Miestas
3p.
Lietuva
Prisikėlimo bažnyčios aplinkai sutvarkyti žmonės aukoja ir po antrąją Velykų dieną vykusio koncerto.
8p.
Pasaulis
Apeliaciniame teisme V.Uspaskicho pergalė – juodosios buhalterijos bylos išskyrimas buvo neteisėtas.
10p.
Kaune skambėjo garsiojo bel canto repertuaro tenoro L.Brownlee balsas.
Lenkdama grafiką Baltarusija jau yra per žingsnį nuo senos svajonės.
24p.
Šeštadienio
Balandžio 6, 2013 Nr. 78 (19939) Kaunodiena.lt 2,50 Lt
Gera žinia: per Jonines snigs tikrai mažiau!
Meras – šešėlio ministras Apie duobėtas Kauno gatves jau kuriami anekdotai ir pokštai inter nete, tačiau šešėlinėje konservato rių vyriausybėje šio miesto merui Andriui Kupčinskui patikėtas ūkio ministro postas.
A.Kupčinskas atmeta priekaištus, kad Kaune tvarkomasi neūkiškai. „Ką reiškia neūkiškas? Lyginkite objektyviai palyginamus dalykus. Galima lyginti Vilnių ir Kauną. Kas ūkiškiau tvarkosi? Kieno skolos di desnės?“ – pareiškė jis. Kuo Kau no meras būtų geresnis už dabar tinę ūkio ministrę Birutę Vėsaitę? „Laikas parodytų. Nenoriu nei sa vęs aukštinti, nei ministrės žemin ti“, – sakė A.Kupčinskas.
Savaitė
6p.
Dienos citata „Atvykau iš kitos šalies ir galiu įvertinti šios ko mandos svarbą visai Lie tuvai. Esu įsitikinęs, kad „Žalgirį“ galima mylėti dar stipriau“, – Realybė: sarkastiška balandžio dovana: vietoj žibučių – sniego seniai, kurių vaikai jau nebenori lipdyti.
Populiariausia tema Lietuvoje – užsi tęsusi žiema. Būsena – pavasario ilgesys. Prognozės apie liksiančius du metų lai kus dar labiau gąsdina, o pasisemti energi jos iš tebekrentančių snaigių – sunku. Kas vykta su mumis, kai taip ilgimės žalumos? Diskotekas veda 47-erių DJ Birutė
17p.
Diana Krapavickaitė
d.krapavickaite@kaunodiena.lt
Vaikai nebenori besmegenių
Sniego kastuvai, neišvažiuojamos it sausį šalutinės miesto gatvės, žiemiški šalikai, pirštinės ir kai liniai jau ne juokais erzina lietu vius, net jei jie bando šmaikštauti sveikindami vieni kitus su Vely komis-Kalėdomis. Vaikai jau ne
Vyginto Skaraičio / BFL nuotr.
belipdo besmegenių, nors sniego tuoj įpusėsiant balandžiui – nors vežimu vežk. Žiema beviltiškai įkyrėjo. O turint galvoje, kad tikros sau lėtos vasaros lietuviai mato la bai nedaug, užsitęsusi žiema va ro į neviltį. „Tikrai pažadame: per Jonines snigs gerokai mažiau“, – sklando nelinksmi juo keliai.
5
po paskutinių šio sezono rungtynių Eurolygoje sakė Kauno komandos vyr. treneris ispanas Joanas Plaza.
14p.
2
Šeštadienis, balandžio 6, 2013
miestas
Oro kokybė Kaune 0
19
50mg/m3
Šaltinis: Kauno miesto aplinkos kokybės tyrimai
Kietosios dalelės (KD10) Nustatyta 24 val. ribinė vertė
Prokurorams grasina laidotuvėmis? Kauno prokurorai pradėjo iki teisminį tyrimą dėl penktadienį prie prokuratūros rasto gedulin go laidotuvių krepšelio.
Vakar ryte prie Kauno apygar dos prokuratūros durų rastas vi durnaktį padėtas gedulingų gėlių krepšelis, dvi žvakės, ant grin dinio – didelė raudonos spalvos skysčio dėmė. Prieš tai Kaun o apygard os prokuratūros, Kauno apygardos
teismo darbuotojai ir vienas ci vilis asmuo gavo laiškus grasi nant susidoroti ir keliant reika lavimus. Pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl grasinimo nužudyti ar sunk iai sut rikdyt i žmogaus sveikat ą ir žmogaus teror iza vimo. Už šį nusikaltimą įstatymas numato laisvės atėmimo baus mę iki dvejų metų. KD, BNS inf.
0
0,34
Anglies monoksidas (CO)
10 mg/m3
Nustatyta 8 val. ribinė vertė
0
72
200 mg/m3 Azoto dioksidas (NO2)
Nustatyta 1 val. ribinė vertė
Vėluojantis pava saris įgriso ne tik miestiečiams, bet ir miesto valdžiai. Kauno meras And rius Kupčinskas ki tą penktadienį žada baigti šildymo sezo ną. Motyvas – kau niečiams įgriso di džiulės sąskaitos už šilumą. Neviltis: šis šildymo sezonas kauniečiams įsimins įspūdingomis są
skaitomis.
Situacija: vakar laikinai buvo sutrikusi SEB banko skyriaus Kaune
veikla.
s.tvirbutas@kaunodiena.lt
Dėl techninių sutrikimų vakar apie valandą nebuvo aptarnau jami SEB banko Kauno finansinių paslaugų centro klientai.
Laisvės alėjoje esančiame padali nyje nuo darbo pradžios 8.30 val. klientus salėje pasitikdavo banko darbuotojos ir informuodavo, kad laikinai negalimos jokios operaci jos. Apie 10 val. skyrius savo veik lą atnaujino. SEB banko grupės ryšių su ži niasklaida vadovas Arvydas Ži
Meras: šildymo sezoną reikia baigti
Tomo Raginos nuotr.
Bankas gedimą greitai pašalino Saulius Tvirbutas
Gedimino Bartuškos nuotr.
linskas informavo, kad banko darbas buvo sutrikęs tik Kauno finansinių paslaugų centre. „Skyriuje laikinai neveikė vie tos programinė įranga. Gedimai buvo pašalinti per valandą. Tai niekaip nepaveikė kitų padalinių darbo“, – teigė A.Žilinskas. Kovą daugiau nei pusvalan dį buvo sutrikusi „Swedbank“ elektroninės bankininkystės ka nalų veikla. Visoje šalyje klien tai negal ėjo išs ig ryn int i pin i gų iš „Swedbank“ bankomatų, nebuvo priimamos atsiskaityti ir minėto banko mokėjimo kor telės.
Vaikams – ugniagesių pamokos baseine
Pravers: Lietuvos sporto universiteto baseine Kauno rajono mo
kyklų aštuntokams Kauno ugniagesiai gelbėtojai surengė saugaus elgesio vandenyje pamokas. Moksleiviams buvo demonstruojama, kaip elgtis skęstant pačiam ar kitam žmogui. Svarbiausia, anot spe cialistų, – nepasiduoti panikai. Blaškantis vandenyje tik pavargsta ma, išnaudojama energija, reikalinga sulaukti pagalbos, nusigauti iki kranto. Ugniagesiai gelbėtojai mokymus jaunimui ir vaikams rengia dažnai, bet jie vykdavo kur kas trumpiau ir ne taip individualiai. Šį kartą vaikai buvo suskirstyti į mažas grupeles. Kiekvienai jų moky mai truko po 45 minutes. Tomo Raginos nuotr.
Vilija Žukaitytė
Ekspertas: savivaliauti negalima
„Nuo kito penktadienio šiluma tu rėtų būti išjungta visame mieste: ir ligoninėse, ir ugdymo įstaigose, ir gyvenamuosiuose namuose, – kaunodiena.lt sakė A.Kupčins kas. – Nesvarbu, kad pavasaris nie kaip neateina. Tradiciškai žadame baigti šildymo sezoną tokiu pačiu laiku kaip ir pernai. Nesitaiksty sime su gamtos kaprizais.“ Pernai šildymo sezonas baigėsi balandžio 12 d. Miesto vadovai šiuo metu de rasi su bendrove „Kauno energija“ dėl šildymo nutraukimo. „Esame pasitarę su administra cijos direktoriumi, todėl kitą sa vaitę turėtų būti pasirašytas įsa kymas, – teigė A.Kupčinskas. – Jei kitą savaitę bus dar šalta, manau, kad visi sutiks pakentėti, vidine ši luma vieni kitus sušildysime.“ Pasiteiravus A.Kupčinsko, ar jis nebijo tėvų pykčio dėl nešildomų mokyklų ir vaikų darželių, meras užsiminė, kad yra galimybė pa skelbti ekstremalią situaciją. „Jei gu bus šaltis ir sniegas visą kitą savaitę, vaikai kelias dienas galė tų neiti į mokyklas ir darželius“, – sakė jis. Kauno miesto savivaldybės ad ministracijos direktorius Dainius Ratkelis šiek tiek sutriko, išgirdęs mero pareiškimą, kad, nepaisant koks bus oras, kitą penktadienį šil dymo sezonas bus baigtas. „Jeigu bus šalčiai, negalėsime šaldyti žmonių. Nuolat sekame orų prognozes. Sinoptikai kitą savaitę teigiamą temperatūrą žada ir dieną, ir naktį“, – užsiminė D.Ratkelis. Direktorius priminė, kad nesvar bu, ar bus nuspręsta baigti šildy mo sezoną, ar ne – kauniečiai pa tys gali nuspręsti, kiek ilgai jiems reikia šilumos. „Įsakymas baigti šildymo sezo ną mieste nėra kranelio užsukimas. Daugiabučių gyventojai patys ga li nuspręsti, kada pradėti ir kada baigti šildytis. Jeigu jie pageidauja, šildytis gali kad ir visą vasarą“, – teigė direktorius.
Liet uvos energet ikos konsultant ų asociacijos prez identas Valdas Lu koševičius teigia, kad kol oro tempe ratūra tris paras iš eilės nesiek ia 10 laipsnių šilumos, teisiškai neleidžia ma išjungt i central iz uoto šildymo. „Meras negal i atl ikt i masinio išjun gimo, nes tai yra reglamentuota tei
v.zukaityte@kaunodiena.lt
sės aktais – tris dienas iš eilės tem peratūra turi būti ne mažiau kaip 10 laipsnių šilumos ir tik nuo tokio mo mento atsiranda teisė išjungti cent ralizuotą šildymą mieste. Tai regla ment uojama Šilumos tiek imo tai syklėm is ir jų negal ima pažeist i“, – BNS sakė asociacijos prezidentas.
Dienos klausimas Kaip vertinate Kauno mero siūlymą nuo kito penktadienio baigti šildymo sezoną?
45,77%
Pritariu šiam sprendimui
43,18%
Vertinu neigiamai
11,05% Man tai nėra svarbu, nes negyvenu daugiabutyje Iš viso balsavo 697
Kaunodiena.lt
Nuomonės Rasa Mere, juk ne balandžio 1-oji!
JOOO Balandžio 20 d. gal ir bus galima iš jungti. Bet merui nusibodo kompensa cijas mokėti, matyt, pinigėliai baigiasi.
jonas Ko jūs jaudinatės dėl įsakymo nu traukti šildymą? Juk savo namuose (daugiabučiuose) galėsite neišjungti šildymo. Tik kompensacijų už tą šil dymo laiką negausite. Tad nėra ko dejuoti – šildykitės į sveikatą, nors ir visus metus.
kaunietis Mero žodžiai: visi sutiks pakentėti, vi dine šiluma vieni kitus sušildysime. Visiškas nusišnekėjimas. Po šildymo išjungimo skelbs gripo epidemiją.
to 10 Kas liepia išjungti šildymą namuose? Galėsite šildytis, tik kompensacijų ne gausite. O mokyklose tegul vaikai šil čiau apsirengia – tikrai nesušals. Sau lutė prikaitins klases.
miestiete Įdomu, argi mūsų meras nėra susipa žinęs su higienos normomis ir nežino, kokia temperatūra turi būti ugdymo istaigose? O gal vadovaujasi princi pu: gatvių nevalome, nes pinigus va lymui jau išnaudojome, mokyklų ne šildome, nes pinigus vėlgi išleidome. Tai gal pasidomėkime, kur iš tikrųjų tos lėšos išnaudotos.
kaunietis Ką gi Padėsime farmacininkams. Vaikai su sirgs, net gripo bangai nepasibaigus. Žodžiu, sirgsime. „Valio!“
Tai gal meras tegul priima nutarimą, kad vaikų tėvams tuo metu būtų ne darbo dienos. Kaunodiena.lt
3
Šeštadienis, balandžio 6, 2013
miestas
Prisikėlimo bažnyčiai aukoja ir po koncerto
Mieli kauniečiai, Partijos Tvarka ir teisingumas Kauno skyriaus atstovai gali padėti išspręsti Jums rūpimus klausimus interesantų priėmimo laiku, kiekvieną antradienį bei ketvirtadienį, 10-18 val. adresu Laisvės al. 99 (2 aukštas).
Yra vilčių, kad dar šiemet bus baigti paskutiniai Kristaus Prisikėlimo bažny čios atstatymo ak centai – sutvarkytas šventorius. Šiems darbams dar lau kiama geros valios žmonių aukų.
Nacionalinis vairuotojų egzaminas Vilija Žukaitytė
v.zukaityte@kaunodiena.lt
Nacionalinis kelių eismo taisyklių (KET) egzaminas Kaune sudomi no 22 miestiečius – tarp jų ir šešias merginas. Šis renginys surengtas, nes šiandien minima saugaus eis mo diena. Pabaigtuvės: šiais metais žadama pabaigti tvarkyti šventovės aplinką.
Saulius Tvirbutas
s.tvirbutas@kaunodiena.lt
Aukoja dosniai
Kauno Kristaus Prisikėlimo bažny čios klebonas Vytautas Grigaravi čius džiaugėsi dideliu žmonių en tuziazmu aukojant baigiamiesiems šventovės atstatymo darbams. „Sulaukiame daug pavienių žmo nių aukų. Daug kas atneša po 10, 20, 50 ar 100 litų. Tikintieji prisi deda pagal galimybes. Labai stam bių sumų nesulaukėme, todėl ne galėčiau išskirti kurio nors didesnio mecenato“, – pasakojo klebonas. Per Velykas vykusio paramos koncerto bažnyčioje tiesioginę te levizijos transliaciją žmonės suau kojo net 140 tūkst. litų. „Bažny čioje per koncertą surinkta 8,4 tūkst. litų, į paramos sąskaitą ban ke suaukota dar 1 059 litai“, – sakė V.Grigaravičius. Bažnyčioje vargonuojanti chor vedė Danguolė Beinorytė, per pa ramos koncertą pristačiusi Bur gundiškąjį chorą, KTU akademinį chorą „Jaunystė“, chorą „Lyra“ ir Juozo Gruodžio konservatori jos kolektyvą, džiaugėsi sėkmingu renginiu. „Šioje šventovėje vargo nuoju jau nuo 2002 m. Labai lau
kiu, kad bus baigti visi atstatymo darbai“, – kalbėjo D.Beinorytė. Tebesitęsia aukų rinkimas trum paisiais numeriais 1406 (5 litai) ir 1407 (10 litų). Norintieji Kris taus Prisikėlimo bažnyčios aplin kos sutvarkymą paremti didesne suma lėšas gali pervesti į specialią sąskaitą: VšĮ „Prisikėlimo projek tai“, LT63 7290 0000 0170 0269, AB Citadele bankas, Kauno filialas.
Darbai – dar šiais metais
Kristaus Prisikėlimo bažnyčios aplinką planuojama sutvarkyti dar šiais metais. Kauno meras Andrius
Paklos Šančių grindinį
Sutvarkyti Kauno Kristaus Prisi kėlimo bažnyčios aplinką gali kai nuoti iki 3,5 mln. litų. Iš pradžių skaičiuota, kad reikės 8 mln. litų. „Architektai buvo parinkę ne pi gias trinkeles, tačiau, pradėjus re konstruoti A.Juozapavičiaus pro spektą, atkastą senąjį istorinį jo grindinį nuspręsta pervežti į Pri sikėlimo bažnyčios šventorių. Tai labai sumažino darbų sąmatą“, – teigė V.Grigaravičius. Istoriniai akmenys guls aukštu tinėje erdvėje, kur aplink bažnyčią bus įrengta 3,4 tūkst. kv. m plo to trapecijos formos aikštė. Ji bus naudojama miesto reikmėms, joje vyks bažnytinės apeigos. Apatinė je šlaito dalyje planuojama įrengti automobilių stovėjimo aikštelę.
Vytautas Grigaravičius:
Tikintieji prisideda pagal galimybes. Labai stambių sumų nesu laukėme, todėl negalė čiau išskirti kurio nors didesnio mecenato. Kupčinskas teigė, kad šiems dar bams jau paskelbtas konkursas. „Žmonės suaukojo apie dešim tadalį reikiamos sumos. Milijoną
Artūro Morozovo nuotr.
gausime iš ES fondų, dar iki 2 mln. litų skolinsimės“, – sakė meras. V.Grigaravičius džiaugėsi, kad atkuriant šventovę visada jautė miesto valdžios palaikymą. „Baž nyčios reikalais rūpinosi ir da bartinė, ir ankstesnių kadenci jų valdžios. Būnant meru Arvydui Garbaravičiui, sėkmingai baigtas įrengti bažnyčios vidus“, – pasa kojo V.Grigaravičius. Kauno tarybos narys A.Garba ravičius prisimena, kad prieš de šimtmetį bažnyčios atstatymo darbai buvo įstrigę dėl nuolatinės lėšų stokos. „Nuvažiavau susitikti su tuomet premjero pareigas ėju siu amžinatilsį Algirdu Brazausku ir paprašiau, kad padidintų Kauno savivaldybei skolinimosi limitą iki 3 mln. litų. Už juos jau buvo galima pabaigti didelę dalį darbų“, – kal bėjo jis. Pasak A.Garbaravičiaus, Kristaus Prisikėlimo bažnyčia yra ir tautos prisikėlimo, laisvės sim bolis, ir kauniečių bei miesto sve čių traukos vieta. Arkivyskupas Sigitas Tamkevi čius minėjo, kad, pabaigus atsta tymo darbus Kauno Prisikėlimo bažnyčioje, neliks kliūčių specialiu dekretu paskelbti ją Tautos šven tove.
Ilgos statybos Bažnyčia kaip padėka Dievui už atgau tą laisvę pradėta statyti 1922 m. Staty bos darbus nutraukė sovietų okupa cija. Po karo nebaigta statyti bažny čia rekonstruota į radijo gamyklą. Pra sidėjus atgimimui, visuomenėje kilo iniciatyva atstatyti simbolinės reikš mės šventovę. Darbus stabdė atkur tosios nepriklausomybės laikotarpio ekonomikos sunkumai. 1997 m. dar pastoliais apramstytoje šventovėje aukotos pirmosios Mišios. 2002 m.vasarą pradėtos nuolat au kot i Miš ios, ant Kristaus Prisikėl i mo bažnyčios stogo įrengta ekskur
sijoms atv ira terasa ir Šiluvos Švč. Mergelės Marijos koplyčia. 2003 m. vasario 16-ąją įvyko pirmasis šventi nis koncertas, sukvietęs tūkstančius kauniečių. 2004 m. pabaigoje šven tovei išk ilmingai suteiktas Kristaus Prisikėlimo titulas. 2006 m. pašvent intas rūsyje įreng tas kolumbar iumas, į kur į perkel ti bažnyčios stat ytojo kan. F.Kapo čiaus pal aik ai. Bažnyč ios rūs yj e taip pat įrengtos konferencijų ir pa rodų salės, kuriose vyksta parapijos susitik imai ir visuomenei skirti ren giniai.
„Rengiausi egzaminui, todėl pasi tikiu savimi“, – tikino mero pata rėjas viešiesiems ryšiams Tomas Grigalevičius. Vicemeras Vytau tas Vasilenka sutiko laikyti egza miną tik sulaukęs garantijos, kad dėl neteisingai atsakytų klausimų iš jo niekas neatims vairuotojo pa žymėjimo. Šiemet egzaminą sudarė 20 klau simų, o užduotims išspręsti bu vo skirta 30 minučių. Kiekvienas klausimas turėjo kelis atsakymų va riantus, iš kurių galėjo būti teisingas vienas, keli arba visi pateikti atsa kymai. Egzamino Kaune organiza torė Ina Kaziliūnienė pasakojo, kad kasmet, rengiant užduotis, atsižvel giama į įsigaliojusias naujoves, Ke lių eismo taisyklių pasikeitimus. Jos nuomone, ne kiekvienas net ir geras vairuotojas gerai moka Ke lių eismo taisykles, todėl šis egza minas yra skirtas ne tik pasitikrinti senokai įgytas žinias, bet ir sužino ti kažką naujo. Organizatorė atskleidė, kad tra diciškai vyrai ir moterys per egza miną daro skirtingas klaidas. „Vyrai nemėgsta klausimų apie šviesoforus, o moterims sunkiau sekasi atsakyti į klausimus apie automobilio techninius paramet rus“, – pasakojo I.Kaziliūnienė. Ne vienas vakar egzaminą laikęs kaunietis tikino, kad klausimai tik rai nebuvo lengvi ir gana painūs. „Nors pats kažkada buvau vai ravimo instruktorius, nežinau, ar teisingai atsakiau į klausimą apie priekabų svorius. Be to, painus klausimas buvo apie vietas, kur galima sustoti ir stovėti“, – sakė Algis Papievis. Jo nuomone, per nai egzamino užduotys buvo daug sunkesnės. 60 metų vairavimo stažą turin tis Kazimieras Kuras po egzamino nedžiūgavo. „Labai abejoju, ar ge rai parašiau, sunkūs klausimai bu vo“, – užsiminė kaunietis. Kazimieras prisipažino, kad nėra susipažinęs su naujovėmis: neišma no nei apie elektromobilius, nei apie vaikiškas kėdutes automobiliuose.
4
šeštadienis, Balandžio 6, 2013
užribis kaunodiena.lt/naujienos
Floristas nenusikratė kapų plėšiko vardo Diana Krapavickaitė
d.krapavickaite@kaunodiena.lt
Kauno apygardos teismas pali ko galioti anksčiau floristui Mo destui Vasil iauskui pas kelb tą nuosprendį – kaltas dėl auga lų vagystės ir kapų išniekinimo. Floristikos rekordais pagarsėjęs kaunietis tikino skųsiąs ir šį nuo sprendį.
Pernai rugpjūtį Kauno rajono teismas 1 metų laisvės atėmimo bausme, ją atidedant metams, nuteisė daugybės rekordų auto rių M.Vasiliauską. Floristas buvo kaltinamas, kad 2010 m. balandžio 17-osios naktį Karmėlavoje esančiose kapinėse iškasė ir pagrobė kapavietėse pa sodintus augalus, skirtus miru siųjų atminimui pagerbti. Kauno rajono teismas ne tik skyrė bausmę, bet dar ir įparei gojo M.Vasiliauską atsiprašyti nukentėjusiųjų ir kai kuriems at lyginti žalą – po 200 litų. Nuteistasis nuosprendį ap skundė Kauno apygardos teismui. Skunde buvo teigiama, kad nuo sprendis nepagrįstas, nes netirti įrodymai, nenustatyta, kad M.Va siliauskas būtų sulaikytas daran tis nusikalstamas veikas ar gabe nantis vogtus augalus. Aukštesnės instancijos teismas pabrėžė, kad nors įrodymai nėra
tiesioginiai, tačiau, išanalizavus visumą, daroma išvada, kad bū tent M.Vasiliauskas augalus iška sė ir taip išniekino kapus. Teismas priminė nuteistajam, kad jis keitė parodymus ir buvo nenuoseklus. Išklausęs nuosprendį floris tas liko nepatenkintas. „Dar ga liu skųsti ir skųsiu tol, kol būsiu išteisintas“, – nenusileido M.Va siliauskas. Floristas laikosi pozicijos, kad tuo metu apie 5 val. ryto, kada jam yra inkriminuotas nusikal timas, jis vežė išmesti šiukšles į prie Karmėlavos kapinių esan čius konteinerius. Vis dėlto teismas remiasi eks pertų išvadomis, kad ant kastu vo ir karučio, kuriame buvo nuo kapų iškasti augalai, rasta M.Va siliausko kvapo. Vos prieš du mėnesius tėčiu tapęs floristas neslėpė šiuo me tu gyvenantis malonesniais rū pesčiais. Dukrelei davęs Patrici jos vardą M.Vasiliauskas tikina, kad mažoji miegoti naktimis ne trukdo: „Ji tokia pat rami kaip ir tėtis.“ M.Vasiliauskas, dar prieš iš girsdamas teismo nuosprendį, aiškino, kad bet koks sprendi mas iš esmės jo gyvenimo ne pakeis, kadangi realiai laisvės atėmimo bausmės jam atlikti nereikia.
Pelnas: M.Sakalauskas ir dar trys moterys kaltinami valstybei padarę per 600 tūkst. litų žalos.
Gėlininkų šiaudas – keičiami parodymai Bendrovės „Tik gėlės“ vadovus į teisiamųjų suolą susodinusios mokesčių grobstymo bylos nagrinėjime apklausiami žmonės išsižada ankstesnių parodymų. Tai jie motyvuoja pareigūnų spaudimu ir prasta atmintimi. Tadas Širvinskas
t.sirvinskas@kaunodiena.lt
Šleifas: M.Vasiliauskas dar žada mėginti nusiplauti mundurą.
Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.
Artūro Morozovo nuotr.
Buvusi bendrovės „Tik gėlės“ kasi ninkė Inga Jurkėnaitė vakar Kauno apylinkės teismui aiškino, kad di džioji dalis prieš porą metų duotų parodymų – Finansinių nusikalti mų tyrimo tarnybos (FNTT) parei gūnų spaudimo pasekmė. „Visą dieną jie sekiojo iš paskos. Net iki tualeto lydėjo, o iš jo išėjus klausė: nori sėdėti dvejus ar aštuo nerius metus?“ – pasakojo I.Jurkė naitė. Liudytoja tvirtino, kad jos pa čios pasirašytame apklausos pro tokole užfiksuoti faktai – pareigū nų fantazijos vaisius. Esą nebuvo nei „Tik gėlės“ darbuotojams mo kamų neoficialių atlyginimų, nei prekių pardavimo be dokumentų. „Šito nerašiau. Čia jie (pareigū nai – red. past.) parašė“, – doku mentų klastojimu FNTT apkaltino I.Jurkėnaitė.
Kiti liudytojai skundėsi prasta atmintimi. „Aš neatsimenu, ar ryte vaistus išgėriau, o čia reikia atsiminti, kas prieš dvejus metus buvo“, – sakė iš Panevėžio į Kauną liudyti iškvies ta „Tik gėlės“ klientė Elena Luko ševičienė.
Už neteisingų paro dymų davimą gali būti baudžiama. „Aš įsivaizduoju, kad vienintelį kartą gyvenime apklaustam žmo gui tai yra įsimintinas įvykis ir jis turėtų atsiminti, kas tada vyko“, – stebėjosi teisėja. Jos kantrybė trūko, kai liudyto jai tiesiog teismo salėje ėmė keis ti parodymus. „Priminsiu, kad pasižadėjote sa kyti tiesą. Už neteisingų parody
mų davimą gali būti baudžiama“, – perspėjo teisėja. Melagingus parodymus teisme davęs asmuo gali būti baudžiamas laisvės atėmimu iki dvejų metų. „Tik gėlės“ veiklą FNTT sutrikdė prieš dvejus metus, kai gavo žinių apie bendrovėje klestintį mokes čių grobstymą. FNTT pareigūnai suskaičiavo, kad atsakingi bendro vės „Tik gėlės“ asmenys valstybės biudžetui padarė per 600 tūkst. li tų turtinės žalos. Per ikiteisminį tyrimą buvo at liktos 47 kratos, iš jų 43 kratos mažmenine prekyba gėlėmis be siverčiančiose bendrovėse, indi vidualiose įmonėse, pas asmenis, vykdančius individualią veiklą, dirbančius pagal verslo liudijimą. Įtarimai pareikšti „Tik gėlės“ sa vininkui Mindaugui Sakalauskui, direktorei Laimutei Bartkevičienei, buhalterei Daivai Kocal ir sukčiavi mu įtariamai bendrovės „Rilitcas“ vadybininkei Renatai Pažėrienei.
Laiptinių maniakas sulaukė bausmės Diana Krapavickaitė Kauno apygardos teismas už ma žamečių seksualinį prievartavi mą 20-metį Elviną Plagą nuteisė 5 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme.
E.Plaga buvo teisiamas už tai, kad nuo 2011 m. spalio iki 2012 m. va sario Kaune, daugiabučių namų laiptinėse užpuldavo ir seksualiai prievartaudavo mažametes mer gaites. Uždaruose teismo posė džiuose buvo nagrinėjami aštuoni tokie epizodai.
Dėl septynių atvejų kaltinama sis savo kaltę pripažino, o dėl vie no teigė norėjęs užpultą mažame tę tik apiplėšti: pagrobti mobiliojo ryšio telefoną, nes esą jam tuo me tu reikėjo pinigų. Teismo posėdžiuose E.Plaga taip ir nesugebėjo paaiškinti, kas jį traukė prie mažamečių mergaičių. Jis mėgino įtikinti teismą manęs, kad užpultosios buvo 14–15 me tų. Nukentėjusiosios tebuvo 6–10 metų. Iki sulaikymo E.Plaga mokė si Petrašiūnų vidurinėje mokyklo je 12 klasėje. Jo kaltė įrodyta ne tik
paties prisipažinimu, bet ir nuken tėjusiųjų, liudytojų parodymais, rašytiniais bylos įrodymais ir kita bylos medžiaga. Konstatuota, kad kiekvienu at veju kaltinamojo veiksmai buvo susiję su seksualiniu prievartavi mu, be to, kaltinamasis suvokė sa vo aukų mažametystę. Panašiu metu Šilainiuose šė lo kitas maniakas. Savo aistrą su mažametėmis jis tenkino daugia bučių liftuose. Dainavoje prasidėjusius maža mečių užpuolimus pradėję tir ti pareigūnai neatmetė versijos,
kad į šį rajoną persikraustė lif tų maniakas. Tačiau liftų mania ku pramintas E.Matiušovas buvo sulaikytas, o išpuoliai Dainavoje nesiliovė. Liftų maniakas 22-ejų E.Ma tiušovas Šilainių daugiabučiuo se nuskriaudė mažiausiai 6 vai kus – penkias mergaites ir vieną berniuką. Teismas vyrą pripažino kaltu ir skyrė jam 8 metus 6 mėnesius pataisos namuose. Šiuo metu jo skundas nagrinėjamas Apeliaci niame teisme. E.Matiušovas tiki si švelnesnės bausmės.
Pedof il as: E.Plagos aukos –
6–10 metų mergaitės.
Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.
5
Šeštadienis, balandžio 6, 2013
Tema
Gera žinia: per Jonines snigs tikrai mažiau! Ar nervingas užsitęsęs 1 pavasario laukimas reiš kia, kad pereiname į masinę sezo
nepabėgsime“, – kalbėjo psicho logė Sigita Navickaitė. Jai pritarė kolegė psichologė Jurgita Vozgir daitė-Kučaitienė: „Natūralu, kad užsitęsusi žiema veikia žmogų, jau vien laukimas ir nesulaukimas at neša nusivylimą, kai vietoj pava sarinės saulės gauname kalėdinių snaigių.“ Specialistės pabrėžė, kad pava sarį visi jaučiasi silpniau ir dėl vi taminų stokos, baigiasi organiz mo rezervai, o naujų dar negalime gauti. Fiziologinė būsena, be abejonės, gadina nuotaiką. Medikai stebi vi siškai nelauktai užgriuvusią antrą ją gripo bangą, kuri neabejotinai nuvargino žmones.
ninės depresijos stadiją? Rytais keliamės paniurę, nes tai reiškia, kad už lango tebekaraliau ja žiema. Ne vienas skundžiasi, kad mieliau palįstų po šilta antklode, visai nesikeltų ir taip išgyventų už sitęsusią žiemą ir dėl to apėmusią melancholišką nuotaiką. Pavogtas pavasaris
Kolega pasiskundė: „Jaučiuosi kaip apvogtas.“ Jis žvelgė pro langą, už kurio matėsi dailiai krintančios snaigės, tačiau baltumas jo nebe džiugino. Kovą sugrįžusiai žiemai užsitę sus iki balandžio žieminis paltas kasdien darosi vis sunkesnis. Teigiama, kad saulės ir vitaminų trūkumas, šaltis, susilpnėjęs imu nitetas, depresija susargdina nuo 10 iki 20 proc. žmonių. Moksliniai tyrimai rodo, kad prastas oras la biau veikia jautresnių ir kenčiančių nuo psichologinių sutrikimų žmo nių nuotaiką. „Kita vertus, kai tokios sąskai tos už šildymą, užsitęsusi žiema net pačiam didžiausiam optimis tui apkarsta“, – juokavo psicholo gė Loreta Pačėsienė. Infektologai pastebi, kad orga nizmas, per žiemą išeikvojęs ener gijos atsargas, šaltojo sezono tęsinį pakelia sunkiai – nors gripo sezo nas jau atšauktas, šiuo metu tebe vyrauja žiemiškos ligos. Nusilpęs imunitetas, kuriam labai padėtų pavasariška saulė ir šiluma, sun kiau susidoroja su ligų sukėlėjais. Gyvūnai ieško išeičių
Ar gamtininkai prisimena pavasa rį, kai parskridę gandrai braidė po pusnis bergždžiai ieškodami var lių, sliekų ar kurmių? „Ne, tragedijos dar nėra. Gam ta – paukščiai ir gyvūnai susitvar kys patys“, – ramina gamtininkai. Lietuvos ornitologų draugijos va dovas Liutauras Raudonikis užtik rino, kad pirmieji parskridę kovai užregistruoti kovo 2 dieną, o tai lyg ir žadėjo įprastą pavasario eigą. „Vis dėlto turime pripažinti, kad tokiu laiku ankstesniais me
Nereikia skleisti negatyvo
Atributas: daugeliui kauniečių sniego kastuvas tapo populiariausiu namų apyvokos daiktu.
tais registruodavome labai inten syvią paukščių migraciją. Šiemet paukščiai savo grįžimą pristab dė“, – konstatavo L.Raudonikis. Pasak ornitologų, paukščiai, pa jutę šalto oro bangą, grįžta į žie mojimo vietą arba stabtelėja lukte lėti, kol galės parskristi į Lietuvą. Pastarosiomis dienomis paste bėta, kad suintensyvėjo graužikai. Sušalę ir išalkę jie bando išgyventi, adaptuotis prie esančių sąlygų. Pelės ir žiurkės, ieškodamos maisto ir šilto prieglobsčio, plūs telėjo ne tik į gyvenamųjų na mų sandėliukus, bet ir gyvento jų būstus. Klimatologė ramina
Lietuvos hidrometeorologijos tar nybos Klimatologijos skyriaus ve dėja daktarė Audronė Galvonaitė ramina: „Pavasaris vėluoja vos sa vaitę. Kovą mūsų šalyje visuomet dar vyrauja žiemiški orai.“ Klimatologė juokėsi, kad jau va sario mėnesį vienas žemdirbys ją rėmė prie sienos klausimu: „Ko
dėl dar negalima laukų arti?“ Vy ras prisiminė itin šiltą 2008 m. žiemą. A.Galvonaitė priminė, kad gero kai ilgesnių žiemų nei įprasta būta ir ne taip seniai. Žiema buvo užsi tęsusi ir 2005, ir 2006 m. 1996 m. lapkritį prasidėjusi žie ma truko iki balandžio pabaigos. Klimatologė mena balandį siautu sias pūgas ir daugiau nei dvi paras trukusį snigimą. „Jeigu nuotaika gera ir žmo gus sveikas, tai jam orai netruk do. Ateis tas pavasaris ir imsime niurzgėti, kada gi ateis vasara“, – juokėsi A.Galvonaitė. „Nors medžiai dar liūdni, tačiau jų spalva jau keičiasi. Girdėjau, kad voveriukai jaunikliai jau laksto“, – pavasarinius ženklus minėjo kli matologė.
gai nuteikiančios užsitęsusios žie mos iš dalies yra pagrįsti. „Vis dėl to daug kas priklauso ir nuo mūsų pačių požiūrio“, – pabrėžė ji. Daktarė pastebėjo: daugelis dėl blogos nuotaikos ar energijos sto kos kaltina ne poilsio stoką, per didelį darbų kiekį, nemokėjimą planuoti savo laiko ar mėgstamos veiklos stoką, o blogą orą – šaltį, karštį, lietų ar sniegą. „Skandinavai juk sako: nėra blo go oro, tik netinkama apranga“, – priminė A.Miškinytė. Psichologė neužfiksavo, kad dėl užsitęsusios žiemos būtų nusi driekusios pacientų eilės prie gy dytojų durų. Pasak A.Miškinytės, į specialistus įvairiais metų lai kais žmonės kreipiasi lygiai tokiu pačiu dažniu ir kreipimosi prie žastys dažniausiai būna ne blo gas oras.
Blogo oro nėra
Kauno klinikų Psichiatrijos kli nikos medicinos psichologė dak tarė Audronė Miškinytė sutiko, kad žmonių skundai dėl juos blo
Sutrikusi kaita
Medicinos psichologė A.Miškiny tė paaiškino, kad užsitęsusi žiema daugeliui gali kelti nepasitenkini mą nebent dėl lankstumo stokos ir negalėjimo susitaikyti su faktu, kad kinta nusistovėjusi rutina. Šiuo at veju, kad žiemos dar nekeičia pa vasaris. Žmogus negali kontroliuoti gam tos reiškinių, todėl jį erzina, kad vi siškai nepriklausomai nuo jo norų griaunama jam įprasta tvarka. „Na, o depresija yra rimtas su trikimas, kuriam reikalingas gydy mas. Tai yra šiek tiek daugiau nei bloga nuotaika ar energijos stoka. Depresiją dažniausiai lemia ne tik neigiami išoriniai poveikiai, tačiau ji gali išsivystyti dėl organizmo vi duje vykstančių pokyčių“, – dep resiją nuo pavasario ilgesio atsky rė psichologė. Pykstam, kai nesulaukiam
Ilgesys: sniegas kloja viltį apie artėjantį pavasarį ir su juo užplūstančią energiją.
Artūro Morozovo nuotr.
„Laukiame pavasario, nes esa me gamtos vaikai. Nuo to niekaip
Psichologė S.Navickaitė atkreipė dėmesį, kad ilgimės ne tik paties pavasario, bet ir su juo ateinan čių pokyčių, kelionių, įspūdžių, nes daugelis šaltąjį periodą gy vena sėsliau, todėl dar labiau ne kantraujame. „Iš emocinių žmonių reakci jų galima pastebėti susierzinimą, nekantrumą, nusivylimą, vangu mą. Daugeliu atvejų vis tiek visi suprantame, kad pavasaris – visai čia pat“, – guodė specialistė. „Kažin kaip būtų, jei nebūtu me tokie tikri, kad žiema apskri tai baigsis. Šiuo atveju žinoji mas mums duoda tvirtą pagrindą optimizmui. Todėl ir nekalbame apie rimtas psichologines grės mes. Dažniausia grėsmė užsikrės ti nepasitenkinimu ir jį skleisti yra skundžiantis“, – aiškino psicholo gė S.Navickaitė.
Audronė Galvonaitė:
Jeigu nuotaika gera ir žmogus sveikas, tai jam orai netrukdo. Bendras rūpestis suartina
„Kauno dienos“ kalbintos psicho logės užsitęsusioje žiemoje įžvelgė netgi teigiamą aspektą. „Bendra nuostaba ir skundai dėl tokių keistų oro sąlygų suarti na žmones“, – pastebėjo S.Navic kaitė. Su ja negali nesutikti – autobu se, troleibuse, eilėje prie kasos vi sada rasi, ką atsakyti dėl orų niurz gančiam piliečiui. Lietuvoje, regis, pagaliau yra tema, dėl kurios visi bendros nuomonės. Taigi turime bendrą rūpestį, kuriam abejingų, ko gero, nėra. Psichologė S.Navickaitė sakė, kad kai jaučiamės vienoje valtyje, gy venti savaime pasidaro lengviau.
6
šeštadienis, balandžio 6, 2013
savaitė
Neūkiškam Kauno merui – ūkio ministro portfelis
Kitoks žvilgsnis
Velykų keistumai
Poetas Kęstutis Navakas
K
ą gi, išaušo gražus vasario šešiasde šimt penktosios rytas. Ilgas šiemet vasaris, kokioj Rusijoj jis apskritai rūstus. Vienoje karikatūroje du ang lai geria arbatą Big Beno fone. Vienas sako: „Tu nepatikėsi, Džonai, bet rusai dabar kalba apie orą dažniau už mus.“ Ir iš tiesų apie sniegą šio mis dienomis kalbame gal net dažniau nei eski mai. Sniegas apskritai visad kaltas. Per Kalėdas – kad neiškrito, per Velykas – atvirkščiai. Nieko čia baisaus, per Velykas vietoj sniego senių bu vo galima lipdyti sniego kiaušinius, tokių iš tie sų teko matyti. Žinoma, šis sniegas džiugina tik tokiu atveju, jei nesi vairuotojas. Per šias Velykas pasiekė ir keletas skaudžių ži nių. Skaudžiausia – insultas, Velykų rytą išti kęs vieną geriausių poetų Marcelijų Martinaitį. Kraupi simbolika, nes Marcelijui Velykos buvo svarbi šventė, jis jau daugybę metų itin kruopš čiai ir meniškai skutinėdavo margučius. Yra be sitikinčiųjų, kad poetas atsigaus, tačiau atrodo, kad jį jau praradome. Labai labai liūdna.
Kovos ringe tuo metu ne vyksta, o mergina juk visa da – potenciali priešininkė. O Kaune irgi viso ko. Senutės, išsigandusios po licijos, šokinėja iš aštunto aukšto, valdininkai ir jų interesantai pasakoja apie savo kyšininkavi mo kasdienybę, lyg tai būtų taip natūralu, kaip praustis ir valytis dantis, o kovos menų čempio nai miesto centre spardo merginoms į veidus. Mat labai nervingi, kovos ringe tuo metu ne vyksta, o mergina juk visada – potenciali prie šininkė, gal ims ir spirs atgal. Na, seniai teko gir dėti apie tokį džentelmeniškumo pasireiškimą, čia būtų kur pasireikšti ir teisėsaugai. Įdomiai Velykos švęstos ir Kauno žurnalistų namuose. Tokį vaizdelį, koks ten rastas kitą ry tą, gali išvysti nebent Quentino Tarantino fil muose. Pasilinksminta iš peties. Linksmino si gurmanai, nes pavogtos ne kokios nors ver tybės, kameros ar kompiuteriai, o šakotis. Nu sikaltėlius gal būtų buvę įmanoma susekti Jo niuko ir Grytutės principu, pagal kelią nubars čiusius šakočio trupinius, tačiau juos užklo jo sniegas. Įdomu, kad niekas nieko negirdėjo, nors daužomi langai, televizoriai ir visa kita tu rėjo kelti ne mažesnį triukšmą nei koks „Kau nas Jazz“. Prasta akustika V.Putvinskio gatvė je, labai prasta. Šiaip ar taip, sniegas sugeria garsą. Jo daug. Sun ku dabar dirbti sinoptiku. Sinoptikai sako, kad vasarą sniego bus mažiau. Belieka tikėti. informacija:
302 250
Atsakomybė: A.Kupčinskas teigia, kad Kauno gatvių duobės negali būti laikomos miesto valdžios neūkiškumo pavyzdžiu.
Artūro Morozovo nuotr.
Tadas Širvinskas
t.sirvinskas@kaunodiena.lt
A
ps il eid us io mies to įvaizdžio neatsikra tančio Kauno miesto meras Andrius Kup činskas šią savaitę paskelbtoje konservatorių šešėlinėje vyriau sybėje užėmė ūkio ministro po stą. Meras nesutinka, kad Kaune tvarkomasi neūkiškai. Konservator ių sprend im as A.Kupčinskui patikėti simbo linį Ūkio ministerijos portfe lį nustebino neretą kaunietį, nes Kaunas negarsėja ūkišku mu: gatvės lyg subombarduotos kaip po karo, susprogdintas Pa nemunės tiltas, sklandžiai pagal planą nevyksta joks svarbesnis projektas. „Ką reiškia neūkiškas? Lygin kit objektyviai palyginamus da lykus. Galima lyginti Vilnių ir Kauną. Kas ūkiškiau tvarkosi? Kieno skolos didesnės?“ – at šovė meras. A.Kupčinskas teigė, kad šešė linio ministro pareigos neužgoš nešešėlinio mero pareigų, tačiau šią savaitę jis jau spėjo nedide liame žodžių mūšyje susikauti su tikrąja ūkio ministre Birute Vė saite, kai ši pareiškė, kad mies tų gatvių priežiūra – savivaldy bės reikalas. Ilgai nelaukęs A.Kupčins kas viešai atšovė, kad valstybės parama miestų gatvių priežiū rai gali būti tik didinama. Meras pateikė skaičiavimus, kad de galų akcizo pavidalu kauniečių sumokama suma sudaro penk tadalį Kelių priežiūros ir plėt ros fondo, iš kurio Kaunui grįž ta tik 1/20. – Ar tik ėjot ės pas iūlym o tapti šešėlinės vyriausybės
A.Kupčinskas tei gia, kad šešėlinio ministro pareigos neužgoš nešešėli nio mero pareigų.
– Už kokius nuopelnus? – Tarp savivaldos ir valstybių ūkių labai daug bendra. Tenka dirbti su Ūkio ministerija, derinti daug projektų, žinau jos galimy bes ir funkcijas. Vis dėlto reikia pabrėžti, kad šešėlinis ministras nėra tikras ministras. Šešėlinės vyriausybės sprendimai netu ri juridinės galios, jie yra labiau rekomendaciniai, priimami at kreipti tikrosios Vyriausybės dė mesį į kitokius variantus, alter natyvas. Aišku, man dabar teks atidžiau sekti Vyriausybės nuta rimus, išskirtinai domėtis Ūkio ministerijos darbu. – Jūsų paskyrimas nuste bino, nes Kaunas negarsėja ūkiškumu. Yra ūkiškiau be sitvarkančių miestų. – Ką reiškia ūkiškiau? Imkime di džiausią atliktą darbą – „Žalgi rio“ areną. Tai ūkiškas sprendimas ar neūkiškas? Skaičiai aiškiai pa sako, kad mes tą dalyką išsprendė me ūkiškai. Ir miestiečiai, ir sve čiai džiaugiasi ir pavydi.
– Yra ir kitokių pavyzdžių. Pavyzdžiui, gatvių būklė. – Dėl gatvių mano nuomonę ži note. Realybė užprogramuota įstatymuose. Kauno vairuoto jai akcizo pavidalu sumoka la bai daug pinigų, o visi jie eina autostradoms remontuoti. Pa šaipas apie neūkiškumą galima laidyti kalbant ir apie duobes, ir apie energetiką, ir apie sportą ar švietimą. Svarbiausia, ar ieško ma ir randama sprendimų. – Kuo būtumėte geresnis mi nistras už B.Vėsaitę? – Laikas parodytų. Nenoriu nei savęs aukštinti, nei ministrės že minti. Ir su ja ieškome sprendi mų, kurie padėtų Kaunui. – Turbūt esate galvoję apie sprendimus, kuriuos priim tumėte, jei turėtumėte mi nistro galių. – Yra sprendimų, kuriuos gali ma būtų priimti Ūkio ministeri jai pavaldžioje turizmo skatini mo srityje, taip pat priviliojant investuotojus į Lietuvą. Bet pa kalbėti apie konkrečius sprendi mus reikėtų atskiros diskusijos. – Dabartinis Ūkio ministeri jos darbas tenkina? – Žiūrėdami iš Kauno, kai ku rias situacijas matome kitaip. Pavyzdžiui, norėtųsi spartesnių sprendimų dėl ES paramos pa skirstymo. – Šią savaitę su ministre jau ginčijotės dėl kelių priežiū rai skiriamų lėšų paskirs tymo. Nekonfrontuojate su B.Vėsaite? – Šią savaitę neteko nei žodžiu, nei laiškais su ja bendrauti. – Bendraujate tik per spaudą?
Šešėlinė konservatorių vyriausybė Aplinkos ministerija – Paulius
Saudargas Energetikos ministerija – Dai
nius Kreivys Finansų ministerija – Mykolas Majauskas Krašto apsaugos ministerija –
Rasa Juknevičienė Kultūros ministerija – Mantas Adomėnas Socialinės apsaugos ir dar
bo ministerija – Rimantas Jonas Dagys Sveikatos apsaugos ministe
rija – Antanas Matulas Susisiekimo ministerija – Jur
gis Razma Švietimo ir mokslo ministeri
ja – Valentinas Stundys Teisingumo ministerija – Sta
sys Šedbaras Užsienio reikalų ministerija –
Audronius Ažubalis Ūkio ministerija – Andrius
Kupčinskas Vidaus reikalų ministerija –
Arvydas Anušauskas Žemės ūkio ministerija – Ka
zys Starkevičius
– Ministrė radijuje pareiškė, kad miestai turėtų patys pasirūpinti gatvėmis, o aš pateikiau atsako mąją nuomonę, paremtą faktais ir skaičiais, kurie ministrams gal ir nėra žinomi. Nėra reikalo kal bėti apie kažkokią konfrontaci ją, nes tik dalykinis bendravimas gali išspręsti problemas.
Komentarai nėra dienraščio redakcijos nuomonė. reklamos skyrius:
E. paštas redakcija@kaunodiena.lt
Kasdienė prenumerata 1 mėn. – 26 (13*) Lt
ISSN 1392-7639 ©1992-2007 UAB „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius. Tel. (8 5) 262 4242.
„Diena media news“ generalinis direktorius Laimutis Genys
„Kauno dienos“ redakcija Kęstučio g. 86, 44296 Kaunas. Faksas 423 404.
„Kauno dienos“ Vyriausioji redaktorė Jūratė Kuzmickaitė Vyr. redaktoriaus pavaduotojai: Arūnas Andriuškevičius – 302 252 Violeta Juodelienė – 302 260
nariu? – „Kauno diena“ pasi teiravo A.Kupčinsko. – Apie tai prieš porą savaičių kalbėjome su Andriumi Kubi liumi, tačiau kalba labiau kry po apie Susisiekimo ministerijos kuruojamus klausimus, kurie sa vivaldai yra svarbesni. Vis dėlto vėliau buvo pasiūlyta ūkio mi nisterijos sritis.
MIESTO NAUJIENOS: Tadas Širvinskas – Mantas Lapinskas – Vilija Žukaitytė – Saulius Tvirbutas – Virginija Skučaitė – Jurgita Šakienė – TEISĖTVARKA: Diana Krapavickaitė –
302 230
Platinimo tarnyba: 302
242
Prenumeratos skyrius: 302
244
3 mėn. – 69 (39*) Lt Tik šeštadienio prenumerata 1 mėn. – 9 (6*) Lt 302 266 302 251 302 273 302 262 302 267 302 261 302 243
LIETUVA, Ekonomika: Justinas Argustas –
Menas ir Pramogos: (8 5) 219 1381
PASAULIS: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Valentinas Beržiūnas – (8 5) 219 1387 SPORTAS: Romas Poderys – Marius Bagdonas – Balys Šmigelskas –
302 258 302 259 (8 5) 219 1383
Enrika Striogaitė –
302 272
FOTOKORESPONDENTAI: Andrius Aleksandravičius – Artūras Morozovas – Tomas Ragina –
302 269 302 269 302 269
302 263
TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1380
Ratai:
NAMAI: Vereta Rupeikaitė –
Sveikata: Marijana Jasaitienė –
http://www.kaunodiena.lt * prenumeratos kaina laikraštį atsiimant redakcijoje
302 265
Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Indeksas 0041. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėmis
Arūnas Andriuškevičius –
302 260
aukštyn žemyn: Marijana Jasaitienė – Darius Sėlenis – Laima Žemulienė –
302 263 302 276 (8 5) 219 1374
ASMENINIAI SKELBIMAI: 302 231, 302 202, faksas 321 717 skelbimai@kaunodiena.lt
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS:
SKELBIMŲ IR PRENUMERATOS SKYRIUS (Vytauto pr. 23) mob. 8 655 45 114
302 234, 308 862, 308 863, 308 864, 302 230 reklama@kaunodiena.lt
PRENUMERATOS SKYRIUS: 302 244
pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 22 630.
PLATINIMO TARNYBA: 302 242, 302 228
7
ĹĄeĹĄtadienis, balandĹžio 6, 2013
lietuva kaunodiena.lt/naujienos/lietuva
Kaip koÂvoÂti su ne darÂbu? ReiÂkia ska tinÂti kurÂti darÂbo vie tas, ypaÄ? ten – kur di deÂlis neÂdarÂbas. To kius baÂnaÂlius ir abst rakÂÄ?ius paÂsiĹŤÂlyÂmus varÂdiÂja miÂnisÂteÂriÂjĹł valÂdiÂninÂkai, triĹŤÂsian tys premÂjeÂro suÂbur toÂje darÂbo gruÂpÄ—Âje.
LiÂgoÂniÂniĹł bankÂroÂto tiÂkiÂsi iĹĄÂvengÂti GelÂbÄ—ÂdaÂmas liÂgoÂniÂnes nuo bank roÂto sveiÂkaÂtos apÂsauÂgos miÂnistÂras soÂcialÂdeÂmokÂraÂtas VyÂteÂnis AndÂriu kaiÂtis noÂri paÂnauÂdoÂti PriÂvaÂloÂmoÂjo sveiÂkaÂtos drauÂdiÂmo fonÂde (PSDF) suÂkaupÂtas reÂzerÂvo lÄ—ÂĹĄas. Ar tai pa vyks, paaiĹĄÂkÄ—s baÂlanÂdÄŻ. „„PaÂsiÂdarÂbaÂvo: paÂsiĹŤÂlyÂmus dÄ—l koÂvos su neÂdarÂbu tuÂrÄ—ÂjuÂsi paÂrengÂti premÂjeÂro suÂburÂta darÂbo gruÂpÄ— per puÂsantÂ
ro mÄ—ÂneÂsio neÂnuÂveiÂkÄ— beÂveik nieÂko.
AndÂriaus AlekÂsandÂraÂviÂÄ?iaus nuoÂtr.
VieÂtoj paÂsiĹŤÂlyÂmĹł – vÄ—Âjai JusÂtiÂnas ArÂgusÂtas j.argustas@diena.lt
BaÂdo pirĹĄÂtais ÄŻ pirmÂtaÂkus
NeÂdarÂbo maÂĹžiÂniÂmas – paÂts svar biauÂsias VyÂriauÂsyÂbÄ—s prioÂriÂteÂtas. Taip ne karÂtÄ… karÂtoÂjo premÂjeÂras AlÂgirÂdas ButÂkeÂviÂÄ?ius. BĹŤÂtent dÄ—l to dar vaÂsaÂrio viÂduÂryÂje jis suÂbĹŤÂrÄ— speÂciaÂliÄ… darÂbo gruÂpÄ™, kuÂri tuÂrÄ—Â jo paÂteikÂti VyÂriauÂsyÂbei paÂsiĹŤÂlyÂmĹł, kaip maÂĹžinÂti neÂdarÂbÄ…. Ĺ io mÄ—ÂneÂsio praÂdĹžioÂje VyÂriau syÂbÄ™ paÂsieÂkÄ— ĹĄios diÂdĹžiuÂlÄ—s darÂbo gruÂpÄ—s, kuÂrioÂje triĹŤÂsÄ— net 29 as meÂnys, o pirÂmiÂninÂkaÂvo paÂti so ciaÂliÂnÄ—s apÂsauÂgos ir darÂbo mi nistÂrÄ— AlÂgiÂmanÂta PaÂbeÂdinsÂkieÂnÄ—, pirÂmieÂji paÂsiĹŤÂlyÂmai. KalÂbant biu rokÂraÂtiÂne kalÂba, MiÂnistÂro pirÂmi ninÂko tarÂnyÂbai paÂteikÂtos „gyÂven toÂjĹł uĹžimÂtuÂmo diÂdiÂniÂmo krypÂtys ir prioÂriÂteÂtai“. SoÂciaÂliÂnÄ—s apÂsauÂgos ir darÂbo miÂnisÂteÂriÂja (SADM) paÂteikÂtĹł pa siĹŤÂlyÂmĹł neatskÂleiÂdÄ—, taÂÄ?iau do kuÂmenÂtais ir preÂzenÂtaÂciÂjoÂmis su dienÂraĹĄÂÄ?iu paÂsiÂdaÂliÂjo keÂli miÂnÄ—Âtos darÂbo gruÂpÄ—s naÂriai. SADM valÂdiÂninÂkai apie koÂvÄ… su neÂdarÂbu praÂdeÂda iĹĄ laÂbai to li: „SkausÂminÂgiauÂsias LieÂtuÂvos ekoÂnoÂmiÂkai iĹĄeiÂnanÂÄ?ios VyÂriauÂ
syÂbÄ—s paÂliÂkiÂmas – reÂkorÂdiÂniai pa gal saÂvo masÂtÄ… neÂdarÂbas, emigÂra ciÂja ir ĹĄeÂĹĄÄ—ÂliÂnÄ— ekoÂnoÂmiÂka. ToÂdÄ—l sprenÂdĹžiant proÂbleÂmas bĹŤÂtiÂnas sisÂteÂmiÂnis poÂĹžiĹŤÂris – naÂcioÂnaÂli nÄ— uĹžimÂtuÂmo proÂgraÂma su aiĹĄÂkia ekoÂnoÂmiÂkos skaÂtiÂniÂmo, auÂgiÂmo ir nauÂjĹł darÂbo vieÂtĹł kĹŤÂriÂmo straÂte giÂja.“
Kol kas jie nieÂko ypaÂtinÂga neÂnuÂvei kÄ—, nes miÂnisÂteÂriÂjos tarÂpuÂsaÂvy ginÂÄ?iÂjaÂsi, kas kÄ… tuÂri paÂdaÂryÂti ir paÂrengÂti.
DoÂkuÂmenÂtuoÂse – migÂla
SADM, atÂroÂdo, perÂraÂĹĄÄ— tai, kas ir taip suÂraÂĹĄyÂta VyÂriauÂsyÂbÄ—s proÂgra moÂje ar anksÂtesÂniuoÂse plaÂnaÂviÂmo doÂkuÂmenÂtuoÂse. SADM biuÂrokÂra tai tieÂsiog iĹĄÂvarÂdiÂjo penÂkis prio riÂteÂtus. Tai – uĹžimÂtuÂmo poÂliÂtiÂkos inÂtegÂraÂluÂmas, versÂlo ir darÂbo vieÂtĹł kĹŤÂriÂmo skaÂtiÂniÂmas, darÂbo iĹĄÂtekÂliĹł poÂtenÂciaÂlo paÂnauÂdoÂjiÂmas, kvaÂliÂfi kaÂciÂjos atiÂtikÂtis rinÂkos reikÂmÄ—ms,
darÂbo rinÂkos lanksÂtuÂmas ir ÄŻtrau kiÂmas. Kaip, paÂvyzÂdĹžiui, paÂskaÂtin ti darÂbo vieÂtĹł kĹŤÂriÂmÄ…, neÂdeÂta liÂzuoÂjaÂma. Tik aiĹĄÂkiÂnaÂma, kad „įgyÂvenÂdinÂti prioÂriÂteÂtą“ paÂdÄ—ÂtĹł „paÂlanÂkios auÂgiÂmui ir darÂbo vie tĹł kĹŤÂriÂmui apÂlinÂkos forÂmaÂviÂmas, inÂvesÂtiÂciÂjĹł skaÂtiÂniÂmas“. KÄ… daÂry ti toÂliau? SADM dÄ—sÂto, kad reiÂkia kurÂti darÂbo vieÂtas „aukĹĄÂto neÂdar bo teÂriÂtoÂriÂjoÂse“. Kaip? NeÂdeÂtaÂli zuoÂjaÂma. SADM valÂdiÂninÂkai svarsÂto ir tai, kaip ÄŻ darÂbo rinÂkÄ… ÄŻtraukÂti jauÂni mÄ…, neÄŻÂgaÂliuoÂsius, emigÂranÂtus ir pan. „SugÂrÄŻÂĹžuÂsiĹł emigÂranÂtĹł paÂtir ties ir ÄŻgĹŤÂdĹžiĹł paÂnauÂdoÂjiÂmas dar bo rinÂkoÂje“, – skelÂbia valÂdiÂninÂkai doÂkuÂmenÂte. AiĹĄÂku, daug kalÂbaÂma ir apie tai, kad reiÂkia steÂbÄ—Âti darÂbo rinÂkÄ…, su forÂmuoÂti proÂgnoÂzaÂviÂmo sisÂteÂmÄ… ir pan. VisÂkÄ… reiÂkia geÂrinÂti
Po keÂliĹł mÄ—ÂneÂsiĹł darÂbo gruÂpÄ— tu ri paÂteikÂti ir uĹžimÂtuÂmo diÂdiÂni mo 2014–2020 m. straÂteÂgiÂjÄ…. Jos juodÂraĹĄÂtyÂje kol kas taip pat raÂĹĄo mi vÄ—Âjai. ValÂdiÂninÂkai samÂproÂtau ja, kad reiÂkia skaÂtinÂti inÂvesÂtiÂciÂjas ÄŻ diÂdeÂlio neÂdarÂbo raÂjoÂnus, imÂti paÂ
vyzÂdÄŻ iĹĄ kiÂtĹł valsÂtyÂbiĹł ir pan. Ta Ä?iau tai tik abstÂrakÂtĹŤs teiÂgiÂniai. „DiÂdinÂti reÂgioÂnĹł saÂviÂvalÂdyÂbiĹł bei atÂskiÂrĹł vieÂtoÂviĹł ĹŤkio plÄ—tÂros gaÂliÂmyÂbes suÂjunÂgus esaÂmus vie tos valÂdĹžios, ekoÂnoÂmiÂniĹł, soÂcia liÂniĹł parÂtneÂriĹł ir bendÂruoÂmeÂnÄ—s iĹĄÂtekÂlius, skaÂtinÂti vieÂtos parÂtne riĹł bendÂraÂdarÂbiaÂviÂmÄ… ir vieÂtos ĹŤkio plÄ—tÂrÄ…, karÂtu diÂdinÂti gyÂven toÂjĹł uĹžimÂtuÂmÄ… ir sprÄ™sÂti neÂdarÂbo, skurÂdo, kiÂtas soÂciaÂliai paÂĹžeiÂdĹžia mĹł gyÂvenÂtoÂjĹł proÂbleÂmas“, – kÄ… reiÂkia daÂryÂti, aiĹĄÂkiÂna valÂdiÂninÂkai. ToÂliau dÄ—sÂtoÂma dar neÂkonkÂre Ä?iau. VieÂnas paÂsiĹŤÂlyÂmĹł, tarÂkiÂme, „diÂdinÂti aukĹĄÂto neÂdarÂbo teÂriÂtoÂriÂjĹł ir diÂdesÂnÄŻ uĹžimÂtuÂmo auÂgiÂmo po tenÂciaÂlÄ… tuÂrinÂÄ?iĹł teÂriÂtoÂriÂjĹł (mies teÂliĹł ir miesÂtĹł) inÂtegÂraÂciÂją“. Tie sa, valÂdiÂninÂkai samÂproÂtauÂja, kad koÂvoÂti su neÂdarÂbu gaÂliÂma ir „di diÂnant paÂsieÂkiaÂmuÂmÄ… vieÂĹĄuoÂju transÂporÂtu, komÂpenÂsuoÂjant at vyÂkiÂmo ÄŻ darÂbÄ… iĹĄÂlaiÂdas“. Nei VyÂriauÂsyÂbÄ—s, nei SADM at stoÂvai paÂteikÂtĹł paÂsiĹŤÂlyÂmĹł neÂko menÂtuoÂja. Su dienÂraĹĄÂÄ?iu kalÂbÄ—ÂjÄ™ kai kuÂrie darÂbo gruÂpÄ—s naÂriai pri paÂĹžiÂno, kad kol kas jie nieÂko ypa tinÂga neÂnuÂveiÂkÄ—, nes miÂnisÂteÂriÂjos tarÂpuÂsaÂvy ginÂÄ?iÂjaÂsi, kas kÄ… tuÂri pa daÂryÂti ir paÂrengÂti.
PaÂsak V.AndÂriuÂkaiÂÄ?io, baÂlanÂdĹžio paÂbaiÂgoÂje tuÂrÄ—ÂtĹł paaiĹĄÂkÄ—Âti, ar Vals tyÂbiÂnÄ— liÂgoÂniĹł kaÂsa gaÂlÄ—s paÂnauÂdo ti PSDF suÂkaupÂtas reÂzerÂvo lÄ—ÂĹĄas ir bus iĹĄÂsauÂgoÂtas daÂbarÂtiÂnis gyÂdyÂmo ÄŻstaiÂgĹł fiÂnanÂsaÂviÂmo lyÂgis. „ReiÂkÄ—s lukÂteÂlÄ—Âti baÂlanÂdĹžio pa baiÂgos. Kaip ĹžiÂnoÂte, daÂbar LieÂtu vos fiÂnanÂsiÂniai roÂdikÂliai nagÂriÂnÄ—Â jaÂmi EuÂroÂpos KoÂmiÂsiÂjoÂje, tuÂriÂme suÂlaukÂti sprenÂdiÂmĹł, – vaÂkar SeiÂme ĹžurÂnaÂlisÂtams saÂkÄ— miÂnistÂras. – Pui kiai viÂsi suÂpranÂtaÂme, kad nuÂstaÂtyÂtos taiÂsykÂlÄ—s neÂpaÂdiÂdinÂti biuÂdĹžeÂto deÂfi ciÂto dauÂgiau nei 3 proÂc., jos ĹĄianÂdien skaiÂÄ?iuoÂjaÂmos ir anaÂliÂzuoÂjaÂmos. Fi nanÂsĹł miÂnisÂteÂriÂjos duoÂmeÂniÂmis, ri ba gaÂna ÄŻtempÂta. MaÂnyÂta, kad bus 3,0 proÂc., bet daÂbar disÂkuÂtuoÂjaÂma, kad gaÂli bĹŤÂti po kabÂleÂlio vieÂnu ar ki tu skaiÂÄ?iuÂmi dauÂgiau.“ PaÂsak V.AndÂriuÂkaiÂÄ?io, paÂsiÂbai gus FiÂnanÂsĹł miÂnisÂteÂriÂjos poÂkal biams su EuÂroÂpos KoÂmiÂsiÂja, baÂlan dĹžio paÂbaiÂgoÂje bus aiĹĄÂku, ar geÂguÂŞę ir birÂĹžeÂlÄŻ bus gaÂliÂma disÂkuÂtuoÂti dÄ—l sveiÂkaÂtos prieÂĹžiĹŤÂros paÂslauÂgĹł baÂzi niĹł kaiÂnĹł baÂlo verÂtÄ—s – 0,89 liÂto – iĹĄÂlaiÂkyÂmo ir kiÂtÄ… pusÂmeÂtÄŻ. LiÂgoÂniÂniĹł vaÂdoÂvai tvirÂtiÂna, kad jeiÂgu fiÂnanÂsaÂviÂmas antÂrÄ… meÂtĹł pusÂmeÂtÄŻ maÂŞės, liÂgoÂniÂnÄ—s praÂdÄ—s rengÂtis bankÂroÂtui. PasÂvaÂlio liÂgoÂniÂnÄ—s vaÂdoÂvas Ro lanÂdas RasÂtausÂkas saÂkÄ—, kad, antÂrÄ… ĹĄiĹł meÂtĹł pusÂmeÂtÄŻ suÂmaÂĹžiÂnus mi nÄ—ÂtÄ… baÂlÄ…, gyÂdyÂmo ÄŻstaiÂgĹł paÂdÄ—Â tis tapÂtĹł traÂgiĹĄÂka, reiÂkÄ—ÂtĹł rengÂtis bankÂroÂtui. KD, BNS inf.
Ĺ iauliĹł bankas ÄŻteikÄ— didÄŻjÄŻ indÄ—liĹł akcijos prizÄ… Rodos, PranciĹĄkaus vardas ĹĄiemet neĹĄa sÄ—kmÄ™ – Romos katalikĹł baĹžnyÄ?ia iĹĄsirinko popieĹžiĹł PranciĹĄkĹł, o Ĺ iauliĹł bankas burtais iĹĄaiĹĄkino terminuotĹłjĹł indÄ—liĹł akcijos „LaimÄ—kite auksiniĹł skrynią“ didĹžiojo, 10 tĹŤkst. litĹł, prizo laimÄ—tojÄ… – juo tapo 72-ejĹł PranciĹĄkus Demenis iĹĄ Kauno.
„Po banko atstovo skambuÄ?io visÄ… savaitgalÄŻ galvoje sukosi ÄŻvairiausios mintys, ar ĹĄi naujiena ne pokĹĄtas, ar ne sukÄ?iĹł gudrybÄ—. IĹĄ pradĹžiĹł net nedrÄ…su buvo planuoti, kur laimÄ—tÄ… prizÄ… panaudoti, kol jo neturÄ—jau rankose. Na, o dabar jau nuoĹĄirdĹžiai dĹžiaugiuosi tokia netikÄ—ta sÄ—kme, – sakÄ— didĹžiojo indÄ—liĹł akcijos prizo laimÄ—tojas P.Demenis. – LaimÄ—tus pinigus su Ĺžmona planuojame skirti namo remontui.“ Gyvenime FortĹŤna PranciĹĄkui buvo palanki – jis sakÄ—, kad ÄŻvairiose loterijose yra laimÄ—jÄ™s telefonÄ…, televizoriĹł, kitĹł buities daiktĹł, smulkesniĹł piniginiĹł prizĹł. P.Demenis pasakojo, kad visÄ…
gyvenimÄ… buvo taupus Ĺžmogus. Nors ir teko ankstesniais metais ďŹ nansiĹĄkai nukentÄ—ti dÄ—l bankĹł griĹŤties, jis ÄŻsitikinÄ™s, kad saugiausias bĹŤdas taupyti – pasidÄ—ti indÄ—lÄŻ banke. Ĺ iauliĹł bankas per penkis mÄ—nesius vykusiÄ… akcijÄ… prizinÄŻ fondÄ… kaupÄ— iĹĄ savo lÄ—ĹĄĹł – akcijos laikotarpiu didÄ—jant klientĹł, pasidÄ—jusiĹł terminuotuosius indÄ—lius ar prasitÄ™susiĹł indÄ—liĹł sutartis litais arba eurais ilgesniam kaip 6 mÄ—nesiĹł laikotarpiui, skaiÄ?iui, sparÄ?iai augo ir prizinis fondas. 50 tĹŤkst. litĹł prizinis fondas buvo sukauptas akcijai dar tik ÄŻpusÄ—jus. Papildomais akcijos prizais po 200 litĹł Ĺ iauliĹł bankas nudĹžiugino 200 Ĺ iauliĹł banko indÄ—lininkĹł iĹĄ ÄŻvairiausiĹł Lietuvos miestĹł: po 14 iĹĄ Kauno, KlaipÄ—dos, Ĺ iauliĹł, Vilniaus, po 10 iĹĄ Alytaus, Palangos, PanevÄ—Ĺžio, RadviliĹĄkio ir Utenos, po 6 iĹĄ BirŞų, DruskininkĹł, MaĹžeikiĹł, TelĹĄiĹł ir VilkaviĹĄkio, po 5 iĹĄ AnykĹĄÄ?iĹł, BirĹĄtono, KelmÄ—s, KurĹĄÄ—nĹł, MarijampolÄ—s, PlungÄ—s, TauragÄ—s ir Visagino, po 4 iĹĄ Jonavos,
ď Ž Prizas: QVQ V\W\ V[QĂ›YVĂş NXPVW\` ]_Vg\ YNVZĂ›a\WĂ– = 1RZR[Ă&#x; cVQb_fWR `cRVXV[\ VNbYVĂş ON[X\ 8Nb[\ _RTV\[\
]_VcNĂ˜VĂş XYVR[aĂş QV_RXa\_Ă› .Q_VWN =NX[VR[Ă› V_ 8Nb[\ _RTV\[\ cNQ\cN` :V[QNbTN` =YRĂ˜XNVaV`
KÄ—dainiĹł, KupiĹĄkio, RokiĹĄkio, Ĺ ilutÄ—s ir UkmergÄ—s. PirmÄ… kartÄ… 2011 m. Ĺ iauliĹł banko organizuotos ak-
cijos „LaimÄ—kite auksiniĹł skrynią“ didysis prizas atiteko Ĺ iauliĹł rajono gyventojai ilgametei Ĺ iauliĹł ban-
ko indÄ—lininkei. 2012-aisiais didÄŻjÄŻ 10 tĹŤkst. litĹł prizÄ… laimÄ—jo senjorĹł PR pora iĹĄ RokiĹĄkio rajono.
8
šeštadienis, balandžio 6, 2013
lietuva kaunodiena.lt/naujienos/lietuva
12
Vizitas Sankt Peterburge Premjeras Algirdas Butkevičius (nuotr.) Baltijos jūros šalių vy riausybių vadovų konferencijoje Sankt Peterburge ragino tęsti Baltijos jūroje palaidoto chemi nio ginklo tyrimus ir užkirsti ke lią jos taršai. Jis taip pat susiti ko su Rusijos premjeru Dmitri jumi Medvedevu ir „Gazprom“ vadovybe.
mln. litų vertės kontrabandinių rūkalų šiemet konfiskavo muitininkai.
Taisyklės: A.J.Bačkis atsistatydino pagal kanonų teisės nuostatus, su
laukęs 75-erių. Nauju Vilniaus arkivyskupu metropolitu tapo G.Grušas (klūpo). BFL nuotr.
A.J.Bačkį pakeitė G.Grušas Popiežius Pranciškus vakar priė mė kardinolo Audrio Juozo Bačkio atsistatydinimą ir nauju Vilniaus arkivyskupu metropolitu pasky rė vyskupą Gintarą Grušą.
A.J.Bačkio atsistatydinimo raštas buvo įteiktas pagal kanonų teisės nuostatus, jam sulaukus 75-erių. Kardinolas paskirtas arkivys kupijos administratoriumi iki tos dienos, kai įvyks naujo arkivysku po ingresas – įžengimas į vyskupi jos Katedrą. Arkivyskupas G.Grušas pradės vykdyti naujas pareigas balandžio 23 d. „Šventojo Tėvo paskirtas į šias pareigas, sieksiu aprėpti visus ir kviečiu jus kartu žengti kuriant tą vienybę, dėl kurios Kristus mel dėsi per paskutinę vakarienę. Čia bus reikalingas Šv. Dvasios vedi mas, kad mes kartu malda ir darbu galėtume įveikti tautinius, ekono minius, politinių požiūrių skirtu mus bei savanaudiškumo pagun das, o dalydamiesi savo talentais ir kryžiumi atsinaujintume patys ir
atnaujintume vietos Bažnyčią bei visuomenę“, – sakė naujasis arki vyskupas metropolitas. 1961 m. Vaš ington e gim ęs G.Grušas devintajame dešimtme tyje buvo Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos pirmininkas ir Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos narys, baigė matematiką ir infor matiką Kalifornijos universite te Los Andžele, dirbo IBM korpo racijoje. Dvasines studijas pradėjo Pranciškonų universitete Ohajuje, vėliau mokėsi Romoje, įgijo bažny tinės teisės daktaro laipsnį. Buvo Vilniaus šv. Juozapo kuni gų seminarijos rektoriumi, kariuo menės ordinaru. Nuo 2002 m. ei na Lietuvos Vyskupų Konferencijos generalinio sekretoriaus pareigas. Pastarąjį dešimtmetį buvo Vil niaus arkivyskupijos Kunigų ta rybos narys ir konsultorius, Atei tininkų federacijos dvasios vadas, Popiežiškosios šv. Kazimiero lie tuvių kolegijos tarybos narys, lei dyklos „Katalikų pasaulio leidi niai“ valdybos pirmininkas. KD inf.
V.Uspaskicho pergalė teisme Lietuvos apelia cinis teismas žen gė netikėtą žings nį – Viktorui Uspas kichui ir jo gynė jui pavyko įtikinti teismą, kad Darbo partijos juodosios buhalterijos bylos išskyrimas buvo neteisėtas.
Sprendimas: Apeliacinis teismas nusprendė panaikinti Vilniaus apy
gardos teismo nutartį atskirti V.Uspaskicho ir jo bendražygių bylų nagrinėjimus. Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.
Jonas Varnas
j.varnas@diena.lt
„Teismas paskubėjo“
Aukštesnės instancijos teismas nusprendė panaikinti Vilniaus apygardos teismo nutartį atskir ti V.Uspaskicho ir jo bendražygių bylų nagrinėjimus. Teisėjas Linas Šiukšta teigė, kad kolegija pada rė išvadą, jog žemesnės instan cijos teismo sprendimas išskirti bylas yra neteisėtas ir nepagrįs tas. Jis pripažino, jog Baudžiamo jo proceso kodeksas numato, kad yra galimybė vieną bylą išskirti į kelias ar kelias bylas atskirti, bet šiuo atveju buvo pažeistas lygia teisiškumo principas. „Teismas paskubėjo bei neį vertino visų motyvų ir patenki no prokurorų prašymą“, – tęsė L.Šiukšta. Teisėjas taip pat paaiškino, jog bylos išskyrimas, priešingai, nei nurodė žemesnės instanci jos teismas ir prokurorai, gali pa
kenkti bylos išaiškinamumui dėl to, kad V.Uspaskichas yra pagrin dinis kaltinamasis Darbo parti jos juodosios buhalterijos byloje. Be kita ko, šioje byloje kaip juri dinis asmuo kaltinama pati Dar bo partija, kuriai kai kuriais atve jais inkriminuojami nusikaltimai buvo padaryti per partijos atsto vus, o vienas jų – partijos vado vas V.Uspaskichas.
– teigė teisininkas. Per įrodymų tyrimą duoti parodymai netenka galios. Vytautas Gapšys parody mus duoti atsisakė, tik skaitė sa vo pranešimą. Parodymų nedavė ir Vitalija Vonžutaitė – ji tik at sakė į teismo ir prokurorų klau simus. Vienintelė buvusi Dar bo partijos finansininkė Marina Liutkevičienė davė teismui išsa mius parodymus.
Duos parodymus iš naujo
Išskyrė bylą dėl ligos
Pasak V.Uspaskicho advokato Al girdo Miškinio, jo ginamasis jau pirmadienį pasirodys Darbo par tijos juodosios buhalterijos bylos posėdyje. Anot jo, kyla teisinis kazusas V.Uspaskichui sugrįžus į bylos nagrinėjimą. „Kadangi bylų išskyrimas bu vo neteisėtas, po to vykęs teis mo procesas taip pat neturi ga lios. Byloje jau baigtas įrodymų tyrimas ir liko tik baigiamosios kalbos – kiti kaltinamieji tu rės duoti parodymus iš naujo“,
Vilniaus apygardos teismas su kčiavimu kaltinamo V.Uspaskicho baudžiamąją bylą į atskirą išsky rė kovo viduryje politikui dėl li gos trečią kartą iš eilės neatvykus į Darbo partijos bylos posėdį. Darbo partija kaltinama 2004– 2006 m. galėjusi neįtraukti į ap skaitą daugiau nei 24 mln. litų pajamų ir 23 mln. litų išlaidų. Be V.Uspaskicho, kaltinimai pateik ti dar trims asmenims. V.Uspaskichas kaltinimus at meta ir sako, kad byla politinė.
Naujas Prezidentės dūris Vyriausybei Besiblaškantys ir skirtingai kal bantys Vyriausybės nariai ku ria nepatikimos šalies įvaizdį. Tai vakar pareiškė Lietuvos Pre zidentė Dalia Grybauskaitė, ko mentuodama ūkio ministrės Bi rutės Vėsaitės kalbas apie ener getiką.
„Besiblaškantys Vyriausybės at stovai, kai kalba skirtinga kal ba, menkina Lietuvos tarptauti nį įvaizdį ir sudaro nepatikimos valstybės vaizdą“, – žurnalis tams Kaune sakė Prezidentė. Ūkio ministrė B.Vėsaitė ketvirtadie
nį pareiškė, kad Japonijos korpo racijos „Hitachi“ siūlytas atomi nės elektrinės reaktorius Lietuvai nereikalingas, o prieš „Gazprom“ monopoliją nukreiptą trečiąjį ES energetikos paketą dujų sekto riuje Lietuva galėjo įgyvendin ti lėčiau. „Trečiasis paketas yra dujų reforma Europoje, kuri numa to konkurencingumo atsiradimą europiniame dujų sektoriuje, to dėl mums labai svarbi ši reforma, nes Europa ir Lietuva turi turė ti dujų tiekimo alternatyvą tam, kad galėtume būti nepriklausomi
nuo vienos ar kitos šalies dikta to“, – vakar kalbėjo D.Grybaus kaitė. Premjeras Algirdas Butkevičius komentuodamas ūkio ministrės pasisakymus ketvirtadienį teigė, kad tai buvo asmeninė ministrės nuomonė. Anot premjero, B.Vė saitė nėra susipažinusi su moks lininkų parengta medžiaga dėl ša lies energetikos strategijos. Vyriausybė, pasak premjero, nekeičia savo nuomonės dėl tre čiojo paketo ir ketina jį įgyvendin ti, kaip planuota. KD, BNS inf.
9
šeštadienis, balandžio 6, 2013
ekonomika kaunodiena.lt/naujienos/ekonomika
17,6 proc.
kovą sumažėjo Lietuvos oficialiosios tarptautinės atsargos.
Atlyginimų dydžiu atsiliekame
€
Vidutinis apskaičiuotas mėnesinis dar bo užmokestis Lietuvoje pernai augo kukliausiai ir liko mažiausias Baltijos valstybėse. Tai rodo Latvijos centrinės statistikos valdybos paskelbti duome nys. Vidutinis apskaičiuotas mėnesinis atlyginimas Lietuvoje paskutinį praėju sių metų ketvirtį buvo 8,1 proc. mažes nis nei Latvijoje ir 11,4 proc. menkesnis nei Estijoje.
Baltarusijos rublis 10000 3,0977 DB svaras sterlingų 1 4,0609 JAV doleris 1 2,6919 Kanados doleris 1 2,6520 Latvijos latas 1 4,9249 Lenkijos zlotas 10 8,2303 Norvegijos krona 10 4,6232 Rusijos rublis 100 8,4859 Šveicarijos frankas 1 2,8397
Valiutų kursai
Šiandien Valiuta
kiekis Santykis
Degalų kainos pokytis
–0,3122 % –0,2775 % –0,1965 % –0,2445 % –0,0020 % –0,1843 % –0,3256 % –1,1935 % +0,0740 %
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Krizė išmokė taupumo ir cinizmo Kaip kas išgyveno?
9 proc. gyventojų krizė nepalietė, 47 proc. mano, kad atsilaikė sėk mingai, 25 proc. jaučiasi krizės paliesti, o 19 proc. – sutriuškin ti. Tokius rezultatus gavo komu nikacijos agentūrų bendruomenės „United Agencies“ ir rinkos tyri mų bendrovės SIC ekspertai, at likę tyrimą „Lietuvos anatomija: kas pasikeitė po krizės?“. Analogišką tyrimą komunika cijos agentūros buvo atlikusios ir 2008-ųjų pabaigoje, krizei dar tik prasidedant. Palyginus abie jų tyrimų rezultatus matyti, kad per ketverius metus įvyko nema žai pokyčių ne tik gyventojų pini ginėse, bet ir galvose. „Visuomenė jau juda tolyn ir tik rai pasikeitusi. 2008 m. mes, kaip tauta, buvome lėtesni, už mažiau darbo tikėjomės daugiau atlygio. Dabar mes nebesitikime, kad ką nors duos valdžia, stengiamės sa vimi pasirūpinti patys, mažiau var tojame, lengviau atsisakome var toti“, – pristatydama tyrimą vakar sakė bendrovės SIC tyrimų strate gijos vadovė Rūta Gaudiešienė. Tačiau lietuviai taip pat pradė jo mažiau bendrauti, užsidarė savo rate, pasidarė piktesni ir ciniškes ni. Pavyzdžiui, 2008 m. daugu ma apklaustųjų teigė, kad įtampą įveikia ir atsipalaiduoja būdami su vaikais, šeima, bendraudami su draugais. Šiemet tokių atsakymų sumažėjo, tačiau daug populiares ni tapo kiti du įtampos įveikimo būdai – sportas ir alkoholio var
Dyzelinas
Dujos
„Statoil“
4,91
4,67
2,43
„Vakoil“
4,88
4,64
2,44
Vid. kaina viso aptarnavimo degalinių tinkluose. Šaltinis: www.degalukainos.lt WTI nafta
„Brent“ nafta
96,87 dol. už 1 brl. 111,08 dol. už 1 brl.
Užsitęsusi žiema ir sniegas truk do atsigauti Lietuvos darbo rinkai – besitęsiant šaltiems orams, vis dar nepradėti sezoniniai darbai že mės ūkyje, statybose, atšilimo lau kia paslaugų sektorius.
Padarinys: akcijų išlepinti lietuviai nebekreipia dėmesio į prekės ženklus, o ieško kuo pigiau.
l.miknevicius@diena.lt
A 95
Darbo rinką jaukia žiema
Finansų krizė lietu vius išmokė racio nalumo, blaivesnio požiūrio į gyvenimą ir protingesnio var tojimo. Tiesa, tai la biau galioja tai gy ventojų grupei, ku ri ir taip krizę iš gyveno palygin ti lengvai. Kiti išlai dauti norėtų, tačiau negali.
Lukas Miknevičius
Vakar Tinklas
tojimas. Pastarąjį kaip atsipalai davimo būdą įvardijo net 30 proc. daugiau apklaustųjų nei prieš ket verius metus. Dvi Lietuvos
Tiesa, tyrimo autoriai pripažįsta, kad galima kalbėti ne tik apie dvi – 2008-ųjų ir 2013-ųjų – Lietuvas, bet ir apie aiškią takoskyrą tarp dviejų visuomenės grupių dabar tinėje Lietuvoje. Vaizdžiai kalbant, viena visuomenės grupė pirkti ir vartoti gali, bet nebenori, kita – nori, bet negali.
Mykolas Katkus:
Žmonės už nieką ne benori mokėti papil domai. Ekologija? Nesąmonė. Lietuviš ka produkcija? Koks skirtumas. Pirmajai grupei priskiriami tie, kurie krizės iš esmės net nepaju to arba jau išmoko jos pamokas ir optimistiškai žvelgia į ateitį. To kiems žmonėms mėnesio pabaigoje nekyla problemų apmokėti sąskai tas, jiems nereikia taupyti investi cijų į vaikų ateitį, mažiau lėšų skirti pramogoms. Jie gali sau leisti įsigy ti įvairesnių ir brangesnių daiktų, tačiau paradoksas – to nebenori. „Žmonės už nieką nebenori mo kėti papildomai. Ekologija? Nesą monė. Lietuviška produkcija? Koks skirtumas. Be to, lietuviams ne to kie svarbūs pasidarė prekės ženk
lai. Taip, mes mėgstame „Apple“ ir „Samsung“, bet, kalbant apie visa kita, alus – pigesnis, o ne garses nio gamintojo, televizorius piges nis ir t. t.“, – teigė komunikaci jos konsultantas, bendrovės „VRP Hill+Knowlton Strategies“ valdy bos pirmininkas Mykolas Katkus. Kita vertus, prie to prisidė jo ir patys prekybininkai, nes, anot M.Katkaus, kaip su žmonė mis kalbėsi, taip ir atsilieps. „Jei gu pažiūrėtume, kokias reklamas pastaraisiais metais rodė televizi jos, susidaro įspūdis, kad Lietuvoje vyksta nuolatinis išpardavimas“, – juokavo komunikacijos ekspertas. Pasak jo, nuolat akcijomis gy venantys prekybininkai patys pri pratino gyventojus pirkti pigesnes prekes. Tiesa, prie mažesnio šios gy ventojų grupės noro vartoti pri sideda ir tai, kad tai jauni ir vi dutinio amžiaus žmonės, kurie gyvena technologijomis, aktyviai dalyvauja socialiniuose tinkluose, o čia socialinis statusas kuriamas ir perkamas ne daiktais, bet ryšiais bei potyriais. „Jei nufotografuosi naują šaldy tuvą ir nuotrauką įdėsi į feisbuką, tai nebus taip įdomu, kaip nusifo tografuoti kokioje nors ypatingoje vietoje. Žmonės daugiau pinigų iš leidžia ne daiktams, o potyriams“, – teigė M.Katkus. Nereikalingi žmonės
Antrajai visuomenės grupei tyri mo autoriai priskyrė gyventojus, kurie sakosi esą krizės pažeisti ar sutriuškinti. Šiems žmonėms mė nesio pabaigoje paprastai trūksta
lėšų sąskaitoms apmokėti, ten ka taupyti net būtiniausiems pro duktams. Paprastai tai vyresnio amžiaus, provincijoje gyvenantys žmonės. Nors, pasak tyrimo au torių, brangūs daiktai šiems žmo nėms yra vertybė, tačiau ko nors įsigyti jie negali sau leisti. Skiriasi ne tik abiejų visuome nės grupių finansinė padėtis, bet ir psichologinė būsena bei požiū ris į ateitį. Pirmieji teigė, kad kri zė jau baigėsi ar tęsis dar metus, o antrieji mano, jog situacija negerės dar mažiausiai penkerius. „Jie niekur neina, nieko neskai to, paskendę liūdesyje, vieniši. Nemėgsta savo darbo, bet neži no, ką daryti“, – apie šiuos žmo nes sakė R.Gaudiešienė. Beje, nors savo finansus ir as menines perspektyvas gyvento jai vertina skirtingai, paklausti, ką mano apie Lietuvos ekonomi nę situaciją, tiek krizę sėkmingai įveikę, tiek nuo jos nukentėję op timizmu netryško ir šalies padėtį įvertino prastai. Nors įprasta manyti, kad per kri zę labiausiai nukentėjo pensinin kai, darbo netekę ar mažesnes pa jamas gaunantys žmonės, tyrimas parodė, jog psichologinei žmonių būsenai įtakos turi ne tik finansinė padėtis. Įdomu, jog nemažai žmo nių krizė paveikė taip, kad dabar jie jaučiasi „niekam nereikalingi“. Taip save apibūdino net 61 proc. moterų, kurios ištekėjo labai jau nos, turi vaikų ir sėdi namie. Absoliuti dauguma tokių mote rų teigė, kad turėdamos galimybę daug ką gyvenime darytų visiškai kitaip.
Lietuvos darbo biržos Darbo ištek lių skyriaus vedėja Inga Liubertė BNS sakė, kad šiemet padėtį dar bo rinkoje smarkiai lėmė orai. „Prasidedant pavasariui, vasa rą ir pirmaisiais rudens mėnesiais paprastai išauga darbo pasiūla, ir turėtų tokios tendencijos išlikti. Sezoniškumas labai lemia situaci ją darbo rinkoje, ir pastarojo mė nesio duomenys tai labai puikiai iliustruoja. Paprastai terminuotų darbų gausėjimo mes sulaukdavo me kovą, o šiais metais jų yra ma žiau“, – sakė I.Liubertė. Jos teigimu, tą pačią tendenci ją patvirtina ir statistika iš įvairių sektorių. „Žemės ūkio sektorius, statybos, paslaugų sektorius – kavinės, res toranai, lauko prekyba. Tiesiog jei gu oro situacija labai greitai pasi keistų, manau, kad ir darbo rinkai tai labai smarkiai atsilieptų, nes kol kas nei lauko tvarkymas, nei sodi nimas, nei statybos neprasideda“, – teigė I.Liubertė. Balandžio pradžioje nedarbas siekė 12,4 proc., šalyje buvo 230,3 tūkst. bedarbių. Kovą darbdaviai pasiūlė 22 tūkst. laisvų darbo vietų. Labiausiai ter minuoto darbo vietų skaičius ko vą smuko nuo sezono priklausan čiuose ūkio sektoriuose: žemės ūkyje – 46 proc., statybose – be veik 35 proc., taip pat mažiau ter minuoto darbo pasiūlymų preky boje – 31,5 proc. Lietuvos darbo biržos duomeni mis, kovą buvo užregistruota be veik 22,7 tūkst. darbo ieškančių žmonių. KD, BNS inf.
Artūro Morozovo nuotr.
10
šeštadienis, BALANDŽIO 6, 2013
12p.
Ką reiškia nauji žodžiai senoje dainoje.
pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis
pasaulis
Baltarusija jau per žingsnį nuo Sutaupiusi laiko pa rengiamųjų dar bų etape, Baltarusi ja jau šiemet tiki si gauti galutinį lei dimą ir pradėti sta tyti Lietuvos gal vos skausmu tapu sią Astravo atominę elektrinę.
Verda: Astravo atominės elektrinės statybų aikštelėje šiandien pluša 1200 žmonių, o per darbų piką dirbs 8 tūkst.
Julijanas Gališanskis Minskas (Baltar usija)
Paaiškino, kur skuba
Gardino srityje prie Astravo gy venvietės 1200 žmonių pluša, nuo keleto mėnesių iki metų lenkdami atominės elektrinės aikštelės įren gimo grafiką. Baltarusijos aukštojo mokslo įstaigos 2008 m. įvedė še šias naujas specialybes kuriamam branduolinės energetikos sekto riui, šiemet mokslus baigs pirmie ji specialistai. Jeigu, kaip tikimasi, šiemet liepą bus gautas pagrindi nių statybų leidimas, po penkerių metų, 2018-aisiais, Baltarusija pa leis pirmąjį branduolinį reaktorių, o dar po dvejų – ir antrąjį. Tokios perspektyvos šią savaitę buvo piešiamos Rusijos bendrovės „Rosatom“ Minske surengtoje pa rodoje „Atomekspo“ ir konferenci joje „Atominės energetikos plėtros Baltarusijos Respublikoje perspek tyvos“. Kodėl Baltarusija taip skuba, ruošia aikštelę ir kasa duobes dar neturėdama leidimo statyti atomi nę elektrinę, generalinio rangovo NIAEP atstovas Jurijus Pustovojus paaiškino šitaip: „Kiekvienas ato minės elektrinės darbo mėnuo at neša 1 mln. dolerių pelno.“ „Jeigu mes parengiamųjų darbų nebūtume pradėję anksčiau, o bū tume laukę pagrindinės sutarties, elektrinę turėtume ne 2018-aisiais, o 2019 m. Mes tiesiog laimėjome
laiko parengiamųjų darbų etape. Taigi gavę visas ekspertizes ir li cencijas jau šiemet galėsime pra dėti statyti pagrindinius atominės elektrinės pastatus ir įrenginius. Ir prisiminkite, kad visame pasauly je yra toks dalykas kaip infliacija. Kiekvieną pradelstą dieną statybų kainą veikia infliaciniai procesai“, – pridūrė Baltarusijos energetikos ministro pavaduotojas Michailas Michadiukas. Pasak pareigūno, šiandien Balta rusija pajėgia pati pasigaminti vos 20 proc. jai reikalingo kuro ir ener gijos. Atominė elektrinė padės su taupyti maždaug 5 mlrd. kubinių metrų, arba beveik ketvirtadalį, Baltarusijos kasmet sunaudojamų gamtinių dujų. Be to, anot M.Mi chadiuko, atpigs elektra, o šiltna mio efektą sukeliančių dujų išme timas į atmosferą sumažės 7–10 mln. tonų per metus. Gyventojų reakcija – panaši
Astravo atominės elektrinės sta tybų direkcijoje dirba buvęs Igna linos atominės elektrinės darbuo tojas. Vyras, nenorėjęs skelbti savo pavardės, paaiškino, kad Baltarusi ja atominę elektrinę statosi tik savo reikmėms. Ji turėtų pakeisti pase nusią Lukomlio šiluminę elektrinę. Pašnekovas tikino, kad rusiški reaktoriai VVER-1200 atitinka vi sus saugumo reikalavimus, po sa vimi turi lydalo gaudykles, kurios atsitikus hipotetinei avarijai nelei
džia išsilydžiusiam branduoliniam kurui patekti į aplinką, ir uždarą aušinimo sistemą. Tai reiškia, kad aušinti naudojamas vanduo cir kuliuos uždaroje sistemoje ir ne bus išleidžiamas į Nerį. Anot Atominės elektrinės sta tybų direkcijos atstovo, lietuviai ir baltarusiai į branduolinę energeti ką reaguoja panašiai: šalia elektri nės esantys rajonai ją palaiko, nes tikisi realios ir apčiuopiamos nau dos, o kituose rajonuose nuomonės skeptiškesnės. Štai 8 tūkst. gyven tojų turinčiame Astrave jau stūkso naujutėlaičiai komfortiški ir šiuo laikiški daugiabučiai, o gyventojų skaičius turėtų išaugti bent kele tą kartų. Oficialios apklausos rodo, kad po avarijos Japonijos Fukušimos elektrinėje atominės energetikos šalininkų Baltarusijoje sumažėjo, bet jų vis tiek yra daugiau nei pu sė – 53 proc. Konferencijos kuluaruose dien raštis pakalbino Baltarusijos už sienio politikos ir saugumo studijų centro direktorių Sergejų Palaginą. – Su kokiomis energetinėmis grėsmėmis susiduria Baltaru sija ir kokiais būdais bando jas spręsti? – Tai pirmiausia susiję su mūsų ša lies ekonominiu gyvenimu. Turime daug energetikos problemų, jos yra akivaizdžios ir būdingos visoms ša lims. Tai ir energijos išteklių kainos,
ir transportavimo klausimai, ir ne sutarimai tarp valstybių bei vy riausybių, kurie, be kita ko, atsilie pia ir energetikai. Mes naudojame daug dujų, todėl esame smarkiai priklausomi nuo Rusijos. Kad di versifikuotume šią padėtį, apvers tume ją aukštyn kojomis, statome savo teritorijoje atominę elektrinę.
Sergejus Palaginas:
Jeigu Lietuva dabar šitaip reaguoja, ji gali užlipti ant savo pačios grėblio statydama savo elektrinę.
– Ar priklausomybė nuo Ru sijos jūsų šalyje irgi laikoma grėsme? – Prisiminkime, kaip buvo priima mas sprendimas statyti Baltarusijo je atominę elektrinę. O jis buvo prii mamas tuomet, kai ir vėl pabrango Rusijos tiekiamos žaliavos. Mums reikėjo aprūpinti savo ekonomiką, todėl nusprendėme statytis atominę elektrinę. Tuo metu konkurse daly vavo amerikiečiai, prancūzai – vi si stovėjo eilėje, kas statys elektrinę Baltarusijoje. Po to, kai išrinko Ru sijos korporaciją „Rosatom“, prasi dėjo problemos su Vakarais. Klausi mas tapo politinis.
– Ar Baltarusija bei Lietuva ga lėtų bendradarbiauti ir kartu spręsti energetinius iššūkius? – Be abejo, toks bendradarbiavimas turi būti. Štai konferencijoje buvo kalbėta, kad vienas Ignalinos ato minės elektrinės blokas dirbo už tikrindamas Baltarusijos energe tinį saugumą. Taigi formaliai mes tikrai galime bendradarbiauti. – Bet Lietuva taip pat nori sta tytis atominę elektrinę, ar tai nekvepia konkurencija? – Žinote, ypatingos konkurenci jos čia nematau. Mūsų vyriausybė priėmė sprendimą, jis vykdomas. Manau, mes visgi greičiau pasi statysime atominę elektrinę, spren džiant iš padėties, kuri klostosi Lie tuvoje ir Baltarusijoje. Vertinant visas diskusijas, kurios supa Baltarusijos atominę elektri nę, jos aiškiausia ir labiausiai ne numaldoma priešininkė yra būtent Lietuva. Suprantama, yra tam tik rų problemų. Bet Lietuva pati pasi rinko. Ji turėjo savo atominę elekt rinę, kuri, man atrodo, turėjo būti pastatyta Baltarusijos teritorijoje, nes iš pradžių buvo projektuojama Baltarusijai. Bet susiklostė tokia situacija, kad ją pastūmėjo 15–20 km ir ji atsidūrė Lietuvoje. Beje, Baltarusija jau turi patir ties branduolinėje energetikoje. Mes galėjome turėti atominę elektrinę „Pamir“. Tai nuostabus projektas. 1989 m. buvo sukurti du kilnojamos
11
šeštadienis, BALANDŽIO 6, 2013
pasaulis Sugriuvo pastatas
Šešta viruso auka
Raudonavo iš gėdos
Mažiausiai 38 žmonės žuvo Indijoje, kai Mumbajaus pa kraštyje vakar sugriuvo be leidimų statytas daugiabu tis. Dauguma aukų, kaip ma noma, buvo darbininkai, ku rie ten ir gyveno. Gelbėto jai ir vietos gyventojai ieškojo žmonių 8 m aukščio betono ir plieno nuolaužų krūvoje.
Kinijoje nuo paukščių gripo vi ruso H7N9 mirė šeštas žmo gus – šalies rytuose gyvenan tis 64 metų ūkininkas. Pra nešimas pasirodė po to, kai Šanchajaus pareigūnai viena me turguje pradėjo masiškai skersti naminius paukščius, nes ten buvo aptiktas paukš čių gripo virusas H7N9.
Urugvajaus prezidentas José Mujica ketvirtadienį raudo navo iš gėdos, supratęs, kad per įjungtą mikrofoną buvo išgirstas jo stačiokiškas ko mentaras, nukreiptas prieš Argentinos vadovę Cristiną Fernández de Kirchner ir jos velionį vyrą: „Ši sena ragana blogesnė negu tas žvairys.“
senos svajonės
5
mlrd. kub. m
dujų tikisi sutaupyti Baltarusija, pastačiusi atominę elektrinę.
„Scanpix“ nuotr.
atominės elektrinės bandomieji pa vyzdžiai. Į dykumą ant ratų arba vikšrų atvyksta atominė elektrinė, ir aplink ją išauga miestas. Tai bū tų gerokai rimtesnis dalykas, nei, sakykime, naftos bokštai. Ir Bal tarusija būtų turėjusi šią techno logiją, aišku, dalydamasi ją su Ru sija ir Sovietų Sąjunga. Bet Sovietų Sąjunga žlugo, o kartu su ja – ir šis projektas. Istoriškai Baltarusija ne kar tą buvo priartėjusi prie savo ato minės elektrinės. Po avarijos Čer nobylio elektrinėje mes negalėjome pabaigti atominės jėgainės statybų prie Minsko, kur dabar veikia šilu minė elektrinė. – Turėdami tokios patirties, Minsko gyventojai turbūt su prastų vilniečius, kurie bijo turėti savo pašonėje atominę elektrinę? – Žinote, aplink Baltarusiją yra tiek atominių elektrinių, kad jas net sunku suskaičiuoti. Mes jokios naudos iš to neturime, o jeigu kas nors nutiks, Baltarusija vis tiek nuo to kentės. Prisiminkime Černobylio avariją ir jos padarinius, kiek žmo nių buvo perkelta iš radiacijos pa veiktų teritorijų. Todėl Baltarusi jos vyriausybės sprendimas statytis atominę elektrinę buvo labai sudė tingas. – Baltarusijoje tikriausiai yra atominės elektrinės prieši
ninkų? Ką šiuo klausimu kalba opozicija? – Opozicija labai aktyviai kelia šį klausimą, bet aš tikėjausi konst ruktyvaus dialogo, o ji vadovau jasi vien emocijomis. Nieko racio nalaus. – Kokių argumentų prieš ato minę elektrinę pateikia opozi cija? – Jie vadovaujasi politiniais argu mentais. Jie sako, kad Baltarusija praras suverenumą, kad ji pažei džia konstituciją. Pagal konstitu cijos 18-ą straipsnį mes atsisakė me branduolinės valstybės statuso ir išvežėm iš savo teritorijos vi sus branduolinius ginklus. Bet jei gu mes norime visiškai atsisakyti branduolinių technologijų, turėtu me atsisakyti ir fluorografijos. To kia argumentacija veda prie ab surdo. Reikia geresnių argumentų, vadovautis tikslia informacija. – Ar nepanašus toks dviejų kurčiųjų dialogas į Lietuvos ir Baltarusijos diskusijas dėl Ast ravo atominės elektrinės? At rodo, kad abi pusės tik kaltina viena kitą ir nenori nieko klau sytis. – Kiek aš žinau, Baltarusija gana sąžiningai teikia Lietuvai informa ciją apie statybas. Man atrodo, lie tuviai netgi žino apie tai daugiau, nei patys baltarusiai. Lietuvos su sirūpinimas suprantamas emociš
kai. Bet racionalaus aš nieko ne matau. Lietuva stato branduolinių atlie kų saugyklą, mes irgi apie tai kalbė sime. Kas bus su Visagino atomine elektrine? Jeigu Lietuva dabar ši taip reaguoja, ji gali užlipti ant sa vo pačios grėblio statydama savo elektrinę. Juk branduolinių atliekų saugykla, mano žiniomis, statoma visai šalia Baltarusijos teritorijos, beveik prie pat sienos. Kodėl Bal tarusija nepateikia šitų argumen tų, man nesuprantama. – Buvęs Baltarusijos lyderis Stanislavas Šuškevičius anks čiau yra sakęs, kad Astravo atominė elektrinė galėtų nu šluoti Lietuvą nuo žemės pa viršiaus... – Aš turiu maždaug panašaus ly gio argumentą. Pažiūrėkime šitaip. Kaip Astravo atominė elektrinė ga li pakenkti Lietuvai, jeigu normaliai funkcionuos? Manau, niekaip, jeigu nebus poveikio iš išorės. Baltarusija nėra NATO narė, mes nekariaujame Afganistane ir nesusipriešiname su „Al Qaeda“. O Lietuva visa tai da ro. Mes matėme, kas vyko 2001 m. rugsėjo 11-ąją Jungtinėse Valstijo se, kaip aiškiai ir suprantamai su reagavo „Al Qaeda“. Baltarusijoje to neįvyks, nes mes nesame poten cialūs „Al Qaedos“ priešininkai. O Lietuva, būdama NATO narė ir at likdama kokius nors manevrus Af ganistane, potencialiai gali tapti teroristų taikiniu. O jeigu pasirodytų informaci jos, kad Baltarusiją kas nors puls ir jos teritorijoje bus atliekami ko viniai veiksmai, kaip tik reikia kuo skubiau statyti atominę elektrinę. Nes tai bus mūsų valstybės saugu mo argumentas, tokiu atveju mū sų tikriausiai nebombarduos. O pats brangiausias būstas bus ap link atominę elektrinę. Reikia sku biau pirkti ten sklypą, nes jis smar kiai pabrangs. Taigi visi tokie argumentai, ku riuos mums emocingai pasakoja, yra nerimti. Aš nesuprantu, kaip S.Šuškevičius, kuris yra fizikos ir matematikos mokslų daktaras, profesorius, branduolinės energe tikos specialistas, galėjo pasakyti, kad atominė elektrinė kelia pavo jų Lietuvai. Beje, buvęs Baltarusijos valstybi nio universiteto branduolinės fizi kos katedros vedėjas S.Šuškevičius viename interviu sakė, kad Balta rusijai reikia branduolinio reakto riaus ekonominėms problemoms spręsti. Kolegos iš opozicijos iš vadino jį išdaviku, bet jis atkakliai aiškino, kad būtent atominė elek trinė yra reikiamas sprendimas.
Lietuva reikalauja atsakymų Baltarusija vis dar neatsako į dauge lį Lietuvos iškeltų klausimų dėl Ast ravo atominės elektrinės saugumo. Tai teigė Aplinkos ministerijos Tar šos prevencijos departamento direk torius Vitalijus Auglys (nuotr.), komen tuodamas Baltarusijos naujienų agen tūros „Belta“ pranešimą, esą artimiau siais mėnesiais tikimasi baigti konsul tacijas su Lietuva dėl naujos šalies kai mynės atominės elektrinės. „Mes esame Baltarusiją apskundę dėl netinkamo ESPO konvencijos (Jung tinių Tautų Poveikio aplinkai vertini mo tarpvalstybiniame kontekste kon vencija – red. past.) taikymo, nes nebu vo tinkamai konsultuojamasi su Lie tuva. ESPO komitetas svarstė šią by lą. Artimiausiu metu turi pasirody ti rekomendacijos. Kiek mes supran tame, pirminės rekomendacijos bus nepalankios. Baltarusija, nujausda ma rekomendacijų turinį, turbūt ban do vienaip ar kitaip megzti kontaktą ar iš dalies blefuoti. Kol kas mes nemato me jokių realių Baltarusijos žingsnių. Kol kas nematome, jog jie tvarkytų dokumentaciją taip, kad mus ji ten kintų. Be to, kol kas neturime jokių ofi cialių kvietimų į konsultacijas“, – sakė V.Auglys. Baltarusijos valstybinės aplinkos ap saugos ekspertizės departamento va dovo Aliaksandro Andrejevo žodžius, kad per du mėnesius tikimasi baigti konsultacijas su Lietuva, V.Auglys pa vadino labai optimistiniu scenarijumi. „Žinant, kad Baltarusija daugybę me tų nebuvo taip optimistiškai nusiteikusi savo kaimynės atžvilgiu, o dabar per du mėnesius viską nori pabaigti,
tai labai keistai atrodo“, – sakė Lietuvos pareigūnas. „Tęsiame konsultacijas ir tikimės jas pabaigti per du mėnesius. Lietuva at siuntė klausimų, mūsų ekspertai ren gia atsakymus. Artimoje ateityje jie bus nusiųsti Lietuvai. Vėliau tikimės surengti dviejų šalių ekspertų susi tikimą ir pabaigti procedūrą“, – Balta rusijos naujienų agentūra citavo šios šalies Valstybinės aplinkos apsau gos ekspertizės departamento vado vą A.Andrejevą. Lietuva ne kartą kri tikavo Baltarusiją, kad ši neužtikrina saugumo plėtodama Astravo atomi nės elektrinės projektą, kuris planuo jamas vos 50 km nuo Vilniaus. ESPO konvencija numato, kad priori tetinė projekto statybos vieta gali būti nustatyta tik baigus poveikio aplinkai vertinimo procesą, tai yra atsakius į vi sus poveikį galbūt patirsiančių valsty bių klausimus, supažindinus jų visuo menę su projektu ir surengus dvišales konsultacijas.
Elektrinės projektas Reaktorių skaičius
2
Reaktorių galingumas
2 × 1170 megavatų
Eksploatacijos laikas
60 metų
Elektros energ ijos gamyba per metus
17,7 mlrd. kilovatvaland žių
Gaminamos energ ijos savikaina
4,21 JAV cento (11,26 Lietuvos cento)
Projekto atsiperkamumo laikas
18,5 metų
Bendra projekto kaina iki 2020 m.
9770 mln. JAV dolerių
Į bendrą kainą įtraukta branduolinio kuro pirmam kartui įkraut i ir vienam perkrauti kaina
590 mln. JAV dolerių
12
šeštadienis, balandžio 6, 2013
pasaulis
Ką reiškia nauji žodžiai seno Karinga retorika, grasinimai, provokacijos. Naujasis Šiaurės Ko rėjos lyderis tęsia pirmtakų elgesio tradicijas, bet ar jis ryšis žengti dar toliau? Apgaulingas įspūdis
Kai Kim Jong-unas 2011 m. pabai goje po tėvo mirties perėmė Šiau rės Korėjos vadovo postą, daugeliui atrodė, kad jis viską darys kitaip. Kim Jong-unas mėgavosi ame rikietiško Mikės Pūkuotuko šou, atstatydino keletą senų partinių nomenklatūrininkų ir į svarbius postus paskyrė jaunų ekonomistų, kurie, be kita ko, turėjo vilioti in vestuotojus. Šiemet į Pchenjaną su „krepši nio diplomatijos“ misija nuvyko JAV krepšinio žvaigždė Dennisas Rodmanas. Bet pastarosiomis savaitėmis viskas apsivertė aukštyn kojomis ir iš Korėjos pusiasalio ėmė sklisti viena už kitą prastesnės naujienos. Pchenjanas nutraukė paskutinį ka rinį ryšio kanalą su Pietų kaimynais ir pareiškė, kad branduolinis ka ras gali prasidėti bet kurią akimir ką. Naujasis šalies lyderis paskelbė raketinių pajėgų kovinę parengtį, pagrasino suvesti sąskaitas su Va šingtonu ir pozavo prie plakato, ku riame, kaip atrodė, buvo JAV mies tų bombardavimo žemėlapis. Kas nutiko Kim Jong-unui – ar jis pašėlo, ar pradėjo gudrų žaidimą? Regione – nauji vadovai
Kim Jong-uno tėvas bei senelis irgi mėgdavo pilti žibalo į ugnį, naudo dami blefą ir grasinimus kaip ap saugos priemonę, kad išlaikytų po tencialius priešus toliau nuo savęs ir sustiprintų vidaus kontrolę. Bet tokios griežtos retorikos Pchenja nas nevartojo senokai, ką jau kal bėti apie tiesioginius grasinimus Vašingtonui nušluoti jo karines ba zes ir smogti branduoliniu ginklu. Be Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos sugriežtintų sankcijų ir JAV bei Pietų Korėjos bendrų karo pratybų, ekspertai, apžvalgininkai įžvelgia ir kitokių priežasčių, ko dėl jaunasis Šiaurės Korėjos lyderis
būtent dabar, praėjus vos metams nuo jo atėjimo į valdžią, ėmėsi to kios karingos retorikos. „Iš dalies tai vyksta dėl naujos vadovybės, – aiškino Korėjos eks pertė, Prancūzijos žurnalo „La Re vue“ apžvalgininkė Juliette Moril lot. – Šiame regione visi vadovai nauji: pasikeitė valdžia Kinijoje, Pietų Korėjoje išrinkta nauja prezi dentė, Japonijoje – naujas minist ras pirmininkas. Todėl Kim Jongunui svarbu aiškiai apibrėžti savo pozicijas.“
Šiaurės Korėja jau 20 metų sėkmingai žaidžia šį žaidimą – branduolinę diplo matiją ir net šantažą.
J.Morillot taip pat atkreipė dė mesį, kad provokacijoms parink tas labai tinkamas metas – pava saris, kai minimos Šiaurės Korėjos gyventojams svarbiausios datos. Vos metus prie valstybės vairo sto vinčiam lyderiui tai palankus mo mentas mobilizuoti visuomenę ir sustiprinti tautos palaikymą. Mėgdžioja senelį?
JAV užsienio ryšių tarybos eks pertas Scottas Snyderis mano, kad Kim Jong-unas bando mėgdžioti savo senelį Kim Il-sungą, kuris yra labiau garbinamas Šiaurės Korėjo je, nei prieš kiek daugiau nei metus šį pasaulį palikęs Kim Jong-ilas. „Bet nepamirškime, kad nors Kim Il-sungas irgi atėjo į valdžią gana jaunas, jo pirmas veiksmas buvo karas su Pietų Korėja“, – kalbėdamas JAV televizijai „NBC News“ priminė ekspertas. Nors visuomet egzistuoja tiki mybė, kad kas nors apsiskaičiuos ir
padėtis taps nevaldoma, Taftso uni versiteto profesorius Sung Younlee įsitikinęs, kad Kim Jong-unas toliau laikosi žaidimo taisyklių, ku rias apibrėžė jo tėvas ir senelis. „Šiaurės Korėja gerai išmano, kaip kariauti psichologinį karą. Ji didina įtampą, spausdama Seulą ir Vašingtoną, o kai gauna humani tarinę pagalbą ir nuolaidų, švelni ną toną, – dėstė profesorius. – Nė vienas lyderis nenori tvarkytis su užsienio politikos krize, kurią su keltų Šiaurės Korėja. Todėl yra im pulsas mažinti įtampą. Šiaurės Ko rėja jau 20 metų sėkmingai žaidžia šį žaidimą – branduolinę diploma tiją ir net šantažą.“ Vienos Korėjos niekas nenori?
2013-ieji turi simbolinę reikšmę, nes šiemet sukanka 60 metų pa liaubų susitarimui, kuris užbaigė ginkluotą Korėjos konfliktą. Ir šia proga nutraukęs karštąją liniją su Seulu, Kim Jong-unas, anot Ko rėjos ekspertės J.Morillot, siekia protingai išnaudoti regione susi klosčiusį status quo. „Kai kalbu apie status quo, turiu galvoje, jog iš tikrųjų niekas ne suinteresuotas tuo, kad dvi Korėjos susivienytų, – aiškino apžvalginin kė. – Pietų Korėja mato Vokietijos pavyzdį ir nenori, kad jos gyvenimo lygis kristų. Kinija nenori matyti prie savo durų suvienytos, demok ratiškos ir branduolinį ginklą turin čios valstybės. Tokijui irgi nereikia antijaponiškų nuotaikų pagrindu susivienijusios Korėjos. Kalbėdami apie Jungtines Valsti jas nepamirškime, kad Kinijos ka rinė galia auga, todėl jos nenori at sisakyti savo avanpostų Okinavoje, Guame ir Pietų Korėjoje. Taigi Kim Jong-unas kursto visas šias nuo taikas ir išnaudoja status quo sa votiškame tarptautiniame kortų lošime.“ Parengė Julijanas Gališanskis
pasaulis per savaitę
Tęstinumas: Kim Jong-unas toliau bando laikytis žaidimo taisyklių, kuria
gas (nuotr. viršuje).
2013 03 30 2013 04 05
Šeštadienis
Sekmadienis
Italijos prezidentas Giorgio Napolita no paneigė gandus, kad jis atsistatydin siąs ir taip atversiąs kelią naujiems par lamento rinkimams. Anksčiau šeštadienį žiniasklaidoje bu vo pasklidę gandai, kad G.Napolitano svarsto galimybę nedelsdamas atsista tydinti ir taip atverti kelią naujiems par lamento rinkimams, kai žlugo pastangos suformuoti vyriausybę. 87 metų valstybės vadovas, penktadie nį susitikęs su pagrindinių partijų lyde riais, mėgino rasti išeitį iš politinės ak lavietės, susidariusios po vasarį vykusių rinkimų, per kuriuos neatsirado aiškaus nugalėtojo. Visi trys pagrindiniai į parlamentą pate kusių partijų aljansai laikėsi įsikibę savo pozicijų. Jos neleido suformuoti daugu mos, todėl viltys rasti sprendimą be pir malaikių rinkimų penktadienį išblėso.
Popiežius Pranciš kus, Šv.Petro aikštėje sa kyd a m a s savo pir mąjį Velykų palaiminimą „Miest ui ir pasaul iui“, meldė politinio sprendi mo Sirijoje ir susitaiky mo Korėjos pusiasalyje. Pirmasis pontifikas iš Lo tynų Amerikos taip pat pa ragino kovotojus Nigerijoje pa leisti laikomus įkaitus, pasmerkė kontrabandą žmonėmis – ją pavadino „didžiausia vergijos forma šiame XXI a.“ – ir meldė taikos pasauliui, „žei džiamam niekingo žemės išteklių eik vojimo“. Kalbėdamas Vatikane susirinkusiems maždaug 250 tūkst. žmonių iš viso
Antradienis pasaulio, Pranciškus meldėsi už „my limą Siriją, už jos kenč ian čius žmones ir už dau gybę pabė gėlių, kurie lauk ia pa galb os bei pa g u o d os“ . „Kiek daug kraujo pralieta! Ir kiek dar reikia kentė ti, kol bus rastas politinis šios krizės sprendimas?“ – kalbėjo jis. Pontifikas pervažiavo Šv. Petro aikštę savo atviru papamobiliu, bučiavo kūdi kius ir mojo džiūgaujančiai miniai, kurio je buvo matyti vėliavos iš viso pasaulio, tarp jų – ir iš jo gimtosios Argentinos.
Rusijos prezidentas Vlad im iras Put in as antrad ien į pas iraš ė įstat ym ą, pagal ku rį gubernatorius galės rink ti ne rinkėjai, o vietos parlamentas pre zidento teikimu. Pagal nauj ąj į įstatymą visi 83 šalies regionai galės atšaukti tiesioginius gu bernatorių rin kimus, kurie bu vo įvesti pernai. Pas ak Rus ij os vadovo, naujasis įstatymas reikalin gas, siekiant apgin
13
šeštadienis, balandžio 6, 2013
pasaulis
oje dainoje?
Konfliktas Korėjos pusiasalyje pat anuliavo 1953 m. liepos 27 d. pa liaubų sutartį, kuri užbaigė trejus me tus Korėjos pusiasalyje vykusį gink luotą konfl iktą, nors taikos sutart is niekada nebuvo pasirašyta.
Bandymai
Padėt is Korėjos pusiasalyje paašt rėjo po to, kai praėjusių metų gruo dį Pchenjanas paleido palydovą į Že mės orbitą ir šiemet vasario 12-ąją atli ko trečiąjį požeminį branduolinį ban dymą. Branduolinės bombos bandy mus komunistinė valstybė buvo atli kusi ir anksčiau – 2006 ir 2009 m.
Šiaurės Korėj os rež im as praėju sią savaitę įsakė pasirengt i smog ti žemyn inei JAV dal iai, Havajams ir Guamui. Tiesa, ekspertai abejojo, kad Pchenjanas tur i tarpžemyn inę bal ist inę raketą, kur i galėt ų smog ti JAV žemyn inei dal iai. Havajai ir Guamas taip pat būt ų nepasiek ia mi Šiaurės Korėjos vidutinio nuoto lio raketoms, tačiau jos galėtų smog ti JAV karinėms bazėms Pietų Korė joje ir Japonijoje.
Oficialus pavadinimas: Korėjos Liaudies Demokratinė Respublika. Sostinė: Pchenjanas. Vadovai: pirmasis vadovas Kim Il-sungas. 1980 m. valdžią perėmė jo sūnus Kim Jong-ilas. 2011 m. po tėvo mirt ies vald žią perėmė Kim Jong-unas. Politinė sistema: total itar in is re žimas. Gyventojų skaičius: 24,5 mln. Ekonomika Dydis: apie 40 mlrd. JAV dolerių. BVP vienam gyventojui: 1,8 tūkst.
dolerių. Žemės ūkis – 23,2 proc., pramonė –
43,2 proc., paslaugos – 33,6 proc. Darbo jėga: 10 mln. Žemės ūkyje dirba 35 proc., pra
monės ir paslaugų sektoriuje – 65 proc. šalies gyventojų. Nedarbo lygis: nėra duomenų. Eksportas: daugiausia eksportuoja
į Kiniją, Pietų Korėją ir Bangladešą. Importas: daugiausia importuoja
Jungtinių Tautų sankcijos
iš Kinijos, Pietų Korėjos ir Rusijos.
Kovo prad žioje Jungt in ių Taut ų Saug umo Tar yba priėmė dvi rezo liucijas, kurios sugriežtino sankcijas Šiaurės Korėjai. Nuo to laiko Pchenja nas kone kasdien svaidosi griežtais pareiškimas Pietų Korėjos ir JAV at žvilgiu. Pchenjanas įsitikinęs, kad šie „nusikalstami dokumentai“, atiman tys iš jo teisę taikiai tyrinėti kosmosą ir gintis, Saugumo Tarybai buvo pri mesti Vašingtono ir Seulo.
Skola: 12,5 mlrd. dolerių (2001 m.
Karinės pratybos
as apibrėžė jo tėvas Kim Jong-ilas (nuotr. apačioje) ir senelis Kim Il-sun
Grasinimai Amerikai
Svarbiausi faktai apie Šiaurės Korėją
Padėt į taip pat apsunkino stambios karinės pratybos Pietų Korėjos terito rijoje, kurios prasidėjo kovo 1 d. ir tę sis iki balandžio pabaigos. Šiose pra tybose dalyvauja strateg in iai bom bonešiai B-52 ir B-2, galintys gabenti branduolinį ginklą. Pchenjanas atsi sakė visų susitarimų su Seulu dėl ne puolimo ir nebranduolinių zonų, taip
duomenimis). Kariuomenė Struktūra: Šiaurės Korėjos liau
dies armija; sausumos pajėgos; lai vynas, oro pajėgos, viešosios tvar kos pajėgos. Karių skaičius: vyrų – 207 tūkst.; Branduolinis reaktorius
Antrad ien į Pchenjanas paskelbė iš naujo paleidžiantis Jongbjono bran duolin į reaktorių, kuris buvo išjung tas 2007 m. Šiaurės Korėja Jongb jono reaktor ių išjungė pagal šešių valst ybių susitar imą dėl pagalbos mainais į nusig inklav imą. Kit ų me tų vasarą korėjiečiai sunaikino reak toriaus aušinimo bokštą. Reaktorius buvo vien intel is pluton io šalt in is Šiaurės Korėjos branduol in ių gink lų prog ramai. Šalyje lik usių pluto nio atsarg ų, kaip manoma, užtekt ų 4–8 bomboms. 2010 m. Šiaurės Ko rėja atskleidė, kad Jongbjone sodr i na uraną, ir leido užsien io eksper tams apsilankyti ten esančiame ob jekte su centr if ugom is. Pchenjanas tuo metu tvirtino, kad uranas sodri namas tik maž u laipsniu, vien ener getikos tikslais.
moterų: – 204 tūkst. Gyventojų, galinčių tarnauti ka
riuomenėje, skaičius: vyrų nuo 16 iki 49 metų – 6,5 mln.; moterų nuo 16 iki 49 metų – 6,4 mln. Išlaidos gynybai: nežinoma.
„Scanpix“ nuotr.
Trečiadienis ti mažumų teises skirtingų etninių gru pių gyvenamuose regionuose, tokiuose kaip daugiausia musulmonų gyvena mos Šiaurės Kaukazo respublikos. V.Pu tinas atsisakė tiesioginio gubernatorių rinkimo modelio 2004 m., siekdamas sugriežtinti politinės sistemos kontro lę iš Kremliaus. Bet praėjusiais metais tiesioginiai rinkimai buvo atgaivinti dėl įnirtingų opozicijos protestų prieš V.Pu tino valdymą. V.Putinas sulaukė kritikos ir iš Vaka rų vyriausybių, ir iš Rusijos aktyvistų dėl apribojimų rinkimų procese, spaudimo nevyriausybinėms grupėms, disiden tų persekiojimo. Dabar V.Putino kritikai būgštauja, kad Kremlius ir „Vieningo ji Rusija“ pasinaudos šiuo įstatymu no rėdami nušalinti opozicijos kandidatus ir užtikrinti vietas valdžiai ištikimiems gu bernatoriams.
Berlyne netoli centri nės traukinių stoties treč iad ien į atkas us nesprogusią Antrojo pasaulinio karo laikų bombą mieste sutriko traukinių ir auto mobilių eismas. 100 kg bomba per ka rą buvo numesta iš sąjungininkų lėktu vo, nors žiniasklaida pranešė, kad tai – sovietinė bomba. Ji buvo rasta maž
Trečiadienis daug 1,5 km į šiaurę nuo centrinės trau kinių stoties. Pareigūnai mano, kad Ber lyne po žeme gali būti dar maždaug 3 tūkst. bombų. Nesprogusių sprogmenų nuolat randama per sostinėje vykdo mas statybas. 2010 m. birželį Getinge ne, šalies centriniame regione, sprogus 500 kg sąjungininkų, veikiausiai – britų, bombai žuvo trys vokiečių išminuotojai, dar du buvo sunkiai sužeisti.
Viename iš Čečėnijos sostinės aukštuminių pastat ų kompl ekso „Grozny City“ dango raižių kilo didelis gais ras. Liepsnos apėmė aukščiausią „Groz ny City“ pastatą – 40 aukštų dangoraižį, kuriame taip pat buvo įsikūręs penkių žvaigždučių viešbutis. Ugnis išplito vi suose aukštuose, išskyrus pirmą. Rusi jos nepaprastųjų situacijų ministerijos darbuotojai sutramdė liepsnas naktį į ketvirtadienį. Ši ministerija pranešė, kad gaisras kilo dėl trumpojo jungimo kondicionieriaus bloke, pritvirtintame prie pastato išori nės sienos trečiame aukšte. Prieštaringai vertinamas ekscentriš ko būdo Čečėnijos prezidentas Ramza nas Kadyrovas savo svetainėje sociali niame tinkle „Instagram“ parašė, kad
gaisras kilo Dievo valia. „Šlovė Visaga liui Dievui, apsieita be žmonių aukų. Kad nė vienam Čečėnijos respublikos gyven tojui nė plaukas nuo galvos nenukristų, paaukosiu bet kurį pastatą ir dėl to pa darysiu viską – kas įmanoma ir kas neį manoma!“ – pridūrė jis.
14
šeštadienis, balandžio 6, 2013
16p.
Lietuvės pirmavo, bet pralaimėjo.
sportas@diena.lt Redaktorius Romas Poderys
???? ??
???? ??
???? ??
???? ??
???? ??
???? ??
sportas J.Plaza: „Žalgirį“ mylėti galim Ateitis: šį sezoną Eurolygoje ryškiai atsiskleidė M.Kuzminsko galimybės.
Kauno „Žalgiris“ pergale baigė 15-ąjį sa vo sezoną Eurolygoje, kuris buvo vienas sėkmingiausių per visą klubo istoriją, nors Lietuvos čempionų lūkesčiai šį kartą buvo dar didesni.
Įvertino: krepšinio aistruoliai padėkojo „Žalgiriui“ už gerą krepšinį.
Karjera: J.Plazai darbas su „Žalgiriu“
Marius Bagdonas
m.bagdonas@kaunodiena.lt
Pritrūko nedaug
Paskutinėse „Top 16“ etapo rung tynėse žalgiriečiai 90:81 įveikė Vo kietijos čempioną Bambergo „Bro se Baskets“. „Iki Eurolygos ketvirtfinalio šie met mums pritrūko tikrai nedaug – vos dviejų pergalių. Sezonas bu
Artūro Morozovo nuotr.
vo labai sunkus, bet sugebėjome jį baigti su teigiamu pergalių ir pra laimėjimų balansu. Kai kuriose rungtynėse Fortūna nuo mūsų nu sisuko. Būtent sėkmės tose kelio se dvikovose, kurias pralaimėjome vienu tašku, mums šiemet ir trūko. Žinoma, visos užkulisinės proble mos taip pat nepadėjo, tačiau mes kovojome ir stengėmės iš paskuti niųjų“, – sakė „Žalgirio“ koman dos strategas Joanas Plaza. Šį Eurolygos sezoną žalgiriečiai iškovojo 14 pergalių ir suklupo 10 kartų. Paskutinį kartą daugiau per galių nei pralaimėjimų žalgiriečių sąskaitoje buvo tik po auksinio de biutinio sezono 1998–1999 m. „Galėjome pasiekti kur kas dau giau, bet, įvertinus visas aplinky bes, Eurolygos sezonas buvo ge ras“, – teigė Marko Popovičius. Kroato teigimu, žalgiriečiai šie met nusipelnė vietos tarp aštuonių stipriausių žemyno ekipų. „Prisiminkime, kad ne vienas rungtynes pralaimėjome vos tašku ar keliais. Kiek išbandymų patyrė me: komandą persekiojo traumos, keitėsi žaidėjai, vėlavo atlyginimai. Mes niekada nenuleidome rankų. Didžiuojuosi komanda, taip pat ir treneriu“, – kalbėjo rezultatyviau sias „Žalgirio“ žaidėjas. M.Popovičius perėmė komandos kapitono raištį iš Pauliaus Jankūno, kai šis patyrė peties traumą. Pau lius sutiko su savo bendražygiu ir
teigė, kad šie metai padovanojo daug gražių emocijų. „Sezoną būtų galima suskirstyti į dvi dalis. Iš pradžių žaidėme la bai gerai, tačiau galiausiai pritrū ko poros pergalių. Įvertinus visas negandas, kurios šiemet mus už klupo, manau, kad sezonas nebu vo blogas“, – tvirtino P.Jankūnas.
Buvome kaip tikra šeima. Žaidėjai įkvė pė ir mane tęsti savo darbą.
Tvirti pamatai ateičiai
„Nuo 2004-ųjų nebuvome iško voję pergalių „Top 16“ etape, be to, šiemet Eurolygos reguliarųjį sezoną baigėme grupės viršūnėje. Manau, kad mūsų gerbėjai gali di džiuotis“, – sakė J.Plaza. „Niekada neverkšlenome. Pra laimėjome kelis svarbius mačus, tačiau niekada neieškojome pasi teisinimų. Susidūrę su problemo mis bandydavome rasti geriausią išeitį. Į išvykusių ar traumuotų žai dėjų vietą stojo jaunimas ir manau, kad nenuvylė. Mindaugas Kuz minskas, Vytenis Lipkevičius, Adas Juškevičius šiemet padarė didžiulę pažangą. Jei būtų galimybė regist ruoti naujus žaidėjus, manau, kad
15
šeštadienis, balandžio 6, 2013
sportas Nesėkmė nepalaužė
Rungtyniaus Donecke
Portugalai – stipresni
Europos paplūdimio tinklinio taurės varžybų atrankos turnyre Turkijoje Ieva Dumbauskaitė ir Monika Povilaitytė (nuotr.) 0:2 pralaimėjo šveicarėms Isa bellei Forrer ir Anouk VergeDepre, bet po to 2:1 įveikė tur kes Pinarą Ozkan bei Burcu Ba ser ir 2:0 – norveges Jannesą Kongshavn ir Vildes Solvoll.
Pasaulio ledo ritulio čempio nato 1-ojo diviziono B gru pės kovoms, kurios balan džio 14–20 d. vyks Ukrai nos mieste Donecke, pradė jo rengtis Lietuvos naciona linė vyrų rinktinė. Mūsiškiai išmėgins jėgas su ukrainie čių, lenkų, olandų, rumunų ir estų komandomis.
Vakar Lisabonoje prasidėju sio Deviso taurės turnyro Eu ropos/Afrikos zonos 2-osios grupės mačo pirmąją dviko vą Lietuvos tenisininkas Lu kas Mugevičius (nuotr.) 0:6, 1:6, 2:6 pralaimėjo Gastao Eliasui. Po to Dovydas Šaki nis 2:6, 4:6, 0:6 nusileido Pe dro Sousai.
m a dar stipriau
Rungtynių statistika „Žalgiris“–„Brose Baskets“ 2013 04 04, Kauno „Žalgirio“ arena, 11769 žiūrovai.
90:81 (26:25, 24:20, 16:18, 24:18)
Komentarai „Žalgiris“ Žaidėjas
Modestas Paulauskas Olimpin is čempionas
Š
“ – nauja patirtis.
kas nors dar būtų papildę pagrin dinę sudėtį iš dublerių ekipos“, – atskleidė treneris. „Man tai buvo bene geriausias sezonas, tačiau viskas priklauso nuo trenerio“, – J.Plazai skolingas neliko M.Kuzminskas. „Žalgirio“ strategas pažymėjo, kad komanda iš visų jėgų kausis ir aukščiausius tikslus kels ir Lietuvos krepšinio lygoje (LKL), ir VTB Vie ningosios lygos pirmenybėse. „Dar turime dvi galimybes gerai užbaigti visą sezoną ir manau, kad bent vieną trofėjų tikrai iškovosi me“, – prognozavo J.Plaza. Vos nepalūžo
Treneris prisipažino, kad prieš kelias savaites, kai klubą kamavo gili nežinia, jam buvo kilę įvairių minčių. „Svarsčiau, kad galbūt, kaip bok sininkui, reikia paimti ir išmes ti baltą rankšluostį. Buvo tiek vis ko daug susikaupę dėl išvykusių žaidėjų, dėl finansinių problemų. Krepšininkai ėjo pas mane ir klausė patarimo. O aš neturiu stebuklingo rutulio, kad galėčiau viską išspręs ti. Visgi buvome kaip tikra šeima. Žaidėjai įkvėpė ir mane tęsti savo darbą. Manau, kad per šiuos me tus aš taip pat ūgtelėjau kaip spe cialistas. Manau, kad toliau bus tik geriau“, – kalbėjo J.Plaza. „Žalgirio“ vairininkas džiaugėsi, kad jam pavyko įskiepyti auklėti
niams tikėjimą savo jėgomis. „At vykau iš kitos šalies ir galiu įver tinti šios komandos svarbą visai Lietuvai. Esu įsitikinęs, kad „Žal girį“ galima mylėti dar stipriau“, – neabejojo ispanas.
iemet „Žalg ir is“ buvo vertas vietos Eurolygos ašt unt uke. Sezonas buvo išskirtinis. Gai la, kad šansus pakovot i ket virtfi nalyje ekipa prarado dar prieš paskutines „Top 16“ etapo rungtynes. Pristigo sėkmės. Pralaimėjimai vienu tašku ir kitos apmaudžios nesėkmės neleido pasiekti tikslo. Vis dėlto reikia pripaž int i ir tai, kad prasidėjus „Top 16“ etapui varžovų komandos pradė jo žaisti solidžiau, priartėjo prie žalgi riečių, kurie įspūdingą sportinę formą rodė jau Eurolygos turnyro pradžioje. Nepaisant negandų, komanda yra stip ri, visi krepšininkai, kurie išeina į aikš tę, žaidžia pagirtinai ir užtikrintai. Tre ner is Joanas Plaza labai išmint ingai vadovauja savo komandai, prog ų pa sireikšti ir atsiskleisti turi visi žalgirie čiai. Geras kolektyvo mikrokl imatas – didelė vertybė. Eurolygos sezono fi nišo dvikovos su Vokietijos klubais bu vo garbės reikalas, bet tai – ne pabaig tuvės. Laukia labai įdomios akistatos VTB Vieningojoje lygoje ir intriguojan ti LKL finalo serija.
„Chimki“ – už borto
Nep as is ek ė Rim o Kurt in ai čio treniruojamai Maskvos sri ties „Chimki“ ekipai, kuri 70:79 pralaimėjo lemiamą mačą Pirėjo „Olympiacos“. Gegužės mėnesį Londone vyk siančiame Eurolygos finalo ket verto turnyre šiemet tikrai rung tyniaus bent vienas lietuvis. Ketvirtfinalyje iki trijų perga lių kausis Šarūno Jasikevičiaus at stovaujama „Barcelona Regal“ ir Atėnų „Panathinaikos“ su Jonu Mačiuliu, o „Olympiacos“, savo gretose turinti Martyną Gecevičių, mėgins įveikti Stambulo „Anado lu Efes“.
Ketvirtfinalis Maskvos CSKA (Rusija) – Vitor ijos „Caja Laboral“ (Ispan ija), Madr ido „Real“ (Ispan ija) – Tel Avivo „Mac cabi Electra“ (Izraelis), Pirėjo „Olym piacos“ (Graik ija) – Stambulo „Ana dolu Efes“ (Turk ija), „Barcelona Re gal“ (Ispanija) – Atėnų „Panathinai kos“ (Graik ija).
Tomas Masiulis
„Žalg ir io“ dubler ių komandos trener is
V
isą sezoną gal ima vert in ti puikiai. Iš pradžių „Žalgi ris“ vieną po kito nuo savo kel io šlavė visus oponen tus. Net stipr iausiems žemyno klu bams Kauno komanda buvo lyg ia vertė varžovė, kovėsi garbingai ir ne kartą buvo labai arti pergalės. Žinant visas aplinkybes ir problemas už aikš tės ribų, reikėtų prieš žalgiriečius nu lenkt i galvas. Gal ingas „Žalg ir io“ žai dimas – didelis trenerio Joano Plazos nuopelnas. Šis specialistas įkvėpė jau nuosius komandos žaidėjus. Mindau gas Kuzm inskas padarė did žiul į ko kybin į šuol į savo karjeroje, stabil iau pradėjo rungtyn iaut i Vyten is Lipke vičius ir Adas Juškevičius. Dabar ko mandos jaunimas nėra žalias, o tai la bai svarbu prieš lemiamas LKL ir VTB Vieningosios lygos kovas.
D.McGrathas M.Popovičius D.Lavrinovičius A.Juškevičius V.Lipkevičius R.Javtokas M.Delašas M.Kuzminskas R.Kaukėnas J.Foote‘as K.Lavrinovičius Komanda
Min.
Tšk.
Dvit.
Trit.
Baud.
AK
RP
PK
K
EF
20:25 22:55 14:51 15:41 19:34 11:51 17:04 20:02 22:18 8:05 27:14
2 12 9 7 9 4 2 13 12 20 90
1/3 0/1 4/8 2/2 2/3 2/2 1/5 2/4 4/8 6/7 24/43 55,8%
1/5 1/1 1/3 0/1 2/5 1/2 1/3 7/20 35%
9/10 1/2 2/2 0/1 3/4 1/1 5/5 21/25 84%
3 7 3 1 9 1 2 8 36
6 6 2 1 1 2 2 20
1 1 1 1 4
2 1 2 2 1 1 11
7 17 7 10 7 4 -3 15 13 3 27 106
Min.
Tšk.
Dvit.
Trit.
Baud.
AK
RP
PK
K
EF
25:44 26:04 18:38 18:08 23:50 31:20 33:41 22:35
14 2 8 10 14 20 13 81
6/9 0/1 0/1 4/8 5/9 3/5 4/6 22/39 56,4%
0/4 0/3 0/3 0/3 4/5 3/5 7/23 30,4%
2/4 2/2 2/2 5/6 5/7 16/21 76,2%
5 1 3 3 7 1 1 4 29
1 2 2 2 2 2 3 2 16
1 2 3
2 1 1 1 1 2 2 12
10 -4 -6 9 10 15 19 20 75
„Brose Baskets“ Žaidėjas
J.Goldsberry B.Nachbaras K.Tadda D.Schmidtas P.Neumannas S.Fordas M.Rockmannas C.Jacobsenas A.Gavelas M.Zirbesas A.J.Ogilvy Komanda
Paaiškinimai: Min. – minutės, Tšk. – pelnyti taškai, Dvit. – dvitaškiai, Trit. – tritaškiai, Baud. – baudų metimai, AK – atkovoti kamuoliai, RP – rezultatyvūs perdavimai, PK – perimti kamuoliai, K – klaidos, EF – efektyvumas.
Rezultatai E grupė
F grupė
Atėnų „Panathinaikos“–Maskvos CSKA 63:69 (11:14, 23:19, 16:14, 13:22). 18 000 žiūrovų. Rezultatyviausi žai dėjai: M.Bramosas 18 tašk ų, S.Lasme 11/V.Chriapa 13, A.Kaunas 11.
„Barcelona Regal“–Tel Avivo „Mac cabi Electra“ 74:71 (19:19, 17:13, 15:24, 23:15). 5 199 žiūrovai. A.Abrinesas 21, A.Tomičius 13, J.C.Navarro 12/D.Smit has ir R.Hickmanas po 16.
Madrido „Real“–Stambulo „Ana dolu Efes“ 86:66 (25:14, 22:16, 18:18, 21:18). 9 156 žiūrovai. S.Llullas 16, R.Fern andez as 15, J.Carroll as 14/ J.Farmaras 11, J.Lucasas 10.
Pirėjo „Olympiacos“–Maskvos sri ties „Chimk i“ 79:70 (22:20, 23:18, 15:19, 19:13). 8 000 žiūrov ų. K.Papani kolaou 21, V.Spanoul is 15, A.Law 10/ J.Augustine’as 19, P.Davisas 13.
Mal agos „Unic aj a“–Berlyno AL BA 55:68 (13:24, 14:16, 11:12, 17:16). 4 250 žiūrov ų. T.Urtasunas ir L.Zori čius po 12/J.Fosteris 13, D.Byarsas 12, A.Traore 9.
Vitor ij os „Caj a Lab oral“–Sienos „Montep aschi“ 76:64 (15:11, 24:16, 18:15, 19:22). 13 528 žiūrovai. M.Lam pe 27, A.Nocion is ir F.San Emeter io po 13/B.Brownas 24.
E grupė Komanda
1. CSKA 2. „Real“ 3. „Anadolu Efes“ 4. „Panathinaikos“ 5. „Unicaja“ 6. „Žalgiris“ 7. ALBA 8. „Brose Baskets“
F grupė Perg.
11 10 9 9 7 6 4 0
Pral.
Taškų sant.
3 1095:981 4 1085:1021 5 1028:1031 5 1001:968 7 988:1015 8 1065:1040 10 959:1036 14 1026:1155
Komanda
1. „Barcelona Regal“ 2. „Olympiacos“ 3. „Maccabi Electra“ 4. „Caja Laboral“ 5. „Chimki“ 6. „Montepaschi“ 7. „Fenerbahçe Ülker“ 8. „Besiktas JK“
Perg.
Pral.
Taškų sant.
13 9 8 8 7 7 2 1
1 5 6 6 7 7 11 12
1151:986 1068:1033 1105:1012 1093:1045 1133:1051 1036:1057 982:1166 813:1031
„Žalgirio“ lyderiai Taškai
Perdavimai
M.Popovičius 21 rungt. vid. 13,4 T.Dardenas 20 rungt. vid. 9.9 D.Lavrinovičius 21 rungt. vid. 8,9 Atkovoti kamuoliai
O.Lafayette’as M.Popovičius I.Jaaberas Efektyvumas
P.Jank ūnas 17 rungt. vid. 4,8 T.Dardenas 20 rungt. vid. 3,9 D.Lavrinovičius 21 rungt. vid. 3,8
M.Popovičius 21 rungt. vid. 12,5 T.Dardenas 20 rungt. vid. 11,1 K.Lavrinovičius 24 rungt. vid. 10,3
23 rungt. vid. 2,8 21 rungt. vid. 2,2 14 rungt. vid. 2,2
16
šeštadienis, balandžio 6, 2013
sportas
Lietuvės pirmavo, bet pralaimėjo Nesėkme Vilniuje vykstantį 2015 m. pasaulio moterų futbolo čem pionato atrankos Europos zonos 2-osios grupės turnyrą pradėjo Lie tuvos rinktinė.
Įtampa: Lietuvos ir Gruzijos futbolininkių dvikova buvo permaininga.
Valdo Knyzelio (LFF) nuotr.
Pirmąją dvikovą lietuvės 3:4 pra laimėjo favoritei Gruzijos vienuo likei, nors jau 17-ąją minutę pir mavo 2:0. Gruzinės rezultatą išlygino 39ąją min., o antrojo kėlinio viduryje persvėrė jį savo naudai. Likus žais ti apie 20 minučių, lietuvės pra dėjo spausti varžoves ir po baudos smūgio Rita Mažukelytė galva nu kreipė kamuolį į Gruzijos rinktinės vartus – 3:3. Netrukus gruzinės surengė ata ką ir, mūsiškėms nespėjus užim ti pozicijas gynyboje, po perda vimo iš aikštės krašto kamuolys rikošetu įskriejo į Lietuvos eki pos vartus. Geriausiomis komandų žaidė jomis išrinktos Tatjana Matveje va (Gruzija) ir Rimantė Kunickaitė (Lietuva). Joms projekto „Mote rys už futbolą“ ambasadorė Vaida Grikšaitė-Česnauskienė įteikė rė mėjo „Nike“ prizus. „Žaidėme tikrai neblogai, pavy ko įmušti tris įvarčius. Deja, neap sigynėme, tai – nemaža proble ma. Padarėme šiurkščių, vaikiškų klaidų. Po pirmojo įvarčio mūsų vartininkė psichologiškai palūžo. Turbūt suklydau, nes reikėjo ją pa keisti“, – po mačo svarstė Lietuvos
Statistika Gruzija–Lietuva 4:3 (2:2). Įvar čiai: 32 min. N.Pasikašv il i, 39 min. K.Chkonia, 60 min. T.Matvejeva, 85 min. R.Kun ickaitė (Lietuva, į savo vartus)/9 min. S.Vanagaitė, 17 min. R.Blož ytė, 82 min. R.Maž ukelytė. Lietuvos rinkt inė: G.Kaselytė, I.Ki birkšt is (nuo 65 min. R.Maž ukely tė), V.Neverdauskaitė, H.Gust ytė (nuo 89 min. S.Vel ičkaitė), B.Par tikaitė, V.Budr ytė, R.Imanal ijeva, R.Kunickaitė, K.Vaičiulaitytė, R.Blo žytė, S.Vanagaitė. Farerų salos–Juodkalnija 3:3 (0:1). Įvarč iai: 49 ir 76 min. H.Sevdal, 51 min. I.Magnusen/18 ir 65 min. M.Vukčevič, 59 min. A.Kuč.
Turnyro lentelė Komanda
1. Gruzija 2. Farerų salos 3. Juodkalnija 4. Lietuva
Perg. Lyg.
1 0 0 0
0 1 1 0
Pral.
Įv.
Tšk.
0 0 0 1
4:3 3:3 3:3 3:4
3 1 1 0
futbolininkių vyriausiasis treneris Rimantas Viktoravičius. Šiandien lietuvės susitiks su Fa rerų salų komanda, kuri pirmąsias rungtynes su juodkalnietėmis bai gė 3:3. Į kitą varžybų etapą iš grupės pa teks dvi vienuolikės. KD, lff.lt inf.
„Rubin“ ir „Lazio“ išvykos – nesėkmingos Europos futbolo lygos ketvirtfina lio pirmąsias rungtynes pralaimė jo abi komandos, kurioms atsto vauja Lietuvos futbolininkai.
Kazanės „Rubin“ (Rusija) klubas su vartininku Giedriumi Arlauskiu 1:3 nusileido Londono „Chelsea“ (Anglija), o Romos „Lazio“ (Itali ja) vienuolikė, kurioje nebuvo re gistruotas Marius Stankevičius, 0:2 pralaimėjo Stambulo „Fener bahçe“ (Turkija). Du kartus „Rubin“ vartininką Sergejų Ryžikovą nuginklavo Fer nando Torresas, dėl nosies traumos veidą pridengęs apsaugine kauke. Tai sukėlė pašaipų bangą: esą ispa nui galbūt derėtų ir ateityje neatsi sakyti šio atributo, jeigu jis padeda mušti įvarčius... Ats akom os ios ketv irtf in al io rungtynės bus žaidžiamos balan džio 11-ąją. Kazanės ekipos vy riausiasis treneris Kurbanas Ber dyjevas suteikė viltį G.Arlauskiui,
pareiškęs, kad šiam mačui bus pa keista starto sudėtis ir taktika. „Mes padarysime viską, kad pra sibrautume į pusfinalį“, – karingai kalbėjo K.Berdyjevas. „Laz io“ strategas Vlad im i ras Petkovičius pareiškė preten zijų mačo arbitrams. Per dviko vą su „Fenerbahçe“ 47-ąją minutę už antrąją geltoną kortelę iš aikštės buvo išvarytas Romos ekipos sau gas Ogenyi’s Onazis, o 78-ąją mi nutę neva už gynėjo Stefano Radu žaidimą ranka buvo skirtas 11 met rų baudinys. „Nenusipelnėme tokių žiaurių sankcijų. Teisėjo sprendimai turėjo didelės įtakos rungtynių baigčiai“, – tvirtino V.Petkovičius. Europos futbolo lygos turny ro pusfinalio burtai Šveicarijoje bus traukiami balandžio 12-ąją, o varžybų nugalėtojas gegužės 15ąją paaiškės Amsterdame (Olan dija). KD, BNS inf.
Statistika Londono „Chelsea“–Kazanės „Ru bin“ 3:1 (2:1). 32 994 žiūrovai. Įvar čiai: F.Torresas (16 ir 70 min.), V.Mo sesas (32 min.)/B.Natcho (41 min. iš 11 m baudinio). Stamb ulo „Fen erb ahç e“–Romos „Laz io“ 2:0 (0:0). 51 000 žiūrov ų. Įvarčiai: P.Webo (78 min. iš 11 m bau dinio), D.Kuytas (90 min.).
Lisabonos „Benfica“–„Newcastle Uni ted“ 3:1 (1:1). 44 133 žiūrovai. Įvarčiai: Rod rigo (25 min.), Lima (66 min.), O.Cardozo (71 min. iš 11 m baudinio)/P.Cisse (12 min.). Londono „Tottenham Hotspur“– „FC Basel“ 2:2 (1:2). 32 136 žiūrovai. Įvarčiai: E.Adebayoras (40 min.), G.Si gurdssonas (58 min.)/V.Stockeris (30 min.), F.Frei’us (34 min.).
17
Šeštadienis, balandžio 6, 2013
22p.
aukštyn žemyn
Kaimo aludaris nė karto gyvenime nepirko alaus parduotuvėje.
aukstynzemyn@diena.lt Redaktorė Jūratė Kuzmickaitė
Pasakyk sau: mirsiu rytoj, o šiandien – gyvenk!
Tvirtybė: palaidojusi vyrą, tėvą, uošvį, sirgusi vėžiu B.Minutkienė moka džiaugtis gyvenimu.
DJ Birutė. Taip be veik 30 metų Ute nos rajono Užpa lių kultūros cent re diskotekas ir renginius vedan čią Birutę Minutkie nę juokais vadina čia apsilankęs jauni mas iš didmiesčių.
Darius Sėlenis
d.selenis@kaunodiena.lt
Anksti tapo našle
„Gyvenime reikia ne bambėti, bet šėlioti. O likimas mane džiugina“, – šypsosi 47 metų moteris, kuri po ketverių santuokos metų tapo naš le, išaugino du sūnus, neteko tėvo, uošvio ir pati neseniai sirgo vėžiu. „Labas vakaras geriausioje vie toje Užpaliuose ir Utenos rajone! Džiaugiuosi, kad esate čia. Patikė kite, niekur kitur geriau nebus!“ – kiekvieną šeštadienio vakarą per mikrofoną sako Užpalių kultūros centre diskotekas vedanti šio cent ro koordinatorė B.Minutkienė.
Vietos jaunimo mylimos, drau giškos ir linksmos moters šypseną mums kalbantis kelis kartus pa keitė trumpai tarsi šešėlis subliz gusios ašaros. Tuomet, kai Birutė kalbėjo apie netektis, ligą. Penkeri metai be penkių dienų: tiek ji pragyveno su vyru, kol tapo našle. Dabar jos sūnui Tomui – 24, Deivilui – 23 metai. Kai mirė jų tė tis, jie buvo maži. Nukasė bulves ir išgyveno
„Kai vyras išėjo... – Birutė nė kar to neištarė žodžio „mirtis“, – bu vo labai sunku. Nežinau kodėl, bet tuomet sau pasakiau: jei nusika siu bulves – išgyvensiu. Gyvenau
Artūro Morozovo nuotr.
ūkiškai, moku dirbti su arkliu, nie ko į lauką, išskyrus vaikus, nelei dau. Bulves nusikasdavau – išgy venome.“
Žmonės kartais ne suprasdavo, kodėl negaliu kažkur il giau užsibūti ar pavė luoju į susirinkimą. Po dvejų metų moteris neteko tėvo, dar po dvejų – puikiai su ja sutarusio ir ją mylėjusio uošvio. „Žmonės kartais nesuprasdavo, kodėl negaliu kažkur ilgiau užsi
būti ar pavėluoju į susirinkimą, – šyptelėja B.Minutkienė. – Na, sėdi mano vaikas ant puoduko, nega liu jo palikti, o mobiliųjų telefonų tuomet nebūdavo. Gyvenau neto li kultūros namų, nubėgdavau per pietus pažiūrėti, ar dar miega vai kai, vakare vėl – į namus ir į dar bus, vesti diskotekos.“ Gimė namuose
Birutei kelia šypseną daug triukš mo dėl to, kad moterims draudžia ma gimdyti namie net ir gydyto jui prižiūrint. Ji juokauja, kad gimė prie staklių, nes mama buvo audė ja ir gimdyti pradėjo darbe.
18
18
Šeštadienis, balandžio 6, 2013
aukštyn žemyn
Pasakyk sau: mirsiu rytoj, o š „Taip, mane mama pa 1 gimdė namuose. Tėtis mane priėmė, – pasakoja B.Mi
nutkienė. – Nekilo jokių problemų. O dabar puiki medicinos aparatū ra, tad gydytojai gali prognozuoti, kada kils problemų. Kodėl sveikos moterys, jei nori, negali gimdyti namuose?“ Tuomet pagimdžiusi savo pa grandukę – Birutę, penktą vai ką šeimoje, jos mama nusiprausė, apsirengė ir pagal tų laikų reikala vimą su neštuvais buvo nunešta į po dviejų valandų iškviestą greito sios pagalbos automobilį ir išvež ta į ligoninę, kur privalėjo praleis ti 10 dienų. Muzikalių tėvų dukra
„Turbūt muzika skambėjo, kai tė vai mane kūrė, nes tėtis buvo mu zikantas, grojo sandėlyje, kur vyk davo kaimo gegužinės, – klausiama apie meilę muzikai, pasakoja Ro kiškio rajone, Kriaunų seniūnijoje, „Laimės“ kolūkyje, Vytėnų kaime gimusi B.Minutkienė. – Tėtis nu pirko man mažą akordeoną, o aš iš mokau groti iš klausos.“ Dabar Užpaliuose gyvenanti kul tūros namų koordinatorė yra vado vavusi ne vienam šokių kolektyvui, vien 2012 m. suorganizavo 114 ren ginių, iš jų – 43 diskotekas. Birutė tradiciškai per Naujų jų metų minėjimą paskelbia, kiek Užpaliuose žmonių tais metais mi rė, kiek gimė. Šiuo metu Užpalių miestelyje – 776 gyventojai. „Čia grojo daug mūsų garseny bių“, – pastebėjusi žvilgsnį į kul tūros centre plakatais nukabinėtą sieną taria Birutė. Ji tik nenorėjo įvardyti garsaus dainininko, kuris nesutiko koncer tuoti „kaimo“ šventėje už 2 500 li tų. Beje, vėliau jis buvo atvykęs reklamuoti partijos. Pradžia – juostinis magnetofonas
Juostinis magnetofonas, žalias ir raudonas filtras ir dvi juostos – „Rondo“ ir „Vairas“. Tokį bagažą B.Minutkienė turėjo vesdama Už paliuose pirmąsias diskotekas. Klausydamasi radijo ji įrašydavo patikusias dainas, po to degtukais pažymėdavo juostas, kad žinotų, kiek prasukti. Vėliau atsirado ka setės, kurias prasukdavo žirklėmis arba pieštuku. „Atsinešiau akordeoną, vie nas gabus jaunuolis išėmė dump les, padarė, kad grojant mirksėtų ir šviestų lemputės“, – šyptelėja Bi rutė, prisiminusi praeitį ir anšlagą, kai eilės pašokti jaunimas laukda vo net koridoriuje, o į šokius susi rinkdavo apie 300 žmonių. Mylima jaunimo
Optimizmas: ne vieną išbandymą patyrusi Birutė įsitikinusi, kad gyvenimas skirtas juo džiaugtis.
Šiandien Birutė turi nešiojamąjį kompiuterį, kurį pradaro atsuktu vu, bet kuris, anot jos, vertas mi lijono. „Angliškai nemoku, bet klau sau jaunimo mėgstamos muzikos, o po kelių diskotekų paaiškėja, kas jiems patinka“, – Birutė ugdo jau nimo skonį, todėl Užpalių disko tekose skamba ir daug lietuviškos muzikos, ir įvairių klasika tapusių garsių grupių dainų, nuskamba ne tgi polka. „Kartais skamba ir hauso muzi ka. O „torentai“ mane jau užbloka
Interjeras: miestelių kultūros namai
vo, nes viršijau atsisiunčiamos mu zikos kiekį“, – juokiasi didžėja. Birutė mėgsta Andriaus Mamon tovo kūrinius, nostalgiją jai kelia Alos Pugačiovos, Laimos Vaikulės „Vernisaž“, Dariaus Milerio grupės „Nojus“ dainos. Ją myli ne tik suaugusieji, bet ir jaunimas. Ji visada sulaukia SMS per svarbiausias šventes, gimta dienius. B.Minutkienė prisimena, kaip jaunimas iškaršė kailį vienam pa dauginusiam alkoholio vaikinui, kuris parodė trijų pirštų kombina ciją, kai Birutė neturėjo jo mėgsta mos dainos „Čuda“ (Stebuklas). Kartą buvo sumušta
Muštynės? Per kelias dešimtis metų buvo visko. Birutė pame na dvejas muštynes, kai atvykė liai chuliganai ieškojo kažkokio ki to nusikalstamo pasaulio atstovo ir mušė visus iš eilės. Kartą per gal vą gavo ir ji. „Pasijutau kaip Nikulinas iš „Operacijos Y“. Kažkas iš atvyku sių chuliganų kažkuo smogė per galvą. Užčiuopiau kažką šilto, sli daus. Bet vyno, kaip Nikulinas, neturėjau, tad supratau – krau jas“, – juokiasi humoro jausmo ne praradusi moteris. Su Utenos jaunimu užpaliečiai dabar nesimuša, kaip, beje, nuo seno buvusiais jų atseit priešais – Vyžantų jaunimu: pastaruoju me tu ne viena užpaliečių mergina įsi mylėjo ir ištekėjo už šio miestelio
19
Šeštadienis, balandžio 6, 2013
aukštyn žemyn
iandien – gyvenk! 47 metų dis kotekų vedė ja matė ir daug meilės dramų, tačiau jauni mas ja pasitiki, sutaria.
i skiriasi nuo prabangių didmiesčių naktinių klubų, tačiau linksmybėms tai įtakos neturi.
vyrukų, tad tarp miestelių senokai įsivyravo taika. „Šokių salėje griežtai neleidžiu muštis, nors incidentų per disko tekas, kurios vyksta nuo 21 iki 1 val. būna labai nedaug. Džiaugiuo si, kad nevartoja narkotikų, nebent tai atkeliauja su atvykėliais iš Vil niaus, – svarsto Birutė. – Tiesa, kažkada seniai mane šokiravo vaiz das, kai jaunimas leidosi į veną su maišytą kraują.“
Jokių ašarų ir graudenimų ma no laidotuvėse ne turi būti. Gailisi, kad dingsta romantika
Diskotekų vedėja matė ir daug mei lės dramų, tačiau jaunimas ja pasi tiki, sutaria, todėl moteris niekada neišpasakoja jų paslapčių. Tik pri sipažįsta, kad kartą net užtiko salė je besimylinčią porelę. „O šiltuoju metu jaunimėlis lei džia sau daug. Iškart gilūs bučiniai, aukštai landžioja rankos. Gaila, kad dabar jaunimas neišsaugo paslap ties, romantikos, jausmų. Bet gal aš jau pasenau? Juolab kad šokiuo se nesilanko jau net pirmųjų mano organizuojamų diskotekų lankyto jų vaikai“, – kalba Birutė. Įdomu, kad jau kelis kartus ban džiusi perduoti diskotekas ves ti jauniems žmonėms, turinti ak
tyvių padėjėjų, Birutė vis sulaukia jaunimo raginimų: „Birut, vesk tu, nes jie leidžia vienodą muziką.“ Svarstė, ar palikti pasaulį
Prie diskotekos vedėjos pulto sto vinti B.Minutkienė stebina atvy kėlius iš kitų miestų, kurie ją fil muoja, fotografuoja mobiliaisiais telefonais, netiki, kad prie pulto stovi 47 metų moteris. Ji nustebi no ir festivalio „Mėnuo Juodara gis“, į kurį buvo pakviesta svečio teisėmis, lankytojus. „Esu kaip eksponatas, – numoja ranka Birutė. – Žinau, kad esu šiek tiek panaši į vyrą – ypač po ligos, po chemoterapijos.“ Apie prieš kelerius metus ją už puolusį vėžį moteris kalba atvirai. Iš pradžių buvo labai nelengva. Ir tik priešą pažinus, su juo kovoti lengviau, mano Birutė. „Likimas man šypsosi, – kal ba moteris. Gydytojai sakė, kad jai buvo antra vėžio stadija. – Apie tai reikia kalbėti, nes gal kas nors su pras, kad vėžį įmanoma išgydyti, kad reikia stengtis nepalūžti.“ B.Minutkienė neslepia, kad, už klupus onkologinei ligai, mąstė apie išėjimą iš šio pasaulio. Likimo iro nija, dar prieš susergant, kartą su viena kolege diskutavo, bet nerado sprendimo, kokiu būdu geriausiai pasitraukti iš pasaulio savo noru. „Mąsčiau, ar gyventi natūraliai, neinvestuojant į save, kad liktų vaikams, ir tada, kai bus nepakelia mai sunku, tyliai išeiti, – praeities
dvejones išsako Birutė. – Bet man labai padėjo žmonės, ir ne tik Už palių bendruomenė. Nė nesitikė jau, kad sulauksiu finansinės pa ramos. Vykdama chemoterapijos į Vilnių jaučiausi geriau, nes galėjau nusipirkti geresnių vaistų.“ Muzikos katalogas – laidotuvėms
Birutė dėkoja ne tik geriems žmo nėms, bet ir savo sūnums. Dabar 24 metų Tomas mokosi antropologi jos Londone, o metais jaunesnis Deivilas studijuoja Kaune. „Meniškos sielos, – apibūdina vyresnį sūnų, o apie jaunesnįjį sa ko: – Didelis Lietuvos patriotas, da lyvauja visose šventėse, eitynėse.“ „Išauginau sūnus gerais žmonė mis“, – taria nuoširdi moteris. „Išeiti ir palikti žmones, kuriems esi reikalingas, egoistiška. Numir ti – lengviausia, nes nereikia kovo ti“, – dabar įsitikinusi Birutė. „Pasakyk sau: mirsiu rytoj, o šian dien – gyvenk, – šypsosi ji. – Terei kia geros motyvacijos gyventi. Juk gyvenimas duotas šėlioti, džiaugtis juo, o ne liūdėti, bambėti.“ Turbūt todėl B.Minutkienės kompiuteryje – nuolat kaupiamas muzikos katalogas, apie kurį žino vienas Kultūros centro rėmėjas, turintis laidojimo biurą. „Jokių ašarų ir graudenimų ma no laidotuvėse neturi būti, – griež tai yra prisakiusi Birutė. – Būtinai turės skambėti mano mėgstama muzika, nes kitaip man bus nuo bodu gulėti.“
Populiari: beveik 30 metų diskotekas vedanti moteris mylima vietos
jaunimo.
Artūro Morozovo nuotr.
20
Šeštadienis, balandžio 6, 2013
aukštyn žemyn
Italų rašytojas A.Angela kviečia į k „Kai rašau knygas, visada įsivaizduoju, kad jas rašau mamai, seseriai ar draugui, ku riems noriu papasakoti istorijų. Tas mano pasakojimas – tai lyg pasakojimas drau gams prie vakarienės stalo“, – sakė Alberto Angela. Laima Žemulienė l.zemuliene@diena.lt
Jis – italų paleontologas, gamtos tyrinėtojas ir rašytojas, Italijoje ge riausiai žinomas kaip „Rai 3“ tele vizijos kanalo mokslo populiarini mo laidų vedėjas. Vilniaus knygų mugėje buvo pristatytos dvi A.Angelos kny gos: „Viena diena Senovės Romo je. Kasdienis gyvenimas, paslaptys ir įdomybės“ ir „Romos imperija. Kelionė paskui monetą“, kuriose aprašoma senovės Romos impe rija imperatoriaus Trajano laikais. Knygas iš italų kalbos išvertė Au relijus Katkevičius, išleido leidyk la „Tyto alba“. Apie kelią iš dabarties į antikos griuvėsius ir jų paslaptis, apie ke liones po pasaulį ir televizinį rašy mo stilių – interviu su A.Angela. – Gerbiamas Alberto, daug me tų gyvenate Romoje, esate pui kiai ištyrinėjęs antikinius jos griuvėsius. Ar tai paskatino pa rašyti šias dvi puikias knygas? – Daugiau nei 10 metų domėjausi paleontologija ir atlikdavau įvai rius kasinėjimus. Kai pradėjau dirbti televizijoje, supratau, kad yra daug klišių, daug mitų apie Ro mą, apskritai apie antikinius mies tus. Realybė visiškai kitokia. Apie 15 metų dirbdamas įvairiose archeo loginėse ekspedicijose sukaupiau įvairios medžiagos ir pagalvojau –
ne, aš negaliu tos medžiagos laiky ti sau pačiam, vienam. Tai turi su žinoti ir kiti. – Kaip jums pavyko taip įtaigiai parašyti tas knygas? Skaityda mas knygą „Viena diena Seno vės Romoje“ tarsi pats vaikštai po tą miestą – matai, kaip ro miečiai apsirengę, tarsi valgai su jais prie vieno stalo, girdi, kaip publika šėlsta gladiatorių kautynėse Koliziejuje. – Rašydamas šias knygas naudo jausi tam tikra televizijos technika: lyg vaizdo kamera slinktų drauge su manimi ir tyrinėtų, filmuotų žmo nes. Ir kartu panaudojau tuos pen kis mūsų gyvenimo pojūčius: žvilgs nį, jutimus, lietimus ir panašiai.
Aprašau, kaip vie name Libijos mies telyje marmuras atsispindi tamsio se tos šalies gyven tojų akyse. Kai jūs vaikštote, pavyzdžiui, po Romą ar Pompėją, juk įsivaizduo jate, kaip ten žmonės gyveno? Kai rašiau šias knygas, tiesiog norėjau paimti žmogų už rankos ir lydėti vaikštant po tuos miestus. Dar vie nas dalykas: tikrus istorinius, ar
cheologinius faktus sujungiau vi siems suprantama, paprasta kalba. Ir tai galbūt buvo raktas į tą istorinį pasaulį. Raktas, kai mes kalbamės vienas prieš kitą: aš pasakoju jums, o jūs klausotės. Mano knygos – lyg muziejaus mito sugriovimas. Lyg muziejuje būtų nuimtas stiklas nuo eksponatų, o žmonės tuos ekspona tus galėtų paliesti rankomis, pačiu pinėti. Tai buvo mano pagrindinis tikslas. Visada įsivaizduoju, kad rašau mamai, seseriai ar draugui, ku riems noriu papasakoti istorijų. Tas mano pasakojimas – tai lyg pasakojimas draugams prie vaka rienės stalo. – Papasakokite, kaip rašote. – Rašau spontaniškai. Niekada ne susidarau tam tikro plano. Saky čiau, žinau, kur turiu nukeliauti, bet nežinau, kokiu keliu ten nusi gausiu. Jūs įsivaizduokite, kad ma no rašymas yra toks, kaip vasarą jūros bangų mėtoma valtis su bu rėmis, plaukiojanti aplinkui įvai rias salas. Ji žino, kad reikia api plaukti tas salas, bet nežino, kokiu keliu plauks, nes priklauso nuo vė jo, nuo bangų, nuo srovių ir pana šiai. Taigi mano rašymas – kažkas panašaus į tą burlaivį, plaukiojan tį jūrose. Jei aprašau moterį, kuri vaikšto Romos gatvėmis, matau ją, bet ne žinau, ką ji už kampo sutiks. Žinau, kur ji turi nueiti, bet noriu, kad ji
užuostų visus Romos kvapus, pa matytų net purvą ir panašiai. Noriu pabrėžti, kad nieko neiš galvojau. Visus istorinius faktus per 15 metų surinkau ir paskui tie siog norėjau juos papasakoti skai tytojui suprantama kalba, lyg jis sė dėtų, kaip minėjau, prie vakarienės stalo ir klausytųsi. Taigi aš sujun giau istorinius įvykius ir tam tikrą savo pasakojimo stilių. Juk ir Cris toforo Colombo, nuvykęs į Ameri ką, neišrado naujų dalykų. Jis tie siog turėjo papasakoti, ką pamatė. Jo istorijos buvo labai patrauklios skaitytojams. Lygiai tokios dabar tikriausiai yra ir mano istorijos. Tai, kas buvo Senovės Romoje, iš dalies galime patirti tam tikrose kultūrose ir šiandien. Visų pirma – Viduržemio jūros regiono, taip pat kai kuriose Artimųjų ir Tolimų jų Rytų kultūrose. Šiais laikais, kai jūs nuvykstate į Indiją, ten mato te tai, kas vyko Senovės Romos lai kais. Matote žmones, vilkinčius tu nika, avinčius sandalais, stiprius vyrus, vyro kultą, moterį, apipil tą auksu. Juk taip gyveno ir seno vės romėnai. – Ar pavyko aplankyti tą gran diozinę Senovės Romos impe riją, kuri imperatoriaus Traja no laikais driekėsi nuo Škotijos iki Kuveito, nuo Portugalijos iki Armėnijos? Savo knygose bū tent apie Trajano valdymo lai kus ir rašote.
Gudrybės: „Rašydamas šias knygas,
nes“, – savo knygų įtaigos paslaptį
– Antrojoje knygoje „Romos impe rija. Kelionė paskui monetą“ ke liauju po Romos imperiją, žinoma, įsivaizduojamą, bet ji tokia egzis tavo. Pasirenku monetą, kuri ei na iš rankų į rankas, ir aš su savo įsivaizduojama vaizdo kamera tos monetos kelionę seku.
Jei būčiau matęs antilopę gnu, dainos Darius Sėlenis
d.selenis@kaunodiena.lt
Į pol it ik o, Šil ain ių pol ikl in ik os direktoriaus pavaduotojo valdy mui ir plėtrai Roberto Stanionio 60 metų jub iliejų pak viesti kai kurie draugai apstulbo sužinoję, kad jis – populiarių dainų „Anti lopė“, „Į tave“, „Miškų dukra“ au torius.
– Sekmadienį sukaks 60 me tų. Nejauk u? – pas iteiravom e R.Stanionio. – Barjeras jaučiasi. Keista, bet la bai greitai prabėgo metai. Kai bu vau 16-os, aštuoniolikmetė atro dydavo sena moteriškė. Kai buvau a.a. Benjamino Gorbulskio (garsus kompozitorius, dainų autorius – red. past.) 50 metų jubiliejuje, at rodė, Dieve, tokių metų nesiryžčiau rodytis viešumoje. Dabar suvokiu, kad visi žmonės yra jauni, tik pri klauso nuo požiūrio.
Jubiliejus: sekmadienį 60 metų gimtadienį minėsiantis R.Stanionis artimiausius žmones pakvietė į kon
certą.
Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.
– Koks bus jūsų jubiliejus? Su daug šampano, viskio, degti nės ir vaišių nukrautu stalu? – Gimines, draugus, esamus ir bu vusius bendradarbius, bendrakla sius pakviečiau į uždarą koncertą.
Jame skambės mano ir kitų autorių dainos. Taip, bus ir žmona Dalia, ir dukros Giedrė ir Rūta, ir anūkės Vakarė, Meda, Upė. Gėrimai? Bus vyno. Bet, bėgant metams, keičiasi poreikiai, ir nors alkoholis nieka da nebuvo mano vertybė, kuo to liau, tuo mažiau jo reikia. – Kokį žingsnį žengti patar tum ėte šeš iam eč iam Rob er tui Stanioniui? – Buvo didelis posūkis, kai bai giau muz ik os mok ykl ą, smuik o klasę ir norėjau žengti tuo keliu, bet tėvukui atrodė nerimta. Ta pau inž in ier ium i. Kel ias kait a liojosi. Inžinierius, šou verslas, politika, kuri šou verslui labai ar tima. Svajonės – nedėkingas da lykas. Todėl geriau tai, kad galė jau tapti didžiu kompozitoriumi ir sukurti labai daug dainų, tegul ir lieka svajonė. Blogiau būtų, jei tai neduok Dieve nebūtų pasisekę. – Ar vyko kova tarp jausmų ir noro uždirbti? – Tarp meno ir inžinerijos. Pati ko radiotechnika, mėgau radijo imtuvus. Bet gyvenime praverčia visos sritys. Tai pajutau savival dybėje, kur galėjau bendrauti ir
21
Šeštadienis, balandžio 6, 2013
aukštyn žemyn
elionę po Senovės Romos imperiją te gyveno Nerono meilužė Pompėja, ten jai buvo pastatyta vila. Pompė jos miestas man patinka todėl, kad jis dar gyvas. Ten patiri gerų emocijų. Kai vieną kartą ėjau į senovinius romiečių namus, pamačiau mažą veidrodį. Ir tame veidrodyje, ku riam tiek daug amžių, išvydau sa vo atvaizdą. Veidrodis buvo daug žemesnis – žmonės tais laikais bu vo mažesnio ūgio. Bet jame maty ti savo atvaizdą – tai lyg paduoti ranką per veidrodį tam iš anų am žių ateinančiam žmogui. Lyg apsi kabinti, pasisveikinti su juo. Dar galėčiau paminėti Senovės Ostiją. Iš tikrųjų Ostiją mažai kas pažįsta, mažai kas lanko, nes neži no jos istorijos. Ostijoje daug fres kų, daug požeminių termų. Man patys gražiausi tie griu vėsiai, kuriuose būni su tam tik ru žmogumi, kur atsineši tam tikrą nuotaiką, nuojautą. Ten ir patirsi gražiausių emocijų. Žinoma, yra daug problemų su restauravimo darbais. Italijoje sun ku tam rasti finansavimo šaltinių. Bet pagalvokite, Pompėja pastaty ta daugiau kaip prieš 2 tūkst. metų. Juk dabar sunku suremontuoti būs tą, kuriam 30 metų, tai ką kalbėti apie tokius senovinius pastatus?
, naudojausi tam tikra televizijos technika: lyg vaizdo kamera slinktų drauge su manimi ir tyrinėtų, filmuotų žmo atskleidė A.Angela. Margaritos Vorobjovaitės nuotr.
Visose vietose, kad galėčiau jas apibūdinti, apie jas papasakoti, buvau. Šios knygos originale yra Romos imperijos žemėlapis, jame pažymėti svarbiausi taškai, ku riuose lankiausi. Buvau Anglijoje, Škotijoje, Egipte, Graikijoje, Irane, Portugalijoje, Ispanijoje ir daugely
je kitų šalių. Visa galėjau aprašyti tik pamatęs, pažinęs, rankomis pa čiupinėjęs. Būtent todėl ir stengiuo si, kad ir mano skaitytojai tuos da lykus galėtų paliesti rankomis. Žinoma, aš buvau netgi Libijoje. Viename skyrelyje aprašau, kaip viename Libijos miestelyje mar
muras atsispindi tamsiose tos ša lies gyventojų akyse. Bet tai – jau mano, kaip stebėtojo, atradimas. – Kurie Senovės Romos griuvė siai jums labiausiai patinka? – Man labai patinka Pompėja, Op lontis, Erkolanas. Pompėjos mies
– Tyrinėjate, rašote apie tolimą praeitį. Kiek tam darbui padeda dabartis? Ar tiesiate vaizduotės tiltus iš šių laikų į praeitį? – Roma – tam tikras kultūros lop šys. Kalbėdamas apie senovės ci vilizacijas, kartu labiau pažįstu ir mūsų dabartį. Pažiūrėkime, mū sų alfabetas – lotyniškas, jį sukūrė romėnai. Lygiai kaip ir teisės siste mą. Kaip traukinius. Juk traukinių ratai buvo nukopijuoti nuo romė niškų karučių ratų.
Romos imperijos laikais buvo nu tiesta per 100 tūkst. km kelių. Tais keliais buvo gabenami laiškai, pre kės. Tuo metu tai veikė lyg dabar tinis internetas. Dabar internetu viską siunčiame, o tais laikais bu vo Romos kelių tinklas visoje Euro poje. Dar daugiau: mūsų grožio salo nai – kas juos sukūrė? Taip pat ro miečiai. Jų termos – pirtys – atke liavo iki mūsų laikų ir tapo grožio salonais, SPA centrais. Gyvenimas Romoje padeda su vokti save, o kartu iš tikrųjų pade da rašyti, kurti. Meilė miestui pa deda rašyti. Bet niekada nėra aprašytas, pa vyzdžiui, Romos klimatas arba Ro mos šviesa. Kokie nuostabūs Ro moje saulėtekiai ir saulėlydžiai! Savo knygose apie tai parašiau – nuo kalvų stebėjau, kaip įvairio mis spalvomis užsiliepsnoja pasta tai. Aišku, į tekstą įpyniau istorinių faktų. – Gal sužinojote kokių pri bloškiančių istorijų, rinkda mas medžiagą toms knygoms? Pavyzdžiui, apie imperato rių ir imperatorienių meilužes ir meilužius? Ar imperatorių žmonos gimdydavo nesantuo kinius vaikus, kaip tokį šeimos narį priimdavo imperatorius? – Parašiau ir trečiąją knygą apie meilę ir seksą antikinėje Romo je („Amore e sesso nell’antica Ro ma“). Ji Italijoje išleista praėjusių metų pabaigoje. Šioje knygoje atsi veriu 360 laipsnių kampu – kalbu apie meilę ir seksą, apie žmonos ir vyro, meilužių santykius. Tie san tykiai, kurie vyravo Senovės Romo je tarp vyro ir moters, vyrauja ir da bar – šiandienos visuomenėje.
„Antilope“ nepavadinčiau kultūros, ir inžinerijos bei staty bos klausimais. – Vieša paslaptis, kad į politi ką daug kas eina vien tik pa sipelnyti. – (Juokiasi.) Todėl ir pakviečiau artimuosius į koncertą, nesureikš mindamas administracinės veik los. Kai kurie draugai labai nuste bo sužinoję, kad esu kai kurių 30 ir daugiau metų skambančių dai nų autorius.
Kažko tikėtis, at rasti tai, ko neži nome, ir yra mūsų viltis, siekiamybė, tikslas. – Bet jos turtų neatnešė? – Oi, ne. Kai turėjome grupę „Co da“ (R.Stanionis buvo grupės va dovas – red. past.), per Kultūros ministeriją mums pavyko išsikovo ti gan didelius įkainius – 9 rublius už vienos dalies koncertą. Gaunu ir dabar Kalėdų dovanėlių – autori nių pajamų už skambančias mano dainas.
– Apmaudu, kad daugelis nė ne nutuokia, kad esate hitų „Anti lopė“, „Į tave“, „Miškų dukra“ ir kitų dainų autorius? – Tokia visų autorių, kompozito rių dalia. Bet malonu, kai dainos skamba tris ir daugiau dešimt mečių. – Beje, jūs esate matęs gyvą an tilopę? – (Juokiasi.) Ne. Tik per televizorių. Jų yra labai daug rūšių. Pamatęs, kaip atrodo antilopė gnu, mintyse juokdavausi, kad dainos „Antilo pė“ nebūčiau taip pavadinęs. Nors Algimanto Baltakio (R.Stanio nis daug dainų sukūrė pagal poeto A.Baltakio eilėraščius – red. past.) žodžiuose jos įvaizdis trapus, glež nas ir mielas. – O kokios tos „girių paslap tys“? – Nuostabu, kad yra paslapčių, nes be jų būtų neįdomu gyventi. Kaž ko tikėtis, atrasti tai, ko nežino me, ir yra mūsų viltis, siekiamy bė, tikslas. – Jei 60 metų proga jums rei kėtų sukurti dainą sau, kokia ji būtų?
– Rašyti užsakomąsias dainas – nedėkingiausias dalykas. Netikiu konkursais, dedikacijomis. Todėl rašyti dainą sau būtų beviltiška. – Gimėte ir užaugote Vilijam
polėje, prie degtukų fabriko. Galėjote tapti ir pirotechniku. Ar 60 metų proga ore pokšės daug fejerverkų? – (Juokiasi.) Vaikystėje buvome pi rotechnikai. Atsimenu, kaip dervos
ir kitų medžiagų mišinių sprogimai garsiai skambėdavo lankose. Vis dėlto aš labiausiai vertinu žmones – artimuosius, draugus, kurie ma ne supa. Todėl tikras fejerverkas ir skambesys yra gyvuose žmonėse.
22
Šeštadienis, balandžio 6, 2013
aukštyn žemyn
Kaimo aludario nuosprendis dabartiniam alui: birzgalas „Birzgalas. Visiškai nesijaučia apynių, skonis – tarsi chemi ja ir vandenėlis. To dėl niekada neper ku“, – prakalbus apie didžiausių Lietuvos daryklų alų, par duodamą parduo tuvėse, susiraukia 75 metų aludaris iš Kalveliškių kaimo Julius Simonaitis.
Alumi tik vaišina
Pajuokavus, kad jis girdo gimines, draugus, Julius nusijuokia: „Oi, ne. Nesu didelis alaus mėgėjas, man patinka daryti. O ir geriame mes la bai saikingai. Seniau žmonės bač ką į šulinį nuleisdavo, vėsiai laiky davo, išgerdavo uzbonėlį ir eidavo dirbti. Dabar nori bačką išgerti ir geria tol, kol viską išgeria.“ J.Simonaitis nuoširdžiai laiko si savo principo: jis gyvenime ne pardavė nė stiklinės alaus, nors jo alų gyrė visi, kas tik paragavo. „Savo daromu alumi tik vaišinu! Reikia draugiškai gyventi. Kaimy no vestuvėms padarysiu alaus, o jo paprašiau, kad šis darymui nu pirktų salyklo, apynių, šiek tiek malkų“, – J.Simonaitis savo daro mam alui nenaudoja jokios chemi jos. Pats salyklą daro, augina apy nius ir net grūdus. Labai svarbu vanduo
Darius Sėlenis
d.selenis@kaunodiena.lt
Jis gy venime nepar davė nė stiklinės alaus, nors jo alų gyrė visi, kas tik para gavo.
Neima nė cento
Seną lietuvių alų J.Simonaitis daro tik keturis kartus per metus. Nors sulaukia begalės pagyrų, jis dar niekada gyvenime už savo gamy bos alų nebuvo paėmęs nė cento. „Alų darau 75 metus, – nusi juokia senųjų Lietuvos aludarių tradicijų besilaikantis ir iš savo auginamų apynių alų gaminan tis J.Simonaitis. – Nuo kokių še šerių nešiojau malkas ir daug me tų padėjau alų gaminti tėvui, kuris garsėjo apylinkėse savo miežiniu alumi. Jis šio amato išmokė mane. Tiesa, alaus darymas nėra menas. Kelis kartus pamatai, ir jau moki.“ Iš savo tėvo Julius paveldėjo ra kandus alui gaminti, dešimt 50– 70 metų senumo ąžuolinių stati nių, kurios, anot aludario, talpina po 3–6 kibirus skysčio. Tėvas Juo zapas Simonaitis, kuris buvo kal vis, paliko sūnui ir kubilų, pažy mėtų raidėmis JS. Nugirdė daną
Dabar Joniškyje gyvenantis ir 17 km iki gimtųjų Kalveliškių atva žiuojantis daryti alaus Julius buvo aprašytas ir skandinavų žurnalis tų, o danas, rašęs apie senąsias Eu ropos šalių aludarių tradicijas, sa vo knygoje ne tik aprašė lietuvį, bet ir bendra nuotrauka papuošė kny gos viršelį. „Nugirdžiau, – nusijuokia ge raširdis senolis, prisiminęs daną. – Jis atvyko iš Vilniaus su vertė ja, paskui vaikščiojo, stebėjo visą alaus darymo procesą, fotografa vo, filmavo, aprašė.“ Kas ragavo J.Simonaičio gami namo alaus, iš nuostabos kraipy davo galvą, nuoširdžiai girdavo ir prašydavo dar. Julius alų gamina tik tris keturis kartus per metus. Ant stalo nėra degtinės
Pirmas alaus darymas – Vely koms. Po jų alaus lieka ir talkai,
Principas: J.Simonaitis alumi, kurį gamina buvusioje kalvėje-pirtyje, tik vaišina ir didžiųjų
daryklų gėrimo neperka.
Artūro Morozovo nuotr.
kviečiamai subesti apynių kar tims. J.Simonaitis augina per 100 karčių iš tėvo paveldėtą apynyną. Subesti kartis užtrunka, tad reikia kviestis talkininkų, o kokia talka be alaus. Po to alų jis gam in a vasa rą vykstančiai šeimos ir giminių šventei, kai susirenka daugiau nei 50 žmonių. „Kokia šventė be šnekučio, nebus juk bendravimo! Padarau kokius 20 viedrų (kibirų – red. past.) – apie 200 litrų. Tris dienas, suvažia vę iš visų Lietuvos dalių, geriame alų, valgome vėdarus ir bendrau jame“, – pasakoja Julius. „Mūsų krašte niekas ant stalo šnapso nededa“, – pabrėžia alu daris.
ninkai priraško apie 10 kg apynių, kuriuos J.Simonaitis džiovina pa stogėje, o po to presuoja ir laiko kubile. Ketvirtas darymas – Kalėdoms. Šio alaus užtenka iki pavasario. „Alus laikomas vėsiai, gali stovėti ilgai“, – paaiškina J.Simonaitis. Alų Julius daro senoje 1925 m. statytoje kalvėje-pirtyje, ant ku rios yra užrašas tėvo Juozapo Si mon aič io Van ago (1891–1971) garbei.
Senoje kalvėje-pirtyje
Mums atvykus į Kalveliškių kai mą, šaltą, vėjuotą dieną J.Simo naitis gamino alų – centnerį sau ir centnerį kaimynui, jo sūnaus vestuvėms.
Trečias alaus darymas – apynių raškymo talkai. Kai uždera apy niai, susirenka šešios Juliaus sese rys ir brolis su giminaičiais. Talki
„Eime į pirkią, ten jau kūrenu, nes šalta. Kai darau alų, tenka čia nak voti, – į netoliese stovintį namą pa kviečia aludaris. – Gaila, kad žmo nių nelieka. Aplink beveik niekas jau negyvena. Kaimai tuštėja.“ Sovietiniai laikai, neabejoja J.Si monaitis, labai sugadino kaimiško alaus įvaizdį. Ypač kai alus masiš kai pradėtas gaminti parduoti. „Kalbėta, kad špekuliantai... – taip alaus pardavėjus vadina Ju lius... – dėl kartumo dėdavo net rupūžę, o dėl stiprumo – šiferio ar net dusto.“ „Bet ir dabartiniai alūs nepa tinka, – taria Julius. – Visai nesi jaučia kartumo. Kažkoks cheminis vandenėlis. Man patinka tirštesnis alus, turi jaustis apyniai. Biržiečiai dar pagamindavo.“ Aludaris įsitikinęs, kad alaus skoniui daug įtakos turi vanduo: „Kartais padarau alaus pas sese rį Joniškėlyje, bet gaunasi skirtin gas. Net sūnus pastebi, kai nuvežu lauktuvių, ir kraipydamas galvą sa ko, kad jau ne mano alus, nes ne tas šulinio vanduo.“
Kokia šventė be šnekučio, nebus juk bendravimo!
Liūdi, kad žlugs tradicija
Ne aludaris, o meistras
„Dabar alaus reikia padaryti du centnerius – išeis apie 30 viedrų alaus“, – nusijuokia Julius. Paklausus, ar nederėtų, kalbant apie alaus gamybą, vartoti žodžio „verdamas“, J.Simonaitis griežtai pataiso: alus ne verdamas, o ga minamas. Beje, jis save vadina ne aludariu, o meistru. Seniau beveik visi alų čia mokė jo daryti, kas neturėjo rakandų – skolindavosi. Žmonės kviesdavosi kaimyną koštuvėms – ragaudavo jauną alų ir spręsdavo, ar jau laikas į stati nes košti. „Jeigu alų per anksti sukoši, tai iš bačkos putos eina, o gali ir bač kos dugną išpūsti. Per vėlai – ne bus spėkos, alus iš bačkos ne bėgs, – kalba dažniausiai po tris rūšis alaus darantis Julius. – Kada košti, nustatydavo pagal putą: jei putą samčiu pajudinus ji nebeuž sitraukia – laikas košti.“
J.Simonaičio teigimu, alui reikia ne tik gero vandens, bet ir nepagailėti apynių. Į rauginimo kubilą jis įdeda ir medaus korių (vasarą Julius biti ninkauja). Tada gėrimas įgauna dar geresnio skonio. Ragindamas vaišintis kaimiškais lašiniais J.Simonaitis pasakoja apie nuo 1924 m. dvare Saločiuose kal viu-mašinieriumi dirbusį tėvą, ku ris nepriklausomos Lietuvos laikais gavo 4 ha žemės ir pasistatė trobą, vėliau – ir pirtimi virtusią kalvę. Mums kalbantis linksmas ir energingas senas aludaris nuliūs ta tik akimirkai, kai paklausiame, kas perims jo, jo tėvo tradiciją da ryti alų. „Ko gero, ši tradicija mirs, – at sidūsta J.Simonaitis. – Abu mano sūnūs gyvena Vilniuje ir alaus ne daro. O aš mirsiu čia, kur palaidoti tėvai, kur lankosi kapinėse ir mano seserys, kur turiu 30 bičių šeimų. Gaila, kad alaus jau niekas nedarys. O juk tai visai nesunku.“
23
Šeštadienis, balandžio 6, 2013
aukštyn žemyn horoskopai.diena.lt
Astrologinė prognozė balandžio 6–12 dienoms AVINAS (03 21–04 20)
Periodo pradžioje ga li išaiškėti kai kurios pa slaptys, išsinarplioti painaus reikalo gijos. Jūsų jausmai ar au toritetas gali nukentėti, jei turi te per daug iliuzijų arba žaidžia te slaptą žaidimą. Pravartu gerai pailsėti. Kitą savaitę jums sek sis užsiėmimai, susiję su menu, labdara, socialiniu darbu. Būsi te emocionalūs, priklausomi nuo nuotaikų. Lengvai gali kilti šei miniai ir kitokie skandalai, gresia meilės ekscesai. Nuo ketvirtadie nio iš darbdavio ar verslo partne rio galite gauti lauktą pasiūlymą. Turbūt pasijusite turtingesni, nors apčiuopiamas rezultatas dar nebūtinai bus jūsų rankose. JAUTIS (04 21–05 20)
Periodo pradžioje jūsų dėmesio reikalaus įvai rūs žmonės, todėl jo gali pritrūk ti jums patiems ir tiems, kuriems žadėjote jo skirti. Kita savaitė ža da nesusipratimų. Gali pakenkti melas, intrigos, informacijos nu tekinimas. Itin saugokite sveika tą – būsite neatsparūs infekci joms, nerviniams sutrikimams. Gali išryškėti jūsų meninis talen tas. Į periodo pabaigą turėtumėte pasijusti tvirčiau, tikėtinas slap tas palaikymas, nors užkulisinės apkalbos vis dar žeis.
MERGELĖ (08 24–09 23)
Per savaitgalį galite įgris ti artimiesiems savo keistu nerimavimu, ieškojimu, ko nepa metę. Atsipalaiduokite ir pasi džiaukite laisvalaikiu. Kitą savai tę aplinkinius turbūt nustebinsite jums kilusiu noru keistis ir daug ką ryžtingai keisti savo gyveni me. O jeigu jus slegia skolos, ne sumokėti mokesčiai, gali įsižieb ti viltis, kad kas nors palengvins jūsų situaciją. Nuo ketvirtadienio gerai seksis protinis darbas. Gali te sulaukti žinios ar dokumento iš oficialios institucijos.
DVYNIAI (05 21–06 21)
Ne: pats nemėgstamiausias L.Zarecko futbolo klubas – Maskvos
„Spartakas“.
Tado Umaro / BFL nuotr.
L.Zareckas: geriau jau Maskva negu Indija d.selenis@kaunodiena.lt
– Simpatijos nekelianti pasau lio įžymybė? – Barbra Streisand. Negraži.
Gyvenime ne viskas saldu, ne vis kas patinka ir ne viskas rožėmis klota. Šį kartą apie tai, kas nepa tinka, nemalonu ar baisu, – su Li nu-Choru Zarecku.
– Nemėgstamiausias metų lai kas ar mėnuo? – Spalis. Tada jau būna kapiec.
Darius Sėlenis
– Valstybė, kurioje niekada ne norėtumėte gyventi? – Indija. Net nežinojau, kodėl, bet nenoriu, nepatiktų. Geriau Mask voje nei Indijoje. Nors tokių valsty bių yra daugiau. – Bjauriausias gyvūnas? – Gyvatė. – Nemėgstamiausias garsus futbolo klubas? – Maskvos „Spartakas“. Nuo se niai ir amžinai. – Labiausiai erzinanti moters savybė? – Važiuoju taip, kaip man patogu. – Pats baisiausias matytas fil mas? – Paauglystėje – „Gyvi numirėliai“. Dabar tai sukeltų tik juoką.
– Nemėgstamiausias lietuvių muzikantas ar grupė? – Tokių nėra. Yra muzika, kurią ig noruoju. Nepatinka džiazas, bliu zas, bet tą muzika groja geri žmo nės. Ai, dar – „16 Hz“. – Nepatinkantis namų interje ras? – Toks, kuris išpuoštas auksais ir blizgučiais. Bet labiausiai nepatin ka kaimiškas interjero stilius. Toks, kur viskas apkalinėta medžiu. – Didžiausia Lino Zarecko klai da ir kvailiausias poelgis? – Vakar perskaičiau gerą posakį. Jis skamba taip: nėra klaidų, yra tik pamokos. Vis dėlto didžiausios pamokos dar nebuvo. Kvailiausias mano poelgis – viršytas greitis. – Didžiausia žmonių tuštybė? – Nepagarba vienas kitam ir pui kavimasis materialiais dalykais.
OŽIARAGIS (12 22–01 20)
Savaitgalį jums rūpės ne tiek pramogos, kiek prak tiniai reikalai, nenudirbti darbai ir politika. Subūrę šeimos narius, kai ką padarytumėte greičiau ir lik tumėte geresnės nuotaikos ir sa vijautos nei plušėdami pavieniui. Pasisaugokite vagių, sukčių. Kitą savaitę būsite nusiteikę vikriai su ktis darbų verpete. Palanku kreip tis į įtakingus asmenis, politikus, juristus, vykti į kelionę, bendrau ti su užsieniečiais, imtis kolekty vinių projektų. Nuo ketvirtadienio mažiau atviraukite. VĖŽYS (06 22–07 22)
Savaitgalį nesėdėkite ran kų sudėję, jeigu trokšta te pasidairyti toliau nuo namų, sublizgėti žiniomis, intelektu ar tinkamai pasiruošti egzaminui, sužavėti nepažįstamą asmenį ar susipažinti su užsieniečiais. Kitą savaitę jums bus aktualu mokytis, kaupti ir skleisti informaciją, pla nuoti projektus ar reikalus su už sieniečiais. Galite gauti patarimų dėl įsidarbinimo ar verslo kūrimo. Nuo ketvirtadienio jums itin sek sis darbuotis su komanda, telkti, įkvėpti kitus. LIŪTAS (07 23–08 23)
Periodo pradžia turėtų būti gana gera. Stenkitės kaup ti tik geras emocijas, nepavydėki te tiems, kurie kažko turi daugiau. Kitą savaitę jus labai domins psi chologiniai žmonių išgyvenimai, būties, gyvenimo prasmės, sekso temos. Jei jums svarbi jūsų repu tacija, labiau kontroliuokite savo erotinius polėkius ir godumą. Gali te kiek persidirbti arba papiktnau džiauti tarnybine padėtimi. Regis, kils noras imtis didelių darbų, uo liau mokytis. Verta stengtis – gali atsiverti gerų perspektyvų.
ŠAULYS (11 23–12 21)
Savaitgalį geriausiai jau sitės įprastoje aplinkoje. Nepeiksite ir viešnagės pas arti mus gimines. Vis dėlto būsite lin kę greitai nuvargti ir nuo fizinės veiklos, ir nuo bendravimo. Kitą savaitę pasižymėsite romantišku polėkiu, azartu, kūrybiniu įkvė pimu. Palanku organizuoti rengi nius, viešus pristatymus, parodas, koncertus, megzti asmeninius ir dalykinius ryšius. Derėtų nuo širdžiau pasidomėti vaikų inte resais. Nuo ketvirtadienio darbe teks plušėti išsijuosus. Periodo pradžia neblo ga trumpoms kelionėms, viešnagėms. Susitikimai su ge rais draugais, giminaičiais, myli mu žmogumi, jų dėmesys leis pa sijusti laimingiems. Tik nepirškite kitiems savo nuomonės. Kitą sa vaitę labiausiai sieksite emocinio komforto, stabilumo. Gali strei kuoti sveikata – jūsų arba šeimos nario. Nuo ketvirtadienio galite tikėtis romantiškų akimirkų arba gerų vilčių, susijusių su šeima. Ti kėtina, kad subrandinsite neblogą sumanymą.
SVARSTYKLĖS (09 24–10 23)
Periodo pradžioje turėsi te pakankamai jėgų ir no ro tvarkyti savo ūkyje. Kitą savaitę atkreipkite dėmesį į darbų saugą ir tvarką darbo vietoje. Ir viešajame, ir asmeniniame gyvenime išlikite korektiški. Pavojų kels užsiėmi mai, susiję su elektra, netvarkin ga technika. Galite susižeisti arba sužaloti kitus. Regis, jums itin rei kės draugijos. Tikriausiai išsiaiš kinsite santykius, kurie jau ėmė kelti nerimo. Galite gauti pasiū lymą, kuris paveiks jūsų finansi nę padėtį. SKORPIONAS (10 24–11 22)
Periodo pradžia gali pado vanoti kūrybinį įkvėpimą, įsimylėjimą arba išmokyti šau niau bendrauti su vaikais. Pra vartu nueiti į kultūrinį ar pramo ginį renginį, paskirti pasimatymą. Galite sutikti asmenį, kuriuo kaž kada žavėjotės. Kitą savaitę rim čiau padirbėkite, kad atliktumėte svarbiausias užduotis, kurių ne verta atidėlioti. Tikriausiai do mėsitės techninėmis ir ūkinėmis prekėmis. Į periodo pabaigą būsite veiklūs, jei jums aktualu apsiginti ar pareikalauti savo teisių.
VANDENIS (01 21–02 19)
Jei dirbate ar sukatės savo versle, savaitgalis žada ne blogų įplaukų. Jei ne, tuomet tikė tini geri, sumokėtos kainos verti pirkiniai. Tik nesinešiokite su sa vimi didelės pinigų sumos, nes su kčiai nesnaudžia. Kitą savaitę gali te gauti žinią, susijusią su pinigais, nuosavybe, apskaita. Seksis bend rauti su žiniasklaida, rašyti moks linius darbus, publikuoti, rekla muotis, skleisti informaciją. Nuo ketvirtadienio teks daugiau dėme sio skirti šeimai ir rimčiau rūpintis įprastais praktiniais dalykais. ŽUVYS (02 20–03 20)
Savaitgalį būsite sponta niški, emocionalūs ir kū rybingi. Galimas svarbus susi tikimas, netikėta naujiena. Bus romantikos, aplodismentų komp limentų. Tik pasistenkite neveid mainiauti ir neklaidinti susižavė jusio asmens. Kitą savaitę jums ypač norėsis bendrauti, būti reika lingiems. Galite išleisti daug pini gų, norėdami padaryti įspūdį. Vi są savaitę labai domėsitės artimų žmonių, draugų reikalais, žiniask laidos informacija. Sidonija
24
šeštadienis, balandžio 6, 2013
menas ir pramogos
Teatralams pavasaris jau prasidėjo
L.Brownlee: Kauno miesto sim foninis orkest ras pristatė vieną svarbiausių šio se zono koncertų. Or kestro vadovo Al gimanto Treikaus ko kvietimu Kaune viešėjo vienas gar siausių bel canto repertuaro tenorų šiandien – Lawren ce Brownlee.
Pirmieji: ketvirtadienio vakarą „Girstučio“ kultūros centre prasidėjo jau 35-asis festivalis „Lietuvos teat
rų pavasaris“. Garbė pasirodyti pirmąjį vakarą teko Lietuvos nacionalinio dramos teatro kolektyvui, kau niečiams pristačiusiam Oskaro Koršunovo režisuotą „Katedrą“. Šiandien festivalio programoje – klaipė diečių spektaklis „Top girls“. Artūro Morozovo nuotr.
VILNIUS CITY OPERA IR LIETUVOS VALSTYBINIS SIMFONINIS ORKESTRAS PRISTATO
Garbė: vienas geriausių pasaulyje be
Julijus Grickevičius
VOLFGANGO AMADËJAUS MOCARTO OPERA
GEGUÞËS 8, 10, 11, 12 D.
VILNIAUS KONGRESØ RÛMUOSE DIRIGENTAS – GINTARAS RINKEVIÈIUS REÞISIERË – DALIA IBELHAUPTAITË SCENOGRAFAS – MARIJUS JACOVSKIS KOSTIUMØ IR GRIMO DAILININKAS – JUOZAS STATKEVIÈIUS
SOLISTAI:
JURGITA ADAMONYTË, VIKTORIJA KAMINSKAITË, KOSTAS SMORIGINAS, TADAS GIRININKAS, VIKTORIJA MIÐKÛNAITË.
BILIETUS GALITE ÁSIGYTI WWW.TIKETA.LT ARBA VILNIAUS KONGRESØ RÛMUOSE
Jo balsas skamba svarbiausiose pa saulio koncertų salėse, o įrašus lei džia prestižinės įrašų kompanijos. Pirmą kartą Baltijos šalyse viešin tis atlikėjas su kauniečių kolektyvu taip pat įrašė kompaktinę plokš telę, o koncerte su Kauno miesto simfoniniu orkestru atvėrė nepa žintus Gioachino Rossini kūrybos klodus. Prie dirigento pulto tą kart stojo armėnų kilmės JAV ba tutos meistras Constantinas Or belianas. – Kada vaikystėje susidomėjo te muzika? – Esu vienas iš šešių vaikų šeimo je, mes visi dainavome, taip pat ir tėvai, – tai visada buvo mūsų kasdienybės dalis. Vėliau daina vau bažnyčios chore gospelus, tai ir buvo vienas pirmųjų susitikimų su muzika apskritai. Pradėjęs lan kyti vidurinę mokyklą pasirinkau choro programą, kažkas paste bėjo, kad turiu balsą ir galėčiau dainuoti operoje, tokios pastabos mane maloniai nustebindavo, tik tiek. Norėjau būti teisininku, todėl pasirinkau šio dalyko studijas, bet dainavimo neapleidau – lankiau universiteto chorą, kur vėlgi bu vau drąsinamas pabandyti studi juoti muziką. Žinote, mano šeima – vadinamosios vidurinės klasės atstovai, mano tėvas, kuris buvo didžiausias pavyzdys man, visa da tikėjo sunkiu darbu, ir tai labai sustiprino mano charakterį. Be to, aš grojau būgnais, fortepi jonu, trimitu, bosine gitara ir šiek tiek vargonais, žinoma, mėgėjiš kai. Muzika visada supo mane, tuo metu išgyvenau eksperimentų lai
ką, taip pat ir su dainavimu, šokiu ir kitais dalykais. Klasikinė muzi ka nebuvo šių eksperimentų dalis. Vis dėlto įvairiapusiškas prisilie timas prie muzikos man leido su prasti, kad visa muzika yra svarbi ir kad galiu bet kuriame žanre at rasti džiaugsmą.
Visada cituoju savo tėvą – iššūkiai tave verčia pasitempti, jie užklumpa netikė tai, todėl visada tu ri būti pasiruošęs. O kur iššūkiai, ten ir galimybės.
– Operos pasaulyje – daugy bė žmonių, asmenybių, talen tų. Kaip jūs prasiveržėte taip greitai? – Taip, įvykiai vyte vijo vienas kitą. Po mano magistro studijų, daugybės tarptautinių konkursų man pasisekė laimėti „Metropo litan operos“ perklausą. Tai buvo lemtinga akimirka. Žinoma, turė jau daug laimėjimų iki to, tačiau šis atvėrė išties daug durų: pate kau agento globon, perklausos įra šas buvo siunčiamas į Milano „La Scalą“ dėl perklausų, po kurių ten gavau vaidmenį. Tuomet man bu vo 28-eri. Visada cituoju savo tėvą – iššū kiai tave verčia pasitempti, jie už klumpa netikėtai, todėl visada turi būti pasiruošęs. O kur iššūkiai, ten ir galimybės.
25
šeštadienis, balandžio 6, 2013
menas ir pramogos
kur iššūkiai, ten ir galimybės Labai mėgs tu G.Rossini „Grafą Ory“, daugybę kar tų esu jį atli kęs, o po pa skutinio pa sirodymo Vienoje pa maniau, kad tai – tobulas vaidmuo.
el canto repertuaro tenorų L.Brownlee vieninteliam koncertui Baltijos šalyse pasirinko Kauną.
– Jūsų repertuare – sudėtin giausi bel canto repertuaro vaidmenys, pelnę jums pripa žinimą. Kaip susidomėjote bū tent bel canto? – Tikriausiai po to, kai išgirdau tokių tenorų kaip Francisco Arai zos, Rockwello Blake’o, Bruce’o Fordo, Luigi Alvos įrašus. Esu dai navimo aistruolis apskritai, o šie atlikėjai turi kažką ypatingo, kal bant apie frazavimą, balso spal vas, kvėpavimą, techniką, subti lią eleganciją. – Jūs atliekate vaidmenis trijų svarbiausių bel canto kompo zitorių Gaetano Donizetti, Vin cenzo Bellini ir G.Rossini ope rose. Ar matote jų skirtumų ar stilistinių panašumų? – Randu ir panašumų, ir skirtumų – jie amžininkai vienas kito atžvil giu, taigi jiems įtaką darė panašūs veiksniai. Visi trys kūrė dabitiškai, tačiau G.Rossini labiau virtuoziš kas ir puošnus. G.Donizetti, man regis, dramatiškesnis, jo vaidme nys žemesnės tesitūros, o V.Bellini operos – aukštos, kartais reikalau ja ypatingo delikatumo. Stengiuo si skirtingai prieiti prie visų tri jų kompozitorių, bandau suprasti, kaip pritaikyti savo balsą paslėp toms detalėms, ar tai būtų techniš kas meistriškumas, ar vos matomos legato siūlės. – Koks jūsų mėgstamiausias vaidmuo? – Labai mėgstu G.Rossini „Grafą Ory“, daugybę kartų esu jį atlikęs, o po paskutinio pasirodymo Vienoje pamaniau, kad tai – tobulas vaid muo – komiškas, daug erdvės bal sui. Taip pat Kunigaikštis Almavi
va operoje „Sevilijos kirpėjas“. Tai vienas labiausiai išbaigtų G.Rossini vaidmenų. Žinoma, stengiuosi sau goti balsą ir neperžengti savo gali mybių ribų. – Kaune pristatysite mažai ži nomų arba retai atliekamų G.Rossini operų arijų progra mą... – Žmonės paprastai tapatina G.Rossini su trimis operomis – „Sevilijos kirpėjas“, „Pelenė“ ir „Italė Alžyre“. G.Rossini – labai plati tema, lygindami ankstyvuo sius ir vėlesnius darbus matome jo kaip menininko augimą, kuriame išskirtinė vieta suteikiama balsui. – Kritikos straipsniuose, ap žvalgose jūs su Čilės tenoru Juanu Diego Florezu vadina mi geriausiais G.Rossini mu zikos atlikėjais tenorais šian dien. Sakoma, kad jūsų indėlis didelis atgaivinant šio kom pozitoriaus kūrybą. Ar sutin kate? – Su J.D.Florezu esame beveik to paties amžiaus, tačiau savo kar jerą jis pradėjo septyneriais ar aš tuoneriais metais anksčiau. Ne paisant to, tikriausiai nerasite didesnio J.D.Florezo gerbėjo nei aš. Dabar mes esame geri draugai, ta čiau kai žengiau pirmuosius žings nius, dažnai buvau jo dubleris, turėjau daug ko išmokti iš Juano Diego. Jis fantastiškas dainininkas ir artistas. Žmonės dažnai lygina – Brownlee ar Florezas, kuris ge resnis, tai man savotiškas komp limentas. Aš jį labai gerbiu ir tai nėra tik atsakymas spaudai. Pa vyzdžiui, kartais, klausydamasis jo, pagalvoju: „Keliauju į repeticijų
kambarį ir praktikuojuosi toliau.“ Svarbu nuolat judėti į priekį. – Taigi, operos solistas mokosi visą gyvenimą? – Taip. Žinote, praėjusią savai tę „Metropolitan operoje“ buvau sutikęs Placido Domingo, jam 72 metai ir jis vis dar formuoja, ieš ko, keič ia savo stil ių. Tai nuo stabu. Man tik 40 metų, aš turiu daug laiko tobulėti kaip atlikėjas. Pav yzd žiui, 45-erių aš neb ūs iu kaip 40 met ų – pam až u keič ia si balsas, jo brandumas, pritai kymas naujiems vaidmenims. Tai nat ūral us proc es as. Art im iau siu laiku norėčiau save išbandy ti Prancūzijos kompozitorių, man naujose Wolfgango Amadeus Mo zarto operose. Tikiu laipsniškumu ir niekada neforsuoju savęs, taip galima labai greit perdegti. – Kaip atsipalaiduojate? Ir kaip identifikuojate save kaip asme nybę už operos ribų? Žinoma, jeigu galima tai atskirti. – Visada pabrėžiu, kad opera iki galo manęs neapibrėžia. Operoje aš įdedu daug savęs ir darau ge riausia, ką galiu, tačiau, be ope ros, yra daug svarbių dalykų. Vi sų pirma šeima – mylima žmona ir du vaikai. Esu aistringas fo tografas, tur iu reikal ing ą sol i džią įrangą, kurią nuolat vežuo si su savimi. Dažnai esu toli nuo namų, taigi turiu jaustis komfor tiškai. Galbūt turėdamas laisvą minutėlę su fotoaparatu pasižval gysiu ir Kaune. Esu salsos gerbė jas, kolekcionuoju Lotynų Ame rikos muziką ir dažnai draugams laisvu laiku vedu salsos vakarus, mėgstu stalo tenisą.
Tomo Raginos nuotr.
26 2
šeštadIENIS, balandžio 6, 2013
klasifikuoti skelbimai Skelbimų ir prenumeratos skyrius!
Kęstučio g. 86, I–V 7.30–17.30 val. Tel. 302 202, 302 231. Vytauto pr. 23, priešais Autobusų stotį, I–V 7–16 val. (pietų pertrauka 13–14 val.) , VI 8–11 val. Tel. 8 655 45 114.
Klasifikuoti
Darbo skelbimai �������������������������������� 26 Paslaugos ���������������������������������������� 26, 27 Parduoda � ������������������������������������������������ 27 Perka � �������������������������������������������������� 27, 28 Įvairūs � ������������������������������������������������������� 28 Karščiausi kelionių pasiūlymai ����������������������� 30 Pramogos, šventės, laisvalaikis � �������������������������������������������� 30 Kviečia � ���������������������������������������������28, 29 Kviečia mokytis ��������������������������������� 30 Rasta ������������������������������������������������������������ 29
skelbimai skelbimai@kaunodiena.lt 302 202, 302 231 (redakcijoje) Reikalingas patyręs automobilių paruošėjas-dažytojas. Tel. 8 676 22 258.
DARBo skelbimai
1091074
Viena didžiausių siuvimo įmonių Kaune, dirbanti su užsienio partneriais, plečia veiklą ir kviečia prisijungti prie kolektyvo kvalifikuotus specialistus. Siūlome darbą:
SUKIRPĖJAI (-UI) SIUVĖJOMS (-AMS) MODELIŲ SIUVĖJOMS (-AMS) LYGINTOJOMS (-AMS) Užtikriname: ĩ Įdomų, perspektyvų darbą. ĩ Kartu su mada žengiantį siuvamų gaminių asortimentą. ĩ Patrauklias darbo sąlygas ir darbo rezultatus atitinkantį atlyginimą (siuvėjų uždarbis 1300–2500 litų). ĩ Darbą moderniais, šiuolaikiniais įrengimais. ĩ Visas LR įstatymų bei bendrovės kolektyvinėje sutartyje numatytas socialines garantijas. Teirautis: Gaižiūnų g. 4, Personalo tarnyba, tel. 8 650 52 887, e. paštas irenav@kaunobaltija.lt. Legalus darbas užsienyje mokantiems ir nemokantiems kalbos. Anglijoje – dėvėti drabužiai, fabrikai, ž. ūkis, paukštynas. Danijoje – bulvių rūšiavimas, pakavimas sandėliuose, fabrike. Norvegijoje – vištienos, žuvies, vaisių, kiaušinių fabrikai. Tel. 8 655 57 030; darbo.vartai@gmail.com, www.darbovartai.lt. 1095564
Siūlo darbą Barui reikalinga (-as) barmenė (-as). Reikalavimai: darbo patirtis, atsakingumas, sąžiningumas, be žalingų įpročių. Tel. 8 689 92 743. 1093442
Automobilių švaros centrui reikalingi automobilių plovėjai (-os), salonų valytojai (-os). Patirtis nebūtina. Apmokome. Tel. 712 525.
1090168
Besiplečianti įmonė, gaminanti baldus eksportui, ieško: baldų apmušėjų, porolono klijuotojų; siuvėjų (atlyginimas 1750 Lt). CV siųsti greta@agbaltic.lt. Tel. 8 614 02 417.
Profesionali stogdengių įmonė priims į darbą sutapdintų stogų įrengimo specialistus, mokančius dirbti su bitumine danga. Darbas Lietuvoje ir Baltarusijoje. Apmokėjimas – pagal realiai atliktus darbus. Pirmenybė teikiama stogdengių brigadoms (2–4 žm.). Skambinti tel. (8 5) 240 3833. 1087857
Reikalingas pensinio amžiaus žmogus gyventi sodyboje Šiaulių r. Tel. 8 615 86 616, e. paštas v38391@yahoo.com.
1094527
1094942
DARBAS UŽSIENYJE. IŠVYKIMAS BALANDŽIO MĖN. ANGLIJOJE: pakavimo darbai fabrike. NORVEGIJOJE: kepyklos, sūrio fabrikai, drabužių, gėlių pakavimas, šiltnamiai. VOKIETIJOJE: dešrelių gamykla, sulčių fabrikas. Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Panevėžys. Tel. 8 699 94 931; karjeros.biuras@gmail.com.
Reikalingi autovežio vairuotojai trumpiems reisams. Geros darbo sąlygos, laiku mokamas atlyginimas. Tel. 8 674 56 399.
Ieškomas statybinių medžiagų pardavimo vadybininkas. Tel. 8 670 11 877.
1091970
1096460
1092289
Ieškote stabilaus darbo ir garantuoto atlyginimo? Norite dirbti patogiomis sąlygomis? Domina galimybė tobulėti? Sėkmingai užsienio rinkoms gaminius siuvanti AB „Kauno Baltija“ plečia veiklą ir kviečia į savo komandą naujus darbuotojus. Šiuo metu siūlome darbą kvalifikuotiems siuvimo specialistams – konstruktoriui ir technologui. Užtikriname: įdomų ir perspektyvų darbą; madingą gaminių asortimentą; puikias darbo sąlygas ir darbo rezultatus atitinkantį atlyginimą; visas LR įstatymų bei bendrovės kolektyvinėje sutartyje numatytas socialines garantijas. Kreiptis Gaižiūnų g. 4, Personalo tarnyba, tel. 8 650 52 887, e. paštas irenav@kaunobaltija.lt. 1095326
Įmonė UAB „Industrika“ siūlo darbą Vokietijoje elektros darbų specialistams, turintiems patirties, susijusios su darbu prie aukštos įtampos. Būtina anglų arba vokiečių kalba ir elektrotechninis išsilavinimas. Tel. 8 621 03 389. CV siųsti e. paštu tomas.budrys@industrika.lt.
1090715
Reikalingi pastatų šiltintojai, mokantys dėti dekoratyvinį tinką. Tel. 8 685 01 565. 1091963
Reikalingi tinkuotojai tinkuoti kalkiniu cementiniu skiediniu. Tel. 8 685 01 565. Reikalingi vairuotojai dirbti naujais autovežiais (Lietuva–Vakarų Europa). Galime apmokyti. Siūlome geras darbo sąlygas ir konkurencingą atlyginimą. Tel. 8 687 52 681; litaksa@autominute.lt. 1086681
Restoranų tinklas BAJORŲ KIEMAS siūlo darbą virėjams. Darbuotojus, turinčius mažai patirties, apmokome. Tel. 8 611 29 129. 1091125
Statybos įmonei UAB „Projektana“ REIKALINGI BETONUOTOJAI. Darbo pobūdis: polinių pamatų, rostverkų įrengimas ir betonavimas. Reikalavimai: atsakingumas, darbštumas, darbo patirtis. Mes siūlome: darbo rezultatus atitinkantį atlyginimą ir socialines garantijas. Kreiptis darbo dienomis Chemijos g. 13A, Kaunas, tel. 8 620 84 733, e. paštas info@projektana.lt. 1092730
Pervežimų kompanijai UAB „Hoptransa“ reikalingi tolimųjų reisų vairuotojai, turintys CE kat. Tel. 8 687 70 945.
Statybos įmonei UAB „Projektana“ reikalingi MECHANIZATORIAI-EKSKAVATORININKAI. Darbo pobūdis: darbas statybose. Reikalavimai: atsakingumas, vairuotojo-traktorininko pažymėjimas, analogiško darbo patirtis. Mes siūlome: darbo rezultatus atitinkantį atlyginimą ir socialines garantijas. Kreiptis darbo dienomis Chemijos g. 13A, Kaunas, tel. 8 656 53 357, e. paštas info@projektana.lt.
1092226
1092734
1090684
Raktų dirbtuvei reikalingas raktų gamybos meistras, turintis patirties. Tel. 8 686 27 123.
Paslaugos
SKAITMENINĖ ODOS NAVIKŲ DIAGNOSTIKA – tai pažangiausias ikivėžinių ir piktybinių odos darinių tyrimo metodas. Patyrę gydytojai dermatologai, naudodamiesi naujausiu skaitmeniniu vokišku videodermatoskopu, atliks apgamo ar kito pigmentinio odos darinio dermatoskopinį tyrimą. Nedelskite ir pasirūpinkite savo sveikata – ankstyva odos ligų diagnostika sumažina vėžio išsivystymo riziką! BIOFIRST klinika, Studentų g. 37, Kaunas, tel. (8 37) 750 866; www.bioklinika.lt.
Medikų
1096488
Siūlome darbą Kaune maršrutinio taksi vairuotojams. Tel. 8 672 23 577, 8 675 23 777. 1089768
Tarptautinių pervežimų įmonė plečia savo veiklą ir ieško vairuotojų-ekspeditorių. Darbas maršrutu Lietuva–Vakarų Europa, važiuojant po du vairuotojus ekipaže (1 sav.) ir Vakarų Europoje (4 sav.). Reikalavimas – ADR pažymėjimas. Privalumai: 2 m. darbo patirtis, ankstesnių darboviečių rekomendacijos, užsienio kalbų žinios. Siūlome: stabilų darbo grafiką, greitai ir laiku mokamą užmokestį, visas socialines garantijas, naujus vilkikus. Kreiptis tel. (8 37) 268 960, 8 656 14 298. 1089070
Transporto įmonei reikalingi tarptautinių gabenimų vairuotojai vairuoti automobilius – šaldytuvus (važiavimas po vieną ir po du). Reikalavimai: darbo patirtis, E kat. Tel. 8 685 83 888. 1094276
Transporto įmonei reikalingi TARPTAUTINIŲ PERVEŽIMŲ VAIRUOTOJAI dirbti Europoje. Geros darbo sąlygos. Tel. 8 686 70 121. 1089186
UAB „Solotransa“ reikalingi CE kategorijos vairuotojai-ekspeditoriai dirbti Lietuva– Rusija, Europa–Rusija kryptimis. Atlyginimas mokamas laiku. Tel. 8 685 23 820. 1090690
UAB „GAIRANA“ – vienas didžiausių inžinerinių tinklų Lietuvoje – šiuo metu ieško sandėlio darbuotojo Kaune terminuotai darbo sutarčiai. Darbo pobūdis: prekių pakrovimas-iškrovimas, prekių rūšiavimas. Reikalavimai: darbo patirtis santechnikos srityje, atsakingumas, darbštumas, geras fizinis pasiruošimas bei noras dirbti. Susidomėjusius prašom kreiptis tel. 8 816 82 809. 1095795
UAB „Inžineriniai tinklai“ reikalingi vamzdynų klojėjai-montuotojai. Būtina turėti lauko inžinerinių tinklų tiesimo ir montavimo patirties, skaityti brėžinius ir mokėti dirbti su nivelyrais. Kreiptis tel. 8 650 97 204. 1096362
UAB „Soloservis“ plečia veiklą ir į savo kolektyvą kviečia suvirintojus, šaltkalvius-montuotojus dirbti Jonavoje (kelionės išlaidos kompensuojamos). Gyvenimo aprašymus (CV) prašom siųsti e. paštu jolanta@soloservis.lt. Tel. 8 696 63 650. 1080955
UAB ELEKTROS TINKLO PASLAUGOS dirbti Prienuose ir Kaune ieško inžinieriauselektriko. Darbo pobūdis: 10/0,4 kV elektros tinklo eksploatacija (TR,OL,KL), subrangovų darbų priežiūra, techninės dokumentacijos ruošimas, bendravimas su užsakovais. Reikalavimas – elektrotechninis aukštasis/aukštesnysis išsilavinimas. Taip pat įmonė priims kvalifikuotus elektrikus-elektromonterius. Teirautis tel. 8 659 34 102, gyvenimo aprašymus siųsti cv@etpa.lt. 1096224
Valymo paslaugų įmonė mielai priims į darbą valytojas (-us) ir kiemsargius, turinčius 35–55 proc. darbingumą. Kreiptis tel. 8 618 00 837. 1094215
Žemės ūkio įmonių grupė nuolat dirbti Kaune ieško vyr. buhalterės (-io). Reikalavimai: aukštasis buhalterinis, ekonominis arba finansinis išsilavinimas; kelių įmonių buhalterinės apskaitos vedimas nuo pirminių dokumentų iki FA; buhalterinės apskaitos vedimas (ne mažiau kaip 3 m.); puikūs darbo kompiuteriu ir raštvedybos įgūdžiai; komunikabilumas, gebėjimas priimti sprendimus ir prisiimti atsakomybę; atsakingumas, sąžiningumas, nuoseklumas darbe ir greita orientacija. Privalumai: gebėjimas vesti žemės ūkio apskaitą, teisinės žinios ir anglų kalba. Įmonės siūlo visas socialines garantijas, geras darbo sąlygas. CV siųsti e. paštu buhalteris2013@gmail.com. Atsakysime tik atrinktiems kandidatams. 1096367
8 655 45 114 (Vytauto pr. 23)
Ozonoterapija – tai sveikata, energija ir darbingumas!
1096567
Ozonoterapija – efektyvi pagalba esant kraujotakos sutrikimams, po insulto, infarkto, sergant diabetu, ateroskleroze, jaučiant lėtinį nuovargį, migreninius, kitus lėtinius galvos skausmus, sergant bronchitu, balso stygų uždegimu, reumatu, artritu, lytinių organų lėtinėmis uždegiminėmis ligomis, nevaisingumu.
Pavasarinės nuolaidos ir specialūs pasiūlymai! Tel. (8 37) 333 557, mob. tel. 8 606 911 20. Vytauto pr. 23, Kaunas Daugiau informacijos www.mirameda.lt
Sunkių PAGIRIŲ gydymas, išblaivinimas paciento namuose. Pagalba visą parą. www.isblaivinimas.lt. Tel. 8 699 28 234, 221 128. 1087316
UAB „Rasos klinikoje“ suaugusiesiems atliekamos vidaus organų, skydliaukės, mažojo dubens ir širdies echoskopijos. Konsultuoja chirurgas. S.Žukausko g. 14–1, tel. 312 111. Darbo laikas I–V 8–20 val. 1071843
Automobilininkams Automobilių kompiuterinė diagnostika. Taisome visus elektros gedimus, starterius, generatorius, automatines, mechanines dėžes, variklius, važiuoklę. Tel. 8 676 20 355. 1086555
Plovimas – automobilių, variklių, dugno. Šildymo-aušinimo automobilio sistemos remontas, perdirbimas. V.Krėvės pr. 118B, 6 garažas. Tel. 8 604 16 842. 1093764
Ar žinote, kad dėl kaklo kraujagyslių aterosklerotinių pokyčių sutrinka galvos smegenų kraujotaka ir padidėja insulto tikimybė? KAKLO KRAUJAGYSLIŲ ECHOSKOPIJA padės užbėgti nelaimei už akių! Šį tyrimą rekomenduojama atlikti, esant neaiškios kilmės galvos svaigimui ir skausmui, ūžesiui, nepatikslintam insultui. BIOFIRST klinika, Studentų g. 37, Kaunas, tel. (8 37) 750 866, www.bioklinika.lt 1096566
IŠBLAIVINIMAS VISĄ PARĄ. Priklausomybės ligų gydymas. Tel. 8 606 91 150.
1094875
Klinikoje GROŽIO PASAULIS gyd. onkologėchirurgė L.Šarakauskienė ištiria apgamus siaskopu ir juos pašalina chirurginiu lazeriu bei kitais metodais. Tel. 313 900. Su EUROVAISTINĖS kortele MEDUS suteikiama 10 proc. nuolaida. 1092932
Klinikos BENDROSIOS MEDICINOS PRAKTIKA naujiena – kaulų, sąnarių ir minkštųjų audinių magnetinio rezonanso tyrimai. Gali būti atliekami skubiai. Tel. 313 665. Su EUROVAISTINĖS kortele MEDUS suteikiama 12 proc. nuolaida. 1092940
Medicinos centre „Neuromeda“ dirba aukščiausios kvalifikacijos neurologai, psichiatrai, psichologai, šeimos gydytojai, reabilitologai, kineziterapeutai. Pagalba vaikams ir paaugliams. Registracija tel. 8 613 42 780, 331 511. www.neuromeda.lt. 1090932
Odontologijos paslaugos (galima išsimokėtinai). Nemokamas protezavimas ligonių kasų pacientams. E.Ožeškienės g. 31A, tel. 202 094. www.masdenta.lt. 1063560
OZONOTERAPIJA – efektyvi pagalba po infarktų, insultų, sergant diabetu, ateroskleroze, endarteritu, impotencija. Natūralaus gydymo centras, Savanorių pr. 284. Tel. (8 37) 710 602, 8 682 92 261; www.ngc.lt. 1093886
Prekiaujame kraujospūdžio matuokliais. Taisome sugedusius. „Medicinos reikmenys“. V.Putvinskio g. 49, darbo dienomis nuo 9 iki 17 val. Tel. 206 511, 8 684 45 751. 1093029
Profesionalus masažuotojas dirba miesto centre. MASAŽAI sveikatai, grožiui ir laimei. Veikia praktinio masažo mokykla. www.masazas55.lt. Tel. 8 643 30 000. 1088508
Buitinės technikos remonto
Nemokamai iðveþa Senà buitinæ, kompiuterinæ technikà ir kitus elektronikos prietaisus Registracija tel.
8 641 99 000
www.kaunakiemis.lt Remontuoju visas automatines skalbykles. Garantija iki 2 metų. Dirbu be poilsio dienų ir švenčių dienomis. Tel. 8 606 76 900.
1095569
Nebrangiai prijungiame skaitmeninę televiziją. Taisome televizorius, garso aparatūrą ir kitus el. prietaisus – su garantija. Galime atvykti. Tel. 8 617 77 751. 1094095
„AEG“, „Ardo“, „Beko“, „Bosch“ ir kt. automatinių skalbyklių remontas. Dirbame ir savaitgaliais. Garantija iki 2 m. Tel. 8 602 56 100. 1089317
Automatinių skalbyklių (visų rūšių) remontas ir prekyba jomis. Dirbame ir savaitgaliais. Garantija iki 2 m. Tel. 8 609 07 201, 8 606 40 061. 1083485
Kompiuterininkų Taisome nešiojamuosius, stacionarius ir žaidimų kompiuterius. Atnaujiname NAVIGACIJAS. Suteikiame garantiją. Galime atvykti. Tel. 8 617 77 731.
1094070
Visų kompiuterių ir televizorių bei garso technikos servisas. Adresas Savanorių pr. 192, Kaunas, tel. (8 37) 327 424; www.pc-help.lt. 1071015
Statybos, remonto BETONO HIDROIZOLIACIJA: pamatų, rūsių, baseinų, terasų. Asfalto duobių taisymas. Tel. (8 37) 330 686, 8 687 84 142. 1096126
Dažau, tapetuoju, glaistau, dedu laminatą. Patirtis 20 metų. Pristatau medžiagas. Tel. 8 646 06 456. 1094839
27 3
šeštaDIENIS, balandžio 6, 2013
klasifikuoti skelbimai Kaminų įdėklai, valymas, pristatomieji kaminai, remontas. Kaminų mūrijimas. Tel. 8 619 29 430.
Paslaugos Statybos, remonto
1088438
Medžio apdailos, medinių namų restauracijos darbai. Pavėsinės, terasos, dekoratyviniai šuliniai, malūnai, tvorelės. Smulkūs remonto darbai. Tel. 8 648 86 623. 1094751
Meistro pagalba: santechnika, elektra, apdailos darbai, tvirtinimai ir t.t. Išsikvieskite meistrą tel. 8 618 00 700. 1088312
NAMŲ ŠILTINIMAS ekovata ir polistireno granulėmis. Darbas amerikietiška įranga KRENDL. Patirtis. Kokybė. Tel. 8 655 66 061. 1096102
Nebrangiai kalu dailylentes, dažau, dedu laminuotas grindis, parketlentes, plyteles. Tel. 477 800, 8 604 34 979. 1095980
Nebrangiai remontuoju butus ir namus. Kloju grindis, klijuoju plyteles, montuoju gipskartonį, glaistau, dažau, tapetuoju ir kt. Tel. 8 677 14 549. 1096305
Nuomojame ekskavatorius, buldozerius ir traktorius su hidrauliniu plaktuku (su vairuotoju). Vežame savivarčiu žvyrą, skaldą, juodžemį. Įrengiame įvažas. Tel. 8 699 77 162. 1093777
PAKABINAMOSIOS LUBOS: mineralinės, aliumininės, fibrocementinės, plieninės. Lubų montavimas. Tel. 8 611 33 973, 8 686 40 200; www.lubos.lt.
1085400
Santechnikas keičia vandentiekio, kanalizacijos vamzdynus, stato WC. Kiti santechnikos darbai. Dirba be poilsio dienų. Garantija. Tel. 8 645 22 683. 1095537
AKCIJA – 50 %! Balkonų stiklinimas. Plastikiniai langai (aliumininės stumdomos, varstomos sistemos, vokiškas 4–6 kamerų profilis). Tel. 8 646 07 553. 1087069
Akcija! Plastikiniai langai, šarvuotos durys, aliuminio balkonai. Gamintojo kainomis. 5 m. garantija. Apdailos darbai. Tel. 8 600 61 010, 8 617 56 746. 1084982
Apdaila. Atlieku dažymo, glaistymo, tapetavimo darbus. Dedu vidinius ir išorinius kampus, laminuotas grindis. Superku medžiagas. Tel. 8 681 70 074. 1094491
Atliekamas visas sienų paruošimas, dažome. Kokybė, garantija. Pensininkams – nuolaidos. Idv Nr. 433900. Tel. 8 638 40 305. 1095660
Atliekame apdailos, remonto darbus. Dažymas, tapetavimas, santechnika, plytelės, lubos, grindys ir kt. Komandiruotės. Medžiagoms – nuolaidos. Tel. 8 628 45 104. 1096184
Atliekame drenažo, lauko ir vidaus vandentiekio bei kanalizacijos, valymo įrengimų montavimą. Sutvarkome dokumentaciją. Dirbame jau 20 metų. Tel. 8 674 13 881. 1093827
Atliekame griovimo darbus – sienų, pertvarų, angų pjovimas (su dulkių nusiurbimu), kirtimas. Sąramų montavimas. Konsultacijos. Statybinio laužo išvežimas. Pastatų griovimas. Tel. 8 699 77 162. 1093802
Atliekame kokybiškai tik gipskartonio montavimo darbus (sunkias ir lengvas konstrukcijas). Tel. 8 620 80 461, 8 671 13 410.
Santechnikas montuoja kietojo kuro, dujines katilines, šildymo ir vandentiekio, vėdinimo sistemas. Konsultuoja. Taiko nuolaidas. Tel. 8 674 43 938. 1089640
Santechnikos darbai. Medžiagas perkame su didele nuolaida. Darbams suteikiama garantija. UAB Ekstra projektai, Savanorių pr. 287–316, tel. 8 607 84 480, 332 247. 1092184
Šlaitinių stogų dengimas, skardinimo darbai, nestandartinių detalių lankstymas. Karkasinių namų statyba. Medžiagų komplektavimas. Tel. 8 600 12 939. 1095046
Stogdengys, turintis patirties, greitai ir kokybiškai dengia šlaitinių ir karkasinių namų stogus. Dirbu patikimai. Tel. 8 673 96 426. 1091470
Stogų dengimas ir renovacija. Medinių konstrukcijų montavimas. Skardos lankstinių gamyba ir montavimas. Fasadų apdaila. Medžiagų tiekimas. Tel. 8 650 76 903. 1095236
Tinkuoju langokraščius. Glaistau, dažau, tapetuoju, kloju laminuotas grindis. Darbus atlieku greitai ir kokybiškai. Tel. 365 279, 8 611 70 921. 1095728
UAB „Verslo arka“ – ekspres skardos lankstinių gamyba per 1 dieną pagal Jūsų individualius užsakymus. Tel. 8 601 88 631, e. paštas vadyba@versloarka.lt. 1092021
Vidaus apdailos darbai: plytelių klijavimas, glaistymas, dažymas, laminato klojimas. Tel. 8 601 00 933.
1095726
Vokiški plastikiniai langai, šarvuotos durys. Balkonų stiklinimas. Langų remontas. Tel. 8 688 87 055, 8 687 82 361.
1089395
1091985
Automobilinio bokštelio nuoma (15 m aukščio). Šlaitinių stogų dengimas, skardinimas. Tel. 8 687 19 660 (Rolandas), 8 602 92 845.
Vidaus įrangos
1084276
Be dulkių kokybiškai šlifuojame, lakuojame, restauruojame parketą, medines grindis, laiptus. Tel. 8 677 36 264. www.slifavimas.info.
1095173
Dengiame šlaitinius stogus, rekonstruojame, skardiname. Komplektuojame medžiagas. Gaminame kaminų įdėklus ir juos valome. Tel. 8 612 82 740. 1092661
Dengiame stogus, rekonstruojame, skardiname. Kaminų įdėklai, valymas. Karkasinių namų statymas. Tel. 8 601 77 895.
1092654
Gaminame vartus, vartelius. Atliekame montavimo darbus. Tveriame įvairių tipų tvoras. Liejame sąramas po tvora. Atliekame suvirinimo darbus. Tel. 8 674 52 897. 1093681
Greitai ir kokybiškai klojame trinkeles, suteikiame garantiją. Statome vejos ir kelio bortelius, sulyginame šulinius. Tveriame tvoras. Tel. 8 685 85 550. 1092245
GRINDŲ BETONAVIMAS (nuo 1 kv. m iki Jūsų pageidaujamo ploto) – butams, namams, biurams ir t.t. LIEJAME pamatus. Patirtis. Kokybė. Tel. 8 650 44 922 1096079
Karkasinių namų statyba, šlaitinių stogų montavimas. Tel. 8 670 06 645. 1080966
Šventėms Muzikantas – švenčių vedėjas su vakaro programa pagal Jūsų pageidavimus. Tel. 8 686 97 021, Kaunas. 1082653
Kitos
1087778
Aplinkotvarka. Medžių, gyvatvorių, tujų genėjimas. Augalų sodinimas, kvalifikuoto sodininko paslaugos. Tinklinės ir segmentinės tvoros. Tel. 8 600 92 922.
1091044
Genime ir tvarkome sodus. Pjauname medžius. Tel. 8 688 39 386.
1091322
1092319
Baldžių BALDAI PER VIENĄ SAVAITĘ! Nestandartiniai kietieji baldai: spintos, virtuvės, komodos, prieškambario baldai ir kiti. Galima įsigyti IŠSIMOKĖTINAI. Atvykstame, konsultuojame ir išmatuojame NEMOKAMAI. Tel. 8 683 90 946. 1094186
Greitai, kokybiškai remontuojame minkštuosius baldus. Keičiame dizainą. Platus gobeleno pasirinkimas. Be poilsio dienų. Transportas nemokamas. Tel. 440 774. 1095074
Pigiai gamina spintas su stumdomosiomis durimis, virtuvės, miegamojo, kitus baldus pagal individualius užsakymus. Tel. 8 676 80 295. 1091642
Siuvėjų Individualus moteriškų ir vaikiškų drabužių siuvimas bei taisymas. Tel. 8 614 87 214, Kęstučio g. 54. 1084078
Parduodamas tvarkingas sodas Jonavos r., 3 km nuo Jonavos, kelio Kaunas–Jonava (Gulbiniškiai) 28-asis km (šalia miško, asfaltuotas privažiavimo kelias). Kaina 59 000 Lt. Tel. 8 612 98 902, (8 349) 54 282. 1090143
Buitinė technika Defektuota, naudota, nauja buitinė technika. Virtuvės įrankiai, aksesuarai ir indai. www.aldile.com, Jonavos g. 254, Kaunas. Tel. 8 698 31 328.
Profesionaliai ir nebrangiai genime vaismedžius, medžių šalinimo darbai. Tel. 8 611 45 542.
Nauja, nukainota buitinė technika (skalbyklės, orkaitės ir kt). AEG, BOSCH, LIEBHER, SIEMENS ir kt. Kovo 11-osios g. 45A. Tel. 313 656, 8 699 83 487; www.ventara.lt.
1093972
1095556
Vaismedžių, vaiskrūmių ir dekoratyvių augalų genėjimo darbai. Tel. 8 673 64 999. www.zalisodai.lt. 1093675
parduoda Nekilnojamasis turtas Kaune ir Kauno rajone Trečią dalį namo Metelių g. (b. p. 156, gyv. pl. 86 kv. m, 1,4 a žemės, apšiltintas, garažas 2 automobiliams, dalis rūsio, šildymas dujomis). Tel. 8 687 79 361. 1096819
12 a žemės sklypą su nebaigtu statyti namu (200 kv. m) Virbališkių k., Ringaudų sen., 15 km nuo Kauno centro. Labai graži vieta, tvenkinys, miškas. Kaina 295 000 Lt. Tel. 8 684 71 739. 1095763
2 kambarių butą P.Lukšio g. (5/5 a., su baldais). Arba išnuomojamas. Tel. 8 682 24 581.
1095495
2 kambarių butą Žeimenos g. (5/3 a., b. pl. 39 kv. m, vidinis, langai į parką, yra vieta automobiliui). Tel. 8 643 69 871.
1092423
A.R. individuali įmonė padeda pirkti, parduoti žemės sklypus, miškus, sodybas, namus, butus ir t. t. Teikia nekilnojamojo turto paslaugas. Tel. 8 604 20 512. 1095009
DnB būstas teikia paslaugas norintiesiems parduoti ar išnuomoti savo nekilnojamąjį turtą. Tel. 8 676 22 040, e. paštas darius.daugela@dnbbustas.lt. 1058079
Dviejų kambarių butą Varnių g. (bendr. pl. 42 kv. m, 5/1 a., mūr. namas, tvarkingas, 2 rūsiai). Kaina 75 000 Lt. Tel. 262 651, 8 615 62 884. 1094939
1085535
1071755
Automobiliai ir detalės Parduodu tvarkingą Audi 80-B4, 1993 m. 1,9 l, dyzelis, juoda, TA iki 2013 05 13. Kauno r., Vilkija. Tel. 8 671 89 392.
1096533
Statybinės medžiagos Brolis timber akcija – šluojam! Sandėlio likučių išpardavimas. Dailylentės – nuo 14 Lt už kv. m, terasinės lentos nuo 29 Lt už kv. m. www.brolistimber.eu. Tel. 8 640 17 000, e. paštas poskaitis@brolis.eu. 1092015
Įvairią statybinę medieną, dailylentes, terasines lentas, pjuvenas, atraižas. Transporto paslaugos. Dirbame ir šeštadieniais. Tel. (8 37) 330 071, 8 682 25 858. 1091612
Pirk tikrą svorį. Durpių briketus, pjuvenų briketus, anglis. Galima pirkti išsimokėtinai. Sveriame kliento kieme. Pristatome. Tel. 8 687 31 605. 1096561
Prekyba įvairia stogų danga, lietaus nubėgimo sistemomis, vidaus ir lauko plastikinėmis dailylentėmis. Tel. 8 674 08 870.
1095779
Skiepytus 6 sav. rotveilerių veislės šuniukus. Kreiptis tel. 8 645 38 324. Raudondvaris.
1091038
Kitos prekės
1095232
1091235
Beržines, pušines, juodalksnio, ąžuolo malkas – skaldytas arba trinkelėmis. Atvežame nemokamai. Tel. 8 608 55 554. 1090943
Malkas: uosis, ąžuolas (erdvinis metras – 115 Lt), beržas (105 Lt), drebulė, juodalksnis (90 Lt). Kauno mieste ir Kauno r. atvežame nemokamai. Tel. 8 602 37 845.
1087672
Parduodu du 18 ir 20 a sklypus Šlienavoje. Žemės paskirtis namų valda, šalia regioninis parkas. Tel. 8 648 17 643.
Parduodu malkas „iš pirmų rankų“. Atvežu miškavežiu. Tel. 8 685 16 221, 8 635 30 367, (8 37) 291 255.
Sodybą 25 km nuo Kauno (2 a. namas, b. pl. 200 kv. m, pirmasis aukštas visiškai įrengtas, dvigubas garažas, 35 a žemės, geras privažiavimo kelias). Kaina 240 000 Lt. Tel. 8 686 62 887.
Parduodu malkas (trinkelėmis, skaldytas) ir atraižas iš lentpjūvės. Tel. 8 614 95 487.
Vieno kambario butą Draugystės g. (b. pl. 44 kv. m, įstiklintas balkonas, saulėta pusė, 5/3 a.). Tel. 8 681 18 235, 761 743.
1095350
1091564
1075495
Pigiai parduodu „trailerį“ su visais patogumais, naują dulkių siurblį, gintaro ir plastmasinius gaminius, medžiagas, enciklopediją, knygas, ilgus ir trumpus užtrauktukus. Tel. 8 650 53 943. 1095718
1096154
Vieno kambario butą Partizanų g. 112 (5/4 a., vidinis, įstiklintas balkonas, šarvo durys, parketas). Tel. 8 654 47 022.
1096045
Nekilnojamasis turtas kitose vietose
Perka AB BRANGIAUSIAI KAUNE PERKA: juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą, akumuliatorius, senus automobilius. Išrašome utilizavimo pažymas. Pasiimame patys. Europos pr. 56. I–V nuo 9 iki 17.30 val., VI nuo 9 iki 14 val. Tel. 391 549, 8 639 10 001. 1094251
Sodybą ant ežero kranto Lazdijų r. (18 ha žemės, 3 pastatai, 500 m pakrantės, giluminis gręžinys, liepto projektas). Kaina 380 000 Lt. Tel. 8 607 88 825. 1083369
Bendrovė perka žemės ūkio paskirties žemę visoje Lietuvoje. Tel. 8 673 19 696. 1091365
Brangiai juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą: aliuminį, varį, žalvarį, akumuliatorius. Išsivežame patys. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724. 1094319
Brangiai perkame mišką su žeme arba išsikirsti, žemę, pievas. Visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 676 41 155. 1058650
Brangiai perkame mišką visoje Lietuvoje. Atliekame miško ruošos, medienos transportavimo darbus. Tel. 8 650 16 017. 1084454
Brangiai perkame. Stambi įmonė – įvairaus brandumo miškus Lietuvoje. Tel. 8 633 33 333, 8 644 44 444. 1059338
Brangiai perku mišką (su žeme arba išsikirsti). Atsiskaitau iš karto. Miškavežio paslaugos. Tel. 8 685 16 221, 8 635 30 367, (8 37) 291 255. 1091546
1095450
Perka arba išsinuomoja žemę visoje Lietuvoje. Gali būti: apleista, su mišku, su bendraturčiais, išnuomota. Sutvarko dokumentus, atsiskaito iš karto. Tel. 8 671 08 059. Perka katalizatorius, akumuliatorius, starterius, generatorius, automobilių laidus, kompiuterių ir kitas plokštes bei seną, nebenaudojamą buitinę techniką. Tel. 8 660 99 000; www.kaunakiemis.lt. 1092115
Perkame elektros variklius, generatorius, starterius. Didesnį kiekį pasiimame patys. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724. 1094425
Perkame mišką visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 699 29 992.
1095838
PERKAME MIŠKĄ. Tel. 8 602 31 516.
1065578
PERKAME MIŠKUS visoje Lietuvoje. Tel. 8 677 64 647. 1091240
Perku namą arba sklypą namui statyti Kaune. Tel. 8 686 67 100. 1094538
Perku radijo detales, mikroschemas, kondensatorius, matavimo prietaisus, elektrinius variklius, transformatorius, oscilografus. Tel. (8 37) 770 261, 8 655 07 636. 1086959
Perku senus paveikslus, eskizus. Gali būti prastos būklės, be rėmų. Siūlykite įvairius variantus. Tel. 8 684 15 352, e. paštas consult4art@gmail.com. 1096540
Perku žemės grąžinimo dokumentus, taip pat nesutvarkytus paveldėjimo teisės liudijimus. Atsiskaitau iš karto. Tel. 8 684 94 670.
1093482
1096307
Zapyškyje pusę namo su ūkiniais pastatais. Suformuota visai atskira valda. Kaina 95 000 Lt. Greta esančio 16 a žemės sklypo statybai aro kaina 4000 Lt. Tel. 8 628 57 851.
1085559
1082463
Parduodame įvairias malkas: trinkelėmis, skaldytas ir dvimetriais. Parduodame įvairią statybinę medieną. Atvežame. Tel. 8 685 02 510, 8 699 35 992, 8 685 78 626.
1087767
BALTIC METAL, UAB – aukštomis kainomis neribotais kiekiais perka juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą. Atsiskaitome iš karto. Kreiptis R.Kalantos g. 49, Kaunas, tel. (8 37) 215 092, 8 698 55 553.
Parduodu kiaules (svoris 140–160 kg). Gyvo svorio kg kaina 6,50 Lt. Tel. 8 615 79 118.
Nekilnojamojo turto brokerė padeda pirkti, parduoti, nuomoti Jūsų būstą, namą, admin. patalpas, sodo namą, žemės sklypą. Nemokamai konsultuoja NT ir statybos klausimais, vertina. Tel. 8 670 51 635.
1095776
1090860
1091390
Mediniame name parduodu 3 kambarių butą su 23,4 a sklypu Žaliakalnyje, Leliūnų g. (1 a., b. pl. 53,82 kv. m, autonominis šildymas dujomis, pigus išlaikymas, puikiai tinka biurui, nes 100 m iki Savanorių pr.). Kaina sutartinė. Tel. 8 652 93 000.
1087121
Automobilius, mikroautobusus, sunkvežimius – geromis kainomis. Išsivežame. Tvarkome dokumentus. Tel. 8 604 27 116, 8 643 06 597.
Padėsiu parduoti, nupirkti sodą, sklypą, namą, sodybą, butą, patalpas, garažą, mišką. Tel. 8 646 46 366, 8 610 23 833, 333 888.
Gyvūnai
Atvežame malkų miškavežiu. Malkos trinkelėmis. Brangiai perkame mišką. Tel. 8 618 28 211.
Naują individualaus projekto namą Kačerginėje. Ypač gražioje vietoje, ant Nemuno kranto. Kaina 1 400 000 Lt. Galimi įvairūs variantai. Tel. 8 671 98 551.
1093521
Automobilius (senus, surūdijusius, su defektais, nevažiuojančius) ir kėbulus. Atsiskaito iš karto, pasiima patys. Tel. 8 673 31 752, 8 607 97 663.
1092255
Atvešime medienos pjuvenų briketų (juodalksnio, mišrios medienos), medienos granulių (6 mm) ir kokybiškų baltarusiškų durpių briketų. Tel. 8 600 25 915.
1096424
1092620
Automobilių įmonė perka nevažiuojančius, važiuojančius, su ar be TA, daužtus, automobilius iki 3000 Lt. Patys pasiimame. Atsiskaitome vietoje. Tel. 8 615 87 008.
Investuoju į žemės ūkio paskirties sklypus ilgam laikui. Galiu nupirkti ir sudaryti nuomos sutartį 10 metų. Tel. 8 643 75 526.
Išparduodu: butus, namus, sodus, sodybas, sklypus, patalpas. Padedu parduoti, nupirkti, konsultuoju. Tel. 8 646 46 366, 8 610 23 833, (8 37) 333 666, www.simokusilas.lt. 1095479
Aukštomis kainomis įmonė perka įvairius AUTOMOBILIUS ir kt. techniką (po eismo įvykio ar su kt. defektais). Greitai tvarkome dokumentus, atsiskaitome, pasiimame. Tel. 8 684 26 629, 8 603 62 208.
1089291
NEMOKAMAI išvežame bet kokį nereikalingą metalo laužą, buitinę techniką. Mokamai – senus baldus, šiukšles ir visa kt. Pjauname medžius. Tel. 8 601 99 230, 799 681.
1080575
PLISUOTOS ŽALIUZĖS, Ritininės užuolaidos, ROMANETĖS – UAB „Eurivila“. K.Donelaičio g. 33, tel. 423 333. www.eurivila.lt.
1 ha žemės sklype statomos 2 naujos sodybos (kiekvienai priklauso po 50 a žemės, namas – 180 kv. m, tvenkinukas, pirtis, garažas, pagalbinės patalpos, gręžiniai, nuotekų valymo įrenginiai, be vidinės apdailos, nuo Kauno 30 km, asfaltuotas privažiavimo kelias). Sodybos kaina 240 000 Lt. Tel. 8 611 34 646.
AB SUPERKA AUTOMOBILIUS. Gali būti seni, po avarijos, nevažiuojantys. Atsiskaitome iš karto. Sutvarkome dokumentus. Pasiimame patys. Europos pr. 56. Tel. 391 549, 8 639 10 001. 1094240
Užsienio bendrovė brangiai perka žemės ūkio paskirties žemę visoje Lietuvoje, pageidautina nuo 5 ha. Siūlyti įvairius variantus. Tel. 8 606 14 770. 1085657
Užsienio kompanija perka miškus su žeme ir ŽŪP žemę. Atsiskaitome iš karto. Tel 8 688 88 811. 1081490
VAZ, „Moskvič“, GAZ ir kitus importinius automobilius, kėbulus. Pasiimame. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724.
1094370
Nukelta į 28 p.
28 2
šeštadIENIS, balandžio 6, 2013
klasifikuoti skelbimai Kelionės
Perka
Kiti
Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siuntinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8 687 58 503, +44 778 627 1449. Informacija – www.lietuvalondonas.com. 1094872
Vizos Vizos: Rusija, Baltarusija, Kazachstanas, Kinija. Vizos vairuotojams. Kreiptis Kęstučio g. 3, tel. 321 760, 8 685 04 003. Dirbame nuo 9 iki 18 val. 1096688
Paskolos
Buriu TARO kortomis. Individuali astrologinė prognozė. Tel. 8 671 79 447.
Bankrutavusios UAB „Projektų grupė“, UAB „Transgapra“, UAB „Gesolita“, UAB „Vilkijos duona“, UAB „Miltransus“, UAB „Eikina“, UAB „Il Siciliano“, UAB „Vilnos takas“, UAB „Imperita“, UAB „JG Stilius“ išparduoda nekilnojamąjį, trumpalaikį turtą bei reikalavimo teises pagal įmonės skolininkų neįvykdytas prievoles. Su parduodamo turto sąrašais, kainomis ir turto pardavimo tvarka galima susipažinti UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biure, Jonavos g. 16A, Kaune. Informacija teikiama tel. (8 37) 308 945, faksas (8 37) 308 948, 8 611 46 343; www.adminbiuras.lt, e. paštas biuras@adminbiuras.lt. 1096005
Paskola be užstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Tel. 314 531, skambinti d. d. nuo 9 iki 17 val., „Aujama-credit“, P.Lukšio g. 34.
1091829
Paskolos palankiausiomis sąlygomis nekilnojamojo ir kt. turto savininkams. Teirautis ir savaitgaliais. Tel. 8 602 36 979, (8 37) 210 625. www.sgpartneriai.lt. 1091643
UAB EUROFOREST 2 Nuolat visoje Lietuvoje
PERKAME MIŠKĄ
ĩ Brangiai mokame ĩ Atsiskaitome iš karto ĩ Perkame ir nebrandžius bei kirstus miškus ĩ Domina įvairaus dydžio valdos Tel. 8 656 65 074, e. paštas euroforest2@gmail.com.
Įvairūs Nuomoja Nuomojamas bendrabučio tipo 16,5 kv. m kambarys Kalniečių g. Nuomos kaina 150 Lt + mokesčiai. Tel. 8 683 06 790. 1095962
Išsinuomoja Ūkininkas ieško išsinuomoti žemės Širvintų r. Tel. 8 689 73 000. 1064640
Gabenimai Krovinių, siuntų pervežimas, perkraustymas iki 3 t Lietuvoje. Krovikai (montavimas). Krovininių mokroautobusų nuoma, tinka B kat. Tel. 8 603 71 199. 1091439
Nuolat gabename SIUNTINIUS ir KROVINIUS į (iš) ANGLIJĄ. Tel. 8 622 34 358, 8 615 66 737. 1095653
VEŽAME žvyrą, skaldą (nuo 1 iki 10 kub. m). Tel. 8 618 20 971. 1096055
Padedu skubiai parduoti, išnuomoti, nusipirkti NEKILNOJAMĄJĮ TURTĄ. Dirbu individualiai. Turiu rekomendacijas. Paslaugos nebrangios. Tel. 8 630 00 439. 1091701
Pranešame, kad 2013 m. balandžio 19 d. šaukiamas bankrutavusios UAB „Jukna ir Ko“ kreditorių susirinkimas. Kreditorių susirinkimo vieta – UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras, Jonavos g. 16A, Kaunas. Susirinkimo pradžia – 10 val. 1095998
kviečia
1096152
29 3
šeštaDIENIS, balandžio 6, 2013
klasifikuoti skelbimai Kviečia Jogos akademija (Savanorių pr. 192) kviečia lankyti jogos užsiėmimus. Yra atskira senjorų grupė. Naujiena – terapinis užsiėmimas „Sveika nugara“. Tel. 8 685 18 997. www.jogosakademija.lt. 1095819
Neseniai atidarytuose globos namuose SENJORŲ VILA (Garliava, Žalioji g. 19) priimame senjorus į naują korpusą ilgalaikei globai, slaugai, gyventi nuolat – medikų priežiūroje. Geros gyvenimo sąlygos. Tel. 552 258, 8 652 93 000. 1096419
„Kauno dienos“ skelbimų skyriaus tel. 308 862, 302 233, 302 231, 302 202.
RASTA Apie vidurnaktį iš balandžio 4 į 5-ąją netoli J.Mateikos ir S.Moniuškos gatvių sankryžos rasta pasiklydusi balta pūkuota su geltono mis dėmėmis katytė. Jauki, prašė pagalbos ir noriai ėjo į rankas. Pasigedusius prašom skambinti tel. 733 818.
30 2
šeštadIENIS, balandžio 6, 2013
klasifikuoti skelbimai Karščiausi kelionių pasiūlymai
Pramogos, šventės, laisvalaikis Mokyklėlės
„CINAMON“ E.Stelmokienės studija kviečia mokytis piešimo ir tapybos pagrindų. Mokomi vaikai ir suaugusieji. M.Daukšos g. 8, www.erikosgalerija.lt. Tel. 8 643 38 204.
Kelionių AgentūrA „Krantas Travel“
1095293
SINGAPŪRAS – nuo 2329 Lt
Tel. (8 37) 490 202, I.Kanto g. 22, kaunas@kaunas.krantas.lt www.krantas.lt „Finnair“ akcija skrydžiams į Šiaurės Amerikos, Azijos ir Europos miestus: JAV NIUJORKAS – nuo 1828 Lt MAJAMIS – nuo 2028 Lt LOS ANDŽELAS – nuo 2329 Lt AZIJA DELIS – nuo 1726 Lt HONKONGAS – nuo 1928 Lt BANKOKAS – nuo 2128 Lt
EUROPA STOKHOLMAS – nuo 509 Lt LONDONAS – nuo 597 Lt MILANAS – nuo 703 Lt MALAGA – nuo 802 Lt TEL AVIVAS – nuo 900 Lt Sąlygos: Bilietai parduodami iki balandžio 16 d. Kelionės periodas priklauso nuo maršruto. Bilieto kainą sudaro kelionė į abi puses ir oro uostų mokesčiai. Rezervacijos mokestis į kainą įskaičiuotas. Bilietų skaičius už šias kainas ribotas. Daugiau informacijos www.krantas.lt
Kelionių organizatorius „AŠ KELIAUJU“
Tel. (8 37) 214 010, 8 656 37 114, Savanorių pr. 363A–202, askeliauju@askeliauju.lt. Darbo laikas I–V 8–18 val. AKCIJA KRUIZAMS: VIENA KELIONĖ – KELIOS ŠALYS!
8 d. ITALIJA–TUNISAS–ISPANIJA– PRANCŪZIJA. Kaina 1990 Lt (1 asm.); 9 d. ITALIJA–ISPANIJA–PORTUGALIJA– MAROKAS. Kaina 2050 Lt (1 asm.); 8 d. ITALIJA–GRAIKIJA–KROATIJA. Kaina 2130 Lt (1 asm.); 12 d. ITALIJA–TURKIJA–GRAIKIJA. Kaina 2800 Lt (1 asm.). Įskaičiuota: skrydžiai, trijų kartų maitinimas kruizo metu, kajutės su langu, tarpinės nakvynės viešbutyje. Akcija galioja iki 2013 04 11.
Pramogos Šventėms ir laisvalaikio kelionėms nuomojame „Mercedes Benz“ 16 vietų mikroautobusus. Patyrę ir mandagūs vairuotojai užtikrins Jums gerą, šventinę nuotaiką bei malonų aptarnavimą. Vežame žmonių grupes užsakomaisiais reisais Lietuvoje ir užsienyje. Kainos sutartinės. Tel. 8 612 19 930; nuoma.litaksa@gmail.com. 1086691
Sportas Balandžio 2–6 dienomis K.Baršausko g. 66, klube „Gongas“, vyksta Lietuvos jaunių bokso čempionatas. Varžybose dalyvauja 140 dalyvių. Finalinės kovos – balandžio 6 d. 12 val. Įėjimas nemokamas. Kviečia Kauno bokso federacija.
1095954
Šokių ir sveikatingumo studija „Energy time“ Kauno AKROPOLYJE! Siūlo įvairius užsiėmimus vaikams ir suaugusiesiems! Kviečiame suaugusiuosius į pilateso, kalanetikos, jogos, zumba Latino, pilvo šokių, aerobikos ir porinių šokių užsiėmimus. Visi vaikai kviečiami į gatvės šokių ir showdance treniruotes. Organizuojami vaikų gimtadieniai, užsakomieji šokiai įvairioms progoms, individualios šokių ir mankštos treniruotės. PIRMAS UŽSIĖMIMAS – NEMOKAMAS. www.energytime.lt. 1091946
Kviečia mokytis Lietuvos ir Prancūzijos asociacijos Kauno skyrius kviečia į prancūzų kalbos kursus pradedantiesiems ir pažengusiesiems. Taip pat renkamos šeštadienio grupės. Tel. 203 994, 8 676 20 235. 1061418
Nemokami anglų kalbos kursai Draugystės g. 1, Kaune, antradieniais ir ketvirtadieniais 18–19 val. Pradžia balandžio 9 d. 3 mokymosi lygiai: pradedantiesiems, vidutinio lygio, pažengusiesiems. Gera galimybė kalbėti su angliškai ir lietuviškai kalbančiais amerikiečiais bendromis bei religinėmis temomis. Ateikite ir gerai praleiskite laiką! Tel. 8 645 56 358. 1096369
Kelionių organizatorius „KELIONIŲ CENTRAS“ (Šiauliai)
Užsakymai tel. (8 41) 399 544, 8 642 19 000, e. paštu travel@splius.lt 04 12 – Velička–Krokuva–Čenstakava, 3 d./2 n., 355 Lt. Gidas ekskunigas R.Jakutis. 04 16 – Olandija. Į gėlių šventę! 6 d./5 n., 1147 Lt.
Kinas
05 10 – Gdanskas–Sopotas–Gdynė– Malborkas, 3 d./2 n., 340 Lt. 05 18 – Varšuva. Muziejų naktis. 1 d., 120 Lt. 05 24 – Zakopanė–Krokuva–Velička, 3 d./2 n., 355 Lt. JOKIŲ PAPILDOMŲ MOKESČIŲ, IŠVYKSTAMA IŠ KAUNO.
Daugiau pasiūlymų www.travelcentre.lt.
PLC „Mega“ tel. 8 700 70 111
„Džekas milžinų nugalėtojas“ 3D – 6, 8, 10 d. 10.40 val.; iki 11 d. 19.45 val. „Džekas milžinų nugalėtojas“ – iki 11 d. 11.25, 13.45, 16.10, 18.35, 21 val. „Emigrantai“ – 8, 10 d. 20.45 val. „Sielonešė“ – iki 11 d. 10.45, 13.15, 15.45, 18.15, 21.15 val. „Eilinis Džo. Kerštas“ 3D – iki 11 d. 22.05 val. „Krudžiai“ 3D (liet. k.) – iki 11 d. 10.40*, 13, 15.15, 17.30 val. (*išsk. 6, 8, 10 d.). „Krudžiai“ (liet. k.) – iki 11 d. 12, 14.15, 16.30, 18.45 val. „Pagalbos šauksmas“ – 6, 8, 10 d. 21.30 val. „Tapatybės vagilė“ – iki 11 d. 12.30 val. „Parkeris“ – iki 11 d. 21.30* val. (*išsk. 6, 8, 10 d.). „Gimtadienis“ – iki 11 d. 20.45* val. (*išsk. 8, 10 d.). „Valentinas vienas“ – iki 11 d. 14.45, 17, 19.15 val.
„FORUM CINEMAS“ Karaliaus Mindaugo pr. 49, „Akropolis“, III a.
„Džekas milžinų nugalėtojas“ 3D (premjera, N-7) – iki 11 d. 10.30, 13, 15.45, 18.45, 21.15 val. „Olimpo apgultis“ (premjera, N-13) – iki 11 d. 12.15, 15, 18, 20.30 val.; 6 d. 23 val. PEPSI PRISTATO. „Nitro Circus Movie“ 3D (filmas anglų kalba be lietuviškų titrų) – 8 d. 19 val., 9 d. 21.45 val. LNK kino startas. „Užmirštieji“ (N-13) – 11 d. 19 val. COSMO VIP SEANSAS. „Miliardierius ir blondinė“ (N-13) – 11 d. 21 val. „Sielonešė“ (N-13) – iki 11 d. 13.30, 16.15, 19.15, 21.45 (seansas nevyks 9 d.) val. „Krudžiai“ 3D (liet. k., V) – iki 11 d. 10.15, 12.45, 15.30, 18.30 (seansas nevyks 8, 11 d.) val.; 11 d. – 18.45 val. „Krudžiai“ (liet. k., V) – 6, 7 d. 11.30 val.; iki 11 d. 13.45, 16.30 val. „Eilinis Džo. Kerštas“ (N-13) – iki 11 d. 12, 14.45, 17.45 val. „Eilinis Džo. Kerštas“ 3D (N-13) – iki 10 d. 21 (seansas nevyks 8 d.) val.; 8 d. 21.25 val.; 6 d. 23.59 val. „Pašėlę pirmieji metai“ (N-13) – iki 11 d. 19 (seansas nevyks 11 d.), 21.30 val.; 6 d. 23.45 val. „Valentinas vienas“ (N-16) – iki 11 d. 11, 16, 20.45 val. „Parkeris“ (N-16) – iki 11 d. 13.15, 18.15 (seansas nevyks 9 d.) val.; 6 d. 23.15 val. „Mama“ (N-13) – iki 11 d. 20.15 val.; 6 d. 22.30 val. „Ozas: didingas ir galingas“ 3D (N-7) – iki 11 d. 10.45 val. „Gimtadienis“ (N-16) – 6 d. 23.30 val. KITOKIO KINO KLUBAS. „Dorianas Grėjus“ (T) – 9 d. 18.15 val. Renginio vedėjas G.Jankauskas. Bilietai jau parduodami. Bilieto kaina 7 Lt.
KINO TEATRAS „ROMUVA“ Laisvės al. 54
informuoja
Iki balandžio 9 d. – Irano kino dienos. Balandžio 10 d. 19 val. – KONCERTAS! Autorinis Aido Giniočio geriausių dainų koncertas.
DĖMESYS SENJORAMS Kauno pedagogų kvalifikacijos centras (Vytauto pr. 44) tęsia renginių ciklą, skirtą senjorams. Ypač kviečiami ir laukiami senjorai mokytojai. Kadangi į kai kurias veiklas galime priimti ribotą skaičių dalyvių, todėl prašom registruotis iš anksto. Balandžio mėnesį vyks: SVEIKATOS KURSAS 9 d. 11 val. – paskaita „Valgyk sveikiau, atrodyk jauniau – jauskis žvaliau, gyvenk ilgiau”. Lektorės – A.Sidarienė, R.Kuolienė. Registruotis tel. 324 158. 10 d. 10 val. – paskaita „Kaip išmokti mylėti save: psichologinis atsparumas”. Lektorė – psichol. R.Želionienė. Registruotis tel. 200 127. Visi renginiai nemokami.
SK E L B I M
AI
M SKELBI
informuoja PASAULINEI SVEIKATOS DIENAI Balandžio 7 d. 14 val. kviečiame į žygį APEIKIM LIETUVĄ. Renka mės Panemunėje, prie pirtelės „Darna kūnui” (A.Smetonos al. pradžioje). Žygis vyks po Panemunės šilą. Šiaurietiškam ėjimui in ventoriaus turėsime. Kviečiame pasisveikatinti kartu. Organizatoriai – Žolinčių akademija, Panemunės bendruomenės centras, šiaurietiškas NWStyle ėjimas.
ASOCIACIJA „ŠVIESUVA“ Raudondvario pl. 150, UAB „Pirmas žingsnis” konferencijų salėje Balandžio 11 d. 16–17.30 val. – Vytas STOŠKUS, sociopsichologas, psichoterapeutas: su vaikais, paaugliais, suaugusiaisiais, poromis, šeimomis ir grupėmis. SAVIGARBA IR DRĄSA. Konfliktų tarpininkas. Renginys nemokamas.
AKCIJA
UŽSISAKYKITE 5 SKELBIMUS IR GAUKITE DOVANĄ – DAR
1 SKELBIMĄ!
AI
Kauno diena
31
šeštadienis, balandžio 6, 2013
kas, kur, kada Amžinąjį atilsį
teatras
Skaudžios netekties ir liūdesio valandą, mirus tėveliui, Benių FELNERĮ nuoširdžiai užjaučia UAB „Nepriklausomos energijos paslaugos“ kolektyvas. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto rektorių profesorių Remigijų ŽALIŪNĄ liūdesio valandą, mirus Tėveliui, nuoširdžiai užjaučia LSMU Biochemijos katedros darbuotojai. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto rektorių profesorių Remigijų ŽALIŪNĄ, mirus mylimam tėveliui, nuoširdžiai užjaučia Mikrobiologijos katedros kolektyvas. Nuoširdžiai užjaučiame Lietuvos sveikatos mokslų universiteto rektorių profesorių Remigijų ŽALIŪNĄ ir jo artimuosius, mirus tėveliui. LSMU Neuromokslų instituto darbuotojai Nuoširdžiai užjaučiame Lietuvos sveikatos mokslų universiteto rektorių prof. Remigijų ŽALIŪNĄ ir jo artimuosius, mirus mylimam tėveliui. LSMU Fizikos, matematikos ir biofizikos katedros darbuotojai Nuoširdžiai užjaučiame Lietuvos sveikatos mokslų universiteto rektorių profesorių Remigijų ŽALIŪNĄ ir jo šeimą, mirus Tėveliui. LSMU Akių ligų klinikos bendruomenė Skaudžią netekties ir liūdesio valandą, mirus mylimam tėveliui, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto rektorių profesorių, habil. dr. Remigijų ŽALIŪNĄ ir jo artimuosius nuoširdžiai užjaučia ir kartu liūdi Kauno technologijos universiteto bendruomenė. Skaudžią netekties valandą, mirus mylimam tėveliui, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto rektorių prof. Remigijų Žaliūną nuoširdžiai užjaučia LSMU Neurochirurgijos klinikos kolektyvas.
nacionalinis KAuno dramos TEATRAS Laisvės al. 71, tel. 224 064 www.dramosteatras.lt
Balandžio 6 d. 18 val. – Daniel Danis. AKMENŲ PELENAI. Prisiminimų drama. Rež. Agnius Jankevičius. Rūtos salė. Balandžio 7 d. 15 val. – Inesa Paliulytė. LIŪDNAS DIEVAS. Liūdna istorija visai šei mai. Rež. Inesa Paliulytė. Ilgoji salė.
KAUNO VALSTYBINIS MUZIKINIS TEATRAS Laisvės al. 91, tel. (8 37) 200 933
Balandžio 6 d. 18 val. – Karlas Millöcker’is. STUDENTAS ELGETA. 3 veiksmų operetė. Balandžio 7 d. 12 val. – Wolfgangas Ama deus Mozartas. MAŽOJI BURTŲ FLEITA. 2 dalių muzikinė pasaka vaikams. 18 val. – Johannas Straussas. VIENOS KRAUJAS. 3 veiksmų operetė.
KAUNO VALSTYBINIS LĖLIŲ TEATRAS Laisvės al. 87A, www.kaunoleles.lt
55-asis teatro sezonas Balandžio 6 d. 12 val. Mažojoje salėje – ŽIRAFA SU KOJINĖMIS, rež. J.Januškevičiūtė (spalvoti draugų nuotykiai džiunglėse), nuo 5 m. Praėjus savaitei po šv. Velykų, kviečiame švęsti VAIKŲ VELYKĖLES! Balandžio 7 d. 11 val., prieš spektaklį „Katės namai”, su mažaisiais žiūrovais žais, bendraus ir kiaušinius ridens Velykų močiu tė. Nepamirškite atsinešti margučių! Balandžio 7 d. 12 val. – KATĖS NAMAI, rež. A.Stankevičius (muzikinė pasaka apie tikrą ir tariamą draugystę), nuo 5 m.
KAUNO PANTOMIMOS IR PLASTIKOS TEATRAS M.Daukšos g. 34, tel. 220 586, www.pantomimosteatras.lt
„PRARADIMAS“ – laidojimo paslaugos, kremavimas, parvežimas iš užsie nio, platus laidojimo reikmenų pasirinkimas, paėmimas iš namų ir ligo ninių, šaldytuvai, dokumentų sutvarkymas, giesmininkai, smuikas, gėlės, naujas MERCEDES katafalkas. Renovuotos šarvojimo salės Panerių g. 19, Vilijampolėje. Šarvojame Saulėtekio, Šv. Antano, Aleksoto bažnyčiose, S.Žukausko g. 3B, Kauno r. šarvojimo salėse. Užsakymai priimami 24 val. per parą be poilsio dienų – K.Petrausko g. 28, Žaliakalnis. Tel. (8 37) 730 200, 8 650 68 220. Taikome nuolaidas. 1091447
Akcija! UAB DOROVALĖ, užsiimanti visomis laidojimo ir kremavimo pas laugomis, skelbia, kad visą BALANDŽIO MĖN. KLIENTAMS, KURIE NAUDO SIS ŠIOS ĮMONĖS PASLAUGOMIS, ŠARVOJIMO SALĖ BUS SUTEIKIAMA NE MOKAMAI. PARTIZANŲ g. 19, Kaunas, tel. (8 37) 313 723, 8 680 82 206 (prie buvusios baldų parduotuvės sandėlių). 1089349
Ilgametė darbo patirtis – užtikrinta kokybė ir nebrangios paslaugos. Laido jimo paslaugų biuras teikia visas laidojimo paslaugas. Platus karstų, rūbų, laidojimo atributikos pasirinkimas. Šarvojimo salės KAUNE. Pensininkus, neįgaliuosius laidojame už valstybės lėšas. KREMAVIMAS LIETUVOS kre matoriume. K.Baršausko g. 65 (priešais PC „Molas“). Dirbame visą parą. www.laidojimas-kremavimas.lt. Tel. 8 670 22 835, 8 608 37 933. 1078469
Paminklai! Gaminami originalūs įvairių spal vų paminklai (akmeniniai stalviršiai, stalai, pa langės), tvorelės, originalūs antkapiai iš švediško, suomiško, afrikietiško akmens. Pasirinkimas iš vokiškų, itališkų katalogų! Liejame pamatus, ka lame raides, montuojame visoje Lietuvoje! Tel. 8 685 22 256, (8 37) 556 460; www.originalpaminklai.lt. 1095260
PAMINKLAI. Gaminame paminklus, dengiame kapavietes granito plokštė mis, užpilame kapą granito skalda, liejame pamatus, atnaujiname senus paminklus, kalame raides. Dirbame visoje Lietuvoje. Tel. 8 647 09 401, 384 912; www.uabpaminklai.lt. Raudondvario pl. 115A, Kaunas. Partne riai: K.Kasakausko g. 64 – Akmenė; J.Basanavičiaus g. 12 – Jonava; Ra mybės g. 7, Garliava. Laidojimo reikmenys, paslaugos, kremavimas – tel. 8 615 50 520, 8 686 45 729. 1092057
Paminklų, antkapių, tvorelių projektavimas ir gamyba iš įvairių spalvų granito. Didelis pagamintų paminklų pasirinkimas. Visiškas kapa vietės sutvarkymas, pamatų liejimas, dengimas granito plokšte. Atve žame juodžemio, smėlio, granito skaldos. Nemokamai konsultuojame. Paminklams iš ekspozicijos taikomos nuolaidos. Karmėlava, Vilniaus g. 3A, paminklų dirbtuvės, Kaune tel. 541 177, 8 655 79 020, 8 614 41 608; www.gransta.lt. 1086807
VISOS KAPŲ PRIEŽIŪROS PASLAUGOS: kapo dekoravimas skaldele, smėliu, juodžemiu. Tvarkymas po laidotuvių. Senų kapaviečių restauravimas, atnaujinimas. Trinkelių, plyte lių, skaldytų akmenų klojimas. PAMINKLAI, AKMENS PLOKŠTĖS: ga miname įvairius paminklus iš kokybiško suomiško akmens. Lieja me pamatus. Tel. 8 648 55 567, (8 37) 334 633, Savanorių pr. 225 („Juzėje“). www.kapineta.lt. Užsisakant iki gegužės 1 d. taikoma 10 % nuolaida darbams. 1092576
Balandžio 7 d. 12 val. – NEĮTIKĖTINI ERNIO ILIUZIONAI. Vienos dalies spektaklis vai kams, mamoms ir tėčiams.
„GIRSTUČIO“ RŪMAI Kovo 11-osios g. 26, tel. 454 480, www.girstutis.lt
Festivalis „Lietuvos teatrų pavasaris – Kaunas 2013” KLAIPĖDOS DRAMOS TEATRAS Balandžio 6 d. 18 val. – TOP GIRLS (NE PRILYGSTAMOSIOS). Drama. Režisierius G.Padegimas. TEATRAS MENO FORTAS Balandžio 12 d. 17 val. – DIEVIŠKOJI KOME DIJA. Režisierius E.Nekrošius. TEATRAS ATVIRAS RATAS Balandžio 14 d. 18 val. – OFELIJOS. Režisie rė I.Stundžytė.
VAIKŲ IR JAUNIMO TEATRAS „VILKOLAKIS” Kovo 11-osios g. 108, tel. 313 712 www.vilkolakis.lt, teatras@vilkolakis.lt
Balandžio 7 d. 12 val. – S.Ivanauskaitė. PRINCESĖ IR MĖNULIS (neišgalvota istorija Džeimso Terberio kūrinių motyvais).
„NYKŠTUKO“ LĖLIŲ TEATRAS Rotušės a. 19, Ryšių istorijos muziejuje
Balandžio 7 d. 12 val. – MERGAITĖ IR VILKAS. Bilietai parduodami 1 val. prieš spektaklį.
renginiai M.DOBUŽINSKIO KULTŪROS IR ESTETINIO LAVINIMO CENTRAS V.Krėvės pr. 54, tel. 313 039
Balandžio 6 d. 12 val. kviečiame vaikus, jaunimą ir jų tėvelius kūrybiškai praleisti laiką meistriškumo pamokose IŠPILDYKIME SAVO SVAJONĘ. Susipažinsite su taikomąja tekstile, dekoratyviniu stiklu, daile, dizainu ir dekoravimu bei keramika. Pamoką veda profesionalūs dailininkai, kurie įves Jus į meno pasaulį. Įėjimas nemokamas.
KAUNO PILIS Pilies g. 17
„Kauno dienos“ reklamos pardavimo skyrius: tel. 302 234, 308 863, 308 864, 302 230, e. paštas reklama@kaunodiena.lt.
Balandžio 6 d. nuo 13 val. – MARGUČIŲ ŠEŠTADIENIS KAUNO PILYJE! Kauno miesto muziejus kviečia visus dalyvauti velykinių margučių ridenimo varžybose Kauno pilyje (Pilies g. 17). Varžybų dalyviams Kauno pilies lankymas nemokamas, o nugalėto jai bus apdovanoti prizais! Jums reikės:
atsinešti savo margučių ir šypseną! Kauno pilyje veikia Anatolijaus MichailovoKlošaro paroda „Nenutapyti paveikslai”, Algirdo Kupčiko paroda „Velykaičiai”, eks pozicija „Kauno pilies istorijos mozaika”. KAUNE RIEDĖS RIDUTIS – VELYKĖLIŲ MARGUTIS Balandžio 7 d. 13 val. Kauno tautinės kul tūros centras prie Kauno pilies organizuoja vaikų Velykėles ir kviečia miesto bendruo menę tradiciškai užbaigti Velykų švenčių laikotarpį. Tautodailininkai kartu su vaikais kurs didžiausią mieste Kauno vaikų rankų darbo Velykėlių knygą. Aikštelėje prie Kanklininko skulptūros vaikams ir jų tėve liams Atvelykio linksmybių tikrai netrūks – skambės dainos, suksis rateliai, vaikai žais, ridens, dauš margučius, rungtyniaus, kieno kiaušinis tvirtesnis, margins kiaušinius milžinus.
A. ir J.JUŠKŲ ETNINĖS KULTŪROS MUZIEJUS Kauno Mažoji g. 2, Vilkija, Kauno r.
Balandžio 6 d. 16 val. – Albinos ŽIUPSNY TĖS (tapyba) ir Igno KAZAKEVIČIAUS (kera mika) parodos Anapus mūsų atidarymas.
KAUNO PAMINKLINĖ KRISTAUS PRISIKĖLIMO BAŽNYČIA Konferencijų salėje
Balandžio 7 d. 12 val. – projekto DIALOGAS – ŽODIS IR SPALVA renginys. Žodžio valandoje – skaitovės Stefa Navar daitienė ir Dainuolė Kazlauskienė. Sigito Straigio skulptūrų paroda. Įėjimas nemokamas.
VDU TEOLOGIJOS FAKULTETO DIDžIOJI AULA Gimnazijos g. 7
III tarptautinis chorų festivalis KAUNAS CANTAT 2013 Balandžio 8 d. 18.30 val. – Hallės miesto berniukų choro STADTSINGECHOR kon certas. Choro meno vadovas ir dirigentas Frankas Steffenas Elsteris. Koncerte dalyvauja Kauno berniukų ir jaunuolių choras VARPELIS, meno vadovas Ksaveras Plančiūnas.
P.STULGOS LIETUVIŲ TAUTINĖS MUZIKOS INSTRUMENTŲ MUZIEJUS L.Zamenhofo g. 4 www.muzikos-instrumentu-muziejus.lt
Balandžio 8 d. 18.30 val. muziejaus Kon certų salėje – TRADICINIŲ ŠOKIŲ VAKARO NĖ. Vakaronėje turėsite galimybę išmokti XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje šoktų polkų, valsų, fokstrotų, kadrilių ir kitų pori nių šokių. Renginį ves patyrę šokėjai. Įėjimas nemokamas.
A. ir P.GALAUNIŲ NAMAI Vydūno al. 2, tel. 798 995
Balandžio 9 d. 13 val. – vokalo, smuiko ir fortepijono muzikos koncertas. Rengi nyje dalyvaus Kauno berniukų chorinio dainavimo mokyklos „Varpelis” ir Kauno J.Gruodžio konservatorijos mokiniai.
KAUNO APSKRITIES VIEŠOJI BIBLIOTEKA Radastų g. 2, 322 kab.
Balandžio 9 d. 16 val. – paskaita „Osteo patinis gydymas. Kas tai?”. Pranešimą apie diagnostiką ir gydymą rankomis skaitys gydytoja osteopatė Ilona Žemaitienė. Įėjimas nemokamas.
KAUNO MENININKŲ NAMAI V.Putvinskio g. 56, tel. 223 144, www.kmn.lt
Iš ciklo „Tūkstantmečio aidai muzikoje” Balandžio 9 d. 18 val. – džiazo muzikos koncertas TYKŪS VAKAROTOJAI. Šilta, melo dinga ir jauki džiazo muzikos programa su gitaristu ir kompozitoriumi iš Kopenhagos Troels Frost, saksofonininku Remigijumi Rančiu bei vokaliste Indre Jurgelevičiūte.
VDU MENŲ GALERIJA „101“ Laisvės al. 53
Iki balandžio 12 d. veikia Monikos Žaltaus kaitės-Grašienės paroda JUDANTI tekstilė. M.Žaltauskaitė-Grašienė atstovauja šiuo laikiniam tekstilės menui. Jos kūriniuose, kuriems būdingas konceptualus požiūris į tekstilę, estetika ir aukšta atlikimo kokybė, skleidžiasi tradicinių raiškos priemonių ir šiuolaikinių atlikimo technologijų sintezė. Autorės kūriniai dažnai paremti jautriu, atidžiu žmogaus ir jo gyvenimo procesų stebėjimu.
DATOS (balandžio 6 d.) Saugaus eismo diena 1483 m. gimė italų dailininkas bei architektas Rafaello Sanzio (Rafaelis). 1789 m. pirmuoju JAV prezidentu išrinktas George‘as Washingtonas. 1866 m. gimė Juozas Bagdonas (Bagdonavičius), gydytojas, visuomenės veikėjas, publicistas. 1892 m. gimė poetas Stasys Jasilionis. Mirė 1950 m. 1972 m. gimė amerikiečių aktorius Jasonas Hervey‘s. 1994 m. Vilniaus, Kauno (Karmėlavos), Palangos ir Šiaulių (Zoknių) oro uostai pripažinti tarptautiniais.
horoskopai Avinas (03 21–04 20). Skirti daugiau laiko poilsiui, paskaitykite knygą, pažiūrėti filmą, apsilankykite teatre ar parodoje. Bendraudamas būsite labai emocionalus, bet žmonės lengvai supras jūsų mintis. Jautis (04 21–05 20). Puikus laikas priimti sprendimus ir imtis protinės veiklos. Nepasiduokite apatijai ir tinguliui, nepraleiskite progos numatyti profesinės veiklos perspektyvas ir parengti naujus planus. Dvyniai (05 21–06 21). Daug dėmesio skirsite vadovavimui, stengsitės dirbti ne vienas, o su komanda. Būsite ne itin konkretus ir objektyvus, todėl bus lengva rasti kompromisą ir darbai seksis puikiai. Vėžys (06 22–07 22). Puikiai leisite laiką su mylimu žmogumi. Jokiu būdu negadinkite sau nuotaikos liūdnomis mintimis apie rytojų – juk mums nelemta nuspėti, kaip viskas susiklostys ateityje, džiaukitės šia diena. Liūtas (07 23–08 23). Viskas erzins ir pykdys. Galite nesulaikyti emocijų, nekontroliuoti elgesio. Bus nelengva išlikti ramiems, atsipalaiduoti ir pamiršti problemas. Antra dienos pusė palankesnė, atsiras progų išnaudoti savo kūrybines galimybes. Mergelė (08 24–09 23). Dabartinė jūsų padėtis arba supantys žmonės gali pasirodyti esą ne tokie, kokius įsivaizdavote. Galbūt teks įveikti tam tikrus išbandymus. Tai palankus metas intelektualiai kūrybai. Svarstyklės (09 24–10 23). Kils puikių kūrybinių idėjų ir minčių. Atsiras galimybių pamąstyti ne tik apie kasdienius, bet ir globalius dalykus. Pabūkite vienas, pasivaikščiokite po parką. Skorpionas (10 24–11 22). Galimi emocijų protrūkiai, ypač bendraujant su jaunesniais žmonėmis. Psichologinis spaudimas gali sugadinti santykius su aplinkiniais. Jei laiku tai suvoksite, neiškils jokių nenumatytų situacijų. Dažniau šypsokitės. Šaulys (11 23–12 21). Galite tikėtis aplinkinių paramos. Tik nereikia piktnaudžiauti svetima pagalba, pirmiausia pasikliaukite savo jėgomis. Ožiaragis (12 22–01 20). Puikiai praleisite savaitgalį. Teigiamai vertinsite savo padėtį, bus malonu padėti aplinkiniams. Ir nesidrovėkite savo minčių bei darbų. Vandenis (01 21–02 19). Galimi konfliktai ir skaudūs įžeidimai. Nevarginkite savęs sudėtingomis mintimis, imkitės įprastų reikalų arba tiesiog patinginiaukite. Žuvys (02 20–03 20). Laikas atitrūkti nuo realybės ir pasinerti į svajonių pasaulį. Paklausykite mėgstamos muzikos, paskaitykite – užsiimkite tuo, kas džiugina sielą, suteikia harmonijos jūsų gyvenimui.
Orai
Šiandien bus debesuota su pragiedruliais, žymesnių kritulių nežadama. Temperatūra kils iki 2–4 laipsnių šilumos. Sekmadienio dieną daug kur nedideli krituliai. Naktį šals iki 2–9 laipsnių, dieną prognozuojama 2–5 laipsnių šiluma.
Šiandien, balandžio 6 d.
+2
+4
+3
Telšiai
Šiauliai
Klaipėda
+2
Panevėžys
+2
Utena
+2
Tauragė
+2
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +22 Berlynas +5 Brazilija +27 Briuselis +7 Dublinas +8 Kairas +30 Keiptaunas +22 Kopenhaga +6
Londonas +9 Madridas +12 Maskva +5 Minskas +2 Niujorkas +10 Oslas +6 Paryžius +7 Pekinas +13
orai kaune šiandien
Praha +4 Ryga +2 Roma +18 Sidnėjus +24 Talinas +2 Tel Avivas +23 Tokijas +18 Varšuva +3
+2
+2
Vėjas
Marijampolė
Vilnius
+2
Alytus
4–9 m/s
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia) teka Mėnulis leidžiasi
6.38 20.05 13.27 4.49 15.40
96-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 269 dienos. Saulė Avino ženkle.
Vardai Celestinas, Dangira, Dagnė, Daugirutis, Gerardas, Izolda, Sikstas, Vilimas, Žintautė.
Vėl sugedo aušinimas
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
–1
+2
–3
–1
3
–7
+4
–3
–7
2
–3
+3
–3
–8
3
rytoj
poryt
Viena iš sistemų, aušinančių panau doto branduol in io kuro strypus ava rijos išt iktoje Fuk uš imos atom inėje jėgainėje, vakar vėl išsijungė, praėjus vos kel ioms savaitėms po kito pana šaus incidento. Nors šis gedimas nesu kėlė pavojaus iškart ir iki dienos pabai gos buvo pašal intas, jis prim inė apie nestabilią padėt į Fukušimos jėgainė je, praėjus daug iau nei dvejiems me tams po to, kai ją 2011-ųjų kovą nunio kojo milž iniškas cunamis. Pareig ūnai tvirtina, kad valdo padėt į ir kad reak tor iai nebeskleid žia į apl inką didel ių radioaktyvių teršalų kiek ių. BNS inf., „Reuters“ nuotr.
įvairenybės
Įnoringas ateivis iš Afrikos savanų Virginija Skučaitė
v.skucaite@kaunodiena.lt
Jei jūsų namuose, pavyzdžiui, de šimtmetį augęs vadinamasis pini gų medis – zamiokulkas – nesuk rovė nė vieno žiedo, nenusiminkite – tinkamai prižiūrimas jis tikrai pražys. Kai šiomis dienomis kaunie tės Vilijos namuose pražydo za miokulkas, mergina pagalvojo, kad įvyko stebuklas – gėlė pražy do po aštuonerių nežydėjimo me tų. Neįprastą pinigų medžio žiedą, panašų į nešvarų pirštą, mergina pastebėjo laistydama šią mamos dovanotą gėlę. „Jeig u man ęs kas pak laust ų, kaip priverst i pin ig ų med į su žydėti, nežinočiau, ką atsakyti. Prižiūrėjau, atrodo, įprastai. Kai gėlei pritrūko vietos vazone, aš padalijau jos šaknis į tris dalis ir pasodinau į skirtingus vazonus, kur iuos žiem ą laik iau ant pie tinės palangės ir saikingai lais čiau kartą per savaitę“, – pasa kojo Vilija.
Zamiokulkas: vieno populiariausių kambarinių augalų žiedas nėra išvaizdus.
Vis dėlto kartą Vilija, matyt, per sistengė laistydama pinigų medį – jis pradėjo pūti. Nupjovusi kelias sveikas viršūnines šakeles, vieną jų įmerkė į stiklinę su vandeniu, o ki tą pasodino į vazonėlį su žemėmis. „Spėkite, kuri šakelė prigijo? Abi. Tiesa, gan ilgai laukiau, kol vande nyje buvusi šakelė išleido šaknis –
tada ją persodinau į vazoną su že mėmis, tačiau, nors ir laistoma, gal tik po pusmečio šakelė parodė gy vybės požymius“, – dalijosi gėli ninkystės patyrimais kaunietė. Anot VDU Kauno botanikos sodo dr. Juditos Varkulevičienės, zamio kulkas auga labai lėtai, tačiau kam baryje gali pasiekti metro aukštį, o
Janinos Žukaitienės nuotr.
į plotį gali išaugti iki 1,5–2 metrų. „Tai ypatingos priežiūros nereika laujantis augalas, tačiau pinigus jis pritrauks tik teisingai prižiūrimas, – šyptelėjo J.Varkulevičienė. – Pa sirodę jauni lapai ant šakutės pra našauja naujus pinigus, o pradėjęs skursti augalas – nepriteklių.“ Kad į namus sugrįžtų pinigai, tu
rime pinigų medį auginti ant ryti nės ar vakarinės palangės, nes stip ri vidurdienio saulė jam gali būti kenksminga. Jei vis dėlto laikysi me augalą ant pietinės palangės, jį derėtų apsaugoti nuo tiesioginių vidurdienio saulės spindulių. Atėjus vasarai, pinigų medį gali ma išnešti į lauką ir pastatyti pu siau šešėlyje. Kadangi augalas ki lęs iš Pietryčių Afrikos, kur lietaus būna ne itin daug, šį augalą Lietu voje vertėtų apsaugoti nuo gausaus ir šalto lietaus.“ Pinigų medis tręšiamas kovo– rugpjūčio mėnesiais kaktusams skirtomis trąšomis. Žydi retai ir tik suaugęs. Kasmet pavasarį persodi nami tik jauni augalai, o senesni – kas dvejus trejus metus, parenkant platesnį vazoną nei ankstesnis. Tin ka tokia pati žemė kaip ir kaktusams. Verta pasirūpinti geru drenažu. Beje, šiai Afrikos savanų gėlei priskiriamas finansines galias ir jos galimybes žydėti galime padi dinti užkasę į vazoną su šiuo auga lu metalinį pinigėlį ir laikydamiesi zamiokulko priežiūros patarimų.