­ mo pro­ce­sai vyks­ta gi­lia­ja­me sluoks­ny­je – der­mo­je, su­da­ry­to­je iš ko­la­ge­no ir elas­ti­ no skai­du­lų (tar­pe­lius tarp jų už­pil­do van­ de­ni­nis ge­lis). Tai pa­grin­di­nės odos „sta­ ty­bi­nės“ me­džia­gos. Ko­la­ge­no skai­du­los – tar­si odos kar­ka­sas, su­tei­kian­tis jai stip­ru­ mo ir tamp­ru­mo, o elas­ti­nas, at­virkš­čiai, su­tei­kia odai elas­tin­gu­mo. Ta­čiau, bė­gant me­tams, lė­tė­ja odos ląs­te­lių pa­grin­di­nio bal­ty­mo – ko­la­ge­no – ga­my­ba, pra­stė­ja šių ląs­te­lių iš­vaiz­da, oda pra­de­da gleb­ti. Bū­ tent der­mos sluoks­ny­je at­si­ran­da dau­ge­ lis vei­do raukš­lių ir ne­ly­gu­mų.

Links­mie­ji tirš­čiai Kū­no kul­t ū­ros mo­k y­to­jas pa­si­k vie­tė moks­lei­vius: – Na, ku­rie iš jū­sų rū­ko, išei­ki­te į prie­kį. Ke­le­tas mo­ki­nių išė­jo, ki­ti li­ko vie­to­je. – Da­bar, kol mes pa­rū­ky­si­me, ki­ti bėgs pen­kis ra­tus sta­dio­ne. Čes­ka (397 719; mo­te­rys nai­vuo­lės – ma­no, kad nie­ka­da ne­pa­sens ir gy­vens am­ži­nai)

VIKINGŲ LOTO

Nr. 1047

2013 04 03 AUKSO PUODAS – 39 941 817 Lt DIDYSIS PRIZAS – 2 339 512 Lt 02 07 08 14 30 44 Auksinis skaičius 48 Papildomi skaičiai 11 33 Lietuvoje laimėti prizai: 5 + papildomas sk 247 968 Lt (0 priz.) 5 skaičiai 5 063 Lt (6 priz.) 4 skaičiai 142 Lt (294 priz.) 3 skaičiai 11 Lt (5048 priz.) 2 + papildomas sk. 6 Lt (6532 priz.) Džokeris - bil. nr. 040 299 216 (150 000 Lt) Prognozė: Aukso puode – 43 mln. Lt Didysis prizas – 4.5 mln. Lt Džokeris – 150 000 Lt

Nuo balandžio iki spalio naujosios „parko darbuotojos“ ganysis teritorijoje, kurios plotas prilygsta aštuoniems teniso aikštynams, tris kartus po dvi savaites, siekiant pagerinti sąlygas biologinei įvairovei ir užtikrinti gamtai palankesnį Prancūzijos sostinės žaliųjų erdvių tvarkymą, pakeisdamos tiek chemines priemones, tiek žoliapjoves. Kai „nedirbs“, avys ilsėsis Paryžiaus priemiestyje įsikūrusiame ūkyje „Ferme de Paris“. „Vejoje, pjaunamoje 24 kartus per metus, nelieka jokios biologinės įvairovės. Kai naudojami gyvuliai, jų išmatos pritraukia vabzdžius, o paskui vabzdžius ateina paukščiai“, – sakė bendrovės „Eco Terra“ vadovas Alainas Divo, kurio įmonė planuoja ir įgyvendina ekologinio ganymo projektus Prancūzijos urbanizuotose teritorijose. Rupšnodamos žolę prie vienos žiedinės sankryžos Paryžiaus 19-

Balandis, Irena, Krescencija, Rimvydas, Vincentas, Zenonas, Žygintė.

1981 m. gi­mė Lie­tu­vos po­pmu­z i­kos at­l i­kė­j a Ele­na Pui­do­kai­tė – At­ lan­ta.

1998 m. Ja­po­ni­jo­je ati­da­ ry­tas il­giau­sias pa­sau­ly­ je (3 911 met­r ų il­g io) ka­ ban­tis til­tas, su­jun­gęs Si­ ko­ku ir Hon­siu sa­las. 2011 m. Ai­r i­jo­je pir­mą kar­tą bu­vo įre­g ist­r uo­ta dvie­jų tos pa­čios ly­t ies po­rų par­tne­rys­tė. 2012 m. ei­da­mas 77-uo­ sius me­t us Zalc­bur­ge mi­rė le­gen­d i­n io spor­t i­ nio au­to­mo­bi­l io „Pors­ che 911“ au­to­r ius Fer­ di­n and A le­x an­d er Pors­che.

Skaičiuoja aukas

Keturios juodos avelės buvo išvežtos iš ganyklų kaime ir pradėjo naują karjerą mieste: jos taps ekologiškomis vejų tvarkytojomis viename dideliame darbininkų klasės rajone Paryžiaus šiaurės rytinėje dalyje. Si­tua­ci­ja: odos po­ky­čių ne­pa­vyks­

Vardai

balandžio 5-ąją

Rytas

+2

+2

+2

Argentina toliau skaičiuoja potvynio sostinėje Buenos Airėse aukas. Šalyje buvo paskelbtas trijų dienų valstybinis gedulas. Pasak pareigūnų, iš viso per sti­ chiją žuvo 54 žmonės. Potvynis apsėmė automobilius ir privertė žmones gelbė­ tis lipant ant namų stogų. Dauguma au­ kų buvo rasta po antrosios rekordinių liūčių dienos šiame regione. Argentinos prezidentė Cristina Kirchner netikėtai apsilankė netoli sostinės esančiame La Platos mieste ir, skrisdama sraigtaspar­ niu, apžiūrėjo padarytą žalą. La Plato­ je naktį iš antradienio į trečiadienį per dvi valandas prilijo rekordinį kiekį – 40 cm. Kilus potvyniui, sugedo telefono li­ nijos, o apie pusė miesto liko be šviesos. Buenos Airėse nuo pirmadienio vakaro iki antradienio paryčių prilijo daugiau nei 15 cm ir buvo užfiksuotas balandžio kritulių rekordas. BNS inf., „Reuters“ nuotr. Darbas: avys mieste greitai prisitaikė prie pasikeitusios aplinkos.

ajame rajone netoli didžiulio pilko pastato, kuriame įsikūręs sostinės archyvas, avys, regis, greitai prisitaikė prie savo naujos aplinkos. „Faktas, kad jos iškart pradėjo ganytis, reiškia, kad jos labai greitai prie to pripras“, – sakė „Ferme de Paris“ avių augintojas Marcelis Collet ir pridūrė, kad toks

projektas, vykdomas pagal vietos valdžios užsakymą, yra pirmasis sostinėje. Pasak M.Collet, ekologinis ganymas Prancūzijoje naudojamas jau apie dešimtmetį, tačiau „išties pradėjo plėtotis per pastaruosius trejus metus“. AFP-BNS inf.

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.