2013-04-08 Klaipeda

Page 1

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

PirmADIENIS, balandĹžio 8, 2013

www.kl.lt

79 (19 682) =6?:.162;6@ /.9.;1 6< %

RUBRIKA9

JĹŞRA

c ZNabaV`-XY Ya ?RQNXa\_Vb` CVQZN[aN` :Naba aRY % #%# " V` ddd Wb_N ! Ya

Nepatenkinti poilsiautojai skundĹžia kelioniĹł organizatorius.

Miestas 2p.

Žmogaus teisės – rakťtis Vokietijos ir Rusijos santykiuose.

Pasaulis 8p.

KruizinÄ— laivyba kraustosi ÄŻ Tolimuosius Rytus.

KrovÄ—jams iĹĄorinio uo sto nere

Lietuvos po litinÄ—s valdĹžios pokyÄ?iai vÄ—l tarsi sugrÄ…Ĺžina ÄŻ laikus, kai trĹŤko tik keliĹł para kad bĹŤtĹł duo ĹĄĹł, tas startas iĹĄori niam uostui ties Melnrage statyti. Ar bus tas startas duo tas dabar, kai ĹĄalies premjeras yra vie nas pagrindiniĹł jo statybos iniciato riĹł?

Vidmantas

v.matutis@k

KvietÄ— puo

ikia

Matutis

l.lt

selÄ—ti dabar

tinÄŻ uostÄ…

ď Ž Tenden

cija: ]_VR :RY[

PolitinÄ—s jÄ— _N TĂ›` cRV XVNb gos yra aiĹĄkiai b\` a\ X_\ c\` X\Z `VNV V_ a\ YVNb Ob` aVX lijusios ÄŻ dvi pasida]N [V WĂş Na `a\ stovyklas – cR WĂş X_N[ cNZ` [R _RV vienos uĹž naujÄ… uostÄ… aR YV` [R` [RV XVN per metus, to ties Ă˜VN [RV ]_ dÄ—l MelnragÄ—s va BĹŤtinge, kitos – uĹž VR /Ă­ aV[ TĂ›` ]YN tantis nuo vie blaĹĄkymasis, meriantÄ…. [b\ WN Z\ `aN te jÄŻ no uosto prie BuvÄ™s Lie af aV [Nb W\ b\` pakenktĹł, o kito, tik me vystant per artimiau tuvos jĹŤrĹł a\ 8YNV ]Ă› Q\` ne pa sius 20 kompanijĹł tĹł, mes nepa krovos asociacijos CVQ ZN[ a\ :N Reikia iĹĄlaiky dÄ—tĹł jam. sieksime. ab Ă˜V\ [b\ a_ nestovi vie prezidentas Aloyzas toje. Kasmet Uostas pÄ—dos uoste ti tÄ… lygÄŻ, kuris KlaiKuz gu mai pa di jo su nereikalingas marskis mano, kad dÄ— ja maĹž daug pajÄ—daugelÄŻ metĹł kurtas. Jame per naujas uostas kiais nebu BĹŤtinge, nei pennei ties ga ties dinimo ar din vo kroviniĹł su- A.Kuzmilijonais tonĹłâ€œ, – svars gimo faktĹł. „Kurti atski Melnrage. marskis. tÄ— „Ď KlaipÄ—dÄ… rÄ… Jau dabar Klai ir neefektyvu uostÄ… bĹŤtĹł brangu kroviniai atei tolimiausiĹł tu pÄ— na iĹĄ van regionĹł – jĹł ruktĹŤrÄ…, kokia rint tokiÄ… infrastdenis uostas, doje yra giliakai Ĺžino, kad savinintu da rin bar tis yra 14,5 ro KlaipÄ—dos Ä?ia dirba kva uoste. Turime gylÄŻ. Kitas da metti krovÄ—jai“, li bartinio uos to vys– pastebÄ—jo ďŹ kuo- tymo Ĺžingsnis liĹł, krantiniĹł, ÄŻvertinti geleĹžinkemarskis. turÄ—tĹł bĹŤti A.Kuz- 17 uosto techno gylis iki ir ÄŻrenginiĹł metrĹł. logijĹł iĹĄvystymÄ…. JĹł vertÄ— yra Ĺ iaurinio ir didesnÄ— nei Nereikia gÄ…s du milijardai pietinio mo tvarkymai, din dÄ—l mesti to li papildomos lĹł perkias pat sumas tĹł. To- A.Kuzmarskio ti ĹžmoniĹł ÄŻrengi sienu naujÄ… uostÄ… teigimu, dau kitur, ÄŻ Lie bĹŤ guma lini mas ties KurĹĄiĹł nerija, tÄ—s tuvos jĹŤrĹł dÄ—stÄ— A.Kuz tĹł neprasminga“, – mas kro iĹĄ givos kainuo kom Aloyzas Kuz asociacijos mars nariĹł mano, panijĹł tyti iĹĄorinÄŻ uos tĹł pigiau, nei stamarskis: TÄ… patÄŻ jis tei kis. kad statyti gÄ— minÄ—jÄ™s ir Vaidotas Ĺ i leĹžinkelio li tÄ… su naujomis ge- ÄŽ Klai muose Vyriau susitiki- eko naujÄ… uostÄ… BĹŤtingÄ—je leika: nijomis, au sy bĹŤ pÄ—dÄ… krovi nomiĹĄkai ne tomobiliĹł svarbu, kad ĹĄianbÄ—s atstovams. Labai pagrÄŻsta, ir ne tĹł ir keliais. niai pektyvu. ateina iĹĄ to persdien KlaipÄ—dos KlaipÄ—dos Tuomet da te gaunamas uos- dÄ—l Meln Lygiai ta pati situaci limiausiĹł uostas bartinis uos pel ja ir tiktĹł ragÄ—s va tas ati- regionĹł ateityje – di lesniam jo vys nas bĹŤtĹł paliktas totÄ… gylÄŻ, ku – jĹł savininAnot A.Kuz rianto. tymui ir nau dĹžiulis me uoste, ir ris bĹŤtĹł ir iĹĄorinia- kai marskio, dÄ—l infrastruktĹŤ dojamas gÄ—s transporto galÄ—tĹł priim rai plÄ— Melnra- max“ Ĺžino, kad Ä?ia uosto nerei ti „Baltmazgas, Manoma, kad toti. laivus. „Balt dirba kur dyti ĹžmoniĹł. kia gÄ…sdinti ir pykmax“ arba „Post kvalifikuo iĹĄ uosto ima Panamax“ ti kraunami pinigai ĹĄalies ti krovÄ—jai. po laivai jau „Kol KlaipÄ— bet kobiudĹžeto sky mi priimami ir dabar, tik uĹžkaiĹĄioti dos kio dydĹžio lÄ—ms mai ne visuo jÄŻ nu nebus uĹžpil uosto pajÄ—gu- vyks laivai. jo uosto statybosskurdintĹł. Nauta pilnai pakrau met juos padyti daugiau 75 proc., kaip ti. ir bereikalin Svarbus konkurenci gas net ne galvoti apie naujÄ… uos jos verta. Ĺ ian tÄ… marskio, klausimas, anot A.Kuz- KÄ… krautĹł „Baltmax“? uostÄ… merdÄ— didinimas paliktĹł esantis tas, „Naujus uos uĹžpildyti apie dien pajÄ—gumai ti. ar nijĹł asocia tus gimdo bus toks kroviniĹł srau 50 proc. IĹĄ Dabartinis cijos kroviniĹł srautai. Gilin uostÄ…, ÄŻskai tas, gilinÄ™ da dotas Ĺ ileika. prezidentas Vaidami dabar tant ir Mal bartinÄŻ ir nau kuris apkrautĹł tÄ…, vystÄ—si Ĺžings Klai pÄ—dos uostas tinÄŻ uoskĹł ÄŻlankÄ…, turÄ—sime dar nis Jis ÄŻsivaizduo mone, 50 mln. jÄ… uostÄ…? Jo nuo- din dar turime daug poten va pakilo nuo po Ĺžingsnio, krocialo dija KlaipÄ—dos uosto poten didesnÄŻ dabartinio ti jo pajÄ—gu tonĹł esanti 14 iki 36 mln. kaip ku uostÄ… mus. Pakan cialÄ…. TĹł ta riba, ga riÄ… kroviniĹł tonĹł kokios kamos su didĹžiulÄŻ ÄŻvairaus trans limybÄ—s di rinka, gali bĹŤti Klai galimybiĹł, nant pa sikirtimo maz dinti uosto porto gal dabartinÄ™ bent verti- mÄ… susi pÄ—dos uosnaĹĄu- ro darytĹł situacijÄ…, gajami visi kro gÄ…, kur apdolinti pasiĹŤly technologijas“,ir gerinant krovos ti. viniai ir krau mi bet na– ko svarstÄ— nau kio dydĹžio sis Lietuvos ja- rÄ… ga ÄŻ Baltijos jĹŤjĹŤrĹł krovos kompa- lai lintys ÄŻplaukti vai.

Ĺ iandien priedas

Ban­ke – keis­ta ap­klau­sa PrieĹĄ ei­nant ÄŻ ban­kÄ… rei­kÄ—­tĹł ne­pa­mirť­ ti ne tik as­mens do­ ku­men­to. Pra­var­ tu min­ty­se per­kra­ ty­ti ir sa­vo ar­ti­mų­ jĹł bei gi­mi­niĹł ra­tÄ…. Mat no­rint at­si­da­ ry­ti sÄ…­skai­tÄ… ga­li­ma su­lauk­ti ir ga­na ne­ti­ kÄ—­tĹł klau­si­mĹł.

Kaina 1,30 Lt

12

„Ge­ri au­to­mo­bi­liai pa­pras­tai kai­mo ke­liu­kais ne­va­Şi­nÄ—­ja.“ Klai­pÄ—­dos mies­to ta­ry­bos na­rys Al­gir­das Grub­lys ma­no, kad dyg­liuo­tos pa­dan­gos tik ken­kia ke­liams ir Lie­tu­vo­je nÄ—­ra bō­ti­nos.

6p.

ÄŽ Klai­pÄ—­dÄ… – pa­do­riu ke­liu Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tÄ— v.spuryte@kl.lt

Dau­ge­lÄŻ me­tĹł vai­ruo­to­jĹł kei­kia­ mas ÄŻva­Şia­vi­mo ke­lias ÄŻ Klai­pÄ—­dÄ… Til­ŞÄ—s gat­ve ÄŻgaus ki­tÄ… vei­dÄ… – jis bus re­konst­ruo­ja­mas.

„„Ďta­ri­mai: po­li­ti­kas gi­mi­nÄ—­je ar tarp ar­ti­mų­jĹł ga­li tap­ti kliō­ti­mi tvar­kant fi­nan­si­nius rei­ka­lus. Vy­tau­to Pet­ri­ko fo­to­mon­ta­Şas

Sand­ra Lu­ko­ťiō­tÄ— s.lukosiute@kl.lt

Kam pa­rō­po po­li­ti­kai?

Pa­no­rÄ™s SEB ban­ke at­si­da­ry­ti sÄ…­ skai­tÄ… klai­pÄ—­die­tis bu­vo ge­ro­kai nu­ste­bin­tas ne tik klau­si­mĹł gau­ sos, bet ir jĹł po­bō­dĹžio. Kai ku­rie iĹĄ klau­si­mĹł jam pa­si­ro­dÄ— dau­giau

ne­gu keis­ti. Po klau­si­mo apie dar­ bo­vie­tÄ™ ir uŞ­dir­ba­mas pa­ja­mas se­ kÄ— ki­tas: „Ar tu­ri­te gi­mi­nÄ—­je po­li­ ti­kĹł?“. Kai 36 me­tĹł vy­ras ban­ko va­dy­bi­nin­ko pa­si­tei­ra­vo, ko­dÄ—l vi­ so to klau­sia­ma, iť­gir­do, jog tai vi­ so la­bo tÄ—­ra for­ma­lu­mas. Kiek anks­Ä?iau ir ki­tuo­se ban­ kuo­se sÄ…­skai­tas at­si­da­ry­da­vÄ™s vy­

ras to­kio neÄŻp­ras­to pa­si­tei­ra­vi­mo ne­su­lauk­da­vo. Tad jis svars­tÄ—, ar toks klau­si­mas an­ke­to­je neat­si­ ra­do po dvie­jĹł ban­kĹł griō­ties. „O jei bō­Ä?iau at­sa­kÄ™s, kad tu­riu gi­ mi­niĹł, da­ly­vau­jan­Ä?iĹł po­li­ti­ko­je, bō­Ä?iau li­kÄ™s be sÄ…­skai­tos?“ – re­ to­riť­kai klau­sÄ— pa­ťne­ko­vas. At­si­ da­rant sÄ…­skai­tÄ… jam ne­priim­ti­nas

pa­si­ro­dÄ— ir klau­si­mas apie gau­ na­mas pa­ja­mas. Nau­ja­jam klien­ tui su­si­da­rÄ— ÄŻspō­dis, kad ban­kas per­ne­lyg ki­ťa­si ÄŻ as­me­ni­nÄŻ Ĺžmo­ gaus gy­ve­ni­mÄ…. Ĺ is klai­pÄ—­die­tis nÄ—­ra vie­nin­te­ lis, ku­riam ÄŻvai­riĹł spÄ—­lio­niĹł su­kÄ—­lÄ— ban­ke uŞ­duo­da­mi klau­ si­mai.

4

Pa­reng­ta­me re­konst­ruk­ci­jos tech­ ni­nia­me pro­jek­te, ku­rÄŻ pa­tvir­ti­no Sau­gaus eis­mo ko­mi­si­ja, nu­ma­ ty­ta, kad bus re­konst­r uo­ja­m as maŞ­d aug 2 ki­l o­m et­r Ĺł il­g io ke­ lias nuo Ja­kĹł Ĺžie­do iki ge­le­Şin­ke­ lio per­va­Şos. Dar­bi­nin­kai pa­klos nau­jÄ… as­fal­to dan­gÄ…, bus su­pro­jek­tuo­tos pen­kios san­kry­Şos su kai­ri­niu po­sō­kiu. Gre­ta ke­lio bus nu­ties­tas 2,5 met­ro plo­Ä?io dvi­ra­Ä?iĹł ir pÄ—s­Ä?ių­ jĹł ta­kas. Re­konst­ruk­ci­jos pro­jek­te ne­nu­ ma­ty­ta ÄŻreng­ti ap­ťvie­ti­mo, nes juo esÄ… tu­rÄ—­tĹł pa­si­rō­pin­ti Klai­pÄ—­dos sa­vi­val­dy­bÄ—.

2

2

PirmADIENIS, balandžio 8, 2013

miestas At­ve­ly­kis Klai­pė­do­je Va­kar Klai­pė­dos et­no­kul­tū­ros cent­ras gy­ven­to­jus kvie­tė kar­ tu švęs­ti At­ve­ly­kį, ku­ris dar va­di­ na­mas vai­kų Ve­ly­kė­lė­mis. Me­no ir Lė­lių teat­ro kie­muo­se vy­ku­sios šven­tės da­ly­viai da­žė kiau­ši­nius, ri­de­no mar­gu­čius, žai­dė įvai­rius žai­di­mus. Pa­tiems bu­vo ga­li­ma pa­si­ga­min­ti in­ki­lė­lius, me­di­nius vil­ ke­lius, bir­by­nes iš šiau­dų, paukš­te­ lius ir švil­py­nes iš mo­lio. Vy­tau­to Pet­ri­ko fo­to­re­por­ta­žas

Verslo pulsas Nau­j o­v ė. Nuo šių me­t ų ūkio su­ bjek­t ai Vals­t y­b i­n ei dar­b o ins­p ek­ ci­j ai teik­t i in­for­m a­c i­j ą apie įmo­n ės dar­b uo­to­j ų sau­g os ir svei­k a­tos būk­ lę ga­l ės elekt­ro­n i­n iu bū­du. Darb­d a­ viai kvie­č ia­m i jau da­b ar su ja su­ si­p a­ž in­t i ir iš­b an­d y­t i sis­te­m os de­ monst­r a­c i­n ę ver­s i­j ą ins­p ek­c i­j os tink­l a­l a­py­j e.

50 – tiek skundų praėjusiais metais sulaukta dėl netinkamo kelionių organizavimo.

Se­m i­n a­r as. Ba­l an­d žio 9 d. 10 val. Her­k aus Man­t o g. 2, II a. sa­l ė­j e, ju­ ri­d i­n iams ir fi­z i­n iams as­m e­n ims vyks se­m i­n a­r as „Be­v il­t iš­k ų sko­l ų pri­p a­ž i­n i­m as lei­d žia­m ais at­s kai­ ty­m ais. Mo­k ė­t i­n os į biu­d že­t ą PVM su­m os tiks­l i­n i­m as dėl be­v il­t iš­k ų sko­l ų“. Dar­b as. Ko­vo mė­n e­s į dar­b o jė­g os pa­k lau­s a paau­g o 12 pro­c . – darb­d a­ viai pa­tei­kė 22 tūkst. lais­v ų dar­b o vie­t ų. Už­s i­tę­s ę žie­m iš­k i orai tu­rė­j o įta­kos dar­b o rin­k ai, dar­b o pa­s iū­ly­ mų ter­m i­nuo­t am dar­bui re­g ist­r uo­t a be­veik 17 pro­c . ma­ž iau nei 2012 me­ tų ko­v ą. Lie­t u­vos dar­b o bir­ž os duo­ me­n i­m is, ba­l an­d žio 1 d. bu­vo 230,3 tūkst. be­d ar­b ių. Kaip ir prieš mė­n e­ sį, jie su­d a­r ė 12,4 pro­c . vi­s ų ša­l ies dar­b in­g o am­ž iaus gy­ven­to­j ų. Dau­ giau­s iai re­g ist­r uo­t ų be­d ar­b ių Ig­n a­ li­nos ra­j o­no sa­v i­val­dy­b ė­j e – 21 pro­c ., Klai­p ė­do­j e dar­b o ne­t u­r i 9,3 pro­c . as­ me­nų. Ren­g i­nys. Ba­l an­d žio 11 d. Klai­p ė­dos moks­l o ir tech­n o­l o­g i­j ų par­ke (Her­ kaus Man­to g. 84) vers­l o ir moks­ lo ins­t i­t u­c i­j ų at­s to­v ams vyks ren­ gi­n ys, ku­r ia­m e be­s i­d o­m in­t ys bus su­p a­ž in­d in­t i ga­l i­m y­b e pa­s i­n au­ do­t i ES struk­t ū­r i­n e pa­r a­m a prie­ mo­n ėms „In­t e­l ek­t as LT“, „In­t e­l ek­ tas LT+“, „Inok­l as­ter LT“, „In­vest LT2“, „Nau­j os ga­l i­my­b ės“, ap­ž velg­t i jų rei­k a­l a­v i­m ai, ap­t ar­tos daž­n iau­s iai pa­r aiš­k ų ren­g i­m o me­t u pa­s i­t ai­ kan­č ios klai­d os, at­s a­k y­t a į iš­k i­l u­ sius klau­s i­mus.

Se­zo­nas: į sve­čias ša­lis iš­si­ruo­šę poil­siau­to­jai ti­ki­si pui­kių įspū­džių, ta­čiau nuo ne­sklan­du­mų neapd­raus­tas nė vie­nas.

Iš ke­lio­nės – su „įkal­čiais“

Ar­tė­jant ato­sto­gų, o kar­tu ir tu­ris­ta­vi­mo se­zo­nui, nau­din­gos in­ for­ma­ci­jos ke­liau­to­jams ne­šykš­ti ir var­to­to­jų tei­sių gy­nė­jai. Spe­ cia­lis­tai pa­ta­ria, jog nu­si­vy­lu­sie­ji pa­slau­gų ko­ky­be tu­rė­tų neuž­ mirš­ti pa­si­rū­pin­ti sva­riais įro­dy­mais. Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Vals­ty­bi­nė var­to­to­jų tei­sių ap­sau­ gos tar­ny­ba (VVTAT) dėl ne­tin­ka­ mo ke­lio­nių or­ga­ni­za­vi­mo praė­ ju­siais me­tais su­lau­kė 50 skun­dų, ku­rių di­džio­ji da­lis bu­vo pri­pa­žin­ ti pa­grįs­tais. Ke­liau­to­jai skun­dė­si dėl ap­gy­ ven­di­ni­mo pa­slau­gų ko­ky­bės, ati­ dė­tų skry­džių, ne­su­teik­tos in­ for­ma­ci­jos ar nu­ro­dy­da­vo ki­tas

prie­žas­tis, pra­de­dant ne­man­da­giu vieš­bu­čio per­so­na­lu ir bai­giant ne­ tei­sin­gai ka­ta­lo­guo­se nu­ro­dy­to­mis mo­ka­mo­mis ir ne­mo­ka­mo­mis pa­ slau­go­mis. Tar­pi­nin­kau­jant VVTAT, 17 poil­ siau­to­jų su ke­lio­nių or­ga­ni­za­to­riais su­si­tai­kė, 4 skun­dai bu­vo pri­pa­žin­ ti ne­pag­rįs­tais, o dar 2 skun­dų ty­ri­ mas nu­trauk­tas dėl ki­tų prie­žas­čių. Pag­rįs­tais ar iš da­lies pa­grįs­tais pri­ pa­žin­ti 27 skun­dai. 12 at­ve­jų ke­lio­ nių or­ga­ni­za­to­riai at­si­sa­kė vyk­dy­ti

re­ko­men­da­ci­nio po­bū­džio VVTAT nu­ta­ri­mą, tad pa­slau­go­mis ne­pa­ ten­kin­tiems tu­ris­tams li­ko ga­li­my­ bė sa­vo tei­ses gin­ti teis­mo ke­liu. Tar­ny­bos nu­ta­ri­mų ne­vyk­dan­čių ke­lio­nių or­ga­ni­za­to­rių, kaip ir ki­tų pa­slau­gų tei­kė­jų, są­ra­šas skel­bia­ mas ir in­ter­ne­te: var­to­to­jo­tei­ses.lt. VVTAT Tu­riz­mo ir at­ly­gin­ti­ nų me­di­ci­ni­nių pa­slau­gų sky­riaus ve­dė­ja Sol­vei­ga Ku­zie­nė įspė­jo, jog ne­pa­ten­kin­tie­ji ke­lio­nių or­ga­ ni­za­to­riaus pa­slau­go­mis kar­tu su

skun­du pri­va­lo pa­teik­ti įro­dy­mus dėl ne­tin­ka­mos ko­ky­bės pa­slau­gų. Tai ga­li bū­ti nuo­trau­kos, gar­so ir vaiz­do įra­šai, ku­riuo­se už­fik­suo­ ti vieš­bu­čių kam­ba­riuo­se su­lū­ žę bal­dai, api­pe­li­ju­sios sie­nos ar įžū­lus ap­tar­nau­jan­čio per­so­na­lo el­ge­sys. Ant­raip sa­vo tei­ses bus gin­ ti sun­kiau – da­lį skun­dų tar­ny­ba at­me­ta vien dėl to, kad var­to­to­jai to­kių įro­dy­mų pa­teik­ti ne­ga­lė­jo. S.Ku­zie­nės duo­me­ni­mis, dėl ke­ lio­nių or­ga­ni­za­vi­mo pa­slau­gų 2011 m. VVTAT iš­nag­ri­nė­jo 48 var­to­to­ jų pra­šy­mus. Kaip ir praė­ju­siais me­tais, už­ per­nai dau­giau­siai skun­dų su­lauk­ ta dėl ne­tin­ka­mų ap­gy­ven­di­ni­mo ir ve­ži­mo pa­slau­gų. Šių me­tų pir­mą­jį ket­vir­tį gau­ti ir iš­nag­ri­nė­ti vos 6 var­to­to­jų pra­ šy­mai.

Į Klai­pė­dą – pa­do­riu ke­liu

Inf­l ia­c i­j a. Vi­du­t i­n ė me­t i­n ė inf­l ia­c i­ ja, ap­s kai­č iuo­t a pa­g al su­de­r in­t ą var­ to­to­j ų kai­nų in­d ek­s ą, 2012 m. su­d a­ rė 3,2 pro­c . ir dėl lė­č iau ki­lu­s ių (o kai ku­r iais at­ve­j ais – su­m a­ž ė­j u­s ių) pre­ kių bei pa­s lau­g ų kai­nų bu­vo be­veik 1 pro­c en­t i­n iu punk­t u ma­ž es­n ė nei 2011 m. (4,1 pro­c .). 2013 m. inf­l ia­c i­j os au­g i­mui įta­kos šiek tiek tu­rės dėl ES rei­k a­l a­v i­mų pa­d i­d in­t i ak­c i­z ai dy­z e­ li­nui ir ta­b a­ko ga­m i­n iams bei nuo sau­s io 1 d. nuo 850 iki 1 000 Lt pa­ di­d in­t a mi­n i­m a­l i mė­n e­s i­n ė al­g a. Asamb­l ė­j a. Ba­l an­d žio 11 d. 15 val. vieš­b u­t y­j e „Am­b er­t on Klai­p ė­d a“ (Nau­j o­j o So­d o g. 1) vyks Klai­p ė­d os pre­k y­b os, pra­mo­nės ir ama­t ų rū­mų na­r ių vi­s uo­t i­n is su­s i­r in­k i­m as (ge­ ne­r a­l i­nė asamb­lė­j a). Dar­b ot­v ar­kė­j e: 2012 m. veik­los ata­skai­t a, Rū­mų pre­ zi­d en­to rin­k i­m ai, ta­r y­b os rin­k i­m ai, au­d i­to įmo­n ės pa­t vir­t i­n i­m as.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

„Ke­lią tik­rai rei­kia re­ 1 mon­tuo­ti, nes jis la­bai duo­bė­tas, pa­se­nęs. Jis nu­ties­tas

Re­konst­ruk­ci­ja: įva­žiuo­jant į uos­ta­mies­tį ir iš­va­žiuo­jant iš jo vai­ruo­

to­jams ne­be­rei­kės dar­dė­ti per duo­bes.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

pa­kan­ka­mai se­niai, o trans­por­ to srau­tai di­de­li, to­dėl jis ir neat­ lai­kė“, – tei­gė vals­ty­bės įmo­nės „Klai­pė­dos re­gio­no ke­liai“ di­rek­ to­rius Pet­ras Kau­či­kas. Skai­čiuo­ja­ma, kad per pa­rą šiuo ke­liu pra­va­žiuo­ja apie 10 tūkst. trans­por­to prie­mo­nių. Šie­met bus baig­ti de­rin­ti re­ konst­ruk­ci­jos pro­jek­to do­ku­men­ tai, o pa­tys dar­bai, ti­kė­ti­na, pra­ si­dės ki­tais me­tais. „Jei ne 2014, tai 2015 me­tais re­konst­r uk­c i­ja

tik­rai pra­si­dės. Vis­kas pri­klau­sys nuo fi­nan­sa­vi­mo“, – tei­gė P.Kau­ či­kas. Kiek ji kai­nuos, di­rek­to­rius kol kas neį­var­di­jo, nes esą tiks­lių skai­ čia­vi­mų dar nė­ra. Kai vyks re­konst­ruk­ci­jos dar­bai, vai­ruo­to­jai pa­tirs šio­kių to­kių ne­ pa­to­gu­mų, nes re­konst­ruo­ja­mą ke­ lio ruo­žą pla­nuo­ja­ma už­da­ry­ti. „Kai ne­truk­do eis­mas, tai ir dar­ bai grei­čiau vyks­ta, ir jų ko­ky­bė ge­ res­nė. Be to, yra dar ke­lios įva­žos į Klai­pė­dą, kur ir bus ga­li­ma nu­ kreip­ti au­to­mo­bi­lių srau­tus“, – aiš­ki­no P.Kau­či­kas.

3

PirmADIENIS, balandžio 8, 2013

miestas At­ve­ly­kis Klai­pė­do­je

Šal­tas pa­va­sa­ris jaukia planus Vis neateinantis pa­ va­sa­ris su­jau­kė įvai­ rių tar­ny­bų pla­nus. Jos ne­ga­li pra­dė­ ti šiam me­tui bū­ din­gų dar­bų: so­din­ ti au­ga­lų, re­mon­tuo­ ti gat­vių, šluo­ti kelk­ raš­čių. Bai­mi­na­ma­ si, kad at­ši­lus vis­ką rei­kės at­lik­ti per itin trum­pą lai­ką.

Žy­gis. Sa­vait­ga­l į Pa­lan­gos kraš­to pri­ jun­g i­mas prie Lie­t u­vos 1921 me­tais ku­ror­te bu­vo pa­mi­nė­tas pės­čių­jų žy­ giu „Gin­ta­ro ke­l ias Palanga–Šventoji 2013“. Jis or­ga­ni­zuo­tas ant­rą kar­tą. Žy­ gy­je da­ly­va­vo per 100 en­tu­zias­tų nuo 12 iki 76 me­tų.

Prob­le­ma: dėl šal­tų orų žel­di­nių pri­žiū­rė­to­jai ne­ga­li ruoš­ti že­mės gė­lių so­di­ni­mui ir puoš­ti mies­to. Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Mies­to žel­di­nius pri­žiū­rin­čios įmo­ nės di­rek­to­rius Ge­di­mi­nas Va­la­ši­ nas tvir­ti­no, jog šal­ti orai su­jau­kė pla­nus. Lau­kia­ma at­ši­li­mo, kad bū­ tų ga­li­ma pra­dė­ti ruoš­ti že­mę gė­lių so­di­ni­mui, so­din­ti me­džius. Va­ly­to­jai ne­ga­li už­baig­ti iš­va­ly­ ti pur­vo, su­si­kau­pu­sio ant ša­li­gat­ vių, kelk­raš­čiuo­se. „Šal­ti orai la­bai už­si­tę­sė. Nie­ kaip iš že­mės nei­šei­na pa­ša­las. Kai at­šils, vis­ką tu­rė­si­me at­lik­ti per trum­pes­nį lai­ką. Tai su­kels sun­ ku­mų“, – tvir­ti­no va­do­vas. G.Va­la­ši­nas pri­si­mi­nė, jog per­nai to­kiu me­tu vi­sas mies­tas jau bu­vo

Ge­di­mi­nas Va­la­ši­nas:

Kai at­šils, vis­ką tu­rė­ si­me at­lik­ti per trum­ pes­nį lai­ką. Tai su­ kels sun­ku­mų. iš­va­ly­tas, o į pa­ruoš­tą že­mę – so­ di­na­mi au­ga­lai. Už­si­tę­sę šal­ti orai pri­vers su­ktis ir ke­li­nin­kus. Pa­va­sa­rį pla­nuo­ ta pra­dė­ti klo­ti ak­me­nis va­žiuo­ja­

mo­jo­je J.Ja­no­nio gat­vės da­ly­je. Ta­ čiau dėl orų dar­bai įstri­go. „Šal­ti orai dar­bus stab­do. Lau­ kia­me, ka­da at­šils. Sun­ku kaž­ką da­ry­ti, kol iš že­mės nei­šė­jo pa­ša­las. J.Ja­no­nio gat­vė­je elekt­ri­kai ban­dė pa­ša­lin­ti elekt­ros stul­pus, bet ne­ pa­vy­ko. Vyks­ta tik pa­ruo­šia­mie­ ji dar­bai. Klo­ti grin­di­nio ne­ga­li­me pra­dė­ti, kol iš že­mės nei­šeis pa­ša­ las“, – tvir­ti­no dar­bus at­lie­kan­čios įmo­nės di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­ja Ina Kaub­ry­tė. Ji vy­lė­si, jog šią sa­vai­tę, kaip pro­ gno­zuo­ja­ma, at­šils. Ta­da dar­bai

tu­rė­tų pa­ju­dė­ti. „Ti­ki­mės, kad su­ spė­si­me vis­ką at­lik­ti lai­ku. Gra­fi­ kai spau­džia. Yra nu­ma­ty­ti ter­mi­ nai, iki ka­da vis­ką tu­ri­me at­lik­ti. Ne­ga­li­me dar­bų už­tęs­ti“, – pa­brė­ žė I.Kaub­ry­tė. Paš­ne­ko­vė pri­si­mi­nė, kad per­nai dar­buo­tis bu­vo pra­dė­ta jau ko­vą. „Šie­met jau ba­lan­dis, o dirb­ti ne­ga­li­me pra­dė­ti“, – tei­gė I.Kaub­ ry­tė. Vė­luo­ja­ma pra­dė­ti ir ki­tus mies­ to tvar­ky­mo dar­bus. Dėl už­si­tę­su­ sių šal­tų orų vė­liau ga­li bū­ti pra­dė­ tos lo­py­ti ir gat­vių duo­bės.

Plo­nas le­das vos ne­pra­žu­dė vai­kų Sand­ra Lu­ko­šiū­tė s.lukosiute@kl.lt

Sa­vait­ga­lį plo­nas tven­ki­nių le­das ta­po spąs­tais ke­liems ma­ža­me­ čiams. Vie­na­me tven­ki­ny­je įlū­žę vai­kai pa­tys iš­si­gel­bė­ti ne­pa­jė­gė, ki­ta­me – iš­si­kaps­tė sa­va­ran­kiš­kai.

Šeš­ta­die­nį apie 16 va­lan­dą gel­bė­ to­jai sku­bė­jo prie Jo­no kal­ne­lio, kur tven­ki­ny­je įlū­žo trys vai­kai. Dvi 9 me­tų mer­gai­tės ir vie­nas 12 me­tų ber­niu­kas į le­di­nio van­ dens spąs­tus pa­te­ko maž­daug 30 met­rų nuo kran­to. Kol į įvy­kio vie­tą at­sku­bė­jo Klai­pė­dos prieš­gais­ri­nės gel­bė­ji­ mo pa­jė­gos, du vai­kai jau bu­vo iš­ gel­bė­ti. Įlū­žu­sius ma­ža­me­čius iš van­ dens iš­trau­kė ne­to­lie­se vaikš­ti­nė­ jęs Nor­ve­gi­jos pi­lie­tis.

Pergalė. Klaipėdos „Atlanto“ vienuolikė, Tauragėje 1:0 įveikusi „Tauro“ komandą, iškovojo trečiąją pergalę Lietuvos futbolo A lygos čempionate. Pergalingą įvartį į šeimininkų vartus 26-ąją min. įmušė Evaldas Razulis. Pa­t ik­ra. Šian­d ien – Pa­sau­l i­nę svei­ ka­tos die­ną – Klai­pė­dos vi­suo­me­nės svei­ka­tos biu­ras gy­ven­to­jus kvie­čia ne­mo­ka­mai pa­si­tik­rin­ti svei­ka­tą: pa­ si­ma­tuo­ti krau­jos­pū­dį, nu­sta­ty­ti cho­ les­te­ro­l io kie­k į krau­jy­je, at­l ik­t i kū­no ma­sės ana­li­zę. Pa­tik­ra vyks nuo 9 iki 13 val. Klai­pė­dos vi­suo­me­nės svei­ka­ tos biu­re.

Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Dienos telegrafas

Ne­lai­mė: vai­kai įlū­žo tven­ki­ny­je prie Jo­no kal­ne­lio.

Tre­čiam ne­lai­mė­liui pa­siek­ ti kran­tą pa­dė­jo ug­nia­ge­siai. Vai­ kams bu­vo iš­kvies­ta grei­to­ji me­

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

di­ci­nos pa­gal­ba, ku­ri ma­žuo­sius iš­ga­be­no į Klai­pė­dos vai­kų li­go­ ni­nę.

Kaip sa­kė me­di­kai, vai­kai bu­vo są­mo­nin­gi, ta­čiau iš­si­gan­dę, su­ ša­lę ir šla­pi iki pa­sku­ti­nio siū­lo. Va­kar abi mer­gai­tės ir ber­niu­kas dar bu­vo gy­do­mi Klai­pė­dos vai­kų li­go­ni­nė­je. No­ras iš­ban­dy­ti plo­nė­jan­tį le­dą šeš­ta­die­nį vos ne­pri­šau­kė ne­lai­ mės dar dviem ma­ža­me­čiams klai­ pė­die­čiams, pra­mo­ga­vu­siems prie Drau­gys­tės par­ko tven­ki­nių pie­ti­ nė­je mies­to da­ly­je. Du 7–8 me­tų ber­niu­kai įlū­žo ne­ to­li kran­to. Lai­mei, to­je vie­to­je tven­ki­nys ne­bu­vo gi­lus, tad vai­kai pa­tys iš­si­ kaps­tė į kran­tą. At­sa­kin­gos ins­ti­tu­ci­jos at­krei­ pia dė­me­sį, kad šy­lant orams le­ das ant van­dens tel­ki­nių plo­nė­ja ir šiuo me­tu ge­riau ant jo ne­lip­ti. Tė­vai taip pat tu­rė­tų įspė­ti vai­kus apie ty­kan­tį pa­vo­jų.

Su­ž a­lo­jo. Sa­vait­ga­l į Vin­g io gat­vė­je 1949 me­tais gi­mu­si mo­te­r is konf­l ik­ to me­tu su­mu­šė ir pei­liu su­ža­lo­jo me­ tais jau­nes­nį su­tuok­ti­nį. Jis dėl gal­vos su­mu­ši­mų bei pjau­ti­nės žaiz­dos kak­ le gy­do­mas am­bu­la­to­r iš­kai. Neb­lai­ vi (1,69 pro­m.) klai­pė­die­tė su­lai­ky­ta ir už­da­ry­ta į areš­ti­nę. Pa­sip­rie­ši­no. Šeš­ta­die­nį 1 val. 40 min. Nau­jo­jo­je Uos­to gat­vė­je su­lai­kant vie­ šo­sios tvar­kos pa­žei­dė­ją šis pa­si­prie­ ši­no pa­rei­gū­nui ir su­plė­šė uni­for­mi­nę striu­kę. Su­lai­ky­tas 23 me­tų Ru­si­jos Fe­ de­ra­ci­jos pi­lie­tis už­da­ry­tas į areš­ti­nę. Kumš­tis. Į po­l i­ci­ją krei­pė­si 21 me­t ų Ban­du­žių gat­vės gy­ven­to­ja, ku­ri nak­ tį iš šeš­ta­die­nio į sek­ma­die­n į nu­ken­ tė­jo Til­tų gat­vė­je esan­čia­me nak­ti­nia­ me klu­be „Šikš­nos­par­n is“. Apie 3.30 val. prie sta­liu­ko, kur sė­dė­jo mer­gi­na, priė­jęs ne­pa­žįs­ta­mas vy­ras smo­gė jai kumš­čiu į vei­dą. 1979 me­tais gi­męs įta­ ria­ma­sis bu­vo su­lai­ky­tas. Po ap­klau­ sos jis pa­leis­tas. Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­ma Je­le­na Cho­lo­dins­ka­ja. Nau­ja­gi­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 10 mo­te­rų. Gi­mė 5 ber­niu­kai ir 5 mer­gai­tės. Grei­to­ji. Va­kar iki 16.00 val. grei­to­sios pa­ gal­bos me­di­kai su­lau­kė 52 iš­kvie­ti­mų.

Ankstyva odos vėžio diagnostika ir gydymas Nagų grybelio gydymas lazeriu Kūno korekcija smūginės bangos metodu Minijos g. 91, Klaipėda, tel. 8 659 57 976 www.lazeriniscentras.lt

4

pirmadienis, balandžio 8, 2013

miestas

Ban­ke – keis­ta ap­klau­sa

Fak­tai Pa­gal As­mens duo­me­nų tei­si­nės ap­sau­gos įsta­ty­mą žmo­gaus duo­ me­nų tvar­ky­mas ga­li­mas: ban­kuo­se ir ki­to­se kre­di­to įstai­go­se bei fi­nan­sų įmo­nė­se, ku­rios ver­čia­si kre­di­ti­ne ir (ar) fi­nan­si­ne veik­la vi­suo­me­nės in­for­ma­v i­mo prie­mo­ nė­se so­cia­l i­nių pa­slau­g ų tei­kė­jams, at­l ie­ kant sa­vo funk­ci­jas so­cia­li­nio drau­di­ mo ir ki­tais so­cia­li­nės glo­bos tiks­lais svei­ka­tos ap­sau­gos sis­te­mos dar­ buo­to­jams ins­t i­tu­ci­joms, at­l ie­kan­čioms moks­ li­nius me­di­ci­ni­nius ty­ri­mus, moks­ li­nius ty­ri­mus rin­ki­mų, re­fe­ren­du­mo, pi­lie­čių įsta­ ty­mų lei­dy­bos ini­cia­ty­vos tiks­lais sta­tis­ti­kos tiks­lais, kai at­lie­ka­mi sta­ tis­ti­niai ty­ri­mai

Duo­me­nys: A.Ži­lins­kas paaiš­ki­no, ko­dėl tiek daug klau­si­nė­ja­ma nau­jų

ban­ko klien­tų – no­ri­ma kuo dau­giau apie juos iš­siaiš­kin­ti.

1

Tei­sė­ta: M.Mi­lieš­ka teigė, kad ban­kams pri­va­lu iš sa­vo klien­tų gau­ti

tam tik­rą in­for­ma­ci­ją.

tie­sio­gi­nės rin­ko­da­ros tiks­lais

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

te­le­ko­mu­ni­ka­ci­jų sri­ty­je

Sau­go­si ir te­ro­ris­tų

Kaip paaiš­ki­no SEB ban­ ko gru­pės at­sto­vas Ar­vy­das Ži­ lins­kas, klau­si­mas apie po­li­ti­kus gi­mi­nė­je klien­tui už­duo­da­mas va­ do­vau­jan­tis Pi­ni­gų plo­vi­mo ir te­ro­ ris­tų fi­nan­sa­vi­mo pre­ven­ci­jos įsta­ ty­mu. „Šiuo at­ve­ju mes esa­me vie­na iš gran­džių, vyk­dan­čių šį įsta­ty­mą“, – pri­dū­rė jis. Mat atė­jus lai­kui at­sa­kin­gos ins­ti­tu­ci­jos ban­ko ga­li pa­si­tei­rau­ ti, ar ati­da­ry­da­mas są­skai­tą nau­ jam klien­tui vis­ką apie jį iš­siaiš­ki­ no nuo pat pra­džių. Tad no­rint kuo ge­riau pa­žin­ ti klien­tą už­duo­da­ma ir dau­giau klau­si­mų, iš pa­žiū­ros ne vi­sai bū­ ti­nų ar su­si­ju­sių su są­skai­tos ati­ da­ry­mu. Esą šiuos duo­me­nis ban­kas kau­ pia sau, kad pri­rei­kus ga­lė­tų pa­si­ žiū­rė­ti klien­to an­ke­tą. Prit­rū­ko iki 100 pro­c.

A.Ži­lins­kas at­krei­pė dė­me­sį, kad klien­to pil­do­mo­je an­ke­to­je yra pa­sta­ba, jog šie duo­me­nys ren­ka­mi va­do­vau­jan­tis Pi­ni­gų plo­vi­mo ir te­ro­riz­mo fi­nan­sa­

vi­mo pre­ven­ci­jos įsta­ty­mo nuo­ sta­to­mis. Ban­ko at­sto­vas pa­brė­žė, kad jei­ gu žmo­gui vis tiek ky­la klau­si­mų, jis iš­kart tu­ri gau­ti ir at­sa­ky­mus. Pa­mi­nė­jus, kad užuo­t paaiš­ki­ nęs va­dy­bi­nin­kas at­sa­kęs, jog tai te­sąs for­ma­lu­mas, A.Ži­lins­kas su­

Atė­jus lai­kui at­sa­ kin­gos ins­ti­tu­ci­jos ban­ko ga­li pa­si­tei­ rau­ti, ar ati­da­ry­da­ mas są­skai­tą nau­ jam klien­tui vis­ką apie jį iš­siaiš­ki­no nuo pat pra­džių.

ti­ko, kad dar­buo­to­jas ne vi­su šim­tu pro­cen­tų at­li­ko sa­vo dar­bą. „Čia grei­čiau­siai su­vei­kė žmo­ giš­ka­sis fak­to­rius“, – sa­viš­kį gy­nė ban­ko at­sto­vas. Nors jis pri­pa­ži­no, kad yra da­lis tie­sos dėl klau­si­mo for­ma­lu­mo, ta­

čiau, ne­pai­sant to, klien­tui bū­ti­na iš­kart iš­sklai­dy­ti vi­sus neaiš­ku­mus. No­ri pa­žin­ti klien­tą

A.Ži­lins­kas ma­no, kad klau­si­mas apie gi­mi­nė­je esan­čius po­li­ti­kus tu­rė­tų bū­ti už­duo­da­mas ir ki­tuo­se ban­kuo­se. Ta­čiau sa­kė ne­ga­lįs at­ sa­ky­ti už ki­tus. SEB at­sto­vas ne pir­mą kar­tą su­ lau­kia pa­si­tei­ra­vi­mų iš su­ne­ri­mu­ sių klien­tų, ar ban­kas ne per daug klau­si­nė­ja ir ki­ša­si į žmo­nių gy­ve­ ni­mą. „No­ri­me kuo dau­giau iš­siaiš­kin­ti apie sa­vo klien­tą“, – dar kar­tą pa­ mi­nė­jo A.Ži­lins­kas. Ban­kai ne­sa­va­va­liau­ja

Lie­tu­vos ban­ko Vie­šų­jų ry­šių sky­ riaus vir­ši­nin­kas Min­dau­gas Mi­ lieš­ka paaiš­ki­no, kad tiek Lie­tu­vos Res­pub­li­kos įsta­ty­mais, tiek Lie­tu­ vos ban­ko tei­sės ak­tais yra nu­sta­ ty­ti tam tik­ri rei­ka­la­vi­mai, ku­riuos vyk­dy­da­mi ban­kai, prieš teik­da­mi pa­slau­gas klien­tams ir vė­liau, pri­ va­lo iš jų rei­ka­lau­ti ir gau­ti tam tik­ rą in­for­ma­ci­ją. Vie­nas to­kių rei­ka­la­vi­mų yra nu­ma­ty­tas be­veik prieš pen­ke­rius

me­tus priim­ta­me Pi­ni­gų plo­vi­mo ir te­ro­ris­tų fi­nan­sa­vi­mo pre­ven­ ci­jos įsta­ty­me bei jį įgy­ven­di­nan­ čiuo­se tei­sės ak­tuo­se, taip pat Fi­ nan­sų įstai­gų įsta­ty­me. Šiuo rei­ka­la­vi­mu sie­kia­ma už­ kirs­ti ke­lią pi­ni­gų plo­vi­mui ir (ar) te­ro­ris­tų fi­nan­sa­vi­mui. Pi­ni­gų plo­vi­mo ir te­ro­ris­tų fi­ nan­sa­vi­mo pre­ven­ci­jos įsta­ty­mo 11 straips­ny­je nu­ro­dy­ti at­ve­jai, ka­ da at­lie­ka­mas su­stip­rin­tas klien­ to ta­pa­ty­bės nu­sta­ty­mas, tarp jų – ir ta­da, „kai san­do­riai ar da­ly­ ki­niai san­ty­kiai at­lie­ka­mi su po­li­ ti­ko­je da­ly­vau­jan­čiais fi­zi­niais as­ me­ni­mis“. Įs­ta­ty­me paaiš­kin­tos ir są­vo­kos: „Po­li­ti­ko­je da­ly­vau­jan­tys fi­zi­niai as­me­nys – už­sie­nio vals­ty­bių pi­ lie­čiai, ku­riems yra ar­ba bu­vo pa­ ti­kė­tos svar­bios vie­šo­sios pa­rei­gos, ir tų pi­lie­čių ar­ti­mie­ji šei­mos na­riai ar­ba ar­ti­mi pa­gal­bi­nin­kai“. Kaip ar­ti­mi šei­mos na­riai nu­ ro­do­mi su­tuok­ti­nis, as­muo, su ku­riuo re­gist­ruo­ta par­tne­rys­tė (su­gy­ven­ti­nis), tė­vai, bro­liai, se­ se­rys, se­ne­liai, vai­kai­čiai, vai­kai ir vai­kų su­tuok­ti­niai, vai­kų su­ gy­ven­ti­niai.

Už pi­ni­gų plo­vi­mo ir (ar) te­ro­ris­tų fi­nan­s a­vi­mo pre­ven­ci­ją at­s a­kin­ gos ins­ti­tu­ci­jos: Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bė Fi­nan­si­n ių nu­si­kal­t i­mų ty­r i­mo tar­ ny­ba Lie­tu­vos Res­pub­li­kos vals­ty­bės sau­ gu­mo de­par­ta­men­tas Lie­tu­vos ban­kas Mui­ti­nės de­par­ta­men­tas Kul­tū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­tas Lie­tu­vos Res­pub­li­kos drau­di­mo prie­ žiū­ros ko­mi­si­ja Lie­tu­vos Res­pub­li­kos ver­ty­bi­nių po­ pie­rių ko­mi­si­ja Vals­ty­bi­nė lo­ši­mų prie­žiū­ros ko­mi­si­ja No­ta­rų rū­mai Au­di­to­rių rū­mai Lie­tu­vos ant­sto­lių rū­mai Lie­tu­vos pra­ba­vi­mo rū­mai Lie­tu­vos ad­vo­ka­tū­ra

Naš­lai­čius su­šil­dė rankų darbo mez­gi­niais Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Ma­mos ši­lu­mos ne­gau­nan­tys Klai­ pė­dos su­tri­ku­sio vys­ty­mo­si kū­di­ kių na­mų auk­lė­ti­niai nuo vie­ne­ rių iki še­še­rių me­tų prieš At­ve­ly­kį ga­vo megz­ti­nu­kus, ku­riuos jiems nu­mez­gė Klai­pė­dos Ma­ri­jos Tai­ kos Ka­ra­lie­nės baž­ny­čios bend­ ruo­me­nės na­rės.

„Ga­li­ma iš­leis­ti vos ke­lis li­tus ir dė­vė­tų rū­bų par­duo­tu­vė­je ras­ti dai­lių dra­bu­žė­lių val­diš­kuo­se na­ muo­se au­gan­tiems vai­kams. Bet jie ne­spin­du­liuos mo­ti­niš­kos ši­lu­ mos. To­dėl pa­ra­pi­jos mo­te­rys ėmė­ si megz­ti megz­ti­nu­kus ma­žie­siems naš­lai­čiams. Jos no­rė­jo tai pa­da­ry­ ti ty­liai, nie­kam ne­si­gir­da­mos“, – pa­sa­ko­jo teat­ro­lo­gė Sa­lo­mė­ja Bur­ nei­kai­tė. Šių mal­dos na­mų kle­bo­nas ku­ni­ gas Vi­lius Vik­to­ra­vi­čius tei­gė, kad

klai­din­ga bū­tų į baž­ny­čią ei­ti vien tik mal­dai. Ku­ni­gai ska­ti­na pa­ra­pi­jie­čius pri­siim­ti so­cia­li­nę at­sa­ko­my­bę, įvai­riais bū­dais for­muo­ja žmo­nių tar­pu­sa­vio san­ty­kius. „Tai da­ro­ma gie­dant, mez­gant, kal­ban­tis, ei­nant, ren­giant sto­ vyk­las. Baž­ny­čia ska­ti­na žmo­nių so­cia­lu­mą. Kaip bend­ruo­me­nė­ se pa­si­reiš­kia tas so­cia­lu­mas, pri­klau­so nuo pa­ra­pi­jos. Svar­ bu, kad žmo­nės ras­tų, kas jiems yra ak­tua­lu. Mes pa­ra­pi­jos na­ mų ne­tu­ri­me, to­dėl kol kas ren­ ka­mės cho­ro re­pe­ti­ci­jų pa­tal­po­ je. Tai, ką da­ro mo­te­rys, – la­bai svei­kin­ti­na. Per­nai jos mez­ gė ko­ji­nes, anks­čiau ke­pu­rai­ tes Af­ga­nis­ta­no vai­kams, šie­met jos su­šil­dė megz­ti­nu­kais naš­lai­ čius“, – pa­sa­ko­jo ku­ni­gas V.Vik­ to­ra­vi­čius. Cho­ris­tės ėmė­si megz­tu­kų mez­ gi­mo dar vė­lų ru­de­nį.

Ant­rus me­tus mo­ky­to­ja Ade­lė Po­vi­lai­tie­nė ren­gia va­ka­rus „Kū­rė­ jų do­va­nos pa­ra­pi­jie­čiams“. Prieš Ka­lė­das to­kio va­ka­ro pa­grin­di­ ne he­ro­je ta­po S.Bur­nei­kai­tė. Sa­ vo pa­sa­ko­ji­mą ji pa­va­di­no „Ty­lios teks­ti­lės tar­nys­tė­lės“. Pa­sa­ko­da­ma apie mo­te­ris, ku­ rios kruopš­čiais dar­bais puo­ šia šven­tyk­las bei per­duo­da sa­vo meist­riš­ku­mo pa­slap­tis iš kar­tos į kar­tą, teat­ro­lo­gė su­grau­di­no žiū­ ro­vus pri­si­mi­ni­mais apie sa­vo pa­ čios ma­mą. Ne­pap­ras­tai dai­liai mez­gu­si, nė­ ru­si, siu­vi­nė­ju­si mo­te­ris džiu­gi­no sa­vo ran­kų dar­bais ar­ti­muo­sius ir drau­gus. To­k iu rank­d ar­b ių kū­r i­m o džiaugs­mu S.Bur­nei­kai­tė pa­kvie­ tė da­ly­tis ne tik dėl na­mų gro­žio, bet ir dėl ma­žų­jų naš­lai­čių sie­los ir kū­no ši­lu­mos. Po šio va­ka­ro prie darbš­čių­jų cho­ris­čių pri­si­jun­gė dar še­šios mo­te­rys.

Do­va­na: S.Bur­nei­kai­tė dar žie­mą pa­ra­gi­no pa­ra­pi­jos mo­te­ris da­ly­tis

rank­dar­biais, ku­rie tei­kia ne tik gro­žį ar ši­lu­mą, bet ir yra neį­kai­no­ja­ mas pri­si­mi­ni­mas. Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

5

pirmadienis, balandžio 8, 2013

lietuva Su­va­žia­vi­mas žlu­go

At­vyks Da­lai La­ma

V.Lands­ber­gis ne­si­trauks

Šeš­ta­die­nį Kau­ne tu­rė­jęs vyk­ ti „Drą­sos ke­lio“ po­li­ti­nės par­ ti­jos su­va­žia­vi­mas žlu­go ne­ su­si­da­rius kvo­ru­mui. Į su­va­ žia­vi­mą at­vy­ko vos 31 de­le­ga­ tas, o kvo­ru­mui rei­ka­lin­gi ne ma­žiau kaip 600 bal­sų. Par­ ti­jos su­va­žia­vi­mą bus ban­do­ ma vėl su­šauk­ti po dvie­jų sa­ vai­čių.

Ti­be­to dva­si­nis ly­de­ris Da­lai La­ma Lie­tu­vo­je lan­ky­sis šių me­tų rug­sė­jo 12 ir 13 d. Tai pa­ tvir­ti­no Lon­do­ne dir­ban­tis jo at­sto­vas Thub­te­nas Sam­du­ pas. Jis taip pat tei­gia, kad bir­ že­lį Lie­tu­vo­je ga­li ap­si­lan­ky­ti ir ki­tas sve­čias – Ti­be­to vy­riau­ sy­bės trem­ty­je va­do­vas Lob­ san­gas San­gay.

Bu­vęs vals­ty­bės va­do­vas eu­ ro­par­la­men­ta­ras Vy­tau­tas Lands­ber­gis pa­reiš­kė rim­tai ap­si­spren­dęs da­ly­vau­ti kon­ ser­va­to­rių par­ti­jos pir­mi­nin­ ko rin­ki­muo­se ir tik­rai ne­ke­ ti­nan­tis iš jų pa­si­trauk­ti. Tai jis pa­tvir­ti­no šeš­ta­die­nį iš­ pla­tin­ta­me pa­reiš­ki­me par­ti­ jos na­riams.

Šven­tės au­toū­ky­je pa­pik­ti­no ministrą Vi­daus rei­ka­lų mi­nist­ras Dai­lis Ba­ra­kaus­kas ža­da tar­ny­bi­nį pa­ tik­ri­ni­mą mi­nis­te­ri­jos au­toū­ky­je dėl nak­tį į sek­ma­die­nį dar­bo me­ tu ap­tik­tų dvie­jų ne­blai­vių mi­nis­ te­ri­jos dar­buo­to­jų.

Įvaiz­dis: M.Mar­ti­nai­tį jo bi­čiu­liai pri­si­me­na bu­vus prin­ci­pin­gą tei­sy­bės ieš­ko­to­ją, skai­ty­to­jams jis vi­sa­da sie­

sis su ne­mir­tin­gu Ku­ku­čio per­so­na­žu.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

M.Mar­ti­nai­čio ne­tek­tis su­jau­di­no Lie­tu­vą Gau­sus bū­rys tau­tie­čių va­kar trau­kė į Vil­niaus Šv. Jo­nų baž­ny­ čią pa­gerb­ti penk­ta­die­nį mi­ru­sio poe­to Mar­ce­li­jaus Mar­ti­nai­ čio at­mi­ni­mo. Vie­nas gar­siau­sių XX–XXI a. lie­tu­vių kul­tū­ros žmo­nių bus lai­do­ja­mas šian­dien An­ta­kal­nio ka­pi­nė­se. At­sis­vei­kin­ti plū­do mi­nios

Va­kar nuo ry­to sos­ti­nės Šv. Jo­nų baž­ny­čia sken­do gė­lė­se – čia at­ si­svei­kin­ti su penk­ta­die­nį va­ka­re anapilin iš­ke­lia­vu­siu M.Mar­ti­nai­čiu rin­ko­si mi­nios žmo­nių – me­ni­nin­ kų, po­li­ti­kų, ar­ti­mų poe­to bi­čiu­lių, ku­rių jis tu­rė­jo dau­gy­bę. Baž­ny­čio­ je bū­ria­vo­si bei pri­si­mi­ni­mais apie poe­tą M.Mar­ti­nai­tį da­li­jo­si ir ko­ le­gos iš Ra­šy­to­jų są­jun­gos, ir Są­ jū­džio bend­ra­žy­giai. M.Mar­ti­nai­tis mi­rė vos su­lau­kęs 77-ojo gim­ta­die­ nio – jį ant­rą­ją Ve­ly­kų die­ną, ba­lan­ džio 1-ąją, de­ja, su­ti­ko jau li­go­ni­nė­ je, į ku­rią pa­te­ko iš­ti­kus in­sul­tui. Lie­tu­vių li­te­ra­tū­ros ty­ri­nė­to­ja, ar­ti­mai M.Mar­ti­nai­tį pa­ži­no­ju­si pro­fe­so­rė Vik­to­ri­ja Dau­jo­ty­tė-Pa­ ke­rie­nė, sa­kė, kad jis bu­vo Są­jū­džio žmo­gus, di­dis kū­rė­jas bei di­di as­ me­ny­bė, sie­ku­si tei­sin­gu­mo ir kū­ ry­ba, ir gy­ve­ni­mu. Tei­sin­gu­mo paieš­kos

„Ne­te­ko­me di­de­lio poe­to ir di­de­ lio žmo­gaus – žmo­gaus, ku­ris la­ bai se­niai, sa­vo vie­na­me iš anks­ ty­vų­jų ei­lė­raš­čių „Mo­ti­na že­mė“, iš­ta­rė to­kius žo­džius: „Tei­sin­gu­ mo nieks kaip ark­lo man iš ran­kų neiš­muš.“ Iš „Sau­lės grą­žos“ yra šis ei­lė­raš­tis – iš anks­ty­vo­jo rin­ki­ nio. Jei žmo­gus taip anks­ti ga­li pa­

va­din­ti ei­lė­raš­tį „Mo­ti­na že­mė“ ir jei ga­li pa­sa­ky­ti taip apie tei­sin­gu­ mą, tai ro­do, koks tai bu­vo žmo­ gus“, – apie poe­tą BNS kal­bė­jo V.Dau­jo­ty­tė.

Vik­to­ri­ja Dau­jo­ty­tė:

Ga­liu pa­sa­ky­ti, kad M.Mar­ti­nai­tis yra poe­tas, ku­ris su­kū­rė ne­mir­tin­gą sa­vo poe­ zi­jos vei­kė­ją.

„Kū­ry­bos cent­ru ir kū­ry­bos es­ me lai­kau M.Mar­ti­nai­čio at­ver­ tus la­bai gi­lius pri­gim­to­sios kul­ tū­ros klo­dus: iš tos pa­tir­ties, iš to gy­ve­ni­mo – ne tik grau­du­mo, bet ir kar­na­va­liš­ku­mo – su­kur­tą jo ne­ mir­tin­gą­jį Ku­ku­tį. Ga­liu pa­sa­ky­ti, kad M.Mar­ti­nai­tis yra poe­tas, ku­ ris su­kū­rė ne­mir­tin­gą sa­vo poe­zi­jos vei­kė­ją“, – tei­gė V.Dau­jo­ty­tė. Užuo­jau­tos laiš­kus iš­pla­ti­no Pre­ zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė, prem­ je­ras Al­gir­das But­ke­vi­čius, Sei­mo pir­mi­nin­kas Vy­das Ged­vi­las. Įvai­ria­ly­pė as­me­ny­bė

„Jis to tei­sin­gu­mo sie­kė vi­sa sa­vo kū­ry­ba, vi­su gy­ve­ni­mu. Bu­vo vie­ nas iš tų, ku­rie priė­jo 1988 m. ri­bą ir drą­siai at­si­sto­jo ten, kur tu­rė­jo at­si­sto­ti: Są­jū­džio žmo­gus, Są­jū­ džio vei­kė­jas ir vie­nas iš tų ne­dau­ ge­lio žmo­nių, ku­rie ta­da, kai, at­ ro­do, jau bu­vo lai­mė­ta, už ką bu­vo ko­vo­ta, vėl grį­žo į Lie­tu­vių li­te­ra­ tū­ros ka­ted­rą, į sa­vo dar­bą, ne­no­ rė­jęs nie­ko iš to, kas bu­vo jau duo­ta tar­si ga­li­my­bė pa­si­nau­do­ti, – grį­ žo į sa­vo kū­ry­bą“, – pri­si­me­na li­ te­ra­tū­ro­lo­gė. Pro­fe­so­rė pri­pa­ži­no, kad poe­ to su­kur­tas gar­su­sis Ku­ku­tis – ne­ mir­tin­gas per­so­na­žas.

M.Mar­ti­nai­čio gy­vy­bė po sun­kios li­gos už­ge­so penk­ta­die­nį, apie 21 val. Jis bu­vo poe­tas, eseis­tas ir ver­ tė­jas, dės­tė XX a. lie­tu­vių li­te­ra­tū­rą Vil­niaus uni­ver­si­te­te, yra ga­vęs Na­ cio­na­li­nę kul­tū­ros ir me­no pre­mi­ją. Poe­to ge­di žmo­na Gra­ži­na, duk­ ra Eg­lė, žen­tas Ar­tū­ras Sku­čas. M.Mar­ti­nai­tis tu­rė­jo ke­tu­ris anū­ kus ir du proa­nū­kius. M.Mar­ti­nai­čio lai­do­tu­vės vyks šian­dien sos­ti­nės An­ta­kal­nio ka­ pi­nė­se. Ve­lio­nis va­kar pa­šar­vo­tas Šv. Jo­nų baž­ny­čio­je Vil­niu­je. At­ sis­vei­kin­ti su poe­tu šian­dien bus ga­li­ma nuo 9 val. ry­to. Kars­tas iš­ ne­ša­mas 14 val. „Klaipėdos“, BNS inf.

Mi­nist­ras D.Ba­ra­kaus­kas BNS va­ kar sa­kė, jog šeš­ta­die­nį prieš vi­dur­ nak­tį jis pla­na­vo vyk­ti į Lie­tu­vos ir Bal­ta­ru­si­jos pa­sie­nį, to­dėl pa­pra­šė au­to­mo­bi­lio su vai­ruo­to­ju. Ta­čiau mi­nist­ras kal­bė­da­mas te­le­fo­nu su bu­din­čiu vai­ruo­to­ ju su­pra­to, kad šis kal­ba ne­riš­liai ir ga­li bū­ti ne­blai­vus, to­dėl nu­ro­ dė mi­nis­te­ri­jos kanc­le­rio pa­rei­gas lai­ki­nai ei­nan­čiam Ne­ri­jui Ru­dai­ čiui iš­siaiš­kin­ti si­tua­ci­ją. „Ta nak­ti­nė si­tua­ci­ja, ku­ri at­si­ ti­ko, tai ma­no ini­cia­ty­va at­lik­tas pa­tik­ri­ni­mas nak­tį. Va­kar nak­tį, nie­kam ne­ži­nant, aš tu­rė­jau iš­va­ žiuo­ti ir pa­si­žiū­rė­ti – la­bai di­de­lė pro­ble­ma yra su Bal­ta­ru­si­jos sie­ na, su sun­kias­vo­rių au­to­mo­bi­lių ei­le. 23.45 val. pa­skam­bi­nau bu­ dė­to­jui ir pa­pra­šiau, kad at­siųs­tų man ma­ši­ną į na­mus“, – BNS sa­ kė D.Ba­ra­kaus­kas. „Ma­čiau, kad jis ne­riš­liai šne­ka. Ta­da nak­tį – gal­būt bu­vo 00.15 val. – pa­kė­liau kanc­le­rio pa­rei­gas ei­nan­tį N.Ru­dai­tį ir pra­šiau sku­ bos tvar­ka tuoj pat kel­tis bei va­ žiuo­ti į au­toū­kį ir pa­žiū­rė­ti, ko­kia ten si­tua­ci­ja“, – tę­sė mi­nist­ras. Jis tei­gė apie 00.30 val. su­ži­ no­jęs, jog au­toū­kio me­cha­ni­kas ir bu­din­tis vai­ruo­to­jas ap­tik­ti iš­ gė­rę. Ta­da, pa­sak mi­nist­ro, bu­vo iš­kvies­ta po­li­ci­ja, kad bū­tų nu­ sta­ty­tas gir­tu­mo laips­nis ir su­ ra­šy­tas pro­to­ko­las. „Ta si­tua­ci­ja ne­to­le­ruo­ti­na. Vis­kas bus pa­da­

ry­ta, kad tie žmo­nės bū­tų at­leis­ti iš au­toū­kio. Da­ry­si­me tar­ny­bi­nį pa­tik­ri­ni­mą ir aiš­kin­si­mės, ko­dėl yra to­kia si­tua­ci­ja. Po to priim­ siu ki­tus spren­di­mus“, – sa­kė mi­nist­ras ir pri­dū­rė, jog šian­ dien ke­ti­na iš­si­kvies­ti au­toū­kio va­do­vą. Nak­tį į sek­ma­die­nį Vil­niaus po­li­ci­jos pa­tru­liai su­lai­kė Vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jos au­toū­kio dar­ buo­to­ją, ku­ris tar­ny­bi­niu au­to­ mo­bi­liu „VW Jet­ta“ per­va­žia­ vo Py­li­mo ir K.Ka­li­naus­ko gat­vių san­kry­žą de­gant rau­do­nam švie­ so­fo­ro sig­na­lui. Sus­tab­d žius šį au­to­m o­b i­ lį paaiš­kė­jo, kad 1963 m. gi­męs vai­ruo­to­jas A.A. yra gir­tas. Jam nu­sta­ty­tas 1,96 pro­mi­lės gir­tu­mas. Vy­riš­kis, kaip tei­gia­ma, pa­rei­gū­nams paaiš­ki­no, jog dir­ba vi­daus rei­ka­lų mi­nist­ro D.Ba­ra­ kaus­ko vai­ruo­to­ju. Pats D.Ba­ra­kaus­kas BNS sa­kė, kad jo nuo­la­ti­niu vai­ruo­to­ju dir­ ba ki­tas žmo­gus. Anot jo, ti­kė­ti­na, kad iš­gė­ręs vai­ruo­to­jas bu­vo pa­ke­liui į jo na­ mus, ta­čiau jį su­lai­kė po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai. „Klaipėdos“ inf.

1,96 pro­mi­lės

gir­tu­mas nustatytas VRM autoūkio vairuotojui.

V.Andriukaičio pert­var­ka Vy­te­nis And­riu­kai­tis pra­dė­jo Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos (SAM) per­tvar­ką – dar­buo­to­jams jau iš­da­ly­ti at­lei­di­mo la­pe­liai.

Prieš Ve­ly­kas SAM dar­buo­to­ jai ga­vo at­lei­di­mo la­pe­lius, iki rugp­jū­čio 1-osios pa­gal mi­nist­ro so­cial­de­mok­ra­to V.And­riu­kai­čio įsa­ky­mą mi­nis­te­ri­jos struk­tū­ra tu­rė­tų smar­kiai pa­si­keis­ti. „Pert­var­ko­m e mi­n is­te­r i­j os struk­tū­rą, nes ji nea­ti­tin­ka val­ dy­m o efek­ty­v u­m o kri­te­r i­j ų“, – BNS sa­kė svei­ka­tos ap­sau­ gos mi­nist­ras. „No­ri­me įves­ ti Mo­ti­nos ir vai­ko val­dy­bą, ku­ rios ne­bu­vo, no­ri­me Stra­te­gi­nės

po­li­ti­kos pla­na­vi­mo sky­rių pa­ da­ry­ti ge­ro­kai stip­res­nį, sa­va­ ran­kiš­kes­nį ir pa­val­dų mi­nist­ rui, no­ri­me per­tvar­ky­ti As­mens svei­ka­tos prie­žiū­ros sky­rių, su­ mo­de­liuo­ti Elekt­ro­ni­nės svei­ka­ tos sky­rių, kad jis komp­lek­siš­kai ir efek­ty­viau dirb­tų. Žo­džiu, yra daug per­tvar­kų“, – pa­sa­ko­jo po­ li­ti­kas. V.And­riu­kai­tis BNS dar ne­ga­ lė­jo pa­sa­ky­ti, kiek SAM dar­buo­ to­jų po reor­ga­ni­za­ci­jos liks. Kiek kai­nuos mi­nė­ta per­tvar­ka, jis taip pat neat­sa­kė. Mi­nist­ras tik pa­ brė­žė, kad pa­tvir­tin­tas mi­nis­te­ ri­jos biu­dže­tas ne­bus vir­šy­tas. „Klaipėdos“, BNS inf.

6

pirmadienis, balandžio 8, 2013

nuomonės

Dyg­liuo­tas pa­dan­gas už­draus­ti?

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Ko­dėl mums taip rei­kia Ch.Nor­ri­so?

l.bieliauskaite@kl.lt

Pa­mąs­ty­mai apie Klai­pė­dą

ki ba­lan­džio 10-osios pri­va­lė­ję pa­si­keis­ti žie­mi­nes dyg­liuo­tas pa­dan­gas, šie­met vai­ruo­to­jai su­lau­kė „in­dul­ gen­ci­jos“ iki ge­gu­žės 1-osios. Nors Lie­tu­vo­je ne kar­tą ke­tin­ta už­draus­ti dyg­liuo­tas pa­dan­gas, iki šiol dis­ ku­si­jo­se ir to­kiuo­se ke­ti­ni­muo­se sva­res­ni mo­ty­vai jų nau­dai. Ta­čiau opo­nen­tų ar­gu­men­tai – taip pat įti­ ki­na­mi.

Už

Prieš

Al­gir­das Grub­lys, Klai­pė­dos mies­to ta­ry­bos na­rys: – Ne­ma­tau po­rei­kio, kad Lie­tu­vo­je rei­kė­tų nau­do­ ti dyg­liuo­tas pa­dan­gas. Pag­rin­di­nės mū­sų ma­gist­ ra­lės, ke­liai ope­ra­ty­viai va­lo­mi, o ge­ri au­to­mo­bi­liai, ku­riems rei­ka­lin­gos dyg­liuo­tos pa­dan­gos, pa­pras­ tai kai­mo ke­liu­kais ne­va­ži­nė­ja. Sup­ran­tu, Nor­ve­gi­ jo­je, ki­tur Skan­di­na­vi­jo­je, kur dau­giau kaip aš­tuo­ nis mė­ne­sius vy­rau­ja snie­go ir le­do dan­gos, tai tu­ri pra­smę, ten ga­li pri­reik­ti ir gran­di­nių. Ta­čiau mū­ sų kli­ma­ti­nė­mis są­ly­go­mis dyg­liuo­tos pa­dan­gos vi­ siš­kai ne­rei­ka­lin­gos. Be to, va­žiuo­jant šva­riu as­fal­tu, kai ten­ka stai­ga su­sto­ti, stab­dy­mo ke­lias net pail­gė­ ja. Kaip Ūkio ir ap­lin­ko­sau­gos ko­mi­te­to žmo­gus, ne­ leis­čiau mū­sų mies­te jo­mis va­ži­nė­tis jau vien dėl to, kad to­kios pa­dan­gos ken­kia ke­lio dan­gai. Klai­pė­do­ je grun­ti­nis van­duo yra aukš­tai, anks­ty­vą pa­va­sa­rį ir taip vyks­ta vi­so­kie dan­gos ju­dė­ji­mai, o dar dyg­liuo­ tos pa­dan­gos pri­si­de­da.

Eli­gi­jus Ma­siu­lis, Sei­mo na­rys, bu­vęs su­si­sie­ki­ mo mi­nist­ras: – Pui­kiai ga­li­me įsi­ti­kin­ti, jog žie­mos Lie­tu­vo­je tam­ pa ekst­re­ma­lios, pir­miau­sia kal­bant apie kri­tu­lių kie­kį. Tad vai­ra­vi­mo są­ly­gos kar­tais yra to­kios, kad pa­pras­ tos žie­mi­nės pa­dan­gos tie­siog neuž­tik­ri­na sau­gu­mo. Ki­tas da­ly­kas – ke­lių prie­žiū­ra. Ge­riau pri­žiū­ri­mi ma­ gist­ra­li­niai ir kraš­to, ta­čiau vie­ti­niai ke­liai ne­re­tai lie­ ka ne­nu­va­ly­ti. Tad už­draus­da­mi dyg­liuo­tas pa­dan­gas žmo­nėms dar la­biau ap­sun­kin­tu­me eis­mo są­ly­gas. Daž­niau­siai pa­tei­kia­mas ar­gu­men­tas, ko­dėl rei­kė­ tų už­draus­ti to­kias pa­dan­gas, – esą jos ken­kia as­fal­ to dan­gai. Vi­sa­da sa­kiau ir sa­ky­siu, kad ke­liai tu­ri bū­ti re­konst­ruo­ja­mi ir tie­sia­mi pa­gal to­kius rei­ka­la­vi­mus, kad dyg­liuo­tos pa­dan­gos ne­tap­tų neį­vei­kia­mu iš­šū­kiu ke­li­nin­kams. Pa­ga­liau kaip bus su žmo­nių, ku­rie jau yra įsi­gi­ję dyg­liuo­tas pa­dan­gas, in­ves­ti­ci­jo­mis, po to­ kio drau­di­mo jos ne­be­tek­tų pra­smės.

Saulius Pocius

S

pjau­dy­ti į Juo­zo Ber­na­to­nio pu­ sę įpra­tę de­ši­nie­ji ga­vo ge­rą pro­ gą vėl pra­trykš­ti rūs­čiais pur­vy­ nais. Vie­nas ryš­kes­n ių soc­de­ mų at­sto­v ų, nū­nai tri­nan­t is tei­sin­g u­mo mi­nist­ro kė­dę, nie­ka­da ne­bu­vo la­bai my­ li­mas ne tik de­ši­n ių­jų, bet ir cent­r is­t i­n ių pa­žiū­rų po­li­ti­kie­rių. Ta­čiau šį­syk jis, re­gis, už­si­l i­po ant pa­ra­ko sta­t i­nės, ku­r ią da­bar mie­lai pa­deg­tų ne tik kon­ser­va­to­riai, bet ir pa­ties J.Ber­na­to­nio par­ti­jos drau­gu­žiai. Kal­tas čia ne šven­tas nai­vu­mas, o tei­sin­ gu­mo mi­nist­ro pa­siū­ly­mas su­grą­žin­ti tar­ pu­ka­rio Lie­tu­vos rin­ki­mų mo­de­lį. J.Ber­na­ to­nis no­ri įtvir­tin­ti sis­te­mą, ku­ri su­teik­tų ga­li­my­bę Sei­mą ren­kan­čiam pi­lie­čiui bal­ suo­ti už konk­re­tų as­me­nį, o ne už par­ti­jos są­ra­šą. Taip bū­t ų at­si­sa­ko­ma par­la­men­ ta­rų rū­šia­vi­mo į dau­gia­man­da­ti­nin­kus ir vien­man­da­ti­nin­kus.

Žmo­nes jau se­niai siu­ ti­na tai, kad vien­man­ da­tė­se apy­gar­do­se tau­ tos pa­si­ti­kė­ji­mo neį­gi­ję kan­di­da­tai vis tiek at­si­ du­ria Sei­me. Iš es­mės so­cial­de­mok­ra­tų mi­nist­ras nie­ko nau­jo ne­pa­siū­lė, o iš­reiš­kė tuos pa­pras­tų pi­lie­čių pa­gei­da­vi­mus, ku­rių ne­pai­sy­mas juos ner­vi­na per kiek­vie­nus rin­ki­mus. Biu­ dže­to pi­ni­gais še­ria­moms par­ti­joms tra­giš­ kai pra­ra­dus au­to­ri­te­tą, vis dau­giau rin­kė­ jų no­ri bal­suo­ti už as­me­nis ir as­me­ny­bes. Ta­čiau da­bar eg­zis­tuo­jan­ti rin­ki­mų sis­te­ ma la­biau at­lie­pia pa­čių ren­ka­mų val­džios gy­ven­to­jų, o ne tau­tos sie­kius. Žmo­nes jau se­n iai siu­t i­na tai, kad vien­ man­da­tė­se apy­gar­do­se tau­tos pa­si­t i­kė­ ji­mo neį­g i­ję kan­d i­da­tai vis tiek at­si­du­r ia Sei­me, nes į par­la­men­tą pra­len­da dau­gia­ man­da­tė­se. Pap­ras­tam pi­lie­čiui tai yra tik­ras akib­rokš­ tas, ini­ci­juo­tas tų po­l i­t i­kos gud­ra­gal­v ių, ku­r ie kaž­ka­da įdie­gė par­t i­n ių „ka­zar­mų va­jen­ru­kams“ nau­din­giau­sią rin­ki­mų sis­ te­mą. Bū­tent dėl to bal­sa­vi­mo biu­le­te­niuo­ se vis daž­niau ran­ka įra­šo­mas „vi­dia­ki­nis“ žmo­nių kan­di­da­tas Ch.Nor­ri­sas, bū­tent to­ dėl rin­ki­mų apy­lin­kė­se ai­di ne­pa­si­ten­ki­ni­ mo šū­kiai a la „Svo­la­čiai, leis­ki­te man bal­ suo­ti už Sa­la­ma­ki­ną!“ Kad lig­šio­li­nė rin­ki­mų sis­te­ma ta­po pa­na­ši į nu­dė­vė­tą dra­bu­ž į ir disk­re­di­ta­vo pa­ti sa­ ve, nė­ra ką čia ir beį­ro­di­nė­ti. Ta­čiau jau da­ bar ga­li­ma la­žin­tis, kad J.Ber­na­to­nis nau­jo­ sios sis­te­mos ne­pras­tums, nes ji po­li­ti­niu po­žiū­riu pra­žū­tin­ga ne tik jam pa­čiam, bet ir vi­soms įsi­se­nė­ju­sioms par­ti­joms.

ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

Dilemos nėra: baus­ti rei­kia ter­lio­to­jus A.Alek­sė­jū­nai­tė. „Di­le­ma: ter­lio­nės ar me­nas?“, „Klai­pė­da“, 2013 04 05. Rei­kia tik vie­no, ant­ro, tre­čio pa­ro­ do­mo­jo teis­mo, kur ter­lio­to­jai gaus po 5 me­tus ir iš jų prin­ci­pin­gai pri­ teis vi­sas iš­lai­das už ter­lio­nes, ta­da vis­kas pa­si­baigs. ne­rei­kia lia lia

***

Tik Lie­tu­vo­je taip ga­li bū­ti, kad bau­ džia­mi, draus­mi­na­mi, ap­mo­kes­ti­na­ mi ir t.t. nie­kuo dė­ti žmo­nės. Te­gul sa­vi­val­dy­bė dau­giau po­li­ci­nin­kų į gat­ves iš­lei­džia, kad gau­dy­tų tuos, ku­rie tas sie­nas ter­lio­ja, kad gy­ven­ to­jai pa­skui tu­rė­tų ga­li­my­bę bent iš kaž­ko iš­si­rei­ka­lau­ti at­ly­gin­ti nuo­sto­ lius. Bet, aiš­ku, ge­riau kil­pą už­ner­ti pa­pras­tam mies­tie­čiui. Na, nu­va­lys tas sie­nas. Kiek lai­ko bus ra­mu? Mė­ ne­sį? Ir vėl vis­kas bus iš nau­jo. FM

Al­ber­tas

Am­ži­no­ji duo­bė

S.Da­riaus ir S.Gi­rė­no gat­vė­je, iš­kart už san­kry­žos su J.Ja­no­nio gat­ve, vos ne per vi­sos ke­lio juos­tos plo­tį žio­jė­ja iš­raus­tas as­fal­to ga­ba­las, ku­ris už­pil­ tas stam­bių ak­me­nų žvy­ru. Vei­kiau­ siai kaž­ka­da čia bu­vo re­mon­tuo­ja­ mos ko­kios nors ko­mu­ni­ka­ci­jos, bet jau ne­be­pa­me­nu, kiek lai­ko ta duo­ bė ne­sut­var­ko­ma. O vai­ruo­to­jai tu­ ri lau­žy­ti sa­vo ma­ši­nas. Ne­sup­ran­tu, kaip to­kia ne­tvar­ka ga­li ke­ro­ti pa­čia­ me mies­to cent­re. Ką jau kal­bė­ti apie ato­kes­nius Klai­pė­dos kam­pe­lius.

***

Rei­kia or­ga­ni­zuo­ti tal­kas ir nu­va­ly­ti tas tep­lio­nes drau­giš­kai, o ne iš­skai­ čiuo­ti iš gy­ven­to­jų. Jau ir taip mo­ ka­me už vis­ką to­kias di­de­les su­mas, kad greit ne­be­bus iš ko mo­kė­ti. Tie tep­lio­to­jai tep­lios nuo­la­tos, o mes, ką – ir tu­rė­si­me mo­kė­ti nuo bu­to kvad­ra­tū­ros? Kas to­kią be­pro­ty­bę su­gal­vo­jo, koks Sei­mas pri­ta­rė? Ja­ni­na

sa­dų. Il­gam pri­si­min­tų ran­kas, iš­ džiū­vu­sias nuo įvai­rių skie­dik­lių. O tai kur ga­ran­ti­ja, kad koks GIN. OV grį­žęs ne­pra­dės iš kerš­to veik­ ti tą pa­tį? Pas mus kaip vi­sa­da kal­ tę ir rū­pes­čius no­ri už­krau­ti nu­ ken­tė­ju­sia­jai pu­sei, bū­tent pa­sta­tų sa­vi­nin­kams. Pik­ta bu­vo ma­ty­ti, kai prie „Iš­ga­ny­mo ar­mi­jos“ tik­ rų gra­fit­ i­nin­kų dar­bą (mer­gai­tės ir ber­niu­ko, lai­kan­čių šir­dį) už­tep­lio­ jo kaž­ko­kių af­roa­me­ri­kie­tiš­kų gau­ jų rai­džių sim­bo­liais. Skers­lat­vis

***

GIN.OV ir kt. pa­na­šūs – me­ni­nin­ kai? Leng­viau­sias bū­das pa­so­din­ ti ir už­krau­ti jų iš­lai­ky­mą ant mo­ kes­čių mo­kė­to­jų spran­do. Ki­tas fai­niau­sias bū­das bū­tų, jei tie ter­ lio­to­jai, oi, at­si­pra­šau, „me­ni­nin­ kai“ ei­tų su prie­vaiz­dais va­ly­ti sa­vo „kū­ry­bą“ nuo mies­to pa­sta­tų fa­

***

Nė­ra jo­kios di­le­mos. Te­gu dir­ba, už­ si­dir­ba pi­ni­gų, pa­si­sta­to na­mą ir tep­ lio­ja nuo­sa­vo na­mo sie­nas į va­lias. Nors pa­ro­das te­ren­gia. O sve­ti­mo tur­to ga­di­ni­mas yra nu­si­kal­ti­mas. Kle­vas kl.lt skai­ty­to­jų nuo­mo­nės

La­bai lau­kia „Me­ri­dia­no“

Kai pa­si­žiū­ri į tą vie­tą, kur sto­vė­ jo „Me­ri­dia­nas“, iš kar­to tam­pa aiš­ku, kad kaž­ko čia trūks­ta. Ma­nau, dau­gy­bė mies­tie­čių la­bai lau­kia, kad bar­ken­ti­na, su­re­mon­tuo­ta ir pa­gra­žė­ju­si, su­grįž­tų į tą vie­tą. Ga­li­ma tik pa­lin­kė­ti kuo ge­ riau­sios sėk­mės mies­to sim­bo­lį res­tau­ ruo­jan­tiems žmo­nėms. Ma­nau, grį­žęs lai­vas tik­rai at­gai­vins gy­ve­ni­mą šio­je vie­to­je. Juk so­viet­me­čiu „Me­ri­dia­no“ res­to­ra­nas bu­vo toks po­pu­lia­rus, kad ir la­bai no­rė­da­mas čia ne vi­sa­da ga­lė­jai pa­tek­ti, tiek bū­da­vo ja­me žmo­nių. Ni­na S.

Vai­ruo­to­jai – kaip pa­klai­kę

Aną­dien „Klai­pė­do­je“ skai­čiau, kad au­to­bu­sas san­kry­žo­je už Mu­zi­ki­nio teat­ro par­tren­kė mer­gai­tę. Ži­no­te, vi­ siš­kai ne­nus­te­bau, nes au­to­bu­sų vai­ ruo­to­jai čia le­kia kaip pa­klai­kę. Pir­ miau­siai vi­si sė­din­tie­ji prie vai­ro tu­ri bū­ti at­sa­kin­gi už ke­lei­vių ir ki­tų eis­mo da­ly­vių sau­gu­mą. O kar­tais at­ro­do, kad vai­ruo­to­jai – kaž­ko­kia „pa­tep­tų­ jų“ kas­ta ir jiems tai­syk­lės ne­ga­lio­ja. Jo­nas Pa­ren­gė Li­na Bie­liaus­kai­tė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

750

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Daug griu­ve­nų mies­te, daug šiukš­lių, ne­va­lo­mos gat­vės. Trau­ki­nio Klaipė­ da–Vilnius nei va­go­nai, nei jų lan­gai ne­plau­na­mi. Man ne­pa­tin­ka aiš­ki­ni­ mai, kad vi­sos ne­tvar­kos da­ro mums gė­dą prieš sve­čius, tu­ris­tus. Man gė­ da prieš sa­ve. Tur­gus mies­to cent­re tu­ri iš­lik­ti, tik val­džia tu­ri keis­tis, pa­ ts lai­kas. Ne ten su­dė­lio­ja­mi prio­ri­ te­tai. Šven­tės – ge­rai, re­kor­dai – dar ge­riau, bet švęs­ti rei­kia pa­gal iš­ga­les, kai esi ap­si­kuo­pęs, ap­si­šla­vęs, links­ mas ir svei­kas. Ir dar. Ar tai yra slap­ ta in­for­ma­ci­ja, ku­rios mies­to gal­vos, po­li­ti­kai ener­ge­ti­kos, van­dens tie­ki­ mo, šva­ros ūkiuo­se, ki­to­se pel­ną ne­ šan­čio­se or­ga­ni­za­ci­jo­se tu­ri ak­ci­jų? Vi­si ži­no­me, kad daug kas pri­klau­ so nuo pel­no. Pel­nas tam­pa ga­my­bi­ nin­kų, pa­slau­gų tei­kė­jų nuo­sa­vy­be. Ir dar. Kran­ti­nes tvar­ky­ti – gra­žu, aikš­ tes – pui­ku, dvi­ra­čių ta­kai – ge­rai, bet ne per Bo­ta­ni­kos par­ką. Pir­miau­siai rei­kė­tų pa­si­rū­pin­ti Da­nės upe. Nors iki Tau­ra­lau­kio iš­kuop­ti kran­tus ir pa­čią upę. Gy­ve­nu Klai­pė­do­je nuo 1946 m. Bet po ka­ro to­kios už­leis­tos, kaip da­bar, upės ne­su re­gė­jęs.

Ra­mu­nė

Atgarsiai

Informacija: 397

397 728

telefonas@kl.lt

Li­na Bie­liaus­kai­tė

I

karštas telefonas

reklamos skyrius: 397 Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė

711, 397 715

Platinimo tarnyba:

Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –

397 706 397 725

Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –

397 770 397 729

Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

397 750

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė –

Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 772 397 727

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

„Namai“: Lina Bieliauskaitė – 397 730 „Sveikata“: 397 705 Sandra Lukošiūtė – Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 8 000. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėm

Prenumeratos skyrius: 397 Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninės redaktorės: Loreta Ruikė Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

714

Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

pirmadienis, balandžio 8, 2013

ekonomika Apie du­jas ne­dis­ku­ta­vo

Krep­ši­nio li­ki­mas – Sei­me

€

Lie­tu­vos prem­je­ras Al­gir­das But­ke­vi­čius tvir­ti­no, kad penk­ta­die­nį su juo su­si­ti­kęs Ru­si­jos prem­je­ras Dmit­ri­jus Med­ve­de­vas (nuotr.) du­jų sek­to­riaus re­for­mą, ku­riai prie­ši­no­si „Gazp­rom“, pa­va­di­no tik Lie­tu­ vos rei­ka­lu. „Mes į de­ta­les ne­si­lei­dom, tai jau ne mū­sų ly­gio dis­ku­si­ja, bet tai tu­rė­ tų bū­ti eks­per­tų ly­giu įtrauk­tas klau­si­mas dis­ku­si­jo­je ir prii­mant spren­di­mus“, – tei­ gė prem­je­ras.

Sei­mas tu­rės ap­si­spręs­ti dėl są­ly­gų ir ter­ mi­nų, nuo ka­da Eu­ro­ly­gos krep­ši­nio tur­ ny­ro rung­ty­nės tu­rės bū­ti ro­do­mos ne­ mo­ka­mu ka­na­lu. Tai sa­kė kul­tū­ros mi­nist­ ras Ša­rū­nas Bi­ru­tis. Pa­sak mi­nist­ro, vi­ suo­me­nei reikš­min­gų įvy­kių są­ra­šą, ku­ria­ me yra ir Eu­ro­ly­ga, Vy­riau­sy­bė pa­tvir­ti­no praė­ju­sią sa­vai­tę. Š.Bi­ru­čio tei­gi­mu, ga­li bū­ti nu­ma­ty­tas maž­daug dve­jų me­tų pe­ rei­na­ma­sis lai­ko­tar­pis.

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,0835 DB sva­ras ster­lin­gų 1 4,0708 JAV do­le­ris 1 2,6749 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,6385 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9248 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,2565 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,6203 Ru­si­jos rub­lis 100 8,4503 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8387

Veik­lą jau­kia nau­ji drau­di­mai Vie­šo­jo mai­ti­ni­mo įstai­go­se po­bū­vius ren­gian­tys gy­ven­to­jai ne­be­ga­li at­si­neš­ti ki­ tur pirk­tų ar na­mie pa­si­ga­min­tų mais­to pro­duk­tų – tor­tų, žu­vies, mė­sos ga­mi­nių ir pan. Toks spren­di­mas su­jau­kė tiek šven­tes pla­nuo­jan­čių gy­ven­to­jų, tiek po­bū­vius ren­gian­čių vers­li­nin­kų pla­nus. Lu­kas Mik­ne­vi­čius l.miknevicius@diena.lt

Ga­li pra­ras­ti už­sta­tą

Ves­tu­ves ge­gu­žės pra­džio­je kel­ sian­tis vil­nie­tis Ro­kas vie­no­je ke­ pyk­lė­lė­je jau už­si­sa­kė tor­tą, ku­riuo pla­na­vo vai­šin­ti po­ky­lio sve­čius, nes res­to­ra­nas, ku­ria­me vyks šven­tė, tor­tų ne­siū­lo. Už ga­mi­ nį ke­pyk­lė­lei ko­mu­ni­ka­ci­jos sri­ ty­je dir­ban­tis vy­ras pa­li­ko 100 li­ tų už­sta­tą. Ta­čiau ko­vo pa­bai­go­je Ro­ką pa­ sie­kė ne­ma­lo­ni ži­nia – įsi­ga­lio­jo įsa­ky­mas, nu­ro­dan­tis, kad į vie­ šo­jo mai­ti­ni­mo įstai­go­se ren­gia­ mus po­bū­vius, ban­ke­tus ir pan. ren­gi­nių or­ga­ni­za­to­riai ar už­sa­ko­ vai ne­be­ga­lės at­si­neš­ti pa­čių pirk­ tų ar na­mie ga­min­tų mais­to pro­ duk­tų.

Kas bus, jei šven­tės da­ly­viai ap­si­nuo­ dys? Na, vi­si juk ti­ki­ si, kad to ne­bus. „Da­bar lie­ka tik to tor­to at­si­sa­ ky­ti ir pra­ras­ti už­sta­tą ar­ba jį su­ val­gy­ti kur nors ki­tur, o ne res­ to­ra­ne, ku­ria­me švę­si­me. Gal­būt įma­no­ma su res­to­ra­no šei­mi­nin­ kais su­si­tar­ti, kad jie į mū­sų tor­tą pa­žiū­rė­tų pro pirš­tus, ta­čiau abe­ jo­ju, ar vers­li­nin­kai no­rė­tų ri­zi­ kuo­ti“, – svars­tė Ro­kas. Jis tei­gė su­pran­tan­tis, ko­kią ri­ zi­ką pri­sii­ma sa­vo pro­duk­tų lei­ džian­t i at­s i­n eš­t i vie­š o­jo mai­ ti­n i­m o įstai­ga. Juk sve­č iams ap­si­nuo­di­jus tor­tu še­šė­lis kris­tų ant res­to­ra­no, ku­ris šiuo at­ve­ju vi­sai nie­kuo dė­tas. „Dėl to aš ap­skri­tai abe­jo­ju, kad mums bus leis­ta at­si­neš­ti sa­vo tor­tą. Vis dėl­to pra­ver­tė prieš pus­ me­tį su­si­tuo­ku­sio bro­lio pa­tir­tis. Kai jis kė­lė ves­tu­ves, tor­tą taip pat už­sa­kė ke­pyk­lė­lė­je, o su res­to­ra­nu, ku­ria­me vy­ko po­bū­vis, bu­vo su­ tar­ta, kad jau­na­ve­džiai tie­siog tu­ rės są­skai­tą, įro­dan­čią, jog tor­tas bu­vo pirk­tas ki­tur. Ly­giai taip pat su­ta­rė­me ir mes, ta­čiau da­bar vis­ kas pa­si­kei­tė, nors tik­riau­siai vi­ sai už­tek­tų ir to­kios prie­mo­nės. Ne­ma­nau, kad rei­kė­jo ap­skri­tai draus­ti ne­štis sa­vo pro­duk­tų“, – kal­bė­jo pa­šne­ko­vas.

Prob­le­ma eg­zis­tuo­ja

Vals­ty­bi­nės mais­to ir ve­te­ri­na­ri­ jos tar­ny­bos duo­me­ni­mis, per­nai Lie­tu­vo­je ūmių in­fek­ci­nių žar­ny­no li­gų pro­trū­kių, ki­lu­sių dėl mais­to tvar­ky­mo su­bjek­tų veik­los, su­ma­ žė­jo. 2011-ai­siais bu­vo už­fik­suo­ ti 25 to­kie at­ve­jai, o 2012-ai­siais – jau tik 14. Su­sir­gu­sių as­me­nų skai­čius taip pat ge­ro­kai ma­žes­nis – ati­tin­ka­mai 246 ir 137 su­si­rgę as­me­nys. Ta­čiau iša­na­li­za­vus pro­trū­kių prie­žas­tis nu­sta­ty­ta, kad be­veik pu­sė jų ki­lo dėl pirk­to ar na­mie ga­ min­to mais­to, už­sa­ko­vų at­si­neš­to į vie­šo­jo mai­ti­ni­mo įstai­go­se or­ga­ ni­zuo­ja­mus po­bū­vius. „Mū­sų spe­cia­lis­tų at­lik­tų ty­ri­ mų duo­me­ni­mis, per­nai me­tais 6 žar­ny­no li­gų pro­trū­kiai ga­lė­jo kil­ti dėl pa­čių sve­čių at­si­neš­tų į po­bū­ vius vai­šių (tor­tų, brie­džių ke­pe­ nų pa­šte­to, na­mie rū­ky­tos žu­vies ir kt.). To­dėl, sie­kiant už­tik­rin­ ti mais­to sau­gą ir hi­gie­ną, vie­šo­jo mai­ti­ni­mo įstai­go­se (res­to­ra­nuo­ se, ka­vi­nė­se, už­kan­di­nė­se ir kt.) griež­ti­na­mi mais­to tvar­ky­mo rei­ ka­la­vi­mai. Pa­gal šį įsa­ky­mą, or­ga­ ni­zuo­jant po­bū­vius, šven­tes ar kt. ren­gi­nius, bus drau­džia­ma priim­ ti iš pa­slau­gų už­sa­ko­vų jų pirk­tą ar na­mie ga­min­tą mais­tą, be to, vie­ šo­jo mai­ti­ni­mo įstai­gos pri­va­lės už­tik­rin­ti, kad mais­to ne­tvar­ky­tų ser­gan­tys as­me­nys ar li­gų, ku­rios ga­li plis­ti per mais­tą, ne­šio­to­jai“, – ko­men­ta­vo Vals­ty­bi­nės mais­ to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bos Mais­ to sky­riaus vy­riau­sio­ji spe­cia­lis­tė Ri­ta Sa­dū­nai­tė. Spren­di­mas į vie­šo­jo mai­ti­ni­mo įstai­gas ne­be­leis­ti at­si­neš­ti sa­ vo mais­to pro­duk­tų pyk­do ir kai ku­riuos vers­li­nin­kus. Jie bai­mi­ na­si, kad dėl to ga­li ne­tek­ti da­lies klien­tų. „Dėl mė­sos pro­duk­tų ir anks­ čiau bu­vo­me ga­na ka­te­go­riš­ki – ne­ga­li­ma, ir vis­kas. Ta­čiau vi­sai ki­taip yra su kon­di­te­ri­jos ga­mi­ niais. Tik­rai ne kiek­vie­nas res­ to­ra­nas tu­ri kon­di­te­ri­jos sky­rių. Ga­li­me pa­siū­ly­ti pa­pras­tų de­ser­ tų, ta­čiau di­des­nes šven­tes ren­ gian­tys žmo­nės no­ri tor­tų. To­kia yra tra­di­ci­ja, ir žmo­nės ne­no­ri jos at­si­sa­ky­ti. Anks­čiau tie­siog pra­šy­ da­vo­me, kad klien­tai tu­rė­tų tor­to įsi­gi­ji­mo če­kį, ir ma­nė­me, kad ap­

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

pokytis

–0,4584 % +0,2438 % –0,6315 % –0,5090 % –0,0020 % +0,3183 % +0,0585 % –0,4195 % –0,0352 %

Emig­ran­tai grįž­ta ne­no­riai Tarp­tau­ti­nės mig­ra­ci­jos or­ga­ni­za­ ci­jos (TMO) Vil­niaus biu­ro va­do­vė Aud­ra Si­pa­vi­čie­nė sa­ko, kad grįž­ tan­čių į Lie­tu­vą emig­ran­tų skai­čius atei­ty­je pri­klau­sys nuo so­cia­li­nių bei eko­no­mi­nių są­ly­gų ša­ly­je.

Sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­to duo­me­ ni­mis, į Lie­tu­vą kas­met grįž­ta vis dau­giau emig­ran­tų, ta­čiau iš­vyks­ tan­čių srau­tas to­liau ge­ro­kai len­kia par­vyks­tan­čių. „Kol kas ba­lan­sas iš­lie­ka ne Lie­ tu­vos nau­dai, tad ir mig­ra­ci­jos ba­ lan­sas nei­gia­mas“, – kons­ta­ta­vo TMO Vil­niaus biu­ro va­do­vė. A.Si­pa­vi­čie­nė sa­ko nau­jau­sio­je sta­tis­ti­ko­je es­mi­nių pa­si­kei­ti­mų, pa­ly­gin­ti su anks­tes­niais me­tais, ne­ma­tan­ti. Atei­ty­je, anot jos, mig­ ran­tų srau­tai pri­klau­sys nuo so­cia­ li­nių bei eko­no­mi­nių są­ly­gų. „Jo­kio es­mi­nio pa­si­kei­ti­mo nuo per­nai me­tų ne­ma­tau. Jei im­tu­me il­ges­nę per­spek­ty­vą – iš tie­sų grįž­ ta­mo­ji mig­ra­ci­ja yra išau­gu­si 2011 m., 2012 m. Bet čia pa­gal re­gist­ra­ ci­ją. O ar re­gist­ruo­ja­si to­dėl, kad iš tie­sų grįž­ta, ar dėl ki­tų prie­žas­čių, – pa­vyz­džiui, dėl svei­ka­tos pa­slau­ gų ar pa­na­šiai, – sun­ku pa­sa­ky­ti. Nors at­ro­do, kad grį­ži­mų skai­čius iš tie­sų au­ga. „Klaipėdos“ inf.

Grįž­ta vis dau­giau Sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­to duo­me­ni­ mis, per­nai į Lie­tu­vą grį­žo 17,3 tūkst. Lie­t u­vos pi­l ie­čių – ket­v ir­ta­da­l iu dau­giau ne­gu 2011 m. Į Lie­tu­vą taip pat at­vy­ko 2,5 tūkst. už­sie­nie­čių.

Spren­di­mas: net jei į ka­vi­nę ar res­to­ra­ną at­si­neš­tas šven­ti­nis tor­tas

– tik­ras me­no kū­ri­nys, res­to­ra­nuo­se jo pjaus­ty­ti jau ne­be­lei­džia­ma.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

Ban­dys ri­zi­kuo­ti?

Valiutų kursai

si­nuo­di­ji­mo at­ve­ju to pa­kaks įro­ dy­ti, jog mes ne­kal­ti. Juk klien­ tas vi­sa­da yra tei­sus, o klien­tas, už už­da­rą va­ka­rė­lį mo­kan­tis tik­ rai ne­ma­žą kai­ną, – tei­sus dvi­ gu­bai“, – dien­raš­čiui tei­gė pri­si­ sta­ty­ti ne­no­rė­ju­si vie­nos Kau­no užei­gos at­sto­vė. Ji svars­tė, kad bent kol kas tik­rai ne vi­sos vie­šo­jo mai­ti­ni­mo įstai­ gos lai­ky­sis nau­jų rei­ka­la­vi­mų. „Nie­kas ne­no­rės pra­ras­ti klien­ tų. Bet jei paaiš­kės, kad Mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­ba la­bai griež­ tai pri­žiū­ri, teks nu­si­leis­ti. Ki­ta ver­tus, jau te­ko gir­dė­ti vers­li­nin­ kų kal­bų, kad po­bū­vi­nin­kai tor­tą vis tiek daž­niau­siai pra­pjau­na vi­ dur­nak­tį, o to­kiu me­tu už­da­ra­me

va­ka­re su­lauk­ti tik­rin­to­jų ti­ki­my­ bė nė­ra la­bai di­de­lė. Kas bus, jei šven­tės da­ly­viai ap­si­nuo­dys? Na, vi­si juk ti­ki­si, kad to ne­bus“, – sa­ kė vers­li­nin­kė.

6

žar­ny­no li­gų pro­trū­kiai per­nai ga­lė­jo kil­ti dėl žmo­nių į po­bū­vius at­si­neš­to mais­to.

Per me­tus iš ša­lies iš­vy­ko 41,1 tūkst. gy­ven­to­jų. Tai – ma­ž iau­sias emig­ ran­t ų skai­č ius per pa­s ta­r uo­s ius tre­jus me­t us. 2010 m. iš­v y­k i­mą dek­la­ra­vo 83 tūkst., 2011-ai­siais – 54 tūkst. žmo­nių.

8

pirmadienis, balandžio 8, 2013

pasaulis Prask­leis šy­dą

Re­li­gi­nis konf­lik­tas

Prog­ra­mi­šių ata­ka

Liuk­sem­bur­gas yra pa­si­ren­ gęs šiek tiek pa­kel­ti prieš­ta­ rin­gai ver­ti­na­mų sa­vo ban­ kų slap­tu­mo skrais­tę, kad pa­ dė­tų pa­ža­bo­ti už­sie­nio in­dė­li­ nin­kų ven­gi­mą mo­kė­ti mo­kes­ čius. Liuk­sem­bur­go vy­riau­sy­ bė sa­kė, kad šis sek­to­rius api­ ma 141 ban­ką iš 26 ša­lių ir 3,8 tūkst. in­ves­ti­ci­nių fon­dų.

Pen­ki egip­tie­čiai žu­vo, o dar aš­tuo­ni bu­vo su­žeis­ti per krikš­čio­nių ir mu­sul­mo­nų su­ si­rė­mi­mus El Chu­suso mies­ te­ly­je ne­to­li Kai­ro. Krikš­čio­nių ir mu­sul­mo­nų konf­ron­ta­ci­ja Egip­te, ku­rio gy­ven­to­jų dau­gu­ mą su­da­ro mu­sul­mo­nai, pa­di­ dė­jo po 2011 m., kai bu­vo nu­ vers­tas Hos­ni Mu­ba­ra­kas.

Kom­piu­te­rių įsi­lau­žė­liai ata­ ka­vo Iz­rae­lio in­ter­ne­to sve­tai­ nes. Tie­sa, ža­la bu­vo mi­ni­ma­li, nes žy­dų vals­ty­bė yra pa­si­ren­ gu­si at­rem­ti to­kias ata­kas. Pa­ rei­gū­nai pra­ne­šė, kad su ak­ty­ vis­tų gru­pe „Ano­ny­mous“ sie­ ja­mi įsi­lau­žė­liai smo­gė įvai­ rioms in­ter­ne­to sve­tai­nėms, tarp jų – vals­ty­bi­nėms.

Gai­les­tis ar iš­skai­čia­vi­mas? Bu­vęs Uk­rai­nos vi­daus rei­ka­ lų mi­nist­ras Ju­ri­jus Lu­cen­ka ga­ li džiaug­tis. Jam ša­lies va­do­vas Vik­to­ras Ja­nu­ko­vy­čius at­lei­do vi­sas „nuo­dė­mes“.

J.Lu­cen­ka, ar­ti­mas ka­li­na­mos bu­vu­sios ša­lies prem­je­rės Ju­li­jos Ty­mo­šen­ko są­jun­gi­nin­kas, bu­ vo areš­tuo­tas 2010 m. gruo­dį, o į lais­vę tu­rė­jo išei­ti tik ki­tų me­ tų pa­bai­go­je. Kar­tu su J.Lu­cen­ka pa­leis­tas ir bu­vęs Uk­rai­nos ap­lin­kos ap­sau­gos mi­nist­ras Hry­ho­ry­jus Fi­lip­ču­kas. Pa­sak pre­zi­den­to at­sto­vų, V.Ja­ nu­ko­vy­čius pa­si­ra­šė ma­lo­nės pra­šy­mą rem­da­ma­sis bau­džia­ mų­jų įsta­ty­mų re­for­mo­mis, ku­ rio­mis „sie­kia­ma hu­ma­ni­zuo­ti tei­sės nor­mas ir su­ma­žin­ti su­lai­ ky­tų žmo­nių skai­čių“. Ta­čiau ste­bė­to­jai sa­ko, kad V.Ja­nu­ko­vy­čius vei­kiau­siai sie­ kia įtik­ti Va­ka­rams. J.Ty­mo­šen­ko ir J.Lu­cen­kos įka­li­ni­mas nu­lė­mė Ki­je­vo ir ES san­ty­kių kri­zę. Briu­ se­lis skun­dė­si, kad Uk­rai­nos val­ džia se­lek­ty­viai per­se­kio­ja pre­zi­ den­to opo­nen­tus. Li­kus sa­vai­tei iki pre­zi­den­ to dek­re­to J.Lu­cen­ka Uk­rai­nos aukš­tes­nia­jam teis­mui bu­vo pa­ tei­kęs ape­lia­ci­ją dėl jam skir­tos ket­ve­rių me­tų ka­lė­ji­mo baus­mės už pikt­nau­džia­vi­mą įga­lio­ji­mais ir grobs­ty­mą. Ta­čiau teis­mas ape­lia­ci­jos ne­pa­ten­ki­no. Pa­sak pro­ku­ro­rų, J.Lu­cen­ka vals­ty­bei pa­da­rė 125 tūkst. do­le­rių ža­lą. Pats mi­nist­ras kal­ti­ni­mus ka­ te­go­riš­kai nei­gė, by­lą va­di­no po­

li­tiš­kai mo­ty­vuo­ta. J.Lu­cen­kos žmo­na Iri­na sa­kė, kad bu­vo nu­ ste­bin­ta to­kio spren­di­mo. „At­vi­rai sa­kant, aš bu­vau pri­ blokš­ta iš­gir­du­si nu­ta­ri­mą jį pa­ leis­ti“, – sa­kė mo­te­ris. Tie­sa, V.Ja­nu­ko­vy­čius bu­vo vie­šai už­ si­mi­nęs, kad svars­tys J.Lu­cen­kos ma­lo­nės pra­šy­mą. „Pa­žįs­tu Ju­ri­jų daug me­tų, man as­me­niš­kai la­bai gai­la dėl jo“, – yra sa­kęs V.Ja­nu­ko­vy­čius.

At­vi­rai sa­kant, aš bu­vau pri­blokš­ta iš­ gir­du­si nu­ta­ri­mą jį pa­leis­ti.

Ne­pa­to­gu­mai: A.Mer­kel var­gu ar pa­vyks iš­si­suk­ti ne­pak­lau­sus V.Pu­ti­no apie de­mok­ra­ti­ją Ru­si­jo­je. AFP nuo­tr.

Tie­sa, kal­bant apie J.Ty­mo­šen­ ko li­ki­mą, ste­bė­to­jai pri­pa­ži­no, kad bu­vu­si prem­je­rė be­lan­gė­je dar tik­rai pa­sė­dės. Po­li­ti­kė, ku­ri 2010 m. pra­lai­mė­jo V.Ja­nu­ko­vy­ čiui at­kak­lius pre­zi­den­to rin­ki­ mus, 2011 m. bu­vo sep­ty­ne­riems me­tams įka­lin­ta už įga­lio­ji­mų vir­ ši­ji­mą prem­je­ro po­ste su­da­rant su Ru­si­ja su­si­ta­ri­mą dėl du­jų. ES pa­svei­ki­no Ki­je­vo žings­nį. Šte­fa­nas Füle, Eu­ro­pos plėt­ros ko­mi­sa­ras, tvi­te­ry­je pa­ra­šė: „Pa­ ga­liau – la­bai svei­ki­na­me pre­zi­ den­to V.Ja­nu­ko­vy­čiaus spren­ di­mą su­teik­ti ma­lo­nę Lu­cen­kai. <Tai> pir­mas, bet svar­bus žings­ nis spren­džiant se­lek­ty­vaus tei­ sin­gu­mo <problemą>.“

Ma­lo­nė: J.Lu­cen­ka lais­vę iš­vys, J.Ty­mo­šen­ko – var­gu.

BBC, BNS inf.

„Reu­ters“ nuo­tr.

Šaukš­tas de­gu­to me­du­je Vie­nam apie žmo­gaus tei­ses nuo­lat rei­ kia už­si­min­ti, ki­tam aiš­kin­tis, nors tiek An­ge­lai Mer­kel, tiek Vla­di­mi­rui Pu­ti­nui gal­vo­je, re­gis, yra vi­sai ki­ti klau­si­mai. Rei­kia lai­ko?

At­ro­do, kad prieš ke­lio­nę į Vo­kie­ti­ ją V.Pu­ti­nas tu­rė­jo skir­ti lai­ko pa­ si­ruoš­ti at­sa­ky­mams į neiš­ven­ gia­mus klau­si­mus, ži­no­ma, apie žmo­gaus tei­sių pa­dė­tį Ru­si­jo­je. Pir­miau­sia V.Pu­ti­nas su­ti­ko pa­ si­da­ly­ti sa­vo min­ti­mis su Vo­kie­ti­ jos te­le­vi­zi­ja ARD. Krem­liaus šei­mi­nin­kas pa­reiš­ kė, kad „Ru­si­ja yra įsi­pa­rei­go­ju­ si de­mok­ra­ti­jai, ta­čiau ša­liai rei­ kia dau­giau lai­ko, kad at­si­kra­ty­tų praei­ties“. „Aki­vaiz­du, kad mes pa­si­rin­ko­me de­mok­ra­ti­nį ke­lią, ir ne­ga­liu įsi­vaiz­ duo­ti, jog ga­lė­tų bū­ti ki­tas ke­lias, – kal­bė­jo V.Pu­ti­nas. – Pa­ly­gin­ki­ te si­tua­ci­ją Ta­ry­bų Są­jun­go­je ir da­ bar­ti­nė­je Ru­si­jo­je, kal­bant apie eko­ no­mi­kos vys­ty­mą­si, po­li­ti­nę sfe­rą ir ki­tas, su­si­ju­sias su de­mok­ra­ti­ja. Skir­tu­mai mil­ži­niš­ki. O ar no­ri­te, kad mes per du de­šimt­me­čius pa­ da­ry­tu­me tai, ką ki­tos ša­lys kū­rė du, tris ar ke­tu­ris šim­tus me­tų?“ Ko­m en­t uo­d a­m as kam­pa­n i­j ą prieš ne­vy­riau­sy­bi­nes or­ga­ni­za­ci­ jas Ru­si­jo­je, V.Pu­ti­nas tvir­ti­no, kad nie­kas nie­kam veik­ti ne­drau­džia, ta­čiau, jo gal­va, vi­suo­me­nė tu­ri ži­ no­ti, kas, ką ir už ką vei­kia ša­ly­je. „Or­ga­ni­za­ci­jos, fi­nan­suo­ja­mos iš už­sie­nio, ga­li veik­ti Ru­si­jo­je. Vie­nin­ te­lis da­ly­kas, ką mes sie­kia­me ži­no­

ti, – kas gau­na pi­ni­gus, iš kur ir ko­ kiems tiks­lams“, – sa­kė V.Pu­ti­nas. Su­si­tiks Ha­no­ve­ry­je

Pas­ta­ruo­ju me­tu Vo­kie­ti­jos ir Ru­ si­jos po­li­ti­niai san­ty­kiai bu­vo ga­na įtemp­ti, nes ru­sų pa­rei­gū­nai at­li­ ko kra­tas ir Vo­kie­ti­jos ne­vy­riau­sy­ bi­nių or­ga­ni­za­ci­jų būs­ti­nė­se, tarp jų Kon­ra­do Ade­naue­rio bei Fried­ ri­cho Eber­to fon­duo­se. Lai­ki­nai iš or­ga­ni­za­ci­jų bu­vo kon­fis­kuo­ti do­ku­men­tai ir kom­ piu­te­riai. Vis­gi ar A.Mer­kel ry­šis ga­din­ti V.Pu­ti­nui nuo­tai­ką klau­ si­mais apie žmo­gaus tei­ses? Juo­ lab kad lau­kia ai­bė ki­tų reikš­min­ gų klau­si­mų, iš ku­rių svar­biau­si – eko­no­mi­niai. Ne­nuos­ta­bu, jog abu va­do­vai su­ si­tiks ne Ber­ly­ne, o kas­me­tė­je Ha­ no­ve­rio pra­mo­nės mu­gė­je. Pla­nuo­ja­ma, kad šio­je mu­gė­je vo­ kie­čiams pri­si­sta­tys apie 100 Ru­si­jos bend­ro­vių. Tarp jų bus „Gazp­rom“, Ru­si­jos ge­le­žin­ke­lių bendrovė, taip pat įmo­nė „Ural­Va­gon­Za­vod“, ga­mi­ nan­ti tan­kus, va­go­nus ir trak­to­rius. Eks­per­tų ver­ti­ni­mai

Eks­per­tai, ko­men­ta­vę A.Mer­kel ir V.Pu­ti­no su­si­ti­ki­mą, ak­cen­ta­vo, kad kel­ti dra­mos dėl pra­stė­jan­čių Ber­ly­no ir Mask­vos san­ty­kių nė­ ra rei­ka­lo.

„Taip, Ru­si­jos ly­de­riai pa­lai­kė la­bai ge­rus san­ty­kius su Ger­har­du Schröde­riu. Bet ne­ma­nau, kad tarp A.Mer­kel ir V.Pu­ti­no tvy­ro įtam­pa. Gal­būt at­mos­fe­ra šiek tiek šal­tes­ nė. Ži­no­ma, vo­kie­čiai nė­ra pa­ten­ kin­ti da­ly­kais, ku­rie vyks­ta Ru­si­ jo­je, ta­čiau mums ir­gi ne vi­suo­met ma­lo­nu, kas vyks­ta Eu­ro­po­je“, – ko­men­ta­vo Pa­sau­lio eko­no­mi­kos ir tarp­tau­ti­nių san­ty­kių ins­ti­tu­to Eu­ ro­pos stu­di­jų de­par­ta­men­to va­do­ vas Alek­se­jus Kuz­ne­co­vas. Eks­per­tė Na­dia Alek­sand­ro­vaAr­ba­to­va pri­dū­rė: „Vo­kie­ti­ja tra­di­ ciš­kai yra pa­ti svar­biau­sia Ru­si­jos par­tne­rė ES. Tie­sa, per pa­sta­ruo­ sius dve­jus me­tus, ypač V.Pu­ti­nui su­grį­žus į val­džią, at­si­ra­do, jei taip ga­li­ma sa­ky­ti, šioks toks su­sve­ ti­mė­ji­mas. Ru­si­ja nu­si­vy­lu­si dėl kri­zės Eu­ro­po­je. Žvel­giant V.Pu­ti­ no aki­mis, eu­ro­pie­čiai da­bar ne­tu­ ri tei­sės mo­ky­ti ki­tų ša­lių apie ge­rą val­dy­mą ar­ba de­mok­ra­ti­ją... Vo­ kie­ti­ja pa­ti bu­vo ne sy­kį kri­ti­kuo­ ta, kad ne­su­ge­ba ras­ti spren­di­mo dėl eu­ro zo­nos, taip pat Kip­ro, kur bu­vo ir Ru­si­jos in­te­re­sų.“ „Ži­niask­lai­da Vo­kie­ti­jo­je ir Eu­ro­ po­je sie­kia įti­kin­ti Va­ka­rų vi­suo­me­ nę, kad glau­dūs san­ty­kiai tarp Vo­ kie­ti­jos ir Ru­si­jos – klai­da. Ta­čiau ne­ma­tau nė vie­nos prie­žas­ties, ko­ dėl jie tu­rė­tų at­šal­ti, – sa­kė Eu­ro­ pos ins­ti­tu­to Mask­vo­je Vo­kie­ti­jos stu­di­jų cent­ro va­do­vas Vla­dis­la­vas Be­lo­vas. – V.Pu­ti­nas ir A.Mer­kel pa­lai­ko pro­fe­sio­na­lius san­ty­kius. Ką mes ma­to­me – tai dis­ku­si­ja dėl žmo­gaus tei­sių, ta­čiau ji ne­tu­rė­ tų virs­ti pa­moks­la­vi­mu. Per­ne­lyg daug pa­sta­ty­ta ant kor­tos.“ „Chris­tian Scien­ce Mo­ni­tor“, „Deuts­che Wel­le“ inf.

9

pirmADIENIS, BALANDŽIO 8, 2013

rubrika

JŪRA

v.matutis@kl.lt Redaktorius Vidmantas Matutis tel. 8 686 02050 www.jura24.lt

Kro­vė­jams išo­ri­nio uos­to ne­rei­kia Lie­tu­vos po­li­ti­ nės val­džios po­ky­ čiai vėl tar­si su­grą­ ži­na į lai­kus, kai trū­ ko tik ke­lių pa­ra­šų, kad bū­tų duo­tas star­tas išo­ri­niam uos­tui ties Meln­ra­ ge sta­ty­ti. Ar bus tas star­tas duo­tas da­ bar, kai ša­lies prem­ je­ras yra vie­nas pa­ grin­di­nių jo sta­ty­ bos ini­cia­to­rių?

Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Ten­den­ci­ja: prie Meln­ra­gės vei­kiau­siai ir to­liau bus tik žve­jų kran­te­lis, nes nei čia, nei prie Bū­tin­gės pla­nuo­ja­mo sta­ty­ti nau­jo uos­to Klai­pė­dos

Kvie­tė puo­se­lė­ti da­bar­ti­nį uos­tą

Po­li­ti­nės jė­gos yra aiš­kiai pa­si­da­ li­ju­sios į dvi sto­vyk­las – vie­nos už nau­ją uos­tą ties Bū­tin­ge, ki­tos – už Meln­ra­gės va­rian­tą. Bu­vęs Lie­tu­vos jū­rų kro­vos kom­pa­ni­jų aso­cia­ci­jos pre­zi­den­ tas Aloy­zas Kuz­mars­kis ma­no, kad ne­rei­ka­lin­gas nau­jas uos­tas nei ties Bū­tin­ge, nei ties Meln­ra­ge. „Kur­ti at­ski­rą uos­tą bū­tų bran­gu ir nee­fek­ty­vu tu­rint to­kią inf­rast­ ruk­tū­rą, ko­kia da­bar yra Klai­pė­dos uos­te. Tu­ri­me įver­tin­ti ge­le­žin­ke­ lių, kran­ti­nių, uos­to tech­no­lo­gi­jų ir įren­gi­nių iš­vys­ty­mą. Jų ver­tė yra di­des­nė nei du mi­li­jar­dai li­tų. To­ dėl mes­ti to­kias pat su­mas ki­tur, į nau­ją uos­tą bū­tų ne­pras­min­ga“, – dės­tė A.Kuz­mars­kis. Tą pa­tį jis tei­gė mi­nė­jęs ir su­si­ti­ki­ muo­se Vy­riau­sy­bės at­sto­vams. La­bai svar­bu, kad šian­dien Klai­pė­dos uos­ te gau­na­mas pel­nas bū­tų pa­lik­tas to­ les­niam jo vys­ty­mui ir nau­do­ja­mas inf­rast­ruk­tū­rai plė­to­ti. Ma­no­ma, kad iš uos­to ima­mi pi­ni­gai ša­lies biu­dže­to sky­lėms už­kai­šio­ti jį nu­skur­din­tų. Nau­ jo uos­to statybos ir be­rei­ka­lin­gas kon­ku­ren­ci­jos didinimas pa­lik­tų uos­tą mer­dė­ti. Da­bar­ti­nis Klai­pė­dos uos­tas vys­tė­si žings­nis po žings­nio, kro­ va pa­ki­lo nuo 14 iki 36 mln. to­nų

uos­to kro­vos kom­pa­ni­jų at­sto­vams ne­rei­kia.

per me­tus, to­dėl blaš­kymasis, me­ tan­tis nuo vie­no uos­to prie ki­to, tik pa­kenk­tų, o ne pa­dė­tų jam. Rei­kia iš­lai­ky­ti tą ly­gį, ku­ris Klai­ pė­dos uos­te su­kur­tas. Ja­me per dau­ge­lį me­tų ne­bu­vo kro­vi­nių su­ ga­di­ni­mo ar din­gi­mo fak­tų. „Į Klai­pė­dą kro­vi­niai atei­na iš to­li­miau­sių re­gio­nų – jų sa­vi­nin­ kai ži­no, kad čia dir­ba kva­li­fi­kuo­ ti kro­vė­jai“, – pa­ste­bė­jo A.Kuz­ mars­kis. Ne­rei­kia gąs­din­ti žmo­nių

A.Kuz­mars­kio tei­gi­mu, dau­gu­ma Lie­tu­vos jū­rų kro­vos kom­pa­ni­jų aso­cia­ci­jos na­rių ma­no, kad sta­ ty­ti nau­ją uos­tą Bū­tin­gė­je bū­tų ir eko­no­miš­kai ne­pag­rįs­ta, ir ne­pers­ pek­ty­vu. Ly­giai ta pa­ti si­tua­ci­ja ir dėl Meln­ra­gės va­rian­to. Anot A.Kuz­mars­kio, dėl Meln­ra­ gės uos­to ne­rei­kia gąs­din­ti ir pyk­ dy­ti žmo­nių. „Kol Klai­pė­dos uos­to pa­jė­gu­ mai ne­bus už­pil­dy­ti dau­giau kaip 75 pro­c., gal­vo­ti apie nau­ją uos­tą net ne­ver­ta. Šian­dien pa­jė­gu­mai už­pil­dy­ti apie 50 pro­c. Iš­gi­li­nę uos­tą, įskai­tant ir Mal­kų įlan­ką, tu­rė­si­me dar di­des­nį da­bar­ti­nio uos­to po­ten­cia­lą. Tų ga­li­my­bių, ko­kios ga­li bū­ti Klai­pė­dos uos­

te jį vys­tant per ar­ti­miau­sius 20 me­tų, mes ne­pa­siek­si­me. Uos­tas ne­sto­vi vie­to­je. Kas­met jo pa­jė­ gu­m ai pa­d i­d ė­ja maž­d aug pen­ kiais mi­li­jo­nais to­nų“, – svars­tė A.Kuz­mars­kis. Jau da­bar Klai­pė­do­je yra gi­lia­ van­de­nis uos­tas, tu­rin­tis 14,5 met­ ro gy­lį. Ki­tas da­bar­ti­nio uos­to vys­ ty­mo žings­nis tu­rė­tų bū­ti gy­lis iki 17 met­rų. Šiau­ri­nio ir pie­ti­nio mo­lų per­ tvar­ky­mai, pa­pil­do­mos sie­nu­tės įren­gi­mas ties Kur­šių ne­ri­ja, iš­gi­ li­ni­mas kai­nuo­tų pi­giau, nei sta­ ty­ti išo­ri­nį uos­tą su nau­jo­mis ge­ le­žin­ke­lio li­ni­jo­mis, au­to­mo­bi­lių ke­liais. Tuo­met da­bar­ti­nis uos­tas ati­ tik­tų tą gy­lį, ku­ris bū­tų ir išo­ri­nia­ me uos­te, ir ga­lė­tų priim­ti „Balt­ max“ lai­vus. „Balt­max“ ar­ba „Post Pa­na­max“ ti­po lai­vai jau prii­mami ir da­bar, tik ne vi­suo­met juos pa­ vyks­ta pil­nai pa­krau­ti. Svar­bus klau­si­mas, anot A.Kuz­ mars­kio, esan­tis tas, ar bus toks kro­vi­nių srau­tas, ku­ris ap­krau­tų da­bar­ti­nį ir nau­ją uos­tą? Jo nuo­ mo­ne, 50 mln. to­nų esan­ti ta ri­ba, ku­rią kro­vi­nių rin­ka, bent ver­ti­ nant pa­gal da­bar­ti­nę situaciją, ga­ lin­ti pa­siū­ly­ti.

Vid­man­to Ma­tu­čio nuo­tr.

Aloy­zas Kuz­mars­kis:

Vai­do­tas Ši­lei­ka:

Į Klai­pė­dą kro­vi­niai atei­na iš to­li­miau­sių re­gio­nų – jų sa­vi­nin­ kai ži­no, kad čia dir­ba kva­li­fi­kuo­ti kro­vė­jai.

Klai­pė­dos uos­tas atei­ty­je – di­džiu­lis trans­por­to maz­gas, kur krau­na­mi bet ko­ kio dy­džio lai­vai.

Ką krau­tų „Balt­max“?

ni­jų aso­cia­ci­jos pre­zi­den­tas Vai­ do­tas Ši­lei­ka. Jis įsi­vaiz­duo­ja Klai­pė­dos uos­tą kaip di­džiu­lį įvai­raus trans­por­to su­si­kir­ti­mo maz­gą, kur ap­do­ ro­ja­mi vi­si kro­vi­niai ir krau­na­ mi bet ko­kio dy­džio į Bal­ti­jos jū­ rą ga­lin­tys įplauk­ti lai­vai.

„Nau­jus uos­tus gim­do kro­vi­nių srau­tai. Gi­lin­da­mi da­bar­ti­nį uos­ tą, dar tu­ri­me daug po­ten­cia­lo di­ din­ti jo pa­jė­gu­mus. Pa­kan­ka­mos ga­li­my­bės di­din­ti uos­to na­šu­ mą su­si­da­ry­tų ir ge­ri­nant kro­vos tech­no­lo­gi­jas“, – svars­tė nau­ja­ sis Lie­tu­vos jū­rų kro­vos kom­pa­

12

10

pirmADIENIS, BALANDŽIO 8, 2013

rubrika JŪRA Jū­rų die­na

Nuo­mos lai­vą

Ven­tės ra­gas

Eu­ro­pos Są­jun­gos ta­ry­ba pa­ siū­lė Lie­tu­vai per lai­ko­tar­pį nuo 2015 iki 2020-ųjų ku­riais nors me­tais ge­gu­žės 20 d. su­reng­ ti Eu­ro­pos jū­rų die­nos mi­nė­ji­mą. Eu­ro­pos mas­tu ren­gia­mas Jū­rų die­nos mi­nė­ji­mas vyk­tų Klai­pė­ do­je. Šiuo me­tu svars­to­ma, ko­ kie ren­gi­niai ir ku­riais me­tais čia tu­rė­tų bū­ti su­reng­ti.

Uos­to di­rek­ci­ja ir šie­met pla­nuo­ ja reng­ti ak­ci­ją „Su­si­pa­žin­ki­me su Klai­pė­dos uos­tu“. Ji pa­skel­bė kon­kur­są iš­si­nuo­mo­ti 200 as­ me­nų tal­pi­nan­tį lai­vą „Ve­nus S“. Uos­to di­rek­ci­ja šį lai­vą nau­do­ tų ir at­vyks­tan­čioms de­le­ga­ci­ joms po uos­tą pluk­dy­ti. „Ve­nus S“ Klai­pė­do­je jis yra vie­nin­te­lis tam tin­ka­mas lai­vas.

Kau­no T.Iva­naus­ko zoo­lo­gi­jos mu­zie­jus pla­nuo­ja iš es­mės re­ konst­ruo­ti Ven­tės ra­go or­ni­ to­lo­gi­jos sto­tį, at­nau­jin­ti joje įreng­tą mu­zie­jų. Ke­ti­na­ma su­ tvar­ky­ti pa­sta­tą, įreng­ti geo­ter­ mi­nį jo šil­dy­mą. Ven­tės ra­gas yra vie­nas iš la­biau­siai lan­ko­ mų Ne­mu­no del­tos re­gio­ni­nio par­ko vie­tų.

Krui­zų per­spek­ty­vos Klai­pė­do­je šv Pas­ta­rai­siais me­tais į Klai­pė­dos uos­tą už­ su­kan­čių lai­vų bu­vo kiek su­ma­žė­ję. Krui­ zi­nė lai­vy­ba – tar­si ban­guo­jan­ti jū­ra.

Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Nuos­mu­kis bai­gė­si?

Klai­pė­dos vals­ty­bi­nio jū­rų uos­ to di­rek­ci­jos Rin­ko­da­ros sky­riaus va­do­vė Kris­ti­na Gon­tier mi­nė­ jo, kad Bal­ti­jos jū­ros ir Klai­pė­dos uos­to krui­zi­nės lai­vy­bos ten­den­ ci­jos kiek ski­ria­si. Per re­ce­si­ją, ku­ri vy­ko nuo 2009 me­tų, ir dėl ne­ra­mu­mų Vi­dur­že­ mio jū­ros Af­ri­kos ša­ly­se krui­zi­nė lai­vy­ba Bal­ti­jos jū­ros re­gio­ne vys­ tė­si spar­čiai. Kai ku­riais me­tais ki­ li­mas su­da­rė ne­tgi 10 pro­c. Per­nai jis sie­kė 7 pro­c. Bal­ti­jos jū­ra bu­vo lai­ko­ma vie­nu iš spar­čiau­siai be­si­ vys­tan­čių pa­sau­lio krui­zi­nės lai­vy­ bos re­gio­nų. Klai­pė­dos uos­te pa­ki­li­mas bu­vo ne­žy­mus, o tam tik­rais me­tais ne­tgi fik­suo­tas kri­ti­mas. Ta­čiau 2012-ie­ ji jau bu­vo iš­skir­ti­niai. Pa­ly­gin­ti su 2011-ai­siais, lai­vų vi­zi­tų Klai­pė­do­ je pa­dau­gė­jo 16 pro­c. iki 45, tu­ris­ tų – 24 pro­c. iki be­veik 27 tūkst. Po nuo­smu­kio tai ge­ras re­zul­ta­tas. Bend­rai Bal­ti­jos jū­ros uos­tuo­ se šie ro­dik­liai su­da­rė ati­tin­ka­mai 6,5 pro­c. ir 13,2 pro­c. Iš vi­so Bal­ti­ jos jū­ro­je vei­kia 44 krui­zi­nės li­ni­ jos, tu­ris­tus pluk­do 88 lai­vai. Da­bar krui­zų pa­ki­li­mas Bal­ti­jos jū­ros re­gio­ne ne­bė­ra toks in­ten­sy­ vus. Šiais me­tais jis sieks apie tris pro­cen­tus. Uos­to di­rek­ci­jos duo­me­ni­mis, 2013 me­tais į Klai­pė­dą at­plauks 44 krui­zi­niai lai­ne­riai. Iš jų 7 – il­ges­ni kaip 200 met­rų. Pir­mą kar­tą Klai­ pė­do­je ma­ty­si­me „Ocean Ma­jes­ty“, „Vi­sion of the Seas“, „Sil­ver Whis­ per“ ir „Thom­son Spi­rit“. Pas­ta­ra­ sis yra pir­ma­sis į Klai­pė­dą už­suk­ sian­tis krui­zi­nės li­ni­jos „Thom­son Crui­ses“ lai­vas. Krui­zi­nės lai­vy­bos se­zo­nas šie­met tę­sis be­veik 5 mė­ ne­sius – nuo ge­gu­žės 4 iki rug­sė­ jo 26 die­nos. Ypač op­ti­mis­tiš­ki 2014-ie­ji

Ki­tais me­tais at­plauk­ti į Klai­pė­dos uos­tą jau už­si­re­gist­ra­vo 49 krui­zi­ niai lai­vai. Pla­nuo­ja­mas pa­na­šus apie 5 mė­ne­sių truk­mės krui­zi­nės lai­vy­bos se­zo­nas – nuo ge­gu­žės 8 iki rug­sė­jo 26 die­nos. Iš pus­šim­čio krui­zi­nių lai­vų, ku­rie už­suks į Klai­pė­dos uos­tą, yra net 11 di­džių­jų. Bir­že­lį lau­kia­ ma at­plau­kiant re­kor­di­nio – 317,2 met­ro il­gio – „Ce­leb­ri­ty Ec­lip­se“.

Il­ges­nis lai­vas Klai­pė­dos uos­te dar ne­si­lan­kė. Išs­kir­ti­niai 2014-ie­ji bus ir tuo, kad pir­mą kar­tą pla­nuo­ja­ma tris lai­vus švar­tuo­ti ir prie Klai­pė­ dos ke­lei­vių ir kro­vi­nių ter­mi­na­lo kran­ti­nių. 2013 me­tų rug­sė­jį bai­ gia­mas sta­ty­ti Ke­lei­vių ir kro­vi­ nių ter­mi­na­las bu­vo pri­sta­ty­tas ir pa­sau­lio krui­zi­nės lai­vy­bos gran­ dams. Žvel­giant į atei­tį, dar vie­nas Bal­ti­jos jū­ros re­gio­no at­skai­tos taš­kas bus 2015 me­tai. Šian­dien nie­kas dar tiks­liai ne­ga­li pro­gno­ zuo­ti, kaip iš lai­vų iš­me­ta­mų du­ jų ap­ri­bo­ji­mai Bal­ti­jo­je ir Šiau­rės jū­ro­je pa­veiks lai­vy­bą, taip pat ir krui­zi­nę.

Kris­ti­na Gon­tier:

Šie­met ir ar­ti­miau­ siais me­tais krui­zi­ nių ke­lio­nių kai­nos kils – per re­ce­si­ją jos bu­vo nu­kri­tu­ sios iki neį­ti­kė­ti­nų že­mu­mų.

Tu­ris­tai tam­pa iš­ran­kes­ni

Šiais me­tais jau de­šim­tą kar­tą Klai­pė­dos uos­to de­le­ga­ci­ja da­ly­ va­vo pa­sau­li­nė­je pa­ro­do­je „Crui­ se Ship­ping Mia­mi“ JAV. Pa­ro­do­je ap­si­lan­kiu­si ir kon­ fe­ren­ci­jo­se da­ly­va­vu­si K.Gon­ tier ti­ki­no, kad vi­sa­me pa­sau­ly­je ste­bi­mos nau­jos ten­den­ci­jos. Vis dau­giau pa­sau­li­nės krui­zi­nės lai­ vy­bos li­ni­jų sa­vo vers­lą pla­nuo­ja Ry­tų re­gio­nuo­se – Ki­ni­jo­je, In­do­ ne­zi­jo­je, Tai­lan­de. Krui­zi­nės lai­ vy­bos eks­per­tai nu­ma­to, kad di­dės upi­nių krui­zų po­pu­lia­ru­mas. „Į To­li­mų­jų Ry­tų re­gio­ną tu­ris­ tus ir krui­zi­nės lai­vy­bos kom­pa­ni­ jas trau­kia ma­žes­nės kai­nos. Taip pat šių kraš­tų iš­skir­ti­nu­mas ir pa­ trauk­lu­mas sly­pi eg­zo­ti­ko­je. Pri­ pa­žin­ta, kad apie 70 pro­c. krui­zi­ nės lai­vy­bos tu­ris­tų yra tie, ku­rie ke­liau­ja ne pir­mą kar­tą. Jie kas­kart ieš­ko ko nors iš­skir­ti­nio“, – ti­ki­no K.Gon­tier. Klai­pė­dos uos­tas, priim­da­mas krui­zi­nius lai­vus, iš­skir­ti­nu­mu ne­

Ten­den­ci­ja: tiek šie­met, tiek ki­tais me­tais krui­zi­nės lai­vy­bos se­zo­ną Klai­pė­do­je ati­da­rys lai­vas „Cos­ta Pa­ci­fi­ca

pa­si­žy­mė­da­vo. Už­ten­ka žvilg­te­lė­ti į krui­zi­nių lai­vų ter­mi­na­lo priei­gas, kad įsi­ti­kin­tume, jog per 10-me­tį ne la­bai kas pa­si­kei­tė. Įvai­rio­se pa­ro­do­se krui­zi­nės lai­ vy­bos li­ni­jų at­sto­vai klai­pė­die­ čių yra klau­sę, ar jau su­tvar­ky­tos krui­zi­nio ter­mi­na­lo priei­gos, se­ na­mies­tis. Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės pa­stan­ gos su­tvar­ky­ti se­na­mies­tį yra gan ri­bo­tos. Lie­tu­vos pa­jū­rio kraš­te trūks­ta ne vien tik šva­ros bei tvar­ kos, bet ir ryš­kes­nių trau­kos ob­jek­ tų, ir, ži­no­ma, ar­chi­tek­tū­ri­nio pa­ vel­do. Nea­be­jo­ti­na, kad bet ku­rio krui­ zi­nio lai­vo su tūks­tan­čiais ke­lei­ vių at­plau­ki­mas yra svar­bus ša­ liai, nes to­kiu bū­du di­di­na­mas jos ži­no­mu­mas. Krui­zai brangs

Skai­čiuo­ja­ma, kad šie­met pa­sau­ly­ je krui­zi­niais lai­vais plauks apie 20 mln. žmo­nių. 2012 me­tais jų bu­vo apie 18 mln. Pag­rin­di­niu krui­zi­nės lai­vy­bos re­gio­nu vis dar iš­lie­ka Ka­ ri­bų jū­ra. Pla­nuo­ja­ma, kad jau šie­met ir ar­ti­miau­siais me­tais krui­zi­nių ke­ lio­nių kai­nos kils. Per re­ce­si­ją jos

Re­kor­di­nin­kas: 2014-ai­siais yra už­re­gist­ruo­tas net 317 met­rų il­gio krui­z

il­ges­nis lai­vas Klai­pė­dos uos­te dar ne­bu­vo švar­tuo­ja­mas.

bu­vo nu­kri­tu­sios iki neį­ti­kė­ti­nų že­mu­mų. Kai ku­rios kom­pa­ni­jos jau ne­tgi at­šau­ki­nė­jo rei­sus, nes ke­lio­nės ne­be­pa­deng­da­vo jų or­ga­ ni­za­vi­mo iš­lai­dų. Anot K.Gon­tier, pa­sau­li­niuo­se krui­zi­nės lai­vy­bos fo­ru­muo­se pa­ sta­rai­siais me­tais vis dau­giau dė­

me­sio ski­ria­ma sau­giai lai­vy­bai. Griež­tė­ja rei­ka­la­vi­mai, at­si­ran­da pa­pil­do­mų mo­ky­mų. Tai taip pat di­dins krui­zų kai­nas. Kon­fe­ren­ci­jo­je Ma­ja­my­je pa­da­ ry­ta iš­va­da, kad pla­čiai nu­skam­ bė­ju­si 2012 me­tų pra­džios „Cos­ta Con­cor­dia“ ava­ri­ja di­des­nės bend­

11

pirmADIENIS, BALANDŽIO 8, 2013

JŪRA Pa­pil­do­ma rink­lia­va

Fil­mas apie pi­ra­tus

Uos­ti­nin­kų tur­tas

ES uos­tuo­se vei­kiau­siai at­si­ras pa­pil­do­ma rink­lia­va, skir­ta lai­ vams uti­li­zuo­ti. Ją rinks vi­si ES uos­tai ir pi­ni­gus per­ves į lai­vų uti­li­za­vi­mo fon­dą. No­ras įves­ ti šią rink­lia­vą ki­lo, kai paaiš­kė­jo, kad daug ES ša­lių lai­vų at­si­kra­ to pakikda­mos juos In­di­jos, Šri Lan­kos ir ki­tų In­di­jos van­de­ny­no ša­lių pa­plū­di­miuose.

Ko­vą JAV tu­rė­jo pa­si­ro­dy­ti fil­ mas „Ka­pi­to­nas Fi­lip­sas“ apie So­ma­lio pi­ra­tus, ku­rie už­gro­bia „Maersk“ lai­vą. Fil­mas pre­ten­ duo­ja gau­ti „Os­ka­rą“. Jo de­biu­ tas ati­dė­tas iki spa­lio mė­ne­sio. Šio­mis die­no­mis pra­de­da­mas de­monst­ruo­ti Da­ni­jo­je su­kur­tas fil­mas apie pi­ra­tus „A Hi­jac­king“ („Užg­ro­bi­mas“).

MSC par­da­vė 35 pro­c. „Klai­pė­ dos Smel­tę“ val­dan­čios „Ter­mi­ nal In­vest­ment Li­mi­ted“ (TIL) ak­ci­jų. Jas įsi­gi­jo in­ves­ti­ci­nis fon­das „Glo­bal Inf­rast­ruc­tu­re Part­ners“. San­do­rio ver­tė – 1,9 mlrd. JAV do­le­rių. TIL pa­sau­ly­je val­do apie 30 kon­tei­ne­rių ter­mi­ na­lų, pa­gal apim­tis lai­ko­ma šeš­ ta kom­pa­ni­ja pa­sau­ly­je.

vie­sė­ja Džiu­gi­na su­grįž­tan­tys sy­kai

a“.

Lie­tu­vo­je sy­kas – ma­žai ži­no­ma žu­vis. Net pa­ma­rio žve­jai sua­be­jo­ja, ar bu­vo ją ka­da nors su­ga­vę.

Egi­di­jus Ba­ce­vi­čius Sko­li­nys iš skan­di­na­vų

DMN nuo­tr.

zi­nio lai­vo „Ce­leb­ri­ty Ec­lip­se“ vi­zi­tas – „Kel­vin­da­vies.co.uk“ nuo­tr.

ros ža­los krui­zų vers­lui ne­pa­da­rė. Ke­lei­vių krui­zi­niuo­se lai­vuo­se ne­ su­ma­žė­jo. Taip pat kons­ta­tuo­ta, kad jau praė­jo nau­jų krui­zi­nių lai­vų sta­ty­ bos bu­mas. Vėl­gi jį su­stab­dė bend­ ra pa­sau­li­nė lai­vy­bos kri­zė ir kri­tu­ sios krui­zų pa­slau­gų kai­nos.

Dau­ge­lį me­tų ty­ri­nė­jau šias žu­vis. Jų pa­va­di­ni­mas, žūk­lė, pa­nau­do­ji­ mas tu­ri są­sa­jų su šiau­rie­tiš­ka kul­ tū­ra. Sy­ko rū­šies pa­va­di­nimas yra be­ maž tūks­tan­čio me­tų se­nu­mo sko­ li­nys iš šiau­rės ša­lių kal­bų. Skan­ di­na­vų kal­bų daik­ta­var­dis „siik“ reiš­kia stip­rią, tvir­tą, la­ši­ši­nę žu­ vį. Šve­dams tai „sik“, suo­miams – „sii­ka“, es­tams – „siia­ka­la“, lat­ viams – „sīga“, len­kams – „si­ha“, ru­sams – „sik“. Į lie­tu­vių kal­bą pa­va­di­ni­mas pa­ te­ko vė­lai ir pe­rim­tas iš kur­ši­nin­ kų, ku­rie pe­rė­mė jį iš lat­vių kur­šių tar­mės. Žo­dy­nuo­se lie­tu­vių kal­ba pa­va­di­ni­mas mi­ni­mas nuo 1857 m. ir tik 1910 m. įtrauk­tas V.Kal­vai­ čio žo­dy­ną. Kaip sy­ką va­di­no Pla­te­lių eže­ro žve­jai, nė­ra ži­no­ma. Eže­ruo­se gy­ ve­nan­čios ma­žo­sios sy­kų gi­mi­nai­ tės se­lia­vos pa­va­di­ni­mas yra sko­ li­nys iš len­kų kal­bos – „sie­la­wa“. Sy­ki­nių šei­mos žu­vų yra daug ir įvai­rių. Vien Eu­ro­pos van­de­ny­ se iki 1955 me­tų ap­ra­šy­tos 92 at­ mai­nos. Pa­sau­ly­je šis skai­čius vir­ ši­jo 300. Lie­tu­vos ir ap­lin­ki­niuo­se van­ de­ny­se iš­ski­ria­mi trys šių žu­vų at­ mai­nos. Svar­bu pa­žin­ti jū­ri­nį sy­ ką. Jo kū­no il­gis sie­kia 35–50 cm, jis sve­ria 0,4–1,3 ki­log­ra­mo ir gy­ ve­na iki 12 me­tų. Sy­kų iš­pli­ti­mas api­ma Di­džią­ ją Bri­ta­ni­ją, Šiau­rės ir Ry­tų Eu­ro­ pos že­mu­mų bei Al­pių kal­nų eže­ rus. Dau­ge­ly­je Vi­du­rio Eu­ro­pos ir di­des­nė­je da­ly­je Ru­si­jos eže­rų ir upių sy­kai yra le­dyn­me­čio už­si­li­ kė­liai. Gė­lo ir ma­žo drus­kin­gu­mo van­ de­ny­se Bal­ti­jos jū­ro­je su­gau­na­ mi pu­siau praei­viai jū­ri­niai sy­kai. Jie di­des­nę gy­ve­ni­mo da­lį pra­lei­ džia jū­ro­je ir ner­šia Kur­šių ma­rio­ se. Eže­ri­nių sy­kų Lie­tu­vo­je su­gau­ na­ma Pla­te­lių ir Viš­ty­čio eže­ruo­se. Ry­tų Lie­tu­vos eže­ruo­se ap­tin­ka­ mos se­lia­vos. Gy­ve­ni­mas ir nerš­tas

Sy­kai va­sa­rą jū­ro­je lai­ko­si 12–20 m gy­ly­je, plau­kio­ja pa­vie­niui ar kla­ jo­ja iš vie­nos vie­tos į ki­tą bū­re­liais, lai­ko­si žiob­rių, suau­gu­sių stri­ me­lių, vien­me­čių eše­rių ir star­kių san­tal­kų.

Veik­lūs švin­tant ir prieš sau­ lė­ly­dį, ma­žiau pa­slan­kūs – vi­dur­die­nį ir nak­tį. Ru­de­nį ir žie­mą veik­lūs ir vi­dur­ die­nį. Nak­tį už­klys­ta į prie­ kran­tės sek­lu­mas, kur jau­ni sy­kai įsi­mai­šo į už­kly­du­sių brėt­ lin­gių, ne­di­de­ lių stri­me­lių bū­re­lius ir su­gau­n a­ mi kar­ tu. Sy­kai mai­ti­na­ si šil­tuo­ ju me­tų lai­ku, žie­ mą – ra­my­bė. Mi­ta­lo jaut­rio­mis lū­po­mis čiuo­ pia ant dug­no. Priek­ran­tė­je ir Kur­šių ma­rio­se įvai­raus am­žiaus sy­kų skran­džiuo­ se ap­tik­ta mi­zi­džių, smė­li­nių kre­ ve­čių, smul­kin­tų Bal­ti­jos trups­nių, smė­li­nu­kių kiau­tų.

Lie­tu­vos pa­štas 1998 m. į apy­var­tą iš­lei­do pa­što ženk­lą su eže­ri­nio sy­ko at­ vaiz­du. Suau­gę sy­kai pa­pil­do­mai mi­ to smė­li­niais grun­da­lais, stin­te­lių ir stri­me­lių mai­liu­mi. Iš 18 m gy­lio iš­trauk­tų žu­vų skran­džiuo­se ap­tik­ ta 80 mm il­gio bret­lin­gių ir smė­li­ nu­kių (to­bių). Sy­kai ner­šia nuo rug­sė­jo, vi­są spa­lį iki lapk­ri­čio, van­dens tem­ pe­ra­tū­rai nu­kri­tus iki 6 laips­nių. Tuo­met trau­kia ar­čiau kran­to, gau­siau su­gau­na­mi 10–20 met­ rų gy­ly­je abi­pus Klai­pė­dos uos­to įplau­kos ir šiau­ri­nė­je Kur­šių ma­ rių da­ly­je. Pag­rin­di­nės nerš­ta­vie­tės yra Kur­šių ma­rių vi­du­ry­je, Ni­dos-Ra­ sy­tės (Ry­ba­čio, Šar­ku­vos ir Piet­ry­ čio da­lies Kar­šins­ko-Dei­mos bei­ kiek ma­žiau Ne­mu­no del­tos Ežios priei­go­se. Paau­gu­sias žu­vy­tes apie ko­vą Kur­šių ma­rių van­de­nys iš­ne­ša į jū­ rą. Jos ren­ka­si di­des­nius drums­to van­dens gy­lius. Me­tų pa­bai­go­je sy­kų mai­lius sie­ kia 7–10 cm il­gį.

Išliko: sy­kas – re­ta, Kur­šių ma­rio­se vos neiš­ny­ku­si žu­vis. „Pu­re­fis­hing.com“ nuo­tr.

Sy­kų žūk­lės ypa­tu­mai

Sy­kai at­si­tik­ti­nai ir ne­gau­siai su­ gau­na­mi rugsėjo–spalio mė­ne­ siais Bal­ti­jos prie­kran­tė­je ir Kur­šių ma­rio­se. Ats­ki­rais at­ve­jais Kop­ ga­lio (prie­kran­tės) žu­vų ste­bė­se­ nos sto­ty­je pa­va­sa­rį ir vi­dur­va­sa­ rį kar­tu su žiob­riais ir kar­pi­nė­mis žu­vi­mis įkliū­va 1–2 me­tų am­žiaus sy­kai. Ty­ri­mų lai­ko­tar­piu sy­kų su­ gau­ta vel­kiau­jant ties Juodk­ran­ te ir Kop­ga­ly­je sta­tant aukš­tus va­ li­nius tink­lai­čius. Žve­jai mė­gė­jai šias žu­vis ver­ti­na kaip iš­tver­min­ gas, at­kak­liai ir stip­riai be­si­prie­ši­ nan­čias. Rus­niš­kis dr. Ka­zys Gai­ga­las dar 1978 m. pa­skel­bė Lie­tu­vos moks­ li­nin­kų ty­ri­mus api­bend­ri­nan­ tį straips­nį apie Kur­šių ma­rių ir Bal­ti­jos jū­ros sy­kus. Di­džiau­si sy­ kų kie­kiai su­gau­ti XX a. 6-ame ir 7-ame de­šimt­me­ty­je. Vers­li­nių lai­ mi­kių dy­džiai ma­rio­se ir Ne­mu­no že­mu­py­je siek­da­vo ma­žiau­siai nuo 222 iki 605 cent­ne­rių 1955–1959 me­tais ir nuo 181 iki 277 cent­ne­rių 1965–1969 me­tais. Sy­kams at­si­lie­pė nuo aš­tun­to­jo de­šimt­me­čio su­pras­tė­ju­si Kur­šių ma­rių van­de­nų būk­lė. Jų lai­mi­ kiai smuk­te­lė­jo iki 73–171 cent­ ne­rio 1980–1984 me­tais ir 2–21

cent­ne­rio 1985–1989 me­tais. Po 1990 me­tų abi­pus Klai­pė­dos uos­to įplau­kos įtva­rų sta­to­ma tink­lai­čių juos­ta sy­kams ir to­liau plau­kio­ jan­čioms vers­li­nėms žu­vims ta­po neį­vei­kia­ma už­kar­da. Sy­kų ban­da per ke­lis de­ši­mtme­čius nu­ste­ken­ ta dėl rū­šies vei­si­mo­si ypa­ty­bių ir žve­jy­bos. Ge­ri po­slin­kiai pra­dė­ti ste­bė­ti, kai Kur­šių ma­rio­se ir prie­kran­tė­ je bu­vo su­var­žy­ta vers­li­nė žve­jy­ba, su­griež­tin­ta lai­mi­kių ap­skai­ta. Nuo 2012 me­tų sy­kų kaip ir žiob­ rių ban­dos iš lė­to at­si­gau­na, jų vis daž­niau su­gau­na­ma prie­kran­tė­ je. Ta­čiau tai tik da­le­lė XX a. vi­ du­ry­je su­gau­to kie­kio. Praė­ju­sių me­tų spa­lio pa­bai­go­je Smil­ty­nėsKop­ga­lio žve­jai žiob­ri­niais (sy­ki­ niais) tink­lais su­ga­vo dau­giau kaip 200 vnt. (ati­tin­ka­mai 60 kg) sy­kų. Dau­giau su­ga­vo Šven­to­sios ir Kur­ šių ma­rių žve­jai. Pa­di­dė­jęs dė­me­sys po­le­dyn­ me­čio van­de­nų sen­bu­viams ne­li­ ko be at­gar­sio. 1992 m. nyks­tan­ti ir men­kai iš­tir­ta ne­gau­si žu­vų rū­ šis įtrauk­ta į re­tų ir nyks­tan­čių gy­ vū­nų są­ra­šą. Lie­tu­vos pa­štas 1998 m. į apy­var­tą iš­lei­do ženk­lą su eže­ ri­nio sy­ko at­vaiz­du iš se­ri­jos Lie­tu­ vos rau­do­no­ji kny­ga.

12

pirmADIENIS, BALANDŽIO 8, 2013

JŪRA

Pra­ban­giau­sia: iš vi­sų pa­sau­lio va­do­vų lai­vų la­biau­siai iš­si­ski­ria Jung­ti­nių Ara­bų Emy­

ra­tų prem­je­ro jach­ta.

Tra­di­ci­ja: skan­di­na­viš­kai kuk­li, bet kar­tu ir is­to­riš­kai iš­skir­ti­nė Nor­ve­gi­jos ka­ra­liaus jach­

ta „Nor­ge“.

Vals­ty­bių va­do­vų pramoginės jach­tos Kiek­vie­nos sa­ve ger­bian­čios jū­ri­nės vals­ ty­bės va­do­vas nau­do­ja­si ne tik li­mu­zi­ nais, lėk­tu­vais, bet ir jach­to­mis. Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Ara­bų va­do­vų lai­vai

Gal­būt išim­tis yra po­stso­vie­ti­nės ša­lys. Lie­tu­vos Pre­zi­den­tė ne tik jach­tos, bet ir lėk­tu­vo ne­tu­ri. Ne­ te­ko gir­dė­ti, kad as­me­ni­niais lai­ vais nau­do­tų­si ir Lat­vi­jos ar Es­ti­ jos aukš­čiau­sie­ji va­do­vai. Įs­pū­din­giau­sius lai­vus tu­ri Ara­ bų ša­lių va­do­vai. Jung­ti­nių Ara­bų Emy­ra­tų prem­je­ras šei­chas Mo­ ha­me­das bin Ra­ši­das al Mak­tu­mis nau­do­ja­si jach­ta „Du­bai“. Ji lai­ko­ma ant­ra di­džiau­sia jach­ ta pa­sau­ly­je po ru­sų mi­li­jar­die­riaus Ro­ma­no Ab­ra­mo­vi­čiaus jach­tos „Ec­lip­se“. 162 met­rų il­gio, 26 maz­ gų grei­čio, 33 800 AG jach­ta „Du­ bai“ pa­sta­ty­ta 2006 me­tais, kai­ na­vo apie 300 mln. JAV do­le­rių. Ji ga­li priim­ti 72 sve­čius, įgu­lą su­da­ro 88 jū­ri­nin­kai ir ap­tar­nau­jan­tis per­ so­na­las. Jach­ta „Du­bai“ iš­si­ski­ria įmant­riu ves­ti­biu­liu su stik­li­niais laip­tais ir tri­mis lif­tais, jo­je įreng­ ti ba­sei­nai, lai­vas ap­rū­pin­tas ne­di­ de­liu po­van­de­ni­niu lai­vu ir sraig­ tas­par­niu. Oma­no sul­to­no Ka­bu­so bin Sai­do jach­ta „Al Said“ pa­sta­ty­ta 2007 me­tais. Ji kai­na­vo 250 mln. JAV do­le­rių. 155 met­rų il­gio jach­

to­je įreng­ta kon­cer­tų sa­lė, ku­rio­je vie­nu me­tu ga­li gro­ti 50 mu­zi­kan­ tų or­kest­ras. Jach­tos įgu­lą su­da­ro 154 na­riai. Egip­to pre­zi­den­tas nau­do­ja­si jach­ta „El Hor­ria“, ku­rios pir­ma­sis pa­va­di­ni­mas bu­vo „Mah­rous­sa“. Ji sta­ty­ta XIX am­žiu­je. Jach­ta ne kar­tą bu­vo re­konst­ruo­ja­ma, prail­ gin­ta nuo 128 iki 147 met­rų. Pra­džio­je jo­je bu­vo įreng­ti va­ ran­tie­ji ra­tai, ku­rie pa­keis­ti lai­ vams įpras­tais sraig­tais. 6,5 tūkst. AG jach­ta „El Hor­ria“ ga­li iš­vys­ty­ ti iki 16 maz­gų grei­tį. Skan­di­na­vų jach­tos

Eu­ro­pos vals­ty­bių mo­nar­chai nuo se­no nau­do­ja­si as­me­ni­niais lai­vais, tik jie yra ge­ro­kai kuk­les­ni nei Ara­ bų ša­lių va­do­vų. Nor­ve­g i­jos ka­ra­l ius Ha­rol­ das nau­do­ja­si jach­ta „Nor­ge“. Tai 80 met­rų il­gio, 11 met­rų plo­čio, 17 maz­gų grei­čio jach­ta, ku­rią po Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro su­rin­ku­si pi­ni­gus ka­ra­liui pa­do­va­no­jo nor­ve­ gų tau­ta. Jach­ta „Nor­ge“, ku­ri prieš įsi­gy­jant ją ka­ra­liui va­di­no­si „Phi­ lan­te“, sta­ty­ta 1937 me­tais. Jach­ta „Nor­ge“ Nor­ve­gi­jos ka­ ra­lius plau­kia į re­ga­tas, da­ly­vau­ja jū­ri­nė­se ke­lio­nė­se ir vals­ty­bi­niuo­ se vi­zi­tuo­se į ki­tas ša­lis.

Da­ni­jos ka­ra­liš­ko­ji šei­ma nau­do­ ja­si 1932 me­tais sta­ty­ta 78 met­rų il­gio, 10 met­rų plo­čio jach­ta „Dan­ neb­rog“. Šia­me lai­ve su­mon­tuo­ti iš to pa­ties pa­va­di­ni­mo 1879 me­ tais nu­ra­šy­tos jach­tos išim­ti bal­dai. Da­ni­jos ka­ra­liš­ko­ji jach­ta pri­tai­ky­ta ka­ro at­ve­ju nau­do­ti kaip plau­kio­ jan­ti li­go­ni­nė. Suo­mi­jos pre­zi­den­tas nau­do­ja­si neįp­ras­to si­lue­to kuk­lia 19 met­rų il­gio, 5,7 met­ro plo­čio jach­ta „Kul­ ta­ran­ta VIII“. Ji sta­ty­ta 2008 me­ tais ir kai­na­vo 1,9 mln. JAV do­le­rių. Dvie­jų žmo­nių val­do­mas lai­vas ga­ li priim­ti 18 ke­lei­vių.

Ne­te­ko gir­dė­ti, kad as­me­ni­niais lai­vais nau­do­tų­si Lie­tu­ vos, Lat­vi­jos ar Es­ ti­jos aukš­čiau­sie­ji va­do­vai.

Neiš­sis­ki­ria pra­ban­ga

Di­de­le pra­ban­ga neiš­sis­ki­ria ir Di­ džio­sios Bri­ta­ni­jos ka­ra­liš­ko­sios šei­mos lai­vas. Ka­ra­lie­nė Elž­bie­ta II nau­do­ja­si 2010 me­tais iš­nuo­mo­ta jach­ta „Heb­ri­dean Prin­cess“. Šis 71 met­ro il­gio ir 14 met­rų plo­čio lai­vas sta­ty­tas 1964 me­tais kaip jū­rų kel­tas, ku­ris ga­lė­jo priim­ti 600 ke­lei­vių ir apie 50 au­to­mo­bi­ lių. 1989 me­tais kel­tas per­tvar­ky­ tas į pra­ban­gų krui­zi­nį lai­vą, ku­ris ga­li priim­ti 49 ke­lei­vius.

Sti­lius: di­zai­nu iš­si­ski­ria ir ne­di­de­lė Suo­mi­jos pre­zi­den­to jach­ta.

„Dia­ry.dun­va­lan­ree.com“, „Yachts­ma­ga­zi­ne.com“, „Cap­tains­voya­ge-fo­rum.com“ nuo­tr.

Šis lai­vas ga­li iš­vys­ty­ti iki 12 maz­gų grei­tį. Bel­gi­jos ka­ra­lius Al­ber­tas II nau­ do­ja­si kuk­liu 26 met­rų il­gio ir 6,5 met­ro plo­čio pra­mo­gi­niu lai­vu. Jo pri­va­lu­mas – iki 33 maz­gų grei­tis. Lai­vas spe­cia­liai sta­ty­tas Bel­gi­jos ka­ra­liui. Jį ka­ra­liš­ka šei­ma įsi­gi­jo 2009 me­tais. Pir­ki­nys kai­na­vo 4,6 mln. eu­rų. Įdo­mu tai, kad JAV pre­zi­den­tas ofi­cia­liai ne­tu­ri as­me­ni­nio lai­vo. Rei­ka­lui esant, JAV va­do­vo reik­ mėms nuo­mo­ja­mos jach­tos „Se­ quoia“ ar­ba „Po­to­mac“. Pas­ta­ro­ ji jach­ta sta­ty­ta 1934-ai­siais kaip pa­kran­čių ap­sau­gos lai­vas, ta­čiau po ke­lių me­tų bu­vo pri­tai­ky­ta JAV pre­zi­den­to reik­mėms. Šią 50 met­rų il­gio ir 7 met­rų plo­čio jach­tą ypač

mė­go Frank­li­nas Ruz­vel­tas, ku­ ris kas­met pra­leis­da­vo jo­je apie 50 die­nų. Ru­si­jos pre­zi­den­tas ofi­cia­liai jach­tos ne­tu­ri. Bu­vo pa­si­ro­dę tei­gi­ nių, kad 2009 me­tais Ru­si­jos pre­ zi­den­tui už 30 mln. eu­rų pa­sta­ty­ ta pra­ban­gi jach­ta „Si­rius“. Jo­je jis ne­va prii­mi­nė­sian­tis į So­čio žie­mos olim­pia­dą 2014 me­tų pra­džio­je at­ vyk­sian­čius aukš­to ran­go sve­čius. Skelb­ta, kad „Si­rius“ ga­li priim­ ti 12 sve­čių. Ofi­cia­lių pa­tvir­ti­ni­ mų, kad Ru­si­jos pre­zi­den­tas įsi­gi­ jo nau­ją pra­ban­gią jach­tą, ne­bu­vo. Rea­liai Ru­si­jos pre­zi­den­tas nau­do­ ja­si jach­ta „Olim­pia“, ku­rią val­do lai­vy­bos kom­pa­ni­ja „Sov­komf­lot“, ir 1982 me­tais sta­ty­tu pra­mo­gi­niu lai­vu „Kav­kaz“.

Kro­vė­jams išo­ri­nio uos­to ne­rei­kia Sėk­m in­gai di­d e­l io 9 trans­por­to maz­go veik­ lai ypač svar­būs ir kon­ku­ren­cin­gi

Konkurentas: Gdansko išorinio uosto schema.

„Rov-pilot.com“ nuotr.

ge­le­žin­ke­lio ta­ri­fai, ge­ra kro­vi­nių ga­be­ni­mo į uos­tą inf­rast­ruk­tū­ra. Į gy­lius, kran­ti­nes, ge­le­žin­ke­lius, ke­lius, na­vi­ga­ci­nes są­ly­gas ir tu­ ri bū­ti de­da­mos ar­ti­miau­sių me­tų in­ves­ti­ci­jos. V.Ši­lei­ka taip pat ke­lia klau­si­mą, ką nau­jai įreng­ta­me „Balt­max“ uos­te bū­tų ga­li­ma krau­ti? Vie­nas rea­lių kro­vi­nių ga­lė­tų bū­ti ang­lys. Da­bar jos su­da­ro apie 50 pro­c. Ry­ gos uos­to kro­vi­nių. Ang­lys yra pi­ gus kro­vi­nys. Di­des­nė ti­ki­my­bė, kad jos vis tiek ke­liau­tų per Ry­gos

uos­tą, nes nuo Ru­si­jos ang­lių tel­ ki­nių iki jo ar­čiau. Išo­ri­nio uos­to stu­di­jos eks­per­ tai pa­tei­kia duo­me­nis, kad pla­nuo­ ja­ma­me Bū­tin­gės „Balt­max“ uos­te vie­nas pa­grin­di­nių kro­vi­nių bū­tų kon­tei­ne­riai. Pa­tei­kia­mi net 3 mln. TEU per me­tus jų kie­kiai. Iš kur at­ si­ras tiek kon­tei­ne­rių? Anot V.Ši­lei­ kos, Lie­tu­vos eko­no­mi­ka tiek kro­vi­ nių kon­tei­ne­riuo­se nie­ka­da ne­tu­rės. Gal­būt apie pa­na­šius skai­čius ga­li­ ma svars­ty­ti, jei į kon­tei­ne­rius bū­ tų su­dė­ti vi­si Lie­tu­vos ir Bal­ta­ru­si­ jos kro­vi­niai. Ar tai rea­lu? Di­de­lius kon­tei­ne­ri­nių kro­vi­nių kie­kius ga­li tu­rė­ti Ru­si­ja. Ta­čiau

rei­kia įver­tin­ti, kad pa­ti Ru­si­ja sta­ to­si nau­jus kon­tei­ne­ri­nius ter­mi­ na­lus, vienas kurių – Bron­ka, kur ir ke­liaus jos kon­tei­ne­riai. V.Ši­lei­kos nuo­mo­ne, ga­li­my­bę sta­ty­ti išo­ri­nį uos­tą Klai­pė­do­je rei­ kė­tų rim­tai svars­ty­ti tuo at­ve­ju, jei atei­tų tokia pa­sau­li­nio ly­gio kom­ pa­ni­ja kaip „Maersk Li­ne“. Ji ku­ria HUB-ą Len­ki­jos Gdans­ko uos­te. Jo kro­va kas­met au­go ir per­nai sie­kė 900 tūkst. TEU. Pla­nuo­ja­mas ant­ra­sis – dar 1,5 mln. TEU plėt­ros eta­pas. V.Ši­lei­ ka ža­vė­jo­si tuo, kad gi­lia­van­de­nis uos­tas Gdans­ke pa­sta­ty­tas grei­tai ir be jo­kių svy­ra­vi­mų.

19

pirmadienis, balandžio 8, 2013

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė kartu su leidykla „Gimtasis žodis“ –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Džeko Londono knygą „Baltoji Iltis“.

Džekas Londonas. „Baltoji Iltis“ – vilkas, užaugęs atšiauriame pasaulyje, patyręs daugybę skriaudų, kiekvieną akimirką kovojęs dėl galimybės išlikti, patenka į visai kitą aplinką, kurioje nubunda geriausios jo prigimties šaknys. Vilkiukas niekad nebuvo matęs žmogaus, tačiau instinktu jautė jo galią. Kažkokiu nesuvokiamu būdu žmoguje jis atpažino gyvybę, kuri išsikovojo pranašumą prieš kitus Tyrų gyventojus. Ne vien savo, bet ir visų savo protėvių akimis žiūrėjo dabar vilkiukas į žmogų, – akimis, kurios kadaise sukinėjosi tamsoje apie daugybę žiemos stovyklų laužų, kurios spoksojo iš tolo arba iš tankumynų gelmės į tą keistą dvikojį gyvį, kuris buvo visų gyvųjų daiktų viešpats.

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę

rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, balandžio 16 d.

Avinas (03 21–04 20). Būkite atsargus su pinigais, neišlaidaukite. Spinduliuosite meilę ir šilumą aplinkiniams, mėgausitės gyvenimu ir teigiamai vertinsite save. Jautis (04 21–05 20). Aiškiai suvoksite, ką vertinate ir mylite. Tinkamas laikas apmąstyti seniai parengtus planus ir juos įgyvendinti. Dvyniai (05 21–06 21). Sėkmingai kuriate planus ir juos įgyvendinate. Palankus laikas suvokti savo mintis ir priimti tinkamus sprendimus. Tik iki rytojaus viso to nepamirškite. Vėžys (06 22–07 22). Pastebėsite, kad esate vertinamas dėl gebėjimo susitvarkyti su duotomis užduotimis. Žmonės supras jūsų problemas ir palaikys jus. Neužrieskite nosies ir nepamirškite padėti kitiems. Liūtas (07 23–08 23). Jūsų idėjos ir mintys gali prieštarauti jūsų pačių ar kitų žmonių vertybėms. Galbūt teks iš naujo apsvarstyti jau priimtus sprendimus. Galima bloga nuotaika ir nenoras palaikyti kitus žmones. Mergelė (08 24–09 23). Prisiminsite savo jaunystę ar tam tikrus praeities įvykius. Bendraujant su jaunesniais žmonėmis, kils nesutarimų ar agresijos išpuolių. Jei norite jų išvengti, tvardykite savo emocijas. Svarstyklės (09 24–10 23). Sprendimai, susiję su karjera, gali turėti įtakos jūsų saugumui ir atmosferai namuose. Rodos, pats paprasčiausias sprendimas gali būti kenksmingas jūsų sveikatai. Skorpionas (10 24–11 22). Sprendimai darbe gali prieštarauti jūsų įsitikinimams ir norui tobulėti. Teks paprakaituoti, norint teisingai pasirinkti. Šios paieškos gali tapti net labai įdomiu procesu. Šaulys (11 23–12 21). Turite pakankamai energijos bei motyvacijos, kad pagerintumėte savo aplinką ir gyvenimą. Tačiau savo agresyvumu galite įžeisti jaunesnį žmogų. Nesilaikykite nagais ir dantimis įsikibę savo pamokymų ir išvadų. Ožiaragis (12 22–01 20). Palanki diena mąstyti ir tyrinėti, nes užplūs naujų idėjų ir minčių lavina. Mėgausitės ilgais pokalbiais, rašysite laiškus, plepėsite telefonu. Tačiau vakarop gali apnikti apatija. Vandenis (01 21–02 19). Seksis ieškant savo idealo ir siekiant svajonės. Nebijokite skraidyti padangėmis ir įgyvendinti savo svajas. Bendradarbiavimas ir bendravimas turės teigiamos įtakos jūsų karjerai. Žuvys (02 20–03 20). Kalbėsite įtikinamai. Palanki diena ieškoti naujų idėjų. Galimas malonus bendravimas su mylimais žmonėmis. Vakarop tapsite irzlus, imsite nepasitikėti savimi, bet truputis poilsio greitai pašalins įtampą.

Klaipėdos muzikos pavasaryje – jaunatviško entuziazmo gūsis Klaipėdos koncertų salėje vykstantis festivalis „Klaipėdos muzikos pavasaris“ balandžio 9-ąją 18 val. jaunimo auditoriją kviečia pasiklausyti gausaus jaunųjų muzikų būrio iš Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos.

Kartu su gimnazijos simfoniniu orkestru ir choru pasirodys solistai – gabiausi jos moksleiviai ir jaunoji pianistė iš tolimosios Kosta Rikos Respublikos. Programoje dalyvaus ir Klaipėdos choras „Aukuras“. Koncertui diriguos Martynas Staškus.

Pirmojoje koncerto „Pavasario fantazija“ dalyje skambės J.Haydno „Kariškoji“ simfonija, to paties autoriaus Koncerto violončelei ir orkestrui Nr.1 C-dur I dalis (solo grieš Marius Sakavičius) bei prancūzų klasicizmo atstovo, „prancūziškojo Mozarto“ F.A.Boieldieu Koncerto arfai ir styginių orkestrui C-dur II ir III dalys (solo partiją atliks Linda Šimanauskaitė). Antrojoje dalyje klausytojai išgirs M.Alfaguello Koncertą fortepijonui, kurio solinę partiją gros viešnia iš Kosta Rikos Ana Lau-

ra Sanchez Retana. 11-metė jau koncertavo ne tik žymiose savo šalies salėse, bet ir Niujorko Carnegie Hall (JAV), Ispanijoje bei Paryžiuje. Koncerto pabaigoje nuskambės L. van Beethoveno „Fantazija“ c-moll fortepijonui, orkestrui ir chorui. Soluos Paulius Anderssonas, dainuos M.K.Čiurlionio menų mokyklos choras (vad. Romualdas Gražinis) bei Klaipėdos choras „Aukuras“ (meno vad. Alfonsas Vildžiūnas). „Klaipėdos“ inf.

Pianistė: viešnia iš Kosta Rikos 11-metė A.L.Sanchez Retana jau koncer-

tavo ne tik žymiose savo šalies salėse, bet ir Niujorke bei Paryžiuje.

Orai

Šiandien visoje Lietuvoje kris šlapdriba. Temperatūra pakils iki 1–4 laipsnių šilumos. Antradienį žymesnių kritulių nenumatoma. Temperatūra naktį bus 3–8, vietomis iki 12 laipsnių šalčio, dieną pakils iki 1–6 laipsnių šilumos.

Šiandien, balandžio 8 d.

+2

+2

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia)

+3

Šiauliai

Klaipėda

+3

Panevėžys

+2

Utena

+2

5.48 19.28 13.30

98-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 267 dienos. Saulė Avino ženkle.

Tauragė

+3

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +18 Berlynas +7 Brazilija +28 Briuselis +9 Dublinas +7 Kairas +27 Keiptaunas +18 Kopenhaga +6

kokteilis Ar neat­si­bo­do ty­čio­tis su „99“? Aną­dien už ga­na so­l i­d žią kai­ną te­le­ vi­zo­rių pir­kęs Vla­das yra ne­pa­ten­kin­ tas. Ne vaiz­do dė­že, ku­ri ro­do net vi­sus lie­tu­viš­kus ka­na­lus, bet pre­ky­bi­nin­kų kai­nų pa­tei­ki­mo tak­ti­ka. „Man juo­k in­ga, kai bran­g ių pre­k ių – dra­bu­žių, bui­ti­nės tech­ni­kos, au­to­mo­ bi­lių ir ki­tų – kai­nos bai­gia­si li­tų ir cen­ tų skai­čiais „99“. Jei jau su­krapš­tau pi­ ni­gų ne­pi­giam pir­ki­niui, tai tą cen­tą ar li­tą, trūks­ta­mą iki ap­va­lios su­mos, tik­ rai ra­siu“, – iro­ni­za­vo „Kok­tei­lio“ skai­ ty­to­jas. Anot Vla­do, toks žmo­nių gun­dy­mas, vi­lio­ji­mas jam at­ro­do vai­kiš­kas. „Suau­gęs pir­kė­jas vis vien ži­no, kad už daik­tą teks iš­leis­ti 1 000 li­tų, o ne 999,99“, – sa­kė vy­riš­kis.

Ku­rio­zai: kai­nos ir pre­kių pa­va­

di­ni­mai pir­kė­jams daž­nai ke­lia šyps­nį.

„Kok­tei­lio“ po­zi­ci­ja Aria­me pen­kias die­nas, kad gy­ven­tu­ me li­ku­sias dvi.

Iš rek­la­mi­nių suo­ke­sių Vi­sa­pu­sei bur­nos prie­žiū­rai vien dan­ tų pa­stos ir še­pe­tu­ko ne­pa­kan­ka. Rei­ kia dar ir bur­nos su dan­ti­mis. Nau­ja­sis šam­pū­nas su vi­ta­mi­nais rū­pi­ na­si jū­sų plau­kais. Šam­pū­nas iš­plau­na kiek­vie­ną plau­ką, su­stip­ri­na pa­žeis­tas jo vie­tas, nai­ki­na pleis­ka­nas, o vi­ta­mi­ nai gy­do ir stip­r i­na plau­kuo­se gy­ve­ nan­čias jū­sų utė­les. Ma­no ža­ve­sio pa­slap­tis? Be abe­jo, tai ma­no il­gi, gar­ba­no­ti ir stip­rūs plau­kai... šner­vė­se. Ner­vi­na­tės dėl raukš­lių, at­lė­pu­sių au­ sų ir krei­vų ko­jų? Bu­te­lis deg­ti­nės, pa­ do­va­no­tas jū­sų vy­r ui, be­mat su­g rą­ žins jū­sų ža­ve­sį, gro­žį ir pa­trauk­lu­mą. Nau­do­ki­tės nau­ju los­jo­nu po sku­ti­mo­ si! Pa­si­rin­ki­te vie­ną iš ke­tu­rių vy­riš­kų aro­ma­tų – pra­kai­to, ta­ba­ko, alaus ar­ba ne­skalb­tų ko­ji­nių.

Links­mie­ji tirš­čiai Drau­gas klau­sia drau­go: – Tai ką pa­do­va­no­jai žmo­nai gim­ta­die­ nio pro­ga? – Nusk­rai­di­nau į Ki­ni­ją. – Oho... O tai ką pa­do­va­no­si ki­tais me­tais? – Parsk­rai­din­siu at­gal. Čes­ka (397 719; pi­ni­gai ne­ga­li at­lik­ti vie­ną ar ki­tą vaid­me­nį, jie daž­niau­siai ra­šo sce­na­ri­jų)

Londonas +9 Madridas +14 Maskva +3 Minskas +4 Niujorkas +18 Oslas +7 Paryžius +9 Pekinas +11

Praha +8 Ryga +3 Roma +15 Sidnėjus +23 Talinas +2 Tel Avivas +25 Tokijas +21 Varšuva +5

Vėjas

3–8 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+1

+2

+1

-1

5

0

+3

+2

0

2

rytoj

trečiadienį

EUROJACKPOTAS

+6

Nr. 10

+4

+2

5

+2

Alytus

Vardai Aistis, Alma, Dionizas, Girtautas, Julija, Martinetas, Skirgailė, Valteris.

1906 m. Pran­cū­zi­ja ir Is­ pa­n i­ja pra­dė­jo drau­ge val­dy­ti Ma­ro­ką. 1938 m. gi­mė tarp­tau­ti­ nis dip­lo­ma­tas, ge­ne­ra­li­ nis Jung­ti­nių Tau­tų sek­ re­to­rius Ko­fi An­nan. 1963 m. gi­mė dai­ni­nin­ kas ir dai­nų au­to­rius Ju­ lian Len­non, John Len­ non sū­nus. 1966 m. gi­mė ame­ri­kie­ čių ak­to­rė Ro­bin Wright Penn. 1968 m. gi­mė ame­ri­kie­čių ak­to­rė Pat­ri­cia Ar­quet­te.

1973 m. mi­rė vie­nas įta­k in­g iau­sių XX am­ žiaus dai­l i­n in­k ų is­pa­ nas Pab­lo Pi­cas­so.

1990 m. Šiau­rės jū­ro­je ki­ lo gais­ras Da­n i­jos kel­te „Scan­di­na­vian Star“, žu­vo dau­giau nei 150 ke­lei­vių. 1999 m. Bal­ta­ru­si­jos pre­ zi­den­tas Alek­sand­ras Lu­ ka­šen­ka pa­reiš­kė, kad ša­ lis ver­čiau liks ne­tur­tin­ga, bet ideo­lo­giš­kai „tei­sin­ga“. 2011 m. Len­ki­jos sos­ti­nė­je ant Var­šu­vos su­ki­li­mo mu­ zie­jaus pa­sta­to ati­deng­ta at­mi­ni­mo len­ta lėk­tu­vo ka­ tast­ro­fo­je žu­vu­siam Len­ ki­jos pre­z i­den­t ui Le­chui Kac­zyns­kiui pa­gerb­ti.

teleloto

2013 04 05 EUROJACKPOTAS – 137 564 649 Lt 22 31 37 38 41 Papildomi skaičiai 2 6 5 + 2 skaičiai 137 564 649 Lt (0 priz.) 5 + 1 skaičius 1 126 922 Lt (0 priz.) 5 skaičiai 585 999 Lt (0 priz.) 4 + 2 skaičiai 12 579 Lt (2 priz.) 4 + 1 skaičius 1 026 Lt (1 priz.) 4 skaičiai 509 Lt (4 priz.) 3 + 2 skaičiai 217 Lt (9 priz.) 3 + 1 skaičius 88 Lt (101 priz.) 2 + 2 skaičiai 55 Lt (128 priz.) 3 skaičiai 55 Lt (121 priz.) 1 + 2 skaičiai 31 Lt (747 priz.) 2 + 1 skaičius 31 Lt (1535 priz.) Prognozė: „Eurojackpotas“ – 155 mln. Lt

Marijampolė

Vilnius

balandžio 8-ąją

Rytas

+1

+3

+2

Nr. 887 2013 04 07

§§§ §§§ §§§ Visa lentelė – 82 170 (2 x 41 085) Lt §§ §§§ Įstrižainės – 8 Lt §§§ Eilutė – 4 Lt §§ §§ Keturi kampai – 2 Lt §§ §§ 19 16 54 56 67 66 21 72 62 48 33 51 20 69 59 06 30 23 26 50 75 58 35 25 60 55 12 42 15 68 05 10 04 49 44 §§§ 47 14 36 01 17 §§ §§§ 40 52 31 74 34 §§§ §§§ §§§ 39 37 27 13

Papildomi prizai: 30 000 Lt – 0220033 30 000 Lt – 0444638 30 000 Lt – 0103452 25 000 Lt – 0446509 20 000 Lt – 0484441 20 000 Lt – 0469542 20 000 Lt – 0038766 20 000 Lt – 0141835 20 000 Lt – 0036437 20 000 Lt – 0553128 20 000 Lt – 0639216 20 000 Lt – 0131349 15 000 Lt – 0602397 10 000 Lt – 0415418 10 000 Lt – 0390384

10 000 Lt – 0250787 10 000 Lt – 0692647 10 000 Lt – 0635722 10 000 Lt – 0636439 10 000 Lt – 0394917 10 000 Lt – 0201922 10 000 Lt – 0572051 10 000 Lt – 0352189 10 000 Lt – 0423744 10 000 Lt – 0675541 10 000 Lt – 0002993 10 000 Lt – 0376256 10 000 Lt – 0386761 10 000 Lt – 0090092 10 000 Lt – 0326461 10 000 Lt – 0632792 10 000 Lt – 0136966 10 000 Lt – 0215810 10 000 Lt – 0475773 „Fiat Punto“ (TV) – Jolita Kiaušienė „Fiat Punto“ (TV) – Albinas Kunickas „Fiat Punto“ – 0370974 „Fiat Punto“ – 0722634 10 000 Lt (tel. 1634, balandžio 1 d.) – Onytė Garbuvienė iš Varėnos rajono 10 000 Lt (tel. 1634, balandžio 1 d.) – Gražina Šetkuvienė iš Jurbarko 10 000 Lt (tel. 1634, balandžio 1 d.) – Stanislovas Stefanovičius iš Vilniaus raj. 10 000 Lt (tel. 1634, balandžio 1 d.) – Silva Lazdauskaitė iš Kauno 10 000 Lt (tel. 1634, balandžio 1 d.) – Rita Martkovič iš Kauno kvietimai į TV: 037*113, 047*195, 011*410 Prognozė: Aukso puode bus – 300 000 Lt

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.